Aizekas AzimovasNet patys dievai<emphasis>Romanas</emphasis>

1

Tai įvyko prie� trisde�imt metų. Frederikas Helemas buvo radiochemikas su �vie�utėle disertacija ir be jokių vil�ių kada nors sudrebinti pasaulį.

Pasaulio sudrebinimas prasidėjo nuo apdulkėjusios kolbos su etikete �Volframas�, stovėjusios ant jo stalo.

Ta kolba buvo ne jo. Jis niekad ja nesinaudojo. Tai buvo palikimas senojo kabineto savininko, kuriam dievai �ino kam buvo prireik� volframo. �ia jau net nebebuvo tikras volframas. I� jo buvo likusios tik smulkios kruopelės su storu oksido sluoksniu � pilkos ir apdulkėjusios. Niekam nebetinkamos.

Ir �tai vien� dien� Helemas atėjo į laboratorij� (jei norite tiksliau � tai buvo 2070-ųjų metų spalio tre�i�j�) ir pradėjo dirbti. Apie de�imt� valand� jis pakėlė akis ir kurį laik� spoksojo į kolb�, paskui �iupo j� nuo stalo. Ji buvo tokia pat dulkina kaip ir anks�iau, ir etiketė tokia pat i�blukusi, bet Helemas vis dėlto su�uko: � Kas per velniava! Kam parūpo ki�ti nagus prie �itos kolbos?

Bent �itaip tvirtino Denisonas, kuris girdėjo t� jo �ūksnį ir po daugybės metų papasakojo Lamontui.

Oficiali atradimo istorijos versija, apra�yta knygose, nemini �ios frazės. Skaitytojas įsivaizduoja į�valgų chemik�, kuris i� karto pastebėjo pakitimus ir bematant padarė toliaregi�kas i�vadas.

O buvo visai ne taip. Helemas nesinaudojo volframu, absoliu�iai juo nesidomėjo ir jam buvo vis vien, ar jį kas lietė, ar ne. Jis tik nepakentė (kaip ir daugelis i� mūsų), kad kas �eimininkautų prie jo stalo, manydamas, jog kitiems būtinai knieti t� padaryti vien i� noro jam pakenkti.

Tuomet niekas neprisipa�ino liet�s kolb�. Benjaminas Alenas Denisonas, kuris i�girdo Helemo �ūksnį, dirbo kabinete prie�ais, ir abejos durys buvo atlapotos. Jis pakėlė akis ir sutiko kiaurai veriantį Helemo �vilgsnį.

Denisonas labai nemėgo Helemo (visi jo labai nemėgo), be to, t� naktį buvo prastai miegoj�s. Todėl, kaip vėliau prisiminė, labai apsid�iaugė, surad�s ant ko i�lieti savo susierzinim�. O Helemas tam ypa� tiko. Kai Helemas priki�o kolb� jam prie veido, Denisonas pasibjaurėdamas atsitraukė.

��Kuriems galams man reikalingas jūsų volframas?

��u�siplieskė jis.�� Ir apskritai kam jis reikalingas?

Pasi�iūrėkit, tos kolbos niekas nebuvo atkim��s dvide�imt metų, ir jeigu pats nebūtumėt priki��s savo ne�varių letenų, tai nė nebūtų jokio kito �enklo.

Helemas net paraudo i� pyk�io.

��Klausykit, Denisonai,�� sukand�s dantis tarė jis,�� ka�kas pakeitė jos turinį. �ia nebe volframas.

Denisonas į�ūliai prunk�telėjo.

��O i� kur jau jūs �inot?

�tai i� tokių dalykėlių � smulkmeni�ko apmaudo ir tu��ių replikų � gimsta istorija.

Toks i�si�okimas bet kokiomis aplinkybėmis būtų geruoju nesibaig�s. Denisono mokslinis darbas, toks pat �vie�ias kaip ir Helemo, buvo kur kas įspūdingesnis, ir visas skyrius laikė jį daug �adan�iu jaunuoliu. Helemas tai �inojo, ir, kas blogiausia, �inojo ir pats Denisonas, kuris nė kiek nesistengė to slėpti. Denisono �O i� kur jau jūs �inot?�, ai�kiai ir nedviprasmi�kai akcentuojant,jūs�, buvo pakankama prie�astis tam, kas įvyko vėliau.

Jei ne �i frazė, Helemas niekada, kaip i�sirei�kė Denisonas, po daugelio metų kalbėdamasis su Lamontu, nebūtų tap�s did�iausiu ir gerbiamiausiu mokslininku istorijoje.

Pagal oficiali� versij�, t� lemting�jį ryt� sėd�s prie savo stalo Helemas pastebėjo, kad pilkos apdulkėjusios kruopelės dingo (kartu su dulkėmis ant vidinių stiklo sienelių), o vietoj jų atsirado �varus tamsiai pilkas metalas. Suprantama, jis ėmė tirti�

Ta�iau palikime oficiali� versij� nuo�aly. Viskuo kaltas buvo Denisonas. Jeigu jis būtų apsiriboj�s papras�iausiu neigiamu atsakymu arba patrauk�s pe�iais, Helemas grei�iausiai būtų apklaus�s kitus savo kaimynus, o paskui, nusprend�s nebevargti dėl nei�ai�kinamo dalyko, būtų padėj�s kolb� į �alį ir nukėl�s tragedij� � laipsni�k� ar staigi� (nelygu po kiek laiko būtų buv�s padarytas atradimas) � į ateitį. �iaip ar taip, ne Helemas tuomet būtų buv�s padėties vie�pats.

Ta�iau, kai į jį buvo sviestas �O i� kur jau jūs �inot?�, Helemas įsiut�s atkirto: � A� jums įrodysiu!

Po to jau niekas negalėjo jo sustabdyti. Dabar jis turėjo prie� akis vienintelį tiksl� � i�tirti metal� senoje kolboje, kad galėtų nu�luostyti t� smail� susiraukusi� Denisono nosį ir u��iaupti bekraujės am�inai vypsan�ias jo lūpas.

Denisonas nepamir�o tos valandos, nes jo paties i�tarta frazė Helemui atne�ė Nobelio premij�, o jį patį palaidojo u�mar�tyje.

I� kur jis galėjo �inoti (o jeigu ir būtų �inoj�s, bene būtų tuomet pais�s), kad Helemas buvo kupinas u�sispyrimo, kuris būdingas vidutinybei, bijan�iai netekti vertės savo pa�ios akyse, ir kuris tuo laiku pasirodys bes�s vertesnis u� visus įgimtus Denisono gabumus?

Helemas ėmėsi �ygių nedelsdamas. Jis nune�ė savo metal� į masių spektrografijos laboratorij�. Kaip radiochemikas, jis ir negalėjo kitaip pasielgti. Helemas pa�inojo ten visus laborantus, buvo su jais dirb�s ir, be to, turėjo atkaklumo. Tiek atkaklumo, kad dėl jo buvo atidėti į �alį daug svarbesni pirmaeiliai darbai.

Pagaliau spektrografas pasakė: � �ia ne volframas.

Platus nelinksmas Helemo veidas susirauk�lėjo nuo piktd�iugi�kos �ypsenos.

��Tvarka. Taip ir pasakysime tam gabuoliui Denisonui. Duokite man pa�ym� ir�

��Palūkėkit, daktare Helemai. �ia ne volframas, bet tai nerei�kia, kad a� �inau, kas �ia.

��Kaip tai ne�inote, kas �ia?

��Ogi i�eina ka�koks juokingas rezultatas,�� atsakė laborantas ir susim�stė.� Tiesiog nesuvokiama. Krūvio ir masės santykis nei �ioks nei toks.

��Kuria prasme?

��Per didelis. Negali toks būti.

��Jeigu taip,�� tarė Helemas nes�moningai �engdamas į Nobelio premijos (tam tikra prasme visai pelnytos) keli�,� nustatykite būding� med�iagos rentgeno spinduliavimo da�num� ir apskai�iuokite krūvį, u�uot nieko neveik�s ir kartoj�s, kad ka�ko negali būti.

Po kelių dienų laborantas sutrik�s į�engė į Helemo kabinet�.

Helemas, niekada nepasi�ymėj�s jautrumu, nepastebėjo laboranto veide nerimo.

��Ar su�inojote�� pradėjo jis, bet tuoj pat, met�s sunerimusį �vilgsnį į Denison�, sėdintį savo laboratorijoje, u�darė duris.�� Ar su�inojote branduolio krūvį?

��Taip, bet tokio nebūna.

��Tuomet, Treisi, paskai�iuokite dar kart�.

��A� jau de�imt kartų perskai�iavau. Tokio negali būti.�� Jeigu jūs teisingai paskai�iavote, vadinasi, taip ir yra. Faktų nenugin�ysi.

Treisis pasikasė ausį.

��Deja. Jeigu a� vertin�iau matavimus rimtai, tai med�iaga, kuri� jūs man davėte, yra plutonis-186.

��Plutonis-186? Plutonis-186?

��Krūvis +94. Masė�186.

��Bet juk tai neįmanoma. Nėra tokio izotopo. Negali būti.

��O k� a� sakau? Bet paskai�iavus i�eina taip.

��Vadinasi, branduolyje trūksta vir� penkiasde�imties neutronų? Plutonio-186 neįmanoma gauti. Neįmanoma sugrūsti devyniasde�imt keturių protonų į vien� branduolį su viso labo devyniasde�imt dviem neutronais � tokia med�iaga negalėtų egzistuoti nė trilijoninės sekundės dalies.

��O k� a� sakau?�� kantriai pakartojo Treisis.

Tada Helemas susim�stė. Jis pasigedo volframo, o �io elemento izotopas � volframas-186 � stabilus.

Volframo-186 branduolyje yra septyniasde�imt keturi protonai ir �imtas dvylika neutronų. Nejaugi kas galėjo dvide�imt neutronų paversti dvide�im�ia protonų?

Niekaip negalėjo.

��Ar yra radioaktyvumo po�ymių? � paklausė Helemas, apgraibomis ie�kodamas kelio i� labirinto.

��Patikrinau,�� atsakė spektrografas.�� Jis stabilus.

Absoliu�iai stabilus.

��Tuomet tai negali būti plutonis-186.

��Ir a� t� patį sakau, daktare.

��Gerai, duokite man jį,� bevilti�kai pasakė Helemas.

Lik�s vienas, jis vėl bukai įsistebeilijo į kolb�. Vienas stabiliausių plutonio izotopų buvo plutonis-240, bet tam kad devyniasde�imt keturi protonai galėtų laikytis kartu ir i�saugotų nors santykinį stabilum�, reikia �imto keturiasde�imt �e�ių neutronų.

K� dabar daryti? �i mįslė buvo jam neįkandama, ir jis jau gailėjosi pradėj�s. Pagaliau juk jam verkiant reikia dirbti tiesioginį darb�, o su �ita med�iaga � su �ia mįsle jis neturi nieko bendra. Turbūt Treisis apsi�ioplino arba masių spektrometras i�klero, o gal� Pagaliau kas i� to? Reikia mesti visa tai i� galvos!

Ta�iau Helemas jau nebepajėgė mesti. Anks�iau ar vėliau Denisonas, eidamas pro �alį, stabtels ir kaip visada �lyk��iai i�si�iep�s paklaus apie volfram�. Ir k� tada Helemas atsakys? Juk negalės pasakyti: �Tai ne volframas, kaip a� ir sakiau�? Nes Denisonas, �inoma, paklaus: �Tikrai? Tai kas gi tuomet?� Ir Helemas nieku gyvu nenorėjo klausytis, kaip tas �aipysis, i�gird�s, kad tai plutonis-186. Reikia i�siai�kinti, kas �ia per med�iaga, ir padaryti t� pa�iam. Ai�ku, kad pasitikėti niekuo negalima.

Ir �tai po dviejų savai�ių jis į�engė į Treisio laboratorij� visas pasi�iau��s i� piktumo.

��Vadinasi, jūs tvirtinate, kad tas �lam�tas neradioaktyvus?

��Koks �lam�tas?�� automati�kai paklausė Treisis, negalėdamas i�syk prisiminti.

��Tas, kurį jūs pavadinot plutoniu-186,� atkirto Helemas.

��A, na taip, jis juk buvo stabilus.

��Ma�daug tokio stabilumo, kaip tamstos protelis.

Jeigu jūs tiek i�manote apie radioaktyvum�, tai galite eiti tiesti vandentiekio.

Treisis paniuro.

��Gerai. Duokite �en, pa�iūrėsim. Po kurio laiko jis pasakė: � Nieko nesuprantu! Jis radioaktyvus. Nelabai, bet radioaktyvus. Neįsivaizduoju, kaip a� galėjau to nepastebėti.

��Tai kaip man dabar tikėti tais jūsų kliedesiais apie plutonį-186?

Dabar Helemas neturėjo pasirinkimo. Neįmenama mįslė tartum metė jam i��ūkį. Tas, kas pirm�syk pakeitė kolb� arba jos turinį, matyt, pakeitė jį ir vėl, arba ty�ia sukūrė metal�, kad galėtų i� jo pasijuokti. �iaip ar taip, jis tarėsi grei�iau perskelsi�s �em� pusiau, bet nepaliksi�s �ios problemos nei�spr�stos, ir būtų perskėl�s, jei tik būtų pajėg�s.

Pikto u�sispyrimo genamas, jis nuėjo tiesiai pas G. K.

Kantrovi�ių, kurio neeilinė karjera baigėsi tais pa�iais metais. Susilaukti Kantrovi�iaus pagalbos buvo ne taip lengva, bet, kart� pa�adėj�s, jis imdavosi darbo su did�iausiu įkar��iu.

Jau po dviejų dienų Kantrovi�ius įlėkė į Helemo kabinet� baisiausiai susijaudin�s.

��Ar jūs �iupinėjot t� med�iag�?

� �iek tiek,�� atsakė Helemas.

��Tai nereikia. Jeigu dar turit, jokiu būdu nelieskit. Ji skleid�ia pozitronus.

��K�?

��Neregėtos energijos pozitronus� Jūs nustatėt per ma�� radioaktyvum�.

��Per ma��?

��Gerokai. Ir dar kas mane neramina: kiekvienas naujas matavimas rodo vis didesnį jo laipsnį. 6 (t�sinys) Bronovskis ap�iuopė talpioje savo ki�enėje obuolį ir suleido į jį dantis.

��Na gerai, aplankei Helem� ir buvai i�spirtas kaip ir tikėjaisi. O kas toliau?

��Dar nenusprend�iau. Bet kad ir k� dary�iau, riebi jo sėdynė turės pajusti. A� juk buvau pas jį anks�iau, prie� daug metų, kai tik atėjau �ia dirbti, kai tikėjau, kad jis didis �mogus. Didis �mogus � juk tai pats did�iausias niek�as mokslo istorijoje! Perra�ė Siurblio teorij� � �tai �ia perra�ė,� Lamontas pastukseno sau į kakt�.� Jis tiki savo paties fantazijomis ir gina jas kaip pami�ėlis. Nyk�tukas, turįs vienui vien� talent� � sugebėjim� įtikinti kitus, kad yra mil�inas.

Lamontas pasi�iūrėjo į platų ir ramų Bronovskio veid�, dabar nu�viest� �ypsenos, ir per jėg� nusijuokė: � Taip, �inoma, kas i� to, jau ne pirm� kart� tau �itai sakau.

��Toli gra�u ne pirm�.

��Bet man tiesiog bloga darosi, pagalvojus, kad visas pasaulis�

2

Kai Helemas pirm�kart paėmė į rankas kolb� su pakeistuoju volframu, Piteriui buvo dveji metai.

Dvide�imt penkerių jis jau su �vie�utėle disertacija po pa�astim stojo dirbti į Pirm�j� Siurblio stotį ir tuo pa�iu metu gavo dėstytojo viet� universiteto fizikos fakultete.

Jaunam �mogui tai buvo itin didelis pasiekimas.

Pirmoji Siurblio Stotis dar nebuvo tokia tobula techni�kai, kaip vėlesnės, bet tai buvo jų visų prosenelė � visos tos grandinės, apjuosusios planet� per kokius dvide�imt metų. Techninis progresas dar niekada nebuvo padar�s tokio staigaus ir visaapiman�io �uolio.

Ir tai suprantama. Juk kalba ėjo apie neribot� ir laisv� energij�. Apie viso pasaulio Senelį �altį ir Aladino lemp�.

Lamontas buvo pasirink�s pa�ių abstrak�iausių teorinių problemų nagrinėjim�, bet netikėtai susidomėjo nuostabia Elektroninio Siurblio atradimo istorija. Tarp daugybės �ia tema ra�iusių autorių, nė vienas nebuvo kaip reikiant pasikaust�s teori�kai (kiek tai apskritai įmanoma) ir nė vienam nebuvo pavyk� paprastai nu�viesti sudėtingų dalykų. �inoma, pats Helemas buvo para��s ne vien� populiarų straipsnį, bet jie nesudarė vientisos ir faktais pagrįstos istorijos, kuri būtų galėjusi patenkinti Lamont�.

Prad�iai jis i�studijavo Helemo straipsnius, taipogi visus atspausdintus atsiminimus (vadinamuosius oficialius dokumentus) ir prisikasė prie Helemo frazės, sukrėtusios vis� pasaulį � prie vadinamojo Did�iojo Praregėjimo.

Vėliau, �inoma, kai Lamontas pajuto nusivylim�, jis ėmė kastis giliau ir suabejojo, ar garsioji Helemo frazė i� tiesų buvo Helemo. Ji buvo i�tarta per seminar�, nuo kurio prasidėjo Elektroninio Siurblio era, ta�iau pasirodė, kad smulkiau su�inoti apie �į seminar� be galo sunku, o gauti prane�imų įra�ų � visai neįmanoma.

Pagaliau Lamontas ėmė įtarti, kad ne taip jau neatsitiktinai �is seminaras paliko laiko smėlyje vos į�iūrimus pėdsakus. Sumaniai palyginus kelet� paskirų duomenų, susidarė įspūdis, kad D�onas F. K.

Makfarlendas pasakė ka�k� labai pana�aus į pritrenkiantį Helemo teiginį � ir pasakė �ymiai anks�iau u� Helem�.

Jis nuvyko pas Makfarlend�, kurio pavardė nefigūravo nė viename oficialiame prane�ime, ir kuris dabar tyrinėjo vir�utinius atmosferos sluoksnius ir saulės vėjo įtak� jiems. �is darbas nebuvo joks pasiekimas, bet turėjo savų privalumų ir tiesiogiai siejosi su procesais, lie�ian�iais Siurblį. Makfarlendas ai�kiai i�vengė tų u�mar�ties dulkių, kurios nusėdo Denison�.

Su Lamontu jis kalbėjo mandagiai ir noriai apie visk�, i�skyrus to seminaro įvykius. Apie tai jis papras�iausiai nieko neprisiminė.

Lamontas u�sispyrė, pateikė savo surinktus įrodymus. Makfarlendas i�sitraukė pypk�, prisikim�o, patikrino ar stand�iai ir i� lėto pradėjo: � A� nenoriu nieko prisiminti, nes tai neturi reik�mės. I� tikrųjų neturi. Sakykim, imsiu tvirtinti ka�k� pasak�s. Niekas nepatikės tuo. A� atrodysiu kaip idiotas, sergantis didybės manija.

��O Helemas pasirūpins nura�yti jus į pensij�?

� �ito a� nesakau, bet manau, kad geruoju man tai nesibaigs. Pagaliau vardan ko turė�iau taip daryti?

��Vardan istorinės tiesos,�� atkirto Lamontas.

��Et, niekai. Istorinė tiesa yra tokia, kad Helemas nepaleido vad�ių i� rankų. Jis verste vertė �mones prisidėti prie tyrimo. Jeigu ne jis, volframas būtų sprog�s ir nusine��s ne�inia kiek gyvybių. Tokio atvejo daugiau galėjo ir nebepasitaikyti, ir mes dabar neturėtume Siurblio. Helemui priklauso jo atradimo �lovė, net jeigu ji jam ir nepriklauso, o jeigu tai beprasmybė, tai a� nieko negaliu padaryti � visa istorija beprasmybė.

Lamontas gavo pasitenkinti tuo, k� i�girdo, nes Makfarlendas prie Siurblio daugiau nebegrį�o. Istorinė tiesa!

Bent jau vienas negin�ijamas jos faktas buvo tas, kad �Helemo volfram��, kaip laikui bėgant pasidarė įprasta jį vadinti, i�garsino jo radioaktyvumas. Niekam neberūpėjo, ar tai buvo volframas, ar jį kas pakeitė, ir net, ar tai i� tiesų buvo neįmanomas jo izotopas. Visk� nustelbė nuostaba, kad ka�kas skleid�ia tolyd�io stiprėjan�ius radioaktyvius spindulius, kaip jokia kita iki �iol �inoma med�iaga. Kantrovi�ius ta proga dar pasakė: � Reikėtų jį susmulkinti. Jeigu mes laikysime jį gabalais, tai jie i�garuos arba susprogs,�� o gal ir viena, ir kita,�� u�ter�dami pus� miesto.

Todėl med�iaga buvo paversta milteliais, i�skirstyta ma�ytėmis porcijomis ir sumai�yta su paprastu volframu, o paskui, kai ir tas pasidarė radioaktyvus, buvo panaudotas grafitas, kuris turėjo ma�iau efektyvų skerspjūvį.

Bema� po dviejų mėnesių nuo tos dienos, kai Helemas pastebėjo pasikeitus kolbos turinį, Kantrovi�ius nusiuntė į �Branduolio Ap�valg�� prane�im�, pasira�yt� ir Helemo, kaip bendraautoriaus, apie plutonio-186 atradim�. Taigi Treisis atgavo ger� vard�, bet jo pavardė nebuvo paminėta nei ten, nei kada nors vėliau.

Nuo tada ir prasidėjo Helemo volframo epopėja, o Denisonas pajuto pirmuosius pasikeitimus, kurie ilgainiui padarė i� jo tu��i� viet�.

Jau vien plutonio-186 egzistavimas buvo absurdas. O tai, kad, i� prad�ių būdamas stabilus, jis darėsi vis radioaktyvesnis, atrodė dar absurdi�kiau.

�iai problemai nagrinėti buvo organizuotas seminaras. Pirmininkavo Kantrovi�ius � įsidėmėtina aplinkybė, nes tai buvo paskutinis kartas Elektroninio Siurblio istorijoje, kai bent kiek stambesniam susirinkimui �ia tema vadovavo ne Helemas. �iaip ar anaip, po penkių mėnesių Kantrovi�ius mirė, ir vienintelė asmenybė, kurios presti�as būtų galėj�s u�temdyti Helem�, pasitraukė jam i� kelio.

Seminaras buvo kaip reta nevaisingas, kol Helemas nepaskelbė savo Did�iojo Praregėjimo, bet Lamonto atkurtoje versijoje viskas įvyko per prie�pie�ių pertrauk�. Tada Makfarlendas, kuris pagal oficiali� versij� nieko ypatingo nepasakė, nors seminare ir dalyvavo, tarė: � �ia reikia tik truputėlio fantazijos. Sakykime�

Jis kalbėjosi su Dideriku van Klemensu, ir van Klemensas trumpai u�sira�ė �į pokalbį, naudodamasis paties sukurta stenografine sistema. Bet jis mirė daug anks�iau, negu Lamontas pradėjo savo tyrimus. Ir nors tos pastabos įtikino Lamont�, jis puikiai suprato, kad be papildomo patvirtinimo jomis niekas nepatikės. Be to, nebuvo įrodymų, kad Helemas nugirdo tuos �od�ius.

Lamontas galėjo la�intis, kad ir i� milijono, jog Helemas t� minut� buvo netoliese, bet ir tai dar ne įrodymas.

Na, o jeigu jis, sakykim, įrodys? Helemo savimeilė bus į�eista, bet jo padėties tai nei�klibins. O argumentai bus tokie, kad Makfarlendas tik fantazav�s, ir būtent Helemas į�velg�s toje fantazijoje �į t� daugiau. Būtent Helemas vie�ai paskelb�s savo teorij� ir nepabijoj�s būti i�juoktas. O Makfarlendas vargu ar būtų i�drįs�s ��iek tiek pafantazuoti� i� tribūnos.

Lamontas tuomet atrems, kad Makfarlendas, kaip �inomas: branduolinės fizikos specialistas, turėj�s k� prarasti, o jaunam radiochemikui Helemui bet kokios erezijos branduolinės fizikos srityje būtų buvusios atleistos kaip nespecialistui.

Na, o pagal oficiali� stenogram� Helemas pasakė �tai k�: �Ponai, mes atsidūrėme aklavietėje. Tad noriu pasiūlyti vien� hipotez�, nebūtinai labai proting�, ta�iau bent jau, ne toki� absurdi�k�, kokias teko girdėti iki �iol.

Mes susidūrėme su med�iaga, plutoniu-186, kuris apskritai negali egzistuoti, ir net trump� laik� nei�lieka stabilus, jeigu galime pasikliauti mūsų visatos gamtos dėsniais. Bet jeigu jis i� tikrųjų egzistuoja ir anks�iau buvo stabilus, vadinasi, kitados jis ka�kurį laiko tarp� turėjo būti tokioje vietoje, laike arba s�lygose, kur visatos gamtos dėsniai veikia ne taip, kaip �ia. Trumpai tariant, mūsų tiriamoji med�iaga atsirado visai ne mūsų visatoje, bet kitoje alternatyvioje � paralelinėje visatoje. Galite vadinti j� kaip tinkami.

Atsidūrusi �ia � kaip tai įvyko, nesiimu ai�kinti � ji kurį laik� buvo stabili, nes, mano manymu, tebebuvo pavaldi savosios visatos dėsniams. O tai, kad ji pasidarė radioaktyvi ir tas radioaktyvumas vis didėjo, galbūt rei�kia, kad ji pama�u persiėmė mūsų visatos dėsniais, jeigu a� suprantamai i�sirei�kiau.

Noriu pabrė�ti, kad, atsiradus plutoniui-186, mėginys volframo, susidedan�io i� kelių pastovių izotopų, jų tarpe volframo-186, dingo. Grei�iausiai persikėlė į paralelin� visat�. Pagaliau logi�ka būtų manyti, kad abipusiai masių mainai įvyksta lengviau negu vienpusis persikėlimas. Paralelinėje visatoje volframas-186 gali būti tokia pat anomalija, kaip plutonis-186 �ia. I� prad�ių jis tikriausiai bus stabilus, bet pama�u ims darytis vis radioaktyvesnis. Tenai jis gali tarnauti kaip energijos �altinis, kaip ir plutonis-186 pas mus.�

Auditorija, matyt, klausėsi u�gniau�usi kvap�, nes niekas Helemo nepertraukė, bent jau iki pastarosios frazės, po kurios pats kalbėtojas padarė pauz�, norėdamas atsipūsti ir, ko gero, nusteb�s dėl savo paties į�ūlumo.

Ka�kas salėje (grei�iausiai Antuanas �eromas Lapenas, nors i� protokolo nėra ai�ku) pasiteiravo, ar profesorius Helemas dar�s prielaid�, kad protingos esybės i� para visatos ty�ia sukeitė med�iagas, norėdamos įsigyti energijos �altinį. Taip prigijo terminas �paravisata�, atsirad�s grei�iausiai sutrumpinus �paralelin� visat��. �iame klausime jis buvo pavartotas pirm� kart�.

Stojo tyla, po kurios Helemas, jau visai įsidr�sin�s, pasakė tai, kas ir sudarė Did�iojo Praregėjimo esm�.

�Taip, a� taip ir manau. Be to, mano įsitikinimu, energijos �altiniu galima bus naudotis tik tuo atveju, jeigu visata ir paravisata dirbs kartu ir kiekviena savojoje Siurblio pusėje pumpuos energij�, atsi�velgdamos į abiejų visatų gamtos dėsnių ypatumus.�

Pavartoj�s termin� �paravisata�, Helemas tuo pa�iu jį pasisavino. Dar daugiau, jis pirmasis pavartojo tokia prasme �odį �Siurblys� (kuris nuo to laiko buvo ra�omas tik did�i�ja raide).

Pagal oficiali� versij� Helemo hipotezė bematant susilaukė pritarimo, bet i� tikrųjų buvo ne taip. Tie, kurie apskritai teikėsi pareik�ti savo nuomon� �iuo klausimu, vadino tai geriausiu atveju savoti�ku pasiūlymu. O Kantrovi�ius nesakė nieko. Pastarasis momentas buvo lemtingas Helemo karjerai.

Pats Helemas, �inoma, negalėjo nei teori�kai, nei prakti�kai apdoroti savo hipotezės. �ia reikėjo mokslininkų grupės, ir ji buvo sukurta. Ta�iau nė vienas jų nenorėjo vie�ai skelbtis dalyvauj�s �iame darbe, o paskui buvo per vėlu. Kai dėl sėkmės nebebuvo jokių abejonių, visuomenė jau buvo susidariusi nuomon�, kad visa tai Helemo, vien tik Helemo nuopelnas. Viso pasaulio akyse Helemas ir tiktai Helemas pirmasis atrado med�iag�, įrodė savo Did�iojo Praregėjimo pagrįstum� � todėl Helemas ir buvo Elektroninio Siurblio Tėvas. Daugelyje laboratorijų buvo gundomai i�dėliotos volframo kruopelytės. Vienoje i� de�imties įvykdavo pasikeitimas, ir plutonio-186 atsargos pasipildydavo.

Kaip masalas buvo siūlomi ir kiti elementai, bet jie likdavo nepakit� Ta�iau, kad ir kur pasirodydavo plutonis-186, kad ir kas pristatydavo jį į specialų mokslinį-tyrimo centr�, publikos akyse tai buvo tik nauja �Helemo volframo� porcija.

Visuomenei �ios teorijos aspektus nu�vietė vėlgi Helemas. Keista, jis pajuto (kaip pats vėliau sakėsi) galįs ra�yti ir ypa� pamėgo populiarizuoti. Be to, sėkmė inerti�ka, ir visuomenė nevertino niekieno informacijos �iuo klausimu, tik Helemo.

Savo pagarsėjusiame straipsnyje sekmadieniniame ��iaurės Amerikos tele�urnalo� savaitra�tyje jis ra�ė: �Mes ne�inome, kuo ir kiek paravisatos dėsniai skiriasi nuo mūsi�kių, bet dr�siai galime spėti, jog stipri branduolinė s�veika � galingiausia mūsų visatoje jėga, paravisatoje daug stipresnė � gal �imtus kartų. Tai rei�kia, kad protonai daug lengviau i�silaiko krūvoje savo pa�ių sukurtame elektrostatiniame lauke, ir kad branduoliui reikia daug ma�iau neutronų stabilumui i�laikyti.

Plutonis-186, stabilus jų visatoje, turi arba pernelyg daug protonų, arba pernelyg ma�ai neutronų ir negali i�likti stabilus mūsų visatoje, kur branduolinė s�veika ne tokia efektyvi. Atsidūr�s mūsų visatoje, plutonis-186 pradeda spinduliuoti pozitronus, o tuo pa�iu ir energij�, o sulig kiekvienu �itaip i�spinduliuotu pozitronu branduolyje vienas protonas virsta neutronu. Galų gale dvide�imt branduolio protonų virsta neutronais, ir mes turime jau nebe plutonį-186, o volfram�-186, kuris pagal mūsų visatos dėsnius yra stabilus. Vykstant �iam procesui, i� branduolio i�siskiria dvide�imt pozitronų.

Pastarieji susitinka, susijungia su dvide�im�ia elektronų ir anihiliuojasi vėl i�spinduliuodami energij�. Taigi, su kiekvienu mums atsiųstu plutonio-186 branduoliu mūsų visata netenka dvide�imties elektronų.

Tuo tarpu mūsų volframas-186, patek�s į paravisata, pasidaro nestabilus dėl visai prie�ingų prie�as�ių. Pagal paravisatos dėsnius jis turi arba per daug neutronų arba per ma�ai protonų. Volframo-186 branduoliai ima spinduliuoti elektronus, be paliovos i�skirdami energij�.

Kiekvienas i�spinduliuotas elektronas rei�kia, kad neutronas virsta protonu ir galų gale atsiranda plutonis- 186. O su kiekvienu į paravisata patekusio volframo-186 branduoliu ji įgyja dvide�imt elektronų. Toks pasikeitimas plutoniu ir volframu tarp mūsų visatos ir paravisatos gali vykti be galo, i�siskiriant energijai tai �ia tai ten, ir kiekvieno atskiro branduolio ciklas baigsis dvide�imties elektronų perėjimu i� mūsų visatos į jų. Abi pusės gaus energijos i�, jei taip galima pavadinti �Tarp visatinio Elektroninio Siurblio�.

�ios mintys, taip pat ir planas sukurti realų galing� energijos �altinį � Elektroninį Siurblį � buvo įgyvendintos stebuklingai greit, ir kiekviena nauja sėkmė padėjo augti Helemo presti�ui.

3

Lamontas neturėjo pagrindo abejoti tuo presti�u ir, suman�s apra�yti �io atradimo istorij�, pirm�kart į�engė į Helemo kabinet� kupinas baimingos pagarbos (vėliau tai prisimindamas jis kaisdavo i� gėdos ir vis stengėsi u�mir�ti, kol galiausiai jam pavyko tai padaryti).

Helemas kalbėjo i� auk�to. Per trisde�imt metų jis pasikėlė į tokias �lovės vir�ukalnes, kad net keista, kaip kraujas i� nosies nepradėjo bėgti. Am�ius jo i�orei suteikė orumo ir net eleganti�kumo. Stambi jo figūra atrodė įtakinga, o grubius veido bruo�us �velnino i�min�iaus ramybė. Bet, kaip ir anks�iau, jis nuolatos raudonuodavo, o jo savimeilė ir į�eidumas buvo virt� prie�od�iu.

Prie� priimdamas Lamont�, Helemas �į t� apie jį su�inojo.

��Jūs daktaras Piteris Lamontas,�� pasakė jis,�� ir, girdėjau, esate para��s įdomų darb� i� para teorijos.

Atsimenu jūsų disertacij�. Apie parasintez�, ar ne?

��Taip, sere.

��Nagi, priminkite man smulkmenas. Papasakokite apie j�. Paprastai, �inoma, lyg kalbėtumėte su profanu.

Pagaliau juk a� i� dalies ir esu profanas,�� pridūrė jis ir sukikeno.�� A� viso labo radiochemikas, kaip �inote, ir menkas teoretikas, neskaitant vienos kitos koncepcijėlės.

Tada Lamontas priėmė �į parei�kim� u� gryn� pinig�, ir i� tiesų gal Helemo �od�iai ir nebuvo tokie į�ūlūs, kaip jam vėliau ėmė atrodyti. Ta�iau tai buvo tipi�kas, kaip Lamontas vėliau įsitikino, ar bent jau įtikino save, Helemo metodas susipa�inti su kitų darbo esme. Paskui jis laisvai �nekėdavo tomis temomis, retai, o tikriau sakant, niekada neminėdamas tų, kurie jam tų �inių buvo suteik�.

Bet jaunasis Lamontas t�syk pasijuto labai pamalonintas ir i�kart � noriai ir su u�sidegimu, kuris apima �mogų, pasakojantį apie savo atradimus � pradėjo: � Nepasaky�iau, kad daug padariau, daktare Helemai. Nustatyti paravisatos dėsnius � paradėsnius � nelengvas darbas� Beveik neturime nuo ko pradėti.

A� pradėjau nuo tų negausių mums �inomų dalykų ir nedariau jokių prielaidų, kurios nesiremtų jau patikrinta med�iaga. Galima tvirtinti, kad, esant stipresnei branduolinei s�veikai, ma�i branduoliai susijungia daug grei�iau.

��Parasintezė,� pasakė Helemas.

��Taip, sere. Visas darbas buvo i�siai�kinti galimas detales. Matematiniai apskai�iavimai sunkiau sekėsi, bet po kelių pakeitimų pasidarė visai lengva. Pasirodo, pavyzd�iui, kad para-visatoje katastrofi�ka li�io hidrido termobranduolinė reakcija prasidės keturiom eilėm �emesnėje temperatūroje negu �ia. Norint susprogdinti li�io hidrid�, mums reikia atominės bombos temperatūros, o paravisatoje tam pakanka, vaizd�iai tariant, paprasto dinamito u�taiso. Galimas daiktas, kad li�io hidridas paravisatoje gali u�siliepsnoti nuo degtuko, nors garantuoti sunku. Turbūt girdėjote, kad mes pasiūlėme jiems li�io hidrido, nes termobranduolinė energija ten natūralus rei�kinys, bet jie jo nelietė.

��Taip, girdėjau.

��Ai�ku, kad jiems tai būtų pernelyg pavojinga, tas pat, kas tonomis naudoti nitroglicerin� raketų varikliams, tik dar pavojingiau.

��Taigi. Be to, jūs dar ra�ote Siurblio istorij�?

��Savo paties malonumui. Kai u�baigsiu rankra�tį, jeigu jums nebus sunku, norė�iau, kad su juo susipa�intumėt, nes tik jūs vienas taip gerai �inote, kaip viskas i� tikrųjų buvo. Ties� sakant, jeigu galėtumėt skirti man truputėlį laiko, tai jau dabar norė�iau �į t� su�inoti.

��Gal ir galė�iau. Kas būtent jus domina?�� ypsodamasis paklausė Helemas, ir tai buvo paskutinė jo �ypsena Lamontui.

��Efektyvus ir naudingas Siurblys, profesoriau Helemai, buvo sukurtas per stebėtinai trump� laik�,� pradėjo Lamontas.�� Vos tik Siurblio projektas�

��Tarpvisatinio Elektroninio Siurblio projektas,�� pataisė Helemas vis dar �ypsodamasis.

��Taip, �inoma,�� atsakė Lamontas krenk�telėj�s,�� a� tik pavartojau populiaresnį pavadinim�. Projektui atsiradus, jis buvo sukonstruotas nepaprastai greit ir be ypatingų sunkumų. � Teisingai,�� pritarė Helemas patenkintas.�� monės mane tikina, kad tai vis a�, mano sumanus ir energingas vadovavimas, bet vis dėlto nenorė�iau, kad jūs savo knygoje �itai akcentuotumėt. Mat mes įtraukėme į projekto vykdym� daugyb� talentingų �monių, ir man būtų nemalonu, jeigu perdėtai i�keldami mano vaidmenį nuvertintumėte atskirų grupės narių darb�.

Lamontas susierzin�s papurtė galv�. Visa tai jam nerūpėjo.

��Mane domina kitkas,�� tarė jis.�� A� turėjau galvoje protingas jų visatos būtybes � para�monės, kaip juos priimta vadinti. Juk jie pradėjo. Mes aptikome juos po pirmo volframo pakeitimo į plutonį, ta�iau jie surado mus anks�iau, grynai teori�kai, be jokio sufleravimo, kokį mes gavome i� jų. O toji gele�ies folija, kuri� jie mums atsiuntė�

Helemo �ypsena staiga dingo � dingo visam laikui.

Surauk�s kakt�, jis garsiai pasakė: � Tie simboliai taip ir nebuvo i�ai�kinti. Niekas negalėjo�

��Geometrinės figūros buvo i��ifruotos, sere. A� jas ma�iau � visi�kai ai�ku, kad jie siuntė Siurblio schem�.

Mano manymu�

Helemo krėslas piktai sugirg�dėjo.

��Nėra ko apie tai kalbėti, jaunuoli. Mes visk� sugalvojome, ne jie.

��Taip, bet nejaugi netiesa, kad jie�

��K� jie?

Lamontas pajuto sukėl�s audr�, bet nesuprato kodėl.

��Nejaugi netiesa,�� netvirtai pradėjo jis,�� kad jie yra protingesni u� mus, kad jie visk� padarė. Argi ne taip, sere?

Helemas visas i�raud�s atsistojo.

��Visi�kai ne taip,�� suriko jis.�� A� nepak�siu �ia jokios mistikos. Ir taip jos gana. Klausykite, jaunuoli!�� jis palinko į vis dar tebesėdintį apstulbusį Lamont� ir pagrasino jam mėsingu pir�tu.�� Jeigu jūsų istorija �ada remtis tuo, kad mes buvome marionetės para�monių rankose, tai �is institutas jos nespausdins ir apskritai niekas nespausdins, jei tai priklausys nuo man�s. A� neleisiu, kad �monija ir jos intelektas būtų suniekinti, o para�monės vaizduojami dievais.

Lamontui nieko daugiau nebeliko, tik i�eiti, nors jis visi�kai nesuvokė, kodėl, atėj�s su pa�iais geriausiais ketinimais, sukėlė tokį pasipiktinim�.

Netrukus jis pajuto, kad jo istoriniai �altiniai staiga i�seko. Tie, kurie prie� savait� mielai atsakinėjo į jo klausimus, dabar nieko nebeprisiminė ir visai nebeturėjo laiko su juo �nekėtis.

I� prad�ių Lamontas susierzino, o paskui pama�ėle jį pradėjo imti pyktis. Visk� deramai įvertin�s, jis dabar nebeklausinėjo kaip anks�iau, o ėmė primygtinai reikalauti. Kai juodu su Helemu susitikdavo per posėd�ius ar kitur, Helemas apsiniaukdavo ir dėdavosi jo nepastebįs, o Lamontas, savo ruo�tu, irgi ėmė raukytis.

Pagaliau Lamontas pajuto, kad pagrindinė jo, kaip parateoretiko, karjera baigia nutrūkti, ir jis ry�tingai pasuko į savo antrosios profesijos � mokslo istoriko � keli�.

4

Abejingas Bronovskio veidas galėjo apgauti tik t�, kas jo visai nepa�inojo. Jis buvo a�traus proto ir, sykį ėm�sis kokio u�davinio, varydavo jį iki galo arba taip i�narstydavo, kad būdavo ai�ku, jog jis apskritai nei�sprend�iamas.

�tai kad ir etruskų ra�menys, atne�� jam �lov�. �i kalba buvo gyva dar pirmame mūsų eros am�iuje, bet kultūrinis romėnų hegemonizmas visk� �luote nu�lavė, ir ji i�nyko. Tuos ra�menis, kurie atlaikė romėnų prie�i�kumo bakchanalij�, o dar baisiau � abejingum�, sudarė graiki�kos raidės, kurias galima buvo i�tarti, bet daugiau nieko. Etruskų kalba neturėjo nieko bendra su jokia kaimynine kalba, atrodė labai archai�ka ir netgi tarytum nepriklausė indoeuropie�ių kalbų grupei.

Todėl Bronovskis nusprendė tirti kalb�, kuri neturi bendrumų su aplinkinėmis, yra labai archai�ka ir atrodo netgi neindoeuropieti�ka, bet kuri tebėra pla�iai vartojama netoli tų vietų, kur kadaise gyveno etruskai.

O k�, jeigu pasirinkus baskų kalb�, svarstė jis. Ir baskų kalba tapo pagrindu Bronovskio tyrinėjimams. T� patį prie� jį buvo dar� kiti, bet pasidavė. O Bronovskis � ne.

Darbas buvo �vėri�kas, nes jau pati savaime sudėtinga baskų kalba menkai tegelbėjo. Gilindamasis Bronovskis surado vis daugiau ir daugiau faktų, leid�ian�ių spėti apie kultūrinius ry�ius tarp senųjų �iaurinės Italijos ir �iaurinės Ispanijos gyventojų. Jis net sugebėjo i�kelti įtikinam� hipotez� apie pla�iai Europoje gyvenusius senuosius keltus, kurių kalba buvo ir etruskų, ir baskų kalbų prokalbė. Ta�iau per du tūkstan�ius metų baskų kalba smarkiai pasikeitė ir gerokai pasidavė ispanų kalbos įtakai. Atkurti j� toki�, kokia buvo senovės Romos epochoje ir susieti su etruskų kalba � tai buvo tikrai nelengva proto pergalė, ir pasaulio filologus gerokai nustebino �is triumfas.

Patys vertimai buvo stebėtinai neįdomūs ir visai bever�iai � daugiausia ritualiniai antkapių įra�ai. Ta�iau ra�menų i��ifravimas priblo�kė visus, ir, kaip vėliau pasirodė, labai pravertė Lamontui.

Bet ne i� karto. Atvirai kalbant, tik penkeriems metams praėjus po �io atradimo Lamontas pirm�syk i�girdo apie etruskus. Bronovskis buvo pakviestas į universitet� skaityti prane�imo kasmetiniam paskaitų ciklui, ir Lamontas, kuris paprastai i�sisukdavo nuo pareigos dalyvauti �ioje priemonėje, į Bronovskio paskait� nuėjo.

Ne todėl, kad būtų suprat�s jos svarb� ar bent kiek domėj�sis �ia tema. Tiesiog tuo laiku jis sukosi apie romanų kalbų katedros aspirant�, ir jei ne paskaita, tai būtų gav�s eiti į muzikos festivalį, o to ypa� nenorėjo.

�is romanas buvo nerimtas ir trumpalaikis, ta�iau prane�im� Lamontas i�girdo būtent per jį.

Netikėtai paskaita jam patiko. Tolima etruskų civilizacija pati savaime nelabai jį sudomino, u�tat neįskaitomos jų kalbos �ifravimo problema pasirodė tiesiog viliojanti.

Vaikystėje jis mėgdavo spr�sti rebusus, bet paskui �į ir kitus vaiki�kus u�siėmimus i�stūmė daug sudėtingesni, gamtos sudaryti rebusai, kurie galiausiai u�sibaigė parateorija.

Taigi Bronovskio paskaita sugr��ino jį į vaikyst�, kai pa�iūrėti atsitiktinis simbolių rinkinys pama�u įgaudavo prasm�, ir kuo būdavo sunkiau, tuo maloniau.

Bronovskis buvo auk��iausios klasės rebusų sprendėjas, ir Lamontas d�iūgavo, klausydamasis, kaip logika tvarko ne�inomyb�.

Ta�iau visa tai būtų nieko nerei�k� � nei atsitiktinis Bronovskio pasirodymas universitete, nei Lamonto meilė rebusams vaikystėje, nei flirtas su dailia mergina � jeigu kit� dien� jis nebūtų nuėj�s pas Helem� ir nebesugr��inamai, kaip vėliau įsitikino, susigadin�s popierius.

Praėjus valandai po �io interviu, Lamontas nusprendė pasimatyti su Bronovskiu. Jis ketino pasi�nekėti su juo apie tai, kas jam atrodė akivaizdu, bet taip į�eidė Helem�. Lamontas u�sitraukė vir�ininko pyktį ir dabar jautė turįs atsimokėti, ir atsimokėti tuo pa�iu. Para�monės, be abejonės, labiau i�sivyst� u� �emės gyventojus. Lamontas ir anks�iau buvo tuo tikras, tik per daug dėl to nekvar�ino sau galvos. Dabar �is klausimas jam pasidarė gyvybi�kas. Reikia gauti įrodymų ir sugrūsti juos Helemui į gerkl�, be to, taikyti skersai, kad sunkiau būtų praryti.

Lamontas, u�mir��s, kad dar taip neseniai jautė jam baiming� pagarb�, i� anksto mėgavosi tokia perspektyva.

Bronovskis dar nebuvo i�vyk�s, ir Lamontas, susirad�s jį, per jėg� privertė skirti jam laiko.

Prispirtas prie sienos, Bronovskis sutiko jį pabrė�tinai maloniai.

Lamontas, nekantriai i�klaus�s jo mandagybių, greitomis prisistatė ir pradėjo: � Daktare Brbnovski, labai d�iaugiuosi, kad spėjau pagauti jus prie� i�vykstant. Tikiuosi, man pavyks įkalbėti jus pasilikti �ia ilgėliau.

��Gal tai ir nebus taip sunku. A� gavau kvietim� skaityti paskaitų kurs� jūsų universitete.

��Ir jūs sutiksite?

��Dar neapsisprend�iau. Bet gal ir sutiksiu.

��Būtinai turite sutikti. Jūs sutiksite, kai tik i�klausysite mane. Daktare Bronovski, k� jūs dabar ketinate veikti, i��ifrav�s etruskų ra�menis?

��A� buvau u�siėm�s ne vien tik tuo, jaunuoli. (Jis buvo penkeriais metais vyresnis u� Lamont�). A� archeologas, o etruskų kultūr� sudaro ne vien ra�menys, kaip kad ikiklasikinio periodo Italijos kultūr� sudaro ne vien etruskai.

��Bet tikriausiai nagrinėsite jau ne tokias jaudinan�ias ir viliojan�ias problemas, kaip etruskų ra�menys?

� �inoma, ne.�� Vadinasi, jūs apsid�iaugtumėte rad�s dar labiau jaudinan�i� ir trilijon� kartų svarbesn� problem� negu tie ra�menys.

��K� jūs turite galvoje, daktare Lamontai?

��Mes turime ra�menis, kurie neatstovauja jokiai mirusiai kultūrai ir apskritai niekam nei �emėje, nei visatoje. Mes turime vadinamuosius parasimbolius.

��A� girdėjau apie juos. Ir net esu mat�s.

��Bet tokiu atveju nejaugi jums neparūpo i�spr�sti �i� problem�, daktare Bronovski? Neparūpo su�inoti, k� jie rei�kia?

��Nė kiek, daktare Lamontai, nes �ia nėra jokios problemos. Lamontas i�vertė į jį akis.

��Jūs norite pasakyti galįs juos perskaityti?

Bronovskis papurtė galv�.

��Ne taip supratote. A� noriu pasakyti, kad nei a�, nei kas kitas negali jų perskaityti. Nėra kuo remtis.

Tiriant �emės kalbas, net ir kadai i�mirusias, visados gali surasti gyv� ar i�nykusi�, jau i��ifruot� kalb�, turin�i� su ja nors ir ne�ymių bendrumų. Jeigu ir to nėra, tai lieka faktas, kad bet kuri� �emės kalb� sukūrė �monės su savo �mogi�ka m�stysena. Tai jau vis �ioks toks pagrindas. Su parasimboliais nieko pana�aus nei�galvosi, taigi jie sudaro problem�, neturin�i� sprendimo. O problema be sprendimo � ne problema.

Lamontas, �iaip taip sulauk�s, kol pa�nekovas baigs, pratrūko: � Jūs klystate, daktare Bronovski. Nepamanykite, jog a� mokau jus jūsų profesijos, bet jūs ne�inote kai kurių faktų, kuriuos nustatė mano srities specialistai.

Mes turime reikalų su para�monėmis, apie kuriuos ne�inome beveik nieko. Mes ne�inome, kaip jie atrodo, kaip m�sto, kokiame pasaulyje gyvena � nieko apie pa�ius svarbiausius, esminius dalykus. �ia prasme jūsų teisybė.

��Bet jūs sakote, kad tik beveik nieko apie juos ne�inote, ar ne?

Bronovskis neatrodė susidomėj�s. Jis i�sitraukė i� ki�enės d�iovintų figų pakelį, atplė�ė jį ir ėmė valgyti.

Pasiūlė Lamontui, bet tas papurtė galv�.

��Būtent!�� atsakė jis.�� Mums �inomas ypatingos svarbos faktas. Jie daug protingesni u� mus. Pirmiausia, jie sugeba įvykdyti mainus per Tarpvisatinį ply�į, o mums lieka tik pasyvus vaidmuo. Beje, ar jums teko girdėti apie Tarpvisatinį Elektroninį Siurblį? � susizgribo jis.�� Tiek,�� atsakė Bronovskis,�� kad galė�iau sekti jūsų mintį, jeigu pasistengtumėte kalbėti ne taip techni�kai.

��Antra,�� skubėjo Lamontas,�� jie atsiuntė mums instrukcij�, kaip įsirengti Siurblį mūsų pusėje. Mes jų nesupratome, bet vis dėlto tos diagramos padėjo susiorientuoti. Tre�ia, jie ka�kaip jau�ia mus. Bent jau, pavyzd�iui, gali su�inoti, kada mes paliekame jiems volframo. �ino, kur jis, ir gali imtis priemonių. O mes negalime nieko pana�aus. Yra ir daugiau faktų, bet �is ai�kiausiai rodo, kad para�monės u� mus protingesni.

��Spėju, kad �iuo klausimu jūs pritarimo nesusilaukėte. Jūsų kolegos, �inoma, su tuo nesutinka,�� pasakė Bronovskis.

��Nesutinka. O kodėl jūs taip nusprendėte?

��Todėl, kad jūs, man regis, neabejotinai klystate.

��Faktai, kuriais a� remiuosi, teisingi, tai kaip tuomet galiu klysti?

��Jūs papras�iausiai įrodinėjate, kad para�monės techni�kai u� mus labiau i�sivyst�. O k� tai turi bendra su protu? Pagalvokite,�� Bronovskis nusivilko �vark� ir atsipalaidav�s patogiai nugramzdino savo putnų kūn� į fotelį, tarytum �itaip būtų buv� lengviau m�styti,�� prie� du su puse �imtme�io Amerikos laivyno flotilė, vadovaujama Metjaus Perio, įplaukė į Tokijo uost�.

Japonai, iki tol buv� labai izoliuoti, susidūrė su daug sudėtingesne technika nei jų pa�ių ir nusprendė, jog būtų neprotinga prie�intis. Karing� milijoninė tauta pasijuto bejėgė prie� kelet� i� svetur atplaukusių laivų.

Ar tai įrodymas, kad amerikie�iai buvo protingesni u� japonus, ar kad Vakarų kultūra viso labo buvo pasukusi kitokiu keliu? Be abejo, teisinga antroji prielaida, nes per penkiasde�imt metų japonai sėkmingai nukopijavo Vakarų technik� ir per sekantį penkiasde�imtmetį tapo pirmaujan�ia industrine �alimi, nors patyrė triu�kinantį pralaimėjim� viename to laikme�io karų. Lamontas rimtai i�klausė ir tarė: � Ir a� apie tai galvojau, daktare Bronovski, nors ir ne�inojau apie japonus � gaila, neturėjau laiko istorijai.

Ta�iau �i analogija neteisinga. �iuo atveju tai daugiau nei techninis prana�umas, tai skirtingas protinio i�sivystymo laipsnis.

��Bet i� ko jūs apie tai sprend�iate, atmetus spėliones?

��Ogi i� to, kad jie atsiuntė mums instrukcijas. Jie labai norėjo, kad mes pastatytume sav�j� Siurblio dalį ir ie�kojo būdų, kaip t� padaryti. Patys jie negalėjo atkeliauti �ionai, ir net jų plonos gele�ies plok�tės (o gele�is ir ten, ir �ia pats stabiliausias elementas) su i�kaltomis instrukcijomis netrukus taip suradioaktyvėjo, kad pasidarė pavojinga laikyti tokius gabalus vientisus � nors pirmiausia mes, �inoma, pasidarėme tikslias kopijas.

Bronovskis smalsiai pa�velgė į Lamont� ir pasakė: � Vadinasi, jie siun�ia mums instrukcijas. Koki� i�vad� jūs mėginate i� to padaryti?

��Jie tikėjosi, kad mes suprasime. Nejaugi jie būtų buv� tokie kvailiai ir siunt� mums informacij�, kartais toki� gausi�, jei būtų man�, kad mes jos nesuprasime?

.. Jeigu ne jų brė�iniai, mes nieko nebūtume padar�.

Taigi, jeigu jie i� tiesų tikėjosi mus suprasiant, tai tik todėl, kad, jų manymu, būtybės, ma�daug tiek pat techni�kai i�sivys�iusios kaip ir jie (o �itai jie ka�kaip vis dėlto nustatė � dar vienas mano teorijos patvirtinimas), turėtų būti pasiekusios ma�daug tokį patį protinio i�sivystymo laipsnį, tad nesunkiai galėsian�ios i�skaityti jų simbolius.

��Jie galėjo taip manyti ir i� naivumo,�� ramiai atrėmė Bronovskis.

��Atseit, jų supratimu, egzistuoja vienui viena kalba, �nekamoji ir ra�ytinė, ir kitoje visatoje visi kalba ir ra�o kaip jie?

��Sakykim, a� palaikau jūsų nuomon�, bet ir tuomet kuo gi a� galiu jums padėti? A� ma�iau parasimbolius.

Manau, kad �emėje nėra nė vieno archeologo ar filologo, kuris nebūtų jų mat�s. Bet nesuprantu, kuo galė�iau būti naudingas. Esu tikras, kad ir visi kiti pasakytų t� patį. Per dvide�imt metų nepasistūmėta nė per �ingsnį.

��Ties� sakant,�� kar�tai paprie�taravo Lamontas,�� per tuos dvide�imt metų niekas nė nesistengė nieko pastūmėti. Siurblio vadovybė nesuinteresuota simbolių �ifravimu.

��Kodėl?

��I� baimės, kad komunikuojantis su para�monėmis gali paai�kėti, jog jie neabejotinai labiau i�sivyst�. Ir kad �monės, kurdami Siurblį, suvaidino viso labo parankinių vaidmenį, o tatai be galo į�eistų jų savimeil�.

O, svarbiausia, dar dėl to,�� pridūrė Lamontas, mėgindamas nuslėpti apmaud�,� kad Helemas jau nebetektų garbės vadintis Elektroninio Siurblio Tėvu.

��Sakykime, kad jie būtų norėj� i�siai�kinti simbolius. Tai kas i� to? Juk norėti dar nerei�kia galėti.

��Jie būtų galėj� u�sitikrinti para�monių param�.

Būtų galėj� siųsti informacij� į paravisata. Niekas nieko pana�aus nedarė, bet galėjo. Po volframo kruopele, pavyzd�iui, galima būtų padėti lai�k� metalinėje folijoje.

��Kaip? Nejaugi jie vis dar ie�ko naujų volframo pavyzd�ių, jau turėdami Siurblį?

��Ne, bet jie pastebės volfram� ir supras, kad mes stengiamės juos privilioti. Galima net ant pa�ios volframo folijos para�yti lai�k�. Jeigu jie j� pasiims ir bent kiek suvoks lai�ko prasm�, tai būtinai atsiųs atgal atsakym�, pasinaudodami naujomis �iniomis. Gal sudarys atitinkan�ių �od�ių � savo ir mūsų kalboje � lentel� arba ra�ys, greta savų �od�ių vartodami mūsi�kius. Taip ir kelsimės: pirma jie, paskui mes, vėl jie ir taip toliau.

��Jų pusei atliekant did�ium� darbo.

��Taip.

Bronovskis papurtė galv�.

��Kas gi �ia įdomaus? Bent jau man�s visa tai ne�avi. Lamontas metė į jį nuo�mų �vilgsnį.

��Kodėl ne? Ar jums bus per ma�a garbės? Per ma�a �lovės? Bene jūs jau toks �lovės mėgėjas? Koki� �lov� pelnėte i� tų etruskų ra�menų, velniai rautų! Na, nu�luostėte nosį penkiems specialistams. Tegul �e�iems.

Tik jiems visame pasaulyje jūs esate autoritetas ir nugalėtojas, tik jie jūsų neken�ia. O kas dar? Skaitote apie tai paskaitas pustu�tėms auditorijoms, o klausytojai jau kit� dien� nebeprisimena jūsų pavardės.

Ar �ito jūs siekiate?

��Nedramatizuokite.

��Gerai. Nedramatizuosiu. Susirasiu k� kit�. Laiko sugai�tu, bet, kaip jūs sakėte, �iaip ar taip, para�monės padarys did�ium� darbo. Pagaliau pats susitvarkysiu.

��Jums �is projektas oficialiai pavestas?

��Ne. Bet tai nieko nerei�kia. Ar jūs dar ir dėl to nenorite prisidėti? Akademinė etika? Nėra įstatymo, draud�ian�io daryti vertim�, o volfram� bet kada galiu pasidėti ant stalo. A� neskelbsiu duomenų, kuriuos gausiu mainais į volfram� ir �ia prasme �iek tiek prasi�engsiu priimtoms mokslinio tyrimo normoms. Bet kai vertimas bus padarytas, kas dėl to priekai�taus? Ar jūs bendradarbiautumėt su manim, jeigu a� u�tikrin�iau jums apsaug� nuo visokių nemalonumų ir laiky�iau jūsų dalyvavim� paslaptyje? Jūs neteksite �lovės, bet gal ramybė jums brangesnė? Na, k� gi,�� patraukė Lamontas pe�iais,�� jeigu a� visk� padarysiu vienas, tai bent jau nereikės rūpintis niekieno ramybe. Jis pakilo. Abu vyrai buvo įpyk�, bet laikėsi �altai ir korekti�kai, kaip �monės prie�i�kai nusiteik� vienas kito at�vilgiu, bet mandagūs.

��Tikiuosi,�� pasakė Lamontas,�� kad jūs bent jau laikysite �į pokalbį paslaptyje.

Bronovskis taip pat atsistojo.

��Dėl to galite būti tikras,�� altai atsakė jis, ir pa�nekovai skubiai paspaudė vienas kitam rank�.

Lamontas nebesitikėjo kada nors i�girsi�s apie Bronovskį ir pradėjo varyti sav�s įtikinėjimo kampanij�, kad būsi� kur kas geriau pa�iam mėginti versti.

Ta�iau po dviejų dienų Bronovskis į�engė į Lamonto laboratorij� ir be jokių į�angų parei�kė: � Dabar a� i�va�iuoju, bet rugsėjį grį�iu. Ketinu �ia pasilikti dirbti ir, jeigu jums dar aktualu, galėsiu pasidomėti minėt�ja vertimo problema.

I� nuostabos Lamontas nespėjo nė padėkoti, o Bronovskis jau piktai trinktelėjo durimis, dar labiau nepatenkintas, negu kad atsisakydamas, Ilgainiui jie susidraugavo, ir Lamontas su�inojo, kas atviliojo Bronovskį. Kit� dien� po jų pokalbio Bronovskis pusry�iavo fakulteto klube su visa universiteto administracine vald�ia ir, �inoma, rektoriumi.

Bronovskis pasiskelbė sutink�s dirbti universitete, o oficialų parei�kim� pri�adėjo atsiųsti vėliau. Visi dėl to labai apsid�iaugė.

Rektorius rė�ė toki� kalb�: � Mes labai did�iuosimės, turėdami savo universitete pagarsėjusį ataskanie�ių ra�menų �ifruotoj�. Mums tai didelė garbė.

Niekas, �inoma, to nusipaistymo nepataisė, Bronovskis taipogi nesiliovė �ypsoj�s, nors dabar kiek skausmingai. Vėliau senovės istorijos katedros vedėjas paai�kino, kad rektorius es�s daug didesnis savo gimtojo kra�to, Minesotos, negu antikos �inovas, o kadangi did�ioji Misisipė i�teka i� Ataskos e�ero, toks apsirikimas visai suprantamas.

Ta�iau, dar neu�mir��s Lamonto �aipymosi i� jo �lovės, Bronovskis pasijuto u�gautas.

Daug vėliau, i�gird�s apie �į atsitikim�, Lamontas nusikvatojo.

��Gali toliau nebepasakoti. A� irgi i�vaik��iojau tais takais. Tu pasakei sau: �Dieva�i, a� padarysiu k� nors tokio, k� net ir tas bukagalvis turės įsidėmėti.�

��Pana�iai ir buvo,�� atsakė Bronovskis.

5

Ta�iau per metus jie nedaug telaimėjo. Jų lai�kai pagaliau pasiekė adresat� ir buvo gauti atsakymai. Tuo viskas u�sibaigė.

��Pamėgink spėti,�� kar��iavosi Lamontas.�� Remkis tuo, kas neįmanoma. Ir taikyk jiems.

��A� t� ir darau, Pitai. Ko tu taip spirgi? Etruskų ra�menis įskai�iau per dvylika metų. Gal manai, kad �is darbas u�ims ma�iau laiko?

��Dėl dievo, Maikai! Mes negalime dirbti dvylika metų.

��O kodėl gi ne? A� matau, kad su tavim ka�kas darosi. Jau koks mėnuo esi nebepaken�iamas. A� maniau, kad mes i� pat prad�ių �inojome, kad darbas nebus greitas ir kad reikia turėti kantrybės. Maniau, kad tu supratai, jog a� turiu taipogi atlikti savo tiesiogines pareigas universitete. Jau ne vien� kart� tav�s klausiau ir norė�iau dar sykį paklausti: kodėl dabar taip pradėjai skubėti?

��Todėl, kad nėra kada,�� atkirto Lamontas.�� Todėl, kad noriu u�baigti.

��Sveikinu,�� altai pasakė Bronovskis.�� A� taip pat. Klausyk, tikiuosi tau negresia ankstyva mirtis, ar ne? Ar tavo gydytojas nustatė tau nei�gydom� vė�į?

��Ne, ne,�� sugrie�ė dantimis Lamontas.

��Tai kas tada?

��Nesvarbu,�� at�ovė jis ir skubiai i�ėjo pro duris.

Kai Lamontas pirm�syk nusprendė pasitelkti Bronovskį pagalbon, jį siutino bukas Helemo nenoras pripa�inti para�monių protinį prioritet�. Vien todėl ir tik todėl jis siekė u�megzti su jais kontakt�. Tuo metu niekas daugiau jam nerūpėjo.

Bet jau kit� mėnesį jis susidūrė su begale nemalonumų. Jo parai�kos dėl naujų įrengimų, techninio personalo, dėl papildomo naudojimosi elektronine skai�iavimo ma�ina buvo vis atidedamos, parei�kimas komandiruotpinigiams be ceremonijų atmestas, visi jo pasiūlymai per tarpfakultetinius posėd�ius � ignoruojami.

Pagaliau, kai garbinga vyresniojo bendradarbio vieta, turėjusi atitekti Lamontui, buvo pasiūlyta Henriui Garisonui, turin�iam gerokai ma�esnį sta�� ir svarbiausia � daug menkesnius gabumus, kantrybės taurė persipildė. �tai tada Lamontas taip įdūko, kad nusprendė jau nebepasitenkinti vien savo teisumo įrodymu. Jis pasiry�o sutriu�kinti, i� pagrindų sunaikinti Helem�. �į nusiteikim� kasdien, kone kas valand� kurstė nedviprasmi�kas kitų Siurblio stoties darbuotojų elgesys. Dygus Lamonto būdas nekėlė simpatijų, ta�iau daugelis jį mėgo.

Pats Garisonas jautėsi nesmagiai. Malonus, tyliai kalbantis jaunuolis, kuris tikrai nelinkėjo niekam blogo, stovėjo dabar ant Lamonto laboratorijos slenks�io su i�tįsusiu veidu.

��Sveikas, Pitai,�� tarė jis.�� Ar galite skirti man kelet� minu�ių?

��Galiu ir daugiau,�� niauriai atsakė Lamontas, vengdamas jo �vilgsnio.

Garisonas įėjo ir prisėdo ant kėdės.

��Pitai,�� tarė jis.�� A� negaliu atsisakyti paskyrimo, bet norė�iau jus u�tikrinti, kad a� jo nepra�iau. Tai man buvo staigmena.

��O kas jūsų pra�o atsisakyti? Man nusispjaut.

��Pitai. �ia Helemas įsiki�o. Jeigu a� atsisaky�iau, vieta atitektų kam kitam, bet ne jums. K� jūs tam seniui padarėt?

��Sakykit, o k� jūs manote apie Helem�? Kaip jums atrodo, kas jis per �mogus?�� u�sipuolė jį Lamontas.

Garisonas apstulbo. Pa�iaupė lūpas, pasitrynė nosį.

��Na�� pradėjo jis ir tuo baigė.

��Didis �mogus? Puikus mokslininkas? Įkvepiantis vadovas?

��Na�

��Geriau a� pasakysiu. Jis �arlatanas! Apsi�aukėlis!

Susikūrė reputacij�, patogiai įsitaisė ir dabar dreba, kad kas jo i� tos vietos nei�stumtų. Jis �ino, kad kiaurai jį permatau ir todėl taip prie� mane nusiteik�s.

Garisonas nesmagiai sukikeno: � Bet juk jūs nenuėjote pas jį ir nepasakėte�

��Ne, nieko a� jam tiesiai nepasakiau,�� piktai at�ovė Lamontas.�� Bet ateis diena � pasakysiu. Nors jis ir �iaip �ino. �ino, kad a� esu tas, kurio nepavyko apmauti, nors ir nieko nesakau.

��Bet, Pitai, kam reikia, kad jis tai �inotų? Ir a� nesakau, kad jis pasaulinio masto genijus, bet kokia prasmė skambinti apie tai i� visų varpinių? Paglostykite jį �iek tiek. Juk jūsų karjera jo rankose.

��Nejaugi? O mano rankose � jo reputacija. A� jį demaskuosiu. Nuplė�iu jam kauk�.

��Kaip?

� �ia jau mano reikalas!�� burbtelėjo Lamontas, nors tuo tarpu neturėjo apie tai nė menkiausio supratimo.�� Bet juk tai juokinga. Jūs nieko nepe�ite. Jis tiesiog sunaikins jus. Net jeigu jis ir i� tiesų ne Ein�teinas ar Openheimeris, pasauliui jis atrodo didesnis u� juos.

Dviem bilijonams �emės gyventojų jis yra Elektroninio Siurblio Tėvas ir, kad ir kaip besistengtumėt, nepadarysit jiems įspūd�io, nes Elektroninis Siurblys yra raktas į �monijos rojų. Kol taip bus, Helemas nelie�iamas, ir tik beprotis gali tikėtis k� nors pakeisti.

Kurių velnių, Pitai! Pasakykite jam, kad jis didis, ir prarykite piliul�. Nebūkite antras Denisonas!

� �inot, k� a� jums pasakysiu, Henri,�� staiga įtū�o Lamontas.�� Pasilikite savo patarimus sau.

Garisonas staiga atsistojo ir, nieko nesak�s, i�ėjo.

Lamontas įsigijo dar vien� prie�� arba, geriausiu atveju, prarado dar vien� draug�. Ta�iau galiausiai jis nusprendė, kad apsimokėjo, nes viena �io pokalbio frazė visk� i� pagrindų pakeitė.

I� esmės Garisonas pasakė tik tiek: ��Elektroninis Siurblys yra raktas į �monijos rojų� Helemas yra nelie�iamas�.

Staiga atitok�s, Lamontas pirm�kart susim�stė ne apie Helem�, o apie Elektroninį Siurblį.

Ar i� tiesų Elektroninis Siurblys yra raktas į �monijos rojų? O gal jis tikrai turi kokį �kabliuk��?

Viskas istorijoje turėdavo savo silpn�sias vietas. O Elektroninis Siurblys?

Lamontas pakankamai buvo susipa�in�s su parateorijos istorija ir �inojo, kad �kabliuko� klausimas jau buvo i�kil�s. Vos paskelbus, kad Elektroninio Siurblio darbas pagrįstas elektronų perpumpavimu i� visatos į paravisata, ne vienas tuoj pat paklausė: �O kas atsitiks, kai visi elektronai bus perpumpuoti?�

Į tai nesunku buvo atsakyti. Perpumpuojant kad ir did�iausi� elektronų kiekį, jų pakaks ma�iausiai trilijonus trilijonų padaugintų i� milijono metų � o pati visata ir paravisata kartu paėmus egzistuos �ymiai trumpiau.

Kitas argumentas buvo gudresnis. Perpumpuoti visų elektronų neįmanoma. Vykstant pumpavimui, bendras paravisatos neigiamas krūvis didės kaip ir bendras visatos teigiamas krūvis. Kiekvienais metais didėjant skirtumui, elektronus pumpuoti bus vis sunkiau, nes reikės įveikti prie�ingų krūvių s�veikos jėg�. Tiesa, pumpuojami buvo neutralūs atomai, bet orbitinių elektronų sutrikdymas sukurdavo efektyvų krūvį, kuris stulbinamai didėjo dėl po to sekusių radioaktyvių pakitimų. Jeigu krūviai būtų pastoviai kaup�si perpumpavimo vietose, jų poveikis perpumpuojamiems atomams su pasislinkusiais elektronais beveik tuoj pat būtų nutrauk�s vis� proces�, bet tuomet, �inoma, pasireik�davo difuzija. Nesikaupiantis krūvis i�sisklaidydavo atmosferoje, tad, kalbant apie jo įtak� perpumpavimo procesui, būtina buvo turėti tai omenyje.

Didėjant �emės teigiamam krūviui, teigiamas Saulės vėjas vis labiau tolo nuo mūsų planetos, o jos magnetosfera plėtėsi. Makfarlendo, kuriam, anot Lamonto, priklausė �Didysis Praregėjimas�, darbai padėjo įrodyti, kad tam tikr� pusiausvyr� u�tikrino Saulės vėjas, ne�antis �alin vis daugiau ir daugiau susikaupusių teigiamų dalely�ių, kurios atsiplė�davo nuo �emės pavir�iaus vis auk��iau į egzosfer�. Didėjant siurbimo intensyvumui, sulig kiekviena naujai įrengta Siurbimo Stotimi, bendras teigiamas �emės krūvis palengva didėjo, ir magnetosfera i�siplėsdavo per kelet� mylių. Ta�iau pakitimai buvo ne�ymūs, ir Saulės vėjas galiausiai i�sklaidydavo teigiam� krūvį po i�orinius Saulės sistemos rajonus.

Ir vis dėlto, netgi esant kuo smarkiausiai krūvio difuzijai, ateitų laikas, kai lokalinis visatos ir paravisatos krūvių skirtumas pasidarytų toks didelis, kad minėtas procesas nutrūktų, ir daug grei�iau, negu būtų sunaudoti visi elektronai � ma�daug per vien� trilijonin� to laiko dalį.

Bet ir tada pumpuoti būtų galima trilijon� metų. Tik vien� trilijon�, ta�iau to pakaktų. Visi�kai pakaktų.

�mogaus, ir net pa�ios saulės sistemos egzistavimas nesieks trilijono metų. O jeigu �mogus arba koks kitas �mogaus ainis ir perėmėjas i�liks iki to laiko, tai, be abejonės, sugalvos k� nors padė�iai i�taisyti. Per trilijon� metų galima labai smarkiai pa�engti priekin.

Lamontas negalėjo su tuo nesutikti.

Tuomet jis pagalvojo apie kitk�, prisiminė, k� Helemas pats buvo kart� ra��s viename savo straipsnių.

Su pasidygėjimu jis susirado t� straipsnį. Norint judėti į priekį, reikėjo su�inoti, k� �iuo klausimu manė Helemas.

Straipsnyje jis rado toki� mintį: �Dėl am�inos traukos jėgos mes įpratome pasakym� �pakalnėn� sieti su tam tikru nei�vengiamu pakitimu, kurį galima panaudoti naudingai energijai gauti. Tolimoje praeityje bėgantis pakalnėn vanduo sukdavo siurblių ir turbinų ratus. Bet kas atsitiks, kai nutekės visas vanduo?

Tuomet darbas sustos, kol vanduo nebus sugr��intas į kaln�, o tatai ne taip lengva padaryti. Ties� sakant, norint pakelti vandenį į vir�ų, reikia daug daugiau energijos, negu jos buvo gauta, jam tekant �emyn. Taip energija tik prarandama. Laimė, saulė �ia mus pavaduoja. Ji taip įkaitina vandenynus, kad vandens garai pakyla auk�tai į atmosfer�, susikaupia debesyse ir kartas nuo karto i�krinta �emėn lietaus ar sniego pavidalu. �ia jie susigeria į visus �emės sluoksnius, maitindami upelius bei �altinius, ir todėl vanduo nesiliauja tekėj�s pakalnėn.

Ta�iau tai ne toks jau am�inas dalykas. Saulė tik todėl gali pakelti vandens garus, kad ir ji pati, branduolinės energijos prasme, bėga pakalnėn. Ji bėga pakalnėn kur kas didesniu grei�iu u� pa�i� srauniausi� �emės up�, ir kai ji visa nutekės �emyn, mes jau nebe�inosime, kaip j� u�kelti į kaln�.

Visi energijos �altiniai mūsų visatoje teka pakalnėn.

Nuo mūsų tatai nepriklauso. Viskas teka pakalnėn viena kryptimi, ir mes galime laikinai priversti sraut� tekėti atgal į vir�ų, tik pasinaudoj� kokia �alia esan�ia stipresne �emyn tekan�ia srove. Jeigu norime am�ino naudingos energijos �altinio, tai reikia turėti keli�, kuris abiem kryptimis eina pakalnėn. Toks jau mūsų visatos paradoksas: �emyn vedantis nuolydis yra tuo pa�iu auk�tyn kylanti įkalnė.

Bet ar verta mums apsiriboti savo pa�ių visata?

Pam�stykime apie paravisata. Ji taip pat turi kelių, kurie eina �emyn ir tuo pa�iu kyla į kaln�. Ta�iau tie keliai neatitinka mūsi�kių. I� paravisatos galima atkeliauti į visat� pakalnėn einan�iu keliu, bet kai mes juo norėsime grį�ti, jis vėl eis �emyn � taip yra todėl, kad �iose visatose vyrauja skirtingi dėsniai.

Elektroninis Siurblys naudojasi keliu, kuris veda pakalnėn abiem kryptimis. Elektroninis Siurblys��

Lamontas dar kart� perskaitė straipsnio pavadinim�: �Kelias, abiem kryptimis vedantis pakalnėn�.

Jis susim�stė. �i koncepcija, kaip ir jos termodinaminės pasekmės, savaime suprantama, buvo jam �inoma. Bet kodėl nepaanalizavus jos prielaidų? Juk tai kiekvienos teorijos silpnoji vieta. Kas, jeigu aksiomati�kai priimtos prielaidos pasirodytų klaidingos?

Kokios būtų pasekmės, jeigu pamėgintume remtis kitomis prielaidomis? Prie�ingos?

Jis pradėjo aklai, bet jau pirm�jį mėnesį jį apėmė visiems mokslininkams pa�įstamas jausmas, kad atsitiktiniai gabalėliai gula vienas prie kito, virsdami mozaika, ir anomalijos daugiau nebeatrodo anomalijos.

.. Tai buvo Tiesos nuojauta.

Kaip tik nuo tada jis ir ėmė spausti Bronovskį.

Pagaliau vien� dien� Lamontas parei�kė: � A� vėl einu pas Helem�. Bronovskis pakėlė antakius.

��Ko?

��Kad jis mane i�vytų!

��Labai į tave pana�u, Pitai. Jautiesi nelaimingas, jeigu tik tau nors kiek pradeda sektis.

��Nieko tu nesupranti. Labai svarbu, kad jis atsisakytų i�klausyti mane. Nenoriu, kad paskui būtų sakoma, jog a� jį apėjau ir jis nieko ne�inojo apie tai.

��Apie k�? Apie parasimbolių i��ifravim�? Kol kas dar nė vienas nei��ifruotas. Neper�ok�s per bal�, nesakyk op, Pitai.

��Ne, ne, ne apie tai,�� nukirto tas ir daugiau nieko nebeai�kino.

Helemas nepalengvino Lamontui �ios u�duoties � praėjo kelios savaitės, kol jis surado laiko savo pavaldiniui. Ta�iau ir Lamontas neketino nusileisti Helemui. Jis į�engė vidun, atstat�s visus savo nematomus �erius. Helemas pasitiko jį lediniu veidu, niūriai �velgdamas.

��Apie koki� �ia kriz� jūs visiems kalbate?�� tiesiai paklausė Helemas.

��Kai kas paai�kėjo,�� atsakė Lamontas bejausmiu balsu.�� I� vieno jūsų straipsnio.

��O?�� nustebo tas ir tuoj pat pasidomėjo: � I� kurio būtent?

��Kelias, abiem kryptimis vedantis pakalnėn�. Jūs skyrėte jį paaugliams, sere.

��Na ir k�?

��Mano manymu, Elektroninis Siurblys neveda abiem kryptimis pakalnėn, jei leisite man pasinaudoti jūsų metafora, kuri, tarp kitko, nėra pats tiksliausias įvaizdis antrajam dinamikos dėsniui nusakyti.

Helemas susiraukė.

��K� jūs norite tuo pasakyti?

��Geriausiai a� galė�iau tai paai�kinti, sere, i�ved�s abiejų visatų laukų lygtis ir parod�s s�veik�, kuri iki �iol nebuvo imama domėn � ir, man regis, visai be reikalo.

Taip tar�s, Lamontas nu�ingsniavo tiesiai prie tikso tablo ir skubiai surinko lygtis, vis� laik� greitai kalbėdamas.

Lamontas �inojo, kad Helemas įsi�eis ir susierzins, nepajėgdamas sekti matematinių įrodinėjimų. Taip jis ir pasieks savo tiksl�.

��Klausykite, jaunuoli,�� suniurzgė Helemas,�� a� dabar neturiu laiko diskutuoti atskirų parateorijos klausimų. Atsiųskite man i�samų prane�im�, o dabar, jeigu norite dar k� nors pasakyti, tai pra�ome kuo trumpiau.

Lamontas pasitraukė nuo tablo paniekinamai raukydamasis.

��Gerai,�� pasakė.� Antrasis termodinamikos dėsnis paai�kina proces�, kuris nei�vengiamai i�skiria kra�tutines būsenas. Vanduo neteka �emyn, i� tikrųjų � susilygina gravitacinio potencialo ekstremalinės reik�mės. Veikiamas slėgimo, vanduo taip pat lengvai ims tekėti įkalnėn. Galima gauti darb�, i�naudojant temperatūrų skirtum�, bet galų gale tam tikrame tarpiniame ta�ke temperatūros susilygins: įkait�s kūnas atau�, o �altas su�ils. Tiek at�alimas, tiek įkaitimas yra vienodi antrojo termodinamikos dėsnio aspektai ir tam tikromis aplinkybėmis vienodai spontani�ki.

��Nemokykite man�s termodinamikos pagrindų, jaunuoli. K� jūs norite įrodyti? A� turiu labai ma�ai laiko.

Lamontas vis ta pa�ia veido i�rai�ka ir nė kiek neskubėdamas, t�sė: � Elektroninio Siurblio darbas pagrįstas kra�tutinių būsenų suvienodinimu. �iuo atveju �ios kra�tutinės būsenos yra dviejų visatų fizikos dėsniai. S�lygos, u�tikrinan�ios �ių dėsnių egzistavim�, kad ir kokios jos būtų, pereina i� vienos visatos į kit�, ir galutinis �io proceso rezultatas yra dvi visatos su vienodais fizikos dėsniais � tarpiniais, lyginant su dabartiniais. Kadangi tai nei�vengiamai sukels tam tikrus, kol kas dar neai�ku kokius, bet labai reik�mingus pakitimus mūsų visatoje, būtina labai rimtai pasvarstyti, ar neverta sustabdyti Siurblio ir visam laikui u�baigti pumpavimo.

Būtent dabar Lamontas tikėjosi Helem� nei�laikysiant ir nutrauksiant visus tolesnius jo ai�kinimus. Ir Helemas jo neapvylė. Jis taip pa�oko, kad net kėdė apvirto. Paspyr�s j� koja, Helemas �engė prie Lamonto.

Tas skubiai atsistūmė su kėde ir taip pat atsistojo.

��Idiote!�� suriko Helemas, kone dusdamas i� pyk�io.�� Nejaugi jūs manot, kad niekas Stotyje nenutuokia apie fizikos dėsnių suvienodinim�? Ir jūs gai�inate man laik� vien tam, kad pasakytumėt tai, k� jau �inojau, kai jūs dar tik mokėtės skaityti! Lauk i� �ia ir galite tuoj pat ra�yti parei�kim� � a� neprie�tarausiu.

Lamontas i�ėjo pasiek�s tai, ko norėjo, ir vis dėlto �irdy u�sigav�s dėl tokio elgesio.

6 (pabaiga)

� �iaip ar taip,�� pasakė Lamontas,�� dabar mano rankos laisvos. A� mėginau jam pasakyti. Jis nenorėjo klausytis. Dabar galiu �engti sekantį �ingsnį.

��O kokį? � paklausė Bronovskis.

� �adu pasimatyti su senatoriumi Bertu.

��Su Techninio progreso ir aplinkos komiteto pirmininku?

��Būtent. Tai tu apie jį esi girdėj�s?

��Kas apie jį nėra girdėj�s! Bet kokiu tikslu, Pitai?

Kuo tu gali jį sudominti? Juk ne vertimu. Paskutinį kart klausiu: kas tau �ovė į galv�?

��Negaliu paai�kinti. Tu nei�manai parateorijos.

��O senatorius Bertas i�mano?

��Manau, daugiau u� tave. Bronovskis pagrasė pir�tu.

��Pitai, neved�iok man�s u� nosies. Gal ir a� �inau tokių dalykų, kokių tu ne�inai. Mudu negalime dirbti kartu, eidami vienas prie� kit�. Arba a� priklausau �iai ma�ai dviejų narių korporacijai, arba ne. Pasakyk man, k� esi suman�s, ir a� tau taip pat �į t� pasakysiu.

Antraip, baigiam visk�.

Lamontas patraukė pe�iais.

��Gerai. Jeigu nori, pra�om. Dabar, kai a� u�baigiau reikalus su Helemu, taip gal net bus geriau. Elektroninis Siurblys yra fizikos dėsnių perdavėjas. Paravisatoje stipri branduolinė s�veika yra �imt�kart stipresnė, negu pas mus, vadinasi, �ia būdingesnis branduolių skilimas, o ten � sintezė. Jeigu Elektroninis Siurblys dirbs ir toliau, susidarys pusiausvyra, o stipri branduolinė s�veika bus tokia pati abiejose visatose � pas mus ma�daug de�imt kartų stipresnė negu dabar, o pas juos � tiek pat kartų silpnesnė.

��Nejaugi niekas to ne�ino?

��Ai�ku, kad visi �ino. Tai jau kone i� pat prad�ių buvo ai�ku. Net Helemas suprato. �tai kodėl tas �unsnukis taip įsikar��iavo. A� pradėjau jam visus tuos dalykus smulkiai ai�kinti, lyg jis nebūtų anks�iau apie tai girdėj�s, ir �mogelis neatlaikė.

��Tai kur �ia �uo pakastas? Ar pavojinga, kad s�veika i�silygins?

� �inoma. O tu kaip manai?

��A� nieko nemanau. O kada ji i�silygins?

��Esant dabartiniam pumpavimo tempui, ma�daug per 1030 metų.

��O kiek tai u�truks?�� Tiek, kad trilijonas trilijonų tokių visatų kaip mūsi�kė gimtų, nugyventų am�ių ir u�leistų viet� kitoms.

��Po velnių, Pitai! Tai koki� visa tai turi reik�m�?

��Toki�, kad �is skai�ius,�� i� lėto ir rai�kiai tardamas �od�ius atsakė Lamontas,�� tarp kitko, oficialus, buvo gautas, remiantis, mano manymu, neteisingomis prielaidomis. O jeigu remtumėmės teisingomis prielaidomis, tai jau dabar mes esame pakliuv� į bėd�.

��Koki� bėd�?

��Jeigu, sakykim, �emė per penkias minutes virstų dujų debesėliu, argi tai ne bėda?

��Dėl pumpavimo?

��Dėl pumpavimo.

��O kaip para�monės? Jiems taip pat gresia pavojus?

��Be abejo. Kitoks pavojus, bet vis dėlto gresia.

Bronovskis atsistojo ir ėmė �ingsniuoti, rankomis �iau�damas tanki� rusvaplauk� �eveliūr�.

��Jeigu para�monės protingesni u� mus, argi jie būtų kūr� Siurblį? Juk pirmi būtų suvok�, kad jis pavojingas,�� pasakė jis.

��Man buvo atėjusi tokia mintis,�� atsakė Lamontas.�� Matyt, Siurblio idėja jiems �ovė į galv� visai neseniai, ir, susi�avėj� kaip ir mes nauda, kuri� jis atne�, nepagalvojo apie pasekmes.

��Bet dabar tu sakai, kad jau �inai, kokios bus pasekmės. Argi jie kvailesni u� tave?

��Viskas priklauso nuo to, kada jie susirūpins tomis pasekmėmis ir apskritai ar susirūpins. Siurblys toks reikalingas daiktas, kad tiesiog nesinori prie jo kibti. A� ir pats nebū�iau pradėj�s, jeigu ne� Beje, Maikai, k� tu man �adėjai pasakyti?

Bronovskis sustojo, įdėmiai pa�velgė į Lamont� ir pasakė: � Mano manymu, mes jau �į t� turime.

Lamontas i�vertė akis ir pri�ok�s �iupo Bronovskį u� rankovės: � Tu turi galvoje parasimbolius? Sakyk, Maikai!

��Kai tu buvai pas Helem�. Kaip tik tuo metu, kai buvai pas jį u�ėj�s. A� ne�inojau, k� daryti, nes nelabai suvokiau, k� tai rei�kia. Bet dabar�

��Bet dabar?

��A� dar ir dabar nesu tikras. Jie atsiuntė folij� su keturiais �enklais�

��Tikrai?

��i� lotyni�kų raid�ių. Galima perskaityti.�� K�?

� �tai ji.

Bronovskis kaip tikras fokusininkas i�sitraukė folij�.

Joje, visai nepana�ios į ankstesni�sias painias ir įmantrias spirales, buvo i�graviruotos keturios i�siskėtusios, vaiki�kos raidės: �BASU�!

��Kaip manai, k� tai rei�kia?�� bejėgi�kai paklausė Lamontas.

��Kiek mano galva ne�a, tai klaidingai para�ytas �odis �BAISU�.

��Tai dėl to tu mane kvotei? Nusprendei, kad ka�kam anapus pasidarė baisu?

��Ir nusprend�iau, kad tai gali būti susij� su tavo paties vis augan�iu nerimu pastar�jį mėnesį. Atvirai kalbant, Pitai, nemėgstu, kai nuo man�s kas slepiama.

��Gerai jau gerai. Tik neskubėkime daryti i�vadų. Tu esi frazių nuotrupų specialistas. Tavo supratimu, para�monės pradėjo baimintis dėl Elektroninio Siurblio?

��Nebūtinai,�� atsakė Bronovskis.�� Ne�inau, kaip jie suvokia mūsų visat�. Jeigu jie jau�ia volfram�, kurį mes jiems siūlome, jeigu suvokia mūsų buvim�, tai gal suvokia ir k� mes jau�iame. Galbūt jie nori nuraminti mus, sakydami, kad bijoti nėra ko.

��Tai kodėl nesako NEBAISU?

��Todėl, kad dar gerai nemoka mūsų kalbos.

��Aha. Tuomet a� Bertui �ito neminėsiu.

��Nepatar�iau. Labai jau dviprasmi�ka. Ties� sakant, i�vis nei�iau pas Bert�, kol negausime kokių naujų �inių.

��Ne, negaliu delsti, Maikai. A� �inau, kad mano tiesa, ir mes turime labai ma�a laiko.

��Gerai, bet jeigu tu pasimatysi su Bertu, tai sudeginsi visus tiltus. Kolegos niekad tau nedovanos. O kodėl nepasitarus su vietiniais fizikais? Vienas neįveiksi Helemo, o visa grupė�

Lamontas įnirtingai papurtė galv�.

��Nieko nei�eis. Stotyje i�silaiko vien tik bestuburiai.

Nėra nė vieno, kuris i�drįstų prie� jį stoti.. Ar juos sutelkti prie� Helem�, ar virtus makaronus i�rikiuoti � vienas ir tas pats.

Gera�irdi�kas Bronovskio veidas pasidarė neįprastai rū�kanas.

��Gal ir tavo teisybė.

��A� �inau, kad mano teisybė,� atsiliepė toks pat rū�kanas Lamontas.

7

Ne taip greit senatorius sutiko priimti Lamont�, ir �is nir�o, juoba kad para�monės nebesiuntė daugiau jokių �inių lotyni�komis raidėmis. Apskritai jokių �inių, nors Bronovskis perdavė jiems ne ma�iau kaip de�imt su įvairiausiomis parasimbolių kombinacijomis, taipogi �BASU� ir �BAISU� variantais.

Lamontas nelabai suprato, kam prireikė tiek variantų, bet Bronovskis daug i� jų tikėjosi.

Ta�iau jokių naujienų nebuvo, ir Lamontas pagaliau atvyko į priėmim� pas Bert�.

Senatorius buvo siauro veido, skvarbaus �vilgsnio pagyven�s �mogus. Nuo neatmenamų laikų jis vadovavo Techninio progreso ir aplinkos komitetui.

Bertas ėjo savo pareigas labai stropiai, ir daug sykių buvo tai įrod�s.

Senatorius pasi�iupinėjo senamadi�k� savo kaklary�į, kuris buvo tap�s jo emblema, ir, �vilgtelėj�s į laikrodį ant rankos, tarė: � Turiu jums, mielasis, tik pusvalandį.

Lamontui tas buvo nė motais. Jis tikėjosi taip sudominsi�s senatorių, kad tas u�mir� apie laik�.

�iandien jis nemanė pradėti nuo į�angų: dabar jo ketinimai buvo visai kitokie, negu kad einant pas Helem�.

��Nevarginsiu jūsų matematiniais i�ved�iojimais, senatoriau,�� pasakė jis.�� Manau, kad jūs �inote, jog vykstant pumpavimui, dviejų visatų gamtos dėsniai i�silygina.

��Mai�osi,�� ramiai pridūrė senatorius,�� ir galutinai i�silygins po 1030 metų. Teisingai?

Jo antakiai vis kilnojosi auk�tyn �emyn, suteikdami rauk�lėtam veidui pastovi� nuostabos i�rai�k�.

��Visi�kai teisingai,�� atsakė Lamontas,�� bet �is skai�ius gautas remiantis prielaida, kad dėsniai, besiskverbiantys i� jų į mūsų visat� ir atvirk��iai, nuo įsiskverbimo vietos plinta į visas puses �viesos grei�iu.

�i prielaida, mano manymu, klaidinga.

��Kodėl?

��I�matuotas yra tik skverbimosi greitis plutonyje- 186, atsiųstame į mūsų visat�. I� prad�ių jis labai nedidelis,�� matyt, dėl med�iagos tankumo,�� o paskui vis didėja. Jeigu plutonį sumai�ysime su ne tokia tankia med�iaga, tai skverbimosi greitis didės daug spar�iau.

I� keleto tokio pobūd�io matavimų paai�kėjo, kad �viesos greitį skverbimasis pasieks vakuume. Kitos visatos dėsniai per tam tikr� laik� prasiskverbs pro atmosfer�, paskui jau daug grei�iau pereis i�orinius jos sluoksnius ir tada i�sisklaidys į visas puses trijų �imtų tūkstan�ių kilometrų per sekund� grei�iu, per akimirksnį susilpnėdami, iki taps neveiksmingi.

Lamontas nutilo, svarstydamas, kaip geriausia būtų kalbėti toliau, ir senatorius bemat įsiterpė.

��Vis dėlto�� pradėjo jis kaip �mogus, nemėgstantis gai�ti laiko.

� �i prielaida patogi, įtikinama ir, rodos, patikima.

Bet kas, jeigu kitos visatos dėsnių skverbim�si stabdo ne med�iaga, o pati mūsų visatos struktūra?

��K� rei�kia �pati struktūra�?

��Sunku paai�kinti. Yra matematinė formulė, kuri, mano supratimu, �ia tinka, bet a� negaliu jos nusakyti.

Visatos struktūra yra tai, kas diktuoja gamtos dėsnius.

Kaip tik dėl mūsų visatos struktūros yra būtina- energijos tvermė. Paravisatos audinys,�� i�austas, taip sakant, kiek kitaip negu mūsi�kis,�� leid�ia �imt�kart stipresn� branduolin� s�veik�.

��Ir kas i� to?

��Jeigu skverbimasis vyksta per pa�i� struktūr�, sere, tai med�iaga, ar ji būtų tanki, ar ne, turi tik antraeil� reik�m�. Skverbimasis vakuume vyksta grei�iau negu tankioje med�iagoje, bet ne ka�kiek.

Skverbimosi greitis kosmose, matuojant �emės masteliais, gali būti did�iulis, bet vis tiek nė i� tolo neprilygs �viesos grei�iui.

��Vadinasi�

��Kad kitos visatos struktūra nei�sisklaido taip greitai, kaip mums atrodė, bet, vaizd�iai kalbant, u�griozdoja Saulės sistem�, kur jos koncentracija pasirodo esanti daug didesnė, nei mes tikėjomės.

��Ai�ku,�� linktelėjo galv� senatorius.�� Ir kiek gi reikės laiko, kad Saulės sistemos ribose nusistovėtų pusiausvyra? Many�iau, kad ma�iau negu 1030 metų.

��Kur kas ma�iau, sere. Mano galva, ma�iau negu 1010 metų. Gal penkiasde�imt milijardų metų plius minus dar pora.

��Palyginti ne taip daug, bet pakankamai, k�? Ir dabar dar nerimauti ankstoka?

��Bijau, kad ne, sere. Nelaimė i�tiks daug anks�iau nei nusistovės pusiausvyra. Dėl pumpavimo stipri branduolinė s�veika mūsų visatoje kas akimirk� vis stiprėja.

��Netgi galima i�matuoti?

��Ko gero, ne, sere.

��Ir po dvide�imties metų pumpavimo nebus galima?

��Ko gero, ne, sere.

��Tai ko nuog�stauti?�� To, kad nuo stiprios branduolinės s�veikos galingumo priklauso greitis, kuriuo Saulės branduolyje vandenilis virsta heliu. Jeigu s�veika sustiprės, net ir ne�ymiai, vandenilio virtimas heliu pastebimai padidės.

Pusiausvyra tarp traukos ir i�spinduliavimo Saulės viduje gana nepastovi, ir jeigu sutrikdytume j�, padidindami i�spinduliavim�, kaip kad mes dabar darome�

��Tai?

��Tai įvyktų neregėtas sprogimas. Pagal mūsų visatos dėsnius tokia nedidelė �vaig�dė kaip Saulė negali pasidaryti supernova. Bet jeigu tie dėsniai pasikeistų, tai gal ir galėtų. Abejoju, ar mes gautume kokį įspėjim�. Kai tik procesas pribr�stų, įvyktų baisus sprogimas, ir po a�tuonių minu�ių mudviejų jau nebebūtų, o �emė būtų pavirtusi besiple�ian�iu dujų debesiu.

��Ir nieko jau negalima padaryti?

��Jeigu pusiausvyra jau galutinai sutrikdyta, tai nieko. O jei dar ne, tai būtina sustabdyti pumpavim�.

Senatorius krenk�telėjo.

��Prie� priimdamas jus, jaunuoli, a� pasidomėjau jūsų persona, nes ji buvo man nepa�įstama. Be kitų, teiravausi daktaro Helemo. Tikiuosi, jūs jį pa�įstate?

��Taip, sere,�� Lamonto lūpų kamputis suvirpėjo, bet balsas liko ramus: � A� jį labai gerai pa�įstu.

��Jis man atsakė,� tarė senatorius, �iūrėdamas į popieriaus lap� ant stalo,�� kad jūs esate pavojingas nepilnaprotis, ir reikalavo, kad atsisaky�iau jus priimti.

Kiek galėdamas abejingiau Lamontas paklausė: � Tai jo paties �od�iai?

��Jo paties.

��Tai kodėl tuomet jūs sutikote mane priimti?

� �iaip jau, gav�s tokį Helemo atsiliepim�, nebū�iau jūsų priėm�s. A� branginu savo laik� ir, dieva�i, matau kur kas daugiau pavojingų nepilnapro�ių, nei galima įsivaizduoti, netgi tarp tų, kurie ateina pas mane su pa�iomis geriausiomis rekomendacijomis. Ta�iau �iuo atveju a� nepaklausiau Helemo �reikalavimo�. I� senatoriaus nedera ko nors reikalauti, ir Helemas turėtų tai įsikalti į galv�.

��Tai jūs man padėsite, sere?

��K� padėsiu?

��Nagi sustabdyti pumpavim�.

��Sustabdyti? Ne. Tai neįmanoma.

��Kodėl ne? Juk jūs esate Techninio progreso ir aplinkos komiteto galva ir būtent jūsų pareiga sustabdyti pumpavim� arba bet kokį techninį proces�, kuris gali padaryti aplinkai nepataisomos �alos. Niekas negali padaryti didesnės ir labiau nepataisomos �alos negu pumpavimas.

� �inoma �inoma. Jeigu jūsų samprotavimai teisingi.

Bet juk kol kas atrodo, kad jūs tiesiog remiatės kitomis prielaidomis, negu yra priimta. O kas pasakys, kurios prielaidos teisingos?

��Mano hipotezė nu�vie�ia kelet� momentų, kuriuos priimtoji teorija apeina.

��Tokiu atveju jūsų kolegos būtų turėj� atsi�velgti į pataisas ir jūs vargu ar būtumėte pas mane atėj�s.

��Mano kolegos nebūtų patikėj�, sere. Jiems trukdo jų pa�ių interesai.

��Taip, kaip ir jūsų paties interesai trukdo jums patikėti, kad galite ir klysti� Jaunuoli, mano para�as nepaprastai svarus, bet k� nors padaryti galiu tik tuomet, kai visuomeninė nuomonė mano pusėje. Jeigu jūs nieko prie�, a� duosiu jums praktinės politikos pamok�.

Jis �vilgtelėjo į laikrodį, atsilo�ė ir nusi�ypsojo. Toks pasiūlymas nebuvo jam būdingas, bet ryt� ��emės naujienų� redakciniame straipsnyje jis buvo pavadintas �subtiliausiu politiku, Tarptautinio kongreso pa�iba�, ir tai vis dar tebeglostė jo savimeil�.

��Klysta tie,�� pasakė jis,�� kurie mano, jog visuomenės nariams rūpi aplinkos apsauga ar jų pa�ių gyvybių i�gelbėjimas, ir kad jie bus dėkingi ka�kokiam idealistui, kovojan�iam dėl �ių tikslų. Vidutiniam �mogui rūpi vien tik jo asmeni�ka gerovė. T� puikiai parodė dvide�imtojo am�iaus aplinkos u�ter�tumo krizė. Kai paai�kėjo, kad nuo cigare�ių grei�iau galima susirgti plau�ių vė�iu, protingiausia i�eitis, rodos, būtų buvusi mesti rūkyti, bet pageidautina i�eitis buvo cigaretė, nesukelianti vė�io. Kai paai�kėjo, kad vidaus degimo varikliai nuodija atmosfer�, protingiausia i�eitis būtų buvusi atsisakyti tokių variklių, o pageidautina i�eitis buvo varikliai, neter�iantys oro. Taigi, jaunuoli, nepra�ykite man�s sustabdyti pumpavimo. Nuo jo priklauso visos planetos ekonomika ir gerovė.

��Nėra kito kelio, senatoriau,�� atsakė Lamontas.�� Kalba eina apie pa�i� dalyko esm�, �aisti mes negalime.

Privalome sustabdyti pumpavim�.

��O pasiūlyti jūs galite vien tik grį�im� į t� būsen�, kuri buvo prie� pumpavim�?

��Nieko nepadarysi.

��Tuomet jūs turite pateikti tvirtus ir nenugin�ijamus savo teiginių įrodymus.�� Geriausias įrodymas,�� tvirtai pasakė Lamontas,�� Saulės sprogimas. Bet, manau, jūs nenorite, kad a� taip toli siek�iau.

��Turbūt neverta. O kodėl jūsų negalėtų paremti Helemas?

��Nes jis yra ma�as �mogelis, laikantis save Elektroninio Siurblio Tėvu. Kaip jis gali pripa�inti, kad jo kūdikis sunaikins �em�?

��A� suprantu, k� jūs norite pasakyti, bet vis dėlto visam pasauliui jis Elektroninio Siurblio Tėvas ir tik jo �odis �iuo atveju galėtų nulemti.

��Jis niekuomet nenusileis. Jau ver�iau sutiks, kad Saulė sprogtų.

��Tuomet priverskite jį,� tarė senatorius.�� Jūs turite teorij�, bet teorija pati savaime dar nieko nerei�kia. Turėtų būti koks nors būdas j� patikrinti.

Radioaktyvaus, sakykim, urano branduolio skilimo greitis priklauso nuo branduolio vidaus s�veikų. Ar �is greitis kinta pagal jūsų teorijos principus, prie�ingai priimtiems?

Lamontas vėl papurtė galv�.

� �iaip radioaktyvumas priklauso nuo silpnos branduolinės s�veikos ir, deja, tokio pobūd�io eksperimentai neleid�ia padaryti galutinių i�vadų. O kai �inosime tvirtai, bus jau per vėlu.

��Tai kas tuomet?

��Egzistuoja specifinės rū�ies pionų s�veika, kurioje ir dabar galima būtų į�velgti ai�kių pakitimų. O dar geresnis kelias � tai kvarkų kombinacijos, pastaruoju metu įgaunan�ios keistų bruo�ų, kuriuos a� tikrai galė�iau paai�kinti�

��Tai pirmyn!

��Taip, bet �iuos duomenis galima gauti tiktai su dideliu sinchrofazotronu Mėnulyje, o naudojimasis juo, kaip i�siai�kinau, minutėmis apskai�iuotas daugeliui metų į priekį. Nebent kas padarytų spaudim�.

��Jūs turite galvoje mane?

��Jus, senatoriau.

��Kol Helemas taip apie jus atsiliepia,�� ir senatorius Bertas pastukseno gumbuotu pir�tu į lap� ant stalo,�� ne, mielasis, negaliu �ito padaryti.

��Bet juk pasaulio egzistavimas�

� Įrodykit.

��Prilaikykit Helem� � ir a� įrodysiu.

� Įrodykit � ir a� prilaikysiu Helem�. Lamontas giliai atsiduso.

��Senatoriau! Sakykim, tėra labai menkas �ansas, kad teisybė mano pusėje. Bet nejaugi net dėl to menko �anso neverta kovoti? Juk jis rei�kia visk�: vis� �monij�, vis� planet��

��Jūs norite, kad a� sto�iau į tauri� kov�? Kodėl gi ne! Labai dramati�ka paaukoti savo gyvyb� vardan kilnaus tikslo. Kiekvienas padorus politikas kartas nuo karto mazochisti�kai pasvajoja apie mirtį ant lau�o, aidint angelų chorui. Bet, daktare Lamontai, norint t� padaryti, reikia turėti viltį laimėti kov�. Reikia tikėti, kad vis dėlto gali pasiekti tiksl�, nors ir sunkiai. Jeigu a� jus paremsiu, a� nieko nepasieksiu, pasikliaudamas vien jūsų �od�iu prie� visus pumpavimo teikiamus privalumus. Argi a� galiu pareikalauti, kad �monės atsisakytų nuo patogumų ir pertekliaus, kurį jiems u�tikrino pumpavimas, vien todėl, kad vienas �mogus suriko:,baubas!�, kai kiti mokslininkai stoja prie� jį, o did�iai gerbiamas Helemas vadina jį nepilnapro�iu? Ne, sere, a� nelipsiu ant lau�o ne�inia dėl ko.

��Tuomet padėkite man susirinkti įrodymų,� pasakė Lamontas.�� Juk jums nebūtina tai daryti atvirai, jeigu bijote�

��A� nebijau,�� nukirto Bertas.�� A� blaiviai visk� vertinu. Daktare Lamontai, jūsų pusvalandis jau seniai prabėgo.

Lamontas metė į jį nevilties kupin� �vilgsnį, ta�iau Berto veidas bylojo jį nebeisiant į jokius kompromisus.

Lamontas i�ėjo.

Senatorius Bertas ne i� karto įleido sekantį lankytoj�.

Bėgo minutės, o jis vis dėbsojo į u�darytas duris ir taisėsi kaklary�į. Gal tas �mogus neklysta? Gal jo i�ved�iojimuose yra nors ma�a dalelytė tiesos?

Taip, �inoma, būtų labai malonu paki�ti Helemui koj� ir panardinti jį veidu į purv�, atsisėdus ant nugaros, kol u�dus� Bet to nebus. Helemas neįveikiamas. Ma�daug prie� dvide�imt metų vien� kart� teko su juo susidurti.

Tada buvo jo teisybė, be jokių abejonių, o Helemas kalbėjo nes�mones � laikas �itai patvirtino. Ir vis dėlto Bertas tada buvo vie�ai i�juoktas ir vos nepralaimėjo rinkimų.

Bertas palingavo galv�, tartum pritardamas savo mintims. Vardan kilnaus tikslo jis galėtų rizikuoti senatoriaus postu, bet niekuomet daugiau nebesutiktų būti pa�emintas. Jis i�sikvietė sekantį lankytoj� ir ramiu bei maloniu veidu atsistojo jo pasitikti.

8

Jeigu Lamontas būtų tikėj�s, jog turi k� prarasti profesine prasme, tai būtų dar padvejoj�s. D�o�ua �enas buvo abejotina asmenybė, ir kiekvienas, kuris į jį kreipdavosi, netekdavo gero vardo visos įstaigos akyse.

Tai buvo vieni�o mai�tininko tipas, ta�iau jo balsas buvo ai�kiai girdėti, nes kiekvieno savo sumanymo jis imdavosi su ne�moni�ka energija ir turėjo toki� tvirt� organizacij�, kaip jokia eilinė politinė s�junga pasaulyje (ne vienas visuomeninis veikėjas būtų galėj�s jam pavydėti).

I� dalies tai jo nuopelnas, kad Elektroninis Siurblys taip greitai i�stūmė visus planetos energetinius �altinius.

Siurblio privalumai buvo ai�kūs ir ap�iuopiami � nieko nekainuoja ir visi�kai neter�ia oro � ir vis dėlto atominės energijos gerbėjai vien i� įpratimo būtų ilgiau spyr�si prie� toki� naujov�.

Ta�iau, kai �enas imdavo mu�ti savo būgn�, pasaulis suklusdavo.

Dabar jis sėdėjo prie� Lamont� � apskritaveidis su i�si�ovusiais skruostikauliais, paveldėtais i� senelio kino.

Jis paklausė: � Norė�iau tiksliai �inoti, ar jūs kalbate tik savo vardu?

��Taip,�� įsitemp�s atsakė Lamontas,�� Helemas man�s neremia. Ties� sakant, laiko pami�ėliu. Ar jūs, prie� �engdamas �ingsnį, turite atsiklausti Helemo?

��Man nereikia niekieno pritarimo,�� i� auk�to pasakė �enas, o paskui, vėl sugrį��s prie svarstomos temos, m�sliai paklausė: � Tai sakote, kad para�monės techniniu po�iūriu yra u� mus prana�esni?

Lamontas jau buvo nusileid�s iki kompromiso ir dabar vengė sakyti �protingesni�. �Prana�esni techniniu po�iūriu� skambėjo ne taip į�eid�iamai, bet rei�kė ma�daug t� patį.

��Apie tai byloja jau vien tai,�� atsakė Lamontas,�� kad jie gali perduoti med�iag� i� vienos visatos į kit�, o mes negalime.

��Tai kodėl jie pradėjo pumpuoti, jeigu tai pavojinga? Kodėl ir toliau pumpuoja?

Lamontas dabar jau ne vien tik �od�ius atsargiau parinkdavo. Labai knietėjo atsakyti, kad �enas jau ne pirmas u�duoda jam tokį klausim�, bet toks nekantrus atsakymas būtų galėj�s pa�nekov� į�eisti, ir jis susilaikė.

��I� prad�ių jiems, kaip ir mums, Siurblys buvo i�svajotas energijos �altinis. O dabar turiu pagrindo manyti, kad jie dėl to susirūpin� ne ma�iau u� mane.

��Vien manymo ma�a. Juk jūs neturite jokių tikrų įrodymų, kad jie sunerim�. � Kol kas neturiu.

��Tuomet vien �od�ių ma�a.

��Nejaugi mes negalėtume surizikuoti�

��Ma�a, profesoriau. Nėra įrodymų. A� pelniau reputacij� ne �audydamas kur pakliuvo. Kiekviena mano strėlė pataikydavo į taikinį, nes a� �inojau, k� darau.

��Bet kai a� turėsiu įrodymų�

��Tuomet a� jus palaikysiu. Jeigu įrodymai mane patenkins, tai u�tikrinu jus, kad nei Helemas, nei Kongresas nepajėgs sustabdyti potvynio. Taigi � gaukite įrodymų ir tuomet ateikite pas mane.

��Bet tada bus jau per vėlu.�� enas patraukė pe�iais.

��Galbūt. Bet labiau įtikėtina, kad patirsite klyd�s ir kad jokių įrodymų i�vis negali būti.

��A� neklystu,�� Lamontas giliai įkvėpė oro ir suokalbi�kai pasakė:� Misteri �enai, mūsų visatoje galbūt egzistuoja trilijonai trilijonų gyvenamų planetų ir tarp jų gali būti milijardai su protingomis būtybėmis, turin�iomis i�sivys�iusi� technik�. Tas pats, matyt, ir paravisatoje. Dviejų visatų istorijoje turėjo būti daugybė pasaulių porų, u�mezgusių kontakt� ir pradėjusių pumpavim�. Galbūt yra de�imtys ar net �imtai Siurblių tuose ta�kuose, kur tos visatos susilie�ia.

��Gryniausios spėlionės. Bet jeigu ir taip, tai kas?

��Tas, kad de�imtis ar net �imtus kartų gamtos dėsnių lokalus susimai�ymas buvo pasiek�s kritinį ta�k� ir tam tikros planetos Saulė susprogdavo. Tuomet galbūt pasireik�davo grandininė reakcija. Supernovos energija kartu su gamtos dėsnių pakitimais sukeldavo kaimyninių �vaig�d�ių sprogimus, kurie savo ruo�tu persiduodavo tolyn. Ilgainiui galbūt susprogs visos galaktikos centras arba jo �aka.

��Bet visa tai, �inoma, vaizduotės padarinys.

��Kodėl gi? Mūsų visatoje egzistuoja �imtai kvazarų � ma�y�ių dangaus kūnų keleto Saulės sistemų dyd�io, bet �vie�ian�ių kaip �imtas paprastų didelių galaktikų.

��Jūs norite pasakyti, kad kvazarai yra pumpavimo i�dava?

��A� taip spėju. Juk nuo to laiko, kai jie prie� pusantro �imto metų buvo atrasti, astronomai vis dar nei�ai�kina jų energijos �altinio. Niekas �ioje visatoje tam netinka, niekas. Argi i� to neseka�

��O kaip paravisatoje? Ar ten taipogi pilna kvazarų?

��Nemanau. Ten kitokios s�lygos. I� parateorijos visi�kai ai�ku, kad branduolinė sintezė ten vyksta �ymiai lengviau, todėl jų �vaig�d�ių vidutinis dydis turėtų būti daug ma�esnis u� mūsų. Norint gauti toki� energij�, kaip mūsų Saulės, ten reiktų daug ma�iau lengvai besijungian�ių vandenilio branduolių. Mūsų Saulės didumo �vaig�dė ten tuoj pat susprogtų. Jeigu mūsų dėsniai prasiskverbia į paravisata, vandenilio branduolių susiliejimas �iek tiek sulėtėja ir para�vaig�dės pradeda vėsti.

��K� gi, ne taip jau blogai,�� pasakė �enas.�� Jie gali naudotis Siurbliu ir gauti reikaling� energij�. Taigi i�eina, kad jie klesti.

��Taip tik atrodo,�� atsakė Lamontas, staiga suvok�s, kad iki �iol nebuvo kaip reikiant įvertin�s paravisatos padėties.�� Jeigu pas mus įvyks sprogimas, pumpavimas nutrūks. Jie negali palaikyti jo be mūsų.

Vadinasi, be Siurblio energijos jiems grėstų �vaig�dės at�alimas. Jiems gali būti dar blogiau negu mums: mes i�nyksime be skausmo, o juos kamuos u�sit�susi agonija.

��Jūsų labai laki vaizduotė, profesoriau,�� pasakė �enas,�� bet man tai dar ne faktas. Nesuprantu, kodėl turė�iau atsisakyti Siurblio vien tik dėl jūsų fantazijų. Ar jūs �inote, k� siurblys rei�kia �monijai? Tai ne vien nieko nekainuojanti, �vari ir nei�senkama energija.

Pa�velkite giliau. Juk tai rei�kia, kad �monijai daugiau nebereikia u�sidirbti pragyvenimui. Tai rei�kia, kad pirm� kart� istorijoje �monija gali vieningai nukreipti savo protus į daug svarbesn� tikrojo jos potencialo ugdymo problem�. Pavyzd�iui, nepaisant visų medicinos laimėjimų, per pastaruosius du su puse �imtme�io vidutinis �mogaus am�ius nedaug vir�ija �imt� metų.

Gerontologai nesiliauja tvirtin�, kad teori�kai nėra nieko, kas stovėtų �mogaus kelyje į mirtingum�, bet kol kas �iai problemai nebuvo skirta reikiamo dėmesio.

��Nemirtingum�! �pasipiktino Lamontas.�� Juk tai niekų pasaka.

��Gal jūs ir esate niekų pasakų specialistas, profesoriau,�� atsakė �enas,�� bet a� ketinu pasistengti, kad tokie tyrimai būtų pradėti. Jeigu pumpavimas nutrūks, jie nebus pradėti. Mes turėsime sugrį�ti prie brangios energijos, �yk��ios energijos, ne�varios energijos. Du milijardai �emės gyventojų vėl turės dirbti, kad galėtų pragyventi, o niekų pasaka apie nemirtingum� taip ir liks niekų pasaka.

� �iaip ar taip liks. Niekam nepavyks būti nemirtingu. Niekas net nei�gyvens normalaus savo am�iaus.

��Bet juk tai tik jūsų spėlionės.

Lamontas pasvėrė galimybes ir ry�osi mesti kozirį. � Misteri �enai, i� prad�ių a� sakiau, kad dėl tam tikrų prie�as�ių nenorė�iau ai�kinti, i� ko sprend�iu apie para�monių nusiteikim�. K� gi, klausykitės. Mes gauname jų prane�imus.

��Taip, bet ar galite juos i��ifruoti?

��Mes gavome mūsi�k� �odį.

�enas suraukė kakt�, paskui staiga susiki�o rankas į ki�enes, i�tiesė prie�ais savo trumpas kojas ir atsikėlė.

��Ir koks gi tas �odis?

��Baisu!�� Lamontas nematė reikalo u�siminti apie klaid�.

��Baisu!�� pakartojo �enas.�� Ir k�, jūsų manymu, tai rei�kia?

��Nejaugi neai�ku, kad jie baiminasi dėl pumpavimo?

��Nieko pana�aus. Jeigu jie baimintųsi, tai pumpavim� nutrauktų. Teisingai, ir a� manau, kad jie bijo, bet bijo, kad mes jo nenutrauktume. Jie pajuto jūsų ketinimus, ir jeigu mes liausimės pumpav�, kaip jūs kad norėtumėte, jie taipogi turės liautis. Jūs pats sakėte, kad jie negalėtų t�sti pumpavimo be mūsų, nes tai lazda su dviem galais. Nė kiek nenuostabu, kad jie bijo.

Lamontas sėdėjo ir tylėjo.

��Matau, kad jūs nebuvote apie tai pagalvoj�s. K� gi, tuomet mes mėginsime pakovoti dėl nemirtingumo.

Manau, kad tokia kampanija bus daug populiaresnė.

��Taip, populiaresnė�� i� lėto pratarė Lamontas.�� A� ne�inojau, kas jums svarbiausia. Kiek jums metų, misteri �enai?

�enas tankiai sumirksėjo ir nusisuko. Sugniau��s kum��ius, jis greit atsistojo ir i�ėjo i� kambario.

Vėliau Lamontas pasidomėjo jo biografija. Genui buvo �e�iasde�imt, o jo tėvas mirė �e�iasde�imt dviejų.

Bet tai nebeturėjo reik�mės.

9

��Neatrodo, kad tau būtų pasisek�,� nusprendė Bronovskis.

Lamontas sėdėjo savo laboratorijoje, įsmeig�s akis į batų nosis ir galvojo tik apie tai, kad jos kaip niekada nubrozdintos. Paskui papurtė galv�: � Ne.

��Net ir didysis Genas tave nuvylė.

��Jis nieko nedarys. Jam irgi duok įrodymus. Visi jie nori įrodymų, bet kad ir k� sakytum, visk� neigia. I� tikrųjų tai jiems rūpi tik tas nelemtas jų Siurblys, sava reputacija arba vieta istorijoje. �enui rūpi nemirtingumas.

��O tau kas rūpi, Pitai?�� velniai paklausė Bronovskis.

� �monijos saugumas,�� atsakė Lamontas.�� Tu netiki?�� pridūrė, pastebėj�s pa�nekovo akyse pa�aip�.

��O, tikiu tikiu� Bet ko tu i� tikrųjų nori?

��Na, gerai, dievai nematė!�Lamontas garsiai pliauk�telėjo delnu per stal�.� A� noriu, kad būtų mano vir�us, ir a� t� jau turiu, nes mano vir�us ir yra.

��Tu dėl to tikras?

��Tikras! Ir nieko nebijau, nes esu pasiry��s laimėti.

�inai, po pasikalbėjimo su �enu beveik neken�iau sav�s.

��Sav�s?

��Taip, sav�s. O k� manai? Helemas stabdo kiekvien� mano �ingsnį. Kol Helemas prie� mane, visi turi dingstį manimi netikėti. Kol jis stovės prie� mane kaip uola, a� nieko nepasieksiu. I� tikrųjų, kodėl gi a� nesigriebiau gudrybės, kodėl gi neprisimeilinau prie jo, kodėl nepasistengiau, kad jis mane paremtų, u�uot taip i�erzin�s ir įsigij�s prie��?

��Manai, kad būtum galėj�s?

��Ne, niekada. Bet i� nevilties maniau,�� ak, ko tik neprisigalvojau! Kad, sakykim, galė�iau nukakti į Mėnulį. �inoma, kai a� pirm�syk nuteikiau jį prie� save, dar nebuvo i�kil�s klausimas dėl �emės pavojaus, o kai i�kilo, tai a� pasistengiau dar pabloginti padėtį. Nors, tu teisingai sakai,�� niekas nebūtų privert�s jo atsisakyti Siurblio.

��Bet dabar jau, rodos, susitaikei su savimi?

��Taip. Todėl, kad pokalbis su �enu nebuvo tu��ias.

A� supratau gai��s laik�.

��Pana�u, kad taip.

��Ne, ne todėl. I�eities ie�koti reikia visai ne �emėje. A� sakiau �enui, kad mūsų Saulė gali sprogti, o parasaulė � ne, ta�iau tai nei�gelbės para�monių, nes mūsų Saulei sprogus nutrūks pumpavimas �emėje, o tuo pa�iu ir ten. Jie negali be mūsų, supranti?

��Ko gi �ia nesuprasti?

��Tai kodėl nepadarius atvirk��iai? Mes negalime t�sti pumpavimo be jų. Tai koks skirtumas, ar mes sustabdysime Siurblį, ar jie. Tegu para�monės sustabdo.

��Taip, bet ar jie norės?

��Jie para�ė,BASU�. Vadinasi, bijo. �enas sako, bijo mūsų: bijo, kad mes nesustabdytume. Bet a� tuo netikiu. Būtent jie bijo. A� �enui į tai nieko neatsakiau, ir jis pamanė u�klup�s mane. Labai suklydo. T� akimirk� a� papras�iausiai galvojau, kad mes turime priversti para�monės sustoti. Ir mes t� padarysim. A� jau i� niekur pagalbos nesitikiu. Dabar tavo eilė. Tu � pasaulio viltis. Pasistenk, kad jie tave suprastų.

Bronovskis nusijuokė sald�iai kaip vaikas.

��Pitai, tu � genijus,�� pasakė jis.

��Aha, pagaliau pastebėjai!

��Ne, a� visai rimtai. Dar nespėju i�si�ioti, o tu jau �inai, k� a� norėjau pasakyti. A� siun�iau jiems lai�k� po lai�ko, i�dėstydamas simbolius taip, kad jie galėtų reik�ti Siurblį, greta pavartodamas ir mūsų �odį.

Pasitelk�s informacij�, surinkt� per tuos mėnesius, komponavau simbolius taip, kad jie reik�tų nepritarim�, vis įstatydamas mūsi�k� �odį. Neturėjau supratimo, ar bent kiek pataikau, ar duriu pir�tu į dangų, o kadangi atsakymo nebuvo, tai nusprend�iau, kad viskas bevilti�ka.

��Tu man nieko apie tai nesakei.

��Bet juk tai mano sritis. Tu irgi nelabai noriai man ai�kini parateorij�.

��Na ir kas toliau?

��Vakar i�siun�iau lygiai du mūsų kalbos �od�ius.

I�rai�iau folijoje: �SIURBLYS BLOGAI�.

��Ir?

��Ir �į ryt� pagaliau radau atsakym�, kuris buvo paprastas ir ai�kus: �TAIP SIURBLYS BLOGAI BLOGAI BLOGAI�. �tai pa�velk.

Lamontas dreban�ia ranka paėmė folij�.

� �ia juk negali būti klaidos, ar ne? �ia juk patvirtinimas!

��Ko gero. Kam rodysi?

��Niekam,�� ry�tingai nukirto Lamontas.�� Daugiau niekam nieko nebeįrodinėsiu. Sakys, kad sufabrikavau folij�, ver�iau negai�iu laiko. Tegul para�monės sustabdys Siurblį, ir jis nustos veik�s mūsų pusėje, o mes patys niekaip nesugebėsim jo vėl paleisti. Tuomet visi Stotyje puls įrodinėti, kad a� sakiau teisyb� ir kad Siurblys tikrai pavojingas.

��Kodėl taip manai?

��Todėl, kad tai bus vienintelis būdas nuraminti įsiutintas mases, reikalaujan�ias Siurblio ir negalin�ias jo gauti� Ar tu nesutinki su manim?

��Gal ir taip. Bet vienas dalykas man kelia nerim�.

��Kas?

��Jeigu para�monės yra įsitikin�, kad Siurblys pavojingas, tai ko jie iki �iol jo nesustabdė? Neseniai man pasitaikė proga patikrinti � Siurblys veikia kuo puikiausiai. Lamontas paniuro.

��Gal jie nenori, kad sustotų tik viena pusė. Jie laiko mus savo partneriais ir nori, kad sustabdytume Siurblį kartu.

��Galimas daiktas, bet juk gali būti ir taip, kad mes toli gra�u ne tobulai susi�nekam ir jie tiesiog nesupranta �od�io BLOGAI. I� to, k� perdaviau, vartodamas jų simbolius, kuriuos puikiausiai galėjau supainioti, jie, ko gero, pamanys, kad BLOGAI rei�kia GERAI.

��Ne ne.

� �inoma, tu tikiesi, kad ne, bet tai dar nieko nei�sprend�ia.

��Maikai, siųsk jiems prane�imus ir toliau. Pavartok kuo daugiau tokių �od�ių, kuriuos ir jie vartoja, toliau visaip varijuodamas. �ia jau tu specialistas, ir viskas tavo rankose. Kai jie pagaliau i�moks tiek �od�ių, kad galėtų i�sireik�ti ai�kiai ir nedviprasmi�kai, mes jiems para�ysime, kad norime sustabdyti Siurblį.

��Mes neturime teisės daryti tokių parei�kimų.

��Taip, bet niekas nesu�inos, o galiausiai mes būsime laikomi �monijos i�gelbėtojais.

��Net jeigu ir liktume be galvų?

��Net ir tada� Viskas � tavo rankose, Maikai, ir a� tikras, kad dabar jau ilgai netruksi.

10

Deja. Per dvi savaites nebuvo gauta jokių �inių, ir įtampa vis didėjo.

Pirmasis nei�tvėrė Bronovskis. Laikinas pagyvėjimas i�garavo ir jis į�engė į Lamonto laboratorij� niauriai tylėdamas.

Kurį laik� juodu spoksojo vienas į kit�. Pagaliau Bronovskis tarė: � Visas universitetas �neka, kad tave meta i� darbo.

Lamontas �į ryt� ai�kiai buvo nesiskut�s. Laboratorija atrodė apleista, tartum �ia jau niekas nebedirbtų.

��Na ir kas,�� patraukė jis pe�iais.�� Man�s tai nejaudina. A� jaudinuosi, kad �Fizikos biuletenis�

atsisakė mano straipsnių.

��Bet juk tu to tikėjaisi?

��Taip, bet maniau paai�kins, kodėl. Galėjo juk nurodyti netikslumus, klaidas, neteisingas i�vadas � bet k�, su kuo galė�iau nesutikti.

��O jie to nepadarė?

��Nė �od�io. Recenzentų nuomone, straipsnis spaudai netink�s. Taip ir para�yta. Jie tiesiog nenori prasidėti. Liūdna, kai matai toki� visuotin� kvailyb�. Man, ko gero, būtų nė motais, jeigu �monija pasmerktų save �ū�iai dėl visi�ko pagedimo arba papras�iausio lengvabūdi�kumo. Bet juk ka�kaip �ema būtų i�nykti per buk� u�sispyrim� ir kvailyb�. Kokia prasmė būti �mogumi, jei tav�s laukia �itoks galas?

��Kvailybė�� sumurmėjo Bronovskis.

��O kaip tu dar pavadintum? Dabar jie reikalauja i� man�s pasiai�kinimo, nesuprasdami, kodėl a� neturė�iau būti atleistas, padar�s did�iausi� i� nuodėmių � atskleid�s ties�.

��Visi i� ka�kur su�inojo, kad tu tareisi su �enu.

��Taip!�� Lamontas i� nuovargio pasitrynė akių vokus.�� Matyt, a� taip jį i�erzinau, kad pasiskundė Helemui, ir dabar a� esu kaltinamas tuo, kad mėginu sabotuoti Siurblio projekt�, keldamas aplinkui nepagrįst� panik�. Tokie dalykai prie�tarauja profesinei etikai, ir man nedera pasilikti Stotyje.

��Visa tai jie nesunkiai gali įrodyti, Pitai.

��Manau, kad gali. Bet tai nesvarbu.

��K� �adi daryti?

��Nieko,�� at�ovė Lamontas.�� Tegu neriasi i� kailio.

A� pasikliausiu biurokratine ma�ina. Kol jie surinks visus duomenis, praeis savaitės ir mėnesiai, o tuo tarpu galima dirbti. Para�monės suspės mums atsakyti.

Bronovskis neatrodė toks kupinas vil�ių.

��Pitai, o jeigu ne? Gal vertėtų sugrį�ti prie ankstesnės minties?

Lamontas su�aibavo akimis.

��Apie k� tu kalbi?

��Pasakyk jiems, kad klydai. Atgailauk. Mu�kis į krūtin�. Pasiduok.

��Niekada! Dėl dievo, Maikai, juk mes lo�iame i� viso pasaulio, i� kiekvienos jo gyvos būtybės!

��Taip, bet ar tave tai bent kiek lie�ia? Tu neved�s.

Vaikų neturi. �inau, kad tavo tėvas mir�s. Nesu girdėj�s, kad u�simintum apie motin� ar kokius giminai�ius. Abejoju, ar �emėje yra bent viena būtybė, prie kurios tu būtum prisiri��s. Tai gyvenk kaip gyven�s, ir tegu viskas eina skrad�iai.

��O tu?

��Ir a�. Su �mona i�siskyriau, vaikų neturiu. O romanai su moterimis � laikinas dalykas. Gyvenk ir d�iaukis!

��O rytoj?

��Tai jau ne mūsų rūpestis. �iaip ar taip, mirtis bus greita.�� Man nepriimtina tokia filosofija� Maikai Maikai!

K� visa tai rei�kia? Tu nori man pasakyti, kad mes nieko nebelaimėsim? Kad jau nieko nebesitiki i� para�monių?

Bronovskis nuleido akis.

��Pitai,�� tarė jis,�� a� gavau atsakym�. Vakar vakare. Maniau, palauksiu iki rytojaus, pasvarstysiu, bet kam �ia svarstyti?.. �tai.

Lamontas i�sprogino akis. Paskui paėmė folij� ir perskaitė:

�SIURBLYS NESUSTABDYTI NESUSTABDYTI MES NESUSTABDYTI SIURBLYS MES NEGIRDĖTI PAVOJUS NEGIRDĖTI NEGIRDĖTI NEGIRDĖTI JŪS PRA�OM SUSTABDYTI JŪS SUSTABDYTI JŪS SUSTABDYTI KAD MES SUSTABDYTI PRA�OM JŪS SUSTABDYTI PAVOJUS PAVOJUS PAVOJUS SUSTABDYTI SUSTABDYTI SUSTABDYTI SIURBLYS.�

��Dieva�i,�� sumurmėjo Bronovskis,�� skamba bevilti�kai! Lamontas tebespoksojo į folij� nieko nesakydamas.

��A� įtariu,�� tarė Bronovskis,�� kad ka�kur anapus egzistuoja būtybė pana�i į tave,�� koks nors paralamontas. Ir jis taipogi negali priversti savo parahelemo sustabdyti Siurblio. Kol mes juos maldaujame i�gelbėti mus, jis maldauja mus i�gelbėti juos.

��Bet jeigu mes �it� parodytume�� pradėjo Lamontas.

��Sakys, kad meluoji, kad padirbai klastot�, norėdamas pateisinti psichozės sukelt� ko�mar�.

��Apie mane jie gali taip pasakyti, galbūt, bet apie tave � ne. Tu paremsi mane, Maikai. Tu paliudysi, kad gavai �it� folij� ir kaip.

Bronovskis paraudo.

��Kas i� to? Jie sakys, kad paravisatoje atsirado toks pat pusgalvis, kaip tu, ir du bepro�iai surado bendr� kalb�. Sakys, jog prane�imas liudija tik apie tai, kad paravisatos vadovybė nemato jokio pavojaus.

��Maikai, padėk man su jais kariauti!

��Nėra prasmės, Pitai. Pats sakei, kvailybė! Tie para�monės gal toliau pa�eng� u� mus, netgi protingesni, kaip kad tu stengiesi įrodyti, bet visi�kai akivaizdu, kad kvailybės jie turi tiek pat, kiek ir mes, ir nieko �ia nepadarysi. �ileris teisingai sakė.

��Kas?

� �ileris. Vokie�ių dramaturgas, gyven�s prie� tris �imtus metų. Pjesėje apie �an� d'Ark jis ra�ė: �Su kvailybe net patys dievai kovot nepajėgia�. A� ne dievas ir daugiau neketinu kovoti. Mesk visk�, Pitai, ir grį�k prie savo ankstesnio u�siėmimimo. Gal dar pasaulis tvers, kol mes būsim gyvi, o jeigu ne, tai, �iaip ar taip, nieko nepadarysi. Atleisk, Pitai. Tu narsiai koveisi, bet pralaimėjai, ir man jau gana.

Bronovskis i�ėjo, palik�s Lamont� vien�. Jis sėdėjo ir be tikslo barbeno pir�tais į stal�. Ka�kur Saulės gelmėje protonai jungėsi kiek spar�iau, ir sulig kiekvienu mirksniu �is �kiek� vis didėjo. Ateis akimirka, kai subtili pusiausvyra bus pa�eista�

��Niekas �emėje taip ir nesu�inos, kad a� buvau teisus!�� suriko Lamontas ir ėmė tankiai tankiai mirksėti, kad nepabirtų a�aros.

1a

Dua nesunkiai paspruko nuo kitų. Jinai visada laukdavo nemalonumų, bet viskas baigdavosi sėkmingai. Niekad nebuvo atsitik� nieko rimto.

O kita vertus, kodėl turėtų atsitikti? Odinas kaip visada i� auk�to pasakys: �Neklaid�iok, �inai, kad erzini Trit�.� Jis niekados nekalba apie savo paties susierzinim�. Racionalai nesierzina dėl niekų. Ta�iau Trit� jis globoja taip pat rūpestingai, kaip Tritas savo vaikus.

O jeigu ji labai u�sispiria, Odinas visuomet nusileid�ia ir netgi u�stoja j� prie� Trit�. Kartais jis net did�iuojasi jos sugebėjimais bei nepriklausomybe�

�Visai neblogas kairys�,� pagalvojo ji, pagauta �velnumo.

Su Tritu bendrauti sunkiau, ir jis labai niūriai �iūri į j�, kai ji� na, kai ji būna tokia, kaip jai norisi. Bet juk visi de�iniai tokie. Jai jis de�inys, bet vaikams � globėjas, ir �ie rūpes�iai u�go�ia visus kitus� Ir labai gerai � bent jau pakliuvusi į nesmagi� padėtį, ji visada gali tikėtis, kad vienas ar kitas vaikas nukreips jo dėmesį.

Ir vis dėlto Dua ne per daugiausiai paiso Trito. Jeigu ne susiliejimas, tai turbūt visai ignoruotų. Odinas visai kas kita. Jis i� pat prad�ių pasirodė jai įdomus: vien nuo jo buvimo jos kontūrai netekdavo ry�kumo ir imdavo blėsti. O tai, kad jis racionalas � dar įdomiau. Jinai nesuprato kodėl, ir tai buvo viena i� jos keistenybių. Ji jau buvo pripratusi prie savo keistenybių � beveik pripratusi.

Dua atsiduso.

Kai ji buvo vaikas ir suvokė save kaip individ�, atskir� būtyb�, o ne triados dalį, ji daug ai�kiau suprato tas keistenybes. Ir kiti daug da�niau primindavo jai tai.

Netgi tokia smulkmena, kaip i�ėjimas į pavir�ių vakarais�

Kaip ji mėgo pavir�ių vakare! Kitos emocionalės sakydavo, kad ten �alta ir nyku, jos virpėdavo ir pulsuodavo nuo jos pasakojimų. Pa�ios i�lįsdavo tik vidurdienio kaitroje, i�sitiesdavo ir maitindavosi, bet kaip tik todėl tuo laiku ir būdavo taip nuobodu. Ji nemėgdavo klausytis jų tau�kėjimo.

Ir jai, �inoma, reikėjo maitintis, bet jau ver�iau vakare, nors maisto ir ma�oka, bet u�tat visa sk�sta miglotoje, tamsiai raudonoje �viesoje, ir ji � vienut vienutėlė. Savaime ai�ku, kitoms emocionalėms ji pie�davo pavir�ių daug �altesnėmis ir niūresnėmis spalvomis, norėdama pamatyti, kaip jos kietėja, įsivaizduodamos �altį,� kietėja, kiek apskritai jaunos emocionalės gali kietėti. Paskui jos pradėdavo �nib�dėtis apie j�, juoktis� ir palikdavo vien��

Ma�a saulė jau buvo prie pat horizonto, skendinti paslaptingame raudonyje, kurio daugiau niekas, be jos, nematė. Dua i�sipleikė, sutankėjo i�ilgai nugaros-pilvo a�ies, gerdama menkos �ilumos liku�ius ir i� lengvo juos kramsnodama bei mėgaudamasi kiek rūg�toku, beveik nejuntamu ilgųjų bangų skoniu. (Ji nebuvo sutikusi kitos emocionalės, kuriai �is skonis būtų patik�s. Bet juk ji negalėjo paai�kinti, kad jai jis susij�s su laisve, laisve būti vienai, be kitų.) Netgi dabar toji vienatvė, �altis ir tas tir�tas raudonis priminė jai vaikyst� ir jos globėj�, kuris vargais negalais i�sirop�davo į pavir�ių, am�inai bijodamas, kad jai kas neatsitiktų.

Jis rūpestingai j� globojo � visi globėjai labiau atsidav� savo ma�oms vidurinukėms negu kitiems dviem. J� tas labai erzino, ir ji svajojo apie t� dien�, kai jis turės pereiti. Globėjai visada galiausiai pereina, bet kaip buvo liūdna, kai vien� dien� jis i� tikrųjų j� paliko.

Jis atėjo jos perspėti, stengdamasis t� padaryti kuo atsargiau, nors globėjams labai sunkiai sekasi reik�ti savo jausmus. T� dien� ji buvo pasprukusi nuo jo � ne todėl, kad būtų norėjusi paerzinti ar būtų �inojusi, k� jis �ada sakyti. Tiesiog i� d�iaugsmo. Ji buvo susiradusi dien� labai ger� vietel� ir netikėtai viena prisi�veitusi tiek, kad j� buvo apėm�s savoti�kas kutenantis jausmas, skatinantis judėti ir k� nors veikti. Ji �liau�ė per akmenis, suleisdama į juos savo kra�tus. Dua �inojo, kad �itaip nepadoriai elgtis galima nebent ma�iems vaikams, ir vis dėlto koks tai buvo jaudinantis ir malonus dalykas!

Pagaliau globėjas j� surado ir, stovėdamas prie�ais, ilgai tylomis į j� �iūrėjo, o jo akys vis siaurėjo ir tankėjo, lyg norėdamos sustabdyti kiekvien� nuo jos atsispindin�ios �viesos spindulėlį ir stengdamosi kuo geriau įsi�iūrėti, kad ilgiau atsimintų.

I� prad�ių ji tik nesmagiai �velgė į jį, manydama, kad jis matė, kaip jinai land�iojo į akmenis, ir kad jam gėda dėl jos. Bet, nepagavusi jokio gėdos spinduliavimo, pagaliau ry�osi nedr�siai paklausti: � Kas atsitiko, tėveli?

��Atėjo metas, Dua. A� to laukiau. Ir tu taip pat.

��Koks metas?�� dabar, kai jis jau atėjo, Dua u�sispyrusi nenorėjo nieko �inoti. Jeigu ji nenorės nieko �inoti, tai nieko ir nebus. (Ji taip niekada ir neatsikratė �io įpro�io.) Odinas, ai�kiai jausdamas savo prana�um�, ai�kino, kad visos emocionalės tokios.) Globėjas pasakė: � A� turiu pereiti. Nebebūsiu daugiau su tavim.

Pasakė ir stovi, �iūrėdamas į j�, o ji irgi tyli. Paskui dar pridūrė: � Pasakysi kitiems.

��O kam?�� Dua piktai nusisuko, jos kontūrai i�skydo, pasidarė blankūs, sklaidūs. Ji visa norėjo i�sisklaidyti, bet, �inoma, negalėjo. Netrukus ji pajuto skausm� bei spazmus ir vėl susikoncentravo. Globėjas nė nemanė jos barti, kad, girdi, negra�u taip tampytis, nes gali kas pamatyti.

��Juk jiems vis tiek,�� atsakė ji ir tuoj pat pasigailėjo jį įskaudinusi. Jam jie vis dar buvo ma�ylis kairys ir ma�ylis de�inys, bet ma�ylis kairys buvo visa galva pasinėr�s į mokslus, o ma�ylis de�inys svajojo sukurti triad�. Dua, vienintelė i� trijulės, vis dar sugebėjo jausti. K� gi, juk ji jauniausia. Emocionalės visada jauniausios ir joms viskas kitaip.

��Vis tiek pasakyk jiems,�� tarė globėjais, ir jie vėl stovėjo ir �iūrėjo vienas į kit�.

Ji neketino jiems nieko sakyti. Jie jau buvo susvetimėj�. Vaikystėje viskas buvo kitaip. Tais laikais jie patys vargiai suprasdavo, kur broliukas kairys, kur de�inys, kur sesuo vidurinukė. Jie buvo perregimi ir mai�ėsi vienas su kitu, ritosi kiaurai vienas per kit� ir slapstėsi sienose.

Niekam tie dalykai nerūpėjo, kai jie buvo ma�i � niekam i� suaugusiųjų. Bet paskui broliai sutankėjo, surimtėjo ir atsiskyrė. O kai ji pasiskųsdavo globėjui, tas �velniai sakydavo:,Tu jau per didelė sklaidytis, Dua.�

Ji bandė neklausyti, bet broliukas kairys pasitraukdavo ir sakydavo: �Nelįsk. Neturiu laiko su tavim prasidėti.� O de�inys vis� laik� būdavo visi�kai kietas ir pasidarė niūrus ir nekalbus. Tuomet ji dar gerai nieko nesuprato, o tėvelis negalėjo visko i�ai�kinti.

Nuolatos kartodavo t� patį, nelyginant kadaise i�mokt� pamok�: �Kairiai yra racionalai, Dua. De�iniai yra globėjai. Kiekvienas auga skirtingai.� Ta�iau jai nepatiko tas skirtingumas. Jie jau subrendo, o ji tebebuvo dar vaikas, u�tat ir ėmė bendrauti su kitomis emocionalėmis. Visos jos skundėsi savo broliais. Visos kalbėjo apie triadų kūrim�. Visos i�sitiesdavo saulėje ir maitindavosi. Jos vis pana�ėjo viena į kit� ir kasdien kalbėjo t� patį.

Pagaliau emocionalės jai įkyrėjo. Pasitaikius progai, ji atsiskirdavo nuo visų ir todėl buvo pravard�iuojama Kairi�ja Em. (Jau daug laiko praėjo, kai ji paskutinįsyk girdėjo �i� pravard�, bet kai tik prisimena, tuoj vėl tartum pasigirsta ploni, �ai�ūs jų balseliai, bukai kartoj antys pavymui vis t� patį, kad kuo labiau įskaudintų.) Bet globėjas tebepuoselėjo j� ir tada, kai, rodos, visi i� jos �aipėsi. Jis negrabiai mėgino apginti j� nuo kitų.

Kartais, nors pats to baisiausiai nemėgo, lydėdavo j� į pavir�ių, bijodamas, kad jai kas bloga neatsitiktų.

Kart� ji pamatė jį kalbantis su kietakūniu. Nors ir ma�a, puikiai �inojo, kad globėjams sunku kalbėtis su kietakūniais. Kietakūniai kalbasi tik su racionalais.

Ji persigando ir i�sisklaidė, bet vis dėlto spėjo i�girsti, kaip jos globėjas pasakė:,A� j� gerai pri�iūriu, gerbiamas kietakūni.�

Nejaugi kietakūnis galėjo teirautis apie j�? Gal apie jos keistybes? Globėjo tonas neatrodė nuolankus. Netgi su kietakūniu jis kalba apie tai, kaip ja rūpinasi! Dua pajuto ka�k� pana�aus į pasidid�iavim�.

Bet �tai dabar jis ketino j� palikti, ir nepriklausomybė, kurios Dua taip laukė, netekusi savo �avių kontūrų, virto a�triu vienatvės ragu. Ji paklausė: � Bet kodėl tu turi pereiti?

��A� privalau, ma�oji vidurinuke.

Jis privalo. Ji tai �inojo. Kiekvienas, anks�iau ar vėliau, privalo. Ateis diena, kai ji atsidususi pasakys: �A� privalau.�

��Bet i� kur galima �inoti, kada reikia pereiti? Jeigu tu gali pasirinkti laik�, tai kodėl nepasirenki kito laiko ir dar kiek nepabūni?

��Tavo tėvas kairys taip nusprendė,� atsakė jis.�� Triada klauso jo.

��Kodėl tu turi daryti tai, k� jis sako?

Ji beveik nebematydavo savo tėvo kairio ir motinos vidurinukės. Jie jau nieko neberei�kė. Ji turėjo vienintelį tėv� de�inį, savo globėj�, savo tėvelį, kuris dabar �tai stovėjo prie�ais toks ketvirtaini�kas ir lygia�onis. Nei grak��ių įlinkimų kaip racionalo, nei emocionali�ko nelygaus virpėjimo � visuomet i� anksto būdavo ai�ku, k� jis pasakys. Beveik visuomet. Ji buvo tikra, kad jis pasakys:,Sunku tau, ma�yle, paai�kinti.�

Kaip tik t� jis ir pasakė. Apimta �irdgėlos, Dua prapliupo: � A� ilgesiuos tav�s. �inau, tu manai, kad a� nekreipiu į tave dėmesio ir nemėgstu tav�s dėl to, kad vis mokai mane, kaip elgtis. Bet jau ver�iau a� tav�s nemėg�iau u� tai, kad mane mokai, negu tav�s nebebūtų �alia ir a� nebegirdė�iau tavo draudimų.

O tėvelis vis stovėjo ir �iūrėjo. Jis nemokėjo suvaldyti tokių protrūkių ir, priėj�s artyn, tik i�spaudė i� sav�s rank�. Matėsi, kaip jam buvo sunku t� padaryti, bet jis laikė j� atki��s visas virpėdamas, ir jos kontūrai buvo itin �velnūs.

��Ak, tėveli,�� pasakė Dua, ir jos ranka ėmė sruventi aplinkui jo rank�, kuri dėl to atrodė padūmavusi ir blės�iojanti. Bet ji labai stengėsi jos nepaliesti � juk jam būtų buv� taip nemalonu.

Paskui jis susigr��ino rank�, ir Dua paliko apglėbusi tu�tum�.

��Prisimink kietakūnius, Dua,�� pasakė jis.�� Jie padės tau. O a�� a� dabar eisiu.

Jis nuėjo, ir ji niekada daugiau jo nebematė.

�tai dabar ji sėdi �ia, �iūrėdama į saulėlydį, visk� prisimindama ir apmaudaudama, kad netrukus Tritas supyks, kodėl jos nėra, ir pradės kibti prie Odino.

Tada Odinas ims ai�kinti, k� ji galinti daryti ir ko ne.

Na ir tegul.

1b

Odinas neai�kiai jautė, kad Dua pavir�iuje. Daug negalvodamas, jis būtų galėj�s pasakyti, į kuri� pus� ji nuėjo ir ma�daug kokį atstum�. Ta�iau jam būtų buv� nemalonu prisipa�inti, jog dar sugeba jausti j� per atstum�, nes jau seniai �is sugebėjimas buvo pradėj�s silpti, ir ne�inia kodėl tatai jam teikė d�iaugsmo. Taip, matyt, reikėjo, nes laikui bėgant kūnas tolyd�io keitėsi.

Trito sugebėjimas jausti kit� per atstum� nesuma�ėjo, bet dabar jis da�niausiai pasireik�davo vaikų at�vilgiu. Tai buvo ai�kiai tikslingas vystymasis, bet, kita vertus, globėjo vaidmuo, kad ir koks svarbus, palyginti paprastas. Racionalas kur kas sudėtingesnis, su niūriu pasitenkinimu pagalvojo Odinas.

Did�iausia problema, �inoma, Dua. Ji tokia nepana�i į kitas emocionalės! Tai glumino ir trikdė Trit�, ir jis pasidarė dar u�daresnis. Odin� tatai taipogi kartais glumino ir trikdė, bet juk Dua moka suteikti gyvenimo d�iaugsmo, o tatai dar niekam nepakenkė. Vienas kitas erzinantis momentas � tai tik nedidelis mokestis u� t� stiprų laimės pojūtį.

Galbūt Dua ir turi turėti tokių keistų įpro�ių.

Kietakūniai, regis, domisi ja, nors �iaip juos domina tik racionalai.

Jis did�iavosi tuo; juo geriau triadai, kad net emocionalė verta dėmesio.

Viskas taip, kaip turi būti. Tokia buvo visa ko esmė, ir jis tikėjosi, kad taip bus iki pat galo. Kada nors jis pajus, kad atėjo laikas pereiti, ir pats to norės.

Kietakūniai jam, kaip ir visiems racionalams, sakė, kad taip būsi� ir kad jis pats suprasi�s, kai toji diena ateis, ir kad niekas i� �alies nepriminsi�s.

��Kai tu pats sau pasakysi,�� dėstė jam Lostenas i� lėto ir ai�kiai, kaip visada kietakūniai mink�takūniams, tarytum stengdamiesi kuo papras�iau i�sireik�ti,�� kad jau privalai pereiti, turėsi pereiti, ir tada triada pereis kartu su tavimi.

Tuomet Odinas atsakė: � Nepasaky�iau, kad a� dabar noriu pereiti, gerbiamas kietakūni. Dar tiek yra ko i�mokti.

� �inoma, mielas kairy. Tu tai jauti, nes dar esi nepasiruo��s.

Odinas pagalvojo: �Kaip a� galėsiu būti pasiruo��s, jei visada jausiu, kiek dar visko reikia i�mokti?�

Bet jis to nepasakė: puikiai �inojo, kad ateis laikas ir viskas pasidarys ai�ku.

Jis pasi�iūrėjo į save ir u�simir��s vos nei�ki�o į priekį akies, nes ir labiausiai subrendusį racional� kartais pagauna vaiki�kumas. Nors, �inoma, to daryti nereikia. Jis puikiai visk� mato, kai akis tvirtai laikosi savo vietoje, ir apskritai, kaip malonu, kad jis visas toks kietas: vientisas, ry�kus kontūras i�silygina ir u�sibaigia grak��iai sujungtais ovalais.

Jo kūnas neturėjo paslaptingai �avaus Dua blės�iojimo ir malonaus Trito griozdi�kumo. Jis myli juos abu, bet nieku gyvu nesikeistų su jais kūnu. Ir, �inoma, protu. Apie tai, savaime ai�ku, jis niekada neprasitaria, kad jų neį�eistų, bet visada bus dėkingas, kad jo suvokimas nėra toks ribotas, kaip Trito arba� dar baisiau!�� m�stymas toks padrikas, kaip Dua. Matyt, jų tatai nejaudina, juk jie ne�ino, kad gali būti kitaip.

Jis vėl pajuto tolim� Dua egzistavim� ir s�moningai u�gniau�ė t� pojūtį. Tuo tarpu jam jos nereikėjo. Ne todėl, kad ry�ys būtų susilpnėj�s, tiesiog kiti interesai buvo stipresni. Racionalui br�stant, jį vis labiau traukia protinė veikla, kuria galima u�siimti tik vienumoje arba kietakūniu draugėje.

Pama�u jis priprato prie kietakūniu, vis stipriau prie jų prisiri�damas. Jis jautė, kad taip turi būti ir kad taip yra teisinga, nes juk jis racionalas, o kietakūniai yra savoti�ki superracionalai.

Kart� jis taip pasakė Lostenui, pa�iam draugi�kiausiam i� visų kietakūniu ir, kaip jam pasirodė, pa�iam jauniausiam. Lostenas i�spinduliavo juok� ir nieko neatsakė. Bet juk ir nepaneigė. Nuo pat ma�ens Odinas jautė kietakūniu rūpinim�si. Jo globėjas vis daugiau ir daugiau dėmesio skyrė jauniausiam vaikui, ma�ylei emocionalei. Tai buvo visi�kai natūralu. Tritas darys t� patį, kai atsiras tre�ias vaikas, jei jis apskritai atsiras. (Odinas i�moko �io posakio i� Trito, kuris taip sakydavo, norėdamas padaryti Dua priekai�t�.) Ta�iau taip dar geriau. Kadangi jo globėjas buvo vis� laik� u�siėm�s, Odinas galėjo palyginti anksti pradėti lavintis. Jis jau buvo atsikrat�s vaiki�kų įpro�ių ir spėj�s daug i�mokti, dar prie� sutikdamas Trit�.

To jųdviejų susitikimo jis niekada negalės u�mir�ti.

Lyg jis būtų įvyk�s vakar, o ne prie� pus� jų gyvenimo am�iaus. Jis ir anks�iau matydavo savo kartos globėjus, kurie, kol dar nebūdavo subrandin� vaiko ir tap� tikrais tėvais, toli gra�u neatrodydavo tokie riboti. Vaikystėje jis �aisdavo su savo broliuku de�iniu, beveik nejausdamas jokio protinio skirtumo (nors, �velgdamas į praeitį, jis dabar suprato, kad tas skirtumas buvo jau ir tuomet).

Taipogi jis ma�daug įsivaizdavo globėjo vaidmenį triadoje. Dar būdamas vaikas, girdėdavo pa�nib�dom pasakojant apie susiliejim�.

Kai Tritas pasirodė ir kai Odinas jį pirm�syk pamatė, viskas pasikeitė. Pirm�kart gyvenime Odinas taip apsid�iaugė ir suprato, kad jam rūpi dar ka�kas, kas visai nesusij� su m�stymu. Dar ir dabar jis prisimena, kaip jis sutriko tai suvok�s.

Tritas, �inoma, nesutriko. Globėjams triados reikalai yra patys natūraliausi, emocionalės taip pat nėra drovios. Tik racionalams tie dalykai sudaro sunkum�.

��Per daug galvoji,�� atsakė jam vienas kietakūnis, kai Odinas aptarinėjo su juo �i� problem�. Bet toks atsakymas Odin� tik dar labiau supainiojo: argi galima galvoti per daug?

Kai jie pirm�kart susitiko, Tritas, �inoma, buvo jaunas. Kaip vaikas, nesuvokiantis savo kvailumo, jis taip atvirai d�iaugėsi susitikimu, kad Odinas net suglumo. Jo pakra��iai pasidarė kone permatomi.�� Mes nebuvome anks�iau susitik�, ar ne, de�iny?�� dvejodamas paklausė Odinas.

��Man�s �ia nebuvo,�� atsakė Tritas.�� Mane �ia atvedė.

Abu gerai �inojo, kas jiems atsitiko. Susitikimas buvo paruo�tas i� anksto, nes ka�kas (tuomet Odinas manė, kad globėjas, bet vėliau paai�kėjo, kad vienas kietakūniu) nusprendė, jog jie tinka vienas kitam, ir nesuklydo.

Tarp jųdviejų, �inoma, nebuvo jokio intelektualinio artumo. Ir koks galėjo būti artumas, kai Odinui rūpėjo kaupti �inias, kuo daugiau �inių, ir �is rūpestis u�go�ė visus kitus, i�skyrus triados egzistavim�, o Tritas apskritai nesuvokė, kam tos �inios reikalingos. To, k� Tritas �inojo, jis negalėjo nei i�mokti, nei pamir�ti.

Tomis pirmomis dienomis, kurias jie praleido kartu, Odinas, d�iūgaudamas, kad tiek daug �ino apie pasaulį ir jo Saul�, apie gyvenimo istorij� ir tvark�, apie visus visatos �apie�, kartais imdavo ir pradėdavo pasakoti visk� Tritui.

Tritas romiai klausydavosi, ai�kiai nieko nesuprasdamas, bet vis tiek patenkintas, kad jam pasakojama, o Odinas būdavo patenkintas, galėdamas kad ir tu��iai, bet vis dėlto ka�kam i�dėstyti savo �inias.

Pirm�jį �ingsnį �engė Tritas, paklusdamas savajai būtinybei. Tuo metu Odinas po trumpų pietų kaip tik tar�kėjo apie tai, k� buvo i�mok�s t� ryt�. Tanki judviejų substancija sugerdavo maist� taip spėriai, kad pakakdavo tik pasivaik��ioti saulėje, kai tuo tarpu emocionalės kaitindavosi valandų valandas, tai sutankėdamos, tai i�retėdamos, tarytum ty�ia stengdamosi u�t�sti �į proces�.

Niekuomet nepastebėdav�s emocionalių, Odinas ir dabar kalbėjo sau, nekreipdamas į jas dėmesio. Tritas, dien� po dienos be �od�ių į jas �iūrėj�s, dabar buvo ai�kiai apimtas nerimo.

Staiga jis priėjo prie Odino ir i�spaudė ataug�, taip skubotai, jog u�gavo įgimt� racionalo formos pajautim�.

Jis u�dėjo ataug� Odinui ant mirgan�ios vir�utinio ovalo vietos, pro kuri� jis kaip tik gėrė �velnų vėjelį desertui ir, i� visų jėgų sustandin�s j�, suleido pro vir�utinį sluoksnį gilyn � ir Odinas � baisiausiai nepatenkintas � t� akimirk� nebespėjo atsitraukti.

Vaikystėje Odinas, �inoma, taip darydavo, bet kai suaugo � nė sykio.

��Nereikia, Tritai,�� susierzin�s pasakė jis.

Tritas, vis dar su atauga, kuri judėjo tartum �iuopdama, pasakė: � O a� noriu. I Odinas kiek galėdamas sutankėjo, stengdamasis visi�kai sukietinti apvalkal�.

��Bet a� nenoriu,�� at�ovė.

��Kodėl ne?�� prisispyr� Tritas.�� Juk �ia nieko blogo. Odinas leptelėjo, kas pakliuvo: � Skauda.

(I� tikrųjų neskaudėjo. Bent jau fizi�kai. Bet kietakūniai visuomet vengė prisiliesti prie mink�takūnių.

Neatsargus pavir�iaus plėvelių susilietimas sukeldavo jiems skausm�, bet juk kietakūniai skyrėsi nuo mink�takūnių � jie i� esmės buvo kitokie.) Trito nepavyko apgauti. Instinktas paku�dėjo jam ties�.

��Neskauda,�� pasakė jis.

��Tebūnie, bet taip negalima. Mums reikia emocionalės.

��Vis tiek a� noriu,�� u�sispyr�s pakartojo Tritas.

Visa tai būtinai turėjo t�stis, ir Odinas būtinai turėjo nusileisti. Jis visuomet ir nusileisdavo. Juk neabejotinai �itaip atsitinka net patiems droviausiems racionalams.

Pasak senos i�minties: �Visi arba prisipa�įsta taip dar�, arba meluoja, kad nedaro.�

Po to karto Tritas per kiekvien� susitikim� prisiliesdavo prie jo,�� jeigu ne su atauga, tai pavir�iumi.

Ir pagaliau Odinas, susigund�s malonumu, ėmė jam talkinti ir mėgino su�vytėti. Jam geriau vyko negu Tritui.

Varg�as Tritas, kur kas labiau norėdamas, susierzin�s ir įsitemp�s, tik vos su�vytėdavo tai �en, tai ten, ir tik protarpiais, netobulai..

Odinas galėjo vis� pavir�ių padaryti per�vie�iam� ir, nugalėj�s drovum�, imdavo pulsuoti prie�ais Trit�. Jie susiliesdavo per apvalkalo gylį, ir Odinas jausdavo, kaip po jo plėvele plasta kietas Trito pavir�ius. Jam tai buvo d�iaugsmas sumi��s su kalte. O Tritas po viso to da�nai jausdavosi pavarg�s ir piktas.

��Na, matai, Tritai,�� kart� tarė jam Odinas,�� ar a� tau nesakiau, kad mums reikia emocionalės, norint, kad viskas vyktų skland�iai. Ir nieko �ia nepakeisi.

Tritas sutiko: � Susiraskime emocional�.

�Susiraskime emocional�!� Kaip Tritui visuomet viskas atrodo paprasta.

��Tai ne taip lengva, de�iny,�� velniai pradėjo Odinas, jausdamas nesugebėsi�s paai�kinti jam visų gyvenimo dėsningumų.

��Kietakūniai gali t� padaryti,�� nukirto Tritas.�� Tu su jais draugauji. Papra�yk. Odin� apėmė siaubas.

��A� negaliu pra�yti. Dar neatėjo laikas,�� t�sė jis, neju�ia pereidamas prie įprastinio pamokomo tono,�� antraip a� �ino�iau. Kol tas laikas�

Tritas neklausė.

��Tada a� papra�ysiu!

��Ne,�� persigando Odinas.�� Tu nesiki�k. Sakau, kad neatėjo laikas. Man dar reikia pasimokyti. Labai lengva būti globėju, kuriam niekas daugiau nerūpi, tik�

Bet jis jau gailėjosi savo �od�ių, nes, �iaip ar taip, tai juk buvo melas. Jam tiesiog nesinorėjo niekuo į�eisti kietakūniu ir sugadinti savo santykių su jais. Bet Tritas nė kiek nesupyko, ir Odinui toptelėjo, kad �inių kaupimas globėjui neatrodo jokia vertybė ir tokio priekai�to jis nepalaikys į�eidimu.

Ta�iau emocionalės problema darėsi vis aktualesnė.

Kartkartėmis jie susiliedavo. Ties� sakant, ilgainiui impulsas vis stiprėjo. Ta�iau, nors susiliejimas ir teikė malonumo, bet niekados iki galo nepatenkindavo, tad Tritas kaskart vis reikalaudavo emocionalės. Ir kaskart Odinas vis kar��iau puldavo prie savo studijų, kad tik jam nereikėtų spr�sti �io klausimo.

Nors būdavo akimirkų, kai jis vos susilaikydavo neprasitar�s apie tai Lostenui.

Losten� jis pa�inojo geriausiai i� visų kietakūniu, nes būtent jis daugiausia juo domėjosi. Kietakūniai buvo slogiai vienodi, nes jie nesikeitė, niekada nesikeisdavo.

Jų forma vis� laik� būdavo tokia pati. Akys visada vienoje ir toje pa�ioje vietoje, ir toji vieta visiems vienoda. Apvalkalas � nepasakytum, kad kietas, bet visada matinis, niekada neblės�iojantis, niekada neprarandantis ry�kumo ir nesugebantis prasiskverbti į kit� tokios pat rū�ies apvalkal�.

U� mink�takūnius jie nebuvo stambesni, bet u�tat sunkesni. Būdami kur kas tankesnės substancijos, jie stengdavosi neprisiliesti prie mink�takūnių.

Kart�, kai Odinas dar buvo ma�as, i� tiesų ma�as, ir jo kūnas sruveno kone taip laisvai kaip sesers, prie jo priėjo kietakūnis. Ne�inia, kas jis toks buvo, bet vėliau jam paai�kėjo, kad visi kietakūniai labai domisi ma�yliais racionalais. Odinas i� gryno smalsumo prilindo prie jo. Tas �oko atatupstas, o paskui Odinas dar gavo į kailį nuo globėjo, kam mėgino prisiliesti prie kietakūnio.

Pyla buvo tokia smarki, kad Odinui jos pakako visam laikui. Paaug�s jis su�inojo, kad kietakūniu med�iaga sudaryta i� tankiai susigrūdusių atomų, ir todėl mink�takūnių prisilietimas jiems labai skaudus. Odinas spėliojo, ar mink�takūniai taipogi tuomet jau�ia skausm�, ar ne. Kart� jaunas pa�įstamas racionalas sakėsi atsitiktinai susidūr�s su kietakūniu. Kietakūnis visas sulink�s, o jis pats nieko nepajut�s. Ta�iau Odinas įtarė, kad bi�iulis tik giriasi.

Buvo tuomet ir kitų draudimų. Jis mėgdavo trintis į urvo sienas. Uolos viduje būdavo malonu ir �ilta. Visi vaikai land�iodavo į uolas, bet kuo augyn, tuo sunkyn sekėsi t� padaryti. Jis vis dar galėjo įsitrinti sulig apvalkalu, bet kart� globėjas u�tiko ir smarkiai i�barė.

Odinas gynėsi, kad sesuo taip daranti vis� laik� � jis pats mat�s.

��Tai visai kas kita,�� atsakė globėjas.�� Ji � emocionalė.

Kit� kart�, klausydamasis paskaitos � tuomet jau buvo vyresnis � Odinas automati�kai suformavo por� ataugų, tokių smailių, kad galėjo jas kai�ioti vien� per kit�. Mokydamasis įprato taip daryti. Tas �velniai kutenantis jausmas padėdavo klausyti, o po to jis jausdavosi maloniai apsnūd�s.

Bet ir �ia globėjas pri�iupo � net dabar nesmagu prisiminti, kaip jam kliuvo.

Apie susiliejim� tada jis dar nebuvo girdėj�s. Jie pumpavo į jį �inias apie visk�, i�skyrus triad�. Tritui taip pat niekas nieko neai�kino, bet jis buvo globėjas, taigi �inojo ir be ai�kinimų. Tad suprantama, kai atsirado Dua, viskas vyko savaime, nors ji, regis, i�manė apie tai net ma�iau u� Odin�.

Bet ji atsirado ne dėl Odino. Visk� padarė Tritas � Tritas, kuris taip bijojo ir vengė kietakūniu, Tritas, kuris visur kitur buvo toks nuolankus ir nepasitikintis savimi, Tritas, kuris t� kart� pasirodė toks atkaklus, Tritas, Tritas, Tritas�

Odinas atsiduso. Jis negalėjo dabar negalvoti apie Trit�, nes jautė jį artėjant. Vėl suirzusį ir reikalaujantį, am�inai reikalaujantį� Pastaruoju metu Odinas taip ma�ai beturi laiko sau, ir kaip tik dabar, kai būtinai reikia visk� apm�styti, i�narplioti�

��Na, k� pasakysi, Tritai?�� paklausė jis.

1c

Tritas �inojo, kad yra ketvirtaini�kas. Ta�iau nemanė, jog tai negra�u. Jis apskritai dėl to nesuko galvos. O jeigu ir būtų i�kil�s toks klausimas, tai būtų nusprend�s es�s �avus. Jo kūno forma turėjo savo tiksl� ir puikiai tam tikslui tarnavo.

Jis paklausė: � Odinai, kur Dua?�� Ka�kur vaik�tinėja,�� sumurmėjo Odinas, lyg jam būtų buv� vis tiek, Tritui pasidarė apmaudu, kad jam vienam tenka rūpintis triada. Su Dua neįmanoma susikalbėti, o Odinas viskam abejingas.- Kam tu j� i�leidai?

��Bene a� galiu j� sustabdyti, Tritai? Ir pagaliau kas �ia blogo?

��Pats �inai kas. Mes turime, du ma�ylius. Reikia tre�io. �iais laikais taip sunku su vidurinukėmis. Reikia, kad Dua gerai maitintųsi. O ji i�eina į pavir�ių tik vakarop. Argi galima tinkamai maitintis saulėlyd�io metu?

��Ji papras�iausiai nėra ėdrūne.

��O mes papras�iausiai neturime ma�ylės vidurinukės. Odinai,�� Trito balsas su�velnėjo,�� argi mes galime sėkmingai susilieti su Dua?

��Vėl tu apie t� patį,� bambtelėjo tas, o Tritas kaip visada nesuprato, kodėl Odin� erzina tokie savaime suprantami dalykai.

��Atsimink, kad tai a� suradau Dua,�� pasakė jis. O gal Odinas i� tiesų nebeprisimena? Bene jis kada galvojo apie triad� ir jos reik�m�? Kartais Tritas jausdavosi toks nelaimingas, kad įmanydamas būtų� ties� sakant, nieko nebūtų padar�s, tik jausdavosi nelaimingas, ir tiek. Visai kaip pirma, kai norėjo emocionalės, o Odinas nieko nedarė.

Jis nemoka kalbėti ilgais, painiais sakiniais. Bet jeigu globėjai neturi i�kalbos, tai jie moka m�styti. Ir m�sto apie svarbius dalykus. Odinas nuolatos kalba apie atomus ir energij�. Bet kokia nauda i� tų atomų ir energijos? Tritas m�stė apie triad� ir ma�ylius.

Kart� Odinas sakė, kad mink�takūnių vis ma�ėja. Bet ar jį tas jaudina? Ar jaudina kietakūnius? Ar apskritai k� nors jaudina, i�skyrus globėjus?

Visame pasaulyje tėra dvi gyvybės formos: mink�takūniai ir kietakūniai. Ir Saulė maitintoja vir� jų.

Kart� Odinas sakė, kad Saulė vėsta. Ma�ėja maisto, todėl ma�ėja ir �monių. Tritas nepatikėjo. Saulė neatrodė �altesnė, negu vaikystėje. Tiesiog �monės nustojo rūpin�si triadomis. Pernelyg daug priviso į mokslus pasine�usių racionalų ir kvailų emocionalių.

Mink�takūniai privalo skirti vis� dėmesį gyvybi�kai svarbioms problemoms. Kaip Tritas. Svarbiausia jam � triada. I� prad�ių atsirado ma�ylis kairys, paskui ma�ylis de�inys. Jie auga ir stiprėja. Bet dar būtinai reikia ma�ylės vidurinukės. O j� visada sunkiausia pradėti, nors be ma�ylės vidurinukės nebus naujos triados. Kodėl Dua taip pasikeitė? Su ja visada buvo nelengva, bet kuo tolyn, tuo darosi sunkyn.

Tritas pajuto pykst�s ant Odino. Odinas am�inai rodo savo i�mintį. O Dua klausosi. Ir tol rodys, kol padarys i� jos kone racional�. Tai labai kenkia triadai.

Odinas pats turėtų susiprasti.

Visada Tritas turi dėl visko kvar�inti galv�. Visada Tritas turi padaryti visk�, k� tik reikia. Odinas draugauja su kietakūniais, bet nė nemano su jais pasitarti. Kai anuomet taip reikėjo emocionalės, nė �od�iu apie tai jiems neu�siminė. Su kietakūniais Odinas kalba apie energij�, o ne apie triados reikalus.

Tai jis, Tritas, visk� patvarkė. Jis pasijuto i�didus, prisimin�s, kaip viskas buvo. Kart� pamat�s, kad Odinas �neku�iuojasi su kietakūniu, Tritas patraukė prie jų. O priėj�s be jokios baimės ėmė ir i�dro�ė: �Mums reikia emocionalės.�

Kietakūnis atsisuko į jį. Tritas dar niekad nebuvo taip arti stovėj�s prie kietakūnio. Jis buvo vientisas. Kai viena dalis pasisuko, pajudėjo ir visas kūnas. Jis turėjo kelet� ataugų, kurios pa�ios galėjo judėti, bet jų forma nesikeitė. Kietakūniai nesruveno, buvo asimetri�ki ir negra�ūs. Jie nemėgo prisilietimų.

Kietakūnis paklausė: �Tai tiesa, Odinai?�

Lyg Trito nė nebūtų buv�.

Odinas suplok�tėjo. Kone prie pat �emės prisiplojo � tokio plok��io Tritas dar nebuvo jo mat�s.

�Mano de�inys per daug uolus. Mano de�inys per daug� per daug��Odinas u�sikirto, i�sipūtė ir nebegalėjo i�tarti nė �od�io.

O Tritui buvo nė motais.

�Mes negalime susilieti dviese.�

Tritas �inojo, kad Odinas i� sumi�imo prarado �ad�, bet nieko nepaisė. Valanda i�mu�ė.

�Nagi, mielas kairy, ar ir tu taip manai?��paklausė kietakūnis Odino. Kietakūniai kalbėjo kaip ir mink�takūniai, tik daug gai�iau ir beveik be vir�tonių.

Net nemalonu klausytis. Bent jau Tritui, nors Odinas, regis, buvo priprat�s.

,Taip�,� pagaliau i�tarė Odinas.

Tik dabar kietakūnis atsisuko į Trit�.

�Primink man, jaunasis de�iny. Kiek laiko judu su Odinu drauge?�

�Tiek, kiek reikia, kad gautume emocional�.� Tritas stengėsi, kad jo kampai būtų statūs. Jis neleis sav�s įbauginti � tikslas pernelyg svarbus.�� O mano vardas � Tritas�,� pridūrė jis�Kietakūnis prajuko.

�Taip, neblogai parinkta. Judu su Odinu labai tinkat, bet tuo sunkiau i�rinkti jums emocional�. Mes jau beveik apsisprendėme. Bent jau a� seniai apsisprend�iau, bet dar reikia įtikinti kitus. Pakentėk, Tritai.�

�Mano kantrybė baigėsi.�

��inau, bet vis tiek dar pakentėk�,� jis vėl i�spinduliavo juok�.

Kai kietakūnis nuėjo, Odinas suapvalėjo ir ėmė grėsmingai retėti.

�Kaip tu galėjai, Tritai? Ar �inai, kas jis?�

�Kietakūnis.�

��ia buvo Lostenas. Mano mokytojas. A� nenoriu jo supykinti.�

�O ko jis turėtų pykti? A� kalbėjau mandagiai.�

�Na, tiek to,�� pasakė Odinas, jau beveik atgav�s pirmyk�tį pavidal�. Tai rei�kė, kad jis daugiau nebepyksta. (Tritui palengvėjo, nors jis stengėsi to neparodyti.) � Labai nesmagu, kai mano nebylusis de�inys ateina �nekėtis su mano kietakūniu.�

�Tai ko tu pats tuomet �ito nepadarei?�

�Viskam ateina laikas.�

�Tik tau jis niekuomet neateina.�

Bet po to jie pasitrynė apvalkalais ir susitaikė.

Netrukus atsirado Dua.

J� atvedė Lostenas. Ta�iau Tritas to nė nepastebėjo: jis ne�iūrėjo į kietakūnį. Tik į Dua. Bet vėliau Odinas jam pasakė, kad būtent Lostenas j� atvedė.

�Matai?�� pasakė Tritas.�� A� su juo pasi�nekėjau, ir jis j� atvedė.�

�Ne,�� atsakė Odinas.�� Atėjo laikas. Kad ir niekas nebūtų �nekėj�sis, vis tiek būtų atved�s.�

Tritas nepatikėjo. Jis buvo įsitikin�s, kad Dua tik per jį atsirado.

Tokios kaip Dua, �inoma, visame pasaulyje nebuvo.

Tritas buvo mat�s daugyb� emocionalių. Visos būdavo patrauklios, bet kuri būtų jį prad�iuginusi. Ta�iau, kai pamatė Dua, suprato, kad jokia kita nebūtų tikusi. Tiktai Dua. Tiktai Dua.

Ir Dua puikiai �inojo, k� daryti. Puikiai, nors vėliau sakė, kad niekas niekad jai nebuvo rod�s. Niekas niekada nebuvo diskines. Netgi emocionalės, nes jinai jų vengdavo.

Ir vis dėlto, suėj� į krūv�, visi trys �inodavo, k� daryti.

Dua i�retėjo. Daug labiau, nei Tritas kada buvo mat�s k� i�retėjant. Labiau, negu jis manė esant įmanoma. Dua pavirto spalvotu debesėliu, kuris u�pildė visk� aplink, akindamas savo spindesiu. Tritas judėjo nejausdamas, kad juda. Jis pasinėrė į migl�, kuri buvo Dua.

Nebuvo jokio skverbimosi, nieko pana�aus. Tritas nejautė jokio pasiprie�inimo, jokios trinties. Jis tartum sklandė smulkiai virpėdamas. Ir jautė, kad i� malonumo pradeda retėti � lengvai, be tų mil�ini�kų pastangų, kaip kad anks�iau. Dabar, kai Dua persmelkė jį vis�, jis pats bemat virto tir�tais dūmais. I�retėjimas buvo tolygus sruvenimui � viena did�iulė rami tėkmė.

Lyg per migl� jis pamatė, kaip i� kairės artėja Odinas, taip pat retėdamas.

Tada jis staigiai susilietė su juo. Ta�iau tai anaiptol nebuvo s�ly�io smūgis. Tritas jautė nejausdamas ir galvojo negalvodamas. Jis įslydo į Odin� ir Odinas į jį.

Taip ir nesuprato, ar jis apsupo Odin�, ar Odinas jį, abu vienas kit�, ar nė vienas.

Visk� u�go�ė malonumo pojūtis.

Ir kuo labiau tas malonumas stiprėjo, tuo grei�iau silpnėjo pojū�iai, ir pagaliau, kai buvo pasiekta riba, s�monė visai i�nyko.

Pagaliau jie atsiskyrė ir pa�velgė vienas į kit�. Jie buvo susiliej� daug dienų. �inoma, taip ir turi būti. Kuo susiliejimas pilnesnis, tuo ilgiau trunka, bet, jam pasibaigus, atrodo, kad viskas įvyko per akimirksnį.

Vėliau jie retai taip ilgai būdavo susiliej�, kaip t� pirm�jį kart�.

��Nuostabu,�� pasakė Odinas.

Tritas tylėdamas �iūrėjo į Dua, dėl kurios viskas būtent taip ir buvo.

Ji bandė sutankėti, sukosi spirale, trūk�iojo. I� jų visų Dua vienintelė vis niekaip negalėjo atsipeikėti.

��Paskui vėl taip darysim,�� skubiai pra�neko ji,�� bet tik vėliau, vėliau. Leiskit man dabar eiti.

Ji pabėgo. Nei Tritas, nei Odinas jos nestabdė. Dar nebuvo atsigav�. Bet ir vėliau visuomet taip būdavo. Po susiliejim� Dua i�nykdavo. Kad ir kaip skland�iai viskas vykdavo, vis tiek ji pabėgdavo. Jos esybė tro�ko vienatvės.

Tritui tai kėlė nerim�. Jis pastebėjo, kad ji tam tikrais at�vilgiais skiriasi nuo kitų emocionalių. O neturėtų skirtis.

Odinas manė kitaip. Jis da�nai kartodavo:,Kodėl tu nepalieki jos ramybėje, Tritai? Ji ne tokia kaip kitos, vadinasi, geresnė u� kitas. Susiliejimas nebūtų toks tobulas, jeigu ji būtų kaip kitos. Nejaugi nori visk� gauti veltui?� Tritui sunku buvo visa tai suprasti. Jis tik �inojo, kad ji turi daryti tai, kas jai privalu.

�A� noriu, kad ji elgtųsi teisingai�,�� sakydavo jis.

�Suprantu, Tritai, suprantu. Bet vis tiek duok jai ramyb�.�

Odinas pats da�nai bardavo Dua u� keistus įpro�ius, bet labai nenorėdavo, kad Tritas t� darytų. �Tu neturi takto�,� sakydavo jis. O Tritas dorai nė nesuprato, kas yra taktas.

O dabar� nuo pirmojo susiliejimo prabėgo tiek laiko, o ma�ylės emocionalės jie vis dar neturi. Kiek dar galima laukti? Jau ir taip pernelyg viskas u�sit�sė. O Dua kaskart vis ilgiau ir ilgiau i�būna viena.

��Ji per ma�ai valgo,�� nusprendė Tritas.�� Kai ateis laikas�

� Įsikandai t� savo �ateis laikas ir neateis laikas�.

Dua surasti tau taip ir nebuvo atėj�s laikas. O dabar niekaip neateina laikas ma�ylei emocionalei. Dua turėtų�

Bet Odinas nusisuko.

��Jinai pavir�iuje, Tritai. Jeigu nori, tai eik ir parsivesk lyg būtum jos globėjas, o ne de�inys. Bet a� tau patariu � duok jai ramyb�.

Tritas pasitraukė atatupstas. Jis taip daug norėjo pasakyti. tik ne�inojo kaip.

2a

Dua jautė, kad jos de�inys ir kairys jaudinasi ir gin�ijasi dėl jos, ir tik dar labiau pasi�iau�ė.

Jeigu kuris vienas arba abudu �ia ateitų, viskas baigtųsi susiliejimu, o ji net galvoti apie tai nenori. Tritui niekas daugiau nerūpi, tik vaikai, nieko daugiau nereikia, tik tre�io ir paskutinio vaiko � am�inai vis vaikai ir tas, kurio dar trūksta. O kai Tritas siekia susiliejimo, jis visada laimi. Tritas u�sispiria, ir triada jam paklūsta. Įsitvers kokios primityvios idėjos ir laikosi, kol Odinas su Dua galiausiai pasiduoda. Bet dabar ji nepasiduos, nieku gyvu�

Ir jai nė kiek dėl to negėda. Ji niekad nepasiilgs nei Odino, nei Trito taip, kaip juodu pasiilgsta vienas kito. Ji gali i�retėti ir pati, o jie tik jai tarpininkaujant (jau vien dėl to galėtų labiau su ja skaitytis!). �inoma, trise susilieti malonu. Būtų kvaila tai neigti, bet ne k� maloniau, negu kai ji retkar�iais slapta sulenda į akmens sien�. O Tritui ir Odinui to malonumo niekas negali ir negalėtų atstoti. Ne, pala. Odinas jau�ia malonum� mokydamasis, anot jo, intelektualiai augdamas. Ir Dua buvo ka�k� pana�aus patyrusi, bent jau nutuokia, k� tai rei�kia.

Nors �is malonumas visai kitoks, bet gali puikiausiai pakeisti susiliejim�,� Odinui tai jau tikrai.

O Tritui � ne. Vienintelė jo paguoda � susiliejimas ir vaikai. Daugiau nieko. Ir kai jis pradeda bukai to reikalauti, Odinas nusileid�ia, o tada ir Dua nebegali prie�intis.

Kart� ji buvo pakėlusi mai�t�.

�Įdomu, kas vyksta, kai mes susiliejame? Praeina valandos, kartais dienos� Kas vis� t� laik� vyksta?�

Tritas pasipiktino.

�Taip būdavo visada. Taip turi būti.�

�Nepaken�iu visko, kas turi būti. A� noriu �inoti kodėl.�

Odinas sutriko. Pus� savo gyvenimo jis i�būna sutrik�s.

�Kaip �ia tau pasakius, Dua, tai būtina. Dėl vaikų�,� pasakė jis ir supulsavo.

�Nėra �ia ko pulsuoti,�� pasipiktino Dua.�� Mes jau suaug� ir buvome susiliej� ne�inia kiek kartų. Ir visiems ai�ku, kad be �ito nebus vaikų. Bet kodėl susiliejimas taip ilgai trunka, �tai ko a� klausiu?�

�Todėl, kad tai sudėtingas procesas,�� atsakė Odinas vis dar pulsuodamas.�� Todėl, kad jis reikalauja energijos. Dua, norint pradėti vaik�, reikia labai daug laiko. Netgi kai mes ilgai u�trunkame, ir tada dar nėra garantijos, kad jis atsiras. O s�lygos vis blogėja� Ir ne tik mums�,� pridūrė jis skubiai.

�Blogėja?��susirūpino Tritas, ta�iau Odinas nieko daugiau nebeai�kino.

Pagaliau jie susilaukė kūdikio, ma�ylio racionalo, kuris taip pleveno ir retėjo, kad su�avėjo visus tris, ir net Odinas, būdavo, pasiima ir laiko jį bekaitaliojantį pavidalus tol, kol Tritas neatima. Nes i� teisybės tai juk Tritas i�ne�iojo jį vis� inkubacinį period�, Tritas atskyrė jį nuo sav�s, kai pasidarė savaranki�kas, ir Tritas rūpinosi juo kiekvien� akimirk�.

Atsiradus ma�yliui, Tritas būdavo su jais daug re�iau, ir Dua pajuto palengvėjim�. Trito priekabės j� erzino, Odino � prie�ingai. Ji vis geriau ėmė suvokti jo�

reik�mingum�. Racionalai sugebėdavo atsakyti į klausimus, o Dua nuolatos kas nors rūpėjo. Ir jis daug mieliau jai atsakinėdavo, kai Trito nebūdavo �alia.

�Kodėl mes taip ilgai u�trunkame, Odinai? A� turiu �inoti kas dedasi i�tisas paras, kol mes būname susiliej�.� �Mums nieko negali atsitikti, Dua,�� patikino j� Odinas.�� Pagalvok pati, argi iki �iol kas nors mums buvo atsitik�, k�? Manau, kad ir apie joki� kit� triad� nesi nieko pana�aus girdėjusi, tiesa? Ir apskritai, tau nederėtų klausinėti.�

�Todėl, kad a� emocional�? Todėl, kad kitos emocionalės neklausinėja? Jeigu nori �inoti, tai a� negaliu jų pak�sti ir būtinai klausinėsiu.�

Ji puikiai suvokė, kad Odinas �iūrėjo į j� susi�avėj�s ir jeigu tik Tritas būtų atsirad�s, jie tu�tuojau būtų susiliej�. Koketuodama ji netgi i�retėjo � vos vos.

Odinas tarė: �Bet tu gali nesuvokti prasmės, Dua. Tam, kad įsi�iebtų naujos gyvybės kibirk�tis, reikia labai daug energijos.�

�Tu visuomet mini energij�. Kas tai per daiktas? Tik kalbėk tiksliau.�

�Na, tai, kuo mes mintam.�

�Tai kodėl tuomet nesakai maistas?�

�Todėl, kad energija ir maistas � ne visai tas pats.

Maist� mums teikia Saulė, ir tai yra energijos rū�is, bet yra ir kitų energijos rū�ių, kurios mitybai netinka.

Valgydami mes i�sitiesiame ir sugeriame �vies�.

Sunkiausia �ia emocionalėms, nes jos labiau permatomos, tai yra �viesa eina kiaurai, u�uot susi- gėrusi��

Kaip nuostabu visk� �inoti, galvojo Dua. I� teisybės, jai ir taip buvo ai�ku, bet ji nebūtų sugebėjusi i�reik�ti to �od�iais, tokiais ilgais ir moksli�kais kaip Odinas. Po jo ai�kinimų pasaulis tapdavo labiau ap�iuopiamas ir kur kas prasmingesnis.

Dabar, kai Dua subrendo ir nebebijojo vaikų erzinimo, kai jai teko garbė pakliūti į Odino triad�, ji kartkartėmis prisijungdavo prie kitų emocionalių, vis dėlto laikydamasi atokiau triuk�mingų sambrūzd�ių.

Pagaliau juk ir jai kada ne kada norėdavosi stipriau u�valgyti, be to, ir susiliejimas po to vykdavo skland�iau. O kartais ji net pajusdavo d�iaugsm�, t� malonum�, su kuriuo kitos emocionalės rangosi ir plėtojasi prie�ais Saul�, susikondensuodamos, idant kuo labiau sutankėtų ir galėtų sugerti kuo daugiau �viesos.

Ta�iau Dua reikėjo palyginti nedaug, o kitos, rodos, niekaip negalėdavo prisisotinti. Jos ka�kaip god�iai raitydavosi, o Dua taip nemokėjo ir net bodėjosi tokiu jų elgesiu.

U�tat racionalus ir globėjus retai sutikdavai pavir�iuje. Būdami tankūs, jie greit pasisotindavo ir grį�davo atgal. Emocionalės vartydavosi Saulėje valandų valandas, nes valgydavo ilgiau, o energijos joms reikėdavo daugiau, bent jau susiliejimui.

Odinas kart� sakė (taip pulsuodamas, jog vos galėjai suprasti), kad emocionalių paskirtis duoti energij�, racionalų� u�uomazg�, o globėjų � inkubatorių.

Kai Dua tai suprato, jai jau nebe tiek pikta, kiek juokinga buvo �iūrėti į kitas emocionalės, taip uoliai springstan�ias raudon� Saulės �vies�. Kadangi jos niekada nieko neklausdavo, tai ai�ku, ne�inojo ir negalėjo suprasti, koks begėdi�kas tas jų virpulingas tankėjimas arba kikenimas pagaliau leid�iantis �emyn � �emyn į, be abejonės, sėkming� susiliejim�, kuriam ir bus sunaudota visa energija.

Dabar jai buvo suprantamesnis ir Trito susierzinimas, kai ji sugrį�davo i� pavir�iaus tokia pat perregima ir toli gra�u nesoti. Ir vis dėlto, ko jie nepatenkinti? Jos retumas tik suteikia susiliejimui �avesio. Gal jis ne toks glebus ir lipnus kaip kitų triadų, bet u�tat ne toks �emi�kas, o tatai, ji buvo tikra, irgi svarbu. Juk vis dėlto atsirado ma�ylis kairys ir ma�ylis de�inys!

�inoma, sunkiausia su ma�yle emocional�, vidurinuke. Jai reikia daugiau energijos, negu aniems dviem, o Dua niekada neturėjo jos pakankamai.

Jau net ir Odinas buvo bepraded�s jai priekai�tauti.

�Tu sugeri ma�ai spindulių, Dua.�

�Man gana�,� nukirsdavo Dua.

�Genijos triadoje k� tik atsirado emocional�.�

Dua nemėgo Genijos. Visados nemėgo. Ji buvo kvaila netgi pagal emocionalių mastelį. Ir Dua pasakė i� auk�to: �Pagyrūne. Jokio subtilumo. Taip ir įgird�iu: �Man nereikėtų, brangute, apie tai kalbėti, bet tu net neįsivaizduoji, kad mano de�inys ir mano kairys�� Ji pamėgd�iojo nelygius Genijos signalus taip gyvai, kad Odin� suėmė juokas.

Bet paskui jis pasakė: �Gal Genija ir kvai�elė, bet ji pradėjo emocional�, o Tritas labai dėl to nusiminė. Mes jau daug seniau to siekiame, negu jie��

Dua nusisuko.

�A� geriu tiek spindulių, kiek galiu. Tol, kol nebepajudu. Ne�inau, ko tu i� man�s nori.�

�Nepyk,�� pasakė Odinas.�� A� pa�adėjau Tritui su tavim pasikalbėti. Jis mano, kad tu paklausysi man�s��

�Tritui keista, kad tu man ai�kini apie moksl�. Jis nesupranta� Ar tu nori, kad m�s turėtume toki� pat viduriniuk�, kaip ir visi kiti?

�Ne,�� rimtai atsakė Odinas.�� Tu ne tokia kaip visos, ir a� esu patenkintas. Jeigu tave domina mokslas, tai leisk a� tau �į t� paai�kinsiu. Saulė jau nebetiekia tiek maisto kaip kadaise. �viesos energija vis silpsta, ir reikia kur kas ilgiau j� absorbuoti. Kas am�ius ma�ėja gimstamumas, ir dabar �monių populiacija yra �ymiai menkesnė negu anks�iau.�

�O k� a� galiu padaryti!��pasi�iau�ė Dua.

�O kietakūniai gal ir gali. Jų skai�ius taipogi ma�ėja�� Ar jie irgi pereina?��staiga susidomėjo Dua. Jai visuomet atrodė, kad jie tartum nemirtingi, kad jie nei gimsta, nei mir�ta. Kas, pavyzd�iui, yra mat�s kietakūnį ma�ylį? Jie neturi ma�ylių. Jie nesusilieja. Jie nevalgo.

Odinas m�sliai tarė: �Manau, kad pereina. Jie niekada apie save nesipasakoja. Net ne�inau gerai, kuo jie minta, bet, ai�ku, kad ka�k� valgo. Ir gimsta. Dabar, pavyzd�iui, atsirado vienas naujas. Iki �iol nesu jo mat�s� na bet tiek to. Matai, jie mėgina sukurti dirbtinį maitinim��

��inau,�� pasakė Dua.�� Jau ragavau.�

�Ragavai? A� nieko ne�inojau!�

�Kart� emocionalės susirinkusios kalbėjo. Sakė, kad kietakūnis ie�koj�s savanorių jo paragauti, ir tos kvai�os pabijojusias. Girdi, i�kart sukietėsian�ios ir paskui nebegalėsian�ios susilieti.�

�Kvailystė�,� susierzino Odinas.

��inau. U�tat ir pasisiūliau. Ir jos turėjo u�si�iaupti.

Jos gali i�vesti i� proto, Odinai.�

�Na ir kaip tau patiko?�

�Bjaurus,�� prisipa�ino Dua.�� Nemalonus ir karstelėj�s. Kitoms emocionalėms to, ai�ku, nesakiau.�

�Ir a� ragavau,�� pasakė Odinas.�� Nepasaky�iau, kad toks jau bjaurus.�

�Racionalams ir globėjams maisto skonis nerūpi.�

Ta�iau Odinas nesutiko.

�Tai tik eksperimentinė stadija. Jie dabar įtemptai dirba, stengdamiesi jį pagerinti,�� a� turiu omeny kietakūnius. Ypa� Estvald� � t� patį, kur jau minėjau, kad dar nesu mat�s. Lostenas da�nai kalba apie jį, i�skirdamas i� kitų. Girdi, es�s genialus mokslininkas.�

�Tai kodėl tu jo nematei?�

�A� viso labo mink�takūnis. Nenorėk, kad jie man visk� rodytų ir ai�kintų. Manau, ateis laikas ir a� jį pamatysiu. Jis sukūrė nauj� energijos �altinį, kuris galėtų i�gelbėti mus visus, ta�iau��

�A� nenoriu dirbtinio maisto�,� pasakė Dua ir nuėjo sau palikusi Odin�.

�is pokalbis įvyko ne per seniausiai, ir nors nuo to laiko Odinas nebuvo u�simin�s apie Estvald�, ji �inojo, kad netrukus vėl apie jį i�girs. Dabar, saulėlyd�io met�, kaip tik apie tai m�stė.

Ji matė, kaip atrodo tas dirbtinis maistas: spindintis rutulys nelyginant ma�utė Saulė specialiai kietakūniu įrengtame urve. Ji ir dabar tebejau�ia kartų jo skonį.

Ka�in, ar jie jį pagerins? Ar pataisys jo skonį? O gal net padarys skanumyn�? Tuomet, ko gero, teks gerti iki soties, kol apims nesuvaldomas noras retėti�

Ji bijojo tokio nevalingo impulso. Visai kas kita, kai t� nor� stimuliuoja kairio ir de�inio jaudinimasis. O toks nevaldomas impulsas reik�, kad ji turės pradėti ma�yl� vidurinuk�. Bet� bet juk ji to nenori!

Ji ne i� karto pati sau prisipa�ino. Juk ji nenori pradėti emocionalės! Kai atsiras visi trys vaikai, ateis laikas pereiti, o jai �itaip to nesinori. Ji prisiminė t� dien�, kai jos globėjas j� paliko, bet jai taip neturi atsitikti. Su tuo ji nieku gyvu nesutiks.

Kitoms emocionalėms tie dalykai nerūpėjo, nes jų galvos tu��ios, ne taip kaip jos. Ji juk keistuolė Dua, Kairioji Em. Taip jos j� vadino, tai ji ir bus tokia. Tol, kol neturės tre�io kūdikio, tol nepereis, tol galės gyventi.

Taigi, ji neturės to tre�io kūdikio. Niekada. Niekada!

Bet kaip t� padarius? Ir kaip nuslėpus �į plan� nuo Odino? O jeigu Odinas susiprotės?

2b

Odinas laukė, k� Tritas darys. Jis buvo beveik tikras, kad Tritas neis į pavir�ių ie�koti Dua. Tuomet reikėtų palikti vaikus, o t� jam visuomet labai sunku padaryti.

Tritas dar kurį laik� pastoviniavo tylėdamas, o kai i�ėjo, tai pasuko į vaikams skirt� ni��.

Odinas kone apsid�iaugė, kai Tritas i�ėjo. Nors ne visai, �inoma, nes jis i�ėjo toks supyk�s, kad judviejų kontaktas susilpnėjo ir atsirado nepasitenkinimo barjeras. Liūdna, bet k� padarysi. Tarytum gyvenimo pulsacija būtų sulėtėjusi.

O gal ir Tritas kartais jau�ia t� patį?.. Ne, tai būtų netikslinga. Visas Trito jautrumas nukreiptas į vaikus.

Na o Dua?.. Kas gali pasakyti, k� ji jau�ia? Kas gali pasakyti, k� apskritai jau�ia emocional�? Jos tokios savoti�kos, kad greta jų kairiai ir de�iniai atrodo labai pana�ūs, tik, �inoma, ne intelekto prasme. Ta�iau, nepaisant viso to emocionali�ko keistumo, kas galėtų pasakyti, k� Dua, būtent Dua, jau�ia?

�tai kodėl Odinui palengvėjo, kai Tritas i�ėjo: Dua i� tiesų kėlė nerim�. Su tre�iu vaiku ai�kiai per ilgai delsiama, o Dua ne tik nesileid�ia įtikinama, bet darosi vis labiau u�sispyrusi. Ir jis pats ne�inia kodėl neberanda vietas. Matyt, laikas pasitarti su Lostenu.

Odinas patraukė į kietakūniu urvus, i� skubėjimo sruvendamas visu kūnu, ta�iau be tų erzinan�ių ekscentri�kų bangavimų ir �ok�iojimų, kuriais pasi�ymi emocionalių judėjimo kreivė, ir be to komi�ko pasilingavimo į �onus, būdingo globėjams.

(Staiga jam prie� akis i�kilo toks vaizdas: Tritas klupdamas vejasi ma�ylį racional�, kuris, būdamas tokio am�iaus, judrumu nė kiek nenusileid�ia emocionalei, o Dua, pagaliau jį su�iupusi, gr��ina globėjui, ir tas dejuoja, nebe�inodamas, ar jam papurtyti ma��jį nutrūktgalvį, ar suvynioti į savo substancij�. Dėl vaikų Tritas kuo puikiausiai mokėdavo i�retėti, o kai Odinas jį erzindavo, tai jis rim�iausiai,�� ia tema juokauti nemokėdavo,�� sakydavo: �Bet juk vaikams labiau reikia.�) Odinas labai did�iavosi savo sugebėjimu taip grak��iai, taip įspūdingai sruventi. Kart� jis u�siminė apie tai savo kietakūniui mokytojui Lostenui, kuriam patikėdavo visas paslaptis. Lostenas atsakė: �O ar tau neatrodo, kad emocional� arba globėjas apie savo sruvenim� mano t� patį? Jeigu kiekvienas jūsų skirtingai m�sto ir skirtingai elgiasi, tai ar ne skirtingi dalykai turėtų kelti jums pasitenkinim�? Juk triada netrukdo klestėti individualybei.�

Odinas nelabai suprato, k� rei�kia individualybė. Gal tatai reikia suprasti kaip vienatv�? Kietakūniai vieni. Jie neturi triadų. Bet kaip jie i�ken�ia?

Odinas buvo dar visai nedidelis, kai jam pirm�syk atėjo į galv� �is klausimas. Jo santykiai su kietakūniais dar tik mezgėsi, ir staiga jam toptelėjo, kad i� teisybės tai dar visai ne�inia, ar jie neturi triadų. Mink�takūniai perduoda vienį kitiems legend� apie jų vieni�um�, bet ar toji legenda teisinga? Pasvarst�s Odinas nusprendė, jog reikia ver�iau pasiklausti, u�uot tikėjus tuo, k� visi sako.

Taigi ėmė ir paklausė: �Malonėkite pasakyti, ar jūs kairys, ar de�inys?� (Vėliau, prisimindamas �į klausim�, Odinas visas imdavo pulsuoti. Kas per naivumas klausti �itokio dalyko! O kad kiekvienas racionalas vienaip ar kitaip, anks�iau ar vėliau� paprastai, �inoma, vaikystėje,�� u�duoda kietakūniui pana�ų klausim� � menka paguoda.) Lostenas jam ramiai atsakė: �Joks, ma�asis kairy. Kietakūniai nebūna nei de�iniai, nei kairiai.�

�O vid� emocionalės?� �Vidurinukės?�� Ir jo pastovios jutiminės srities forma pasikeitė � Odinas suprato, kad tai pralinksmino jį.� Ne. Nėra vidurinukių. Visi kietakūniai ir visi vienodi.�

Odinas sta�iai nei�kentė nepaklaus�s dar vieno dalyko: �,Bet kaip jūs i�ken�iat?�

�Pas mus viskas kitaip, ma�yli kairy. Mes priprat�.�

Ar Odinas galėtų prie to priprasti? Iki �iol jo gyvenimas buvo susij�s su tėvų triada, o ateityje, ir gana greitai, jis būtinai sudarys savo triad�. Antraip ko vertas būtų gyvenimas? Kartkartėmis jis atsidėj�s apie tai galvodavo. Jis apie visk� galvodavo atsidėj�s.

Tarpais lyg ir suvokdavo, kodėl kietakūniai yra vieni: nei brolio kairio, nei brolio de�inio, nei sesers vidurinukės, nei susiliejimo, nei vaikų, nei globėjų. Jie turi tik prot�, tyrinėjantį visat�.

Galbūt jiems to ir pakanka. Paūgėj�s Odinas ir pats pajuto tyrinėjimo d�iaugsm�. Jo pakakdavo, beveik pakakdavo, bet tuomet jis prisimindavo Trit�, Dua, ir pasidarydavo ai�ku, kad net ir visa visata negalėtų jų atstoti.

Nebent� Keista, bet kartais jam imdavo atrodyti, kad ateis tokia diena, susidarys tokia situacija, tokios s�lygos, kai� Bet �ia tas laikinas praregėjimas ar net praregėjimo praregėjimas u�gesdavo, ir jis jau nieko nebesuvokdavo. Ta�iau ilgainiui suvokimas ir vėl sugrį�davo, o pastaruoju metu kaskart vis ilgesniam laikui � rodos, dar kiek, ir viskas paai�kės.

Bet dabar ne laikas apie tai galvoti. Reikia ka�k� daryti su Dua.

Jis patraukė gerai pa�įstamu keliu, kuriuo pirm�syk jį vedė globėjas ir kuriuo Tritas netrukus ves jų pa�ių jaunėlį racional�, jų ma�ylį kairį.

Ir, �inoma, vėl nugrimzdo į prisiminimus.

Kaip tuomet buvo baisu! �alia pulsavo, blės�iojo ir keitė form� kiti jauni racionalai, nors globėjai ir signalizavo jiems, kad sukietėtų, i�silygintų ir nedarytų triadai gėdos. O vienas ma�as kairys, Odino bi�iulis, suplok�tėjo kaip koks naujagimis, ir varg�as globėjas niekaip negalėjo su juo susitvarkyti. (Vėliau jis buvo kuo puikiausias mokinys� Nors � reikia vis dėlto pripa�inti � iki Odino jam toli.) T� pirm�j� mokslo dien� jie susipa�ino su daugeliu kietakūnių. Jie sustodavo prie kiekvieno jaunojo racionalo, tam tikrais būdais nustatydami jo vibracijų tip�, o paskui spr�sdavo, ar dabar priimti, ar dar palaukti, o jeigu dabar, tai koks mokymo kursas jam labiausiai tiktų.

Pamat�s artėjant kietakūnį, Odinas i� paskutiniųjų sutankėjo ir prisivertė neblės�ioti.

Priėj�s artyn, kietakūnis kreipėsi į jį tokiu neįprastu balsu, kad Odinas vos nepamir�o nusprend�s būti suaugusiu.

� �tai kur tikrai tvirtas racionalas. Kuo tu vardu, kairy?�� paklausė jis.

Pirm� kart� pavadintas tiesiog kairiu, nebe ma�yliu kairiu, jis pasijuto tvir�iau ir atsakė: �Odinas, gerbiamas kietakūni.� Atsakė mandagiai, kaip buvo pamokin�s globėjas.

Paskui jį, rodos, ved�iojo po kietakūniu urvus su įrengimais, ma�inomis, bibliotekomis � galybė nesuvokiamų reginių ir garsų. Bet Odinas nieko nematė � jį buvo apėmusi panika. K� jie su juo darys?

Globėjas sakė, kad jis mokysis, bet jis nesuprato, k� tai rei�kia, o kai pasiteiravo globėjo, tai paai�kėjo, kad ir tas ne�ino.

Tik po kurio laiko jis patyrė, koks tai malonus, be galo malonus procesas, nors ir turintis savo neigiamų pusių.

Kietakūnis, pirm�kart pavadin�s jį kairiu, buvo pirmasis jo mokytojas. Jis i�mokė Odin� suprasti bangų įra�us, ir netrukus nesuvokiamas kodas virto �od�iais � tokiais ai�kiais, kokius jis, pats vartodavo vibruodamas.

Paskui tas kietakūnis ka�kur dingo ir jį pakeitė kitas.

Odinas ne i� karto tai pastebėjo. Tada dar visi kietakūniai jam atrodė vienodi, ir i� balso jų negalėjo atskirti. Ta�iau pama�u įsitikino. Įsitikino ir labai i�sigando. Negalėjo suprasti, kodėl taip atsitiko.

Sukaup�s dr�s� pagaliau paklausė: �Kur mano mokytojas, gerbiamas kietakūni?�

�Gamaldanas?.. Jo daugiau nebebus su tavim, kairy.�

Odinas neteko �ado. O paskui jam netikėtai i�sprūdo; �Bet juk kietakūniai nepereina��

Naujasis kietakūnis nutylėjo, nieko nepaai�kino.

Ir taip būdavo visada. Jie niekad nekalbėdavo apie save. Bet kokia kita tema � pra�om. Apie save � nė �od�io.

I� kai kurių faktų Odinas vis dėlto nusprendė, kad kietakūniai pereina, kad jie nėra nemirtingi, kuo �ventai tikėjo daugumas mink�takūnių. Nors nė vienas kietakūnis nebuvo apie tai prasitar�s. Kartais Odinas svarstydavo �į klausim� su kitais studentais racionalais, bet visada su baime, atsargiai. Visi buvo pastebėj� �į t�, kas nenugin�ijamai bylojo apie kietakūniu mirtingum�, ir visi stebėjosi, ta�iau atvirai �ito teigti nedrįso ir stengdavosi nukreipti kalb�.

Kietakūniams tarytum nerūpėjo, kad racionalai pastebi tuos �enklus. Jie nė nemanė nieko slėpti. Bet patys apie tai niekada nekalbėdavo. O jeigu kas tiesiai paklausdavo (o taip nei�vengiamai atsitikdavo), nuleisdavo negirdomis: nei nuneigdavo, nei sutikdavo.

Bet jeigu jie pereina, tai turi ir atsirasti, tik apie tai jie irgi nieko nekalbėjo, ir Odinas niekada nebuvo mat�s jauno kietakūnio.

Odinas spėjo, kad kietakūniai gauna energij� ne i� Saulės, bet i� akmens � siurbia juodo akmens miltelius.

Kai kurie studentai irgi taip manė. Kiti, labai kategori�kai, neigė. Ta�iau vieningos i�vados prieiti taip ir negalėjo, nes nė vienas nebuvo mat�s kietakūniu maitinantis, o jie patys apie tai irgi neu�simindavo.

Pagaliau Odinas priprato prie to jų tylėjimo kaip prie tam tikro bruo�o. Galbūt, svarstė jis, tuo ir pasirei�kia kietakūniu individualumas, kad jie neturi triadų.

Kiekvienas savo kiaute.

O paskui Odinas su�inojo tokių svarbių ir rimtų dalykų, kad privataus kietakūniu gyvenimo klausimai pasislinko į antr� plan�. Jis su�inojo, pavyzd�iui, kad visas pasaulis traukiasi� ma�ėja�

Apie tai jam papasakojo Lostenas, naujasis Odino mokytojas. Odinas pasiteiravo apie negyvenamas olas, kurios t�siasi be galo be kra�to iki pat pasaulio gelmių, ir Lostenui tai patiko. �Bijojai apie tai klausti, Odinai?�

(Dabar jis jau buvo Odinas, o ne vienas i� daugelio kairių. Jis visuomet pasijusdavo i�didus, kai koks kietakūnis kreipdavosi į jį vardu. O tokių buvo nema�a.

Odinas parodė neeilinių gabumų, ir toks kreipimasis rei�kė �io fakto pripa�inim�. Lostenas ne kart� sakė es�s patenkintas turėdamas tokį mokinį.) Odinas i� tiesų bijojo ir kiek padvejoj�s prisipa�ino.

Visada būdavo lengviau pripa�inti savo trūkumus kietakūniams negu draugams racionalams; daug lengviau negu Tritui� Tritui i�vis neįmanoma� Tuo laiku Dua dar nebuvo.

,Tai kodėl klausei?�

Odinas vėl padvejojo. Paskui i� lėto tarė: �A� bijau negyvenamų olų, nes kai buvau vaikas, visi sakė, kad ten pilna visokių baisybių. Ta�iau nieko tikro a� ne�inau � tik tiek, k� esu girdėj�s i� kitų vaikų, kurie taipogi nieko tikro negalėjo �inoti. Noriu �inoti ties�, ir tas noras pasidarė toks stiprus, kad nugalėjo net baim�.�

Lostenas buvo patenkintas.

�Gerai! Smalsumas naudingas, o baimė niekam nereikalinga. Tu puikiai vystaisi, Odinai, ir atsimink, kad tavo vystymasis ir yra visų svarbiausias dalykas. Mūsų pagalba vaidina �alutinį vaidmenį. Jeigu tu nori �inoti, mielai paai�kinsiu, kad tos negyvenamos olos i� tiesų yra negyvenamos. Jos tu��ios. Nieko ten nėra, tik visokie nereikalingi daiktai, i�lik� nuo senų laikų.�

�Kas juos paliko, gerbiamas kietakūni?�

Odinas neju�ia pavartodavo �į pagarbų kreipim�si, kai pajusdavo pa�nekov� turint kur kas daugiau �inių u� jį.

�Tie, kurie kadaise jose gyveno. Prie� tūkstan�ius ciklų gyveno tūkstan�iai kietakūniu ir milijonai mink�takūnių. Dabar nepilni trys �imtai kietakūniu ir ma�iau nei de�imt tūkstan�ių mink�takūnių.�

�Kodėl?� � Odinas buvo priblok�tas. (Kietakūniu liko tik trys-�imtai! Vadinasi, kietakūniai i� tikrųjų pereina?

Bet dabar ne laikas apie tai galvoti.) �Todėl, kad silpsta energija. Saulė vėsta. Sulig kiekvienu ciklu vis sunkiau gyventi ir i�auginti vaikus.�

(Na, o tatai ar nerei�kia, kad jie taipogi gimsta? Ir kad maitinasi Saulės spinduliais, o ne uolomis? Ta�iau Odinas nuvijo �alin �ias mintis, nusprend�s vėliau apsvarstyti.) �Ir toliau taip t�sis?� � paklausė Odinas.

�Kol Saulė galutinai nei�seks ir vien� dien� nustos tiekus maist�.�

�Ar tai reik�, kad visi mes � ir kietakūniai, ir mink�takūniai � i�nyksime?�

,O k� gi dar tai galėtų reik�ti?�

�Mes neprivalome i�nykti. Jeigu reikia energijos ir Saulė baigia i�sekti, turime ie�koti kitų �altinių. Kitų �vaig�d�ių.�

�Matai, Odinai, kitos �vaig�dės taipogi baigia i�sekti.

Visata artėja prie pabaigos.�

�Jeigu �vaig�dės baigia i�sekti, nejaugi nėra maisto kitur? Nėra kito energijos �altinio?�

�Ne, visi visos visatos �altiniai baigia i�sekti.�

Odinas nepatenkintas pam�stė, paskui tarė: �Tai yra kitų visatų. Mes neturime �ūti vien dėl to, kad mūsų visata �ūsta.�

T� sakydamas jis visas pulsavo ir neleistinai nepagarbiai i�siplėtė, pasidarė visas permatomas ir daug didesnis u� kietakūnį.

Bet Lostenas i�spinduliavo gryniausi� pasitenkinim�.,Puiku, mano mielas kairy. Reikia, kad ir kiti t� i�girstų.�

Susidrovėj�s ir pamalonintas Odinas i�syk susitraukė � juk niekas nėra pasak�s jam �mielas kairy�, i�skyrus Trit�, �inoma.

Kaip tik netrukus po to Lostenas ir atvedė jiems Dua.

Odinas tuomet pagalvojo, ar �ia nebus kokio ry�io, bet ilgainiui u�mir�o apie tai. Tritas taip primygtinai tvirtino, kad tai jo dėka atsiradusi Dua, jog visi�kai supainiojo Odin� ir tas liovėsi suk�s dėl to galv�.

Ir �tai dabar jis vėl eina pas Losten�. Jau daug laiko prabėgo nuo tos dienos, kai jis su�inojo, kad visata artėja prie pabaigos ir kad kietakūniai (kaip vėliau paai�kėjo) ry�tingai ie�ko būdų �ūt būt i�likti. Jis pats jau buvo pasidar�s daugelio sri�ių �inovu, ir Lostenas parei�kė, kad fizikoje jau nebeliko nieko, ko jis dar galėtų i�mokyti mink�takūnį. Be to, u�augo nauja racionalų pamaina, ir jis jau nebematydavo Losteno taip da�nai, kaip kadaise.

Odinas surado Losten� su dviem paaugliais racionalais radiacinėje kameroje. Lostenas i� karto jį pamatė pro stikl� ir i�ėjo sandariai u�dar�s duris.

��Mano mielas kairy,�� tarė jis, draugi�kai tiesdamas savo galūnes, ir Odin�, kaip kad ir anks�iau būdavo, apėmė lengvabūdi�ka pagunda paliesti jas.�� Kaip laikaisi?

��Nenorėjau jums sutrukdyti, gerbiamas Lostenai.

��Sutrukdyti? Tiedu kurį laik� puikiausiai apsieis ir be man�s. Turbūt net apsid�iaugė, kai i�ėjau, nes esu tikras, kad pavargsta nuo mano ai�kinimų.

��Negali būti,�� tarė Odinas.�� A� visuomet �avėdavausi jumis ir tikiu, kad ir jie �avisi.

��Na jau na. A�iū tau u� ger� �odį. Da�nai matau tave bibliotekoje ir i� kitų girdėjau, kad tau neblogai sekasi baigiamieji kursai. Gaila, kad tu jau nebe mano mokinys. Kaip gyvuoja Tritas? Ar vis toks pat u�sispyr�s, kaip ir dera globėjui?

��Kasdien vis labiau. Triada tik jo dėka ir laikosi.

��O Dua?

��Dua? A� kaip tik dėl� Juk jūs �inote, kokia ji keistuolė.

Lostenas linktelėjo.

��Taip, �inau,�� pasakė su tokia i�rai�ka, kuri� Odinas buvo i�mok�s suvokti kaip liūdesį.

Odinas patylėjo, o paskui nusprendė eiti tiesiai prie reikalo.

��Gerbiamas Lostenai, ar ji buvo atvesta mums, Tritui ir man, kaip tik dėl savo keistumo? Lostenas atsakė: � Nejaugi tu dėl to stebiesi? Tu ir pats labai keistas, Odinai, be to, ne kart� sakei, kad ir Tritas taip pat.

��Taip,�� nedvejodamas sutiko Odinas.�� Ir jis.

��Vadinasi, natūralu, kad jūsų triadai reikėjo ypatingos emocionalės, ar ne?

��Bet juk ypatingumas būna įvairus,�� m�sliai tarė Odinas.�� Kai kurios Dua keistenybės erzina Trit� ir net man kelia nerim�. Ar galė�iau su jumis pasitarti?

��Visuomet.

��Ji nenori� nenori susilieti.

Lostenas i�klausė �io parei�kimo ramiai, lyg kalba būtų ėjusi apie papras�iausius dalykus.

��Kai mes susiliejame,�� t�sė Odinas,�� tai jai tas taip pat malonu, kaip ir mums, bet pamėgink įkalbėti!

��O kaip Tritas reaguoja į susiliejim�? Nekalbant apie malonum�, kurį teikia �is procesas, k� dar jis jam duoda?

��Vaikus, �inoma,�� atsakė Odinas.�� Ir a�, ir Dua juos mylime, bet Tritas � globėjas. Ar jūs suprantate?

(Odinui staiga pasirodė, kad Lostenas galbūt nepajėgia suprasti visų triados subtilybių.) � �iek tiek,�� atsakė Lostenas.�� Man atrodo, kad Tritui susiliejimas teikia �į t� daugiau nei vien malonum�. Na, o tau pa�iam? K� tau papildomai teikia?

��Manau, kad jūs �inote. Tam tikr� intelektualin� stimuliacij�.

��Taip, a� �inau, bet norėjau įsitikinti, ar tu pats �inai� Norėjau patikrinti, ar neu�mir�ai. Tu da�nai man sakydavai, kad pasibaigus susiliejimo periodui, kurio metu laikas tarytum sustoja,�� ties� sakant, tu i� tiesų ilgam pra�ūdavai,�� pradėdavai suvokti daugyb� dalykų, kurie anks�iau atrodydavo neįkandami.

��Mano protas i�lieka aktyvus vis� t� laik�,� pasakė Odinas.�� Man atrodo, kad tuo laiku, kuris man yra būtinas,�� nors a� nejau�iu nei jo trukmės, nei savo egzistavimo � m�stau giliau ir intensyviau, netrukdomas jokių gyvenimi�kų problemų.

��Taip,�� pripa�ino Lostenas,�� kai sugrį�davai pas mane, tavo suvokimas būdavo padar�s kokybi�k� �uolį.

Jums, racionalams, taip ir turi būti, nors, ties� sakant, nė vienas nėra tobulėj�s tokiais dideliais �uoliais, kaip tu. A� �ventai įsitikin�s, kad per vis� istorij� nebuvo kito tokio racionalo.

��Tikrai?�� paklausė Odinas, stengdamasis neparodyti savo d�iaugsmo.

��Nors, kita vertus, a� galiu ir klysti,�� pasakė Lostenas ir pralinksmėjo, pamat�s, kad Odinas nustojo blės�ioj�s,�� bet dabar apie tai nekalbėkim. A� noriu pasakyti, kad tau, kaip ir Tritui, susiliejimas rei�kia ir kai k� daugiau.

��Taip, be abejonės.

��O k� gali Dua gauti i� susiliejimo? Stojo ilga pauzė.

��Ne�inau,�� atsakė Odinas.

��Ir niekada jos neklausei?

��Niekada.

��Tuomet,�� atsakė Lostenas,�� jeigu susiliejimas jai nieko daugiau neduoda, o judu su Tritu gaunate malonum� plius dar kai k�, tai kodėl susiliejimas turėtų rūpėti jai taip kaip ir jums?

��Kitos emocionalės lyg ir nereikalauja�� pradėjo Odinas gindamasis.

��Kitos emocionalės ne tokios kaip Dua. Tu man sakei �itai daugyb� kartų ir man regis, did�iuodamasis.

Odinas susigėdo.

��A� maniau, �ia kokia kita prie�astis.

��O kokia dar galėtų būti?

��Sunku paai�kinti. Mes, triados nariai, vienas kit� pa�įstame; jau�iame vienas kit�; tam tikra prasme visi trys sudarome vien� individ�. Neap�iuopiam� individ�, kuris �ia i�ry�kėja, �ia vėl dingsta. Jau�iame t� da�niausiai nes�moningai. Jeigu tik pradedame intensyviai apie tai galvoti, tai pojūtis bemat prapuola, ir mes liekame tu��iomis rankomis. Mes�� ir Odinas bevilti�kai nutilo.�� Labai sunku i�ai�kinti apie triad� tam, kas�

��Vis dėlto pamėginsiu suprasti. Tau atrodo, kad pagavai vien� kit� slapt� Dua mintį, tai, ko ji neketino niekam sakyti?

��Tikrai ne�inau. Tai viso labo miglotas įspūdis, kartas nuo karto atsirandantis tolimiausioje mano s�monės kertelėje.

��Na ir?

��Tarpais man atrodo, kad Dua nenori turėti ma�ylės emocionalės.

Lostenas rimtai į jį pasi�iūrėjo.

��Vadinasi, jūs kol kas turite tik du vaikus: ma�ylį kairį ir ma�ylį de�inį?

��Taip, tiktai du. Jūs �inote, kad emocional� nelengva pradėti.

� �inau.

��O Dua neabsorbuoja pakankamai energijos. Net nenori. Ji visada prisigalvoja įvairiausių pasiteisinimų, bet a� nė vienu netikiu. Mano manymu, ji ka�kodėl nenori emocionalės. Kai dėl man�s � jei Dua i� tiesų dabar dar nenori � tai a� jai netrukdy�iau. Bet Tritas � globėjas, ir jam būtinai reikia, o a� negaliu nuvilti Trito, netgi dėl Dua.

��O jeigu Dua nenoras pradėti emocional� turėtų koki� visai racionali� prie�astį, ar tu į tai atsi�velgtum?

��A� atsi�velg�iau, bet tik ne Tritas. Jis tokių dalykų nesupranta.

��Bet įkalbėtum jį pakentėti?

��Taip. Kiek pajėg�iau.

��Ar tau buvo atėj� į galv�, kad mink�takūniai�� ir jis patylėjo, tarytum ie�kodamas �od�io, o paskui pavartojo įprastin� mink�takūnių fraz�: � nepereina, kol nėra gim� visi vaikai � visi trys, o emocional� paskutinė.

��Taip, �inoma,�� Odinas nustebo, kaip Lostenas galėjo pamanyti, jog jis ne�ino tokių elementarių dalykų.

��Vadinasi, ma�ylės emocionalės gimimas rei�kia, kad artėja laikas pereiti?

��Tik tada, kai ma�oji emocional� subr�sta ir gali�

��Ta�iau perėjimas darosi nei�vengiamas. Gal Dua kaip tik �ito ir bijo?

��Bet kaip gi �itaip, Lostenai? Perėjimas � tai nelyginant susiliejimas. Kaip galima nenorėti? (Teisybė, kietakūniai nesusilieja, galbūt jie nesupranta.) � Įsivaizduok, kad Dua papras�iausiai nenori pereiti.

Kaip tau atrodo?

��Bet juk mes privalome pagaliau pereiti. Jeigu Dua nori tik palūkėti su paskutiniu vaiku, tai a� nusileis�iau ir net galbūt mėgin�iau įtikinti Trit�. Bet jeigu ji apskritai nenori jo turėti, tai �ito negalima leisti.

��Kodėl? Odinas susim�stė.

��Man sunku paai�kinti, gerbiamas Lostenai, bet a� �inau, jog mes privalome pereiti. Sulig kiekvienu ciklu tas �inojimas vis auga, ir kartais man beveik atrodo, kad a� suprantu kodėl.

��O man kartais atrodo, kad tu esi filosofas,�� nukirto Lostenas.�� Ver�iau pasvarstykime konkre�iai.

Kai tre�ias kūdikis u�augs, Tritas jau bus subrandin�s visus savo vaikus ir ramiai pasitiks lemtį, jausdamas, kad įvykdė visas savo gyvenimo priedermes. Tu taip pat būsi patenkintas daug i�mok�s ir taip pat jausiesi įvykd�s savo priederm�. O Dua?

��Ne�inau,�� nusimin�s pasakė Odinas.�� Kitos emocionalės vis� gyvenim� pravaik�to kartu, smagiai sau �iau�kėdamos. Dua visuomet stengdavosi laikytis nuo�aly.�� Taip, ji ne tokia kaip visos. Nejaugi nėra nieko, k� ji mėgtų?

��Ji mėgsta klausytis, kai a� pasakoju apie savo darb�,� sumurmėjo Odinas.

� �ia nėra ko gėdytis, Odinai,�� pasakė Lostenas.�� Visi racionalai pasakoja apie savo darb� de�iniams ir vidurinukėms. Jūs stengiatės tai nuslėpti, ta�iau visi taip darote.

��Bet Dua i� tikrųjų klausosi, gerbiamas Lostenai.

��Nė neabejoju, kad klausosi. Ne taip kaip kitos emocionalės. Be to, ar tau nepasirodė, kad po susiliejimo ji daug geriau visk� supranta?

��Taip, kartais pastebėdavau. Bet ka�kaip neatkreipiau dėmesio�

��Nes tu įsitikin�s, kad emocionalės negali tokių dalykų kaip reikiant suprasti. Bet Dua, regis, turi �iek tiek racionalo bruo�ų.

(Netikėtai sunerim�s, Odinas pa�velgė į Losten�.

Kart� Dua jam pasipasakojo, kaip prisikentėjusi vaikystėje: apie �ai�ius kitų emocionalių spyg�iojimus; apie tai, kaip �lyk��iai j� pravard�iuodavo Kairi�ja Em.

Nejaugi Lostenas galėjo i� kur nors apie tai su�inoti?..

I� jo i�rai�kos sunku buvo spr�sti.) � Ir a� kartais taip pagalvodavau,�� pasakė Odinas ir staiga pratrūko: � Ir labai dėl to ja did�iuojuosi.

��Puiku,�� atsakė Lostenas.�� Tik kodėl jai pa�iai �ito nepasakius? O jeigu jai patinka puoselėti savy racionalo polinkius, kodėl to neleidus? Dar intensyviau mokyk j� to, k� pats �inai. Atsakyk į visus klausimus. Ar bijai, kad tuo u�trauksi ne�lov� savo triadai?

��Tegul� Nors kita vertus kas �ia gėdinga? Tritui visa tai, �inoma, laiko gai�imas, bet a� jį įkalbėsiu.

��Paai�kink jam, kad jeigu Dua gaus i� gyvenimo daugiau ir pajaus jo pilnatv�, tai gal jau taip nebebijos pereiti ir pasidarys sukalbamesnė dėl ma�ylės emocionalės.

Odinas pajuto tokį palengvėjim�, tarytum būtų i�veng�s did�iulės nelaimės.

��Jūsų teisybė. Jau�iu, gerbiamas Lostenai, kad jūsų teisybė. Jūs visk� suprantate. Jeigu jūs vadovaujate kietakūniams, tai projektas dėl kontakto su kita visata negali būti neįgyvendintas.

��A�? � Lostenas i�spinduliavo juok�.� U�mir�ti, kad dabar mus veda Estvaldas. Jis tikrasis projekto autorius. Be jo mes nebūtume nieko i�sprend�.

��Ak, taip, �inoma,�� pasakė Odinas nesmagiai. Jis niekada nebuvo mat�s Estvaldo. I� teisybės, nebuvo sutik�s nė vieno kietakūnio, kuris būtų su juo bendrav�s, nors kai kurie ir sakėsi i� tolo mat�.

Estvaldas buvo naujas kietakūnis; naujas bent jau ta prasme, kad, būdamas ma�as, Odinas nė sykio nebuvo apie jį girdėj�s. Argi tai nerei�kia, kad Estvaldas yra jaunas kietakūnis, ir kad tuo laiku, kai Odinas buvo ma�as mink�takūnis, jis buvo ma�as kietakūnis?

Pagaliau nesvarbu. Odinui knietėjo kuo grei�iau grį�ti namo. Jis negalėjo atsidėkodamas paliesti Losteno, tad dar kart� i�rei�kė padėk� �od�iu ir linksmas nuskubėjo atgal.

Jo d�iaugsmas buvo �iek tiek savanaudi�kas.

D�iugino ne vien tolima ma�ylės emocionalės perspektyva ir galimybė patenkinti Trit�. Ir netgi ne Dua gyvenimo pilnatvė jam rūpėjo. �i� akimirk� jis i� anksto d�iūgavo dėl to, kas laukė jo paties. Jis galės mokyti!

Joks kitas racionalas� be jokių abejonių � nėra patyr�s tokio malonumo, nes joks kitas racionalas nėra turėj�s savo triadoje tokios emocionalės kaip Dua.

Bus nuostabu, jeigu tik jis pajėgs įtikinti Trit�, jog tai būtina. Reikės su juo pasi�nekėti, trūks ply� įkalbėti, kad dar pakentėtų.

2c

Tritas jautė, kad jo kantrybė baigiasi. Jis nesuprato, kodėl Dua elgiasi būtent taip. Ir nenorėjo suprasti. I� kur jis gali �inoti, kodėl emocionalės yra tokios, o ne kitokios! Tuo labiau, kad Dua net ir į jas nepana�i.

Jai niekad nerūpi tai, kas svarbu. Per dienas �iopso į Saul�, o pati taip i�retėja, kad �viesa pereina kiaurai.

Paskui ai�kina, kad taip labai gra�u. Bet juk tai nesvarbu. Svarbu yra valgyti. Kas gra�aus yra valgyme?

Ir apskritai, kas tas gro�is?

Ir susilieti jai maga kitaip. Kart� sako: �Pasi�nekėkime pirma. Mes niekada apie tai nekalbame, niekada negalvojame.�

Odinas am�inai kartoja: �Netrukdyk jai, Tritai. Taip bus geriau.�

Odinas visada buvo kantrus. Jo manymu, viskam ateina laikas. Ir visk� reikia gerai apsvarstyti.

O k� rei�kia tas �gerai apsvarstyti�? Grei�iausiai, kad Odinas nieko ne�ada daryti.

Argi ne taip buvo su Dua? Odinas iki �iol būtų svarst�s. O Tritas tiesiai nuėjo ir papra�ė. �tai kaip reikia.

Ir dabar Odinas nieko Dua nesakys. O kaip bus su ma�yle emocional�, su tuo, kas visų svarbiausia? Gerai, jeigu Odinas nenori, Tritas k� nors sugalvos. Ties� sakant, jis jau �į t� ir sugalvojo. Kol visos �ios mintys �mė�avo jo s�monėje, Tritas sliūkino ilgu koridoriumi ir net nepastebėjo taip toli atsidūr�s. Ar tai ir yra,gerai apsvarstyti�? Ne, jam nėra ko bijoti. Jis nepasuks atgal.

Tritas atsargiai apsidairė. Tai buvo kelias į kietakūniu urvus. Netrukus jis turės juo vesti savo ma�ylį kairį.

Odinas ka�kada parodė jam �į keli�.

Ne�inia, k� dabar ten nuėjus daryti. Ta�iau baimės Tritas nejuto. Jis nori ma�ylės emocionalės. Jis turi teis� j� turėti. Ir nieko visame pasaulyje nėra svarbiau.

Kietakūniai pasirūpins, kad jis j� turėtų. Juk atvedė Dua, kai jis papra�ė?

Bet kieno pra�yti? Pirmo sutikto kietakūnio? Nors ne, jo jau lyg ir buvo nuspr�sta kieno. Jis �ino vard� ir papra�ys jį pakviesti. Su juo ir pasi�nekės.

Jis gerai atsimena t� vard�. Atsimena netgi dien�, kai pirm�syk jį i�girdo. Tada ma�ylis kairys buvo k� tik i�mok�s keisti form�. (Kokia atmintina diena! �Odinai, grei�iau! Anis visas ovalinis ir kietas! Niekas nepadėjo � pats! Dua, �iūrėk!� Ir jie sulėkė. Anis tuomet buvo vienturtis. O paskui �itiek laiko laukė antro! Taigi jie sulėkė, o ma�ylis kaip tik susigrūdo į kamp�. Po to, riesdamas į save pakra��ius, i�sklido po guolį nelyginant skystas molis. Odinas i�ėjo, nes buvo labai u�siėm�s. O Dua pasakė:,Niekis, Tritai, jis tuoj vėl taip padarys.�

Jie vis� dien� laukė, bet nebesulaukė.) Tritas tuomet u�sigavo, kad Odinas i�ėjo. Būtų jį i�bar�s, bet Odinas atrodė toks nusikamav�s. Visas ovalas susirauk�lėj�s. Ir jis nė nepasistengė jo i�lyginti.

�Ar kas atsitiko, Odinai?��susirūpin�s paklausė, kai Odinas grį�o.

�Tiesiog sunki diena, ir ne�inau, ar spėsiu susidoroti su diferencialinėmis lygtimis iki sekan�io susiliejimo.�

(Tritas gerai nepamena, kaip jis ten sakė. Ka�kaip pana�iai. Odinas visuomet vartoja kietus �od�ius.) �Ar nenori dabar susilieti?�

�O ne. K� tik ma�iau, kaip Dua lipo į pavir�ių, o tu juk �inai, kaip ji jau�iasi, kai mes sutrukdom. Ties� sakant, nėra ko skubėti. Ir dar � atsirado naujas kietakūnis.�

�Naujas kietakūnis?� paklausė Tritas abejingai. Tritui nepatiko, kad Odinas taip ver�ėsi bendrauti su kietakūniais. Nė vienas kaimynystėje gyvenantis racionalas nebuvo taip pasine��s į t�, anot jo, lavinim�si, kaip Odinas. Taip nes��ininga. Jis visas atsidav�s mokslams. Dua tegalvoja apie pasivaik��iojimus po tu��i� pavir�ių. O triada, i�skyrus Trit�, niekas nesirūpina.

�Jo vardas Estvaldas,� pasakė Odinas.

�Estvaldas?� Tritas lyg ir susidomėjo. Gal todėl, kad jam rūpėjo, kas dedasi Odino galvoje.

�Niekada nesu jo mat�s, bet jie visi apie jį kalba,�� Odino akys sutir�tėjo, kaip visuomet, kai jis svajodavo.�� Tai jis jiems sukūrė t� naujov�.�

�Koki� naujov�?�

�Pozitroninį Siur� Tu nesuprasi, Tritai. Tai jų i�radimas. Jis revoliucionizuos vis� pasaulį.�

�O k� tai rei�kia revoliucionizuos?�

�Visk� pertvarkys.�, Tritas sunerimo. �Nereikia visko pertvarkyti.�

�Jie padarys, kad būtų geriau. Pertvarkyti � tai nebūtinai į bloga. �iaip ar taip, Estvaldas u� tai atsakingas. Jis nepaprastai protingas. A� jau�iu.�

�Tai kodėl tu jo nemėgsti?� �A� nesakiau, kad nemėgstu.� �Man susidarė toks įspūdis.�

�Nieko pana�aus, Tritai. Tiesiog� na� tiesiog�� Odinas nusijuokė.� Man pavydu. Kietakūniai tokie protingi, kad mink�takūniai yra niekas palyginti su jais, bet a� su tuo susitaikiau, nes Lostenas visada laikė mane gabiausiu i� visų mink�takūnių. Bet dabar, kai atsirado Estvaldas, net Lostenas nublanko, o a� i� tikrųjų esu niekas.�

Tritas i�pūtė savo priekin� plok�tum�, norėdamas paliesti Odin�, o tas pasi�iūrėjo į jį ir nusi�ypsojo.

�Koks a� vis dėlto kvailas. Tegu jie būna baisiausiai protingi, bet nė vienas jų neturi Trito.�

Po to jie vis dėlto nuėjo ie�koti Dua. Lyg ty�ia, u�baigusi savo klajones, ji kaip tik leidosi �emyn.

Susiliejimas buvo i�ties vyk�s, nors truko tik apie vien� dien�. Tritui susiliejimas tuomet nerūpėjo. Net trumpam palikti ma��jį Anį buvo pavojinga, nors tuo tarpu jį ir pavaduodavo kiti globėjai.

Po to karto Odinas ne sykį vėl buvo u�simin�s apie Estvald�. Visada vadindavo,nauju�, nors ir nema�a laiko jau buvo praėj�. Jis vis dar nebuvo jo mat�s.

,Matyt, a� jo vengiu,�� pasakė jis vien� dien� juodviem su Dua.�� Jis visk� �ino apie nauj�jį i�radim�. O a� nenoriu per greitai su�inoti. Pa�iam i�siai�kinti kur kas įdomiau.�

�Apie Pozitroninį Siurblį?�� paklausė Dua.

Dar viena Dua keistenybė, pagalvojo Tritas. Baisiai erzina. Taria kietus �od�ius kone taip pat kaip Odinas.

Emocionalei taip nederėtų. Taigi Tritas nusprendė pasikalbėti su Estvaldu, kadangi Odinas jį taip liaupsino. Be to, juodu su Odinu niekad nebuvo susitik� ir Estvaldas negalės pasakyti: �A� kalbėjau su Odinu apie tai, Tritai, gali nesijaudinti.�

Visi mano, kad, pasikalbėj� su racionalu, su�ino visos triados nuomon�. Niekas nekreipia dėmesio į globėjus. Bet �į kart� turės atkreipti.

Kietakūniu urvai jam pasirodė labai keisti. Jis �ia nematė nieko, kas buvo jam įprasta. Viskas aplinkui atrodė svetima ir baugu. Ir vis dėlto noras pamatyti Estvald� nugalėjo baim�. Jis pasakė sau:,Noriu turėti savo ma�yl� vidurinuk�.� �itaip save paskatin�s, vėl galėjo eiti į priekį.

Pagaliau pamatė kietakūnį. Vienui vienas jis pasilenk�s ka�k� veikė. Odinas kart� sakė, jog kietakūniai visada dirba prie savo� na, prie tų. Tritas neprisiminė � pagaliau jam ir nerūpi.

Jis atsargiai priėjo ir sustojo.

��Gerbiamas kietakūni,�� kreipėsi į jį.

Tas atsisuko, ir oras suvibravo aplink jį. Odinas buvo ai�kin�s, kad taip kartais būna, kai du kietakūniai kalbasi. Tuo tarpu �is, tartum tik dabar i� tikrųjų pamat�s Trit�, pasakė: � Bet juk �ia de�inys! K� tu �ia veiki? Atsivedei ma�ylį kairį? Bene �iandien prasideda semestras?

Tritas nė nemanė atsakyti.

��Kur galė�iau surasti Estvald�, gerbiamasis?�� tiktai paklausė.

��K� tokį?

��Estvald�.

Kietakūnis ilgai tylėjo. Paskui paklausė: � O kokį tu turi reikal� į Estvald�, de�iny? Tritas u�sispyrė.

��Man būtinai reikia su juo pasi�nekėti. Ar jūs ir esate Estvaldas, gerbiamasai?

��Ne� O kuo tu vardu, de�iny?

��Tritas.

��Ai�ku. Tai tu Odino triados de�inys?

��Taip.

��Bijau, kad dabar Estvaldo nepamatysi,�� su�velnėjusiu balsu tarė kietakūnis.�� Jo �ia nėra. Bet gal tau kas kitas galėtų padėti�

Tritas stovėjo, ne�inodamas, k� jam sakyti.

��Eik ver�iau namo,�� pasakė kietakūnis.�� Pasikalbėk su Odinu. Jis tau padės. Gerai? Eik namo, de�iny.

Kietakūnis nusisuko. Jis ėmėsi ka�kokios veiklos, neturin�ios su Tritu nieko bendra, ir tas stovėjo, neapsispr�sdamas, k� daryti. Paskui tylutėliai nusruveno į kit� sekcij�. Kietakūnis nė nepa�velgė jo pusėn.

I� prad�ių Tritas nesuvokė, kodėl pasuko būtent �ia kryptimi. Tiesiog atrodė taip būsiant geriau. O paskui staiga viskas i�ai�kėjo. Jį apgaubė �velni maisto �iluma, kuri� jis neju�ia ėmė kramsnoti.

Rodos, lyg ir nebuvo alkanas, bet dabar valgė su did�iausiu malonumu.

Saulės niekur nebuvo matyti. Instinktyviai jis �vilgtelėjo vir�un, bet, savaime ai�ku, i�vydo tiktai urvo lubas. Ir vis dėlto maistas buvo daug gardesnis negu pavir�iuje. Jis su nuostaba apsi�valgė. O labiausiai stebėjosi, kad jam įdomu.

Kartais Odinas i�vesdavo jį i� kantrybės su tuo savo domėjimusi įvairiausiais nereik�mingais dalykais. O dabar jam pa�iam � Tritui!�� įdomu. Ta�iau tai, kas jį sudomino, nėra nereik�minga. Staiga jis suvokė, jog tai net labai svarbu. Jį sta�iai persmelkė nuojauta, kad jis nesidomėtų, jeigu vidinis balsas nebūtų paku�dėj�s, kaip tai yra svarbu.

Jis padarė visk� labai greitai, stebėdamasis savo narsa. Paskui pasuko atgal. Eidamas pro kietakūnį, su kuriuo buvo kalbėj�s, pasakė: � Einu namo, gerbiamas kietakūni.

Tas tik sumurmėjo ka�k�. Jis ir toliau dirbo savo darb�, ant ka�ko u�sikniaub�s, u�siėm�s kvailystėmis ir nepastebėdamas paties svarbiausio.

Jeigu kietakūniai tokie galingi ir protingi, galvojo Tritas, tai kaip jie gali būti tokie kvaili?

3a

Dua, pati nesuvokdama, keliavo kietakūniu urvų link.

I� dalies dėl to, kad Saulei nusileidus nebebuvo kas veikti ir norėjosi kaip nors prastumti laik�, kad kuo ilgiau nereikėtų grį�ti namo ir klausytis Trito burblenimų bei drovių Odino patarimų, kurių veiksmingumu jis pats netiki. I� dalies dar ir todėl, kad kietakūniu urvai j� viliojo.

Jau seniai ji jau�ia t� trauk�, ko gero, nuo pat ma�umės, ir dabar jau �ito nebeslepia. Emocionalėms nedera turėti tokių polinkių. Kartais vaikystėje kai kurioms �itaip būna � Dua jau buvo pakankamai suaugusi ir patyrusi, kad galėtų spr�sti,�� ta�iau greitai praeina, o jeigu nepraeina savaime, atsiranda kas padeda. Ties� sakant, kai ji pati buvo ma�ytė, tai u�sispyrusi klausinėdavo ir apie pasaulį, ir apie Saul�, ir apie urvus � apskritai apie visk� � kol globėjas nebeapsikent�s sakydavo: �Tu labai savoti�ka, brangioji Dua. Labai juokinga vidurinukė. Kas i� tav�s i�augs?�

I� prad�ių ji niekaip nesuprato, kodėl noras �inoti toks savoti�kas ir juokingas. Ta�iau gana greitai jai paai�kėjo, kad jos globėjas negali atsakyti į tuos klausimus. Kart� ji pamėgino pasiteirauti savo tėvo kairio, bet jis, anaiptol ne su tokia �velnia nuostaba kaip globėjas, piktai at�ovė: �Kam tu �ito klausi, Dua?� ir grie�tai, tiriamai j� nu�velgė.

Ji nubėgo �alin, labai i�sigandusi, ir daugiau jo nebeklausinėje O paskui vien� dien� jos bendraam�ė emocional� suspigo: �Kairioji Em!� Dabar ji jau neprisimena, k� būtent buvo pasakiusi, ta�iau tuomet tai neatrodė jai koks nors nenatūralus dalykas. Ne�inia kodėl ji baisiai susigėdo ir pasiklausė savo vyresnio broliuko kairio, k� rei�kia �Kairioji Em�. Jis pasitraukė atatupstas, baisiai sutrik�s � tas ai�kiai buvo matyti � ir sumurmėjo: �Ne�inau�, nors buvo ai�ku, kad �ino.

�iek tiek pasvars�iusi, ji nuėjo pas savo globėj�.

�Ar a� Kairioji Em, tėveli?��paklausė.

�Kas tave taip pavadino, Dua? Nereikia kartoti negra�ių �od�ių�,� atsakė jis.

Ji pasruveno apie artimiausi� jo kamp�, pam�stė trupu�iuk� ir vėl pasiteiravo: �Ar tai labai negerai?�

�I�augsi�,� atsakė globėjas ir i�sipūtė, norėdamas j� pasūpuoti. Jai visada patikdavo su juo pa�aisti, ta�iau t� kart� nesinorėjo� juk buvo visi�kai ai�ku, kad jis jai i� esmės nieko neatsakė. Susim�s�iusi ji pasitraukė �alin.

�I�augsi��vadinasi, dabar ji dar nei�augusi, bet i� ko?

Net ir tada ji neturėjo tikrų draugių. Emocionalės mėgdavo �nib�dėtis ir kikenti, o jai daug smagiau buvo sruventi aplink uolų nuolau�as ir mėgautis �iurk��iu jų pavir�iumi. Tiesa, buvo jų tarpe ir draugi�kesnių vidurinukių, ne tokių erziklių. Kad ir Doralė. Nors kvaila kaip ir visos kitos, bet kartais mokėdavo juokingai paplepėti. (U�augusi Doralė sudarė triad� su Dua broliu de�iniu ir jaunu kairiu i� kito urvinio komplekso � tas kairys Dua nelabai patiko. Paskui Doralė pradėjo ma�ylį kairį, tuoj po to ma�ylį de�inį ir netrukus � ma�yl� vidurinuk�. Ji taip sutankėjo, kad pasidarė pana�i į globėj�, ir Dua stebėjosi, kaip jie dar sugeba susilieti�

Nepaisant to, Tritas nuolatos vis reik�mingai nurodydavo jai Doralės triad� kaip pavyzdį.) Vien� dien�, kai jiedvi su Dorale sėdėjo dviese, Dua su�nib�dėjo: �Dorale, gal tu �inai, k� rei�kia �Kairioji Em�?�

Doralė sukvikeno ir susispaudė į gniu�uliuk�, tartum norėdama, kad jos niekas nepastebėtų. Paskui sako: �Tai emocional�, kuri elgiasi kaip racionalas � na, kaip kairys. Supratai? Kairioji emocionalė � Kairioji Em!

Supratai?�

Be abejo, Dua suprato. Dabar jai viskas pasidarė ai�ku. Ji ir pati i�syk būtų susiprotėjusi, jei tik būtų galėjusi įsivaizduoti, kad �itaip gali būti.

�I� kur tu �inai?��paklausė Dua.

�Man vyresnės emocionalės pasakė�,� Doralės substancija ėmė sūkuriuoti, ir Dua suprato, kad draugei nemalonu apie tai kalbėti.

�Tai nepadoru!��pridūrė Doralė. �Kodėl?�� nesuprato Dua.

�Todėl, kad nepadoru. Emocionalės neturi elgtis kaip racionalai.�

Anks�iau Dua niekad nebuvo apie tai galvojusi, bet dabar suabejojo: �O kodėl gi ne?�

�Todėl! Ir �inai, kas dar nepadoru?�

Dua susidomėjo: �Kas?�

Doralė nieko neatsakė, tik staiga i�pūtė vien� �on� ir netikėtai brūk�telėjo per Dua � ta net nesuspėjo įdubti.

Dua buvo nemalonu. Ji at�oko ir papra�ė: �Nereikia!�

�O dar �inai, kas nepadoru? Galima sulįsti į uol�.�

�Ne, negalima�,� at�ovė Dua. Tai buvo nes�monė, nes Dua da�nai su malonumu sulįsdavo į i�orinį akmens sluoksnį. Bet dabar Doralės prunk��iojimas taip j� u�gavo, kad ji netgi pati sau nebenorėjo prisipa�inti teisybės.

�Galima galima. Tatai vadinasi �įsitrinti į akmenį�.

Emocionalės lengvai gali t� padaryti. Kairiai ir de�iniai � tik vaikystėje. Kai u�auga, lenda vienas į kit�.�

�Netikiu. Visk� i�sigalvojai.�

�Tikrai. A� tau sakau. Pa�įsti Dimit�?�

�Ne.�

�Prisimink. Tokia su tankiu kampuku i� C urvo.� �Ar ta, kur taip juokingai sruvena?�

�Taip. Dėl to sutankėjusio kampo. Tai va. Vien� kart� ji visa sulindo į akmenį, tik tas kampukas liko ky�oti. O jos broliukas kairys visk� matė ir paskundė globėjui.

Kaip jai tada kliuvo! Niekada daugiau taip nebedarė.� Po �io pokalbio Dua labai nusiminė. Ilgai nebesi�nekėjo su Dorale, ir taip jų draugystė nutrūko, bet Dua smalsumas vis augo.

Smalsumas? Kodėl nepavadinus jo kairumu?

Vien� dien�, įsitikinusi, kad globėjo arti nėra, prasismelkė į akmenį � i� lėto, vos vos. Paskutinis toks kartas buvo vaikystėje, bet tada ji, rodos, taip giliai vis tiek nesulįsdavo. Akmenyje buvo maloniai �ilta, bet kai ji i�lindo, tai liko toks jausmas, tarytum akmuo būtų palik�s joje pėdsak� ir dabar visiems bus ai�ku, k� ji veikė.

Ta�iau Dua ir toliau darė tokius bandymus, kaskart vis dr�siau ir sėkmingiau. Tiesa, labai giliai niekada nesiskverbdavo.

Pagaliau globėjas j� pagavo ir nepatenkintas sudrausmino. Po to Dua stengėsi būti atsargesnė. Dabar ji jau buvo labiau subrendusi ir gerai �inojo, kad, nepaisant Doralės kikenimų, �ia nėra nieko ypatinga.

Beveik visos emocionalės dabar land�iojo į akmenis, o kai kurios netgi atvirai tuo girdavosi.

Su am�iumi jos darydavo taip vis re�iau, ir Dua buvo tikra, kad nė viena i� jos pa�įstamų, sudariusių triad�, jau nebeprisimindavo �io įpro�io. O Dua jo tebesilaikė (tai buvo viena i� jos paslap�ių, apie kuri� ji niekam nebuvo prasitarusi) ir kart� kit� pamėgino net ir būdama triados sudėtyje. Ta�iau visus tuos kartus jai nedavė ramybės mintis: �Kas bus, jeigu Tritas su�inos?�

Tokia perspektyva ne�adėjo nieko gero ir sugadindavo vis� malonum�.

Nes�moningai ji teisino save tuo, kad tarp jos ir kitų emocionalių nusistovėj� tokie santykiai. Pravardė �Kairioji Em� persekiojo j� visur kaip vie�as pa�eminimas. Atėjo laikas, kai ji įmanydama būtų pasislėpusi nuo viso pasaulio, kad tik jos negirdėtų. Kaip tik tada ir pamėgo vienatv�. O būdama viena, ie�kojo nusiraminimo uolose. Trintis į akmenis � ar tai padoru, ar ne � galima tik vienumoje, o emocionalės juk ir pasmerkė j� vienatvei.

Bent jau taip ji tikino pati save.

Kart� ji ry�osi joms atsimokėti.

�O jūs visos � De�iniosios Em, niek�ingos De�iniosios!��su�uko ji toms erziklėms.

Bet jos tik nusijuokė, ir Dua pabėgo visai sutrikusi ir nusiminusi. Bet juk jos tokios ir yra! Pasiekusios triadinį am�ių, pradeda domėtis kūdikiais ir plevena aplink juos visai kaip globėjai � net koktu. Jai pa�iai tas niekad nebuvo įdomu. Vaikai yra vaikai, ir globoti juos turi broliai de�iniai. Kai Dua paaugo, pravardė u�simir�o. I� dalies dėl to, kad ji i�saugojo i�retėjusi� mergaiti�k� struktūr� ir mokėjo sruventi taip dulsvai verpetuodama, kaip nė viena kita jos draugė. O kai de�iniai ir kairiai ėmė tolyd�io vis labiau ja domėtis, emo-cionalėms jau nebesinorėjo �aipytis.

Ir vis dėlto� ir vis dėlto dabar, kai niekas nebedrįso kalbėti su Dua nepagarbiai (nes visuose urvuose buvo �inoma, jog Odinas� �ymiausias savo kartos racionalas, o Dua jo vidurinukė), ji pati suprato esanti nepataisoma Kairioji Em.

Ji nematė �ia nieko nepadoraus � anaiptol, bet retkar�iais pagaudavo save svajojant apie tai, kaip gera būtų buv� gimti racionalu, ir tuomet susigėsdavo. Ka�in, ar kitos emocionalės kada nors arba bent retkar�iais taip pagalvoja? O gal kaip tik todėl, na, arba ir todėl ji nenori ma�ylės emocionalės?.. Juk ji pati netikra emocional� ir blogai vykdo savo pareigas triadai�

Odinui visai nekliuvo jos kairuoli�kumas. Niekada jos taip nevadino. Jam netgi patiko, kad ji domisi jo gyvenimu, patiko jos klausimai, į kuriuos mielai atsakinėjo, patenkintas, jog ji supranta. U�tardavo, kai Tritui pasidarydavo pavydu � gal ne tiek pavydu, kiek pikta, kad jų elgesys neatitinka siauro ir nepajudinamo jo po�iūrio į gyvenim�.

Odinas kartais pasiimdavo Dua su savimi į kietakūniu urvus, norėdamas pasipuikuoti, ir nuo�ird�iai d�iaugdavosi, kad daro jai tokį įspūdį. Ir i� tikrųjų tai darė įspūdį. Nors gal ne tiek neabejotinos jo �inios ir protas, kiek tai, kad jis noriai dalinosi tomis �iniomis su ja. (Iki �iol dar nebuvo u�mir�usi, kaip grubiai jai atkirto tėvas kairys, kai ji ka�ko paklausė.) Kar��iausiai ji mylėdavo Odin� tada, kai jis leisdavo jai domėtis jo reikalais. Ta�iau net ir tai liudijo apie jos kairuoli�kum�.

Galbūt (�i mintis vis da�niau ir da�niau ateidavo jai į galv�), būdama kairioji, ji priartėjo prie Odino ir nutolo nuo Trito, kurio įkyrumas atrodė jai toks nepaken�iamas. Odinas nė sykio nebuvo u�simin�s, jog supranta, kaip �ia yra, bet galbūt Tritas pats miglotai jautė ka�k� ir, nors negalėdamas visko suvokti, vis tiek buvo nelaimingas, net ir nesupaisydamas prie�as�ių.

Pirm� kart� atsilankiusį kietakūniu urvuose, ji girdėjo du i� jų �nekantis. Tada ji, �inoma, nesuprato, kad jie kalbasi. Tiesiog vibravo oras � labai greitai, labai nepastoviai, ir ji pajuto giliai savy nemalonų zvimbim�.

Gavo i�retėti, norėdama praleisti vibracij� kiaurai.

�Jie kalbasi�,� pasakė Odinas ir, u�bėgdamas u� akių, pridūrė: �Savi�kai. Bet jie supranta vienas kit�.� Dua pasistengė suvokti �į rei�kinį, juoba kad jos imlumas taip d�iugindavo Odin�. Kart� jis pasakė: �Kiek a� pa�įstu racionalų, tai visų jų emocionalės � grynos patau�kos. O man pasisekė.� Ji tada atsakė: �Bet kitiems racionalams, rodos, patinka patau�kos. Kodėl tu ne toks kaip jie, Odinai?� Odinas neneigė, kad kitiems racionalams patinka patau�kos. Tik pasakė: �Niekad apie tai negalvojau ir nemanau esant būtina. Tiesiog a� did�iuojuosi tavim ir man patinka tavim did�iuotis.�

�Ar tu supranti, k� kietakūniai tarpusavyje �nekasi?��paklausė ji.

�Ne visk�,� atsakė Odinas.�� Nespėju pagauti svyravimų pakitimų. Kartais nujau�iu, apie k�, nors ir nesuprantu, ypa� po susiliejimo. Bet toli gra�u ne visada. Įvairūs nujautimai � emocionalių duona, tik kad jos negali suvokti tų nujautimų prasmės. O tu galėtum.�

Dua susidrovėjo.

�A� bijo�iau. Jiems gali nepatikti.�

�Pamėgink. Man taip smalsu. Pa�iūrėk, gal suprasi, apie k� jie kalba.�

�Tu tikrai nori, kad a� taip padary�iau?�

��inoma, jeigu jie pri�iups tave ir supyks, pasakysiu, kad a� tau liepiau.� �Pri�adi?� �Pri�adu.�

Visa vibruodama, Dua sutelkė dėmesį į kietakūnius ir apmirė, kad galėtų priimti svetimus impulsus.

�Susijaudinimas!�� pasakė ji.�� Jie jaudinasi. Dėl ka�kokio naujo.�

�Gal dėl Estvaldo�,� nusprendė Odinas. Taip Dua pirm�syk i�girdo �į vard�. �Kaip keista!��pasakė ji.

�Kas keista?�

�Jau�iu Saul�. Labai didel� Saul�.� Odinas susim�stė.

�Gal jie kalba apie j�.� �Bet kaip �ia gali būti?�

Kaip tik tuo metu kietakūniai juos pastebėjo. Jie priėjo artyn ir draugi�kai pasisveikino, tardami �od�ius taip, kaip mink�takūniai. Dua buvo neapsakomai sutrikusi, nes ne�inojo, ar kietakūniai pajuto j� gaudant jų bangas. Bet jie, jeigu ir pajuto, niekuo nei�sidavė.

(Vėliau Odinas jai sakė, kad labai retai pavyksta pamatyti, kaip kietakūniai tarpusavyje kalbasi. Jie visuomet atsi�velgia į mink�takūnius ir, pamat� juos netoliese, atideda į �alį savo darbus. �Jie mus labai myli,�� pasakė Odinas.�� Ir jie tokie geri.�) Kada ne kada jis pasiimdavo j� į kietakūniu urvus � paprastai tomis valandomis, kai Tritas būdavo u�siėm�s su vaikais. Ta�iau Odinas nė nemanydavo įspėti Trito, jog vedasi Dua su savim. Tritas, be abejonės, imtų visaip prie�tarauti, girdi, �itoks Dua lepinimas visai atimsi�s jai nor� maitintis ir i� susiliejimo nieko doro nebei�eisi�� Su juo nė penkių minu�ių nepasi�nekėsi, kad neu�eitų kalba apie susiliejim�.

Sykį ar du ji net viena buvo įsidr�sinusi nusileisti �emyn, nors kietakūniai, kuriuos ji sutikdavo, būdavo jai malonūs ir �tokie geri�, anot Odino. Ta�iau jie ne�iūrėjo į j� rimtai. Kietakūniams patikdavo, kai ji ko nors klausdavo, bet sykiu ji jausdavo pa�aip�. O jų atsakymai būdavo patys primityviausi, neteikiantys jokios informacijos. Pavyzd�iui: ��ia ma�ina, Dua. Gal Odinas galės tau paai�kinti.�

Įdomu, ar kuris nors i� jų buvo Estvaldas? Jai nepakakdavo dr�sos pasiklausti sutiktojo kietakūnio vardo (ji pa�inojo tik Losten�, kurį Odinas buvo jai pristat�s ir apie kurį buvo labai daug girdėjusi). Kartais galvodavo, jog kaip tik tas ar anas kietakūnis ir buvo Estvaldas. Odinas kalbėdavo apie jį su did�iule pagarba, nors balse jausdavosi apmaudas.

Ji suprato tik tiek, kad Estvaldas buvo u�siėm�s tokiu svarbiu darbu, kad niekad neu�sukdavo į mink�takūniams prieinamus urvus.

Prisimindama visa tai, k� Odinas buvo jai sak�s, ji pama�ėle ėmė suvokti, jog pasauliui trūksta maisto.

Tarp kitko, Odinas nevadindavo jo maistu. Jis sakydavo �energija�, nes taip, girdi, jį vadin� kietakūniai.

Saulė blėso ir merdėjo, bet Estvaldas sugalvojo, kaip gauti energijos i� kitur, i� daug toliau nei Saulė, toliau nei septynios �vaig�dės, �vie�ian�ios naktį tamsiame danguje. (Odinas sakė, kad septynios �vaig�dės � tai septynios Saulės, esan�ios labai toli, ir kad yra daugybė �vaig�d�ių, kurios yra dar toliau ir kurių negali į�iūrėti.

Tritas, i�gird�s tai, parei�kė nesuprant�s, kokia nauda i� �vaig�d�ių, kurių negali matyti, ir kad apskritai jis visu tuo netikįs. Odinas kantriai pasakė: ��e tai tau.� Dua irgi ketino sakyti ka�k� pana�aus, bet po to susilaikė.) Dabar atrodė, kad energijos pakaks am�iams; am�iams pakaks maisto � kai tik Estvaldas ir kiti kietakūniai i�moks suteikti naujai energijai tinkam� skonį.

Vos prie� kelet� dienų ji pasakė Odinui: �Prisimeni, labai seniai, kai tu buvai nusived�s mane pas kietakūnius ir a� mėginau susekti, apie k� jie kalbasi, sakiau, kad pajutau didel� Saul�?�

Odinas ne i� karto suprato, apie k� ji kalba.

�Ka�kaip neprisimenu. Bet kalbėk toliau, Dua. K� tu nori tuo pasakyti?�

�A� vis galvoju: ar toji didelė Saulė ir yra naujos energijos �altinis?�

Odinas apsid�iaugė. �Puiku, Dua. Ne visai taip, bet, kaip emocional�, tu turi nuostabi� intuicij�.�

Ir �tai dabar, knaisiodamasi prisiminimuose, Dua paniurusi pama�u slinko į priekį. Praradusi laiko bei erdvės pajautim�, ji nepastebėjo, kaip atsidūrė prie kietakūniu urvų, ir jau buvo besuabejojanti, ar ne per ilgai u�truko ir gal geriau būsi� grį�ti namo i�klausyti nei�vengiamų Trito priekai�tų, tik staiga� tartum vien nuo tos minties ji pajuto Trit� esant netoliese.

Pajuto taip stipriai, kad tik labai trumpam jai �mėstelėjo mintis, jog bus pagavusi jo jausmus i� toli, i� pat namų urvo. Ne! Jis �ia, �emai, kietakūniu urvuose, kartu su ja.

Bet k� gi jis �ia galėtų veikti? Bene seka j�? Ar sumanė �ia j� i�barti? O gal jam �ovė kvaila mintis pasiskųsti kietakūniams? �ito tai jau Dua nepak�stų�

Ta�iau stingdantis siaubas bemat pranyko ir u�leido viet� nuostabai. Tritas visai apie j� negalvojo! Net ne�inojo, kad ji �ia. Ji jautė vien tik ka�kokį beatodairi�k� jo pasiry�im� podraug su baime ir susirūpinimu.

Dua būtų galėjusi dar labiau susikaupti ir nors apytikriai su�inoti, k� jis ten sumanė, bet tokia mintis jai nė į galv� neatėjo. Jeigu Tritas ne�ino, kad ji �ia, tai svarbiausia dabar, kad ir toliau ne�inotų.

Ir ji kone instinktyviai padarė tai, kas dar prie� akimirk� jai būtų atrod� neįmanoma ir jokiu būdu neleistina.

Galbūt taip atsitiko dėl to (kaip ji vėliau nusprendė), kad ji k� tik buvo prisiminusi savo vaiki�k� pokalbį su Dorale ir savo pa�ios bandymus įsitrinti į akmenį.

(Suaug� turėjo tam savo sudėting� pavadinim�, bet jis jai atrodė dar keblesnis u� vaiki�k�jį.) �iaip ar taip, gerai nesuvokdama, k� įdaranti ir net po to kurį laik� � k� padariusi, ji paskubom sulindo į artimiausi� sien�.

Sulindo visa kiek tik jos buvo!

Ji pasibaisėjo tuo, kas atsitiko, bet kai paai�kėjo, kad tikrai ne veltui, i�syk palengvėjo. Mat Tritas praėjo visai pro pat, nė nenutuokdamas, kad vienu tarpu lengvai būtų galėj�s paliesti savo vidurinuk�.

Tuo tarpu Dua jau nebeturėjo kada spėlioti, k� Tritas galėtų veikti kietakūniu urvuose, jeigu jau neatsekė paskui j�.

Tritas buvo jai nebe galvoj.

Dabar ji nejautė nieko, i�skyrus gryniausi� nuostab�.

Net vaikystėje ji nebuvo visa prasiskverbusi į uol�, bent jau kiti to nepastebėjo (nors gandai, kad ka�kam yra taip atsitik�, pastoviai būdavo kartojami). Ta�iau nė viena suaugusi emocionalė to, �inoma, nedarė ir negalėjo padaryti. Dua substancija buvo kiek per reta net ir emocionalei (Odinas did�iuodamasis ne kart� jai t� sakė), ir vis retėjo dėl to, kad ji nenorėjo valgyti (kaip da�nai tvirtindavo Tritas).

Tai, kas įvyko, daug i�kalbingiau bylojo apie jos i�retėjimo laipsnį negu visi de�inio priekai�tai, ir susigėdusi ji net ėmė gailauti Trito.

Bet staiga j� u�plūdo dar stipresnis gėdos jausmas.

O kas, jeigu j� pagaus? Suaugusi emocional�

Eis koks nors kietakūnis ir sustos �ia� Ji nieku gyvu nei�lįs kam matant, bet kas �ino, kiek įmanoma i�būti nei�lindus ir kas bus tada, kai jie atras j� uoloje?

T� pa�i� akimirk� ji pajuto kietakūnius ir ka�kaip suvokė, kad jie toli.

Dar kiek padelsė, norėdama apsiraminti. J� supantis ir u�pildantis akmuo �iek tiek blankino pojū�ius, bet neslopino. Atvirk��iai, jie buvo netgi a�tresni. Ji, kaip ir pirma, jautė tolygiai tolstantį Trit�, ir taip ai�kiai, lyg jis būtų buv�s �ia pat; jautė kietakūnius, nors ir esan�ius u� i�tiso urvų komplekso. Ji matė juos, kiekvien� atskirai, kiekvien� savo vietoje, gaudė menkiausius jų vibruojan�ios kalbos niuansus ir netgi kai k� suprato.

Dua jautė kaip dar niekad gyvenime � ji net įsivaizduoti negalėjo, kad tai įmanoma.

Taigi, nors dabar ji jau galėjo laisvai i�lįsti, nes arti nieko nebuvo ir niekas nebūtų pamat�s, ji ir toliau tūnojo akmenyje. J� laikė nuostaba, tas nepakartojamas supratimo d�iaugsmas ir tro�kimas jį i�laikyti.

Jos jautrumas buvo toks, kad ji net �inojo, kodėl ji tokia jautri. Odinas da�nai sakydavo, kad po susiliejimo jis im�s suprasti tai, ko prie� tai niekaip nepajėgdav�s.

Susiliejimo metu jautrumas ka�kodėl nepaprastai padidėja; daugiau absorbuojama, daugiau sunaudojama. Pasak Odino, tuo metu atomai priartėja vienas prie kito.

Nors Dua ir nebuvo ai�ku, kaip tie atomai �priartėja vienas prie kito�, bet svarbiausia, kad tai vyksta susiliejimo metu, o dabartinė jos padėtis argi neprimena susiliejimo? Argi Dua nesusiliejo su uola?

Triadai susiliejus, visa jų bendro imlumo suma atitekdavo Odinui. Racionalas absorbuodavo jį, pagilindamas savo supratim�, kurį i�saugodavo ir po susiliejimo. Ta�iau �iame susiliejime s�mon� turi tik ji.

Be jos, yra tik uola. Vadinasi, i� to, kad atomai �priartėja vienas prie kito� (rodos, taip?) laimi tik ji viena. (Ar tai ne todėl įsitrynimas į akmenį laikomas nukrypimu nuo normos? Ar ne todėl stengiamasi emocionalės nuo to atbaidyti? Ar tiktai ji, Dua, gali �itaip, nes yra tokia i�retėjusi? O gal, kad Kairioji Em?) Paskui Dua liovėsi svars�iusi ir atsidėjo vien pojū�iams, vis labiau �avėdamasi. Jos s�monė grynai mechani�kai fiksavo grį�tantį Trit�: �tai jis eina pro �alį ir keliauja ton pusėn, i� kurios buvo atėj�s. Ir taip pat mechani�kai, nė kiek nenustebusi, ji jautė, kad Odinas taip pat i�ėjo i� kietakūniu urvų. Dua sutelkė dėmesį į kietakūnius, tik į juos, stengdamasi kuo pilniau ir giliau suvokti savo pojū�ių prasm�.

Dar labai negreit Dua atsiskyrė nuo akmens ir nusruveno sau. Dabar ji nė kiek nesibaimino, kad kas gali pastebėti. Padidėj�s Dua jautrumas patikimai garantavo, jog to nebus.

Ir ji, giliai susim�s�iusi, pasuko namo.

3b

Grį��s į urv�, Odinas rado Trit� jo belaukiantį, o Dua vis dar nebuvo. Neatrodė, kad Tritas būtų dėl to nerimav�s. Jis, �inoma, nerimavo, tiktai dėl ka�ko kito.

Trito emocijos buvo tokios stiprios, kad Odinas be vargo jas jautė, bet nesiėmė �ifruoti. Jam trūko Dua; ir taip trūko, kad jis staiga net susivokė, kodėl jį taip erzina Trito buvimas � tik todėl, kad Tritas � tai ne Dua.

Net pa�iam keista pasidarė. Juk, atvirai kalbant, i� jų abiejų būtent Tritas jam visados buvo brangesnis. Visi idealios triados nariai turėtų būti kaip vienas ir elgtis vienas su kitu vienodai. Ta�iau gyvenime Odinas nebuvo sutik�s tokios triados � bent jau tarp tų, kurios vie�ai skelbėsi tokios esan�ios. Vienas i� trijų paprastai būdavo �iek tiek nuo�aly ir da�niausiai pats t� �inojo.

Ta�iau labai retai tai būdavo emocional�. Jos remdavo viena kit� u� triados ribų taip, kaip nesugebėjo nei racionalai, nei globėjai. Pasak prie�od�io, racionalas turi savo mokytoj�, globėjas savo vaikus, o emocional� � visas kitas emocionalės.

Emocionalės aptarinėdavo savo triadų reikalus, ir jeigu kuri pasiskųsdavo, kad jos nepaisoma arba kitos j� tuo įtikindavo, tai tuoj keliaudavo namo, palydėta tar�kių pamokymų laikytis tvirtai ir reikalauti! O kadangi emocional� ir jos nuotaika turėjo tokios didelės reik�mės susiliejimui, tiek kairys, tiek de�inys paprastai lepindavo j�.

Bet juk Dua tokia neemocionali emocional�! Jai buvo nė motais, kad Odinas su Tritu tokie artimi, ir ji neturėjo draugių, kurios i�ai�kintų jai jos teises. �inoma, visa tai tik dėl to, kad ji neemocionali emocional�.

Odinui patiko, kad ji taip domisi jo darbu; patiko, kad moka taip susikaupti ir stebėtinai greitai visk� suvokia. Bet tai intelektuali meilė. Daug artimesnis jam romus ir kvailas Tritas, kuris taip gerai �ino savo viet� ir kuris neįne�a į jų gyvenim� nieko, i�skyrus tai, kas visų svarbiausia � garantuot� tvark� ir ramyb�.

Bet dabar Odinas suirzo.

��Ar ne�inai, kur dabar Dua, Tritai?�� paklausė jis.

Ta�iau Tritas i�sisuko nuo atsakymo: � A� u�siėm�s. Paskui su tavim pasikalbėsiu. Turiu reikalų.

��O kur vaikai? Tai tu irgi buvai i�ėj�s? Jau�iu, kad buvai.

Trito balse pasigirdo apmaudas: � Vaikai gerai i�auklėti. Visada būna ten, kur juos gali pri�iūrėti kiti globėjai. I� tikrųjų, Odinai, juk jie jau nebe ma�iukai.

Bet jis nieko nepasakė apie tai, kodėl nuo jo dvelkė �buvimu kitur�.

��Nepyk, a� tik norė�iau pamatyti Dua.

��Kad taip da�niau to norėtum,�� pasakė Tritas.�� Visada pra�ai, kad palik�iau j� ramybėje. Dabar pats ir ie�kok.

Ir Tritas pasitraukė į tolimiausi� namų urvo kamp�.

Odinas �iūrėjo jam įkandin �iek tiek nusteb�s. Bet kuriuo kitu metu jis būtų pamėgin�s i�siai�kinti, kodėl Tritas, i� prigimties toks vangus, dabar taip neįprastai susijaudin�s. K� jis i�krėtė?

Ta�iau, vis labiau nerimaudamas, Odinas laukė Dua ir bematant u�mir�o Trit�.

Susirūpinimas padidino Odino jautrum�. Racionalai pabrė�tinai did�iuodavosi nesugeb� jausti. Tokie nujautimai su protu neturi nieko bendra; jie būdingi daugiausia emocionalėms. Odinas buvo grynų gryniausias racionalas ir did�iavosi, galėdamas m�styti, o ne jausti, bet dabar jis kuo pla�iau i�skleidė savo netobul� pojū�ių tinkl�, nors akimirkai trok�damas tapti emocional�, kad galėtų u�mesti jį dar toliau ir taikliau.

Pagaliau jam vis dėlto pasisekė. Jis pajuto Dua artėjant � kad ir kaip būtų keista, i� labai toli � ir nuskubėjo jos pasitikti. Be to, per tokį atstum� jis a�triau nei visada pajuto, kaip ji i�retėjusi. Lengvas dūmelis, daugiau nieko.

�Teisingai Tritas sako,�� staiga skausmingai pagalvojo jis.�� Reikia priversti Dua maitintis ir susilieti, ji turi pajusti gyvenimo skonį.� �i mintis taip jį u�valdė, kad jis nė nepastebėjo, kaip Dua, sruvendama aplinkui, nekaltai jį prarijo, lyg jie būtų buv� namie, kur niekas nemato, vis kartodama: � Odinai, man reikia taip daug, taip daug su�inoti�

Tie �od�iai, tarytum prat�sdami Odino mintį, nė kiek jo nenustebino. Jis tik atsargiai pasitraukė per padoresnį atstum�, stengdamasis jos neįskaudinti.

��Eime,�� tarė jis.�� A� tav�s laukiau. Pasakyk, k� nori su�inoti. K� galėsiu, paai�kinsiu.

Jie skubiai judėjo namų link, ir Odinas noriai taikėsi prie vilnijan�io emocionali�ko sruvenimo.

��Papasakok man apie kit� visat�,� papra�ė Dua.�� Kodėl jie nuo mūsų skiriasi? Kuo jie skiriasi? Visk� papasakok.

Dua net į galv� neatėjo, kad ji labai daug nori �inoti.

U�tat Odinas pirmiausia apie tai pagalvojo. Jis jautėsi turįs tokį stulbinam� �inių kiekį, kad vos nepaklausė Dua, i� kur jį tiek su�inojusi apie kit� visat�, kad toji jai taip parūpo?

Bet susilaikė. Dua atėjo i� tos pusės, kur kietakūniu urvai. Gal Lostenas su ja kalbėjosi, paman�s, jog, nepaisant visko, Odinui jo statusas neleis pagelbėti vidurinukei?

�Bet juk taip nėra�,� niūriai pagalvojo jis.�� Ver�iau jis nieko neklaus. Tiesiog paai�kins, ir tiek.�

Kai tik Dua su Odinu grį�o namo, Tritas susirūpin�s pripuolė prie jų.

��Jeigu norite pasi�nekėti, eikite į Dua kambarį. A� turiu �ia daug reikalų. Reikia su�iūrėti vaikus, kad būtų �varūs ir padarytų visus pratimus. Susiliejimui dabar nėra laiko. Jokiu būdu.

Apie susiliejim� nei Dua, nei Odinas negalvojo, tad klusniai pasuko į Dua kambarį. Namuose vie�patavo globėjas. Racionalas galėjo nusileisti į kietakūniu urvus, o emocional� nueiti pas drauges į vir�ų. Tritas turėjo tik savo namus.

Todėl Odinas paskubėjo atsakyti: � Gerai, Tritai, mes tau netrukdysime. O Dua i�spinduliavo �velnum� ir pasakė: � D�iaugiuosi tave matydama, mielas de�iny.

(Odinui toptelėjo, kad tas jos �velnumas atsirado i� palengvėjimo, kad nebereikės susilieti. Tritas i� tikrųjų pernelyg da�nai to reikalauja � da�niau u� visus kitus globėjus.) Kambaryje Dua akį patraukė maitintuvas, nors paprastai ji nekreipdavo į jį dėmesio.

Tai buvo Odino i�monė. Jis su�inojo tokius įrengimus egzistuojant ir, kaip kad ai�kino Tritui, jeigu jau Dua nenorį susidurti su kitomis emocionalėmis, tai puikiausiai galima nuleisti Saulės energij� �ia, į urv�, kad ji galėtų maitintis vietoje.

Tritas tuomet persigando. Taip juk niekas nedaro!

Visi juoksis! Triada u�sitrauks ne�lov�! Kodėl Dua negali elgtis kaip dera?

�Taip, Tritai � kalbėjo Odinas,�� bet ji nesielgia kaip dera, tai kodėl gi mudu negalėtume jai pagelbėti? Kas �ia bloga? Ji valgys namie, tankės, teiks mums d�iaugsmo ir pati pasijus geriau, o gal net ims vaik��ioti į pavir�ių su kitomis emocionalėmis.�

Tritas sutiko, o po ilgų įkalbinėjimų net ir Dua sutiko, tik su viena s�lyga: kad maitintuvas būtų kuo paprastesnės konstrukcijos. Taigi jį sudarė viso labo du strypai � elektrodai, gaunantys saulės energij�.

Atstumas tarp jų buvo kaip tik toks, kad Dua galėtų tilpti.

Dua retai tuo maitintuvu naudojosi, bet �į kart�, neatitraukdama nuo jo �vilgsnio, pasakė: � Tritas jį papuo�ė� Ar tu, Odinai?

��A�? �inoma, ne.

Palei kiekvien� elektrod� buvo i�dėliota spalvoto molio mozaika.

��Matyt, tuo jis norėjo man priminti, kad pavalgy�iau,�� nusprendė Dua.�� O a� ir i� tiesų i�alkau.

Kol a� valgysiu, tikiuosi, kad Tritas mums netrukdys, ar ne?

��Jokiu būdu,�� u�tikrino Odinas.�� Jis sustabdytų planet�, jeigu jos sukimasis kliudytų tau valgyti.

��Na� tai a� labai alkana,�� pasakė Dua.

Odinui pasirodė, kad ji jau�iasi kalta. Dėl Trito? Ar dėl to, kad alkana? O kas �ia blogo, jeigu ji i�alko?

Nebent būtų dariusi ka�k� tokio, kas reikalauja labai daug energijos ir dėl to dabar�

Jis susierzin�s nuvijo t� mintį į �alį. Nieko gero, kai racionalas pasidaro pernelyg racionalus ir, įsikib�s kokios vienos minties, u�mir�ta tai, kas svarbiausia. O dabar svarbiausia pasi�nekėti su Dua.

Kai ji įsispraudė tarp dviejų elektrodų, Odinas ai�kiai pamatė, kokia ji ma�ytė. Jis ir pats buvo alkanas: labai jau neįprastai ry�kiai �vietė elektrodai, be to, jis net i� tolo jautė maisto skonį, kuris jam atrodė puikus. Kai būni alkanas, visada u�uodi maist� i� daug toliau ir atrodo jis tuomet gardesnis� Bet jis pavalgys vėliau.

��Netylėk, kairiuk. Pasakok. Noriu �inoti,�� papra�ė ji, pasidariusi (neju�ia?) ovalinė kaip racionalas, tartum norėdama, kad jis kalbėtų su ja kaip su lygia.�� Visko a� nepaai�kinsiu.�� atsakė Odinas.�� Turiu galvoje, visko moksli�kai, nes tu neturi pasiruo�imo.

Pasistengsiu kuo papras�iau, o tu klausykis ir nepertraukinėk. Paskui pasakysi man, ko nesupratai, ir a� paai�kinsiu. Pirmiausia, priminsiu, kad pasaulyje visa sudaryta i� ma�y�ių dalelių, vadinamų atomais, o tie sudaryti i� dar ma�esnių subatominių dalely�ių.

��Taip taip!�� pasakė Dua.�� Dėl to mes ir galime susilieti.

��Teisingai. Juk i� tikrųjų mes sudaryti beveik i� tu�tumos� Tos dalelytės labai nutolusios viena nuo kitos, ir tavosios gali susilieti su manosiomis ir su Trito todėl, kad kiekviena struktūra u�pildo kitos struktūros tu�tumas. O materija nei�yra todėl, kad ma�os dalelytės turi savyb� laikytis viena kitos net per atstum�. Jas traukia jėgos, stipriausia kurių yra vadinamoji branduolinė jėga. Ji labai tvirtai laiko pagrindines subatomines daleles sankaupomis, kurios i�sidės�iusios atstu viena nuo kitos, bet i�lieka kartu, veikiamos daug silpnesnių jėgų. Ar supranti?

��Ne visk�,� atsakė Dua.

��Nesvarbu, prie to dar sugrį�ime� Egzistuoja įvairūs materijos būviai. Materija gali būti itin reta, kaip emocionalių, kaip tavo, Dua. Gali būti �iek tiek tankesnė, kaip racionalų ir globėjų. Arba dar tankesnė � kaip uolų. Gali būti ir labai suspausta ir tanki, kaip kietakūniu. �tai kodėl jie kieti. Kietakūniai sudaryti vien i� dalelių.

��Tu nori pasakyti, kad juose visai nėra tu�tumų?

��Ne, ne visai taip,�� atsakė Odinas, ne�inodamas, kaip �ia tinkamiau i�ai�kinus.�� Jie irgi turi daug tu�tumų, tik ne tiek, kiek mes. Tarp dalelių būtinai turi būti tu��ios erdvės, antraip kitos dalelės jau nebegalės įsisprausti. Jeigu jos bus spraud�iamos per jėg�, skaudės. �tai kodėl kietakūniai nemėgsta, kai mes juos lie�iame. Tarp mink�takūnių dalelių yra daugiau vietos negu reikia, todėl atsiranda vietos ir kitoms.

Neatrodė, kad Dua būtų visk� supratusi, ir Odinas ėmė skubiai ai�kinti toliau: � Kitoje visatoje taisyklės kitokios. Branduolinė jėga ten silpnesnė negu pas mus. Tai rei�kia, kad jų dalelėms reikia daugiau erdvės.

��Kodėl?

Odinas pakraipė galv�.

��Todėl� todėl, kad banginės dalelių formos ten siekia toliau. Suprantamiau negaliu paai�kinti. Esant silpnesnei branduolinei jėgai, dalelėms reikia daugiau erdvės, ir dvi materijos sankaupos negali taip lengvai mai�ytis, kaip kad mūsų visatoje.

��Ar mes galime pamatyti t� visat�?

��O, ne! Neįmanoma. Galime tik susidaryti apie j� �iokį tokį vaizd�, spr�sdami i� tenai egzistuojan�ių dėsnių. Ir vis dėlto kietakūniai daug gali padaryti. Mes i�mokome nusiųsti med�iag� tenai ir gauti med�iag� i� jų. Galime tyrinėti jų materij�, supranti? Mes sukūrėme Pozitroninį Siurblį. Girdėjai apie jį, ar ne?

��Taip, sakei, kad jis tiekia mums energij�. Tik ne�inojau, kad �ia dalyvauja kita visata� O kokia jinai?

Ar ten irgi yra �vaig�dės ir pasauliai kaip pas mus?

��Puikus klausimas, Dua!�� Odinas d�iaugėsi neatsid�iaugdamas mokytojo vaidmeniu, o ypa� dabar, gav�s oficialų leidim�. Anks�iau jam vis atrodydavo, kad negerai elgiasi, ai�kindamas emocionalei tokius dalykus.

��Mes negalime pamatyti kitos visatos,�� pasakė jis,�� ta�iau galime spr�sti apie j� pagal jos dėsnius.

Matai, �vaig�dės �vie�ia dėl to, kad paprastos dalely�ių kombinacijos pama�u perauga į sudėtingesnes. Mes tai vadiname branduoline sinteze.

��O kitoje visatoje irgi tas pats?

��Taip, ta�iau dėl silpnesnės branduolinės jėgos sintezė vyksta lė�iau. Tai rei�kia, kad jų visatoje �vaig�dės turi būti daug daug didesnės, kitaip jose vykstan�ios sintezės nepakaktų tam, kad jos galėtų �viesti. O jeigu mūsų �vaig�dės būtų didesnės, sintezė jose kiekybi�kai taip padidėtų, kad jos bematant susprogtų. Kitaip tariant, mūsų visatoje turi būti tūkstan�ius kartų daugiau ma�ų �vaig�d�ių negu jų visatoje didelių�

��Bet mes juk turime tiktai septynias�� buvo bepradedanti Dua. Paskui pridūrė: � Oi, pamir�au.

Odinas atlaid�iai nusi�ypsojo. Visai nesunku pamir�ti nesuskai�iuojam� daugyb� �vaig�d�ių, jeigu jos matomos tik per specialius prietaisus.

��Nieko baisaus. Ar tau dar nenusibodo klausyti?

��Man niekada nenusibosta tav�s klausyti,�� atsakė Dua.�� Labai įdomu. Netgi valgis atrodo daug skanesnis.�� Ir ji palaimingai suspurdėjo tarp elektrodų.

Odinas, iki �iol niekada negirdėj�s jos giriant maist�, buvo did�iai patenkintas.

� �inoma, mūsų visatos am�ius trumpesnis,�� kalbėjo jis toliau � Pas mus sintezė vyksta taip spar�iai, kad visos dalelės jau po milijono ciklų pereis į sudėtingesnius junginius.

��Bet juk yra tiek daug kitų �vaig�d�ių! � Taip, bet, matai, visose tuo pat metu vyksta tas pats procesas. Visa visata mir�ta. Anoje visatoje, kur �vaig�d�ių ma�ai ir jos didelės, sintezė vyksta taip lėtai, kad jos gyvena tūkstan�ius ir milijonus kartų ilgiau nei mūsi�kės. Lyginti sunku, nes gali būti, kad abiejose visatose laikas slenka nevienodu grei�iu.�� Paskui, ka�kaip nenoromis, Odinas pridūrė:� �ito a� ir pats kaip reikiant nesuprantu. Tai vienas i� Estvaldo teorijos teiginių, ir a� dar nesu dorai jo i�studijav�s.

��Vadinasi, visi �ie atradimai priklauso Estvaldui?

��Dauguma atradimų � jo.

��Tiesiog nuostabu, kad mes gauname maist� i� kitos visatos, nes dabar visai nebaisu, kad mūsų Saulė mir�ta,�� pasakė Dua.�� Galėsime imti maisto i� kitos visatos kiek tik mums reikės.

��Būtent.

��Bet ar dėl to nėra kokių blogumų? Mane apėm�s toks� toks jausmas, kad ka�kas negerai.

��Na, tam, kad Pozitroninis Siurblys veiktų, mes siuntinėjame med�iagas jiems, o jie mums, o nuo to abi visatos �iek tiek mai�osi. Mūsų branduolinė jėga ma�umėl� silpsta, tuo pa�iu lėtėja sintezė Saulėje, ir ji vėsta �iek tiek spar�iau� Ta�iau tik �iek tiek, o be to, dabar galime apsieiti ir be jos.

��Ne, a� ne �ia jau�iu t� negerum�. Jeigu branduolinė jėga ma�umėl� silpsta, tai atomai pradeda u�imti daugiau erdvės, tiesa? O kaip tada bus galima susilieti?

��T� padaryti bus sunkiau, bet pirmieji po�ymiai atsiras tik po daugelio milijonų ciklų. Net jeigu ir ateis diena, kai susilieti bus nebeįmanoma ir visi mink�takūniai i�nyks, tai įvyks labai negreit � daug anks�iau mes visi i�mirtume badu, jei nesinaudotume kita visata.

��Net ir ne dėl to jau�iu t� negerum�� neai�kiai suvapėjo Dua. Ji rangėsi tarp elektrodų, ir Odinas patenkintas pastebėjo, kad ji pasidarė daug didesnė ir kompakti�kesnė. Tartum jo �od�iai būtų maitin� j� ne menkiau nei saulės �viesa.

Lostenas sakė ties�! �inios teikia jai gyvenimo d�iaugsmo. Odinas pajuto j� apėmusi� kūni�k� palaim�, ko anks�iau niekados nebuvo pastebėj�s.

��Kaip gerai, kad tu man visk� paai�kini, Odinai. Tu � nuostabus kairys,�� pasakė Dua.

��Nori klausytis toliau?�� paklausė Odinas neapsakomai pamalonintas.�� Ar dar kas tave domina?�� Labai daug kas, Odinai, bet� bet ne dabar. Ne dabar, Odinai. Ak, Odinai, ar �inai, ko a� dabar norė�iau?

Odinas i�kart atspėjo, tik nedrįso sakyti. Dua taip retai pirmoji pra�nekdavo apie susiliejim�, kad Odinas bijojo visk� sugadinti. Būtų gerai, kad Tritas grei�iau apsiruo�iu su vaikais, kol dar nevėlu.

Bet Tritas jau buvo kambaryje. Nejaugi stovėjo u� durų ir laukė? Pagaliau nesvarbu. Nėra kada spėlioti.

Dua i�sruveno i� savo vietos tarp elektrodų, ir Odinas buvo pritrenktas jos gro�io. Dabar ji buvo tarp jo ir Trito, kurio kontūrai mirgėjo neregėtomis spalvomis.

Dar niekada taip nebuvo. Niekada!

Odinas visomis i�galėmis stengėsi prat�sti �i� akimirk�, i� paskutiniųjų neleisdamas Dua skverbtis į jį; nepasiduodamas ekstazei, bet laukdamas, kol bus jos nugalėtas; mėgindamas kuo ilgiau neprarasti s�monės ir vis dėlto vienu �ygiu jos netekėdamas � nelyginant viduje būtų kas sprog� ir nuaidėj� nudundėj� gilyn.

Dar niekada triados gyvenime nes�moninga susiliejimo būsena netruko taip ilgai.

3c

Tritas buvo patenkintas. Susiliejimas buvo toks sėkmingas! Visi ankstesnieji, palyginus su �iuo, atrodė nei�baigti ir nevyk�. Jis buvo sta�iai susi�avėj�s tuo, kas įvyko. Ta�iau tylėjo. Jautė, kad apie tai kalbėti nereikia.

Odinas su Dua taipogi buvo laimingi. Tritas t� jautė.

Net vaikai, ir tie �vytėte �vytėjo.

Bet Tritas buvo laimingiausias i� visų. Ir tai suprantama.

Odinas �neku�iavo su Dua. Tritas nesuprato nė �od�io, bet visai dėl to nesijaudino. Tegu sau d�iaugiasi vienas kitu. Jis savo atsiėmė, ir jie jam dabar nebekliudo.

Kart� Dua paklausė: � Ar jie i� tikrųjų mėgina komunikuoti su mumis?

(Tritas nesusigaudė, kas tie �jie� galėtų būti. Tik suprato, kad �komunikuoti� � madingas �odis, rei�kiantis papras�iausiai �susi�nekėti�. Tai ko jie taip tiesiai ir nesako? Kartais jis panūsdavo įsiterpti. Bet jeigu tik pamėgintų, i� Odino nieko daugiau nei�girstų tik: ��ia dabar, Tritai!�, o Dua imtų nekantriai sūkuriuoti.) � Be abejo,�� atsakė Odinas.�� Kietakūniai tuo įsitikin�. Med�iagoje, kuri� mes gauname, pasitaiko �enklų, ir, kietakūniu manymu, jie puikiausiai gali padėti komunikuotis. Anks�iau jie patys spaudė �enklus, norėdami i�ai�kinti kitavisa�iams, kaip įsirengti sav�j� Pozitroninio Siurblio dalį.

� įdomu, kaip kitavisa�iai atrodo? Kaip tu juos įsivaizduoji?

��Remdamiesi dėsniais, galime nustatyti �vaig�d�ių prigimtį, nes tai yra paprasta. Bet i� ko turėtume spr�sti apie būtybių prigimtį? Ne, mes niekada nesu�inosime, kokie jie.

��Ar jie patys negalėtų to nusakyti?

��Jeigu suprastume, k� jie mums prane�a, tai galbūt. Bet mes nesuprantame.

Dua atrodė nusivylusi.

��Nejaugi ir kietakūniai nesupranta?

��Ne�inau. Bent man nieko apie tai neu�siminė.

Lostenas kart� sakė, jog nesvarbu, kaip jie atrodo � kad tik Pozitroninis Siurblys veiktų ir didintų galingum�.

��Gal tu jam trukdei ir jis neturėjo laiko paai�kinti?

��A� niekada jam netrukdau,�� įsi�eid�s pasakė Odinas.

��Bet tu juk supranti, k� a� norėjau pasakyti. Jis tiesiog nenorėjo ai�kinti smulkmenų.

Nuo �ia Tritas toliau nebesiklausė. O jie dar ilgokai svarstė, ar kietakūniai leistų Dua �vilgtelti į �enklus, ar ne. Dua tikino galbūt pajusianti, k� jie rei�kia.

Tritas net pyktelėjo. �iaip ar taip, Dua priklauso mink�takūniams ir netgi nėra racionalė. Ka�in, ar Odinas gerai daro ai�kindamas jai visa tai? Paskui Dua lenda į galv� visokios paikystės�

Odinas, regis, taip pat supyko. I� prad�ių nusijuokė.

Paskui pasakė, kad emocionalei tokie dalykai per sudėtingi. Galiausiai i�vis atsisakė kalbėti. Dua ilgai turėjo jam meilintis, kol tas atly�o.

O kit� kart� Dua supyko � tiesiog įsiuto.

Viskas prasidėjo gra�iai. T� kart� jie kaip tik buvo įsileid� pas save vaikus. Abu sukiojosi aplink Odin�. Ir kai ma�asis de�iniukas Torunas ėmė jį tempti, nė kiek nesiprie�ino � netgi leido daryti su savim k� nori. Visai nepaisė, kad form� prarad�s jo pavidalas atrodo sta�iai komi�kas. Visa tai bylojo, jog Odinas patenkintas. Tritas tūnojo kampe ilsėdamasis ir negalėdamas atsid�iaugti tuo, kas vyko.

Dua pralinksmino Odino i�vaizda. Ji koketi�kai ėmė sruventi apie Odino atsiki�imus. Ty�ia � juk puikiai �inojo, koks jautrus kairių apvalkalas, kai jie netenka ovalo formos.�� A� vis m�stau, Odinai,�� tarė ji,�� jeigu tos visatos dėsniai pama�ėle pereina pas mus per Pozitroninį Siurblį, tai ir mūsų visata lygiai tiek pat netenka savų?

Odinas suvaitojo nuo Dua prisilietimo ir pasitraukė, stengdamasis nei�g�sdinti ma�ylių.

��Jeigu tu nesiliausi, netikus vidurinuke, tai nieko tau neai�kinsiu,�� su�vok�tė jis.

Kai Dua paliko Odin� ramybėje, jis pasakė: � Tu puikiai sugalvojai, Dua. Negaliu tavim atsistebėti. I� tikrųjų taip. Mai�ymasis vyksta abiejose pusėse� Tritai, būk geras, i�sivesk ma�ylius.

Bet vaikai ir patys i�kurnėjo. Ne tokie jau jie buvo ma�yliai. Tikri pusberniai. Anis tuoj eis į mokykl�, o Torunas jau pasidarė ketvirtaini�kas kaip tikras globėjas.

Tritas pasiliko, gromuliuodamas mintį, kad Dua labai pa-gra�ėja, kai Odinas pradeda su ja tokias kalbas.

Dua paklausė: � Bet jeigu tie dėsniai sulėtina reakcijas mūsų Saulėje ir �aldo j�, tai mūsų dėsniai pagreitina reakcijas jų saulėse ir įkaitina jas?

��Būtent taip, Dua. Net ir racionalas nebūtų padar�s tikslesnės i�vados.

��Kokiu grei�iu kaista jų saulės?

��Nedideliu. Darosi tik vos vos �iltesnės.

��Bet a� kaip tik dėl to jau�iu,t� negerum��.

��Matai, visa bėda, kad jų saulės tokios didelės.

Jeigu mūsų ma�ytės saulės �iek tiek grei�iau vėsta, tai neturi jokios reik�mės. Net jeigu jos ir visai u�gestų, nebūtų nieko baisaus, kol mes turime Pozitroninį Siurblį.

O kai didelės mil�ini�kos �vaig�dės pradeda kad ir labai menkai kaisti, darosi pavojinga. Vienos �vaig�dės masė tokia didelė, jog net ir �iek tiek pagreitėjus joje branduolinei sintezei, ji gali sprogti.

��Sprogti! O kaip �monės?

��Kokie �monės?

��Kitos visatos �monės.

Kurį laik� Odinas nesusivokdamas �iūrėjo į j�, o paskui pasakė: � Ne�inau.

��Gerai, o kas būtų, jeigu mūsų Saulė sprogtų?

��Mūsi�kė negali sprogti.

(Tritas nesuprato, ko jie taip jaudinasi. Kaip Saulė gali sprogti? Dua lyg ir buvo supykusi, o Odinas sumi��s.) � Na bet vis dėlto,�� spyrėsi Dua,�� pas mus pasidarytų labai kar�ta?

��Ko gero.�� Ir mes visi �ūtume?

Odinas padvejojo, o paskui, neslėpdamas susierzinimo, at�ovė: � Koks skirtumas, Dua? Mūsų Saulė nesprogs, ir neklausinėk kvailų dalykų.

��Tu pats pra�ei, kad klausinė�iau, Odinai. Ir skirtumas yra, nes Pozitroninis Siurblys turi du galus. Jų dalis mums tiek pat svarbi kiek ir mūsi�kė.

Odinas įsistebeilijo į j�.

��A� tau niekad �ito nesakiau.

��Bet a� jau�iu.

��Tu pernelyg daug jauti, Dua,�� pasakė Odinas.

Tada Dua pradėjo �aukti, visa persimainiusi i� įsiū�io.

Tokios Tritas nebuvo jos mat�s.

��Nenukreipk kalbos, Odinai!�� rėkė ji.�� Neu�siskl�sk ir nelaikyk man�s visi�ka kvaile � emocional�, ir tiek. Pats sakei, kad a� beveik kaip racionalas ir pajėgiu suprasti, jog Pozitroninis Siurblys negali dirbti be kitavisa�ių. Jeigu kitos visatos �monės �us, Pozitroninis Siurblys nustos veik�s, ir mūsų Saulė pasidarys �alta kaip niekad, o mes visi gausime badauti.

Tai kaip, svarbu tai ar ne?

Odinas irgi pradėjo rėkti: � Tiek tu ir tei�manai! Mums reikalinga jų pagalba, nes energijos koncentracija labai ma�a ir mes turime keistis su jais med�iagomis. Jeigu kitos visatos Saulė sprogs, susidarys galingas energijos srautas � mil�ini�kas srautas,�� kurio u�teks milijonams ciklų.

Energijos bus tiek, kad galėsime naudotis ja tiesiogiai, be jokio pasikeitimo med�iagomis. Taigi jie mums nereikalingi, ir visai nesvarbu, kas atsitiks�

Juodu kone lietė vienas kit�. Trit� apėmė siaubas. Jis jautė turįs ka�k� pasakyti, i�skirti juos, nuraminti, tik nesumetė kaip. Netrukus to jau nebereikėjo.

Prie jų urvo stovėjo kietakūnis. Ne, visi trys. Jie ka�k� mėgino sakyti, bet per triuk�m� nesigirdėjo.

Tritas suklykė: � Odinai, Dua!

Ir nutilo visas virpėdamas. Jis i�g�stingai nujautė, ko kietakūniai atėjo, ir nusprendė sprukti.

Bet vienas kietakūnis atstatė savo nesikei�ian�i� matin� ataug� ir paliepė: � Pasilik.

Balsas skambėjo �iurk��iai, nedraugi�kai. Tritas dar labiau i�sigando.

4a

Dua virte virė i� pyk�io ir negalėjo pajusti kietakūniu.

T� jos dusinantį pyktį tartum maitino keletas �altinių, kurių kiekvienas atskirai pildė j� iki kra�tų. Kam Odinas norėjo jai pameluoti? Kodėl visas �monių pasaulis turi �ūti? Kur teisybė, kad jai niekad nebuvo leista mokytis, nors ji puikiausiai t� sugeba?

Po to karto, kai buvo pasislėpusi akmenyje, ji dar du kartus lankėsi kietakūniu urvuose. Dar du kartus, niekieno nepastebėta, ji buvo sulindusi į uol�, kaskart suvokdama, bei patirdama ka�k� nauja, ir kai Odinas paskui jai k� nors ai�kindavo, ji i� anksto �inodavo, kaip jis ai�kins.

Kodėl gi tuomet jie negalėjo jos mokyti kaip Odino?

Kodėl lavinami vien racionalai? Ar ji sugeba įsisavinti �inias vien todėl, kad yra Kairioji Em, atskalūne vidurinukė? Tuo labiau tegu moko, jeigu ji tokia. Labai neteisinga palikti j� be �inių.

Pagaliau kietakūniu �od�iai pasiekė j�. Jų tarpe buvo Lostenas, bet kalbėjo ne jis. Kalbantysis stovėjo priekyje, ir Dua jo nepa�inojo. Bet juk ji apskritai ma�ai jų pa�įsta.

Kietakūnis paklausė: � Kas i� jūsų neseniai buvote �emutiniuose kietakūniu urvuose?!

Dua pasi�iau�ė. Jie su�inojo, kad ji land�ioja į akmenis? Na ir tegul! Gali pasakoti kam tik nori. Ji pati prisipa�ins.

��A� buvau. Daug sykių,� tarė ji.

��Viena?�� ramiai paklausė kietakūnis.

��Viena. Daug sykių! � i�po�kino Dua. I� teisybės, tai ji buvo tik tris kartus, bet nesvarbu.

��Ir a�, �inoma, būnu �emutiniuose urvuose,�� sumurmėjo Odinas.

Kietakūnis nė nepa�velgė jo pusėn. Tik pasisuko į Trit� ir dygiai paklausė: � O tu, de�iny?

��Taip, gerbiamas kietakūni,�� vos i�lemeno Tritas.

��Vienas?

��Taip, gerbiamas kietakūni.

��Kiek kartų?

��Vien�.

Dua susierzino. Varg�elis tu��iai panikuoja. Juk �ia viskas dėl jos, bet ji mokės apsiginti.

��Duokite jam ramyb�,� pasakė ji.�� A� t� padariau. Kietakūnis lėtai pasisuko į Dua.

��K� t�? � paklausė. � Nagi�� ta�iau, atėjus lemiamam momentui, ji vis dėlto nei�drįso tiesiai pasakyti, k� dariusi. Kad nors nebūtų Odino!

��Gerai, pasi�nekėsim ir su tavim. Pirmiausia su de�iniu� Tu Tritas, ar ne? Kodėl vienas vaik�tai į �emutinius urvus?

��Pasikalbėti su kietakūniu Estvaldu, gerbiamas kietakūni. Dua nei�kentusi įsiterpė: � Tai jūs ir būsite Estvaldas?

��Ne,�� trumpai atsakė tas.

Odinas atrodė nepatenkintas, lyg jam būtų buv� nemalonu, kad Dua nepa�ino kietakūnio. Bet Dua buvo nė motais. Kietakūnis paklausė Trito: � K� tu i�sine�ei i� �emutinių urvų? Tritas tylėjo.

��Mes �inome, kad tu kai k� i�sine�ei,�� bespalviu balsu pasakė kietakūnis�� Bet mums rūpi, ar tu pats �inai, kas tai per daiktas. Juk viskas galėjo baigtis labai blogai.

Tritui vis tylint, įsiki�o Lostenas ir jau �velniau papra�ė: � Pasakyk mums, Tritai. Mes dabar jau �inome, kad ten buvai tu, ir mums labai nesinorėtų imtis grie�tų priemonių.

��A� paėmiau maitinimo balion�,� i�stenėjo Tritas.

��Ak �itaip!�� pasakė pirmasis kietakūnis.�� Ir k� tu su juo darei?

Tritas nebei�tvėrė: � Tai dėl Dua! Ji nenorėjo valgyti. A� paėmiau jį dėl Dua. Dua pa�oko sutir�tėjusi i� nuostabos.

Kietakūnis tuoj pat atsisuko į j�.

��Ar tu apie tai ne�inojai?

��Ne!

��Ir tu?�� paklausė jis Odino.

��Ne, gerbiamas kietakūni,�� atsakė tas nė nekrusteldamas, lyg būtų susting�s.

Kurį laik� oras nemaloniai vibravo, nes kietakūniai, nepaisydami triados, kalbėjosi tarpusavyje.

Gal įsitrynimo į akmenis praktika suteikė Dua imlumo, o gal kad k� tik buvo taip labai įsiaudrinusi� ne�inia, o pagaliau dabar jai nerūpėjo kodėl; svarbu, kad ji suvokė prasm� ne �od�ių, o bendros jų pokalbio eigos�

Jie apsi�iūrėjo jau anks�iau. Pradėjo ie�koti nekeldami triuk�mo. Labai nenoromis turėjo pripa�inti, jog tai mink�takūnių darbas. Tyrinėdami toliau, dar labiau nenoromis gavo apsistoti ties Odino triada. (Kodėl nenoromis? �ito Dua nepajėgė suprasti.) Jų manymu, Odinas negalėjo padaryti tokios kvailystės, o Dua nebūtų susiprotėjusi. Apie Trit� jie suvis negalvojo.

Tada kietakūnis, kuris iki �iol nebuvo kreip�sis į mink�takūnius, prisiminė mat�s Trit� �emutiniuose urvuose. (Nagi �inoma, pagalvojo Dua. T� dien�, kai ji pirm�syk buvo sulindusi į sien�. Jautė, kad Tritas ten.

Tik paskui u�mir�o.) Ta�iau tokia galimybė atrodė neįtikėtina, ir tik tuomet, kai visos kitos atkrito, o pavojus laikui bėgant nei�vengiamai didėjo, jie ry�osi ateiti �ia. Jie mielai būtų pasitar� su Estvaldu, bet kai įtarimas palietė Trit�, jo jau nebebuvo.

Visa tai Dua suvokė per akimirksnį ir nustebusi, o podraug įpykusi, pa�velgė į Trit�.

Lostenas sunerim�s vibravo, kad nieko blogo neatsitiko, kad Dua puikiai atrodo ir kad tai galima laikyti naudingu eksperimentu. Kietakūnis, su kuriuo Tritas buvo t�syk kalbėj�sis, pritarė Lostenui, o tre�iasis vis dar spinduliavo susirūpinim�.

Dua kietakūniai jau nebe taip domino. Ji �iūrėjo į Trit�.

Pirmasis kietakūnis paklausė: � Kur dabar yra maitinimo balionas, Tritai? Tritas jiems parodė.

Balionas buvo saugiai paslėptas, jungiamasis vamzdelis, nors ir nemok�i�kai pritaisytas, puikiai atliko savo paskirtį.

��Pats padarei?�� pasiteiravo kietakūnis.

��Taip, gerbiamas kietakūni.

��I� kur su�inojai, kaip reikia daryti?

��Pasi�iūrėjau, kaip įrengta kietakūniu urvuose. Ir pasidariau lygiai taip pat.

��O ar nepagalvojai, kad gali pakenkti savo vidurinukei?

��A� jai nepakenkiau! Nė u� k� nebū�iau jai dar�s bloga! A�� Tritas u�sikirto. Paskui pridūrė:� A� nenorėjau jos skriausti. Norėjau pamaitinti. Prijungiau balion� prie maitintuvo, o maitintuv� papuo�iau.

Norėjau, kad ji paragautų, ir ji paragavo. Ir valgė! Pirm� kart� po tiek laiko ji so�iai prisivalgė. Mes susiliejome.�� Jis nutilo, o paskui kar�tai su�uko: � Ir pagaliau jai pakako energijos pradėti ma�yl� emocional�! Ji paėmė daigelį i� Odino ir atidavė man. A� jau auginu j�. Ma�ylė emocional� auga mano inkubatoriuje!

Dua negalėjo i�tarti nė �od�io. Ji pasitraukė atatupsta, paskui lyg pa�ėlusi taip puolė link durų, kad kietakūniai nespėjo nė atsitraukti. Ji atsitrenkė į priekyje stovin�io ataug�, perėjo per j� kiaurai ir �vilpdama i�rūko.

Kietakūnio atauga bejėgi�kai nukaro, o jis pats i�spinduliavo stiprų skausm�. Odinas norėjo, apėj�s jį, vytis Dua, bet kietakūnis, nors jam tuo metu ir buvo nelengva, i�tarė: � Tegul. Ir taip daug �alos padaryta. Mes ja pasirūpinsim.

5b

Odinas dalyvavo gimstant ma�ylei emocionalei ir, nors viskas buvo tvarkoje, d�iaugsmo nejuto. Netgi Tritas, kuris visaip j� popino, kaip ir dera globėjui, atrodė pritil�s.

Praėjo jau daug laiko, ir Odinui ėmė atrodyti, kad Dua nebegrį�. Ji negalėjo pereiti. Mink�takūnis negali pereiti vienas, be kitų dviejų triados narių. Bet, �iaip ar taip, kartu su jais Dua nebuvo. Tarytum ji būtų perėjusi nepereidama.

Odinas matė j� kart�, tik kart�, netrukus po to, kai ji pabėgo, su�inojusi, jog padėjo atsirasti naujam vaikui.

T�syk jis buvo u�lip�s į pavir�ių, naiviai tikėdamasis surasti j� tarp pulkuojan�ių emocionalių. I�vydusios tokį neįprast� reginį � racional�, vaik�tinėjantį tarp emocionalių � jos ėmė kikenti ir koketi�kai retėti, kuo kvailiausiai demonstruodamosi, jog yra emocionalės.

Odinas bodėjosi jomis � nėvienas jo i�linkimas nė ne virptelėjo �iūrint į jas. I�kart pagalvojo apie Dua � kaip ji vis dėlto skiriasi nuo jų visų! Dua niekada nei�retėdavo va �itaip, be jokio reikalo. Niekada nesistengė atrodyti patraukli ir dėl to buvo dar patrauklesnė. Odinas neabejojo, kad jeigu ji būtų prisivertusi ateiti į �itų kvai�elių būrį, tai i�kart kristų į akį, nes ji vienintelė nei�retėtų, bet gal net ty�ia sutankėtų.

Taip pagalvoj�s, jis ap�velgė saulėje besilepinan�ias emocionalės ir pastebėjo, kad viena i� jų tikrai nei�retėjo.

Jis pasisuko ir puolė prie jos, nekreipdamas dėmesio į spiegian�ias emocionales, kurios �as�iojo į �alis blausiai verpetuodamos ir cypdamos i� baimės susiliesti,�� tik jau ne visiems matant ir dar prie svetimo racionalo!

Tai i� tikrųjų buvo Dua. Ji nepuolė slėptis, o ramiai pasiliko kur buvusi.

�Dua,�� nedr�siai pradėjo jis,�� kada tu sugrį�i namo?�

�A� neturiu namų, Odinai�,� atsakė ji. Atsakė be pyk�io, be neapykantos � Odinas net pa�iurpo.

,Dua, kaip tu gali pykti ant Trito? Juk �inai, kad varg�elis nesugeba m�styti.�

�Bet juk tu sugebi, Odinai! Tai tu u�valdei mano s�mon�, kol jis stengėsi pasotinti kūn�, gal ne? Tavo sugebėjimas m�styti paku�dėjo tau, kad grei�iau įviliosi mane į sp�stus u� jį.�

�Ne, Dua! Ne!�

�Kas � ne? Argi tu neapsimetei, kad nori pasidalinti su manimi savo �iniomis?�

�Neapsime�iau, o i� tikrųjų norėjau. Ir visai ne dėl Trito. A� net ne�inojau, k� jis buvo padar�s.�

�Netikiu!�

Ir ji vangiai nusruveno sau. Odinas nusekė paskui.

Dabar jie buvo visi�kai vieni, nu�viesti purpurinės saulės spindulių.

Dua atsisuko į jį.

�Pasakyk man, Odinai. Kodėl tu norėjai mokyti mane?�

�Todėl, kad norėjau. Todėl, kad mėgstu mokyti, todėl, kad nieko pasaulyje man nėra įdomiau. Gal dar tiktai, kai pats mokaisi, �inoma.�

�Ir kai susilieji� Na bet tiek to,�� pridūrė ji, u�bėgdama u� akių jo prie�taravimams.�� Tik nesakyk, kad tai dėl noro suvokti, o ne dėl instinkto. Jeigu pasakei ties�, kad mėgsti mokyti, jeigu a� vis dėlto galiu tikėti tavo �od�iu, galbūt dabar mane suprasi.

Nuo to laiko, kai palikau jus, Odinai, a� labai daug patyriau. Nesvarbu kaip. Bet taip jau atsitiko. Ir dabar a� tik fizi�kai emocional�. O visais kitais at�vilgiais, kurie i� tikrųjų svarbūs, a� � racionalas, nors norėtųsi tikėti, kad jausti sugebu tobuliau u� kitus racionalus. Be daugelio kitų dalykų, Odinai, a� su�inojau, kas mes esame � ir tu, ir a�, ir Tritas, ir visos likusios mūsų planetos triados. Su�inojau, kas mes tokie ir kas buvome visados.�

�Tai kas gi?��paklausė Odinas. Jis buvo pasiry��s nuolankiai klausytis kiek tik reikės, kad tik ji po to grį�tų su juo namo. Jis i�tvers bet kokį i�bandym�, padarys visk�, k� tik reikės. Bet ji turi sugrį�ti� ir ka�kas slapta ku�dėjo jam, kad grį�ti ji turi savo noru.

�Kas mes tokie, Odinai? I� esmės niekas,�� atsakė ji abejingai, kone juokdamasi.�� Keista, ar ne? Kietakūniai � vienintelės i� tikrųjų gyvos būtybės planetoje. Bene jie tav�s to nemokė? Taip, i� tikrųjų gyvi vien tiktai jie, todėl kad nei tu, nei a�, nei visi kiti mink�takūniai � nėra gyvos būtybės. Mes � ma�inos, Odinai. Tikrai, ir todėl gyvais galima laikyti tik kietakūnius. Nejaugi tav�s �ito nemokė, Odinai?�

�Dua, visa tai nes�monės�,� apstulb�s sumurmėjo Odinas.

Dua balsas pasidarė dar grie�tesnis.

�Taip, ma�inos, Odinai! Ma�inos, kurias kietakūniai i� prad�ių surenka, o paskui sunaikina. Gyvena tik jie, kietakūniai, tik jie. Apie tai jie beveik nekalba. O kam?

Jie ir taip �ino. Bet a� i�mokau m�styti, Odinai, ir i� atskirų u�uominų man i�ai�kėjo teisybė. Jie gyvena labai ilgai, bet galiausiai vis dėlto mir�ta. Dabar jau jie nebegali turėti vaikų � Saulės energija per silpna. Ir nors mir�ta retai, neturėdami vaikų, pama�u nyksta. Jie neturi jaunimo, kuris kurtų ka�k� nauja, atgaivintų gyvyb�, todėl senus, ilgai gyvenan�ius kietakūnius kamuoja nuobodulys. Ir k�, tu manai, jie daro, Odinai?�

,K�� neju�ia pasibaisėj�s paklausė Odinas, nelabai smagiai jausdamasis.

�Jie konstruoja mechaninius vaikus, kuriuos galima mokyti. Pats juk sakei, kad tau nieko nereikia, tik mokyti ir pa�iam mokytis, ir gal dar susilieti. Racionalai atitinka kietakūniu poreikius. Kietakūniai nesusilieja, mokytis jiems labai sunku, nes jie ir taip jau �ino be galo daug. Tai koks malonumas jiems belieka? Tiktai mokyti. Tam ir sukuriami racionalai � kad juos galima, būtų mokyti. Emocionalės ir globėjai � yra būtinos savaime atsinaujinan�ių ma�inų dalys, kurian�ios naujus racionalus. O naujų racionalų nuolatos vis reikia, nes seni pasidaro nebereikalingi, kai tik i�moksta visko, ko tik galima i�mokyti. Kai seni racionalai sukaupia visas įmanomas �inias, jie sunaikinami, bet jiems paguosti i� anksto kem�ama į galv� pasakėlė � girdi, jie �perein��.

O su jais, suprantama, �pereinan�ios� emocionalės ir globėjai. Juk po to, kai jie padeda pagrindus naujai triadai, i� jų nebėra jokios naudos.�

�Dua, to negali būti�,� i�stenėjo Odinas.

Jis neturėjo įrodymų, galin�ių paneigti t� beproti�k� i�sigalvojim�, bet buvo tvirtai įsitikin�s, jog ji klysta.

(Ta�iau ka�kur giliai sukirbėjo abejonė: o gal tas įsitikinimas jam įskiepytas? Ne, negali būti. Juk tuomet ir Dua būtų tuo įsitikinusi� Ar ji tuo ir skiriasi nuo kitų emocionalių, kad yra nerūpestingai pagaminta?.. Apie k� jis galvoja! Ne, jis toks pat pami�ėlis kaip ir jinai.) �Tu lyg ir susijaudinai, Odinai. Ar jau toks tu ir tikras, kad a� klystu? �inoma, dabar jie turi Pozitroninį Siurblį ir gaus energijos kiek tinkami. Jeigu ne dabar, tai labai greit. Netrukus jie vėl galės turėti vaikų. O gal jau ir dabar turi. Mink�takūnių ma�inų jau nebereikės, ir mes visi būsime sunaikinti� Ak, meld�iu atleisti! Mes visi pereisime.�

�Ne, Dua!�� nukirto Odinas, stengdamasis atvesti į prot� ne tiek j�, kiek save.�� Ne�inau, kur tu prisirankiojai tokių min�ių, bet kietakūniai ne tokie.

Mūsų nesunaikins.�

�Neapgaudinėk sav�s, Odinai. Jie būtent tokie. Dėl naudos jie pasiry�� sunaikinti tų �monių pasaulį � vis� visat�, jeigu reikės. Tai k� gi jiems rei�kia sunaikinti saujel� mink�takūnių, kurie jau nebereikalingi? Bet jie �iek tiek apsi�ioplino. Įvyko ka�kokia painiava, ir racionalo s�monė pateko į emocionalės kūn�. A� juk Kairioji Em, ar �inai? Vaikystėje mane taip erzindavo.

Bet a� ir i� tiesų Kairioji Em. Galiu m�styti kaip racionalas ir galiu jausti kaip emocional�. Ir a� panaudosiu savo ypatybes kovai su kietakūniais.�

Odinas nei�manė k� daryti. �inoma, Dua i�sikraustė i� proto, bet juk jai to nepasakysi. Reikia j� įkalbėti, kad grį�tų su juo namo.

�Dua, kai mes pereinam, mūsų nesunaikina�,� tvirtai pasakė jis.

�Tikrai? O kas gi atsitinka?�: �A�� a� ne�inau. Man regis, mes pereiname į kit� pasaulį, daug tobulesnį ir laimingesnį, ir tampame�

tampame� Na, daug geresni negu dabar.� Dua nusijuokė.

�I� kur tu i�traukei? �ia tau kietakūniai taip ai�kino?�

�Ne, Dua. A� pats priėjau toki� i�vad�. A� daug galvojau po to, kai tu mus palikai.�

�Tai galvok ma�iau ir nebūk toks kvailas,�� pasakė Dua.�� Varg�as Odinas! Sudie.�

Ir ji nusruveno tolyn, visai i�retėjusi. Dua atrodė labai pavargusi. �Palauk, Dua!�� su�uko Odinas jai pavymui.�� Nejaugi tu nenori pamatyti savo ma�ylės vidurinukės?�

Jinai neatsakė. �Kada grį�i?� Dua tylėjo.

Jis nebesekė paskui, tik nusimin�s �iūrėjo, kol ji pranyko tolumoje.

Odinas nesakė Tritui, kad buvo sutik�s Dua. Kam?

Nuo to karto daugiau jos nematė. Jis įprato vaik�tinėti palei emocionalių maitinimosi vietas, eidavo ir eidavo tenai, nors da�nai pastebėdavo, kad paskui jį į pavir�ių įsirab�dina globėjai ir įtariai spokso. (Lyginant su kitais globėjais Tritas atrodė intelektualinis gigantas.) Sulig kiekviena diena Odinas vis skausmingiau jautė Dua nebuvim�. Ir sulig kiekviena diena jis jautė vis augantį nesuvokiam� nerim�. Bet i� kur tas nerimas, niekaip negalėjo suprasti.

Kart� sugrį��s namo jis rado jo belaukiantį Losten�.

Lostenas mandagiai ir atid�iai klausėsi Trito, kuris rodė jam ma�yl� vidurinuk�, stengdamasis, kad tas lengvas dūmų kamuolėlis neprisiliestų kietakūnio.

��Taip, ji nuostabi, Tritai,�� pasakė Lostenas.�� Tai jos vardas Deralė?

��Derolė,� pataisė Tritas.�� Ne�inau, kada Odinas grį�. Jis dabar vis ka�kur klaid�ioja�

��A� �ia, Lostenai,�� skubiai pasakė Odinas.�� Tritai, būk geras, i�ne�k ma�yl�.

Tritas i�ne�ė Derol�, o Lostenas su ai�kiu palengvėjimu atsisuko į Odin� ir pasakė: � Turbūt tu labai patenkintas, kad u�baigėt triad�.

Odinas norėjo ka�k� mandagiai atsakyti, bet nieko doro nesugalvojo ir niūriai tylėjo. Vienu tarpu jis buvo pajut�s, kad tarp jo ir kietakūniu u�simezgė lyg ir draugystė, kad jis net ka�kuria prasme tapo lygus su jais ir gali dėstyti jiems savo mintis laisvai ir paprastai.

Ta�iau Dua beprotystė visk� apniaukė ir sugadino.

Odinas �inojo, kad ji klysta, ir vis dėlto dabar, Losteno akivaizdoje, jautėsi sukaustytas kaip kad senais laikais, kai manydavo es�s be galo menkas prie� juos, nelyginant� ma�ina?

��Matei Dua?�� paklausė Lostenas. Tai jau buvo rimtas klausimas, o ne mandagi pokalbio prad�ia.

��Tik vien� kart�, ger� (jis vos nepasakė �gerbiamas kietakūni�, kaip vaikas arba globėjas!) � tik vien� kart�, Lostenai. Ji nenori grį�ti namo.

��Ji turi grį�ti,�� tyliai pasakė Lostenas.

��Nei�manau, kaip j� priversti. Lostenas niūriai pa�velgė į jį.

��Ar tu �inai, k� ji daro? Odinas i�drįso pakelti į jį akis. Galbūt Lostenas su�inojo apie beproti�kas Dua teorijas? K� jis tuomet darys? Ir Odinas nieko neatsakė, tik judesiu parodė, kad ne.

��Juk ji neeilinė emocional�,� pasakė Lostenas.�� Tu gi �inai tai, Odinai?

��Taip,�� atsiduso Odinas.

��Tu irgi neeilinis, tik savaip, ir Tritas � taipogi.

Nemanau, kad pasaulyje atsirastų kitas globėjas, kuriam pakaktų dr�sos ir energijos nud�iauti akumuliatorių ir taip sumaniai jį panaudoti, kaip panaudojo Tritas. Jūsų trijulė sudaro toki� neįprast� triad�, kokių, mūsų manymu, dar nėra buv�.

��Dėkui.

��Bet pasirodo, jog tokioje triadoje slypi ir nemalonių netikėtumų, kurių nebuvome numat�. Mes norėjome, kad tu mokytum Dua, tikėdamiesi, kad tai pats �velniausias ir veiksmingiausias būdas pastūmėti j� atlikti savo funkcij�. Ta�iau nenumatėme, kad Tritui �aus į galv� atlikti tokį pasiaukojam� �ygdarbį, ir, atvirai kalbant, visai nelaukėme, kad nei�vengiama kitos visatos �ūtis padarys Dua tokį keist� poveikį.

��Man derėjo atsargiau atsakinėti į jos klausimus,�� liūdnai pasakė Odinas.

��Nebūtų padėj�. Ji pati moka su�inoti, kas jai rūpi.

O mes ir to nebuvome numat�. Man labai nesmagu, Odinai, bet turiu tau �tai k� pasakyti: Dua kelia mirtin� pavojų. Ji mėgina sustabdyti Pozitroninį Siurblį.

��Bet juk ji nepajėgs to padaryti! Negalės prie jo prieiti, o be to, neturi pakankamai �inių.

��Prieiti prie jo ji gali visai nesunkiai�� Lostenas nery�tingai patylėjo.�� Ji slapstosi uolienoje, kur mes negalime jos pasiekti.

Odinas ne i� karto suprato �ių �od�ių reik�m�. Jis sumi��s pralemeno: � Nė viena suaugusi emofcionalė niekada� Dua jokiu būdu�

��Deja. Ir nesigin�yk tu��iai� Ji gali prasiskverbti į bet kurį urv�. Nuo jos nieko nepaslėpsi. Dua i�studijavo �enklus, kuriuos mes gaudavome i� kitos visatos.

Tiesioginių įrodymų neturime, bet kitaip neįmanoma paai�kinti to, kas vyksta.

��O-o-o!�� į priekį ir atgal ėmė linguoti Odinas, visas patamsėj�s i� gėdos ir skausmo.�� Ir Estvaldas �ino apie tai?

��Kol kas ne, bet ilgainiui tikrai su�inos,�� niūriai atsakė Lostenas.

��Kam jai prireikė tų �enklų? � Ji ie�ko būdų pasiųsti prane�im� į an� visat�.

��Bet juk ji nemoka jų nei i��ifruoti, nei perduoti.

��Ji mokosi ir vieno, ir kito. Apie tuos �enklus Dua i�mano geriau u� patį Estvald�. Ji � itin pavojingas rei�kinys: m�styti sugebanti emocional�, kuri pasidarė nebesukontroliuojama.

Odinas krūptelėjo. Nebesukontroliuojama? Tartum kalbėtų apie ma�in�!

��Bet juk tai negali būti taip labai pavojinga,�� pasakė jis.

��Deja, gali. Dua i�siuntė vien� prane�im�, kuriame pataria toms būtybėms sustabdyti Pozitroninį Siurblį.

Jeigu jie sustabdys jį anks�iau, negu sprogs jų Saulė, nieko nebegalėsim padaryti.

��Bet juk tada�

��Reikia jai sutrukdyti, Odinai.

��Ta�iau� kaip? Jūs ketinate susprogdinti�� Jis u�sikirto.

Odinas miglotai prisiminė, kad kietakūniai turi ka�kokius įrengimus urvams uolienoje gr�ti � įrengimus, kuriais nustota naudotis prie� �imtus ciklų, kai ėmė ma�ėti pasaulio gyventojų skai�ius. O jeigu kietakūniai nusprendė surasti Dua akmenyje ir susprogdinti jį kartu su ja?

��Ne!�� kategori�kai pasakė Lostenas.�� Mes negalime padaryti Dua nieko blogo.

��Estvaldas galėtų�

��Estvaldas irgi negali padaryti jai nieko blogo.

��Tai kas gi bus?

��Viskas priklauso nuo tav�s, Odinai. Nuo tav�s vieno. Mes bejėgiai ir mums nieko nelieka, tik pasikliauti tavim.

��Manim? Bet k� a� galiu?

��Pagalvok,�� primygtinai tarė Lostenas.�� Pagalvok!

��Apie k�?

��Daugiau a� tau neturiu teisės nieko sakyti,�� skausmingai u�baigė Lostenas.�� Galvok! Laiko taip ma�ai.

Jis apsisuko ir i�ėjo � taip spar�iai, kaip kietakūniai niekad nevaik�to. Jis taip skubėjo, lyg būtų nepasitikėj�s savimi ir bijoj�s prasitarti.

Odinas bejėgi�kai �iūrėjo jam pridurmui, apimtas dvejonių ir baimės.

6b

Ir Odinas atėjo. Dar niekad jis nesruveno taip smarkiai. I� prad�ių jis pasikliovė Trito suvokimo jausmu, padidėjusiu atsiradus naujai ma�ylei, bet kai atstumas suma�ėjo, jo, kad ir ne tokia i�lavėjusi juslė, ėmė pagauti Dua impulsus. Jis jau pats jautė pavienius g�stan�ios jos s�monės blyksnius ir ver�ėsi į priekį, o Tritas i� paskutiniųjų skubinosi paskui dusdamas ir �ūk�iodamas: � Grei�iau! Grei�iau! Odinas rado Dua nualpusi�. Gyvybė joje vos ruseno, ir ji buvo pasidariusi visai ma�ulytė � kas galėtų pamanyti, kad suaugusi emocional� gali taip susitraukti.

��Tritai,�� paliepė jis.�� Ne�k �ionai akumuliatorių.

Ne ne! Neliesk jos. Ji taip i�retėjusi, kad jos negalima ne�ti. Jeigu jinai sulįs į grindis�

Į urv� rinkosi kietakūniai. �inoma, jie pavėlavo � juk jie nesugeba per atstum� pajausti kitų būtybių. Ne, jeigu ne jis ir Tritas, jie nebūtų spėj� jos i�gelbėti. Ir ji būtų perėjusi! Ne, ji i� tikrųjų būtų �uvusi, o su ja būtų �uv� kai kas neapsakomai svarbaus, apie k� ji nė neįtarė. Dabar Dua lėtai gėrė konservuot� energij�, o sykiu ir gyvyb�, o kietakūniai tylėdami stovėjo greta.

Odinas atsitiesė � Naujas Odinas, kuris visi�kai ai�kiai �inojo, kas vyksta. Piktu mostu jis nuvijo �alin kietakūnius� ir jie i�ėjo. Tylėdami. Neprie�taraudami.

Dua sukrutėjo.

��Ji atsigavo, Odinai?�� paklausė Tritas.

��Tyliau, Tritai,�� papra�ė Odinas.�� Dua, tu girdi mane?

��Odinas?�� plastelėjo jinai ir su�vok�tė:� Man pasirodė, kad a� jau perėjau.

��Ne, Dua, kol kas dar ne. Pirmiausia tu turi u�valgyti ir pailsėti.

��O Tritas irgi �ia?

��A� �ia, Dua,�� pasakė tas.

��Nereikia man�s gaivinti,�� pasakė Dua.�� Viskas baigta. A� padariau tai, k� norėjau. Pozitroninis Siurblys netrukus sustos. A� tuo tikiu. Ir mink�takūniai vėl bus reikalingi kietakūniams, ir kietakūniai pasirūpins jumis � bent jau vaikais.

Odinas nieko neatsakė ir mostu nutildė Trit�. Jis maitino Dua nedidelėmis porcijomis, i� lėto, labai i� lėto, su pertraukomis, kad ji galėtų pailsėti.

Dua murmėjo: � Gana, gana!

Jos substancija virpėjo vis smarkiau. Bet jis maitino j� toliau. Paskui pasakė: � Dua, tu suklydai. Mes ne ma�inos. A� tiksliai �inau, kas mes tokie. Bū�iau atėj�s pas tave anks�iau, jeigu bū�iau anks�iau su�inoj�s, bet a� supratau tiktai tada, kai Lostenas papra�ė man�s pagalvoti. Ir a� galvojau. Visas įsitemp�s. Ir vis dėlto tatai vos neįvyko per anksti.

Dua sudejavo, ir Odinas nutilo.

��Paklausyk, Dua,�� pasakė jis po kurio laiko.�� Mūsų pasaulyje i� tikrųjų yra tik viena gyvybės rū�is, ir gyvena jame tikrai tiktai kietakūniai. T� tu suvokei ir nesuklydai. Ta�iau tai visai dar nerei�kia, kad mink�takūniai � masinos, o ne gyvos būtybės. Mes priklausome tai pa�iai rū�iai. Mink�takūniai � tai pirminė kietakūniu forma. Mes ateiname į pasaulį kaip mink�takūniai, subr�stame kaip mink�takūniai, o paskui pereiname į kietakūniu form�. Supratai?

��Kaip? Kaip?�� sutrik�s tyliai paklausė Tritas.

��Palauk, Tritai,�� papra�ė Odinas.�� Ne dabar.

Paskui tu irgi suprasi. O kol kas a� ai�kinu tiktai Dua.

Jis matė, kaip Dua pama�u darosi matinė.

��Klausyk, Dua!�� pradėjo jis vėl.�� Kiekvien� kart�, kai mes susiliejame, kai susilieja bet kuri triada, mes sudarome kietakūnį. Kiekvien� kietakūnį sudaro trejybė, todėl jis ir kietas. Vis� t� laik�, kol būname susiliej� ir nieko nejau�iame, būname įgij� kietakūnio pavidal�. Bet tik laikinai, o paskui, susiliejimui pasibaigus, visk� u�mir�tam. Ir ilgai negalim pasilikti kietakūniais, mes privalome sugrį�ti į mink�t� būsen�. Ta�iau ilgainiui pereiname nuo vienos stadijos prie kitos. Kiekvieno ma�ylio atsiradimas �ymi toki� stadij�. Atsiradus tre�iam vaikui � ma�ylei emocionalei � atsiveria kelias į paskutin� stadij�, kai racionalo s�monėje, be kitų dviejų pagalbos, ima i�likti prisiminimai apie egzistavim� kietakūnio pavidalu. Tuomet, ir tiktai tuomet, jis pajėgia organizuoti tokį nepriekai�ting� susiliejim�, kuris sukurs kietakūnį ir u�tikrins triadai nauj� intelektualinį gyvenim�, skirt� �inių kaupimui. A� juk sakiau tau, kad perėjimas � tai tarytum naujas gimimas. Tuomet a� tik apgraibom buvau tai ap�iuop�s, bet dabar sakau t�, k� tvirtai �inau.

Dua �iūrėjo į jį, stengdamasi nusi�ypsoti.

��Kaip tu gali �itaip apgaudinėti save, Odinai?�� paklausė ji.�� Jeigu taip i� tiesų yra, tai kodėl kietakūniai tau anks�iau �ito nepasakė? O ir mums visiems taip pat?

��Jie negalėjo, Dua. Kadaise, labai seniai susiliejimas viso labo rei�kė kūno atomų susijungim�.

Vykstant evoliucijai, i� pirminių formų palaipsniui i�sivystė įvairūs s�monės tipai. Klausyk, Dua. Susiliejant susijungia ir s�monė, o �is procesas kur kas sudėtingesnis ir subtilesnis. Racionalas gali sujungti visų trijų s�mones teisingai ir visam laikui tik tuomet, kai yra tam subrend�s. O toji branda ateina, kai jis pats, niekieno nepadedamas, suvokia visa ko esm�, kai jo s�monė pagaliau ima aprėpti prisiminimus apie tai, kas vyko (susiliejimo metu. Jeigu racionalui paai�kintum visk� i� anksto, natūralaus vystymosi eiga būtų bevilti�kai sutrikdyta, jis jau nesugebėtų teisingai nustatyti momento nepriekai�tingam susiliejimui, ir naujas kietakūnis i�eitų netobulas. Kai Lostenas maldavo mane galvoti, jis labai rizikavo. Ir gali būti, kad� Nors a� tikiuosi� Matai, Dua, mes juk ypatingas atvejis. I� kartos į kart� kietakūniai rūpestingai derindavo triadas taip, kad atsirastų itin gabūs kietakūniai. Ir mūsų triada � geriausia i� tų, kurias jiems iki �iol buvo pavyk� sudaryti. O ypa� tu, Dua. Ypa� tu. Lostenas � tai susiliejusi triada, kurios ma�ylė vidurinukė buvai tu. Ka�kuri jo dalis buvo tavo globėjais. Jis stebėjo tave. Jis atvedė tave mums su Tritu.

Dua pasikėlė. Jos balsas pasidarė beveik normalus.

��Odinai! Tu visk� sugalvojai, norėdamas mane nuraminti? Tritas u�bėgo Odinui u� akių: � Ne, Dua! A� irgi tai jau�iu. Taip, jau�iu. A� ne visai suprantu k�, bet a� tai jau�iu.

��Jis sako ties�, Dua,�� pasakė Odinas.�� Ir tu tai pajusi. Argi tu neprisimeni nors �iek tiek, kaip mes buvome kietakūniu per susiliejim�? Argi tu nenori dar kart� susilieti? Paskutinį kart�? Patį paskutinį?

Jis padėjo jai atsikelti. Dua jau buvo apėm�s įkar�tis, ir ji nenorom pradėjo retėti.

��Jeigu tu pasakei ties�, Odinai,�� i�tarė ji dusdama,�� jeigu mes turime tapti kietakūniu, tai i� tavo �od�ių sprend�iu, kad jis bus ka�kuo labai svarbus.

Juk taip?

��Pats svarbiausias. Pats geriausias, koks kada nors buvo sukurtas. A� neperdedu� Tritai, stokis �ia. Mes nesiskirsime, Tritai. Mes būsime kartu, kaip kad visada norėjome. Ir Dua taip pat. Ir tu taip pat, Dua.

��Tada mes galėsim įtikinti Estvald�, kad Siurblį reikia sustabdyti,�� pasakė Dua.�� Mes priversim.:.

Susiliejimas prasidėjo. Į kambarį vienas po kito ėjo kietakūniai. Odinas vos į�iūrėjo juos, nes jau jungėsi su Dua.

�is susiliejimas nebuvo pana�us į ankstesniuosius � nei svaiginan�ios palaimos, nei gyvenimo d�iaugsmo, tiktai nenutrūkstantis, ramus, nesutrikdomas procesas.

Odinas jautė, kaip sueina su Dua į vien� daikt�, ir visas pasaulis tarytum plūsteli į jį-j�� Pozitroniniai Siurbliai vis dar veikė � jis-jinai t� ai�kiai jautė. Kodėl jie nesustoja?

Jis buvo taipogi ir Tritas � jo-jos-jo s�mon� u�plūdo skaud�ios netekties pajautimas. O, mano ma�yliai�

Ir jis suriko � paskutinis riksmas, pagimdytas dar Odino s�monės, bet balsas ka�kodėl jau Dua: � Ne, mes negalėsim sustabdyti Estvaldo! Estvaldas � tai mes. Mes�

Riksmas, kuris buvo Dua ir nebe Dua, nutrūko � Dua liovėsi egzistavusi. Ir daugiau niekuomet nebebus Dua. Ir Odino. Ir Trito. Niekuomet.

1

Selen� Lindstrem nusi�ypsojo profesionalia �ypsena ir nu�ingsniavo toliau. Lengva spyruokliuojanti jos eisena nebestebino turistų, ir dabar jiems jau ėmė rodytis, kad �i neįprasta maniera savoti�kai grak�ti.

��Laikas u�k�sti!�� d�iaugsmingai paskelbė ji.�� Pusry�iai vien i� vietinių produktų, gerbiamos ponios ir ponai. Skonis gal bus kiek netikėtas, bet viskas labai maistinga� Pra�om �ia, sere. Esu tikra, jūs neprie�tarausite, jeigu pasodinsiu jus prie damų.

Luktelkite valandėl�. Visiems u�teks vietų� Labai gaila, bet patiekalas tiktai vienas, ta�iau gėrimus galite u�sisakyti kokius pageidaujate. �iandien jautiena� Ne ne. Ir skonis, ir substancija sukuriama dirbtinai, ta�iau bendras rezultatas puikus, galite manimi pasikliauti.

Paskui ji atsisėdo pati ir neju�ia tyliai atsiduso � netgi meilinga jos �ypsena ma�umėl� priblėso.

Vienas turistas atsisėdo prie�ais.

��Galima?�� paklausė jis.

Selen� pervėrė jį įdėmiu vertinan�iu �vilgsniu. Jis atrodė nekenksmingas, o ji turėjo pakankamai pagrindo pasikliauti savo į�valgumu.

��Pra�om pra�om!�� atsakė ji.�� Bet juk jūs, man regis, �ia ne vienas?

Jis papurtė galv�.

��Ne. A� vienas. Bet, �iaip ar taip, �emek�lių draugija man�s nevilioja.

Selen� vėl pasi�iūrėjo į jį. Kokių penkių de�im�ių, veidas pavarg�s, bet akys �vitrios ir protingos. Na ir, �inoma, tikras gremėzdas � �emie�iai, pirm�kart pakliuv� į Mėnulio traukos s�lygas, visuomet taip atrodo.

� �emek�liai � grynai Mėnulio �argonas, ir be to, grubokas.

��A� juk pats i� �emės,�� atsakė jis,�� todėl, manau, turiu teis� jį vartoti. Bet, �inoma, jeigu jums nemalonu�

Selen� tik patraukė pe�iais, lyg norėdama pasakyti:,Kas man!�

Jos akys buvo rytieti�kai įkypos kaip daugumos Mėnulio merginų, plaukai prinokusių kvie�ių geltonumo, o nosis kiek stamboka. Ji buvo neabejotinai patraukli, nors ir nepasi�ymėjo klasikiniu gro�iu. �emietis �iūrėjo į �enkliuk� su jos vardu ant kairiosios ne itin didelės sta�ios krūties. Ji nusprendė, kad jis i� tikrųjų �iūri į �enkliuk�, nors, �viesai krentant tam tikru kampu, bliuzelė kone kiaurai persi�vietė, o po ja daugiau nieko nebuvo.

��Ar �ia daug Selenų? � paklausė jis,�� O taip! �imtai. Taipogi Sintijų, Dianų ir Artemid�ių. Bet Selenų įkyriai daug. Pusė i� tų, kurias a� pa�įstu, pasidarė Selėmis, o kita pusė � Lėnomis.

��O jūs kaip?

��Niekaip. A� esu Selen�. Visi trys skiemenys. Se-le- na,�� i�tarė ji, pabrė�dama kir�iuot� skiemenį.� Taip mane vadina visi, kurie apskritai kreipiasi į mane vardu.

�emietis �yptelėjo � ka�kaip nevykusiai, tartum labai retai t� darytų.

��O jeigu kas paklausia, k� bendra jūs turite su sėlenomis?..

��Tai daugiau jau nieko nebeklausia,�� nukirto ji.

��Bet vis dėlto klausia?

��Kvailių niekad netrūksta.

Prie jų staliuko priėjo padavėja ir mikliai i�dėliojo patiekalus.

�emie�iui tatai padarė įspūdį. Jis pasisuko į padavėj� ir pasakė: � Jūs juos tarytum nuskraidinate.

Padavėja nusi�ypsojo ir nuėjo prie kito staliuko.

��Tik nebandykite jos pamėgd�ioti,�� tarė Selen�.� Ji pripratusi prie mūsų svorio jėgos ir moka ja naudotis.

��Jūs norite pasakyti, kad a� visk� i�mes�iau?

��Sukeltumėte didelį �urmulį, ir tiek.

��Na, gerai, nebandysiu.

��Kas nors vis tiek pabandys. Lėk�tė nuplaniruos ant grindų, o kiti bandys j� pagauti, ir devyni i� de�imties nuvirs nuo kėd�ių. A� visados juos įspėju, bet tai nepadeda, ir varg�eliai po to tik dar nepatogiau jau�iasi.

O visi kiti kvatoja � visi kiti turistai, �inoma, nes mes jau tiek sykių �itai matėm, kad nebejuokinga, o, be to, paskui visk� reikia valyti. �emietis atsargiai kėlė �akut� prie burnos.

��Teisingai jūs sakėte. Net menkiausias judesys reikalauja pastangų.

��Greit apsiprasite. Bent jau su tokiais nesudėtingais darbais kaip valgymas. Vaik��ioti bus sunkiau. Nesu ma�iusi �emie�io, kuris �ia laisvai bėgiotų. I� tikrųjų laisvai.

Kurį laik� jie valgė tylėdami. Paskui jis paklausė: � O k� rei�kia ta �L�? Jis vėl �iūrėjo į jos �enkliuk�. Jame buvo para�yta: �Selen� Lindstrem L.�.

��Tai papras�iausiai rei�kia Luna,�� abejingai atsakė ji.�� Kad skir�iausi nuo imigrantų. A� �ia gimiau.

��I� tikrųjų?

��O kas �ia keista? �monės �ia dirba jau daugiau kaip penkiasde�imt metų. Ar jūs manot, kad jie negali turėti vaikų? Yra net tokių, kurie jau turi anūkų.

��O kiek jums metų?

��Trisde�imt dveji.

Jis nuo�ird�iai nustebo, o paskui sumurmėjo: � Ak taip, �inoma.

��Vadinasi, jūs suprantate? Daugumai �emie�ių tenka ai�kinti, kaip �ia yra.

� �inau bent jau tiek, kad daugelis i�orinių senatvės po�ymių atsiranda svorio jėgai nugalėjus audinius � �tai kodėl vysta skruostai ir krūtys. Kadangi svorio jėga Mėnulyje lygi vienai �e�tajai �emės svorio jėgos, tai i� tiesų nesunku suprasti, kodėl �monės ilgai atrodo jauni.

��Bet tiktai atrodo,�� pasakė Selen�.� Tai nerei�kia, kad mes esame nemirtingi. �monės gyvena �ia ma�daug tiek pat kiek �emėje, bet senatvėje dauguma jau�iasi geriau.

��Jau ir tai neblogai� Bet lazda, �inoma, turi du galus, ar ne?�� jis pirm�kart gurk�telėjo kavos.�� Jūs turite gerti �tai �it�� nebaigė jis, ie�kodamas tinkamo �od�io, bet taip jo ir nesurado.

��Mes galėtume atsigabenti produktų ir gėrimų i� �emės,�� pralinksmėjusi pasakė ji,�� bet to pakaktų viso labo saujelei �monių ir labai trumpam. Nėra prasmės taip daryti, kai mums reikia parsiskraidinti tiek svarbių krovinių. Be to, jau pripratom prie �ito marmalo� Ar jūs buvote parink�s dar taiklesnį �odį?

��Ne kavai,�� atsakė jis.�� Ketinau pataupyti jį �itam patiekalui. Bet marmalas puikiai tinka� Sakykite, mis Lindstrem, kodėl mūsų kelionės programoje nenumatyta ap�iūrėti sinchrofazotrono?

��Sinchrofazotrono?�� ji jau baigė gerti kav� ir �valgėsi aplink � tartum svarstydama, ar jau laikas kilti nuo stalo ir surinkti vis� grup�.� Tai �emės nuosavybė ir neįeina į turistinį mar�rut�.

��Jūs norite pasakyti, kad Mėnulio gyventojai prie jo neprileid�iami?

��Ne ne! Nieko pana�aus. Prie jo dirba daugiausia mėnulie�iai. Ta�iau instrukcijas gauname i� �emės. O turistų liepta neleisti.

��A� taip norė�iau jį pamatyti!�� Neabejoju�� pasakė ji.�� Jūs atne�ėt man laim� � nė viena lėk�tė ir nė vienas turistas neatsidūrė ant grindų.

Ji atsistojo ir paskelbė: � Ponai ir ponios, i�vykstame po de�imties minu�ių.

Pra�om palikti indus savo vietose. Kam reikia pasitvarkyti � tualeto kambariai jūsų paslaugoms.

Netrukus vyksime į maisto fabrikus, ten gaminami produktai, kurių jūs �iandien paragavote.

2

Sėlenos butukas buvo nedidelis � viskas �ia pat.

Nors i� pirmo �vilgsnio ir neatrodė. Trijuose panoraminiuose languose �ibėjo �vaig�dės, kurios pama�u ir netvarkingai judėjo, sudarydamos nesamus �vaig�dynus. Norėdama Selen� galėjo priartinti juos nelyginant per teleskop�.

Beronas Nevilis nekentė tų langų. Jis visada piktai juos i�jungdavo: �Kaip tu gali juos pak�sti? Kiek pa�įstu �monių, tik tau vienai gali patikti tokie neskoningi dalykai. Juk �itų ūkų ir �vaig�d�ių spie�ių tikrovėje netgi nėra!�

Selen� tik abejingai patraukdavo pe�iais:,O k� rei�kia tikrovė? I� kur tu �inai, kad tie �vaig�dynai, kuriuos mes matome, tikrovėje yra? Be to, jie man suteikia laisvės ir dinamizmo pojūtį. Nejaugi a� negaliu įsirengti savo buto taip, kaip man norisi?�

Tada Nevilis bambėdamas po nosim eidavo vėl įjungti langų, o Selen� sakydavo: �Palik juos ramybėje!�

Baldai kambaryje buvo apvalių formų, sienų pie�inys kuo papras�iausias, fonas �velnus. Niekur jokio �enklo, kad �ia kas nors gyvena.

�Gyvieji �emėje,�� sakydavo Selen�.� O �ia � Mėnulis.�

T� vakar� grį�usi namo, ji, kaip ir tikėjosi, rado Nevilį, kuris susim�st�s tysojo ant nedidukės ku�etės.

Sandalas nukrit�s gulėjo ant grindų, o pilvas vir� bambos buvo nuėj�s raudonais dry�iais nuo kasymo.

��Ar nei�virtum kavos, Beronai?�� papra�ė ji, o paskui, grak��iai i�sirietusi, i�sinėrė i� drabu�ių ir nuspyrė juos į kamp�.� Kaip gera visk� nusimetus,�� su palengvėjimu atsiduso.�� Blogiausia �iame darbe, kad reikia rengtis kaip �emek�lei.

Nevilis, jau nuėj�s prie virtuvės ni�os, nieko neatsakė. Ne pirm� kart� jis �itai girdi.

��Kodėl tave taip blogai aprūpina vandeniu?�� paklausė jis.�� Vos la�a.�� Tikrai? Matyt, būsiu pereikvojusi. Pakentėk, tuoj pribėgs.

��Turėjai darbe nemalonumų? Selen� patraukė pe�iais.

��Ne. Tas pats per t� patį. �iūri, kaip jie svirdinėja, kaip vaizduoja, kad maistas jiems ne �lyk�tus, o patys, �inau, vis spėlioja, ar jiems bus pasiūlyta nusirengti�

Bjauru net pagalvoti.

��Tu jau, regis, pradėjai puikti?�� pasakė jis, ne�damas du ma�us puodelius kavos prie staliuko.

� �iuo atveju tai visai pateisinama. Susirauk�lėj�, apdrib�, pilvoti ir knib�dėte knib�da mikroorganizmų.

Karantinas nieko negelbsti � jie vis tiek pilni mikroorganizmų� O kas pas tave naujo?

Beronas palingavo galv�. Kaip mėnulietis, jis buvo kresnokas, o įprotis nuolatos būti susiraukus teikė jo veidui niūraus grėsmingumo. Jeigu ne tai, pagalvojo Selen�, jis būtų netgi nepaprastai gra�us.

��Nieko ypatingo,�� atsakė jis.�� Tebelaukiame pasikei�iant atstovo. Pirmiausia reikia i�tirti, kas per vienas tasai Got�teinas.

��Ar jis gali sukliudyti?

��Ne daugiau, negu mums kliudo iki �iol. Ir k� pagaliau jie mums gali padaryti? Atsiųsti �nip�?

�emek�lį pa�insi i� tolo,�� atsakė jis, bet balse vis tiek buvo justi nerimas. Selen� siurbtelėjo kavos ir įdėmiai pasi�iūrėjo į jį.

��Gali pasitaikyti mėnulie�ių, kurie �irdy �emek�liai.

��Taip, bet kaip tu juos atskirsi? Kartais man atrodo, kad a� negaliu pasitikėti netgi� Na, bet tiek to. Gai�tu marias laiko prie savo sinchrofazotrono projekto ir nieko negaliu pasiekti. Vis atsiranda skubesnių darbų.

��Turbūt jie tavim nepasitiki, be reikalo juos kaltini.

�inosi, kaip slampinėti nutaisius s�mokslininko min�.

��A� visai taip nedarau. Su did�iausiu malonumu palik�iau t� sinchrofazotron� ir niekados nebesugrį��iau, bet tada tai jiems tikrai pasidarytų įtartina� Jeigu tu taip begėdi�kai eikvoji vandenį, Selen�, tai apie antr� puodelį nėra ko nė galvoti?

� �inoma, kad nėra ko. Bet jeigu jau tu �itaip, tai ir pats padėjai man jį eikvoti. Praeit� savait� dukart maudeisi du�e.

��A� duosiu tau talon� vandeniui. Nemaniau, kad tu visk� skai�iuoji.

��Ne a�, o vandens skaitiklis.

Ji baigė gerti kav� ir susim�s�iusi �iūrėjo į puodelio dugn�. � Jie visada raukosi, gerdami mūsų kav�. A� turiu galvoje turistus. Niekaip nesuprantu kodėl. Man ji labai gardi. Ar esi ragav�s �emės kavos, Beronai?

��Ne,�� trumpai atsakė tas.

��O a� kart� ragavau. Vienas turistas slapta buvo atsigaben�s pakelį � kaip jis sakė, tirpstan�ios kavos.

Pasiūlė man mainais į �inai k�� Jo manymu, vertė ma�daug atitiko.

��Ir tu jos įsigijai?

��Man buvo labai smalsu. Karti ir su metalo prieskoniu. Pasi�lyk�tėjau. Paskui a� pasakiau jam, kad Mėnulyje mi�rios santuokos u�draustos, ir jis pats bematant susiraukė ir atvėso.

��Niekad man �ito nepasakojai. Ar jis mėgino k� nors daryti?

��O kas tau rūpi? Ne ne, nieko jis nemėgino.

Antraip, neprat�s prie mūsų svorio jėgos, būtų nulėk�s nuo �ia iki koridoriaus Nr. 1.

Patylėjusi ji pridūrė: � Beje, �iandien a� prisiviliojau dar vien� �emek�lį.

Labai norėjo prie man�s atsisėsti.

��Ir k� gi jis tau pasiūlė mainais į ��inai k��, kaip kad tu kukliai i�sirei�kei?

��Jis tik sėdėjo, ir tiek.

��Ir spoksojo į tavo krūtin�?

��Tam ji ir yra, bet jis nespoksojo. Jis �iūrėjo į mano �enklelį� Bet ar tau ne vis tiek, kas jam rūpėjo? Ma�a ko galima norėti, a� nebūtinai turiu tuos norus vykdyti.

O gal manai, man parūpo u�megzti roman� su �emie�iu? Pasi�iūrėti kaip jis bevilti�kai stengiasi įveikti neįprast� svorio jėg�? Taip, pana�ių atvejų yra buv�, tik ne man, ir �iaip negirdėjau, kad i� to būtų kas doro i�ėj�. Ar dabar jau visk� i�siai�kinom? Galiu sugrį�ti prie �emie�io? Kuriam jau apie penkiasde�imt. Ir kuris nespinduliavo gro�iu net ir būdamas dvide�imties� Nors reikia pripa�inti, jis gan įdomus.

��Gerai gerai. Jo i�vaizda man�s nedomina. Na tai k� jis?

��Teiravosi apie sinchrofazotron�!

Nevilis pa�oko, ma�umėl� susverdėj�s, kas nei�vengiama, esant nedidelei svorio jėgai.

��Ko būtent jis klausė?

��Nieko. Ko tu taip susijaudinai? Pra�ei, kad pasako�iau visk� apie turistus, kurie kuo nors i� kitų i�siskiria. �is kaip tik ir i�siskyrė. Niekas anks�iau nėra man�s klausinėj�s apie sinchrofazotron�.

��Ai�ku,�� jis patylėjo, o paskui jau ramiai paklausė: � Kodėl jis domėjosi sinchrofazotronu?�� Neturiu menkiausio supratimo. Tiesiog paklausė, ar negalėtų jo ap�iūrėti. Gal tai turistas, kuris domisi mokslu? Nors man atrodo, kad jis papras�iausiai stengėsi mane sudominti.

��Tikiuosi, jam pavyko. Kokia jo pavardė?

��Ne�inau. Neklausiau.

��Kodėl?

��Todėl, kad jis man nerūpėjo. Ar tu norėtum, kad būtų atvirk��iai? Tarp kitko, tas jo klausimas kaip tik rodo jį esant turist�. Jeigu jis būtų fizikas, tai neklaustų.

Jau būtų tenai.

��Brangioji mano Selen�,� pasakė Nevilis.�� Vis dėlto pradėkime nuo prad�ios. Susiklos�ius tokioms aplinkybėms, kokios yra dabar, mus domina kiekvienas, kuris teiraujasi apie sinchrofazotron�. Ir kodėl jis klausia būtent tav�s?�� Nevilis greitu �ingsniu perėjo skersai kambarį, tartum norėdamas i�sikrauti.�� Tu tokius dalykus i�manai. Ar jis tau pasirodė įdomus?

��Kaip vyras?

��Neapsimetinėk, Selen�,� tu puikiai supranti, apie k� a� kalbu!

� Įdomus,�� nenoriai atsakė Selen�,� net jaudinantis. Kodėl � ne�inau. Jis nieko nepasakė. Nieko nepadarė.

� Įdomus ir jaudinantis, ar ne? Tuomet tau reikia susitikti su juo dar sykį.

��Ir k� padaryti?

��K� a� �inau? �ia tavo reikalas. Su�inok pavard�.

I�siai�kink visk�, kas įmanoma. Proto ir gabumų turi pakankamai, tad i��niuk�tinėk visk�, k� gali.

��Ai�ku,�� pasakė ji.�� Nurodymai i� auk��iau. Bus padaryta.

3

Dyd�iu �emės atstovo butas nė kiek nesiskyrė nuo bet kurio mėnulie�io. Mėnulyje nebuvo vietos � netgi vald�ios atstovams i� �emės; nebuvo jokios prabangos � netgi simboli�kos. Ir patiems garsiausiems �emie�iams būtų tek� susitaikyti su tuo faktu, kad Mėnulyje gyvenama giliai po planetos pavir�iumi, kur svorio jėga labai nedidelė.

� �mogų formuoja aplinka!�� atsiduso Luisas Montesas.�� A� i�gyvenau Mėnulyje dvejus metus, ir kartais man kildavo noras pasilikti �ia ilgėliau, bet�

Metai jau nebe tie. Neseniai perkopiau ketvirt� de�imtį, ir jeigu neketinu pasilikti �ia visam laikui, tai turiu i�vykti tuoj pat. Antraip nebepajėgsiu priprasti prie normalios svorio jėgos.

Konradui Got�teinui buvo viso labo trisde�imt ketveri, bet atrodė jis dar jaunesnis. Veidas platus, apvalainas, grubių bruo�ų � gyva �emek�lio karikatūra.

Stambus nebuvo � stambių į Mėnulį �emie�iai nesiųsdavo � tad galva, lyginant su kūnu, atrodė didoka.

��Jūs lyg ir atsipra�inėjate,�� pasakė jis tarpplanetine kalba su �iek tiek kitokiu akcentu negu Monteso.

��Tikrai tikrai,�� sutiko Montesas. (Gilių rauk�lių i�vagotas Monteso veidas atrodė kone tragikomi�kas �alia gera�irdi�kos Got�teino fizionomijos.) � Ir dėl dviejų prie�as�ių. Man nesmagu palikti Mėnulį � �ia tiek viliojan�ių ir įdomių dalykų. Ir nesmagu, kad taip yra; gėda, kad lyg ir nenoriu vėl u�sikrauti �emės na�tos � gravitacijos ir viso kito.

��Taip, įsivaizduoju, kad ne taip paprasta pakelti tas papildomas penkias �e�t�sias. A� Mėnulyje tik kelios dienos ir jau pajutau, kad viena �e�toji �emės svorio jėgos � puikus dalykas.

��Viskas jums ims atrodyti kitaip, kai sutriks vir�kinimas ir teks misti mineraliniu aliejum,�� atsidus�s pasakė Montesas.�� Ta�iau tas viskas praeis� Bet nors ir jau�iatės lengvai, nepatar�iau vaizduoti grak��ios gazelės. Tai yra menas.

��Suprantu.

��Jūs tik taip manot, kad suprantate, Got�teinai. Dar nematėte kengūros �uoliukų, ar ne?

��Ma�iau per televizij�.

��Ma�a. Reikia pa�iam pamėginti. �is būdas geriausias, norint greitai keliauti lygiu Mėnulio pavir�iumi. Atsispiriate abiem kojomis ir padarote nelyginant �uolį į tolį �emėje. Ore i�tiesiate kojas į priekį, o prie� pat atsispirdamas vėl sulenkiat ir paskui vėl atsispiriate ir taip toliau. Pagal �emės standartus greitis neatrodo didelis, esant tokiai svorio jėgai, bet kiekvienas �uolis į or� � jeigu taip galima pavadinti � siekia gerus �e�is metrus ir reikalauja minimalaus raumenų įtempimo. Toks jausmas, kad skrendi�

��Ar jūs bandėt? Mokat �uoliuoti?

��Taip, band�iau, bet �emie�iui vis tiek gerai nei�eina. Man pavykdavo padaryti penkis �uoliukus i� eilės � pakankamai, kad pasijustum skrend�s ir u�sinorėtum dar. Bet kaip tik tada būtinai apsi�ioplini, per daug sulėtini arba pagreitini temp�, ir pus� mylios ritiesi kūlio. Mėnulie�iai mandagūs ir niekad nesijuokia. Jiems, �inoma, lengva. Pradeda nuo ma�umės ir daro t� visai natūraliai.

��Tai jų pasaulis. Įsivaizduokite, kaip jie jaustųsi �emėje.

��Jie niekados neatvyks į �em�. Negali. �ia prasme mes u� juos prana�esni. Galime gyventi ir Mėnulyje, ir �emėje. Jie gali gyventi tiktai Mėnulyje. Kartais mes apie tai u�mir�tame, nes painiojame mėnulie�ius su grantais.

��Su kuo?

��Taip jie vadina imigrantus i� �emės. Tuos, kurie daugma� pastoviai gyvena Mėnulyje, bet gim� ir u�aug� �emėje. Imigrantai, ai�ku, gali sugrį�ti į �em�, bet tikrų mėnulie�ių kaulai bei raumenys nebeatlaikytų �emės svorio jėgos. Mėnulio istorijos prad�ioje dėl to buvo kil� tikrų tragedijų.

��Tikrai?

��Deja. Buvo tėvų, kurie grį�o į �em� su Mėnulyje gimusiais vaikais. Ka�kaip u�mir�tame apie tai. Tais metais mes i�gyvenome kriz�, kurios fone keleto vaikų mirtis neatrodė labai reik�minga. Tre�iojo de�imtme�io pabaigoje visi buvo susirūpin� katastrofi�ka pasaulio padėtim ir jos pasekmėmis. Bet �ia, Mėnulyje, �monės prisimena kiekvien� mėnulietį, neatlaikiusį �emės svorio jėgos� �itaip jie, man regis, palaiko iliuzij� apie savo atskir� ir savaranki�k� pasaulį.

��A� maniau,�� pasakė Got�teinas,�� kad gavau �emėje vis� reikaling� informacij� apie Mėnulį, bet matau, kad teks dar labai daug su�inoti.

��I�studijuoti Mėnulį, remiantis tais duomenimis, kurie pasiekia �em�, neįmanoma, todėl palieku jums i�samų reziumė, kokį ir a� gavau �ionai atvyk�s. Mėnulis pasirodys jums �avingas, bet teks ir pasikankinti. Ka�in ar ragavote �emėje �ionyk�tį maist�, o i� apra�ymų vis tiek nesusidarysi tikro vaizdo� Gausite jį pamėginti.

U�sisakinėti produktus i� �emės būtų nei�mintinga. Mes valgome ir geriame vietinės gamybos produktus.

��Jūs dvejus metus jais maitinotės. Manau, ir a� i�gyvensiu.

��A� ne pastoviai jais maitinausi. Kartas nuo karto mes privalome po kelet� dienų praleisti �emėje. Būtinai � nori nenori. Jums turbūt sakė apie tai.

��Taip, sakė,� atsiliepė Got�teinas.

��Kad ir darytumėte �ia visus pratimus, vis tiek kartkartėmis būtina pajusti piln� svorio jėg� � tiesiog priminti savo kaulams ir raumenims, k� tai rei�kia. O kai būsite �emėje, atsivalgysite. Pasitaiko, pavyksta �į t� ir atsive�ti.�� Mano lagamin�, �inoma, kruop��iai i�nar�ė,� pasakė Got�teinas,�� bet pasirodė, kad ki�enėje turėjau dė�el� jautienos konservų, apie kuriuos buvau u�mir��s, o muitininkai nepastebėjo.

Montesas droviai �yptelėjo ir nery�tingai paklausė: � A� įtariu, kad jūs ketinate pasidalinti ja su manim?

��Ne!�� i�kilmingai parei�kė Got�teinas, surauk�s savo didel� it bumbulas nosį.� A� ketinau, kupinas paties kilniausio tragizmo, paskelbti: ��tai, Montesai, suvalgyk konservus pats! Tau jų labiau reikia!�� tardamas �iuos �od�ius jis u�sikirto, nes nebuvo prat�s vartoti vienaskaitos antro asmens tarpplanetinėje kalboje.

Montesas i�si�iepė dar pla�iau, bet netrukus surimtėjo. Jis papurtė galv�.

��Ne, po savaitės a� galėsiu valgyti bet kokį �emės patiekal�. O jūs negalėsit. Artimiausiais metais jūs tik kada ne kada galėsit jais pasid�iaugti, ir jums pernelyg ilgai teks gailėtis �iandieninio dosnumo. Pasilikite sau vis� dė�el� pra�au. Nenoriu, kad po to pradėtumėt man�s neapk�sti.

Montesas kalbėjo rimtai, u�dėj�s pa�nekovui rank� ant peties, �iūrėdamas tiesiai jam į akis.

��Be to,�� pridūrė jis,�� mūsų laukia labai svarbus pokalbis, tik a� vis atidėliojau jį, nei�manydamas, kaip pradėti, o �i dė�elė būtų puiki dingstis dar sykį jį atidėti.

Got�teinas bematant įsidėjo konservus. Jis ir norėdamas nebūtų nutais�s rimto veido, bet u�tat jo balsas pasidarė santūrus ir grie�tas.

��Vadinasi, yra ka�kas, ko jūs negalėjote para�yti savo prane�imuose į �em�?

��A� mėginau, Got�teinai, bet ar a� pats nemokėjau formuluoti, ar �emėje nenorėta suprasti mano u�uominų, tik viskas tuo ir baigėsi. Gal jums geriau pavyks. A� jums to linkiu. Todėl ir nepra�iau prat�sti savo kadencijos, atsakomybė pernelyg didelė, o man nepavyko įtikinti �emės.

��Sprend�iant i� jūsų kalbos, atrodo, jog tai ka�kas labai svarbaus.

��Norė�iau, kad ir kitiems taip atrodytų. O i� tiesų visa tai kvailokai skamba. Mėnulio kolonij� sudaro viso labo de�imt tūkstan�ių �monių. Tikrų mėnulie�ių nėra nė pusės. Jiems trūksta resursų, jiems ank�ta, jų pasaulis toks at�iaurus, ir vis dėlto� vis dėlto�

��Ir vis dėlto?�� paragino jį Got�teinas.

� �ia ka�kas vyksta� A� tiksliai ne�inau kas, bet tai gali būti pavojinga,�� Kas gali būti pavojinga? K� jie gali padaryti?

Paskelbti �emei kar�? � atrodė, kad Got�teinas vos sulaiko �ypsen�.

��Ne ne. Viskas kur kas subtiliau.�� Montesas persibraukė ranka veid� ir nervingai pasitrynė akis.�� Kalbėsiu atvirai. �emė i�sikvėpė.

��Kaip tai?

��O kaip jūs tatai pavadintumėt? Ma�daug tuo laiku, kai Mėnulyje apsigyveno pirmoji kolonija, �emė patyrė Did�i�j� Kriz�. Manau, nereikia apie tai priminti.

��Ne, nereikia,�� atsakė Got�teinas niūriai.

��Dabar jau nebe �e�i milijardai gyventojų, o du.

��Bet juk �emei pasidarė lengviau, ar ne?

��Taip, be abejo, tik ver�iau tas skai�ius būtų buv�s suma�ėj�s kokiu nors kitokiu būdu� Po Krizės atsirado nepasitikėjimas technika, baisi apatija, įsitikinimas, kad bet kuri� naujov� visada lydi nepageidautinos pasekmės. Daug �adantys, ta�iau pavojingi tyrinėjimai buvo nutraukti vien i� baimės rizikuoti.

��Man regis, jūs kalbate apie genetinės in�inerijos problem�?

��Taip, tai pats akivaizd�iausias pavyzdys, tik jis ne vienintelis,�� su kartėliu pasakė Montesas.

��Atvirai kalbant, dėl genetinės in�inerijos man nė kiek neskauda �irdies. Tai buvo i�tisa nesėkmių grandinė.

��Mes atsisakėme intuityvizmo.

��Bet juk taip ir liko neai�ku, kiek bus i� jo naudos, o galimi minusai buvo akivaizdūs� Tarp kitko, o kaipgi pati Mėnulio kolonija? Juk ji nėra stagnacijos �emėje rodiklis.

��Būtent rodiklis!�� kar�tai u�gin�ijo Montesas.�� Mėnulio kolonija � praeities liekana, prie�krizinio periodo palikimas, paskutinis bevilti�kas �monijos ver�imasis į priekį prie� didįjį atsitraukim�.

��Labai jau dramati�kai skamba.

��Bet taip yra. �emė atsitraukė, �monija atsitraukė � i�skyrus Mėnulį. Mėnulio kolonija yra �emės avangardas ne tik fizine, bet ir psichologine prasme. Tai pasaulis, kuriame nėra lengvai pa�eid�iamo gyvosios gamtos audinio, kur galima nebijoti sutrikdyti trapi� sudėtingos aplinkos pusiausvyr�. Visa, kas būtina �mogui, �ia sukurta paties �mogaus. Mėnulio pasaulis nuo prad�ios iki pabaigos � �mogaus rankų padarinys.

Jis neturi praeities.

��Na ir kas toliau?

� �emėje mums pakerta sparnus pastoralinės praeities ilgesys� praeities, kuri niekada neegzistavo, o jeigu ir egzistavo, tai jau niekuomet nebegrį�. Tam tikrais at�vilgiais gamtos pusiausvyra buvo gerokai pa�eista per Kriz�, todėl mes ir baiminamės, visuomet baiminamės� Mėnulis neturi praeities, apie kuri� galima būtų svajoti ir ilgėtis. �ia tėra vienintelė kryptis � pirmyn.

Montesas kaito nuo savo paties �od�ių.

��Got�teinai,�� pasakė jis.�� A� dvejus metus stebėjau. Jums teks stebėti ma�iausiai tiek pat. Mėnulis apimtas kar�tligės � veiklos kar�tligės. Ir ta veiklos sfera vis� laik� ple�iasi. Ple�iasi visapusi�kai: kas mėnesį rausiami vis nauji koridoriai, rengiami nauji gyvenamieji kompleksai, u�tikrinantys tolesnį gyventojų prieauglio didėjim�. Jie ple�ia savo materialin� baz�: kuriamos naujos statybinės med�iagos, randami nauji vandens �altiniai, nauji naudingųjų i�kasenų klodai.

Didėja saulės akumuliatorių laukai, kyla elektroninės gamyklos� Tikiuosi, �inote, kad �ie de�imt tūkstan�ių mėnulie�ių aprūpina �em� minielektroniniais prietaisais ir biocheminiais preparatais?

� �inau, kad Mėnulis nema�ai jų patiekia.

� �emė save �itaip apgaudinėja, kad būtų ramiau.

Mėnulis � pagrindinis jų tiekėjas. O esant tokiai padė�iai, labai greitai gali pasidaryti vienintelis� �ia juntamas spartus intelektualinis augimas, Got�teinai; a� esu tikras, kad �emėje nėra tokio jauno pradedan�io mokslininko, kuris kartkartėmis � o gal ir ne tik kartkartėmis � nepasvajotų apie tai, kaip vien� gra�i� dien� jis nuvyks į Mėnulį. Techniniu po�iūriu �emė atsilieka, visos naujovės � �ia.

��Jūs turbūt turite galvoje sinchrofazotron�?

��Ir jį taipogi. Kada �emėje buvo pastatytas paskutinis sinchrofazotronas? Nors tai tik pats ry�kiausias ir dramati�kiausias, bet anaiptol ne vienintelis ir ne svarbiausias pavyzdys, jeigu norite �inoti, lemiantis mokslo faktorius Mėnulyje�

��Kokia nors paslaptis, kurios a� dar ne�inau?

��Ne, tai toks akivaizdus dalykas, kad apie tai niekas net nepagalvoja. Turiu omenyje de�imt tūkstan�ių �ionyk��ių protų. De�imt tūkstan�ių rinktinių �monijos protų, esan�ių Mėnulyje. Vieninga de�imttūkstantinė protų armija, i� pa�aukimo ir reikalo atsidėjusi mokslui.

Got�teinas neramiai sujudėjo ir pamėgino pasislinkti su kėde. Ta�iau kėdė buvo pritvirtinta prie grindų, ir Got�teinas pasijuto beslyst�s nuo jos. Montesas i�ties�s rank� sulaikė jį.

��Atsipra�au,�� paraudo Got�teinas.�� Niekis, greitai priprasite prie mūsų svorio jėgos.

��Pripa�inkite,�� t�sė kalb� toliau Got�teinas,�� kad jūs gerokai perdedate. �emė anaiptol nėra tokia atsilikusi. Juk mes i�radome Elektroninį Siurblį. Tai grynai �emės nuopelnas. Nė vienas mėnulietis nedalyvavo �iame darbe.

Montesas papurtė galv� ir ka�k� sumurmėjo savo gimt�ja ispanų kalba. Anaiptol ne taikiai.

��Ar jums kada teko susidurti su Frederiku Helemu?

��paklausė jis.

Got�teinas nusi�ypsojo.

��Savaime suprantama. Elektroninio Siurblio Tėvas!

Manau, kad jis yra i�sitatuirav�s �į vard� ant krūtinės.

��Jau vien tai, kad jūs nusi�ypsojote ir taip jį apibūdinote kalba mano naudai. Pagalvokite: argi toks �mogus kaip Helemas i� tiesų galėjo sukurti Elektroninį Siurblį? Neprotaujan�ios masės dar gali patikėti tokia pasakėle, bet i� tikrųjų � �ia net galvoti daug nereikia � Elektroninis Siurblys neturi tėvo. Jį i�rado para�monės, gyvenantys paravisatoje � nesvarbu, kokie jie, ir kokia ta jų visata. Helemas buvo atsitiktinis jų instrumentas. Visa �emė � jų instrumentas.

��Vis dėlto reikėjo proto, norint pasinaudoti jų iniciatyva.

��Tiek pat kiek jo reikia karvei, norint suėsti �ien�, kurį mes jai atne�am. Siurblys anaiptol nerodo progreso. Netgi prie�ingai.

��Jeigu Siurblys yra �ingsnis atgal, tai a� sveikinu tokį �ingsnį. Nenorė�iau likti be jo.

��O kas norėtų? Tik a� noriu pasakyti, kad Siurblys stebėtinai atitinka dabartin� �emės nuotaik�. Am�inas energijos �altinis, kuris nieko nekainuoja, neskaitant i�laidų Sto�ių įrengimams ir, be to, visi�kai neter�ia aplinkos! Bet Mėnulyje nėra Elektroninių Siurblių.

��Manau, kad jų �ia nė nereikia,�� atsakė Got�teinas.�� Mėnulie�iams gana Saulės akumuliatorių.

Am�inas energijos �altinis, kuris nieko nekainuoja, neskaitant i�laidų akumuliatorių įrengimams, ir, be to, visi�kai neter�ia aplinkos� Ar gerai i�mokau litanij�? � Viskas teisingai, tik Saulės akumuliatorius pagamino pats �mogus. �tai kas svarbiausia. Mėnulyje buvo numatyta pastatyti Elektroninį Siurblį, atgabenti įrengimai.

��Na ir?

��Nieko nei�ėjo. Para�monės neėmė volframo.

Ni�nieko neįvyko.

� �ito a� ne�inojau. O kodėl? Montesas i�rai�kingai pakėlė antakius ir skėstelėjo rankomis.

��Kas �ia �ino. Tarkime, pavyzd�iui, kad para�monės gyvena planetoje, neturin�ioje palydovo ir negali įsivaizduoti, jog �alia vienas kito gali egzistuoti du gyvenami pasauliai. Tad, surad� vien�, jie nė nemėgino ie�koti antro. Gal taip, o gal ir ne. Ai�ku tik tai, kad volframo jie neėmė, o mes patys, be jų, nieko negalėjome padaryti.

��Mes patys,�� susim�st�s pakartojo Got�teinas.�� Jūs turite galvoje �emie�ius?

��Taip.

��Ir mėnulie�ius?

��Jie nedalyvavo.

��Ta�iau domėjosi?

��Ne�inau. Ir tai yra did�iausia mano netikrumo, mano baimės prie�astis. Mėnulie�iai � �ia gimusieji � laikosi kitokių pa�iūrų, negu �emie�iai. A� ne�inau, kokie jų planai ir ketinimai. Man nepavyko �ito i�siai�kinti.

Got�teinas susim�stė.

��Bet k� gi jie gali? Ar jūs turite pagrindo manyti, kad jie ketina mums kenkti, arba kad gali pakenkti, jei panorėtų?

��Sunku pasakyti. Visi jie malonūs ir protingi �monės. Man regis, jie nemoka nei neapk�sti, nei pykti, nei dargi ko nors bijoti. Bet gal man tik taip regis.

Baisiausia, kad ne�inau nieko tikro.

��Jeigu neklystu, mokslinio tyrimo įrengimus Mėnulyje valdo �emė?

��Teisingai. Sinchrofazotron�. Radioteleskop� prie�ingoje pusėje. Trijų �imtų colių optinį teleskop��

Taigi daug įrengimų, kurie veikia jau daugiau kaip penkiasde�imt metų.

��O kas per t� laik� dar prisidėjo?

� �emie�iai labai nedaug k� tepridūrė.

��O mėnulie�iai?

��Gerai ne�inau. Jų mokslininkai dirba prie stambių įrengimų, bet kart� a� patikrinau jų tabelius ir aptikau daug spragų.

��Spragų?

��Nema�a laiko jie praleid�ia ka�kur kitur, ne prie stambių įrengimų. Lyg turėtų savas laboratorijas.

��Taip, bet jeigu jie gamina minielektroninius prietaisus ir tobulus biocheminius preparatus, tai argi tam nereikia laiko?

��Taip, ir vis dėlto, Got�teinai, a� ne�inau. Ir tas ne�inojimas varo mane į neviltį. Kurį laik� abu tylėjo. Paskui Got�teinas pasakė: � Jeigu a� teisingai supratau, tai jūs man visa tai papasakojot tam, kad bū�iau atsargus ir pamėgin�iau i�siai�kinti, k� mėnulie�iai veikia?

��Ko gero,�� liūdnai sutiko Montesas.

��Bet juk jūs net ne�inote, ar jie i� tikrųjų ka�k� veikia.

��A� jau�iu.

��Keista,�� pasakė Got�teinas.�� A� turė�iau įtikinėti jus, kad visos tos nepaai�kinamos baimės neturi jokio pagrindo, ir vis dėlto� keista�

��Kas keista?

��Su manim tuo pa�iu laivu atskrido dar vienas �mogus. Tikriau sakant, visa grupė atskrido, bet vienas veidas pasirodė man matytas. A� su tuo �mogum nekalbėjau � tiesiog nebuvo progos � o paskui u�mir�au. Bet �is mūsų pokalbis priminė man jį, ir dabar a� jau �inau�

��K� būtent?

��Sykį teko dalyvauti komisijoje, nagrinėjusioje tam tikras Elektroninio Siurblio problemas. Konkre�iai � saugumo klausim�. �emės i�sikvėpimo po�ymis, kaip jūs pasakytumėt,�� yptelėjo jis.�� Taip, mes visk� tikrinam ir pertikrinam � ir labai gerai, velniai griebtų, kad ir ka�in kaip būtume i�sikvėp�. Konkre�iai nieko nepamenu, bet tas �mogus, kuris su manimi atskrido į Menulį, dalyvavo komisijos posėd�iuose. Galv� guldau.

��Jūsų manymu, �ia ne �iaip atsitiktinumas?

��Ne�inau. Man �is veidas asocijuojasi su ka�kokiais neramumais. Pasistengsiu prisiminti. �iaip ar taip, protingiausia būtų gauti keleivių s�ra�� ir pasi�iūrėti, ar nėra ten pa�įstamos pavardės. Nors ir labai gaila, bet jūs, Montesai, mane jau u�kūrėt.

��Nėra ko gailėtis,�� atsakė �is.�� A� labai d�iaugiuosi. Kai dėl to �mogaus, tai galimas daiktas, kad jis papras�iausias turistas ir po dviejų savai�ių i�vyks, bet labai gerai, kad priver�iau jus susidomėti.

Got�teinas nesiklausė.

��Arba fizikas, arba kokios kitos srities mokslininkas,�� murmėjo jis panosėje.�� Tuo esu tikras.

Ir asocijuojasi jis man su pavojumi�

4

��Sveiki!�� linksmai pasakė Selen�. �emietis atsisuko. Pa�ino i�kart.

��Selen�! A� neapsirinku? Selen�?

��Teisingai! Vard� neblogai prisimenat. Na, kaip jums �ia patinka?

��Labai!�� rimtai atsakė �emietis.�� Tik dabar supratau, kokiame nepakartojamame am�iuje mes gyvename. Dar taip neseniai buvau �emėje ir jau�iausi toks pavarg�s nuo viso pasaulio, nuo sav�s paties.

Kart� man atėjo į galv� tokia mintis: jeigu gyven�iau prie� �imt� metų, tai vienintelis būdas palikti �į pasaulį � būtų mirtis, bet dabar a� galiu nuskristi į Mėnulį.� Ir jis liūdnai nusi�ypsojo.

��Na ir kaip, Mėnulyje jau�iatės laimingesnis?

� �iek tiek.�� Jis apsidairė.� Kur jūsų avelės?

��Neturiu,�� atsakė ji linksmai.�� iandien man laisva diena. Ne�inau, gal pasiimsiu dar kokias dvi tris.

Baisiai nuobodus darbas.

��Bet jums ir nesiseka.�� laisv� dien� u�sidūrėt ant turisto!

��A� neu�sidūriau ant jūsų. A� jūsų ie�kojau. Ir turiu pasakyti, jog tai buvo nelengvas darbas. Jums nevertėtų vaik�tinėti vienam.

�emietis pa�velgė į j� susidomėj�s.

��O kodėl gi jūs man�s ie�kojote? Ar jau jums taip patinka �emie�iai?

��Ne,�� atsakė ji nė kiek nesivar�ydama.�� Man nuo jų bloga darosi. Apskritai jų nemėgstu, o dar pik�iau, kai kasdien susiduri darbe.

��Ir vis dėlto man�s ie�kote, nors niekas visoje �emėje � norėjau pasakyti Mėnulyje � negalėtų man�s įtikinti, jog esu jaunas ir gra�us.

��Net jeigu ir būtų taip � nepadėtų. �emie�iai man�s nedomina � apie tai �ino visi, i�skyrus Beron�.

��Tai kodėl tuomet man�s ie�kote?

��Todėl, kad �mogus gali dominti daugeliu kitų at�vilgių ir dar todėl, kad jūs parupote Beronui.

��O kas toks tasai Beronas? Jūsų draugas? Selen� nusijuokė.

��Beronas Nevilis. Jis man kur kas daugiau negu draugas. Kai u�eina ūpas � pasimylim.

��A� kaip tik t� ir turėjau galvoje. Vaikų auginate?

��Sūnų. De�imties metų. Beveik vis� laik� jis praleid�ia berniukų internate. U�bėgdama jums u� akių, pasakysiu, kad jis ne Berono. Gal ir su Beronu turėsiu, jeigu nei�siskirsim iki to laiko, kol gausiu leidim� kūdikiui � jeigu gausiu� Nors apskritai a� tuo neabejoju.

��Jūs labai atvira.

��Nelaikau tokių dalykų slaptais. Nebent� Na, o k� jūs dabar norėtumėt veikti? Jie ėjo koridoriumi, i�raustu pieno baltumo uolienoje.

Poliruotos jo sienos buvo inkrustuotos padūmavusiais �Mėnulio brangakmeniais�, kurių aps�iai galėjai rasti pavir�iuje. Ji avėjo sandalus, kurie einant vos lietė grindis, o jis �vino pripiltus storapad�ius � be jų kiekvienas �ingsnis jam būtų buvusi tikra kan�ia.

Judėjimas �ia turėjo vien� kryptį. Kartkartėmis juos pasivydavo nedideli elektromobiliai ir tyliai pra�iuo�davo pro �alį.

��K� dabar norė�iau veikti?�� pakartojo jos klausim� �emietis.�� Labai plataus radiuso pasiūlymas.

Ver�iau nustatykite man ribines s�lygas, kad nety�ia nei�si�ok�iau.

��Jūs fizikas?

�emietis valandėl� dvejojo, paskui pasiteiravo: � Kodėl klausiate?

��Tam, kad pa�iūrė�iau, k� atsakysit. A� �inau, kad fizikas.

��I� kur?

��Argi dar kas nors pasakytų �nustatykite ribines s�lygas�? Juoba kad tas �mogus, atsidūr�s Mėnulyje, pirmiausia nori pamatyti sinchrofazotron�.

� �tai kodėl jūs man�s ie�kojote � nusprendėt, kad esu fizikas?

��Tai Beronas dėl to mane pasiuntė, nes jis pats fizikas. O a� sutikau, nes jūs pasirodėte man kitoks negu visi �emie�iai.

��Kuria prasme?

��Nieko ypatingo, jeigu jūs laukiate komplimentų.

Tiesiog man pasirodė, kad jūs nemėgstate kitų �emie�ių.

��I� ko taip nusprendėt?

��Ma�iau, kaip �iūrite į savo grupės narius. Be to, a� tokius dalykus jau�iu. Mėnulyje paprastai pasilieka tie �emie�iai, kurie savi�kių nemėgsta. Ta proga grį�iu prie savo klausimo� Tai k� gi norėtumėt veikti? Sakykite, o a� nustatysiu ribines s�lygas. Turiu galvoje � pa�ius ap�iūros objektus.

�emietis įsmeigė į j� akis.

� Įdomu. Jūs �iandien nedirbate. O darbas toks neįdomus ir nemalonus, kad labai d�iaugiatės turėdama laisv� dien� ir dar mielai pasiimtumėt dvi tris. Ta�iau praleisti �i� dien� ketinate vėlgi dirbdama savo darb�, priedo � su manim vienu� Ir tik tam, kad patenkintumėt papras�iausi� smalsum�.

��Ne savo, o Berono� Kol kas jis turi darbo, ir a� tuo tarpu galiu jus u�imti� Be to, juk tai visai kas kita! Nejaugi neai�ku? Darbe a� turiu ganyti kokias dvi de�imtis �emek�lių� Ar nepykstate, kad taip vadinu?

��A� pats juos taip vadinu.

� �inoma, nes jūs �emietis, bet kai mėnulietis taip sako, daugumas jūsi�kių piktinasi.

��Jūs norite pasakyti � kai mėnuleigis taip sako?

Selen� paraudo.

��Taip, kaip tik taip ir norėjau pasakyti.

��Gerai, nesipykime dėl �od�ių. Jūs nebaigėte pasakoti apie savo darb�.

��Tai va. A� turiu �iūrėti, kad tos dvi de�imtys �emek�lių nenusisuktų sprandų, turiu ved�ioti juos vis tomis pa�iomis vietomis, sakyti tuos pa�ius �od�ius ir sekti, kad jie valgytų, gertų ir vaik��iotų pagal instrukcijas. O kol jie atlieka visus �iuos mielus darbelius ir ap�iūri jiems skirtus vaizdelius, a� turiu būti nepriekai�tingai mandagi ir motini�kai rūpestinga.

��Baisu!�� pasakė �emietis.

��Ta�iau mudu galime daryti kas mums patiks.

Tikiuosi, jums maga pasinaudoti proga, o man norisi laisvai pasi�nekėti.

��A� juk sakiau jums, kad dr�siai galite vadinti mane �emek�liu.

��Tvarka. Savo laisvalaikį skirsiu turistui. Tai k� norėtumėt veikti?

��Labai nesunku atsakyti. Norė�iau pamatyti sinchrofazotron�.

��To tai jau ne. Gal Beronas k� nors sugalvos po to, kai judu pasimatysit.

��K� gi, jeigu sinchrofazotrono negalima, tai nebe�inau, k� �ia dar vertėtų ap�iūrėti. Kitoje pusėje, regis, įrengtas radioteleskopas, tik anokia �ia naujiena�

Sakykit jūs. K� paprastai turistai ap�iūri?

� Į mar�rut� daug kas įeina. Kad ir dumblių baseinai. Ne sterilios įmonės, kuriose jie apdorojami � ten jūs jau buvote,�� bet pats ūkis. Tik kvapas ten stiprokas, ir nemanau, kad �emek�liui � �emie�iui jis būtų prie �irdies. �eme� �emie�iams ir taip mūsų maistas skersai gerklės stojasi.

��Ar jus tas stebina? Ragavote kada �emės patiekalų?

��Ties� sakant, ne. Nors, manau, kad nepatiktų.

Svarbu, prie ko �mogus pripranta.

��Ko gero,�� atsakė �emietis atsidusdamas.�� Tikros jautienos gyslų ir riebaliukų jūs neprarytumėt.

��Galime vykti į priemiestį, kur pamatinėje uolienoje rausiami nauji koridoriai, bet jums reikės apsivilkti specialius apsauginius drabu�ius. Paskui dar yra įmonės�

��A� pasikliauju jumis, Selen�.

��Gerai, tik pirmiausia atvirai atsakykite man į vien� klausim�.

��Negaliu pa�adėti, ne�inodamas, kas tai per klausimas.

��A� pasakiau, kad �emek�liai, kurie nemėgsta savi�kių, paprastai pasilieka Mėnulyje. Jūs neu�gin�ijote. Vadinasi, ketinate �ia likti?

�emietis įsispitrijo į bukas savo sunkiasvorių batų nosis.

��Selen�,� tarė jis, nepakeldamas akių,� a� labai sunkiai gavau viz� į Mėnulį. Mane tikino, jog esu per senas tokiai kelionei, ir jeigu ilgiau u�truksiu, tai jau nebegalėsiu sugrį�ti į �em�. Taigi pasakiau jiems, kad ketinu tenai gyventi.

��Ir nemelavot?

��Tuo laiku dar nebuvau tikras. Bet dabar jau�iu, kad pasiliksiu.

��Betgi po tokio parei�kimo jie tuo labiau turėjo jūsų nei�leisti.

��Kodėl?

� �emė nelinkusi siųsti savo fizikų į Mėnulį visam laikui. �emie�io lūpos virptelėjo.

� �iuo at�vilgiu neturėjau jokio vargo.

��K� gi, jeigu jau �adate prisidėti prie mūsų, tai, manau, verta ap�iūrėti gimnastikos kompleks�.

�emek�liai da�nai nori jį pamatyti, ta�iau mes jų ten paprastai nevedame, nors oficialiai tai ir nėra draud�iama. Imigrantai � kas kita.

��Kodėl?

��Pirmiausia � mes mank�tinamės nuogi arba beveik nuogi. O kodėl gi ne?�� jos balse suskambo apmaudas, lyg jai būtų nusibod� teisintis.�� Temperatūra pastovi, viskas sterilu. Nuogybė tik �emie�ius i�mu�a i� vė�ių. Vieni piktinasi, kiti kikena, treti ir piktinasi, ir kikena. Rengtis dėl jų neketiname, įrodinėti savo teisyb� taipogi, todėl ver�iau visai nevedame.

��I�skyrus imigrantus?

��Imigrantams reikia priprasti. Galiausiai ir jie atsisakys drabu�ių. O lankytis sporto salėse jiems reikės dar da�niau, negu �ia gimusiems mėnulie�iams.

��Prisipa�insiu, Selen�, a� nesu dar toks senas, kad i�vyd�s moters nuogyb� nesijaudin�iau.

��Tuomet jaudinkitės,�� atitarė ji abejingai.�� Tik patyliukais. Sutarta?�� O mes taip pat turėsime nusirengti?�� linksmai pasidomėjo jis.

��Kaip �iūrovai? O kam? Galima, �inoma, bet nereikia. Jums bus nesmagu, o ir mums ne ka�in kokį įspūdį paliksite paskubėj�s�

��Kokia jūs negailestinga!

��Sakote, bus ne taip? Neapgaudinėkite sav�s. O kai dėl man�s, tai a� nenoriu dar labiau apsunkinti jūsų būklės, tad papras�iau bus abiem likti su drabu�iais.

��Ar niekas neprie�taraus? Ar neprie�taraus, kad dalyvauja �emek�lis, paliekantis ne ka�in kokį įspūdį?

��Neprie�taraus, jeigu a� būsiu su jumis.

��Na ir puiku. Ar �ia toli, Selen�?

��Mes jau beveik atėjom. �tai �ia.

��Aha, vadinasi, jūs i� pat prad�ių ketinote mane �ia atvesti.

��Pamaniau, kad jums gali būti įdomu.

��Kodėl?

��Pamaniau, ir tiek,�� nusi�ypsojo ji staiga. �emietis papurtė galv�.

��A� pradedu įsitikinti, kad jūs nieko nepamanote �iaip sau. Pamėginsiu atspėti. Jeigu a� pasiliksiu Mėnulyje, tai kartkartėmis turėsiu mank�tintis, kad mano raumenys, kaulai ir gal net vidaus organai dirbtų normaliai?

��Teisingai. Visiems mums tai būtina, bet imigrantams � ypa�. Netrukus pradėsite �ia lankytis kasdien.

Jie įėjo į vidų, ir �emietis stabtelėjo apstulb�s.

��Tai pirmas vaizdas, kuris man primena �em�.

��Kuo?

��Labai daug erdvės. Nė neįsivaizdavau, kad Mėnulyje gali būti tiek daug patalpų. Kontoros, ra�omieji stalai, sekretorės�

��Apsirengusios iki pusės,�� nekaltai u�baigė Selen�.

��Taip, sutinku, �ia pana�umas su �eme baigiasi.

��Mes turime �acht� ir lift� �emek�liams. �ia daug auk�tų� luktelkite valandėl�.

Ji priėjo prie ar�iausiai sėdin�ios patarnautojos ir pusbalsiu ėmė su ja tartis, o �emietis tuo tarpu geranori�kai nusiteik�s dairėsi aplinkui.

��Tvarka,�� pasakė Selen� grį�usi.�� Pasirodo, kaip tik dabar vyksta įdomios grumtynės. A� pa�įstu abi komandas.

� �itos patalpos atrodo labai įspūdingai. Tikrai.�� Jeigu vis dar turite galvoje dydį, tai �ia vis dėlto ank�toka. Mes turime tris kompleksus. �itas pats did�iausias.

��Man ka�kodėl labai malonu, kad, esant tokioms spartieti�koms Mėnulio s�lygoms, jūs tiek daug erdvės skiriate pramogoms.

��Pramogoms?!�� įsi�eidė Selen�.� Kodėl jūs tai laikote pramoga?

��Bet juk jūs sakėte � grumtynės. Kitaip sakant, kalba eina apie kokį nors �aidim�?

��Galite vadinti tai �aidimu. �emėje jūs pasidarote i� sporto pramogų: de�imt �monių rungtyniauja, de�imt tūkstan�ių �iūri. Mėnulyje to nėra. Kas jums �aidimai, mums � būtinybė� Pra�om �ia. Va�iuosime liftu, tad teks �iek tiek palaukti.

��Atleiskite, nenorėjau jūsų supykdyti.

��A� nė kiek nesupykau, bet pasvarstykite pats: nuo to laiko, kai gyvi organizmai persikėlė į sausum�, jūs, �emie�iai, turėjote tris �imtus milijonų metų prisitaikymui prie �emės traukos. Net jeigu ir nesimank�tinsit, nieko neatsitiks. O mes dar neturėjome laiko prisitaikyti prie Mėnulio s�lygų.

� �iaip ar taip, jūs gerokai skiriatės.

��Mėnulyje gimusių ir i�augusių �monių raumenys ir kaulai nėra tokie masyvūs kaip �emek�lių, bet tai tik i�orinis skirtumas. Visos organizmo funkcijos, net ir pa�ios subtiliausios, kaip kad vir�kinimas, hormonų i�siskyrimas dar nefunkcionuoja kaip turėtų, tad mums reikia nuolatos treniruotis. Ir jeigu savo pratimams suteikiame linksmų �aidimų form�, tai dar nerei�kia, jog pramogaujame� O �tai ir liftas.

�emietis neju�ia pasitraukė atatupstas, o Selen�, �iek tiek suirzusi, kad ir vėl reikia ai�kintis, tarė: � Manau, jums knieti pasakyti, jog �is liftas labiau pana�us į pint� krep�į. Dar nesutikau �emie�io, kuris nebūtų padar�s tokios pastabos. Ta�iau Mėnulio s�lygomis jis kuo patikimiausias.

Liftas ėmė pama�u leistis. Be jųdviejų jame daugiau nieko nebuvo.

��Atrodo, juo �ia labai retai naudojamasi,�� pasakė �emietis.

��Teisybė,� pagaliau nusi�ypsojo Selen�.� �achta kur kas populiaresnė ir malonesnė.

��O kas tai per daiktas?

��Ji visi�kai atitinka pavadinim�� Atva�iavome, mums tereikėjo nusileisti por� auk�tų. �achta � tai vertikalus vamzdis su turėklais. Bet �emek�liams nepatariame ja naudotis.�� Pernelyg pavojinga?

��Pats nusileidimas nepavojingas. Turėklais galima naudotis kaip kopė�iomis. Ta�iau visada atsiranda paauglių, kurie lekia pa�ėlusiu grei�iu, ir �emek�liai ne�ino, kur trauktis. Susidūrimai būna skausmingi� Bet ilgainiui priprasit� Ties� sakant, tai, k� jūs pamatysite dabar, taipogi savoti�ka did�iulė �achta a�trių pojū�ių mėgėjams.

Selen� nuvedė jį prie apvalaus barjero. Persisvėr� per jį, �ia �neku�iuodamiesi stoviniavo dar keli �monės.

Visi, gali sakyti, nuogi. Tik su sandalais ir krep�iais per petį. Kai kurie su trumpikėmis. Vienas gramdė �alsvok� mas� i� popierinio indelio ir valgė. Eidamas pro jį, �emietis susiraukė ir pasakė: � Su dantimis Mėnulyje, ko gero, nekas.

��Ne ka�kas,�� sutiko Selen�.� Jeigu turėtume pasirinkim�, tai bevelytume likti be jų.

��Visai be dantų?

��Gal ir ne visai. Kand�ius ir iltinius pasiliktume kosmetiniais sumetimais, o be to, jie kartais praver�ia.

Juos ir valyti lengva. Bet kam mums tie krūminiai? Kaip mūsų �emi�kos prigimties liudijimas?

��Ar jūs k� nors darote �ia prasme?

��Ne,�� nedvejodama atsakė Selen�.�Genetinė in�inerija u�drausta. To reikalauja �emė.

Ji persisvėrė per turėklus ir tarė: � �tai vadinamoji Mėnulio �aidimų aik�telė.

�emietis pa�velgė �emyn. Jis i�vydo did�iul� cilindro formos ertm� lygiomis rausvomis sienomis, prie kurių, sakytum, be jokios tvarkos buvo pritvirtinta daugybė plieno skersinių. Vieni trumpesni, kiti � per vis� cilindro skersmenį. Visa �achta buvo gal pusantro �imto metrų gylio ir kokių penkiolikos metrų skersmens.

Niekas nekreipė dėmesio nei į aik�tel�, nei į �emietį.

Jam einant pro �alį, kai kurie abejingai nu�velgdavo jo drabu�ius, veid� ir tuoj pat nusisukdavo. Vienas kitas pasisveikindamas mosteldavo ranka Selenai, bet paskui irgi nusisukdavo. Nesidomėjimas buvo akivaizdus, nors ty�ia jo niekas ir nedemonstravo.

�emietis dirstelėjo į cilindrin� ertm�. Lieknos figūros apa�ioje, �iūrint i� vir�aus, atrodė neproporcingai trumpos. Vieni vilkėjo raudonus triko, kiti � mėlynus.

Dvi komandos, nusprendė jis. Triko, matyt, vaidino apsauginį vaidmenį, kaip ir pir�tinės bei sandalai arba elastiniai rai��iai per kelius ir alkūnes. Kai kurie ry�ėjo juosteles per klubus, kiti � per krūtin�.

��Aha,�� sumurmėjo jis.�� Vyrai ir moterys.

��Teisingai,�� ėmė ai�kinti Selen�.� O juostelės tam, kad prilaikytų tam tikras kūno dalis, kurios gali kliudyti rungtyniauti. Be to, skausmui jautrios zonos abiejų ly�ių skirtingos. Taip kad �ia ne kuklumas.

��Ka�kur teko apie tai skaityti, atsakė �emietis.

��Gali būti,�� abejingai atitarė Selen�.� Nors, atrodo, jūs gaunate ne itin daug informacijos. Mes tai nieko neslepiame, bet �emės vadovybė paskelbia tik ma�� dalį Mėnulio naujienų.

��Kodėl, Selen�?

��Juk jūs �emietis. Tai ir paai�kinkit� O mes, mėnulie�iai, manome, kad esame na�ta �emei. Arba bent �emės vadovybei.

Pasigirdo prislopintas būgnų tratėjimas, ir du var�ybų dalyviai ėmė vikriai kopti prie�ingomis cilindro sienomis į vir�ų. I� prad�ių jie lipo tarytum kopė�iomis, laiptelis po laiptelio, paskui vis grei�iau, o kai jau buvo u�lip� iki pusės, tai vien tik stūmėsi nuo skersinių, garsiai pliauk�ėdami delnais.

� �emėje neįmanoma �ito taip grak��iai padaryti,�� pasakė �emietis susi�avėj�s.�� Arba visai neįmanoma,�� skubiai pasitaisė.

��Ma�a svorio jėga �ia dar ne visk� lemia,�� pasakė Selen�.� Pamėginkit, jei netikit! Norint taip padaryti, reikia labai ilgai treniruotis.

Gimnastai pasiekė turėklus, atsispyrė į tramplinus ir, vienu metu apsivert� ore, pasileido �emyn.

��Kai nori, jie gali judėti labai greitai,�� pasakė �emietis.

��Dar ir kaip!�� atsakė Selen� aidint plojimams.�� A� įtariu, kad �emie�iai � turiu galvoje tikrus �emie�ius, niekada nebuvusius Mėnulyje,�� įsivaizduoja, jog pas mus galima vaik��ioti tik po pavir�ių ir su skafandrais.

Savaime ai�ku, �itaip didelio grei�io nepasieksi.

Skafandras gerokai padidina mas�, o tuo pa�iu padidėja inercija, kurios nedidelė svorio jėga negali įveikti.

��Tikrai,�� sutiko �emietis.�� Mokykloje esu mat�s visus klasikinius filmus apie pirmuosius astronautus � jie judėdavo tarytum po vandeniu. Tas vaizdas taip įsirė�ia atmintin, kad i�lieka netgi tuomet, kai �inai, jog yra ne taip.

��Nepatikėtumėt, kad mes dabar lakstome po Mėnulio pavir�ių su visais tais skafandrais,�� pasakė Selen�.� O �ia, planetos gelmėje, judame taip pat greitai, kaip kad jūs �emėje. Teisingas raumenų darbas kompensuoja nedidel� svorio jėg�.

��Betgi jūs galite ir lėtai judėti,�� pasakė �emietis, �iūrėdamas į akrobatus, kurie, pilnu grei�iu u�kop� į vir�ų, dabar ty�ia leidosi kuo lė�iau. Jie planiravo, pliauk�ėdami per skersinius tam, kad sustabdytų kritim�, o ne pagreitintų judėjim�, kaip kad kopiant į vir�ų. Pagaliau jie nusileido ant grindų, ir į vir�ų ėmė lipti kita pora. Po jos dar viena ir dar. Taip pakaitomis rungtyniavo abiejų komandų poros � kuri parodys didesnį virtuozi�kum�.

Partnerių judesiai buvo suderinti, ir sulig kiekviena pora darėsi vis sudėtingesni. �tai du gimnastai sutartinai atsistūmė ir, nubrė�� ore lank�, pralėkė vienas pro kit� ir įsikibo į rankenas prie�ingoje pusėje � kiekvienas į t� pa�i�, nuo kurios buvo atsistūm�s partneris. Nuaidėjo garsūs plojimai.

��Bijau,�� pasakė �emietis,�� jog neturiu tiek patyrimo, kad galė�iau deramai įvertinti �io meno subtilybes. Ar visi jie gim� Mėnulyje?

��Savaime suprantama,�� atsakė Selen�.� �is kompleksas prieinamas visiems Mėnulio gyventojams, ir kai kurie imigrantai pasiekia visai neblogų rezultatų.

Ta�iau �itokio judesių tobulumo gali pasiekti tik tie, kurie buvo i�ne�ioti ir gimė Mėnulyje. Jie ne tik labiau prisitaik� prie vietinių s�lygų, negu gimusieji �emėje, bet nuo pat ma�umės gauna specialų paruo�im�.

Daugumai rungtynių dalyvių nėra nė a�tuoniolikos.

��Manau, jog tai pavojinga netgi Mėnulio s�lygomis.

��Taip, kaulų lū�imai ne tokia jau retenybė. Kad kas būtų u�simu��s � neteko girdėti, bet vienam gimnastui lū�o stuburas ir jį paraly�avo. Labai baisu buvo. A� kaip tik tuo metu �iūrėjau� Na �tai, tuoj prasidės parodomieji.

��Kas prasidės?

��Iki �iol buvo privalomieji pratimai. Kopimas pagal i� anksto nustatyt� tvark�.

Būgnai pritilo, ir ka�kuris gimnastas staiga �ovė į vir�ų, viena ranka pagavo skersinį, persivertė i�sitemp�s ir vėl nusileido.

�emietis �iūrėjo neatitraukdamas akių.

��Neįtikėtina!�� pasakė jis.�� Jis apsisuko apie skersinį nelyginant gibonas.

��Kas?�� nesuprato Selen�.

��Gibonas. Tokia �mogbe�d�ionių rū�is � ties� sakant, vienintelė iki �iol gyvenanti laisvėje. Jie�� jis pagavo Sėlenos �vilgsnį ir pridūrė:� A� nenorėjau pasakyti nieko į�eid�iamo. Selen�. Gibonai � labai grak�tūs padarai.

��Teko matyti jų nuotraukas.

��Bet vargu ar matėte, kaip jie juda� Gal kai kurie �emek�liai ir vadina mėnulie�ius gibonais, norėdami pa�iepti, kaip kad jūs, vadindami mus �emek�liais, ta�iau a� nieko pana�aus galvoje neturėjau.

Jis atsirėmė į barjer� ir ėmė stebėti gimnastus. Jie tartum �oko ore.

��O kaip Mėnulyje �iūrima į imigrantus i� �emės, Selen�? Turiu omenyje tuos, kurie nusprendė pasilikti �ia visam laikui? Juk jie daug ko nesugeba, lyginant su mėnulie�iais�

��Nesvarbu. Grantai � tokie pat pilie�iai kaip ir mes. Oficialiai nėra jokios diskriminacijos.

��K� rei�kia � oficialiai?

��Juk ir pats sakėte, kad jie daug ko nesugeba. Ir �iaip yra skirtumų. Pavyzd�iui, medicininiu po�iūriu � paprastai jie būna prastesnės sveikatos. Jeigu atvyksta vidutinio am�iaus �mogus, tai jis atrodo senas.

�emietis sumi��s nusuko akis.

��O tuoktis imigrantams su mėnulie�iais galima?

� �inoma. Kry�mintis galima.

��Taip taip, a� t� ir turėjau galvoje.

��Tai savaime suprantama. Bene imigrantai negali turėti vertingų genų? Dieva�i, juk ir mano tėvas buvo grantas, nors i� motinos pusės esu jau antros kartos mėnulietė.

��Bet jūsų tėvas turbūt atvyko �ionai būdamas dar visai� O vie�patie!�� jis įsikibo į turėklus, bet tuoj pat su palengvėjimu i�pūtė or�.� Maniau, nepasieks skersinio.

��Neįmanomas dalykas. Juk tai Markas Foras. Jis visada i�tiesia rank� paskutin� akimirk�. Ties� sakant, tai pigus triukas, ir tikri �empionai niekada jo nesigriebia. Bet vis dėlto� Mano tėvas atskrido į Mėnulį, būdamas dvide�imt dvejų metų am�iaus.

Matyt, taip ir reikia. Tokiam jaunam lengviau adaptuotis, be to, ir su �eme dar nėra tvirtų emocinių ry�ių. Mano, kaip vyro, po�iūriu, mylėti mėnuliet� turėtų būti be galo�

��Mylėti?!�� nusijuokė Selen�, nors atrodė sta�iai pritrenkta.�� Nejaugi manote, kad mano tėvai mylėjosi?

Jeigu mano motina i�girstų jūsų �od�ius, tai jums būtų liūdna.

��Bet�

��Tai buvo dirbtinis apvaisinimas. Kokia gali būti meilė su �emie�iu?

��Bet jūs pati sakėt, kad nėra jokios diskriminacijos,�� nusivyl�s paprie�taravo �emietis.

��Tai anaiptol ne diskriminacija. Tai materialus faktas. Mėnulio s�lygomis �emietis negali jaustis laisvai.

Kad ir kiek būtų trenirav�sis, �iūrėk, ims ir susilau�ys rank� ar koj� aistros pagautas, o dar baisiau, jeigu taip atsitiks partneriui. Genų sintezė yra viena, o meilė � kita.

��Atleiskite� bet ar dirbtinis apvaisinimas nedraud�iamas įstatymo?

Selen� u�si�iūrėjo į gimnastus.

� �tai vėl Markas Foras. Kai jis nesistengia pasirodyti, tai i� tikrųjų miela �iūrėti. Ir jo sesuo nė kiek neatsilieka. Jų pasirodymai� tikra judesio poezija.

Pa�velkite į juos! Tuoj jie susitiks ant to paties skersinio ir suksis nelyginant vienas per jį permestas kūnas. �is gimnastas kartais būna ekstravaganti�kas, bet u�tat kokia koordinacija!� Taip, �emės įstatymai draud�ia dirbtinį apvaisinim�, bet mes jį taikome medicininiais tikslais, o tokie atvejai, �inoma, da�nai i�kyla, ar bent taip skelbiama.

Visi gimnastai dabar jau buvo u�kop� į vir�ų ir i�sirikiav� �iek tiek �emiau barjero � raudonieji vienoje pusėje, mėlynieji � kitoje. Viena ranka įsikib� turėklų, kit� laikė i�kėl�. Sugriaudėjo plojimai. Prie barjero buvo susirinkusi jau kone minia �monių.

��Kodėl gi jums nepasta�ius �ia suolų? � paklausė �emietis.

��O kam? Juk tai nėra reginys. Tai pratimai. Ir mes stengiamės leisti �ionai tik tiek �iūrovų, kad jie laisvai tilptų sustoti aplink barjer�. Mums dera būti apa�ioje, o ne �ia.

��Vadinasi, jūs, Selen�, irgi galite atlikti visus tuos pratimus?

��Tam tikru mastu � taip. Kiekvienas mėnulietis gali. Bet a� toli gra�u ne tokia vikri kaip jie. Niekada nepriklausiau jokiai komandai� Tuoj prasidės grumtynės � laisvi pratimai visiems. �ia tai tikrai pavojinga. Abu de�imtukai bus vienu metu ore.

Kiekvienos komandos u�davinys � nustumti prie�ininkus �emyn.

��I� tikrųjų nustumti?

��Tikrų tikriausiai.

��Ar kartais nepasitaiko nelaimingų atsitikimų?

��Pasitaiko. Teori�kai tokie pratimai nerekomenduotini. Būtent jie ir laikomi pramoga, o mes neturime tiek gyventojų, kad galėtume taip tu��iai jais �vaistytis. Ir vis.dėlto grumtynės labai populiarios � mes niekaip nesurenkame ganėtinai balsų, kad galėtume jas u�drausti.

��O u� k� jūs balsuojate, Selen�? Ji i�raudo.

��Argi taip svarbu? �iūrėkite ten!

Staiga sudundėjo būgnai, ir gimnastai nelyginant strėlės �ovė į priekį. Jų kūnai ore susipynė į raizgų tumul�, o kai �is i�kriko, kiekvienas vėl buvo įsitvėr�s skersinio rankenos. Paskui visi įsitemp� laukė. Vos tik vienas nu�oko, paskui jį tuoj ir kiti, ir vėl ore susidarė mirgantis kamuolys. Tai pasikartojo dar kart� ir dar.

��Ta�kus skai�iuoti �ia gana sudėtinga,�� pasakė Selen�.� U� kiekvien� �uolį, u� kiekvien� prisilietim� � ta�kas. Jeigu prie�ininkas pra�auna pro �alį � du ta�kai, o jeigu atsiduria ant grindų � de�imt. U� įvairius taisyklių pa�eidimus � baudos.

��O kas fiksuoja ta�kus?

��Preliminariai paskai�iuoja teisėjai, o jeigu kas neai�ku, per�iūrimas videoįra�as. Labai da�nai nė įra�ai negelbsti.

Tuo metu ka�kas i�g�stingai �ūktelėjo, ir jie pamatė, kaip mergina mėlynu triko, lėkdama pro vaikin� i� raudonųjų komandos, skambiai pliauk�telėjo jam per �on�. Tas mėgino i�sisukti, bet nespėjo ir, stverdamasis u� skersinio rankenos, nevykusiai atsitrenkė keliu į sien�.

��Ko jis �iopso?�� pasipiktino Selen�.� Nejaugi nematė jos artėjant!

Kova darėsi vis ar�esnė, ir �emietis jau vargiai besusigaudė, kas kur. Kartais gimnastas tik paliesdavo skersinį, nespėdamas įsitverti. Tuomet visi �iūrovai persisverdavo per turėklus, pasiry�� okti jam į pagalb�.

Markui Forui ka�kas sudavė per rie��, ir pasigirdo �ūksnis:,Bauda!�

Foras nesugebėjo pa�iupti skersinio rankenos ir ėmė kristi. �emie�io akimis tas kritimas buvo gana lėtas.

Gimnastas rangėsi ir sukiojosi, prie kiekvieno skersinio vis tiesdamas rank� ir vis nepasiekdamas. Kiti komandų nariai laukė � sakytum, prasidėjus kritimui rungtynės nutrūkdavo.

Foras dabar jau spar�iai leidosi �emyn, nors dusyk �iek tiek prisistabdė ranka u�kliud�s skersinius.

Iki apa�ios jau buvo lik� visai nedaug, bet gimnastas staiga �astelėjo į �on� ir, de�ine koja pagav�s skersinį, pakibo ant jo �emyn galva. Taip jis ir kabėjo i�skėt�s rankas per kokius du metrus nuo grindų, kol nutilo plojimai, o paskui apsivertė ir �aibi�kai u�lėkė skersiniais į vir�ų.

��Ar nebuvo pa�eistos taisyklės?�� pasiteiravo �emietis.

��Jeigu D�in� Vong i� tikrųjų sugriebė For� u� rie�o, o ne sudavė, tai bus bauda. Bet teisėjas pripa�ino s��ining� blokuot�, ir nemanau, kad Markas reikalautų videoįra�o. Jis galėjo daug anks�iau sustoti, bet visada traukia iki pa�ios paskutinės akimirkos. Kada nors nepataikys ir susi�alos� Tai bent!

�emietis nusteb�s pakėlė į j� akis, bet Selen� �iūrėjo ka�kur kitur.

��Atvyko �emės atstovo padėjėjas ir, matyt, ie�ko jūsų.

��Bet kodėl�

��Daugiau jam nėra dėl ko �ia eiti. Niekas kitas negali jo dominti.

��Ta�iau kokia proga�� buvo bepraded�s �emietis. Ta�iau pasiuntinys � �emietis arba imigrantas, sprend�iant i� sudėjimo ir i� to, kaip nesmagiai jautėsi, ap�iūrinėjamas �ių dailiai nuaugusių nuogų �monių, slepian�ių savo pajuok� po abejingumo kauke,�� priėjo tiesiai prie jo.

��Sere,�� pradėjo jis,�� atstovas Got�teinas kvie�ia jus�

6

��Mielai pavai�in�iau jus,�� pasakė Got�teinas,�� kokiu nors �emi�ku skanėstu, daktare, bet man i� principo nebuvo leista nieko atsive�ti. Did�iai gerbiamų mėnulie�ių manymu, atvykėliams i� �emės neturi būti sudaromos i�skirtinės s�lygos, idant neatsirastų dirbtinio barjero. Tad, nenorint jų į�eisti, ver�iau kiek įmanoma laikytis �ia įprasto gyvenimo būdo, nors bijau, kad eisenos neperdirbsi. Neįmanoma susidoroti su ta jų velnioni�ka gravitacija.

��Taip, i� tiesų,� pritarė jam �emietis.�� Sveikinu jus, u�ėmus nauj� post��

��Dar ankstoka, sere.

��Vis tiek sveikinu. Ties� sakant, nelabai suprantu, kodėl jums parūpo su manim susitikti.�� Mudu esame kelionės draugai. Ne taip seniai atskridome �ionai tuo pa�iu laivu.

�emietis mandagiai laukė, k� jis sakys toliau.

��Bet a� pa�įstu jus jau i� anks�iau,�� pasakė Got�teinas.�� Mes buvome susidūr� � tiesa, labai trumpam � prie� kelet� metų.

��Bijau, kad nepamenu�� ramiai atsakė �emietis.

��Nesistebiu. Jūs ir negalite prisiminti. Tuo metu a� dirbau pas senatorių Bert�, kuris vadovavo � ir dabar tebevadovauja � Techninio progreso ir aplinkos komitetui. Tuo metu jis kaip tik buvo pasine��s rinkti duomenis prie� Helem� � Frederik� Helem�.

�emietis atsisėdo tiesiau.

��Pa�įstate Helem�?

��Per t� laik�, kol esu Mėnulyje, jau i� antro �mogaus gird�iu �į klausim�. Taip, pa�įstu. Tiesa, ne per artimiausiai. Bet esu daug girdėj�s apie jį i� kitų, kuriems teko su juo bendrauti. Keista, bet jų nuomonė paprastai sutapdavo su man�ja. Visos planetos stabukas nekėlė didelių simpatijų tiems, kurie jį asmeni�kai pa�inojo.

��Didelių? Manau, kad apskritai jokių,� pasakė �emietis. Got�teinas nuleido �i� pastab� negirdomis ir kalbėjo toliau: � Tuo metu mano darbas buvo � senatoriaus pavedimu � tirti Elektroninio Siurblio eksploatavim� ir i�siai�kinti, ar statant bei ple�iant stotis nevir�ijamos i�laidos, ir ar kam nors nėra i� jų pelno. Tokie tyrimai buvo legalus revizinės komisijos u�davinys, bet, tarp mūsų kalbant, senatorius tikėjosi surasti faktų, kompromituojan�ių Helem�. Jam rūpėjo bent kiek sumenkinti autoritet�, kuris taip bauginamai i�kilo mokslo pasauly. Bet nieko i� to nei�ėjo.

��I� visko matyti, kad nei�ėjo. Helemas stiprus kaip niekad.

��Nepavyko atskleisti jokių machinacijų,� bent jau Helemas niekur nebuvo įsipainioj�s. Skrupulingai s��iningas �mogus.

� �ia prasme � ko gero. Vald�ia rinkoje turi savo kain�, ir nebūtinai pinigais matuojam�.

��Tuomet mane sudomino visai kitas dalykais,�� nors iki galo i�siai�kinti nepavyko,�� o būtent tai, kad atsirado �mogus, kuris protestavo ne prie� Helemo vald�i�, bet prie� patį Elektroninį Siurblį. A� dalyvavau tame pokalbyje, nors pats nieko nekalbėjau. Tas �mogus buvote jūs, ar ne?

��T� pokalbį prisimenu,�� atsargiai pradėjo �emietis,�� bet jūsų vis tiek ne.�� A� tada nustebau, kad ka�kas neigia Siurblį i� mokslinių pozicijų. Palikote man tokį įspūdį, kad laive jūsų veidas i�kart pasirodė pa�įstamas. O paskui prisiminiau ir visa kita. Į keleivių s�ra�� ne�iūrėjau � pasikliauju savo atmintim. Juk jūs būsite daktaras Bend�eminas Endrus Denisonas, ar ne? �emietis atsiduso.

��Bend�eminas Alenas Denisonas. Teisingai. Tik kas dabar i� to? Atvirai kalbant, nenorė�iau kapstytis praeityje, sere. Dabar a� Mėnulyje, ir man rūpi pradėti visk� i� naujo,�� jeigu reikės, nuo pat prad�ios. Velniai rautų, juk a� ketinau pasikeisti pavard�!

��Nebūtų padėj�. Juk a� i� veido jus atpa�inau.

Neturiu nieko prie�, kad jūs pradėtumėt nauj� gyvenim�. Ir neketinu jums trukdyti, daktare. Bet man norėtųsi i�siai�kinti vien� nors ir ne visai tiesiogiai jus lie�ian�i� aplinkyb�. A� gerai neprisimenu, kokie tada buvo jūsų argumentai prie� Elektroninį Siurblį? Ar negalėtumėte man jų i�dėstyti?

Denisonas nuleido galv�. Pauzė u�sit�sė, bet atstovas jos nenutraukė. Netgi prisivertė nesukosėti.

��I� esmės,�� pasakė Denisonas,�� rimtų argumentų a� neturėjau. Vien tik spėjimas, baimė, kad stipraus branduolinio lauko įtampa gali pasikeisti. Kitaip tariant, nieko konkretaus.

��Nieko?�� dabar jau Got�teinas leido sau kostelti.�� Atleiskite, bet man norėtųsi suprasti. A� jau minėjau, kad tuomet man kritote į akį. Ta�iau tuo laiku negalėjau rim�iau pasigilinti į �į klausim�, o ir dabar abejoju, ar pavyktų gauti reikiamos informacijos.

Senatorius tada patyrė pralaimėjim� ir pasistengė, kad �is faktas nei�kiltų aik�tėn. Bet a� vis dėlto �į t� prisimenu. Vienu tarpu jūs dirbote kartu su Helemu. Juk jūs ne fizikas.

��Taip. A� dirbau radiochemijos srityje. Kaip ir jis.

��Pataisykite mane, jei k� ne taip prisiminsiu, bet jūsų karjeros prad�ia buvo daug �adanti, tiesa?

��Tai gali patvirtinti objektyvūs faktai. Niekada nebuvau link�s sav�s pervertinti. Man puikiai ėjosi.

��Neįtikėtina, kad vėl sugrį�ta tiek u�mir�tų dalykų!

Juk apie Helem� to nebūtų buv� galima pasakyti?

��Ko gero.

��Nepaisant to, jūsų veikla nutrūko. Juk tuo laiku, kai vyko minėtas pokalbis � manau, kad dalyvavote jame savo iniciatyva,�� jūs dirbote �aislų fabrike�

��Kosmetikos,�� prislėgtu balsu pasakė Denisonas.�� Vyri�kos kosmetikos. �i aplinkybė man, �inoma, nepadėjo sudominti klausytojų. � Be abejo. Taip jau yra. Jūs, rodos, buvote komivoja�ierius?

��Vadovavau prekių realizavimo skyriui. Ir vėlgi darbas ėjo kaip i� pypkės. Kai a� nusprend�iau visk� mesti ir keliauti į Mėnulį, buvau i�kil�s jau iki kompanijos viceprezidento posto.

��Ar Helemas prisidėjo prie �ito � prie to, kad metėte moksl�?

��Susitarkime nebeliesti �ios temos, sere!�� tarė Denisonas.�� Dabar visa tai nebeturi jokios reik�mės. A� buvau �alia, kai Helemas aptiko volframo konversij� ir padarė prad�i� tai įvykių grandinei, kuri galiausiai atvedė prie Elektroninio Siurblio. Neįsivaizduoju, kas būtų atsitik�, jeigu man�s tenai nebūtų buv�. Gal po mėnesio abu su Helemu būtume mir� nuo spindulinės ligos, o gal po �e�ių savai�ių �uv� branduolinio sprogimo metu. Sunku nuspėti. Bet a� ten buvau, ir i� dalies per mane Helemas pasidarė tuo, kuo jis yra dabar, o a� dėl tos pa�ios prie�asties irgi esu tas, kas esu. Velniop smulkmenas. Ar jums to pakaks? �iaip ar taip, daugiau nieko nepasakosiu.

��Manau, pakaks. Vadinasi, jūs grie�iate dantį ant Helemo?

��Be abejo, kar�tos meilės jam tuo laiku nejau�iau.

Nejau�iu ir dabar.

��Tad ar nebuvo jūsų argumentai prie� Elektroninį Siurblį inspiruoti noro pakenkti Helemui?

��A� protestuoju prie� �i� apklaus�,� pasakė Denisonas.

��Apklaus�? Jokių duomenų prie� jus nerenku. Visa tai man pa�iam rūpi, nes domiuosi Siurbliu ir kai kuriais kitais klausimais.

��K� gi, tuomet tenka prisipa�inti, jog �ia galima būtų į�velgti asmeninių motyvų. I� antipatijos Helemui norėjosi tikėti, kad jo populiarumas ir �lovė pelnyti nes��iningai. Pradėjau nagrinėti Elektroninį Siurblį, tikėdamasis rasti kokių trūkumų.

��Todėl ir radote?

��Ne!�� Denisonas trenkė kum��iu į krėslo ranktūrį ir nuo smūgio pastebimai kilstelėjo į or�.� Ne todėl.

Taip, a� suradau trūkum�, bet tai i� tikrųjų buvo trūkumas. Bent jau � mano manymu. A� nei�radau jo vien tam, kad galė�iau įgelti Helemui.

��Apie i�radim� negali būti nė kalbos,�� ėmė raminti jį Got�teinas.�� Man ir į galv� tokia mintis nebuvo atėjusi. Ta�iau, kaip �inoma, norint daryti i�vadas ties pa�ia �inomų faktų riba, reikia griebtis prielaidų. O tos prielaidos miglotoje ne�inomybės sferoje gali būti ir vienokios, ir kitokios, priklausomai� na, kad ir nuo emocinio nusiteikimo. Tad jūsų prielaidų kryptį, ko gero, lėmė antihelemi�kas nusiteikimas.

��Tai tu��ias pokalbis, sere. Tuo laiku mano i�vada man atrodė ganėtinai pagrįsta. Bet a� juk ne fizikas. A� esu � tai yra buvau � radiochemikas.

��Helemas taipogi buvo radiochemikas, o dabar jis �ymiausias pasaulio fizikas.

��Jis ir dabar radiochemikas. Tik ketvir�iu am�iaus atsilik�s.

��Apie jus to nepasakysi. Jūs nepagailėjote jėgų persikvalifikavimui.

��Kaip nuodugniai jūs mane i�tyrėt!�� u�siplieskė Denisonas.

��A� juk sakiau, kad padarėte man įspūdį. Tiesiog stebėtina, kaip atgyja praeitis! O dabar norė�iau pereiti prie dar vieno klausimo. Ar jūs pa�įstate fizik� Piterį Lamont�?

��Teko susitikti,�� nenoriai atsakė Denisonas.

��Kaip jūs manote, ar jis taip pat buvo daug �adantis?

��A� jo gerai nepa�įstu, kad galė�iau spr�sti.

��O jo teorijos ar bent kiek pagrįstos?

��Jeigu negalima įrodyti, jog yra prie�ingai, tai, saky�iau, pagrįstos.

Got�teinas i� lėto atsilo�ė kėdėje, kuri atrodė labai trapi ir �emėje nebūtų atlaikiusi jo svorio.

��Ar galė�iau su�inoti, kaip jūs susipa�inote su Lamontu?�� paklausė jis.�� Ar susitikote tik tuomet, kai i�girdote apie jo reputacij�?

��Mums teko kelis kartus kalbėtis. Jis ketino ra�yti Elektroninio Siurblio istorij� � nuo pat prad�ios, i�dėstydamas vis� t� mitologinį �lam�t�, kuriuo �is buvo apaug�s. Buvau pamalonintas, kad Lamontas mane susirado, kad visk� apie mane �inojo. Velniai rautų, d�iaugiausi, kad jis �inojo, jog a� gyvas! Bet k� a� jam galėjau pasakyti? Ir kuriems galams? Nebent bū�iau susilauk�s vieno kito kreivo �ypsnio, o a� jau pavargau nuo jų. Pavargau nuo kan�ių, nuo gailes�io sau.

��Ar jūs �inote, k� Lamontas veikė pastaruoju laiku?

��K� jūs turite galvoje?�� atsargiai paklausė Denisonas.

��Prie� metus ar kiek anks�iau Lamontas lankėsi pas Bert�.. A� jau nebedirbau senatoriaus komisijoje, bet mudu retkar�iais susitinkam. Jis man papasakojo apie �į vizit�. Atrodė sunerim�s. Jo manymu, Lamonto argumentai prie� Elektroninį Siurblį gal ir turi pagrindo, bet jis ne�in�s, kokių �ia būtų galima imtis praktinių priemonių. A� irgi sunerimau�

��Visi sunerimo,�� sarkasti�kai metė Denisonas.

��Bet dabar a� galvoju� jeigu jau Lamontas kalbėjosi su jumis ir�

��Stop! Daugiau nesakykite nieko. Man regis, supratau, kurlink jūs sukate, ir noriu jums u�bėgti u� akių. Jeigu jūs laukiate, kad a� apkaltinsiu Lamont� pasisavinus mano idėj� ir vėl palikus mane tu��iomis rankomis, tai klystate. A� kategori�kai tvirtinu: jokios teorijos neturėjau. Vien tik spėjim�. Jis man nedavė ramybės. A� prane�iau apie jį. Niekas nepatikėjo. Ir a� numojau į visk� ranka. O kadangi įrodymų neturėjau, tai daugiau prie �io klausimo nebegrį�au. Kalbėdamasis su Lamontu, apie tai visai net neu�siminiau. Periodo iki atsirandant Siurbliui � nelietėme. O vėlesnė Lamonto teorija, kad ir kaip primena mano spėjim�, yra jo paties savaranki�kai sukurta. Beje, jo i�vados kur kas įtikinamesnės ir paremtos grie�ta matematine analize.

��Atrodo, jūs susipa�in�s su �ia teorija.

��Apie j� pradėta kalbėti pastaraisiais mėnesiais.

Vyrukui neleid�ia spausdintis, niekas rimtai į jį ne�iūri, ta�iau gandai jau sklinda. Ir net mane pasiekė.

��Suprantu, daktare. Bet a� �iūriu į tai rimtai. Kaip �inote, gird�iu �į įspėjim� jau antr� kart�. Pirmasis � jūsų įspėjimas � senatoriaus taip ir nepasiekė. Mat jis neturėjo nieko bendro su finansinėmis machinacijomis, kurių jis tuomet intensyviai ie�kojo. O revizinės komisijos atstovas � tai buvau ne a� � vadino �i� teorij�, jūs man atleiskite, kliedesiu. A� jo nuomonės nepalaikiau. Ir kai �is klausimais vėl i�kilo, mane apėmė nerimas. Buvau nusprend�s susitikti su Lamontu, bet visi fizikai, su kuriais pasitariau�

��Tarp jų ir Helemas?

��Ne, Helemo nema�iau. Bet daugumas tų, su kuriais konsultavausi, u�tikrino mane, kad Lamonto darbas es�s visi�kai nepamatuotas. Ir vis dėlto ry�ausi su juo pasimatyti, bet kaip tik tuo metu man buvo pasiūlytos �ios pareigos, ir �tai a� �ia. Ir jūs �ia. Dabar suprantate, kodėl jus pasikvie�iau? Taigi, jūsų manymu, idėja, kuri� i�kėlėte jūs ir daktaras Lamontas, teisinga?

��Kitaip tariant, ar tolesnė Elektroninio Siurblio eksploatacija gali sukelti Saulės, o gal ir visos mūsų galaktikos �akos sprogim�?

��Būtent.

��K� a� jums galiu atsakyti? Mano spėjimas taip ir lieka spėjimu. O Lamonto teorijos nesu smulkiai i�studijav�s � niekur nebuvo spausdinta. O jeigu ir gau�iau pasi�iūrėti, tai, ko gero, neįk�s�iau matematinių i�ved�iojimų� Pagaliau kokia prasmė? Lamontas nieko neįtikins. Helemas susidorojo su juo, kaip ir su manim, o jeigu jam ir pavyktų Helem�, kaip sakoma, apeiti, tai pla�ioji visuomenė vis tiek juo nepatikėtų � trumparegi�ki interesai neleistų. Niekas nenori prarasti Siurblio, o paneigti Lamonto teorij� �ymiai lengviau, negu ie�koti i�ei�ių.

��Bet jums �is klausimas vis dar rūpi?

� �inoma. A� manau, kad mes �engiame į pra�ūtį, o man labai nesinori to sulaukti.

��Todėl ir atvykote į Mėnulį, tikėdamasis padaryti �ia tai, ko Helemas, am�inas jūsų prie�as, neleido padaryti �emėje?

��Jūs, atrodo, irgi link�s spėlioti,�� patylėj�s pasakė Denisonas.

��Nejaugi?�� abejingai paklausė Got�teinas.�� Gal ir a� i� tų daug �adan�iųjų. Ar teisingai atspėjau?

��Galbūt. A� dar nepraradau vilties vėl atsidėti mokslui. Jeigu galė�iau bent kiek prisidėti gelbstint �monij� nuo pra�ūties �mėklos � įrodyti, kad jos nėra arba, kad yra ir turi būti sunaikinta,�� tai bū�iau laimingas.

� �it kaip. Daktare Denisonai, norė�iau su jumis aptarti dar vien� dalyk�. Mano pirmtakas, atsistatydin�s atstovas misteris Montesas sako, kad mokslinės minties avangardas yra �ia, Mėnulyje. Jo manymu, �ia įsikūrusi did�ioji dalis protingų ir iniciatyvių �monių.

��Gal tai ir tiesa,�� pasakė Denisonas.�� Ne�inau.

��Gal ir tiesa,�� susim�st�s pakartojo Got�teinas.�� Bet tuomet ar nemanote, jog jums tai gali būti neparanku? Kad ir k� darytumėt, visi sakys ir manys, jog tai Mėnulio mokslo pasiekimas. O jūsų indėlis � nors rezultatai būtų ir labai vertingi � nesulauks deramo įvertinimo� Juk tatai, �inoma, būtų neteisinga.

��A� pailsau gainiotis pripa�inimo, atstove Got�teinai. Norė�iau susirasti įdomesnį u�siėmim�, negu ultragarsinių prietaisų gyvaplaukiams �alinti realizavimas. O t� padarysiu sugrį��s į moksl�. Jeigu matysiu, kad pavyko �į t� pasiekti,�� nieko daugiau man nereikia.

��O man, sakykim, reikia. Jūsų triūsas bus įvertintas pagal nuopelnus. Man, kaip atstovui, nebus sunku pateikti faktus taip, kad �emėje jūs pelnytute pripa�inim�, kurio būsite vertas. Juk, kaip ir kiekvienas �mogus, norėtumėte būti atlygintas pagal nuopelnus.

��Be galo malonu. Na o kas gi mainais?�� Jūs � cinikas. Bet tai pateisinama. Mainais man reikia jūsų pagalbos. Misteriui Montesui nepavyko su�inoti, kokio pobūd�io yra Mėnulyje vykdomi moksliniai tyrinėjimai. Ry�iai tarp �emės ir Mėnulio nėra glaudūs, ir tikrai nepakenktų tiek vieniems, tiek kitiems koordinuoti abiejose planetose vykdom� mokslinį darb�.

Savaime suprantama, prie� jus i�kils nepasitikėjimo siena, bet jeigu pavyks t� sien� nugriauti, tai pasitarnausite mums ne ma�iau, nei padar�s mokslinį atradim�.

��Manau, kad jūs, sere, ir pats suprantate, jog a� ne toks �mogus, kuris galėtų mėnulie�ius įtikinti mokslinius �emės sluoksnius turint gerų norų ir prielankumo.

��Neverta spr�sti apie visus �emie�ius pagal vien� ker�tingo mokslininko pavyzdį, daktare Denisonai.

Tebūnie taip: informuosite mane apie savo mokslinius tyrinėjimus, kad galė�iau garantuoti jums pelnyt� pripa�inim�, o kad būtų lengviau tuos tyrinėjimus įvertinti � juk a�, nepamir�kite, nesu mokslininkas � būtų labai gerai, jeigu jūs pateiktumėte man juos dabartinės mokslo padėties Mėnulyje kontekste.

Sutarta?

��Jūsų pra�ym� ne taip lengva įvykdyti,�� atsakė Denisonas.�� I� neatsargumo ar per didelio entuziazmo paskelbus negalutinius duomenis, galima visi�kai sugriauti mokslininko reputacij�. Man būtų labai nemalonu aptarinėti savo darbo eig� � nesvarbu su kuo,�� kol nebū�iau tikras, kad einu teisingu keliu.

Patyrimas su komisija, kurioje ir jūs dalyvavote, gera pamoka, kad reikia būti atsargiam.

��Visk� puikiai suprantu,�� nuo�ird�iai sutiko Got�teinas.�� Nuspr�site savo nuo�iūra, kada mane informuoti� Betgi jau vėlu, ir jūs turbūt norite pailsėti.

Suprat�s, kad pokalbis baigtas, Denisonas atsisveikino ir i�ėjo, o Got�teinas dar ilgai sėdėjo, įsmeig�s akis į vien� ta�k�.

7

Denisonas atidarė duris, paspaud�s ranken�. Ka�kur buvo mygtukas, bet i� miegų jis negalėjo jo rasti.

Tarpduryje stovėjo tamsiaplaukis vyri�kis susiraukusio, bet podraug patiklaus veido.

��Atleiskite� A� turbūt per anksti?

��Per anksti?�� pakartojo Denisonas, stengdamasis susigaudyti, kas atsitiko.�� Anksti?� Ne� tai a� pamigau.�� A� jums skambinau. Mes buvome susitar� susitikti�

Tik dabar Denisonas prisiminė.

��Teisingai. Tai jūs daktaras Nevilis?

��Taip. Galiu u�eiti?�� paklausė jis ir į�engė į vidų.

Denisono kambarys buvo nedidukas, ir kone vis� jį u�ėmė sujaukta lova. Tyliai burzgė ventiliatorius.

��Gerai miegojote?�� i� mandagumo pasiteiravo Nevilis.

Denisonas �vilgtelėjo į savo pi�am� ir persibraukė ranka susi�iau�usius plaukus.

��Ne,�� netikėtai atsakė jis.�� Naktis buvo siaubinga. Jeigu jūs nieko prie�, norė�iau kiek apsitvarkyti.

� �inoma, pra�om. Jeigu norite, a� tuo laiku galiu paruo�ti pusry�ius. Jūs dar turbūt menkai susipa�in�s su mūsų virtuvių įrengimais.

��Labai jums dėkingas,�� atsakė Denisonas.

Jis sugrį�o po kokių dvide�imties minu�ių � i�simaud�s, nusiskut�s, su kelnėmis ir mar�kinėliais.

��Ar tik nebūsiu sugadin�s du�o,�� pasakė jis.�� Vanduo staiga nustojo bėg�s, ir a� nieko nebegalėjau padaryti.

��Vanduo normuotas. Jums tiek tepriklausė. Jūs Mėnulyje daktare. A� ry�ausi pagaminti omlet� ir buljon� mums abiems.

��Omlet�?

��Mūsi�kai tariant. �emie�iai, manau, taip nepavadintų.

��A!�� pasakė Denisonas ir atsisėd�s jau nebe taip pakiliai įsmeigė �akut� į t�si� gelsgan� mas�, kuri� sve�ias buvo pavadin�s omletu. Pajut�s skonį, vis dėlto i�kentė nesusirauk�s, paskui vyri�kai nurijo ir pakabino sekan�i� porcij�.

��Ilgainiui priprasite,�� pasakė Nevilis.�� is patiekalas nepaprastai kaloringas. Be to, maistas, turintis daug baltymų, Mėnulio traukos s�lygomis numu�a apetit�.

��Tuo geriau,�� delika�iai kostelėj�s, pasakė Denisonas.

��Selen� man sakė, kad jūs ketinate pasilikti Mėnulyje,�� varė toliau Nevilis.

��Taip, i� prad�ių ketinau,�� jis pasitrynė akis.�� Bet po �ios baisios nakties, bijau, kad nesiry�iu.

��Kiek kartų i�kritote i� lovos?

��Du� Vadinasi, taip ir turi būti?

��Atvykusieji i� �emės to nei�vengia. Kai nemiegate, dar galite koordinuoti judesius, o u�mig�s vartotės kaip �emėje. Tik tiek, kad krisdamas neu�sigaunate.

��Antr� kart� i�griuv�s taip ir miegojau ant grindų.

Nė nepajutau. Kaip gi jūs, velniai griebtų, įsigudrinat ramiai i�miegoti?

��Neu�mir�kite reguliariai tikrintis �irdį, spaudim� ir taip toliau, nes svorio jėgos pasikeitimas gali pakenkti.

��A� jau ne kart� buvau apie tai įspėtas,�� bodėdamasis atsakė Denisonas.�� Po mėnesio turiu pasirodyti gydytojui, o kol kas esu aprūpintas įvairiausiomis tabletėmis.

��Na gerai,�� pasakė Nevilis tokiu tonu, lyg jam būtų įgris� kalbėti visokius niekus,�� po savaitės jūs, ko gero, visi�kai adaptuositės� Bet jums reikia kitokių drabu�ių. �itos kelnės jokiu būdu netinka, o mar�kinėliai trumpomis rankovėmis visai nereikalingi.

��Turbūt �ia yra parduotuvių, kur galė�iau įsigyti tinkamus?

� �inoma. Jeigu pa�nekinsite Selen�, tai po darbo ji mielai jums padės. Ji mane u�tikrino, kad jūs rimtas vyras.

��D�iaugiuosi, kad ji taip mano,�� atsakė Denisonas nurij�s piln� �auk�t� buljono ir nery�tingai �iūrėdamas į likusį lėk�tėje. Paskui su nuo�miu u�sispyrimu ėmė tu�tinti lėk�t�.

��Selen� nusprendė, kad jūs fizikas, ta�iau, be abejo, suklydo.

��Pagal specialyb� a� radiochemikas.

��Bet savo srityje neilgai dirbote, daktare. Mes �ia esame �iek tiek nuo�aly, bet kai kas ir mus pasiekia. Jūs � viena i� Helemo aukų.

��Ar jų tiek daug, kad vartojate daugiskait�?

��O argi ne? Visas Mėnulis � viena i� Helemo aukų.

��Mėnulis?

��Tam tikra prasme.

��Nesuprantu.

��Mėnulyje nėra Elektroninio Siurblio Sto�ių. Nė vienos, nes paravisata nepradėjo su mumis bendradarbiauti. Volframas likdavo nepakit�s.

��Bet jūs turbūt nemanote, daktare Nevili, jog ir �ia Helemo darbas?

��Netiesiogiai � jo. Kodėl tik paravisatos iniciatyva galima pastatyti Elektroninį Siurblį? Kodėl ne mūsų?

��Kiek suprantu, tam mums trūksta �inių.

��O kaip jų gali netrūkti, jeigu visi �ios srities tyrinėjimai u�drausti?

��Nejaugi u�drausti?�� iek tiek nusteb�s paklausė Denisonas.�� I�eina, kad taip. Jeigu tie, kurie gvildena �i� problem�, niekaip negali prieiti prie sinchrofazotrono ir kitų stambių įrengimų, kadangi visus juos kontroliuoja �emė, kitaip tariant, Helemas, tai i�eina, kad tyrinėjimai u�drausti.

Denisonas pasitrynė akis.

��Bijau, kad netrukus teks vėl prigulti� Atleiskite, a� visai nenorėjau pasakyti, kad man nuobodu. Bet sakykite, bene Mėnuliui jau taip labai reikia Elektroninio Siurblio? Juk Saulės akumuliatoriai tiekia pakankamai energijos.

��Jie priri�a mus prie Saulės, daktare. Priri�a prie pavir�iaus!

��Sakykim� Bet kuo paai�kintumėt tokį Helemo nusistatym�, daktare Nevili?

��Jūs geriau turėtumėt �inoti, nes pa�įstate jį asmeni�kai, o a� ne. Jis nenori vie�ai pagarsinti, kad Elektroninį Siurblį sukūrė para�monės, o mes tik jų parankiniai. Jeigu patys i�spr�stume �i� problem�, tai tikroji Elektroninio Siurblio atradimo garbė priklausytų mums, o ne jam.

��Kodėl jūs man visa tai ai�kinate?�� paklausė Denisonas.

��Nenoriu gai�ti laiko. Paprastai mes d�iaugiamės, sulauk� �emės fizikų. Mes �ia Mėnulyje jau�iamės izoliuoti, tarsi prie�i�kos mūsų at�vilgiu �emės politikos aukos, ir toks fiziko apsilankymas mums daug duoda � jau vien tai, kad laikinai nesijau�iam taip atskirti. Ta�iau fizikas imigrantas gali kur kas labiau pasitarnauti, todėl mums atrodo tikslinga i� karto supa�indinti jį su padėtimi ir paraginti prisidėti prie mūsų. Tik labai gaila, kad jūs ne fizikas.

��Nejaugi a� kada nors sakiau prie�ingai?�� netek�s kantrybės leptelėjo Denisonas.

��Bet juk jūs parei�kėte norįs pamatyti sinchrofazotron�. Kodėl?

��Ak �tai kas jums kelia nerim�! Na tai leiskite, gerbiamas sere, jums paai�kinti. Mano mokslinė karjera buvo su�lugdyta prie� ketvirtį am�iaus. Ir �tai a� nusprend�iau savoti�kai reabilituotis, lyg ir sugr��inti gyvenimui prarast� prasm�, o padaryti tai įmanoma tiktai atsidūrus kuo toliau nuo Helemo � kitaip tariant, Mėnulyje. Mano specialybė � radiochemija, ta�iau a� neapsiribojau vien �ia sritimi. Svarbiausia �iandieninio mokslo �aka � parafizika, ir a� studijavau j� savaranki�kai, nujausdamas, kad būtent ji suteiks man geriausi� galimyb� vėl sugrį�ti į moksl�.

� �tai kaip!�� pasakė Nevilis ai�kiai abejodamas.�� Tarp kitko, jeigu jau pradėjome kalbėti apie Elektroninį Siurblį� Ar jūs girdėjote apie Piterio Lamonto teorij�?

8

Nevilis prisimerkė.

��Ne, tokios pavardės negirdėjau.

� �inoma, jis kol kas dar nepagarsėj�s. O gal ir niekad nepagarsės � dėl tos pa�ios prie�asties kaip ir a�. Jis atsistojo Helemui skersai kelio� Neseniai man kai kas apie jį priminė, ir a� pradėjau galvoti. Naktį tam turėjau ganėtinai laiko,�� pridūrė Denisonas �iovaudamas.

��Na ir k� gi?�� nekantriai paklausė Nevilis.�� Kodėl jūs u�siminėte apie t�� nebepamenu pavardės?

��Apie Piterį Lamont�. Jis i�kėlė įdomių min�ių parateorijos srityje. Jo manymu, toliau naudojantis Elektroniniu Siurbliu, stipri branduolinė s�veika Saulės sistemos ribose padidės, Saulė vis labiau kais ir, pasiekusi tam tikr� kritinį ta�k�, kuriame įvyks fazinis kitimas, susprogs.

��Nes�monė! Kokius pakitimus kosminiu mastu gali padaryti �mogi�ko masto Elektroninis Siurblys! Netgi būdamas savamokslis fizikas, turėtumėte suprasti, kad Siurblys nesuspės padaryti pastebimo poveikio visatai per vis� Saulės sistemos egzistavimo laik�.

��Jūs taip manote?

� �inoma. O jūs ne?

��A� nesu tikras. Lamontas siekia savanaudi�kų tikslų. Man teko su juo �nektelti. Labai kar�tas ir emocionalus tipas. Turint gaivoje, kaip Helemas su juo susitvarkė, natūralu būtų manyti, kad jis dirba, stumiamas aklo pyk�io.

Nevilis suraukė kakt�.

��Ar tikrai �inote, kad jis yra patek�s Helemo nemalonėn?

��A� esu �ios srities ekspertas.

��O jums nebuvo atėj� į galv�, kad �tai tokios abejonės dėl Siurblio saugumo keliamos vėlgi tiktai norint sutrukdyti Mėnuliui pasistatyti savo pumpavimo stotį?

��Visuotinės panikos ir nevilties kaina? �inoma, ne.

Tai būtų tas pat, kas gliaudyti rie�utus pasitelkus branduolinius u�taisus. Ne, a� tikiu Lamonto nuo�irdumu. Ties� sakant, kadaise netgi tokiam nei�prusėliui kaip a� buvo atėjusi į galv� pana�i mintis.

��Kuri� pagimdė taipogi neapykanta Helemui.

��A� ne Lamontas. Vadinasi, ir mano atsakomoji reakcija kitokia. Apskritai turėjau slapt� viltį i�siai�kinti �į klausim� Mėnulyje, be Helemo kliudymų ir be Lamonto kar��iavimosi � �ia, Mėnulyje.

� �ia, Mėnulyje. Tikėjausi, kad galėsiu pasinaudoti sinchrofazotronu.

��Todėl ir klausėte apie jį? Denisonas linktelėjo.

��Nejaugi jūs i� tiesų turėjote viltį pasinaudoti sinchrofazotronu? Ar �inote, kokios prie jo eilės?

��Tikėjausi susirasti jūsi�kių mokslininkų, kurie mane paglobotų.

Nevilis juokdamasis papurtė galv�.

��Mūsų �ansai ne k� didesni negu jūsų� Bet mes jumis �tai k� galime pasiūlyti. Turime įsireng� savas laboratorijas. Galėtumėte dirbti ir netgi naudotis kai kuriais prietaisais. Ne�inau, kiek jums būtų i� to naudos, bet gal ir sugebėtumėt k� nors nuveikti.

��Jūsų manymu, su tais prietaisais a� galėsiu vykdyti tyrimus parateorijos srityje?

��Tatai i� dalies, many�iau, priklausys nuo jūsų i�radingumo. Mėginsite pagrįsti to jūsų Lamonto teorijas?

��Arba paneigti jas. Kas �ino?

��Bet kuriuo atveju jas galima tiktai paneigti. Tuo a� neabejoju.

��Jūs puikiai �inote, kad pagal i�silavinim� a� ne fizikas. Tai kodėl taip noriai siūlote man viet� laboratorijoje?

��Todėl, kad jūs i� �emės. A� jau sakiau, kad mums tokie atvejai naudingi, o tai, kad jūs fizikas savamokslis, gali dar labiau praversti. Selen� garantavo dėl jūsų, ir a� teikiu tam gal net daugiau reik�mės negu derėtų. Be to, mes, kaip ir jūs � Helemo aukos. Jeigu norite susigr��inti prarast� autoritet�, mes jums padėsime.

��Atleiskite u� cini�k� klausim�. O ko jūs tikitės gauti mainais?

��Mes tikimės jūsų pagalbos. �emės ir Mėnulio mokslininkai nelabai sutaria. Jūs savo noru atvykote i� �emės į Mėnulį ir galėtumėt pasitarnauti nelyginant tiltas, jungiantis vienus su kitais ir abiem teikiantis naudos. Kontakt� su naujuoju �emės atstovu jau u�mezgėte, ir, galimas daiktas, reabilituodamasis pats, sustiprinsite ir mūsų pozicijas.

��Kitaip sakant, jeigu man pavyks susilpninti Helemo įtak�, tai a� tuo pasitarnausiu Mėnulio mokslui?

��Kad ir k� jums pavyktų padaryti � viskas bus mums naudinga� Bet jums, ko gero, i� tiesų dar reikia pamiegoti. U�keikite pas mane po poros dienų � susitarsime dėl laboratorijos. Taip pat ir�� jis apsidairė,� dėl patogesnio buto.

Jie paspaudė vienas kitam rank�, ir Nevilis i�ėjo.

��Ir vis dėlto,�� pasakė Got�teinas,�� kad ir kaip jums būtų pabodusios jūsų pareigos Mėnulyje, �iandien turbūt �iek tiek gaila jį palikti.

��Toli gra�u ne �iek tiek,�� atsakė Montesas i�kalbingai įtraukdamas galv� į pe�ius.�� Kai pagalvoju apie �emės svorio jėg�� Dusulys, skaudan�ios kojos, �liaugiantis prakaitas. A� juk maudysiuos prakaite.

��Ir man�s tas pats laukia.

��Paklausykite mano patarimo. Pasistenkite atskristi į �em� kas por� mėnesių. Nesvarbu, k� sakys gydytojai, kokių izometrinių pratimų prira�ys � būtinai grį�kite kas �e�iasde�imt dienų ir i�būkite �emėje ma�iausiai savait�. Kad jūsų kūnas jos nepamir�tų.

��Turėsiu tai galvoje� Teisybė! A� jau buvau susitik�s su savo draugu.

��Su kokiu draugu?

��Su tuo �mogumi, kuris atvyko �ionai tuo pa�iu laivu. Man pasirodė, kad esu jį ka�kur mat�s. Ir nesuklydau. Tai Denisonas, radiochemikas. Paai�kėjo, kad a� puikiai prisimenu visk�, kas su juo susij�.

��K� gi būtent?

��Prisiminiau vien� jo įkyri� idėj� ir nusprend�iau jį pazonduoti. Jis labai apsukriai i�sisukinėjo. Samprotavo logi�kai � taip logi�kai, kad man net pasirodė įtartina.

Tam tikram maniakų tipui būdingas lankstus loginis m�stymas. Tai savoti�kas apsauginis mechanizmas.

��O vie�patie!�� pasakė Montesas su apmaudu.�� A� nelabai galiu susikaupti. Jums leidus, trumpam prisėsiu. Nuo min�ių apie baga�� ir man�s laukian�i� �emės svorio jėg� visai nusiplūkiau� Na tai kokia gi ta įkyri idėja?

��Kadaise jis mėgino įtikinti mus, kad Elektroninis Siurblys pavojingas. Kad galįs, jo manymu, susprogdinti visat�.

��Nejaugi? Ir tai tiesa?

��Tikiuosi, kad ne. Tuo laiku ta jo idėja buvo gan grubiai atmesta. Kai mokslininkai nagrinėja rei�kinius, esan�ius ties supratimo riba, jie, kaip �ia pasakius, darosi irzlūs. Pa�inojau vien� psichiatr�, kuris vadino �į fenomen�,Kas �ino?�. Jeigu jums niekaip nepavyksta gauti norimų rezultatų, tai jūs sakote: �Kas �ino, kuo visa gali baigtis?�, ir jums į pagalb� atskubs vaizduotė.

��Taip, bet jeigu jau fizikai kalba apie tai, tegu ir ne visi�� Tas ir yra, kad nekalba. Bent jau vie�ai.

Supratimas apie mokslin� atsakomyb� neleid�ia �urnalams spausdinti nes�monių� Arba to, k� jie laiko nes�monėmis. Matote, ta idėja vėl i�plaukė į pavir�ių.

Vienas fizikas � jo pavardė Lamontas � kreipėsi į senatorių Bert�, į �en�, t� apsi�aukėlį gyvenamosios aplinkos mesij�, ir dar kai k�. Jis taip pat tvirtina, kad gali įvykti kosminis sprogimas. Niekas juo netiki, bet gandai pama�u plinta, ir kaskart vis gra�esni.

��Bet tas atvykėlis juo tiki? Got�teino veid� nu�vietė platus �ypsnys.

��Bijau, kad taip. Velniai rautų, vidurnaktį, kai mane kamuoja nemiga � tarp kitko, vis� laik� kritinėju i� lovos,�� a� ir pats tuo tikiu. Jis grei�iausiai planuoja Mėnulyje eksperimentais patvirtinti savo teorij�.

��O k� jūs į tai?

��Tegu tvirtina. A� daviau suprasti, kad mes jam padėsim.

��Rizikinga!�� papurtė galv� Montesas.�� Man nepatinka oficialus įkyrių idėjų skatinimas.

��Matote, mes negalime kategori�kai atmesti galimybės, kad net ir įkyri idėja gali pasirodyti teisinga.

Bet pagaliau ne tai svarbu. Svarbu tai, kad jeigu mums pavyks t� �mogų sulaikyti Mėnulyje, tai per jį galbūt su�inosime, kas �ia vyksta. Jam rūpi susigr��inti prarast� reputacij�, ir a� netiesiogiai garantavau jam tai � su s�lyga, jeigu eis su mumis i�vien� A� jus informuosiu apie visk�. Kaip koleg�, taip sakant.

��Dėkui,�� pasakė Montesas.�� Ir viso gero.

10

Sėlenos juokas skard�iai nuskambėjo Denisono ausinėse. Su skafandru j� sunku buvo pa�inti.

��Pirmyn, Benai!�� pakvietė ji.�� Nereikia bijoti. Juk jūs jau senbuvis � mėnuo kaip �ia.

��Dvide�imt a�tuonios dienos,�� sumurmėjo Denisonas. Jam atrodė, kad skafandras jį dusina.

��Ne, mėnuo!�� nenusileido Selen�.� �emė buvo jau gerokai nudilusi, kai jūs atvykot. Kaip ir dabar,�� ir ji parodė �vytintį �emės pjautuv� pietiniame dangaus pakra�tyje.

��Tebūnie, tik neskubėkite taip! A� �ia nesijau�iu taip dr�siai kaip apa�ioje. O kas bus, jeigu parvirsiu?

��Na ir kas? Svorio jėga, jūsų masteliais matuojant, nedidelė, nuolydis nestaigus, o skafandras atlaikys.

Jeigu parvirsite, galite ramiai sau slysti ir ridentis. Taip dar smagiau.

Denisonas nery�tingai apsidairė aplinkui. �alto �emės spindesio nu�viestas, Mėnulis atrodė nuostabiai gra�us. �ia buvo tik dvi spalvos: juoda ir balta, bet dabar tas baltumas daug �velnesnis negu Saulei �vie�iant � prie� savait� Denisonas buvo nuvyk�s ap�iūrėti Saulės akumuliatorių, nusit�susių Lietaus jūroje per vis� horizont�. Juoda spalva irgi nebebuvo tokia sodri kaip kontrasting� Mėnulio dien�. �vaig�dės �ėrėjo neįprastai ry�kiai, o �emė� �emė su baltais i�rantymais melsvame fone ir kur ne kur �mėk�an�iais rusvais lopinėliais � viliote viliojo.

��Galima, a� įsikibsiu į jus?�� paklausė jis.

� �inoma. Be to, į patį vir�ų nelipsim. Pirma i�mėginkite pradedan�iųjų �lait�. Stenkitės neatsilikti.

A� neskubėsiu.

Jis i� paskutiniųjų taikėsi prie jos lėto, plataus ir spyruokliuojan�io �ingsnio. �laitas, kuriuo jie lipo į vir�ų, buvo dulkėtas, ir sulig kiekvienu �ingsniu tos dulkės kilo auk�tyn, pasilikdamos kyboti beorėje erdvėje. Jis tik vargais negalais spėjo �engti koja į koj� su Selen�.

��Labai gerai,�� pagyrė Selen�, tvirtai laikydama jį u� parankės.�� Kaip �emek�liui, tai yra kaip grantui � labai net neblogai.

��A�iū.

��Vis tiek negerai i�eina. Grantas vietoje imigranto taip pat į�eid�iamai skamba kaip �emek�lis vietoje �emie�io. Tiesiog � labai neblogai jūsų am�iaus �mogui.

��Na jau ne! �itaip dar pras�iau!�� pasakė Denisonas �niok�tuodamas ir jausdamas, kaip ant kaktos renkasi prakaitas.

��Prie� statydamas koj�, stenkitės atsispirti kita,�� pasakė Selen�.� Tada �ingsnis pailgės ir �iaip bus lengviau. Ne, ne taip� �tai, �iūrėkit!

Lengviau atsidus�s, Denisonas sustojo ir ėmė stebėti, kaip Selen�,� kuri net ir su tuo komi�ku skafandru, vos tik pajudėjusi i� vietos, vėl atrodė liekna ir grak�ti,�� pasistriuok�iodama pasileido į priekį. Paskui ji sugrį�o ir atsiklaupė prie jo kojų.

� �enkite, Benai, tik i� lėto, o a� suduosiu per koj�, kai reikės atsispirti.

Juodu keliskart pamėgino.

��Kur kas sunkiau negu �emėje bėgioti!�� pasakė Denisonas.�� A� mielai pailsė�iau.

��Ilsėkitės. Tiesiog jūs dar neįgudote koordinuoti raumenų darbo. Juk jūs su savimi kovojate, o ne su trauka� Na gerai, sėskitės ir atsipūskite. Nors mums jau nebetoli.

��Ar balionams nieko neatsitiks, jeigu atsigulsiu ant nugaros?�� paklausė Denisonas.

��Ne, �inoma, nieko. Bet gultis vis tiek neverta.

Bent jau ne ant gryno akmens. �ia �imtas dvide�imt laipsnių pagal Kelvin�, arba, jeigu jums labiau patinka, �imtas penkiasde�imt �emiau nulio. Jumis dėta atsisės�iau.�� Na gerai,�� Denisonas atsargiai įsitaisė ant akmenų veidu j �iaur�, kad nematytų �emės.�� Pa�velkite, kokios �vaig�dės!

Selen� atsisėdo prie�ais. Kai ji pasukdavo galv� į �emės �vies�, per skafandro stikl� jis galėdavo į�iūrėti jos veid�.

��Argi i� �emės nesimato �vaig�d�ių? � nustebusi paklausė ji.

��Tokių � ne. Netgi kai nėra debesų, oras sugeria dalį jų �viesos. Dėl nevienodos temperatūros atmosferos sluoksniuose jos mirga, o miestų �viesos � net ir tolimos � visai jas i�blukina.

��Tai ne kas!

��O jums patinka �ia, Selen�? Pavir�iuje?

��Nepasaky�iau, kad labai, bet kartais sveika prasivėdinti. Be to, juk privalau �ia ved�ioti turistus.

��O �į kart� mane?

��Nejaugi jūs taip ir nesuprasite, jog tai visai ne tas pats? Turistams yra tik vienas vienintelis mar�rutas.

Labai nuobodus ir neįdomus. Gal jūs manote, kad vedamės juos �ia, ant �laito? Ne, tokios vietos tik mėnulie�iams ir grantams. Daugiausia � grantams.

��Neatrodo, kad jos būtų labai mėgstamos. Be mūsų, �ia daugiau nieko nėra.

��O, tai nieko nerei�kia. Kad matytumėt, kas �ia darosi rungtynių dienomis! Tada jums pavir�iuje tikrai nepatiktų.

��Negalė�iau sakyti, kad man dabar �ia patinka.

Vadinasi, slydimas � tai i� esmės imigrantų sporto �aka?

��Ko gero. Mėnulie�iai nemėgsta pavir�iaus.

��O daktaras Nevilis?

��Jūs klausiate, k� jis mano apie pavir�ių?

��Taip.

��Atvirai kalbant, nemanau, kad jis �ia kada būtų buv�s. U�kietėj�s miestietis. O kodėl jus tai domina?

��Mat kai a� pasiteiravau, ar galėsiu ap�iūrėti Saulės akumuliatorius, jis mielai sutiko, bet pats vykti kartu nepanorėjo. O kai tiesiai papra�iau � man rūpėjo turėti �alia �mogų, jeigu i�kils kokių klausimų � labai grie�tai atsisakė.

��Tikiuosi, vis dėlto buvo kam atsakyti į jūsų klausimus?

��Buvo. Tarp kitko, taip pat imigrantas. Galbūt daktaro Nevilio pozicija Elektroninio Siurblio at�vilgiu ai�kintina kaip tik tuo.

��Apie k� jūs kalbate?�� Na�� Denisonas atsilo�ė ir ėmė kiloti į vir�ų �ia vien� �ia kit� koj�, atsainiai stebėdamas kaip jos lėtai kyla ir leid�iasi.�� Cha! Visai neblogai! Paklausykite, Selen�� A� kalbu �tai apie k�: Nevilis trok�ta turėti Mėnulyje Elektroninį Siurblį, nors �ia visai pakanka Saulės akumuliatorių. �emėje mes jais negalime naudotis, nes Saulės �viesa ten susiduria su daugiau kliū�ių ir negali būti toks pastovus bei patikimas įvairiausio bangų ilgio �altinis kaip kad �ia. Visoje Saulės sistemoje nėra kito tokio dangaus kūno, kuriame taip sėkmingai būtų galima naudotis Saulės akumuliatoriais.

Net ir Merkurijus tam netinka � ten per kar�ta. Bet Saulės akumuliatoriai prikausto jus prie pavir�iaus, o jeigu jūs jo nemėgstate�

Selen� staiga pa�oko.

��Viskas, Benai, jūs jau pailsėjot. Kelkitės! Jis �iaip taip atsistojo ir u�baigė: � O atsiradus Elektroniniam Siurbliui, nė vienam mėnulie�iui nebereikėtų i�eiti į pavir�ių, jeigu pats to nenorėtų.

��Dabar lipsime į vir�ų, Benai. Eisime prie ano �tai gūbrio. Matote, ten, kur �emės �vies� kerta horizontali linija?

Paskui jie ėjo tylėdami. Denisonas pastebėjo, kad i� vienos pusės lygus ir �variai nuvalytas �laitas pla�ia juosta leid�iasi �emyn.

��Pradedan�iam kopti sunku � per daug glotnus pavir�ius,�� pasakė Selen�, tartum atspėjusi jo mintis.�� Pamir�kite ambicijas, vis tiek negalėsiu i�mokyti jūsų kengūros �uolių.

Taip sakydama, ji padarė kengūros �uoliuk� ir, dar nepasiekusi �emės, atsisuko į jį: � �tai �ia. Sėskitės, a� jums u�dėsiu�

Denisonas atsisėdo veidu į nuolydį ir baimingai pasi�iūrėjo �emyn.

��Nejaugi juo i� tikrųjų galima slysti?�� paklausė.

� �inoma. Mėnulio trauka silpnesnė negu �emės, todėl �ia �mogus ne taip prisispaud�ia prie pavir�iaus, vadinasi, ir trintis daug ma�esnė. Mėnulyje kur kas lengviau paslysti negu �emėje. Todėl grindys mūsų koridoriuose ir butuose tokios �erpetuotos, lyg būtų neu�baigtos. Gal norite pasiklausyti paskaitėlės �ia tema? Tos, kuri� skaitau turistams?

��Nenoriu, Selen�.

��Be to, mes, �inoma, u�sidėsime pa�iū�as.

Rankoje ji laikė nedidelį balion� su spaustuvais ir dviem siaurais vamzdeliais.

��O kas �ia?�� paklausė Benas.�� Balionėlyje skystos dujos. Jos sruvens tiesiai po jūsų padais, ir tas plonas dujų sluoksnis tarp batų ir pavir�iaus visi�kai panaikins trintį. Jūs judėsite nelyginant beorėje erdvėje.

��Nepritariu,�� sunerim�s pasakė Denisonas.�� itaip naudoti dujas Mėnulyje � labai neūki�ka.

��Na k� jūs! Kokias dujas, jūsų manymu, mes naudojame �ioms pa�iū�oms? Anglies dvideginį? Ar deguonį? Pirmiausia, jos yra gamtinės. Tai argonas. Jis tonomis ver�iasi i� Mėnulio uolienos, kurioje susikaupė per milijardus metų irstant kaliui-40� Vėlgi citata i� mano paskaitos, Benai� Argonas Mėnulyje labai ma�ai kur pritaikomas, tad galime naudotis pa�iū�omis nors milijon� metų � vis tiek telkiniai nei�seks� Na �tai, jūs jau su pa�iū�omis. Dabar luktelkite, kol a� u�sidėsiu.

��O kaip jos veikia?

��Automati�kai. Kai tik pradėsite slysti, atsidarys vo�tuvas ir dujos pradės eiti laukan. Jų pakaks tiktai kelioms minutėms, bet daugiau jums nė nereikės.

Ji atsistojo ir padėjo jam atsikelti.

��Pasisukite veidu į nuolydį� Dr�siau, Benai! �laitas visai nestatus. Pasi�iūrėkite, jis atrodo kone plok��ias!

��Ne, neatrodo,�� niūriai atsakė Denisonas.�� Man �ia tikras skardis.

��Neprasimanykite. Dabar klausykite, k� a� pasakysiu, ir dėkitės į galv�. Kojas �iek tiek praskėskite ir vien� atstatykite į priekį. Nesvarbu, kuri�. Pritūpkite.

Nesilenkite prie� vėj�, nes �ia jo nėra. Stenkitės ne�iūrėti į vir�ų ir atgal � tik į �alis galima, jeigu reikia.

O svarbiausia, kai pasieksite lygi� viet�, neskubėkite sustoti � jūsų greitis bus daug didesnis, negu pa�iam atrodys. Palaukite, kol baigsis dujos ir trintis pama�u jus sustabdys.

��A� u�mir�iu kas po ko.

��Neu�mir�ite. Be to, a� vis� laik� būsiu �alia. O jeigu vis dėlto pargriūsit ir a� nespėsiu prilaikyti, nieko nebedarykit. Tiesiog atsipalaiduokit ir ramiai riskitės arba �liuo�kit �emyn. �ia nėra jokių pavojingų i�siki�imų.

Denisonas nurijo seiles ir apsi�valgė. �laitas, besileid�iantis į pietus, buvo nu�viestas �emės spindulių. Ma�i nelygumai, �e�ėliuojantys nuolydį tamsiais lopinėliais, spindėjo ypa� ry�kiai, ir atrodė, kad visas jo pavir�ius ribuliuoja. Tiesiai vir� galvos juodame danguje kabėjo i�kilus �emės pjautuvas.

��Jau?�� paklausė Selen�, įrėmusi pir�tinėt� rank� jam į nugar�.

��Jau,�� vos girdimai atsiliepė Denisonas.�� Na tai pirmyn!�� stumtelėjo ji, ir Denisonas pajudėjo i� vietos. I� prad�ių slydo lėtai. Atsisuko per petį į Selen� ir susverdėjo.

��Nesijaudinkite,�� pasakė ji.�� A� greta.

Staiga jis nustojo jaut�s grunt� po kojomis. Balionas pradėjo tiekti dujas.

Akimirk� jis pasijuto stovįs vietoje. Jokio vėjo prie�prie�iais, jokio vyksmo po padais. Bet kai jis vėl atsisuko į Selen�, pastebėjo, kad �viesos spinduliai ir �e�ėliai vis grei�iau ir grei�iau bėga atgal.

� �iūrėkite į �em�,� prie pat ausies pasigirdo Sėlenos balsas,�� kol nepasieksite atitinkamo grei�io.

Kuo grei�iau judėsit, tuo bus lengviau i�silaikyti ant kojų. Neu�mir�kite sulenkti kelių� Jums labai neblogai i�eina, Benai.

��Kaip grantui!�� su�vok�tė Denisonas.

��Na ir kaip jums patinka?

��A� tarytum skrendu!�� atsakė jis. I� abiejų pusių �viesos-tamsos juostos pa�ėlusiu grei�iu lėkė atgal.

Denisonas dirstelėjo į vien� pus�, paskui į kit�, norėdamas atsikratyti įspūd�io, kad viskas aplinkui skrieja atgal, ir pagaliau pajusti, jog jis pats skrieja į priekį. Bet vos tik jam tatai pavyko, bematant teko vėl atsisukti į �emės pjautuv�, idant nepargriuvus.�� Turbūt mano palyginimas jums nelabai ai�kus,�� pridūrė jis.�� Juk Mėnulyje skrydis � abstrakti s�voka.

��Kodėl gi. Skrydis pana�us į slydim�, o �is pojūtis man puikiai pa�įstamas.

Selen� be jokio vargo laikėsi �alia jo.

Denisonas dabar jau slydo taip greitai, kad jautė savo judėjim� netgi �iūrėdamas į priekį. Prie� jo akis vėrėsi Mėnulio peiza�as ir, tarytum aptekėdamas jį, skubėjo tolyn.

��Kokį did�iausi� greitį galima pasiekti?�� paklausė jis.

��Per var�ybas u�registruotas daugiau kaip �imto mylių per valand� greitis. Tik, �inoma, ant statesniu �laitų negu �is. Jūs slystate daugiausia trisde�imt penkių mylių per valand� grei�iu.

��O atrodo kur kas grei�iau.

��Taip tik atrodo. Na, mes jau beveik nusileidome, Benai, o jūs taip ir neparkritot. Laikykitės iki galo. Tuoj baigsis dujos, ir jūs pajusite trintį. Nestabdykite. Ramiai slyskite toliau.

Selen� dar nebuvo baigusi kalbėti, o Denisonas jau pajuto po kojomis tvirt� pagrind�. Tuo pat metu atsirado did�iulio grei�io pojūtis, ir jis sugniau�ė kum��ius, idant, instinktyviai saugodamasis susidūrimo, kurio negalėjo būti, nei�tiestų rankų. Jis �inojo, kad vos tik kilstels rankas, bematant apvirs auk�tielninkas.

Jis prisimerkė ir sulaikė kvap�. Kai jau atrodė, kad sprogs plau�iai, Selen� pasakė: � Puiku, Benai, puiku. A� dar nė karto nema�iau, kad grantas per pirm� bandym� nebūtų parkrit�s, tad jeigu vis dėlto parkristumėt, neimkite į galv�. Nieko �ia gėdingo.

��A� visai neketinu kristi,�� su�nib�dėjo Denisonas.

Jis kriokuodamas giliai įkvėpė ir pla�iai atsimerkė. Kaip ir anks�iau, rami ir abejinga, spindėjo �emė. O jis slydo vis lė�iau ir lė�iau�

��Selen�, ar a� jau sustojau?�� paklausė jis.�� Negaliu suprasti.

��Sustojot. Ne, nejudėkit. Prie� keliaujant į miest�, reikia pailsėti� Velniava, juk a� jį �ia ka�kur palikau!

Denisonas �iūrėjo į j� netikėdamas savo akimis. Ji kopė kartu su juo, nusileido kartu su juo, bet jis dabar mir�ta i� nuovargio, o ji laksto aplink ilgais kengūros �uoliais. Kai jis i�girdo �ūksnį ��tai jis!�, ji buvo u� kokių �imto �ingsnių, bet balsas skambėjo taip, lyg būtų buvusi �ia pat.

Netrukus ji sugrį�o ne�ina gabalu sulankstytos plastmasės. Prisimenat,�� linksmai paklausė ji,�� kai ėjome �ionai, jūs pasidomėjote, k� a� �ia turiu, o a� atsakiau, kad pamatysite grį�tant?

I�lanks�iusi ji patiesė ant dulkėto Mėnulio grunto didelį mai��.

��Tai vadinamoji Mėnulio ku�etė,� pasakė ji,�� bet mes sakome tiesiog � ku�etė. Pa�yminį paprastai praleid�iame, nes tai savaime suprantama,�� pridūrė ir, pritaisiusi balionėlį, atsuko rankenėl�.

Mai�as ėmė pūstis. I� įpratimo Denisonas laukė pasigirsiant �nyp�tim�, bet nesulaukė, nes beorėje erdvėje garsų nebūna.

��Kol nespėjote priki�ti neūki�kumo, paai�kinsiu, jog �ia taipogi argonas,�� pasakė Selen�.

Mai�as tuo tarpu pavirto į �iu�inį ant �e�ių tvirtų kojelių.

��Ku�etė puikiausiai jus i�laikys,�� pasakė ji.�� Plėvelė beveik niekur nesilie�ia su pavir�iumi, o vakuumas padės i�saugoti �ilum�.

��Nejaugi jis dar ir kar�tas?�� apstulbo Denisonas.

��Ver�damasis i� balionėlio argonas su�yla, bet ne�ymiai. Auk��iausia jo temperatūra � du �imtai septyniasde�imt laipsnių pagal Kelvino skal�. Jos beveik pakanka, kad i�tirptų ledas, ir visi�kai pakanka, kad jūsų skafandras vestų ne lė�iau negu jūs pats sugebate gaminti �ilum�. Na, eikite �en. Gulkitės.

I�sities�s ant ku�etės, Denisonas pajuto neapsakom� palaim�.

��Nepakartojama!�� pasakė jis giliai atsidus�s.

��Mama Selen� viskuo pasirūpino,�� atsakė ji.

Ji pasirodė jam i� u� nugaros ir ėmė sklandyti aplinkui, dėliodama pėdas taip, lyg �iuo�tų ant ledo, o paskui atsispyrė ir, i�metusi kojas auk�tyn, grak��iai i�sitiesė ant �emės, pasirėmusi alkūne visai prie pat jo.

Denisonas �vilptelėjo.

��Ir kaip jums �itai pavyksta?

��Visk� daro treniruotė. Tik nemėginkite ir jūs taip daryti. Susilau�ysit alkūn�. Bet įspėju, kad jeigu a� su�alsiu, tai mudviem teks pasispausti.

��Nebaisu, juk mes abu su skafandrais�

��Tai bent dr�sa! Kaip jau�iatės?

��Neblogai. Bet kas per slydimas!

��O kas? Jums priklauso nenukritimų rekordas. Ar jūs nieko prie�, jeigu papasakosiu mieste apie tai savi�kiams?

��Nieko prie�. Labai mėgstu būti giriamas� Bet tikiuosi, man nereikės vėl to paties daryti, ar ne?

��Dabar pat? �inoma, ne. A� ir pati nenorė�iau.

Pailsėsim trupu�iuk�, kol jūsų �irdies veikla sugrį� į normalias vė�es, ir eisime atgal. Pasukite kojas į mano pus�, a� nuimsiu pa�iū�as. Sekantį kart� parodysiu, kaip jomis reikia naudotis.

��Abejoju, ar bus tas sekantis kartas.

��Būtinai bus. Argi jums nepatiko?

��Patiko. Tarp siaubo priepuolių.

��Sekantį kart� tų priepuolių bus ma�iau, paskui dar ma�iau, ir galiausiai liks tik vienas malonumas. A� dar padarysiu i� jūsų �empion�.

��Nepadarysite. A� per senas.

��Tik ne Mėnulyje. Jūsų vien i�vaizda tokia.

Gulėdamas Denisonas jautė, kaip jį u�lieja begalinė Mėnulio ramybė. Dabar jis �iūrėjo tiesiai į �em�. Jos buvimas labiau negu bet kas padėjo jam i�laikyti pusiausvyr� leid�iantis nuo kalno, ir jis jautėsi jai dėkingas.

��Ar jūs da�nai �ia ateinate, Selen�? A� turiu galvoje � viena arba su keletu draugų? Kai nėra rungtynių, �inoma,�� pridūrė jis.

��Galima sakyti, niekada. Man nejauku, kai aplink nėra �monių. Pati stebiuosi, kaip a� �ia �iandien atsidūriau.

��Hm�� numykė Denisonas.

��O jūs nesistebit?

��Kuo �ia stebėtis? A� manau, jeigu �mogus k� nors daro, tai jis nori taip daryti arba jam reikia taip daryti, bet tiek vienu, tiek kitu atveju tas lie�ia jį patį, o ne mane.

��A�iū, Benai. A� nejuokauju. I� tikrųjų malonu girdėti. Vienas i� jūsų privalumų, Benai, tas, kad, būdamas grantas, nesistengiate primesti mums savo po�iūrio. Mes, mėnulie�iai � po�emio �monės, urviniai �monės, koridoriniai �monės. Na ir kas �ia bloga?

��Nieko.

��Bet jūs negirdėjote, k� �neka �emek�liai! O a� gidė ir turiu jų klausytis. Visus jų samprotavimus esu girdėjusi milijonus kartų, bet da�niausiai jie man sako �itaip � ir Selen� ėmė kalbėti, nukaisdama �od�ių galūnes, kaip kad daro �emek�liai, vartojantys tarpplanetinį esperanto.�� ,Bet, mieloji, kaip gi jūs vis dėlto galite vis� laik� gyventi urvuose? Nejaugi jūsų negniu�do toks baisus u�darumas? Nejaugi nesinori pasi�iūrėti į mėlyn� dangų, med�ius, pajusti vėjo dvelkim�, įkvėpti gėlių aromato?..� Ak, galė�iau �itaip t�sti be galo, Benai! Tiesa, paskui jie susigriebia:,Beje, juk jūs net ne�inote, kas yra mėlynas dangus, ir jūra, ir med�iai, tad negalite jų ir ilgėtis�� Lyg mes ne�iūrime �emės televizijos laidų, lyg mums būtų neprieinama visa jos literatūra � tiek vaizdinė, tiek garsinė, o kartais ir olfaktorinė.

Denison� suėmė juokas.

��Ir k� tokiais atvejais dera atsakyti?

��Kuo trumpiau. Tiesiog sakome:,Mes taip įprat�, madam.� Arba �sere�, jeigu vyras. Bet paprastai �itaip klausinėja moterys. Vyrai būna per daug susidomėj� mūsų bliūzėmis ir vis spėlioja, ar nusirengsim. �inot, k� man knieti toms kvai�oms atsakyti?

��Nagi? Jeigu jau negalite nusivilkti bliūzės i� po skafandro, tai bent i�liekite �irdį.

��Koks kalambūras!.. Norė�iau joms pasakyti:,Klausykite, madam, kuriam galui man jūsų sumautas pasaulis? Kam mums įsikandus laikytis pavir�iaus ir laukti, kol nuo ko nors nusirisim arba kol nupūs vėjas.

Mes nenorime, kad mūsų plau�iai būtų pilni u�ter�to oro, o ant galvos pliauptų purvinas vanduo. Nereikia mums jūsų nelemtų mikrobų, jūsų susmirdusios �olės, to jūsų suknisto mėlyno dangaus ir baltų debesėlių.

Norėdami galime gro�ėtis �eme mūsų pa�ių danguje, bet nenorim. Mūsų namai � Mėnulis, ir jis toks, kokį mes jį padarėm. Toks, kokį norėjome jį padaryti. Jis priklauso mums, ir mes kuriame �ia sav� ekologij�. Mes einame savo keliu, ir jūsų gailes�io mums nereikia. O jūs keliaukite į savo �em�, ir tegu nuo jūsi�kės svorio jėgos jūsų krūtys nutįsta iki kelių!� �tai k� a� norė�iau pasakyti!

��Na ir puiku!�� pasakė Denisonas. Kai tik pajusit, kad visi �ie �od�iai dilgina lie�uvį, i�sakykit juos man, ir jums palengvės.

��Ar galite įsivaizduoti? Kartas nuo karto koks nors grantas � pasiūlo u�veisti Mėnulyje �emės park� � tokį ma�� kampelį su �emės augalais, i�augintais i� sėklų arba sodinukų, ir gal net vienu kitu gyvūnėliu. Gimtųjų namų vaizdelis � taip jis paprastai vadinamas.

��Jeigu gerai suprantu, jūs prie�?

� �inoma, prie�. Kieno gimtųjų namų? Mūsų gimtieji namai � Mėnulis. O jeigu grantas panūdo turėti gimtųjų namų vaizdelį, tai ver�iau tegu keliauja atgal į savo namus. Grantai kartais būna bjauresni u� �emek�lius.

��Turėsiu tai galvoje,�� pasakė Denisonas.

��Jūsų tai nelie�ia� kol kas,�� tarė Selen�.

Abu nutilo, ir Denisonas nusprendė, kad Selen� netrukus pasiūlys sugrį�ti į miest�. Būtų, �inoma, neblogai, nes Denison� jau spyrė tam tikros bėdos, bet, kita vertus, gulėti buvo taip neapsakomai gera. Įdomu, ar ilgam u�tektų deguonies jo balione?

��Benai,�� nutraukė jo mintis Selen�,� norė�iau paklausti jus vieno dalyko.

��Pra�om. Jeigu jus domina mano asmeninis gyvenimas, tai a� neturiu paslap�ių. Esu metro septyniasde�imt keturių centimetrų ūgio, Mėnulyje sveriu trylika kilogramų, kadaise buvau ved�s, o dabar i�siskyr�s, turiu vien� dukterį, jau suaugusi� ir i�tekėjusi�, studijavau universitete�

��Ne, Benai. A� kalbu rimtai. Ar galiu paklausti kai ko apie jūsų darb�?

��Ai�ku galite, Selen�. Tik ne�inau, ar sugebėsiu jums visk� i�ai�kinti.

��Na� jūs �inote, kad Beronas ir a��

� �inau,�� nutraukė j� Denisonas.

��Mudu pasi�nekam. Ir jis man kai k� pasako. I� jo su�inojau, kad, jūsų manymu, Elektroninis Siurblys gali susprogdinti visat�.

��T� jos dalį, kurioje esame mes. Dėl jo mūsų galaktikos �aka gali pavirsti į kvazar�.

��Nejaugi? Jūs i� tiesų taip manote?

��Kai atvykau į Mėnulį �pasakė Denisonas,�� dar abejojau. O dabar esu tikras. Esu tikras, kad taip atsitiks.�� Ir kada, jūsų supratimu, taip atsitiks?

��Sunku tiksliai numatyti. Gal po kelių metų, o gal po kelių de�imtme�ių.

Kurį laik� abu tylėjo, paskui Selen� sumurmėjo: � Beronas taip nemano.

� �inau. Ir a� nė neketinu jį versti galvoti prie�ingai.

Netikėjimo frontaliniu puolimu nepramu�i. Lamontas kaip tik ir padarė toki� klaid�.

��O kas toks Lamontas?

��Atleiskite, Selen�, u�simir�au, kad esu ne vienas.

��Ne, Benai. Pra�au pasakyti. Man įdomu. Labai pra�au. Denisonas pasivertė ant �ono, veidu į j�.

��Gerai,�� pasakė.� A� paai�kinsiu. Lamontas � �emės fizikas. Jis buvo ėm�sis �ygių įspėti pasaulį apie Siurblio keliam� pavojų. Ta�iau jam nepasisekė.

�emie�iams Siurblys reikalingas; jiems reikalinga pigi energija. Taip reikalinga, kad jie net galvoti nenori galį jos netekti.

��Bet kaip galima naudoti energij�, kuri ne�a mirtį?

��Tereikia viso labo netikėti, jog ji ne�a mirtį.

Lengviausia i�spr�sti problem� j� paneigiant. Jūsų draugas daktaras Nevilis daro t� patį. Jis nemėgsta pavir�iaus ir įtikinėja save, jog Saulės akumuliatoriai nepasiteisina, nors bet kuris ne�ali�kas asmuo pasakys, jog Mėnuliui tai idealus energijos �altinis. Tam, kad galima būtų visam laikui pasilikti gelmėje, reikia Siurblio, todėl jis ir nenori tikėti, jog �is pavojingas.

��Nemanau, kad Beronas nenorėtų tikėti tuo, k� galima įrodyti. Ar jūs i� tiesų galite tai įrodyti?

��Many�iau, kad galiu. Sta�iai neįtikėtina, Selen�.

Visk� lemia tam tikri subtilūs kvarkų s�veikos faktoriai.

Ar suprantate, apie k� a� kalbu?

��Puikiausiai. Mes taip da�nai su Beronu aptarinėjame pana�ius dalykus, kad galite manimi pasikliauti.

��Taigi i� prad�ių a� maniau, kad man reikės sinchrofazotrono pagalbos. Sinchrofazotrono, kurio skersmuo dvide�imt penkios mylios, kuris aprūpintas superlaid�iais magnetais ir gali produkuoti dvide�imties tūkstan�ių higaelektronvoltų energijas. Ta�iau pasirodo, kad jūs turite �ia įrengim�, kurį pavadinote pionotronu, ir kuris, tūpdamas nedideliame kambaryje, atlieka visas sinchrofazotrono funkcijas. Mėnulį galima pasveikinti padarius tokį nuostabų �ingsnį į priekį.

��Dėkoju,�� patenkinta tarė Selen�.� Mėnulio vardu, �inoma.

��Taigi mano tyrimai su pionotronu parodė, kad stipri branduolinė s�veika intensyvėja, ir intensyvėja būtent tokiu grei�iu, kokį nurodo Lamontas, o ne visuotinai priimta teorija.

��Ar jūs prane�ėte apie tai Beronui?

��Ne. Manau, kad jis vis tiek nepatikės. Sakys, kad rezultatai atsitiktiniai, kad a� padariau klaid�, kad ne visus faktorius paėmiau domėn, kad mano metodika neteisinga� O visa tai reik� tik tiek, kad jam reikia Elektroninio Siurblio ir kad jis nenori jo atsisakyti.

��Anot jūsų, i�eities nėra?

��Kodėl, yra, tik ji ne tokiu tiesiu keliu prieinama, kaip kad siūlė Lamontas.

��O kokiu?

��Lamonto supratimu, reikia atsisakyti Siurblio, bet juk ne taip paprasta �engti atgal. Neįmanoma vi��iuko vėl sugrūsti į kiau�inį, vyno paversti vynuogėmis, o berniuko sugr��inti į motinos įs�ias. Kai ma�as vaikelis įsikimba į jūsų laikrodį, neverta pra�yti, kad paleistų � ver�iau pasiūlyti jam dar įdomesnį daik�iuk�.

��Pavyzd�iui?

��To a� kaip tik gerai ir ne�inau. Tiesa, turiu vien� idėj�, labai paprast�, galbūt net pernelyg paprast� ir dėl to bevais�. Ji pagrįsta akivaizd�iu faktu, kad skai�ius du yra absurdi�kas ir egzistuoti negali.

Valandėl� abu tylėjo. Paskui Selen� susim�s�iusi tarė: � Leiskite man atspėti, k� jūs turite galvoje.

��Kad a� nė pats dorai ne�inau.

��Ir vis dėlto pamėginsiu. Logi�ka būtų manyti, kad vienintelė galinti egzistuoti ir egzistuojanti yra mūsų visata, nes mes gyvename tik joje ir tiesiogiai patiriame tiktai jos buvim�. Bet �tai atsiranda įrodymų, kad ka�kur yra ir kita visata, kuri� mes vadiname paravisata, ir dabar jau pasidaro absurdi�ka manyti, jog tėra dvi ir tiktai dvi visatos. Jeigu gali egzistuoti antroji visata, tai jų yra be galo daug. Tarp vieno ir begalybės tokiais atvejais i�vis nėra prasminių skai�ių. Ne tik du, o ir bet kuris kitas skai�ius yra absurdi�kas ir egzistuoti negali.

��A� taip ir samprota�� buvo bepraded�s Denisonas, bet prikando lie�uvį.

Vėl įsivyravo tyla. Paskui Denisonas pasikėlė, atsisėdo ir pasi�iūrėjo į skafandre pasislėpusi� moterį.

��Man regis, laikas grį�ti,�� pasakė jis.

��A� tik band�iau atspėti,�� pasiteisino ji.

��Ne,�� atsakė jis.�� Ne�inau, k� tai rei�kia, bet tai ne �iaip spėjimas.

11

Beronas Neviliis, prarad�s am�, spoksojo į Selen�.

�i, nė kiek nesutrikusi, atlaikė jo �vilgsnį. Langų panorama vėl buvo pasikeitusi. Dabar viename jų buvo matyti beveik pilna �emė.

��Bet kodėl?�� pagaliau i�stenėjo Nevilis.

��Visi�kai atsitiktinai,�� atsakė ji.�� A� suvokiau esm� ir nei�ken�iau. Reikėjo tau i�kart apie tai pasakyti, bet bijojau �tai tokios tavo reakcijos.

��Vadinasi, jis �ino. Ir viskas per tave, kvai�a!

Selen� paniuro.

��K� jis pagaliau �ino? Tik tai, k� vis tiek anks�iau ar vėliau būtų suprat�s � kad a� i� tikrųjų ne gidė, o tavo intuityvistė. Negana to, intuityvistė, kuri neturi menkiausio supratimo apie matematik�! Na ir tegul sau �ino! Kas i� to, kad a� turiu t� intuicij�! Kiek kartų tu man sakei, kad mano intuicija be matematinės analizės ir eksperimentinių stebėjimų nieko neduoda. Kiek kartų sakei, kad ir pati nepriekai�tingiausia intuityvinė i�vada gali būti klaidinga? Tai nejaugi gryna intuityvizmas jam pasirodys toks vertingas?

Nevilis i�bly�ko, bet Selen� nesuprato � i� įsiū�io ar i� baimės.

��Tu � kas kita,�� pasakė jis.�� Argi tavo intuityvios i�vados kada nors buvo neteisingos? Kai pati būdavai tikra dėl jų?

��Bet juk jis apie tai ne�ino!

��Susiprotės. Pasitars su Got�teinu.

��O k� jis Got�teinui sakys? Juk iki �iol dar nenutuokia apie mūsų tikruosius planus.

��Nejaugi?

� Įsivaizduok!

Selen� pa�oko ir nu�ingsniavo į kit� viet�. Paskui staiga atsigr�ė ir prapliupo: � Įsivaizduok! O tavo u�uominos, lyg a� bū�iau galėjusi i�duoti tave ir kitus, garbės tau neteikia! Jeigu jau netiki mano s��iningumu, tai bent patikėk sveiku protu. Kokia prasmė jiems pasakoti? Tiek jiems, tiek mums i� to jokios naudos, jeigu mes visi pasmerkti pra�ū�iai?

��Maldauju, Selen�! � nekantriai mostelėjo ranka Nevilis.�� Tik ne tai!

��Ne. Tu paklausyk. Jis man visk� pasipasakojo apie savo tyrimus. O tu slepi mane nelyginant u�draust� ginkl�. Kartoji, kad a� vertingesnė u� bet kurį prietais�, bet kurį eilinį mokslinink�. �aidi savo konspiracinius �aidimus ir primygtinai reikalauji, kad visi ir toliau laikytų mane tiktai gide ir daugiau niekuo, idant mėnulie�iai visada galėtų pasinaudoti įstabiais mano sugebėjimais. Idant tu galėtum. Na ir k� tu pasiekei?

��Mes juk turime tave, ar ne? Kaip manai, ar ilgai būtum laisvėje, jeigu jie�

��Nuolatos kartoji t� patį. Bet parodyk bent vien� �mogų, kuris būtų patek�s į nelaisv�! �mogų, kuriam būtų buv�s pastotas kelias! Kur įrodymai to did�iojo s�mokslo, kuris tau visur vaidenasi? �emie�iai neprileid�ia tav�s ir tavo grupės prie savo stambių įrengimų grei�iau dėl to, kad tu juos provokuoji, o ne skatinami ka�kokių piktų kėslų. Be to, �i aplinkybė mums daugiau padėjo negu pakenkė, nes privertė kurti savus, daug tobulesnius įrengimus.

��Kurti, remiantis tavo teoriniais praregėjimais, Selen�.

��Be abejo,�� nusi�ypsojo Selen�.� Benas labai juos i�gyrė.

��Benas i�gyrė! Kurių galų tau tas nusus�s �emek�lis?

��Jis imigrantas. O man i� jo reikia informacijos. Tu juk man jos nesuteiki. Tiek visas drebi, kad man�s kas nepasiglem�tų � nė su vienu fiziku neleidi pasi�nekėti.

Tik su tavim� Grei�iausiai tu ir gyveni su manim vien dėl to.

��Na k� tu, Selen�,� kiek įmanydamas �velniau pasakė Nevilis, bet balse vis tiek suskambėjo nekantra.

��Atvirai kalbant, man dėl to nei �ilta nei �alta. Tu man nurodei mano u�duotį, ir a� stengiuosi sukaupti vis� dėmesį tiktai į j�. Kartais, rodos, ap�iuopiu sprendim�, kad ir ne matematine forma. Įsivaizduoju jį, �inau, k� reikia daryti� o paskui viskas i�sisklaido. Na ir tegul � vis tiek Siurblys mus visus sunaikins� Argi a� tau nesakiau, kad laukų įtampų pasikeitimas kelia man nerim�?

��Dar kart� klausiu tav�s,�� pasakė Nevilis.�� Ar tu i� tiesų tvirtini, kad Siurblys mus sunaikins? Ne �galbūt�, ne �ko gero�, bet i� tikrųjų sunaikins?

Selen� piktai papurtė galv�.

��Netvirtinu. Viskas labai neai�ku. Negalė�iau pasakyti, kad i� tikrųjų. Bet nejaugi tokiu atveju nepakanka netgi �galbūt�?

��O vie�patie!

��Nevartyk akių! Ir nesivaipyk! Nė sykio nebandei patikrinti. O a� tau sakiau, kaip t� galima padaryti.

��Anks�iau tais dalykais taip kar�tai nesirūpinai, kol nebuvai prisiklausiusi to savo �emek�lio.�� Imigranto. Tai patikrinsi ar ne?

��Ne! A� jau tau ai�kinau, kad tavo pasiūlymai neįvykdomi. Tu nesi eksperimentatorius, ir tai, kas tau teori�kai atrodo įmanoma, nebūtinai turi pasitvirtinti realiame, atsitiktinumų kupiname prietaisų pasaulyje.

��Realusis pasaulis, kuris neper�engia tavo laboratorijos sienų! � visa i�raudusi i� piktumo, Selen� pakėlė prie smakro suspaustus kum��ius.�� Tu �itiek laiko gai�ti, kol gauni norim� vakuum�� O juk ten, vir�uje, kur a� dabar rodau, vakuumo kiek tik �irdis geid�ia, ir temperatūra kartais priartėja prie absoliutaus nulio. Kodėl nevykdai savo eksperimentų pavir�iuje?

��Būtų beprasmi�ka.

��I� kur �inai? Juk tu nemėginai. O Benas Denisonas pamėgino. Jis apsirūpino specialiu aparatu, skirtu darbui pavir�iuje, ir pasinaudojo juo, kai va�iavo �iūrėti Saulės akumuliatorių. Dar kvietė tave sykiu, bet tu atsisakei. Ar pameni? Tas aparatas labai nesudėtingas � dabar, kai jau �inau, net a� galiu paai�kinti tau jo veikim�. Jis buvo įjungtas esant dienos temperatūrai, o paskui � nakties, ir to visai pakako, norint įvykdyti serij� eksperimentų su pionotronu.

��Kaip tau viskas atrodo paprasta!

��Nes ir yra paprasta. Kai tik jis suprato, kad a� intuityvistė, tai ėmė kalbėti taip, kaip tu niekada nesi su manimi kalbėj�s. Jis man paai�kino, kodėl, jo manymu, stipri branduolinė s�veika aplink �em� katastrofi�kai didėja. Dar metai kiti, ir Saulės sprogs, o intensyvėjan�ios stiprios branduolių s�veikos energija i�plis bangomis�

��Ne ne ir dar kart� ne!�� su�uko Nevilis.�� Ma�iau jo rezultatus. Man jie nepadarė jokio įspūd�io.

��Matei?

� �inoma. Negi manai, kad leisiu �mogui dirbti savo laboratorijoje ir nepasidomėsiu, k� jis veikia? Ma�iau jo rezultatus � jie nieko verti. Jis pateikia tokius menkus nukrypimus, kad jie puikiai telpa į eksperimento klaidos rėmus. Jeigu jam norisi tikėti, jog �ie nukrypimai reik�mingi, ir jeigu tau norisi tikėti � pra�om. Bet joks tikėjimas nepadarys jų reik�mingais, jeigu i� tiesų jie yra nereik�mingi.

.� O kuo tau norisi tikėti, Beronai?

��Man reikia tiesos.

��O ar tu kartais nebūsi i� anksto nusprend�s, kokia toji tiesa turėtų būti? Juk Elektroninio Siurblio Mėnulyje tau reikia tam, kad nebetektų daugiau susidurti su pavir�iumi, ar ne? Todėl visa, kas gali pastoti keli� į �į tiksl�, savaime nebesivadina tiesa?�� A� su tavim nesigin�ysiu. Taip, man reikia Elektroninio Siurblio ir reikia kitko. Reikia abiejų derinio.

O ar tu tikrai ne�

��Ne!

��Bet pasakysi?

Selen� prilėkė prie jo pasi�ok�iodama į takt� piktai kauk�intiems sandalams.

��Nieko a� jam nesakysiu!�� u�riko.�� Bet man reikia informacijos. Tu negali man jos duoti, o jis gali.

Jis bent jau daro eksperimentus, kurių tu nedarai. Man reikia pasikalbėti su juo ir su�inoti, k� būtent jis nori nustatyti. Jeigu man kliudysi, niekada negausi to, ko tau reikia. Ir gali nebijoti, kad jis mane aplenks. Jis prat�s prie �emės m�stymo ir nei�drįs padaryti galutinės i�vados. O a� i�drįsiu.

��Na gerai. Bet ir tu neu�mir�k skirtumo tarp �emės ir Mėnulio. Tavo pasaulis �ia � kito tu neturi. O tas �mogėnas, tas Denisonas, tas tavo Benas, arba imigrantas, atvyko i� �emės ir, jeigu panorės, visada galės sugrį�ti. O tu niekada nenuvyksi į �em�, niekada.

Tu vis� gyvenim� liksi mėnulietė.

��Mėnulio mergelė,� nusi�aipė Selen�.

��Ne mergele,�� pasakė Nevilis.�� Nors tau gali tekti ilgokai palaukti, kol a� tau vėl t� įrodysiu.

Selen� nė nemirktelėjo.

��O kai dėl to baisaus sprogimo, tai jeigu jau rizika, susijusi su pagrindinių visatos konstantų pakitimu, tokia didelė, tai kodėl para�monės, techni�kai taip toli mus pralenk�, nesustabdė Siurblio?

Nelaukdamas atsakymo, Nevilis i�ėjo.

Sukandusi dantis, Selen� įsispitrėjo į k� tik u�sitrenkusias duris.

��Todėl, kad s�lygos �ia ir ten nevienodos, mulki tu!

��i�ko�ė ji, bet Nevilis jau buvo toli.

Selen� spyrė į pedal�, kuris nuleido lov�, ir griuvo ant jos dusdama i� įtū�io. Ar ji priartėjo prie to tikslo, kurio Beronas su savo grupe jau taip seniai siekia?

Nė i� tolo.

Energija! Visi trok�ta energijos! Magi�kas �odis!

Gausybės, ragas! Vienintelis raktas į visuotinį perteklių!

Ir vis dėlto energija dar ne viskas.

Gavus energij�, galima gauti ir t� kitk�. Jeigu būtų surastas raktas energijai gauti, tas kitkas atsirastų savaime. Tikrai taip būtų, jeigu tik pavyktų ap�iuopti tam tikr� moment�, kuris t� pa�i� akimirk� pasidarytų ai�kus. (Vie�patie mieliausias, ji taip u�sikrėtė tuo am�inu Berono įtarumu, kad net mintyse sako �tas kitkas�!) Nė vienas �emietis to momento neį�velgs, nes jam neateis į galv� jo ie�koti.

O Benas Denisonas suras tai, ko jai reikia, pats to nenujausdamas.

Tiktai� Jeigu visata pasmerkta, tai kam visa tai?

12

Denisonas stengėsi paslėpti sumi�im�. Jis tolyd�io graibstėsi u� juosmens, norėdamas patraukti auk�tyn nesamas kelnes. Vieninteliai jo drabu�iai buvo sandalai ir siaurutėlės, net ver�ian�ios trumpikės. Na ir, �inoma, antklodė rankoje.

Selen�, kuri buvo su pana�ia apranga, nusijuokė: � Klausykite, Benai, neskaitant �iokio tokio suglebimo, jūsu kūnas visai neblogai atrodo. Puikiausiai atitinka �ionyk�tės mados reikalavimus. Ties� sakant, jeigu trumpikės ank�tos, galite jas nusimauti.

��Ne,�� burbtelėjo Denisonas ir persimetė antklod� per petį taip, kad ji pridengtų pilv�, ta�iau Selen� tuoj pat j� nutraukė.

��Atiduokite j� man!�� paliepė ji.�� Koks i� jūsų bus mėnulietis, jeigu neatsikratysite �emi�ko puritonizmo?

Juk jūs tikriausiai �inote, kad per didelis drovumas yra ga�lumo sinonimas.

��Prie viso to reikia priprasti, Selen�.

��Prad�iai galėtumėte kartas nuo karto pa�velgti į mane, bet ne taip lyg bijotumėt nusideginti. Į kitas moteris, pastebėjau, �iūrite visai dalyki�kai.

��Jeigu pasi�iūrėsiu į jus�

��Parodysite savo suinteresuotum� ir pasijusite nepatogiai. Bet jeigu atkakliai �iūrėsite ir toliau, tai priprasite ir nieko nebepastebėsite. Nagi, a� stoviu vietoje, o jūs �iūrėkite. Nusirengsiu visai.

��Selen�,� sudejavo Denisonas.�� Aplinkui �monės, o jūs tiesiog ty�iojatės i� man�s! Maldauju, eime toliau: leiskite man apsiprasti.

��Gerai. Bet, tikiuosi, pastebėjote, jog praeiviai visai nekreipia į mus dėmesio.

� Į jus nekreipia. O į mane dar kaip! Jie ko gero niekada nėra mat� tokios senos griuvenos.

��Ko gero,�� linksmai atitarė Selen�.� Bet teks ir jiems apsiprasti.

Denisonas ėjo nusimin�s, jausdamas kiekvien� �il� plauk� ant savo krūtinės ir kiekvien� padribusio pilvo pliumptelėjim�. Tik tada, kai koridorius susiaurėjo ir praeivių pasidarė ma�iau, jam �iek tiek palengvėjo. Dabar jo akys smalsiai lakstė aplink, jau nebe taip kliūdamos u� kūgi�kų Sėlenos krūtų bei glotnių �launų, kaip kad anks�iau. Koridoriui, rodės, nebus galo.

��Kiek mes nuėjome?�� paklausė jis.

��Pavargote?�� nusivylė Selen�.� Reikėjo pasiimti elektrorolerį. Vis u�mir�tu, kad jūs atvykote i� �emės.

��Labai dėl to d�iaugiuosi. Ko daugiau imigrantui benorėti! O pavargti � nepavargau. Na, nebent ma�umėl�. Man tik: �altoka.

��Taip tik atrodo, Benai,�� u�tikrino Selen�.� Jūs papras�iausiai �inote, kad tokiam pusnuogiam turėtų būti �alta. I�meskite tai i� galvos.

��Lengva pasakyti,�� atsiduso jis.�� Bet �ingsniuoju a� jau pusėtinai, tiesa?

��Puikiai. Netrukus jūs man jau �uoliuosite.

��Ir dalyvausiu slydimo nuo pavir�iaus �laitų var�ybose. Nepamir�kite, kad a� jau nebe jauniklis. Bet i� tiesų, kiek gi mes nuėjome?

��Ma�daug por� mylių.

��Tai bent! O kiek mylių sudaro visi koridoriai?

��Ko gero nė ne�inau. Gyvenamieji koridoriai u�ima tik nedidel� dalį. Be jų, yra dar �achtiniai, geologiniai, pramoniniai, mikologiniai� Visus sudėjus, tikrai susidarytų keli �imtai mylių.

��O �emėlapius ar turite?

� �inoma, turime. Negi dirbsi aklai.

��A� klausiu, ar kartais dabar neturite?

��Kad ne, nepasiėmiau. �iame sektoriuje man plano nereikia. Pa�įstu kiekvien� kampelį. Vaikystėje mėgdavau �ia klaid�ioti. Tai seni koridoriai. Daugumas naujų � o mes kasmet i�rausiame po dvi tris mylias � yra �iaurėje. Tenai be �emėlapio nieku gyvu nei�iau.

Nors grei�iausiai ir jis nepadėtų.

��O kurlink mes traukiame?

��A� �adėjau parodyti jums nuostabų dalyk� � ne, ne save. I� anksto spėlioti niekada neverta. O parodyti �adėjau patį nuostabiausi� Mėnulio klod�, kuris neįeina į jokį turistinį mar�rut�.

��Gal norite pasakyti, kad Mėnulyje esama deimantų?

��K� ten deimantai!

Koridoriaus sienos �ia jau nebuvo poliruotos � gryna pilk�va uoliena, ap�viesta nery�kios liuminescencinės �viesos. Buvo maloniai �ilta, o ventiliatoriai dirbo taip puikiai, kad nebuvo justi jokio vėjelio. Negalėjai patikėti, jog tiesiai vir� galvos, u� kokių �e�iasde�imties metrų, uolos tai įkaista, kol saulė brė�ia danguje savo diding� dvisavaitinį puslankį, tai sustingsta į led�, jai dingus u� horizonto.

��Ar oras negali i� �ia dingti?�� paklausė Denisonas, staiga nemaloniai suvok�s, kad visai �ia pat, vir� jo galvos, prasideda begalinis beorės erdvės okeanas.

��Jokiu būdu. �ios sienos hermeti�kos. Be to, �ia įrengti apsauginiai mechanizmai. Jeigu oro spaudimas kurioje nors sekcijoje suma�ėja bent de�im�ia procentų, pasigirsta toks sirenos kauksmas ir tiek u�sidega visokių signalų bei rodyklių, kad tokio vaizdo jūs gyvenime nesate mat�s.

��Ir da�nai �itaip būna?

��Neda�nai. Negirdėjau, kad per pastaruosius penkerius metus kas nors būtų �uv�s dėl oro trūkumo.�� Paskui staiga �oko gintis � O pas jus �emėje am�inai visokios stichinės nelaimės. Stiprus �emės drebėjimas arba cunamis gali nusine�ti tūkstan�ius gyvybių.

��Daugiau įrodymų nereikia,�� i�kėlė rankas Denisonas.�� A� pasiduodu.

��Gerai,�� pasakė ji.�� A� nė neketinau to kar�tai įrodinėti� Ar girdite?

Ji stabtelėjo klausydamasi.

Denisonas taipogi sukluso, bet nieko nei�girdo.

Paskui staiga apsi�valgė: � Kaip tylu! O kur visi �monės dingo? Ar jums neatrodo, kad mes paklydome?

��Bet juk �ia ne natūralus urvas su ne�inia kur vedan�iais i�si�akojimais, kaip kad �emėje. Esu jų ma�iusi nuotraukose.

��Taip, da�niausiai tai vandens i�grau�ti kalkakmenio urvai. Mėnulyje tokių dalykų, �inoma, negali būti.

��Vadinasi, ir paklysti mes negalime,�� nusi�ypsojo Selen�.� O tai, kad mes vieni � grynas prietaringumas.

��Kas?�� netikėdamas perklausė Denisonas, i� nuostabos pakėl�s antakius.

��Nedarykite taip!�� pasakė Selen�.� Kakta � vienos rauk�lės. Dabar kas kita. I�lyginkite visai. Jūs dabar atrodote �ymiai geriau negu k� tik �ionai atvyk�s.

�tai k� daro ma�a svorio jėga ir pratimai.

��Ir pastangos neatsilikti nuo jaunų nuogų damų, kurios turi stebėtinai daug laisvų dienų ir i� neturėjimo k� veikti ved�ioja turistus po į�ymi�sias Mėnulio vietas netgi laisvu nuo darbo metu.

� �tai ir vėl jūs �iūrite į mane kaip į gid�. Be to, a� ne nuoga.�� Jeigu jau taip, tai nuogybė kur kas ma�iau pavojinga negu intuityvizmas� Bet kaip ten su tuo prietaringumu?

��Gal, saky�iau, ir ne i� prietaringumo, bet daugumas �monių vengia �io koridoriaus.

��Bet kodėl?

��Tuojau parodysiu kodėl. �tai vėl� girdite? Ji stabtelėjo, ir Denisonas i�tempė ausis.

��Jūs turite galvoje t� tylų caksėjim�? Cak cak�

Taip? Selen� nubėgo į priekį � i� lėto, pla�iais �uoliais, kaip visi mėnulie�iai, kai jie niekur neskuba. Denisonas pasileido i� paskos, stengdamasis mėgd�ioti jos judesius.

� �tai �ia, �ia!

Denisonas pasi�iūrėjo ten, kur nekantriai pir�tu bedė Selen�.

��Vie�patie!�� pasakė jis.�� I� kur gi jis �ia atsirado?

Tuo tarpu i� uolos paptelėjo tikrų tikriausio vandens la�as. Labai i� lėto la�ai vienas po kito krito į uoloje įtaisyt� keramikinį lovelį.

��I� akmens. Mes juk, kaip �inote, turime Mėnulyje vandens. Daugiausia gauname i� gipso. Bet mums pakanka, juoba kad mokame taupyti.

��T� tai a� pastebėjau! Nė karto nepavyko �moni�kai nusimaudyti.

��Bet a� juk mokiau jus, kaip daryti. Pirmiausia reikia apsipilti vandeniu. Paskui u�sukti �iaup� ir apsipurk�ti dezinfekavimo priemone. I�sitrinti� ak, Benai, negi a� dabar visk� kartosiu! Be to, Mėnulyje nėra nė kur labai susitepti� Bet mes kalbėjome ne apie tai. Kai kur yra ir gryno vandens telkinių � paprastai ledo, glūdin�io netoli pavir�iaus kokio nors kalno �e�ėlyje. Kai koridorius i�rausiamas �alia tokio telkinio, ledas pradeda tirpti, ir vanduo la�a. �ioje vietoje jis la�a jau a�tuoneri metai.

��Bet kuo �ia dėti prietarai?

��Nesunku pastebėti, kad vanduo yra gyvenimo Mėnulyje pagrindas. Mes jį geriame, juo prausiamės, jame auginame maist�, gauname i� jo deguonį, naudojamės juo visur ir visada. Suprantama, kad gamtinis vanduo kelia mums did�iausi� pagarb�. Kai tik �is telkinys buvo aptiktas, tunelių kasimo darbai �ia kryptimi nutrūko. Net sienos buvo paliktos neu�baigtos.

��I� tiesų pana�u į prietaringum�.

��Gal grei�iau į baiming� garbinim�. Visi manė, kad telkinys i�seks po kelių mėnesių. Paprastai taip ir būna.

Bet kai ir po metų vanduo tebesisunkė, tai ėmė atrodyti, jog jis niekada nei�seks. Taip jis ir vadinamas ��Am�inasis�. Matysite, �emėlapiuose �i vieta irgi taip pa�ymėta. Natūralu, kad �monės ėmė teikti �iam rei�kiniui ypatingos svarbos, o �altinio i�sekim� laikyti blog� lemian�iu �enklu.

Denisonas nusijuokė.

��Niekas i� tikrųjų tuo netiki,�� kar�tai ėmė ai�kinti Selen�.� Ir vis dėlto� Nors, suprantama, telkinys nėra am�inas ir turi kada nors i�sekti. Ties� sakant, dabar vanduo la�a jau triskart lė�iau, negu i� prad�ių, kitaip tariant, pama�u senka. Manau, kad �monės nenori būti to paskutiniojo pikta lemian�io la�o liudininkais. Tik taip būtų galima logi�kai paai�kinti, kodėl �ia retai kas u�suka.

��Kaip matau, pati jūs tuo netikite.

��Tikėjimas �ia neturi reik�mės. Suprantate, a� esu tikra, kad telkinys i�seks ne staiga, o taip pama�u, kad niekam negalės u�traukti nelaimės. Vanduo la�ės vis lė�iau ir lė�iau, ir joks �mogus nesugebės tiksliai pasakyti, kada jis baigėsi. Tad ko nerimauti?

��Sutinku.

��Tuo labiau kad man pakanka kitų rūpes�ių,� ne�ymiai nukreipė kalb� Selen�,� kuriuos ir norė�iau aptarti su jumis, kol mes vieni.

Ji pasitiesė antklod� ir atsisėdo ant jos sukry�iavusi kojas.

��Tai �tai kodėl jūs mane �ionai atsivedėte!�� pasakė Denisonas, atsigul�s prie�ais ir pasirėm�s alkūne.

��Na matote,�� tarė jam Selen�,� jūs jau laisvai galite į mane �iūrėti. Pradedate prie man�s priprasti�

Juk i� tiesų ir �emėje turėjo būti periodai, kai nuogas kūnas nesukeldavo s�my�io.

��Tam tikrais laikotarpiais ir tam tikrose vietose,�� sutiko Denisonas,�� bet tik iki Krizės. Mano gyvenime�

��Na, o Mėnulyje vienintelis elgesio modelis � �daryk taip, kaip daro mėnulie�iai�.

��Ar pasakysite, kam, ties� sakant, mane �ionai atsivedėte? Ar tik neketinate suved�ioti?

��Malonu girdėti, bet t� a� kuo patogiausiai bū�iau galėjusi ir namie padaryti. Mano tikslai kitokie.

Pavir�iuje būtų buv� dar geriau, bet kol t� padarysi, tai visi jau �inos. O �ia atėjome nepastebėti. Be to, �i vieta yra vienintelė visame mieste, kur gali būti ramus, kad niekas nesutrukdys.

Selen� nutilo, tartum nesiry�dama kalbėti toliau.

��Taigi?

��Beronas pyksta. Atvirai kalbant, net labai.�� Nė kiek nesistebiu. A� įspėjau jus, kad taip bus, jeigu pasakysite, jog �inau apie jūsų intuityvizm�. Kodėl jums būtinai prireikė jam tai sakyti?

��Sunku ilgam k� nors nuslėpti nuo �mogaus, su kuriuo� Beje, �ia prasme jo po�iūris į mane jau pasikeitė.

��Labai dėl to apgailestauju.

��Be reikalo, jau ir taip viskas ėjo į pabaig�.

Ganėtinai ilgai t�sėsi. Man labiau � kur kas labiau rūpi tai, kad jis kategori�kai nenori pripa�inti jūsų i�vadų, kurias padarėte dirbdamas su pionotronu po stebėjimų pavir�iuje.

��Ar a� jums nesakiau?

��Jis matė jūsų rezultatus.

��Tik akį u�metė ir suburbleno ka�k� po nosim.

��Kaip liūdna! Nejaugi �mogus tiki tik tuo, kuo nori tikėti?

��Kol įmanoma � tiki. O kartais ir ilgiau.

��O jūs?

��Jūs klausiate, ar a� irgi �mogus? �inoma. A� netikiu, kad esu jau senas. Tikiu es�s be galo patrauklus. Tikiu, kad jus tik todėl ir ie�kote mano draugės � nepaisant to, kad tolyd�io vis kreipiate kalb� prie fizikos.

��Ne! Man tie dalykai rimtai rūpi!

��K� gi! Nevilis, be abejo, parei�kė jums, kad mano duomenys telpa eksperimento klaidos rėmuose ir u�tat yra abejotini. I� tikrųjų taip ir yra� Bet vis dėlto a� bemeiliju tikėti, kad jie patvirtina būtent tai, ko nuo pat prad�ių tikėjausi.

��Tik todėl, kad norite tuo tikėti?

��Ne tik todėl. Sakykime, Siurblys nekelia jokio pavojaus, tik a� u�sispyr�s manau prie�ingai. Tuomet a� liksiu kvailys ir mano reputacija skaud�iai nukentės.

Betgi įtakingų asmenų akyse a� ir taip esu kvailys, neturintis jokios mokslinės reputacijos.

��K� visa tai rei�kia, Benai? Nebe pirm�kart jau u�simenate, tai kodėl nepapasakojus visko i� eilės?

��Nemanykite, kad �ia kas labai sudėtinga.

Dvide�imt penkerių metų a� buvau dar toks vaikas, kad nieko gudriau nesugalvojau, kaip tik erzinti kvailį vien dėl to, kad jis kvailys. O kad bukaprotis nekaltas dėl savo bukumo, tai a� buvau trigubas kvailys. Mano paty�ios u�ginė jį į tokį kaln�, į kurį niekaip kitaip nebūtų u�sikabaroj�s.

��Jūs kalbate apie Helem�?

��Taip, būtent apie jį. Ir kuo auk��iau jis kilo, tuo �emiau a� leidausi. Kol galiausiai nutūpiau Mėnulyje.�� Ar tai jau taip blogai?

��Ne, netgi labai gerai. Tad, apskritai paėmus, jis man padarė paslaug�� O dabar grį�kime prie to, k� sakiau anks�iau. A� k� tik įrod�iau, kad, laikydamas Siurblį pavojingu, nieko neprarandu. Kita vertus, klaidingai laikydamas Siurblį nepavojingu, prisidė�iau prie pasaulio �uvimo. Kas be ko, mano gyvenimo saulė jau leid�iasi, ir galė�iau save įtikinti, jog neturiu u� k� mylėti �monijos. Ta�iau pikta esu patyr�s tik i� keleto �monių, ir būtų tiesiog nes��iningas lupikavimas, jeigu u� tai im�iau ker�yti visiems. Be to, jeigu pageidautumėte, kad i�dėsty�iau ne tokius kilnius motyvus, tai juk a� turiu dukterį, Selen�. Prie� man i�vykstant į Mėnulį, ji kaip tik rūpinosi gauti leidim� kūdikiui. Tikriausiai jinai t� leidim� gaus, ir netrukus a� jau būsiu � labai atsipra�au, bet senelis. Ir ka�kodėl man norėtųsi, kad mano anūkas pragyventų vis� jam skirt� am�ių. Todėl esu link�s tikėti, jog Siurblys pavojingas, ir pasiry��s atitinkamai elgtis.

��Man kaip tik tai ir rūpi,�� sukruto Selen�.� Ar Siurblys pavojingas, ar ne? I� tikrųjų, o ne kaip kam parankiau manyti?

� �ito a� jūsų turė�iau paklausti. Juk jūs intuityvistė. Tai k� gi sako jūsų intuicija?

��Kaip tik tai mane ir kankina, Benai. Negaliu nieko tvirtai pasakyti. Jau�iu, kad Siurblys kelia grėsm�, bet gal a� tiktai noriu tuo tikėti.

��Sakykime. Bet kodėl jūs turėtumėte norėti?

Selen� sumi�usi �yptelėjo ir patraukė pe�iais.

��Baisiai smagu būtų įrodyti Beronui, kad jis klysta.

Kai jis būna įsitikin�s savo teisumu, darosi tiesiog į�ūlus.

��Suprantama. Norite pasi�iūrėti, kaip jis atrodys priverstas trauktis. Gerai �inau, koks stiprus gali būti toks tro�kimas. Jeigu, pavyzd�iui, Siurblys pavojingas, ir man pavyktų tatai įrodyti, tai ko gero pelny�iau �monijos i�gelbėtojo �lov�, ta�iau, prisiekiu, labiausiai tuomet norė�iau i�vysti Helemo marmūz�. Tokie potro�kiai garbės man nedaro, ir jau�iu, pareik��iau, jog Lamonto nuopelnai ne menkesni negu mano � o tatai, beje, gryna teisybė � ir mielu noru pa�velg�iau į jo veid�, kai jisai �iūrės į Helemo fizionomij�. Tuo būdu mano piktd�iuga būtų bent kiek su�velninta� Bet a� jau į lankas i�va�iavau� Sakykite, Selen��

��K�, Benai?

��Kada supratote esanti intuityvistė?

��Gerai nė ne�inau.

��Manau, koled�e studijavote fizik�? � Taip. Ir matematik�, tik man nelabai sekėsi. Kai dabar pagalvoju, tai ir fizikai ypatingų duomenų neturėjau. Priremta prie sienos, atspėdavau atsakymus.

Kitaip sakant, pajusdavau, k� reikia daryti, norint gauti teising� atsakym�. Da�nai taip ir pralįsdavau, bet kai man�s papra�ydavo paai�kinti, kodėl pasirinkau būtent tokį sprendim�, nieko i� man�s nebei�pe�davo.

Dėstytojai įtarė mane suk�iaujant, bet niekuomet negalėdavo to įrodyti.

��O apie intuityvizm� jie nepagalvodavo?

��Nemanau. Tuo laiku a� ir pati to ne�inojau. O paskui� A� turėjau mylim�jį fizik�. Jis ir buvo mano sūnaus tėvas. Kart� besiilsint, i� neturėjimo apie k� kalbėtis, jis ėmė dėstyti man fizikos problemas, kurios jam tuo laiku rūpėjo. Staiga a� sakau:,Ar �inai, k�, man regis, reikia daryti?� ir visk� paai�kinu. Jis pasinaudojo mano pasiūlymu � grynai dėl juoko, kaip kad vėliau sakėsi,�� ir jam pasisekė. Ties� sakant, kaip tik tuomet ir gimė pionotronas, kuris, anot jūsų, pranoksta sinchrofazotron�.

��Vadinasi, tai buvo jūsų idėja?�� Denisonas paki�o pir�t� po la�ais ir jau ketino nulai�yti jį, bet prie� tai vis dėlto pasiteiravo: �O ar �it� vandenį galima gerti?�

��Jis visi�kai sterilus,�� atsakė Selen�,� ir i� �ia keliauja į bendr� rezervuar� apdorojimui. Bet jis prisodrintas sieros bei anglies rūg�ties druskų, tad vargu ar jums patiks jo skonis. Denisonas nusivalė pir�t� į trumpikes.

��I�eina, kad jūs i�radote pionotron�?

��Ne, nei�radau. A� tik pasiūliau patį princip�. O pritaikė jį bei įgyvendino � kiti, daugiausia Beronas.

Denisonas pakraipė galv�.

��Jūs vis dėlto retas fenomenas, Selen�. Jus turėtų tirti molekulinės biologijos specialistai.

��Tikrai? O a� to visai netrok�tu.

��Prie� penkiasde�imt metų savo auk��iausi� ta�k� buvo pasiekusi genetinė in�inerija�

� �inau. �i kryptis susikompromitavo. Pana�ūs tyrimai dabar u�drausti � jeigu mokslinius tyrimus apskritai galima u�drausti. Girdėjau, kad yra �monių, kurie vis tiek nagrinėja �i� tem�.

��Neabejoju. Jie specializuojasi intuityvizmo srityje?

��Ne. Nemanau.

� �it kaip. O man rūpi būtent tai. Tuo laiku, kai genetinė in�inerija buvo ypa� suklestėjusi, mėginta stimuliuoti intuityvizm�. Beveik visi didieji mokslininkai turėjo intuicijos dovan�, todėl imta manyti, jog ji ir yra originalaus m�stymo pagrindas. Buvo i�kelta mintis, kad ypating� intuicij� lemia tam tikra genų kombinacija, ir atsirado daugybė hipotezių, kokia toji kombinacija turėtų būti.

��A� įtariu, kad tokių kombinacijų gali būti labai daug.

��Ir a� įtariu, kad intuicija jūsų neapgauna. Bet buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad lemia ne kombinacija, o tik vienas arba nedidelė grupelė genų. Atsirado vadinamojo �intuicijos� geno s�voka� Po to viskam atėjo galas.

��Kaip a� ir sakiau.

��Bet prie� tai,�� kalbėjo Denisonas toliau,�� konstruojant genus, buvo mėginta padidinti intuicijos laipsnį, ir kai kas teigė, jog �ie mėginimai buv� vaisingi.

Į genų kombinacijas buvo įvesti mutuoti genai, ir paveldint� Ar nė vienas jūsų senelių nedalyvavo �iuose eksperimentuose?

��Kiek �inau, ne,�� atsakė Selen�,� bet garantuoti negaliu. Gal kuris ir dalyvavo� Bet, jums leidus, ver�iau �ių dalykų nenagrinėkime. Nenoriu nieko �inoti.

��Savaime ai�ku. Genetinė in�inerija sukėlė tiek visuomenės nuog�stavimų, kad �mogus, kurį ji buvo palietusi, vargu ar gali tikėtis aplinkinių prielankumo�

Buvo kalbama, pavyzd�iui, kad intuityvizmas neatsiejamas nuo tam tikrų visai nepageidautinų savybių.

��K� gi, labai malonu girdėti!

��Taip buvo kalbama. Intuicija sukelia pavyd� ir prie�i�kum�. Netgi toks �velnus ir nekaltas intuityvistas kaip Maiklas Faradėjus sukėlė Hemfrio Deivio pavyd� ir neapykant�. Nejaugi sugebėjimas kelti kitiems pavyd� nėra tam tikras minusas �mogui? O jūsų atveju�

��Bet galgi jūs nejau�iate man pavydo ir neapykantos?�� nutraukė jį Selen�.

��A� � ne. O kaip Nevilis? Selen� nutylėjo.

��Kai judu suartėjote � toliau varė Denisonas,�� Nevilis, many�iau, jau puikiai �inojo, kad jūs intuityvistė.

��Nepasaky�iau, kad puikiai. �inoma, kai kurie fizikai įtarė, bet jie �ia mėgsta dalintis sėkme ne labiau negu �emėje, tad grei�iausiai buvo įtikin� save, jog mano idėjos daugma� atsitiktinio pobūd�io. Bet Beronas, ai�ku, �inojo.

��Taigi�� nut�sė Denisonas. Sėlenos lūpos suvirpėjo.

��Jau�iu, norėtumėte pasakyt?.: �Taigi �tai kodėl jis su jumis susidėjo.� � Ne, nieko pana�aus, Selen�. Jus galima įsimylėti ir neturint jokių slaptų kėslų.

��Galbūt, bet sviestas ko�ės negadina, o Beronui mano intuityvizmas negalėjo būti neparankus. Kodėl gi ne? Jis tik privertė mane po senovei dirbti gide. Pasak jo, a� esu brangus Mėnulio gamtinis turtas ir jis nenorįs, kad �emė monopolizuotų mane, kaip kad monopolizavo sinchrofazotron�.

� Įdomu. Ta�iau, kita vertus, kuo ma�iau �monių �ino, kad jūs intuityvistė, tuo daugiau �ansų pelnyti atradėjo �lov�.

��Dabar jūs kalbate visai kaip Beronas!

��Nejaugi? O ar jis kartais nepyksta, kai jūsų intuicija pasirei�kia itin vaisingai?

Selen� gū�telėjo pe�iais.

��Beronas įtarus. Visi mes turime trūkumų.

��Argi protinga tuomet �itiek laiko būti su manimi vienudu?

��Nereikia įsi�eisti, kad a� jį ginu! Jis visai jums nepavyduliauja. Juk jūs i� �emės. Neslėpsiu, jis netgi skatina mūsų draugyst�. Jo manymu, i� jūsų a� galė�iau pasimokyti.

��Na ir kaip, pasimokėte?�� altai paklausė Denisonas.

��Taip. Bet man tai nėra svarbiausia, kaip Beronui.

��O kas jums svarbiausia?

��Jūs pats puikiai �inote,�� atsakė Selen�.� Būtent tai, k� jūs ir norėtumėte i�girsti: man patinka būti su jumis. Antraip a� jau seniai bū�iau i�siai�kinusi visus man rūpimus dalykus.

��Na gerai, Selen�. Vadinasi, mes draugai?

��Draugai.

��Gal tuomet galiu paklausti, ko jūs i� man�s pasimokėte?

��Trumpai neatsakysi. Kaip �inote, mes negalime statyti Siurblių kur panorėj�, nes nemokame kontaktuoti su paravisata, o jie bet kada gali u�megzti su mumis ry�į. Matyt, jie daug protingesni arba techni�kai prana�esni u� mus�

��Kas nebūtinai yra vienas ir tas pats,�� sumurmėjo Denisonas.

� �inau. Todėl ir sakau �arba�. Bet gali būti, kad mes nei labai kvaili, nei atsilik�, tik mus kur kas lengviau aptikti. Jeigu para visatoje stipri branduolinė s�veika intensyvesnė, tai jų saulės, taipogi ir planetos, turėtų būti daug ma�esnės. Todėl mums daug sudėtingiau nustatyti jų planetos buvimo viet�, negu jiems mūsų. � Gali būti ir kitaip,�� t�sė ji.�� Sakykime, kad jie orientuojasi į elektromagnetinį lauk�. Planetos elektromagnetinis laukas visada daug didesnis u� j� pa�i�, todėl lengviau jį aptikti. Tai rei�kia, kad �em� jie gali surasti, o Mėnulio negali, nes jis neturi elektromagnetinio lauko. Gal kaip tik dėl to mums nepavyko pasistatyti pumpavimo stoties. O jeigu jų ma�os planetos neturi elektromagnetinių laukų, tai niekaip ir nesu�inosime, kur jos yra.

� Įdomi mintis,�� pasakė Denisonas.

��O dabar apsvarstykime tarp visatinį pasikeitim� dėsniais, silpninantį stipri� branduolin� s�veik� jų pasaulyje, vėsinantį jų saules ir stiprinantį t� pa�i� s�veik� pas mus, o tuo pa�iu kaitinantį bei sprogdinantį mūsų saules. Kas i� to seka? Sakykime, jie gali gauti energij� vieni patys, be mūsų pagalbos, bet naudingumo koeficientas būtų labai ma�as. Normaliomis s�lygomis �itoks būdas nesusilauktų pasisekimo. Todėl, norint apsirūpinti koncentruota energija, jiems reikia mūsų pagalbos � reikia, kad mes tiektume jiems volfram�-186 ir priimtume i� jų plutonį-186. Bet įsivaizduokite, kad mūsų galaktikos �aka sprogsta ir pavirsta kvazarų. Tuomet energijos koncentracija buvusios Saulės sistemos rajone pasidaro nepalyginamai didesnė negu dabar ir i�silaiko tokia milijonus metų. O susidarius kvazarui, netgi esant pa�iam ma�iausiam naudingumo koeficientui, jie galės gauti energijos tiek kiek reikės. Tad mūsų �ūtis neturi jiems jokios reik�mės. Ko gero, jiems netgi parankiau, kad mes susprogtume. Kol to neįvyko, mes galime liautis pumpav� dėl pa�ių įvairiausių prie�as�ių, ir jie liks bejėgiai. O po sprogimo jų rankos laisvos, ir niekas nebegali sukliudyti� Todėl �monės, kurie sako: �Jeigu jau Siurblys toks pavojingas, tai kodėl tie i�min�iai i� paravisatos jo nesustabdo?�, ni�nieko apie tai nei�mano.

��Tai Nevilio argumentas?

��Taip.

��Bet juk parasaulė vis labiau vės, ar ne?

��Na ir kas i� to?�� nekantriai atkirto Selen�.� Kam jiems saulė, jeigu jie turi Siurblį?

��A� pasakysiu jums tai, ko jūs tikrai ne�inote, Selen�. �emėje sklinda gandai, kad Lamontas gav�s i� para�monių prane�im�, kuriame sakoma, jog Siurblys pavojingas, bet jie jo sustabdyti negalį. Niekas tais gandais, �inoma, netiki, bet gal tai tiesa? Tarkime, Lamontas i� tiesų gavo tokį prane�im�. Argi para�monių tarpe negalėjo atsirasti vienas kitas i� humani�kumo nelinkįs bloga protingiems savo s�jungininkams, bet nerand�s mėgstan�ios prakti�kus dalykus daugumos pritarimo?

��Galėjo būti ir taip,�� linktelėjo galv� Selen�.� Visa tai a� �inojau, arba, tikriau sakant, nujau�iau dar prie� jums pasirodant. O paskui jūs pasakėte, kad tarp vieno ir begalybės nėra jokių prasminių skai�ių. Prisimenate?

� �inoma.

��Taigi stiprios branduolinės s�veikos skirtumas mūsų ir jų visatoje toks akivaizdus, kad visi tyrimai iki �iol buvo vykdomi tiktai �ia kryptimi. Bet juk tai ne vienintelė s�veika, yra dar trys: elektromagnetinė, silpna branduolinė ir gravitacinė, kurių stiprumai santykiauja kaip 130:1:10�10:10-42. Ta�iau jeigu jau jos keturios, tai kodėl ne be galo daug, tiktai tokių silpnų, kurios negali daryti įtakos mūsų visatai ir kurių neįmanoma nustatyti?

��Jeigu s�veika tokia silpna, kad neįmanoma nustatyti, tai j� galima laikyti prakti�kai neegzistuojan�ia,�� įsiterpė Denisonas.

��Mūsų visatoje � taip! Bet niekas ne�ino, kas egzistuoja ir kas ne paravisatose! Esant begalinei daugybei skirtingo intensyvumo s�veikų, skirtingų visatų gali būti be galo daug.

��Kontinuumo begalybė� Grei�iau alef- vienas negu alef- nulis.

��O k� tai rei�kia?�� suraukė antakius Selen�.

��Nekreipkite dėmesio, kalbėkite toliau.

��Taigi, u�uot bendravus su viena paravisata, kuri primetė mums save ir kuri mums gal visai netinka, kodėl begalinėje daugybėje visatų nepasiie�kojus tokios, kuri geriausiai mums tiktų ir kuri� lengviausia būtų surasti. I�sigalvokime visat� � juk ji, �iaip ar taip, turi egzistuoti � ir ie�kokime jos.

Denisonas nusi�ypsojo.

��Selen�, ir a� kaip tik taip galvojau. Kad ir nėra įstatymo, kuris nustatytų, jog neklystu, vis dėlto vargu ar toks įstabus protas kaip mano būtų galėj�s pra�auti pro �alį, jeigu toks įstabus protas kaip jūsų priėjo toki� pa�i� i�vad�� inote k�?

��Ne�inau.

��A� jau pradedu mėgti jūsų mėnulieti�kus skanėstus. Bent jau pradedu priprasti. Eime namo ir u�k�skime, o paskui apsvarstysime tolesnių veiksmų plan�� Ir dar �inote k�?

��K�?

��Jeigu jau mes dirbsime kartu, norė�iau jus pabu�iuoti � kaip eksperimentatorius intuityvist�.

Pasvars�iusi Selen� pasakė: � Mums abiems, a� manau, tai jau nebebus pirmas bu�inys gyvenime. Tai gal papras�iau � kaip vyras moterį?

��K� gi, galima ir taip. Bet k� man daryti, kad nepasirody�iau nevėk�la? Kokios Mėnulyje bu�iavimosi taisyklės?

��Pasikliaukite instinktu,�� lyg niekur nieko atsakė Selen�. Atsargiai, susidėj�s rankas u� nugaros, Denisonas pasilenkė prie Sėlenos. Po valandėlės jo rankos apsivijo Sėlenos pe�ius.

14

��D�iaugiuosi, kad diena baigėsi,�� lėtai i�tarė Denisonas, ap�iūrinėdamas i�tiest� de�in� rank� po skafandru.�� Niekaip negaliu priprasti prie Mėnulio saulės. Ir nenoriu priprasti. Jai �vie�iant net �is skafandras atrodo nelyginant mano paties oda.

��O kuo jums nepatinka saulė? � paklausė Selen�.

��Tik nesakykite, kad ji jums patinka, Selen�! � Ne, �inoma, ne. A� jos neken�iu. Bet, kita vertus, niekad jos ir nematau. O jūs juk �em� Jūs prat�s prie saulės.

��Tik ne prie tokios kaip �ia. Mėnulio saulė �vie�ia juodame danguje ir savo spindesiu ne prislopina, bet visai u�go�ia �vaig�des. Jos spinduliai kar�ti, skaudūs ir pavojingi. Tai prie�as, ir kol jis danguje, man vis atrodo, kad mums nepavyks suma�inti lauko intensyvumo.

��Gryni prietarai, Benai,�� pasakė Selen� suirzusi.�� Saulė �ia niekuo dėta. Pagaliau mes juk stovėjome kraterio �e�ėlyje, kur buvo tamsu kaip naktį. Ir �vaig�dės buvo matyti, ir visa kita.

��Ne visai,�� paprie�taravo Denisonas.�� iaurėje, Selen�, vis� laik� driekėsi saulės nu�viesta pavir�iaus juosta. I� paskutiniųjų stengiausi ta kryptimi ne�iūrėti, bet negalėjau sav�s įveikti. O kai tik pa�velgdavau, i�syk pajusdavau, kaip kieti ultravioletiniai spinduliai atsimu�a į mano skafandro stikl�.

��Taip tik atrodė. Pirmiausia, koks gali būti ultravioletinis spinduliavimas atsispindin�ioje �viesoje?

Antra, skafandras apsaugo nuo bet kokio spinduliavimo.

��Ne nuo �iluminio. Bent jau nepakankamai.

��Bet dabar juk naktis!

��Taip,�� su pasitenkinimu pritarė Denisonas,�� dabar man gerai.

Jis apsidairė, negalėdamas atsigėrėti. �emė kabėjo įprastoje vietoje � platus pietvakarių pusėn i�link�s pjautuvas. Tiesiai vir� jo � Orionas med�iotojas, kyl�s i� savo �ėrin�io sosto. Horizontas skendėjo �velnioje �emės �viesoje.

��Nuostabu!�� ūktelėjo jis ir tuoj pat pasiteiravo � Ar pionotronas k� nors rodo, Selen�?

Selen�, kuri tuo laiku tylėdama �iūrėjo į dangų, �engė link prietaisų, jau ketvirta mėnulio para stovin�ių kraterio �e�ėlyje.

��Dar ne,�� atsakė ji.�� Bet tai geras �enklas. Lauko intensyvumas tebėra �iek tiek didesnis kaip penkiasde�imt.

��Reikėtų, kad būtų ma�esnis.

��Galima dar suma�inti,�� sutiko Selen�.� A� tikra, kad visi parametrai tinka.

��Magnetinis laukas taipogi?

��Dėl magnetinio lauko negarantuoju.

��Bet jeigu mes jį sustiprintume, atsirastų nestabilumas.

��Neturėtų atsirasti. Jau�iu, kad neturėtų. � Selen�, a� vertinu jūsų intuicij� labiau u� visk� pasaulyje, i�skyrus faktus. Nestabilumas atsiranda. Mes juk jau mėginome.

� �inau, Benai. Ta�iau parametrai buvo trupu�iuk� kitokie. Intensyvumas i�silaiko ties penkiasde�imt dviejų riba stebėtinai ilgai. Ir jeigu mes stengsimės jį i�laikyti ne minutes, o valandas, tai turėsime sustiprinti magnetinį lauk� de�imt kartų ne per sekund�, kaip anks�iau, bet per minut� Pabandom?

��Dar palūkėkime.

Kurį laik� Selen� nery�tingai stovėjo vietoje, paskui pasitraukė nuo prietaisų į �alį.

��Benai, jūs vis dar ilgitės �emės?�� paklausė ji.

��Ne. Labai keista, bet ne. Maniau, kad neįmanoma nesiilgėti �ydro dangaus, �alios �olės, sraunių upių � visų �ių būdingiausių �emės atributų. Bet a� jų nesiilgiu.

Netgi nesapnuoju.

��Kartais taip pasitaiko,�� tarė Selen�.� Kai kurie grantai bent jau tikina nejau�i� namų ilgesio. �inoma, tokių ma�uma, ir niekam dar nepavyko nustatyti, k� �i ma�uma turi bendro. �į rei�kinį mėginta ai�kinti įvairiai: pradedant visi�ku emociniu bukumu, nesugebėjimu apskritai k� nors jausti ir baigiant emocionalumo pertekliumi bei pas�monės baime, kad nervų sistema gali neatlaikyti nostalgijos.

��Mano atvejis, regis, kur kas paprastesnis.

Paskutinieji dvide�imt metų �emėje man nebuvo itin d�iaugsmingi, o �ia a� pagaliau dirbu darb�, kuriam esu gim�s. Be to, man padedate jūs� Dar daugiau � jūs su manimi draugaujate�

��Labai malonu,�� rimtai pasakė Selen�,� kad pirmiausia paminėjote pagalb�, o paskui draugyst�. Tik neatrodo, kad jums reikėtų pagalbos. Ar tik jūs neapsimetate, kad negalite be jos apsieiti, idant galėtumėte su manimi bendrauti?

Denisonas tyliai nusijuokė: � Ne�inau, kuris atsakymas būtų jums labiau prie �irdies.

��Pamėginkite sakyti teisyb�.

��Bet kad a� ir pats jos ne�inau. Ir viena, ir kita man vienodai brangu.

Jis pasisuko į pionotron�.

��Lauko intensyvumas vis dar toks pat, Selen�.

Stiklas, dengiantis Sėlenos veid�, �vystelėjo �emės �viesoje.

��Pasak Berono,�� tarė ji,�� nostalgijos nebuvimas rodo dvasios sveikat�. Nors �mogaus kūnas prisitaik�s prie �emės pavir�iaus ir yra priverstas derintis prie Mėnulio s�lygų, proto tas nelie�ia. Jo manymu, �mogaus smegenys visai kitoks, kokybi�kai skirtingas ir, galima sakyti, ypatingas fenomenas. Jos neturėjo pakankamai laiko prisiri�ti prie �emės, todėl sugeba papras�iausiai priimti naujas s�lygas be jokio prisitaikymo. Anot jo, Mėnulio urvai, ko gero, smegenims labiausiai tinka, nes mūsų po�eminis miestas � tai nelyginant did�iulės kaukolės skliautas.

��Ar jūs tuo tikite?

��Beronas moka taip nupasakoti, kad atrodo labai įtikėtina.

��Ne ma�iau įtikėtina turėtų būti prielaida, kad Mėnulio urvai yra vadinamojo �mogaus tro�kimo sugrį�ti į motinos įs�ias i�dava. Ties� sakant,�� pridūrė jis m�sliai,�� turėdamas omenyje kontroliuojam� temperatūr� ir Slėgim�, taipogi maisto konsistencij� ir vir�kinamum�, puikiausiai galė�iau įrodyti, kad Mėnulio kolonija � atleiskite, Selen�,� Mėnulio miestas yra s�moningai atkurta embriono gyvenamoji aplinka.

��Beronas nieku gyvu su tuo nesutiktų.

��A� manau!

Ir Denisonas įsistebeilijo į �emės pjautuv� su debesų sluoksniais palei kra�t�. Stovėjo, akis įsmeig�s į vien� ta�k�, ir tylėjo � nepastebėjo net, kaip Selen� vėl sugrį�o prie pionotrono.

Atsi�iūrėj�s į �vaig�dėmis apsikai�iusi� �em�, jis nukreipė �vilgsnį į dantyt� horizont�, vir� kurio kartkartėmis, tarsi nedideliam meteoritui nukritus, i�kildavo kamuolys dūmų.

�į rei�kinį jis buvo pastebėj�s dar praeit� Mėnulio naktį. Paklausta Selen� abejingai paai�kino:,Dėl Mėnulio libracijos �emės padėtis danguje �iek tiek kei�iasi, ir jos spinduliai, ap�vie�iantys nelygų grunt�, sukelia optines iliuzijas. Pavyzd�iui, jeigu �viesa, slysdama per nedidelį i�kilim�, atsispindi nuo anapus esan�ios įdubos, tai toje vietoje tarsi pakyla ma�as dulkių debesėlis. Tokie rei�kiniai � da�nas dalykas, ir mes nekreipiame į juos dėmesio.�

,Bet juk gali pasitaikyti ir meteoritas,�� paprie�taravo tuomet jisai.�� Argi meteoritai niekada nenukrinta?�

��inoma, nukrinta. Į jus jau ne vienas turbūt pataikė. Bet su skafandru nebaisu.�

�A� kalbu ne apie mikroskopines dalelytes, o apie did�iulius meteoritus, kurie i� tikrųjų gali sukelti debesį dulkių arba u�mu�ti �mogų.�

�Na, pasitaiko ir tokių. Bet jie nukrinta retai, o Mėnulis didelis. Iki �iol dėl to dar niekas nenukentėjo.� Ir dabar, �velgdamas į dangų, Denisonas staiga suprato, kas jam priminė pokalbį apie meteoritus � per dangų skriejo �vytintis ta�kas. Bet vėlgi, tai galėtų būti meteoritas tiktai �emės atmosferoje, o ne beorėje Mėnulio erdvėje. Tas �vie�iantis ta�kas danguje tegalėjo būti �mogaus rankų padaras. Ta�iau nespėjo dar Denisonas kaip reikiant visko apsvarstyti, o tas ta�kas jau virto ma�u raketoplanu, kuris netrukus nusileido visai netoliese.

I� laivo i�lipo vienas �mogus. Pilotas liko kabinoje � tamsi beformė dėmė ry�kiai ap�viestame fone. Pagal skafandrų diktuojam� etiket� naujai atvyk�s visada prisistato pirmas.

��Atstovas Got�teinas,�� pasigirdo ausinėse balsas.�� Beje, ir taip galima atpa�inti i� �irgliojimo.

��Benas Denisonas,�� atsakė Denisonas.

��Taigi a� taip ir maniau.

��Jūs ie�kojote būtent man�s?

��Būtent jūsų.

��Su raketoplanu? Bet kodėl gi jūs ne�

��Kodėl nepasinaudojau tambūru P-4, esan�iu u� pusės mylios?�� nutraukė jį Got�teinas.�� Taip, �inoma.

Bet a� ie�kojau ne vien tik jūsų.

��Galbūt man nedera klausti, bet a� nesuprantu, k� jūs turite galvoje.

��Neketinu nieko slėpti. Nejaugi jūs manėte, kad eksperimentai Mėnulio pavir�iuje man�s nesudomins?

��Bet a� nelaikau jų paslaptyje ir manau, kad jais gali domėtis kas tik nori.

��Ir vis dėlto apie jūsų eksperimentus niekas ne�ino jokių smulkmenų. Tik tiek, kad darbas susij�s su Elektroniniu Siurbliu.

��Labai logi�ka prielaida.

��I� tikrųjų? Kaip man �inoma, rimti tokio pobūd�io eksperimentai reikalingi sudėtingos aparatūros. Turbūt suprantate, jog tai ne mano nuomonė. A� konsultavausi su i�manan�iais. Dabar matau, kad jūsų aparatūra visai ne tokia. �tai a� ir pamaniau, kad man visai ne jumis reikėtų domėtis. Juk kol a� seku jūsų �ingsnius, ka�kur gal vyksta daug svarbesni dalykai.

��Ko dėlei turė�iau ka�kam būti �irma?

��Ne�inau. Jeigu �ino�iau, tai nebū�iau taip sunerim�s.

��Vadinasi, a� buvau sekamas.

��O kaipgi,�� sukikeno Got�teinas.�� Nuo pat atvykimo dienos. Na, o kol jūs dirbote pavir�iuje, mes i��valgėme visas apylinkes de�im�ių mylių spinduliu. Gal jums, daktare Denisonai, pasirodys keista, bet �iuo metu visame Mėnulio pavir�iuje tik judu su pagalbininke u�siimate ka�kuo tokiu, kas atrodo gan neįprasta.

��Kas gi �ia keista?

��Ogi tas, kad jūs i� tiesų tikite ka�k� rimta nuveiksi�s su �ita savo ma�inerija. Dėl jūsų kompetentingumo neabejoju, tad mielai paklausy�iau, jeigu malonėtumėte paai�kinti, k� jūs �ia tiriate.

��A� eksperimentuoju parafizikos srityje, misteri Got�teinai, taigi gandai buvo teisingi. Dar galiu pridurti, kad �ie mano eksperimentai ap�iuopiamų rezultatų kol kas nedavė.

��Jūsų padėjėja, jeigu neklystu,�� gidė Selen� Lindstrem?

��Taip.

��Keistas pasirinkimas.

��Ji protinga, domisi parafizika, atidi ir labai patraukli.

��Ir labai trok�tanti dirbti su �emie�iu?

��Ir neturinti nieko prie� dirbti su imigrantu, kuris, pasitaikius pirmai progai, ketina priimti Mėnulio pilietyb�.

Tuo metu priėjo Selen�. Ausinėse pasigirdo jos balsas: � Labas vakaras, misteri Got�teinai. Mielai bū�iau nesiklausiusi ir jokiu būdu nesiki��iau į svetim� pokalbį, bet su skafandru girdėti viskas, kas kalbama akiplotyje.

��Labas vakaras, mis Lindstrem,�� pasisuko į j� Got�teinas.�� Mūsų pokalbis visai nebuvo privatus.

Vadinasi, jūs domitės parafizika?

��Net labai!

��Ir nesėkmingi eksperimentai jūsų entuziazmo neatvėsina?

��Ne tokie jau jie nesėkmingi,�� atsakė Selen�.� Tik daktaras Denisonas ne visk� �ino.

��K�?!�� Denisonas pasisuko taip staigiai, kad vos neapvirto � ir tik dulkės parūko.

Visi trys dabar stovėjo veidu į pionotron�. Vir� jo, �mogaus galvos auk�tyje, spindėjo apvali ma�a �vaig�dutė.

��A� padidinau magnetinio lauko intensyvum�,� pasakė Selen�,� o branduolinis laukas liko stabilus, nesikeitė, paskui ėmė sklaidytis, dar labiau�

��Ir susidarė nuotėkis!�� u�baigė Denisonas.�� Po velnių, nema�iau, kaip tai atsitiko.

��A� kalta, Benai,�� pasakė Selen�.� I� prad�ių jūs buvote paskend�s mintyse, paskui atvyko atstovas, o a� neatsispyriau pagundai pamėginti pati.�� Paai�kinkite pagaliau, k� a� �ia tokio matau!�� papra�ė Got�teinas.

��Jūs matote, kaip spontani�kai spinduliuoja energij� med�iaga, prasismelkusi i� kitos visatos į mūsi�k�.

Nespėjo jis baigti sakinio, o �viesa vir�um pionotrono staiga u�geso, ir tuoj pat u� kokio �imto �ingsnių u�si�iebė kita, kiek bly�kesnė �vaig�dutė.

Denisonas metėsi prie pionotrono, ta�iau Selen�, pasitelkusi vis� mėnulieti�k� vikrum�, padarė t� kur kas sėkmingiau ir atsidūrė tenai pirmoji. Ji i�jungė lauk�, ir tolimoji �vaig�dė u�geso.

��Matote, nuotėkio vieta nepastovi,�� pasakė ji.

��Bet svyruoja nesmarkiai,�� patikslino Denisonas.�� Turint galvoje, kad pasislinkimas vienu �viesme�iu teori�kai toks pat įmanomas, kaip ir pasislinkimas �imtu jardų, �iuos �imt� jardų galima laikyti stabilumo vir�ūne.

��Iki vir�ūnės toloka,�� kategori�kai parei�kė Selen�. Atleiskite,�� įsiterpė Got�teinas,�� ar a� teisingai supratau tai, apie k� jūs kalbate? Vadinasi, med�iaga gali prasismelkti į mūsų visat� tai �ia, tai ten � kur pakliuvo?

��Visai ne kur pakliuvo, misteri Got�teinai,�� ėmė ai�kinti Denisonas.�� Kuo toliau nuo pionotrono, tuo ma�iau �ansų nuotėkiui susidaryti. Tatai priklauso nuo daugybės faktorių, ir turiu pasakyti, jog mums pavyko pasiekti stebėtino stabilumo. Ir vis dėlto poslinkis per kelet� �imtų jardų įmanomas � kaip tik tokį rei�kinį jūs ir matėte.

��Tai gal tas nuotėkis gali susidaryti kur nors mieste arba mūsų skafandrų viduje?

��Negali,�� nekantriai atsakė Denisonas.�� Nuotėkis � bent jau toks, kokį galime sudaryti naudodamiesi savo metodais,�� priklauso nuo med�iagos, jau esan�ios mūsų visatoje, tankumo. Galimybė, kad nuotėkio vieta i� vakuumo persikels ten, kur atmosfera turės nors vien� �imt�j� oro tankumo, koks yra mieste arba mūsų skafandruose, prakti�kai lygi nuliui. Neverta nė tikėtis, kad nuotėkis gali susidaryti kur nors kitur, o ne vakuume � �tai kodėl mes i� karto pradėjome eksperimentuoti �ia, pavir�iuje.

��I�eina, kad �ia nėra nieko pana�aus į Elektroninį Siurblį?

��Ni�nieko,�� atsakė Denisonas.�� Elektroninis Siurblys pagrįstas med�iagų keitimusi, o mes gavome vienpusį nuotėkį. Be to, visai i� kitos visatos.�� Ar nepavakarieniautumėte su manimi �į vakar�, daktare Denisonai?

Denisonas dvejojo.

��Jūs kvie�iate mane vien�?

Got�teinas mėgino nusilenkti Selenai, bet su skafandru i� to mėginimo i�ėjo tik groteski�ka parodija.

��Labai d�iaugsiuosi galėdamas priimti mis Lindstrem bet kuri� kit� dien�, o �į kart� norė�iau pasi�nekėti su jumis vienu, daktare Denisonai.

��Eikite eikite,�� paakino Selen�, matydama, kad jis vis dar abejoja.�� Rytoj vis tiek turiu didel� grup� turistų, o jūs galėsite pam�styti, kaip suma�inti nuotėkio vietos nestabilum�.

��Na tuomet gal�� nery�tingai pradėjo Denisonas.�� Selen�, o jūs prane�ite man, kada vėl turėsite i�eigin� dien�?

��Argi a� kada neprane�iau? Bet mes ir anks�iau susitiksime� Judu jau galite eiti. Prietaisus a� i�jungsiu.

16

��Atvirai kalbant, a� tikėjausi, kad mudu matysimės da�niau,�� pasakė Got�teinas, su �ypsena �velgdamas į lipni�, �leik��iai sald�i� mas�, kuri buvo patiekta desertui.

��Labai malonu, kad jūs taip domitės mano darbu,�� atsakė Denisonas.�� Jeigu pavyktų pa�alinti nuotėkio vietos nestabilum�, tai mano atradimas � tai yra mano ir mis Lindstrem � ko gero, būtų gana reik�mingas.

��Jūs kalbate apdairiai kaip ir visi mokslininkai�

Nenoriu jūsų į�eisti siūlydamas mėnulieti�k� likerio pakaital� � tai pasity�iojimas i� �emi�kų gėrimų, ir a� pasi�adėjau niekada jo negerti� Ar negalėtumėte kuo papras�iau paai�kinti man jūsų atradimo svarb�? � Pamėginsiu,�� atsargiai pasakė Denisonas.�� Pradėkime nuo paravisatos. Stipri branduolinė s�veika tenai daug intensyvesnė negu mūsų visatoje, todėl sintezės reakcijai, palaikan�iai �vaig�dės degim�, para visatoje reikia palyginti nedaug protonų. Mūsų �vaig�dėms ekvivalentinės materijos masės paravisatoje bematant susprogtų,� ten daug daugiau �vaig�d�ių negu pas mus, bet jos kur kas ma�esnės. Dabar įsivaizduokime pasaulį, kuriame stipri branduolinė s�veika ne tokia intensyvi kaip kad mūsi�kė. Jame net mil�ini�kas protonų skai�ius taip menkai jungsis, kad �vaig�dės gyvybei palaikyti reikės did�iulio kiekio vandenilio. Tokia antiparavisata, tai yra visata savo savybėmis prie�inga para visatai, turės daug ma�iau �vaig�d�ių negu mūsų, bet tos �vaig�dės bus mil�ini�kos. Ties� sakant, jeigu stipri� branduolin� s�veik� būtų galima iki tam tikro laipsnio susilpninti, tai turėtume visat�, sudaryt� viso labo i� vienos �vaig�dės, sukaupusios savyje vis� tos visatos substancijos mas�.

Tokia �vaig�dė būtų nepaprastai tanki, bet reakcijos vyktų joje be galo lėtai, o spinduliuotų ne daugiau negu mūsų Saulė.

��Jeigu neklystu,�� nutraukė jį Got�teinas,�� esama teorijos, jog būtent tokia buvusi mūsų pa�ių visata iki did�iojo sprogimo � vientisas did�iulis kūnas, turintis savyje vis� visatos materij�.

��Teisingai,�� sutiko Denisonas.�� Kitaip tariant, mano pavaizduotoji antiparavisata yra ne kas kita kaip vadinamasis �kosminis kiau�inis� arba kosmoonas. Norint turėti vienpusį nuotėkį, mums reikia būtent tokio kosmoono. Paravisata su jos ma�ulytėmis �vaig�dutėmis yra nelyginant tu��ia erdvė. Gali be galo be kra�to j� zonduoti ir vis tiek niekur neu�taikysi.

��Bet juk para�monės mus susirado?

��Taip, galimas daiktas, jie orientavosi į magnetinius laukus. Ta�iau yra pagrindo manyti, jog paravisatos planetos neturi magnetinio lauko arba jis labai silpnas, todėl mes negalime tuo pa�iu būdu jų surasti. Na o zonduodami kosmoon�, nesėkmių nepatirsime. Juk kosmoonas � jau pats savaime yra visa visata, tad kur tik dursime � visur atsimu�ime į substancij�.

� Įdomu, kaip gi jūs zonduojate? Patylėj�s Denisonas pasakė: � �ia tai jau man sunku paai�kinti. Jungian�ioji stiprios branduolinės s�veikos grandis yra pionai.

S�veikos intensyvumas priklauso nuo pionų masės, o t� mas� tam tikromis specifinėmis s�lygomis galima pakeisti. Mėnulio fizikai sukūrė pionotron� � prietais�, kuris leid�ia sudaryti kaip tik tokias s�lygas. Suma�inus arba padidinus piono mas�, jis i�kart tampa ka�kokios kitos visatos dalimi � įėjimu į t� visat�, pasienio punktu. Iki tam tikro laipsnio suma�inus piono mas�, pionas pereis į kosmos�, o mums kaip tik to ir reikia.

��Ir galima siurbti substancij� i�� i� kosmoono?�� paklausė Got�teinas.

� �ia dar nieko sudėtingo. Atsiradus įėjimui, substancija pati pradeda skverbtis į mūsų visat�. Tuo metu ji paklūsta saviems dėsniams ir i�lieka stabili.

Paskui palaipsniui į j� ima smelktis mūsų visatos dėsniai, stipri branduolinė s�veika joje suintensyvėja, įvyksta branduolinė sintezė ir atsipalaiduoja did�iulė energija.

��Bet jeigu ji supertanki, tai kodėl staiga nei�siple�ia ir nei�sisklaido kaip dūmas?

��Net ir tokiu atveju susidarytų energija. Ta�iau �ia didelės reik�mės turi magnetinis laukas, ir pirmenyb� turėtų stipri branduolinė s�veika, kadangi mes kontroliuojame elektromagnetinį lauk�. Smulkesniam paai�kinimui reikėtų labai daug laiko.

��Vadinasi, �vytintis skritulys, kurį ma�iau pavir�iuje, yra būtent kosmoono substancija, kurioje prasideda branduolių sintezė?

��Taip, misteri Got�teinai.

��Ir t� energij� galima panaudoti?

� �inoma. Neribot� jos kiekį. Juk jūs stebėjote tik vien� mikrogram� mus pasiekusios kosmooninės substancijos. O teori�kai jos galima gauti tonas.

��Vadinasi, dabar mes galime atsisakyti siurblio?

��Ne,�� papurtė galv� Denisonas.�� Kosmoono energijos panaudojimas taip pat kei�ia abiejų visatų savybes. Vykstant gamtos dėsnių perėjimui i� vienos visatos į kit�, stipri branduolinė s�veika kosmoone palaipsniui intensyvėja, o pas mus silpsta. Kitaip sakant, branduolinės sintezės greitis kosmoone didėja, ir jis kaista. Galų gale�

��Galų gale,�� pasigavo jo mintį Got�teinas ir, sukry�iav�s rankas ant krūtinės bei prisimerk�s, u�baigė:�įvyksta did�iulis sprogimas.

��Kaip tik taip.

��Jūsų manymu, būtent �itaip atsitiko su mūsų visata prie� de�imt milijardų metų?

��Galbūt. Kosmogonijos specialistai vis dar lau�o galvas, negalėdami nuspr�sti, kodėl kosminis kiau�inis sprogo būtent tada, o ne kuriuo nors kitu metu. Kai kas spėjo buvus pulsuojan�i� visat�, kurioje kosminis kiau�inis sprogsta vos tik susidar�s. Ta�iau pulsuojan�ios visatos hipotezė buvo atmesta ir dabar laikomasi nuomonės, kad kosminis kiau�inis egzistuoja tam tikr� laik�, o paskui dėl ne�inomų prie�as�ių sprogsta.

��Ir tai galbūt įvyksta dėl to, kad jo energija pradeda naudotis kitos visatos?

��Galbūt. Ta�iau nebūtinai �ia turi dalyvauti protingos būtybės. Gali įvykti ir savaiminiai nuotėkiai.

��O kai įvyksta sprogimas,�� paklausė Got�teinas,�� ar mes ir toliau galime siurbti energij� i� kosmooninės visatos?

��Ne�inau, bet kol kas apie tai nėra ko galvoti. Kol mūsų stipri branduolinė s�veika, pereidama į kosmoonin� visat�, pasieks kritinį ta�k�, prabėgs milijonai metų. Be to, egzistuoja ir kiti kosmoonai � begalė kosmoonų.

��Na o kaip su pakitimais mūsų visatoje?

��Stipri branduolinė s�veika silpnėja. Pama�u, labai pama�u mūsų Saulė vėsta.

��O ar mes pajėgsime kompensuoti jos �alim� kosmoonin� energija?

��To nė nereikės,�� kar�tai ėmė įrodinėti Denisonas.�� Nuo pumpavimo i� kosmoono stipri branduolinė s�veika mūsų visatoje silpnės, o Elektroninis Siurblys j� didins. Jeigu energij� gausime tokiu dvejopu būdu, gamtos dėsniai keisis tik paravisatoje bei kosmoone, o pas mus liks tokie patys.

�iuo atveju mes � kelias tarp dviejų galinių sto�ių.

Beje, dėl tų galinių sto�ių mums taipogi nėra ko nerimauti. Para�monės, matyt, ka�kaip prisitaikė prie vėstan�ios savo saulės, kuri ir �iaip niekada nebuvo kar�ta. Na o kosmooninėje visatoje, be abejo, jokios gyvybės būti negali. Ties� sakant, sudarydami s�lygas įvykti did�iajam sprogimui, mes atversime keli� naujai visatai, kurioje ilgainiui gali atsirasti gyvybė.

Got�teinas susim�stė. Apvalus jo veidas buvo ramus ir neį�velgiamas. Kelissyk jis linktelėjo galva, tarytum pritardamas savo paties min�ių tėkmei.

Pagaliau prabilo: � �inote, Denisonai, manau, kad pasaulis turėtų suklusti! Dabar jau nebereikės įtikinėti vadovybės, kad Elektroninis Siurblys kelia grėsm� �monijai.

��Taip, niekas nebebijos pripa�inti Siurblio pavojingu, nes jau pats to įrodymas savaime siūlo optimali� i�eitį,� pritarė Denisonas.

��Kada jūs galite paruo�ti straipsnį? A� pa�adu, kad jis bus atspausdintas nedelsiant.

��O ar jūs i� tikrųjų galite tai pa�adėti?�� Blogiausiu atveju i�leisiu bro�iūr� per savo �inyb�.

��Pirmiausia norė�iau rasti būd�, kaip stabilizuoti nuotėkio viet�.

��Be abejo.

��O kol kas reikėtų susitarti su daktaru Lamontu dėl bendraautorystės,�� pasakė Denisonas.�� Jis galėtų apdoroti matematin� pus�, nes ji ne mano jėgoms. Be to, kryptį mano ie�kojimams suteikė būtent jo teorija. Ir dar vienas dalykas, misteri Got�teinai�

��Nagi?

��Many�iau, kad �ia turėtų dalyvauti ir Mėnulio fizikai. Pavyzd�iui, daktaras Beronas Nevilis galėtų būti tre�iuoju bendraautoriumi.

��Bet kam? Juk tai tik nereikalingos komplikacijos!

��Be jų pionotrono a� nieko nebū�iau padar�s.

��Tokiais atvejais, man regis, pakanka straipsnyje apie tai u�siminti� Bet argi daktaras Beronas dirbo kartu su jumis?

��Tiesiogiai � ne.

��Tai kodėl norite įtraukti ir jį?

Denisonas nuleido akis ir, pamat�s ant trumpikių �apelį, rūpestingai jį nupurtė.

��Taip bus diplomati�kiau,�� pasakė jis.�� Juk kosmooninį Siurblį teks statyti Mėnulyje.

��O kodėl ne �emėje?

��Pirmiausia tam reikia vakuumo. Juk tai vienpusis substancijos perdavimas, o ne dvipusis, kaip kad Elektroninio Siurblio atveju, todėl ir s�lygos kitokios.

Mėnulio pavir�iuje mes turime neribot� kiekį natūralaus vakuumo, o �emėje jo pagaminimas labai brangiai kainuotų.

��Bet juk vis dėlto galima pagaminti, ar ne?

��Antra,�� t�sė. Denisonas, nuleid�s jo pastab� negirdomis,�� jeigu du tokie galingi energijos �altiniai, esantys prie�ingos pusėse nuo mūsų visatos, turės i�ėjimus pernelyg arti vienas kito, tai gali įvykti savoti�kas trumpas sujungimas. Ketvirtis milijono mylių vakuumo, skirian�io �em� su Elektroniniais Siurbliais nuo Mėnulio su kosmooniniais siurbliais � ideali, o, tikriau pasakius, būtina izoliacija. Na, o jeigu jau mums tek panaudoti Mėnulį, tai būtų nei�mintinga ir netgi nes��ininga nesiskaityti su Mėnulio fizikų ambicijomis.

Mes privalome juos įtraukti.

Got�teinas nusi�ypsojo: � Mis Linstrem taip patarė?

��Neabejoju, kad ji pritartų �iam pasiūlymui, ta�iau jis toks akivaizdus, kad ir man pa�iam atėjo į galv�. Got�teinas atsistojo, visas i�sitempė ir triskart �oktelėjo i� vietos, tik �emie�io akimis �velgiant,�� baisiai lėtai, be to, sulig kiekvienu �uoliuku vis sulenkdamas ir vėl i�tiesdamas kelius. Galiausiai atsisėdo ir pasiteiravo: � Niekada nebandėte, daktare Denisonai? Denisonas papurtė galv�.

��Pratimas rekomenduojamas kraujotakai galūnėse pagyvinti. Kai tik pajuntu, kad nusėdėjau kojas,�� tuoj pat jo imuosi. Netrukus trumpam vyksiu į �em�, tad stengiuosi per daug nepriprasti prie Mėnulio svorio jėgos� Ar nepa�nekėjus mums apie mis Lindstrem, daktare Denisonai?

��O apie k� būtent?�� visi�kai pasikeitusiu tonu paklausė Denisonas.

��Jinai gidė.

��Taip. Jūs t� jau anks�iau sakėte.

��Ir dar sakiau, kad ji keistoka asistentė fizikui.

��A� juk fizikas mėgėjas, o ji, saky�iau,�� asistentė mėgėja.

Got�teinas surimtėjo.

��Neved�iokite man�s u� nosies, daktare Denisonai.

A� apsiėmiau surinkti apie j� duomenis. Be galo įdomi biografija, tik niekam, matyt, neateina į galv� su ja susipa�inti. A� įsitikin�s, kad ji � intuityvistė.

��Argi tokių ma�ai?�� atsakė Denisonas.�� Neabejoju, kad jūs ir pats savoti�kas intuityvistas. Ir a� � taip pat.

� �ia esama �iokio tokio skirtumo. Jūs � gabus mokslininkas profesionalas, o a� gabus administratorius profesionalas. O mis Lindstrem � gidė, nors turi toki� tobul� intuicij�, jog gali padėti jums spr�sti sudėtingiausias teorinės fizikos problemas.

��Ji neturi specialaus i�silavinimo,�� padvejoj�s atsakė Denisonas.�� Jos intuityvizmas nepaprastai i�sivyst�s, ta�iau beveik nekontroliuojamas s�monės.

��Ar ji nėra kadaise propaguotosios genetinės in�inerijos produktas?

��Ne�inau. Nenusteb�iau, jeigu taip būtų.

��Jūs pasitikite ja?

��Kuria prasme? Ji man daug padėjo.

��Ar �inote, kad ji yra daktaro Berono Nevilio �mona?

� �inau tiek, kad jų santykiai nėra legaliai apiforminti,�� Mėnulyje nepriimta forminti santuokų. Tai tas pats Nevilis, kurį jūs norite padaryti tre�iuoju savo straipsnio bendraautoriumi?�� Taip.

��Grynas sutapimas?

��Ne. Nevilis domėjosi manimi ir, manau, pra�ė Sėlenos man padėti.

��Tai ji jums taip sakė?

��Sakė, kad jis manimi domisi. Nematau �ia nieko ypatinga.

��O ar jūs niekada nepagalvojote, daktare Denisonai, kad ji padeda jums, vadovaudamasi savo ir Nevilio interesais?

��Argi jų interesai skiriasi nuo mūsų? Ji padėjo man be jokių i�lygų.

Got�teinas pakeitė poz� ir ėmė trūk�ioti pe�iais, tarytum ir vėl mank�tindamas raumenis.

��Daktaras Nevilis negali ne�inoti, kad jo gyvenimo draugė�intuityvistė,� pasakė jis.�� Nejaugi jis tuo nepasinaudotų? Bet kodėl tuomet ji dirba gide? Ar ne todėl, kad dėl ka�kokių sumetimų norėtų nuslėpti savo sugebėjimus?

��Kiek man �inoma, Nevilis da�nai griebiasi pana�ių priemonių. Bet a� neturiu įpro�io visur į�iūrėti beprasmi�kus s�mokslus.

��Ka�in kodėl jūs nusprendėte, kad jie beprasmi�ki?

��Kai a�, su savo kosmoplanu artėdamas prie pavir�iaus, �iūrėjau į jus,�� prie� pat atsirandant spindin�iai �vaig�dutei vir� pionotrono � tai jūsų �alia prietaisų nebuvo.

Denisonas mėgino prisiminti.

��Taip, nebuvo. A� �iūrėjau į �vaig�des. Pavir�iuje da�nai �iūriu į �vaig�des.

��O k� veikė mis Lindstrem?

��Nema�iau. Ji juk sakė, kad stiprino magnetinį lauk�, kol susidarė nuotėkis.

��Ir ji da�nai dirba prie įrengimų be jūsų?

��Ne. Ta�iau jos nekantravim� galima suprasti.

��O ar tuo metu neturėjo būti kokio nors i�metimo?

��Nesuprantu jūsų.

��A� ir pats nelabai suprantu. �emės �viesoje nelyginant �ie�irba pralėkė per erdv�. Ne�inau, kas ten buvo.

��Ir a� ne�inau,�� atsakė Denisonas.

��Bet tai negalėjo būti koks nors rei�kinys, nei�vengiamai, lydintis jūsų eksperimentus?

��Lyg ir ne.

��Tai k� gi veikė mis Lindstrem?

��Ne�inau.

Stojo slegianti tyla. Paskui Got�teinas pasakė: � Vadinasi, jūs dabar mėginsite stabilizuoti nuotėkio viet� ir pradėsite ra�yti straipsnį. A� savo ruo�tu taipogi imsiuosi �ygių, o kai nuvyksiu į �em�, pasirūpinsiu straipsnio atspausdinimu ir prane�iu vyriausybei apie jūsų atradimus.

Denisonas suprato, kad pokalbis baigtas, ir atsistojo.

Nerūpestingai �ypsodamas Got�teinas pridūrė: � Ir pam�stykite apie daktar� Nevilį ir mis Lindstrem.

17

�į kart� �vaig�dė buvo dar apvalesnė, dar skaistesnė. Denisonas, pajuto jos kar�tį ant skafandro stiklo ir pasitraukė atatupstas. Jos �vytėjime, be abejonės, buvo rentgeno spindulių, todėl, nors ir patikimas ekranavimas, nevertėjo palikti viso galingumo.

��Manau, kad �ia tai, ko mums reikia,�� sumurmėjo jis.�� Nuotėkio ta�kas � stabilus.

��Be jokios abejonės,�� patvirtino Selen�.

��Tuomet i�jungiam ir grį�tam į miest�.

Jie judėjo i� lėto ir vangiai. Ne�inia kodėl Denisonas jautėsi prislėgtas. Netikrumas, jaudinimasis � viskas liko praeityje. Dabar pralaimėjimo galima nebebijoti.

Atitinkamos �emės instancijos informuotos, ir toliau viskas priklausys jau nebe nuo jo.

��Ko gero, galima pradėti straipsnį,� pasakė jis.

��Ko gero,�� atsargiai pritarė Selen�.

��Jūs kalbėjotės su Beronu dar sykį?

��Taip.

��Jis neapsigalvojo?

��Ne. Jis nedalyvaus. Benai�

��Taip?

��Tikrai neverta jo įkalbinėti. Jis nenori dalyvauti jokiame projekte, jeigu su juo susijusi �emė.

��Bet jūs paai�kinote jam padėtį?

��Smulkiai.

��Ir jis vis dėlto nenori.

��Sakė kalbėsi�s su Got�teinu. Atstovas �adėjo priimti jį, kai tik sugrį� i� �emės. Gal Got�teinui pavyks jį perkalbėti? Nors nemanau.

Denisonas patraukė pe�iais, nors, būnant su skafandru, �is gestas absoliu�iai nieko nerei�kė.

��A� jo nesuprantu,�� pasakė jis.

��O a� suprantu,�� tyliai i�tarė Selen�.

Denisonas nutylėjo. Įstūmė pionotron�, bei vis� kit� aparatūr� į ni�� uoloje ir paklausė: � Viskas?

��Taip.

Jie tylėdami įėjo į tambūr� P-4. Denisonas ėmė lėtai leistis kopė�iomis. Selen� �iū�telėjo pro �alį, tik kada ne kada prisilaikydama skersinio. Denisonas jau irgi buvo taip i�mok�s, bet �įkart neturėjo ūpo, tad lipo, statydamas koj� ant kiekvieno skersinio � sakytum ty�ia nenorėdamas taikytis prie Mėnulio s�lygų.

Nusirengimo kambaryje jie nusivilko skafandrus ir sudėjo į spinteles.

��Ar nepapietautumėte su manimi, Selen�? � paklausė Denisonas.

��Jūs toks nusimin�s. Kas atsitiko?�� susirūpinusi paklausė ji.

��Grei�iausiai įprastinė reakcija. Tai kaip dėl pietų?

��Mielai.

Sėlenos pra�ymu, jie pietavo jos namuose. Girdi, norinti su juo pasikalbėti, o kavinėje būsi� nepatogu.

Kai Denisonas i� lėto vatulojo ka�kokį tolim� jautienos su rie�utų pada�u giminaitį, Selen� nei�tvėrė: � Benai, jūs vis� laik� tylite. Jau savaitė.

��Nieko pana�aus,�� surauk�s antakius atsakė Denisonas.

��Ir vis dėlto � taip!�� su nerimu �velgdama jam į akis pakartojo Selen�.� Ne�inau, ko verta mano intuicija u� fizikos ribų, bet jau�iu, kad jūs ka�k� nuo man�s slepiate.

Denisonas patraukė pe�iais.

� �emėje kilo subruzdimas. Prie� i�vykdamas, Got�teinas patampė u� lyno storumo virvu�ių. Dabar Lamontas pasidarė į�ymybė, o ir mane kvie�ia sugrį�ti, kai tik straipsnis bus baigtas,�� Sugrį�ti į �em�?

��Taip. Matyt, ir a� pakliuvau į didvyrių skai�ių.

��Jūs to vertas.

��Visų nuopelnų pripa�inimas,�� susim�st�s i�tarė Denisonas,�� tai k� jie man siūlo. Vadinasi, bet kuris universitetas ir mokslinė įstaiga �emėje pasiruo�� suteikti man viet�.

��Argi jūs ne �ito norėjote?

��To, man rodos, nori Lamontas. Nori ir su d�iaugsmu priims. O a� nenoriu.

��Tai ko gi jūs norite?

��Pasilikti Mėnulyje.

��Kodėl?

��Todėl, kad būtent �ia yra �monijos smaigalys, ir a� noriu būti to smaigalio dalimi. Noriu dalyvauti statant kosmooninius siurblius, o jie bus statomi tiktai �ia, Mėnulyje. Noriu dirbti parateorijos srityje su prietaisais, kuriuos gali sukurti jūsų vaizduotė, Selen�� A� noriu būti su jumis. Bet ar jūs liksite su manimi?

��A� domiuosi parateorija ne ma�iau negu jūs.

��Bet argi Nevilis leis jums toliau dirbti su manimi?

��Ar Beronas leis? Jūs norite mane į�eisti, Benai?�� grie�tai paklausė ji.

��K� jūs!

��O gal a� neteisingai supratau jūsų u�uomin�? Jūsų manymu, a� dirbau su jumis Berono paliepimu?

��Argi ne taip?

��Taip, jis man liepė. Bet a� dirbau su jumis visai ne dėl to. Pati �ito norėjau. Jis, matyt, tiki galįs man įsakinėti, bet a� paklustu tik tuomet, kai tie įsakymai sutampa su mano pa�ios norais � kaip kad buvo jūsų atveju. Mane siutina tas |o įsitikinimas, kad a� esu jam pavaldi, ir jūsų įsitikinimas taipogi.

��Judu � vyras ir �mona.

��Taip, vyras ir �mona, bet kas i� to? A� turiu toki� pat teis� nurodinėti jam, kaip ir jis man.

��Vadinasi, jūs galėsite ir toliau dirbti su manimi, Selen�?

� �inoma,�� atsakė ji �altai.�� Jeigu panorėsiu.

��Bet jūs norite?

��Kol kas � taip. Denisonas nusi�ypsojo.

��Dabar a� suprantu, ko krimtausi vis� savait�: o jeigu, manau sau, jūs imsite ir nepanorėsite arba negalėsite? Bijojau net pagalvoti, kad, pasibaigus eksperimentams, turėsime skirtis. Atleiskite, Selen�.

Jums jau turbūt įsipyko sentimentalus sukrio�usio �emek�lio prierai�umas�

� �iaip ar taip, jūsų intelekto sukrio�usiu nepavadinsi, Benai. O prisiri�ti galima įvairiai. Man patinka su jumis bendrauti.

Abu nutilo. Trumpam apsiniauk�s, Denisonas netrukus vėl nusi�ypsojo, tik dabar jau mechani�kai.

��Pavyd�iu savo intelektui,�� tarė jis, paskui nusisuko į �alį, palingavo galva ir vėl atsigr�ė į Selen�.

�i �iūrėjo į jį įdėmiai, veik nerimastingai.

��Selen�,� pasakė jis,�� nuotėkis tarp visatų neapsiriboja vien energija. Manau, jūs jau galvojote apie tai.

Tyla u�sit�sė, pasidarė nebepaken�iama. Pagaliau Selen� i�tarė: � Ak �itai�

Juodu tebe�iūrėjo vienas į kit� � Denisonas sutrik�s, Selen� tarsi jaustųsi kalta.

18

��A� dar nevaik�tau po Mėnulį savo kojomis,�� pasakė Got�teinas,�� bet tai jau niekai, palyginus su tuo, kas darėsi, nuvykus į �em�! Jūs, Denisonai, ver�iau nė nesvajokite apie grį�im�. Jums i�vis nieko nei�eis.

��A� nė neketinu grį�ti, misteri Got�teinai,�� atsakė Denisonas.

��Tam tikra prasme � gaila. Jus ten sutiktų kaip imperatorių. Na, o Helemas�

��Norė�iau �vilgtelti į jo fizionomij�, bet vien dėl �ito grį�ti neverta.

��Laurų vainikas, �inoma, ant Lamonto galvos. Juk jis pa�iame įvykių verpete.

��Nė kiek nepavyd�iu. Jis to nusipelnė� Jūs manote, kad Nevilis tikrai atvyks?

��Be abejonės. Jis jau pusiaukelėje� Klausykite,�� suokalbi�kai su�nib�dėjo Got�teinas.�� Kol jo dar nėra, gal norėtumėte �okolado plytelės?

��Ko?

� �okolado plytelės, su migdolais. Bet tik vienos.

Ma�ai teturiu.

��Tikro �okolado?�� pagaliau suvok�s nu�vito Denisonas.

��Tikrų tikriausio.

� �ino�� jau buvo besi�ioj�s Denisonas, bet tuoj pat susirauk�s pridūrė: �Ne, misteri Got�teinai.

��Nenorite?

��Nenoriu. Kol �okoladas tirps mano burnoje, a� pradėsiu ilgėtis �emės. Visko, kas ten yra. O �ito negaliu sau leisti� Net nerodykite man to �okolado. Kad nematy�iau ir neu�uos�iau.

Got�teinas sutriko.

��Jūsų teisybė,� pagaliau tarė ir pamėgino nukreipti kalb�.� �emėje dedasi sensacingi dalykai. Suprantama, mes stengėmės prilaikyti griūvantį Helemo autoritet�.

Jis ir toliau u�ims svarbų post�, bet jo �odis jau nebeturės vertės.

��Pats jis su kitais taip nesiterliodavo,�� atsainiai tarstelėjo Denisonas.

��Mes tai darėme ne dėl jo. Jeigu i�syk sutriu�kinsi į tokias auk�tumas i�kilusį autoritet�, tai tuo pa�iu kompromituosi patį moksl�. Mokslo garbė � kur kas svarbesnis dalykas nei Helemo likimas.

��I� principo nesutinku,�� ramiai paprie�taravo Denisonas.�� Mokslas turi atvirai pripa�inti savo klaidas.�� Viskam savo laikas� o �tai ir daktaras Nevilis.

Got�teinas nutaisė atitinkam� min�, o Denisonas pasisuk� su kėde į duris.

Beronas Nevilis į�engė sunkiai � visai ne kaip mėnulietis. Trumpai pasisveikin�s atsisėdo, u�sikėlė koj� ant kojos ir klausiamai pa�velgė į Got�tein�. I� visko buvo matyti, kad pirmas pokalbio nepradės.

��D�iaugiuosi jus matydamas, daktare Nevili,�� pasakė �emės atstovas.�� I� daktaro Denisono su�inojau, kad jūs nepanorote įra�yti savo pavardės po straipsniu apie kosmooninį siurblį, nors tai �ada būti fundamentalus �ios srities darbas.

��O kam man to reikia?�� atkirto Nevilis.�� Tai, kas vyksta �emėje, man�s nedomina.

��Ar jūs �inote apie eksperimentus su kosmoonu ir apie jų reik�m�?

� �inau visk�. Ne pras�iau u� jus abu.

��Tuomet pradėsiu be į�angų. A� k� tik grį�au i� �emės su tiksliais planais atei�iai. Mėnulio pavir�iuje, skirtingose vietose, bus pastatytos trys stambios kosmooninio pumpavimo stotys, ir pastatytos taip, kad bent viena i� jų pastoviai būtų nakties tamsoje. O pus� laiko tamsoje bus net dvi stotys. Kol stotys bus gaubiamos tamsos, jos gamins energij�, papras�iausiai i�spinduliuodamos j� į erdv�. Pagrindinis �ių sto�ių u�davinys � kompensuoti Elektrinio Siurblio pa�eist� lauko intensyvum�.

��Artimiausiais metais,�� įsiterpė Denisonas,�� jų pajėgumas turės vir�yti Elektroninio Siurblio pajėgum�, idant mūsų visatos sektoriuje būtų atkurta tokia padėtis, kokia buvo prie� pradedant pumpuoti.

Nevilis linktelėjo.

��O Mėnulio miestas galės naudotis �ia energija?�� paklausė jis.

��Jeigu reikės. Mūsų manymu, saulės akumuliatoriai pilnai aprūpina jus energija. Bet jeigu jums prireiks papildomo �altinio�

��Labai malonu girdėti,�� neslėpdamas pa�aipos tarė Nevilis.�� O kas statys kosmoonines stotis? Kas pri�iūrės jų darb�?

��Tikimės, kad mėnulie�iai,�� atsakė Got�teinas.

��Mėnulie�iai, kurgi ne!�� nukirto Nevilis.�� emie�iai Mėnulyje nepaslankūs.

��Mes tai suprantame ir tikimės Mėnulio pilie�ių paramos,�� pasakė Got�teinas.

��O kas nuspr�s, kiek energijos reikia gaminti, kiek panaudoti vietiniams tikslams ir kiek i�spinduliuoti į erdv�? � Vyriausybė nuspr�s. Tai abiejų planetų reikalas.

��Kaip matote, dirbs mėnulie�iai, o vadovaus �emie�iai.

��Ne,�� ramiai paai�kino Got�teinas.�� Dirbs tie, kurie sugebės dirbti, ir vadovaus tie, kurie t� darb� i�manys.

��Vien �od�iai,�� atkirto Nevilis.�� O po jais tik viena: mes dirbame, o jūs sprend�iate� Ne, misteri Got�teinai. Mes sakome � ne.

��Kitaip tariant, atsisakote statyti kosmoonines stotis?

��Stotis mes statysime. Bet jos bus mūsų. Ir mes nuspr�sime, kiek energijos gaminti ir kaip j� panaudoti.

��Vargu ar verta. Jūs turėsite nuolatos komunikuoti su �eme, nes kosmooninių sto�ių energija turi kompensuoti Elektroninio Siurblio energij�.

��Dėl to nesijaudinkite, bet mes turime kitokių planų. Galiu tuoj pat su jais supa�indinti. Susilie�iant visatoms, nei�semiama pasidaro ne vien tik energija.

��Mes puikiai �inome, kad yra daugybė tvermės dėsnių,� nutraukė jį Denisonas.

��Tuo geriau!�� pasakė Nevilis su�aibav�s akimis jo pusėn.�� Tokiam pat dėsniui paklūsta linijinis momentas ir judesio kiekio momentas. Kol objektas reaguoja tiktai į lauk�, kuriame jis yra, tai jo būsen� galima apibūdinti kaip laisv� kritim�, i�saugant mas�. Norint priversti jį judėti kuria nors kita kryptimi, reikia suteikti jam pagreitį, o norint tai padaryti, ka�kuri jo dalis turi judėti atgal.

��Kaip kosminis laivas,�� įsiterpė Denisonas,�� kuris i�meta tam tikr� kiekį masės viena kryptimi ir tuomet su pagrei�iu gali judėti prie�inga.

��Neabejoju, kad jūs tai �inote, daktare Denisonai,�� pasakė Nevilis.�� A� ai�kinu misteriui Got�teinui.

Didinant masės i�metimo greitį, i�metamos masės kiekį galima suma�inti iki minimumo, nes linijinis momentas lygus masei, padaugintai i� grei�io. Nepaisant to, netgi esant did�iuliam grei�iui, ka�kiek masės vis tiek turi būti atmetama. Jeigu pagreitį reikia suteikti mil�ini�kai masei, tai ir atmesti reikės mil�ini�k� mas�. Pavyzd�iui, jeigu Mėnulį�

��Kaip tai Mėnulį?!�� ūktelėjo Got�teinas.

��Būtent Mėnulį,� kuo ramiausiai patvirtino Nevilis.�� Jeigu Mėnulį reiktų i�stumti i� orbitos ir i�mesti u� Saulės sistemos ribų, linijinio momento tvermės dėsnis, ko gero, būtų neįveikiama kliūtis.

Ta�iau jeigu pavyktų perne�ti impuls� į kit� visat�, Mėnuliui būtų galima suteikti bet kokį pagreitį, visai neprarandant masės. Taip �emėje, sprend�iant i� paveikslėlio, kart� matyto jūsų knygelėje, jūs plaukiate plaustu prie� srov�, stumdamiesi kartimi.

��Bet kam? A� noriu pasakyti, kam reikia Mėnuliui to pagrei�io?

��Nejaugi neai�ku? Kuriam galui mums ta varginanti �emės kaimynystė? Mes turime energij� ir patogų pasaulį, kurį galėsime plėsti dar ma�iausiai kelet� �imtme�ių. Tai kodėl mums nepasukus savais keliais? Ir mes t� padarysime. A� atėjau jums prane�ti, kad sukliudyti jūs mums nesukliudysite, tad patar�iau ver�iau nesiki�ti. Mes perduosime impuls� į kosmoon� ir i�eisime i� orbitos. Kaip statyti kosmoonines stotis � �inome. Mes gaminsimės vis� reikaling� energij�, o jos perteklius galės neutralizuoti pakitimus, kurie atsiranda veikiant jūsų jėgainėms.

��Kaip kilnia�irdi�ka dėl mūsų gaminti energijos perteklių!� nusi�aipė Denisonas.�� Tiktai kad ne dėl mūsų. Mat jeigu Elektroninis Siurblys susprogdins Saul�, tai jūs tuo laiku dar nė Marso orbitos nebūsite pasiek�, tad ir i� jūsų teliks dujų debesėlis.

��Galbūt,�� pasakė Nevilis.�� Bet mes gaminsime perteklių, todėl �ito neatsitiks.

��Bet jūs negalite to padaryti!�� susijaudin�s �ūktelėjo Got�teinas.�� Jūs negalite palikti savo orbitos.

Juk jeigu jūs per daug nutolsite, tai kosmoonines stotys jau nebepajėgs neutralizuoti Elektroninių Siurblių! A� teisingai sakau, Denisonai?

Denisonas gū�telėjo pe�iais.

��Kai jie priartės prie Saturno, gali prasidėti nemalonumai � jeigu a� �ia gerai mintyse sume�iau.

Ta�iau kol jie tenai atsidurs, mes lengvai suspėsime pastatyti kosmoonines stotis ir i�vesti jas į buvusi� Mėnulio orbit�. Ties� sakant, mums nereikia Mėnulio.

Gali sau keliauti. Tik kad nekeliaus.

� Įdomu, kodėl jūs taip manote?�� kreivai �yptelėjo Nevilis.�� Mūsų neįmanoma sustabdyti. �emie�iai negali primesti mums savo valios.

��Jūs pasiliksite todėl, kad nėra prasmės temptis su savimi viso Mėnulio. Norint tokiai masei suteikti bent kiek pastebim� pagreitį, reikia daugybės metų. Jūs �liau�ite. Geriau pradėkite kosminių laivų statyb�. Tai bus mylios ilgumo gigantai su nuosava ekologija ir kosmooniniais siurbliais. Aprūpinkite juos kosmooniniais varikliais, ir jūs darysite stebuklus. Netgi jeigu u�truksite dvide�imt metų juos statydami, grei�iau negu po metų jie pasieks ta�k�, kuriame atsidurtų Mėnulis, i�judėj�s �iandien pat. Ir kursui pakeisti tokiems laivams tereikės tik nedidelės dalies to laiko, kurį sugai�tų visas Mėnulis.

��O kaip su nekompensuotomis kosmooninėmis stotimis? K� jos padarys visatai?

��Kosminiam laivui, net ir visam laivynui, reikės �ymiai ma�iau energijos, negu planetai, be to, ta energija i�siskirstys mil�ini�kuose visatos plotuose.

Prabėgs milijonai metų, kol atsiras bent kiek pastebimi pakitimai. U�tat jūs galėsite manevruoti. O Mėnulis judės taip lėtai, kad neverta jo nė judinti.

��O mes niekur ir neskubame,�� niekinamai at�ovė Nevilis.�� Kad tik toliau nuo �emės.

��Turėti �em� �alia nėra jau taip blogai,�� pasakė Denisonas.�� I� �emės plūsta imigrantai. Abi planetas sieja kultūriniai ry�iai. Danguje jūs kasdien galite matyti planet�, kurioje gyvena du milijardai �monių. Nejaugi norite viso to atsisakyti?

��Su did�iausiu d�iaugsmu!

��Visi mėnulie�iai to nori? Ar tiktai jūs vienas? Jūs ka�koks keistas, Nevili. Bijote i�lipti į pavir�ių. O kiti � nebijo. Gal ir be ypatingo noro, bet i�lipa. Mėnulio gelmės � nėra vienintelė vieta, kurioje jie gali egzistuoti. Jiems tai nėra kalėjimas, kaip kad jums. Jūs sergate neuroze, kurios kiti mėnulie�iai neturi � bent jau tokio laipsnio. Atplė�� Mėnulį nuo �emės, jūs paversite jį kalėjimu visiems. Ir visi įkalintieji jūsų planetoje � ne tiktai jūs pats,�� ims bijoti pavir�iaus, i� kur jau nebegalės pamatyti kito civilizuoto pasaulio. Bet gal jūs kaip tik to ir siekiate?

��A� siekiu nepriklausomybės. Siekiu turėti laisv� pasaulį, kurio neveiktų jokios pa�alinės įtakos.

��Tai statykitės laivus. Kiek tik jums reikia. Kai tik jūs duosite impuls� kosmoonui, jūsų greitis priartės prie �viesos grei�io. Per vieno �mogaus gyvenim� galėsite i�tirti vis� mūsų galaktik�. Nejaugi nenorite keliauti su tokiu laivu?

��Ne,�� pasakė Nevilis su pasi�lyk�tėjimu.

��Nenorite ar negalite? Į bet koki� kelion� reikia boginti su savimi vis� Mėnulį? Bet kodėl kiti turi daryti taip, kaip jums reikia?

��Todėl kad taip bus, ir baigta!�� atkirto Nevilis.

I�kaitusiais skruostais, bet ramiu balsu Denisonas paklausė: � Kas davė jums teis� �itaip sakyti? Mėnulio mieste yra daug �monių, kurie galbūt su jumis nesutinka.

��Jūsų tai nelie�ia.

��Net labai lie�ia. A� imigrantas ir artimiausiu laiku ketinu priimti Mėnulio pilietyb�. Ir a� nenoriu, kad mano likim� spr�stų �mogus, kuris nepajėgia i�lipti į pavir�ių ir kuris savo asmeninį kalėjim� nori paversti visų kalėjimu. Jeigu a� visam laikui palikau �em�, tai tik todėl, kad persikel�iau į Mėnulį, u� ketvir�io milijono mylių nuo savo gimtosios planetos. Nesutinku ir nesiruo�iu sutikti, kad mane atplė�tų nuo jos ne�inia per kokį atstum�.

��Tai grį�kite į �em�,� abejingai pasakė Nevilis.�� Laiko dar yra.

��O kaip Mėnulio pilie�iai? Kaip imigrantai?

��Viskas jau nuspr�sta.

��Dar nenuspr�sta� Selen�!

Tarpduryje pasirodė Selen�. Veidas rimtas, akyse i��ūkis. Nevilis nuleido koj� ir abiem padais įsispyrė į grindis.

��Ilgai laukei kitame kambaryje, Selen�?

��A� atėjau anks�iau u� tave, Beronai,�� atsakė �i.

Nevilio akys lakstė nuo Sėlenos prie Denisono ir vėl atgal.

��Jūs� jūs abu�� pradėjo jis, rodydamas pir�tu �ia į vien�, �ia į kit�.

��Ne�inau, k� tu turi galvoje, sakydamas �jūs abu�,�� nutraukė jį Selen�,� ta�iau Benas jau seniai �inojo apie impulso perdavim�.

��Selen� �ia niekuo dėta,�� pasakė Denisonas.�� Misteris Got�teinas pastebėjo ka�kokį lekiantį daikt�, kai niekas nė neįtarė, jog jis mato prietaisus. A� supratau, kad Selen� ie�ko ka�ko, apie k� a� dar nebuvau pagalvoj�s, ir bemat susiprotėjau, jog tai gali būti impulso perdavimas. O paskui�

��Na gerai, jus �inojote,�� pasakė Nevilis.�� Dabar tas nebesvarbu.

��Ne, svarbu!�� su�uko Selen�.� A� įsi�nekėjau su Benu ir nusprend�iau, kad be reikalo tikėjau kiekvienu tavo �od�iu. Galbūt a� niekada negalėsiu nuvykti į �em�. Galbūt net ir nenoriu to. Bet a� įsitikinau, kad man patinka matyti j� danguje, kai kyla noras pasi�iūrėti. Man nereikia tu��io dangaus! Be to, a� kalbėjausi su kitais grupės nariais. Ne visi nori i�keliauti.

Daugumas mano, kad reikia statyti laivus tiems, kurie nori i�vykti, o kas nenori � tegu pasilieka.

��Tu kalbėjaisi apie tai!�� ėmė dusti Nevilis.�� Kas tau leido�

��A� pati, Beronai. Beje, dabar tai nebeturi reik�mės. Daugumas nubalsuos prie� tave.

��Ir viskas per �it�� Nevilis atsistojo ir grėsmingai �engė Denisono link.�� Pra�y�iau nesinervinti, daktare Nevili,�� įsiki�o Got�teinas.�� Tegu jūs ir mėnulietis, bet su dviem vis tiek nesusidorosite.

��Su trimis,�� pataisė Selen�.� Ir a� gimusi Mėnulyje. Visa tai padariau a�, Beronai, o ne jie.

��Klausykite, Nevili,�� tarė Denisonas.�� emei vienas ir tas pats, ar Mėnulis pasiliks savo orbitoje, ar ne. �emie�iai gali pasistatyti kosmines jėgaines. Ta�iau Mėnulio miesto gyventojams ne tas pats. Selenai ne tas pats. Ir man. Ir visiems kitiems. Niekas nekliudo jums ver�tis į kosmos�, palikti Mėnulį ir pajusti laisv�. Daugių daugiausia per dvide�imt metų visi norintieji i�keliauti galės t� padaryti. Taipogi ir jūs, jeigu pajėgsite i�siskirti su savo belange. O tie, kurie norės pasilikti � pasiliks.

Pama�u Nevilis atsisėdo. Atrodė pralaimėj�s.