Tre�i� valand� nakties linijoje, maitinan�ioje naujųjų sistemų laboratorij�, įvyko trumpas sujungimas. Dneprovsko Sistemologijos instituto elektropastotės relinės apsaugos automatas padarė tai, k� tokiais atvejais daro visi apsaugos automatai: atjungė linij� nuo transformatoriaus, budin�iojo kambaryje u�degė raudon� mirksin�i� lemput� ir įjungė avarinį skambutį.

Skambutį budintis technikas elektrikas �ora Prachovas, nenorėdamas atsitraukti nuo vadovėlio pradedan�iam motociklininkui (�orai reikėjo laikyti motociklininko teises), i�jungė i�syk, o į mirksin�i� lemput� �vilg�iojo nepatenkintas, su lūkes�iu: laboratorijose vietiniai sujungimai paprastai būdavo pa�alinami savo jėgomis.

Ma�daug po valandos, suprat�s, kad sėdėdamas nei�sisuks, technikas u�vertė vadovėlį, pasiėmė krep�į su instrumentais, pir�tines, pasuko skardin� rodykl� ant durų ties u�ra�u �Naujųjų sist. lab.� ir i�ėjo. Tamsūs instituto parko med�iai ligi pusiau skendėjo rūke. Alyvuoti pastotės transformatoriai stovėjo, įsirėm� �aldymo vamzd�iais į �onus, nelyginant storos beformės bobos. Lyg vandens paplauta uola pilkėjan�io dangaus fone stūksojo senasis instituto pastatas � su sunkiais balkonais ir įmantriais bok�teliais. Kiek kairiau naujojo tyrimų korpuso paralelepipedas stengėsi u�go�ti ankstyv� bir�elio au�r�.

�ora dirstelėjo į laikrodį (buvo de�imt minu�ių penktos), u�sirūkė ir, instrumentų krep�iu sklaidydamas migl�, nuspūdino de�inėn, į tolim� parko kamp�, kur nuo�alumoje stovėjo nauj jų sistemų laboratorijos fligelis� O pus� penkių, technikui elektrikui Prachovui paskambinus, įvykio vieton i�va�iavo dvi ma�inos: �Greitoji pagalba� ir Dneprovsko miesto milicijos skyriaus operatyvinis automobilis.

Liesas auk�tas �mogus �viesiu stangraus �ilko kostiumu �ingsniavo per park� po tiesumai, ne�iūrėdamas asfaltuotų keliukų, pilkoje nuo rasos �olėje palikdamas ilg� tamsi� bryd�. Ryto vėjelis �vylavo retus �ilus plaukus. Dangus tarp senojo ir naujojo korpuso liepsnojo gelsvai ro�ine �ara; �akose tau�kėjo pauk��iai. Ta�iau Arkadijui Arkadjevi�iui Azarovui ne tas rūpėjo.

�Naujųjų sistemų laboratorijoje nelaimingas atsitikimas, draugas direktoriau,�� i�tarė prie� kelet� minu�ių sausas balsas ragelyje.�� Yra nukentėjusių, pra�y�iau jus ateiti.�

Pirm laiko pakirdus, Azarov� u�puolė neurastenija: kūnas atrodė vatos prikim�tas, galva tu��ia, gyvenimas pasibiaurėtinas. �Laboratorijoj atsitikimas� pra�y�iau ateiti�� �Tur būt, milicijos darbuotojas kalbėjo,�� sukosi galvoje vietoj min�ių. � Yra nukentėjusių� Idioti�kas �odis! Kas nukentėjo? Kaip nukentėjo? U�mu�ė, su�eidė, kelnės sudegė? Matyt, rimtas dalykas� Vėl! Tai studentas palindo po gama spinduliais, tai� antras įvykis per pusmetį. Bet juk Krivo�einas � ne studentas, ne jauniklis � kas gi atsitiko? Dirbo naktį, pavargo ir� Reikia u�drausti dirbti naktimis. Kategori�kai!�

Prie� penkerius metus, priėm�s pasiūlym� vadovauti Dneprovske įsteigtam Sistemologijos institutui, akademikas Azarovas u�manė sukurti mokslin� sistem�, kuri pasidarytų jo smegenų priedu. Svajonėse instituto struktūra jam vaizdavosi vertikaliai i�si�akojusi schema: jis pateikia bendras tyrimų ir sistemų s�rangos idėjas, skyrių ir laboratorijų vadovai jas detalizuoja, nusako konkre�ias u�duotis vykdytojams, tie stengiasi� Jam tik belieka apibendrinti gautus rezultatus ir kelti naujas fundamentalias idėjas. Bet tikrovė į�ūliai griovė �ituos i�ved�iojimus. Daug kur buvo justi stichijų ki�imasis: vienų bendradarbių nei�maningumas, perdėtas kitų savaranki�kumas, statybos grafiko pa�eidimai, dėl kurių instituto sandėlis ir ūkinis kiemas ir po �iai dienai u�verstas nei�pakuotais įrengimais, smulkūs dirbiniai pagal ūkines sutartis ekonomijos sumetimais, skandalai, laikas nuo laiko sukre�iantys instituto vie�uomen�, visokios av rijos bei įvykiai� Arkadijus Arkadjevi�ius su kartėliu pagalvojo, kad �iuo metu jis nė kiek ne ar�iau savo u�manymų įgyvendinimo, kaip ir prie� penkerius metus.

Tarp �ydin�ių liepų idili�kai bolavo vienaauk�tis fligelis �erpių stogu, liepos skleidė �velnų aromat�. Palei betoninį prieangį, sumaigiusios �ol�, stovėjo dvi ma�inos: baltas medikų ZILas ir mėlyna �Volga� su raudona juosta. I�vyd�s laboratorij�, Arkadijus Arkadjevi�ius sulėtino �ingsnius, susim�stė, mat, per pusantrų jos gyvavimo metų jis tenai buvojo tik kart�, pa�ioj prad�ioj, ir tai probėgomis, bendros ap�iūros metu, ir nūnai labai miglotai teįsivaizdavo, kas ten, u� durų.

Naujųjų sistemų laboratorija� Ties� sakant, kol kas Azarovas neturėjo jokio pagrindo į j� rimtai �iūrėti, juo labiau, kad ji i�dygo ne jo u�manymu, o netikusiai susidėjus aplinkybėms: �degė� a�tuoniasde�imt tūkstan�ių biud�etinių pinigų. Iki metų galo buvo lik� pusantro mėnesio, o sunaudoti toki� sum� pagal atitinkam� straipsnį (�Naujų laboratorijų atidavimas eksploatacijai�) buvo neįmanoma � statybininkai, i� prad�ių �adėj� nauj�jį korpus� atiduoti Gegu�ės 1-ajai, paskui Spalio �ventėms, paskui Konstitucijos dienai, galiausiai ėmė �nekėti apie kitų metų Kovo 8-�j�. Parkas buvo prigrūstas konteinerių ir dė�ių su aparatūra. Be to, �neįsisavinti� pinigai visuomet grėslūs tuo, kad kitais metais planavimo organai apkarpys biud�et�� Instituto seminare Arkadijus Arkadjevi�ius paskelbė �konkurs��: kas turi pamatuot� idėj� ir iki metų pabaigos apsiima �ituos a�tuoniasde�imt tūkstan�ių su nauda i�leisti? Krivo�einas pasiūlė organizuoti ir įrengti �atsitiktinių ie�kojimų laboratorij��. Kitų pasiūlymų nebuvo, teko sutikti.

Arkadijus Arkadjevi�ius tai padarė nenoromis, dargi jos pavadinim� pakeitė sklandesnių � �naujųjų sistemų laboratorija�. Laboratorijos kuriamos �ymių �monių, o Krivo�einas kol kas tebuvo �daiktas savyje�: neblogas in�inierius schemotechnikas, tik tiek. Lai pasid�iaugia savaranki�kumu, apsirūpina įrengimais, o kai reikės pradėti tyrinėjimus, pats puls pra�yti vadovo. Tuomet bus galima, paskelbus konkurs�, surasti kandidat� arba � dar geriau � mokslų daktar� ir, patikėjus laboratorij� tikram mokslininkui, apspr�sti jos profilį.

Suprantama, Arkadijus Arkadjevi�ius neatmetė galimybės, kad ir pats Krivo�einas i�eis į �mones. Praėjusi� vasar� mokslinei tarybai jo pateikta idėja apie��� apie k� gi?�� aha, api savaranki�k� elėktroninių sistemų organizavim�si, įvedaint laisv� informacij�, galėjo tapti pagrindu kandidato ir netgi daktaro disertacijai. Ta�iau, nemokant sugyventi su �monėmis, ir su tokiu akiplė�i�kai skandalingu charakteriu � vargu. Mokslinėje taryboje tuomet jam nederėjo taip atsikirtinėti į profesoriaus Voltampernovo pastabas; varg�as Ipolitas Ilarionovi�ius paskui la�us gėrė� Ne, to Krivo�eino savikliova visi�kai nedovanotina! Juk iki �iol nėra jokių duomenų, kad jo idėja pasitvirtina; �inoma, metai � neilgas laikas, bet ir in�inierius � ne mokslų daktaras, kuriam leistina de�imtme�iais pasinerti į nuodugnius ie�kojimus!

O tas andainyk�tis skandalas� Arkadijus Arkadjevi�ius net susiraukė: toks �vie�ias ir nemalonus buvo prisiminimas, kaip prie� pusantro mėnesio kaimyniniame KB per oficialų gynim� Krivo�einas su�lugdė instituto mokslinio sekretoriaus disertacij� daktaro laipsniui gauti. Ties� sakant, prie� pasisakė ne jis vienas, bet viskas būtų baig�si laimingai, jei Krivo�einas nebūtų pradėj�s. Pa�alinėje organizacijoje, dargi niekam neprane��s apie savo kėslus, atėjo ir sukirto savi�kį! �itaip mesti �e�ėli ant instituto, ant jo, akademiko Azarovo� Tiesa, jam irgi nevertėjo į t� disertacij� pro pir�tus �iūrėti, juo labiau teigiamai atsiliepti apie j�, bet nusprendė, kad būtų neprastai turėti institute i�augint� mokslų daktar�, kad ir ne tokios disertacijos sėkmingai praslysdavo. Bet Krivo�einas� Į�ird�s Arkadijus Arkadjevi�ius tuomet nedviprasmi�kai u�siminė, kad nelink�s jo per jėg� laikyti institute� beje, dabar tai prisiminti buvo ne tik nemalonu, o ir nepritinkama.

Fligelyje buvo numanu sambrūzdis. Mintis, kad tuojau reikia įeiti, �iūrėti į tai, ai�kintis, Azarovui sukėlė jausen�, pana�i� į dantų skausm�. �Vadinasi, vėl Krivo�einas!�� tū�mingai pagalvojo jis.�� Na, jei jis ir dėl �ito įvykio kaitas!..� Arkadijus Arkadjevi�ius u�lipo į prieangį, greitai perėjo ank�t� prietaisais ir dė�ėmis u�statyt� koridorių, į�engė į kambarį ir apsi�valgė.

Didelė �e�ialangė patalpa menkai tepanė�ėjo į elektroninių matematinių tyrimų laboratorij�. Ant grindų, ant stalų ir lentynose pakaitomis su dideliais buteliais, stiklainiais, kolbomis, dubenimis, stovėjo metaliniai ir plastmasiniai paralelepipedai � generatoriai ir oscilografai su ventiliacinėmis prapiovomis �onuose. Kolbų buvo pilna ant spintų, ant �alių seleninių lygintuvų dė�ių. Vis� vidurin� kambario dalį u�ėmė i� pa�iūro beformis įrenginys, apipintas �langais, laidais, įmantriai i�lenktais vamzd�iais su ataugomis; u� jo vos matėsi elektroninės ma�inos pultas. Kas �ia per a�tuonkojis?!

��Pulsas yra,�� tarė moteri�kas balsas akademikui i� kairės.

Arkadijus Arkadjevi�ius pasisuko. Buteliais ir prietaisais neu�griozdint� plot� tarp durų ir aklinos sienos gaubė prieblanda. Tenai du sanitarai nuo grindų ant ne�tuvų atsargiai kėlė �mogų pilku laboranto chalatu; jo galva atsikragino, plaukų sruogos susivilgė ka�kokio riebaus skys�io klane. Prie �mogaus plu�ėjo nedidukė gydytoja.

��Soko būklė, � konstatavo ji.�� Adrenalino injekcija, ir gaivinkite.

Akademikas �engė �ingsnį artyn: jaunas vaikinas, labai bly�kus taisyklingų bruo�ų veidas, tamsiai rusvi plaukai. �Ne, tai ne Krivo��inas, ta�iau kas? Ka�kur a� jį ma�iau�� Azarovas giliai įkvėpė oro ir vos neu�springo: kambaryje tvyrojo rūg��ių, apdegusios izoliacijos, dar ka�kokie a�trūs kvapai � nenusakomas ir sunkus nelaimės smarsas. Grindys buvo u�lietos tir�tu skys�iu, sanitarai ir gydytoja pėdinėjo sta�iai po jį.

Į kambarį dalyki�ka mina įėjo apyliesis �mogus mėlynu kostiumu; visa kita �moguje buvo blanku ir nei�rai�kinga: pilki į �on� su�ukuoti plaukai, nedidelės pilkos akys, neįtikimai arti kita kitos sustatytos kaulėtame, i�si�ovusiais skruostikauliais veide, įkrit� skruostai prastai nuskusti. Įėjusysis �altai nusilenkė Azarovui. Sis taip pat mandagiai atsakė. Jiems nebuvo reikalo prisistatyti vienas kitam: �ių metų vasarį kaip tik tardytojas Anisimovas pravedė kvot� �praktikante Gor�kovo ap�vitinimo byloje�.

��Pradėsim nuo lavono atpa�inimo,�� �altai pasakė tardytojas, Arkadijaus Arkadjevi�iaus �irdis aritmi�kai sutvaksėjo.�� Papra�ysiu jus �ionai�

Azarovas pasislinko įkandin jo, į kert� prie durų, link ka�ko, u�dengto pilka klijuote; klijuotė pūpsojo kūbriais, i� po jos ky�ojo pagelt� kaulėti kojų pir�,tai.

��Tarnybinis pa�ymėjimas, rastas drabu�iuose, buvusiuose laboratorijoje, i�duotas Valentinui Vasiljevi�iui Krivo�einui,�� protokoliniu balsu pasakė tardytojas, atlenkdamas klijuotės kra�t�. � Atpa�įstate?

Gyvenimas Azarov� neda�nai suvesdavo akis į akį su mirtimi. Staiga jam pasidarė tvanku, jis atsisegė apykakl�. I� p klijuotės pasirodė sulip� trumpai apkirpti plaukai, i��okusios akys, įkrit� skruostai, nukar� burnos kampai, paskui � atsiki��s gū�ys gyslotame kakle, liesi raktikauliai� �Koks jis sublog�s!..�

��T�ip�

��DėVoju,�� tardytojas nuleido klijuot�.

Taigi Krivo�einas� Jiedu matėsi u�vakar ryt� prie senojo korpuso, praėjo pro kits kit�, korekti�kai linktelėj� kaip visada, pasisveikino. Tuomet tai buvo nors ir nelabai simpati�kas, bet tvirtas papūt�andis gyvas �mogus. O dabar� mirtis tarytum i�sunkė ig jo visus gyvybinius syvus, i�d�iovino raumenis � liko tik pilka oda aptraukti kaulai. �O juk Krivo�einas tikriausiai suprato, koks vaidmuo jam skirtas, kuriant laboratorij��� � ka�kodėl dingtelėjo Azarovui.

Tardytojas i�ėjo.

��A-jai-jai! Tc-tc��� supliauk�ėjo ka�kas lie�uviu prie Arkadijaus Arkadjevi�iaus ausies.

Jis atsigr�ė; tarpduryje stovėjo mokslinis sekretorius Haris Charitanovi�ius Chiloibokas. I�puoselėtas veidas pabrink�s nuo miego. Haris Charitonovi�ius, kaip sakoma, buvo įdomus vyri�kis: stambus, gerai sudėtas kūnas, apvilktas lengvu kostiumu, taisyklingos formos galva, garbanoti kantoniniai įplaukai, puo�niai sidalbru �ibantys smilkiniai, rudos aikys, auk�ta tiesi nosis, kurios gro�į ir vyri�kum� dar labiau pabrė�ė tamsūs ūsai. Beje, i�vaizd� �iek įtiek gadino gilios rauk�lės aplink burn�, kokios atsiiranda nuolat įtemptai besi�ypsant, be to, menlcokas smakras.

Dabar rudose docento akyse �vietė baimingas smalsumas.

��Labas rytas, Arkadijau Arkadjevi�iau! Kas gi �ia vėl pas Krivo�ein� atsitiko? O a� einu pro �alį: kodėl, manau, prie laboratorijos tokios ma�inos stovi? Ir u�ėjau� beje, skai�ius spausdinantys automatai pas į į koridoriuke sto vi sau dyki, jūs pastebėjote, Arkadijau Arkadjevi�iau? Tarp visokio �lam�to, o juk kaip kovojo dėl jų Valentinas Vasiljevi�ius, paai�kinamuosius ra�tus ra�ė, a� sakau, nors kitiems perduotų, jeigu nepanaudos��� Haris Charitonovi�ius susisieloj�s atsiduso, pa�iūrėjo į de�in�. � Bene studentas! Tc-tc, a-jai-jai! Vėl studentas, sta�iai bėda su jais��� jis pastebėjo į kambarį grį�usį tardytoj�; docento veid� i�kreipė �ypsena.�� O, sveiki, Apolonai Matvejevi�iau! Jūs vėlei pas mus?

��Matvejus Apolonovi�ius,�� linktelėj�s pataisė jį Anisimovas.

Jis atvo�ė geltono med�io dė�� su juodu u�ra�u vir�elyje Daikt. įrod., i�ėmė i� jos mėgintuvėlį, pritūpė ties klanu.

��Tai yra, MaLvejau Apolonovi�iau, did�iadvasi�kai dovanokite! A� juk jus gerai atsimenu dar i� praeito karto, vard� su tėvavard�iu ma�umėl� supainiojau. Matvejau Apolonovi�iau, kaiįDgi, �inoma, mes jus paskui dar ilgai minėjome, jūsų dalyki�kum� ir visa��� skubriai kalbėjo Chilobokas.

��Draugas direktoriau, kokie, būtent, darbai buvo atliekami �ioje laboratorijoje?�� pertraukė tardytojas Chilobok�, mėgintuvėliu semdamas skystį.

��Elektroninių sistemų, susidaran�ių integraliai įvedant informacij�, tyrimas,�� atsakė akademikas.�� Taip bent Valentinas Vasiljevi�ius suformulavo savo tem� �ių metų plane.

��Ai�ku.�� Anisimovas atsitiesė, pauostė skystį, vata ap�luostė mėgintuvėlį, padėjo į dė��. � Nuodingų chemikalų naudojimas buvo i� anksto numatytas darbo u�duotyje?

��Ne�inau. Manau, kad niekas nebuvo numatyta: paie�kų darbus tyrinėtojas tvarko savo i�manymu�

��Kas gi pagaliau tokio pas Krivo�ein� atsitiko, kad net jus, Arkadijau Arkadjevi�iau, tokiame ankstyje sutrukdė? � nuleid�s bals�, paklausė Chilobokas.

��Taigi � kas?�� Anisimovas savo �od�ius ai�kiai adresavo akademikui.�� Trumpa.? sujungimas niekuo dėtas, tai avarijos i�dava, o ne prie�astis � nustatyta. Su�alojimų srove nėra, kūno traumų nėra� ir �mogaus nėra. O kas �ia per i�dirbinys, kam jis?

Jis pakėlė nuo grindų neregėt� daikt�, pana�ų į antikinio kario �alm�; tik tas �almas buvo aptrauktas nikeliu, nusagstytas mygtukais, apvytas planų įvairiaspalvių laidų pynėmis. Laidai buvo nutįs� pro gremėzdi�kojo įrenginio vamzd�ius ir kolbas � prie elektroninės ma�inos.

� �itas?�� akademikas gū.�telėjo pe�iais.�� Mm�

���Monomacho kepurė� � tai yra mūsuose jas paprastai taip vadinam, kasdieni�kai,�� atėjo į pagalb� Chilobokas.�� O jeigu tiksliai, tai EDS-1 � elektrodinių daviklių sistema galvos smegenų biopotencialams skai�iuoti. O a� va ia kur �inau, Arkadijau Arkadjevi�iau: Krivo�einas vis pra�ė dar toki� padaryti�

��Taip, ai�ku. Jums leidus, pridėsiu j� prie įrodymų, kadangi ji buvo ant u�mu�tojo galvos.

Vyniodamas laidus, Anisimovas atsitolino į kambario gilum�.

��Kas gi �uvo, Arkadijau Arkadjevi�iau?�� su�nib�dėjo Chilobokas.

��Krivo�einas.

��Ai-ai, kaipgi �ia? Se tau, prisipaikiojo� Ir vėl jums rūpes�iai, Arkadijau Arkadjevi�iau, nemalonumai�

Grį�o tardytojas. Supakavo į popierių �Monomacho kepur�, padėjo j� savo dė�ėn. Laboratorijos tyloje girdėjosi tik apie bejausmį praktikant� triūsian�ių sanitarų �niok�tavimas.

��O kodėl Krivo�einas buvo nuogas?�� staiga paklausė Anisimovas.

��Nuogas?�� nusistebėjo akademikas.�� Vadinasi, ne gydytojai jį nurengė? Ne�inau! Negaliu įsivaizduoti.

��Chm� ai�ku. O kaip jūs galvojate, kam jiems �itas bakas? Ar kartais ne maudymuisi?

Tardytojas parodė į sta�iakampį plastmasinį bak�, gulintį ant �ono tarp sudau�ytų ir sutrai�kytų kolbų; nuo perregimų sienelių karojo pilkai geltono sutir�tėjusio skys�io patakai ir varvuoliai. Salia bako mėtėsi didelio veidrod�io �ukės.

��Maudymuisi?�� Tie klausimai pradėjo piktinti akademik�. � Atleiskit, bet jūs gana savoti�kai įsivaizduojate mokslinės laboratorijos paskirtį, draugas� ė-ė� tardytojau!

��Ir veidrodis �alimais stovėjo � geras, per vis� ūgį, � kalbėjo toliau Anisimovas.�� Kam gi jo būtų prireik�?

��Ne�inau! A� neturiu kada gilintis į visų �imto �e�iasde�imties mano institute atliekamų darbų technines detales!

��Matote, Apolonai Matve� tai yra Matvejau Apolonovi�iau, pra�au atleisti,�� sukruto į pagalb� docentas Chilobokas,�� Arkadijus Arkadjevi�ius vadovauja visam institutui, yra penkių tarp�inybinių komisijų narys, redaguoja mokslinį �urnal� ir, suprantama, negali gilintis į kiekvieno darbo detales � tam yra moksliniai darbuotojai. Be to, velionis � skaudu, bet, deja, taip!�� velionis Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas buvo pernelyg savaranki�ko charakterio �mogus, su niekuo nemėgo tartis, pasakotis apie savo sumanymus, rezultatus. O ir saugumo technikos jis, atvirai pasakysiu, nepaisė, deja, gana da�nai� �inoma, a� suprantu, �de mortuis aut bene, aut nihil�,

kaip sakoma, tai yra apie mirusius arba gerai, arba nieko, suprantate?�� bet kas buvo, tai buvo. Prisimenate, Arkadijau Arkadjevi�iau, kaip u�praeitų metų �iem�, tuomet jis dar pas mūsų buvusį Ivanov� dirbo, sausio mėnesį� ne, vasario� o gal vis dėlto, regis, sausio?.. o, gal būt, dargi gruod�io � prisimenate, jis tuomet u�tvindė vandeniu �emutinius auk�tus, pridarė �alos, sutrukdė darbus?

��Na ir biaurybė jūs, Chilobokai!�� netikėtai pasigirdo balsas nuo ne�tuvų. Studentas laborantas, stvarstydamasis į ne�tuvų kra�tus, stengėsi atsikelti.�� Ak ir� Be reikalo mes tuomet jūsų nepa�iupinėjom!

Visi pasisuko į jį. Azarov� net �iurpas nukrėtė: studento balsas buvo taip neatskiriamai pana�us į Krivoaeino � toks pat kimstelėj�s, taip pat neai�kiai tariamos �od�ių galūnės� Laborantas, netek�s jėgų, susmuko, galva nusviro ant grindų. Patenkinti sanitarai �luostė prakait�: atsigavo, mielasis! Gydytoja sukomandavo, jie pakėlė ne�tuvus, nuėjo link i�ėjimo. Akademikas įsi�iūrėjo į vaikin�. Ir vėl jo �irdis sudrebėjo: laborantas � i� pirmo �vilgsnio neai�ku kuo būtent � panė�ėjo į Krivo�ein�; dargi ne į gyv�, o į t� lavon� po klijuote.

��Na matai, ir praktikant� spėjo sukurstyti,�� su neįprastu romumu palingavo galv� Chilobokas.

��O kodėl jis jus taip� atestavo?�� pasisuko į jį Anisimovas.�� Tarp jūsų buvo konfliktas?

��Dievuliau mano!�� Docentas nuo�ird�iai gū�telėjo pe�iais.�� A� su juo ir kalbėjausi tik kart� � kai apiforminau praktikon į Krivo�eino laboratorij� asmeniniu Valentino Vasiljevi�iaus pra�ymu, kadangi Mtas�

���Viktoras Vitaljevi�ius Kravecas,�� pa�iūrėjo į knygut� Anisimovas.

��Taigi� Krivo�eino giminaitis. Studentas, i� Charkovo universiteto��iem� mums i� tenai penkiolika �monių atsiuntė metinei praktikai. O laborantu Krivo�einas jį įformino i� giminystės � kaip nepagelbėsi, visi mes �monės, visi nuodėmingi�

��Gana jau, Hari Charitonovi�iau!�� nutildė jį akademikas.

��Ai�ku,�� linktelėjo Anisimovas.�� Sakykite, o be Kraveco nukentėjusysis turėjo artimųjų?

��Kaip jums pasakius, Matvejau Apolonovi�iau,�� prasmingai atsiduso Chilobokas.�� Oficialiai � tai ne, o neoficialiai� vaik��iojo �ia pas jį viena moteris, ne�inau, su�adėtinė jina jam ar �itaip; Jelena Ivanovna Kolomijec, ji konstruktorių biure kaimynystėje dirba, simpati�ka tokia�

��Ai�ku. Jūs, a� matau, visk� �inot,�� �yptelėjo Anisimovas, eidamas prie durų.

Po minutės jis grį�o su fotoaparatu, nukreipė į kamp� fotoeksponometr�.

��Laboratorij� kvotos laikui a� priverstas u�antspauduoti. Lavonas bus nugabentas teismo medicininei ekspertizei, skrodimui. Laidotuvių organizatoriams reikės kreiptis ten,�� tardytojas nuėjo į kamp�, paėmė u� kra�to klijuot�, dengian�i� Krivo�eino lavon�. � Pra�y�iau jus pasitraukti nuo lango, �viesiau bus. Na, a� jūsų daugiau negai�insiu, draugai, dovanokite u� sutrukdy�

Netikėtai jis sumiirksėjo, staigiai truktelėj�s, pakėlė klijuot�: po ja ant rudo linoleumo gulėjo skeletas! Aplinkui jį į visas puses plito geltonas klanas, i�laikydamas neai�kius, sukarikatūrintus �mogaus kūno kontūrus.

��Vaje!�� Chilobokas suplojo delnais, atsitraukė u� slenks�io.

Arkadijus Arkadjevi�ius pajuto, kad jam nusilpo kojos, atsirėmė į sien�. Tardytojas neskubiais, ma�inaliais judesiais lankstė klijuot� ir it pakerėtas �iūrėjo į skelet�, piktd�iugi�kai besi�aipantį visais trisde�imt dviem dantimis. Nuo kaukolės į klan� be garso nukrito tamsiai rudų plaukų kuok�tas.

��Ai�ku��� suglum�s burbtelėjo Anisimovas. Paskui atsisuko į Azarov�, neprielankiai pasi�iūrėjo į pla�iai atvertas akis u� sta�iakampių akinių. � Na ir dalykai �ia pas jus, draugas direktoriau�

I� tikrųjų tardytojui Anisimovui kol kas dar niekas nebuvo ai�ku; tiesiog taip buvo priprat�s kalbėti geresniais laikais � jis stengėsi atsikratyti to įpro�io, bet nesėkmingai. Dar da giau, Matvejus Apolonovi�ius buvo suglumintas ir did�iai sujaudintas �itokio reikalo pakrypimo. T� naktį su juo budėj�s teisminės medicinos ekspertas Zubata pusvalandį iki skambu�io i� sistemologijos instituto i�va�iavo u� miesto � į autoįvykio viet�. Į institut� Anisimovas leidosi vienas. Ir �tai pra�om: neat�alusio lavono vietoje tysojo skeletas, paguldytas ta pa�ia poza! Kriminalistikos praktikoje to dar nėra buv�. Niekas nepatikės, k: ad lavonas,pa/s pavirto skeletu,�� i�juoks! Ir �Greitoji pagalba� i�va�iavo � bent jie paliudytų. Ir lavono nufotografuoti nespėjo�

�od�iu, tai, kas nutiko, Anisimovas įsivaizdavo kaip rimtų tardymo aplaidumų virtin�. Todėl jis, prie� palikdamas instituto teritorij�, apsirūpino ra�ti�kais techniko Prachovo ir akademiko Azarovo parodymais.

Technikas elektrikas Georgijus Danilovi�ius Prachovas, dvide�imties metų, rusas, neved�s, karo prievolininkas, nepartinis, paliudijo:

��Kai a� įėjau į laboratorij�, vir�utinė �viesa degė, pa�eistas buvo tik jėgos tinklas. Patalpoje tvyrojo toks tvaikas, kad a�i vos nesusivėmiau,�� kaip ligoninėje. Pirmiausia a� pastebėjau nuog� �mogų, gulintį apverstame bake, galva ir rankos nukarusios, ant galvos metalinis įtaisas. I� bako ka�kas bėga, pana�u į tir�tus kraujuotus piilius. Antrasis � studentas, naujokas � a� jį i� matymo pa�įstu � guli �alimais, veidu į vir�ų, rankos i�skėstos. A� puoliau prie to, kur bake, i�traukiau. Jis dar buvo �iltas ir ka�koks glitus, sunku suimti. Pakuk�tinau � tarytum negyvas. I� veido a� jį pa�inau � Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas, da�nai jį sutikdavau institute, sveikindavomės. Studentas alsavo, bet s�monės vis neatgavo. Kadangi naktį teritorijoje be i�orinės apsaugos nieko nėra, laboratorijos telefonu i�kvie�iau �Greit�j� pagalb�� ir milicij�.

O trumpas sujungimas įvyko jėgos kabelyje, kur eina aliuminio vamzdyje pa�emiu palei sien� į laboratorijos elektros skyd�. Bakas sudau�ė kolb� � matyt, su rūg�timi,�� toje vietoje ji visk� praėdė ir kaip antros rii�ies laidininkas trumpai sujungė laidus.�

Apie tai, kad į avarijos viet� i�siruo�ė praslinkus valandai po automato signalo, Zora i�mintingai nutylėjo.

Instituto direktorius Arkadijus Arkadjevi�ius Azarovas, fizikos matematikos mokslų daktaras ir Mokslų akademijos ti rasis narys, penkiasde�imt a�tuonerių metų, rusas, ved�s, ne karo prievolininkas, TSKP narys, paliudijo, kad jis �atpa�ino įvykio vietoje tardytojo M. A. Anisimovo jam parodyto lavono veide naujų sistemų laboratorijos vedėjo pareigas einan�io Valentino Vasiljevr�iaus Krivo�eino bruo�us� ir, be to, su akademikui būdingu moksliniu objektyvumu at�ymėjo, kad jį �apstulbino neįtikėtinas velionio i�sekimas, būtent neįtikėtinas, nesiderinantis su jo įprastine i�vaizda��

Pus� vienuoliktos ryt� Anisimovas grį�o į skyrių, į savo kabinet� pirmame auk�te, kurio langai, perbrė�ti vertikaliais grotų virbais, i�ėjo į bet kuriuo dienos metu judrų Markso prospekt�. Glaustai prane��s apie įvykį budin�iam majorui Rabinovi�iui, Matvejus Apolonovi�ius nusiuntė ekspertizei mėgintuvėlius su skys�iu, po to paskambino į �Greitosios pagalbos� klinik�, pasidomėjo, kaip laikosi vienintelis įvykių liudininkas. Atsakė, kad laborantas jau�iasi normaliai, pra�o i�ra�yti.

��Gerai, i�ra�ykite, tuojau siun�iu ma�in�, � sutiko Anisimovas.

Nespėjo jis pasirūpinti ma�ina, kai į kabinet� įsiver�ė teisminės medicinos ekspertas Zubata, pilnakraujis ir griausmingas vyras plaukuotomis rankomis.

��Matvejau, k� tu man atve�ei?�� jis pasipiktin�s dribo į krėsl�, krėslas kryktelėjo po juo.�� Kas per paty�ios! Kaip a� nustatysiu mirties prie�astį i� skeleto?

��Kas liko, t� ir atve�iau,�� skėstelėjo rankomis Anisimovas.�� Gerai, kad atėjai, greitomis formuluoju klausim�: kokiu būdu lavonas gali virsti skeletu?

��Greitomis atsakau: trūnijant audiniams, kas įprastomis s�lygomis trunka savaites ir net mėnesius. Tai viskas, k� gali pats lavonas.

��Tuomet� kaip galima lavon� paversti skeletu?

��Reikia i�darinėti, nupiaustyti mink�tus audinius ir virinti vandenyje, kol kaulai visai nupliks. Vandenį rekomenduojama keisti. Tu gali suprantamai papasakoti, kas atsitiko?

Anisimovas papasakojo.

��Na ir dalykai! E, gaila, man�s nebuvo!�� Zubata susikrimt�s pliauk�telėjo sau per kelius.

��O kas ant plento?

��E, girtas motociklininkas į karv� atsitrenkė. Abu gyvi� Tai sakai, lavonas �i�tirpo�? � Ekspertas skepti�kai primerkė akis, priki�o riebų veid� prie Anisimovo.�� Matvejau, tai akių muilinimas. Taip nebūna, a� tau teisyb� sakau. �mogus ne varveklis, netgi mir�s. Ar tik ten tav�s neapmovė?

��Kaip?

��Nagi taip: kol tu vaik�tinėja! �en bei ten, paki�o skelet� vietoj lavono� ir jokios �ymės!

��K� tu pliau�ki: paki�o! Atseit, akademikas buvo kaip priedanga? Pagaliau �it ir jis liudija��� subruzdo Anisimovas, ie�kodamas Azarovo parodymų.

��E, dabar jie paliudys! Ten liaudis tokia��� Zubata vilniuotai pajudino ap�ėlusius pir�tus.�� Atsimeni, kai pas juos studentas apsi�vitino, laboratorijos vedėjas irgi visk� suvertė mokslui: girdi, ma�ai i�tirtas rei�kinys, gama radiacija suardė kristalinius dozimetro narvelius� o patikrinus i�ai�kėjo, kad studentai pasira�ydavo �in� idarbo su izotopais instrukcijas, neskaMydami jų! Atsakyti niekas nenori, dargi akademikai, juo labiau, kai reikalas slidus. Prisimink, tu buvai palik�s juos vienus su lavonu?

��Buvau,�� tardytojo balsas prigeso.�� Du kartus�

��Stai tuomet tavo lavonas ir �i�tirpo�, � Zubata �valiai nusijuokė, kaip �mogus, gerai suvokiantis, kad nemalonumas i�tiko ne jį.

Tardytojas susim�stė, paskui papurtė galv�.

��Ne, �ia tu man�s nesupainiosi. A� juk ma�iau� Bet va � kaip dabar bus su tuo skeletu?

��Galas jį� palauk, turiu idėj�! Nusiųsk kaukol� į miesto skulptūros dirbtuves. Tegul profesoriaus Gerasimovo metodu atkuria veid�, jie moka. Jei atitiks, tai� juk tai tous kriminalistinė am�iaus sensacija! Jeigu ne��� Zubata u�jau�iamai pa�iūrėjo į Matvejų Apolonovi�ių, � tuomet a� nenorė�iau atsidurti tavo vietoje prie�ais Aleksejų Ignatjevi�ių! Tiek to, a� pats ir nusiųsiu, tebūnie,�� jis atsikėlė. � Ir tuo pa�iu ap�iūrėsiu� nors skelet�, jei jau tau su lavonu striuka.

Zubata pasi�alino.

�O jei i� tikrųjų apstatė? � Anisimovas prisiminė, kaip nedraugi�kai į jį �iūrėjo akademikas, kaip �unuodegiavo docentas Chilobokas,�� ir pa�iurpo. �Prasnaudė lavon�, pagrindinį įkaltį, malonumas!�

Jis surinko chemijos laboratorijos numerį.

��Viktorija Stepanovna, Anisimovas trukdo. Patikrinote skystį?

��Taip, Matvejau Apolonovi�iau. Protokol� spausdina, bet duomenis a� jums perskaitysiu. �Vandens � 85 procentai, baltymų � 13 procentų, amino rūg��ių � 0,5 procento, riebalinių rūg��ių � 0,4 procento�, na ir taip toliau. �od�iu, tai �mogaus kraujo plazma. Pagal hemagliutinus priklauso pirmai grupei, vandens kiekis suma�ėj�s.

��Ai�ku. Ar jis gali būti kenksmingas?

��Manau, kad ne�

��Ai�ku� O jeigu, pavyzd�iui, i�simaudytum jame?

��Na� galima, tur būt, u�springti juo ir nusk�sti. Tai jus patenkina?

��Dėkoju jums!�� Matvejus Apolonovi�ius suirz�s metė ragelį. ��iūrėk tik, a�trialie�uvė! Bet pana�u, kad nelaimingo atsitikimo versija atpuola� Gal laborantas jį prigirdė bake? Labai paprasta. Ne, į prigirdym� nepana�u..

Su kiekviena minute byla Anisimovui vis ma�iau bepatiko. Jis i�dėstė ant stalo dokumentus, paimtus instituto kadrų skyriuje ir laboratorijoje, ir įniko juos studijuoti. Jam sutrukdė telefonas.

��Matvejau, i� tav�s priguli!�� sugriaudėjo membranoje pergalingas Zubatos balsas.�� Kai k� a� nusta�iau net i� skeleto: de�inėje krūtinės l�stos pusėje �e�tajame ir septintajame �onkauliuose per vidurį yra gilūs skersiniai įskilimai. Tokie įskilimai būna nuo smūgio sunkiu buku daiktu arba į buk� daikt�, kaip patinka. Lū�io pavir�ius sutrūkinėj�s, �tvie�ias�

��Ai�ku!

��Tie įskilimai patys savaime negali būti mirties prie�astis. Bet stiprus smūgis galėjo rimtai pa�eisti vidaus organus, kurių, deja, nėra� Tai �itaip. D�iaugsiuosi, jei tau tai pagelbės.

��Dar ir kaip pagelbės! Kaukol� identifikacijai i�siuntei?

��K� tik. Ir paskambinau � �adėjo greit padaryti.

�Vadinasi, tai ne nelaimingas atsitikimas gamyboje. Nei skystis, nei trumpasis sujungimas �mogui �onkaulių nelau�o. Ai-ai! Taigi, ten buvo dviese: nukentėjėlis ir nukentėjusysis. Ir atrodo, kad tarp nukentėjėlio ir nukentėjusiojo prasidėjo rimtos grumtynės��

Anisimovas pasijuto �valiau: byloje i�ry�kėjo gerai pa�įstamos apybrė�os. Jis kibo ra�yti skubi� telegram� į Charkov�.

Bir�elio diena alsavo kar��iu. Saulė lydė asfalt�. Sutra sunkėsi ir į Anisimovo kabinet�, jis Įjungė stalinį ventiliatorių.

Atsakymas i� Charkovo milicijos atėjo lygiai pirm� valand� dienos.

, Laborant� Kravec� atgabeno pus� dviejų. Įeidamas į kabinet�, jis įdėmiai apsi�valgė nuo slenks�io, pastebėj�s grotas ant langų, nusi�aipė:

��Tos kam? Kad grei�iau prisipa�intų?

��Ne-e, k� jūs!�� gera�irdi�kai nut�sė Matvejus Apolonovi�ius.�� Anks�iau mūsų pastate buvo urminė bazė, tai vis� pirm�jį auk�t� apkalė grotomis. Greitai nuimsim, į milicij� vagys savo noru nelįs, che-che� Sėskitės. Jiis jau sveikas, galite duoti parodymus?

��Galiu.

Laborantas perėjo kambarį, atsisėdo ant kėdės prie�ais lang�. Tardytojas įsi�iūrėjo į jį. Jaunas, kokių dvide�imt ketverių, ne daugiau. Pana�us į Krivo�ein�, anas toks galėjo būti prie� kokį de�imt metų. �Beje,�� Matvejus Apolonovi�ius paskersakiavo į Krivo�eino fotografij� asmens byloje,�� anas toks nebuvo, ne. �itas � gra�uoliukas.� Ir tikrai, Kraveco i�orė buvo ka�kokia nudailinta, manekeni�ka, bruo�ai pernelyg taisyklingi. Įspūdį silpnino tik akys � teisyb� sakant, dargi ne pa�ios akys, lin�iedės ir jaunuoli�kai giedros, o it į k� taikantis primerkti vokai; laborantas į tardytoj� �iūrėjo budriai ir protingai. �Senyvos ka�kokios jo akys,�� pagalvojo tardytojas.�� Bet greit jis atsigodo po sukrėtimo, jokių �ymių. Na, pabandysim.�

� �inote, jūs pana�us į velionį Krivo�ein�.

� Į velionį? � Laborantas sukando �andikaulius ir sekund� u�merkė akis.�� Vadinasi, jis�

��Taip, vadinasi,�� grie�tai patvirtino Anisimovas. �Nerviukai jo nelabai�� � Tiek to, pradėkim i� eilės.�� Jis prisitraukė popieriaus laip�, atsuko parkerio vir�elį. � Jūsų pavardė, vardas, tėvavardis, am�ius, darbo ar mokslo vieta, kur gyvenate?

��Bet juk jūs tikriausiai �inote?

� �inau ne�inau � apklausiamasis turi pats pasisakyti, tokia tvarka.

�Vadinasi, �uvo� k� dabar daryti? K� kalbėti? Katastrofa� Velnias mane atne�ė Į milicij� � bū�iau galėj�s pabėgti i� klinikos� kas gi dabar bus?�

��Pra�au, ra�ykite: Kravecas Viktoras Vitaljevi�ius, dvide�imt ketveri metai, Charkovo universiteto fizikos fakulteto penkto kurso studentas. Nuolatinai gyvenu Charkove, �altajame kalne. �i�ia esu praktikoje.

��Ai�ku,�� u�uot ra��s, tardytojas mitriai ir beprasmi�kai sukiojo parkerį. � Ar buvote Krivo�einui giminaitis? Koks būtent � artimas, tolimas?

��Tolimas,�� studentas nejaukiai �yptelėjo.�� �iaip, devintas vanduo nuo kisieliaus.

��Ai�ku!�� Anisimovas padėjo parkerį, paėmė telegramos blank�; balsas surūstėjo.�� Tai �it, pilieti: nepasitvirtina.

��Kas nepasitvirtina?

��Jūsų versija, kad jūs Kravecas, gyvenate ir mokotės Charkove ir taip toliau. Charkovo universitete nėra tokio studento. O ir �altajame kalne 17 numeryje tokia asmenybė negyveno nei laikinai, nei nuolatinai.

Apklausiamasis sutriko, skruostai akimirk� subliu�ko, veid� nutvieskė raudonis. �Įkliuvau. Va kur įkliuvau, ak, velnias! Ir kaip kvailai!.. Na �inoma, jie i�kart patikrino. Sit k� rei�kia patyrimo stoka� Bet k� gi dabar sakyti?�

��Sakykite ties�. Ir kuo smulkiau. Neu�mir�kite, kad kalba eina apie mirties atvejį.

�Ties�� Bepigu tau �nekėti!�

��Suprantate� tiesa, kaip �ia jums pasakius� tiesa perdaug ilga ir sudėtinga..�� droviai sumurmėjo laborantas, nek�sdamas ir niekindamas save u� t� drovum�. � Cia reikia ir apie informacijos teorij�, apie atsitiktinių procesų modeliavim��

��Taigi tik nepūskite miglos, pilieti,�� gai�iai susiraukė Anisimovas.�� Nuo teorijų �monės ne�ūva � tai i�vien praktika ir faktai.

��Bet� suprantate, gal būt, i� tikrųjų niekas ir ne�uvo, tai galima įrodyti� pamėginti įrodyti. Dalykas tas, kad� matote, pilieti tardytojau� (�Kodėl a� jį pavadinau �pilie�iu tardytoju� � juk a� dar neare�tuotas?�) Matote, �inogus � visų pirma tai� n-na� ne septyniasde�imties kilogramų svorio protoplazmos gumulas� Na, ten penkiasde�imt litrų vandens,

dvide�imt kilogramų baltymų� riebalų ir angliavandenių� enzimai, fermentai, visa kita. �mogus � tai visų pirma informacija. Informacijos telkinys� Ir jeigu ji nei�nyko � �mogus gyvas�

Jis nutilo, prikando lūp�. �13, beprasmi�ka u�ma�ia. Neverta nė stengtis.�

��Taip, a� klausau, kalbėkite toliau,�� mintyse �aipydamasis, paragino tardytojas.

Laborantas i� padilbų �vilgtelėjo į jį, patogiau atsisėdo ir su lengva �ypsena pasakė:

��Vienu �od�iu, jei be teorijų, tai a� ir esu Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas. Galite įra�yti į protokol�.

Tai buvo taip nelaukta ir į�ūlu, kad Matvejus Apolonovi�ius minut� neteko �ado. �Ar nevertėtų pasiųsti jį pas psichiatr�?� Bet �ydros apklausiamojo akys �velgė s�moningai, o jų gelmėje slypėjo niekinanti pa�aipa. Ji ir i�judino Anisimov� i� sustingimo.

��Ai�-ku!�� jis sunkiai pasikėlė. � Jūs, tur toūit, kvailiu mane laikote? Lyg a� nebū�iau susipa�in�s su Krivo�eino asmens byla, nebū�iau buv�s įvykio vietoje, neprisimin�iau jo i�orės ir kita?�� Jis atsirėmė rankomis į stal�. � Nenorite pasisakyti, kas es�s � jums pa�iam blogiau. Vis tiek su�inosime. Jūs prisipa�įstate, kad jūsų dokumentai suklastoti?

�Viskas. Reikia baigti �aidim�.�

��Ne. Tai jums dar reikia įrodyti. Su tokiu pat pasisekimu jūs ir mane galėtumėt laikyti suklastotu!

Laborantas nusigr�ė į lang�.

��Jūs nekrėskit komedijų, pilieti!�� pakėlė bals� tardytojas.�� Kokiu tikslu jūs prasiskverbėte į laboratorij�? Atsakykite! Kas tarp jūsų su Krivo�einu įvyko? Atsakykite!

��Neatsakinėsiu!

Matvejus Apolonovi�ius mintyse i�plūdo save u� nesantūrum�. Atsisėdo, patylėjo � ir prakalbo �irdingu tonu.

��Paklausykite, negalvokit, kad a� jus noriu nuskandinti. Mano dalykas pravesti apklaus�, nupie�ti padėtį, o tada prokuratūra tegul tiria, teismas sprend�ia� Bet jūs pats sau kenkiate. Jūs nesuprantate vieno: jeigu prisipa�insite paskiau, įkal�ių priremtas, kaip sakoma, tatai nebeturės tos vertės, kaip nuo�irdus prisipa�inimas dabar. Gal būt, viskas ne taip baisu. Bet kol kas visi įkal�iai prie� jus. Kūno su�alojim ypatumai, ekspertų duomenys, kitos aplinkybės� Ir viskas rodo viena,�� jis persilenkė per stal�, nuleido bals�, � kad jūs nukentėjusiam kaip ir� taigi� palengvinote.

Apklausiamasis nunėrė galv�, patrynė delnais veid�. Prie� jo akis vėl i�kilo vaizdas: bake konvulsi�kai trūk�iojantis skeletas su Krivo�eino galva, jo paties rankos, įsikabinusios Į bako kra�t�� jas lyti giltas glosnus skystis ir � smūgis!

��Pats ne�inau, a� ar ne a�� � nupuolusiu balsu burbtelėjo jis.�� Negaliu suprasti��� jis pakėlė akis.�� Paklausykit, man reikia grį�ti į laboratorij�!

Matvejus Apolonovi�ius vos nepa�oko: tokios greitos pergalės jis nelaukė.

��K� gi, būna ir taip,�� jis su u�uojauta pakiknojo galv�. � Siuto būsena dėl į�eisto orumo arba būtinosios ginties ribų per�engimas� Nueisim ir į laboratorij�, vietoje paai�kinsite, kaip ten judviem atsitiko.�� Jis prisitraukė ant stalo kra�to gulin�i� �Monomacho kepur�, atsainiai paklausė: � Tai �ituo jūs jam per �on� trinktelėjot? Svarus daiktelis.

��Na, u�teks!�� �iurk��iai ir net ka�kaip i�did�iai tarė apklausiamasis ir i�sitiesė. � Nematau prasmės t�sti pokalbį: jūs man siuvate �slid�i�� byl�� Beje, tas �svarus daiktelis� kainuoja penkis tūkstan�ius rublių, jūs su juo atsargiau.

��Vadinasi, nenorite pasakoti?

��Ne.

��Ai�ku,�� tardytojas nuspaudė mygtuk�. � Teks jus sulaikyti, kol i�siai�kinsime.

Tarpduryje pasirodė perd�iūv�s ilg�is milicininkas i�tįsusiu veidu ir nuknabusia nosimi � apie tokius Ukrainoje sakoma: �Ilgas, net linksta�.

��Gajevojus?�� tardytojas pasi�iūrėjo į jį dvejodamas.�� K�, i� palydin�iųjų daugiau nieko nėra?

��Taigi visi i�gainioti, draugas kapitone,�� atsakė tas.�� Dauguma plia�uose, tvarkos �iūri.

��Ma�ina yra?

���Gazikas�.

��Nugabenkite sulaikyt�jį į tardymo skyrių� Be reikalo atsisaikote padėti mums ir sau, pilieti. Sunkinate savo lifctį.

Duryse laborantas atsigr�ė.

��O jūs be reikalo manote, kad Krivo�einas mir�s.

�I� tų pi�onų, kuriems svarbiausia � gra�iai i�eiti. Ir kad paskutinis �odis būtų jų, � �yptelėjo jam įkandin Anisimovas.�� Matėme mes ir tokių. Nieko, pasėdės � apsigalvos.�

Matvejus Apolonovi�ius u�sirūkė, pabarbeno pir�tais į stalo stikl�. I� prad�ių įkal�iai (suklastoti dokumentai, ekspertų prane�imai, įvykio aplinkybės) jam įteigė mintį, kad �laborantas� � jei ne tiesioginis �udikas, tai aktyvus Krivo�eino �ūties kaltininkas. Bet pokalbio metu įspūdis pasikeitė. Ir pakeitė jį ne tai, k � kvo�iamasis kalbėjo, o tai, kaip jis kalbėjo. Jo laikysenoje nebuvo justi subtilaus apgalvojimo, vaidybos � tos pragai�tingos vaidybos, kuri piktavalį nusikaltėlį i�duoda anks�iau, nei įkal�iai.

Atrodo, kad byla krypsta prie nety�inės �mog�udystės. Pats sako: �Ne�inau, a� ar ne a��� Bet � skeletas, skeletas! Kaip tai atsitiko? Ir ar atsitiko? Gal būt, surengta? Ir dar: �teori�kai� pagrįstas mėginimas dėtis Krivo�einu� Kas tai: simuliacija?O kas, jei vaidybos nebuvimas � sta�iai labai tobula vaidyba? Bet i� kur jis to i�moks? Jaunas vaikinas, ai�kiai neprityr�s� Ir paskui: kur ty�inio nu�udymo motyvai? Ko jie ten nepasidalijo? Bet suklastoti dokumentai?!�

Matvejaus Apolonovi�iaus mintys pakliuvo į aklaviet�. �K� gi, gilinsimės į aplinkybes.� Jis atsikėlė i� u� stalo, �vilgtelėjo į koridorių: docentas Chilobokas jau vaik�tinėjo.

��Pra�au!.. A� pakvie�iau jus, draugas Chilobokai, kad.�� pradėjo tardytojas.

��Taip, taip, suprantu,�� ėmė linksėti docentas,�� kam nelaimė, o man rūpes�iai. �monės mir�ta nuo senatvės, duok dieve, ir mudviem taip, Matvejau Apolonovi�iau, ar ne? O Krivo�einas visad ne kaip �mogus. Ne, man labai gaila, �inoma, jūs nepagalvokite, �mogaus visuomet gaila, juk tiesa? Tik a� per Valentin� Vasiljevi�ių �itiek vargo turėjau, �itiek nemalonumų. O vis dėlto, kad jis buvo didelis prie�gina, nieko negerbė, nė su kuo nesiskaitė, reguliariai atitrūkdavo nuo kolektyvo�

��Ai�ku. Tik a� norė�iau i�siai�kinti, kuo u�siiminėjo Krivo�einas ir jam patikėta laboratorija? Kadangi jūs mokslinis sekretorius, tai�

��A� taip ir spėjau!�� patenkintas nusi�ypsojo Haris Charitonovi�ius.�� Stai, net tematinio plano kopij� su savim pasi�iupau, o kaipgi!�� Jis su�iug�deno popierius papkėje.�� Sit, pr �au: 152 tema, specifika � paie�kų MTD, pavadinimas � �Savaiminis sudėtingų elektroninių sistemų organizavimasis, integraliai įvedant informacij��, darbo turinys � �Sudėtingos sistemos persiorganizavimo į dar sudėtingesn�, integraliai (nediferencijuojant į signalus ir simbolius) įvedant įvairi� informacij� ir tuo būdu papildant sistem� pagal jos pa�ios signalus, galimybių tyrimas�, finansavimas � biud�etas, darbo charakteris � matematinis, loginis ir eksperimentinis ie�kojimas, darbo vadovas � vadovaujantis in�imierius V. V. Krivo�einas, vykdytojas � jis pats�

��Kurgi jo tyrimų esmė?

��Esmė? Hm��� Chiloboko veidas surimtėjo.�� Sistemų organizavimasis� kad ma�ina pati save statytų, suprantate? Amerikoje �ia tema irgi labai intensyviai dirbama. Taip, labai. Jungtinėse Valstijose�

��O k� gi konkre�iai Krivo�einas veikė?

��Konkre�iai� Jis pasiūlė nauj� tų sistemų sudarymo metod�� integralizuojant. Ne, savaime organizuojantis� Tik dar ne�inia, ar jam kas nors i�įėjo, ar ne!�� Haris Charitonovi�ius paperkamai pla�iai nusi�ypsojo.�� �inote, Matvejau Apolonovi�iau, �itiek temų, �itiek darbų institute, į visus tenka gilintis � taigi ne viskas ir atmintyje u�silieka. Geriau būtų �vilgtelti į mokslinės tarybos protokolus.

��Vadinasi, jis referavo apie savo darb� instituto mokslinei tarybai?

� �inoma! Pas mus visi darbai, prie� įtraukiant juos į plan�, apsvarstomi. Juk asignavimai mums skiriami pagrįstiems darbams, o kaipgi!

��Ir k� jis pagrindė?

��Na kaip k�? � Mokslinis sekretorius atlaid�iai pakilojo antakius.�� Savo idėj�, daugiau ar ma�iau nauj� po�iūrį į sistemų organizavim�si� Visų geriausia paimti protokolus, Matvejau Apolonovi�iau,�� atsiduso jis.�� Juk viskas buvo prie� metus, o pas mus visokie svarstymai, pasitarimai, komisijos kiekvien� savait�, jei ne da�niau, galite įsivaizduoti? Ir visur man reikia būti, dalyvauti, organizuoti pasisakymus, pa�iam pasisakyti, kviesti, �it ir i� jūsų man i�syk teks va�iuoti į �inių skleidimo draugij�, �iandien ten pasitarimas, kaip įtraukti mokslinius kadrus skaityti lekcijas kolūkiuose derliaus nuėmimo metu, netgi papietauti nespėsiu, bent atostogų grei�iau i�ėjus�

��Ai�ku. Bet jo tem� mokslinė taryba patvirtino?

� �inoma, o kaipgi! Daug kas, teisybė, nesutiko, gin�ijosi. Oi, kaip nepagarbiai tuomet kirtosi Valentinas Vasiljevi�lus, tiesiog neleistinai � profesorių Voltampernov� po posėd�io valerijonu teko gaivinti, galite įsivaizduoti? Direkcijai buvo rekomenduota Krivo�einui u� grubum� pareik�ti papeikim�, a� pats ir įsakym� ruo�iau� Bet tem� patvirtino, o kaipgi! Siūlo �mogusnaujas idėjas, nauj� metod� � lai bando. Pas mus moksle �itaip, taigi. Be to, ir Arkadijus Arkadjevi�ius jį palaikė � mūsų Arkadijus Arkadjevi�ius jautriausios sielos �mogus, juk jis ir atskir� laboratorij� Krivo�einui davė, nes tas per savo nesu gyvenam� prigimtį su niekuo negalėjo sutarti. Teisybė, ta laboratorija- vienas juokas, neslruktūrinė, su vienu etatiniu darbuotoju� O mokslinėje taryboje apsvarstė ir nubalsavo �u��. A� irgi balsavau �u��.

��Tai u� k� gi �u��? � Anisimovas nosine nubraukė suprakaitavusi� kakt�.

��Kaip u� k�? Kad įtrauktų tem� į plan�, i�skirtų lė�as. Planingumas � tai, �inote, miisų visuomenės pagrindas.

��Ai�ku� Kaip jūs manote, Hari Charitonovi�iau, kas ten pas juos atsitiko?

��M-m� ogi �itai jūs turite i�ai�kinti, gerbiamas Matvejau Apolonovi�iau, i� kur man �inoti � a� mokslinis sekretorius, mano darbas � popieriukai. Dirbo jie dviese nuo �iemos su tuo laborantu, laboranto ir teiraukitės. Be to, jis pats visk� matė.

��O jūs �inote, kad �itas laborantas praktikantas � visai ne tas asmuo, kuriuo dedasi?�� grie�tai paklausė Anisimovas.�� Ne Kravecas jis ir ne studentas.

��Ta-a-aip?! Mat, a� �iūriu, jūs jį are�tavote!�� Chiloboko akys suapvalėjo.�� Ne-e, i� kur man �inoti, a� i� tiesų� tai mūsų kadrų skyrius pra�iūrėjo. O kas gi jis?

��Ai�kinamės. Tai, sakote, amerikie�iai pana�iais darbais u�siima ir įdomaujasi?

��Taip. Vadinasi, jūs galvojate, kad jis?.

��Na kam taip i�syk?�� �yptelėjo Anisimovas.�� A� viso labo tik svarstau galimas versijas.�� Jis pa�nairavo į popieriuk�, kur buvo sura�yti klausimai.�� Sakykite, Hari Charitonovi�iau, o psichinių nukrypimų Krivo�eino elgesyje jūs nepastebėjote?

Chilobokas patenkintas nusi�ypsojo.

��Stai, eidamas �ionai, perkratinėjau atmintį ir dvejojau, �inote: sakyti ar ne? Gal būt, smulkmena, gal biit, neverta? Bet jei jūs pats klausiate� Pasitaikydavo keistenybių. Antai, atsimenu, pernai liepos mėnesį, a� tuomet kaip sykis be tiesioginių pareigų vadovavau eksperimentinių įrengimų laboratorijai, ilg� laik� nesisekė surasti tinkamo specialisto, mokslų kandidato, taigi a� ir ėmiausi vadovauti, kad etatas tu��iai neprapultų, nes, �inote, gali panaikinti pareigas, paskui nebei�kovosi, mūsuose juk taip. Tai va, kaip kartas neseniai prie� tai mano laboratorija priėmė Krivo�eino u�sakym� naujos sistemos encefalografiniams biopotencialiniams davikliams pagaminti � na pana�iems į �it� EDS-1, �Monomacho kepur�, kur ant jūsų stalo, tik daug sudėtingesnės konstrukcijos, kad prireikus juos būtų galima perreguliuoti pagal krivo�eini�kas schemas ir pritaikyti kitai paskir�iai. Kodėl jie priėmė jo u�sakym�, u�uot dirb� mokslinį darb�, negaliu suprasti�

Besigilinant į mokslo dalykus, netreniruotas Matvejaus Apolonovi�iaus smegenis sukaustė mieguistas kvaitulys. Paprastai jis nesvyruodamas padai-ydavo gal� bet kokiems nukrypimams nuo konkre�ios jį dominan�ios temos, bet dabar rusi.�kos sielos �mogus neįstengė nugalėti savyje pagarbos mokslui, moksliniams titulams, laipsniams ir aplinkybėms. �i pagarba jame slypėjo visada, o nuo (to laiko, kai per praeit� tardym� institute jis susipa�ino su mokslinių bendradarbių algalapiu, ji padvigubėjo. Tai dabar Anisimovas ir nedrįso pristabdyti laisvo Hario Charitonovi�iaus kalbos lėkio: �iaip ar taip, prie� jį sėdėjo �mogus, u�dirbantis du su vir�um karto daugiau, negu jis, milicijos kapitonas Anisimovas. Ir neper�engdamas įstatymų.

��Ir �tai, įsivaizduokite, sėd�iu a� kart� laboratorijoje,�� toliau dėstė Chilobokas,�� ir ateina Valentinas Vasiljevi�ius � be chalato, atkreipkite dėmesį! Pas mus tai neleid�iama, buvo specialus instituto vadovybės įsakymas, kad in�inieriai ir mokslininkai vaik��iotų baltais chalatais, o technikai ir laborantai pilkais arlba mėlynais, pas mus kitaip negalima, mat, da�nai u�sienio delegacijas buvoja, bet jis to niekad nepaisė. Ateina ir klausia main�s tokiu tonu: �Kada gi jūs atliksite u�sakym� naujai sistemai?� Na a� jam ramiai ir ai�kinu: taip, girdi, ir taip, Valentinai Vasiljevi�iau, kuomet galėsime, tuomet ir atliksime, ne taip paprasta visk� padaryti, k� jūs ten nupai�ėte,

sujungimų monta�as labai sudėtingas i�eina, daug tranzistorių tenka brokuoti� �od�iu, ai�kinu, kaip pridera, kad �mogus pretenzijų nebeturėtų. O jis savo: �Negalite atlikti laiku, nereikėjo nė imtis!� A� jam i� naujo ai�kinu, kad viskas labai sudėtinga, kad laboratorijoj daug u�sakymų susikaupė, o Krivo�einas mane pertraukia: �Jei per dvi savaites u�sakymas nebus atliktas, a� prie� jus raport� para�ysiu, o darb� perduosiu moksleiviams � elektronikos mėgėjų rateliui! Ir grei�iau padarys, ir pridėtinių i�laidų ma�iau bus!� Cia jis į mano dar�� akmenuk� meta, apie pridėtines i�laidas jis ir anks�iau u�simindavo, ogi kas i� tol Ir sulig tais �od�iais trenk�s durimis, i�ieina�

Sukand�s �andikaulius, kad neimtų �iovauti, tardytojas ritmingai link�iojo. Chilobokas įsisiūbav�s burbleno:

��O po penkių minu�ių � įsidėmėkite!�� penkios minutės praėjo, ne daugiau, a� su dirbtuvėmis nespėjau telefonu dorai pakalbėti � vėl įsiver�ia Valentinas Vasiljevi�ius, jau su chalatu, pilku, laboranto, spėjo ka�kur pasi�iupti,�� ir vėl: �Hari Charitonovi�iau, kada gi pagaliau bus atliktas u�sakymas sistemos davikliams?� � �Susimildami,�� sakau,�� Valentinai Vasiljevi�iau, juk a� jums visk� i�ai�kinau!� � ir i� naujo bandau pasakoti apie tranzistorius ir monta��. Jis nutraukia, kaip ir an� kart�: �Negalite, tai nereikia imtis�� � ir vėl apie raport�, mokinius, pridėtines i�laidas��� Chilobokas priki�o veid� prie tardytojo.�� Trumpiau kalbant, pasakė lygiai t� patį, kaip ir prie� penkias minutes, tais pa�iais �od�iais! Galite įsivaizduoti?

� Įdomu,�� linktelėjo tardytojas.

��Ir ne vienas toks nenormalumas pasitaikė. Tai vis� auk�t� po laboratorija u�tvindė, u�mir��s vakare u�sukti �iaup�. Tai � kiemsargis ka�kada man skundėsi � parke u�kūrė mil�ini�k� lau�� ia perfojuostų. Taigi��� docentas reik�mingai su�iaupė putlias raudonas lūpas, gedulingai i�ry�kintas ūsų, � visko gali būti. O dėl ko? Prasimu�ti norėjo ir darbu pernelyg apsikrovė. Būdavo, kada tik nei�eisi i� instituto, jo fligelio languose �viesa. Pas mus institute daug kas �aipėsi. Krivo�einas, girdi, ne disertacij� nori apginti, o i�kart atradim� padaryti� Va ir padarė, dabar susigaudyk, kad geras.

��Ai�ku,�� tardytojas vėl pa�nairavo į popieriuk�. � Jūs buvote u�simin�s, kad Krivo�einas turėjo artim� moterį. Jūs j� pa�įstate?

��Jelen� Ivanovn� Kolomijec? O kaipgi! Tokių moterų, �inote, mūsų mieste nedaug � la-abai krintanti į akis, eleganti�ka, miela, na, �od�iu, tokia��� zigzaginiu rankų judesiu Haris Charitonovi�ius papildė �od�iais nenusakom� susi�avėjim� Jelenos Ivanovnos gro�ybėmis. Rudos jo akys sublizgo.�� A� visuomet stebėjausi, o ir kiti taip pat: k� ji rado jame? Juk Krivo�eino- �inoma, �de mortuis aut bene, aut nihil�, bet k� �ia slėpti?�� patys matėte, kokia i�vaizda. Ir rengtis jis niekuomet nemokėjo kaip reikiant, ir �lub�iojo� Ateidavo jinai pas jį, mūsų namai akademiniame miestelyje greta, taigi a� ma�iau. Tik paskutiniu metu a� jos ka�kodėl nepastebėdavau. Tikriausiai i�siskyrė, kaip laivai jūroje, che-che! O jūs manote, kad ji irgi įvelta?

��Kol kas a� nė apie vien� nemanau, Hari Charitonovi�iau, a� tik ai�kinuosi.�� Anisimovas palengvėjusia �irdimi atsikėlė. � Na, dėkoju jums. Tikiuosi, jūsų nereikia perspėti, jūs nepagarsinsite, kadangi�

��Na, argi a� nesuprantu! Neverta dėkoti, mano pareiga, taip sakant. A� visuomet, pra�om�

Kai docentas i�ėjo, Matvejus Apolonovi�ius atki�o galv� prie� ventiliatorių, kelet� minu�ių sėdėjo nejudėdamas, be jokių min�ių. Galvoje it musės zvimbimas lange aidėjo Chiloboko balsas.

�Pala!�� stengdamasis atitokti, tardytojas pamostagavo galva.�� Bet juk jis nieko nepaai�kino. Kiaur� valand� kalbėjomės ir vis tartum apie reikal� � ir nie-ko. F-fu� mokslinis sekretorius, docentas, mokslų kandidatas � nejau akis dūmė? Oi, �ia ka�kas ne taip!�

Suskambo telefonas.

��Anisimovas klauso.

Kelet� sekund�ių ragelyje tebuvo girdėti triuk�mingas alsavimas � matyt, �mogus niekaip negalėjo atgauti kvapo.

��Draugas� kapitone� �ia Gajevojus� raportuoja. Taigi� tardomasis pabėgo!

��Pabėgo?! Kaip pabėgo? Prane�kite smulkiai!

��Taigi� ve�ėme mes jį �gaziku�, Timofejevas u� vairo, o a� �alia to��� bubeno į ragelį milicininkas.�� Kaip visuomet suimtuosius ve�am. Juk jūs, draugas kapitone, neperspėjote grie�tai pri�iūrėti, a� galvojau, kur jis dėsis, jei dokumentai pas jus? Na, kai va�iavome pro miesto park�, jis i��oko i visu grei�iu einan�ios ma�inos, per tvor� � ir aida! Mes su Timofejevu i� paskos. Tiktai jis vikriai bėga rai�yta vietove� Na, o �audyti ne�aud�iau, kadangi nebuvo jūsų nurodymų. Tai ir� viskas.

��Ai�ku. Atvykite į skyrių, para�ykite raport� budin�iam. Prastai dirbate, Gajevojau!

��Taigi� gal imtis kokių priemonių, draugas kapitone?�� nusimin�s paklausė balsas ragelyje.

��Be jūsų imsimės. Grei�iau grį�kite �ionai, dalyvausite paie�koje. Viskas!�� Anisimovas metė ragelį.

�Na, artistas, tiesiog artistas! O a� dar abejojau� Jis, �inoma, jis! Dokumentų neturi, pinigų irgi. Visi jo drabu�iai: kelnės ir mar�kiniai. Toli nenubėgs. Blogiau, jei jis turi bendrininkų��

Po de�imties minu�ių prisistatė po kaltės na�ta dar labiau sulink�s Gajevojus. Anisimovas surankiojo operatyvin� paie�kos grup�, i�dalino fotografijas, nupasakojo ypatingas �ymes ir �odinį portret�. Operatyvininkai i�ėjo į miest�.

Paskui Matvejui Apolonovi�iui paskambino daktiloskopininkas. Jis prane�ė, kad laboratorijoje rasti pir�tų atspaudai yra dviejų �monių: vieni identi�ki kontroliniams laboranto pir�tų atspaudams, kiti � ne. Nei vieni, nei antri kataloge esantiems recidyvistų pir�tų atspaudams neatitinka.

�Antrasis �mogus � nukentėjusysis, ai�ku� Oho, byla darosi rimta, į paprast� kriminal� nepana�u. O ir į niek� nepana�u per t� triskart prakeikt� skelet�! K� su juo daryti?�

Anisimovas liūdnai pa�velgė pro lang�. Med�ių �e�ėliai ant asfalto i�tįso, bet kaitra nema�ėjo. Prie troleibusų stotelės būriavosi merginos spalvotais sarafanais ir tamsiais akiniais. �Į plia�� va�iuoja��

Apmaud�iausia, kad Anisimovas iki �iolei neturėjo bent kiek įtikinamesnės versijos darbui.

Dienai baigiantis, kai Matvejus Apolonovi�ius i�ra�inėjo �aukimus, pas jį įėjo skyriaus vir�ininkas. �Na, �tai�� Anisimovas susigau��s pakilo.

��Sėskite,�� pulkininkas sunkiai sudribo į kėd�. � Kas ten per kebeknė jūsų byloje: lavono nėra, tardomasis paibėgo, a? Papasakokite.

Anisimovas papasakojo.

��Hm..�� vir�ininkas suraukė �ilus ve�lius antakius.�� Na, t� vyruk�, be abejo, nutversim. Autobusų stotys, aerouostas ir gele�inkelis stebimi?

��Suprantama, Aleksejau Ignatjevi�iau, i�ikart visur įspėjau.

��Vadinasi, niekur jis i� miesto nedings. O �tai, su lavonu� tikrai įdomu. Velnias �ino kas! O ar nepripainiojot jūs ten ko nors vietoje?�� Jis �vilgtelėjo į tardytoj� protingomis ma�omis akutėmis.�� Gal� atsimenate, kaip Gorkio �Klime Samgine� vienas sako: �O gal berniuko nė nebuvo?� A?

��Bet� gydytoja i� �Greitosios pagalbos� konstatavo mirtį, Aleksejau Ignatjevi�iau.

��Ir gydytojai apsirinka. Be to, gydytoja � ne ekspertas, mirties prie�asties ji nenustatė. Ir lavono nėra. O i� skeleto mūsų Zubata nesiry�ta� �inoma, �iūrėkite patys, a� nieko neper�u, bet jei nepaai�kinsite, kaip lavonas per ketvirtį valandos virto skeletu, be to dar, kas tas lavonas, be to dar, nuo ko i�tiko mirtis � į �it� įkaltį joks teismas neatsi�velgs. Dabar teismai kur kas ai�ikesnes bylas gr��ina papildomam tardymui, o kartais ir visai nutraukia dėl įkal�ių stokos. Gerai �inoma, kad įstatymas yra grie�tas ir atsargus, vis dėlto��� jis triuk�mingai atsikvėpė. � Sunki byla, a? Versij� jūs turite?

��Turiu apmatėlį, � susidrovėjo Anisimovas,�� tik ne�inau, kaip jums, Aleksejau Ignatjevi�iau, atrodys. Mano manymu, tai ne kriminalinė byla. Kaip tvirtina instituto mokslinis sekretorius, Jungtinėse Valstijose labai domimasi problema, kuri� sprendė Krivo�einas � tai viena. Elgsena ir, na, kultūriniu lygiu �laborantas Kravecas� nepana�us nei į student�, nei į kriminalinį nusikaltėlį. Ir pabėgo jis meistri�kai, tai antra. Ir tre�ia � jo pir�tų atspaudai neidenti�ki nė vieno recidyvisto pir�tų atspaudams. Tai gal?..�� Matvejus Apolonovi�ius nutilo ir klausiamai pa�velgė į �ef�.

���nugrūsti t� byl� į VSK?�� tiesmuki�kai kaip kareivis u�baigė �is jo mintį ir palingavo galv�. � Oi, neskubėkite! Jeigu mes, milicija, suseksim nusikaltim� su u�sienieti�ku akcentu, taip sakant, nuo to nei visuomenei, nei mums jokios �alos nebus, tik nauda. O va jei organai u� mus atskleis paprast� kriminal� ar saugumo technikos pa�eidim�, tai� patys suprantate. Ir taip mes pastar�jį pusmetį pagal nusikaltimų i�ai�kinimo procent� nusiritome į paskutin� viet� zonoje.�� Jis su gera�irdi�ku priekai�tingumu dirstelėjo į Anisimov�. � Bet jū nenusiminkite! Ne veltui sakoma, kad patys pinkliausi nusikaltimai � patys papras�iausi. Gal būt, taip miglotai atrodo dėl to, kad viskas atsitiko mokslinėje įstaigoje: temos � problemos, darbai � vardai, terminai visokie� pats velnias ragus nusilau�. Neskubėkite su versija, patikrinkite visus variantus, gal būt, ir pasirodys kaip Krylovo pasakė�ioje: �Cia būta papras�iausio daikto�� Na, linkiu sėkmės,�� vir�ininkas atsistojo, padavė rank�, � esu tikras, kad jūs susidorosit su ta byla!

Matvejus Apolonovi�ius irgi atsikėlė, paspaudė i�tiest� rank�, pra�viesėjusiu �vilgsniu nulydėjo pulkinink�. Ne, k� norit sakykit, bet kai vyresnybė tavim pasitiki � labai daug rei�kia!

Greitojo traukinio Novosibirskas � Dneprovskas keleiv�, apvalain� pusam�� blondin� melsvomis akimis jaudino vaikinas ant vir�utinės lentynos. Vėjų nugairintas, �iurk��ių, bet taisyklingų bruo�ų veidas, tamsūs garbanoti, gerokai �ilstelėj� plaukai, stiprios įdegusios rankos storais piratais ir nuospaudų �ymėmis delnuose � ir drauge �velni �ypsena, malonus elgesys (kai ji įsėdo Charkove, gera valia u�leido apatinį gult�), inteligenti�ka kalba. Vaikinas gulėjo, padėj�s kvadratinį smakr� ant rankų, god�iai �iūrėjo į med�ius, namukus, upeliūk��ius, kelio �enklus ir �ypsojosi. �Įdomus!�

��Gimtosios vietos, tikriausiai?�� paklausė bendrakeleivė.

��Taip.

��Ir seniai nebuvote?

��Metai.

Jis pradėjo atsi�inti: �tai po sankasa panėrė plentas, kur jis lakstė motociklu su Lena� �it ��uolynas, kur dneprovskie�ia i�kylauja per i�eigines� �it Senupė, atkampūs plia�ai, �varus smėlis ir tykus vanduo� antai Vytrebenkos viensėdija � oho, kokios statybos! Tikriausiai chemijos gamykla� Pagautas prisiminimų, jis �ypsojosi ir vėl blausėsi.

�I� tikrųjų niekur jis neva�inėjo su Lena, nei ��uolyne nebuvo, nei plia�uose � visa tai buvo daroma be jo. Tiesiog kalbėjosi kart�, o pokalbyje, jeigu jau sakysim tiksliai, jis pats irgi nedalyvavo.

��Va kur pritaikysim: �mogaus gyvenimo variacijos! Stai �iūrėk: �Vladivostoko laivų remonto gamykla kvie�ia in�inierių elektrik� monta�o darbams uostuose. Butu aprūpinama�. Bene a� ne in�inierius elektrikas? Monta�o darbai uostuose � kas gali būti geriau! Ramiojo vandenyno banga u�lieja armatūr�! Tu atleidi kabelį, lai�ai sūrius purslus nuo lūpų � �od�iu, nugali stichijas!

��Taip, bet�

��Ne, a� suprantu: anks�iau nebuvo galima. Anks�iau! Juk mudu su tavim pareigos �monės: kaip tai � mesti darb� ir Įsiva�iuoti, kad patenkintum valkati�kus polinkius? Taip visi ir pasiliekam; ir su mumis pasilieka ilgesys � vietovių, kur nebuvai ir niekuomet nebūsi, �monių, kurių nesutiksi, darbų ir įvykių, kuriuose neteks dalyvauti. Mes maldome t� ilgesį knygomis, kinu, svajonėmis � juk negali �mogus gyventi kelet� gyvenimų paraleliai! O dabar�

��O dabar irgi tas pats. Tu i�va�iuosi į Vladivostok� purslų lai�yti, o a� pasiliksiu su savo nepasitenkinimu.

��Bet� mes galim susikeisti. Kart� per pusmetį, niekas nepastebės� beje, niekai: mes skirsimės pusės metų gyvenimo patirtimi�

��Taigi, taigi! Pasuk�s vienu gyvenimo keliu, �mogus pasidaro visai ne toks, koks būtų buv�s, eidamas kitu.

�Vis dėlto jis patraukė kaip tik į Vladivostok�. Ne mal�inti nepasitenkinimo i�va�iavo � pabėgo nuo prisiminimų siaubo. Jis dargi ir toliau būtų bėg�s, bet toliau buvo okeanas. Tiesa, monta�ininko vakancija jau buvo u�imta, bet galų gale sprogdinti povandenines uolas, valyti viet� prieplaukoms � irgi neblogas darbas. Romantikos u�teko: nardė su akvalangu į mėlynai �ali� gelm�, matė savo �e�ėlį, sūpuojantį ant bangų nugludintų dugno akmenų, kalė skyles uolose, dėliojo dinamito patronus, padeginėjo dagtis ir, baidydamas �uvis, kurios po mitiutės i�kildavo pilvais į vir�ų, strimagalviais plaukdavo prie budin�ios valties� O paskui, i�siilg�s in�inerinio darbo, jis ten pritaikė elektrohidraulinį smūgį � ir saugiau, negu dinamitas, ir na�umas didesnis. Vis paliko atminim� apie save.

��Ar i� toli va�iuojate?�� vėl sutrikdė jo prisiminimus dama.

��I� Tolimųjų Rytu.

��U�siveirbav�s buvote ar �iaip?

Vaikiinas pa�nairavo �emyn pilkomis akimis, trumpai �yptelėjo:

��Gydytis�

Keliabendrė su bug��ia u�uojauta palingavo galv�. Noras kalbėtis prapuolė, ji i�sitraukė i� krep�elio knyg� ir, u�sidariusi savyje, įsikniaustė į j�.

�Taip, ten jis pradėjo sveikti. Brigados vyrai stebėjosi jo bebaimi�kumu. Jam i� tikrųjų nebuvo baisu: jėga, vikrumas, tikslus apskai�iavimas � ir jokia giluminė banga nepasieks. Ten savo gyvyb� jis laikė savo rankose � ko gi bijotis? Visų baisiausia jis patyrė �ia, Dneprovske, kai Krivo�einas valdė jo gyvyb� ir mirtį. Dargi daug mir�ių. Krivo�einas, matote, nesuprato; tai, k� Krivo�einas i�darinėjo su juo, blogiau, nei kankinti suri�t�!

Vaikino kūnas nevalingai įsitempė. Pyk�io �iurpas sutraukė od�. Daug k� per metus i�pustė okeano musonai: prislėgtum�, pani�k� baim�, net �velnius jausmus Lenai. O pyktis liko.

�Gal būt, nevertėjo grį�ti? Okeanas, �alia kurio jautiesi ma�ytis ir paprastas, geri vaikinai, sunkus ir įdomus darbas. Visi gerbė. Ten a� tapau pats savimi. O �ia� kas �ino, kaip pakrypo jo reikalai?�

�Bet jis negalėjo negrį�ti, kaip negalėjo pamir�ti praeities. I� prad�ių � per pasirūkym� ar po darbo, ar poilsio dienomis, kai visa brigada įplaukdavo į Vladik� � galv� nepaliaujamai grizino mintis: �O Krivo�einas dirba. Jis ten vienas�� Paskui gimė idėja. Kart� valė bevardės įlankėlės dugn� Chabarovsko kra�te, ten i� nuolyd�ios atkrantės try�ko �ilti mineraliniai �altiniai. I��ok�s i� valties, jis pakliuvo į toki� srov� ir vos nesuriko: kūnas prisiminė patirt� klaik�! Vandens skonis buvo kaip to skys�io, nejuntamas �iltas glosnumas, rodės, slėpė savyje t� andainyk�tį grasinim� i�tirpdyti, sunaikinti, u�gesinti s�mon�. Jis ūmai metėsi į priekį � �alta okeano banga prablaivė ir nuramino jį. Bet įspiidis nei�idilo. Vakarop jis virto mintimi, ir dar kokia; galima padaryti prie�ing� bandym�!

Ir, gydydamasis nuo ankstesnių atsiminimų, jis �susirgo� ta idėja. Atbudo tyrinėtojo vaizduotė. Ak, kaip buvo svaigu apm�styti bandym�, spėlioti, kokių did�ių rezultatų galima pasiekti!.. Sprogdintojo darbas jam dabar atrodė skurdus gyvaliojimas. Jau be baimės, detaliai ir kryptingai jis perkratinėjo atmintyje visk�, kas su juo buvo, įsivaizdavo bandymo variantus� Ir jis su ta idėja negalėjo ten pasilikti: juk Krivo�einui tikriausiai ji nė po �iai dienai nedingtelėjo. Tokia idėja negali gimti, abstrak�iai protaujant � visk� reikia i�gyventi, kaip jis i�gyveno.

Bet nepermaldaujama jų darbo logika įkandin bandymo idėjos paki�o kit� mintį: na gerai, jie suras nauj� būd�, kaip apdoroti �mogų informacijos srautu. Kas gi i� to? �i mintis pasirodė keblesnė u� pirm�j�: vis� keli� nuo Vladivostoko iki Dneprovsko jis nuolat grį�o prie jos, bet taip ir neperm�stė iki įgalo.

Prie� vagono lang�, atmu�damos ratų bildesį, su�mėk��iojo tilto sijos: traukinys va�iavo per Dnepr�. Vaikinas minut� atitrūko nuo savo min�ių, pasigro�ėjo motorlaiviu, pasroviui nuslydusiu oro pagalve vir� �ydro vandens, ir �alia de�iniojo kranto at�laite. Tiltas baigėsi, vėl su�mėk��iojo namukai, sodai, krūmynai palei pylim�.

�Visa klausimo esmė: kaip ir kokia informacija �mogų galima patobulinti? Kitos problemos kyla i� tos� Turime sistem�: �mogaus smegenis ir informacijos priėmimo įtaisus � akis, ausis, nosį ir kita. Smegenis maitina trys informacijos srautai: kasdieninis gyvenimas, mokslas ir menas. Reikia i�rinkti t�, kuris visų efektyviausiai veikia �mogų, � ir krypting�. Kad tobulintų, taurintų. Pati efektyviausia, be abejo, kasdieninė informacija: ji konkreti ir reali, formuoja �mogaus gyvenimo patirtį. Tai, be abejo, pats gyvenimas. Esminga, tur būt, tai, kad �i informacija ir �mogus viens kit� veikia pagal grį�tamojo ry�io dėsnius: gyvenimas kei�ia �mogų, bet ir jis savo poelgiais turi įtakos gyvenimui. Tik kasdieninės informacijos įtaka �monėms būna pati skirtingiausia: ji kei�ia �mogų ir į ger�, ir į blog� pus�. Vadinasi, �ia ka�kas ne taip�

Ap�velgsim mokslin� informacij�. Ji taip pat ir reali, ir objektyvi, bet abstrakti. I� esmės � tai apibendrinta �monių vei los patirtis. Todėl j� galima pritaikyti daugybėje gyvenimo situacijų, ir dėl tos pa�ios prie�asties ji turi did�iul� įtak� gyvenimui. Be to, tarp jos ir gyvenimo taip pat yra grį�tamasis ry�ys, nors ir ne individualus kiekvienam �mogui, o bendras: mokslas sprend�ia gyvenimo problemas ir �itaip kei�ia jį, o pasikeit�s gyvenimas kelia mokslui naujas problemas. Bet vėl � mokslo poveikis ir apskritai gyvenimui, ir pavieniam �mogui gali būti ir teigiamas, ir neigiamas. Pavyzd�ių daug. Ir dar vienas trūkumas: moksl� �mogus sunkiai kremta. M-taip, vargas� Nieko, jei vis� laik� galvosi apie vien� ir t� patį, anks�iau ar vėliau sugalvosi. Svarbiausia � galvoti sistemingai��

Apa�ioje pasigird�s kūk�iojimas i�bla�kė jo mintis. Jis pa�iūrėjo �emyn: bendrakeleivė, neatsitraukdama nuo knygos, nosinaite �luostėsi paraudusias akis.

��K� jūs skaitote?

Ji piktai �vilgtelėjo į vir�ų, parodė vir�elį: Remarkas, �Trys draugai�.

��Tegu juos dievai��� ir vėl įsigilino į knyg�.

�Taip� Mir�ta d�iovininkė mergina � mylinti ir subtili. O mano so�iai ir sveikai kaimynei jos gaila, kaip sav�s pa�ios� 2od�iu, nėr ko niekais leisti laiko: Meno informacija, matyt, kaip tik ir yra tai, ko ie�kau. �iaip ar taip � ji nukreipta į tai, kas geriausia �moguje. Per tūkstantme�ius Menas sukaupė visų auk��iausios kokybės informacij� apie �mones: mintis, subtiliausius sielos krustelėjimus, kilnius ir galingus jausmus, ry�kius,charakterius, puikių ir protingų poelgių apra�ymus� Visa tai nuo am�ių moko �mones suprasti gyvenim� ir vienas kit�, �velnina papro�ius, �adina mintis ir jausmus, i� �aknų rauna gyvuli�k� sielos niek�yb�. Ir �i informacija pasiekia adresat� � tikriau sakant, ji puikiai u�koduota, kuo geriausiai pritaikyta perdirbti elektroninėje ma�inoje, pavadintoje ��mogus�. Sia prasme ir kasdieninė, ir mokslinė informacija Meno informacijai nė į tarnaites netinka.�

Va�iuodamas per Dneprovsko priemies�ius, traukinys sulėtino greitį. Bendrakeleivė padėjo į �alį knyg�, subruzdo traukti i� po sėdynių lagaminus. Vaikinas vis gulėjo ir m�stė.

�Taip, bet va � kaip su efektyvumu? Tūkstantme�iais �monės stengėsi� Teisybė, ma�daug iki praėjusio am�iaus vidurio Menas tebuvo skirtas nedaugeliui. Bet paskui to reikalo ėmėsi technika: masinis knygų spausdinimas, litografijos, parodos,

gramofoniniai įra�ai, kinas, radijas, televizija � Meno informacija pasidarė prieinama visiems. �iuolaikinio �mogaus i� knygų, filmų, radijo laidų, iliustruotų �urnalų ir televizijos gaunama informacija prilygsta kasdienio gyvenimo informacijai ir yra kur kas gausesnė u� mokslin�, fr k� gi? Hm� meno poveikio prietaisais nei�matuosi ir eksperimentais nepatikrinsi. Belieka palyginti, sakysim, mokslo ir meno poveikį per paskutinius penkiasde�imt metų. Vie�patie, betgi jokio lyginimo nė būti negali!�

Traukinys pririedėjo prie perono, prie sutinkan�iųjų, ne�ikų ir ledų pardavėjų minios. Vaikinas nu�oko nuo gulto, nutraukė nuo vir�aus kuprin�, u�simetė ant rankos lietpaltį. Bendrakeleivė plūkėsi su trimis lagaminais.

��Oho, kiek jūsų baga�o! Leiskite, pagelbėsiu,�� vaikinas stvėrė patį did�iausi�.

��Ne jau, a�iū! � Dama greitai atsisėdo ant vieno lagamino, u�metė tukli� koj� ant antro, abiem rankom įsikibo į tretįjį, u�rypavo: � Ne, a�iū! Ne jau, a�iū. Ne jau, a�iū!

Ji pakėlė veid�, kuriame nebebuvo lik� jokio meilumo. Skruostai buvo ne putlūs, o papurt�, akys � ne �ydros, o vandeningos, �iūrėjo u�uitai ir prie�ti�kai. Antakiai visai dingo,�� dvi prakaituotos tu�o juostelės. Jautėsi: vienas vaikino judesys � ir moteris ims spiegti.

��Atleiskite!�� Jis atitraukė rank�, i�ėjo. Jam pasidarė biauru.

��tai pra�om: iliustracija kasdieninei ir Meno informacijai palyginti!�� samprotavo jis, piktai �ingsniuodamas per stoties aik�t�. � Ma�a kas galėjo atva�iuoti i� ten, kur me�kos �iemoja: tiekėjas, partinis darbuotojas, sportininkas, �vejys� ne, pagalvojo blogiausia, įtarė niek�i�kais kėslais! Buitinio saugumo principas: ver�iau nepatikėti, negu apsirikti. Tik, tuo principu vadovaudamiesi, ar neapsirinkame kur kas labiau?�

Traukinyje jis m�stė i� neturėjimo k� veikti. Dabar samprotavo, kad nusiramintų, ir vis apie t� patį.

��inoma, papasakok apie bet kurį �mogų knygoje ar ekrane � jį supras, juo patikės, atleis, kas bloga, pamils u� tai, kas gera. O gyvenime viskas sudėtingiau ir �iokiadieni�kiau� Kam kaltinti damut� � a� ir pats ne geresnis. Ka�kada � dar paikas vaiki��ias � net savo tėvu netikėjau. Mylėjau jį, bet netikėjau. Netikėjau, kad jis dalyvavo revoliucijose, pilietiniame kare, buvo kuopos vadu pas �iapajev�, susitikdavo s Leninu� Viskas prasidėjo nuo filmo ��iapajevas�: filme iiėInivo tėvo! Buvo tikras �iapajevas ir kiti herojai � jie stipriais lialsais sakė liepsningas kapotas frazes� o tėtu�io nebuvo! Ir aplamai � koks i� tėtu�io �iapajevietis? Su mama nesutarė. Kalbėjo blerbian�iu balsu pro įstatomus dantis; nak�iai juos merkdavo į stiklin�. Netaisyklingai (ne kaip kine) tarė �od�ius, keistai juos i�kraipinėjo. Vėl gi, pasodino 1937 metais� Ir kai jis kieme pasakojo kaimynėms, kaip Kerenskio laikais u� bol�evikin� agitacij� fronte dvi valandas stovėjo su visomis puo�menomis ant apkaso brustvero, kaip ve�iojo Leninui į Smolnį sidabrinius frcMitininkų �georgijus� revoliucijos fondan, kaip, kazokų nuteistas mirties bausme, sėdėjo dar�inėje� o kiemo moterys aik�iojo, alpo, pliauk�ėjo delnais: �Karpy�ius mūsų � didvyris � ak, ak!� � a� �aipiausi ir netikėjau. A� gerai �inojau, kokie būna didvyriai � i� kino, i� radijo laidų��

Atva�iavusysis susiraukė: prisiminimai nebuvo malonūs.

�E, galų gale tai atsitiko ne su manim! Vis dėlto � svarbiausia: atsitiko� Taip, atrodo, kad did�iojoje informacijos perdavimo priemonėje � Mene � yra ka�kokia kliauda. Pa�iūrės �monės film� ar spektaklį, perskaitys knyg�, tars: �Patinka�� � ir toliau gyvens kaip gyven�: vieni neblogai, kiti �iaip sau, o treti ir visai niekingai. Menotyrininkai da�nai randa trūkumų informacijos vartotojuose: publika, girdi, kvaila, skaitytojas nepriaugo� Susitaikyti su tokiu po�iūriu, vadinasi, sutikti, kad a� pats kvailys, kad nepriaugau� ne, nesutinku! O ir i�vis versti kalt� �monių bukumui ir tamsumui � nekonstruktyvus po�iūris. Vis dėlto �monės gali ir suprasti, ir pajusti. Didesnė dalis jų nei bukagalviai, nei nemok�os. Taigi vis dėlto geriau paie�koti trūkumų pa�ioje priemonėje � juo labiau, kad ta priemonė man reikalinga eksperimentiniam darbui.

Atvykėlio �vilgsnis u�kliuvo u� telefono būdelės. Apsiblaususiomis akimis pa�iūrėjo į j�: ka�k� jis �ia turi padaryti. Prisiminė. Giliai atsikvėpė, priėjo prie automato, surinko naujųjų sistemų laboratorijos numerį. Belaukiant atsakymo, jo �irdis pradėjo smarkiai plakti, burna i�d�iūvo. �Jaudinuosi. Blogai�� Ragelyje gaudė vien ilgi signalai. Tuomet jis padvejoj�s paskambino Sistemotologijos instituto vakarinės pamainos budin�iam.

��Jūs nepasakysite, kaip man surasti Krivo�ein�? Jis ne atostogose?

��Krivo�einas? Jis� ne, ne atostogose. O ikas klausia?

��Jeigu jis �iandien pasirodys institute, pasakykite jam, būkit geras, kad atva�iavo� Adomas.

��Adomas? O kaip pavardė?

��Jis �ino. Tik neu�mir�kite, susimildami.

��Gerai. Neu�mir�iu.

Atvykėlis i�ėjo i� būdelės palengvėjusia �irdimi: tik dabar jis suprato, kad visi�kai nepasireng�s susitikimui. �Na, nieko nepadarysi, jei atva�iavai� Gal būt, jis namie?�

Jis sėdo į troleibus�. Mėlyno prietėmio apgaubtos miesto gatvės jam nerūpėjo; jis i�va�iavo vasar� ir grį�o vasar�, visur �alia, lyg ir niekas nepasikeitė.

�Na o vis dėlto, kaip pritaikyti mūsų darbe Meno informacij�? Ir ar galima pritaikyti? Visa bėda, kad �i informacija netampa nei gyvenimo patirtimi, nei tiksliomis �iniomis, o kaip tik patirtimi bei �iniomis �monės ir grind�ia savo poelgius. Turėtų būti ma�daug taip: perskaitė �mogus knyg� � pradėjo suprasti save ir pa�įstamus, pa�iūrėjo niek�as spektaklį � pasibaisėjo ir pasidarė garbingas �mogus, nuėjo baik�tuolis į kin� � i�ėjo dr�seika. Ir visam gyvenimui, o ne penkioms minutėms. Tikriausiai, apie tokį būtent savo informacijos poveikį svajoja ra�ytojai ir dailininkai. Kodėl tokio poveikio nebūna? Imkim ir pagalvokim� Meno informacija kuriama kasdienės informacijos pavyzd�iu. Ji konkreti, apibendrinimai joje neai�kūs ir negrie�ti, bet ji nėra reali, o tik įtikima. Kaip matyti, �ia jos silpnoji vieta. Ji negali būti pritaikyta taip, kaip mokslinė informacija: ji nepakankamai bendra ir objektyvi, kad �mogus galėtų jos pagrindu projektuoti ir planuoti savo gyvenim�. Negalima ja vadovautis ir kaip kasdienine informacija � ir būtent dėl jos konkretumo, niekad nesutampan�io su konkre�iu skaitytojo gyvenimu.

O jei ir sutaptų, kas norės gyventi pamėgd�iodamas? Nukopijuoti �ukuosen� � dar �iaip ir taip, bet kopijuoti masiniu tira�u rekomenduojam� gyvenim�� Matyt, �literatūrinio auklėjimo� idėj� pagimdė mintis, kad �mogus kilo i� be�d�ionės ir jam būdingas pamėgd�iojimas. Bet �mogus � jau seniai �mogus, milijonus metų. Nūdien jam būdinga savo vertės pajautimas ir elgsenos originalumas, jis �ino, kad taip tikriau.

��Akademinis miestelis!�� sugerg�dė vairuotojo balsas i� garsiakalbio.

Atvykėlis i�lipo � ir i�kart pamatė bereikalingai va�iav�s. Dvi standartinių ipenkiaauk��ių namų eilės, susiliejan�ios perspektyvoje, �iūrėjio viena į kit� �vie�ian�iais langais. Bet namo Nr. 33 penkto auk�to kampinio buto languose �viesos nebuvo.

Palengvėjimo jausmas, kad nemalonus susitikimas su Krivo�einu, vėl nutolo, susimai�ė su apmaudu: nakvoti tai nėra kur! Atgaliniu autobusu jis grį�o į centr�, apvaik��iojo vie�bu�ius � vietų, �inoma, niekur nebuvo.

Ir vėl jį pagavo mintys � dabar jos �velnino niūrų nakvynės ie�kojim�.

,�..Ir kuo ilgiau mes gyvename, tuo ai�kiau pajuntame gyvenimo situacijų, kurioms netinka knygose apra�yti ar kine pateikti sprendimai, įvairov�. Ir Meno informacij� pradedame suvokti kaip kvazigyvenim�, kuriame viskas ne taip. Jame be jokio pavojaus galima patirti riziking�, dargi mirtimi u�sibaigiantį nuotykį, pademonstruoti principingum�, neu�sitraukiant nemalonumų tarnyboje� �od�iu, nors ir neilgam pasijusti kitokiu � protingesniu, gra�esniu, dr�sesniu, negu esi i� tikrųjų. Vienodai, tvarkingai gyvenantys �monės ne �iaip sau dievina avantiiirinius romanus ir detektyvus��

Jis i�ėjo į �ibintų ir reklamų ugnimis �ėrintį Markso prospekt�.

�Ir naudojame t� did�i�j� informacij� niekams: pasismaginimui, laikui praleisti. Arba merginai pakerėti tinkamu eilėra�tuku� Si informacija ne sava. Ne pats suradai sprendimus ir tiesas. Sėdėk, �iūrėk ar skaityk � kaip u� perregimos sienos plaukia i�galvotas gyvenimas,�� tu tik �informacijos imtuvas!� Teisybė, būta atvejų, kai �imtuvai� nebei�kent� bandydavo jį paveikti: tėtu�is ka�kada pasakojo � sykį Samaroje raudonarmietis �trinktelėjo i� �audyklės� į aktorių, vaidinantį Kol�iak� frontinėje pjesėje, o dar anks�iau Ni�nyj Novgorode publika apkūlė Jago rolės atlikėj� � u� vaidybos tikrovi�kum�� Pati idėja sudau�yti perregim� sien�, įsiki�ti � protinga� Ka�kas joje yra��

Atvykėlio galvoje brendo mintis: dar neįgavusi �odinio pavidalo, neai�ki � it nuojauta. Bet tuo metu ka�kas lengvai palietė jo petį. Jis atsigr�ė: �alia stovėjo trise civiliniais dr bu�iais. Vienas jų atsainiai mostelėjo prie� jo veid� raudona knygele:

��Parodykite dokumentus, pilieti.

Atvykėlis nusteb�s gū�telėjo pe�iais, pastatė ant asfalto kuprin�, i�ėmė i� ki�enės pas�. Operatyvininkas perskaitė pirm�jį puslapį, pakėl�s akis nuo fotografijos, �vilgtelėjo jam i veid�; paskui vėl į fotografij� � ir gr��ino pas�.

��Viskas tvarkoj. Pra�au atleisti.

�Uff!� Vaikinas �iupo kuprin� ir, stengdamasis nepaspartinti �ingsnio, pajudėjo �Teatrinio� vie�bu�io link. Nuotaika sugedo. �Gal būt, man nevertėjo atva�iuoti?�

Trijulė atsitraukė prie tabako kiosko. Ten jų laukė milicininkas Gajevojus, taipgi civiliniais drabu�iais.

��Na, a� juk sakiau,�� pergalingai tarė jis.

��Ne tas��� atsiduso operatyvininkas.�� Ka�koks Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas. O pagal fotografij� ir �odinį portret� � tikras Kravecas.

� �odinis portretas, �odinis portretas� K� �odinis portretas?�� į�iirdo Gajevojus.�� A� juk jį ma�iau, lydėjau į tardymo skyrių: Kravecas ne�ilstelėj�s, jaunesnis kokiais de�im�ia metų, ir liesesnis.

��Einam į stotį, vyru�iai,�� pasiūlė antrasis operatyvininkas.�� Bene jis kvailas ar k�, kad prospektu vaik�tinėtų!

Viktoras Kravecas tuo laiku i� tikrųjų sėlino tamsia, nebylia gatvele.

I��ok�s tada i� va�iuojan�ios milicijos ma�inos, jis per miesto park� nusigavo prie Dnepro �laitų, gulėjo krūmuose, laukė tamsos. Norėjosi rūkyti ir valgyti. Vakarėjanti saulė auksino margų grybukų pribed�iot� Plia�o salos smėlį; ten knib�dėjo mauduoliai. Ma�ytis vilkikas, i�skleid�s nuo kranto ligi kranto vandens ūsus, skubinosi prie� srov� į krovinių uost� naujos bar�os. Skard�io papėdėje, �emai krantinėje, ū�ė ma�inos ir tramvaj ai.

�Prisidirbom� Visk� mes apgalvojom: bandymų metod�, naujojo būdo pritaikymo variantus, dargi jo įtak� padė�iai pasaulyje � tik tokio varianto nenumatėme. �itaip �nektelti i� didelio auk��io snukiu į purv�: i� tyrinėtojų į nusikaltėlius! Dieve mano, na kas tat per darbas: vienas nevyk�s bandymas � ir viskas lekia į Tartar�. Ir a� nepasireng�s lo�ti su tardytojais ir ekspertais, visai nepasireng�s, nors eik į bibliotek� ir studijuok baud�iam�jį kodeks� � ir kas ten dar yra?�� proceso kodeksas ar kaip! A� ne�inau lo�imo taisyklių ir galiu jį pralo�ti� pagaliau a� jau beveik pralo�iau. Biblioteka� kokia dabar gali būti biblioteka!�

I� au�inamųjų elektros stoties bok�tų anoje Dnepro pusėje kilo tir�ti garo kamuoliai � atrodė, kad bok�tai gamina debesis. Apatinis saulės kra�tas rėmėsi į juos.

�K� dabar daryti? Grį�ti į milicij�, �nuo�ird�iai� visk� papasakoti ir pa�iu niekingiausiu būdu i�duoti tai, k� saugoj om nuo blogos akies? I�duoti ne tam, kad i�gelbėtum darb� � save. Nes darbo nei�gelbėsi: po dviejų trijų dienų laboratorijoje viskas pradės pūti � ir nieko neįrodysi, niekas nepatikės ir nesupras, kas ten buvo� O ir sav�s tuo nei�gelbėsi; Krivo�einas �uvo. Jis, kaip sakoma, ant mano� Nueiti pas Azarov�, visk� paai�kinti? Nieko jam dabar nei�ai�kinsi. Dabar a� jam netgi ne studentas praktikantas � neai�ki asmenybė su netikrais dokumentais. Jam, �inoma, prane�ė, kad a� pabėgau, dabar jis, kaip lojalus administratorius, turi talkininkauti milicijai� Stai ji, �monių problema � visu rimtumu. Per j� visos mūsų nelaimės. Dargi tiksliau � per tai, kad nepajėgėme jos i�spr�sti laboratoriniu būdu ir niekaip nenorėjome su tuo susitaikyti. Kur ne: mes! Mes, pasiek� tokių rezultatų! Mes, kurių rankose negirdėti informacijos sintezės galimumai! Kur tau, velnias� O �ita problema ne mūsų dantims, laikas prisipa�inti. Tik be jos ir visa kita nustoja prasmės.�

Saulė leidosi. Kravecas atsikėlė, nubraukė �oles nuo kelnių, nuėjo takeliu auk�tyn, ne�inodamas nei kur, nei kurių galų. Ki�enėje skimb�iojo smulkūs pinigai. Jis suskai�iavo: cigare�ių pakeliui ir superlengviems pietums. �O toliau?� Dvi studentės, įsitaisiusios krūmuose ant suoliuko, ruo�ėsi egzaminams, susidomėjusios pa�velgė į gra�ų vaikin�, palingavo galvom, vydamos �alin nuodėmingas mintis, vėl įknibo į konspektus. �Mtaip� bendrai tai neprapulsiu. Gal keliauti pas Len�? Bet ji, tikriausiai, taip pat stebima, u�klups��

Takelis i�vedė į tyli�, tu��i� gatvel�. I� u� tvorų sviro �akos, apkibusios vy�niomis, pradėjusiomis raudonyti. Gatvės gale liepsnojo i� apa�ios nu�viestas rausvai geltonas debesis.

Spar�iai temo. Vakaro vėsa smelkėsi po mar�kiniais, u�vilktais ant.nuogo kūno, Per kvartal� nųo Viktoro, prie�ingoj ga vės pusėj, i� prietamsos i�lindo du �monės uniforminėmis kepurėmis. �Milicija!� Kravecas metėsi į skersgatvį. Perbėg�s kvartal�, sustojo, kad �irdis nurimtų.

�Susilaukiau! Dvide�imt metų nė nuo ko nebėgau it berniūk�tis i� svetimo sodo��� I� bejėgi�kumo ir pa�eminimo rirkyti norėjosi tiesiog nepaken�iamai.�� Lo�imas pralo�tas! Reikia tai atvirai pripa�inti � ir pasi�alinti. Ne�ti kulnus. Galų gale kiekvienas i� mūsų tam tikroje situacijoje tro�ko sprukti, pasukti į �on�. Dabar mano eilė, jokių velnių! K� a� daugiau galiu?�

Skersgatvio gale �vytėjo �ydros ugnys. Jas i�vyd�s, Viktoras pajuto �vėri�k� apetit�: jis nevalgė bema� par�. �Hm� ten dar ka�kur galima pavalgyti. Eisiu! Vargu ar man�s ie�kos Markso prospekte.�

�Betoniniai stulpai rietė vir� asfalto gyvati�kas dujinių �ibintų galvutes. Parduotuvių vitrinose laisvomis pozomis stovėjo eleganti�ki manekenai, svidėjo radijo imtuvai, televizoriai, prikaistuviai, taikėsi į praeivius sidabrinės �Sovietskoje �ampanskoje� tūtos, i�moningais Įvijais kauburiais stūksojo konservų dė�utės. Po �okinėjan�ia �viesos reklama ��tai k� galima laimėti u� 30 kapeikų!� puikavosi �aldytuvas �Dnepras�, magnetofonas �Dnepras-12�, siuvamoji ma�ina �Dnipro� ir automobilis �SIavuti�ius-409�. Netgi trumpai apkarpytos liepos palei pla�ius �aligatvius atrodė lyg pramoniniai gaminiai.

Viktoras pataikė Į pa�i� spūstį, į pa�i� �bryd�, nusit�susi� per tris kvartalus nuo �Dinamo� restorano iki kinoteatro �Dnepras�. Vaik�tinėjan�ių buvo daug. Lau�yta eigastim �ingsniavo vaiki��iai � bohemos mėgd�iotojai: susitar��, stiklinėmis akimis. Oriai vaik��iojo pagyvenusios poros. Apkabin� drauges, miesto parko pusėn kiūturiavo sufrantėj� jaunuoliai. Mikliai ir dalyki�kai �mi�inėjo minioje vyrukai su kirp�iais vir� guvių akių � i� tų, kur �dinderį mu�a, lie�uviais plu�a�. Merginos atsargiai ne�ė visokiausias �ukuosenas. Buvo �tifozinių� �ukuosenų, �ukuosenų �po moterų pe�tynių�, �ukuosenų �tegu mane pamilsta u� charakterį� ir kitokių kirpėjų meno �edevrų. Kamavosi vieni�i jaunuoliai, grau�iami norų ir drovos.

I� prad�ių Kravecas ėjo būg�taudamas, bet pama�ėle jį pradėjo imti pyktis.

Eina, eina: sav�s parodyti, kitų pa�iūrėti� Jiems laikas tartum būtų sustoj�s, pasaulyje niekad nieko neįvyktų. Jau Gubernatori�k�ja vaik�tinėjopo jų kojom lingavo lentų grindinys, ap�iūrinėdavo jie nutriiktgalvius fajetonų ve�ikus, vienas kit�. Vaik�tinėjo po karo � nuo �Dnepro� kinoteatro griuvėsių ligi �Dinamo� restorano griuvėsių, luk�tendami saulėgr��as po lemputėmis, kyburiuojan�iomis ant medinių stulpų. Prospekt� i�pylė asfaltu, aprengė daugiaauk��iais namais i� betono, aliuminio ir stiklo, iliuminavo, pasodino med�ių ir gėlių � vaik�tinėja.sau kaip niekur nieko; �iautaroja irisus, probėg�mais klausosi tranzistorių, plaka lie�uviais � teigte teigia, kad mies�ioni�ka dvasia nesunaikinama! Save parodyti � kitų pa�iūrėti, kitų pa�iūrėti � save parodyti. Pasi�laistyti, u�eiti į kavin�-automat�, suspringti pyragaitį su gazuotu vandeniu, pasi�laistyti, pasukti į tualet� su patogumais u� pa�to, nusilengvinti, pasi�laistyti, u�gauti k�, susipa�inti, pasi�laistyti� Vabzd�io gyvenimas!�

Jis aplenkė mini�, susibūrusi� prospekto ir Engelso gatvės sankry�oje apie naujenyb� � loterijos bilietų pardavimo automat�. Kibernetinės ma�inos pavyzd�iu padarytas automatas grojo lengvas melodijas, radiofoniniu balsu rėkalojo loterijos �ūkius ir, pa�ėlusiai suktelėj�s rat� i� nilselio ir stiklo, u� pora penkiolikakapeikių duodavo �laiming�� biliet�. Kravecas sugrie�ė dantimis.

�O mes, savimi pasikliaujantys idiotai, u�manėm �mones perdirbti, pasitelk� vien laboratorin� technik�! Betgi kaip bus su �itais � sumies�ionėjusiais? Ve�ikus pakeitė taksi, armonikas � puslaidininkiniai magnetofonai, pokalbius �i� burnos į ausį� � telefonai, sausu oru avimus naujus kalio�us � sintetiniai apsiaustai. O ar tai pakeitė mies�ionį? Sėdinėjo prie virdulių � dabar vakarus trumpina prie televizorių.

I� minios ti�ko frazių nuotrupos:

��Tarp mūsų kalbant, a� jums atvirai pasakysiu: vyras yra vyras, o moteris yra moteris!

���Jis sako: �Valia?� O a�: �Ne!� Jis: �Liusia?� O a�: �Ne!� Jis: �Sonia?� O a�: �Ne!�

��Abrahamas i�va�iavo į komandiruot�, o �mona�

��I�mokite tenkintis dabartiniu momentu, mergaitės!

�Mokslas ir technika progresuos, o kas pasikeis? Na, parduotuvių vitrinos lu� nuo polimerinių juodsidabrių lapenų, nuo am�iams prisukamų atominių rankinių laikrod�ių, puslaidiminkinių �aldytuvų ir radioauskarų� Judan�ios �aligatvių juostos i� liuminescensinio plastiko ne�ios dykinėjan�ius nuo stereoskopinės �Dnepro� sineramos iki restorano-automato �Dinamo� � nereiks dargi kojy�ių kilnoti� Bastysis sau su mikroelektriniais radiotelesiųstuvais, kad, nė galvos nepasuk� į pa�nekov� ir neįtemp� rėklės, galėtų vis taip pat vi�ti�kai kalbėtis:

��Tarp mūsų kalbant, a� jums atvirai pasakysiu: robotas yrg robotas, o antresolė yra antresolė!

��Abrahamas i�vyko į antipasaulį, o �mona�

��I�mokite tenkintis �ia mikrosekunde!

O kry�gatvyje tarpplanetinio laivo pavidalo automatas prekiaus atvirukais �Sveikinimai i� Veneros�: besibu�iuojan�iais baland�iais įrėmintas Veneros kosmouosto vaizdas� Ir k�?�

Pro �alį pradefiliavo Haris Charitonovi�ius Chilobokas. Ant rankos kabojo nuo juoko i�glebusi mergina � docentas j� linksmino ir nepastebėjo, kaip bėglys studentas metėsi liepų �e�ėlin. �Haris vėl nauj� turi�, � �yptelėjo Kravecas jam pavymui. Nusipirk�s kioske cigare�ių, u�sirūkė ir pasijudino toliau. Jį u�valdė toks įsiiitis, net valgyti praėjo noras; pakliiitų jis dabar į glėbį operatyvininkams � įsiūtis sprogtų ir prasidėtų �aunios grumtynės.

�Teatriniame� vie�butyje laisvų vietų taip pat neturėjo, Eidamas prospektu link Kolūkie�io namų, atvykėlis rū�kanai stebėjo slampinėjan�i� publik�.

�Eina, eina� Visuose visų �alių miestuose yra gatvių, kur vakarais vaik�tinėja pulkai � vieni�ių kolektyvai. Nuo � ligi. Sav�s parodyti � kitų pa�iūrėti, kitų pa�iūrėti � sav�s parodyti. Ka�koks kolektyvinis instinktas ar kas juos �ionai traukia,�� kaip upėtakius į ner�tavietes? O kiti sėdi prie televizorių, skelia kiemuose �o�į�, prirūkytuose kambariuose organizuoja preferanso partij�, trina sienas �okių pavėnėse� Kiek jų, atsilikusių, pasmerkusių save vegetavimui? �Mokame ka�k� dirbti, u�dirbame padoriai, visko turime, gyvename ne blogiau u� kitus � ir duokite mums ramyb�!� Atsiskyrėliai, bijantys likti vieni su savim, pasimet� sudėtingame gyvenime ir daugiau nebesusim�stantys apie jį� Tokie atsimena vien� i�ganing� taisykl�: kad gyvenime klotųsi, reikia būti kaip visi. Stai ir vaik�to, �iūri: o kaip visi? Lūkuriuoja, kol kas atidengs koki� paslaptį��

Spindin�ios prospekto didybės nukonkuruotas, u� perregimų debesų slinko mėnuo. Niekam jis nerūpėjo.

�O berniūk��iais būdami ir jie svajojo gyventi �viesiai, įdomiai, reik�mingai, pa�inti pasaulį� Nėra �mogaus, kuris apie tai nebCitų svajoj�s. Ir dabar, tur būt, svajoja � sald�iai ir bejėgi�kai. Tai kuris �ia galas? Neu�teko dr�sos svajonei įgyvendinti? O ir kam? Kuriam galui duoti laisv� svajonėms Ir stipriems jausmams,�� dar ne�inia, kur jie nuves!�� kai yra perkamųjų, kai galima saugiai ū�auti svetimoje i�galvotų herojų puotoje? Ir prasiū�ė visi�kai, i��vaistė dvasines jėgas niekniekiams, liko it atmatuota � kaip tik pasivaik��iojimui prospektu.

�alimais pra�ygiavo docentas Chilobokas su mergina. �O Haris vėl su nauja!� � mintyse pasveikino jį atvykėlis.

Jis pasi�iūrėjo jam įdurmu: pasivyti ir paklausti apie Krivo�ein�? ne: nuo Chiloboko visuomet ver�iau laikytis atokiau!�

Atvykėlis ir Kravecas į�engė į t� patį kvartal�.

��Ka�kada �mogbe�d�ionės pasidalino į dvi grupes: vienos paėmė į letenas akmenis ir pagalius, pradėjo darbuotis, m�styti, kitos liko suptis ant �akų. Dabar �emėje prasidėjo naujas tarpinis procesas, ver�lesnis ir galingesnis, nei senovės apledėjimas: naujas kokybinis pasaulio �uolis. Bet kas jiems rūpi? Jie i� anksto sutinka likti �brydėse�, prie televizorių � technikos priemonėmis tenkinti nesudėtingus poreikius!�� nertėjo mintyse Viktoras Kravecas.�� Kam jiems vis nauji mokslo, technikos, gamybos galimumai? Kam jiems mūsų darbas? Galima pridėti proto, miklumo, darbingumo � ir kas? Mokysis ka�ko, bet ne i� smalsumo, ne i� noro būti meistri�kesniais, o kad daugiau gautų u� �inias, u� lengv� darb�, kad pranoktų kitus nusimanymu. Pirks ir kraus � kad kiti pastebėtų jų klestėjim�, kad, besirūpindami daiktais, u�pildytų dvasin� tu�tum�. Ir juodai dienai. Jos gali ir nebūti, o kol kas per j� visos dienos pilkos� Nuobodu! Imsiu ir i�va�iuosiu į Vladivostok�. Pats � kol nei�gabeno valdi�ku ka�tu� Ir mūsų darbas sunyks savaime. Niekuo jis jiems nepadės: kad pasinaudotum tokia galimybe, reikia turėti auk�tus tikslus, dvasinių jėgų, būti nepatenkintam savimi. O jie nepatenkinti vien juos supan�i pasauliu; aplinkybėmis, pa�įstamais, gyvenimu, vyriausybe � bet kuo, tik ne savimi. Na ir lai vaik�tinėja. Mokslas, kaip sakoma, �ia bejėgis��

Dabar juos skyrė tik centrinio pa�to pastatas.

Piktos mintys atslūgo. Liko ka�koks nesuprantamas drovumas prie� �alimais praeinan�ius �mones.

�Ka�kas pasakė: niekas taip neniekina minios, kaip vir� jos i�kilusi vidutinybė� Kas?�� Kravecas suraukė kakt�. � Palauk, bet juk �itaip a� pats pasakiau apie ka�k� kit�. Na, �inoma, apie kit�, negi apie save��� Staiga jam pasidarė koktu.�� O juk, mind�iodamas juos, a� ir save mind�ioju. Nedaug a� juos tepralenkiau, dar visai neseniai tebebuvau toks pat� Palauk! Atrodo, a� noriu papras�iausiai nusiplauti? Pasprukti. Ir kad nebūtų taip gėda, kad nepraras�iau savigarbos, stengiuosi tai pagrįsti idėji�kai. Nieko a� nei�daviau, viskas teisingai, mokslas bejėgis, taip ir turi būti� dieve mano, kokia vis dėlto niek�i�ka ir paslaugi inteligento mintis! (Beje, �itaip a� irgi apie ka�k� sakiau ar galvojau. Visas tiesas mes taikome kitiems, taip patogiau gyventi.) O a� kaip tik ir esu tas inteligentas. Visk� paleidau apyvarton: paniek� miniai, teoretinius i�protavimus� M-taip!�� jis paraudo, veidas įkaito.�� Stai kur gali nuvesti nesėkmė. Na gerai, bet k� gi a� galiu padaryti?�

Staiga jo kojos tartum prilipo prie asfalto: prie�prie�iais ver�liai �ingsniavo vaikinas su kuprine ir apsiaustu ant rankos. �Adomas?!� Kravec� nusmelkė �altis, �irdis apmirė � lyg ne �mogus, o atgij�s s��inės priekai�tas būtų artin�sis. Adomo akys buvo susim�s�iusios ir piktos, nuleisti lūpų kampu�iai ne�adėjonieko gero. �Tuojau pamatys, atpa�ins�� � Kad nei�siduotų, Viktoras nusuko akis, bet smalsumas paėmė vir�ų: �vilgtelėjo tiesiai į veid�. Ne, dabar Adomas nebebuvo pana�us į �verg�� � ėjo pasitikintis, stiprus, apsisprend�s �mogus� Atmintyje i�kilo pasi�iau�usi galva niūrių apmu�alų fone, slogios neapykantos i�plėstos akys, penkiakilograminis ketaus hantelis, i�keltas vir� jo galvos.

Atvykėlis praėjo. ��inia, i� kur jam mane atpa�inti!�� su palengvėjimu i�kvėpė or� Kravecas.�� Bet kurių galų jis grį�o? Ko jam reikia?�

Jis nusekė akimis minioje tolstantį vaikin�. �Gal pasivyti, papasakoti, kas atsitiko? Vis pagalba� Ne. Kas �ino, kuri galas jį atne�ė! � Jį vėl apėmė neviltis.�� Prisidirbom, prisieksperimentavom, velnias! Vienas kito �alinamės! Palūkėk� juk yra ir kitas variantas! Tik ar padės?� � įtemptai svarstydamas, Viktoras prikando lūp�.

Adomas įsimai�ė vaik��iojan�ių minioje.

��Na, u�teks kamuotis!�� krestelėjo galv� Kravecas.�� Tas darbas � ne mano vieno. Ir negalima sprukti � reikia jį gelbėti��

I�trauk�s i� ki�enėlės, jis perskai�iavo kapeikas, nurijo alkio seil� ir įėjo į pa�t�.

Pinigų vos vos u�teko trumpai telegramai: �Maskva MVU biofak Krivo�einui. Atskrisk tu�tuojau. Valentinas�.

I�siunt�s telegram�, Viktoras grį�o į prospekt� ir, priėj�s kamp�, pasuko gatve, vedan�ia į Sistemologijos institut�. Kiek paėjėj�s, atsigr�ė: ar kas neseka i� paskos? Gatvė buvo tu��ia, tik nuo univermago pastato su taupom�ja knygele rankoje į jį �iūrėjo labai gra�i moteris, ap�viesta ro�inių ar�ino didumo literų �Laikykite pinigus taupomojoje kasoje!� Tiems, kurie pinigus laiko kasoje, moters akys �adėjo meil�.

Vir� administratoriaus langelio Kolūkie�io namuose puikavosi skelbimas:

Atvykėlis i� Vladivostoko atsiduso ir padavė pro langelį pas�.

��Man malonėkite u� �e�iasde�imt�

Kit� ryt� tardytojui Anisimovui miesto milicijos skyriaus budintis perdavė milicininko, saugojusio u�antspauduot� laboratorij�, raport�. Buvo prane�ama, kad naktį � ma�daug tar pirmos ir antros � į laboratorij� pro lang� bandė įsigauti ne�inomas �mogus �viesiais mar�kiniais. Milicininko �iiktelėjimas jį i�g�sdino, jis nu�oko nuo palangės ir pasislėpė parke.

��Ai�ku!�� Matvejus Apolonovi�ius patenkintas patrynė rankas.�� Sukasi aplink�

Vakar jis i�siuntė �aukimus pilie�iui Azarovui ir pilietei Kolomijec. Matvejus Apolonovi�ius, �inoma, nė negalvojo, kad jo kabinete pasirodys akademikas Azarovas. Tiesiog �aukimo �aknelė jam galėjo praversti kaip pasiteisinimo dokumentas, jeigu kas. O Jelena Ivanovna Kolomijec, �alia Sistemologijos instituto esan�io konstruktorių biuro in�inierė, atėjo lygiai de�imt� valand�.

Kai ji į�engė į kabinet�, tardytojas perprato banguot�jį Chiloboko gest�: prie� jį stovėjo daili moteris. �Mat, kokia padori!� � pagyrė mintyse Anisimovas. Nė viena Jelenos Ivanovnos i�vaizdos detalė nebuvo nepaprasta � ir tamstis plaukai kaip plaukai, ir nosis kaip nosis (dargi kiek u�riesta), pagaliau ir veido ovalas kaip ovalas,�� bet viskas drauge kėlė t� harmonijos įspūd.įj kuomet belieka ne analizuoti, o tiesiog �avėtis ir stebėtis, kaip nuostabiai gamta jau�ia saik�.

Prisimin�s velionio Krivo�eino i�or�, Matvejus Apolonovi�ius pajuto grynai vyri�k� apmaud�. Ir tikrai � jiedu ne pora, Chiloboko teisybė. K� jau tokio ji jame rado? Patvarumo ie�kojo ar k�? Ar vyro su geru u�darbiu?� Anisimovas, kaip ir daugumas vyrų, kurių am�ius ir i�vaizda ne�ada pergalių lyriniuose frontuose, apie gra�ias moteris buvo ne kokios nuomonės.

��Pra�om sėstis. Jūs pa�įstate Valentin� Vasiljevi�ių Krivo�ein��

��Taip,�� jos balsas buvo dainingas, krūtininis.

���ir Viktor� Vitaijevi�ių Kravec�?

��Viti�? Taip,�� Jelena Ivanovna nusi�ypsojo, parodydama lygius dantis.�� Tik a� ne�inojau, kad jis Vitaljevi�ius.

��K� jūs galite papasakoti apie Krivo�eino ir Kraveco santykius?

��Na� jie kartu dirbo� Viktoras, atrodo, yra tolimas Valios� tai yra Krivo�eino giminaitis. Jiedu, mano manymu, buvo geri draugai� O kas atsitiko?

��Jelena Ivanovna, �i�ia a� klausinėju,�� sumoj�s, kad, praradusi dvasin� pusiausvyr�, ji daugiau pasakys, Anisimova neskubėjo ai�kinti situacijos.�� Ar tiesa, kad jiis su Krivo�einū artimai draugavote?

��Taip�

��O kodėl jūs i�siskyrėte?

Jelena Ivanovna �altai blykstelėjo akimis, skruostai nusida�ė raudoniu ir vėl i�balo.

��Tai neturi nieko bendra su byla!

��O i� kur į ūs �inote, kas turi, o kas neturi bendra su byla?�� sujudo Matvejus Apolonovi�ius.

��Nes� nes tai negali turėti nieko bendra su jokia byla. I�siskyrėm � ir viskas.

��Ai�ku� gerai, kol kas paliksim t� klausim�. Sakykite, kur Kravecas gyveno?

��Akademiniame miestelyje, jaunųjų specialistų bendrabutyje. Kaip ir visi praktikantai.

��Kodėl ne pas Krivo�ein�?

��Ne�inau. Matyt, taip jiedviem buvo parankiau�

��Nepaisant giminystės nei draugystės? Ai�ku� O kaip Kravecas elgėsi su jumis, rodė dėmesio?�� Matvejus Apolonovi�ius stengėsi i� savo versijos i�spausti visk�, kas galima.

��Rodė� � Jelena Ivanovna prikando lūp�, bet vis dėlto nesusilaikė. � Manau, �itaip darytumėt ir jūs, jei tik a� jums leis�iau.

��Aha, vadinasi, jam leidote. Sakykite, o Krivo�einas nepavyduliavo Kravecui?

��Gal ir pavyduliavo� tik a� nesuprantu, kas jums rūpi?�� Moteris prie�i�kai, su įnir�iu pa�velgė į tardytoj�. � Ka�kokios u�uominos! Jūs galite man paai�kinti, kas atsitiko?!

��Ramiau, piliete!

�Gal jai paai�kinti, koks reikalas? Ar verta? Ar ji �ia įvelta? Gra�i, �inoma, galima įsimylėti, bet� bet ne ta aplinka rimtiems seksualiniams nusikaltimams. Mokslininkai. Statistiniai duomenys ne jų naudai. Mokslininkas dėl moters galvos nepames� Bet Kravecas��

Anisimovo apm�stymus nutraukė telefono skambutis, jis pakėlė ragelį.

��Anisimovas klauso.

��Aptikome tardomojo pėdsakus, draugas kapitone,�� prane�ė operatyvininkas.�� Norite dalyvauti gaudynėse?

� �inoma.

4 Sav�s atradimas 49

��Laukiame jūsų prie aerodromo, ma�ina DNA 57�28.

��Ai�ku!�� tardytojas atsistojo, linksmai pa�velgė į Kolomijec.�� Pokalbį u�baigsim kit� kart�, Jelena Ivanovna. Duokite, a� jums at�ymėsiu �aukim�, nesierzinkite, neįsi�eiskite, visi nervingi � ir a�, ir jūs�

��Betgi kas atsitiko?

��Ai�kinamės. Kol kas nieko negaliu pasakyti. Viso gero!

Anisimovas i�lydėjo moterį, paėmė i� stal�iaus pistolet�, u�rakino kabinet� ir kone dumte nudūmė į vidinį skyriaus kiem� prie operatyvinės ma�inos.

Sniego baltumo ILas prie aerouosto perono priva�iavo lygiai 13.00. Prie lėktuvo borto atriedėjo �ydras į�ulnus autotrapas. Pirmas �emyn nubėgo apkūnus, neauk�to ūgio vyri�kis siauromis �aliomis kelnėmis, palaida dry�uota striuke ir, mosuodamas paveiksliukais i�marginta turistine kuprine, �e�ia�onėmis betono plok�tėmis nu�ingsniavo aptvaro link. Jis gyvai sukiojo galiv�, ka�ko ie�kodamas pasitinkan�iųjų minioje, surad�s metėsi prie�ais.

��Na, sveikas! Kas per skuba atostogų metu, kas per �skrisk tu�tuojau�?! Nagi, pasirodyk! O, bet tu i�gra�ėjai, dargi liemeningesnis pasidarei, dieva�i! Mat, k� rei�kia metus �mogaus nematyti � dabar ir veidas atrodo padorus, net į �andikaulį galiu �iūrėti nesinervindamas�

��Ir tu, ag �iūriu, atsiganei ten nuo aspiranti�kos duonos,�� pasitinkantis nu�velgė jį kriti�ku �vilgsniu.�� Socialinėmis sankaupomis apsirūpinai?

��E, brol, tai ne �iaip sau sankaupos � tai informacinis-med�iaginis rezervas. A� tau paskui papasakosiu, netgi pademonstruosiu. Tai, Valikai, tikras perversmas� Bet pirma klostyk tu: kam i�kvietei anks�iau laiko? Ne, palauk!�� Lėktuvo keleivis i�traukė i� ki�enės bloknot�, o i� jo � kelet� raudonų asignacijų. � Imk skoliuk�.

��Koki� skoliuk�? � pasitinkantis atstūmė pinigus.

��Dėl dievo, tik be �ito!�� keleivis protestuodamas pakėlė rank�. � Matėme, �inome, i� anksto sugraudinti: �itoks, mat, i�sibla�k�s mokslininkas, jis nenusi�emina ligi to, kad atsimintų visoki� ten proz�� Nereikia. Jau a� �inau tavo pfigimtį: tu neu�mir�ti netgi pusrublio didumo skolų. Imk pinigus, nebūk pi�onas!

��Na ne,�� �velniai nusi�ypsojo pasitinkantis,�� man tu nieko neskolingas. Supranti��� Jis u�sikirto, sutik�s įdėmų, į ji įsmeigt� keleivio �vilgsnį.

��Kas per velnias!�� suglum�s pratarė tas.�� Bene pradėjai da�yti plaukus, I�e�atene? O randas? Randas vir� de�inio antakio � kur jis?�� staiga jo balsas pritilo iki �nab�desio.�� Vaikine� nagi, kas tu?!

Tuo.laiku Maskvos lėktuvu atskridusių ir pasitinkan�ių minia i�siskirstė. Penki �monės, kurie nieko nesutiko ir niekur nesiskubino, numetė cigaretes ir vikriai apsupo pa�nekovus.

��Tiktai ramiai!�� tarė Anisimovas, sprausdamasis tarp �laboranto� ir keleivio; �is, gniau�damas rankoje pinigus, �iūrėjo į jį i�plėstomis akimis.�� Bandysit prie�intis � �ausim.

��Oho!�� apstulbintas keleivis atsitraukė �ingsnį, bet buvo suimtas u� alkūnių.

��Ne �oho�, o milicija, pilieti� Krivo�einai, jei neapsirinku?�� kaip galėdamas maloniau nusi�ypsojo tardytojas.�� Jus taip pat teks sulaikyti. I�ved�iokite juos į ma�inas.

Sėsdamas į �Volg�� ant u�pakalinės sėdynės tarp Anisimovo ir milicininko Gajevojaus, Viktoras Kravecas ramiai ir pavargusiai �ypsojosi.

��Beje, a� jūsų vietoj nesi�ypso�iau,�� padarė pastab� Matvejus Apolonovi�ius.�� U� tokius pok�tus metų prideda.

��E, k� �ia metai!�� Kravecas nerūpestingai numojo ranka.�� Svarbiausia: a�, rodos, �engiau teising� �ingsnį.

��Tikrai negalvojau, kad mano sugrį�imas prasidės detektyviniu epizodu,�� prakalbo lėktuvo keleivis, kai jį įvedė į tardytojo kabinet�. � K� gi, kart� gyvenime tai turėtų būti įdomu.

Ir jis, nelaukdamas kvietimo, atsisėdo, apsi�valgė.

Anisimovas tylomis atsisėdo prie�ais; jame grūmėsi prie�taringi jausmai; d�iūgavimas (�Cia tai bent operacija, bent pasisekimas! I�kart du sugriebėm � be to, pana�u, kad su įkal�iais!�) ir s�my�is. Iki �iol tardymas rėmėsi tuo, kad laboratorijoje �uvo arba buvo nu�udytas Krivo�einas, o ne kas kitas. Bet� Matvejus Apolonovi�ius priekabiai įsi�iūrėjo į sulaikyt�jį: nuo�ulni, vir� smilkinių praplikusi kakta, i�kilūs antakių lankai, raudonai mėlynas randas vir� de�iniojo antakio, �lakuotas apvaliaskruostis veidas, stora, balnu i�riesta nosis, ru vi, trumpai apkirpti plaukai � be abejonės, prie� jį sėdi Krivo�einas! �Tai bent �oviau pro �alį� K� gi jie ten pribaigė? Na, dabar jau a� i�ai�kinsiu visk� ligi galo!�

��O kas �ia � u�uomina?�� Krivo�einas parodė grotomis apkaltus langus.�� Kad �irdingiau prisipa�intų, taip?

��Ne, anks�iau buvo didmeninė bazė, � prisimin�s, kad tokia pat replika pradėjo �laborantas� vakaryk�tėje apklausoje, tardytojas nusi�ypsojo � sutapimas jam pasirodė juokingas.�� Nuo tada u�siliko� Na, kaip savijauta, Valentinai Vasiljevi�iau?

��Dėkoju� Atleiskite, ne�inau jūsų vardo nei tėvavard�io� Nesiskund�iu. O jūsų?

��A� irgi,�� linktelėjo tardytojas.�� Nors mano savijauta tiesioginio ry�io su byla neturi.

Jiedu pla�iai ir įtemptai �ypsojosi vienas kitam, kaip boksininkai prie� snukių dau�ym�.

��O mano, atseit, turi? A� pagalvojau, kad jūsuose įprasta teirautis, kaip jau�iasi nei i�i �io, nei i� to aerouoste sugriebti keleiviai. Tai kokį gi ry�į mano sveikatos būklė turi su jūsų byla?

��Mes ne griebiame, o sulaikome, pilieti Krivo�einai,�� grie�tai pataisė Anisimovas.�� Ir jūsų sveikata domiuosi visai pagrįstai, nes turiu gydytojo i�vad�, o taip pat liudytojų parodymus, kad jūs � lavonas.

��A� � lavonas?!�� Krivo�einas truputį �aismingai nu�velgė save.�� Na, jei jūs turite tokius parodymus, vilkite mane į skrodimo sal� � Umai jam ka�kas toptelėjo, �ypsena suglebo. Jis pa�iūrėjo į tardytoj� rū�kanai, sunerim�s.�� Klausykite, draugas tardytojau, jeigu jūs juokaujate, juokaujate ganėtinai biauriai. Kas per lavonas?

��Susimildami, kokie juokai!�� Anisimovas pla�iai skėstelėjo rankomis.�� U�vakar jūsų lavonas buvo rastas laboratorijoje, pats ma�iau� tai yra � ne jūsų, �inoma, kadangi jūs gyvas ir sveikas, o labai į jus pana�aus �mogaus. Visi paliudijo, kad tai jūs.

��Ak, velnias!�� Krivo�einas susirūpino, patrynė delnais skruostus.- Jūs galite man parodyti t� lavon�?

��Na� Jūs gi �inote, kad ne, Valentinai Vasiljevi�iau. Juk jis pavirto skeletu. Tai padau�i�kumas, negerai� Galima itin blogai suprasti.

��Skeletu?!�� Krivo�einas pakėlė galv�, �aliose sti rusvais �iburėliais akyse pasirodė s�my�is.�� Kaip? Kur?

��Tai atsitiko ten pat, įvyko vietoje � jei jau jums prireikė mano komentarų �iuo klausimu,�� pabrė�damas �od�ius, tarė Anisimovas.�� Gal jūs pats, sakau, tat geriau paai�kintumėte?

��Buvo lavonas, pasidarė skeletas��� m�sliai raukdamas antakius, sumurmėjo Krivo�einas.�� Bet� aha, tuomet viskas ne taip baisu! Jis �ia veltui laiko neleido� matyti, jam visk� sugadino ka�kokia klaida. Fu, velnias, o a� jau maniau!..�� Jis pa�valėjo, atsargiai �vilgtelėjo į tardytoj�. � Painiojate jiis mane, draugas, ne�inia kam. Lavonai nei i� �io, nei i� to nevirsta skeletais, apie tai a� �iek tiek nutuokiu. Be to, kaip jūs įrodysite, kad tai mano� tai yra į mane pana�aus �mogaus lavonas, jei lavono nėra? Cia ka�kas ne taip!

��Galimas daiktas. Todėl a� ir noriu, kad jūs pats nu�viestumėt byl�, kadangi tai Įvyko jums patikėtoje laboratorijoje.

��Man patikėtoje?.. Chm��� Krivo�einas �yptelėjo, palingavo galv�. � Gaila, bet su reikalo nu�vietimu nieko nebus. Man pa�iam reikėtų susivokti � kur kas.

�Ir �itas spyriosis!� � graud�iai atsikvėpė Matvejus Apolonovi�ius, paskui prisitraukė popieriaus lap� ir atsuko parkerio vir�elį.

��Tuomet pradėkim i� eilės. Jūs � Krivo�einas Valentinas Vasiljevi�ius?

��Taip.

��35 metų am�iaus? Rusas? Neved�s?

��Tiksliai.

��Gyvenate Dneprovske, Sistemologijos institute vadovaujate naujųjų sistemų laboratorijai?

��O va, kas ne, tai ne. Gyvenu Maskvoje, mokausi aspirantūroje MVU biologijos fakultete. Pra�au!�� Krivo�einas padavė per stal� pas� ir pa�ymėjim�.

Dokumentai buvo gerokai aptrinti � kaip tik tiek, kad nekeltų įtarimo. Viskas juose � netgi laikinas priregistravimas Maskvoje trejiems metams � atitiko Krivo�eino �od�ius.

��Ai�ku,�� Anisimovas padėjo juos stal�iuje.�� Mitriai tokie dalykai daromi Maskvoje, �iūrėk tik! Per vien� dien�.

��Atseit� k� jūs tuo norite, pasakyti?�� Krivo�einas atmetė galv�, karingai i�lenkė de�inį antakį.

��klastotė tie jūsų dokumentai, �tai kas. Tokia pat klastotė, kaip ir jūsų bendrininko, kuriam mėginote perduoti pinigus aerouoste� Alibi rūpinatės? Veltui stengėtės. Patikrinsim � o kas toliau?

��Ir patikrinkit!

��Ir patikrinsim. Pas k� jūs dirbate MVU? Kas jūsų vadovas?

��Bendrosios fiziologijos katedros vedėjas. Mokslų akademijos narys korespondentas, profesorius Vano Aleksandrovi�ius Androsia�vilis.

��Ai�ku.�� Tardytojas surinko numerj.�� Budintis? Cia Anisimovas. Kuo grei�iausiai susiriSkite su Maskva. Tegu prie operatyvinio televideofono skubiai pristato� u�sira�ykite: Vano Aleksandrovi�ius Androsia�vilis, profesorius, vadovauja fiziologijos katedrai universitete. Vikriai!�� jis pergalingai �vilgtelėjo į Krivo�ein�.

��Operatyvinis televideofonas � tai bent prabanga!�� Krivo�einas pliauk�telėjo lie�uviu.�� Sekimo technika, a� matau, irgi ne k� atsilieka nuo fantastikos. Ir veikiai pamatysime profesorių?

��Kai pamatysim, tai ir pamatysim, nesiskubinkite. Mes dar turime apie k� pakalbėti��� Ta�iau pasikliaujanti Krivo�eino laikysena Matvejui Apolonovi�iui padarė įspūdį. Jis suabejojo: �Gal �ia i� tikrųjų ka�koks klaikus sutapimas? Patikrinsiu ver�iau dar.� � Sakykite, jūs pa�įstami su Jelena Ivano vna Kolomijec?

Nuo Krivo�eino veido dingo nedrums�iama ramybė � jis pasitempė, niūriai ir tiriamai pa�velgė į Anisimov�.

��Taip. O k�?

��Ir artimai?

��Na?

��Kodėl jūs su ja i�siskyrėte?

��O tai, brangus draugas tardytojau, atleiskite, visai ne jūsų dalykas!�� Krivo�eino balse suskambo įtū�is.�� Į asmeninius reikalus a� neleisiu ki�tis nei dievui, nei velniui, nei milicijai!

��Ai�ku,�� �altakrauji�kai linktelėjo Anisimovas. �Jis! Niekur nesidėsi � jis. Ko gi jis i�sisukinėja, kuo pasikliauja?� � Gerai, duosiu lengvesnį klausim�: kas toks tas Adomas?

��Adomas? Pirmasis �mogus �emėje. O k�?

��Skambino vakar į institut�� �itas pirmasis �mogus. Įdomavosi, Icur jūs, norėjo pasimatyti.

Krivo�einas abejingai patraukė pe�iais.

��O kas tas �mogus, kur jus sutiko uoste?

��Ir kurį jūs ne itin s�mojingai pavadinote mano bendrininku? Tas �mogus��� Krivo�einas susim�st�s pakėlė ir nuleido antakius.�� Man rodos, jis ne tas, kuo a� jį palaikiau.

�,Taigi ir man atrodo, kad jis ne tas!�� pagyvėjo Anisimovas.�� Anaiptol ne tas! Tai kas gi jis?

��Ne�inau�

��Vėl nei �uvies, nei uodegos!�� verksmingu balsu riktelėjo Matvejus Apolonovi�ius ir numetė parkerį. � U�teks jums pilstyti i� tu��io į kiaur�, pilieti Krivo�einai, nesolidu! Jūs juk jam pinigus davėte, keturiasde�imt rublių de�imtinėmis. Nejaugi ne�inojote, kam pinigus duodate?

Tuo momentu į kabinet� įėjo jaunuolis baltu chalatu, padėjo ant stalo blank� ir, su dygia smalsa �vilgtelėj�s į Krivo�ein�, pasi�alino. Anisimovas pasi�iūrėjo į blank� � tai buvo sulaikytojo pir�tų atspaudų analizės i�vada. Kai jis pakėlė akis į Krivo�ein�, jose spindėjo u�jau�iamai triumfuojanti �ypsena.

��Na, ties� sakant, viskas. Galima nebelaukti akistatos su maskvi�kiu profesorium � o, matyt, jos ir nebus� Jūsų pir�tų atspaudai, pilieti Krivo�einai, visi�kai sutampa su atspaudais, kuriuos a� aptikau įvykio vietoje. Pra�au, įsitikinkite patys!�� jis atki�o per stal� blank� ir didinam�jį stikl�. � Taigi baikime �aidim�. Ir turėkite galvoje,�� Anisimovo balsas pasidarė grie�tas,�� jūsų skridimas į Maskv�, manevras su netikrais dokumentais apsunkina� U� i� anksto apgalvot� ketinim� ir bandym� suklaidinti tardymo organus teismas prideda nuo trejų iki a�tuonerių metų.

Krivo�einas, m�sliai atki��s apatin� lūp�, tyrinėjo blank�.

��Sakykite,�� jis pakėlė akis į tardytoj�, � o kodėl jums netarus, kad yra du �monės su vienodais pir�tų atspaudais?

��Kodėl? O todėl, kad per �imt� metų, kai kriminalistikoje naudojamas �is metodas, tokio atsitikimo nė karto nebuvo.

��Ma�a ko anks�iau nebuvo� palydovų nebuvo, vandenilinių bombų, elektroninių ma�inų, o dabar yra.

��Kuo �ia dėti palydovai?�� gū�telėjo pe�iais Matvejus Apolonovi�ius.�� Palydovai palydovais, o pir�tų atspaudai yra pir�tų atspaudai, negin�ijamas įkaltis. Tai pasakosite?

Krivo�einas atvira�irdi�kai ir susim�st�s pa�velgė į tardytoj�, maloniai nusi�ypsojo.

��Kaip jus vadinti, draugas tardytojau?

��Matvejus Apolonovi�ius Anisimovas, o kas?

� �inote k�, Matvejau Apolonovi�iau, meskite jūs t� byl�.

��Kaip tai mesti?!

��Paprastai � nutraukite. Kaip jūs ten formuluojate; �dėl įkal�ių stokos� ar �nesant nusikaltimo sudėties�. Ir �atiduota į archyv� tada ir tada��

Matvejus Apolonovi�ius nesumojo, k� pasakyti. Su tokiu į�ūlumu tardymo praktikoje jam dar neteko susidurti.

��Suprantate, Matvejau Apolonovi�iau� na, pasinersite jūs į �it� įvairialyp� ir kasdieniniais atvejais, be abejo, nauding� veikl�: apklausinėsite, sulaikysite, atpa�insite, lyginsite pir�tų atspaudus, trukdysite u�imtus �mones per operatyvinį televideofon�� � Krivo�leinas plėtojo savo mintį, gestikuliuodamas de�ine ranka.�� Ir vis� laik� jums atrodys, kad �it �it!�� ir jūs nutversite teisyb� u� uodegos. Prie�itaravimai susiderins, virs faktais, faktai įkal�iais, dorybė triumfuos, o blogis gaus k� nusipeln�s ir priedo u� ketinimų apgalvojim�� � jis u�jau�iamai atsiduso.�� Nė velnio jie nesusiderins, tie prie�taravimai, ne tas atvejis. Ir tiesos jūs neperprasite sta�iai dėl to, kad jūsų protas dar nepasireng�s jos priimti � toks jūsų m�stymo lygis�

Anisimovas paniuro, u�sigav�s kietai su�iaupė lūpas.

��Ne, ne!�� Krivo�einas sumosavo rankomis.�� Nepamanykite, dėl dievo, kad a� jus noriu pa�eminti, kad abejoju jūsų detektyviniais gabumais. A� juk matau, kad jūs atkaklus �mogus, uolus. Bet � kaip �ia jums i�ai�kinus?�� jis prisimerk�s pa�velgė pro grotuot� lang� į geltonuojantį saulėje prospekt�. � Aha, �tai toks pavyzdys. Prie� �e�iasde�imt metų, kaip jūs, be abejojimo, �inote, fabrikų ir gamyklų staklės buvo varomos garo katilu arba dizeliū. Per cechus ėjo transmisijos velenas, nuo jo ant staklių skriemulių bėgo pavarų dir�ai � visa tai sukosi, zvimbė, pok�ėjo ir laukiniu didingumu d�iugino tuometinio direktoriaus ar savininko, stambaus pirklio, �iirdį. Paskui buvo pradėta naudoti elektr�, � ir dabar vis� t� ma�inerij� pakeitė elektromotpr�į, įrerigti tiesiog staklėse�

Ir vėl � kaip vakar per �laboranto� apklaus� � minut� Matvejų Apolonovi�ių suėmė abejonė: �ia ka�kas ne taip! Nema�a �monių pabuvojo jo kabinete, nusvidino kėd�, muistydamiesi po nemalonių klausimų: rū�kani jaunuoliai, per kvailum� Įsipainioj� į nemaloni� istorij�, a�aringos spekuliantės, meilikaujamai familiarūs ūkiniai darbuotojai, revizijos i�kelti vie�umon, orūs, visus įstatymus �inantys recidyvistai� Ir visi jie anks�iau ar vėliau suprasdavo: lo�imas pralo�tas, atėjo metas, kuomet reikia prisipa�inti ir pasirūpinti, kad protokole būtų matyti nuo�irdi atgaila. O �itas� sėdi kaip niekur nieko, mosuoja ranka ir atsidėj�s geru, populiariu stiliumi ai�kina, kodėl byl� privalu nutraukti. �Vėl trikdaus, kad nepastebiu vaidybos! Na ne, antr�kart toj pa�ioj vietoj nepaslysiu!�

Būdamas prityr�s tardytojas, Matvejus Apolonovi�ius gerai �inojo, kad byloje svarbu ne abejonės ir įspūd�iai, bet faktai. O faktai � svarūs ir negin�ijami � buvo prie� Krivo�ein� ir Kravec�.

���Dabar įsivaizduokite, kad ka�kurioje senovės gamykloje mechaninės staklių pavaros buvo pakeistos elektrinėmis ne per daugelį metų, o i�lsart � per vien� naktį, � toliau kalbėjo Krivo�einas.�� K� pagalvotų gamyklos savininkas, ryt� atėj�s į cech�? Suprantama, pagalvotų, kad ka�kas nud�iovė garo katil�, transmisijos velen�, dir�us ir skriemulius. Norint suprasti, kad tai ne vagystė, o techninis perversmas, jam reikia nusivokti fizikoje, elektrotechnikoje, elektrodinamikoje� Taigi ir jūs, Matvejau Apolonovi�iau, vaizd�iai kalbant, dabar esate tokio savininko padėtyje.

��Fizikoje, elektrotechnikoje, elektrodinamilioje��� i�sibla�k�s pakartojo Anisimovas, �vilg�iodamas į laikrodį: grei�iau sujungtų su Maskva!�� Ir informacijos teorij�, ir atsitiktinių procesų modeliavimo teorij� reikia i�manyti, taip?

��Oho!�� Krivo�einas atsilo�ė kėdėje, su vos paslepiamu gėrėjimusi pa�velgė į tardytoj�. � Jūs ir apie tuos mokslus �inote?

��Mes, Valentinai Vasiljevi�iau, visk� �inome.

��Nagi, a� matau, jūsų plikomis rankomis nepaimsi�

��Nepatariu nė bandyti. Tai kaip, neteisėtu bylos nūtraU kimu pasikliaųsiin ar klosim ties�?

��Uff., - Krivo�einas nosine apsi�luostė kakt� ir skruostus.�� Kar�ta pas jus� Gerai. Susitarkime taip, Matvejau Apolonovi�iau; i� prad�ių a� pats i�siai�kinsiu, kas ten nutiko, paskui jums papasakosiu.

��Ne,�� Anisimovas krestelėjo galv�, � taip mes nesusitarsim. Matote, neleistina, kad įtariamasis savo byloje pats vestų kvot�. �itaip niekada nei�ai�kinsi jokio nusikaltimo.

��Velnias griebtų!..�� buvo bepraded�s Krivo�einas, bet tuo tarpu atsidarė durys, ir jaunu�iukas leitenantas prane�ė:

��Matvejau Apolonovi�iau, Maskva!

Anisimovas ir Krivo�einas u�lipo į operatyvinių ry�ių kambarį antrame auk�te.

�I�nir�s televideofono ekrane, Vano Aleksandrovi�ius Androsia�vilis taip umariai ky�telėjo artyn veid�, lyg būtų norėj�s i� vidaus prakniebti kineskop� grobuoni�ka lenkta it erelio nosimi. Taip, jis atpa�įsta savo aspirant� Valentin� Vasiljevi�ių Krivo�ein�. Taip, pastarosiomis savaitėmis jis aspirant� matė kasdien, o ankstesnių susitikimų ir pa�nekesių datų i� atminties i�vardinti neapsiima, nes tai ne kalendorinės �ventės. Taip, aspirantas Krivo�einas, jam, Androsia�viliui, asmeni�kai leidus, penkioms dienoms i�vyko i� universiteto. I�t�stas Vano Aleksandrovi�iaus �r� nelyginant salvės drebino televideofono membran�� Jis did�iai nustebintas ir nemaloniai jau�iasi, kad dėl tokios keistos procedūros jį atitraukė nuo egzaminų. Jeigu milicija � �ia Vano Aleksandrovi�ius dagų melsvai juodų akių �vilgsnį įsmeigė į Anisimov� � nebetiki pasais, kuriuos ji pati i�duoda, tai jam, matyt, teks mesti biologij� ir persikvalifikuoti, kad galėtų paliudyti visų savo aspirantų, studentų, giminai�ių, taip pat visų Mokslų akademijos narių ir narių-korespondentų, kuriuos jis, Androsia�vilis, turi garbės pa�inti, asmenybes! Bet tokiu atveju, suprantama, gali kilti klausimas: o kas toks jis pats, profesorius Androsia�vilis, ir ar nevertėtų jo įtartinai asmenybei paliudyti �ionai operatyvine ma�ina atgabenti universiteto rektoriaus arba, kad būtų tikriau. Mokslų akademijos prezidento?

I�kloj�s visa tai vienu atsikvėpimu, Vano Aleksandrovi�ius atsisveikindamas krestelėjo galv�: �Negerai! Pasitikėti reikia!� � ir pranyko i� ekrano. Mikrofonas atskraidino į Dneprovsk� durų trinktelėjim�. Ekrane pasirodė plikagalvis dru�kis �ydrais mar�kiniais, su majoro antpe�iais; jis sopulingai perkreipė veid�:

��K� jūs, draugai, negalėjote palys i�siai�kinti? Viskas!

Ekranas u�geso.

�O Vano Aleksandrovi�ius iki �iol ant man�s apmaudauja,�� m�stė Krivo�einas, leisdamasis laiptais pirma piktai �nopuojan�io Anisimovo.�� Ir suprantama: pagailėjo �mogaus, be konkurso priėmė į aspirantūr�, o a� jam atsukau nugar�, slapukauju. Nebūtų jis man�s priėm�s � nieko nebūtų. Per egzaminus plaukiojau kaip pirmakursis. Filosofija ir u�sienio kalba dar nieko sau, o �it i� specialybės� �inoma, negi greitosiomis perskaityti vadovėliai u�maskuos sistemingų �inių stok�?�

�Tai buvo prie� metus. Po stojamojo biologijos egzamino Androsia�vilis pasikvietė jį į savo kabinet�, pasodino į odinį krėsl�, pats atsistojo prie lango ir, pakreip�s de�inėn stambi� plinkan�i� galv�, ėmė ap�iūrinėti.

��Kiek jums metų?

��Trisde�imt ketveri.

��Riba� Kitais metais at�v�site trisde�imtpenkmetj draugų ratelyje, ir akivaizdinė aspirantūra galutinai prarasta. O į neakivaizdin� beje, neakivaizdinė aspirantūra � ne mokymuisi, o papildomoms apmokamoms atostogoms gauti, apie j� nekalbėsime. A� perskai�iau jūsų autoreferat� � geras autoreferatas, brandus autoreferatas, įdomi paralelė tarp nervinių centrų darbo ir elektroninių sistemų. Įvertinau �labai gerai�. Bet��� profesorius paėmė nuo stalo egzaminų lap�, � egzamino jūs nei�laikėte, brangusis! Tai yra i�laikėte �pat.�, o tai adekvatų: su trejetu i� specialybės mes nepriimame.

Tikriausiai Krivoaeino veidas persimainė, nes Vano Aleksandrovi�iaus balsas pasidarė u�jau�iantis:

��Paklausykite, o kam jums to reikia, kam jums skursti i� aspiranto stipendijos? A� susipa�inau su jūsų dokumentais � dirbate įdomiame institute, turite ger� viet�. Jūs kibernetikas?

��Sistemotechnikas.

��Man tat vienas ir tas pats. Tai kuriam galui?

Krivo�einas tikėjosi tokio klausimo.

��Kaip tik dėl to, kad a� sistemotechnikas ir sistemologas. �mogus � visų sudėtingiausia ir visų geriausiai organizuot sistema i� visų mums �inomų. A� noriu joje susivokti i�tisai: kaip viskas sukonstruota �mogaus organizmo, kas su kuo susij�, kas kam turi įtakos. Apytikriai kalbant, noriu perprasti dalių s�veik�.

��Kad tuos principus panaudotumėt naujų elektroninių sistemų kiirimui?�� Androsia�vilis ironi�kai perkreipė liipas.

��Ne tik� ir netgi ne tiek dėl to. Matote� Ka�kada viskas buvo kitaip. Kaitra ir �altis, i�tvermė vejantis grobį ar bėgant nuo pavojaus, alkis ar grubus, nesterilus maistas, kaip, pavyzd�iui, �alia mėsa, dideli mechaniniai perkrovimai dirbant, grumtynės, kuriose kaukolės patvarumas būdavo i�bandomas vėzdo smiigiais,�� �od�iu, ka�kada aplinka kėlė �mogui tokius pat grie�tus reikalavimus, kaip� na, sakysim, kaip dabar kariniai u�sakovai kelia raketinei aparatūrai. (Vano Aleksandrovi�ius sumykė, bet nieko nepasakė.) Per �imtus tūkstantme�ių tokia aplinka ir suformavo �homo sapiens� � Proting� Stuburinį �induolį. Bet per paskutiniuosius du �imtus metų, imant nuo garo variklio i�radimo, viskas pasikeitė. Mes sukūrėme dirbtin� aplink� � elektromotorų, sprogmenų, farmacinių priemonių, konvejerių, komunalinio aptarnavimo sistemų, transporto, padidintos atmosferinės radiacijos, elektroninių ma�inų, profilaktinių skiepijimų, asfaltuotų kelių, benzino garų, siauros darbo specializacijos aplink�� �od�iu, �iuolaikinį gyvenim�. Kaip in�inierius ir a� įdrauge su kitais vystau t� dirbtin� aplink�, kuri �iuo metu �homo sapiens� gyvenim� s�lygoja devyniasde�im�ia procentų, o greit s�lygos visu �imtu � gamta beliks tik sekmadieniniams pasivaik��iojimams. Bet kaip �mogus a� jau�iu ka�kokį nerim�� � Jis atsikvėpė ir t�sė: � Per t� dirbtin� aplink� �mogus praranda daugelį savybių ir funkcijų, įgytų ilgaam�ės evoliucijos keliu. Jėga, vikrumas, i�tvermė nūnai bekultivuojama tik sporte, loginį m�stym� � senovės graikų pomėgį � perima ma�inos. O naujų savybių �mogus neįgyja � labai jau greitai kinta aplinka, organizmas taip negali keistis. Techninį progres� lydi raminantys, bet menkai argumentuoti �nekalai, kad �mogus, girdi, visuomet liksi�s padėties vie�pa�iu. O i� tikrųjų, jei kalbėsime ne aplamai apie �mogų, o apie daugyb� skirtingų �monių, jau dabar nebe taip yra, o toliau bus ir visai nebe taip. Juk toli gra�u ne kiekvienam u�tenka įgimtų galių būti �iuolaikinio gyvenimo �eimininku: daug �inoti, daug sugebėti, greit i�mokti, kas nauja, kūrybi�kai dirbti, optimaliai tvarkyti savo elgesį.

��Ir kuo gi jūs jiems manote padėti?

��Padėti � ne�inau, ta�iau noriu bent kaip reikiant i�tirti nenaudojamas �mogaus organizmo galimybes. Na, pavyzd�iui, stilbstan�ias funkcijas � sakykim, tolimų mudviejų protėvių sugebėjim� �okinėti i� med�io į medį arba miegoti ant �akos. Dabar tai nereikalinga, o atitinkamos nervinės l�stelės tebėra. Arba �al�io pojūtis, palietus gyvaplaukius, nors ir tų ne ka�i kiek belik�. O �į refleks� aptarnauja pla�iausias nervų tinklas. Gal būt, pavyks senus relfeksus pritaikyti, perprogramuoti naujiems poreikiams?

��Taip. Vadinasi, svajojate modernizuoti ir racionalizuoti �mogų? � Androsia�vilis atki�o į priekį galv�. � Jau bus ne �homo sapiens�, o �homo modernus racionalis�, taip? O ar jums neatrodo, brangus sistemotechnike, kad �mogų beracionalizuojant, galima jį paversti lagaminu su viena atauga mygtukams spaudyti? Beje, galima ir be ataugos, lagamino valdymui u�teks ir biosrovių�

��Jeigu jau visai racionaliai, tai galima ir be lagamino,�� pridūrė Krivo�einas.

��Irgi teisingai!�� Vano Aleksandrovi�ius pakreipė galv� į kit� pus�, smalsiai pasi�iūrėjo į Krivo�ein�.

Jiedu ai�kiai patiko vienas kitam.

��Ne racionalizuoti, o praturtinti � �tai apie k� a� m�stau.

��Pagaliau!�� profesorius ėmė vikriai �ingsniuoti po kabinet�. � Pagaliau į pla�i�sias techninių darbuotojų, negyvosios gamtos nugalėtojų, �dirbtinės aplinkos� kūrėjų mases pradėjo skverbtis mintis, kad ir jie �mones! Ne ant�mogiai, intelektu ir �inynais galintys įveikti visur ir visk�, o tiesiog �monės. Ak ko tik mes nesistengiam pa�inti ir perprasti: elementari�sias daleles, vakuum�, kosminius spindulius, antipasaulius, Atlantidos paslaptį� Tiktai sav�s nenorime pa�inti ir permanyti! Tai, suprantate, sunku, neįdomu, neap�iuopiama� Che, jei kiekvienas pradės u�siiminėti tuo, kas ap�iuopiama, pasaulis gali �ūti!�� Priebalsiai jo kalboje suskambo dar rai�kiau, nei visuomet.�� �mogus savo biologija susidomi tik tada, kai reikia gulti į ligonin�, kai reikia biuletenio� I� teisybės, jei ir toliau taip eis, bus galima i�siversti ir be lagamino. Kaip studentai sako: sudirbs mus ma�inos tikrų tikriausiai!�� Jis sustojo pri �ais Krivo�ein�, palenkė galv�, prunk�telėjo: � O vis dėlto jūs diletantas, brangus sistemotechnike! Kaip jums paprastai i�eina: perprogramuoti senus relfeksus� O, jeigu tai bCitų taip paprasta, kaip perprogramuoti skai�iavimo ma�in�! M-taip� bet, antra vertus, jiis in�inierius tyrinėtojas, turite idėjų, naujai �iūrite į dalyk�, ne kaip mes, ne grynai biologi�kai� Oi, k� a� kalbu! Kurių galų jums įkvepiu neįgyvendinamas viltis, lyg i� jūsų kas i�eis?!�� Jis pasitraukė prie lango.�� Juk disertacijos nepara�ysite ir neapginsite, juk ir jūsų ketinimai visai ne tie. Taip?

��Ne tie,�� prisipa�ino Krivo�einas.

��Va matote. Jūs grį�ite prie savo sistemologijos, o man klius i� rektorato, kam mokslinio kadro nei�auginau� Che, priimu!�� be jokio perėjimo u�baigė Androsia�vilis. Jis prisiartino prie Krivo�eino.�� Tik reikės mokytis, įsisavinti vis� biologinių mokslų kurs�. Kitaip jūs �moguje nesurasite jokių galių, suprantate?

� �inoma!�� d�iugiai sulinksėjo �is.�� To ir atva�iavau.

Profesorius įvertindamas pa�iūrėjo į jį, prisitraukė u� peties:

��A� jums atskleisiu paslaptį: a� pats mokausi. MEI vakariniame elektroninės technikos fakultete, tre�iame kurse. Ir paskaitų klausau, ir laboratorinius atlieku, ir net dvi �uodegas� turiu: i� pramoninės elektronikos ir kvantinės fizikos. Irgi noriu susivokti, kas ir kaip, padėsite man� tik ���!

Jie grį�o į Anisimovo kabinet�. Matvejus Apolonovi�ius pradėjo vaik��ioti nuo sienos prie sienos. Krivo�einas dirstelėjo į laikrodį: prad�ia �e�tos. Gailėdamasis beprasmi�kai prarasto laiko, susiraukė.

��Taigi viskas, Matvejau Apolonovi�iau, mano alibi įrodytas. Gr��inkite man, susimildamas, dokumentus, ir i�siskirsime.

��Ne, palūkėkite!�� Anisimovas suglum�s, nesitverdamas įnir�iu, �ingsniavo po kambarį.

Kaip jau buvo u�siminta, Matvejus Apolonovi�ius buvo prityr�s tardytojas; dabar jis ai�kiai suprato, kad visi tos triskart prakeiktos bylos faktai atsigr�ė prie� jį patį. Krivo�einas gyvas, vadinasi, nustatyta ir u�protokoluota Krivo�eino mirtis � klaida. Laboratorijoje �uvusiojo ar nu�udytojo asmenybės jis nenustatė, mirties prie�asties ar nu�udymo būdo � taip pat. Ir net neįsivaizduoja, nuo ko pradėti� Nusikaltimo motyvų ji ne�ino, versijos lekia po velniais, lavono nėra! Surinkti faktai rodo, kad kvot� tardytojas Anisimovas atliko visai prastai� Matvejus Apolonovi�ius pamėgino sutelkti mintis. �Akademikas Azarovas atpa�ino Krivo�eino lavon�. Profesorius Androsia�vilis atpa�ino gyv� Krivo�ein� ir paliudijo jo alibi. Vadinasi, arba tas, arba kitas davė melagingus parodymus. Katras būtent � neai�ku. Vadinasi, reikia i�kvosti abu. Bet kvosti tokius �mones, įtarti juos, o paskui vėlei pasirodys, kad a� ne ten nuklydau! �itaip nė kaulų nebesurinksi��

�od�iu, �iuo metu Matvejus Apolonovi�ius tvirtai �inojo viena: jokiu būdu negalima paleisti i� rankų Krivo�eino.

��Ne, palūkėkite! Neteks jums, pilieti Krivo�einai, grį�ti prie savo ne�varių darbų. Manote, jeigu jūs tatai� nugrimavote negyvėlį, o paskui sunaikinote lavon�, tai ir pėdsakų neliks? Mes dar patikrinsim, kas toksai Androsia�vilis ir kokiais motyvais jis jus gina! Įkal�iai prie� jus tebegalioja: pir�tų atspaudai, kontaktas su bėgliu, mėginimas jam įduoti pinigų�

Krivo�einas, tramdydamas susierzinim�, pagrem�ė smakr�.

��A�, tikrai sakant, ne.sunrantu, k� jūs man inkriminuojate: kad a� nu�udytas ar kad a� �udikas?

��I�siai�kinsim, pilieti!�� visai netekdamas savitvardos, pratarė Anisimovas.�� I�siai�kinsim! Negali būti, kad jūs toje byloje pasirodytumėt niekuo dėtas� negali būti!

��Ak, negali būti?�� Krivo�einas �engė prie tardytojo, jo veidas pritvinko kraujo.�� Manote, jei dirbate milicijoje, tai jau �inote, kas gali ir ko negali būti?!

Ir staiga jo veidas pradėjo greitai kisti: nosis atsiki�o į priekį, sustorėjo, pasidarė lelijinė ir nuknebo, akys i�siplėtė ir i� �alių pasidarė juodos, plaukai vir� kaktos pra�ilo ir pasidavė atgal, atidengdami plik�, ant vir�utinės lūpos prasikalė �ili ūsiukai, �andikaulis sutrumpėjo� Po minutės į apstuibusį Matvejų Apolonovi�ių �iūrėjo gruzini�ka profesoriaus Androsia�vilio fizionomija � su kruvinomis gyslelėmis i�raizgytais akių baltymais, galinga nosimi rūs�iai i�plėstomis �nervėmis ir melsvai pilkais neskustais skruostais.

��Tu manai, kaco, jeigu tu dirbi milicijoje, tai ir �inai, kas gali ir ko negali būti?!

��Liaukitės!�� Anisimovas atsitraukė prie sienos.

��Negali būti!�� nertėjo Krivo�einas.�� A� jums parodysiu �negali būti�!

T� fraz� jis u�baigė dainingu, krūtininiu, moteri�ku balsu, o jo veidas ėmė greitai įgauti Jelenos Ivanovuos Kolomijec bruo�us: u�sirietė meili nosiukė, skruostai parausvėjo ir suapvalėjo, tamsiais puriais lankais i�silenkė antakiai, pilka �viesa suspindo akys�

�Na, jei kas nors dabar įeis�� � dingtelėjo įkaitusiose Anisimovo smegenyse; jis �oko u�rakinti durų.

��Ei-ei! Nemėginkit!�� Krivo�einas ankstesniu pavidalu atsistojo vidury kambario boksininko poza.

��Nagi ne� a�� jūs ne taip mane supratote��� apkvait�s murmėjo Matvejus Apolonovi�ius, traukdamasis prie stalo.�� Kam jūs �itaip?

��Uff� nesugalvokite skambinti!�� Krivo�einas pūtuodamas atsisėdo ant kėdės; jo veidas �vilgėjo nuo prakaito.�� Nes a� galiu pasiversti ir jumis. Norite?

Anisimovo nervai nei�laikė. Jis atidarė stal�ių.

��Nereikia� nusiraminkite� liaukitės� nereikia! Malonėkite, �itai jūsų dokumentai.

��Va �itaip geriau��� Krivo�einas paėmė dokumentus ir pasi�iupo nuo grindų kuprin�. � A� juk geruoju ai�kinau, kad tuo reikalu jums nedera įdomautis � ne, nepatikėjote. Viliuosi, kad dabar a� jus įtikinau. Viso labo� majore Proninai!

Jis i�ėjo. Matvejus Apolonovi�ius stovėjo, apimtas prostracijos, klausydamasis ka�kokio tankaus tauk�ėjimo, sklindan�io kambaryje. Po minutės jis suprato, kad tat jo dantys bar�ka. Rankos irgi kretėjo. �Na, kas gi su manim �ia?!� Jis stvėrė telefono ragelį ir vėl numetė, sudribo kėdėje, bejėgi�kai padėjo galv� ant vėsaus pavir�iaus.�� �Tegu jį velnias, tokį darb�.

Durys pla�iai atsilapojo, ant slenks�io pasirodė teisminės medicinos ekspertas Zubata su fanerine dė�e rankose.

��Klausyk, Matvejau, juk tai i� tikrųjų kriminalistinė am�iaus sensacija, sveikinu!�� su�uko jis.�� Ach, velnias, �ia tai bent!�� Jis su trenksmu pastatė dė�� ant stalo, atidarė, ėmė mėtyti ant grindų vat�. � Man k� tik atgabeno i�; skulptūros dirbtuvių� �iūrėk!

Matvejus Apolonovi�ius pakėlė akis. Prie� jį stovėjo Krivo�eino galva, nulipdyta i� plastelino � nuo�ulnia kakta, stora riesta nosimi ir pla�iais skruostais�

�Pi�onų pi�onas, niekdarys!�� koneveikė save Krivo�einas.�� Sugalvojo, kur panaudoti atradim�: milicijai g�sdinti� Juk jis ir taip būtų mane paleid�s, kur dings.�

Veid� ir kūno raumenis gėlė i� nuovargio. Viduje palengva slūgo skausmingas liaukų per�ėjimas. �Vis dėlto trys transformacijos per kelias minutes � per daug. Pasikar��iavau. Na, bet nieko man neatsitiks. Cia ir visas fokusas, kad man nieko negali atsitikti.

Dangus vir� namų spar�iai mėlo. Tyliai �nyp�dami, įsi�iebė i�, dujinių vamzdelių i�lankstyti parduotuvių, kavinių ir kinoteatrų pavadinimai. Aspiranto mintys grį�o į Maskv� � prie tenyk��ių reikalų.

�Nesusigadino presti�o Vano Aleksandrovi�ius, dargi nepasidomėjo, nei kodėlj nei u� k� a� sulaikytas. Paliudijo � ir viskas. Suprantama: jeigu Krivo�einas slepia nuo man�s savo darbus � ir �inoti nenoriu apie juos! Įsi�eidė i�didusis senis� O ir yra u� k�. Juk būtent su juo kalbėdamasis a� perpratau bandymų tiksl�. Beje, koks ten pokalbis � gin�as. Bet ne su kiekvienu va �itaip: pasigin�ysi � ir praturtėsi idėjomis.�

�Vano Aleksandrovi�ius vis vaik��iojo pro �alį, dirs�iojo, ironi�kai lūkuriuodamas: kokiais atradimais sukrės pasaulį diletantas biologas? Vien� gruod�io vakar� Krivo�einas u�klupo jį katedroje, kabinete, ir i�klojo visk�, k� galvojo bendrai apie gyvenim� ir �mogų skyrium. Tai buvo geras vakaras: jie sėdėjo, rūkė, kalbėjosi, o u� lango kaukė ir �vaistėsi į stiklus sniego kruopelytėmis rnaskvieti�ka prie�naujametinė pūga.

��Kiekviena ma�ina ka�kaip Įrengta ir k� tai daro,�� ai�kino Krivo�einas.�� Biologinė ma�ina, vadinama ��mogumi�, irgi turi �ias dvi puses: bazin� ir operatyvin�. Operatvinė: jutimo organai, smegenys, judėjimo nervai, griau�ių raumenys � daugiausia pavaldūs �mogui. Akys, ausys, vestibuliarinis aparatas, atitinkamos odos sritys, skonio ir uoslės nervų galūnės, skausmo ir temperatūros nervai priima i�orinius dirgiklius, paver�ia juos elektros impulsais (visai kaip informacijos įvedimo kanalai elektroninėje ma�inoje), galvos ir stuburo smegenys analizuoja ir derina impulsus pagal princip� �jaudinimas � slopinimas� (pana�iai kaip impulsiniai ma�inų narveliai), sujungia ir nutraukia pirmines grandines, siun�ia komandas griau�ių raumenims, kurie ir atlieka visokius veiksmus � vėlgi kaip darbiniai ma�inų mechanizmai.

Operatyvinė organizmo dalis pavaldi �mogui: valios pastangomis jis gali u�gniau�ti net nes�lygimius � pavyzd�iui, skausmo � refleksus. O �it su bazine dalimi, tvarkan�ia pagrindinį gyvybinį proces� � med�iagų apykait� � viskas kitaip. Plau�iai įkvepia or�, �irdis varinėja krauj� nuo�aliausiais kūno u�kampiais, stemplė susitraukdama stumia į skrandį maisto gabalėlius, kasa i�skiria hormonus ir fermentus, skaidan�ius maist� į med�iagas, kurias gali įsisavinti �arnynas, kepenys i�skiria į krauj� gliukoz� Skydinė ir gū�io liaukos gamina nuostabias med�iagas: tiroksin� ir paratireodin� � nuo jų pareina, ar �mogus augs ir protingės, ar liks neu�auga ir kretinas, ar i�sivystys jam tvirtas skeletas, ar jo kaulus bus įgalima sumazgyti mazgais. Menkos ataugėlės apatinėje galvos smegenų dalyje � hipofizio � i�skiriami hormonai komanduoja slėpiningai vidaus sekrecijos virtuvei, reguliuoja kepenų darb�, kraujo spaudim� ir vadovauja sėkmingam gimdymui� Ir �iai, �mogų konstruojan�iai, jo kūno sudėjim�, kaukolės form�, psichik�, sveikat� ir jėg� nulemian�iai organizmo daliai s�monė neturi galios.

��Visai teisingai,�� nusi�ypsojo Androsia�vilis.�� Operatyvinėje; kaip jūs sakote, dalyje a� lengvai atpa�įstu �animalinės� arba �somatinės� nervų sistemos veikimo sritį, bazinėje � vegetatyvinių nervų sritį. Tie pavadinimai atsirado dar a�tuonioliktame am�iuje; �animal� � lotyni�kai �gyvulys� ir �vegetus� � �augalas�. A� asmeni�kai jų nelaikau vykusiais. Dvide�imto am�iaus fone jūsi�kiai in�ineriniai pavadinimai, gal būt, labiau tiks. Bet kalbėkite toliau, pra�au jus.

��Ma�in�, netgi elektronin�, konstruoja ir daro �mogus. Veikiai tuo u�siims pa�ios ma�inos. Principas ai�kus,�� t�sė Krivo�einas.�� O kodėl �mogus negali pats sav�s konstruoti? Juk med�iagų apykaita pavaldi centrinei nervų sistemai: i� smegenų į liaukas, kraujo indus, �arnyn� eina tokie pat nervai,

kaip ir į raumenis bei į jutimo organus? Kodėl gi �mogus negali tų procesų valdyti, kaip valdo pir�tų judesius? Kodėl s�moningas �mogaus dalyvavimas med�iagų apykaitoje pasirei�kia vien aipetito, tro�kulio ir kai kurių kitų funkcijų tenkinimu? Tai juokinga: �homo sapiens�, gamtos vie�pats, Evoliucijos vainikas, sudėtingiausios technikos, meno kūrėjas, o pagrindiniu gyvybiniu procesu nuo karvės ir slieko skiriasi nebent tuo, kad naudoja �akut�, �auk�t� bei svaiginan�ius įgėrimus!

��O kodėl jūs būtinai norite min�ių ir valios pastangomis i�skirti į krauj� cukrų, fermentus ir hormonus?�� Androsia�vilis pakėlė kuok�tėtus antakius.�� Kuriam galui, sakykite susimildamas, �alia visų darbų ir rūpes�ių katedra a� dar turiu kas valand� lau�yti galv�, kiek i�skirti adrenalino ir insulino i� antinks�ių ir kur juos nukreipti? Vegetatyviniai nervai patys tvarko med�iagų apykait�, �mogaus neapsunkina problemomis � ir puiku:

��Argi puiku, Vano Aleksandrovi�iau? O ligos?

��Ligos� ana kur jūs sukate: ligos � nelyginant klaidos bazinės konstravimo sistemos darbe.�� Profesoriaus antakiai i�silenkė sinusoide.�� Klaidos, kurias mes bandome i�taisyti piliulėmis, kompresais, vakcinomis, operaciniu Įsiki�imu � ir toli gra�u ne visuomet sėkmingai. Bet� ligos � organizmui netinkamo aplinkos veikimo rezultatas.

��O kodėl netinkamo? Juk mes daugeliu atvejų �inome, kas kenksminga � tuo pagrįsta ligų profilaktika, saugumo technika, darbo apsauga. Bet atkreipkite dėmesį, kokie pasyvūs �od�iai: profilaktika, saugumas, apsauga� paprastai kalbant, toliau nuo nelaimės! O aplinka vis paki�a naujas mįsles: tai rentgeno spindulius, tai suvirinimo lank�, tai izotopus�

��Sutinku!�� Profesorius pakėlė abi rankas.�� A� nujau�iu, kad jums ant lie�uvio spurda �ventai saugoma idėja ir jūs laukiate nebesulaukiate, kuomet pa�nekovas i�plės akis ir droviai, su viltimi paklaus: �Tai kodėl?� Gerai! �iūrėkite: a� pla�iai atveriu akis,�� jis linksmai �ybtelėjo paraudusiais akių baltymais,�� ir pateikiu ilgai laukt� klausim�: tai kodėl �monės nemoka s�moningai reguliuoti savo organizmo med�iagų apykaitos?

��Todėl, kad u�mir�o, kaip tai daroma!�� i�po�kino Krivo �einas.

��Bach!�� profesorius patenkintas pliauk�telėjo sau per kelius.�� �inojo ir u�mir�o! Kaip telefono numerį? Įdomu!

��Prisiminkime, kad �mogaus smegenyse yra aibė neveikian�ių nervinių l�stelių: devyniasde�im.t devyni procentai, o kai kas jų turi ir devyniasde�imt devynis su trupu�iu. Neįtikėtina, kad jos būtų �iaip sau, atsargai � gamta pertekliaus nepripa�įsta. Natūralu manyti, kad tose l�stelėse buvo nūn jau u�mir�ta informacija. Nebūtinai �odinė informacija � tokios mūsų organizme ir dabar nedaug, ji pernelyg grubi ir apytikrė � o biologinė, atsispindinti vaizduose, jausmuose, pojū�iuose�

��Stop, toliau a� �inau!�� u�sideg�s su�uko Androsia�vilis.�� Marsie�iai! Ne, kur kas įstabiau � ne marsie�iai � juk iki Marso imsim, �iūrėk, ir nusigausim, galim patikrinti!�� o sakysim, tarp Marso ir Jupiterio buvusios planetos, nūdien suerdėjusios į asteroidus, gyventojai. Gyveno ten did�iai i�sivys�iusios būtybės, buvo sukūrusios įvairialyp� dirbtin� aplink� ir mokėjo valdyti savo organizm�, kad galėtų prie jos prisitaikyti, o taipgi pasismaginimui. Ir tie gyventojai, pajut�, kad jų planeta tuoj suirs, persikėlė į Zem�

��Galimas daiktas � ir taip buvo,�� ramiai linktelėjo Krivo�einas.�� �iaip ar taip, reikia manyti, kad �mogaus protėviai � i� kur ir kas jie būtų � buvo i�sivys�iusios būtybės. Ir, patek� į sunkias gyvenimo s�lygas, į laukin�, primityvi� aplink� � į kainozoin� er� � sulaukėjo. Kaitra, d�iunglės, pelkės, �vėrys � ir jokių patogumų. Gyvenimas virto kova u� būvį, nervų tobulumas nuėjo perniek. Taip per daugelį kartų ir prarado visk�: nuo ra�to iki sugebėjimo valdyti med�iagų apykait�� Ne, i� teisybės, Vano Aleksandrovi�iau, apgyvendink dabar miestietį d�iunglėse, ir su juo tas pats nutiks!

��Efektinga!�� su�epsėjo i� pasitenkinimo Androsia�vilis.�� Ir nereikalingos smegenų l�stelės liko organizme drauge su apendiksu ir plaukais po pa�astimis? Dabar a� suprantu, kodėl mano geras pa�įstamas profesorius Valernas fantastik� vadina �intelektualiniu i�tvirkavimu �.

��Kodėl gi? Ir kuo ji �ia dėta?.

��O todėl, kad blaivius samprotavimus ji pakei�ia efektingu vaizduotės �aismu.

��Na �inote,�� u�pyko Krivo�einas,�� pas mus, sistemologijoje, darbo hipotezės neu�gniau�iamos pa�įstamų pasakymais. Bet kuri idėja priimtina, jeigu ji vaisinga.

��o pas mus biologijoje, draugas aspirante,�� i�pūt�s akis, netikėtai u�riko Androsia�vilis,�� biologijoje, brangusis, priimtinos tik blaiviai, malerialisti�kai, o ne fantastinės planetos skeveldromis pagrįstos idėjos! Mes u�siimame daug svarbesniu dalyku, nei technika � gyvybe! O kadangi dabar jūs ne �pas juos�, o �pas mus�, patar�iau tai atsiminti! Bet kuris diletantas� kche!�� ir tuoj pat jis apsiramino, pra�neko taikiai.�� Tiek to, laikysime, kad abu prajuokinom �mones. Dabar rimtai: kodėl jūsų hipotezė, �rvelniai kalbant, abejotina? Visų pirma, �ne veikian�ios� nervinės l�stelės � tai techninės sanklodos apibrė�tis, biologiniams objektams ji netinka. L�stelės gyvena � vadinasi, jos jau veikia. Antra, kodėl gi netarus, kad �itie milijardai nervinių l�stelių kaip tik atsargai ir sudaryti?

Vano Aleksandrovi�ius atsistojo ir i� vir�aus pa�iūrėjo į Krivo�ein�:

��A�, brangus drauge aspirante, irgi �iek tiek susigaudau technikoje � �iaip ar taip, a� vakarinio MEI fakulteto studentas!�� ir �inau, kad jūsų sistemotechnikoje yra patikimumo s�voka ir patikimumo problema. Elektroninių sistemų patikimum� laiduoja detalių, dargi narvelių ir blokų rezervas. Tai kodėl netarti, kad patikimam smegenų darbui u�tikrinti gamta tokį pat rezerv� sukūrė �moguje? Juk nervinės l�stelės neatsinaujina?

��Labai jau didelis rezervas!�� pakraipė galv� aspirantas.�� Eilinis �mogus i�siver�ia milijonu l�stelių i� milijardo.

��O talentingi �monės naudoja de�imtis milijonų l�stelių! O genialūs� beje, kiek l�stelių naudoja genialūs �monės, dar niekas neskai�iavo � gal būt, ir �imtus milijonų. Galimas daiktas, kiekvieno i� mūsų smegenys, taip sakant, rezervuotos genialiems darbams? A� link�s manyti, kad būtent genialumas, o ne vidutini�kumas � natūrali �mogaus būsena.

��Efektingai pasakyta, Vano Aleksandrovi�iau.

��O, a� matau, jūs piktas� Ta�iau, �iaip ar taip, jūsų prie�taravimai tokie pat vertingi, kaip ir jūsų hipotezė apie sulaukėjusius marsie�ius. O turint galvoje, kad a� jūsų vadovas, o jūs mano aspirantas, jie dargi vertingesni!�� jis atsisėdo į krėsl�. � Bet grį�kime prie svarbiausio klausimo: kodėl mūsų dienų �mogus nevaldo savo med�iagų apykaitos ir nervų sistemos? �inote, kodėl? Tam jis dar nepribrendo,

��Sit kaip!

��Taip. Aplinka �mogaus organizm� moko tik vienu � s�lyginio refleksinio kalimo � metodu. Jūs juk �inote � kad susidarytų s�lyginis refleksas, reikia daug sykių kartoti situacij� ir dirgiklius. Kaip tik �itaip atsiranda gyvenimo patirtis. O kad i� nes�lyginių refleksų susidarytų paveldima patirtis, daugybė kartų turi kalti i�tisais tūkstantme�iais� Jūs teisingai pasakėte apie biologin�, �od�iais nei�reik�t� informacij� organizme. Va j� ir sudaro s�lyginiai ir nes�lygimiai refleksai. O jau refleksus valdo �mogaus s�monė, teisybė, iki tam tikros ribos. U�sidegdamas papiros�, juk jūs neapgalvojate nuo prad�ios iki galo, kokiam raumeniui ir kiek susitraukti, kaip neapgalvojate ir cheminių procesų raumenyje, jam susitraukiant� S�monė duoda komand�: u�sirūkyti! O toliau darbuojasi refleksai � specifiniai, jūsų įgyti, piktnaud�iaujant tuo biauriu įpro�iu: pamaigyti papiros�, įtraukti dūm�, � ir bendri, paveldėti i� tolimų protėvių: griebimo, kvėpavimo ir taip toliau�

Vano Aleksandrovi�ius � ne�inia, ar savo �od�iams pailiustruoti, ar u�ėjus norui � u�sirūkė papiros� ir i�pūtė į vir�ų dūmus.

��A� noriu pasakyti, kad s�monė valdo, kai yra k� valdyti. Operatyvinėje organizmo dalyje, kur paskiausias veiksmas, kaip dar Se�enovas pastebėjo, yra raumens judesys� na, atsimenate?�� Androsia�vilis atsilo�ė krėsle ir su malonumu pacitavo: � �Ar juokiasi vaikas, matydamas �aisliuk�, ar �ypsosi u� per didel� meil� tėvynei persekiojamas Garibaldis, ar mergina krūpsi nuo pirmos minties apie meil�, ar Niutonas atranda ir u�ra�o popieriuje pasaulio dėsnius � baigiamasis faktas visada yra raumens judesys�� Ak, kaip puikiai ra�ė Ivanas Michailovi�ius!�� tai �it: toje operatyvinėje dalyje s�monei yra k� valdyti, kiekvienoje ne�abloni�koje situacijoje yra k� rinktis i� nesuskai�iuojamų milijonų s�lyginių ir nes�lyginių refleksų. O konstruktyvinėje dalyje, kur veikia gausingoji organizmo chemija, s�monė neturi kam komanduoti. Na, sumeskite pats, kokie s�lyginiai refleksai mumyse susij� su med�iagų apykaita?

��Gerti ar negerti, įdėkite man daugiau krienų, negaliu pak�sti kiaulienos, rūkymas ir��� Krivo�einas u�sikirto,�� n-na dar, rasi, praustis, valyti dantis�

��Galima dar de�imtuk� tokių pat i�vardinti,�� linktelėjo profesorius,�� bet juk tai vis smulkūs, pusiau raumenų, pusia cheminiai, pavir�iniai relfeksiukai. O giliau organizme nes�lyginiai refleksai-procesai susij� į toki� viening� grandin�, kad valdyti nėra iko: baigiasi deguonis kraujyje � kvėpuok, ma�a degių med�iagų raumenyse � valgyk, i�prakaitavai vandenį � gerk, apsinuodijai organizmui kenksmingomis med�iagomis � sirk arba mirk. Ir jokių variantų� O juk negalima sakyti, kad gyvenimas �monių nemokė valdyti apykaitos reakcijų � ne, �iauriai mokė. Epidemijomis � kaip gera būtų s�monės ir refleksų padedamam i�siai�kinti, kokios bacilos tave �udo, ir i�gai�inti jas it blakes! Badavimais � įmigtum sau kaip lokys �iem�, o ne tintum ir merdėtum! �aizdomis ir suluo�inimais visų rū�ių grumtynėse � regeneruotumei nutraukt� rank� ar i�mu�t� akį. Bet per ma�a mdkė� Raumenų reakcijos vyksta de�imt�sias ir �imt�sias sekundės dalis, o pati spar�iausia i� apykaitos reakcijų � adrenalino i�skyrimas į krauj� i� antinks�ių � sekundes. O hormonų i�siskyrimas i� liaukų ir hipofizio juntamiau. tepasirei�kia per ilgus metus, o kit�syk vos kart� per vis� gyvenim�. Taigi,�� jis �velniai nusi�ypsojo,�� organizmas tų �inių neprarado, jis jų dar neįgijo. Labai jau sunku �mogui �i�kalti� toki� pamok��

���Ir todėl med�iagų apykaitos įvaldymas gali u�sit�sti milijonus metų?

��Bijau, dargi de�imtis milijonų, � atsiduso Vano Aleksandrovi�ius.�� Mes, �induoliai, labai jauni �emės gyventojai. Trisde�imt milijonų metų � argi tai am�ius? Mums dar viskas ateityje.

��Nagi nieko nebebus ateityje, Vano Aleksandrovi�iau!�� u�sipuolė Krivo�einas.�� Dabartinė aplinka kei�iasi i� metų į metus � koks �ia gali būti milijonmetis kalimas, koks i�eitos med�iagos kartojimas? �mogus i�suko i� natūralios evoliucijos kelio, toliau reikia pa�iam ka�k� sugalvoti.

��O mes ir sugalvojame�

��K�? Piliules, miltelius, �vakes nuo hemorojaus, klizmas ir lovos re�imus! Jūs tikras, kad tuo mes geriname �mogaus paderm�? O, gal būt, gadiname?

��A� jūsų visai neįkalbinėju u�siiminėti �piliulėmis� ir �milteliais�, jei būtent taip jums patinka vadinti naujus, katedroje ruo�iamus antibiotikus,�� Androsia�vilio veidas pasidarė �altas ir i�didus.�� Geidaujate tvertis tos idėjos � k� gi, ry�kitės. Bet mano teisė ir mano pareiga i�ai�kinti jums, kad tokios temo pasirinkimas aspiranto darbui ir būsimai disertacijai � nerealus ir neapgalvotas.

Jis pakilo ir i�kratė į krep�į nuorūkas i� peleninės.

��Atleiskite, Vano Aleksandrovi�iau, a� jūsų visai nenorėjau į�eisti,�� suprasdamas, kad pokalbis baigtas � ir baigtas nevykusiai,�� Krivo�einas irgi atsistojo.�� Bet� Vano AJeksandrovi�iau, juk yra įdomių faktų.

��Kokių faktų?

��Na� antai praėjusiame am�iuje Indijoje buvo ka�in koks Ramakri�na, ��mogus-dievas�, kaip jį vadino. Tai jo kūne, jei �alia mu�davo �mogų, i��okdavo randai. Arba �įteigti nudegimai�: jautrų �mogų lyti pie�tuku, o sako, es� prisiliet� degan�ia cigarete. Juk �ia med�iagų apykait� i�mokstama valdyti be �kalimo�, a?

��Klausykite jūs, u�sispyr�s aspirante,�� Androsia�vilis įsmeigė į jį primerktas akis,�� kiek jūs vienu prisėdimu galite suvalgyti lango u��ovų?

��Mmm��� Krivo�einas apstulb�s i�pūtė lūpas,�� tur būt, kad nė vieno. O jūs?

��Ag irgi. O �it anais senais laikais, kuomet praktikavau akademiko Pavlovo vardo psichiatrinėje klinikoje, mano pacientas, neypatingai sau pakenkdamas, prarijo��� profesorius prisimindamas atkragino galv�, � �lango u��ovų � tris, stiklo �ukių � du �imtus keturiasde�imt gramų, ma�ųjų chirurginių �irklių � dvi poras, �aku�ių � vien�, įvairių vinių � keturis �imtus gramų�� Cia a� cituoju ne skrodimo protokol�, įsidėmėkite, o ligos istorij� � a� pats dariau skrand�io rezekcij�. Pacienas i�gijo nuo savi�udybės manijos, gyvas tikriausiai ir �iandien. Taigi,�� profesorius i� savo erudicijos auk�tumų �vilgtelėjo į Krivo�ein�, � mokslo dalykuose geriau nesiorientuoti nei į religinius fanatikus, nei į pasaulie�ius psichopatus� Ne, ne!�� pamat�s i� Krivo�eino akių, kad �is trok�ta atsikirsti, jis pakėlė rankas.�� U�teks gin�ytis. Ry�kitės, nekliudysiu. Neabejoju, kad jūs būtinai pamėginsite reguliuoti med�iagų apykait� kokiais nors ma�ininiais, elektroniniais būdais�

Vano Aleksandrovi�ius, susim�st�s ir nuvarg�s, pa�iūrėjo į aspirant�, nusi�ypsojo.

��Gaudyti �iburiuot� pauk�tį plikomis rankomis � kas gali būti geriau! O ir tikslas �ventas: �mogus be ligų, be senatvės �

juk ir senatvė ateina, sutrikus med�iagų apykaitai� Prie� kokį dvide�imt metų a�, tikriausiai, ir pats bii�iau leid�sis u�degamas �ia idėja. Bet dabar� dabar man reikia daryti tai, k� tikrai galima padaryti. Nors tai bCitų ir piliulės�

Krivo�einas pasuko į skersgatvį link Si�temologijos instituto ir vos nesusidūrė su augalotu �mogumi mėlynu, ne pagal or� �iltu apsiaustu. I� netikėtumo abu pasimetė: Krivo�einas, praleisdamas sutikt�jį, pasitraukė kairėn � anas �engė �ingsnį į de�in�. Paskui, u�leisdami viens kitam keli�, abu �ingtelėjo į kit� pus�. �mogus su nuostaba �vilgtelėjo į Krivo�ein� ir sustingo.

��Pra�au atleisti,�� murmtelėjo tas ir nu�ygiavo toliau.

Gatvė buvo tyki, dyka � veikiai Krivo�einas i�girdo �ingsnius u� nugaros, atsigr�ė: �mogus su apsiaustu, kiek atsilik�s, ėjo paskui jį. �Tai bent Anisimovas!�� pralinksmėjo aspirantas.�� Seklį prilipdė, atkaklus vyras!� Jis i�bandymui paspartino �ingsnį ir u�girdo, kaip anas irgi ėmė tankiau minti. �Et, ma jį galas! Betriiko dar, kad im�iau pėdas mėtyti.� Krivo�einas pradėjo eiti ramiai, krypuodamas. Vis dėlto nugar� nemaloniai dilgino, mintys grį�o į tikrov�.

�Vadinasi, Vdlia vėl padarė eksperiment�, o įgal ir ne vien�? Nepavyko: lavonas, virt�s skeletu� Bet kodėl jo darbais susidomėjo milicija? Ir kur jis pats? Nurūko, tikriausiai, mūsų Vale�ka kur nors toliau, kol aistros aprims. O gal vis dėlto laboratorijoje?�

Krivo�einas priėjo monumentalius, vingriais ketiniais ra�tais i�gra�intus instituto vartus. Sta�iakampiai akmeniniai vartų stulpai buvo tokie apimlūs, kad kairiajame laisvai tilpo leidimų biuras, o de�iniajame � kontrolinė. Jis atidarė duris. Senis Vachtiory�ius, i�kar��s mokslo sergėtojas, u� neauk�to barjero knapsėjo nosimi.

��Labas vakaras,�� linktelėjo jam Krivo�einas.

��Labas labas, Valentinai Vasiljevi�iau!�� atsiliepė Vachtiory�ius, nė nesirengdamas tikrinti leidimo: kontrolinėj apsiprato su naujų sistemų laboratorijos vedėjo vizitais bet kuriuo dienos ar nakties metu.

Įeidamas į park�, Krivo�einas atsigr�ė: ilg�is su apsiaustu mind�ikavo prie vartų. �Taip taip, balandėli!�� dingtelėjo Krivo�leinui pamokoma mintis.�� Leidimų sistema pasiteisina.�

Fligelio langai buvo neap�viesti. Tamsoje �alia durų raudonavo papiroso ugnelė. Krivo�einas pritūpė po med�iais, įsi�iūrėjo ir �vaig�d�ių fone į�velgė uniformin� kepur� ant �mogaus galvos. �Ne, u�teks man �iandien milicijos. Reikia eiti į namus�� � jis �yptelėjo, pasitaisė: �Į jo namus.�

Jis pasuko link vartų, bet, prisimin�s subjekt� su apsiaustu, stabtelėjo. �E, jei sekamasis padės sekliui, bus ne pagal taisykles. Lai padirbėja.� Krivo�einas patraukė į prie�ing� parko gal� � ten, kur vir� ketinių tvoros ie�ių svyrėjo seno ��uolo �akos. Nu�oko nuo �akos ant �aligatvio ir nuėjo į Akademinį miestelį.

�Vis dėlto, k� jis ten padarė? Ir kas tas vaikinas, sutik�s mane aerouoste? Kaip telegrama suklaidino: palaikiau jį Valia. Bet juk pana�us � ir labai. Nejau? Valia per tuos metus ai�kiai nesėdėjo rankų sudėj�s. Ma�vaikiai, ak, kokie ma�vaikiai: kiekvienas stengėsi įrodyti, kad i�sivers be kito, susitikus po metų � priblok�ti savo pasiektais rezultatais! Būtent savo! Kaipgi, auk��iausia nuosavybės forma� Sit ir pribloi�kėme. Tu�tybe �udome didį darb�. Tu�tybe, nei�manymu, bailumu. Reikėjo ne i�silakstyti į visas puses, o i� pat prad�ių pasitelkti �mones, tikrus ir vertus �mones, kaip pavyzd�iui, Vano Aleksandrovi�ius. Taip, bet tuomet a� jo nepa�inojau, o pabandyk jį privilioti dabar, kai jis dumia pro �alį ir �iūri it nelabasis��

�Viskas įvyko pavasarį, kovui baigiantis, kai Krivo�einas tik pratinosi valdyti med�iagų apykait� savyje. Įsigilin�s į savo kūn�, jis nematė pavasario �enklų, kol pavasaris pats neatkreipė jo dėmesio: nuo penkiaauk��io chemijos korpuso stogo ant Krivo�eino nukrito kone pūdo sunkumo ledtakas. Būtų zvimb�s jis centimetr� kairiau � ir su med�iagų apykaitos bandymais Krivo�eino organizme, lygiai kaip ir su pa�iu organizmu, būtų buv� baigta. Bet ledtakas tik perkirto de�in� ausį, sulau�ė raktikaulį ir partrenkė �emėn.

��Ai, nelaimė! Ai, kokia nelaimė!..�� atsigaivelėdamas i�girdo jis Androsia�vilio bals�; profesorius klūpojo �alia, �iupinėjo jo galv�, atseginėjo palt�. � A� t� komendant� nugalabysiu, sniego nevalo!�� profesorius įnirtingai pagrūmojo kum��iu.�� Eiti pajėgsite?�� jis padėjo Krivo�einui atsikelti.�� Nieko, galva palyginti sveika, raktikaulis suaugs per por� savai�ių,

galėjo būti blogiau� Laikykitės, a� jus nuvesiu į poliklinik�.

��A�iū, Vano Aleksandravi�iau, a� pats,�� kiek begalėdamas �valiau atsakė Krivo�einas, nors galvoje ū�ė, dargi nusi�rypsojo per jėg�. � A� nueisiu, �i�ia arti�

Ir spar�iai, vos ne bėgte pasileido pirmyn.?

Krauj� i� ausies jam i�kart pavyko sustabdyti. Bet de�inė ranka maskatavo kaip botagas.

��A� paskambinsiu jiems, kad paruo�tų elektroadat�! � �ūktelėjo įkandin profesorius.�� Gal susius ausį!

Savo kambaryje prie� veidrodį Krivo�einas klijuojam�ja juosta sulipdė per kremzl� Į dvi dalis perplė�t� ausį, tamponu nuvalė sukre�ėjusį krauj�. Su ausim jis susidorojo mikliai: po de�imties minu�ių vietoj k� tik buvusio ply�imo liko vien �viesiai ro�inis randas su kraujuotų pūlių �lakeliais, o po pusvaland�io i�nyko ir tas. O kol suaugo raktikaulis, teko vis� vakar� tysoti lovoje ir susikaupus įsakinėti kraujo indams, liaukoms, raurrienims; kauluose kur kas ma�iau biologinio tirpalo, negu mink�tuose audiniuose.

Ryt� jis nusprendė pasiklausyti Androsia�vilio paskaitos. Norėdamas atsisėsti atokiai, kad nekristų į akis, į auditorij� atėjo kiek anks�iau ir � susidūrė su profesorium: tas nurodinėjo studentams, kur i�kabinti plakatus. Krivo�einas atsitraukė atbulas, bet buvo per vėlu.

��Kodėl jūs �i�ia? Kodėl ne klini��� Vano Aleksandrovi�ius u�sikirto, nenuleisdamas i�plėstų akių nuo aspiranto ausies ir de�inės rankos, sugniau�usios s�siuvinį. � K� tai rei�kia?!

��O jūs, Vano Aleksandrovi�iau, sakėte: de�imtys milijonų metų, � nei�kentė Krivo�einas.�� Visgi galima ne tik �kalimu��

��Vadinasi� i�eina?!�� i�kvėpė or� Androsia�vilis.�� Kaip?!

Krivo�einas prikando lūp�.

��Mmm� vėliau, Vano Aleksandrovi�iau,�� negrabiai sumurmėjo jis.�� Man pa�iam dar reikia visk� perprasti.

��Pa�iam?�� profesorius pakėlė antakius.�� Nenorite pasakoti?�� Jo veidas pasidarė �altas ir i�didus.�� Na, kaip norite� pra�au atleisti!�� ir grį�o prie stalo.

Nuo tos dienos, susitik�s aspirant�, jis su lediniu mandagumu linkteldavo, bet į pokalbius nesileisdavo. O Krivo�einas, kad ne taip grau�tų s��inė, įniko eksperimentuoti pats su savimi. Jam i� tikrųjų dar daug k� reikėjo i�siai�kinti.

�Argi a� nenorėjau pademonstruoti atradimo, pajusti kar�to susidomėjimo juo, �avėjimosi, �lovės��� pats sau ir neregimam Androsia�viliui teisinosi Krivo�einas, �ingsniuodamas ka�tonų alėja.�� Prie�ingai nei psichopatai, a� bū�iau galėj�s visk� paai�kinti� Teisybė, kitiems �monėms tat kol kas nepritaikoma, jų ne ta sandara. Bet svarbiausia � �inojimas, įrodyta galimybė� Galimybė greitai u�sigydyti �aizdas, lū�ius, pa�iam naikinti savyje ligas. Taip, jei atradimas vien tam ir tetiktų! Visa bėda, kad gamta niekad neatidengia savo paslap�ių lygiai tiek, kiek reikia �monių gerovei � visuomet arba daugiau, arba ma�iau� Man atidengė daugiau� A�, tikriausiai, galė�iau pasiversti gyvuliu, net monstru� Tatai įmanoma. Viskas įmanoma � tai ir baisiausia�, � atsiduso Krivo�einas.

�Langas ir įstiklintos balkono durys penktame auk�te bland�iai �vytėjo � atrodė, tartum dega stalinė lempa. �Vadinasi, jis namie?!� Krivo�einas u�lipo laiptais, prie�ais buto duris i� įpro�io pasigrabaliojo ki�enėse, bet atsiminė, kad rakt� dar prie� metus i�metė, ir keiktelėjo save � kaip efektinga būtų ūmai įeiti: �Pilieti, jūsų dokumentai!� Skambu�io prie durų po senovei nebuvo, teko pabelsti.

Kaip atsakas pasigirdo greiti lengvi �ingsniai � Krivo�eino �irdis smarkiai suplakė, � spragtelėjo spyna; prie�kambaryje stovėjo Lena.

��Ak, Valia, gyvas ir sveikas!�� �iltomis rankomis ji apkabino jo kakl�, ap�velgė greitu �vilgsniu, paglostė plaukus, prisiglaudė ir pravirko.�� Valekai, brangusis mano� o a� jau galvojau� �ia tokios kalbos sklinda, tokios kalbos! Skambinu tau į laboratorij� � niekas neatsako� skambinu į institut�, klausiu, kur tu, kas tau?�� padeda ragelį� A� atėjau �ionai � tav�s nėra� O man jau sakė ne vienas, lyg tu��� ji piktai sukūk�iojo.�� Kvailiai!

��Na, Lenut, u�teks, nereikia� na, k� tu?�� Krivo�einas labai panoro prispausti j� prie sav�s, jis vos suvaldė rankas.

Lyg nieko nė nebuvo: nei atradimo Nr. 1, nei įtempto, pa�ėli�ko darbo metų Maskvoje, kur jis atsikratė visko, kas seniai praėj� Kad būtų ramiau, Krivo�einas ne sykį baudėsi pa�alinti i� atminties Lenos paveiksl�. Jis �inojo, kaip tai daroma: truputis kraujo su padidintu gliukozės kiekiu į galvos smegenų �iev�, nedidelė kryptinga oksidacija tam tikros srities nukleotiduose � ir informacija i� nervinių l�stelių i�dilo a �iams. Bet nenorėjo� ar negalėjo? Kaip savyje nustatyti rib� tarp �norėti� ir �galėti�? Ir �tai dabar ant jo peties verkia mylima moteris � verkia, nerimastaudima dėl jo. J� reikia numaldyti.

��Nustok, Lena. Matai, viskas tvarkoje.,

Ji pa�iūrėjo į jį i� apa�ios į vir�ų. Akys buvo drėgnos, d�iugios ir kaltos.

��Valekai� Tu nepyksti ant man�s, a? Tuomet a� tau tokių dalykų prikalbėjau � pati ne�inau k�, tiesiog kvai�a! Tu įsi�eidei, taip? A� irgi nusprend�iau, kad� viskas baigta, o kai su�inojau, kad su tavim ka�kas atsitiko��� ji pakėlė antakius,�� nebegalėjau. Va atbėgau� Tu u�mir�k, gerai? U�mir�ome, taip?

��Taip,�� nuo�ird�iai pasakė Krivo�einas.�� Einam į kambarį.

��Ak, Valia, tu neįsivaizduoji, kaip a� i�sigandau,�� ji vi tebelaikė jį u� pe�ių, lyg bijodama paleisti.�� Ir tas tardytojas� klausimai visokie!

��Jis ir tave kvietė?

��Taip.

��Aha, na �inoma: cherchez la lemme!

Jie įėjo į kambarį. Cia viskas buvo kaip ir anks�iau: pilka tachta, pigus ra�omasis stalas, dvi kėdės, knygų spinta, vir�uje u�versta �urnalais iki pat lubų, drabu�inė spinta su veidrod�iu, prisraigtuotu i� �ono. Kampe prie durų gulėjo sukry�iuoti hanteliai.

��Tav�s belaukdama, a� kiek aptvarkiau. Dulkių prine�ė; reikia sandariai u�daryti balkon�, kai i�eini��� Lena vėl prisiartino prie jo.�� Valekai, kas gi atsitiko?

�Jei a� �ino�iau!� � atsiduso Krivo�einas.

��Nieko baisaus. �iaip, daug triuk�mo�

��O ko prireikė milicijai?

��Milicijai? Na� i�kvietė, ji ir atva�iavo. Būtų i�kviet� gaisrininkų komand� � būtų atva�iavusi gaisrininkų komanda.

��Ak, Valia��� ji u�dėjo rankas Krivo�einui ant pe�ių, mergiūk�ti�kai suraukė nosį. � Na, kodėl tu toks?

��Koks?�� paklausė tas, jausdamas, kaip kvailėja akyse.

��Na, toks � lyg ir suaug�s, o nesolidus. Ir a�, kai su tavim � mergio�ių mergiotė� Valekai, o kur Viktoras, kas jam? Klausyk,�� jos akys baimingai i�siplėtė, � ar tiesa, kad jis �nipas?

��Viktoras? Koks �ia dar Viktoras?

��Nagi k� tu?! Vitia Kravecas, tavo laborantas, tre�ios eilės sūnėnas.

��Sūnėnas� laborantas��� Krivo�einas akimirk� sutriko.�� Aha, supratau! Sit kaip�

Lena pliauk�telėjo delnais.

��Valka, kas tau? Tu gali papasakoti, kas ten pas jus atsitiko?

��Atleisk, Lenut� proto aptemimas, supranti. Na, �inoma, Petia� tai yra Vitia Kravecas, mano i�tikimas laborantas, sūnėnas� labai simpati�kas berniokas, kaipgi��� Moteris i�plėstomis akimis tebe�iūrėjo į jį. � Tu nesistebėk, Lenut, tai tiesiog laikinas atminties aptemimas, taip visuomet būna po� po elektros smūgio. Praeis, nieko baisaus� Tai sakai, jau ku�dama, kad jis �nipas? Ak, ta Mokslų akademija!

��Vadinasi, teisybė, kad tavo laboratorijoje įvyko� katastrofa? Na kodėl, kodėl tu visk� nuo man�s slepi? Juk tu galėjai ten��� ji prisidengė delnu burn�, � ne!

��Liaukis, dėl dievo!�� suirz�s pasakė Krivo�einas. Jis atsitraukė, atsisėdo ant kėdės.�� Galėjau � negalėjau, buvo � nebuvo! Kaip matai, viskas tvarkoje. (�Norė�iau, kad ir i� tikrųjų taip būtų!�) Nieko a� negaliu pasakoti, kol pats visko kaip reikiant nei�siai�kinsiu� Ir i�vis,�� jis nusprendė pradėti puolim�, � ko tu jaudiniesi? Na, pasaulyje vienu Krivo�einu daugiau, vienu ma�iau � didelė bėda! Tu jauna, gra�i, bevaikė � susirasi kit�, geresnį, nei toks senstantis stor�ievis, kaip a�. Kad ir tas pats Petia� Vitia Kravecas: kuo tau ne pora?

��Vėl tu apie tai?�� ji nusi�ypsojo, u�ėjo u� nugaros, padėjo Krivo�eino galv� sau ant krūtinės.�� Na ko tu vis Vitia ir Vitia? Nagi nereikalingas jis man. Lai būna jis ka�in koks gra�uolis � jis ne tu, supranti? Ir viskas. Ir kiti � ne tu. Dabar a� tai tikrai �inau.

��Hm?�� Krivo�einas i�sitiesė.

��Na k� �hm�! Pavyduolis, kvailas! Nesėdėjau juk a� namie visus vakarus viena it vienuolė. Kvietė, įdomiai mergino, dargi apsakinėjo rimtus ketinimus� Ir vis vien jie ka�kokie ne tokie!�� jos balsas d�iūgavo.�� Ne tokie, kaip-tu � ir viskas! A� vis tiek bū�iau pas tave atėjus�

Krivo�einas pakau�iu juto jos kūno �ilum�, juto mink�tus delnus ant akių, ir jį apėmė nė su kuo nesulyginama palaima.

�Stai taip sėdėtum ir sėdėtum: papras�iausiai pareini nuvarg�s i� darbo � irji �ionai� ir nieko tokio nebuvo� Kaip nieko nebuvo?�� jis įsitempė. � Viskas buvo! Pas juos �ia atsitiko ka�kas rimta. O a� sėd�iu, vagiu jos glamon�!�

Jis i�silaisvino, atsistojo.

��Na gerai, Lenut. Tu atleisk, a� tav�s nelydėsiu. Pasėdėsiu kiek ir gulsiu miegoti. A� nelabai kaip jau�iuosi po� po to nesmagumo.

��Tai a� ipasiliksiu.

Ji pusiau klausė, pusiau teigė. Sekund� Krivo�ein� u�valdė nir�us pavydas. �A� pasiliksiu?� � sakydavo ji � ir jis, suprantama, sutikdavo. Arba pats sakydavo: �Pasilik �iandien, Lenut� � ir ji pasilikdavo�

��Ne, Lenut, tu eik,�� jis kreivai �yptelėjo.

��Vadinasi, vis dėlto �irsti dėl to, taip?�� ji priekai�tingai �vilgtelėjo į jį, supyko.�� Kvailys tu, Valia! Pasikutinis kvailys, trauk tave devynios!�� ir pasisuko į duris.

Krivo�einas stovėjo vidur kambario, klausėsi: spragtelėjo u�raktas, laiptuose sukauk�ėjo Lenos bateliai� Trinktelėjo laukujės durys� Greiti ir lengvi �ingsniai asfaltu. Jis metėsi į balkon� jos pa�aukti, bet vakaro vėjelis jį prablaivė. �Na va, pamatei ir i�ti�ai! Įdomu, k� ji jam pri�nekėjo? Tiek to, velniams tie pernyk��iai pergyvenimai!�� Jis grį�o į kambarį. � Reikia i�siai�kinti, kas �ia per reikalas� Stop! Jis turi turėti dienora�tį. �inoma!�

Krivo�einas ėmė traukioti stal�ius, mėtyti ant grindų �urnalus, papkes, segtuvus, greitosiomis per�iūrinėti s�siuvinius. �Ne tai, ne tai�� Apatinio stal�iaus dugne jis pamatė magnetofono rit�, ligi ketvir�iui privyniot� juostos, ir minut� u�mir�o ie�kojimus: nuėmė nuo spintos portatyvinį magnetofon�, nu�luostė nuo jo dulkes, įstatė rit� ir nuspaudė garso klavi��.

��Atradėjų pirmenybės teise,�� po neilgai trukusio �nyp�timo per magnetofono garsiakalbius pasakė prikim�s balsas, aplaid�iai tardamas �od�ių galūnes,�� mes prisiimame atsakomyb� u� atradimo, pavadinto�

��� �Dirbtine biologine informacijos sinteze�, i�tyrim� ir panaudojim�, � dalyki�kai įterpė kitas (nors lygiai toks pat) balsas.�� Nelabai skambu, u�tat i� esmės.

��Tinka� �Dirbtinė biologinė informacijos sintezė.� Mes suprantame, kad �is atradimas kaip nė vienas kitas susij�s s �mogaus gyvenimu ir gali tapti arba did�iausia grėsme �monijai, arba gėriu. Mes prisi�adame padaryti visk�, kas mūsų galioje, kad �į atradim� panaudotume �monių gyvenimui pagerinti�

��Mes įsipareigojame: kol nei�tirsime visų atradimo galimybių�

���ir kol nebūsim absoliu�iai tikri, kad jo negalima panaudoti �monių nenaudai�

���mes jo neperduosim į kitas rankas�

���ir neskelbsim apie jį jokių �inių.

Krivo�einas stovėjo, primerk�s akis; jis tartum persikėlė į t� gegu�ės naktį, kai jie davė �i� priesaik�.

��Mes prisiekiame: neperleisti jo nei u� gerbūvį, nei u� �lov�, nei u� nemirtingum�, kol nebūsime tikri, kad mūsų atradimo negalima atgr�ti prie� �mones. Grei�iau mes sunaikinsime savo darb�, negu su tuo sutiksime.

��Mes prisiekiame!�� kiek pakrikai i�tarė abu balsai choru. Juosta baigėsi.

�Kar�tagalviai mes tuomet buvom� Taip, dienora�tis turi būti �ia pat.� Krivo�einas vėl įki�o galv� į stal�, pasirausė apatiniame stal�iuje ir po sekundės jau laikė rankose s�siuvinį kartono įri�imu, didelį ir stor�, kaip knyga. Vir�elyje nieko nebuvo u�ra�yta, ta�iau Krivo�einas i�syk pajuto rad�s tai, ko ie�kojo: prie� metus, atva�iav�s į Maskv�, dienora��iui ra�yti jis nusipirko lygiai tokį pat s�siuvinį geltonais aptaisais.

Jis atsisėdo u� stalo, parankiau pastatė lemp�, u�sirūkė cigaret� ir atskleidė s�siuvinį.

�Gegu�ės 22. Si�indien a� jį palydėjau į traukinį. Stoties restorane lankytojai ap�iūrinėjo du suaugusius dvynius. A� jau�iausi nejaukiai. Jis buvo nusiteik�s kuo puikiausiai.

��Atsimeni, prie� penkiolika metų a�� tikriau, tu � va�iavai �turmuoti egzaminų į fizikos technikos fakultet�. Viskas buvo lygiai taip: vieni�umo valandėlė, laisvė, ne�inomybė�

A� atsiminiau. Tiesa, buvo lygiai taip. I�triikusius į laisv� de�imtaklasius aptarnavo tas pats oficiantas su chroni�ka nepasitenkinimo i�rai�ka pilname veide. Tuomet mums atrodė, kad viskas prie�akyje; i� tikrųjų taip ir buvo. Nūnai jau ir praeityje visko būta: ir d�iugaus, ir pilk�vo, ir tokio, kad ir atsigr�ti baugu, o vis rodosi: visų geriausia, visų įdomiausia prie�akyje.

Tuomet gėrėme patį pigiausi� portvein�. Dabar oficiantas mums atne�ė �KVVK�. I�gėrėme po taurel�.

Restorane buvo bruzdu, triuk�minga. �monės skubiai valgė ir gėrė.

� �iūrėk,�� pagyvėjo dubletas,�� antai motu�ė dvynukus valgydina. Sveiki, kolegos! Oi, kokios akutės� Kuo jie u�augs, a? Kol kas juos globoja mama � ir jie ana dargi ko�e i�sigudrino vienodai i�siteplioti. Bet po poros metų jų imsis kita rūpestinga motu�ė � Gyvenimas. Vienas, sakykim, su�iups vi�t� u� uodegos, i�raus visas plunksnas � pirmas nepakartojamų įspūd�ių rinkinys, kadangi kitam plunksnų nebeliks. U�tat kitas siaubingai bliaudamas pasiklys parduotuvėje � vėl sava, individualu. Dar po metų mama jam surengs pyl� u� uogien�, kuri� visai ne jis sukirto. Vėl skirtinga: vienas patirs pirm�j� neteisyb� gyvenime, kitas � liks nenubaustas u� prasi�engim�� Oi, mo�iute, �iūrėkite: jei taip eisis, vienas i�augs įbaugintas nevykėlis, kitas � apsukruolis, kuriam viskas laimingai baigiasi. Prisiverksite, motu�e� Taigi ir mudu su tavim lyg tie dvyniai.

��Na, mūsų neteisėtas vanojimas nei�mu� i� vė�ių � ne tie metai.

��I�gerkim u� tai!

Paskelbė, kad leid�iama lipti į traukinį. Mes i�ėjome į peron�. Jis postringavo.

��Vis dėlto įdomu, kaip dabar bus su gel�betonine teze: �Kas kam lemta, tas ir įvyks�? Tarkime, tau ka�kas buvo �lemta� � būtent: apribotas judėjimas erdvėje ir laike, kilimas tarnyboje ir taip toliau. Ir staiga � trach-tararach-bumt!�� Krivo�einų jau dvejetas. Ir jie skirtingai gyvena skirtinguose miestuose. Kaip dabar su dievi�k�ja gyvenimo programa? O gal dievas j� sudarė dviejuose variantuose? O jei mūsų pasidarys de�imt? O nepanorėsim � ir nepasidarys�

�od�iu, mes abu nudavėm, kad tai, kas vyksta � kasdieni�ka. �Lydintieji, patikrinkite, ar neu�siliko pas jus i�va�iuojan�iųjų bilietai!� Bilietai neu�siliko. Traukinys jį i�ve�ė į Maskv�.

Sutarėme, prispyrus reikalui, ra�yti vienas kitam (galiu kirsti la�ybų, jis tokį reikal� pajus negreitai), susitikti kitų metų liep�. Per tuos metus mes kibsime į darb� dviem frontais: jis biologiniu, a� sistemologiniu. Nagi, nagi�

Kai traukinys i�va�iavo, pajutau, kad a� jo pasigesiu. Matyt, todėl, kad a� pirm�kart su kitu �mogumi jau�iausi kaip� kaip su savim pa�iu, kitaip nepasakysi. Net tarp man�s ir Lenkos visuomet lieka ka�kas nei�sakyta ligi galo, nesuprantama, grynai asmeni�ka. O su juo� beje, mėnesį bendrai pragyv nus, ir tarp mudviejų jau �is tas susitvenkė. Įdomi ta rūpestingoji motu�ė � Gyvenimas!

Nuo konjako a� i�glebau ir, grį�damas i� stoties, i�vert�s akis, spoksojau į gyvenim�, į �mones. Moterys susirūpinusiais veidais vaik��iojo po parduotuves. Vaikinai motociklais ve�iojo prisiglaudusias merginas. Ties laikra��ių kioskais rikiavosi eilės � tuoj atve� �Vakarines�� Kokie skirtingi, kokie suprantami ir nesuprantami �monių veidai! Negaliu paai�kinti, kaip �ia i�eina, bet apie daugelį jų a�i lyg ir �inau �į t�: lūpų kampu�iai, grubios ar smulkios veido ar kaklo rauk�lės, skruostų duobutės, �andikaulio forma, galvos laikysena ir akys � ypa� akys!�� vis tai pirminės informacijos pėdsakai. Tikriausiai i� tų laikų, kai mes buvome be�d�ionės.

Dar neseniai a� viso to sta�iai nepastebėdavau. Nepastebėdavau, pavyzd�iui, kad eilėje stovį �monės � negra�ūs. U�siėmimo banalumas ir menkumas, būg�tavimas, kad neu�teks, kad ka�kas apsukresnis u�lįs į priekį, palieka jų veiduose biaurų atspaud�. Ir nusigėr� negra�ūs, ir besivaidijantys.

U�tat pa�velkite į mergait�, su meile besijuokian�i� i� vaikino s�mojo. Į motin�, maitinan�i� krūtimi. Į meistr�, atliekantį kruop�tų dairb�. Į �mogų, m�stantį ka�k� gero� Jie gra�ūs, nepaisant nepritinkan�ių spuogų, rauk�lių, rauk�lelių.

A� niekad nesupratau gyvūnų gro�io. Mano manymu, gra�us būna tik �mogus � ir tai tik tuomet, kai jis �mogus.

Antai mamos vedamas ma�ylis įsistebeilijo į mane kaip į stebukl�, �leptelėjo ir u�bliovė, nepatenkintas �emės trauka. Veltui nukentėjo vaiki��ias: koks a� stebuklas? �iaip pilnėjantis vyri�kis, gunktelėj�s, banalia fizionomija.

O gal ma�ylio tiesa: a� i� tikrųjų stebuklas? Kiekvienas �mogus � stebuklas?

K� mes �inome apie �mones? K� a� �inau apie patį save? �Gyvenimu� vadinamame u�davinyje �mogus � tai, kas duota ir ko nereikia įrodyti. Bet kiekvienas, operuodamas pradiniais duomenimis, įrodo ka�k� savo. Sit, pavyzd�iui, dubletas. I�va�iavo � ir nelaukta, ir logi�ka�

Beje, stop! Jei jau pradėti, tai i� pat prad�ių.

Juokinga atsiminti� I� esmės mano ketinimai buvo patys papras�iausi: apginti disertacij�.

Bet kurpti ka�k� vidutini�ko ir kompiliatyvaus (pavyzd�iui, mano buvusio �efo profesoriaus Voltampernovo pasiūlytos t mos �Kai kurie diodinių atminties sistemų projektavimo ypatumai� dvasia) buvo ir atkaru, ir nuobodu. Visgi a� gyvas �mogus � norisi, kad problema būtų niekieno nespr�sta, pa�iam u��iuopti jos esm�, i�protavimų, ma�inų ir prietaisų padedamam kaip pridera i�kvosti gamt�. Ir i�gauti tai, ko dar niekas ne�ino. Arba sugalvoti tai, kas dar niekam nė nedingtelėjo. Ir kad per gynim� būtų malonu atsakinėti į oponentų klausimus. Ir kad paskui pa�įstami sakytų: �Na, tu ir skaldei! Kaip kirviu!�

Juoba kad a� galiu. Vie�ai to skelbti neverta, o dienora�tyje leistina: galiu. Tai liudija penki i�radimai ir du u�baigti tyrimo darbai. O �is atradimas� ė, ne. Nesiskubink jo priskirti prie savo intelektualinių nuopelnų, Krivo�einai! Susipinkliojai tu jame ir iki �iol negali i�sipinklioti.

�od�iu, �is vidinis s�my�is ir pastūmėjo mane į pasaulinės sistemologijos tankumynus, į tankumynus tos krypties, kur pagrindinis operatorius � ne formulė, ne algoritmas, net ne receptas, o atsitiktinumas.

Per savo bukaproti�kum� mes labai mėgstame prie�pastatyti fizikus lyrikams, bangas dalelytėms, augalus gyvūnams, ma�iinas �monėms� Bet gyvenime ir gamtoje jie ne prie�tarauja, o papildo vieni kitus. Lygiai taip pat logika ir atsitiktinumas papildo vienas kit� pa�inimo procese, ie�kant sprendimo. Matematinėse ir loginėse konstrukcijose galima rasti (ir randama) nema�a neįrodyto, nepagrįsto; galima rasti ir atsitiktiniuose įvykiuose loginių dėsningumų.

Pavyzd�iui, idėjinis atsitiktinumo ie�kojimų prie�as technikos mokslų daktaras Voltampernovas į mano pasiūlymus imtis skyriuje atsitiktinių procesų modeliavimo niekad nepraleisdavo progos at�erti s�mojumi: �Bet juk tat bus, taip s-kant, modelia-. vimas kavos tir��iais!� Ar bereikia geresnės tokio dėsningumo iliust-racijos!

O jam atsikirsti buvo sunku. Pasiekimų toje srityje buvo ma�a, daugelis darbų baigdavosi nesėkmingai, o idėjos� idėjų niekas nesuprasdavo. Mūsų skyriuje kaip ir kauboji�kuose Vakaruose buvo tikima tik nuogais faktais.

Savo draugo, buvusio laboratorijos vir�ininko Valeros Ivanovo pavyzd�iu a� jau ketinau susirieti su institutu ir persikraustyti į kit� miest�. Bet � va jis, lemtingas atsitiktinumas!�� dėl gana svarbių prie�as�ių statybininkai neu�baigė naujo ko puso, dėl tokių pat svarbių prie�as�ių liko nesunaudoti pinigai pagal paragrafus, irgi ne be prie�asties įtrauktus į instituto biud�et�, ir Arkadijus Arkadjevi�ius skelbia �konkurs��: kas turi idėj� ir galėtų su nauda i�leisti a�tuoniasde�imt tūkstan�ių. Neabejoju, kad �ia pats ar�iausias determinizmo gynėjas būtų pasisteng�s ne�iopsoti.

Mano idėja apie t� laik� jau buvo i�ry�kėjusi: i�tirti, kaip elgsis elektroninė ma�ina, jei j� �maitinsime� ne sugromuliuota, dvejetainiais skai�iais pateikta programa, o kasdienine � prasminga ir laisva � informacija. Būtent taip. Pagal prog-ramas tai ji dirba su blizgesiu, pavergian�iu korespondentus. (�Naujas mokslo laimėjimas: per tris minutes ma�ina suprojektuoja cech�!� � juk programuotojai i� kuklumo kaip visuomet nutyli, kiek mėnesių jie rengė t� �triminutį� sprendim�.)

K� ir kalbėti, ėmus paraid�iui įgyvendinti mano u�manym�, kiekvienam nusivokian�iam sistemologui jis būtų atrod�s ai�kus �uns kliedesys: ma�ina niekaip nesielgs, sustos � ir viskas! Bet a� ir nepasiklioviau elementariu įgyvendinimu.

�Per penkias savaites iki biud�etinių metų galo i�leisti a�tuoniasde�imt tūkstan�ių laboratorijos įrangai (net tokio laisvo profilio, kaip atsitiktinių paie�kų laboratorija) � dalykas rimtas; ne veltui instituto masto tiekimo genijus Alteris Abramovi�ius iki �iol susitik�s pagarbiai ir su įsijautimu spaud�ia rank�. Beje, tiekėjui neskirta suprasti, kad idėja ir nenumaldomas operatyvinių platumų tro�kimas gali daryti stebuklus.

Taigi situacija tokia: pinigų turiu � nieko nėra. Statybininkams, kad jie kuo geriau įrengtų fligelį dirbtuvėms � penki tūkstan�iai. (Jie mane norėjo ant rankų pakilnoti: �Mielasis! Plan� u�baigsim, premij� gausim� vyras!�) Universali diskretinio veikimo skai�iavimo ma�ina SSM-12 � dar trylika tūkstan�ių. Visokiausi informacijos davikliai: pjezoelektriniai mikrofonai, lankstūs tenzometriniai liestuvai, germanio fototranzistoriai, dujų analizatoriai, termistoriai, elektromagnetinio smegenų biopotencialų skai�iavimo komplektas ir keturių tūkstan�ių mikroeiektrodų sistema EDS-1, pulsometrai, puslaidininkiniai drėgmės analizatoriai, fotoelementinės �skaitan�ios� matricos� �od�iu, visa, kas garsus, vaizdus, kvapus, silpnus slėgimus, temperatūr�, orų kitimus ir netgi sielos virpesius paver�ia elektros impulsais � dar devyni tūkstan�iai. U� keturis tūkstan�ius pripirkau įvairių reaktyvų, laboratorinio stiklo, visokių chemijos įreng mų � neai�kiais sumetimais pritaikyti ir chemotronik�, apie kuri� a� �į t� buvau girdėj�s. (O jei jau visai atvirai � todėl, kad parduotuvėje tai buvo lengva nupirkti, atsiskaitant ne grynais pinigais. Vargu ar reikia minėti, kad grynais iii tų a�tuoniasde�imties tūkstan�ių a� nei�leidau nė rublio.)

Visa tai tiko, bet trūko eksperimento �erdies. A� gerai įsivaizdavau, ko reikia: komutacinio įtaiso, galin�io keisti ir kombinuoti atsitiktinius daviklių signalus, o paskui juos perduoti �m�stan�iai� ma�inai � tokio �elektroninių smegenų� gabalėlio su keliasde�imties tūkstan�ių laisvai sujungtų keitimo narvelių schema� Parduotuvėje jo nenupirksi dargi u� negrynus pinigus � nėra. Būtų galima pripirkti detalių, i� kurių surenkamos paprastos elektroninės ma�inos (diodų, triodų, var�ų, kondensatorių ir kt.), bet kaip jas u�sakyti? Gai�atis, o gal ir visai nerealu: juk u�sakant reikia pateikti smulki� schem�, o toks įtaisas i� principo negali turėti ai�kios schemos. Va i� tikrųjų: nueiti ten � ne�inau kur, atne�ti t� � ne�inau k�!

Ir vėl palankus atsitiktinumas man padovanojo t� �ne�inau k�� ir � Len�� Beje, stop!�� �ia a� visko nesutinku priskirti sėkmei. Susitikimas su Lena � be abejo, grynai likimo dovana. Bet kristaloblokas� juk jei apie ka�k� galvoji dienas ir naktis, visada k� nors sugalvoji, u�tinki, pastebi.

2od�iu, situacija tokia: iki metų pabaigos trys savaitės, dar �neįsisavinta� penkiasde�imt tūkstan�ių, surasti komutacinį įtais� � jokių perspektyvų, na ir � a� va�iuoju troleibusu.

��Pripirko u� penkiasde�imt tūkstan�ių kietųjų schemų, o paskui i�ai�kėjo, kad jos netinka KĮSui!�� piktinosi prie�ais mane moteris ruda suknia, kreipdamasi į kaimyn�. � Į k� tai pana�u?

��I� galvos galima i�eiti,�� atsiliepė ta.

��Dabar P�embakovas visk� ver�ia tiekimo skyriui. Bet juk jis pats jas u�sakė!

��Jūs pamanyyykite!

Po �od�ių �penkiasde�imt tūkstan�ių� ir �kietosios schemos� a� suklusau.

��Atleiskite, o apie kokias būtent schemas jūs kalbate?

Moteris atgr�ė į mane veid�, tokį gra�ų ir į�irdusį, kad a net apglumau.

���Ne-arba� ir trigerius!�� įsikar��iavusi atsakė ji.

��Ir kokių parametrų?

� �emos jtamp� atleiskite, o Ico jūs ki�Įatės į mūsų kalb�?

Taip a� susipa�inau su kaimyninio KB in�iniere Jelena Ivanovna Kolomijec. Kit� dien� vadovaujan�iam in�inieriui Krivo�einui in�inierė Kolomijec u�sakė leidim� į savo.skyrių. �Geradarys! I�gelbėtojas!� � i�skėtė rankas skyriaus vir�ininkas �albekas Balbekovi�ius P�embakovas, kai in�inierė Kolomijec pristatė mane ir paai�kino, kad a� galiu atpirkti i� KB nelemtas kiet�sias schemas. Bet padaryti malon� ir i�gelbėti Zalbek� Balkebovi�ių a� sutikau tik tokiomis s�lygomis: a) visi 38 tūkstan�iai narvelių turi būti sumontuoti paneliuose pagal pridedam� eskiz�, b) sujungti maitinimo juostomis, c) nuo kiekvieno narvelio i�vesti laidai ir d) visa tai turi būti atlikta iki metų galo.

��Jūsų gamybinai pajėgumai dideli, jums tai nesunku.

��U� tuos pa�ius pinigus? Bet juk patys narveliai kainuoja penkiasde�imt tūkstan�ių!

��Taiip, bet juk jie pasirodė netinkami KĮSui. Nukainokite.

��Bajus tu, o ne geradarys,�� liūdnai pasakė Zalbekas ir numojo ranka.�� Apiforminkite, Jelena Ivanovna, praki�im kaip savo u�sakym�. Ir i�vis � pavedu t� reikal� jums.

Tegu laimina alachas tavo vard�, Zalbekai P�embakovai!

�A� ir po �iai dienai įtariu, kad Len� su�avėjau ne savo dorybėmis, o atsakymu. Kai visi narveliai buvo i�dėstyti paneliuose ir mikroelektroninio kubo plok�tumos atrodė lyg arimai i� įvairiaspalvių vieliukių, į jos nery�ting� klausim�: �O kaipgi dabar jas sujungti?� � �maik��iai atsakiau:

��O kaip norite! Mėlynas su raudonomis � ir kad būtų malonu akiai.

Moterys mėgsta beprotyb�.

Va taip viskas ir susiklostė. Vis dėlto atsitiktinumas daro savo�

(Ak, atrodo, kad besiplūkdamas su tuo darbu, a� ėmiau garbinti atsitiktinum�! Atsivertėlio fanatizmas� Juk anks�iau a�, s��iningai sakant, buvau slinkių slinkis, propagavau kasdienį nusi�eminim� prie� �nelaiming�� atsitiktinum� (nieko, girdi, nepadarysi), o praleid�s �laiming�� prog�, rod�iau paniek� (na ir tegu�); tokiais posakiais, gerai pagalvojus, mes visada dangstome dvasinį tingulį ir nepaslankum�. Dabar a�i ėmiau suprasti svarbi� atsitiktinumo savyb�: ar gyvenime, ar moksle � vis tiek � vien sveiku protu jo nepalenksi sau. Kad ju pasinaudotų, �mogus turi būti greito ir graib�taus proto, iniciatyvus, pasireng�s keisti savo planus� Bet lenkti galv� prie� jį taip pat kvaila, kaip ir niekinti jį. Atsitiktinumas � ne prie�as ir ne draugas, ne dievas ir ne velnias; jis � atsitiktinumas, nelauktas faktas, tuo viskas pasakyta. Nuo �mogaus pareina � paimti jį savo vald�ion ar praleisti. O tie, kas tiki sėkme ir likimu, lai perka loterijos bilietus!)

��Vis dėlto �atsitiktinių paie�kų laboratorija� � pernelyg odiozinis pavadinimas,�� tarė Arkadijus Arkadjevi�ius, pasira�ydamas įsakym� įsteigti nestruktiirin� laboratorij� ir vadovaujantį in�inierių Krivo�ein� paskirti jos vedėju, u�dedant �iam materialin�, prie�gaisrin� ir kitoki� atsakomyb�. � Nedera duoti peno anekdotams. Pavadinsim apdairiau, sakykim, �naujųjų sistemų laboratorija�. O paskui �iūrėsim.

Tai rei�kė, kad �problema Nr. 1� man kaip ir pirmiau lieka sukurti disertacij�. Antraip � �paskui �iūrėsim�� Tos problemos a� ir po �iai dienai nei�sprend�iau.�

��inoma, ag svajojau � savo malonumui, kad dirbti būtų linksmiau. O ir kaip nesvajoti, kai protų valdovas kibernetikoje, neurofiziologijos mokslų daktaras Volteris Rosas E�bis skelbia viena u� kit� patrauklesnes idėjas! Atsitiktiniai procesai � bet kurių sistemų raidos ir �ūties �altinis� �monių ir ma�inų protinių gabumų sustiprinimas, i�skiriant vertingas mintis i� tau�kalų ir apsirikimų atsitiktiniuose pasisakymuose� Ir pagaliau: triuk�mas � �aliava informacijai gauti. Taip taip, tas �margasis triuk�mas�, tie erzinantys trukdymai, kurių pa�alinimui i� puslaidininkinių schemų a� pats pragai�inau ne vienus darbo metus ir ne vien� idėj�!

Bendrai tai, gerai pagalvojus, �ios krypties pradininku reiktų laikyti ne daktar� V. R. E�bj, o an�, nCidien u�mir�t� Maskvos Did�iojo teatro re�isierių, kuris, norėdamas atkurti riistų liaudies murmesį �Borise Godunove�, pirmas paliepė kiekvienam statistui kartoti savo namų adres� ir telefono numerį. Tik E�bis pasiūlė i�spr�sti prie�ing� u�davinį. Parenkame triuk�m� � bangų mū�os ū�esį, anglies miltelių �er�kim� įjungtame mikrofone, bet kokį � perduodame jį į tam tikr� prietais�. I� garsų chaoso i�skiriame pa�ius stipriausius �pliuk�telėjimus� � gauname impulsų sek�. O impulsų seka � tai dvejetainiai skai�iai. O dvejetainius skai�ius galima paversti de�imtainiais skai�iais. O de�imtainiai skai�iai � tai numeriai: pavyzd�iui, vertimo ma�inos �odyno �od�ių numeriai. O �od�ių rinkinys � tai frazės. Tiesa, kol kas visokios frazės: klaidingos, teisingos, abrakadabra � informacinė ��aliava�. Bet paskesnėje įtaiso pakopoje susitinka du informacijos srautai: �monėms �inoma informacija ir �i ��aliava�. Palyginimo, atitikimo ir ineatitikimo operacijos � dr visa, kas beprasmi�ka,�� nufiltruojama, kas banalu � ir i� vieno, ir i� kito srauto pa�alinama. Ir i�skiriamos naujos, originalios mintys, nepadaryti i�radimai ir atradimai, dar negimusių poetų ir prozaikų kūriniai, ateities filosofų pasakymai� uff! Ma�ina � m�stytojas!

Teisybė, gerbiamas daktaras nenupasakojo, kaip t� stebukl� padaryti,�� jo idėja kol kas įkūnyta tik popieriuje strėlėmis sujungtais kvadratėliais. Klausimo �kaip padaryti?� akademiniai m�stytojai i�yis negerbia. �Jei abstrahuosimės nuo techninės realizacijos sunkumų, i� principo galima įsivaizduoti. Bet kaip man nuo jų abstrahuotis?

Nagi ko �ia dejuoti? Tam a� ir eksperimentatorius, kad idėjas tikrin�iau. Tam a� ir laboratorij� turiu: sienos gard�iai kvepia �vie�iais aliejiniais da�ais, rudas linoleumas dar nei�mind�iotas, ū�ia orapūtė, spintoje tviska indai ir stiklainiai su reaktyvais, ant monta�inio stela�o guli naujutėliai instrumentai, įvairiaspalvių laidų buchtos ir lituokliai raudonais, nuodegomis dar neapsine�usiais smaigaliais. Ant stalų kruop��iai nudailintais plastmasiniais kampais �vilga prietaisai ir jų strėlės dar nesulankstytos, skalės neapdulkėjusios. O vidury kambario silpnos sausio saulės ap�viesti stūkso SSM-12 � skai�ius spausdinan�io automato � paralelepipedai: a�ūrinis, laidais mirguliuojantis kristalobloko kubas. Viskas kuo naujausia, nenu�iupinėta, be įbrė�imų, viskas skleid�ia i�minting�, ne vienos meistrų ir in�inierių kartos i�puoselėt� racionalų gro�į.

Kaip �ia neįsisvajosi? O gal pavyks? Beje, sielos gilumoje mano svajonės buvo romesnės: a� svajojau ne apie superma�in�, protingesn� u� �mogų (�i idėja man i�vis ne prie �irdies, nors a� ir sistemotechnikas), bet apie ma�in�, kuri suprastų �mogų, o suprasdama geriau dirbtų savo darb�. Tuomet man �i idėja atrodė įmanoma. I� tikrųjų, jei ma�ina po viso to, k� a� jai pasakosiu, rodysiu ir taip toliau,�� atskleis apibrė�tus ėlgsenos ypatumus,�� problema i�spr�sta. Vadinasi, ji savo imtuvais pradėjo malyti, girdėti, u�uosti tikr�ja � �mogi�ka � �ių �od�ių prasme, be kabu�ių ir i�lygų. O jos būdo ypatumus tokiu atveju galima pritaikyti bet kuriam darbui ar u�duo�iai � tam ji ir universali skai�iavimo ma�ina.

Taip, tuomet, sausyje, man tai atrodė įmanoma ir paprasta; jūra buvo iki kelių� Ak, ta įkvepianti prietaisų galia! Fantasti�kos �alios kilpos ekranuose, pasitikin�iai santūrus transformatorių gausmas, vienodas relių susiklapsenimas, signalinių pulto lempu�ių �ybtelėjimai, tikslūs rodiklių judesiai� Rodosi, visk� i�matuosi, perprasi, padarysi; net papras�iausias mikroskopas įkvepia tikrum�, kad tuojau pat, keturis �imtus kartų padidin�s objekt�, dukart poliarizuotoje �viesoje pamatysi tai, ko dar niekas nematė!

K� ir kalbėti� Kuris tyrinėtojas, prie�i pradėdamas nauj� darb�, nesvajojo, mintyse ir vaizduotėje nesitaikstė į pa�ias did�iausias problemas? Kuris tyrinėtojas nejautė to visa naikinan�io nekantravimo, kuomet ver�iesi � grei�iau, grei�iau!�� u�baigti grasų paruo�iam�jį darb� � grei�iau, grei�iau!�� sunarstyti bandymo schem�, prijungti srov� ir pradėti!

O paskui� paskui kasdieniai laboratoriniai rūpes�iai, kasdienės klaidos, kasdienės nesėkmės u�mu�a tavo svajonių dvasi�. Ir jau sutinki su bet kokiu atradimu, kad tik ne veltui dirbus.

Taip ir man i�ėjo.

Apra�inėti nesėkmes � vis vien kaip pergyventi jas i� naujo. Tad nusakysiu trumpai. Vadinasi, bandymo schema tokia: į SSM-12 įvadus įjungiame 38 tūkstan�ių narvelių kristaloblok�, o į kristalobloko įvadus � vis� kit� inventorių: mikrofonus, kvapų, drėgmės, temperatūros daviklius, tenzometrinius liestuvus, fotomatricas su fokusuojan�ia u�mova, �Monomacho k pur� smegenų biosrovėms skai�iuoti. I�orinės informacijos �altinis � a� pats, tai yra ka�kas jud�s, skleid�i�s garsus, kei�i�s formas ir koordinates erdvėje, turįs temperatūr� ir nervinius potencialus. Galima pamatyti, i�girsti, palytėti liesLuvais, i�matuoti temperatūr� ir kraujo spaudim�, i�analizuoti kvap�, sklindantį i� burnos, netgi įsigauti į siel� ir mintis � pra�om! Signalai i� daviklių patenka į kristaloblok�, su�adina jame įvairius narvelius; kristaloblokas formuoja ir �pakuoja� signalus į logines kombinacijas, siun�ia jas į SSM-12; SSM-12 susidoroja su jomis kaip su paprastais u�daviniais ir pagaliau pateikia ka�k� prasmingo. Kad ma�inai tai būtų lengviau, a� įra�iau jos atmintyje visus vertimo ma�inų �odyno skai�ius � �od�ius nuo �A� iki �Z�.

Ir� nieko. Man slankiojant po kambarį, selsino motoriukai, �velniai stūgaudami, sukiojo liestuvus ir objektyvus. Kontroliniuose oscilografuose matėsi i� kristalobloko į ma�in� �okuojan�ių impulsų kirbinės. Srovė tekėjo. Lemputės mirk�iojo. Bet per pirm�jį mėnesį skai�ius spausdinan�io automato svirtelės nė karto netruktelėjo, kad atstuksentų perfojuostoje bent vien� �enkl�.

A� susmaigs�iau į kristaloblok� visus daviklius, kiek turėjau. Dainavau ir skai�iau eiles, gestikuliavau, bėgiojau ir �okinėjau prie� objektyvus; nusirenginėjau ir apsirenginėjau, leidausi �iupinėjamas (brrr!�� tie �alti �iuptuvų prisilietimai�) A� u�sidėdavau �Monomacho kepur� ir � o vie�patie!�� stengdavausi �įteigti�� Mane būtų patenkinusi bet kokia abrakadabra.

Bet SSM-12 negalėjo pateikti abrakadabros, ne taip ji įrengta. Jei u�davinys turi sprendim� � ji sprend�ia, ne � sustoja. Ir ji sustodavo. Spėjant i� pulto lempu�ių mirksėjimo, joje ka�kas persijunginėjo, bet kas penkios �e�ios minutės įsi�iebdavo signalas �stop�, a� nuspausdavau mygtuk� ir pa�alindavau informacij�. Viskas prasidėdavo i� prad�ių.

Galiausiai a� ėmiau svarstyti. Ma�ina negali neatlikinėti aritmetinių ir loginių operacijų su kristalobloko siun�iamais impulsais � antraip k� gi jai daugiau daryti? Atseit, ir po �ių operacijų informacija būna tokia �alia ir prie�taringa, kad ma�ina, vaizd�iai kalbant, negali sudurti loginių galų � ir stop! Atseit, vieno skai�iavimų ciklo ma�inoje sta�iai ma�a. Atseit� ir �ia man � kaip visuomet pana�iais atvejais � pasidarė nesmagu prie� save patį, kad nesumojau i� karto,�� atseit, tarp ma�ino (tų jos blokų, kuriuose tebeklaid�ioja impulsai) ir kristalobloko reikia organizuoti grį�tam�jį ly�į! Na, �inoma, tada neapdorota informacija i� SSM-12 grį� į to įmantraus Wbo įvadus, ten dar kart� bus perdirbta, pereis į main� ir taip toliau, kol pasidarys visi�kai ai�ki.

A� sukrutau: na, dabar!.. Toliau galima abstrahuotis nuo prisiminimų, kaip ma�inoje per tai, kad nebuvo suderinti SSM ir kristalobloko re�imai, perdegė pusantro �imto loginių narvelių ir de�imtys matricų (dūmai, smarvė, tranzistoriai py�ka it patronai krosnyje, o a�, u�uot i�jung�s įtamp� skyde, griebiu nuo sienos gesintuv�), kaip ie�kojau naujų narvelių, litavau tarpines schemas, i� naujo derinau visų blokų re�imus � techninės realizacijos sunkumai, k� ir kalbėti. Svarbiausia � darbas pajudėjo i� vietos!

Vasario 15-t� laboratorijoje pasigirdo ilgai lauktas stuksenimas: automatas perfojuostoje atspausdino skai�ių eilut�! Prie� i��ifruodamas j�, a� vaik��iojau aplink stal�, ant kurio gulėjo juostos skiautelė, rūkiau ir ka�kaip sugniu�dytai �ypsojausi: ma�ina pradėjo elgtis� Stai ji, pirmoji ma�inos frazė: �Atmintis 10 bitų�.

Cia buvo ne tai, ko a� laukiau. Todėl a� ne i�syk supratau, kad ma�ina �geidauja� (vis dėlto negaliu tokio �od�io ra�yti be kabu�ių!) padidinti atminties apimtį.

Ties� sakant, viskas buvo logi�ka: plaukia sudėtinga informacija, j� reikia ka�kur dėti, o atminties blokai jau u�griozdinti. Padidinti atminties apimtį! Įprastas ma�inų konstravimo u�davinys.

Jei ne Altero Abramovi�iaus pagarba man, ma�inos pra�ymas būtų lik�s nei�pildytas. Bet jis davė tris magnetinės ir du segnet�elektrinės atminties kubus. Ir viskas buvo sunaudota; po kelių dienų SSM-12 pakartojo reikalavim�, paskui dar ir dar� Ma�ina pratrūko rimtais poreikiais�

K� a� tada jau�iau? Pasitenkinim�: galų gale �is tas i�eina! �iūrėjau, ar rezultatas tiks būsimai disertacijai. Bent kiek trikdė, kad ma�ina dirba tik �savo labui�.

Paskui ma�ina pradėjo konstruoti save pa�i�. I� esmės ir tai buvo logi�ka; sudėting� informacij� ir perdirbinėti reikia sudėtingesnėmis schemomis, negu standartiniai SSM-12 blokai.

Darbo man padaugėjo. Spausdinimo automatas stukseno loginių narvelių kodus ir numerius, prane�inėjo, kur ir kai juos prijungti. I� prad�ių ma�in� tenkino tipiniai narveliai; a� juos montuodavau papildomame panelyje.

(Tik dabar pradedu suprasti; � būtent tuomet a� padariau, �iūrint i� akademinių pozicijų, stambi� metodologin� klaid�. Man tada derėjo sustoti ir i�analizuoti, kokias schemas ir koki� logik� susikuria mano kompleksas: davikliai � kristaloblokas � SSM-12 su sustiprinta atmintimi. Ir tik visk� i�siai�kinus, judintis toliau� O ir �iaip: ma�ina, konstruojanti save be nustatytos programos � juk tai sensacinga disertacija! Gerai i�dėst�s med�iag�, bū�iau galėj�s i� karto daktarin� apginti.

Bet suėmė smalsa. Kompleksas ai�kiai stengėsi vystytis. Ta�iau kuriam galui? Kad suprastų �mogų? Nepana�u: kol kas ma�inai ai�kiai patiko, kad a� j� suprantu ir uoliai atlieku jos u�sakymus� �monės ma�inas gamina savo tikslams. O kokius gi tikslus gali turėti ma�ina? Gal būt, tai ne tikslas, o ka�koks Įgimtas �kaupimo instinktas�, pradedant tam tikra sudėtingumo pakopa, būdingas visoms sistemoms � ar tai būtų kirminas, ar elektroninė ma�ina? Ir kokį i�sivystymo laipsnį pasieks kompleksas?

Būtent tada a� paleidau vad�ias i� rankų � ir iki �iol ne�inau, blogai ar gerai padariau�)

Kovo viduryje ma�ina, matyti, per �Monomaclio kepur� su�inojusi apie elektronikos naujoves, ėmė pra�inėti kriozarų ir kriotronų, tunelinių tranzistorių, plėvelinių schemų, mikromatricų� Analizėmis man suvis neliko kada rūpintis: a� laks�iau po institut� ir po vis� miest�, intrigavau, gerinausi, į bet k� mainikavau tas madingas naujoves.

Ir viskas veltui. Po mėnesio ma�ina �nusivylė� elektronika ir� �susi�avėjo� chemija.

Ties� sakant, ir �ia nebuvo nieko netikėto: ma�ina i�sirinko visų geriausi� būd� konstravimuisi. Juk chemija � tai gamtos kelias. Gamta neturėjo nei lituoklių, nei keliamųjų kranų, nei suvirinimo staklių, nei motorų, net kastuvo � ji tiesiog mai�ė tirpalus, �ildė ir au�ino juos, ap�vietė, garino� taip ir atsirado visa kas gyva �emėje.

Tas ir yra, kad ma�inos veiksmai buvo visai nuoseklūs ir logi�ki! Net jos pageidavimai, kad a� u�sidė�iau �Monomacho kepur�, � o ji juos beldė kuo toliau, tuo da�niau,�� buvo kiaurai suprantami. Kam perdirbinėti neapdorot�, i� �viesos,

garso, kvapo ir i� kitokių daviklių gaut� informacij�, geriau pasinaudoti mano paruosta. Moksle daug kas taip daro.

Bet, dieve mano, kokių tik reaktyvų nereikalavo ma�ina: pradedant distiliuotu vandeniu, baigiant natrio trimetildisilparaamintetrachlorfenilsulfatu, pradedant DNR ir RNR, baigiant �Kalio�o� markės benzinu! O kokias painias technologines schemas man teko montuoti!

Laboratorija akyse virto viduram�ių alchemiko urvu; j� u�griozdojo dideliausi buteliai, dvikaklės kolbos, autoklavai, distiliuojamieji katilai � a� juos sujungdavau �langais, stikliniais vamzdeliais, laidais. Reaktyvų ir stiklų atsargos i�sibaigė jau pirm�j� savait� � teko įsigyti dar ir dar.

Taurius, elektriko uosl� glamonėjan�ius kanifolijos ir į�ilusios izoliacijos kvapus u�go�ė pelkinis rūg��ių, amoniako, acto ir dar velniai �ino koks tvaikas. A� klaikinėjau tose chemijos d�iunglėse it galvos netek�s. Garkatiliuose ir �languose kliuksėjo, �liurpėjo, dūsavo. Mi�iniai buteliuose ir kolbose burbuliavo, rūgo, keitė spalvas; juose i�krisdavo ka�kokios nuosėdos, i�tirpdavo ir vėl atsirasdavo pulsuojantys drebu�ių pavidalo gniutulėliai, pilkų sūpuojan�ių siūlų kamuoliai. A� pyliau ir bėriau papildomus reaktyvus pagal skaitmeninius ma�inos u�sakymus ir nieko nebesupratau�

Vėliau ma�ina netikėtai i�beldė u�sakym� dar keturiems spausdinimo automatams. A� pagyvėjau: vis dėlto ma�ina ne vien chemija domisi!�� i�vys�iau veikl�, �iaip taip gavau, pri jungiau� ir prasidėjo!

(Tikriausiai man tuomet i�ėjo tas pats E�bio �informacijos atrinkimo stiprintuvas� arba ka�kas labai pana�aus į jį� Beje, galas jį �ino! Būtent tada a� galutinai susipainiojau.)

Dabar laboratorijoje pasidarė triuk�minga lyg ma�ininkių biure: automatai pliekė skai�ius. Popierinės juostos su skaitmenų stulpeliais virto i� sta�iakampių nasrų, tarytum ko�ė i� pasaki�ko puodelio. A� vyniojau juostas į rulonus, rinkau skai�ius, atskirtus �viesiais ruo�ais, ver�iau juos �od�iais ir sudarinėjau frazes.

�Tiesos� i�eidavo ka�kokios keistos, mįslingos. Na, pavyzd�iui:,�..dvide�imt �e�ios kapeikos, kai i� Berdi�evo� � viena i� pirmųjų. Kas tai: faktas, mintis? Ar u�uomina? O va �i: �Svogūnas lyg plieninė �aizda..�� pana�u į Majakovskio �Gatvė lyg atvira �aizda�� Bet kokia jos prasmė? Kas tai � pas gailėtinas sekimas? O gal poetinis atradimas, iki kurio �iandieniniai poetai dar neprisikasė?

I��ifruoju kit� juost�: �Sielų �velnumas, i�dėstytas į Teiloro eil�, tarp nulio ir begalybės sueina į biharmonin� funkcij�.� Dailiai pasakyta, a?

Ir va taip visada: arba sunkiai suprantamos nuotrupos, arba �ka�kas �izofreni�ka�. Buvau besibaud�i�s kelet� juostų nune�ti matlingvistams � gal jie permanys?�� bet apsigalvojau, skandalo pabūgau. Įmanom� informacij� teikdavo tik pirmasis automatas: �Pridėti tokių ir tokių reaktyvų į kolbas Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 7�, �Penkiais voltais suma�inti įtamp� elektroduose, pradedant 34-tu, baigiant 123-�iu� ir t. t. Ma�ina neu�mir�davo �maitinltis� � vadinasi, ji �nei�ėjo i� proto�. Tuomet kas: gi tai?.

Visų labiausiai kamavo suvokimas, kad nieko negali padaryti. Man ir anks�iau bandymuose pasitaikydavo nesuprantamų dalykų, bet.tuomet blogiausiu atveju buvo galima kruop��iai pakartoti bandym�: jei netik�s efektas i�nyksta � taip jam ir reikia, jei ne � i�tirsim. O �ia � nei pakartoti, nei atgal pasukti. Net sapnuose a� nieko kito nema�iau, tik baltas, skai�iais �įynuotas besirangan�ias gyvates, ir lau�iau galv�, ilgesingai stengdamasis suprasti, k� gi ma�ina nori prane�ti?

A� jau nebe�inojau, kur dėti skai�ių pilnus perfojuostų rulonus. Mūsų institute juos panaudoja dvejaip: tuos, kuriuose atsispindi naujų u�davinių sprendimai, atiduoda į archyv�, o kitus bendradarbiai i�sine�ioja po namus ir vartoja kaip tualetinį popierių � labai prakti�ka. Mano rulonų jau biitų u�tek� visiems Akademinio miestelio tualetams.

�Ir kai gra�ų baland�io ryt� (laboratorijoje po bemiegės nakties a� tenkinau visus ma�inos įgeid�ius: pyliau, bėriau, reguliavau�) automatas Nr. 3 man pateikė skaitmenimis i�reik�t� fraz�: �Streptocido striptizas su streptokokų tirtuliu��, supratau, kad toliau tuo keliu eiti nebereikia.

A� i�ne�iau visus rulonus į aik�tel� parke, i�kedenau juos (rodosi, savo veiksmus dargi palydėjau �od�iais: �Streptocidas, taip? Berdi�evas? Sielų �velnumas? Svogūnas�� � tiksliai nepamenu) ir u�degiau. Sėdėjau prie lau�o, �ild�iausi, rūkiau, suprasdamas, kad eksperimentas �lugo. Ir ne todėl, kad nieko nei�ėjo, o todėl, kad pasidarė �ko�ė�!.. Ka�kada mudu su Valerijum Ivanovu vakuuminėje krosnyje dėl juoko sulydėm �metalų ir puslaidininkių ko�� i� visų med�iagų, kokios tuomet buvo po ranka. I�ėjo pasigėrėtino spalvų derinio lydinys; mes jį sutrupinome i�tyrimui. Kiekvienoje lydinio kruopelėje buvo galima aptikti bet kokius kietųjų kiinų efektus � nuo tunelinio iki tranzistorinio,�� ir visi jie buvo netvirti, nepastovūs, neatkuriami. Mes i�metėme �ko�� į �iuk�lių dė��.

Dabar buvo tas pats. Mokslinis sprendimas prasmingas tada, kai i� med�iagos, prigimties, sistemos � i� ko tik nori � savybių ir efektų masės i�skiriame tai, kas reikalinga, o visa kita nuslopiname. Man �itai nepavyko. Ma�ina nei�moko perprasti mano informacijos� A� patraukiau į laboratorij� įtampos i�jungti.

Ir koridoriuje pama�iau bak� � puikų 2X1,5X1,2 m didumo skaidraus teflono ryk�; a� jį įsigijau dar tuomet gruodyje, ketindamas teflon� panaudoti visokiems smulkiems dirbiniams, bet neprireikė. Sis bakas man davė paskutin� ir jau visai ne�moni�k� mintį. A� i�grūdau į koridorių visus spausdinimo automatus, jų vietoj pasta�iau bak�, suved�iau į jį laidus nuo ma�inos, vamzd�ių galus, �langų ataugas, supyliau ir sukra�iau reaktyvų liku�ius, u�liejau vandeniu pakilusį dvok� ir kreipiausi į ma�in� su tokia prakalba:

��Gana skai�ių! Pasaulio negalima i�reik�ti dvejetainiais skai�iais, ai�ku? O jeigu ir galima, kokia i� to nauda? Nagi, pabandyk kitaip: vaizdais, kuo nors daikti�ku� velniai tave griebtų!

U�rakinau laboratorij� ir i�ėjau, tvirtai nusistat�s pailsėti, nusiraminti. K� ir kalbėti, pastar�j� savait� a� sta�iai nebegalėjau miegoti naktimis.

�Tai buvo de�imt gra�ių dienų � ramių ir tvarkingų. A� i�simiegodavau, darydavau mank�t�, maudydavausi po du�u. Va�iuodavome su Lena motociklu u� miesto, eidavome į kin�, bastydavomės gatvėmis, bu�iuodavomės. �Na, kaip ten mūsų kietosios schemos?�� klausdavo ji.�� Dar nei�ti�o?� A� jai atsakydavau k� nors tuo pa�iu tonu ir nukreipdavau pokalbį į kitus dalykus. �Man neriipi jokios schemos, ma�inos, bandymai,�� įspėdavau save.�� Nenoriu, kad vien�syk mane i�ve�tų i� laboratorijos labai įsilinksminusį, su mar�kiniais ne pagal ūgį ilgomis rankovėmis!�

Bet viduje ka�kas gnyb�iojo. Me�iau, pabėgau � o kas ten dabar darosi? Ir kas gi tenai buvo? (Apie eksperiment� a jau m�s�iau būtuoju laiku: buvo�) Pana�u, kad a�, laisvos informacijos padedamas, komplekse su�adinau ka�kokį sintezės proces�. Bet kas per sintezė � tokia kvaila? Ir k� ma�ina ruo�ėsi sintetinti?�

���mogusėjo prie�ais maneasfaltuotu keliuku. U� jo �aliavo med�iai, baltavo senojo instituto korpuso kolonos. Viskas parke buvo kasdieni�ka. A� traukiau avanso į buhalterij�. �mogus �ingsniavo, kiek krypuodamas, mostagavo rankomis ir nepasakysi, kad �lub�iojo, o tiesiog de�in� koj� statė atsargiau, nei kair�; pastarasis faktas man ypa� krito į akis.

Pirmoji mintis: kur a� t� tip� ma�iau?

Mums artėjant prie viens kito, a� pama�u į�iūrėjau nuo�ulni� kakt� su lau�tais antakių lankais, praplikimus vir�um smilkinių, plok��ius skruostus rudais savaitiniais �eriais, stor� nosį, i�did�iai su�iauptas lūpas, nuobod�iaujamai primerktus vokus� Ne, mes tikrai matėmės, tos i�puikusios fizionomijos neįmanoma u�mir�ti. O �andikaulis � dieve mano!�� tokį tik per �ventes pasikabinti.

Antroji mintis: pasisveikinti ar abejingai praeiti pro �alį?

Ir t� akimirk� viskas aplinkui man paliovė egzistuoti. A� kluptelėjau ant lygaus asfalto ir sustingau vietoje. Prie�prie�iais artėjau a� pats.

Tre�ioji mintis (pasmerktojo): �Na va��

�mogus sustojo prie� mane.

��Labas!

��Lllabas��� Akimoju galvoje kilo chaosas, �vystelėjo i�ganingas spėjimas: � Jūs i� kinostudijos?

��I� kinostudijos? Atpa�įstu savo savikliov�! � antrininlcas pla�iai �yptelėjo.�� Ne, Valekai, filmo apie mus studijos dar neplanuoja. Nors dabar� kas �ino!

��Klausykite, a� jums ne Valakas, o Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas! Kiekvienas �unakis�

Sutiktasis nusi�ypsojo, mano pyktis jį ai�kiai linksmino. Buvo justi, kad jis labiau pasiruo��s susitikimui ir mėgaujasi palankesne padėtimi.

��Ir� malonėkite paai�kinti: kas jūs, i� kur atsiradote instituto teritorijoje, kokiu tikslu nusigrimavote ir apsitaisėte, mėgd�iodamas mane?

��Malonėsiu,�� pasakė jis.�� Valentinai Vasiljevi�iau Krivo�einai, naujų sistemų laboratorijos vedėjau. Va mano leidimas, jei pageidaujate,�� ir jis i� tikrųjų parodė mano nudriskusį leidim�. � O atsiradau a�, ai�kus dalykas, i� laboratorijos.

��Ak netgi taip?�� Pana�ioje situacijoje svarbiausia neprarasti jumoro jausmo.�� Labai malonu susipa�inti. Valentinas, atseit, Vasiljevi�ius? I� laboratorijos? Taip, taip� aha� mtaip.

Ir �ia a� susigriebiau, kad tikiu juo. Ne dėl leidimo, �inoma, pas mus su leidimais nė sargo neapmausi. Ar a� nelaiku sumojau, kad randas vir� antakio ir rudas apgamas ant skruosto, kuriuos veidrodyje a� matau kairėje, i� tikrųjų turi būti kaip tik de�inėje veido pusėje. Ar pa�ioje pa�nekovo elgsenoje buvo ka�kas, vert�s tikėti, kad jis man�s nemulkina� Man pasidarė baisu: nejau a� ėmiau kliedėti bandymais ir susidūriau su savo i�sidvejinusios asmenybės antr�ja puse? �Bent niekas nepamatytų� Įdomu, i� �ono �iūrint,�� a� vienas ar mes dviese?�

��Atseit, i� laboratorijos?�� A� pamėginau pri�iupti jį meluojant.�� O kodėl jūs einate i� senojo korpuso?

��Buvau u�ėj�s į buhalterij�, juk �iandien dvide�imt antra.�� Jis i�traukė i� ki�enės pakelį penkrublinių, atskai�iavo pluo�t�. � Imk savo dalį.

A� ma�inaliai paėmiau pinigus, perskai�iavau. Susigriebiau:

��O kodėl tik pusė?

��O vie�patie!�� Antrininkas i�rai�kingai atsiduso.�� Juk mes dabar dviese!

(Tas pabrė�tinai i�rai�kingas atodūsis� niekada taip nedūsausiu. Pasirodo, atodūsiu galima pa�eminti. O jo dikcija �

jeigu galima taip pasakyti apie visi�k� dikcijos nebuvim�! � nejau a� irgi taip spiaudau �od�ius nuo lūpų?)

�A� paėmiau i� jo pinigus � vadinasi, jis egzistuoja,�� m�s�iau a�. � Arba ir tai pojū�ių klaida? Velnias griebtų, a� � tyrinėtojas, ir spiauti man į pojū�ius, kol neperprasiu, koks �ia reikalas!�

��Vadinasi, jūs primygtinai teigiate, kad atsiradote i� laboratorijos, u�rakintos ir u�antspauduotos?

��Aha,�� linktelėjo jis.�� Būtent i� laboratorijos. I� bako.

��Dargi i� bako, sakykite, gerb� Kaip i� bako?

��Taip, i� bako. Tu bent lipyn� būtum susiprat�s įtaisyti, vos i�sirop��iau�

��Klausyk, liaukis! Negalvoji gi tu rimtai mane įtikinti, kad tave� tai yra mane� ne, vis dėlto tave pagamino ma�ina?

4

Antrininkas vėl atsiduso; labiau paniekinamai nebegalima atsidusti.

��A� jau�iu, tu dar negreit apsiprasi su mintimi, kad tai įvyko. O galėjai numanyti. Tu juk matei, kaip kolbose atsirado gyvoji materija?

��Ma�a k� ma�iau! Kaip atsiranda pelėsiai drėgnose vietose, a� irgi ma�iau. Bet tai dar nerei�kia, kad buvau gyvybės atsiradimo liudininkas�. Gerai, tarkim, kolbose ir susidarė ka�kas gyva � ne�inau, a� ne biologas. Bet kuo tu �ia dėtas?

��Tai yra � kaip tai kuo dėtas?�� Dabar atėjo jo eilė įnir�ti.�� O k�, tavo manymu, ji turėjo sukurti: kirmėl�? arklį? a�tuonkojį? Ma�ina kaupė ir perdirbinėjo informacij� apie tave: matė lave, girdėjo, u�uodė ir lytėjo tave, skai�iavo tavo smegenų biosroves! Tu jai įkyrėjai! Va ir pra�om. I� motociklo detalių galima sunarstyti tik motocikl�, o anaiptol ne dulkių siurblį.

��Chm� na, tarkim. O i� kur bateliai, kostiumas, leidimas, apsiaustas?

��O velnias! Jeigu ji sukūrė �mogų, k� jai rei�kia i�auginti apsiaust�!

(Pergalingas akių blizgesys, pasitikintys gestai, i�did�ios intonacijos� Nejau ir a� toks begėdi�kai nepaken�iamas, kai jau�iu bent kokį prana�um�?)

��I�auginti?�� a� pa�iupinėjau jo apsiaust�. Mane nupurtė �altis: apsiaustas buvo ne toks.

Kas didu, nei�syk sutelpa galvoje, bent jau mano. Atsimenu, kai buvau studentas, man pavedė globoti jaunimo festivalio delegat�, jaun� med�iotoj� i� Taimyro tundros; a� jį lydėjau po Maskv�. Jaunuolis �altakrauji�kai ir abejingai �iūrėjo į bronzines LŪPP skulptūras, į metro eskalatorius, į ma�inų srautus, o apie daugiaauk�tį MVU pastat� atsiliepė taip: �I� kar�ių ir kailių galima pastatyti ma�� �ium�, i� akmenų � didelį�� Bet va restorano �Nord�, kur mes u�ėjome perk�sti, vestibiulyje jis kaktomu�a susidūrė su baltosios me�kos i�kam�a, laikan�ia padėkl� letenose � ir apmirė sukrėstas!

Pana�iai atsitiko su manimi. Antrininko apsiaustas labai pavėdėjo į mani�kį, net ra�alo dėmė puikavosi kaip tik ten, kur ka�kada u�tė�kiau, nukratydamas parkerį. Bet audinys buvo elastingesnis ir tarytum riebaluotas, sagos laikėsi ne ant siūlų, o ant lankių ataugėlių. Siūlų audinyje nebuvo.

��Sakyk, o jis prie tav�s nepriaugo? Tu gali jį nusivilkti?

Antrininkas visai įtū�o.

��Na, u�teks! Nebūtina mane i�rengti per tokį vėj�, norint įsitikinti, kad a� � tai tu! Galiu ir taip visk� paai�kinti. Randas vir� antakio � nuo arklio nukritau, kai tėtu�is mokė joti. Nutrauktas de�inės kojos kelio rai�tis � mokyklos futbolo pirmenybės! K� tau dar priminti? Kaip vaikystėje, slapta tikėjai diev�? O gal kaip pirmame kurse gyreisi kambario vaikinams turėj�s ne vien� moterį, nors i� tikrųjų nekaltyb� tepraradai per prie�diplomin� praktik� Taganroge?

(�Va kalės vaikas! Ir parink tu man taip��)

��M-taip� Na �inai, jei tu � tai a�, tuomet a� savimi nesi�aviu.

��A� irgi,�� burbtelėjo jis.�� A� laikiau save nuovokiu �mogumi��� staiga jo veidas įsitempė. � S��, neatsigr�k!

Man it� nugaros pasigirdo �ingsniai.

��Sveiki gyvi, Valentinai Vasiljevi�iau!�� i�tarė Hario Chiloboko � docento, kandidato, sekretoriaus ir instituto masto �irdėdos balsas.

A� nesuspėjau atsakyti. Antrininkas pra�matniai i�si�iepė ir nulenkė galv�:

��Laba diena, Hari Charitonovi�iau!

Jo �vytin�ios �ypsenos lydima, pro mus pra�ygiavo pora. Apvalutė juodaplaukė mergina �vitriai stukseno kulniukais-viliūtėmis į asfalt�, o Chilobokas, taikydamasis prie jos eigasties, 1 Uteno taip, lyg ir jis vilkėtų siaura suknia.

��Galimas daiktas, a� ne visai tiksliai jus supratau, Liudo�ka,�� �iurleno jo baritonas,�� bet, atsi�velgdamas, �inoma, i tai, kad jūsų kaip reikiant nesuprantu, parei�kiu savo samprotavimus�

��Haris vėl su nauja,�� konstatavo antrininkas.�� Va matai: Chilobokas � ir tas mane pripa�įsta, o tu abejoji. Nagi, einam namo!

Kodėl klusniai nuspūdinau paskui jį į Akademinį miestelį, galiu paai�kinti nebent tuo, kad buvau visi�kai suglumintas.

Bute jis tuoj pat pasuko į voni�. Pasigirdo vandens �niok�timas i� purk�tuvo, paskui antrininkas ligi pusės i�siki�o tarpduryje.

��Ei, pirmasis egzemplioriau ar kaip! Jei nori įsitikinti, kad mano viskas tvarkoj, pra�au. Ta proga ir nugar� i�muilinsi.

A� taip ir padariau. Tai buvo tikras �mogus. Ir kūn� turėjo mano. Beje, nesitikėjau pamatyti tokias riebalų rauk�les ant savo pilvo ir �onų. Reikia da�niau manktintis su hanteliais!

Kol jis maudėsi, a� vaik��iojau po kambarį, rūkiau ir stengiausi apsiprasti su faktu, kad ma�ina sukūrė �mogų. Ma�ina atgamino mane� O gamta, nejaugi tat įmanoma! Beprasmi�kos viduram�ių idėjos apie �homunkul��� Vinerio mintis, kad informacij� �moguje galima �suskaldyti� nuosekliais impulsais, perduoti juos į bet kokį nuotolį ir pagal juos vėl atkurti �mogų, kaip vaizd� teleekrane� E�bio įrodinėjimai, kad tarp smegenų darbo ir ma�inos darbo nėra principinio skirtumo � beje, Se�enovas tai įrodinėjo dar prie� jį� Bet juk visa tai � i�mintingos kalbos smegenims pramank�tinti; pamėgink, jomis remdamasis, k� nors padaryti!

O i�eina � jau padaryta? Ten, u� durelių, pliu�kenasi ir pasigard�iuodamas prunk�tauja ne Ivanovas, Petrovas, Sidorovas � tuos a� pasiųs�iau po galais,�� bet �a��� O rulonai su skai�iais? Pasirodo, a� sudeginau �popierinį save�?

Skai�ių kombinacijose a� stengiausi surasti trumputes priimtinas tiesas, o ma�ina u�kabino giliau. Ji kaupė informacij�, kombinavo j� ir �iaip ir taip, lygino grį�tamojo ry�io kanaluose, atrinkinėjo ir intensyvino kas reikalinga ir ka�kokiuose sudėtinguose deriniuose �atrado� Gyvyb�!

o paskui ma�ina j� i�vystė iki �mogaus lygio. Bet kodėl? Kam? Juk a� to nesiekiau!

Dabar a�, protingai apsvarst�s, pajėgiu suvesti galus: taip, i�ėjo kaip tik tai, ko a� �siekiau�! A� norėjau, kad ma�ina suprastų �mogų � tik tiek. �Jūs mane suprantate?� � �O taip!� � atsako pa�nekovas, ir abudu, patenkinti vienas kitu, nueina savais reikalais. Pokalbyje tat baigiasi gerai. Ta�iau bandymuose su loginiais automatais man nederėjo supratimo ir sutikimo taip lengvapėdi�kai painioti. U�tat (geriau vėliau, negu niekad) verta i�siai�kinti: kas yra supratimas?

Yra praktinis (arba tikslu paremtas) supratimas. Į ma�in� įveda program�, ma�ina j� supranta � daro tai, ko i� jos tikimasi. �Tobikai, paimki � � ir Tobikas d�iaugsmingai griebia praeivį u� ki�kų. �Cob!� � ir jau�iai suka į degin�. �Cobe!� � į kair�. �itoks primityvus supratimo modelis �cob � cobe� įkandamas daugeliui gyvų ir negyvų sistemų. Jis kontroliuojamas pasiektais rezultatais, ir kuo primityvesnė sistema, tuo paprastesnis turi būti tikslas ir tuo smulkesnis u�duoties programavimas.

Bet yra ir kitoks supratimas � abipusis supratimas: pilnutinis informacijos perdavimas kitai sistemai. �iuo atveju informacij� įsisavinanti sistema turi būti nieku būdu ne elementaresnė u� perduodan�i�j�� A� nei�kėliau ma�inai tikslo, vis laukiau, kuomet ji baigs konstruotis ir sudėtingėti. O ji vis nebaigė ir nebaigė � ir natūralu: ji u�sibrė�ė �tiksl�� kiaurai perprasti mano informacij�, ir ne tik �odin�, o bet koki�. (Ma�inos �tikslas� � irgi u�gaidi s�voka, ja taip pat neverta smagintis. Tiesiog � informacinės sistemos elgiasi pagal dėsnius, ka�kuo pana�ius į termodinamikos pradmenis; tarp manosios sistemos �daviklių � kristalobloko � SSM-12� ir aplinkos turėjo įsivyrauti informacinė pusiausvyra � kaip krosnyje turi susidaryti temperatūros pusiausvyra tarp metalo luito ir įkaitusių anglių. Tokia pusiausvyra ir yra abipusis supratimas. Nei schemoms, nei paprastiesiems organizmams jis neįmanomas.)

Va taip viskas ir pasidarė. Abipusi�kai suprasti kits kit� gali tik �monės. Gerai suprasti � labai artimi �monės. Idealiai save suprasti gali tik tu pats. Ir mano antrininkas � informacinės pusiausvyros tarp man�s ir ma�inos produktas. Bet �informacinių svarstyklių� snapeliai, reikia pasakyti, taip ir nesusilygino: a� tuo metu nebuvau laboratorijoje ir nesusidūriau su k� ti i�dygusiu dubletu it su atspind�iu veidrodyje � kaktomis. O paskui mūsų gyvenimai susiklostė ir suvis skirtingai.

�od�iu, siaubas kaip nei�manėli�kai a� atlikau bandym�. Tiek tų mano nuopelnų, kad sumojau u�megzti grį�tam�jį ry�į�

Įdomu būtų pakartoti �aidim�: jei a� eksperiment� dary�iau grie�tai, logi�kai, apgalvotai, atmesdamas abejotinus variantus � ar gau�iau tokį pat rezultat�? Niekados gyvenime! U�sitikrin�iau daling� kandidatin� � daktarin�, ir viskas. Juk moksle daugiausia dedasi vidutiniai dalykai � ir a� susigyvenau su vidutini�kumu.

Vadinasi, viskas tvarkoj? O kodėl grau�ia kartėlis, nepasitenkinimas? Kodėl mintyse a� vis grį�tu prie tų neapsi�iūrėjimų ir klaidų? Juk pavyko� K�, i�ėjo ne pagal taisykles? O ar yra taisyklės atradimams? Daug atsitiktinumų, negaliu visko prikergti savo �moksliniam regėjimui�? O Galvanio atradimas, o X spinduliai, o radioaktyvumas, o elektroninė emisija, o� nagi kiekvienas atradimas, kuriuo prasideda tas ar kitas mokslas, susij�s su atsitiktinumu. Daug ko dar nesuprantu? Irgi kaip visi, nėra ko did�iu dėtis!

Kodėl gi taip kamuojuosi?

Ė, �ia, matyt, kas kita: dabar taip dirbti negalima. Labai jau nūdien mokslas pasidarė rimtas, su Galvanio ir Rentgeno laikais nepalyginsi. Stai �itaip nepagalvojus vien�syk galima atrasti �auniu eksperimentu patvirtint� būd� �emei akimirksniu sunaikinti�

Dubletas i�ėjo i� vonios, įraud�s, su mano pi�ama, ir atsistojo prie�ais veidrodį �ukuotis. A� priėjau, atsistojau �alia: i� veidrod�io �velgė du vienodi veidai, tik dubleto plaukai nuo drėgmės buvo tamsesni.

Jis i�siėmė i� spintos ir įjungė elektrinį skustuv�. Stebėjau, kaip jis skutasi, ir jau�iausi vos ne sve�iuose: tokie laisvi, �eimininki�ki buvo jo judesiai.

A� nebei�ken�iau:

��Klausyk, ar tu bent suvoki, kokia neįprasta �i situacija?..

��K�? � Jis suskersakiavo.�� Netrukdyk!�� Tas faktas jam ai�kiai buvo ne galvoj��

Aspirantas padėjo į �alį dienora�itį, palingavo galv�: ne. Valia originalas nemokėjo skaityti sielų!

�Jis irgi buvo sukrėstas. Sprend�iant i� pojū�ių, atrodė, tartum jis pakirdo bake, visk� suprasdamas: kur jis yra ir kaip atsirado. Ties� sakant, jau tada ir u�simezgė jo atradimas� O �iurk�tavo jis, būdamas sutrik�s, ir dar, tur būt, i� ne�inojimo kaip elgtis, kad nenusi�emintų iki eksperimentinių pavyzd�ių.

Jis vėl kibo į dienora�tį.

�� � Bet juk tu atsiradai i� ma�inos, o ne i� motinos įs�ių! I� maginos, supranti!

��Na tai kas? O atsirasti i� įs�ių, tavo manymu, paprasta? �mogaus gimimas kur kas slėpiningesnis įvykis, negu mano atsiradimas. Cia galima į�velgti loginį nuoseklum�, o ten? Berniukas i�sivystys ar mergaitė? Į tėtį atsigims ar į mam�? Protingas i�augs ar pusgalvis? Aklina tamsa! Mums tas reikalas atrodo paprastas tik dėl masi�kumo. O �ia: ma�ina įra�ė informacij� � ir atkūrė j�. Kaip magnetofonas. �inoma, geriau ji būtų mane sukūrusi, sakykim, pagal Ein�tein�� bet k� padarysi! Jei magnetofono juostelėje įra�yta �Op, mano �irniukai��, nesitikėk i�girsti �aikovskio simfonij�.

Ne, kalbos nėra, kad a� bū�iau toks chamas! Matyt, jis skaud�iai jautė savo gimimo, savo padėties keblum� ir nenorėjo, kad a� tai supras�iau. O ko ten nesuprasti: i�lindo i� kolbų ir butelių, kaip viduram�ių homunkulas ir �ėlsta� A� neretai pastebėdavau: �monės, kurie jau�iasi ka�kokie nepilnaver�iai, visad į�ūlesni ir chami�kesni u� kitus.

Ir dar � jis stengėsi elgtis natūraliai kaip naujagimis. Tas juk irgi nesigėri įvykio svarba (�mogus gimė!), o i�syk pradeda rėkti, �įsti krūtį ir ter�ti vystyklėlius..

Aspirantas Krivo�einas tik atsiduso ir atskleidė kit� puslapį.

�� Na, o jautiesi tu normaliai?

��Visi�kai!�� Jis gaivino veid� odekolonu.�� Kodėl a� turė�iau jaustis nenormaliai? Ma�ina � įrenginys be fantazijos. Numanau, k� ji i� man�s būtų padariusi, jei turėtų vaizduot�! O �iaip viskas tvarkoj: a� ne i�sigimėlis su dviem galvom, jaunas, sveikas, kraujas tvinksi puikiausiai. Tuojau pavakarieniausiu ir va�iuosiu pas Len�. A� jos pasiilgau.

��K-�-�? � a� pri�okau prie jo.

Jis susidomėj�s nu�velgė mane, akyse pasirodė i�dykėli�ki �iburėliai.

��Beje, juk mes dabar var�ovai! Klausyk, tu į tai ka�kaip primityviai �iūri. Pavydas � niekingas jausmas, atgyvena. O ir ko pavyduliauti, pasvarstyk protingai: jeigu Lena bus su manim, negi tai reik�, kad ji nei�tikima tau? Sulau�yti i�tikimyb� galima su kitu vyri�kiu, nepana�iu į tave, patrauklesniu, pavyzd�iui. O a� ar tu � jai tas pats� Dargi jei mes su ja turėsime vaikų, nebus galima sakyti, kad ji tau ragus įtaisė. Mes su tavim vienodi � ir visokie ten mudviejų genai, chromosomos taip pat� Ei-ei, atsargiau!

Jam teko prisidengti spintos durelėmis. A� stvėriau nuo grindų hantelį, �engiau, prie jo:

��U�mu�iu biauryb�! Logika nori įveikti� a� tau parodysiu logik�, homunkule! A� tave pagimd�iau, a� tave ir u�mu�iu, supratai? Nė galvoti apie j� nedrįsk!

Dubletas bebaimi�kai i�lindo i� u� spintos; jo burnos kampu�iai buvo nuleisti.

��Klausyk tu, Tarase Bulba! Padėk hantelį! Jei jau tu pradėjai apie tai kalbėti, susitarkim ai�kiai iki galo. Į �homunkul�� ir �u�mu�iu� a� nekreipsiu dėmesio � kaip į isteriko i�si�okimus. O va tokio tipo citatos, kaip �a� tave pagimd�iau�� � tai tu man�s nepagimdei. A� ne tavo dėka egzistuoju ir kad a� būk tai tau pavaldus � ver�iau neapsigaudinėti�

��Tai yra, kaip�?

��O taip. Padėk hantelį, a� rimtai kalbu. Tiksliai pasakius, a� atsiradau prie�ingai tavo sumanymams, sta�iai todėl, kad tu laiku nenutraukei bandymo, o paskui ir norėj�s būtum, bet buvo per vėlu. Atseit,�� jis negra�iai �yptelėjo,�� viskas analogi�ka tai situacijai, kurioje ir tu ka�kada i�vydai dienos �vies� per gimdytojų nesusipratim��

(�iūrėk tik, visk� �ino! Buvo. Kart� motu�ė po ka�kokios vaiki�kos mano i�daigos, kad klausy�iau ir brangin�iau, pasakė:

��Norėjau a� padaryti abort�, bet apsigalvojau. O tu�

Geriau ji to nebūtų sakiusi. Man�s nenorėjo. Man�s galėj nebūti!)

���Bet tu man�s nene�iojai, negimdei kan�iose, nemaitinai ir nerengei kaip mama,�� toliau kalbėjo dubletas.�� Tu m n�s net nuo mirties negelbėjai; juk a� egzistavau ir iki to bandymo: a� buvau tu. A� tau neskolingas nei u� gyvyb�, nei u� sveikat�, nei u� in�inerinį i�simokslinim� � u� niek�. Taigi mūsų teisės lygios.

��Ir i Len� lygios?

� Į Len�� a� ne�inau, kaip su Lena. Bet tu� tu��� sprend�iant i� veido i�rai�kos, jis norėjo ka�k� pridurti, bet susilaikė, tik �ai�iai i�kvėpė or�, � tu turi gerbti mano jausmus taip,pat, kaip a� tavo, supratai? Juk a� irgi myliu Len�. Ir �inau, kad ji mano � mano moteris, supranti? A� pa�įstu jos kūn�, odos ir plaukų kvap�, jos alsavim�� ir kaip ji kalba: �Na, Valekai, tu kaip me�ka, i� tikrųjų!� � ir kaip ji raukia nosį�

Staiga jis u�sikirto. Mes pa�velgėm į viens kit�, nukrėsti vienos ir tos pa�ios minties.

� Į laboratorij�! � a� pirmas �okau prie kabyklos.

�Mes bėgome per park� po tiesumai; �akose ir miisų ausyse �vilpė vėjas. Dangų dengė asfalto spalvos debesys.

Laboratorijoje dvokė į�ilusia pelke. Palubės lemputės dujojo rūke. Palei savo stal� a� u�myniau �lang�, kurio anks�iau �ia nebuvo, ir atitraukiau koj�: �langas ėmė rangytis!

Kolbos ir buteliai buvo pasideng� pilkomis i�pūri į usiomis apna�omis; kas juose darėsi � nesuvaikysi. I� distiliatorių �iurleno vandens srovelės, termostatuose klapsėjo relės. Tolimajame kampe, kur pro susiraizgiusius laidus, vamzd�ius, �langus jau nebebuvo įmanoma nusigauti, mirk�iojo SSM-12 pulto lemputės.

Slangų pasidarė kur kas daugiau, nei pirma. Mes skverbėmės pro juos lyg pro lianų s��alynus. Kai kurie �langai trūk�iojo, varinėdami ka�kokius gurvolėlius. Bako sienos irgi apaugo pilkais pelėsiais. A� nuvaliau juos rankove.

�Auksaspalvėje drumstoje terpėje �mėk�ojo �mogaus silueliis. �Dar dubletas? Ne�� A� Įsi�iūrėjau. Vonioje i�ry�kėjo moters kūno kontūrai, ir to kūno a� nebū�iau supainioj�s su jokiu kitu. Prie� mano veid� suposi beplaukė galva.

Kad ma�ina būtent dabar, kai mudu su dubletu susikirtome dėl Lenos, irgi bandė spr�sti t� problem�, buvo ka�kokia beĮjroti�ka logika. A� jau�iau baim� ir vidinį protest�.

��Bet� juk ma�ina jos nepa�įsta!

��U�tat tu pa�įsti. Ma�ina j� atkuria pagal tavo atmintį�

Mes ka�kodėl prakalbome pa�nib�domis.

� �iūrėk!

Pro pamėkli�kus Lenos kūno kontūrus ėmė ry�kėti skeletas. Pėdos ukietėjo į baltus pir�tikaulius, į s�narius; pasimatė blauzdų ir kelių kaulai. It did�iulė nariuota kirmėlė i�sirietė nugarkaulis, nuo jo i�si�akojo �onkauliai, i�augo men�ių kirveliai. Kaukolėj pasidarė �ymu siūlės, apsibrė�ė akiduobės� Nepasakysiu, kad mylimos moters skeletas � malonus reginys, bet a� negalėjau atplė�ti �vilgsnio. Mes matėme tai, ko pasaulyje dar niekas nematė: kaip ma�ina kuria �mogų!

�Pagal mano atmintį, pagal tai, k� a� atsimenu��� kar�tligi�gai m�s�iau a�. � Bet juk to nepakanka. O gal ma�ina įsisavino bendrus �mogaus kūno sandaros dėsnius? I� kur � juk a� jų ne�inau!�

Kaulai bake pradėjo apaugti vaiskiomis melsvai raudonomis raumenų juostomis ir pynėmis, o �ie apsitraukė gelzganais � it vi�tiniais � riebalais. Raudonu punktyru persiuvo kūn� kraujotakos sistema. Visa tai sūpavo tirpale, keitė apybrė�as. Net Lenos veid� nuleistais vokais, pro kuriuos matėsi pavandeniavusios akys, darkė grimasos. Ma�ina tartum taikstėsi, kaip geriau �mogų sukomponuoti.

A� perdaug silpnai nusimanau anatomijoje i� viso ir apie moters kūn�, skyrium imant, kad įvertin�iau, ar teisingai ar ne ma�ina kūrė Len�. Bet veikiai pajutau ka�k� negera. Pe�iai, prie� kelias minutes buv� apvalūs, pasidarė kampuoti ir paplatėjo� Kas tai?

��Kojos!�� dubletas man skaud�iai suspaudė dilbį. � �iūrėk, kojos!

A� �vilgtelėjau �emyn ir pama�iau gyslotas pėdas, kurioms tiktų nebent keturiasde�imt antro numerio batai; suvokus, kas dedasi, mane i�pylė �altas prakaitas: ma�ina i�sėmė informacij apie Len� ir baigia kurti j� mano kūno pavyzd�iu! A� pasisukau i dublet�: jo kakta taip pat blizgėjo nuo prakaito.

��Reikia sustabdyti!

��Kaip? I�jungti srov�?

��Negalima, tai i�dildys ma�inos atmintį. At�aldyti?

��Kad nuslopintume proces�? Nieko nebus, ma�ina turi didel� �ilumos atsarg��

O sudarkytas pavidalas bake darėsi vis ry�kesnių apybrė�ų. Apie kiin� suviskėjo perregima mantija � a� atpa�inau fason� paprastutės suknelės, su kuria Lena man labiausiai patiko. Ma�ina su idioto s��iningumu tempė j� ant savo kūrinio�

��Reikia įsakyti ma�inai, įteigti� tik kaip?

��Teisingai!�� dubletas �oktelėjo prie stiklo spintelės, paėmė �Monomacho kepur� ir, nuspaud�s transliacijos mygtuk�, atki�o j� man.�� U�sidėk ir neapk�sk Lenos. Galvok, kad nori j� sunaikinti� na!

A� įsikar��iav�s �iupau �vilgantį gobtuv�, pasukaliojau rankose ir gr��inau.

��Nepajėgsiu�

��Tiutiū! K� gi daryti? Juk t a i neilg trukus atvers akis ir�

Jis stand�iai u�simauk�lino gobtuv� ant galvos ir ėmė i�sijuos�s rėkauti, mosuodamas kum��iais;

��Sustok, ma�ina! Sustok tuojau pat, girdi! Tu kuri ne maket�, ne bandom�jį pavyzdį � �mogų! Sustok, kvai�a paskutine! Sustok geruoju!

��Sustok, ma�ina, girdi!�� A� atsisukau į mikrofonus.�� Sustok, antraip mes tave sunaikinsim!

�leik�tu prisiminti t� scen�. Mes, įprat� mygtuko spustelėjimu ar rankenos pasukimu stabdyti ir nukreipti bet kokius procesus, �ūkavome, ai�kinome� ir kam?�� kolbų, elektroninių schemų ir �langų sankaupai. Tfu! Tai buvo panika.

Mes ka�k� dar ply�ojom atkariais balsais, kai �langai aplink bak� nuo energingų susitraukimų staiga pradėjo tirtėti ir įdaiktint� pavidal� � hibrid� aptraukė balta migla. Mes nutilome. Po trijų minu�ių migla i�siblandė. Aukso spalvos tirpale nebuvo nieko, tik i� bako vidurio į pakra��ius sklido mirguliavimas ir blyksniai.

��Fu��� pasakė dubletas.�� Anks�iau a� ka�kaip nesuvokdavau protu, kad �mogų septyniasde�imt procentų sudaro vanduo. Dabar suvokiau�

Mes nusigavome prie lango. Nuo drėgnos tvankos mano kūnas apsine�ė lipniu prakaitu. A� atsiklas�iau mar�kinius, dubletas padarė t� patį. Vakarėjo. Debesys danguje i�siskirstė. Instituto korpuso stikluose prie�ais mus kaip niekur nieko atsispindėjo purpurinis saulėlydis. Taip jis atsispindėjo kiekvien� giedr� dien�: vakar, prie� mėnesį, metus � kai �ito dar nebuvo. Gamta dėjosi, kad nieko neįvyko.

Man prie� akis stovėjo perregimais audiniais apsitraukiantis skeletas.

��Tos anatominės detalės, tos grimasos� brr!�� pasakė dubletas, dribdamas į kėd�. � Man ka�kodėl ir Len� praėjo noras matyti.

A� nutylėjau, nes jis i�sakė mano mintį. Dabar jau viskas praėjo, bet tada� viena, �inoti, tegu ir detaliai, kad tavo moteris i� mėsos, kaulų ir vidurių, kitas dalykas � pamatyti tai.

A� i�traukiau i� stal�iaus laboratorijos �urnal�, per�velgiau paskutinius įra�us � striuki ir neturiningi. Jule smulkiai u�ra�inėj i tik tuomet, kai bandymas vyksta, kaip sumanei arba padori idėja ateina į galv�; o �ia buvo:

�Baland�io 8. I�kodavau skaitmenis, 860 eilu�ių. Nesėkmingai.

Baland�io 9. I�kodavau penkių rulonų skai�ius pasirinktinai. Nieko nesupratau. Ka�kokia �izofrenija!

Baland�io 10. I�kodavau � rezultatas tas pats. Įpyliau papildomai į kolbas ir butelius: į 1, 3 ir 5 nr. po 2 1 glicerino; į 2 ir 7 nr.�� po 200 ml tio�lapalo; į visus � po 2�3 1 distiliato.

Baland�io 11. �Streptocido striptizas su streptokokų tirtuliu.� Na � viskas��

O dabar paimsiu parkerį ir u�ra�ysiu: �Baland�io 22. Kompleksas atgamino mane, V. V. Krivo�ein�. Krivo�einas Nr. 2 sėdi greta ir kasosi pasmakr�.� Anekdotas!

Ir staiga mane u�plūdo �ėtoni�ko i�didumo banga. Atradimas juk yra � ir koks! Jis apima ir sistemologij�, ir elektronik�, ir bionik�, ir chemij�, ir biologij�, visk�, k� norite, dar ka�k� daugiau. Ir padariau jį � a�! Kaip padariau, kokiu būdu man tat pavyko � antraeilis klausimas. Svarbiausia: a�! A�!. Dabar tik pakviesti Valstybin� komisij� ir pademonstruoti, kaip bake susikuria naujas dubletas� Įsivaizduoju, tai i�tįs visų veidai! Ir pa�įstami dabar jau tikrai sakys: �Na tu ir skėleii�, sakys: �Va tau ir Krivo�einas�! Ir Voltampernovas atkurs �i rėti� A� pajutau nenumaldom� nor� sukikenti; jei ne pa�nekovas, bū�iau nesusitvard�s.

��K� ten pa�įstami, Voltampernovas,�� i�girdau a� savo bals� ir nei�syk supratau, kad tuos �od�ius i�tarė dubletas.�� Tai, Valekai, Nobelio premija!

�O ir tikrai: Nobelio! Portretai visuose laikra��iuose� Ir Lena, nūn į mane �iūrinti kiek i� auk�to � �inoma, ji gra�i, o a� ne!�� tuomet supras� Ir eilinė pavardė � Krivo�einas (kart� a� ie�kojau į�ymių bendrapavard�ių enciklopedijoje � ir neradau: Krivollykų yra, Krivonogų yra, o Krivo�einų nėra) skamlbės griausmingai: Krivo�einas! Tas pats!. �

Nuo tų min�ių a� pasijutau nemaloniai. Garbėtro�ki�kos svajos pranyko. I� tikrųjų: kas gi bus? K� toliau daryti su tuo atradimu?

A� trenksmingai u�ver�iau �urnal�.

��Tai k�, gaminsim į save pana�ius? Surengsim Krivo�einų demping�? Beje, galima ne vien Krivo�einų, jei k� nors kit� Įra�ysim į ma�in�� Velniai �ino kas! Ka�kaip visa tai� ant jokio kurpalio nelenda.

��M-taip. O viskas buvo ramu tylu��� dubletas pasukiojo galv�.

Taigi, viskas buvo tylu ramu� �Gra�us oras, mergaite. Į kuri� jūs pus�?� � �Į prie�ing�!� � �Ir man tenai, o kaip jūsų vardas?� � �O kam jis jums?� � na ir taip toliau, ligi pat Santuokų rūmų, gimdymo namų, dir�ų sūnui u� kat�, u�mu�t� i� timpos, ir neapken�iamos �Zoologijos� deginim�, jam baigus septynias klases. Kaip gerai pasakyta Dneprovsko CBAĮ kontoros pirmininko straipsnyje: �Seim� yra giminės prat�simo ir valstybės gyventojų skai�iaus didinimo priemonė�. Ir staiga � tegyvuoja mokslas!�� atsiranda konkurencinė priemonė: įberiame ir įpilame reaktyvų, įsigij� pagal Vyriausios chemijos prekybos valdybos preiskurant�, per daviklių sistem� įvedame informacij� � gauname �mogų. Be to, subrendusį, paruo�t� gyvenimui: su raumenimis ir in�inieriaus kvalifikacija, su įpro�iais ir gyvenimo patyrimu� �I�eina, mes kėsinamės į visa, kas �mogi�kiausia �monėse: į meil�, į tėvyst� ir motinyst�, į vaikyst�! � Mane pradėjo krėsti �iurpas.�� Ir i�simoka. I�simoka � �tai kas baisiausia mūsų racionalistiniame am�iuje!�

Dubletas pakėlė galv�, jo akyse atsispindėjo nerimas ir sumai�tis.

��Klausyk, bet kodėl baisu? Na, dirbome, tiksliau, tu dirbai. Na, padarei bandom�jį įrenginį, o su juo � atradim�. �mogaus sintezė i� informacijos � kar�ta alchemikų svajonė. Praple�ia miisų supratim� apie �mogų kaip informacin� sistem�� Na ir labai malonu! Kitados karaliai dosniai asignavo tokius darbus� teisybė, paskui kapojo galvas belaimiams tyrėjams. Pagalvojus � gerai ir darė: nepajėgi � nesiimk. Bet mums juk nieko blogo neatsitiks. Dargi prie�ingai. Kodėl gi taip baisu?

�Todėl, kad dabar ne viduriniai am�iai,�� atsakiau a� sau.�� Ir ne praeitas am�ius. Ir net ne XX am�iaus prad�ia, kai viskas buvo prie�akyje. Tuometiniai atradėjai turėjo moralin� tei-� s� paskiau skėstelti rankomis: girdi, ne�inojome, kad taip biauriai i�eis� Mes, jų laimingi palikuonys, tokios teisės neturim. Tocfl, kad mes �inome. Todėl, kad jau visko būta.

�Visko biita. Buvo dujų atakos � pasitelkus moksl�, Maidanekai ir Osvencimai � pasitelkus moksl�, Hirosima ir Nagasakis � pasitelkus moksl�. Globalinių karų planai � pasitelkus moksl�, pritaikius matematik�. Nedideli karai � irgi pasitelkus moksl�� Nuo pastarojo pasaulinio karo praėjo de�imtme�iai: nuvalėme griuvėsius, u�statėme gaisravietes, sutrūnijo ir susimai�ė su �eme 50 milijonų lavonų, u�gimė ir u�augo nauji �imtai milijonų �monių � o karo atminimas nenyksta. Atsiminti baisu, o u�mir�ti dar baisiau. Nes tai netapo praeitim. Liko �inojimas: �monės tai gali.

Atradėjai ir tyrinėtojai � viso labo tik savo dalyko specialistai. Kol i�plė�ia i� gamtos naujas �inias, jiems tenka padėti tiek darbo ir i�radingumo, kad apm�stymams ne pagal specialyb� � kas i� to i�eis gyvenime?�� nebelieka nei jėgų, nei min�ių. Ir tuomet subėga tie, kam tai �pagal specialyb�: �mogiūk��iai, kuriems bet koks i�radimas ir atradimas � tik nauja priemonė seniems tikslams � vald�iai, turtams, įtakai, pagarbai ir perkamiems malonumams � pasiekti. Jeigu jiems duosi mūsų metod�, jie jame pamatys tik vien� �naujov� � i�simoka! Dubliuoti garsius dainininkus, aktorius ir muzikantus? Ne, nei�simoka: plok�teles ir atvirukus gaminti pelningiau. Betgi i�simokės masiniu tira�u gaminti tam tikros paskirties �mones: rinkėjus politiniam prie�ininkui įveikti (rentabiliau, negu �vaistyti �imtus milijonų įprastai rinkiminei kampanijai), moteris vie�iesiems namams, deficitinių specialybių darbininkus, vir�tarnybinius kareivius� galima ir romesnius, vienpusi�kai i�vystyt gabumų specialistus, kad darytų naujus i�radimus ir nesiki�tų ne į savo reikalus. Tam tikros paskirties �mogus, �mogus-daiktas � kas begali būti blogiau? Kur dedame atlikusius paskirtį, atitarnavusius daiktus ir ma�inas? Perlydome, į lau��, po presu, į �iuk�lyn�. Na ir �mones-daiktus galima ten pat.�

��Bet juk taip yra tenai��� dubletas neai�kiai parodė ranka.�� Pas mus visuomenė neleis.

�O negi pas mus nėra �monių, pasiruo�usių panaudoti visk�: nuo komunizmo idėjų iki melagingų radijo laidų, nuo tarnybinės padėties iki klasikų citatų, � kad i�sikovotų ger� gyvenim�, svari� padėti, o paskui dar geresnį gyvenim�, ir dar, ir dar, bet kokia kaina? �monių, kurie menkiausi� pasikėsinim� į jų privilegijas taikstosi i�ai�kinti kaip visuotin� katastrof�?�

��Yra,�� kinktelėjo dubletas.�� Ir vis dėlto �monės � i� esmės gera liaudis, kitaip pasaulis seniai būtų virt�s kits kit� kand�iojan�ių padugnių kamuoliu ir �uv�s be jokio termobranduolinio karo. Bet� Juk be smulkių gamtinių nemalonumų � potvynių, �emės drebėjimų, virusinio gripo � dėl visų savo vargų, nei�skiriant nė pa�ių siaubingiausių, �monės patys kalti. Kalti, kad pakluso, kai nereikėjo paklusti, sutiko su tuo, kam reikėjo prie�intis, laikėsi nuo�aliai. Kalti, kad dirbo darb�, u� kurį daugiau moka, o ne t�, kuris reikalingas visiems �monėms ir jiems patiems� Jeigu did�iuma �monių �emėje derintų savo darbus ir u�siėmimus su-�monijos interesais, mums nebūtų ko baimintis dėl to atradimo. Bet taip nėra. Ir todėl� pasipainiotų pavojingai arti jo bent vienas įtakingas ir sumanus �unsnukis � mūsų atradimas virstų pabaisa.

Nes moksliniai atradimai pritaikomi vien tik technikoje. Ka�kada technik� �mogus i�galvojo kovai su gamta. Dabar j� lengva panaudoti �monių kovai prie� �mones. O ta linkme vystoma technika nei�sprend�ia jokių problemų, tik daugina jas. Kiek dabar pasaulyje mokslo, technikos, socialinių problemų vietoj vienos, i�spr�stos prie� du de�imtme�ius � kaip sintetinti helį i� vandenilio?

Paleisim mes savo atradim� į pasaulį � ir gyventi pasidarys dar baisiau. Ir nusipelnysim ��lov�: kiekvienas �mogus tiksliai �inos, k� ir u� k� prakeikti.

��Klausyk, o gal� ir tikrai?�� pasakė dubletas.�� Nieko mes nematėme, nieko ne�inome. U�teks �monėms siaubing atradimų, lai susidoroja bent su esamais. I�jungsim įtamp�, u�suksim �iaupus� A?

�Ir i�syk � jokios problemos. Suvartotus reaktyvus nura�ysiu, su darbu kaip nors atsiskaitysiu. Ir imsiuosi ko nors paprastesnio, nekaltesnio��

��O a� i�va�iuosiu į Vladivostok� įrengimų uostuose montuoti,�� pasakė dubletas.

Mes nutilome. U� lango vii-� juodų med�ių �ėrėjo Venera. Ka�kur vaiko balsu skundėsi katė. Parko tyloje karojo auk�ta staugianti gaida � tai Lenkos KB vyko stendiniai naujo variklio bandymai. �Darbas juda. K� gi, viskas teisingai; 41-ieji metai neturi pasikartoti��� a� galvojau apie tai, norėdamas nuvilkinti sprendim�. � Giliose �achtose sprogsta plutonio ir vandeniliites bomtoos � gerai apmokamiems įmokslininkams ir in�inieriams būtina tobulinti branduolinį ginkl�� O nuo betoninių aik�telių ir i� betono �ulinių visuose planetos kampeliuose �iūri į dangų smailianosės raketos. Kiekviena nutaikyta į skirt� objekt�, elektronika jose įjungta, skai�iavimo ma�inos jas nepaliaujamai zonduoja �testais�: ar nėra kur gedimo? Mundiruoti technikai beregint atjungia elektroninį blok�, lig tik baigiasi bandymais nustatytas jo patikimumo laikas, i�ima jį i� lizdo ir mitriai, darniai, tartum �tai tuoj prasidės karas, kuriame reikia suskubti nugalėti, į tu��i� lizd� įstumia nauj� blok�. Darbas juda.�

��Nes�monė! � pasakiau a�. � �monija daug kam nepribrendo: branduolinei energijai, kosminiams skridimams � ir kas? Atradimas � tai objektyvi realybė, jam neu�kirsi kelio. Ne mes, tai kiti prisikas � pradinė bandymo idėja paprasta. Tu tikras, kad jie su atradimu geriau tvarkysis? A� � ne� Todėl reikia galvoti, k� padarius, kad �is atradimas netaptų grėsme �mogui.

��Keblu��� atsiduso dubletas ir pakilo.�� A� pa�iūrėsiu, kas ten bake dedasi.

Po akimirkos jis grį�o persimainiusiu veidu.

��Valia, ten� ten tėtis!

Radistai �ino tikr� �enkl�: jei sudėtinga elektroninė schema surinkta i�syk pradeda veikti, gero nelauk. Jei ji i�bandant neims gurti, tai u�trauks gėd� konstruktoriams prie� priėmimo komisij�; jei komisij� praeis � serijinėje gamyboje ims ai�kėti trūkumas po trūkumo. Silpna vieta visuomet i�kils aik�tėn.

Ma�ina u�manė nustatyti informacin� pusiausvyr� jau nebe tarp sav�s ir man�s, tiesioginio informacijos �altinio, o tarp sav�s ir viso pasaulio, visos informacinės aplinkos, apie kuri� i� man�s su�inojo. Todėl ėmė materializuotis Lena, todėl pasirodė tėvas.

Todėl darėsi ir visa kita, per k� mes su dubletu plu�ėjome be poilsio i�tis� savait�. Toji ma�inos veikla buvo ankstesnės loginio vystymosi linijos t�sa; bet techni�kai tat buvo mėginimas netinkamomis priemonėmis. Vietoj �pasaulio modelio� bake i�ėjo klejonė�

Negaliu ra�yti apie tai, kaip bake ėmė rastis tėvas,�� baisu. Taip jis atrodė mirties dien�: sudrib�s senis pla�iu nuskustu veidu, i�retusi plaukų �ilė aplink kiau��. Ma�ina pasirinko patį paskutinį ir patį slogiausi� prisiminim� apie jį. Merdėjo jis mano akyse, jau liovėsi alsav�s, o a� vis stengiausi at�ildyti stingstantį kūn��

Paskui man kelissyk sapnavosi vienas ir tas pats sapnas: a� i� visų jėgų trinu �alt� pa�iupinėti tėvo kūn� � ir jis �yla, tėtu�is ima alsuoti, i� prad�ių su pertrūkiais, agoni�kai, paskui įprastai,�� atveria akis, keliasi i� patalo. �Sunegalavau bent kiek, sūnau,�� sako atsipra�an�iu balsu.�� Bet viskas tvarkoj.� Tas sapnas buvo lyg atvirk��ia mirtis.

O dabar ma�ina kūrė jį, kad jis dar kart� mirtų mūsų akivaizdoje. Protu mes suvokėme, kad �ia joks tėtu�is, o eilinis informacinis hibridas, kuriam negalima leisti susiformuoti; juk ne�inia, kas tai bus � lavonas, i�protėjusi būtybė ar dar ka�kas. Bet nei dubletas, nei a� nesiry�ome u�sidėti �Monomacho kepur�, sukomanduoti ma�inai: �Ne!� Mes vengėme �iūrėti į bak� ir į viens kit�.

Paskui a� priėjau prie skydo, truktelėjau kirtiklį. Laboratorijoje pasidarė tamsu ir tylu.

��K� tu darai?�� dubletas �oko prie skydo ir įjungė elektroenergij�.

Kondensatorių filtrai per t� sekund� nespėjo i�sikrauti, ma�ina veikė. Bet bake viskas i�nyko.

O paskui bake i�vydau vis� savo atminties chaos�: botanikos mokytoj� 5-oje klasėje Jelizavet� Moisejevn�; mergai�iuk� Klav� i� tų pa�ių laikų � vaikėzi�kų jausmų objekt�; ka�kokį senų dienų pa�įstam� poeti�ku profiliu; Ki�iniove, turguje, probėg,�mais matyt� moldav� ve�ėj�� nuobodu vardyti,

Tai buvo ne �pasaulio modelis�: visa, kas susidarydavo bake, būdavo miglota, fragmenti�ka, kaip ir tai, kas susikaupia u�mar�ioje �mogaus atmintyje. Jelizavetos Moisejevnos, pavyzd�iui, nusisekė tik ma�ytės grie�tos akutės po am�inai surauktais antakiais, o i� moldavo ve�ėjo suvis liko tik avikailio kepurė, u�smaukta ant pat ūsų�

Miegoti mes eidavome paeiliui. Vienam tekdavo de�uruoti prie bako, kad suspėtų laiku u�sidėti �kepur� ir �įsakyti� ma�inai; �Ne!�

Dubletas pirmutinis susiprotėjo ky�telti į skystį termometr� (smagu buvo �iūrėti, koks patenkintas jis pasijuto po pirmo savaranki�ko kūrybinio akto!). Termometras rodė 40 laipsnių.

��Kar�tine sergan�io kliedesys�

��Reikia jai duoti kar��io ma�inamųjų, � leptelėjau a� pusiau juokais.�

Bet gerai pagalvoj�, mes ėmėme į visus ma�in� maitinan�ius butelius ir kolbas berti chinin�. Temperatūra nukrito iki 39 laipsnių, ta�iau kliedesys nesiliovė. Dabar ma�ina kombinavo pavidalus kaip biauriame sapne: instituto pirmojo skyriaus vir�ininko Kliapo veidas palengva įgavo Azarovo bruo�us, tam staiga ėmė �elti chiloboki�ki ūsai�

Kai temperatūra nukrito iki 38 laipsnių, bake pradėjo rodytis plok�ti � kaip ekrane � politinių veikėjų, kino artistų, gamybos pirmūnų drauge su suma�inta Garbės lenta, Lomonosovo, Faradėjaus, garsios mūsų mieste estrados dainininkės Marijos Trapezund pavidalai. Tie dvima�iai �e�ėliai � tai spalvoti, tai juodai balti � akimirksniu i�kildavo, tverdavo kelet� sekund�ių ir i�sisklaidydavo. Atrodė, kad mano atmintis baigia i�sisemti.

�e�t� ar septint� dien� (mes pametėme dienų skai�ių) auksaspalvio skys�io temperatūra suma�ėjo iki 36,5,

��Norma!�� Ir a� nukiūtinau i�simiegoti.

Dubletas liko budėti.

Naktį jis i�tuskino mane.

��Kelkis! Ten ma�ina akutes rodo, einam.

Pro miegus a� pasiun�iau jį velniop. Jis i�pylė ant man�s puoduk� vandens. Teko eiti.

�I� prad�ių man pasirodė, kad bako skystyje plūduriuoja ka�kokie burbulai. Bet tai buvo akys � balti rutuliukai su vyzd�iu ir rainele. Jos atsirasdavo bako gelmėje, i�nirdavo, sprau davosi prie perregimų sienų, sekė mūsų judesius, SSM-12 pulto lempu�ių mirk�iojim�: �ydros, pilkos, rudos, �alios, juodos, rausvai geltonos, arkli�kos � did�iulės, su violetiniais vyzd�iais, kalini�kos � �iban�ios, su tamsiais vertikaliais ply�iais, juodi pauk�ti�ki karoliukai� �ion, tur būt, susitelkė akys visų �monių ir gyvulių, kuriuos man teko matyti. Būdamos be vokų ir blakstienų, jos atrodė nustebusios.

Pary�iu akių ėmė rastis ir �alia bako: atgij� �langai pradėjo leisti raumeningas ataugas, u�sibaigian�ias vokais ir blakstienomis. Vokai atsiverdavo. Naujosios akys �iūrėdavo į mus įdėmiai ir su ka�kokiu lūkes�iu. Nuo daugybės nebylių �vilgsnių jautėmės kaip nesavi.

O paskui� i� bako, kolbų ir atgijusių �langų ver�liai � it bambuko at�alos � ėmė augti �iuptuvai ir siurbtuvėliai. Ka�kas naivaus ir vaiki�kai jaudinan�io buvo jų judesiuose. Jie pynėsi, lietė kolbų ir prietaisų sieneles, laboratorijos sienas. Vienas �iuptuvėlis nutįso iki plikij elektros skydo gnybtų, palietė juos, trūktelėjo ir nukaro apanglėj�s.

��Sit kaip, �ia jau ne juokai,�� pasakė dubletas.

Taip, tai buvo nebe juokai: nuo stebėtoji�ko informacijos kaupimo būdo ma�ina perėjo prie aktyvaus ir tam reikalui kūrė savo imtuvus, savo vykdan�iuosius mechanizmus� I�vis, kaip pavadintum jos vystym�si: informacinės pusiausvyros siekimu, savikonstrukcija ar biologine informacijos sinteze � negalima nesigėrėti ypatingu to proceso galingumu ir atkaklumu. Ne �itaip, tai kitaip � tik nesustoti!

Bet po viso to, k� matėme, gėrėjimasis ir akademinis smalsumas mums nerūpėjo. Mes nutuokėme, kuo tai gali baigtis.

��Na, u�teks!�� a� paėmiau nuo stalo �Monomacho kepur�. � Ne�inau, ar pavyks priversti j� daryti tai, ko mes norime�

��Tam reikalui būtų neblogai �inoti, ko mes norime,�� įterpė dubletas.

���bet prad�iai turime j� priversti nedaryti to, ko mes nenorime.

�Pa�alinti akis! Įtraukti �iuptuvus! Nustoti materialinus informacij�! Pa�alinti akis! Įtraukti �iuptuvus! Nustoti�� � įtemp� visas minties galias, mes kartojome tai per �Monomacho kepur�, sakėme į mikrofonus.

o ma�ina kaip ir anks�iau kraipė gyvus �iuptuvus ir sprogino į mus �imtus visokiausi� akių. Tai jau buvo pana�u į dvikov�.

��Prisidirbome,�� pasakė dubletas.

��Ak taip!�� A� trinktelėjau kum��iu į bako sien�. Visi �iuptuvai sutrūk�iojo, ėmė tiestis Į mane � a� �engiau atgal.�� Valia, u�suk vandenį! Atjunk maitinimo �langus.

�Ma�ina, tu �ūsi. Ma�ina, tu mirsi i� bado ir tro�kulio, jei nepaklusi��

�inoma, tai buvo grubu, nesubtilu, ta�iau kas beliko daryti? Antrininkas i� lėto u�suko vandentiekio ventilį. �iurk�lių ū�m� i� distiliatorių pakeitė barbenantys la�ai. A� u�spaud�iau �langus gnybtais� Ir kriiptelėj� nusviro �iuptuvai! Pradėjo riestis, trauktis atgal į bak�. Pasmėlo, apsia�arojo ir susirauk�lėjo akių rutuliukai.

Po vafendos viskas pranyko. Skystis bake pasidarė kaip ir pirma � auksaspalvis ir skaidrus.

� �itaip jau geriau!�� a� nusiėmiau �kepur� ir suvyniojau laidus.

Mes vėl paleidom vandenį, atgniau�ėm gnybtus ir ligi vėlyvos nakties sėdėjome laboratorijoje � rūkėme, kalbėjome visokius niekus, laukėme, kas bus. Dabar mes ne�inojome, ko labiausiai bijotis: naujų ma�inos kliedėjimų ar kad sistema, i�kankinta tokio mūsų elgimosi, nesuirtų ir nenustotų egzistavusi. Pirm�j� dien� mes dar galėjome svarstyti mintį �ar nemetus atradimo?� Dabar mums jau darėsi negera, pagalvojus, kad jis gali �pasimesti� pats � pamagins nebūtu ir pranyks.

Tai a�, tai dubletas ėjome prie bako, atsargiai kvėpėme or�, būk�taudami suuosti trūnėsių ar pa�vinkusį dvok�; nepasikliaudami termometru, delnais lietėme bako sienas ir �iltus gyvus �langus: ar nevėsta? Ar nedega vėl kar�tine?

Bet ne, oras kambaryje buvo �iltas, drėgnas ir grynas, tartum �ia būtų laikomas didelis valyvas gyvulys. Ma�ina gyveno. Ji tiesiog nieko nesiėmė viena pati. Mes j� privertėme nusilenkti!

Pirm� valand� nakties a� pa�velgiau į savo antrinink� � lyg į veidrodį. Jis lėtai mirk�iojo paraudusiais vokais, �ypsojosi.

��Atrodo, viskas tvarkoj. Einam i�simiegosim, a?

Siuo metu nebuvo dirbtinio dubleto. Greta sėdėjo darbo draugas, toks pat nuvarg�s ir laimingas, kaip ir a�. Ir � keistas dalykas!�� juk a� ned�iūgavau, susitik�s su juo parke, mali?

n�s nelinksmino atminties fantasmagorija bake� o �tai dabar man pasidarė ramu ir d�iugu.

Vis dėlto visų svarbiausia �mogui � jaustis padėties �eimininku!�

�Mes i�ėjome į park�. Naktis buvo �ilta. I� nuovargio abu u�miif�ome, ikad mums nedera rodytis drauge, ir prisiminėme tai tik kontrolinėje. Senis VacMiory�ius �iiirėjo į mus, įdėb�s �iek tiek padėrusias �ydras akutes. Mes apmirėme.

��A, Valentinas Vasiljevi�ius!�� staiga apsid�iaugė senukas.�� Jau atbudėjote?

��Taip��� vienu balsu atsakėme.

��Ir teisingai.�� Vachtiory�ius sunkiai pasikėlė, at�ovė laukujės duris.�� Ir nieko tam institutui neatsitiks, ir niekas jo nepavogs, ir viso jums geriausio, o man dar sėdėti. �monės linksminasi, o man dar sėdėti, �itaip�

Mes i��okome į gatv� ir vikriai leidomės �alin.

��Tai bent!�� Staiga a� atkreipiau dėmesį, kad instituto naujojo korpuso fasadas i�puo�tas įvairiaspalvėmis lemputėmis.�� Kuri �iandien diena?

Dubletas sumetė pir�tais:

��Gegu�ės pirma� ne, antra. Su �ventėmis, Valia!

��Su praėjusiomis� �e tai tau!

A� atsiminiau, kad mes su Lena susitarėme Gegu�ės pirm�j� sve�iuotis jos bendradarbių kompanijoje, o antr�j� va�iuoti motociklu u� Dnepro, ir suniurau. U�sigavo dabar mirtinai.

��O Lena �iuo metu �oka� ka�kur ir su ka�kuo,�� tarė dubletas.

��Ogi kas tau darbo?

Mes nutilome. Gatve lėkė �alumynais i�gra�inti troleibusai. Nuo namų stogų startavo raketos-ne�ėjos i� lempu�ių. U� pla�iai atvertų langų �oko, dainavo, skimb�iojo taurėmis�

A� u�sirūkiau, ėmiau svarstyti �ma�inos motinos� (.taip mes galiausiai pavadinome vis� kompleks�) stebėjimo rezultatus. �Visų pirma, ji ne ma�ina orakulas ir ne ma�ina m�stytojas, jokios informacijos atrankos ji nedaro. Tik derina j� � kai kada prasmingai, kai kada ne. Antra, j� galima valdyti ne tik energetiniu (u�spaud�iant �langus, atjungiant vandenį ir energij� � �od�iu, griebiant u� gerklės), o ir informaciniu būdu. Teisybė, kol kas ji atsiliepdavo tik į komand� �Ne!�, bet kiekviena prad�ia sunki. Atrodo, visų parankiausia jai komanduoti smegenų biopotencialais per �Monomacho kepurꔅ Tre�ia, �ma�ina motina� � nors ir labai sudėtinga, tėra ma�ina: dirbtinis tvarinys be u�sibrė�to tikslo. Stabilumo, informacinės pusiausvyros siekimas, be abejo, ne tikslas, o savybė, tokia pat, kaip ir analitinių svarstyklių. Tik ji kur kas sudėtingiau atsiskleid�ia: per i�orinės informacijos sintez� gyvos materijos pavidalu. Tikslas visuomet yra u�davinio sprendimas. O ma�ina jokio u�davinio neturėjo � va ir kvailiojo i� galimybių pertekliaus. Bet��

���u�davinį jai privalo duoti �mogus,�� pastvėrė mintį dubletas; man�s jau nebestebino jo sugebėjimas m�styti paraleliai.�� Kaip ir visoms kitoms ma�inoms. Tad, kaip sako biurokratai, visa atsakomybė tenka mums.

Galvoti apie atsakomyb� nebuvo noro. Dirbi dirbi, sav�s nesigaili � ir �e tau, dar ir atsakyti reikia. O �monės ana linksminasi� Pra�iopsojom �ventes, idiotai. Va taip ir gyvenimas praslinks dvokian�ioj laboratorijoj�

Mes pasukome ka�tonų alėja, vedan�ia į Akademinį miestelį. Priekyje pama�iukais �engė pora. Mums su dubletu, blaiviems, alkaniems ir vieni�iems, net �irdis suspaudė: taip �auniai tiko tas dvejetas dujinių vamzdelių nu�viestos alėjos perspektyvoje. Jis, auk�tas ir eleganti�kas, prilaikė j� u� talijos; ji ėjo, kiek palenkusi pra�matni� �ukuosen� prie jo peties. Kad aplenktume juos ir neaitrintume �ird�ių lyri�ku reginiu, mes nevalingai paspartinome �ingsnį.

��Tuojau paklausysime magnetofono, Tane�ka! Turiu tokių įra�ų � niekaip meatsiklausysite,�� atsklido iki mūsų �irvenantis Chiloboko balsas, ir mudu supainiojome �ingsnius. Peiza�o �avesys pranyko.

��Haris vėl su nauja,�� konstatavo dubletas.

Priartėj� mes atpa�inome ir mergin�. Dar neseniai ji vaik��iojo praktikon į institut� mokini�ka priky�tėle; dabar, regis, dirba laborante pas apskai�iuotojus. Man patiko jos i�vaizda: putnios lūpos, meili nosis, didelės rudos akys, svajingos ir patiklios.

��O kai Arkadijus Arkadjevi�ius atostogose ar komandiruotėje u�sienyje, man daug k� tenka u� jį spr�sti��� skėtriojo povi�k� uodeg� Haris.�� O ir jam esant� k�? �inoma, įdomu, o kaipgi!

Eina Tane�ka, palenkusi galv� prie lavsaninio Chiloboko peties, ir docentas Haris jai rodosi tarybinio mokslo riteris. Gal būt, jis net serga spinduline liga, kaip pagrindinis filmo �Devynios vienerių metų dienos� herojus? O gal moksliniai u�siėmimai pabaigtinai suardė jo sveikat�, kaip filmo �Viskas lieka �monėms� herojui? Ir gvaibsta, ir įsivaizduoja save atitinkama heroje, paik�elė� Sveikas tavo mokytasis kavalierius, Tane�ka, neabejok. Neprivargino jis sav�s mokslu. Ir veda jis dabar tave tiesiu keliu į pirm� didelį nusivylim� gyvenime. Toje srityje jis artistas�

Dubletas sulėtino �ingsnį, pasakė pusbalsiu:

��O ar neapdau�ius jam snukio? Labai paprasta: tu tuojau pat eini pas pa�įstamus, u�tikrini alibi. O a��

Tuo pasakymu jis pralenkė mane vien� sekund�. Jis i�vis skubėjo pasisakyti, norėdamas įrodyti es�s savitas,�� suprato, kad mes vienodai m�stome� Bet kai jis aplenkė, manyje tu�tuojau pradėjo veikti antrasis sav�s įtvirtinimo mechanizmas: prie�tarauti svetimai idėjai.

��Bene dėl mergiotės? Nagi ma j� galas, ne ta, tai kita u�sikabins.

��Ir dėl jos, ir bendrai u� visk�. �ird�iai palengvinti. Atsimeni, kaip jis apdergė mūsų darb�? � Jo akys susiaurėjo.�� Atsimeni?

A� atsiminiau. Tada dirbau Valerijaus Ivanovo laboratorijoje. Mes ruo�ėme atminties blokus gynybinėms ma�inoms. Pasaulyje darėsi rimti dalykai � mes plu�ome, nepastebėdami nei i�eiginių, nei �ven�ių, ir atidavėme darb� pusme�iu anks�iau vyriausybinio termino� O neilgai trukus instituto �geralinkiai� mums persakė Chiloboko sentencij�: �Kas atlieka mokslinius tyrimus prie� termin�, tas arba karjeristas, arba apgavikas, arba ir vienas, ir kitas!� Posakis i�populiarėjo: pas mu nema�a tokių, kuriems negresia pavojus pana�iu būdu įgyti karjeristo ir apgaviko reputacij�. Savimeilis ir kar�tas Valera vis smerkėsi pasikalbėti su Chiloboku i� �irdies, paskiau susivaidijo su Azarovu ir i�sine�dino i� instituto.

Nuo to prisiminimo man net kum��iai pasunkėjo. �Gal tegu dubletas u�tikrina alibi, o a�?..� Ir staiga man pasivaideno: blaivas inteligenti�kas �mogus merginos akyse tvatina kit� inteligenti�k� �mogų� Na, į k� tai pana�u! Norėdamas i�guiti i� vaizduotės t� reginį, a� krestelėjau galv�.

��Ne, �ia vis dėlto ne tai. Negalima pasiduoti niekingiems sielos krustelėjimams.

��O kas �tai�?

I� tikrųjų: o kas �tai�? A� ne�inau.

��Tuomet reikia tas svajingas akutes bent i�gelbėti nuo prakaituotų Hario glėbes�iavimų� � Dubletas susim�st�s pakramtė lūp� ir stumtelėjo mane po med�iu. (Vėl parodė iniciatyv�.) � Hari Charitonovi�iau, galima jus porai konfidencialių �od�ių?

Chilobokas ir mergina atsigr�ė.

��A, Valentinas Vasiljevi�ius! Pra�om� Tane�ka, a� jus pasivysiu,�� docentas pasuko prie dubleto.

�Aha!� � a� supratau jo u�manym� ir trumpais perbėgimais ėmiau sėlinti med�ių �e�ėlyje. Viskas susiklostė sėkmingai. Tane�ka priėjo alėjų atsi�akojim�, sustojo, atsigr�ė ir i�vydo t� patį �mogų, kuris prie� minut� pa�aukė jos kavalierių.

��Tania,�� pasakiau a�. � Haris Charitonovi�ius pra�ė perduoti savo atsipra�ymus, apgailestavimus ir kita. Jis negrį�. Mat, atva�iavo jo �mona ir� Kurgi jūs? A� jus palydėsiu!

Bet Tane�ka, u�sidengusi veid� rankomis, jau dūmė tiesiai prie troleibusų sustojimo. A� pasukau namo.

Po kelių minu�ių grį�o antrininkas.

��Luktelk,�� pasakiau a�, pirm, negu jis atvėrė burn�. � Tu i�ai�kinai Hariui, kad Tania � tavo pa�įstamo boksininko, sporto meistro, su�adėtinė?

��Ir sambisto. O tu jai � apie �mon�?

��Tiksliai. Bent sykį aptikome, kur pritaikyti atradim� su �iokia tokia nauda�

Mudu nusirengėme, nusiprausėme, pradėjome taisytis miegoti. A� pasiklojau tacht�, jis � sudedam� lovel�.

��Beje, apie Chilobok�. � Dubletas atsisėdo ant lovelės.�� Ko gi tu tyli, kad artimiausioje mokslinėje taryboje bus aptariama mūsi�kė ie�kojimų tema? Jei Haris man nebūtų maloniai primin�s, bū�iau ne�inioje. �Laikas, laikas, Valentinai Vasiljevi�iau, nes juk jau pus� metų dirbate, o iki �iol nesvarstėme, laisvi ie�kojimai, �inoma, geras dalykas, bet įrengimus ir med�iagas u�sakote, o man antai i� buhalterijos vis skambina, įdomaujasi, pagal koki� tem� nura�inėti. Ir kalbos institute, kad Krivo�einas u�siima kuo tinkamas, o kiti turį ūkines sutartis ir u�sakymus atlikinėti� A�, �inoma, suprantu, kad jums reikia disertacijai, bet jūsų tem� būtina apiforminti, įtraukti į bendr� plan�..I�syk, �elmis, reikalus prisiminė, kai a� jam apie sporto meistr� papasakojau.

��Chiloboko pasiklausius, tai visi mokslo darbai daromi vien tam, kad nebūtų nemalonumų buhalterijai�

A� paai�kinau dubletui, koks reikalas. Kai i� ma�inos pasipylė nesuprantami skai�iai, a� i� visi�kos nevilties paskambinau Azarovui, kad norė�iau su juo pasitarti. Arkadijus Arkadjevi�ius kaip visada neturėjo laiko ir pasakė, jog tem� geriau aptarti mokslinėje taryboje; jis papra�ysi�s Chilobok� organizuoti aptarim�.

��Tuo laiku i� kiau�inėlio, kuris ne pro �alį būtų kiekvien� gra�i� dien�, i�sirito įdomus rezultatas,�� u�baigė dubletas.�� Tai paskelbsim? Kaip kandidatinės disertacijos tem�. Sit ir Chir lobokas supranta, kad reikia�

��Ir per disertacijos gynim� a� demonstruosiu tave, taip?

��Kas k� demonstruos � antraeilis klausimas,�� i�sisukinėdamas atsakė jis.�� Bet, apskritai kalbant� negalima!�� Jis pakiknojo galv�. � Na negalima ir negalima!

��Tikrai negalima,�� niūriai sutikau a�. � Ir autoriniam pa�ymėjimui pateikti negalima. Ir Nobelio premijos gauti negalima� Pasirodo, i� to darbo a� kol kas turiu vienus nuostolius?

��Nagi atiduosiu a� tau tuos pinigus, atiduosiu� �tyk�tuoli tu! Klausyk� o kam tau Nobelio premija?�� Dubletas primerkė akis.�� Jei �ma�ina motina� laisvai atgamina �mogų, tai banknotus�

���padaryti jai gryni niekai! Su natūralia schema, vandens paveiksliukais� na, o k�?!

��Nusipirksim po kooperatinį trijų kambarių but�, � dublelas įsisvajoj�s atsilo�ė į sien�.

��Po �Volg���

��Po dvi vilas: Kryme poilsiui ir Rygos pajūryje dėl respektabilumo.

��Pagaminsim dar kelis pa�ius save. Vienas dirba, kad nejaudintume visuomenės�

���o kiti dykaduoniauja savo malonumui�

���Ir su garantuotu alibi. O k�?

Mes nutilome ir pasi�iūrėjome į kits kit� su pasidygėjimu.

��Dieve, kokie mes graudūs menkystos!�� A� susiėmiau u� galvos.�� Did�iulį atradim� taikstome velniai �ino kam: disertacijai, premijai, viloms, snukių dau�ymui su garantuotu alibi� Juk tai �mogaus Sintezės Būdas! O mes�

��Nieko tokio. Lėk�tų min�ių kyla kiekvienam �mogui. Ir nuolat. Svarbu neleisti joms virsti lėk�tais poelgiais.

��Ties� sakant, kol kas a� tematau vien� būd� atradimui naudingai pritaikyti: i� �alies savyje pastebi tai, kas lengviausiai į�iūrima kituose � ydas.

��Taip, bet ar verta dėl to padvigubinti �emės gyventojų skai�ių?

Mes sėdėjome prie� kits kit� vienomis glaudėmis. A� atsispindėjau dublete � it veidrodyje.

��Gerai. Pradėkim i� esmės: ko mes norime?

��Ir k� mes galim?

��Ir k� mes tuo reikalu nusivokiame?

��Pradėsim nuo minties, kad į tai buvo krypstama. Se�enovo, Pavlovo, Vinerio, E�bio idėjos i� skirtingų ta�kų sueina į vien�: smegenys � tai ma�ina. Petru�io bandymai valdyti �mogaus gemalo vystym�si � dar vien postūmis. Siekimas vis sudėtingesnių ir universalesnių techninių sistemų � vien mikroelektronikų u�manymas sukurti ma�inas, sudėtingumu prilygstan�ias smegenims, ko vertas!

��Atseit, mūsų atradimas � ne atsitiktinumas. Jį paruo�ė visa idėjų ir techninių priemonių raida moksle. Ne vienaip, tai kitaip, ne dabar, tai po metų ar de�imtme�ių, ne mes, tai kiti jį būtų padar�. Taigi klausimo esmė �it kur�

���k� mes galime ir turime padaryti per t� laik� � gal metus, gal de�imtis metų niekas ne�ino, bet geriau orientuotis į trumpesnį (termin� � kol kiti mus pasivys?

��Taip.

��Kaip paprastai biina?�� Dubletas ranka parėmė skruost�. � Turi in�inierius apmatus ar tiesiog nori sukurti ka�k� am�ino. Jis ie�ko u�sakovo. Arba u�sakovas ie�ko jo, �iūrint, kuriam kurio labiau reikia. U�sakovas pateikia technin� u�duotį: �Panaudokite savo idėjas ir savo �inias tokiam ir tokiam įrenginiui ar tokiai ir tokiai technologijai sukurti. Įrenginys turi būti tokių ir tokių parametrų, pakelti tokius ir tokius i�bandymus� technologija turi u�tikrinti metin� gaminių i�eig� ne ma�iau tiek ir tiek procentų. Suma tokia ir tokia, terminas toks ir toks. Sankcijos pagal nustatyt� tvark�.� Pasira�oma sutartis � ir dirbk� Ir mes turime schem�, norime j� plėtoti toliau. Bet jei dabar ateis u�sakovas su storu kap�u ir pasakys: �Va pinigai, pritaikykite savo metod� patikimam masiniam �monių dubliavimui � ir ne jūsų dalykas, kam man to reikia�. � sutarties nesudarysim, tiesa?

��Na, apie tai dar anksti kalbėti. Metodas nei�tirtas, nei�baigtas � koki� jis gali duoti produkcij�! Rasi ir tu po poros mėnesių subyrėsi, kas �ino�

��Nesubyrėsiu. Į tai ver�iau nedėk vil�ių.

��O man kas? Gyvenk, bene a� prie�?

��A�iū! Nagi ir chamas tu � nebegaliu! Sta�iai paskutinis chamas! Taip ir rė��iau.

��Gerai, gerai, nenukrypk į �alį, tu mane ne taip supratai. A� kalbu apie tai, kad mes dar ne�inome visų atradimo ypatumų ir galimybių. Mes stovime pa�ioje kelio prad�ioje. Palyginus, sakykim, su radiju, mes dabar esame Herco bangų ir Popovo kibirk�tinio siųstuvo lygyje. Kas toliau? Reikia tirti galimybes.

��Teisingai. Bet tai nekei�ia dalyko. Vykdant tyrinėjimus, kurių rezultatai gali būti panaudoti �mogui ar �monių visuomenei pertvarkyti, reikia turėti ai�kų tiksl�. O mums dabar nėra i� ko gauti dviejų ma�inra��io lapelių su u�duotim. Ir nereikia. Reikia patiems nustatyti, kokie tikslai �iuo metu i�kilo �mogui.

��N-na� anks�iau tikslai buvo neįmantrūs: i�likti gyvam ir prat�sti gimin�. Kad juos pasiektų, �mogui tekdavo rūpintis �vėriena, kailiu nuo svetimo peties, ugnimi.. gintis vėzdu nuo �vėrių ir pa�įstamų, rausti molyje vieno kambario urv� be patogumų, vis� laik� �itaip. Bet nūdienėje visuomenėj los problemos did�iumoj i�spr�stos. Dirbk kur nors � ir turėsi pragyvenimo minimum�, k� ten! Neprapulsi. Ir vaikų įsitaisyti galima � blogiausiu atveju jų auklėjimu pasirūpins valstybė� Vadinasi, dabar �monėse turi gimti nauji tro�kimai ir poreikiai.

��O, jų pernelyg daug! �monės trok�ta komforto, pramogų, įdomaus ir nejuodo darbo. Traukia juos rinktinė draugija, visokie garbės simboliai � laipsniai, titulai, apdovanojimai. Geid�ia jie puikių apdarų, gardaus valgio, gėrimų, geid�ia įdegti plia�e, geid�ia naujienų, knygų, juokų, papuo�alų, madingų naujovių�

��Bet visa tai ne svarbiausia, velnias griebtų! Negali būti svarbiausia. �monės nenori ir negali grį�ti į ankstyvesn� primityvi� būtį, sunkia i� �iuolaikinės aplinkos visk� � tai natūralu. Bet jų siekimuose ir poreikiuose turi slypėti ka�koks tikslas? Naujas egzistencijos tikslas�

��Trumpiau sakant, kur gyvenimo prasmė? Nuostabiai nauja problema, ar ne tiesa? Nusi�nekėjome. A� ir �inojau, kad tuo baigsim!�� Dubletas atsistojo, padarė kelet� mank�tos judesių, vėl atsisėdo.

�itaip � pirma su juokeliais, o kuo toliau, tuo rim�iau � pradėjome t� visų svarbiausi� �nek� apie savo darb�. Man ne kart� pasitaikė � prie konjako taurelės ar �iaip berūkant � postringauti ir apie gyvenimo prasm�, ir apie socialin� visuomenės santvark�, ir apie �monijos likim�. In�inieriai ir mokslininkai taip pat mėgsta pliauk�ti apie pasaulius, kaip namų �eimininkės apie brangymetį ir papro�ių smukim�. Namų �eimininkės pliau�kia, kad įtikintų savo rūpestingumu ir dorybe, o tyrinėtojai � kad pademonstruotų vienas kitam pa�iūrų platum�� Bet �is pokalbis buvo nepalyginamai sunkesnis, nei anie in�inierių tau�kalai: mes vartėme mintis, tartum uolų nuolau�as. Visas skirtumas slypėjo atsakomybėje; pokalbį turėjo lydėti darbai ir poelgiai � neklaidingi darbai ir poelgiai.

Miego mes jau nebenorėjome.

��Gerai. Sutikime, kad gyvenimo prasmė � poreikių tenkinimas. Visų, kokių �irdis u�sigeid�ia. Ta�iau kokius �monių interesus ir poreikius galima patenkinti, kuriant naujus �mones? Juk dirbtinai pagaminti �monės patys turės interesų ir poreikių! U�burtas ratas.

��Ne tai. Gyvenimo prasmė � gyventi. Gyventi pilnakrauji�kai, laisvai, įdomiai, kūrybingai. Arba bent siekti to� o k�?

���Pilnakrauji�kai�! �Gyvenimo prasmė�! �Siekimai�! � Dubletas pa�oko nuo lovelės, ėmė bėgioti po kambarį. � �Interesai�, �poreikiai�� mama mieloji, kaip visa tai miglota! U�praeitame am�iuje tokios apytikslės s�vokos būtų buv� kaip sykis, bet dabar� Kokia, po velnių, gali būti TU, jei nėra tikslių �inių apie �mogų! Kokiu vektoriumi i�reik�ti tro�kim�? Kokiais vienetais i�matuoti interesus?

(Tai mus glumino tada � glumina ir dabar. Mes pripratome prie tikslių s�vokų: �parametrai�, �gabaritai�, �informacijos apimtis bitais�, �veiksmo sparta mikrosekundėmis� � ir susidūrėme su siaubingai neai�kiomis �iniomis apie �mogų. Pa�nekesiui jos tinka. Bet kaip, malonėkite pasakyti, vadovautis jomis praktiniuose tyrimuose, kur vie�patauja paprastas ir nuo�mus dėsnis: jei tu ka�k� �inai netiksliai � vadinasi, tu to ne�inai?)

��Uff� pavyd�iu tiems, kas i�rado atomin� bomb�. � Dubletas sustojo, atsi�liejo į balkono durų stakt�. � �D�entelmenai, �is įtaisas gali sunaikinti �imt� tūkstan�ių �monių!� � ir i�kart ai�ku, kad reikia statyti Ouk-Rid�� ir Niu-Henford�� O mūsų įtaisas, d�entelmenai, gali gaminti �mones!

��Vieni �monės tyrinėja uran��. kiti stato gamyklas uranui praturtinti reikiamu izotopu� treti konstruoja bomb�� ketvirti auk�tais politiniais sumetimais įsako� penkti numeta bomb� ant �e�tų, ant Chirosimos ir Nagasakio gyventojų� septinti� palauk, o �ia ka�kas yra!

Dubletas smalsiai �iūrėjo į mane.

��Supranti, mes samprotaujame grie�tai logi�kai � ir negalime i�sipinklioti i� paradoksų, negyvų klausimų, tokių kaip �Kur gyvenimo prasmė?� Ir �inai kodėl? Gamtoje neegzistuoja Aplamai �mogus. 2emėje gyvena skirtingi �monės � ir jų potro�kiai skirtingi, da�nai prie�ingi: sakysim, �mogus nori gerai gyventi ir todėl i�randa �udymo įrankius. Arba tiesiog prie�taringi: jaunuolis svajoja tapti did�iu mokslininku, bet mokslo granit� grau�ti jam nesinori � neskanu. Ir �itie skirtingi �monės gyvena skirtingomis s�lygomis, atsiduria skirtin Ouk-Rid�as ir Niu-Henfordas � pramoniniai tyrimo centrai JAV, kur antrojo pasaulinio karo metu buvo sukurtos urano ir plutonio bombos. (Aut. past.)

gose aplinkybėse, svajoja apie viena, ver�iasi į kita, o pasiekia tre�ia� O mes visus tempiame ant vieno kurpalio!

��Bet jei mes imsimės individų, be to, atsi�velgdami į visas aplinkybes��� dubletas susiraukė. � Susipainiosim � O tu norėtum, kad viskas būtų papras�iau, tarsi kurtume atminties blokus bortinei skai�iavimo ma�inai, taip? Ne tas atvejis.

��A� suprantu, kad ne tas atvejis. Mūsų atradimas sudėtingas, kaip ir pats �mogus,�� nieko neatmesi, nesupaprastinsi, kad būtų patogiau dirbti. Bet kokios konstruktyvios idėjos i�plaukia i� tavo galingosios minties, kad visi �monės skirtingi? Būtent konstruktyvios, darbui.

��Darbui� m-taip. Sunku�

Pokalbis vėl nuėjo niekais. 2emai, �alia namo, vėjyje o�ė topoliai. Ka�kas �vilpaudamas prisiartino prie Įėjimo. I� balkono patraukė �altis.

Dubletas beprasmi�kai �iūrėjo į lemput�, paskiau įsiki�o pus� pir�to į nosį; jo veid� i�kreipė nir�us fiziologinio palengvėjimo d�iugulys. Mano de�inėje �nervėje irgi buvo justi ka�koks nesmagumas, bet dubletas mane aplenkė� A� �velgiau į save, knebinėjantį nosį, ir staiga supratau, kodėl, susitik�s dublet� parke, jo neatpa�inau. I� tikrųjų � nė vienas �mogus sav�s nepa�įsta. Mes sav�s nematome � dargi prie� veidrodį nes�moningai koreguojame mimik� pagal atspindį, stengiamės būti patrauklūs, gra�inamės. Mes negirdime sav�s, nes mūsų pa�ių gerklų virpesiai pasiekia ausų būgnelius ne tik oru, bet ir kaulais bei galvos raumenimis. Mes nestebime sav�s i� �alies.

Ir todėl kiekvienas �mogus �irdies gilumoje glosto save mintimi, kad jis ne toks, kaip visi, ypatingas. Aplinkiniai � kitas reikalas, su jais viskas ai�ku. Bet jis pats, �itas �mogus, kitoks. O tuo tarpu visi mes ir skirtingi, ir tokie pat, kaip visi.

Dubletas nusivalė nosį, paskui pir�t�, �vilgtelėjo į mane ir, suprat�s mano mintis, nusijuokė.

��Tai kokie vis dėlto �monės � skirtingi ar vienodi?

��Ir skirtingi, ir vienodi. Galima padaryti ka�koki� objektyvi� i�vad� � ne i� tavo kvailų manierų, �inoma. Kalbu apie technin� naujos informacinės sistemos � �mogaus � gamyb�. Technika gamina ir kitas sistemas: ma�inas, knygas, prietaisus� Bendra kiekvienam tokiam gaminiui � sistemai � vienodurnas, standarti�kumas. Bet kurioje to paties tira�o knygoje viskas vienoda, įskaitant ir spaudos klaidas. Tam tikros serijos prietaisuose irgi: ir strėlės, ir skalė, ir tikslumo klasė, ir garantinis terminas. Skirtumai nereik�mingi: vienos knygos tekstas kiek ry�kesnis, negu kitos, vienas prietaisas su įbrė�imu arba prie auk�tų temperatūrų jis daro kiek didesn� paklaid�, negu jo kolega�

���bet tikslumo klasės ribose.

��Suprantama. Miisų mokslo kalba galima pasakyti, kad kiekvienos tokios dirbtinės sistemos individualios informacijos apimtis, palyginus j� su visoms tos pa�ios klasės sistemoms bendros informacijos apimtimi, niekingai ma�a. O su �mogum yra kitaip. Ir �monėse glūdi bendra informacija: biologinė, bendros �inios apie pasaulį, bet kiekviename �moguje yra mil�ini�kas kiekis asmeni�kos, individualios informacijos. Nepaisyti jos negalima, be jos �mogus � ne �mogus. Taigi �monės � ne standartiniai. Taigi�

���visi mėginimai rasti �mogui optimalius �parametrus� su ne didesne, kaip penkių procentų leistina paklaida � tu��ias laiko gai�inimas. Puiku! Tau nuo to pasidarė lengviau?

��Ne. Bet tokia rūs�ioji tikrovė.

��Vadinasi, mes savo darbe niekur nesidėsim nuo tų it gyvenimo prasmė baisių ir mįslingų s�vokų: �mogaus interesai, charakteriai, norai, gėris, blogis� ir, gal būt, net siela? Atsisakysiu tarnybos.

��Neatsisakysi. Beje, ar tokios jau mįslingos tos s�vokos? Juk gyvenime visi �monės supranta, kas ir kaip juose. Na, pavyzd�iui, apsvarsto biaurų poelgį ir sako: �2inote, juk tai niek�ybė.� Ir visi sutinlka.

��Visi� i�skyrus patį niek��. Kas, beje, labai esminga��� jis plek�telėjo rankomis sau per �onus.�� Ne, a� tav�s nesuprantu. Tau ma�a nudegti su paprastu�iu �od�iu �supratimas� � nori duoti �gėrio� ir �blogio� u�davinius. Ma�ina potekstės neu��iuopia, juokų nesupranta, gėrį ir blogį dėmisi abejingai� Kodėl tu juokiesi?

Mane i� tikrųjų apėmė juokas.

��A� nesuprantu, kaip tu gali nesuprasti man�s? Juk tu � tai a�!

��Tai neesminis dalykas. Visų pirma � a� tyrinėtojas, o jau paskiau Krivo�einas, Sidorovas, Petrovas!�� jį ai�kiai pagavo diskusinis nir�ulys.�� Kaip mes dirbsime, tiksliai nesuvokdami reikalo esmės?

��Na-na� kaip buvo dirbama, sakysim, elektrotechnikos mokslo au�roje. Tuomet visi �inojo, kas yra flogistonas, bet niekas nė supratimo neturėjo apie įtamp�, srovės stiprum�, induktyvum�. Amperas, Volt�, Henris, Omas tuomet dar tebebuvo viso la: bo tik pavardės. Įtampa būdavo nustatoma lie�uviu, kaip dabar iberniūk��iai nustato, ar tinkama įbaterijėlė. Srovė badavo aptinkama ipagal vario nuosėdas ant kaitodo. Betgi dirbo �monės. Ir mes� kas tau?

Dabar dubletas ėmė kvatotis susiriesdamas.

� Įsivaizduoju, ma�daug po poros de�imtme�ių ka�kieno matavimo vienetas bus � �krivo�eja�. Vai, negaliu!

A� taip ir kritau ant tachtos.

��Ir bus �krivo�ejmetras�� nelyginant ommetr�s!

��Ir �mikrokrivo�ejos�� arba prie�ingai � �megakrivo�ejos� � sutrumpintai �megakri�� Oi!

Smagu prisiminti, kaip mes �vingavom. Mes buvom ai�kiai neverti savo atradimo. I�sijuokėme. Surimtėjome.

��Istoriniai pavyzd�iai � jie, �inoma, įkvepia,�� pasakė dubletas.�� Bet ne tas. Galvanis galėjo kiek tinkamas klysti dėl �gyvūninės elektros�, Zejebekas galėjo primygtinai tvirtinti, kad termoporose atsiranda ne termoelektra, o �termomagnetizmas� � rei�kinių prigimtis nuo to nekitėjo. Anks�iau ar vėliau prisikasdavo iki tiesos, nes ten svarbiausia buvo informacijos analizė. Analizė! O �ia � sintezė� Ir �ia gamta �mogui ne vir�ininkas: ji kuria savo sistemas � jis savo. Vienintelės tiesos �mogui �iame darbe yra galimybės ir tikslas. Galimybių mes turime. O tiksl�? Mes jo nepajėgiame suformuluoti�

��Tikslas paprastas: kad viskas būtų gerai.

��Vėl?�� Dubletas pa�iiirėjo į mane.�� O toliau prasidės vaiki�ki plepalai tema �Kas yra gera ir kas yra bloga?�

��Nereikia vaiki�kų plepalų! � ėmiau maldauti a�. � Operuosime tomis laisvomis s�vokomis, kad jas kur ne�inia: gera, bloga, tro�kimai, poreikiai, sveikata, gabumai, kvailumas, laisvė, ilgesys, princiipingomas. Ne todėl, kad jos mums patiktų. Tiesiog kitų nėra. Nėra!

��To a� negaliu gin�yti. Tikrai kitų nėra,�� atsiduso dubletas.�� Oi, jau�iu, �ia bus darbelio!

��Ir imkim mintis sakyti iki galo. Taip, reikia, kad viskas būtų gerai. Reikia, kad visi atradimo panaudojimo biidai, kokius mes atskleisim gyvenimui, pasauliui� kad mes būtume tikri, jog jie nepadarys �monėms �alos, o tik i�eis jiems į naud�. Ir diskusij�, kokiais vienetais matuojama nauda � atidėsim geresniems laikams. A� ne�inau, kokiais vienetais.

��Krivo�ejomis,�� nesusilaikė dubletas.

��Na, u�teks tau! Bet a� �inau k� kita: pasaulinės klasės nevidono vaidmuo man ne prie �irdies.

��Man irgi. Ma�utis klausimas: tu turi idėj�?

��Koki� idėj�?

��Būd�, kaip panaudoti �ma�in� motin��, kad ji skleistų visuomenėje tik gėrį. Supranti, mokslo istorijoje tai būtų beprecedentinis būdas. Niekas i�rasta ir dabar i�randama tokios nuostabios savybės neturi. Vaistais galima nunuodyti. Elektros srove galima ne tik namus ap�viesti, bet ir kankinti. Arba paleisti raket� su kovine galvute. Ir taip visame kame�

��Neturiu a� kol kas kbnkre�ios idėjos. Mes dar ma�ai �inome. Tyrinėsime �ma�in� motin��, ie�kosime to būdo. Jis turi būti. Nesvarbu, kad jis neturi precedento moksle � mūsų atradimas taip pat neturi. Juk mes sintetinsime t� sistem�, kuri daro ir gera, ir pikta, ir stebuklus, ir kvailystes � �mogų!

��K� gi, viskas teisingai,�� pagalvoj�s sutiko dubletas.�� Rasime mes t� didįjį būd� ar nerasim, ta�iau be pana�aus tikslo tokio darbo neverta nė imtis. �mones �iaip taip ir be mūsų daro�

��Taigi � u�baigsim posėdį kaip dera?�� pasiūliau a�. � Sudarysime daiibo program�? Kaip sakoma sutartyje: mes, �emiau pasira��: 2emės �monija, toliau vadinama �U�sakovu�, i� vienos pusės, ir Sistemologijos instituto naujų sistemų laboratorijos vedėjai Krivo�einas V. V. ir Krivo�einas V. V., toliau vadinami �Atlikėjais�, i� antros pusės, sudarėme �i� sutartį�

��K� jau �ia vinguriuosi su sutartim ir technine u�duotim � juk U�sakovo interesus �iuo atveju mes patys atstovaujam. Pradėkim tiesiai!

Jis atsistojo, nukėlė nuo spintos magnetofon� �Astra-2�, padėjo jį ant stalo, įjungė mikrofon�. Ir mes: a�, Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas, trisde�imt ketverių metų nuo gimimo, ir mano dirbtinis antrininkas, i�vyd�s dienos �vies� prie� savait� � du nesentimentalūs, ironi�kos m�stysenos �monės � i�tarėme priesaik�.

I� �alies tai, tur būt, atrodė i�pūstai ir komi�kai. Neaidėjo fanfaros, ne�lamėjo vėliavos, neapmirė �ramiai� kursantų gretos � bly�ko pary�io dangus, mes stovėjome prie� mikrofon� vienomis glaudėmis, ir trauksmas i� balkono mums �aldė kojas� Bet prisiekėme mes rimtai.

Taip ir bus. Kitaip � ne.�

�Kit� dien� mudu ėmėmės laboratorijoje rengti informacijos kamer�. Atitvėrėme kambaryje dviejų metrų i� dviejų aik�tel�, apstatėme j� genitakso skydais ir pradėjome junginėti visus mikrofonus, analizatorius, liestuvus, objektyvus � visus siųstuvus, anks�iau vaizdingai i�mėtytus �en ir ten po �ma�inos motinos� blokus. Idėja tokia: kameroje patalpinamas gyvas objektas, jis joje vartaliojasi, ganosi, pe�asi su pana�iais į save ar tiesiog vaik��ioja, apnarpliotas siųstuvais, o į ma�in� perduodama informacija sintezei.

�Gyvieji objektai� ir po �iai dienai ramiausiai valgo ankstyvuosius �iltlysvių kopūstus savo gurbuose koridoriuje. Tarp mūsų su dubletu nuolat kildavo kivir�ai: kuriam juos apkuopti? Tai triu�iai. A� i�kei�iau juos su bionikais į �leifinį oscilograf� ir generatorin� lemp� Gl-250. Vienam triu�iui (albinosui Va�kai) ant galvos ka�kas pana�u į bronzin� karūn� i� kiau�an įaugintų elektrodų encefalogramoms.

Gegu�ės septint� atsitiko nors ir nereik�mingas, bet apmau dus nemalonumas. Paprastai mes su dubletu gana darniai koordinuodavome visus reikalus, kad nepasirodytume drauge �monėse ir nekartotume viens kito. Ta�iau ta triskart prakeikta eksperimentinių junginių laboratorija bet k� i�ves i� pusiausvyros!

Dar �iem� a� joje u�sakiau universali� biosiųstuvų sistem�: paruo�iau brė�inius, monta�in� schem�, i�ra�iau i� sandėlio visas reikalingas med�iagas ir detales � liko tik surinkti. Ir ligi �iandien nieko nepadaryta! Sistem� laikas montuoti kameroje, o jos nėra� Bėda ta, kad toj jų laboratorijoj � chroni�kas vedėjų tekamumas. Vienas perduoda reikalus, kitas priima � dirbti, suprantama, negalima. Paskiau naujasis vedėjas ai�kinasi situacij�, vykdo reformas ir diegia sumanymus (nauja �luota �variai �luoja) � darbas vėl stovi. Tuo laiku Įsiutinti u�sakovai kelia skandalus, eina su nuolankiu pra�ymu pas Arkadijų Arkadjevi�ių � ir naujasis vedėjas perduoda reikalus supernaujam, tas� �od�iu, vėl i� prad�ių. A� ir meistrus betarpi�kai stengiausi paveikti, spiritėliu jiems gerinausi, deficitinių tranzistorių P 657 ki�eniniams imtuvams suie�kodavau � ir viskas tu��iai.

Neseniai i�sisėmė rezervas norin�ių tapti tos u�kerėtos laboratorijos vedėju, ir jos ėmėsi H. Ch. Chilobokas. Kaip antraeilių pareigų, �inoma, u� pus� atlyginimo.

Haris � jis jau toksai: bet kam griebsis vadovauti, bet k� organizuoti, tvarkyti, aprėpti, kad tik nepasiliktų akis į akį su gamta, su tais baisingais prietaisais, kuriems neįsakysi ir neatsakysi neigiamai, kurie rodo tai, kas yra ir k� reikia perprasti.

T� dien� a� vėl paskambinau meistrui Gavriu��enkai. Vėl i�girdau neai�kų mykim� apie monta�inio laido, �atsparų� stygių � visi�kai su�vėrėjau ir numoviau ai�kintis su Hariu.

I� įkar��io a� nepastebėjau, kad Chilobokas kiek apstulb�s, ir i�sakiau jam visk�. Pagrasinau u�sakym� atiduoti moksleiviams ir taip galutinai u�traukti gėd� jo laboratorijai.

O grį��s į fligelį, a� u�tikau savo miel�jį dublet�: jis vaik��iojo po kambarį ir tramdė riistį. Pasirodo, jis buvo pas Chilobok� penkiomis minutėmis anks�iau u� mane� ir tarp jų įvyko lygiai toks pat pokalbis.

Uf� gerai, kad mes nors nesusidūrėm ten.

Nutarėme per pirmuosius bandymus i�siversti be universalios sistemos. Darbui su triu�iais u�tenka tų siųstuvų, kuriuos turime. O kai vėl u�siimsim objektu �hemo sapiens�� gal apie t� laik� eksperimentinių įrenginių laboratorijoje atsiras lemtas vedėjas.

Mokslinės tarybos posėdis įvyko gegu�ės 16-t�. I�vakarėse mes dar kart� pergalvojome, k� reikia ir ko nereikia sakyti. Nutarėme paskelbti ir motyvuoti (spekuliatyviai) pradin� idėj�, kad, laisvos informacijos veikiama, elektroninė ma�ina su atsitiktinių perjungimų elementais gali ir turi konstruoti pati save. Darb� apibūdinsime kaip eksperimentinį tos idėjos patikrinim�. Ribų, kurias ma�ina gali pasiekti konstruodama save, nustatymui pareikalausime tokių ir tokių įrengimų, med�iagų, prietaisų � s�ra�� pridėsime.

��Protams i� anksto paruo�ti, lygiai kaip ir tiekimo skyriui, tai bus pats tas,�� pasakiau a�. � Vadinasi, taip ir referuosiu?

��O kodėl biitent tu referuosi?�� dubletas karingai i�lenkė de�inį antakį. � Kai triu�ių gurbus kuopti � tai a�, o į mokslin� taryb� tu? Kas per dirbtinių �monių diskriminacija? Primygtinai reikalauju mesti burtus!

�Va taip ir i�ėjo, kad a� nekaltai įsipra�iau papeikim� �u� netakti�k� elgesį instituto� mokslinėje taryboje ir u� �iurk�tum� technikos mokslų daktaro I. I. Voltampernovo at�vilgiu�.

Ne, i� teisybės apmaudu. Kad jau bent mane patį buv�s lempinės elektronikos stumbras, nusipeln�s respublikos mokslo ir technikos veikėjas, technikos mokslų daktaras, profesorius Ipolitas Ilarionovi�ius Voltampernovas (ak, kodėl a� ne konferansje!) būtų u�sipuol�s savo tiradomis: �O ar �ino in�inierius Krivo�einas, siūlantis patikėti ma�inai laisvai, taip s-kant, be ai�kios krypties ir tikslo, kaip jai patiks konstruoti save pa�i�, ar �ino, kiek mil�ini�ko ir, drįstu sakyti, įsis�moninto � taip, būtent, įsis�moninto!�� darbo įdeda kvalifikuo�iausi mūsų instituto specialistai, kol parengia techninius apskai�iavimus ir projektus elektroninėms sistemoms? Kol paruo�ia tų sistemų blokus? Ir tų sistemų elementus? O ar įsivaizduoja prie� mus vulgarizuojantis in�inierius bent optimalaus lempos 6N5 trigerio, projektavimo, taip s-kant, metodik�? Ir ar neatrodo in�inieriui Krivo�einui, jog jis savo prasimanymais, kad ma�ina,

taip s-kant, susidoros su optimaliniu konstravimu geriau, nei specialistai � į�eid�ia didelį skai�ių instituto bendradarbių, atliekan�ių, drįstu sakyti, svarbius liaudies ūkio darbus? Manau, turiu teis� paklausti in�inierių: k� tai duos?..� Ir kiekvien�syk �odis �in�inierius� daktaro lūpose skambėjo it ka�koks vidurys tarp �studento� ir �kalės vaiko�.

Dar nieko, jei būtent a�, atsakydamas gerbiamam profesoriui, bū�iau primin�s, kad pana�us u�gaulumas, matyt, ved�iojo jo plunksn� praėjusiais laikais, kai jis ra�ė demaskuojan�ius straipsnius apie �reakcinį kibernetikos pseudomoksl��, bet, papūtus kitiems vėjams, norom nenorom teko ir jam imtis darbo. Ir be reikalo profesorius baimin�sis likti nuo�alyje, įgyvendinus �i� idėj�; blogiausiu atveju jis galįs grį�ti prie pusiau mokslinės �urnalistikos. Ir i�vis laikas būtų įsis�moninti, kad mokslas kuriamas, panaudojant pasisakymus, susijusius su dalyko esme, o ne demagoginiais i�puoliais ir alavine gerkle�

Kaip tik po �ių u�stenografuotų frazių Voltampernovas pradėjo mė�lungi�kai �iop�ioti ir stvarstytis u� vir�utinės �varko ki�enės.

Bet, pilie�iai, juk ten buvau ne a�! Prane�im� darė mano dirbtinis antrininkas, sukurtas tiksliai pagal siūlom� metodik�� Po to jis tris dienas vaik��iojo piktas ir susikonfūzij�s.

Apskritai kalbant, jį galima suprasti!

(Beje, t� minut�, kai Azarovo pasira�ytas įsakymas dėl papeikimo pasiekė kanceliarij�, netoliese atsidūriau kaip tik a�. Ir kaip tik man, dirstelėjusi pro duris, sta�iokė kanceliarijos vir�ininkė Aglaja Mitrofanovna Gara�a prie did�iausios publikos suriko;

��Draugas Krivo�einai, jums �ia papeikimas! U�eikite ir pasira�ykite!

A� � kaip mopsiukas � u�ėjau ir pasira�iau� Na, ar ne piktas likimas?)

Beje, dievai jo nematė, to papeikimo. Svarbiausia, patvirtino tem�! J� palaikė pats Azarovas. �Įdomi idėja,�� pasakė jis,�� ir gan paprasta, galima patiOsrinti.� � �Bet juk tai nealgoritmuojama u�duotis, Arkadijau Arkadjevi�iau,�� prie�taravo docentas Pri��epa, ortodoksi�kiausias mūsų instituto matematikas.�� �O k�, jei nealgoritmuojama, tai ji ir nereikalinga?� �

atrėmė akademikas. (Klausykit, klausykit!) � Mūsų laikais mokslinio ie�kojimo algoritmas � ne formaliosios logikos taisyklių rinkinys.� Cia tai Ibent! Juk Azarovas visada neprielankiai �iūrėjo į �atsitiktines paie�kas�, a� gi �inau. Kas tai? Nejau jį pavergė dubleto prane�imo logika? O gal būt, pagaliau prabudo �efo mokslinė tolerancija? Tuomet mes su juo sutarsime.

�od�iu, a�tuoniolika �u��, vienas (Voltampernovas) �prie��. Atsargusis Pri��epa susilaikė. Dubletas, kaip neturintis mokslinio laipsnio ir vardo, balsavime, nedalyvavo. Netgi Chilobokas balsavo �u��, ir jis tiki mūsų darbo sėkme. Neapvilsime, Gavriuįa, nebijok!

Beje, dubletas pasigav�s atne�ė sukre�ian�i� naujien�: Chilobokas ra�o daktaro disertacij�!

��Apie k� gi?

��U�dara tema. Mokslinė taryba patvirtino būsimo posėd�io darbotyark�, joje buvo punktas: �Apsvarstyti H. Ch. Chiloboko darb� prie disertacijos technikos mokslų daktaro laipsniui įgyti. Tema u�dara, grifas � �visi�kai slaptai�. Va taip, sėdime iaboratorijaje ir atsiliekame nuo iposlinlkių moksle.

��U�dara tema � kaip prabangiai!�� A� net lituoklį padėjau į �alį; pokalbis vyko laboratorijoje, mes montavome siųstuvus kameroje.�� Kaip apsukriai. Jokių vie�ų publikacijų, jokios auditorijos per gynim�� S��, draugai: visi�kai slapta! Visi vaik�to ant pir�tų galų ir i� anksto rei�kia pagarb�.

Naujiena labai įskaudino. Cia kandidatinės negali apginti, o Haris į daktarus mu�asi. Ir i�simu�, �technika� �inoma: i�sirenka kur nors ruo�iam� (ar netgi paruo�t�) slapt� schem� arba konstrukcij� ir, panaudodami nevie�us pirminius �altinius, ataud�ia j� kompiliacine chaltūra. Ir u� rankos nenutversi�

��E, galų gale ne jis pirmas, ne jis paskutinis!�� a� vėl ėmiausi lituoklio.�� Galvok dar apie jį� savų darbų u�tenka.

��Be to, u� mūsų tem� balsavo,�� pritarė dubletas.�� Haris savas vaikinas! �inoma, būtų galima pabandyti jį bent kiek �it�jį� tik ar verta prasidėti?

Apskritai, mums buvo truputį nejauku. Stebėdamas jėgas kaupian�io suk�iaus sėkm�, a� visada darausi kaip nesavas: mintyse jau�iu pasipiktinim� ir pradedu save niekinti u� i�minting� santūrum�� O juk prasidėti ir i� tikrųjų neverta. Me ana kokį rimt� darb� turime dviese, o mano padėtis dar netvirta � argi verta terliotis? O be to, prasidėti su Hariu Chiloboku� Kart� mudu su Ivanovu bandėme su�iupti jį plagijuojant. Valera kalbėjo seminare, visk� įrodė. Na, o naudos tik tiek, kad mokslinė taryba rekomendavo Chilobokui perdirbti straipsni. U�tat paskui jis mus kaip apdergė�

O ir apskritai tie visuomeniniai snukių dau�ymai publikos akyse, svarstymai, po kurių �monės paliauna sveikin� viens kit� � ne man. Jų metu a� jau�iu nenumaldom� nor� bėgti į laboratorij�, įjungti prietaisus, u�ra�inėti matavimų rezultatus ir tuo duoti �monėms naudos� Sit jei galėtum laboratoriniu būdu priveikti tokius, kaip Haris � taip sakant, in�inerinės minties pastangomis�

O verta pagalvoti. �is faktas, kad voltampernovai ir chilobokai i�rieda į platų mokslo vie�kelį, rodo ai�kų protingų �monių stygių. Ir tokie dalykai moksle, kur intelektas � pagrindinis �mogaus vertės matas. O kaip su kitomis profesijomis? I�kabina skelbimus: �Reikalingi tekintojai��, �Reikalingi in�inieriai ir technikai, buhalteriai ir tiekėjai�� Bet niekas neipara�ys: �Reikalingi protingi �monės. Aprūpinami butu.� Nedrįsta, ar k�? O gal butų nėra? Prad�ioje galima ir be butų� K� gi �ia slėpti: reikia protingų �monių, oi, kaip reikia! Ir į A grup�, ir į B grup�, ir į antstat�. Gyvenimui reikia, visuomenės raidai.

��Reikia� dubliuoti protingus �mones!�� i�po�kinau a�. � Protingus, veiklius, dorus! Oi, Valia, tai puikiausia dirva atradimo panaudojimui!

Jis pasi�iūrėjo į mane su neslepiamu apmaudu.

��Aplenkė, nelabasis�

��Ir tokiems �monėms tai bus tarsi atpildas u� gyvenim�, � plėtojau a� mintį. � Reikalingas tu �mogus visuomenei, moki vaisingai dirbti, dorai gyventi � vadinasi, verta pagaminti ir kit� tokį! Ar net kelet� � darbo visiems rasis. Tuomet chilobokams teks susispausti�

Si idėja gr��ino mums savigarb�. Mes vėl pasijutome savo vietoje ir vis� t� dien� svajojome, kaip imsime dauginti talentingus mokslininkus, ra�ytojus, muzikantus, i�radėjus, didvyrius� Dieva�i, tai buvo nebloga idėja!�

�Pirm�sias savaites a� vis dėlto į dublet� �vilg�iojau būg�taudamas: o ims staiga ir i�ti�, subyrės? Arba sukvailios? Dirbtinis tvarinys � kas �ino. �Bet kur ten! Nusivar�s laboratorijoje, vakarais jis god�iai �veisdavo de�r� su kefyru, gard�iuodamasis te�kendavosi vonioje, mėgdavo surūkyti papiros� prie� mieg� � �od�iu, visai kaip a�.

Po incidento su Chiloboku mudu kiekvien� ryt� kruop��iai aptardavome, kur kam būti, k� veikti, kada kuriam eiti į valgykl� � netgi kokiu laiku praeiti kontrolin� būdel�, kad Vachtiory�ius, �mėk��iojant veidams, suspėtų u�mir�ti, jog vienas Krivo�einas jau praėjo. Vakarais mudu pasipasakodavome kits kitam, su kuo buvome susitik� ir apie k� �nekėjomės.

Tik apie Len� nekalbėjome. Tarsi jos nė nebuvo. A� dargi jos nuotrauk� paslėpiau stal�iuje. Ir jinai neskambino, neateidavo pas mane � buvo įsi�eidusi. Ir a� jai neskambinau. Ir jis taip pat� Ta�iau ji vis tiek buvo drauge su mumis.

O buvo gegu�is, poeti�kas pietų gegu�is � su mėlynais vakarais, lak�tingalomis parke ir did�iulėmis �vaig�dėmis vir� med�ių. Nubyrėjo ka�tonų �vakės, parke pra�ydo akacija. Jos saldus, jaudinamai svaiginantis kvapas skverbėsi į laboratorij�, bla�kė dėmesį. Mudu jautėmės nuskriausti. Ak, Lena, miela, aistringa, �velni, savimar�i�ka meilėje Lena, kodėl tu tik viena pasaulyje?

Stai kokius jaunuoli�kus jausmus manyje pa�adino atsirad�s dubletas �var�ovas�! Iki �iol tebuvo Įprastinis dviejų gyvenimo jau pamokytų �monių (Lena prie� metus i�siskyrė su vyru; a� turėjau kelet� lyri�kų nusivylimų, po kurių tvirtai u�sira�iau į viengungius) ry�ys, atsirandantis ne tiek dėl abipusio potraukio, kiek dėl vienatvės, kuomet nei vienas, nei kitas neatsiduoda visi�kai. Mudu mielai susitikinėdavome, stengdavomės įdomiai praleisti laik�; ji pasilikdavo pas mane arba a� pas j�; ryt� mudu jausdavomės kiek nepatogiai ir su palengvėjimu atsisveikindavome. Paskui mane vėl traukdavo prie jos, j� prie man�s� ir t. t. A� buvau įsimylėj�s jos gro�į (malonu buvo stebėti, kaip vyrai �iūrėdavo į j� gatvėje ar restorane), bet neretai nuobod�iaudavau, klausydamasis jos �nekų. O jinai� ta�iau kas supras moters siel�? Man da�nai kildavo jausmas, kad Lena laukia i� man�s ka�ko daugiau, bet a� nesistengdavau i�siai�kinti, ko būtent� O dabar, kai radosi pavojus, kad Len� i� man�s gali atimti, a� staiga pajutau, jog ji nepaprastai reikalinga man, jog be jos mano gyvenimas pasidarys tu��ias. Taigi visi mes tokie!

Beje, kamer� montuoti sekėsi gerai. Sudėtingame darbe svarbu suprasti kits kit� � ir �iuo at�vilgiu viskas klojosi idealiai: mes nieko neai�kindavome vienas kitam, papras�iausiai vienas u�imdavome kito viet� ir toliau montuodavome. Nė karto mes nesusigin�ijome, ar vienaip ar kitaip i�dėstyti daviklius, ar vienur ar kitur pastatyti perskyras ir ekranus.

��Klausyk, ar tau nekelia nerimo mūsų idilija?�� paklausė kart� dubletas, priimdamas i� man�s pamain�. � Jokių klausimų, jokių abejonių. �itaip mes ir apsiriksime � visi�kai sutardami.

��O kur dėsies! Mudu turim keturias rankas, keturias kojas, du skrand�ius ir vien� galv� abiem: vienodas �inias, vienod� gyvenimo patirtį�

��Bet mes juk gin�ijomės, prie�taravome kits kitam!

��Mes tiesiog samprotavome drauge. Gin�ytis galima ir pa�iam su savimi. �mogaus mintys � tik galimi poelgių variantai, jos visada prie�taringos. O elgtis tai mes smerkiamės vienodai.

��Ta-aip��� nut�sė dubletas.�� Bet juk tai niekam netinka! Dabar mes ne dirbame, o varomės į priekį: papildoma rankų pora � padvigubintas darbingumas. Bet pagrindinis mūsų darbas � m�styti. Ir va �ia� klausyk, originale, mums reikia pasidaryti skirtingais!

A� negalėjau įsivaizduoti, kokias rimtas pasekmes turės �is nekaltas pokalbis. O jų, kaip ra�oma romanuose, ilgai nereikėjo laukti.

Prasidėjo nuo to, kad kilnojamame knygynėlyje prie instituto dubletas nusipirko ��mogaus fiziologijos� vadovėlį auk�tosioms kūno kultūros mokykloms. Nesiimu spr�sti, ar jis i tikrųjų nutarė pasidaryti kitoks, negu a�, ar jj suviliojo ry�kiai �ali vir�eliai auksiniais įspaudais, bet, vos atvert�s jj, jis ėmė balbatuoti: �Ak tu!�, �Cia tai l)ent. tarytum būtų skait�s patrauklų detektyv�, o paskui ėmė mane varginti klausimais:

��Tu �inai, kad nervų l�stelės būna iki metro ilgumo?

��Tu �inai, k� valdo simpatinė nervų sistema?

��Tu �inai, kas tai yra u�ribinis slopinimas?

Ai�, suprantama, ne�inojau. Ir jis su visu neofito u�sidegimu i�ai�kino, kad simpatikai reguliuoja vidaus organų funkcijas, kad u�ribinis slopinimas, arba �pesimumas�, esti nervų audiniuose, kai dirginimo jėga vir�ija leistin� rib��

��Supranti, nervinė l�stelė gali atsisakyti reaguoti į stiprų dirgiklį, kad nesuirtų! Tranzistoriai taip negali!

Po �io vadovėlio jis prisipirko vis� krūv� biologijos knygų ir �urnalų, skaitydavo juos iki apsvaigimo, cituodavo jam patikusias vietas ir įsi�eisdavo, kad a� nesi�aviu drauge su juo� O kurių galų aa turė�iau �avėtis!�

Aspirantas Krivo�einas padėjo į �alį dienora�tį. Taip, kaip tik taip viskas ir prasidėjo. Sausose akademinėse knygų ir straipsnių eilutėse jis staiga pajuto t� s�lytį su tiesa, kurį anks�iau patirdavo tik skaitydamas did�iųjų ra�ytojų kūrinius (gilindamasis į pramanytų �monių i�gyvenimus ir poelgius, �mogus pradedi ka�k� suvokti apie patį save). Tuomet jis nesusigaudė, kodėl fiziologijos �inios jį, kaip sakoma, sugriebė u� �irdies. Bet jis ne juokais sutriko, kai Krivo�einas originalas liko joms abejingas. Kaipgi taip? Juk jie vienodi, vadinasi, ir fiziologij� jie turi vienodai suvokti� Vadinasi jis, dirbtinis Krivo�einas, ne toks?

Tai buvo pirmoji u�uomina.

,�..Po to, kai jis pramiegoj�s dusyk nei�ėjo laiku į darb� � sėdėjo su knyga iki au�ros,�� a� nei�ken�iau:

��Susidomėtum tu mineralogija, ar k�, jeigu jau labai nori pasidaryti �skirtingu�, arba gamybos ekonomika! Bent miegotum normaliai.

Pokalbis vyko laboratorijoje, kur dubletas pasirodė pirm� valand� dienos, u�simiegoj�s ir nesiskut�s; a� ryt� nusigramd�iau �erius. Tokio neatitikimo būtų pakak� sugluminti pa�įstamiems i� instituto.

Jis pa�velgė į mane nusteb�s ir i� auk�to.

��Sakyk, kas tai per skystis?�� jis parodė į bak�. � Kokia jo sudėtis?

��Organinė, o k�?

��Nelabai i�samu. O kam �ma�ina motina� naudojo amoniak� ir fosforo rūg�tį? Atsimeni: ji i�stuksendavo formules ir kiekius, o tu lakstei po parduotuves kaip prakeiktas, stengeisi gauti. O kam stengeisi? Ne�inai? Paai�kinsiu: ma�ina i� jų sintetino adenozintrifosforo rūg�tį ir kreatino fosfat� � raumenų energijos �altinius. Supratai?

��Supratau. O �kalio�o� markės benzinas? O rodano kalcis? O metilvioletas? O dar trijų �imtų pavadinimų reaktyvai kuriam galui?

��Kol kas ne�inau, reikia biochemij� paskaityti�

��Aha� O dabar a� tau paai�kinsiu, kuriam galui a� rūpinausi tomis �lyk��iomis med�iagomis: a� vykd�iau logines eksperimento s�lygas, laikiausi �aidimo taisyklių, ir ne daugiau. A� ne�inojau apie t� tavo superfosfat�. Ir ma�ina tikriausiai ne�inojo, kad formulės, kurias ji i�stukseno dvigubu kodu, taip įmantriai vadinasi, nes gamta susideda ne i� pavadinimų, o i� struktūrinių med�iagų. Ir vis dėlto ji pra�inėjo amoniako, fosforo rūg�ties, cukraus, o ne degtinės ir ne strichnino. Savo protu suvokė, kad degtinė � nuodai, be vadovėlių. O ir tave ji sukūrė ne pagal vadovėlius ir ne pagal medicinos enciklopedij� � i� natūros�

��Tu be reikalo taip u�sipuoli biologij�. Joje yra tai, ko mums reikia: �inios apie gyvyb�, apie �mogų. Na, pavyzd�iui��� jis labai norėjo mane įtikinti, buvo matyti i� jo pastangų, � ar tu �inai, kad s�lyginiai refleksai susidaro tik tuomet, kai s�lyginis idirgiklis ima veikti anks�iau, negu nes�lyginis? Prie�astis atsiranda anks�iau u� pasekm�, supranti? Nervų sistemoje pasaulio prie�astingumas u�ra�ytas pilnutiniau, negu filosofijos vadovėliuose! Ir biologijoje naudojami tikslesni terminai, negu kasdieniniame gyvenime. Nagi kaip ra�oma romanuose?J� nesuprantamo siaubo jam i�siplėtė akių vyzd�iai ir da�niau ėmė plakti �irdis.� O ko �ia nesuprasti: pradėjo veikti simpatikus! Sit, pra�au��� jis skubomis paskiaidė savo �ali�j� biblij�, �,�..simpatiniais nervais sklindan�ių impulsų poveikyje: a) susitraukus radialiniam akies rainelės raumeniui, i�s ple�ia akių lėlytės; b) pada�nėja ir sustiprėja �irdies tvinksniai�� Tai jau ar�iau reikalo, a?

��Be abejo, ar�iau, tik kiek? Ar tau neateina į galv�, kad ne mes, o biologai būtų sintetin� �mogų, jei būtų pasiek� rimtų laimėjimų biologijoje?

��Bet mes, remdamiesi jų �iniomis, galėsime i�analizuoti �mogų.

��I�analizuoti!�� A� prisiminiau �Streptocido striptiz� su tirtuliu��, savo nevykusius bandymus prie pami�imo slenks�io, lau�� i� perfojuostų � ir sukilau.�� Gerai! Mesim darb�, i�kalsim visus vadovėlius ir receptūrinius �inynus, i�moksim baisyb� terminų, Įsitaisysim laipsnius ir plikes ir po trisde�imties metų grį�im prie miisų darbo, kad suklijuotume etiketes! Cia � kreatino fosfatas, o ten � grūdų glitinas� �imtai milijardų pavadinimų. A� jau band�iau analizuoti tavo atsiradim�, man gana. Analitinis kelias mus velniai�in kur nuves.

�od�iu, mes nesusitarėme. Tai buvo pirmas atsitikimas, kai kiekvienas i� mūsų liko prie savo nuomonės. A� ir iki �iol nesuprantu, kodėl jis, in�inierius sistemotechnikas, sistemologas, elektronikas� na, �od�iu, mano antrasis a�, pasuko į biologij�? Mes turime eksperimentinį įrenginį � tokio jis nė vienoje biologijos laboratorijoje neras,�� reikia daryti bandymus, sisteminti rezultatus ir stebėjimus, nustatyti bendrus dėsningumus � būtent bendrus, informacinius! Biologiniai � palyginti su jais � �ingsnis atgal. Taip visi daro. Be to, tik �itaip ir galima i�mokti kaip reikiant valdyti �ma�in� motin��, juk ji visų pirma � informacinė ma�ina.

Gin�ai t�sėsi ir kitomis dienomis. Mes kar��iavomės, u�sipuldinėjome kits kit�. Kiekvienas ie�kojome įrodymų savo naudai,

��Technika privalo ne kopijuoti gamt�, o papildyti j�. Mes ketiname dubliuoti gerus �mones. O jeigu geras �mogus �lubas? Arba rank� fronte prarado? Arba jo sveikata niekam tikusi? Juk ar �mogus naudingas visuomenei, paprastai su�inome, kai jis jau subrend�s, o dar da�niau � senyvas; ir sveikatėlė nebe ta, ir psichika nuvarginta� Tai k�, mes visa tai turime atkurti?

��Ne. Reikia rasti būd�, kaip i�taisyti dubletų kliaudas. Lai jie bus sveiki, puikaus sudėjimo, gra�ūs�

��Na va, matai!

��K� �matai�?

��Nagi juk norint pataisyti dubletus, reilcalinga biologinė informacija apie ger� kūno sudėjim�, apie deram� i�or�. Biologinė!

��O �ia jau nesuprantama. Jei ma�ina be jokio biologinio pasiruo�imo atgamina vis� �mogų, tai kam jai ta informacija, prireikus atkurti �mogaus dalis? Juk pagal biologijos �inias nei �mogaus, nei jo rankos nepadarysi� Keistuoli, kaip tu nesupranti, kad mums negalima gilintis į visas �mogaus organizmo detales? Negalima, susipainiosime, juk tų detalių nesuskai�iuojami milijardai ir nė dviejų nėra vienodų! Gamta dirbo ne pagal valstybinius standartus. Todėl dubletus reikia taisyti, pagal i�orinius integralinius po�ymius reguliuojant �ma�in� motin��� sta�iai pasakius, sukiojant rankenėles!

��Na, �inai!�� jis skės�iojo rankomis, traukėsi į �alį.

A�i skės�iojau rankomis, traukiausi į kit� pus�.

Tokia padėtis pradėjo veikti nervus. Mes pakliuvome į login� aklaviet�. Skirtingas po�iūris į tolesnį darb� � dalykas nebaisus; galų gale galima bandyti ir vienaip, ir kitaip, o kas teisus � lems rezultatai. Protu neaprėpiama buvo, kad mes nesuprantame kits kito! Mes � du informaci�kai vienodi �monės. Ar yra tuomet i�vis teisybė pasaulyje?

T� pamain�, kai dubletas dirbo laboratorijoje, a�l ėmiau skaitinėti jo surinktus biologijos veikalus. Gal a� ir tikrai nepajutau �io mokslo skonio, esu prie� jį nusistat�s nuo senų � mokyklinių � laikų, o dabar perskaitysiu, persiimsiu juo ir susi�avėj�s murmesiu: �Cia tai bent!� Nepersiėmiau. Be abejo, įdomus mokslas, daug pamokan�ių smulkmenų (bet tik smulkmenų!) apie organizmo veikl�, geras mokslas bendram lavinimuisi, ta�iau ne tai, ko mums reikia. Apra�omasis ir apytikslis � ta pati geografija. K� jis jame rado?

A� in�inierius � tuo viskas pasakyta. Per de�imtį darbo metų mano psichik� tvirtai u�valdė ma�inos, tarp jų a� jau�iuosi ramus. Ma�inos visi�kai paklūsta protui ir rankoms, jose viskas apibrė�ta: taip � tai �taip�, ne � tai �ne�. Ne kaip �monėse: �Taip, bet�� � ir toliau eina frazė, u�braukianti �taip�. O juk dubletas � tai a�.

Mes jau ėmėme vengti to varginan�io gin�o, dirbome tylėdami. Gal viskas susitvarkys, ir mudu suprasime vienas kit�� Informacinė kamera buvo beveik baigta. Dar diena dvi, ir į j� bus galima suleisti triu�ius. Ir tuomet atsitiko tai, kas anks�ia ar vėliau turėjo atsitikti: laboratorijoje nuaidėjo telefono skambutis.

Ir anks�iau skambėdavo skambu�iai. �Valentinai Vasiljevi�iau, bir�elio pirmai pristatykite reaktyvų nura�ymo akt�, antraip nebeduosime jums nieko i� sandėlio!� � buhalterija. �Draugas Krivo�einai, u�eikite į pirm�jį skyrių�, � Johanas Johanovi�ius Kliapas. �Seni, paskolink savaitėlei sidabro-nikelio akumuliatorių!� nuo�irdus vaikinas Fenia Zagrebniakas. Ir taip toliau. Bet �is skambutis buvo ypatingas. Kai tik dubletas pratarė į ragelį; �Krivo�einas klauso�, � jo veidas pasidarė palaimingai kvailas.

��Taip, Lenuk,�� ne prakalbo, o suburkavo jis,�� taip� Na k� tu, ma�yte, ne, �inoma� kiekvien� dien� ir kiekvien� valand�!

A� su plok��iareplėmis rankose apmiriau prie kameros. Mano akivaizdoje grobiama mylima moteris. Mylimai Dabar a� tai ai�kiai supratau. Man pasidarė kar�ta. A� kimiai kostelėjau. Dubletas pakėlė į mane �velnumo aptemdytas akis ir u�sikirto. Jo veidas tapo rū�kanas ir liiidnas.

��Vien� sekund�, Lena��� ir jis padavė man ragelį. � Se. �ia, ties� sakant, tau.

A� stvėriau ragelį ir surikau:

��Klausau, Leno�ka! Klausau�

Beje, apie k� mudu su ja kalbėjome, nebūtina apra�inėti. Ji, pasirodo, buvo komandiruotėje ir tik vakar grį�o. Na, įsi�eidė, �inoma, u� �ventes. Laukė mano skambu�io�

Kai a� padėjau ragelį, dubleto laboratorijoje nebebuvo. Man irgi dingo noras dirti. A� u�rakinau fligelį ir �vilpaudamas patraukiau namo: apsiskusti ir persirengti vakarui.

Dubletas krovėsi lagamin�.

��Toli?

� Į kaim� pas tet�, į u�kampį, į Saratov�! Į Vladivostok� purslų lai�yti! Ne tavo reikalas.

��Ne, be juokų: kur tu? Kas yra?

Jis pakėlė galv�, i� padilbų �vilgtelėjo į mane.

��Tu i� tiesų nesupranti, kas yra? K� gi, tai dėsninga: tu � ne a�.

��Ne, kodėl gi? Tu � tai a�, o a� � tai tu. �iaip ar taip, tokia buvo pradinė pozicija.

��Tas k yra, kad ne,�� jis u�sirūkė cigaret�, i�traukė i� lentynos knyg�. � �Sistemologijos įvad�� a� paimsiu, tu galėsi naudotis bibliotekos knyga� Tu pirmas, a� � antras. Tu gimei, augai, lavinaisi, u�ėmei ka�koki� viet� gyvenime. Kiekvienas �mogus u�ima ka�koki� viet� gyvenime; ger� ar blog�, bet savo. O a� neturiu vietos � u�imta! Viskas u�imta: pradedant mylima moterim, baigiant etatinėm pareigom, pradedant tachta, baigiant butu�

��Nagi miegok, dėl dievo, ant tachtos, negi a� prie�?

��Neplepėk niekų, argi �ia svarbu tachta!

��Klausyk, jeigu tu dėl Lenos, tai� gal paeksperimentuokime dar ir� galime juk mes sau tatai leisti?

��Pagaminti antr� Len�, dirbtin�? � jis niūriai nusijuokė. � Kad ir ji trankytųsi gyvenime, kaip keleivis be bilieto� Atpildas u� gyvyb� � irgi sugalvojome, idiotai! Pirmieji visuomenės mokiniai vietoj medalių apdovanojami �mogumi � tokiu pat, kaip jie, bet be vietos gyvenime. Geniali idėja, k� ir bekalbėti! A� tai jau tiek to, kaip nors susitvarkysiu. O pirmieji mokiniai � liaudis i�lepinta, u�gaidi. Įsivaizduok, pavyzd�iui, Arkadijaus Arkadjevi�iaus dublet�: akademikas A. A. Azarovas, bet be vadovaujamo instituto, be atlyginimo, be narystės akademijoje, be ma�inos ir buto � visai be nieko, vien asmeninės savybės ir malonūs prisiminimai. Kaip jis gyvens?�� jis įki�o į lagamin� rank�luostį, dantų, �epetėlį ir past�. � �od�iu, man u�teks. A� daugiau nebegaliu taip dviprasmi�kai gyventi: būg�tauti, kad mudviejų neu�kluptų kartu, dairytis valgykloje, imti i� tav�s pinigus � taip, būtent i� tav�s tavo pinigus!�� pavyduliauti Lenos� U� kokias nuodėmes a� turiu taip kamuotis? A� �mogus, o ne eksperimentinis pavyzdys ir ne ka�kieno dubletas!

��O kaipgi bus su darbu?

��O kas sakė, kad a� �adu mesti darb�? Kamera beveik baigta, bandymus tu galėsi daryti pats. Cia i� man�s ma�a naudos � mūsų juk �viena � gaiva dviem�. I�va�iuosiu, gvildensiu proiblem� ��mogus � ma�ina� i� kito galo�

Jis i�dėstė savo plan�. Jis va�iuoja į Maskv�, stoja į aspirantūr�, į MVU biologijos fakultet�. Darbas i�si�akoja dviem vagomis: a� tyrinėju �ma�in� motin��, i�siai�kinu jos galimybes; jis tiria �mogų ir jo galimybes. Paskui � jau skirtingi, su skirtinga patirtimi ir idėjomis � drauge dirbame toliau.

��Bet kodėl vis dėlto biologija?�� nei�ken�iau a�. � Kodėl ne filosofija, ne sociologija, ne psichologija, ne gyvenimo mokslas, atseit, gro�inė literatūra? Juk tie mokslai taip pat tiria �mogų ir �monių visuomen�. Kodėl?

Jis susim�st�s pa�velgė į mane.

��Tu tiki intuicija?

��Na, tarkim.

��Taigi, mano intuicija man vis� laik� sako: jei nieku laikysime biologinius tyrinėjimus, praleisime ka�lc� labai svarbaus. A� dar ne�inau, k� būtent. Po metų pasistengsiu paai�kinti.

��O kodėl mano intuicija man nieko pana�aus nesako?

��O velnias tave �ino � kodėl!�� Jis atsiduso su pirmyk��iu i�rai�kingumu � jam grį�o gera nuotaika.�� Gal tu sta�iai bukas kaip veltinis�

��Na taip, �inoma. O tu i�maningas � kaip tas �uo, kuris visk� jau�ia, tik negali pasakyti!

�od�iu, pasikalbėjome.

Viskas ai�ku: jam reikia kaupti individuali� informacij�, darytis pa�iu savimi. Todėl jam ver�iau būti ne su manim, o ka�kur atskirai � taip pat sutinku; atvirai kalbant, �dvilypė� mudviejų padėtis mane irgi pradėjo slėgti. Bet su ta biologija� �ia a� jo rimtai nesupratau��

Aspirantas atsilo�ė kėdėje, pasir��ė.

��Ir negalėjo suprasti,�� pasakė jis balsu.

Tuomet jis pats sav�s dar nesuprato.

Vietoj epigrafo:

I� pioi. V. A. Androsia�vilio kurso paskaitos lema ��MOGAUS FIZIOLOGIJA�

Dabar aspirantas u�ra�us skaitė priekabiai, su pavyd�iu smalsumu: nagi, k� pasiekė tas, kuris ketino �rankenėles sukioti�?

�Bir�elio 1. Uff� viskas! Informacinė kamera gatava. Rytoj pradedu bandymus su triu�iais. Laikantis visuotinės tradicijos, reiktų pradėti nuo varlių� bet kad a� im�iau į rankas t� biaurastį! Ne, rupū�ėmis lai u�siima mano dubletas aspirantas. Aspirantas � pirmas mokinys moksle, jam dera stropumas.

Kaipgi jam ten klojasi?�

�Bir�elio 2. Pritaisiau triu�iams daviklius, suleidau į kamer� � visus sykiu. Lai peni informacij�.�

�Bir�elio 7. KeturiaS dienas triu�iiai gyveno kameroje: smaguriavo morkomis ir kopūstlapiais, virpino �nirp�les, pe�ėsi, poravosi, snaudė. �iandien ryt� padariau pirm�jį mėginim�. U�sidėjau �Monomacho kepur�, mintimis sukomandavau �Galima!� � ir �ma�ina motina� pradėjo veikti! Keturi triu�iai dubletai per pusantros valandos.

It kalnas nuo pe�ių nuslinko � ma�ina veikia.

Įdomi detalė: triu�ių formavimasis darosi matomas (kas vyksta iki tol, a� ne�inau), kai ima rastis kraujotakos sistema; raudonai melsvos kraujagyslės auksaspalviame skystyje i�ry�kėja lygiai taip, kaip vi�tos u�perėto kiau�inio trynyje.

Atgij� triu�iai i�nirdavo. A� juos gaud�iau u� ausų, maud�iau �iltutėlius ir dreban�ius dubenėlyje, po to tupd�iau �alia paprastųjų. Natūraliųjų triu�ių ir dirbtinių antrininkų susitikimas buvo dar trivialesnis, negu ka�kada mudviejų su dubietu. Jie suglum� sprogindavo akis vieni į kitus, apsiuostydavo ir (kadangi neturi antrosios signalinės sistemos pasiai�kinimams)

imdavo peStis. Paskui pavargdavo, vėl apsiuostydavo ir po to pradėdavo normalų triu�i�k� gyvenim�.

Svarbiausia, ma�ina dirba pagal mano paliepim�, neki�dama savo dvylekio. U�sidedi �kepur�, prisimeni (pageidautina regimai), kurį būtent triu�į tu nori dubliuoti, mintyse duodi leidim� pradėti � ir po 25�30 minu�ių jis kepurnėjasi bake. Prie�ing� operacij� � beatsirandan�io triu�io i�tirpinim� pagal komand� �Ne!� �ma�ina molina� irgi vykdo nepriekai�tingai.

U� pasiekimus ir stropum� a� su�eriu jai druskų, rūg��ių, glicerino, vitaminų ir kitų reaktyvų pagal s�ra��. Lygiai kaip silk� dresiruotam ruoniui.�

�Bir�elio 20. Kai sekasi, tai sekasi. O �it kai nesiseka, nors galv� į sien� dau�yk� Visas tas dienas mėginu sustabdyti triu�io sintez� kurioje nors stadijoje. Kokių tik įsakymų nei�band�iau: �Stop!�, �Nurimk!�, �Gana!�, �Nulis!� � ir mintimis, ir �od�iais � ir vis viena: arba sintezė vyksta iki galo, arba triu�is i�tirpsta.

Pana�u, kad �ma�ina motina� dirba kaip skai�iavimo ma�inos trigeris, kuris arba u�sidaro, arba atsidaro, o tarpinėje padėtyje sustoti negali. Taip, bet sudėtingai ma�inai derėtų elgtis sumaniau, negu tai paikai schemiūk�tei.

Pabandysim dar.

�Liepos 6 d. Gyvybės pristabdyti negalima � �tai, kaip matote, koks reikalas. Bet koks gyvybės pristabdymas yra mirtis. Ta�iau mirtis � tik akimirka, po kurios prasideda irimo arba � �iuo atveju � tirpimo procesas. O a� sintetinu gyvas sistemas. Pagaliau ir pati �ma�ina motina�, ties� sakant,�� gyvas organizmas, ir todėl niekas joje sustingti negali.

O gaila, tai būtų labai paranku�

�iandien i�vydo pasaulį pirmas prieauglis i� dirbtinio patino ir paprastos triu�ės � a�tuoni baltutėliai triu�iukai. Tur būt, svarbus faktas. Tiktai ir be jų labai jau daug a� turiu triu�ių.

Velnias griebtų, bet turėtų gi �ma�ina motina� paklusti subtilesnėms komandoms, negu �Galima!� ir �Ne!� A� turiu valdyti sintezės proces�, antraip visi mano u�manymai garma į Tartar���

�Liepos 7. Tai �it kaip tu dirbi, �ma�ina motina�! Ir kaip viskas paprasta�

�iandien a� įsakiau ma�inai dar kart� atgaminti triu�į albinos� Va�k�. Kuomet jis it perregimas vaiduoklis pasirodė vidury bako, a� sutelkiau dėmesį į jo uodegėl� ir įsivaizdavau j� ilgesn�. Jokių pakitimų neįvyko. Cia buvo ka�kas ne tai. A� taip ir pagalvojau su apmaudu: �Ne tai�� � ir tuomet triu�yje viskas pradėjo keistis! Kūno kontūrai i� lėto susiūbavo: triu�io kūnas, ausys, letenos ir uodega tai ilgėjo ir storėjo, tai trumpėjo ir menko; vidaus organai pulsavo tuo pa�iu ritmu. Net kraujo spalva ėmė kisti nuo tamsiai vy�ninės iki �viesiai raudonos ir atvirk��iai.

A� pa�okau nuo kėdės. Triu�į �tebepurtė�. Jo formos darėsi vis labiau i�kraipytos, karikatūri�kos; tirtėjimas � da�nesnis ir erdvi�kesnis. Pagaliau albinosas i�skydo į pilkai violetinį ūk� ir i�tirpo.

Prad�ioje a� i�sigandau: vaizdas priminė an� ma�inos �kliedesį�! Va tik ritmas. Visi dyd�ių ir atspalvių pasikeitimai buvo nuostabiai darnCis�

Ir �ia a� visk� supratau. Pats supratau, velniai rautų! � ir noriu tai pa�ymėti.

Pirmin� informacij� apie triu�į ma�ina gavo konkre�i� ir vienareik�m�. Ji derino visas informacijos detales, ie�kojo tikslaus varianto; bet, ie�kok neie�koj�s,�� kas įra�yta, t� ir atgaminsi. I� motociklo detalių nesurinksi dulkių siurblio.

Ir staiga ma�ina gauna signal� �Ne tai!� � ne teigim� ir ne neigim� � abejonės signal�. Jis sutrikdo informacinį triu�io sintezės proceso pastovum�; grubiai kalbant, i�mu�a ma�in� i� vė�ių. Ir ji pradeda ie�koti: kas gi tuomet �tai� � paprastu i�mėginimo metodu (�iek tiek daugiau, �iek tiek ma�iau), kad nesuardytų sistemos� Bet ma�ina ne�ino, kas yra �tai�, o a� nepatvirtinu, kad jos ie�kojimai teisingi. Tuomet sistema visai suyra ir i�tirpsta: ne tai � vadinasi, ne tai�

Ir tada (va kuo geras tyrinėtojo darbas: aptikai gysl� ir per dien�, vadovaudamasis viena dviem idėjomis, gali nudirbti darb�, kurio kitaip neįveiktum nė per kelet� metų!) a� vėl u�sidėjau �Monomacho kepur� ir sukomandavau ma�inai �Galima!� Dabar a� �inojau, k� darysiu su triu�io dubletu. Jis susiformavo. A� sutelkiau dėmesį į jo uodeg� (ry�io grandinė: bioimpulsai i� akių tinklainės, kur susidar�s triu�io uodegos vaizdas, perėjo i smegenis � į �Monomacho kepur� � į masin�, o jau ma�ina, lygindama ir atrinkdama informacij�, nustatė, kas mane domina) ir netgi susiraukiau, kad i�rai�kingiau atrodytų: �Ne tai!�

Į ma�in� nuskriejo galingas, pusiausvyr� trikdantis informacijos impulsas.

Ir uodegėlė ėmė trumpėti. Tik tik�

�Ne tai!�

Uodegėlė virptelėjo, kiek pailgėjo�,

�Va va! Tai!�

Uodega apmirė. �Ne tai!� Dar pailgėjo�

�Tai!� Apmirė. �Ne tai! Tai! Ne tai! Tai!� � ir darbas pajudėjo. Sunkiausia buvo nukreipti pasikeitimus reikiama linkme � ir paskudrinti. Paskui a� transliavau �ma�inai motinai� jau ne elementarias komandas �tai � ne tai�, o sta�iai be�odį raginim.�. Uodega ilgėjo; joje i�augo smulkių slankstelių grandinėlė, juos padengė raumenų skaidulos, rausva oda, balta vilna� Po de�imties minu�ių dubletas Vaska �ai�ė sau per �onus �lapia balta uodega it įsiutintas tigras.

O a� sėdėjau ant kėdės su �Monomacho kepure�, ir galvoje kunkuliavo nenusakoma maiaalienė i� �Na-na!..�, �Cia tai bent!�, �Po velnių!�, �Uff�� � kaip visuomet, kai dar negali visko i�sakyti �od�iais, bet jauti: perpratai dalyko esm�, dabar jis niekur nedings! Ir mano veidas, tur būt, i�rei�kė t� begalin� palaim�, koki� jau�ia tik apsiseilėj�s idiotas.

Viskas. Jokios mistikos. �Ma�ina motina� dirba pagal t� pa�i� sistem� �taip � ne�, kaip ir paprastos skai�iavimo ma�inos��

��Teisingai,�� linktelėjo aspirantas.�� Bet� tai gana atgrabus valdymas. Beje, ma�inai� k� jau ten, �aunuolis!

,�..Bet, velnias, kaip vis dėlto puiku! Pagal mano komand� �taip�, �ne tai�, �ne� ma�ina formuoja l�steles, audinius, kaulus� Tai gali tik gyvi organizmai, o ir tai �ymiai lė�iau.

Na, balandėle, dabar a� i�sunksiu i� tav�s visk�!�

�Liepos 15. Dabar mudu su ma�ina, kaip sakoma, susigiedojome. Teisingiau, ji i�moko priiminėti, i��ifruoti ir vykdyti mano smegenų įsakymus, nuosakiai nei�skaidytus į �tai� ir �ne tai�. Grį�tamojo ry�io esmė ir komandų turinys liko toks pat, kaip anks�iau � sta�iai viskas vyko labai greitai. A� tik įsivaizduoju, k� ir kaip reikia pakeisti besiformuojan�iame triu�yje dublete. Na, tas pats lyg a� lipdy�iau ar pie��iau to triu�io atvaizd�.

Nūnai ma�ina � mano elektroninės biocheminės rankos. Kaip tai pra�matnu, i�kilnu � minties pastangomis lipdyti visokiausius i�sigimėlius triu�ius! Su �e�iom kojom, trim uodegom, dvigaivius, be ausų arba prie�ingai � su nulėpusiomis gauruotomis sarginio �uns ausimis. K� ten daktaras Moro su savo skalpeliais ir karbolio rūg�tim! Vienintelis darbo įrankis � �Monomacho kepurė�; nereikia nė rankenėlių sukioti.

Įdomiausia, kad tie i�sigimėliai gyvena: kasosi keturiomis letenomis ir kem�a morkas į dvejus �iodmenis��

��Lengvas darbelis,�� su pavydu burbtelėjo aspirantas.�� Sta�iai kaip kine: sėdėk, �iūrinėk� Niekas neskauda, nėra ko bijotis. Ir jokių tau stiprių aistrų � techninis darbas�

Jis atsiduso, prisimin�s savo i�gyvenimus. Prie skausmų per įvairiausias autovivisekcijas jis priprato palyginti nesunkiai: kai �inai, kad liga praeis, �aizda u�gis, skausmas virsta papras�iausiu dirgikliu, nelyginant ry�ki �viesa ar trankus garsas � nemalonu, bet nebaisu. Kai �inai� Darydamas nuodugniai apgalvotus bandymus, jis tai �inojo. Bet kokį nauj� pakeitim� irgi pradėdavo nuo ma�ų i�mėginimų � tikrino, kaip organizmas jį pakelia; blogiausiu atveju po ranka visuomet buvo vaistai, neutralizatorių ir antibiotikų ampulės, telefonas, kuriuo galėjo i�sikviesti �Greit�j� pagalb��. Bet vien� bandym� jis padarė neapgalvot� ir vos ne�uvo� Tikrai sakant, tai buvo dargi ne bandymas.

�Vyko fakultatyvinis radiobiologijos praktikumas. Tre�iakursiai studentai apspito mokomojo urano reaktoriaus basein�, pagarbiai �iūrėjo į tamsų akyt� cilindr� gilumoje, skleid�iantį vandenyje �ali� rami� �vies�, į ma�y�ius trosus, nikeliuotus strypus, svertus ir �turvalėlius vir� jo.

��Sita gra�i, jaunos �olės spalvos pa�vaistė aplink reaktoriaus korpus�, � sodriu baritonu kalbėjo profesorius Valernas,�� vadinasi Cerenkovo �vytėjimu. Jis atsiranda nuo supergreitų elektronų judėjimo vandenyje, o elektronai savo ruo�tu atsiranda, skylant urano-235 branduoliams�

Krivo�einas asistavo, tai yra papras�iausiai sėdėjo nuo�aly, nuobod�iavo ir laukė, kol profesorius jį pakvies atlikti parodom�jį bandym�. Ties� sakant, Valernas t� �bandym�� puikiausiai būtų galėj�s atlikti pats arba papra�yti student�, bet jam pagal mokslinį rang� priderėjo kvalifikuotas asistentas. �Stai ir sėdėk�� � niūriai m�stė Krivo�einas. Paskui jam �ovė į galv�, kad jis su savim dar neibandė spindulinės ligos. Jis nusikratė snauduliu, ėmė galvoti, kaip tai padaryti. �P�sem,si i� reaktoriaus kolb� vandens ir prad�iai suruo�im sau lengv� radiacinį nudegim�� Dalykas juk rimtas!�

���Intensyvus Cerenkovo �vytėjimas vandenyje liudija intensyvi� radiacij� aplink reaktoriaus korpus�, � nuobod�iai ai�kino Valernas,�� o tai ir nenuostabu: grandininė reakcija. Didėjantis ry�kumas liudija didėjantį radiacijos intensyvum�, ry�kumo ma�ėjimas � atitinkamai rodo prie�ing� dalyk�. Stai pra�au pasi�iiirėti,�� jis pasuko �turvalėlį ant nedidelio skydo į de�in� dr į kair�; �alia �viesa baseine sumirksėjo.

��O jeigu sukteltume visai į de�in�, sprogimas įvyktų? � baik��iai pasiteiravo rudaplaukis �lakuotas jaunuolis su akiniais.

��Ne,�� vos sulaikydamas �iovulį, atsakė profesorius (tokį klausim� jis gaudavo per kiekvien� u�siėmim�).�� Yra ribotuvas. Ir be to dar � reaktoriuje numatytas autoblokavimas. Kai tik grandininės reakcijos intensyvumas vir�ys leistinas ribas, automatas numes į reaktorių papildomus grafito strypus� ana tuos, matote? Jie sugeria neutronus ir slopina reakcij�� O dabar susipa�insime su radioaktyvaus spinduliavimo poveikiu gyvam organizmui. Valentinai Vasiljevi�iau, pra�om!

Krivo�einas prirideno prie baseino ve�imėlį su akvariumu, kuriame juodu, pelekų spurganomis apkra�tuotu kūnu rangėsi ir smulkius dantis �iepė pusmetrinis ungurys.

��Stai upinis ungurys, Anguilliformes,�� nepasukdamas galvos, paskelbė Valernas,�� pati gyvybingiausia upių �uvis. Kai Valentinas Vasiljevi�ius tėk�tels jį į basein�, ungurys, paklusdamas instinktui, tuoj pat ners į gelm� mm� ko a� � asmeni�kai jo vietoj nedary�iau, kadangi patys dalingiausi egzemplioriai po dviejų trijų minu�ių i�kyla pilvu į vir�ų. Beje, pasi�iūrėkite patys, Pra�au u�fiksuoti laik�. Valentinai Vasiljevi�iau, pradėkite!

Krivo�einas i�vertė akvarium� į basein�, spragtelėjo sekundometr�. Studentai persilenkė per barjer�. Juodas �aibas metėsi į pilkais kokliais i�grįst� baseino dugn�, apibrė�ė rat�, kit�, perkirto �ali� ato�vaist� vir� cilindro. Ten ungurys, kaip matyt, apako ir atsitrenkė į prie�ing� sienel�, �ūstelėjo atgal�

Staiga �vytėjimas baseine pasidarė ry�kesnis � ir toje �alioje �viesoje Krivo�einas pamatė tai, nuo ko jam pagaugai nuėjo per nugar�: ungurys susipainiojo trosuose, ant kurių kabojo grafito strypai � reakcijos reguliatoriai, ir ėmė bla�kytis tar jų! Vienas Strypas i��oko i� narvelio ir it �alias pagaliukas nulėkė į �alį. �vytėjimas pasidarė dar ry�kesnis.

��Visi atgal!�� greitai įvertin�s padėtį, sukomandavo i�bly�k�s Valernas. Jo baritonas ka�kaip i�kart pritilo.�� Pra�au pasi�alinti!

Nervus nukrėtė avarinis skambutis. Suspragsėjo blokavimo aparato kontaktoriai. �viesa vandenyje su�ybsėjo, lyg baseine kas būtų ėm�sis suvirinimo elektra, ir pasidarė dar ry�kesnė. Dangstydamiesi veidus, studentai siūbtelėjo link i�ėjimo. Duryse kilo spūstis.

��Pra�au nesijaudinti, draugai!�� pamet�s galv�, su�uko Valernas suvis jau falcetu.�� Urano-235 koncentracija �ilum� i�skirian�iuose reaktoriaus elementuose per ma�a atominiam sprogimui! Bus tik �iluminis sprogimas � kaip garo katile!

��O vie�patie!�� riktelėjo ka�kas.

Triok�telėjo durys. Ka�kuri mergina suspiegė pakvai�usiu balsu. Ka�kas nusikeikė. Strazdanotas akiniuotis studentas nesutrik�s pa�iupo nuo stalo dviejų pūdų sinchronoskop� Sl-8, i�trenkė juo lango rėm� ir paskui jį pats �oko �emyn� Per kelet� sekund�ių salė i�tu�tėjo.

Pirm�j� panikos akimirk� Krivo�einas metėsi įkandin visų, bet susitvardė ir priėjo prie reaktoriaus. Nuo cilindro kilo stambūs burbulai, kunkuliavo vanduo � vietoj ramaus �vytėjimo baseine dabar liepsnojo �alias lau�as. Ungurys nebesiautėjo, bet jo i�mu�ti grafito strypai persikreipė ir u�siplei�tavo lizduose.

�U�virs vanduo � ir radioaktyvaus garo debesis pasklis po vis� apylink�, � kar�tligi�kai svarstė Krivo�einas.�� Tai neblogiau u� atominį sprogim�� Na, galiu? Bijausi� Nagi! Kuriems velniams visi mano bandymai, jei a� bijausi? O jei įstrigsiu kaip ungurys?.. E, velnias!�

(Netgi dabar aspirantas Krivo�einas pasijuto nejaukiai: kaip jis galėjo ry�tis? Įsivaizdavo, kad jam jau viskas niekai? Ar pradėjo veikti motociklininko psichika, pasivaideno, tarytum lėktų tarp dviejų prie�prie�inių sunkve�imių: svarbiausia � negalvoti, pirmyn!.. Svaiginanti pavojaus akimirka, ma�inų kauksmas � ir tvaksin�ia �irdimi i�siver�i į asfaltuot� erdv�! Bet juk ten buvo ne �akimirka� � puikiausiai galėjo likti baseine su pastipusiu unguriu.

Jį pagavo motociklininki�kos dr�sos �uoras. Traukydamas sagas, jis nusimetė drabu�ius, perkėlė koj� per barjer�, bet � �Stop! Ramiau, Valia!� � �oktelėjo nuo baseino prie preparavimo stalo, u�simovė gumines pir�tines, u�sidėjo hermetinius akinius (�Ech, būtų dabar akvalangas!..� � �vystelėjo mintis). Įtraukė i plau�ius oro ir tė�kėsi į basein�.

Netgi atstu nuo reaktoriaus vanduo buvo �iltas. �Tūkstantis vienas, tūkstantis�� � instinktyviai gr�damas veid� į �alį, Krivo�einas slid�iomis plytelėmis �engė į baseino centr�. �Tūkstantis �e�i�� � ėmė grabinėti kunkuliuojan�iame vandenyje. Guminėmis pir�tinėmis ka�k� lietė, o k� būtent � negalėjo suprasti, teko vis dėlto �vilgtelti; ungurys, susivij�s į kilp� tarp lynų, kybojo kiek �emiau. �Tūkstantis de�imt, tūkstantis vienuolika�� � atsargiai, kad nety�iom nei�trauktų strypų, timptelėjo i�gle�usį �uvies kūn�. �Tūkstantis �e�iolika�� Rankos ėmė kaisti, norėjo atitraukti, bet susilaikė ir palengva pradėjo pinklioti ungurį i� trosų rezginio. Akiniai pasirodė ne tokie jau hermeti�ki, radioaktyvaus vandens srovelės prasisunkė prie vokų. Prisimerkė. �Tūkstantis dvide�imt, tūkstantis dvide�imt vienas�� I�pinkliojo! �alioji pa�vaistė sumirguliavo, strypai be garso slystelėjo į cilindr�. Baseine i�kart pasidarė tamsu.

�Tūkstantis dvide�imt penki!� Staigiai atsistūm�s, Krivo�einas �ūstelėjo prie sienelės, i��oko ligi pusisiujo i� vandens, įsitvėrė barjero, i�lipo. �Tūkstantis trisde�imt��

U�teko proto pa�ok�ioti ir nusipurtyti pernelyg gausi� �udan�i� drėgm�, dargi pasivolioti ant grindų. Kelnėmis sausai nusi�luostė veid�, akis. �Kad tik neapakus anks�iau, nei nubėgsiu.� �iaip taip apsirengė, puolė i� salės.

Kontrolinėje būdelėje gerg�damas sukriokė ap�vitinimo signalizatorius. I�lindo, u�kirsdamos keli�, autoturniketo s�varos. Jis per�oko turniket� ir pasileido bėgti tiesiai per �vie�iai sukast� gazon� į bendrabutį.

Smegenys ma�inaliai skai�iavo laik�: �Tūkstantis septyniasde�imt, tūkstantis septyniasde�imt vienas�� Pa�įstamų nesutiko � gelbėjo sutemos, tik prie �B� zonos aptvaro ka�kas �ūktelėjo pridurmui: �Ei, Valia, kur skubi?� � berods, aspirantas Ne�iporovas i� gretimos katedros. �Tūkstantis a�tuoniasde�imt, a�tuoniasde�imt vienas�� Oda per�tėjo, nie�ėjo, paskui j� pradėjo badyti milijonai adatų: tai nervų sistema, i�miklinta ankstesniuose bandymuose, prane�inėjo, kad suskilusių branduoli protonai ir gama kvantai ap�audo baltymų molekules epitelio l�stelėse ir odos nervų galūnėse, pramu�a kraujotakos indų sieneles, su�eid�ia baltuosius ir raudonuosius kraujo kūnelius. �Tūkstantis �imtas� tūkstantis �imtas penki. Dabar dyg�iojimas persimetė į raumenis, į pilv�, po kiau�u; plau�iuose ėmė per�ėti, tarytum u�traukus stipriausio naminio tabako. Tai kraujas i�ne�iojo susprogdintus atomus ir suskaldytus baltymus po vis� kūn�.

���Tūkstantis du �imtai penki� du �imtai a�tuoni� idiotas, k� a� padariau! Du �imtai dvylika�� � jau nebebuvo u�manymų, nebebuvo polėkio. Buvo baimė. Noras gyventi. Pilv� pradėjo tampyti vimdan�ios spazmos, burna prisipildė seilių su vario prieskoniu. Bebėgdamas u�kliud�s rhasyvias lauko duris, kad tos net sugaudė, Krivo�einas suprato: svaigsta galva. Akyse pritemo. �Du �imtai keturiasde�imt vienas� nenubėgsiu?� Reikėjo pasikelti į ketvirt� auk�t�. Jis atgalia ranka su�ėrė sau per skruostus � galvoje pra�viesėjo.

Kartu su juo į kambario tams� įsiver�ė niūrus �vytėjimas. Pirm�sias sekundes Krivo�einas glebiai ir beprasmi�kai klaid�iojo po kambarį. Baimė, toji s�monei nepavaldi baimė, kuri gena su�eist� �vėrį į urv�, vos nepra�udė ir jo: jis u�mir�o, k� reikia daryti. Siaubingai pagailo sav�s, kūnas pritvinko spengian�io silpnumo, s�monė geso. �Na ir nugai�k, kvaily�, � abejingai pagalvojo jis ir pajuto nepaprast� pyktį ant sav�s. Tai jį ir i�gelbėjo.

Drabu�iai su �aliomis � it kerpės ant med�ių � dėmėmis nulėkė ant grindų; kambaryje pasidarė dar �viesiau: �vietė kojos, ant rankų matėsi gyvaplaukiai ir venų pie�inys. Krivo�einas puolė į du��, pasuko �iaupo rankenėl�. Smogė �altas vanduo, blaivindamas ėmė srūti galva, kūnu, ant guminio kilimėlio atsirado smaragdo tonais mirguliuojantis klanas, ir Krivo�einas kelias mintimis ir valiai sukaupti taip reikalingas akimirkas pa�valėjo.

Dabar jis nelyginant strategas vadovavo kūne įsisiūbavusiai kovai u� gyvyb�. Kraujas, kraujas, kraujas kunkuliavo visose gyslose! Kar�tligi�ki �irdies tvinksniai aidėjo smilkiniuose. Miriadai kapiliarų plovė i� kiekvienos liaukų raumenų l�stelės, �iulpė i� limfos su�alotas molekules ir dalelytes; baltieji kūneliai ver�liai ir �velniai gaubė jas, skaidė į papras�iausias med�iagas, ne�ė Į blu�nį, plau�ius, kepenis, inkstus, �arnyn�, mėt į prakaito liaukas� �Atitverti keli� į kaulų �iulpus!� � įsivaizduotais pojū�iais jis paliepė nervams, laiku atsimin�s, kad radioaktyvumas gali u�krėsti kraujo kūnelius gaminan�ias kaulų smegenis.

Praėjo keliolika minu�ių. Dabar jis i�kvėpdavo radioaktyvų or� ir silpnai �vytin�ius vandens garus; spiaudė �vytin�ias seiles, kuriose kaupėsi suardytos radioaktyvios smegenų ir galvos raumenų l�stelės; plovė nuo kūno �alsvokus prakaito la�us, tolyd�io �lapinosi gra�ia smaragdine �iurk�le. Po valandos i�skyros paliovė �vietusios, bet kūn� dar tebebadė.

Taip jis du�e praleido tris valandas: rijo vandenį, mazgojosi ir �alino i� organizmo visa, k� pa�eidė radiacija. Į kambarį grį�o po pusiaunak�io, svirduliuodamas i� silpnumo ir fizinio i�sekimo. Nuspyrė toliau į kamp� �vytin�ias drabu�ių driskanas, griuvo į lov� � miegoti!..

Kit� dien� jam vis� laik� norėjosi gerti. U�ėjo į radiometrin� laboratorij�, paved�iojo aplink save Geigerio skaitiklio plok�tel� � prietaisas tra�kėjo kaip paprastai, registruodamas tik retas kosmines dalelytes.

��Po velniais, kada tu spėjai taip sublogti?�� nusistebėjo aspirantas Ne�iporovas, susitik�s jį prie auditorijos�

�Taip, pagal rezultatus, tai, be abejo, buvo �ymus bandymas,�� �yptelėjo aspirantas.�� Įveikiau didesn�, nei mirtina, ap�vitinimo doz�! Bet atlikimo po�iūriu� ne, tokiais �bandymais� linksmintis per brangu. Geriau va kaip jis.�

�Liepos 27. Dubletų ir i�sigimėlių pas mane prisiveisė didelė daugybė, � toliau skaitė dienora�tį aspirantas.�� Normalius triu�ius paleid�iu į park�, i�sigimėlius po vien� i�ne�u i� teritorijos sportiniame lagaminėlyje, i�ve�u į Raudon�j� Girait� u� Dnepro.

Na, viskas. Mėgavimasis atradimo naujumu praėjo. Tos paty�ios i� gamtos man jau �leik��ios; nors ir triu�is, o visgi gyvas padaras. �itos akys dviejose galvose ant vieno kaklo, glumiai �vairuojan�ios vienos į kitas� brr! Beje, kokio velnio? A� atradau biologinės sintezės valdymo būd�, i�band�iau ir nu�lifavau jį. Pagaliau mokslas kuria metodus � ne konstrukcijas, ne med�iagas, ne apyvokos reikmenis, o būtent metodus, kaip visa tai padaryti. Ir joks tyrinėtojas nepraleis progos i�sunkti i� savo metodo visa, kas tik galima.

Beje, vakar instituto valgykloje pasirodė patiekalas �Kepta triu�is, su �vie�iomis bulvėmis, kaina 45 kap.�. �Mm? Sakysim, kad tai sutapimas. Ta�iau galimas ir toks atradimo panaudojimas: auginti mėsai triu�ius, karves, gerinti jų veisl� organizavus pramonin� gamyb�, tai, be abejonės, būtų pelningiau, nei įprasta gyvulininkystė�

Rytoj grį�tu prie �mogaus sintezės bandymų. Metodika ai�ki, nėra ko vilkinti. Ir vis dėlto, vien pagalvojus apie tai, man pradeda mausti pa�ird�iuose. Grį�ti prie �mogaus sintezės� Vienas dalykas, kuomet mano antrininkas atsirado pats savaime, bema� neju�iomis, kaip tat ir būna gyvenime; kitas dalykas gaminti �mogų s�moningai, kaip triu�į. I� esmės, man teks ne �grį�ti�, o pradėti�

Ir kas per biitybė � �mogus, kad a� negaliu dirbti su juo, kaip su triu�iais?

Prisiminkime mastus. Plaukioja juodoje erdvėje �vaig�d�ių debesis � Metagalaktika. Joje linzės pavidalo dulkelė i� �vaig�d�ių � mūsų Pauk��ių Takas. Jo pakra�tyje Saulė, aplinkui j� � planetos. Vienoje jų � nei pa�ioje did�iausioje, nei pa�ioje ma�iausioje � gyvena �monės. Trys su puse milijardo, ne taip daug. Jei i�rikiuotume visus �mones į karė, �monij� būtų galima ap�velgti i� Eifelio bok�to. Jeigu juos suguldytume vienus ant kitų, i�eitų kubas, kurio kra�tinė � ma�daug vienas kilometras, ir tiek. Kubinis kilometras gyvos ir m�stan�ios materijos, molekulė Visatos mastu� Ir kas?

O tas, kad a� pats �mogus. Vienas jų. Nei visų �emiausias, nei visų auk��iausias. Nei visų protingiausias, nei visų kvailiausias. Nei pirmas, nei paskutinis. O rodos, kad pirmas. Ir jau�iuosi es�s atsakingas u� visk���

�Liepos 29. Sėd�iu informacijos kameroje, davikliųapsuptas, ant galvos �Monomacho kepurė�. Ra�au dienora�tį, nes daugiau absoliu�iai nėra kuo u�siimti. �i� savait� man ir nakvoti teks kameroje, ant sudedamos lovelės.

Sėd�iu, atseit, ir gudiagalviauju.

Taigi, �mogus. Auk��iausia gyvosios materijos forma.

Vamzdinių kauliukų karkasas, mink�ti baltymų gumulėliai, kuriuose slypi tai, k� mokslininkai ir in�inieriai stengiasi i�analizuoti ir atkurti loginėse schemose bei elektroniniuose modeliuose,�� Gyvybė, sudėtinga, nepaliaujamai funkcionuojanti ir nepaliaujamai kintanti sistema. Milijonai bitų informacijos kas sekund� prasismelkia į mus per akių, ausų, odos, nosies, lie�uvio nervų galūnes ir virsta elektriniais impulsais. Sustiprinus juos, garsiakalbyje galima i�girsti charakteringus �dr-r� dr-r� � sykį man bionikai demonstravo. It kulkosvaid�iu paleistos impulsų serijos i�si�akoja nervais, sustiprėja arba nuslopina vienos kitas, jungiasi, įstringa molekuliniuose atminties narveliuose. Mil�ini�kas komutatorius � smegenys � rū�iuoja jas, lygina su cheminiais vidinės programos įra�ais, kuriuose yra viskas: svajonės ir tro�kimai, pareiga ir tikslas, savisaugos instinktas ir alkis, nieilė ir neapykanta, įpro�iai ir �inios, prietarai ir smalsumas,�� o po to duoda įsakymus vykdantiesiems organams. Ir �monės kalba, bėga, bu�iuojasi, ra�o eiles ir skundus, skrenda į kosmos�, kasosi pakau�į, spaudo mygtukus, auklėja vaikus, abejoja�

Kas gi svarbiausia?

Mano galvoje ry�kėja valdomos �mogaus sintezės būdas. Galima įvesti papildom� informacij� ir pakeisti �mogaus form� bei turinį. Taip bus � ta linkme einama. Ta�iau koki� informacij� įvesti? K� taisyti? �it, sakykim, a�. Tarkim, ma�ina sintetins mane (juo labiau, kad taip ir yra): k� a� norė�iau savyje i�taisyti?

Taip i�kart nė nepasakysi. Prie sav�s a� pripratau. Manė kur kas labiau domina aplinkiniai, nei mano paties asmenybė� Va va, visi mes taip � gerai �inome, ko norime i� kitų: kad jie nenuodytų mums gyvenimo. O ko mes patys i� sav�s norime?

Vakar įvyko toks pokalbis:

��Sakyk, Lena, kokį sūnų tu norėtumei turėti?

��O� kas?

��Na, kokį tu jį norėtum matyti, pavyzd�iui, jam jau suaugus?

��Gra�ų, sveik�, proting�, talenting�, netgi.�dor� ir ger�.

Lai būna ma�daug tavo ūgio� ne, geriau auk�tesnis! TegU jis taptų smuikininkas, o a� vaik��io�iau klausyti jo koncertų. Lai būtų pana�us į� nagi vie�patie, ko tu pra�nekai apie tai? Oi, suprantu: tu nusprendei man pasipir�ti! Taip? Kaip įdomu! Pradėk pagal visas taisykles, gal a� ir sutiksiu. Na!

��Mm� ne, a� �iaip, bendrai�

��Ak, bendrai! Abstraktus sūnus, taip?

��Kaip tik.

��Tuomet �į klausim� tau reikia svarstyti su kokia nors abstrak�ia moterim, o ne su manim!

Moterys visk� suvokia stebėtinai konkre�iai.

Beje, i� to, k� ji pasakė, galima i�skirti vien� ypatyb� � būti protingam. Kaip tik tai, kas man ai�ku.

�monės logi�kai m�sto kur kas blogiau, negu elektroninės sistemos. Informacijos apdorojimo greitis menkas: 15�20 bitų per sekund�, � todėl nuolat tenka įjungti �gai�aties linijas�. Paklausk �mogų netikėtai ko nors sudėtingesnio, negu �Kiek valandų?� � ir i�girsi atsakym�: �A?� arba �K�?� Tai nerei�kia, kad pa�nekovas apykurtis � tiesiog per t� laik�, kol tu kartoji klausim�, jis kar�tligi�kai svarsto, k� atsakyti. Kartais ir �ito laiko nepakanka, tuomet pasigirsta: �Mm� matote� ee� kaip �ia jums geriau paai�kinus� mat��

Pertrauka. U�sisėdėjau. Į laisv�!

Rytas pana�us į smuiko melodij�. �aluma gaivi, dangus mėlynas, oras grynas�

Antai per park� į instituto gara�� �ingsniuoja Pa�a Pūkinas � �altkalvis, gėrovas ir klas�ius; jis vyri�kai ne�a ant nuo�ulnių pe�ių savo �eimos prakeiksm�. Tuojau a� jį i�bandysiu.

. � Sakyk, Pa�a, ko tu geidi i� gyvenimo tokį ryt�?

��Valentinai Vasiljevi�iau!�� �altkalvis tarytum laukė �io klausimo, �iūri į mane d�iaugsmingai ir įkvėptai.�� Jums a� pasakysiu kaip savi�kiui: de�imt rublių iki algos! Dieva�i, atiduosiu!

Suglum�s a� i�imu de�imtin�, duodu ir tik po to sumoju, kad Pa�a niekam ir niekuomet nėra skolų gr��in�s. Nėra buv� tokio fakto.

��A�iū, Valentinai Vasiljevi�iau, am�ius neu�mir�iu!�� Pūkinas skubiai slepia pinigus. Pabrinkusiame jo veide matyti a gailestavimas, kad nepapra�ė daugiau.�� O ko jūs geid�iate i� gyvenimo lokį ryt�?

��Mm. ties� sakant� matai� n-na� kad ir pinigus atgauti.

��Jau k� man davėt � neprapuls!�� ir Pa�a �ygiuoja toliau.

M-taip� kaipgi �ia a�? Vadinasi, ir su mano loginiu m�stymu ne kas? Keista: mano nervų tinklas kiekvien� sekund� perdirba vis� Niagar� informacijos, jo padedamas a� atlieku sudėtingiausius, jokioms ma�inoms neįmanomus judesius (ra�au, pavyzd�iui), o �it laiku susigaudyti� �od�iu, į �ma�in� motin�� dera paruo�us įvesti informacij�, kaip būti protingam, greitai susivokti. Jei man dievas nedavė, reikia nors naujuoju antrininku pasiriipinti. Lai bus protingesnis u� mane, rasi nepakenks.�

�Rugpiū�io 3. Taip, bet� norint į ma�in� įvesti informacij�, reikia j� turėti. O jos nėra.

Dabar a� dalinu laik� tarp informacinės kameros ir ma�inos. Per�iūrėjau ne ma�iau kaip ton� literatūros � ir nieko doro.

Galima būtų padidinti dubleto smegenų apimtį � tai nesunku: a� matau, kaip atsiranda smegenys. Bet �mogaus protas nuo smegenų svorio nepareina: Anatolio Franso smegenys svėrė kilogram�, Turgenevo � du, o vieno kretino smegenų svoris siekė kone tris: 2 kilogramus 850 gramų.

Būtų galima padidinti smegenų �ievės pavir�ių, vingių skai�ių; tai irgi nesunku. Bet intelektas nuo vingių skai�iaus taip pat nepareina: strazdas turi daug daugiau vingių, negu mūsų artimiausias giminaitis orangutangas. Va tau ir pauk�ti�ka smegeninė!

A� �inau, su kuo susij�s �mogaus protas; su mūsų nervinių l�stelių veiklos sparta. Tai visi�kai ai�ku, elektroninėms ma�inoms veiklos sparta � visų svarbiausia. Nesuskubo ma�ina i�spr�sti u�davinio per t� trump� laik�, kol startuojan�ioje raketoje sudegė kuras,�� ir raketa, u�uot i�ėjusi į orbit�, kūlvirs�iomis lekia �emėn.

Did�ium� kvailys�ių ir mes padarome analogi�kai � per reikiam� laiko tarp� nespėjame i�spr�sti u�davinio, nespėjame susivokti. Gyvenimo u�daviniai � ne menkesni u� raketos i�vedimo į orbit� u�davinius. O laiko visuomet trūksta. Baisu pagalvoti, kiek kvailys�ių pridaroma pasaulyje dėl to, kad mes per sekund� tegalime apdoroti tiktai dvi de�imtis, o ne dvi �imtines bitų loginės informacijos!

Ir k� gi? Didelė daugybė straipsnių, ataskaitų, monografijų apie skai�iavimo ma�inų logikos tobulinim� ir darbo spartinim� (nors jų veiklos sparta jau bema� siekia 10 milijonų operacijų per sekund�) � ir nieko, kaip pagreitinti �mogaus m�stym� ir pagerinti jo m�stymo logik�. Batsiuvys vaik�to be batų.

�od�iu, kad ir kaip būtų liūdna, �į sumanym� teks atidėti geresniems laikams��

Aspirantas Krivo�einas m�sliai patrynė kakl�. Taip, i� tikrųjų� Jis nesvarstė �ios problemos, ka�kaip neteko,�� gal todėl, kad i� aspiranto stipendijos ne k� tepaskolinsi? Vienintelis dalykas, kuriuo jis u�siiminėjo � atminties tobulinimas, o ir �itai prasidėjo savaime: perdirbant save, pernelyg daug k� reikėjo atsiminti vienu metu. O kai bandymas baigdavosi, nereikalinga informacija trukdydavo naujam darbui. Todėl jam teko i�mokti naudotis kryptingo u�mir�imo chemija: �i�trinti� smegenų �ievėje tas ma�areik�mes naujų �inių detales, kurias papras�iau vėlei sugalvoti, negu atsiminti.

Bet tai visai kas kita. O apie loginės smegenų veiklos spart� jis negalvojo. Aspirantui pasidarė nesmagu: taip įsikniso į biologij�, net u�mir�o, kad pasirinko j�, ketindamas kaip in�inierius sistemologas ie�koti naujų galimybių �moguje� Vadinasi, ne jis vadovavo darbui, o darbas vadovavo jam? Jis darė tai, kas ėjosi. ��monija gali �ūti, jei kiekvienas darys tik tai, kas jam eisis�, � pasakė Androsia�vilis. Ir labai paprastai.

Bet t� problem� nelengva i�spr�sti: informacij� �moguje perne�a jonai, jų nepriversi skrieti tokiu grei�iu, kaip guvius ir lengvus skai�iavimo ma�inos elektronus� Ė, a�, rodos, teisinu save! �mogus sugeba labai greitai spr�sti sudėtingus u�davinius: judėti, dirbti, kalbėti, o logikos srityje jis sta�iai ma�a teturi biologinio patyrimo. Gyvūnams evoliucijos procese nereikėjo galvoti, visose situacijose jiems teko �imtis priemonių�: įk�sti, sustaugti, pa�okti, pri�liau�ti � ir kuo grei�iau, tuo geriau. Va jeigu sėkmingai kovai u� būvį gyvūnams būtų prireik� spr�sti lyg�ių sistemas, vesti diplomatines derybas, prekiauti ir perprasti pasaulį� nemanyk, ir dar kaip būtų i�sivyst�s jų protas! Cia reikia pam�styti, paie�koti��

�Rugpiū�io 4. SSM-12 pulto lemputės ėmė mirk�ioti ramiau. Tai rei�kė, kad �ma�ina motina� įsiminė vis� informacij� apie mane. Kur dabar jos, mano svajonės, charakterio trūkumai, �arnyno sandara, mintys ir neeilinė i�vaizda � �magnetinės atmi ties� kubuose? Kristalobloko narveliuose? O gal i�tirpo auksaspalviame bako skystyje? Ne�inau, bet tai nesvarbu.

Rytoj � bandomasis atgaminimas. Tik i�bandymas, ir nieko daugiau.�

�Rugpii: i�io 5. 14 valandų 5 minutės � �Galima!� I� saulės spalvos skys�io bake pradėjo formuotis naujas vaiduokli�kas �a��. Vaizdas toks pat, kaip ir atsirandant triu�iui, tik vienu metu su kraujotakos sistema vir�utinėje bako dalyje susidaro pasklidas pilk�vas kre�ulys; iS jo paskui formuojasi smegenys. Smegenys, kuriems pagerinti a� neturiu informacijos. Akys mato, tik rankos nepasiekia�

Ketvirt� valand� naujasis dubletas materializavosi iki neperregimos stadijos; ant jo buvo �ymu trumpikės ir sportiniai mar�kinėliai�

�Jei prie� pusmetį kas nors man būtų sak�s, kad į mano bandymų metodik� įeis gyvybės ir mirties, moralės ir baud�iamųjų įstatymų klausimai, a� vargu ar bū�iau pajėg�s deramai įvertinti tokį s�mojų. O �iandien a� stovėjau prie bako ir galvojau: ��tai tuojau jis atgis, i�nirs i� skys�io� Kam? K� a� su juo veiksiu?�

��A� egzistavau ir prie� atsirasdamas ma�inoje,�� pasakė man pirmasis dubletas.�� A� buvau tu.

Ir jis buvo nepatenkintas savo padėtimi. Ir su �ituo mums prasidės bendro gyvenimo gro�ybės: nesutarimai dėl Lenos, būg�tavimai, kad kas neu�kluptų drauge, tachtos ir sudedamosios lovos problema� Ir svarbiausia: �ia ne tai, ko a� laukiau ig naujojo bandymo. A� noriu valdyti �mogaus sintez�, o �ia tik mėginimas. Mėginimas nusisekė � ma�ina atkuria mane. Reikia eiti toliau.

Bet jeigu a� jį i�tirpinsiu, įsak�s �Ne!� � juk tai bus mirtis? Tik, atleiskite, kieno mirtis? Mano? Ne, a� gyvensiu. Antrininko bake? Bet juk jis dar negyvena�

Ar tik mano eksperimentai � ne teismingas dalykas? O antra vertus, jei a� per kiekvien� bandym� dauginsiu savo dubletus, ar tai nebus piktnaud�iavimas tarnybine padėtimi? Dubleto aspiranto teisybė: �ia tikrai �darbelis kaip reikiant�!

Visos tos mintys, ko gero, i� silpnadvasi�kumo. �iuolaikiniame pasaulyje �monės politinių tikslų ir idėjų vardan patys eina ir kitus siun�ia �udyti ir mirti. Yra idėjų ir tikslų, kurie tai pateisina. A� irgi turiu didel� idėj� ir dideli tiksl�: sukurti būd�,

kuris padėtų tobulinti �mogų ir �monių visuomen�; jos labui a�, jei prireiks, ir sav�s nepagailėsiu. Tai kodėl gi a� bijausi savo darbo interesais sukomanduoti �Ne!�? Reikia biTiti �iauresniam, jei jau sykį ėmeisi tokio darbo.

Tuo labiau kad tai vis dėlto ne mirtis. Mirtis yra visi�kas informacijos apie �mogų i�nykimas, ta�iau �ma�inoje motinoje� informacija nei�nyksta, o tik pereina i� vienos formos (elektriniai impulsai ir potencialai) į kit�, į �mogų. Sulig pirmu pareikalavimu a� visuomet galiu pagaminti nauj� dublet���

A� svars�iau, kol Slangai, i�si�akojantys nuo bako, pradėjo ritmingai trūk�ioti, siurbdami atliekam� skystį. Tuomet u�sidėjau �kepur� ir įsakiau ma�inai �Ne!�

Labai nemalonu matyti: buvo �mogus � ir i�tirpo. Ir dabar negera� Nieko, vaikine, neskubėk. A� tave pagaminsiu taip, kad bus miela malonu. Tiesa, a� negaliu tau įdėti proto daugiau, negu pats turiu, bet i�or� a� tau padarysiu toki� � apsvaigsi. Juk tavyje � kaip ir manyje � daug kliaudų: kreivokos kojos, pernelyg pla�ios ir storos �launys, gungtelėjusi nugara, liemuo kaip r�stgalys, baisybė nereikalingų plaukų ant kojų, ant kriitinės ir nugaros. O atvipusios ausys, o �andikaulis, teikiantis mano veidui pareigingo bukagalvio i�rai�k�, o kakta, o nosis� ne, btikime savikriti�ki: tokia i�orė nė velniui netinka!�

�Rugpiū�io 6. Antras mėginimas � kaskart sunkiau! �iandien a� u�sigeid�iau vienu moju pataisyti naujojo antrininko i�vaizd� ir taip apsikvailinau, kad ir prisiminti nemalonu.

A� pradėjau bandym�, tiksliai �inodamas, kas mano i�orėje �ne tai� (ties� sakant, viskas ne tai, jei galiu pakeisti). Ta�iau kas � �tai�? Bandymuose su triu�iais �tai� kriterijumi buvo visa, kas tik man kniosteldavo į galv�. Bet �mogus � ne triu�is; nors ir sakoma: viena galva gerai, o dvi dar geriau, bet niekas ir niekuomet �ito nesuprato biologine prasme.

Kai po komandos �Galima!� pasirodė naujojo antrininko pavidalas ir pusiau vaiskūs �viesiai violetiniai pilvo raumenys ėmė dengtis geltonomis riebalų apna�omis, a� daviau signal� �ne tai!� Ma�ina, paklusdama mano vaizduotei, i�tirpdė riebalų sluoksnį ten, kur a� jį ma�iau: ant pilvo ir apie kakl�. O ant nugaros ir �onų riebalai liko�

A� tai ne i�kart pastebėjau, nes ėmiausi taisyti veid�. Vaizduotėje dutileto kaktai suteikiau kilnius bruo�us, o kai dir telėjau i� �ono, mane apėmė siaubas: kiau�as susiplojo ties vir�ugalviu! O ir kaktos forma ai�kiai neatitiko likusios veido dalies.

�od�iu, a� pasime�iau. Ma�ina mano sutrikim� visai pagrįstai suprato kaip visi�k� �ne tai!� ir i�tirpdė dublet�.

A� atsidūriau aklavietėje. �Tai� � be abejonės, �mogaus kūno gro�is. Klasikiniai pavyzd�iai yra. Bet� per dvi sintezės valandas paversti dublet� maloniu antikinių formų vyri�kiu � u�davinys neįkandamas ne tik man, nepasiruo�usiam, o ir labiausiai kvalifikuotam TSRS Dailininkų s�jungos skulptoriui! Vienintelė viltis, kad ma�ina įsimena visus dublete daromus pakeitimus.

Tuomet a� dar kart� sukomandavau �Galima!� Taip, �ma�ina motina� visk� įsimena: dublete i�liko mano betalentės pataisos. �itaip jau geriau, galima dirbti tiek seansų, kiek prireiks.

Per �į seans� a� galutinai nuėmiau nereikalingus riebalus nuo dubleto kūno. Dingo jo pilvukas, netgi i�ry�kėjo talija, kaklas įgavo ai�kias apybrė�as� Prad�iai u�teks. �Ne!� Viskas sutirpo, a� i�lėkiau į miesto bibliotek�.

Dabar sklaidau profesoriaus G. Gicesku Plastinės anatomijos atlas� (atsargoje dar keturios gausiai iliustruotos knygos apie Atgimimo epochos men�), gilinuosi į �mogaus kūno proporcijas, renku dubletui i�vaizd� kaip kostium�. Leonardo da Vin�io kanonai, Diurerio kanonai, Smito-Fri�o proporcijos� Pasirodo, proporcingai sudėto vyro sėdmenys yra kaip sykis pusėj augumo. Kas galėtų pagalvoti!

Dieve, kuo tik varg�ui in�inieriui netenka u�siimti!

Pagrindu imu Herkuli Farnezietį, nes jis atlase parodytas i� visų pusių.�

�Rugpiū�io 14. Dvylika mėginimų � ir vis ne tai. Grubu, vulgaru. Tai viena koja i�eina trumpesnė u� kit�, tai rankos nevienodos. �tai k�: ver�iau dublet� projektuosiu pagal diureri�kas Adomo proporcijas.�

�Rugpiū�io 20. Proporcijos yra. O veidas � nors verk. Beakis negyvas lipdinys su Krivo�eino bruo�ais. Stambios marmurinės rausvai geltonos spalvos garbanos vietoj plaukų. �od�iu, �iandien buvo dvide�imt pirmasis �Ne!�

Ka�kas atsargus ir nepatiklus manyje vis klausinėja; �O �ia tai? Būdas, kurį tu dabar ruo�i, ar tai jau tas būdas?�

Mano manymu, taip. �iaip ar taip � tai �ingsnis ta linkme. Kol kas a� �mogaus sintezei į ma�in� įvedu tik auk�tos kokybės informacij� apie jo kūn�. Ta�iau juk �ma�inai motinai� tokiu pat būdu galima (ilgainiui mes sugalvosime, kaip tat padaryti) perteikti bet koki� �monijos sukaupt� informacij� apie pa�ias geriausias �mogaus savybes ir sukurti ne tik gra�ios i�vaizdos, fizi�kai stiprius, o ir protu bei dvasia gra�ius ir stiprius �mones. Paprastai �monėse gera sumig� su bloga: tas protingas, bet silpnadvasis, kitas turi stipri� vali�, bet i� kvailumo ar nemok�i�kumo eikvoja j� niekams, o tre�ias ir protingas, ir tvirtos valios, ir geras, bet menkos sveikatos. O �is būdas padės atmesti visa, kas bloga, ir sintetinti �moguje lik pa�ias geriausias �monių savybes.

�Sintetinis bebaimis ir nepriekai�tingas riteris� � tai, tur būt, siaubingai skamba. Ta�iau galų gale koks skirtumas: sintetinis ar natūralus? Kad tik jų būtų daugiau. Juk jų labai ma�a, tokių �riterių� � asmeni�kai a� juos pa�įstu tik i� knygų ir kino filmų. O jie laibai reikalingi gyvenime: kiekvienam atsiras ir vietos, ir darbo. Ir kiekvienas jų gali turėti įtakos geresniam dalykų iklostymuisi pasaulyje.�

�Rugpiū�io 28. Pavyko! Ech jūs, terliai nelaimingi, besistengiantys teptuku ar plaktuku negyvoje med�iagoje įkūnyti gyvo �mogaus gro�į ir jėg�! Stai jis, mano �teptukas�; elektroninė cheminė ma�ina, mano smegenų, mano vaizduotės t�sa. Ir a� � in�inierius, ne dailininkas!�� neki�damas rankų, minties pastangomis atgaminu gyvos būtybės gro�į gyvoje būtybėje.

Grak��ios ir tikslios Diurerio Adomo proporcijos ir reljefinė Herkuleso muskulatūra. Ir veidas malonus� Dar du trys pataisymai � ir viskas.�

�Rugsėjo 1, pirmoji kalendoriaus dienai Tuojau einu į laboratorij�. Kelnes jam turiu, mar�kiniai yra, bateliai yra. Į lagaminėlį! Nagi, kad tik neu�mir�us kino kameros � filmuosiu i�kilnaus dubleto atsiradim�. I� anksto gard�iuojuosi, kaip �io mėgėji�ko filmo demonstravimas kada nors sukrės protus!

Tuoj nueisiu, u�sidėsiu �Monomacho kepur� ir mintyse sukomanduosiu� ne, pasakysiu, tarsiu, velniai griebtų, galingu ir gra�iu balsu, kokiu ka�kada pana�ioje situacijoje bylojo dievas Sabaotas:

��Galima! U�gimk, dublete Adomai � Herkuli � Krivo�einai!

�Ir i�vydo dievas, kad gerai i�ėjo��

�inoma, a� ne dievas. A� �mogų kilriau mėnesį, o jis susitvarkė per sutrumpint� darbo dien�, �e�tadienį. Bet argi tat buvo darbas?�

Paskesnis įra�as dienora�tyje aspirant� Krivo�ein� apstulbino nelygiu, tartum net pakitusiu brai�u.

�Rugsėjo 6. Bet juk a� nenorėjau� nenorėjau, visai nenorėjau a� �ito! Dabar man dera surikti: nenorėjau a� tol A� stengiausi, kad viskas būtų gerai� be chaltūros ir klaidų. Dargi naktimis nemiegodavau, gulėdavau u�merktomis akimis, įsivaizduodavau su visomis smulkmenomis Herkulio kiin�, po to Adomo, planuodavau, k� pakeisti dublete.

Ir a� neįstengdavau visko padaryti per vien� seans�. Niekaip neįstengdavau, todėl ir i�tirpdydavau� Nei�leisi juk į gyvenim� luo�io nevienodo ilgumo kojomis ar rankomis. Ir nė �inoti ne�inojau, kad i�tirpdydamas a� kiekvien�syk nu�udau jį. I� kur a� tai galėjau �inoti?

�Kai tik skystis slūgdamas apnuogino jo galv� ir pe�ius, antrininkas savo galingomis rankomis įsitvėrė į bako kra�t�, i��oko � o a� kaip sykis sukiojau kino kamer�, fiksavau istorin� akimirk�, kaip �mogus atsiranda i� ma�inos � ir parkrito prie�ais mane ant linoleumo, springdamas nuo kimaus staugian�io verksmo. A� puoliau prie jo:

��Kas tau?

Lipniomis rankomis jis glėbė mano kojas, trynė į jas galv�, bu�iavo mano rankas, kai a� mėginau jį pakelti:

��Ne�udyk man�s! Nebe�udyk man�s! U� k� tu mane, ooo! Nereikia! Dvide�imt penkis kartus� dvide�imt penkis kartus tu mane nu�udei, o-o-o-o!

Bet juk a� ne�inojau. A� negalėjau �inoti, kad jo s�monė atgydavo per kiekvien� bandym�! Jis suprato, kad a� pertaisinėju jo kūn�, i�sidirbinėja su juo kaip tinkamas, ir nieko negalėjo padaryti. Ir po mano komandos �Ne!� prad�ioje tirpdavo jo kūnas, o paskui gesdavo s�monė� Ko gi anas dirbtinis idiotas tylėjo, kad s�monė pradeda veikti anks�iau, nei kūnas?!�

��Ak, velnias!�� suglum�s burbtelėjo aspirantas.�� Juk i� tikrųjų � smegenys ir i�sijungti turi paskutinės� Pala, kada tai buvo?�� Jis pasklaidė puslapius, per�iūrėjo datas ir atsiduso dargi su ka�kokiu palengvėjimu: ne, jis nekaltas. Rugpiūtyje ir rugsėjyje jis nieko negalėjo prane�ti, pats dar nieko nesuprato. Būtų �į bandym� dar�s jis � lygiai tai pat būtų apsirik�s.

�..Ir susiformavo klasikinio kūno sudėjimo, malonios i�vaizdos ir palau�tos u�uito vergo psichikos �mogus. �Bebaimis ir nepriekai�tingas riteris��

Vangstykis dabar, ie�kok kaltų, atmata! Ne�inojai, stengeisi! Ar tik stengeisi? Bene nebuvo puikavimosi savimi, bene tu nesijautei dievu, i�did�iai sėdin�iu debesyse, nomenklatūriniame, oda apmu�tame krėsle? Dievas, nuo kurio minties krustelėjimo parėjo, atsiras ar i�tirps �mogus, bus jis ar nebus. Negi nepatyrei tu tokio kaip ir intelektualinio geidulingumo, kai vėl ir vėl įsakinėdavai �ma�inai motinai�; �Galima!�, �Ne tai!�, �Ne!�?

�T� pa�i� minut� jis pamėgino i�trūkti i� laboratorijos, pabėgti. Vos prikalbėjau jį nusiprausti ir apsirengti. Jis visas drebėjo. Apie tai, kad jis drauge su manim dirbtų laboratorijoje, negalėjo būti nė kalbos.

Penkias dienas jis gyveno pas mane, penkias baisias dienas. A� vis tikėjausi: atsigodės, atgis� Kur ten! Ne, jis sveiko kūno, visk� �ino, visk� atsimena � �ma�ina motina� jam s��iningai perteikė mano informacij�, mano �inias, mano atmintį� Ta�iau visa tai go�ė nei jo valiai, nei mintims nepavaldi patirtų kan�ių baimė. Jau pa�i� pirm�j� dien� jo plaukai pra�ilo nuo atsiminimų.

Man jis jautė nenugalim� siaub�. Kai a� grį�davau namo, jis i�kart pa�okdavo ir atsistodavo nuolankia poza; jo gladiatori�ka nugara susikūprindavo, rankos su galingais raumenų gūbriai glebiai nukardavo � jis tarytum stengdavosi būti ma�esnis. O akys� ak, tos akys! Jos �velgdavo į mane maldaujamai, kupinos u�guito ry�to ne�inia kuo su�adinti gailestį. Man darydavosi baisu ir nepatogu. Niekada nema�iau, kad �mogus taip �iūrėtų.

O �i�nakt, ma�daug apie ketvirt� valand�� pats ne�inau, kodėl a� pabudau. Ant lubų sklido pilka negyva dujinių gatvės �ibintų �viesa. Dubletas Adomas stovėjo palink�s ties manimi, u�simoj�s man į galv� hanteliu. A� ai�kiai ma�iau, kaip de�iniosios rankos raumenys įsitempė smūgiui. Kelet� sekund�ių mudu susting� �iūrėjome į kits kit�. Paskui jis nervingai sukrizeno ir atsitraukė � basos kojos nu�lepsėjo parketu.

A� atsisėdau ant tachtos, įjungiau �vies� palubėje. Jis susigū�ė ant grindų prie spintos ir įkniaubė galv� į kelius. Ir pe�iai, ir hantelis jo rankoje nervingai trūk�iojo.

��K� gi tu?�� piktai paklausiau a�. � Reikėjo smogti, jei nusitaikei. Vis būtų �irdyje palengvėj�.

��Negaliu u�mir�ti,�� mė�lungi�kai kūk�iodamas, murmėjo jis aid�ių baritonu,�� supranti, negaliu u�mir�ti, kaip tu mane �udei� dvide�imt penkis kartus!

A� atidariau stal�ių, i�ėmiau savo pas�, in�inieriaus diplom�, pinigus, kiek buvo, papur�iau jį u� pe�ių:

��Stokis! Renkis ir i�eik. I�va�iuok kur nors, įsitaisyk, dirbk, gyvenk. Drauge mums nieko nei�eis: nei tau nebus ramybės, nei man� A� nekaltas! Velniai rautų, tu gali suprasti, kad a� ne�inojau? A� dariau tai, ko dar niekas nedarė, � galėjau gi a� kai ko ne�inoti? �mogus gali gimti luo�ys arba beprotis, gali toks pasidaryti po ligos, po avarijos, bet tuo atveju nėra ko kaltinti, nėra kam perskelti kiau�o hanteliu. Atsidūr�s būtum tu mano vietoje, viskas būtų susiklost� taip pat, nes tu � tai a�, supranti?

Jis traukėsi atbulas prie sienos. Kretėdamas. Tai mane prablaivė.

��Atleisk. Imk mano dokumentus, a� �ia kaip nors i�siversiu. �tai �iūrėk,�� a� atskleid�iau pas�, � fotonuotraukoje tu dargi labiau pana�us į mane, negu a� pats� Fotografas tikriausiai irgi stengėsi patobulinti mano fizionomij�. Imk pinigus, lagamin�, drabu�ius � ir dumk, kur akys veda. Pagyvensi savaranki�kai, padirbėsi � gal atitoksi.

Prie� dvi valandas jis i�ėjo. Susitarėme, kad para�ys i� ten, kur įsikurs. Nepara�ys�

Vis dėlto gerai, kad jis kėsinosi mane u�mu�ti. Vadinasi, ne vergas � skriaud� jau�ia. Gal jis ir atsitaisys?

O a� sėd�iu� nė vienos minties galvoje. Reikia pradėti i� naujo� Oi gamta, kokia vis dėlto tu bestija! Kaip tau patinka juoktis i� mūsų sumanymų! Pamagini, o paskui�

Liaukis! Liaukis, kaltų ie�kai � gamta �ia niekuo dėta, ji tavo darbe tėra tik kaip pradinė med�iaga. O visa kita � tavo, nėr ko i�sisukinėti.

Su�ir�kė �adintuvas: ketvirtis a�tuntos � laikas keltis, praustis, skustis, eiti į darb�� Blausi saulė vir� namų, padūmav�s, murzinas dangus, it beplaunant sujuodinta u�uolaida. Vėjas kelia dulkes, plaiksto med�ius, pu�ia į balkono duris. Apa�ioje, prie namo, troleibusas i� sustojimo vietos su�lem��ia �mones. �monių vėl prisirenka, ir visų veiduose vienoda i�rai�ka: kad tik nepavėlavus į darb�!

Ir man reikia į darb�. Tuojau nueisiu į laboratorij�, įra�ysiu į �urnaliūk�tį nesėkmingo eksperimento rezultat�, pasiguosiu nuvalkiotais moralais: �i� klaidų mokomės�, �moksle nėra pramintų kelių�� Imsiuosi kito bandymo. Ir vėl klysiu, �alosiu ne bandinius � �mones?.. Savimyla, įsisvajoj�s kretinas, apsiginklav�s naujausia technika!

Vėjas plaka med�ius� Ie�kojimų ir atradimų dienos, apm�stymų vakarai, svajonių naktys� visko buvo. Va tu ir atėjai, blaivas pagelus ryte, kai protas ai�kesnis. Negailestingas ryte! Tikriausiai kaip tik tokiu blaiviu metu moterys, kiaur� naktį prasvajojusios apie kūdikį, eina daryti aborto. Ir mane i�tiko abortas, persileidimas� A� svajojau, a� norėjau �monėms laimės, o sukūriau jau du nelaimingus. Nesusidorosiu a� su tuo darbu. A� silpnas, niekingas ir kvailas. Reikia imtis ko nors vidutini�ko, kas nevir�ytų jėgų � straipsnio, disertacijos� Ir viskas bus gerai.

Vėjas plaka med�ius. Vėjas plaka med�ius� Gretimanie balkone radiola groja Mocarto �Rekviem�. Mano kaimynas docentas Pri��epa i� pat ryto stengiasi nusiteikti matemati�kai. �Rekvi� rekviem�� � visi�kai ir nesugr��inamai ka�k� palydi i� gyvenimo balsai. Tokiai muzikai grojant; bepigu būtų nusi�auti � niekas neatkreiptų dėmesio į �ūvį.

Vėjas plaka med�ius�

K� gi a� padariau? O juk dvejojau, paskui ir nebedvejojau � �inojau. �inojau, kad bet koks pakeitimas, kurį a� sukeliu jame, lieka, kad �ma�ina motina� visk� atmena. Neteikiau reik�mės? Kodėl?

Glūdėjo mintis, dargi �od�iais nei�reik�ta, kad nebūtų taip gėda. O gal palaimingo saugumo jausmas, ar k�: juk tai ne a�. Tai dedasi ne su manim� Ir dar � nebaud�iamumo jausmas: k� panorėsiu, t� ir padarysiu, nieko man u� tai nebus�

Nenusi�ausi, niek�e! Nieko tu sau nepasidarysi � nugyvensi iki pensininko am�iaus ir dar savo gyvenim� statysi pavyzd�iu kitiems.

Vėjas plaka med�ius. Troleibusas �lam��ia �mones i� sustojimo�

A� nenoriu eiti į darb�.�

�Rugsėjo 20. Pilkas asfaltas. Pilki debesys. Motociklas ryja kilometrus � kaip lak�tinius. Apmirė prie kelio vaiki��ias, ir i� jo pozos natyti, kad jis k� tik nepajudinamai nusprendė: u�augsiu didelis � būsiu motociklininkas, va�inėsiu raudonu motociklu. Būk motociklininkas, berniūk�ti, tik nebūk tyrinėtojas�

Vis didinu greitį. Spidometro rodyklė persirito per devyniasde�imt. Vėjas įsismagin�s tal�o veid�. Prie�prie�iais i�niro savivartė � spaud�ia, �inoma, pa�iu kelio viduriu, dargi u�kabindamas kairi�j� pus�. Tie nevidonai savivar�ių vairuotojai motociklininkų �monėmis nelaiko, taikstosi nuginti į kelkra�tį: Na, �itam a� nesitrauksiu i� kelio.

Ne, a� neįsirė�iau į savivart�. Gyvas. �it apra�inėju, kaip �iandien dūmiau pastėrusiomis akimis ne�inia kur ir ko. Reikia juk ka�k� ra�inėti� Savivartė paskutin� sekund� metėsi de�inėn. U�pakalinio vaizdo veidrodėlyje a� ma�iau, kaip vairuotojas, i��ok�s ant kelio, man pavymui mojavo kum��iais.

Ties� sakant, jei ir bū�iau u�simu��s, koks skirtumas? Maskvoje yra atsarginis Krivo�einas� Negaliu, kaip man dabar viskas biauru. Net ir a� pats sau.

�Kaip jis drebėjo, kaip glėbes�iavo mano kojas � stiprus, gra�us �ne a��! O juk a�i galėjau nuvokti ir u�kirsti keli� jo negandui, galėjau! Bet nusprend�iau: bus gerai ir taip, k� �ia! Juk jis � ne a�.

O viskas buvo taip įdomu, gera, gra�u: mes svajojome ir postringavome, rūpinomės �monių gerove, i�kilmingai pasi� dėjome� kokia gėda! O dirbdamas nesiskai�iau su tuo, kad kuriu �mogų. Apie visk� galvojau: apie dailingas formas, apie intelektualinį turinį, o tai, kad jam gali būti skaudu ir baisu, ka�kaip nė į galv� neatėjo. Sulipd�iau greitosiomis �įrodym��, kad informacinės mirties bandyme nėra � ir gerai. O pats prievartos aktas prie� jį ir buvo mirtis.

Kaipgi tai atsitiko? Kaip atsitiko?

Balti stulpeliai palei plent� atmu�a motoro �iaudėjim�: �iak�iak-�iak-kaip atsitiko? Ciak-�iak-�iak-kaip atsitiko? Spidometras rodo �imt� de�imt, �mėk��ioja pilkai �ali �emės ir med�ių ruo�ai. Tokiu grei�iu a� galė�iau pabėgti nuo persekiotojų ar i�gelbėti k� nors, laiku atvyk�s. Bet man nėra nuo ko bėgti ir nėra k� gelbėti. A� turėjau k� gelbėti, bet ten reikėjo s��iningai galvoti, o ne akseleratoriaus rankenėl� sukinėti. S��iningai galvoti�

A� galiu įveikti visokias auk�tumas, stichijas � ir minties pastangomis, ir raumenų jėga, k� ten! Su stichijomis ai�ku, jas įveikti galima, O va kaip įveikti save?

K� tik a� persklaid�iau dienora�tį � ir net baisu pasidarė: kokia begėdi�ka ir paslaugi mano mintis! Stai a� samprotauju, kad �monių nelaimės kyla dėl jų neprincipingumo, dėl to, kad jie laikosi pa�iūros �ne mano kiaulės, ne mano pupos�, o u� keliolikos puslapių a� suktai kuriu savo po�iūrį �ne mano pupos�: nereikia prasidėti su Hariu Chiloboku, lai ra�o savo daktarin� disertacij�� �tai a� svarstau, kaip padaryti, kad i� atradimo turėtume tik �gera�, o �it, remdamasis �mog�udystėmis pasaulyje, raginu save būti �iauriu� Stai a� (arba mudu su antrininku � aspirantu, vis tiek) nusi�eminu iki vidutinio in�inieriaus, kuriam sunku ir neįprasta dirbti tokį darb� � moralinis apsidraudimas, jei nepasisektų; o �it kai pradėjo sektis, a� lyginu save su dievu� Ir visa tai a� ra�iau nuo�ird�iai, nepastebėjau jokių prie�taravimų.

Nepastebėjau? Nenorėjau pastebėti! Taip malonu ir. patogu buvo puikuotis, meluoti sau pa�iam i� grynos �irdies, tinkinti idėjas ir faktus savo dvasiniam komfortui. I�eina, i� esmės a� galvojau ne apie �monij�, o apie save patį? Vadinasi, �is darbas, vertinant jį ne moksliniu, o moraliniu po�iūriu, buvo sta�iai neeilinis pi�oni�kumas. �inoma, kur jau ten rūpinsies ka�kokiais eksperimentiniais pavyzd�iais!

Kas tu per �mogus, Krivo�einai?�

�Rugsėjo 22. Nedirbu. Negalima man dabar dirbti� �iandien ne�inia kuriam galui motociklu suva�inėjau į Berdi�ev�. Beje, ta proga perpratau, k� rei�kia mįslingoji frazė, kuri� ka�kada u�ra�ė spausdinimo automatai. DvideSimt �e�ios kapeikos � tai degalų pripylimo kaina: penki litrai benzino, du �imtai gramų tepalo � kaip sykis u�tenka nuo Berdi�evo iki Dneprovsko� Atidengiau dar vien� �paslaptį�!

Kurgi dabar antrininkas Adomas, kur jis i�va�iavo?

�Ir ta būtybė, kuri� ma�ina bandė padaryti tuoj po pirmojo antrininko: pusiau Lena, pusiau a�� Ji tikriausiai irgi pergyveno mirties siaub�, kai mes įsakėme �ma�inai motinai� j� i�tirpdyti? Ir tėtu�is� O velnias! Kam a� galvoju apie tai?

Tėtu�is� paskutinis Krivo�einų giminės kazokas. Pasak �eimos padavimo, mano proseniai kil� i� Zaporo�ės Se�ės. Gyveno ka�kada �aunus kazokas, su�alojo jam kakl� mū�yje � �tai ir paėjo Krivo�einai. Kai imperatorė Katia i�vaikė Se��, jie persikėlė į U�volgį. Mano senelis Karpas Vasiljevi�ius primu�ė pop� ir apskrities pristav�, kai tie nutarė kaime u�daryti zemstvos mokykl�, o vietoj jos įsteigti parapin�. A� ir supratimo neturiu, kuo jos skiriasi, ta�iau senelis mirė katorgoje.

Tėtu�is dalyvavo visose revoliucijose, per pilietinį kovėsi pas �iapajev� kuopos vadu.

Pastarajame kare, jau būdamas senukas, kovojo tik pirmuosius dvejus metus. Traukėsi i� Ukrainos, ties Charkovu i�vedė savo batalion� i� apsiausties. Paskui dėl su�eidimo ir nerikiuotės am�iaus buvo perkeltas į u�nugarį, kariniu komisaru į U�ural�. Ten, stanicoje, jis, kareivis ir valstietis, m.okė mane jodinėti, pri�iūrėti ir kinkyti arklius, arti, plauti �ien�, �audyti i� �autuvo ir pistoleto, dirbti �em�, osoaviachimo kardu kirsti gluosnius; vertė ir vi�tas plauti, ir kiaules skersti plok��iu durtuvu po de�iniuoju mentikauliu, kad kraujo nebijo�iau. �Gyvenime pravers, sūneli!�

�Beveik prie� pat jo mirtį nuva�iavome mudu į jo tėvi�k�, į Mironovk�, pas pusbrolį Jegor� Stepanovi�ių Krivo�ein�. Besėdint pirkioje, begirsnojant susitikimo proga, parlėkė senelio Jegoro anūkėlis:

��Seneliuk, Avių dauboje, kur u�tvank� stato, �kilet� molyje atkasė!

��Avių? � perklausė tėtu�is. Seniai susi�valgė. � Nagi, nueikim, pa�iūrėsim�

Darbininkų ir smalsuolių minia prasiskyrė, duodama keli� dviem sunkiai �ingsniuojantiems senukams. Pilki sudūlėj� kaulai buvo sudėti į krūv�. Tėvas pabaksnojo lazda kaukol� � ta apsivertė ir parodė skyl� vir� de�iniojo smilkinio.

��Mano!�� tėtu�is pergalingai pa�velgė į Jegor� Stepanovi�ių. � O tu taigi pra�ovei pro �alį. Rankos drebėjo?

��I� kur tu �inai, kad tavo?�� įsi�eid�s atkragino barzd� tas.

��Na, negi u�mir�ai? Jis juk į kaim� grį�o. A� de�inėje kelio pusėje gulėjau, tu � kairėje��� ir tėtu�is, kad būtų įtikinamiau, lazda nubrai�ė molyje schem�.

��Tai kieno gi �ia palaikai, seniai?�� grie�tai paklausė jaunyvas darbų vykdytojas puo�niu kombinezonu.

��Esaūlo,�� prisimerk�s paai�kino tėtu�is.�� Per pirm�j� revoliucij� mūsų kaime Uralo kazokėliai buvo apsistoj� � tai �ia jų esaūlas. Tu milicijos netrikdyk, sūnau. Nutrauksim byl� dėl įsisenėjimo.

�Kaip tat buvo �aunu: guli naktį stepėje u� kaimo su tėvo berdanu, lauki esaūlo � tiek i� idėjos, tiek ir dėl to, kad jis, pa�lemėkas, pras�iokus bizūnu �ai�ė, mergas po kluonus t�sė! Arba skrendi ant �irgo, jausdamas kalavijo sunkum� rankoje, prisitaikai: kirsti va t�, barzdyl�, nuo perpetės, įkypai!

O a� paskutinį kart� mu�iausi ma�daug prie� a�tuoniolik� metų, ir tai ne iki pergalės, o iki skambu�io pamokai. Ir ant �irgo ne�uoliavau nuo U�uralės laikų. Visas mano �aunumas � aplenkti k� motociklu prie�ais pat ateinantį transport�.

Nebijau a�, tėti, nei kraujo, nei mirties. Tik nepravertė man tavo paprastas mokslas. Dabar revoliucija vyksta kitomis priemonėmis, atradimai ir i�radimai � ginklai rimtesni, svaresni u� kardus. Ir bijau a�, tėti, suklysti�

Meluoji! Meluoji! Vėl puikuojiesi prie� save, pi�one! Nenugalimas ver�imasis į pi�onus� Ak, kaip gra�iai para�yta: �Bijau a�, lėti, suklysti� ir apie revoliucij�. Nedrįsk apie tai!

Tu rengiesi �monėse (taip, �monėse, o ne dirbtiniuose antrininkuose!) sintetinti dvasios kilnum�, kurio tavyje nėra, gro�į, kurio tu neturi, poelgių ry�tingum�, kurio tu nei�siugdei, pasiaukojim�, apie kurį tu neturi supratimo�

Tu kil�s i� geros �eimos; tavo protėviai mokėjo ir dirbti, ir ginti teising� reikal�, ir mu�ti niek�us � kada kum�tim, kada berdanu � nenuolaid�iaudavo� O kas tu esi? Ar stojai tu u� teisyl)�? Ale, nebuvo tinkamos progos? O ar nesivangstei tu � gudragalvi�kai ir apdairiai � tokių progų? K�, nesinori prisiminti?

Taigi tas ir yra, kad a� visko bijau: gyvenimo, �monių. Netgi Len� myliu ka�kaip baik��iai: bijau suartėti, bijau ir prarasti. Ir, sergėk dieve, kad nebūtų vaikų. Vaikai komplikuoja gyvenim��

O argi ne i� baimės a� slapstausi su savo atradimu, i� baimės, kad neįstengsiu nukreipti jo vystymo teisinga linkme? Ir tiesa: neįstengsiu. A� skystablauzdis. I� tų protingųjų skystablauzd�ių veislės, kuriems geriau nebūti protingiems, nes protas jiems duotas vien tam, kad suprastų savo smukim� ir bejėgi�kum���

Aspirantas Krivo�einas u�sirūkė, ėmė nervingai vaik��ioti po kambarį. Sunku buvo skaityti tuos u�ra�us � juk ra�oma ir apie jį. Jis atsiduso, grį�o prie stalo.

��Ramiau, Krivo�einai. Ramiau. Taip galima nusi�nekėti iki isteri�kų poelgių. O darbas vis dėlto ant tavo pe�ių� Dar ne viskas prarasta, ne toks jau tu kalės vaikas, kad, nieko nelaukiant, reiktų pasismaugti.

Galiu net palankiai save įsivaizduoti. A� nepanaudojau savo atradimo asmeninei sėkmei ir nepanaudosiu. A� dirbau i�sijuos�s, neslainikavau. Dabar a� suvokiu dalyko esm�. Taigi, a� ne blogesnis u� kitus. Suklydau. O kas neklydo?

Taip, bet mano darbe lyginimas pagal santykin� skal� � blogesnis a� u� kitus ar geresnis � netinka. Kiti tyrinėja sau kristalus, kuria ma�inas; jie atsakan�iai i�mano savo darb�, ir to pakanka. Valdingieji jų charakterio bruo�ai nuodija gyvenim� tik jiems patiems, laboratorijos bendradarbiams ir artimiausiems giminai�iams. O mano darbo ne ta specifika. Norint kurti �mogų, ma�a �inoti, ma�a turėti tyrinėtojo gyslel�, sumaniai �sukioti rankenėles� � reikia pa�iam būti �mogui; ne geresniam ar blogesniam u� kitus, o absoliu�ia prasme � bebaimiui ir nepriekai�tingam riteriui. A� nieko prie� tokiu tapti, tik ne�inau kaip. Neturiu a� tokios informacijos�

Vadinasi, �is darbas ne mano nosiai?�

�Spalio 8. Mūsų parke geltai raudonas ruduo, o a� negaliu dirbti. Pilna sausų lapų, menkiausias lietutis juose sukelia baisų �e�esį, o paskui it kava pakvimpa pelėsiais. O a� negaliu dirbti�

Gal nieko nė nereikia? Geras paveldimumas, kokybi�kas darbinis auklėjimas, higieni�kos gyvenimo s�lygos� Lai protingi �monės patys atgamina save: priveisia daugiau vaikų su geru paveldimumu. I�maitinti galės, u�darbio u�teks � juk jie protingi �monės� Ir auklėti sugebės � jie juk protingi �monės� Ir nereikės jokių ma�inų�

�iandien skambino Haris Chilobokas. Institute organizuojama nuolat veikianti paroida �Tarybinės sistemologijos laimėjimai�, ir, �inoma, Haris jos kuratorius.

��Ar neduosite ko nors, Valentinai Vasiljevi�iau?

��Ne.

��Ko gi jūs taip? Sit Ipolito Ilarionovi�iaus Voltampernovo skyrius tris eksponatus pateikia, kiti skyriai ir laboratorijos daug k� duoda. Reiktų nors vieno eksponato jūsų tema. Nejau ligi �iol nieko neturite?

��Ne. Kaip sekasi su biodaviklių sistema, Hari Charitonovi�iau?

��E, Valentinai Vasiljevi�iau, k� rei�kia viena sistema, palyginus su visa sistemologija, che-che! Darysime, o kaipgi, bet kol kas, patys suprantate, visas jėgas metame parodos stendų, maketų, demonstracinių tablo apiforminimui, trafaretinius u�ra�us trimis kalbomis darome, o kaipgi, galva sukasi, ir laboratorija perkrauta, ir dirbtuvės, bet jei jūs, Valentinai Vasiljevi�iau, surasit �j t� parodai, priimsime, jūsų darbams pas mus durys atviros�

A� vos nepasakiau jam, kad man biodaviklių sistema kaip tik ir reikalinga, norint praturtinti parod� savo eksponatu (tegu daro, o paskui matysim), bet susilaikiau. Tau vis kad tik gudrauti, Krivo�einai!

I�sivaik��iojo mano eksponatai po marg�jį pasaulį. Vienas grau�ia biologijos mokslo granit� Maskvoje, kiti � �oleles ir kopūstus dar�uose. Vienas ir visai pabėgo ne�inia kur�

Gal i�statyti parodoje �ma�in� motin�� akademinei vie�uomenei sukrėsti? Pademonstruoti kaip gaminami dvigalviai ir �e�iakojai triu�iai � po du egzempliorius per valand�� Bent būtų triuk�mo.

Ne, brol. Sis įrenginys daro �mogų. Ir niekur� tu nuo to nesidėsi.�

�Spalio 11. Kartoju reguliuojamos sintezės bandymus su triu�iais � �iaip sau, kad mechanizmai nestovėtų be darbo. Visk� filmuoju. Bus kino dokumentas. Pilie�iai, parodykite kino dokumentus!�

�Spalio 13. Radau būd�, kaip patikimai ir spar�iai sunaikinti biologin� informacij� �ma�inoje motinoje�. Jį galima pavadinti �elektriniu lastiku�; į kristalobloko ir SSM-12 įvadus paleid�iu srov� i� triuk�mo generatoriaus, ir po 15�20 minu�ių apie triu�ius ma�ina visk� u�mir�ta. Kad taip anks�iau vietoj komandos �Ne!� bū�iau �inoj�s �į būd�, dublet� Adom� kiekvien�syk bū�iau sunaikin�s visi�kai ir negrį�tamai.

Tiktai ne�inau, ar jam tai būtų buv� maloniau�

Laikas bėga, barsto med�ių lapus, stingdo or�. O darbas stovi. Vėl imtis rimtų bandymų negaliu � dr�sos stinga. Pasime�iau�

�it kas, Krivo�einai! Gali laikyti, jog įrodyta, kad tu � ne dievas ir ne �emės centras. O jei jau taip, tenka ie�koti kitų pagalbos. Reikia eiti pas Arkadijų Arkadjevi�ių.

��Aha!�� susiraukė aspirantas Krivo�einas.

��Reikia veikti nustatyta tvarka. Jis � mano vir�ininkas. Pagaliau ne tai svarbu: jis � protingas, nusimanantis ir įtakingas �mogus. Ir puikus metodistas, sugeba tiksliai formuluoti bet kokias u�duotis. O �suformuluota u�duotis,�� kaip ra�oma jo �Sistemologijos įvade�, � yra neai�kia forma u�ra�ytas �ios u�duoties sprendimas�. Man kaip tik to ir trūksta. Ir mano tem� ji,s palaikė mokslinėje taryboje. Tiesa, Azarovas be saiko i�didus ir garbėtro�ka, bet susi�nekėsime. Jis juk protingas �mogus, supras, kad �lovė �iame darbe � ne visų svarbiausia.

Ė, palauk! Geri ketinimai savo keliu, o protingas atsargumas nepakenks. Nei i� �io, nei i� to i�plepėti Azarovui �ventų �ven�iausi� atradimo paslaptį, kad �ma�ina motina� gali sintetinti gyvas sistemas � nevalia. Ver�iau pradėti nuo ko nors paprastesnio. �O paskui �iūrėsim�, � kaip jis pats mėgsta sakyti.

Ma�inoje reikia sintetinti elektronines schemas. Ka�kada dėl jų mane u�sipuldinėdavo senis Voltampernovas, na ir jos, taip sakant, yra mano oficiali tema artimiausiems pusantrų metų.

�Reikia, Valentinai Vasiljevi�iau, reikia!�

Apmesime bandymo schem�. Į skystį įvedame �e�is laidus: du � maitinimui, du � kontroliniam oscilografui ir du � impulsų generatoriui. Per �Monomacho kepur� pateikiu ma�inai tipinių schemų parametrus ir apytikrius matmenis. Cia a� tikrai �inau, kas � �tai� ir kas � �ne tai� � dalykas įprastas.�

�Spalio 15. Bake atsiranda rudi suapvalėj� kvadratėliai, pana�ūs į getinaks�. Ant jų nusėda i� skys�io susikristalizavusios schemos laidininkų metalinės linijos, izoliatorių tarpsluoksniai, viena ant kitos gula kondensatorių plėvelės, gretimai i�sirikiuoja var�ų juostelės, diodų ir tranzistorių dėmės� Tai pana�u į plėvelių technologij�, dabar besivystan�i� mikroelektronikoje, tik be vakuumo, elektros i�krovų ir kitokios pirotechnikos.

Betgi ir malonu po visų tų pinklių ko�marų spragsėti perjungikliais, rankenėlėmis, reguliuoti spindulio ry�kum� bei intensyvum� oscilografo ekrane ir pagal at�ymas skai�iuoti mikrosekundinius impulsus! Viskas tikslu, ai�ku, įmanoma. Lyg būtum grį��s namo i� tolimų kra�tų� Velnias mane ne�ė į tuos kra�tus, į neį�velgiamas d�iungles, vadinamas ��mogumi�, be palydovo ir be kompaso. O kur rasi tokį palydov�? Ir tokį kompas�?

Gerai. Schemų parametrai atitinlca, 154-osios temos u�duotis pusiau atlikta; tai bent apsid�iaugs Ipolitas Ilarionovi�ius!

Einu pas Azarov�. Parodysiu pavyzd�ius, �į t� paai�kinsiu ir u�siminsiu apie tolesnes perspektyvas. Nueisiu rytoj ir pasakysiu:

��Arkadijau Arkadjevi�iau, a� atėjau pas jus kaip protingas �mogus pas proting� �mogų..

�SpaIito 16. Buvau nuėj�s� Kaip sykis pataikiau į i�skėstas rankas!

Taigi ryt� nuodugniai apgalvojau pokalbį, pastvėriau pavyzd�ius ir patraukiau prie senojo korpuso. Rudenio saulė nutvieskė sienas su besaikėmis architektūrinėmis puo�menomis, granito pakopas ir mane, lipantį tomis pakopomis.

Jau prie durų pasijutau prislėgtas. O, tos valstybinės trimetrinės rai�yto ��uolo durys raitytomis ar�ino ilgio rakenomis ir stangriomis pneumospyruoklėmis! Jos tarytum specialiai pad rytos ilg�iams pla�iasnukiams �aliūkams biurokratams su did�iulėmis, it keptuvė tuzinui kiau�inių, letenomis: lengvu trūktelėjimu �aliūkai atidaro duris ir eina tvarkyti didelių svarbių reikalų. Įsmuk�s pro duris, ėmiau galvoti, kad pokalbio su Azarovu nevertėtų pradėti �okiruojan�ia fraze (�A� atėjau pas jus kaip protingas pas proting���); reikia laikytis subordinacijos: jis � akademikas, a� � in�inierius.

O kai kopiau marmuriniais laiptų mar�ais su ranka neapimamais turėklais, per kilimus, prisegtus nikeliuotais strypais, �irdyje jau buvau pagarbiai pasireng�s sutikti su viskuo, k� akademikas sakys ir rekomenduos� �od�iu, jei prie granito pakopų �maik��ia eisena at�ygiavo Krivo�einas � pirmasis atradėjas, tai į direktoriaus priimam�jį, brūk�ėdamas kojomis, įėjo Krivo�einas � pra�ytojas sukumpusia nugara ir prasikaltusia marmūze.

Sekretorė Nino�ka �oko man skersai kelio su tokiu umaru, kokio pavydėtų net vartininkas Levas Ja�inas.

��Ne, ne, ne, draugas Krivo�einai, negalima, Arkadijus Arkadjevi�ius ruo�iasi į kongres�, į Nauj�j� Zelandij�, jūs juk �inote, kaip man kliūna, kai a� k� įleid�iu! Nieko nepriima, matote?

Priimamajame i� tikrųjų buvo daug bendradarbių ir komandiruojamųjų. Visi jie prie�i�kai pasi�iūrėjo į mane. A� pasilikau laukti � nelabai tikėdamasis, kad pasiseks, �iaip sau: kiti laukia � lauksiu ir a�. Kad neatitrūkus nuo kolektyvo. Kvaila situacija.

�monių padaugėjo. Visų veidai buvo rū�kani, negra�ūs. Niekas nesikalbėjo.

Kuo daugiau �monių rinkosi į priimam�jį, tuo menkesnis rodėsi mano reikalas. Dingtelėjo į galv�, kad mano pavyzd�iai tik i�matuoti, bet nei�bandyti, kad Azarovas, ko gera, pradės įrodinėti, es�, technologiniai elektronikos darbai � ne mūsų profilis. �Ir i� viso, ko a� lendu? Kol pasibaigs terminas, skirtas temai gvildenti � dar metai su vir.�um. Kad Chilobokas vėl �arstytų pikanti�kas sentencijas?�

Vilk� minim � vilkas �ia: ver�li Chiloboko povyza i�dygo duryse;,a� laiku u�ėmiau patogi� pozicij� ir įkandin jo �murk�telėjau į kabinet�.

��Arkadijau Arkadjevi�iau, man reikėtų�

��Ne, ne, Valentinai� e-e� Vasiljevi�iau,�� paimdamas i� Hario ka�kokius popierius, dėbtelėjo į mane Azarovas, surauk�s antakius.�� Negaliu! Niekaip negaliu. Su viza sugai�tis, dar �it ma�ininkė perspausdino prane�im�, reikia i�tikrinti� Savo klausimu kreipkitės į Ipolit� Ilarionovi�ių � �į mėnesį jis pavaduos mane; arba į Harį Charitonovi�ių. Ne vienas gi a� pasaulyje galų gale!

Stai taip. �mogus skrenda į Nauj�j� Zelandij�, kokia �ia gali būti �neka! Į kongres� ir susipa�inti su naujovėmis. Ir kaip �ia man kniostelėjo į galv� stvarstyti jį u� skvernų? Juokinga. Darbuokis sau, kol nepareikalaus ataskaitos.

Kada nors dėl �ito darbo bus pertraukti vyriausybės posėd�iai� Taip, bet kodėl tai turi būti kada nors?

Niekas nepertrauks posėd�ių, nesijaudink. Tave i�klausys antraeiliai valdininkai, kurie niekad nei�drįs ko nors imtis savo atsakomybe,�� tokie pat skystablauzd�iai, kaip ir tu�

Skystablauzdis. Skystablauzdis, ir viskas! Reikėjo pakalbėti, jei jau ry�aisi. Negalėjai. Pataikaujamu balsu atsipra�ei ir i�ėjai i� kabineto. Taip, sugundyti savo darbu u� okeano skubantį Azarov� � ne �ma�inai motinai� komanduoti.

Ir vis dėlto �ia ka�kas ne taip��

�Spalio 25. O va �ia, rodosi, taip! Mūsų miest� aplankė �ymus mikroelektronikos specialistas, technikos mokslų kandidatas, būsimasis tų pa�ių mokslų daktaras Valerijus Ivanovas. Jis man �iandien skambino. Susitiksime rytoj, a�tunt� valand�, �Dinamo� restorane. Apsirengti kaip pridera. Galimas daiktas, bus ir damų.

Valera Ivanovas, su kuriuo gamybos organizavimo paskaitose stumdavome laik�, �aisdami ��ioplį� arba ��od�ius�, su kuriuo gyvenome viename bendrabu�io kambaryje, kartu va�iuodavom į praktik� ir į vakarus bibliotekininkystės institute! Valera Ivanovas, mano buv�s vir�ininkas ir dviejų i�radimų bendraautoris, gin�ininkas ir dr�sių idėjų �mogus! Valera Ivanovas, su kuriuo ranka rankon plu�ėjome penkerius metus! A� d�iaugiuosi.

�Klausyk, Valera,�� pasakysiu a� jam,�� mesk savo mikroelektronik�, danginkis atgal. Cia tiek darbo!�

Tegu net laboratorijai vadovauja, jei jau kandidatas. A� sutinku. Dirbti jis sugeba.

Na, pa�iūrėsim, kas jis per �mogus pasidarė pastaraisiais metais.�

�Spalio 26, naktis. Gyveniiire niekas nepraeina dovanai. Tik �vilgtelėj�s į Ivanov�, a� supratau, kad ankstesnio sielų s�skambio nebebus. Ir ne i�siskyrimo metai kalti. Tarp mūsų įsibrovė toji Hario niek�ybė. Dėl jos nekaltas nei a�, nei Ivanovas, bet mudu atsidūrėrne kaip ir skirtingose stovyklose. Jis, i�did�iai atsistatydin�s, trenk�s durimis, ka�kaip labiau teisus, negu a�, lik�s ir nepasidalin�s su juo to aitraus i�didumo. Todėl mus vis� vakar� slėgė lengvas, bet neatsikratomas nesmagumas ir kartėlis, kad nepajėgėme tuomet tos niek�ybės įveikti. O dabar mudu ka�kaip ma�iau bepasitikėjome ir ma�iau betikėjome vienas kitu� Gerai, kad atsived�iau Len�, bent ji pagra�ino mūsų susitikim�.

Beje, pokalbis buvo įdomus. Jį verta apra�yti.

Susitikome 20.00. Prie�ais mane sėdėjo peterburgietis. Importinis smulkiai languotas pilkas �varkas be atlapų, balti krakmolyti mar�kiniai, �e�iasieniai akiniai ant tiesios nosies, korekti�kas juodų plaukų e�iukas. Net įdub� skruostai man sukėlė atsiminimus apie blokad�.

Lena irgi nenuvylė. Kai ėjome per sal�, visi į j� gr�iojosi. Tik a� vienas buvau apsileidėlių apsileidėlis: languoti mar�kiniai ir ne per daug suglam�ytos pilkos kelnės; du antrininkai gerokai apma�ino mano garderob�.

Laukdami, kol atne�, k� u�sakėme, mes su malonumu ap�iūrinėjome kits kit�.

��Na,�� sutrikdė tyl� peterburgietis Ivanovas,�� kriuktelk k� nors.

��A� �itiriu, tavo snukis ka�koks asimetri�kas�

��Asimetrija � nūdienos po�ymis. Tai dėl dantų, � jis susirūpin�s palietė skruost�, � perpūtė traukinyje.

��Duok u�dro�iu � praeis.

��A�iū. A� ver�iau konjakėliu�

Įprastinis mūsų pasimankymas prie� rimt� pokalbį.

Atne�ė konjak� ir vyno damai. I�gėrėme, er�ketu drebu�iuose numaldėme pirm�jį alkį ir vėl lūkuriuodami įbedėm akis į viens kit�. Aplinkui mus pokyliavo. Liemeningas vyras u� sustumtų stalų kėlė tost� �u� moksl� � mam�� (matyt, laistė ka�kieno disertacij�). Įkau��s vieni�as �mogus u� gretimo staliuko grūmojo pir�tu degtinės grafinėliui ir vebleno:

��A� tyliu� A� tyliu! Jį draskė ka�kokia paslaptis.

��Klausyk, Valia!..

��Klausyk, Valerai.

Mes suglum� pa�iiirėjome į viens kit�.

��Na, pradėk tu,�� linktelėjau a�.

��Klausyk, Valia,�� gundomai sublyksėjo Ivanovo akys pro akinius,�� mesk tu t� savo� t� savo sistemologij�, kraustykis pas mus. Perkėlimu a� pasirūpinsiu. Mes dabar tokiam darbui u�simojome! Mikroelektroninis kompleksas � ma�ina, gaminanti ma�inas, nutuoki?

��Pastovios schemos?

��K� ten pastovios schemos � niekniekiai, praeitas etapas! Elektroniniai ir plazminiai spinduliai plius elektrofotografija plius katodinis plėvelių padengimas plius� �od�iu, idėja tokia: elektroninės ma�inos schema i�klojama elektronų ir jonų pluo�itais, kaip vaizdas televizoriaus ekrane, ir viskas. Ji gatava, gali dirbti. Elementų tankumas � kaip �mogaus smegenyse, supranti?

��Ir visa tai jau padaryta?

��Nagi, matai��� jis pakėlė antakius.�� Jei būtų padaryta, kam a� tave kvies�iau? Padarysim nustatytu laiku.

(�inoma, man reikia mesti sistemologij� ir eiti paskui jį! Negi jam paskui mane, ant mano pavad�io� Suprantama! Taip visada buvo.)

��O k� amerikie�iai?

��Jie irgi stengiasi. Klausimas, kas pirmiau. Dirbame i�sijuos�, a� jau dvylika parai�kų padaviau, supranti?

��Na, o tikslas?

��Labai paprastas: gaminti skai�iavimo ma�inas masi�kai ir pigiai, it laikra��ius. �inai, kaip a� u��ifravau tem�? �Poema�. Ir tai i� tikrųjų technologinė poema!�� Nuo svaigalų Valerai ėmė blizgėti nosis. Jis stengėsi i� visų jėgų ir tikriausiai neabejojo pasisekimu: mane visada būdavo nesunku prikalbėti.�� Skai�iavimo ma�iinų gamykla ne k� didesnė u� televizorių, įsivaizduoji? Ma�ina fabrikas! Ji gauna i� teletaipo u�duotis naujoms ma�inoms, perskai�iuoja TU į schemas, koduoja apskai�iavimus elektriniais impulsais, o �ie vaiko spindulius po ekran�, spausdina schem�. Dvide�imt sekund�ių, ir ma�ina gatava. Tai lapelis, kuriame telpa ta pati elektroninė schema, daba u�imanti i�tis� sal�, įsivaizduoji? Lapelis voke pasiun�iamas u�sakovui, �is įdeda jį į vykdantįjį įrenginį� Na, sakysim, į chemijos gamyklos komandinį punkt�, į miesto �viesoforų valdymo sistem�, į automobilį, kur patinka � ir visa tai, k� anks�iau lėtai, negralbiai, klysdamas atlikdavo �mogus, dabar elektroniniu tikslumu atlieka protingas mikroelektroninis lapelis! Supranti?

Lena susi�avėjusi �iiirėjo į Valer�. Tikrai, i�kilo toks pra�matnus vaizdas, jog aa ne i�syk supratau: kalbama juk apie tas pa�ias plėvelių schemas, kurias man neseniai pavyko gauti �ma�inos motinos� bake. Tiesa, jos paprastesnės, bet i� principo galima gaminti ir �protingus� lapelius ma�inas.

��O kam vakuumas ir visokie ten spinduliai? Kodėl ne chemija� tikriausiai taip pat galima?

��Chemija� Nuo to laiko, kai docentas Varfolomejevas mums surengė �varfolomejevi�ka-s įskaitas�, asmeni�kai a� nelabai bemėgstu chemij�. (Tai buvo pasakyta Lenai. Ji įvertino ir nusijuokė.) Bet jei tu turi cheminės mikroelektronikos idėjų, � pra�au. A� � u�. Vadovausi �iai kryp�iai. Galų gale nesvarbu, kokiu būdu padarysi, svarbiausia � padaryti. O tada� tada bus galima u�simoti!�� Jis svajingai atsilo�ė kėdėje.�� Spr�sk pats, kuriam galui ma�inai fabrikui mes dar turime programuoti u�duotis schemoms? Tai tu��ias darbas. Jai reikia perduoti tiesiog informacij� apie problemas. Juk dabar visur � gamyboje, buityje, transporte, gynyboje � dirba ma�inos. Kam gi jų impulsus paversti �monių kalba, jei paskui j� vėl teks versti impulsais! Įsivaizduoji: ma�inoms-fabrikams informacij� per radij� perduoda ma�inos-dukterys i� gamybos, planavimo, produkcijos realizavimo, transporto sferų.�i� visur � netgi apie or�, derliaus perspektyvas, �monių poreikius. Pa�ios visk� paver�ia reikiamomis schemomis ir i�siuntinėja�

��Mikroelektronines rekomendacijas?

��Direktyvas, mielasis! Kokios ten rekomendacijos: matemati�kai pagrįstos elektroninės valdymo schemos, taip sakant, gamybos refleksai. Su matematika nepasigin�ysi!

Mes i�gėrėme.

��Na, Valera,�� pasakiau a�, � jeigu tu įgyvendinsi �i� idėj�, taip i�garsėsi, kad tavo portretus spausdins dargi ant tualetinio popieriaus!

��Ir tavo taip pat,�� did�iadvasi�kai pridūrė jis.�� Kartu puikuosimės.

��Bet, Valerijau,�� pasakė Lena,�� juk i�eina, kad jūsų komplekse nebėra vietos �mogui. Kaipgi taip?

��Lena, jiis juk in�inierius��� atlaid�iai krustelėjo antakius Ivanovas.�� Pa�iūrėkime į �į objekt�, tai yra � į �mogų, kaip in�inieriai: kam jam ten vieta? Bene gali �mogus priiminėti radijo signalus, ultra ir infra garsus, �iluminius, ultravioletinius ir rentgeno spindulius, radiacij�? Ar gali jis gyventi vakuume, nuodingoje aplinkoje, ar pakelia jis �imtų atmosferų dujų slėgim�, perkrovimus, �imtus kartų didesnius u� �emės trauk�, rezonansines vibracijas, termosmūgius, besikei�ian�ius kas valand� nuo minus �imto dvide�imt laipsnių Celsijaus iki plius �imto dvide�imt, suskystinto helio �altį? Negi gali jis skrieti artilerijos sviedinio grei�iu, pasinerti į vandenyno dugn� arba į i�lydyt� metal�? Negi sugeba jis per dalį sekundės suvokti de�imties � bent de�imties!�� faktorių s�veik�? Ne.

��Jis visa tai gali, ma�inų padedamas,�� u�sistojo �monij� Lena.

��Taip, bet ma�inos visa tai sugeba ir be jo pagalbos! Sit ir belieka jam mūsų rūs�iame atominiame elektroniniame am�iuje tik mygtukus spaudyti. O �ias operacijas kaip sykis lengviausia automatizuoti. Jūs juk �inote: nūdienos technikoje �mogus � ipati nepatikimiausia grandis. Ne veltui visur įrengiami saugikliai, blokuotės ir kitokia �apsauga nuo kvailių�.

��A� tyliu!�� grasinamai �ūktelėjo girtasis.

��Bet juk �mogų, tur būt, galima patobulinti,�� prasi�iojau a�.

��Patobulinti? Alpstu i� juoko! Juk tai tas pats, kaip tobulinti garve�ius, u�uot juos pakeitus motorve�iais ar elektrove�iais. Ydingas pats �mogaus struktūros fizinis principas: joninės reakcijos tirpaluose, med�iagų apykaitos procesas. Tu apsi�valgyk,�� jis pla�iai mostelėjo ranka į sal�, � prakeiktas procesas �monėms atima visas jėgas!

A� apsidairiau. U� sustumtų staliukų puotautojai skery�iodamiesi bu�iavo �vie�iai i�kept� kandidat� � plikagalvį jaunuolį, i�sekint� darbų ir jaudinimosi. Salimais �vytėjo jo �mona. Greta oriai sotinosi dvylika u�sienio turistų. Klegesys ir dūmai gaubė staliukus. Estradoje, nepadoriai persikreip�s ir atki��s pilv�,

saksofonistas plė�ė solo su variacijomis; sinkopavo triubos su dulsikliais, nertėjo mu�amieji � orkestras grojo tvisto ritmu stilizuot� �I� u� salos į srauni� tėkmꔅ Palei estrad�, nepajudėdamos i� vietos, visomis kūno dalimis jausmingai rangėsi poros. �A� tyliu!� � �aukė mūsų kaimynas, įdėb�s akis į tu��i� grafin�.

��Ties� sakant, vienintelis �mogaus prana�umas � universalumas,�� atlaid�iai pastebėjo Ivanovas.�� Nors ir blogai, bet jis daug k� gali padaryti. Bet universalumas � sudėtingumo produktas, o sudėtingumas � kiekybinis faktorius. I�moksime elektroninių joninių spindulių pluo�tais gaminti ma�inas i� de�im�ių milijardų elementų � ir viskas. �monių dainelė sudainuota.

��Kaip tai sudainuota?�� nerimastingai paklausė Lena.

��Jokių baisybių nebus, nereikia g�s�ioti. Tiesiog tykiai, padoriai ir nepastebimai susidarys situacija, kai ma�inos galės i�siversti be �monių. Be abejo, ma�inos, gerbdamos savo kūrėjų atminim�, bus maloningos ir kitiems �monėms ir tenkins jų nesudėtingus poreikius med�iagų apykaitos srityje. Daugeliui �monių tai, be abejonės, bus patogu � nesutramdomos savimei-, lės apakinti, jie dargi manys, kad ma�inos jiems tarnauja. O ma�inoms tai bus ka�kas pana�u į antraeilį nes�lyginį refleks�, paveldėt� Įprotį. O gal jose ir neliks tokių įpro�ių; juk ma�inos pagrindas � racionalumas� Kuriems galams joms įpro�iai?

��Beje, racionalios ma�inos ir �iuo metu mums tarnauja!�� kar�tai pertraukė jį Lena.�� Jos tenkina mūsų poreikius, argi ne?

A�į gudriai tylėjau. Valera susijuokė.

��Cia jau kaip �iūrėsim, Leno�ka! Ma�inos taip pat pagrįstai gali skaityti, kad �monės tenkina jų reikmes. Jeigu a� bū�iau, sakysim, elektroninė ma�ina �Ural-4� � neturė�iau �monėms jokių pretenzijų: gyveni �viesiame kambaryje su kondicionuotu oru, yra pastovi ir kintama srovė � kar�to ir �alto vandens ekvivalentas, taip sakant. Dar ir tarnai baltais chalatais laksto dėl kiekvieno tavo kaprizo, apie tave ra�o laikra��iuose. O darbas � nė dulkelės: perjunginėk sau sroves, praleisk impulsus� Ko negyventi!

��A� tyliu!�� paskutinį kart� pratarė kaimynas, po to atsitiesė ir ėmė �ūkaloti ant visos salės ka�k� ne�vankaus.

Prie jo tu�tuojau �oko metrdotelis ir draugovininkai.

��Na, ir kas, kad a� girtas!�� kėlė skandal� dėdė, u� parankių tempiamas prie i�ėjimo.�� U� savo geriu, u� u�dirbtus. Vogti � irgi darbas�

��Antai jis, jiisų rūpes�ių objektas, visoje gro�ybėje!�� Valera perkreipė plonas lūpas.�� Sav�s vertas palikuonis to dykaduonio, kuris įsigėr�s klykė: ��mogus � tai skamba i�did�iai!� Jau nebeskamba� Na tai k�. Valia,�� jis pasisuko į mane.�� Kraustykis, drauge imsimės mūsų temos, tuomet ir tu �j t� paliksi atei�iai. Protingos ma�inos fabrikai, veiklios ir visagalės elektroninės smegenys, ir jose � tavo idėjos, tavo kūryba, visa, kas mumyse geriausia� supranti? �mogus kūrėjas � dar kol kas skamba i�did�iai. O tai, kas jame geriausia, liks ir plėtosis netgi tuomet, kai ma�ara�tė bob�ė Gamta galutinai apsikvailins su savo �homo sapiens�!

��Bet juk tai baisu, k� jūs kalbate!�� pasipiktino Lena.�� Jūs� kaip robotas! Jūs sta�iai nemylite �monių!

Ivanovas �vilgtelėjo į j� �velniai ir globėji�kai:

��Mes juk nesigin�ijame, Lena. A� papras�iausiai ai�kinu jums, kas ir kaip.

To jau buvo per daug. Lena įdūko ir nutilo. A� taip pat nieko neatsakiau. Tyla darėsi nejauki. A� pa�aukiau oficiant�, atsiskai�iau. Mes i�ėjome į Markso prospekt�, į patį �Dneprovsko Brodvėjų�. Pro �alį defiliavo dykinėtojai.

Staiga Valera skaud�iai sugriebė mane u� rankos.

��Valia, girdi? Matai?

I� prad�ių a� nesupratau, k� reikia girdėti ir matyti. Pro mus ėjo vaikinas su mergina, abu vienodomis �ukuosenomis, abu storais megztiniais. Po vyruko kaklu trenkė d�iaz� tranzistorinis imtuvas geltonoje perlamutrinėje dė�utėje su įstri�u raketos siluetu. Aplinkui įtaigiai sklido �varūs saksofono garsai ir ry�kios triūbų sinkopės� A� bū�iau pa�in�s �io tranzistoriaus skambesį tarp �imtų įvairiausios markės imtuvų bei radiolų, kaip motina pa�įsta savo ma�ylio bals� vaikų dar�elio klegesyje. �Triuk�m� slopinantis plataus diapazono stiprintuvas�, kurs jame įtaisytas,�� mano ir Valeros i�radimas.

��Vadinasi, serijin� gamyb� pradėjo,�� padariau i�vad�. � Galima reikalauti i� gamyklos autorinių� Ei, jaunuoli, kiek paklojai u� tranzistorių?

��Penkiasde�imt dolerių, � i�did�iai parei�kė gra�eiva.

��Va, matai: penkiasde�imt dolerių � lygiai keturiasde�imt penki �tugrikai�. Ai�kus antkainis u� garso kokyb�. Turėtum d�iaugtis!

��D�iaugtis? D�iaukis pats! Stai tu sakai: baisu� (i� teisybės, taip sakė Lena, o ne a�). Jau geriau baisu, negu �itai!

M-taip� Ka�kada mudu gilinomės į kvantin� fizik�, stebėjomės nesuvokiamu elektrono � �bangos dalelės� � dvilypumu; studijavome puslaidininkių teorij� ir technologij�, mokėmės įvaldyti subtiliausius laboratorinės technikos metodus. Puslaidininkiniai prietaisai tuomet tebebuvo elektronikos ateitis: apie juos ra�ė populiarintojai, svajojo in�inieriai. Daug tų svajonių būta: vienos i�sipildė, kitas atmetė technika. Bet va � apie tai, kad tranzistoriai papuo� spuogais aptekusių prospekto pi�oniūk��ių tualetus � niekas nesvajojo.

O kiek mudu su Valera pliikėmės su ta triuk�mo problema! Mat, elektronai puslaidininkio kristale plinta kaip da�ų kruopelytės vandenyje � tie patys chaotiSki ir beprasmi�ki �Brauno judesiai�. Dėl to ausinėse arba garsiakalbyje girdisi triuk�mas, pana�us į patefono adatos d�er�kim� ir drauge į tolimos bangų mū�os �naresį. �od�iu, ten i�tisa istorija� Tai buvo mano pirmasis i�radimas � it kokia i�kilminga muzika skambėjo frazė TSRS I�radimų reikalų komitetui: �Prie parei�kimo pridedame �emiau i�vardintus dokumentus, pra�ome i�duoti autorinį pa�ymėjim� i�radimui, pavadintam��

Na, gerai: ka�kas ten i�gyveno pa�inimo d�iaugsm�, degė kūrybinių ie�kojimų ugnimi, patyrė sėkm� kaip in�inierius,�� o kas rūpi varg�ui gra�eivai? Juk jam tų d�iaugsmų nėma� nekliuvo. Sit ir belieka: paaukok kruvinu prakaitu u�dirbtus �tugrikus�, nuspausk mygtuk�, pasuk reguliatorių � ir vaik��iok kaip kvailys, u�riet�s sprand��

Ivles palydėjome Valer� iki vie�bu�io.

��Tai kaip?�� paklausė jis, paduodamas man rank�.

��Reikia pagalvoti, Valera.

��Pagalvoti?�� Lena piktai �iūrėjo į mane.�� Tu dar galvosi?

Vis dėlto ji � nesantūrus �mogus. Patylėtų ver�iau�

Įdomiausia, kad Valera dargi nepasidomėjo, k� a� veikiu, �

jam buvo visi�kai ai�ku, kad Sistemologijos institute nieko gera negali būti ir reikia dangintis pas jį.

K� gi, verta pagalvoti�..

�Spalio 27. Skambino Ivanovas:

��Apsigalvojai?

��Dar ne.

��Ak, tos moterys! A� tave, �inoma, suprantu� Ry�kis, Valia, kartu dirbsime. A� tau paskambinsiu rytoj prie� i�va�iuodamas, gerai?

�Jeigu tada, kovo mėnesį, kai mano kompleksas dar tik pradėjo projektuotis ir kurtis, a� bū�iau sustabd�s bandym� ir ėm�s analizuoti galimus raidos kelius � viskas būtų pasuk� mikroelektroninių blokų sintezės kryptimi, nes a� taip ir įsivaizdavau savo darbo tiksl�. Dabar a� jau bū�iau pralenk�s Valer�. Darbas riedėtų kitais bėgiais, ir nei man, nei kam kitam nė į galv� neateitų, jog �ia pra�iūrėtas gyvų organizmų sintezės būdas.

Ta�iau jis nepra�iūrėtas, �is būdas�

O kaip malonu buvo, pasitelkus in�inieriaus patirtį, vien minties jėga montuoti bake plok�teles su mikroschemomis: trigeriais, invertoriais, de�ifratoriais! Ta jo �Poema�, jeigu prie jos pridėtume mano �ma�in� motin��, � tikras dalykas. Ties� sakant, �ma�ina motina� jau dabar yra ne kas kitas, kaip jo �ma�ina fabrikas�. A� ir �ia daug pasiekiau. Dar nevėlu pasukti ta linkme�

O tokie darbai i� tikrųjų gali baigtis nuo �monių nepriklausomo ma�inų, ne robotų, o būtent viena kit� papildan�ių įvairiausių ma�inų pasaulio (ar visuomenės) sukūrimu. O gal tai i� tiesų natūralus evoliucijos t�sinys? �iūrint i� �alies, nieko baisaus: na, buvo �emėje baltyminės (joninės cheminės) sistemos � jų informacijos pagrindu i�sivystė elektroninės kristalinės sistemos. Evoliucija vyksta toliau�

Taip, bet jei �iūrėsime i� �alies, tai ir pasaulinė termobranduolinė katastrofa visai nebalsi. Na, ten ka�kas plykstelėjo, suintensyvėjo radioaktyvus atmosferos fonas. Betgi �emė sukasi aplink savo a�į? Sukasi. Aplink Saul�? Sukasi. Vadinasi, Saulės sistema nesuiro, kaip buvo, ir liko stabili, viskas tvarkoj.

�Jūs nemylite �monių!� � pasakė Lena Ivanovui. Kas tiesa, tas tiesa: chiloboki�kas dvokas, pasitraukimas i� instituto, vakaryk�tis susidūrimas su mūsų i�radimu � tai vis pakopos �monių neapkentimo laiptais. Bene ma�a jų, tų � pakopų, kiekvieno veiklaus �mogaus gyvenime! Palygink savo kasdien� patirtį s in�inieriaus darbo patirtimi ir i� tikrųjų gali įsikalbėti, kad kur kas papras�iau tobulinti ma�inas, nes jose viskas racionalu ir ai�ku.

Na, gerai, o a� ar myliu �mones? Kaip tik nuo to pareina, kas man toliau daryti.

Niekad apie tai negalvojau� Na, a� myliu save, kad ir kaip tai siaubinga. Mylėjau tėv�. Myliu (sakykim) Len�. Jei kada nors turėsiu vaikų, tur būt, mylėsiu ir juos. Valer� nepasaky�iau, kad myliu, bet gerbiu. Bet mylėti visus �mones, kurie vaik�to gatvėje, su kuriais susiduriu darbe, valdinėse įstaigose, apie kuriuos skaitau laikra��iuose ir gird�iu �nekas� ko jie man turi rūpėti? arba a� jiems? Man patinka gra�ios moterys, protingi, linksmi vyrai, bet u� niek� laikau kvailius ir girtuoklius, negaliu pak�sti autoinspektorių, esu abejingas seniams. O rytais keleivių spūstyje mane kartais i�tinka TTP � tramvajinės troleibusinės pasiutligės priepuoliai, kuomet norisi visiems dau�yti per galvas ir grei�iau i�sikrap�tyti laukan� �od�iu, �monėms a� jau�iu pa�ius skirtingiausius jausmus.

Aha, �ia jau ka�kas ap�iuopiamesnio. Santykiuose su �monėmis mes jau�iame pagarb�, meil�, paniek�, gėd�, baim�, pasidid�iavim�, simpatij�, pa�eminim� ir taip toliau. O ma�inų at�vilgiu? Taip, jos irgi sukelia emocijas: su gera ma�ina, smagu dirbti; jei kas be reikalo sugadina ma�in� ar prietais� � gaila; o jau kit�syk kiek prisikeiki, kol aptinki gedim�!. Bet tai visai kas kita. Tai, ties� sakant, jauti ne maSinoms, o �monėms, kurie jas gamino ar naudojo. Arba gali naudoti. Netgi atominių bombų baimė � tik baimės atspindys: mes bijome ne bombų, o �monių, kurie jas darė ir kėslauja paleisti į darb�. Lygiai taip pat kelia baim� ir ketinimai kurti ma�inas, kurios nustums �mogų į antr� plan�.

A� myliu gyvenim�, noriu visk� pajausti � t� jau tikrai �inau. Na, o koks gi gali būti gyvenimas be �monių? Juokinga� �inoma, hipotetinei Ivanovo �ma�inai fabrikui� reikia prie�pastatyti �ma�in� motin��!

Ai�ku, a� pasirenku �mones!

O Valera � protingas ir stiprus vaikinas � pasirodo silpnesnis u� mane. Ne jis renkasi darb�, o darbas renkasi jį�

(Nagi, o jeigu s��iningai, Krivo�einai? Visai visai s��iningai: jeigu tu �iuo metu savo rankose neturėtum būdo �mogui kurti,

argi nepamokslautum elektroniniij ma�inų naudai? Kiekvienas i� mūsų, specialistų, stengiasi savo darb� pagrįsti idėji�kai � negi imsi ir prisipa�insi u�siim�s juo tik todėl, kad nieko kito nesugebi! Kūrybiniam darbuotojui toks prisipa�inimas tolygus bankrotui.

Beje, o ar a� m.oku padaryti tai, ko imuosi?..)

U�teks! �inoma, labai inteligenti�ka ir miela: apspiaudyti save, paverk�lenti, kad esi netobulas, pasikamuoti, kad svajonės ir poelgiai dvilypiai� O kur jis, tas dvasios riteris su auk�tuoju mokslu ir reikiamos specialybės darbo sta�u, riteris, kuriam a� galiu ramiai atiduoti tem�? Ivanovas? Ne. Azarovas? Nepavyko perprasti. O darbas stovi.

Todėl, kad ir koks a� bū�iau, lai mano pir�tas kol kas dar paguli ant �io mygtuko.�

�Spalio 28. Skambutis laboratorijoje.

��Na, Valia, apsisprendei? (Koks subtilus klausimas!)

��Ne, Valera.

��Gaila. Mudu su tavim �auniai padirbėtume. Beje, a� tave suprantu. Linkėjimų jai. Labai miela moteris, d�iaugiuosi, tau pasisekė.

��A�iū. Perduosiu.

��Na, kol kas. Būsi Leningrade, aplankyk.

��Būtinai! Laimingai parskristi, Valera.

Nė kelmo tu, Valera, nesupranti� Na, tiek to. Viskas! A�, rodos, pajutau darbo įnir�į. A�iū tau, Valera, nors u� tai!�

�Lapkri�io 1. Taigi a�, pats to nenorėdamas, įrod�iau, kad, pasitelkus informacij� apie� sakysim, vidutinį �mogų, galima susintetinti psichopat� ir verg�. Taip atsitiko todėl, kad papild ma informacija buvo įvesta �iurk��iai, prievarta (ak, nei�sitenka �is �rezultatas� akademinėse frazėse!). Dabar man bent minimaliai būtina įrodyti prie�ing� galimyb�.

Bandyme su dubletu Adomu pozityvu tai, kad jis gyvas ir jo kūnas sveikas. Ir jo i�orė tokia, koki� a� u�maniau. Ir dar: dabar a� įgijau patyrim�, kaip pakeisti �mogaus kūno formas� Negatyvu: �patogus� daugkartinių perdirbimų bei i�tirpinimų būdas kategori�kai atpuola � visk� reikia padaryti i�syk. Ir koregavimo būd� �tai � ne tai� reikia naudoti tik tais atvejais, kada a� tvirtai �inau, jog � �tai�, ir galiu kontroliuoti palkitimus; paprastai kalbant, taisyti tik ne�ymius. i�orės trūkumus.

�od�iu, ir tre�i� kart� tenka pradėti i� nieko�

A� noriu sukurti pagerint� savo paties variant�: gra�esnį ir protingesnį. Vieninteli.s įmanomas būdas � drauge su savo informacija įra�yti ma�inon ir savo pageidavimus. Jinai gali juos suvokti, gali ir nesuvokti; kra�tutiniu atveju i�eis toks pat Krivo�einas, ir viskas. Svarbu � ne blogesnis.

Su i�ore daugma� ai�ku: u�sidėsiu �Monomacho kepur� ir kuo ap�iuopiamiau � iki haliucinacijų � įsivaizduosiu es�s lieknas, be defektų fizionomijoje (�alin �lakus, rand� vir� antakio, i�taisyti nosį, suma�inti �andikaulį ir t. t.) ir kūne (suauginti kelio rai�tį, pa�alinti riebalų perteklių). Ir plaukai kad būtų tamsesni�

O kaip padidinti protinius sugebėjimus?.. Sta�iai panorėti, kad naujasis mano antrininkas bū.tų protingesnis u� mane? �Ma�ina motina� į tai nekreips dėmesio � ji suvokia tik konstruktyvi� informacij�� Reikia pagalvoti.�

�Lapkri�io 2. Turiu idėj�. Primityvi� kaip vy�a, ta�iau idėj�. Skirtingu dienos metu a� nevienodai protingas. Po pietų, kaip �inia, atbunki � tai dargi ka�kaip biologi�kai pagrįsta (kraujas atslūgsta i� galvos). Vadinasi, informacij� apie save ma�inon įra�yti tik nevalgius. Ir neprisirūkyti iki apkvaitimo.

Ir dar į vien� savo m�stysenos ypatyb� verta atsi�velgti: artėjant nak�iai, blaivias mintis ir samprotavimus i�stumia svajonės, vaizduotės ir jausmų �aism_as. Tai irgi niekam netinka, svajingumas man jau pridarė nemalonumų. Vadinasi, kai tik vakaras � lauk i� kameros. Tegu mano naujasis dubletas bus blaivaus proto, nuovokus ir susivaldantis!�

�Lapkri�io 17. Prasidėjo tre�ia savaitė, kai aa mokau �ma�in�} motin��, kaip mane patobulinti. Taip ir knieti per �Monomaclio kepur� įsakyti: �Galima!�, pa�iūrėti, kas i�eis. Bet ne: ten � �mogus! Lai ma�ina įsiurbia visas mano mintis, vaizdinius, pageidavimus. Lai supranta, ko a� noriu.�

�Lapkri�io 25, vakaras. Ant baltų �ibintų vamzdelių krinta sniegas, krinta ir krinta, tarytum jam reiktų vir�yti norm�� �tai vėl pro mūsų nam� eina toji mergaitė su ramentais � grį�ta i� mokyklos. Tur būt, ji sirgo poliomielitu, jai paraly�iavo kojas.

Kiekvien�syk, kai matau j� � su didele kuprine ant smailų pe�ių, kaip ji neįgudusiai iriasi ramentais, kreivai įkypai pakimba tarp jų, � man gėda. Gėda, kad a� pats sveikas � kuolu nepartrenksi; gėda, kad a�, protingas ir i�simokslin�s �mogus, niekuo negaliu jai padėti. Gėda, kai jauti ka�koki� did�iul� gyvenime glūdin�i� beprasmyb�.

Vaikai neturi vaik��ioti su ramentais. Ko vertas visas pasaulio mokslas ir technika, jeigu vaikai vaik�to su ramentais!

Nejau a� ir dabar darau ka�k� ne tai? Ne tai, kas reikalinga �monėms? Juk mergaitei tas mano būdas niekuo nepadės.

�Greit mėnuo, kai a�, i� anksto nusistat�s, apie k� galvoti, einu į informacijos kamer�, tvirtinu prie kūno siųstuvo kontaktus, u�sidedu �Monomacho kepur�, galvoju, balsiai kalbu. Kartais mane ima ir apninka abejonės: o jeigu �ma�inoje motinoje� vėl kas nors ne taip i�eina? Nėra kontrolės, velnias griebtų! Ir a� baiminuosi, taip baiminuosi, net imu nuog�stauti, kad toji baimė neatsilieptų būsimojo dubleto charakteriui��

Kitas Įra�as dienora�tyje buvo padarytas pie�tuku.

�Gruod�io 4. Na, �tai� I� teisybės, dabar man reiktų d�iūgauti: pavyko. Bet negaliu � nėra nei jėgų, nei min�ių, nei emocijų. Pavargau. O, kaip a� pavargau! Tingiu dargi plunksnakotį susiie�koti.

Ma�ina did�ia dalimi atsi�velgė į mano pageidavimus dėl i�orės. Kai k� a� pataisiau sintezės procese. Joks patyrimas nedingsta; kai dublelas pradėjo formuotis, man nereikėjo skai�iuoti, matuoti � įgudusi akis i�kart pastebėdavo, kur ir kas jo sandaroje �ne tai�, ir kontroliavo, kaip ma�ina i�taiso �ituos �ne tai�.

Prie bako a� pasta�iau trap�, padėjau jam i�lipti. Jis stovėjo prie�ais mane nuogas, lieknas, muskulingas, gra�us, tamsiaplaukis � ka�kuo pana�us ir jau nebepana�us į mane. Aplink jo pėdas plito skys�io klanai.

��Na, kaip?�� mano balsas ka�kodėl u�kimo.

��Viskas tvarkoj,�� �yptelėjo jis.

O paskiau� paskiau man pradėjo virpėti Itipos, veidas, drebėjo rankos. A� dargi negalėjau u�sirūkyti. Jis u�degė man cigaret�, įpylė pus� menzūros spirito, �nekėdamas: �Na, na� viskas tvarkoj, k� jau �ia�, � �od�iu, ramino. Juokinga�

Dabar bandysiu u�migti.�

�Gruod�io 5. �iandien a� tikrinau loginius dubleto-3 sugebėjimus.

Pirmasis turas (�aidimas ��ioplys�) � 5:3 jo naudai. Antrasis turas (�aidimas ��od�iai�): i� �od�io �abreviatūra� per 10 minu�ių jis sudarė 8 �od�iais daugiau, negu a�; i� �od�io �pertempimas� � 12 �od�ių daugiau. Tre�iasis turas � lenktyniavome, spr�sdami loginius u�davinius i� Azarovo sistemologijos u�davinyno auk�tajai mokyklai. Pradėjome 223 numeriu. Per dvi darbo valandas a� i�sprend�iau tiktai iki 235 nr., jis � iki 240 nr.

Apie joki� suktyb� i� mano pusės negali būti nė kalbos � mane patį pagavo azartas. I�eina, kad jis 25 � 30-�ia procentų suvokia grei�iau u� mane � ir visa tai dėka menkos namudininki�kos naujovės! O kaip būtų galima padidinti �mogaus sugebėjimus, pasitelkus tikr� moksl�!

Bet pa�iūrėsim, kaip jis dirbs.�

�Gruod�io 7. Kol kas mūsų darbas neintelektualus � tvarkomės laboratorijoje. Ne vien tik vielų ir gyvojo skys�io �langų sampynas narpliojame. �luostome ir siurbliais sugeriame dulkes, valome pelėsius i� kolbų, nuo prietaisų ir panelių.

��Sakyk, kaip tu �iūri į biologij�?

� Į biologij�? � jis nesusivokdamas pa�velgė į mane, prisiminė. � A, �tai apie k� tu! Zinai, a� jo taip pat nesuprantu� Mano manymu, tos jo keistybės � i� per didelio noro įrodyti savo vert�.�

��Fiut!�� �vilptelėjo aspirantas Krivo�einas ir i� netikėtumo dargi pa�oko kėdėje.�� Cia tai bent!

Kaipgi �ia� juk dubletas-3 taip pat buvo �ma�inos motinos� kūrinys, tik paskesnis. Vadinasi� vadinasi, ma�ina jau i�moko kurti �mogaus organizm�? Na, �inoma. Juk jis buvo pirmas, todėl reikėjo atlikti sudėtingus ie�kojimus. O dabar ma�ina įsiminė visus ie�kojimų kelius, i�sirinko i� jų tuos, kurie veda sta�iai į tiksl�, ir susidarė �mogaus sintezės program�.

Taigi, jo atrastas vidinių pertvarkymų būdas � tikrai unikalus. Jį reikia saugoti� U�vis geriausia įra�yti savo atmintį į �ma�inos motinos� kristaloblokus: �įsyk ne miglot� ie�kojimų atmintį, o tikslias ir patikrintas �inias, kaip perdirbti save. Tik kuriems galams?

��Et, kiek galima apie tai galvoti!�� susiraukė aspirantas ir vėl įsikniaubė į dienora�tį.

�Gruod�io 18. Nepamenu; ar �itie �al�iai vadinami did�iaisiais, ar tie, kurie esti sausyje? Siaurės rytų vėjas atginė mūsuosna toki� sibirieti�k� �iem�, kad garinis ap�ildymas vos pajėgia susidoroti su �al�iu. Parke balta balta, ir laboratorijoje pra�viesėjo.

Ar pagal biblijinį grafik�, ar ne, bet naujojo dubleto krik�tynos įvyko. Ir krik�tatėviu buvo Haris Chilobokas.

O buvo taip. Į institut� metinei praktikai atvyko Charkovo universiteto studentai. U�vakar a� u�ėjau į jaunųjų specialistų bendrabutį, kur juos apgyvendino, ir �psichologiniams bandymams� pasiskolinau studento biliet� bei nukreipim� praktikon. Studentai �iūrėjo į mane su drovia pagarba, jų akys spindėjo � įmanytų, mokslo labui atiduotų ne tik studentų bilietus, o ir pusba�ius. Pas� a� paėmiau i� Pa�os Pūkino.

Su �ių dokumentų forma ir turiniu mes supa�indinome �ma�in� motin��: vartėme prie� objektyvus, �laminome lapelius� Kuomet pasas, studento bilietas ir nukreipimo blankas pasirodė bake, a� u�sidėjau �Monomacho kepur� ir metodu �tai � ne tai� atkoregavau visus įra�us, kaip mums reikėjo.

Dubletas-3 pakrik�tytas Kravecu Viktoru Vitaljevi�iumi. Jam, atseit, 23 metai, jis rusas, karo prievolininkas,Charkovo Valstybinio universiteto fizikos fakulteto penkto kurso studentas, gyvena Charkove, �altasis kalnas, 17� Labai malonu susipa�inti!

Ar taip jau ir malonu? Sios operacijos metu mudu su k� tik i�keptu Kravecu �nekėjomės pusbalsiu ir jautėmės pinigų klastotojais, kuriuos tuoj tuoj su�iups. Nesikei�ianti inteligentų pagarba teisėtumui!

Kai kit� dien� mes i�kakome pas Chilobok� (Kravecas apsiforminti, o a� � papra�yti, kad student� paskirtų į mano laboratorij�), mudu irgi jautėmės kaip nesavi. A�, be kita ko, būg�tavau, kad Haris jo nepasiųstų į kit� laboratorij�. Bet viskas baigėsi gerai. Studentų �iais metais buvo pilna kaip grybų po lietaus. Kuomet Chilobokas i�girdo, kad studentui Kravecui a� garantuoju med�iag� diplominiam darbui, jis bandė man įpir�ti dar du.

Haris, �inoma, atkreipė dėmesį, kad mes pana�ūs.

��Ar jis ne jūsų giminaitis, Valentinai Vasiljevi�iau?

��Kaip �ia jums pasakius� �iek tiek. Tre�ios eilės sūnėnas.

��A-a, na, tuomet suprantama! �inoma, �inoma��� jo veidas rodė, kad jis supranta mano gimini�kus jausmus ir nuolaid�iauja jiems.�� Ir gyvens jis pas jus?

��Ne, kuriems galams? Lai gyvena bendrabutyje.

��Taip, taip, �inoma, kaipgi��� i� Hario veido buvo matyti, kad ir mano santykiai su Lena � jam ne paslaptis.�� Suprantu jus, Valentinai Vasiljevi�iau, ak, kaip a� jus suprantu!

Dieve, kaip biauru, kai tave �ak, kaip supranta� Cliilobdkas.

��O kaip jums sekasi daktaro disertacija, Hari Charitonovi�iau?�� paklausiau a�, norėdamas pakeisti pokalbio tem�.

��Disertacija?�� Chilobokas su nepasitikėjimu pa�velgė į mane.�� �iaip sau� o kodėl jūs susidomėjote, Valentinai Vasiljevi�iau? Juk jūs diskretininkas, analoginė elektronika � ne jūsų sritis.

��A� dabar ir pats ne�inau, kur mano, o kur ne mano sritis, Hari Charitonovi�iau,�� nuo�ird�iai prisipa�inau.

��Sit kaip? K� gi, tai pagirtina� Bet a� dar negreit ginsiu disertacij�: reikalai vis atitraukia, kasdienybė, nėr kada kūrybi�kai padirbėti. Jūs pats grei�iau u� mane apginsite, Valentinai Vasiljevi�iau, ir kandidato, ir daktaro, che-che�

Į laboratorij� grį�ome biauriai nusiteik�. Mūsų darbe yra ka�kokio įtartino dvilypumo: laboratorijoje mes dievai, o ka tenka susidurti su mus supan�ia aplinka, pradedame politikuoti, apgaudinėti, vangstytis. Kas tai � tyrinėjimų specifika? Ar tikrovės specifika? O gal mūsų charakterių specifika?

��Galų gale ne a� sugalvojau kvitų sistem� �monių vargui: pasus, prira�ymo lapelius, aniketas, leidimus, pa�ymėjimus,�� pasakiau a�. � Be popierėlio tu � vabalėlis, su popierėliu � jau �mogus.

Viktoras Kravecas neatsiliepė.�

�Gruod�io 20. Na, pradedame dirbti drauge.

��Ar tau neatrodo, kad su savo priesaika mes smarkiai pra�ovėme pro �alį?

��?!

��Na, ne su visa priesaika, o su tuo sakramentiniu punktu�

�,�..kol nebūsim absoliu�iai tikri, kad atradimo negalima panaudoti �monių nenaudai?

��Būtent. Mes įgyvendinome keturis sintezės būdus: pagal informacij� apie �mogų susintetinome �mogų, vėliau susintetinome pagerintus ir nepagerintus triu�ius, elektronines schemas ir patobulint� �mogų. Ar bent vienas jų absoliu�iai garantuoja naud� �monėms?

��M-m� ne. Bet paskutinysis būdas i� principo įgalina�

���daryti �bebaimius ir nepriekai�tingus riterius�, Georgijaus kavalierius bei liepsningus kovotojus?

��Sakysime papras�iau: gerus �mones. Tu prie�?

��Mes dar kol kas ne balsuojame, o svarstome. Ir man atrodo, kad �i idėja pagrįsta � atleisk, �inoma � labai vaiki�ku vadinamųjų �gerų �monių� įsivaizdavimu. Abstrak�iai �gerų� ir abstrak�iai �blogų� �monių nebūna � kiekvienas �mogus kam nors geras ir kam nors blogas. Objektyvių kriterijų �ia nėra. Todėl ir tikrieji bebaimiai, nepriekai�tingi riteriai turėjo daugiau prie�ų, negu bet kas kitas. Visiems geras tik gudrus ir �lyk�tokas egoistas, kuris, siekdamas savo tikslų, nori su visais sutarti. Yra, teisybė, �kvaziobjektyvus� kriterijus: geras tas, kurį palaiko dauguma. Ar tu sutiktum moraliai pagrįsti paskutinįjį būd�, remdamasis tokiu kriterijumi?

��M-m� leisk pagalvoti.

��Ar verta, jei a� jau pagalvojau � juk i�vada bus ta pati� (�iūrėk, koks!). �is kriterijus netinka: ko tik nuo am�ių nepalaikydavo dauguma� Yra dar du kriterijai: �gera tai, k a� laikau gera (arba geras tas, kurį a� laikau geru) ir �gera tai, kas gera man�. Mes, kaip ir did�ioji dauguma �monių, profesionaliai besirūpinan�ių �monijos gerove, vadovavomės abiem kriterijais � tik per savo naivum� manėme, kad vadovaujamės pirmuoju, dargi laikėme jį objektyviu�

��Na, �ia jau tu persūdei.

��Nė kiek nepersūd�iau! A� nepriminsiu nelaimingojo dubleto Adomo, bet juk netgi tada, kai tu sintetinai mane, rūpinaisi, kad man būtų gera (tiksliau, tavo supratimu �gera�) ir kad būtų gera tau pa�iam. Argi ne taip? Bet �itas kriterijus subjektyvus, ir kiti �monės�

���naudodamiesi mūsų metodu, kurps tai, kas, jų i�manymu, gera jiems?

� �inoma.

��N-taip� Sakykim, kad taip. Vadinasi, reikia ie�koti dar kitokių sintezės ir informacijos pertvarkymo �moguje būdų.

��Kokių gi, būtent?

��Ne�inau.

��A� tau pasakysiu, koks būdas reikalingas. Mūsi�k� �ma�in� motin�� reikia paversti nepaliaujamos �gėrio� gamybos įrenginiu, kurio na�umas būtų� sakysim, pusantro milijono gerų poelgių per sekund�. O drauge padaryti j� tokio pat na�umo blogų poelgių siurbtuvu. Pagaliau pusantro milijono � tai la�as jūroje. �emėje gyvena trys su puse milijardo �monių, ir kiekvienam jų kasdien i�puola keletas de�im�ių poelgių, i� kurių nė vienas nebūna neutralus. Taip pat dar reikia sugalvoti būd� �iai � hm!�� produkcijai tolygiai paskirstyti �emės sausumos pavir�iuje. �od�iu, turi i�eiti ka�kas pana�aus į derliaus nuėmimo ir silosavimo agregat� su magnetronais i� nedegtų plytų.

��Ty�ioj ies, taip?

��Taip. Trypiu kojomis �velni� svajon� � kitaip ji mus velniai�in kur nuves.

��Tu manai, kad a�?..

��Ne. A� nemanau, kad tu dirbai neteisingai. Keistai atrodytų, jeigu a� taip many�iau. Ta�iau supranti: subjektyviai tu ir svajojai, ir sumanei, o objektyviai darei tik tai, k� lėmė atradimo galimybės. Stai kur �uo pakastas! Reikia derinti savo u�manymus su savo darbo galimybėmis. O tu ketinai ka�koki� ma�iniūk�t� prie�pastatyti kasdieniniams �imtui milijardų įvairiau�ių �monijos poelgių. Juk icaip tik jie, tie �imtas milijardų plius nesuskai�iuojami milijardai praeities poelgių, nulemia socialinius procesus �emėje, jų gėrį ir blogį. Visas mokslas bejėgis prie�intis tiems galingiems procesams, tai poelgių ir reikalų lavinai: pirma, todėl, kad mokslo reikalai sudaro tik ma�� dali pasaulio reikalų, o antra � tai ne jo specialybė. Mokslas nekuria nei gėrio, nei blogio � jis ruo�ia nauj� informacij� ir teikia naujas galimybes. Ir viskas. O kaip pritaikyti ir panaudoti �i� informacij�, apsprend�ia minėtieji socialiniai procesai ir socialinės jėgos. Mes irgi suteikiame �monėms tik naujas galimybes gaminti į save pana�ius, o jau jų valia panaudoti tas galimybes savo nenaudai ar savo labui arba visai jų nepanaudoti.

��Tai k�, tu manai, kad reikia paskelbti atradim� ir nusiplauti rankas? Na, �inai! Jei jau mums nusispiauti, kur gyvenimas jį pritaikys, tai kitiems � juo labiau.

��Nesikar��iuok. A� nemanau, kad reikia paskelbti ir nusispiauti. Reikia dirbti toliau, tirti galimybes � taip visi daro. Bet ir tyrinėjant tem� Nr. 154, ir sumanant, ir netgi svajojant apie j�, reikia turėti galvoje: tai, kas bus, įgyvendinus �i� tem�, visų pirma, priklauso nuo paties gyvenimo, arba, kultūringai pasakius, nuo socialinės politinės situacijos pasaulyje. Jei situacija klostysis palankiai, galima skelbti. Jeigu ne � kuriam laikui nutraukti arba visai sunaikinti darb�, kaip ir numatyta toje pa�ioje priesaikoje. Ne mūsų jėgoms i�gelbėti �monij�, bet mes galime nepadaryti jai �alos.

��Hm� ka�kaip labai jau kuklu. Mano manymu, tu nepakankamai vertini �iuolaikinio mokslo galimybes. Dabar, paspaudus mygtuk� arba kelet� mygtukų, nesunku sunaikinti �monij�. Kodėl gi negalėtų būti alternatyvaus būdo: paspaudus mygtuk�, i�gelbėti �monij� arba apsaugoti j�? Ir kodėl, velnias griebtų, �itas būdas negali sutapti su mūsų ie�kojimų kryptimi?

��Siuo atveju � negali. Mūsų kryptis kūrybinė. Tilt� kur kas sunkiau pastatyti, negu susprogdinti.

��Sutinku. Ta�iau tiltai statomi.

��Bet niekas dar nepastatė tokio tilto, kurio nebūtų galima susprogdinti.

Taip mudu pakliuvome į savoti�ik� scholastin� aklaviet�. 210

Bet koks jis, a? Juk, i� esmės, jis man sumaniai ir ai�kiai i�dėstė visas mano miglotas abejones; jos mane seniai vargino� Dargi ne�inau, ar man liūdėti, ar d�iaugtis.�

�Gruod�io 28. Taigi, nuo to laiko, kai a�, planuodamas neai�kų bandym�, sėdėjau ant nei�pakuoto impulsinio generatoriaus vidury naujai įkurtos laboratorijos, praėjo metai. Tik metai? Ne, vis dėlto laikas matuojamas įvykiais, o ne 2emės sukimusi: man atrodo, kad praėjo vos ne de�imt metų. Ir ne vien dėl to, kad daug padaryta � daug i�gyventa. A� pradėjau daugiau galvoti apie gyvenim�, geriau suprasti �mones ir save, netgi �iek tiek pasikei�iau � duok dieve, kad į ger�j� pus�.

Ir vis viena esu toks pat: ka�koks nepatenkintas � tur būt, i� per didelio polinkio svajoti. Visa, k� sumanydavau � įgyvendindavau, bet įgyvendindavau ka�kaip ne taip; sunkiai, per dideles painiavas, per nusivylimus� �itaip ir būna gyvenime: �mogus niekada nesvajoja, kuo �ia jam nusivylus arba kur �ia �nektelėjus veidu į purv�, � tai atsitinka savaime. Protu a� visk� puikiausiai suprantu, o susitaikyti su tuo vis tiek niekaip negaliu.

�Kai a� sintetinau dublet�-3 (pasauliui � Kravec�), miglotai vyliausi: ka�kas spragtels �ma�inoje motinoje� ir u�gims i� tikrųjų bebaimis ir be priekai�to riteris! Niekas nespragtelėjo. Jis geras, nieko nepasakysi, bet ne riteris: blaivaus proto, i�maningas ir atsargus. O ir i� kur rasis riteris � i� man�s, ar k�?

Kvailys, įsisvajoj�s kvailys! Tu vis tikiesi, kad gamta pati i�ras, pati įduos tau Į rankas �absoliu�iai patikim� būd��. Nieko ji nei�ras ir nieko neduos. Ji neturi tokios informacijos.

Velnias, nejaugi negalima?.. Nejau mano patobulinto Krivo�eino Kraveco tiesa?

�Yra vienas būdas pasauliui i�gelbėti mygtuko spustelėjimu, ir termobranduoliniame kare jį galima panaudoti. Gilioje �achtoje reikia paslėpti didel� atsarg� reaktyvų ir kelet� �ma�inų motinų�, kurių atmintyje būtų įra�Jyta informacija apie �mones (vyrus ir moteris). Ir jeigu i�degintoje �emėje nebeliks �monių, ma�inos i�saugos ir vėl atgaivins �monij�. Vis �iokia tokia i�eitis i� padėties.

Bet vėlgi viskas ne taip susiklostys. Sviesi į pasaulį tokį būd�, jis suardys nusistovėjusi� pusiausvyr� ir, ko gero, p stūmės �monij� į branduolinį kar�. ��monės liks gyvi, atominės bombos nebaisios � nagi įkrėskime jiems!�� nuspr�s koks nors i�maningas politikierius.�� Artimųjų Rytų problema? Nėra Artimųjų Rytų! Vietnamo problema? Nėra Vietnamo! Pirkite atomines slėptuves sieloms gelbėti!�

Vadinasi, irgi � �ne tai�. Kas gi tuomet � �tai�? Ir i�vis ar yra tas �tai�?�

Greit prabėga bir�elio naktis: ar seniai �ia pietvakariuose u�geso violetinės saulėlyd�io �aros, o �it pietry�iuose, u� Dnepro, jau vėl �viesėja dangus. Nors ir trumpa naktis � vis tiek naktis; ji visada vienodai veikia �mones. Miega gyventojai u�temdytoje planetos dalyje. Miega Dneprovsko miesto pilie�iai. Miega da�nas apra�omųjų įvykių dalyvis.

Matvejaus Apolonovi�iaus Anisimovo miegas neramus. U�migti jam ilgai nesisekė: jis rūkė, vartėsi patale, nedavė ramybės �monai � galvojo apie t� įvykį. Galų gale pavarg�s u�snūdo, ir įjaudrinta psichika surezgė biaurų sapn�: biik tai trijuose miesto parkuose rasti trys �aunamuoju ginklu nu�udytų �monių lavonai. Teismo medicinos ekspertas Zubata, tingėdamas tirti kiekvien� �mog�udyst� skyrium, sugalvojo versij�: visi trys u�mu�ti vienu �ūviu, atseit, per�auti kiaurai, ir savo teisumui įrodyti susodino lavonus sekcijinėje salėje ant marmuro lentos taip susikabinusius, kad kulkos skylės sutaptų.

Ir Matvejus Apolonovi�ius, kuriam paprastai sapnuodavosi juodai balti ir blausūs � kaip sudėvėtoje kino juostoje � sapnai, regėjo �į paveiksl� stereoskopi�k�, su spalvomis ir kvapais; sėdi trys Krivo�einai � did�iuliai, nuogi, rausvi, atsiduodantys mėsa. �iūri į jį, fotogeni�kai �ypsodamiesi� Apimtas protesto jausmo, Anisimovas pabudo. Bet (sapnas i�sipildė!) galvoje ėmė ry�kėti į ties� pana�i versija: ten, laboratorijoje, jie virino nugalabyto Krivo�eino lavon�! Juk lavonas � visada svarbiausias įkaltis, o paslėpti ar u�kasti jį pavojinga, nesaugu � gali aptikti ir atpa�inti. Taigi jie ir virino ar skaidė lavon� specialiame mi�inyje, o kadangi �ia dalykas nekasdieni�kas, ka�ko neapskai�iayo ir apvertė bak�. Todėl ir lavonas tebebuvo �iltas, kai technikas Prachovas jį surado bake! Todėl taip greit ir suiro mink�ti lavono audiniai, prisisunk� jų chemijos, liko tik skeletas. Laborant� pritrenkė bakas, o antrasis bendrizrinkas � tas, kur vakar prie� jį i�sidarinėjo (mistifikatorius, cirkininkas � pripu�iamos kaukės ar i�treniruota mimika � jie mitrūs, ai�ku!), pabėgo. Ir susikūrė alibi � savo kaukėmis ir mimotechnika jis galėjo ir maskvi�ki profesorių suklaidinti. O jo dokumentai � tik puiki klastotė.

Matvejus Apolonovi�ius u�sirūkė dar vien� papiros�. Ir vis dėlto �is reikalas kvepia ne �iaip sau kriminalu. Jeigu nusikaltėliai veikia ir Maskvoje, ir �ia, o savanaudi�kumo motyvų, asmeninių s�skaitų ir sekso nėra, tai� tur būt, Krivo�einas tikrai padarė rimt� i�radim� ar atradim�. Ne, ryt jis primygtinai pareikalaus Aleksejų Ignatjevi�ių, kad �ios bylos imtųsi ir saugumo organai! (Nors Anisimovas niekada nesu�inos, kaip viskas buvo, negalima nepripa�inti jo tardytoji�kų sugebėjimų. I� tikrųjų: ne kiekvienas gali, visi�kai nesuprasdamas dalyko esmės, remdamasis vien i�oriniais atsitiktiniais faktais, sukurti logi�kai neprie�taring� versij�!).

�itaip pagalvoj�s, Matvejus Apolonovi�ius nusiramino ir u�migo. Dabar jis sapnuoja malonius dalykus: kad u� �ios bylos i�ai�kinim� jį paauk�tino� Ta�iau sapnai dar ma�iau pavaldūs mūsų svajonėms, negu reali tikrovė � ir �it tardytojas apmaud�iai mykia, o prabudusi �mona rūpestingai klausia: �Matiu�a, kas tau?� Anisimovui prisisapnavo, kad miesto milicijos skyriuje kilo gaisras ir sudegė naujas etatų s�ra�as�

Arkadijus Arkadjevi�ius Azarovas u�migo visai neseniai, ir tai tik prarij�s dvi tabletes migdomųjų: ryt� nubudus vėl kamuos neurastenija. Jį irgi galavo mintys apie įvykį naujų sistemų laboratorijoje�. Jau skambino i� partijos miesto komiteto: �Jūsuose vėl avarija, Arkadijau Arkadjevi�iau? Yra aukų?� Ir i� kur jie taip greit su�ino! Dabar prasidės: i�kvietimai, komisijos, pasiai�kinimai� K� gi, tam tu ir direktorius, daug pinigų gauni, kad tave visur tampytų! Stai dėl tokių dalykų, nors jis nekaltas ir negali būti kaltas, pradedama abejoti j geru, s��iningu darbu! Arkadijus Arkadjevi�ius jautėsi vieni�as ir nelaimingas.

��Nevertėjo organizuoti tos �atsitiktinių paie�kų� laboratorijos. Nepaklausei proto balso. Juk pati idėja, kad atsitiktiniais bandymais ir laisvai pasirinktomis faktų kombinacijomis galima u��iuopti, ties� ir tikrus sprendimus moksle, buvo visai nepriimtina tavo m�stysenai, Ir dabar nepriimtina. Monte Karlo metodas� jau pats pavadinimas ko vertas! Tikėti atsitiktinumu � kas gali būti baisesnio tyrinėtojui! U�uot logi�kai analizavus problem�, su pasitikėjimu ir i� lėto artėjus prie jos i�sprendimo- bandyti, tegu ir ma�inomis bei prietaisais, savo lo�fiki�k� laim�! �inoma, ir tokiu būdu galima sudarinėti tariamai mokslines sistemas bei algoritmus, bet ar nepana�ios jos Į tas �sistemas�, kuriomis naudodamiesi, ruletės mėgėjai viliasi i�lo�ti ir praki�a visus savo turtus� Pamanyk tik, pakei�iau laboratorijos pavadinim�. Bet esmė juk liko ta pati. Palikau savieigai, gSlvojau: yra tokia kryptis pasaulinėje sistemologijoje � tegu ir mūsuose i�sivyst37s� Stai ir �i�sivystė�!�

Tuokart Arkadijus Arkadjevi�ius nei�sakė Krivo�einui savo abejonių, kad neat�aldytų jo entuziazmo, tik paklausė: �K� jūs ketinate pasiekti� e� atsitiktiniais ie�kojimais?� � �Pirmiausia įsisavinti metodik��, � atsakė Krivo�einas, ir toks atsakymas Azarovui patiko labiau, nei jis būtų ėm�s tryk�ti idėjų fontanu.

�Ne, jis ne tik į metodik� gilinosi,�� Arkadijus Arkadjevi�ius prisiminė laboratorij�, į a�tuonkojį pana�ų įrenginį, daugyb� prietaisų ir kolbų. � Pradėjo ka�kokį didelį eksperimentinį darb�� Apie k� jis kalbėjo savo prane�ime mokslinėje taryboje? Nejaugi jam �is tas i�ėjo?.. Bet viskas pasibaigė lavonu. Griau�iais virtusiu lavonu!�� Azarov� apėmė pasibiaurėjimas ir įtū�is.�� Reikia suma�inti eksperimentinius darbus, am�inai su jais kas nors atsitinka! Būtinai! Sistemologija i� esmės yra spekuliatyvus mokslas, bet kurių sistemų analiz� ir sintez� reikia daryti matemati�kai � ir nėr �ia ko� Teorij� reikia plėtoti! O jei norite dirbti su ma�inomis � pra�au, programuokite savo u�duotis ir eikite į ma�inų sal� Ir i�vis tie eksperimentai,�� akademikas �yptelėjo apsiramindamas,�� niekada ne�inai, k� padar�s: kvailyst� ar atradim�!�

Arkadijus Arkadjevi�ius su eksperimentiniu mokslu turėjo senų s�skaitų, jo nuomonė apie jį buvo galutinė ir nepajudinarna. Prie� trisde�imt su vir�um metų jaunas fizikas Azarovas tyrinėjo helio suskystinimo proces�. Kart� jis įki�o į diuar� kelet� stiklo �iaudelių kapiliarų, ir skystis, at�aldytas iki dviejų laipsnių pagal absoliu�i� skal�, nepaprastai greit i�garavo. Du litrai tuo metu labai brangaus helio nuėjo perniek, eksperimentas su�lugo! Įsikar��iav�s Azarovas apkaltino laboratorijos stiklapūtj, kad tas paki��s diuar� su defektais; stiklaptitj nubaudė� O po dviejų metų universiteto bendrakursis Piotras Kapica analogi�ku bandymu (kapiliarus panardinti į ind�) atrado helio supertekamumo rei�kinį!

Nuo to laiko Arkadijus Arkadjevi�ius nusivylė eksperimentine fizika, pamėgo patikim� ir grie�t� matematikos pasaulį ir nė sykio dėl to neapgailestavo. Matematika jį kaip tik ir i�auk�tino � jo matematiniai metodai nematematikos problemoms spr�sti. Trisde�imtaisiais metais jis savo metodus panaudojo bendrosios reliatyvumo teorijos problemoms, kurios tuomet buvo u�vald�iusios mokslininkų protus; vėliau jo tyrinėjimai padėjo i�spr�sti svarbius urano ir plutonio grandininių reakcijų teorijos u�davinius; po to jis savo metodus pritaikė cheminės polimerų katalizės problemoms; o dabar jis ėmė vadovauti diskretinių sistemų kryp�iai sistemologijoje.

�E, a� vis ne apie tai!�� pyktelėjo ant sav�s Azarovas.�� Kas gi vis dėlto įvyko Krivo�eino laboratorijoje? Praeit� rudenį, pamenu, jis buvo atėj�s pas mane, norėjo apie ka�k� pasikalbėti� Apie k�? Apie darb�, �inoma. Atsikra�iau, nebuvo kada� Visuomet manai, kad tai, kas neatidėliotina,�� svarbiausia! O reikėjo pasikalbėti, dabar bent �ino�iau, kas ir kaip. Daugiau Krivo�einas, į mane nebesikreipė. Na, �inoma, tokie �monės i�didūs ir drovūs� Pala pala, kokie �monės? Koks Krivo�einas? K� tu apie jį �inai? Keletas prane�imų seminaruose, kalba mokslinėje taryboje, kelios replikos ir klausimai kitiems prane�ėjams; na, dar pasisveikindavome susitik�. Ar i� to galima spr�sti apie jį? Galima, ne taip jau blogai tu pa�įsti �mones, Arkadijau� Jis buvo veiklus ir kūrybingas �mogus, �tai kas. Tokius pa�insi i� vieno klausimo, i� frazės � i� laikysenos. Tokių �monių mintis nepaliaujamai dirba � ne kiekvienas tai pastebi, bet juk tu pats toks, gali pastebėti� �mogus valgo, vaik�to į darb�, sveikinasi su pa�įstamais, �iūri kin�, kivir�ijasi su bendradarbiais, skolinasi pinigus, kaitinasi plia�e � visa tai jis daro i� tikrųjų, ne dėl akių � ir galvoja, ga voja. Apie viena. Apie idėj�, kuri nėra susijusi nei su jo poelgiais, nei su buitiniais rūpes�iais; bet nuo tos minties jo niekas neatitrauks. Ji � jo esmė: i� jos gimsta naūja� Ir Krivo�einas toks buvo. Ir labai gaila, kad buvo,�� su kiekvieno tokio �mogaus mirtimi ka�ko labai svarbaus netenki gyvenime. Ir jautiesi dar labiau vieni�as. E, u�teks, k� a� �ia dabar?�� susizgribo Arkadijus Arkadjevi�ius.�� Miegoti, miegoti!�

Haris Charitonovi�ius Chilobokas t� naktį taip pat ilgai negalėjo u�migti: vis �valgėsi į gretim� nam�, į ap�viestus Krivo�eino buto langus ir spėliojo: kas gi ten yra? Vienuolikt� valand� i� laiptinės vikriai i��ingsniavo Lena Kolomijec (Haris Charitonovi�ius j� pa�ino i� figtiros bei eigasties ir i�sibla�k�s pagalvojo: �Reiktų dabar su ja artimiau susipa�inti, turiu kuo sudominti�), ta�iau �viesa tebedegė. Chilobokas u�gesino �vies� savo bute, pasilypėjo ant palangės su teatriniu �iūronu, bet rakursas buvo niekam tik�s � jis pamatė tik knygų spintos kamp� ir trafaret� i� olimpinių �iedų ant sienos. �Pamir�o u�gesinti lemp�, ar k�? O gal ten dar kas nors yra? Paskambinti į milicij�? Bala jų nematė, lai patys ai�kinasi.�� Haris Charitonovi�ius sald�iai nusi�iovavo.�� Gal kas i� jų ten daro krat�..

Jis grį�o į [kambarį, u�degė naktin� lemp� � nuogos moters figūrėl� i� dirbtinio marmuro su lempute viduje. �velni �viesa ap�vietė me�ken� ant grindų, mėlynas sienas su auksaspalviais apmu�alų gandrais, poliruotus ra�omojo stalo �onus, knygų spint�, rūbų spint�, televizoriaus stalelį, dygsniuot� ro�inės spalvos ku�et�, tamsiai raudon� kilim� su antikinės puotos scena � viskas aplinkui �adino svaigi� palaim�. Haris Charitonovi�ius nusirengė, priėjo prie spintos veidrod�io ir ėmė ap�iūrinėti save. Jis mėgo savo veid�: tiesi stamboka nosis, glotnūs, bet nei�sipūt� �andai, tamsūs ūsai � ka�kuo pana�us į Gi de Mopasan�� Ne taip seniai jis prie� �į veidrodį derino savo veidui technikos mokslų daktaro i�rai�k�. �Ko jam reikėjo, tam Krivo�einui?�� Haris Charitonovi�ius pajuto viduje kunkuliuojant ar�i� neapykant�. � K� tokio a� jam padariau? Ir u� jo tem� balsavau, ir giminaitį padėjau įtaisyti į laboratorij�� Pats negina disertacijos ir kitiems pavydi! O gal jis pyksta, kad nepadariau jo u�sakytos EDS-2? Na, argi ne vis tiek � nebėra daugiau Krivo�eino. I�kepė. Stai taip. Galiausiai gyvenime laimi tas, kas pergyvena prie�inink�.�

Chilobok� prad�iugino netikėtas �ios minties s�mojingumas. �Hm� Reikia įsiminti ir paskleisti pla�iau.�

�iaipjau, reikia pripa�inti, Haris Charitonovi�ius nebuvo toks kvailas, kaip galėjo pasirodyti i� jo elgsenos. Tiesiog, kad gyvenime geriau sektųsi, jis vadovavosi taisykle: i� kvailio ma�iau reikalaujam�. I� jo niekas niekada nesitikėjo nei dalyki�kų min�ių, nei �inių, todėl tais retais atvejais, kai jis parodydavo nusimanym� ar suregzdavo nors ir menkut�, bet sav� mintį, būdavo tikrai malonus siurprizas; bendradarbiai imdavo galvoti: �Vis dėlto mes nepakankamai vertiname Harį Charitonovi�ių�� ir stengdavosi savo palankumu i�taisyti �i� klaid�. Taip į rinkinį �Sistemologijos klausimai� patekdavo jo straipsniai, kuriuose redaktoriai, i� anksto nieko gera nesitikėdami, nelauktai aptikdavo prasmės kruopely�ių. Tokiu pat būdu Haris Charitonovi�ius atiduodavo atliktus u�sakymus i� anksto jo elgesio ir kalbų demoralizuotiems u�sakovams. Tik �Įtai su daktaro disertacija nei�degė. Na, nieko, jis savo atsiims!

Harį Charitonovi�ių u�liūliavo malonios mintys ir d�iugios viltys. Dabar jis miegojo kietai ir be sapnu kaip, tur būt, miegodavo �monės akmens am�iuje.

Grį��s i� naktinio budėjimo mieste, miegojo ir laimingas �ypsojosi pro miegus milicininkas Gajevojus.

�irsdama ant Krivo�eino ir sav�s, paverkė ir u�migo L.ena.

Bet miega ne visi� Sėkmingai kovoja su snūduliu milicijos vir�ila Golovorezovas, saug�s naujųjų sistemų laboratorij�; jis sėdi fligelio prieangyje, rūko, �iūri į �vaig�des vir� med�ių. Stai netoliese �olėje ka�kas su�iu�ėjo. Jis pa�vietė �ibintuvėliu: i� varnalė�ų į jį �iūrėjo raudonakis triu�is albinosas. Vir�ila kostelėjo � triu�is �oko į tams�. Golovorezovas ne�inojo, koks tai triu�is,

Viktoras Kravecas vis vartėsi kietoje atver�iamojoje lovoje tardomojo kalinimo vienutėje po gelumbiniu dezinfekcija atsiduodan�iu apklotu. Jis buvo tokioje nervinio įsijaudrinimo būklėje, kuomet neįmanoma u�migti.

�Kaipgi dabar bus? Kaip bus? I�sisuks aspirantas Krivo�einas ar laboratorija ir darbas �lugs? Ir k� a� dar galiu padaryti?

(jintis? Prisipa�inti nusikaltus? Kuo? lilieti tardytojau, a� kaitas, icad turėjau gerų ketinimų � gerų ketinimų, kurie nielcam nepadėjo� K� gi, tur būt, tai sunki kaltė, jei taip atsitiko. Visi skubino: grei�iau, grei�iau!�� pilnai įsisavinti atradim�, prisikasti iki �absoliu�iai patikimo� būdo. A� irgi, nors pats sau �ito ir neprisipa�inau, laukiau, kad mes atrasime tok; būd�� Evoliucija kiekvien� nauj� informacij� diegė į �mogų palaipsniui, ma�ų bandymų ir ma�ų nukrypimų metodu, tikrino jos naudingum� nesuskai�iuojamais eksperimentais. O mes � visk� per vien� bandym�!

Reikėjo i� pat prad�ių i�mesti i� galvos minti apie galimas socialines pasekro.es, dirbti vie�ai ir ramiai, kaip visi. Galų gale �monės � ne ma�i vaikai, patys turi �inoti, kas ir kaip. Visk� mes perpratome: kad �mogus � supersudėtinga baltyminė kvantinė-molekulinė sistema, kad jis- natūralios evoliucijos produktas, kad jis � informacija, u�ra�yta tirpale. Viena tik i�leidome i� akių; �mogus � tai �mogus. Laisva būtybė. Savo gyvenimo ir savo poelgių �eimininkas. Ir jis laisvas pasidarė daug anks�iau, negu prasidėjo visi mai�tai ir revoliucijos, t� tolim� dien�, kai �mogbe�d�ionė susim�stė; galima įlipti į medį ir nurėk�ti vaisių, bet galima ir pamėginti jį nudau�ti pagaliu, suspaustu letenoje. Kaip geriau? Ji ne �iaip sau susim�stė, toji be�d�ionė; ji matė, kaip audros nulau�ta �akelė numu�ė vaisius� Laisvė � tai galimybė pasirinkti elgesio variantus, jos i�takos � �inojimas. Nuo to laiko kiekvienas atradimas, kiekvienas i�radimas teikė �monėms naujas galimybes � jie darėsi vis laisvesni ir laisvesni.

Tiesa, buvo ir tokių atradimų (jų nedaug), kurie bylojo �monėms: negalima! Negalima pagaminti pirmos ir antros rū�ies am�inųjų variklių, negalima vir�yti �viesos grei�io, negalima tuo pa�iu metu tiksliai i�matuoti elektrono grei�io ir padėties� Betgi mūsų atradimas nieko nedraud�ia ir nieko neat�iaukia, jis sako: galima!

Laisvė� Ne taip paprasta įsis�moninti savo laisv� �iuolaikiniame pasaulyje, protingai ir blaiviai pasirinkti elgesio variantus. �mogų slegia milijonai praeities metų, kai biologijos dėsniai vienareik�mi�kai apsprendė jo protėvių gyvulių elgsen�, ir viskas buvo paprasta. Jis ir dabar taikstosi suversti savo klaidas ir kvailystes aplinkybėms, piktam likimui, sudėti viltis į diev�, į stipri� asmenyb�, į sėkm� � tik ne į save patį. O ka villys sudū�ta, �monės ie�ko ir randa atpirkimo o�į; tik patys �monės, puoselėj� viltis, �ia nieliuo dėti!.. I� esmės, �monės, einantys ma�iausio pasii:)rie�inimo keliu, nepa�įsta laisvės��

Skritulėlis kameros duryse pasisuko į �on�, praleisdamas �viesos spindulį, bet jį u�dengė budėtojo veidas. Tur būt, tikrina, ar nenuorama tardomasis nesugalvojo vėl pabėgti? Viktoras Kravecas negirdimai susijuokė: k� ir kalbėti, cypė � pati tinkamiausia vieta apm�stymams apie laisv�! Ir patenkintas suvokė, kad, ne�iūrint visų sukrėtimų, jumoro jausmas jo dar neapleido�

Dubletas Adomas Herkulis sėdėjo i�tu�tėjusioje gatvėje ant suoliuko prie troleibusų sustojimo ir stengėsi prisiminti. Vakar, kai jis ėjo i� gele�inkelio stoties, apm�stydamas trijų informacijos srautų (mokslo, gyvenimo ir meno) poveikį �mogui, jam kilo miglota, bet labai svarbi idėja. Sutrukdė tie trys su savo kvailu dokumentų tikrinimu, kad juos� Liko pojūtis, kad jis vos neu��iuopė vertingos minties � geriau jau jo nebūtų, to pojū�io, dabar nebenusiraminsi!

�Pabandysime dar kart�. A� svars�iau: kaip ir kokia informacija galima sutaurinti �mogų? Juk a� perėmiau Krivo�eino idėj� susintetinti �bebaimį ir nepriekai�ting�� riterį; i�si�adėti jos negalima� A� atme�iau informacij�, gaunam� i� aplinkos ir i� mokslo, nes jųdviejų poveikis �mogui lygia dalim gali būti ir teigiamas, ir neigiamas� Liko būdas �gerus jausmus pa�adint lyra� � Menas. Tikrai, jis �adina. Tik lyra � netobulas instrumentas: kol skimb�ioja, �mogus kilnesnis, o nutilo � vėl viskas praeina. Ka�kas lieka, �inoma, bet ma�a � pavir�utini�kas įspūdis apie matyt� spektaklį ar perskaityt� knyg�� Na, gerai, o jeigu, sintetindamas kokį nors �mogų, �i� informacij� įvestum į �ma�in� motin��, sakysim, įra�ytum daugelio knygų turinį, parodytum geriausius filmus? Bus tas pats � atminties pavir�iuje u�siliks turinys, ir daugiau nieko. Juk ta knyga � ne apie jį!

Aha, apie tai a� irgi galvojau: tarp Meno informacijos �altinio ir jos priėmėjo � konkretaus �mogaus � stovi ka�kokia vaiski sienelė. Kas gi tai per sienelė? Velniai rautų, nejau gyvenimo patirtis visada bus svarbiausias faktorius, formuojant �mogaus asmenyb�? Nejau būtina pa�iam kentėti, kad suprastum kitų kan�ias? Klysti, kad i�moktum teisingai elgtis? Kai kūdikiui � pirma apsideginti, kad neki�tum pir�tų į ugnį� Bet juk gyvenimo patirtis � labai sunkus mokslas, ir ne kiekvienas jį įk�s. Gyvenimas mus gali padaryti kilnesnius, bet gali ir įnir�inti, suniek�inti; �mogus gali tapti i�mintingas, bet gali ir i�kvailėti��

Jis u�siriikė ir ėmė vaik�tinėti �aligatviu palei suolelį.

�Meno informacijos �mogus neapdoroja iki galo, jos pavyzd�iu nesprend�ia savo problemų gyvenime. Pala! Informacijos neįsisavina iki galo, jos pavyzd�iu nesprend�ia problemų� tai jau buvo. Kada buvo? Nagi, bandymo prad�ioje; pirminis kompleksas �siųstuvai � kristaloblokas � SSM-12� nepriėmė informacijos i� man�s� i� Krivo�eino � vis tiek! Ir tada a� panaudojau grį�tam�jį ry�į!�

Dabar Adomas jau ne vaik��iojo, o lakstė apspiaudytu �aligatviu nuo urnos iki �ibinto stulpo.

�Grį�tamasis ry�ys, kad jį kur nelabasis! Grį�tamasis ry�ys, kuris padidina informacinių sistemų efektyvum� tūkstan�ius kartų� Sit i� kur �sienelė�, �it kodėl ma�as Meno efektyvumas � nėra grį�tamojo ry�io tarp informacijos �altinio ir priėmėjo. Sis tas, teisybė, yra: atsiliepimai, skaitytojų konferencijos, kritikos akibrok�tai, bet �ia � ne tai, ko reikia. Turi būti beiarpi�kas techninis grį�tamasis ry�ys, kuris į �mogų įvedam� Meno informacij� pakeistų ir pritaikytų jo individualybei, charakteriui, atmin�iai, gabumams, dargi i�vaizdai ir anketiniams duomenims. Tokiu būdu sintetinant galima surepetuoti jo elgesį kriti�komis aplinkybėmis (tegu pats klysta, mokosi i� klaidų, ie�ko teisingų sprendimų!), atskleisti jam įo,�� o ne i�galvoto herojaus � dvasinį pasaulį, gabumus, privalumus ir trūkumus, padėti jam permanyti ir atrasti save� Ir tuomet �i did�iulė informacija � lygiai kaip ir buitinė � pasidarys jo gyvenimi�k�ja patirtimi, taps jam apibendrinta tiesa, lygiai kaip ir mokslo tiesos. Bet tai jau bus ka�koks kitoks Menas � ne literatūra, ne vaidyba, ne muzika, o viskas drauge, i�reik�ta biopotencialais ir cheminėmis reakcijomis. Tai bus �mogaus Sintezės Menas!�

Staiga jis sustojo. �Taip, bet kaip visa tai padaryti �ma�inoje motinoje�? Kaip organizuoti tokį grį�tam�jį ry�į? Ne taip paprasta� Na, nieko � bandymai, bandymai, bandymai � padarysim! Juk sugebėjome jį organizuoti tarp komplekso blokų. Svarbiausia � pati idėja!.,�

Nemiegojo ir Vano Aleksandrovi�ius Androsia�vilis savo vasarnamyje Pamaskvėje. Jis stovėjo verandoje ir klausėsi nakties lietaus �naresio� �iandien katedros posėdyje buvo svarstomi aspirantų darbo rezultatai. Blogiausias pasirodė Krivo�einas: per metus jis nei�laikė nė vieno kandidatinio egzamino, paskaitas ir laboratorijas pastaruoju metu lankė labai retai, temos kandidato disertacijai dar nei�sirinko. Profesorius Vladimiras Venjaminovi�ius Valernas parei�kė nuomon�, kad �mogus tu��iai u�ima viet�, gauna stipendij� ir neblogai būtų i�laisvinus vakansij� stropesniam aspirantui. Vano Aleksandrovi�ius buvo ketin�s patylėti, bet nesusilaikė ir pri�nekėjo Vladimirui Venjaminovi�iui daug kand�ių ir kar�tų �od�ių apie inerti�kum�, vertinant jaunųjų tyrinėtojų darbus, apie paniek� jiems� Valernas buvo priblok�tas, o pats Androsia�vilis dabar jautėsi nesmagiai: Vladimiras Venjaminovi�ius, apskritai imant, tokių priekai�tų nenusipelnė.

Ne vien� vakar� Vano Aleksandrovi�ius m�stė apie stebukling� aspiranto i�fgijim� po to, kai jį partrenkė pūdo svorio varveklis, prisiminė kalbėj�s su juo apie med�iagų apykaitos valdym� organizme ir priėjo i�vad�, jog Krivo�einas i�ai�kino ir i�siugdė sugebėjim� spar�iai regeneruoti audinius,�� ypatyb�, gamtoje būding� tiktai papras�iausiems duobagyviams. Jį kamavo mintis, kad neįstengia suprasti, kaip Krivo�einas tai padarė. Jis laukė, kad �is vis dėlto ateis ir pasipasakos; Vano Aleksandrovi�ius buvo pasiruo��s u�mir�ti nuoskaud�, jei prireiks, pasi�adėti niekam nė �nip�t apie tai, kad tik su�inotų! Bet Krivo�einas tylėjo.

Dabar Androsia�vilis gie�ė apmaud� ant sav�s, kam vakar, pakviestas prie milicijos televideofono, nei�siteiravo, kodėl ir u� k� aspirantas sulaikytas. �Jis ka�k� i�krėtė? Tik kada jis suspėjo: dar ryt� buvo u�ėj�s į katedr� prane�ti kelioms dienoms i�skrend�s į Dneprovsk�! Antroji Krivo�eino paslaptis�� Profesorius �yptelėjo. Bet susirūpinimas neatlėgo. Gerai, jei �iaip koks nesusipratimas, o jei kas nors rimta? K� besakytum, Krivo�einas � svarbaus atradimo apie �mogų autorius ir kol kas vienintelis saugotojas. Sis atradimas neturi pra�ūti.

�Man reikia skristi į Dneprovsk��, � netikėtai �ovė į galv� mintis. I�didus kalnie�io ir MA nario korespondento kraujas u�virė: jis, Vano Androsia�vilis, lėks gelbėti neai�kion bėdo pakliuvusio aspiranto! Aspiranto, kurį i� gailes�io priėmė į katedr� ir kurio nepatiklumas jį smarkiai į�eidė!

�Cche, lėks!�� Vano Aleksandrovi�ius, tvardydamasis krestelėjo galv�. � Visų pirma, tu, Vano, netiki, kad Krivo�einas padarė ka�kokį nusikaltim� � ne toks jis �mogus. Ten arba nelaimė įvyko, arba nesusipratimas. Reikia gelbėti. Antra, tu svajojai įgyti jo pasitikėjim�, suartėti su juo. Cia kaip tik tokia proga. Gal, būt, jis turi rimt� prie�astį slapukauti. Bet tegu negalvoja, kad Androsia�vilis � �mogus, kuriuo negalima pasikliauti, kuris nusigr�, niekingų tikslų paskatintas. Ne! �inoma, a� ir Dneprovske jo nekamantinėsiu � panorės, pats i�sipasakos. Ta�iau �į atradim� reikia saugoti. Jis svarbiau u� mano savimeil�.�

Vano Aleksandrovi�ius susitvardė ir protingai nusprendė � jam pasidarė lengva ir ramu �irdyje�

Aspirantas. Krivo�einas taip pat nemiegojo. Jis tebeskaitė dienora�tį.

�Sausio 5. �tai dr a� tapau �mogumi juodra��iu tobulesnei kopijai. Ir nors pats esu kopijos kūrėjas � malonumo ma�a.

��O tavo giminaitis įdomus,�� pasakė Lena po to, kai a� juos supa�indinau Naujųjų metų vakare.�� Simpati�kas.

Grį��s namo, a� vis� valand� ap�iūrinėjau save veidrodyje: graudus vaizdas� Ir pa�nekėti jis miklus, kur ten man su juo lygintis.

Ne, su Lena Viktoras Kravecas elgiasi d�entelmeni�kai. Ar jį veikia ligtoliniai prisiminimai, ar jis jau�ia savogali� �avėti �irdis, bet i� pa�iūros Viktoras abejingas jai. O jei pasistengtų � neberegė�iau Lenos.

�Kai mes su juo einame per Alcademinį miestelį ar instituto park�, sutiktos merginos, anks�iau vos linkteldavusios man, dabar skard�iai ir d�iaugsmingai labina:

��Sveiki, Valentinai Vasiljevi�iau!�� o pa�ios skvarbiai �nairuoja Į nepa�įstam� vaikin� �alia man�s.

O kaip jis slidinėja! Vakar mes trise leidomės i u�miestį � tai jiedu su Lena paliko mane toli u�pakaly.

O kaip jis �oko naujametiniame baliuje!

Net sekretorė Nino�ka, kuri anks�iau nė kelio į fligelį ne�inojo, dabar kur buvus nebuvus ir u�ne� man kokį popierių i� priimamojo.

��Laba diena, Valentinai Vasiljevi�iau! Sveikas, Vitia� Oi, kaip �ia pas jus įdomu, vieni vamzdeliai!

�od�iu, dabar a� kasdien ne tik stebiu save, koks esu, bet ir koks galė�iau būti, jeigu ne� jeigu ne� kas? Jei ne karo ir pokario badmiriavimas, jei ne paveldėtas pana�umas į nelabai gra�ų � deja!�� gimdytoj� (�Pats tėtu�is, papūst�andis!� � graudindavosi, būdavo, giminai�iai), jei ne duobės gyvenimo kelyje, ne tokia nesveika gyvensena: laboratorija, biblioteka, kambarys, pa�nekesiai, apm�stymai, reaktyvų miazmos � ir jokio fizinio krūvio. A� tikrai netro�kau pasidaryti negra�us, storas, susikūprin�s lėtūnas � taip i�ėjo.

I� teisybės a� turė�iau did�iuotis: aplenkiau gamt�! Bet ka�kas trukdo�

Ne, vis dėlto �i idėja �alinga. Sakykim, valdomos sintezės būd� mes i�tobulinsim iki standarto. Sintetinsime puikius �mones: stiprius, gra�ius, energingus, gabius, nusimanan�ius- na, tikrus gyvenimo �eimininkus, tokius, kaip plakate �Pinigus kasoj taupysim � naujus baldus įsigysim!� O tie, i� kurių juos dubliuosime, tebus, atseit, tik paskubomis gyvenimo apmesti juodra��iai? U� k� gi juos �eminti? Geras �atpildas u� gyvyb�: apgailestavimas, kad esi netobulas, mintys, kad niekada nebūsi tobulas, nes tave pagimdė papras�iausia mama, o ne gerai sureguliuota ma�ina! Vadinasi, mūsi�kis �mogaus sintezės būdas vis dėlto atsigr�ia prie� �mones? Ir ne vien blogus � prie� visus, nes kiekvienas mūsų kuo nors netobulas. Vadinasi, ir geriems, bet paprastiems (ne dirbtiniams) �monėms teks susispausti gyvenime?

(Va! Stai toks tu ir esi, Krivo�einai � storaodis� Kol paties nepaima u� sprando, nieko nesupranti. �Nors kuol� ant galvo ta�yk�, kaip tėtu�is sakydavo. Na, gerai: nesvarbu, kokiu būdu supratai � svarbiausia, kad supratai.)

Yra apie k� pagalvoti� Matyti, visos �monių ydos kilusios i� vieno �altinio � i� kra�tutinumų. Kad ir patiklumas, pavyzd�iui � gera, maloni charakterio savybė, bendraujant tarpusavyje. Jis yra mumyse nuo pat vaikystės. Bet pa�yk�tėjo gamta, pakenkė auklėjimas, ne taip susiklostė gyvenimo aplinkybės � ir vietoj patiklumo atsirado snūdus kvailumas. Tokiu pat būdu vietoj protingo atsargumo atsiranda bailumas, vietoj gyvenime būtino pasitikėjimo savimi � tariama savikliova, vietoj atvirumo ir sveiko skepticizmo � cinizmas, vietoj blaivios dr�sos � į�ūlumas, am�inas chami�kumas, vietoj proto � klasta.

Prie� �monių netobulum� mes bejėgiai ir savo silpnumui dangstyti turime daugyb� �od�ių: juokaujamų (��lapiu mai�u trenktas�, �tarp dviejų auklių � vaikas be galvos�), tariamai moksli�kų (�anemija�, �asmenybės degradacija�, �nepilnaverti�kumo kompleksas�), �iokiadienių (�jam nebuvo skirta�, �tokia jo laimė�)� Anks�iau sakydavo; �dievo dovana�, mūsų materialistiniame am�iuje � �gamtos dovana�, o i� esmės � tas pats velnias, vis tiek ne �mogaus galioje k� nors pakeisti. Vieniems duota, kitiems � ne.

Vis dėlto galima numanyti, kodėl �neduota�. Pirmyk��iame gyvenime ir vėlesnėse visuomeninėse formacijose tobulumas �mogui nebuvo būtinas. Gyveni, dirbti ir daugintis gali, med�ioti moki � ir gerai! Tik dabar, kai mūsų vaizduot� ėmė u�valdyti ne utopinė, o konstruktyvi komunizmo idėja, �mogui keliami tikri reikalavimai. Mes ugdome �mones, darome visk�, kad jie įsis�monintų �i� puiki� idėj�, ir mums skaudu matyti tai, į k� anks�iau nė dėmesio nekreipdavome��

�Sausio 8. I�dės�iau savo mintis Kravecui.

��Nori panaudoti sintez� paprastiems �monėms reorganizuoti?�� greitai sumojo nuovokusis dubletas-3.

��Taigi. Tik kaip?�� a� pa�velgiau į jį su viltimi: o gal jis ir tai �ino?

Jis suprato mano �vilgsnį ir nusijuokė.

��Neu�mir�k, kad a� � tai tu. �iaip ar taip � bent jau pagal �inias.

A� parod�iau į bak�.

��Bet gal tu geriau �inai, kas tai per skystis? Juk tu i� jo gimei kaip� kaip Afroditė i� jūrų putos. Jo sudėtį ir kita?

��Dviem �od�iais?

��Galima ir trim.

��Pra�au. Sis skystis � �mogus. Jo sudėtis � �mogaus kūno sudėtis. Be to, �is skystis � kvantinė-molekulinė biocheminė skai�iavimo maaina, kuri pati save moko ir turi did�iul� atmintį; kiekvienoje skys�io molekulėje glCidi tara tikra sava informacija� Atseit, ar �iaip suk, ar taip, �ma�inos motinos� skystis � tiesiog �mogus skystoje fazėje. I� �io fakto gali daryti mokslines, praktines ir organizacines i�vadas.

Jau�iau, kad naujoji problema jį domina daug menkiau, nei mane. Paband�iau įkaitrinti jo vaizduot�.

��Vitekai, o k�, jei �is būdas bus kaip tik �tai�? Juk jis � paprastiems �monėms, o ne�

��Eik tu po�! (Ai, ai � o dar dirbtinis �mogus!) �Tai� � �ne tai�!. A� grie�tai atsisakau traktuoti mūsų darb� i� tų pozicijų ir laikytis priesaikos, kurios a� nedaviau! Mūsų laikais reikia �al�iau �iūrėti į priesaikas! (Na, jei �itai galima pavadinti �altu po�iūriu�) Tu nori panaudoti atradim� �monėms perdirbti?

� Į angelus��� dar pakir�inau a�.

��Velniop angelus! Informacinis �homo sapiens� perdirbimas, ir viskas! Tokiu akademiniu aspektu ir traktuokime problem�!

A� pirm�syk pama�iau, kaip jis nesusivaldė ir� atvirto manimi. Kad ir kaip stengtumeis, krivo�eini�ka natūra parodo save. Bet svarbiausia- jis u�sidegė. O tai būtina, kai pradedi naujus tyrinėjimus, būtina u�sidegti, pajusti darbo įkar�tį. Po �le�ių valandų pokalbio (su pietų pertrauka) mes �engėme keturis �ingsnius, įprasmindami nauj�j� problem�.

Pirmas �ingsnis. Dirbtiniai ir natūralūs �monės, sprend�iant i� visko (na, kad ir i� to, jog įprastinis maistas � ne nuodai dubletams),�� biologi�kai vienodi. Vadinasi, visa, k� �ma�ina motina� daro su antrininkais, i� principo (jeigu paliksime nuo�aly techninės realizacijos sunkumus, kaip ra�foma straipsniuose) galima pritaikyti paprastiems �monėms.

Antras �ingsnis. Perdirbimus bake pagal komandas �ma�ina motina� vykdo be jokių mechaninių įrenginių ar kontrolinių prietaisų. Vadinasi, pats skystis yra ir kontrolinė valdymo schema, ir vykdantysis biocheminis mechanizmas; bake jo dėka, kaip pasakytų biologai, vyksta valdoma med�iagų apykaita��

��Ot, velniai!�� burbtelėjo aspirantas ir nervingai u�sirukė.

��arba tiksliau � i�orin� informacij� jis paver�ia struktūriniais įra�ais med�iagoje: organinėmis molekulėmis, l�stelėmis, kūneliais, audiniais�

Tre�ias �ingsnis. Kokiu būdu i� principo galima perdirbti �mogų �ma�inoje motinoje�? Dirbtinis antrininkas, u�gim�s joje, yra ne kas kita, kaip ma�ininės schemos t�sa ir tolimesnė jos raida. Dar tebėbūdamas vaiskus, jis jau junta ir suvokia save kaip �mogus, bet aktyviai veikti negali (bandymas su Adomu ir Kraveco liudijimas). Po to dubletas sumaterialėja, virsta neperregimu, atsijungia nuo �ma�inos motinos� skystosios schemos (arba schema nuo jo), apvaldo savo kūn� ir i�lenda i�� � ne, ne, reikia akademi�kai!�� atsiskiria nuo ma�inos. Su paprastu �mogumi, matyt, reikia pasielgti prie�ingai, tai yra visų pirma �įjungti� jį į ma�inos schem�. Techni�kai: panardinti �mogų į skystį.

Ketvirtas �ingsnis. Bet ar �mogus įsijungs į �ma�inos motinos� schem�? Juk reikia nei daugiau, nei ma�iau (a� vis dėlto pakankamai i�manau neurofiziologij�, skai�iau E�bį), kad tarp �mogaus nervų tinklo ir skys�io būtų pilnutinis kontaktas. O mūsų laidininkus nervus nuo i�orinės aplinkos izoliuoja oda, audiniai, kiau�o kaulai. Kad juos pasiektų, skystis schema turi įsisunkti į �mogaus vidų.

Mes padarėme i�vad�, kad jis gali įsisunkti: juk �mogus � tai tirpalas. Tik tirpalas ne vandenyje (kitaip �monės i�tirptų besimaudydami): laisvo vandens �moguje ne tiek daug. Visk� temdo kiekybinė analizė, prakeikta skaitmenų hipnozė � kai, i�skaid� gyv� audinį, gauname i�kalbingus skai�ius; vandens � 75 procentai, baltymų � 20 procentų, riebalų � 2 procentai, druskų � 1 procentas ir taip toliau. �mogus � biologinis tirpalas, visos jo sudėtinės dalys susijusios tarpusavyje ir sudaro viening� visum�. Kūne yra �skystų skys�ių�: seilių, �lapimo, kraujo plazmos, limfos, skrand�io sul�ių � jų galima įpilti į mėgintuvėlį. Kiti skys�iai u�pildo l�stelinius audinius � raumenis, nervus, smegenis; kiekviena l�stelė jau pati savaime mėgintuvėlis. Net kaulai prisisunk� biologinio skys�io � kaip kempinė� Taigi, nors ir nesupiltas į atitinkam� ind�, �mogus turi daug daugiau pagrindo laikyti save skys�iu, negu, sakysim, keturiasde�imties procentų natrio �armo tirpalas.

Jeigu tiksliau: �mogus � tai informacija, u�ra�yta biologiniame tirpale� U�simezgus gemalui, tame tirpale vyksta pakitimai � formuojasi raumenys, vidaus organai, nervai, smegenys, od�. Tas pats � tik kitaip ir spar�iau � dedasi ir �ma�inos motinos� biologiniame skystyje. Taigi kad ir kaip �iūrėtum, �iedu skys�iai labai giminingi ir � visai galimas daiktas � link� skverbtis į vienas kit��

Kad ir kaip magėjo kiekvien� mintį bei kiekvien� spėlion� tuojau pat patikrinti �ma�inoje motinoje�, mes įveikėme save ir vis� dien� u�siiminėjome teorija. Gana �aisti atsitiktinumais, reikia visk� apgalvoti i� anksto.

Tad pirmiausia � įsijungti.�

�Vasario 1. Ak, kokios puikios buvo teorijos, kuriomis grindėme tai, kas jau padaryta! �aidimas kubiukais, aritmetika �tai � ne tai� � malonu prisiminti, kaip skland�iai viskas ėjosi� Sukurti teorij�, kuri padėtų pasiekti naujus rezultatus, kur kas sudėtingiau.

Kol kas teori�kai perprastas skystis (skystoji schema) bake elgiasi kaip vulgarus vanduo. Tik tiek, kad tir�tesnis.

Ar bereikia ra�yti, kaip kit� dien� kuo anks�iau i� ryto atskubėjome į laboratorij�, kaip, apmirusiomis �irdimis ir i� anksto gard�iuodamiesi, ky�telėjome į bak� smilių galiukus � �įsijungėme�. Ir nieko. Skystis buvo nei �iltas, nei �altas. Prastovėjome �itaip apie valand�; jokių pojū�ių, jokių pakitimų.

Ar bereikia apra�inėti, kaip mes plukdėme skystyje paskutinius du triu�ius, bandydami juos įjungti į ma�in�? �Ma�ina motina� neklausė dargi komandos �Ne!� ir net netirpdė jų. Pasibaigė tuo, kad triu�iai prigėrė, o atgaivinti jų mes nepajėgėme.

Ar beverta priminti, kaip mes gramzdinome į skystį laidus ir oscilografe stebėjome plūduriuojan�ių potencialų virpesius? Potencialai virpa, kreivė pana�i i dantyt� elektroencefalogram�. Ir kas?

Stai �itaip visuomet� Bū�iau naujokas, jau bū�iau pabūg�s.�

�Vasario 6. Bandymas: a� įmerkiau pir�t� į skystį, Kravecas u�sidėjo �Monomacho kepur� ir savo pir�tu ėmė liesti įvairius daiktus. A� jutau, kokį pavir�ių jis lie�ia! �it ka�kas �ilta (radiatorius), antai �alta ir �lapia (jis paki�o pir�t� po �iaupu)�

Vadinasi, mano pir�tas įsijungė? Ma�ina man per jį pe duoda i�orin� pojū�ių informacij�� Taip, bet tai ne tie pojū�iai. Man reikalingi signalai (tegu ir pojū�iuose) apie skystosios schemos darb� bake!�

�Vasario 10. Jei rank� skystyje laikai gana ilgai ir susikaupi, odoje junti labai silpn� per�ėjim� ir dyg�iojim�. Gal tai savitaiga? Labai jau silpnai junti, veik neu��iuopiamai��

�Vasario 15. Ma�ytis, nekaltas, nereikamigas rezultatėlis. Savo mastu jis neprilygsta dargi triu�ių gamybai. Tiesiog �iandien a� įsipioviau kairiojo delno mink�tim� ir u�sigyd�iau įpiov�.

��Supranti,�� ryt� m�sliai pasakė Kravecas,�� kad pajustume skystosios schemos veikim�, ji turi veikti. O k� jai, atleiskit, veikti? Kuriam galui jai �įsijungti� į tave, į mane, į triu�ius? Viskas mumyse jau padaryta, visur i�laikyta informacinė pusiausvyra.

�Ne�inau, ar a� i� tikrųjų grei�iau u� jį sumojau, k� toliau daryti (meilikauju sau!), ar jis papras�iausiai nepanoro k�sti skausmo. Ta�iau bandym� pradėjau a�: pa�eid�iau informacin� pusiausvyr� savo organizme.

Skalpelis buvo a�trus, per neįgudim� i�ariau mės� iki pat kaulo. Kraujas u�liejo rank�. Įki�au deln� į bak�: skystis aplink jį ėmė da�ytis tir�tu purpuru. Skausmas nenyko.

��Kepur� u�sidėk, kepur�! � su�uko Kravecas.

��Koki� kepur�, kam?�� i� skausmo ir matydamas krauj�, a� nelabai besusigaud�iau.

Tada jis u�mauk�lino man ant galvos �Monomacho kepur�, suspragsėjo tumbleriais � ir skausmas i�syk liovėsi; po keliolikos sekund�ių skystis apsivalė nuo kraujo. Pla�taka ėmė ka�kaip maloniai per�ėti, ir prasidėjo stebuklas: ji darėsi perregima. Mano akivaizdoje.

I� prad�ių pasirodė raudonos raumenų pynės. Po minutės jos i�skydo � pro rausv� �elė ėmė ry�kėti balti pir�tų kauliukai. Prie rie�o sausgyslių, varinėdama krauj�, greitai storėjo ir vėl bliu�ko �viesiai violetinė kraujagyslė.

Man pasidarė baisu, ir a� i�traukiau rank� i� bako. Tuoj pat suskaudo. Pla�taka buvo sveika, tik �vilgėjo kaip i�tepta; nuo perregimų pir�tų varvėjo sunkūs la�ai. A� mėginau pajudinti pir�tus � jie neklausė. Ir staiga pastebėjau, kad varvantys la�ai pradėjo stingti ant pir�tų galiukų� Pasidarė visai baisu.

��Ki�k atgal, neteksi rankos!�� suriko Kravecas.

Įki�au ir sutelkiau vis� dėmesį į �aizd�; maloniai maudė būtent ten. �Taip, ma�ina� tai� tai�� � raginau a�. Per�ėjimas pama�u silpo, ir pla�taka vėl pasidarė neperregima! Su palengvėjimu atsidus�s, a� i�traukiau j�: �aizdos jau nebebuvo, jos vietoj i�kilo raudonai mėlynas randas. Rando įtrūkiuose i�try�ko vaiskūs kraujuotų pūlių la�eliai; jis nepaken�iamai dilg�iojo ir nie�tėjx3. Tikriausiai dar ka�kas buvo ne visai gerai, ir a� vėl įmerkiau rank� į skystį� Vėl � vaiskumas, per�tėjimas, �tai, ma�ina� tai�� Galų gale per�tėti nustojo, pla�taka pasidarė neperregima.

Visas bandymas truko dvide�imt minu�ių. Dabar a� ir pats negalė�iau parodyti vietos, kur persirė�iau skalpeliu.

Reikia i�siai�kinti� Įdomiausia, kad �ma�inai motinai� neprireikė specialios informacijos, kaip i�gydyti įpiov�, � beje, to a� ir negalėjau jos pamokyti. Gal ir mano raginimai �tai� tai�� buvo nereikalingi: skausmo pojūtis mano smegenyse ir be to pagimdė u�tektinai i�kalbingas biosroves.

Vadinasi, �ma�in� motin�� į �mogų įjungia signalas, kad sistemoje pa�eista informacinė pusiausvyra. Ta�iau tokiu signalu gali būti ne tik skausmas � valingas įsakymas kai k� pakeisti savyje, nepasitenkinimas (�ne tail�). O toliau jau galima valdyti pojū�iais.

Menkutis, neefektyvus bandymas palyginti su visais kitais. Juk įpiov� buvo galima patepti jodu, subintuoti � būtų u�gij� ir taip�

O vis dėlto �is bandymas � visų svarbiausia, k� padarėme per i�tisus metus! Dabar atradimas gali būti panaudotas ne tik dirbtiniams antrininkams sintetinti bei tobulinti, o ir perdirbti sudėtingai informacinei sistemai, slypin�iai sudėtingiausiame biologiniame tirpale, kurį mes supaprastintai vadiname ��mogumi�. Bet kurio �mogaus perdirbimas!.

�Vasario 20. Taip, skystoji schema į �mogaus organizm� įsijungia ir valios įsakymu. �iandien a� tokiu būdu pa�alinau kairiosios rankos gyvaplaukius iki pat alkūnės. Panardinau rank� į bak�, u�sidėjau �kepur�. Sutelk�s dėmesį į gyvaplaukius, sukomandavau �Ne tai!�. Per�ėjimas ir nie�ulys sustiprėjo. Oda pasidarė perregima. Po minutės plaukai i�nyko.

Kravecas �iuo metodu per penkias minutes ant ma�ojo pir�to ir smiliaus u�augino dviejų centimetrų ilgumo nagus. Vėlia panardino į skystį abu delnus ir įprast� odos ra�t� pir�tų pagalvėlėse pavertė ka�kuo pana�iu į automobilio padangos protektoriaus �eglut�. Po to jis mėgino atkurti pirmyk�tį ra�t�, bet u�mir�o, koks jis anks�iau buvo.

Dabar ai�ku, kodėl mudviem nieko nei�ėjo su triu�iais � juk jie neturi s�monės, neturi valios, nejau�ia nepasitenkinimo savimi. Sis būdas �mogui. Ir tik �mogui!�

Toliau aspirantas Krivo�einas skaitė greitomis, kad įsidėmėtų. Sklaidė dienora��io puslapius ir tartum fotografavo juos atmintyje. Jam viskas buvo ai�ku: Krivo�einas ir Kravecas padarė t� patį, k� ir jis,�� įvaldė med�iagų apykait� �moguje. Tiktai kitu būdu, pasitelk� ma�in�.

Ir labai svarbu, kad pasitelk� ma�in�: dabar jo atradimas � ne unikumas, ne i�sigimimo atmaina, o mokėjimas perdirbti save. Ma�a �inoti perdirbimo būd� � reikia turėti i�sami� informacij� apie �mogaus organizm�. Jie jos neturi ir negalėjo turėti. O jo ��inias pojū�iuose� dabar galima įra�yti į �ma�in� motin�� ir per j� perduoti visiems. Kiekvienam �mogui. Ir kiekvienas �mogus po to įgis negirdėt� gali�.

Aspirantas susisvajoj�s u�merkė akis, atsilo�ė kėdėje� K� jau ten � kova su ligomis: jas greit u�mir�im! �mogui bus pavald�ios visos stichijos. Ir be ma�inų.

��ydros okeanų gelmės, kur nūn nenusileisi be naro kostiumo, be batiskafo. O �mogus delfinas, u�siaugin�s �iaunas ir pelekus, galės mėgautis vandens stichija, gyventi joje, dirbti, keliauti.

�Patrauks į or� � galima i�siauginti sparnus, skraidyti, skl�sti ereliu �iltose oro srovėse.

�Prie�i�kos svetimos planetos: apgaubtos nuodinga chloro dujų atmosfera, saulės kaitros ir neatau�usios magmos įkaitintos arba kosminio �al�io sukaustytos, apkrėstos mir�tamomis bacilomis. O �mogus ten galės gyventi laisvai, kaip �emėje, be skafandro ir biologinės apsaugos: jam tereiks pertvarkyti savo organizm�, kad vietoj deguonies l�stelės įsisavintų chlor�, arba, gal būt, įprastinius baltymus teks pakeisti organiniais silicio junginiais.

Juk �moguje svarbiausia ne tai, kad jis kvėpuoja deguonimi. Ir rankos kojos � ne visų svarbiausia. Galima i�siauginti �iaunas, sparnus, pelekus, kvėpuoti fluoru, pakeisti baltymus organiniais silicio junginiais � ir likti �mogumi. Ta�iau galima t rėti normalias galūnes, balt� od�, galv� bei dokumentus � ir nebūti juo!

��Taip, bet��� aspirantas susim�st�s u�sikvempė ant stalo. �vilgsnis vėl įsmigo į tikrojo Krivo�eino u�ra�us.

,�.. � I�nyks ligos ir luo�umai, nebebaisios tous �aizdos, apsinuodijimai. Kiekvienas galės pasidaryti stiprus, dr�sus, gra�us, sugebės mobilizuoti organizmo resursus, kad nudirbtų darbus, kurie anks�iau rodėsi nepakeliami. �monės bus nelyginant dievai!. Na, ko �ia taip i�mintingai �ypsaisi? Tai juk i� tikrųjų ir yra tas �mogaus begalinio tobulinimo būdas, kurio mes ie�r kome!

��I�mintingas, tai ir �ypsausi,�� �altai atsiliepė Kravecas.�� Tu vėl lakioji padebesiais. Ne vien �itai gali būti.

��Na, liaukis! Bene netrok�ta kiekvienas �mogus būti geresnis, tobulesnis?

��Trok�ta � bet tik to, kas, jo supratimu, gera ir tobula. Galima, pavyzd�iui, pagal mūsų metod� įrengti �kosmetines Krivo�eino vonias�.

��Kokias vonias?

��Na, tokias� po penkis rublius u� seans�. Ateina pilietukė, nusirengia u� �irmos, pasineria į biologinį tirpal�. Operatorius � ten koks nors Zora Serverpupa, buv�s kirpėjas,�� u�simauk�lina �Monomacho kepur�, nusilenkia: �Ko pageidausite?� � �Dabartės norė�iau kaip Brid�ita Bardo,�� parei�kia klientė. � Tik kad truputėlį putlesnė ir tamsesnio gymio. Mano Va�ia mėgsta, kai tamsesnio gymio�� Ko vaipaisi? Dar ir arbatpinigių Zorai duos. O vyri�kos lyties klientai transformuosis pagal supervyri�kį Zan� Marė arba �iaurės gra�uolius Olegus Stri�enovus. O kit� sezon� įeis į mad� Lolobrid�idos ir Vitalijai Zubkovai, kaip dabar jų atvirukai�

��Bet juk �ma�inai motinai� galima nurodyti ka�kokias kra�tutines ribas informacijos atrankai� kokį nors filtr� lėk�tumui ir kvailystėms i�brokuoti. Arba įvesti grie�t� program��

���kuri drauge su formulėmis masiniam vartotojui bruktų turting� vidinį turinį? O jeigu jis nenorės? Turi jis teis� nenorėti u� savo pinigus? �K� a� � nenormali, ar k�? � ims.spiegti ta pati poniutė, � kad jūs norite mane taisyti? Patys jūs puskvailiai!� Supranti, tuo ir remiasi menkystos ir mies�ionio gel�betoni�ka pozicija, kad jie laiko norma kaip tik savo elgesį.

��Bet galima padaryti taip, kad �ma�inai motinai� jis nebūtų norma.

��Hm� Siūlau padaryti paprast� bandym�. Būk geras, įki�k pir�t� į skystį.

��Kurį?

��Kurio negaila.

A� įki�au į skystį bevardį. Antrininkas u�sidėjo �kepur�, priėjo prie medicininės spintelės.

��Dėmesio!

��Oi, k� tu darai?�� a� i�traukiau pir�t�. Jis buvo praplautas, i� jo sunkėsi kraujas.

Viktoras Kravecas pa�iulpė savo bevardį, po to nu�luostė krauj� nuo skalpelio.

��Dabar supratai? Ma�inai nėra ir negali būti elgesio normos. Jai į visk� nusispiauti � k� įsakysi, t� ir daro�

Mes u�gydėme su�eistus pir�tus.

Nuleido mane Kravecas i� dangaus į �em� � kūlvirs�ia it laiptų pakopomis. Link� mes, i�radėjai, pasvajoti. Ir Edisonas, tuT būt, manė, kad jo telefonu �monės perdavinės vieni kitiems tik malonias ir reikalingas �inias, nieku gyvu nelie�uvaus, neįskundinės anonimi�kai ir pramogos dėlei nekvietinės �Greitosios pagalbos� absoliu�iai sveikiems pa�įstamiems� Visi mes �itaip � svajojame apie gėrį, o kai gyvenimas atskleid�ia i�virk��i�j� i�radimo idėjos pus�, plojame sau per �onus kaip medkir�iai �altyje: k� gi jūs, �monės, darote?

Mokslo prakeiktis, kad jis kuria būdus, ir nieko daugiau. Stai ir mes turėsime viso labo tik �būd� informacijai biologinėje sistemoje pertvarkyti�. Galima be�d�ion� paversti �mogumi. Bet ir �mogų be�d�ione � taipogi.

Ta�iau negalima, negalima, negalima manyti, kad ir po mūsų atradimo viskas bus kaip buv�! Ne mokslui � gyvenimui negalima. Mūsų atradimas kaip tik gyvenimui: jis ne�audo, ne�udo � jis kuria. Gal būt, mes ne ten ie,�kome? Gal visk� lemia ne ma�inos, o �mogaus savybės?�

Aspirantas Krivo�einas toliau skaitė dienoraStį, kamuojamas �itokių nerimastingų min�ių. Nejaugi veltui vargintasi � jų atradimas per ankstyvas, ir jis gali u�griūti �mones? Maskvoje jis ma�a galvojo apie tai: atreidimas slypi vien tik jame, nieko jis daugiau nelie�ia � tyrinėk sau sveikas ir tylėk� Tiesa, po maudynės reaktoriaus baseine jam labai magėjo pasidalyti sav �iniomis ir i�gyvenimais ir su Androsia�viliu, ir su vaikinais bendrabutyje: radiacij� ir spindulin� lig� galima įveikti! Bet tos jo �inios buvo susijusios su karu�

�Dėl visuomenės atmatų! � Krivo�ein� pagavo įnir�is.�� Dėl atmatų, kurių yra gal vienas i� tūkstan�io ir kuriems paslaugi prostitutė, vadinama Mokslu, ruo�ia būdus, kaip sprogdinti miestus ir naikinti tautas! Tiktai būdus, tik tiek. Velnias, pradėti rauti su �aknimis tuos biaurybes, kad nė smarvės neliktų, ar k�? Niekas man�s nesu�iups, niekas nepa�aus� Ir pats nueisiu jų keliais? Ne. �ia irgi � �ne tai�.

Aspirantas u�vertė s�siuvinį, pakėlė akis. Stalinė lempa tebedegė, nieko neap�viesdama. Buvo �viesu. U� lango, tarp �alumynų, vienodi geltonų Akademinio miestelio namų veidai �velgė į nematom� saul�; atrodė, namų banda tuoj pat i�dūlins pasitikti �viesulio. Laikrodis rodė pus� a�tuonių ryto.

Krivo�einas u�sirūkė, i�ėjo į balkon�. Apa�ioje, troleibusų sustojime, rinkosi �monės. Pla�iapetis vyras mėlynu lietpal�iu vis tebevaik��iojo po med�iais. �Nagi, nagi!�� nusistebėjo jo i�tverme Krivo�einas.�� Tiek to. Reikia gelbėti, k� dar galima i�gelbėti.�

Jis grį�o į kambarį, nusirengė, nusiprausė po �altu du�u. Pa�valėjo. Po to atidarė drabu�ių spint�, kriti�kai i�nar�ė negausi� drapanų atsarg�. I�sirinko ukrainieti�kus mar�kinius i�siuvinėta apykakle ir apvadais, apsivilko. Dvejodamas nu�velgė mėlyn� padėvėt� kostium� � atsiduso, apsivilko ir jį.

Paskui aspirantas ketvirtį valandos pasitreniravo prie�ais veidrodį ir i�ėjo i� buto.

�mogus su lietpal�iu pastebėjo Krivo�ein�, pasisuko visu korpusu į jį ir įbedė akis.

�Vie�patie, koks primityvus detektyvas!�� pasipiktino Krivo�einas.�� Vitrinoje sektų mano atspindį ar prisidengtų laikra�ciu � ne, spokso, kaip neandertalietis į tarpmiestinį autobus�! Instrukcijų jie, neturi, ar k�? Nors komiksus skaitytų kvalifikacijai pakelti. I�ai�kinsi su tokiais nusikaltim�, kaipgi!�

Krivo�ein� suėmė pyktis. Jis priėjo prie pat �mogaus.

��Klausykite, kodėl jūsų nepakei�ia? Negi sekliams netaikomas septynių valandų darbo dienos įstatymas?

Tas nusteb�s pakėlė antakius,

��Valia��� i�girdo aspirantas �velnų bariton�. � Valentinai� nejau tu man�s nepa�įsti?

��Hm��� Krivo�einas sumirksėjo, įsi�iūrėjo į jį ir �vilptelėjo.�� Taigi �ia� atseit, jūs antrininkas Adomas Herkulis? Sit kas! O a� maniau�

��O� jūs, vadinasi, ne Krivo�einas? Tai yra Krivo�einas, bet� i� Maskvos?

��Tikra teisybė. Na, sveiki� sveikas, Valentinai Adomai, pragai�usi siela!

��Sveikas.

Jie paspaudė viens kitam rankas. Krivo�einas ap�iūrinėjo vėjo nugairint�, įdegusį Adomo veid�: jo bruo�ai buvo grubūs, bet gra�ūs. ��iūrėk tu man, visgi Valia gerokai pasistengė�. Tiktai �viesiose akyse po i�blukusiomis blakstienomis slypėjo drova.

��Daug dabar bus Valentinų Vasiljevi�ių Krivo�einų.

��Gali mane vadinti Adomu. A� pasiliksiu �į vard�.

��Kurgi tu buvai, Adomai?

��Vladivostoke, vie�patie��� tas �yptelėjo, tartum abejodamas, ar turi teis� juCkauti.�� Vladivostoke ir netoli jo.

��Ir k�? Puiku!�� Krivo�einas su pavydu pasi�iūrėjo į jį. � Montavai uostuose įrengimus?

��Ne i�tisai. Sprogdinau povandenines uolas. �tai� grį�au dirbti.

��O ar nebaisu?

Adomas pasi�iūrėjo Krivo�einui tiesiai į akis.

��Baisu, bet� supranti, man kilo idėja. U�uot sintetinus dirbtinius �mones, �ma�inoje motinoje� bandyti perdirbinėti paprastus. Na� panardinti į skystį, paveikti i�orine informacija� tur būt, galima, a?

Vis dėlto Adomas drovėjosi, suprato, jog drovisi, ir apma davo, kad per t� drovum� taip neskland�iai i�sakė ilgai brandint� idėj�.

��Gera idėja,�� tarė aspirantas. Jis dar smalsiau pa�velgė į Adom�. �I� esmės, ne tokie jau mes ir skirtingi. O gal tai vidinė atradimo logika?� � Tik �itai jau buvo. Valia. Nardino jie į mūsų gimt�j� stichij� įvairias kūno dalis. Rodos, jau buvo ir visai pasinėr�.

��Ir kas nors i�eina?

��I�eina� tik su paskutiniuoju bandymu dar neai�ku.

��Juk tai �aunu! Supranti� juk tai� tuomet galima įvesti į �mogų Meno informacij�, atrenkant j� grį�tamojo ry�io principu��� Ir Adomas, vis taip pat drovėdamasis ir painiodamasis, i�dėstė Krivo�einui savo mintis, kaip sutaurinti �mogų, pasitelkus men�.

Aspirantas suprato.

����Savo darbe mes turime vadovautis tuo, kad �mogus ver�iasi į gėrį, � jis su �ypsena pacitavo įra�� i� Krivo�reino dienora��io,�� kad niekas ar beveik niekas niek�ybių ir kvailys�ių nenori ir nedaro s�moningai, o atsiranda jos i� nesupratimo. Gyvenime viskas sudėtinga, ne i�kart suprasi, ar tu elgiesi biauriai, ar ne; �itai a� i� savo patirties �inau. Ir jeigu �mogui suteiktume ai�ki�, su jo psichika, jo veikla ir poelgiais susi�aukian�i� informacij�, kas gera, kas bloga, kas kvaila, jeigu jis ai�kiai suprastų, kad bet kokia jo niek�ybė ar kvailystė anks�iau ar vėliau pagal nera�yt� įstatym� atsigr� prie� jį patį, nei jo, nei dėl jo nebūtų ko baimintis. Toki� informacij� galima įvesti ir į �ma�in� motin����

��Kaip, ir tai jau i�bandė? � nustebo Adomas.

��Ne. Jie tik neai�kiai suprato, kad to reikėtų. Kad be tokios informacijos visa kita neturi prasmės� Taigi tavo idėja labai laiku. Ji, kaip sakoma akademiniuose sluoksniuose, u�pildo sprag�� Klausyk!�� netikėtai įtū�o Krivo�einas.�� Ir tu su tokia idėjia vaik��iojai kaip seklys man i� paskos, slankiojai po langais! Negalėjai �ūktelti ar įeiti i but�?

��Supranti��� sutriko Adomas,�� a� juk maniau, kad tu � tai jis. Praeini pro �alį, nepastebi, dediesi nepa�įst�s. Pagalvojau: nenori matyti. Mudviem su juo tuomet taip kvailai i�ėjo��� Jis nuleido galv�.

��Taip� Ir laboratorijoje nebuvai?

��Laboratorijoje? Betgi a� neturiu leidimo. O dokumentai � Krivo�eino, ten jie �inomi.

��O per tvor�?

��Per tvor�?..�� Adomas sumi��s patraukė pe�iais � �i mintis jam nė į galv� neatėjo.

� �mogus puoselėja neregėto dr�sumo sumanymus ir idėjas, o gyvenime� dieve mano!�� Krivo�einas nepritariamai palingavo galv�. � Kratytis reikia tos atgrasios �monių bailės � kitaip prapulsime. Ir darbas �us� Na, gerai,�� jis padavė jam raktus,�� eik tvarkytis, ilsėkis. Kiaur� naktį slampinėjai aplinkui, tai protas!

��O kur� jis?

��Norė�iau a� pats �inoti, kur jis, kas su juo?�� Aspirantas paniuro.�� Pamėginsiu visk� i�ai�kinti. Vėliau susitiksime. Kol kas,�� jis �yptelėjo.�� Vis dėlto puiku, kad tu atva�iavai.

�Ne, ne taip lengva �mogų i�mu�ti i� vė�ių! � mintyse svarstė Krivo�einas, eidamas į institut�. � Didis darbas, rimta idėja gali pajungti sau visk�, priversti u�mir�ti ir nuoskaudas, ir asmeninius potro�kius, ir netobulum�� �mogus ver�iasi į gėrį, viskas teisingai!�

Pro �alį lėkė perpildyti rytmetiniai troleibusai ir autobusai. Viename jų aspirantas pastebėjo Len�: ji sėdėjo prie lango ir i�sibla�kiusi �iūrėjo prie�ais save. Jis stabtelėjo, palydėjo j� �vilgsniu. �Ak, Lena, Lenai Kaip tu galėjai?� Dienora��io skaitymas aspirantui padarė tokį poveikį, kokio nebūtų padar�s niekam kitam: jis jautėsi tartum �iuos metus būtų i�gyven�s Dneprovske. Dabar jis buvo tiesiog Krivo�einas � ir jam suspaudė �irdį, prisiminus, kaip jį (taip, jį!) įskaudino �ita moteris.

��A� �inau, kur krypsta mūsų tyrinėjimai, nėr ko apsimetinėti: man teks lįsti į bak�. Mudu su Kravecu atliekame nedidelius mokomuosius bandymus su savo galūnėmis, neseniai a� skyst�ja schema netgi suauginau kadai kados nutraukt� kelio rai�tį ir dabar nebe�lub�ioju. Visa tai, �inoma, medicinos stebuklas, bet mes juk u�simojome daugiau � perdirbti vis� �mogų! Cia smulkintis negalima, mes dar 20 metų pramind�ikuosime aplink bak�. Ir lįsti reiks būtent man, paprastam natūraliam �mogui,�� Kravecui bake jau nebėra kas veikti.

I� esmės, prie� akis ne �ma�inos motinos� i�bandymas � sav�s. Visos mūsų �inios ir mūsų metodai gero �od�io neverti, je �mogui neu�teks valios ir ry�to pa�iam pasinerti ir savo kailiu i�mėginti informacinių pertvarkymų skystyje.

�inoma, i� tos krik�tinės a� negrį�iu pasikeit�s. Pirma, mes neturime reikiamos informacijos nuodugniam �mogaus organizmo ir intelekto pertvarkymui, o antra, prad�iai to ir nereikia: u�tenka i�bandyti, ar į �ma�in� motin�� galima pilnai įsijungti, įrodyti, kad tai nepavojinga,�� na, ir ka�k� pakeisti savyje. Taip sakant, padaryti pirm�jį apsisukim� aplink Zem�.

Ar tai įmanoma? Ar tai nepavojinga? Ar grį�iu a� i� �krik�tytuvės�, i� orbitos, i� bandymo � ar grį�iu? Sudėtingas daiktas �ma�ina motina�: kiek naujovių joje aptikome, o kaip reikiant jos nepa�įstame� Ka�kodėl man kelia nerim� didinga mūsų tyrinėjimų perspektyva.

Dabar man pats laikas vesti, �tai kas. Velniop apdairų elgesį su Lena! Man jos reikia. Noriu, kad ji biitų su manim, kad rūpintųsi, nerimautų ir bartų, kai grį�iu vėlai, bet kad pirma duotų pavakarieniauti. Ir (kadangi su antrininkų sinteze jau viskas ai�ku) lai nauji Krivo�einai ateina į pasaulį ne i� ma�inos, o gerų, auk�tos moralės tarpusavio santykių dėka. Ir lai apsunkina mums gyvenim�: a� � �u��! Vesiu! Kaip man anks�iau tai neatėjo į galv�?

Teisybė, vesti dabar, kai mes ruo�iame �į eksperiment�� K� gi, blogiausiu atveju liks pats tvir�iausias atminimas apie mane � stinus arba duktė. Ka�kada �monės ėjo į front�, palikdami �monas ir vaikus,�� kodėl man negalima dabar taip pasielgti?

Gal birt, ir ne visai tauru vesti, kai yra tikėtinumas palikti na�l�. Ta�iau tegu mane pasmerkia tie, kas ėjo ar kas eis tokiu keliu. Tuomet a� prisiimsiu kalt�.�

�Gegu�ės 12.

��Tekėk u� man�s, Lena. Gyvensim drauge. Turėsime vaikų: gra�ių, kaip tu, protingų, kaip al. A?

��O tu i� tikrųjų laikai save protingu?

��O kas?

��Būtum protingas, nesiūlytum �ito.

��Nesuprantu�

��Va, matai. O dar tikiesi protingų vaikų.

��Ne, tu paai�kink, kas yra? Kodėl tu nenori tekėti u� man�s?

Ji įbedė į plaukus paskutinį smeigtuk� ir pasisuko nuo veidrod�io į mane.

��Dievinu, kai tu �itaip atki�i lūpas. Ak tu, mano Valia! Ak tu, mano rudi! Atseit, subrandinai rimtus ketinimus? Ak tu, mano mielasis!

��Palauk!�� a� i�sivadavau i� jos glėbio.�� Tu sutinki tekėti u� man�s?

��Ne, mano brangiausiasis.

��Kodėl?

��Todėl, kad �eimyniniame gyvenime susigaudau kiek geriau u� tave. Todėl, kad �inau � nieko gera mudviem nei�eis. Tu prisimink: ar bent kart� mes apie k� nors rimta kalbėjome? �iaip sau � susitikdavome, leisdavome laik�� Prisimink, argi nebūdavo: ateinu pas tave, o tu u�siėm�s savo mintimis, darbais ir nesid�iaugi, dargi nepatenkintas, kad a� atėjau? �inoma, tu apsimeti, stengiesi kiek įmanydamas, bet juk a� jau�iu� O kas gi bus, kai mes vis� laik� būsime drauge?

��Vadinasi� vadinasi, tu man�s nemyli?

��Ne, Vale�ka,�� ji �iūrėjo į mane skaidriomis ir liūdnomis akimis.�� Ir nepamilsiu. Nenoriu pamilti. Anks�iau norėjau� Pasakysiu s��iningai, a� juk ty�iomis su tavim suartėjau. Galvojau: �itas, tylusis ir negra�usis, mylės ir brangins� Tu neįsivaizduoji, Valia, kaip man reikėjo �ilumos! Tik nesu�ilau a� prie tav�s. Tu juk mane taipogi nelabai myli� Tu ne mano, a� matau. Tu turi kit�: jos vardas � Mokslas!�� Ji piktai nusijuokė. � Irgi prasimanė sau �aisliukų: mokslas, technika, politika, karas, o moteris � �iaip, tarp kitko. O a� nenoriu tarp kitko. �inoma, mes, bobos � kvai�os: visk� priimame rimtai, meilėje ne�inome saiko ir niekaip priveikti sav�s negalime��� Jos balsas suvirpėjo, ji nusigr�ė. � A� tau vis tiek tai bū�iau pasakiusi� Vėl tu apsirikai, Lena!

Beje, smulkmenos niekam nereikalingos. A� j� i�variau. �it sėd�iu prie dienora��io, guod�iuosi� Vadinasi, viskas buvo i� i�skai�iavimo. �Gra�us bernu�ėlis � vėjo botagėlis, negra�us bernelis � tai plati �irdelė.� U�sidek tu taip sukurti sveik� �eim��

Salta. Oi, kaip �alta!..

�O u� k� mane mylėt Fraskitai? Neturiu nė franko�� Nagi liaukis! Lena ne tokia. O kokia? Ir apskritai, ji teisingai pasakė; bene a� pats to nesupratau? Dar kaip! Tik anks�ia a� neturėjau nieko prie� � man patiko tokie pavir�utini�ki ry�iai su ja� �Jūs nieko prie�?� � kaip sako pardavėjos gastronome, vietoj sviesto siCilydamos margarin�.

Niekas gyvenime nepraeina veltui. Stai ir a� pats pasikei�iau, visk� įsis�moninau, o ji vis dau�osi� Pasidaviau knygi�koms iliuzijoms, keistuolis. Įsigeid�iau su�ilti.

Ir tai � viskas. Nieko daugiau mano gyvenime nebebus. Neberastu tokios, kaip Lena. O pigiis meilės ry�iai man ne prie �irdies.

Nepanoro Lena tapti mano na�le.

Salta�

Mes praradome nuo�irdum�, sugebėjim� elgtis, kaip liepia jausmai: mylėti be atodairos � todėl, kad mylime, tikėti � todėl, kad tikime. Gal būt, taip atsitiko todėl, kad per t� nuo�irdum� kiekvienas ne sykį nudegėm nagus, arba todėl, kad teatre ir kine mes matome, kaip daromi jausmai, arba kad sudėtingas pats gyvenimas, nes jame reikia visk� apm�styti ir apskai�iuoti,�� ne�inau. �Sielų �velnumas, i�dėstytas į Teiloro eilꅔ I�dėstėme�

Dabar mums reikia i� naujo protu suvokti, kokie reik�mingi pilnaver�iai ir stiprūs jausmai �mogaus gyvenime. K� gi, gal ir gerai, kad tai reikia Įrodyti. Tai galima įrodyti. Ir tai bus įrodyta. Tuomet �monės įgaus naujovi�k�, i�minties sustiprint� jausmų ir poelgių natūralum�, supras, kad kitaip � ne gyvenimas.

O kolei kas � �alta�

Ak, Lena, Lena, varg�e, gyvenimo įbauginta mergaitei Dabar a�, rodos, i� tikrųjų tave myliu.�

Pus� devynių ryt� prie naujųjų sistemų laboratorijos priėjo tardytojas Anisimovas. Budintis vir�ila Golovorezovas sėdėjo pa�ioje saulėkaitoje fligelio prieangyje, atsirėm�s į duris, ant akių u�smaukta kepure. Aplink pra�iot� burn� ir per skruostus rėplinėjo musės. Vir�ila trūk�iojo veido muskulais, bet neprabudo.

��Sudegsite darbe, drauge vir�ila,�� grie�tai tarė Anisimovas.

De�uruotojas i�kart nubudo, pasitaisė kepur�, atsistojo.

��Taigi viskas ramu, draugas kapitone, naktį jokių įvykių nebuvo.

��Ai�ku. Raktus turite?

��Tikrai taip,�� vir�ila i�traukė i� ki�enės raktus,�� kaip juos man padavė, taip a� juos ir tebeturiu.

��Nieko neįleiskite.

Anisimovas atidarė fligelio duris, u�trenkė jas paskui save. Lengvai orientuodamasis tamsiame koridoriuje, prikrautame dė�ių ir prietaisų, surado duris į laboratorij�.

Laboratorijoje jis įdėmiai apsi�valgė. Ant grindų susting� drebu�ių pavidalo klanai; apd�iiiv� jų kra�tai rietėsi į vidų. �Ma�inos molinos� �langai glebiai karojo, apsivij� did�iulius butelius ir kolbas. Lemputės elektroninės ma�inos pulte nedegė. Elektros skydo feiritikliai stirksojo, atsiki�� į:�alis. Anisimovas dvejodamas įkvėpė kiek pa�vinkusį or�, suktelėjo į �on� galv�: �Sit kaip!� Paskiau nusivilko mėlyn� �vark�, akura�iai pakabino jį ant kėdės atlo�o, pasiraitojo mar�kinių rankoves ir ėmėsi darbo.

Pirmiausia jis praplovė vandeniu, pakėlė ir pastatė į viet� tefloninį bak�, suki�o į jį alangų ataugas ir laidų galus. Paskui ap�iūrėjo kabelį � apa�ioje, grindų ir sienos sandūroje, rado rūg��ių i�ėst� ir apdegusi� trumpojo sujungimo viet�; i� i�traukiamosios spintos pasiėmė gumines pir�tines, �altkalvio stale susirado instrumentus, grį�o prie kabelio ir ėmėsi valyti, jungti vien� su kita, vyturiuoti izoliacine juosta apsilyd�iusias varines gyslas.

Per kelet� minu�ių viskas buvo padaryta. Anisimovas kvapstydamasis atsitiesė, pasuk�s skydo kirtiklius, įjungė elektros energij�. Tyliai suū�ė SSM-12 transformatoriai, su�narėjo dulkių nupūtimo ventiliatoriai, sustaugė, didindamas rotoriaus apsisukimų skai�ių, traukos motoras. Elektroninės ma�inos pulte pakrikai su�ibsėjo �alios, raudonos, mėlynos ir geltonos lemputės.

I� susijaudinimo kramtydamas apatin� lūp�, Anisimovas pasėmė did�i�j�. kolb� vandens i� distiliatoriaus, pripilstė visus butelius; Krivo�eino stale susirado laboratorijos �urnal� ir, pasikaitydamas įra�us, į butelius ir į kolbas ėmė berti reaktyvus. Visa tai u�baig�s, lūkuriuodamas sustojo vidury kambario.

Virpanti signalinių lempu�ių �viesa �okinėjo pulte i� vieno kra�to į kit�, i� apa�ios į vir�ų ir i� vir�aus į apa�i� � bla�kėsi kaip patrakusioje kino reklamoje. Bet palaipsniui netvarkingas mirgėjimas pradėjo virsti lau�tinių linijų pie�iiniu. �aliosios tiesės ry�kino mėlyn�sias ir gelton�sias. Raudonųjų lempu�ių �ybs16 Savcįs alradi]iius 241

niai sulėtėjo, veikiai jos visai u�geso. Anisimovas įtemplai laukė, kad vir�utinėje pulto dalyje kaip mat įsi�iebs signalas �Stop!� Penkios minutės, de�imt, penkiolika � signalas neįsi�iebė.

��Atrodo, veikia��� Anisimovas stipriai pabraukė delnu per veid�.

Dabar reikėjo laukti. Kad veltui nesikamuotų, jis prisipylė kibir� vandens, susirado koridoriuje skudurus ir i�plovė grindis. Paskui izoliacine juosta apvyniojo nutrauktų �Monomacho kepurės� laidų galus; perskaitė įra�us �urnale, paruo�ė dar keliolika tirpalų, pripildė did�iuosius butelius. Daugiau nebebuvo kas veikti.

Koridoriuje pasigirdo �ingsniai. Anisimovas staigiai pasisuko į duris. Įėjo vir�ila Golovorezovas.

��Draugas kapitone, ten mokslinis sekretorius Chilobokas pra�osi įleid�iamas, sakosi, norįs su jumis pakalbėti. Įleisti?

��Ne. Tegu palaukia. A� taipgi noriu su juo pakalbėti.

��Klausau,�� vir�ila i�ėjo.

�K� gi, teks pasi�nekėti ir su Hariu,�� �yptelėjo Anisimovas.�� Pats laikas jam priminti nesenus įvykius.�

Gegu�ės 17. O juk pagudravo tuomet Haris Chilobokas,

kad jam, girdi, nes� kada ra�yti disertacij�! Pagudravo. Vakar, pasirodo, įvyko i�ankstinis jo daktaro disertacijos gynimas u�darame mokslinės tarybos posėdyje. Mūsuose, kaip ir daugelyje kitų institutų, tokia tvarka: prie� i�leid�iant disertant� į platesnes sferas, jis i�klausomas savi�kių tarpe. �iomis dienomis Lenos konstruktorių biure disertacija bus giniaima oficialiai.

Oi, ne be reikalo Haris gudrauja! Cia ka�kas ne taip.�

�Gegu�ės 18. �iandien a� pabaladojau į langelį, �alia kurio ka�koks instituto poetas, dėl visa ko panor�s likti ne�inomas, pie�tuku para�ė ant sienos:

A� kaip sykis nusipeln�s. Todėl Johanas Johanovi�ius įsileido mane į u�dar�j� skaitykl� ir davė susipa�inimui egzempli rių t. m. k. H. Ch. Chiloboko disertacijos technikos mokslų daktaro laipsniui įgyti, tema� beje, apie tai � �iuk�tu.

Na, broliukai� Pirma, minėtoji tema glaud�iai siejasi su tais atminties blokų tyrinėjimais, kuriuos ka�kada vykdėme mudu su Valera, ir i�eina, kad Haris buv�s vos ne jų autorius ir vadovas; tiesiai tat nepasakyta, bet susiprotėti galima. Antra, ai�kiiidamas gautus rezultatus, jis ėmė nepagrįstai spėlioti, įsitraukė į laisvas improvizacijas ir visi�kai nusimelavo. Tre�ia, jo disertacijoje netgi seniai �inomi faktai, nustatyti u�sienio sistemotechnikų ir elektronikų, pateikiami po frazės �Tyrimais konstatuota�� Kaipgi �itai praleido miisų mokslinė taryba?.. Gegu�ės mėnuo, pusė �monių komandiruotėse ir atostogose.

Ne, tai jam �iaip sau nepraeis.�

�Gegu�ės 19.

��Tu aritmetik� moki?�� paklausė Kravecas, kai a� jam i�dės�iau reikalo esm� ir savo ketinimus.

��Moku, o kas?

��Tuomet skai�iuok: dvi dienos pasiruo�imui dalyvauti disertacijos gynime plius gynimo diena� plius mėnuo nervų gadinimo po jos � tu juk ne ma�as, �inai, kad tokie pok�tai dovanai nepraeina. Kas svariau: mėnuo mūsų tyrinėjimų, kurių rezultatai su laiku paveiks pasaulį labiau, nei visa niidienė technika, ar chaltūri�ka disertacija, kuri niekam neturės poveikio? Viena daugiau, viena ma�iau � ir tiek.

��Mm� taip� o dabar a� tau i�dėstysiu kitoki� aritmetik�. Stai mudu su tavim vienodi �monės ir vienodi specialistai, kai kur tu dargi prana�esnis u� mane. Bet jei a� dabar nueisiu pas t� patį mokslinį sekretorių Chilobok� ir, ne itin vargindamasis su įrodymais, pareik�iu jam, kad praktikantas Kravecas kvailas, nenutuokia skai�iavimo technikos pagrindų (net aritmetik� menkai tei�mano), gadina prietaisus ir slap�iomis geria spirit�� kas bus su praktikantu Kravecu? Lauk i� instituto ir lauk i� bendrabu�io. Niekam jis nieko neįrodys, nes jis � tik studentas. Stai toki� pat jėg�, palyginus su mumis, įgis Chilobokas, tap�s mokslų daktaru. Ar įtikinau?

A� jį taip įtikinau, kad jis tuojau pat leidosi į bibliotek� rinkti i�traukų i� neįslaptintų literatūrinių �altinių.

Galiu dar ir kitaip motyvuoti: mums reikia galvoti ne tik apie tyrinėjimus,�� kuomet nors teks ginti atradim�, grumtis,

kad jis būtų tinkamai panaudotas. O �ito mes nemokame. Sito reikia mokytis.

Nagi, velniop atsargius motyvus! Galų gale ar gyvenu a� pasaulyje ar man tik taip atrodo?�

�Gegu�ės 22. Viskas prasidėjo kaip paprastai. Ma�ojoje KB salėje susirinko nedidelė, bet solidi auditorija. Haris Charitonovi�ius prisegė prie lentos vatmano lapus su įvairiaspalvėmis schemomis ir grafikais, vaizdinga poza atsistojo �alia ir pasakė nustatyt� dvide�imties minu�ių kalb�. Tie, kuriems buvo leista dalyvauti gynime, klausėsi, jausdami įprast� nesmagum�. Vieni visai nesuprato, apie k� kalbama; kiti kai k� suprato, kai ko ne! treti visk� suprato: ir kas tas Haris Chilobokas, ir koks tas jo darbas, ir kodėl jis jį įslaptino� Bet kiekvienas niūriai galvojo, kad nėr ko lįsti į svetim� dar��, pagaliau ir jis pats negi toks tobulas, kad kritikuotų kitus? Įprasti mieguisti samprotavimai, per kuriuos Į moksl� jau prasmuko ne vienas tūkstantis betalen�ių ir suk�ių.

Haris baigė. Pirmininkaujantis perskaitė atsiliepimus. Malonūs atsiliepimai, nieko nepasakysi (kas gi ims ra�yti nemalonius tokiam reikalui?). I�ties netikėta man buvo vien tai, kad ir Arkadijus Arkadjevi�ius para�ė atsiliepim�. Po to kalbėjo oficialūs oponentai. Kas toks yra oficialus oponentas, gerai �inoma: norėdamas pateisinti savo vard�, jis nurodo kai kuriuos nei�baigtumus, kai kuriuos neatitikimus, �o apskritai, darbas atitinka� autorius nusipelno. Beje, nemeluosiu: oponentas i� Maskvos labai kvalifikuotai pasi�aipė i� visų disertacijos teiginių ir davė suprasti, kad j� galima sumalti į miltus, bet jo u�uominos buvo tokios subtilios ir atsargios, kad vargu ar pats Haris jas perprato; �o apskritai, darbas vertas��

Ir pagaliau: �Kas nori pasisakyti?� Apie t� laik� paprastai visi ima bodėtis tuo, kas vyksta, niekas nieko nenori, disertantas dėkoja � viskas.

Laboratorijos vedėjas V. Krivo�einas giliai įkvėpė ir i�kvėpė or� (tuo metu a� įsis�moninau, kad skandalas bus rimtas) ir pakėlė rank�. Haris Charitonovi�ius buvo nemaloniai apstulbintas. A�, kaip ir jis, kalbėjau 20 minu�ių ir, plėtodamas savo įrodymus, perdavinėjau tarybos nariams �urnalus, monografijas, bro�iūras, kur be jokių nuorodų į Chilobok� buvo ai�kinami jo ginamieji rezultatai; paskui lentoje i� naujo atvaizdavau j schem�� nesvarbu, koki� būtent: juo labiau, kad vienintelė jos gera savybė buvo �originalumas�, ir įrod�iau, kadangi� tai reikiamo diapazono da�numais schema nedirbs. Salėje kilo triuk�mas.

Po to kalbėjo mokslų kandidatas V. Ivanovas, atskrid�s (ne be mano skambu�io) i� Leningrado. Jis irgi patikslino prioritetinius duomenis ir i�narpliojo �originali�j�� disertacijos dalį; Valerijaus kalba buvo kupina erudicijos ir a�traus jumoro. Salė dar labiau įsidr�sino, ir prasidėjo!

Mano senas pa�įstamas 2albekas Balbekovi�ius P�embakovas papra�ė Harį patikslinti, kaip schemoje Nr. 2 realizuojama� (apie tai irgi neverta kalbėti). Chilobokas ne�inojo kaip, bet mėgino atsiginti smegenis praskied�ian�ių tau�kalų porcija. Po to įdomi� kalb� u�vedė kiti KB darbuotojai. Galiausiai pasisakė vyriausiasis KB in�inierius, profesorius ir laureatas� (jo pavard� nerekomenduojama be reikalo minėti). �Man i� pat prad�ių atrodė, kad �ia ka�kas ne taip�, � pradėjo jis.

�od�iu, nepadėjo Chilobokui gera forma. Sudorojom jo disertacij� kaip �ilt� viln�. Į Harį buvo gaila �iūrėti. Visi skirstėsi prie savo darbų, o jis segiojo nuo lentos pra�matnius vatmanus � ir stangrūs lapai susivyniodami mu�ė jį per ūsus. A� priėjau padėti.

��A�iū jau, nereikia,�� murmtelėjo Chilobokas.�� K�? Patenkinti? Patys neginate ir kitiems neduodate. Lengvai gyvenate, Valentinai Vasiljevi�iau, gamta apdovanojo jus gabumais�

��Nieko sau, lengvai!�� apglumau a�. � Atlyginimas dvigubai ma�esnis negu jūsų, atostogos � taip pat. O darbų ir rūpes�ių ligi ausų�

��Patys sau ir didinate rūpes�ius. Kam jums reikėjo veltis į �į reikal�? � Haris, vyniodamas lapus, dėbtelėjo į mane reik�mingai ir piktai.�� Apie institut� reikia galvoti, ne vien tik apie save ir apie mane� Na, bet �ia ne vieta mums apie tai kalbėti!

�itaip jau įprasta. Ir vis dėlto; a� dabar stebėtinai gerai jau�iuosi. Toks pojūtis, tarytum bū�iau padar�s jei ne reik�mingesnį, tai be abejonės reikalingesnį darb�, negu mūsų atradimas � prispaud�iau biauryb�. Vadinasi, galima? Ir ne taip baisu, kaip atrodė.

Dabar ir rnūsų darbo ateitis ka�ko nebe taip baimina. Galima įveikti ir ne tokias problemas.�

��O darbui vis dėlto �itai turėjo įtakos��� sumurmėjo Anisimovas-Krivo�einas, stebėdamas �ma�in� motin��. � E, ir kas tik neturi įtakos darbui!

�Gegu�ės 29. �iandien buvau i�kviestas pas jo �viesyb� Azarov�. Jis k� tik grį�o i� komandiruotės.

��Jiis suprantate, k� pridarėte?

��Bet, Arkadijau Arikadjevi�iau, juk disertacija�

��Kalba eina ne apie Hario Charitonovi�iaus disertacij�, o apie jūsų elgsen�! Jūs pakirtote instituto presti��, ir kaip pakirtote!

��A� i�sakiau savo nuomon�.

��Taip, ta�iau kur i�sakėte? Kaip i�sakėte? Nejau sunku suprasti, kad auk�tesnei organizacijai jūs � ne paprastas in�inierius, siekiantis� e-e� suvesti mokslines s�skaitas su ka�kuo (na, jau Haris priskiedė!), o Sistemologijos instituto atstovas! Kodėl jūs neparei�kėte savo nuomonės per parengtinį disertacijos gynim�?

��A� ne�inojau apie jį.

��Vis tiek jūs netgi po jo galėjote i�sakyti savo nuomon� mano pavaduotojui � į j� būtų buv� atsi�velgta! (Tik jau ne Voltampernovui!..)

� Į j� nebūtų buv� atsi�velgta.

��A� matau, mudu nesusikalbėsime. Kokie jūsų tolimesni planai?

��Atsisakyti darbo a� nesirengiu.

��A� jums to ir nesiūlau. Bet man atrodo, kad jums dar anksti vadovauti laboratorijai. Mokslininkas, dirb�s kolektyve, privalo turėti galvoje kolektyvo interesus, �iaip ar taip, bent jau savo veiksmais nepadaryti jam �alos. Spėju, kad artėjan�iame konkurse jums bus sunku patekti į laboratorijos vedėjo viet�� Viskas. A� jūsų nebetrukdau.

Stai taip. Dabar visame institute tik ir girdisi u�gaulus kalakuti�kas burbuliavimas: �In�inierius priea kandidat�! Prie� daktar�!� Hario pastangomis reikalas įsivaizduojamas taip, lyg a� bū�iau suvedinėj�s s�skaitas su juo. Mini senas mano nuodėmes: papeikim�, avarij� Ivanovo laboratorijoje (ūkvedys Matiu�inas laksto, tikėdamasis i�ie�koti i� man�s pinigus u� padarytus nuostolius). Susigriebė, kad a� nepristat�s metinės darbo ataskaitos, nors laikas, skirtas 154 temai, baigiasi tik �iais metais. �neka, ar nereikėtų sudaryti komisijos laboratorijos darbui patikrinti.

Fiktanoriai rėkia, geralinkiai apsidairydami u�jau�iamai �nib�da: ��auniai tu Chilobok� sudirbai� Taip jam, galvijui neraliuotam, ir reikia� Na, dabar tave suės�� Ir patarinėja, kur pereiti. �O jūs u�sistotumėte!� � �Nagi, matai��� skės�ioja rankomis kad ir tas pats nuo�irdusis vaikinas Fenia Zagrebniakas.�� K� a� galiu? Tai juk ne mano specialybė��

Vis dėlto atgrasus siauro specialisto gyvenimas. Sotus, aprūpintas, bet atgrasus. Visi gyvybiniai tokio specialisto interesai sutelkti ties ka�kokiais pasyviosios atminties elementais, ir ne bet kokiais elementais, o ties kriotronais, ir tai ne ties bet kokiais kriotronais, o plėveliniais, ir tai ne i� bet kokių plėvelių, o tik i� �vininių alavinių� Darbininkas, valstietis, technikas, plataus profilio in�inierius, mokytojas ir netgi kanceliarijos ra�tininkas savo jėgas ir �inias gali pritaikyti daugelyje u�siėmimų, daugybėje įmonių bei įstaigų, o tomis triskart prakeiktomis plėvelėmis domisi vos du trys institutai visoje S�jungoje. Kur dėtis varg�ui Feniai, jei kas? Sėdėk ir ne�irk�k� I� tikrųjų, siaura specialybė � tai būdas sau pavergti.

Todėl mūsuose, siaurų specialistų tarpe, beveik niekad nebūna, kad visi stotų u� vien� (i�skyrus atvejus, kai tas vienas � Azarovas); visi prie� vien� � kitas reikalas, taip lengviau. Todėl, kai pa�eid�iama mokslinė subordinacija, kiekvien�kart ir įsiliepsnoja aistros. �Taip juk kiekvien� galima sukirsti!� � u�klykė Voltampernovas. Ir prasidėjo�

Tiek to, i�kentėsime. Atlaikysime. Svarbiausia � reikalas atliktas. A� juk �inojau, kam ry�tuosi. Tik biauru. Nebesitveriu � biauru��

Anisimovas u�gesino papiros�, įsmeigė akis į ma�in�. Slangų i�sidėstyme ka�kas lėtai ir nejuntamai pasikeitė. Jie tarsi įsitempė. Kai kurie susitraukdami virptelėjo. Ir � Anisimovas net krūptelėjo � i� kairiojo tamsiai pilko �jango į bako dugn� skambiai paptelėjo pirmasis la�as.

Anisimovas pastatė prie bako kopėtėles, pasilypėjo jomis Paki�o deln� po �langu. Per minut� į deln� prila�ėjo tir�t auksaspalvio skys�io klanelis. Pro jį, kaip pro padidinam�jį stikl�, ry�kėjo odos linijos. Jis sutelkė dėmesį: oda i�nyko, apsinuogino raudoni raumenų plau�eliai, balti falangų kauliukai, sausgylių grį�tės� �Ak, jeigu jie būtų tai �inoj� ir sugebėj�, � atsiduso jis,�� bandymas būtų ne taip praėj�s. Ne�inojo� Ir tai padarė įtakos.�

Jis �liustelėjo skystį į bak�, nusileido ant grindų, nuplovė po kranu rank�. La�ų skambesys iS visų �ilangų dabar aidėjo pavasari�kai linksmai ir smulkiai.

��Dirba! Stipri gi tu, ma�ina,�� pagarbiai pasakė Anisimovas-Krivo�einas.�� Stipri kaip gyvybė.

Jam ai�kiai nesinorėjo i�eiti i� laboratorijos. Bet, dirstelėj�s į laikrodį, jis ėmė skubintis, apsivilko �vark�.

��Labas rytas, Matvejau Apolonovi�iau!�� d�iaugsmingai pasveikino jį Chilobokas.�� Jau dirbate? A� �it jūsų lūkuriuoju, prane�ti noriu,�� jis priki�-o ūsus prie Anisimovo ausies.�� Vakar į Krivo�eino but� �itoji� moteris, jo buvusioji, Jelena Ivanovna Kolomijec, buvo atėjusi, ka�k� pasiėmė ir i�ėjo. Ir dar ka�kas ten buvo, vis� naktį �viesa degė.

��Ai�ku. Gerai, kad prane�ėte. Teisingumas, kaip sakoma, jūsų neu�mir�.

��K� gi, a� visada, pra�au. Mano pareiga!

��Pareiga tai pareiga,�� Anisimovo balsas pasidarė grie�tas.�� O ar neskatina jūsų, pilieti Chilobokai, kokie nors kiti, �alutiniai motyvai?

��Tai yra� kokie motyvai?

��Pavyzd�iui, kad Krivo�einas sukirto jūsų daktarin� disertacij�.

Hario Charitonovi�iaus veidas akimirk� suglebo, bet tuoj pat jame pasirodė nuoskauda dėl �monijos.

��Tai �monės, a! Jau suspėjo ka�kas praneūti� Na, kas per �monės pas mus, jūs tik pagalvokite, dieva�! Na, k� jūs, Matvejau Apolonovi�iau, kaip jūs galėjote abejoti, a� i� tyros �irdies. O ir ne taip jau smarkiai paveikė gynim� Krivo�einas, kaip jums papasakojo. Ten rimtesnių u� ji specialistų buvo, ir gyrė daugelis, o jis, ai�ku, pavyduliavo. Na ir, �inoma, rekomendavo dar padirbėti, nieko ypatinga, greit i� naujo pateiksiu� Na, beje, jeigu jūs manim nepasitikite, �iūrėkite visk� patys, mano reikalas � pasakyti, o jūs ten� Viso gero!

��Viso gero.

Haris Charitonovi�ius atsitolino kaip nesavas: ir i� ano pasaulio jį pasiekia Krivo�einas!

��Smarkiai jūs jį, draugas kapitone!�� pritarė vir�ila.

Anisimovas nei�girdo. Jis �iūrėjo Chilobokui įdurmu.

��Visada vienas ir tas pats. Nenorom susim�stysi: o ar verta?

Sakyk atvirai, Krivo�einai: juk �is bandymas gali nuvaryti į grab�. Labai paprastai; per�velk savo paties sėkmingų ir nesėkmingų bandymų statistik�. Mokslas � mokslu, metodika � metodika, ta�iau i� pirmo karto niekad kaip reikiant nepasiseka � senas dėsnis. O klaida �iame bandyme � ne sugadintas modelis.

Juk ai�ku, kad į bak� a� karsiuos tiesiog kaip siauras Sio dalyko specialistas. Tokia jau mano specialybė � kaip Penios Zagrebniako kriotroninės plėvelės. Bet galiu ir nesikarti � niekas neprivers� Juokinga: lįsti į t� abejotin� terp�, kuri be niekur nieko tirpdo gyvus organizmus viso labo tik dėl to, kad nevykusiai pasirinkai specialyb�!

Dėl �monių? Galas jų nematė! K�? Man daugiau negu kitiems reikia? Gyvensiu ramiai, savimi tesirūpindamas. Ir bus gerai.

�Ir viskas pasidarys ai�ku. Tik ai�kumas bus beaistris. Pasku�iausias niek�o ai�kumas. Ir savo atsitraukim� teks vis� gyvenim� teisinti,�� kad visi �monės tokie, ne geresni u� tave, o dar blogesni, kiekvienas tik sav�s �iūri. Ir teks kuo grei�iau atsikratyti visų vil�ių ir svajonių apie k� nors geresnio, kad jos tau neprimintų: tu i�davei �mones! Tu juos i�davei ir neturi teisės i� jų laukti nieko gera.

Ir tuomet pasaulyje pasidarys visai �alta gyventi��

Vir�ila Golovorezovas ka�ko klausė.

��K�?

��A� sakau, draugas kapitone, ar greit bus pamaina? Juk pradėjau de�uruoti dvide�imt dvi nulis nulis.

��Nejau nei�simiegojote?�� linksmai prisimerk�s, dirstelėjo į jį Anisimovas.�� Valand� pusantros jums dar teks panuobod�iauti, paskui pakeis � pri�adu. Raktus a� pasiimsiu � taip patikimiau. Nieko �ionai neleiskite!

Azarovo kabineto langai-buvo atgr�ti į park�. Matėsi liepų vir�ūnės ir vir�um �alumynų kylantis pilkas naujojo korpuso paralelepipedas su stiklo juostomis. Tuo peiza�u Arkadijui Arkadjevi�iui niekad nenusiboMavo gro�ėtis. Rytais jam tai padėdavo įveikti neurastenij�; padidindavo jėgas. Bet �iandien, �vilgtelėj�s į lang�, jis tik rūg��iai susiraukė ir nusisuko.

Vieni�umo ir ka�kokios kaltės jausmas, atsirad�s vakar, nepraėjo. �E!�� bandė italMurii;bti!ranka Azarovas.�� Kuomet kas nors mir�ta, jautiesikalta�jaū vien dėl to, kad likai gyvas. Ypa� jei velionis jaiinėsiiis u� tave. O vienatvė moksle natūrali ir įprasta kiekvienam kūrybiniam darbuotojui. Kiekvienas mūsų �ino visk� apie niek� � ir kiekvienas savaip. Kits kit� suprasti sunku. Todėl savitarpio supratim� mes da�nai pakei�iame tyliu sutikimu nesiki�ti į kitų darbus� Ta�iau k� gi jis �inojo? K� jis veikė?�

��Galima? Labas rytas, Arkadijau Arkadjevi�iau!�� skleisdamas odekolono kvap�, kilimu priartėjo Chilobokas.

�Anisimovo priekai�tas sujaudino Harį Charitonovi�ių: jam toptelėjo į galv�, jog kai kas gali pamanyti, jog jis suvedinėj�s s�skaitas su Krivo�einu dėl disertacijos, persekioj�s jį ir tuo prisidėj�s prie jo mirties. ��inoma, kai �mogus �ūsta, visuomet kaltų ie�ko. O pas mus gali, mūsų �monės tokie�� � niauriai lyg ujamas galvojo docentas. Jis dar ne�inojo tiksliai, ko ir kurių būtent �monių jam reikia bijotis, bet bijotis reikėjo, kad nepra�iopsotų.

��Tai, vadinasi, a�, Arkadijau Arkadjevi�iau, �it paruo�iau įsakymo projektėlį apie įvykį su Krivo�einu, kad, vadinasi, viskas pas mus apie jį� ir t� įvykį būtų kaip reikiant apiforminta. �i�ia i� viso du punktai: dėl komisijos ir dėl laboratorijos apsaugos, susipa�inkite, pra�au, Arkadijau Arkadjevi�iau, jeigu jūs neprie�taraujate.

Chilobokas pasilenkė vir� lakuoto stalo, padėjo prie�ais akademik� popieriaus lap� su ma�inėle spausdintu tekstu.

��Tai, vadinasi, į komisij� �iam įvykiui tirti a� įtraukiau draug� Bezmern�, saugumo technikos in�inierių, jam pagal etat� privalu tokiais reikalais u�siimti, che-che� Ipolit� Ilarionovi�ių Voltampernov� � kaip elektroninės technikos specialist�, Aglaj� Mitrofanovn� Gara�u � kaip vietos komiteto nar� darbo apsaugai, Liudmil� Ivanovn� i� ra�tinės � kaip komisijos technin� sekretor� na ir pats vadovausiu, jeigu jiis, Arkadijau Arkadjevi�iau, neprie�tarausite, prisiimsiu ir �it� varg�, che-che!�� jis atsargiai pa�velgė į akademik�.

Arkadijus Arkadjevi�ius ap�iūrinėjo savo i�tikim�jį mokslinį sekretorių. Docentas kaip visada buvo kruop��iai nusiskut�s, i�lygintais drabu�iais. Ant i�krakmolytų mar�kinių rangėsi siauras skais�iai raudonas kaklarai�tis, kaip kraujo srovė i� apykakle perplauto kaklo. Bet ka�kodėl ir i�vaizda, ir gerai nutaisytas Hario Charitonovi�iaus balsas akademikui kėlė slopų pasidygėjim�. �Tas pataikūni�kas man�s prisibijojimas� Tas apsimestinis unteroficieri�kas paikumas� Juk perprantu a� tave, Hari Charitonovi�iau, kiaurai perprantu! Gal kaip tik todėl a� ir laikau jį pas save, kad perprantu? Todėl, kad i� jo negalima laukti nieko netikėto ar didingo? Todėl, kad jo tikslai ai�kūs? Kai funkcinės sistemos tikslai ai�kūs, jos elgesį tūkstantį kartų lengviau numatyti, negu tada, kai jos tikslai ne�inomi,�� yra toks teiginys sistemologijoje� O gal man tiesiog patinka jaustis prana�esniam, kasdien lyginant save su juo? Gal būt, kaip tik dėl to ir atsiranda vieni�umas, kad apsupame save �monėmis, tarp kurių lengva būti prana�esniam?�

��O antrasis punktas � dėl apsaugos, taip sakant, darbų pristabdymo naujų sistemų laboratorijoje, kol komisija tirs įvykį� Na, o po komisijos jau bus ai�ku, k� mums toliau daryti su ta laboratorija: i�formuoti ar priskirti kokiam nors kitam skyriui�

��Darbai ten savaime nutrūko, Hari Charitonovi�iau,�� nelinksmai �fyptelėjo Azarovas.�� Nebėra kam ten dabar dirbti. Ir i�formuoti nėra ko��� Atmintis vėl nupie�ė Krivo�eino lavon� i�siurbtomis akimis, sielvartingai i�si�iepusį. Akademikas patrynė pir�tais smilkinius, atsiduso.�� Beje, i� principo a� sutinku su jūsų mintimi dėl komisijos. Tik komisijos sudėtį reikia kiek pakoreguoti,�� jis prisitraukė lapelį, atsuko automatinį plunksnakotį. � Ipolit� Ilarionovi�ių galima palikti, saugumo technikos in�inierių taipgi, techninis sekretorius irgi reik lingas. O kitų nereikia. Vadovausiu komisijai a� pats, prisiimsiu, kaip jūs i�sirei�kėte, t� varg�, kad jūsų neapsuiikin�iau. Noriu kaip reikiant i�siai�kinti, k� veikė Krivo�einas.

��O� o a�? � pritilusiu balsu paklausė mokslinis sekretorius.

��O jūs �iūrėkite savo pareigų, Hari Charitonovi�iau.

Chilobokas pasijuto visai biauriai: nuog�stavimai ėmė pildytis. �Nu�alina!� Dabar jis bijojo ir neapkentė mirusio Krivo�eino labiau, nei gyvo.

� �tai! Stai, pra�au, prisidirbo jis, a?�� Chilobokas susisielojo, palenkė galv� prie peties.�� Kiek dabar rūpes�ių! Ak, Arkadijau Arkadjevi�iau, negi a� nematau, kaip jūs jaudinatės, negi a� nesuprantu! Bet ar verta jums pa�iam atsitraukti nuo darbo, nervintis� Juk apie tai visas miestas su�inos, kalbės, kad Sistemologijos institute pas Azarov� vėl� ir kad jis, girdi, stengiasi �į dalyk� u�trinti � jūs gi �inote, kokie dabar �monės pasidarė. Ak, tas Krivo�einas, tas Valentinas Vasiljevi�ius! Ar a� jums nesakiau, Arkadijau Arkadjevi�iau, ar a� neprana�avau, kad i� jo be eibių ir nemalonumų jokios naudos nebus! Nereikėjo jums, Arkadijau Arkadjevi�iau, palaikyti jo temos�

Azarovas klausėsi, raukėsi ir juto, kaip jo smegenis u�valdo įprastas bevilti�kas sustingimas, tarytum vėl atsinaujintų neurastenija. Ilgiau pasikalbėjus su Chiloboku, jį visada apimdavo pana�us glumas ir versdavo sutikti su Hariu. Dabar gi akademiko galvoje sukosi keista mintis, kad did�iausių protinių pastangų, ko gero, reikalauja ne matematiniai tyrinėjimai, o mokėjimas prie�intis tokiems tau�kalams.

�O kodėl man jo nei�ginus?�� netikėtai atėjo į galv� dar viena mintis.�� I�ginti lauk i� instituto, ir viskas. Galų gale juk tai niekinga� Taip, bet u� k�? Su savo pareigomis jis susidoroja, turi i�spausdin�s 18 darbų, de�imties metų mokslinio darbo sta��, praėjo konkurs� (teisybė, kitos kandidatūros nebuvo) � nėra prie ko prikibti! Ir dar a� para�iau t� nelemt� atsiliepim� apie jo disertacij�� I�varyti sta�iai u� kvailum� ir netalentingum�? Nagi.. tai būtų ypatingas precedentas molksle.�

��Davė u�sakymus, naudojo med�iagas ir įrengimus, u�ėmė atskir� patalp�, dirbo dvejus metus � ir �tai, �iekit, pra�au!�� įkaito nuo savo paties �od�ių Chilobokas.�� O kaipgi jis elgės per disertacijos gynim�� juk jis ne tik man gėd� padarė � man tai kas, nesvarbu, bet juk ir jums, Arkadijau Arkadjevi�iau, jums!.. Et, būtų mano valia, Arkadijau Arkadjevi�iau, a� tam Krivo�einui u� tai, kad jis �itaip padarė įsigudrinti� tai yra, įgudrino padaryti � tfu, atsipra�au!�� įsigudrino padaryti� a� jam u� tai!�� docentas palinko virai stalo, jo rusvose akyse �vytėjo nepaken�iamas netikėtos minties blizgesys.�� Et, gaila, kad mūsuose po mirties priimta tik apdovanoti, ra�yti pagarsinimus ir visokius nekrologus, �de mortuis aut bene, aut nihil�, jūs suprantate!.. O �tai pareik�tume Krivo�einui papeikim� po mirties, kad ir kitiems nesinorėtų! Dargi grie�t�! Dargi su įraSymu�

���antkapyje. Tai bent mintis!�� pridūrė balsas u� jo nugaros.�� Ai, ir biaurybė gi jūs, Chilobokai!

Haris Charitonovi�ius atsitiesė taip umariai, tarytum jam būtų suvar� druskos u�tais� �emiau nugaros. Azarovas pakėlė galv�: tarpduryje stovėjo Krivo�einas.

��Sveiki, Arkadijau Arkadjevi�iau, dovanokite, kad a� neprane��s. Leisite įeiti?

��Sv� sveiki, Valentinai Vasiljevi�iau!�� Azarovas pakilo ia u� stalo. Staiga jam padūkusiai sutvaksėjo �irdis.�� Sveiki� uf, vadinasi, jūs ne� d�iaugiuosi jus matydamas gyv� ir sveik�! Įeikite, pra�om!

Akademikas dr�siai i�tiesė rank�. Krivo�einas j� paspaudė (Azarovas su palengvėjimu atsikvėpė: Krivo�eino ranka buvo �ilta) ir pasisuko į Chilobok�. Haris be garso prasi�iojo ir u�si�iaupė.

��Hari Charitonovi�iau, ar jūs nepaliktumėt mūsų vienų? A� jums būsiu be galo dėkingas.

��Taip, Hari Charitonovi�iau, eikite,�� pritarė Azarovas.

Chilobokas atatupstas atsitraukė prie durų, skambiai atsidau�ė pakau�iu į sien�, sugraibė ranken� ir i��oko laukan.

Atsigod�s i� netikėtumo, Arkadijus Arkadjevi�ius giliai įkvėpė ir i�kvėpė or�, kad nurimtų �irdis, atsisėdo į direktori�k�j� kėd� ir suirzo. �Vadinasi, a� tapau ka�kokio �aidimo auka?. �

��Ar nemalonėsite, Valentinai Vasiljevi�iau, paai�kinti man, k� visa tai rei�kia? Kas �ia per istorija su jūsų, atleiskite, lavonu, skeletu ir visa kita?

��Nieko nusikalstamo, Arkadijau Arkadjevi�iau. Galima?�� Krivo�einas atsisėdo į oda apmu�t� krėsl� prie stalo.�� Pati s ve organizuojanti ma�ina, kurios idėj� a� i�kėliau mokslinėje taryboje praėjusi� vasar�, i� tikrųjų sugebėjo savaime vystytis ir vystėsi� ir pasiekė stadij�, kurioje bandė sukurti �mogų. Mane. Na, ir kaip įprasta, prad�ia visuomet sunki�

��Taip, bet kodėl a� apie tai nieko ne�inojau?�� nesitverdamas savyje, paklausė Azarovas, prisimin�s u�vakaryk�tį pokalbį su tardytoju ir kitus pastarųjų dienų i�gyvenimus.�� Kodėl?

Krivo�ein� pagavo siutas.

��Velnias rautų! � Jis įtū��s pasilenkė į priekį, trinktelėjo kum��iu į mink�t� krėslo ranktūrį. � O kodėl jūs neklausiate, kaip mes tai padarėme? Kaip mums tai pasisekė padaryti? Kodėl jums pirmiausia rūpi asmeninis presti�as, subordinacija, kitų pa�iūra į jūsų direktori�k�jį �a��?

I� prad�ių Krivo�eino prane�im� Azarovas suvokė pa�iu bendriausiu pavidalu: gautas tam tikras rezultatas. Ma�a apie kokius rezultatus jam prane�inėjo skyrių ir laboratorijų vedėjai, sėdėdami �tai lygiai taip pat prie�ais jį odiniame krėsle! Ir tik gerokai sugai��s, Arkadijus Arkadjevi�ius pradėjo nutuokti, koks tai rezultatas. Pasaulis susvyravo, minut� pasidarė nerealus. �Negali būti! Ne, tas ir yra, kad gali� Tuomet viskas sutinka ir viskas paai�kinama.�

Akademikas prakalbo kitu tonu.

��Be abejonės, tai� tai didinga� Sveikinu, Valentinai Vasiljevi�iau. Ir� pra�au atleisti. A� pasikar��iavau, nevykusiai i�ėjo. Tūkstantį kartų atsipra�au! Tatai i� tiesų labai didelis� e-e� i�radimas, nors �moguje glūdin�ios informacijos perdavimo ir sintezės idėjas kėlė dar velionis Norbertas Vineris. (Krivo�einas �yptelėjo.) Beje, �itai savaime suprantama, nema�ina� A� atsimenu jūsų idėj�, u�vakar ma�iau laboratorijoje kai kuriuos� e-e� darbo rezultatus. Kadangi a� pats tam tikru būdu susij�s su sistemologija (Krivo�einas vėl �yptelėjo), tai, vadinasi, esu pakankamai i�prus�s, kad supras�iau, k� jūs pasakėte. �inoma, a� i� �irdies sveikinu jus! Bet sutikite, Valentinai Vasiljevi�iau, kad �is mokslui toks d�iugus įvykis galėjo būti ne tiek gluminan�io ir netgi tam tikru laipsniu skandalingo pobūd�io, jeigu jūs per pastaruosius metus būtumėt mane nuolat informav� apie darb�.

��Pas jus sunku patekti, Arkadijau Arkadjevi�iau.

��Hm� leiskile vis dėlto nelaikyti jūsų argumento pamatuotu, Valentinai Vasiljevi�iau!�� Azarovas suraukė antakius.�� Mano manymu, jus �emina priėmimo procedūra (nors visi instituto darbuotojai praeina j�, o ir man pa�iam tenka jai paklusti įvairiose instancijose). Bet jūs galėjote man paskambinti, palikti ra�telį (nebūtinai nustatytos formos prane�im�), pagaliau atsilankyti pas mane Į but�!

Arkadijus Arakdjevi�ius vis dėlto nepajėgė nuslopinti savo į�eidumo. �Stai �itaip� dirbi, dirbi!� � sukosi jo galvoje. Nuo senų laikų, nuo to meto, kai, kitas tyrinėtojas, sėkmingai pakartoj�s jo nepavykusį bandym� su heliu, atrado supertekamum�, Arkadijus Arkadjevi�ius slapta vylėsi pamatyti, aptikti ir suprasti k� nors nauja gamtoje, pasaulyje. Jis svajojo apie atradim� d�iugiai ir baik��iai, kaip vaikigalis apie nekaltybės nustojim�. Bet nesisekė. Kitiems sekėsi, o jam ne! Turėjo kvalifikuot�, reikaling�, daugeliu premijų ir vardų pagerbt� darb�, bet atradimo � pa�inimo vir�ūnės � nebuvo.

Ir �it jam patikėtame institute buvo padarytas ir pro pat jį praėjo mil�ini�kas atradimas, su kuriuo palyginus, ir jo paties veikla, ir viso instituto veikla atrodo pigmėji�ka! I�sivertė be jo. Dar daugiau: regis, kad jo vengė. �Kaipgi �ia? Gal jis mane laikė nedoru �mogumi? Koki� a� daviau dingstį taip galvoti apie save?� Seniai jau akademikui Azarovui neteko patirti tokių stiprių jausmų, kaip dabar.

��Mm� taip� Drauge su jumis d�iaugdamasis atradimu, Valentinai Vasiljevi�iau,�� toliau kalbėjo akademikas,�� vis dėlto a� esu nustebintas ir nuliūdintas tokio jūsų elgimosi. Gal būt, tai skamba �okiruojan�iai, bet man �is klausimas rūpi ne kaip mokslininkui ir ne kaip jūsų direktoriui, o kaip �mogui: kodėl gi taip? Juk jūs negalėjote nesuprasti: tai, kad a� bū�iau �inoj�s apie jūsų darb�, jums nebūtų pakenk�, o tik padėj� � jūs būtumėt turėj�s patikim� vadovyb�, galėj�s konsultuotis. Jeigu a� bū�iau man�s, kad jūsų temai atlikti reikalingi papildomi darbuotojai ar papildomas tiekimas, būtų buv� padaryta ir tai. Tad kodėl gi, Valentinai Vasiljevi�iau? A�, �inoma, nemanau, kad jūs baiminotės dėl savo autorinių teisių�

��Ir vis dėlto nesusilaikėte to nepasak�s,�� liūdnai �yptelėjo Krivo�einas.�� Na tiek to. Apskritai paėmus, gerai, kad jums �is faktas pirmiausia rūpi kaip �mogui, tai teikia vil�ių� Vienu tiarpu mes dvejojome � papasakoti jums apie darb� ar ne,

mėginome susitikti su jumis. Kontakto nustatyti nepavyko. O paskui nutarėme, kad kol kas, ie�kojimų etape, taip bus geriau.�� Jis pakėlė galv�, pa�iiirėjo į Azarov�. � Mes nelabai tikėjome jumis, Arkadijau Arkadjevi�iau. Kodėl? O kad ir todėl, jog �it ir dabar jūs, nesu�inoj� dalyko esmės, pirmu�iausia bandėte pastatyti atradim� ir jo autorius į viet�: Vineris kėlė� Nagi kuo �ia dėta Vinerio �televizinė� idėja � mūsų viskas kitaip! Kokios jau ten būtų buvusios konsultacijos: jūs, akademikas, ir rodysitės nei�manėliu prie� pavald�ius in�inierius� Ir dar todėl, kad jūs, puikiai suprasdamas, jog tyrinėtojo vertės nenulemia nei jo laipsnis, nei vardas, vis dėlto niekuomet nedrįsote apriboti �laipsniuotųjų�, jų nelie�iamų �teisių� vadovauti, u�imti vakansij�, turėti neklaiding� nuomon�. Manote, a� i� pat prad�ių ne�inojau, koks vaidmuo man buvo skirtas, kuriant nauj�j� laboratorij�? Manote, �iam paskutiniajam bandymui neturėjo įtakos jūsų įspėjimas po skandalo su Chiloboku? Turėjo. Todėl ir su darbu skubinausi, rizikavau� Manote, santykių su jumis neveikia ta aplinkybė, kad mūsų institute u�sakymai parodoms ir įvairiausiems rodinėjimams visada nustumia į �alį tai, kas būtina tyrimams.

��Atleiskit, bet tai jau smulkmeni�ka, Valentinai Vasiljevi�iau!�� irzliai susiraukė Azarovas.

��Ir i� tokios smulkmenos teko spr�sti apie jus, nieko kito nebuvo. Arba i� tokios �smulkmenos�, kad tokia� toksai� na, �od�iu, Chilobokas, jums nuolaid�iaujant arba remiant, kaip jmns patinka, duoda ton� institute. �inoma, greta Hario Chiloboko galima jausti savo intelektualinį prana�um� netgi pirtyje!

Azarovo veid� u�liejo raudonis: vienas dalykas, kai �į t� nutuoki tu pats, kitas dalykas, kai apie tai tau kalba pavaldiniai, Krivo�einas pastebėjo persūd�s, su�velnino ton�.

��Supraskite mane teisingai, Arkadijau Arkadjevi�iau. Mes norėtume, kad jūs dalyvautumėt mūsų darbe � kaip tik dėl to, o ne norėdamas jus į�eisti, a� ir sakau visk� atvirai. Mes dar daug ko nesuprantame tame atradime: �mogus � sudėtinga sistema, o jį daranti ma�ina dar sudėtingesnė. Cia u�teks darbų tūkstan�iams tyrinėtojų. Ir įtraukti į darb� protingus, sumanius, talentingus �mones � mūsų svajonė� Bet, suprantate, �iam darbui ma�a būti viso labo tik mokslininku.

��Norė�iau tikėti, kad jūs mane vis dėlto i�samiau supa�indinsite su savo darbo turiniu,�� Azarovas pama�u susitvardė, jam grį�o jumoro ir prana�umo jausmas.�� Gal biit, a� jums vis dėlto praversiu � ir kaip mokslininkas, ir kaip �mogus.

��Duok dieve! Supa�indinsime, tikriausia� ne a� vienas sprend�iu, bet supa�indinsime. Jūs mums reikalingas.

��Valentinai Vasiljevi�iau,�� akademikas kilstelėjo pe�ius,�� atleiskite, ar neketinate jiis drauge su savo laborantu praktikantu spr�sti klausim� � leisti ar neleisti man dalyvauti jūsų darbe? Kiek a� �inau, nieko daugiau jūsų laboratorijoje nėra.

��Bala jo nematė� O vie�patie!�� Krivo�einas i�rai�kingai atsiduso.�� Jūs sutinkate, kad ma�ina gali sukurti �mogų, bet pripa�inti, kad mūsų darbe laborantas gali reik�ti daugiau u� jus� vir� jūsų jėgų! Beje, Michailas Faradėjus taip pat buvo laborantas, o �tai pas k� jis dirbo laborantu, dabar jau niekas neatsimena� Vis dėlto, Arkadijau Arkadjevi�iau, būkite pasiruo��s taikytis prie mūsų: kai jūs Įsitrauksite į mūsų darb� � o a� tikiuosi, kad jūs įsitrauksite!�� tai nebus to akademi�ko �jūs � mūsų tėvai, mes � jūsų vaikai�. Dirbsime, ir viskas. Niekas i� mūsų nėra genijus, bet nė vienas nėra ir Chilobokas�

Jis �vilgtelėjo į Azarov� � ir u�sikirto apstulbintas: akademikas �ypsojosi! Ne taip fotogeni�kai �ypsojosi, kaip foto korespondentams, ir ne taip subtiliai, kaip mokslinėje taryboje ar seminare po replikos, i� anksto apgalvotos klausytojams palankiai nuteikti, bet paprastai ir pla�iai. Tai atrodė ne itin gra�iai � Arkadijaus Arkadjevi�iaus veid� i�vagojo daugybė rauk�lių, � bet labai mielai.

��Klausykite,�� pasakė Azarovas,�� jūs man surengėte toki� pirtį, kad a�� na, tiek to A� baisiai d�iaugiuosi, kad jūs gyvas!

��A� irgi,�� tiek ir tesusigriebė pasakyti Krivo�einas.

��O kaip dabar bus su milicija?

��Manau, kad man pavyks ir juos� na, jeigu ne prad�iuginti, tai bent jau apraminti.

Krivo�einas atsisveikino ir i�ėjo. Arkadijus Arkadjevi�ius ilgai sėdėjo, pir�tais barbendamas į stalo stikl�.

��N� taip��� pasakė jis.

Skaitytojus pra�ome atminti, kad prie�ais juos mokslinis fantastinis kūrinys. (Autoriaus pasl.)

Ir daugiau nepasakė nieko.

�K� dar reikia turėti galvoje?�� stengėsi prisiminti Krivoaeinas, �ingsniuodamas į troleibuso sustojim�. � Aha, �it k�!�

�Gegu�ės 30. Įdomu vis dėlto apytikriai paskai�iuoti: a� va�iavau įprastiniu i�kylos grei�iu � 60 kilometrų per valand�; tas idiotas salotinės spalvos �Moskvi�iumi� kirto autostrad� � vadinasi, jo greitis plento at�vilgiu lygus nuliui. O ir �iaip �Moskvi�iaus� greitis, reikia pasakyti, ma�ai skyrėsi nuo nulio � va�iavo lyg traktoriumi� Kas tokius asilus leid�ia u� vairo? Jeigu jau kerti plent�, pa�eisdamas taisykles, bent daryk tai mitriai! O jis� tai truktels metr�, tai pristabdys. Kai a� supratau, kad �Moskvi�ius� man�s nepraleid�ia, nebespėjau net stabd�io nuspausti.

.. � Viktoras Kravecas, va�iav�s į 18-�jį kilometr� motociklo palaikų, iki �iol kraipo galv�:

��Laimingai i�sisukai, tiesiog nuostabiai! Jeigu tu būtum lėk�s septyniasde�imties kilometrų grei�iu, tai i� �Javos� liku�ių a� dabar tau staty�iau paminkl�, o ant numerio lentelės, rydamas a�aras, ved�io�iau raides: �Cia ilsisi Krivoaeinas � in�inierius dr motociklininkas.�

Taip, bet jei a� bū�iau va�iav�s septyniasde�imties kilometrų grei�iu, nebū�iau įsirė��s!

Įdomu, kaip u�gaidingos aplinkybės fokusuojasi į fatalinį incident�. Nebū�iau sustoj�s mi�ke parūkyti, paklausyti gegutės (�Gegute, gegute, kiek metų man gyventi?� � ji i�kukavo penkiasde�imt), bū�iau prava�iav�s vien� ar du posūkius kiek didesniu ar kiek ma�esniu grei�iu � ir mes būtume prasilenk�, nurūk� savais reikalais. O dabar � lygiame kelyje, esant puikiam matomumui,�� a� įsirė�iau į vienintel� ma�in�, pasitaikiusi� mano kelyje!

Vienintelis dalykas, k� a� spėjau pagalvoti, lėkdamas per motocikl�: �Gegute, gegute, kiek metų man gyventi?�

A� atsikėliau pats. �Moskvi�iui� buvo įlenktas salotinis �onas. Persigand�s vairuotojas �luostėsi krauj� nuo neskustos fizionomijos; alkūne a� i�mu�iau kabinos stikl� � taip jam, vėplai, ir reikia! Mano varg�ė �Java� mėtėsi ant asfalto. Ji i�kart pasidarė ka�kaip trumpesnė. �ibintas, prie�akinis ratas,

�akė, rėmų vamzdis, bakas � viskas buvo sudau�yta, suplota, sulankstyta.

�Taigi pradinį 17 metrų per sekund� greitį a� numu�iau trumpesniame kaip metras kelio ruo�e. Tuo tarpu mano kūnas pakėlė 15 g perkrovim�! Oho!

Ne, kokia vis dėlto puiki ma�ina � �mogus! Mano kūnas ma�iau kaip per de�imt�j� dalį sekundės suspėjo i�silenkti ir sustingti taip, kad galėtų pasitikti smūgį pa�iu patogiausiu būdu: alkūne ir petimi. O Valerijus įrodinėjo, kad �mogus neprilygsta technikai. Tai dar ne faktas! Ogi jei i�verstume į anatominius terminus motociklo su�alojimus, i�eitų, kad jam sukne�inta �galva�, sulau�ytos �prie�akinės galūnės�, �krūtinės l�sta� ir �stuburkaulis�. Gera buvo ma�iina, pati pra�ėsi grei�iau varoma�

Teisybė, mano de�inysis petys ir krūtinė, matyt, patyrė didesnį perkrovim�. De�ini�j� rank� sunku pakelti. Tikriausiai triok�telėjo �onkauliai.

Na �tai � viskas į gera. Dabar yra k� taisyti skystojoje �ma�inos motinos� schemoje � ir ne i� vir�aus, o kūno viduje. Sia prasme �Moskvi�ius� pasipainiojo kaip tik laiku. Pasitarnaus mokslo labui��

Milicininkas Gajevojus sėdėjo budin�iojo kambaryje ir, glėbdamas nuo jausmų pertekliaus, ra�ė lai�k� ant popieriaus, skirto pasiai�kinimams. �Labas rytas, Valia! Tai ra�o jums Gajevojus Aleksandras. Ne�inau, atmenate jūs mane ar ne visai, o a� taip negaliu u�mir�ti, kaip Jūs �iūrėjote į mane prie �okių aik�telės, įsmeigusi savo juodas ir gra�ias akis, o mėnuo buvo didelis ir koncentrinis. Brangioji Valia! Ateikite rytoj vakare į drg. T. �ev�enkos vardo park�, a� ten de�uruoju iki 24.00��

Įėjo Anisimovas, jo antakiai buvo rūs�iai suraukti. Gajevojus pa�oko, sutrinksėj�s kėde, paraudo.

��Tardomasis Kravecas atgabentas?

��Tikrai taip, draugas kapitone! Atgabentas pus� de�imtos sutinkamai su jūsų parėdymu, sėdi suimtųjų kameroje.

��Palydėkite.

Viktoras Kravecas sėdėjo ma�ame kambarėlyje auk�tomis lubomis, ant suolo su atrama, rūkė cigaret� ir leido dūmus į saulės spindulių pluo�t�, sklindantį i� grotuoto lango. Jo skruostai buvo apaug� trijų dienų �eriais. Jis pa�vairakiavo įėjusiųjų link, bet neatsisuko.

��Reiktų jums atsistoti, kaip pridera,�� priekai�tingai tarstelėjo Gajevojus.

��O a� sav�s nelaikau are�tuotu!

��Jūs ir ne are�tuotas, pilieti Viktorai Vitaljevi�iau Kravecai,�� ramiai pasakė Anisimovas.�� Jūs buvote sulaikytas i�siai�kinti. Dabar situacija ai�kėja, ir a� manau, kad jus nebūtinai reikėtų ir toliau laikyti suimt�. Prireiks � pakviesime. Taigi jūs laisvas.

Kravecas atsistojo, nepatikliai �iūrėdamas į tardytoj�. Sis permetė jį skepti�ku �vilgsniu. Siauros Anisimovo lūpos vos pastebimai, su pa�aipa krustelėjo.

��Tiesi kakta, ry�kus smakras, taisyklingos formos nosis� �od�iu, tamsios garbanos supo jo gra�i� apvalain� arbūzo pavidalo galv�. Krivo�einas originalas gana provincialiai įsivaizdavo vyro gro�į. Beje, tatai ir suprantama. (Kravecas i�plėtė akis.) O kur motociklas?

��K-koks motociklas?

���Java�, numeris 21�11 DNA. Remontuojamas?

��St� stoginėje.

��Ai�ku. Beje, telegram�, � Anisimovo akys piktai prisimerkė, � telegram� reikėjo siųsti prie� bandym�! Prie�, o ne po!

Kravecas stovėjo nei gyvas, nei mir�s.

��Tiek to. Dokumentus jums gr��insime kiek vėliau,�� t�sė tardytojas oficialiu tonu.�� Viso gero, pilieti Kravecai. Neu�mir�kite mūsų. Palydėkite jį, draugas Gajevojau.

Matvejus Apolonovi�ius po blogai praleistos nakties į darb� atėjo skaudama galva. Dabar jis sėdėjo u� stalo savo kambaryje, sudarinėjo veikimo plan� �iai dienai: �1. Pasiųsti skyst papildomai ekspertizei, kad surastų nei�tirpusių �mogaus kūno audinių liekanas. 2. Susisiekti su valstybės saugumo organais (per Aleksejų Ignatjevi�ių). 3��

��Galima įeiti?�� pratarė �velnus balsas, nuo kurio Anisimov� nukrėtė �iurpas.�� Labas rytas.

Duryse stovėjo Krivo�einas.

��Ar man teisingai nurodė budintysis? Jūs ir būsite tardytojas Anisimovas, tiriantis atsitikim� mano laboratorijoje? Labai malonu, galima?�� Jis atsisėdo ant kėdės, i�sitraukė nosin�, nusi�luostė prakaitu �vilgantį veid�. � Tik pamanykit, rytas, o jau toks kar�tis!

Tardytojas sėdėjo nustėr�s.

��Taigi a� � Valentinas Vasiljevi�ius Krivo�einas, naujųjų sistemų laboratorijos vedėjas Sistemologijos institute,�� �altakrauji�kai paai�kino lankytojas.�� Man, suprantate, tik �iandien pasakė, kad jūs� kad milicijos organai domisi tuo apgailėtinu įvykiu, ir a� i�kart atskubėjau �ia. �inoma, a� dar vakar ar netgi u�vakar bū�iau jums visk� i�samiai paai�kin�s, bet� (jis gū�telėjo pe�iais) man nė į galv� neatėjo, kad dėl vieno nenusisekusio bandymo kils toks, atleiskite, s�my�is, dargi milicija susidomės. O a�, būdamas po eksperimento nelabai kokios savijautos, ir guliniavau savo bute. Matote, draugas Anisimovai� dovanokite, kaip į jus kreiptis?

��Apolonas Matve� tai yra Matvejus Apolonovi�ius,�� kimiu balsu pratarė Anisimovas ir atsikrenk�tė.

��Matote, Matvejau Apolonovi�iau, i�ėjo taip: eksperimento procese man teko pasinerti į bak� su biologine informacine terpe. Deja, bakas buvo nestipriai pritvirtintas ir apvirto. A� nukritau drauge su juo, trenkiausi galva į grindis, netekau s�monės. Bijau, kad bakas krisdamas u�kliudė ir mano laborant� � jis, kiek pamenu, paskutin� akimirk� bandė sulaikyti� A� atsipeikėjau po klijuote, ant grindų. I�girdau, kad laboratorijoje kalbasi �monės��� Krivo�einas kerin�iai nusi�ypsojo.�� Sutikite, Matvejau Apolonovi�iau, man būtų buv� labai nesmagu savo laboratorijoje pasirodyti pa�aliniams tokia, �velniai tariant, �okiruojan�ia i�vaizda � nuogam, sudau�yta galva. Be to, tas skystis� jis, �inote, limpa pik�iau nei muilo putos! Todėl a� patyliukais i�lindau i� po ceratos, �murk�telėjau, atleiskit, į du�� � apsiplauti, persirengti� Turiu prisipa�inti, kad man ū�ė galvoje, mintys painiojosi. A� vargu ar benuvokiau, k� dar�s.

Neprisimenu, kiek laiko isbuvciu duse,�� pamenu tik, kad, man i�ėjus i� jo, laboratorijoje nieko nebebuvo. Ir a� patraukiau namo � i�sigulėti� �tai bendrais bruo�ais ir viskas. Jei jūs pageidaujate, galiu pasiai�kinti ra�ti�kai, ir baigsime visa tai.

��Taip, ai�ku��� Anisimovas pama�u ėmė rimti.�� O kokius gi ten bandymus jūs darėte laboratorijoje?

��Matote� a� atlieku auk�tųjų junginių biochemijos tyrinėjimus sistemologiniu aspektu, naudodamas polimorfinį antropologizm�, � ramiai pakėlė antakius Krivo�einas.�� Arba auk�tųjų sistemų sistemologijos tyrinėjimus biocheminiu aspektu, naudodamas antropologinį polimorfizm�. Kaip jums patinka.

��Ai�ku� O skeletas i� kur atsirado?�� Matvejus Apolonovi�ius pa�nairavo į dė��, stovin�i� ant stalo kra�to. �Na, palauk!�

��Skeletas? Ale, taip, skeletas!�� Krivo�einas nusi�ypsojo.�� Matote, t� skelet� mes laikome laboratorijoje, taip sakant, kaip vaizdin� mokymo priemon�. Jis visada guli tame pat kampe, kur ir mane paguldė, kol buvau be s�monės�

��O k� jūs į tai pasakysite?�� Ir Matvejus Apolonovi�ius greitu judesiu nukėlė dė��, po kuria buvo paki�ta Krivo�eino galvos lipdytinė kopija. �viesiai pilki plastilinininiai giedravalkiai �iūrėjo tiesiai į lankytoj� � lankytojo veidas viena akimirka papilkėjo ir subliu�ko.�� Pa�įstate?

Aspirantas Krivo�einas nuleido galv�. Tik dabar jis galutinai įsitikino tuo, k� seniai numanė ir su kuo iki paskutinės minutės nenorėjo susitaikyti: Valia eksperimento metu �uvo�

��Nesueina jums galas su galu, pilieti� ne�inau, kas jūs ir kaip jus vadinti!�� veltui stengdamasis u�gniau�ti d�iūgavim�, Anisimovas atsilo�ė kėdėje.�� Vakar jūs mane �it�jį� mistifikavote, bet �iandien nieko nei�eis! Sit a�i tuojau pat jums surengsiu akistatėl� su jūsų bendrininku Kravecu, k� jūs tuomet man pagiedosite?

Jis i�tiesė rank� prie telefono, bet Krivo�einas sunkia pla�taka prispaudė ragelį.

��Nagi, k� jūs, leis��� karingai atmetė galv� Anisimovas ir u�sikirto: prie�ais jį sėdėjo� jis pats. Pla�iaskruostis veidas siauromis lūpomis ir smailiu smakru, plona nosis, rauk�lės aplink burn� ir po ma�omis, pernelyg arti kita kitos sustatytomis akimis. Tik dabar Matvejus Apolonovi�ius atkreipė dėmesį į m lyn�, kaip ir jo paties, pa�nekovo kostium� ir mar�kinius, ukrainieti�kais ra�tais i�siuvinėta apykakle.

��Nekvailiokite, Anisimovai! Tai bus ne ta akistata � jūs pats atsidursite keblioje padėtyje, ir tiek. Ne daugiau kaip prie� dvide�imt minu�ių tardytojas Anisimovas paleido į laisv� tardom�jį Kravec� dėl įkal�ių stokos.

��Tai, vadinasi��� Anisimovas pakerėtas �iūrėjo, kaip Krivo�eino veidas suglebo ir pama�u ėmė atgauti ankstesnius bruo�us; nuo skruostų slūgo kraujas. Jam u�gniau�ė kvap�. Daugelyje nemalonių įvykių teko dalyvauti Matvejui Apolonovi�iui, dirbant milicijoje: ir jis �audė, ir į jį �audė, bet niekada jam nebuvo taip baisu, kaip dabar.�� Vadinasi, jūs� tai jūs?

��Kaip tik: a� � tai a�, � Krivoaeinas pakilo, priėjo prie pat stalo; Anisimovas susigū�ė nuo jo pikto �vilgsnio.�� Klausykite, baikit jūs t� �urmulį! Visi gyvi, visi savo vietose � ko jums dar reikia? Jokiais lipdiniais, jokiais skeletais jūs neįrodysite, kad Krivo�einas mirė. Stai jis, Krivo�einas, stovi prie�ais jus! Nieko neįvyko, suprantate? Tiesiog toks darbas.

��Bet� kaipgi taip?�� suvebleno Matvejus Apolonovi�ius.�� Gal jūs vis dėlto paai�kinsite?

Krivo�einas apmaud�iai persikreipė į �on�.

��Ak, Matvejau Apolonovi�iau, na, k� a� jums paai�kinsiu! Jūs vis� sekimo technik� naudojote: televideofonus, daktiloskopij�, chemines analizes, i�vaizdos atkūrim� Gerasimovo metodu � ir vis tiek� dargi tokios asmenybės, kaip Chilobokas, nevaliojote perprasti. Cia, kaip sakoma, viskas ai�ku. Nusikaltimo neįvyko, dėl to galite būti ramus.

��Bet juk� i� man�s pareikalaus ataskaitos. Man juk reikės atsiskaityti u� byl�, garantuoti� Kaipgi dabar?

��Va �ia tai dalyki�ka kalba.�� Krivo�einas vėl atsisėdo ant kėdės.�� Tuojau paai�kinsiu kaip. Įsiminkite, kodėl skeletas atitinka mano kūno sudėjim�. Sis skeletas � �eimos relikvija. Mano senelis i� motinos pusės Andrejus Stepanovi�ius Kotliaras, kitados �inomas biologas, prisakė prie� mirdamas nelaidoti jo, o i�preparuoti ir perduoti skelet� tiems palikuonims, kurie eis mokslo keliu. Seno mokslininko įgeidis, suprantate? Ir dar: de�inėje skeleto pusėje, jūs, tur būt, pastebėjote �onkaulių lū�ius, kas, ai�kus dalykas, kelia abejones� Tai va: senelis �uvo autokatastrofoje. Jis labai mėgo vaikyti motocikl� neleistinu grei�iu. Dabar ai�ku?

��Ai�ku,�� guviai linktelėjo Anisimovas.

� �itaip bus geriau. A� tikiuosi, kad, nutraukus byl�, ta� �eimos relikvija bus gr��inta jos savininkui. Taip pat, kaip ir kiti �įkal�iai�, paimti i� laboratorijos. Ateis laikas, Matvejau Apolonovi�iau,�� Krivo�eino balsas suskambo mįslingai,�� ateis laikas, kai �i galva puikuosis ne ant jūsų stalo, o ant postamento� Na, man metas. Tikiuosi, a� jums visk� paai�kinau. Būkit geras, gr��inkite man Kraveco dokumentus. Dėkoju jums. Taip, ir dar: vir�ila, kurį jūs maloniai pastatėte saugoti laboratorij�, pra�osi pakei�iamas. Malonėkite atleisti jį, patys� Viso labo!

Krivo�einas įsiki�o dokumentus į ki�en�, pasuko prie durų. Bet pakeliui jam �ovė į galv� mintis.

��Klausykite, Matvejau Apolonovi�iau,�� pasakė jis, grį��s prie stalo,�� neu�sigaukite, susimildamas, ant man�s dėl to, k� a� jums pasiūlysiu. Ar nenorite pasidaryti protingesnis? Pradėsite mitriai suvokti, m�stysite pla�iai ir giliai. Matysite ne tik įkal�ius, o prasiskverbsite į daiktų ir reik�mių esm�, perprasite pa�i� �mogaus siel�! Į galv� jums ateis puikiausios idėjos � tokios, kad skruostai bals i� �avėjimosi jomis� Suprantate, gyvenimas sudėtingas, o toliau bus dar sudėtingesnis. Vienintelis būdas jame i�likti �mogumi, neprarasti �mogi�kos vertės � visk� suprasti. Kito kelio nėra� Ir tai įmanoma, Matvejau Apolonovi�iau! Norite? Galiu padėti.

Anisimovo veidas truktelėjo i� nuoskaudos, ėmė plūsti kraujas.

��Ty�iojatės��� sunkiai i�tarė jis.�� Ma�a jums to, kad jūs� tai dar ir ty�iojatės. Keliaukite sau, pilieti!

Krivo�einas gū�telėjo pe�iais, pasuko į duris.

��Palaukite!

��Kas dar?

��Palaukite minut�, pilieti� Krivo�einai. Na tiek to: a� nesuprantu. Gal i� tikrųjų jūsų toks mokslas� Ir su jūsų versija a� sutinku � nieko man daugiau nelieka. Galite manyti apie mane, k� norite, jūsų reikalas��� Matvejus Apolonovi�ius niekaip negalėjo nuslopinti nuoskaudos. Krivo�einas raukėsi: kuriam galui jis tai sako?�� Ta�iau jei be versijų: juk �mogus �uvo! Ka�kas juk kaltas?

Aspirantas įdėmiai pasi�iūrėjo į jį.

��Visi po truputi, Matvejau Apolonovi�iau. Ir jis pats, ir a�, ir Azarovas, ir kiti� ir netgi jūs �iek tiek, nors jūs jo niekada nepa�inojote: pavyzd�iui, tuo, kad, nei�tyr�s reikalo, profesionaliai įtarinėjote �mones. O kriminaliai, pagal baud�iam�jį kodeks� � niekas. Taip irgi būna.

��Atrodo ir su �iuo klausimu viskas,�� su palengvėjimu pasakė pats sau aspirantas, sėsdamas į troleibus�.

�Rytoj bandymas. Tikrai sakant, dargi ne rytoj, o �i�nakt, po septynių a�tuonių valandų. Prie� rimt� darb� man visada nesinori miego, o i�simiegoti reikia. Todėl �iandien a� kokias keturias valandas vaik��iojau ir va�inėjau po miest�, kad nuvarg�iau ir u�simirg�iau.

Kur tik a� nepabuvojau: centre, miesto pakra��iuose, parkuose, prie autobusų stoties � ap�iūrinėj au �mones, namus, med�ius, gyvulius. Priėmiau Gyvenimo parad�.

�Saulės įkaityje praklibink��iavo pro mane i�sek�s senis pageltusiais nuo laiko ūsais ir raudonu rauk�lėtu veidu. Ant pilkos satino palaidinės maskatavo, skimb�iojo kas �ingsnis trys Georgijaus kry�iai ir medalis, pari�ti dry�uotais kaspinais. Senis sustojo striukame liepos �e�ėlyje atsipūsti.

Taip, tėvuk, ir mes ka�kada ka�kuo buvome! Daug tu gyvenai regėjai, o, berods, ir dar nori: mat, i�ėjai pasipuikuoti � Georgijaus kavalierius! Kad taip įliejus tau į raumenis jėgos, nuskaidrinus akių l�ius, i�valius smegenis nuo sklerozės ir marazmo, atnaujinus nervus � parodytum tu mums, palydovų am�iaus jaunikliams, i� kur kojos dygsta!

�Spūdina berniūk��iai, aptardami kino film�.

��O jis trrach! į jį i� atominio pistoleto!

��O jie: ta-ta-ta� tach-tach!

��Kodėl i� atominio?

��O i� kokio kitokio? Veneroje � ir paprastas pistoletas?

�Katė �iūri į mane nerim� kelian�iomis akimis. Kodėl ka�ių tokios bauginan�ios akys? Jos ka�k� nuvokia. Nuvokia, bet nepasakys� �Skac, prakeiktoji!� � pranyko pavartėje.

�Didingai pra�ingsniavo vyrukas �ema kakta, e�iuku pakirptais pilkais plaukais: aptemptos kelnės i�ry�kina stiprias blauzdas ir �launis, teniso mar�kinėliai vos neply�ta ant i�sivys�iusios krūtinės. Ir i� vyruko veido numanu, kad į visas gyvenimo.

problemas jis gali at�erti tiesioginiu i� de�inės į �andikaulį arba permesdamas per galv�.

O �it mes visiems i�ugdysirae tokius raumenis, visiems įdiegsime bokso ir sambo įgūd�ius � kaip tada bus su tiesioginiu i� de�inės?

��ev�enkos parke, laikydamiesi u� rankų ir nieko aplink nepastebėdami, pro mane praėjo vaikinas su mergina.

Jums, įsimylėjėliai, nereikalingas mūsų atradimas. Jūs vienas kitam mieli ir taip. Sėkmės jums! Bet� gyvenime visaip būna. Ir jūsų meilės tyko pavojai: buitis, nesusiklausymas, sveikas protas, giminai�iai, persisotinimas � ma�a kas! Patys įveiksite � garbė ir �lovė jums. O ne � apsilankykite pas mus: atremontuosime jūsų meil�, pataisysime geriau, nei televizorių. Bus it naujutėlė � na, kaip an� dien�, kai jūs pirm� kart� pamatėte kits kit� eilėje prie kino teatro kasos.

�O koki� dam� a� sutikau prospekte, prie universalinės parduotuvės! Superputlus kūnas įspraustas į brokato sukni�, auksinė sagė, vėrinys i� dirbtinio gintaro, pa�astyse ir ant nugaros lėk�tės didumo prakaito dėmės! �ydras brokatas einant raibuliuoja visais �ėlstan�ios jūros atspalviais.

Fu, madam! Argi galima tokiame kar�tyje lįsti į brokat�, juk tai ne Georgijaus kry�iai! Jūsų, matyt, nemyli vyras, madam, taip? Jis su siaubu �iūri į jūsų storas, it jo koja, rankas, į riebalų kuk�ter� ant nugaros� Jūs nelaiminga, madam, man jūsų negaila, bet a� suprantu. Vyras nemyli, vaikai nebrangina, gydytojai neu�jau�ia, o kaimynai� ak, tie kaimynai! Tiek to, madam, sugalvosime k� nors ir jums. Galų gale ir jūs turite teis� į papildom� laimės porcij� kaip ir kiekvienas gyvas sutvėrimas. Beje, ta proga apie laim�, madam: jūsų skonis kelia nerim�. Ne, ne, a� suprantu: jūs įlindote į t� nepatogų brokat�, pasikabinote auskarus, auksin� sag� ir gintarus, kurie jums netinka, apmaustėte pir�tus storais �iedais, norėdama įrodyti, kad jūs ne blogesnė u� kitas, kad jūs visko turite� Bet atleiskite man, madam, nė velnio jūs neturite, Lr kaip sau norite, teks taisyti ne tik jūsų kūn�, bet ir skonį, o tuo pa�iu � ir prot�, ir jausmus. U� tuos pa�ius pinigus, madam, nesibaiminkite. Kitaip nebus naudos, madam: i��vaistysite naujai įgyt� gro�į ir gaivum� restoranuose bei pobūviuose, i�keisite į meilu�ius� ar verta stengtis? Tikrasis gro�is, madam,�� tai kūno, proto ir dvasios harmonija,

�Dvi gra�ios merginos praėjo pro salį ir nė ne�viigtelėjo į mane. Ko joms į mane �iūrėti! Dangus giedras. Saulė auk�tai. Egzaminai i�laikyti. Ir tuo troleibusu galima nuva�iuoti iki plia�o.

�Vaiki��ias, kurio nei�leido palakstyti, priplojo nosį prie lango stiklo. Sugavo mano �vilgsni, padarė grimas�. A� irgi padariau jam grimas�. Tada jis surengė vis� pantomim��

A� myliu gyvenim�, a� labai myliu gyvenim�! Nereikia man geriau, tegu jis bus toks, koks yra, kad tik� Kas kad tik? Kas? Ech, tu!.

Taigi tas ir yra, kad reikia geriau. Labai daug kas negera pasaulyje.

Ir a� ry�iuos. A� nei�daviau, �monės. Daug k� bus galiiria �iuo metodu padaryti: pridėti �monėms daugiau gro�io ir proto, įdiegti naujus sugebėjimus, dargi naujas savybes. Sakysim, padaryti taip, kad �mogus turėtų radiojausm�, matytų tamsoje, girdėtų ultragars�, į-ustų magnetinį lauk�, skleistų radiosignalus, be chronometro skai�iuotų laik� sekundės dalies tikslumu ir net nuspėtų mintis per atstum� � norite? Beje, visa tai, tur būt, nėra svarbiausia.

O svarbiausia, kad a� ry�iuos. Ir dar kas nors ry�is, jei man kas i�eis ne taip. Ir dar� �tai �itaip viskas ir bus!�

��Niekas ne�uvo, kokio velnio!�� kretėdamas troleibuse, �nib�dėjo aspirantas Krivo�einas neklusniomis lūpomis.�� Niekas nemirė�

��A� ry�tuosi, Gyvenime! A�iū tau, likime, ar kaip ten tave, u� visk�, kas buvo su manimi. Baisu pagalvoti, kad a� galėjau pasitenkinti menkniekiu ir likti kuponus karpan�ia vidutinybe. Lai ir toliau mano gyvenimas bus ir sunkus, ir baisus, pilnas painiavos ir kan�ių, tik tenebus jis lėk�tas. Tegu a� niekad nenusi�eminsiu iki pe�tynių u� palaiming� gyvenim�, u� pasisekim�, tegu neimsiu drebėti dėl savo kailio rimtame darbe!

Laikas vėlyvas, o miego nesinori ir nesinori. Kvailas u�siėmimas � miegoti. Jo, tur būt, irgi galima atsikratyti. Sako, Jugoslavijoje yra vienas keistuolis, kuris nemiega jau apie trisde�imt metų � ir �valus.

�Vidurnaktis Madride. Miegokite ramiai! Gerbkite karalių ir karalien�! Ir tegu velnias niekada neatsistoja jūsų kelyje�� Tais laikais mane tuoj ant lau�o, ir viskas!

Nemiegokite ramiai, �monės! Negerbkite nei karaliaus, nei karalienės! Ir tegu velnias atsistoja jiisų kelyje � nieko siaubingo.

Jaunystėje a� svajojau (apie k� tik a� nesvajojau!), kai teks imtis rimto, rizikingo darbo, jį baigus, pasikalbėti su tėvu. Neturėjau a� rimtų darbų, nesulaukė tėtu�is. K� gi, pabandysim dabar.

��Na �tai, tėti, ryt man teks stovėti ant brustvero. Ar baisu buvo stovėti?

��Kaip �ia tau pasakius? Baisoka, �inoma� Iki vokie�ių apkasų kokie keturi �imtai metrų, taikinys a� matomas. Broliavomės dar nelabai smarkiai, protarpiais �audydavo. Por� kartų ir į mane �ovė � vokie�ių taipgi visokių �monių buvo. Bet nepataikė. Gal tik pag�sdinti norėjo�

��O kas tai per bausmė � tokia baisinga: stovėti ant brustvero?

��Laikinoji vyriausybė įvedė. Specialiai tiems, kas agitavo baigti imperialistinį kar�. �Aha, jie tau broliai darbininkai ir broliai valstie�iai? Pa�iūrėsim, Ikaip jie į tave py�kins.� Ir � dviem valandoms. O kitus ir keturioms.

��S�mojinga, nieko nepasakysi� (Tėti, o tu �inojai� na, kad a� tavim netikėjau?)

� �inojau, sūneli� Nieko. Laikas buvo toksai kvailas. A� pats savim ne visada tikėjau� O tu k� ten sumanei?

��Eksperiment�. Noriu i�bandyti informacijos valdym� savo organizme. Galiausiai turime rasti būd�, kuris �mogų įgalintų analizuoti ir sintetinti savo organizm�, psichik�, atmintį� supranti?

��Am�inai tu, Valia, pinkliai �neki. Neįkandu a� jūsų mokslo. Ka�kada kulkosvaidį u�ri�tomis akimis surinkdavau ir i�narstydavau. O �ito tavo ketinimo nepermanau� Kokia nauda i� to bus?

��Nagi� Sit tu kariavai u� visuotin� lygyb�, teisingai? Pirmasis �io u�mojo tarpsnis vykdomas: i�gyvendinama,nelygybė tarp turtingo ir betur�io, tarp stipraus ir silpno. Visuomenė dabar suteikia lygias galimybes visiems. Ta�iau be nelygybės, esan�ios visuomenėje, yra nelygybė, glūdinti pa�iuose �monėse.

�mogus be talento neprilygsta talentingam. Negra�us neprilygsta gra�iam. Ligonis ir luo�ys nesusilygins su sveiku� O jeigu mūsų sumanymas pavyks, kiekvienas �mogus galės pasidaryti toks, koks panorės: protingas, gra�us, jaunas ir doras�

��Jaunas, protingas, gra�us- tai ai�ku. Visi panorės. O �it doras � vargiai. Būti doram � u�vis sunkiausia.

��Bet jei �mogus tiksliai �inos: �i informacija jį padarys niek�i�kesnj ir vingresnį, o �i � s��iningesni ir nuo�irdesnį, neims gi jis dvejoti, k� rinktis?

��Kaip �ia pasakius� Yra �monių, kuriems svarbu prie� kitus rodytis dorais, o �iaip gali nors vogti � kad tik neįkliūtų. Tokie pasirinks vingrum�.

��2inau� Nereikia apie juos dabar, tėti. Rytoj bandymas.

��Ir būtinai tau pa�iam rizikuoti? �iūrėk, sūnau�

��O kam gi kitam, jei ne man! Sakyk, ar tu būtum galėj�s nu�okti nuo lirustvero į apkas�?

��Apa�ioje du karininkai sergėjo. I�kart būtų pribaig�.

��O permaldauti jų nebuvo galima?

��Kodėl gi ne? Reikėjo pasakyti, kad daugiau nebeagituosiu, kad pasitraukiu i� bol�evikų tarpo, mieliausiai būtų paleid�.

��Kodėl gi tu nepasakei?

��Kad a� � jiems? Ir negalvojau a� apie tai. Apie kitk� galvojau: jeigu mane pa�aus, broliavimuisi mūsų bare � galas.

��O kodėl tu apie tai galvojai? Taip jau labai mylėjai �mones, a? Bet juk tu ir �udei �mones � ir iki tol, ir paskui.

��Ir a� �ud�iau, ir mane �udė � toks metas buvo.

��Tai kodėl?

��I�didus buvau, tur būt, todėl. Labai a� tada i�didus buvau. Galvojau, kad stoviu it u�tvara visam karui.

��Va ir a�, tėti, dabar toksai i�didus.

� �inoma, jei patekai ant brustvero � stovėti reikia i�did�iai. Tai tiesa. Tiktai tu savo darbo su tuo brustveru nelygink, sūnau. A� juk dviejų valandų nei�stovėjau: kareivių komitetas aliarmu pakėlė batalion�, karininkiūk��ius pribaigėme, ir viskas� O tu ar turi k� pakelti aliarmu?

Į �į klausim� nieko negaliu atsakyti � ir pramanytas pokalbis baigiasi.

Na, u�teks � miegoti! Gegute, gegute, kiek metų gyvensiu?�

Aspirantas Krivo�einas pasikėlė į penkt�jį auk�t�, įėjo į but�. Viktoras Kravecas ir antrininkas Adomas rūkė balkone; pastebėj� ji, grį�o į kambarį. Krivo�einas nelinksmai nu�velgė juos.

��Trejetas i� vienos ank�ties. O buvo ketvertas��� jis pa�iūrėjo į laikrodį: laiko dar yra; atsisėdo.�� Papasakok, Viktorai Kravecai, kas ten jums atsitiko?

Tas u�sirūkė nauj� cigaret�, slopiu balsu pradėjo pasakoti.

�Bandymo programa buvo tokia: pasinerti į skystį iki kaklo � patikrinti pojū�ius � u�sidėti �Monomacho kepur� � vėl patikrinti pojū�ius � duoti �nepasitenkinimo komand�� (�Ne tai!�) � abipusiai prasisunkiant, sueiti į kontakt� su skyst�ja schema � pasiekti reguliuojamo vaiskumo stadij� � suauginti sulau�ytus �onkaulius � panaudoti �į �pasitenkinimo impuls�� įsakymui �Tai!� � vėl pasidaryti neperregimu � nutraukti kontakt� su skyst�ja schema � i�lipti i� bako.

Vis� t� metodik� Krivo�einas ir Kravecas paruo�ė ir i�bandė ne vien� de�imtį kartų, panardindami galūnes. Abipusį skys�io ir kūno prasiskverbim� į vienas kit� buvo galima lengvai kontroliuoti ir reguliuoti.

��Suprantate, vaikinai, pasirodo, mūsų organizme visada esti kokių nors ne visai sveikų vietų, ma�ų sutrikimų, ar k�, na, pana�iai kaip odoje, netgi sveikoje, kai kur būna spuogų, įdrėskimų, pratrynimų, vietinių u�degimų. A� ne�inau, kokio pobūd�io yra tie vidiniai �įdrėskimai�, bet, padirbėj�s skystyje, visuomet junti, kad ranka arba koja pasidarė sveikesnė ir stipresnė. Skystoji schema tuos smulkius trūkumus i�taiso. Ir kiekvien� tokį taisym� galima justi: per�tėjimas toje vietoje i� prad�ių sustiprėja, paskui staigiai rimsta. Ir jei, per�tėjimui nurimus, tuoj pat duodi �teigiam� komand�� (�Tai!�), ma�ina nuiraukia kontakt� tarp skystosios schemos ir ktino, ranka arba koja pasidaro neperregima� A� apie tai kalbu, norėdamas akcentuoti, kad mums nebuvo jokių metodinių neai�kumų, kaip sueiti į kontakt� su skyst�ja schema ir kaip jį nutraukti�

��Kol panardindavote tik de�imt penkiolika procentų kūno,�� įterpė Krivo�leinas.

��Taip� Kad skystin panardintas �mogaus kūnas valdomo vaiskumo stadijoje i�saugo raumenų stangrum�, mes taip pat neabejojome. Kiek kartų mes rengėme �galėtynes� skystyje: jo ranka (vaiski) su mano nevaiskia arba de�inė su kaire, kai abi vaiskios. Atseit, skystoji schema pilnutinai i�saugo kūno gyvybingum��

��Kūno dalies,�� vėl priekabiai pataisė Krivo�einas.

��Taip. Gal būt, �ia �uo ir pakastas,�� atsiduso Kravecas.

��inoma, buvo baisu. Vienas dalykas įmerkti į skystį rank� arba koj� � galima i�traukti, pajutus pavojų. Blogiausiu atveju liksi be rankos. Ir visai kas kita � pa�iam pasinerti į bak�, atsiduoti valiai sudėtingos ir, k� besakytum, mįslingos terpės, nuo kurios neatsiginsi, nepabėgsi.

Jiedu slėpė t� baim� nuo viens kito: Krivo�einas todėl, kad baiminosi dėl sav�s, Kravecas � kad be reikalo neg�sdintų draugo.

Bet viskas buvo paruo�ta kruop��iai, s��iningai. Skys�io lygį bake nureguliavo taip, kad Krivo�einui būtų kaip sykis iki kaklo ir kad jis galėtų stovėti. Prie�ais bak� pastatė did�iulį veidrodį (teko pirkti u� savus � sandėlyje nebuvo): Krivo�einas pats galėjo stebėti ir kontroliuoti pakitimus savo kūne.

Norėdami iki minimumo suma�inti elektromagnetinių trukdymų poveikį �Monomacho kepurei� ir elektroninėms schemoms, bandym� nutarė atlikti naktį, po antros valandos, kai aplinkui i�jungti visi įrengimai, o tramvajai ir troleibusai stovi depe.

Krivo�einas nusirengė nuogas, u�sirop�tė kopėtėlėmis ir, kaire ranka laikydamasis u� kra�to (de�in� po susidūrimo motociklu jis blogai valdė), pūk�telėjo į bak�. Skystis susiūbavo. Krivo�einas stovėjo jame iki kaklo � galva rodėsi atskirta nuo kūno. Kravecas su �Monomacho kepure� stovėjo ant lipynės.

Krivo�einas aplai�ė lūpas.

��Sūrus��� jo balsas pasidarė u�kim�s.

��Kas?

��Skystis. Kaip jūros vanduo.

Palaukė minut�.

��Atrodo, tvarka. Jokių pojū�ių, kaip ir reikėjo tikėtis. Duok� �kepur�.

Kravecas glaud�iai u�movė jam ant galvos �Monomacho kepur�, paspragsėjo jos tumbleriais, nulipo �emyn. Dabar jo u�davinys buvo stebėti Krivo�ein�, patarti, jei prireiks, ir, i�kilus nenumatytiems keblumams, pagelbėti jam apleisti bak�.

Dar valandėl� Krivo�einas pratinosi prie naujos būsenos.

��Pojū�iai �inomi: per�tėjimas, dyg�iojimai,�� pasakė jis.�� Jokių staigmenų. Na, viskas� palinkėk man. Pradedu į.sijungti.

��Sėkmės, Valia�

��Velniop! Judam�

Daugiau jie nesikalbėjo.

�Krivo�eino kūnas ry�kėjo skystyje kaip spalvotas negatyvas. Po purpuriniais raumenimis su geltonų riebalų tarpsluoksniais �mėk�ojo balti kaulų, sausgyslių kontūrai. Ritmingai kilo ir leidosi �onkauliai it sprengliai kalvės dumtuvėse. Ant dviejų de�iniųjų �onkaulių lū�imo vietose Kravecas pamatė baltus i�sipūtimus. Violetiniai raudonas �irdies kum�telis tai gniau�ėsi, tai glebo, varydamas (jau nebebuvo galima suprasti kur) skais�iai raudonas kraujo sroves.

Krivo�einas nenuleido akių nuo savo atspind�io veidrodyje. Jo veidas buvo bly�kus ir susikaup�s.

Neilg trukus raumenys pasidarė auksuotai geltoni, nuo skys�io juos buvo galima atskirti tik i� �viesos lū�imo.

��Ir staiga��� Kravecas stipriai patrynė delnais smilkinius, u�traukė cigaret�, � ir staiga prasidėjo autovirpesiai. Na kaip tuomet, pa�ioje prad�ioje, su triu�iais: viskas Valentino kūne pradėjo sinchroni�kai keisti matmenis, atspalvius� A� pri�oikau prie toako. �Valia, k� tu darai?� Jis �iūrėjo į mane, bet nieko nesakė. �Autovirpesiai! I�sijunk!� Jis mėgino ka�k� pasakyti, pravėrė lūpas ir staiga paniro į skystį su visa �kepure�! Tuoj pat ka�kaip sutrūk�iojo, ėmė sukinėtis, lankstyti kaulus� �okantis skeletas su galva nikeliuotame gobtuve!

Jis vėl god�iai u�traukė dūm�.

��Norint jį i�gelbėti, buvo galima padaryti tik viena: u�sidėjus �Monomacho kepur�, įsakymais �Tai� ir �Ne tai� pataikyti į kūno autosvyravimų ritm�, nuslopinti juos ir pama�u gr��inti kūn� į nevaiski� stadij�. Na, i�orinis valdymas, būdas,

kuriuo jis įkūnijo tave,�� Kravecas linktelėjo į Adom�, � ir mane�

Jis patylėjo, sukand�s �andikaulius.

� �unsnukis Haris! Stai kada biitų pravertusi atsarginė �kepurė� � EDS-2. Bet apie koki� EDS-2 galėjo būti kalba, su�lugd�ius jo disertacij�. Į kalėjim� jį, biauryb�, per ma�a patupdyti�

��U� laboratorijos u�sakymo neįvykdym� laiku vargu dargi ar jam papeikim� para�ys, tai juk ne profesorių i�koneveikti,�� �altai �yptelėjo Krivo�einas.�� O daugiau tu jo niekuo negali apkaltinti.

��Beliko paskutinė i�eitis: nuimti �Monomacho kepur� nuo Valios,�� t�sė Viktoras.�� A� u��okau kopėtėlėmis, įki�au rankas į skystį � elektros smūgis per abi rankas. Sprend�iant i� įspūd�io � keturi penki �imtai voltų; anks�iau skystyje tokių potencialų niekada nebūdavo. Na, jūs patys �inote: tokiais atvejais rankos savaime atsitraukia. A� puoliau prie spintos, u�simoviau gumines pir�tines, vėl įkniubau į bak�, bet Valia jau buvo giliai nugrimzd�s, pir�tinės pasirodė per trumpos. Sį kart� smūgis buvo toks stiprus, kad a� nudardėjau ant grindų. Beliko apversti bak�� negalėjau gi a� leisti, kad jis mano akyse i�tirptų skystyje, kaip� kaip tu,�� Kravecas pasi�iūrėjo į Adom�. � Juk a� buvau juo, Krivo�einu, kai kūriau ir tirpd�iau tave� (Adomo veidas sustingo). Be to, jis dar tebebuvo gyvas� Veidas irgi i�tirpo, liko tik �kepurė� ant kaukolės, bet �kepurė� trūk�ioja, vadinasi, raumenys dirba� A� įsikibau į bako kra�t�, ėmiau supti jį. Kra�tai stangrūs, slidūs, i�linksta� Galų gale parver�iau jį vos ne ant sav�s, suspėjau i�sisukti � tik skys�io srovė siūbtelėjo ant veido ir kaklo. Nuo jos a� ir gavau tre�i� elektros smūgį� Toliau neprisimenu, atsipeikėjau ant ne�tuvų.

Jis nutilo. Tylėjo ir kiti du. Krivo�einas atsistojo, susim�st�s kelissyk perėjo kambarį.

��Nieko nepasakysi, bandym� organizavote solid�iai. �iaip ar taip, apgalvotai. Piktadarybės nebuvo, fatali�ko atsitiktinumo nebuvo, dargi grubių klaidų nepadaryta� Kaip sakoma, nugalabijo �mogų pagal visas taisykles! Jeigu tu nebūtum apvert�s bako, jis būtų i�tirp�s. �alia bako jis taip pat i�tirpo, nes jį persunk�s skystis paliovė būti organizuojan�ia skyst�ja schema� Be reikalo jis liko su �Monomacho kepure�, �tai kas! Įsijung�s į skystį, jis galėjo valdyti savo organizm� ir be jos�

��Sit kaip!�� greitai pakėlė galv� Kravecas.

��Taip. Tas kvailas gobtuvas jums tebuvo reikalingas vien įsijungimui į �ma�in� motin��, vien tam. Toliau ma�inos smegenys įsakinėja nervams tiesiogiai, o ne per laidus ir schemas� Ir kai prasidėjo nevaldomi autovirpesiai, ta �kepurė� pra�udė jį. Merkti pa�alinį daikt� į gyv�jį sikystį � tas pats, kaip bakstelėti lokį ietimi!

��Taip, bet kodėl prasidėjo autovirpesiai?�� įsiterpė Adomas. Jis pasisuko į Kravec�. � Sakyk, po triu�ių ir. man�s jūs to proceso daugiau nebetyrinėjote?

��Ne. Per paskutinius bandymus mes nebesusidūrėme su juo. Visus perdirbimus gra�iausiai buvo galima valdyti pojū�iais, a� jau sakiau. Nei�manau, kaip jis galėjo netekti savikontrolės. Sutriko? Aplamai, tai �is procesas giminingas nerviniam sutrikimui� Bet kodėl sutriko?

��Kiekybės perėjimas į kokyb�, � pasakė Adomas.�� Kai jūs kai�iojote į skystį rank� arba koj�, �gedimo �idinių�, įgalinan�ių kontroliuoti ir valdyti skystosios schemos prasiskverbim� į kūn�, buvo nedaug. Atrodydavo taip, tarsi kalbėtum su vienu dviem pa�nekovais. O kai jis panardino vis� kūn�� tų �idinių visame kūne, �inoma, buvo kur kas daugiau, negu bet kurioje kūno dalyje, ir�

��Vietoj padoraus pokalbio kilo neai�kus minios erzesys,�� pridūrė aspirantas.�� Ir jis susipainiojo. Labai gali būti.

��Klausykit jūs, savamoksliai ekspertai!�� su įnir�iu pa�velgė į juos Kravecas.�� Kai kas nors i�eina ne taip, visada atsiranda ka�in kiek �monių, linkusių papliauk�ti, kodėl nepavyko � ir tuo pakelti savo vert�. �A� juk prama�iau! A� juk sakiau!� Jeigu įvyks atominis karas, tikriausiai irgi atsiras �monių, kurie prie� sudegdami spės d�iaugsmingai su�ukti; �A� juk sakiau, kad bus atominis karas!� Jūs manote, jog bandymas nepavyko būtent dėl tų netikslumų? Ar jūs tuo taip įsitikin�, kad lįstumėt į bak�, jei tie netikslumai būtų pa�alinti?

��Ne, Viktorai Kravecai,�� pasakė KrivoSeinas,�� taip įsitikin� nesame. Ir niekas mūsų daugiau nebelįs į bak� vien tam, kad įrodytų savo teisum� arba kieno nors kito neteisum� � ne toks mūsų darbas. Lįsti, �inoma, teks, ir ne vien� kart� �

idėja teisinga. Bet tai darysime kuo ma�iausiai rizikuodami ir su maksimalia nauda� Ir tu be reikalo kar��iuojiesi: jūs sugadinote bandym�. Toki bandym�! Ir vos nepra�udėte viso darbo bei laboratorijos. Nieko netrtiko � didingų idėjų, heroji�kų polėkių, atradimų, apm�stymų, kvalifikuotų pastangų� i�skyrus viena � proting� atsargum�! �inoma, gal būt, ne man jums prikai�ioti � a� pats nedaug pasiekiau, atlikdamas vien� rimt� eksperiment�, irgi pasiklioviau tuo �rasi� ir tik tik nepakra�iau kojų. Bet kodėl, sakyk, negalėjote man�s i�kviesti i� Maskvos į �į bandym�?

Kravecas ironi�kai pa�iūrėjo į jį.

��Kuo gi tu būtum padėj�s? Juk tu ne k� bei�manai apie t� darb�.

Aspirantui u�gniau�ė kvap�; po visų vargų i�girsti tokius �od�ius!

� �unsnukis tu, Vitia,�� pratarė jis su neįprastu romumu.�� Skaudu tai sakyti informati�kai artimam �mogui, bet tu � sta�iai kalės vaikas. Vadinasi, įbrukti mane milicijai kaip pakaital�, kad pats i�sisuktum nuo baud�iamosios atsakomybės� tam a� tinku? O į �ios temos gvildentojus � ne?�� Jis nusigr�ė į lang�.

��Kuo �ia dėta baud�iamoji atsakomybė? � susigėd�s burbtelėjo Kravecas.�� Reikėjo juk ka�kaip gelbėti darb��

Staiga jis pa�oko kaip įgeltas: nuo lango prie jo artinosi Anisimovas! Adomas irgi krūptelėjo, apstulb�s pakėlė galv�.

��Nieko jūs nebūtumėt i�gelbėj�s, tardomasis Kravecai,�� grasiu balsu pasakė Anisimovas,�� jeigu jūsų laboratorijos vedėjas nebūtų kai po pramok�s Maskvoje. Sėdėtumėte jūs dabar kaltinamųjų suole, pilieti L�ekravecai. Man pasitaikė ir su menkesniais įkal�iais ki�ti �mones u� grotų. Ai�ku?

�į kart� aspirantas Krivo�einas gr��ino savo veidui tikruosius bruo�us per de�imt sekund�ių: padėjo praktika.

��Vadinasi� tai buvai tu? Tu mane paleidai? Palauk� kaip tu tai darai?

��Nejau biologija?�� nusitvėrė minties Adomas.

��Ir biologija, ir sistemologija��� Krivo�einas ramiai masa�avo skruostus.�� Mat, prie�ingai negu jūs, a� atsimenu, kaip buvau �masina motina�.

��Papasakok, kaip tu tai darai!�� neatstojo Kravecas.

��Papasakosiu, nesijaudink, viskam ateis laikas. Seminar� surengsime. Dabar mes tas �inias panaudosime, dirbdami su �ma�ina motina�. O �it gyvenime jas taikyti teks labai atsargiai��� Aspirantas pa�iūrėjo į laikrodį, atsisuko į Adom� ir Kravec�. � Metas. Eime į laboratorij�. Aptarsime jūsų bandym� vietoje.

��Reikėjo gi� ak, jau tie mokslininkai!�� juokėsi ir purtė galv� miesto milicijos skyriaus vir�ininkas, kai Matvejus Apolonovi�ius trumpai i�dėstė jam galutinai i�ai�kintas atsitikimo Sistemologijos institute aplinkybes.�� Atseit, kol jūs bandinius ekspertizei ėmėte ir su akademiku kalbas ved�iojote, �lavonas� i�lindo i� po klijuotės ir nuėjo praustis.

��Tikrai taip� Jis buvo kaip nesavas, kai susitrenkė galv�, draugas pulkininke.

� �inoma! Dar ir ne tai galėjo i�krėsti. O gretimais skeletas� pasitaikyk tu man! Stai k� rei�ikia blogai i�tirti įvykio viet� draugas Anisimovai,�� Aleksejus Ignatjevi�ius pamokomai i�kėlė pir�t�. � Neatsi�velgėte į specifik�. Cia jums ne atsitikimas plente ar koks skenduolis � mokslinė laboratorijai Ten pas juos visada velniai�in ko tik nepriversta: mokslas� Truputi aplaid�iai pasielgėte, Matvejau Apolonovi�iau!

�Papasakoti jam visk�, kaip yra?�� liūdnai pagalvojo Anisimovas.�� Ne. Nepatikės��

��O kaipgi �Greitosios pagalbos� gydytoja apsikvailino: gyv� �mogų į numirėlius įra�ė? � garsiai samprotavo pulkininkas.�� Oi, jau�iu a�, su i�gelbėtųjų procentu pas juos irgi ne ka�kokie reikalai. Pa�iūrėjo: �mogus silpnas, klinikoje vis tiek mirs � tai tegu bent statistikos negadina.

��Gal sta�iai apsiriko, Aleksejau Ignatjevi�iau,�� did�iadvasi�kai u�sistojo Anisimovas.�� Soko būsena, stiprus alpulys, kūno su�alojimai. Taigi ji ir�

��Galimas daiktas. Gaila, mūsų Zubatos nebuvo: tas visuomet i� lavondėmių nustato � ir nesuklysta. Taip� 2inoma, neprastai būtų �ia byla padidinus i�ai�kintų nusikaltimų procent�, labai praverstų pusme�io pabaigai, bet ma ji galas tuos procentus! Svarbiausia: visi sveiki, gyvi, viskas laimingai. Tiesa,�� jis pakėlė akis į Anisimov�, � yra tam tikrų neai�kumų su to Kraveco dokumentais. A?

��Ekspertas juose neaptiko nei paskustų vietų, nei įklijavimų, nei taisymų, Aleksejau Ignatjevi�iau. Dokumentai kaip dokumentai. Gal Charkovo milicija k� nors pripainiojo?

��Na, tuo lai rūpinasi pasų stalas, o ne mes,�� numojo ranka pulkininkas.�� Nusikaltimo �mogus nepadarė, ir su tuo reikalu baigta. Bet jtis, jūs, Matvejau Apolonovi�iau, a?�� Aleksejus Ignatjevi�ius, juokomis raukydamasis, atsilo�ė kėdėje.�� Saugumui siūlėte byl� perduoti� gra�iai dabar mes atrodytume saugumie�iams! Ar ne a� jums sakiau: visų kebliausios bylos patikrinus pasirodo visų elementariausios!

Ir aplink jo ma�ytes protingas akutes po tankiais antakiais it spinduliai susimetė gera�irdi�kos rauk�lelės.

Vidudienio met� jie ėjo per Akademinį miestelį: Adomas de�inėje, Krivo�einas viduryje, Kravecas i� kairės. Sumink�tėj�s nuo kaitros asfaltas dubo po kojomis.

��Vis dėlto dabar mes galėsime dirbti be klaidų, � tarė Krivo�einas.�� Mes nema�ai su�inojome, daug ko i�mokome. Ir ry�kėja ai�ki kryptis. Viktorai Kravecai, ar Adomas tave supa�indino su savo idėja?

��Supa�indino�

��O ko tu taip ka�kaip � indiferenti�kai?

��Na, dar vienas būdas. Ir kas?

Adomas paniuro, bet nutylėjo.

��Ne, kodėl gi! Informacij� �ma�ina motina� �moguje įdiegia tvirtai ir ilgam, visam gyvenimui, o ne seanso laikui. Ir Meno informacija gali pakeisti �mogaus psichik�, pataisyti j� � na, kaip pataisė tavo i�or�, palyginus su man�ja! �inoma, �ia dalykas rimtas, tai ne į kin� nueiti. Perspėsime s��iningai: �mogau, po mūsų procedūros tu visiems laikams neteksi gebėjimo meluoti, vaikytis niekniekių, engti silpnuosius, daryti niek�ybes � ir ne tik aktyviai, o ir susilaikydamas nuo dorų poelgių. Mes negarantuojame, kad po �ios procedūros tu būsi laimingas, patenkinsi visus poreikius ir įgyvendinsi sumanymus. Gyvenimas pasidarys ai�kesnis, bet sunkesnis. U�tat tu būsi �mogus!

��Anekdotas!�� manieringai pasakė Kravecas.�� Būdas gr��inti prarast� nekaltyb�!

��O kodėl gi?�� drauge �ūktelėjo Adomas ir Krivo�einas.

��Todėl, kad, i� esmės, jūs rengiatės, pasitelk� Meno infoimacij�, supaprastinti ir grie�tai u�programuoti �mones! Tegul u�programuosite ger�sias savybes: s��iningum�, pasiaukojim�, kilnius sielos polėkius, bet vis tiek tai bus ne �mogus, o robotas! Jeigu �mogus nemeluoja ir nekand�ioja kitų todėl, kad ne�ino, kaip tai daroma, jokių jo nuopelnų �ia nėra. Pagyvens, Įsisavins papildom� informacij�, i�moks � ir meluos, darys niek�ybes,�� dalykas nesudėtingas. O �it jeigu jis moka meluoti, apsukrauti, engti kitus (o tai mes visi mokame, tik neprisipa�įstame) ir �ino, kad, panaudojus �ias gyvenimi�kas operacijas, jam pa�iam bus lengviau, geriau klosis, bet taip nedaro� ir nedaro ne i� baimės įkliūti, o todėl, kad supranta, jog nuo to gyvenimas ir jam, ir visiems taps labiau pasibiaurėtinas � �ia tai �mogus!

��Sudėtingai pasakyta,�� tarė Krivo�einas.

��Bet juk ir �monės sudėtingi, darosi dar sudėtingesni � ir supaprastinti jų niekaip negalima. Kaip jūs �ito nesuprantate? Cia nieko nepadarysi. �monės �ino, kad niek�i�kumas pasaulyje egzistuoja, ir atsi�velgia į tai savo mintyse, �od�iuose ir poelgiuose. Koki� tauri� informacij� jūs jiems diegtumėt ir kokiais būdais tai darytumėt, jie nuo jos tampa tik dar sudėtingesni. Ir viskas!

��Palauk,�� niūriai pasakė Adomas.�� Norint, kad jie pasidarytų geresni, visai nebūtina supaprastinti �mones. Tavo tiesa: �mogus � ne robotas, suvar�yti jo poelgių grie�ta gerų ketinimų programa nevalia. O ir nereikia. Ta�iau, pasitelkus Meno informacij�, galima jam įdiegti ai�kų supratim�: kas gera � i� tikrųjų gera, o ne tik naudinga � ir kas bloga.

��Betgi tikslai, tie jo vadinamieji ketinimai liks savi, ir viskas bus pajungta jiems. O u�programuoti �moguje tikslų (netgi kilnių) negalima: tai tas pats kelias � dorybingų robotų gaminimas.�� Kravecas pa�iūrėjo į antrininkus, �yptelėjo.�� Matyt, plika technika jų nepaimsi� Jums neateina į galv�, kad �absoliutaus būdo� ie�kojimus mums įkvepia ne protas, o nuo�irdus in�inierių tikėjimas, kad mokslas ir technika visk� gali? Tuo tarpu jie ne visk� gali, ir, tuo keliu eidami, mes nieko nepe�ime. A� matau kit� ai�ki� kryptį: i� mūsų tyrinėjimų ilgainiui gims nauja mokslo �aka � Eksperimentinis ir Teorinis �mogaus mokslas. Didis ir reikalingas mokslas, bet tiktai mokslas. �inių sritis. Jis pasakys: �tai kas tu esi, �mogau. Ir i�sivystys �mogaus technika� Dabar tai, tur būt, skamba siaubingai � informacijos sintezės ir įdiegimo �monėms technika. Ji aprėps visk�: nuo medicinos iki matematikos ir nuo elektronikos iki menų � bet vis vien tai tebus tik technika. Ji pasakys: �tai k� tu gali, �mogau. Stai kaip tu galėsi save keisti. Ir tada lai kiekvienas galvoja ir sprend�ia: ko gi tu nori, �mogau? Ko tu nori pats i� sav�s?

Viktoro �od�iai padarė įspūdį. Kurį laik� visi trys ėjo tylomis � galvojo. Akademinis miestelis pasiliko u� nugarų. Tolumoje dunksojo parkas ir instituto pastatai, o u� jų � did�iulis KB bandymų angaras i� stiklo ir plieno.

��Vaikinai, o kaip dabar bus su Lena?�� paklausė Adomas ir pa�iūrėjo į Krivo�ein�. �vilgtelėjo į jį ir Kravecas.

��Taip ir bus,�� įtaigiai pasakė tas.�� Jai nieko nereikia �inoti. Nieko neatsitiko, ai�ku?

Adomas ir Kravecas neatsakė.

Jie į�engė į ka�tonų alėj�. Cia buvo daugiau paunksnio ir vėsumos.

���Stai kas tu esi, �mogau. Stai k� tu gali, �mogau. Ko gi tu nori i� sav�s, �mogau?� � pakartojo Krivo�einas.�� Efektingai pasakyta! Vai, kaip efektingai! Jeigu a� turė�iau daug pinigų, kiekvienam mieste pastaty�iau obelisk� su u�ra�u: ��monės! Bijokite trumputėlių tiesų � nepilnos tiesos aprai�kų. Nieko nėra melagingesnio ir pavojingesnio u� trumputes tiesas, nes jos pritaikytos ne gyvenimui, o mūsų smegenims.�

Kravecas paskersakiavo į jį.

��Apie k� tu �ia?

��Apie tai, kad taAo trūkumai, Viktoriuk, yra tavo paties privalumų t�sa. Man rodos, tikrasis Krivo�einas, kurdamas tave, �iek tiek persistengė. Asmeni�kai a� niekad nesupratau, kodėl �monės su gerai i�miklintu loginiu m�stymu tapatinami su protingais �monėmis�

��Tu vis dėlto galėtum kalbėti i� esmės!

��Galiu ir i� esmės, Vitia. Tu gerai pradėjai: �mogus sudėtingas ir laisvas, jo negalima supaprastinti ir u�programuoti, bus �mogaus mokslas ir �mogaus technika, ir priėjai i�vad�, kad mūsų darbas � stumti į priekį t� moksl� ir technik�, o viso kito reikia atsisakyti, Lai �monės patys sprend�ia. I�vada mum labai paranki, sta�iai nepaprasta. Bet imkime ir pritaikykime savo teorij� kitam atvejui. Yra, pavyzd�iui, mokslas apie branduolį ir branduolinė technika. Esi tu � kuo geriausių ketinimų kupinas branduolinio ginklo prie�ininkas. Tau suteikiama visi�ka laisvė spr�sti �į klausim� savo nuo�iūra: gauni raktus nuo visų atomo bombų saugyklų, visus kodus ir �ifrus, gali įeiti į visas branduolines įmones � veik!

Adomas negarsiai nusijuokė.

��Kaip tu pasinaudosi ta puikia galimybe i�gelbėti pasaulį? A� �inau kaip: stovėsi vidury atominių bombų saugyklos ir kauksi i� siaubo.

��Nagi, kodėl būtinai kaukti?

��O todėl, kad tu �itų dalykų nė kelmo nei�manai, taip pat, kaip kiti �monės nesusivokia mūsų darbe� Taip, bus tokia mokslo sritis � �mogaus mokslas. Taip, bus ir �mogaus technika. Ta�iau pirmieji �io mokslo ir �ios technikos specialistai � mes. O specialistas be bendra�mogi�kųjų priedermių dar turi ir savų, ypatingų: jis atsako u� savo moksl� ir u� visus jo panaudojimo būdus! Kadangi galų gale jis visa tai daro savo idėjomis, savo �iniomis, savo sprendimais. Jis, ir niekas kitas! Taigi, nori ar nenori, o mokslo apie informacijos sintez� �moguje vystymosi gaires �ymėti teks mums.

��Na, tarkim��� Kravecas nenusileido.�� Bet kaipgi �ymėti tas gaires? Juk tokio atradimo panaudojimo būdo, kad jis absoliu�iai tikrai tarnautų �monių labui, kaip prisiekėme prie� metus, nėra!

� �iūrėkit, vyru�iai,�� negarsiai pratarė Adomas.

Visi trys pasuko galvas į kair�. Po med�iu, ant suolelio, sėdėjo mergaitė, �alia gulėjo kuprinė ir stovėjo ramentai. Plonos kojos, apmautos juodomis kojinėmis, buvo nenatūraliai i�temptos. Saulės spindulėliai, skverbdamiesi pro med�ių lapus, kibirk��iavo jos tamsiuose plaukuose.

��Eikit, a� pasivysiu.�� Krivo�einas priėjo prie jos, atsisėdo greta ant suolo kra�to.�� Sveika, mergyte!

Ji nustebusi pakėlė į jį dideles ir ry�kias, bet nevaiki�kas akis:

��Sveiki�

��Sakykit, mergaite��� Krivo�einas nusi�ypsojo kiek galėdamas gera�irdi�kiau ir protingiau, kad jo nepalaikytų gi tu lir nei�sig�stų, � tiik įpra�au nesistebėkite mano iklausiimu: ar jūsų mokykloje spiauna į ausį �mogui, kuris nei�laikė duoto �od�io?

��Ne-e,�� baik��iai atsakė mergaitė.

��O mano laikais spiaudavo, buvo toksai barbari�kas paprotys� Ir �inote k�? Duodu �odį: nepraeis nė metai, ir jūs būsite sveika ir gra�i. Bėgiosite, �okinėsite, va�inėsitės dvira�iu, maudysitės Dnepre� Viskas bus! Pri�adu. Galėsite man spiauti į ausį, jei pameluosiu!

Mergaitė �iūrėjo į jį i�plėtusi akis. Jos lūpose pasirodė nery�tinga �ypsena.

��Bet juk� pas mus nespiauna. Mūsų mokykla tokia�

��Suprantu! Ir mokyklų tokių nebebus, bėginėsite į paprast� � kaip visi. Ot, pamatysite! Tai �itaip�

Daugiau jis nebeturėjo k� pasakyti. Ta�iau mergaitė �iūrėjo į jį taip nuo�ird�iai, kad nueiti �alin niekaip nebuvo galima.

��Mano vardas � Sa�a. O jūsų?

��Valia� Valentinas Vasiljevi�ius.

��A� �inau, jūs gyvenate trisde�imt tre�iajame numeryje. O a� � trisde�imt devintajame, u� dviejų namų.

��Taip, taip� Na, man reikia eiti. Į darb�.

� Į antr� pamain�?

��Taip. Į antr� pamain�. Viso gero, Sa�a.

��Iki pasimatymo�

Jis atsistojo. Nusi�ypsojo, atmetė galv�, primerkė akis: nesidrovėk, girdi, �velk linksmiau! Viskas bus! Ji atsakydama irgi pakėlė galv�, prisimerkė, �yptelėjo: a� ir nesidroviu� Ir vis dėlto jis nuėjo, jausdamas, kad ipalieka �mogų nelaimėje.

Alėja vedė į gatv�. U� paskutiniųjų ka�tonų �mės�iojo ma�inos. Sukdami u� kampo, visi trys atsigr�ė: mergaitė �iūrėjo jiems įkandin. Jie pakėlė rankas. Ji nusiypsojo, pamojavo laiba rankute.

��Supranti, Vitia,�� Krivo�einas apkabino Kravec� per pe�ius,�� supranti, Vitekai, vis dėlto myliu a� tave, �elmi, nors ir nėra u� k�. I�perti tave kareivi�ku dir�u, kaip kitados tėtu�is mus perdavo, tik labai jau tu didelis ir rimtas�

��Gerai jau, liaukis,�� numetė jo rank� nuo pe�ių Kravecas.

��Supranti, Vitia, in�inieri�komis kalbomis apie �laimės mygtuk��, mes, �inoma, per toli nuėjome, tavo tiesa. �monės, apskritai, laukia i� technikos tik vieno,�� kad ji leis suma�inti reiklum� sau� Juokinga! �iurkėms nesunku įtaisyti laimės mygtuk�: įauginai elektrod� į pasitenkinimo centr� smegenų �ievėje, ir lai spaudo letenėle kontakt�. Bet �monėms tokia laimė tikriausiai nereikalinga� Ta�iau yra būdas. Ne mygtukinis ir ne matematinis, bet yra. Ir empiri�kai mes jį po truputį mokomės įvaldyti. Tai, kad mes d�ioviname smegenis, galvodami, kaip panaudoti atradim� �monių, o ne vien savo labui, ir su kitokiais panaudojimo variantais nesutiksime � to būdo pasėka. Ir tai, kad Adomas sugebėjo paimti save į rankas ir grį�ti su gera idėja � taip pat to būdo pasėka. Ir tai, kad Valia drįso imtis tokio bandymo, �inodamas, kam ry�tasi � irgi to būdo pasėka. �inoma, jei bandymas būtų buv�s kruop��iau paruo�tas, galimas daiktas, jis būtų lik�s gyvas, nors, beje, nė vienas i� mūsų nei nuo klaidų, nei nuo liūdnos baigties nėra apdraustas: toks darbas! Ir tai, kad jis pasirinko �monių sintezės kryptį, nors sintetinti mikroelektronines maMnas būtų buv� kur kas papras�iau ir pelningiau,�� to būdo pasėka. Ir tai, kad mes sukaupėme �inių aipie savo atradim�, � to būdo pasėka. Dabar mes ne naujokai diletantai, nei darbe, nei gin�uose mūsų niekas nesuglumins � patys bet fe� sugluminsime. O garbingame gin�e �inios � svarbiausias ginklas�

��O negarbingame?

��Ir negarbingame gin�e �is būdas tinka. Harį primygome, pasitelk� �į būd�. I�sisukome mudu i� keblios padėties ir i�gelbėjome darb� irgi jo dėka. Mes daug k� mokame, neapsimetinėsime: ir dirbti, ir grumtis, ir netgi politikuoti. �inoma, ver�iau visuomet ir su visais tartis geruoju, bet jei nebus įmanoma, tarsimės ir bloguoju� Adomai, duok cigaret�, mano i�sibaigė.

Krivo�einas u�sirūkė ir kalbėjo toliau:

��Ir ateityje mums dera vadovautis tuo empiriniu būdu � ir darbe, ir gyvenime. Visų pirmiausia � dirbsime drauge. Baisiausia mūsų darbe � tai vienatvė. Stai prie ko ji privedė� Darbui telksime protingus, dorus, stiprius ir nusimanan�ius �mones. Bet kokiai veiklai � tyrinėjimams, darbų organizavimui. Kad mūsų atradimo nė viename etape nepaliestų niek�o, kvailio ar menkystos ranka. Kad būtų k� sukelti ant kojų, pavoju i�tikus! Ir Azarov� pritrauksim, ir Vano Aleksandrovi�ių Androsia�vilį � esu tokį nu�iCirėj�s. Ir Valer� Ivanov� pamėginsime� Ir jeigu �itaip sustiprinsime darb� � viskas bus �Tai�: būdas dubliuoti �mones su pataisymais ir be jų, informacinis paprastų �monių perdirbimas�

��Bet vis dėlto tai ne in�inerinis sprendimas, �imtaprocentinės garantijos �ia nėra,�� tvirtai pasakė Kravecas.�� Galima, ai�ku, pabandyti� Tu manai, Azarovas ateis?

��Ateis, kur jis dings! Taip, tai ne in�inerinis sprendimas � organizacinis. Ir jis ne paprastas, logi�kai nevienareik�mis, ko mes taip trok�tame. Bet kito nėra� Subursime talentingus tyrinėtojus, konstruktorius, gydytojus, dailininkus, skulptorius, psichologus, muzikus, ra�ytojus, �iaip prityrusius �mones � juk visi jie �ino apie gyvenim� ir �mogų ka�k� sava. į gyvenim� atradim� pradėsime diegti nuo ma�o, nuo paties reikalingiausio: gydysime ligas ir luo�um�, tobulinsime i�vaizd� ir psichik�� O �ia�iūrėk, pama�u surinksime informacij� universaliai programai, kad �ma�ina motina� galėtų perduoti į �mogaus smegenis ir kūn� visa, k� geriausio yra sukaupusi �monija.

��U�TP,�� i�tarė Viktoras.�� Universali �mogaus Tobulinimo Programa. Gra�iai skamba! Na na�

��Reikia pamėginti,�� tvirtai pasakė Adomas.�� Taip, �imtaprocentinės garantijos nėra, ne viskas mūsų jėgoms. Gal ne viskas ir pavyks. Bet jei nebandysime, nesistengsime, tuomet tai jau tikrai niekas nepavyks! Ir �inote, man rodos, kad �ia ne taip jau daug darbo. Svarbu vienoje dviejose kartose pastūmėti �mogaus raidos proces� reikiama linkme, o vėliau nebereikės nė ma�inų.

�Viskas įeis į program�, � prisiminė aspirantas paskutinį dienora��io įra��, � talentingų idėjų į�ūlumas ir vaiki�kas nusistebėjimas sudėtingu pasaulio i�kilnumu, audroto vandenyno riaumojimas ir i�mintingas prietaisų gro�is, didi meilės neviltis ir lytinio gyvenimo estetika, pasiaukojimo įnir�is ir įdomaus darbo svaigulys, mėlynas dangus ir įkaitusios �olės kvapas, senatvės i�mintis ir savim pasitikintis subrendimas� ir netgi prisiminimas apie klaidas ir nelaimes, kad jos nebesikartotų! Viskas įeis: pasaulio pa�inimas, savitarpio supratimas, taikingumas ir u�sispyrimas, svajingumas ir netobulumus pastebintis skepiicizmas, didingi sumanymai ir mokėjimas Juos įgyvendinti. I� esmės, kad gyvenimas būtų gra�us, daugiau padaryta, negu liiio padaryti!

Lai �monės bus tokie, kokie jie nori būti. Lai tik panori!�

Geltona kaitra �vietė saulė. �iug�dėjo ir burzgė, lėkdamos pro �alį, ma�inos. Kiūtino per kar�tį praeiviai. Milicininkas dirigavo kry�gatvyje.

Jie �ingsniavo, kauk�ėdami kulnais į asfalt�. Trys in�inieriai ėjo į darb�.

V. Sav�enka gimė 1933 metais Poltavoje. Pagal profesij� jis � in�inierius elektrikas. Eil� metų dirbo mokslinio tyrimo institute, yra i�radimo ir mokslinių darbų puslaidininkių ir mikroelektronikos srityje autorius. Gyvena Kijeve.

Btidamas studentu, pradėjo ra�yti fantastinius apsakymus. Pirmoji mokslinė fantastinė apysaka �Juodos �vaig�dės� i�ėjo 1960 metais. Fantastikos rinkiniuose buvo i�spausdinti jo apsakymai �Profesoriaus Berno pabudimas�, �Antroji ekspedicija į Keist�j� planet��, nedidelė apysaka �Sėkmės algoritmas� ir pjesė �Naujasis ginklas�. Ukrainie�ių kalba i�leistos jo apysakos �Laiko �mėkla� ir �Talento valanda�.

Pirmoji dalis. �INGSNIAI U� NUGAROS 5

Antroji dalis. SAV�S ATRADIMAS (apie nei�prusėlį, kuris daug k� galėjo) 81

Tre�ioji dalis. BLAIVUMAS (sav�s i�bandymas) 212

^{VLADIMIRAS SAV�ENKA}

^{SAV�S ATRADIMAS}

^{Redaktorius V. Cepliejus, Vir�elis dali. V. Jurkūno (jaunesniojo). Techn. redaktorius D. Jakubonis. Korektorė L. Abromavi�ienė □ Duota rinkti 1974.11.20. Pasira�yta spaudai 1974.IV.23. Leidinio Nr, 7515. Popierius spaudos kreidinis, formatas 84X108/32 � 4,5 pop. l. = 15,l sp. I.; 17,2 leid. I. 15 000 egz. U�sak. Nr. 791. Kaina 70 kp}

^{�Vagos� leidykla, Vilnius, Lenino pr. 50 Spaudė �Vaizdo� spaustuvė, Vilnius, Strazdelio 1}

^{M 852(10�74 R 2}

^{Sa 268}