Serija �Pasaulinės fantastikos Aukso fondas�, 345 tomas

Serija įkurta 1990 m.

Deinas Ikoro, kontrabandininkas, stovėjo �vaig�dėlaivio �Lobis� kabinoje ir �vilgsniu varstė narkotikų kurjer� Monk�. Deinas kunkuliavo įnir�iu.

Monkės oda buvo juodmed�io spalvos, kiau�as � glotnus, �variai nuskustas. Ji mūvėjo sidabrinius antblauzd�ius, ausyse kadaravo auskarai su rubinais, o tarp krūtų kabojo blizgantis auksinis medalionas � lygiai toks pat, kokį po kaklu ne�iojo ir Deinas Ikoro. Dorazino platinimo tinkle Monkė buvo �inoma asmenybė. Ji buvo dviejų metrų ūgio, tad Deinas turėjo �iūrėti į j� i� apa�ios į vir�ų.

Tokia padėtis jį ne itin �avėjo. Sugniau��s kum��ius ki�enėse jis patyliukais i�siplūdo peli�kai. Monkė dėbsojo į jį i� po padribusių akių vokų ai�kiai nuobod�iaudama. Deinas pakartojo, k� buvo ne per seniausiai i�gird�s i� jos:

��Narkotikai jau i�keliavo?

Monkė glebiai linktelėjo.

��Visi�kai teisingai.

Plika akimi buvo matyti: ji mėgaujasi, regėdama kontrabandinink� tokį suglumusį, ir tai Dein� u�siutino.

��Ar nori man pasakyti, kad pragai�inai tris tūkstan�ius dorazino dozių?

Ji gū�telėjo pe�iais.

��A� visada grie�tai laikausi instrukcijų. O instrukcijos byloja �tai k�: sulauk laivo, atvykstan�io į �i� viet� �iuo metu, suderink kodus � kodas turi būti toks ir toks. Taigi paimu prek�, atlieku �uolį, atsiduriu �ia. Prie� dvide�imt minu�ių i� �uolio �ionai i�neria �Lamija�, pateikia man teising� kod�. A� pa�įstu �Lamij��. Pa�įstu Tori Lamonik�. Esame jau ne kart� susidūrusios verslo reikalais. Kodai sutampa, prek� perkrauname į jos laiv�. Praeina dvide�imt minu�ių � ir �tai i� �uolio i�neri tu su tuo pa�iu kodu. Tik va dorazinas jau i�keliav�s. A� juk nekalta, kad taip atsitiko.

��Kalbėdama moteris �velgė ka�kur jam vir� galvos.

Apmovė, dingtelėjo Deinui. Kad j� kur plynios, Lamonika mane apmovė!

Iki �iol dar niekam nepavyko nu�vilpti prekės jam i� panosės. Dorazinas � ypa� paklausus kvai�alas. Velniai raguoti griebtų, jis, Deinas, dar niekad nė negabeno dorazino! Jam teko įsigyti netgi speciali� įrang�, mat narkotikas sugesdavo bet kokioje temperatūroje, �emesnėje nei �e�i ir auk�tesnėje nei keturiolika laipsnių Celsijaus. U� au�inimo įrenginį kontrabandininkas suplojo penkis �imtus kredų, bet vertėjo: tikėjosi pardav�s prek� �abade gauti ma�iausiai tris tūkstan�ius. Dabar jis liko ne tik be pinigų, bet dar ir apsikvailino, o nera�ytas kontrabandininkų kodeksas bylojo: pajuoka � skurdo prana�as. Galbūt jam jau niekad nebepasitaikys kita proga gabenti narkotikus.

Deino nėma� neguodė mintis, kad jį apie pir�t� apsuko tikra dalyko �inovė. Tori Lamonika nuolat girdavosi savo sugebėjimais perimti krovinius bet kuriame Gyvenamų Pasaulių sektoriuje, planetoje, kosmouoste. Ne be pastangų jis pa�abojo įtū�į. Juk jis � Monkės laive ir suplė�yti �io į skutelius tikriausiai nepavyks, o Monkei nei �ilta, nei �alta dėl vakuumo, atsivėrusio jo ki�enėje.

��Nuostabu,�� parei�kė Deinas. � Tik �tai tas krovinys buvo mano. Tai k� man dabar daryti? Turi kokių pasiūlymų?

Ji nusi�ypsojo, blykstelėdama tobulais dantimis.

��Nugvelbk i� kurio nors kito.

Deinas pasi�iau�ė.

��Na jau, ne mano stilius. A� � ne vagis.

Auk�taūgė moteris nusi�iovavo.

��Man neapsiverstų lie�uvis i�vadinti Tori Lamonik� vagi�e, bent jau tiesiai jai į akis � tikrai ne. Ir kas tave įklampino į �it� versl�?

Klausimas buvo retorinis, ma�a to, dar ir į�eid�iantis, bet Deinas nutarė vis vien atsakyti � galbūt pavyks �į t� su�inoti.

��Iki �iol ve�iodavau komin�, � pasakė. � Bet pamaniau, kad dirbdamas �Farmacijai� gali susi�erti daugiau kredų.

� �inoma,�� sutiko Monkė. � Jei tik neatsidursi cypėje. � Ji �ingtelėjo du �ingsnius iki piloto krėslo, sudribo į jį, nerūpestingai palietė mygtuk�. Prietaisų pulto ekranai nu�vito. � Ties� sakant, nenutuokiu, kodėl Tori u�sikepė perimti tavo krovinį. Gabenti dorazin� � nebesaugu.

��K�?

��Negirdėjai?�� Monkė pakreipė galv�. Netgi jos antakiai, ir tie buvo nuskusti. � Tasai naujasis faras, narkotikų policijos vir�ininkas A-Rae. Tiesiog kvanktelėj�s dėl dorazino prekybos. Lyg apsėstas. Farai liovėsi sukioj�si aplink perkrovimo ta�kus � galima pamanyti, kad ten juos kada nors lydėdavo sėkmė. Dabar visi susispietė Sardonikso sektoriuje netoli �abado ir ten �vejoja bandan�ius nusileisti kurjerius, patys �okinėdami i� vienos kosminės trasos į kit�.

��Ne, apie tai nieko negirdėjau,�� prisipa�ino Deinas.

��Nuolatiniai ve�ėjai suskato ie�kotis kito darbo,�� pridūrė Monkė. I�tiestos jos kojos u�griozdino pus� �vaig�dėlaivio kabinos. � �Farmacija� dėl to tikrai ned�iūgauja.

Visi nuolatiniai ve�ėjai � visi, i�skyrus Lamonik�, pagalvojo Deinas. Jis dirstelėjo į �vaig�dėlaivio ap�valgos ekran�. Jame tvyrojo normaliam erdvėlaikiui įprasta tamsa, �iek tiek atmie�ta tik netoliese �vytin�ios Cefeidės pulsuojan�ios �viesos. Geltonoji �vaig�dė neturėjo planetų sistemos, tad �ia buvo labai patogi vieta įkurdinti perkrovimo ta�k�. Bent keli �imtai tokių ta�kų buvo i�sibarst� po visus a�tuonis Federacijos sektorius.

��Lamonika keliauja į �abad�, � i�tarė Deinas. Tai nebuvo klausimas. Hiperiai neklausinėja vieni kitų apie dar kitus hiperius.

Monkė dar kart� nusi�iovavo.

��O kur kitur galėtų keliauti? Juk gabena dorazin�. � Kalbėjo ji �iek tiek nuobod�iaudama, nuvargusiu balsu � kaip patyrusi specialistė, mėginanti ka�k� i�ai�kinti kiek kvailokam naujokui. Deinui ply�o kantrybė. Jis apsisuko ir nu�irgliojo prie �liuzo, jungian�io Monkės laiv� su jo paties laivu. Grak��iai, kaip ir kiekvienas hiperis, jis pranėrė per �liuz� � neprireikė nė susim�styti, kad i�laikytų pusiausvyr�, kai grindys suraibuliavo po kojomis. Priglaud�s deln� prie liuko plok�telės luktelėjo, kol atsivers anga, tada įsitvėrė strypo ir įsisiūbav�s per�oko tarp i�lenktų savojo �vaig�dėlaivio sienų. Slystelėjusios jam u� nugaros u�sitrenkė durys. Deinas patikrino u�rakt�.

��Atsijunk,�� i�tarė jis garso ry�iu.

�U�trauktukas� krūptelėjo � antrasis laivas atsikabino ir įtraukė jungiam�jį �liuzo vamzdį vidun. I�orinio vaizdo ekrane Deinas stebėjo, kaip �Lobis� atlieka �uolį � pilk�vai sidabrinis �vaig�dėlaivis nusida�ė mėlynai, paskui persimainė į �ali�, į oran�inį, galiausiai tvykstelėjo vaiskiu raudoniu� Po to, kai laivas per�oko į hipererdv�, normalioje erdvėje dar kurį laik� visomis vaivoryk�tės spalvomis mirguliavo jo i�spinduliuota energija.

Vos u� pusės �viesme�io pulsavo geltonoji Cefeidė. �iūrėdamas į j�, Deinas dar sykį i�siplūdo peli�kai. T� dien�, kai jį u�kalbino �Liateroje�, Nekso hiperių bare, Deinui jau pasidingojo, kad sėkmė pagaliau nutarė jam �yptelėti. Bet kur tau � dabar jau atrodė, kad ji tiesiog �aidė su juo kat� ir pel�. Tikriausiai jam jau niekad nebepasitaikys kita proga pa�iupti dorazino krovinio. K� gi, lieka vėl griebtis rizikingų atsitiktinių u�sakymų, tarkime, ve�ioti d�iugm� verdie�iams: �ia sukrap�tysi kokius du �imtus kredų, ten � penkis� Ir dar vis� laik� dairykis per petį, ar nelipa ant kulnų hipererdvės farai. Prakeikimas! �itaip jis jau gyveno i�tisus �e�is standartinius mėnesius, per kuriuos, kad juos kur plynios, saugus nesijautė nė minutės. Ne pats maloniausias i�gyvenimo būdas: vir� galvos nuolat kybo grėsmė, o pelno � katino a�aros.

Arba� jis nenorėjo net galvoti apie tai� arba dar galima parduoti laiv� ir įsidarbinti kokiame nors suknistame korporacijos laive � tada jis jau nebebūtų �vaig�d�ių Kapitonas, tik papras�iausias pilotas, ir dar privalėtų paklusti kokio tu��iagalvio planetoje �vinkstan�io administratoriaus įsakymams.

Na jau ne, lai u�griūva visi prakeiksmai, jei jis įklampos į tokį gyvenim�. �iupinėdamas po kaklu kabantį medalion�, Deinas susim�stė, kuris i� nuolatinių �Liateros� lankytojų galėjo nuklausyti jo pokalbį su �Farmacijos� agentu. K� gi, galėjo būti bet kas, turįs geras ausis: nuklausai �odį �en, nugirsti kod� ten, palauki, kol bus sukirsta delnais, o jau tuomet � nosies tiesumu pas Tori Lamonik� parduoti informacijos. Kaip ten buvo i� tikrųjų, jam, Deinui, niekad nepavyks su�inoti. Ka�in, kiek ji suplojo u� toki� informacij�? � parūpo jam. Ir �ia pat piktd�iugi�kai pats sau atsakė: tikriausiai daug.

Taigi dabar jam i�vis nieko neliko. Jis nebeturi pinigų � na, beveik nebeturi, tik menkus liku�ius, kurių u�tektų nebent gyvastį palaikyti, nebeturi dorazino, kurį galėtų parduoti, neturi netgi jokio kontakto Sardonikso sektoriuje. Deinas i�jungė ap�valgos ekran�, kad netrukdytų m�styti, ir i�sipleikė navigatoriaus krėsle. �is sugirg�dėjo. Visa kas �U�trauktuke� girg�dėjo, cypė ir bar�kėjo � viskas, i�skyrus hipererdvinį variklį. Ir vis vien �U�trauktukas� buvojo � jo, Deino, laivas, jo namai, jo galimybė pasinerti į hipererdv�. Nė vienas, nepriklausantis hiperių luomui, neįstengtų suprasti, k� rei�kia turėti nuosav� laiv�. Deinas i�sirinko jį Nekso laivų statykloje, jam padėjo Raselas O�Neilas� O jei taip laimingas atsitiktinumas lemtų, kad Raselas kaip tik dabar dirbtų Sardonikso sektoriuje?�� dingtelėjo Deinui. Raselas Piratas, Raselas vagis� Galbūt jis netgi pa�įsta k� nors �abade.

Ta�iau Raselas niekad negabendavo narkotikų. Netgi prie�ingai: raudonplaukis primygtinai perspėjo Dein�, kad, jei �is ketin�s tapti narkotikų kurjeriu, ver�iau jau kaip įmanydamas vengtų Sardonikso sektoriaus.

��Neimsiu au�inti burnos dėl moralinių nuostatų, � andai kalbėjo Raselas. � Bet siūlau gerai pagalvoti apie kai kuriuos dalykus. Tinklo savininkai � Jago �eima, o Tinklas laikosi dorazinu. Taigi gabendamas dorazin� į �abad� gali i� anksto būti tikras, kad did�ioji prekės dalis skirta Tinklui. Ta�iau gabenti dorazin� į Sardonikso sektorių � taip pat nelegalu, kaip ir į bet kurį kit� Federacijos sektorių, o jeigu hipererdvės farai pri�iups tave bet kurioje sektoriaus vietoje, nei�vengsi teismo bei nuosprend�io ir atsidursi cypėje. O i� cypės � tiesus kelias į Tinkl�, kur jau tave patį pripumpuos dorazino; nė mirktelėti nespėsi � ir atsidursi �abade, tap�s vergu, tada liks tik pasakyti, kad gavai, ko pats prisipra�ei. Nori gabenti narkotikus? K� gi, tavo reikalas, ne mano. Renkiesi tu. Bet ver�iau jau gerai pa�niuk�tinėtum po trasas, Deinai, sukauptum daugiau patirties, tik tada imtumeis dorazino.

Prisimindamas tai Deinas i�si�iepė� Tas pokalbis, kaip ir daugelis kitų per tuos �e�is mėnesius, kol Deinas dirbo pilotu �Morganoje�, pasibaigė lovoje. Iki tol jis dar niekad nebuvo band�s mylėtis su vyru, ta�iau netruko įsitikinti, jog pasakyti �ne� Raselui � anaiptol nelengva. Mylėtis su juo buvo visai smagu.

�iaip ar taip, perspėjimo Deinas neu�mir�o gerus a�tuonis mėnesius. Pirmuosius du i� jų net ie�kojo kokio nors legalaus darbo. Jei su�inotų apie tai, Raselas kaip ka�in k� griūtų i� juoko. Taip ir nerad�s nieko, kas jį bent kiek sudomintų, Deinas persimetė į narkotikų versl�. I� pat prad�ių ir aferistų reisai jam pasirodė pakankamai patrauklūs, bet tas �avesys pernelyg greitai i�sivadėjo. O paskui, �Liateroje�, jis susidūrė su agentu, kuris u�kalbino jį tokiais �od�iais:

��Apie tave sklinda garsas. Gal tau tie aferisto reisai jau spėjo ma�umėl� įgristi?

Deinas pripa�ino, kad tikrai taip ir yra.

��Tu � jaunas, kietas vyrukas. Gal norėtum susi�erti �iek tiek daugiau grynųjų?

� �inoma.

��Tuomet gal nori dirbti �Farmacijai�? Reikės �iokio tokio pradinio kapitalo � ne ka�in kiek, gal kokių a�tuonių �imtų kredų ��ir kontaktų Sardonikso sektoriuje. Tu, be abejo, visa tai turi.

� �inoma,�� pakartojo Deinas.

Jis melavo. �abade nepa�inojo nė vienos gyvos dvasios. Bet agentas juk ne�inojo, kad jis meluoja � o ir i� kur galėtų �inoti? Deinas nėma� neabejojo, kad, prisista�ius su pilnu �aldikliu dorazino, pakaktų pasisukioti po �abad� kokias por� valandų, ir koks nors narkotikų prekeivis būtinai atsirastų. Agento nurodymai buvo visai nesudėtingi. Dorazin� paprastai gabendavo du kurjeriai. Deinas turėjo būti antruoju, atsakingu u� prekės pakrovim� ir perkėlimo mokestį. O paskui i� perkrovimo ta�ko jam reikėjo nerti į hipererdv� ir i��okti i� jos netoli �abado. Tada nutūpti �U�trauktuku� nelegaliai, kateriu nusigauti į vienintelį planetos miest� Abanat� ir ten susitikti � surasti, pamanė Deinas � dilerį.

Aplenkusi jį geru pusvaland�iu, pasikrovusi jo dorazin� į �Lamijos� �aldiklį, Tori Lamonika su visa savo �e�erių metų darbo Sardonikso sektoriuje patirtimi galvojo apie jį ir juokėsi.

Susirauk�s Deinas stebeilijo į �U�trauktuko� sien�. Paskui klaviatūra surinko laivo kompiuteriui nurodym� viduje sukurti pusės g traukos jėg�. Nusimet�s drabu�ius, Deinas stryktelėjo ir įsikibo skersinių. Glotnūs metro ilgumo per pusmetrį atsiki�� nuo sienos strypai lygiais tarpais lyg kopė�ių skersiniai vedė i�lenkta siena auk�tyn, paskui � lubomis ir galiausiai � kita siena, tiksliau, kita tos pa�ios nesibaigian�ios sienos �puse� � �emyn. Kaitaliodamas rankas, Deinas vis prisitraukdamas rop�tėsi strypais, kol paskaudo pe�ių raumenis, o dramblio kaulo gelsvumo od� i�pylė prakaitas. Tada jis giliai alsuodamas lengvai nu�oko ant grindų. �itoks laipiojimas skersiniais buvo puiki mank�ta, be to, jie nuostabiai praversdavo nulinės gravitacijos s�lygomis. Esant nesvarumui tokie skersiniai kur kas naudingesni u� specialius magnetus.

Taigi � k� jam dabar daryti? Jis dar gali grį�ti į Neks�. Juk i� tikrųjų neliko visi�kai be pinigų, be to, sienoje įrengtoje slėptuvėje gabeno nediduk� komino krovinį, kurį jam tikrai nebūtų sunku parduoti. Arba � Deinas i�si�iepė � yra ir kitas variantas: skristi tiesiai į �abad� ir pamėginti apmauti t� pa�i� Tori Lamonik�. �inoma, jau vien toks bandymas būtų tikra beprotybė, jam pernelyg stinga patirties, be to, jis neturi nė vieno kontakto Abanate. Vienintelis jo privalumas būtų nebent tas, kad Lamonika i� jo tikrai �ito nesitiki�

O kodėl gi ne? Deinas i�si�iepė pla�iau. Juk galima pamėginti. Iki �iol jis dar nė karto nesilankė �abade, tad kodėl neapsidairius ten? Gal būtų netgi visai smagu. Deinas vėl u�sitempė kombinezon�. Kominas, vis dar sandariai supakuotas, saugiai tūnojo sienos plok�tėje i�urbintoje skylėje. Deinas pastvėrė prek�, prispaudė deln� prie vidinio �liuzo liuko, įstūmė mai�elį su milteliais vidun, u�darė duris. Tada spūstelėjo mygtuk�, atidarantį i�orines �liuzo duris. Įjungė ap�valgos ekran�, norėdamas savo akimis matyti, kaip i�lekia vėjais kominas: perregimi mai�eliai sproginėjo, spjaudydami į vakuum� vien� granul� po kitos � jos debesiu apsiautė laiv�. O kai laive narkotikų nėra, galima nesislapstant leistis �abado palydove � net ir pati kruop��iausia ap�iūra, kurios Deinas �inojo nei�vengsi�s kosmouoste, neturėtų sukelti jam problemų. �varutėlaitis kaip faras ar turistas jis mar�rutiniu luotu persikeltų į Abanat�, gerokai aplenkdamas Tori Lamonik�, kuriai i� paslėpto laivo teks vargingai krap�tytis ant�eminiu kateriu. Taigi kai ji pagaliau pasieks Abanat� ir pradės dairytis dilerio, sutiks ne k� kit�, o jos jau laukiantį �ia Dein�.

Jis susim�stė, ar nevertėtų i�mesti u� borto ir �aldiklio. Vos i�vyd�s laive �i� įrang�, bet kuris faras susigaudys, ko Deinas i� tikrųjų atsibastė į �abad�. Bet, velniai parautų, u� t� �aldiklį Deinas suplojo penkis �imtus kredų, be to, �io jam dar prireiks, jei � kai � pavyks apvynioti apie pir�t� Tori Lamonik�. Na taip, įtarimų jiems kils, kiltų bet kuriuo atveju, bet kas jiems i� tų įtarimų? Ketinimas įvykdyti nusikaltim� � dar anaiptol ne nusikaltimas.

Deinas spustelėjo mygtuk� kompiuterio valdymo pulte. Laiv� u�liejo skaidrios muzikos srautas, stelbiantis variklių dūzgim�. Tai buvo senovinė muzika. J� para�ė ka�koks kompozitorius Strata dar tais keistais ir d�iaugsmingais laikais, kai pirmieji Verdijos laivai nusileido �emėje. Deinas pirm�syk i�girdo jo kūrinius, atliekamus tiesiog Nekso gatvėje. Jam teko kone i�kratyti kompozitoriaus pavard� i� persigandusio gatvės muzikanto. Iki tol muzika jam ne itin rūpėjo, bet �i buvo ka�kokia kitokia: skaidri ir ai�ki lyg teorema, smelkianti ir jaudinanti. Deinas �U�trauktuke� gabenosi Stratos kūrinių įra�ų kolekcij� � galimas dalykas, pa�i� gausiausi� i� visų, kiek jų įmanoma rasti.

Jis paliepė kompiuteriui nustatyti artimiausi� keli� į �abad�. Netrukus ekrane sumirgėjo skai�iai. Kelionėje patogiausiu mar�rutu tektų sugai�ti tris standartines dienas: dvi � hipererdvėje, paskui � �uolis i� �io į kit� hipererdvės sraut�, tada � dar pusdienis hipererdvėje ir pagaliau � pusdienis kelio normalia erdve iki vienintelio �abado palydovo. Deinas paliepė laivui rinktis �į mar�rut�. Pats įsitaisė piloto krėsle; netrukus įsijungė hipererdvinis variklis. Normalų erdvėlaikį lyg kas būtų �luote nu�lav�s i� ap�valgos ekrano. Netrukus vaivoryk�tinį mirguliavim� jame pakeitė beribė kvaitinanti hipererdvės juoduma. Protu neaprėpiamoje tolybėje kibirk��iavo raudonos � mir�tan�ių, o gal dar tik u�gimsian�ių �vaig�d�ių � dulkelytės.

Kai jį ėmė skalauti muzikos aud�iama melodija, Deinui Ikoro atlėgo �irdyje. Jaunas, gana grie�tas jo veidas atsipalaidavo. Akyse u�geso nuo�mios kibirk�tys. Taip, Lamonika jį apdūmė, bet pati u�truks kely ma�ų ma�iausiai dien�, kol i� laukinių �abado tyrų nusikrap�tys iki Abanato. Deinas ėmė pir�tais barbenti į takt� sudėtingai, bet gerai pa�įstamai melodijai. Net jei jį i� tikrųjų u�speistų hipererdvės farai � ko gali ir neatsitikti, kontrabandininkų pasaulyje jis dar anokia ten garsenybė � bet visgi jeigu jį u�speistų, prisikabinti neturėtų prie ko, nebent prie pa�ios menkiausios įkal�io u�uominos.

�Domnai Rani Jago � siuntėjas��

Rani Jago sėdėjo miegamojo ni�oje ir sklaidė tos dienos pa�t�. Ry�ki, kaitri �abado saulė pliskino pro stiklo plok�tes, a�triais at�vaitais blyk�iodama popieriuose, nu�viesindama sodriai mėlyna spalva da�ytas sienas. Pluo�t� kompiuteriu spausdintų prane�imų �ios dienos pa�te pagardino ir keletas eleganti�kų, kaligrafi�ka ra�ysena i�raitytų lai�kų. Pats vir�utinis � i� Jago �eimos valdomos keritų fermos Sovkoje valdytojo. Pagarbiai isteri�ku tonu jis informavo, kad paskutiniųjų keturių vadų Pirmarū�ės veislės keritų jaunikliai narvuose aptikti negyvi, ko gero, krit� nuo gausaus vidinio kraujavimo. Valdytojas pridėjo ir maitos tyrimų rezultatus, atliktus Sovkos laboratorijoje. Rani per�velgė ataskaitas; i�vertus i� medicininio �argono, i�vada tokia: �Atsipra�ome, bet prie�asties mes ne�inome�.

Kitas lai�kas buvo i� �eriksės Esbos � pagrindinės Jago �eimos narkotikų dilerės Abanate. �eriksė atsipra�inėdama, bet tvirtai prane�ė niekaip negalėsianti surinkti įprasto ketvirtinio dorazino kiekio. Narkotikų kurjeriai gausiomis siuntomis gabeno komin�, d�iugm�, tabak�, zimo �ol� � bet niekas nesiūlė dorazino: gabenti �į į Sardonikso sektorių pastaruoju metu tapo pernelyg pavojinga.

Dar kitas vokas buvo suodinas. Rani atsargiai jį atplė�ė, perskaitė bjaurių grasinimų kupin� lai�k� ir atidėjo į �alį. Po �iuo gulėjo namų ūkvedės lai�kas. Rani atidėjo ir �į � nutarė perskaitysianti vėliau. Be jokios abejonės, tai būsianti ypa� kruop�ti ataskaita � Kara Moro tvarkė visus Jago valdos reikalus jau dvylika metų, pradėjo dar tais laikais, kai buvo gyva Rani motina Izobelė, ir jos ataskaitos visuomet būdavo nepriekai�tingai tikslios. Ir pagaliau � paskutinis lai�kas, u�antspauduotas. Antspaude � Diurų �eimos herbo simbolis � smogti i�keltas akmeninis kirvis. �Siuntėjas � Ferisas Diuras,�� bylojo u�ra�as. � Domnai Rani Jago�. Rani pir�tų galiukais perbraukė dailiai grūdėt� popieriaus pavir�ių. Popierius buvo vienas tų nedaugelio produktų, kuriems gaminti tiko kieta oran�inė nyk��io storumo �abado �olė. Dar prie� mėnesį �itokį lai�k� būtų puo��s kitas u�ra�as: �Siuntėja � Domna Samanta Diur�. Ta�iau Domna Sam mirė. Atrodė, kad bene pusė Abanato susiliejo į niauri� procesij�, lydėjusi� jos karst� iki kapo. Domnos įpėdiniui Ferisui Diurui tikrai nebus lengva jai prilygti. Kol kas jis dar nesinaudojo Domnio titulu ��pagarba reikalavo palaukti keturiasde�imt dienų po Domnos mirties. Diurai buvo �abado Pirmoji �eima � ir niekada neleisdavo to pamir�ti; kad ir k� jie sakydavo ar darydavo, kad ir k� valdė � viskas buvo itin stilinga. Ar bent jau taip buvo esant gyvai Domnai Sam.

Rani perlau�ė antspaud�. Su vis labiau augan�ia nuostaba perskaitė lai�k�: ��reikalauju kuo skubiau susitikti pokalbiui apie �abado importo versl�� atsakykite kuo skubiau� tikiuosi, jums bus patogu�� �itokios frazės toli gra�u netiko vienos �eimos galvos lai�kui kitos �eimos galvai. Tokiu tonu galėtų ra�yti nebent pati Rani, tarkime, keritų fermos valdytojui. Vis dėlto ji sutramdė susierzinim� ir �it� lai�k� taip pat atidėjo į �alį. Paskui atsigr�ė su visu krėslu ir dirstelėjo į savo sekretorių Binkį.

��Ar privalau t�sti?

��Galbūt jums vertėtų per�iūrėti VIN prane�imus.

VIN rei�kė Vie��j� Informacij� ir Naujienas, kitaip sakant � stulbinan�iai plepi� �abado �iniasklaid�. U�vis labiausiai ji stengėsi įsiteikti turistams. Rani per�velgė antra�tes. �K� GALIMA NUVEIKTI IR PAMATYTI AUKCIONE�.

��Fu,�� su panieka susiraukė ji. � �KERITO GYVENIMO CIKLAS�. Jie sugeba i�spausdinti tik tai, k� patys jiems paki�ame. � Ji palietė grasinantį lai�k�. � Atrodo, pastaruoju metu �itokių ateina da�niau nei paprastai, ar ne? Reikėtų ko nors imtis ir pamėginti atsekti jų �altinį.

��A� tuo pasirūpinsiu.

��Pasakyk Karai, kad �iandien po pietų priimsiu j� �ia. A, ir dar vienas dalykas. Pasiųsk �ini� mano broliui.

Binkis buvo puikiai i�mu�truotas, tad jo veide nesutrūk�iojo nė raumenėlis, balsas nevirptelėjo, tiktai prie �onų nuleistos bly�kios ilgapir�tės pla�takos susigniau�ė į kum��ius.

��K� jam prane�ti?

��Nusiųsk �itų lai�kų santrauk�. Pirmiausia duosi j� per�iūrėti man. Įtrauk į j� �it� prane�im� i� Sovkos, �eriksės lai�k�, taip pat � Feriso Diuro. T� grasinim� � irgi. Tinklas �iuo metu turėtų būti Kerėtojo erdvėje. Pasiųsk prane�imo kapsul� su �Tik tavo akims� antspaudu. Visam sektoriui anaiptol nebūtina �inoti apie mūsų reikalus, tad Jago herbu kapsulės ne�ymėk, neįra�yk ir siuntėjo. Zedas supras.

��Kaip pasakysite, Rani-ka.

Binkis paėmė i� jos lai�kus ir patraukė prie kompiuterio ra�yti santraukos juodra��io. Rani u�si�iūrėjo pro lang�. �velgdama į puikiai pa�įstam�, �aliuojantį peiza��, ji regėjo kit�, nek� blogiau pa�įstam� vaizd�: keritų veislininkystės ūkį Sovkoje � baltus pastatus, oran�inės �olės lankas, i�rai�ytas pilk�vos vielos tvoromis, juosian�iomis keritų aptvarus. A�tuoniolika nudvėsusių veislinių jauniklių � veislininkystės programai tai, be abejo, pakenks. Valdytojas atrodė smarkiai susijaudin�s. Dar gerai, kad nenutekėjo informacija � valdytojas ka�kaip sugebėjo u�kirsti keli� VIN i��niuk�tinėti �inias apie kritusius jauniklius. Vyruk� į �ias pareigas paskyrė dar Rani motina, ji pati jau svarstė galimyb� siūlyti jam i�eiti u�tarnauto poilsio.

Ka�kas negerai ir su tuo Ferisu Diuru, jei jis jau mano galįs įsakinėti Rani, reikalauti skubiai susitikti, tarsi �ioji būtų jo samdinė ar vergė, o ne jam lygi, pati � �abado Tre�iosios �eimos galva. Rani blankiai prisiminė per pastaruosius kelis mėnesius, kai Domna Sam jau sunkiai sirgo, kart� kit� ma�iusi, kaip Ferisas įsakinėja namų vergams; t�syk ji susidarė įspūdį, kad �is � pasipūt�s ir nekantrus �mogus. Ka�in, susim�stė ji, kas, jo nuomone, galėtų būti taip svarbu, kad Domna Rani turėtų mesti visus reikalus ir strimgalviais dumti susitikti su juo? Ir kodėl jis tiesiai nepasako, dėl kokios prie�asties nori susitikti? K� gi, anks�iau ar vėliau paai�kės.

Saulės spinduliai blyk�iojo marmurinio jos ra�omojo stalo pavir�iaus gysliukėse. Dar vienas produktas, kurio nestinga �ia pat, �abade � akmuo. Ta�iau marmuro gavybos karjerų planetoje buvo nedaug: nei darbininkai, nei mechanizmai nei�tverdavo svilinan�ios �abado saulės � ir vieni, ir kiti subyrėdavo neįtikėtinai greitai. Rani pir�tas slydo i�sirangiusiomis marmuro gyslelėmis. Marmuras buvo nuostabaus gro�io, vėsus. Rani rimtai nuog�stavo dėl senkan�ios narkotikų versmės � beliko viltis, kad ilgai tai netruks. Iki �iol padėtis dar niekad nebuvo tokia kebli.

�abadui dorazinas � nei�vengiama būtinybė. Tai tarsi klijai � tik jais sulipinta vergovinė sistema galėjo gyvuoti nesubyrėdama. Be dorazino vyrai ir moterys, nudirbantys Cabade did�i�j� darbų dalį, netruktų pajusti nepasitenkinim�, imtų murmėti ir pykti, jų nebetenkintų atgailautojų padėtis; ilgainiui jie imtų regzti planus, o jau tada � tik �ingsnis iki mai�to. Be dorazino �abadui prireiks visos armijos, kad i�laikytų darbininkus darbo vietose, tuo tarpu su dorazinu visa, ko reikėjo, ir buvo narkotikas. Rani neretai susim�stydavo, kokia absurdi�ka toji Federacijos nuostata, skelbianti dorazino gabenim� į sektorių nelegalų. �itas įstatymas � ne kas kita, kaip kaulas, mestelėtas tiems, kurie manė, kad vergija (prie�ingai nei kalėjimai, smegenų plovimas, priverstinis gydymas bei pana�ūs malonumai) � amoralus rei�kinys, ta�iau tie patys moralistai niekaip nenorėjo suprasti, kad kaip tik dorazino dėka vergija tampa paken�iama daugumai vergų � tik apkvait� nuo narkotiko did�i�j� laiko dalį jie i�lieka romūs ir sveiko proto. Moralistai ir sukūrė �Farmacij�� bei narkotikų kurjerius � ne �abadas.

Valandėl� Rani m�stė, ar nevertėtų pasiųsti Gyvenamų Pasaulių Federacijai oficialaus pra�ymo legalizuoti dorazin� �abade. Tai �enkliai numu�tų narkotiko kainas juodojoje rinkoje. O gal net priverstų �Farmacij�� parduoti Rani dorazino formul�. Jau i�tisus penkerius metus �eriksė � ir Dominas, dar ketverius metus prie� j� � narkotikų prekeivių kanalais siuntinėjo �ini� �Farmacijai�: �Sakykite kain�. Jago �eima nupirks�. Ta�iau iki pat �iol i� �Farmacijos� ji taip ir nesulaukė jokio atsakymo, net ne�inojo, ar pasiūlymas juos pasiekė. Tiesa, kart� jau buvo atvejis, kai Jago �eimai teko kreiptis į �Farmacij��. Vis dėlto Rani papurtė galv�. Reikėtų i�ties ypatingų aplinkybių, kad ji ry�tųsi atkreipti Federacijos dėmesį į �abad�. Visiems kur kas lengviau pirkti t� raminantį ir euforij� sukeliantį preparat� juodojoje rinkoje nei prisi�aukti į �abad� pa�alinių ir u�sitraukti visas jų sukeltas problemas.

Atstūmusi krėsl� j i �engė kelis �ingsnius iki stiklinių durų, vedan�ių į sodelį terasoje. Stumtelėjo duris, i�ėjo į balkon�. Sode Amri keturpės�ia laistė trapias au�ra�iedes, jaukiai sutūpusias plytelėmis i�klotame grindinyje. Pastebėjusi Rani, ji liovėsi dirbusi. Rani nusi�ypsojo jai ir mostelėjo į bly�kiai �ydrus �iedus. Atrodė, kad gėlės i�augusios �ia visi�kai atsitiktinai � prasiskverbusios i� �emės per įskilimus plytelėse. Rani prisiminė, kaip Timitas mente rausiojo plyteles ir rankomis kai�iojo į ply�ius kiekvien� ma�ytį sodinuk�. Nė vienas �alias augalas �abade nebuvo i�dyg�s savaime.

��Dirbk toliau, Amri,�� i�tarė ji.

Amri vėl paėmė laistytuv�.

Po terasa driekėsi lankos � �alios ir ve�lios, neva natūralus kra�tovaizdis. Valdos am�ius siekė jau a�tuoniasde�imt metų. Įkūrė j� Orina Jago, Rani senelė. Rani blankiai prisiminė Orin� ��gunktelėjusi� senu�iuk� sidabriniais plaukais, kuri vaik��iojo pasirams�iuodama juoda lazdele. U� valdos ribų bangavo oran�inės kalvos. O į vakarus nuo Jago valdos, u� devyniasde�imt septynių kilometrų, buvo įsikūr�s Abanatas � �abado sostinė ir vienintelis miestas, tarsi �ai�aruojantis brangakmenis spindintis �iltos tingios jūros pakrantėje. Keliaudamas į �iaur� nuo Abanato, prieitum Sovk�, o į pietus � Gemit�, Diurų �eimos valdomų �achtų teritorij�. Juodi ir balti stogai bei �alumos lopinėliai �enklino sklypus, kuriuose gyveno �abado kolonistai. Visame kitame sausumos plote driekėsi i�degusios, raudonai rudos, perd�iūvusios dykros. Dabar ten jau niekas nebegyveno.

Bet kadaise gyventojų būta ir ten. Rani atsirėmė į terasos sien�, �velgdama per �aliuojan�i� Jago vald� į tolumoje dunksan�ias terakotos spalvos �abado kalvas. Ji �inojo �abado istorij� kur kas geriau nei visi tie turistai, u�plūd� Abanato gatves. Baigiantis dvide�imt ketvirtajam am�iui (pagal Senosios �emės kalendorių) toje planetoje nusileido pirmieji laivai i� Verdijos � jie atgabeno hipererdvinio variklio schemas, o tuo pa�iu ir atvėrė �monijai keli� į Galaktik�. Vos pralau�us t� neįveikiam� barjer�, �monės energingai leidosi kolonizuoti �vaig�d�ių. Įkūrė Nauj�j� �em� ir Nauj�sias �emes, Kerėtoj� ir Lėjų, Galahad� ir Vasar� ��ir dar daugyb� kolonijų gausiose Pauk��ių Tako planetose. Jų visatos centru tapo Nekso Kompcentras. �ia įsikūrė ir �vaig�dėlaivių laivyno bazė. Kolonijose kartais apsigyvendavo nedaugiau kaip keletas tūkstan�ių �monių. Kartais � net ma�iau. Ir i�gyvendavo � grumdamiesi su kar��iu ir �al�iu, su ligomis ir badu, su �mogi�kosiomis ydomis.

Daugumoje kolonijų nusikaltėliai � kad ir kas vietinėmis s�lygomis laikyta nusikaltimais � būdavo arba �udomi vietoje, arba i�varomi i� bendruomenės. Bet viename sektoriuje kelios kolonijos, kurias normalioje erdvėje vien� nuo kitos skyrė �viesme�iai, ta�iau keliaujant hipererdve � vos per kelias dienas įveikiamas atstumas, nutarė įkurti planet�-kalėjim�, kuriame būtų galima i�laipinti nusikaltėlius, kad �ie, plūkdamiesi ten, i�sigelbėtų ar pra�ūtų atokiau nuo tų, kuriuos nuskriaudė.

Jie pasirinko dar nekolonizuot�, beveik be jokios gyvybės pasaulį, besisukantį apie A0 tipo �vaig�d� nyk�tuk�; pavadino jį �abadu. Planetos jūros buvo druskingos ir �iltos, sausumos masyvai � stabilūs, sausi, apaug� oran�iniais �olynais, kurių stiebelių storis prilygo ma�daug vidutinio �mogaus nyk��iui. �ia nesiveisė nei pauk��iai, bei lokiai, nei ruoniai, nebuvo tigrų ar arklių, neaugo med�iai, nebrendo laukiniai kukurūzai. U�tat buvo vabalų ir gyva�ių, ir dar gauruotų, naguotų, nuo�maus būdo grobuonių, kuriuos pavadino keritais. �itaip Sardonikso sektoriaus kolonijos pradėjo siųsti savo nusikaltėlius �ionai � su palapinėmis, įrankiais ir sėklų mai�ais.

Dauguma kalinių mirdavo. Bet kiekvieneriais metais atkeliaudavo vis naujų: rausti urvų, kamuotis i� tro�kulio, daugelis � mirti. Baigiantis pirmajam kosminių kelionių �imtme�iui, į �abad� i� Nekso atsikraustė grupė investuotojų. Jų buvo ketvertas, viena i� jų � Liza Jago, Rani proproprosenelė. Jie ėmėsi �valgyti planet�, tyrinėti ir kasinėti. Aptiko mil�ini�kas aukso bei sidabro gyslas. I�vystė būdus veisti nuo�miuosius keritus � dėl jų neįtikėtinai gra�aus kailio. O paskui sumojo, kad galima pasinaudoti ir pa�iomis nepalankiomis gyvenimui planetos s�lygomis, ir jūros pakrantėje įkūrė Abanato miest�. Vandenį jam gabendavo buksyruodami ledkalnius i� nedidelių �abado a�igalių. Miest� jie pavertė tikru rojumi, �ai�aruojan�iu spalvomis bei �viesomis, u�lietu muzika, o u� rojaus ribų driekėsi begalinės dykos rūd�ių spalvos �abado kalvos.

Viso Sardonikso sektoriaus turtuoliai atvykdavo į Abanat� pramogauti. Turistai �abade pirkdavo keritų kailius, rankomis pūst� stikl�, audeklus, auksines grandinėles ir sidabrinius �iedus. Ir vergus.

Rani u�si�iūrėjo į Amri, vis dar laistan�i� gėles. Jaunosios vergės akys buvo skaidrios, �vilgsnis � nedrumstas, sutelktas, vyzd�iai � normalaus dyd�io, kitaip sakant � nė menkiausio priklausomybės nuo dorazino �enklo. Jago �eima did�iavosi tuo, kad namų vergų jiems nereikėdavo laikyti apkvaitintų narkotikais. Dorazinas, kurį pirkdavo Jago �eima, i�keliaudavo į keritų ferm� Sovkoje arba į Tinkl�. Did�ioji dalis � į Tinkl�. Rani delnu perbraukė mūrinės sienelės vir�ų. �is buvo padengtas plony�iu dulkių sluoksniu. Investuotojams pasirodė visi�kai logi�ka kasmet į �abad� pristatomus kalinius versti vergais. Be jokios abejonės, vergo gyvenimas kur kas lengvesnis ir malonesnis nei vienutėje u�daryto belaisvio ar tremtinio, pasmerkto leipėti nuo kar��io ir galuotis badu beribiuose �abado kalvų slėniuose be menkiausios paunksmės. Rani prisiminė grasinantį lai�k� � jau ketvirt� per pastaruosius tris mėnesius. �MES PRIBAIGSIME TAVE, VERGVALDE�. Pasira�o � Laisvieji �abado �monės.

Tie Laisvieji �abado �monės bent jau nedaugia�od�iauja, dingtelėjo jai.

Į teras� be garso, �vytruodama ilga uodega įtykino drakonkatė �ioruojan�iu liepsnos raudonumo kailiu; gyvūnas įbruko galv� Rani po delnu � pra�ėsi paglostomas. Rani i�sibla�kiusi patap�nojo jai sprand�. Drakonkatė nucimpino apuostyti Amri � �i pakasė jai paausius. Drakonkatė ėmė murkti. Rani nusi�ypsojo � j� �avėjo tie grak�tūs gyvūnai. Jie galėjo slampinėti kur tinkami po namus ir vis� teritorij�. Drakonkatės būdavo įve�amos i� Kerėtojo, kurio laboratorijose joms ir sumanytas toks pra�matnus vardas. Drakonkatės puikavosi a�triais nagais, buvo itin greitos ir kur kas protingesnės u� stambi�sias �emės kates, i� kurių genų ir buvo i�vestos. Tiesa, kartais jos irzdavo � dėl kar��io, dėl kvapų monotonijos, dėl med�ioklės galimybių stokos, o ypa� � dėl auk�tų sienų, supan�ių �aliuojan�i� teritorij�, kurių negalėjo įveikti, taigi � ir ikvaliai prisilakstyti. Ta�iau i�degusiuose, bevandeniuose tyruose jų lauktų tik pra�ūtis.

Rani grį�o į kambarį ir spustelėjo interkomo mygtuk�.

��Binki!�� Jos balsas nuaidėjo per visas patalpas. Mink�tai, be garso, tarsi viena drakonka�ių, Binkis i�dygo tarpduryje. � Duok �en keritų fermos darbuotojų bylas,�� paliepė Rani. � K� nors reikėtų paauk�tinti � skirti nauj� valdytoj� vietoj ano nevėk�los.

Binkis pasilenkė prie kompiuterio.

��Klausau, Rani-ka.

Atsisėdusi prie ra�omojo stalo, Rani i�kasė lap� popieriaus ir savo mėgstamiausi� ra�iklį. Asmeniniu kodu para�ė lai�k� �eriksei, nurodydama mokėti u� dorazino siunt� dvigubai, jei tik tai padėtų vėl i�judinti narkotiko prekyb�. Vis dėlto pati abejojo, ar pavyks k� pe�ti. Paskui i�skleidė prie�ais save ūkvedės ataskaitas ir netrukus visa galva pasinėrė į jas. Dabar gerai valandai namų ūkio pakilimai ir nuosmukiai jai bus nema�iau svarbu nei jos finansinės hegemonijos pakilimai ir nuosmukiai. Kai su atspausdintų lapų pluo�tu pasirodė Binkis, Rani tarstelėjo net nepakeldama galvos:

��Palik juos �ia.

�viesiaplaukis sekretorius-vergas padėjo bylas ant marmurinio stalo kampo ir pasi�alino.

Vyriausiasis Tinklo vadas Zedas Jago i�lenktu savosios karalijos koridoriumi �ingsniavo kajutės link. Jam per�tėjo akis. Beveik dvi pamainas jis praleido ant kojų, vadovaudamas vergų perkėlimui i� Kerėtojo laivų-kalėjimų į Tinklo kameras, tad buvo visi�kai nusivar�s. Tinklas sukosi normaliame erdvėlaikyje Kerėtojo orbitoje; tre�ioji pamaina tuo tarpu paskutinį kart� tikrino visas sistemas prie� taip ilgai laukt� �uolį į �abad� � namo.

Pro �alį prasliūkino du įgulos nariai � jau nusimet� skafandrus, kaip ir jis pats, be jokios abejonės, svajojantys apie u�sitarnaut� valandėl� miego. Jie pusbalsiu burbtelėjo pasisveikindami ��Zedas atsakė jiems linktelėjimu, draugi�kai, bet i� auk�to, mat Jago �eimos Tinkle jis buvo karalius, �eimininkas, pri�iūrėtojas, vyriausiasis gydytojas ir vir�ininkas. Jis palietė vidin�, ant krūtinės įsiūt�, ki�enėl�, pir�tais pajuto joje paslėptos mikrofi�os kietum�. Prane�imo kapsulėje �ioji atkeliavo per hipererdv� į Kerėtoj�, o i� Kerėtojo j� persiuntė į �į mil�ini�k�, grak�tų sidabrinį �ied�.

Parėj�s į kajut�, Zedas įki�o mikrofi�� į speciali� per�iūros ang�. Blausiame fone ėmė slysti �od�iai. Zedas atpa�ino sesers sekretoriaus stilių ir nusi�ypsojo.

Ta�iau skaitant prane�im�, �ypsena jo veide u�geso. Perskait�s vis�, įmetė plastiko juostel� į �iuk�lin� ir siektelėjo komunikatoriaus jungiklio, tiesiogiai jungian�io jį su tilteliu.

��Kalba Zedas.

��Gird�iu, Zedai-ka. � Atsiliepė D�o Lėjakanava, pirmoji jo pavaduotoja ir antrasis �mogus laive, vyriausioji Tinklo navigatorė.

��Skirk dvigubai daugiau �monių sistemų patikrai. Pargabenk mus namo.

��Klausau, Zedai-ka.

Komunikatorius pyptelėjo kart� ir nutilo. Zedas atsisėdo ant kieto gulto. Jis buvo rusvaplaukis, kaip ir sesuo, plaukus augino iki pe�ių, beveik visuomet susiri�davo į uodegėl�. Zedas i�tiesė kojas ir įsmeigė neregintį �vilgsnį į pertvar� prie�ais.

Tris i� de�imties �abado mėnesių jis praleisdavo Tinkle � anaiptol ne prabangioje aplinkoje. Did�i�j� mil�ini�ko laivo erdvės dalį u�ėmė variklio �erdis ir dviejų rū�ių patalpos: triumai maistui, vandeniui, narkotikams bei kajutės, kuriose �mogus galėjo stovėti, sėdėti arba gulėti. Arba �engti nebent por� �ingsnių � argi kaliniams Tinkle gali prireikti kur nors vaik��ioti? Įgulos narių kajutės buvo nek� erdvesnės u� kalinių kameras. Kiekvieneriais metais Tinklas keliaudavo į Sabad�, Bel�, Lėjų ir Kerėtoj�, keturis Sardonikso sektoriaus pasaulius, kur įgula per�iūrėdavo kalinius ir, atsirink� tinkamus, jais u�pildydavo Tinklo vienutes. Sektoriaus pasauliai mokėjo Tinklui u� �ias paslaugas. Į Tinkl� priimdavo ne visus kalinius, reikėjo laikytis tam tikrų standartų: kai kurie nusikaltėliai būdavo pernelyg �iaurūs, kad taptų naudingais vergais, kiti � pernelyg kvaili. Tinklo gydytojai, įskaitant ir patį Zed�, atsirinkdavo belaisvius, per�iūrėdavo jų bylas, ir tik paskui įsileisdavo į laiv�. Kerėtojas buvo paskutinė kasmetinio mar�ruto rato planeta. I� �ia Tinklas turėjo grį�ti į �abad�, kur bus surengtas Aukcionas.

�iuo metų laiku į �abad� nenutrūkstamu srautu plūdo svetim�aliai, panūd�, nepaisydami net iki dangaus i�augusių pragyvenimo kainų, pasi�valgyti po Abanat� ir įsigyti vien�, du ar vis� pulk� vergų. Turtingi �abadie�iai pirkdavo vergus savo namams. Miestai įsigydavo vergų remonto ir prie�iūros darbams. Atvykdavo ir vergai su savininkų kreditiniais diskais rankose � pirkti vergų darbui soduose, fabrikuose ar dirbtuvėse. Netrūkdavo ir buvusių vergų, įvald�iusių amat�, įsigijusių nuosav� versl�

� �ie irgi dairydavosi vergų. Tinklo įgulos nariai tuo tarpu �vaistydavo savo kredus Abanato hiperių bare. O po septynių mėnesių atvykdavo luotas, susirinkdavo juos, nusilesusius ir nusinuobod�iavusius, ir i�gabendavo i� Abanato į palydove įsikūrusį kosmouost�, kur jie vėl kibdavo ruo�ti Tinkl� naujam �uoliui.

��Dėmesio � tre�iosios pamainos įgulai! Dėmesio � tre�iosios pamainos įgulai!

D�o balsas aidėjo po vis� laiv�. U� u�darytų kajutės durų Zedas i�girdo bėgan�iųjų kojų �lepsėjim�. Įgula, savaime ai�ku, niurzgės dėl naujų įsakymų � visiems teko sunkiai plūktis, visi jau buvo pavarg�. Zedas gū�telėjo pe�iais. Jo akivaizdoje niekas nesiry� bambėti. Visus nusiskundimus teks i�klausyti D�o � darbas su įgula buvo jos veiklos sritis. Ir su pana�iomis u�duotimis ji susidorodavo nepriekai�tingai. Nors pats buvo vyriausiasis Tinklo vadas ir �eimininkas, Zedas puikiai �inojo, kad be D�o �ia niekaip nesusitvarkytų. Ta�iau tas �inojimas jo nėma� netrikdė.

Zedas leido sau trumpai valandėlei atsipalaiduoti ir patinginiauti: jis įsivaizdavo Rani, stovin�i� mėnesienos nutviekstoje �alioje Jago valdos pievelėje, o gal besi�ypsan�i�, kaitrios �abado saulės spindulių skalaujam� � ir laukian�i� jo. �iuo vaizdiniu jis guosdavosi i�tisus penkerius Nekso Kompcentre praleistus metus, kai mokėsi � i� prad�ių �vaig�dėlaivio valdymo paslap�ių, paskui � ir medicinos. Net ir dabar pagalvojus apie seserį jam palengvėjo �irdyje. Ta�iau netrukus disciplinos įgūd�iai padėjo Zedui Jago atsikratyti malonių vaizdinių ir sutelkti mintis į k� kita: gaut�jį prane�im�, ypa� � �ini� apie paslapting� Feriso Diuro lai�k�. Kol dar nebuvo pastatytas Tinklas � statybas pradėjo Orina, o baigė Izobelė Jago,�� Diurų �eima turtais pranoko Jago �eim�. Ta�iau dabar, nors ir neturėdamas po ranka finansinių suvestinių, Zedas neabejojo, kad Jago �eima pelnu lenkia Diurų

�eim� � ir tai t�siasi jau ma�daug de�imt metų. Samanta Diur buvo ne i� tų moterų, kurios gali ramiai �iūrėti į plaukian�ių pro �alį pinigų sraut�, net nepamėgindamos įki�ti į jį nagų pa�ios. Kadaise ji buvo įteikusi oficialų pra�ym� parduoti jai dalį keritų fermos. Jago �eima jos pasiūlym� atmetė. Tada jos atstovas ėmėsi veiksmų �abado Taryboje siekdamas, kad būtų padidintas ir taip jau nema�as kasmetinis mokestis, kurį Jago �eima privalėjo mokėti u� licenzij� aptarnauti Tinkl�. Taryba �ias pastangas u�gniau�ė. Zedas susim�stė: ar gali būti, kad i� apmaudo, o gal senioki�ko nukvakimo ji ėmėsi sabota�o keritų fermoje? Rani tai turėtų �inoti geriau nei jis � sen�j� ji pa�inojo puikiai kaip niekas kitas. Vis dėlto Zedui nekėlė abejonių vienas dalykas: netgi sulaukusi devyniasde�imt trejų, Samanta Diur taip ir nei�moko i�girsti, kai kas nors jai sakydavo: �Ne�.

Galbūt Ferisas Diuras mėgina sekti tvirtu, nepermaldaujamu jos pėdsaku? Zedas pabandė prisiminti t� Diurų �eimos įpėdinį. Ta�iau �io i�vaizda visai i�sitrynė jam i� atminties. Ka�in ar juodu susidurdavo da�niau nei kart� ar du per metus. Zedas nemėgo sukiotis visuomenėje, kur kas mieliau mėgaudavosi Jago valdos vienuma, u�uot trainioj�sis po turistų apnikt� Abanat�. O pokylių i�vis negalėjo pak�sti.

Pyptelėjo jo rankinis komunikatorius.

��Klausau, D�o,�� tarstelėjo Zedas.

��Zedai-ka, pasiruo�imas kelionei vyksta pagal grafik�, jokių trikd�ių, ta�iau turime �ioki� toki� medicinin� problem� � �e�tas lygis, blokas A, 170 kamera; Niva ka�kodėl neatsiliepia. � Niva Kamileri buvo vyriausioji pamainos gydytoja.

��Tikriausiai miega,�� atsakė Zedas. � Ji dirbo dvi pamainas be poilsio, kaip ir visi kiti. Kas atsitiko?

��Sulaukėme pra�ymo padidinti dorazino doz�.

��Einu, pasi�iūrėsiu, kas ten.

�e�tame lygyje, sektoriuje A, tryp�iojo sunerimusi jaunesnioji gydytoja, ji sutrikusi �valgėsi pro 170 kameros poliarizuoto stiklo duris, rankoje �vangėjo raktai. Kameros įnamis buvo rudaodis nutuk�s vyri�kis. Pasipūt�s, ka�k� marmaliuodamas jis sėdėjo ant gulto, kakt� puo�ė �vie�ia purpurinė mėlynė. Zedui be�iūrint, storulis pakilo, truputį susikūprino ir i� visų spėkų rė�ėsi į plik� sien�, rankas laikydamas nuleistas prie �onų. Galva ir petimi atsitrenk�s į sien�, jis pridus�s sudribo ant grindų. Tada vėl nu�liau�ė prie gulto ir i� naujo nusitaikė į sien�.

��Vyresnysis, ar jums neatrodo��� prasi�iojo jauniklė medikė.

��Taip, atrodo,�� pratarė Zedas.

Ranka persibrauk�s vir�ugalvį, i�laisvino suri�tus plaukus, �ie pa�iro jam ant pe�ių. Paėm�s i� jaunesniosios gydytojos raktus, Zedas atsirakino kameros duris ir įėjo vidun.

Storulis pakėlė akis į jį. Prakirsta mėlynė ant kaktos jau kraujavo, kairi�ja veido puse virvėjo kraujo siūlelis. Zedas dirstelėjo į sieninį ekran�, kuriame buvo sura�yta informacija apie kalinį: vardas, am�ius, įvykdytas nusikaltimas, gimtoji planeta, planeta, kurioje buvo nuteistas, dorazino dozė ir vergystės sutarties trukmė.

��K� tu darai?�� Belaisvis neatsakė. Zedas pakartojo: � K� tu darai, Beka?

Bekai pagaliau pavyko sukoncentruoti �vilgsnį į jį. Vyzd�iai buvo i�siplėt�, bet nesmarkiai.

��Ga-ga-gadinu prek�.

��O kodėl?

��Bene manai, kad a� taip jau imsiu ir vergausiu?�� Jis ne be vargo i�sitiesė sta�ias. � Traukis i� kelio.

Beka giliai įkvėpė, ruo�damasis dar kart� tvotis į sien�. Zedas �ingtelėjo į priekį ir pastvėrė jį u� kairiosios rankos, pir�tais mikliai ap�iuopė nerv� i�kart vir� alkūnės. Nuo netikėto skausmo Bekai sulinko kojos. Jis dribo ant grindų, veid� i�kreipė grimasa.

��O tu, nors susi�lavei dviejų pakankamai nuovokių bendrovių kredus, ne toks jau ir gudrus,�� i�tarė Zedas ir spūstelėjo stipriau. � Klausaisi, k� sakau?

��Eee� nereikia!.. Taip!

Zedas atpalaidavo gniau�tus. Beka de�iniosios rankos pir�tais i�kart apsivijo kairi�j� alkūn�.

��Tu � finansininkas ir programuotojas. O vergas, apdovanotas talentu, �abade gali daug ko pasiekti. Tavo vergystės sutartis � penkeriems metams. Taigi praeis penkeri metai, ir tu i�eisi į Abanato gatves būdamas jau laisvas �mogus, be to, turėdamas tiek kredų, kad jų ikvaliai pakaks i�skristi i� planetos ar nusipirkti nam�, pradėti savo versl�, netgi įsigyti savų vergų. Pats nustebsi su�inoj�s, kiek buvusių vergų pasilieka gyventi �abade po to, kai baigiasi jų sutarties terminas. Bet jeigu pernelyg bruzdėsi, artimiausius penkerius metus praleisi apkvait�s nuo dorazino, i�si�iep�s kaip �uo, nesuvokdamas, nei kas, nei kur esi. O jei elgsies padoriai, galėsi gyventi sau �varia galva ir dirbti mėgstam� darb�. Visk� supratai?

��Taip,�� atsakė mai�tininkas.

��Tuomet liaukis kvailioti. Na kaip, gra�iai elgsies?�� Zedas vėl palietė kairi�j� storulio rank�.

Sis pa�oko ir sumiksėjo:

��Taip. Taip.

��Gerai. � Jis grį�telėjo į gydytoj�. � Aptvarkyk jį.

Tai tar�s, Zedas i�ėjo i� kameros, palik�s jaun�j� gydytoj� darbuotis. Jautėsi beveik nusivyl�s dėl to, kad storulis pasidavė taip greitai, bet nepakankamai nusivyl�s, kad imtųsi t�sti. Beka pernelyg jo nesudomino � nei fizi�kai, nei emoci�kai. Jaunoji gydytoja darbavosi spar�iai. U�baigusi i�ėjo į koridorių ir u�rakino paskui save duris. Beka liko romiai sėdėti kameroje su gelio tvars�iu u�lipinta �aizda.

��Pasakyk apsaugai, kad kas dvi valandas ateitų pa�iūrėti, kaip jis laikosi,�� paliepė Zedas. � Ir trims dienoms padidink dorazino doz� iki vienas kablelis penki penki � tol, kol pasieksime kosmouost�.

Jis grį�o į savo kajut�. Nuo susidūrimo su Beka jį i�pylė prakaitas. Zedas i�sirengė ir kelioms minutėms palindo po �iltu du�u. Atsitiktinai į jo kajut� u�suk�s lankytojas tikriausiai būtų gerokai nusteb�s. �ia nebuvo visi�kai jokių puo�menų, jokių paveikslų, i�skyrus nedidelį holokub� su Rani Jago atvaizdu, jokių pagalvėlių ar kilimėlių � i�vis nieko, kas bent �iek tiek su�velnintų plikas ir grie�tas sienas bei grindis. Palyginti su �ia Tinklo technikų kajutės galėjo pasirodyti tiesiog hedonistinės. Ta�iau pa�įstantys Zed� nėma� tuo nesistebėtų. Zedo ga�lumas pasireik�davo visai kitose srityse.

Jis i�sitiesė ant gulto. Laivo sienos tylutėliai dūzgė. Zedas Jago po tris mėnesius kasmet gyveno su �ituo garsu, tad nė nebegirdėjo jo.

Garsas pasikeitė. Įrangos tikrinimas baigtas. Pa�ioje Tinklo �erdyje įsijungė variklis. Laivas nėrė į �uolį. Zedas susirietė į kamuolį, pritraukdamas kelius ma�ne iki krūtinės, ir u�merkė akis.

Priartėjus prie kosmouosto, įsikūrusio �abado palydove, danguje buvo tiesiog tir�ta laivų � jei tik, vyptelėjo Deinas, sugebėsi įsivaizduoti beorio planetoido dangų.

Visi tie laivai buvo nematomi, u�tat girdimi � dar ir kaip.

��Skryd�ių valdymo bok�tas, kvie�iu �Seminol��.

� �Seminolas� �ia, prie pulto Junona. Sveikutis, Centre. Gal malonėtum papra�yti Ramireso, kad i�trauktų nosį man i� subinės?

��Valdymo Centras � Ramiresui. Atsitrauk! Kvie�iu �Mirabel�. �Mirabele�, atsiliepk.

��Kalba �Mirabelė�, Centre. Prie pulto Ramiresas. Gerai jau, gerai, atsitraukiu. Pastar�sias dvi valandas nieko daugiau ir neveikiu, vien atsitraukinėju. Mano keleiviams jau bloga nuo vėpsojimo į tviskantį uolos pavir�ių!

��Nenuskilo, Ramiresai. Kvie�iu ��ol��. Labas, ��ola��

Vis dar pusiaumiegis tysodamas ant gulto, Deinas i�si�iepė klausydamasis, kaip pilotai i� skirtingų kosminių takų vainoja vieni kitus ir traukia per dantį. Deinas prasikrap�tė akis. Po �uolio i� hipererdvės į normalų erdvėlaikį jis beveik vis� laik� snūduriavo. Sliūkindamas per vis� laiv� prie valdymo pulto, pakeliui pasi�iupo maistin� lazdel�, tada klestelėjo į piloto krėsl�. Netrukus į bendr� triuk�m� įsiliejo ir jo balsas.

� �U�trauktukas� kvie�ia skryd�ių valdymo bok�t�. �U�trauktukas� kvie�ia skryd�ių valdymo bok�t�.

Neilga pauzė. Paskui sutre�kėjo balsas:

��Skryd�ių valdymo bok�tas � �U�trauktukui�. Pra�ome prisistatyti.

Deinas papūtė lūpas. Na, �inoma, �ia niekas jo nepa�įsta, kaip kad pa�įsta Junon� ar Ramires�, ar kitus keleivinių kosminių lainerių pilotus. Jis pra�neko:

� �U�trauktukas�, klasė � MPL-48, registruota Nekse, pilotas ir savininkas � �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro. Pra�au leidimo �vartuotis.

Beasmenis Centro balsas ūmai su�velnėjo, jame suskambo netgi pagarba:

��Leidimas patvirtintas, �vaig�d�ių Kapitone. Sveiki atvyk� į �abad�.

��Sveiki atvyk�, � atsiliepė dar vienas, moteri�kas, balsas. � Kalba Junona i� �Seminolo�.

��A�iū, Junona,�� padėkojo Deinas.

Jai ėmė antrinti ir kiti pilotai, maloniai sveikindami atvykusįjį. Į sveikinimus vėl įsiterpė Valdymo Centro balsas:

� �vaig�d�ių Kapitone, malonėkite perjungti kompiuterį automatinio nusileidimo re�imu.

Deinas purk�telėjo. Ir pabrė�tinai parei�kė:

� �iūrėk savo paties subinės, Centre.

Ta�iau Valdymo Centras jau barėsi su ka�kuo kitu.

Laivo kompiuteris ėmė pats sau patyliukais murmėti skai�ius. Jie i�plaukė ir į ekran�. I� tikrųjų Deinui nė nereikėjo būdrauti; leid�iantis niekada nenutikdavo nieko, su kuo laivo kompiuteris nesugebėtų susidoroti pats. Ta�iau Deinas vis tiek �vilg�iojo ir į kompiuterio, ir į i�orinio vaizdo ekranus, tuo pa�iu viena ausimi klausydamasis prane�imų i� kitų artėjan�ių laivų. Lygiai taip pat elgdavosi ir visi kiti pilotai � toks elgesys greitai tapdavo tiesiog įpro�iu.

I� kur �ia tokia grūstis?�� niekaip nesusigaudė jis. Gausybės persimai�iusių balsų gausmas gerokai priminė jam Nekso Kompcentro kosmouosto apylinkes. Prie�astį sarkasti�ka pastaba jam priminė Ramiresas:

��Centre, jei dar ilgai gai�insi mus �ia, turėsiu prane�ti keleiviams, kad į Aukcion� jie pavėluos.

��Iki Aukciono � dar dvide�imt septynios standartinės dienos, ��karktelėjo Valdymo Centras. � Pasakyk jiems, tegul eina nusnausti.

��Ak, atleisk, Valdymo Centre,�� sald�iai pragydo Ramiresas. � Nenorėjau �itaip tav�s sujaudinti.

Kiti pilotai sukrizeno.

� �Mirabele�, � suurzgė Valdymo Centras,�� prane�kite savo keleiviams, kad leisitės po vienos standartinės valandos.

��Valdymo Centre,�� pra�neko Deinas. � Kalba �U�trauktukas�. Pra�au prane�ti numatom� mano leidimosi laik�.

� �U�trauktuke�, kalba Valdymo Centras. Numatomas jūsų leidimosi laikas � ma�daug po �e�ių valandų.

��A�iū, Valdymo Centre,�� tarstelėjo Deinas.

Atsidus�s jis i�jungė gars�, nustat�s suveikti tik ypatingu atveju. Jeigu kas nors pasikeistų, Valdymo Centras perduotų signal� į laivo kompiuterį, tada �ybtelėtų perspėjanti �vieselė. Deinas kibo raustis įra�ų kolekcijoje, ie�kodamas kokios nors greitos, lengvos, i�bla�kan�ios muzikos; netikėtai jis ėmė nekantrauti kuo grei�iau atsidurti planetoje.

Galiausiai Deinas susirado Stratos dviejų dalių �Fantazij� C ma�or�. Pasirūpin�s muzikiniu fonu, liepė kompiuteriui ekrane parodyti vis� apie �abad� sukaupt� informacij�.

�vilgsniu jis ėmė tyrinėti blyksin�ias faktų sankaupas. Nesistengė nieko įsiminti, veikiau norėjo pajusti, kokia turėtų būti ta planeta, kurioje jis �tai tuojau leisis. �abadas � Gyvenamų Pasaulių Federacijos narys nuo 72-ųjų FĮ metų. Puiku. Sostinė ��Abanatas, tai vienintelis planetos miestas. Puiku. Abanate yra hiperių baras ��alioji �okėja�. O tai jau tikrai gera �inia; be jokios abejonės, jam teks ten apsilankyti, kai mėgins susirasti dilerį ir pri�iupti Lamonik�. Politinė �abado santvarka � atstovaujamoji oligarchija, kuri� valdo Taryba� Politinius i�ved�iojimus Deinas nutarė praleisti. Temperatūra vidutinio klimato juostose neretai pakyla iki 62 laipsnių Celsijaus� Dievulėliau, na ir kar�toka gi ten� Eksportuojamos prekės: auksas, sidabras, platina, stiklas, popierius, keritų kailiai, jūros dumbliai, aptonas � tai ka�koks audeklas � ir dar Osub RNsub (ma�oji p) � �itai, pasak kompiuterio, turėjo būti ka�kokios retos grupės kraujas.

Pakaks. Deinas i�jungė kompiuterio ekran� ir susim�stė: ka�in, kokios muzikos jie klausosi, ar kas nors �ia yra girdėj�s apie Vitorij� Strat�? Į �į klausim� kompiuteris atsakyti negalėjo. Vis dėlto Deinas tuo abejojo � i� visų jam �inomų pasaulių Stratos kūrinių įra�ų pavyko rasti tiktai Nekse ir Senojoje �emėje. Jis svajojo kada nors nukeliauti į �em�, apsilankyti Florencijoje � mieste, kuriame Strata gyveno. K� gali �inoti, dingtelėjo jam, galbūt netgi dabar esu kur nors visai netoli jos � bet kuri normaliame erdvėlaikyje egzistuojanti vieta buvo arti bet kurios kitos.

Vis dėlto hipererdviniame �vaig�dėlapyje �emė toli gra�u nebuvo arti � Alizarino sektoriuje; net jeigu nuo jos skirtų vos de�imt ar dvylika �viesme�ių, keliaujant nehipererdviniais grei�iais, atstumas būtų neįsivaizduojamai mil�ini�kas. Vis dėlto hipererdviniai mar�rutai ir atstumai retai kada sutampa su mar�rutais ir atstumais normaliame erdvėlaikyje. Norėdamas nusigauti i� �abado į Sen�j� �em�, Deinas turėtų pirmiausia parsirasti atgal į Nekso Kompcentr� ir u�programuoti mar�rut� i� Nekso per Alizarino sektorių į �em�.

Keista buvo �iūrėti į dangų ir �inoti, kad aplink plika akimi matomas �vaig�des galbūt sukasi pasauliai, į kuriuos tau niekad nelemta nukeliauti. Keliai į Gyvenamus Pasaulius driekėsi per i�virk��i�, sujaukt� visat�, kurioje neegizstuoja nei saulės, nei planetos, nei kokie nors gyventojai � vien tik kosminiuose laivuose įkalinti keliautojai, negalintys �ia sustoti.

Muzikos tema staiga pasikeitė, permaina pa�adino Dein� i� apm�stymų. Jis dirstelėjo į i�orinio vaizdo ekran�. Nuo �abado palydovo jį vis dar skyrė nemenkas atstumas, bet vien� krauj� stingdan�i� akimirk� Deinui pasirodė, kad �U�trauktukas� galai�in kaip įmoklino į trajektorij�, kuria skriedamas nei�vengiamai susidurs su kitu laivu. Kone per vis� ekran� driekėsi did�iulis sidabrinis ratas. Kosmine stotis, pirmiausia dingtelėjo Deinui, bet tuoj pat jis susizgribo: ne, negali būti kosminė stotis, �abadui ji nė nereikalinga. I� tiesų tik labai nedaugeliui pasaulių prireikia įsitaisyti kosmin� stotį, be to, dabar jau ai�ku, kad tasai sidabrinis mil�inas � ne kas kita, o kosminis laivas � Deinas į�iūrėjo reaktyvinių variklių tūtas, ky�an�ias i� vieno briaunos segmento. Jis jau siektelėjo garso jungiklio � bene i� kitų pilotų pokalbių pavyks k� nors su�inoti?�� bet tuoj pat atitraukė rank� susigaud�s, kas turėtų būti tasai rato formos laivas. Juk tai �abado nuosavybė, Sardonikso Tinklas, tikriausiai, spėjo Deinas, grį�tantis namo i� eilinės kelionės po sektorių.

Pasibjaurėj�s jis virptelėjo, bet pasiskubino pa�aboti drebulį. Vergovinių sutar�ių sistema, kuri� Sardonikso sektorius primetė savo nusikaltėliams � nei geresnė, nei blogesnė u� įvairius įkalinimo metodus, taikomus kitur. Deinas �inojo, kad esama ir tokių pasaulių, kuriuose nuteistiems nusikaltėliams praplaunamos smegenys. Ma�a to, dorazino kurjeris negali leisti sau jokių skrupulų. �abado vergai tam tikra prasme yra jo rinka; sistema, pagimd�iusi juos, pagimdė ir jį. Tad nori nenori teks su tuo taikstytis.

Deinas i�klausė Stratos �Fantazij�� iki galo, o paskui vėl u�migo, u�sistat�s �adintuv� skambėti po keturių valandų. Jo pa�adintas, Deinas dirstelėjo į ekranus, tada vėl įjungė garso ry�į. Iki �iol taip ir nepasirodė nė pats menkiausias hipererdvės faras, tad Deinas net suabejojo: bene Monkė bus suklydusi? Pilotai ir toliau svaidėsi dygiomis pastabomis su Valdymo Centru. Deinas buvo jau pakankamai arti palydovo pavir�iaus, kad į�iūrėtų Nusileidimo terminalo kupolus. Nebuvo ko nusitverti � liko tik dairytis ir klausytis. Vien tik nepatvarioje, nuolat besimainan�ioje hipererdvėje laivo valdymo nebuvo galima patikėti ma�inai. Sūkuriuojan�ios rubininių dulkių srovės, kai kurių nuomone, buvo pernelyg nenuspėjamos, pernelyg nei�matuojamos ir nesuvokiamos jokiam kitam protui, i�skyrus organinį.

Įkalintas savo aptakioje metalinėje skardinėje Deinas �vilpė Nusileidimo terminalo link tarytum sviestas akmuo.

Skryd�ių Laukas, kur jis nusileido, buvo kiek atokiau nuo gyvenamųjų kupolų. Prie� i�lipdamas i� laivo, Deinas sidabriniu blizgesiu persibraukė lygius tamsius plaukus, į ausis įsisegė rubinų auskarus. Nė u� k� neketino leistis supainiojamas su kokiu apkvaitusiu i�si�iojėliu turistu. I� Uosto jis i�sikvietė katerį ir į valdymo ply�į įki�o sav�jį �vaig�d�ių Kapitono medalion�, ketindamas nurodyti gabenti jį tiesiai į mar�rutinių luotų uost�.

Ta�iau vos atsiplė��s nuo pavir�iaus, kateris nė nemanė klausyti jo nurodymų � apsisuko ir i�leido jį prie patikrinimo portalo. Deinas susiraukė, bet �engė pro vartus. Jį pasitiko grie�to veido pareigūnas.

��Sveiki atvyk� į �abad�, �vaig�d�ių Kapitone Ikoro.

��A�iū, � atsakė Deinas.

��Kokiu tikslu atvykstate į �abad�? � pasiteiravo pareigūnas.

��O kam tai parūpo?�� paklausė Deinas.

Vyri�kis i�sitraukė pa�ymėjim�. I.D. NARKOTIKŲ KONTROLĖ, buvo para�ytajame.

��Ai�ku,�� tarstelėjo Deinas.

Pareigūnas pakartojo klausim�. Deinas atsakė mandagiai:

��Turizmo. Mano laivas pri�vartuotas, ruo�iuosi leistis į planet�. Man dar niekad neteko lankytis �abade � neabejoju, kad patys galite tuo įsitikinti, per�iūrėj� savo įra�us. Atvykau pasi�iūrėti Aukciono.

Pareigūnas neatrodė įtikintas.

��Gabenate krovinį?

��Ne.

��Jei gabenate kokį nors krovinį, privalote pateikti mums prekių s�ra��. Kai kuriuos produktus įsive�ti į �abad� draud�iama, pavyzd�iui, stikl�, popierių, sidabr�, platin�. Taip pat draud�iama įve�ti bet kokį gyv� krovinį, nebent jei turite i�ankstinį leidim��

��Negabenu a� jokio krovinio. Atvykstu kaip turistas, ir tiek.

��Norėtume patikrinti.

��Kokiu pagrindu?�� pasi�iau�ė Deinas � kaip turėtų pasi�iau�ti bet kuris tikras turistas.

��Federacijos kodeksas, Skyrius D, 49307 straipsnis: �Jeigu koks nors laivas arba minėto laivo savininkas yra įtariamas ar kada nors buvo įtariamas įsako dėl nelegalių prekių gabenimo pa�eidimu��

Deinas kilstelėjo rank�.

��Gerai, gerai.

Pareigūnas atkėlė vien� sienos plok�t�.

��Malonėkite įvesti kod�, kad galėtume įeiti.

Deinas į įrenginio ply�į įki�o savo asmens tapatybės disk�. Įrenginys buvo sukurtas specialiai u�megzti ry�į su Skryd�ių Lauku, prireikus juo buvo galima perduoti nurodymus bet kuriam pri�vartuotam ten laivui ar net visiems laivams i� karto. Deinas įvedė kod�, turintį atverti �U�trauktuko� duris Uosto inspektoriams.

Pareigūnas pabrė�tinai mandagiai linktelėjo:

��A�iū.

Deinas pridūrė paniur�s:

��Jeigu jūsų inspektoriai k� nors sugadins mano laive, a� asmeni�kai nusuksiu jums sprand�.

Pareigūnas �liurptelėjo nosimi. Paskui įki�o ply�in kit� disk� ir surinko kod�, kuriuo u�registravo Uosto garantijas, kad ap�iūra vyks tvarkingai ir niekas �U�trauktuke⁴⁴ nebus pajudinta i� vietos.

Tai velnias, galvojo Deinas, juk tai kvaila. Niekas negabena narkotikų kontrabandos į �abad� �itaip. Be to, jei �abadie�iams kada nors �autų į galv� grie�tai laikytis Federacijos kodekso, Skyriaus D, 49307 straipsnio, visa tos nelemtos planetos ekonomika subyrėtų į druzgus.

��Baigėte?�� paklausė jis. � Gal jau galiu eiti?

Pareigūnas �altai atsakė:

��Nusileidimo Terminalas prisiima atsakomyb� u� jūsų laivo saugum� tol, kol jį vėl perimsite jūs, i�skyrus nenumatytų nelaimingų atsitikimų, piktavali�kų kėslų, apgaulės, mai�to ar Dievo valios pasirei�kimo atvejus. Nuorodas, kaip susigaudyti uoste, jums suteiks bet kuris uosto tarnautojas arba rodyklės ant sienų. Koridoriai �enklinami spalviniu kodu, malonėkite sekti rodykles ir neiti toliau u� nurodytų ta�kų. Mėlyna juosta nuves jus tiesiai į ma�rutinių luotų prieplauk�.

��A�iū, � tarstelėjo Deinas. Tikriausiai �ito motina pati patyliukais ver�iasi dorazino kontrabanda, dingtelėjo jam.

��Nėra u� k�. Linkiu smagios vie�nagės �abade.

��Ir jums to paties.

Piktai dėbtelėj�s pareigūnas pliauk�telėjo plok�tel� sienoje, �itaip atrakindamas duris. Deinas jam nusi�ypsojo. Koridoriaus gale jis pasuko į de�in� ir nu�ingsniavo mėlyna juosta pa�enklintu taku.

Jago �eimos Tinklas �abado palydov� pasiekė laiku. Abanate laikrod�iai mu�ė penkt� valand�. Zedas Jago stovėjo prie piloto i�orinio vaizdo ekrano �velgdamas � akys bylojo: �emyn, ta�iau patirtis gin�ijo � ne, anaiptol ne �emyn � į sav�j� planet� � balt�, mėlyn� ir oran�inį pjautuv� (regimosios planetos fazės keitėsi priklausomai nuo palydovo padėties). Abanat� �iuo metu dengė �e�ėlis. Jeigu būtų diena, Zedas galbūt netgi kaip tik dabar jau kalbėtųsi su Rani. I� koridorių atsklido balsai, įsakymai, �ingsnių dundėjimas. Prasidėjo masinis beveik keturių tūkstan�ių vergų pergabenimas luotais i� Tinklo į Abanato Barakus. Procesas u�truks penket� dienų. O po penkių dienų jis pats, D�o ir vyriausiasis pilotas Gend�i Kijohara apleis Tinkl� � jų viet� u�ims valytojų brigada. Zedas negalėjo pak�sti tų kelių persikraustymo dienų: nei Uoste verdantys darbai, nei turistų srautas jo seniai nebedomino. Jis tro�ko kuo grei�iau atsidurti namuose.

Zedas akis įsmeig�s �velgė į platų, �vytintį savo pasaulio pjautuv� ir suirz�s ragino �į suktis spar�iau.

��Zedai-ka.

Jam i� u�nugario prisiartino D�o. Visame Tinkle tik ji vienintelė kreipdavosi į jį vardu. Visiems kitiems jis buvo �komandoras�, o medikų personalo nariams � �vyresnysis Jago�. Ta�iau D�o ėjo jo pavaduotojo pareigas jau devynerius metus � tiek pat, kiek Zedas vadovavo Tinklui.

��Kas yra?

��Jago Tinklo vir�inink� tiesioginio ry�io linija kvie�ia policijos pareigūnas, pavarde Maiklas A-Rae.

��Tas�

D�o sulinksėjo:

��Aha, tas pats.

Zedas susiraukė. Daugma� kas penkerius metus Federacija į narkotikų kontrolės vir�ininko pareigas paskirdavo nauj� �mogų. Pastarasis buvo �vie�iena, dar nepa�įstamas.

��Ko jam prireikė?

��Ne�inau,�� atsakė D�o.

Zedas priėjo prie ry�io aparato, paliet�s mygtuk� aptemdė dėmesį bla�kantį i�orinio vaizdo ekran�. Zedas bandė prisiminti, k� �ino apie nauj�jį narkotikų kontrolės vir�inink�, bet taip nieko ir neprisiminė, i�skydusį atvaizd� i� VIN transliacijos. Ta�iau iki �iol dar nė vienas A-Rae pirmtakų nebandė susisiekti su Tinklu.

��Gerai, pasikalbėsiu su juo.

Galbūt, pagalvojo jis, tasai A-Rae ims ir pasakys, kur pradingo visas dorazinas. Nu�vito kompiuterio ekranas. Zedas pajuto, kad prisiartinusi D�o �iūri jam per petį. Patalp� u�tvindė tykus ku�desys � pilotai girdėjo, kas vyksta. Zedas kreipėsi į i�ry�kėjusį atvaizd�:

��A� � Zedas Jago, Tinklo vir�ininkas.

�mogus i� ekrano atsakė:

��A� � Maiklas A-Rae.

Juk a� pa�įstu �it� bals�, dingtelėjo Zedui. Mintyse jis dar kart� perklausė i�girst� sakinį, bet jokia smulkmena taip ir nei�niro i� atminties gelmių, o kol Zedas stengėsi j� u��iuopti, balsas jau tapo lyg ir nebepa�įstamas. A-Rae veidas niekuo nekrito į akis: rusva oda, taisyklingi bruo�ai � toks veidas būdingas daugeliui Kerėtojo gyventojų. Transliacijos laiko u�delsimo trukmė buvo vos viena minutė � i� to Zedas suprato, kad A-Rae laivas turėtų sukiotis ka�kur visai netoli.

��Norėjote k� nors man pasakyti?�� paklausė jis.

��Na, ne visai,�� atsakė A-Rae ir kiek atsitraukė, kad pa�nekovas galėtų matyti jį įrėmint�. Jo uniforma buvo visi�kai paprasta, juoda, be jokių puo�menų, i�skyrus ant krūtinės prisegt� sidabrinį rango �enkl�. A-Rae u� nugaros mirguliavo �e�ėliai: susispiet� jo įgulos nariai dirs�iojo jam per petį taip pat, kaip D�o ��Zedui, ta�iau jie buvo matyti nery�kiai, vos į�iūrimi. � Jūs, be abejo, �inote, kas a�.

Bene jis laiko mane kvailiu?�� �mėstelėjo Zedui.

��Jūs � Gyvenamų Pasaulių Federacijos policijos padalinio narkotikų skyriaus vir�ininkas.

A-Rae susibruko rankas u� juodo odinio dir�o.

��Su įgaliojimais kontroliuoti vis� transport� tarp sektorių ir u�draustų narkotikų platinim� visoje Galaktikoje.

Zedas į tai atsakė:

��Jago Tinklas paiso Federacijos direktyvų. Jago Tinklas gabena dorazin� į Sardonikso sektoriaus kalėjimus � ir niekur kitur.

Dabar jau Zedas neabejojo nepa�įst�s A-Rae. Greta stovinti D�o raukėsi.

��A� tai �inau, komandore,�� atsakė A-Rae. � Vis dėlto, jei malonėsite, ver�iau nemėginkime vienas kito mulkinti. Jago �eima negamina dorazino nei �abade, nei bet kurioje kitoje sektoriaus vietoje. Jago Tinklas dorazino įsigyja i� dilerių, o �ie � i� kontrabandininkų, savo ruo�tu pastarieji narkotiko gauna i� �Farmacijos�, tad visi jūs susijung� į pragai�ting� neteisėt� grandin�. � Jo balse pasigirdo fanati�kos gaidelės. � Jums tikriausiai ne paslaptis, kad mano �monės stebi kosmines trasas � gal kur pasirodys �inomi narkotikų kurjeriai. Įtikinau Federacij�, kad man būtinai reikia daugiau �monių � ir mano pra�ymas buvo patenkintas. Mes rimtai nusiteik� sutraukyti t� grandin�, komandore. Smarkiai abejoju, ar tie, kurie pelnosi i� tokių blogio aprai�kų, kaip narkotikai ir vergija, sugebės mums sutrukdyti.

Zedas atsakė:

��Numanau, kad turite omeny mane. Patikėkite, esu nuo�ird�iai dėkingas u� perspėjim�. Tik kam jis man? Grasinimais man�s neįbauginsite.

��A� tai �inau,�� u�tikrino juodarūbis pareigūnas. � Daug �inau ir apie jus, ir apie Jago �eim�, ir apie �abad�. O jums tikriausiai �inoma, kad a� pats � i� Kerėtojo. Nemanykite, komandore, a� nė nesitikėjau jūsų įbauginti. Tiesiog norėjau susipa�inti su prie�u.

Ekranas aptemo.

��Vyrukas i�ties link�s į melodramas,�� tarstelėjo Zedas. Pareigūno veido atvaizdas valandėl� dar plūduriavo jo s�monėje. � Tai buvo tikrai įdomu.

Atrodė, policijos vir�ininkas turi neblog� uosl�. Deja, jam pavyko į savo pus� palenkti Federacijos vyresnyb�. O tai puikiausiai paai�kino, kur pra�apo visi narkotikų kurjeriai: ma�y�iais greitais laiveliais �mirinėjantys A-Rae �monės juos i�baidė. Apie tai Zedas nutarė papasakosi�s Rani, bet �inia jos tikrai neprad�iugins.

Dar kelios valandos, ir �abade i�au�. Tada jis galės jai paskambinti.

Vėl prasi�iojo D�o:

��Zedai-ka.

��Klausau, D�o.

Tos kelios paskutiniosios dienos Tinkle lyg ty�ia kupinos visokių smulkių rūpes�ių rūpestėlių � ir atrodo, kad visi jie reikalauja asmeninio Zedo dėmesio.

��Vietinis inspektorius į kai k� atkreipė mano dėmesį. Visai neseniai Uoste nusileido MPL tipo �vaig�dėlaivis, pilotuojamas paties savininko, ka�kokio �vaig�d�ių Kapitono Deino Ikoro. Įra�ai byloja, jog tasai Ikoro � narkotikų kurjeris; paprastai jis dirba Sinabaro sektoriuje, gabena komin�, tabak� ir Verdijos d�iugm�. Jis ruo�iasi leistis į Abanat� mar�rutiniu luotu, tvirtina es�s turistas. Jo laive aptiktas tu��ias dorazino �aldiklis.

��Labai keista.

Retsykiais pasitaikydavo, kad įjunkusieji į dorazin� i� kitų sektorių (o tokių buvo labai nedaug, ir visi � ypa� turtingi) pasiųsdavo kurjerį į Abanat� nupirkti vienos dorazino siuntos. Bet jeigu jau A-Rae �monės taip kruop��iai gaudė kurjerius, bet kuris kontrabandininkas turėjo �inoti, kad dorazino �iuo metu �ia nerasi � nei nusipirkti, nei netgi pavogti�

��D�o��� Zedas atsisuko. � Juk tu, prie� atiduodama t� mikrofi�� man, pati j� per�iūrėjai?

��Taip, Zedai-ka.

��Ji buvo pa�enklinta �Tik tavo akims� spaudu.

D�o gū�telėjo pe�iais.

Zedas tik palingavo galv�.

��Turbūt reikėtų įsakyti tau niekada taip nebedaryti, bet �inau, kad vis vien nepaklausysi. Pasikalbėk su tuo �vaig�d�ių Kapitonu. Netikiu, kad jis � tik papras�iausias turistas. I�siai�kink, k� jis �ia veikia. Jis � anomalija. O anomalijos man nepatinka.

��Supratau, Zedai-ka.

��Kai kalbėsies su juo, įjunk ry�į su mano kambariu. Noriu visk� girdėti.

D�o palenkė �ilstelėjusi� galv�. Zedas atsitraukė nuo eilės i�orinio vaizdo ekranų, u�leisdamas viet� pilotams.

Tinkle Dein� apniko u�daros patalpos baimė.

Tiesa, jis buvo priprat�s prie i�lenktų sienų � tokios buvo visuose MPL tipo laivuose. �U�trauktuke� Deinas visuomet jautėsi jaukiai tarsi pauk�tis savame lizde. Ta�iau ilgi Tinklo koridoriai rietėsi ir prie� akis, ir u� nugaros, begaliniai lyg kokie bėgtakiai. Retsykiais jie susikirsdavo. Deinui atrodė, tarsi ka�kas būtų panaikin�s geometrijos dėsnius, tarsi mil�ini�ka sidabrinė konstrukcija egzistuotų kitame lygmenyje, o jis pats �ingsniuotų niekada nesibaigian�ia vienpuse Miobijaus juosta.

Jis vog�iomis dirs�iojo į greta jo �ingsniuojan�ius įgulos narius ir suko galv�, kur jie galėtų jį vesti. Tie �monės pasitiko atvykėlį prie mar�rutinių luotų prieplaukos.

��Jūs � �vaig�d�ių Kapitonas Ikoro?�� pasiteiravo moteris.

��Taip, a�, � nesigin�ijo jis.

��Gal malonėsite sekti paskui mus? Esate laukiamas Jago Tinkle.

Deinas pats manė tikriausiai galėj�s paprie�tarauti. Ta�iau įsakmus moters tonas privertė jį sudvejoti, be to, apėmė ir smalsumas. Taigi buvo įsodintas į privatų luot� ir nuskraidintas į Tinkl�. Prie oro �liuzo jie prasilenkė su būriu belaisvių, laukian�ių mar�rutinio luoto, kuris turėjo pergabenti juos į Uost�. Nė vienas net nedirstelėjo į Dein�. Visi vilkėjo vienodus mėlynus kombinezonus. Vienodos atrodė net jų veidų i�rai�kos, tarsi Tinklas, o gal dorazinas būtų i��iulp�s i� jų vis� individualyb� ir pakeit�s j� tuo� Deinas nė pats nesusigaudė kuo.

Jam buvo �alta. Kontrabandininkas pasitrynė rankas, be paliovos sukdamas galv�, į koki� pragaro skyl� �itie jį vedasi. Ka�kodėl neabejojo, kad kamantinėdamas palydovus nieko nepe�tų. Pats koridorius irgi nepaki�o jokios u�uominos: lankstu driekėsi pirmyn visi�kai vienodas, tik sienose margavo raudonos, mėlynos, �alios, geltonos durys. Galų gale priekyje ėj�s �mogus sustojo. I� netikėtumo Deinas vos neįsirė�ė į jį, sutrik�s taip ir sustingo per pus� �ingsnio. Mėlynos durys nuslydo į �on�.

��Eikite vidun,�� paragino jį palydovas.

Į�eng�s pro duris, Deinas i�girdo, kaip u� nugaros jos �nyp�damos u�siveria. Paskubomis apsidairė kito i�ėjimo, ir �ia jo dėmesį prikaustė �mogysta � tokios mil�inės hiperės jis kaip gyvas nebuvo regėj�s.

Ji buvo gerokai auk�tesnė u� jį, masyvių kaulų, bet labai proporcingai sudėta � pana�iai proporcingas atrodo kalnas. Ji atsisėdo prie stalo, mostelėjo sėstis ir Deinui. �iam pasidingojo, kad jos s�nariai sukiojasi ant plieninių vyrių. Deinas kart� kit� buvo mat�s skelie�ių, bet niekada � i� taip arti. Sutikti jų kosmose pasitaikydavo itin retai. Skelie�iai darbavosi visų Gyvenamų Pasaulių kosminiuose uostamies�iuose, ta�iau hiperiais beveik niekada netapdavo � pernelyg da�na nesvarumo būklė, juos greitai nusilpnindavo. Nulinės gravitacijos s�lygomis jų kauluose suirdavo kalcis, kaulai tapdavo trapūs.

Mil�inė atrodė visai nepalytėta am�iaus, o gal ir i�vis nesenstanti.

��Mano vardas � D�ehosopata Lėjakanava,�� prisistatė moteris. Jos balsas buvo �emas, melodingas. � A� � antroji pagal rang� Jago Tinklo įgulos narė. O jūs, �inau,�� �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro. � Ji spustelėjo valdymo svert� stalvir�yje, ir i� paslėptos saugyklos i�niro �sotis su taurėmis. � Labai malonu, kad sutikote atidėti skrydį į Abanat�. Pra�au priimti Tinklo padėk� u� pagalb�.

Kalbėjo ji oficialiu tonu kaip kokia Federacijos diplomatė. Deinas ty�ia atsakė grubokai:

��Nieko tokio. Mar�rutinių luotų kaip buvo, taip ir bus.

� �inoma,�� sutiko ji. � O jūs niekur neskubate. � Ji buvo puikiai įvald�iusi hiperių gebėjim� klausim� i�tarti taip, kad �is nuskambėtų kaip tvirtinimas. � Iki Aukciono liko dar geros trys savaitės. Tiesa, vie�bu�iai perpildyti; tikiuosi, jūs turite Abanate draugų.

��Neprapulsiu,�� trumpai atsakė Deinas.

Visas tas manieringas mandagumas jau ėmė jį bauginti. Delnus i�pylė prakaitas.

K� gi jis veikia �iame� �iame� kalėjime? Nepaisant oro filtravimo, vyrukas u�uodė tiktai kalėjimui būding� kvap�: jį lygiomis dalimis sudarė nuobodulio, nevilties ir baimės tvaikas.

��Kuo a� galė�iau pasitarnauti Jago Tinklui, komandore?

��A� navigatorė, � pataisė jį Lėjakanava. � �io laivo komandoras yra Zedas Jago. � Masyviomis rankomis moteris pasirėmė į stal�. � �iek tiek nejauku apie tai kalbėti��� Ji toli gra�u neatrodė nė truputėlio sutrikusi. � Uoste jūs pasisakėte atvyk�s �ionai kaip turistas, �vaig�d�ių Kapitone. Ta�iau jūsų veikla� na, sakykime, jūsų �lovė kituose sektoriuose pasiekė �abad� anks�iau nei jūs.

Tas prakeiktas kalės sūnus inspektorius, dingtelėjo Deinui.

��Norė�iau pasakyti jums �tai k�: �abade jūs nieko nenustebinsite, jei, lankydamasis Abanate, nutarsite suderinti reikalus su malonumais.

Kaip tik to ir tikiuosi, pagalvojo Deinas.

��Navigatorė, a� ketinu pasi�valgyti Aukcione,�� pasakė.

��Na, �inoma,�� sutiko Lėjakanava. � Visi esantys �abade apsilanko Aukcione. � Ji �iek tiek atsilo�ė krėsle. �is suaimanavo. � Gal ver�iau i� karto stverti jautį u� ragų.

Taip jau taip, pagalvojo Deinas.

��Uosto policijai jūs �inomas kaip narkotikų kurjeris, �vaig�d�ių Kapitone. O a� pasiruo�usi sumokėti jums u� bet koki� informacij� apie dabartin� padėtį narkotikų rinkoje.

Deino �irdis suspurdėjo krūtinėje. Burna perd�iūvo. Jis prisitraukė �sotį, prisipylė stikl� skaidraus gėrimo, gurk�telėjo. Kaip ir tikėjosi, tai buvo �altas vanduo.

��Ar �is pokalbis įra�inėjamas?�� paklausė Deinas.

��Savaime suprantama,�� atsakė skelietė. � Ta�iau joks pavojus jums negresia, �vaig�d�ių Kapitone. Tinkle hipererdvės farų nėra nė kvapo.

Deinas linktelėjo. Jis mielai būtų padėj�s, visa bėda, kad pats �inojo nedaug.

��O kam i� tikrųjų reikalinga �i informacija?�� pasidomėjo jis.

��Jago �eimai.

Deinui parūpo, k� jie norėtų su�inoti.

��Kiek jie pasireng� man sumokėti?�� paklausė jis. Tai visuomet būdavo keblus klausimas.

��Penkis �imtus kredų, � lyg i� natų i�bar�kino Lėjakanava.

Penki �imtai kredų � tai ma�ų ma�iausiai kompensuotų i�laidas tam nelemtam �aldikliui. Deinas apsilai�ė lūpas. Prakeikimas, kaip d�iūsta burna. Jis dar kart� gurk�telėjo vandens kar�tai trok�damas, kad dabar jo vietoje sėdėtų Tori Lamonika.

��O jeigu a� nepanorėsiu su jumis kalbėtis?�� tarstelėjo jis.

Lėjakanava sunėrė pir�tus ant kelių. Deinui navigatorė priminė �emės lok�, kart� matyt� Pelino zoologijos sode: net atsipalaidavusi ji spinduliavo grak��ia ir �iurpia jėga.

��Pyktis su Jago �eima � nelabai i�mintinga,�� atsakė ji.

Apie Jago �eim� Deinas �inojo labai nedaug. �abad� valdė keturios �eimos, ir Jago �eima buvo viena i� jų. Vis dėlto kaip tik jie organizuoja Aukcion�, jiems priklauso ir Tinklas. Jie perka dorazin�.

Ta�iau nevertėtų pernelyg entuziastingai prapliupti kalbėti.

� �e�i �imtai kredų, � u�kėlė kain� jis.

��Ar jūsų informacija �itiek verta?�� sausai paklausė navigatorė.

��Versle, kuriame sukuosi, nepatartina parsiduoti pigiai.

��Vadinasi, vertinate save brangiai. Gerai. Tegul bus �e�i �imtai kredų.

Deinas ėmėsi porinti:

��Keliauju į �abad� perimti d�iugmos siuntos.

��Man reikia �inoti jūsų pirkėjo, taip pat ir jūsų kontakto Abanate vard�.

� �inoti mano pirkėjo vardo jums visai nereikia. Pirkėjo netgi nėra Sardonikso sektoriuje. O kontakto vardo a� ir pats ne�inau. Mes nepa�įstami. Turė�iau susitikti su juo bare. Vienas mano draugas � nesakysiu kas � parodė man kelet� atpa�inimo �enklų, kuriuos visada naudoja pats.

�itaip jis skiedė ir toliau, prasimanymus atmie�damas tiesa � apie pusme�io senumo reis� Sinabaro sektoriuje.

��Po �imts, o i� kur man �inoti, kad �i informacija nepasklis? ��staiga paklausė kontrabandininkas.

��O kodėl ji turėtų pasklisti?�� atitarė Lėjakanava.

��Paklausykite, �inau, kad visa tai įra�inėjama � kiekvienas mano i�tartas �odis. Kur garantija, kad neketinate papras�iausiai parduoti man�s farams?

��Jūs u�mir�ote,�� pabrė�ė Lėjakanava,�� kad siūlydamas pinigus u� informacij� Tinklas įsivelia į visk�, k� sakote.

��Na, ne�inau�

Deinas sunėrė pir�tus, atpalaidavo, vėl sunėrė � suprask: nervinasi. Bet jo nervingumas tik i� dalies buvo apsimestinis. Tai tas nelemtas laivas kaltas, tikino jis save. Sur�stas kaip kokia metalinė de�ra.

Be perspėjimo virstelėjo durys. Vidun įėjo vyri�kis. Lėjakanava, kuri jau �iojosi tarti kokį raminantį �odį, staiga nutilo. Vyri�kis judėjo kaip tikras hiperis: tobulas grak�tumo ir i�didumo derinys. Buvo lieknas, nelabai auk�tas, ilgokais rusvais plaukais, sidabriniu segtuku susegtais ant pakau�io. Platūs jo pe�iai � bauginan�iai raumeningi, o akys � pritrenkian�ios gintarinės spalvos. Jis pra�neko:

� �vaig�d�ių Kapitone, jūs suklydote rinkdamasis profesij�. Jums reikėjo tapti aktoriumi.

Deinas nieko nesuprasdamas įsistebeilijo į jį, bet tuoj pat atitoko ir nutarė, kad jau pats metas supykti. Jis pabrė�tinai sugniau�ė kum��ius, atstūmė krėsl� ir atsistojo. Buvo �iek tiek auk�tesnis u� įėjusįjį.

��Vadinate mane melagiu?

��Taip,�� atrė�ė įsibrovėlis. � Verdijos d�iugma gaminama i� augalo, kuris �abade neauga, �vaig�d�ių Kapitone. Taigi d�iugiuos jūs �ia tikrai neperkate. O jūsų laive puikuojasi dorazinui skirtas �aldiklis.

��Kaip tik ketinau kalbėti apie tai�

��Tiek jau to. Jeigu ketinate �abade nusipirkti dorazino, jums teks skaud�iai nusivilti. �iuo metu dorazino pasiūla �ia � itin kukli. Atvykote i� Nekso? Ko gero, nenorėsite pasakyti, kam Nekse ie�kote prekės, ar ne? Kokiam nors retsykiais mėgstan�iam pasmaguriauti vieni�am vartotojui? Na, ne ka�in kas, bet u� jo vard� sumokė�iau, tarkime, du �imtus kredų.

��Eikite po velnių, � i�siplūdo Deinas. � Jeigu jums nepatinka tai, k� papasakojau, �inokitės. O savo klientų a� nepardavinėju. Taigi plaunuos. Traukitės i� kelio.

Jis �engė prie durų. I�sidrėbusi krėsle skelietė negalėjo pa�okti taip staigiai, kad suskubtų jį sustabdyti. Ta�iau rusvaplaukis vyras lyg niekur nieko u�tvėrė sve�iui keli�. Deinas smogė jam pla�taka. Smūgis buvo puikus, i�lavintas ir tikrai būtų su�aloj�s auk� � jei tik būtų pasiek�s tiksl�. Ta�iau vyri�kis pastvėrė priartėjusį Deino rie�� ir u�suko �emyn su nepaai�kinama, bauginan�ia jėga. Skausmas siūbtelėjo Deino ranka auk�tyn iki pat alkūnės. Prie�ininkas galingu trūktelėjimu parklupdė jį ant grindų. O jau tada i� u�nugario jam į smilkinį kauk�telėjo kum�tis tarsi kūjis. Apduj�s, kone prarad�s s�mon� Deinas susmuko, ir skelietė be vargo pakėlė jį mil�ini�komis rankomis.

Moteris pasodino jį atgal į krėsl� ir sudėjo letenas ant pe�ių, kad jis negalėtų nė krustelėti. Rusvaplaukis vyri�kis ap�iūrėjo Deino galv�, �ibintuvėliu dukart tvykstelėjo į akis, �velniai, bet valdingai pamasa�avo kaklo raumenis.

��Dabar jums skaudės galv�, � pratarė jis. � Nejaugi mama niekad nesakė jums, kad kum�tynės su skelie�iais kenkia sveikatai?

Deinas neatsakė. Jam skaudėjo �onkaulius, maudė alkūn�, o smegenys nuo skelietės smūgio liulėjo tarsi drebu�iai.

Vėl pra�neko rusvaplaukis vyras:

��A�iū, D�o. Tai viskas.

Skelietė i�ėjo. Deinas prarijo galugerklyje susikaupusį krauj�.

��Na?�� i�tarė jis.

Rusvaplaukis vyras tarė jam:

��A� � Zedas Jago, Tinklo vir�ininkas.

Deinas burbtelėjo:

��Visai nemalonu su jumis susipa�inti.

Vis dėlto, nepaisant apsimestinės jo �od�ių narsos, jį kaustė baimė. Nugarkauliu perbėgo �iurpulys.

Tinklo vir�ininkas nusi�ypsojo, vienas lūpų kamputis sutrūk�iojo. Keistu, beveik meilingu judesiu jis dviem pir�tais perbraukė Deino smakr�, paskui atsitraukė.

��Gal norėtumėte pasakyti, �vaig�d�ių Kapitone, kokie reikalai i� tiesų atginė jus į Abanat�?

Deinas prasi�iojo:

��Ne. Nenorėkite, kad pats sau persirė��iau gerkl�. Jei garsas apie tai pasklis � o �itaip būtinai atsitiks,�� a� niekad nebegalėsiu dirbti Sardonikso sektoriuje, beje, kaip ir bet kuriame kitame. U�mir�kite tai.

Jis giliai įkvėpė, kad bent kiek apmal�tų skausmas �one, ir lėtai i�sitiesė.

Zedas Jago pra�neko grie��iau:

��Jūs dar nesuprantate, į koki� padėtį pakliuvote.

Vyri�kis priėjo prie stalo ir pasilenk�s dingo i� Deino regėjimo lauko. Kai atsitiesė, ka�k� laikė rankoje � spausdint� popieriaus lap�. Deinas paėmė jį kairi�ja ranka. Galvoje ū�ė taip, kad sunku buvo sutelkti dėmesį. Galų gale jis �iaip taip i�gliaudė painios teisinės terminologijos prasm�. Jis �velgė į �abadieti�k� sutartį � vergystės sutartį de�im�iai metų.

Sutartyje buvo įra�ytas jo vardas.

Deinui net padai at�alo. Zedas Jago paėmė i� jo popierių.

��Jūs � narkotikų kontrabandininkas, �vaig�d�ių Kapitone, ir visai nesvarbu, kad niekad nebuvote įkliuv�s ar nuteistas. Saldiklis jūsų laive įrodo, kad ver�iatės dorazino pergabenimu, o tai � federalinis nusikaltimas. Transportuoti dorazin� i� vieno sektoriaus į kit� � nelegalu, u� tai gresia baud�iamoji atsakomybė � didelė bauda ir kalėjimas, kas Sardonikso sektoriuje virsta �tai kuo. � Jis i�tiesė sutartį. � Sutartis tikra, joje u�fiksuotas net jūsų akių tinklainės atspaudas. Jį a� įsira�iau, tikrindamas jūsų akis. Tiesa, a� dar galiu sutartį suplė�yti� galiu i�trinti duomenis i� kompiuterio, gr��inti jums laiv� ir leisti jums stebėti Aukcion� Abanate � jei tik jūs kalbėsitės su manim. Jei.

Deinas ėmė lankstyti de�iniosios rankos pir�tus, kad atslūgtų nutirpimas.

��A� jumis netikiu,�� parei�kė jis. � Jei mano laive ir yra �aldiklis � teisiniu po�iūriu tai dar ne įrodymas. Pergabenti dorazin� i� vieno sektoriaus į kit� � be jokios abejonės, nelegalu, bet jūs negalite įrodyti, kad a� tai dariau. Jūs netgi negalite pateikti oficialių kaltinimų, kol jūsų parodymų nepatvirtins hipererdvės policija. Tegul mane griausmas, jei k� nors jums pasakysiu. Jūs blefuojate.

Abiem rankomis įsirėm�s į krėslo ranktūrius, jis pabandė pasikelti � berg�d�iai.

Zedas Jago �velniai jam atsakė:

� �inote, jūs klystate. Nelabai atid�iai visk� perskaitėte. �i� sutartį i�davė Nusileidimo Terminalo Narkotikų Kontrolės tarnyba, ji jau pasira�yta.

Deinui nespėjus nė prasi�ioti, Zedas i�tiesė rank� ir prispaudė Deinui prie kaklo gelio kapsul�. Ji buvo vėsi. Deinas dar pajuto, kaip ji skaidosi.

��Dabar jūs u�migsite, �vaig�d�ių Kapitone,�� vis dar tuo pat �velniu balsu t�sė Zedas Jago. Viena ranka jis atsisegė plaukų segtuk�, ir �ie pa�iro ant pe�ių. � O kai pabusite, tuomet ir pasikalbėsime.

Palaukite!�� dar bandė tarti Deinas Ikoro. Palaukite, pasikalbėkime dabar� Bet jam u�gniau�ė gerkl�, nutirpusios lūpos nė nekrustelėjo. Deinas nebegalėjo net mirktelėti. Durys atsivėrė, o jis sėdėjo paraly�iuotas, skruostais sruvo a�aros. Netgi suverti akių vokų � ir to jis nepajėgė. Zedas tarstelėjo kelet� įsakymų. Atskubėj� du įgulos nariai stojo abipus Deino ir jį pakėlė � anaiptol ne grubiai. Tada paklausė Zedo, kur jį dėti, ir Zedas atsakė:

� Į sulaikymo kamer�.

Bet a� juk ne� a� tikrai ne��� Deinas bandė kalbėti, bet i� burnos nei�trūko nė garselis. Jis nebejautė net savo paties kvėpavimo; įsiklausė � net akmuo nuo �irdies nusirito, kai i�girdo ritming� oro �iug�dėjim� plau�iuose.

Abipus jo �ok�iojo sienos � vadinasi, jį pajudino i� vietos.

��Atsargiai,�� tarė Zedo Jago balsas.

Kai Dein� ne�ė i� kambario, jis pajuto, kaip ka�kieno pir�tai brūk�telėjo jam per veid�. �velniai tarsi įsimylėjėlis Tinklo �eimininkas perbraukė Deino vokus, u�merkdamas per�tin�ias jo akis.

Jis gulėjo ka�kokiame kambaryje, lovoje.

Kambario sienos buvo lenktos. Jis bandė pasukti galv� ir �vilgsniu pasekti sienos i�linkį, bet galva nė nekrustelėjo. Mil�ini�komis pastangomis jam pavyko pra�ioti ir vėl u��iaupti bum�, prasimerkti ir vėl u�simerkti. Matyt, paraly�iuojantis poveikis po truputį pradėjo i�sivadėti. Nelaimėlis susivokė gulįs nuogas ir su�varb�s, bet dar paken�iamai. Basos kojos atrodė deformuotos ir labai toli. �emiau juosmens jam taip ir nepavyko ni�nieko pajudinti. Net ir nematydamas jautė, kad rankos guli prie �onų, priri�tos per rie�us.

Jis girdėjo tykų dūzgim�. Girdėjo ir balsus � u� kambario durų, tikriausiai koridoriuje. Girdėjo ir savo �irdies plakim� � stiprų, ritming�, girdėjo savo alsavim�. Jam netgi pasirodė, kad girdi kraujo srovenim� gyslose.

Paskui jis i�girdo �ingsnius.

Kambario durys atsivėrė.

Įėjo Zedas Jago. Atsisėdo ant lovos kra�to. Deinas pajuto, kaip lova įdubo. Zedas atrodė susikaup�s ir patenkintas. Delnu suėmė Deino smakr�, nyk�tys atsirėmė į mink�tos odos sklypelį po ausimi, kiek �emėliau �andikaulio.

��Jauti mano pir�t�? � paklausė Zedas. � Nemėgink kalbėti. Matau, kad jauti.

Jis patraukė rank�.

��Narkotikas, kurio tau daviau,�� tas pats dorazinas, tik �iek tiek pakeistas. Jis buvo sukurtas gydyti katatonij�. Preparatas �enkliai padidina nervų sistemos jautrum� pojū�iams. Teori�kai jis turėjo i�purtyti katatonik� i� iliuzinės apdujimo būsenos, verste priversdamas pajusti aplinkinį pasaulį. Ta�iau pakankamai daug juo gydomų ligonių tik dar giliau nugrimzdo į save, galutinai prarasdami ry�į su pasauliu, tad vaisto vartojimas nutrauktas. Dabar jo prekyba, kad ir labai gyva, jau senokai paskelbta u� įstatymo ribų � galbūt net tau pa�iam kada nors teko jį gabenti. Nei�sig�sk to paraly�iuojan�io poveikio. Ilgainiui praeis.

Deinas pabandė pajudinti lūpas. Jos vis dar tebebuvo nutirpusios. Deinas prikando apatin�. Mėgino kostelėti.

��U,�� i�sprūdo jam. � A?

Zedas prispaudė pir�tus jam prie lūpų, �itaip jį vėl nutildydamas.

Tada vėl delnu apglėbė Deino smakr�. Nyk�tys nuslydo �andikauliu. Ir staiga Zedas spūstelėjo. Smarkiai.

Ne�moni�kas skausmas pervėrė Deino veid� ir vis� galv�. Kairioji akis aptemo. Įtemp�s raumenis, jis bandė kryptelėti galv� toliau nuo skausmo. Bandė surikti, bet įstengė tik dusliai niurgztelėti. Skruostais pasruvo a�aros.

Skausmas atlėgo. Zedas Jago audeklo skiaute nu�luostė jam a�aras.

� �ia yra nervų rezginys,�� pasakė.

Paskui jis palietė Deino petį; jo pir�tai nuslydo nuoga Deino ranka iki alkūnės. �įsyk Deinas jau suklykė, kai alkūnėje prasprog�s skausmas i�sklido tarsi gaisro liepsna. Zedas kiek atleido pir�tus, bet neatitraukė jų nuo to ta�ko, kur kliudė nerv�.

� �ia � irgi,�� i�tarė.

Deinas gok�iojo, stengdamasis atgauti kvap�. Ausyse grumėjo perkūnija.

��Kodėl?�� i�spaudė jis, pajuto a�arų sūrum� lūpų kamputyje.

Zedas vėl nusi�ypsojo jam laimingo �mogaus �ypsena.

��Man nepatinka, kai �monės man meluoja,�� paai�kino. � Tai viena prie�astis. Svaresnė prie�astis ta, kad tavo turima informacija apie narkotikų rink� galbūt svarbi Jago �eimai. Tre�ia prie�astis � nuo �iol tu vergas, o vergams nereikia ai�kinti jokių prie�as�ių. Nieko, priprasi. O ketvirtoji, ir, ties� sakant, vienintelė, rimta prie�astis �tai kokia: man patinka tai daryti.

Jo ranka nuslydo Deino �astu prie peties, o nuo peties lėtai � prie �andikaulio.

Deinas pats nepajuto, kaip u�simerkė. Dar bandė i�tverti neklyk�s.

Pasaulis susitraukė. Rytas būdavo tada, kai jis pabusdavo, i�gird�s Zedo �ingsnius koridoriuje. I�moko neklysdamas atskirti juos i� penkiasde�imties kitų. Naktis būdavo tada, kai Zedas palikdavo jį ramybėj. Naktį kiti �monės, ne Zedas, jį nuprausdavo ir pamaitindavo, duodavo vandens, tada leisdavo pamiegoti. Jis ne�inojo, nei kiek laiko trunka diena, nei kiek � naktis, neilgai trukus nebe�inojo, ir kur es�s. Jo pasaulio kontūras susitraukė iki ma�ytės salelės, o jos vardas buvo Skausmas.

Baigiantis antrajai dienai, jis i�klojo savo �velniabalsiui kankintojui visk�, kas tik �iam galėjo būti įdomu apie narkotikų prekyb�, taip pat ir apie Deino Ikoro gyvenim�. Raitydamasis pan�iuose, jis i�moko perprasti menkiausi� Zedo balso niuans�, galvos kryptelėjim�, lūpų trūk�iojim�, kiekvien� rankų judesį. Tre�i�j� dien� klausimų srautas i�seko. Zedui Jago i� jo reikėjo anaiptol ne tik informacijos. Ne�moni�ku skausmu svilinan�ios rankos darbavosi taip kruop��iai ir tiksliai, kad Deinas netruko suvokti, jog visa tai � savoti�kas seksualinis aktas, akinan�iu pojū�ių intensyvumu prilygstantis orgazmui. Zedas leisdavo jam pa�iam normuoti atokvėpio akimirkas.

��Penkios minutės,�� su�vog�davo Deinas.

Ir jis gulėdavo nelie�iamas, palaimingai laisvas nuo skausmo, i�tisas penkias minutes. O paskui rankos sugrį�davo. Ta�iau jeigu pasigailėjimo jis melsdavo per da�nai, i�vis jo nesulaukdavo.

Ketvirt�j� dien� jis jau nebeturėjo jėgų maldauti. Tiesiog gulėjo be �ado, nekrustelėdamas. Zedas pra�neko maloniai, palankiai:

��O tu labai stiprus. � Jis nusi�ypsojo. � Bet jeigu manai, kad jau pasiekei savo i�tvermės rib� � klysti.

Penktosios dienos ryt�, kai Deinas i�girdo koridoriumi artėjan�ius �iurpiai pa�įstamus �ingsnius, visi raumenys susimetė mazgais. Jis ėmė nevaldomai drebėti. Zedas atidarė duris. Deinas laukė, kad jis �tai tuojau prieis prie lovos. Ta�iau Zedas tik pa�velgė į jį. Linktelėjo kaip �mogus, u�baig�s darb�, tada vėl i�ėjo ir u�darė paskui save duris.

Deinas pats nesuvokė, kiek laiko praėjo, kol mė�lungio sutraukti raumenys ėmė atsileidinėti. Tiktai labai negreitai jis pagaliau įstengė pravirkti.

Atėj�s kit� kart�, Zedas prisiartino ir sustojo prie lovos. Valandėl� stebėjo, kaip Deinas tirta visu kūnu. Paskui i�tiesė rank� ir paglostė Deinui plaukus.

��Viskas gerai,�� i�tarė. � Viskas, jau viskas. Viskas baigta.

Deinui per�tėjo gerkl�. Lengvas, siaubingas glostymas vis nesiliovė. Gana negreitai Deinas suvokė tai kaip paguod�. Galiausiai liovėsi drebėj�s. Zedas kilstelėjo puodelį jam prie�ais akis.

��Vanduo,�� i�tarė. � Atsigerk, a� prilaikysiu tau galv�.

Jis viena ranka parėmė Deino galv�, kol �is atsigėrė. Paskui padėjo puodelį į �alį, o Dein� paguldė atgal ant pagalvės.

Zedas pra�neko:

��Ryt� tu drauge su manimi i�vyksi i� Tinklo paskutiniuoju mar�rutiniu luotu. Į palydov� jis neu�suks, skris tiesiai į Abanato Nusileidimo terminal�. Ten tu būsi nuteistas u� narkotikų kontraband�: Nusileidimo terminalo narkotikų kontrolės skyrius jau surinko įkal�ius, o tavo prisipa�inimas man � taip pat įkaltis. � Jis nusi�ypsojo. � Įprastu atveju paskelbus nuosprendį ombudsmenas paai�kintų tau vergo teises ir pareigas, o paskui keliautum į Barakus ruo�tis Aukcionui. Ta�iau tu į Aukcion� nepateksi, Delnai. Tave ketinu nusipirkti a�. Tiesa, ne sau � a� nelaikau vergų. Ta�iau tu � ne visai paprastas vergas, tu � �vaig�d�ių Kapitonas, kontrabandininkas; Jago �eimai pravers tavo �inios ir patirtis. Taigi atiteksi mano seseriai Rani. Ji jau sugalvos, k� su tavimi daryti. Ir tu dorai jai tarnausi. Jeigu tarnausi ypa� gerai, galbūt ji net nutars anks�iau laiko paleisti tave į laisv�. Ji tokiais atvejais kartais būna labai jautri. A� � ne. Prisimink tai, Deinai, jei kada nors, tarnaudamas mano seseriai, pajusi pagund� bėgti arba k� nors i� jos pavogti, arba meluoti jai � ar net jei darysi klaidas. Prisimink tai. � Jis pir�to galiuku perbraukė Deino �andikaulį. Deinas sudrebėjo. Zedas palietė kitas jo kūno vietas, primindamas neseniai i�gyventus pojū�ius; Deinas sukūk�iojo net nuo tų lengvų prisilietimų. O paskui Tinklo �eimininkas tyliai pasi�alino i� kambario, palikdamas Dein� gulėti vien�.

Susirangiusi savo mėgstamiausiame krėsle ni�oje, apsiskleidusi popieriais, atsitvėrusi nuo visos likusios namo dalies, Rani Jago net nei�girdo tylaus savo sekretoriaus balso � jam teko pakartoti:

��Rani-ka, jūsų brolis namuose.

Ji pa�oko i� krėslo, popieriai pa�iro į visas puses. Ant kerito kailio kilimėlio snūduriavusi drakonkatė smalsiai kilstelėjo galv�.

��K�, jis �ia? Kur?

��Sode,�� atsakė Binkis.

Rani nuskubėjo prie stiklinių durų, atstūmė jas ir i�puolė į teras�. Zedo niekur nebuvo matyti.

��Zedai-ka!�� pa�aukė ji.

��Ateinu, Rani-ka!�� ka�kur i� apa�ios atsi�aukė Zedas.

Miegamajame Binkis rinko i�sklaidytus popierius ir tvarkingai krovė ant gobelenu aptraukto suolelio kojoms. Jo veidas buvo bly�kesnis nei paprastai, o ir �vilgsnis � ka�koks ne toks, koks turėtų būti. Rani �inojo prie�astį.

��Binki.

Jis atsigr�ė į j� su popieriaus lapu rankoje.

��Padėk t� popierių, surask Amri � pasakyk, kad ateitų, ji mus aptarnaus. O pats dro�k į savo kambarį ir pasilik ten.

Jis nurijo seil�.

��To visai nereikia, Rani-ka�

��Reikia,�� atrė�ė ji. � Nesigin�yk.

Binkis paklusniai nulenkė galv� ir pasi�alino. Po akimirkos į kambarį �engė Zedas pla�iai i�skėstomis rankomis. Rani puolė jam į glėbį. Nuo jo trenkė apkartusiais riebalais ir antiseptiku. Plaukai per tris mėnesius u�augo ir susivėlė į kaltūn�. Rani i� visų jėgų spūstelėjo brolį glėbyje.

��Rani-ka,�� suku�dėjo jis jai į ausį. � Atrodai nuostabiai.

Ji i�sirangė i� brolio glėbio, kad galėtų atid�iau jį ap�iūrėti.

��Taip pat ir tu. Tik kiek pably�k�s.

Visuomet pasakau t� patį, dingtelėjo jai.

��Tinkle saulė ne�vie�ia.

��Vaik�tinėjai sode.

��Vir� Abanato nuo kar��io susitelkė audra su perkūnija. Teko apskristi j� lankstu. Norėjau pasi�iūrėti, kaip ji atrodo nuo �emės.

��Kaip tikras turistas,�� pasi�aipė ji.

Tuo metu į duris atsargiai pabarbeno Amri.

��Vyno,�� tarstelėjo jai Rani. � O kaip tu, Zedai, ar valgei ko nors? Gal norėtum u�k�sti?

� �obio sėklų turi?�� paklausė jis.

Rani linktelėjo įėjusiai vergei. Zedas i�tiesė rank� ir prisitraukė seserį ar�iau sav�s.

��Kaip gera grį�ti namo.

Meilu�io judesiu � kas juodviem buvo įprasta nuo seno � Zedas pir�tu perbraukė sesers �andikaulį. Paskui delnu apglėbė skruost�.

��Gaila, kad nebuvau namuose su tavimi, kai mirė Domna Sam.

Rani atsi�liejo galva į jo deln�.

��Taip. Tada man tav�s ypa� trūko.

��Judvi buvote artimos.

��Ji buvo nuostabi moteris. � Rani neramiai krustelėjo. Zedas nuleido rank�. � Kieta ir stipri. Nuolat traukdavo mane per dantį ��es� a� pernelyg mink�ta. �Privalai būti tikra bjaurybė, � tvirtindavo ji. � Tik �itaip įmanoma i�silaikyti pavir�iuje.� O a� tikindavau j�, kad Diurai �lyk�tumu niekada negalės prilygti Jago �eimai. Ji tik juokdavosi tai i�girdusi. Vis dėlto �iais, paskutiniaisiais, metais su ja buvo� nelengva. Skambinėdavo man pa�iais netikė�iausiais momentais. Ko gero, ir ji nei�vengė senatvinio proto suskystėjimo. Vis dėlto vie�umoje Domna Sam niekad nėra i�kėlusi jokios scenos. Buvo tikra dama.

Zedas pridūrė:

��Ferisui nebus lengva jai prilygti.

Rani prunk�telėjo.

��I�moks. Juk a� i�mokau.

Zedas i�si�iepė.

��Ferisas Diuras � tai ne tu, Rani-ka.

Įėjo Amri, ne�ina apkrautu padėklu. Zedas paėmė taur�. Ir i�kėlė prie� �vies�, kol Amri pylė vyn�.

��Kaip gaila, kad �abade negalime u�siauginti padoresnių vynuogių, � pasakė jis. � Tai bene vienintelis dalykas, kurio mums tikrai trūksta.

��Vienintelis dalykas?�� Rani paėmė antr�j� vyno taur�. Vynas buvo atve�tinis � i� Kerėtojo. Rani gurk�telėjo saldaus rubino atspalvio skys�io. � Galiu pasakyti ma�ų ma�iausiai dar vien� dalyk�, kurio stokojame. Dorazino. � Ji nugrimzdo pla�iame krėsle. Zedas nubraukė popierius nuo suolelio ir atsisėdo i�ties�s kojas, �emėtais batų kulnais i�purvindamas balto kailio kilimėlį. Jis pasisėmė sauj� �obio sėklų.

��Taip,�� sutiko jis. � A� visai u�mir�au apie dorazin�.

Rani �yptelėjo. Be jokios abejonės, jis tik erzino j�. Nė vienas i� Jago �eimos niekada neu�mir� apie dorazin�. Zedas skambino jai dar i� Tinklo, prane�ė, kad sėkmingai sugrį�o, kad viskas gerai, ir papasakojo apie susidūrim� su Maiklu A-Rae. Rani nedelsdama i�siutinėjo �ini� po vis� Sardonikso sektorių i�sibars�iusiems Jago �eimos partneriams, pra�ydama surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie t� �mogų. Jago �eimos �argonu �partneris⁴⁴ rei�kė asmenį, kuriam �eima slap�iomis mokėjo u� informacij� ar leidim� pasinaudoti jo įtaka.

��I�siuntinėjau pra�ym� surinkti vis� turim� informacij� apie Maikl� A-Rae.

Zedas linktelėjo.

��Gerai. Ta�iau tas fanatikas i� Kerėtojo per daug nerimo man nekelia.

��Jis gali būti pavojingas,�� paprie�taravo Rani. � Jeigu tai jis i� tiesų kaltas dėl paa�trėjusio dorazino stygiaus�

��Gal ir kaltas,�� atsakė Zedas. � Bet jeigu tikrai taip, esu tikras, tu su juo kaip nors susidorosi.

��Vadinasi, nemanai, kad tai gali būti svarbu?

Zedas suraukė antakius.

��Nerimauju dėl tav�s.

Rani nesumojo, apie k� jis �ia �neka.

��Dėl man�s?

��Taip. Tinklo įgula mielai papasakotų tau, kaip mes strimgalviais skubinomės namo. I� tiesų dar dabar turėtume būti kosmose. Ar bandei k� nors ai�kintis dėl to grasinan�iojo lai�ko, kurį pasira�ė Laisvieji �abado �monės?

��A, tie lai�kai,�� lengviau atsikvėpė Rani. � Liepiau Binkiui i�siai�kinti, kas juos siuntinėja.

��Juos?�� Zedas i�sitiesė. � Vadinasi, buvo daugiau nei vienas? Apie tai nieko man nesakei.

Rani nusi�ypsojo jam.

��Tokių lai�kų ateina visada, Zedai-ka. Izobelė laikydavo juos stal�iuje. Kai a� pradėjau pernelyg puikautis dėl to, jog esu Tre�iosios �abado �eimos įpėdinė, ji kart� pasisodino mane ir liepė tuos lai�kus perskaityti.

Zedas suirzo.

��Rani, juk tuose lai�kuose grasinama tavo gyvybei! Ma�ų ma�iausia, k� galėtum padaryti � tai vertinti juos rimtai!

��O kaip turėtų pasireik�ti tas vertinimas rimtai?�� pasi�iau�ė ji ir pati u�siplieskusi. Piktai krimstelėjo �obio sėkl�. Kevalas sutrupėjo tarp jos dantų. � Be reikalo i�vis u�siminiau apie juos tau. Nejaugi vis� laik� turė�iau tūnoti u�sidariusi namuose? Slapstytis kaip kokiame urve, pasta�iusi po sargybinį kiekviename koridoriaus posūkyje?

��Argi a� taip sakiau?�� pastatė �erį brolis. � Argi sakiau?

��Bet galvojai būtent taip!

��Tu pati apie tai pagalvojai!

Brolis ir sesuo nutvilkė vienas kit� �vilgsniais, bet tuoj pat prapliupo kvatoti. Rani u�dėjo deln� Zedui ant rankos. Po lengvais mar�kinėliais pajuto įsitempusių raumenų virves. Būdami dar visai ma�i, juodu apsimetinėjo es� dvynukai � buvo tokie pana�ūs, kad norėjo rasti tam kad ir pramanyt� paai�kinim�.

Juodu i�liko pana�ūs iki pat �iol. Bet tuo pa�iu esame ir labai skirtingi, pagalvojo Rani. Vis dėlto gerokai atitolome vienas nuo kito per tuos ilgus metus, kol gyvenome atskirai.

��Smagu, kai tu namuose,�� i�tarė ji.

Jis i�si�iepė.

��Ilgas i�siskyrimas � kaip a�trus prieskonis. A� atve�iau tau dovan�.

� �vaig�d�, kuri� galė�iau pasikabinti ant sienos,�� pasi�aipė Rani. Zedas da�nai parve�davo jai visokiausių nieku�ių i� kitų sektoriaus pasaulių.

��Ne �vaig�d�. �vaig�d�ių Kapiton�.

Rani pasitrynė smakr�. Tarp �vaig�d�ių Kapitonų draugų jį neturėjo, bet gal turėjo Zedas, galbūt jis su kuo nors susidraugavo dar mokydamasis pilotų mokykloje Nekse. Galbūt tai koks nors andai jam patik�s �mogus, kurį dabar susitiko visai atsitiktinai ir �tai pasikvietė pasisve�iuoti. Ta�iau Zedas niekad neparsivesdavo į namus svetimų �monių.

��Kas jis?

��Tu jo nepa�įsti. Jis keliavo į Abanat�, ketindamas susitikti ten su viena narkotikų kurjere. Istorija sudėtinga; jis ir pats kontrabandininkas, paband�s įkelti koj� į dorazino rink�, bet kita kontrabandininke jį ap�ovė ir i� panosės nusine�ė jo krovinį.

��Nepaisydamas po vis� sektorių �mirinėjan�ios hipererdvės policijos, jis vis vien ry�osi keliauti į Abanat�? � nusistebėjo Rani.

��Taip. � Zedas pasir��ė, rankomis siekdamas kubų. � �itoks jo � na, akiplė�i�kumas � ir patraukė mano dėmesį.

Rani pasikasė smakr�.

��Atrodo, jis � įdomus tipas,�� i�tarė. � Bet nemanau, kad �inotų, kur įsikūrusi �Farmacija�.

��Ne,�� apgailestaudamas patvirtino Zedas. � Kurjeriai �ito ne�ino.

��Ne�ino ir dileriai. Ne�inome ir mes, varg�ai pirkėjai. � Ji pakilo ir ėmė �ingsniuoti po kambarį. � O a� maniau, kad hiperiai nesikalba su nepa�įstamaisiais.

Zedas vos vos �yptelėjo.

��Tvirtinti, jog mes nepa�įstami � ne visi�kai tikslu.

��Ar jis � koks nors tavo draugas? Pa�įstamas dar i� Nekso laikų?

Rani atsigr�ė ir pa�velgė į brolį. Tai j� sudomino: vienintelis hiperis, kurį Zedas per vis� gyvenim� buvo parsive��s į sve�ius ��neminint skelietės D�o Lėjakanavos,�� buvo Tamas Orionas, vyriausiasis pagrindinio Abanato Nusileidimo terminalo pilotas. Rani svajojo i�girsti istorijų apie kitus pasaulius, kitas sistemas, hipererdv� � bet taip nieko ir nei�girdo, nes Tamas Orionas i�vis niekada nieko nekalbėdavo.

��A� nepa�įstu nė vieno �vaig�d�ių Kapitono. Kuo jis vardu?

��Deinas Ikoro. � Zedas keistokai vyptelėjo. � Tiesa, tvirtinti, kad jis � �vaig�d�ių Kapitonas � irgi ne visai tikslu, Rani-ka. Bent jau �iuo metu. Jis � vergas.

��K�?

��Nupirkau jį tau.

��Nupirkai man verg�? O k� a� su juo veiksiu, Zedai-ka?�� Rani susiraukusi nu�velgė brolį. � �ia jam nebus kuo u�siimti, be to, vergai hiperiai rūpes�ių pridaro daugiau, nei yra verti. Tenka nuolat pumpuoti jiems dorazin�, o �ito a� negaliu pak�sti.

� �itam neprireiks pumpuoti dorazino.

��Tuomet jis nuolat tik ir tykos progos pasprukti.

� �itas bėgti nė nemėgins,�� u�tikrino Zedas, visi�kai tuo įsitikin�s.

Ant kilimėlio snūduriuojanti drakonkatė apsivertė auk�tielninka. Zedas pasilenkė paglostyti mink�to sniego baltumo papilvės kailio. I�siriet�s gyvūnas palai�ė jam deln�.

��Kai buvau grį��s praėjusį kart�, tu skundeisi, jog teko samdyti pilot�. Tad �tai � dabar turėsi nuosav� pilot�. Rasi jam ir kitokio darbo. Jis darys visk�, k� tik jam liepsi. Jis � paslaugus vyrukas.

Rani nudelbė akis į vyno taur�. Vien� akimirk� taurės dugne jai �mėk�telėjo perbal�s Binkio veidas.

Zedas paklausė:

��O k� tu para�ei Ferisui Diurui?

��Cha!�� purk�telėjo Rani. � Ferisui Diurui a� nieko nera�iau. Tai jis para�ė dar vien� lai�k�. Turiu jį �ia po ranka. Kodėl tu nutė�kei visus mano popierius ant grindų? � Atsiklaupusi ant kilimėlio, ji ėmė nar�yti popierių krūv�. Drakonkatė nutarė, kad �ia toks �aidimas, ir gryb�telėjo jai pir�tus. � Izide, liaukis. A, �tai jis.

��Rani balsu perskaitė lai�k�. �is ne ka�in kiek tesiskyrė nuo pirmojo, tiktai skambėjo dar įsakmiau. Baigėsi dar primygtinesnių reikalavimu susitikti. � Gavau jį �įryt. Bet taip ir neatsakiau. Po dviejų savai�ių keliauju į Abanat�. Jei Ferisas Diuras taip trok�ta su manim pasikalbėti, galės u�sukti į sve�ius.

��Tai bent nei�auklėtas tipas,�� patenkintas parei�kė Zedas.

Rani sumaigė lai�k� ir sviedė į jį. Zedas numu�ė popieriaus gumulėlį �alin. Drakonkatė i�skėstomis priekinėmis letenėlėmis puolė paskui jį, �aisdama med�iotoj� ir grobį.

��Galbūt jis vėl u�sikepė nusipirkti dalį keritų fermos?

��Gal ir neblogai būtų �inoti,�� atitarė Zedas.

��Manai, vis dėlto reikėtų va�iuoti su juo susitikti?�� paklausė Rani.

Zedas gū�telėjo pe�iais. Ir krimstelėjo sausainį.

��A� tik manau, kad būtų neblogai �inoti, koks nelemtas reikalas, jo manymu, taip smarkiai mus primygo. � Jis baigė gerti vyn�. � Eime �emyn, Rani-ka. Pristatysiu tau tavo nauj�jį verg�.

Deinas Ikoro sėdėjo krėsle atsirėm�s į sien�, i� paskutiniųjų gindamas nuo sav�s snaudulį.

Zedas buvo prisak�s jam:

��Sėsk �ia ir sėdėk, ir nemėgink u�migti.

I� nedidelio Abanato Nusileidimo terminalo juodu dvivie�iu kateriu drauge i�skrido į ka�koki� viet�, pasak Zedo � Jago �eimos vald�. Zedas vairavo katerį lankstu aplink pratrūkusi� audr�. Pakeliui malė lie�uviu visokius niekus: apie or�, apie miest�, apie vald� ir pana�ius nereik�mingus dalykus. Katerį jis valdė i�maniai, lengva, bet tvirta ranka. Deinas tai pastebėjo; vos jis suspėjo pagalvoti apie tai, Zedas dirstelėjo į jį ir paliepė:

��Sakyk, apie k� galvoji.

��Pagalvojau, kad jūs meistri�kai valdote katerį.

��I�mokau to Nekse. A�iū. Bet tu tikriausiai susidorotum dar geriau.

Deino pir�tai slystelėjo prie ai�kiai matomos mėlynos �J� raidės, i�tatuiruotos ant kairiojo jo �asto. Tai buvo Jago �eimos �enklas, bylojantis apie Deino priklausomyb� jiems. �enkl� jam i�tatuiravo i�kart po teismo. Deinui neskaudėjo. Ombudsmene � guvi, �vali moteris � paai�kino jam apie pinigus, teisin� jo padėtį ir pana�ius dalykus. U� vis� vergystės laikotarpį jis gausi�s kompensacij�, tvirtino ji. Pinigai bus pervesti į banko s�skait� ir saugomi tol, kol baigsis terminas ir jis vėl tapsi�s laisvu �mogumi. Jo niekas negalėsi�s kankinti ar �aloti, bylojo ji. Tai i�gird�s, Deinas neju�ia �yptelėjo. Pavojus būti nu�udytam jam irgi tikrai negresi�s � nebent susiklos�ius ypatingoms aplinkybėms.

�od�iai skambėjo lyg ir suprantamai, bet jais perteikiama informacija � ne; viskas atrodė taip nereik�minga. Pirmasis asmuo, kurį Deinas pamatė i�ėj�s i� kambario, buvo Zedas. Juodu nu�ingsniavo į angar�, sėdo į katerį ir atkeliavo �ionai. Namas buvo nuda�ytas baltai, plok��iu stogu su įtaisytomis saulės baterijomis � tai Deinas pastebėjo dar i� oro. O �tai dabar jis sėdėjo mediniame krėsle, briauna skaud�iai spaudė pakinklius. �ia jį pasodino Zedas � pasodino ir liepė neu�migti, o paskui pir�tu perbraukė �andikaulį ir tarstelėjo: �Neu�mir�k�. Tada patraukė į sod�.

Deinas sėdėjo ant siuvinėtos krėslo pagalvėlės ir tirtėjo.

Zedas ir Rani Jago petys petin nulipo laiptais.

Deinas visai kitaip įsivaizdavo Rani Jago: manė, kad ji bus arba labai sena, arba labai jauna, galbūt kokia i�sigimėlė, pabaisa. Bet i� tikrųjų ji buvo daugma� tokio pat ūgio, kaip ir brolis, be to, prietemoje jie atrodė tokie pana�ūs, kad Deinui net dingtelėjo: bene bus dvyniai? Zedas mostelėjo jam, ir Deinas atsistojo, svirduliuodamas nuo silpnumo � teko delnu atsiremti į sien�, kad nepargriūtų.

Zedas tarė:

��Rani, tai � Deinas. � Viena ranka jis apglėbė sesers pe�ius.

��Lipu auk�tyn, pasimatysime ryt�.

Juodu apsikabino; Zedas apsisuko ir, nė nedirstelėj�s į Dein�, ėmė kopti pla�iais laiptais į vir�ų. Vos jis pasi�alino, atrodė, net kvėpuoti tapo lengviau. Rani Jago mūvėjo juodas kelnes, vilkėjo raudonus mar�kinius; jos akys, kaip ir Zedo, buvo gintarinės.

Deinas nevikriai jai nusilenkė. Iki �iol jam dar niekad prie� niek� neteko lankstytis. Rani visai nepriminė pabaisos. Tiesa, nestokodamas pinigų, ilgaam�i�kum� galėjai nusipirkti � esama tam skirtų narkotikų, tad Rani am�iaus įspėti nebuvo įmanoma: galbūt jai trisde�imt, o gal devyniasde�imt, o gal ir visi du �imtai. Vis dėlto i� pa�iūros ji atrodė gal de�im�ia metų vyresnė u� Dein� � nedaugiau.

��Kada paskutinį kart� valgei?�� paklausė ji. Jos balsas buvo �emas, beveik toks pat kaip Zedo.

Deinas bandė prisiminti, kada k� nors turėjo burnoje.

��Ne�inau,�� i�tarė pagaliau.

��Lik �ia,�� įsakė ji ir pradingo u� dvivėrių durų.

Deinas atsi�liejo į sien� patyliukais svarstydamas, kiek laiko dar įstengs i�stovėti nesusmuk�s. Jam suko visus kaulus, keliai drebėjo.

Ji grį�o greitai ne�ina padėklu; ant �io buvo lėk�tė, taurė, maisto. Deinas u�uodė mėsos, sūrio, �vie�iai i�keptos duonos kvapus.

��Nagi, sėskis, tu!�� �ūktelėjo moteris. � �tai.

Jis atsisėdo, ji padėjo lėk�t� jam ant kelių. Deino skrandis suurzgė. Jis paragavo gabalėlį mėsos.

��Valgyk lėtai, kitaip dar supykins,�� perspėjo jį Rani.

Vyrukas prisivertė siųsti maist� į bum� ma�y�iais k�sneliais.

Sukramtė por� gabalėlių mėsos, duonos �iauber�, sūrio luistelį. Staiga pajuto nebeįstengsi�s nuryti nė k�snio.

Moteris stovėdama stebėjo, kaip naujasis vergas valgo.

��A�iū, � i�tarė jis ir pridūrė: � Atleiskite, ne�inau, kaip jus vadinti.

� Į sveikat�. Mano titulas � Domna. Bet namuose visi mane vadina tiesiog Rani-ka. Taip gali vadinti ir tu. Ji pasitrynė smakr�. Jos plaukai buvo �velnesni ir ilgesni nei brolio, ji ne�iojo juos supintus į stor� kas�. Ka�in, ar ji pana�i į brolį ir kitais at�vilgiais?�� dingtelėjo Deinui.

��Kiek tau metų? � paklausė Rani.

��Dvide�imt ketveri,�� atsakė buv�s kontrabandininkas.

Jos veide �mėk�telėjo nuostaba.

��Tu dar labai jaunas �vaig�d�ių Kapitonas. Kiek laiko ne�ioji medalion�?

Pastaba jį įskaudino.

��A�tuonis standartinius mėnesius,�� pasakė Deinas ir pridūrė: � Prie� tai dar mokiausi pilotų mokykloje.

��O tavo sutartis � kokiam terminui?

��De�im�iai metų, � atsakė vyrukas. Ko Zedas spėjo seseriai apie jį pripasakoti?

Rani dirstelėjo dvivėrių durų link. Deinas irgi pa�velgė ta pa�ia kryptimi. Ten �e�ėlyje lūkuriavo ka�koks tamsus pavidalas.

��Amri, jeigu Binkis nemiega, papra�yk, kad ateitų �ionai.

Pavidalas i�nyko.

Deinui parūpo, kas galėtų būti tasai Binkis. Vergas? O jeigu taip, kodėl tuomet Rani Jago liepė vergo ka�ko �papra�yti�? Tiesa, ir valgyti jam ji atne�ė pati.

Durys atsivėrė, tarpduryje i�dygo liaunas �viesiaplaukis vyri�kis. Jis smalsiai pa�velgė į Dein� Ikoro.

��Binkis � mano sekretorius. Be jo a� nieko negalė�iau nuveikti. Binki, tai � Deinas. Zedas atgabeno jį �ionai i� Tinklo. Parodyk jam lov�, kur miegoti, surask kokių nors drabu�ių. O rytoj aprodysi namus.

��Gerai, Rani-ka,�� atsakė Binkis ir mostelėjo Deinui. � Eime su manim.

Deinas atsistojo. Kojos atrodė lyg �vino pripiltos. Jis dar kart� nusilenkė Rani Jago. Paskui abu suėjo pro duris į virtuv� su metalo bei med�io interjeru, o i� jos pateko į koridorių, abipus kurio rikiavosi lentelėmis apkaltos durys. Deinas i�syk prisiminė Tinkl�.

��Kara,�� ėmė vardyti Binkis. � Imelda. A�. Amri. Timitas miega sode. Tu. � Jis atidarė penkt�sias duris.

U� durų buvo kambarėlis � nedidelis ir �iltas, apkaltas medinėmis lentelėmis; blausi� �vies� skleidė eilė palubėje sukabintų popierinių �ibintų. �ia buvo siaura lova mediniu rėmu, ant sienos kabojo apskritas veidrodis. Deinas įsistebeilijo į savo atspindį. Atrodė vyresnis nei tada, kai matė save paskutinį kart�, sulys�s, veidas � i�vagotas rauk�lių, kurių, kiek prisiminė, anks�iau nebuvo, nepatikliomis akimis.

Binkis paai�kino:

��Tu miegosi �ia. Ryt� Amri tave pa�adins. Pasakysiu jai, kad pernelyg nepasiankstintų.

Tai tar�s, jis apsisuko eiti.

��Palauk� pra�au tav�s,�� i�tarė Deinas. Jautėsi visi�kai sutrik�s. Binkis atsigr�ė. Jis �velgė į Dein� su u�uojauta, bet tuo pa�iu ka�kaip keistai, įsitemp�s, tarsi pasiruo��s gintis. � A� ne� Ar tu � vergas?

Netar�s nė �od�io, Binkis atsiraitojo rankov� ir parodė Deinui tatuiruot� ant kairiojo �asto � mėlyn� �J�.

��O k� tu padarei?

Binkis atsakė:

� �ito mes neklausinėjame. Vergai neturi praeities, namų ar nuosavybės. Neturi ir pavard�ių.

��Net jei taip priimta � juk nebūtina?

��O koks skirtumas? Juk a� galiu būti ir padegėjas ar �udikas, u�dau��s k� nors kirviu. Dabar a� esu �ia. Ir nenoriu �inoti, kas tu toks.

Jis vėl apsisuko eiti. Deinas pajuto, kad kojos jo neberemia. Klestelėjo ant lovos.

��Labanakt,�� i�tarė Binkis.

��Labanakt,�� atsakė Deinas jo nugarai.

Jis liko vienas.

Deinas nusispyrė batus ir u�sikėlė kojas ant lovos. Jam krustelėjus, lova sugirg�dėjo. Staiga Deinas susizgribo, kad, nė pats nejusdamas, klausosi, ar nepasigirs �ingsniai.

Jau viskas baigta. Viskas gerai.

Jis atsi�liejo į pagalvės mink�tum� ir delnu perbraukė �vilgan�i�, gruoblėt� galvūgalio lent�. Jautė antklodės �velnum�. Koridoriuje u� durų nebuvo girdėti nė garselio. Deinas i�sirop�tė i� lovos ir apėjo kambarį. Spinta buvo tu��ia. Vonios kambarys, du�as. Deinas atidarė duris ir dirstelėjo į koridorių. Nė gyvos dvasios.

Naktis buvo saugus metas, o Rani sakė, kad jis galįs pamiegoti. Deinas u�darė duris. Nusivilko mar�kinius, bet �ia pat sudvejojo. Nenorėjo miegoti nuogas. Abiem rankomis sugrieb�s antklod�, susivyniojo į j� lyg į kokon�. �viesos jungiklis buvo įtaisytas galvūgalio lentoje. Deinas spustelėjo jį nyk��iu. Paskui atsigulė ant �ono ir susirangė palaimingoje tamsoje, klausydamasis lygaus savo paties alsavimo.

Jis laukė, kol u�slinks miegas.

Zedas Jago kaip visuomet i�miegojo vis� naktį ramiai, netrikdomas sapnų.

Pabud�s dar valandėl� gulėjo nekrustelėdamas �iltoje lovoje, stebėdamas, kaip sienomis lėtai kopia ry�kūs saulės �viesos ruo�ai. Sugrį�us i� Tinklo, kelias pirm�sias dienas visa kas �abade jam rodėsi taip trapu, kad, regis, vos nukreipus �vilgsnį į �alį, tuoj pat i�nyktų. Zedas kartais nutverdavo save neju�iomis įsispoksojusį į kokį �mogų ar daikt�, kad tas nei�garuotų. �itas kambarys buvo jo gū�ta nuo pat vaikystės. Ant vienos sienos lentynose rikiavosi jo knygų įra�ai. Vienoje spintoje buvo sudėti drabu�iai, kitoje � kopimo į ledynus įranga: kombinezonas, smaigai, kirvukai, kobiniai. Kampe kabojo viela sutvirtintas �mogaus skeletas ��tas pats, kurį jis naudojo mokydamasis medicinos mokykloje Nekse; skeleto galva buvo kiek pakreipta į �on�, tarsi �is tokia groteski�ka, neįmanoma poza dirs�iotų sau per petį. Zedui dingtelėjo, kad Amri veikiausiai bus jį valiusi. Gydytojo lagaminėlis stovėjo prie kadaruojan�ių kaulėtų skeleto kojų.

Zedas �oko i� lovos ir nuogas priėjo prie durų į teras�. I�vydo �ydintį sod�, kiek padūmavusį nuo �nyp��ian�ių, vaivoryk�tėmis mirguliuojan�ių purslų, �yran�ių nuo pla�iu lankstu tryk�tan�ios vandens srovės. Per susirangiusį vijoklį stryktelėjo drakonkatė. Timitas, įsitais�s prie gėlių klombos, vyniojo laistymo �arn�. Zedas trūktelėj�s atstūmė duris. Tiesiog į jį siūbtelėjo kar��io banga. Oras alsavo kaitra lyg i�silyd�iusi lava. Zedo pe�ius ir �onus akimoju nu�ėrė prakaito la�eliai. Tris mėnesius praleidus svetur, prie �abado kar��io reikėjo įprasti � netgi tam, kuris �ia gim�s ir u�aug�s. Zedas giliai įkvėpė. Ir susim�stė: ka�in ar nebus tik beprasmis laiko gai�imas, jeigu jis pamėgins dar kart� u�siminti Rani apie tuos grasinan�ius lai�kus? O gal jis tik be reikalo kelia panik�? Rani veikiausiai tik pasijuoktų i� jo. Zedas u�darė terasos duris ir �engė atgal į tyki� namo vės�. Buvo valanda po au�ros.

Zedas apsirengė. Girdėjo i� apa�ios sklindan�ius balsus: virtuvėje �neku�iavosi Kara ir Imelda. I�lind�s į laiptus, Zedas susidūrė su auk�tyn kopian�ia Amri, kuri ne�ė padėkl� su pusry�ių vaisiais.

��A� nune�iu,�� tarstelėjo jis ir, balansuodamas padėkl� ant vieno delno, pasuko atgal auk�tyn. Jis pabarbeno į Rani kambario duris.

� �ia a�, � i�tarė.

��Eik�!

Sesuo sėdėjo pla�iame krėsle. Zedas pastatė padėkl� ant suolelio kojoms. Rani vilkėjo blizgų sodriai mėlyn� kombinezon� ��tokios pat spalvos, kaip ir Jago �eimos herbas, kaip ir �abado dangus. Mėlynumo u�temdytos gintarinės jos akys atrodė �viesiai rudos lyg lazdyno rie�utas.

��Labas rytas, Rani-ka.

Ji pakėlė veid� bu�iniui.

��Labas rytas, Zedai-ka.

Prie jos kojų voliojosi trys skai�iais i�marginti popieriaus lak�tai.

��Jau darbuojies? O k� �ia tyrinėji?

Ji paėmė nuo padėklo vaisių.

��Dorazino i�teklius. Binkis �įryt apskai�iavo mūsų turimus i�teklius ir poreikius: kiek dorazino atsargų reikia, kad dar vienerius metus galėtume deramai aprūpinti Tinkl�, Sardonikso sektoriaus kalinius ir mūsų darbuotojus keritų fermoje. Mes nebeturime pakankamai atsargų. Pa�velk. � Zedas paėmė i�tiest� jam popieriaus lak�t�. � A� jau seniai para�iau �eriksei � t� pa�i� dien�, kai i�siun�iau komunigram� tau. Pasisiūliau mokėti u� dorazin� dvigub� rinkos kain�. Vyliausi, kad �itai padės vėl i�judinti prekyb�.

��Sakei man tai, kai skambinau tau i� palydovo,�� priminė Zedas. � O tai irgi buvo prie� kelet� dienų.

��Vyliausi, kad per tiek laiko sulauksiu atsakymo i� �eriksės.

��Bet nesulaukei.

Rani papurtė galv�.

��Iki �iol dar niekad nebuvo taip, kad ji man neatsakytų. � Jos pe�iai nusviro.

��Para�yk dar kart�, � pasiūlė Zedas.

��Taip,�� ma�ne galvodama apie ka�k� kita sutiko ji. � Tai padaryti galiu.

Zedas pasidomėjo:

��O kas dar dedasi �abade � be dorazino stygiaus?

��K�?

��Kas nors susituokė, gimė, mirė?

Rani sutelkė dėmesį į jį.

��Atleisk, Zedai-ka. U�sigalvojau� be to, kad ir kaip smarkiai tav�s ilgė�iaus, kol būni i�vyk�s, praeina valanda po to, kai grį�ti i� Tinklo � ir jau atrodo, tarsi niekur nė nebūtum i�keliav�s. Taigi mirė Domna Sam. O vienas i� Imrės ir Alizos Kynetų vaikų ketino tuoktis, bet vestuvės i�iro. Nebeprisimenu, kuris i� jų. Imrė buvo perrinktas Tarybos pirmininku. Jis siūlė į �ias pareigas mane, bet a� pasakiau: jeigu tai rei�kia, kad turėsiu persikelti gyventi į Abanat�, tuomet nesutinku. Mudu su Imre smarkiai susigin�ijome dėl vandens s�naudų. A� laimėjau. Tulė atidarė antr� krautuvėl�.

Zedas linktelėjo. Tulė trejus metus dirbo Jago �eimos virėja ��tai buvo tyki, i�mintinga moteris. Kai baigėsi sutarties terminas, ji pasiėmė sukauptus pinigus ir nusipirko krautuvėl� Abanate.

��O kaip gyvenai tu? Viskas buvo gerai?

��Ilgėjausi tav�s,�� atsakė ji. � Ir labai daug dirbau. Nuolat teko va�inėti į Abanat� ir atgal. � Ji pasitrynė smakr�. � �inai, pilotas man i� tiesų būtų pravert�s. Domna Sam vis atsiųsdavo man savo katerį. Ko gero, su ja praleidau kur kas daugiau laiko nei su Ferisu.

Zedas pratarė:

��A� net nebeprisimenu, kaip tas Ferisas atrodo. � Rani nutaisė rūg��i� min�. � Gaila, kad nebuvau �ia, kai tau reikėjo piloto.

O ar buvai laiminga?�� norėjo paklausti jis. � Gal buvai įsitaisiusi meilu�į? Jei būtų u�dav�s jai pirm�jį klausim�, ji, be jokios abejonės, būtų tik nusi�ypsojusi ir atsakiusi: �Na, �inoma�.

Apie meilu�ius jis niekad jos neklausinėdavo.

Rani pasakė:

��Reikės nuva�iuoti į Sovk�.

��O ko?

��I�leidau į pensij� sen�jį valdytoj� ir paskyriau nauj� � Erit� Alogong�. Iki �iol ji vadovavo veislininkystės skyriui. Noriu savo akimis pamatyti, kaip ji tvarkosi. Be to, neramu dėl tų dvesian�ių veislinių jauniklių.

��Apėmė nostalgija?�� pasi�aipė Zedas.

Ji nusijuokė.

��Manai, pasiilgau Sovkos? Zedai, pasiilgti Sovkos � visi�kai neįmanoma.

Zedas nesuskubo laiku prik�sti lie�uvio ir leptelėjo:

��Anuomet pakankamai noriai i�vykai ten.

Tai buvo senas jų abiejų skaudulys. Rani delnu palietė brolio rank�.

��Zedai-ka, man buvo septyniolika, ir niekas man�s neklausė, ar noriu ten va�iuoti. Liepė va�iuoti � ir viskas. Man buvo baisu. Negalėjau atsikalbinėti ar spyriotis prie� Izobelės vali�.

��Taip, �inau. Atleisk, kad taip pasakiau.

��Norėtum, kad papasako�iau daugiau gandų? Nieko nebegaliu sugalvoti. Turėsi i�klausinėti Carit� Diamos. O gal papra�yti Binkio, kad atspausdintų kelet� senų VIN egzempliorių?

�arita Diamos buvo Jago �eimos giminaitė � pikta, pagie�inga bobpalaikė, kuriai lie�uvio nuodingumu negalėjo prilygti niekas visame Abadane. Zedas kone paspringo.

Rani nusijuokė.

��Tai tu k� nors man papasakok,�� papra�ė. � Pavyzd�iui, apie kelion�. Iki �iol taip ir neturiu Tinklo ataskaitos.

��Viskas mano kompiuteryje, gali sėsti ir perskaityti.

��Ne. Norė�iau, kad papasakotum pats.

Ji sėdėjo, �iek tiek pakreipusi galv�, sunerti pir�tai laisvai gulėjo ant kelių � tokia poza sesuo įsitaisydavo visada, pasiruo�usi klausytis. Zedas paėmė vaisių.

��Gerai jau,�� nusileido. � Taigi kelionėje nepatyrėme jokių nuotykių, tik �tai jau visai jai baigiantis�

Apa�ioje, atskirose vergų gyvenamosiose patalpose, Deinui Ikoro prisisapnavo �ingsniai koridoriuje.

Jis pabudo i�piltas �alto prakaito. Kambaryje buvo labai �viesu: mirguliuojanti, dėmėta saulėkaita, o ne tolygiai tvieskiantis dirbtinis ap�vietimas. Ka�kas beldėsi į duris. Moteris pa�aukė jį vardu, �velnus jos balsas vos prasismelkė per tvirt� medien�. Deinas atsisėdo lovoje. Prakaituotas kūnas buvo lipnus.

��U�eik,�� atsiliepė Deinas.

Į kambarį įėjo �viesiaplaukė mergai�iukė.

��Labas,�� pasisveikino ji. � A� � Amri.

Ji vilkėjo laisv� tiesaus kirpimo suknel�, margint� geltonomis ir raudonomis dėmėmis; Deinui ji priminė drugelį. Vienoje rankoje mergaitė ne�ė por� �iaudinių sandalų, u�simetusi ant kitos � pilk�v� kombinezon�.

� �ia tau,�� paai�kino. � Binkis sako, jog turėtų tikti.

Deinas atsisėdo ant lovos kra�to.

��Koks dabar paros metas?�� paklausė.

��Dvi valandos po au�ros.

�velnūs i�bluk� mergaitės plaukai siekėjai iki juosmens, oda buvo tokia pat bly�ki, kone perregima, kaip kūdikio. Mergaitės suknelė buvo be rankovių, tad Deinas į�iūrėjo mėlyn�j� tatuiruot� ant kairiojo �asto. Tai rei�kė, kad ji � vergė. Priblok�tas Deinas tik sumirksėjo. I� pa�iūros mergaitei galėjo būti nedaugiau kaip keturiolika; Deinui netilpo galvoj, kokį nusikaltim� ji galėjo įvykdyti. �iaip ar taip, ji buvo �ia.

Jis paėmė i� Amri drabu�ius.

��Kai apsirengsi,�� pridūrė ji,�� ateik pusry�ių. Virtuvė kitame �io koridoriaus gale.

��Taip, prisimenu. A�iū, � atsakė jis.

�ingsniuodamas koridoriumi į virtuv�, Deinas pajuto tokį su niekuo nesupainiojam� dilgtelėjim� galvoje, bylojantį: Tu jau visa tai matei, girdėjai, darei, u�uodei, ragavai, tu jau esi buv�s �ia anks�iau. Jis netruko perprasti, i� kur tasai deja vu pojūtis. �tai � jam �e�iolika, jis �ingsniuoja Nekso Pilotų Akademijos koridoriumi i� miegamojo į valgyklos sal�; jis vilki uniform�, galvoje dūzgia �imtai nepa�įstamų s�vokų bei priesakų, o plaukai vos siekia pe�ius � trumpesni, nei kada nors buvo Peline. Jis nenorėjo, kad juos nukirptų. Jam patiko ne�ioti ilgus plaukus. Deinas staiga u�simerkė: prisiminė �U�trauktuk��, Rasel� O�Neil�, Monk�, Tori Lamonik�, Neks�, mi�kingas Pelino kalvas, savo �eimos narių veidus � laisvė, dingtelėjo mintis. Ka�in, parūpo jam, kur dabar galėtų būti mano muzikos įra�ai? Deinas įsivaizdavo kokį nors Tinklo įgulos narį, nar�antį jo kolekcij� � tikriausiai kokio vieno įra�o pasiklausė, nuobod�iaudamas susiraukė ir nublo�kė visk� �alin. �Nieko vertinga, komandore�. Jo galvoje suo�ė keletas greitų, pauk��io trel� primenan�ių pasa�ų i� Vitorijo Stratos �Fugos Nr.2 C Ma�or�. D�iugi senovinė muzika i�spaudė a�aras.

Deinas atgalia ranka nusibraukė a�aras ir į�engė į virtuv�. Sienos �ia buvo apkaltos raudono med�io lentutėmis, grindys i�klotos rudomis kvadratinėmis plytelėmis. Prie bufeto, susėd� ant auk�tų metalinių tabure�ių, pusry�iavo Binkis, Amri ir dar dvi jam nepa�įstamos moterys.

Visi atsigr�� su�iuro į jį, bet veidų i�rai�kos nepasikeitė. Binkis juos supa�indino:

��Tai Deinas. O tai � Kara Moro, Jago �eimos valdos ūkvedė, ir Imelda � virėja.

Kara buvo kaulėta, rudaodė, sidabriniais plaukais, kurie netvarkingomis sruogomis sroveno jos nugara. Ant kairiojo jos �asto buvo matyti bly�kus randas. Imelda � jaunesnė, gyva ir �neki.

��Vakar vakare ma�iau, kaip atvykai,�� pasakė ji, stumtelėdama jam pusdubenį. � �tai, u�k�sk. Ten yra ir dar viena taburetė.

Atsigr��s Deinas i�vydo Amri, stumian�i� jam kėd�. Kai atsisėdo, jo kojos vos pasiekė apatin� kėdės pakoj�. Deinas pasiėmė i� lėk�tės vaisių ir gabalėlį sūrio.

��Ar jie jau atsikėl�? � paklausė Imelda.

Amri atsakė:

��Zedas paėmė i� man�s padėkl�, sakė nune�i�s pats.

��Praėjusi� naktį ka�kas �mirinėjo �ia.

� �ia buvo Rani,�� atsakė Amri. � Ne�ė u�k�sti jam.�� Ji bakstelėjo pir�tu į Dein�.

��Kokiu metu?

��Gal tre�i� valand� po saulėlyd�io,�� atsakė Binkis. Ir pridūrė � neva Deinui: � Imelda visada nori visk� �inoti.

��Taip pat, kaip ir tu,�� �iurk��iai atrė�ė Kara.

��Ar kas nors norės dar sūrio?�� paklausė virėja.

Norin�ių neatsirado. Ji padėjo pusdubenį atgal į �aldytuv� ir nerūpestingai paklausė:

��Kas nauja �į ryt�? � Ji dirstelėjo į Binkį.

��Nieko nauja,�� atsakė jis. � Rani dirba.

��K� dirba?�� susidomėjo virėja.

��A� nekalbu apie Rani darbus,�� atkirto Binkis. � Ir tu puikiai tai �inai.

Imelda sukikeno, nėma� nesusidrovėjusi dėl savo nederamo smalsumo.

��A� tik paklausiau.

��Po kelių dienų jie i�vyksta į Abanat�? � pasiteiravo Amri.

��Po de�imties.

��Norė�iau ir a� va�iuoti kartu,�� parei�kė Amri, spir�iodama kėdės pakoj�. � Man patinka Abanatas.

��O man � ne,�� atsiliepė Binkis.

Vis dar neatitokdamas Deinas droviai paklausė:

��O koks �abado kalendorius?

Binkis paai�kino:

��Savait� sudaro devynios dienos, mėnesį � penkios savaitės, metus � de�imt mėnesių. Kas penkeri metai prie paskutiniojo mėnesio prisideda dvi dienos.

Įsiterpė Imelda:

� �abade niekas ne�ven�ia gimtadienių. Man taip ilgu gimimo dienos �ventės! Paprastai �v�sdavau du kartus: standartiniu laiku ir�

��Ime!�� grie�tai tarstelėjo Kara ir suraukusi antakius dėbtelėjo į jaunesni�j� moterį. � Apie praeitį mes nekalbame.

Imelda gū�telėjo pe�iais.

��Man vis vien ilgu gimtadienio �ventės,�� atkakliai parei�kė ji.

Deinas linktelėjo. Dauguma kolonijinių planetų laik� matuodavo dviem būdais: vietinės trukmės metais, mėnesiais bei dienomis ir standartiniais � atitinkan�iais Senosios �emės kalendorių. Kai kuriose planetose tai rei�kė, kad kiekvienas �mogus galėjo susirengti dvi gimimo dienos �ventes kasmet, kadangi daugumoje pasaulių pilnametystės am�ius buvo keturiolika standartinių metų. Ta�iau nema�a kolonijų gimtadienių i�vis neminėdavo ��tam, kuris sulaukdavo keturiolikos, papras�iausiai apie tai prane�davo. Peline ta proga būdavo rengiamos nedidelės apeigos.

Vėl pra�neko Imelda:

��Rani ir Zedas per Aukcion� visuomet va�iuoja į Abanat�. Rani į miest� pasiima ir vien� i� namų vergų. Tai yra vien�, neskaitant Binkio � Binkis lydi j� kiekvieneriais metais. Timitas, ai�ku, neva�iuoja � jam atgrasi vien mintis, jog teks palikti sod�.

��Kiek �monių gyvena �ia?�� paklausė Deinas.

��Mes keturi,�� atsakė Imelda. � Ir Timitas. Savaime ai�ku, dar juodu, o dabar � dar ir tu. Kokiems darbams tave įsigijo?

��Ne�inau,�� atsakė Deinas. � Niekas man to nepasakė.

Skimbtelėjo varpelis � dviem tonais: din-dan. Binkis �engė prie sienoje įtaisytų interkomo grotelių.

��Klausau, Rani-ka.

Visi kiti nutilo. Ta�iau i�girdo tik murmesį � Rani kalbėjo pernelyg tyliai, kad būtų įmanoma i�girsti �od�ius.

��Gerai, Rani-ka,�� i�tarė Binkis ir atsigr��s nuo mikrofono pa�velgė į Dein�. � Kvie�ia tave.

Deinas paskubomis nurijo k�snį.

��Kur man eiti?

Atsakė Amri:

��A� tave palydėsiu. Vis vien turiu paimti padėkl�.

Jis nusekė paskui j� pla�iais marmuriniais laiptais auk�tyn. Antrojo auk�to laiptų aik�telėje suskai�iavo septynerias duris. Amri sustojo prie tre�iųjų. Pabarbeno į jas ir nusi�ypsojo Deinui.

��Nereikia jos bijoti,�� i�tarė dr�sindama. � Ji labai miela.

� Įeik,�� �ūktelėjo Rani.

Deinas pakluso. Kambarys buvo �viesus ir erdvus. Grindys u�klotos baltu kilimėliu, ant langų � baltos u�uolaidos, sienos da�ytos mėlynai. Rani vilkėjo mėlyn� drabu�į. Ji sėdėjo grietinėlės spalvos krėsle, kurio aptakus atlo�as bei ranktūriai gaubė j� tarsi skraistė. Greta stovėjo Zedas, viena ranka jis glostė jai plaukus. Deinas sustingo prie�ais juos. �irdis pa�ėlo dau�ytis.

Amri paėmė padėkl� nuo suolelio kojoms.

��Ar norite dar ko nors, Rani-ka?�� paklausė.

��A�iū, ne,�� atsakė Rani.

Ji nusi�ypsojo mergaitei, o paskui įsmeigė akis į sav�jį �vaig�d�ių Kapiton�. Jis tvirtai atlaikė jos �vilgsnį. Rani pakako akimirkos, kad perprastų, kas jai nepatinka jo akyse. Ji pasisuko su visu krėslu ir pa�velgė į Zed�.

��Zedai-ka�

Zedas linktelėjo.

��Kai tau man�s prireiks, pasikviesk. Būsiu savo kambaryje. Jis i�ėjo pro terasos duris. Tarsi magneto traukiama, Deino Ikoro galva pasisuko: jis nulydėjo �vilgsniu i�einantį Zed�.

Rani kreipėsi į jį:

��Zedas tvirtina, kad tu � narkotikų kurjeris.

Jis paskubomis vėl sutelkė dėmesį į moterį.

��Buvau,�� atsakė.

��Gabendavai dorazin�.

Deinas paai�kino:

��Ne visai taip. Band�iau verstis dorazino kontrabanda. Ta�iau mano krovinį nu�vilpė man i� panosės. Taigi a� nesu dorazino kurjeris.

��Bet kart� buvai sutar�s pergabenti krovinį.

��Taip.

Jis buvo įsitemp�s ir pernelyg mandagus. Rani �inojo, kas lemia toki� jo laikysen�: i� dalies � baimė, i� dalies � gėda, i� dalies ��ne�inomybė, o didele dalimi � i�didumas. Ji visa tai suprato, ir viskas j� tenkino � viskas, i�skyrus baim�. I�didumas priversdavo verg� dirbti, o gėda ir ne�inomybė darydavo jį paklusnų. Ta�iau, prie�ingai nei Zedas, Rani labai menkai tevertino baim�.

O jeigu i�didumas i�augtų į mai�t� arba gėda � į nuolatinį niūrų u�darum�, k� gi, tuomet visada galima pasitelkti dorazin�.

��Eik� �ionai,�� i�tarė ji ir parodė į suoliuk� kojoms. Deinas atsisėdo � susikaust�s, bet vis vien grak��iai. � Binkis tikriausiai jau sakė tau, kad �ia, �abade, praeitis ir lieka praeityje. Bet suprask: man kuo toliau, tuo labiau ima atrodyti, jog �abade juntamas �enklus dorazino trūkumas. O Jago �eimai tai � rimta problema. Mes superkame did�i�j� dalį dorazino, kurį kurjeriai parduoda dileriams Abanate. Paskui prekė i�keliauja į Tinkl�, taip pat � į Belės, Kerėtojo, Sabado ir Lėjaus kalėjimus. Dorazinas reikalingas mums ir keritų fermose Sovkoje. Kitos �eimos, taip pat ir keturioms �eimoms nepavald�ios įmonės, dorazin� perka atskirai. � Deinas pastebimai atsipalaidavo, atrodė, kad Rani �od�iai sėkmingai jį ramina. Jo veidas buvo judrus, i�rai�kingas, o kol klausėsi, tamsūs antakiai susimetė tarpuakyje. � Taigi norė�iau �io to paklausti tav�s apie prekyb� dorazinu. I� savo dilerės �inau, kad dorazinas gaminamas ir apdorojamas ne mūsų sektoriuje, o jo gamyba u�siima įmonė, kuri� visi vadina �Farmacija�.

��Taip, teisingai,�� patvirtino Deinas.

��Ar tiesa, kad niekas ne�ino, kur įsikūrusi �Farmacija�?

��Niekada negirdėjau, kad kas nors būtų paminėj�s bent sektorių, � neu�tikrintai atsakė Deinas. � Krovinį jie i�siun�ia raketomis-robotais, �ie keliauja į perkrovimo ta�kus visuose a�tuoniuose sektoriuose. Jie turi tarpininkų, kurie ir u�mezga ry�ius su kurjeriais. Nė nenumanau, kaip tarpininkams perduodami nurodymai, bet girdėjau, kad �ie gaunami be nuorodos, i� kurio sektoriaus yra i�siųsti. Ar bent jau �itaip tvirtina patys tarpininkai.

Rani perprato, kad vyrukas nėra visi�kai tikras dėl to, k� sako, ir stengiasi kalbėti kuo tiksliau.

��Ar, be �abado, dorazinas pardavinėjamas ir dar kur nors?

��Retsykiais pirkėjai i� kitų sektorių atsiun�ia į �abad� kurjerius nupirkti vienos kitos siuntos. Ta�iau kominas � kur kas pigesnis. Svaigintis dorazinu � gana brangus malonumas. � Deino veidas staiga įsitempė. � Kaip tik �itaip i� pat prad�ių ir pagalvojo jūsų brolis: palaikė mane kurjeriu, atvykusiu nupirkti vienos dozės.

Rani �velniai pasakė jam:

��Tai nesvarbu. � Ji atsargiai palietė jo rank�. � �inai, dabar tu � mano. Tu � ne Zedo nuosavybė. Taigi dorazinas gabenamas į �abad�. Kaip kurjeriai jį pristato? Kosminio uostamies�io pareigūnai tikrina visus atvykstan�ius laivus, o pristvėr� k� nors, gabenantį kontraband�, privalo tu�tuojau perduoti tokį hipererdvės policijai. � Sakydama tai, ji �yptelėjo. Puikiai �inojo, kaip sunku Uosto pareigūnams tiksliai laikytis nuostatų.

��Kurjeriai nesileid�ia Uoste, jie i� viso nesiartina prie palydovo. Mes � jie � atlieka �uolį i� hipererdvės ir i�neria į normalų erdvėlaikį netoli pa�ios planetos. Jie nusileid�ia �abade � o jeigu laivu keliauja, tarkime, kapitonas su įgula, tuomet įgula i�veda laiv� į orbit�, o kapitonas skrenda kateriu tiesiai į Abanat�.

��Kas tavo dileris Abanate?

Deinas �yptelėjo puse lūpų. �ypsena netikėtai patraukliai permainė �iaip jau gana rūstų jo veid�.

��Nepa�įstu nė vieno dilerio. A� blefavau. � Dramblio kaulo atspalvio jo oda ir �iaip nebuvo labai rausva, bet dabar akivaizd�iai dar labiau pabalo. � Tik �tai klaidingai pasirinkau �mogų, kurį band�iau apstumti,�� skausmingai pridūrė jis.

Rani paklausė:

��Ar �inai k� nors apie Maikl� A-Rae?

��Ne, Rani-ka. Atsipra�au.

��Ar tu pavalg�s?

��Taip, Rani-ka.

��O kambarys patogus?

��Taip, Rani-ka.

��Ar jau turėjai prog� apsi�valgyti po vald�?

Jis papurtė galv�.

��Eime. � Ji mostelėjo jam sekti i� paskos. Atstūmė stiklines duris, i�ėjo į teras�. � Tik ne�iūrėk į saul�!

Bet jis jau ir pats suskubo prisidengti akis, sutelkdamas �vilgsnį į sodri� vejos �alum�. �e�ėliai akinan�ioje �viesoje atrodė tarytum popierinės i�karpos. Rani pamojo jam prieiti prie sienos. Deinas abiem delnais atsirėmė į mūro plytas.

��Tai primena man kra�tovaizdį tų vietų, kur praleidau vaikyst�, � i�tarė jis.

��Kokioje planetoje?�� paklausė ji.

��Peline. � Jo �vilgsnis nuklydo vakarų pusėn, į banguojan�ius kalvų �laitus. � Kaip gra�u.

��Ir man gra�u. �ia visk� sukūrė mano senelė Orina. Jago �eima � pirmoji i� keturių, įsikūrusi atokiau nuo Abanato. Dabar jau visos �eimos turi priva�ias valdas kalvose, bet �i � pati seniausia. Tenka gerokai pasistengti, kad viskas �ia �aliuotų.

��Girdėjau, kad �abadas � sausringas pasaulis.

��Taip ir yra,�� patvirtino Rani. Paskui parodė į med�ius. � �i valda � visai ma�ytė. Tik �alumos sklypelis kalvos �laite. Vanduo laistymui atiteka �ionai vamzd�iais i� paties Abanato. Bet sulig siena baigiasi ir �aluma. Per med�ius sienos nematyti, bet ji tikrai ten yra. O u� sienos plyti i�d�iūv�s, bevandenis kra�tas. Vartai �tai ten. � Ji nyk��iu bakstelėjo sau per petį, prie�akinės namo pusės link. � Jei sugalvosi pro juos i�eiti, niekas nė nemėgins tav�s sulaikyti. Bet jeigu ir i�eisi, turėsi arba grį�ti, arba mirti. Kar�tis pribaigs tave per pusdienį, o iki Abanato � trys dienos kelio pės�iomis.

��Ar kas nors jau bandė?

Rani atsakė:

��Pabando visi.

Tai nebuvo visai tiesa. Ta�iau ji vylėsi, kad Deinas ja patikės, kad jis pats nesusiruo� i�eiti. Toli gra�u ne d�iugiai ji prisiminė t� atvejį prie� dvejus metus, kai bėgti pamėgino Binkis. Rani norėjo perspėti Dein�. Bet jeigu ji garsiai i�tars Zedo vard�, Deino veid� akimoju sukaustys įtampa. Rani tuo nė trupu�io neabejojo.

Į teras� i�slinko drakonkatė. U�jut�s svetim� �mogų, gyvūnas akimoju sustingo ir keistai, melodingai suurzgė. Nugara i�sirietė, uodegos kailis pasi�iau�ė.

��Liaukis!�� paliepė jai Rani. Ji i�tiesė rank�. � Eik� �ionai, Izide. � Katė mink�tai atslydo prie jos. Deinas stovėjo u�gniau��s kvap�. � Draugas, Izide. Draugas. � Ji glostė gyvulėlį tol, kol vėl tvarkingai sugulė piestu pasistoj� kailio plaukai. � I�tiesk rank�. � Deinas i�tiesė rank� delnu auk�tyn. Katė j� apuostė. � Tai Izidė. Ji pati vyriausia. Da�niausiai leid�iu jai tūnoti namuose � ji jau nebe tokia vikri, be to, baigia apakti. Ta�iau u�uod�ia vis dar puikiai. Turime �ia ir jos ka�iukus � Tot�, Hor�ir Tifon�.

Izidės uodega tingiai vasnojo į �alis. Katė pasitrynė galva Deinui į �launį.

��Koks tai gyvūnas?�� paklausė jis.

��Drakonkatė. Felis draco; jos i�vestos Kerėtojo laboratorijose. Drakonkatės dvigubai protingesnės u� pa�ius sumaniausius sarginius �unis. Dabar, kai jau pa�įsta tave, ji prane� trims savo vaikams, koks tavo kvapas, kad susitik� jie nesudraskytų tav�s į skutus.

��Kaip ji gali perduoti, koks mano kvapas?

��Laboratorijose joms įdiegiami rudimentiniai telepatiniai sugebėjimai, tiesa, jais naudotis jos gali tik tarpusavyje. Drakonkatės labai brangios.

��Neabejoju,�� sumurmėjo Deinas, glostydamas trikamp� gyvūno galv�.

Rani pra�neko vėl:

��Pasakodamas vakar apie tave, brolis u�siminė, kad galėtum tapti mano pilotu. Galėsi?

Jis atsakė:

��A� juk mokiausi valdyti laivus.

��Gerai. Vis dėlto a� toli gra�u ne vis� laik� praleid�iu kelionėse. Galbūt pra�ysiu tav�s nuveikti ir k� nors kita.

Deinas nusi�ypsojo. Jo �ypsena buvo gra�i.

��Virėjas ar sekretorius i� man�s i�eitų labai jau prastas, Rani-ka.

��Prisiminsiu,�� pa�adėjo ji.

Slystelėjusios atsidarė kito kambario durys. Į teras� i�ėjo Zedas. Rani pajuto, kaip įsitempė greta jos stovįs Deinas. Drakonkatė liovėsi murkavusi. Uodega sutrūk�iojo. Gyvūnas lėtai atsitraukė, kailis vėl ėmė �iau�tis.

��Izide, ne,�� tarstelėjo Rani. Tikriausiai nuo jo trenkia baime, dingtelėjo jai.

Zedas paklausė:

��Na kaip, ar sulaukei atsakymų į savo klausimus, Rani-ka?

Jis pa�velgė į Dein�. Rani ramindama u�dėjo deln� ant nuogos Deino rankos.

Vyrukas krūptelėjo nuo moters prisilietimo, tarsi jos ranka būtų i� ledo, o gal rūg�ties.

��Taip,�� atsakė ji. � Deinas i� tikrųjų man pravers. Visi�kai su tavim sutinku. Jis bus puikus pilotas.

��D�iugu tai girdėti,�� atsakė Zedas. Ir paliepė Deinui: � Lipk �emyn.

Deinas nusilenkė � susikaust�s, kone grubiai � ir i�skubėjo i� terasos. Rani i�girdo, kaip slystelėjo miegamojo durys. Ji subruko sugniau�tus kum��ius į ki�enes ir u�si�iūrėjo į krintan�io vėsaus vandens ornamentus, nusisukusi nuo brolio.

��Rani-ka.

Ji neatsigr�ė.

��Rani, atleisk. � Dabar ji jau atsisuko. � Sakiau, kad jis tavo, tavo jis ir yra. � Jo veidas persikreipė, virto ma�o berniuko veidu ��sielvartingu, kupinu atgailos. Rani i�tiesė rank� ir sugriebė jo pir�tus.

Ji negalėjo ilgai ant brolio pykti. Niekada negalėjo. Sesers pyktis pernelyg skaud�iai jį �eidė.

��Eime, pasakysiu, k� jis man papasakojo,�� pasiūlė Rani.

Rani netruko perprasti negalinti broliui papasakoti apie Dein� Ikoro nieko tokio, ko tas ne�inotų. Vis dėlto Zedas kantriai i�klausė pokalbio santraukos. Kai Rani baigė, jis paklausė:

��K� tu nori su�inoti, Rani-ka?

Ji lėtai �ingsniavo po miegam�jį.

��Nė pati gerai ne�inau,�� prisipa�ino. � �abadui dorazinas būtinas, Zedai-ka. Negaliu patikėti, kad pergabenimai nutrūko visi�kai. Jei tik pavyktų susisiekti su Serikse� Bet ji galbūt nugulė ant dugno.

��Gaila, kad negali pasinaudoti tiesiogine linija,�� tarė Zedas.

Ta�iau tiesioginiai skambu�iai sukeldavo problemų: did�iausia bėda buvo ta, jog kompiuteris i�saugodavo pokalbių įra�us. O juos įmanoma atsekti; pasitelkus tinkam� įrang�, galima net nuklausyti pokalbį.

��Galbūt jai teko netikėtai i�vykti i� �abado,�� pridūrė jis.

��Bene j� bus i�baid�iusi hipererdvės policija?�� Rani susiraukė. � Norė�iau sugalvoti k� nors, kas i�baidytų Maikl� A-Rae.

Zedas atsakė:

��Manau, kuo jau kuo, o savo saugumu jis pasirūpino, Rani. Ar �inai, kokiame rajone Seriksė dirbo?

��Hiperių rajone,�� atsakė Rani. � Kaip manai, o jei taip jį i�tiktų kokia nelaimė? Pavyzd�iui, nusilau�tų koj�?

��Galbūt a� galė�iau tau padėti.

��K�? � �ioptelėjo Rani. � Sulau�ytum Maiklui A-Rae koj�?

Zedas suraukė antakius.

��Rani-ka�

Ji pasiskubino įsiterpti:

��Juk a� tik erzinu tave, Zedai-ka. Ar galėtum padėti man susisiekti su �erikse?

Jis linktelėjo.

��Ar bent jau pamėgin�iau i�siai�kinti, kur ji yra. Tau reikia �mogaus, kuris galėtų ramiai vaik�tinėti hiperių rajone, neatkreipdamas į save dėmesio � tokio, kuris sugebėtų nepastebimai rinkti �inias ir u�davinėti klausimus, tokio, kuris i�mano hiperių papro�ius�

��Manasis �vaig�d�ių Kapitonas!�� �ūktelėjo Rani.

Bet Zedas papurtė galv�.

��Nemanau, jog tai geras sumanymas, Rani-ka. Vergauja jis dar visai neseniai, dar nespėjo apsiprasti. Jeigu sutiktų kokį pa�įstam� kurjerį ar hiperį, �iūrėk, dar mėgintų pasprukti.

��Nenorė�iau, kad taip nutiktų, � pripa�ino Rani. Vis dėlto reikėtų papasakoti Deinui, kas i�tiko Binkį, pagalvojo ji. Perspėjimas nepakenks. � Ar tu pats negalėtum �ito padaryti, Zedai-ka?

��Ne. � Brolis prisėdo ant jos krėslo ranktūrio. � Tiesa, a� ne pa�alinis, bet pernelyg gerai �inomas, kad i� man�s būtų kokios naudos. Nė vienas kurjeris ar dileris nesiims kalbėti apie padėtį narkotikų rinkoje su Tinklo valdytoju. Bet dar yra ir D�o Lėjakanava, mano pavaduotoja. Prisimeni, ka�kuriais metais Tinkle turėjome �iokių tokių problemų? Vienas įgulos narys susigundė vogti dorazin��

��I� Tinklo atsargų, � linktelėjo Rani. � Tada pargabendavo atgal į Abanat� ir parduodavo dileriams, kurie savo ruo�tu vėl parduodavo prek� į Gemit� arba tiesiog mieste, �itaip susi�erdami dvigub� peln�. Prisimenu. T�syk tu atsiuntei man komunigram� i� Kerėtojo.

��Apie tai ir kalbu. Mes taip niekad ir nei�siai�kinome, kuris i� įgulos narių vagiliauja. Bet D�o �nektelėjo su dileriais, ir vagystės kaipmat baigėsi.

��Galė�iau para�yti jai��� pratarė Rani. Bet tuoj pat suraukė antakius. � Vis dėlto net jeigu paskambin�iau į pa�to tarnyb� ir i�sikvies�iau specialų katerį, lai�kas vis� dien� pragulėtų Abanate, kol pasiektų adresat�.

Zedas pasakė:

��Net jeigu para�ytum jai, ji galbūt nesutiktų padėti.

Rani kilstelėjo antakius:

��Jeigu a� jos papra�y�iau?

Zedas skėstelėjo rankomis, pra�neko atsipra�inėdamas:

��Taip, �inau, jos darbdavė � tu. Bet mudu su ja jau taip seniai dirbame drauge, kad, man atrodo, ji mano, jog dirba man.

��Pats sakei, kad ji galėtų padėti.

��Jeigu a� jos papra�y�iau. Galė�iau nuskristi atgal į Abanat�, susirasti j� ir pasakyti, kad surastų �eriks�.

Ka�kas jai nepatiko Zedo balse. Rani priėjo prie brolio ir palietė �launį.

��Jeigu nenori to daryti, Zedai-ka, tuomet ir nereikia.

Jis pakėlė akis į seserį, u�dėjo deln� ant jos rankos.

��Nieko tokio, a� tai padarysiu. Bet ne �iandien. Norė�iau dar dvi dienas pabūti su tavim.

Tie paprasti �od�iai jiems abiem suvirpino prisiminimus. Rani nukreipė akis nuo jo veido. Duok mums dar dvi dienas!�� meldė jis motinos t� pavakar�, kai Izobelė susizgribo, kokie artimi vaikai tapo, ir nutarė juos i�skirti, i�siųsdama Zed� į Neks�, o Rani � į Sovk�. Zedui tuomet buvo penkiolika, Rani � septyniolika. Privalėjau pasakyti jai �ne�, grau�ėsi Rani, kamuojama tos įsisenėjusios kaltės. Juk a� vyresnė. Mudu privalėjome likti drauge. A� galėjau pasakyti, kad niekur nei�va�iuosiu.

Bet t�syk ji nepasiprie�ino, dabar tai buvojau labai sena praeitis, o Izobelė � mirusi. Jei nebūtume i�siskyr�, galvojo Rani, Zedas nebūtų i�vyk�s į Neks�, nebūtų studijav�s medicinos, nebūtų tap�s pilotu, nebūtų toks, koks yra. Ji prisiminė, koks jis buvo kadaise: �velnus ir mylintis, jos akies vyzdys, kaip ir ji � jo. O kas, jeigu jie būtų � ko ir baiminosi Izobelė � sugul� drauge? Kas dėl to būtų nukentėj�s? O dabar� Bet Rani nesinorėjo apie tai galvoti. Zedas jau nebebuvo �velnus, nebebuvo ir vienintelė jos meilė.

��Palauksime dvi dienas,�� sutiko ji. � O paskui pasiskubink sugrį�ti.

Zedas nusi�ypsojo.

��A� tikrai negai�uosiu Abanate. � Jis pakilo. � O dabar palieku tave ramybėj. Tavo darbai nenusidirbs patys vien dėl to, kad a� sugrį�au namo � ir a� tai �inau.

��O gaila,�� pasakė ji.

Zedas nu�ingsniavo prie durų, bet dar sykį atsigr�ė.

��Tikriausiai i� �Farmacijos� taip ir nesulaukei jokio atsakymo į pasiūlym� nupirkti dorazino formul�?

Ji papurtė galv�.

��Nematau prie�asties, dėl kurios jie galėtų panorėti j� parduoti. Kol tai ne�a jiems peln��

��O jeigu dorazino pergabenimas i� vieno sektoriaus į kit� būtų įteisintas?�� pasiūlė i�eitį Zedas. � Galbūt jau metas kreiptis į Federacij� su tokiu pasiūlymu?

��Jeigu Maiklas A-Rae � tipi�kas dabartinio Federacijos po�iūrio pavyzdys, nieko nepe�i,�� atsakė Rani.

Zedas pratarė:

��Ar tu manai, kad tikrai taip yra?

Rani gū�telėjo pe�iais.

��I� kur galėtume �inoti? �iaip ar taip, jie patys ir paskyrė jį į �ias pareigas. � Ji atsisėdo į mink�t�jį krėsl�. � Man jau bloga nuo kalbų apie jį, Zedai-ka. Eik sau, leisk man ramiai perskaityti ataskait�, apie kuri� pasakojai vis� ryt�.

Jis nusijuokė ir i�ėjo. Akimirk� Rani grūmėsi su pagunda pasi�aukti brolį atgal, papra�yti, kad nei�vyktų ilgiau � savait�, mėnesį. Vis dėlto tuoj pat ji paliepė sau nekvailioti: juk �i� u�duotį atlikti būtina, o Zedas, �iaip ar taip, greitai grį�i�s.

Rani susirangė mink�tame krėsle. Jai i� tikrųjų reikėjo padirbėti: norėjo perskaityti Tinklo ataskaitas, pe�velgti paskutinįjį Tarybos susirinkim�, per�iūrėti Federacijos direktyvas dėl prekybos narkotikais. Be to, su paskutiniuoju pa�tu atėjo penki ranka smulkia ra�ysena primarginti puslapiai � lai�kas i� Jago �eimos �nipo Gemite. Motina niekad nebūtų vėjais paleidusi pusės rytme�io, �neku�iuodamasi su patrauklios i�vaizdos vergu. Prisiminusi motin�, ji neju�ia prisiminė ir seniai mirusi� senel�, Orin� Jago. Izobelė buvo stipri, bet �alta moteris, nepalenkiama kaip Abanato ledynas. Orina, prie�ingai, kunkuliavo aistra � bent jau �abadui tai tikrai. Kaip kiti �monės apsaugai ar grasinimams naudojasi jėga, Izobelė andai naudojosi atstumu, grumdamasi u� Jago �eimos interesus i� u�mies�io valdos rojaus.

Ta�iau dvar� įkūrė ne kas kitas, o Orina � tam, kad nuolat primintų savo dukteriai ir dukters vaikams, jog Visatoje esama ir kitokių pasaulių. Orina matė juos savo akimis. Izobelė � ne.

Domna Orina Jago stojo prie� vis� Gyvenamų Pasaulių Federacij� � ir nugalėjo. Kol dar nebuvo pastatytas Tinklas, laivai i� Belės, Sabado, Lėjaus ir Kerėtojo patys gabendavo savo nusikaltėlius į �abado vergų Barakus, kur juos apkvaitindavo narkotikais ir paruo�davo Aukcionui. Tais laikais, kaip ir dabar, į Aukcion� pa�iopsoti suplūsdavo gausybė turistų i� kitų pasaulių ��juos gundydavo tokie dalykai, kuriuos namuose draud�ia įstatymas. Kai kurie i� jų net nusipirkdavo vergų ir parsigabendavo į savo pasaulius. Ir �ia jų laukdavo nemaloni staigmena: jų planetose vergai staiga tapdavo nebevergais.

Balsingi skundai dėl apgavys�ių bei nelegalios prekybos pasiekė netgi Nekso Kompcentr�, kur buvo įsikūrusi Federacijos Asamblėja. Remdamasi savo pa�ios taisyklėmis, Asamblėja negalėjo ki�tis į atskirų pasaulių vidaus įstatymus. Ta�iau vergų eksportas i� �abado buvo anaiptol ne vietinės reik�mės problema. Taigi Asamblėjoje pasiūlytas įstatymo projektas u�drausti vergij� �abade, o į projekto svarstym� pakviestas �abado Tarybos atstovas. Taryba i�siuntė Orin� Jago. Rani bandė įsivaizduoti, kaip tuomet turėjo atrodyti senelė: nedidukė smulki moteris, kalbanti �emu balsu � gintarinėmis akimis, anksti pasidabravusiais ve�liais, trumpai kirptais plaukais. Lazdelės pasirams�iuoti anuomet jai, savaime suprantama, dar nereikėjo. �vaig�dėlaiviu ji nuskrido į Neks� � iki tol nė kojos nebuvo i�kėlusi i� gimtosios planetos � i�klausyti kar�tų debatų. Galiausiai pakilo pati � ir kreipėsi į susirinkusius penkiasde�imt �e�ių gyvenamų pasaulių atstovus.

Lauke �iulbėjo med�iuose sutūp� pauk��iai. Orina Jago iki tol niekada nebuvo girdėjusi tikrų, gyvų pauk��ių giesmių.

� �tai k� siūlau a�, � sakė ji. � Vergovės tradicija Sardonikso sektoriuje turi i�likti. Vis dėlto mes imsimės grie�tai riboti atvykėlių i� u� �abado ribų dalyvavim� vergų rinkoje. Bet kuris ne �abado planetos gyventojas, panorėj�s įsigyti verg�, privalės sutikti įsikurti �abade visam tam laikotarpiui, kiek galios sutartis su įsigytuoju vergu. Ne �abado teritorijoje vergystės sutartys savaime tampa niekinėmis ir negaliojan�iomis. Nė vienas vergas niekad negalės būti i�gabentas i� �abado teritorijos. Vergais tapti gali tik Sardonikso sektoriaus ribose suimti ir u� nusikalstam� veikl� nuteisti asmenys, be to, tik Sardonikso sektoriaus pasauliai gali siūlyti savo kalinius vergų Aukcionui � suvokdami, kad tokiu atveju tie nusikaltėliai, kad ir kokie būtų jų nusikaltimai, talentai ar gimtasis pasaulis, atitarnav� skirt�jį bausmės termin� gali tapti �abado pilie�iais su visomis pilie�ių teisėmis, privilegijomis ir įsipareigojimais.

�i� kalb� Abanato mokyklų mokiniai mokydavosi atmintinai. Ne i�imtis ir Rani. Dabar ji perklausė �i� kalb� mintyse. Kai Orina baigė kalbėti, vėl įsiplieskė gin�ai � tokie pat kar�ti. Vergija pati savaime buvo laikoma neteisėta, daugelyje Federacijos pasaulių � ir nemoralia.

Ta�iau Federacijos rankos buvo suri�tos: laikydamasi savo pa�ios įstatymų, ji negalėjo ki�tis į vietinius papro�ius, o visi Sardonikso sektoriaus pasauliai palaikė �abad�. Dalyviams teko ie�koti Orinos Jago, kad galėtų prane�ti jai, jog ji laimėjo. Surado sėdin�i� ant suoliuko dulkėtame parke ir klausan�i� pauk��ių �iulbėjimo.

A� tokia pat, kaip ir mano motina, pagalvojo Rani. Tūnau pasislėpusi �ia, nemėgstu keliauti. Net Abanato, ir to negaliu pak�sti.

Vis dėlto �į t� ji paveldėjo ir i� Orinos Jago. Į tai dėmesį atkreipė dar Domna Sam. �Būti Jago tu mokeisi i� savo motinos, ��ku�dėjo ji, gulėdama savo did�iulėje lovoje, prasmegusi �ilkiniuose pataluose. Pasirėmusi alkūne, stebeilijo į jaunesni�j� moterį. � Bet tu ne tokia, kokia buvo Izobelė. Tu � tokia pat kaip tavo senelė, net i�vaizda pana�i į j� � smulki ir kieta. Tu � tarsi rie�uto kevalas, o kevale kunkuliuoja liepsna. Ir neįsispoksok į mane �itaip, mergaite! �inau, kad tavyje siau�ia gaisro liepsna, net jei tu pati �ito ne�inai. Kada nors tu tai suprasi, o kai �itaip atsitiks, Rani Jago, būsi dvigubai kietesnė ir dvigubai pavojingesnė, nei kada nors buvo tavo motina! Būsi dvigubai pavojingesnė, nei esi pati, nors jau dabar tu labai pavojinga. Ir vis dėlto � ne tokia pavojinga kaip a�. �inok ir nepamir�k: Diurų �eimos simbolis ��kirvis, i�keltas smogti, o jeigu stosi prie� kirvį, jis kirs.

�itaip ji marmaliavo ir toliau, �arstydama grasinimus ir pa�adus � Rani liovėsi klausytis. Varg�ė Domna Diur, pagalvojo ji dabar ir pasir��ė. O gal ji tada ir neklydo? Jeigu Maiklas A-Rae ir toliau t�s savo prie�i�k� veikl� ta pa�ia gaida, man tikrai prireiks Orinos Jago tvirtumo.

Ji pabandė įsivaizduoti save Gyvenamų Pasaulių Asamblėjoje Nekse � reikalaujan�i�, kad Federacija įteisintų prekyb� dorazinu. Bet pati netikėjo, kad jie kada nors pritartų �itokiam pasiūlymui. A�tuoniuose sektoriuose buvo pernelyg daug �monių, m�stan�ių taip pat, kaip ir Maiklas A-Rae.

Rani dirstelėjo į sekretorių.

��Binki!

�is atsigr�ė � dėmesingas, kaip ir visada.

��Klausau, Rani-ka.

��Gal jau sulaukėme kokių nors �inių apie Maikl� A-Rae?

��Kol kas dar ne, Rani-ka.

��Kai tik sulauksime, pra�au tav�s, nedelsdamas prane�k man. O k� nuveikei, mėgindamas i�siai�kinti, kas tie Laisvieji �abado �monės?�� Tardama grupuotės pavadinim�, ji susiraukė.

��I�siun�iau u�klausim� į Abanato policij�.

��A�iū. � Ji dėkingai jam nusi�ypsojo. � �inai, Binki, man atrodo, kad be tav�s Jago �eimai būtų tikra prapultis.

Jis nulenkė galv�, krenk�telėjo, u�sikirsdamas ka�k� sumurmėjo ir nukreipė �vilgsnį į �alį.

��K� gi, reikia pagaliau imtis tos ataskaitos i� Gemito,�� tarė ji.

Pasiraususi popierių �ūsnyje, i�sitraukė lai�k�. �Domnai Rani Jago�� Ra�ysena buvo tiesiog klaiki. Rani suraukė antakius, �irdies gilumoje trok�dama, kad �nipas Gemite ataskait� būtų atspausdin�s. Ta�iau bet kokius bandymus spausdinti, be jokios abejonės, būtų suuodusios Gemito apsaugos pajėgos.

Rani atsiduso ir susikėlė kojas ant krėslo.

��Pasakyk Karai, kad prie�pie�ius atne�tų man �ionai,�� paliepė ji.

��Gerai, Rani-ka,�� atsakė Binkis.

Dievulėliau! Rani tik dabar pastebėjo, kad �nipas prikraiglioj�s ir antroje lapo pusėje.

��Binki,�� i�tarė ji,�� ko gero, turėsiu �ia ir pietauti.

Ta�iau iki pietų ji suspėjo u�baigti �ifruoti ataskait�. Tad prie stalo sėdo drauge su Zedu nedidelėje pirmojo auk�to valgomojo ni�oje, i�einan�ioje į sod�. Vir� galvos ry�kiai �vietė prie�pilnis mėnulis; mėnesienoje be garso �mė�avo drakonkatės, vaik�tinėjan�ios savo kati�kais reikalais tarp susitelkusių po med�iais �e�ėlių.

��Ka�kas dedasi Gemite,�� prane�ė Rani.

��Senka aukso gyslos?�� bandė spėti Zedas.

��Ne. Tai, ko gero, mane nelabai tedomintų. Bet ne � problemos vidinės. Vienas jų tyrinėtojų sugalvojo metod� patobulinti valymo proces�. Jį įdiegus, per pus� sutrumpėtų gryno metalo atskyrimo nuo rūdos laikas, ta�iau tam reikėtų i� tiesų mil�ini�ko pradinio kapitalo. Diurų finansininkai tvirtina, es� tai � beprasmis lė�ų �vaistymas, ir atsisako skirti tam pinigų. Mokslinių tyrimų skyriaus vadovas protestuodamas atsistatydino. U�virė rimtos kautynės.

��Labai miela,�� parei�kė Zedas.

��Galbūt,�� susim�stė Rani,�� kaip tik apie tai Ferisas Diuras ir nori su manim pasikalbėti?

��Nori pra�yti tavo patarimo?

Rani i�si�iepė.

��Tai jau ka�in.

� Įdomu, kas Gemito kasyklose galėtų dominti tave? Turiu omeny neu�maskuotus interesus.

��Galbūt jis nori pasiūlyti mainus?�� pratarė Rani. � Man suteikiami vykdomosios vald�ios įgaliojimai � jis u� tai gauna kupin� narv� negyvų keritų?

��Manai, jis apie tai �ino?

Zedas pasiuntė į bum� paskutiniuosius mėsos trupinėlius ir atstūmė lėk�t�. Amri j� paėmė.

��Reikia manyti, �ino. Esu tikra � jis turi savo �nipų Sovkoje lygiai taip pat, kaip a� turiu �nipų Gemite. Ne pa�ių geriausių, � pridūrė ji. � Tikiuosi. � Ji atsigr�ė krėsle. � Amri, pasakyk Imeldai, kad rytojaus pusry�iams paruo�tų pyragėlių su kiau�inių kremu.

��Gerai, Rani-ka,�� atsiliepė mergaitė, ir Zedas nusi�ypsojo. Imeldos pyragėlius su sald�iu kremu jis galėjo kim�ti be saiko.

� �inai,�� vėl pra�neko Rani,�� jei hipererdvės policija tikrai i�baidys visus kurjerius i� Sardonikso sektoriaus, mums teks persitvarkyti ir Tinklui naudoti kit� narkotik�, kokį nors dorazino pakaital�. Gal net galėtume i�pirkti patent� i� to, kas �iuo metu jį turi.

��Nė vienas i� jų dorai netinka,�� pasakė Zedas.

��Bet vis geriau nei nieko.

Zedo veide vienu metu sugebėjo pasirodyti ir m�slumas, ir abejonė.

��Geriausias i� jų � pentatinas.

��Liepsiu Binkiui i�siai�kinti, kas turi patent�.

��Vis dėlto man atrodo, kad tu pervertini Maikl� A-Rae.

Rani mostelėjo �akute jo link.

��Juk pats sakei, kad jis � visi�kai savo tikslui atsidav�s fanatikas!

��Toks jis ir yra. Bet hipererdvės policija privalo pri�iūrėti a�tuonis sektorius, o Gyvenamuose Pasauliuose gausu visokių nelegalių narkotikų. Tad jis niekaip negali viso savo laiko ir visų i�teklių sutelkti vien kovai su dorazinu. �ias pareigas Maiklas A-Rae eina vos kelis mėnesius; gerai, tarkime, jam pavyko u�kai�ioti visas landas �ia, bet neabejoju, kad kitur prekyba narkotikais suklestėjo kaip niekad. Kitų sektorių pasauliams tai tikrai nepatiks; paminėsi mano �odį: jau labai greitai vienas kitas, o gal ir daugiau pradės skųstis.

Rani palingavo galv�.

��Tas, kurį apsėdusi įkyri mintis, nem�sto �itaip, Zedai-ka. Jis nesitrauks tol, kol jo kas nors nepergudraus arba nesustabdys.

��Jam juk mokama u� tai, kad dirbtų savo darb�. Tad anks�iau ar vėliau privalės jo imtis,�� nesutiko Zedas.

Rani skėstelėjo rankomis. Gin�ytis su broliu apie apsėdusias įkyrias idėjas � bevilti�ka; vienintelės įkyrios idėjos, kurias jis valiojo suprasti, buvo jo paties.

��Gal ir taip,�� nusileido ji. � Be jokios abejonės, a� apsvarstysiu tavo �od�ius.

Deinas Ikoro sėdėjo virtuvėje nelabai susigaudydamas, apie k� �nekama ir � jam taip atrodė � jau pradėdamas po trupu�iuk� kraustytis i� proto.

Po to, kai Zedas i�siuntė jį i� terasos, Deinui prireikė gero pusvaland�io, kad nustotų drebėti. T� pusvalandį jis pratūnojo savo kambaryje. Kai pasijuto pakankamai atitok�s, kad įstengtų judėti, i�slinko į sod� � tarsi �uo, ie�kantis kokios u�uoglaudos pasislėpti. Sode jis susitiko Timit� � tvirt� tamsaus gymio vyri�kį �emių prilindusiomis panagėmis; saulės nusvilinti jo plaukai buvo �iaudų bly�kumo. Kai Deinas jį u�kalbino, Timitas tik nusi�ypsojo ir nieko neatsakė. Jo apuostyti prisistatė drakonkatės; susirad�s virvut� Deinas ėmė j� tampyti, ir gyvūnai malonėjo valandėl� su juo pa�aisti, bet pramoga jiems nusibodo anks�iau nei jam. Neturėdamas k� veikti, Deinas nebesitvėrė savame kailyje. Norėjo papra�yti leidimo apsilankyti u� namo įsikūrusiame angare, bet, norint tai padaryti, reikėjo susirasti Zed�. Nebe�inodamas, kur dėtis, Deinas net patraukė prie pagrindinių vartų � kas bus, tas tebūnie, ir velniop visk�, bet sveiko proto liku�iai vis dėlto jį sulaikė.

Galų gale Kara jo pasigailėjo.

��Eik� �ionai!�� pasi�aukė ir nusivedė į virtuv�.

Pjaustydamas dar�oves, Deinas toli gra�u nepasijuto geriau, bet dabar bent buvo u�siėm�s. Po truputį jis ėmė suprasti nuolatinį Imeldos smalsavim�, apie k� �nekasi Zedas ir Rani. Atėjus pietų metui, vergai susirinko valgyti į virtuv�. Amri u�kando pirma, nes jai reikėjo patarnauti �eimininkams. Ka�in kas būtų, dingtelėjo Deinui, jei vidur pietų taip im�iau ir visa gerkle suklyk�iau?

�ia pat jis nutarė dar nes�s susipyk�s su sveiku protu tiek, kad ry�tųsi tai ai�kintis.

� �tai,�� tarstelėjo Imelda, įbrukdama jam į rankas dubenį.

Deinas instinktyviai sugniau�ė pir�tus. Dirstelėjo į dubenį:

�erbetas, apibarstytas rie�utais.

��Kodėl tu man įbrukai �it� dubenį? � nesusigaudė jis.

��Todėl, kad man jau bloga nuolat matyti tave, besitrainiojantį aplinkui,�� atrė�ė ji. � �tai �auk�tas, pridėk �erbeto į antai tuos du stiklinius dubenėlius.

Deinas padarė, k� lieptas. Binkis, įsitais�s ant auk�tos taburetės, �ypsojosi paslaptinga, ironi�ka �ypsena.

��O kas toliau?�� paklausė Deinas.

��O dabar ne�k juos į valgomojo ni��, � atsakė Kara. � Tu k�, gal trenktas? Juk �ia desertas.

��A,�� �ioptelėjo Deinas. � Na taip.

Ka�in k� pasakys Rani, i�vydusi mane atkėblinantį su dubenėliais?�� parūpo jam. O Zedas? Ar tas mestelės koki� pastab�? Dievulėliau, juk tai nieko ypatinga, sudraudė jis pats save, papras�iausiai patieksi jiems desert�! Jis nuspūdino i� virtuvės į valgom�jį, vien� dubenėlį pastatė prie�ais Rani, antr� � prie�ais Zed�. Tinklo �eimininkas net nepasivargino pakelti į jį akių. Patyliukais lengviau atsidus�s, Deinas parskubėjo atgal į virtuv�. �ia jau buvo atėj�s Timitas, lydimas vienos drakonka�ių. Imelda padavėjam u�dengt� rud� puod� su maistu. Timitas visiems nusi�ypsojo, suniurzgė ka�k� nesuprantama ir vėl i�ėjo.

Pra�neko Binkis:

��Tas �mogėnas kvailas. Beveik nesugeba �nekėti. Netgi nenori miegoti po stogu.

Atsiliepė Amri:

��Naktį sode labai gera.

��Norėtum ten ir miegoti?

��Negaliu. A� juk turiu darbo.

��Taigi. Atrodo, Timitas pernelyg jau mėgsta savo darb�.

Amri atsakė:

��Na ir kas? A� irgi mėgstu savo darb�.

��Kurgi ne.

��Nekamuok mergaitės,�� įsiki�o Kara.

Imelda u�dengė puod�, skambiai tėk�dama dangtį, ir susiraukė.

��Argi tau nepatinka tavo darbas?�� paklausė Amri.

Binkis atsakė:

��Yra �iokių tokių privalumų.

��Apie k� jie �nekasi �įvakar?�� susidomėjo Imelda.

��Apie Gemito kasyklas,�� atsakė Amri. � Ir dar apie dorazin�.

��Apie dorazino stygių, � pridūrė Imelda.

Kara pastebėjo:

��Mums dėl to nei �ilta nei �alta.

Atsiliepė Binkis:

��Tau i� tikrųjų visi�kai nesvarbu: yra dorazino, nėra dorazino ��koks skirtumas?

��Nedraskyk man akių, � atrė�ė Kara ir dirstelėjo į bly�kų rand� ant �asto. � Buvo metas, kai man nebuvo nesvarbu.

��Taip, �inau,�� atsakė sekretorius. � Tau pasisekė. � Jis pa�velgė į Dein�. � Kara tokia atsidavusi Jago Seimai, kad liko dirbti �ia ūkvede ir po to, kai baigėsi jos vergystės sutartis.

��Tai geras darbas,�� atsiliepė Kara.

��Mano darbas irgi neblogas,�� atrė�ė Binkis. Tra�kus it stiklas jo balsas nuskambėjo su kar�ia ironija. � Ta�iau kai tik pasibaigs mano sutarties terminas, �abade man�s nė padujų neliks, o visas Sardonikso sektorius ir Jago �eimyna galės prasmegti skrad�iai!

Kara ramiai jį perspėjo:

��Prisivirsi ko�ės, �itaip �nekėdamas.

Binkis suspaudė lūpas. Apsisuko, nu�oko nuo kėdės ir nėrė i� virtuvės į tamsų vergų priestato koridorių.

��Varg�elis Binkis,�� i�tarė Amri. Ji i�turseno i� virtuvės ir tuoj pat grį�o su lėk�tėmis. � Jie jau lipa auk�tyn.

Imelda sudėjo maisto liku�ius į dė�utes, o �ias paslėpė �aldytuve.

��Iki rytojaus � viskas,�� atsidūsėjusi i�tarė ji.

Abi su Kara apsikabinusios patraukė į vergų koridorių.

Amri nu�luostė stal�, nuvalė bufet�. Deinas i�blizgino puodus ir lėk�tes. Sugai�o vos kelias akimirkas.

��K� Binkis sakė� � jis sudvejojo ir u�sikirto.

��Apie k�?

��Apie Kar�� Ar reikia suprasti, kad ji � ne vergė?

��Taip,�� atsakė Amri. � Imeina man pasakojo apie tai. Kara buvo vergė � jai vergaujant kaip tik mirė Izobelė Jago � Rani-ka motina. Po to Karos sutartis nustojo galios. Toks įstatymas. Jei tavo savininkas mir�ta, tampi laisvas. Kitaip jos sutartis būtų galiojusi dar trejus metus. Bet Kara pasiliko. Nuo tų laikų ji ir gyvena �ia.

��O jeigu mirtų Rani, tu pasiliktum?

Amri krūptelėjo.

��Nekalbėk �itaip,�� sudraudė jį. � �nekomis apie kieno nors mirtį gali pri�aukti nelaim�.

��Atleisk,�� atsipra�ė Deinas. � Nori, kad nebekalbė�iau?

��Nenoriu. � Amri įsitaisė ant auk�tos taburetės. � Man patinka kalbėtis. Kara ir Imeina su manim beveik nesi�neka.

��Ar ilgai tu dirbi Jago �eimai?

��Jau treji metai,�� atsakė mergaitė. � Mane nusipirko, kad talkin�iau Imeldai.

Ji i�tiesė rank� ir pritemdė virtuvės �viesas.

��Tai k� tu dirbi?

��Pri�iūriu namus. Tvarkau kambarius, skalbiu. Laistau kambarines gėles. Valau langus. Galėsiu visk� parodyti. Jei nori, rytoj gali man padėti.

��Norė�iau,�� pasakė Deinas. � Ar galiu dar kai ko paklausti?

� �inoma.

��Kas atsitiko Binkiui?

Amri nuleido galv�. Ant kelių gulin�ios rankos sutrūk�iojo. Deinas net suabejojo, ar mergaitė suprato, ko jis klausia. Bet ji pagaliau atsakė:

��Atsitiko Zedas.

��O,�� tik �ioptelėjo Deinas. Galėjo ir pats susigaudyti.

��Binkis bandė bėgti. Pro vartus. Sumanymas buvo visai kvailas � i�gyventi ten neįmanoma, pernelyg kar�ta. Jis paspruko naktį. Ryt� Zedas sėdo į katerį ir parsigabeno jį atgal. Binkio lūpos buvo visos kruvinos � pats susikand�iojo, trok�damas bent la�elio drėgmės, be to, jis apsinuodijo, nes bandė grau�ti augalus. Zedas i�slaugė jį, o kai Binkis sustiprėjo�

��Gali nepasakoti,�� i�tarė Deinas.

���jį nubaudė, � u�baigė Amri. � Rani įpyko. T�syk juodu su Zedu siaubingai susikivir�ijo.

��Ir gerai,�� niauriai i�tarė Deinas.

��Nieko gera,�� u�gin�ijo Amri. � Kai juodu susipjauna, būna siaubinga. Bet paskui Zedas i�lėkė į Abanat� kopti į ledkalnius, o kai grį�o, viskas jau buvo gerai. Jis nebelie�ia Binkio, bet Binkis jo neapken�ia.

Deinas atsakė:

��Puikiai suprantu, u� k�. Kada visa tai įvyko?

��Man rodos, gal prie� metus. � Amri suraukė antakius. � Jau nebeprisimenu. �iaip ar taip � tikrai dar prie� an� Aukcion�. Kai orai niekada nesikei�ia, sunku sekti, kiek praėjo laiko.

Tamsioje virtuvėje pastarasis sakinys, i�tartas laibu, vaiki�ku Amri balsu, nuskambėjo gailiai nelyginant verksmas.

��I� kur tu?�� paklausė Deinas.

Ji sunėrė rankas.

��Apie tai mums nedera kalbėti. � Did�iulės pilkos jos akys prietemoje i�siplėtusiais vyzd�iais �velgė ka�kur Deinui pro petį.

��I� Belės,�� suku�dėjo Amri. � Ten vis� laik� lyja. A� taip ilgiuosi lietaus.

Deinas viena ranka apglėbė jos pe�ius.

��Tik neverk.

Ji įsitempė.

��A� ir neverkiu!

Nuskambėjo beveik lygiai taip, tarsi tai būtų �ūktelėj�s vienas ma�ųjų Deino broliukų. Amri nusi�iovavo pla�iai prasi�iodama, net sutre�kėjo �andikaulis. Tik pavėluotai susizgribo delnu prisidengti bum�.

��Tau jau tikrai metas gulti.

Deinas palydėjo j� iki durų. Akimirk� mergaitė glustelėjo priėjo tykiame koridoriuje.

��Tu man patinki,�� i�tarė ji.

Deinas lūpomis atsargiai palietė jos vir�ugalvį. Mergaitės plaukai dvelkė cinamonu.

��Labanakt.

��Labanakt.

Be garso, lyg vaiduoklis, ji �murk�telėjo į savo kambarį. Deinas jau ne pirm� kart� susim�stė, u� k� ji galėjo patekti į �abad�. Kokia turi būti sistema, kuri ver�ia vergais vaikus?

Binkio kambaryje degė �viesa, Imeldos � buvo jau visai tamsu, Karos būste pleveno �vakės liepnelė. Deinas nusliūkino į savo kambarį ir atsisėdo ant lovos. Suvokė niekaip nei�tversi�s de�imties metų �itokio gyvenimo: i� dyko buvimo per dienų dienas slampinėti po vieni�� dvar� � be jokio rimtesnio u�siėmimo, kuris padėtų prastumti laik�. Na, nebent retsykiais prireiktų kur nors nuskraidinti Rani Jago. Ir dar kautis su drebuliu kaskart atsidūrus pavojingai arti Zedo. Ne, neįmanoma, jis i�protėsi�s. Niekas neįstengtų �ito i�tverti.

Gerkl� u�gniau�ė pasruvusios įnir�io ir nevilties a�aros. Deinas pa�oko, net lova susiūbavo.

��Tik nebandyk verkti!�� įsakė jis pats sau � beveik taip pat, kaip dar visai neseniai sakė mergaitei. Deinas jau prisiraudojo pakankamai, kad įsitikintų a�aromis nieko nepe�i�s.

Panika � �tai kas tai buvo i� tikrųjų � atslūgo.

Pro sielvartingas aimanas galvoje netikėtai i�try�ko melodija.

Deinas girdėjo muzik� labai ai�kiai � Stratos �Koncertas A minor�. Ji vis labiau stiprėjo: �velni ir i�rai�kinga, bet ver�li melodija. Ji nud�iovino a�aras. Deinui vienu metu praskaidrėjo ir akyse, ir �irdyje, jis pakėlė galv�. Klausėsi, kol galvoje skambanti muzika ėmė trūkinėti ir galiausiai visai i�sisklaidė. Tada nuėjo į voni� nusiprausti veido. I� veidrod�io į jį �velgė nusmurg�s, susisieloj�s atvaizdas. Deinas privertė jį �yptelėti. Ne, tu nieku gyvu nei�protėsi, tarė sau jis.

Kit� dien� Rani netruko pastebėti keistenyb� namuose: kur tik pasirodydavo Amri: kloti lovos, tvarkyti kambario, pakeisti rank�luos�io � jai įpėd�iui visur sekiojo Deinas.

Mergaitė gyvai ka�k� tar�kėjo, daugiausia � apie Abanat�. Deinas klausėsi �ypsodamasis. Atrodė beveik laimingas. Rani jokiu būdu nesitikėjo, kad jis sugebės apsiprasti taip greitai. �inoma, Deinas dar jaunas ir lankstus, prie bet ko gali prisitaikyti, bet toks romus jo paklusnumas nustebino Rani � ji nutarė nenuleisti nuo vyruko akių. Kart� jis kaip tik buvo kambaryje, kai ten įėjo Zedas; Deinas i�syk sustingo, Rani pastebėjo, kaip nusviro jo pe�iai. Amri suglumusi atsigr�ė į jį. Zedas tarstelėjo:

��Daryk, k� darai.

Po akimirkos Deino rankos vėl ėmė judėti. Zedas nusisuko nuo jo.

��Norėjai k� nors man parodyti, Rani-ka?

��Paklausti. � Ji ėmė nar�yti paskleistus Tinklo ataskaitos lapus. � Kaip suprantu, praradome dar vien� technik�. Nejaugi neįmanoma sugalvoti ko nors, kad tai baigtųsi? Mūsų technikai i�garuoja tai �en, tai ten bet kurioje sektoriaus vietoje � o man�s visi�kai ne�avi mintis, jog ka�kas ka�kur gali pernelyg daug pri�nekėti apie Tinkl�. Niekaip nesuprantu: kur visi jie i�nyksta?

��I�keliauja į Kerėtoj�, į Lėjų arba Sabad�. Pamato �alum�, vandenį, lietų � ir pra�ampa i� laivo pirmai progai pasitaikius.

Rani i�syk įsitraukė į pokalbį.

Vis dėlto kai jie baigė kalbėtis ir Zedas i�ėjo, Rani prie� akis stojo vaizdas: Deinas, pasilenk�s prie lovos. Jo �ia nebebuvo � tik vaizdinys, įsispaud�s atmintyje. Deinas� jis juk buvo �vaig�d�ių Kapitonas. Nejaugi jam patinka kloti lovas?

Prie� pietus ji patraukė į sod� � pasivaik��ioti, o tuo pa�iu ir paie�koti Karos, pasakyti jai, kad Zedas i�vyksta rytoj su au�ra ir turėtų grį�ti vėlyv� tos pa�ios dienos vakar�. Ji i�girdo vergų patalpose ne visai tiksliu tonu dainuojan�i� Amri. Rani ėjo per virtuv� � Deinas sėdėjo �ia ant auk�tos taburetės, jo rankos gulėjo ant �launų. Veidas buvo sutelktas, įsitemp�s. Atrodė, kad Deinas ka�ko klausosi. Rani įsiklausė, mėgindama perprasti, k� vergas girdi, bet taip ir nei�girdo nieko, tik tylų oro vėsinimo sistemos dūzgim� ir �ai�ų Amri bals�.

��Deinai�

Jis kelias sekundes sudelsė, tik tada atsiliepė:

��K� pasakysite, Rani-ka?

��K� darai?

��Klausiausi.

��Klauseisi � ko?

��Stratos �Koncerto A minor� elektrinei fleitai.

��Niekada apie tokį negirdėjau.

��Apie jį girdėjo nedaugelis.

��Pavardė skamba nelabai �iuolaiki�kai.

��Jis ir nėra �iuolaikinis. Strata savo kūrinius para�ė ma�daug prie� keturis �imtus metų. Jis ma�ai kam �inomas� Bet man jo muzika patinka. �U�trauktuke� turėjau daugyb� jo įra�ų. � Jis nukreipė �vilgsnį. � Tikriausiai dabar jie jau sunaikinti.

� �U�trauktuke�?

��Tai mano �vaig�dėlaivis.

Ka�in ar jis �ino, kad Zedas nupirko jo laiv� Jago �eimai?�� dingtelėjo jai. Paprastai konfiskuota vergo nuosavybė atitekdavo tam pasauliui, kuriame įvykdytas nusikaltimas.

��Ir tu girdi jo muzik� galvoje?

��Nelabai ai�kiai. Bet stengiuosi. Ar galiu kuo nors jums padėti, Rani-ka?

Rani prikando lūp�. Deinas mitriai ir pagarbiai bandė nukreipti kalb� kitur � pana�iai sugebėtų ir Binkis.

��Ie�kojau Karos.

��Jiedvi su Imelda vaik��ioja sode.

Jo veide pasirodė kantraus laukimo i�rai�ka, būdinga, pagalvojo Rani, nebent vergams ir vaikams. Jis neatrodė �itaip, kai �ypsojosi Amri. Rani norėjo pamatyti jį atsipalaidavusį. Nepaisydama krep�telėjusio keistoko nei�tikimybės pojū�io, moteris pasakė:

��Zedas rytoj i�vyksta į Abanat�.

Tamsiose Deino akyse įsi�iebė gyvybė.

��Tik vienai dienai. Jam reikia pasikalbėti su D�o Lėjakanava, antr�ja pagal rang� Tinkle. Ie�kome �mogaus, turin�io pa�in�ių Abanato narkotikų rinkoje��� Ji u�sikirto. Net nepatikėjo savo ausimis, i�girdusi savo pa�ios bals�, porinantį Jago �eimos verslo reikalus nepa�įstamam �mogui, vergui, netgi ne sekretoriui. Priblok�ta ji prikando lie�uvį.

Deinas stovėjo susting�s, kiek pakreip�s galv�, tarytum ko klausydamasis. Rani �iojosi dar ka�k� sakyti. Deinas kilstelėjo rank�. Rani įsiklausė � ir i�girdo per namų bruzdesį prasimu�antį laib� dūzgim�.

��Kas tai?�� paklausė Rani ir tuojau pati atsakė: � Juk tai kateris. Ta�iau pa�to kateris visada atskrenda au�tant, be to, ir nelaukiu jo anks�iau nei po dviejų dienų.

Juodu drauge i�ėjo pro virtuvės duris. Prisideng� akis nuo ry�kios saulėkaitos, su�iuro į dangų. Deinas dūrė pir�tu vakarų pusėn. Rani pa�velgė ten link. Dūzgimas nesiliovė. Blykstelėjo atspindys � saulės spindulys, atsimu��s nuo metalinio pavir�iaus. Rani atsigr�ė � į teras� jau buvo i�ėj�s ir Zedas. Jo akis dengė tamsūs akiniai.

Valand� prie� vidudienį kaitra svilino netgi med�ių paunksnėje. Timitas buvo i�jung�s laistymo sistem�. Vidudienį sulig kiekvienu gurk�niu oro pasijusdavai tarsi įtrauk�s į plau�ius smėlio, o prakaitas akimoju i�garuodavo nuo odos. Net patys i�tvermingiausi turistai tokiu metu snūduriuodavo. Kas galėjo ry�tis skraidyti kateriu vidur dienos ir dar �itaip arti priva�ios valdos? Visi Abanato pilotai puikiai �inojo, kaip Keturios �eimos vertino savo nuo�alum�.

Dabar Rani jau ai�kiai į�iūrėjo nediduk� skraidykl�. Kateris visai priartėjo, bet paskutin� akimirk� pakeitė kryptį. Pla�iu lankstu apsuk�s valdos tvor�, jis nuskriejo atgal Abanato pusėn.

Rani bandė spėti:

��Galbūt pilotas pasiklydo? Zedas sakė, kad skraidyti tvieskiant vidudienio saulei � pavojinga.

��O gal tasai pilotas tik neseniai atvyk�s į �abad�? � atitarė Deinas.

��Arba koks nors turistas įbruko pilotui ky�į, kad �is atskristų taip arti Jago �eimos valdos, kaip tik i�drįs,�� pridūrė Rani. � Taip jau yra atsitik� anks�iau.

��A� pagalvojau��� i�tarė Deinas ir u�sikirto.

��K� galvojai?

��Galvojau apie pa�to katerį.

��O k� tu apie jį pagalvojai?

��Peline, taip pat ir Nekse visas susira�inėjimas vyksta kompiuterių tinklais.

Rani nusi�ypsojo.

� �abade tradicijos kitokios. Vie�i lai�kai, visokie nereik�mingi prane�imai, naujienos � visa tai, �inoma, klaid�ioja kompiuteriniais tinklais. Ta�iau �eimos reikalus, verslo sutartis, asmeninius lai�kus mes ra�ome ant popieriaus � ra�alu.

Deinas tarstelėjo:

��Kai kurie �monės pavadintų tai gana archaji�ku bendravimo būdu.

��Jis ir yra archaji�kas. Bet mes �abade labiau mėgstame apibūdinim� �tradicinis�. Įkūrėjai � pirmieji keturių �eimų nariai, kurie �abad� i� planetos-kalėjimo pavertė klestin�ia naudingųjų i�kasenų gavybos kolonija � buvo ypa� prisiri�� prie tradicijų.

��Vis vien nesuprantu, kokia prasmė vengti bendravimo kompiuteriniuose tinkluose.

� �itaip mes apsisaugome, kad į mūsų asmenin� informacij� neįki�tų snapo pra�alai�iai, kuriuos ji galbūt domintų.

Deinas neatrodė įtikintas.

��Ra�alu ant popieriaus� Nejaugi jūs nesibaiminate, kad kas nors gali pagrobti lai�kus? Juk tai kur kas papras�iau nei įsilau�ti į kompiuterių tinklus. Be to��� atrodė, jis kalba visi�kai rimtai,�� jeigu jau norite, kad kokia nors informacija nebūtų pasiekiama jokiems pa�aliniams, kodėl jos neįslaptinus kodu �Tik tarnybiniam naudojimui�?

��Juk jau sakiau, kad mes itin link� laikytis tradicijų! � su�uko Rani. � Bet anaiptol nesame paranojikai. Ties� sakant��� ji pasitrynė smakr�, � manau, �ia, �abade, mes ra�ome tiek daug lai�kų todėl, kad viena nedaugelio prekių, kurias, be brangiųjų metalų ir keritų kailiukų, gaminame vietoje, yra popierius.

Deinas atsiduso.

��Tai jau kas kita,�� pripa�ino.

��Priprasi,�� i�tarė ji � kuo �velniau, kad jis nepajustų u�uominos į apverktin� savo padėtį.

Kara ir Imelda, susikibusios u� parankių, ėjo jų link. Rani paklausė:

��Ar matėte katerį, kuris k� tik sukiojosi �ia?

Kara linktelėjo. Imelda atsakė:

��Labai jau arti jis priskrido. Anks�iau niekada �itaip neprisiartindavo.

Kara susim�s�iusi i�tarė:

��Juk jie neturėtų �itaip elgtis.

��Neturėtų, � sutiko Rani. � Pasakysiu Binkiui, kad paskambintų į pagrindinį Nusileidimo terminal� ir primintų jiems apie tai. Kara, Zedas rytoj i�va�iuoja į Abanat�, tik vienai dienai. Vakare grį�.

Deinas staiga pradėjo juoktis.

Visos trys moterys su�iuro į jį.

��Ko juokiesi?�� paklausė Rani.

Tramdydamas juok� jis net �agtelėjo.

��Atleiskite, Rani-ka. Tiesiog man dingtelėjo mintis, kad t� katerį galėjo pilotuoti viena mano pa�įstama.

��Kas?�� paklausė Imelda.

Kara suraukusi antakius dėbtelėjo į j� ir suspaudė jai rank�.

��Nesvarbu,�� atsakė Deinas. � Tai tikrai negalėjo būti ji. Pernelyg jau neatitinka laikas.

��O a� maniau, kad �abade tu nepa�įsti nė gyvos dvasios,�� tarė Rani. Bet �ia pat prisiminė, kad �ito jis nesakė.

��Nepa�įstu.

��Tuomet apie k� pagalvojai?�� mygo ji.

Vergo veidas susigniau�ė lyg kum�tis.

��Apie vien� toki� �vaig�d�ių Kapiton�, � atsakė jis. � Vardu Tori Lamonika.

Zedas Jago i�skrido prisideng�s nakties tamsa, dar prie� au�r�.

Rani palydėjo jį iki katerio angaro. Vakarų pusėje �abado horizonte �ėrėjo �vaig�d�ių lankas tarsi �armota diadema.

��Laimingos med�ioklės Abanate,�� palinkėjo sesuo. � Pasiilgsiu.

��Ilgai netruksiu. D�o mirksta ��aliojoje �okėjoje�. �nektelėsiu su ja apie �eriks� ir � i�kart atgal. Norė�iau dar stabtelėti Pagrindiniame Nusileidimo terminale ir tarti �odelį kit� Tamui Orionui apie t� pas mus land�iojantį katerį.

��Ketinau liepti Binkiui, kad para�ytų jiems.

��Ver�iau pasiskųsiu pats. Tikriausiai ten buvo koks naujokas pilotas, bet tai � ne pasiteisinimas.

Rani atsakė:

��T� pat sakė ir Deinas. A� maniau, gal koks turistas gerai sumokėjo kokiam nors pilotui u� tai.

Zedas delnu atsirėmė į katerio duris.

��Pilotai gauna atlyginimus pagal Nekso tarifus. Jiems nereikia jokių ky�ių.

Jis jau siekė turėklo, kurio įsikib�s liuoktelėtų į katerį, bet Rani dar pastvėrė jį u� rankovės.

��Zedai-ka� o kur Deino laivas? Sakei man, kad nusipirkai jį i� Tarybos.

� �U�trauktukas�? � Zedas lengvai nu�oko atgal ant �emės.

��Kosmouoste, nusileidimo lauke, u�plombuotas Jago antspaudu. Vyrukas turėtų suprasti, kad jam nevertėtų kvar�inti tau galvos dėl laivo.

��Jis ir nekvar�ina man galvos. Bet vakar u�klupau jį klausantis tylos� tai yra muzikos, skamban�ios jo galvoje. � Zedas sulinksėjo. � Ar tu �inai apie jo muzik�, Zedai-ka?

��Taip, �inau,�� atsakė Zedas.

��Jis i� tiesų spar�iai apsipranta su gyvenimo poky�iais.

��Juo geriau jam pa�iam.

��Bet a� manau, kad jis būtų dar labiau patenkintas ir tikrai nepuoselėtų vil�ių bėgti, jeigu turėtų savo muzik�. Jis manė, kad įra�ai sunaikinti.

Zedas atsakė:

��Jokie įra�ai nesunaikinti. Pats įsakiau, kad �U�trauktuke� niekas nieko neliestų. Jeigu tu nori, Rani-ka, galiu paskambinti į Uost� ir papra�yti, kad jie mar�rutiniu kateriu atsiųstų įra�us į Abanat�. Jei pakambin�iau �į pat ryt�, vakare tikriausiai juos jau turė�iau rankose.

��Būtų �aunu, Zedai-ka.

Rani nusi�ypsojo, įsivaizduodama Deino nuostab� ir d�iaugsm�.

Zedas pridūrė:

��Ver�iau nelepink jo, Rani-ka.

��Laimingas vergas kur kas geriau dirba.

Zedas nusi�ypsojo jai.

��Rodos, ka�kada jau kalbėjomės apie tai. � Jis pir�tu perbraukė jai skruost�. � Parve�iu įra�us.

��A�iū, Zedai-ka. Tik nepratūnok vis� dien� Nusileidimo terminale, porindamas vyriausiajam pilotui visokius niekus ir klausydamasis jo melų.

��Jokiu būdu,�� oriai patikino brolis.

Paskui vėl įsikibo lubų turėklo. Ir tuojau pat pradingo kateryje. Rani atsitraukė � angaro stogas jau perskilo pusiau, abi pusės ėmė slysti į prie�ingas puses. Kateris sudūzgė. Rani delnais u�sispaudė ausis. Zedas akimirkai nuskaidrino katerio sienas, pamojo jai, tada vėl jas u�temdė. Kateris suvirpėjo ir �oko tiesiog auk�tyn.

Deinas pabud�s gulėjo savo lovoje, kai i�girdo pa�įstam� gausm�.

Ū�esys i�augo iki griausmo, o paskui ėmė tilti; galiausiai Deinas nebegirdėjo nieko, tik laib� tarytum vabzd�io dūzgim�.

Zedas i�sine�dino. Deino galvoje nuaidėjo d�iaugsmo trimitai. Jis i�sirito i� lovos �ypsodamasis. Nusiprausė, apsirengė. �iaudiniai sandalai jau prisitaikė prie jo pėdų formos. Deinas patraukė į virtuv�, pusry�iams sudorojo vaisių. Namuose vie�patavo tyla. Virtuvės durys buvo atrakintos. Deinas pastūmė jas ir i�ėjo laukan.

�viesa be �e�ėlių maloniai glostė akį. Net oras atrodė atvės�s, gaivesnis. Deinas nu�ingsniavo aplink pastat� � ten, kur stovėjo katerio angaras. Ant statrams�io i�vydo kiūtan�i� smulki� figūrėl� sunertomis ant krūtinės rankomis. Deinas sudvejojo. Bet Rani jį jau pastebėjo. Ji at�lijo nuo angaro sienos ir kiek pakeltais pe�iais, susibrukusi rankas į ki�enes priėjo priėjo. Atrodė susim�s�iusi.

Grak��iu judesiu moteris pakėlė galv� lyg drakonkatė ir pauostė or�.

��U�uodi drėgm�?

Deinas atsakė:

��Ir man pasirodė, kad �iandien oras ne toks sausas.

��Slėniuose saulei tekant kartais susitelkia rasa ant �olės. O �iem� kit�syk net prapliumpa lietus � kokios trys audros per sezon�. Kai pradeda lyti Abanate, u�sidaro visos parduotuvės. �monės i�eina i� namų ir vaik�tinėja merkiami lietaus.

��Amri man sakė, kad metų laikai �ia niekad nesikei�ia.

��Ji gimusi ne �ia.

��Ji da�nai prisimena Bel�.

��O tu, atrodo, kritai jai į akį, � pastebėjo Rani.

��Ji primena man vien� i� mano ma�ųjų broliukų.

��Nori pasakyti, kad turi daugiau nei vien�?

Deinas nusi�ypsojo.

��Septynis.

��Septynis!�� Rani apstulbo. � Ir visi a�tuoni � vienos motinos sūnūs?

��Na ne,�� jis nusijuokė. � Ne. Peline įprastos tokios didelės i�plėstinės �eimos. Sūnų i� tiesų esama devynių, dar � de�imt dukterų, a�tuonios motinos, penki tėvai.

��Ir visi jie gyvena kartu?�� paklausė Rani.

��Ne. Bet nuolat bendrauja, susitinka per �ventes, kartais � tiesiog pa�okti ir padainuoti arba keliauja vilkstinėmis. Kad sutilptų visi, prireikia trijų furgonų � �itaip ir keliauja po kra�t� bene kelis mėnesius.

Rani i�tarė:

��Tokia gausybė �monių� nemanau, kad man tai patiktų.

��Peline tai irgi ne visiems patinka,�� u�tikrino jis. � Pasitaiko, kad tai vienas, tai kitas, kaip mes sakome, su�vėrėja. Turime netgi atskir� termin� tam pavadinti � bersk. Tai rei�kia, kad �mogus tampa labai piktas ir irzlus, ir tada jam reikia kurį laik� pabūti vienam. A� ir pats, kai sykį buvau su�vėrėj�s, bersk, i�tisus dvejus metus pragyvenau trobelėje vienas pats, beveik nė nosies i� jos nei�ki�damas.

Juodu neskubėdami �ingsniavo sodo link.

��Kaip suprantu,�� vėl pra�neko Deinas,�� �abade �eimos tradicijos visai kitokios.

��Tai jau taip,�� sausai atsakė Rani.

��Jūs ir vaikų susilaukiate nelabai jauni, ar ne?

��Bent jau �itokiais kiekiais � tikrai ne. � Ji sukikeno. � Ak ne, meluoju. Imrė ir Aliza Kynetai turi vis� pulk� vaikų � pakaktų u�pildyti furgon�. Bet jie jau trisde�imt penkeri metai drauge, seniai susituok�, o jų duktė Margarita, Kynetų �eimos įpėdinė, tik trejais metais jaunesnė u� mane.

Deinas nelabai suprato, kas jai yra tie �monės. Draugai? Giminai�iai? Neju�ia Dein� pagavo smalsumas su�inoti apie jos gyvenim� daugiau. Rani atrodė �velni, atlaidi ir visai ne pabaisa. Juodu pasiekė plik� �emės sklypelį; Rani atsiklaupė ir delnu palietė dulkėt� dirv�. Jos plaukai vir�ugalvyje buvo veikiau rausvi nei rudi.

� �itas sklypelis tiesiog sugeria vandenį, bet niekas �ia neauga,�� pasakė ji.

Tada atsistojo, nusibraukė smiltis nuo pir�tų. Deinas dar kart� labai ai�kiai i�vydo, kokia ji pana�i į brolį. Kaip ir Zedas, buvo �viesaus gymio. Ant pla�takų ir rankų blyk�iojo plony�iai, vos į�iūrimi �viesūs plaukeliai. Zedas nupirko jį, Dein�, jai. Įdomu, ar ji �ino?�� parūpo jam. Ar ji �ino, koks i� tiesų yra jos brolis? Jis ry�osi u�duoti asmeninį klausim�:

��Ar Jago �eimoje niekas nesituokia?

��Ne. Mūsų moterys niekada nei�tekėdavo. Mano motina, Izobelė, buvo vienintelė, pagimd�iusi daugiau nei vien� vaik�. A� niekada nepa�inojau savo tėvo, net ne�inau, kuo jis vardu. � Ji nusi�ypsojo. � Tave tai stulbina?

��Taip,�� atsakė jis.

��Toks jau mūsų paprotys. Be to, vaikų susilaukiame labai vėlai. Kai gimiau a�, motinai buvo penkiasde�imt penkeri. Dabar Zedas � mano įpėdinis, ir taip bus tol, kol a� pati susilauksiu vaiko. O jeigu kas nors atsitiktų mums abiem, paveldėtojais taptų pusbroliai � Diamosų �eima. Liza Jago turėjo brolį. I� �ia dar viena giminės linija. �tai jų prisiveis� devynios galybės. Vieni�iai ��tik mes: geriausius savo metus atiduodame �abadui. Izobelė mirė a�tuoniasde�imties.

Valandėl� atrodė, kad ji visai u�mir�o Dein�. Bet paskui kreipėsi į jį:

��Kiek tau metų, a� �inau. O kiek man?

��Trisde�imt penkeri?

��Trisde�imt �e�eri. � Jos veid� ly�telėjo saulės spindulys; Deinas pastebėjo smulkuly�ių rauk�lelių raizginius, nuo akių kampu�ių nusidriekusius iki plaukų linijos. � Beveik atspėjai. Zedas dvejais metais jaunesnis u� mane. � Ji pakreipė galv�. � Nieko negirdi?

Deinas įsiklausė.

��Kateris,�� i�tarė sutelkdamas dėmesį į gars�. Prisidengė akis ir greitai �vilgsniu surado skraidykl�. � �tai kur jis.

��Kaip keista.

Kateris �vystelėjo vakarų pusėje � dangaus skliautu slystanti �ie�irba.

��Ar tai gali būti pa�to kateris?

��Gal ir taip. Nors jo laukiau tik rytoj.

��Sprend�iant i� garso, �ia turėtų būti tas pats, kuris praskrido mums vir� galvų vakar.

Rani nustebo.

��Nori pasakyti, sugebi atpa�inti katerį vien i� garso?

Kateris greitai artėjo. Bet prisiartin�s prie valdos sulėtėjo, dabar jau skriejo ma�daug leidimosi grei�iu. Netrukus perskrido sien�. Rani pamojo. Kateris, regis, pakibo ore. Durelės nuslydo į �alį. Pro jas i�lindo ranka. I� saujos i�krito ka�koks nedidelis tamsus daiktelis. Jis įsirė�ė į �ole apaugusi� dirv�.

Kateris maksimaliu grei�iu �ovė tolyn.

��Kas�

Deinas reagavo pastūmėtas vien instinkto. Stvėr�s Rani per juosmenį, parblo�kė �emėn ir i� visų spėkų pastūmė netoliese augan�io med�ių guoto link. Jam prie� akis dar �mėk�telėjo jos veidas, kupinas i�g�s�io ir įsiū�io.

��Nesikelk!�� u�riko jis; ir moteris nusirito �eme.

Deinas nėrė paskui j� ir u�griuvo i� vir�aus, prispausdamas prie �emės. Ji pa�ėlo rangytis, stengdamasi i�sivaduoti. Delnu pliauk�telėjo jam per skruost�.

��A� ne��� dar �iojosi sakyti jis, bet jo bals� nustelbė �em� sudrebin�s sprogimo griausmas. Deinas saujomis sugniau�ė �olės kuok�tus, visu kūnu mygdamas �emėn Rani. Triuk�mas u�gulė ausis. Staiga ka�kas i� u�nugario kauk�telėjo jam per pakau�į. Rani suriko. Klaikus skausmas perplė�ė Deinui galv�. Jis dar bandė perspėti Rani, kad gulėtų, kad nesikeltų, bet �ia pat jį susupo tamsa, neįveikiama kaip pati mirtis.

Likus trylikai dienų iki Aukciono, Abanate kunkuliavo gyvenimas. Pagrindiniame Nusileidimo terminale bruzdėjo spalvinga, triuk�minga minia, i�sipust� turistai grūdosi alkūnėmis skindamiesi keli� prie mar�rutinių luotų. Nutupd�s Jago �eimos katerį nusileidimo aik�telėje, Zedas pasijuto i� visos �irdies trok�t�s, kad jam nereikėtų kalbėtis su Tamu Orionu. Jei ne �is įsipareigojimas, jis būtų galėj�s skristi tiesiai į Rytų Nusileidimo terminal�, rezervuot� vien tik Keturių �eimų bei jų sve�ių poreikiams. Bet Zedas nenorėjo kalbėtis su Tamu ry�ių linijomis.

Jis i�vengė turistų minios, įeidamas į Skryd�ių valdymo bok�t� pro tarnybines duris. Vos į�engus į Ry�io patalpas, keli� jam u�tvėrė jaunas, gana ar�iai nusiteik�s operatorius.

��Atleiskite,�� jis pra�neko mandagiai, ta�iau nė akimirkai neprarasdamas budrumo,�� bet įeiti į Bok�t� galima tik Nusileidimo terminalo darbuotojams.

Zedas nusi�ypsojo jam � vaikinas jam pasirodė patrauklus.

��Tu naujokas, ar ne?

Jaunikliui u� nugaros kiti ry�ių operatoriai sukikeno.

� �ia jis gali vaik��ioti kur tinkamas,�� tarė vienas. � Pusgalvi, juk tai Zedas Jago.

Naujokas tik gurktelėjo seil� ir atsitraukė.

��Atleiskite, komandore.

Zedas gū�telėjo pe�iais.

��Nieko baisaus neatsitiko. Kur jūsų vir�ininkas?

��Savo kabinete,�� atsi�aukė ka�kuris darbuotojų.

��A�iū. Iki pasimatymo.

I�eidamas i� patalpos, Zedas dar i�girdo, kaip naujokas ka�kam pasakė:

��O a� net ne�inojau, kad vir�ininkas turi kabinet�.

Vyriausiojo piloto �kabinetas� buvo ank�ta skylė pa�ioje Skryd�ių valdymo bok�to vir�ūnėje. Tokie Skryd�ių valdymo bok�tai buvo visuose Nusileidimo terminaluose, i�skyrus vien�, patį ma�iausi�. �iame bok�te ma�utį kambarėlį buvo galima pasiekti tik asmeniniu liftu. Pasinaudoj�s asmens tapatybės disku, Zedas i�sikvietė �į lift� ir per akimirk� buvo u�lakdintas į pa�i� smailės vir�ūn�. Ten pabeldė į vieninteles duris. Tamas Orionas atidarė jas pats. Jis blykstelėjo akimis į Zed� ir atsitraukė praleisdamas �į vidun. Tinklo �eimininkas įsmuko į kambarėlį.

��Neprie�tarausi, jei valandėl� pasimėgausiu vaizdu?

Tamas mostelėjo į apa�ioje plytintį kra�tovaizdį. Reginys buvo i� tiesų kvap� gniau�iantis: Abanatas i� �ia atsivėrė kaip ant delno: Zedas matė vakarų pusėje tyvuliuojantį vandenyn� ir dvynes ledkalnių vir�ūnes; rytuose, �iaurėje ir pietuose vingiavo miesto gatvės, o tolėliau dunksojo banguojan�ios i�blukusios kalvos.

��Turiu �iokių tokių skundų, � lyg tarp kitko tarstelėjo Zedas.

Jis pa�velgė į Tam� � �is linktelėjo. Zedas neju�ia susim�stė, kiek metų prireikė Tamui, kad u�kalbintas įgustų atsakinėti pa�nekovams �enklais, ir ar jis pats bent kiek nutuokia, kaip jo tylėjimas nervina gerai jo nepa�įstan�ius �mones.

��Vakar apie pusiaudienį ka�koks dvivietis kateris įsiver�ė į mūsų valdos oro erdv�. Saulė tvieskė pernelyg ry�kiai, kad į�iūrėtume registracijos numerius. �tai ir pamaniau, kad vertėtų u�siminti apie tai tau. Galimas dalykas, tai buvo koks naujokas pilotas, savo kailiu dar nepatyr�s, kaip pavojinga �iame uolienos luiste skraidyti vidury dienos.

Tamas linktelėjo; paskui akivaizd�iai stengdamasis timptelėjo ausies spenelį.

��Visi�kai teisingai.

Tada Tamas smiliumi nubrė�ė ore apskritim�. Zedas jau nuo seno �inojo, kad �is gestas rei�kia Tinkl�.

��Kelionė sekėsi puikiai,�� pasakė. � Be jokių nesklandumų.

Bet Tamas jo jau nebematė ir nebegirdėjo. Kiek palink�s į priekį, jis stebėjo did�iulį perkraut� katerį, kuris kaip tik pradėjo nevikriai, svirduliuodamas leistis. Ka�in koki� �ini� jis perdavinėja pilotui?�� parūpo Zedui. Tamas Orionas buvo vienpusis telepatas: gebėjo pasiųsti informacij�, bet negalėjo priimti. Jo darbui tai nėma� netrukdė � veikiau padėjo,�� bet dėl to Tamas buvo balta varna ir tarp telepatų, ir tarp netelepatų. Zedas su juo susipa�ino Nekso bare � Tamas ten, regis, stengėsi mirtinai nusigerti.

Zedas i�siai�kino jo padėtį ir kadangi pats puikiai �inojo, k� rei�kia būti nenormaliam, nutarė Tam� gelbėti.

Kateris liovėsi svirduliav�s ir lankstu ėmė tvarkingai leistis �emėn. Tamas atsipalaidavo.

� �ia jau reikia �iokių tokių įgūd�ių, � įvertino Zedas.

Tamas linktelėjo ir ėmė barbenti pir�tais energingu mar�o ritmu. Barbenimas Zedui priminė Rani duot� pa�ad� pargabenti Deino Ikoro muzik�.

��Tamai,�� papra�ė jis,�� ar galiu pasinaudoti tavo ry�io įranga?

Tamas pla�iu mostu parodė jam į ry�ių kompiuterio klaviatūr�. Zedas prisiartino ir i�siuntė į Nusileidimo terminal� nurodymus surinkti Deino Ikoro muzikinius įra�us ir i�siųsti į Abanat� artimiausiu mar�rutiniu kateriu.

��A�iū, � padėkojo jis Tamui.

Sis i�si�iepė ir pasistiebė ant pir�tų galiukų. Zedas pasitraukė nuo ry�io įrangos, u�leisdamas Nusileidimo terminalo vir�ininkui jo darbo viet�.

Kai vėl įlipo į lift�, Zedas susim�stė, ar jo sesuo numano apie Tamo talent�. Negalėjo prisiminti, kad pats būtų apie tai jai u�simin�s. Visi hiperiai, savaime suprantama, tai �inojo. Liftas sustojo smailės papėdėje. Zedas nu�ingsniavo per terminal�. Prie pat vartų bruzdėjo turistai, glaud�iu ratu apspit� i� pa�iūros visai nusivariusį apsauginį.

��Juk kas nors turėtų nune�ti mūsų daiktus!�� �aukė vienas, baksnodamas į baga�o kaug�.

��Nusine�kite patys,�� atrė�ė apsauginis.

Turistai tik akis i�sprogino.

��O a� maniau, kad kur jau kur, o �ioje planetoje tikrai yra kas padaro tai u� tave,�� atsiliepė vienas.

��Tampyti ne�ulius patiems? Koks absurdas.

��Atleiskite,�� i�tarė sargybinis, nė truputėlio neapgailestaudamas. � Tokios taisyklės. Vergams u�drausta kelti koj� į bet kuri� Abanato Nusileidimo terminalo viet�.

��K� tuomet mums daryti?�� gailiai sucypė ka�kokia moteris.

Apsauginis nudelbė j� begalinio nuobodulio kupinu �vilgsniu.

��Galite pasisamdyti ne�ikus.

Jis mostelėjo į eil� ne�ikų, stoviniuojan�ių palei sien�. Turistai atsitraukė murmėdami ir ku�dėdamiesi tarpusavyje. Zedas prasigrūdo pro juos. I�ėj�s i� Nusileidimo terminalo teritorijos, jis pės�ias nu�ingsniavo kelis kvartalus, o paskui u�lipo ant slenkan�ios �aligatvio juostos, gabenan�ios į hiperių kvartal�.

Judanti juosta slydo į pietry�ius, o Zedas labai stengėsi nekreipti dėmesio į turistus. Ta�iau nepastebėti jų anaiptol nebuvo lengva: aplinkui knib�dėte knib�dėjo i�tisos jų minios. Visas slenkan�ias juostas u�kim�o būriai atvykėlių, plepan�ių apie �abad�, apie Aukcion�, apie Keturias �eimas (apie �ias jie beveik nieko nenutuokė), vieni apie kitus. Kai kurie jų plaikstėsi i�vis nuogi, did�ioji dauguma, atkeliavusiųjų i� G tipo saulių sistemų, kūn� prisidengė tik menkiausiomis drabu�ių skiautėmis. Daugelio jų laukė tiesus kelias į Abanato ligonines: gydytojus netrukus u�plūs srautas nusvilusiųjų saulėje, patyrusių saulės smūgį, kamuojamų a�trios dehidracijos, net susigriebusių melanom�.

Galų gale pasiek�s hiperių rajon�, Zedas lengviau atsipūtė. Turistų �ia neliko nė kvapo: nuo seno visiems puikiai �inoma, kad hiperiai negali pak�sti, kai į juos kas vėpso i�si�ioj�s. Vingiuotomis gatvelėmis Zedas neskubėdamas nu�ingsniavo į ��ali�j� �okėj��. Įėj�s pro duris, vyri�kis stabtelėjo. Baras negarsiai dūzgė prislopintais pokalbiais. Keletas galvų kryptelėjo � vienas kitas i� susirinkusiųjų paskersakiavo į jį; pokalbių ritmas akimirkai sutriko, bet tuoj pat vėl i�silygino. Kai kuriuos sve�ius Zedas atpa�ino � tai buvo Tinklo įgulos nariai. Galbūt jie kalbėjosi apie mane?�� dingtelėjo jam.

D�o Lėjakanavos galva styrojo vir� būrelio �monių. Zedas pasuko prie jos. D�o pastebėjo jį ir linktelėjo:

��Zedai-ka.

��D�o,�� jis dūrė nyk��iu į laisv� stal�. � Eik�, pasėdėk su manim. � Moteris atsiskyrė nuo savo draugijos ir atsisėdo priėjo stalo. � Nustebai, mane i�vydusi?

��Nustebau,�� nėma� nesutrikusi atsakė ji. � Maniau, keliausi tiesiai namo. � Lygiame, grubių bruo�ų jos veide nuostabos nebūtum į�iūrėj�s nė �e�ėlio.

Prie stalo at�irgliojo Ember Maklein � barmenė ir viena i� baro bendrasavininkių.

��Ko pageidausit?

��Sauso vyno,�� atsakė Zedas. Jis nė nesivargino siekti savo kreditinio disko: pagal sen� paprotį pirm�jį dienos gėrim� ��aliosios �okėjos� sve�ias gaudavo nemokamai. Saulės nutviekstoje patalpoje vie�patavo ramybė. Vir� baro kabojo klaikiai nutepliotas Verdijos �okėjos portretas � �okis Verdijoje buvo religinių apeigų dalis. Zedas prisiminė netgi to ritualinio �okio pavadinim� ��K�m �ta. Ember atne�ė jam gėrimo, tada Zedas u�sakė taur� ir D�o. Ember atne�ė gėrimo ir jai, paėmė Zedo kreditinį disk� ir nusliūkino atgal u� baro.

Zedas pratarė:

��Atėjau pra�yti tav�s pagalbos, D�o.

D�o gurk�telėjo vyno; mil�ini�koje jos letenoje taurė atrodė it menkas stikliukas.

��Kuo galiu tau padėti, Zedai-ka?

��Ne�inau, ar tikrai gali � gal ir ne. Padėtis gana kebli. Ar tu pa�įsti �eriks� Esb�?

��Pavardė girdėta.

��Atrodo, ji nusprendė dingti Jago �eimai i� akių � ar bent jau mums nebepavyksta su ja susisiekti. � Komandoras keliais �od�iais paai�kino susiklos�iusi� padėtį. � Man regis, mano sesuo baiminasi, jog �eriks� galėjo susemti hipererdvės farai. Mano nuomone, labiau tikėtina, kad ji tiesiog nutarė i�eiti neribotų atostogų. Galbūt ji net i�vykusi i� �abado. Norė�iau �inoti, kaip yra i� tikrųjų.

D�o abiem delnais apglėbė taur�.

��Galiu �en ten paklausinėti,�� pasakė. � Kaip man tave surasti, jei prireiktų?

Zedas nusi�ypsojo. Jis ir tikėjosi, kad moteris sutiks, bet vis dėlto�

��Para�yk lai�k�. Ma�daug po a�tuonių dienų mes būsime Abanate, apsistosime savo name Įkūrėjų Lankoje.

D�o linktelėjo.

��Sutarta, Zedai-ka.

Prie stalo at�iūravo Ember.

��Jūs alkani,�� i�tarė. Tai nebuvo klausimas.

Zedas linktelėjo.

��Ne�k �ionai � mano s�skaita.

Ember grį�o u� baro. ��aliojoje �okėjoje� galėjai gauti keptos �uvies ir jūr�olių salotų � jokių kitų patiekalų �ia niekada nebūdavo. Navigatorei barmenė prikrovė trigubas porcijas.

Artėjant vidudieniui, į bar� sugu�ėjo daugiau lankytojų. Dabar jau pokalbiai gaudė sudėtingesniu ritmu. Atėjo pora apsikabinusių verdie�ių. Ka�in kokios tuodu lyties?�� tingiai pagalvojo Zedas. Vėliau prisistatė keletas Nusileidimo terminalo ne�ikų; jau neblogai įgėr�, jie dairėsi, su kuo �ia susikibus; Ember, palydėdama sodriais keiksmais, i�grūdo įkau�ėlius lauk anks�iau, nei �iems pavyko u�virti mu�tynes.

Po vidudienio Zedas sugrį�o į Nusileidimo terminal�. I� įpro�io u�metė akį į displėjus � mar�rutiniai kateriai kursavo pagal grafik�. Netikėtai �vilgsnis u�kliuvo u� jo paties pavardės pilotų skelbimų skyrelyje. �ZEDAI JAGO,�� bylojo blyksin�ios raidės, ��KIEK ĮMANOMA GREI�IAU KREIPKITĖS Į RY�IŲ INFORMACIJOS SKYRIŲ�.

Jis protekine nuskubėjo į ry�ių skyrių. Nemaloni �varba nutvilkė sprand�. Kad per balsų gaudesį jį i�girstų, Zedui teko u�rikti:

��Turite man �ini�?

Naujasis operatorius padavė jam popieriaus skiaut�. Ra�telyje buvo para�yta: � VALDOJE SUSPROGDINTA BOMBA, R. J. NENUKENTĖJO, VIENAS VERGAS SU�EISTAS, A. P. PRANE�TA �. Lai�kelį pasira�ė Tamas Orionas.

Zedas gurktelėjo seil�. Pir�tai nuo�miai sugniau�ė popiergalį. Kilstelėj�s galv� i�vydo, kad visi operatoriai be amo dėbso į jį. Naujasis darbuotojas, tas pats, kuris andai jo neatpa�ino, stengėsi nema�iomis pasitraukti atatupstas; ka�in kaip atrodo mano veidas?�� dingtelėjo Zedui. Jis giliai įkvėpė ir prisivertė atitokti.

��Katerį, tu�tuojau, a� i�skrendu,�� riktelėjo jis. � Leidim� skryd�iui, mikliai!

Operatorius pa�oko, Zedas apsisuko ir pastūmė duris, net nelaukdamas atsakymo.

Zedas tekinas pasileido prie savo katerio, bet ka�kas skubinosi jam i� paskos, �aukdamas vardu. Į niek� nekreipdamas dėmesio, Zedas prispaudė deln� prie durų, o vos �ios atsidarė, liuoktelėjo į piloto krėsl� ir u�vedė variklį. Ka�kas pa�ėlo kum��iais dau�yti katerio �on�. Nusmelktas ūmios nuojautos, kad tai gali būti naujas prane�imas i� namų, Zedas atidarė duris. Apa�ioje stovėjo moteris mar�rutinio luoto darbuotojos uniforma. Ji i�tiesė jam dė�ut�.

��Komandore, jūs pra�ėte �ito,�� pasakė. � �tai ir atgabenome �ionai.

Zedas stvėrė dė�ut� ir nublo�kė ant gretimos sėdynės.

��A�iū, � mestelėjo.

Katerio durys u�sitrenkė � pasiuntinė vos spėjo atitraukti rank�. Ir kūlvers�ia nėrė į �on�, nes Zedo kateris lyg pamėtėtas �ovė auk�tyn.

Priartėj�s prie namų, Zedas praskrido visai �emai vir� valdos ir i�vydo �alumoje tamsuojan�i� proper�� � tarytum �emėje atsivėrusi� �aizd�. Krūtinėje siūbtelėjo įnir�io banga, atrodė, ka�kieno pir�tai sugniau�ia �irdį. Zedas valios pastangomis u�slopino pyktį, įtikinėdamas save: vėliau, vėliau. Paskui tvirtomis, nedreban�iomis rankomis nuvairavo katerį �emyn ir pro atsidariusį stog� nutupdė į viet�.

I�sigriov�s i� katerio, jis tekinas nukūrė į namus. Prie virtuvės durų jį pasitiko Rani. Abi jos rankos buvo sutvarstytos gelio tvars�iais. Zedas atsargiai u�dėjo delnus seseriai ant pe�ių, baimindamasis j� liesti.

��A� sveika,�� patikino Rani, lūpomis glustelėdama priėjo lūpų. � Liepiau Binkiui, kad būtinai pabrė�tų tai lai�ke. Nieko man neatsitiko.

Ji ir i� tikrųjų atrodė nesu�eista � neminint tų tvars�ių. Zedas palietė juos.

��O �ia kas?

��Vienas kitas įbrė�imas,�� linksmai atsakė sesuo. � Nieko baisiau u� tas traumas, kurias patirdavau vaikystėje i�dribusi i� med�io.

��Kas �ia atsitiko?

��Vėl pasirodė tasai kateris. Ar bent jau Deinas sakė, kad tas pats. Priskrido visai arti ir��� Rani gū�telėjo pe�iais,�� �ka�kas i� jo numetė bomb�. �tai ir viskas.

��Su�eistas ka�kuris vergas?

��Deinas. Jis pridengė mane, ir ka�kas kauk�telėjo jam per galv�. I� prad�ių maniau, kad akmuo, bet gav�s akmeniu jis būtų jau negyvas, argi ne taip? Tikriausiai jam smogė atlėk�s grumstas.

Ji per daug kalba, dingtelėjo Zedui. �oko pasekmės.

��I�kvietei Abanato policij�?

��Jie �adėjo tu�tuojau prisistatyti. � Moteris apsidairė. � U�draud�iau Timitui k� nors liesti sode. Manding, i� visų mūsų jis labiausiai susikrimt�s.

Zedo �irdis ėmė plakti beveik normaliu tempu. Jei tik bū�iau buv�s �ia��� pagalvojo jis ir tuoj pat u�gniau�ė t� mintį. Jei būtų buv�s �ia, jis ni�nieko nebūtų galėj�s padaryti.

��Noriu ap�iūrėti Dein�, � pasakė Zedas. � Kur jis?

��Timitas nune�ė jį į jo kambarį, � atsakė Rani. � Amri liko budėti prie vyruko.

Juodu nuėjo vidun. Zedas stebėjo, kaip sesuo eina koridoriumi. Ji i� tiesų nesu�eista. O galėjo ir �ūti, persmelkė mintis, jeigu būtų buvusi artėliau nukritusio sprogmens, jei Deinas nebūtų jos prideng�s, jeigu jai būtų kauk�telėj�s koks akmuo, jei� jei� Zedas pasistengė atgauti kvap�. Įnir�is tarsi koks gyvas padaras �iurleno kaulų smegenimis. Zedui norėjosi k� nors sulau�yti.

Deinas gulėjo lovoje ant de�iniojo �ono u�klotas antklode. Kairioji pakau�io pusė apmuturiuota tvars�iu. Greta jo sėdėjo Amri su lapeliu popieriaus ir ra�ikliu rankoje. Netarusi nė �od�io, i�tiesė popierių Zedui. Pasirodo, mergaitė kas pus� valandos matavo su�eistajam puls�, skai�iavo įkvėpimus ir i�kvėpimus. Skai�iai visai normalūs. Deino kakta � Zedas j� palietė � buvo vėsi, sausa.

��Ar jis buvo bent kart� pabud�s?�� paklausė Zedas Amri.

��Kart� buvo atsimerk�s. Pa�ino mane. I�tarė mano vard� ir vėl u�migo. Man pasirodė, kad jis ka�ko i�sigand�s, o gal supyk�s, negaliu tikrai pasakyti��� Mergaitė pasitrynė akis. � Ar jis pasveiks?

��Nagi, neverk,�� tarė jai Zedas. � Leisk man prieiti prie jo, Amri. � �ioji skubiai atsitraukė nuo lovos. � Ar �aizda galvoje kraujuoja, Rani-ka?

��Ne,�� atsakė sesuo. � Kraujo i�vis nebuvo, tik i��oko balk�vas gumbas.

Zedas palietė tvarstį.

� �it� ketinu nuimti,�� pasakė. � Amri, atne�k �ilto vandens, �irkles ir sterilų tvarstį.

��A� ne�inau, kas tai yra, Zedai-ka.

��Nueik į mano kambarį, atsidaryk spint� ir paimk vis� vaistinėl�.

Vergė akimoju atne�ė, ko papra�yta, įsikibusi abiem rankomis. Zedas nuėmė negrabiai u�lipint� tvarstį. I�sipūt�s gumbas po juo buvo purpurinis. Zedas �irklėmis apkirpo aplink jį Deino plaukus �iūrėdamas, gal i�vys kraujuojan�i� �aizd�. Bet kraujo taip ir neaptiko nė pėdsako.

��Reikėjo dėti ledo, ne tvarstį, � pratarė. � Bet blogiau nepadarėte.

Rani įsistebeilijo į gumb�.

��Atrodo klaikiai.

��I� tikrųjų nieko labai baisaus. O kaip visa kita?�� Jis nutraukė antklod�.

��Ar jam sukrėstos smegenys?�� pasiteiravo Rani.

��Labai gali būti.

Amri proverksmiais paklausė:

��Kodėl jis nepabunda?

Deino nugara buvo subrai�yta, nusėta rumbais � reikia manyti, od� surai�ė po sprogimo į visas puses pa�irusios atplai�os. Zedas ne be vargo atsispyrė poreikiui bent kuo �velniausiai priki�ti pir�tus prie tų skaudulių. Deinas alsavo lygiai, tankios jo blakstienos virp�iojo.

��Pabus,�� pa�adėjo Zedas. � Deinai,�� i�tarė. � Deinai,�� pakartojo įsakmiau. � Paslikas kūnas krustelėjo. � Matote � jis mane girdi. Pabusk!

Deinas girdėjo, kad Zedas jį �aukia. Pabusk. Jis stengėsi atsispirti įsakymui, netrok�damas nieko kita, tik ilsėtis. Ta�iau vyrukas buvo įpratintas � ir ne itin �velniai � akimoju paklusti tam balsui. Mirk�iodamas Deinas i�niro į pusiau s�moning� būsen�. Dienos �viesa akino. Visai nenoromis i� akių pasruvo a�aros; jam taip ir nepavyko atsipeikėti oriai.

Drobinė �luostė sugerėjo a�aras. Dabar jis jau į�iūrėjo ai�kiai: Amri, Rani, Zedas. �luostė � Zedo rankoje. Deinas prisiminė: ranka, mojanti i� katerio. Ka�kas krinta. Triuk�mas. Taip.

Rani i�tarė virpan�iu balsu:

��Deinai!

Jis sutelkė �vilgsnį į j�.

��Jeigu ne tu, a� jau bū�iau negyva.

��Kas?�� i�tarė jis.

Atsakė Zedas:

��Mes ne�inome. Kol kas dar ne�inome.

Deinui grau�ė lūpas, jos atrodė sutinusios.

��Ar dar kas nors su�eistas?

Rani atsakė:

� �uvo viena drakonkatė. G Timitas nir�ta, nes bomba i�rausė did�iul� duob� jo gra�iajame sode.

Deinas bandė nuryti seil�. Burnoje buvo sausa tarytum dykumoj. Zedas i�tarė:

��Gerti nori?

��Taip.

��Gali atsigerti vandens. Valgyti � kol kas dar ne. Ir miegok, kiek lenda. Jokiu būdu nesikelk. �tai. � Jis ky�telėjo rank� į ki�en� ir i�sitraukė nedidel� dė�ut�. Pakėlė j� vir� lovos. I� dė�utės pabiro ma�y�iai kieti �irneliai � muzikos įra�ai. � �ia tau, kad nebruzdėtum. Tik nepersistenk, kad nepradėtų skaudėti galvos. Bibliotekoje yra grotuvas. Amri galės jį tau atne�ti.

Netikėdamas savo akimis, Deinas palietė įra�us. Jo pir�tai virpėjo.

Zedas palietė jo petį, norėdamas atkreipti dėmesį į save.

��Gerai padirbėjai.

Deinas i� paskutiniųjų stengėsi nepraskysti.

��A�iū, Zedai-ka.

Rani pasilenkė vir� lovos.

��Tiktai nepervark,�� i�tarė ji. Buvojau visai susitvard�iusi. Ji įsikibo Zedui į parank�. � Zedai-ka.

��A� su tavim,�� i�tarė jis.

Juodu i�ėjo. Deinas girdėjo, kaip koridoriumi tolsta idealiai tarpusavyje derantys jų �ingsniai. Netrukus į kambarį atskubėjo Amri, apsiglėbusi grotuv�. Mergaitė padėjo jį taip, kad Deinas galėtų pasiekti. Rankos jo vis dar neklausė, susting� it pagaliukai pir�tai nenorėjo lankstytis. Jis ėmė nar�yti įra�us, ie�kodamas �Koncerto a minor�.

��Galiu tau padėti,�� pasisiūlė Amri.

��Noriu pats,�� paprie�taravo Deinas. Jis įdėjo �irnelį į grotuv�. Kambarį u�liejo Stratos melodija.

��Kaip gra�u,�� i�tarė Amri.

Deinas u�merkė akis.

Praslinkus valandai po Zedo sugrį�imo ir kelioms po to, kai paskambino Binkis, į dvar� prisistatė pora Abanato policijos pareigūnų.

Byla atiteko pareigūnei, vardu Sachiko Curada. Jos padėjėjas buvo pavarde Ronas. Rani taip ir neteko i�girsti policininko vardo; vėliau jai dingtelėjo, kad vardo jis galbūt i�vis neturi. Curada buvo nedidukė, smulki, tamsaus gymio; i� karto krito į akis, kad i� jų dviejų tikrai triūsia kaip tik ji. Kai tik jų kateris nusileido prie angaro, Curada i�sirop�tė laukan pirmoji ir tuojau pat i�tiesė rank� pasisveikinimui.

��Domna,�� gyvai su�iau�kėjo ji. Tada ky�telėjo rank� Zedui.

��Komandore. � Ji atid�iai nu�velgėjuos. � D�iugu matyti, kad jūsų nesu�eidė. Privalau atsipra�yti, kad taip negreitai atsiliepėme į jūsų i�kvietim�. � Ji teikėsi �yptelėti. � Supraskite, nuovadoje niekas nenorėjo imtis �itos bylos.

��Puikiausiai suprantu,�� paniur�s burbtelėjo Zedas.

��Norė�iau pamatyti visus grasinamojo pobūd�io lai�kus, kuriuos esate gav� i� Laisvųjų �abado �monių, taip pat ir bet kokius kieno nors kito grasinimus, dar � bombos i�raust� duob� ir būtinai � bombos skeveldras, jeigu jas surinkote.

��Nebuvo jokių skeveldrų, � atsakė Zedas. Jis i�tis� valand� nar�ė �abak�tyn� aplink sprogimo viet�. � Ar bent jau neaptikau nieko, k� būtų galima palaikyti bombos skeveldromis.

��Be to, norė�iau ap�iūrėti vis� valdos teritorij�.

Rani atsakė:

��A� jus palydėsiu.

Policininkė, regis, sutriko.

��Nebūtina, Domna, tai padaryti gali ir kuris nors vergas.

Rani rankomis įsisprendė į klubus.

��Sakau jums: a� visk� aprodysiu. Juk tai mano valda.

Jai per�tėjo surai�ytas rankas ir kojas. Rani nusivedė pareigūnus į namus. Numanydama, kad policija norės juos ap�iūrėti, ji i� anksto buvo liepusi Binkiui surinkti visus grėsmingus ar grasinan�ius lai�kus. Pirmojo auk�to koridoriuje įtaisytu interkomo ry�iu ji i�sikvietė sekretorių.

��Binki, pra�au atne�ti apa�ion visus grasinan�ius lai�kus,�� pasakė jam.

��Klausau, Rani-ka,�� atsiliepė jis.

Po akimirkos nulip�s laiptais, įteikė lai�kus �eimininkei. �i perdavėjuos Curadai, kuri pasklaidė krūvel� su panieka ir akivaizd�iai bjaurėdamasi.

��Ar galėtume juos pasiimti, Domna?

��Jeigu manote, kad jums pravers � taip.

��Gal ir pravers,�� atsakė Curada, perduodama tvarkingai sudėt� pluo�t� pareigūnui Ronui. � Privalau pasakyti jums, Domna, kad Abanato policija iki �iol ni�nieko nėra girdėjusi apie Laisvųjų �abado �monių grupuot�. Anks�iau jie nė karto nepasirodė akiratyje. �inoma, tokio pobūd�io grupelės protarpiais tai �en, tai ten susitelkia mieste, bet jas visas mes gerai �inome, į daugum� pavyko įterpti savų �monių. Be to, nė viena jų nėra tokia organizuota, kad galėtų surengti antpuolį � ir dar su �valgybiniu skryd�iu, be to, jie niekad nei�siblaivo tiek, kad sugebėtų pasigaminti bomb�.

Įsiterpė Zedas:

��Anaiptol nesu tikras, kad �itas antpuolis � Laisvųjų �abado �monių rankų darbas.

Rani paprie�taravo:

��Bet jei Abanato policija nieko apie juos ne�ino, tuomet labiau tikėtina, jog �ia vis tik nagus priki�� jie, o ne kokia kita, gerai �inoma, grupuotė.

Pareigūnė Curada patikino:

��I�siai�kinsime.

��Kaip?�� pasidomėjo Zedas.

Curada nusi�ypsojo.

��Policija tiesiog parodys, k� sugebanti, kaip kitaip. Labai galimas dalykas, kad kuris nors i� tų vyrukų pridės į kelnes ir taps informatoriumi. �itaip mes ir susirenkame did�i�j� dalį informacijos apie pana�aus plauko grupuotes. Manau, jūs tikrai nenorėtumėte, Domna, kad �is įvykis i�plauktų į vie�um�?

Rani susiraukė.

� �inoma, nenorė�iau. Ar VIN jau k� nors suuodė?

��Jie nuolat pasiklauso policijos ry�ių linijų, � atsakė Curada.

��Bet a� jau perspėjau juos: kad ir k� i�girstų, pasinaudoti tuo nevalia. Jie įprat�, kad retsykiais jiems neleid�iama vie�inti įvykių.

��A�iū, � padėkojo Rani.

��O dabar norė�iau pamatyti t� viet�, kur sprogo bomba.

Rani palydėjo pareigūnus ten. Nepaguod�iamas Timitas pariet�s kojas sėdėjo netoliese ir niauriu �vilgsniu dėbsojo į bjaurų rand�. Curada apėjo sprogimo viet� aplinkui.

��I� kokio auk��io numesta bomba?�� paklausė.

Rani palingavo galv�.

��A� ne�inau. Viskas įvyko labai staigiai.

��Galbūt Deinas galės pasakyti,�� sumurmėjo Zedas.

��Kai tik pabus, i�kart jo ir paklausiu,�� pa�adėjo Rani. � Deinas � vienas mano vergų, � paai�kino ji. � Buvo su manim, kai tai nutiko. Jis ir nukentėjo per sprogim�.

Curada dirstelėjo į Timit�.

��Jūsų sodininkas?

��Taip.

��Galbūt kur nors netoli duobės pastebėjai kokių nors metalo ar plastiko nuolau�ų � bet ko, kas tau pasirodė nepa�įstama ir galėtų būti bombos skeveldros?

Timitas atrodė i�sigand�s.

��Ma�iau akmenų, � droviai i�tarė jis.

��Nemanau, kad Timitas atpa�intų bombos skeveldr�, net jei ji kauk�telėtų jam pa�iam per galv�, � įsiterpė Rani.

Abu su Zedu aprodė pareigūnams vis� valdos teritorij�. �ie ap�iūrėjo sienas, pasigro�ėjo drakonkatėmis, ky�telėjo nosį pro vartus. Pakeliui atgal į namus Curada pripa�ino:

��Nemanau, kad būtų įmanoma padaryti k� nors, kad jūs galėtumėte jaustis �ia visi�kai saugi, Domna, nebent vir� visos valdos įrengtumėte apsauginį lauk�-narv� arba įkurdintumėte vis� armij� tiesiog savo pievoje.

Rani atsakė:

��Armijos �abade i�vis nėra, o a� tikriausiai negalė�iau gyventi narve.

Curada linktelėjo.

��A� irgi negalė�iau. � Ji suraukė antakius. � Būtų baisiai gerai turėti bent menkiausi� tos bombos gabalėlį. Jeigu leisite, atsiųsiu �ionai specialistų grup�, kad kruop��iai apie�kotų vald�.

� �inoma, leisiu,�� atsakė Rani. � Bet kodėl tai �itaip svarbu?

��Pirmų pirmiausia bombos skeveldra padėtų įspėti tos bombos kilm�: ar ji pagaminta �abade, ar kontrabanda atgabenta i� svetur. � Ji dirstelėjo į Timit�, kuris pusbalsiu ku�dėjosi su drakonkatėmis. � Domna, ar jums neatėjo į galv� mintis, kad u�puolikai gali būti vergai?

��Turite omeny � buv� vergai?�� pasitikslino Zedas. � Pagalvojau apie tai.

��Ne, a� turiu omeny visai ne tai,�� atsakė Curada. � Kalbu apie vergus � vergus, kurie gyvena mūsų namuose, naudojasi mūsų kompiuteriais, tvarko mūsų gyvenim�. Vergai gali naudotis �eimininko vardu, �eimininko turtais � ir �itaip suregzti kone bet k�. Ir tokiu atveju atkapstyti įrodymų būtų beveik neįmanoma � nebent kuris nors i� vergų grubiai suklystų.

Rani nurijo seil�. Ne, tuo ji nė u� k� nepatikėtų�

��Tik ne mano vergai,�� u�tikrintai tarė ji.

Curada gū�telėjo pe�iais.

��K� gi, jūs juos pa�įstate. Galbūt nagus priki�o ne jūsų vergai. � Ji sudvejojo, bet paskui pridūrė: � Domna, privalote �inoti �tai k�: vergų nuomone, jeigu kuri nors viena i� �abado �eimų yra atsakinga u� vergij�, tai � Jago �eima.

Grį�usi į angar�, Curada vėl pakratė rank� Rani, paskui � Zedui.

��Specialistų grupė atskris rytoj i� pat ryto,�� pa�adėjo ji. Tada į�oko į katerį, bet dar pasilenkė i� jo ir paklausė: � Ar ketinate laikytis senos tradicijos ir dalyvauti Aukcione Abanate?

Rani nė nesusim�stė apie galimyb� at�aukti kelion�.

� �inoma,�� tvirtai atsakė ji.

��Tuomet,�� pridūrė Curada,�� kol būsite Abanate, jums galbūt vertėtų samdyti asmens sargybinį.

Kai sesuo su broliu traukė atgal į namus, Zedas tarė:

��Sumanymas tikrai neblogas.

��Samdyti asmens sargybinį? � Rani susiraukė. Ji ir �iaip negalėjo pak�sti Abanato, niekad nesijautė ten laiminga, o jei gatvėmis paskui j� visa kur dar plumpintų ir koks nors samdytas asmens sargybinis, būtų visai nekas. � Tfu!

� �ito galėtų imtis D�o. Skelie�iai � neprilygstami asmens sargybiniai.

��D�o negali būti dviejose vietose vienu metu, o ji dabar lyg ir turėtų ie�koti �eriksės.

��Tiesa,�� sutiko Zedas. � Bet sumanymas vis vien neblogas.

Rani susiki�o rankas į ki�enes. Galvoje sukosi mai�tinga mintis: neprisileisiu prie sav�s jokio asmens sargybinio. Staiga ji sukikeno prisiminusi t� nuostabų peli�k� �odį, kurio j� i�mokė Deinas. Bersk. Su�vėrėsiu: tapsiu siaubinga pik�iurna ir niurzga, ir tada man teks ilgam laikui pasitraukti į vienum�.

Zedas paklausė:

��Ar bent pagalvosi apie tai, Rani?

Sesuo atsiduso.

��Gerai, pagalvosiu, Zedai-ka.

Per ilgus praktikos metus i�siugdyta savidisciplina padėjo jai i�guiti Curad� i� galvos. Grį�usi į savo kambarį, Rani vėl pasiėmė �nipo Gemite lai�k�. Plunksna ant popieriaus ji susira�ė pastabas, k� reikėtų j am pasakyti: ausylai klausytis, kruop��iai prane�inėti �inias, o kiekvienai patogiai progai pasitaikius � patyliukais kurstyti nesantaik�. Jago �eimos pastaruoju metu gyvenimas nelepina, tad kodėl jis turėtų būti ro�ėmis klotas Diurų �eimai? Binkis sėdėjo prie kompiuterio, per�iūrinėdamas ka�k� ekrane. Jis buvo kraupiai i�bly�k�s, ir Rani neju�ia susim�stė: ar tik nebus Zedas vėl priki��s prie jo nagų dėl kokio menko ar i�vis i� pir�to lau�to nusi�engimo?

��Binki,�� i�tarė ji. Vergas atsigr�ė ir pa�velgė į j�. � Kas tau yra?

Jo rankos drebėjo.

��Rani-ka, a�� a�, rodos, būsiu suklyd�s. Prie� kelet� dienų liepėte man imtis �ygių i�siai�kinti, kas siuntinėja tuos grasinan�ius lai�kus. A� para�iau policijai skirto lai�ko juodra�tį, i�dės�iau visas smulkmenos. Maniau, kad tikrai i�siun�iau, bet dabar aptikau jį �ia, vis dar juodra�tinį variant� � o tai rei�kia, kad a� lai�ko taip ir nei�siun�iau. Jei bū�iau i�siunt�s, to antpuolio, tos bombos� viso to galėjo nė būt nebūti!�� Vyruko balsas tapo spigus.

��Liaukis,�� piktai pertarė jį Rani. � Juk ne tu numetei t� bomb�. Tu tik suklydai.

��Bet�

��Pakaks! Kas jau padaryta � tai padaryta.

Ji �altai stebėjo, kaip jaunasis vergas i� paskutiniųjų stengiasi susitvardyti.

��Bet jūs ne� Jūs ne�

Jis u�duso ir gurktelėjo oro.

��Nepasakysiu to broliui? �inoma, nepasakysiu, kodėl turė�iau?�� patikino ji.

Sugleb�s i� palengvėjimo Binkis atsirėmė į kambario sien�.

Rani vėl pasiėmė ataskait� i� Gemito, j� ma�umėl� pykino. Nelemtas Zedas! Ji niekad nė puse lūpų jam neprasitarė apie tai, bet i� tikrųjų tada dar i� vakaro nujautė, jog Binkis t� naktį ruo�iasi bėgti.

Turėjau nė u� k� neleisti Zedui padaryti to, k� jis padarė, pagalvojo ji ir �ia pat atsiduso puikiai suprasdama, kad brolį deginantis neįveikiamas potraukis pernelyg stiprus, kad jį būtų galima imti ir pa�aboti; ji �inojo, kad tam tikromis aplinkybėmis ir pati niekaip nevaliotų brolio sutramdyti. Moteris dar kart� vog�iomis dirstelėjo į Binkį. Baimė � i�ties galingas stimulas, ta�iau ji sunaikina bet kokį pasitikėjim�. O Rani norėjo, kad vergai ja pasitikėtų. Jei įsigeistų, kad namuose jai patarnautų būrys besmegenių robotų, jau ver�iau pasitelktų dorazin�.

�MES IRGI GALIME �ITAIP PADARYTI�.

Pa�to kateris, atvyk�s pagal grafik� kit� ryt�, be visa kita, atgabeno ir purvin� vok� su popiergaliu viduje. Lai�k� pasira�ė �Laisvieji �abado �monės�.

Perskai�iusi bjauri� keverzon�, Rani įsiuto; įnir�is kunkuliavo vis smarkiau, kol galiausiai ji nebeįstengė nusėdėti krėsle. �vystelėjo popieriaus skiaut� Binkiui.

� �tai. Kai policija u�baigs ap�iūr�, atiduok jiems.

Rani i�puolė į teras�. Apa�ioje grupė policininkų �niuk�tinėjo pakrūmiais, ie�kodami įkal�ių. Rani prisivertė atsiremti į sien� ir atsipalaiduoti. Ji pastebėjo, kad plytelių ply�iuose �elian�ios au�ra�iedės jau gerokai apvytusios. Atrodo, Amri bus visai apleidusi darbus, kad galėtų nesitraukti nuo Deino patalo.

Vienas policijos pareigūnų pasuko namo link. Rani grį�o vidun.

��Duok� man t� bjaurastį, � tarstelėjo ji Binkiui.

Laikydama vok� u� vieno kampo, nune�ė �emyn. Policininkas buvo k� tik įėj�s į namus.

��Domna,�� pra�neko jis,�� mes jau baigėme. Atleiskite u� sutrukdym�.

��Ar k� nors radote?�� paklausė Rani.

Policininkas papurtė galv�.

��Ni�nieko.

� �tai. � Rani i�tiesė lai�k�. � Gavau su �io ryto pa�tu. Būtų gerai, jei perduotumėte pareigūnei Curadai.

��Gerai, ponia. � Policininkas i� ka�kur i�sitraukė plastikinį mai�elį, vok� įsidėjo į jį. � A�iū. � Jis linktelėjo Imeldai, kuri, įsitaisiusi ant auk�tos virtuvinės kėdės, �ypsojosi jam. � Dėkoju u� limonad�. � Jau keldamas koj� per slenkstį, jis dar atsigr�ė. � Domna, a� tik norėjau pasakyti� jūsų namai i� tiesų �avūs.

Rani nusi�ypsojo.

��A�iū, pareigūne.

Ji nusekė paskui policinink� į lauk�. Ūmai jai parūpo, kur galėjo pradingti brolis.

Surado jį prie duobės: pasirėm�s ant kastuvo nuogas iki pusės Zedas kalbėjosi su Timitu. Eidama artyn Rani susizgribo besi�avinti lygia brolio oda ir po ja pūpsan�iais pe�ių raumenimis.

��K� �ia veiki, Zedai-ka?�� paklausė ji.

Brolis i�si�iepė.

��Dirbu, kad i�garuotų įnir�is,�� atsakė. Pasilenkė, pasėmė kastuv� �emių, �iūstelėjo į duob�. � I� pyk�io nepe�i jokios naudos.

��Tai jau taip,�� sutiko Rani. � Pastebėjau. �įryt gavau dar vien� lai�k� i� Laisvųjų �abado �monių. �tai k� jie ra�o: �Mes irgi galime �itaip padaryti�.

Zedo �onai �vilgėjo nuo prakaito.

��Ir k� tu su juo padarei?

��Atidaviau policininkui, papra�iau, kad perduotų pareigūnei Curadai.

Zedas susiraukė.

��Patys pridirba � patys para�� padeda, labai miela i� jų pusės. Ka�in kodėl dar nesugalvojo pasiskelbti VIN skelbimų skiltyje?

Rani pasikasė smakr�.

��Vadinasi, tu manai, kad jie nusiteik� rimtai, ar ne?�� i�tarė.

��Be jokios abejonės, jie nusiteik� kuo rim�iausiai! Tu tik pa�iūrėk!�� Jis smakru parodė į perplė�t�, apsvilusi� �em�.

��Kodėl tuomet jie to nepadarė? � paklausė Rani.

��Ko nepadarė?

��Jie i�ta�kė sklypelį pievos, tuo tarpu galėjo numesti t� bomb� tiesiai man ant galvos. � Rani i�skėtė rankas. � Jie nenori man�s u�mu�ti, Zedai-ka. Jie siekia ka�ko kitko.

Zedas susim�stė.

��Hm. O kaip manai, ko jie galėtų norėti?

��Galbūt mane įbauginti?�� Rani pakėlė grumst�. Stipriai suspaudė kum�tyje jusdama, kaip gurg�da rupi �emė. Ji maloniai kvepėjo. � Na, ne�inau. � I�bėrusi i� saujos �emes, Domna nusipurtė delnus.

��Romantikai,�� pratarė Zedas. � Kvailiai. � Jis stipriu judesiu įsmeigė kastuv�. � �inai, Rani-ka, tau reikėtų �iupti kastuv� ir paplu�ėti drauge su manim. Puiki mank�ta.

��Negaliu pak�sti mank�tos.

� �inau. Kadaise vis �adėdavai, kad kokį kart� keliausi su manim kopti į ledynus. Ka�in ar pastebėjai, kad lioviausi tave kalbin�s?

��A� tikrai ketinau kada nors keliauti su tavim,�� liūdnai atsakė ji �inodama, kad dabar jau per vėlu, kad ji jau niekad drauge su broliu nekops į Abanato ledkalnius. Jos pe�iai nusviro.

Zedas staiga sustingo.

��Tai kvailys neregėtas!

Rani tu�tuojau pakėlė galv�. Viena ranka apglėb�s Amri, Deinas Ikoro stengėsi prasisprausti pro virtuvės duris. Zedas i�siplūdo ir nublo�kė �alin kastuv�.

��Tuoj grį�iu,�� mestelėjo ir nu�irgliojo namų link.

Rani prasi�iojo, ketindama jam �ūktelėti, bet vėl u�si�iaupė.

I�laikyti Deino svorį buvo ai�kiai ne Amri jėgoms. Kai atskubėjo Zedas, Deinas jau ranka grabinėjo sien�, keliai jam linko, dar kiek � ir būtų susmuk�s. Zedas spėjo sugriebti su�eist�jį u� pa�astų.

��Kaip tau pa�iam atrodo, k� tu darai?�� paklausė.

Deinas susirietė ant �emės. Prisimerk�s pa�velgė į Zed�.

��Vaik��ioju.

��O kas pasakė, kad tau galima vaik��ioti? Tau sukrėstos smegenys, ne�inojai? Kiek pir�tų rodau?

Zedas nė nesistengė slėpti susierzinimo. Deinas sutelkė dėmesį į i�skėstus jo pir�tus.

��Tris.

��Hm. � Zedas nesitikėjo sulauksi�s teisingo atsakymo. � Parodyk pakau�į. � Deinas palenkė kakl�. Zedas ėmė �velniai spūs�ioti aplink raudon� gumb�. Deinas susigū�ė. � Jauti k� nors?

��Atrodo, kad gumbas dyd�io sulig mano kum��iu.

��Bet toks jis tikrai nėra. Galv� skauda?

��Ne.

��Gerai. �iūrėk tiesiai pirmyn. Sek �vilgsniu mano pir�t�. Nesukiok galvos. Judink tik akis � ten, kur juda pir�tas. �tai taip.

Deinas vartaliojo akis, sekdamas Zedo pir�t�, judantį auk�tyn �emyn, paskui � ratu ir galiausiai � į �onus. Paskui Zedas delnu apglėbė Deino smakr�. �is pernelyg gerai pa�įstamas judesys buvo skausmo prana�as; Deinui sutraukė raumenis. Zedas tylutėliai paklausė:

��Ar a� liepiau tau keltis i� lovos?

Deinas sujudino lūpas:

��Ne, Zedai-ka.

��Pasakyk ai�kiai.

Deinas pakartojo � garsiau.

��Tad daugiau ir nesikelk, kol neleisiu. Mano seseriai tu reikalingas sveikas. Supratai?

��Taip, Zedai-ka.

Zedas patenkintas i�sitiesė. Rani tebestovėjo prie duobės ir �iūrėjo į juos. Vis dar paslikas Deinas i�tarė:

��Zedai-ka�

��K�?

��A�iū, kad gr��inote man muzik�.

Zedas kreivai �yptelėjo prisimindamas, koks i��ūkis jam buvo palau�ti Dein� � ir kokį malonum� patyrė jį sugniu�dydamas.

��Dėkok Rani,�� tarė jis. � Tai ji man�s pra�ė parve�ti tau įra�us.

Kit� ryt� Rani ir Zedas pusry�iavo terasoje.

Apa�ioje Timitas triūsė prie sprogimo duobės, dabar paverstos gėlių klomba � sodino ten vijoklius. Miegamajame jiems u� nugarų paklodes purtė Amri. Karai teko i�krap�tyti mergait� i� Deino kambario ir jėga nuvaryti prie darbo. Amri bandė gin�ytis. Rani pamėgino įsivaizduoti nuolat d�iugiai nusiteikusi� ma�yl� Amri besigin�ijan�i� � ir nepavyko. Ji pakėlė dubenėlį, gurk�telėjo sultinio su kiau�iniu.

��Zedai-ka, kaip �įryt laikosi Deinas?

��Geriau,�� atsakė Zedas. � Jau nori keltis.

��Ar jam jau galima?

��Jei atsistojus pradės svaigti galva � dar ne. � Zedas nusi�ypsojo. � Ko tokia suniurusi, Rani-ka? Netrukus jis bus sveikutėlis.

��Galvojau apie Amri.

��O kas nutiko Amri?

Vadinasi, jis nieko nepastebėjo. Rani pagalvojo, kad toks nuovokus �mogus, kaip Zedas, kit�syk sugeba būti stulbinan�iai aklas.

��Ji iki ausų įsimylėjusi Dein�.

��Amri?�� Zedo antakiai �oktelėjo auk�tyn. � Nė manyt nepamany�iau, kad per vis� trump� gyvenim� j� bent kart� aplankė mintys apie seks�.

��Kalbu ne apie kūni�k� meil�. O apie jausm�, kurį mudu su tavimi kadaise vadinome pūkine meile.

Zedas tarstelėjo:

��Ka�in k� apie tai mano Deinas?

��Deinas sako, kad ji jam primena vien� jo ma�elių broliukų.

Zedas vyptelėjo:

��Matyt, vyrukui smegenys sukrėstos labiau, nei man atrodė, jei jau Amri jam primena kieno nors brolį.

��Manau,�� atsakė Rani,�� jis tiesiog turėjo omeny, kad jau�ia jai vien �ilum� ir prierai�um�.

��Jau susijaudinau,�� nusi�aipė Zedas. Ir kalbėjo toliau, kreipdamasis į sien�: � Praėjusi�, o ir u�praeit� naktį gulėjau negalėdamas u�migti ir vis svars�iau, kas būtų, jeigu tu būtum �uvusi. Galiausiai nusprend�iau, kad mano gyvenimas tada taptų nebepakeliamas. Kita vertus, tai, k� jau�iu tau, niekad nebuvo vien �iluma ir prierai�umas.

��Zedai-ka.

Ji per stal� i�tiesė rank� prie brolio. Jis atsigr�ė. Suspaustos jo lūpos virto brūk�niu veide. Akyse susimai�ė meilė ir sielvartas.

��Zedai-ka, a� neketinu mirti � dar kokius penkiasde�imt ar �e�iasde�imt metų. Ketinu nugyventi ilg� gyvenim�. Beje, praėjusi� naktį irgi nemiegojau. Svars�iau pasiūlym� įsitaisyti asmens sargybinį.

��Ir k� sugalvojai?

��Sugalvojau, kad judu su pareigūne Curada sakėte ties�.

Zedas nusi�ypsojo. Jo veid� kaus�iusi įtampa i�sisklaidė.

��Bet tu juk �inai, kaip a� vertinu vienum�. Jei ko norė�iau u�vis ma�iausiai � tai kad į �eimyn� įsibrautų dar vienas, svetimas, �mogus. � Ji paėmė vaisių ir dantimis ėmė grau�ti mink�tim�. � O �įryt man dingtelėjo mintis: juk to nė nereikia. Kam man samdyti asmens sargybinį, jeigu jau turiu jį?

Zedas lyg ir sunerimo.

� �inoma, a� galiu saugoti tave, kai esu �alia, Rani-ka, bet�

��Turiu omeny ne tave. � Ji padėjo i�grau�t� vaisiaus �ievel� ant lėk�tės kra�to. � Kalbu apie Dein�. Kart� jis jau i�gelbėjo man gyvyb�, be to, reikia, kad jis nesėdėtų dykas, kol būsime Abanate. Jis paklusnus ir mitrus, be to, ne kvailys.

Zedo kakta susirauk�lėjo.

��Kalbi taip, tarsi būtum jau apsisprendusi.

��Ar nemanai, kad tai geras sumanymas?�� paklausė Rani.

Zedas m�sliai raukė antakius.

��Taip, sutinku, Deinas � ne kvailys, be to, jis oficialiai mokėsi bent kelių rū�ių kovos menų. Jo refleksai pakankamai geri, jis gali kautis. � Zedas i�si�iepė. � Jei tik nesigvie� susiimti su skelie�iais.

��Kaip �itai suprasti?

Zedas numojo ranka.

��Nesvarbu, Rani-ka, nieko ypatinga. Ar jau kalbėjai apie tai su Deinu?

��Dar ne.

��Tuomet leisk pasakyti man.

��Kaip i�manai,�� atsakė Rani. Ji �velgė į Timit�: �is stovėjo sode po laistyklės �arstomu lietu�iu ir karpė vijoklį. Atrodė visi�kai patenkintas. � Savaime suprantama, tai rei�kia, kad turėsiu drauge pasiimti ir Amri.

��Kodėl?�� nustebo Zedas.

Rani suirzusi dėbtelėjo į jį.

��Zedai-ka, tu nesiklausai man�s. Ji įsimylėjusi! Ir net jei tai ��tik pūkinė meilė, Amri labai grau�is, jeigu jai teks likti �ia, kai Deinas i�va�iuos į Abanat�.

Zedas �ypsodamasis palingavo galv�.

��Nuolat kartoju tau, Rani: nereikėtų �itaip popinti vergų.

Rani irgi jam nusi�ypsojo.

� �inau, Zedai-ka. Bet nors Amri akimis a� tikriausiai jau i�kar�usi, kretanti senė, vis dėlto nenorė�iau, kad ji manytų, jog ne�inau, k� rei�kia būti įsimylėjusiai.

Mėlynai �alia plok��ia lyg stalas Abanato jūra tviskėjo ir mirguliavo skais�ioje ankstyvo ryto saulėje. I� vandens ky�ojo dvi mil�ini�kų ledkalnių vir�ūnės; Deinas tik u�kliudė jas akies kra�teliu, o paskui katerio skryd�io trajektorija pasisuko, miestas u�stojo jūr�.

� �tai ten,�� i�tarė Zedas,�� nusileidimo aik�tė ten.

Deinas prisimerk�s pa�velgė �emyn. I�vydo akmenimis grįstus �aligatvius, med�ių �alum�, sidabrinius slenkan�ių juostų sistemos kaspinus, namus su juodomis saulės baterijų plok�tėmis ant stogų. Deinas prad�iugo, pamat�s miest�. Tikslūs Zedo nurodymai ir katerio kompiuterio �emėlapiai padėjo jam įveikti �abado tyrus, kai skristi reikėjo tik vir� begalinių, niekuo viena nuo kitos nesiskirian�ių kalvų. Ry�ki saulės �viesa smarkiai ribojo matomum�, o kelio �enklų apa�ioje buvo nedaug, ir tie patys � nery�kūs, ma�a to, nuolat besimainantys �e�ėlių kaitoje. Deinas suprato, kodėl taip pavojinga skraidyti vir� �abado vidudienį. Grėsė pavojus įsisukti į begalinį rat� vir� tų pa�ių kuprotų kalvagūbrių � visi�kai nematydamas, kas yra u� jų, galėjai įklimpti kaip musė butelyje.

Kelias �emyn buvo laisvas, nesimatė jokio kito transporto. Deinas palietė valdymo svertus, suma�ino greitį ir i�vedė katerį į spiralin� leidimosi trajektorij�. �į nedidelį terminal�, kaip jam paai�kino Zedas, i�laikė miestas � asmeniniam Keturių �eimų naudojimui. Dar net nespėjo nusėsti nusileid�iant jų sukeltos dulkės, o greta katerio jau i�dygo terminalo valdytojas � i�si�iep�s, besilankstantis, �ūkaliojantis įsakymus ne�ikams. Rani priėjo su juo pasi�nekėti. Su mėlynomis kelnėmis ir mėlynais mar�kiniais ji atrodė gaiviai ir dailiai. Zedas nuobod�iavo atsirėm�s į stulp�. Ma�y�iame nusileidimo terminale tvyrojo riebalų ir įkaitusio metalo kvapas. Pakra�tyje Deinas i�vydo stūksantį auk�t� mar�rutinį luot� � IS klasės laiv�; tokie gabendavo keleivius i� palydove įkurdinto kosmouosto. Jis dar spėjo nustebti, i� kur toks laivas galėjo atsirasti �ia, bet tuojau pat jį atpa�ino � kart� netgi pats skrido juo: tai buvo Zedo luotas, kuriuo �is pasiekdavo Tinkl�. Prisimerk�s Deinas į�iūrėjo ir stilizuot� �J� ant laivo �ono � Jago �eimos �enkl�. Deinas u�si�iūrėjo į jį, rankas kojas surakino nepakeliamas ilgesys: besvorio skryd�io, to jausmo, kai, paklusdamas jo rankoms, pakyla �vaig�dėlaivis ar tegul bent paprastas laivas fuziniu varikliu.

��Deinai!

Zedo balsas nurė�ė Deino ilgesį �variai lyg i�gal�sti peilio a�menys. Deinas protekine nuskubėjo prie Rani, kuri jau �ingsniavo terminalo vartų link. Vartų nesaugojo laukas-narvas, nebuvo �ia ir ragenos skenerio � vien papras�iausia metalinė u�karda ir besi�ypsantis vyrukas būdelėje, kuris nuspaud�s mygtuk� pakėlė u�tvar�. Deinas nesusigaudė, kodėl tas �mogus toks patenkintas atlikdamas toki� paprast� u�duotį. U�karda pakilo, ir jie atsidūrė u� nusileidimo terminalo teritorijos ribų.

Jiems lyg kum��iu smogė kar�tis, at�ok�s nuo gatvių ir �aligatvių.

��Tai prekybinis rajonas,�� paai�kino Rani.

Abipus gatvės rikiavosi ry�kiaspalviai kioskeliai ir krautuvėlės, i�sipuo�usios plazdan�iais dry�uotais tentais. Gatvės muzikantas treliavo fleita, stovėdami ant rankų staipėsi du nuogi akrobatai.

��O kaip bus su baga�u, kurį atsigabenome?�� paklausė Deinas.

Jis apsidairė. Aplink juos kunkuliavo �monių minia.

��Daiktus pristatys ne�ikai. Binki��� Rani grį�telėjo į jį. � Judu su Amri eikite tiesiai į namus.

��Gerai, Rani-ka,�� atsakė Binkis.

Bly�kiaveidis sekretorius ir susijaudinusi mergaitė nėrė į mini�.

Pra�neko Zedas:

��Rani, man reikia skubiai sutvarkyti vien� nedidelį reikaliuk�. Gal susitiksime namuose, gerai?

��Gerai.

Juodu apsikabino. Prie� nueidamas savais keliais, Zedas reik�mingu �vilgsniu nudelbė Dein�. Neu�mir�k, bylojo tas �vilgsnis. Deino nervai virpėjo lyg u�gauta styga. Ka�in ar jis ir norėdamas įstengtų u�mir�ti. Trys dienos prie� kelion� į Abanat� Zedas u�suko į jo kambarį. Ir prane�ė Deinui, kad �iam teks būti Rani asmens sargybiniu.

�Abanate Rani reikės asmens sargybinio. �mogaus, sugeban�io greitai reaguoti ir mokan�io mu�tis � kad lydėtų j� visa kur: pasivaik��ioti Bulvaru ar parke, ar apsipirkti.

Taip, Zedai-ka.

Binkis pasakys tau visk�, k� �inome apie u�puolikus. Tiesa, �inome nedaug. Jie save vadina Laisvaisiais �abado �monėmis.

Taip, Zedai-ka.

Tinkle tu sakei man, kad esi įvald�s kai kuriuos kovos menus. Be to, kiek �inau, nėra tokio hiperio, kuris bent kart� kit� nebūtų įsivėl�s į pe�tynes. Tu susidorosi. � Jis priėjo prie pat Deino lovos. � Tu daugiau, nei susidorosi�

Įsakym� jis sutvirtino labai ai�kiai ir �iauriai � rankomis.

Rani įsikibo jam į parank�; Deinas pa�oko.

��Eime.

��Kur mes einame?

Deinui teko �aukti, kad jį i�girstų. Aplinkui juos urduliavo gausybė besijuokian�ių, �ūk�iojan�ių �monių, vilkin�ių raudonomis, oran�inėmis, geltonomis, baltomis skiautėmis, o antra tiek � ir i�vis nuogų. Visų akys buvo juodos. Rani nusitempė Dein� prie kioskelio. Ka�k� pakėlė prie veido. Dabar jau ir jos akys tapo juodos.

��Abanate visi ne�ioja saulės akinius. � Ji paėmė vienerius ap�iūrėti. � Tau irgi prireiks.

Deinas taip ir nesuprato, ar ne papras�iau būtų įsigyti kontaktinius l�ius, bet vis tik paėmė primityvius saulės akinius � ry�kiai geltonus, mil�ini�kus. Atrodė klaikiai. Deinas numetė juos �alin ir i�sirinko kitus, paties papras�iausio modelio � u� ausų kabinamomis kojelėmis, akis dengian�iais stiklais. Jis įsistebeilijo į save veidrodyje. Dabar jau ir jis dėbsojo groteski�komis juodomis akimis.

��Tfu!�� burbtelėjo jis. � Tai kur mes einame?

Rani atsakė:

��Noriu aplankyti draug�.

Kioskelio pardavėja atsisakė net imti į rankas Rani kreditinį disk�.

��Dovana, Domna. Tiktai sugrį�kite ir atsiveskite draugus.

Rani padėkojo jai. Moteri�kė net sukikeno su�avėta.

Kai juodu nutolo nuo kioskelio, Rani i�tarė:

� �itaip nutinka nuolat.

� �monės jus atpa�įsta?

��Taip. Nesuprantu kodėl. Abanate a� pasirodau dukart per metus. Bet prekyvietėse visi visada mane atpa�įsta.

Pro �alį pra�vangėjo muzikantų grupė. Deinas net susiraukė nuo tų d�er�gian�ių nedarnių garsų.

��Tu alkanas?�� paklausė Rani ir pamojusi pardavėjui nupirko i� jo ka�kokio valgio: mėsos, suvyniotos į �alėsius ir pamautos ant medinio ie�mo. Rani pasiūlė k�snį Deinui. Patiekalas buvo keistas, bet gardus: aromatingas, �altas.

��Labai skanu. Kas tai?

��Kokia mėsa � ne�inau. �alėsiai, į kuriuos ji susukta � jūros dumbliai.

��Ar visi �itie �monės ir gyvena �ia?�� paklausė Deinas.

��Ne. � Rani ėmė ai�kinti. Neatrodė, kad jo klausimai j� erzintų. � Dauguma �itų, � ji mostelėjo į gatve plūstan�ius praeivius,�� yra turistai. Kai kurie � nuolatiniai gyventojai, jie įsikuria Abanate, pragyvena �ia dvejus trejus metus, o paskui, neatlaik� mokes�ių na�tos, i�vyksta. Ir tik nedidelė dalis � �abado pilie�iai.

��O k� jie veikia?

��Aptarnauja turistus, prekiauja, gamina kai kuriuos produktus, siūlo pramogas ar teikia įvairias paslaugas. Daugelis jų � buv� vergai.

Juodu i�ėjo į dar vien� krautuvėlių apsupt� aik�t�. Rani nu�ingsniavo tiesiai prie vienos parduotuvių. �i i� tolo �ai�aravo miniatiūriniais pauk��iukais, arkliais, med�iais, �uvimis, pa�iais įvairiausiais gyvūnais � �avūs spalvingi nieku�iai, visi � i� stiklo. Rani įėjo vidun. Deinas nusekė jai i� paskos. Nusiėmė saulės akinius. Kilimu i�klotoje parduotuvėje vie�patavo vėsa ir tyla.

I� u� prekystalio atskubėjo auk�ta laiba moteris pa�armojusiais plaukais. Jiedvi su Rani pasibu�iavo.

��Sveika sugrį�usi į Abanat�, Rani-ka. � Moters oda buvo tokio pat atspalvio, kaip ir Karos � pieninio �okolado rudumo. � Atrodote puikiai.

��A� ir jau�iuosi puikiai. O kaip tu laikaisi? Kaip reikalai parduotuvėje?�� Rani apsisuko dairydamasi. � O ji didesnė u� pirm�j�. Kas tau padeda tvarkytis?

��Abiem prekes u�sakinėju ir buhalterija rūpinuosi a� pati. Kai tenka kur i�vykti, mane pavaduoja Erlinas.

Kol moterys �nekėjosi, Deinas klydinėjo po krautuvėl� ap�iūrinėdamas miniatiūrinius stiklo gaminius. Kaligrafi�kais ra�menimis i�marginta lentelė tikino, kad visi �ie dalykėliai i�pūsti rankomis i� paties smulkiausio �abado smėlio. Deinas aptiko drakonkatės miniatiūr� ir stabtelėjo ja pasigro�ėti.

Staiga jis i�girdo ka�kieno bals�:

��Kuo galė�iau jums padėti?

Deinas i�sitiesė. Kitapus stiklinio prekystalio stovėjo jaunas vyrukas su raudona tatuiruote ant rankos. Jis �ypsojosi Deinui.

��A�iū, nieko nereikia,�� atsakė Deinas.

Jaunuolis ir toliau �ypsojosi jam ta pa�ia �ypsena, mechani�ka, tarytum įjungta.

��Kainos pas mus nedidesnės nei kitose parduotuvėse,�� kalbėjo jis. � O visos miniatiūros � rankų darbo�

��A� neketinu nieko pirkti!�� riktelėjo Deinas garsiau, nei ketino.

Moteris, kalbėjusi su Rani, kilstelėjo galv�.

��Viskas gerai, D�eimi, jis � ne pirkėjas.

D�eimis dar pla�iau nusi�ypsojo ir linktelėjo. Jo akių vyzd�iai buvo nejudrūs, i�siplėt�. Jis tankiai mirksėjo ir �ypsojosi � lygiai taip pat, kaip �ypsojosi ir nusileidimo terminalo vartų sargas.

Deinas gurktelėjo; staiga jį nusmelkė �altis ir ma�umėl� supykino. Rani ka�k� pirko, jis nematė k�. Paskui dar kart� apkabino moterį ir mostelėjo Deinui pirm jos i�eiti į gatv�. Lauke, prie pat parduotuvės durų, ka�kokia moteris skaitė laikra�tį. Deino �vilgsnis u�kliuvo u� antra�tės: �KETURIOS �EIMOS RENKASI ABANATE�. Jam teko dar kart� nuryti seiles, kad įstengtų pra�nekti.

��Kas toji moteris?�� paklausė.

��Tulė. Ji buvo mūsų virėja dvare. O kai baigėsi jos sutarties terminas, pasiėmė pinigus ir įsigijo parduotuv�. �i � jau antra. Sekasi jai tikrai neblogai.

Deinas norėjo su�inoti visai ne tai.

��O kas yra D�eimis?

��D�eimis?�� Rani suraukė antakius, kakt� perkirto rauk�lė.

��A, klausi apie verg�? Manau, ji nusipirko jį pernyk��iame Aukcione.

Deinas pasistengė kuo atsargiau pasirinkti �od�ius:

��Ar jis� proti�kai atsilik�s?

Rani nustebo.

� �inoma, ne! Juk jau pats nusikaltimo apibrė�imas liudija, jog nusikalstam� veiksm� gali įvykdyti tik visi�kai sveiko proto �mogus. Kitaip Tinklas nebūtų jo paėm�s, nebūtų net svarst�s tokios galimybės. Aaa��� Ji pasitrynė smakr�. � Tu juk ne�inai. Jis apduj�s nuo dorazino, Deinai. Kaip keista. Tu pats � narkotikų kurjeris, bet ne�inai, kaip atrodo �mogus, vartojantis dorazin�.

Deinas atsakė:

��A� �inau, kaip jis veikia. Tai raminantysis preparatas, sukeliantis euforij�.

��Tai tik tu�ti �od�iai,�� atsakė Rani. � Jie visi�kai nepaai�kina, kaip po dorazino dozės jautiesi.

��O jūs tai �inote?

Moteris, regis, susim�stė.

��Esu band�iusi. � Ji dirstelėjo į verg�. � Niekam apie tai neprasitariau. Jausmas nepakartojamas. Kai tau liepiama k� nors daryti, negali atsid�iaugti u�duotimi � ji atrodo įdomiausia pasaulyje. Nepajunti net nuovargio. Be to, dorazinas padeda u�mir�ti praeitį. Manau, vartodamas jį nuolat, gali netgi u�mir�ti, jog esi vergas. Ir vis� laik� �ypsaisi.

��Savo vergams jūs kvai�alų neduodate.

��Sovkoje vergai doz� gauna kasdien. Namų vergai � niekad.

Namų vergai � vadinasi, ir a�, pagalvojo Deinas. Rani �velgė

į jį, ir vyrukas pavėluotai susizgribo, kad moteris ne�asi dė�� su pirkiniu � o juk tai jis turėtų ne�ti. �tai kam reikalingi vergai, dingtelėjo jam. Kad ne�iotų rankines, atidarinėtų duris, spaudytų mygtukus. Ir visai nesvarbu, koks prot� bukinantis bus tas darbas ��galų gale tam ir skirtas dorazinas. Deinas i�tiesė rank�, norėdamas paimti i� jos dė�ut�. Neįstengė pa�velgti Rani į akis. Bandė įsivaizduoti, kaip reikėtų pragyventi penkerius metus, de�imt metų nuolat nugrimzdus sald�ioje, svaiginan�ioje kvai�alų migloje. Jis �velgė į parduotuves: vitrinose i�dėliotos prekės atrodė pernelyg ry�kios, rė�ian�ios akį, jas perkantys �monės � tokie pat ry�kūs, rė�iantys akį, neskoningi, bjaurūs � turistai ir vergai, visi vienodi, i�siviep� vienodomis pla�iomis, bereik�mėmis �ypsenomis� Pasibjaurėjimas po savim slėpė grau�iantį kaltės jausm�, ironija kartėlio prieskoniu nutvilkė lie�uvį. Pirm� kart� Deinas pajuto, jog būta teisingumo tame įvykių posūkyje, nublo�kusiame jį į vergij�.

Jis prisivertė atsitokėti. Susizgribo sustoj�s vidur gatvės � praeiviams tekdavo jį apeiti, Rani buvo priversta laukti.

��Atleiskite,�� vargais negalais i�spaudė jis.

Rani nieko neatsakė, ir Deinui parūpo, ar daug jį draskan�ios kan�ios atsispindėjo veide.

Juodu jau spar�iau nu�ingsniavo gatvelių labirintu, kol pagaliau pasiekė �alumos sal�, i� pa�iūros primenan�i� park�: vejos, fontanai, �aliuojantys med�iai. Nuo gatvės park� skyrė gele�inė tvora su vienintele vartais įrėminta i�lau�a; greta stovėjo sarginė.

��Tai,�� paai�kino Rani,�� Įkūrėjų Lanka. Pirmasis parkas, kurį u�si�eldino �eimos, kai tik atsitempė i� a�igalių ledo.

Besi�ypsanti moteris sarginėje įleido juos pro vartus. Parke augantys med�iai buvo did�iuliai, seni � senesni u� tuos, kurie �aliavo Jago �eimos valdoje. Ta�iau �emė �ia buvo plok��ia, vejos tvarkingai nu�ienautos, jokio bet kaip i�augusio laukinio �elmenėlio, o i� krūmok�nių nesklido nė garselio � pauk��iai �ia neperėjo. Deinas staiga prisiminė Pelino dangų, uolėtus kalvagūbrius, marguojan�ius gausybe pauk��ių�

Vienoje parko dalyje �iurleno fontanas: kruop��iai nudailintais kriokliais srovė ti�ko nuo vienos atbrailos ant kitos. �monės būriavosi aplinkui: sėdėjo ant suoliukų, vaik�tinėjo po piev�.

��Domna Rani!

Nuo suoliuko stryktelėjo ka�kokia moteris. Deinas įsitempė: moteri�kė atkurnėjo artyn, u�tverdama jiems keli�. Ji vilkėjo plonytį, permatom�, apdribusį lyg palapinė apdar�; jos veidas buvo smailus, smulkių bruo�ų lyg �ebenk�ties, skais�iai mėlynos akys ��i�sprogusios.

��Kaip miela tave matyti! Dar �įryt sakiau �eimynyk��iams: paminėsite mano �odį, pusseserė Jago būtinai atvyks į miest�, bet a� nieku gyvu nesitikėjau sutikti tav�s parke jau �iandieni Ar tavo brolis irgi atvyko? Visi mes taip nekantraudami laukiame Aukciono, o jergutėliau, taip, tikrai. Abanate baisybė turistų, jie elgiasi dar grubiau nei paprastai, ak, brangioji, pasisaugok, kad ir kur eitum. An�dien toks juodnugaris tiesiog įsirė�ė į mane gatvėje. Vis dėlto esu tikra, kad su Jago �eimos atstovais niekas nei�drįs �itaip elgtis. Ar ketini dalyvauti pobūviuose? Po dviejų � o gal po trijų? � dienų pokylį rengia Kynetų �eima, po trijų � o gal keturių? � į vakarėlį kvie�ia Diurai. Bet kam a� visa tai tau pasakoju, kvietimai jau laukia tav�s namuose, o jergutėliau, taip, taip. Bet k� a� �ia, oi, kaip negra�u � gai�inu tave, o juk tu tikriausiai pavargusi po skryd�io i� savo nuostabiojo dvaro. Perduok nuo�ird�iausius linkėjimus pusbroliui Zedui.

��A�iū, �arita,�� i�tarė Rani.

Moteri�kė visa taip ir suspindo. Kai juodu praėjo pro j�, ji įsistebeilijo į Dein� su tokiu nuo�miu, �altu susidomėjimu, kad Deinas net i�raudo. Po geros valandėlės Rani prapliupo juoktis.

��Po �imts galų, kas ji?�� i�sprūdo Deinui.

� �arita Diamos � Jago �eimos giminaitė ir pati pasiu�iausia sena kalė i� visų įmanomų. Ji nuolat tūno pasaloje � parke ar per pobūvius,�� kad galėtų pristverti kokį nelaimėlį ir su juo pasikalbėti. Visa jos �eimyna � penkios senos �ie�ulos, tokios pat, kaip ir ji. Paminėsi mano �odį: po kelių valandų jau visas Abanatas ū� gandais apie tai, kad Rani Jago įsitaisė dailų jaun� verg�. �O jergutėliau, taip taip taip!� � Ji pamėgd�iojo dusuling�, padrik� �aritos Diamos klegėjim�. � Ko gero, ver�iau jau atrodytum kaip paleistuvė nei kaip asmens sargybinis. � Ji mostelėjo į priekį, pro med�ius. � O �tai ir mūsų namas.

Deinas pa�velgė ten link � tikėjosi i�vysi�s tokį pat nam�, kokie rikiavosi visose Abanato gatvėse: balt�, gelton�, bly�kiai �ydr� ar rausv�, u�riestu kraigu, įmantriai kaldintais vartais � tik galbūt didesnį. Bet nepamatė nieko pana�aus, prie�ingai � namas stūksojo lyg mil�ini�kas akmens luistas, pilkas ir masyvus. Tam, kad prieitų prie jo, jiems teko įveikti dar vien� apsaugos post�.

Prie laiptų, prie�ais pla�iai atlapotas duris, stovėjo vyri�kis. Ant masyvaus kūno kėpsojo galva su bly�kiu, mėnulio pilnatį primenan�iu veidu. Ant galvos ne�ėlė nė plaukelio. Vyri�kio akis slėpė saulės akiniai. Jis nusilenkė Rani.

��Koriosai. � Rani pasistiebė ant pir�tų galiukų ir, didelei Deino nuostabai, pabu�iavo vyri�kį į bly�kų skruost�. � Tai Deinas. Zedas nupirko jį man tiesiai i� Tinklo � dabar jis mano pilotas. Deinai, tai � Koriosas Rulas, Jago �eimos namų Abanate ūkvedys. Jis veltui burnos neau�ina, bet �ino visk�. Ar viskas namuose gerai?

Mil�inas albinosas linktelėjo.

��Ar Zedas jau pasirodė? Dar ne? Bet Amri ir Binkis jau �ia, tiesa? Deinai, Koriosas parodys tau, kur tu miegosi.

Name buvo vėsu. Oras buvo sudus�s, atsidavė pelėsiais. Lubų arkos atrodė nepaprastai auk�tos. Lempos kabojo ant gele�inių kablių, įtvirtintų tamsiose medinėse sijose. Viena vestibiulio siena buvo i�mu�ta nublukusiu gobelenu. Korioso delnas svariai nusileido ant Deino peties.

��Eime.

Keli� Deinas būtų surad�s ir pats: skersai virtuv� į koridorių su durimis abiejose pusėse. Deinas sumojo, kad ir �is, ir u�mies�io valdos namas statyti pagal t� patį projekt� � ar veikiau �is namas buvo originalas, o namas kalvose � jo kopija.

��Tau,�� tarė albinosas, mostelėdamas į duris.

Deinas �vilgtelėjo vidun. Kambario sienos buvo i�mu�tos gobelenu, grindys u�tiestos kerito kailiu. Deinas gū�telėjo pe�iais. Jis neturėjo jokio savo daikto, kurį galėtų tuojau pat �ia pasidėti. Jo drabu�iai ir grotuvas bei muzikiniai įra�ai liko supakuoti drauge su visais kitais Jago �eimynos daiktais.

Vir�utiniame auk�te irgi tvyrojo vėsa. Akmeninės seno namo sienos patikimai izoliavo asmeninius kambarius. Rani nuėjo į savo miegam�jį. Ant darbo stalo gulėjo visa �ūsnis lai�kų; Binkis jau sėdėjo prie kompiuterio. Rani pasklaidė popierių krūv�. Daugiausia � pakvietimai į visokius renginius. Rani atplė�ė Diurų �eimos lai�k�. Tai buvo kvietimas į susibėgim�, rengiam� Diurų namuose � pakankamai netradici�kai � i� pat ryto, dien� prie� Aukcion�, ir turintį trukti iki pusiaudienio. Niekur nedingsi � į �į sambūrį teks nueiti, taip pat ir į Kynetų �eimos ruo�iam� pobūvį, ta�iau į visus kitus kvietimus norint galima numoti ranka. Po Aukciono jau Jago �eimai teks i�kelti puot�.

��Binki.

Sekretorius pakėlė galv�.

��Mano vardu priimk pakvietimus � tuos pa�ius, kaip ir visada. Paskui turėsi priminti man datas. Ir dar � ko gero, jau pats metas pradėti ruo�tis Jago �eimos pokyliui. I�kelsime jį �e�t�j� dien� po Aukciono. Pasamdyk kaligraf�, kad sura�ytų kvietimus.

Nėma� nesutrik�s Binkis tik linktelėjo:

��Gerai, Rani-ka.

I� Tulės parsine�t�jį ry�ulėlį Rani paslėpė spintelėje lovos galvūgalyje. Buvo u�sakiusi �į dirbinį dar prie� kelis mėnesius, kai praėjusį kart� lankėsi mieste. Pirkinys buvo skirtas Zedui � pagal specialų u�sakym� gaminta stiklo skulptūrėlė, ypatinga dovana. Rani ketino įteikti j� broliui artimiausios Įkūrėjų Dienos proga.

Amri įne�ė did�iulį padėkl�, apkraut� pyragai�iais, saldėsiais, sūriu, ledų kamuolėliais bei kitokiais gardumynais, galin�iais patenkinti ir patį i�rankiausi� skonį.

��Rani-ka,�� su�niok�tė pridususi mergaitė, � jau pristatė baga��. Koriosas kaip tik ne�a visk� vir�un.

��Gerai.

Rani pasuko tiesiai į voni�. Po skryd�io buvo suplukusi, o po pasivaik��iojimo gatvėmis � ir purvina, tad labiausiai tro�ko atsigaivinti po du�u. Amri atne�ė jai chalat�. I�sipynusi kas�, Rani palindo po tryk�tan�ia vandens srove. Paleido pirmiausia kar�t� vandenį, paskui atsuko �alt�. Vonios veidrod�iai aprasojo. Rani įjungė ventiliatorių. U�simetusi chalat�, ji grį�o į kambarį; palaidi plaukai i�driko ant pe�ių.

Kambaryje jos jau laukė Zedas. Binkio nebebuvo. Rani atsisėdo ant lovos ir ėmė �luostytis plaukus. Nusi�ypsojo broliui.

��Na kaip, ar sėkmingai sutvarkei savo reikalus?

Jis atsakė ne i� karto. I�tiesė rank�, palietė drėgn� sesers skruost�.

��Tau da�niau reikėtų vaik��ioti palaidais plaukais.

��Pernelyg daug kebeknės.

Zedas atki�o jai deln� � ant jo gulėjo nedidelė suvyniota, kaspinėliu perri�ta dė�utė.

� �ia tau.

��Oi, Zedai-ka, nereikėjo�

Ji paėmė dė�ut�. �ia pat jai dingtelėjo mintis, kad galbūt vertėtų i� karto atiduoti ir dovan� jam, bet i�syk ir persigalvojo. Atsargiai krestelėjo dė�ut�. Viduje niekas nesubar�kėjo. Rani praplė�ė įpakavim� ir pakėlė dangtelį. Ir i�vydo vatos gumulėlyje gulintį nediduk� auksinį cilindr�, puo�t� nefrito juostelėmis. Rani i�ėmė dovan� i� dė�utės.

��Atsargiai,�� perspėjo Zedas ir paėmė cilindr� i� jos rankų.

��Tai ne visai tai, kas atrodo.

��O kas tai?

��Teko verstis per galv�, kol suradau jį. Matai t� mygtuk� viename gale?�� Jis pasuko cilindr�, rodydamas jai ma�ytį auksinį mygtuk�. � Stipriai nuspausk jį � i� kito galo į t�, į kurį taikysies, i��oks ma�ulytė strėlytė su paraly�iuojan�iu u�taisu. Papras�iausiai spustelėjus pir�tu, mechanizmas nesuveiks. �tai, yra ir prie jo deranti grandinėlė, tad gali ne�ioti jį pasikabinusi po kaklu.

Zedas i�traukė i� dė�utės auksin� grandinėl�. Pritvirtino j� prie cilindro, tada u�nėrė seseriai ant kaklo. Pakabutis �altu svoriu prigludo prie krūtinės. Ne itin su�avėta Rani priėjo prie sieninio veidrod�io ir įsmeigė akis į dovan�.

��Pana�u į papras�iausi� pakabutį. � Rani atsargiai, pir�tų galiukais palietė cilindr�. � Jis legalus?

��Ne,�� ramiai atsakė Zedas. � Bet jeigu tau prireiks juo pasinaudoti, tikriausiai nebus labai svarbu, legalus jis ar ne.

��Kur tu randi nusipirkti �itokių dalykėlių?

��Hiperių rajone. � Jis ap�velgė kambarį. � O kur Deinas?

Rani gū�telėjo pe�iais. Suėmusi dviem pir�tais, ritinėjo pakabutį. Grandinėlė įsitempė. Rani apsimetė į ka�k� taikanti.

��Juk jis turėtų nė per �ingsnį nesitraukti nuo tav�s!

��Tik ne namuose, Zedai-ka.

��Namuose � taip pat. � Zedas pripuolė prie sienoje įtaisyto mikrofono ir i�tarė Deino vard�. Deinas atsiliepė. � U�lipk vir�un. � Zedas atsisuko į seserį. � Ar tu jau �nektelėjai su Koriosu? Reikia pasakyti jam apie t� bomb�. Noriu, kad �itas namas būtų u�rakintas devyniais u�raktais.

Rani jau ėmė irzti.

��Neturėjau kada kalbėtis su Koriosu. Buvau u�sukusi į Tulės krautuvėl�, pirkau saulės akinius, o eidama per park� susidūriau su �arita Diamos. Dar pasistojau ir i�simaud�iau po du�u. �tai k� veikiau.

Zedas nutaisė atgailautojo min�.

��Atleisk. Nenorė�iau tav�s mygti, Rani. Bet negaliu liautis galvoj�s apie tavo saugum�, ypa� kai matau, kad tau pa�iai tai nelabai terūpi. � Tarpduryje i�dygo Deinas. � Noriu, kad tu vis� laik� būtum �alia Rani, kad ji bet kuri� akimirk� galėtų tave prisi�aukti � netgi namuose. Jeigu tai rei�kia, kad tau teks miegoti koridoriuje ant grindų prie jos durų � ir miegosi ten. Supratai?

��Taip, Zedai-ka.

Zedas �ingtelėjo priėjo, ir Deinas akimoju susigū�ė.

Zedas kalbėjo toliau:

��Einu pasikalbėsiu su Koriosu. O paskui keliausiu atgal į Nusileidimo terminal�. Tie pusgalviai ne�ikai, kad juos velniai nujotų, vėl ka�in kur praganė mano krep�į su kopimo į ledynus įranga. Tas pat buvo nutik� ir praėjusiais metais � jie sugai�o vis� savait�, kol surado dingusius daiktus.

Jis nudundėjo laiptais �emyn. Rani pa�velgė į Dein�; �io veidas buvo baltut baltutėlis. Rani vėl pajuto plykstelint pyktį. Po �imts, k� jos broliukas sau mano, versdamas jos vergus zombiais? Deinas savo i�tikimyb� jau įrodė, i�gelbėdamas jai gyvyb�.

��Pa�velk. � Ji palietė cilindr�, kadaruojantį jai vir� �irdies. � Ar �inai, kas tai? Jeigu a� stipriai nuspausiu �it� mygtuk�, kitas galas i�spjaus strėlyt� su paraly�iuojan�iu u�taisu. Kol mudu su tavimi klausėmės �aritos Diamos pasakų, Zedas nar�ė hiperių rajon�, jo ie�kodamas��� Ji �ingtelėjo atatupsta, nusitaikė ir apsimetė spaud�ianti mygtuk�. � Pfff. Ir po �aritos.

Deinas atrodė lyg ir nebe toks įsitemp�s.

��Tai bent netektis, ar ne?�� Jis kilstelėjo ant grandinėlės kabantį cilindr�. � Esu mat�s tokių daik�iukų. � Pir�tų galiukais jis nety�ia brūk�telėjo jos kakl�. Rani tas prisilietimas buvo malonus. � Ta�iau auksinio � kaip gyvas nesu regėj�s.

��Tikriausiai tas, kurį surado Zedas, ir buvo vienintelis auksinis visame Abanate.

Kai tik ji i�tarė Zedo vard�, Deino pe�iai gunktelėjo.

Rani pirmiausia gerai apsvarstė kit� sakinį, tik tada i�tarė jį garsiai:

��Smagu buvo �iandien pasivaik��ioti su tavimi po Abanat�.

Jokios reakcijos. Tai pasiutimas, ji negalėjo pak�sti Deino tokio. Vienas dalykų, kuriuos jame ji vertino labiausiai, buvo laisva jo dvasia. Kalbėdama su juo Rani netgi sulau�ė grie�t� savo pa�ios taisykl� niekada nekamantinėti vergo apie jo praeitį. �ios taisyklės ji tvirtai laikėsi netgi su Tule. Ta�iau Deinas � k� gi, neatrodė, kad Deinas labai kankintųsi, kalbėdamas apie Pelin� ar savo �eim�. Galbūt toji ramybė, su kuria jis pasakojo apie savo praeitį, rei�kia, kad jis jau susitaikė su ateitimi?

��Gal tu pavarg�s?�� paklausė ji. � Skauda galv�?

��Ne, Rani-ka.

Rani numojo ranka į visas subtilybes.

��Tai kas, po galais, yra?�� tiesiai rė�ė ji.

Deinas paklausė:

��Ar Zedas tikrai nori, kad miego�iau koridoriuje prie jūsų durų?

��A, Zedas. � Rani skėstelėjo rankomis. � Jis jau pradeda tampyti man nervus. Gal jis ir tikrai to nori. U�tat a� nenoriu, kad miegotum ant grindų prie mano durų. Būtų nepatogu.

Deinas panarino galv�. Nė pats nepajuto, kaip suspaudė sunertus pir�tus. Ir tyliai i�tarė:

��Vis dėlto a� miegosiu prie durų.

Rani neteko kantrybės.

��Jei pasakysiu: ne � ir nemiegosi!

��Jeigu jūsų brolis liepia, Rani-ka, tuomet � taip. A� privalau paklusti.

��U�mir�ai,�� �altu it ledas balsu tarė Rani,�� kad tu priklausai man.

Dramblio kaulo spalvos jo veidas sustingo, virto roboto kauke. Atsakė jis tarsi nesavu balsu:

��Klausau, Rani-ka.

Oi, ne, staiga susigėdo Rani, juk �ito a� visi�kai nenorėjau. Pyktis akimoju i�sisklaidė. Ji u�dėjo deln� Deinui ant rankos.

��Atleisk. Labai jau �iurk��iai elgiuosi. Puikiai suprantu, kad jautiesi atsidūr�s tarp kūjo ir priekalo. Bet tau jokiu būdu nereikės miegoti koridoriuje prie mano durų. Dėl nieko nesijaudink. A� pasikalbėsiu su Zedu.

Įtempti vyruko raumenys atsipalaidavo. Rani nepaprastai apsid�iaugė, kad jis nekrūptelėjo nuo jos prisilietimo. Jį būtinai reikėjo prabla�kyti. Rani mostelėjo jam prieiti prie vieno i� auk�tų miegamojo langų ir praskleidė u�uolaid�.

��Pa�velk.

Langas i�ėjo vakarų pusėn � tolumoje tyvuliavo �alsvai mėlyna jūra ir spindintis Abanato ledkalnių masyvas. Saulės nutviekstas ledas �ėrėjo tarsi kri�tolo kalnas.

Rani jautė, kaip slūgsta Deino kūn� kaus�iusi įtampa � jautė taip ai�kiai, kaip pajustų kambaryje staiga nukritusi� temperatūr�. Jis kilstelėjo rankas, lūpos prasiskyrė. Deinas pasviro lango link tarsi skrisdamas � grak�tus, nes�moningas judesys.

Deinas �velgė ne į miest�, ne į jūr�, ne į ledkalnius.

Jis u�si�iūrėjo į beribes, nevar�omas �abado dangaus gelmes.

Deinas Ikoro t� naktį miegojo prastai.

I� prad�ių sapne jis regėjo Pelin�, o paskui u�griuvo ko�maras, i� kurio Deinas pa�oko apsipyl�s a�aromis. Sapnavo Tinkl�. �abade jis pragyveno jau pakankamai ilgai, kad organizmas prisitaikytų prie vietinės paros ritmo, tad biologinis laikrodis neklysdamas prane�ė jam, jog dabar turėtų būti �iek tiek po vidurnak�io. Jis įsi�iebė �vies�, norėdamas i�vaikyti galvoje susitelkusius �e�ėlius. Jautėsi dirglus, o tuo pa�iu � ir neapsakomai pavarg�s. Kūnas, sunkiau pasiduodantis disciplinai, i� paskutiniųjų mai�tavo prie� var�an�ius gniau�tus, kuriais Deinas sukaustė s�mon�: laukti, stebėti ir nieku gyvu nemai�tauti. Juk kada nors būtinai �yptelės sėkmė. Reikia tik sulaukti savojo �anso.

Mintyse be perstojo urduliavo �imtai bevilti�kų planų. Galbūt įmanoma pavogti katerį� kaip nors prasmukti į mar�rutinį luot�� nusigauti iki �U�trauktuko�� �itokias mintis puoselėja kiekvienas vergas �abade, tarė jis sau. Ir i�jungė �vies�.

Per pusry�ius linksmai tar�kanti Amri prane�ė, kad Zedo nėra namuose.

��Jis i�lėkė į Nusileidimo terminal� ie�koti ka�ko, k� pradangino ne�ikai.

Ir gerai, pagalvojo Deinas. Tikiuosi, sugai� bent kelias valandas, kol suras dingusį baga��. Jam atrodė, kad kai Zedo namuose nėra, visiems �eimynyk��iams net kvėpuoti lengviau. Bent jau jam pa�iam tai tikrai. Rani jis galėjo pak�sti � i�gelbėdamas moteriai gyvyb�, pelnė jos pasitikėjim�. Ta�iau Zedas� Deinas suvirpėjo. Jis puikiai �inojo, kad Zedas juo nepasitiki.

�inojo ir tai, kad Zedas neklysta.

Amri įsistebeilijo į Dein� sunerimusi: mergaitė nesuprato, ko jis taip staiga nutilo. Deinas i�si�iepė ir subaltakiavo į j�. Amri nusijuokė. Deinas pasiėmė i� dubens dar vien� vaisių. Netikėtai jį u�puolė alkis. Į virtuv� i� koridoriaus įslinko Koriosas, did�iulėmis rankomis tempdamas vis� kaln� popierių.

��Pa�tas,�� tarstelėjo mil�inas. Ir dūrė pir�tu auk�tyn.

��A� nune�iu,�� pasisiūlė Deinas.

Artėdamas prie durų, jis i�girdo Rani kalbantis su Binkių. I� balso atrodė, kad nusiteikusi ji visai prastai. Deinas pabeldė ir įėjo į kambarį. Rani �ingsniais matavo grindis. Staiga sustojo, atsigr�ė ir nutvilkė verg� �vilgsniu.

��Pa�tas, Rani-ka.

Ji pasklaidė popierius.

��Dar viena krūva kvietimų į pokylius,�� sviedė su panieka. � Visa, kas vyksta Abanate � tai begalinė gausybė pokylių. Daryk k� nors su ta �lam�to krūva.

Binkis perėmė kaug� i� jos rankų. Ir ma�umėl� i�sisukinėdamas tarė:

��Yra lai�kas i� Diurų �eimos namų.

��Duok�, pa�iūrėsiu. � Rani skubomis �vilgsniu permetė lai�k�. � Ferisas Diuras pra�o leidimo u�sukti pas mane �iandien po pietų. Tai dėkui. Ko gero, turėsiu atsakyti teigiamai. Ar �iandien turiu dar k� nors nuveikti?

��Jago �eimos banko valdytojas pagarbiai pra�o susitikti jums patogiu metu.

��Kad galėtų valandai kitai u�sikarti man ant sprando prane�inėdamas apie gaunam� peln�? Juk tik dėl to a� jį ir samdau � kad rūpintųsi pelnu. � Binkis nutylėjo. Rani atsiduso. � K� gi, bala jo nematė. Nusiųsiu jam asmeninį lai�k�, paskirsiu susitikimo laik�. � Ji nudro�ė prie ra�omojo stalo. � Reikia para�yti ir Ferisui. �iūriu, popieriaus �ia yra, o plunksnos � ne. Binki, nagi duok� man k� nors, kuo galė�iau ra�yti!

Binkis padavėjai plunksnakotį. Rani paskubomis brūk�telėjo por� lai�kų ir u�antspaudavo mėlynu antspaudu su Jago �eimos logotipu �J�. Staiga ji pa�velgė į Dein� ir �yptelėjo liūdna, kone pasigailėjim� kelian�ia �ypsena.

� �iandien a� tokia bjauri, lyg bū�iau pasiskolinusi būd� i� kerito. Varg�as Binkis turėjo klausytis man�s vis� ryt�. Tai Abanatas kaltas. Neapken�iu Abanato. Ilgiuosi savo sodo. � Suū�ė spausdintuvas � toks pat �velnus garsas, kaip ir jos u�mies�io valdos miegamajame: tykus, raminantis dūzgimas. � Tikiuosi, miegojai geriau nei a�. Ar jau buvai kur nors i�ėj�s i� namų?

��Nuo vakar nė kojos nebuvau i�kėl�s laukan, Rani-ka.

��Kaip tu ketini lydėti mane po vis� miest�, kuriame visi�kai nesigaudai?

Į tai Deinas lyg ir neturėjo k� atsakyti.

��O k� nuveikei �į ryt�?

��Papusry�iavau, Rani-ka.

Ji įdėmiai �velgė į jį, �iek tiek pakreipusi galv�.

��O k� veiksi dabar? Klosi lovas?�� Moteris pasitrynė smakr�. Kai pra�neko, balsas skambėjo jau �velniau: � Binki, man reikia keturių paskutiniųjų banko ataskaitų.

��Gerai, Rani-ka.

��Kai i�spausdinsi kopijas, keliauk į lauk�. Veskis Dein� drauge. Parodyk jam, kaip naudotis miesto �emėlapiais, o paskui galėsite i�siskirti � kiekvienas skyrium pristatysite po lai�k� adresatui. Galite nesiskubinti. Tu i� tiesų daug dirbi, o poilsio gauni ne ka�in kiek, juolab � valandėlių pabūti vienas.

Binkis i�tarė:

��Dėkoju, Rani-ka.

Jo balsas skambėjo visai ramiai, bet veidas u�siplieskė neapsakomu d�iaugsmu. Kai palinko prie kompiuterio klaviatūros, pir�tai virpėjo.

Deinui taip ir stojo prie� akis vaizdas: sugrį�ta Zedas � ir randa Rani vien�, asmens sargybinis ka�kur pra�ap�s.

��Rani-ka, tikriausiai man nederėtų�

��Tikriausiai judviem abiem derėtų daryti tai, kas liepiama,�� rė�ė Rani. Binkis įteikė jai pluo�telį popierių. � A�iū, Binki. O dabar, jei neprie�tarausite, man reikėtų padirbėti.

Tai buvo ai�kus �enklas jiems eiti. Deinas gū�telėjo pe�iais ir pasi�alino i� kambario. Koridoriuje palaukė, kol jį pasivys Binkis.

Nulip�s laiptais �emyn, Deinas prisiminė nusikabinti nuo kabliuko saulės akinius. Koriosas i�leido juos laukan. Deinas nusekė paskui Binkį lankstu aplink aptvert� park�; �aligatvis alsavo kar��iu. Oras buvo skaidrus, sausas, nejudantis, svilino neapsakomas kar�tis. Abanato gatvėse buvo draud�iamas bet koks transportas, i�skyrus protarpiais prazvimbian�ius avarinių tarnybų automobilius � �ia karaliavo pėstieji; skubantieji keliavo slenkan�iomis juostomis, judan�iomis standartiniu de�imties kilometrų per valand� grei�iu � jos buvo grūste u�grūstos voratinkliniais apdarais vilkin�ių turistų. Rytas Abanate buvo apsipirkinėjimo metas.

Nutol�s per kvartal� nuo Įkūrėjų Lankos, Binkis sustojo. Su juodais saulės akiniais jis atrodė taip, lyg ant bly�kaus savo veido būtų u�simauk�lin�s kauk�. Binkis padavė Deinui vien� i� dviejų lai�kų.

� �itas � į bank�, � paai�kino. � Bankas � ma�daug u� �e�ių kvartalų nuo �ia, kitapus Bulvaro. � Jis dūrė pir�tu į ka�kokį darinį, kuris priminė sienoje įmontuot� bareljef�. Greta jo ant grandinėlės kabojo adatėlė. � Parodysiu tau, kaip ten nusigauti. � Binkis paėmė adatėl�. Deinas atpa�ino prisilietimu valdom� �emėlapį. � Mes esame �tai �ia. Tai � Jago �eimos namas kitapus parko. Miest� į kvadrantus dalija dvi pagrindinės gatvės: �tai �ita, einanti i� �iaurės į pietus, Promenada, ir �i � rytų bei vakarų kryptimis vedantis Bulvaras. Vandenynas � vakaruose. Aukciono aik�tė � pa�iame miesto centre, ten, kur susikerta abi alėjos.

��O bankas�

� �tai �ia.

��O kas yra tame plote �iaurės vakarų kvadrante?�� pasidomėjo Deinas.

��Ten Pagindinis Nusileidimo terminalas.

��Visk� supratau. A�iū.

Nė nedirstelėj�s į jį, Binkis akimoju prasmego turistų mai�alynėje. Deinas �velgė prie�inga kryptimi. Kur susiruo�ė Binkis � tiktai jo vieno rūpestis. Deinas neketino kai�ioti snapo į asmeninius kito reikalus � netgi mintyse.

Jis patraukė į bank�. Pastate buvo vėsu, dūzgė gausybė mechanizmų. �monės �iūravo kojomis, �ingsniai aidėjo gaud�iai tarsi kokiame skliautuotame urve. Prisilietimui jautrių �emėlapių buvo daugybė visame mieste; ilgainiui Deinui ėmė atrodyti, kad kiekvienoje sienoje jų įtaisyta bent po vien�. Net ma�am vaikui reikėtų gerokai pasistengti, kad pasiklystų Abanate. Deinas atidavė lai�k�. Nebeturėdamas jokios kitos u�duoties, jis pasinėrė į gatvės mini�.

Galbūt dabar � kaip tik tas akimirksnis, kai pagaliau atsigr�ė sėkmė? Permaininga ir įnoringa lemtis � skaisti ir mirtinai pavojinga kaip �abado saulė � �ypsojosi jam, �ypsojosi pa�aipiai, erzindama �ia staigia laisvės dovana, kuri� kaip davė, taip galėjo tuoj pat ir atimti. Deinas ap�velgė gatv�. Niekas į jį ne�iūrėjo. �Galite neskubėti�, � pasakė jiems Rani. Deinas i�sitiesė ir pakėlė galv�. Jis � vergas, skubantis su u�duotimi.

Neu�mir�damas kar��io, jis lėtai patraukė į �iaur� � Pagrindinio Nusileidimo terminalo link.

Rani klausėsi i�einan�ių Deino ir Binkio �ingsnių. Paskui pasipurtė kaip kokia bundanti katė. Pati susigėdo savo irzlios nuotaikos. Prisivertė paimti vir�utin� banko ataskait�. �iaip taip per�iūrėjo pirm�jį puslapį, bet antrasis ėmė lietis akyse. Rani niekaip nesisekė ilgėliau sutelkti dėmesio.

Pasibeldė Amri.

��Ar norėsite, kad dabar pat sutvarky�iau jūsų kambarį, Rani-ka?

��Taip, darbuokis. � Rani vėl paėmė lap�. Ta�iau popieriaus �e�ėjimas j� sunervino. � Nieko neliesk. Eik i� �ia,�� riktelėjo ji mergaitei.

I�sigandusi Amri i�gu�ėjo i� kambario. U�siutusi pati ant sav�s, Rani vos nenublo�kė popierių �emėn. Prisivertė tvarkingai padėti juos ant stalo. Naktį ji negalėjo u�migti, o dabar nesisekė susikaupti � nei dėl viena, nei dėl kita Amri nekalta.

Tai Abanatas kaltas, galvojo Rani. Tai jis i�bla�ko dėmesį. Rani atsistojo. �itame sename, niūriame name ji niekaip negalėjo pasijusti jaukiai. Juk visai �ia pat �aliuoja parkas � vos u� kelių �ingsnių. Ji i�eisianti pasivaik��ioti. Įkūrėjų Lanka � privati, saugi teritorija. Gele�inė tvora ir tvirti vartai patikimai saugo park� nuo klydinėjan�ių atsitiktinių pra�alai�ių. Rani i�ėjo i� kambario ir nulipo laiptais �emyn.

Koridoriuje j� pasitiko Koriosas. Mil�inas niurgztelėjo, tai rei�kė: �Ar viskas gerai?�

��A� jau�iuosi kuo puikiausiai,�� patikino Rani. Jos saulės akiniai kadaravo ant kablio. � Einu pasivaik��ioti.

Vos �engusi �ingsnį durų link, ji susizgribo, kad Koriosas stovi jai skersai kelio.

Kart� jau u�rikusi ant Amri, ji pasiry�o nieku gyvu neu�riksianti dar ir ant Korioso. Paklausė �velniai:

��Kas nutiko?

Ūkved�io veide atsispindėjo sielvartas.

��Ne.

��Kas � ne?�� paklausė ji, i� paskutiniųjų stengdamasi neprarasti kantrybės.

Jis atgaliu nyk��iu bakstelėjo į duris.

Kraujas siūbtelėjo Rani į smilkinius. Ji paklausė:

��Ar Zedas liepė tau mane u�rakinti?

Koriosas papurtė galv�.

��Vadinasi, tai tavo paties sumanymas. K� gi, nelabai vyk�s.

Koriosas susinėrė rankas ant krūtinės. Koridoriaus prietemoje jis atrodė nepalyginti stambesnis u� j� � tikras kalnas. Rani piktai nutvilkė ūkvedį �vilgsniu. Neju�ia sugniau�ė kum��ius.

��Koriosai Rulai, tai kvaila. Jei a� panorėsiu i�eiti, tu man�s nesulaikysi. � Pakeltas jos balsas gaud�iai nuaidėjo koridoriuje.

Koriosas nieko nesakė.

Įnir�io kaustoma Rani i�ko�ė:

��K� gi, puiku. Tu dirbai Jago �eimai i�tisus penkiasde�imt metų. Bet jei neatsitrauksi nuo durų per tris sekundes, galėsi ie�kotis kitos darbo vietos. Vienas. Du. � Ji prasi�iojo sakyti �Trys�. Koriosas atsitraukė. Rani atlapojo duris ir su trenksmu u�darė jas paskui save.

Ji tekina nulėkė laiptais �emyn į gatv�, įnir�is griausmu dundėjo ausyse. Rani pati nebeprisiminė, kada paskutinį kart� i�lėkė i� namų trenkusi durimis. Saulėkaita u�gulė jos pe�ius tarsi ka�kieno delnas. Rani sulėtino �ingsnį. Vien� po kito atgniau�ė suspaustus pir�tus. Pyktis � tik beprasmis laiko �vaistymas. Ji pasitrynė delnus. Na �tai. Jau ir nebepikta. Rani perėjo gatv� ir patraukė palei park�, delnu plek�nodama tvor�. Tanki med�ių laja u�stojo saul�, gele�iniai tvoros smaigai paunksmėje buvo vėsūs. Ji i�girdo parke besigin�ijan�ių vaikų balsus. Ir persigalvojo. Rani nu�ingsniavo į pietus, į platų, �monių knib�dantį Bulvar�.

Gatvės artistai �ia nėrėsi i� kailio: �onglieriai, �okėjai, muzikantai � visi kaip įmanydami demonstravo sav�jį meistri�kum�, ar�iai konkuruodami dėl turistų dėmesio. Sankry�oje ka�kokia akrobatė juodmed�io spalvos oda grak��iai vartėsi kūlio ore, po oda vilnijo raumenys. Rani valandėl� pastovėjo j� stebėdama. Paskui patraukė toliau. Netrukus pajuto, kad kaista galva. Ji palietė plaukus � �ie buvo sausi lyg �abado �olė. Rani buvo visai u�mir�usi, kaip Abanate tvilko �viesa, atsimu�usi nuo �aligatvių, sienų, drabu�ių. Kvai�a, pagalvojo ji, reikėjo pasiimti skėtį nuo saulės.

Pamanykit. Jeigu jai reikia skė�io nuo saulės, galima tuojau pat ir nusipirkti. Ji koja u� kojos nusliūkino Bulvaru.

Staiga kitapus gatvės ji pastebėjo Dein�. Kilstelėjo rank� � norėjo pamoti jam ir pasikviesti. Ta�iau �mogus � visai ne Deinas, net nepana�us į jį, tuojau susizgribo Rani � nepastebėjo jos judesio ir nu�ingsniavo savais keliais. Man jau rodosi akyse, negerai, dingtelėjo jai. Domna perėjo dar vien� kvartal� ir sumojusi, kur kojos j� atne�ė, neju�ia �yptelėjo. Ji atsidūrė greta didelio pilko pastato, beveik niekuo nesiskirian�io nuo jos pa�ios namų. Bet �ia vietoj Jago �eimos simbolio �J� fasado sienoje ka�kas buvo i�skaptav�s kir�iui i�kelt� kirvį.

Rani priėjo prie durų ir pabeldė. J� įleido vidun.

Diurų namuose tvyrojo va�ko kvapas � dvelkė va�kinėmis �vakėmis, atve�amomis i� Belės. Domna Sam nuolat degindavo tokias �vakes � jų liepsna jai patikdavo netgi labiau u� saulės �vies�. Per daugelį metų �io kvapo prisigėrė sienų apmu�alai, u�uolaidos, kilimėliai � netgi patys mūro akmenys. Vienas vergas nedelsdamas tekinas nukurnėjo vidun prane�ti �eimininkui apie atvykusi� vie�ni�. Kitas palydėjo Rani nuo paradinių durų į svetain�. Ferisas Diuras pakilo jos sutikti. Buvo auk�tesnis u� j�, gana stambaus sudėjimo � i�glebėlis, pagalvojo Rani. Jo veidas buvo bly�kus, kas bylojo, kad jis neda�nai i�lenda į saulėkait�.

Jei ne kuo kitu, bent jau �ituo jis labai primena savo motin�, dingtelėjo Rani. Jo, kaip ir Domnos Sam, akys buvo rudos. Rani �inojo, kad jis ne itin atitiko motinos lūkes�ius. �Jis �aid�ia su �aislais!�� kart� pasiguodė Domna Sam. � Diurų �eimos narys � �aid�ia su �aislais, tik pamanykite!� Rani net nenutuokė, k� senoji turėjo omeny. Dabar Ferisas pabandė sugriebti Rani u� rankos. Ji paskubomis spustelėjo jam pir�tus ir nedelsdama atitraukė rank�. Atrodė, kad Ferisas norėjo kiek ilgėliau sulaikyti j� saujoje.

��Rani Jago!�� i�tarė jis. � K� tik gavau tavo lai�k�. Kokia maloni staigmena! Pra�au sėstis.

��A�iū, � padėkojo Rani.

Ji ap�velgė svetain�. �iame kambaryje jai dar neteko lankytis � Domna Sam sve�ius visuomet vesdavosi į miegam�jį antrame auk�te. Kambarį, į kurį įsileido j� dabar, Ferisas buvo pavert�s savo kabinetu: �ia stovėjo ra�omasis stalas ir kompiuteris. Kambarys buvo u�grūstas tamsiais, masyviais baldais; ant sienų kabojo seniai mirusių Diurų portretai. Reikia manyti, tai buvo vienintelis kambarys visame name, neprakvip�s �vakių va�ku. Rani atsisėdo į krėsl�. Atskubėjo vergė, ne�ina dubeniu su u�kand�iais ir at�aldyto vyno �so�iu.

Rani prabilo:

��Tikiuosi, nesutrikd�iau tavo �eimynyk��ių darbų?

Vergė įpylė jai vyno. Ji buvo pasipuo�usi pla�ia, dorazino ūkanose paklydusia �ypsena.

��Vargas būtų mano �eimynyk��iams, jei jie nesugebėtų prideramai priimti apsilankiusios Rani Jago. � Ferisas spragtelėjo pir�tais, vergė pasi�alino. � Ar tau patogu?

��Taip, a�iū, � atsakė Rani ir gurk�telėjo vyno. � Nuostabus vynas.

Pamalonintas Ferisas nu�vito. Jis vilkėjo raudon� chalat�, pamu�t� kerito kailiu. Ferisas �velniai paglostė kailį.

��Tikiuosi, Jago �eimai viskas klojasi sėkmingai?

Dievulėliau, pagalvojo Rani, nejaugi jis visuomet kalba taip oficialiai ir nenatūraliai? Nenuostabu, kad motina nenorėdavo jo nė artyn prisileisti! K� gi, paskai�iuokime: rimtų rūpes�ių man kelia senkanti dorazino versmė, Sovkoje gai�ta keritai, ma�a to, ka�kas bando mane nu�udyti. Prisiderinusi prie oficialios Feriso intonacijos, ji atsakė:

��A�iū, mums sekasi neblogai. Tikiuosi, Diurų �eimai irgi viskas einasi gerai?

��Bent jau nei�kyla tokių problemų, su kuriomis nepajėg�iau susidoroti,�� a�triai atrė�ė Ferisas ir vėl susiglostė chalat�. Atrodė, kad �is nes�moningas judesys jį ramina.

Rani pasakė:

� �aviuosi tavo pasitikėjimu savimi.

Diuras pa�velgė į j�, ir moteris staiga suprato, jog vyrukas mano, o gal baiminasi, kad ji i� jo �aiposi. Tai bent vyri�kis: proto miklumo � nė �e�ėlio, i�vis kvailas! Rani paklausė:

��Ferisai, ar ketinai �i� popiet� aplankyti mane tik su mandagumo vizitu?

Jis papurtė galv�.

��Ne. A� labai retai su kuo nors bendrauju vien i� mandagumo.

Rani be garso atsiduso.

��Gavau tavo lai�kus,�� pasakė ji. � �inai, jie man pasirodė ma�umėl� pernelyg kategori�ki.

Ferisas Diuras, regis, susigėdo.

��Meld�iu man atleisti,�� i�tarė. � Ko gero, mandagumui a� skiriu kur kas ma�iau dėmesio nei mano motina.

Domna Sam irgi niekad nesivargindavo vynioti �od�ių į vat�, pagalvojo Rani, ta�iau ji bent �inodavo, kaip tai daryti. Rani atsilo�ė krėsle. Seniai mir� ir visų u�mir�ti Diurų �eimos protėviai negyvomis akimis dėbsojo nuo sienos į j�.

��K� gi,�� pasiūlė ji,�� gal pasi�nekėsime apie reikalus? Kiek prisimenu, lai�kuose ra�ei, kad nori aptarti su manim ka�k� labai svarbaus. �Tai reik�minga visam �abadui��?

��Taip,�� atsakė Ferisas. � Tai i� tikrųjų svarbu. Norė�iau pasiūlyti Diurų ir Jago �eimoms susivienyti. Kalbu apie ilgalaik� s�jung�.

Rani suraukė antakius. Akivaizdu: jis kalba ne apie keritų ferm�.

��Koki� ilgalaik� s�jung�?

Ferisas nervingai apsilai�ė lūpas.

��Siūlau santuokinius saitus,�� atsakė ir suskato kalbėti toliau, kol ji nespėjo prasi�ioti: � Puikiai suprantu, k� galvoji: Jago �eimos nariai niekada nesituokia. Diurai, beje, taip pat. Pirmų pirmiausia galvoju apie tai, kaip apie verslo sutartį.

Vedybos?�� apstulbo Rani. Jis i� tiesų kuoktelėj�s, ne kitaip. Jis nori mane vesti? Ka�in, galbūt �į plan� sukurpė dar Domna Sam? K� gi, bent jau i� pagarbos Domnai Sam ji i�klausysįanti iki galo.

��Ar negalėtum kalbėti konkre�iau?�� paklausė Rani.

Ferisas pasilenkė į priekį.

��Siūlau,�� atsakė, � mudviem su tavimi susituokti ir susilaukti vaiko � ma�ų ma�iausiai vieno, bet tai jau spr�stum tu,�� kuris taptų ir tavo, ir mano paveldėtoju. �itokios sutarties dėka dvi mūsų �eimos galėtų sulieti kapital�, taip pat susijungtų ir giminystės linijos. O vieningai investuoti kapital� � nepalyginti pelningiau. Tai būtų naudinga ir mudviejų �eimoms, ir visam �abadui.

Rani pasitrynė smakr�.

��Kitoms �eimoms tai nepatiks,�� pastebėjo ji.

Ferisas gū�telėjo pe�iais:

��Na ir kas?

��Tokie dalykai lau�o visas mūsų tradicijas.

��Taip,�� sutiko jis,�� bet �itaip mes galbūt sukurtume naujų tradicijų.

Jis i�tiesė rank� ir i� perlais inkrustuoto dubens pasiėmė gabalėlį sūrio. Rani taurė jau buvo tu��ia, tad ji padėjo j� į �alį. Vergė tu�tuojau atsiskubino vėl jos pripildyti.

��Ne, man jau pakaks,�� tarė Rani, ir moteri�kė padėrusiomis akimis atsitraukė. Bereik�mė jos �ypsena glumino, Rani nukreipė �vilgsnį į �alį.

Nors ir retai susim�stydavo apie tai, vis dėlto jai atrodė savaime suprantama, jog kada nors, tiesa, dar negreitai, ji būtinai pagimdysianti vaik�. Tai buvo viena i� jos, Jago �eimos galvos, pareigų � susilaukti įpėdinio. Ta�iau kol dar nenutarė, kad metas turėti vaik�, ji vartojo pastoti neleid�ian�ias piliules. Vos sulaukusi brandos, Rani valios pastangomis u�gniau�ė bet kokius prisiminimus, kaip jautėsi būdama vaikas. Kai Aliza pagimdė Kynetų jauniausi�jį, Rani juos aplankė, ir Aliza leido jai palaikyti kūdikį.

��Jau�iuosi kvailai� tokia negrabi,�� tada sakė Rani, delnu apglėbusi tamsiais pūkais ap�ėlusi� galvut� ir glausdama j� prie krūtinės.

Imrė perėmė i� jos sūnų � paėmė ant rankų nerūpestingu, įgudusiu judesiu. Ir pasi�aipė:

��Jeigu i�mesi jį, ten, i� kur jis atsirado, jų esama ir daugiau.

Nejaugi, pagalvojo ji, būtų visi�kai kitaip, nejaugi toli gra�u nesijaustų tokia negrabi, jei ant rankų laikytų savo vaik�?

Ma�umėl� priblok�ta Domna Rani susizgribo visai rimtai svarstanti Feriso pasiūlym�.

Jis nerimastingai �velgė į j�; tikriausiai, dingtelėjo jai, �itaip jis daugyb� kartų �velgė į savo motin�.

��Jeigu tu i� tikrųjų tenori sulieti Jago ir Diurų kapitalus,�� pasakė Rani,�� kodėl tuomet nesiūlai kurti jungtinės korporacijos?

��Jai parūpo, k� Diuras atsakys.

Ferisas papurtė galv�.

� �ito mes negalime,�� atsakė jis. � Tai draud�ia Įkūrėjų Sutartis. O norint pakeisti bent menkiausi� smulkmen� Įkūrėjų Sutartyje, vienintelis būdas � surengti visos planetos referendum� ir suformuluoti papildom� Konstitucijos skyrių.

��Argi mudviejų santuoka neprie�tarautų tai pa�iai Sutar�iai?

��Prie�tarautų � jeigu mes nepaleistume penkiasde�imties procentų bendro kapitalo į apyvart� vaiko ar vaikų vardu.

��Kiek tuomet mes patys dar galėtume kontroliuoti t� kapitalo dalį? � paklausė Rani. � Ir kas būtų įgaliotas rūpintis �itų pinigų investavimu?

� �abade?�� nustebo Ferisas. � Bet kas, pasirinktume patys.

Jis sakė ties�. Rani nusi�ypsojo pagalvojusi, kas būtų, jeigu ji atsakinguoju vykdytoju pasirinktų Jago Banko Investicijų Komitet�. Tiesa, nebūtų labai lengva atskirti pus� Jago Korporacijos kapitalo ir pervesti t� dalį į vaiko fond�, bet su tokia u�duotimi ji jau kaip nors susidorotų. O gal nuostatuose minimi penkiasde�imt procentų � tik jos asmeninio kapitalo dalis? K� gi, teks perskaityti Sutartį � ko ji nedarė jau gerus penkiolika metų � arba, dar geriau, aptarti �į klausim� su savo teisininkais.

Savaime ai�ku, �iaip ar taip, reikės tai padaryti. Ka�in kaip sureaguos kitos �eimos?�� parūpo jai. Įdomu, kodėl iki �iol nė vienai i� jų ne�ovė pana�us sumanymas? Visi tiesiog pernelyg įprat� prie nuolatinės �eimų tarpusavio konkurencijos: jos var�ydavosi, �nipinėdavo, derėdavosi, sudarinėdavo slaptus sandorius� �itoks kapitalo suliejimas, pagalvojo Rani, visi�kai pakeistų galios pusiausvyr� �abade.

Mintis toli gra�u nebuvo nemaloni.

Abejodama ji pra�neko:

��Vis dėlto tai jokiu būdu negali būti vien mūsų asmeninis susitarimas, Ferisai. Mūsų abiejų teisininkai turėtų gerokai paplu�ėti ir kruop��iai sudaryti sutartį.

��Na, �inoma. � Jo balsas skambėjo entuziastingai. � Tai kaip manai: neblogas sumanymas?

Rani suraukė antakius.

��Kol kas a� dar anaiptol nepriimu tavo pasiūlymo. Noriu gerai jį apsvarstyti.

��Taip, suprantu,�� atsakė jis ir stumtelėjo ar�iau jos padėkl� su u�kand�iais. � Gal norėtum ko nors paragauti?

Kadangi buvo jo vie�nia, Rani paėmė nuo padėklo obuolį, prakando raudon� �ievel� ir lėtai suleido dantis į mink�tim�. Ūmai jai parūpo, ar Ferisas tikisi, kad jie galėtų tapti dar ir meilu�iais.

� �inai,�� pratarė ji,�� savo asmeniniais meilės ry�iais a� visuomet linkusi rūpintis pati�

Ferisas tir�tai i�raudo, baisiausiai sutrik�s.

��Esu tikras, mudu sutartume nesiki�ti į kits kito asmeninį gyvenim�.

Stebėdama, kaip jis pir�tu neju�ia glostinėja pamu�alo kailį, Rani pagalvojo: ka�in koks jis būtų lovoje? Mintis apie tai jos visi�kai ne�avėjo. Tikriausiai jis mėgsta dalytis patalu su vergais. Vergai� Rani pagalvojo apie brolį. K� apie visa tai pasakytų jis?

��Ar tai viskas, k� norėjai su manim aptarti?�� paklausė ji.

Su linksma kibirk�tėle, per vis� pokalbį pirm�syk įsi�iebusia akyse, Ferisas droviai �yptelėjo:

��Argi to negana?

Staiga Rani u�plūdo begalinis gailestis jam: nelaimėlis Ferisas, visi�kai vienas �itame did�iuliame name, o visa jo draugija � tik �mėklos ir apkvait� nuo dorazino vergai� Vis dėlto gailestis ��labai jau prastas pagrindas verslui, tarė ji sau. Kaip gaila, kad Ferisas toks nepatrauklus� Ji atsistojo. Pakilo ir Ferisas.

��Nuo�ird�iai dėkoju u� sveting� priėmim�, Ferisai. O dabar jau trauksiu namolio.

��Ar tu�

��A� būtinai apsvarstysiu pasiūlym�, � tvirtai pa�adėjo ji.

Ferisas spragtelėjo pir�tais.

��Mano vergai tave palydės,�� tarė Diuras ir pats i�leido vie�ni� pro laukujės duris.

Gatvėje tvyrojo nepakeliamas kar�tis. Rani patraukė Bulvaru, du palydovai vergai �ingsniavo abipus jos. Vienas jai vir� galvos laikė i�skleist� skėtį nuo saulės. Visi turistai jau buvo sulind� po stogu gindamiesi nuo kar��io, pla�ioje alėjoje nebuvo matyti nė gyvos dvasios; besimainantys tarsi vanduo akmenys, atrodė, vilnija ry�kioje, mirguliuojan�ioje �viesoje.

O Abanatas i�ties gra�us, netikėtai dingtelėjo Rani, ji pajuto svaiginantį savininko pasidid�iavim�. Galbūt kada nors ji atsives į �i� gatv� savo dukterį ir papasakos jai miesto istorij�. ��tai �į fontan� pastatė Orina Jago,�� sakys ji. � Liza Jago pasodino antai t� medį�.

Ji panarino pe�ius. Vedybos, ir dar su kuo � su Ferisu Diuru� Keista buvo net pagalvoti apie tai. Ji įsivaizdavo savo dukterį: rimt� liaun� mergait� kvie�ių spalvos plaukais ir migdolo formos gintarinėmis akimis. Pavadinsiu j� D�eide arba Sesilija, arba Samanta, pagalvojo Rani. Prisimerkusi saulėkaitoje ji bandė

į�iūrėti vaiko veid� ir netikėtai suvokė, jog prisimena pati save.

Staiga j� persmelkė mintis: juk mane ka�kas gvie�iasi nu�udyti! Vaizdinys subyrėjo. Rani kilstelėjo galv�: o �tai ir jos namai.

��Galite eiti,�� tarė ji vergams.

Tie nusilenkė ir nusliūkino atgal. Rani keliais �uoliais u�lėkė pla�iais laiptais auk�tyn ir kum��iais ėmė trankyti duris. �ios atsivėrė. Koridoriaus prietemoje, atrodė, būriavosi gana daug �monių� Rani i�girdo, kaip Binkis i�tarė jos vard� ir aiktelėjo, o gal sukūk�iojo.

Neprarasdamas sveiko proto, Zedas ma�umėl� pag�sdino ma�ojo Nusileidimo terminalo darbuotojus, ir to pakako be didesnio vargo surasti praganyt�j� ledynų alpinizmo įrang�. Krep�ys ramiausiai voliojosi kampe po krūva purvinų skudurų � ten, kur jį nerūpestingai nudrėbė ka�kuris ne�ikas. Zedas patikrino spynas � �ios buvo sveikos, niekas prie įrangos neki�o nagų. Nusileidimo terminalo valdytojas atsipra�ė bene dvide�imt kartų.

Surauk�s antakius Zedas stebėjo terminale zujan�ius ne�ikus. Jam parūpo, kada jiems paskutinį kart� atlikta kraujo analizė. Ne�ikai nebuvo vergai � vienintelis netoli Nusileidimo terminalo es�s vergas sėdėjo sarginėje prie vartų, � ta�iau darbininkų potraukis svaigintis dorazinu buvo nuolatinė problema � nesvarbu, ar jie būtų bausm� atlik� vergai, ar ne.

��Noriu, kad patikrintumėte visus savo �mones,�� tarė jis valdytojui. � Dabar kaip tik keliauju į ligonin�, pasakysiu administratoriui, kad paskambintų jums ir sutartų dėl laiko.

��Kaip liepsite, komandore.

Ligoninės kompleksas buvo pietrytiniame miesto kampe, per �e�is kvartalus nuo Promenados. Atvykėliai i� kitų planetų tvirtino, kad ligoninė forma primena �emės jūrų �vaig�d� � nuo centrinio �iedo atsi�akojo penki ilgi vieno auk�to pastatai. Centre buvo įsikūr�s LAS � Ligoninės analizių skyrius. Penkiuose stipinuose � ambulatorija, infekcinis, chirurginis, pooperacinis ir specialiųjų paslaugų skyriai. Pagrindinė ambulatorijos u�duotis buvo sudaryti ir koordinuoti mobilias grupes, kurios atlikdavo to mėnesio dorazino analizes. Pagal �abado įstatymus, kiekvienam dorazino gaunan�iam vergui kart� per tris mėnesius reikėjo atlikti kraujo tyrimus. Laborantai, kuriems pagal slenkantį grafik� ateidavo eilė padirbėti mobiliosiose grupėse, apie tai sakydavo: �I�vykstu į Adatų gatv�.

Zedas sustojo prie ambulatorijos registratūros langelio. Administratorius pasakė jam:

� Įvesiu nuorod� į kompiuterį, vyresnysis, bet nemanau, kad jie iki Aukciono suskubtų suorganizuoti patikrinim�.

��Daryk, k� gali,�� paliepė Zedas.

Administratorius tik gū�telėjo pe�iais.

Centrinė, �iedo pavidalo, ligoninės komplekso dalis sukėlė Zedui malonius prisiminimus apie Tinkl�. Įsiliej�s į darbuotojų sraut�, jis i� ambulatorijos pasiekė LAS. I� ten patraukė ratu palei centrinio �iedo pakra�tį, kol priėjo chirurginio skyriaus duris. Įėj�s vidun, atsirėmė į vyriausiosios skyriaus administratorės stal�.

Ji buvo vardu Jukiko �un � tamsaus gymio moteris, susitraukusi ir perd�iūvusi kaip pagalys, vien kaulai ir oda.

��Vyresnysis Jago,�� pasisveikino ji,�� sveiki sugrį��.

��A�iū, Juki. Malonu vėl atsidurti namuose.

��Labai gaila, kad negrį�ote anks�iau,�� pasakė ji. � Praėjusi� savait� būtumėte dar ir kaip mums pravert�s.

� �tai kaip?

��Nelaimingas atsitikimas Gemito kasyklose. � Tai i�gird�s, Zedas kaipmat susidomėjo. Rani tikrai norės apie tai su�inoti, dingtelėjo jam. � Grupei chirurgų teko skristi tiesiog ten. Atlikta keletas sudėtingų operacijų � reikėjo prisiūti nutrauktas galūnes.. � Jos lūpų kampu�iai rūs�iai nusviro �emyn � Zedas turėjo suprasti tai kaip priekai�t�. Giliu Jukiko įsitikinimu, chirurgas neturėjo jokios teisės į asmeninį gyvenim�. Ji vaikė juos negailestingai, neleido nė per plauk� nukrypti nuo darbo grafiko, kiaurai �inojo visų silpnybes ir su visais elgėsi vienodai. � Norėsite į rytin� ar į vakarin� pamain�?

� Į t�, kurioje labiau trūksta �monių, � atsakė Zedas.

��Tuomet paskirsiu jus į ypatingų atvejų skyrių � atvyksite pagal i�kvietim�, � parei�kė ji. � Kur jūs apsistojote?

��Savo namuose Abanate.

I� chirurginio skyriaus į gatv� i�ėjimo nebuvo; Zedas tuo pa�iu keliu par�ingsniavo į LAS, o i� ten � į ambulatorij�. Pro duris kaip tik įėjo ka�kokia moteris. Pastebėjo Zed� ir sustojo. Ir droviai i�tarė:

��Sveikas, Zedai.

Tai buvo Saja Tomas, vyresnioji gydytoja, kaip ir Zedas. Juodu buvo seni draugai, netgi �iek tiek daugiau nei draugai. Prie� kokius penkerius metus ji pateikė jam vien� pasiūlym��

��Girdėjau �iokių tokių gandų apie tave,�� sakė ji tada. O Zedas pagalvojo: oi, tik ne tai � pasiruo��s nerti į krūmus ar pameluoti.

��Gandai byloja, kad tau patinka skausmas. � Ji kalbėjo be jokių u�uolankų. � O manieji Rea�ė testo rodikliai, �inok, gana auk�ti.

Zedas �inojo, kas yra Rea�ė testas � juo buvo tiriamos individo emocinės ir fiziologinės reakcijos į abipusiu sutikimu praktikuojam� sadomazochistinį seks�.

��Mano � ne,�� atsak�s jis. Ir tai buvo tiesa: abipusis skausmas jo nedomino. Netgi prie�ingai: mintis, kad pa�iam gali tekti kentėti taip, kaip kentėjo jo aukos, jam kėlė siaub�.

��Testų rezultatai kit�syk ir suklaidina,�� kalbėjo Saja. � �tai ir pamaniau��� Ji tvirtai suspaudė jam rank�. � Man tu atrodai net labai patrauklus.

Nors sveikas protas bylojo, kad klimpti į tai visai neverta, Zedas vis tik pasijuto sujaudintas.

��Saja, a� ne� na, mano partneriais paprastai niekad nebūna moterys,�� kliūvan�iu lie�uviu i�mekeno Zedas. Prakeikimas, galima pamanyti, kad i�vis turiu kokių nors partnerių, pagalvojo jis.

Vis dėlto juodu sugulė drauge. I�moningi pan�iai � �ilkai ir grandinės � jo nėma� nesujaudino. Saja buvo �velni, kantri ir ry�tinga. Kurį laik� Zedas dar turėjo vil�ių, ta�iau net i�lavintos jo valios galia nesugebėjo priversti kūno veikti: Sajai reikalaujant, jis dar galėjo j� suri�ti, ta�iau kai prireikė sukelti skausm�, nebeįstengė prisiversti nė krustelėti. Baiminosi net pagalvoti, kas gali atsitikti, jei k� nors padarys. Galų gale Saja suprato nieko nepe�ianti. Nusiminusi tiesiog palinkėjo jam labos nakties. Zedas parslinko namo ir prisigėrė iki �emės graibymo. Dar kit� naktį jis praleido Lamartine � vieninteliame Abanato vie�namyje, kuris daugma� galėjo įtikti jo skoniui. T� vakar� prie� penkerius metus Zedas paskutinį kart� dar bandė i�siver�ti i� savo psichoseksualinių var�tų.

Saja buvo tvirtai sur�sta, �viesiaplaukė, tyli � nė trupu�io nepana�i į Rani. Ta�iau an� vakar� su ja Zedas regėjo vien tiktai Rani.

��Kaip laikaisi?�� paklausė jis dabar.

��Puikiai,�� atsakė Saja. � O tu?

Zedas gerbė gydytoj�, tad nenorėjo jai meluoti.

��Galėtų būti ir geriau. Kada nors papasakosiu. �eimos rūpes�iai.

��Kada tik norėsi. Dirbi pagal grafik�?

��Pagal i�kvietim� � ypatingų atvejų skyriuje. O tu? Valandėl� juodu �neku�iavosi apie ligoninės reikalus. Saja buvo grupės, skridusios į Gemit�, anesteziologe. Zedas bandė i�kamantinėti j� apie t� nelaiming� atsitikim�, ta�iau smulkmenų gydytoja �inojo nedaug. Ji did�iuodamasi papasakojo apie atliktas operacijas.

��Tau reikėtų u�sukti į pooperacinį skyrių ir u�mesti akį į mūsų darb�.

��Taip ir padarysiu.

Slenkan�iomis �aligatvio juostomis Zedas parsirado į namus. Artėjo vidudienis, kar�tis svilino kaip reikiant. Zedas pastūmė laukujės duris. Jam pasirodė, kad namuose labai tamsu. Binkis, Deinas ir Koriosas susispiet� į kupet� stoviniavo koridoriuje. I�gird� virstelint duris, visi taip ir su�iuro į jas. Binkio veidas staiga tapo pilkas. Zedas įėjo vidun ir u�darė duris. Ka�kas negerai. Zedas palietė koridoriaus sienoje įtaisyt� interkomo aparat�.

��Rani?

Net aidas, ir tas jam neatsiliepė.

Zedas su�nyp�tė, kreipdamasis į visus tris i� karto:

��Kur ji?

Atsakė Deinas:

��Mes ne�inome. Ji ka�kur i�ėjo, viena. Kaip tik sudarinėjame s�ra�� vietų, kur reikėtų skambinti.

Zedo s�mon� u�plūdo siaubingi vaizdiniai: Rani ka�kur Abanate � su�eista, pagrobta, galbūt �uvusi. Binkis ka�k� vebleno � Zedas beveik nė negirdėjo jo verksmingų bandymų teisintis. Deinas kiūtojo susikūprin�s, nuleistais pe�iais. Zedas �engė prie jo.

��Juk sakiau tau nė per �ingsnį nesitraukti nuo jos.

Su niūriu pasitenkinimu jis pastebėjo, kad Deino veide neliko nė la�elio kraujo; nuo baimės įsitempė raumenys palei akis.

��Zedai, a��

��U�si�iaupk. Tau buvo liepta j� saugoti. � Jis u�dėjo rank� Deinui ant peties, pir�tais �velniai glamonėdamas skausmo ta�k�. � Ar ne?

Deinas gurktelėjo. Ir pusbalsiu i�spaudė:

��Taip, Zedai-ka.

T� pat akimirksnį ka�kas pabeldė. Koriosas strimgalviais puolė atidaryti laukujų durų. Įrėminta �viesos sta�iakampyje stovėjo Rani. Binkis goktelėjo jos vard�. Rani �engė vidun; jos �vilgsnis slystelėjo nuo Zedo prie Deino.

��Zedai-ka,�� i�tarė ji. � Tu pa�adėjai. Jis mano.

Ji sakė ties�. Ir neatrodė nukentėjusi. Vis dėlto Zedas leido sau rūs�iu �vilgsniu perverti Dein�, tik tada atitraukė pir�tus nuo �io rankos.

��Kur buvai?�� paklausė jis sesers. � Kodėl i�ėjai viena?

Ji pa�velgė į vergus ir atsakė:

��Ilga istorija. Koriosai, pra�au paruo�ti mums kokio nors �alto gėrimo. Deinai, Binki, judu galite eiti.

Deinas nusilenkė. Jo veidas jau buvo atgav�s įprast� spalv�. Deinas nu�ingsniavo į vergų koridorių. Binkis vos neapvertė kėdės, strimgalviais skubindamasis jam i� paskos.

Rani mostelėjo į valgomojo ni�� greta pirmojo auk�to svetainės.

��Sėskime �ia.

U�gniau��s nekantrum�, Zedas nusekė paskui j� į ni��. Rani nebuvo su�eista, galbūt jai netgi negrėsė joks pavojus.

Ta�iau galėjo grėsti. Zedas pramank�tino pe�ius, vaikydamas kūn� kaustan�i� įtamp�. Jai galėjo grėsti pavojus, jai tikrai galėjo kas nors atsitikti.

Juodu susėdo. Koriosas atne�ė �sotį su lediniu vaisių pun�u ir lėk�t� suslėgtų d�iovintų jūros dumblių � Rani itin mėgstamo Abanato delikateso. Ji susikėlė kojas ant krėslo, susirangė ir per gėrimo taurės vir�ų pa�velgė į Zed�.

��Deinas toli gra�u nebuvo aplaidus darbe, Zedai-ka. Pati i�siun�iau jį su u�duotimi, o kol jo nebuvo, nutariau i�eiti ir a�. Nenoriu, kad baustum jį u� tai, dėl ko jis visi�kai nekaltas.

Zedui teko pripa�inti, kad jos reikalavimas visai teisingas.

��Gerai, Rani-ka,�� sutiko jis. � Bet jeigu tu siuntinėsi jį savais reikalais, o pati tuo metu kur nors i�eisi, i� jo, kaip asmens sargybinio, nebus jokios naudos.

��Tavo tiesa. Turėjau sulaukti, kol jis grį�. Bet �itas namas baigė i�varyti mane i� proto!

Brolis tik vyptelėjo perprat�s, kokia turėjo būti sesers nuotaika. Visada praeidavo bent kelios dienos, kol Rani apsiprasdavo su Abanatu. Zedas gurk�telėjo gėrimo � �is buvo sutaisytas pagal Rani, nėjo, skonį, saldesnis, nei patiktų jam.

��Kur buvai nuėjusi?

��Aplankiau Feris� Diur�. Jis ketino �iandien po pietų u�eiti susitikti su manim. Kai vaik�tinėjau, kojos tarsi pa�ios nune�ė iki jo namų, tad nutariau u�sukti. � Ji pakreipė galv� ir nusi�ypsojo.

��Kaip keista, kad mane priėmėjau nebe Domna Sam, o jis. Ferisas pakeitė namuose visk�, k� galėjo.

��Apie k� kalbėjotės?

��Apie reikalus,�� atsakė ji ir tvykstelėjo �vilgsnį į brolį. � I� tikrųjų labai svarbius reikalus. Ferisas nori mane vesti.

Zedas i�si�iepė, kol kas nesusigaudydamas, ko Ferisas galėjo norėti i� tikrųjų.

��Tikriausiai tai pirmas kartas, kai Jago �eimos narys susilaukia pasiūlymo tuoktis. Ir k� tu jam atsakei?

Ji nusi�ypsojo.

��Atsakiau, kad pagalvosiu.

��Atleisk, kad paklausiau. Sakyk, Rani-ka, ko jis norėjo i� tikrųjų? Kiek suprantu � turbūt ne nupirkti keritų ferm�?

Ji sukikeno.

��Zedai-ka, tu manim netiki? Kalbu visi�kai rimtai! Ferisas Diuras man pasipir�o, o a� atsakiau, kad apsvarstysiu jo pasiūlym�.

Zedas palingavo galv�.

��Tam varg�ui �mogeliui visai smegenys suskystėjo. Vis dėlto gal neverta kankinti jo, Rani? Tiesiai sakyk � ne, tegul jis ramiai sau gyvena.

��A� jo ir nekankinu,�� tyliai atsakė sesuo. � Jis nori mane vesti ir nori, kad mudu susilauktume bendro vaiko, kuris vėliau galėtų paveldėti abiejų �eimų turt�. Jis pavadino tai verslo sandėriu. Ir man pasirodė, kad sumanymas galbūt visai neprastas.

Ji i� tiesų kalbėjo rimtai. Ir i� tiesų svarstė pasiūlym�. Zedo burna perd�iūvo lyg �abado �emė. Net plaukeliai ant rankų pasi�iau�ė. Vien� akimirk� jis pasijuto tarytum atitrūk�s nuo savo kūno � tarytum i� �alies stebėtų savo fizin� reakcij�. O paskui ėmė smelktis panika. Jeigu Rani i�tekėtų � �ito negali būti, pagalvojo jis, tai neįmanoma,�� �iūrėk, dar imtų ir sum�stytų i�sikraustyti i� u�mies�io valdos arba, kas dar blogiau, papra�ytų i�sikraustyti jo � kad atsirastų vietos kam nors kitam.

Zedas giliai įkvėpė, stengdamasis surikiuoti i�sibars�iusias mintis. Ji nieku gyvu negali reikalauti, kad jis j� paliktų. Jis vis dar geidė Rani � sesuo vis dar tebebuvo centrinis ir vienintelis jo geismo objektas. Pa�inodamas j�, Zedas niekada netro�ko nieko kito, o nuo jos atskirtas neleido sau nė paragauti jokių menkesnių seksualinių malonumų; u�gniau�tas tas poreikis i� esmės pakeitė jį, sudarkė i� vidaus. Neliko nieko i� to aistringo, �velnaus berniuko, kurio kadaise tro�ko ir ji. Bet vis vien ji tebebuvo jo mylinti sesuo, jo draugė, jo nekaltybės pagrindas�

Jis jau spėjo įprasti u�gniau�ti nuolat sukylantį geism� pasmaugti visus tuos, kuriems ilgesniam ar trumpesniam laikui pavykdavo prasmukti įjos lov� � nė vienas jų nebuvo jo var�ovas. Tikrieji jo var�ovai buvo �abadas, Jago �eimos turtai, Rani darbas, kuriuo sesuo dalijosi su juo � pagrindiniu savo patikėtiniu ir patarėju.

�ypsodamasi Rani pridūrė:

��Savaime suprantama, man kol kas dar anksti net pagalvoti apie vaikus.

Įsitemp�s jis i�ko�ė:

��Niekaip nesuprantu, kokios naudos tikiesi i�pe�ti i� �itokio sandorio.

��Zedai-ka, nagi, pakrutink smegenis! Bene nebeprisimeni praėjusių metų Tarybos posėd�io, kai valandų valandas gin�ijomės, kaip galėtume panaudoti savo kapital� tolesniems �abado tyrinėjimams? Taip ir nesutarėme, kurio projekto reikėtų imtis, nes nė vienas i� mūsų nepageidauja investuoti pinigų taip, kad i� to paskui galėtų pelnytis ir kita �eima. Imrė norėjo įkurti gyvenviet� a�igalyje. Domna Sam siūlė finansuoti povandeninės naudingųjų i�kasenų gavybos tyrinėjimus. Teo Levosas puoselėja mintis apie jūros dumblių plantacijas. Taigi kapitalo sujungimas pakreiptų rizikos balans�� � ji mostelėjo kum��iu tarsi �vytuokle, � į kit� pus�. Man �ie visi trys projektai atrodo pakankamai perspektyvūs. �inoma, keblumų netrūks. I�kils visokiausių problemų.

��Pasiklaus�s tav�s gali pamanyti, kad tu jau apsisprendusi.

��Manai, valandos pokalbio man pakako apsispr�sti? Savaime ai�ku, a� anaiptol neapsisprendusi! Zedai-ka, kas tau nutiko?

��Rani padėjo taur� ir paėmė brolį u� rankos. Jos pir�tai buvo �alti ir drėgni. � Ak, taip, suprantu, k� galvoji,�� tarė ji. � Zedai, tai būtų tik dalykinė sutartis. Mudviem su Ferisu net nereikėtų gyventi po vienu stogu. Man patinka mano gyvenimas toks, koks jis yra. Net jeigu i�tekė�iau u� Feriso Diuro, vis vien lik�iau Rani Jago. O tu esi ir būsi Zedas � mano draugas, mano brolis.

Dabar abu jie buvo jau kur kas vyresni; metams bėgant, Rani plaukai patamsėjo. Ta�iau Zedas jos vis dar tebetro�ko, ir tai kėlėjam siaub�, nes jis �inojo ne visuomet įstengi�s suvaldyti i�davikes nervines reakcijas. Susirūpinusi Rani �iūrėjo į jį.

��Kaip jis atrodo?�� paklausė Zedas.

��Tikrai nebeprisimeni?�� nustebo sesuo. � Jis auk�tas ir stambus, bet ne tokių pla�ių, raumeningų pe�ių kaip tu. Stambių kaulų, ta�iau, galė�iau la�intis, niekada nėra kop�s į ledynus. Atrodo, jam u�vis labiausiai patinka sėslus gyvenimo būdas; jis toks i�bal�s, kad kyla abejonių, ar i�vis kada nors i�lenda į saulės �vies�. I�sikviesdamas vergus, spragsi pir�tais.

Kaip pretenzinga, dingtelėjo Zedui.

��Ar jis tau patinka?

Rani gū�telėjo pe�iais.

��Tai nelabai svarbu.

��Kaip tik svarbu,�� laikėsi savo Zedas.

��Ar jis man patinka? Ne, Zedai-ka, negalė�iau tvirtinti, kad jis man patinka. � Ji suraukė antakius. � Vis dėlto� jis keistokas, Zedai-ka. Tikra mįslė. Atrodo toks apgailėtinas, bet drauge ir i�puik�s. Tarytum lyg ir supranta �od�ius, kuriuos pats sako, bet nesuvokia jų prasmės.

��Nejaugi nemanai, kad jausmai � irgi svarbu, Rani?

��Nebūtinai,�� atsakė ji. � Tai verslas.

Zedui pasidingojo, kad į kambarį įslinko vaiduoklis. Ne�dinkis i� �ia, sena bjaurybe,�� patylomis �nip�telėjo jam. Tu � negyvėlis.

��Santuoka pa�ia savo esme � �is tas daugiau nei vien verslo sandėris,�� i�tarė jis.

Rani pasitrynė smakr�.

��Visai ne � jei pati to nepanorėsiu. Santuoka � teisiniais terminais apibrė�iama s�junga. �inoma, jei sutuoktinis man patiktų, būtų dar geriau.

Zedas pasiūlė:

��Jeigu tu nori vaiko, Rani, įsitaisyk meilu�į, kuris ir taptų tavo vaiko tėvu. Tau anaiptol nereikia tekėti u� Feriso Diuro vien dėl to, kad jis paklibino tavo �eimos garb�!

��O tai jau nes��ininga, Zedai-ka!

��Tikrai?

Rani pa�oko, net krėslas susiūbavo; skubėdama ji kliuvinėjo beveik kaip Binkis.

��Tu �itaip sakai tik todėl, kad baiminiesi, jog jis gali įsiterpti tarp mudviejų. O a� pasakysiu tau �tai k�: vieninteliai du �monės, galintys mus i�skirti, esame mes patys. Tu pavyduliauji. Ir tai trukdo tau blaiviai vertinti situacij�.

��Bandai pateikti Feris� Diur� dailesnį, nei jis yra. Vis dėlto, sprend�iant i� tavo pasakojimo, jis pernelyg pretenzingas, kad būtų ko jam pavyduliauti.

��A� pasakiau, kad jis i�puik�s.

��Per gerai apie t� �mogelį kalbi. Jis ne i�puik�s, jis kvailas.

Ji tylutėliai atsakė:

��Turbūt a� irgi kvaila, ar ne? Kvaila, nes i�klausiau jo pasiūlymo ir ketinu rimtai �į apsvarstyti?

Jos veid� nutvieskė pyktis, a�trus lyg Abanato �aibas.

Zedas prikando apatin� lūp�, rinkdamasis �od�ius atsipra�ymui, bet, jam nespėjus prasi�ioti, vėl pra�neko Rani:

��A� darau tai, kas u�vis geriausia �abadui, Zedai. Tu u�mir�ti tai. Tavo perspektyva siauresnė. A� juk nepasakiau, kad tikrai tekėsiu u� Feriso Diuro. Bet jei vis dėlto nutar�iau tekėti, man prireiks tavo paramos. Ne dėl to, kad tu � mano brolis, o dėl to, kad tu � Tinklo �eimininkas ir mano įpėdinis � tol, kol a� pagimdysiu vaik�. Ar galiu tikėtis, kad jos sulauksiu?

Per u�uolaidų ply�elį vidun įslyd�s plonytis saulės spindulys ly�telėjo Rani plaukus, viena sruoga su�ai�aravo auksu. Zedas prisiminė, kaip kart� dvare ji stovėjo po kar�i�ja kriau�e � nuoga, palaidais plaukais, tokiais ilgais, kad siekė �launis.

Dabar ji laukė atsakymo. Nevilties apimtas Zedas su�uko:

��Rani, a� negaliu!

��K� gi,�� ramiai atsakė ji, ir jos balsas Zedui �iurpiai priminė jųdviejų motin� Izobel�. Rani apsisuko, i�ėjo i� ni�os ir tvirtu, ry�tingu �ingsniu spar�iai u�kopė laiptais auk�tyn.

Deinas krūptelėjo ir pabudo; akimoju pa�oko lovoje ir i�tiesė rank� prie �viesos jungiklio, bet tuojau pat susizgribo, kad jį pa�adino draugi�kas balsas ir drovus prisilietimas. Mirksėdamas jis stebeilijo į Amri, kol pagaliau atgavo kvap�. Pati mergaitė paai�kino jam, kad Rani norinti tuojau pat i�keliauti į Sovk� u� trijų �imtų penkiasde�imties kilometrų į �iaur�, ir paliepusi Amri pa�adinti jos pilot�. Deinas dirstelėjo pro lang�. Lauke vis dar karaliavo gūdi naktis.

��Ar a� spėsiu papusry�iauti?

��Koriosas kaip tik ruo�ia �į t� u�k�sti.

Kol Deinas sta�iais k�sniais surijo kelis �uvies pyragėlius, u�sik�sdamas vaisiais, pradėjo brėk�ti rytas. I� lauko parėjo Koriosas, ne�inas glėbiu pa�to. Amri nuvilko krūv� lai�kų į vir�ų. �inodamas, jog Rani prie� i�vykdama norės bent per�iūrėti pa�t�, Deinas u�truko virtuvėje. I�plovė indus, nu�luostė stal�. Galvoje be paliovos sukosi vakaryk��ios dienos prisiminimai. Deinas stengėsi juos i�vaikyti. Nė pats ne�inojo, kas jam skaud�iau: Zedo įnir�is ir jo paties panikos akimirksnis ar nepakeliama kan�ia, persmelkusi tada, kai suvokė, kad nors tūkstantį kartų būtų �vaig�d�ių Kapitonas, į�engti pro pagrindinio Nusileidimo terminalo vartus jis negali�

��Deinai! Kur tu?�� atsklido balsas interkomo ry�iu.

��Virtuvėje, Rani-ka.

��Eik į koridorių prie laukujų durų. Tuojau pat ateinu ir a�.

Ji guviai į�iug�dėjo į koridorių. Vilkėjo plon� grietinėlės spalvos kombinezon� � �is �ai�aravo, tarsi audinys būtų nubarstytas �ėru�io trupinėliais. U�uot susipynusi plaukus į įprast� kas�, �įsyk ji sukėlėjuos į vir�ų ir prismeigė dramblio kaulo �ukomis. Atrodė susim�s�iusi, gal net kiek nusiminusi. Deinas �inojo � jam apie tai i�plepėjo Amri,�� kad Rani susibarė su Zedu.

Rankoje ji ne�ėsi ka�kokį popierių.

��Deinai,�� pra�neko,�� ar tau girdėtas Loraso U-Eleno vardas?

Toks įdėmus, kone grėsmingas jos �vilgsnis. Deinas valandėl� votuliojo vard� galvoje. �is taip ir neu�kliudė jokių prisiminimų.

��Ne,�� atsakė jis. � Atleiskite, Rani-ka.

��Jis susij�s su narkotikų verslu.

��Ne.

Ji suraukė antakius.

��K� gi. � Ji pa�velgė į jį. � Ar gerai i�simiegojai?�� paklausė.

��Iki Sovkos kelias tolimas.

��Jau�iuosi visai gerai, Rani-ka,�� patikino vyrukas.

��Puiku. Tuomet tuoj pat ir keliaujame.

Juodu nuskubėjo prie durų. Rani tik valandėl� stabtelėjo pasakyti Koriosui, kad lauktų jos grį�tan�ios t� pa�i� pavakar�, mat ji sutarusi susitikti su Jago banko valdytoju, o jeigu labai prireiktų, j� būsi� galima pasiekti ir Sovkoje. Lauke driekėsi ilgi �e�ėliai. Rani su Deinu per park� nu�ingsniavo iki privataus Nusileidimo terminalo. �velnus vėjelis �iau�ė �aligatvių dulkes, ne�damas vos juntam� druskos kvap� ir drėgmės dvelksm�. Deinas susim�stė, ar tik tas drėgme persisunk�s vakarų vėjas nerei�kia, kad artinasi �abado �iema. Rani, be jokios abejonės, turėtų tai �inoti� Ta�iau ji ėjo per �ingsnį pirm jo � nugrimzdusi į savas mintis, tyli. Kol pasiekė parduotuvių rajon� terminalo prieigose, taip ir nepratarė nė �od�io.

Jų pasitikti protekine atskubėjo Nusileidimo terminalo valdytojas.

��Domna Rani! Kuo galėtume pasitarnauti jums �iandien?

Deinui jo balse pasigirdo baimingos gaidelės.

��Labas rytas,�� tarė Rani. � Man reikės Jago �eimos katerio.

Tai i�gird�s, valdytojas visai suniuko.

��Domna, kadangi anks�iau visuomet� na, turiu omeny, ankstesniais metais� laikydamiesi tradicijos�

��Kas yra?�� pertraukė jį Rani.

���kaip tik �iuo metu jį valome,�� u�baigė valdytojas.

��K� gi,�� atsiliepė Rani, tiesiog spinduliuodama kantrybe. � Be abejo, a� labai vertinu jūsų uolum�. Bet gal yra koks kitas kateris, kuriuo galėtume skristi?

��Na taip, �inoma, �inoma.

Valdytojas nusivedė juos į angar�. Kateris buvo senesnio modelio, dvivietis, ne toks erdvus kaip naujesnieji.

��Ko gero, tai � pats naujausias modelis i� tų, kuriuos galime pasiūlyti,�� tar�kėjo valdytojas. � Antai an� kaip tik remontuojame.

Rani gū�telėjo pe�iais.

��Puikiausiai tiks ir �itas.

Juodu sulipo į katerį. Paliet�s valdymo svertus, Deinas nusi�ypsojo. Pirmoji motorinė skraidyklė, kuria jam teko skristi gyvenime, buvo tokio pat modelio, kaip ir �i. Iki tol skryd�io d�iaugsm� jis tebuvo patyr�s deltaplanu skl�sdamas nuo Pelino pajūrio uolų. Angaro stogas nuslydo į �alį. Deinas i�vairavo katerį į padang� vir� miesto. Rani susirangiusi kiūtojo keleivio sėdynėje. Norėdamas j� prad�iuginti, Deinas nu�vilpė vir� jūros. Mėlynai �alzganame vandenyje spindėjo ledkalniai. Rani parodė į vandenį.

��Matai ruonius?�� paklausė.

Deinas per lango stikl� pa�velgė ten, kur ji rodė. Pilki stambūs gyvūnai nevikriai rėpliojo �emutiniais ledkalnių �laitais, paskui nuslysdavo į vandenį, kur kaipmat tapdavo judrūs ir grak�tūs.

��O a� maniau, kad stambūs �vėrys �abade negyvena,�� tarė Deinas.

Pir�tais jis perbėgo kompiuterio klaviatūr�, ie�kodamas �abado �emėlapių. Tre�iojoje projekcijoje i�vydo Abanat�, kranto linij� ir nu�ymėt� mar�rut�, vedantį į �iaur� � �iaurės vakarus iki ta�ko su u�ra�u: Sovka.

��Jie atve�tiniai,�� paai�kino Rani. � I�vesti Kerėtojo laboratorijose. Jie gali i�tverti tokias temperatūras, kokiose �emės ruonius dehidratacija i�tiktų per kelias valandas. � Jie apskriejo jau vis� rat�. Kateris nu�vilpė vir� Abanato stogų � did�iulės, juodais ir baltais kvadratėliais i�margintos �achmatų lentos � ir pasuko į

�iaur�. � Bet kas tau pasakė, kad �abade nesiveisia �vėrys? Tai netiesa. �ia gyvena keritai.

Deinas atsiliepė:

��Turėjau omeny � i�skyrus keritus.

Rani rūs�iai atkirto:

��Tik nemėgink tvirtinti, kad keritai nesiskaito � bent jau �abade. Keritai yra visaėd�iai �induoliai, neturintys jokių natūralių prie�ų, bent jau �inomų. Suaug�s keritas gali sverti gerus trisde�imt penkis kilogramus. Dien�jie slepiasi urvuose, naktį laksto. Jiems visi�kai pakanka tiek skys�ių, kiek gauna i� augalų. Jie niekada negeria ir niekada nesi�lapina. Keritų jaunikliai jau gimsta pjaudamiesi tarpusavyje. �inai, k� jie padaro pirmiausia, vos gim�? Susimeta prie� silpniausi� vados jauniklį. Keritai maitinasi �ole, vabzd�iais, �olės pelėmis, gyvatėmis ir vieni kitais. Jie visi�kai neprijaukinami. Laksto rujomis, vadovaujami patelės � vedlės. Veisiame juos jau du �imtus metų, bet netgi per �itiek laiko jų būdas nė truputėlio nepasikeitė. I�leisk veislyne gimusį kerit� į laisv� � ir po poros dienų jau nebeatskirsi jo nuo laukinių giminai�ių. Ak taip, tiesa, jie dar ir dvokia.

Deinas tarė:

��Labai a�iū.

��Nėra u� k�, � atsakė ji. � Keritų ferma � ne pats menkiausias Jago �eimos pajamų �altinis. � Ji i�kėlė rankas ir pasir��ė. Pir�tų galiukais pasiekė katerio lubas. � Įdomu, kiek ten dar liko mane pa�inojusių �monių. Praėjo jau keturiolika metų� turbūt nebedaug.

��Nesupratau,�� prisipa�ino Deinas.

��Na, �inoma, kodėl turėtum suprasti? A� i�tisus penkerius metus gyvenau ir dirbau Sovkoje. Ir buvau ten ne Rani Jago � vadinausi Irenė Sokol. Pradėjau septyniolikos � drauge su vergais mė�iau narvus, o sulaukusi dvide�imt dvejų jau buvau valdytojo pavaduotoja. Dar po mėnesio bū�iau i�kilusi ir iki valdytojos. Ta�iau motina parsikvietė mane namo.

Ji dar kart� pasir��ė.

� �iūrėk,�� tarė, � �tai ten � Levosų valda.

Deinas pa�velgė �emyn. I�vydo �alumos apsupt� nam�.

Ka�kas i� ten mojavo jiems abiem rankomis. Deinas niurktelėjo katerį, tai rei�kė � Labas.

Rani įsikibo krėslo ranktūrių.

��Nagi, nedaryk �itaip!

��Atleiskite, Rani-ka,�� atsipra�ė Deinas. O kai ji atsipalaidavo, pridūrė: � Galiu pastatyti �it� geld� ant nosies�

��Geriau nereikia. � Vis dėlto ji jau nebesilaikė įsitvėrusi ranktūrių. � Tikiu, kad tu � tikras tokių dalykų meistras.

Nelauktai netikėtai jam taip ir i�sprūdo:

��Juk a� � �vaig�d�ių Kapitonas.

Rani nepuolė gin�yti �io kartėliu atmie�to teiginio.

��O kaip mano brolis?�� tyliai paklausė ji.

Deinas sujudino lūpas:

��Zedas � geras pilotas.

Rani sėdėjo susikūprinusi, kietai suspaudusi lūpas, �velgdama pro sklembt� katerio lang�; sugniau�ti kum��iai gulėjo ant kelių. Ka�in dėl ko jie susibarė? � parūpo Deinui. Nors galbūt netgi saugiau �ito ne�inoti.

Jis gerokai suglumo, kai ji, tarytum perskai�iusi jo mintis, tarė:

� �inai, mudu susiriejome.

��Taip, Rani-ka.

��Zedas i� tiesų puikiai i�mano daugelį dalykų� Jis � vyresnysis gydytojas, chirurgas, pilotas; jis i� tiesų neprilygstamas Tinklo valdytojas; jis mėgsta kopti į ledkalnius � ir �ia jam nėra lygių. Net ne�inau, k� a� bėjo dary�iau� Ta�iau jis, suprask, ne visai sveiko proto.

Ji pasakė tai visai dalyki�kai. Deino ranka ant valdymo sverto sutrūk�iojo, kateris pasviro ant �ono. Deinas paskubomis jį i�lygino.

Rani to, atrodė, net nepastebėjo. Jos balsas skambėjo tyliai, ramiai, ta�iau ant kelių gulintys sunerti pir�tai pabalo.

��Mudu buvome labai laimingi t� vasar�, paskutin� vasar� prie� man i�vykstant į Sovk�. Mes nė karto nesimylėjome. A� jau treji metai buvau pilnametė, Zedui buvo penkiolika � pusiau berniukas, pusiau vyras, mano �aidimų draugas��� Ji dirstelėjo į Dein�. � Ar Peline draud�iamas incestas?

��Pastaraisiais metais � jau nebe,�� atsakė jis.

� �abade tai irgi nelaikoma nusikaltimu, nors artimesni giminės nei pusbroliai tuoktis negali. Genofondas �ia pernelyg ribotas. Ta�iau mudu buvome tik �aidimų draugai. Mano motina��� Ji u�sikirto. � Mano motina buvo �alta moteris. Manyje ji į�velgė savo pa�ios atspindį. Manau, j� u�siutino mintis, kad a� galiu su kuo nors � bet kuo � u�megzti artimus ry�ius anks�iau, nei ji suskubs mane apmokyti. Kai tik i�gliaudė, kokie stiprūs jausmai sieja mane su broliu, ji mus i�skyrė. A� i�keliavau į Sovk�. Kitais metais Zedas buvo i�siųstas į Neks�. Mudu nesimatėme i�tisus �e�erius metus. Sovkoje a� buvau Irenė Sokol. Neturėjau ka�in kiek galimybių siuntinėti komunigramas į Neks� Zedui Jago�

Apa�ioje nusidriekusio kra�tovaizd�io monotonija migdė; kiek akys aprėpė, į visas puses vilnijo tik gelsvai rusvos kalvos. Deinas prisipylė puodelį vandens. Gurk�telėjo, tada pasiūlė Rani. Ji paėmė puodelį abiem rankomis, atsigėrė, gr��ino jį Deinui.

� �inau, k� Zedas tada padarė. Bet ne�inau kodėl. Jis pavertė save bely�iu padaru � u�gniau�ė savyje visas seksualines paskatas, kad nereikėtų dalytis jausmais su svetimu �mogumi, su kuo nors, kas būtų ne a�� Bet tai juk neįmanoma, juk negali taip imti ir u�sukti geismo kaip vandens �iaupo. �itaip jis ir surado kitų būtų atsipalaiduoti.

Deinui u�gulė krūtin�. Jis i�sitiesė; ne i� karto susizgribo tiesiog u�mir��s kvėpuoti. Tada giliai įkvėpė.

��Galbūt koks nors telepatas ir sugebėtų jam padėti. Bet a� nemanau, kad Zedas norėtų k� nors keisti. Valdyti Tinkl� � tikriausiai tai atsargaus sadisto svajonė. A� juo naudojuosi: jo sugebėjimais, jo poreikiais, jo i�tikimybe. Lygiai taip pat, kaip jis naudojasi manimi.

Ji �ino, priblok�tas pagalvojo Deinas. Ji �ino, kas jis yra i� tikrųjų. Vien� akimirk� jo kraujyje, raumenyse, nervuose supulsavo visa �iurpi neapykanta � baisaus pa�eminimo ir Zedo rankų sukelto nepakeliamo skausmo padarinys. Deinui apkvaito galva. Jis pajuto, kaip stipriai neapken�ia Rani. Kaip nori j� nu�udyti. Sutrukdyti jam niekas nesutrukdys: ji ni�nieko nenutuokė apie savigyn�, be to, buvo gerais penkiolika kilogramų u� jį lengvesnė. Sudoroti j� bus visi�kai paprasta.

O paskui jam tarsi akys atsivėrė: jis i�vydo j� � liaun� tamsiaplauk� moterį gintarinėmis akimis, sėdin�i� kateryje greta jo. Juk ji � ne Zedas, ji niekad jo nekankino. Ne ji kalta, kad Deinas tapo jos vergu. Juk jis �inojo, kad gabenti narkotikus į Sardonikso sektorių � pavojinga u�ma�ia, bet vis vien tam ry�osi, tad dėl dabartinės būklės kaltinti lieka tik nusigr�usi� sėkm� ir patį save. Bet ne Rani Jago.

Ji buvo tik �mogus, tokia pat, kaip ir jis, taip pat įkalinta savo sprendimų pasekmėse ir tokia pat vieni�a.

��Rani,�� i�tarė jis.

Ji atsigr�ė ir pa�velgė į Dein�. Jis pamatė, kad moteris verkia. I�tiesė rank� ir palietė jos skruost�.

Kol kateris pro atvert� stog� leidosi į angar�, Rani r��ėsi.

��Maud�ia?�� paklausė Deinas. Jis nuspaudė mygtuk�. Stogas u�sivėrė. Angar� u�tvindė tamsa ir tyla. � Man irgi nutirpo visi galai.

Valandėl� juodu sėdėjo nejudėdami, jų pe�iai lietėsi.

Ji nusi�ypsojo jam tamsoje. Nesinorėjo judintis i� vietos. Paskutin� kelionės dalį juodu kalbėjosi apie Neks�, apie Pelin�, apie įvairias vietas, kurių jai niekada neteko regėti� Zedo vardas nė karto nebebuvo paminėtas. Vos �iek tiek atsitraukus nuo �ia ir dabar, buvo taip nesunku u�mir�ti, kad jie � �eimininkė ir vergas. Rani jautė, kaip ramu jai sėdėti kateryje greta Deino.

��Teks judintis,�� tarė ji. Binkis turėjo i� anksto paskambinti ir perspėti fermos darbuotojus, kad jie atvyksta. � Mūsų ten jau laukia.

Mirksėdama staigiai plūstelėjusioje ry�kioje saulės �viesoje, ji i�ėjo i� angaro; Deinas neatsiliko nė per �ingsnį. Kar�tis buvo alpinantis, Rani liko tik d�iaugtis, kad neu�mir�o pasiimti saulės akinių. Aplinkui, kiek akys aprėpė, nematyti nė menkiausio �alio ta�kelio.

��Sveika atvykusi į Sovk�, Domna,�� pasisveikino naujoji valdytoja.

Erita Alogonga buvo tamsiaodė ir tamsiaakė, ypa� kompakti�ko sudėjimo: ji svėrė bene a�tuoniasde�imt kilogramų, ta�iau neauk�t� raumening� kūn� ne�iojo neįtikėtinai lengvai. Juodas jos rankas nuo rie�ų iki pat pe�ių margino gausybė randų � keritų jauniklių, kurių gyvybes ji gelbėjo jiems gimstant, dantų pėdsakų. Ji susikvietė visus darbuotojus: visus pristatė, i�vardijo pareigas ��dėl visa ko, jei Rani būtų u�mir�usi tai po paskutiniojo apsilankymo Sovkoje prie� trejus metus.

Jų buvo penketas skyrių vadovų, valdytojos asistentas ir Eritos sekretorė, tyki liesa moteri�kė su randu ant �asto. Rani j� prisiminė.

��Malonu vėl tave pamatyti, Marisa,�� �iltai pasisveikino Rani.

Moteris palenkė galv�.

��Man garbė, Domna.

Pra�neko Erita Alogonga:

��Domna, gal eikime į pavėsį, tada pasakysite mums, k� norėtumėte pamatyti pirmiausia. Noriu i� karto prane�ti: atrodo, i�siai�kinome prie�astį, dėl ko krinta keritų jaunikliai. Seponen kilo įtarimas, tad visas turimas informacijos kruopelytes drauge su pa�iais jaunikliais i�siuntėme į Kerėtojo laboratorijas � pamanėme, kad tai, su kuo susidūrėme, galbūt ne virusas ar bakterija, o kokia nors negirdėta genetinė patologija. Vakar kaip tik gavome i� jų atsakym�. Liepiau Marisai sulyginti analizių rezultatus su mūsų turimais duomenimis. Keritų jauniklius pra�udė hemofilija.

Rani apie toki� ni�nieko nebuvo girdėjusi.

��O kas tai?�� paklausė ji.

��Kraujo kre�umo sutrikimas. Patį fakt� mes sugebėjome i�siai�kinti patys, ta�iau nieko ne�inojome apie hemofilij�. Atrodo, kad �is sutrikimas kadaise kamuodavo �mones. Kerėtojo mokslininkai atliko genetinius tyrimus. Paai�kėjo, kad įvyko mutacija, dėl kurios pakito kraujo sudėtis; daugma� pusė mūsų pirmarū�ių veislinių keritų turi recesyvinį hemofilij� lemiantį gen�.

��K� tuomet reikia daryti?

��Atskirti geno ne�iotojus nuo kitų ir neleisti jiems poruotis tarpusavyje. Didinti genofond�. Mes nedelsdami i�siuntėme med�iotojus. Vis dėlto auk��iausios rū�ies veislė nei�vengiamai laikinai atsiskies.

��Tai visi�kai nei�vengiama,�� sumurmėjo Kaja Seponen.

Jie patraukė prie veislyno durų, kur kabojo lentelė su u�ra�u didelėmis raidėmis: BIURAS. Rani dirstelėjo į ilgus, �emus pastatus. Niekas �ia nebuvo pasikeit�: kar�tis, dulkės, smarvė � viskas liko, kaip buv�. Tiesa, pastatai buvo naujai perda�yti. Ferm� sudarė aptvarų zona � didelės aptvertos teritorijos, kuriose keritų bandos gyveno, rausė urvus bei tunelius, ie�kojo pa�aro, pjovėsi, poravosi,�� be to, pats veislynas, kuriame gimdavo jaunikliai (silpni bei apsigim� �ia pat būdavo atrenkami ir pjaunami), maisto ir chemikalų saugyklos ir pagaliau � kailių dyrimo cechas, kur savo gyvenim� u�baigdavo keritų patinai bei kai kurios patelės. Prie�iūros grupė buvo atsakinga u� aptvarus, taisydavo tvoras, �erdavo keritus, u�versdavo tunelius, kai �ie tapdavo pernelyg ilgi, ir rūpindavosi, kad keritai, pernelyg įdūk� ar nusinuobod�iav�, nesu�alotų vieni kitų. Pirmasis Rani darbas �ia ir buvo prie�iūros grupėje � ji triūsė poroje su nuolat besi�ypsan�ia jauna verge i� Lėjaus.

Rani suraukė antakius, stengdamasi prisiminti mergaitės vard�.

��Kas nors negerai?�� susirūpino Erita Alogonga.

��Ne� a� tik stengiuosi prisiminti vard�.

D�oana � taip, �tai kuo ji buvo vardu. D�oanai andai pagailo �Irenės� dėl to, kad �i privalėjo taisyti tvoras ir valyti narvus, bet, nebūdama vergė, negaudavo ir dorazino. Tad ir pasiūlė � rimta auka, ne juokas � pasidalyti jos tablet�. Kit� dien� jiedvi kruop��iai perpjovė D�oanos tablet� perpus. Rani puikiai prisiminė j� supan�i� banguojan�ių laukų ramyb�, prisiminė, kaip nepaprastai įdomu buvo raizgyti tvoros vielas� Ta�iau D�oana juo toliau, juo labiau irzo. Ir, vakarui atėjus, jau visi�kai nebenorėjo dalytis dorazinu.

Pasiekusi biuro duris, Rani atsigr�ė į skyrių vadovus.

��Po to, kai susipa�insiu su Eritos ataskaitomis, papra�ysiu jos palydėti mane į atskirus skyrius. Taigi galite jau dabar perspėti darbuotojus, kad, kai ateisiu, visi atrodytų dirbantys i� peties.

Kaja Seponen, tai i�girdusi, sukikeno. Bevisas Amo, prie�iūros skyriaus vir�ininkas, regis, lengviau atsikvėpė.

Biure jos jau laukė ant Eritos darbo stalo sudėtos ataskaitos: tvarkingai atspausdinti popieriaus lapai � �iug�dantys, �varūs, be menkiausios dėmelės.

��Kokio senumo įra�us saugote?�� pasiteiravo Rani.

��Kiekvien� ataskait� saugome de�imt metų, Domna, paskui kompiuteris automati�kai j� i�trina.

Rani atsiduso. Vadinasi, Irenė Sokol jau niekur nebeegzistuoja � tik jos prisiminimuose. Ka�in kaip susiklostė D�oanos likimas?�� dingtelėjo jai. Rani atsisėdo į krėsl�. Skaityti ataskaitas buvo lengva. I�laidos i�augo, o pajamos � suma�ėjo, ta�iau ferma vis dar ne�ė pakankam� peln�, nuog�stauti nebuvo pagrindo.

��Ar i�kyla kokių nors personalo problemų?

��Ne,�� atsakė Erita. � Tiesa, niekaip nei�vengiame �iokios tokios nuolatinės trinties tarp prie�iūros ir veislyno skyrių. Prie�iūros darbuotojai vis�laik triūsia pasiraitoj� rankoves, bet kai veislynui prireikia kokio nors remonto, jų manymu, �is turi būti atliktas dar prie� savait�. �itaip t�siasi ma�ų ma�iausiai de�imt metų � vis� t� laik�, kol dirbu �ia.

Rani linktelėjo. Atrodo, i� tikrųjų niekas nepasikeitė. Jos �vilgsnis u�kliuvo u� įra�o lape: EKSKURSIJOS.

��O �ia kas?

��Turbūt prisiminsite � ma�daug prie� dvejus metus nutarėme įsileisti į veislyn� turistų ekskursijas � pasitaiko tokių, kuriuos tai domina. Aukciono laikotarpiu sulaukiame kokių keturių penkių ekskursijų per savait�. Kitu metų laiku � kiek ma�iau. � Erita Alogonga i�si�iepė. � Į kailių dyrimo cech� jie paprastai nė nosies neki�a, be to, mano, kad keritų jaunikliai �labai mieli�, o galiausiai dar ir nustemba, kodėl mes nepadovanojame jiems atmin�iai kerito kailio.

Rani nusijuokė. Ji delnu perbraukė mink�t� med�iag�, kuria buvo aptrauktas krėslas � tai ir buvo nugrem�tas kerito kailis. Domna pakilo.

��Tavo ataskaitos atrodo puikiai,�� pagyrė. � A� labai patenkinta.

��Dėkoju, Domna.

��Norė�iau aplankyti maisto ir chemikalų saugyklas � u�suk�iau tik trumpam, o paskui � kailių dyrimo cech�, aptvarus ir veislyn�. Ar �iandien laukiate ekskursijos?

Erita su�uko:

��Marisa, ar �iandien atvyksta kokia nors ekskursija?

Marisa atsakė:

��Taip, ma�daug po valandos.

��Pakvieskite mane, kai tik jie atvyks,�� tarė Rani. � Smalsu pamatyti �mones, kuriems atrodo, kad keritų jaunikliai �mieli�.

Chemikalų saugykla, be daugybės smulkesnių u�duo�ių, atliko tris pagrindines funkcijas: �ia buvo ruo�iami ir sandėliuojami chemikalai keritų kailių apdorojimui, diagnozuojamos ir gydomos ligos, skirstomos dorazino dozės fermoje dirbantiems vergams. Prie įėjimo Rani, Dein�, Erit� Alogong� ir jos pavaduotoj� Dov� I-Kotomį pasitiko Kaja Seponen. Ji nulydėjo sve�ius per laboratorijas, ai�kindama skirting� kiekvienos �ių paskirtį ir pristatinėdama savo pavaldinius vardais. Laborantai, palink� prie mikroskopų plok�telių, beveik nė nepakėlė galvų. Mechanizmai blizgėjo i� tolo.

��Darbuotojai �ia tikrai uolūs,�� sumurmėjo Rani Kajai Seponen.

Greta chemikalų saugyklos įsikūr�s maisto sandėlis buvo padalytas į dvi dideles dalis: viena rūpinosi darbuotojų maitinimu, kita � keritų pa�aru. Valgykla atrodė pertvarkyta: didesnė ir �varesnė, nei prisiminė Rani. Ji paragavo �uvies. �i buvo gardi. Rani pasidalijo savo porcija su Deinu.

��Kaip tavo skrandis, tvirtas?�� paklausė ji.

��Ne�inau,�� atsakė jis. � �iūrint kam.

��Kaip jis gali sureaguoti į padarų be odos reginį?

��Nieko tokio, jei tik jie negyvi.

��Jie negyvi.

Erita Alogonga nusivedė juos toliau. Rani u�uodė pa�įstam� kailių dyrimo cecho kvapų mi�inį: trenkė rūg�timi ir krauju. Konvejerio juosta nejudėjo, tu��ios buvo ir taburetės, ant kurių paprastai sėdėdavo kailių dyrėjai vergai ir �ypsodamiesi �vytruodavo ma�y�iais, bet labai a�triais peiliukais.

Valdytoja paai�kino:

� �iandien kailių nediriame, Domna.

Rani priėjo prie kubilo, kuriame kailiai buvo mirkomi. U�lipo kopėtėlėmis, dirstelėjo vidun. Skystis kubile tingiai sūkuriavo. Tai buvo ypatingos sudėties tirpalas � jis fiksuodavo kailį, bet neblukino spalvos ir blizgesio, nesumenkindavo atspindėjimo savybių. Fiksuoti ir i�d�iovinti kailiai būdavo pakuojami. I� kailių dyrimo cecho jie keliaudavo į Abanato pakra�tyje įsikūrusi� įmon�, kur virsdavo kilimėliais, apsiaustais, pir�tinėmis, movomis rankoms, o jau i� ten gaminiai patekdavo į Abanato prekyvietes. Kas likdavo, buvo siun�iama į kitas planetas.

Erita Alogonga pasiūlė:

��Domna, gal jau eisime ap�iūrėti aptvarų?

Tai rei�kė, jog teks grį�ti į lauk�, į alpinantį kar�tį. Rani u�sidėjo saulės akinius.

Artėjant prie aptvarų, nosį vėl ėmė kutenti pa�įstami kvapai. Rani �irdis suspurdėjo spar�iau. Ji traukė pirmyn, per kelis �ingsnius aplenkusi Erit� Alogong�. I�tisus penkerius metus ji guldavo ir keldavosi, ir valgydavo su �ituo dvoku �nervėse. Tvaikas tiesiog plūduriavo ore: riebus, tir�tas. Rani i�pylė prakaitas, kurį kar�tis �ia pat d�iovino: buvo jau visai įdienoj�, ir Rani spėjo, kad oro temperatūra jau pasiekė nema�iau kaip keturiasde�imt laipsnių Celsijaus.

Aptvaruose niekas nejudėjo. Nepaisant gana ankstyvo meto, keritai galėjo būti jau sulind� į urvus. Erita Alogonga pasivijo Rani. Nors tokio masyvaus kūno sudėjimo, moteris judėjo lengvai ir vikriai.

��Pamėginkite u�mesti akį į �e�t�jį aptvar�, � pasiūlė ji. � Ten jie buvo gana aktyvūs.

Aptvarus vien� nuo kito skyrė takai, atitverti tinklinėmis tvoromis; juos saugojo budrūs vergai. �itie sargybiniai buvo Sovkos vergų elitas � jų niekad nesvaigindavo dorazinu, ma�a to, jiems patikėdavo net ginklus. (Tiesa, be mirtino u�taiso; baisiausia, k� jie galėjo padaryti � tai paraly�iuoti.) Rani patraukė taku, vedan�iu palei �e�t�jį aptvar�. Deinas nesitraukė nuo jos nė per �ingsnį. Staiga i� urvo angos ky�telėjo balta galva. Rani stvėrė Dein� u� rankos.

��Matai?�� suku�dėjo.

��Taip, matau,�� atsakė jis.

Stebėdamas jų link kepėstuojantį kerit�, Deinas neju�ia pagalvojo: pasiutimas, tai bent bjaurybė! Jis tikėjosi i�vysi�s nediduk�, liaun� gyvūn�, pana�ų į Pelino kailinius �vėrelius. Ta�iau �is buvo kitoks, visų pirma � netikėtai riebus. �viesiai pilk�vos akys, nedidelė galva su �nipu, u�tupdyta tiesiog ant drūto liemens. Uodegos gyvūnas neturėjo i�vis. Kentas prisėdo ant pasturgalio, nukor�s priekines letenas, i� kokio metro nuotolio įsistebeilijo į �mones. Deinas ap�iūrėjo jo letenas; i� karto krito į akis galingi nagai. Tikriausiai jiems net nelabai sunku rausti savo urvus, dingtelėjo jam. Kerito kailis buvo baltas, bet ne �iaip sau baltas � �ai�aruojantis, kvap� gniau�iantis baltumas kone su �ydru atspalviu, spindintis tarsi deimantas. Deinui �mėk�telėjo lyg ir nei �ioks, nei toks palyginimas: labai pana�u į Pelino Kamera�o auk�tikalnių sniego kepures� Norėdamas geriau ap�iūrėti gyvūn�, jis atsitūpė prie pat tvoros ir pir�tais įsikibo į tvoros tinkl�.

Keritas nedelsdamas liuoktelėjo ant jo.

Priekinėmis letenomis įsirėm�s į tvor�, nagais įsikib�s į metalines �ios akutes, gyvūnas ma�daug juosmens lygyje svilino �mogų nuo�miu �vilgsniu. Ir staiga i�sitiesė: visu svoriu atsirėm�s galingomis, raumeningomis u�pakalinėmis kojomis, netikėtai tapo dvigubai augesnis. Be garso prasi�iojo nasrai, sublyk�iojo dvi eilės smulkių, lygių, a�trių dantų. Stvėrusi Dein� u� peties, Rani trūktelėjo jį tolyn nuo tvoros. Taku jų link tekinas jau skubinosi vyri�kis, vilkįs balt� kombinezon� su gobtuvu, jis mosavo ginklu su paraly�iuojan�iu u�taisu. Rani �nip�telėjo:

��Nejudėk. Labai panorėj�s, keritas gali persirop�ti per tvor�

� �itaip jau yra atsitik�.

Ta�iau �itas keritas buvo gudrus. O gal kart� jau gav�s paragauti paraly�iuojan�io u�taiso. Jis nedelsdamas �leptelėjo ant visų keturių ir juokingai krypuodamas nukuduliavo prie savojo urvo angos. Tuojau pat ir nėrė į j�. Rani, Erita Alogonga ir vergas lengviau atsikvėpė. Rani tarstelėjo:

��O dabar eime į veislyn�.

Pakeliui ji palietė Deino rank�.

� �inai, kai pirm�syk i�vydau kerit�, � pusbalsiu tarė ji,�� a� irgi pasielgiau taip pat, kaip ir tu.

Prie įėjimo į veislyn�, Erita Alogonga atleido savo pavaduotoj� ir skyriaus vadov�.

� �itai ekskursijai vadovauju a�.

Įėjusi vidun ji nusi�ypsojo. Ir pasakė Rani:

��Privalau būti labai apdairi. Tenka nuolatos sau priminti, kad dabar a� vadovauju jau nebe vien �iam skyriui.

Jie suėjo vidun pro automati�kai slankiojan�ias duris. Palei did�iulės patalpos sienas nuo grindų iki pat lubų rikiavosi vielinio tinklo gardai. �ia buvo kar�ta. Visuose kituose pastatuose tvyrojo palaiminga vėsa. Erita Alogonga paai�kino:

��Veislyne stengiamės palaikyti ma�daug toki� temperatūr�, kokia būna keritų urvų gilumoje.

Patalpa buvo persisunkusi tokiu pat kvapu, koks sklido ir nuo aptvarų. Artimiausiojo narvo kampe gulėjo did�iulė baltakailė kerito patelė, ji miegojo. Ant jos, aplink j�, o, galimas dalykas ��ir po ja kūpsojo ma�y�iai balti ir pilki gauruoti kamuoliukai; i� kailio tankumyno blyk�iojo dantys ir nagai. Deinas suskai�iavo trylika jauniklių. Erita Alogonga vėl pra�neko:

��Vos gimusius, mes apsvaiginame juos narkotikais. Ta�iau gimdymo metu jokių preparatų pasitelkti negalime: apdujusios patelės atsiveda negyvus jauniklius. Bet jeigu ir toliau paliktume jas neapsvaigintas, jos tu�tuojau pultų pri�iūrėtojus. Puldinėja net apsvaigintos.

Ji i�tiesė rankas. Deinas įsistebeilijo į �ias marginantį persikry�iuojan�ių randų ornament�. Nė pats nepajuto, kaip grį�telėjo į taikiai miegan�ius jauniklius.

��Kas laukia jų visų? � paklausė jis.

��Neveislinius patinus įkurdiname atskiruose aptvaruose ir auginame, kol sulaukia brandos. Tada jų kailių kokybė būna ideali. �iuos pjauname, diriame kailius. Veisimui skirti patinai apgyvendinami kartu su visa ruja. Apsigimusias pateles i� karto atskiriame ir sunaikiname. Jų neįmanoma i�laikyti niekur, kur jos gali u�uosti band� � tuojau pat pradeda raustis pas gentainius. Patinų nagai gerokai ma�esni, tad jie urvus rausia retai. Įkaitusios patelės tampa labai agresyvios. Galų gale jos ima galabyti patinus. Vaikuotis turin�ias pateles savait� i� anksto patalpiname �ia. �itie jaunikliai gim� prie� a�tuonias dienas. Dar po penkių dienų motin� ir jaunikles pateles gr��insime į band�. Kitos patelės maitinan�ių motinų ar ma�ylių nepuola. Mes kontroliuojame dauginimosi cikl� � keritų hormonų balansas priklauso nuo mitybos. Vaisingum� ir agresyvum� galima reguliuoti, duodant jiems daugiau ar ma�iau mėsos. Poravimosi metu jie pjaunasi tarpusavyje: dėl teritorijos, dėl maisto ar papras�iausiai dėl to, kad toks jau jų būdas. Keritai � apsigim� pe�tukai.

Rani i�tarė:

��I� tiesų nuo�mūs padarai.

��Tikras siaubas,�� paantrino Erita Alogonga.

Pro u�pakalines duris jie sugrį�o į biur�. I� �aldytuvo, stovin�io ma�y�iame kambarėlyje, Erita Alogonga i�traukė �sotį, padėjo ant stalo dvi taures. Įpylė vyno Rani ir sau. Rani mostelėjo Deinui. �is susirado dar vien� taur� ir pripildė j� gėrimo i� �so�io. Fermos valdytoja nė nemirktelėjusi galėjo patarnauti Rani Jago, ta�iau jos vergui � ne; tai buvo tobulas ir objektyvus automati�kai veikian�ios �abado hierarchijos pavyzdys.

I� biuro vestibiulio, kur sėdėjo sekretorė, atsklido sumi�i balsai. Erita Alogonga paai�kino:

��Domna, atvyko turistai.

Rani pakreipė galv� ir įsiklausė.

��Atrodo, jie ka�kuo piktinasi.

��Reikia manyti, jie i� tiesų nir�ta. Nuo tada, kai pradėjo kristi jaunikliai, mes nebeįleid�iame ekskursijų į veislyn� � baiminomės kokio nors u�krato. Tikr�j� diagnoz� i� Kerėtojo gavome tik vakar, a� u�mir�au at�aukti draudim�.

Ji atidarė duris į biuro vestibiulį.

��Mums �adėjo, kad galėsime ap�iūrėti visk�! � bambėjo irzlus vyri�kas balsas. � Kokia gi �ia nugai�usi įmonė?

Sekretorė atsakė ramiai, pasverdama kiekvien� �odį:

� �i įmonė įkurta ne turistų pramogai. Tai gamykla. Mes i�leid�iame produkcij�. Taigi pasiliekame teis� apriboti lankym�si kai kuriose įmonės sekcijose, jeigu manome, kad pa�aliniai asmenys gali trukdyti gamybos procesui.

Deinas pastebėjo, kad Rani link�ioja su�avėta.

��Tobulai,�� tarstelėjo ji.

Valandėlei kilo �urmulys. Vyri�kis suniurnėjo ka�k� apie i�sisukinėjim�.

��Visi�kai teisingai,�� piktai sucirpė ka�kokia moteris. � Kai mano sesuo lankėsi �ia praėjusiais metais, ji galėjo pasi�iūrėti į ma�ylius. Visi jie buvo narveliuose. Sesuo sakė, kad jie atrodė tokie meilu�iai. Noriu juos pamatyti.

Su�urmuliavo jai pritarian�ių balsų choras.

��Turistai,�� tarstelėjo valdytoja ir u�vertė akis. � Manding, bus geriausia, jei pati nueisiu ten.

Ji pastūmė į �alį duris. Rani mostelėjo Deinui. Juodu nusekė paskui Erit� Alogong�. Biuro vestibiulis buvo sausakim�as �monių, vilkin�ių ry�kiaspalvius perregimus apdarus, rankose laikan�ių saulės akinius ir skė�ius. Visi atrodė perkait� ir pavarg�, keletas � net pa�aliav�, galbūt nuo ilgo skryd�io kateriu, o gal nuo dvoko. Erita Alogonga pra�neko ramiai:

��Apgailestauju, bet fermos veislynas lankytojams �iuo metu u�darytas.

Liesa, i�geltusi moteri�kė grie�ta lūpų linija paklausė:

��Kas jūs?

Ji įtariais �vilgsniais varstė valdytoj�. Kaip tik jos balsas ir buvo girdėti anks�iau.

��Mano vardas � Erita Alogonga. A� � Jago Seimo keritų fermos valdytoja.

��O jie kas?�� Moteri�kės �vilgsnis nukrypo į Rani ir Dein�.

��Ka�kokie svarbūs asmenys, be jokios abejonės. Jei jau valdytoja esate jūs, įdomu, kodėl, u�uot pati i�ėjusi, pasitikti sve�ių, paliekate mus ai�kintis su� su ka�kokia buvusia nusikaltėle!

Ka�kas aiktelėjo. Kambaryje stojo tyla; Marisa jau kilo i� vietos, jos veidas buvo perbal�s i� įtū�io. Erita Alogonga u�dėjo rank� jai ant peties.

Moteri�kė įsistebeilijo į Rani.

��Galiu prisiekti � jūs ma�ylius matėte!�� riktelėjo ji.

Rani nesigin�ijo:

��Visi�kai teisingai.

� Įdomu, kodėl jūs galite vaik��ioti ten, kur mums draud�iama koj� įkelti?

Rani atsakė nė ne�yptelėjusi:

��Abanato gamybos kokybės kontrolė, inspekcijos biuras. Mes galime vaik��ioti, kur tinkami.

I�geltusioji moteri�kė prasi�iojo ir vėl u�si�iaupė.

��Bet mano sesuo�

��Vienas apsilankymas nelygus kitam,�� paai�kino Rani. � Valdytoja visi�kai teisi, atsisakydama jus įsileisti.

��Bet kodėl?

��Bijau, kad prie�as�ių ji neprivalo jums ai�kinti. Neprivalau ir a�. Vis dėlto galiu jus u�tikrinti, kad pirminiai prane�imai apie u�krat� pasirodė es� visi�kai klaidingi.

Turistai visi kaip vienas �ingtelėjo atatupsti durų link.

��U�kratas?�� virpan�iu balsu i�spaudė vienas. � Kokie dar prane�imai apie u�krat�?

Tas, kuris kalbėjo pirmasis, parei�kė:

��A� galiu gyventi ir nepamat�s jauniklių.

��A� galiu gyventi ir i�vis nieko nepama�iusi.

��Noriu kuo grei�iau ne�dintis i� �ia. Man dabar atostogos, ir atvykau �ia ne tam, kad susigrieb�iau koki� bjauri� lig�!

I�geltusioji moteri�kė įpykusi tė�kė Rani:

��Privalėjote mus perspėti! A� ketinu skųstis! Kuo jūs vardu?

Rani atsakė:

��Irenė Sokol.

Biuras i�tu�tėjo. Lydėdamas �vilgsniu angaro link plūstan�ius turistus, Deinas vis dar girdėjo i� būrio vidurio sklindantį �ai�ų bals�, ka�k� porinantį apie seserį.

Nejauki� tyl� nutraukė Marisa:

��A�iū jums, Domna.

Ji �ypsojosi, veidas Vėl buvo normalios spalvos. Erita Alogonga skard�iai u�sikvatojo. Deinas prisiminė nepatikli� i�rai�k� moters veide. Ir i�si�iepė. �ypsena netrukus virto kikenimu. Rani irgi nusi�ypsojo. Dar akimirka � ir pratrūko jie visi: ramstydamiesi į stal�, lentynas, kompiuterį, plūsdami prakaitu, kvatojo susiriet�.

Atvykėliai pasiliko fermoje prie�pie�ių.

Erita Alogonga atkreipė Rani dėmesį:

��Domna, jau beveik vidudienis, o iki Abanato � dvi valandos skryd�io. Palūkėkite, kol atslūgs kar�tis.

Rani sutiko. Jie u�kando valgykloje prie apskrito stalo drauge su Erita Alogonga ir skyrių valdytojais. Kai prie�pie�ių ėmė rinktis visi darbuotojai, Deinas pastebėjo, kaip galvos vis krypteli jų pusėn, girdėjo sūkuriuojan�ius aplinkui ku�desius. Protarpiais kas nors nusijuokdavo. Prie�pie�ius � ir visai neblogus, nors ir neprilygstan�ius nei Imeldos, nei Korioso gaminamiems valgiams ��jie u�baigė nuolatiniu visų vietinių u�kand�ių palydovu � �abado vaisių pun�u, supilstytu į auk�tas taures. Rani sav�jį pasisaldino. �emesnio rango darbuotojai netrukus ėmė skirstytis.

Kaja Seponen pastebėjo:

��Domna, manau, kuriam laikui jūs nutraukėte turistų apsilankymus �ia � bent jau tol, kol pritils gandai.

Dovas I-Kotomi atsakė:

��Anoks �ia nuostolis.

Rani paklausė:

��Ar jie trukdo jums dirbti? Jei taip, ekskursijų �ionai neberengsime.

Skyrių valdytojai susi�valgė. Atsakė Kaja Seponen:

��Ties� sakant, jie mūsų visi�kai negai�ina. O vergams � pramoga. Tik tiek, kad jie� na, suprantate. Turistai.

Erita Alogonga pridūrė:

��Daug atiduo�iau, jei galė�iau pamatyti anos moteri�kės veid� t� akimirk�, kai su�inos, kad toks rei�kinys, kaip �Abanato gamybos kokybės kontrolė, inspekcijos biuras� � visi�kai i� pir�to lau�tas!

Rani gurk�nojo pun��. Atrodė pavargusi; gyvybingas �vilgesys akyse u�geso. Deinas pusbalsiu tarė jai:

��Rani-ka, jei ketiname dar �ia gai�uoti, gal ver�iau paskambinkite į Abanat�. Juk nenorėsite, kad Zedas pradėtų jaudintis.

Ji atstūmė i�tu�tint� taur�.

��Ne, mes nebegai�uosime. A� jau pama�iau visk�, k� norėjau pamatyti.

Erita Alogonga ir skyrių vadovai palydėjo juos dulkėtu taku iki angaro. Jie įsigrūdo į siauras sėdynes. Paklusdamas Deino rankoms, kateris suū�ė; angaro stogas nuslydo į �alį, vidun siūbtelėjo dangaus spindėjimas. Deinas ir Rani ėmė kilti jo link.

Rani atsiduso. Ėmė rangytis, stengdamasi patogiau įsitaisyti kietame krėsle.

��Pavargau,�� i�tarė.

Apa�ioje, tai niurktelėdamas �emyn, tai �oktelėdamas auk�tyn, banguota �eme slydo katerio �e�ėlis. Deinas pakilo auk��iau. Kairysis Rani skruostas buvo i�teptas � jį �enklino dulkių dra�ė. Susirangiusi krėsle, i�drikusiais plaukais, ji priminė murzin� vaik�, k� tik u�baigusį ka�kokios laukinės, jam vienam tepa�įstamos stebuklų �alies tyrinėjimus. Deinas moteriai nusi�ypsojo.

��Netrukus būsime namie.

��Ne, ne namie,�� pataisė ji. � Mes grį�tame į Abanat�. O namai � dvare. Ar galėtum įpilti man vandens?

Deinas pripildė puodelį ir padavė jai. Gerdama Rani pakėlė galv�. �viesoje ai�kiai i�ry�kėjo rauk�lelės, susimetusios aplink akis. Dabar �eimininkė jau nebepriminė ma�os mergaitės.

Dein� netikėtai u�liejo �velnumo moteriai banga. Jis i�tiesė rank� ir nubraukė dulkes jai nuo veido. Rani nusi�ypsojo. Ir i�tarė:

��Mano �vaig�d�ių Kapitone.

Ji pasuko galv�. Deinas delne pajuto drėgn� jos lūpų ir lie�uvio �ilum�.

Lipdama laiptais prie namų durų, Rani stabtelėjo ir atsigr�usi pa�velgė į Dein�. Grį�tant i� Nusileidimo terminalo, jis vis� keli� tylus ir budrus �ingsniavo �alia jos � tiesiog tobulas asmens sargybinio pavyzdys. Rani palietė jo rie��, baimindamasi pernelyg sureik�minti netikėtai tarp jų u�simezgusį ry�į.

��Pasisaugok,�� i�tarė ji. � Turėsi būti labai atsargus.

� �inau,�� atsakė jis.

Durys atsidarė, juodu suėjo vidun. Ir i�kart i�siskyrė: Rani patraukė prie laiptų, Deinas pasuko į vergų koridorių. Prie� keldama koj� ant laiptų pakopos, ji dar kart� atsigr�ė. Deinas i� koridoriaus lydėjo j� �vilgsniu � visai bejausmis veidas, i�skyrus �iluma spinduliuojan�ias akis.

Vos u�lipusi į vir�ų, Rani prisiminė sutarusi t� pat pavakar� susitikti su Taku Rafaeliu, Jago �eimos banko valdytoju. Ji atsiduso ir pasitrynė veid�. Jautėsi visa sudulkėjusi, purvina, suplukusi. Galbūt dar suskubsianti nusiprausti po du�u. Rani atidarė savo kambario duris.

Ten jos laukė Zedas.

Jis atrodė pavarg�s ir įsitemp�s. Rani galv� nusmelkė staigus skausmo dūris; dabar ji nepajėgė net pagalvoti apie dar vien� barnį su broliu, ji nesiruo�ia� Rani palietė interkomo mygtuk�.

��Amri,�� i�tarė, � atne�k man atsigerti ko nors �alto.

Moteris ėmėsi traukioti i� plaukų dramblio kaulo smeigtukus.

Tuojau pat atėjo ir Amri su taurėmis ir �so�iu at�aldyto vyno.

��A� pats,�� i�tarė Zedas, kai vergė suskato pilti vyn�.

Amri i�ėjo. Zedas atsikrenk�tė.

��Rani-ka,�� pra�neko jis. � Vakar pasielgiau labai kvailai, a� pavyduliavau, kaip tu ir sakei. Be jokios abejonės, a� visuomet paremsiu tave, kad ir k� darytum. Net jeigu sugalvotum tekėti u� Feriso Diuro. Ar galime vėl būti draugai?

Nei�pasakytai dėking�jį atsigr�ė įbrolį. I�tiesė jam rank�. Zedas sugriebė j�, prisiglaudė deln� prie skruosto. Jo veidas nuo i�sekimo buvo sudub�s.

��A�iū, Zedai-ka,�� tarė ji.

Jis paleido sesers rank� ir padavė jai taur� vyno.

��Atrodai pavargusi,�� i�tarė.

��Iki Sovkos kelias tolimas. Tu irgi atrodai pavarg�s.

��Mane buvo i�sikvietusi Jukiko. Vis� ryt� band�iau i� naujo sudėlioti sutrupint� alkūnės kaul�.

Ji linktelėjo supratusi, kad ten, po operacinės lempomis, jis ilgai grūmėsi su savimi, kol prisivertė kapituliuoti.

��Jie i�siai�kino, nuo ko Sovkoje krinta keritų jaunikliai,�� pasakė Rani. � Tai liga, hemofilij�.

Zedas suraukė antakius.

��Pavadinimas girdėtas. � Jis palingavo galv�. � Papasakok apie j�.

Rani perpasakojo jam tai, k� ai�kino Erita Alogonga.

��Na, �inoma. � Vyri�kis atsilo�ė krėsle. � Reikia manyti, įvyko spontani�ka mutacija. Kiek prisimenu, �monėms �i liga būdavo susijusi su lytimi: moterys tapdavo ne�iotojomis, bet susirgdavo tik vyrai� Ar didelė veislinių keritų dalis serga?

��Erita sakė � ma�daug pusė auk��iausios rū�ies veislinių keritų.

Zedas krūptelėjo.

��Visus juos reikia sunaikinti, taip pat ir jų jauniklius, netgi tuos, kurie i� pa�iūros atrodo sveiki. Jų veisti nebegalima.

� �inau,�� atsakė Rani. � Jie jau i�siuntė �mones med�ioti naujų.

��Auk��iausios rū�ies kraujas nei�vengiamai bus atskiestas��� Auk��iausio įvertinimo �i keritų veislė nusipelnė dėl ypatingos kailių spalvos, tankio ir atspindėjimo savybių. � Vis dėlto �ito tikriausiai neįmanoma i�vengti. Anks�iau ar vėliau kas nors pana�u ir turėjo atsitikti.

Rani i�gėrė vyn� ir padėjo taur�. Tik dabar prisiminė gavusi D�o lai�k� ir i�sitraukė jį i� ki�enės.

��Zedai-ka,�� tarė, � u�mesk akį. � Ji i�tiesė jam lai�k�.

Brolis paskubomis permetė popierių akimis.

� �eriksės viet� u�ėmė ka�koks Lorasas U-Elenas. Kas �ia toks, po galais?�� Zedas ėmė skaityti toliau ir suraukė antakius.

��Ir jis, bent jau kiek �inoma, neprekiauja dorazinu? Juk �itaip versle jis neprasilaikys nė savaitės! Ir kaip jis sugebėjo įtikinti �eriks� a, suprantu. Turbūt paki�o ky�į. U-Elenas� U-Elenas. Pavardė � Kerėtojo gyventojo, bet nemanau, kad kada anks�iau bū�iau j� girdėj�s. Ver�iau pasakyk Binkiui, kad mėgintų apsiuostinėti.

Rani linktelėjo.

��Taip ir padarysiu. Nelabai suprantu, kas �ia dedasi, Zedai-ka.

Ji susiraukė, ir smilkinį vėl persmelkė skausmo dūris. Domna Rani negalėjo pak�sti verslo reikalų su �e�ėliais, bekūniais vardais, kurių niekad nelemta sutikti akis į akį. Per penkerius metus ji nė karto nebuvo susidūrusi su Serikse Esba, netgi nesikalbėjo su ja. Tai buvo dar viena Federacijos draudimo pasekmė.

Moters dėmesį patraukė su�iug�dėj� �ingsniai. Tarpduryje stovėjo Binkis. Jis pra�neko ne�iūrėdamas į Zed�:

��Atleiskite, Rani-ka, bet atvyko Takas Rafaelis, jis laukia apa�ioje. Ir dar � pra�ėte priminti apie Kynetų �eimos rengiam� pokylį � jis �įvakar.

��O, prakeikimas!�� i�sprūdo Rani.

Jos pe�iai nusviro. Pokyliai, bjaurėdamasi pagalvojo ji. Eiti visi�kai nesinorėjo � po ilgo skryd�io jai vis dar maudė nugar�, jautėsi suplukusi ir pavargusi, dar ir galv� įsiskaudėjo� Ji pa�velgė į Zed�.

��Zedai-ka,�� papra�ė, � gal nueitum u� mane? Vienas i� mūsų būtinai turi ten sudalyvauti.

Zedas suaimanavo. Rani puikiai �inojo, kaip jis negali pak�sti jokių pobūvių ir niekada juose nesilanko � nebent ten būtų ir ji. Ta�iau, kaip ji ir numatė, broliui buvo labai sunku atsisakyti, kai ji tiesiai jo pra�ė.

��Tikriausiai nereikės u�trukti labai ilgai,�� su viltimi i�tarė Zedas.

Rani jam nusi�ypsojo.

��Gal valand� ar dvi,�� paguodė. � Nedaugiau. Pasakysi jiems, kad a� prastai jau�iuosi ir kad tau reikia skubiai grį�ti man�s slaugyti.

Vyri�kis atsiduso.

��Gerai, nueisiu. � Jis dirstelėjo į kompiuterio laikrodį. � Turbūt pats metas u�k�sti ir rengtis.

��Eik, bet prie� i�eidamas u�suk su manim atsisveikinti,�� papra�ė ji ir ilgesingai dirstelėjo į vonios kambarį. Taip svajojo i�simaudyti� K� gi, tai turės palaukti.

��U�suksiu,�� pa�adėjo Zedas. Jis jau ėjo pro duris. � Nei��vaistyk per daug jėgų tam banko valdytojui, Rani-ka.

Sesuo nusi�ypsojo broliui pralinksmėjusi.

��Na jau, Zedai-ka,�� tarė. � Juk jis � mano banko valdytojas.

Zedas i�ėjo. Rani pakilo i� krėslo ir nuskubėjo į vonios kambarį. Jai per�tėjo akis, tad pirmiausia ji patap�nojo jas �altu rank�luos�iu, tik paskui kar�tu vandeniu nusiplovė veid�. Susi�ukavo ir susipynė plaukus, tada interkomo ry�iu paliepė Amri kviesti Tak� Rafaelį į jos kambarį. �is įslinko kone be garso: liaunas, smulkaus sudėjimo rudaodis �mogelis pilk�vai �aliomis akimis.

��Domna Rani,�� pasisveikino jis vos vos nusilenkdamas. � Labai malonu matyti jus, grį�usi� į Abanat�.

��A�iū, � atsakė �eimininkė ir mostelėjo į krėsl� prie kompiuterio � �inojo, kad banko valdytojas mėgsta sėdėti būtent ten.

��Pra�au sėstis.

Takas Rafaelis atsisėdo. Jis vilkėjo mėlynus � tradicinės Jago �eimos spalvos � drabu�ius; vienintelė ry�ki jo aprangos detalė buvo raudoni saulės akinių rėmeliai.

��Turiu prisipa�inti, kad taip ir nesuspėjau itin dėmesingai per�iūrėti visų �ių metų pelno ataskaitų, ko jos tikrai vertos,�� tarė Rani ir, prisistūmusi taburet� prie kompiuterio, atsisėdo greta banko valdytojo.

� �inau, kad jūs u�siėmusi moteris,�� atsakė �is. � Juk dėl to ir samdote mane.

Ji nusi�ypsojo.

��Taip. Vis dėlto, jei i�keltum į ekran� pastarojo ketvir�io ataskait�� � Jo pir�tai perbėgo klavi�ais, ir ekranas akimoju atgijo. � Taip, a�iū. Norėjau kai ko paklausti�

Tako atsakymai į klausimus ir po to sekusi diskusija u�truko dvi valandas. Bankas, savaime suprantama, ne�ė peln�, ta�iau investicijos kai kuriose srityse patyrė �enklių nuostolių, ir Rani norėjo su�inoti kodėl. Pokalbiui baigiantis, ji papra�ė Rafaelio, kad i� banko investicinio komiteto atsiųstų jai veiklos kryp�ių ataskait� su jų pritaikymo pavyzd�iais i� keturių ankstesniųjų ataskaitų. O paskui � tuo �iek tiek nustebindama pati save � ji beveik droviai paklausė Rafaelio, k� �is galįs papasakoti jai apie pastarojo meto Diurų �eimos investicijas.

Jis atsakė atsargiai:

� �io pobūd�io informacijos jūs, Domna, turbūt turite daugiau nei a�.

��Sakyk, k� �inai.

��Jie, savaime suprantama, investuoja da�niausiai naudodamiesi �abado Pirmojo banko paslaugomis. Be i�laidų naudingųjų i�kasenų gavybos bei apdorojimo mechanizmams jie investuoja dideles sumas į povandeninių kasinėjimų įrang�, į deimantų prekyb� Belėje, į kai kuriuos naujesniuosius gyvenamųjų namų bei vie�bu�ių statybos projektus Abanate, taip pat aprūpinim� medikamentais.

��Ar tai stabilios investicijos? Nieko rizikinga?

��Abejoju, ar Pirmojo �abado banko investuotojų komitetas imtųsi ko nors rizikinga.

Rani nusi�ypsojo.

��Tikiuosi, kad ne. � Ji pakilo nuo taburetės. � Dėkoju, kad pasivarginai ateiti, ir u� sugai�t� laik�.

Valdytojas irgi atsistojo ir nusilenkė.

��Man visuomet malonu jums pasitarnauti, Domna.

Ji pasikvietė Amri, kad palydėtų banko valdytoj� į apa�i�. I�eidamas �mogelis ka�kaip droviai pasakė:

��O �inote, Domna, tik visai neseniai su�inojau, kad a� � ne vienintelis i� mūsų giminės, kada nors dirb�s jūsų �eimai.

� �tai kaip?

��Mano protėviai nuo seno gyveno �abade, a� � jau penktoji karta, ir jūsų �eima visada samdydavo darbuotojus i� mano giminės � po vien� i� kiekvienos kartos. Mano proproprosenelė buvo Lizos Jago s�skaitininkė.

Galų gale likusi viena, Rani nusispyrė sandalus ir sudribo ant lovos. Namuose buvo pernelyg kar�ta � oro vėsinimo sistema paseno, j� reikėjo remontuoti ar keisti. Rani auk�tielninka i�sidrėbė ant vėsios, glotnios lovatiesės. Ji u�simerkė ir atpalaidavo pertemptus raumenis, prie� akis slinko visokiausių reginių virtinė: Sovka kadaise ir Sovka dabar, keritų narvai, Eritos Alogongos randai, tokie balti tamsioje rankų odoje, Deinas Ikoro, jos �vaig�d�ių Kapitonas�

Ilga ir sunki buvo diena. Rani negailestingai apkaltino dėl to Feris� Diur�. Jei ne tas nelemtas jo pasiūlymas, ji nebūtų susinėjusi su Zedu, o tada nebūtų ir i�skridusi galai�in kur per patį kar�tį. Rani prispaudė deln� prie plok��io savo pilvo ir pabandė įsivaizduoti save nė��i�. Pastoti būtų visi�kai paprasta: pakaktų tik nebegerti tų piliulių, kurias vartojo nuo trylikos metų � po vien� per standartin� savait�. Ji suraukė nosį: ka�in ar jai patiktų būti nė��iai? Kai kurios moterys laukdavosi i�ties su malonumu. Ka�kas dusliai d�erg�telėjo oro vėsinimo sistemoje � garsas i�bla�kė Rani fantazijas; mintyse ji pasi�ymėjo, kad reikės pasakyti Binkiui, jog i�kviestų k� nors pataisyti sistemų.

Binkis� vergai� dorazinas. Rani susiraukė ir atsimerkė. Velniai parautų t� Maikl� A-Rae! �tai kas yra pati svarbiausia jos problema. Jeigu policininkas galų gale pasieks savo, nebebus ko rūpintis dviejų kapitalų suliejimu, nes nei ji pati, nei Ferisas Diuras nebeturės jokio kapitalo, kurį galėtų sulieti. Staiga ji prisiminė knyg�, kuri�, Izobelės priversta, kadaise perskaitė � Nakamuros ��abado istorij��. Ar�us vergijos prie�ininkas Nakamura prana�avo, kad moralinis pasipiktinimas bei nuolat kylan�ios kainos galų gale privers �abad� i�si�adėti vergovinės sistemos ir pakeisti j� laisvai samdomu darbu. Maiklas A-Rae, regis, ir bus tasai moralinio pasipiktinimo įsikūnijimas, dingtelėjo jai. Galbūt visa tai, kas vyksta dabar, ir yra nuosmukio prad�ia, galbūt galiausiai paai�kės, kad Nakamura neklydo.

Vergovinė sistema anaiptol nebuvo i� pa�ių efektyviausių � Rani puikiai tai �inojo. Ta�iau �abado vergijos variantas veikė visai neblogai, o Jago �eimai vergija buvo gyvybi�kai reikalinga. Jago �eimos pinigais buvo i�laikomas Tinklas ir organizuojamas Aukcionas � Jago �eima i� to ir pelnėsi. Jei staiga neliktų vergijos, Sovkos fermos i�silaikytų. Ta�iau Tinklas � ne. O jeigu nebebūtų Tinklo, pagalvojo Rani, ko tuomet imtųsi Zedas Jago?

Ji staigiai atsisėdo lovoje. Nenorėjo galvoti apie brolį � tik ne dabar. Ji basa nu�lepsėjo prie miegamojo durų ir u�trenkė jas. Tada nusimetė kombinezon�, nuoga susirangė ant lovos ir įsipylė vyno. Tarp krūtų susitvenk�s prakaito la�elis nuslydo iki bambos; Rani net suvirpėjo. �abade netgi prakaitas buvo prabanga. Rani nu�iūrinėjo savo kūn� svarstydama, kur �iuo metu galėtų būti Deinas: tikriausiai savo kambaryje, galbūt kalbasi su Amri, o gal klausosi tojo � kaip ten jį? � Vitorijo Stratos muzikos. Netikėtai j� nupurtė geismo virpulys.

Ry�ys tarp jųdviejų plykstelėjo tarsi perkūnija i� giedro dangaus. Jai visuomet nutikdavo �itaip. Ji prisiminė prie� por� mėnesių patirt� trump� nuotykį su vienu jaunu akrobatu, o prie� tai buvo malonus meilės laikotarpis su Klera Brion. Tai buvo nerūpestinga meilė, greita kaip vėjas, �velni ir smagi.

Iki �iol ji dar niekada nemylėjo vergo. Laikydama vyno taur� rankoje, ėmė �ingsniuoti po kambarį. Ji netgi ne�inojo, ar jis trok�ta jos. Rani delnu palietė savo skruost�, perbraukė jį lygiai taip, kaip tai padarė jis. �inoma, jis jos trok�ta. Juk ji galėtų jį i�sikviesti, kad pasėdėtų ir pasikalbėtų su ja, galėtų netgi įsitempti į lov�. Jos lūpos sutrūk�iojo nuo tramdomo juoko. Pamanykite, ir kas i� to, jeigu ji lieptų jam su ja pasimylėti? Staiga jai parūpo, koki� j� regi Deinas. Galbūt ji jam atrodo per ma�a, o gal kaip tik per auk�ta, o gal pernelyg liesa?

Ka�in ar jis geras lovoje?

Jos galvoje suskambėjo Deino balsas. �Taip, Rani-ka, ne, Rani-ka�. Vergo elgsena, regis, �itaip nederanti �vaig�d�ių Kapitonui. Rani negalėjo atsistebėti, kaip greitai jis to i�moko, bet paskui prisiminė, kas buvojo mokytojas. Zedas neapkentė Kleros, nir�o dėl tų naktų, kai Rani negrį�davo namo, o dar labiau siuto tada, kai ji parsivedė Kler�, kad galėtų pasismaginti su ja savo lovoje. Pa�inties su akrobatu jis i�vengė. Jeigu ji įsiviliotų į lov� Dein�, Zedas netartų jai nė pusės �od�io, bet vis� įnir�į i�lietų ant Deino kailio. O tai jau būtų visai nepaken�iama. Rani susiraukė. Tai jau dabar nepaken�iama � arba bus taip, ir net labai greitai. Tiesa, ji galėjo gr��inti Deinui laisv�. Tada Zedas nebegalėtų jo nė pir�tu paliesti.

Bet jeigu ji gr��intų Deinui laisv�, �abade jo nė padujų neliktų � vyrukas kiek įkirsdamas dumtų kuo toliau nuo Sardonikso sektoriaus ir nuo jos gyvenimo�

�ito ji irgi nenorėjo.

Rani u�simetė chalat� ir susiri�o dir��, tarsi u�ver�dama kvėpavimo takus galėtų u�kirsti keli� ir mintims. Paskui, stumtelėjusi delnu, atlapojo duris.

��Binki!�� �is po akimirkos įėjo į kambarį. � Noriu, kad �į lai�k� tuojau pat i�siuntinėtum Jago �eimos partneriams.

�Tam ir tam, siuntėjas � Domna Jago. Jago �eima bus labai dėkinga u� bet koki� suteikt� informacij� apie �eim� i� Kerėtojo, pavarde U-Elenai. Nuo�ird�iausiai dėkoju. Domna Rani Jago�. Binkis surinko tekst�. Rani stebėjo, kaip ekrane įsi�iebia teksto eilutės.

��A�iū, Binki. �it� i�siųsk, o kai tai padarysi, pra�au atidaryti man byl� su visa med�iaga, koki� tik esame gav� apie Maikl� A-Rae.

Zedas papietavo virtuvėje.

�ia atklydo ir Deinas, bet tuojau pat apsisuk�s nėrė lauk, skubiai tarstelėj�s: �Atsipra�au�. Zedas nulydėjo jį �vilgsniu. Deino kūnas buvojau atsigav�s, po truputį jam grį�o pasitikėjimas savimi ir ta lengva, grak�ti, visiems hiperiams būdinga eisena. Zedas �yptelėjo į ūs�. Būtų visai smagu, dingtelėjo jam, paskirti dar �iek tiek laiko visam tam atimti.

��Ar dar liko vyno?�� paklausė jis.

Koriosas jam įpylė. Ne, to jis nedarysi�s. Juk pa�adėjo Rani nebeliesi�s Deino, be to, susikaupė aibė kitų darbų, o ir laiko jis turi ne ka�in kiek. U�lip�s į savo kambarį, Zedas i�simaudė po du�u ir apsirengė. Sidabrine s�saga susisegė plaukus, i� spintos i�sitraukė apsiaust�. �is buvo mėlyno audeklo su kerito kailio pamu�alu, puo�tas sidabrinėmis juostelėmis.

Zedas nuėjo pasakyti labanakt Rani. Ji jau gulėjo lovoje, padėklas su maistu stovėjo greta jos. Rani nebuvo susipynusi kasos, palaidi plaukai vilnijo ant pagalvės mirguliuodami it vanduo. Pasilenk�s prie jos, Zedas lūpomis palietė �velnias sruogas. Rani patampė jo mar�kinių raukinius, kad geriau gulėtų.

��Zedai-ka, atrodai puikiai,�� tarė ji.

��A�iū. Ir kodėl a� leidausi įveliamas į visa tai? Grį�iu anksti.

Ji perspėjo:

��Tik neskubėk tuojau pat i�eiti � Imrė pamanys, kad tu nemandagus.

��Nesirūpink, i� karto nepabėgsiu.

��Perduok jam ir visiems kitiems linkėjimus, pasakyk, kad labai apgailestauju, jog negalėjau atvykti pati.

Jis ramiai �velgė į seserį.

��Gal nori, kad k� nors perduo�iau asmeni�kai Ferisui Diurui?

��Ne,�� papurtė galv� ji. � Jei ir norėsiu jam k� nors pasakyti, pasakysiu pati.

I�eidamas pro laukujės duris, Zedas dar priminė Koriosui, kad u�rakintų duris dvigubu u�raktu ir neu�mir�tų įjungti signalizacijos. Paskui nu�ingsniavo skersai gatv� į park�. Atsigr��s dar pa�velgė į nam� � �is �mė�avo pro med�ių �akas mil�ini�kas kaip pilis, pro u�uolaidų ply�elius laukan skverbėsi �viesos dry�iai. T� vakar� parke nebuvo nė gyvos dvasios: nei porelių, besivoliojan�ių drėgnoje �olėje, nei tir�tėjan�iose vakaro sutemose �aid�ian�ių vaikų. Parkas atrodė gana grėsmingas.

Zedas sukiojosi siaurutėmis gatvelėmis, įstri�u keliu taikydamas i�eiti prie Kynetų dvaro, įsikūrusio Promenadoje. Jų namas buvo gerokai didesnis nei Jago �eimos � Kynetai nuo seno garsėjo gausia gimine. Į Promenad� i�einan�ios durys buvo pla�iai atlapotos. Abipus jų stovėjo po verg�. Kai Zedas �engė pro juos į vestibiulį, abu nusilenkė. Dar vienas vergas paėmė i� jo apsiaust�. Pro atviras pagrindinės salės duris Zedas į�iūrėjo gausių sve�ių nugaras. I� ten atsklido ir spygaujantys balsai. Visai kaip turistai, dingtelėjo Zedui. Jis atlo�ė pe�ius.

Minia prasiskyrė. I� spūsties tir�tumos i�niro Imrė Kynetas ir �irdingai i�skėtė rankas.

��Zedai, labas vakaras! Kaip malonu, kad suradai laiko ateiti.

��A�iū, � tarė Zedas.

Jis tik trumpai bestelėjo �eimininko rankas. Imr� Kynet� jis nepaprastai gerbė. Po to, kai mirė Domna Sam, Imrė Kynetas liko vyriausias i� Keturių �eimų galvų � septyniasde�imt septynerių metų senis, bet labai judrus, nedidukas, santūrus, jis pirmininkavo �abado Tarybai, buvo gyvybingas ir veiklus. Turėjo vis� būrį sūnų ir dukterų, tad pristigti įpėdinių jam tikrai negrėsė. Kynetų �eima valdė pa�ius brangiausius �abado i�teklius � vandenį. I�siraizgiusi vamzdynų sistema, kurios dėka �aliavo Abanato parkai, buvo jų, vamzd�ius jiems priklausanti gamykla gamino i� plieno, lydomo Diurų �eimai priklausan�ioje įmonėje. Jie i�laikė ir vandens gryninimo stotį. Laivai, buksyruojantys ledkalnius i� a�igalių iki miesto pakran�ių, taip pat buvo jų. Kynetai buvo tvirtai sumegztas �eimos kamuolys, ta�iau labai draugingi � tikra prie�ingybė, pagalvojo Zedas, atsiskyrėliams individualistams Jago.

Imrė pakreipė galv�, stengdamasis dirstelėti per pla�ius Zedo pe�ius.

��O kur Rani?

��Rani pra�ė perduoti linkėjimus, sakė labai apgailestaujanti, bet ateiti �įvakar negalės. Ji prastai jau�iasi. Sakė neabejojanti, kad jūs suprasite.

��Na, �inoma. Ar jai kas rimta?

��Ne,�� atsakė Zedas. � Tiesiog įsimetė ka�koks menkas negalavimas, bet nerimauti tikrai neverta.

Prie jų atplaukė Aliza Kynet � masyvi moteri�kė, auk�ta, o platumu kone nenusileid�ianti skelie�iams, stambių bruo�ų veidu, did�iulėmis juodomis akimis ir tokiais ry�kiai raudonais plaukais, kad negalėjai nė �iūrėti neprisimerk�s. Greta jos vyresnis u� j� sutuoktinis atrodė kone nyk�tukas. Balta plati, laisvomis klostėmis krintanti jos suknelė tik dar labiau pabrė�ė įspūding� stot�.

��Zedai, sveikas sugrį��s i� Tinklo. Imre, kodėl stoviniuojate vestibiulyje? Kviesk sve�i� vidun! Zedai, o Rani neatėjo su tavim?

��Ji �iek tiek negaluoja.

��Kaip gaila. K� gi, tikėsimės sutikti j� pokylyje pas Diurus. Ferisas labai nusivils. Tikėjosi, kad �įvakar ji ateis.

��Vadinasi, jis �ia.

� �inoma. �tai ten, �iūrėk. � Aliza dūrė pir�tu į vien� nugarų.

��Perduok Rani mūsų nuo�ird�iausius linkėjimus, pasakyk, kad visi nekantraujame j� pamatyti. Nagi, eik� į draugij�. Imre, ateina dar ka�kas. � Ji reik�mingai pa�velgė į vyr�, kuris sukikeno ir nuėjo sutikti ant slenks�io stoviniuojan�ios moters. � Zedai, pasiskubink, jei nenori įkliūti. Tai �arita Diamos.

��Aliza, a� tave myliu,�� tarė Zedas.

��Gėrimai �tai ten, de�inėje.

Zedas patraukė į de�in�.

Stalas su gėrimais stovėjo atremtas į veidrodin� sien� � prie jo prisiartin� �monės veidrod�iuose matė savo atspind�ius. Ir did�iulis kambarys dėl veidrod�io atrodė dar erdvesnis. Kynetų vaikai buvo įsitais� strateginiuose ta�kuose. Po sal� zujo vergai, ne�ini valgiais nukrautais padėklais: �ia buvo te�loje keptos �uvies, saldumynų, pyragai�ių, presuotų jūros dumblių, Lėjaus sūrio, vaisių. Zedas nuo plaukian�io pro �alį padėklo i�sirinko pyragaitį su kiau�ininiu kremu. Vergas nedelsdamas padavė jam mėlyno stiklo lėk�tut�. Zedas nusi�ypsojo, tvirtai pasiry��s atrodyti kuo draugingesnis. Galų gale juk kaip tik to �įvakar ir atėjo �ionai. Salės viduryje visų dėmesio centre buvo Teo Levosas, �abado Keturių �eimų vyresnysis � jis ka�k� griausmingai pasakojo. Tai buvo stambus, triuk�mingas �mogus, įprat�s prie erdvės. Zedas kantriai palaukė, kol jis stabtelės atsikvėpti.

��Labas vakaras, Teo.

��Zedai Jago, ak tu, tyleni! Kiek laiko �itaip stovėjai �ia, nė burnos nepraverdamas? Kodėl nieko nesakei?

��Nenorėjau pertraukti tav�s.

��Kaip tik ir reikėjo mane pertraukti! Jūs, Jago, am�iais lyg vandens į burn� prisisėm�.

��Rani pra�ė perduoti tau linkėjimus.

��Jos �ia nėra?�� Teo rankomis įsisprendė į klubus. Zedas paai�kino. � K�, ji serga? Kaip ji gali sirgti, kai jos brolis � gydytojas? K� gi, labai gaila, kad ji susirgo, taip jai ir pasakyk.

��Būtinai perduosiu.

��Pasisveikink ir su D�ena, ji sukiojasi ka�kur netoliese.

Jis mostelėjo į nedidel� ni��, kurios sienos buvo nukabinėtos lentynomis su knygų įra�ais. Ten stovėjo D�ena T�ao, Levoso partnerė ir dviejų i� trijų jo vaikų motina, ji �neku�iavosi su Klera Brion. Zedas ne itin grak��iai linktelėjo abiejų moterų pusėn. D�ena atsakė jam linktelėjimu. Ant raudono jos �varkelio puikavosi �okantis drakonas, dailiai i�siuvinėtas auksiniais bei juodais siūlais.

��Zedai Jago!�� sucirpė balsas. Zedas atsigr�ė, patyliukais keikdamasis. � Kaip miela tave i�vysti! Kai tik įėjau paskui tave, i�kart ir pasakiau sau: kaip eleganti�kai jis �iandien atrodo, o jergutėliau, tikrai taip! Ta�iau Imrė �tai pasakė man, kad Rani nesveikuoja. Savaime suprantama, nieko rimta, ar ne? Juk kitaip tu nebūtum nė per �ingsnį nuo jos atsitrauk�s, visas Abanatas �ino, kaip judu atsidav� vienas kitam, o jergutėliau, tikrai taip! Visi mes taip laukiame Aukciono! A� �tai dairausi naujos virėjos � senosios sutarties terminas k� tik pasibaigė, kad tu �inotum, koks nepatogumas. Nė nesitikiu rasianti k� nors, kas bent perpus įstengtų jai prilygti! Be to, �iais metais priva�iavo �itiek turistų, baiminuosi, kad jei ne vienas, tai kitas būtinai mane nurungs. Be abejo, Jago �eimai niekad nei�kyla tokių rūpes�ių. O jau koks gra�uolis jaunas vergas an�dien lydėjo Rani! Ma�iau juos, einan�ius per park�. Sekretorius?�� Ji įsistebeilijo į Zed�, akys u�siplieskė smalsumu ir pagie�a.

��Jos naujasis pilotas,�� paai�kino Zedas.

��O, tikrai taip,�� suburbuliavo �arita Diamos.

��Atsipra�au,�� i�tarė Zedas.

Kaip įmanydamas mitriau i�sprūd�s i� jos gniau�tų, Zedas prasibrovė į izoliuot�, bent �iek tiek saugesn� salel� prie laiptų. Ant apatinės pakopos sėdėjo dailiai aprengtas berniukas. I�vyd�s besiartinantį Zed�, vaikas pa�oko.

��Kkkomandore��� u�sikirsdamas i�dau�ė jis.

��Labas,�� tarė jam Zedas. Kaip ir dauguma Kynetų vaikų, �is paveldėjo Imrės kūno sudėjim�, bet veido bruo�ai ir tankūs raudoni plaukai buvo Alizos. � Tu � kuris?

��Deivis, komandore.

��Nevadink man�s �itaip,�� atsakė Zedas, pralinksmintas to garbinimo, kuris �vietė �aliose berniuko akyse. Tikriausiai su tėvu vaikas kalbėdavo be tokio baimingo virpulio. � Mano vardas ��Zedas. Kiek tau metų?

��De�imt. A� pats jauniausias.

��Jūsų, Kynetų, tiek daug, kad sunku ir susigaudyti. De�imt� Kai man buvo de�imt, niekada nedalyvaudavau pokyliuose � mane nuvarydavo gulti anks�iau.

��O norėdavote dalyvauti?

Zedas i�si�iepė.

��Ne.

Jis bandė prisiminti, kiek Kynetai turi vaikų. Net ne�inojo visų jų vardų. Dauguma jų dirbo su tėvu ar tėvo įmonėse, �abade, bet vienas, kiek �inojo Zedas, studijavo in�inerij�, o dar vienas siekė tapti gydytoju. Taigi dabar namuose buvo tik patys vyriausieji ir patys jauniausi.

��A� irgi visai nenoriu,�� parei�kė Deivis, timp�iodamas apykaklės raukinukus. � Neapken�iu pokylių.

��Kodėl tuomet tu �ia?

��Visi mūsų vergai pernelyg u�siėm�. Tad mama liepė laiptus saugoti man. Privalau kiurksoti �ia tol, kol ji nusiųs mane miegoti. Ir kalbėtis su �monėmis.

��Zedai,�� i�tarė moteri�kas balsas � bet ne �aritos Diamos. Tai buvo Margarita Kynet � Imrės įpėdinė. Ji buvo tikra auk�taūgė, puse galvos auk�tesnė u� Zed�. � K� �ia veiki, pasislėp�s �e�ėliuose ir �neku�iuodamasis su vaikigaliu?

Deivis susirauk�s dėbtelėjo į vyresni�j� seserį. Zedas atsakė �vent� teisyb�:

��Bandau pasprukti nuo �aritos Diamos.

��A. U�uojauta. Deivi-ka, mama liepė tau bėgti prie vyno stalo. � Ji i�tiesė rank� ir timptelėjo persikreipusi� nubėgan�io broliuko apykakl�. �is vis dar buvo susirauk�s. � Ir apie k� judu �nekėjotės?

��Su �arita?

� �inoma, ne. Argi su ja i�vis įmanoma �nekėtis? Su vaikigaliu.

��Atrodo, jis � gudrus bernaitis.

��Jis kur kas protingesnis negu a�, � sutiko Margarita. � Ar jis pasisakė tau norįs tapti hiperių?

��Ne. Bet kai man buvo de�imt, a� irgi apie tai svajojau.

��Ir a�, � pasakė Margarita. � Bet i�augau i� tokių svajų. I�augs ir Deivis.

��Atrodo, tu tvirtai tuo įsitikinusi.

��Taip ir yra. Jis reikalingas �eimai. Be to, k� �ia prisvajosi? Juk jis � Kynetas. O �abade tik tai ir yra svarbu. Atsipra�au.

Ji nu�ingsniavo knygų ni�os link. Zedas lydėjo moterį akimis, stebėdamasis karali�ka jos eigastimi. Tikriausiai ji jau dabar mokosi, dingtelėjo jam, juk kai Imrė numirs, �eimos galva taps būtent Margarita. Aplink Zed� �ia pritildamos, �ia vėl pagarsėdamos �urmuliavo �nekos. Aukcionas, pinigai, vergai, pinigai, pokyliai, turistai, kar�tis, pinigai, o jergutėliau, tikrai taip. Margarita sakė ties�. Keturių �eimų vaikams nebuvo jokios galimybės i�trūkti i� �abado. Pro jį praplaukė moteris su raudono brokato suknia, i�siuvinėta mėlynomis plunksnomis. Zedui parūpo, k� dabar veikia Rani: galbūt jau miega, o gal dar ne, gal skaito ar dirba, o gal stovi prie lango ir �iūri į �vaig�des. Abanate toli gra�u negalėjai į�iūrėti tokių ry�kių �vaig�d�ių kaip u�mies�io dvare. Jas nublukindavo miesto pa�vaistė.

Kitame kambaryje u�grojo muzika. Sutrepsėjo kojos. Sve�iai pradėjo �okti. �ia buvo pernelyg daug �monių, per daug triuk�mo, ank�ta ir kar�ta, ir �viesa pernelyg ry�ki� Zedas ūmai pajuto, kad ilgisi Tinklo � vėsios jo tylos, baltų i�lenktų sienų�

Liūliuojan�i� vizij� staiga perskrodė prisiminimas � balsas, garg�dus, tarsi kas brė�tų nagu per stikl�: �.. koks gra�uolis jaunas vergas� o jergutėliau, tikrai taip�.

Pro �alį pra�lepsėjo Deivis su sklidina taure vyno rankose. Ne�ė j� tėvui. Pajut�s Zedo �vilgsnį, berniukas tvykstelėjo jam spinduling� �ypsen� ir sugebėjo i�nerti per mini� taip, kad atsidurtų greta Zedo.

��Gal norite vyno?�� paklausė.

Vien� akimirk� Zedo s�mon� u�plūdo kvaitinantis regėjimas: Deivis, apduj�s nuo narkotikų, bejėgis, priri�tas prie lovos � po jo rankomis� Zedui u�gniau�ė kvap�. Atitok�s jis atidavė savo lėk�t� artimiausiam vergui ir pa�iau�ė berniukui garbanas � atsargus, apgalvotas judesys, tarsi burtininko, burta�od�iu atremian�io pragai�tingus kerus.

��Ne, a�iū. Pasimatysim paskui.

Deivis apdovanojo jį susi�avėjimo kupinu �vilgsniu. Zedas nu�ingsniavo prie susispietusių besijuokian�ių, besi�neku�iuojan�ių jam nepa�įstamų �monių būrelio � lyg �mogus, sta�ia galva neriantis į ledinį e�ero vandenį.

Zedas klausėsi dviejų vyri�kių pokalbio apie trijų matmenų �achmatus � �aidim�, kuris jo nė trupu�io nedomino,�� bet �ia greta jo i�dygo Imrė Kynetas.

��Zedai Jago,�� pra�neko �eimininkas. � Ar gali skirti man minut�?

� �inoma,�� atsakė Zedas. � �ia pat?

��Ne. Eime.

Imrė nusivedė jį į kambario gilum�, i� ten, pro auk�tas skliautuotas duris � prie ma�y�ių apskritų durelių plok�tėmis apmu�toje sienoje.

� �ionai.

Jis atidarė dureles. Stakta buvo vos keliais centimetrais auk��iau Imrės galvos. Zedui įeinant teko pasilenkti. Ta�iau viduje jis jau galėjo stovėti i�sities�s. Imrė palietė jungiklį. Įsi�iebė �viesos. Zedas apsidairė. Visos kambarėlio sienos buvo ne kas kita, kaip nuo grindų iki lubų sustatytos lentynos, prikrautos senovi�kų, įri�tų popierinių knygų.

��Tai mano ir�tva,�� paai�kino Imrė ir nusi�ypsojo. � Kiekvienas suaug�s �mogus turėtų turėti sav� prieglobstį.

� Įspūdinga,�� pripa�ino Zedas. Kairėje pusėje stovėjo ra�omasis stalas. Ka�koks keistas. Zedas suraukė antakius. Kas� ak, taip. Stalo dydis � jam sėdėti �ia nebūtų patogu. Zedas vėl per�velgė knygas.

��Ar tu visas jas ir perskait�s?

��Did�i�j� dalį � taip. Bet ne �itas, bent jau ne tiesiogine prasme. �itų stengiuosi be reikalo neliesti. Juk tai originalai. Dauguma jų i�leistos dar Senojoje �emėje. Kai kurios i� tikrųjų sura�ytos ant gyvulio odos � va�kytinė, �tai kaip tai buvo vadinama. Turiu kelet�, kurioms jau �e�i �imtai metų, jos � i� audeklo ir odos, sutvirtintos klijais, bet vis dar puikiausiai laikosi. Savaime ai�ku, �iame kambarėlyje būtina palaikyti stabili� temperatūr�. � Jis dar kart� palietė jungiklį, u�sidegė dar viena lempa. Po kojomis variu su�vito kilimas � jo spalva buvo priderinta prie lentynų spalvos. � D�iaugiuosi, kad tau patinka, Zedai.

��I� tikrųjų labai gra�u. � Zedas palietė mink�t� satininį kėdės atlo��. �i buvo trupu�iuk� ma�esnė u� visas kitas kėdes namuose. � Kuo galė�iau padėti, Domni?

Imrė suraukė antakius.

��Būk toks malonus, vadink mane tiesiog Imre. Argi mes nepa�įstami, kad turėtume vienas į kit� kreiptis titulu, o gal prie�ai?

Zedas nusi�ypsojo ma�esniajam vyri�kiui.

��Jokiu būdu, Imre.

Imrė atsisėdo.

��Pasikvie�iau tave �ia, nes norėjau pasikalbėti su tavim apie Maikl� A-Rae. Ties� sakant, ketinau �nektelėti su Rani�

��A� papasakosiu jai visk�, k� pasakysi,�� pa�adėjo Zedas.

��Dėkoju. �inai, a� kvie�iau jį į �į pokylį�

Zedas nustebo.

��Policinink�? O kodėl?

Kiek jis �inojo, nė vienas i� Maiklo A-Rae pirmtakų niekad nebuvo sulauk�s tokio kvietimo.

��Norėjau su�inoti, k� jis pasakys,�� atsakė Imrė. Suglaud�s delnus, jis pir�tų galais parėmė smakr�. � Nemaniau, kad Maiklas A-Rae kvietim� priimtų � �inoma, ir nepriėmė. Vis dėlto atsakymo i� jo sulaukiau. Mudu kalbėjomės kompiuteriniu ry�iu. Jis man paskambino.

Zedas linktelėjo.

��Taigi, jis skambino ir man, kai dar buvau Tinkle.

Imrė, regis, lengviau atsipūtė.

��Tu pats kalbėjaisi su juo? Vadinasi, turėtum �inoti, koks jis.

��Kiek galima susidaryti įspūdį i� penkių minu�ių pokalbio,�� atsakė Zedas,�� taip.

��Jis pavojingas,�� tvirtai parei�kė Imrė. � Fanatikas. Sprend�iant i� pavardės, turėtų būti i� Kerėtojo� �tai ir svarstau sau: galbūt jo praeityje įmanoma atkapstyti kokių nors smulkmenų, kurios bent �į t� mums paai�kintų� �inai, jis tav�s neapken�ia.

��Man irgi taip pasirodė, � sutiko Zedas. � Bet neimsiu dėl to rautis plaukų nuo galvos, Imre.

��O be reikalo. Jis neapken�ia ir tavo sesers.

Zedo pe�iai įsitempė.

��I� kur �inai?

��I� to, k� jis man sakė. � Imrė nudelbė �vilgsnį į savo rankas. � Jis i�vadino j� nelabai gra�iais �od�iais ir mestelėjo vien� kit� u�uomin� apie� na, apie judu.

Zedas �iurk��iai atrė�ė:

��Nesistenk glaistyti to, k� jis pasakė. Pana�ių dalykų a� prisiklaus�s į valias. � Staiga pajut�s nenumaldom� poreikį pajudėti, jis lėtu �ingsniu patraukė aplink stal�. � Ar turi dar k� pridurti, Imre?

Imrė sulinksėjo.

��Taip. Norė�iau su�inoti, kaip Rani ketina spr�sti dorazino stygiaus problem�.

Zedas liovėsi �ingsniav�s.

��Ar jūs jau pajutote trūkum�? � paklausė.

��Taip,�� atsakė Imrė. � Mums ypa� striuka vandens gryninimo stotyje � ten atsargos visai baigia i�sekti. Be dorazino negalėsime darbo patikėti vergams, o tai rei�kia, kad, jei neatsinaujins dorazino tiekimas, mums reikės samdyti darbininkus i� �alies, u�uot pirkus vergus. Nukentėsime ne mes vieni. Jeigu būsime priversti atsisakyti vergų ir pasitelkti samdom� darbo jėg�, su�lubuos prekyba Aukcione, o tai rei�kia, kad celėse liks nema�as neparduotų vergų perteklius�

��Toliau gali nebet�sti,�� pertraukė jį Zedas � �įsyk �velniau.

��A� puikiai �inau, kas bus tada.

Jeigu nebus dorazino, vergų nebus galima laikyti celėse be tam tikrų apsaugos priemonių, be sargybinių, netgi ginklų� Galbūt kaip tik �iais metais prasidės grandininė reakcija, kuri, ko gero, ilgainiui susprogdins Sardonikso sektorių i� vidaus. Kalbant metafori�kai, �inoma, tarė sau Zedas.

��Man net �iek tiek gaila, kad Maiklas A-Rae atsisakė dalyvauti �iame pokylyje,�� pridūrė jis.

Ir vėl �mėk�telėjo mintis: juk a� jį pa�įstu. Arba pa�inojau kadaise. Zedas suraukė antakius, nar�ydamas atmintyje to blankiai �mė�uojan�io atpa�įstamumo pojū�io �altinio.

Bet taip ir nerado.

Imrė Kynetas trumpai nusijuokė.

��O man � ne.

Abu vyrai su�iuro kits į kit�. Galiausiai vėl pra�neko Zedas:

��Imre, privalau eiti. Rani rūpinsis; pa�adėjau jai, kad ilgai netruksiu.

��Tu vis tiek ilgai netruktum,�� atitarė Imrė.

��Perduosiu Rani visk�, k� man sakei. Ar jums jau labai striuka su dorazinu?

��Su tiek, kiek turime, i�siversime dar tris mėnesius.

� �vaig�dės!�� i�sprūdo Zedui. � Neilgai.

��Neabejoju, kad Jago �eimos atsargos ne tokios apverktinos,�� pridūrė Imrė.

��Gal ir taip,�� atsargiai atsakė Zedas.

Imrė atsistojo.

� �iaip ar taip, nuo �ios problemos niekur nepasislėpsite ir jūs,�� parei�kė. � Perduok Rani, kad a� nekantraudamas lauksiu �inių i� jos.

��Būtinai,�� pa�adėjo Zedas. � Rasiu keli� ir pats, Imre, nelydėk man�s.

Jis patraukė prie durų. Tarpduryje dar atsigr�ė. Imrė stovėjo greta auk�to tor�ero, tarp delnų suspaud�s senovin� knyg� odiniais vir�eliais.

Zedui taip ir nepavyko be kliū�ių nusigauti iki laukujų durų: ka�kas i�tarė jo vard� ir sugriebė u� peties. Zedo raumenys įsitempė, jis atsisuko. Su�iup�s u� rankos jį laikė ka�koks nepa�įstamasis nemaloniai bly�kiu veidu. Jis vilkėjo auksinės ir raudonos spalvos drabu�į � tai buvo Diurų �eimos spalvos. Zedas ne i� karto sumojo, kad tai � Ferisas Diuras.

Jis i�tarė:

��Domni Ferisai, būkite toks malonus ir paleiskite mano rank�.

Ferisas Diuras jį paleido.

Zedas susiglostė mar�kinius.

��Labai a�iū.

Ferisas Diuras paklausė:

��Ar Rani �ia nėra? Kodėl ji neatėjo su jumis?

Zedas atsakė:

��Ji liko namuose, prastai jau�iasi. Tikiuosi, suspės pasveikti ir jūsų pokylyje tikrai dalyvaus.

��Ar i�sikvietėte k� nors i� ligoninės jos ap�iūrėti?

Zedas atsakė:

��A� pats � vyresnysis gydytojas.

Ferisas tik i�sprogino akis.

��Tikrai,�� i�tarė. � A� ir u�mir�au. � Jo mar�kiniai buvo i�tepti riebalais. Puikiausias jaukas keritams, dingtelėjo Zedui panieka persmelkta mintis. � Tikiuosi, jai nieko rimta?

Zedas sukando dantis. Prie �onų nuleistos pla�takos neju�ia susigniau�ė į kum��ius.

��Ne,�� atsakė jis. � O dabar, jei malonėsite man atleisti�

Jei nepasitrauksi man i� kelio per penkias sekundes, Ferisai Diurai, pagalvojo jis,�� imsiu ir tiesiog per�engsiu tave. Ferisas pasitraukė; Zedas lengviau atsikvėpė ir praslydo pro jį. Deivis Kynetas spoksojo į jį i� kokių dviejų metrų atstumo tuo nelemtu, didvyrį garbinan�iu �vilgsniu.

��Duok �en apsiaust�, � riktelėjo Zedas vergui, budin�iam prie durų. Vergas padavė jam drabu�į. � Pra�au perduoti labų dienų savo poniai.

Vergas pa�velgė į jį skaidriomis akimis ir nusilenkė:

��Komandore.

Naktis, kaip ir dauguma �abado naktų, buvo �alta ir gaivi. Vir� galvos mirgėjo �vaig�dės tarytum ledo kristalėliai. Zedas glaud�iau susisiaut� apsiaustu. Jis nu�ingsniavo Promenada į �iaur�. Būtinai papasakosiu Rani apie pokalbį su Imre, galvojo jis, laikėsi įsikib�s tos minties, neprisileisdamas jokių kitų. Ta�iau skausmas jį pasivijo, siūbtelėjo tokia aitria banga, kad Zedas susverdėjo, lyg eidamas prie� stiprų vėj�. Vaikų kankintojas � ar tai �tai kuo jam lemta galiausiai tapti? Na jau ne, pirmiau pats save pribaigsiu, tarė jis sau. Akimirkai jį u�plūdo kar�tas tro�kimas, kad egzistuotų koks nors lengvesnis būdas i�sikapanoti i� to, į k� jis pats save įstūmė. Juk jis galėjo keliauti į Tinkl� ar, dar geriau, į Psichikos centr� ir atsiduoti telepatų globai. Galėjo dar kart� pamėginti susirasti mylim�j�. Galėjo visiems laikams i�keliauti i� �abado, įsidarbinti pilotu kokioje nors korporacijoje, o gal net grį�ti į Tinkl�, mokytis toliau, galiausiai tapti �vaig�d�ių Kapitonu.. Ta�iau nenugalimas prisiri�imas prie Rani jį sugadino, jos jam niekas niekada neatstos, kad ir kur keliautų, kad ir ko imtųsi ��ir jis puikiai �inojo, kad niekas jam nepadės.

Staiga Zedas sustojo vidur gatvės it nudiegtas. Taip, jis protekine skubinosi namo, ta�iau ginė jį mintis ne apie seserį, o apie Dein�, galbūt netgi Binkį. Zedas ėmė kvėpuoti lėtai ir giliai, kol įtampa pagaliau kiek atslūgo, raumenys atsipalaidavo. Zedas mokėjo save pa�aboti: tokį, koks tapo, jį padarė ne tik atsitiktinumas, bet ir jo paties valia.

Namuose tvyrojo palaiminga tamsa ir ramybė. Lipdamas laiptais auk�tyn, Zedas girdėjo, kaip Koriosas vaik��ioja palei langus, i� naujo jungdamas signalizacij�. Reikės įsirengti signalizacij� ir valdoje, dingtelėjo jam. Ka�in kodėl tokia mintis nė vienam jų neatėjo į galv� anks�iau? Ogi todėl, atsakė jis pats sau, kad mes niekad nepagalvojome, jog pavojus gali grėsti ir mums. Jis dirstelėjo į Rani miegam�jį. Ji buvo u�migusi nei�jungusi �viesos. Zedas į�engė į kvapi� prietem� ir sustojo prie lovos.

��Zedai-ka?..

Sesers balsas skambėjo visai mieguistai. Neatsimerkdama ji nusi�iovavo.

Zedas u�gniau�ė įnir�io pliūpsnį. O kas, jei atėj�s būtų ne jis? Deinas turėtų būti �ia, turėtų gulėti prie durų skersai slenks�io� Ne be pastangų Zedas atgniau�ė susirietusius pir�tus.

��Taip, �ia a�.

��Ar jau vėlu?

��Ne, nelabai.

Moteris atsimerkė.

��Ar Ferisas Diuras buvo ten?

��Taip. Klausinėjo apie tave. A� gana įdomiai pasi�nekėjau su Imre Kynetų. Primink rytoj, kad papasako�iau.

��Gerai. � Jos lūpos i�sirietė į mieguist� �ypsen�.

Zedas pir�to galiuku perbraukė lygų sesers skruost�.

��Labanaktis, Rani-ka,�� i�tarė.

Jis i�ėjo, palik�s duris atviras, ir patraukė į savo kambarį. Pastovėjo atsirėm�s į duris � siūbtelėj�s geismas dundėjo jo kūne, skvarbus lyg nuodai, mitrus lyg chirurgo peilis. Zedas pri�oko prie savo kambario lango, pla�iai jį atlapojo ir, sunėr�s rankas, atsirėmė į palang�; prakaitas sruvo upeliais.

Apa�ioje mirguliavo miesto �viesos, vir� galvos spindėjo ramios �vaig�dės. Zedas u�vertė galv� auk�tyn.

Po geros valandėlės neįveikiamas potraukis nuslopo.

Zedas stovėjo nekrustelėdamas, i�sigand�s. Jo savitvarda grėsmingai tra�kėjo per siūles. Dukart per vien� vakar� jis sugebėjo susijaudinti taip, kad nedaug trūko, jog būtų ėm�sis veiksmų ��o juk vos prie� dvi savaites sugrį�o i� Tinklo. Jis buvo įsipratin�s nepasiduoti goduliui, kaip reikiant praalkti� Zedas pasirėmė galv� rankomis. I� baimės ir savigrau�os nieko nepe�i. Tiesa, dar galima apsilankyti pas Lamartin� � �inoma, jie anaiptol neapsid�iaugs jo sulauk�, bet u� du �imtus kredų leis i�sirinkti bet kurį verg� ir daryti su juo, k� �irdis geid�ia. Patenkintas poreikis kuriam laikui u�snūs.

Lengvas vėjelis nubruo�ė jo skruost�. Vakaruose kabojo palydovo pjautuvas. Prisimerk�s Zedas dairėsi po vėlyvo vakaro dangų. Miesto �iburių �vytėjimas atsispindėjo ledkalnių �laituose.

Zedas nuleido galv�. Paskui pasiėmė vaistinėl� ir, nyk��iu atkabin�s u�rakt�, i�rausė skaidri� kapsul� � chloralio hidratas, ramaus miego be jokių sapnų garantas. Zedas prarijo kapsul� neu�sigerdamas ir u�trenkė vaistinėl�. Paskui nusimetė drabu�ius, paleido plaukus, u�darė lang� ir įsirop�tė į lov�.

Nutarė i�gai�insi�s u�puolusias jį aistras Abanato ledynuose.

Kit� ryt�, ne�inas krep�iu su ledo alpinizmo įranga ant peties, Zedas Jago nulipo nuo slenkan�ios juostos, u�sibaigian�ios pa�ioje vakariausioje Abanato gatvėje. Jam u� nugaros spindėjo vaiskus apyau�rio dangus. Miest� nuo vandenyno pakrantės skyrė oran�ine �ole apaugusi kalva. Zedas patraukė per j�, jautė, kaip stangri �olė po jo kojomis linksta, bet nelū�inėja. Paplūdimio smėlis buvo smulkus kaip pudra. Netgi tokį ankstyv� met� kopose jau knib�dėjo turistų, nuo galvos iki kojų i�sitepliojusių apsauginiu kremu, dėvin�ių saulės akinius � ir daugiau beveik nieko. Dar pora valandų � ir jau �imtai jų voliosis po kaitria �abado saule, i�sitepusių storu apsauginio kremo sluoksniu. Vėjų ko�iamas paplūdimys buvo bene vienintelė vieta Abanate, kur net vidudienį galėjai i�būti po atviru dangumi, galutinai nei�te�damas nuo kar��io.

Zedas �ingsniavo į �iaur�, kol pasiekė grįst� �aligatvį ir metalinius vartelius. I�kaba ant vartelių bylojo: PRIVATI VALDA. Kitapus vartelių buvo prieplauka su vandenyje siūbuojan�iomis valtimis. Zedas pastūmė neu�rakintus vartelius; u� jų pritūp�s �mogus su plaktuku rankoje pakėlė galv�, linktelėjo ir vėl kibo ka�k� remontuoti. Vir� palenktos jo galvos dunksojo Abanato ledkalniai, kvap� gniau�iantys apgaulingu gro�iu, nepakeliamu �ėrėjimu tvilkantys akis.

Ledkalniai yra nuo ledynų atskil� ledo luistai. Ledynų buvo netgi �abade, u�silikusių i� tų laikų, kai ma�daug prie� dvylika tūkstan�ių standartinių metų vis� planet�, i�skyrus pusiaujo juost�, kaustė ledas. Dabartinį �abado klimat� lėmė mil�ini�kas dulkių debesis, per kurį daugma� tiek laiko ir skriejo visa �abado saulės sistema � tarp�vaig�dinės dulkės, ka�kokios senų senovėje u�gesusios ir subyrėjusios �vaig�dės liku�iai, gerokai suma�ino planetos pavir�iaus atspindėjimo lygį, tuo pa�iu pakilo ir temperatūra.

Kiekvieneriais metais nuo poliarinės ledo dangos atskildavo ledkalnių luistai, jie krisdavo į vandenį ir imdavo lėtai �liau�ti pusiaujo link. Pirmasis Abanato ledkalnis, pavadintas Primo, buvo atitemptas i� pietinio a�igalio �e�iasde�imt septintaisiais naudingųjų i�kasenų gavybos kolonijos įkūrimo metais. Kol nebuvo ledkalnio, kolonistams teko vartoti nugėlint� jūros vandenį � grie�tai normuojam� ir perdirbam�. �e�iasde�imt pirmaisiais kolonijos metais vienas chemikas mėgėjas i� Lėjaus, dirb�s visiems prieinamoje Krioberio Universiteto laboratorijoje Nekse, i�rado ir i�tobulino netoksi�k� substancij�, kuri gerokai lėtino tirpimo proces�. U�tepta ant bet kokio pavir�iaus, �i med�iaga sukurdavo izoliacinį sluoksnį ir apsaugodavo kone bet kokį kiet� kūn�, neleisdama jo pasiglem�ti kar��iui. Chemikas u�patentavo savo i�radim�, paskui pardavė licencij� Kynetų �eimai ir ramiai pasitraukė atgal į Lėjų auginti rododendrų.

Kynetų �eima nusisamd� vis� būrį chemikų in�inierių ir paai�kino �iems, k� jie turėsi� padaryti su med�iaga, pavadinta Antitirpikliu. Ruo�damiesi laukiantiems darbams, jie pasistatydino keturis mil�ini�kus laivus, �inomus bendru Plūduriuojan�ių Salų pavadinimu. Po to i�tisus penkerius metus kiekvien� poliarinį pavasarį i�siųsdavo �valgybinį katerį dairytis plaukiojan�ių ledkalnių. Pakankamai didelį pavyko aptikti tik �e�taisiais metais.

Jis buvo penkių �imtų metrų auk��io, �e�ių �imtų keturiasde�imties metrų plo�io ir dviejų tūkstan�ių keturių �imtų metrų ilgio.

Mil�ini�ka ledo lytis buvo atsiskyrusi nuo pietų a�igalio Komarkovos ledyno ir srovės ne�ama judėjo į �iaur�. Plūduriuojan�ios Salos i�plaukė jos pasitikti. Laivai i�sirikiavo palei pietinį ledkalnio kra�t�, masyviais pirmgaliais įsirėmė į ledo sien� ir sutartinai stumtelėjo. Ledkalnis pasidavė. I�stūm� i� srovės, laivai nubuksyravo jį į ramius vandenis, kur ledkalnis sustojo, tada pasitelkė �arnas ir purk�tuvus, naro skafandrus, oro balionus ir dvide�imt dvi talpas Antitirpiklio. Laivų įgulos aptepė ledkalnį izoliacine med�iaga i� vir�aus ir apipur�kė i� apa�ios. Darbai u�truko i�tisus keturis mėnesius. Ir pagaliau jie ėmėsi �velniai varyti ledkalnį Abanato link � priartėj�s prie kranto, jis apa�ia galų gale įsirė�ė į Abanato pakran�ių dumbl�. Aplinkui jį buvo įrengta dirbtinė įlanka � did�iulis dubuo; in�inieriai apraizgė ledkalnį vamzd�iais ir �liuzais � �i sistema padėjo surinkti gėl� vandenį ir nukreipti jo tėkm�. Trintis su jūros vandeniu po truputį grau�ė apsauginį sluoksnį, tad ties vandens linija ledkalnis lėtai tirpo. Ma�ėjant apim�iai, ledkalnis lengvėjo, vis auk��iau i�kildamas i� jūros. Ma�daug kas penkeri metai Kynetų �eima � beje, u� miesto bendruomenės pinigus � pagamindavo nauj� Antitirpiklio porcij� ir i�siųsdavo brigad� atnaujinti apsauginio sluoksnio.

Be Antitirpiklio Primo veikiausiai būtų i�laik�s kokius penkerius metus � ir tada sutirp�s tiek, kad naudotis juo nebebūtų prasmės. Su Antitirpikliu jo pakako keturiasde�imt penkeriems metams. �imtas dvyliktaisiais kolonijos įkūrimo metais Kynetų �eima dar kart� i�siuntė Plūduriuojan�ias Salas į pietus, ir jos �įsyk atvilko jau du ledkalnius: vien� �iek tiek didesnį u� pirm�jį ir vien� �iek tiek ma�esnį. �ie buvo pavadinti Primo II ir Secundo.

Zedas suvertė savo ne�ulį į artimiausi� valtį, įlipo pats ir pasuko laivelį įlankos link. Priekyje pieni�ku matinio stiklo baltumu �vytėjo regimoji Primo II dalis. Kiek į pietus nuo jo dunksantis Secundo �ai�aravo vandens atspalviu. I� po valties nosies �vytin�ia vėduokle �iro purslai. Per kokius tris metrus nuo jos i� vandens galv� ky�telėjo smalsus ir visi�kai nebaug�tus ruonis, jis įdėmiai nu�iūrėjo �mogų. Zedas padidino greitį ir lengva tarsi kevalas valtelė, �oktelėjusi auk�tyn, nuslydo pa�iu jūros pavir�iumi. Artėdamas prie Primo II, Zedas i�girdo tykų miegan�io mil�ino murmėjim�. Tokius garsus skleisdavo visi ledkalniai: jie dundėjo ir �nyp�tė, tirpstant ir persiformuojant ledo sluoksniams. Abanato ledkalnis tirpo labai lėtai, tad tarp savo gentainių buvo bene pats tyliausias.

Zedas jautėsi ramus, atsipalaidav�s, lengvas. Jis pasuko valtį ir priplaukė prie Primo II i� pietvakarinės pusės. Ruonių �ia nebuvo � gyvūnams kur kas labiau patiko nuo�ulnus rytinis �laitas. Vientis� �vilgantį ledkalnio pavir�ių �ia trikdė prieplauka, takas ir ilgas �emas pastatas. Zedas priri�o valtį prieplaukoje, u�simetė ant peties krep�į ir nu�ingsniavo į pastat�.

��Lorena!�� �ūktelėjo.

Ji i�niro i� vieno įrangos sandėliuko, �iek tiek vilkdama koj� ��pasekmė stuburo su�alojimo, kurį patyrė prie� ketverius metus, kai kopdama į ledyn� su specialiais nagais nei�silaikė ir krito. Kopti ji jau nebegalėjo, bet vaik��ioti trauma beveik netrukdė.

��O a� jau laukiau, kada pagaliau pasirodysi,�� tarė moteris.

��Girdėjau, kad Tinklas jau grį��s.

Ji buvo pana�i į Juki: taip pat apsėsta vienintelės įkyrios minties. Lorenai Basami gyvenimas egzistavo tik ant ledo ar aplink jį.

��Ar yra daugiau kopian�iųjų? � pasiteiravo Zedas.

��Yra du.

Ji pasakė vardus. Abu alpinistai buvo i� mėgėjų kopti su specialiais nagais. Ka�in kiek i� viso jų dabar dar lik�? � pagalvojo Zedas. Gal trisde�imt? Jis palankstė pir�tus. Kartu buvo atsigaben�s vis� tradicin� ledo alpinisto įrang�: batų kapliukus, ledo kirvuk� bei kūjelį, var�tus ir kobinius, specialius batus. Bet taip pat turėjo ir ledo kombinezon� su nagais.

��Kaip ketini kopti?

��Su nagais,�� atsakė jis.

��Krep�į gali palikti devintojoje kabinoje.

Nusek�s paskui j� į devint�j� kabin�, Zedas i�purtė mink�tas, gauruotas ledo kostiumo klostes, i�tiesė jį ant vienintelės kėdės. Paskui i�sirengė, atsagstė kostium�, įsinėrė į jį. Med�iaga glaud�iai apgulėjo kūn� nuo �iurnų iki kaklo. Zedas suki�o rankas į kostiumo rankoves, pla�takos �murk�telėjo į pir�tines su lanks�iais, pir�tams skirtais rėmeliais. Jei ne stangrūs, apgaulingai mink�ti params�iai nagams, mūvėdamas �ias galėjai pasijusti beveik kaip su chirurginėmis pir�tinėmis.

��Norėsi įrangos dir�o?�� paklausė Lorena. Zedas papurtė galv�. � O virvės?

��Ne.

Jis u�sivarstė batus. Lorena pasilenkė patikrinti.

��Paimk bent dėklus prie dir�o,�� pasiūlė ji.

Zedas suraukė antakius. Bet galiausiai apsisprendė pasiimti kirvuk� ir kūjelį. Juk gali atsitikti ir taip, kad kopdamas vien nagais pavargs, �tai tuomet ir pravers įrankiai. I� krep�io jis i�sikraustė kirvuk�, kūjelį, batų kapliukus ir specialius akinius; kirvuk� ir kūjelį priglaudė dėkluose prie dir�o.

��Tvarka,�� pratarė.

Vyri�kis nusekė paskui Loren� į garso patalp�. U�siverdamos sunkios durys atkirto visus i�orės triuk�mus: ruonių kos�iojim�, praplaukian�ių val�ių dūzgim�, �velnų bangelių plek�enim�. Staiga neįprastai garsiai ėmė aidėti dviejų �monių, kvėpuojan�ių skirtingu ritmu, �niok�tavimas. Visi�kai abejingu judesiu Lorena pir�tais ėmė braukyti Zedo kostiumo tarpukojį, kol u��iuopė nago dyd�io disk�, sujungt� su kostiumo baterijomis. I� greta jos stovin�io aparato ji trūktelėjo laid� ir pritvirtino prie kostiumo. Tada linktelėjo ir Zedas i�tarė savo vard�. Dauguma ledo alpinistų nagams valdyti pasirinkdavo savo vard� � kaip tik savo vard�, kau kopi į ledynus, u�vis ma�iausiai tikėtina su�ukti kaip nors atsitiktinai.

��Zedas. Zedas. � Jo balsas skambėjo keistai, bet tik todėl, kad garso patalpoje jis visi�kai nesimai�ė su jokiais kitais garsais.

��Zedas.

Jis kartojo savo vard� � ku�dėdamas, rėkdamas, tardamas normaliu balsu, kol pagaliau Lorena mostelėjo jam liautis. Tada perjungė laidelį.

��Jago,�� tarė Zedas. � Jago.

��Pakaks,�� pasakė Lorena. Atjungė laid�, disk� vėl u�lipino apsaugine juosta.

Zedas i�tiesė rankas.

��Zedas.

Pir�tinės akimoju sureagavo ir i�leido nagus � penkių centimetrų ilgumo, lengvus, nelanks�ius, nepaprastai tvirtus, pagamintus i� plieno bei keramikos sluoksnių.

��Jago,�� tarė Zedas � ir nagai vėl sulindo į pir�tines.

Zedas pakartojo procedūr� dar kelis kartus, vis keisdamas intonacij� � ir nagai kaskart paklusdavo.

��Gerai.

Lorena i�tarė jo vard�. Nagai nereagavo.

��Tvarka,�� i�tarė ji ir atidarė garso kambario duris. Juodu i�ėjo i� pastato. � Kopk ketvirtuoju mar�rutu,�� paliepė ji.

��Gerai,�� atsakė Zedas.

Kart�, prie� kelerius metus, jis jau kopė �iuo mar�rutu, bet dabar takas turėjo būti pasikeit�s � ledas po Antitirpiklio sluoksniu, nuolat mindomas alpinistų kojų, susiplūkdavo, judėdavo, keisdavo form�.

��Jei negrį�i iki sutemų, mums teks prisistatyti tav�s nukelti, ��pasakė Lorena.

Ji visuomet taip sakydavo. Retsykiais i� tikrųjų atsitikdavo taip, jog tekdavo kviesti katerį, kad sugr��intų i� ledynų kokį jėgų netekusį alpinist�. Ta�iau tam, kuris kopia vienas, apsirūpin�s tik nagais, be porininko ir neprisitvirtin�s virvėmis, keliai �emyn buvo tik du. Vienas � pasiekti rytinį �lait�, kur lede buvo i�kirstos pakopos. Ir kitas � sta�ia galva kristi.

��Iki,�� tarstelėjo Zedas.

Jis priėjo prie mar�ruto �ymos ir sustojo melzganos beveik visi�kai vertikalios sienos papėdėje. �ia juostele prisitvirtino prie galvos apsauginius akinius, ant batų prisiri�o kapliukus. Dabar nagus turėjo ir jo kojos: po de�imt nukreiptų �emyn ir po du � styran�ius į priekį ties kojų pir�tais. Vir� galvos dunksojo Primo II � negailestingas ir at�iaurus. Led� deng�s sniego sluoksnis buvo jau kadai nutirp�s � dar tada, kai ledkalnis plaukė pusiaujo link, tad dabar akinan�iai tviskėjo į auk�tybes �aunantis grynas poliarinis �abado ledas � rauk�lėtas, i�varpytas proper�ų, tūkstan�ių metų senumo.

Po ledu, tik protarpiais i�nirdami į pavir�ių, raizgėsi vandentiekio sistemos vamzd�iai. Tas vietas �enklino raudonos �ymos, ir alpinistai prie jų net nesiartindavo. Vamzdynai driekėsi iki kelių metrų auk��io vir� vaterlinijos. Auk��iau jau nebebuvo nieko, niekas nebetrikdė gryno ledo: nei saulės �viesa, nei trintis nuo retsykiais praū�ian�io gūsingo vėjo, nei did�iuliai rūko tumulai, susitelkiantys apie ledines vir�ūnes ir pasi�iau�usiomis pilk�vomis klostėmis slenkantys sausumos link. Zedas pasitikrino, koki� mar�ruto atkarp� gali matyti i� apa�ios. Ma�daug dvide�imties metrų auk�tyje jam vir� galvos ky�ojo atbraila. Mirguliavimas akyse trukdė į�iūrėti, kas yra vir� jos. Kvaila būtų dar ilgiau delsti, tarė jis sau, �irdis ėmė plakti stipriau. �Zedas�, � tarstelėjo jis. Pir�tinės tu�tuojau i�leido nagus. Zedas i�kėlė kairi�j� rank� ir kaip įmanydamas auk��iau įsikirto nagais į ledinį pavir�ių. Tada de�iniosios kojos priekinius kapliukus spyriu įsmeigė į led� gal metro auk�tyje ir prisitraukė, mostelėdamas auk�tyn de�ini�j� rank�. Nagai susmigo į led�. Jis jau atsiplė�ė nuo lygaus pavir�iaus. Subed�s kairiosios kojos kapliukus, Zedas perkėlė svorį ant jų, atsargiai i�laisvino kairiosios rankos nagus. I�kėlė rank�, vėl susmeigė nagus � �įsyk dar auk��iau. Prisitraukė, spyrė de�ini�ja koja. Kopti į led� � visai kas kita nei kopti į uolas, kur gausu įvairiausių atsiki�imų, į kuriuos galima įsikibti, riedulių, kurių patogu įsistverti, pagaliau ir pats akmuo � tvirtas ir saugus. Kiek atsilo��s, nuleid�s kulnus ir pernelyg neįtempdamas raumenų, Zedas lėtai tarsi gyvatė rangėsi drumzlina �ydra siena auk�tyn, staipydamasis tik ant rankų ir kojų pir�tų galiukų. Nepaisant vėsaus vėjo, oras įkaito iki gerų trisde�imt dviejų laipsnių Celsijaus; po ledo kostiumu Zedo kūnu upeliais �liaugė prakaitas. Pasiūtas i� pa�ios geriausios med�iagos, kada nors sugalvotos ledynų alpinizmo aprangai � aptono ir kerito kailio,�� kostiumas buvo elastingas, beveik besvoris, tuo pat metu ir apsaugantis nuo �al�io, ir atspindintis �vies�.

Ta�iau ir jis nebuvo tobulas. Nuolat spaud�iami prie ledo, Zedui įsiskaudėjo delnai. Toli gra�u ne vien� kart� jis liko kadaruoti prisitvirtin�s tik nagais, stengdamasis tvir�iau įspirti į led� priekinius kojų kapliukus. Ėmė mausti dilbius. Reikėjo i� pat prad�ių pasinaudoti kirvuku ir kūjeliu. Ar ma�ų ma�iausiai � pasiimti virv� ir prisitvirtinti kilpa� Nutilk, sudraudė jis svarstantį, abejojantį sveiko proto bals�. Negalvok. Kairioji ranka. De�inioji koja. De�inioji ranka. Kairioji koja. �tai taip, dabar � viskas i� naujo. Prakaitas grau�ė akis, netrukus jos jau degte degė. Ledo kostiumo vidinė pusė i�laikė kūno temperatūr�, tokia ji ir liks iki galo. Ta�iau pla�takos jau baigė u�tirpti. Zedas ėmė lankstu slinkti apie pūpsantį kauburį, tokį didelį, kad net nematė, kas kitapus jo. Ta�iau �inojo ir nematydamas: toliau � tik tokia pat ledo siena. Ji mirguliuodama negailestingai kilo auk�tyn, regis, į pa�i� begalyb�. Zedo koja slystelėjo. Jis spyrė dar kart�, pasislinko dvide�imt centimetrų auk�tyn ir pagaliau atsidūrė ant atbrailos.

�i buvo gana plati � vietos pakako ir atsisėsti, ir atsistoti bei apsisukti, kai ateis metas kopti toliau. Zedas luktelėjo, kol ap�ils rankos. Nusibraukė prakait� nuo akių. Ir nebelaukdamas, kol smegenys sum�stys koki� nors itin įtikinam� prie�astį dar trupu�iuk� � visai visai trump� valandėl� � pailsėti ant atbrailos, vėl ėmė rop�tis auk�tyn. Nagais kabinosi į led�. Atsipalaidavim� buvo pakeitusi įtampa, bet atsipūt�s jis vėl atsipalaidavo. Jautėsi taip, tarsi visu kūnu būtų panir�s į �ilto aliejaus voni�. Fizinė, jutiminė tikrovė sugniau�ė jį tarsi mil�ini�kas nepermaldaujamas kum�tis. Tas pats kum�tis nepaliaujamai stūmė vyri�kį ledine siena auk�tyn. Zedas patyliukais plūdo kar�tį, akinantį �ėrėjim�, �altį, nuo kurio apmir� delnų audiniai, regis, lipo prie kaulų. Jis jau nebejautė pir�tų. Tik vien� kart� dirstelėjo �emyn.

Jūra ka�in kur apa�ioje tviskėjo tarsi melzganai �alias kri�tolas.

Iki antrosios atbrailos jam teko įveikti dar �e�iasde�imt metrų. �i irgi buvo plati. Zedas prisitraukė ir u�sirito ant jos. �Jago�, ��i�tarė ir nagai sulindo į pir�tines. Jis maigė ir gniau�ė su�alusias, pavargusias, nutirpusias rankas, kol atsikūrė kraujotaka � pla�takas ėmė varstyti tūkstan�iai adatėlių, skausmas svilino lyg ugnis. Ta�iau tai buvo malonus skausmas. Zedas atsi�liejo į kiet� ledinį pavir�ių ir vyptelėjo. Skausmas nuskaidrino pojū�ius, visas pasaulis dabar atrodė �viesus ir ai�kus, kontūrai � ry�kūs. Ka�in k� apie tai pasakytų Deinas Ikoro?�� �mėk�telėjo Zedui.

U� tam tikr� mokestį �abade buvo galima įsigyti ir dar tobulesnių kopimo į ledynus technologijų. Operacija gana rizikinga, ta�iau visiems buvo �inoma, kad chirurgas Ja Narajanas tokias atlieka. Zedas pa�inojo bent du ledo alpinistus, kuriems buvo įdiegtas toks patobulinimas. Per operacij� būdavo i�imami pla�takų bei dilbių kaulai, prie jų pritvirtinami dirbtiniai kaulų papildai, tada audinių sluoksniai vėl u�klojami į viet�. Tokie dirbtiniai kaulai pir�tų galiukuose u�sibaigė įtraukiamais nagais. Operacija atsieidavo pla�takų jautrum�, be to, i�leidus nagus nebebuvo įmanoma sugniau�ti kum��io.

Kart� viename pokylyje Zedui teko i�klausyti ka�kokio did�iai i�simokslinusio Teo Levoso sve�io prakalb� apie �i�krypėli�k� ledo alpinizmo egotizm��. Tasai �mogus tvirtino, neva �itokio egotizmo nes�moningu patvirtinimu ir simboliu dr�siai galima laikyti tai, kad kopiantysis su nagais ledynuose begalin� daugyb� kartų i�rėkia savo vard�. O tai, porino filosofas, atskleid�ia, kokia i� esmės sugedusi yra �abado visuomenė. Sve�iai, kurie jo klausėsi, tik mandagiai linksėjo ir susilaikė nebaksnoj� pir�tu į, pavyzd�iui, tokias smulkmenas: prakalbos autorius pats buvo Levoso sve�ias, taigi, murkdėsi pa�ioje pergedusios visuomenės grietinėlėje, jį aptarnavo vergai, jis nerausdamas gurk�nojo importinį nuosmukio vyn�.

Zedas t�syk sutramdė pagund� �ia pat pasmaugti t� pusprotį. Jis tik paklausė, ar tasai �mogus pats kada nors yra kop�s į ledynus. Atsakymas buvo toks: �Na, �inoma, ne!�

Prisimin�s tai, Zedas i�si�iepė. Tokio lygio nes�monių jam neda�nai tekdavo i�girsti. Kopiant į ledo sien�, prireikdavo labai nedaug laiko, kad tariamas vardas prarastų bet koki� prasm�, virstų tiesiog garsu, nerei�kian�iu jokio asmens. Vardas nebeturėdavo savininko � tai būdavo tik papras�iausias, su niekuo nesusij�s �odis.

Zedas atsistojo ant atbrailos. Dirstelėjo į kairįjį rie��, kur buvo įtaisytas kostiumo laikmatis, pasitikrino, kiek laiko jau kopia. Nelabai nustebo su�inoj�s, kad praleido ant ledo sienos jau beveik tris valandas. Pe�ius ir rankas varstė skausmas, bet Zedas nekreipė dėmesio. Skruostus paglostė �velnus vėjelis. Zedas i�tarė savo vard� � tuoj pat i�lindo nagai. Jis mostelėjo maud�ian�ia ranka, įsikirto nagais į ledo sien�, �ingtelėjo auk�tyn, smeigė į led� priekinius de�iniosios kojos kapliukus.

Kopė vis auk��iau ir auk��iau.

T� ryt� per pusry�ius Rani prisiminė vakaryk��i� Zedo u�uomin� ir nekantriai laukė, kol jis ateis pusry�iauti. Tik tada, kai Amri atskubėjo įjos kambarį nurinkti lėk��ių, Rani susizgribo, kad Zedas tikriausiai nebepasirodys.

��Amri, ar mano brolis vis dar miega?�� paklausė ji.

Amri papurtė galv�.

��Ne, Rani-ka. Jo kambario durys atviros. Jo nėra namuose.

��Gal �inai, kur jis i�ėjo?

��Ne. Bet man atrodo, i�ėjo i� namų anksti ryt�.

Koriosas, kuris su glėbiu pa�to plumpino laiptais auk�tyn, patvirtino:

��Taip.

��Ar �inai, kur jis i�ėjo, Koriosai?

��Ledas,�� nedaugia�od�iaudamas atsakė mil�inas.

��A,�� murmtelėjo Rani.

Ji pasiėmė pa�t�. Domnai buvo smalsu, koks pokylyje nutik�s įvykis galėjo i�ginti Zed� kopti į ledkalnį. Vargu ar pokalbis su Imre būtų paakin�s jį tokiam �ygiui.

O gal prie�astis � susidūrimas su Ferisu? Rani apsvarstė toki� tikimyb� ir gū�telėjo pe�iais. Ir sulig �iuo judesiu u��iuopė u�antspauduot� lai�k�.

Lai�k� atsiuntė Ferisas Diuras. Rani jį atplė�ė. Ferisas teiravosi apie jos sveikat� ir i�rei�kė apgailestavim� dėl to, kad ji negalėjusi dalyvauti pokylyje. Buvo dar vienas lai�kas � i� Abanato policijos. �į Rani atplė�ė nedelsdama. Pareigūnė Curada ra�ė �tai k�: �Mėgindami susekti Laisvių �abado �monių grupuot� mes susidūrėme su tam tikrais keblumais. Arba jų grupė ma�esnė, nei manėme, arba labai gerai organizuota. Tik keletas i� mūsų informatorių i�vis yra apie j� girdėj�, o jų pateiktos informacijos nuotrupos i� esmės pasirodė bevertės�.

� Nuostabu,�� balsu i�tarė Rani.

��Atsipra�au, Rani-ka?�� prakalbo Binkis.

Rani pakėlė galv�.

��Labas rytas,�� pasisveikino. � Nei�girdau, kaip įėjai.

Ji i�tiesė jam lai�k�. Binkis atid�iai jį perskaitė.

��Man labai gaila, Rani-ka,�� pasakė.

��Man irgi gaila. � Moteris pasir��ė. � Ar visoje �itoje krūvoje esama dar ko nors, į k� turė�iau u�mesti akį?

Binkis pasklaidė likusius lai�kus.

��Atrodo, �ia vien visokie pakvietimai, Rani-ka.

��Fui.

Ji vėl pasir��ė. Jautėsi ka�kokia sustingusi, tarsi apmirusi. Galbūt nė pati nepajuto, kad miegodama buvo susirangiusi nepatogia poza. Rani pakilo ir por� kartų perėjo kambarį.

��Zedo nėra namuose,�� tarė ji Binkiui. � I�keliavo kopti į ledkalnį.

Binkis nulenkė galv�. Rani ūmai parūpo, kur galėtų būti Deinas. Staiga �mėk�telėjo netikėtas prisiminimas: vergo ranka, lie�ianti jos skruost�� Ji suvirpėjo.

Atsigr�ė į interkomo įtais� ir pakvietė:

��Deinai!

��K� pasakysite, Rani-ka?

��Pra�au ateiti į mano kambarį. � Rani atsitraukė nuo interkomo ir nusi�ypsojo Binkiui. � Binki, tav�s man �įryt nebereikės.

Jis nusilenkė.

��Kaip pasakysite, Rani-ka. � Akimirk� sudvejoj�s pridūrė: � Turiu sutvarkyti kelet� reikalų mieste. Ar galė�iau�

� �inoma,�� atsakė ji. � Eik.

��A�iū, � padėkojo vyrukas ir pasi�alino.

Rani i�girdo Deino �ingsnius laiptuose, paskui � jo bals�: jis sustojo pasisveikinti su Binkių. Ka�in ar jis man�s geid�ia?�� vis klausė ji sav�s. Ir pati sau atsakinėjo: taip, manau, taip. Deinas įėjo į kambarį. Vilkėjo �viesiai pilk� kombinezon�, nuo blausios audinio spalvos jo plaukai atrodė dar tamsesni.

Rani nusi�ypsojo jam.

��Panorau tavo draugijos. Zedas i�keliavo kopti į ledkalnius��� ji įdėmiai stebėjo, kaip vergas reaguos, bet gavo nusivilti,�� �o a� turiu baisyb� darbo. Vyliausi, kad tu pasėdėsi su manim.

Deinas prisėdo ant taburetės.

��Kaip pasakysite, Rani-ka.

Nuolankus Deino paklusnumas moteriai paglostė �irdį, bet tuo pat metu ir suerzino. Velniai parautų, dingtelėjo jai, �itaip galėtų pasakyti Binkis. Bet �ia pat jai dingtelėjo, kad Dein� ir Binkį sieja viena gana svarbi tam tikros patirties detalė. Ji atsisėdo prie kompiuterio ir įvedė kod�, norėdama pasiekti pageidaujam� informacij�. Ekrane sumirgėjo skai�iai, paskui u�si�iebė u�ra�as: PATVIRTINKITE TAPATYB�. Rani prispaudė kairįjį nyk�tį prie vėsaus plastiko.

Tyliai prisiartin�s Deinas sustojo greta jos.

��K� darote?�� paklausė jis.

��Papra�iau pateikti pastarojo meto mūsų dorazino atsargų bei sunaudojimo analiz�. Būtina paskirstyti ribotus i�teklius taip, kad nepristigtume preparato ten, kur labiausiai reikia. �iuo metu did�iausias dorazino pareikalavimas yra Barakuose; tiesa, po Aukciono jis �enkliai suma�ės, bet jei padėtis nesikeis, mums galbūt teks pradėti vartoti kurį nors i� legalių dorazino pakaitalų, nors nė vienas jų nėra toks efektyvus. Zedas tvirtina, kad geriausias i� jų � pentatinas.

��Suprantu,�� atsakė Deinas.

Rani labai ai�kiai suvokė �ia pat esant vyri�kį vis�: jo rankos, vos per kelis centimetrus nuo jos, truputį pakreipta jo galva, jo akys, tamsios kaip juodasis gintaras, jo kvapas� ka�kodėl primenantis lietaus kvap�. Lyg kas būtų timptelėj�s u� lie�uvio, ji nė pati nepajuto, kaip paklausė:

��Deinai, kur tu buvai nuėj�s an� dien�? Tada, kai a� buvau tokia sudirgusi?

Rani i�syk pastebėjo, kad klausimas netik�s; jei tik būtų galėjusi, ko gero, būtų susibrukusi �od�ius atgal į bum�. Deinas pa�velgė į kompiuterio ekran� ir nurijo seiles.

��Buvau nuėj�s į Pagrindinį Nusileidimo terminal�, Rani-ka.

� Į Pagrindinį Nusileidimo terminal�? � pakartojo ji. Vyrukas linktelėjo. � Ir kas atsitiko?

Deinas prikando apatin� lūp�.

� Įsijungė signalizacija ir a� pakliuvau į Narv�.

Ji staiga pajuto u�uojautos vergui pliūpsnį.

��Tu ne�inojai, kad vergams u�drausta kelti koj� į Pagrindinio Nusileidimo terminalo teritorij�.

��Turėjau susiprasti. � Deinas akivaizd�iai stengėsi nutaisyti neutrali� i�rai�k�: veido raumenys trūk�iojo. � Net nepagalvojau apie tai. Pama�iau laivus� ir visai i�garavo, kad a� � jau nebe �vaig�d�ių Kapitonas.

��O kas nutiko, kai atsidūrei Narve?

Jai pasidarė smalsu. Paprastai ji net neatkreipdavo dėmesio į elektroninį tinkl�, mirguliuojantį vir� kiekvienerių vartų. Kaip gyva nebuvo ma�iusi nė vieno, pakliuvusio į Narv�.

��Apsauginiai i�sitraukė paraly�iuoklius. Ėmė klausinėti. A�� � jis atsikvėpė, � �apsime�iau kvaileliu. Jie u�registravo mano vard� kompiuteryje ir liepė ne�dintis.

��K� tai rei�kia � u�registravo vard� kompiuteryje?

� Įra�ė, kad Deinas Ikoro, Jago �eimos vergas, buvo pakliuv�s į Narv� Abanato Nusileidimo terminale.

Jo balsas skambėjo lygiai, bet Rani u�juto gilumin� įtamp� � ir suprato, kad Deinas nepasakys, kas j� sukėlė.

��Hmmm�

Moteris suraukė antakius, o paskui, dėbtelėjusi į Dein� skersa akimi, įsakė kompiuteriui parodyti jai pastarųjų dviejų dienų Abanato Nusileidimo terminalo Narvo įra�us. Akimirka � ir ekrane įsi�iebė vardų virtinė. Rani perbėgo juos akimis: daugiausia tai buvo turistai, band� be atitinkamo leidimo prasibrauti į ry�ių ar kompiuterių skyrius, dar � agresyviai nusiteik�s vieno mar�rutinių luotų įgulos narys, ka�koks gatvės girtuoklis� Aha, �tai. DEINAS IKORO, VERGAS, JAGO �EIMA, 56488B SISTEMA. Neskubėdama, atsargiai � iki �iol dar niekad nebuvo to dariusi � ji paliepė kompiuteriui i�trinti įra��.

Kai moteris prispaudė nyk�tį prie ekrano, �itaip patvirtindama savo įgaliojimus atlikti toki� operacij�, Deinas paklausė:

��K� jūs darote?

��Trinu įra��, � atsakė Rani ir atsilo�ė krėsle. � Dabar jei kam nors, tarkime, mano broliui, parups �ita informacija, tavo vardo s�ra�e nebebus. Tu � Jago �eimos nuosavybė, a� turiu teis� �itaip padaryti.

Rani manė, kad jį tai prad�iugins. Ta�iau Deino veidas tik dar labiau įsitempė.

��Jeigu jūsų brolis man�s paklaus,�� pasakė vyri�kis,�� privalėsiu pasisakyti jam � taip pat, kaip pasakiau jums. Jeigu jis sumanys patikrinti įra�us, kaip a� paai�kinsiu, kodėl �is įvykis neu�fiksuotas?

��Pasakysi, kad įra�� i�tryniau a� dėl ka�kokių savų prie�as�ių, � a�triai kirto ji.

Deinas linktelėjo. Ir po valandėlės i�tarė:

��A�iū.

Jis atsisėdo ant taburetės. Rani vėl atsigr�ė į ekran� ir i�sikvietė dorazino duomenis.

Ji tiesiog neįstengė nesi�avėti Deino savitvarda. Taip ir nepaklausė, kas nune�ė jį į Abanato Nusileidimo terminal�. Galbūt jis papras�iausiai norėjo paganyti akis į laivus. O gal � apsidairyti kokio nors būdo i�trūkti i� planetos. Bet jeigu tikrai taip, �ito jai visai nereikėjo, o ir nesinorėjo �inoti.

Moteris sutelkė dėmesį į skai�ius ekrane. �iuo metu pagrindinis jos rūpestis buvo Aukcionas. Aukcionui dorazino trūks ply� turėjo pakakti. O po Aukciono� Ji padalijo ekran� į kelis langus ir papra�ė kompiuterio i�skirstyti skai�ius. Kiek i� tikrųjų sunaudojama Aukcionui skirtų dorazino atsargų, kiek jo prireikia Aukcionui pasibaigus � tam, kad nepradėtų bruzdėti vergai, lik� sulaikymo celėse?

�iek tiek prireikia. Nelabai daug. Vis dėlto �iais atvejais dorazin� galima visi�kai saugiai pakeisti pentatinu ir �itaip � kompiuteris greitai atliko apskai�iavimus � sutaupyti ma�daug penkis tūkstan�ius dozių. Gerai. Rani patenkinta nusi�ypsojo ir atsigr�ė pasakyti Deinui, k� jai pavyko i�siai�kinti.

Ta�iau ant taburetės vergo nebebuvo. Deinas u�siglaud�s stovėjo greta lango ir �iūrėjo į gatv�.

��Kas nutiko?�� paklausė Rani.

Jis pamojo. Smalsumo apimta moteris pakilo ir �engė prie lango.

��Tik nestovėkite tiesiai prie�ais lang�, � perspėjo Deinas.

Suglumusi Rani prisigretino prie jo, ir Deinas pasitraukė atatupstas, u�leisdamas �eimininkei savo viet�.

��Ten, parke, yra �mogus,�� tarė jis. � Man atrodo, jis stebi nam�.

Rani įsitempė.

��Koks �mogus?

��Pa�iūrėkite į vartus,�� nurodė Deinas. � Tada pakreipkite �vilgsnį į kair�, per kokius de�imt metrų, bet �iapus didelio med�io. Jis vilki rudais drabu�iais.

Rani ėmė �vilgsniu nar�yti �ali� tir�tum�. Bet taip ir neį�iūrėjo jokio vyri�kio, tik margaspalviais drabu�ėliais vilkin�ius vaikus.

��Nieko ne��� pradėjo ji, ir su �iais �od�iais pastebėjo jį. Vyri�kis akis įbed�s stebeilijo į nam�.

Rani nė pati nepajuto, kaip at�lijo. Ir supykusi riktelėjo:

��Kas �ia toks, po �imts velnių?

��Ne�inau,�� atsakė Deinas. � Galbūt koks nors trenktas. � Jis patap�nojo sau per smilkinį. � Na, ma�umėl� ne viso proto.

� Įkūrėjų Lankoje?�� nustebo Rani. � Kaip jis galėjo prasmukti pro vartus?

Ji nu�irgliojo prie kompiuterio ir, i�valiusi ekran�, paliepė sujungti j� su Abanato policijos nuovada.

��Pra�au pakviesti pareigūn� Curad�, � papra�ė Domna, kai atsiliepė budintis tarnautojas. � Kalba Rani Jago, turiu pirmenybės teis�.

��Klausau, Domna,�� atsakė tarnautojas, ir ekranas aptemo.

��Ar jis vis dar ten?

��Taip.

Kunkuliuodama nekantrumu Rani laukė, kol ekrane i�ry�kės Sachiko Curados veidas. Ta�iau sulaukė tik blykstelėjusio u�ra�o: VAIZDINIS PERDAVIMAS NEGALIMAS. PASIRUO�KITE GARSO RY�IUI.

��A� ir pasiruo�usi,�� burbtelėjo ji.

I� kompiuterio garsiakalbio atsklido Sachiko Curados balsas:

��Domna, mus jau sujungė. Kuo galė�iau padėti?

��Vis dar �ia,�� jai u� nugaros tarstelėjo Deinas.

� Įkūrėjų Lankoje tūno ka�koks nepa�įstamas vyras,�� pasakė Rani. Atrodo, jis stebi nam�. �it� nam�.

��Ar galite nupasakoti, kaip jis atrodo?

Rani suraukė antakius.

��A� galiu,�� tarė Deinas.

��Sakyk,�� paliepė ji.

Deinas priėjo prie kompiuterio.

��Jis ma�daug metro a�tuoniasde�imties ūgio, bly�kios odos, tamsiais trumpai kirptais plaukais. Drabu�iai rudi, jei neklystu, su �aliomis detalėmis�

��Akys?�� paklausė balsas i� garsiakalbio.

��Neį�iūriu, jis per toli. � Deinas dirstelėjo į lang�. � Rani-ka, gal būtų gerai, jei pa�iūrėtumėt�

��Gerai.

Prisi�liejusi prie lango i� vienos pusės, ji į�ambiai pa�velgė �emyn. �mogus tebebuvo, kur buv�s. Deinas dar valandėl� kalbėjosi su Curada, paskui pats prisigretino prie lango.

��Pareigūnė Curada pa�adėjo, kad per penkias minutes prisistatys policija patikrinti jo tapatybės.

��Gerai.

Penkios minutės gerokai prailgo. Galų gale Rani i�vydo prie vartų artinantis ketvert� vyri�kių su grietinėlės spalvos Abanato policijos pajėgų uniformomis. Neatrodė, kad stebėtojas būtų labai sutrik�s, kai jie atkirto plytelėmis grįstus takus. Du i� jų prisiartino priėjo i� skirtingų pusių. Rani matė, kaip �mogus ky�telėjo rank� į ki�en� ir i�sitraukė tapatybės kortel�.

��Tikriausiai jie turi mini skenerį, � susidomėj�s i�tarė Deinas. � Arba�

Jis taip ir neu�baigė. Arba � kas?�� pagalvojo Rani. Persimet�s keliais �od�iais su pareigūnais, stebėtojas nesiprie�indamas pasi�alino kartu su jais. Nepaprastai ramus ir �irdingas vaizdelis. Aplink fontan� lakst� vaikai �aidė sau nė nepastebėj�, kad �ia ka�kas atsitiko.

Pyptelėjo i�kvietimo signalas. Rani pripuolė prie kompiuterio ir nuspaudė telefono linijos mygtuk�.

��Kalba Rani Jago,�� tarė ji.

��Domna, �ia Leandras Morelis i� Abanato policijos. Pra�ėte, kad mes patikrintume tapatyb� asmens, kuris, kaip manote, stebėjo jūsų nam�.

��Taip, pra�iau. Tai kas jis?

Vyri�kis kitame laido gale atsikrenk�tė.

��Domna, jis � i� Federalinės policijos pajėgų, narkotikų skyriaus. Patikrinome jo įgaliojimus, reikalavome, kad pasisakytų ir vard�, bet �į jis atsisakė atskleisti � tam jis turi teis�. Bandėme apklausti, ta�iau jis parei�kė neatsakinėsi�s į jokius klausimus, o jeigu mes norime k� nors su�inoti apie jo u�duotį, pasiūlė kreiptis į jo vir�inink� Maikl� A-Rae. Papra�ėme federalo apleisti park�, k� jis ir padarė.?

��Hipererdvės faras!�� �ioptelėjo Deinas.

Rani valandėl� �velgė į u�temusį ekran�.

��A�iū, pareigūne Moreli,�� galiausiai i�tarė.

��Malonu jums pasitarnauti, Domna. Gal dar ko nors reikia?

Rani pasitrynė smakr�.

� Įkūrėjų Lanka yra privatus parkas. Man nepatinka, kai ten land�ioja svetimi. Ar galėtume��� Ji taip ir neu�baigė sakinio.

Morelis dar kart� atsikrenk�tė.

��Atleiskite, Domna,�� tarė policininkas. � �inoma, galite pasikonsultuoti su savo teisininkais, bet nemanau, kad esama kokio nors būdo tuos �unsnukius i�vaikyti.

Deinas sukikeno. Rani i�si�iepė.

��K� gi, a�iū. Nieko daugiau nereikia. � Ji i�jungė ry�į. � Narkotikų policija,�� nut�sė moteris. � Po �imts, kuriems velniams narkotikų policija susibaud� stebėti mano nam�?

Į tai Deinas neturėjo k� atsakyti.

Vakare Rani t� patį klausim� u�davė Zedui.

I� ledyno �is grį�o i�kart po vidudienio ir tu�tuojau pasi�alino į savo kambarį, tarstelėj�s tik tiek:

��Jei kam nors �autų į galv� mane pa�adinti, tegul ver�iau pasirūpina ypa� svaria prie�astimi.

Vyri�kio kakta ir skruostai buvo patamsėj�, jis atrodė neįtikėtinai i�sek�s. Ta�iau po keturių valandų pabudo i�badėj�s kaip vilkas ir tiesiu taikymu patraukė į virtuv� naikinti Korioso atsargų. Tik paskui nusiprausė po du�u ir nuėjo pas Rani įjos kambarį. Kai tik jis į�engė pro duris, Deinas, kuris tysojo ant kilimėlio, skubiai pakilo ant kojų. Prie� pasirodant Zedui, vergas sėdėjo ant grindų, įsigilin�s į knygos įra��, kurį jam davė Rani.

Ta�iau Zedas tik papras�iausiai linktelėjo jam. Nuskubėj�s pas Rani, sėdin�i� prie kompiuterio, pasilenkė ir lūpomis �velniai palietė jos sprand�. Sesuo atsigr�ė.

��Zedai-ka.

Ji nusi�ypsojo broliui; jos veidas � tikras jo veido atspindys, tik �iek tiek �velnesnis. Zedas pir�tais perbraukė sesers skruost�. Deinas nusigr�ė.

��Kaip sekėsi kopti į ledkalnį, Zedai-ka?�� paklausė Rani.

��Gerai,�� atsakė Zedas. � Puikiai.

Deinas smalsiai dirstelėjo į jį. Jis tarsi koks imtuvas gaudė kiekvien� Zedo nuotaikos niuans� � ir nieko negalėjo padaryti. Tinklo �eimininkas sėdėjo atlo��s galv�, palei krėslo �onus nusvarin�s rankas � Deinas dar nė karto nebuvo mat�s jo �itokio atsipalaidavusio. Zedas atrodė pasisotin�s � ir ne kokiu nors intensyviu jusliniu malonumu, kurį jam sukeldavo kito �mogaus skausmas, o ka�kuo kitu � gilesniu ir ne tokiu siaubingu. Staiga jo galva krustelėjo: Zedas pa�velgė į Dein� ir i�si�iepė.

��Kada nors bandei kopti į ledkalnį? � paklausė.

��Ne,�� atsakė Deinas. � Peline kartais kopdavau į kalnus.

��A,�� tarstelėjo Zedas. � Kopti į ledkalnį � visai kas kita. Kada nors tau reikėtų pamėginti.

Rani atsisuko su visu krėslu ir pa�velgė į brolį.

��Zedai-ka, �iandien namus stebėjo narkotikų policija.

Zedas i�sitiesė.

��K�? Pasakok.

Rani papasakojo. Jų veidai �vytėjo �velnioje lempų �viesoje ��du to paties profilio variantai. Deinas stebėjo juos ir klausėsi neatsistebėdamas, kokie tuodu pana�ūs � ir kokie nepana�ūs.

Zedas pir�tais ėmė barbenti į krėslo ranktūrį.

��Niekaip nesuprantu, kodėl jie �itaip varginosi,�� tarė jis. � Negali būti, kad farai mano, jog tu imsi ir atsivesi tiekėjus į namus.

��Na, ne�inau,�� susim�stė Rani. � Jei tik pavyktų rasti k� nors, kas panorėtų parduoti man partij� dorazino, galbūt atsives�iau net į namus. � Ji pasilenkė prie kompiuterio. � Zedai-ka, norė�iau parodyti tau, k� �iandien nuveikiau.

Zedas pakilo ir priėjo ar�iau, kad galėtų �iūrėti jai per petį. Ekrane sumirgėjo �alių skai�ių virtinės.

��Jeigu �ia, �ia ir dar �tai �ia dorazin� pakeistume pentatinu, ��pasakė Rani,�� per artimiausius tris mėnesius sutaupytume �e�iolika tūkstan�ių dozių.

Ji ėmė vardinti skai�ius. Deino dėmesys nuklydo kitur.

Jis dirstelėjo į diaprojektorių rankoje. Knyga, kuri� jam davė Rani, buvo Nekso istoriko ra�yta ��abado istorija�. Deinas nustebo, kad Rani i�vis turi �i� knyg�: istorikas net nebandė apsimetinėti objektyviu � buvo nuo�mus vergijos prie�ininkas. Deinas prisiminė kelias eilutes i� knygos. �Jei neminėsime turtų bei kar�tligi�kai malonumus saujomis semian�ių turistų, � ra�ė Nakamura,�� Cabadas kaip buvo, taip ir liko kalėjimu. Niekas i� jo pilie�ių nėra i� tikrųjų laisvas: vieni jų � vergai, kiti � kalėjimo pri�iūrėtojai. Pastarajai kategorijai priklauso ir vadinamųjų Keturių Seimų nariai�.

Per�velg�s pavard�ių rodykl�, Deinas susirado puslapius, kur buvo minima Jago �eima, ta�iau nerado ni�nieko nei apie Rani, nei apie Zed�, nei apie Tinkl�. Jis net i�si�iepė pagalvoj�s, kokių nuostabių �lyk�tynių Nakamura būtų prira��s apie Tinkl�.

��Deinai,�� i� vir�aus atsklido Zedo balsas. � K� veiki?

Staigiu, nevalingu judesiu Deinas i�jungė diaprojektorių.

��Skaitau, Zedai-ka,�� atsakė.

Zedas i�tiesė į jį rank�, ir pulsas ėmė tvink�ioti Deinui gerklėje.

��Duok� pa�iūrėti.

Deinas atidavė diaprojektorių. Zedas jį įjungė, per�velgė kelis puslapius ir sukikeno.

��Nakamura! Ir i� kur tu jį i�knisai?

��A� daviau,�� atsiliepė Rani.

� �Oficialiai įtvirtin� piktybi�k�, reakcing� sistem� ir padar� j� ekonomi�kai stabili�, Cabadas bei kiti Sardonikso sektoriaus pasauliai apgynė savo sistemos teisėtum� Federacijos diplomatų akivaizdoje, pasitelk� daugyb� racionalių teisinių paai�kinimų�� � perskaitė Zedas. � Kai mano es�s teisus, Nakamura sugeba priblok�ti savo pompastika,�� tarė jis ir numetė diaprojektorių Deinui ant kelių. � Galv� guldau: Maiklas A-Rae jį dievina. Rani, gal turi �ia Maiklo A-Rae asmens byl�?

� �inoma. � Rani suvedė į kompiuterį atitinkamus nurodymus. � �tai ji.

Zedas ėmė skaityti jai per petį.

��Tokioms pareigoms jis dar gerokai jaunas, jam tik dvide�imt a�tuoneri. Kil�s i� Kerėtojo. Policininko darbo mokėsi Santjage Kamelijos sektoriuje, taip pat ir Senojoje �emėje. Įdomu. Apmokymai narkotikų skyriuje Nekse. Hmmm. Dar lankė hipererdvės navigatorių mokykl�, bet jos taip ir neu�baigė� Deinai!

��K� pasakysite, Zedai-ka?

��Ar gali būti, kad tu jį andai pa�inojai?

Deinas suraukė antakius, vartaliodamas atmintyje vard�.

��Ne, nemanau. Gal įturite jo nuotrauk�?

��Eik�, pasi�iūrėk,�� pasakė Zedas.

Deinas pakilo, palik�s diaprojektorių ant kilimėlio, ir atsistojo u� krėslo prie kompiuterio.

Jis įsmeigė �vilgsnį į veid� ekrane. Tamsūs plaukai, tamsios akys, �okolado rudumo oda � atspalvis, būdingas daugumai Kerėtojo gyventojų� Deinas papurtė galv�.

��Niekuo nei�siskiriantis veidas � atrodo kaip visi,�� tarė jis.

��Taip,�� sutiko Zedas.

Rani ėmė skaityti byl� toliau:

� �eimyniniai ry�iai ne�inomi; asmens istorija � taip pat ne�inoma dėl I.D. ex. O kas yra I.D. ex?

��Tapatybės pakeitimas,�� paai�kino Zedas. � Kur tu apie tai radai? Kada jis tai padarė?

Jis pasilenkė ar�iau ekrano, �vilgsniu nekantriai nar�ydamas bylos eilutes.

��Bet k� tai rei�kia?�� paklausė Rani.

Atsakė Deinas:

��Tai rei�kia, kad jis pasikeitė pavard�.

��A.

Pra�neko Zedas:

��Kiek jam tuo metu buvo metų? A�tuoniolika? O, �vaig�dės� Reikia manyti, jo �eima buvo su�avėta. Jis susi�lavė pilnametystės proga skiriamus pinigėlius ir tarė jiems visiems: papūskit man į uodeg�! Ir kur i�keliavo? Aha, į Neks�. Paskui � Santjagas, Senoji �emė ir � atgal į Neks�. � Zedas i�si�iepė. � Pa�inojau Nekse kelet� tokių, kurie pavard� keitėsi tris ar keturis kartus.

Deinas linktelėjo � jam irgi teko su tokiais susidurti.

��O tu galėtum tai padaryti?�� paklausė Rani.

��Savaime ai�ku. Pirmiausia pateiki pra�ym� Kompcentrui. Jie patikrina, ar nerezgi kokios apgaulės, pasiima visus tavo pinigus, atseikėja tau de�imt procentų � arba t� sum�, kuri buvo skirta sulaukus pilnametystės, �iūrint, kuri ma�esnė � ir pakei�ia tavo pavard�, tuo pa�iu i� savo archyvų i�trina bet kokius duomenis apie asmenį, kuris buvai iki tol, taip pat ir vis� informacij� apie pakeitim�.

��Kuriems galams �monės taip daro?�� nesuprato Rani.

Deinas ir Zedas susi�valgė.

��Tam, kad pabėgtų nuo praeities,�� paai�kino Zedas. � Kad i�dildytų visus pėdsakus to asmens, kuriuo nebenori būti��� Jis pasitraukė nuo kompiuterio.

��Bet a� noriu su�inoti, kas buvo Maiklas A-Rae,�� tarė Rani.

Zedas pakėlė nuo kilimėlio diaprojektorių. Įjungė jį, vėl i�jungė.

��Neįsivaizduoju, kaip būtų galima tai padaryti, Rani-ka. Jokie oficialūs įra�ai nebeegzistuoja.

Deinas pasiūlė:

��Galbūt k� nors atskleistų pati jo pavardė?

Rani su�uko:

��Na, �inoma! Visos Kerėtojo gyventojų pavardės nominalios. Nagi, pa�iūrėkime, k� rei�kia �A-Rae�.

Ji suvedė nuorodas į kompiuterį. Zedas priėjo ar�iau. Visi trys susmeigė akis į ekran�.

��A-Rae. Pavardė, nepriklausanti jokiai kategorijai, tikėtina � pramanyta. Kalambūras vietiniu Kerėtojo dialektu. Rei�kia �niekas�.

Rani prunk�telėjo ir i�jungė displėjų.

��K� gi. � Ji nuleido rankas ant kelių. � Net nuostabu, kaip kartais pavyksta nepe�ti visi�kai jokios naudos. � Moteris apsisuko su visu krėslu. � A� alkana. Deinai, gal būsi toks malonus ir pasakysi Koriosui, kad mes norėtume u�k�sti?

��Gerai, Rani-ka.

Deinui ir pa�iam parūpo, kas toks galėjo būti Maiklas A-Rae. Jei Maiklas A-Rae nesi�laistytų po Sardonikso sektorių, draskydamas dorazino prekybos tinkl�, jis, Deinas Ikoro, būtų nepastebėtas praslyd�s į �abado palydov�. Tik Maiklas A-Rae kaltas dėl to, kad �vaig�d�ių Kapitonas pakliuvo į Zedo Jago akiratį. �unsnukis, pagalvojo Deinas, veidmainis �venteiva, fanatikas� Staiga pats susizgribo bebaigi�s u�kunkuliuoti ir nusijuokė.

��D�iaugiuosi, kad tu turi dėl ko juoktis,�� rūg��iai mestelėjo jam Binkis. Jis sėdėjo virtuvėje kramsnodamas duon� su sūriu.

Deinas nekreipė į jį dėmesio.

��Jie nori valgyti,�� tarė jis Koriosui.

Mil�inas tik linktelėjo, akys po saulės akinių stiklais buvo nei�skaitomos.

��Ar Rani kvietė mane?�� paklausė Binkis.

��Ne,�� atsakė Deinas ir nors nemėgo bly�kiavėid�io sekretoriaus, bet, neu�mir�damas bendros jų patirties, pridūrė: � Zedas sugrį�o i� ledynų.

��Jau supratau,�� atsakė Binkis.

Deinas patraukė į valgomojo ni��. Ten įsitaisiusi Amri �aidė su trijų matmenų �aislu. Mergaitė vartaliojo jį į visas puses, kad visos figūrėlės sukristų į skyles, tik jai nelabai kaip sekėsi.

��Ar gali padaryti taip, kad jos sukristų? � i�vydusi artėjantį Dein� paklausė Amri, tiesdama jam sluoksniuot� kub�.

��Ne,�� atsakė jis,�� a� nemoku. Rani i�alko, ka�iuk.

��A. � Ji padėjo �aidim� į �alį. � Tuomet turiu �ia apsitvarkyti. Kodėl tu mane taip pavadinai?

Vyri�kis gū�telėjo pe�iais.

� �iaip sau. Tokia malonybinė pravardė. Ar tau nepatinka?

Ji nusi�ypsojo.

��Patinka.

Krestelėjusi galv�, apsupt� plaukų debesiu, mergaitė nukurnėjo į virtuv�.

Kol Zedas ir Rani valgė, Deinas, Koriosas ir Amri sėdėjo virtuvėje: Koriosas mėgo visk� stebėti, Amri turėjo patarnauti �eimininkams, o Deinui tiesiog patiko leisti laik� su Amri. Po pietų jis pasi�alino į savo kambarį. Vos spėjo įsijungti grotuv� ir u�leisti Stratos �Fug� trims fleitoms�, netikėtai atsidarė kambario durys ir vidun į�irgliojo Zedas.

Deinas taip ir sustingo, sprand� kaipmat i�bėrė prakaito la�eliai. Prisiminimas apie tai, kaip Zedas įeina į jo kambarį, buvo nemaloniai gyvas jo atmintyje. Zedas mostelėjo į grotuv�. Deinas paskubomis jį i�jungė. Tinklo �eimininkas vyptelėjo jam:

��Atsipalaiduok.

Jis atgalia ranka ka�k� mestelėjo ant lovos. Tai buvo diaprojektorius su taip ir nei�imta knyga.

��Rani per pietus u�siminė, jog tai tu pastebėjai t� tip� parke, ��tarė Zedas.

��Taip, Zedai-ka.

��Tai gerai. �tai pagalvojau, kad hipererdvės farai, ko gero, nepasitenkins tik slampinėdami po parkus. Ar tu sugebi pastebėti i� paskos slenkantį �e�ėlį?

Deinas apsilai�ė lūpas.

��Ne�inau,�� atsakė.

Zedas prunk�telėjo.

��Juk tu buvai kontrabandininkas, Deinai. K� jau k�, o dairytis per petį tikrai turėtum būti įprat�s.

��Taip,�� sutiko Deinas. � Bet hiperių kvartale pastebėti �e�ėlį kur kas papras�iau�

� �inau,�� nesigin�ijo Zedas. � Ta�iau kai Rani susiruo� kur nors eiti, noriu, kad dairytumeis akis i�pūt�s. Gali atsitikti ir taip, kad A-Rae sum�stys prikabinti jai uodeg�.

��Arba jums,�� pridūrė Deinas.

Zedas linktelėjo.

��Arba man. A�iū, kad priminei. Juk mes net ne�inome, ko jis nori. Galbūt tikisi, kad a� nuvesiu jį tiesiai pas Jago �eimos narkotikų dilerį. � Jis nutaisė grimas�. � Vis dėlto vien� dalyk� apie A-Rae galiu pasakyti: veikia jis anaiptol ne subtiliai. � Zedas �ingtelėjo atatupstas. � Labos nakties.

��Labos nakties,�� priblok�tas atsiliepė Deinas.

Zedo �ingsniai nutolo koridoriumi. Naktis, galvojo Deinas, naktis � saugus metas� Jį u�griuvo Tinklo prisiminimai, jis suvirpėjo.

Deinas sandariai u�darė duris ir vėl įjungė grotuv�. Kambarį u�liejo �Fuga trims fleitoms�. Deinas prigesino �viesas ir nusirengė. Patalynė buvo gaiviai vėsi, dvelkė maloniu aromatu. �murk�telėj�s po antklode, Deinas pagalvojo apie Rani, apie Rani ir Zed�. T�syk �eimininkė pabrė�ė, kad jie niekada nebuvo meilu�iai. Ji ir dabar gra�i � septyniolikos turėjo būti tiesiog �avinga, dingtelėjo jam.

Deinas sugniau�ė kum��ius prisimindamas �ilt� ir drėgn� jos lie�uvio prisilietim� prie jo delno. Ji geidė jo � Deinas �inojo tai, ir tas �inojimas kėlė jam siaub�, mat jei k� nors suuostų Zedas, Deinui tai kainuotų sveik� prot�, jei ne gyvyb�. Deinui atrodė, kad į meilės nuotykius ji leid�iasi tik tada, kai Zedas būna i�vyk�s Tinklu. Ka�in kaip turi jaustis jis? Ka�kaip absurdi�ka būtų jausti u�uojaut� Zedui Jago, bet Deinas labai ai�kiai prisiminė t� valandėl� Rani kambaryje �i� pat pavakar�, kai Rani paklausė, kodėl �monėms kartais �auna į galv� pasikeisti pavard�, o Zedas atsakė: �Kad i�dildytų visus pėdsakus to asmens, kuriuo nebenori būti�.

Deinas i�jungė lemp�. Dabar kambarį ap�vietė tik pro lang� prasiskverbianti miesto pa�vaistė. Name vie�patavo tyla. Stratos fleitos audė mink�tus, �velnius melodijos ra�tus. Ka�in kur dabar galėtų būti Tori Lamonik�? � netikėtai parūpo Deinui. Jis sukando dantis, net su�nyp�tė i�kvepiamas oras � galvojo apie hipererdv�, apie berib�, svaiginan�i� tams�, nuaust� tamsraudonių dulkių hieroglifais, įsivaizdavo save ir savo laiv�, vibruojantį po kojomis�

Jis pasisuko ir atsigulė ant �ono. Dabar galėjo matyti lang�. Rani Jago. Jeigu ji geid�ia jo � k� gi, galės jį turėti. Juk jis � jos vergas. O jeigu sugebės kaip reikiant �eiminink� patenkinti, galbūt ji net gr��ins jam laisv�.

Galbūt.

Dienos prie� Aukcion� ryt� Abanato vaikai lakdino aitvarus.

Rani matė juos pro vonios kambario lang�. �luostydamasi veid� ji stebėjo netvarking� padangėje �okan�ių ry�kiaspalvių aitvarų būrį ir bandė įsivaizduoti, jog tai pulkelis pauk��ių. Aitvarų buvo visokiausių, i�da�ytų pa�iomis įvairiausiomis spalvomis: dė�inių aitvarų, sklend�ian�ių lapuotų vijoklių, rombo formos aitvarų, parasparnių, drakonų, �uvų, Mū�os aitvarų ir visokiausių kitokių; tarp jų buvo nema�a sidabrinių su įspaustu mėlynu �J� simboliu. Jago bankas vis� savait� dalijo tokius aitvarus. Vaikai spietėsi ant raudonai rusvo kupsto � kalvos, vadinamos Dykviete; Rani juos vos galėjo į�iūrėti � tik tamsios figūrėlės �vytin�iame �iaurės rytų dangaus fone, apsirengusios ry�kiaspalviais, �vies� atspindin�iais drabu�iais, lyg vaikai patys norėtų būti pana�ūs į aitvarus.

Ji pati niekad neleido aitvarų nuo Dykvietės kalvos Aukciono i�vakarėse. Ten susirinkdavo visi vaikai, tik Jago �eimos at�alos � ne. Rani i�ėjo i� vonios į miegam�jį. �ia jos jau laukė Amri, ant i�tiestų rankų laikydama ilg� sidabrinio audeklo atrai��. Rani paėmė i� mergaitės audekl� ir įmantriomis klostėmis ėmė vynioti apie save.

Amri spoksojo net prasi�iojusi.

��Kaip gra�u, Rani-ka,�� suku�dėjo ji.

��A�iū, � atsakė Rani. � �is drabu�is vadinamas sariu. Jo kilmė siekia dar Sen�j� �em�.

Susisiausti sariu, kas buvo ne taip paprasta, ji i�moko i� savo motinos, �i savo ruo�tu � i� savo motinos Orinos, Orina � i� Irenės, o Irenė � i� Lizos Jago. Tradici�kai saris buvo dėvimas ant aptemptos palaidinės trumpomis rankovėmis. Ta�iau palaidinė var�ė judesius, tad Rani nutarė apsieiti be jos. Rūbas buvo i� aptono � plonytis, blizgantis, lengvas. Rani apsikam�ė paskutini�j� klost� apie juosmenį, o likusį kadaruoti ilg� gal� apsisuko aplink galv�.

��Kur tas segtukas, kurį specialiai pasidėjau �įryt?�� paklausė ji.

Amri paėmė segtuk� nuo stalo ir padavėjai. Rani persimetė laisv�jį gal� per petį ir stovėjo nekrustelėdama, kol Amri pritvirtins jį paprastu sidabriniu smeigtuku.

Po kaklu jai kabojo Zedo dovana � pakabutis su miniatiūriniu paraly�iuojan�iu u�taisu. Plaukai, supinti į kiet� kas�, vainiku juosė galv�. Rani jau buvo besukanti į drabu�inės ni��, kai beldimas į duris prane�ėjai, kad atėjo Deinas.

��Pasakyk Deinui, kad jis gali įeiti.

Deinas vilkėjo kaip tik tokius drabu�ius, kokius Rani buvo liepusi Binkiui jam paruo�ti: tamsiai mėlynas kelnes, tamsiai mėlyn� tunik�, avėjo sandalus � visi drabu�iai buvo labai paprasti. Saulės akinius jis buvo nusismauk�s ant vir�ugalvio.

��Laba diena,�� pasisveikino Rani.

��Labas rytas, Rani-ka.

Atsakė Deinas kiek įsitemp�s. Ji suraukė antakius svarstydama kodėl. Aha! Jis nesegėjo auskarų.

��Ar Binkis nedavė tau auskarų? � paklausė �eimininkė.

Deinas i�tiesė de�ini�j� rank�. Safyrų kekės spindėjo delne.

��Nenorė�iau jų segėti,�� tarė jis.

Rani pasitrynė smakr�.

��O kodėl?

Vyrukas atsakė:

��Auskarus paprastai ne�ioja hiperiai. Nekse laikoma rimtu į�eidimu, jeigu kas nors, nebūdamas hiperis, vaik�tinėja gatvėmis su auskarais ar apsikarst�s kokiomis kitomis brangenybėmis.

Rani atsiliepė:

� �ia � ne Neksas, o tu, �iaip ar taip � �vaig�d�ių Kapitonas.

��A� � vergas,�� paprie�taravo Deinas.

Suirzusi Rani dėbtelėjo į jį. Ar �ia tas pats �mogus, kuris pakeliui į Sovk� lyg niekur nieko į�ūliai parei�kė: �A� � �vaig�d�ių Kapitonas�? Galbūt Zedas vėl jį kankino? Vis dėlto � ne, ji buvo tuo tikra. Rani pra�neko �velniau:

��Abanate mes tokios tradicijos nesilaikome. Man būtų malonu, jei tu įsisegtum auskarus.

Deinas nusilenkė.

��Kaip pasakysite, Rani-ka.

Ji apsisuko ant kulno norėdama, kad jis atkreiptų dėmesį.

��Na, k� manai?�� paklausė.

��Audinys tikrai labai gra�us!

Pyktelėjusi moteris nutvilkė Dein� �vilgsniu. Jis apsimetė to nepastebėj�s. Prakeikimas, kodėl jis nė �iūrėt ne�iūri į j�?

��U�simerk,�� įsakė Rani.

Deinas pakluso. Akių vokai vos vos virp�iojo. �eimininkė mostelėjo Amri. Mergaitė nuskubėjo į drabu�in� ir tuoj pat grį�o ne�ina juodų plaukų peruku. Rani atsisėdo ant taburetės, Amri kruop��iai u�dėjo peruk� jai ant galvos. �is buvo lengvas kaip skrybėlaitė, plaukai, nors dirbtiniai, buvo tokie liauni, kad atrodė visai kaip tikri. Juoda banga nuvilnijo jai �emiau juosmens. Rani kryptelėjo galv� į vien�, paskui � į kit� pus�, plaukai �iūstelėjo per kakl�, pe�ius ir nugar�. Deinas vis dar tebestovėjo u�simerk�s. Rani tarė jam:

��Dabar gali atsimerkti.

Jis padarė kaip lieptas ir sutelkė dėmesį į j�. Moteris nusi�ypsojo ir apsisuko �vystelėdama plaukais.

��Na, kaip?�� paklausė.

Deinas atsiliepė:

��Ar perukai madingi Abanate, ar tai tik Jago �eimos pomėgis?

��Pasidirbdinau jį prie� kelerius metų, � atsakė Rani. � Tai buvo papras�iausia u�gaida.

Ka�in, dingtelėjo Deinui, kokiam meilu�iui ji paskutinį kart� apsuko galv� su �ituo �aislu? Juodų plaukų apgaubta Rani oda atrodė bronzinio atspalvio. Po kaklu �iburiavo pakabutis, o sidabrinis drabu�io audeklas apgulė jos kūn� tarsi antra oda. Deinas visi�kai nuo�ird�iai i�tarė:

��Jūs labai gra�i, Rani-ka.

Ji nusi�ypsojo.

��A�iū tau. � Įsispyrė į por� jau paruo�tų sidabrinių sandalų.

��A� pasiruo�usi. Eime.

Amri pirm jų nuskubėjo laiptais �emyn. Mergaitė �murk�telėjo į vergų koridorių, Deinas i�girdo j� atidarant vien� sandėliukų. Amri sugrį�o su dviem skė�iais nuo saulės; Deinas paėmė abu manydamas, kad jo pareiga � laikyti i�skleist� skėtį Rani vir� galvos, bet ji vien� pasiėmė pati. Binkis ir Koriosas stoviniavo prie durų.

��Grį�iu po vidudienio,�� pasakė Rani. � Zedas dabar ligoninėje, tikriausiai prabus ten iki vėlyvo vakaro.

��Taip, Rani-ka,�� atsiliepė Binkis.

Koriosas linktelėjo.

��Būsiu, savaime ai�ku, Diurų namuose. Jeigu ko nors prireiktų, atsiųskite pasiuntinį. Kompiuteriniu ry�iu nesinaudokite.

Binkis atsakė:

��Gerai, Rani-ka.

Koriosas atidarė duris. Rani �engė į mirguliuojan�i� �vies�, i�kart i�siskleidė skėtį. Dabar prie jos kojų krito apskritas �e�ėlis. Ji prisimerkė ir grį�telėjo į duris.

��Nepasiėmiau saulės akinių.

Deinas sugrį�o jų paimti. Koriosas u�darė duris. Juodu nulipo laipteliais �emyn ir, perėj� gatv�, nėrė į Įkūrėjų Lankos �alum�. Deinas apsidairė, bet jei juos kas nors ir sekė, asmens sargybinis ni�nieko nepastebėjo. Aptvertoje teritorijoje �monių buvo nedaug. Juodu perėjo park�, i�ėjo pro kitus vartus ir patraukė Bulvaru į vakarus. Rani perukas nervino Dein�: jam atrodė, kad �alia �ingsniuoja ka�kokia nepa�įstama moteris, kuri gali bet kuri� akimirk� i�nykti.

Tarsi perpratusi vergo mintį, Rani įsikibo jam į parank�.

��Nepasimesk,�� i�tarė.

A�trūs saulės spinduliai barbeno į skė�ius. Lėtai irdamiesi per kar�tį, juodu praėjo vis� eil� kalinėtų, i�raitymais puo�tų vartelių. Dauguma praeivių įsitaisė ant slenkan�ių �aligatvio juostų, jie lenkė tuos, kurie �ingsniavo savomis kojomis. Vir� miesto tai �en, tai ten kybojo sidabrapilviai kateriai, �vys�iojantys mentėmis ��tarsi kokie peraug� pauk��iai. Deinas su Rani patraukė per turgaus aik�t�; �ia jiems vir� galvų ant i�temptos virvės balansavo nuogas akrobatas. Po med�iu sėdėjo moteris, rankoje suspaudusi mėlyn� butelį; ji dainavo. Ka�koks prekeivis mosavo savaime u�sidegan�ių smilkalų lazdelėmis � Rani nuo dūmų u�puolė �iaudulys. Pa�iame aik�tės centre try�ko fontanas: vanduo pliūp�iojo i� negilaus tvenkinėlio, liedamasis per dirbtinio kupolo groteles.

��Atrodo labai jau smagiai,�� i�tarė Deinas.

Rani linktelėjo.

��Kart�, kai Izobelės nebuvo namie, Koriosas atsivedė mudu su Zedu �ia pa�aisti fontane. Buvo tikrai labai smagu.

Deinui parūpo, kokia turėjo būti Rani vaikystė, jei net mėgautis pramogomis mergaitė galėjo tik motinai u� nugaros. Ta�iau paklausti to jis negalėjo � kol kas dar ne. Vis dėlto kit� klausim�, ko gero, galima u�duoti.

��Ar galiu jūsų kai ko paklausti?

Jis pajuto, kaip įsitempė Rani ranka.

��Klausk.

��Koriosas� ant jo rankos nėra rando, koks lieka pa�alinus tatuiruot�.

��Koriosas niekada nebuvo vergas.

��Kodėl tuomet jis �abade? Juk esama daugybės pasaulių, kur saulė ne tokia kaitri � galėtų apsigyventi bet kuriame i� jų.

��Jis pats nusprendė likti �ia,�� atsakė Rani. � Jis gim�s �abade. Dirba Jago �eimai jau penkiasde�imt metų � nuo pat keturiolikos.

��Ka�kaip galvoj netelpa�

��Gal ir tikrai atrodo keistokai,�� sutiko Rani. � Korios� daugiau nei prie� �e�iasde�imt metų pagimdė viena i� mano motinos vergių. Tokių dalykų atsitinka, netgi ne taip jau retai. Pagal �abado įstatymus, jei vergė pagimdo kūdikį, �is tampa globotiniu asmens ar �eimos, kuri yra vergės savininkė, jeigu vergė pati parei�kia teises į rūpyb�. Korioso motina tokias teises parei�kė. Taigi Korios� u�augino Jago �eima. Kai baigėsi vergystės sutarties terminas, Korioso motina nusprendė likti gyventi �abade. Izobelė pasiūlė oficialiai perduoti sūnaus glob� jai, ta�iau ji atsisakė. Pati nebenorėjo auginti sūnaus. �itaip Koriosas ir liko Jago �eimos valdoje. Kai jam sukako keturiolika, oficialiai tapo pilname�iu � tada jis ir papra�ė Izobelės leidimo likti valdoje dirbti. Jis ėmėsi tų darbų, kuriuos dabar atlieka Kara, buvo ir ūkvedys, ir virėjas. Kai man sukako de�imt, Izobelė perkėlė jį rūpintis namais Abanate. Jis gauna tikrai neblog� alg�, galėtų persikelti į bet kurį i� Gyvenamų Pasaulių. Ta�iau Koriosas nenori niekur i�vykti. A� jo klausiau.

Deinas i�tarė:

��Skamba nelabai įtikėtinai.

Rani nesutiko:

��O kodėl jis turėtų norėti i�vykti? �ioje planetoje gyventi ne taip jau bloga netgi albinosui, jei jis dirba Jago �eimai. � Ji nusi�ypsojo. � �tai Jago banko valdytojas prisipa�ino man, kad jau penkios jo �eimos kartos dirba manajai.

Ji kalbėjo taip, tarsi �itokia i�tikimybė būtų savaime suprantamas dalykas. Deinas ūmai suvokė, jog Rani tiesiog įpratusi, kad kiti skaitytųsi su jos nuomone, jai patarnautų. Visi jai buvo tarsi savoti�ki antraeiliai papildai: Kara, Imelda, Koriosas, Timitas, Amri, jis pats, netgi Zedas. Atrodė, kad ji i�vis neturi jokių draugų, nebent jei laikytume draugais tuos, su kuriais susitinka pobūviuose. Ir dar Binkis. Pasirodo, labai jau lengva tylųjį sekretorių tiesiog i�vis u�mir�ti. Judėdavo jis be garso, beveik nepraverdavo burnos � nebent jei Rani pati jį u�kalbindavo. Rani niekad neu�mir�davo vergui padėkoti, ta�iau naudojosi juo taip pat atsainiai, kaip ir bet kuriuo namuose esan�iu mechaniniu prietaisu.

Deinui nie�ėjo lie�uvis paklausti apie Binkį, apie Amri. Bet jis nemanė � toks jau tasai keistasis �abado etiketas,�� kad Rani sutiktų pasakoti apie juos: jie, prie�ingai nei Koriosas Rulas, buvo vergai.

��Argi jums nekar�ta po tuo peruku?�� paklausė jis. Paties drabu�iai jau permirko prakaitu.

��Gal �iek tiek. � Moteris papurtė galv�, plaukai suplevėsavo.

��I� tikrųjų jis plonytis, labai kruop��iai nuaustas.

Juodu praėjo pro muzikant�, palinkusį prie būgnų, ir neju�ia paspartino �ingsnį, prisitaikydami prie dundėjimo ritmo.

��Ar Abanate da�ni �tai tokie pobūviai vidury dienos?

��Ne. � Rani nusi�ypsojo. � Kas jį �ino, galbūt Ferisas Diuras nori įvesti nauj� mad�. Diurų �eima yra Pirmoji �abado �eima, tad pasitaiko, kad kitos �eimos paseka jų parodytu pavyzd�iu.

��Ar Jago �eima rengia pobūvius?�� paklausė Deinas.

� �inoma. �įmet pobūvį i�kelsime �e�t�j� dien� po Aukciono. � Ji paskersakiavo į Dein�. � Juk �inai, Aukcionas � rytoj.

� �inau,�� atsakė buv�s �vaig�d�ių Kapitonas.

Tunika lipo Deinui prie kūno. Jis jau �iojosi klausti, ar toli dar liko eiti, bet �ia pat u� pastelinių ma�esnių namų sienų i�vydo mil�ini�k�, Barakus primenantį pastat�, sumūryt� i� pilko akmens.

��Diurų �eimos namas?�� paklausė.

Rani linktelėjo. Vir� namo durų plevėsavo raudona ir auksinė vėliava su i�pie�tu herbu: kirsti i�keltas kirvis, viena�menis, trumpu kotu.

��Diurų �eimos simbolis,�� pusbalsiu tarstelėjo Rani. Ir, tarsi cituodama, pridūrė: � Jei stosi prie� kirvį, jis kirs.

Laukujės namo durys buvo atviros. Prie įėjimo susting�s it statula budėjo vergas. I� kitos Bulvaro pusės prie laiptų artinosi būrelis �monių � visi �venti�kai pasipuo��, visi ne�ini skė�iais nuo saulės. Deinas jų suskai�iavo devynis. Draugijos prie�akyje �ingsniavo nedidukas liesas vyri�kis ir įspūdingo stoto moteris ve�liais liepsnos atspalvio plaukais. Rani sustojo.

��Tai,�� �nip�telėjo ji,�� Imrė ir Aliza Kynetai bei jų vaikai.

Ji nema�iomis i�traukė rank� i� Deino parankės.

Deinas tikėjosi, kad ji jiems �ūktelės ar pamojuos. Ta�iau Rani tik ne�ymiai vyptelėjo � tas lūpų krustelėjimas Deinui staiga gyvai priminė Zed� � ir mandagiai atsitraukė, tarsi laukdama, kol būrelis praeis. Nedidukas vyri�kis linktelėjo galv�, dėkodamas u� parodyt� pagarb�. Bet, jau u�lip�s ant pirmojo laiptelio, stabtelėjo ir atsisuko.

��Ar tai tu� Rani?

Ji i�si�iepė.

��Laba diena, Imre. O a� tikėjausi, kad man�s neatpa�insite ir paskui galėsiu traukti jus per dantį.

Raudonplaukė moteris nusijuokė.

��Tai bent maskuotė! � �ūktelėjo ji ir pasilenkė pabu�iuoti Rani į skruost�. � Labai malonu tave matyti, brangioji. Ar jau geriau jautiesi?

��Taip, Aliza, a�iū, a� jau sveika,�� atsakė Rani. � Labai gaila, kad buvau priversta praleisti jūsų pokylį. � Ji linktelėjo auk�taūgei moteriai, stovin�iai vyri�kiui u� nugaros. � Margarita.

��Domna.

��Gal eisime vidun?�� tarė Imrė Kynetas.

Mostelėjo Rani lipti pirm jo. Moteris priekyje kiek kilstelėjo ilgo apdaro kra�t� ir suglaudė skėtį nuo saulės.

Deinas paėmė i� jos skėtį. Jis nesusigaudė, kaip jam dabar derėtų elgtis: sekti paskui j� ar praleisti į priekį vis� Kynetų būrį? Rani, regis, pajuto jo dvejones.

��Laikykis ar�iau man�s,�� �nip�telėjo jam vidur sakinio � tuo pat metu ji kalbėjosi su Aliza Kynet.

Laiptuose susigrūdo daugybė �monių. Tarpduryje sve�ius sutikinėjo bly�kiaveidis vyri�kis trumpai kirptais juodais plaukais. Jo apdaras buvo raudonos ir auksinės spalvos � tai ir bus Ferisas Diuras, susigaud� Deinas. Jis stebėjo, kaip Ferisas pasitinka Rani � i�tiesė abi rankas, atrodė, norėjo su ja �nektelėti. Rani tarstelėjo ka�k� nereik�minga, paspaudė Diurui rankas ir smuko vidun.

Deinas stengėsi nesitraukti nuo jos nė per �ingsnį. Kai atsidūrė viduje, jo pareigos lyg ir ka�kiek pasikeitė: i� asmens sargybinio jis virto palydovu. Rani įsikibo jo rankos ir abu drauge įėjo į men�. I� ka�kur sroveno muzika: Deinas i�girdo varpelių tilind�iavim� ir minorinius styginio instrumento atodūsius. Per kokius septynis metrus prie�akyje garsiai pra�neko ka�kieno balsas:

��Jūs tik pa�velkite į �it� sien�!

Menėje staiga padvelkė ne�inia i� kur sklindan�iu �al�iu. Minia siūbtelėjo pirmyn, į nedidelį kambarėlį blausiai balzganomis sienomis.

��Tai ledas!�� paskelbė tas pats balsas.

Deinas apsidairė, paskui pa�velgė auk�tyn. Visos keturios kambarėlio sienos ir netgi lubos buvo padengtos ledu.

Tai �en, tai ten praskleistos u�uolaidos įleido vidun pla�ias saulės spindulių juostas. Atrodė, kad saulė ledo visi�kai niekaip neveikia. Po vis� patalp� zujo vergai, ne�iojantys įvairių rū�ių vyn�. Deinas paklausė:

��Rani-ka, ar norite, kad vis� laik� bū�iau greta jūsų?

Po juodu peruku netgi jos veido forma atrodė pasikeitusi.

��Ne. Bet niekur nei�nyk, kad galė�iau surasti tave, kai prireiks.

Su Rani pasisveikino moteris, prisikai�iusi plunksnų į plaukus; ji įsiskverbė tarp jųdviejų. Deinas liko neramiai tryp�ioti netoliese. Jautėsi lyg atsidūr�s vitrinoje, ir tai gerokai trikdė. Niekaip neperprato, kaip įvykdyti �eimininkės įsakym� ir tuo pa�iu netapti kliūtimi, kuri� visiems �ia susirinkusiems tektų apeiti.

Balsų gaudesys vis labiau garsėjo � į ledinį kambarėlį i� salės plūstelėjo dar viena banga sve�ių. �ia buvo tik suaugusieji, jokių vaikų, i�skyrus laib� mergait� balta suknele ir garbanių Kynetų berniuk�, i� pa�iūros � kokių de�imties metų. Ka�kokia moteris mėlynomis akimis sustojo netoliese ir ėmėsi nu�iūrinėti Dein� nuo galvos iki kojų. Deinas atpa�ino Carit� Diamos. Jis nusekė paskui Rani į dar kit� kambarį, medinėmis plok�tėmis i�mu�tomis sienomis. Staiga susizgribo es�s anaiptol ne vienas toks. Vergų namuose knib�dėte knib�dėjo: jie aptarnavo sve�ius, ne�iojo maist� ir gėrimus ar stovėjo lyg statulos u� �eimininko peties. �abadie�iai įjuos dėmesio kreipė nedaugiau nei į saulėkait�. Rani pamojo. Deinas nuskubėjo pas j�. Ji paliepė atne�ti gėrimo moteriai, su kuria kalbėjosi. Deinas atsipalaidavo. Suprato es�s nematomas � visiems, i�skyrus Rani. Jis atne�ė taur�. Jam liko vienintelis rūpestis: baiminosi pamesi�s Rani i� akių ir nebesugebėsi�s jos, u�simaskavusios peruku, rasti.

Vis dėlto visi�kai nematomas jis nebuvo. Atsi�liej�s į kolon�, staiga pajuto ilgapir�t� rank�, lėtai �liau�ian�i� jo �launimi; spūstyje jis net nesu�iūrėjo, kieno ta ranka. Susimai�iusius įvairių vynų aromatus atmie�ė aitrokas marihuanos dūmo kvapas. Apytiksliais Deino apskai�iavimais, dviejuose kambariuose galėjo būti apie su �imtus �monių. Darėsi vis kar��iau. Deinas susim�stė, kas atsitiktų, jeigu imtų tirpti ledinės sienos. Atsiriboti nuo �itokios �monių masės buvo nelengva. Deinas u�si�iūrėjo pro vien� langų � pro jį buvo matyti spie�ius aitvarų, narsiai plevenan�ių dangaus srovėse.

Jį u�plūdo nepakeliamas tro�kimas i�trūkti � laisvės, hipererdvės ilgesys� Deinas grubiai �į jausm� u�gniau�ė. Jis vėl atsisuko į �urmuliuojan�ius �mones, �vilgsniu ie�kodamas Rani. Bet nepamatė jos. Prisimerk�s vyrukas ėmė sukti ratu, dairydamasis sidabrinio drabu�io ir juodų plaukų kupetos. �vilgsnis u�kliuvo u� Imrės Kyneto, Margaritos Kynet, net �aritos Diamos � bet Rani niekur nebuvo. Deinui i�d�iūvo burna. O gal j� i�vargino perukas ir �eimininkė jį nusiėmė? Dabar jis leidosi irtis per abu kambarius, ie�kodamas rusvų plaukų ir sidabrinio drabu�io. Aptiko tris sidabriniais drabu�iais vilkin�ius �mones, bet nė vienas jų nebuvo Rani. Deinas stvėrė u� rankos artimiausi� verg�.

��Gal kur matei Domn� Rani Jago?

Vergas papurtė galv�, �ypsodamasis nervinan�ia, dorazino apkvaitinta �ypsena.

Rani tikrai negalėjo i�eiti i� namo. Deinas dar kart� apsuko abu kambarius. Jautėsi tarsi įkalintas tarp tų ledinių sienų. Niekur jos nerado. Jam ėmė mausti �lapimo pūsl�. Ne, joks pavojus jai tikrai negali grėsti� tik ne �ituose namuose. Galbūt ji u�lipo į kit� auk�t�? Jis ėmėsi stebėti padėklus ne�iojan�ius vergus, kol surado virtuvės duris. Nusiplūk� virėjai net akių nepakėlė, kai jis pra�mė�avo pro juos. Deinas pasiekė auk�tyn vedan�ius laiptus ir nedvejodamas jais u�kopė. Ap�velgė lenktus, i�si�akojan�ius koridorius ir susim�stė, ar rasi�s keli� atgal, bet �ia pat pasijuokė pats i� sav�s. Juk jis � �vaig�d�ių Kapitonas, įgud�s vesti laiv� hipererdvėje. Jis niekada bevilti�kai nepasiklys � nei �itame pasaulyje, nei kokiame kitame!

Rani sėdėjo ant kėdės kra�telio Feriso Diuro miegamajame.

Jai norėjosi, ir net labai, būti bet kur kitur � tik ne �ia. Tai buvo tas pats kambarys, kuriame andai gyveno Domna Sam. �ia vis dar tebetvyrojo suplėk�s va�ko tvaikas. Rani apsi�valgė. Ferisas �ia visk� pakeitė; vienintelis baldas, u�silik�s i� tų laikų, kai dar tebegyveno Domna Sam, buvo lova su raudona bei auksine drapiruote. Joje senoji Domna ir mirė. Visa kita tvieskė naujumu: krėslai, kompiuterio terminalas, ra�omasis stalas, viskas � i� metalo, putplas�io ir plastiko. Ferisas įsitaisė juodame presuoto putplas�io krėsle, pats vilkėjo raudonos ir auksinės spalvos drabu�į. Atrodė tarsi ne savo vietoje. Ferisas buvo perkloj�s net grindų plyteles � pasirinko juodas. Rani nuomone, ver�iau jau jis būtų nieko kambaryje neliet�s.

Staiga jai parūpo, kur Domnis galėjo nuki�ti juod� kerito kailio kilimėlį. Tai buvo Orinos Jago dovana Samantai Diur Feriso gimimo proga. Juodas keritas �abade � tokia pat retenybė kaip ir albinosas. Laisvėje tokie nei�gyvendavo, bet Sovkos veislynas puoselėjo specialiai i�vest� juodųjų keritų veisl�. Juodi kailiai buvo visos prekybos kailiais pa�iba.

Ferisas kalbėjo:

��Rani, ar jau suradai laiko apsvarstyti mano pasiūlym�?

Rani, kad ir nenoriai, sutelkė dėmesį į vyri�kį. Sunkiai sekėsi atsikratyti prisiminimų apie paskutinįjį kart�, kai lankėsi �ia. Domna Sam gulėjo did�iulėje lovoje po baldakimu, veidas � melzganomis dėmėmis i�mu�ta kaukė, aplinkui � gyvyb� palaikan�ių sistemų raizgalynė, deguonies talpos� Sena sena moteris, neketinanti taikstytis su tuo, jog mir�ta.

��Na, kaip?�� neatly�o Ferisas.

Rani atsakė:

��Vis dar m�stau apie tai, Ferisai.

��Bet pasiūlymo neatmeti?�� kamantinėjo jis.

��Kol kas dar ne.

��Gerai.

Domnis atsilo�ė putplas�io krėsle. Netgi �itame kambaryje jis atrodo ka�koks negrabus, pagalvojo Rani, tik �ia tai ne taip krinta į akis. Galbūt jis dar prisijaukins �it� būst�.

��Kaip reikalai Gemite?�� paklausė Rani.

Ferisas sumirksėjo.

��O kaip klostosi reikalai Sovkoje?�� klausimu atsakė į klausim�.

��Neblogai,�� pasakė vie�nia. � Prie� kelias dienas buvau nukeliavusi ten apsidairyti. Jei ir buvo i�kil� tam tikrų problemų, visos jos jau i�spr�stos.

��D�iaugiuosi,�� patikino Diuras. � Gemite �iuo metu viskas ma�umėl� virsta auk�tyn kojom. Bet nieko tokio, ko neįstengtume sutvarkyti. Ne�inau, ar girdėjai apie tai� įvyko nelaimingas atsitikimas, keli darbininkai sunkiai su�eisti.

Rani tik akis i�sprogino. Kodėl jis porina jai �itokius dalykus?

Domnis nusi�ypsojo � �ypsena gerokai papuo�ė �iaip jau nuolat prarūgusį jo veid�.

��Keista i�girsti nuo�ird�i� �nek�, ar ne?�� tarė jis. � A� tiesiog noriu, kad abu po truputį įprastume laikyti vienas kit� s�jungininkais.

Na taip, �inoma. Rani pasitrynė smakr�. Ir susim�stė: gal ėmus ir papasakojus jam apie keritų jauniklius � dabar, kai problema jau i�spr�sta, nieko tragi�ka neatsitiks, jeigu jis su�inos.

Bet tuoj pat persigalvojo: juk jis neabejotinai turi Sovkoje �nipų ir pats �ino, kas ten dedasi�

��Ar turi sukaup�s pakankamai dorazino atsargų? � nerūpestingai paklausė moteris.

Ferisas susiglostė �ilkin� rūbo klost� ant kelių.

��Reikia pripa�inti, atsargos �iek tiek senka. Mano agentai prane�a, kad nusipirkti jo darosi vis sunkiau.

��Tas pat dedasi visoje planetoje,�� atsakė Rani. � Naujasis Federacijos policijos narkotikų skyriaus vir�ininkas � fanati�kas vergovės prie�ininkas. Jis baigia sutraukti visas savo pajėgas į �į sektorių.

��Suprantu,�� nut�sė Ferisas.

�itokie atsargūs mėginimai pradėjo panė�ėti į seks�, bent jau į pirmuosius meilės �aidimus. Seksas� Rani susiraukė, bet tuojau susizgribo, jos kakta kaipmat i�silygino. Jos visi�kai netraukė mylėtis su Ferisu Diuru � netgi tam, kad pradėtų vaik�.

��Rani,�� i�tarė vyri�kis. Domna Jago pa�velgė į jį. Ferisas stovėjo visa �alia, pasilenk�s prie jos. O ji net nei�girdo, kaip jis prisiartino. � Tikiuosi, tau nebereikės labai daug laiko apm�stymams.

Kalbėjo beveik maldaudamas. Rani tro�ko, kad jis atsisėstų ��negalėjo pak�sti, kai tekdavo �iūrėti į �mogų i� apa�ios auk�tyn. Kodėl jam tai �itaip svarbu?�� niekaip nesusigaudė ji. Verslo reikalai negali būti vienintelė prie�astis, Ferisas ne taip sukirptas, kad jam galva būtų pramu�ta vien finansinėmis sutartimis�

O gal, svarstė ji, jis tiesiog nori, kad jam kas nors nuolat patarinėtų, k� daryti? �iaip ar taip, prie �ito jis turėtų būti priprat�s, juk did�i�j� gyvenimo dalį jam per petį nuolat dirs�iojo Domna Sam. Rani kilstelėjo. Bet Ferisas neatsitraukė. Prie�ingai � sudėjo rankas jai ant pe�ių.

Juodo metalo kėdė virto sp�stais � Rani negalėjo at�lyti.

��Ferisai!�� a�triai riktelėjo ji.

Drėgni vyri�kio pir�tai nuslydo nuoga jos oda. Supykusi Rani bandė atsitraukti, bet Ferisas staiga priki�o veid� prie pat jos, trūktelėjo vie�ni� ar�iau sav�s, prispaudė lūpas prie jos lūpų ir ky�telėjo lie�uvį jai į bum�.

Persiutusi Rani atsiplė�ė nuo jo.

��Velniai parautų, Ferisai, paleisk!�� u�riko.

Bet jis jau buvo j� paleid�s � stovėjo nery�tingas, i�bly�k�s, gniau�ydamas kum��ius.

��A� pamaniau��� prasi�iojo jis.

��Nieko tu nepamanei!�� atrė�ė moteris ir nusi�luostė lūpas.

Diuras nudelbė j� �vilgsniu � vėl toks pat aik�tingas, kaip ir anks�iau.

��Tiktai nereikia �aukti.

Dievulėliau, pagalvojo Domna, juk jis dar tikras vaikėzas. Staiga u� nugaros ji i�girdo virstelint duris ir pasigirdo pa�įstamas balsas � kaip tik tas, kurį dabar buvo itin malonu i�girsti:

��Rani-ka?

Perbalusį Feriso veid� ūmai i�pylė raudonis, jis dėbtelėjo Rani vir� galvos.

��Niekas tav�s nekvietė! � riktelėjo. � Lauk i� �ia!

Rani suskubo paprie�tarauti:

��Ne, pasilik.

Ji atsigr�ė, susiglostė drabu�į ant krūtinės. Juodasis perukas buvo nuslyd�s ant �ono, dirbtiniai plaukai krito ant de�iniosios akies. Rani jį pasitaisė.

Deinas pra�neko:

��Domna, atleiskite, kad sutrukd�iau, bet Binkis atsiuntė pasiuntinį. Jums skubiai reikia grį�ti namo.

Jo veidas buvo visi�kai bejausmis � tikra kaukė, bet Rani pasirodė, jog puikiai į�iūri po �ia slypin�i� kreiv� �ypsenėl�. Bene jam smagu pamatyti j� toki� sutrikusi�? Ferisas jau buvo atgav�s savitvard� � tiek, kiek jos dar buvo lik�.

��Apgailestauju, Domna, kad jums tenka i�vykti.

��Atleiskite,�� lediniu balsu atsiliepė ji. � Netrukus sulauksite i� man�s �inių, Domni.

Juodu su Deinu patraukė virtuvės laiptais �emyn. Deinas lipo per �ingsnį atsilik�s. Pasiekusi laiptų papėd�, Rani luktelėjo, kol jis j� pasivys.

��Ar tikrai atvyko pasiuntinys?

Kaip ka�in k�, po prideramai rimta vergo veido i�rai�ka slėpėsi �ypsena.

��Ne, Rani-ka. A� pamelavau.

Ji linktelėjo.

��Vis vien mes i�einame,�� tarė ji.

Deinas nusilenkė ir atidarė jai virtuvės duris. Abu drauge i�ėjo į ledinį vestibiulį. �ia buvo tu��ia: visi sve�iai susigrūdo linksmintis į kambarį medinėmis plok�tėmis i�mu�tomis sienomis. Tilind�iavo varpeliai, netrukus atėjo ir �okėjas blizgan�iu, riebalais i�teptu kūnu, visai nuogas, i�skyrus blizgu�iais nusagstyt� strėnrai�tį, apvyniot� apie raumeningas �launis.

Bulvaras alsavo kar��iu, nebuvo matyti nė gyvos dvasios. Rani prisiminė nepasiėmusi saulės akinių ir skė�ių. Bet grį�ti nebesinorėjo. Buvo beveik vidudienis: po �okėjo pasirodymo Feriso vergai patieks sve�iams prie�pie�ius: salotų, �altos �uvies, marinuotų �alumynų, ledų� Rani dirstelėjo į Dein�, kuris netardamas nė �od�io �ingsniavo greta jos. Ka�in k� jis spėjo pamatyti, i�girsti ar įspėti? Ji net nenutuokė, kiek laiko vyrukas lūkuriavo u� durų. Rani įsikibo jam į parank�.

��Jis nori mane vesti,�� tarė.

Deinas prunk�telėjo.

� �itas?

� �itas turi vard� ir pavard�, jis � Ferisas Diuras,�� pasakė Rani. � Be to, jis � �abado Pirmosios �eimos galva. Ver�iau įsimintum tai.

Deinas atsipra�ė:

��Meld�iu atleisti, Domna. Nenorėjau pasirodyti nepagarbus.

Saulė tvieskė, atsispindėdama nuo baltų �aligatvių.

��Apie k� galvoji?�� paklausė Rani.

Deinas neatsakė, ir ji sustojo. Jis �velgė �eimininkei į akis.

��Pasakyk.

Deinas nusi�ypsojo:

��Pagalvojau, kad, na, sprend�iant i� jo i�vaizdos, lovoje jis tikriausiai nėra labai i�radingas.

Jo akys �ilpinan�ioje vidudienio �viesoje atrodė labai tamsios. Rani atsakė �altai:

��Tai būtų tik verslo sutartis.

��Suprantu,�� tarė jis. Ir kostelėjo. � Ar ketinate pasakyti broliui apie jo elgesį, lyg ir nederantį verslo partneriui?

Rani suraukė antakius ir vėl patraukė pirmyn.

��Turi omeny � ar pasakysiu Zedui, kad Ferisas mane pabu�iavo, nors man tai visi�kai nepatiko?�� Ji �velgė į trumpus savo ir Deino �e�ėlius, beveik sutelpan�ius jiems po kojomis. � Ne. Zedas u� tai jam kailį nudirtų. Ar bent norėtų tai padaryti.

��Jam � arba man,�� ramiai pastebėjo Deinas. � U� tai, kad leidau �itaip atsitikti. Juk a� jūsų asmens sargybinis.

��Net Zedas negali tikėtis, kad tu jėga imsi brautis tarp man�s ir Feriso,�� kand�iai at�ovė Rani. Prakaitas sroveno i� po peruko ir d�iūvo jai ant sprando. � Ne, a� neketinu jam apie tai sakyti.

Kar�tis svilino taip, kad net pats oras alsavo vario prieskoniu. Prie namų i�keltos vėliavos kadaravo nusvirusios, atrodė tarytum permirkusios. Bulvare pasirodė trys �monės � apsikabin� traukė ka�kur svirduliuodami. Vienas jų � moteris su mėlynu buteliu rankoje � plė�ė dain�. Plė�ė nusidainuodama, melodija trūkinėjo.

��Girtuokliai,�� pasibjaurėjusi burbtelėjo Rani. Jai be�iūrint jie susimetė į kupet� ant �aligatvio ir ėmė kikenti. Rani ir Deinui priartėjus, dainininkė įsistebeilijo į Rani ir pratrūko per jėg� �vebeld�iuoti populiarios dainelės �od�ius.

��Rani-ka,�� tarstelėjo Deinas kapodamas �od�ius,�� eime �ionai�

Jis �velniai stumtelėjo �eiminink� į vidurį gatvės. Girtuokliai vis dar tebedėbsojo į j�. Moteris staiga kilstelėjo rank� ir i� visų jėgų tvojo butelį į akmenį. Su�vangėjo tiesiog kurtinamai. I�vyd�s, kaip moteris pa�oko ant kojų, Deinas suriko. Ji anaiptol nebeatrodė girta. Jos de�iniojoje rankoje blyk�iojo dantyta stiklo �ukė.

Rani suklykė. Ka�kieno rankos sugriebė j� u� pe�ių � tai Deinas kilstelėjo �eiminink� ir blo�kė į �alį. Moteris kaip tik �oko ant jos. Ir kaip tik laiku spėjo atgauti pusiausvyr�, kad dar pamatytų ore skriejantį butelį, kurį Deinas i�spyrė jai i� rankos. Blykstelėj�s saulėje, jis krito �emėn ir i�ti�ko į smulkulytes �ukeles.

Deinas �oko ant moters ir j� parklupdė. Tada i� visų spėkų ranka tvojo per galv�. Kiti du girtuokliai jau tekini skuto jų link. Vienas jų staiga pakeitė kryptį ir puolė Rani. Aiktelėjusi �i paskutin� akimirk� i�silenkė i�tiestų jo rankų. �ilpinan�ioje, vaizd� i�kraipan�ioje �viesoje jo veido bruo�ai atrodė neįtikėtinai stambūs tarsi kokio siaubūno. Rani i�girdo, kaip nusikeikė Deinas, tuoj pat pasigirdo ir duslus dunkstelėjimas � ka�kas nugriuvo. Vyri�kis i�si�iepė ir vėl puolė; Rani apsisuko ir pasipustė padus persigandusi ir įdūkusi, kad tenka �itaip sprukti, kad jos niekas nei�mokė mu�tis.

Ka�kas masyvus įsirė�ė jai į nugar�. Ji nei�laikė pusiausvyros ir griuvo ant akmeninio grindinio. Skausmas nusmelkė de�inįjį petį, Rani sukliko. U�puolikas plūsdamasis sugriebė j� u� rie�ų ir u�lau�ė rankas u� nugaros, Rani vėl suklykė nuo nepakeliamo skausmo, pervėrusio de�inįjį petį bei rank�.

��Jago kalė! � su�niok�tė u�puolikas.

Prie pat ausies ji i�girdo �ingsnius. Vyri�kis kvyktelėjo ir paleido jos rie�us. Ji girdėjo visai �ia pat ka�k� sunkiai alsuojant, ka�kieno kojos brai�ė akmenį. Rani sukūk�iojo, nedrįsdama nė krustelėti. Ka�kas �vangtelėjo � pakabutis su miniatiūriniu paraly�iuokliu, Zedo dovana. Juk a� turėjau� juk galėjau��� mintys vilkosi labai jau lėtai. Staiga j� u�klojo �e�ėlis, ji sustingo.

� �ia a�, � su�vog�dė Deinas, vos atgaudamas kvap�.

��Kur��� i�spaudė ji.

��Pabėgo,�� tarė jis. � Jų nebėra. Ar jūs su�eista?

Rani pabandė apsiversti. De�inioji ranka visi�kai neklausė. Atrodė, kad j� apleido visos jėgos, nuo skausmo kamavo �leik�tulys. Rani atsisėdo. I� perrė�to Deino skruosto sunkėsi kraujas.

��Labai skauda petį, � prasi�iojo ji ir tuoj pat u�springo, kai Deino pir�tai ėmė �velniai spūs�ioti jai kakl� ir raktikaulį.

��I�nir�s,�� pratarė jis.

Be jokio perspėjimo viena ranka stvėrė j� u� peties, o antr�ja trūktelėjo ir pasuko kadaruojan�i� bejėg� rank�. Rani vėl suklykė, i� akių pasipylė a�aros. Petyje supulsavo skausmas. Deinas apglėbė j� viena ranka.

� �tai, tvarka.

��K� tu padarei?

��Gr��inau i�narint� s�narį į viet�.

Rani pakrutino pir�tus. �ie judėjo. Ji atsargiai pabandė mostelėti ranka.

��Pastovėti galėsite?�� paklausė Deinas.

Jis padėjo moteriai atsistoti. Segtukas, prilaik�s med�iagos klost� ant peties, buvo atsiseg�s, bet ka�kokio stebuklo dėka, u�uot susmig�s į kūn�, taip ir liko med�iagoje. Kruop��iai sudėtos sario klostės i�sidraikė. Dreban�iomis rankomis Rani kaip i�manydama vėl susisiaustė audeklo atrai�a. Deinas nebe pirm� sykį i�tarė:

��Eime.

��Tavo veidas�

Ji i�tiesė rank� ir pir�tų galiukais palietė krauj�.

��Niekis, tuojau u�d�ius. Pasiutimas, Rani, liaukis drebėjusi ir �ingsniuok! Privalome parsikapstyti namo.

Ji pametė sandalus. Basa ėjo klupinėdama. Deinas vis dar laikė moterį apglėb�s per pe�ius. Ji niekaip negalėjo liautis drebėjusi; �abade buvo pats vidudienis, o j� krėtė �altis. Tai �okas, tarė Rani sau. Kraujo juostelė vingiavo Deino skruostu. Reikės tu�tuojau prane�ti policijai, dingtelėjo jai. Staiga sugniau�ė skrandį. Plykstelėjo įsiūtis. J� drįso u�pulti � Abanate, jos mieste, vidury gatvės, kuri� ji pa�inojo kaip savo penkis pir�tus! Kvėpavimas po truputį ėmė rimti. O jei taip Zedas, pagalvojo ji, kokio laimingo atsitiktinumo dėka būtų ėm�s ir anksti u�baig�s visus darbus ligoninėje? Galbūt jis jau dabar namuose?

Slenkan�ia �aligatvio juosta juodu pasiekė Įkūrėjų Lank�. Kai stabtelėjusi parko pakra�tyje Rani pa�velgė į tanki�, ve�li� �alum�, j� vėl apėmė baimė.

��Negaliu �ia eiti,�� i�tarė ji. � Ne, per park� a� neisiu.

Deinas linktelėjo. Ir trumpai i�tarė:

��Geriau nereikia.

Pagaliau jie u�kopė laiptais prie durų. Rani maudė kojas. Ji visa drebėjo i� nuovargio. Durys atsivėrė anks�iau, nei jie jas pasiekė, ant slenks�io i�dygo Koriosas. Rani nespėjo nė prasi�ioti � ūkvedys pasilenkė ir pakėlė j� ant rankų. Rani pasidėjo galv� jam ant peties. Jau vien pats Korioso didumas veikė raminan�iai. Vyri�kis apsisuko ir nune�ė �eiminink� į koridorių.

Namų aplinka gr��ino Rani jėgas. Koriosas, atrodė, ketino ne�ti Rani tiesiai į jos kambarį.

��Paleisk mane,�� tarė ji.

Stengėsi nekreipti dėmesio į de�iniajame �one plintantį pulsuojantį skausm�. Amri ir Binkis palinko prie jos.

��Man nieko baisaus nenutiko. Deinui perrė�tas veidas. Amri, atne�k mums ko nors atsigerti ir prileisk man voni�. Binki, paskambink į ligonin�, palik �inut� Zedui. Nieko nepasakok, pasakyk tik tiek, kad a� noriu, jog jis tuoj pat man paskambintų. O paskui sujunk mane su pareigūne Curada i� Abanato policijos.

Ji niekieno nepadedama ėmė kopti laiptais auk�tyn. Binkis strapinėjo greta, absurdi�kai veblendamas: Ar ji su�eista, ar ji buvo viena, ar i�sikvietė gydytoj�?..

��Savaime ai�ku, a� nebuvau viena,�� parei�kė Rani. � Su manim buvo Deinas.

Ji nusimetė purvin�, suplė�yt� sarį ir susisiaut� chalatu.

Po kaklu kadaravo pakabutis. Kvai�a, i�barė ji pati save. Ma�ų ma�iausiai galėjai pasinaudoti bent �ituo. Suirzusi ji nusikabino pakabutį. Amri atne�ė padėkl� ir taur�, tada nuskubėjo prileisti vonios. Tarnaitė �niurk��iojo. Binkis pasilenkė prie kompiuterio terminalo, i� paskutiniųjų stengdamasis susitvardyti.

��Rani-ka,�� i�tarė kimiai. � Yra ry�ys su pareigūne Curada.

Rani priėjo prie ekrano. I� jo niauriai �velgė Sachiko Curada.

��Domna,�� i�tarė ji. � Labai apgailestauju, priimkite nuo�ird�iausi� u�uojaut�. Tikiuosi, rimtų su�alojimų i�vengėte?

��Taip,�� atsakė Rani. � A� tik sukrėsta, ir tiek.

��Ar galite pasakyti, kaip tie u�puolikai atrodė?

��Pamėginsiu,�� pasakė Rani, sėsdama į krėsl�. � Jų buvo trejetas, du vyrai ir moteris.

Ji bandė atmintyje atkurti veidus, ta�iau bruo�ai, kuriuos matė i� taip arti akinan�ioje saulėkaitoje, dabar buvo bevilti�kai i�skyd�.

��Luktelėkite,�� tarė ji ir paliepė Binkiui surasti Dein�. Po kelių akimirkų �is atskubėjo į miegam�jį. Jo skruost� puo�ė gelio pleistras. � Policija nori �inoti, kaip atrodė tie �monės,�� perdavė jam Rani.

Deinas linktelėjo:

��Pasistengsiu.

Rani u�leido jam krėsl� prie kompiuterio. Jai maudė jau vis� kūn�, tarsi būtų pertemptas kiekvienas raumenėlis. Viena ausimi ji klausėsi, kaip Deinas apibūdina u�puolikus:

� �viesi oda, tamsūs plaukai, nosis sulau�yta � kiek pakrypusi į kair�. Ji buvo de�iniarankė. Ant to sudau�yto butelio �ukių galėjo likti pir�tų atspaudų.

Įsiterpė Amri:

��Rani-ka, vonia paruo�ta.

Rani nusliūkino į vonios kambarį. Veidrod�iai buvo aprasoj�. Rani kryptelėjo pe�ius, nusimetė chalat� ir atidavė jį Amri. Vergė net aiktelėjo:

��Rani-ka, koks jūsų �onas!

Rani dirstelėjo į save aprūkusiame veidrodyje. Visas de�inysis �onas mėlynavo mil�ini�ka kraujosruva nuo peties iki pat klubo. Rani lėtai nugrimzdo į kar�t� vandenį. Teko stipriai suk�sti dantis, kad nei�trūktų riksmas.

Nuo kar��io maudulys kiek atlėgo. Rani pasilenkė, kad Amri kempine nutrintų nugar�. Vanduo grau�ė kojas � nuo kritimo ant �aligatvio �ios buvo visos subrai�ytos. Rani pakėlė rankas, norėdama paleisti ant vir�ugalvio sudėtus plaukus, ir �ia prisiminė peruk�. Jo nebebuvo. Rani net neprisiminė, kada per pe�tynes jį prarado.

��Rani-ka,�� nusiskundė Amri,�� jūsų gra�ioji suknelė visa suplė�yta.

��Niekis,�� atsakė Rani.

Ji i�sitiesė vonioje. Gulėjo tol, kol atvėso vanduo. Galiausiai, stengdamasi judėti kuo lė�iau, i�slinko i� vonios. Ten, kur nemargavo mėlynomis ir juodomis dėmėmis, jos oda buvo įraudusi.

Rani i�gėrė taur� vaisių pun�o, mėgaudamasi gėrimo saldumu. Tikriausiai būtų neblogai ko nors u�valgius, dingtelėjo jai. Ta�iau apie maist� nesinorėjo net galvoti. Amri atmetė į �alį antklod�, ir Rani įsirop�tė į patalus.

Jai akyse pramirguliavo moters su stiklo �uke rankoje veidas.

�Jago kalė� � �itaip j� i�vadino u�puolikai. Rani bandė įsivaizduoti, kaip policininkai vaikosi juos gatvėmis. I�davikės a�aros susitvenkė po nuleistais akių vokais. Rani įsiraudojo, siusdama dėl savo kūno silpnumo. Juk ji � Rani Jago, Domna Rani Jago, tad k� ji �ia veikia tysodama savo lovoje ir liedama a�aras kaip vaikas?

Į kambarį įslinko Amri.

��Rani-ka, ar jums skauda? Gal ko nors norite?

��Ne,�� atsakė Rani ir pasitrynė veid�. � Ar Zedas dar neskambino?

��Dar ne, Rani-ka.

��O kur Deinas?

��Man rodos, vėl nulipo į apa�i�, � atsakė Amri.

��Noriu, kad jis ateitų, � tarė Rani.

��Tuojau einu, surasiu jį.

��A�iū, Amri,�� padėkojo Rani.

Sutelkusi jėgas, pabandė atsisėsti. Norėjo, kad atėj�s jis rastų j� sėdin�i�. Sėdin�i� ir neverkian�i�.

Durys slystelėjo į �alį. Į miegam�jį įėjo Deinas.

��Kvietėte mane, Rani-ka?

��Taip,�� atsakė Rani.

I�davikės a�aros vėl ėmė nesulaikomai riedėti nosimi. Rani pati nebe�inojo, kam jai prisireikė Deino. Galbūt norėjo paguodos� o gal įsitikinti, kad jis neniekina jos u� tai, kad pasirodė tokia bevilti�ka mu�tynėse?

��Prakeikimas, a��

�od�iai įstrigo gerklėje. Rani teko i�si�nyp�ti nosį. Deinas apsisuko ir i�nyko vonios kambaryje. Grį�o i� ten su �lapia �luoste ir sausu rank�luos�iu. Atsisėd�s ant lovos, nu�luostė jai veid�, o paskui nusausino rank�luos�iu � lyg kokiai ketverių metų mergytei.

��Geriau?�� i�tarė jis.

Jo balse nebuvo nei priekai�to, nei paniekos. Rani atsilo�ė ant pagalvių, jos �irdis, trinksėjusi į �onkaulius lyg �vytuoklė, pama�u aprimo. Rani �velgė į Dein� vertinan�iu �vilgsniu. Dabar jau puikiai �inojo, ko norinti.

��U�daryk duris,�� i�tarė.

Jis atsistojo ir u�darė duris. Rani atmetė antklod�. Pasislinko į didelės lovos kra�t�, padarydama vietos jam.

��Eik�.

Jis nusirengė. Jo kūnas prislopintoje, pro u�trauktas u�uolaidas besiskverbian�ioje dienos �viesoje atrodė grubus, �altas. Bet kai jis i�sitiesė greta jos lovoje, pasirodė visai �iltas. Deinas atsargiai lietė j�, stengdamasis neu�kliudyti mėlynių. Toli gra�u nebuvo nei grubus, nei negrabus. Jo svorio prislėgta ji jautėsi nepatogiai � mostelėjo, ir jis nusirito į �alį, vienu judesiu u�sikeldamas Rani ant sav�s ir įeidamas į j�. Kilstelėj� vyri�kio klubai susiliejo sujos klubais. Nuleidusi galv�, moteris ėmė plaukais kutenti jam krūtin�. Deinas nekantriais pir�tais ėmė glamonėti jos spenelius � ji pastebėjo, kaip su�velnėjo jo lūpų linija; kai Rani ėmė judinti klubus, jis nebesulaikė saldaus atodūsio.

Pasimylėj�s Deinas pakilo ir atitraukė u�uolaidas.

Kambarį u�liejo �viesa, ji �iurleno lentelėmis apmu�tomis sienomis. Pavakary gatvėmis vėl plūdo minios turistų, prislopintas jų �urmuliavimas skverbėsi vidun � duslus be�odis murmesys tarsi tolimos upės gurgėjimas. Namuose buvo tylu, tik negarsiai dūzgė oro vėsinimo sistema. Kodėl a� pagalvojau apie up�? � pati nustebo Rani. Visos �abado upės tekėjo po �eme.

Deinas grį�o prie lovos. Pasilenkė pabu�iuoti Rani, o ji paglostė jo gelsv�, beplauk� krūtin�, �iuopdama po oda pulsuojan�i� �irdį. Kambaryje kvepėjo seksu ir sėkla.

��Privalau eiti,�� i�tarė jis.

��Taip.

Jis pasilenkė, ėmė bu�iuoti jos akių vokus, nosį, ausis. Ji lūpomis sugraibė Deino lūpas ir įsisiurbė į jas, mėgaudamasi jo skoniu.

Kai pagaliau jį paleido, Deinas paskubomis apsirengė. Be garso atstūmė duris. Tylutėliai u�vėrė jas paskui save. Rani i�sitiesė ir apsivertė kniūbs�ia. Vis dar u�uodė jo kvap� paklodės rauk�lėse.

Vėl ėmė mausti sumu�imus. Rani stebėjo saulės at�vait�, lėtai slenkantį tamsaus med�io siena. Galiausiai pakilo, nuėjo į voni�, palindo po du�u. Vanduo maloniai gaivino kūn�, tik grau�ė nubrozdinimus. Rani grį�o prie lovos ir �iek tiek j� aptvarkė, i�lygino paklod�, i�purtė pagalves. Paskui vėl nėrė į patalus, nors ir �inojo, kad turėtų keltis ir sėsti prie darbo, u�uot sukusi sau galv� dėl to, kas įvyko. Tyla namuose migdė taip, kad nebeįmanoma buvo atsispirti.

J� pa�adino Zedo �ingsniai laiptuose. Jis lėkė vir�un, per�okdamas per dvi pakopas. Kambaryje buvo vėsu. Dangus u� lango jau mirguliavo �vytin�iais purpuriniais gaisais.

Zedas atstūmė jos kambario duris, nė nepasivargin�s belstis. Tuojau pat at�irgliojo prie lovos. Rani kilstelėjo rank� sveikindamasi:

��Zedai-ka.

Brolis atsisėdo ant lovos kra�to. Vilkėjo �ali� chalat�, suri�t� po kaklu.

��Nejaugi atlėkei per vis� miest� su tokia apranga?�� paklausė ji.

��Taip. Chirurgo chalatas. Kaip tu, gerai jautiesi? Atskubėjau i� karto, kai tik pavyko i�trūkti. Visi jaunesnieji gydytojai i�keliav� į Adatų Gatv� arba į Barakus. Man teko priiminėti skubius atvejus. � Jo veidas atrodė sukrit�s.

��Juk liepiau Binkiui nieko tau nesakyti!�� prapliupo sesuo. � Jis turėjo perduoti tau tik tiek, kad paskambintum�

��A� ir skambinau,�� atsakė jis. � Skambinau ir skambinau. I�tisas �e�ias valandas niekas neatsakė.

��O��� Rani dirstelėjo į kompiuterio terminal�. Ritmingai blyk�iojo prane�imų gaviklio lemputė. � A�� a� miegojau.

��Miesto kompiuteris man prane�ė, kad linija nesutrikusi. Sunerimau. Parskubėjau namo. Binkis pasakė man, kad susilaukei antro antpuolio. Jų buvo trys, viena � moteris su buteliu?

��Taip, teisingai. Man�s nesu�eidė, a� tik sukrėsta. Skauda �on�.

��Papasakok. � Rani kaip sugebėdama nupasakojo u�puolim�. � Parodyk �on�, noriu pasi�iūrėti.

Sesuo nusiklojo ir parodė broliui sumu�imus. Kraujosruvos jau keitė spalv�: buvo �alzganai purpurinio atspalvio, labai didelės. Atrodė bjauriai. Vietomis oda buvo pabrinkusi. Atsargiai kaip tikras gydytojas Zedas ap�iupinėjo �onkaulius. Rani nė į galv� neatėjo, kad jie galėjo įskilti.

��Na, matai?�� tarė ji. � A� sveika gyva. � Norėdama tai patvirtinti, sesuo nusi�ypsojo.

Zedas neatsakė jai �ypsena.

��Rani, gal nori grį�ti į dvar�? � paklausė.

��Kitaip sakant � pabėgti?�� Jis linktelėjo. � Nieku gyvu! O kaip man pasiūlysi elgtis dvare? Įsitaisyti Narvo lauk�? Gyventi u� grotų? Na jau ne. Rytoj a� dalyvausiu Aukcione, o po �e�ių dienų surengsime Jago �eimos pokylį. O jau po to i�vyksime atgal į u�mies�io vald� � lygiai taip pat, kaip ir kiekvieneriais metais. Jago �eima įkūrė �į miest�, nesileisiu i� jo i�genama!

Brolis �velniai atsakė:

��Juk turėjau paklausti.

��Turbūt taip.

��Ar apie u�puolim� prane�ei Abanato policijai?

��Savaime suprantama.

Rani i�sirop�tė i� lovos ir siektelėjo chalato. Krūptelėjo, kai skausmas nusmelkė de�ini�j� rank�.

��Kas yra?�� tuojau pat pasiteiravo Zedas.

��Mano ranka� nugriuvau ant jos. Rodos, buvau i�sisukusi. Deinas atstatė į viet� i�nirusį s�narį.

Deino vardas nuaidėjo jos smegenyse tarsi varpelio skambėjimas. Rani nusigr�ė, slėpdama veid� nuo akylo brolio �vilgsnio, nors taip elgtis jai buvo visai neįprasta. Rani į�iebė �viesas. Purpurinė �ara danguje i�blėso, u�leisdama viet� sodriam mėlynumui be �e�ėlių � nakties tamsos prana�ui. Rani svarstė, kiek laiko truks, kol Zedas suuos, kad ji mylėjosi su Deinu. Amri gali neju�ia prasitarti. Koriosas � tikrai ne. Binkis savo noru i�vis netars Zedui nė pusės �od�io.

Interkomo ry�iu ji susisiekė su virtuve.

��Amri, pasakyk Koriosui, kad mudu su Zedu pietausime valgomojo ni�oje. � Ji atsigr�ė į Zed�. � Ar tu alkanas? Tikrai turėjai i�alkti. Man �tai �arna �arn� ryja. I�ėjau i� Diurų pokylio kaip tik tuo metu, kai pradėjo dengti stal� prie�pie�iams.

��Ankstokai,�� tarė Zedas. � Nejaugi buvo taip nuobodu?

��Taip,�� atsakė ji ir neju�ia �yptelėjo prisiminusi, kaip Ferisas Diuras įsisiurbė jai į lūpas. Taip negrabiai� Visai ne taip kaip Deinas. � Buvo siaubingai nuobodu. Zedai-ka, gal norėtum persirengti?

Jis dirstelėjo į �ali�jį chirurgo chalat�.

��O! Taip, �inoma.

Jis pakilo, priėjo prie jos ir apkabino, labai �velniai, tarsi ji būtų i� stiklo. Akimirkai panardino veid� jos plaukuose.

��Rani,�� suku�dėjo.

Ji glustelėjo priėjo.

��Zedai, man viskas gerai. A� sveika gyva, dvyny.

��Taip,�� su�nib�dėjo jis, ir jo rankos nusviro.

Deinas stebėjo Zed� ir Rani, petys petin lipan�ius �emyn įvijais marmuriniais laiptais.

Kaip ir an�syk, kai pirm�syk i�vydo juos �itaip lipan�ius laiptais dar u�mies�io dvare, jį priblo�kė brolio ir sesers pana�umas. Ta�iau dabar jis matė ir tai, kas slypi po tuo pana�umu, po vienodomis gintarinėmis akimis, rusvais plaukais � Rani tamsesniais, Zedo � �viesesniais, po vienodu ūgiu, net pana�iais balsais. Jie buvo skirtingi taip, kaip �viesa skiriasi nuo tamsos, kaip malonumas skiriasi nuo skausmo. Deinas prisiminė stangrų moters plaukų svorį ant gerklės ir sudrebėjo. O kas dabar esu a�? � pagalvojo jis. Vergas, �vaig�d�ių Kapitonas, pilotas, draugas, meilu�is, asmens sargybinis�

Pro jį prasibrovė Amri, ne�ina padėklu. Deinas pasitraukė jai i� kelio ir pasuko į virtuv�. Zedas ir Rani nuėjo į valgomojo ni��. Koriosas ka�k� murmėjo, palink�s prie savo puodų. Binkis sėdėjo ant taburetės ir valgė. Toli gra�ų neatrodė draugi�kai nusiteik�s.

Koriosas alkūne bakstelėjo Deinui į �onkaulius.

��Valgyk,�� tarstelėjo.

��Gerai.

Deinas prisikrovė lėk�t� ir įsitaisė ant kitos kėdės.

Jis labai norėjo u�megzti su Binkių nerūpesting�, neįpareigojantį pokalbį, bet taip ir nesugalvojo nieko, k� galėtų pasakyti. Tad abu valgė tylėdami. Staiga i� pietų ni�os i�niro Amri.

��Deinai, tave kvie�ia Zedas.

��Kvie�ia? Dabar?�� kilstelėdamas paklausė Deinas.

Amri linktelėjo. Deinas ne be vargo nurijo seil�. Binkis tik dėbtelėjo į jį be jokios i�rai�kos. Deinas i�sliūkino i� virtuvės, kaipmat ėmė mausti visus sumu�imus. Jis buvo nusibrozdin�s kairi�j� rank� į Bulvaro akmenis, o ant kairiosios �launies, kur įspyrė ka�kuris u�puolikų, i��oko tamsus, skausmingas gumbas.

Jis nuspūdino į valgomojo ni��. Rani buvo ten. Deinas valios pastangomis prisivertė pernelyg ilgai nesulaikyti �vilgsnio ties ja. Pasisaugok, perspėjo krūtinėje u�kunkuliav�s kraujas, būk labai labai atsargus. Jis pasitelkė savidisciplin�, kurios i�moko dar Nekse, ir s�moningai atsiribojo nuo Rani vaizdinio. O paskui atsigr�ė į t�, kuris panorėj�s galėjo vienu prisilietimu sutrupinti jo savidisciplin� į �ipulius.

��Kvietėte mane, Zedai-ka?

��Taip,�� atsakė Zedas, atsilo�damas krėsle. � Papasakok apie t� �iandieninį antpuolį.

��Jų buvo trys,�� ėmė pasakoti Deinas. � Jie mūsų tykojo � Bulvare, ma�daug pusiaukelėje tarp Įkūrėjų Lankos ir Diurų namų. Apsimetė girtuokliais. Buvo pats vidudienis � laik� jie pasirinko idealiai: kiek akys aprėpė, gatvėje nebuvo jokių praeivių. Juodas Rani perukas jų neapmulkino, matyt, jie �inojo, kad ji bus jį u�sidėjusi.

Zedas suraukė antakius.

��Juodas perukas?�� Jis atsigr�ė į Rani.

��Buvau u�sidėjusi juod� peruk� � t� patį, kurį nusipirkau prie� ketvert� metų, � atsakė sesuo. � Vilkėjau sidabrinį sarį.

Zedas linktelėjo.

��Pasakok toliau.

Deinas stengėsi kuo tiksliau prisiminti įvykių eig�.

��Toji moteris su buteliu, man rodos, puolė Rani pirmoji. Taip. A� įsibroviau tarp jų. I�spyriau butelį jai i� rankos. � Jis susiraukė. � Ėjimas buvo visai kvailas, bet suveikė. Pargrioviau t� moterį ir smogiau jai. Vienas vyri�kių u�griuvo mane, valandėl� mudu ritinėjomės. O tre�ias puolė Rani. Kai pagaliau atsidūriau priėjo, kaip tik buvo u�lau��s jai rankas. Man pavyko nutempti jį nuo jos, tada jie i�sigando ir pasipustė padus. Gatvėje nebuvo nė gyvos dvasios, niekas �ito nematė.

��Ar sunku buvo juos nubaidyti?�� paklausė Zedas.

Deinui skausmas nusmelkė �launį.

��Tai tikrai nebuvo lengvas pasivaik��iojimas.

Zedas paklausė:

��Kaip tu manai, ko jie norėjo? Pagrobti Rani? Su�aloti? Įbauginti?

Deinas pagalvojo.

��A�� a� ne�inau, Zedai-ka,�� pagaliau atsakė. � Abejoju, ar jie siekė j� nu�udyti � juk galėjo padaryti tai i� tolo, a� net nebū�iau į�iūrėj�s jų veidų.

Zedas susi�valgė su Rani.

��Jau galima į�velgti ir tam tikrų dėsningumų, � tarė jis.

Rani link�iojo galv�.

��Taip. O poryt turė�iau gauti lai�k� i� laisvųjų �abado �monių.

Zedo �vilgsnis nutvilkė Deino veid�.

��Gerai padirbėjai,�� i�tarė jis.

��A�iū, Zedai-ka,�� atsakė Deinas.

��Sakyk��� Zedas gurk�telėjo vyno, nenuleisdamas akių nuo Deino,�� argi neturėjai galimybės bent vieno jų smarkiau pritrenkti? Būtų u�tek� kart� kaip reikiant vo�telėti per galv�, ir policija jau turėtų k� apklausti.

Deinas gurktelėjo seil�. �ito klausimo jis laukė. Ir bijojo. Atsakė gryn� teisyb�:

��Kai atplė�iau t� tre�i�jį nuo Rani, baiminausi tik dėl jos. Pamaniau, kad jai, ko gero, bus lū�usi ranka. U�puolikas man neberūpėjo, nė nebekreipiau dėmesio į jį.

Akys tarytum du dygūs ledok�niai gr�te gr�ė vergo akis. Pagaliau Zedas tarstelėjo:

��Gerai, Deinai. Grį�k į virtuv�.

Parsirad�s į virtuv� ir pagaliau pasijut�s saugus, Deinas atsi�liejo į sien�. Amri palietė jo rank�, apskritas jos veidelis spinduliavo rūpes�iu. Deinas dr�sinan�iai nusi�ypsojo mergaitei.

��Viskas gerai, ka�iuk,�� i�tarė. � Nieko man nenutiko.

Ta�iau �irdis vis dar dau�ėsi krūtinėje. Taip, jis sakė ties� � bet pasakė j� ne vis�. Jei Zedas būtų myg�s toliau, nei�vengiamai būtų su�inoj�s, kad Deinas s�moningai nutarė net nemėginti gaudyti kurio nors i� u�puolikų. Jis tiesiog nei�tvėrė minties, kad reikėtų pargabenti k� nors į namus ir atiduoti į nagus Zedui, kuris jau pasirūpintų nelaimėlį pusprotį sudraskyti į gabalėlius lėtai ir skausmingai.

Vyrukas atsisėdo ir kibo valgyti atvėsusį maist�. Koriosas tvarkėsi virtuvėje. Rani ir Zedas jau apleido valgomojo ni��; Deinas girdėjo, kaip juodu juokiasi, kopdami laiptais auk�tyn. Amri nurinko indus ni�oje, paskui grį�o į virtuv�.

��Baigiau,�� tarė ji Koriosui.

Mil�inas albinosas patikrino maisto atsargas, ky�telėjo nosį į sandėliukus bei �aldytuv�, linktelėjo visiems ir i�spūdino sau.

Amri u�gesino �viesas virtuvėje.

��Pasilieki �ia?�� paklausė ji Deino.

Jis galva mostelėjo į rietuv� ne�varių lėk��ių.

��Ketinu dar jas i�plauti.

��Tai padaryti galiu a�, � droviai pasisiūlė Amri.

��Ne,�� atsakė jis. � Susitvarkysiu pats, ka�iuk. Bėk gulti.

Mergaitė i�ėjo. Tykioje prietemoje Deinas sukrovė lėk�tes į indaplov�, paskui i�dėliojo į vietas. �itaip lik�s vienui vienas, jis galėjo bent įsivaizduoti es�s Peline � laisvas. Bet staiga susizgribo es�s anaiptol ne vienas. Binkis tebesėdėjo ant auk�tos taburetės, tylus lyg koks virtuvės rakandas, ir sekiojo jį �vilgsniu.

Deinas įsispitrijo į jį.

��Neini gulti?�� paklausė.

Binkis krustelėjo ir nuslydo nuo taburetės. Atsakė beveik maloniai:

��O koks tavo sumautas reikalas?

Jis i�tiesė rank� ir sugriebė Dein� u� �asto. Deinas net sustingo � �itaip rank� sugriebdavo Zedas � atki�tu nyk��iu, paruo�tu pritrėk�ti nerv� prie kaulo.

Supyk�s jis nusipurtė bly�kiaveidį sekretorių.

��K� sau manai dar�s?�� riktelėjo.

Blausioje prietemoje Binkio bruo�ai atrodė nery�kūs ir kieti kaip akmuo.

��Tau �iauriai nuskilo, pats �inai,�� tarė jis.

Deinas atsakė:

��Net nenuraukiu, apie k� kalbi.

Binkis jam nusi�ypsojo.

��Apie Rani,�� atsakė labai tyliai. � Gal nori atspėti, kas i�jungė kompiuterio terminalo garsinį signal�?

Deinas pasijuto raust�s. Dar laimė, kad virtuvė skendėjo prietemoje.

� �tai kaip?�� pastatė �erį jis. � K� gi, vadinasi, a� skolingas tau paslaug�.

��Visi�kai teisingai,�� atsakė Binkis. � Tikrai skolingas.

��Tuomet tik pa�vilpk, ir a� atbėgsiu gr��inti skolos,�� sarkasti�kai sviedė Deinas. Ir nu�ingsniavo į vergų koridorių.

Binkis nenusekė paskui jį. Kai galiausiai atsidūrė savo kambaryje, Deinui parūpo, kodėl Binkiui �ovė į galv� i�jungti garso signal�. Nejaugi prie�astis tik ta, kad jis norėjo priversti Dein� pasijusti jo skolininku? O gal esama ir kokios nors kitos? Galbūt Binkis turėjo koki� nors kruop��iai sergstim� paslaptį, galbūt kokį Abanate paslėpt� lobį, o gal mylim�j�, kuri� ir lankydavo tomis retomis progomis, kai Rani rytais duodavo jam laisv� valandėl�?

�vaig�dės, pagalvojo Deinas, juk mudu gyvename tuose pa�iuose namuose, mudu � nelaimės broliai, tap� to paties �mogaus aukomis, o vis vien nieko apie kits kit� ne�inome. Visi�kai nieko.

I�au�o Aukciono diena.

I�tyrinėj�s �emėlapius Deinas jau �inojo, kad Aukcionas rengiamas aik�tėje pa�iame miesto centre; ji taip ir buvo vadinama ��Aukciono Aik�te. Rytas i�au�o saulėtas. Ka�in, dingtelėjo Deinui, ar bent kart� yra buv� taip, kad Aukciono dien� lytų? Savaime suprantama, abu: ir Rani, ir Zedas � turėjo dalyvauti Aukcione; jis, Deinas irgi būsi�s ten � nesitrauksi�s nuo Rani, kaip ir dera asmens sargybiniui. Jis nusiprausė ir pasimank�tino. Kai rengėsi, į duris pabarbeno Amri. Ji vilkėjo bly�kiai gelton� suknel�, kuri priminė Deinui pirm�j� dien� dvare, kai susipa�ino su mergaite. Dabar ji labiau nei bet kada priminė drugelį.

Mergaitė i�tiesė jam por� mėlynų batų.

��Situos tau siun�ia Rani,�� pasakė ji.

Deinas paėmė i� jos batus. �ie buvo nepaprastai lengvi; jam net parūpo, i� kokio gyvūno odos pasiūti.

Amri u�duotis tuo dar nesibaigė.

��Rani sakė norinti, kad tu vilkėtum mėlynus drabu�ius, taip pat įsisegtum auskarus su safyrais, kuriuos segėjai vakar.

��Gerai,�� atsakė Deinas.

Niekaip neperprasdamas, kodėl staiga tapo svarbu, k� jis vilki, Deinas persirengė. Sumu�tos �launies beveik visai nebeskaudėjo, gelio pleistras ant skruosto i�d�iūvo. Deinas nusiplė�ė jį ir apsi�iupinėjo �aizd� pir�tų galiukais. Paskui pa�velgė į veidrodį: �aizdos kra�tai jau u�sitraukė. Nė rando neliks. Deinas nuskubėjo į virtuv�. Dabar jau ai�kiai i�girdo jį pa�adinusį gars�: melodingai tilind�iavo gausybė varpelių.

Binkis sėdėjo ant tos pa�ios kėdės, kaip ir vakar. Jis irgi vilkėjo mėlynais drabu�iais: jeigu nebūtų persireng�s, galėtum pamanyti, kad taip ir nebuvo pakil�s nuo kėdės per naktį.

��Pasistenk kaip reikiant pavalgyti,�� tarė jis Deinui. � Pravers.

Visi susirinko pagrindiniame koridoriuje: Rani, Zedas, Deinas, Binkis, Amri. Rani vilkėjo sidabrinės ir mėlynos spalvų drabu�į, Zedas buvo sidabrine Tinklo vir�ininko uniforma su Jago �eimos simboliu �J� ant rankovės. I�vydus jį tokį, Deino skrandis susigniau�ė į dygų kamuoliuk�. Rani buvo palaidais plaukais. Po kaklu kabantis pakabutis su topazu pabrė�ė gintarinį jos akių atspalvį. Ji �nekėjosi su Zedu: pokalbis, matyt, prasidėjo dar jos kambaryje.

��Zedai-ka,�� sakė ji,�� nenoriu kalbėti nei apie savo mėlynes, nei apie u�puolim�. Norė�iau ramiai eiti į Aukcion� ir smagiai praleisti laik� ten. O rūpintis ir nuog�stauti suspėsime ir vakare.

Pabrė�tinai mandagiai Zedas atsakė:

��Kaip pageidausi, Rani-ka.

Varpų gausmas nutilo. Koriosas atidarė jiems duris. Jie visi i�ėjo į gatv�. Per naktį Bulvare pridygo gausybė stiebų, ant kurių i�keltos plevėsavo įvairiaspalvės vėliavos: Keturių �eimų, taip pat ir visų penkių gyvenamų Sardonikso sektoriaus pasaulių. O po vėliavomis visas Abanatas, regis, plaukė viena kryptimi: į rytus, į Aukciono Aik�t�. Buvo dar ankstyvas rytas. �monės �viesesnėmis akimis dėvėjo saulės akinius, ta�iau dauguma praeivių gatvėje tiesiog ne�ėsi juos rankose. Deinas u�sismaukė savuosius ant vir�ugalvio. Rani tarė:

� �iandien nedirba bankai, sustoja bet koks verslas. Visi, kas gyvas, traukia į Aukcion�. Tai viena mūsų �ven�ių.

Ji drauge su Zedu nulipo laiptais. Deinas, �ingsniuojantis greta Binkio, atkreipė dėmesį, kaip persikreipė sekretoriaus veidas, i�girdus �odį ��ven�ių�, tarsi jis būtų u�uod�s kokį puvėsių tvaik�. Jie įsiliejo į mini�. Deinas paspartino �ingsnį, kad atsidurtų petys petin su Rani. �i sukikeno.

��Niekas �iandien nei�drįs man�s pulti, Zedai-ka. Turiu netgi du asmens sargybinius.

Ji akimirkai pir�tais palietė nuog� kairi�j� Deino rank�. Prisilietimas nudilgino, bet Deinas u�maskavo savo reakcij� apsimesdamas, kad kluptelėjo ir tuoj pat atgavo pusiausvyr�. Zedas smalsiai dirstelėjo į jį. Deinas paai�kino:

��Dar neįpratau vaik��ioti su tokiais batais.

Zedas atsakė:

��Atrodo, baigi priprasti prie tvirtos �emės po kojomis.

Tai rei�kė, kad Deinas, jo manymu, jau ėmė prarasti grak��i�, spyruokliuojan�i� hiperio eigastį � taip nei�vengiamai atsitikdavo visiems hiperiams, pernelyg ilgai u�sibuvusiems atokiau nuo �vaig�dėlaivių.

��Tikiuosi, dar ne,�� atsakė Deinas.

Zedas pa�velgė į jį su u�uojauta, kas atsitikdavo tikrai neda�nai.

� �ito niekaip nei�vengsi,�� i�tarė.

Deinas nusigr�ė: �vilgtelėjo į mėlyn� dangų, į tolį, į oro mirgėjimo i�kreiptus sausų kalvų kontūrus. To nei�vengia kiti, pagalvojo jis. Man �itaip nieku gyvu neatsitiks.

Binkis �nip�telėjo jam į ausį:

��Galbūt nori k� nors su�inoti apie Aukcion�?

Deinas apsid�iaugė proga pakeisti tem�.

��Pra�au papasakoti.

Klausydamasis Binkio jis akylai stebėjo margaspalv� mini� gatvėje.

��Tie ilgi pastatai, i� visų pusių supantys Aukciono Aik�t�, vadinami Barakais. Juose i�kart ir įkurdinami i� Tinklo atgabenti vergai, ten jie laikomi, rengiami, maitinami, kvaitinami narkotikais.

��Kiek jų ten?�� paklausė Deinas.

Jis manė, kad Zedas jau nukreipė dėmesį nuo jo kur nors kitur. Ta�iau į jo klausim� atsakė Tinklo �eimininkas:

��Tinkle galime sutalpinti keturis tūkstan�ius vergų. �iais metais atsigabenome tris tūkstan�ius �e�is �imtus septyniasde�imt devynis.

��A�iū, Zedai-ka,�� padėkojo Deinas.

��I� Barakų vergai i�vedami atskirais būriais,�� toliau ai�kino Binkis. � O į būrius i�skirstomi pagal kvalifikacij�. Pirmiausia i�vedami darbininkai. Juos superka statybų rangovai, kosmouosto atstovai, miesto aptarnavimo skyrius, taip pat jie perkami ir į Gemito kasyklas. Vėliau ateina eilė kvalifikuotiems darbuotojams: technikams, amatininkams, įvairių profesijų specialistams. Vidudienį skelbiama pertrauka � tada visi skuba slėptis �e�ėlyje. Pirmojo būrio pasirodym� mes jau pra�iopsojome, galbūt ir antrojo.

Bulvaras i�platėjo.

� �inai,�� kalbėjo balsas į de�in� nuo Deino,�� viskas vyksta automati�kai. Įki�i kreditinį disk� į speciali� ang� ir surenki sum�, kuri� esi pasireng�s mokėti. Ekrane matai paskutin� pasiūlyt� sum�. Pamatysi. Smagu būna nueiti ten anks�iau, kai tik prasideda var�ytinės dėl naujo būrio. Gali pasiūlyti sum� puikiai �inodamas, kad kas nors kitas pasiūlys didesn�! Pana�u į lo�im� i� pinigų!

Tarsi bi�ių spie�ius �monių srautai bangavo Aukciono Aik�tėje. Baltai da�ytos pastatų sienos atspindėjo �vies�, at�vaitai blyk�iojo tviskan�ioje minioje. Kūnai siurbte siurbė kar�tį. Deinas nusi�luostė prakait� nuo veido. Atvira aik�tė kunkuliavo tarsi puodas ant ugnies. Staiga nuo�ė ku�desys: �Rani Jago, Jago, Jago�. Turistai lyg pagal komand� atsigr�ė ir įsistebeilijo į juos. Sidabrine tunika vilkinti, visi�kai rami Rani petys petin su Zedu �ingsniavo pirmyn. �monės priekyje prasiskyrė, leisdami jai praeiti.

Binkis kep�telėjo Dein� i� u�nugario.

� �tai.

Baltųjų pastatų �onuose atsilapojo durys � lyg būtų prasi�iojusios juodos burnos. Deinas pamatė ma�daug metro auk�tumo pakylas, sur�stas lygiagre�iai pastatams. Pro duris siūbtelėjo �monės.

��Tie yra vergai,�� tarė Rani.

I� �onų ėjo būrelis vyrų ir moterų mėlynomis uniformomis. Vergai vilkėjo baltai. Paklusdami sargybinių nurodymams, jie vienodais atstumais rikiavosi ant pakylų. Ku�desys į ausį prane�ė Deinui, kad tai paskutinis kvalifikuotų darbuotojų būrys.

Rani priėjo prie pakylos. Deinas pakėlė galv�. Vir� jo ant pakylos stovėjo vergė. Ekrane �vietė informacija apie j�: AMALIJA O-TORIS. AM�IUS: KETURIASDE�IMT DEVYNERI METAI, KVALIFIKUOTA MECHANIKE. SUTARTIES TERMINAS � PENKERI METAI. DORAZINO DOZĖ: 1,75.

Atrodė, moteris net nejunta, kad j� nu�iūrinėja. Ji �velgė vir�um siūbuojan�ios galvų jūros � į dangų, į tolim� horizont�.

Binkis suku�dėjo Deinui į ausį:

� �it� nusipirks miestas � jiems reikia mechanikų pri�iūrėti ir remontuoti slenkan�ius �aligatvius. O jei ne, jos laukia Gemito kasyklos. Be mechanikų nei�siver�iama ir ten.

Deinui parūpo, kokį nusikaltim� galėjo įvykdyti Amalija O-Toris ir kokia bus galutinė kaina u� j�.

��Atleiskite,�� i�tarė ka�kieno balsas.

Deinas atsitraukė. Tamsaus gymio moteris įniko skaityti informacij� ekrane. Ji krimstelėjo nyk�tį, o paskui įki�o į ang� kreditinį disk� ir ėmė spaudyti mygtukus. Ekrane virp�iodami su�ibo oran�iniai skai�iai. Moteris vilkėjo balt� kombinezon� su tamsia emblema: kirviu, i�keltu smogti � Diurų �eimos simboliu.

Deinas paklausė:

��Jeigu nusipirksite j�, kur ji pateks?

� Į kasyklas,�� atsakė baltarūbė moteris.

��Na, ar nesakiau?�� su�nyp�tė Binkis.

Oras persisunkė drėgme: garavo tūkstan�iai prakaituojan�ių, i�kvėpintų kūnų.

Deinas stebeilijo į nejudan�ias figūras, sulindusias į nepastebimas pakylų ni�as.

��Ar jie taip ir stovi be jokio �e�ėlio?�� paklausė jis.

Binkis atsakė:

��Vergai? Taip.

Atsigr�ė Rani.

��Kiekvienas būrys stovi lygiai valand�. Per t� valand� skelbiamos trys pertraukos, kai vergai gali atsisėsti pailsėti. Vandens atsigerti jie gauna į valias. Be to, dauguma jų apkvait� nuo dorazino, o tokios būsenos nebaisūs jokie nepatogumai � �itaip stovėti jiems pakankamai malonu.

Binkis ka�k� sumurmėjo, kas galėjo būti, o galėjo ir nebūti: �Taip, Rani-ka�. Po mini� �mirinėjantys prekeiviai įkyriai bruko pyragai�ius ir jūrų dumblių paplotėlius, sausainėlius su drebu�iais ir ledus. Ka�kokia moteris pardavinėjo balionėlius su i�pie�tu Jago �eimos simboliu �J� ir ma�ytes sidabrines vėliavėles. Vergai ant platformų mind�ikavo ir dūsavo, nugrimzd� narkotinėse svajose.

Nenutoldami nuo pakylų, Rani ir Zedas i� lėto ėjo aplink aik�t�. Deinas pastebėjo, kaip moteris su Jago simboliu �J� ant tunikos surinko siūlom� sum� u� ka�kokį pla�iapetį trumpulį. Ekranuose nuolat mainėsi skai�iai. Prie vieno ekrano stumdėsi du pirkėjai � atki�� apatinius �andikaulius, varstydami vienas kit� nuo�miais �vilgsniais, juodu pakaitomis maigė mygtukus, siūlydami vis didesn� sum�. Zedas nupirko Rani pyragaitį i� presuotų jūros dumblių. Prekeivis atsisakė imti i� jo pinigus.

��Zedai! Rani!

Jų link yrėsi moteris. Deinas atpa�ino diding�j� raudonplauk�, su kuria Rani pasisveikino ant Diurų namų laiptų. Moteris vilkėjo pla�i� balt� suknel�; skais�ioje saulėkaitoje ji plaukė per mini� grak��iai ir galingai lyg burinis laivas.

��Priimkite padėk� Jago Tinklui. Imrės atstovai prane�ė, kad jau įsigijo trūkstamų darbininkų į visas laisvas darbo vietas, o a� apsirūpinau nauju sodininku, taigi visi mes labai patenkinti.

��Dėkoju, Aliza,�� tarė Zedas.

��Ar jau girdėjote apie nelaim� Gemite?

��Ka�k� girdėjau,�� neai�kiai numykė Rani.

��Tai pasiutimas,�� i�siplūdo Zedas. � A� apie tai girdėjau � ligoninėje pasakojo Saja. Ketinau tau papasakoti. Jiems �iandien teks u�sipirkti vis� būrį. Juk tai įvyko prie� savait�, ar ne, Aliza? Saja ne�inojo tikslių skai�ių, ji i�vis tenorėjo kalbėti apie nutraukytų galūnių prisiuvim�.

��Geros dvi darbininkų brigados i�krito i� rikiuotės,�� prane�ė Aliza.

��Kaip negerai,�� maloniai tarė Rani.

Abi moterys nusi�ypsojo viena kitai.

Nuskambėjo varpas. Mėlynarūbiai pri�iūrėtojai u�lipo ant pakylų ir suvarė vergus atgal į Barakus. Kokias penkias minutes ant pakylų nebuvo nė gyvos dvasios, paskui pro duris i�niro dar vienas vergų būrys.

��Kokie �itie vergai?�� paklausė Aliza Kynet.

Zedas atsakė:

� Įvairūs specialistai.

Deinas u�davė Binkiui klausim�, kuris jau senokai nedavė jam ramybės:

��O kas nutinka tiems vergams, kurių niekas nenuperka?

��Juos superka prekybos agentai,�� paai�kino Binkis. � Jie i�kraustomi i� Barakų, įkurdinami ir maitinami prekybos agentų lė�omis. Taigi jei kokio nors vergo sutarties terminas pasibaigia metų viduryje arba jei vergas paleid�iamas į laisv�, arba jei mir�ta, galima tuojau pat rasti tokiam pamain�. Be jokios abejonės, perkant verg� i� prekybos agento, mokėti tenka kur kas daugiau nei Aukcione.

Aliza Kynet klausėsi jo ai�kinimo.

��Visi�kai teisingai,�� pagyrė ji. � Rani, tavo sekretorius puikiai sugeba visk� i�dėstyti glaustai bei ai�kiai.

Rani nusi�ypsojo. Binkis nusilenkė; bly�kų jo veid� i�pylė raudonis.

U� �io būrio vergus kainos buvo siūlomos ypa� gyvai. Bendrame �monių sraute Jago �eimyna ir Aliza Kynet buvo labai jau į akis krintantis gniutulas. Ka�koks apsukrus prekijas paleido į or� vis� mai�� dirbtinių pla�takių. Sparneliuose įtaisytomis saulės baterijomis varomos, jos grak��iai pleveno ir sklandė visai kaip tikri drugeliai. �monės urmu puolė jų pirkti, visa minia siūbtelėjo į rytinį Aik�tės pakra�tį.

Staiga u� nugarų pasigirdo balsas:

��Labas rytas, Domna, komandore.

Visi atsigr�ė. Prie�ais juos stovėjo juodarūbis vyri�kis, jam i� �onų � dar du, taip pat vilkintys juodai. Ant vyri�kio mar�kinių krūtinės spindėjo sidabrinis �enklas. Hiperis, pirmiausia �mėk�telėjo Deinui, bet tuojau pat jis atpa�ino ir sidabrinį �enkl� � dar ir faras. I� Rani veido buvo matyti, kad ji to �mogaus nepa�įsta. U�tat atpa�ino Zedas.

��Rani-ka,�� tarė jis, �ypsodamasis vien lūpomis. � Leisk supa�indinti tave su Maiklu A-Rae, pa�iu Sardonikso sektoriaus teisingumo įsikūnijimu.

Nieko nesakiusi, Aliza nedelsdama pasisuko �onu į juos, savo masyviu kūnu atstodama �irm�, pridengian�i� nuo smalsių turistų �vilgsnių. Rani linktelėjo juodarūbiui vyri�kiui.

��Labas rytas,�� pasisveikino. � Tikiuosi, jums patinka Aukcionas.

�vaig�dės, o �ia tai bent, pagalvojo Deinas, �avėdamasis neprilygstama jos savitvarda. Gyvas Maiklas A-Rae traukė �vilgsnį kur kas labiau nei nuotraukose. Kairiojoje ausyje jis segėjo auskar� su juodu perlu; Deinas beveik galėjo galv� guldyti, kad papuo�ale įmontuotas miniatiūrinis siųstuvas-imtuvas. A-Rae neturėjo jokio ginklo, bet jei Deino akys nemelavo, abu jo palydovai ne�iojosi paraly�iuoklius, lyg tarp kitko prisegtus prie dir�ų.

� �inoma, ne,�� atsakė A-Rae. � A� ir nesitikėjau, kad jis galėtų man patikti. Ta�iau kartais mums tiesiog tenka atlikti pareig�. Dabar ir yra vienas tokių kartų.

Rani meiliai jam nusi�ypsojo.

��Kaip kilnu i� jūsų pusės, kapitone A-Rae.

Jis papūtė lūpas:

��Nuostabu, kad jūs �inote mano rang�.

Rani atsakė:

��Apie jus a� �inau labai ma�ai. Bet, turiu prisipa�inti, mielai su�ino�iau daugiau.

��Tikrai?�� Atrodė, policininkui smagu buvo tai i�girsti. � Ir kas jus domina?

��Na��� Rani pasitrynė smakr�. � Pavyzd�iui, man smalsu, kodėl jūs puoselėjate ypatingus ker�to �abadui planus. Ar kada nors buvote vergas?

Vienas i� lydin�iųjų policininkų aiktelėjo. A-Rae papurtė galv�.

��Ne, Domna, vergas a� niekada nebuvau. A� � i� Kerėtojo. Kai dar buvau vaikas, man teko stebėti, kaip pakraunamas vienas i� Tinklo luotų. Man tai sukėlė siaub�. �iek tiek ūgtelėj�s su�inojau, kad ir mano paties �eima kar�tai palaiko vergovin� sistem�, netgi pelnosi i� jos � �itai man irgi pasirodė siaubinga. Tada i�si�adėjau savo �eimos ir paskyriau gyvenim� vieninteliam tikslui � sunaikinti vergij�.

��Dėl tos vienintelės prie�asties, kad ji kelia jums moralinį pasibjaurėjim�?

��Argi reikia daugiau prie�as�ių?

��Jums gal ir ne,�� atsakė Rani. � O man tikriausiai taip.

A-Rae u�siki�o nyk��ius u� dir�o.

��Kadangi jūsų motina pastatė Tinkl�, o jūsų brolis jam vadovauja, a� nė nesitikiu, kad suprasite, k� jau�iu,�� parei�kė jis.

��Kita vertus, man visuomet atrodė, kad apie tų, kurie pelnosi i� kitų �monių kan�ios, moral� i�vis nėra ko kalbėti. � Jis nesislėpdamas stebeilijo tiesiai į Zed�. Deinas pastebėjo, kad Zedo pe�iai lo�telėjo atgal.

Rani delnu lengvai palietė brolio rank�.

��Man atrodo, jūs ma�umėl� pernelyg grubus, Maiklai A-Rae,�� tarė ji.

Policininkas nelinksmai vyptelėjo moteriai.

��Bene mano grubumas jus liūdina, Domna? Bet jūsų ka�kodėl visai nepykina, regint visa tai!�� Jis pla�iu rankos mostu apvedė nejudan�ius, prakaituojan�ius vergus.

Deinui nuo įtampos ėmė mausti skrandį. Rani, regis, sugebėjo nekreipti į j� dėmesio.

��Tai jums atrodo pasi�lyk�tėtina,�� tyliai i�tarė Domna Jago.

��O �tai kalėjimai jums nesukelia jokių nemalonių jausmų?

��Kalėjime �mogus dar gali i�saugoti bent dalel� orumo. Kai tampi kieno nors nuosavybe, apie jokį orum� nebegali būti nė kalbos.

Deinas nė pats nepajuto, kaip linktelėjo. Akies kra�teliu jis pastebėjo Binkio veid�: sekretorius vergas gerte gėrė į save kiekvien� Maiklo A-Rae �odį, jo lūpos buvo pra�iauptos, akys � i�plėstos.

��Suprantu,�� tarė Rani nepatikliai, bet visgi mandagiai. � Neabejoju, jūs sėdėjote kalėjime ir visk� puikiai �inote.

A-Rae susiraukė.

��Ne, Domna, kalėjime a� nesėdėjau. Ar tai jau viskas, ko norėjote man�s paklausti?

��Na,�� tarė ji,�� turiu prisipa�inti, man smalsu, kodėl jūsų �monės stebi mano namus.

A-Rae kilstelėjo antakius.

��Mano �monės � kaip suprantu, jūs turite omeny man pavald�ius darbuotojus, Domna � nė nemano stebėti jūsų namo.

��Vadinasi, jie stebi mane?

A-Rae veidas tapo rūstus.

��Bijau, kad tai � Federacijos reikalai. O jūs puikiai �inote, kad a� neatsakinėju į klausimus apie Federacijos reikalus.

Deinui dingtelėjo mintis: o juk faras smaginasi i�sijuos�s, argi ne taip? Jam atrodo, kad �tai taip �auniai pa�emino Rani Jago, ir jis mėgaujasi tuo. �is suvokimas sukėlė Deinui ka�kokį giluminį, nelabai ai�kų nerim�. Jis nekantraudamas laukė, k� atsakys Rani.

Moteris papras�iausiai linktelėjo.

��Manau, jūs labai įskaudinote savo �eim�, kai pasikeitėte pavard�, � pasakė ji. � Įdomu, ar po �itiekos metų susitaikėte su jais visais?

Tamsios A-Rae akys su�ioravo pyk�iu.

��Mano �eima � taip pat visi�kai ne jūsų reikalas, Domna!�� riktelėjo jis, kapodamas �od�ius. Paskui trumpai palietė savo palydovų pe�ius. � �tai mano �eima!

��Labai jaudinama,�� tarė Rani.

Atrodė, kad nepajudinama jos ramybė neapsakomai siutina policinink�.

��Jūs, be abejo, tvirtai įsitikinusi, kad esate nepalie�iama, ar ne?�� sviedė jis. � Tad �tai: jūs klystate. Ir a� tikiuosi jums įrodyti, kad �iauriai klystate!

Vienas jo palydovų ramindamas ėmė ka�k� ku�dėti jam į ausį. A-Rae veido raumenys sutrūk�iojo nuo pastangų susitvardyti; netrukus jo veidas i�silygino, vėl virto mandagia kauke.

��Tikiuosi, atleisite, jeigu jau paliksime jus, Domna,�� tarė jis. Trejetas policininkų atsitraukė ir visi drauge nusilenkė.

Nuaidėjo Barakų varpas. Zedas pusbalsiu burbtelėjo:

��Prakeiktas savim pasitikintis pasipūtėlis.

Deinas dirstelėjo į Tinklo vir�inink�. Zedas niauriu �vilgsniu lydėjo trejet� į kupet� susimetusių policininkų.

Rani tvir�iau sugniau�ė brolio rank�.

��Jis � tiesiog neta�ytas stuobrys,�� pasakė Rani. � Bet a� norė�iau, kad vie�umoje nekeltum jam jokių scenų, Zedai-ka.

Zedas suraukė antakius:

��Jis sakė, kad apie tavo moralum� nėra ko nė �nekėti.

� Į jo nuomon� apie mane man nusispjaut, Zedai-ka.

Įsiterpė Deinas:

��Jo palydovai ginkluoti paraly�iuokliais.

Zedo pe�iai įsitempė.

��Manai, jie pasinaudotų ginklais? Manai, ry�tųsi �auti į mane?

��Kai jų nuomonė apie Tinkl� tokia� taip,�� atsakė Deinas.

Zedas nutvilkė jį �vilgsniu, ir Deinas akimirk� pabūgo, ar tik Zedas nesiruo�ia galų gale i�lieti susikaupusio įtū�io ant jo kailio. Ta�iau Tinklo vir�ininkas tik linktelėjo.

��Tikriausiai tavo tiesa,�� pasakė.

Jis vis dar negalėjo atplė�ti akių nuo margumyno, sūkuriuojan�io toje vietoje, kur dar neseniai stovėjo juodarūbių farų trijulė.

Aliza Kynet, girdėjusi vis� pokalbį, tarė:

��Rani, �aviuosi tavo sugebėjimu tvardytis.

Rani nusi�ypsojo.

��O Izobelė visuomet sakydavo, kad a� pernelyg greitai pratrūkstu.

Aliza Kynet atsakė:

� �įryt Izobelė tikrai tavimi did�iuotųsi. � Ji nusigr�ė net nuo tos pusės, kur pasitraukė A-Rae. � Tasai �mogėnas erzina, bet jis � tik vabzdys.

��Vabzdys su geluonimi,�� patikslino Rani.

��Galbūt,�� sutiko Aliza. Ir mostelėjo. � Eime valandėl� pasivaik��ioti, Rani. Noriu kai ko tav�s papra�yti.

Deinas sudvejojo neapsispr�sdamas, ar jam reikia sekti paskui Rani ir Aliz�, ar ne. Jis grį�telėjo paklausti Zedo, kaip jam dabar elgtis.

��Zedai-ka, ar man�

Ta�iau Zedas nesiklausė. Jo akys taip ir prilipo prie vieno ta�ko u� kokių penkiolikos metrų.

Deinas susim�stė, ar tik Tinklo vir�ininkas nesvarsto, k� mielai padarytų su Maiklu A-Rae. Zedas atrodė sta�iai įaug�s į grindinio akmenis po kojomis.

Staiga Zedas pajudėjo i� vietos; jis yrėsi per turistų mini� taip, tarsi �ių �ia nė būt nebūtų. Jo keli� �enklino nepasitenkinimo murmesys. Deinas nuskubėjo jam i� paskos.

��Atleiskite,�� murmėjo jis. � Atsipra�au. Jis atsipra�o. Mes atsipra�ome.

Jis u�truko ger� minut�, kol prasibrovė pro glaud�iai susigrūdusi� mini�. Kai pagaliau i�sprūdo i� paties knib�dėlyno, susigaud� atsidūr�s per metr� nuo pakylos. Zedas stovėjo tiesiog prie�ais jį � įsmeig�s akis vir�un, visi�kai kur�ias aplinkiniam �urmuliui.

Deinas pa�velgė auk�tyn.

Ant pakylos stovėjo vergė, ramiu �vilgsniu �iūrinti vir� minios galvų. Jos plaukai buvo ilgi, palaidi, rusvo atspalvio; nutvieksti saulės jie blizgėjo lyg auksintas ka�tonas. Vergė buvo liauna, nelabai auk�ta. Rudų akių. Dar nenorėdamas patikėti savo akimis, Deinas gavo pripa�inti, kad vergė stulbinan�iai pana�i į Rani. Toks pat santūrus, dailių bruo�ų trikampio formos veidas ��Rani veidas, Rani akių forma, net a�trūs, atsiki�� �andikauliai, ir tie tokie pat kaip Rani. Ji net stovėjo tokia pat poza kaip Rani � �iek tiek pakreipusi į �on� galv�, truputį praskėtusi kojų pir�tus. Atrodė, kad ir ūgio tokio pat kaip Rani. Deinas atplė�ė �vilgsnį nuo jos ir dirstelėjo į ekran�.

DARIENA RUS. AM�IUS � DVIDE�IMT �E�ERI METAI. KOMPIUTERIŲ TECHNIKĖ. SUTARTIES TERMINAS � KETVERI METAI. DORAZINO DOZĖ � 1,25. Ji buvo de�im�ia metų jaunesnė u� Rani.

Zedo pir�tai it plieniniai nagai sugniau�ė Deino �ast�.

��Kur Binkis?

��A� ne�inau, Zedai-ka.

��Surask jį.

Zedas jį paleido; Deinas atsikvėpė.

��Surask jį, � įsakė Tinklo �eimininkas. � Eik ir surask jį.

Deinas apsidairė. Dar k� tik Binkis trynėsi prie pat jo, taip pat ir Amri. Kur nelabasis galėjo juos nujoti? Zedas vėl įsispoksojo į verg�. Deinas ėmė skverbtis per mini� tolyn nuo jo, dairydamasis į �alis, stengdamasis prisiminti, kurioje vietoje jie neseniai stovėjo, mėgindamas grį�ti tuo pa�iu keliu atgal. Jam parūpo, ir kur galėtų būti Rani � ar ji suras juos tokioje kam�alynėje? Visi aplinkui mirguliuojantys veidai Deinui atrodė vienodi � vienodai nepa�įstami. Nervų galiukus jau ėmė kutenti panika, bet jis valios pastangomis j� u�gniau�ė. Vien tik ramybė gali padėti jam surasti Binkį.

Staiga ka�kas stvėrė jam u� rankos. Tai buvo Amri � spindin�iomis akimis, taip ir tryk�tanti d�iugesiu. Ka�kas padovanojo jai dirbtinį drugelį. Atgniau�usi rie�ku�ias, mergaitė leido jį paliesti saulės spinduliui, sparneliai lėtai suplazdėjo.

��Gal �inai, kur rasti Binkį, ka�iuk?�� paklausė Deinas.

��Jis �tai ten, prie tos pakylos. O man palinkėjo pasiklysti. � Ji sukikeno.

��Nelabai malonus linkėjimas.

��Jis su ka�kuo kalbėjosi,�� pasakė Amri,�� ir nenorėjo, kad a� klausy�iaus. � Ji oriai pridūrė: � Tarsi a� klausy�iausi pokalbių �monių, kurių net nepa�įstu.

Laibas varpelio skimbtelėjimas paskelbė poilsio pertraukėl�. Ant pakylos vergams u� nugarų lyg grybai po lietaus i�dygo kėdės. Dauguma susėdo. Kai kurie, pernelyg apsvaig� nuo narkotikų, kad jiems tai dar rūpėtų, liko stovėti.

��Palauk �ia,�� tarė Deinas Amri ir ėmė brautis prie pakylos, kol pagaliau pastebėjo Binkį. � Binki!�� u�riko.

Sekretorius energingai kalbėjosi su ka�kokia �mogysta � trumpai kirptais plaukais, lyg ir sutvarstyta viena ranka. Deinas nusiyrė artyn. Kai atsidūrė prie pat jų, nepa�įstamasis � moteris, pasirodė Deinui � tik dirstelėjo į jį ir akimoju i�tirpo minioje. Binkis persiut�s atsigr�ė ir suurzgė:

��Kokio velnio?

��Atleisk,�� tarė Deinas,�� bet neturiu kitos i�eities. Dar vakar privalėjai prisistatyti Zedui.

Binkis i�siplūdo su labai jau ai�kia pagie�a.

��Kur jis?�� paklausė jau ramiau.

Deinas parodė. Jie ėmė brautis atgal, pakeliui pasiimdami ir Amri, kuri kantriai laukė jų. Binkis dirstelėjo pasi�iūrėti, į k� spigina Zedas. Jo galva lo�telėjo � ir paliko atlo�ta. Jis sustingo vietoje pra�iota burna.

Zedas tarė:

��Nupirk j�.

��Bet�

��Juk tu ne�iojies �eimynyk��ių kreditinį disk�. Nupirk j�.

Per skubėjim� kliuvinėjan�iais pir�tais Binkis i��vejojo disk� i� ki�enės ir įki�o į ply�į. Zedas įsakė:

��Lik �ia. Kad ir kiek u� j� siūlytų, sumokėk daugiau. Supratai mane, Binki?�� Prie �onų nuleistų rankų pir�tai susirietė tarsi �vėries nagai.

��Taip, Zedai-ka.

Zedo veid� ir rankas kaus�iusi įtampa ma�umėl� atlėgo. Jis atsigr�ė į Dein�.

��O kur mano sesuo?

Deinas u�springo, bet tuoj pat atitoko.

��Ji vaik�tinėja� �tai ten. � Per mini� jis į�iūrėjo �mėk�telint Alizos Kynet suknel� ir plevėsuojan�ius raudonus plaukus.

Zedas prisimerkė ry�kioje �viesoje.

��Aha. Matau. Su Aliza. Eik, pakviesk j�.

Deinas nuskubėjo pas Rani. Jos veido i�rai�ka buvo ka�kokia keista � tarsi būtų paragavusi neregėto patiekalo ir vis dar negalėtų suprasti, ar jai skanu.

��Jei tik galėsiu, tikrai padėsiu tau, Aliza,�� kaip tik sakė ji.

��A�iū, � �irdingai padėkojo Aliza. � Nieko daugiau ir nepra�au. � Ji kilstelėjo smakr�. � O dabar man jau pats metas susirasti Imr�. Jis, ko gero, ie�ko man�s. � Kynetų moteris karali�kai nuplaukė per mini� � tikras banginis mailiaus būryje.

� Įsikibk man į parank�, � tarė Rani.

Deinas padarė, kaip lieptas. Rani net virpėjo i� juoko. Eidama ji klubu glustelėjo priėjo �launies; nuo �io trumpo prisilietimo Deino kūnu perbėgo �iurpuliai.

� Įsivaizduok sau � Aliza nori, kad padė�iau jai suorganizuoti pokylį-staigmen�!

��O kas �ia taip juokinga?�� suglumo Deinas.

��Juk a� negaliu pak�sti pokylių! O Aliza tvirtina norinti suruo�ti toki� �vent�, kurioje smagu būtų netgi man. Tai turėtų būti Imrės gimimo dienos pokylis. O kur ne�ioja mano brolį?

Vienai akimirkai Deinas buvo kone pamir��s Zed�. Ir dabar tiesiai leptelėjo:

��Jis perka verg�.

��Perka verg�! Mūsų namams?�� Rani suraukė antakius. � O kodėl?

��Eime.

Deinas nusivedė j� prie pakylos, ant kurios stovėjo Dariena Riis.

��Zedai-ka, kas tau?��� Rani pa�velgė auk�tyn, ir klausimas nebaigtas pakibo ore.

Neatsigr�damas Zedas mestelėjo:

��Jos vardas Dariena.

Nuaidėjo varpo dū�is. Vergai sukruto lyg pagal komand�. Aik�tėje susispiet� pirkėjai traukėsi nuo pakylų garsiai kalbėdamiesi. Statymai u� �io būrio vergus baigėsi. Vergai eile po vien� pajudėjo prie durų tarsi puo�naus senovinio laikrod�io figūrėlės. Zedas tarstelėjo:

��Eime.

Paėm�s Rani u� rankos, pasiki�o �i� sau po pa�astimi � labai pana�iai, kaip anks�iau tai padarė Aliza Kynet.

Deinas patyliukais paklausė Binkio:

��O kas bus dabar?

Sekretorius atsakė:

��Jai padarys tatuiruot�, o rytoj i� ryto pristatys į namus.

Visai kaip kokį siuntinį, dingtelėjo Deinui.

Zedas paliepė:

��Binki, kai tik pareisime, i� karto paskambink į Barakus. Pasakyk, tegul palaiko j� ten, kol susiruo�ime i�vykti i� Abanato. Nenoriu jos matyti, kol negrį�ime į dvar�.

��Klausau, Zedai-ka,�� atsakė Binkis.

Aukciono Aik�tės pakra�tyje minia praretėjo. Deinas paspartino �ingsnį, kad atsidurtų greta Rani i� de�inės. Jos alkūnė brūk�telėjo jo rank� � �įsyk, atrodė, visai atsitiktinai. Moteris prasi�iojo:

��Zedai-ka, kodėl?..

Zedo kairioji ranka neju�ia �aute �ovė auk�tyn. Staigus jo mostas nutildė Rani. Tinklo �eimininkas giliai atsikvėpė.

��Neklausinėk,�� i�tarė.

Rani prikando apatin� lūp�. Prie�ais juos driekėsi Bulvaras: jie jau i�ėjo i� aik�tės. Tolumoje sugaudė varpas. Deinas atsigr�ė, bet nieko nei�vydo. Jis prisidengė akis nuo �ilpinan�ios �viesos.

Pro skliautuotas duris ant pakylų jau �engė naujas vergų būrys.

Jie buvo jau beveik pasiek� namų laiptus, kai Deinas staiga i�vydo ka�k� pa�įstam�. I� prad�ių jam tik veidas pasirodė matytas, vardo negalėjo prisiminti. Ji buvo pusiau nusisukusi� o paskui atsigr�ė, ir jis pamatė j� visi�kai ai�kiai.

Tai buvo Tori Lamonika.

Rusvai auksiniai hiperės plaukai buvo trumpai nukirpti � kai Deinas matė j� paskutinį kart�, dar ne�iojo ilgus. Susibrukusi rankas į ki�enes, �engdama grak��iais, spyruokliuojan�iais �ingsniais, moteris traukė �iaurės pusėn vis labiau toldama. Vilkėjo �viesiai violetinės ir juodos spalvos drabu�į, o per nėriniuot� mar�kinių krūtin� blyk�iojo �vaig�d�ių Kapitonės medalionas. Ausyse kadaravo dideli auksiniai �iedai. Ji ėjo suraukusi antakius, ne�iūrėdama Deino pusėn, ir vien� beproti�k� akimirksnį Deinas jau įkvėpė ketindamas jai su�ukti� Bet jie pasiekė namų laiptus, o Rani �iūrėjo į jį.

Gatvė buvo labai tyli � dauguma �monių vis dar �urmuliavo Aukcione. Koriosas atidarė jiems duris. Amri, ne�ina savuoju mechaniniu drugeliu su saulės baterijomis sparnuose, buvo vienintelė i� jų, kuri neatrodė prislėgta. Binkis nosies tiesumu nėrė į vergų koridorių. Rani u�lipo laiptais vir�un. Deinas pasitraukė į savo kambarį. Nuo ilgo buvimo kaitrioje saulėje jam maudė galv�, jis niekaip negalėjo patikėti i� tiesų mat�s Tori Lamonik�. Po �imts galų, k� ji veikia �ia, �abade? Juk jo dorazin� turėjo būti pardavusi prie� geras kelias savaites. Nejaugi dėl tir�tai sektoriuje zujan�ių A-Rae farų nesiry�ta kilti i� planetos? O gal u�sibuvo �ia dėl kokių nors kitų prie�as�ių? Deinas stengėsi prisiminti, k� �ino apie �vaig�d�ių Kapiton� � apie jos pomėgius ar įpro�ius. Ta�iau hiperiai vengia per daug kalbėti vieni apie kitus. Deinui pavyko atkapstyti atmintyje apie Tori tik tas kelias smulkmenas, kurias minėjo Raselas: kad ji garsėja įpro�iu nu�vilpti i� panosės krovinį, kad ji � neprilygstama pilotė, ir dar � kad mėgsta �aisti senovinį �emės �aidim�, vadinam� �Go�.

I� susim�stymo vyruk� plė�te i�plė�ė Rani balsas, i�tar�s jo vard� interkomo ry�iu:

��Deinai, pra�au ateiti į mano kambarį.

��Gerai, Rani-ka.

Jis u�lipo laiptais. Rani sėdėjo prie kompiuterio. Deinas grį�telėjo į duris, norėdamas įsitikinti, kad neu�mir�o jų u�daryti, tada pasilenkė ir lūpomis palietė �velnų bei kvapnų jos plaukų �ilk�.

Rani i�tarė � taip tyliai, kad jis vos i�girdo:

��Ar esi kada girdėj�s apie �erilo dėsnį?

Deinas suraukė antakius. Pavadinimas lyg ir girdėtas�

��Rodos, taip, bet neprisimenu, koks jis,�� atsakė.

��Jis dar vadinamas ir Bredlio hipoteze. � Rani Jago pacitavo i� atminties: � �Kiekvienam gyvosios materijos trupinėliui, tiek organinės, tiek neorganinės kilmės, duotosios makroskopinės visatos ribose galima rasti vien� visi�kai tiksli� molekulin� kopij� tos pa�ios visatos ribose.�

��Taip,�� atsakė Deinas. � Dabar prisimenu. Hipotez� mėginta remti kai kuriais labai jau teoriniais matematiniais modeliais, ji niekada nebuvo įrodyta.

Rani tyliai pridūrė:

��Neatmenamais laikais Senojoje �emėje gyvavo tikėjimas, es� sutikti savo kopij� � nelaimės �enklas. Tai rei�kė, kad pats geitai mirsi.

Deinas susiraukė.

��Rani, juk �inai, kad tai nes�monės. � Pastvėr�s kėd� u� atlo�o, u�gulė j� visu svoriu taip, kad vos neapsivertė. � O i� kur tu i�kapstei Bredlio hipotez�?

Ji gū�telėjo pe�iais. Skruostus i�pylė raudonis;

��Ne�inau. Reikia manyti, kur nors perskai�iau. � Ji staiga atsistojo. � Nesipainiok man po kojų, � a�triai tarstelėjo, ir Deinas pasitraukė, palikdamas jai erdvės �ingsniuoti po kambarį.

Po valandėlės ji pra�neko vėl:

��Kai grį�au i� Sovkos, buvau labai vieni�a. Zedas mokėsi Nekse, o a� buvau įkalinta su Izobele, kuri bruko man į galv�, kokia turėtų būti Domna Rani Jago. Per tuos mėnesius labai daug skai�iau. � Ji susibruko rankas į ki�enes ir kilstelėjo pe�ius.

��Zedas ir a�� �inai, mudu apsimetinėdavome, kad esame dvyniai. Kai Izobelė mus i�skyrė, pasijutau tarsi perplė�ta perpus; lyg man�s egzistuotų du egzemplioriai: vienas � �ia,�� ji patap�nojo sau krūtin�, � o kitas � ka�kur kitur, laisvas� Niekada nemaniau, kad bus lemt� j� susitikti.

Jos liūdesys jį suerzino.

��Toji moteris � visai ne tavo dvynė, � parei�kė jis. � Jos vardas � Dariena Riis, ne Rani. Ji kilusi ne i� �abado, ji � kompiuterių technikė, be to, ir jos akys ne gintarinės, o rudos. � Jis valandėl� patylėjo. � Ir dar, ji � ne laisva.

Rani akyse staiga plykstelėjo �elmi�ki �iburiukai.

��Ak, brangioji, pana�umas tiesiog priblo�kiantis, o jergutėliau, tikrai taip!�� Ji nusijuokė. � Tavo tiesa. �neku kvailystes.

Deinas susim�stė, ar verta surizikuoti prasitarti jai apie Tori Lamonik�.

��Be to, ir jos plaukai rausvesni nei tavo,�� pridūrė jis.

� �inau,�� atsakė Rani. � Ji ne tokia jau ir pana�i į mane. Bet� tu �ito negali �inoti � ji atrodo lygiai taip, kaip a� atrod�iau kadaise. Kai buvau jaunesnė, mano plaukai buvo rausvesnio atspalvio. � Moteris pasitrynė smakr�. � Zedas �itaip pametė galv� dėl jos� man tai kelia nerim�. � Su ai�kiai juntamu skausmu balse ji pridūrė: � Jis nesi�nekėjo su manimi vis� keli� iki pat namų.

��I�vis nesi�nekėjo?

Rani linktelėjo. Staiga pripuolė prie kompiuterio ir suskato spaudyti klaviatūros mygtukus. Ekrane įsi�iebė tekstas: JAGO �EIMOS TINKLO ĮRA�AI � PASTARIEJI METAI � SULAIKYTIEJI. Rani atsisėdo į krėsl� prie kompiuterio ir suvedė tolesnes nuorodas. Ekrane blykstelėjo: KROVINIŲ VA�TARA�TIS: �MONĖS. Stojo trumpa pertraukėlė, paskui ekrane su�vito ry�kiai �alios raidės: PATVIRTINKITE TAPATYB�.

Rani prispaudė nyk�tį prie ekrano.

Deinas paklausė:

��Ar tai Tinklo registras?

Rani linktelėjo.

� �iuos duomenis atsidaryti gali tik įgalioti asmenys: a�, Zedas, Tinklo įgula, Barakų darbuotojai, ligoninės personalas�

Deinas pastebėjo:

��Juk tai daugybė �monių.

Jis prisiminė, k� jam sakė pirmasis jo mokytojas, mok�s dirbti kompiuteriu: ��Bet k�, k� vienas �mogus gali įvesti į kompiuterį, kitas �mogus gali i� ten i�kapstyti. Visa, ko reikia � tai pakankamai laiko paie�koms.�

��Tikriausiai �ia yra �inios ir apie mane,�� tarė jis.

��Taip,�� atsakė ji. � �inoma, yra.

Ekrane ėmė �iebtis tekstas. Deinas skaitė Rani per petį. DARIENA RUS: LYTIS � MOT. AM�IUS � 26 M. PROFESIJA � KOMPIUTERIŲ TECHNIKĖ. SUTARTIES TERMINAS � 4 M. KILMĖS PLANETA � KERĖTOJAS. DORAZINO DOZĖ � 1,25. TECHNINIAI DUOMENYS: NUOSPRENDIS U� KRIMINALINĮ NUSIKALTIM�, STRAIPSNIS 79R. Rani paspaudė dar vien� klavi��. �aliosios raidės nepasikeitė.

��Ie�kai dar ko nors?�� paklausė Deinas. Jis buvo apstulbintas.

� �ia turėtų būti informacija ir apie jos įvykdyt� nusikaltim�, ��atsakė Rani. � K� rei�kia �Straipsnis 79� a� tiesiog neprisimenu, bet raidė �R� rei�kia, kad informacija prieinama tik ribotam �monių ratui. Nesuprantu, kas dedasi.

��Ar negali įvesti komandos, panaikinan�ios draudim� naudotis �ia informacija?

��Mano nyk��io atspaudas toki� komand� turėjo aktyvuoti automati�kai. Kad ir kas būtų suved�s į kompiuterį pirminius duomenis, matyt, bus įvėl�s klaid�. O gal ka�kas u�strigo pa�ios vir�enybinės komandos grandinėje. � Jos pir�tai dar kart� perbėgo klaviatūra. � Papra�iau pateikti 79 straipsnį.

Ekrane įsi�iebė: STRAIPSNIS 79 � ASMENINIS SMURTAS PRIE� SUAUGUSĮ INDIVID�.

��O,�� tyliai i�tarė Rani.

Deinas neju�ia ėmė svarstyti, kokios galėjo susiklostyti aplinkybės, privertusios raudonplauk� dvide�imt �e�erių metų kompiuterių technik� i� Kerėtojo griebtis fizinio smurto prie� asmenį. Rani pir�to galiuku palietė plony�io plastiko ekran�, tarsi mėgindama u��iuopti �viesos ta�kelius.

��Tavo tiesa,�� tarstelėjo ji ir apsisuko su visu krėslu.

��K� turi omeny?

��Ji � ne mano dvynė. Mano dvynė niekada nesigriebtų fizinio smurto prie� asmenį.

��I� kur gali tai �inoti?�� nustebo Deinas.

Rani pasitrynė smakr�.

��Nes nesigrieb�iau a�. � Ji atsistojo. � A�iū u� paguod�, � pridūrė.

Ji atrodė tokia vieni�a, stovėdama ja pa�ia prakvipusiame kambaryje, kalbėdama dusliu balsu, kuris skambėjo taip lygiai, beveik oficialiai � Dein� u�plūdo noras prieiti, apkabinti j�, pajusti, kaip tiesus lyg styga jos kūnas i�sirie�ia ir suglemba, priglud�s priėjo� Bet dabar jis negalėjo �ito daryti. Dabar ji buvo ne jo meilu�ė Rani, o Domna Rani Jago. Nereikia jai jokios dvynės, pagalvojo jis, ji ir �iaip � du asmenys viename kūne, lygiai taip pat, kaip ir Zedas, kaip ir a� pats: chirurgas-sadistas ir vergas � �vaig�d�ių Kapitonas�

Ka�kas a�triai pabeldė į duris ir tuojau pat jas pravėrė. Vidun ky�telėjo Zedo galva.

��Rani-ka, jei tau man�s prireiktų, būsiu ligoninėje,�� i�bėrė jis. Ir u�darė duris anks�iau, nei sesuo spėjo k� nors atsakyti.

Nusigand�s Deinas dirstelėjo į Rani. Kad Zedas �itaip sta�ioki�kai elgtųsi su seserimi � labai jau neįprasta. Rani nepajudėjo i� vietos, bet jos pe�iai buvo gunktelėj�, veidas atrodė lyg sublog�s, sukrit�s.

Deinas priėjo prie moters ir tvirtai apkabino. Ji priglaudė galv� jam prie krūtinės. Deinas jautė, kaip ji stengiasi kvėpuoti giliai, ritmingai � galiausiai atsiduso ir at�lijo nuo jo.

��Viskas gerai,�� rė�ė Rani su ka�kokiu į�ūliu i��ūkiu lyg vaikas.

��Taip, �inau,�� sutiko jis.

Moteris abiem rankomis nusibraukė plaukus nuo veido ir pakėlė �į į Dein�.

Bu�inys u�sit�sė. Kai jie pagaliau at�lijo vienas nuo kito, Rani atsiduso � ar tai malonumo, ar liūdesio i�rai�ka? Deinas ne�inojo. Jos �vilgsnis jam pasirodė keistai vertinantis. Galbūt �eimininkė jau svarsto, kada kit� kart� galėsianti įsitempti jį į lov�? Deinas u�uodė, kad ji ka�k� nusprendė � ka�k�, kas tiesiogiai siejasi su juo, ta�iau koks tas sprendimas � �ito neketino jam atskleisti.

Rani Jago palietė interkomo įtais�.

��Binki? Koks tavo dokumentuose Loraso U-Eleno bylos numeris?

Binkio balsas atsakė:

��Numeris � 1216, Rani-ka.

��A�iū. � Ji nu�ingsniavo prie kompiuterio ir klestelėjo į krėsl�. Ir tarsi atsipra�ydama tarstelėjo Deinui: � Dirbti man vis vien reikia.

Ji ėmė spaudyti klaviatūros klavi�us.

��Prisimeni, klausiau tav�s apie Loras� U-Elen�? K� gi, domėjausi, ar jį pa�įsti, dėl tos prie�asties, kad jis, atrodo, yra narkotikų dileris.

Deinas net krūptelėjo � prisiminė Tori.

��Juk jau sakiau tau, Rani-ka, kai tik susipa�inome,�� atsakė jis. � I� tikrųjų a� nepa�įstu nė vieno narkotikų dilerio.

��Taip. Teisybė. � Ji vis dar maigė klavi�us. � Norė�iau atsigerti ko nors �alto,�� tarė ji. � Gal papra�ytum Korioso, kad paruo�tų man vaisių pun�o?

Ji vėl virto Domna Rani Jago.

��Gerai, Rani-ka,�� sumurmėjo Deinas.

Virtuvėje buvo vėsu ir � nė gyvos dvasios. Deinui parūpo, kur visi galėjo i�nykti.

��Koriosai!�� �ūktelėjo jis.

Niekas neatsiliepė, ta�iau Deino dėmesį patraukė i� valgomojo ni�os sklindantys garsai. Jis pasuko ten ir pusiaukelėje susidūrė su Amri. Mėlynos jos akys buvo paraudusios, mergaitė �liurp�iojo nosimi.

��Ka�iuk, kas nutiko?�� Deinas apglėbė mergait� viena ranka � �itaip būtų apkabin�s pravirkusį broliuk� ar sesut�. � Ko dabar susisielojai?

Ji atsakė:

��Binkis mane aprėkė.

��K�? Kodėl?

��Todėl, kad paklausiau, su kuo jis kalbėjosi ant laiptų.

��K�?

��Ka�kas atėjo prie galinių durų ir jie kalbėjosi. A� tik norėjau su�inoti, kas tai buvo. Nė neketinau �niuk�tinėti. � Ji krumpliu pasitrynė vien� akį.

��Ar jis taip ir pasakė?

Ji linktelėjo. Deinui dingtelėjo, kad reikėtų susirasti sekretorių verg� ir kaip įmanoma grie��iau i�dėti, k� apie visa tai galvoj�s. Amri vėl �niurk�telėjo.

��Nekreipk dėmesio, ka�iuk,�� tarė Deinas, jau bene �imt�jį kart� klausdamas sav�s, kiek mergaitei metų ir k� ji galėjo padaryti, kad būtų i�siųsta vergauti į �abad�. � Jis � tikras kam�ara.

��O k� tai rei�kia?

��Tai rei�kia tokį �mogų, kuris gali parduoti savo motinos kūn� su�erti o�koms.

��Fui!�� Amri nutaisė grimas�. � Koks siaubas. Ar tai peli�kas �odis?

��Aha.

��Na, nemanau, kad jis tikrai būtų toks,�� paprie�taravo Amri. Ir staiga susim�stė. � Man atrodo, jam rūpi jo �eima, ir net labai. Jis i� Kerėtojo. Kai tik atsidūrė �ia � turiu omeny, dvare,�� parodė man savo ma�osios mergytės nuotrauk�, visur ne�iojosi j�. Bet paskui jis bandė pabėgti ir Zedas��� Ji nutilo. � Na, �inai. Po to jis liovėsi kalbėj�s apie savo �eim�. I�vis apie niek� nebekalbėjo. � Mergaitė sumirksėjo. � Man reikia nusiprausti.

Deinas spustelėjo j� glėby ir paleido.

��Rani nori vaisių pun�o,�� pasakė. � Ar Koriosas kur nors i�ėj�s?

��Miega,�� atsakė Rani. � Apie vidudienį jis visuomet mėgsta nusnūsti. Pun�o paruo�iu a�. � Ji staiga nusi�ypsojo ir �velniai stumtelėjo jį. � Grį�k pas j�. Pun�� atne�iu pati.

Deinas irgi vyptelėjo jai.

��Gerai,�� atsakė.

Jau lipdamas laiptais į vir�ų, jis staiga nutarė, kad tikriausiai jau pats metas liautis galvojus apie Amri kaip apie vaik�. Tasai stumtelėjimas buvo anaiptol ne ma�os mergaitės judesys. Galbūt, dingtelėjo jam, tiesa, tik galbūt, �itoks paprastas Amri natūralumas � tiktai vaidyba. Arba � ne, ne vaidyba, o savoti�ka kaukė, priedanga, po kuria patogu paslėpti visa tai, k� ji galvoja ar jau�ia i� tikrųjų. Juk visi mes dangstomės kaukėmis, niauriai pagalvojo jis. Kitaip nė negalime, nes prie�tara tarp to, kas buvome, ir to, kas esame � tarp laisvo �mogaus ir vergo,�� i� vidaus sudraskytų mus į gabalus.

Staiga, iki Rani durų likus kokiems trims �ingsniams, Dein� u�plūdo toks įsiūtis, kad teko atsiremti į sien�. Tegul skrad�iai prasmenga �ita skylė, tegul skrad�iai prasmenga visas Sardonikso sektorius, tegul skrad�iai prasmenga ir dar velniai nujoja �itos planetos �mones, kurie sukūrė ir įtvirtino visuomenin� sistem�, paremt� degradacija bei narkotikais. Dar didesnį siaub� jam sukėlė mintis, jog ir jis pats �iek tiek prisidėjo prie to, kad �i sistema sėkmingai veiktų. Netikėtai susizgribo pajut�s kone palankum� Maiklui A-Rae. Tegul jis suskaldo sistem� į �ipulius!�� pagalvojo. Man nusi�vilpt, kuo j� pakeis � kamera grotuotais langais gali būti kur kas malonesnė u� tai, kas jam atiteko dabar. Kai tūnai u� grotų, akių bent nuolat nebado tai, ko netekai.

��Deinai!�� �ūktelėjo Rani.

��Ateinu,�� atsiliepė Deinas.

Jis i�sitiesė, giliai kvėpuodamas, valios pastangomis stengdamasis u�slopinti įtamp�, purtan�i� kiekvien� raumenėlį. Galiausiai ry�osi atlapoti duris, kar�tai vildamasis, jog veide neatsispindi tai, kas i� tikrųjų dedasi �irdyje.

Rani sėdėjo ant lovos, apsiskleidusi spausdintais lapais.

��Amri ruo�ia pun��, � prane�ė Deinas.

��A�iū. � Moteris pakėlė galv�, rie�u nubraukė nuo veido plaukus. � Ateik, pa�velk.

Deinas atsisėdo ant lovos greta jos. Rani padėjo lap� popieriaus jam ant kelių.

� Į k� a� �ia �iūriu?�� paklausė jis.

��Tai informacijos apie Loras� U-Elen� santrauka. Asmeniniai duomenys, �inios apie �eim�, ekonominiai interesai.

��A. � Deinas per�velgė popierių. � Kaip jis vienu metu gali būti ir keturiasde�imt septynerių, ir devyniasde�imt trejų?

��Vyresnysis � jo tėvas. O �tai �ia � apie jį patį. � Ji bakstelėjo pir�tu pastraip�. � Neved�s, tris kartus u�mezg�s nesantuokinius ry�ius, turi septynis vaikus, i� kurių trys gyvena kartu su juo�

��Matau. � Deinas paskubomis permetė akimis pastraip�. � Kas galėtų būti pinotas?�� paklausė.

��Kerėtojo planetos fleita,�� paai�kino Rani. � Jis groja mėgėji�kame orkestre.

��Tikrai?�� Deinui staiga parūpo, koki� muzik� jie groja, ar yra k� nors girdėj� apie Vitorij� Strat�. � Vadinasi, jis turtingas, yra sukaup�s nema�� asmeninį kapital�?

��Jis � atsakingas asmuo korporacijoje,�� atsakė Rani. Ji palinko prie popieriaus, jos plaukų sruoga pakuteno Deinui kakl�. � Atkreipk dėmesį, kokia tai korporacija. � Ji bakstelėjo pir�tu į atitinkam� eilut�. � �Vaistų gamyba, Inc.�. Jie gamina pentatin� � legalų dorazino pakaital�.

Pro duris galv� ky�telėjo Amri.

��Rani-ka, atne�iau jums pun�o,�� i�tarė.

Rani pakėlė galv�.

��A�iū, Amri. Pastatyk jį �ia.

Amri padėjo padėkl� ant suolelio kojoms, pripylė taur� pun�o ir atne�ė j� Rani.

��A�iū, � padėkojo Rani. � Viskas, gali eiti.

Amri pasi�alino.

��Po �imts velnių, k� veikia korporacijos tarnautojas, �niuk�tinėdamas atkampiausiose Abanato gatvelėse ir apsimetinėdamas narkotikų dileriu?

Deinas gū�telėjo pe�iais.

��Ne�inau. A� i�vis nieko nenutuokiu apie korporacijas, Rani-ka.

Rani apstulbusi įsispitrijo į verg�.

��Peline i�vis nėra jokių korporacijų, � paai�kino Deinas. � Visa pramonė ir visa pramonės produkcija priklauso visiems. �itaip buvo nuo pat kolonijos įkūrimo.

��O,�� tarstelėjo ji ir pasitrynė smakr�. � Labai jau neįprasta tvarka, patikėk manim. � Suraukusi antakius moteris per�iūrinėjo popierių. � Vie�patie, tai bent �eimynėlė! Ir kaip jie susitvarko su tokia gausybe �monių?

Deinas �yptelėjo lūpų kampu�iu. Akimirkai nuklydo į prisiminimus apie didel� savo paties �eim�. Pagal Pelino paprotį kiekviena �eima privalėjo turėti oficialų metra�tinink� � giminės narį, sugebantį įsiminti daugyb� informacijos ir i�manantį istorij�. Deino tetulė Kobė galėjo i�vardyti kiekvieno did�iulės �eimos nario giminystės linij� per tris kartas atgal. �eima buvo tokia gausi, kad, kai i�siruo�davo į �iaurinius kalnus, į vadinam�j� sam�am� � tradicinį kasmetinį giminės sambūrį, � norint sutalpinti visus, prireikdavo trijų did�iulių furgonų. O visai netrukus �eim� turėtų papildyti dar vienas naujas narys. Deino sesuo Anvako laukėsi savo antrojo� apie tai jis su�inojo prie� keturis, ne, prie� �e�is mėnesius. Galimas dalykas, kūdikis jau spėjo ir gimti. Paskutiniajame lai�ke ji para�ė, kad vaiko tėvas � mėlynakis, tad visa �eima la�inosi, kokios bus kūdikio akys: ar juodos kaip beveik visų Ikoro klano atstovų, ar mėlynos�

��Na kaip?�� tarė Rani.

Pasirodo, ji ka�ko jo klausė.

��Atleisk,�� atsipra�ė Deinas. � U�sigalvojau apie k� kita. Gal pakartotum klausim�, Rani-ka?

Moteris nekantriai dėbtelėjo į jį.

��Klausiau, koks, tavo nuomone, būtų geriausias būdas u�megzti ry�į su Lorasu U-Elenu.

��Pasiųsk jam lai�k�, � patarė Deinas.

Leptelėjo, kas pakliuvo ant seilės. Ta�iau Rani �vilgsnis labai ai�kiai bylojo, kad padarė klaid�.

��Atsipra�au,�� tarė ji. � Tikriausiai visa tai tau siaubingai nuobodu. Gali eiti.

Deinas nurijo seil� ir pakilo. Jis visi�kai nenorėjo jos į�eisti. Dievulėliau, dingtelėjo jam, retsykiais a� visi�kai neperprantu �itos moters�

��Rani-ka, atleisk,�� atsipra�ė Deinas. � A� tik nevykusiai band�iau pajuokauti. Suprantu, kad pra�oviau pro �ik�nel�. I� tiesų norė�iau padėti. � Sulig tais �od�iais ka�kur s�monės u�kaboryje i�try�ko sumanymas ir tuojau pat siūbtelėjo srautu. � Sakei�

��Staiga jam u�ver�ė gerkl�, jis krenk�telėjo, kad galėtų kalbėti toliau. � Sakei� jis �abade, apsimetinėja narkotikų dileriu?

��Taip,�� atsakė Rani. � O tiksliau, atrodo, kad jis dosniai patepė mano nuolatin� diler� �eriks� Esb�, kad �ioji i�vyktų i� planetos, ir pats u�ėmė jos viet�. Ta�iau dorazinu jis neprekiauja.

��Kaip tu sugebėjai i�siai�kinti �itai?�� nustebo Deinas.

��Pagelbėjo D�o Lėjakanava, Tinklo navigatorė. Prisimeni, praėjus kelioms dienoms po to, kai tu pakliuvai pas mus, Zedas vien� dien� buvo i�vyk�s i� dvaro į Abanat�? A� jau buvau para�iusi �eriksei bent kelis lai�kus, bet nė į vien� nesulaukiau jokio atsakymo. D�o jau ir anks�iau yra kalbėjusi su dileriais apie Jago �eimos reikalus. Tad Zedas ir papra�ė jos, kad i��niuk�tinėtų, kodėl tyli �eriksė.

��Galėtum ir �įsyk pasitelkti pagalbon j�, � tarė Deinas.

Rani pe�iai nusviro.

��Tai turėtų padaryti Zedas,�� atsakė ji. � Turiu omeny � pasikalbėti su D�o. O jis��� Rani giliai atsikvėpė. � Nenutuokiu, kas su juo dedasi.

Tikiuosi, nieko gera, �mėstelėjo Deinui. I� paskutiniųjų nutais�s kuo nerūpestingesnį bals�, jis pasakė:

� �inai, Rani-ka, tuo galė�iau pasirūpinti a�.

Ji suprato Dein� kuo puikiausiai.

��Galėtum surasti man Loras� U-Elen�?

Moteris atsilo�ė pasiremdama į pagalves ir įsmeigė į jį įdėmų �vilgsnį.

Nuo to gintarinio �vilgsnio Dein� i�pylė prakaitas. Pasitaikydavo akimirkų, kai jos pana�umas į brolį tiesiog priblok�davo.

��Reikia manyti, jis sukiojasi po hiperių kvartal�, � pasakė Deinas. � Galė�iau nueiti ten, pasikalbėti su �monėmis.

��Ar jie kalbėtųsi su tavim?

��Manau, taip. � Jis de�ini�ja ranka palietė kairįjį �ast�. � �it�, savaime suprantama, turė�iau paslėpti. Be to, man reikėtų �iek tiek pinigų, kreditinio disko�

��Ir medaliono?�� paklausė ji.

Ar tu tebeturi mano medalion�? � vos nesuriko jis. Ta�iau, jos intonacijos perspėtas, tik papurtė galv�.

��Ne. Medalionas nebūtinas.

Kai Rani tysojo �itaip atsilo�usi ant pagalvių, per mar�kinius ir kelnes labai ai�kiai �vietė jos kūno formos. Deinas niekaip negalėjo susilaikyti ne�vilg�ioj�s į j�; moteris jam atrodė �avinga. Per akimirk� jis ūmai suvokė vis� juodu skirian�i� praraj�: netgi ne am�iaus ar turtinės padėties, o patirties. Ir vienas, ir kitas buvo sukaup� tokių �inių, kokios antrajam nė nesisapnavo. Jos skvarbaus, atidaus �vilgsnio varstomas Deinas tarytum i�vydo savo paties atpindį veidrodyje � ir pasijuto geid�iamas.

Rani pra�neko tyliai:

��Deinai, juk tu �inai, ar ne, k� padarė mano brolis, kai Binkis bandė pabėgti i� dvaro?

Jo bum� staiga perd�iūvo, lyg ten būtų nuo��s sausringas vėjas. Jis linktelėjo.

��Gerai. A�� nenorė�iau, kad �itaip atsitiktų ir tau.

Jis trūksmingai įkvėpė.

��Nejaugi tu tam nesutrukdytum?�� paklausė.

Ji i�sitiesė, atsisėdo kiek susikūprinusi.

��Mėgin�iau. Bet anaiptol nesu tikra, kad pavyktų. � �iūrėdama tiesiai į jį, nė nemirktelėjusi pridūrė: � �inok, kad ir a� ne visada galiu jį suvaldyti.

��Kodėl tu leidi?..�� prasi�iojo Deinas, bet tuoj pat prikando lie�uvį baimindamasis, kad �įsyk jau per�engtų visas ribas.

Vis dėlto Rani atsakė, gerokai Dein� priblok�dama:

��Kodėl a� leid�iu jam � k�? Būti tokiam, koks jis yra? O kaip galė�iau jam sukliudyti? Jis � medikas, jis pats puikiai supranta, kas es�s. Jeigu norėtų, galėtų apsilankyti psichikos centre, kreiptis pagalbos į telepatus. Nori su�inoti, kodėl a� leid�iu jam dirbti man, vadovauti Tinklui? Ogi todėl, kad tai pati saugiausia i�eitis � bent jau a� negaliu sugalvoti geresnės.

� �itaip saugiau Zedui,�� tarė Deinas. � Bet ne jo aukoms.

Ji pakilo ir atsigr�ė į jį.

��Nejaugi manai, kad a� ne�inau, k� jis daro? �inau ar bent nutuokiu. Rezultatus man teko matyti i� labai arti. Kokiame nors kitame pasaulyje jam tektų pasiie�koti savanorių aukų. Manai, nerastų? Esama tokių pasaulių, kuriuose niekas nė akimi nemirktelėtų dėl to, k� jis daro.

��Bet labai nedaug,�� atrėmė Deinas. Jis suirzo, kad Rani ėmėsi ai�kinti jam apie tai, kaip būna kituose pasauliuose. Juk jis

� �vaig�d�ių Kapitonas.

��Neketinu gin�ytis,�� paprastai atsakė ji. � Bet kai atsidursi miesto hiperių kvartale, ver�iau nemėgink sprukti.

��Nemėginsiu,�� patikino Deinas, savo ruo�tu ir pats atsistodamas. Dabar jų akys vėl atsidūrė viename lygyje.

��Kada eisi?�� paklausė ji.

Jam nie�ėjo lie�uvį atsakyti: dabar. Gr��ink man laisv�. A� vis vien padarysiu tau �i� paslaug�. Padėsiu tau surasti Loras� U-Elen�. Ir tik tada i�vyksiu. I�laisvink mane. Ta�iau ka�kas neleido �iems �od�iams nusprūsti nuo lūpų. Jis numanė nei�tversi�s, jeigu i�girsi�s neigiam� atsakym�, o kaip tik tokio �inojo ir sulauksi�s.

Prie� atsakydamas Deinas valandėl� pagalvojo. Aukcionas, be jokios abejonės, bus sujauk�s įprast� visų dienotvark�. Taigi ��jokios garantijos, kad �į pat vakar� pavyktų rasti Tori Lamonik�; juk tik laimingas atsitiktinumas lėmė, kad ji pra�mė�avo jo akiratyje �iandien.

��Rytoj. Galbūt poryt,�� pasakė jis.

��Gerai. Liepsiu Binkiui paruo�ti tau kreditinį disk� keturioms dienoms. Galėsi i�naudoti �imt� kredų � nedaugiau. � Ji patylėjo, paskui pridūrė: � Tikiuosi, tiek pakaks?

��Keletui gėrimų hiperių bare?�� atsiliepė jis. � Į valias.

��Gerai. Nenumanau, kaip tu ketini įvykdyti u�duotį, bet man, ko gero, ir nereikia to �inoti. �tai ko i� tikrųjų viliuosi: kad perduosi nuo man�s �ini� Lorasui U-Elenui. A� noriu su juo susitikti.

��Tokia ir yra ta �inia?

��Taip.

Ji priėjo prie suolelio kojoms, įsipylė pun�o, su taure rankoje grį�o prie lovos. Atsisėdo, pasidėjo spausdint� popieriaus lap� ant kelių. Tada kilstelėjo galv�.

��A�iū, Deinai,�� i�tarė. � Tu tikrai labai man padėjai.

Perkrauta oro vėsinimo sistema piktai subra�kėjo. Deinas jau buvo besisėd�s atgal, bet staiga suvokė, kad �ia yra nebepageidaujamas.

��Nėra u� k�, � kiek ironi�kai mestelėjo jis; pasiek�s duris susigaud�, kad Rani jo net nebei�girdo.

�FEDERACIJOS PAREIGŪNAS RAGINA SURENGTI VISO SEKTORIAUS REFERENDUM�! � kit� ryt� klykte klykė VIN leidinių antra�tės. � A-Rae TVIRTINA, KAD VERGIJA � AMORALUS REI�KINYS, IR KVIE�IA BALSUOTI VISUS PENKIS PASAULIUS.� Naujienų skyrelyje buvo įdėta ir nuotrauka: Maiklas A-Rae ir Rani Jago Aukcione.

Paniurusi Rani ėmė skaityti straipsnį po antra�te. Mitruolis A-Rae, dingtelėjo jai, labai gudru kviesti surengti referendum� kaip tik kit� dien� po Aukciono. Ji jau pati nebesusigaudė, kada pradėjo galvoti apie A-Rae kaip apie prie�inink�.

Likusi�j� pa�to dalį per�iūrinėjo Binkis. Dėl vakaryk��ios nedarbo dienos �iandieninis lai�kų pluo�tas buvo itin storas. Daugiausia buvo oficialių atsakymų į kvietim� Jago �eimos rengiamam pokyliui.

��Ar visoje toje krūvoje yra kas nors, k� man reikėtų perskaityti?�� paklausė Rani.

��Kol kas dar ne, Rani-ka,�� atsakė Binkis.

Rani vėl sutelkė dėmesį į VIN laikra�tį. �FEDERACIJOS PAREIGŪNAS RAGINA SURENGTI VISO SEKTORIAUS REFERENDUM�.�

K� gi, tai jis, be abejo, gali padaryti. Bet kuris auk�tesnio nei tam tikro laipsnio Federacijos pareigūnas galėjo siūlyti balsuoti bet kokiu klausimu, susijusiu su Federacijos įstatymais. �A-Rae pasira�o pirm�j� peticij�.� Greta � dar viena Maiklo A-Rae nuotrauka � dedan�io para�� ant popieriaus lapo. Tam, kad būtų paskelbtas balsavimas viso sektoriaus mastu, kiekvieno pasaulio vyriausybei turėjo būti įteikta peticija, pasira�yta nema�iau nei de�imtadalio planetos gyventojų.

A-Rae, �inoma, buvo Kerėtojo pilietis. Rani stengėsi prisiminti, kiek gyventojų priskai�iuojama �abade, bet jai nesisekė.

��Binki, kokie paskutinio �abado gyventojų sura�ymo duomenys?�� paklausė Rani. � Suapvalink iki milijonų.

Palik�s pa�to kaug�, Binkis palinko prie kompiuterio.

��Penki milijonai, Rani-ka.

��Visų gyventojų ar tik pilie�ių?

��Visų gyventojų.

��O kiek turin�iųjų balso teis�? � Turistai ir vergai, savaime suprantama, negalėjo nei pasira�yti peticijos, nei dalyvauti balsavime.

� �iek tiek ma�iau nei du milijonai,�� atsakė Binkis.

Rani pasitrynė smakr�. A-Rae tereikia surinkti vos du �imtus tūkstan�ių galiojan�ių para�ų.

Ar �abade atsiras du �imtai tūkstan�ių balso teis� turin�ių pilie�ių, kurie nepritartų vergovinei sistemai? To Rani ne�inojo. Valandėl� ji susim�stė, k� galėtų galvoti kitų keturių pasaulių balso teis� turintys pilie�iai, paskui nutarė nenorinti to �inoti. Ji kibo skaityti toliau. �A-Rae ATSISTATYDINA I� NARKOTIKŲ POLICIJOS KAPITONO PAREIGŲ.� Na, �inoma, tai jis privalo padaryti. Asmuo, dirbantis jo darb�, privalo laikytis politinio neutraliteto, o �i� taisykl� jis k� tik sulau�ė. �LAIKINAI EINAN�IA KAPITONO PAREIGAS PASKIRTA HENRIETA MELONS.� Tikriausiai ji buvo A-Rae pavaduotoja. Kada nors Federacijos biurokratai �ioms pareigoms paskirs kit� �mogų, bet kol tai įvyks, praeis dar bent keli mėnesiai.

Rani susim�stė, kiek laiko A-Rae galėjo ruo�tis �itokiam �ingsniui. Savaime ai�ku, nebuvo jokių garantijų, kad jo planams tikrai lemta įsikūnyti. Jis teturėjo �e�ias savaites surinkti pakankam� kiekį para�ų � ir pasira�yti peticij� turėjo ne tik �abado, bet ir kitų keturių pasaulių: Lėjaus, Sabado, Kerėtojo ir Belės � pilie�iai. O net jei būtų prieita iki referendumo, kaip A-Rae gali būti tikras, jog balsavim� laimės jis? Galbūt jis �ino k� nors, ko ne�inau a�, dingtelėjo Rani. Pirm� kart� per labai labai ilg� laiko tarp� ji pajuto, kad ka�kas lenkia j� keliais ėjimais. Ji net nenutuokė, k� dar A-Rae gali padaryti ar pasakyti.

Privalau i�siai�kinti, kas jis toks� kas jis buvo, pagalvojo ji.

Interkomo ry�iu atsklido susijaudinusios Amri balselis:

��Rani-ka, pa�velkite laukan! Ant laiptų susirinko visas būrys �monių!

��K�?

Rani pakilo ir priėjo prie lango. Ryto saulė skalavo miesto gatves. Greta laiptų, vedan�ių prie namų durų, būriavosi �monės, rodos, nepa�įstami.

��K� jie visi �ia veikia?�� balsu i�tarė Rani.

��Rani-ka, tikriausiai norėsite u�mesti akį į �it�, � tarė Binkis. Vienoje rankoje jis laikė purvin� popiergalį.

Rani susiraukė.

��A� �inau, kas tai,�� pasakė. � Perskaityk, kas ten para�yta.

� �Tau nelemta i�silaisvinti nuo mūsų, kol nei�laisvinsi vergų�, � perskaitė Binkis.

Rani u�gniau�ė galugerklyje suspurdėjusį riksm�. Po �imts velnių raguotų, kaip dar �itai reikėtų suprasti?

��Kvailiai,�� tarė ji. � Padėk t� popierių kur nors į saugi� viet�, Binki. Jo prireiks pareigūnei Curadai.

Ji vėl pa�velgė pro lang�.

��Kaip manai, kas visi tie �monės?�� paklausė.

Binkis gū�telėjo pe�iais.

� �ioplinėtojai,�� atsakė. � Smalsuoliai, i�tro�k� reginių.

��Turistai?

��Bent jau dalis jų � tikriausiai turistai. � Jis sudvejojo, bet paskui pridūrė: � Kaip ir tie, kurie sektoriaus pasauliuose susirenka pa�iopsoti, kaip pakraunamas Tinklas. Jie i� to pasidaro �vent�.

Rani susiraukė. Vaizdelis jai pasirodė ma�umėl� atstumiantis.

��K� gi, nepak�siu, kad jie tryptų mano laiptus,�� parei�kė ji.

��Pra�au paskambinti į Abanato policij� ir pakviesti pareigūn� Curad�. � Ji vėl grį�o į krėsl�, pakeliui kep�telėjusi interkomo mygtuk�. � Koriosai, norė�iau, kad dabar pat patiektum pusry�ius.

Padėklu ne�ina Amri dar net nesuskubo u�lipti laiptais, kai ekrane pasirodė Sachiko Curados veidas.

��Labas rytas, Domna,�� pasisveikino ji. � Kaip suprantu, prie jūsų namų susibūrė �iokia tokia minia. I�siuntėme du būrius, kad i�vaikytų �mones.

��A�iū, � padėkojo Rani. � Nuo�ird�iai dėkoju u� pagalb�. Bet pasikalbėti norėjau ne apie tai. Gavau dar vien� lai�k� i� Laisvųjų �abado �monių. �tai kas jame ra�oma: �Nei�silaisvinsi nuo mūsų, kol nei�laisvinsi vergų�, � na, ka�kaip pana�iai.

Curada ramiai atsakė:

��Mums reikės to lai�kelio. Atsiųsiu k� nors jo paimti. Tikiuosi, jau atsigavote po ano nelemto įvykio?

� �įryt mėlynių jau beveik nė nebeprisiminiau,�� atsakė Rani ��tai buvo tiesa.

��D�iaugiuosi. � Policininkė atsikrenk�tė. � Domna, manau, jūs jau matėte �iandieninį VIN numerį?

��Taip,�� atsakė Rani.

��Tikriausiai jums bus įdomu i�girsti, kad Maiklas A-Rae, �iuo metu jau atsistatydin�s i� pareigų, i�kart po to, kai davė interviu VIN ra�eivoms, pradingo i� akira�io. Stengiamės kaip galėdami i�siai�kinti, kur jis nulindo; manome, jog policininkas tebėra ka�kur mieste.

Rani atsakė:

��Neabejoju, jis nedelsdamas i�lįs į pavir�ių, kai tik VIN liausis spausdin� jo vard�. Atrodo, tas vyrukas mėgsta vie�um�. � Vis dėlto, vos spėjusi tai pasakyti, Rani suabejojo. Kuo daugiau ji galvojo apie Maikl� A-Rae, tuo paslaptingesnis jis atrodė. � Pareigūne Curada, ar Abanato policija turi kokios nors informacijos apie A-Rae praeitį?

Curada atsakė:

� �inome, kad jis pasikeitė tapatyb�.

��Taip,�� atsakė Rani. � Tai a� irgi �inau. Bet gal turite kokių nors �inių i� senesnių, ankstesniosios jo tapatybės, laikų?

Curada papurtė galv�.

��Gaila, Domna, bet ne.

��Man irgi gaila,�� atsakė Rani. � A�iū jums, pareigūne.

Virstelėjo durys. Rani atsigr�ė manydama, kad atėjo Amri, bet ant slenks�io i�vydo Dein�. Vyrukas atne�ė padėkl� su pusry�iais ir padėjo jį ant suoliuko kojoms. Rani pajuto, kaip, Dein� i�vydus, darosi �il�iau.

��Labas rytas, Rani-ka,�� pasisveikino vergas.

Kai atsitiesė, ant kaktos u�krito plaukų sruoga. Jis nubraukė j� atgalia ranka. Kokie ilgi jo plaukai, pagalvojo Rani, �iūrėdama į jų aprėmint� Deino veid�. Norėjosi vyri�kį paliesti, oda pajusti jo rankų prisilietim�� Moteris pasijuto lyg apgirtusi. Ne be vargo nurijo seil�.

��Ar tie �monės vis dar būriuojasi ant laiptų? � paklausė ir pati nustebo i�girdusi savo bals� ramų bei ai�kų � tokį pat kaip visada.

Deinas priėjo prie lango.

��Jau beveik i�siskirstė, � prane�ė. � Du ar trys vis dar stoviniuoja po langu, gin�ijasi su policininkais. Manau, tai kokie nors VIN �urnaliūgos � ginkluoti kameromis.

Rani susiraukė. Ir dirstelėjo į Binkį.

��A�iū, Binki. Viskas, tu man nebereikalingas. � Binkis pasuko prie durų. Rani apsilai�ė lūpas. � Deinai��� i�tarė. Jis atsisuko į j�.

Tarpduryje bilstelėjo �ingsniai. Į kambarį įėjo Zedas.

Jis vilkėjo mėlynos ir sidabrinės spalvos drabu�iais. Plaukus buvo sidabrine sege susiseg�s ant pakau�io. Zedas nu�irgliojo per kambarį prie Rani. Ji i�tiesė jam rank�, brolis j� suspaudė. Pir�tai buvo �ilti.

��Labas rytas, Rani-ka,�� i�tarė jis �velniai.

Jai labai magėjo jo paklausti� bet ne, nepaklaus.

��Labas rytas, Zedai-ka,�� atsakė sesuo. Ir dirstelėjo į Dein�. �is tebestovėjo prie lango, veidas ir akys � pabrė�tinai be jokios i�rai�kos.

��Ar skaitei �įryt VIN laikra�tį? � paklausė Rani brolio.

��Ne. O turė�iau?

Ji mostelėjo į lov�:

��U�mesk akį.

Įsiterpė Deinas:

��Jus kvie�ia kompiuterio telefono linija.

Rani atsigr�ė į kompiuterį. Pamatė blyk�iojan�i� lemput�.

��Atsiliepk,�� paliepė.

Deinas priėjo prie kompiuterio. Kai jo pir�tai palietė klaviatūr�, lemputė u�geso. Ekrane pasirodė Imrės Kyneto veidas. Rani skubiai atsistojo �alia Deino.

��Labas rytas, Imre,�� pasisveikino.

Deino �launis prisilietė jos kojos. Ant lovos jiems u� nugarų įsitais�s Zedas riktelėjo.

��Labas rytas, Rani,�� atsakė Imrė Kynetas. Greta jo stovėjo Aliza; su balta pla�ia suknele ji atrodė mil�ini�ka lyg palapinė. � VIN spaud� �įryt matei?

��Taip, Imre. Ma�iau.

��Ir k� manai?�� paklausė Aliza.

��Dar neapsisprend�iau, k� manyti,�� atsakė Rani. � Visų pirma a� dar netgi nepusry�iavau.

Ji drėbtelėjo tai gerokai pik�iau, nei ketino, bet �nerves kuteno nuo padėklo u� nugaros sklindantys kvapai, skrandis net susigniau�ė i� alkio.

Vėl pra�neko Imrė:

��Atleisk, Rani. Bet mano pusry�ius jau pertraukė net septynis kartus, skambina visi, kas netingi, taip pat ir Teo bei Ferisas. Manau, reikia �aukti Tarybos susirinkim�.

�abado Taryb� sudarė dvi grupės: �emesnioji, tai yra Abanato rajonų, Gemito bei Sovkos atstovai, ir Auk�tesnioji � �ioje posėd�iaudavo Keturių �eimų galvos. Parlamentaro vieta Auk�tesniojoje Grupėje buvo paveldima, o į �emesni�j� atstovus balsų dauguma rinkdavo atitinkamo rajono gyventojai; balsuoti galėjo visi �abado pilie�iai, bet tinkamais Tarybai buvo pripa�įstamas ne kiekvienas: kandidatas privalėjo atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzd�iui, tokius, kaip gyvenimo planetoje trukmė, ankstesnieji darbai visuomenės labui (kas tai yra, niekas dorai ne�inojo), o bene svarbiausias kriterijus buvo piniginės storis. Varguoliams �abade kelias į vald�i� buvo u�kirstas. Kita vertus, varguolių �abade beveik ir nebuvo, o jei vienas kitas ir pasitaikydavo, tai da�niausiai laikinas gyventojas, o ne pilietis. Oficialiai reali� vald�i� rankose laikė �emesnioji Grupė; Auk�tesnioji, bent teori�kai, turėjo tik patariam�j� bei pritariam�j� gali�. Vis dėlto prakti�kai � kadangi gauti arba negauti sutikim� buvo galima kur kas materialesniais būdais nei gin�ai Taryboje � �emesnioji Grupė priimdavo labai nedaug tokių sprendimų, kurių pirmiau nebūtų palaiminusios Keturios �eimos.

Ka�in, pagalvojo Rani, kaip pasielgtų Taryba �itomis aplinkybėmis? Referendumas buvo skelbiamas tik grie�tai nustatyta tvarka.

��Kodėl, Imre?�� paklausė ji.

��Todėl,�� atsakė Imrė, � kad, mano manymu, netgi labai tikėtina, jog A-Rae surinks pakankamai para�ų peticijoms ratifikuoti.

��A��� Rani pasitrynė smakr�. Jeigu tikrai taip��� Ar tu manai, kad ir referendumo rezultatai gali būti palankūs jam?�� paklausė.

Kaip keista, pagalvojo ji, mes �tai �nekamės taip, tarsi A-Rae būtų vieni�as karys, plikomis rankomis stoj�s prie� vergij�. Kaip ten sakoma? Kai norima palaikai u� esama�

Imrė atrodė nusiteik�s gana niūriai.

��Visai gali atsitikti ir taip. Todėl būtina labai ai�kiai paskelbti, kokia lemtis laukia �abado, jeigu jis laimės.

��Ne vien �abado,�� pridūrė Aliza,�� o ir viso sektoriaus. Tarybai teks prisiimti atsakomyb�. Taigi k� manai?

Rani skrandis sugurgė.

��Manau, kad pirmiausia man būtinai reikia papusry�iauti, Aliza,�� atsakė ji. � O valgydama pasi�nekėsiu su Zedu, tada jums paskambinsiu. Ar tai jus tenkina?

Imrė nusi�ypsojo.

��Na, �inoma, brangioji,�� atsakė. � O tuo tarpu nenustebk, jeigu paskambins Ferisas. Jis labai susijaudin�s.

��A�iū, Imre.

Ji nenorėjo kalbėtis su Ferisu Diuru, bent jau kol kas. Luktelėjo, kol atsilaisvins linija, tada paliepė kompiuteriui atidėti visus skambu�ius. Paskui atsigr�ė: Deinas vis dar stovėjo prie lango, o jos brolis sėdėjo ant lovos.

Zedas tylutėliai pasakė:

��Kaip a� norė�iau praleisti koki� valand� su Maiklu A-Rae ��vienas, taip, kad niekas mums netrukdytų. Vienos valandos man visi�kai pakaktų.

Jo pir�tai susirietė. Deinas krūptelėjo, ir Rani tai neprasprūdo pro akis.

��Zedai-ka, �itaip mes ni�nieko nelaimėtume,�� pasakė ji.

��U�tat a� nuleis�iau gar�, � atsakė Zedas ir susiraukė. � �inai, nuo pat to pirmojo karto, kai dar Tinkle kalbėjausi su juo, man�s neapleid�ia nuojauta, kad jau buvau ka�kur su juo susidūr�s � bet ne �ia. � Jis palingavo galv�. � Ne, tikriausiai klystu.

Rani susim�stė: ar gali būti, kad jis vis tik neklysta?

��Ar mes turime kokių nors partnerių tarp hipererdvės farų, Zedai-ka?

Jis nusijuokė.

��Smarkiai abejoju, Rani-ka. Jie garsėja tuo, kad yra nepaperkami ir neprieinami. � Jis patap�nojo VIN laikra�tį. � Ar A-Rae tikrai gali tai daryti? Kiek �inau, tam, kad įgytų teis� skelbti �itokį pasiūlym�, Federacijos pareigūnas privalo būti ne�emesnio nei tam tikro rango.

Rani atsakė:

��Pasiklausiu savo teisininkų. Bet esu tikra: toki� teis� jis turi. � Ji pastebėjo, kad mirktelėjo kompiuterio telefono linijos lemputė � ka�kas neprisiskambino ir paliko �inut�. Ka�in ar tikrai Ferisas?�� �mėstelėjo jai. � Imrė mano, jog jie surinks pakankamai para�ų, kad peticijos būtų ratifikuotos ir tektų skelbti referendum�.

��Pats girdėjau,�� atsakė Zedas. � Manau, jis, atsargus �mogus, tiesiog nori apsidrausti. � Jo pe�iai nusviro, jis rie�ais pasitrynė akis.

��Zedai-ka, kada vakar i�ėjai i� ligoninės?�� sunerimo Rani.

��Po vidurnak�io.

��Zedai-ka��� Rani įsisprendė kum��iais į klubus pasiruo�usi bartis, bet �ia pat susizgribo, jog kambaryje yra ir Deinas. Nir�ti ant Zedo Deino akivaizdoje ji niekaip negalėjo. � Deinai,�� tarė, ��gali eiti.

Sis nusilenkė ir pasi�alino i� kambario. Rani �engė prie brolio. Jis atsistojo.

��Rani,�� i�tarė �velniai, delnu apglėbdamas jos skruost�. � �inau, k� nori pasakyti. Nesakyk.

Tai j� sulaikė. Jo pir�tai susirietė, gnybdami jai skruost�. Rani persmelkė noras �aukti: i�rėkti jam, kad galįs visk� jai pasakyti, kad jei kas nors negerai, jai privalu tai �inoti, kad ji pasitiki juo ir visada pasitikės� Po jo akimis juodavo tamsūs ratilai.

Nebepajėgdama bartis, sesuo tik glustelėjo prie brolio ir atsitraukė.

��Sėskime valgyti,�� i�tarė.

��A� nelabai alkanas,�� atsakė jis. Paėmė apskrit� akyt� bandel�, perlau�ė, didesni�j� pus� atidavė jai. � Būtų �aunu, jei Koriosas galėtų i�kepti pyragai�ių su kiau�ininiu kremu.

��A� jo papra�ysiu,�� pa�adėjo Rani.

Ji perkando mėlyn�. Sald�ios sultys tryk�telėjo ant lie�uvio. Mėlynės, kaip ir visi vaisiai bei dar�ovės, į �abad� atkeliaudavo i� svetur. Prie� keturiasde�imt metų Sabado �emės ūkio bendrija atgabeno į �abad� citrinmed�ių, pastatė mil�ini�kus �iltnamius. Jie primygtinai tvirtino, es� kruop��iai reguliuojant temperatūr�, būsi� galima surinkti po tris derlius per metus, ir Levosų �eima, nepaisydama jokių patarimų, nusprendė investuoti į �į projekt�. I� prad�ių atrodė, kad citrinmed�iai kuo puikiausiai prigis, ta�iau jau po dvejų metų �iltnamiai i�tu�tėjo. Tie, kurie įkalbėjo Levosus investuoti pinigus, neatsi�velgė į neįveikiam� �abado dirvos �armingum�.

Zedas perplė�ė pusiau dar vien� bandel�.

� �itos, pasirodo, nepaprastai skanios,�� suniurzgė jis.

Rani lėtai kramtė antr�j� pus�, stebėdama besimainan�ius saulės at�vaitų ornamentus ant sienos. Ji sėdėjo ant lovos, vienu delnu pasirėmusi sau u� nugaros.

��Zedai-ka,�� pra�neko ji,�� ar tu kada nors susim�stei, k� apie mus ra�ys istorikai savo knygose?

Jo antakiai �oktelėjo auk�tyn.

��Kas įbruko tau toki� mintį?

Ji dūrė pir�tu į VIN laikra�tį.

� �tai kas. Jeigu Maiklas A-Rae pasieks savo tiksl�, istorikai para�ys, kad sulig penkt�ja kolonistų karta �abado ekonomika subyrėjo.

��Ar tu manai, kad jam gali pavykti?�� paklausė Zedas.

��Ne�inau,�� atsakė Rani. � Tikiuosi, ne. Liza Jago buvo viena pirmųjų �ios kolonijos įkūrėjų. Irenė buvo pirmosios tarybos narė. Orina keliavo į Neks�. Mūsų motina pastatė Tinkl�. O kas bus sakoma apie mane?

��O ko norėtum, kad būtų sakoma?

Rani atsakė:

��Norė�iau, kad istorijos vadovėliai pasakotų, kaip Rani Jago i�kovojo �abadui nepriklausomyb� nuo i�orinės įtakos, nupirkdama i� �Farmacijos� dorazino formul�.

��Ohoho,�� įvertino Zedas. Jis nusi�ypsojo seseriai. � Man tai irgi netgi labai patiktų.

��Arba,�� pridūrė ji,�� jie dar gali pasakoti apie tai, kaip Rani Jago pakeitė �abado politin� bei ekonomin� struktūr�, kai jos dukteriai atiteko dviejų did�iųjų �eimų jungtinis kapitalas bei įtaka.

Zedas akimirkai sustingo, akys prigeso, �vilgsnis tarytum nukrypo vidun, �ypsenos neliko nė �enklo. Galiausiai jis tarė:

��Vadinasi, nusprendei atsakyti �taip�.

Ji linktelėjo.

��Nusprend�iau.

Jo lūpų kampu�iai staiga sutrūk�iojo.

��Ar jau prane�ei �i� d�iugi� �ini� Ferisui Diurui?

��Dar ne.

��Supratau,�� nut�sė jis. � K� gi, a�iū, kad man prane�ei pirmam. Ar tu darai tai tam, kad įsiteiktum istorijai, ar kad numaldytum mūsų motinos �e�ėlį?..

Darau tai todėl, kad to noriu, pagalvojo Rani, ir dar todėl, kad radau tokį būd� tai padaryti, kuris, be kita ko, suteiktų ir malonumo� Bet kaip tik tai ji u�vis ma�iausiai galėjo sakyti Zedui.

��Man tiesiog atrodo, jog taip pasielgti būtų teisinga,�� atsakė sesuo, tvirtai pasiry�usi neleisti įsiplieksti pyk�iui. � Domna Sam nuolat kaldavo man į galv�, kad visuomet privalau kliautis savo nuojauta.

��Pilotai irgi �ito mokomi,�� pasakė Zedas ir ap�velgė kambarį. � O mūsų motina niekad neturėjo kuo pasitikėti.

Rani apstulbo. Zedas i�vis retai kada u�simindavo apie Izobel�, o �tai per pastar�j� minut� ty�ia paminėjo j� bent du kartus. Jis susikrimt�s, dingtelėjo jai, susikrimt�s dėl Maiklo A-Rae, dėl man�s, dėl Darienos Riis� �tai apie �itai jai visi�kai nesinorėjo galvoti. Impulso pastūmėta, Rani pasilenkė per lov�, atsidarė galvūgalio lentoje įtaisyt� spintel� ir i�traukė supakuot� stiklin� skulptūrėl�, kuri� nusipirko Tulės krautuvėje.

��Zedai-ka,�� tarė, � laikiau tai u�slėpusi � norėjau padovanoti tau Įkūrėjų Dienos proga, bet, regis, u�sinorėjau įteikti dovan� dabar pat. � Ji padavė jam ry�ulėlį. � Atsargiau, tai stiklas.

Zedas i�vyniojo dovan�, tvarkingai sulankstydamas kiekvien� popierių ir dėdamas į �alį. Pagaliau i�sivadavusi i� pakuotės, skulptūrėlė sugavo saulės spindulį ir sublizgo; Rani i�girdo, kaip su�niok�tė a�triai įkvepiamas oras brolio gerklėje. Skulptūrėlė vaizdavo vyri�kį, stovintį ant ledo lyties: �mogus buvo mėlynas, ledas � juodas. Rankoje �mogus laikė ledo kirvuk�, vilkėjo ledo alpinisto kostium� ant nugaros atmestu gobtuvu. Tulė �adėjo, kad smulkiausios detalės bus i�graviruotos labai kruop��iai � taip ir buvo: ma�uly�io alpinisto profilio i�linkiuose ir įdubimuose juvelyras sugebėjo perteikti Zedo Jago veido bruo�us.

��Patinka?�� paklausė ji.

��Rani-ka, tai i�ties nuostabu. � Brolis atsargiai sukiojo skulptūrėl� rankose, jos gro�io u�burtas, jo veidas valandėlei su�velnėjo. � Man nepaprastai patinka. A�iū tau. � Jis pabu�iavo seserį į kakt�. Paskui pakilo ir patraukė prie durų, ne�damas �ai�aruojan�i� mėlyn� figūrėl� abiem rankomis. � Pasistatysiu savo kambaryje. Reikės perspėti Amri, kad nė pir�tu jos neliestų.

Tarpduryje jis dar kart� atsisuko.

� �iandien vėl eisiu į ligonin�, � pasakė.

��K�, dabar pat?�� su�uko Rani.

Jis linktelėjo. Palauk, norėjo �aukti ji, palauk, mums reikia pasikalbėti, man labai praverstų tavo patarimas� Ta�iau Zedo jau nė padujų neliko. Ji dar i�girdo �ingsnius koridoriuje, paskui ��u�daromų durų trinktelėjim� ir galiausiai stojo tyla.

Nusiplūk�s oro vėsintuvas gailiai dūzgė. Rani sėdėjo labai tiesi, prie kelių prisispaudusi kum��ius. Galiausiai atsistojo ir patraukė prie kompiuterio. Patikrino �inut� � �i tikrai buvo i� Feriso Diuro,�� paskui liepė telefono linijai sujungti j� su Imre Kynetų.

Ekrane pasirodė moters atvaizdas.

��Laba diena,�� pra�neko ji. � Jūs susijungėte su Nialos Hami�, Domnio Imrės sekretorės, atsakiklio įra�u. Gal malonėsite palikti �inut�?

��Kalba Rani Jago,�� tarė Rani. � Imre, manau, mums reikėtų savait� palaukti, įvertinti visuomenės reakcijas, o jau tada �aukti Tarybos susirinkim�. Prane�k, ar toks planas tave tenkina.

Ji i�jungė ry�į, luktelėjo akimirk�, tada paskambino Ferisui.

�is tu�tuojau pasirodė ekrane � pats, ne atsakiklio įra�as.

��Domna!�� su�uko. � Vyliausi, kad paskambinsi.

Jis buvo susijaudin�s � apie tai labai ai�kiai bylojo pasi�iau��s jo drabu�io pamu�alo kailis. Rani susikaupė, pasiry�usi sutvarkyti su Ferisu visus reikalus.

��Be abejo, tu jau girdėjai,�� suburbuliavo jis.

��Taip, girdėjau,�� atsakė Rani. � Pasiūliau Imrei, kad Auk�tesnioji Grupė turėtų �aukti Tarybos susirinkim� po savaitės.

��Kam �itiek laukti?�� subruzdo Ferisas. � Toji peticija � rimta grėsmė!

��Grėsmė � tai dar ne antpuolis,�� atrėmė Rani. � Be to, ver�iau jau i�saugoti orum� ir nepasirodyti i�sigandusiems. Jeigu susirinkim� �auktume dabar pat��� Sakinį Rani Jago leido mintyse u�baigti jam pa�iam, paskui pra�neko vėl. � Bet i� tikrųjų skambinu tau ne dėl referendumo, Ferisai. Skambinu, nes apsisprend�iau atsakyti į tavo pasiūlym� � pasiūlym�, kuris svarbus visam �abadui�

��Taip?�� Diuras net palinko į priekį. � Ir koks tavo atsakymas?

��Taip,�� pasakė Rani. � A� tekėsiu u� tav�s, Domni Ferisai.

� �iam dar nespėjus prasi�ioti, moteris kilstelėjo rank�. � A� nedelsdama subursiu teisininkų komand�, kad sudarytų sutartį dėl mūsų abiejų kapitalų suliejimo vaiko labui.

��Mūsų vaiko,�� i�tarė jis.

Ji atkirto:

��Mano vaiko. � Kai jis suprato, k� Rani turi omeny, net apatinis �andikaulis atkrago. � Tai turi būti įra�yta sutartyje, Ferisai, prie�ingu atveju nebus i�vis jokios sutarties.

Rudose vyri�kio akyse blykstelėjo pasipiktinimas. Ferisas jau abiem rankomis glam�ė kailinius drabu�io kra�tus.

��Gerai,�� sumurmėjo. � Su tuo galiu susitaikyti.

��Malonu girdėti,�� atsakė Rani ir i�jungė ry�į.

Ji susizgribo net nesusipratusi atsisėsti, tad dabar atsilo�ė krėsle ir ėmė giliai kvėpuoti, stengdamasi apmaldyti įsi�ėlusius jausmus ir sujaukt� prot�.

Paskui nuėjo į du��, prisidengė plaukus ir nusiprausė. Kai kūnu pasipylė vandens �iurk�lės, ji pa�velgė į save taip, tarytum pati sau būtų nepa�įstama. Bandė įsivaizduoti, kaip jaustųsi būdama nė��ia, bet jos vaizduotė �ito neaprėpė. Galė�iau paklausti Tulės, dingtelėjo jai. Tulė turi sūnų. O kas bus, jeigu ir man gims sūnus? Ji įsivaizdavo laikanti ant rankų kūdikį � visai taip, kaip laikė ma�iausi�jį Kynetų palikuonį, tik juodais, ne skais�iai raudonais plaukais� Visai Nesvarbu, tebūnie sūnus, tarė ji sau. I�lipo i� vonios, sausai nusi�luostė. Ir tada, atsisukusi į veidrodį, siektelėjo greta jo stovin�io ma�y�io buteliuko su piliulėmis.

I�gerdama po piliul� kas savait�, ji negalėjo pastoti, o gėrė jas jau i�tisus dvide�imt trejus metus.

Veidrodyje Rani stebėjo, kaip moteris vonios kambaryje, visai tokiame kaip jos pa�ios, i�metė buteliuk� su piliulėmis į �iuk�lių dė��.

Tada ji pasuko prie interkomo įtaiso.

��Deinai,�� i�tarė.

Jis atsiliepė:

��Klausau, Rani-ka.

Fone ji girdėjo �iurlenan�i� muzik�, paskui i�girdo Amri bals� � mergaitė ka�ko paklausė.

��Noriu su tavim pasikalbėti,�� tarė Rani. � Pra�au tuojau pat ateiti į mano kambarį.