Serija �Pasaulinės fantastikos Aukso fondas�, 346 tomas

Serija įkurta 1990 m.

Kambaryje vie�patavo tamsa. Rani buvo u�traukusi ant langų sunkias u�uolaidas; Deinas ne�inojo kodėl. Dabar ji miegojo susirangiusi į kamuoliuk� jam prie �ono, jos galva ilsėjosi ant pagalvės. Palaidi plaukai draikėsi ant veido, u�klojo krūtis; �iek tiek pra�iaupusi lūpas, kambario �e�ėliuose ji atrodė tarytum miegantis vaikas. Deinas pasilenkė prie moters. Jos akių vokai virp�iojo, bet neprasivėrė: Rani sapnavo. Deinui knietėjo su�inoti, kokie sapnai j� lanko. Jis pasir��ė; nepaisant kūne u�silikusių prisiminimų apie patirt� malonum�, jautėsi liūdnas. Jau tris dienas i� eilės Rani kvietėsi jį į lov�. Mylėtis buvo gera, nuostabu, juos abu degino ta pati aistra, ir vis dėlto netgi tada, kai �ypsodavosi Deinui, kai tardavo jo vard�, moters �vilgsnio gilumoje jis jautė esant ka�kokį kit� �mogų, kit� veid�. Kieno � �ito Deinas ne�inojo.

Galbūt kokio nors ankstesnio meilu�io?�� svarstė jis. Zedo? �i mintis jį i�g�sdino. Gal kokį penkiasde�imt� kart� per tris dienas jis gyvai įsivaizdavo, kaip Zedas staiga į�engia į kambarį ir u�klumpa juodu lovoje. �A� ne visada galiu jį suvaldyti �, � andai perspėjo jį Rani. Nuo tokio regėjimo jam net kap�elis susitraukė. Deinas pasikėlė remdamasis alkūne. Rani prasimerkė. Nusi�ypsojo ir pasiraivė lyg katė.

��Hmmm?

Jis paglostė plok��i� meilu�ės pilv�. Jos oda buvo glotni lyg �ilkas.

��Rani-ka, man reikėtų eiti.

��Kodėl?�� i�tarė ji. Staiga kilstelėjusi abiem rankomis apsivijo Deino kakl� ir prisitraukė jį artyn. � Nuobodu?

Jis gėrė į save moters kvap�.

��Ne,�� i�tarė ka�kur jai į kakl�. � O, ne.

Ji paleido Dein�.

��Tuomet kas?

Rani glamonėjo jį viena ranka. Vyri�kis sugavo jos pir�tus.

��Rani-ka, liaukis.

��Kodėl?

��Todėl, kad man tikrai reikėtų jau eiti.

Ji atsisėdo. Plaukai pasklido ant pe�ių.

��K� tokio svarbaus privalai nuveikti, kad taip skubi?

Jis atsakė:

��Po Aukciono praėjo jau dvi dienos. Argi nebenori, kad suras�iau Loras� U-Elen�?

��Ne,�� atsakė ji ir tuo pa�iu i�kvėpimu pasitaisė: � Taip, taip. Turbūt taip.

Deinui ir vėl pasirodė, kad Rani �iūri kiaurai jį į t� kit� veid�. Pasijuto suniur�s ir nusivyl�s tarsi vaikas, taip ir negav�s pa�adėto skanumyno. Jis tro�ko papurtyti moterį ir i�rėkti: � Juk tu man�s nemyli, o mano kūnas niekuo neypatingas. Tad kam visa tai?

Kita vertus, ir jo motyvai nebuvo patys tyriausi.

Jis �velgė į �eiminink�, matė, kokia ji gra�i.

��Galvojau �tai, kaip visa tai keista,�� vėl pra�neko Deinas, vilkindamas laik�.

Moteris nusijuokė ir staiga pasikėlė. Krūtys nukaro. Jos speneliai buvo nedidukai, rausvai rudi � speneliai moters, niekada ne�ind�iusios kūdikio. Ji pasilenkė ir greitai pak�telėjo Deinui į lūpas.

��Eik jau, jeigu eini.

Kol Rani nespėjo persigalvoti, vyrukas i�sirito i� lovos ir apsirengė.

��Tau prireiks kreditinio disko,�� tarė ji, kai Deinas jau pasuko prie durų.

Pasijut�s ma�umėl� kvailokai, jis grį�o prie lovos. Rani atidarė spintel�, įtaisyt� lovos galvūgalyje, i�ėmė disk� ir padavė jam. Deinas jį paėmė, juto, kaip suspurdėjo �irdis.

��Atrodai toks laimingas,�� m�sliai i�tarė ji, kai vyrukas vėl susiruo�ė eiti i� kambario.

Deino sprando plaukeliai taip ir pasistojo piestu. Rani balsas skambėjo ilgesingai� Raminkis, įsakė jis sau, atsipalaiduok. Ji � ne Zedas, kuris tu�tuojau u�justų kad ir menkiausi� d�iaugsmo kibirk�tėl� ir jau tada kvostų tol, kol i�siai�kintų, i� kokio �altinio �ioji i�try�ko. Tai juk Rani.

��Lorasas U-Elenas,�� i�tarė jis. � Grį�iu, kai tik galėsiu.

��Neu�mir�k komendanto valandos,�� perspėjo moteris.

Prakeikimas!�� mintyse i�siplūdo Deinas. Jam buvo visi�kai i�rūk� i� galvos, kad, praėjus valandai po saulėlyd�io, vergai vieni nebegali rodytis Abanato gatvėse.

Nesvarbu, pagalvojo jis. Juk galiu vėl nueiti ten rytoj ir poryt, ir u�poryt � galiu lankytis ten kasdien � tol, kol j� surasiu.

��A�iū, Rani-ka,�� tarė jis ir i�skubėjo i� kambario.

Koridorius buvo skais�iai nutviekstas saulės, lipdamas laiptais �emyn Deinas net prisimerkė. Amri, įsitaisiusi valgomojo ni�oje, pastebėjo vyruk� ir sviedė jo link suprating� �vilgsnį.

Buvo �iek tiek po vidudienio; Deinas nutarė, kad Koriosas tikriausiai miega. Jis nuėjo pas Amri.

��Ka�iuk, galiu grį�ti vėlai,�� pasakė. � I�einu su u�duotimi.

Ji linktelėjo.

��Binkis irgi ka�kur i�ėj�s. � Staiga pa�okusi Amri pripuolė prie jo ir u�dėjo deln� jam ant rankos. Skaidrios mėlynos mergaitės akys �velgė labai nuo�ird�iai. � Deinai, �inok, Binkis tav�s nemėgsta.

��I� kur tu �inai?�� paklausė jis.

Mergai�iukė gū�telėjo pe�iais.

� �inau, ir tiek.

Jis nesiėmė mygti.

��A�iū, ka�iuk. Prisiminsiu.

Jis nuėjo prie laukujų durų, paskutin� akimirk� prisiminė nusikabinti nuo kablio saulės akinius. Deinas i�ėjo į lauk�. Oras mirgėjo nuo kar��io. Deinas lėtai lipo laiptais jausdamas, kaip kaitri saulės �viesa lyg apsiaustas apgobia jo pe�ius ir nugar�.

Įkūrėjų Lankoje �iurleno fontanai. Deinas valandėl� stabtelėjo ant laiptų ir u�si�iūrėjo į tryk�tantį vandenį. Ir staiga pastebėjo Binkį � �is perėjo gatv� ir pasuko namų link. Deinas �vilgsniu pasekė jo judėjimo trajektorij�� Ties gatvės kampu jo �vilgsnis u�kliudė juodai apsirengusį pavidal�, kuris spar�iu �ingsniu dro�ė vakarų pusėn. Deinas dar spėjo pagalvoti: netgi turistas turėtų susigaudyti, kad Abanate vilkėti juodai tikrai neverta.. ir �ia pat prisiminė, kas gali bet kur ir bet kada ne�ioti juodus drabu�ius. Binkis atėjo jam prie�ais ir jau norėjo prasilenkti; Deinas i�tiesė rank� ir sugniau�ė mėlynų Binkio mar�kinių krūtin�.

��Kas tai buvo?�� paklausė.

Sekretorius atrė�ė:

��Velniai parautų, o kas tau darbo?

Jis pabandė i�silaisvinti; Deinas tik dar stipriau sugniau�ė sekretoriaus mar�kinius.

��Juk tai hipererdvės faras,�� pasakė. � Apie k� tu �neku�iuojies su hipererdvės farais?

Sekretorius nutvilkė jį �vilgsniu.

��Neturi jokios teisės man�s kamantinėti,�� atkirto. � Paleisk.

Deinas nepaleido.

��Noriu �inoti,�� tarė.

��Tu tikras kvailys,�� sviedė Binkis. Jo balse ai�kiai buvo justi panieka. � Man rodos, tau tai patinka � vergauti.

Deinas vos susilaikė jam nesmog�s.

��Koks nelabasis ver�ia tave taip manyti?

Binkis prunk�telėjo.

��Juk pakankamai maloniai leidi dieneles.

Deinas i�raudo.

��Ka�in ar galiu atsisakyti,�� bandė gintis jis.

��Kodėl turėtum negalėti?�� nusi�aipė Binkis. � Ji tav�s nei�prievartaus. Ji � ne Zedas.

��Gal malonėtum nerėkauti!�� su�nyp�tė Deinas. Binkiui toli gra�u nebuvo būdinga �itaip nesirinkti �od�ių. Jis paleido Binkio mar�kinius ir nuleido rank�. � Pastaruoju metu elgiesi labai jau keistai,�� pridūrė. � Amri tai pastebėjo � ne�inau, kodėl nepastebėjo Rani.

��Ogi todėl, kad jai galvoj tik viena: kaip įsitempti į lov� tave, ��atkirto sekretorius. � A� jau ver�iau sugul�iau su keritų. � Jis vėl pabandė prasibrauti pro Dein�.

��Palūkėk,�� Deinas su�iupo jį u� rankos. � A� vis vien norė�iau su�inoti, apie k� tu ku�diesi su hipererdvės policininkais.

Binkis nu�velgė jį nuo galvos iki kojų.

��Tu tikriausiai nei�girdai,�� parei�kė, � kai sakiau, kad neketinu tau �ito sakyti. Kaip tu manai, k� a� darau? Bandau i�sipirkti biliet� i�trūkti i� �ia. Lygiai taip pat, kaip ir tu.

Deinas nutylėjo. Binkis, savaime ai�ku, sakė ties�. Deino pir�tai atsileido.

��Man visi�kai nepatinka būti vergu,�� tyliai i�tarė jis.

��Jei taip, tuomet turėjai pastebėti,�� pasakė Binkis,�� kad vienintelis asmuo �iame sektoriuje, bandantis kovoti su vergovine sistema, yra buv�s hipererdvės policininkas Maiklas A-Rae.

Deinas susiraukė.

��A� neprat�s laikyti hipererdvės policininkų s�jungininkais, ��pasakė.

Binkis tik akis i�sprogino.

��Dievulėliau��� pratarė. � Juk tu � tikras ma�vaikis. Tu� a, tiesa, visai u�mir�au. Kiek laiko vergauji? �iek tiek ma�iau nei mėnesį, tiesa? Tad �tai pamėgink i�būti vergu metus, Deinai. Pamėgink ketverius metus. Palūkėk, kol Rani įgris tavo kūnas arba kol Zedas suuos, kad judu buvote meilu�iai. Tai, k� jis su tavimi padarė, tu nustūmei į patį giliausi� s�monės kamputį � �inau, kitaip negalėjai, bet neu�mir�k, jog tai gali atsitikti dar kart�. Ir tavo mylimoji Rani anaiptol nepuls gelbėti tav�s i� jo nagų, nes jis reikalingas jai kur kas labiau nei tu. Koks tavo vergystės sutarties terminas?

Deinas nurijo seil�.

��De�imt metų.

Binkis paklausė:

��O kiek bus tau po de�imties metų?

��Trisde�imt ketveri.

� �tai ir pagalvok apie tai. O jau paskui bandyk ai�kinti, kad tai a� keistai elgiuosi.

Binkis u�kopė laiptais auk�tyn. Deinas dar i�girdo, kaip trinktelėjo u�daromos durys.

Vyrukas lėtai nulipo iki laiptų apa�ios. �vaig�dės, pagalvojo, o juk Binkio tiesa� Susirauk�s jis spirtelėjo akmenėlį. Jautėsi baisiai sugėdintas. �e tai tau � juk jis gina sistem�, kurios auka pats ir tapo! Bet �i sistema funkcionuoja teisėtai, galvojo jis, be to, argi jį galima kaltinti u� tai, kad i�gelbėjo Rani Jago gyvyb�? Deinas patimp�iojo kairi�j� rankov�. Mar�kiniai, kuriuos jis vilkėjo, buvo Rani � rankovės siekė rie�us, puikiai paslėpdamos vergo įdag�. Ji siūlė jam apsivilkti Zedo mar�kinius, bet jis atsisakė. Jeigu vergija bus panaikinta, svarstė jis, ka�kuo teks j� pakeisti, o suki�ti į kalėjimus �monės ka�in ar jausis geriau� Deinas susim�stė, kaip jaustųsi tūnodamas vienutėje ar kur ten apgyvendina kalinius. O kas, jei vietoj vergijos bus įteisinta kokia nors dar baisesnė bausmių sistema, tarkime, katorginiai darbai ar smegenų plovimas?..

Ta�iau vergija juk � savaime priverstinis darbas, o nuolatinis nuodijimas dorazinu prilygsta laikinam smegenų praplovimui. Argumentai u� ir prie� nenutrūkstamu ratu sukosi Deino galvoje. Staiga prie�ais jį i�niro ka�koks �mogysta.

��Atleiskite, pilieti, gal pasakytumėte savo nuomon� apie referendum�?

Tai buvo ka�koks VIN �urnaliūga, atliekantis visuomenės apklaus�. �mogėnas pristvėrė jį meistri�kai: kamera jau buvo nutaikyta į jį, mikrofonas paki�tas po nosimi.

��Kuo jūs vardu, pilieti?�� mygo jis.

��Atsiknisk,�� sviedė jam Deinas. �mogus atsiduso ir nusigr�ė. Deinas pastebėjo, kad slenkan�iose �aligatvio juostose tokių �urnaliūgų knib�dėte knib�da. Jis praėjo laikra��ių kiosk�; pastebėjo ka�koki� moterį su veidrodiniais saulės akiniais, avin�i� sandalais � ir daugiau neprisidengusi� nė siūleliu � ji per ausines klausėsi �inių. Po Deino koja su�narėjo laikra�tis. Jo antra�tė didelėmis raidėmis bylojo: �PETICIJOS ĮTEIKĖJAI TVIRTINA SURINK� 40 000 PARA�Ų PER TRIS DIENAS.�

VIN �urnaliūga jau suskubo prisikabinti prie moters, kuri neatsisakė su juo kalbėtis. Ji vilkėjo gelsv� aptono suknel�, kuri plazdėjo aplink j� tarsi debesis � ne pilietė, pagalvojo Deinas, turistė. Jis sulėtino �ingsnį, stengdamasis i�girsti, k� moteris pasakys. Ji vylėsi, kad referendumas patirs nesėkm�; tiesa, kadangi pati buvo i� Kardinalio sektoriaus, visa tai jos per daug nė nedomino, bet, jos manymu, �abado metodai bausti nusikaltėlius nebuvo tokie jau siaubingi. Jos pa�ios gimtojoje planetoje, Kinijoje II, nusikaltėlių reabilitacija kit�syk u�trukdavo daugyb� metų, be to, kaip tik dėl vergovinės sistemos �abadas ir es�s toks įdomus, toks skirtingas nei kiti pasauliai, dėl to �itaip traukia �ia apsilankyti!

��Ar jūs pati norėtumėte turėti vergų? � paklausė VIN �urnaliūga.

Turistė lyg ir sunerimo.

��Na� ne�inau.

��Ar k� nors �inote apie priklausomyb� nuo dorazino?

Ji at�lijo staiga susidrovėjusi.

��O, ne. Ne.

Deinas nelinksmai vyptelėjo � reikėjo juoktis, kitaip būtų apsipyl�s a�aromis. Moteri�kės samprotavimai pasirodė iki skausmo pa�įstami. Sustoj�s prie �emėlapio, Deinas susirado artimiausi� slenkan�i� �aligatvio juost�, gabenan�i� į �iaur�. Staiga �irdyje suspurdo akinantis d�iaugsmas. Atsargiai, tarė sau Deinas. Tiesa, jis turėjo kreditinį disk� ki�enėje ir laisvai galėjo vaik�tinėti gatvėmis, kur panorėj�s, bet toli gra�u nebuvo laisvas.

Artėjant prie hiperių rajono, pirmiausia jo dėmesį patraukė garsas. Siaurutėje gatvelėje u� sandariai u�darytų durų ka�kas dunksėjo. Įkyrus tratėjimas, primenantis kru�os barbenim� į su�alusi� �em�, nublo�kėjo vaizduot� į tuos laikus, kai jis sukiojosi �Liateroje�, Nekse.

Pasisaugok. Būk labai atsargus.

Pro vienas duris �iovaudamas i�ėjo ka�koks vyri�kis. Jo veidas buvo i�terliotas blizgu�iais, o ėjo jis, kaip ir visi hiperiai, grak��iai spyruokliuodamas � i� karto buvo matyti, kad jam į pa�ius kaulus įaug�s suvokimas, jog gravitacija � tik vietinės reik�mės rei�kinys.

Kone apsimet�s nematomu, Deinas nusekė paskui jį.

Jis net nenutuokė, kas galėtų būti tasai �iovaujantis tipas � galbūt kokio mar�rutinio luoto pilotas? O gal keleivinio lainerio įgulos narys? �mogus pasuko u� vieno kampo, u� kito ir, dar kart� kuo pla�iausiai nusi�iovav�s, prisliūkino prie kitų durų. Vos jam prisilietus delnu, �ios atsivėrė. Nelengva jam i�puolė naktelė, pagalvojo Deinas, giliai kvėpdamas į save tir�t� vyno bei marihuanos kvap�. Jis pajudėjo siaurute bevarde gatvele toliau, ir �ia jo �nerves pakuteno ka�koks kitas, aitrus, kvapas� Kava, atpa�ino jis ir skubiai nu�ingsniavo u� kampo. Kvapas ai�kiai sustiprėjo. Vadinasi, Deinui pavyko rasti bent dalį to, ko i�siruo�ė ie�koti: kava galėjo vai�inti tik hiperių bare.

�engdamas vidun pro siūbuojan�ias ��aliosios �okėjos� duris jis prisiminė, kaip, artėjant prie �abado palydovo, jį sveikino klegantys mar�rutinių luotų pilotų balsai. Deinas pabandė prisiminti vardus. �Seminolas� � taip, jis prisiminė �Seminol��. Kas sėdėjo prie pulto? Aha, Junona. Ka�in ar Junona da�nai �ia apsilanko? Deinas dar tarpduryje stabtelėjo apsidairyti. Baras atrodė lygiai taip pat, kaip ir visi kiti barai, kuriuose jam teko lankytis. Ma�i staliukai, apsitrynusios kėdės. Gilumoje � u�daros kabinos. Vir� baro kabojo negrabiai nutepliotas paveikslas � figūra, apsisiautusi �aliomis skraistėmis; matyt, dingtelėjo Deinui, �ia ka�kas stengėsi pavaizduoti verdiet�, �okan�i� K �m �ta. Deinui parūpo, ar �abade apsilanko verdie�iai. Jeigu taip, jie neabejotinai ateitų �ionai. Hiperiai į savo bendruomenės barus paprastai renkasi ne vien susitikti su draugais, i�gerti, pasiklausyti muzikos ar pasipe�ti.

U� baro stovėjo ne itin valyvos i�vaizdos moteris baltais smulkiai garbanotais plaukais. Deinas pasuko prie jos.

��Raudonojo vyno.

Jis pastūmė savo kreditinį disk� glotniu tamsrud�iu neomedienos pavir�iumi. Moteris įpylė sve�iui taur� tir�to raudono vyno ir sprigtelėjo disk� atgal.

��Pirma taurė � nemokamai,�� pratarė.

��A.

Deinas nelabai suprato, k� tai turėtų reik�ti. Bet paskui nutarė, kad reik�ti tai gali tik viena: baras visus savo sve�ius vai�indavo pirm�ja dienos taure. Malonus paprotys. Deinas nusine�ė taur� prie stalo. I� ka�kokios neį�iūrimos kertės smelkėsi kvapai: keptos �uvies ir jūros dumblių paplotėlių � pigaus vietinio, �abado, maisto. Reikėtų u�k�sti, dingtelėjo jam. Nuostabu buvo �inoti, kad panorėj�s galėtų �ia pat u�sisakyti pietus, kad galėtų nusipirkti drabu�ių, tarkime, mar�kinius ilgomis rankovėmis, arba papuo�alų, pavyzd�iui, auskarus, tik jokiu būdu ne mėlynus, muzikinių įra�ų, knygų� Tiesa, ginklo jis nenusipirktų � kreditinis diskas neatsiskaitytų u� ginkl�. Negalėtų ir i�sinuomoti katerio.

Deinas gurk�telėjo vyno. �is buvo siaubingas, sprangiai saldus. Prie baro protarpiais vis atplaukdavo lankytojai, persimesdavo �od�iu kitu su barmene, rodos, vardu Ember, pasiimdavo gėrimus ir �liau�davo atgal į savo vietas. Deinui pasidarė smalsu, ar �ia lankosi ir Tinklo įgula. Na, �inoma, o kur jiems daugiau eiti? Vidun į�irgliojo ka�kokia moteris su raudona plunksna plaukuose � ka�in kas tai, dingtelėjo Deinui, atpa�inimo �enklas ar papras�iausia puo�mena?

Dar stipriau dvelktelėjo kava. Deinas pa�velgė baro pusėn: Ember kaip tik prisipylė puodelį, o Deinui tai �į t� pasakė apie j�. Kav� gerdavo tik tie, kurie kadaise gyveno Naujojoje �emėje, Senojoje �emėje arba Naujosiose �emėse ar bent jau skraidė vienu laivu su ten gyvenusiais. �tai Raselas mėgo gerti kav�. Kaip tik Raselas jam ir pasakė apie tai. Sakė jis ir dar kai k�, į k� man tikrai vertėjo įsiklausyti, dingtelėjo Deinui.

Jo s�monėje nuaidėjo Zedo Jago balsas: �Nejaugi mama niekad nesakė jums, kad kum�tynės su skelie�iais kenkia sveikatai? �

Atsiknisk, atrė�ė jam Deinas. Jis gurk�telėjo dar vyno ir nustebo įsitikin�s, jog spėjo i�tu�tinti taur�. Vėl patraukė prie baro.

��Norė�iau dar vyno,�� tarė jis Ember. �įsyk ji jau paėmė pinigus.

�leptelėjusi jo kreditinį disk� ant baro, barmenė tarė:

��Pas mus �ia neda�nai u�suka pra�alai�iai.

Tai, savaime suprantama, buvo klausimas. Deinui paglostė �irdį: tai rei�kė, jog jis, kad ir kuo būtų virt�s, vis vien liko hiperių. Ember niekada nesivargintų pa�indintis su kokiu u�klydusiu turistu. Deinas pasirėmė alkūne į bar�.

��Ie�kau draugės,�� tarė jis.

Ember nuslinko į kit� baro gal� įpilti gėrimo masyviam vyrukui, apsimuturiavusiam kroviko dir�ais. Deino �vilgsnis nuklydo prie staliukų. �ie jau buvo tir�tai apsėsti: vidudienio kaitra visus slampinėtojus suvijo i� gatvės į pastog�. Mergina, i�sipai�iusi mėlynais blizgu�iais, �nekėjosi su moterimi, pasidabinusia plunksna plaukuose. Sugrį�o Ember. Dėliodama �varias taures ant lentynos, ji tarė:

��Visi, kurie renkasi �iame bare, yra draugai.

��Gali būti,�� sutiko jis. � Bet a� ie�kau konkre�ios draugės. � Jis prisėdo ant auk�tos kėdės prie baro. � Galv� guldau: tu �ia visus pa�įsti.

Barmenė pa�velgė tiesiai Deinui į akis.

��Bet nepa�įstu tav�s.

��Mano vardas � Deinas Ikoro,�� prisistatė vyrukas.

Ember nusigr�ė ir paspaudė mygtuk�. I� �aldytuvo u� baro bar�kėdami pa�iro ledo gabalėliai.

��Vardas girdėtas,�� pripa�ino ji.

Deinui net sprando plaukeliai pasi�iau�ė.

��Kur?

� �ia,�� atsakė ji ir sutre�kino nyk��io s�narį. � Tinklo įgula kalbėjosi apie tave.

��Ir k� jie kalbėjo?�� kaip įmanydamas nerūpestingiau paklausė Deinas.

Ember įsmeigė į vyruk� �vilgsnį i� po susiraizgiusio plaukų kaltūno.

��Kalbėjo, kad vienas toks hiperis, pavarde Ikoro, pakliuvo į nagus narkotikų kontrolei ir atsidūrė Tinkle. Ir dar girdėjau, kad paskui jis tapo mėsa Zedui Jago.

Mėsa. Taikliau nepasakysi. Kaip tik tai jis buvo tada, tebebuvo ir dabar. Deinui ėmė grau�ti gerkl�.

��Ar jie sakė dar k� nors?

��Kalbėjo man�, jog jis � �vaig�d�ių Kapitonas.

Deinas atsakė:

��Tai tiesa.

Jos akys, �alios kaip Pelino �olė, įdėmiai tyrinėjo sve�io veid�.

��Ir visa kita.

Moteri�ke, dingtelėjo Deinui, jei dabar imsies man�s gailėtis�

��Visa kita � irgi tiesa.

Barmenės veide nekrustelėjo nė raumenėlis.

��Būk pasveikintas u�suk�s į ��ali�j� �okėj��, �vaig�d�ių Kapitone.

��A�iū, � padėkojo Deinas. � A� ie�kau Tori Lamonikos.

Ember ranka persibraukė plaukus, kas nėma� nepataisė jos �ukuosenos.

��Pa�įstu j�, � pasakė. � Ji �ia apsilanko.

Prie vieno staliuko sėdin�ios moteris su raudona plunksna plaukuose ir mėlynais blizgu�iais i�sipuo�usi mergaitė piktai dėbsojo viena į kit�. Staiga mergaitė garsiai parei�kė:

��Gali sau �iuo�ti i� �ia, jeigu jau taip manai!

��Atsipra�au,�� tarstelėjo Ember.

I�nirusi i� u� baro ji nu�irgliojo prie jų staliuko. Mėlynais blizgu�iais i�sidabinusi mergaitė jau stovėjo sta�ia.

U�virė tylus, bet ar�us gin�as, kurį u�baigė Ember, nyk��iu dūrusi durų pusėn. Moteris su raudona plunksna i�spūdino lauk. Ember grį�o prie baro.

��U�k�sti norėsi?�� paklausė.

� �inoma,�� atsakė Deinas, i��vejodamas i� ki�enės kreditinį disk�.

Ember delnu stipriai pliauk�telėjo per bar�.

��Pietų metas!�� garsiai prane�ė ji.

Prie staliukų sėdintys �monės ėmė r��ytis, pakil� jie traukė prie baro. Mėlynais blizgu�iais i�sitepusi mergaitė �murk�telėjo u� baro. Ji i�nyko patalpos gilumoje, o po akimirkos pasirodė vėl, susikrovusi po tris lėk�tes ant kiekvienos rankos.

Ember vien� lėk��ių pastatė prie�ais Dein�. Jūros dumbliai atrodė pernelyg sugruzdėj�, bet �uvis, sprend�iant i� kvapo � o ir i� skonio taip pat � buvo visi�kai �vie�ia. Deinas pastatė tu��i� savo taur� taip, kad barmenei kristų į akis. Po valandėlės ji vėl pripylė vyno.

��Nupirkti ko nors ir tau?�� pasiūlė jis.

Ji prunk�telėjo.

��Negi manai, kad a� pati ragauju savo gėralo?�� Staiga ji delnu apglėbė jo taur�, nukėlė nuo baro ir �liūk�telėjo vyn� lauk. Deinas nespėjo net prasi�ioti, o moteris vėl pripildė taur�, �įsyk ��tamsesniu skys�iu. � Paragauk �ito.

Deinas gurk�telėjo. Vynas buvo sausas, neaitrus ir tikrai nepigus.

��A�iū, � i�tarė jis.

��Lamonika ateina vakarais,�� pasakė Ember. � Jeigu pasirodys ir �įvakar, pasakysiu, kad jos ie�kai.

Ka�in ar Tori Lamonika �ino, kad mane susėmė Tinklas?�� parūpo Deinui. Tikriausiai �ino.

��Bū�iau dėkingas,�� tarė. � Pasakyk jai, kad grį�iu rytoj vakare.

Barmenė a�triai mestelėjo:

��Nepageidauju bare jokių vaidų.

��Jokių vaidų ir nebus,�� u�tikrino Deinas.

Mergaitė, mėlynais blizgu�iais i�sipai�iusi veid�, atsliūkino prie baro ir u�sirop�tė ant kėdės greta Deino.

��Ember, ar galiu gurk�telėti?�� Ji nusi�ypsojo Deinui, jos balsas staiga palaibėjo per pus� oktavos: � Sveikutis.

Deinas vyptelėjo jai.

��Atleisk,�� tarė. � A� jau �iau�iu.

Jis susivertė puikiojo vyno likutį ir pasuko prie durų.

I�ėj�s į gatv� Deinas valandėl� stovėjo giliai alsuodamas; rankomis sroveno prakaito �iurk�lės. Siauroje gatvelėje sūkuriavo dulkių debesys. Deinui buvo smalsu, kas galėjo būti toji mergaitė: hiperė � ka�in, lyg ir per jauna. Galbūt Ember duktė? Ar �iaip pametusi galv� dėl �vaig�d�ių? O gal ji tik prisirijusi senėjim� stabdan�ių preparatų, gal i� tikrųjų jai kokie du �imtai metų? Jis abiem rankomis pasitrynė akis. Ka�kodėl anks�iau jam neatėjo į galv�, kad net jeigu � ne, ne jeigu, kai � jam sėkmingai pavyks i� �ia i�trūkti, garsas apie tai, kas jį i�tiko Sardonikso Tinkle, pasklis labai pla�iai� Persekios jį visur, seks nuo vienos �vaig�dės prie kitos, i� vieno sektoriaus į kit�; kad ir kur jis u�suktų i�gerti, visur i�girs minim� savo, o paskui � Zedo Jago vard� ir visi susirinkusieji įsistebeilys į jį�

Tai �ūdas, drėbtelėjo jis mintyse. Suknistas berg�d�ias sifilitikės o�kos vaikas, i�siplūdo peli�kai. Pagaliau Deinas atsiplė�ė nuo baro pastato, kar�tai trok�damas grį�ti, norėdamas ilgai ilgai sėdėti ant auk�tos taburetės prie baro, gurk�noti Ember vyn� (tegul ir t�, pigųjį), porinti vaizdingiausius prasimanymus� Ta�iau jis privalėjo grį�ti. Deinas prisivertė nuryti keiksmus. Jeigu tik pasiduosi�s pyk�iui, �iūrėk, kuri� dien� �is ims ir prasiver� pa�iu netinkamiausiu metu.

T� pat akimirk�, kai į�engė į Jago �eimos namus, Deinas suprato, jog ka�kas negerai. Kabindamas saulės akinius koridoriuje ant kablio pastebėjo, kad Rani akinių �ia nėra. Jis nuskubėjo į virtuv�. Amri sėdėjo ant kėdės ir triau�kino �obio sėklas.

��Rani namie?�� paklausė Deinas.

Mergaitė pa�oko lyg i�g�sdinta katė.

��Oi� Ne. Ji i�ėjo.

��Viena?

Amri linktelėjo, mielas jos veidelis apsiniaukė.

��Taip. Koriosas sakė jai, kad turėtų palaukti tav�s, bet ji atrė�ė nenorinti laukti.

Deinas suaimanavo.

��Ar ji pasakė, kur eina?

Sulig �iais �od�iais į virtuv� į�engė Koriosas.

��Tulė, � i�tarė jis.

Tulė. Vadinasi, Rani i�ėjo į Tulės stiklo dirbinių krautuvėl�, įsikūrusi� turgaus aik�tėje. Deinas prisiminė ry�ulėlį.

��Kada ji i�ėjo?

Koriosas dirstelėjo į sieninį laikrodį.

��Prie� pusvalandį.

��Gal man dar pavyks j� pasivyti,�� pratarė Deinas. � Po �imts velnių, kodėl nesulaikei jos?�� papriekai�tavo jis Koriosui, bet mil�inas tik gū�telėjo pe�iais.

��Kaip?

Reikėjo neatidaryti jai durų, vos netė�kė jam Deinas. I�slapstyti visus saulės akinius. U�rakinti j�.

Stvėr�s savuosius saulės akinius jis i�puolė pro laukujės duris. Gerai bent tiek, �mėk�telėjo niauri mintis, kad, jeigu Zedas sugrį�, neras namuose mūsų abiejų. Jis bandė atgaivinti atmintyje t� pirm�j�, gerokai suvelt�, dien�, stengėsi prisiminti, kokiomis gatvėmis jų eita tada� Taip, i� ma�ojo kosmouosto jie pateko tiesiai į turgaus aik�t�. Deinas nudundėjo laiptais �emyn. Gatvėse jam bent du kartus pasivaideno Rani, bet, perbėg�s į kit� pus�, vis įsitikindavo suklyd�s. Sykį jis pasiklydo, sugai�o geras penkias minutes. Galų gale i�puolė į turgaus aik�t�. Tulės krautuvėlė i� karto krito į akis � ji �ai�aravo i� tolo.

Protekine pasileid�s per aik�t�, Deinas staiga i�vydo Rani. Ji gana lėtai yrėsi per apsipirkinėtojų mini�. Buvo pasileidusi plaukus, akis paslėpusi po saulės akiniais, jai po kaklu kabojo Zedo dovanotasis auksinis pakabutis.

Deinas nuskubėjo moteriai prie�ais. I�vydusi jį artėjant, Rani sustojo palaukti. Veidas atrodė įtemptas, rauk�lelės apie lūpas netikėtai i�ry�kėjusios.

��Rani-ka,�� su�niok�tė Deinas,�� kodėl nepalaukei man�s?

Ji neatsakė.

��Kas atsitiko?�� sunerimo vyrukas.

Rani atsiduso ir įsikibo jam į parank�.

��Norėjau �nektelėti su Tule,�� pasakė. � Tad ir nuėjau įjos krautuvėl�. Kai įėjau��� Moteris patylėjo. � �inai, pa�įstu Tul� jau a�tuoneri metai. Maniau, kad mes � draugės. Taigi įėjau į krautuvėl�. Ji stovėjo u� prekystalio, aptarnavo pirkėj�. I�tariau jos vard�. Ji pavadino mane Domna Rani. Ir net ne�yptelėjo man. Pastebėjau prie sienos prismeigt� popieriaus lap�, nuėjau pasi�iūrėti, kas ten para�yta. Tai buvo skelbimas, ma�daug: visi, norintieji pasira�yti peticij�, kad būtų paskelbtas referendumas dėl vergijos Sardonikso sektoriuje panaikinimo, kreipkitės į parduotuvės savinink�

Deinas nesumojo, k� �ia pasakius. Nutais�s kuo neutralesnį bals�, paklausė:

��Tave tai nustebino?

Ir �iaip duslus Rani balsas, skausmo gniau�iamas, nuskambėjo �iurk��iai:

��A� tik norėjau su ja pasikalbėti.

��Nejaugi vyleisi, kad buvusi vergė gali pritarti vergijai?

Jos pir�tai įsikirto į Deino rank�.

��Nesu a� jau tokia bevilti�ka kvai�a! Bet vis tik nereikėjo jai kreiptis į mane �Domna Rani�. Ir dar a� maniau, kad Tulei u�teks padorumo bent jau vie�umoje laikytis neutraliai.

Deinas i�tarė:

��U�jau�iu, kad ji tave taip nuliūdino.

��A� visai neliūd�iu, man tik pikta! Pikta pa�iai ant sav�s. � Staigiu judesiu moteris atsismaukė saulės akinius ant vir�ugalvio.

��A� baiminausi dėl to, kaip �io referendumo rezultatai paveiktų �ios planetos ekonomik�, jei jie būtų palankūs Maiklui A-Rae. O dabar baiminuosi, kad jau nebesvarbu, kuri pusė laimės, o kuri pralaimės; pats problemos u�a�trinimas i�judino tokius jausmus, kad �abadas, �iaip ar taip, gali subyrėti į �ipulius. Privalėjau tai numatyti.

Deinas net nustebo suvok�s, kad ji kalba visi�kai rimtai.

��Rani,�� tarė jis,�� juk tu nesi atsakinga u� visos planetos likim�.

Aplink juos urduliavo turgaus aik�tės spalvos bei balsų kakofonija � tarsi vėtros sūkuriai apie uragano akį. Rani pa�velgė į Dein�. Buvo �iek tiek u� jį �emesnė� Vilkėjo mėlynus mar�kinius ir mėlynas kelnes. Ant mar�kinių nugaros buvo i�siuvinėtas raudonas drakonas. Jos kaklo duobutėje blyk�iojo auksinis pakabutis. Ji tarė:

��Tu klysti. A� esu atsakinga.

Juodu patraukė per aik�t�, lėtai braudamiesi tarp tankiais kupstais susimetusių turistų. Juk tai beprotybė, dingtelėjo Deinui.

Niekas negali u�sikrauti atsakomybės u� vis� planet�, tai tik vaizduotės vaisius.

Ir vis dėlto tai ne pramanas, tuoj pat persigalvojo jis. �ita moteris, �tai �ingsniuojanti greta jo, turi pakankamai galios lemti sprendimus, nuo kurių priklausė ne tik �io, bet ir dar keturių sektoriaus pasaulių politika bei ekonomika.

I�gird� u� nugaros pratrūkusius riksmus, abu atsigr�ė. Rani �ingtelėjo triuk�mo pusėn. Deinas, staiga prisimin�s sav�sias asmens sargybinio pareigas, stvėrė j� u� rankos.

��Neik ten,�� tarstelėjo. � Ten nesaugu.

��Pra�ome pasitraukti!�� nuaidėjo riksmas per stiprintuv�.

Per mini� spėriai brovėsi trejetas Abanato policijos pareigūnų. Du i� jų buvo ginkluoti Federacijos tipo paraly�iuokliais.

Tarsi avių banda turistai plūstelėjo riksmų pusėn.

��Eime, ne�dinamės i� �ia,�� tarstelėjo Deinas.

Jis tvirtai laikė Rani u� rankos. Pardavėjai tryp�iojo ant savo krautuvėlių slenks�io dairydamiesi po aik�t�, keletas smalsiai lydėjo akimis du �mones, kryptingai judan�ius tolyn nuo sambrūzd�io. Deinas akylai dairėsi, bet taip ir nepastebėjo nė vieno, kuris įsispoksotų pernelyg ilgai.

� �ionai,�� tarė Rani, ūmai pakeisdama kryptį. Deinas nesusim�st�s nusekė jai i� paskos. Netrukus jie i�niro į Bulvar�, perėjo skersai jį ir patraukė Įkūrėjų Lankos link.

Prie vartų budinti moteris �ypsodamasi nusilenkė ir įleido juos į vėsi� �ali� med�ių ūksm�.

��Kodėl po miest� tu visuomet vaik��ioji pės�ia?�� paklausė Deinas.

Rani sukikeno.

��Man tai vienintelė proga pasimank�tinti,�� atsakė ji ir nusi�ypsojo. � Be to, slenkan�ios �aligatvių juostos skirtos tik turistams.

Juodu sustojo greta fontano ir u�si�iūrėjo į vandens kaskadas, įspūdingai krintan�ias nuo vienos sumaniai įtaisytos uolos atbrailos ant kitos.

��Man taip patinka kriokliai,�� i�tarė Rani.

Deinas atsakė:

��Esama tokių pasaulių, kuriuose krioklių daugiau nei �abade uolų.

Rani palingavo galv�.

��Negaliu patikėti,�� pasakė. Paskui kairysis jos lūpų kamputis smagiai trūktelėjo auk�tyn. � �inai, a� tau pamelavau,�� tarė ji, u�dedama deln� vergui ant rankos.

��K� būtent?

Moteris nusi�ypsojo pla�iau.

��Vaik��ioti pės�iomis � anaiptol ne vienintelis būdas man prasimank�tinti.

Jos plaukai �ai�aravo krioklio purslų �ydu, vandens la�eliai �alioje med�ių paunksnėje atrodė tarsi blizgantys �vyneliai. Deinas dirstelėjo Jago �eimos namų pusėn�

��Niekas mūsų nepamatys,�� ku�telėjo Rani ir pabandė prisitraukti jį ar�iau.

Ta�iau Deinas j� sulaikė.

��Rani-ka, tai nesaugu,�� pasakė. � Gali būti, kad mus kas nors stebi. Tie hipererdvės farai�

Rani susiraukė.

��Prakeikimas,�� i�tarė tyliai. � A� kaip tik stengiausi juos u�mir�ti.

Kai jie i�ėjo i� med�ių pavėsio, Rani paklausė:

��Kaip tau sekėsi vykdyti u�duotį?

Deinas įsitempė.

��U�me�iau kabliukus � pirmas �ingsnis �engtas,�� atsakė.

��O koks bus kitas �ingsnis?

��Turiu grį�ti ten rytoj vakare.

��Labai jau miglotai kalbi,�� parei�kė ji. Juodu ėjo skalaujami saulės, Deino rankas ir sprand� i�mu�ė prakaito la�eliai. � Spėju, kad ty�ia.

Jis atsakė:

��Taip, a� i� tikrųjų nieko nenorė�iau ai�kinti.

Rani atsigr�ė į jį. Abiem rankomis nubraukė nuo veido i�sitar�iusius plaukus ir pasakė:

��Man nepatinka, kai mane laiko ne�inioje, Deinai.

Jai u� nugaros a�trioje �abado saulės �viesoje tamsiu metalu blyk�iojo gele�iniai tvoros virbai.

Deinas pasakė:

��Rani, jei pasakysiu tau, ko ėmiausi ir su kuo susitikinėju, a� i�duosiu tam tikrų asmenų pasitikėjim�. Ir tai dar ne viskas � a� sulau�ysiu hiperių tradicij�. Juk pa�adėjau tau pamėginti surasti Loras� U-Elen�. Ar gali tiesiog pasitikėti manimi, kad pa�ad� tikrai įvykdysiu?

�eimininkei visi�kai nepatiko pasijusti u�speistai į kamp�, Deinas matė tai i� jos veido i�rai�kos. Rani kiek kryptelėjo galv�.

��Kiek laiko dar reikės laukti, kol galėsiu pasikalbėti su juo?

��Ne�inau,�� atsakė Deinas.

Dievulėliau, �mėk�telėjo mintis, jau ver�iau ji manimi patikėtų. O jeigu ne, teks prikurti jai krūv� nes�monių.

Jis nenorėjo meluoti nė vienam i� Jago �eimos.

Rani linktelėjo.

��Gerai. Patikėsiu tavim.

��A�iū, � atsakė Deinas.

Ji prunk�telėjo.

��Nebūk kvailys, �vaig�d�ių Kapitone. Įdomu, k� turė�iau daryti, kad i�pe��iau i� tav�s tai, ko gra�iuoju nenori pasakyti? Gal atiduoti tave Zedui? Kad jis tuo pa�iu i�siai�kintų dar ir tai, jog mudu su tavimi buvome meilu�iai?

Jis rimtai atitarė:

��Tav�s Zedas niekad nė pir�tu nepaliestų.

� �inau,�� sutiko Rani. Jos bateliai a�triai gurg�dino tako �vyr�. Tiesiog prie�ais buvo antrieji vartai, o vir� jų dunksojo namo fasadas su Jago �eimos simboliu. � Tiek jau to, Deinai. Nepradėkime visko i� naujo. � Juodu i�ėjo pro vartus. � O, ne!�� Ji, rodos, i�sigando, balsas nuskambėjo kone spigiai.

Deinas pa�velgė moteriai per petį. Ant namų laiptų tryp�iojo visas knib�dėlynas VIN �urnaliūgų su kameromis bei įra�ymo aparatūra.

Neįmanoma nei jų apeiti, nei per�okti, nei prasikasti po jais, nutarė Deinas. Jis dirstelėjo į Rani.

��Na, Domna, k� darysime?�� paklausė.

Jos veido raumenys įsitempė. Bet tuojau pat, gerokai verg� nustebinusi ir su�avėjusi, Rani nusi�ypsojo ir tvirtai �engė pirmyn.

VIN darbuotojai Domn� jau pastebėjo. Kelioms akimirkoms juos dar sulaikė mandagumas ir auk�ta jos padėtis. Bet paskui visi urmu puolė artyn. Deinas �ingtelėjo į priekį, atsistodamas tarp jos ir atgarman�io būrio.

��Ne!�� tarstelėjo Rani.

Priblok�tas vergas pasitraukė.

Rani ėmė baksnoti pir�tu:

��Tu, tu, tu, tu ir tu,�� tarė. � Jeigu negai�indami laiko praleisite mane iki durų, galėsime pasikalbėti viduje.

Tie nedvejojo nė akimirkos.

��Viskas ai�ku, ponia,�� tarė viena �urnaliūgų, įsitaisiusi pa�iame priekyje � auk�ta juodaodė moteris ry�kiai geltona tunika ir kelnėmis. Rankose ji laikė kamer�. � Rikiuokitės į plei�t�, mikliai!

Tarsi būtų i� anksto surepetav� �į manevr�, penketas i�rinktųjų pasisuko, ir Deinas tik dabar pastebėjo, kad kiti keturi segi geltonus �enkliukus � vadinasi, Rani i� tikrųjų rinkosi laiminguosius ne visai atsitiktinai�

��Eime!

Jie vieningai pajudėjo pirmyn. Visi kiti VIN atstovai suvok�, kas atsitiko, pratrūko plūstis. Ta�iau moteriai geltonais drabu�iais tai buvo nė motais: ji tik �yptelėjo ir nuleidusi pe�ius ėmė brautis pirmyn, nekreipdama jokio dėmesio į pikt� niurnėjim�. Deinas laikėsi u�nugaryje, taip pat ir vienas laikra�tininkas su geltonu �enkleliu � dėl visa pikta, jei nusivylusieji bandytų nema�iomis prasmukti i� paskos, bet nieko neatsitiko. Koriosas atidarė duris. I�rinktųjų VIN atstovų grupė pa�ėlo �audyti kameromis į visas puses.

��O �ia dar koks priedas?�� tarstelėjo juodaodė moteris.

� �e�tas,�� atsakė ka�koks trumpulis su vaizdo kamera rankose.

��Ne,�� atsiliepė dar ka�kas. � Mūsų septyni.

��Ar galime u�sukti į virtuv�?

��O u�lipti į antr� auk�t�?

Auk�taūgė moteris dūrė pir�tu į Dein�:

��O �itas kas?

Viskam vadovauti ėmėsi lyg i� po �emių i�dyg�s Binkis.

��Pilie�iai, Domna Rani siūlo jums įsitaisyti su visa įranga �tai �itame kambaryje. � Jis atidarė duris į erdvi� svetain�. � Ji pati ateis po kelių akimirkų. Pra�ome palaukti jos �ia. Interviu truks dvide�imt minu�ių.

��Pasiutimas,�� u�protestavo auk�taūgė moteris,�� mes tikrai nusipelnėme daugiau laiko! Juk mes j� u�speitėme, argi ne taip?

��U�si�iaupk, Tede,�� atsiliepė trumpulis. � Kitaip ji i�vis i�mes mus pro duris.

��Dvide�imt minu�ių, � pakartojo Binkis jokių gin�ų nepripa�įstan�iu tonu ir mostelėjo į duris.

Niurnėdami laikra�tininkai suėjo į svetain�. I� virtuvės atlingavo Koriosas, ant i�tiesto delno ne�damas apkraut� padėkl�.

Po interviu, kai VIN �urnaliūgos i�sine�dino i� namų, Rani liko sėdėti svetainėje. Tas kambarys nebuvo i� jos mėgstamų: apstatytas per daug sunkiais, tamsaus med�io baldais, su tokia pat puo�yba. Rani jis pernelyg priminė motin�. Delnu ji perbraukė �velnų krėslo apmu�alo aksom�. VIN �urnaliūgos i�ėjo nepaprastai patenkinti. Rani atsakė į kokius du tre�dalius jų klausimų, be to, paki�o i� koto ver�ian�i� antra�t� laikra��io ekstra numeriui: �RANI JAGO REMIA REFERENDUM�!�

O pasakė ji �tai k�:

��Jeigu bus surinkta pakankamai para�ų ir paai�kės, kad �monės remia referendum� �abade, tuomet a� irgi jį paremsiu.

��K� manote apie Maikl� A-Rae?�� klausė jos Tedė Korina, auk�taūgė laikra�tininke.

��Manau, jam dar labai stinga patirties,�� atsakė Rani pa�iu globėji�kiausiu tonu, kokį sugebėjo i� sav�s i�lau�ti. � Bet ketinimai jo geri.

Globėji�k� ton� ji nutaisė ty�ia � tikėjosi �itaip u�minsianti A-Rae ant nuospaudos, ir tada į�eista savigarba galbūt paakins buvusį policinink� reaguoti. Galbūt net įmanoma i�provokuoti jį i�krėsti vien� kit� kvailyst�. Su dauguma �monių tai pavykdavo. O kuo kvailiau kapitonas pasirodys, tuo ma�iau kas juo tikės, o ir susigėd� jo rėmėjai gerokai pritils.

VIN �urnaliūgos i�maukė du grafinus vyno, surijo vis� kaug� pyragėlių su prieskoniais. Rani pasisėmė sauj� �obio sėklų � vienintelio maisto, dar likusio ant stalo. Kai pagaliau pakilo, ka�kas pabeldė į svetainės duris.

��Rani-ka,�� pasigirdo Binkio balsas. � Skambina pareigūnė Curada.

��A�iū, Binki. � Ji atsigr�ė. � Ar ta minia dar trypinėja ant laiptų?

��Ne, visi jau i�siskirstė. � Vergas pasibjaurėj�s dėbtelėjo į VIN �urnaliūgų palikt� joval�. � Pakviesiu Amri, kad visa tai sutvarkytų.

��A�iū. Gal �inai, dėl ko skambina pareigūnė?

Binkis nusi�ypsojo ir papurtė galv�.

��Ne, Rani-ka. Pareigūnė Curada niekada nesakytų to man.

��Ak taip, �inoma,�� atsakė Rani. � Kartais a� tiesiog u�simir�tu��� Ji nusi�ypsojo vietoj atsipra�ymo. � Ar mano brolis vis dar ligoninėje?

��Kiek �inau � taip, Rani-ka.

Ka�in, pagalvojo ji, galbūt Zedas vengia būti namie, nes nebei�tveria su manimi, kai a� jau apsisprend�iau tekėti u� Feriso Diuro?

Apie Darien� Riis jai nesinorėjo net pagalvoti.

Triauk�telėjusi dantimis �obio sėkl�, Rani susim�stė, kaip į jos santuokinius planus sureaguos Binkis. Savaime suprantama, ji turės jam apie tai pasakyti, i� tikrųjų, dingtelėjo jai, reikėtų pasikalbėti su juo dabar pat, anks�iau, nei prasidės visos teisinės derybos. Kopdama laiptais į savo miegam�jį moteris staiga pajuto, kaip smarkiai ilgisi savo tikrųjų namų u�mies�io valdoje. Jau greitai, pa�adėjo pati sau Rani. Jau labai greitai. I�kart po pokylio.

O pokylis � jau po trijų dienų. Ji net susiraukė, eidama per kambarį prie kompiuterio. Ekranas veikė parengties re�imu. Spustelėjusi nyk��iu, Rani įjungė telefono linij�.

��Kalba Rani Jago.

Ekrane blykstelėjo padūmav�s veidas, bet tuojau pat jame i�ry�kėjo Sachiko Curados bruo�ai.

��Domna, mums pavyko atkapstyti gana įdomios informacijos.

Rani įsitempė.

��Apie k�?

��Apie Laisvuosius �abado �mones. Ant prie�paskutinio lai�ko, kurį perdavėte mums, aptikome pir�to atspaud�. Komunigrama nusiuntėme jį į Nekso archyvus. Jie atsiuntė �tai tokį atsakym� � �R� kategorijos duomenys.

��Atleiskite,�� pertarė Rani,�� visi�kai nesuprantu, apie k� kalbate.

Sutrikusi Curada nusijuokė.

��Atsipra�au. Kai pasiuntėme u�klausim� į Nekso Kompcentr�, kuriame saugoma visa surinkta informacija apie bet kurį �mogų, mums atsakė, kad asmens, palikusio pir�to atspaud�, tapatybė jiems �inoma, bet jie negali jos atskleisti.

��O k� tai rei�kia?�� paklausė Rani.

��Tai rei�kia,�� paai�kino policininkė, � kad tiems Laisviesiems �abado �monėms padeda ka�kas i� pa�ių auk��iausiųjų sluoksnių.

��Padeda��� Rani susiraukė. Kas galėtų padėti disidentų organizacijai surengti � beje, gana nemok�i�kai � �mog�udyst�?

Ji �inojo. Pareigūnė Curada stebėjo j� niauriomis akimis. Rani įsiskaudėjo rie�us, ji tik dabar susizgribo, kad stovi sugniau�usi krėslo atlo��. Paleido jį ir atsisėdo. Valandėl� padvejojusi paklausė:

��Pareigūne Curada, ar esama bent menkiausios tikimybės, kad arba jūs pati, arba Nekso Kompcentras įvėlė klaid�?

Curada papurtė galv�.

��Ne, Domna. Deja, ne.

Rani linktelėjo.

��Supratau,�� i�tarė. Po i�orine ramybe, kuria, ji vylėsi, spinduliavo jos veidas, Rani jautė kylantį įsiūtį. � Tikriausiai daugiau nevertėtų kalbėti. � Jos bendravo atvira linija: kiekvienas, apsirūpin�s atitinkama įranga, galėjo nuklausyti jų pokalbį. � Pasakykite dar vien� dalyk�, pareigūne Curada. Kai mudvi kalbėjomės paskutinį kart�, jūs kaip tik ie�kojote vieno dingusio asmens. Ar jums jau pavyko jį rasti?

Akimirk� pareigūnės Curados veide atsispindėjo tik suglumimas. Bet paskui akys nuskaidrėjo, lūpų linija i�silygino.

��Ne, Domna, dar ne. Bet būtinai rasime.

Abi moterys nusi�ypsojo. Abanato policijai kol kas nepavyko i�siai�kinti, kur nulind�s Maiklas A-Rae.

��Gerai, jog tai su�inojau. Pra�au nuolat mane informuoti. Labai dėkoju, kad visa tai man prane�ėte.

Rani stebėjo, kaip plykstelėj�s g�sta atvaizdas ekrane. Kurį laik� ausyse dar grumėjo foninis policijos nuovados triuk�mas. Bakstelėjusi nyk��iu, Rani i�jungė ry�į ir, staiga įdūkusi, tvojo kum��iais sau per �launis. Skausmas trumpai valandėlei nustelbė pyktį. Vadinasi, Laisvieji �abado �monės naudojasi pagalba i� pa�ių auk��iausių � Federacijos lygio!�� sluoksnių. Velniai nujotų t� Maikl� A-Rae!

Ji atsistojo ir priėjo prie lango. Viena ranka atsargiai praskleidusi u�uolaid�, u�si�iūrėjo į Įkūrėjų Lank�, dairydamasi kokio nors jos langus nu�iūrinėjan�io tipo i�kalbingais juodais drabu�iais. Ta�iau parke nebuvo nieko, i�skyrus �aid�ian�ius vaikus ir budriai juos pri�iūrin�ius vergus. Ka�in, dingtelėjo jai, galbūt A-Rae sugebėjo palenkti savo pusėn kurį nors i� vergų? Ji paleido u�uolaid�. Sukry�iavusi rankas ant krūtinės, vėl grį�o prie kompiuterio. Apie visa tai reikėjo prane�ti Zedui. Ta�iau vos spėjusi i�tiesti rank� prie ekrano, moteris sudvejojo ir rank� atitraukė. Taip, ji būtinai visk� jam papasakosianti, bet tik ne dabar, kol jam, atrodo, skaudu net būti viename kambaryje su seserimi. Rani susim�stė, ar galėjo suklysti įtardama Maikl� A-Rae. Nutarė, kad negalėjo. Kuris kitas nepagailėtų �itiek pastangų burdamas grup�, kurios, atrodo, vienintelis tikslas � nu�udyti j�, Rani Jago? O jei ir ne nu�udyti, tai bent įbauginti, i�mu�ti i� pusiausvyros� Ji valandėlei sustingo, apsiglėbusi abiem rankomis, smarkiau spustelėdama save tame absurdi�kame glėbyje. Nejaugi A-Rae i� tikrųjų galėjo visa tai suplanuoti, pats suorganizuoti Laisvuosius �abado �mones � vien tam, kad i�g�sdintų j� ir priverstų priimti kokį nors lemtingai klaiding� sprendim�? O gal � jai net ėmė mausti krūtin� � u� A-Rae nugaros slepiasi dar kas nors? O gal u� Laisvųjų �abado �monių?

Domna Jago nuleido rankas ir prisivertė liautis nervingai vaik��iojusi po kambarį, prisivertė giliau alsuoti ir aprimti. U�vis geriausia tai, kas paprasta, tarė ji sau, prisimindama Okamo skustuv�. Nekomplikuok padėties, �ito visai nereikia. Ji pasitrynė maud�iantį kakl� ir įsitikino, jog delnai bei �onai sudrėk�. Jai pasirodė, kad, i�skyrus nebent Zed�, �iame pasaulyje nebėra nieko, kuo ji galėtų pasitikėti � nieko, kas galiausiai nepaai�kėtų es�s prie�as.

Ir vėl m�stai kaip tikra kvai�a, sudraudė ji save. Amri niekada tav�s nei�duos � toji tiesiog nesugebėtų. Koriosas dėl tav�s galėtų bet k� u�mu�ti. Tulė� Mintį apie Tul� ji nuvijo �alin. Bet dar yra Klera, Imre, Aliza� Kokia blusa tau įkando, Rani Jago? Nejaugi tikrai manai, kad nebeturi draugų?

Curados suteikta informacija ji niekaip negalėjo pasinaudoti ��Nekso jos įtaka nesiekė. Tad reikia tik kiek įmanoma labiau saugotis, kuo re�iau kelti koj� i� namų (vienai � niekad) ir laukti, kol Abanato policija i��niuk�tinės Maikl� A-Rae. O i�kart po pokylio ji grį�ianti į u�mies�io vald� � Abanat� dar keturias dienas teks kaip nors i�tverti, galų gale argi ji neturinti darbo? Rani priėjo prie interkomo įtaiso.

��Binki!

��Klausau, Rani-ka.

��Pra�au ateiti į mano kambarį.

Po akimirkos �is i�dygo tarpduryje. Rani nudelbė jį vertinan�iu �vilgsniu: ar Binkis galėtų j� i�duoti? Tykaus, atidaus jos �vilgsnio varstomas, sekretorius vis labiau bly�ko. Galiausiai prasi�iojo:

��Ar kas nors negerai, Rani-ka?

��Ne, nemanau,�� atsakė Domna ir mostelėjo į kompiuterį. � Norė�iau, kad paskambintum į Kristinos Vu biur�. Papra�yk jos aplankyti mane, ir kiek įmanoma skubiau. Nevėliau nei po savaitės, jeigu galima. � Kristina Vu buvo vyriausioji Jago �eimos teisininkė.

��Klausau, Rani-ka.

Binkis atsisėdo į krėsl� prie kompiuterio. Rani stebėjo klavi�ais lakstan�ius jo pir�tus. Ka�in, pagalvojo, k� jis pats mano apie tai: juk �ino visus jos reikalus, susipa�in�s su visa informacija, apie kuri� ni�nieko nenutuokia joks kitas �mogus, i�skyrus Zed�. Binkis visuomet buvo paklusnus, kruop�tus, netgi gana savaranki�kas.

Prie� skambindamas į Kristinos Vu biur�, Binkis per�iūrėjo Rani dienotvark�. Paskui susisiekė su biuro tarnautoju. Juodu �nektelėjo kelias minutes, tada Binkis atsigr�ė su visu krėslu.

��Rani-ka, ar susitikimui tiks pokylio dienos rytas?

��Taip,�� atsakė ji.

Binkis susitarė dėl susitikimo, i�jungė telefono linij� ir vėl pakilo.

��A�iū, Binki,�� svariai tarė Jago. Paskui įsitaisė ant lovos ir mostelėjo jam sėsti ant suoliuko kojoms. � O dabar papasakok man, kaip vyksta pasiruo�imas pokyliui.

Kol sekretorius dėstė jai visas smulkmenas � i�siuntinėta du �imtai kvietimų (visus juos samdytas pasiuntinys įteikė adresatams į rankas), i� jų �imtas septyniasde�imt jau priimta, maistu ir gėrimais pasirūpinta, aptarnaujantis personalas bus sukviestas laiku, be to, jau pasamdyta aktorių trupė, kuri atliks populiari� �abade komedij� � s�monės pakra�tėliu Rani girdėjo ir įsiminė informacij�, bet tuo pat metu galvojo apie k� kita: kai i�tekėsiu u� Feriso Diuro, reikės įtvirtinti tai kokiu nors įsimintinu mostu, reikės sugalvoti k� nors simboli�ka, kas deramai pa�ymėtų jos statuso pasikeitim�. Ka�in k� �ia geriausia nuveikus? Gal k� nors nupirkti ar parduoti, o gal k� nors apdovanoti?

Staiga ji suprato, k� turinti padaryti, ir nusi�ypsojo. Na, �inoma.

Ji paleisianti į laisv� visus savo namų vergus.

Deinas Ikoro sėdėjo prie staliuko ��aliojoje �okėjoje� ir laukė pasirodant Tori Lamonikos.

De�inysis jo petys brūk�telėjo lango stikl�. Deinas papūtė į stikl�, tada rankove nu�luostė apgaravusį sklypelį. Pro lang� jis matė Abanato �viesas, o u� jų � miesto pa�vaistės atspindį įlankoje dunksan�iuose ledkalniuose. Tolimi, �erk�nota rūkana pasideng� ledkalniai atrodė lyg nety�ia �ionai u�klyd� kito pasaulio gabalėliai. Tarp Deino ir įlankos virė, �urmuliavo Nusileidimo terminalo gyvenimas. Po kairi�ja jo alkūne neomedienos stalvir�yje ka�kas buvo i�rai��s: �KILROJUS BUVO NARKA�AS�.

Deinas pralaukė jau vis� valand�. Galėjo sėdėti �ia dar tris. Ember i� kitapus baro pastebėjo vyruko veido i�rai�k� ir vyptelėjo jam. Baras buvo sausakim�as. Aplink patį did�iausi�, apskrit� dviejų metrų skersmens, stal� spietėsi de�imt lankytojų, jie �aidė ka�kokį �aidim� su septyniomis skirtingų spalvų figūrėlėmis ir keistu �e�iabriauniu kauliuku.

Keturi i� de�imties �aidėjų buvo pilotai; u�vis balsingiausia � moteris persi�vie�ian�iu apdaru. Tai buvo Junona Kouris, �Seminolo� pilotė. Greta jos stovėjo laiba tyli moteris, navigatorė Lyn Kovan � irgi i� �Seminolo�. Abiejų kaklus juosė vienodi sukto metalo vėriniai. �aidimas, kurį jie visi �aidė, vadinosi �Trigubas�; Deinas buvo apie jį girdėj�s, bet niekad savo akimis nematė �aid�iant. Jam parūpo, ar �į �aidim� mėgo ir Tori Lamonika, ar jis bent kiek pana�us į senovinį �Go�.

Roza � toji pati mergaitė, i�sidabinusi blizgu�iais, tik �įsyk raudonais � mostelėjo padėklu jo pusėn.

��Ei, kaip reikaliukai?�� �ūktelėjo.

��Puikiai,�� atsakė Deinas, delnu pridengdamas savo taur�.

��Gerai. � Pritild�iusi bals�ji pridūrė: � Ember tau sako: pa�iūrėk į duris.

Deino skrand�io raumenys susigniau�ė. Jis kiek pakeitė padėtį, i�tiesdamas kojas į praėjim�, bet tuojau pat jas atitraukė, nes ka�koks �mogynas apiply�usiu terminiu kostiumu jau klibik��iavo jo link.

Durys atsivėrė, vidun siūbtelėjo �alto oro banga. O drauge su ja � ir ketvertas naujų lankytojų: du �monės ir du verdie�iai. Viena i� �monių buvo Tori Lamonika. Ji vilkėjo �ali� drabu�į � tokį tamsiai �ali�, kad atrodė beveik juodas. Po kaklu blyk�iojo medalionas. Ji nudro�ė tiesiai prie baro ir pasilenkė �nektelėti su Ember. Pasiėmė gėrim� ir patraukė Deino kryptimi, pakeliui stabtelėdama prie �aidimo stalo.

��Ei, Tori, draugu�e, kaip gyvuliuoji?�� būbtelėjo Junona ir kilstelėjusi įsisiurbė jai į lūpas. � Nori su�aisti?

Deinas negirdėjo, k� Lamonika jai atsakė. Papurtė galv�, laisv�ja ranka kep�telėjo Junonai per petį ir nu�ingsniavo praėjimu toliau. Atsisėdo u� stalo prie�ais Dein�.

��Labas vakarėlis,�� pasisveikino.

Ji buvo apsirengusi labai paprastai, neapsikars�iusi jokiomis puo�menomis, kas hiperiams visai nebūdinga. Tiesa, ausyse kadaravo mil�ini�ki �iedai, o antakiai buvo nuda�yti: vienas �aliai, kitas � baltai.

Jos gėrimas irgi buvo �alias, su plaktos grietinėlės puta ant vir�aus. Deinas kilstelėjo sav�j� taur� vyno.

��U� sėkm�, � tarė. Ta�iau balsas i�daviki�kai virptelėjo.

Lamonika pakėlė taur� ir susidau�ė su juo.

��Niekad neatsisakau i�gerti u� sėkm�.

Deinas luktelėjo, kol ji pastatys taur� atgal ant stalo. Ant vir�utinės moters lūpos liko grietinėlės puta; Lamonika nusi�luostė burn� viena ranka.

��Kaip laikaisi?�� paklausė jis.

��Pusė bėdos,�� atsakė ji. � O tu?

��Galėtų būti ir geriau.

Nuo apskritojo stalo atsklido riksmas.

��Ei, k� darai! �itoks ėjimas draud�iamas!

D�erg�telėjo stiklas, pa�iro �ukės.

Junona pakilo:

��Kas pasakė, kad negaliu �itaip paeiti?

��U�sikim�k,�� įsiterpė Lyn Kovan. � Ridenk i� naujo.

��Bet man net labai patinka tai, k� jau i�ritau!

Kad ir bambėdama, Junona vis tik atsisėdo į viet�. Lyn paspyrė �ukes po stalu. �viesos vir� galvos prigeso ir vėl įsi�iebė.

Lamonika pra�neko:

��Tikrai nustebau i�girdusi, kad tu nusekei man i� paskos. Maniau, apsisuksi ir tikriausiai grį�i į Neks�.

Taip ir turėjau padaryti, galvojo Deinas. Bet a� juk ne�inojau. I� kur galėjau �inoti?

��Vadinasi, girdėjai,�� tarė jis.

Pilotė linktelėjo.

��Man labai gaila. � Ji nyk��iu ėmė trinti taurės kra�t�.

��Galai nematė, � burbtelėjo Deinas.

Atsipra�inėjimų jam dabar reikėjo u�vis ma�iausiai. Prie staliuko kairėje ka�kas prisidegė �olės suktin�. Deinas giliai įkvėpė. �mogus tai pastebėjo ir i�si�iep�s i�tiesė suktin� jam. Deinas giliai įtraukė dūmo į plau�ius.

Atsargiau, perspėjo jis pats save. Neu�mir�k, kad negali �laistytis per naktį. Jis pasiūlė suktin� Lamonikai, �i papurtė galv�.

��Nuo �ito pradedu kosėti,�� paai�kino. � Kaip ir nuo tabako. Bet kaip tu suuodei, kad a� vis dar �abade?

��A� tave ma�iau,�� atsakė Deinas. � Aukciono dien� tu praėjai pro pat Jago �eimos namus.

Moteris net krūptelėjo.

� �tai kaip. A� tiesiog vaik�tinėjau. Man patinka Abanatas, gra�us miestas. � Ji pakėlė taur�; Deinas u�juto, kad hiperė pasijuto nepatogiai. � Tau turbūt atrodo kitaip.

��Tegu jį bala,�� pasakė jis. � O a� gerokai nustebau tave pamat�s. Maniau, tu seniai pakėlei sparnus i� �ia.

Ji atsakė:

��Norėjau. Bet susidūriau su �iokiomis tokiomis kliūtimis, kai reikėjo parduoti krovinį.

Deinas nerūpestingai mestelėjo:

��Tavo dilerė i�nykusi i� miesto?

Kairysis � �alias � jos antakis sutrūk�iojo.

��Nagi, po �imts paralių, o tu i� kur �inai?

Jis i�si�iepė. Viskas tvarkingai dėliojosi į vietas. I� tiesų, pagaliau ir jam �yptelėjo sėkmė� Vyri�kis prie gretimo staliuko paki�o kvai�alų suktin� jam po nosimi. Deinas giliai įkvėpė.

��A�iū. � Jis nusi�ypsojo. � Gal pasikalbėkime apie reikalus, �vaig�d�ių Kapitone.

Dabar jau abu Lamonikos antakiai �oktelėjo auk�tyn. Bet ji pasisuko kėdėje ir mostelėjo Rozai. Mergaitė irgi jai pamojavo. Lamonika vėl atsisuko į Dein�.

��Kalbėk,�� tarė.

Deinas gurk�telėjo vyno. �is nutekėjo stemple it vanduo.

��Turbūt �inai,�� pradėjo jis,�� kad a� dirbu Jago �eimai. � Ji linktelėjo. � Jago �eima perka dorazin�. � Deinas stebėjo jos veid�. � Jago �eimos dilerės Abanate vardas��� jis patylėjo,�� ��eriksė Esba.

Lamonika pasilenkė ar�iau jo.

��T�sk,�� paragino.

� �eriksė Esba i�vyko i� �abado. Asmuo, u�ėm�s jos viet�, vardu Lorasas U-Elenas.

Ir �iaip jau bereik�mis Lamonikos veidas tapo, jei tik tai įmanoma, dar abejingesnis. Ta�iau kairysis jos antakis vėl sutrūk�iojo.

��Na, ir k�? � tarstelėjo ji.

� �tai, pra�om,�� tarė Roza, pasilenkdama vir� stalo su gėrimo taure rankoje.

Lamonika i�sikrap�tė kreditinį disk� ir �leptelėjo ant stalo.

��Nori pakartoti?�� paklausė ji Deino.

Deinas papurtė galv�. Roza nutaisė grimas�. Blizgu�ių juostos driekėsi jos krūtimis, �launimis ir nugara. Speneliai buvo �velniai parausvinti.

��Tikrai nenori?�� mygo Lamonika.

��Tikrai,�� atsakė Deinas.

Roza gū�telėjo pe�iais ir nukinkavo sau.

��Taigi,�� vėl pra�neko jis,�� Jago �eima domisi tuo asmeniu.

Formuluote jis pats liko labai patenkintas. Domisi tuo asmeniu. �itaip galėtų pasakyti Rani.

��I� tikrųjų, � pridūrė jis,�� Rani Jago norėtų su juo susitikti.

��Na, ir k�? � pakartojo Lamonika.

��Tu jį pa�įsti?

��Gal ir taip.

��Ar galėtum vėl su juo susisiekti?

��Tarkime, taip.

��Jago �eima būtų tau dėkinga, jei perduotum jam �i� �ini�.

Lamonika nusi�ypsojo.

��Kaip labai dėkinga?�� sausai paklausė.

��Penkiasde�imt kreditų, � tarė Deinas.

� �imtas.

��Septyniasde�imt penki. � �imto kreditų jo diske nebebuvo.

��Devyniasde�imt.

��A�tuoniasde�imt penki,�� tarė jis.

��Sutarta. � Ji i�si�iepė. � Kaip vienam vakarui � visai neblogai padirbėta. � Ji pakėlė taur�, gurk�telėjo. � K� pasakyti Lorasui U-Elenui? Kaip jis turėtų atsakyti?

Deinas susiraukė. �ito Rani jam nepasakė� Viena nekelia abejonių: ji tikrai nenorėtų, kad U-Elenas skambintų kompiuterine telefono linija. Deinas prisiminė atsakymus į kvietimus pokyliui � i�tisas jų �ūsnis, i�sklaidytas po kambarį.

��Pasakyk jam � tegul para�o jai lai�k�, � tarė.

Lamonika linktelėjo.

��Sardonikso sektoriuje �monės ra�inėja kalnus lai�kų. � Ji pasir��ė; auksiniai �iedai ausyse sublyksėjo. � Sumokėk man, draugu�i.

Deinas i�sitraukė i� ki�enės kreditinį disk�. Pervedimo įtaisas, jo manymu, turėjo būti prie baro. Jis jau buvo besistoj�s�

��Nereikia,�� tarstelėjo Lamonika.

Susiki�usi į bum� du pir�tus, ji verian�iai su�vilpė. Ember ir Roza apsidairė. Visi likusieji nė nekrustelėjo. Lamonika pamojavo, �įkart � abiem rankomis, ir Roza pasiėmė padėkl�. Mergaitė stabtelėjo prie �aidėjų stalo priimti u�sakymų, paskui pasuko pas juos. Ant padėklo stovėjo pilka metalinė dė�utė: NKPĮ � ne�iojamas kreditų pervedimo įtaisas.

Deinas gerokai nustebo jį i�vyd�s: dauguma barų nesivargindavo tokiais apsirūpinti, nebent, be gėrimų bei narkotikų, prekiautų ir dar kai kuo: stipriaisiais narkotikais ar seksu. Bet paskui jis prisiminė �aidėjus. Roza padėjo įtais� ant Deino ir Lamonikos stalo.

��Net ne�inojau, kad judu lo�iate,�� tarė.

��Mes ir nelo�iame,�� atsakė Lamonika. � A� laimėjau la�ybas. � �aliasis jos antakis kilstelėjo. � Beje, negr��inai man kreditinio disko.

��O! Atleisk.

Mergaitė i�traukė jį i� kap�elio, kurį ne�iojosi prie juosmens. Ir padėjo juodo plastiko �eton� tiesiai Lamonikai į deln�. Jų pir�tai buvo susiliet� tik trupu�iuk� ilgiau, nei būtina. Lamonika nusi�ypsojo. Ji nuspaudė prietaiso mygtuk� ir įki�o savo disk� į alfa skyrelį. Deinas susirado beta ply�į, į jį įdėjo sav�jį disk�.

Lamonika vikriai nurodė NKPĮ pervesti a�tuoniasde�imt penkis kreditus i� disko beta ply�yje į disk� alfa ply�yje. Prietaisas atsirūgo. PERVEDIMAS SĖKMINGAI ATLIKTAS,�� su�ibo u�ra�as ekranėlyje. �alios raidės ry�kiai tvykstelėjo prietemoje ir tuojau u�geso. Prietaisas i�spjovė diskus lauk.

��Tikrai jau viskas?�� paklausė Roza.

Lamonika paėmė prietais� ir padėjo atgal ant padėklo.

��Kol kas � taip,�� atsakė. Ir skiaus�ia ranka paglostė �iburiuojan�i� mergaitės �launį. � Kol kas.

Roza i�rai�kingai sugargaliavo, pakėlė padėkl� ir be garso nuslydo �alin.

Dein� i�pylė prakaitas. Jam gniau�ė gerkl�. Jis bandė save įtikinti, jog tai � tik kvai�alų dūmo poveikis, nedaugiau. Lamonika stebėjo mergait� prie baro. Deinas atsikrenk�tė. Ji grį�telėjo į jį. Vyrukas prislopino bals�.

��Noriu pasiūlyti tau dar vien� sandėrį.

��Hmmm��� �vaig�d�ių Kapitonė gurk�telėjo gėrimo. � Tai jau ketvirtas pasiūlymas, kurio sulaukiu �įvakar. � Ji įsistebeilijo į buvusį hiperį vir� taurės briaunos. � Rė�k.

��Tai asmeni�ka, tai visi�kai niekaip nesusij� su Jago �eima, o kain� gali įvardyti pati � sveiko proto ribose.

��Man jau patinka,�� tarstelėjo pilotė ir nusi�iovavo.

Ka�kas patap�nojo Deinui per kairįjį petį. Raumenys susimetė mazgais, galugerklyje susitvenkė rūg�tis. Vien� �iurpi� akimirk� Deinas buvo tikras � visi�kai tikras,�� jog tasai, kuris palietė jo petį, tasai, kuris prisėlino taip tyliai, kad jis net nei�girdo �ingsnių � tasai yra faras arba, dar blogiau, kas nors, vilkįs Tinklo uniform��

��Ei,�� tarstelėjo vyrukas, sėdįs prie stalo kairėje. � Nori dar?

Jis pasilenkė ki�damas Deinui panosėn smilkstan�i� kvai�alų suktin�. Vilkėjo mar�kinius su Nusileidimo terminalo �enklu, siaur� galv� buvo nusiskut�s visi�kai plikai.

��O tu visai nieko. Kaip �ia atsitiko, kad iki �iol nesu tav�s �ia mat�s?

Deinas atsiduso.

��Ne dabar, bi�iuli. A� u�siėm�s,�� tepasakė.

��Ak. � Vyrukas atitraukė rank�. � Atleisk. � Jo balsas nuskambėjo liūdnai.

Lamonika sukikeno.

��Taigi sakei?..

Deinas nusi�luostė delnus į kelius.

��Tau reikės paimti krovinį �abade ir i�gabenti i� sektoriaus taip, kad niekas nesuuostų.

I� Lamonikos linktelėjimo Deinas suprato, kad pilotė puikiai pajuto, jog jis ne�ymiai pabrė�ė por� paskutiniųjų �od�ių.

��Krovinys teisėtas?�� puse lūpų paklausė ji.

��Ne.

��Vadinasi, kalbame apie kontraband�. Kokio dyd�io ir tipo krovinys? Narkotikai, kailiai, auksas, brangenybės?

Deinas nurijo seil�.

��A�, � i�tarė. Jis sunėrė pir�tus ir ėmė stebėti, kaip �ie dreba.

Jis buvo kone atmintinai i�mok�s atitinkamus puslapius i� Nakamuros �Istorijos�. Tylutėliai paai�kino Lamonikai:

��Pagal Federacijos įstatymus vergo kreditas į�aldomas tam laikui, kiek trunka jo vergystės sutartis. Jis pats negali jo liesti, bet negali ir niekas kitas. Tai rei�kia, kad a� negaliu sumokėti tau tol, kol nei�trūksime i� Sardonikso sektoriaus. Bet a� galėsiu tau sumokėti.

��Argi �U�trauktukas� nebepriklauso tau?

Deinas papurtė galv�.

� �Nukentėjusioji pusė turi teis� konfiskuoti bet kokį turt��,�� pacitavo jis.

��K� tai rei�kia?

��Tai rei�kia, jog dabar �U�trauktuko� savininkas yra �abadas, tiksliau � Jago �eima. � Jis gurk�telėjo gėrimo. Drebulys niekaip nesiliovė. Deinas prisiminė dar vien� sakinį i� �Istorijos�; �Per pastaruosius du �imtus metų būta a�tuonių �imtų keturiasde�imt dviejų �inomų atvejų pabėgti; i� jų � dvide�imt trys sėkmingi. �

��Kaip reikėtų tai padaryti?�� paklausė ji.

��A� negaliu nė kojos įkelti į Pagrindinį Nusileidimo terminal�, � pasakė jis. � Tau teks atvykti man�s pasiimti.

��Kur?

� Į Jago �eimos vald�. Ji ma�daug u� �imto kilometrų į rytus nuo �ia.

��Kaip viskas turėtų vykti?

��Ma�daug vidudienį a� i�eisiu pro vartus,�� pasakė Deinas.

��Kai kas anks�iau jau yra tai i�band�s� Vilkėdamas �vies� atspindin�ius drabu�ius��� kuriuos tikriausiai pasiseks nugvelbti, vylėsi jis,�� �net tokiame kar�tyje kelias valandas i�gyvensiu. Ta�iau paimti mane turėsi greitai; suderinti laik� � ypa� svarbu.

Lamonika susiraukė.

��O jeigu man ant kulnų lips Abanato policija?

��Nenumanau, kodėl jie turėtų tave vaikytis. Bet būtų neblogai, jei kuriuo nors momentu tarp �iandienos ir sutartos datos paslėptum �Lamįj�� netoli Jago �eimos valdos.

��Neketinu rizikuoti �Lamija�, � burbtelėjo ji.

��Net neketinu tav�s to pra�yti,�� ramiai atsakė Deinas. � Jeigu mus vis dėlto pri�iuptų, galėsi mane i�mesti ir tuojau pat i�skristi.

Lamonika linktelėjo � su akivaizd�iu palengvėjimu. Deinas u�gniau�ė vaizduot�, kuri jau baudėsi pie�ti vaizdus, kas jo lauktų, jeigu �itaip atsitiktų� Jis �inojo, kad Binkis neklydo. Rani beveik tiesiai pasakė Deinui, kad, jeigu jis pamėgintų bėgti, ji neįstengtų jo apginti.

Prakaitas ritosi jo plaukais, kapsėjo ant kaklo. Deinas susivertė gėrimo likutį. Lamonika paklausė:

��O kaip a� su�inosiu, kada man atskristi tav�s paimti?

��A� tau prane�iu.

��Kaip?

��Kompiuterine telefono linija. Atsiųsiu �inut� į bar�. Bus adresuota Raselui O�Neilui navigatorių kodu. �inutėje įra�ysiu dat� pagal �abado kalendorių. Į mėnesį i�vis nekreipk dėmesio � �iūrėk dien� ir pridėk penkis. Pavyzd�iui, jei bus para�yta dvide�imt antroji, tai reik� dvide�imt septint�j�, jei keturiasde�imt tre�ioji � vadinasi, kito mėnesio tre�ioji diena.

Hiperė pakreipė galv�, bereik�miame jos veide pasirodė m�sli i�rai�ka.

��Skamba neblogai. Ar tu galėsi prieiti prie kompiuterinės telefono linijos?

��Taip.

Ji pasitrynė nosį.

��Turiu dingti i� planetos nevėliau kaip po de�imties savai�ių.

Deinas nusi�ypsojo.

��Neketinu �itiek laukti.

��O kas��� Ji sudvejojo. � O kas tada, jei tave su�iups?

��Su tokia rizika tau teks susitaikyti,�� paprastai atsakė Deinas. Jam gniau�ė skrandį.

��Juk tuomet tu i�klosi jiems visk� � kitaip tiesiog negalėsi.

Jis linktelėjo.

��Ar imsies to?�� paklausė. Maldauti nesiruo�ė. Atsilo�ė krėsle, stengdamasis sutramdyti dreban�ias rankas.

Ji padėjo kairi�j� rank� delnu �emyn ant subrai�yto stalo.

��Taip, a� tai padarysiu,�� pasakė ir jos antakiai �oktelėjo auk�tyn. � Prakeikimas, juk a� nukai�au tavo krovinį.

Vien� akimirk� jis nepatikėjo savo ausimis. Paskui vis� jo kūn� supurtė palengvėjimo drebulys. Deinas giliai įkvėpė ir u�dėjo deln� ant Lamonikos rankos.

��A�iū.

Moteris pakilo.

��Gera buvo su tavimi paplepėti,�� pasakė ir be ceremonijų nu�irgliojo sau.

Deinas lydėjo j� akimis: Lamonika stabtelėjo prie �aidėjų stalo, persimetė keliais �od�iais su Junona, u�dėjo rank� Kovan ant peties, paskui pasuko prie baro. Kai Deinas dar kart� dirstelėjo į j�, i�vydo pasilenkusi� vir� baro, per kelis centimetrus nuo Rozos. K� gi, �vaig�d�ių Kapitone, viskas, jau gali eiti, tarė sau Deinas, bet kol kas neįstengė net pakilti i� u� stalo. Atrodė, visi jo raumenys virt� vandeniu.

Galų gale jis atsistojo. U� gretimo staliuko įsitais�s vyri�kis liūdnomis akimis nulydėjo Dein� iki durų. Ember i� u� baro �yptelėjo praeinan�iam Deinui. Jis atidarė duris; �viesos bare sumirgėjo, vidun įsiver�ė �alto oro gūsis.

��Ei, u�daryk duris!�� riktelėjo ka�kas.

Deinas i�ėjo laukan, įkvėpė visa krūtine, susibruko rankas į ki�enes. Dabar, kai atsidūrė gatvėje, i� baro sklindantis triuk�mas atrodė dar garsesnis.

Staiga suvibravo pats oras. Oda perbėgo �iurpulys. Ausis u�gulė nuo duslaus galingo riaumojimo. Deinas pakėlė galv� ir vir� senų, aprūkusių namų stogų i�vydo i� Nusileidimo terminalo kylantį luot�. Atsirėm�s į sien�, Deinas �vilgsniu lydėjo laiv�. Ka�in kur jis skrenda? Galbūt į palydov�? O gal į Tinkl�? Ne, tikrai ne į Tinkl�, Tinklas �iuo metu tu��ias. Deino akys ūmai pritvinko a�arų. Miesto pa�vaistė u�go�ė �vaig�des, bet jis puikiai �inojo, kad jos spingsi danguje, o u� jų driekiasi neaprėpiama hipererdvė. Greitai, pa�adėjo sau, jau greitai � �alto vėjo ko�iamas jis su�varbo, ėmė krėsti drebulys � jau labai greitai tav�s �ia nė padujų neliks, tu i�truksi i� �itos planetos ir daugiau niekada nė kojos �ionai nebekelsi� Deinas u�simerkė ir u�si�iūrėjo į blausius ornamentus, sūkuriuojan�ius po nuleistais vokais, pana�ius į lėtai besisukan�ias raudonas hipererdvės dulkes.

Vos i�nir�s i� �iaurinės Bulvaro pusės �e�ėlių, Deinas i�vydo liepsnas. Tik dabar susizgribo jau kelias minutes girdėj�s sirenos kauksm�. Galvoje pra�mė�avo blausi mintis: ka�in kur ir kas dega, o jei tai i� tikrųjų gaisras, ar jis didelis, ar netoli nuo Jago �eimos namų� Suvokimas, kad vis dėlto pernelyg arti, smogė staiga; Deinas pasileido tekinas. Vir� galvos �mai�iojo kateriai, gausiai spjaudydami ka�kokius baltus chemikalus: pusiau skystį, pusiau dūmus. Deinas prabėgo Įkūrėjų Lank� ir sustojo įsirė��s į susimetusį �ioplių būrelį. �ie jį apurzgė. Deinas i�sprogino akis. Jago �eimos namo nebebuvo. Tiesa, sienos tebestovėjo, bet stogas i�nyko, lyg nebuv�s, taip pat ir durys, langai; nebeliko vidinių koridorių, i�garavo ir visas antras auk�tas, tarsi sieros rūg�ties nuėstas. Abanato ungniagesių gausiai liejama cheminė med�iaga ugniai slopinti ilgomis �ai�aruojan�iomis vijomis rangėsi ant �en ten vis dar pliūp�iojan�ių liepsnos lie�uvėlių, ant akmeninių laiptų, ant gatvės. Ugniagesiai, vilkintys apsauginius kostiumus, ne�ini talpyklomis su ilgomis �arnomis, braidė po tuos �iurpius griuvėsius, baltais debesimis apipurk�dami vis i�tryk�tan�ius �ie�irbų spie�ius.

��Girdėjau, jie surado vien� kūn�, � netoliese pasigirdo moters balsas � tai buvo viena �iūrovių. � Įdomu kieno.

Deinas nurijo seil�. Ne, galvojo jis, negalėdamas atplė�ti �vilgsnio nuo namo, virtusio nuolau�ų krūva; dūmai jau ėmė grau�ti akis. Ne, �ito negali būti�

��Pra�ome i�siskirstyti,�� atsklido ka�kieno kito, oficialus, balsas. �ibinto spindulys plykstelėjo Deinui į veid�, jis �engė atatupstas. � Pasitraukite� Ei, stok!

Ka�kieno rankos stvėrė jį. Dievulėliau, spėjo pagalvoti Deinas, vis� keli� skutau tekinas � tiesiai Abanato policijai į glėbį! Jis kryptelėjo, stengdamasis i�sukti rie�� i� pareigūno gniau�tų, ir jau pasiruo�ė bėgti, bet ka�kas sunkus vo�ėsi jam į nugar�. Skaud�iai. Deinas dar bandė muistytis. Jį su�iupo dviese ir privertė i�sitiesti.

��Vardas?

Jis papurtė galv�.

Jie trūktelėjo auk�tyn jo rankov�. �viesos spindulys vėl ėmė slankioti veidu.

��Tai tikrai jis,�� sumurmėjo ka�kas. � O �tai ir �J�. Kuo tu vardu?

��O tu kas?�� atsiliepė jis.

Vietoj atsakymo jis susilaukė stipraus smūgio atgalia ranka, po kurio nei�silaikė ant kojų. Pargriov� kniūbs�i�, policininkai suri�o jam u� nugaros rankas.

��Vardas!�� nieko gera ne�adan�iu tonu pareikalavo balsas.

Deinas nurijo galugerklyje susitelkusį krauj� ir atsikosėjo.

��Deinas Ikoro.

Jie grubiai pastatė jį ant kojų, �viesa plykstelėjo į akis. Jis u�simerkė ir buvo pavai�intas skambiu antausiu. Pra�neko jau kitas balsas:

��Elkis su juo �velniai � pamir�ai?

Pirmasis balsas atsakė:

��Tai �ūdas, nieko jam nenutiko.

Deinas prasimerkė. Aplink jį spietėsi keturi policininkai.

��Jo veidas tinsta,�� tarė vienas.

Tas, kuris jam smogė, susiraukė.

��Kam rūpi, kaip jis atrodo? Elkitės su juo �velniai� Kaip panorėsiu, taip ir pasielgsiu, �tai kas. Tasai, kuris taip įsakė, spirga ka�kur tame sukru�tame gaisre.

��Dar ne visus kūnus pavyko rasti,�� tarė ka�kuris.

Deinas prasi�iojo:

��Kas �ia atsitiko?�� Jam jau skėlė galv�.

Tasai, kuris jam smogė, atsigr�ė.

��Kaip tik �ito mes dar paklausime tav�s. Turėtum �inoti, kad vergas nei�leid�iamas į laisv�, jeigu jo �eimininkas mir�ta smurtine mirtimi. Vien� kūn� tame pragarėjau suradome. � Jo veido raumenys slankiojo po oda. � Man regis, tau reikėtų jį pamatyti. Mėgsti gerai paskrudint� kepsnį? Kas nors juk turi atpa�inti lavon�. � Jo pir�tai susmigo Deinui į �ast�. � Eime.

Jie nu�ingsniavo prie namo griuvėsių, po kojomis tre�kėjo chemikalų kristalai. Staiga ka�kas suriko, vienintelį �odį atkartojo aidas:

��Gyvi! Gyvi!

Dein� laik�s policininkas sustingo, visi kiti pasileido tekini riksmų link. Kiek įmanoma �emiau nusileid�s kateris nukreipė į griuvėsius balt� galingo �ibinto spindulį. Deinas prisimerkė. Staiga tarsi i� niekur, i� po �emių, i� pa�ios griuvėsių tir�tumos, i�dygo trys pavidalai � trys juodos figūros baltos �viesos sraute. Viena jų tikrai buvo Koriosas; i�kėl�s rank� jis dangstėsi veid�. Kiti du stovėjo susiglaud� ir buvo vienodo ūgio.

Ugniagesiai d�iaugsmingai stūgavo. Deinas atsi�liejo į policijos autobusiuk�. Nuo smūgio jam maudė �andikaulį. Zedas ir Rani lėtai patraukėjų link apsupti policininkų. Vadinasi, �uvo Amri, sumojo Deinas. �ibintas staiga u�geso, kateris �ovė auk�tyn. Deino akys pasruvo a�aromis, kurios jau niekuo negalėjo padėti.

Netoliese su�narėjo balsai. Staiga ka�kas i�tarė:

��Palaukite.

Sunki ranka �leptelėjo jam ant peties.

��Deinai. � Tai buvo Zedas. Deino akys palengva ėmė vėl apsiprasti su tamsa. Zedo skruost� puo�ė juodų suod�ių dry�is, drabu�iai buvo virt� skarmalais. � Deinai, kodėl tu bėgai?

Deinas apsilai�ė lūpas. Zedo pir�tai įsikirto jam į petį.

��Binkis liepė man bėgti,�� i�tarė jis.

Zedas linktelėjo ir jį paleido.

��Atri�kite jį, � įsakė.

Tasai, kuris jam smogė, prasi�iojo:

��Bet, komandore, sakėte, kad jis � pabėg�s vergas, tad mes pamanėme�

��Suklydau,�� pratarė Zedas. Sprend�iant i� balso, turėjo būti nei�pasakytai pavarg�s. � Velniai griebtų, atri�kite jį. Jis nė nemano bėgti.

Deinas stovėjo nekrustelėdamas, kol ka�kas perpjovė pan�ius. Tada pasimasa�avo rie�us.

��Rani�

��Ji sveika gyva,�� patikino Zedas. � Eime.

Deinas nukėblino paskui jį svarstydamas, kur jie dabar traukia. Zedas atsakė į nei�sakyt� jo klausim�:

��Va�iuojame pas Kynetus, jie mus priglaus. � Paskui jis grį�telėjo į policinink�: � O t� kit� jau suradote?

��Dar ne, komandore.

��Ie�kokite, kol surasite,�� paliepė Zedas.

Policijos autobusiuko durelės nuslydo į �alį. Jie sulipo vidun. Vyri�kas balsas i�tarė:

��Leiskite jums padėti, Domna.

Rani įlipo į autobusiuk� ir klestelėjo ant sėdynės. Pa�velgė į Dein�, paskui � į Zed�. Paskutinis kiek nery�tingai įlipo Koriosas, prisimerk�s net nuo blausios �viesos palubėje. Be saulės akinių jo veidas atrodė susitrauk�s ir ka�koks tarytum apsinuogin�s. Durelės u�sivėrė, autobusiukas trūktelėjo i� vietos.

Rani paklausė:

��Gerai jautiesi?

Deinas ne i� karto susizgribo, kad moteris kreipiasi į jį. Nelabai �inojo, k� reikėtų atsakyti.

��Na, ne visai,�� pasakė. Ir pabandė nusi�ypsoti, kad ji, jei panorės, galėtų pamanyti, jog jis juokauja. � O jūs?

��Ne,�� pasakė ji.

Rani sukry�iavo rankas ant krūtinės. Buvo visa suplukusi, aplipusi purvu. Ka�in kur ji spėjo praganyti mar�kinius?�� �mėk�telėjo Deinui.

��Amri �uvo.

Zedas tyliai i�tarė:

��Negalvok apie tai, Rani-ka.

Sesuo atsakė:

��Privalau apie tai galvoti!�� Jos lūpos trūk�iojo. � Kad jį kur skrad�iai! Tegul jį skrad�iai ir te velniai nujoja! Norė�iau, kad pragaras i� tikrųjų egzistuotų, kad jis galėtų spirgėti ten per am�ius!

Kas?�� parūpo Deinui. �itokios Rani jis dar niekad nebuvo mat�s. Kunkuliuojantis jos įnir�is baugino. Akys priminė du lydyto vario telkinius purviname veide.

��Tu ne�inai,�� su�vog�dė ji,�� tu net nenutuoki, k� rei�kia girdėti degan�ios mergaitės klyksm�.

Deinas susizgribo, kad �ie �od�iai skirti jam.

��Ne,�� i�tarė jis. � Ne�inau.

��Tasai bailus apsimelav�s klastūnas��� Ji pristigo kvapo, atsikvėpė ir t�sė: � A� dar pamatysiu jo lavon�, prisiekiu. Savomis akimis pamatysiu, kaip jis mir�ta.

Stipriai sugniau�usi kum��ius ji u�simerkė. Zedas apglėbė seserį per pe�ius, atsidususi ji veidu prigludo jam prie krūtinės. Ramindamas brolis ėmė glostyti jai galv�.

Binkis, dingtelėjo Deinui. Tikriausiai ji kalbėjo apie Binkį. Juk Koriosas �ia, o Amri negyva. Autobusiukas bar�kėjo gatvėmis, kol pagaliau atve�ė juos į Promenad� ir sustojo prie Kynetų namų. Durys buvo atviros, ant laiptų lūkuriavo Aliza.

Ji i� karto atskubėjo artyn ir stvėrė Rani į glėbį. Margarita Kynet stovėjo tarpduryje, drauge su ja � ir keletas vergų.

��Voni�, � mestelėjo Aliza. � Pavalgyt ir į lov�. Rani, Margarita palydės tave vir�un. � Ji pabu�iavo Rani į skruost� ir stumtelėjo ar�iau Margaritos, kuri pastvėrė moterį u� rankos visai kaip vaik�. � Zedai, labai d�iugu matyti, kad tu sveikas gyvas. Paruo�ėme tau kambarį greta Rani, �eimyniniame sparne.

��Aliza��� prasi�iojo Zedas.

Ji kilstelėjo rank�, �itaip jį nutildydama.

��Zedai Jago, jei pradėsi dėkoti, man tai labai nepatiks. Vergų pusėje įkurdinsime jūsų verg� ir jūsų tarnautoj� � jei tik jis neįsi�eis. � Ji dirstelėjo į Korios�.

Mil�inas suniurnėjo ka�k� nesuprantama ir papurtė galv�.

Deinas ypa� a�triai jautė, kokie purvini ir sudrisk� jo drabu�iai. Norėjosi padėkoti tai moteriai, kad įsileido į namus� �vaig�dės, pagalvojo, man svaigsta galva. Jis pasilenkė, kad neprarastų pusiausvyros, ir atitoko sėdįs ant laiptų; skrandis vartaliojosi kūliais. Tai tas prakeiktas gesinimo pur�kalas kaltas, dingtelėjo jam. Tikriausiai prisiuos�iau chemikalų.

Ant sprando nusileidusi Zedo ranka paveikė lyg elektros i�krova. Deinas atsikvo�ėjo akimirksniu, kraujas supulsavo gyslose. Virpan�ios kojos beveik neberėmė.

��Truputį vėliau norėsiu su tavim pasikalbėti,�� tarė komandoras. � Neu�mik.

Jis u�kopė laiptais auk�tyn. Deinas u�simerkė. Jautėsi visi�kai i�sek�s. Neu�mik. O dievulėliau, �mėk�telėjo jam, tik ne dabar� Jis prisivertė atsistoti. Vienas vergų padėjo jam u�lipti laiptais. Vos į�eng�s į vėsius, gaiviai kvepian�ius namus, Deinas suglebo atsirėm�s į sien�; jis kar�tai vylėsi, kad Zedas u�mir�, kad susmuks, kad paliks jį ramybėje. Deinas juk turėjo k� slėpti ��net pernelyg daug k�, dingtelėjo jam. Vergas nulydėjo jį skliautuotu koridoriumi ir įleido į kambarį baltais bei �aliais tapetais i�klijuotomis sienomis.

� �ia bus tavo kambarys,�� tarė jis.

Paskui parodė Deinui, kur vonia, ir susiprato pasi�alinti. Deinas sudribo ant lovos. Reikėtų nusiprausti, įkalbinėjo save, bet, sykį atsisėdus, sunku buvo prisiversti net krustelėti. Akys lipte lipo. Ne, tikino jis save, nemiegok. Juk nenorėtum būti i�sijung�s, kai pasirodys Zedas. Jeigu jis pasirodys. Velniai jį nujotų. Su pasibjaurėjimu ap�velg�s purvo sluoksnį, kuriuo buvo aplipusios jo rankos ir drabu�iai, Deinas leido apsiaustui nuslysti �emėn ir vargais negalais pasikėlė.

Kambarys, į kurį Margarita atvedė Rani, buvo didelis ir visas rausvas. Neapken�iu rausvos spalvos, pagalvojo Rani. Ji i�girdo, kaip �niok�damas į voni� bėga vanduo. Į kambarį ir atgal zujo vergai: ne�iojo patalyn�, drabu�ius, maist�. U�uodus gard�ius i� lėk��ių sklindan�ius kvapus, Rani burna pritvinko seilių, bet, pamėginusi �io to u�valgyti, ji neįstengė nuryti nė k�snio. Rani nusimetė drabu�ių liku�ius, o vergė atne�ė jai chalat� � rausv�, gauruot�, pernelyg didelį.

Į kambarį į�irgliojo Margarita.

��Rani, ar tau dar pakaks jėgų �nektelėti su mano tėvu?�� paklausė.

� �inoma,�� atsakė Rani, keldamasi i� krėslo.

Tuojau pat atėjo Imre. Net vidur nakties jis įsigudrino atrodyti puo�niai, nors skruostai jau buvo ap�ep�.

��Domni, dėkoju, kad priėmei mano �eimyn� į savo namus,�� pra�neko Rani.

Imre sugriebė abi jos rankas.

��Rani, ne�nekėk nes�monių, � tarė. � �i�nakt visi namai Abanate � tavo. � �ia pat jam i�garavo visas santūrumas. Jis prapliupo: � Ak, brangioji, man� mums� mums visiems taip siaubingai gaila!

Rani lyg ir turėjo branginti tokius jo jausmus. Bet�

��Ne,�� tarė. � Mes tik liūdime. O skaud�iai gailėsis tie, kurie �į gaisr� sukėlė.

Imrės akyse tvykstelėjo i�g�stis, bet tuojau pat jis susitvardė ir puikiai i�treniruota ramybe pridengė savo reakcij�. Paleid�s jos rankas, pasakė:

��Beje, jei jau prakalbome apie tai� Skambino i� Abanato policijos. Pareigūnė Curada. Pra�ė pasakyti tau, kad sugautas pabėg�s jūsų vergas, drauge su juo � ir dar keletas �monių.

��Binkis��� Rani i�sitiesė, įsitempė kiekvienas menkiausias raumenėlis.

��Taip, ji minėjo tokį vard�, � patvirtino Imre.

��Ar Zedas �ino?

Imre papurtė galv�.

��Gerai. Nesakyk jam. Tegul Abanato policija laiko bėglį u�daryt�, kol sulauks �inių i� man�s. � Rani pati i�girdo, k� kalbanti, ir i�raudo. � Imre, atleisk man. Įsakinėju tau, lyg būtum mano sekretorius � tai neatleistina.

Kynetas nusi�ypsojo.

��Dar ir kaip atleistina. Su did�iausiu malonumu paskambinsiu į Abanato policij� ir perduosiu, k� sakei, o Zedui apie tai neprasitarsiu nė puse lūpų. Gal tau dar ko nors reikia?

��A�iū, ne. � Man reikia naujo namo, pagalvojo ji, naujo pasaulio ir � o, Amri!

��Tuomet i�kart tave ir paliksiu. �iuose namuose gali visi�kai nesibaiminti dėl savo saugumo. Policija sutelkė aplink jį beveik kariuomenės pajėgas, be to, vienas i� mano �eimynyk��ių vis� naktį budės prie tavo ir Zedo durų.

Rani nurijo bei�sprūstan�i� pastab� apie policijos pajėgų efektyvum�.

��Ar Zedas tai �ino? Ver�iau pasakyk jam, kitaip apsauginiui gali tekti nemaloniai nustebti, jei mano brolis vidury nakties sum�stys i�eiti i� kambario.

Imre atsakė �velniai:

��Brangioji, dabar ir yra vidurys nakties. Bet pasakysiu jam.

Jis i�ėjo; jam įpėd�iui i�sekė ir Margarita. Rani nuslinko į voni�. Vonios kambarys buvo mil�ini�kas, beveik tokio pat dyd�io, kaip ir miegamasis; �ia buvo matinio stiklo langai, visa įranga puo�ta aukso plok�telėmis. Rani trynė nuo sav�s purvus tol, kol oda ėmė degte degti. Kai pagaliau ji i�lipo i� did�iulės į grindis įleistos vonios, jos jau laukė vergė su rank�luos�iais, kvepalais, kremais.

��Palik visk� �ia,�� tarė Rani. � A� pati.

��Klausau, Domna.

Nuskalavusi nuo sav�s gaisro ir mirties dvok�, Rani nuoga, nepasikvėpinusi �murk�telėjo į ro�in� lov�. Rausva patalynė buvo vėsi, nuostabiai maloni paliesti. Rani prisiminė, kaip gruzdėdamos rangėsi liepsn� pagavusios u�uolaidos. Negalvok apie tai, įsakė ji sau. Kambario durys virstelėjo.

��Rani-ka�

Ji kilstelėjo pasirėmusi alkūne.

��Zedai? Įeik, a� nemiegu.

Zedas įėjo vidun. Vilkėjo tamsiai �ali� chalat�, kuris ties pe�iais vos neiro per siūles.

��Kieno drabu�ius vilki?�� paklausė Rani.

��Imrės. O tu?

��Tikriausiai Margaritos. O tu i�sipraus�s kaip reikiant.

Ji pakėlė brolio rank�, priglaudė deln� prie savo skruosto. Zedas neatitraukė rankos. Rani jautė, kaip jis dreba. Paskui brolis nuėjo į vonios kambarį, ji i�girdo tekant vandenį.

� �iūriu, jie mėgsta nepaprastai pra�matnius vonios kambarius. Manoji vonia tokia didelė, kad panorėj�s galė�iau nardyti. � Jis parspūdino atgal, rankoje ne�ėsi puspiln� vandens stiklin�. � �tai. � Zedas i�tiesė abi rankas. Kairiajame delne gulėjo dvi juodai baltos kapsulės.

��Kas tai?�� paklausė Rani.

��Miegas.

��Nenoriu,�� at�lydama i�tarė sesuo.

��I�gerk. Tau �ito reikia, reikia mums abiem. Paimk vien� kapsul�. Antroji � man.

Rani dvejojo. Paskui vis dėlto paėmė kapsul�, įsimetė į burn�, paėmė i� brolio stiklin� su vandeniu. Zedas įsidėjo į bum� sav�j�. Rani nurijo kapsul�, jautė, kaip �i slysta stemple �emyn ��dirbtinė u�mar�tis, pagalvojo. Kaip paprasta. Ji atidavė stiklin� Zedui, �iūrėjo, kaip sutrūk�iojo jo Adomo obuolys. Zedas padėjo stiklin� ant marmurinio staliuko prie lovos.

��Kodėl tau neatsigulus?�� pasiūlė.

Rani i�sitiesė ant pagalvių.

��Kol kas dar neima miegas.

Jis nusi�ypsojo.

��Nesibaimink. Tuojau u�migsi.

Staiga sesuo sunerimo.

��Nenorė�iau nieko sapnuoti.

��Ir nesapnuosi. � Zedas atsisėdo ant lovos kra�to.

Aprimusi ji leido raumenims atsipalaiduoti. Netrukus pasijuto grimztanti. Gerai, pagalvojo Rani. Ta�iau kai j� jau ėmė semti be galo ilga naktis, dar įstengė apversti lie�uvį:

��Zedai-ka. Deinas� ar jis �inojo?

Pajuto, kaip brolis krustelėjo.

��Manau, ne,�� tarė.

��A� irgi taip manau.

Pir�tų galiukais jis �velniai paglostė jos skruost�.

��Nesirūpink dėl �ito, Rani-ka. Miegok. � Lova sujudėjo � jis pakilo. � Labanakt, dvyne.

��Labos nakties, Zedai,�� suku�dėjo sesuo.

I�lind�s į koridorių Zedas linktelėjo moteriai, kuri su paraly�iuokliu rankoje stovėjo kiek į kair� nuo Rani durų. Ji irgi atsakė jam linktelėjimu, bet jos �vilgsnis nė akimirkai nenukrypo nuo koridoriaus bei �e�ėliuose skendin�ių laiptų pakopų. Zedas lie�uviu i�stūmė nepraryt� kapsul� i� burnos. Negalėjo eiti ilsėtis, kol nesutvarkys dar vieno reikalo. Jis nu�ingsniavo koridoriumi ir susirado verg�.

��Parodyk man, kur apsigyveno tie �monės, kurie atvyko su mumis.

Jis ketino prislinkti prie durų be garso, ta�iau pervarg�s kūnas atsisakė klausyti: �ingsniai gaud�iai aidėjo vergų koridoriuje. Kai Zedas atidarė Deino kambario duris, �is jau buvo pabud�s. Viename kampe spingsojo lempa. Kambarėlis buvo siauras, be jokios puo�ybos: lova, drabu�ių spinta ir beveik nieko daugiau. Lentynėlė tuo pa�iu atstojo ir ra�om�jį stal�. Ni�oje greta jos stovėjo kėdė su skersine lentele vietoj atlo�o. Zedas j� apsuko, atsisėdo ap�argomis, sukry�iavo rankas ant krūtinės, nugara atsirėmė į beveik visai statmen� atlo��.

Deino plaukai buvo �lapi, kambaryje dvelkė muilu. Viena pusė Deino veido buvo pamėlynijusi ir i�purtusi. Zedas pasitap�nojo per skruost�.

� �ia skauda?

Deinas papurtė galv�.

��Ne, Zedai-ka.

Jis atrodė sukrėstas, ta�iau ne i�tiktas �oko. Gerai.

��Kaip tai atsitiko?

��Man smogė policijos pareigūnas.

Abiem rankomis jis laikė sugniau��s antklodės kra�t�, tarytum baimindamasis, kad j� gali i� jo atimti. Zedas pasistengė labiau atsilo�ti. Deino gniau�tai kiek atsipalaidavo. Zedas tarė:

� �įvakar Rani buvo i�siuntusi tave su u�duotimi.

Deinas vėl įsitempė.

��Taip,�� atsakė.

��Turėjai surasti Loras� U-Elen�.

Įtampa neatlėgo.

��Taip.

��Suradai?

Deinas nurijo seil�.

��Radau kai k�, kas gali surasti jį, Zedai-ka. Sumokėjau jai a�tuoniasde�imt penkis kredus, kad perduotų Rani �ini�.

��O paskui?�� paragino jį Zedas.

��Paskui i�ėjau ir grį�au iki namų. Prie kampo mane pasitiko Binkis.

��Gatvėje.

��Taip. Jis pasakė� � Deino pe�iai kilstelėjo. � Jis pasakė, kad judu su Rani susikivir�ijote� kad jūs labai įpyk�s. Dar jis pasakė, neva Rani pasiuntusi jį man�s pasitikti ir perspėti neiti į namus. Jis net atne�ė man apsiaust�. � Deinas dirstelėjo į drabu�ių spint�. � Apsiaustas ten.

Zedui parūpo, ar tik tai nebūsi�s jo paties apsiaustas.

��Ar tiek jis ir tesakė?

Deinas linktelėjo, paskui pridūrė:

��Ne� dar jis pasakė, kad nesirody�iau �e�ias valandas. Tai ir viskas.

��Ar jis pasakė, dėl ko mudu su Rani susivaidijome?

Deino akių vokai virptelėjo.

��Ne,�� atsakė jis.

Zedas i�sitiesė. Deinas nenuleisdamas akių sekė kiekvien� jo judesį. Zedo rankos nusviro prie �launų.

��Nam� padegė Binkis,�� tyliai pra�neko jis. � Ir pasistengė atsikratyti tav�s, kad vėliau, kai visi, i�skyrus judu, jau bus �uv�, galėtų dėl gaisro apkaltinti tave. Mums jis pasakė � pasakė labai įtaigiai, mes juo patikėjome,�� kad tu ketini bėgti. � Deino akys i�siplėtė. � A� prane�iau policijai, liepiau tav�s ie�koti. Bet paskui tu paskambinai. Binkis girdėjo, kaip Rani pasakė man, jog tu skambinai. Tada jis ir i�smuko pro duris. O kai atsidarė durys, pratrūko kaukti sirena. Matyt, Binkis sutriko ir įplieskė gaisr� � kaip, �ito kol kas ne�inau � ir pasipustė padus. Galimas dalykas, jam ka�kas talkino. Jį sugaus, savaime suprantama. Rani, Koriosas ir a� i�sigelbėjome nulind� į rūsį. Tikriausiai �ito jis nenumatė. Amri stovėjo pernelyg arti sprogimo epicentro. Jos drabu�iai akimirksniu u�siliepsnojo.

I� Deino veido buvo matyti, kad jis rimtai priblok�tas.

��Tai �unsnukis,�� tyliai i�tarė jis.

��Taip,�� sutiko Zedas. Jis pakilo, kėd� nuspyrė �alin.

��Ar tu �inojai, kas rengiama, Deinai? Ar Binkis tau pasakė, o gal tu padėjai jam visk� parengti? Ar dėl to negrį�ai namo laiku?

Praėjo gera sekundė, kol Deinas įsis�monino jam sviestus kaltinimus. Jis prasi�iojo.

��Ne,�� i�tarė. � Ne!

Zedas priėjo prie lovos ir pasilenkė prie Deino. �is at�lijo � traukėsi tol, kol pakau�iu atsirėmė į sien�. Delnu apglėb�s jo smakr�, Zedas jautriais pir�tais ap�iupinėjo �andikaulį. U��iuopė puls�. �is tvaksėjo it padūk�s. Zedas surado nerv� ir lengvai spustelėjo; Deinas jau alsavo trūksmingais gurk�niais. Zedas luktelėjo, kol pajuto, kaip nevalingas drebulys ima purtyti Deino raumenis.

��Jeigu man pamelavai,�� Zedas pra�neko labai �velniai, priversdamas persigandusį Dein� atid�iai klausytis,�� jeigu pamelavai, prisiekiu, sudraskysiu tave į gabalus.

Jis palaukė, kad Deinas gerai suvir�kintų, k� i�gird�s, paskui nuleido rank�. Deinas nekrustelėjo. Visas jo veidas �vilgėjo prakaito karoliukais. Zedas paliepė:

��Pasakyk dar kart�.

Deinas suku�dėjo:

��A� nieko ne�inojau.

Zedas stebėjo, kaip palengva slūgsta drebulys. Kol dar galutinai nei�sivadėjo, Zedas i�tiesė rank� ir pir�to galiuku perbraukė bjauri� mėlyn� ant Deino skruosto.

��A� tavimi tikiu. � Jis pir�tu lengvai patap�nojo Deino smakr�. � Bet a� pavarg�s, �i�nakt mano akyse �uvo niekuo dėtas vaikas, tad mano nuotaika gana prasta. Ir dar � a� tave pa�įstu, Deinai. Tu ka�k� sumelavai, ka�k� nuo man�s slepi.

Raumenys aplink Deino akis susitraukė, vėl atsipalaidavo. Jis pasakė:

��Taip, slepiu. Ta�iau tai visi�kai nesusij� nei su Binkių, nei su gaisru� nei su dar kuo nors pana�aus. Tai ne mano paslaptis � kai kieno kito.

Zedas linktelėjo.

��Taigi,�� tarė jis,�� norėtum, kad leis�iau tau i�kloti visk� iki galo.

��Pra�au��� i�tarė Deinas.

Zedas svarstė, kaip jam pasielgus. Neatitraukdamas rankos nuo Deino gerklės, �vilgsniu jis skvarbė jaun� jo veid�, ie�kodamas i�didumo, i�puikimo, kuris bylotų apie polinkį į manipuliacijas. Bet taip ir neį�velgė nieko pana�aus. Jis labai stipriai jautė poreikį spjauti į pra�ym� ir priversti Dein� kalbėti � tam prireiktų de�imties minu�ių, tikrai nedaugiau,�� bet pats suprato, jog tai darytų tik pyk�io akinamas. Toli gra�u nebuvo lengva sėdėti įkaitusiame, prirūkusiame tamsiame rūsyje ir laukti, kol namas visi�kai sudegs arba kol kas nors u�gesins gaisr� � laukti ir justi, kokia persigandusi Rani, ir �inoti, kad jam pa�iam labai baisu ir kad jis ni�nieko negali padaryti�

Komandoras atitraukė rank�. Tai buvo gele�inė jo taisyklė: �aisti su aukomis s��iningai. Priėj�s prie durų, Zedas atidarė jas, bet dar atsisuko. Deinas spoksojo į jį akis įsmeig�s, jo veide sustingo begalinė nuostaba. Zedas pridūrė:

��Manau, kad tiek a� tau skolingas. Perspėjau policij�, kad elgtųsi su tavim �velniai, bet jie nė nemanė klausyti. Kit�syk tikriausiai taip paprastai nei�ei�iau, bet dabar jau vėlu, mes abu pavarg�, pagaliau �ia ne mano namai. Leisiu tau pasilikti vien� paslaptį, Deinai.

Rani atplė�ė galv� nuo pagalvės.

Akimirk� ji nesusigaudė, kur atsidūrusi. Patalynė palietus atrodė nepa�įstama. Saulės spinduliai, besiskverbiantys pro rausvas (rausvas?!) u�uolaidas, u�tvindė kambarį blausiai ro�iniu �vytėjimu. �viesa ka�kodėl į�iebė mintį apie ugnį� Rani pir�tai susirietė po antklode � ji prisiminė gaisr�, prisiminė akimoju u�siliepsnojusias u�uolaidas, prisiminė Amri klyksm�. Akys per�tėjo nuo taip ir nei�lietų a�arų. Na taip, jos atsidurta Kynetų namuose � atva�iavo �ia vakar naktį policijos autobusiuku drauge su Zedu, Koriosu ir Deinu. Ta�iau be Binkio� Binkis sėdi kalėjimo kameroje, Binkis nu�udė Amri, Binkis suple�kino jos namus.

Rani i�sirop�tė i� lovos. Ant sienos kadaravo i�siuvinėta juosta, sujungta su varpeliu; Rani j� timptelėjo. Po akimirkos ka�kas pabeldė į duris.

��Įeikite!�� �ūktelėjo Rani.

Į kambarį įėjo vergė, ne�ina glėbiu drabu�ių.

��Domna,�� i�tarė ji, mėgindama nusilenkti su visu ne�uliu,�� �tai jums drabu�iai.

Vergė u�rioglino drabu�ių kaug� ant kėdės ir nutrepsėjo į vonios kambarį � prileisti vonios, dingtelėjo Rani. Ji per�iūrėjo drabu�ius. Purvinų jos pa�ios kelnių niekur nebebuvo matyti; tikriausiai Aliza i�ardė jas ir suvedė matmenis į kompiuterį, o paskui i�metė. Rani aptiko ketverius mar�kinius, ketverias kelnes, dvi tunikas ir suknel�, visa kas � i� jos mėgstamų audinių ir net jos mėgstamų spalvų: blizgan�ios sidabrinės, mėlynos, gintaro ir raudonai rudos.

��Kiek dabar valandų? � paklausė ji vergės.

��Domna, dabar trys valandos po saulėtekio.

Tokių nekonkre�ių atsakymų Rani negalėjo pak�sti. Ji ap�iūrėjo kambarį, kol galiausiai surado sieninį laikrodį. Jis buvo spintelėje lovos galvūgalyje. Nusimetusi rausv�jį chalat� Rani nu�ingsniavo į vonios kambarį ir apsi�lakstė veid� �altu vandeniu. Jos jau laukė vandens pripilta vonia. Moteris paskubomis i�simaudė. Matyt, Kynetai kur kas labiau mėgo voni� nei du��. Kai ji i�niro i� vandens, oda buvo glotni kaip �ilkas � vergė buvo įpylusi į voni� ka�kokio gaiviai kvepian�io aliejaus. Kol Rani grį�o į miegam�jį, susivyniojusi į rank�luostį, didesnį u� j� pa�i�, lova jau buvo kuo dailiausiai paklota, u�uolaidos, i�skyrus nėriniuot� dienin� � atitrauktos. Per u�uolaidos miglel� Rani i�vydo i�sikėtojusi� geometri�kai tikslios formos pagrindin� ligonin�, o kiek tolėliau � rud� plik� Dykvietės vir�ugalvį. Mintys galvoje ėmė burbuliuoti. Jai reikėjo pasikalbėti su Imre, pasikalbėti su Zedu, susirasti nauj� sekretorių, pasikalbėti su Deinu� Ka�in ar jam pavyko u�tikti Loraso U-Eleno pėdsak�?

Rani apsirengė sidabriniais bei mėlynais drabu�iais. Staiga u�griuvo savojo kambario ilgesys: �ioje svetimoje vietoje sunku buvo susikaupti ir galvoti, nuo pastelinių spalvų, regis, mirguliavo pats oras. Rani skausmingai pasigedo ry�kių, grie�tų savo namų apybrė�ų. Anks�iau, regis, niekada nekreipdavo į tai dėmesio.

Visa tai sudegino Binkis. Siūbtelėj�s pyktis palaimingai atgaivino. Staiga pla�iai atsilapojo durys, į kambarį į�engė Zedas. Jis irgi buvo apsireng�s sidabriniais bei mėlynais � Jago �eimos spalvų � drabu�iais; Rani akimirk� tvirtai suspaudė brolį glėbyje. Ir vėl jųdviejų reakcija buvo vienoda. Dvyny!�� mintyse kreipėsi ji.

��Miegojai?�� ėmė kamantinėti jis.

Sesuo nusi�ypsojo.

� �tai tau u�kietėj�s medikas. Taip, pone vyresnysis gydytojau, miegojau kaip u�mu�ta.

��K� veiksi �įryt?

Binkis� Ta�iau ji neketino prasitarti Zedui apie Binkį.

��Ka�k� veiksiu,�� miglotai numykė ji. � Man reikės naujo sekretoriaus.

��A� �tai pamaniau, kad reikėtų nueiti pasi�iūrėti, kaip atrodo mūsų namas,�� tarė Zedas.

��Abejoju, ar jį dar pavyks atstatyti,�� �velniai atsiliepė Rani.

��Bent jau tokį, koks buvo.

��A� ir nebenorė�iau tokio, koks buvo. O tu?�� paklausė brolis.

��Ne�inau,�� atsakė ji. � Dar negalvojau apie tai.

��O a� maniau, kad jis tau nepatinka,�� pasakė Zedas.

Man jis i� tikrųjų nepatiko, pagalvojo Rani. Ta�iau t� nam� statė dar Liza Jago. Tai �ioks toks simbolis, rei�kiantis �į t� daugiau nei asmenin� �eimos istorij�. Staiga jai kilo įtarimas. O jeigu Imre nesilaikė pa�ado?

��Kodėl atsikėlei taip anksti?�� paklausė ji.

��O tu?�� klausimu į klausim� atsakė Zedas.

Ji �yptelėjo ir nerūpestingai atsakė �inodama, kad brolis nepatikės:

��Zedai-ka, a� �į bei t� nuo tav�s slepiu.

Bet jis nenusijuokė, tuo ma�umėl� seserį suglumindamas.

��Tikrai?�� Jo �vilgsnis staiga paa�trėjo. � Rani�

Jį pertraukė beldimas į ir �iaip atviras duris. Garsiai linkėdamas labo ryto vidun įėjo vergas, ne�inas padėklu su mil�ini�ka kauge popierių. Lygiai taip pat pa�t� atne�davo Amri, pagalvojo Rani ir pajuto, kaip �irdis susigniau�ia krūtinėje lyg suspaustas mink�tas �aisliukas.

Vergui i� paskos atsekė Aliza Kynet.

��Labas rytas, brangioji,�� pasisveikino.

Ji pabu�iavo Rani ir nusi�ypsojo taip, kaip galėtų nusi�ypsoti vyriausiajai dukteriai, paskui atsisuko į Zed�. Did�iai Rani nuostabai, �is stovėjo nė nekrustelėdamas, kol Aliza pabu�iavo ir jį.

��Miegojote?�� paklausė ji jų abiejų.

Zedas atsakė:

��Taip, Aliza. A�iū.

Rani tarė:

��A�iū, puikiai. � Ji mostelėjo į padėkl�. � O �ia kas?

��Lai�kai, atėj� tavo vardu su rytiniu pa�tu. Daugum� jų pasiuntiniai įteikė tiesiai į rankas. Lai�kai i� viso Abanato � �monės rei�kia u�uojaut�, galbūt siūlo prieglobstį� � Ji nusi�ypsojo be la�elio pagie�os. � Ir kas galėjo pagalvoti, kad Jago �eimai �abade prireiks prieglobs�io?

��Nė vienas i� mūsų, � atsakė Rani.

Ji pasklaidė popierius. Lai�kus buvo atsiunt� Ferisas Diuras ir Teo Levosas, daugybė smulkesnių Abanato �eimų, Jago verslo partneriai, bankai, netgi �arita Diamos � �į lai�k� Rani pakėlė, kad pamatytų Zedas ir Aliza. �ie nusijuokė. Atėjo oficialus prane�imas i� �abado Tarybos �emesniosios Grupės � �ie rei�kė u�uojaut� ir siūlė pagalb�, tiesa, konkre�iai nenurodydami koki�. Buvo lai�kas ir i� Kleros Brion; be kita ko, ji ra�ė: �Jei tik galiu kuo nors padėti, paskambink man. � I� Tulės lai�ko nebuvo. Popierių �ūsnyje Rani aptiko ir spausdint� Abanato policijos ra�t�, prane�antį, kad Ramasas I-Okadas kalinamas centrinėje policijos nuovadoje drauge su dar penkiais Laisvųjų �abado �monių grupuotės nariais, kurie pasidavė patys. �į Rani vog�iomis įsibruko į ki�en�. Krūvos apa�ioje buvo VIN laikra�tis rėkian�ia antra�te: �JAGO �EIMOS NAMAS NU�LUOTAS NUO �EMĖS PAVIR�IAUS!� Rani susiraukusi tik dėbtelėjo į jį.

��Rani, Aliza, tikiuosi, atleisite man��� prasi�iojo Zedas ir �engė durų link. Tarpduryje vos nesusidūrė su tre�iu vergu, ne�an�iu dar vien� padėkl�, nukraut� �e�ių ar septynių patiekalų pusry�iais. Zedas pasi�iupo nuo padėklo pyragėlį su kiau�ininiu kremu ir i��irgliojo lauk.

Rani tarė Alizai:

��Norė�iau pasisamdyti sekretorių.

Aliza atsakė:

��Na, �inoma, brangioji. O kol kas Imre liepė vienai i� savo sekretorių pagelbėti tau, kiek tik reikės. Jos vardas � Niala Hami�, ji labai sumani.

��Vienai i� savo sekretorių?

��Jis samdo tris,�� paai�kino Aliza. � Atleisk, brangioji, ar tau i�kart reikės daugiau nei vienos? �inoma, mes galėtume�

��Ne, ne,�� pasiskubino paprie�tarauti Rani. � Vienos pakaks į valias. Tiesiog man i�vis niekad nereikėjo daugiau nei vieno sekretoriaus.

Aliza papūtė putnias lūpas.

��Tasai vienas turėtų būti i�ties neeilinis.

��Taip,�� sutiko Rani. � Toks ir buvo. O kur galėtų būti vergas, atkeliav�s vakar su manimi, ir namų ūkvedys?

��Abu juos apgyvendinome vergų kambariuose.

��Norė�iau pamatyti Dein�. Verg�.

Aliza mostelėjo vienai savo vergių ir pusbalsiu sumurmėjo įsakym�.

��Ir papra�yk Nialos, kad ateitų �ionai,�� pridūrė ji. � Rani, kol dar nieko nepradėjai planuoti, norė�iau pasakyti, kad �į nam� gali vadinti savo namais tiek, kiek tik norėsi.

Rani papurtė galv�.

��Aliza, niekur nerasi tokios kilnios �irdies kaip tavo,�� pasakė, � bet nemanau, kad tavo namų darbininkai bus labai patenkinti, jei reikės rūpintis dviem �eimynomis. Kai tik galėsime, mudu su Zedu grį�ime į u�mies�io vald�. Puikiausiai galime gyventi ir ten.

��Bet nam� vis vien atstatysite?�� �ūktelėjo Aliza.

��Būtinai,�� u�tikrino Rani.

Koridoriuje su�narėjo �ingsniai. Ant slenks�io i�dygusi nedidukė apvalaina moteri�kutė nusilenkė. Rani j� atpa�ino � telefono atsakiklyje jau buvo ma�iusi jos veid�.

��Domna,�� tarė ji. � A� � Niala Hami�.

Rani jai nusi�ypsojo.

��Pra�au u�eiti,�� pakvietė j�; Rani i�syk patiko ir moters balsas, ir laikysena. Atrodė rami ir i�mananti savo darb�. � Mano �eimynyk��iai vadina mane Rani-ka. Esu labai dėkinga, kad Domnis Imrė laikinai atleido tave nuo darbų, kad galėtum pagelbėti man. Pirmų pirmiausia reikia susidoroti su �ita krūvai. � Ji parodė į popierių �ūsnimi apkraut� padėkl�. � Reikia į visus juos atsakyti, kai kuriems teks ra�yti lai�kus ranka. Ar galėtum surasti man kaligraf�?

Niala atsakė:

��A� pati kaligrafe, Domna� atleiskite, Rani-ka.

��Nuostabu,�� pasakė Rani.

Staiga ji pajuto, kokie gundantys pusry�ių kvapai tvyro kambaryje. Priėjusi prie apkrauto padėklo, i�sirinko gabalėlį keptos �uvies.

Vėl pra�neko Aliza:

��Rani, brangioji, dabar jau turiu tave palikti. Jei tau ko nors reikės � tik pasakyk Nialai.

Ji nulingavo prie durų. O dar po kelių akimirkų pro jas įėjo Deinas. Jis irgi vilkėjo �variais drabu�iais, o jo veidas buvo sutin�s; kodėl?�� parūpo Rani.

Jis sustojo per kelis metrus nuo �eimininkės ir nusilenkė.

��Labas rytas, Rani-ka,�� pasisveikino.

Jai labai magėjo pasakyti jam: o a� jau buvau patikėjusi, kad tu pabėgai. Knietėjo paklausti: ar tikrai bėgtum, progai pasitaikius? Ir dar labai norėjosi jį paliesti, apglėbti�

��Jeigu neprie�tarausi��� grį�telėjo ji į Nial�.

Sekretorė suprato i� pusės �od�io ir nedelsdama pasi�alino; paskui j� i�sekė ir vergai. Rani luktelėjo, kol spragtelės u�sitrenkusių durų u�raktas, ir tik tada įveikė atstum�, skiriantį j� nuo Deino. Abiem delnais palietė vyri�kio rankas. Nuo jo sklido tas pats vonios aliejaus aromatas, kokiu dvelkė ir ji. Deinas stvėrė Rani į glėbį, patyliukais i�tarė jos vard�, bet tuoj pat vėl paleido.

��U�mir�au tavo mėlyn�.

Rani tik nusijuokė.

��Seniai sugijo. � Ji labai �velniai palietė jo skruost�. � O kaip įsitaisei �it�?

� Įtaisė policininkas,�� atsakė jis,�� vakar naktį. Kai jie dar manė, kad tai a� sudeginau nam�.

��Nam� sudegino Binkis.

� �inau,�� pasakė Deinas.

��I� kur �inai?

��Atspėjau. Tiesiog jo ten nebuvo, supranti? O paskui, vakar naktį, t� pat pasakė ir Zedas.

��Ar mano brolis?��� Rani taip ir neįstengė u�baigti klausimo. Ta�iau Deinas suprato ir papurtė galv�, atrodė kiek suglum�s.

��Ne. � Rani u�dėjo deln� jam ant krūtinės. Po plonu tunikos audiniu pajuto jo �irdies tvaksėjim�, skubrų it sravus upeliukas.

��Binkis� jis liepė man bėgti. Pasakė: �Zedas �ino�. Pati gali įspėti, k� a� pamaniau.

��O, taip, �inoma.

Ji i� tiesų galėjo tai įsivaizduoti, ir net labai gyvai. Bendra vizija pastūmėjo juos vienas kitam į glėbį. Deinas sudvejojo, paskui palietė jos plaukus.

��A� taip jaudinausi dėl tav�s, Rani,�� i�tarė jis.

��O a� � dėl tav�s. Labai d�iaugiuosi, kad paskambinai. Jei nebūtum paskambin�s�

��Nedaug trūko, kad ir nebū�iau,�� prisipa�ino jis. � Bet Binkio elgesys sukėlė ka�kokį neai�kų nerim�. Jis buvo� na, keistas ka�koks. � Deinas giliai įkvėpė. � �vaig�dės, buvau kvailys paskutinis.

��Visi mes elgėmės kaip tikri kvailiai,�� atsakė ji. � Ar tu papusry�iav�s? Eik�, u�valgyk.

Ji �iūrėjo, kaip vyrukas valgo. Deinas nesirinkdamas kim�o sta�iais k�sniais. Kai �iek tiek sulėtino temp�, Rani paklausė:

��Ar tau pavyko susisiekti su Lorasu U-Elenu?

K�snis, kurį jis kaip tik siuntė į burn�, sustingo pusiaukelėje.

��Sutikau kai k�, kas gali jį surasti. Sumokėjau jai a�tuoniasde�imt penkis kredus. Pasakiau, kad perduotų jam, jog tu nori su juo pasikalbėti � jis turėtų atsiliepti lai�ku.

��Ar esi tikras, kad �inia jį pasieks?

Deinas, rodos, nustebo.

��Taip,�� atsakė. � Esu tikras. Ji� na, kai ji pa�ada k� nors padarysianti, paprastai ir padaro.

Kas?�� knietėjo paklausti Rani. Bet �ia pat ji prisiminė pri�adėjusi Deinu pasitikėti. Be to, jai nesinorėjo matyti, kaip vergo akis aptraukia migla, labai ai�kiai i�duodanti, kad jis svarsto, kaip geriau pamelavus.

��Binkis u�darytas centrinėje policijos nuovadoje,�� tarė Rani.

��Zedas to ne�ino. Noriu jį pamatyti.

Deinas susim�stė.

��Nejaugi jie negali atgabenti jo �ionai?

��Ne,�� atsakė ji. � Tuomet Zedas nei�vengiamai su�inotų. Dabar jis i�ėj�s, ketino ap�iūrėti� na, nam�, ta�iau bet kuriuo metu gali grį�ti. Be to, noriu pamatyti jį ten � u� visų tų durų, u�raktų ir grotų.

��O kas girdėti apie Laisvuosius �abado �mones?�� pasiteiravo Deinas.

��Jie irgi sutupdyti į kameras.

Pagrabaliojusi ki�enėje ji u��iuopė policijos prane�im�. I�traukė, padavė Deinui.

Skaitydamas jis sudorojo dar vien� gabalėlį �uvies.

��Ramasas I-Okadas?�� tarstelėjo nesuprat�s.

��Tai tikrasis Binkio vardas,�� paai�kino ji.

��Dievulėliau. Kodėl tuomet tu vadinai jį Binkiu?

Rani atsakė:

��Kadaise turėjau �aisl� tokiu vardu.

Deinas i�sprogino akis.

� �aisl�? Kokį �aisl�?

Deino intonacija j� suerzino.

��Koks dabar skirtumas? Kiek prisimenu, tai buvo �aislinis gyvuliukas. Na, mink�tas �aislas. Ka�koks Senosios �emės gyvūnas � �irafa. � Ji skėstelėjo rankomis. � �vėris ilgu kaklu. Deinai, dabar tai visi�kai nesvarbu.

��Taip,�� sutiko jis. � Tikiu, kad tau taip atrodo.

Ji suraukė antakius:

��Gal malonėsi paai�kinti, k� nori tuo pasakyti?

Jis raustelėjo.

��Atleisk, Rani-ka. Pra�au u�mir�ti apie tai. Jeigu nori keliauti į Abanato policijos nuovad� � kada ketini eiti? Dabar pat?

��Ar tu pasiruo��s?�� tiesiai rė�ė ji.

Jis linktelėjo.

Rani pagalvojo: tikriausiai reikėtų perspėti juos, kad atvykstu. Ji apsidairė po kambarį, bet kompiuterio niekur nepastebėjo.

Jei jis kur nors �ia ir buvo, moteris tiesiog jo nematė. Priėjusi prie durų, atvėrė jas ir ky�telėjo galv� į koridorių.

��Niala!�� Sekretorė akimoju i�niro i� gretimo kambario. � Nuo�ird�iai dėkoju u� kantryb�. O dabar gal galėtum ateiti?

Niala �ypsodamasi į�engė į kambarį.

��Ie�kojau kompiuterio,�� tarė Rani.

��Taip, �inoma, Do� Rani-ka.

Apskritaveidė moteris priėjo prie rausvais apmu�alais aptrauktos sienos ir spustelėjo ka�k�, kas atrodė pana�u į �ilumai jautri� plok�tel�. Sienos segmentas pasisuko, atverdamas ni�� su ekranu, ry�io įranga bei klaviatūra.

��Neblogai,�� įvertino Rani. � Gal sujungtum mane su Abanato policijos nuovada? Papra�yk Sachiko Curados� pareigūnės Curados.

� �inoma, Rani-ka.

Smulkūs Nialos pir�tai ėmė vikriai lakstyti klavi�ais. J� stebint, Rani u�plūdo skausmingi prisiminimai apie Binkį, apie t� pirm�j� dien�, kai jis tapo jos sekretoriumi. Rani įsigijo jį per Aukcion�; ka�kas jame moterį patraukė � galbūt vergo santūrumas? Ji nė pati nebe�inojo, ta�iau tai, kad ir kas tai buvo, �vietė net i� po dorazino sukelto kvaitulio. Binkis i� tiesų buvo santūrus, u�daras �mogus. Ilgainiui jis atsipalaidavo, nebebūdavo toks įsitemp�s jos akivaizdoje, apsiprato ir su namų papro�iais; jis buvo mandagus, o retsykiais su juo net būdavo visai smagu. Juodu net pajuokaudavo, pralinksmindavo vienas kit�. Rani pasakodavo jam apie savo vaikyst�, savo ruo�tu Binkis su ja dalijosi � tiesa, labai labai �yk��iai � slap�iausiais tro�kimais ir sielvartais.

Rani tiksliai prisiminė dat� tos vasaros nakties, kai juokas nutilo visam laikui.

Ji tikrai nenorėjo, kad sekretoriui tektų �itaip kentėti. Perspėjo jį � toli gra�u ne vien� kart�. Bet jis nesiklausė�

��Rani-ka��� tarstelėjo Niala.

Rani ne be pastangų prisivertė grį�ti į dabartį.

��K�?

��Sujungiau jus su Sachiko Curada.

Rani nuėjo prie kompiuterio. I� ekrano į j� �velgė tamsus Curados veidas. Ekrano pakra��iai mirguliavo: Curadai u� nugaros vaik��iojo �monės, tai patekdami į regėjimo lauk�, tai vėl i�nykdami.

��Domna Rani,�� pra�neko policininkė. Atrodė i�sekusi, taip pat skambėjo ir balsas. � D�iaugiuosi matydama, kad jūs saugi.

��Ji krenk�telėjo. � Jūsų vergas � Ramasas I-Okadas � suimtas, jis �ia. Jam pateikti oficialūs kaltinimai: pasikėsinimas nu�udyti savo �eiminink� ir kitos vergės, Amri Utasdatter, nu�udymas. Taip pat are�tinėje laikome penkis Laisvųjų �abado �monių organizacijos narius. Jų pavardės� bet jūs tikriausiai nė nenorėsite su�inoti jų pavard�ių, ar ne, Domna? Visi jie � Federacijos policijos pajėgų narkotikų skyriaus darbuotojai.

Rani i�girdo, kaip aiktelėjo Deinas.

��Beprotybė ka�kokia,�� burbtelėjo jis.

��Turime visų jų pasira�ytus prisipa�inimus, Domna,�� kalbėjo toliau Curada. Ji netgi �yptelėjo. � Taip pat turime ir jų atsistatydinimo pra�ymus � laukiame, kol laikinai einanti kapitono pareigas juos patvirtins.

��Ar, be prisipa�inimų, turite kokių nors kitų įrodymų? � pasiteiravo Rani.

��Anas pir�to atspaudas ant lai�ko sutampa su vieno i� jų pir�to atspaudu. Be to, paėmėme vis� jų įrang�. Galbūt vien� kit� i� jų jūs net atpa�intumėte, Domna. Jie saikstosi, kad u�puldinėdami jus neketino nu�udyti.

Rani atsakė:

��Tuo a� tikiu. Ar jau pri�iupote A-Rae?

��Ne. Niekaip nepavyksta jo rasti. � Curados balsas nuskambėjo piktai.

��Dievulėliau,�� suniurnėjo Deinas. � Hipererdvės farai tapo �udikais?

Rani prane�ė:

��Pareigūne Curada, norė�iau atvykti aplankyti Bi� savo vergo.

��Jo apklausos įra�� saugome kompiuteryje, Domna. Norite jį paskaityti?

��Ne. Noriu pati su juo pasikalbėti. Sakėte��� Ji sudvejojo, bet paskui pra�neko vėl: � Sakėte, kad jam pareik�ti oficialūs kaltinimai. Bet a� nepateikiau jokių kaltinimų.

��Kaltinimus pateikia įstatymas, Domna. Procesas pradedamas automati�kai. � Curada pasitrynė akis. � Atleiskite, turėjau pasakyti ai�kiau. I-Okadas ne tik kaltinamas pasikėsinimu jus nu�udyti, Domna. Jis jau nuteistas, paskelbtas ir nuosprendis.

��Taip greitai,�� sumurmėjo Deinas.

Rani parei�kė:

��Noriu su juo pasimatyti, pareigūne Curada. Nuosprend�io vykdym� pra�au atidėti tol, kol a� su juo pasikalbėsiu. Jeigu dabar pat i�eisiu i� �ių namų, slenkan�iomis �aligatvių juostomis atkaksiu iki jūsų durų per trisde�imt minu�ių. Taigi ateinu. Palaukite man�s.

��Gerai, Domna,�� atsakė Curada ir nutraukė ry�į.

Niala tyliai paklausė:

��Ar tai jau viskas, Rani-ka?

Rani jautė maudulį plau�iuose, tarsi gana ilgokai būtų pamir�usi kvėpuoti.

��Taip,�� tarė ji. � Deinai?..

��Taip, Rani-ka. Galime eiti. Bet�

Ji susiraukusi dėbtelėjo į verg�.

��Kas dar nutiko?

��Nemanau, kad jums verta keliauti per vis� miest� slenkan�iomis �aligatvių juostomis,�� pasakė jis. � Juk jūsų atvaizdas puikuojasi kiekvieno VIN laikra��io pirmajame puslapyje.

��Velnias,�� suniurnėjo Rani � apie tai nebuvo pagalvojusi. � Tavo tiesa.

Niala pasakė:

��Ant stogo yra įrengtas katerių angaras, Rani-ka. Jei nusisamdytumėte pilot��

��A� turiu savo pilot�, � atsakė Rani.

Abanato policijos nuovados katerių angare tryp�iojo visas būrys vyresniųjų policijos pareigūnų. Tarp jų � ir Sachiko Curada. Ji, atrodė, kiek nusigando, kai Rani pasuko tiesiai prie jos.

��Domna Rani, ar galė�iau jums pristatyti�

Ji ėmė vardinti pavardes. Katerių angare tvyrojo prietema, buvo vėsu. Jų jau laukė liftas � su liftininku, besi�ypsan�iu vergu. Jie gana ilgai leidosi �emyn. Vienas i� svarbiųjų asmenų paai�kino:

��Domna, nuteistųjų kameros įrengtos antrajame po�eminiame auk�te.

Deinas stengėsi nė per �ingsnelį neatsitraukti nuo Rani. Blausiai �vytin�ios sienose įtaisytos lempos, garsai, narkotikų kvapas, grotos � visa tai Deinui labai jau gyvai priminė Tinkl�. Curada rodė jiems įvairias patalpas, pro kurias jie ėjo. Aparatūros prikim�tas kambarys, kuriame stovėjo dar ir lova, pasak jos, buvo kvotos kamera.

Rani tarė:

��Jūs naudojate narkotikus.

� �inoma, Domna.

Ji paminėjo narkotik�, kuriuo apkvaitindavo kvo�iamus įtariamuosius. Deinui parūpo, ar tik Rani nemano, kad policija, siekdama i�luk�tenti ties�, nevengia pasitelkti ir jos brolio metodų. Vis dėlto narkotikais t� patį tiksl� galima pasiekti kur kas grei�iau. Ta�iau tiesiog ore tvyrantis pana�umas tarp policijos nuovados kamerų bei Tinklo buvo toks akivaizdus, kad Dein� ėmė krėsti drebulys. Jis klausėsi Curados balso net negirdėdamas �od�ių. Pareigūnė buvo tokia pavargusi, kad jos balsas skambėjo kaip gerokai nubrū�intas įra�as.

��Nuteistųjų kameros �tai toje pusėje, Domna.

Curada mostelėjo į vien� koridorių. Deinas ir tikėjosi ry�kaus ap�vietimo, salsvo narkotikų kvapo bei tylos. Ta�iau manė i�vysi�s ir kur kas daugiau grotų. O �ių pla�iame koridoriuje i�vis nebuvo. Kaliniai sėdėjo arba gulėjo ma�ytėse, korio narelius primenan�iose kamerose � visus galėjai matyti pro stiklines sienas. Sienos buvo aptrauktos gars� izoliuojan�ia med�iaga.

��Ar jie mus irgi mato?�� paklausė Rani.

Jos balsas skambėjo tarsi ka�koks svetimas. Deinas pasijuto nejaukiai. Iki �iol neatrodė, kad reginiai ar kvapai Rani kaip nors veiktų.

��Ne,�� atsakė Curada. � Tai poliarizuotas stiklas.

Dauguma kalinių tiesiog tysojo ant gultų � i� pa�iūros atrodė miegantys. Vienas kitas sėdėjo, tu��iu �vilgsniu dėbsodamas į plyn� sien�. Visi vilkėjo bjauri� �viesiai pilk� aprang�. Kai trejetas lankytojų ėjo pro �alį, nė vienas net nekilstelėjo galvos. Prie vienos kamerų Curada sustojo. Susirang�s ant gulto, atsuk�s nugar� į koridorių, gulėjo �mogus.

��Tai I-Okadas,�� tarė ji.

��Noriu įeiti vidun,�� pasakė Rani.

Įsiterpė Deinas:

��Domna, sienoje tikriausiai įtaisyta speciali anga, pro kuri� galite pasikalbėti.

Vien nuo minties apie tai, kad reikės į�engti į t� ank�t�, tu��i� kambarėlį, delnai sudrėko nuo prakaito.

Pareigūnė Curada ramiai paai�kino:

��Jeigu tik norite, galite pas jį įeiti, Domna. Koridoriaus gale budi sargybinis, jis monitoriuje stebi visas kameras. �tai �i lemputė, � ji bakstelėjo pir�tu į raudonos �viesos ta�kelį ant kameros sienos,�� rodo, kad aparatūra veikia. Be to, jis apkvaitintas narkotikais, jums negrės joks pavojus.

��Pra�au jūsų, � i�tarė Rani.

Curada i�sitraukė i� ki�enės plastikinį disk� ir įki�o jį į ply�į greta durų. Durys susilankstė, įleisdamos sve�ius vidun. Rani �engė į kamer�. Deinas sekėjai įpėd�iui.

Durys u�sidarė. Deinas suprato, kad u� jų Sachiko Curada liko stovėti koridoriuje ir laukti, kol jie u�baigs. Binkis nejudėdamas gulėjo siauroje lovoje.

��Binki,�� i�tarė Rani.

Deinas spėjo pagalvoti, kad kalinys tikriausiai miega � ir nieko nuostabaus po i�tis� naktį trukusios kvotos, dingtelėjo jam � ta�iau Binkis staiga pasuko galv�. Lėtai, pasiramstydamas, jis atsisėdo. Remtis jam teko abiem rankomis. Jis buvo basas; ka�in ar grindys �altos?�� neju�ia dingtelėjo Deinui. Basos kojos� jis vėl prisiminė Tinkl�. Ne, nė u� k� negalvosi�s apie tai dabar.

Binkis atrodė perkar�s � sulyso vos per vien� naktį. Nusvarin�s galv� į �on�, jis u�si�iūrėjo į Rani. Jo akys nejudėjo, vyzd�iai buvo i�plėsti. Jis apsilai�ė lūpas.

��Rani Jago.

Jo balse nebuvo nei pagarbos, nei baimės � vien tik begalinis nuovargis.

Rani paklausė jo:

��Ar tu visuomet buvai Laisvųjų �abado �monių organizacijos narys?

Buv�s sekretorius pra�neko taip, tarsi ji nieko nebūtų klaususi:

��Man prane�ė, kad tu likai gyva. �inia mane prad�iugino � trupu�iuk�. Apgailestauju, kad gaisre �uvo Amri. Norėjau, kad liepsnos pasiglem�tų tavo brolį. � Tai jis galbūt leptelėjo nė nesusim�st�s. � Neprivalau su tavim kalbėti,�� pridūrė. � I�tis� naktį kalbėjau su policija. Jų gali ir klausti visko, kas tave domina.

Rani atsakė susim�s�iusi:

��Kadaise mes buvome draugai.

Jis kostelėjo.

��Su tavimi � taip, buvome draugai.

��Ar tai rei�kia, kad tu vis� laik� apsimetinėjai?�� ramiai paklausė ji.

Jis ilgokai tylėdamas �velgė į j�, paskui staiga pasitrynė veid� abiem rankomis. Kai pakėlė galv�, veidas buvo i�mu�tas dėmėmis.

��Turbūt ne,�� atsakė. � Ar kaip tik to ir atėjai su�inoti? Tuomet padaryk man paslaug�. Draugi�k� paslaug�. Nebevadink man�s Binkių. Mano vardas � Ramasas I-Okadas.

Deinas sudrebėjo: visai nenoromis staiga prisiminė, kaip Zedas � palengva, metodi�kai � atėmė i� jo netgi vard�. O paskui vėl gr��ino.

Rani pasakė:

��Gerai. Ramasai, ar papasakosi man, kas atsitiko?

��Kas atsitiko?�� Jis silpnai susijuokė. � Atsitiko Zedas, �tai kas. Tavo brolis. � Jo veido raumenys trūk�iojo. � Ne, netgi tai � ne visai tiesa. Yra ir dar kai kas. Neturiu iliuzijų, kad tu kada nors suprasi. � Kalbėjo jis be jokios intonacijos. � A� niekada neband�iau i�siginti savo nusikaltimų. Tinkle nuolat gaudavau privalom� dorazino doz�, ir visa, kas ten vyko, atrodė teisinga. Aukciono a� nebeprisimenu. O paskui mane nusipirkai tu. I�sigabenai į savo vald�, supa�indinai su savo darbais, i�mokei naudotis įranga. Ir dar kalbėdavai su manim kaip su �mogumi. Ilgainiui net ėmiau tikėti, jog i� tikrųjų esu �mogus. Bet��� Jis sukosėjo. � Tai netiesa, dabar jau �inau tai. Mane pastebėdavai tik tada, kai tau prireikdavo kokios nors paslaugos, o jeigu ne � praeidavai kaip pro tu��i� viet�. A� buvau nematomas, daiktas, mechanizmas, kuris, kai juo nesinaudodavai, automati�kai i�sijungdavo.

��A� niekada nelaikiau tav�s daiktu,�� tarė ji.

��Negaudavau net dorazino,�� kalbėjo jis. � Tikriausiai dėl to ir pradėjau po trupu�iuk� kraustytis i� proto. Tu net nenutuoki, Rani Jago, kaip tai �iauru � palikti namų vergus be dorazino. Mes dirbame tau, bet patys liekame savimi � mes veikiame ir galvojame, esame sveiko proto, esame beveik laisvi��� Jis vėl sukosėjo. � Ta�iau neįmanoma vienu metu būti ir laisvam, ir vergu. � Jis pa�velgė į Dein�. � Reikia manyti, tu supranti, apie k� kalbu, ar ne? Ta�iau tu bent.jau turėjai savo muzik�. �tai suple�kėjusių tavo įra�ų man tikrai gaila.

Deinas sunkiai nurijo seil�.

��K� padarysi.

Binkis sakė ties�: Deinas i� tikrųjų suprato tai, dar ir kaip suprato. Prisiminė pirm�j� savait� dvare ir t� vien� beprotybės akimirksnį, kai nedaug trūko, jog būtų tiesiog ėm�s ir i�ėj�s pro vartus.

��Taigi a� pabėgau,�� kalbėjo Ramasas. � �inojau, kad i�trūkti nepavyks. Bet tiesiog privalėjau i�sivaduoti nuo tav�s. O paskui tavo brolis parsigabeno mane atgal � ir� �inai, kas buvo tada, ir tu leidai, kad tai atsitiktų! Prakaukiau iki u�kimimo i�tisas dvi dienas ir dvi naktis � nejaugi dabar tvirtinsi, kad negirdėjai?

Rani veidas patamsėjo.

��A� band�iau,�� tarė ji. � Band�iau jį sulaikyti.

��Ne,�� atkirto Ramasas. � Niekada tuo nepatikėsiu � nes netikiu, kad panorėjusi negalėtum jam sutrukdyti. Man atrodo, kad tau patinka tai, k� jis daro.

Dievulėliau��� pagalvojo Deinas. Jis matė, kaip, i�girdusi �itokį kaltinim�, i�bly�ko Rani.

��Tu klysti,�� ramiai i�tarė ji.

��Ne, a� neklystu,�� u�gin�ijo vergas. � Jis tave garbina. Jis niekada nedarytų nieko, jeigu tu nenorėtum, kad jis tai darytų. Vadini jį dvyniu � jis ir yra tavo antroji pusė, Rani Jago. Tu � gera, �velni, nuolaidi vergams, kadangi turi jį � ir jis u� tave padaro visa tai, ko niekada netenka daryti tau pa�iai. Da�nai įsivaizduodavau, kaip tu stovi koridoriuje u� kambario, į kurį jis įki�o mane, durų ir su malonumu klausaisi. Ar tikrai taip buvo? Ar tu tikrai klauseisi?

��Liaukis!�� įdūkusi riktelėjo Rani.

Jis tik pasijuokė i� jos.

��Priversk mane liautis. Kankink, kad liau�iausi.

Įsiterpė Deinas:

��Rani, tau nebūtina ilgiau likti �ia. Galime jau eiti.

Ramasas nusijuokė, bet juok� pertraukė kosulys.

��Visi�kai teisingai, gink j�. Bet neu�mir�k, k� pasakiau. Jeigu prireiks, ji tav�s tikrai neapgins.

Jis atsi�liejo į sien�.

��Ne,�� tarė Rani. � Noriu likti �ia. A� vis dar noriu i�girsti apie Laisvuosius �abado �mones.

Ramasas linktelėjo.

��Gerai, papasakosiu,�� pasakė. � Kodėl gi ne? Jei nepapasakosiu a�, tai padarys policija. Visi jie � hipererdvės farai. A� �ito ne�inojau, kai pasisiūliau jiems padėti. Na ne, buvo ne visai taip � jie patys kreipėsi į mane. Lai�ku. Lai�ku, atėjusiu drauge su visais kitais tau adresuotais lai�kais, kuriuos kiekvien� dien� atplė�davau a�� Jie pra�ė man�s pa�nipinėti tave � nedaugiau; tiesiog perduoti jiems �inias, kur tu eini, su kuo susitikinėji, k� veiki per dien�, kokia tavo darbotvarkė � tai a� ir dariau. Pasakodavau jiems visk�. Ties� sakant, vyliausi, kad jie tave nu�udys. Jei tavo �eimininkas mir�ta, tu atgauni laisv�.

��Jei paai�kėja, kad ir pats prisidėjai prie �eimininko mirties, tuomet � ne,�� atsakė Rani.

� �inau, bet tikėjausi, kad jie pakankamai apsukrūs. Po to, kai jie numetė t� bomb�, policija net nenutuokė, kur ie�koti kaltininkų. Prireikė �iek tiek laiko, kad suvok�iau, jog jie neketina tav�s �udyti. O tu gudri, pati tai perpratai. � Jis sukosėjo ir apsilai�ė lūpas. � Norė�iau atsigerti vandens,�� i�tarė.

��O kur jo yra?�� paklausė Rani.

Jis dūrė pir�tu į �iaup�, ky�antį i� sienos. Greta ant kablio kabojo puodelis. Rani pripylė vandens ir per ma�yt� kamer� i�tiesė puodelį Ramasui.

Jis god�iai i�gėrė vandenį.

��O gaisras?�� paklausė ji.

��Gaisras? Tai jau mano sumanymas.

��Hipererdvės farai apie tai net ne�inojo?�� paklausė Deinas.

� �inojo. Jie ir aprūpino mane visa reikalinga įranga. Ta�iau jie manė, kad gaisr� a� sukelsiu vidury dienos � nutaik�s moment�, kada nieko nebus namuose.

��Ar liepei man ne�dintis kuo toliau vien tam, kad i�gelbėtum mano gyvyb�?

��Ne. Vyliausi, kad tave ir apkaltins sukėlus gaisr�. Kadangi nebūtų rad� ir mano kūno, maniau, įtarinės tiek mane, tiek tave.

��Jis i�si�iepė. � Visk� suplanavo Maiklas A-Rae � visk� iki menkiausios smulkmenoj, i�skyrus t� paskutini�j� dalį. Jis siekia tave su�lugdyti, Rani-ka. � Staiga jo balse ai�kiai suskambėjo pagie�a. � Tikiuosi, jam pavyks. Jis turi paruo��s tau ir dar �į t� ��ka�k�, apie k� netgi a� ni�nieko ne�inau, tad nieko ir negaliu papasakoti, kad ir kiek mane pumpuotų narkotikais. Jis niekina tave. Bet tavo brolio jis neapken�ia kur kas labiau � netgi labiau nei a�.

I�girdus jo intonacij�, Rani veide neliko nė la�elio kraujo. Ta�iau pra�neko ji vis taip pat ramiai:

��Jis visai kvailas, jei mano, kad grasindamas privers mane pulti į panik�.

Ramasas atsakė:

��Tavo tiesa, jis tikrai kvailas. Galėjau perspėti jį, kad tu nesiduosi lengvai įbauginama. � Jis suglebo, atsi�liej�s į sien�. Plaukai u�krito ant akių, o kalinys nė nekilstelėjo rankos, kad juos nusibrauktų. � Palik mane ramybėj,�� i�tarė. � I�eik. A� jau atsakiau į tavo klausimus ir pavargau. Tikriausiai �i�nakt pat jie mane nu�udys, tad tau nebeteks sukti galvos dėl man�s.

Deinas paklausė:

��K� nori tuo pasakyti � jie tave nu�udys?

Rani ir jos vergas su�iuro į jį su visi�kai vienodomis veido i�rai�komis. Atsakė Ramasas, gerokai suirz�s:

��A� juk band�iau j� nu�udyti. Tai įtraukta į vergystės sutartį� jeigu vergas nu�udo ar pabando nu�udyti savo �eiminink�, pats baud�iamas mirties bausme.

��Tu tai �inojai � ir vis vien mėginai?�� apstulbo Deinas.

� �inoma. � Ramaso �ypsena priminė kaukolės vypsnį. � Nejaugi nori pasakyti, kad, turėdamas galimyb� suversti kalt� kam nors kitam, praleistum prog� nugalabyti Zed�?

Deinas gurktelėjo seil�.

��A� ne�inau. � Jį supykino vien nuo minties apie bandym� nu�udyti Zed� � mat jeigu nei�degtų� � Bet Zedas nėra mano �eimininkas.

��Koks skirtumas,�� atrėmė Ramasas. � Ji � nėma� negeresnė u� jį.

Deinas pastebėjo, kaip sutrūk�iojo sunertos Rani rankos.

��A� taip nemanau,�� tarė jis.

��Na ir kvailys per vis� pilv�. � Jis i�tiesė puodelį. � Dar vandens, pra�au jūsų. � Rani netarusi nė �od�io vėl pripildė puodelį ir padavėjam. � A�iū, Rani-ka.

Paskutinysis skiemuo nuskambėjo tū�mingai. Deinas įsitempė. �vilgsnis neju�ia slystelėjo prie raudono �iburiuko sienoje. �is vis dar �vietė nemirksėdamas, o Sachiko Curada kantriai lūkuriavo koridoriuje.

Staiga Rani �ingtelėjo pirmyn. Atsiklaupė ir u�dėjo deln� vergui ant kelio.

��Ramasai� Binki. Ar tau baisu?

Jis dirstelėjo į j�, kiek at�lydamas prie sienos. Jį nupurtė drebulys.

� �inoma, baisu. � Jis nurijo seil�. � A� nenoriu mirti. A�� � Jis u�sikirto. � Nagi, dėl Dievo meilės, i�eik, palik mane. � Jo veidas buvo baltesnis u� kreid�.

Rani �velniai paklausė:

��Ar tikrai nori, kad i�ei�iau?

Tarp jų u�simezgė ka�koks be�odis ry�ys, lyg būtų nusidriek�s nematomas, paslaptingas siūlelis. Kas tai?�� pagalvojo Deinas. Viltis? Meilė? Jis nesuprato, kas dedasi. Rani atsigr�ė į duris, kurios i� �ios pusės buvo pilkos, neperregimos.

��Pareigūne Curada,�� tarė ji.�� Norė�iau �nektelėti su jumis.

Durys kaipmat atsivėrė, tarpduryje i�dygo Sachiko Curada.

��Klausau jūsų, Domna.

��Kas dabar bus?�� paklausė Rani. Ji vis dar tebeklūpojo.

Policininkė atrodė �iek tiek sutrikusi.

��Na, jis prisipa�ino. Tad nuosprendis skelbiamas automati�kai. Paprastai laukiame iki vakaro, tada narkotiku u�nuodijame maist� ir tada��� Ji taip ir neu�baigė.

��Kokį narkotik� vartojate vykdydami mirties nuosprendį? � paklausė Rani.

��Morfidin�.

Deinas apie tokį buvo girdėj�s. Preparatas efektyviai slopino skausm�, bet, pasak gandų, priėjo buvo priprantama ypa� greitai. �inoma, �iuo atveju tai visi�kai nesvarbu, pagalvojo Deinas. Nuo kvapo, sklindan�io i� koridoriaus, jį ėmė pykinti. Jis pasistengė kvėpuoti giliai, kad apmal�tų �leik�tulys.

Rani i�tarė:

��Binki?..

Vergo rankos drebėjo.

��A�� o, tai nelengva.

��Tuomet pasilieku,�� tarė Rani. Atsisėdo greta Ramaso ant siauros lovos ir pa�velgė į pareigūn� Curad�. � Neprie�taraujate?

Curada visai sutriko.

��Ne, Domna,�� atsakė. � Tiesiog tai� neįprasta.

��Na ir kas, man nerūpi,�� parei�kė Rani. � Eikite, ne�kite �ionai savo narkotik�, pareigūne.

Curada i�ėjo. Deinas nusi�luostė delnus į kelnes; jį jau kaip reikiant pylė prakaitas. Curada grį�o ne�ina puodeliu su nedidele juoda piliule vienoje rankoje ir pritrauktu �virk�tu kitoje.

��K� renkiesi?�� paklausė ji.

Ramasas įsmeigė �vilgsnį į jos rankas. Linktelėjo į �virk�t�.

��Tai juk grei�iau, ar ne?�� kimiai paklausė.

Deinui svaigo galva. Jis viena ranka atsirėmė į balt� sien�, kad nesvirduliuotų. Man�s visi�kai nepykina, įtikinėjo jis save. Atsisakau leisti, kad mane supykintų.

��Taip, tai grei�iau,�� patvirtino Curada.

��Tada renkuosi �it�. � Jis pa�velgė į Rani. � Sakei, kad pasiliksi. Iki pat galo?

��Iki pat galo,�� sutiko ji.

Pareigūnė Curada u�trenkė duris. Pakėlė �virk�t� prie� �vies� � tikrina tirpal�, dingtelėjo Deinui.

��Pra�au kairįjį rie��, � i�tarė.

Ramasas atki�o jai kairįjį rie��. �is drebėjo; Ramasas bandė prilaikyti jį antr�ja ranka, bet drebulys nesiliovė. Rani i�tiesė abi rankas į �mogų, kuris bandė j� nu�udyti, ir sugriebė jo pla�tak�. Curada įsmeigė adat� po oda. I��oko vena. Curada stumtelėjo �virk�t�, tada truputėlį patraukė stūmoklį atgal � į �virk�t� patek�s kraujo la�elis nuda�ė skystį vos pastebimu rausvumu. Ramasas atsiduso; bejausmių lempų �viesoje jo veidas atrodė perregimas. Curada pastūmė stūmoklį � sustūm� vis�, iki pat galo.

Kai ji i�traukė adat�, ant Ramaso rie�o i�try�ko kraujo karoliukas. Burna prasivėrė. Jis apsilai�ė suskeldėjusias lūpas, bandė pra�nekti, bandė suriesti pir�tus, nors raumenyse neliko net kūdikio jėgos. Jam taip ir nepavyko.

� �alta��� suku�dėjo jis. Ir suglebo lyg mai�as, i� kurio ka�kas i�kratė turinį. � Pasakykite mano dukteriai��� dar bandė tarti, bet rauk�lės įtemptame jo veide staiga i�silygino. Jis dar įtraukė kelis menkus oro gurk�nius, nebegalin�ius pripildyti plau�ių, ir mirė.

Jie i�ėjo į koridorių. Deinas gniau�ė kum��ius, kol paskaudo krumpliai, vis� dėmesį sutelk�s į regėjimo pojūtį. Rani kalbėjosi su policininke apie hipererdvės farus.

��Kas laukia jų?

��Jie � Federacijos pareigūnai,�� atsakė Curada. � Tad juos i�gabens į Neks�, kur bus teisiami ir, tikiuosi, pripa�inti kaltais.

��Ar jie u�siminė k� nors apie naujus A-Rae planus?�� Rani balsas buvo �altas, ramus, intonacija neperprantama.

��Tik tiek, kad jis numatė, jog turėsi�s slapstytis.

��Galvojau apie tai, k� man pasakė Binkis� Ramasas.

Curada papurtė galv�.

��Apie tai jie nieko nesakė.

��Ar kiti A-Rae darbuotojai slapstosi drauge su juo?

��Atrodo, su juo liko tik pats branduolys, gal de�imt �monių. Visi kiti hipererdvės farai �mirinėja po palydov�, vadovaujami laikinai einan�ios kapitono pareigas Henrietos Malons. Mus pasiekė gandai, kad kapitono pareigoms jau paskirtas naujas asmuo, moteris, ir kad ji, kad ir kas būtų, jau pakeliui į �ia.

Pagaliau jie pasiekė lift�, sulipo į jį ir vėl i�kilo į �emės pavir�ių. Deinas pajuto, kaip atsileid�ia skrand�io raumenys.

Rani pasakė:

��Norė�iau pamatyti tų penkių policininkų apklausos įra�us. Ar įmanoma juos gauti?

��Visa informacija suvesta į kompiuterį, Domna. Pasirūpinsiu, kad med�iaga būtų persiųsta jums.

��A�iū. Jūs labai maloni.

Liftas pagaliau u�gabeno keleivius ant stogo.

Jie i�lipo tiesiai į katerių angar�. Rani mandagiai atsisveikino su Sachiko Curada, paspaudė jai rank� ir paleido eiti sau. Deinas laukė. �leik�tulys jau neberai�ė vidurių, bet nervai buvo tokie įtempti, kad jam atrodė, jog gruzda oda. Rani paskui jį įsirop�tė į katerį. Stogas nuslydo į �alį, vir�uje sutvisko dangus, ir pagaliau jie i�siver�ė į laisv�. Deinas pasuko ma��jį aparat� tiesiog į �vies�. Ir paklausė:

��Kur nori skristi?

Rani dirstelėjo į jį nustebusi.

� Į Kynetų namus, savaime suprantama.

Jis pasuko katerį į pietus. Prie� akis nusidriekė Promenada. Rani atsiduso.

��Luktelėk,�� i�tarė. � Suk į vakarus.

Jis nuvairavo katerį vir� �ai�aruojan�ių ledkalnių.

��Tau jau geriau?�� paklausė ji.

Deinas linktelėjo.

��Nemaniau, kad pastebėsi.

Moteris kilstelėjo antakius.

� �inoma, pastebėjau. � Ji pasilenkė, prisipylė puodelį vandens, atsigėrė. � Deinai, tau juk niekad neteko savo akimis stebėti ko nors mir�tant, tiesa?

Jis linktelėjo.

��O man teko. Mano motina numirė namuose. Taip pat ir Domna Sam. Man mirtis nėra visai nepa�įstama. � Po medaus spalvos moters oda susitvenk�s kraujas nuda�ė j� bronzos atspalviu. � Ta�iau stebėti �it� mirtį toli gra�u nebuvo lengva. Kaip tik todėl ir likau su juo � nes buvo nelengva.

Deinas tarė:

��Nesuprantu tav�s.

� �inau. Ir nesitikėjau, kad suprasi. � Ji atlo�ė galv�, apnuogindama kakl�. Ka�kuo �ita jos poza Deinui gyvai priminė Zed�, tik jis niekaip nebegalėjo prisiminti kuo. � A� kai k� nuslėpiau nuo tav�s � turiu savų paslap�ių, kaip ir tu. Binkis��� Ji u�sikirto, bet tuoj pat t�sė toliau: � Binkis sakė ties�. Buvo neįtikėtinai �iauru atiduoti jį Zedui į nagus. Privalėjau apkvaitinti jį dorazinu.

Ka�kuri Deino s�monės dalis sutiko su ja, jam knietėjo tai ir pasakyti. Bet �ia pat jis pasijuto galvojantis: juk tu nieko negalėjai pakeisti, negalėjai �inoti, kaip jis jau�iasi � suprato atleid�i�s jai u� nenor� �inoti, neigi�s jos kalt�, kuri� ji pati pripa�ino.

��Tik nesugalvok apkvaitinti dorazinu man�s,�� tarė jis. � Tuomet bū�iau visai niekam tik�s pilotas.

��O i� Binkio nebūtų i�ėj�s sekretorius.

Juodu plaukė vir� ledkalnių vir�ūnių. Ant vieno ledinių �laitų Deinas pastebėjo krutan�i� figūrėl�. Ledo alpinistas?�� dingtelėjo jam.

��Ar galiu kai ko tav�s paklausti?

��Klausk,�� tarė Rani.

��U� kokį nusikaltim� buvo nuteistas Binkis� Ramasas?

��Turi omeny � Kerėtojuje?�� Rani atsiduso. � Jis vertėsi i� padeginėjimo. Tiesa, pats nieko nepadeginėjo � vadovavo gaujai.

Deinas prisiminė Binkio �od�ius, kuriuos �is sviedė jam dar pirm�jį vakar� dvare: �Juk a� galiu būti ir padegėjas ar �udikas, u�dau��s k� nors kirviu�. Kateris, pakliuv�s į �alto oro srov�, niurktelėjo �emyn; Deinas nė nesusim�st�s i�lygino skraidykl�. Jis apsilai�ė lūpas ir paklausė:

��O Amri?

��K� � Amri?�� nesusigaudė Rani.

��Kuo ji nusikalto? Buvo tokia jauna, tokia vaiki�ka�

Jo siaubui, Rani nusijuokė.

��Ak, Deinai,�� tarė ji, jos balse skambėjo nuovargis. � Ak tu varg�as naivuoli. Nejaugi iki �iol niekad nesi sutik�s nė vieno �mogaus su praplautomis smegenimis?

��Praplautomis smegenimis?�� Jis nepatikėjo savo ausimis. � Amri?

��Net du kartus,�� atsakė Rani. � Ji buvo vagilė, Deinai, i�radinga, nepataisoma vagilė. Kai įkliuvo pirm� kart� � jai buvo vos keturiolika,�� teismas nusprendė, kad mergaitei gali padėti reabilitacija, ir i�siuntė j� gydytis. I�leista i� klinikos ji i�tvėrė savait� ��ir vėl griebėsi senojo amato. T�syk jai buvo atliktas minimalus smegenų praplovimas, tokį jie vadina raminan�iuoju. Bet tai nepadėjo. Tad antr� kart� lindo �iek tiek giliau. Galiausiai neteko vilties ir i�siuntė j� į Tinkl�. Klinikos telepatas manė, kad vergovė galbūt padės tinkamai atkurti kai kuriuos smegenų procesus.

Deinas paklausė:

��Na, ir kaip� suveikė?

��I� kur galiu �inoti? I� man�s Amri niekada nieko nevogė, jei tave domina tai.

��Sunku patikėti� Ji atrodė tokia tyra.

��Tai įprastas smegenų praplovimo poveikis. Gal jau sukime atgal.

Deinas pakreipė katerį, sukdamas į pietvakarius, spirale skriedamas �emyn slystan�ios saulės link.

��Kaip tik dėl to dėl jos mirties u�vis labiausiai ir kaltinu Binkį, � pridūrė Rani. � Amri tikrai nusipelnė galimybės tapti kuo nors kitu, nei buvo anks�iau.

Deinui galugerklyje susitvenkė tul�is. Jis pasijuto es�s kvailys paskutinis: manė, kad Amri � pats nekaltybės įsikūnijimas, o ji tuo tarpu buvo tik ma�ametė nusikaltėlė, pernelyg daug kartų įkliuvusi. �vaig�d�ių Kapitonas � vergas, mergaitė � vagilė: �abadas labai jau da�nai vertė auk�tyn kojom tai, k� jis manė �in�s. Tai buvo neteisinga. Staiga vyrukas prisiminė �aislines hologramas, su kuriomis �aisdavo kadaise: jas apvertus atrodydavo, kad figūrėlė viduje sujudėdavo, bet pa�velg�s dar kart� įsitikindavai, jog ji nė nekrustelėjo, o jei bandydavai jas paliesti, ranka susidurdavo tik su glotniu plastiku�

�itaip jis �aisdavo Peline, būdamas dar visai ma�as vaikas. �vaig�dės, jis ir dabar dar vaikas, toks pat vaikas, kaip ir Amri�

��Deinai!�� sukliko Rani.

Jis pa�oko krėsle.

Ne�inia, kaip tai galėjo nutikti, bet jie grėsmingai priartėjo prie kito katerio. Deinas labai ai�kiai i�vydo piloto veid�: �io burna beprasmi�kai �iop�iojo. Jis staigiai pasuko į kair�, antroji skraidyklė spirale nu�vilpė �emyn. Vis dėlto jiems pavyko prasilenkti. Grumdamasis su oro srove, kuri bla�kė abu katerius tarsi kam��ius vandens pavir�iuje, Deinas su�niok�tė:

��A�iū!

Kvaily tu!�� Tai buvo ne Rani balsas, be to, skambėjo jis tiesiog galvoje. � �ia Tamerlanas Orionas, Abanato vyriausiasis pilotas. Ir kur tu mokeisi skraidyti, pusgalvi nematytas? Nemėgink atsakyti, a� vis vien nei�girsiu. Bet kit�syk malonėk akis i�pūt�s �iūrėti, kur lakstai vir� mano miesto, kitaip turėsi pasiai�kinti Zedui Jago, kodėl vos neu�mu�ei jo sesers, visi�kai nekreipdamas dėmesio į tai, kad oro keliuose pasitaiko ir kitų transporto priemonių.

��Deinai, kas?�� primygtinai paklausė Rani. � Kas �ia dedasi?

Ry�io pabaiga,�� niauriai pridūrė balsas.

��Deinai!

��Luktelėk,�� i�spaudė Deinas.

Jam spengė ausyse. Jo paties laimei, jo gebėjimas bendrauti su telepatais buvo labai ribotas. Nekse jam kart� teko laikyti egzamin� pas telepatus � tada, kai siekė pelnyti �vaig�d�ių Kapitono medalion�; po to jis vis� t� dien� drybsojo paslikas.

Deinas nurijo seil�.

��Su manim ry�į buvo u�mezg�s vyriausiasis pilotas,�� paai�kino.

Rani dėbtelėjo į verg� taip, tarsi jis būtų staiga kuoktelėj�s. Ir atsargiai paklausė:

��Kaip? A� ni�nieko negirdėjau.

��Tu ne� ak. � Deinas gerokai nustebo. � Juk jis telepatas, Rani-ka.

��Tikrai?�� Ji viena ranka pasitrynė smakr�. � Kaip keista. A� to ne�inojau, nors buvau su juo susidūrusi.

Vis� likusį keli� vir� Abanato Deinas vairavo katerį labai labai atid�iai, kol galiausiai pasuko �emyn, Kynetų namų link. Angaro stogas jau laukė jo atviras. Deinas jautė, kad jam būtina arba gerai i�simiegoti, arba nulįsti kur nors, kur niekas jo negirdėtų, ir kaip reikiant i�sirėkti. Ne�inia k� būtų atidav�s u� galimyb� i�gelbėti savo muzikinius įra�us, �uvusius per gaisr� Jago �eimos namuose.

Juodu nusileido į angar�.

��Palauk,�� tarstelėjo Rani, kreipdamasi ka�kur į �e�ėlius.

Deinas i�jungė variklius ir liko sėdėti, rankas susidėj�s ant kelių. Rani atsirėmė į jį. Jo lūpomis �iūstelėjo jos plaukų banga. Deinas dirstelėjo į moterį ir labai ai�kiai i�vydo am�iaus bei įtampos i�brė�tas rauk�leles palei jos lūpų bei akių kampu�ius.

��Deinai, ar tu neapkenti man�s?

��Neapken�iu tav�s?�� priblok�tas pakartojo jis. � Ne.

��Nepaisant viso to, ko Binkis pri�nekėjo apie Zed� ir mane?

Jis leido sau delnu prisiliesti prie moters skruosto.

��Ne. Nejau�iu tau jokios neapykantos.

��D�iaugiuosi. Turė�iau tau pasakyti�

��Pasakyti man � k�?

��Ne,�� tarė ji. � Kol kas dar ne. Eime vidun.

Jis sulaikė j�.

��Rani, tau reikėtų�

Jos lūpos priartėjo prie jo burnos. Juodu apsikabino � tarsi du sutap� dėlionės kibu�iai. Rani pir�tai glostė Deinui nugar�. Jis giliai įkvėpė moters kvapo. Jos krūtys ir �launys prigludo prie Deino, ir jis pajuto, kaip jo kūnas krustelėjo atsiliepdamas.

�itaip nieku gyvu negali t�stis, pagalvojo Deinas ir suaimanavo, kai moteris jį palietė.

��Rani. � Jis sugriebė ir abiem rankomis suspaudė jos pla�takas. � Rani, pasakyk man kai k�.

��Jei tik galėsiu.

��Kiek mes dar vie�ėsime �iuose namuose? Tris, keturias dienas? Savait�? Dvi?

��Turbūt savait�, � atsakė ji.

��O paskui grį�ime į u�mies�io vald�. Ar Zedas pasiliks Abanate?

��Ai�ku, ne. Dvaras � jo namai. Jeigu jį i�kvies į ligonin�, galės skraidyti i� ten.

��Ar da�nai tai gali nutikti?

Ji gū�telėjo pe�iais.

��Gal kart� per savait�.

��Tavo brolis labai į�valgus,�� tarė Deinas. � Kaip manai, kiek laiko truks, kol jis perpras, kad mes buvome meilu�iai?

��Tu kai k� u�mir�ai,�� tarė Rani.

��K�?

��Darien� Riis.

I� tikrųjų � j� Deinas buvo visai u�mir��s. Kokius ten niekus Rani kalbėjo apie j�?.. A, �erylo dėsnis, �tai kaip ji tai įvardijo.

��Net nenutuokiu, k� ji gali pakeisti,�� pasakė jis. � �ito ne�inai ir tu. Rani, jeigu Zedas su�inos, kad dalijaisi patalu su manim, jis mane nu�udys. Arba dar blogiau. Jis gali padaryti ir dar blogiau.

��O ko tu nori? K� turė�iau padaryti?

Privalau papra�yti, tarė Deinas sau.

��Gr��ink man laisv�.

Gintarinės moters akys taip ir smigo jam į veid�.

��O k� tu darysi atgav�s laisv�?

��I�vyksiu,�� atsakė jis.

��Bet tu juk pa�adėjai surasti Loras� U-Elen�.

��Ir surasiu. A� jau padariau, k� galėjau. To� mano draugė u�megs ry�į su juo � tuo nė trupu�io neabejoju.

��O a� jau dėl nieko nesu tikra,�� i�tarė Rani Jago. Jos akys blykstelėjo prietemoje. � Jei a� negr��insiu tau laisvės, Deinai, ar mėginsi bėgti?

��Bū�iau kvailys, jei mėgin�iau,�� atsakė jis, galvodamas apie Tori Lamonik�, apie savo laiv�, apie hipererdv�

��Bet ar mėginsi?�� Rani nusipurtė Deino rankas ir pati įsikibo jo mar�kinių. � Ar mėginsi?�� Ir pati sau atsakė: � Tikriausiai taip.

��Galė�iau tau pameluoti,�� tarė jis.

��Nereikia,�� atsiliepė Rani. � Nenorė�iau, kad man meluotum. � Ji pir�to galiuku perbraukė Deino lūpas. � Deinai, paklausyk. Tu man reikalingas. Negaliu pasakyti tau kodėl, kol kas dar negaliu, tad �inok tik tiek: tu tikrai man reikalingas, tavo buvimas �ia man gyvybi�kai svarbus � dėl prie�as�ių, kurių tu negali �inoti. Pra�au, pra�au tav�s � sutelk kantryb�.

Jis paklausė:

��Tai ar gr��insi man laisv�, Rani?

Ji atsakė:

��Taip, �vaig�d�ių Kapitone. Bet dar ne dabar.

��Ir nepasakysi kada.

��Ne. � Ji tvirtai įsikibo jam į pe�ius. � Deinai, nebandyk bėgti. Pasitikėk manimi.

��Ne tavimi a� nepasitikiu,�� tarė jis ir atidarė katerio dureles. � Po tav�s, Rani-ka.

Ji i�lipo i� katerio. Jis u�darė dureles ir nu�ingsniavo pas Rani, lūkuriuojan�i� jo prie laiptų �emyn į nam�, tuo pa�iu galvodamas: gerai, Rani Jago, a� pasitikėsiu tavimi � tiek pat, kiek tu, regis, linkusi pasitikėti manim.

Kynetai valgyti sėsdavo visi drauge prie medinio stalo � tokio mil�ini�ko, kad, norint jį pakelti, netgi skelie�ių �eimynai tektų gerai paprakaituoti.

Zedas sėdėjo greta Deivio Kyneto. Berniuko artumas jį i�g�sdino, bet netrukus komandoras atsipalaidavo. Prie stalo sėdėjo vienuolika �monių: devyni Kynetų �eimos nariai, Zedas ir Rani. Stalas tiesiogine prasme suaimanavo, kai vergai apkrovė jį maistu. Visi Kynetai: ir didesni, ir ma�esni � kirto pilna burna. Ap�iūrėj�s namų griuvėsius Zedas jautėsi prislėgtas, tad jo apetitas gerokai nustebino jį patį. I� gaisravietės jis patraukė tiesiai į ligonin�, ta�iau ten darbo jam nebuvo, taigi koki� valand� pasisukioj�s po ambulatorij� Zedas grį�o į Kynetų namus ir griuvo miegoti.

Rani sėdėjo ir valgė. Zedas įdėmiai j� stebėjo: ji atrodė ka�kokia pernelyg susitelkusi, kas jam kėlė nerim�. Prie� pat pietus ji prane�ė jam apie Binkio mirtį. Kai i�sivadėjo pirminis �okas � ne, ne �okas, galvojo jis, o įsiūtis, prisipa�ink, Zedai Jago, juk tikėjaisi, kad Binkis atiteks į tavo nagus,�� jis liovėsi seserį kamantinėj�s. Dabar Rani kirto su apetitu, ir Zedas mintyse nuo�ird�iai jai u� tai paplojo. Jau daugelį valandų nervinė įtampa buvo vienintelė sesers varomoji jėga � jai reikėjo papildyti kuro atsargas.

Imre ir ka�kuri i� vidurinių jų jo dukterų, Vera, kar�tai susigin�ijo. Imre i�pūtė skruostus ir pa�iau�ė barzd�, Vera atmetė raudonus plaukus ir trinktelėjo kum��iu į stal�. Atrodė, kad, i�skyrus Zed�, niekas to nepastebėjo. Aliza per pus� stalo ka�k� suriko Rani � ka�k� apie or�; Rani atsakė taip pat pakeltu balsu. O tuo pa�iu dirstelėjo į kitapus stalo sėdintį Zed�. Susi�nekėti buvo i�vis neįmanoma, bet Zedas perskaitė jos mintį i� akių: Viskas �ia visi�kai kitaip!

� K� k� k� komandore��� i�spaudė Deivis. Berniukas kilstelėjo duonos lazdel�, tarsi manytų, kad �i gali imti ir ka�k� jam pasakyti.

��Juk kart� jau sakiau, kad nevadintum man�s �itaip,�� tarė Zedas. � Argi nepasisakiau, kuo a� vardu?

��Taip, bet��� Deivis ėmė neramiai rangytis.

��Na, tai kuo a� vardu?

��Z� Z� Zedas.

��Na, matai. Ar norėjai ko nors man�s paklausti?

��Taip, norė�iau. Ar skrisdami kosmose �monės valgo tokį pat maist� kaip mes?

��Turi omeny � tikr� maist�? � Zedas pasiėmė duonos lazdel� ir atsikando. � Kartais. Priklauso nuo to, kas esi, ar tau labai svarbu, k� dedi į bum�, kokiu laivu skrendi.

Duonos lazdelė buvo su sezamo prieskoniu.

��Tarkime, Tinkle?

��Tinkle mes gabenamės tikro maisto, pana�aus į �į, tik� na, tokia patiekalų įvairove tikrai negalime pasigirti. Kai laivas yra kosminės stoties dyd�io, maisto atsargos net keliems tūkstan�iams �monių neu�ima per daug vietos. Negalėtume pasiimti pakankamai maisto tik tada, jei i�keliautume ilgam, bet mūsų reisai trunka vos tris mėnesius. Be to, dauguma �monių Tinkle i�tisas dienas sėdi arba miega. Valgo jie nedaug.

��O jeigu skristame ma�u laiveliu?

��Pasakyk, kokio tipo.

Berniukas i�raudo.

��O jeigu MPL?

��Laivas pakankamai didelis, kad juo galėtų skristi kapitonas ir įgula: daugiausia � �e�i �monės. Tokį turėjai omeny?�� Jis �yptelėjo berniukui. � Matau, kad domėjaisi tuo. Dauguma MPL tipo laivų gabenasi maistines plyteles. Orientuotis hipererdvėje ne visada būna lengva, kelionė kartais gali u�trukti gerokai ilgiau, nei tikiesi. Taigi, u�uot skai�iav�s, kiek tikro maisto atsargų tau gali prireikti, ir u�grūd�s jomis laiv� � o paskui galbūt vis vien pritrūk�s jų pusiaukelėje,�� ver�iau prisikrauni maistinių plytelių. Jos susispaud�ia, o maitintis jomis gali tiek, kiek reikia, su s�lyga, jei u�geri pakankamu kiekiu vandens.

Įsiterpė viena jaunesniųjų mergai�ių:

��Nejaugi ilgainiui nenusibosta?

��Dar ir kaip. Bet, kita vertus, skrisdamas hipererdvėje arba, �iaip ar taip, imi alkūnes grau�ti i� nuobodulio, arba vis� dėmesį sutelki į tai, kaip i�gelbėti nuosav� kailį, o jau tada nelabai jauti skonį, kad ir k� valgytum. � Vergas prie�ais jį pastatė did�iulį dubenį, prikraut� pyragai�ių su kiau�ininiu kremu. � Pripa�įstu: toks maistas nė i� tolo neprilygsta valgiams, kurių skanauja jūsų �eimyna � jiems neįmanoma atsispirti, tokie gardūs.

Aliza nusi�ypsojo.

��Rani sakė, kad tu ypa� mėgsti pyragai�ius su kiau�ininiu kremu.

��Ir dar duonines lazdeles,�� pilna burna atsiliepė Zedas.

Deivio veid� i�pylė raudonis.

Jo sesuo pastebėjo su kone profesionaliu susidomėjimu:

��Pa�velkite, vaikis i�raudo.

Deivio ausys jau ma�ne liepsnojo, toks jis buvo sutrik�s; berniukas ėmė keltis i� u� stalo. Imre nepiktai aprėkė dukterį. Zedas ry�osi u�dėti rank� vaikui ant peties.

��Nei�eik.

Aliza pabeldė į stal�, reikalaudama tylos. Vaikai aprimo, visų galvos pasisuko į motin�.

��Net nenumanau, k� Jago �eima pagalvos apie Kynetų �eimos svetingum�, � pra�neko Aliza,�� kai mes elgiamės taip, kaip elgiamės visada: rėkaliojame visa gerkle. � Imre sukikeno. � O tu nė kiek negeresnis u� juos,�� parei�kė jam �mona, turėdama omeny jųdviejų vaikus.

��Tikiuosi, dar blogesnis,�� atsiliepė Imre. � Tu tik pagalvok, kiek jau metų a� lavinu tokius sugebėjimus.

Aliza atsakė:

��Tai a� labai gerai �inau. O dabar, mano mielieji, Rani nori pasikalbėti su tė�iu, taigi, ma�ieji ir vidurinieji vaikai,�� visi mar� vir�un.

Siūbtelėjo visuotinis stūgavimas. Vera u�riko:

��O k� mums pasiūlysi veikti vir�uje?

Aliza atsakė:

� �aisti.

Tokį pasiūlym� pasitiko mirtina tyla. Vėl pra�neko Vera:

��Motin, netgi Deivis jau per didelis �aisti.

Deivis energingai sulinksėjo.

Prasi�iojo Imre:

��Nagi, visi lauk i� �ia! �ori, Jani, Margarita � jūs pasilikite.

Zedas ku�telėjo į ausį bepakylan�iam Deiviui:

��O kas yra vidurinieji vaikai?

��Tie, kuriems daugiau nei keturiolika, bet ma�iau nei dvide�imt. Tai Vera ir Kasparas, ir Joris, ir �andoras�

��Valandėl�! Tai kiek jūsų �ia i� viso?

Berniukas i�si�iepė.

��I� viso? Priskai�iavus mam� ir tėtį � dvylika. Kitų �ia nėra � jie i�vyk� mokytis visokių dalykų.

Vergai nukraustė stal�. Rani pasiliko lėk�t� jūros dumblių paplotėlių. Zedas neatidavė savojo dubens pyragai�ių su kiau�ininiu kremu. Visiems buvo įpilta vyno. Vienas i� vergų nune�ė vir�un lėk�t� saldumynų.

��Dėl �ventos ramybės,�� paai�kino Aliza. � Kitaip jie nusuks vieni kitiems sprandus � turėsime vir�un siųsti Zed� tvarstyti �aizdų.

��Ar nesakiau, kad mums dar teks atidirbti u� prieglobstį, � �ūktelėjo Zedas Rani, mostelėdamas �auk�tu.

Rani pareigingai nusi�ypsojo. Ji buvo pernelyg toli nuo jo � kitapus stalo, tarytum kitame �emyno pakra�ty. �itaip atskirtas nuo jos, Zedas jautėsi lyg pakliuv�s į sp�stus. Jis lėtai, neramiai gurk�nojo raudon�jį vyn� � puikų, atve�tinį, Kerėtojo gamybos.

Vergas prigesino �viesas. Rani bandė i�sirangyti i� sunkaus, pagalvėlėmis u�krauto krėslo, bet tai nebuvo taip lengva; pri�okusi Margarita krėsl� atitraukė. Rani pakilo ir tarė:

��Ar neprie�tarausite, jeigu a� vaik��iosiu? Taip man lengviau m�styti.

Imre sutiko:

��Vaik��iok, kiek nori, mieloji.

Rani buvo palaidais plaukais. Prietemoje �ie atrodė labai tamsūs, kone juodi � tikras kontrastas raudoniu liepsnojan�ioms Alizos garbanoms. Zedas tiesiog stuburo smegenimis pajuto sukylan�i� aistr� seseriai. Įsitemp�s jis prisivertė savuosius jausmus u�gniau�ti.

��Noriu visiems jums �į t� papasakoti,�� pra�neko Rani, �velgdama į savo rankas. � Ne�inau, nei nuo ko ta istorija prasidėjo, nei kuo u�sibaigs. � Ji susibruko rankas į ki�enes, pe�iai gunktelėjo. � Pati geriausiai �inau jos vidurį. Viena i� �ios istorijos linijų prasidėjo Jago �eimos u�mies�io valdoje vien� vasaros naktį prie� dvejus metus. O gal net dar anks�iau, kai mano sekretorė Tamsina Alt i�vyko i� �abado ir vietoj jos a� įsigijau verg� � Ramas� I-Okad�.

Ta�iau anų laikų prisiminti neverta. Leiskite pradėti pasakojim� nuo lai�ko, kurį gavau visai neseniai � prie� pat Tinklui grį�tant namo. Tai buvo grasinimas. Grasinimų a� susilaukdavau ir anks�iau, bet niekas niekad nebandė jų įgyvendinti, tad ir dabar nepamaniau, jog tai gali būti rimta. Dabar jau net nebeprisimenu, kas tame lai�ke buvo ra�oma. Ta�iau prisimenu, kas jį pasira�ė

� �Laisvieji �abado �monės�.

Zedas nustebo � k� ten, tiesiog apstulbo. Kam nors atskleisti �eimos paslaptis � Rani tai labai nebūdinga. Ta�iau tasai grasinimas � tai jau buvo asmeni�ka, pasiutimas, kaip asmeni�ka, dingtelėjo jam; galbūt kaip tik dėl tojo ir nepavadinsi �eimos reikalu. Tramdydamas įsisiūbavusį nerim�, Zedas sėdėjo nė nekrustelėdamas ir klausėsi Rani pasakojimo apie lai�kus, apie bomb�, numest� dvare, apie policijos apsilankym�, apie antpuolį gatvėje, kuriam sukliudė Deinas Ikoro.

Rani Jago pasakojo pakankamai ramiu tonu, bet kai pra�neko apie moterį, puolusi� j� su butelio �uke rankoje, Janis nebei�tvėrė � pa�oko ir pats ėmė minti po kambarį, akivaizd�iai sukrėstas labiau, nei įstengė pakelti. Rani nutilo, leisdama visiems atsikvėpti.

Pra�neko Aliza:

��Rani, juk tai neįtikėtina. Mes � visos Keturios �eimos � visuomet buvome taikiklyje, ta�iau retai kada atsitikdavo, kad kas nors i� tikrų jų mėgintų mus pulti.

��Taip,�� sutiko Rani. � Ta�iau �įsyk susidūrėme su labai jau neeiline disidentų grupuote, Aliza.

Kodėl?�� dingtelėjo Zedui. Staiga jis pyktelėjo ant Rani. Kodėl ji ver�ia jį sėdėti ir k�sti visa �itai?

��O dabar,�� vėl pra�neko Rani,�� norė�iau grį�ti atgal ir papasakoti kit� tos pa�ios istorijos linij�. Jos prad�ia siekia dar toliau � manau, viskas prasidėjo dar Kerėtojuje. Bent kiek man �inoma, i�eities ta�ku reikėtų laikyti vien� įvykį: keturiolikme�iui vaikinukui netikėtai pasitaikė galimybė stebėti, kaip pakraunamas Tinklas�

Imre tarstelėjo:

��Jani, atsisėsk, tu mus bla�kai. Rani, pra�au t�sti.

��Jis buvo labai jautrus vaikas, o gal jau tada turėjo itin tvirtas etines nuostatas, o gal tiesiog buvo nepaprastai imlus įspūd�iams. �iaip ar taip, tas reginys � o drauge ir kai kurios �inios apie tai, kad jo paties �eima � toli gra�u ne pa�alinė tame versle, kuris jam atrodė pasibjaurėtinas � labai stipriai jį paveikė. Taip stipriai, kad, sulauk�s a�tuoniolikos, jis pasikeitė pavard� ir i�keliavo i� namų, tvirtai pasiry��s tapti Federacijos pareigūnu ir paskirti gyvenim� vergovinės sistemos Sardonikso sektoriuje sunaikinimui. Kalbu, savaime suprantama, apie Maikl� A-Rae.

Imre mandagiai įsiterpė:

��Niekad nebū�iau paman�s, kad tu tiek daug apie jį �inai, Rani.

��Did�i�j� dalį to, k� dabar pasakiau, su�inojau i� jo paties,�� atsakė Rani. Ji priėjo prie stalo, pakėlė taur�, gurk�telėjo vyno. Kynetai nenuleisdami akių stebėjo kiekvien� vie�nios krustelėjim�, tarsi �iūrėtų mask�, pantomim� ar dramos vaidinim�. � Taigi pasakojimo prad�ioje u�siminiau, jog nusipirkau verg� Ramas� I-Okad�. A� jį vadinau Binkių, jis buvo mano sekretorius � toks auk�tas, i�bly�k�s vyri�kis. Galbūt tu jį prisiminsi, Aliza. Aukciono ryt� dar pagyrei jį.

��Prisimenu,�� patvirtino Aliza.

��Savaime ai�ku, su�inojau tai gerokai vėliau, bet jis ilg� laik� puoselėjo neapykant� man. � Rani Jago kiek atlo�ė pe�ius. � I� dalies dėl to kalta a� pati. I� dalies kaltė tenka kai kam kitam��� ji at�iauriai dirstelėjo į Zed�, � �nors gali būti, kad net ir dėl to kalta a�. Ar bent jau jis kaltino mane. Taigi. Mūsų pasi�ventėlis policininkas atvyksta į Sardonikso sektorių. Galbūt kadaise jo i�ties būta �mogaus, puoselėjusio auk�tus moralinius standartus. Ta�iau laikai jį pakeitė. Vyrukas imasi visų įmanomų teisėtų veiksmų, siekdamas sunaikinti vergovin� sistem�. Ta�iau imasi ir tokių veiksmų, kurių teisėtais jau niekaip nepavadinsi. Jis � i� savo paties pavaldinių � suformuoja grup� neva mai�tininkų. Pavadina juos Laisvaisiais �abado �monėmis. Ir dar numanydamas, kad toks ėjimas gali duoti vaisių, pasiūlo jiems para�yti lai�k� Rani Jago sekretoriui, papra�yti, kad jis teiktų jiems �inias apie j�. Galbūt jie �inojo, kas atsitiko dvare t� vasaros naktį prie� dvejus metus.

Imre tyliai i�tarė:

��Rani, tu mane priblo�kei. Tai, kad jam pavyko paversti savo pavaldinius �udikais, labai jau ai�kiai byloja apie korupcijos lygį Federacijos tarnybose, ko a� visi�kai neįtariau.

��Niekas i� mūsų to neįtarė, Imre. Ta�iau privalau pabrė�ti �tai k�: A-Rae nebuvo reikalinga gauja �udikų. Visi tie antpuoliai dar anaiptol nerei�kia, jog siekta mane nu�udyti. Ne, jų tikslas buvo kitoks: i�g�sdinti mane ir i�mu�ti i� pusiausvyros, kad nuolat visko bijo�iau.

Margarita paklausė:

��Ar nori pasakyti, kad Maiklas A-Rae paakino savo grupuotės narius u�puldinėti tave? Taip pat ir sudeginti tavo nam�?

Rani linktelėjo.

��Tik pagal plan� man�s neturėjo būti namuose. �is plano pakeitimas � asmeninis Binkio sumanymas. Jis vylėsi, kad a� �ūsiu per gaisr�, o po mano mirties jis atgausi�s laisv�.

��O kur Maiklas A-Rae dabar?�� paklausė Janis.

Rani nusi�ypsojo.

� �ito niekas ne�ino. Abanato policija jo ie�ko. Ai�ku viena: A-Rae niekur nei�vyko i� �abado. Pasak Ramaso I-Okado, jis yra pareng�s dar ka�k� � ka�koki� ypating� dovanėl� specialiai man. Norė�iau, kad padėtumėte man jį surasti, Imre.

Tai i� tiesų priminė kvap� gniau�iantį spektaklį; Zedas, net pyk�io akinamas, pasijuto besiklaus�s ir reaguoj�s taip, tarsi ir pats būtų vienas spektaklio dalyvių. Jis nė nekrustelėjo. Net pats nustebo sumoj�s, kad svarsto Maiklo A-Rae motyvus aistringai, kone �aisdamas intelektualų minklių �aidim�. Galbūt kokiam nors buvusio faro pa�įstamam � draugui, mokytojui, o gal mylimajai � kada nors teko vergauti?

Staiga durys virstelėjo, ant slenks�io i�dygo vergė. I�sigandusi nejaukios tylos ji kluptelėjo ir i�metė i� rankų lėk�t�. Nuo �vangesio visi taip ir pa�oko. Zedas pajuto, kaip jam ka�kas trek�telėjo galvoje. I�try�kusi tamsioji jo asmenybės pusė ėmė raitytis i� skausmo. Dabar jis nebenorėjo nieko, tik papras�iausiai u�mu�ti Maikl� A-Rae.

Jo akys pasruvo krauju; dabar jis vis� kambarį, Rani ir Kynetus regėjo tarsi aptrauktus rauzgana rūkana. Kum��iai susigniau�ė, kiekvienas raumenėlis, kiekviena sausgyslė susimetė mazgais. Ir staiga kairi�j� rank� pervėrė a�trus skausmas, akimoju blo�k�s Zed� lauk i� �udiki�kos būsenos gelmių. Perkreiptu veidu jis atgniau�ė kum�tį. Pasirodo, rankoje laikė �auk�t� � dailaus darbo, sidabrinį, kaip ir visi Kynetų stalo įrankiai. �auk�tas tebebuvo jo rankoje, tik jau nelabai tepriminė �auk�t� � ir buvo visas kruvinas. Tikriausiai neju�ia bus suspaud�s jį taip, kad a�trios briaunos giliai susmigo į deln�.

De�ini�ja ranka Zedas paėmė sumaigyt� �auk�t� i� kairiojo delno ir padėjo ant stalo. Ir i�tiesė rank� prie servetėlės, norėdamas sustabdyti kraujoplūdį. Aliza suspigo:

��Zedai! Kas� Lela, greitai ne�k �ionai tvarstį i� vaistinėlės ir kar�to vandens!

��Pakaks �varios audinio skiautės ir gelio tvars�io,�� tarė Zedas. � �aizda pasirūpinsiu vėliau.

��To neu�teks,�� tarė Janis.

Liaunas, vikrus, raudonplaukis, kaip ir visi Kynetų vaikai, jis pri�oko prie Zedo su servetėle rankoje. Zedas staiga prisiminė � juk tai toji pati Kynetų at�ala, kuri mokosi medicinos. Jis prisitraukė �vak� prie pat Zedo krėslo ir, judėdamas su įgimtu, nes�moningu grak�tumu, priklaupė ant vieno kelio ir i�tiesė rank� prie �aizdos.

Visas Zedo organizmas pratrūko klykti.

��Ne!�� i�kvėpė jis.

Ir atitraukė rank�. Janis, vis dar priklaup�s, nusigand�s pakėlė galv�. Tada, nė �od�io nepratar�s, padėjo servetėl� Zedui ant kelių ir nedelsdamas grį�o į savo viet�.

Vergė Lela atne�ė sterilų tvarstį, kar�to vandens ir gelio. Zedas kaip įmanydamas susitvarstė �aizd�.

Imre paklausė:

��Zedai, gal reikia turniketo? Ar susiūti �aizd�? O gal įtvaro?

Zedas nusijuokė. Įtampa i�syk atlėgo.

��Ne, kaip nors i�gyvensiu. � Jis dirstelėjo į Janį. � Dėkui.

Aliza parei�kė:

��O tavo sesuo � puiki dramatinė aktorė.

Zedas nusi�ypsojo. Kaip ir visuomet, skausmas � jo paties ar kieno nors kito � akimoju u�a�trino pojū�ius. Jis gurk�telėjo vyno, gėrėdamasis �viesos at�vaitų �aismu Rani plaukuose. Janis Kynetas nu�iūrinėjo jį, �vilg�iodamas per taurės vir�ų.

Pra�neko Imre:

��Rani, a�, be jokios abejonės, padarysiu visk�, kas mano galioje, kad padė�iau Abanato policijai aptikti Maiklo A-Rae pėdsak�. Kaip manai, kuriai �ios istorijos daliai leisi praslysti į vie�um�?

��Kiek įmanoma ma�iau,�� atsakė Rani. � Buvusiųjų policininkų prisipa�inimai jau dabar, savaime ai�ku, vie�i. Be to, manau, kad Abanato policija paskelbs orderį suimti A-Rae.

��Imre,�� tarė Aliza,�� o jeigu �abado Taryba pasiūlytų premijas tiems, kurie padės Abanato policijai įgyvendinti �i� nelengv� u�duotį?

Imre pakreip�s galv� dirstelėjo į Rani.

��K� tu pasakysi, brangioji? Juk �ioje byloje labiausiai nukentėj�s asmuo ir esi tu.

Rani atsakė:

��Abanato policijai gali pasirodyti, jog tai �iek tiek demoralizuojantis gestas. Bet jeigu jiems nepavyks rasti pra�uvėlio per kelias savaites, manau, vertėtų taip ir padaryti.

��O kas ta Henrieta Malons?�� paklausė Margarita.

Geras klausimas � �vystelėjo dukteriai �vilgsnį Imre ir pats atsakė:

��Ji nesukels mums jokių rūpes�ių. Mano �altiniai palydove prane�a, jog tai � auk��iausia karjeros pakopa, jos pasiekta per vis� gyvenim�, ir nėra nė menkiausios tikimybės, kad i� laikinai einan�ios kapitonės pareigas ji bus paauk�tinta kapitone.

Ėmė tvenktis tyla. Aliza atsistojo � tikras �viesos bok�tas kambario prietemoje.

��Jani, pra�au u�degti �vies�. � Janis pakilo ir i�tirpo tamsoje. Tuojau pat įsi�iebė sietynas vir� galvos. � Na kaip, mano vaikai, ar turite k� dar pasakyti?

Zedas įsitempė. Jis įdėmiai stebėjo seserį ūmai pabūg�s, kad �i ims ir prane� Kynetams apie savo busim�j� santuok� su Ferisu Diuru. Bet ji tik papurtė galv�.

��Gerai,�� parei�kė Aliza. � Regis, visiems mums nervų sistema supurtyta pakankamai, kad gera miego porcija taptų būtinybe, taigi bent jau a� keliauju tiesiai į lov�.

Imre irgi pakilo i� krėslo.

��A� visuomet einu gulti kartu su �mona,�� paai�kino jis.

Zedas priėjo prie Rani. �ioji i�tiesė rank�, o kai brolis u�dėjo ant jos sutvarstyt�j�, Rani pakėlė j� prie lūpų.

��Ar atleisi man u� tai?�� paklausė.

Zedas atsakė:

��Luo�as tikrai neliksiu.

Jiems u� nugarų krenk�telėjo Janis Kynetas.

��Atleiskite,�� i�tarė, � bet ar esi tikras, Zedai, kad tau neprireiks pagalbos kaip reikiant sutvarstyti �aizd�?

��Susidorosiu pats,�� atsakė Zedas.

Juodu su Rani i�ėjo i� kambario, Zedas viena ranka apglėbė sesers pe�ius. Lydėdamas j� laiptais auk�tyn jis rimtai grau�ėsi, kad į pana�ius i�bandymus tesugeba reaguoti vien tik tokiu įprastu jam destruktyviu būdu.

Jis i�rausė i�ties įspūdingo dyd�io Kynetų vaistinėl�: apsipur�k�s �aizd� anestetiku, įstengė netgi susisiūti giliausi� pjūvį. Paskui u�sidėjo gelio tvarstį ir patraukė į jam paskirt�jį kambarį. Netgi pro u�uolaida u�traukt� lang� matė danguje kibirk��iuojan�ias �viesas: miestas d�iugino turistus fejerverkais. Nenuostabu, kad vaikai pernelyg neįsisiautėjo, dingtelėjo jam. Jis pats u�si�iūrėjo į �viesų �aism� naktiniame danguje vir� Dykvietės: plykstelėjo did�iulis baltas laivas ry�kiai mėlynomis burėmis, paskui � auksu ir purpuru �ai�aruojantis drakonas, tada � �alias keritas. Pabaigai danguje pra�ydo mil�ini�kas sidabrinis ratas, kuris sprogo pa�erdamas liūtį �ai�aruojan�ių kibirk��ių. Gretimame miegamajame ka�kas slopiai klyk�iojo, riksmai netrukus virto kikenimu. Zedas susim�stė: ka�in k� tai rei�kia augti namuose, kuriuose knib�dėte knib�da brolių ir seserų, kuriuose leid�iama spygauti ir kikenti, ir gin�ytis su tėvais. Ka�in, svarstė jis, koks bū�iau a� pats, jeigu būtų buv� lemta augti Kynetų?

Jis nu�ingsniavo koridoriumi palinkėti labos nakties Rani. Ta�iau apsauginis, budintis prie jos durų, Zed� sulaikė:

��Ji jau miega, komandore. U�gesino �vies� prie� de�imt minu�ių.

��A�iū, � i�tarė Zedas.

Jausdamasis gerokai apviltas, vyri�kis parsliūkino į savo kambarį. Vos spėjo nusivilkti mar�kinius, ka�kas pabeldė į duris. Zedas atidarė.

Jį aplankė � turėjau susiprasti, kad taip ir nutiks, dingtelėjo jam � Janis Kynetas.

��Noriu su tavim pasikalbėti,�� tarė jis. �velgė tiesiai Zedui į akis, �vilgsnis buvo tvirtas.

Zedas tarė:

��U�eik.

Jis mostelėjo į krėsl� � atrodė, kad visuose Kynetų kambariuose pristatyta galybė krėslų. Janis papurtė galv�.

��A� nenoriu sėstis. Noriu su�inoti, kas �įvakar atsitiko,�� tvirtai parei�kė.

��O kas atsitiko?

��Tarp man�s ir tav�s. Ka�kas tikrai įvyko. � Jaunuolio �vilgsnis rė�ė it peilio a�menys. � Neketinu �ito taip ir palikti, kad supūliuotų lyg u�krėsta �aizda. Man tokie dalykai nepatinka. Jeigu pasi�nekėsime apie tai, galbūt suprasime, kas tai yra.

Zedas pasakė:

��A� �inau, kas tai.

Suglum�s Janis tik i�sprogino akis.

��Na, tai ir klok!

Zedas giliai įkvėpė. Tai �ūdas, �mėk�telėjo jam.

��Ver�iau pirmiausia atsisėsk,�� niauriai pasiūlė Janiui.

O paskui papasakojo � �altai, be�ali�kai, kaip pasakojo apie tai tik labai nedaugeliui � nepapasakojo netgi Sajai Tomas, kuri tikrai būtų i�klausiusi ir band�iusi suprasti. D�o Lėjakanava apie tai �inojo. Savaime ai�ku, jo aukos � taip pat. �inojo apie tai ir pora telepatų Nekse. Janis klausėsi. Nė valandėlei neatitraukė �vilgsnio nuo Zedo veido. Gal kart� ar du jo oda apie lūpas kiek pabalo. Kai Zedas galiausiai u�baigė, Janis krenk�telėjo.

Zedas tarė:

��Gali nieko nesakyti.

Janis atsiliepė:

��Privalau. � Jo akyse su�vilgo a�aros. � A�� o dievulėliau, atleisk man. Labai gailiuosi, kad priver�iau tave kalbėti. � Jis pakilo. � Jau eisiu.

��Palauk,�� tarstelėjo Zedas.

Jis �ingtelėjo pirmyn, pats dorai nesuprasdamas, kodėl �ito papra�ė. Janis lūkuriavo. Zedas i�tiesė de�in� � sveik�j� � rank�. Janis pasitempė, kilstelėjo pe�ius � suėmė save į nag�. Zedas �velniai palytėjo jo skruost�. �is buvo ap�ep�s vakaryk��ia barzda.

��Neatsipra�inėk,�� tarė Zedas. � Viskas gerai. Man kaip tik to ir reikėjo. A�iū tau � nors privalau perspėti, kad galbūt niekad nebegalėsiu į tave net pa�iūrėti. Vis dėlto turiu pasakyti, kad tu būsi puikus gydytojas � matau tai. O jeigu aplinkybės būtų susiklos�iusios kitaip, tikriausiai būtum ir puikus draugas.

Kit� ryt� Zedui po akimis juodavo �e�ėliai.

Rani i�syk tai pastebėjo, kai brolis atėjo įjos kambarį palinkėti labo ryto.

��Zedai-ka,�� i�tarė sesuo, tiesdama jam abi rankas.

Jis padarė t� pat. Rani buvo u�mir�usi su�alot�j� jo rank�, tad dabar, i�vydusi tvarstį, pasijuto �iek tiek sukrėsta. Zedas pabu�iavo j� į skruost�.

��Labas rytas,�� tarė.

Ka�kas Zedui buvo negerai. Rani nenuleido akių nuo brolio, kuris bla�kėsi po kambarį. Galiausiai atsidūrė prie lango. Praskleidė u�uolaid�, susiraukė, vėl paleido. Keista, galvojo ji, a� pati minu ratus po kambarį, kai noriu surikiuoti mintis, o Zedas �ingsniuoja, kai i�vis nenori galvoti ar bent nenori kalbėti.

��Dabar jau mano eilė paklausti,�� su �velnia pa�aipa i�tarė ji. � Gerai miegojai?

� �iaip sau. � Tarsi netverdamas savo kailyje jis apsuko dar vien� rat� ir vėl stabtelėjo prie lango. � Rani��� i�tarė ir nutilo. O Zedui buvo labai nebūdinga k� nors � kad ir sakinį � pradėti ir neu�baigti. � Rani, a� noriu grį�ti į dvar�.

Valandėl� ji nieko negalvojo, i�vis nieko. O paskui atslinko mintis: vadinasi, jau. Kai Zedas įėjo į kambarį, Rani kaip tik pynėsi kas�; dabar, j� prisiminusi, apsi�iupinėjo pakau�į. Kasa i�sileido. Rani suver�ė ve�lias sruogas, kasos gal� susiri�o blizgu�iais nusagstyta tampria juostele. Zedas stovėjo prie lango � masyvus �e�ėlis u�uolaidos fone.

��K� tu ten veiksi?�� paklausė Rani.

Zedas atsakė:

��Vaik�tinėsiu po sod�. Skaitysiu. Miegosiu.

��O kaip ten nusigausi?

��I�sinuomosiu katerį Nusileidimo terminale.

Ji įsivaizdavo brolį �ingsniuojantį per ve�li� sodo �ol�. Norė�iau ir a� va�iuoti kartu, pagalvojo. Jau visi�kai nebepaken�iama gyventi �ia � ne savo namuose. Galėtume grį�ti į vald� drauge, visi keturi: taip pat ir Deinas, ir Koriosas. Timitas apsid�iaugtų mūsų sulauk�s� Tik dabar ji prisiminė taip ir nepasikalbėjusi su Kara bei Imelda, nors ir pra�ė Nialos joms paskambinti ir padr�sinti.

��Rani� Ar galiu i�vykti?

I�girdusi Zedo bals�, moteris atsitokėjo. Įsi�iūrėjo į jį per vis� rausv� kambarį.

��Keliauk,�� pasakė. � Tau tikrai jau metas i�vykti. O jei man prireiktų su tavimi pasikalbėti, paskambinsiu. Ir dar, Zedai-ka� pra�au tav�s��� Ji prisiminė, k� sakė Binkis� Ramasas � kad Maiklas A-Rae Zedo neapken�ia. � Pra�au tav�s, būk budrus.

��Jei tik pastebėsiu prie man�s artėjantį kokį katerį be atpa�inimo �enklų, tuoj pat apsisuksiu ir grį�iu atgal.

Juodu apsikabino. Nuo brolio sklido sezamo kvapas. Rani susim�stė. Bene jau bus suskub�s ir papusry�iauti? Galbūt ir daiktus jau susidėjo � nors tiek ir tėra tų jo daiktų. Rani parūpo, kas galėjo nutikti tarp vakaryk��io vakaro ir �io ryto, kad Zedas taip nenustygsta.

Apie Darien� Riis ji �inojo nieku gyvu nepaklausianti.

Niala buvo i�rū�iavusi visus jai adresuotus lai�kus, bet mandagiai nė vieno neatplė�usi � �iaip ar taip, ji buvo tik paskolinta sekretorė, alg� jai mokėjo Kynetų �eima. Rani įknibo į suverst� ant padėklo �ūsnį lai�kų. Dauguma jų buvo u�uojautos lai�keliai � variacijos nei�vengiama tema. Vienas � oficialus lai�kas i� Kristinos Vu, glaustas ir ai�kus: �Akivaizdu, kad mūsų susitikim� teks atidėti. Apgailestauju dėl jūsų namo. Paskambink man. �

Rani susiraukė. Jai visai i�garavo i� galvos, kad buvo sutarusi susitikti su Kristina pokylio dienos ryt� � pokylio, su kar�ia ironija pagalvojo ji, kuris turėtų įvykti �iandien. Kaip tik tam jai labiausiai ir reikėjo sekretoriaus � kad primintų tokius ir pana�ius dalykus. Binkis tikrai nebūtų u�mir��s� Jos pir�tai susigniau�ė, storo popieriaus lak�tas su�e�ėjo. Ji nenorėjo nė prisiminti Binkio.

Įėjo Niala.

��Labas rytas, Dom� Rani-ka.

Rani jai nusi�ypsojo.

��Labas rytas. A�iū, kad i�rū�iavai lai�kus.

��Toks mano darbas, Rani-ka,�� atsakė sekretorė.

� �inau. Bet vis vien esu dėkinga. Gal būsi tokia maloni ir paskambinsi į Kristinos Vu biur�? Norė�iau pasikalbėti su ja pa�ia, jeigu neu�siėmusi.

� �inoma, Rani-ka. � Niala atsidarė ni�� sienoje, kur buvo paslėptas kompiuteris, ir atsisėdo į plastikin� kėd�. � Neatsakytas skambutis jums, Rani-ka,�� tarė.

��Kas skambino?

��Domnis Ferisas Diuras.

Ferisas� Rani atsiduso. �inojo, k� jis norėjo jai pasakyti. Pirmiausia pratryk�tų u�uojauta dėl sudegusio namo, o paskui imtų kniaukti, kam ji, u�uot tu�tuojau persikraus�iusi pas jį, prisiglaudė po Kynetų stogu. O paskui dar paklaustų, ar ji jau pradėjusi rengti vedybų sutartį. Tarsi �iuo metu jai nerūpėtų niekas kita! A, bala nematė. Juk Rani pa�adėjo tekėsianti u� jo � ir i� tiesų tekės, esama pakankamai svarių prie�as�ių taip ir padaryti� Gerai bent tai, pagalvojo ji, kad santuoka jau neberei�kia privalomų lytinių santykių�

Niala pasakė:

��Domna Rani, sujungiau jus su advokate Vu.

Rani priėjo prie ekrano.

��Kristina,�� kreipėsi į smulku�iuk� moterį �irdelės formos veidu, kuri �velgė į j� i� ekrano. � Galėjai man perskambinti.

��Na jau, nekalbėk niekų, � gyvai atsakė teisininkė. � Kaip laikaisi?

��Gerai. Ar neskaitai VIN laikra��ių?

Kristina nutaisė i�rai�king� grimas�.

��Niekad,�� atsakė, � jei tik pavyksta i�vengti. � Ji viliūgi�kai vyptelėjo i� ekrano. � Manau, paskyrei susitikimo dat�, nes norėjai aptarti ka�k�, kas ypa� svarbu � dėl smulkmenos juk būtum palikusi ra�telį, ir tiek. Gal norėtum susitikti rytoj? A� turėsiu laiko.

Rai�tis ant teisininkės akies blizgėjo. Prie� kelerius metus Kristina patyrė kvail� nelaiming� atsitikim�, per kurį neteko akies. Su�alojimas nebuvo nepataisomas, ta�iau po operacijos liko randai, tad akį ji ver�iau slėpdavo, nei rodydavo kitiems. �iandieninis pleistras buvo drugelio formos.

Rani sujaudino pasiūlymas � ji puikiai �inojo, kokia yra Kristinos sugebėjimų paklausa. Taip pat gerai �inojo, kad Abanate nutinka i�ties nedaug tokių įvykių, apie kuriuos Kristina nenutuoktų.

��A�iū, Kristina,�� tarė ji. � Kokiu metu?

Kristina mostelėjo ranka.

��Tegul dėl to sutaria mūsų sekretorės.

Ji i�jungė vaizdo ry�į. Niala klausiamai pa�velgė į Rani.

��Rani-ka, ar turite kokių pageidavimų dėl valandos?

��Ne,�� atsakė Rani. � Sutark taip, kaip patogiau Kristinai. O kai sutvarkysi tai, pra�au sujungti mane su Ferisu Diuru.

Diuru �eimos namuose atsiliepė vergas. Rani i�girdo jį sakant:

��Pra�au truputį palaukti, tuojau perjungsiu skambutį �emyn.

Valandėl� buvo tylu. Paskui Niala pamojo jai.

��Domna, ry�ys su Domniu Ferisu.

��A�iū, Niala,�� padėkojo Rani.

Niala takti�kai pasi�alino. I� ekrano piktai spitrįjo Ferisas. Jam u� nugaros, kur Rani tikėjosi i�vysianti bjauriais, sunkiais baldais apstatyt� kabinet�, riogsojo ka�kokios dė�ės, kabojo �iurk��ios u�uolaidos. I� pa�iūros patalpa u�vis labiausiai priminė sandėlį.

��Kodėl nepaskambinai anks�iau?�� irzliai prapliupo Ferisas. Ir stipriai timptelėjo rankov�. � A� taip dėl tav�s jaudinausi!

Rani vos neleptelėjo, kad jie dar nesusituok�, be to, jokiomis aplinkybėmis, nesvarbu, ar jie būtų vyras ir �mona, ar ne, jis neturįs teisės reikalauti i� jos ataskaitų.

Vis dėlto vyri�kio veidas ir sutar�yti drabu�iai labai jau ai�kiai bylojo, kad �od�iai buvo visi�kai nuo�irdūs: Ferisas i� tikrųjų nerimavo dėl jos. Tad Rani pasakė tik tiek:

��Atleisk, Ferisai. Beveik nieko negalėjau imtis.

��Na, �inoma, suprantu,�� atly�o jis. � Tiesiog bū�iau norėj�s� na, kad tu įsikurtum �ia. Pas mane vietos nė kiek nema�iau nei Kynetų namuose, be to, mes juk� na, noriu pasakyti� �ia��� susipainioj�s jis nutilo. Bet paskui susikaupė ir stulbinan�iai oriai parei�kė: � Mano namai � ir tavo namai, Rani. Norė�iau, kad tai �inotum.

��A�iū, Ferisai,�� padėkojo Rani, nors nė neketino kada nors apsigyventi Diuru �eimos namuose. Ten mane am�iais persekiotų Domnos Sam �mėkla, dingtelėjo jai.

��A� vis galvoju��� droviai pra�neko jis. � Ar tu ketini atstatyti nam�?

��Taip.

Ji i� tiesų ketino pasistatyti nauj� nam� sudegusiojo vietoje, tik jis būtų visai kitoks nei senasis, statydintas dar Lizos Jago. Visų pirma, galvojo Rani, man patiktų vieno auk�to namas, galbūt netgi su po�eminiais kambariais.

��Gerai,�� pasakė Ferisas. � Tada a� galėsiu tau padėti.

Rani smalsiai dirstelėjo į jį. Dar niekad negirdėjo Feriso sakant k� nors su �itokiu pasitikėjimu savimi. Ji atsakė:

��Tikiuosi, kad galėsi, Ferisai.

Vyri�kis nusi�ypsojo.

��Pamatysi,�� tarė. � A� tikrai tau padėsiu. Ar tavo advokatai jau ruo�ia sutartį?

Rani atsakė:

��Ferisai, pra�y�iau man�s nemygti.

Jis tu�tuojau atsitraukė:

��Meld�iu atleisti.

Jau nebe pirm� kart� Rani u�juto, koks jis nelaimingas. Ka�kur, pa�ioje jo esybės gilumoje, �iojėjo �aizda, o gal slypėjo asmenybės dalelė, kuri taip ir nesugebėjo suaugti, liko bejėgė tarsi ma�o vaiko� Norėdama vyri�kį apraminti, Rani tarė:

��Ferisai, ar galė�iau papra�yti tav�s paslaugos?

� �inoma,�� atsakė jis; jo pir�tai kaipmat liovėsi timp�ioj� �ilkinius chalato spurgus.

��Neabejoju, kad Diuru �eima turi gausyb� įvairiausių ry�ių visame Abanato mieste,�� tarė Rani. Ferisas i�did�iai linktelėjo.

��Kad ir kokiais kontakto kanalais naudotumeis, galbūt galėtum paskleisti jais �ini�, kad visi dairytųsi, ar kur nepasirodys Maiklas A-Rae?

� �inoma. O jeigu pavyktų jį aptikti, kiek suprantu, norėtum, kad tau apie tai būtų prane�ta anks�iau nei Abanato policijai?

��Būtent,�� patvirtino ji ir pagalvojo: o �itokia frazė nepadarytų gėdos net pa�iai Domnai Sam!�� Nuo�ird�iai dėkoju.

��D�iaugsiuos galėdamas padėti,�� patikino Ferisas. � Ir dar� Rani��� Jis ne be vargo rinkosi �od�ius. � Atleisk man, jei padariau k� ne taip, kai tu paskutinį kart� lankeisi mano namuose�

��Jau pamir�au,�� nuramino jį Rani. � Geros dienos, Ferisai. Paskambinsiu tau. � Ji i�jungė ry�į ir garsiai tarė: � Dėkoju, Niala.

Niala tuojau pat įėjo į kambarį, o paskui j� įsekė ir Deinas. Jis vilkėjo mėlyno aksomo drabu�į, ir Rani pasijuto galvojanti ka�kokiu skausmingu �aritos Diamos stiliumi: �O jergutėliau, tai jau taip, Rani Jago tikrai puikiai rengia t� savo jaun� dailų verg�...�

Ji linktelėjo vergui, nė akimirkai neu�mir�dama, jog kambaryje esama ir Nialos. Deinas nusilenkė.

��Labas rytas, Rani-ka,�� tarė jis ir įteikė jai lai�k�.

Lai�kas buvo i� Korioso. �is pra�ėsi i�leid�iamas į pensij�.

��I� kur jį gavai?�� paklausė Rani.

��Jis pats man padavė, � atsakė Deinas.

��Ar �inai, k� jis ra�o?�� Deinas papurtė galv�. Rani gr��ino lai�k� jam. � Nagi perskaityk.

Kol Deinas skaitė, Rani galvoje aidėjo lai�ko nuotrupos: ��po daugelio metų tarnystės��, ��did�iai vertindamas jūsų pasitikėjim��� Staiga moteris pasijuto taip, tarsi būtų į dulkes subyrėjusi dalelė jos vaikystės, palikdama �iojin�i� skyl� rūmo, kuris jai atrodė toks tvirtas, sienoje.

��Ar patenkinsite jo pra�ym�? � paklausė Deinas.

� �inoma.

Ji atsiėmė lai�k� svarstydama, kur dabar dėsis Koriosas. Lai�ke jis prisipa�ino norįs i�vykti i� �abado. Galbūt jam pavyks surasti koki� pilk� planet� � pasaulį, kuriame tvyro am�ina prieblanda, kur vis� laik� debesuota ir ūkanota, telkiasi rūkai, kur saulė slepiasi pati, o ne �monės nuo jos, kur Koriosas galės netgi vidur dienos i�eiti laukan be tamsių akinių ir visos įprastos apsaugos nuo pernelyg ry�kios �viesos. Ka�in ar tokio pasaulio i�vis esama?�� parūpo jai. Galbūt Deinas tokį �ino.

Ji perdavė lai�k� Nialai Hami�.

��Pra�au pasirūpinti, kad Koriosui Rului būtų i�mokėta trijų tūkstan�ių kredų premija, ir pasakyk jam, kad Jago �eima apmokės jam kelion� į bet kuri� pasirinkt� sektoriaus planet� ar u� jo ribų.

��Gerai, Rani-ka,�� atsakė Niala ir paėmė lai�k�. � Beje, apie pokylį�

��Kas?�� paklausė Rani.

��A� ry�ausi savo valia atsidaryti įra�us kompiuteryje ir atsiversti s�ra�� tų, kurie priėmė kvietim�� Ar nenorėtumėte, kad visiems jiems para�y�iau ir prane��iau, jog pokylis neįvyks?

��Dievulėliau��� sumurmėjo Rani. � Juk visi jie tikriausiai jau �ino, ar ne?..�� Plyname Nialos veide pasirodė �iokia tokia nuostaba. � Ak taip, manau, tai geras sumanymas. Taip, padaryk tai, Niala, bet apie at�aukt� pokylį prane�k kompiuteriniu ry�iu. Nėra jokios būtinybės ra�yti lai�kus ranka.

� �inoma, Rani-ka.

Deinas atid�iai stebėjo j�. Rani parūpo, apie k� jis galvoja. Ka�in ar visame �itame did�iuliame name atsirastų kokia nors kertelė, kurioje juodu galėtų pasislėpti ir mylėtis niekieno nekliudomi?..

��Mano brolis �iandien i�vyksta atgal į u�mies�io vald�, � pasakė Rani.

I�girdus pirmuosius du �od�ius, Deino pe�iai kilstelėjo, bet kai ji u�baigė sakinį iki galo, vėl atsipalaidavo.

��Ar �iandien mes kur nors eisime, Rani-ka?�� paklausė vyrukas.

O jis puikiai apsimetinėja idealiai paklusniu vergu, kone smagiai pagalvojo ji.

��Kol kas dar ne�inau,�� atsakė. � Galbūt. A� tave pasikviesiu.

Deinas nusilenkė ir patraukė prie durų. Rani staiga gnybtelėjo smalsumas: ka�in k� jis veiks, kol jai jo prireiks? Skaitys? �iuose namuose knygų � į valias. Klausysis muzikos? Staiga ji prisiminė tul�ingus, neapykanta persunktus Binkio �od�ius: �A� buvau nematomas, daiktas, mechanizmas, kuris, kai juo nesinaudodavai, automati�kai i�sijungdavo� � Ne!�� pagalvojo ji. �itaip nebus. A� �itaip tikrai nebesielgsiu.

Moteris dirstelėjo į Nial�. Pasilenkusi prie kompiuterio sekretorė suvedinėjo nurodymus i�siuntinėti prane�im� apie nebeįvyksiantį Jago �eimos pokylį visiems, esantiems pakviestųjų s�ra�e. Rani tyliai pakilo ir nuėjo į vonios kambarį. Ten ji ėmėsi i� eilės atidarinėti spinteles; �viesa, krintanti ant jos pro matinius langų stiklus, i�pie�ė od� �e�ėlių ornamentais. Galiausiai Rani surado vaistinėl�. Aliza Kynet galima pasikliauti � ji būtinai padės po vaistinėl� kiekviename kambaryje, dingtelėjo jai. Rani i�nar�ė dė�ut�, ie�kodama matuoklio, kurį �inojo būtinai ten būsiant. Pagaliau surado, i�ėmė i� apsauginio dėklo ir pasiki�o po lie�uviu. Sveikas protas tvirtino jai, kad net jei ir būtų pastojusi, kol kas praėjo dar per ma�ai laiko, kad matuoklis u�fiksuotų jos gleivių ir seilių sudėties poky�ius. Ta�iau jai magėjo trūks ply� patikrinti. Nekantraudama ji �iaip ne taip i�tvėrė privalom� minut�, tada i�sitraukė matuoklį i� burnos ir pa�velgė į i�gaubt� galiuk�. Jeigu ji būtų nė��ia, �is turėtų nusida�yti oran�ine spalva.

Matuoklis buvo bly�kiai rausvas � toks kaip visada.

Nuplovusi Rani įdėjo matuoklį atgal į dėkl� ir u�darė vaistinėl�. Kaip keista � dabar ji jau netvėrė savame kailyje, kad tai nutiktų kuo grei�iau. Vis dėlto, kaip Jago �eimos atstovė, nė�tumui ji buvo dar gerokai per jauna, be to � laikydamasi �eimos tradicijų � turėtų vertinti tai kaip nemalonų kliuvinį, turėtų jausti apmaud�, galbūt baim� ar bent jau visi�k� abejingum�. Galbūt tai ka�kaip susij� su am�iumi?�� dingtelėjo jai. Galbūt jos motinai, taip pat ir senelei, ir prosenelei vaikus reikėjo gimdyti gerokai anks�iau, u�uot įvedus �eimos tradicij� dirbtinai prat�sti vaising� am�ių, kad vaikų galėtų susilaukti būdamos jau pagyvenusios? Ji �velgė į veidrodį auksiniais rėmais, per savo pa�ios atvaizd� regėdama jame ir kit�, ma�esnį � jaunos mergaitės rausvai auksiniais plaukais ir rimtu veideliu� Dievulėliau, pagalvojo ji, ūmai iki pat �irdies gelmių perverta a�traus, nenumaldomo skausmo, jei mano motina būtų pagimd�iusi mane būdama trisde�imties, tegul keturiasde�imties, galbūt ji būtų mane mylėjusi, man�s tro�kusi, u�uot regėjusi manyje tik var�ov�, ilgainiui nei�vengiamai paver�ian�i� i� jos vald�i��

Zedas maksimaliu grei�iu ginė katerį vir� �abado kra�tovaizd�io. Prie�ais jį bangavo beribė kalvota plynė. �į kart� komandoro visi�kai neguodė skrydis, vienatvė, ma�inos, akimoju atsiliepian�ios į jo rankų krustelėjim�, paklusnumas. Zedui norėjosi namo. Jo sandalai vis dar buvo dulkėti namo Abanate pelenais. Ta�iau namai buvo tiktai tas �alias sklypelis i�d�iūvusios kalvos �laite, namai buvo u�mies�io dvaras.

I� ma�ojo Nusileidimo terminalo jis paskambino į vald�, norėdamas prane�ti Karai, kad pats jau grį�ta namo, o Rani su Deinu parvyksi� i� karto, kai tik galėsi�.

��Gerai, Zedai-ka,�� atsakė Kara ir jau susiruo�ė t�sti: � Atleiskite, Zedai-ka, bet jums vertėtų�

Ta�iau jis nutraukė ry�į. Pats suprato, kaip nemandagiai elgiasi, bet nebegalėjo ilgiau laukti.

Skriedamas vir� valdos angaro link, jis i�vydo Timit�, mojantį jam stambia ranka; krūmuose �mėk�telėjo rusvas �aibas � ka�kur nuliuoksėjo viena drakonka�ių. Zedui prad�iugo �irdis. Jis nutupdė katerį į angar� ir protekine leidosi į nam�. Apa�ioje jo jau laukė Kara. Ji pasisveikino pabrė�tinai mandagiai:

��Sveiki sugrį��, Zedai-ka.

Jis nusi�ypsojo jai:

��Dėkoju, Kara.

I� virtuvės i�niro Imelda.

��Zedai-ka,�� tarė, � i�kepiau pyragai�ių su kiau�ininiu kremu.

Zedas i�si�iepė. Jis buvo jau kone persisotin�s pyragai�ių su kiau�ininiu kremu. Bet ne visai.

��A�iū, Imelda,�� padėkojo ir jai.

Ji, rodos, sakė dar ka�k�, bet Zedas nebegirdėjo � praėj�s pro virėj�, jau kopė laiptais auk�tyn. Keista buvo grį�ti namo �itaip: be Rani, be jokio baga�o, be vaistinėlės ir ledo alpinizmo ekipuotės � be visų tų asmeninių pastovumo simbolių. Zedas nuėjo į savo kambarį. Viskas �ia buvo sutvarkyta, i�blizginta. Kampe, savo vietoje, kadaravo skeletas. Zedas delnu perbraukė jo mentikaulius ir nusi�ypsojo atsigr��s į lentyn�, prikraut� kase�ių su knygų įra�ais. Kelias artimiausias dienas, kol sugrį� Rani, jis praleisi�s tyloje � galbūt net i� tikrųjų sugebėsi�s pailsėti, rasi�s laiko paskaityti.

Jis palietė tu��i� sklypelį ant lentynos. �ia taip puikiai tiktų toji Rani padovanota stiklinė skulptūrėlė � dabar, nebeatpa�įstamai i�silyd�iusi, besivoliojanti ka�kur namo degėsiuose. Kaip gaila, dingtelėjo Zedui. Praskleid�s terasos u�uolaidas, jis apgraibomis susirado ranken� ir atstūmė duris.

Terasoje sukry�iavusi kojas sėdėjo moteris; prie jos kojų stovėjo laistytuvas.

Ji tu�tuojau pa�oko. Buvo basa. Jos �vilgsnis � įdėmus, akys normalios, neįsmeigtos į vien� ta�k�, nei�plėstais vyzd�iais. Vis dėlto tas �vilgsnis pernelyg jau įdėmus. Akivaizdu: moteris jo bijo. Jos baimė Zedo nei suerzino, nei sujaudino. Moteris pakreipė galv� � laukė, kol jis pra�neks, kol kaip nors sureaguos ar nurodys, k� daryti� Baisi įtampa sukaustė Zedui krūtin�. Jis nebevaliojo įkvėpti. Valios pastangomis trūktelėjo ger� oro gurk�nį ir įtampa subyrėjo į druzgus, kaip subyra sudau�ytas ledok�nis.

Zedui įpėd�iui į miegam�jį įėjo Kara. Kai pra�neko, balse buvo ai�kiai justi piktos gaidelės:

��Band�iau jums pasakyti. Bet jūs nesiklausėte.

��Kada ji atkeliavo �ionai?�� paklausė �eimininkas.

��J� pristatė Barakų kateris,�� atsakė ūkvedė. � Vakar ėmė ir atgabeno � be jokio paai�kinimo. Turiu va�tara�tį. � Ekonomė įsisprendė rankomis į klubus. � Zedai-ka, gal pasakysite, kaip ir kur mes galėtume pasinaudoti kompiuterių technikės paslaugomis?

Zedas net sumirksėjo � pernelyg jau nei į tvor�, nei į miet� buvo �is klausimas. Galiausiai jis i�tarė:

��Kara, pra�au i�eiti.

Kara prasi�iojo, bet tuojau pat u�si�iaupė � lūpos pliauk�telėjo lyg u�sitrenkian�ios durys � ir i�spūdino i� kambario. Zedas nenuleisdamas akių �velgė į moterį terasoje. Nesitikėjo jau rasi�s j� �ia. Ka�in ko jai pri�nekėjo apie jį Barakuose? Galvoje dūzgė viena mintis: būk �mogus, velniai tave rautų, Jago, būk geras. I�siųsk j� i� �ia, tuojau pat.

Jis negalėjo.

Pusbalsiu u�kalbino moterį:

��Sakyk, kuo tu vardu?

Ji atsakė:

��Dariena Riis.

Ir i� i�vaizdos, ir i� balso ji atrodė trapi it stiklas.

Zedas rė�ė gana sta�ioki�kai:

��Nereikia man�s bijoti.

Ji palenkė galv�.

��Ar �inai, kas a�?

��Jūs � Zedas Jago. Prisimenu jus i� Tinklo.

Jis ten jos nematė. Ties� sakant, Tinkle jis nematydavo daugelio belaisvių � kone visų. Būdamas vyriausiasis gydytojas, jis tikrindavo įra�us, bet jaunesnieji i�sikviesdavo jį tik tuomet, jei kas nors rimtai susirgdavo.

��A� tav�s neprisimenu,�� pasakė Jago. � Ar tu sirgai? Gal buvau atėj�s tav�s gydyti?

Ji papurtė galv�.

��Pastebėjau jus per įlaipinim�. � Ji palietė savo plaukus. �ie buvo nepaprastai gra�ūs, ilgi, rusvai auksinio atspalvio, �velnūs ir plazdantys��� Mano plaukai tuomet buvo trumpesni.

Pakrovimo sambrūzdyje gydytojas tikriausiai galėjo praeiti pro �alį jos nepastebėj�s.

��Neatrodai apsvaiginta dorazinu.

��Ne. Dozės nebegaunu jau dvi dienas.

��Namų vergams mes dorazino neduodame.

��Ar a� priklausau jums?�� paklausė ji.

��Ne,�� atsakė jis. � Tavo �eimininkė � mano sesuo Rani. A� pats vergų neturiu.

��Kaip man jus vadinti?�� paklausė ji.

��Vadink mane vardu.

��Zedai,�� i�tarė ji. Akivaizd�iai nervinosi � balsas nuskambėjo dusliai. Ir buvo nepaprastai pana�us į kimų Rani bals�.

��Eik�, palydėk mane į sod�, � tarė jis.

Dariena nusekė paskui Zed� laiptais �emyn į virtuv�. Imelda ten kaip tik �luostė stalvir�į. Ji pakėlė galv� ir kietai suspaudusi lūpas dėbtelėjo įjuos. Prie pietinės gėlių lysvės klūpojo Timitas, krap�tinėjosi prie vandens purk�tuvo. Jis pamojavo.

Dariena tarė:

� �ia labai gra�u.

Zedas numanė, kad po Tinklo ir Barakų valdos �aluma moteriai susisiejo su prisiminimais apie laisv�. Dariena dairėsi po apylink�. Zedas aistringai vylėsi, kad ji dar nepradėjo dairytis kelių pabėgti.

��I� kur tu kilusi?�� paklausė jis.

��I� Kerėtojo.

��Ar �i aplinka tau primena namus?

��Nė trupu�io,�� atsakė ji. � Tiesiog man �ia gra�u. � Moteris mostelėjo i�tiestu delnu. � Ar jau seniai �ia �itaip?

��Ma�daug �imt� metų. Vald� įkūrė dar mano senelė. Jos vardas buvo Orina Jago.

��Ta pati, kuri skrido į Neks�?

��Taip. Ta pati.

��Su�inojome apie j�, mokydamiesi sektoriaus istorij�.

Juodu �ingsniavo po kar�iosiomis kriau�ėmis. Dariena i�tiesė rank� ir nusiskynė �emai kybantį vaisių. Zedas stvėrė j� u� rankos.

��Ne,�� tarė.

��Atsipra�au.

��Nėra ko atsipra�inėti,�� pasakė jis.�� Tie vaisiai tik gra�iai atrodo, bet jie nevalgomi. A� tik nenorėjau, kad patirtum, koks bjaurus jų skonis.

Ji u�vertė galv� ir ap�velgė medį.

��Argi tai ne kriau�ės?

� �inoma, kriau�ės. Ta�iau �abado dirva nepaprastai �arminga, tad �armingumas paveikia visus mūsų auginamus vaisius bei dar�oves. Auginti juos mes galime, bet niekaip negalime padaryti, kad būtų skanūs.

��Tai man atrodo neteisinga,�� pasakė Dariena.

� �ia viskas neteisinga,�� atsakė Zedas.

Smulkūs moters pir��iukai dideliame jo delne virpėjo. Zedas paleido jos rank� ir atsisėdo į �ol�. Dariena pasekė jo pavyzd�iu.

��Papasakok apie save,�� papra�ė jis.

Ji prisitraukė kelius ir pasirėmė jais smakr�.

��A� vis� gyvenim� pragyvenau Kerėtojuje. Kol suėjo dvylika, gyvenau �eimyninėje grupėje, paskui, nuo dvylikos iki keturiolikos � bendraam�ių grupėje. Pradėjau mokytis kompiuterių technikos, nes man patiko taisyti visokius prietaisus. Pastaruoju metu dirbau Kerėtojo laboratorijoje.

��O u� k� pakliuvai į kalėjim�?

��Padariau kvailyst�, � atsakė ji ir delnu pasitrynė veid�, tarsi norėdama nuslėpti nuoraudį. � Susinioviau su kitu techniku. Jis vis kabinėjosi, niekaip nenorėjo atstoti. A� tiesiog geid�iau juo atsikratyti. Kart� jis pasikvietė mane į sve�ius, ir a� trupu�iuk� priki�au nagus priėjo viryklės. Jam baigėsi tuo, kad gerokai apsvilo. O man � kad pakliuvau į kalėjim�. � Ji �yptelėjo lūpų kampu�iu. � Band�iau įtikinti juos, kad tai buvo tik nevyk�s pok�tas, bet teismas manimi nepatikėjo.

��Ar tai i� tikrųjų tebuvo pok�tas?

��Ne,�� atsakė ji. � A� ir norėjau kaip reikiant jį pasvilinti.

Zedas pasakė:

� �ia, �abade, yra toks posakis: �Praeitis telieka praeityje �. Daugiau tav�s apie tai neklausinėsiu.

Moteris nuleido galv�. �is judesys atrodė siaubingai � net ne bylojo, o �aukte �aukė apie jos silpnum�.

��K� girdėjai pasakojant apie mane Abanate?�� paklausė jis.

Prie� pakeldama akis, Dariena lyg ir sudvejojo. Balsas nuskambėjo abejingai:

��Girdėjau, kad jūs � gydytojas. Ir pilotas.

��Ir tai viskas?

��Ne. � Ji giliai įkvėpė, paskui i�pūtė or�. � Dar man sakė, kad jūs � sadistas, kad jums malonu kankinti �mones.

��Ar tai blogiausia, k� girdėjai apie mane?�� Jis palinko prie vergės.

��Taip,�� atsakė ji.

Jam parūpo, ar ji sako ties�. Net jam pa�iam teko viena ausimi girdėti gandų, sklindan�ių apie jį ir Rani. Jo paties rankos virpėjo. Zedas palietė �em�, norėdamas pajusti stabilum�. �olynų stiebeliai apsivijo jo rie�us. Dariena at�lijo.

��Nebijok,�� tarė Zedas. � Pra�au tav�s, nebijok.

��O kaip?

��I�tark mano vard�.

��Zedas.

Jo pir�tai susigniau�ė smigdami į dirv� lyg �vėries nagai. Darienos balsas vis dar skambėjo lygiai taip pat kaip Rani.

��Tu labai pana�i į mano seserį, ar �inai tai?�� paklausė jis.

Dariena atsakė:

��Ma�iau jos hologram�.

��Na, ir kaip? Ar sutinki?

��Neį�velgiau jokio pana�umo.

��Palauk, kol susitiksi su ja akis į akį. � Jis dirstelėjo namo pusėn. � Tavo plaukai rusvesni nei jos, be to, tavo akys rudos. Jos ��topazo spalvos. Ta�iau forma lygiai tokia pat.

Dariena pasitrynė smakr�. Viena garbana tarsi varinė viela nudryko jos skruostu. Ne, tu nepana�i į j�, galvojo Zedas. Tu pana�i į j� toki�, kokia ji buvo � tais laikais, kai tu drauge su savo �eima tūnojai Kerėtojo �iemos sniegynuose, kai ateitis atrodė tokia daug �adanti, kaip ir tas ant artimiausio med�io nokstantis vaisius � o man buvo penkiolika.

Jis norėjo paliesti j� nuo pat pirmosios akimirkos, kai tik i�vydo. Poreikis buvo toks stiprus, kad net baugino. Darienos kombinezonas buvo �alias, �ai�aruojantis atspindin�iais sidabriniais siūleliais � �iūrėdamas į jį, Zedas neju�ia pagalvojo apie tuos metų laikus, kurių �abade niekad nebūna, o Dariena dėl to atrodė tokia �vie�ia, nelytėta� Jis taip ir nei�drįso moters paliesti. Vis tuo pa�iu tykiu, kimiu balsu ji paklausė:

��Kodėl mane nusipirkote?

Juodu �iūrėjo į kits kit� tarsi į atspindį kreivame veidrodyje, mirguliuojan�iame kar�iosios kriau�ės �e�ėlyje.

Ji kalbėjo Rani balsu. Zedas atsakė jai teisyb�:

��Kitaip negalėjau.

��Ar todėl, kad a� pana�i į jūsų seserį? � Jis linktelėjo. � Kodėl tuomet mane klausinėj ate? Juk visi�kai nesvarbu, kas a�. Pakaks vėl skirti man dorazino doz� � ir a� būsiu bet kas, ko tik panorėsite.

��Ne!�� Zedas riktelėjo taip, kad ji net at�lijo. � Oi ne, nesig�sdink,�� tarė jis ir nevilties apimtas, įsitemp�s i�tiesė rank�, �velniai prisilietė jos skruosto. � Man reikia visai ne to.

��Ko tuomet jums reikia?

To jis negalėjo jai pasakyti. Juk negalėjo imti ir i�kloti: man reikia tav�s tam, kad mane mylėtum ir nebijotum man�s. Negalėjo atskleisti: man reikia, kad padėtum sunaikinti tai, k� taip kruop��iai formavau savy i�tisus devyniolika metų. Visi jo barjerai ėmė trupėti ir ei�ėti. Zedas jautėsi rimtai i�sigand�s. Nereikėjo �itaip i�sipasakoti tam Janiui�

��Jei norė�iau lėlės, u�sisaky�iau, kad j� man pagamintų, � pasakė jis.

Ji atmetė plaukus: kaip i� akies trauktas Rani judesys � anos, septyniolikametės Rani. Nuo tokio �iurpaus pana�umo Zedo �irdis suspurdėjo krūtinėje.

��Nesuprantu,�� tarė Dariena.

��Ir nemėgink,�� atsakė Zedas. Jis pakilo ir i�tiesė rank�, norėdamas padėti atsistoti jai. � Grį�kime į nam�, � tarė.

��Kaip norite,�� tyliai atsakė vergė. Ir atsistojo, tarsi nepastebėjusi i�tiestos jo rankos, nusibraukė prie kombinezono prikibusius �olynus.

Zedui dingtelėjo mintis, kad ji ka�kaip neįtikėtinai, ma�ne bauginan�iai greitai apsiprato su juo, kone tarytum būtų sutverta būtent jam. Ka�kur giliai manyje tūno romanti�kai nusiteik�s kvailys, galvojo jis, tiesiog gird�iu, kaip jis klykįa. Juk tai tik nelemtas sutapimas, kad ji atrodo ir kalba � �iek tiek net ir juda � visai taip pat kaip Rani kadaise. Tai tiesiog privalo būti tik nelemtas sutapimas. Jokiais gamtos dėsniais �ito negalima paai�kinti.

Moteris droviai palietė jo de�ini�j� rank�.

��Ar norėtumėte, kad bū�iau jūsų draugė?

Toks pasiūlymas buvo nei geresnis, nei blogesnis u� bet kokį kit�.

��Gali manyti ir �itaip.

Ji neatly�o:

��Ar toks ir bus mano darbas?

��Ar tau nepatinka?

��Tam a� neturiu tinkamų įgūd�ių, � pasakė ji. � Esu kompiuterių technikė.

��Esu tikras, mano sesuo ras kur panaudoti tavo sugebėjimus. Galbūt jai prireiks ir kompiuterių technikės. Be to, jai teks apmokyti nauj� sekretorių.

��Kodėl?�� paklausė Dariena.

Zedas keliais �od�iais jai paai�kino. Ji pasitrynė smakr�.

��A� turiu �iokios tokios patirties dirbti sekretore.

��Galbūt Rani norės, kad bent laikinai padirbėtum sekretore.

��Man patiktų.

Kai jie parėjo į virtuv�, ji atsigr�ė į �eiminink�. Namų mechanizmai dūsavo. Dariena palietė savo kairįjį �ast�.

��O kaip bus su �ituo?�� paklausė.

��Net jei ir norė�iau,�� atsakė Zedas,�� a� negalė�iau gr��inti tau laisvės. Nė vienas vergas nėra mano nuosavybė.

Dariena prjkando apatin� lūp�.

��A� pamėginsiu,�� i�tarė ji krestelėdama galv�; ilgi palaidi plaukai nuvilnijo nugara � �vytintys tarsi saulėlyd�io �ara. Zedas taip ir nesuprato, ar ji kalba su juo, ar pati su savimi.

��A�iū, � tarė jis. � O dabar a� einu į savo kambarį. Jis vir�uje, tre�ios durys nuo galo kairėje pusėje. Pasimatysime vėliau, Dariena.

Jis pirm� kart� ry�osi i�tarti jos vard�. Ji nusi�ypsojo jam.

Zedas patraukė į savo miegam�jį. Dar niekada �is kambarys jam neatrodė toks saugus prieglobstis. Zedas priglaudė abu delnus prie �alto durų į teras� stiklo. Gyvenamuose Pasauliuose egzistavo daugelis religijų, bet nė viena jų neprigijo �abade; nors Zedas buvo girdėj�s bent apie kelet� jų, pats tikėjimu taip ir nepersiėmė. Ta�iau dabar jis tro�ko � tro�ko taip kar�tai, kad tai kone prilygo maldai � nepristigti kantrybės, kuri padėtų jam i�vengti pavojų, slypin�ių jo paties reakcijose.

Ji tokia tyra, galvojo jis. Nenoriu jos skaudinti. Jis surietė pir�tus, kairįjį deln� persmelkė skausmas. Neleisk man jos įskaudinti. Tegul ji pasitiki mano gera valia � ir tenelieka apvilta.

Tegul ji trok�ta man�s.

Pavalgė jis vienas savo kambaryje. U�kandį jam atne�ė Imelda, tiesa, vis dar akivaizd�iai ant jo įsiutusi (galbūt dėl to, kad jis taip grubiai i�gujo Kar�). Zedas tingiai per�iūrėjo diskus su knygomis, prisimindamas Darienos klausimus apie vald� ir Orin� Jago. Net pasijuto smagiau, tarp kitų netikėtai aptik�s ir sen� Nakamuros �Istorijos� disk�. Vėlyv� popiet� Zedas patraukė į angar� remontuoti katerio. Skrisdamas jis pastebėjo įtrūkį, dėl kurio korpus� u�temdantis mechanizmas sukeldavo mirgėjimo efekt�. Zedas daugma� nutuokė, kur galėtų slypėti gedimo prie�astis, bet jis nebuvo in�inierius. �iaip ar taip, bent bus kuo u�siimti� Jam teko i�imti i� laivelio vis� mechanizm�, kurį pasidėjo po ry�kia lempa ant darbastalio. Zedas u�truko bent kelias valandas, kol aptiko silpn� grandį mikroschemoje. Pats pakeisti jos jis negalėjo � teks u�sisakyti nauj� mikroschem� i� Nusileidimo terminalo, o kol j� pristatys, praeis bent kelios dienos. Na ir bala nematė. Zedas sumontavo prietaiso mechanizm� atgal į viet�. Angare buvo vėsu, bet nepakankamai � kol u�baigė darb�, Zedas spėjo nusimesti permirkusius mar�kinius, bet nugara vis vien sruvo prakaito upeliai.

Ant varstoto sėdėjo Dariena ir stebėjo jį.

Zedas net nenutuokė, kiek laiko ji ten prasėdėjo.

��Negirdėjau, kaip atėjai,�� tarė jis.

Nebuvo pernelyg patenkintas, j� i�vyd�s. Vis� popiet� vis ve�liau kerojo įsitikinimas: Jago, tu kuoktelėjai. Jis jau beveik nusprendė i�siųsti j� atgal.

Ji i�tiesė jam rank�luostį.

� �tai,�� pasakė, � jums tikrai pravers.

Moteris sakė ties�. Paėm�s rank�luostį, Zedas trynėsi juo plaukus ir veid� tol, kol prakaitas liovėsi grau��s akis, paskui u�simetė jį ant pe�ių. Dariena buvo atne�usi ir vaisių gėrimo. Pripylė taur�, padavė jam.

Gėrimas buvo kaip tik toks, kokį jis mėgo: nė kiek ne per saldus.

��Gurk�telėk ir tu,�� pasiūlė Zedas jai.

Dariena prisipylė antr� taur�. Ji vis dar vilkėjo �ali� drabu�į, bet plaukus jau buvo susiri�usi. Patap�nojo varstot�. Zedas atsargiai prisėdo greta jos.

��K� veikėte?�� paklausė ji.

� �alinau gedim�: katerio korpuse ka�kas sukelia mirgėjim�. Band�iau pa�alinti gedim�, � �ia pat pasitaisė jis. Tada susigraibė mar�kinius ir apsivilko.

��O a� maniau, kad jūs � gydytojas ir pilotas,�� tarė ji.

��Taip. Ta�iau man teko stebėti ir in�inierių darb�. Kartais pagalvoju, kad, progai pasitaikius, reikėtų grį�ti į Neks� pastudijuoti in�inerijos.

Dariena pasakė:

��A� niekada nebuvau Nekse. Bet ma�iau hologramas. Norė�iau kada nors ten nukeliauti.

��Ar tau patinka dideli miestai?�� paklausė jis.

��Nelabai.

��Tada nepatiks ir Neksas. I�skyrus Skryd�ių lauk�, visas Neksas yra vienas didelis miestas, o jei ir esama nedidelių neu�statytų plotelių, jie lėk�ti, apsėti javais. Kalnų i�vis nėra. Tiesa, vandenyno esama, gal net dviejų, bet ir tie patys paversti �uvivaisos įmonėmis bei jūros dumblių plantacijomis. Įsivaizduok mil�ini�k� miest�, apkėtusį pus� �emyno � �tai tau ir bus Neksas. O kosminis uostamiestis u�ima tik labai nedidel� jo dalį.

��Nekso Kompcentras, kur leid�iasi visi �vaig�dėlaiviai��� nut�sė ji. � Norė�iau juos pamatyti.

��Tinklas � irgi �vaig�dėlaivis.

��Tai ne tas pats. Gal papasakosite man apie juos?

Pasijut�s pamalonintas, jis ėmė pasakoti jai apie Kosminį Uostamiestį: lynais judan�ius katerius, slenkan�ias �aligatvių juostas, Tilt� � ore kyban�ių takų sistem�, skirt� pėstiesiems � metan�i� �e�ėlius ant med�iais apsodintų alėjų. Jis nupasakojo ir Skryd�ių lauk�, nusidriekusį per daugelį kilometrų į �emyno gilum�. Dariena sėdėjo ir įdėmiai klausėsi, rankas susidėjusi ant kelių, kiek pakreipusi galv�. Jie i�tu�tino vis� gėrimo �sotį. Galiausiai i�ėjo i� angaro į jau susitelkusi� lauke priebland�. Greta mink�tais �ingsneliais tykino prislinkusi drakonkatė.

��Totai,�� i�tarė Zedas.

Did�iulė katė leido Zedui pakasyti jai sprand�. Bet vos j� paliesti pabandė Dariena, gyvūnas kaipmat at�lijo.

��Jos visos taip elgiasi,�� pasakė Dariena. � Atrodo, a� joms nepatinku.

��K� tie �vėrys i�mano,�� tarstelėjo Zedas.

Drakonkatės uodega sutrūk�iojo. Įsi�eid�s gyvūnas nėrė �alin.

Kol jie �ingsniavo med�ių pavėsyje, Zedo krūtin� i�pyl�s prakaitas i�garavo, i�d�iūvo ir drabu�iai. Zedas vėl nusivilko mar�kinius ir, pa�aipiai vyptelėj�s, paliko juos kadaruoti ant med�io �akos. Timitas, be abejo, juos suras ir parne� į namus. Zedui pani�o nugar�, jis siektelėjo ranka pasikasyti.

��Leiskite man,�� nėma� neįsiteikdama pratarė Dariena. � Nejudėkite. � Juodu stovėjo po kar�i�ja kriau�e, kol ji kasėjam nugar�.

Dariena pir�tu palietė jo kairįjį petį.

��O kas �ia?

��Apgamas. � Jis buvo strėlės pavidalo, dviejų centimetrų ilgio.�� A� gimiau su juo.

��Kerėtojuje,�� tyliai i�tarė moteris,�� tokius trūkumus mes lengvai pa�aliname.

Oda jis jautė jos pir�tų vės�. Atsisuk�s sugriebė jos rank� ir nebepaleido.

��O mes �abade,�� atsakė, � anaiptol ne tokie kruop�tuoliai.

Susikib� u� rankų juodu lėtai �ingsniavo skalūnu nubertais takeliais. Dariena tylėjo. Galbūt ji laukia, kol pra�neksiu a�? � parūpo Zedui. Tyla lyg ir turėjo būti nejauki. Bet nebuvo. Zedas vog�iomis stebėjo Darien�, �avėdamasis jos �altakrauji�kumu. Ji nei nervingai dirs�iojo į jį, nei nenustygo savame kailyje, ji nebandė i�traukti rankos, neat�lijo nuo jo prisilietimo, nesiver�ė eiti spar�iau.

Gulėdamas lovoje t� vakar� Zedas bandė įsivaizduoti j�, snūduriuojan�i� savo kambarėlyje vergų korpuse. Regis, būtų visi�kai paprasta interkomo ry�iu i�sikviesti j� �ionai. Bet� Zedas nenorėjo, kad tai įvyktų �itaip. Ta�iau regėjimai jo neapleido: vaizduotėje jis matė j� besijuokian�i�, besi�ypsan�i� jam, lie�ian�i� jį � ir sprunkan�i�. Zedas bla�kėsi, nerasdamas sau vietos patale. Jau nebesitikėjo, kad �i�nakt pavyks numigti.

Ta�iau ryt�, kai pabudo saulės u�lietame kambaryje, jis suprato, kad miegojo � miegojo kaip u�mu�tas. Valandėl� stebėjo saulės spindulius, srūvan�ius kiaurai skeleto kaukol�. Zedas jautėsi smagus, kone nerūpestingas. Tai jam pasirodė beveik kaip kokia i�davystė. Jo dėmesį patraukė i� virtuvės atsklid�s skimb�iojimas; jis skubiai nusiprausė po du�u, apsirengė ir nudundėjo laiptais �emyn. Dariena tvarkingai dėliojo ant padėklo pyragai�ius su kiau�ininiu kremu.

��Tu neprivalai to daryti,�� tarė Zedas.

Imelda, kuri bruzdėjo prie atidaryto stal�iaus, i�sitiesė ir nudelbė Darien� suglumusiu, apmaudo kupinu �vilgsniu. Zedas ūmai susizgribo jau dabar nebegalvoj�s apie mergin� kaip apie verg�. O tai nei�vengiamai sukels trintį �eimynoje. Bet jam tai nerūpėjo. Paėm�s keturis pyragai�ius � po du kiekviena ranka � jis tarė:

��Galai nematė to padėklo. Vis vien nesinori valgyti viduje. Eime laukan.

Timitas jau buvo įjung�s vandens purk�tuvus, bet jiems pavyko susirasti saus� �olės sklypelį. Aplink juos lankais tryk�tan�iuose pursluose �ai�aravo vaivoryk�tės. Juodu kibo valgyti.

��Labai skanu,�� pagyrė Dariena.

��Nejaugi tau iki �iol neteko ragauti pyragai�ių su kiau�ininiu kremu?�� paklausė Zedas, lai�ydamas tir�t�, saldų krem� nuo pir�tų. I� krūmok�nių ky�telėjo galv� drakonkatė � gyvūnui labai magėjo pagelbėti Zedui nulai�yti pir�tus. Bet vos u�uodusi Darien�, drakonkatė tik su�nyp�tė ir nėrė atgal į krūmus.

��Ne,�� atsakė Dariena, stebėdama tankmėje i�nykstan�i� kat�. � Ar jos ir veisiasi �abade?

��Drakonkatės? Ne. Jos sukurtos Kerėtojo laboratorijose.

Vos tai pasak�s, jis susizgribo, kaip kvailai pasielgė, paminėdamas jos gimt�jį pasaulį. Darienos veidas sustingo. Zedas visai nenorėjo moters įskaudinti.

��Atleisk,�� i�tarė.

Ji papurtė galv�.

��Papasakokite k� nors.

��Apie k�?

��Apie bet k�.

��Gerai.

Jis ėmė pasakoti jai apie ligonin�. Prisimin�s jos specialyb�, smulkiai apibūdino chirurginius kompiuterius � tuos nuostabius prietaisus, kurių dėka su�alojimo pobūdį galima nustatyti netgi anks�iau, nei chirurgas pamato �aizd� savo akimis � ir su�inojo, kad Dariena programuodavo kompiuterius Kerėtojo ligoninėms, nors taip niekad ir negavo pasi�iūrėti savo darbo rezultatų.

��Koks absurdas,�� pasipiktino Zedas. � Ma�ų ma�iausiai jie turėjo pakviesti tave dalyvauti operacijoje.

��Ma�iau hologramas.

��Tai visai ne tas pats,�� u�gin�ijo Zedas. � Gal norėtum kada nors su manimi skristi į Abanat� ir pabūti mano vie�nia, kai turėsiu k� nors operuoti?

Jos veidas nu�vito d�iaugsmu.

��Taip. Būtų tikrai puiku.

�įsyk, kai jie pakilo grį�ti į nam�, Dariena jau nebeat�lijo, kai Zedas i�tiesė jai rank�, norėdamas padėti atsistoti.

Pavakary jis pasikvietė j� paskraidyti taip ir nesuremontuotu kateriu. Dariena gerte gėrė į save �iurpiai sausringų �abado kalvų reginius, akys spindėjo ir nuostabos. Zedas pasuko katerį į �iaur�, suman�s parodyti jai artimiausi� �ali� sklypelį � Levosų �eimos u�mies�io vald�. Dėl gedimo u�temdymo mechanizme katerio vidus netrukus prikaito tiek, kad vėsinimo sistema nebeįstengė susidoroti su kar��iu; tada jie pasuko atgal. Vakarieniavo virtuvėje drauge. Zedas norėjo praleisti su ja ir vakar�, bet staiga pasirodė, kad jiems lyg ir nėra kur įsikurti � kviestis jos į savo kambarį jis nenorėjo. Galiausiai paliepė Karai, kad �i papra�ytų Timito i�ne�ti stal� bei kėdes i� valgomojo ni�os bei pastatyti ten du did�iulius krėslus su daugybe pagalvėlių.

Jis atsisėdo viename krėsle, ji įsitaisė kitame. Dariena įniko skaityti Nakamuros �Istorij��. Zedas susirado knyg�, kuri� buvo netgi u�mir��s turįs � apie gana tradicinį ledo alpinizm� Lėjaus planetoje. Imelda padėjo maisto ir gėrimo taip, kad jie galėtų lengvai pasiekti, ir abi su Kara pasi�alino ilsėtis. Zedas net neabejojo, kad moterys iki i�naktų lie�uvaus apie jį. Jam jau ma�um� įgriso nuolatiniai kreivi Imeldos �vilgsniai. Dariena sėdėjo did�iuliame mėlyname krėsle parietusi kojas po savimi, �velnios rusvų plaukų sruogos skaitant apkrito jos veid�. Zedas ne i� karto susizgribo, kad nuolat atitraukia akis nuo diaprojektoriaus ir �vilg�ioja į Darien�. Retsykiais ji tai �io, tai to paklausdavo apie Nakamuros teiginius. Ir be paliovos tikrino abėcėlin� rodykl�.

��Ko tu ie�kai?�� paklausė jis.

Ji i�raudo.

��Skai�iau tuos skyrius, kuriuose ra�oma apie jūsų �eim�, � prisipa�ino.

Zedas nusijuokė.

��Nakamuros nuomonė apie mus ne ka�in kokia.

Ji atsakė:

��O juk visai įdomu� tai, k� jis ra�o.

Zedas buvo daugma� įpusėj�s skaityti penktosios kategorijos �ygio į Lėjaus Karhido ledyn� apra��, kai staiga pratrūko ritmingai pyp�ioti interkomo signalas. Į ni�� dirstelėjo Kara.

��Ka�kas skambina kompiuteriniu telefono ry�iu,�� tarė ji. � Norėsite, kad atsiliep�iau, Zedai-ka?

��Ne. � I�jung�s diaprojektorių jis pakilo ir mostelėjo Darienai. � Nueisiu pats.

Jis ėmė lipti laiptais auk�tyn. Dariena nusekė jam įpėd�iui.

Nedr�siai ji paklausė:

��Kaip manote, kas skambina?

Zedas nusi�ypsojo jai.

��Niekas, dėl ko vertėtų nerimauti,�� atsakė. � Beveik neabejoju, kad skambina mano sesuo. Galėsi įsitikinti, kokios esate pana�ios.

Pravėr�s duris jis stabtelėjo, nukrėstas netikėto �iurpulio. Tu��ias, �e�ėliuotas kambarys pasirodė bauginantis, kupinas paslapties. Supyk�s pats ant sav�s Zedas pla�iai atlapojo duris, �engė vidun, į�iebė �vies�. Tai buvo Rani kambarys, vis dar i�saugoj�s jos kvap� � �tai kas� O dar anks�iau tai buvo jo motinos kambarys. Dariena apėjo jį ratu, susi�avėjusi ap�iūrėjo tankaus audinio u�uolaidas, stor� kerito kailio kilim�, mėlynas sienas. Prisiglaud�s prie vienos sienos, gailiai tebepyp�iojo kompiuteris.

Zedas priėjo priėjo, spustelėjo kelis klavi�us. Ekrane įsi�iebė u�ra�as: RANI JAGO KVIE�IA KOMANDOR� ZED� JAGO.

Zedas nuspaudė sujungimo klavi��. Ekrane pasirodė Rani veidas: ji �ypsojosi. Bet vis vien atrodė rūsti; plaukai buvo taip suver�ti, kad palei akis i�ry�kėjo rauk�lelės.

��Labas vakaras, Rani-ka,�� pasisveikino Zedas.

��Labas vakaras, Zedai-ka,�� atsakė ji. � Kaip sekėsi kelionėje? Kaip laikaisi?

��Atskridau be jokių sutrikimų, � pasakė jis. � Laikausi puikiai.

��Ar dvare viskas gerai?

��Taip,�� atsakė jis rimtai. Pastebėjo Rani u� peties stovintį Dein� � neai�kų tamsiai mėlyn� �e�ėlį, o u� �io � kiek ma�esnį pavidal�; tikriausiai Imre, susigaud� jis. Zedui parūpo, ar Rani mato Darien�. Jis vog�iomis dirstelėjo sau u� nugaros. Dariena buvo atsitraukusi kelis �ingsnius atgal, kur nesiekė kameros akis. Ji įdėmiai �velgė į ekran�.

��O kaip tu, sveika?�� paklausė Zedas.

��Man viskas gerai. Manau, netrukus parvyksiu ir a�. Gal po kokių trijų ar keturių dienų. Vis dar laukiu �inios i� mūsų sve�io i� Kerėtojo.

Loraso U-�leno, suprato Zedas. Ka�in ar Deinas tikrai rado būd� u�megzti ry�į su juo, kaip kad tvirtino? Ta�iau melavo jis apie ka�k� kita � tai Zedui nekėlė abejonių. Vėl �mėk�telėjo nerami mintis: galbūt reikėjo i�syk jį paspausti, kad i�klotų visas paslaptis?..

��O kaip laikosi Ferisas Diuras, Rani-ka?�� paklausė jis.

Jos veidu slystelėjo �e�ėlis, perspėj�s Zed�, kad apie Feris� Diur� ji kalbėti nenorinti � galbūt dėl to, kad netoliese buvo Imre.

��Kiek �inau, jis sveikas gyvas,�� atsakė ji. � Zedai, Imre sulaukė kai kurių gana įdomių �inių, mudu abu norėtume pasidalyti jomis su tavimi. Atrodo, jau paskirta Maiklo A-Rae įpėdinė. Ji keliauja �ionai i� Diksono Pasaulio. Vardu Kėtė Graem. K� nors �inai apie j�?

Zedas triuk�mingai įkvėpė.

��I� Diksono Pasaulio? Esi tikra?

��Taip tvirtina Imrės informatorius.

��Diksono Pasaulis,�� paai�kino Zedas,�� yra samdinių planeta. Jos pilie�iai � ar bent jau nema�a jų dalis � ver�iasi parsisamdydami į kitas planetas: asmens sargybiniais, policijos pareigūnais, kariuomenės vadais. Prisimeni, prie� ger� de�imtmetį buvo įsipliesk�s pilietinis karas Kinijoje III? Vyriausybė nusisamd� nedidel� grupel� kari�kių i� Diksono Pasaulio, kad numal�intų mai�t�. K� jie ir padarė � per �e�ias savaites. Ta�iau niekad nesu girdėj�s, kad kas nors i� jų dirbtų Federacijai.

Rani link�iojo.

��O apie pa�i� Ket� Graem k� nors �inai?

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Jos nepa�įstu, bet Graemų klanas labai galingas ir visų gerbiamas.

��Hmmm� Suprantu,�� pasakė ji. � Ar VIN spaud� vartei, Zedai-ka?

��Ne,�� atsakė jis. � O k�? Kas nors atsitiko?

� �Referendumo varomoji galia slopsta�! � i�kilmingai pacitavo ji. � VIN �urnaliūgos riebiomis raidėmis pirmuosiuose puslapiuose i�platino prane�imus apie nusikalstam� A-Rae elgesį, tad dabar jau niekas nebenori pasira�inėti peticijų.

��Vadinasi, jokio referendumo grei�iausiai i� viso nebus,�� spėjo Zedas.

��Būtent. Taigi kalbant apie tam tikr� pasiūlym�, kurį mudu su tavimi aptarėme��� Ji nutilo, ir brolis linktelėjo parodydamas, kad supranta, jog ji kalba apie galimyb� pateikti pra�ym� Federacijai legalizuoti dorazino pergabenim� i� vieno sektoriaus į kit�.

��Taigi �ito galbūt i�vis nebeprireiks.

Zedas susiraukė mėgindamas prisiminti, k� �ino apie Diksono Pasaulio gyventojus.

��Rani-ka,�� tarė jis,�� �inok, kad Diksono Pasaulio samdiniai veikia pasiutusiai efektyviai. Ir jeigu viena jų paskirta vadovauti kovai su narkotikų kontrabanda, nėra ko nė tikėtis, kad sustos pusiaukelėje. Ji gali net u�baigti tai, k� fanatizmo apakintas A-Rae pradėjo.

��Dar viena fanatikė? � paklausė Rani.

��Ne. Jie ne fanatikai. Bet paprastai s��iningai atlieka darb�, kuriam samdomi.

Rani susiraukė.

��Suprantu,�� tarė. � Taip. Tai kei�ia padėtį.

Zedas nenoromis prisivertė paklausti:

��Rani-ka, ar nori, kad grį��iau į Abanat�?

Jis i�girdo, kaip jam u� nugaros krustelėjo Dariena. Nema�iomis dirstelėjo į j� � ji purtė galv�.

��Ne,�� atsakė Rani. Dariena atsiduso. � Atrodai atsigav�s. Lik ten, o a� prisijungsiu prie tav�s i� karto, kai sutvarkysiu visus reikalus �ia. Jei per t� laik� atvyks Kėtė Graem, mėginsiu su ja susitikti � galbūt mudviem pavyks bent �iek tiek vienai kit� suprasti. � Ji nusi�ypsojo. � Labanaktis, Zedai-ka. Pasiilgau tav�s.

��Netrukus pasimatysime,�� i�tarė jis.

Ekranas aptemo. Zedas valandėl� stovėjo, stebeilydamas į jį. Dariena pritykino priėjo. Zedas u�uodė jos kvap�, nepamir�tam� kaip kar�iosios kriau�ės dvelksmas� Jis i�tiesė rank� ir pir�tu perbraukė ekran�.

��Na, k� manai?�� paklausė.

Dariena susibruko rankas į ki�enes, jos pe�iai gunktelėjo.

��Taip,�� tarė ji. � Suprantu, k� turėjai omeny.

Juodu i�siskyrė laiptų aik�telėje. Dariena nebetarusi nė �od�io nulipo laiptais �emyn ir pasuko į vergų koridorių. Zedas nuėjo į savo kambarį. I�vydus Rani, komandor� vėl sukaustė įtampa. Jis nusirengė. Kabantis kampe skeletas svaidė ant sienos �e�ėlių voratinklius. Zedas gailėjosi �itaip strimgalviais spruk�s i� miesto, u�mir��s apsirūpinti net nauja vaistinėle: jei dabar jam prireiktų migdomųjų, tektų rop�tis į rūsį ir i�rausti atsargas.

Ka�kas pabarbeno į duris. Jis �ūktelėjo:

� Įeik!

Manė, jog tai Kara. Ta�iau kai durys prasivėrė, tarpduryje i�vydo Darien�. Jis nespėjo nė pamėginti jos sulaikyti, o moteris jau įsmuko vidun ir u�darė duris. Vilkėjo ilg� auksinį chalat�. Jos plaukai kibirk��iavo. Dariena �engė prie lovos, tiesdama į Zed� rank�.

��Pra�au tav�s, tik neliepk man i�eiti.

��K� �ia darai?�� i�spaudė jis.

Dariena apsidairė kėdės, bet, taip ir nepama�iusi, prisėdo ant pla�ios lovos kojūgalio. Pasidėjo rankas ant kelių, sunėrė pir�tus, paskui atgniau�ė rankas, persibraukė plaukus, abiem delnais palietė savo skruostus, tarsi tikrindama, ar kar�ti�

��Vakar sakei, kad galiu laikyti save tavo drauge.

��Taip.

Ji pasilenkė ar�iau Zedo � ir vėl �velgdama tuo pa�iu pernelyg tiesmuku �vilgsniu.

��Tuomet norė�iau ir miegoti su tavim,�� i�tarė.

Jo �irdis ėmė dau�ytis dvigubu ritmu. Zedas pasijuto raust�s. Palietė delnu savo skruost�, neju�ia atkartodamas jos judesį. Nuo adrenalino pliūpsnio perd�iūvo burna. Staiga atklydo tarytum pa�alinė mintis: ka�in kodėl kūnas suvokia �į jos pra�ym� kaip grėsm�?

��Ne.

Jis tikėjosi, kad ji paklaus: �O kodėl?� Ji nepaklausė. Pasiguldė rankas delnais auk�tyn ant kelių ir įsi�iūrėjo į jį. Paskui pasakė:

��Vadinasi, tai tiesa. Visa tai, k� pasakoja apie tave Barakuose.

��A� ne�inau, k� tau pasakojo.

� Įtariu, kad visi tie pasakojimai būtų pana�ūs.

��K� gi, visi jie teisingi.

Dariena prikando lūp�, paskui burnos raumenys atsipalaidavo. Ji i�tarė:

��Netikiu.

Zedas parei�kė:

��Vadinasi, tu kvaila.

��Ne, a� ne kvaila. Praleidau su tavim jau dvi dienas � dvi ilgas dienas. Taip ir nepastebėjau jokios tavo �iaurumo aprai�kos.

��Tuomet paklausk apie tai Karos.

��Kara su manim nesi�neka. Bet tai ir nesvarbu. � Jos pir�tai ėmė riestis. Ji prisivertė juos atpalaiduoti. � A� nelabai tai suprantu. Galbūt tie pasakojimai ir teisingi. Bet a� negaliu jais tikėti. Tai negali būti tiesa. Tasai Zedas Jago, kurį pa�inau a� � �velnus �mogus.

��Pati nesupranti, k� �neki,�� su�nib�dėjo vyri�kis.

��A� puikiai suprantu, k� �neku. Visi tie pasakojimai � kaip ir ta knyga, kuri� skai�iau: tik viena versija įvykių, nutikusių ka�kada labai seniai ir kitiems �monėms. Argi ne toks ir yra istorijos apibrė�imas?

Jis suprato. Ji ie�kojo būdo pasiūlyti jam tai, ko jis u�vis labiausiai tro�ko, bet visa savo esybe suvokė negalįs priimti.

��Tai a� kvailys,�� su kartėliu i�tarė Zedas. Nublo�k�s į �alį antklod� i�sirop�tė i� lovos. Sudėjo delnus Darienai ant pe�ių, �iuopdamas �velnius kaulų ir gyslų i�linkius� Norėjo liepti jai i�eiti, ne�dintis, dingti i� jo kambario � visa tai pernelyg greitai, pernelyg anksti, pernelyg pavojinga. Nespėjo nė susim�styti, o mitrūs jo pir�tai jau aptiko įdub� jos petyje, kur turėtų susmigti nyk�tys. Zedas atitraukė nuo jos rankas ir sunėrė pir�tus.

��Vie�patie Dieve, moterie, pasitrauk nuo man�s. Visai nenoriu tav�s skaudinti.

Ji nekrustelėjo i� vietos. Tik pasakė:

��Nemanau, kad mane įskaudintum.

Jos pasitikėjimas savimi kėlė siaub�. Zedas priėjo prie terasos durų, viena dreban�ia ranka atsirėmė į vėsų stikl�.

��Nieko tu ne�inai.

Ji neatsakė. Zedas atsigr�ė ir i�vydo, kad Dariena jau nusimetusi chalat�. Jis matė plok��i�, glotnų moters pilv�, krūtis su tamsiais speneliais, rusv� plaukų trikampėlį. Ji mostu pasikvietė Zed� artyn. Sustabarėj�s lyg medgalis Zedas atsiplė�ė nuo terasos durų, baimindamasis j� net paliesti. Darienos lūpos glustelėjo priėjo lūpų, paskleisdamos sodrų, jusling� gėlių, vyno, �ilko kvap�. Tamsioji, pa�iose gelmėse tūnanti, jo esybės dalis laukė, kol dvelktelės bejėgi�kumu.

Ji nusivedė jį prie lovos ir trūktelėjusi pasisodino greta.

Dariena prigesino �viesas. Ir labai �velniai, delnais ir pir�tų galiukais, ėmė liesti jo kūn�, glostydama nugar� ir �onus. Jo raumenys susimetė mazgais. Tir�toje prietemoje Zedas vos į�iūrėjo vergės veid�. Darienos akys �nairavo į jį i� po plaukų u�uolaidos. Ji susikaupė, prikando apatin� lūp�.

Zedas suaimanavo, įkliuv�s asmeninės lūkes�io kan�ios �abangose, bet vis tik atsiplė�ė nuo lie�ian�ių jos rankų.

��I�eik,�� vos atgaudamas kvap� suku�dėjo jis. � Tai nesaugu.

Dariena nieko nesakė, papras�iausiai i�tiesė rank� prie jo. Tarsi laukinis padaras, viliojamas i� ir�tvos, Zedas lėtai susmuko atgal ant lovos. Stumtelėjusi ji parvertė jį auk�tielnink�. Jis kvaito nuo kambaryje tvyran�ios prietemos, pasiprie�inimas slopo. Ji palinko priėjo: Rani, ne Rani, meilu�ė, draugė, sesuo, nepa�įstamoji, vergė� Moters delnai nusileido jam ant krūtinkaulio, ėmė �velniai brė�ti ratus ant krūtinės, slysdami vis �emiau � ant pilvo, dar �emiau� Pagaliau jos delnas apglėbė jo lytį, ir jis pajuto kaistantį stangrum� tarp kojų.

Zedas tysojo tarsi prikep�s prie paklodės.

Ji i�sitiesė greta, pir�tų galiukais tyrinėdama jo kūn� nuo spenelių iki kirk�nių. Skausmingai ir atsargiai jis pakėlė vien� rank� ir priglaudė deln� prie �velnaus jos skruosto. Galbūt, galvojo jis jusdamas, kaip kūnas atsiliepia į stimulus, gerokai senesnius u� jį patį, o vie�patie, galbūt� Ji kilstelėjo vir� jo. O paskui nusileido, apglėbdama ie�kan�ia, drėgna �iluma; kai jie pagaliau susijungė, Zedas suriko, tarsi tai ji būtų įėjusi į jį.

T�, pirm�jį, kart� jis buvo negrabus, vis dar baiminosi j� liesti, jo daiktas suglebo anks�iau, nei priartėjo atomazga.

��Atleisk��� su�nib�dėjo jis. � Atleisk�

Darienos pir�tai perbraukė perd�iūvusias Zedo lūpas. Paklusdamas jos trūktelėjimui, jis u�sirito ant vir�aus, ilgos moters kojos apsivijo jo �launis. Juodu ėmė lėtai siūbuoti. Jusdamas, kaip po juo įsitempia ir atsileid�ia, įsitempia ir atsileid�ia jos klubai, Zedas i�vydo atspindį jos akyse � seniai u�mir�t�, nepa�įstam� veid� �velnaus ir aistringo meilu�io, kadų kadės gyvenusio jo kūne ir jo kambaryje � berniuko, kuriuo jis buvo kadaise.

Deinas pabarbeno į miegamojo duris.

��Rani, tu pasiruo�usi?�� �ūktelėjo.

Rani atsiliepė:

��Dar valandėl�!

Prie� įsibrukdama į ki�en�, ji dar kart� permetė akimis Loraso U-Eleno lai�k�. �tai k� jis ra�ė: �Domna Rani, su did�iausiu d�iaugsmu sutinku su jumis susitikti. Malonėkite rytoj ateiti į Rado Alėj�, ketvirt� numerį, de�imt� valand� ryto. Pra�au niekam neatskleisti �io lai�ko turinio. � Apa�ioje puikavosi koketi�kas para�as � L. U-E.

��A� pasiruo�usi,�� tarė Rani.

Ji nuėjo prie durų ir atidarė jas; Rani drovėjosi tų drabu�ių, kuriais buvo apsirengusi, jautėsi labai jau keistai. Ni�nieko pana�aus jai iki �iol neteko vilkėti: dabartinį jos apdar� sudarė grubiai austos med�iagos kelnės, kone primenan�ios plėves, ir perregima purpurinė tunika. Akys buvo apvestos ry�kiai raudonu blizgesiu; visa oda jai atrodė lipni, tarsi būtų i�sitepliojusi dumblu. Nepras�iau i�sipustė ir Deinas � akinan�iu cinoberio spalvos kombinezonu, kadaruojan�iais strėlės formos auskarais ir prie jų priderintu pakabu�iu po kaklu. Rani nu�velgė jį susiraukusi.

��Taip, a� pasiruo�usi, bet jau�iuosi siaubingai kvailai!

Deinas i�si�iepė.

��Atrodai siaubingai puikiai,�� pripa�ino jis. � Gal tik �itiems namams tokia apranga kiek netinkama, �tai ir viskas. Bet vos i�eisime į gatv�, niekas nė neatsigr� į tave.

��Nes�monės,�� subambėjo Rani, bet vis tik i�ėjo i� kambario ir pasuko prie laiptų. � Dar ir kaip visi spoksos � kas i�tvertų nei�sprogin�s akių?

��Na, gal kas ir u�mes akį, � tarė Deinas. � Bet jie juk prisi�iūrėj� tiek ir tiek hiperių de�imtyse skirtingų pasaulių � ir visi hiperiai jiems atrodo vienodi. Po �imts, juk tai savoti�ka uniforma. Ne pati menkiausia prie�astis �itaip rengtis.

Rani pastvėrė Dein� u� rankos.

��O tu neprie�tarauji?�� paklausė.

Jo veidas sustingo.

��Nesuprantu, k� turi omeny,�� tarė Deinas.

Moteris atsakė:

��Deinai, supranti kuo puikiausiai. Juk a� � ne hiperė. A� neturiu teisės vilkėti tokius drabu�ius.

Jis gū�telėjo pe�iais. I� u� daugybės ilgo pirmojo auk�to koridoriaus durų įjuos dirs�iojo tiek patys Kynetai, tiek vergai.

��Jeigu egzistuotų koks nors kitas būdas saugiai nusivesti tave į hiperių rajon� taip, kad niekas neatpa�intų ir kad nereikėtų prane�ti Abanato policijai � k� gi, turbūt t� kit� ir rink�iaus,�� pasakė jis. � Bet kito būdo nėra, ar bent jau nesugebėjai jo sugalvoti.

Jiems buvo i�kilusi įdomi problema: kaip nusigauti adresu, nurodytu Loraso U-Eleno lai�ke � kurį prisideng�s nakties tamsa atne�ė ka�kas, ko netgi naktinis apsauginis saikstėsi akyse nemat�s,�� ir likti nepastebėtiems. Imre pasiūlė kreiptis į Abanato policij�. Ta�iau Rani ne ka�in kiek pasitikėjo Abanato policija po to, kai �iems taip ir nepavyko susekti ir pa�aboti �Lasvųjų �abado �monių�. Aliza juokais pasiūlė u�simaskuoti. O vėliau kaip tik Deinas jai ir paki�o mintį � asmeni�kai, lovoje (ji buvo slap�iomis atsivedusi jį į savo rausv�jį miegam�jį): �Rani, kodėl tau netapus hipere?�

Jai pani�o nosį; Rani pasikasė atsargiai, kad nenugrem�tų blizgesio.

Deinas stebėdamas j� nusijuokė.

� �inai, atrodytum kur kas tikrovi�kiau, jei nemanytum, kad privalai atrodyti tobulai.

Ji susiraukė ir i�siterliojo blizgesiu nyk�tį. Paskui i�tiesė rank� ir brūk�telėjo nyk��iu Deinui per skruost�. Liko visai gra�i raudona drū�ė.

� �tai, dabar ir tu nebetobulas.

Juodu i�ėjo į gatv�. Rani spyruokliavo kojomis ir siūbavo klubais, mėgindama atkartoti Deino eisen�, bet greitai įsitikino nieko nepe�ianti � ji tiesiog negalėjo taip vaik��ioti. Ir dėl to tik dar labiau apsiniaukė, pasijuto labai netvirtai, lyg įkėlusi koj� į visi�kai svetim� jai erdv�.

Juodu keliavo slenkan�ia �aligatvio juosta. �i lankstu apsuko Aukciono aik�t�, vienu kvartalu anks�iau pasukdama į vakarus. Dar vienas kvartalas, staiga susizgribo Rani, ir atsidursime kaip tik ties ta vieta, kur stovėjo mano namas. Jai visi�kai nesinorėjo matyti griuvėsių. O po to labai greitai � ji niekad nė nesusim�stė, kaip tai netoli nuo Jago �eimos namų � jie pateko į hiperių rajon�. I�vydus nedidukus susigrūdusius namelius, Rani apėmė nerimas.

��Kur veda �i slenkanti juosta?�� paklausė ji.

� Į Pagrindinį Nusileidimo terminal�, � paai�kino Deinas. � Keliausime ja dar vien� kvartal�, paskui nulipsime.

Jis stumtelėjo moterį į kair� ir nulaipino nuo slenkan�ios juostos. Rani suirzo, kad tai jis �ino, kur eiti � �iaip ar taip, juk tai jos miestas. Ta�iau �ioje jo dalyje ji niekada nesilankydavo.

Kol keliavo slenkan�ia �aligatvio juosta turistų apsuptyje, ji dar nesijautė ypa� krintanti į akis. Bet dabar� Rani apsidairė. Viskas �ia atrodė kitaip (gatvelės siauresnės, namai senesni, labiau pri�nerk�ta), netgi kvapas tvyrojo kitoks. �aligatvių plytelės i�trupėjusios, o praeiviai atrodė ir u�sisvajoj�, ir tuo pat metu � pavojingi� Kai tik �i mintis blykstelėjo galvoje, Rani prisivertė nusipurtyti kvaitulį.

Romantizuoti hiperius � niekų darbas, grie�tai tarė ji sau. Savaime ai�ku, tai jie daro ir patys � blizgesio pie�tukais, tradicijomis, apranga� Ta�iau jai tai visai neprivalu.

��Kur dabar?�� paklausė ji Deino.

�is sulėtino �ingsnį.

� �ionai.

��ionai� nuo gatvės atsi�akojo akligatvis � sausas, dulkėtas, u�sibaigiantis siena su durimis.

Deinas suraukė antakius.

��Man tai nepatinka,�� i�tarė.

Rani linktelėjo. �itokioje vietoje bet kam būtų juokų darbas u�speisti juos į kamp�. Akimirk� j� tarsi elektra nukrėtė: ka�in k� apie �itokį �ygį pasakytų brolis? Brolis� įdomu, ar Dariena Riis jau dvare? O jei taip, galbūt kaip tik todėl Zedas pasirodė toks �altas, kai Rani jam paskambino?

Deinas i�tarė:

��Rani-ka, palūkėk �ia.

Ji net nespėjo prasi�ioti gin�ytis, o Deinas jau i�traukė rank� jai i� parankės ir nu�ingsniavo į akligatvį. Rani lydėjo verg� �vilgsniu � jis priėjo prie pat durų, tada pasuko atgal.

Deinas mostelėjo jai.

Moteris nuskubėjo pas jį.

��Man atrodo, saugu,�� i�tarė Deinas tyliai. � �ia nėra jokių kitų durų � tik i�tisinė vientiso pastato siena. Prieik prie durų ir pasibelsk. Adresas tas�

�ingsniuodama durų link, Rani galvojo: juk tai kvaila. Staiga j� apniko tvirtas įsitikinimas, kad u� tų durų jos nelaukia joks Lorasas U-Elenas. O kas, jeigu tai �abangos?�� �mėk�telėjo jai; �irdis ėmė dau�ytis krūtinėje. O kas, jeigu u� tų durų tyko Maiklas A-Rae? O jeigu Deinas sumanė j� pagrobti?..

Velniai nematė, tarė ji sau ir pabeldė. Durys atsidarė.

Tarpduryje i�dygo �mogysta. I� pirmo �vilgsnio net nebuvo ai�ku, koks tai padaras, jau nekalbant apie lytį: vilkėjo platų, ry�kiai �ali� drabu�į i� plono, raibuliuojan�io, akis �ilpinan�io audinio; plaukai buvo blizgantys, juodi. Pir�tai, ausys ir �nervės �ai�aravo neįtikėtina daugybe puo�menų. Toji akinanti esybė i�tiesė rank�.

��Domna Rani,�� pra�neko sodriu vyri�ku balsu. � Man labai malonu.

Staiga greta Domnos i�dygo Deinas ir ky�telėjo koj� į tarpdurį, kad �eimininkas negalėtų netikėtai u�trenkti durų.

��Mes dviese,�� i�tarė Rani, sutelkdama �vilgsnį į tamsias akis. � Tikiuosi, neprie�tarausite.

Jis nusi�ypsojo.

��To ir tikėjausi. Pra�om u�eiti.

Rani įėjo vidun. U-Elenas u�darė duris, bet, kiek spėjo pastebėti ji, neu�rakino.

Jie pateko ne į pastato vidų, o į vidinį kiemelį. Pa�iame jo centre try�ko fontanas: vanduo srove ver�ėsi auk�tyn i� abstrak�ių metalinių nasrų. Vis� kiem� supo kolonada. Rytme�io saulėje �alia gaiva spindėjo pievelė. Netoli fontano, pievelės viduryje, į kurį vedė raudonomis plytelėmis i�kloti taku�iai, stovėjo trys krėslai, spintelė ir � tarsi visai nety�ia �ia pakliuv�s � kompiuteris.

U-Elenas nusimetė vir�utinį apsiaust� ir liko su ma�umėl� kuklesnio sukirpimo bly�kiai �aliomis kelnėmis bei tunika. Jis mostelėjo į krėslus.

��Jauskitės kaip namie,�� tarė.

Pasilenk�s prie spintelės jis lyg koks fokusininkas i�traukė taur� vaisių pun�o Rani, o Deinui � kit� taur�, pripilt� i� pa�iūros lyg ir raudonojo vyno. Pats prisidegė cigaret�.

��Na �tai, galime įsitaisyti jaukiai ir patogiai,�� tarė ir atsisėdo pirmas. Rani irgi atsisėdo. Deinas ėmėsi �niuk�tinėti po kiemelį.

Rani sutelkė vis� dėmesį į �eiminink�, pastebėjo akinan�iai baltus jo dantis ir labai tankius juodus antakius; o barzda jam ne�ėlė, nebuvo matyti nė menkiausio ap�epimo. Rani teko girdėti, kad Kerėtojo vyrai da�nai suvis pa�alina barzdas.

��Jūs � Lorasas U-Elenas,�� prabilo Rani.

�eimininkas nusi�ypsojo.

��Visi�kai teisingai. Kas dar galė�iau būti?

��Būtų labai malonu gauti kokį nors įrodym�.

Jis dar pla�iau nusi�ypsojo.

��Gal turite mini skenerį? Ar norėsite pamatyti mano tapatyb� patvirtinantį disk�?

Ji atsakė klausimu:

��Kas yra Jago �eimos narkotikų dileris Abanate?

Lorasas pa�velgė į moterį, paskui sukikeno.

� �eriksė Esba. Ji buvo Jago �eimos narkotikų dilerė Abanate, Domna. �iuo metu ji Lėjuje, atostogauja.

��Kaip jums pavyko i�siųsti j� atostogų? � paklausė Rani i�tiesdama kojas ir siurbtelėdama pun�o. �is buvo labai gardus.

��Pasiūliau atlygį.

��Ar kada nors buvote su ja susitik�s?�� parūpo Rani. U-Elenas linktelėjo. � Kaip ji atrodo?

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Ma�a stora moteri�kutė. I�gedusiais dantimis.

Rani suraukė nosį. Jai buvo visi�kai i�garav�s �itoks vien Kerėtojo gyventojams būdingas po�iūris: visi jie ten manė, kad �mogaus kūnas � tik molis, kurį galima minkyti ir formuoti savo nuo�iūra, laikantis mados. �tai kas nutinka, kai visas gyvenimas slenka laboratorijose, pagalvojo ji.

��Argi jums nesvarbu, kas yra mano palydovas?�� paklausė.

� �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro,�� u� j� atsakė U-Elenas. � Pastaruoju metu � vergas. Įkliuvo kontrabanda įve��s � ar mėgindamas kontrabanda įve�ti � į sektorių dorazino krovinį. Manding, vienas jūsų brolio, na, kaip sakoma, įgijinių. � Ramiame jo balse suskambo vos vos juntamos paniekos gaidelės.

Rani pajuto, kad po truputį jau ima kaisti. Mano drauge, pagalvojo ji, ar mano prie�e, ne�inia, kuo pats save laikai, bet tu �ito tikrai nesakytum �itaip, jeigu prie�ais tave krėsle sėdėtų mano brolis.

Susizgribusi, kad pradeda siusti, ji u�gniau�ė kylan�i� pyk�io bang�. Deinas prisiartino ir atsistojo greta jos.

��Mes �ia vieni,�� tarė jis.

��A�iū, � atsakė ji ir mostelėjo į tre�i�jį krėsl�.

Jie visi puikiai �inojo, kad kieme galėjo būti įrengta bent �e�ių rū�ių slapto įra�inėjimo įranga, kuri� aptikti galėtų nebent patys jautriausi prietaisai. Bet jeigu jau U-Elenui knieti jų pokalbį įra�yti � tegul sau. Rani stebėjo, kaip tabako dūmelis vinguriuoja i� tobulos formos U-Eleno lūpų kampu�io.

��Pasakykite man kai k�, pilieti,�� pra�neko ji. � Jei mano informatorių �inios teisingos, jūs gyvenate Palauoje, Kerėtojuje, jums keturiasde�imt septyneri metai, grojate Kerėtojo fleita. Taip pat jūs � stambios Kerėtojo korporacijos atsakingasis valdytojas. K� tuomet jūs veikiate, trainiodamasis su narkotikų dileriais �abade?

�eimininkas giliai įtraukė dūmo į �nerves ir visas taip ir suspindo.

� �tai kuo mane �avi �abadas ir jo �monės,�� pragydo jis. � Jūs i�kart stveriate jautį u� ragų. Ar �inote, kad manajame pasaulyje būtų palaikyta nedovanotinu nemandagumu, jeigu tiesiai �viesiai pereitumėte prie reikalo, prie� tai ma�iausiai valand� nepaist� pa�ių įvairiausių bereik�mių niekų?

Tai jau taip, pagalvojo Rani. Bet dabar tu � mano pasaulyje, tu, i�puik�s, nosį u�riet�s kerito vaike!

��Ar jūs i�tremtas?�� paklausė ji.

U-Elenas mostelėjo cigarete.

��O, ne. A� �ia verslo reikalais.

Rani sausai atsakė:

��A� irgi.

��Varge ir nelaime,�� suaimanavo jis,�� regis, būsiu jus į�eid�s. Meld�iu atleisti. � Jis triuk�mingai i�kvėpė. Rani įskaudo dantis � ji ne i� karto susizgribo pernelyg kietai juos sukandusi. � Vis dėlto neabejoju, Domna, jūs tikriausiai seniai įtarėte, kad vis� �į spektaklį lėmė vienintelis motyvas � atkreipti jūsų dėmesį.

��Spektaklį? � pakartojo ji.

U-Elenas mostelėjo ranka į namo sienas.

��K� gi, kaip jau pastebėjote pati, ka�in ar �ia � kaip tik ta vieta, kur tikėtumėtės sutikti vienos did�iausių planetos korporacijų atsaking�jį valdytoj�.

��K� gali �inoti,�� atitarė Rani. � Keisti kartais būna tie �monės. � Ji matė, kaip Loraso kaktoje po truputį ry�kėja rauk�lės � galų gale jis suvokė, kad jį į�eidė. � O a� niekada nesu buvusi Kerėtojuje.

��O man iki �iol neteko lankytis �abade,�� atsakė U-Elenas.

��Man atrodo, jis �avingas, nors ir kiek at�iaurus.

��Taip,�� sutiko Rani,�� jis tikrai gali būti at�iaurus. � Jai parūpo, kiek laiko dar prireiks �itam tipui, kol pagaliau ims kalbėti apie reikalo esm�. � �inoma, �is � anaiptol ne tipi�kas mūsų miesto rajonas.

��Taip man ir pasirodė. Bet man taip ir nepasitaikė proga kaip reikiant pasi�valgyti po Abanat�. Ties� sakant, oficialiai man�s �ia i�vis nėra. � U-Elenas nusi�ypsojo ir i�pūtė dūmų debesį.

��Kaip jums tai pavyko?�� paklausė Rani.

Jeigu jau �abadie�iai garsėja tiesmukumu, pagalvojo ji, negaliu suter�ti tokios reputacijos. Be to, k� gali �inoti, galbūt jis ims ir atsakys.

��O, a� nei�sivers�iau be pagalbos, Domna,�� atsakė U-Elenas. � Man padėjo �Farmacija�.

Rani lo�telėjo, lyg ka�kas būtų smog�s jai į krūtin�. Ir pasakė:

��A� priblok�ta � nejaugi gerbiamas Kerėtojo verslininkas gali būti kaip nors susij�s su �Farmacija�?

U-Elenas linktelėjo patenkintas.

��Mes � partneriai. � Jis skėstelėjo rankomis. � Kaip matote, a� jumis pasitikiu.

Rani toli gra�u neatrodė, ar tai jau tikrai taip ai�ku. Ji paslap�iomis svarstė, ar gali būti, kad U-Elenas sako ties�.

��Kas tie �mes�? � paklausė ji.

��Mano bendrovė.

Akys lygiame, be menkiausios rauk�lelės jo veide blykstelėjo. Nuo fizinio jo tobulumo � net rankos buvo be menkiausios ydelės, glotnios kaip stiklas � Rani darėsi nejauku.

��Ar ne per gerai apie mane galvojate?�� rimtai pratarė ji. � Tai, k� �tai prisipa�inote, būtų be galo įdomu Federacijos policijai. Kaip galite būti tikras, kad a� nesikreipsiu tiesiai įjuos?

��Skubinsitės tiesiai pas hipererdvės farus?�� U-Elenas sukikeno. � Domna, ne toks jau a� bevilti�kas kvailys. Jūs nė u� k� įjuos nesikreiptumėte. Be to, jie patys �ino. Tiksliau sakant, �ino Maiklas A-Rae. �ino tai jau daugelį metų.

��Tikrai?�� suabejojo Rani. � Kodėl tuomet jūs vis dar ne u� grotų?

U-Elenas paspringo ir u�sikosėjo. Jo veidas patamsėjo. Rani dirstelėjo į Dein�. �is pir�tais barbeno į krėslo ranktūrį. Galiausiai U-Elenas atitoko pakankamai, kad i�spaustų:

��Domna, jūs nė nenutuokiate, kaip tai juokinga.

��Tai ap�vieskite mane,�� tarė Rani.

��Maiklas A-Rae � mano pusbrolis,�� parei�kė U-Elenas. � Tai yra � buv�s Maiklas U-Anasis. �inote, net mano fanatikas pusbrolis Maiklas nelink�s pernelyg skubintis gaudyti ir ki�ti į cyp� savo paties �eimos narių.

Pusbrolis?�� apstulbo ji. Bandė į�velgti U-Eleno veide kokį nors pana�um� su A-Rae. Ta�iau susidūr�s su �monėmis i� Kerėtojo, i�vaizda niekada negali pasikliauti. Visi jie � �imt�kart lipdyti ir perlipdyti. Maiklas U-Anasis, pagalvojo ji. �tai �itai a� būtinai prisiminsiu.

��Ar jūs kada nors susitinkate?�� paklausė ji.

��Su Maiklu? Na k� jūs, �inoma, ne!�� su�uko U-Elenas. � Jau daugyb� metų nebepalaikome i�vis jokio ry�io. Ties� pasakius, jo gana i�kreiptas pareigos jausmas ir yra viena prie�as�ių, dėl kurių atsidūriau �ia.

Pasigraib�s spintelėje, Lorasas i�sitraukė �iaudin� vėduokl� ir tingiais mostais ėmė vėduotis. Jo nagai buvo bly�kiai �alsvi.

Rani svarstė, ar jis pats nutuokia, koki� verting� informacij� k� tik jai atskleidė. Ta nepaken�iama jo pompastika� Ta�iau po i�orine savimeile Rani u�uodė jo a�trų prot�, atsargum� ir ne pa�ius tyriausius ketinimus. Su �iuo �mogumi teks elgtis itin apdairiai.

Ji vėl pra�neko, vildamasi dar k� nors i�girsti apie Maikl� A-Rae:

��Jis tvirtina es�s tikras dorybingumo įsikūnijimas. Manau, jo paties giminai�ių ry�iai su �Farmacija� jam kelia pasibjaurėjim�, ar ne?

Vos tai pasakiusi ji prisiminė, kaip A-Rae pats pasipasakojo i�si�adėj�s �eimos dėl tos prie�asties, kad �i pelnėsi i� vergovinės sistemos. Jos nervai ėmė vibruoti.

U-Elenas atsakė:

��Apie dorybingum� ver�iau spr�sti i� darbų, ne i� �od�ių. Vaikystėje Maiklas buvo nepaken�iamas � valdingas ir baisus savanaudis. Neprilygstamas pagyrūnas. Tikriausiai toks tipas jums pa�įstamas?

Domna Sam, dingtelėjo Rani.

��Taip,�� atsakė ji.

��Tai, kas vienam dorybė, � kone progiesmiu u�traukė U-Elenas,�� kitam � kalėjimas.

�į posakį Rani jau buvo girdėjusi anks�iau. Ji niekaip neįstengė perprasti, ar tik U-Elenas nebando įpir�ti jai viso kalno nes�monių. Vis dėlto neatrodė, kad jis meluotų. Moteris gurk�telėjo pun�o. U-Elenas kalbėjo toliau:

� �inote, tiesiog nuostabu, kaip kei�iasi istorija priklausomai nuo autoriaus, ra�iusio knyg�. �tai dabar Maiklas tvirtina vis� gyvenim� kar�tai neapkent�s vergovinės sistemos. Tuo tarpu pats kadaise mokėsi medicinos, svajojo dirbti Tinkle. Atrodė rimtai nusiteik�s, i� visų jėgų siekė tikslo��� Jis nusi�ypsojo ir skėstelėjo rankomis. � Bet a� atvykau į �abad� ne tam, kad pasi�nekė�iau apie savo pusbrolį.

Atrodė, jog įkaitusiame kieme �eimininkas jau�iasi pakankamai jaukiai. Rani įskaudo sprand�. Domnai labai knietėjo supurtyti t� puo�eiv�, tik ji nenutuokė, kaip reikėtų tai padaryti. Izobelė būtų �inojusi, dingtelėjo jai.

��Turiu jums �į t� pasiūlyti,�� tarė U-Elenas. � Gal norite dar pun�o?

��Ne.

��Tuomet, jei leisite, norė�iau supa�indinti jus su keliais paprastais faktais apie prekyb� narkotikais.

Rani taip ir sustabarėjo.

��Pilieti,�� įtemptai i�tarė ji,�� abejoju, ar jūs sugebėsite Jago �eimos atstovei apie prekyb� narkotikais papasakoti k� nors tokio, ko ji ne�inotų.

Jis sumaigė cigaret� ir pa�velgė į Rani.

��Domna, dėl Dievo meilės. A� nė nemaniau jūsų į�eidinėti. Esama tokių faktų, apie kuriuos ni�nieko nenutuokiate nei jūs, nei bet kuris kitas �abade. Tad tiesiog pasiklausykite.

Rani tarstelėjo:

��Kalbėkite.

I� po ply�elio po akmeniu, gulin�iu prie U-Eleno kojų, i�niro smėlinis drie�as � i�viliotas smalsumo, o gal susigund�s dūmo kvapu.

��Jūs puikiai �inote narkotikų judėjim� ribojan�ius įstatymus, ��vėl pra�neko U-Elenas. Jis suglaudė pir�tų galus, saulės spinduliai sublyk�iojo kiekviename ant jo rankų spindin�iame briliante. � Mūsų i�mintingoji Federacija draud�ia pergabenti i� vieno sektoriaus į kit� tam tikrų rū�ių narkotikus, tarp jų � ir dorazin�. Prie� daugelį de�imtme�ių nusikalstamas konsorciumas, �inomas �Farmacijos� pavadinimu, pradėjo gaminti dorazin� ir gabenti į �į sektorių. Dorazino formulė � ypa� uoliai saugoma paslaptis; ties� sakant, ji įslaptinta taip, kad netgi Kerėtojo laboratorijose dirbantys chemikai taip ir nesugebėjo i�skaidyti narkotiko ir i�tirti jo sudėties.

��Tai a� �inau,�� įsiterpė Rani.

��Meld�iu kantrybės, Domna. Gal įpilti dar vyno?�� Jis kilstelėjo grafin�. Deinas atsisakė papurtydamas galv�. � Domna, gal jūs norėsite dar pun�o? Ne? K� gi. Kur a� sustojau?.. Taigi. Ma�daug prie� penkiasde�imt metų �Farmacija� kreipėsi su pasiūlymu į mus, turiu omeny � į �Vaistų gamyb�, Inc.�. Jie susidūrė su tam tikromis gamybos problemomis. Pradėjo plėsti platinimo tinkl�, bet ne ka�in k� tenutuokė apie efektyvius gamybos metodus. Galite įsivaizduoti, kaip jie i� prad�ių organizavo darb� gamykloje! Taigi papra�ė mūsų patarimo. Mes sutikome jiems padėti � u� tam tikr� kain�. � Jis prisidegė dar vien� cigaret�.

Rani stebėjo drie��. Gyvūnėlis įsitaisė greta numesto U-Eleno apsiausto ir oran�iniu lie�uvėliu bandė paragauti �alios med�iagos. Laikykis ne�ali�kai, paliepė sau Rani. Nemėgink susijaudinti. Prisimink, k� sakydavo Izobelė�

��Labai įdomu.

U-Elenas ma�umėl� sudirgo. Rani prad�iugino, kad tai buvo pastebima. Jis įnirtingai u�sitraukė, paskui stipriai i�pūtė dūm�.

��Mainais u� pagalb� mums atiteko dvide�imt procentų �Farmacijos� dalies.

��K�? � �ioptelėjo Deinas.

��Taip,�� patvirtino U-Elenas. � Mes tikėjomės perpirkti i� jų dorazino formul�. Ta�iau jie tvirtai parei�kė neparduosi�. Vis dėlto visa tai, k� su�inojome apie juos, įtikino mus, kad dėl tų dvide�imties procentų mums tikrai neteks gailėtis.

��Ir kaip, nepasigailėjote?�� paklausė Rani.

��Mūsų pelnas siekė ma�daug trisde�imt milijonų kredų per metus.

Deinui i�sprūdo:

��Dievulėliau��� Liesame jo veide pasirodė baiminga pagarba.

Rani suraukė antakius.

��Gal vis dėlto įpiltumėte man dar pun�o?�� Ji padavė U-Elenui savo taur�; i�g�sdintas moters judesio drie�as smuko atgal po akmeniu. U-Elenas pripylė taur� saldaus, �alto gėrimo; Rani gurk�telėjo. � A�iū. � Ji pa�velgė į �eiminink� per taurės vir�ų. � O kaip �iuos pelnus paveikė Maiklo A-Rae � narkotikų skyriaus policijos kapitono � elgesys?

U-Elenas did�iai susidomėj�s ap�iūrinėjo savo kelnių audinį. Po valandėlės atsakė:

��Prastai. �Farmacija� dabar jau nori nutraukti dorazino gamyb�.

Rani nervai virptelėjo.

��Tai būtų visai kvaila.

��Mums irgi taip atrodo,�� pritarė U-Elenas. � Tiesa, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad �Vaistų gamyba, Inc.� to nei�gyventų. Mes tikriausiai ir toliau gyvuotume visai neblogai, kadangi mums priklauso pentatino gamybos sektoriuje patentas. � Jis kostelėjo. � Vis dėlto mūsų pentatino gamykla, nors ir patenkina dabartin� produkto paklaus�, yra gana nedidelė, o norint j� plėsti, prireiktų mil�ini�kų investicijų � prireiktų did�iulių sumų pinigų, kurių mes nebegausime, jei dabartiniai prekybos apribojimai įtikins �Farmacij�� nutraukti dorazino gamyb�.

Rani pasakė:

��Savaime suprantama, jūs vėl pasisiūlėte nupirkti i� jų dorazino formul�.

��Taip. Ir �į kart� jie jau sutiko parduoti. � U-Elenas lyg ir turėjo triumfuoti. Ta�iau jo balse nebuvo jokio d�iaugsmo.

��Ir?..�� paragino jį Rani.

U-Elenas įsmeigė akis į �ioruojantį cigaretės galiuk�.

��Jie u�sipra�ė trisde�imties milijonų kredų.

��Padori suma.

��Jūs nesuprantate,�� sumurmėjo U-Elenas. � Mes neturime tiek pinigų. Supraskite, jie nori gauti vis� sum� i� karto, o mes niekaip negalime likviduoti �itiek kapitalo. Neseniai mano �eimos nariai ėmėsi kai kurių �ygių, kurie toli gra�u neatne�ė tiek naudos, kiek tikėtasi. Praradome did�iules sumas.

Rani tarstelėjo:

��Apgailestauju, kad jums kliuvo �itokie lemties i�bandymai.

U-Elenas suraukė antakius.

� �tai todėl,�� pridūrė jis,�� �Vaistų gamyba, Inc.� norėtų pasiūlyti Jago �eimai prisidėti perkant dorazino formul�.

Na pagaliau, dingtelėjo Rani, pagaliau� Ji giliai įkvėpė.

��Tai i�ties rimtas pasiūlymas, pilieti,�� pra�neko Domna. � Tad pasakykite, kodėl jūs, u�uot u�mezg� ry�į su manimi, įsivėlėte į �itokį� spektaklį? � Ji reik�mingai nu�velgė i� prad�ių savo, paskui � U-Eleno drabu�ius.

U�sigav�s jis atsiliepė:

��Domna, a� vilkiu tokius drabu�ius, kokie įprasti mano pasaulyje. O dėl to, k� vilkite jūs� k� gi, manau, kad jūs pati renkatės, kuo rengtis.

��Kalbu anaiptol ne apie drabu�ius,�� atitarė Rani. � Turėjau omeny � kodėl tiesiai nesikreipėte į mane? Galėjote papras�iausiai pasibelsti į mano duris ir prisistatyti, kas es�s. Nuo ko jūs slapstotės? Nejaugi nuo savo partnerių?

U-Eleno veidas skausmingai persikreipė.

��Ne, Domna. Nors i� tiesų būtų geriau, jei jie nesu�inotų apie mūsų susitikim�. Na ne� tie, su kuriais a� vengiu susidūrimo gyvendamas �iame gana slegian�iame ir ne itin civilizuotame miesto rajone, yra mano baisusis pusbrolis ir jo pakalikai.

��Suprantu,�� nut�sė Rani. Ji ėmė ritinėti tarp delnų taur�. U-Elenas vėl pasiėmė �iaudin� vėduokl� ir ėmė j� mosuoti. � Ta�iau A-Rae � anaiptol nebe toks galingas, be to, jo ie�ko Abanato policija.

U-Elenas atsakė:

��Vis dėlto, kol jis dar nesurastas ir saugiai nepatupdytas u� grotų, a� link�s ver�iau laikytis nuo jo� na� tokiu pat atstumu, kaip ir dabar, Domna.

Rani puikiausiai suprato jo nenor� �mė�uoti pusbrolio akivaizdoje, taip pat ir �od�iais nei�sakyt�, bet ai�kiai juntam� pasitikėjimo Abanato policija stygių.

��Tikiuosi, jau labai greitai jis ir atsidurs u� grotų, � tarė ji. Pastebėjusi Deino grimas�, ji vyptelėjo pati sau. Staiga jai �ovė mintis: ka�in ar U-Elen� irgi pasiekė tie gandai, apie kuriuos jai u�siminė Imre Kynetas? Ji nutarė patikrinti. � Dabar, kai A-Rae jau nebėra, kaip manote, kas pasikeis narkotikų pergabenimo grandinėje?

Ruda U-Eleno ranka, gniau�ianti vėduoklės kot�, pabalo.

��Sklando gandai, kad naujasis narkotikų skyriaus kapitonas bus i� Diksono Pasaulio. Ne�inau, ar jūs �inote, k� tai rei�kia, Domna.

� �inau, k� tai rei�kia,�� patikino Rani. K� gi, pagalvojo, jeigu i�girsiu dar vien� kart�, tada jau patikėsiu, jog tai tikrai tiesa. � Taigi jeigu �Farmacija� negaus i� mūsų trisde�imties milijonų kredų u� dorazino formul�, jie arba i�vis nutrauks dorazino gamyb�, arba parduos formul� kam nors kitam.

��Abejoju, ar atsiras kas nors, pakankamai kvailas, kad j� pirktų, � atsakė U-Elenas. � Tiesa, visuomet lieka galimybė kreiptis į Federacij� su pra�ymu legalizuoti dorazino pergabenim�. Ta�iau neatrodo, kad Nekso Kompcentro biurokratai �iuo metu būtų itin entuziastingai nusiteik� narkotikų at�vilgiu, tad kol t� pra�ym� jie gautų ir imtųsi svarstyti, viso narkotikų apyvartos tinklo darbininkai jau būtų sutupdyti į kalėjim�, o �abade, ko gero, spėtų įsisiūbuoti rimti socialiniai neramumai.

Rani tarė:

��Mes manome, kad referendumas nebeįvyks, pilieti, jeigu jūs tai turite omeny.

��Ne, ne tai. Jeigu ir ateitų tokia diena, kai dorazin� galėtumėte įsive�ti legaliai, Domna, tuo metu jums jau tektų galynėtis su visuotiniu vergų mai�tu.

��Taip,�� tyliai i�tarė Rani. �itokia galimybė buvo nuolatinis visų �abado pilie�ių ko�maras. U-Elenas sakė ties�: �abadas, toks, koks jis yra dabar, galėtų sėkmingai gyvuoti ir toliau tiktai tuo atveju, jei dorazino gamyba nevėliau kaip per �e�is mėnesius būtų perkelta į Sardonikso sektorių. Istorija turi savų būdų sergėti praeitį, pagalvojo ji. Ka�in ar tik Ramasui I-Okadui nelemta tapti pirmuoju revoliucijos kankiniu?

��Kokios sumos jūs pageidautumėte i� man�s, pilieti?�� paklausė ji.

��Penkiolikos milijonų kredų, � atsakė Lorasas. � Penkiasde�imties procentų.

Rani u�simerkė. Penkiolika milijonų kredų apyvartinių lė�ų� Ji stengėsi prisiminti skai�ius, kuriuos jai rodė Takas Rafaelis.

Galbūt kaip tik tiek ir pavyktų surinkti. Bet� atiduoti �itoki� sum�, ir dar be jokios sutarties, be jokių garantijų, nusikalstamo konsorciumo emisarui? Rani svarstė, k� apie tai pasakytų jos motina. �Daryk tai, k� privalai daryti��. Tai buvo vienas mėgstamiausių Izobelės posakių. O juk paskui dar lauktų galai�in kokios i�laidos: gamyklos statyboms, darbininkams, vergams, įrangai�

��Pilieti,�� tarė ji,�� manau, nesitikite, kad atsakysiu jums dabar pat.

Jis subruzdo.

��Domna, pasakysiu jums, k� man sakė �Farmacija�. Atsakymo jie laukia nevėliau kaip po keturių standartinių savai�ių.

��Laiko ne ka�in kiek,�� tarė Rani ir pakilo. � K� gi, pilieti. A� jums prane�iu savo sprendim�. Ar asmeninis lai�kas jus pasieks?�� Jis linktelėjo. � Tad �itaip ir sulauksite i� man�s �inios.

Ji nu�ingsniavo prie durų. U-Elenas pasiėmė numest� apsiaust� ir nusekė paskui j�.

��Tikiuosi, suprantate,�� neramiai su�neko jis,�� kad a� nieko jums nesiūliau? Kad, jei kam nors parūptų tai patikrinti, įsitikintų, jog Lorasas U-Elenas �iuo metu yra Palauoje?

Rani maloniai jam nusi�ypsojo.

��Suprantu tai kuo puikiausiai, pilieti,�� tarė ji.

U�dėjo deln� ant durų rankenos, trūktelėjo. Deinas i�ėjo laukan pirmas. Nu�ingsniavo iki gatvelės, grį�o atgal.

� �varu,�� i�tarė.

��Geros jums dienos,�� atsisveikino Domna ir i�ėjo į siaur�, dulkėt� gatviūk�t�. Penkiasde�imt procentų nuo trisde�imties milijonų kredų sumos, vėl pagalvojo ji. Ka�in ar Jago �eima i� tiesų pajėgi surinkti penkiolika milijonų?

Pagaliau i�trūk�s i� vidinio kiemelio ir akligatvio, Deinas atsipalaidavo. Nu�velgė siaur� gatvel�. Du hiperiai stoviniavo ant kampo, dūmydami kvai�alų suktin�, ant laiptų sėdėjo ka�kokia moteris, bet į juos niekas ne�iūrėjo. Deinas pasir��ė, stengdamasis i�judinti sustirusius raumenis. Rani atrodė susikaupusi ir ka�k� murmėjo sau po nosimi. Deinas stvėrė j� u� rankos � vos spėjo trūktelėti į �alį, kad neįmaknotų į duob�.

��Kur eisime, Rani-ka?�� paklausė.

Moteris pa�velgė į verg�. Jos akys �vietė.

��Tu ni�nieko apie tai negirdėjai,�� pasakė.

��Apie k�? � Jis nusi�ypsojo. � Hiperiai puikiai sugeba saugoti paslaptis.

Vos tai i�tar�s susizgribo, kaip absurdi�kai skamba, kai tai sako jis. Ta�iau Rani nesureagavo, galbūt net nei�girdo.

��Prakeikimas, kaip norė�iau būti namie,�� i�tarė.

��Netrukus ir būsi,�� patikino Deinas.

Netrukus tu būsi dvare, o a� � toli nuo �ia, pagalvojo jis. Dirstelėjo per petį į tolumoje �vilgan�ius sidabrinius mar�rutinių luotų korpusus, ir �irdį suspaudė savojo laivo, �U�trauktuko�, ilgesys. Deinas ry�tingai i�metė jį i� galvos tvirtindamas sau, kad, jeigu nesugebės rasti būdo pasiųsti �inios Tori Lamonikai, bet kokios galimybės i�trūkti i� sektoriaus i�garuos kaip dūmas. Ta�iau Neila Hami� sergėjo kompiuterį nuo�miai it drakonkatė.

��Kur norėsi eiti dabar?�� pakartojo klausim� jis.

� Į Kynetų �eimos namus,�� atsakė Rani.

Juodu u�lipo ant slenkan�ios �aligatvio juostos. Deinas laikė Rani u� parankės baimindamasis, kad, nugrimzdusi į neramius apm�stymus, ji gali netekti pusiausvyros ir nugriūti nuo judan�ios juostos. Ir tuo pa�iu svarstė, koks jausmas turėtų apimti, i�leidus penkiolika milijonų kredų.

Nuo slenkan�ios juostos jie nulipo Promenadoje. Staiga Rani sustojo lyg nudiegta. Deinas apsidairė. Jų link, pasipuo�usi kraupia, d�iugulinga �ypsena, krypavo �arita Diamos.

��Pussesere Rani!�� Ji �vygtelėjo taip, kad praeivių galvos gerų de�imties metrų nuotoliu į visas puses atsigr�ė į juos. � Neabejoju, tu gavai mano lai�k�, taigi �inai, kaip man klaikiai gaila, kad �itaip kraupiai buvo sugriautas tavo namas, baisu, tikras siaubas, �inok, visas miestas taip tav�s gailisi, o juk toks nuostabus buvo namas, istorijos dalelė; ar tu �inai, kad �monės dabar �neka apie labai įdomius dalykus? Dėl to pabaisos A-Rae ir to, k� jis padarė tau, dabar jau nebebus referendumo, o a� manau, kad taip tik dar geriau � jeigu būtų referendumas, a� balsuo�iau u� tai, kad viskas liktų po senovei, juk �itiek metų buvo triūsta iki devinto prakaito, o a� visuomet sakydavau: seni papro�iai � geri papro�iai�

� �arita,�� įsiterpė Rani,�� a� skubu į susitikim�.

�aritos �vilgsnis nuslydo nuo jos prie Deino; ji sukikeno.

��O jergutėliau,�� pasakė. � Tai jau taip.

Vėliau, įsitaisiusi Imrės Kyneto kabinete su senovinėmis knygomis, �velgdama į prie�ais sėdin�i� Kristin� Vu, Rani susim�stė: ka�in k� pasakytų Kristina, jeigu taip im�iau ir paklaus�iau: �Ar man verta u� penkiolika milijonų kredų pirkti dorazino formul�? � Ta�iau pra�yti �itokio teisinio patarimo buvo dar anksti. Pirmiausia reikėjo skirti bent kelis vakarus visų korporacijų finansinių ataskaitų per�iūrėjimui.

��Taigi,�� pra�neko ji,�� tarkime, a� sumany�iau tekėti u� Feriso Diuro � galė�iau tai daryti ar ne?

Kristina sumirksėjo sveik�ja akimi.

��Galėtum,�� atsakė. � Įkūrėjų Sutartis tai leid�ia, bet su i�lyga: ir tu, ir Ferisas penkiasde�imt procentų savo �eimų kapitalo turėtų įne�ti į specialų kreditinį fond� vaiko arba vaikų vardu; �į fond� pagal įgaliojim� tvarkytų koks nors tre�ias juridinis asmuo.

Vadinasi, pagalvojo Rani, visa tai, k� man sakė Ferisas � tiesa. Ji pakilo ir priėjo prie knygų lentynos. Turėjo gerokai pakreipti galv�, norėdama perskaityti knygų pavadinimus ant nugarėlių. �Laiko ma�ina� � �itaip vadinosi viena knygų. Ir kita � �Paskutinieji ir pirmieji �monės�. Dar viena � �Nepavergtieji� � ka�in apie k� �i?�� dingtelėjo jai.

��Gal norėtum ko nors i�gerti?�� pasiūlė.

��Taip, a�iū, � neatsisakė Kristina.

Rani timptelėjo senovinį margais ra�tais i�aust� kaspin�, kokiais Kynetai i�sikviesdavo vergus. Vergas stumtelėj�s pravėrė apskritas duris.

��Man vyno,�� tarė Rani. � Kristina, o tau ko?

��A� irgi mielai i�gersiu vyno,�� atsakė advokatė.

Vergas nusilenkė ir i�ėjo. Ir tuoj pat pasirodė vėl, dvilinkas įsispraudė pro �em� ang�. Pastat�s padėkl� ant stalo, įpylė i� grafino vyno į dvi taures auksuotomis briaunomis.

��Ar daugiau nieko nepageidausite, Domna?�� paklausė.

��Ne, a�iū, � atsakė Rani. Ji paėmė vien� taur�, kit� padavė Kristinai. � Sakyk, Kristina, ar pinigus į vaiko s�skait� reikėtų pervesti tuojau pat, ar būtų galima palaukti, pavyzd�iui, tol, kol vaikas i� tikrųjų gims?

Kristina suraukė antakius.

��To ne�inau. Reikėtų per�iūrėti įstatus.

��Suprantu.

Valandėl� jiedvi gurk�nojo tylėdamos. Paskui Kristina paklausė:

��Rani, kiek laiko mudvi pa�įstamos?

Rani apsilai�ė lūpas.

��Gal penkiolika metų? � pasakė.

��Ma�daug tiek. Tu sugrį�ai i� Sovkos, o paskui mirė Izobelė. Tada a� buvau tik pradėjusi verstis teisininkės praktika, dirbau vos kelerius metus��� Kristina pakilo. Ji buvo i�ties miniatiūrinė: gal metro trisde�imties ūgio, o svėrė nedaugiau nei trisde�imt kilogramų. � Man patinka �is kambarėlis,�� tarė. � Jis beveik pakankamai ma�as. Ka�in kas jį projektavo? Galbūt galėtų tokį pat įrengti ir man? Tiktai be knygų, �inoma. Rani, ar tu tikrai nori tekėti u� Feriso Diuro?

��Galbūt,�� atsakė Rani.

Kristina tyliai paklausė:

��Nepaisydama netgi to fakto, kad jis, nors ir tituluojamas Domniu Ferisu, vis dėlto nėra pagrindinis juridinio asmens, kas ir yra jo �eima, finansų valdytojas?

��Jis� nevaldo visų �eimos finansų?

Kristina papurtė galv�. Smulku�iukės jos rankos glamonėjo paauksuot� taur�. Taur� i� �abado stiklo, dingtelėjo Rani.

��Ne. Diuru �eimos turt� valdo komitetas, kurį dar prie� mirtį suformavo Domna Sam. � Kristina nusi�ypsojo. Jos dantys buvo beveik tokie pat balti, kaip ir Loraso U-Eleno.

Rani �mėstelėjo mintis: kaip gaila, kad apie tai ji nepasakė man. Domna atsilo�ė krėsle.

��Vadinasi,�� tarė, � nori pasakyti, kad Ferisas nekontroliuoja Diuru �eimos pinigų?

��Visi�kai teisingai,�� atsakė Kristina. � �inoma, jis atsiskaito u� visas namų i�laidas, be to, manau, jam skirta pakankamai solidi asmeninė s�skaita, kad galėtų susimokėti u� savo pomėgius.

��Bet kodėl?

Kristina atsakė:

��Tikriausiai todėl, kad Feriso Diuro negalima be i�lygų vadinti suaugusiu �mogumi. Jis taip niekad galutinai ir nesubrendo ��bando vaizduoti solidų, atsaking� asmenį, ta�iau jis visi�kai nesusigaudo apie tokius dalykus, kokius tu, mieloji, sutvarkai nė nesusim�s�iusi. Kaip tu manai, kodėl Domna Sam �itaip negalėjo jo pak�sti?

��Ar Ferisas �ino apie tai?�� paklausė Rani.

Kristina atsakė:

��Kas pasakys, k� Ferisas �ino, o ko � ne? Kartais atrodo, kad �ino. Kartais � akivaizdu, kad ne.

Atrodo, t�syk, kai pirm� kart� aptarinėjo �iuos reikalus su manimi, jis tikrai ne�inojo, pagalvojo Rani. Atsidususi ji padėjo taur�. Vyno nebesinorėjo. Kodėl, pagalvojo ji, dabar atrodo, kad anas pokalbis su Ferisu buvo �itaip seniai?

A� vis dar galė�iau i�tekėti, m�stė ji. Galbūt net i�tekėti u� Feriso Diuro. Esama daugelio bendrovių, kurias valdo įgaliotinių komitetai, ir tai visai nerei�kia, kad jos dirba ma�iau efektyviai. Juk net labai gali būti, kad a� pa�įstu visus to komiteto narius, o Ferisas nė nemėgins spardytis, jei tik elgsiuos su juo maloniai ir protarpiais leisiu pasijusti svarbiu asmeniu.

Dievulėliau, ka�kaip netikėtai įsijautusi svarstė Rani, ir k� jis veikia su tokia galybe laiko? Kuo u�pildo savo dienas? Kurpia neįtikėtinas, sudėtingas strategijas, kurios padėtų jam įsilieti į �į pasaulį, kuriam jis supranta nepriklaus�s? O gal perstatinėja baldus? O gal spragsėdamas pir�tais vaiko vergus?

Visai ne�inia kodėl, bet jos akys nei i� �io, nei i� to pritvinko a�arų. Rani pakilo.

��Rani?�� Kristina net pa�oko i� krėslo. � Rani, atleisk, nemaniau, kad �itaip susisielosi. Rani� dėl Dievo meilės, eik�, sėskis.

��Ne, Kristina, a� nenoriu sėdėti.

Rani krumpliais pasitrynė akis. Kristina �velgė į j� sunerimusi ir sutrikusi.

��Rani,�� lėtai tardama �od�ius pra�neko ji vėl. � A�� atleisk, kad klausiu, bet� ar tu myli Feris�?

Rani neju�ia susijuokė ir u�springo. Atsikosėjo, gurk�telėjo vyno ir vėl ėmė kosėti � stipraus vyno gurk�nis nudegino gerkl�.

��Oi ne, Kristina, visai ne. Tiktai staiga pasidarė taip liūdna dėl jo� Po �imts, tai k� jis veikia i�tisas dienas?

Kristina i�py�kino lyg i� natų:

��Meistrauja modelius.

��Modelius? Kokius modelius?

Ka�kodėl Rani s�monėje tvykstelėjo vizija: Ferisas, vaik�tinėjantis po kambarį, prigrūst� natūralaus dyd�io negyvų lėlių�

��Namų modelius,�� atsakė Kristina. � Specialiai tam įsireng�s patalp� rūsyje. Labai keista, kad neparodė jų tau. O gal slėpė specialiai � ruo�ė netikėtum�, o gal ketino įtraukti juos į sutartį. Beje, sekasi jam puikiai, �ioje srityje jis � tikras auksinių rankų meistras; visus namelius stato pats, netgi stengiasi, kad statybinės med�iagos atitiktų originalias. Kart� jis man prisipa�ino, kad jo tikslas � atkurti namo rūsyje vis� Abanat�. Tai i� tikrųjų liūdna. Juk tu neketini tekėti u� jo, ar ne, Rani?

��Ne,�� atsakė Rani. Ji susmuko į krėsl� kar�tai trok�dama �iuo metu būti savo namuose u�mies�io valdoje ir kad Binkis sėdėtų prie kompiuterio, o Izidė �aistų prie kojų� Ta�iau Binkio nebėra tarp gyvųjų. � Ne, Kristina, a� netekėsiu u� jo.

Ji palydėjo Kristin� iki durų. Jiedvi apsikabino. Tvirti ma�yliukės moters delnai akimirkai prigludo Rani prie skruostų. Kristina pabu�iavo j� ir tarė:

��Ver�iau va�iuotum i� �ia kuo grei�iau, brangioji. Abanatas tau kenkia.

Priėjusi prie lango, Rani lydėjo j� akimis. Kristina pla�ioje gatvėje atrodė trapi kaip vaikas.

Rani u�lipo į vir�ų. Vos įėjusi į kambarį, pagalvojo apie Feris�ir vėl susigraudino. Laimė, kambaryje, be jos, nebuvo nė gyvos dvasios; Rani skubiai u�darė ir u�rakino duris. Drabu�iai, kuriuos ji vilkėjo eidama į hiperių rajon�, o paskui nedelsdama nusivilko, mėtėsi i�draikyti ant did�iulės rausvos lovos. Rani bet kaip sukrovė kelnes, mar�kinius, sandalus ant krėslo. Staiga jai pakirto kojas, tarytum kelių s�nariai būtų netikėtai virt� drebu�iais. Rani įsitvėrė krėslo ranktūrio ir sunkiai sudribo ant drabu�ių kaugės. Po �imts, kas jai darosi? Ji pasi�iupinėjo galv�. Plaukai buvo kar�ti.

Matyt, tiesiog perkalto saulėje� Rani atsilo�ė. Dar kelias akimirkas pasėdėsiu, tarė ji sau, tada nulipsiu �emyn atsigerti ko nors �alto. Ne vaisių pun�o. Ledinio vandens. Nusvarinusi galv� ant krėslo atlo�o, ji susim�stė apie visa tai, k� sakė Kristina. Varg�as Ferisas � ir varg�ė Domna Sam, suvokusi, galbūt per vėlai, kad vienintelis sūnus niekada nesugebės tapti jos vertu įpėdiniu. Pavargusiais pir�tais ji ėmė pe�ioti juostel�, kuria buvo suver�ta kasa. Plaukai i�sileido, Rani pir�tais juos susi�ukavo. Juk taip neteisinga, m�stė ji. Mūsų motinoms labai jau smarkiai nepasisekė su sūnumis. J� pa�i� trikdė tokios mintys apie Zed�, ji jautėsi tarytum jį i�duodanti, bet juk labai gerai �inojo � ka�in ar kas nors galėjo �inoti tai geriau,�� kaip giliai yra su�eistas jos brolis. Nejaugi tai motinos kaltė? � galvojo ji. O galbūt pa�iame �abade esama ka�ko, kas �mogų pakei�ia ir su�aloja? Galbūt A-Rae teisus, galbūt vergija yra ka�koks dorovinis u�kratas, susargdinantis mus visus pana�iai kaip ana keista liga, mutacija, pasirei�kusi Sovkos keritams � kaipgi ji ten vadinama?.. Hemofilija.

Ne, ne A-Rae. Ji pakilo i� krėslo ir sėdo prie kompiuterio. Juk U-Elenas paminėjo tikr�j� A-Rae pavard� � U-Anasis, ar veikiau jis buvo U-Anasis iki a�tuoniolikos metų. Ji įvedė pra�ym� Nialai surinkti vis� įmanom� informacij� apie tokį Maikl� U-Anasį, kuris prie� devynerius metus buvo Kerėtojo pilietis. Ji �inojo, kad did�i�j� �itokios informacijos dalį teks parsisiųsdinti i� Kerėtojo, o tai u�truks ma�ų ma�iausiai dvi standartines savaites.

Paskui Domna Jago patraukė į vonios kambarį, atsuko �alt� vandenį ir laikė paki�usi po srove rie�us tol, kol atlėgo �irdis. Visi�kai neįmanoma, kad bū�iau susirgusi, pagalvojo ji. Susiradusi vaistinėlėje termometr�, pasimatavo temperatūr�. Normali. Sykį jau pradėjusi raustis vaistinėlėje, i�sitraukė ir matuoklį. Pasiki�o jį po lie�uviu, �velgdama į vis� vonios kambario sien� u�imantį veidrodį. Po akimis tamsavo �e�ėliai, ir ji pagalvojo: Kristinos tiesa. Abanatas man kenkia.

Mintys vėl ėmė suktis tuo pa�iu ratu. Galbūt man kenkia visai ne Abanatas. Galbūt pragai�tis slypi pa�iame �abade. Kar�tis tiesiog i��iulpia mūsų jėgas� Vis dėlto tai nes�monė � ji puikiai �inojo tai. Juk tarp Gyvenamų pasaulių esama tokių, kuriuose gamtos s�lygos dar nepalankesnės �mogui � bet ir tos planetos sėkmingai kolonizuotos, ten gyvena �monės. Deinas � manasis �vaig�d�ių Kapitonas, pagalvojo ji su netikėtu �velnumo pliūpsniu � Deinas turbūt �ino jų pavadinimus, �ino, kaip jos atrodo, koks jų skonis ir kvapas, taip pat �ino, ar vaikai ten u�auga su�aloti taip pat, kaip ir �abade� Rani i�sitraukė matuoklį i� burnos ir įsmeigė �vilgsnį į jį.

Indikatoriaus kapsulė pakeitė spalv�: i� neutralios, bly�kai rausvos, virto ry�kiai oran�ine, liudijan�ia teigiam� rezultat�.

Nusileisti į u�mies�io valdos angar�, galvojo Rani,�� tas pat, kas pauk��iui grį�ti į gimt�jį lizd�, su s�lyga, �inoma, jei katerį galima vadinti pauk��iu ir jei �abade i�vis būtų kokių nors pauk��ių. Deinas i�jungė variklį. Rani stryktelėjo laukan, nė nemėgindama slėpti palengvėjimo �ypsenos. Gera buvo grį�ti namo. Ji pasir��ė, i�kėlusi rankas į dangų.

��Jau�iuosi taip, lyg bū�iau svetur praleidusi mėnesių mėnesius,�� tarė ji Deinui.

Angaro stogas u�sivėrė lyg dvi susinerian�ios rankos. Juodu i�ėjo į saulėkait�. Ant laiptų prie laukujų durų susirinko Imelda, Kara, Timitas. Kara atrodė sugi�usi. Rani pagalvojo apie Amri. Ir apie Binkį.

Ūkvedė prisiartino ir pak�telėjo Rani į skruost�. Nuo jos sklido muilo kvapas.

��Sveika sugrį�usi, Rani-ka.

Jai paantrino Imelda. Timitas nutrepeno į angar� i�krauti daiktų i� katerio. I� u� namo kampo �vytruodamos uodegomis i�niro trys drakonkatės; Rani nepajudėjo i� vietos, tik i�tiesė rankas joms apuostyti. Atpa�in� Rani kvap�, gyvūnai ėmė meiliai trintis jai į �launis. Vienas jų � lyg ir Totas � palai�ė �eimininkei kairįjį deln�.

��O kur mano brolis?�� paklausė Rani.

Kara pa�velgė į Imeld�.

��Sode,�� po akimirkos atsakė. � Su ja.

Rani prikando lūp�. Buvo valios pastangomis i�gujusi i� galvos merginos, stovin�ios ant pakylos, reginį. Valandėl� ji svarstė, ar reikėtų palaukti, kol Zedas pats ateis su ja pasisveikinti; nutarė: ne.

��Pasakykite Deinui, kad ateitų pas mane i� karto, kai tik jie baigs krap�tytis angare,�� tarė ji ir patraukė į nam�.

O �ia nedaug kas pasikeit�, pagalvojo ji, bet, vos i�vydusi valgomojo ni��, pakeitė nuomon�. Ant grindų i�mėtytos pagalvėlės� labai jauku. Atsispyrusi impulsui smukti tiesiai į savo kambarį, Rani nu�ingsniavo į virtuv� ir pro galines duris i�ėjo susitikti su broliu ir Dariena Riis.

Surado juos po kar�i�ja kriau�e. Zedas tysojo �olėje, pasidėj�s galv� merginai ant kelių. �ioji glostė jam kakt�. Jis ka�k� kalbėjo apie Tinkl�, rankomis ore vis brė�damas rat�. Gulėjo u�simerk�s, kad į akis nepliskintų pro kar�iosios kriau�ės lapus tryk�tantys saulės spindulių purslai.

Mergina pastebėjo j� pirmoji ir greitai patyliukais ka�k� tarstelėjo Zedui. �is pasisuko, apsivertė ir atsistojo.

��Rani-ka,�� i�tarė.

Dariena Riis pakilo, jis sugriebė j� u� rankos. Rani laukė, kad Zedas prieitų prie jos, j� apkabintų. Brolis nepajudėjo i� vietos. Mergina stebėjo juos su �iokiu tokiu susidomėjimu, atsispindin�iu �iaip neperprantamame veide.

��Kaip praėjo susitikimas su U-Elenu?�� paklausė Zedas.

Rani atsakė:

��Gerai.

��Gali visk� sakyti Darienai girdint,�� tarė Zedas. Ir nusi�ypsojo merginai � mylin�ia, �velnia �ypsena. � Ar pe�i i� to kokios nors naudos?

� �iokios tokios,�� atsakė Rani.

��Gerai,�� tarė Zedas ir vėl nusi�ypsojo. � Nuostabu.

Jo plaukai buvo palaidi, susivėl�; jis persibraukė juos pir�tais. Į �ol� nupleveno sud�iūv�s lapelis.

Rani pridūrė:

��Jis nori parduoti man prekybos dorazinu dalį.

��Ketini pirkti?

��Dar ne�inau.

Rani laukė, kol brolis u�duos visus tuos klausimus, kurių ji tikėjosi: K� U-Elenas �ino apie dorazino versl�? Kam tas verslas �iuo metu priklauso? Kokios sumos u�sipra�ė U-Elenas? Galų gale ji laukė, kad jis paklaustų: ar Abanato policija jau susekė Maikl� A-Rae?

Ta�iau jis nieko to nepaklausė, i�vis nepratarė nė �od�io. Net dorai nepa�velgė į j�. Kaip i�badėj�s �mogus �iūri į maist�, taip Zedas �velgė į Darien�.

Ka�kas atsitiko; Rani dar nesuprato kas. Jai pasidingojo, kad �emė po kojomis virto smėliu, nuolat besimainan�iu, sūkuriuojan�iu, vėjo ne�iojamu po piev�. Deinas �ūktelėjo j� vardu, ir ji su palengvėjimu atsigr�ė.

��A� �ia!�� su�uko.

Vyrukas i�niro i� u� gėlių lysvės. Buvo persivilk�s �variais mar�kiniais, atrodė toks tvirtas, patikimas, nekintantis. Priėj�s jis atsistojo greta jos, bet staiga jo veidas pably�ko � Rani tai neprasprūdo pro akis. Ji dirstelėjo į brolį. Zedo akys buvo pla�iai atmerktos, padūmavusios, o laisvosios rankos pir�tai rietėsi, virsdami ilgais, a�triais �vėries nagais.

Zedas �ingtelėjo Deino link, bet jį sulaikė u� rie�o su�iupusi Dariena. Rani skubomis atsigr�ė į Dein�.

��Eik vidun,�� įsakė jam.

Deinas �ingtelėjo atatupstas, apsisuko ir nukūrė tekinas. Zedas atsipalaidavo. Dariena paleido jo rie�� ir ėmė lankstyti pir�tus, ne�inia kam �ypsodamasi. Zedas i�tiesė rank� ir paglostė jai skruost� � galėjai pamanyti, jog Deinas nė nebuvo pasirod�s.

Jis tarė:

��Rani, a� i�vykstu i� �abado.

Perd�iūvusia burna sesuo įstengė i�spausti:

��Tikrai?

��Taip. Mudu su Dariena i�keliaujame į Neks�. Dariena niekada nėra ten buvusi. A� tau nereikalingas � Tinklui vadovauti puikiausiai gali ir D�o. Ji bus netgi geresnė valdytoja, nei buvau a�. O Nivai tikrai pakanka kompetencijos, kad galėtum skirti j� vyriausi�ja gydytoja. Mes i�vykstame��� Jis gū�telėjo pe�iais ir palietė rusvus merginos plaukus. � Na, ne�inau. Netrukus.

Rani jautė, kaip virpa kojos, tarsi būtų k� tik įkopusi į auk�t� kaln� Ji apsilai�ė lūpas. Ne, negali būti, jog tai vyksta i� tikrųjų, galvojo ji, man tik rodosi akyse� Sutelkusi jėgas moteris i�tiesė rank�.

��Dvyny!�� i�tarė.

Zedas �iūrėjo į Darien�. Net nei�girdo, k� sakė Rani. Mergina ka�k� jam suku�dėjo � visai patyliukais, Rani nei�girdo �od�ių. Ji nurijo �leik�tulį ir paliko tuodu po kar�i�ja kriau�e.

Dein� ji rado savo kambaryje. I�vyd�s j� įeinant, jis atsistojo. Rani priėjo priėjo, paki�o rankas po mar�kiniais; valandėl� jie taip ir stovėjo apsikabin�. Dundanti Deino �irdis palengva rimo. Jos pa�ios �irdis spurdėjo krūtinėje� Ji timptelėjo vyruk� u� mar�kinių.

��Nusivilk,�� i�tarė.

Deinas nusimetė mar�kinius, ir Rani tvirtai jį apglėbė, panirdama į jo kūno �ilum�, pir�tais �velniai braukydama od�.

Galų gale jį paleido. Deinas stumtelėjo j� į platų krėsl�. Pats i� kitos kambario pusės atsine�ė suoliuk� kojoms, atsisėdo greta jos, paėmė u� rankų.

��Ar nori pasikalbėti?�� paklausė.

Rani prisispaudė pir�tus prie kaktos.

��Ne. Taip. � Ji giliai įkvėpė. � Net ne�inau, k� sakyti. Jis i�vyksta i� �abado � kartu su Dariena. Ve�asi j� į Neks�. � Ji ap�velgė kambarį; ka�kodėl �is atrodė ma�esnis, nei ji prisiminė. � �tai k� jis pasakė: �A� tau nereikalingas�.

Deinas atsakė:

��Jam pa�iam norisi tuo tikėti.

��Apsieik be tų vingrybių! � riktelėjo Rani. � I� kur gali �inoti, kas dedasi jo galvoje?

Deinas perkreipė lūpas.

��A� jį pa�įstu pakankamai gerai,�� atsakė. � Tiesa, ne taip kaip tu. Kitaip. � Jis i�traukė rankas i� moters delnų. Lėtai atsistojo, �engė kelis �ingsnius tolyn nuo jos, terasos durų link. � A� manau, kad jis pami��s, Rani.

��Nekalbėk �itaip. � Rani sugniau�ė kum��ius, prisispaudė juos prie �launų. � Pami�imas yra klinikinis cheminis sutrikimas; jį galima nustatyti i�tyrus krauj�. Zedas juk gydytojas. Jeigu jis būtų pami��s, apie tai būtų �inoma.

��A� � ne gydytojas,�� laikėsi savo Deinas,�� bet �inau, kad kraujo cheminė sudėtis kei�iasi priklausomai nuo aplinkos s�lygų. Dėl entropinio neatitikimo tarp normalaus erdvėlaikio ir hipererdvės ne vienas i� ankstyvųjų hipererdvės tyrinėtojų bevilti�kai nusprūdo nuo koto. Kiek laiko Zedas jau vadovauja Tinklui? Man regis, ilgai. Pasirūpink, kad jam atliktų kraujo tyrimus. Jis tikrai i�protėj�s.

Rani atsakė:

��Ne. Niekada tuo nepatikėsiu.

Deinas gū�telėjo pe�iais.

��O �tai ir jie.

Rani atsistojo greta Deino. Pro terasos duris juodu matė Zed� ir Darien� � jie ėjo per piev� susikib� u� rankų ir juokėsi.

��Ne,�� i�girdo Rani savo pa�ios bals�. Nusisukusi nuo to reginio, ji atsisėdo į krėsl�, kum��iais pasirėmė smakr�. Zedas negali būti beprotis. Ka�kas� ka�kas jame pasikeitė, ir tiek. Jis susirado mylim�j� � �tai kur visa esmė, juk nei ji, nei jis pats nesitikėjo, kad tai i�vis įmanoma. Turė�iau tik d�iaugtis dėl jo, �mėk�telėjo mintis.

Ji pratarė:

��Man atrodo, vien tave i�vydus, jame prabunda polinkis smurtauti.

Deinas triuk�mingai i�kvėpė.

��Taip. Juk jam reikia kur nors nuleisti gar�.

��O kaip �itai suprasti?

Deinas paai�kino:

��Jis � �mogus, link�s į smurt�. Daugelį metų pats savyje kūrė tam tikras nuostatas��� Deinas sudvejojo, bet nutarė pasakyti visk�: � �jis i�siugdė sadistinius polinkius, kurie jam siejasi su kiekvienu lytiniu aktu. Toji mergina nepaprastai pana�i į tave, Rani. O tav�s jis nieku gyvu nekankintų. Tad jos, bent jau ty�ia, jis irgi nė u� k� neįskaudins. Ta�iau sadizmas įsi�aknij�s jame � ir būtinai turi kur nors prasiver�ti.

Staiga jai u�gniau�ė kvap�, �od�iai įstrigo gerklėje.

��Ar gali būti, kad jis �ino�

���jog mes mylėjomės?�� u� j� u�baigė Deinas. � Tikiuosi, ne. O �vaig�dės, Rani, tikrai tikiuosi, kad ne.

Rani i�girdo �ingsnius laiptuose, netrukus koridoriuje nuaidėjo moters juokas.

��Nenutuokiu, kaip jis būtų galėj�s tai suuosti,�� tarė ji. � Bet vis vien pasistenk be reikalo nesipainioti jam po kojų.

Namai skeldėjo. Zedas ir Dariena daug laiko praleisdavo Zedo kambaryje. Juodu pietaudavo valgomojo ni�oje, juodu vaik�tinėdavo sode. Rani jų beveik nematydavo, nebent retsykiais jie su�mė�uodavo pro terasos lang�. Ta�iau ji girdėdavo jų juok� laiptuose, o naktimis i� u� sienos, kuri nepaai�kinamai virto plona it popierius, kartais atsklisdavo meilės aimanos. Galų gale Rani teko prisipa�inti sau, kad pati klausosi i�tempusi ausis. Ji beveik nebei�eidavo i� savo kambario. Ten ir valgydavo. Deinas, nors ir miegodavo savo kambarėlyje vergų korpuse, i�tisas dienas praleisdavo su ja. Vos atsitrauk�s nuo jos, vergas vaik��iodavo itin atsargiai; neretai Rani u�klupdavo jį lūkuriuojantį prie kambario durų � suprato, kad jis irgi klausosi. Deinas nėrėsi i� kailio, kad tik i�vengtų susidūrimo su Zedu. Kart� įpuolė į Rani kambarį visas drebėdamas. Ji pri�oko prie Deino.

��Ar tau k� nors padarė?

Jis papurtė galv�.

��Kas atsitiko?

Jis nenorėjo apie tai kalbėti. Rani jautėsi tarsi įklimpusi bevilti�koje kebeknėje, pana�ioje į tuos �aislus-labirintus, kuriuos taip įkyriai brukdavo prekeiviai Abanato gatvėse. Ji virto ma�uly�iu kamuoliuku, kuris, nuolat atsitrenkdamas į sienas, ritinėjasi į visas puses rankose purtomame plastikinių koridoriukų raizginyje.

Deinas kart� kit� �nektelėjo su Dariena, susidūr�s su ja ant laiptų ar virtuvėje � tais retais atvejais, kai ji pasirodydavo be Zedo. Rani susidomėjo, apie k� juodu kalbėjosi. Deinas tik gū�telėjo pe�iais.

��Nieko įdomaus vienas kitam nepasakėme. Ji ka�k� u�siminė apie or�. Sykį ar du paklausė, kaip laikaisi tu, bet neatrodė, kad mano atsakymai j� labai domintų.

��Ar gali nupasakoti, kokia ji?

Jis skėstelėjo rankomis.

��Ji pana�i į tave: atrodo taip pat kaip tu, net kalba taip pat kaip tu.

��Ar ji� ar jis tikrai jai rūpi? Ar ji myli jį? I� tikrųjų?

��Po �imts, i� kur man �inoti?�� atsakė Deinas. � Ko gero.

Juk tai nelogi�ka, m�stė Rani, tai visi�kai neįtikėtina. Kaip gali �itaip būti: jis pametė galv� dėl jos ir visi�kai atsiribojo nuo man�s? Rani įsiklausė, ta�iau tuodu buvo sode, ji net negirdėjo jų balsų.

Rani ketino vos grį�usi į u�mies�io vald� paskambinti įdarbinimo agentūron ir nusisamdyti sekretorių, gal netgi du. Bet nepadarė to. Pirm�sias kelias dienas po sugrį�imo ji beveik i�vis neatsitraukė nuo kompiuterio. Pir�tai netrukus prisiminė įgūd�ius vikriai lakstyti klaviatūra. Kalnai u�griuvusių darbų veikė raminan�iai � įnikusi įjuos, Rani galėdavo nebegalvoti apie niek� kita. Pa�t� jai i�rū�iuodavo Deinas. Rani skaitydavo VIN leidinius; pasak jų, referendumas jau beveik neabejotinai buvo pasmerktas �lugti. Para�ų rinkimo akcija dar teberuseno tik Belėje.

Kompiuterine telefono linija Rani kalbėjosi su Imre ir Teo Levosu. Visi drauge sutarė, kad judinti Tarybos Auk�tesniosios Grupės kol kas tikrai neverta. Ta�iau dorazino stygiaus problema kaip buvo, taip ir liko itin a�tri. Rani kar�tai tro�ko aptarti Loraso U-Eleno pasiūlym� su Zedu. Kelet� naktų i� eilės ji prasėdėjo įsigilinusi į finansines ataskaitas ir galiausiai įsitikino, kad, jei neatsitiks ko nors nenumatyta, kas i� Jago �eimos pareikalautų didelių i�laidų, jai kaip tik pavyks surinkti penkiolika milijonų kredų. J� pakankamai blaiviai paveikė mintis, kad �Farmacija�, ko gero, �itiek pinigų i�leid�ia kiekvien� standartinį mėnesį.

Ketvirt�j� dien� į vald� atvyko pa�to kateris. Tarp kitų Rani rado ir Loraso U-Eleno lai�k�, kuriuo �is priminė, jog apsispr�sti jai liko septyniolika dienų. Susiraukusi Rani �vystelėjo popierių į �iuk�liadė��. Po to, kai su�inojo esanti nė��ia, regis, jai tapo sunku priimti bet kokį sprendim�. Vos ji atsistodavo pam�styti, �ingsniuodama po kambarį i�girsdavo i� sodo sklindantį juok� � ir u�sispausdavo delnais ausis, norėdama atsiriboti nuo to garso.

Viena gulėdama lovoje naktimis, ji neju�ia susim�stydavo, ar nereikėtų susiorganizuoti persileidimo. Bet �ito jai labai nesinorėjo � juk teko įdėti tiek pastangų, kol pastojo, be to, pasitaikydavo, ji prabunda pary�iais ir i�vysta tamsoje ma�� �irdelės formos veiduk� topazo spalvos akimis, apsupt� kvie�ių gelsvumo plaukų. Retsykiais vaiko akys būdavo juodos. Ji susim�stydavo apie Dein�. �inojo turinti gr��inti jam laisv�, tuojau pat.

Bet jeigu ji gr��ins vergui laisv� dabar, jis nedelsdamas ir i�vyks � tada ji liks visi�kai viena.

Kompiuteriniuose tinkluose moteris susirado informacijos apie Ket� Graem. Katriona Graem � gimusi Foralyje, Diksono Pasaulyje, trisde�imt a�tuonerių metų, profesionali karė � Rani i�siai�kino, jog tai Senosios �emės terminas, atrodo, rei�kiantis ir samdinį, ir policinink�. Dalyvavusi keturiose reik�mingose kampanijose, tarp jų � ir Kinijoje III; trys vaikai, vienas i� jų � jau suaug�s, pats vadovauja daliniui � kas, po �imts, galėtų būti dalinys?�� parūpo Rani. Skaitydama apie �i� moterį, kurios gyvenimas taip smarkiai skyrėsi nuo jos pa�ios gyvenimo, Rani suvokė, kiek daug esama Gyvenamų Pasaulių, apie kuriuos ji net ni�nieko negirdėjusi.

Antrasis Loraso U-Eleno priminimo lai�kas i�purtė j� i� s�stingio. Rani para�ė į Jago �eimos bank� Takui Rafaeliui. Lai�ke prane�ė �iam, kad Jago �eima ketina imtis naujo verslo � kol kas konkre�iai nenurodomo produkto gamybos, ir tam prireiksi� investuoti penkiolika milijonų kredų. Rani u�antspaudavo lai�k� ir padavė Deinui, kad įdėtų į pa�to krep�į.

Deinas sėdėjo prie kompiuterio ir skaitė VIN leidinius.

��Kas nauja girdėti?�� paklausė Rani.

Deinas papurtė galv� suprasdamas, k� ji norėtų i�girsti.

��Apie Ket� Graem � kol kas nieko.

��O apie Maikl� A-Rae? Irgi nieko?

��Tik tiek, kad Abanato policijai iki �iol taip ir nepavyko jo surasti.

��Kvailių gauja,�� i�tarė Rani.

Ji pakilo, nu�ingsniavo iki terasos durų, pasuko atgal. Sode smaginosi Zedas su Dariena; Deinas puikiausiai matė, kaip Rani stengiasi �iūrėti kur nors kitur � bet kur, tik ne laukan� Ji buvo lyg medinė nuo įtampos � �tai jau daugiau nei standartin� savait�. Praleid�s greta jos a�tuonias dienas, Deinas pajuto, kad ir jo paties nervų sistema pradeda irti per siūles.

Jis �inojo, kad po trylikos dienų Rani turės atsakyti Lorasui U-Elenui: taip arba ne. Ta�iau jau po de�imties dienų paties Deino �abade nebebus. Prie� por� dienų kompiuteriniu tinklu jis sėkmingai i�siuntė Raselui O�Neilui adresuot� lai�k� navigatorių kodu. Tad dabar u�vis labiausiai baiminosi, kad Zedas gali pri�iupti jį koridoriuje arba sode � ir padaryti k� nors, Deinas ne�inojo k�, kas sutrukdytų jam i�trūkti i� �abado. Jam vėl ėmė sapnuotis Tinklas, nuo ko padėtis nėma� nepasitaisė. Kart� nelaiku įrėplioj�s į virtuv� u�klupo ten Zed� ir Darien� apsikabinusius. Tokio �vilgsnio, kokiu jį nudelbė Zedas � kupinu laukinio, krauj� stingdan�io įtū�io,�� Deinui neteko susilaukti nei �iame, nei bet kuriame kitame pasaulyje.

De�imt dienų, įtikinėjo jis pats save. Juk tu gali i�tverti dar de�imt �itokių dienų. Vis dėlto jis nebuvo toks tikras, ar i�tvers Rani. Jis puikiai suprato, kaip jai bus skaudu, kai jis netikėtai pradings. Ta�iau jis privalėjo i�vykti � nieku gyvu nevalia praleisti �itokios progos. O jeigu ji vis dėlto negr��ins jam laisvės, nors ir prisiekė tai padarysianti? O jeigu Zedas ir Dariena vis dėlto nei�vyks į Neks�?

� �it� dėk į skyrelį, pa�enklint� �R�, � tarė Rani, paduodama jam ataskait�.

Deinas neju�ia dirstelėjo, kas ten yra. Ataskaitos turinys, savaime ai�ku, buvo nėjo reikalas, bet Rani, regis, nė nepastebėjo jo �niuk�tinėjant, o jei ir pastebėjo � nekreipė dėmesio. Tai buvo ataskaitos i� Barakų: vien skai�iai � kiek vergų parduota Aukcione praėjusiais metais, kiek po Aukciono parduota prekybos agentams, kiek pinigų i�leista narkotikams, maistui, darbuotojų atlyginimams, kiek surinkta pinigų, koks gautas pelnas.

Kambario durys, buvusios vos vos praviros, staiga pla�iai atsilapojo. Deinas pa�oko lyg u�kluptas vagis, paskui suakmenėjo. Tarpduryje stovėjo Zedas.

Rani skubiai tarstelėjo:

��Deinai, eik į teras�.

Deinas padėjo į �alį ataskaitas i� Barakų. Jis pakilo ir atsitraukė nuo krėslo, stengdamasis judėti be garso. Nuo kar��io i�brinkusios terasos durys u�strigo. Deinas atlapojo jas tik trūktelėj�s i� visų jėgų, prakaitas i�pylė delnus, sroveno �onais. Jau nerdamas pro duris, Deinas i�girdo Rani sakant:

��Labas rytas, Zedai-ka.

Jis stebėjo juos pro stikl� dengian�ios u�uolaidos kra�t�. Palaidi Zedo plaukai draikėsi ant pe�ių. Jis atrodė jaunesnis, ne toks rūstus, tarsi ka�kas � vienas toks asmuo, pagalvojo Deinas � būtų nulaup�s nuo jo laiko paliktus �enklus. Koridoriuje, Zedui u� nugaros, stovėjo Dariena.

Zedas pra�neko:

��Man nėra reikalo u�eiti. Norėjau tik prane�ti tau, kad mes i�vykstame. Pirmiausia keliaujame į Abanat�, ten susirasime D�o Lėjakanav� ir skrisime į Tinkl�. Paskui persikelsime į palydov�, i� ten keleiviniu laivu skrisime į Neks�. Ant savo stalo palikau lai�k� tau � tai oficialus mano atsistatydinimo i� Tinklo valdytojo pareigų pra�ymas.

Rani buvo atsisukusi nugara į teras�, tad Deinas nematė jos veido. I�girdo tik bals�:

��Kaip jūs keliausite?

��Skrisime Jago �eimos luotu.

Ji linktelėjo. Į kambarį dryktelėjo drakonkatė. Nekreipdama dėmesio nei į Rani, nei į Zed�, ji sustingo ant kilimėlio ir gailiai sukniaukė. Rani i�tarė:

��Izide, pra�au eiti sau.

Gyvūnas i�tykino laukan. Rani įsisprendė rankomis į klubus. Deinui buvo pasiutusiai jos gaila. Ramiu, nė nevirptelėjusiu balsu ji i�tarė:

��Kiek suprantu, judu jau visk� suplanavote.

��Liko sutvarkyti vien� dalyk�, � tarė Zedas ir mostelėjo į mergin�. � Darienai reikia gr��inti laisv�.

��Na, �inoma,�� atsakė Rani.

Ji priėjo prie kompiuterio. Pir�tai ėmė lakstyti klavi�ais. Po kelių akimirkų i� spausdintuvo i�lindo dokumentas. Rani paėmė jį ir i�tiesė broliui.

��Nori per�iūrėti?

��Nereikia,�� atsakė jis. Ir staiga nu�vito spindulinga �ypsena.

��Ar tu sutiktum pasirūpinti dar dviem smulkmenomis?

Rani atsisėdo į krėsl� prie kompiuterio.

��Jei tik galėsiu,�� pasakė.

��Norė�iau padovanoti savo medicininį skelet� Janiui Kynetui.

Sesuo atsakė:

��Pasirūpinsiu, kad jaunuolis gautų jį.

��A�iū. Ir dar � gal atsisveikintum u� mane su Deiviu, jauniausiuoju Kynetų sūnumi?

��Gerai,�� pa�adėjo Rani.

Deinas labai gerai jautė nuovargį jos balse. Jis laukė, kad Zedas prieitų prie sesers, suspaustų glėbyje, paliestų jos veid� tuo kraupiu, dviprasmi�ku judesiu.

Ta�iau Zedas taip ir liko stovėti tarpduryje. Tik kilstelėjo rank�.

��Lik sveika,�� tarė.

Laikydama galv� i�kelt�, Rani sulaukė, kol brolis nutols nuo durų. Tada rankomis u�sispaudė ausis ir suglebo, kakt� priglaudusi prie kelių.

Deinas atlapojo terasos duris ir pripuolė prie moters. Jėga atitraukė jos pir�tus nuo ausų.

��Rani,�� i�tarė.

Gintarinės jos akys buvo u�gesusios, jose sustingo tik �okas ir sielvartas. Ji atrodė lyg neregė. Deinas pakėlė j� i� krėslo lyg vaik� ir paguldė ant lovos.

��Rani�

Jis i�girdo laib� katerio dūzgim� tolumoje. Rani �vilgsnis palytėjo jo veid� ir tuoj pat nukrypo ka�kur kitur � vidun. Deinas atsisėdo ant lovos kra�to, suspaudė Rani rank� ir paku�domis pra�neko: ėmė porinti visokias neįtikėtinas istorijas � pasakojo apie Pelin�, rietė gudriausius pramanus apie savo nuotykius hipererdvėje, stengėsi kalbėti bet k�, kad tik Rani jį i�girstų. Kvėpavo ji lygiai ir giliai, krūtinė ritmingai kilnojosi. Bet pulsas plazdėjo pernelyg tankiai. Akys liko atmerktos, �velgian�ios į niekur. Moteris taip ir nei�liejo nė vienos a�aros.

Rani prisivertė i�sikapanoti i� �itokios būsenos. Deinas nuėjo atne�ti ledinio vandens i� �aldytuvo, o kai grį�o prie lovos, Rani jau �velgė į jį sutelktu �vilgsniu. Per sujauktus patalus i�tiesė jam rank�. Apsilai�ė sukepusias lūpas. Deinas paskubomis puolė prie pusry�ių liku�ių ir atne�ė jai stiklin� sul�ių. Ji god�iai i�gėrė.

��Deinai,�� suku�dėjo.

Jis ėmė glostyti jai veid�. Kraupus skruostų bly�kis jau po truputį traukėsi.

��Taip, Rani-ka. A� �ia.

Sutelkusi jėgas, ji ėmė rangytis.

��Noriu atsisėsti.

Apglėb�s rankomis moters pe�ius, Deinas �velniai j� pakėlė. Ji prigludo jam prie krūtinės.

��Zedas i�vyko.

Jis linktelėjo.

��Tai nebuvo tik sapnas.

��Ne, Rani-ka. Apgailestauju.

Jos akys tvykstelėjo netikėtai nuo�miu pyk�iu.

��Kaip tu gali �itaip sakyti? Juk neapkenti jo.

Nejaugi ji tikisi, kad imsiu tai neigti?�� nustebo Deinas.

��Jo a� i� tikrųjų neapken�iu,�� atsakė. � Bet apgailestauju, kad tau tenka �itaip kentėti.

Rani nuleido galv�, kakta pasiekdama kelius; Deinui dingtelėjo, kad galbūt ji pagaliau pravirko. To jis ir vylėsi. Bet kai moteris pakėlė galv�, jis įsitikino, kad jos akys sausos.

��Noriu atsikelti,�� tarė Rani.

Deinas padėjo jai pasiekti vonios kambarį. I� ten ji dar �ūktelėjo:

��Pasakyk Imeldai, kad a� noriu sriubos. Ir vyno.

��Manai, padės, o ne pakenks?�� suabejojo vyri�kis.

Ji susiraukusi dėbtelėjo į Dein� i� vonios:

��Kas a� tau � ma�as vaikas? Atne�k, ko pra�iau.

Deinas nulipo į virtuv�. Kara ir Imelda sėdėjo viena prie�ais kit� prie stalo, susikibusios u� rankų.

��Rani nori sriubos ir vyno,�� tarė jis.

Imelda atsistojo.

��Sriubos��� suniurzgė ji. � Sriubos tokiu metu � juk pernelyg kar�ta. Kada Zedas ir toji moteris grį�ta?

Tikiuosi, niekad, pagalvojo Deinas.

��Klausk Rani,�� atsakė.

Jis pats nune�ė padėkl� vir�un. Rani i�gėrė pus� taurės vyno ir atsiduso.

��Jau viskas gerai,�� i�tarė.

Deinas paklausė:

��Ar norėtum, kad dar k� nors padary�iau?

Domna įsmeigė �vilgsnį į jį, jos lūpose virptelėjo keista �ypsenėlė.

��Paguldyk mane į lov�, � papra�ė.

��Tu ir taip lovoje,�� atitarė Deinas.

��Kvailys. � Ji i�tiesė rank� ir sugriebusi prisitraukė jį artyn.

��Pamylėk mane. Noriu su tavimi mylėtis.

Jis i�sinėrė i� drabu�ių. Praėjo jau nema�ai dienų nuo tos, kada jie paskutinį kart� mylėjosi. Deinas �murk�telėjo pas j� po antklode. Rani raumenys buvo susimet� mazgais. Deinas masa�avo moters nugar� ir pe�ius tol, kol kaustanti įtampa ėmė slūgti, i�pamp� gumburai atsipalaidavo. Ji atsiduso ir prigludo prie jo visu �iltu, lanks�iu kūnu. Juodu ėmė siūbuoti vienu ritmu, kol juos u�liejo kvaitinantis orgazmo srautas.

Pa�adino juos ka�koks �ai�us garsas. Deinas jau buvo spėj�s i�siristi i� lovos, kai pagaliau susivokė, i� kur garsas sklinda. Buvo naktis. Deinas prasikrap�tė akis ir dirstelėjo į laikmatį. Valanda prie� vidurnaktį. �vaig�dės, dingtelėjo jam, miegojome kaip u�mu�ti. It pa�ėlusi blyk�iojo kompiuterio lemputė, bylojanti apie gaut� prane�im�; Deinas nugūrino prie jo, surinko klaviatūra reikalingas kombinacijas, priiman�ias prane�im� ir nutildan�ias garsinį signal�. Jam į akis tvykstelėjo ry�kiai �alios raidės: VYRIAUSIASIS PILOTAS ORIONAS KVIE�IA DOMN� RANI JAGO.

I� lovos �ūktelėjo Rani:

��Kas ten?

Perd�iūvusia burna Deinas tebekiūtojo prie kompiuterio, negalėdamas atplė�ti �vilgsnio nuo teksto. Jis i�girdo su�iug�dant patalus � Rani i�sirop�tė i� lovos.

��Prane�imas tau. Atsiuntė Tamas Orionas.

��Vyriausiasis pilotas? Ko jam galėjo prireikti? Dievulėliau! Turbūt jau vidurys nakties?�� Ji priėjo artyn.

��Tikriausiai svarbu,�� i�tarė Deinas.

��Tegul tik pabando būti nesvarbu.

Ji nekantriai paspaudė priėmimo klavi��. Ta�iau ekranas nenu�vito, tik plykstelėjo kitas u�ra�as: PATVIRTINKITE TAPATYB�. Suraukusi antakius Rani prispaudė nyk�tį prie ekrano.

Ekrane ėmė slinkti tekstas:

PRIE� DVIDE�IMT MINU�IŲ NUSILEIDIMO TERMINALO RY�IŲ SKYRIUS PRANE�Ė APIE NELAIMĖS SIGNAL� GAUT� I� SARDONIKSO TINKLO NAVIGATORIŲ KODU NUTRŪKO PERDAVIMO VIDURYJE NUSILEIDIMO TERMINALUI NEBEPAVYKSTA U�MEGZTI RY�IO SU TINKLU PER MANE PERDUOTAS PRA�YMAS PATARTI. Ir para�as: TAMERLANAS ORIONAS, VYRIAUSIASIS PILOTAS, ABANATO PAGRINDINIS NUSILEIDIMO TERMINALAS.

Rani mestelėjo:

� Įjunk �vies�.

Deinas pakluso.

��Zedas Tinkle,�� pasakė ji.

Deinas gū�telėjo pe�iais.

��Na ir kas? Jis � ten, tu � �ia. Nieko negali padaryti.

Rani įsmeigė �vilgsnį į jį.

��Tau nerūpi,�� i�tarė.

��Rani, a� net nespėjau dorai pabusti!�� Jis dar kart� permetė prane�im� �vilgsniu. Net jeigu Tinkle įvyko kas nors nenumatyta ��koks gi skirtumas? Juk jie jau atsisveikino. � Rani, jis i�vyko. Ir tegul keliauja sau, kur tinkamas.

Ji nekreipė į Dein� dėmesio. Pripuolė prie spintos, ėmė paskubomis rengtis.

��Vykstu į Abanat�, � tarė.

Deinas suprato, kad nusiteikusi Rani visi�kai rimtai. Ir stvėrė j� u� rankos.

��Ir k� tuo laimėsi?

��Ka�kas negerai. Noriu su�inoti kas.

Deinas pasakė:

��Galbūt sugedo kompiuterinė ry�io įranga. Paskambink Tamui Orionui, pasakyk, tegul i�siun�ia jiems Nusileidimo terminalo remontininkų brigad�. Sugedusi� ry�io įrang� sutaisys bet kuris in�inierius hiperis.

��Bėda visai ne ta,�� tarė Rani.

��I� kur �inai?

Stipriai trūktelėjusi moteris i�traukė rank� i� jo delno.

��Deinai, nagi, pakrutink smegenis! Tinklas yra �vaig�dėlaivis, vadinasi, aprūpintas visa įmanoma ry�ių įranga. Ten yra ir radijo bangų, ir lazerio spindulio siųstuvai, kompiuterinė telefono linija, prane�imų kapsulė, �viesos signalų sistema. Kad ir kas ten būtų nutik� � gedimas tikrai ne toks, kokį įstengtų sutaisyti remontininkų brigada.

Ji sakė ties�. Deinas krumpliais ėmė trintis akis, norėdamas grei�iau i�judinti apsnūdusias smegenis. Rani įsirang� į mar�kinius, jos galva i�lindo pro tampraus audinio apykakl�.

��Paskambink D�o, skelietei,�� pasiūlė Deinas. � Tegul ji skrenda pa�iūrėti, kas ten nutiko.

��Ji Tinkle, su Zedu.

��A.

Jis �iūrėjo, kaip Rani pir�tais bando i�si�ukuoti plaukus. Nerimas vis labiau augo. Deinas prisiminė, kad nelaimės signalas pasiųstas navigatorių kodu. D�o Lėjakanava ir buvo navigatorė. O jeigu jau skelietė ry�osi �auktis pagalbos, turėjo nutikti ka�kas i� tiesų rimta. Deinas apsidairė savo kelnių. Rani jau avėsi batus.

��Rani. Ar supranti, kad tai gali būti pavojinga?

Ji niekinamai timptelėjo lūp�.

� �inoma.

Deinas svarstė visus įmanomus variantus, kokia bėda galėtų i�tikti �vaig�dėlaivio variklio �erdį.

��Tu tik painiosies visiems po kojų.

Domna Jago tik dėbtelėjo į jį. Jis �engė �ingsnį atatupstas; sprando plaukeliai pasistojo piestu. Rani veidas virto akmeniu, tik akys degė. Dabar ji buvo nepaprastai pana�i į Zed�.

��Privalau �inoti,�� tarė ji. Deinas stovėjo nedrįsdamas net kvėpuoti. Kraupi liepsna jos akyse u�geso. Staiga Rani pakreipė galv�, �vilgsnis tapo m�slus, �altas. � Tu galėtum nuskristi ten.

Deinas vos nepargriuvo susipainioj�s savo paties kelnėse.

��K�?

��Tu galėtum nuskristi į Tinkl�. Duo�iau tau jo brė�inius. Galėtum įsigauti vidun. Juk tu � �vaig�d�ių Kapitonas, tai rei�kia, kad esi ir kvalifikuotas in�inierius. Tu galėtum padėti.

Ji stengėsi Dein� įvertinti � pana�iai, kaip in�inierius vertintų įnagį. Ji vėl buvo ta pati Domna Rani Jago, kuri andai pasakė jam: �U�mir�ai, kad tu priklausai man.�

Ji buvo nusiteikusi visi�kai rimtai. �velgė į jį taip, tarsi jis ūmai būtų virt�s ka�kuo svetimu. Ji nė nemirktelėjusi pasiųs Dein� į Tinkl� � padėti �mogui, kurio jis siaubingai bijojo ir visa �irdimi neapkentė, pasiųs jį ten, kur dar tebetvyro pernelyg gyvi i�lietų a�arų ir patirto pa�eminimo prisiminimai. Ka�in ko ji imsis, jei a� atsisakysiu?�� dingtelėjo jam. Tikriausiai pripumpuos dorazino�

Rani tarė:

��Juk tu nenori ten skristi, ar ne?�� Jis papurtė galv�. � Neketinu įsakinėti. � Ji pasuko prie kompiuterio. � A� tau sumokėsiu.

��Rani ėmė maigyti klavi�us. Ekranas blykstelėjo. Moteris prispaudė nyk�tį prie �vytin�io plastiko. I� specialaus ply�io i�slydo popieriaus lapas; Rani jį paėmė ir i�tiesė Deinui. � Ar toks u�mokestis tave patenkintų, �vaig�d�ių Kapitone?

Jis sukiojo rankose plony�io popieriaus lap�. Tai buvo jo vergystės sutartis. Apa�ioje, laukelyje su Jago �eimos antspaudu, kompiuteris tvarkingomis raudonomis raidėmis buvo i�spausdin�s: PALEISTAS Į LAISV�. Greta � mėnuo ir diena. Rani įteikėjam laisv�.

Deinas suvedė į kompiuterį komandas: STATUSO PAKEITIMAS: GR��INTI KREDITINĮ DISK� IR TAPATYBĖS PATVIRTINIMO DISK�. Kompiuteris pareikalavo įvesti vard�. Deinas surinko: DEINAS IKORO, �VAIG�D�IŲ KAPITONAS. Kompiuteris papra�ė asmens kodo. Deinui teko nura�yti �į nuo nutrauktos sutarties. PELINAS NWC26R7P21-7669. Tada jis prispaudė nyk�tį prie vėsaus ekrano. Kompiuteris garsiai sudūzgė ir i�spjovė jam du diskus: raudon� ir juod�. Deinas pir�tais perbraukė jų pavir�ių, �iuopdamas i�kilumus ir įdubas, bylojan�ius apie jo asmenį.

Jis patap�nojo tatuiruot� ant �asto.

��Kaip atsikratyti �ito?

��Tam skirtas specialus gelis. Gausi jo ligoninėje.

��Tam nebėra laiko.

Jam surakino �andikaulį. Rani suvedė sutartį į kompiuterį. �i bylojo ma�daug �tai k� (Rani turėjo i�versti jam i� juridinės kalbos): u� tam tikras paslaugas, konkre�iau � pagalb�, suteikt� i�kilus problemai Jago �eimos Tinkle, jis, Deinas Ikoro, Jago �eimos pilotas-vergas, paleid�iamas į laisv�. Deinas dar netikėjo savo akimis. Nuskubėjo į savo kambarį vergų korpuse pasiimti batų. Surado juos po lova. Sustirusiais pir�tais susivarstė rai�telius. Dabar paimsi�s katerį, juo nuskrisi�s į Abanat�, o i� ten mar�rutiniu luotu persikelsi�s į Tinkl�� ne, tai neįmanoma. Sureagavusi į jo tatuiruot�, pa�ėls kaukti visa signalizacijos sistema, be to, net jei varytų katerį maksimaliu grei�iu, sugai�tų daugiau nei valand�, kol nusikapstytų iki Abanato. Ta�iau koks nors sprendimas juk turi būti! M�styti Deinas nepajėgė, bet jam vis vien atrodė, kad juda did�iausiu įmanomu grei�iu � kai tenka staigiai pa�okti i� miego, tokia iliuzija apninka neretai. Deinas pa�velgė pro kambario lang�. Mėnesienos nutvieksta pievelė mirguliavo kone taip pat ry�kiai kaip galingų �ibintų ap�viestas skryd�io laukas. Deinas pliauk�telėjo sau per kakt�.

��Kvailys,�� burbtelėjo.

Be jokios abejonės, nei kateris, nei luotas dabar negalėjo deramai jam pasitarnauti. Jam reikėjo �vaig�dėlaivio.

Deinas pagalvojo apie �U�trauktuk��. Jis ilgėjosi �U�trauktuko�, ta�iau �is liko palydove, o laiko nusigauti į palydov� prireiktų nema�iau nei nuskristi tiesiai į Tinkl�. Vis dėlto jis gali puikiausiai apsieiti ir be �U�trauktuko�. Jau �inojo, kur galima gauti laiv�. Deinas u�lėkė laiptais auk�tyn. Rani �ingsniais matavo kambarį � nusvirusiais pe�iais, rankas susibrukusi į ki�enes. Deinas puolė prie kompiuterio.

Jis paskambino į ��ali�j� �okėj��. Ekrane suraibuliavo suvyt�s Ember veidas. Deinas springdamas i�bėrė:

��Klausyk, Ember. Ypatingas atvejis. Man reikia pasikalbėti su �vaig�d�ių Kapitone Lamonika.

Ember gū�telėjo pe�iais.

��Jos �ia nėra.

� �inau. Bet tu �inai, kur ji � juk lai�kus ji gauna per tave. Jei negali pasakyti man jos numerio, kad galė�iau paskambinti pats, tuomet pasiųsk k� nors, kad papra�ytų jos tu�tuojau paskambinti man.

��Jau beveik vidurnaktis�

��Velniai parautų, kuo puikiausiai �inau, kiek valandų! Pasakyk jai � skambino �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro. Perduok jai �it� telefono numerį� � Jis padiktavo numerį.

Ember antakiai �oktelėjo iki pat plaukų linijos.

��Supratau, �vaig�d�ių Kapitone,�� pasakė ji ir i�sijungė.

��K� tu darai?�� paklausė Rani.

��Ie�kau paties grei�iausio būdo nusigauti į Tinkl�.

Lamonika paskambino. I� garsiakalbio atsklido garg�dus jos balsas, bet ekranas taip ir liko tamsus.

��Deinai, kas dedasi? Maniau, mes susitarėme.

��At�aukta. Noriu pasiūlyti tau nauj� sutartį. Velniai griebtų, įjunk vaizdo ry�į, kad galė�iau tave matyti!�� Dar akimirka � ir hiperė jau spigino į jį i� ekrano. Jos plaukai stovėjo piestu, ant veido � nė menkiausio blizgesio pėdsako. Deinas ky�telėjo rankas į ki�enes ir i�sitraukė du diskus. � Kreditinis diskas. Asmens tapatybės diskas. A� laisvas. Ta�iau tam, kad mano i�laisvinimas įsiteisėtų, dar privalau u��okti į Jago �eimos Tinkl�. Jei pametėtum, tau nubyrėtų tūkstantis kredų.

Joje susigrūmė godulys ir įtarumas � tai buvo ai�kiai matyti veide. Hiperė suraukė antakius.

��Man nepatinka griebtis darbo strimgalviais.

��Ypatingas atvejis.

��Du tūkstan�iai kredų.

Deinas dirstelėjo į Rani. �i linktelėjo.

��Sutarta,�� tarė jis.

��Kada tau reikia transporto?

��Tu�tuojau. Per kiek laiko įveiktum kateriu �imt� kilometrų?

Ji i�si�iepė.

��Paklausk ko nors sunkesnio.

��Pasimatysime, kai prisistatysi �ionai.

Kaip jis ir numanė, kelyje ji u�truko dvide�imt minu�ių � penktadalį to laiko, kurį būtų sugai��s jis, krap�tydamasis solid�iu, judėti tik planetos s�lygomis pritaikytu kateriu. Pirmiausia Deinas i�girdo ū�esį, kur kas sodresnį u� miesto katerio dūzgim�, o tik paskui pamatė ir patį katerį, tviskantį neperregimu korpusu mėnesienoje, krintantį i� naktinio dangaus lyg meteoritas. Kateris nusileido prie pat valdos vartų. Drakonkatės sujudo, pasirengusios pulti, ta�iau i�kart ir sustojo, paklusdamos Timito �vilpimui ��Rani buvo i� anksto perspėjusi jį nei�leisti gyvūnų laukan. Lamonika i��oko i� katerio. Deinas ir Rani nuskubėjo jos pasitikti. Lamonika vilkėjo sidabrinės ir �viesiai violetinės spalvų kombinezon�.

��Labas vakarėlis,�� pasisveikino ji.

��Domna Rani Jago � �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika.

Lamonika papras�iausiai linktelėjo � jokių ceremonijų.

��Jei kam nors �autų į galv� man�s ie�koti, rastų be jokio vargo,�� parei�kė ji. � Pakaktų papras�iausiai sekti pavėjui.

��Niekas tav�s neie�kos. Ar perkėlei �Lamij��?

��Juk pa�adėjau.

Deinas atsiduso.

��Tuomet tvarka. Kitaip tektų apsisukti ir nosies tiesumu lėkti atgal į Abanat�.

Rani paklausė:

��K� darysite dabar?

��Keliausime tiesiai į Tinkl�. Kai tik i�siai�kinsiu, kas ten dedasi, susisieksiu su Tamu Orionu. Persiusiu skambutį per Nusileidimo terminalo ry�ių skyrių.

��Supratau. � Rani įsmeigė �vilgsnį į �viesiaplauk� �vaig�d�ių Kapiton�. � Jūsų u�mokestis jau pervestas, �vaig�d�ių Kapitone Lamonika. Dabar jums lieka tik jį i�leisti.

Lamonika atsakė:

��Dirbti su jumis � vienas malonumas, ponia.

Deinas tarstelėjo:

��Mes juk skubame, judinkimės.

Jis nebevaliojo tverti � norėjosi kuo grei�iau dingti i� �ia. Jam atrodė, kad kraujas tiesiog svilina gyslas. Rani �velgė į jį, tarytum norėdama ka�k� pasakyti. Deinas palietė jos petį; ji u�dėjo deln� ant jo rankos. �velnumas, apgailestavimas � Deinas nebeįstengė perprasti jausmų, �viesos grei�iu blyk�iojan�ių tarp jų.

Prasi�ioj�s jis sugebėjo pasakyti tik visi�kai bereik�m� fraz�:

��Viskas bus gerai, Rani-ka.

Ji nusi�ypsojo. Katerio durelės atsidarė. Įsikibusi lubose įtaisyto strypo, Lamonika įsisiūbavo ir klestelėjo į piloto krėsl�. Deinas stryktelėjo jai i� paskos. Jis nusileido keleivio krėsle. Rani pamojavo. Kateris sudrebėjo ir �ovė auk�tyn.

�Lamijos� korpusas buvo alavo spalvos. Kai jie pradėjo leistis prie laivo, Deinas i�vydo jį, blausiai �vytintį �vaig�d�ių �viesoje. Lamonika buvo nutupd�iusi laiv� idealiai, tarp dviejų kalvų dvide�imt penkių kilometrų atstumu nuo Jago �eimos valdos.

Vos įlipusi į laiv�, Lamonika sėdo į piloto krėsl�. Deinas įsitaisė navigatoriaus vietoje. Įvykiai ritosi vienas paskui kit� pernelyg greitai; Deinas prisivertė apsiraminti � nagi, sulėtink apsukas, atsipalaiduok, kvėpuok, po galais. Pir�tų galiukais jis palietė valdymo pult�. Jam norėjosi įsi�nybti, kad įsitikintų, jog bent jau jis pats yra tikras.

Lamonika paskubomis kibo į prie�startines įrenginių tikrinimo procedūras.

��Gal paai�kinsi, kas �ia dedasi?�� paklausė ji. � Ar tikėtina, kad mane sulaikys?

��Ne. Rani apskambino pus� pasaulio. Tau � pirmenybinis ry�ys su kosmouosto ry�ių skyriumi, be to, galėsi dr�siai leistis Abanato Nusileidimo terminale.

��Taigi skrendame į Tinkl�. Ten mūsų laukia?

��Ne. Kaip tik todėl mes ten ir skrendame. Niekas negali su jais susisiekti, jie neatsako jokia linija. Ma�daug prie� valand� jie pasiuntė nelaimės signal� navigatorių kodu, bet signalas nutrūko.

��Vadinasi, ten ka�ko esama.

��Ten Tinklo vir�ininkas, vyriausioji navigatorė ir keleivė.

��O k� reikės nuveikti mums?

��Mums � nieko. Tau tereikia nugabenti mane iki Tinklo, o a� lįsiu vidun pasi�iūrėti, kas ten vyksta. Palydove jau laukia ry�ių remonto brigada. Jei duosiu tau �enkl�, i�kviesi juos.

��Tvarkelė. Jungiu normalios erdvės variklį, � tarė Lamonika.

Laivas sudrebėjo. Deinas u�simerkė. Erdvi� apskrit� kabin� u�tvindė ū�esys � pusiau girdimas, pusiau juntamas pa�iomis kaulų smegenimis. Kaipmat i�augo slėgis. Deinas suglebo stangriame krėsle. Toli gra�u nesijautė nepatogiai: jam teko patirti tai toki� daugyb� kartų, kad kūnas prisitaikė tarsi savaime, nė nemėgindamas prie�intis prislėgusiam svoriui, laukdamas, kol �is atlėgs� Jis ir atlėgo. Deinas vėl ėmė kvėpuoti įprastu ritmu, atsimerkė. Prie�ais jį įtaisytame i�orinio vaizdo ekrane jis i�vydo pampstan�i� tams�, vos vos atmie�t� rauzganu �vytėjimu � Deinas �inojo, kad �vyti ne kas kita, o įkait�s pa�ios �Lamijos� i�orinis korpusas. Pa�vaistė netrukus i�blėso. Spar�iai besiple�ian�iame prie� akis planetos pavir�iuje jis ai�kiai į�velgė vien� didelį �viesos lopinėlį ir dar tris ma�us �vytin�ius ta�kus. O paskui, kaip tai nutikdavo visuomet, vaizdas staiga apsivertė, i�sipūtusi planeta ėmė trauktis. Ekrane pasirodė ir planetos briauna � vis labiau i�sirie�iantis, vis ry�kesne �viesa spinduliuojantis lankas. �Lamija� skriejo i� �e�ėlio į saul�. Deinas i�tiesė rank� įjungti ekrano aptemdym� � instinktyvus, įgūd�io padiktuotas judesys.

��Ei!�� tarstelėjo Lamonika.

Deinas pa�velgė į j�, ir tik dabar susizgribo, kad verkia, pats to nejusdamas. Akys per�tėjo, u�gulė nosį. Lamonika padavė jam rank�luostį, jis nusi�luostė �lapi� nuo a�arų veid�. Atsistojo, nuėjo įsipilti vandens, i�maukė vis� puodelį. Ėjo kiek pasi�okinėdamas � Lamonika laive buvo nusta�iusi dviejų tre�dalių g traukos jėg�. Ekranas dabar jau buvo u�tem�s, jo centre buvo matyti tik palydovo pjautuvas; jie vis dar skriejo ta pa�ia kryptimi, bet Lamonika perjungė į vaizdo ekran� kitos kameros rodmenis.

��A�iū, � tarstelėjo Deinas, vėl nutūpdamas krėsle.

Lamonika neatitraukė �vilgsnio nuo prietaisų.

��I�gyvenai nelabai kokį met�?

��Esu mat�s ir geresnių laikų.

��Jau viskas baigta,�� i�tarė ji.

��Aha. � Jis suleido pir�tus į elasting� krėslo putplastį. � Jau grei�iau saulė u��als,�� tarė, � nei a� dar kart� grį�iu į Sardonikso sektorių.

Ji atsakė:

��Neskubėk taip kalbėti � kol kas dar tebesi Sardonikso sektoriuje.

Jos �od�iai nusmelkė a�triu skausmu lyg druska, u�berta ant �aizdos. Jis pats jau gali palikti Sardonikso sektorių toli u� nugaros, bet �is niekada nebepaliks jo. Deinas suvokė, kad visas patirtas skausmas ir bejėgi�kumas tūno am�iams giliai įsigrau��s ka�kur smegenų kamputyje.

��Paai�kink man �į t�, � papra�ė Lamonika.

��K� paai�kinti?

��Kai mudu susitikome bare, tu buvai vergas. O �i�nakt paskambini man � jau laisvas.

� �ita kelionė į Tinkl� ir yra mokestis u� laisv�.

��Tai įra�yta sutartyje?�� paklausė Lamonika.

��Taip, �inoma.

��O a� �tai galvoju��� Ji smiliumi brai�ė apskritimus ant krėslo ranktūrio. � Bet kokia vergystės sutartis galioja tik Sardonikso sektoriuje � ir nebegalioja u� jo ribų, tiesa?

��Taip. � Deino gerklės raumenys įsitempė.

��K� tuomet mes �ia veikiame?�� burbtelėjo ji. � Tik tark �odį � ir a� pakei�iu �Lamijos� trajektorij�, prazvimbiame pro �it� didelį sidabrinį kalėjim� ir neriame į �uolį. Dvi savaitės hipererdvėje � ir nusileid�iame Nekse. Ir tada jau niekada nebei�girsi Jago pavardės.

Deinas u�si�iūrėjo į palydov�. Jam atrodė, kad jau į�iūri ir Tinkl� � sidabru tviskan�i� kibirk�tį dėmėto palydovo pavir�iaus fone. Deinas įsivaizdavo, kaip staiga pasikei�ia vaizdas ekrane: pirmiausia tvyksteli visomis vaivoryk�tės spalvomis, o paskui jį u�lieja beribė hipererdvės juoduma� Juk �Lamija� � Tori Lamonikos laivas. Kurs� renkasi ji, ji u� visk� atsako� O jam tereikia i�tarti vien� �odį: taip.

Ta�iau Rani Jago �inos, kad jis sulau�ė pa�ad� � kad nesilaikė sutarties. Ir Tori Lamonika tai �inos. �inos ir jis pats. O juk būtų neįtikėtinai ironi�ka, m�stė jis, jeigu i�truk�iau i� Sardonikso sektoriaus, susimokėj�s u� tai Zedo Jago �i�gelbėjimu� i� Tinklo. Pa�velgus i� tos pusės, visas �is �ygis ėmė atrodyti kaip koks mil�ini�kas gauruotas pok�tas � Visatos, o gal lemties kosminio ir komi�ko teisingumo supratimo i�rai�ka.

Visatai nėma� nerūpėjo nei Deino Ikoro skausmas, nei prisiminimai, nuo kurių kaklo raumenys susivydavo it virvės, perd�iūvusi� gerkl� u�kim�davo vatos gumulas, o skrandį imdavo gniau�yti spazmai.

��Ne, negaliu,�� tarė jis.

Lamonika tik mostelėjo ranka.

��Tavo valia.

Jiems artėjant prie �vaig�dėlaivio, Deinas i� ki�enės i�sitraukė kompiuterinį kubelį su duomenimis ir ky�telėjo jį Lamonikai po nosimi. Ji dūrė pir�tu į kompiuterio konsol�.

��U�siimk pats.

Deinas ėmė rankose vartalioti kubelį (mėlyn�, trijų centimetrų ilgio briauna), kol aptiko plok�tum� su ma�yliuku vaizdiniu � ap�iuopiamu simboliu. Jis surado tokį pat simbolį konsolėje. Kitas simbolis �enklino slankiojan�i� plok�tel�. Deinas stumtelėjo j� į �alį, įdėjo į atsivėrusi� ang� kubelį, atsuk�s plok�tuma su simboliu į priekį, vėl u�stūmė plok�tel�. Kaip ir buvo �adėjusi Rani, kubelyje buvo visi Tinklo planai.

��Nagi, pa�iūrėkime,�� tarstelėjo Lamonika.

Deinas suvedė nurodymus į kompiuterį. Ekrane sumirgėjo diagramos.

Lamonika i�tarė:

��O tasai kubelis vertas viso lobio.

Deinas nusi�ypsojo.

��Perra�yti jo neįmanoma, be to, jis u�programuotas automati�kai i�sitrinti.

��Kaip gaila.

Atsilo��s krėsle Deinas ėmėsi nagrinėti diagramas. Nepaisant sudėtingos struktūros, persipynusių koridorių, kamerų, sandėliavimo patalpų, vis dėlto mil�ini�kame Tinklo �iede buvo ir atpa�įstamų detalių. Hipererdvinis variklis ir laivo kompiuteris buvo įkurdinti vidinėje �iedo dalyje. I�orinėje briaunoje lygiais tarpais įrengtos �liuzo kameros. Tiltelis drauge su i�orinio vaizdo langais �iuo metu atsidūrė toje pusėje, kuri� Deinas s�lygi�kai (ir laikinai) pavadino �atsisukusia į �abad��. Reaktyvinių variklių tūtos puo�ė prie�ing� �iedo �pus�. Dėl tų atsiki�usių ataugų ratas, bent jau diagramoje, atrodė kiek kreiva�onis. Deinas susim�stė, kodėl Izobelei Jago �ovė į galv� statyti laiv�-kalėjim� toro formos; juk sfer� būtų buv� lengviau sukonstruoti, be to, rutulio formos laivas kur kas efektyvesnis skrendant kosminėje erdvėje. Visas mil�ini�kas riestainis buvo i�varpytas koridorių. Deinas papra�ė padidinti ekrane laivo dalį, kurioje buvo tiltelis. Kompiuteris tu�tuojau pakluso. Planai buvo labai smulkūs, su apra�ais ir �enklinimais spalviniu kodu. Rani i� tikrųjų davė jam vis� informacij�, kiek jos turėjo pati.

Deinas svarstė, kurioje laivo vietoje galėjo kilti pavojus, koks jis ir kiek laiko jis pats gali skirti gedimo paie�koms. Jis tarė:

��Patikrinkime, ar pavyks su jais susisiekti.

��Teisingai.

Lamonikos pir�tai perbėgo klavi�ais. Jeigu Tinklo kompiuterinis ry�ys veikia, prane�im� jis turėtų priimti ir atsakyti į jį automati�kai.

Atsakymo jie taip ir nesulaukė.

��Mėginsiu paskambinti,�� tarė Lamonika.

Pilotė siektelėjo radijo siųstuvo mygtuko, bet Deinas pastvėrė j� u� rankos.

��Ne. Palauk.

��Kodėl?

��Palydove įkurdinta bazė bando susisiekti su jais nuo pat tos akimirkos, kai gavo nelaimės signal�. Tad į baz� ir skambink.

Lamonika paskambino.

��Nusileidimo terminalo ry�ių skyriui � �ia �Lamija�, kalba �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika. Girdite mane?

� �Lamija�, jus girdime.

��Kas girdėti i� Sardonikso Tinklo?

��Ni�nieko, �vaig�d�ių Kapitone. Norite, kad ir toliau bandytume juos prisi�aukti?

��Taip,�� įsiterpė Deinas. � Bandykite be perstojo.

��Supratome. Ketinate prisijungti?

��Taip. Pamėginsiu patekti vidun.

��Sėkmės jums, �Lamija� ir kapitonai.

Tinklas buvo jau visai �ia pat. Lamonika paklausė:

��Pro kuri� skyl� ketini lįsti vidun, Deinai? Mes jau įskriejome į Tinklo orbit�.

Deinas susiraukė. �vilgsniu tyrinėjo projekcijas kompiuterio ekrane. Jeigu ka�kas i�klibo pa�ioje variklio �erdyje, tuomet, mėgindamas įeiti į laiv� per �liuz�, esantį ar�iausiai kompiuterio, jis tik sugai�tų nema�a laiko.

��Ka�kas bandė pasiųsti nelaimės signal�, � tarė jis, tap�nodamas ekrano plastik�. � Galbūt ir dabar vis dar bando. Prisijunk prie ketvirtosios angos. Juk reikia nuo ka�ko pradėti. Tad kodėl nepradėjus nuo tiltelio?

I�orinio vaizdo ekrane mil�ini�kas ratas jau nebeatrodė lygus. Sidabriniame jo korpuse margavo gumburai, skaidulos, statrams�iai.

Lamonika pakreipė krėslų atlo�us.

��Ma�inu greitį, � prane�ė.

Vėl padidėjo slėgis. �Lamija� u�dainavo, i�tįsusi� uodeg� su varikliais sukdama kelionės tikslo pusėn, o į i�orinio vaizdo ekran� vėl atplaukė rudomis, baltomis bei mėlynomis dėmėmis marguojantis pasaulis, kurį jie k� tik paliko.

Ruo�damasis perlipti į Tinkl�, Deinas apsivilko skafandr�.

Dauguma skafandrų būdavo ry�kiaspalviai � dėl tos pa�ios prie�asties, dėl kurios alpinistai kopdami į kalnus naudojasi skais�iai oran�ine, �vies� atspindin�ia, įranga. Lamonikos skafandrai � be savojo, ji gabenosi dar keturis atsarginius � buvo i�marginti ka�toninėmis ir sidabrinėmis juostomis. Skafandras buvo vientisas: nuo vir�ugalvio iki tarpkojo ir iki kulnų; jame buvo įmontuota oro tiekimo ir drėgmės i�garinimo sistema. �itoks skafandras buvo pritaikytas did�iulio slėgio s�lygoms, taip pat galėjo atlaikyti temperatūros svyravimo kra�tutinumus nuo itin didelio kar��io iki itin didelio �al�io. Ta�iau juo vilkėti neįmanoma ilgesnį laik�: kart� apsivilk�s, nebegalėjai nei �lapintis, nei tu�tintis, nei valgyti.

Lanks�iam �Lamijos� �liuzui taip ir nepavyko prisitvirtinti prie ketvirtosios angos. Deinas pats nuplaukė iki liuko ir sutvirtino jungtis rankomis. Kai į �liuz� ėmė ver�tis oras, atsirado traukos jėga, lanks�ios �liuzo sienos sukietėjo.

I�orinės Tinklo �liuzo kameros durys buvo u�strigusios. Deinui teko grį�ti atgal į �Lamij��.

��Man prireiks įrankių.

Tori mostelėjo į spintel� su įrankiais; Deinas prisirinko jų vis� glėbį, tarp jų � ir pjaunam�jį lazerį, visk� susikabino ant įmagnetinto skafandro dir�o. Įrankiai nebuvo labai sunkūs. I�orinis oro matuoklis, atrodė, veikia ar bent jau bylojo, kad vidiniame �liuze oro esama. Deinas ėmėsi i�orinio liuko. Kad ir kas pasirūpino sugadinti u�rakt�, akivaizd�iai darbavosi paskubomis. Gana greitai duris pavyko atplė�ti. Pa�ioje �liuzo kameroje oro i� tiesų buvo. O vidines duris, laimė, sugadinti buvo jau kur kas kebliau, tad tasai, kuris �ia siautėjo, nė nesivargino mėginti. Patek�s vidun, Deinas jas u�darė, bet, prie� leisdamasis toliau, u�sitikrino, kad i�orinis liukas liktų atviras.

��A� viduje,�� i�tarė jis į skafandro mikrofon�.

��Supratau, Deinai. Jeigu ko prireiktų � rėk.

��Gali neabejoti � i�girsi,�� atsakė jis.

Deinas į�engė į Tinkl�. Traukos jėga �ia buvo normali. Jis stovėjo papras�iausiame koridoriuje baltai da�ytomis sienomis. Mintyse per�velg�s tiltelio plan�, prisimindamas sura�ytas nuorodas, jis susigaud� atsidūr�s ketvirtajame skersiniame koridoriuje: į tiltelį turėjo nuvesti pirmas koridorius, atsi�akojantis į kair� nuo �io. Tinkle vie�patavo visi�ka tyla. Deinas prisiminė savo pirm�jį įspūdį, kai Tinklo koridoriuose pasijuto tarsi �ingsniuoj�s begaline vienplok�tume Miobijaus juosta ar mil�ini�ku treniruoklių salės bėgtakiu. Ta�iau dabar jam vaidenosi, kad Tinklas yra gyva esybė, jau�ianti, kaip ka�koks įsibrovėlis �mirinėja jos viduriuose � did�iulis, m�stantis metalo ir plastiko kirminas. Nors aklinai u�daryti nepralaid�iame skafandre, sprando plaukeliai vis vien sugebėjo atsistoti piestu.

Patyliukais i�plūd�s pernelyg įsismarkavusi� vaizduot�, Deinas spirtelėjo sien� ir patraukė pirmyn.

Pasiek�s tiltelio ang�, jis sustojo i�plėt�s akis ir i�temp�s ausis. Mil�ini�kuose, vis� patalp� aprėpian�iuose ap�valgos ekranuose ni�nieko nebuvo matyti. Juos dengė apsauginės �irmos, kameros buvo i�jungtos. Tiltelis buvo tik did�iulė valdymo patalpa, grūste prigrūsta kompiuterių terminalų, ekranų, plok��ių, mygtukų, ciferblatų, matuoklių, be to, stovėjo piloto ir navigatoriaus krėslai. Patalpa buvo i�lenkta. Deinas patraukė prie ry�io įrangos. Ta�iau kai iki jos liko kokie trys metrai, jis i�vydo tai, k� iki tol jam u�stojo pertvaros. Ant grindų tysojo masyvus skelietės D�o kūnas. Ji vilkėjo mėlynos bei sidabro spalvų uniform� su Jago �eimos simboliu �J� ant peties. Deinas pamėgino navigator� apversti, bet darbelis pasirodė ne i� lengvųjų. Jo manymu, gyva ji galėjo sverti kokius �imt� trisde�imt kilogramų, ta�iau suglebusio, negyvo kūno svoris i�augo, regis, iki visos tonos. Stangrus it guma, atsipalaidav�s kūnas nepasidavė; galiausiai Deinui pavyko paristi j� ant �ono � ir tada jis i�vydo, kas pra�udė skeliet�. Po kairi�ja pa�astimi �iojėjo keistos formos skylė: horizontali, ma�daug penkiolikos centimetrų ilgio ir dviejų � plo�io; perrė�ta buvo tiksliai tarsi chirurgo skalpeliu. Ka�in ar �aizda gili?�� pagalvojo Deinas. �iaip ar taip � pakankamai gili, kad kliudytų kokį nors gyvybi�kai svarbų organ�: �irdį, o gal plau�ius. Kaip ka�in k� � perrė�ta lazerio spinduliu. Deinas ėmė svarstyti, ar nevertėtų grį�ti į �Lamij�� pasiimti lazerinio pistoleto ar bent paraly�iuoklio. Iki �iol jis galvojo tik apie kokį nors mechaninį gedim� � apie �mogaus keliam� pavojų net nesusim�stė.

Atsisagst�s skafandr�, Deinas praskleidė jį ir u�simetė vir�utin� drabu�io dalį u� nugaros tarsi gobtuv�. Dabar jam gali praversti visi pojū�iai, o skafandras slopino skonį ir uosl�, nors svarbiausi pojū�iai: regėjimas, klausa ir pusiausvyros jausmas � likdavo nepakit�. Dabar jis jau i� tikrųjų u�uodė tai, k� jam įkyriai pir�o vaizduotė: i�matų ir mirties tvaik�. Deinas i�sitiesė. Adrenalino pliūpsnis privertė �irdį plakti spar�iau. Jam trūks ply� reikėjo surasti Zed� Jago. �vaig�d�ių Kapitonas �ingtelėjo kompiuterių link, bet vėl sustojo. Net jeigu laivo interkomo ry�ys vis dar veikė � visai galėjo būti ir taip, kad nebeveikė, � Deinas vis vien negalėtų juo pasinaudoti: juk nepradėsi skelbtis es�s �ia, kai po laiv� laisvas bla�kosi ka�kas, ginkluotas lazeriniu �autuvu.

Sukiodamasis po pertvarų labirint� atgal įėjimo link, Deinas vos nei�sitiesė kaip ilgas, u�kliuv�s u� kojų.

Tai buvo Zedas: susmuk�s krėsle atlo�ta galva ir u�merktomis akimis, kvėpavo giliai ir lygiai. Akivaizdu: be s�monės, bet ne su�alotas, tik apkvait�s. Atsipalaidavus veido raumenims, bruo�ai atrodė dar stambesni. Didelės rankos bejėgi�kai kadaravo, kone siekdamos grindis. Vadinasi, tasai ka�kas ginkluotas ne tik lazeriniu �autuvu, bet dar ir paraly�iuokliu. Deinas atsiklaupė ir u�sivertė Zedo kūn� ant nugaros. Kai trūktelėjo u� maskatuojan�ių rankų, Zedas krustelėjo ir ka�k� suniurnėjo. Deinas vos nenudrėbė jo �emėn. Ta�iau Tinklo �eimininkas taip ir neatsigaivelėjo. Deinas bandė įspėti, kiek �is sveria. A�tuoniasde�imt kilogramų? A�tuoniasde�imt penkis? Sunkus kaip akmuo. �vaig�d�ių Kapitonas įtempė pilvo raumenis ir i�tiesė kojas, gremėzdi�k� ne�ulį persimet�s per petį.

Staiga prabilo ledinis balsas:

��Padėk jį atgal.

Deinas pasuko galv�. Būdamas �itaip susilenk�s, vien pasuk�s galv� jis ne ka�in k� tepamatė. Vis dėlto i�vydo moterį bly�kiai �alsvu kombinezonu, rusvais plaukais ir rudomis akimis; lazerinis �autuvas de�iniojoje jos rankoje buvo nukreiptas tiesiai į jį� Deinas paleido Zed� � nuslyd�s jam nuo peties, �is �lum�telėjo atgal į piloto krėsl�. Tada Deinas lėtai i�sitiesė, rankas laikydamas i�skėstas, delnais auk�tyn.

��Pasitrauk nuo jo.

�autuvas kryptelėjo per centimetr� į kair�. Deinas �engė �ingsnį ton pusėn. Dabar jis atsidūrė atviroje erdvėje, tiesiog prie�ais �autuvo vamzdį; tarp jų nebuvo jokios kėdės ar pertvaros, u� kurios galėtų �murk�telėti. Deinui maudė nugar�, norėjosi ir �lapintis.

��Kurį pri�iupai pirm�? � paklausė jis.

��Zed�, � atsakė Dariena. � Skelietė spėjo nuspausti pavojaus signalo mygtuk�. Negalėjau rizikuoti ap�audydama j� paraly�iuojan�iais u�taisais � ko gero, nebūtų suveik�. Skelie�ių organizmas į kvai�alus reaguoja kitaip nei kitų �monių. Teko j� nu�udyti.

��Kodėl?

��Todėl, kad ji būtų sutrukd�iusi man atlikti u�duotį. Kokiais �ia padargais tu apsikarst�s skafandr�?

��Tai įrankiai �liuzui atidaryti.

��Nusiimk juos. Mesk �emėn.

Deinas pakluso. Vien� po kito svaidė įnagius �emėn net nesivargindamas pasi�iūrėti, kur nukris, bet, mesdamas pjaunam�jį lazerį, pasirūpino, kad �is atsidurtų per du tre�dalius metro nuo jo pėdos.

Darienos ranka nėma� neatsipalaidavo.

��O kokia ta tavo u�duotis?�� paklausė jis: ir i� tiesų norėdamas su�inoti, ir siekdamas priversti j� kalbėti, kad �itaip laimėtų bent trupu�iuk� laiko pagalvoti. Ji nesusigaudė, kas yra pjaunamasis lazeris � labai gerai. Ta�iau savo �autuvu per pus� perpjautų Dein� anks�iau, nei jis spėtų pasi�iupti įnagį.

��Sunaikinti Jago �eimos Tinkl�.

Dariena atsirėmė į pertvar�.

��Kaip tu ketini tai padaryti?

��Juk a� � kompiuterių technikė, � atsakė ji. � Tai � ne pramanas. Sugai�au i�tisas dvi valandas, kol u�programavau �it� siaubūn�, kad pats i�lakstytų į druzgus.

��O kas tu i� tikrųjų?

Ji nusi�ypsojo.

��Policininkė. � Moters balsas vis dar skambėjo visai kaip Rani.

Deinas nepatikliai prunk�telėjo.

��Nuo kada policininkai �mirinėja naikindami sektoriaus nuosavyb�?

Jos akys tvykstelėjo pyk�iu.

��Ir tai tu �itaip sakai? Juk pats buvai �ia įkalintas! Juk tai vald�ios ir blogio simbolis, jis tarnauja pasi�lyk�tėtinam verslui, jis skirtas tik tam, kad be paliovos augtų vergvald�ių �eimos pelnai ��pati jo egzistencija nesuderinama su bet kokiu padorumu!�� Sekundės dalelytei Dariena nukreipė �vilgsnį į paraly�iuokliu apkvaitint� vyri�kį.

Deinas tarė:

��Tinklas neblogesnis u� bet kurį kit� kalėjim�.

��Nė vienas kitas kalėjimas nėra asmeninė Zedo Jago �aidimų aik�telė.

Deinas krustelėjo ir pasislinko per centimetr� ar�iau pjaunamojo lazerio.

��O a� maniau, kad tu jį myli.

��Tu ir turėjai taip manyti. Ir jis � taip pat. A� jo nemylėjau, a� su juo dulkinausi. O tai visai kas kita.

��Ar tavo plaukai tikrai tokios spalvos?

Ji nusijuokė.

� �inoma, ne. Nors ne taipjau smarkiai ir skiriasi. Ne tokios spalvos ir mano oda, o ir balsas ne toks kimus. Siek tiek u�trunka, kol nublunka da�ai ir i�sivadėja kitos specialios i�vaizdos pakeitimo priemonės. A� esu ginklas, �vaig�d�ių Kapitone. A� kilusi i� Kerėtojo ir dirbau kompiuterių technike Federacijos būstinėje, kol mane atrinko, paruo�ė ir nutaikė į Zed� Jago.

��Nutaikė?.. Kas nutaikė?

��Tai Maiklo sumanymas. Jis m�stė �itaip: jei nori sutraukyti vis� grandin�, pirmiausia nutrauk stipriausi� jos grandį. Po to silpnesnės subyrės pa�ios. Vergų prekybos grandinėje stipriausia grandis yra Rani Jago, o būdas j� palau�ti � visiems laikams atimti Zed�. I� prad�ių ketinta �iam darbui pasiųsti vyr�, bet psichologai nusprendė, kad vyrui tokia u�duotis pernelyg pavojinga. Zedas kankina vyrus, ta�iau moters jis niekada nėra nė pir�tu paliet�s. Be jokios abejonės, vyras irgi būtų buv�s labai pana�us į Rani Jago.

��Argi nebūtų pakak� jį nu�udyti?

� �itaip nieko nebūtume pe��. Apsvarstėme ir tokį variant�, bet psichologai nutarė, kad tokiu atveju Rani Jago liktų tik dar tvir�iau pasiry�usi i�laikyti vergovin� sistem� veikian�i�. � Deinas pasislinko dar per du centimetrus ar�iau pjaunamojo lazerio.

��O jeigu būtume nugalabij� j�, tuomet visa �eimos vald�ia būtų atitekusi jam, o jis � dar blogiau nei ji, ar nemanai taip?�� Deinui neliko nieko kita, tik sutikti. � Be to, �udyti � nedora.

��Kaip gaila,�� atsakė Deinas. � Jeigu ne �itokia moralinė nuostata, būtumėte galėj� nu�udyti juos abu.

��Tavo tiesa,�� akivaizd�iai apgailestaudama sutiko ji. Jos akys susiaurėjo. � Bet jeigu tu taip manai, kodėl tuomet esi �ia?

��Rani Jago atsiuntė mane i�siai�kinti, kas atsitiko.

� �tai kaip. Vadinasi, tu � vis dar vergas. � Ji dirstelėjo į sien� jam u� galvos. � �ita kosminė stotis i�lakstys į �ipulius po dvide�imt penkių minu�ių, � pasakė. � A� tu�tuojau ne�dinuosi i� �ia luotu. Nori drauge? Tave a� pasiim�iau. Apie koki� nors tavo i�tikimyb� Jago padermei negali būti nė kalbos.

Deinas dirstelėjo į Zed�, kuris vis dar paslikas tebetysojo krėsle. Neatrodė, kad būtų bent sukrutėj�s. Ta�iau jo skruostai jau ma�umėl� raustelėjo.

��O k� darysime su juo?

��Jis ramiai gali pasilikti �ia. � Darienos Riis balsas skambėjo nepaprastai �altai. � Kai Tinklas sprogs, kartu susprogs ir jis.

��Ir tau bus visi�kai vis vien? Tu ni�nieko jam nejauti?�� Vos paklaus�s Deinas pats nusistebėjo: o kodėl man knieti tai su�inoti?�� Juk jis mylėjo tave.

��Ne!�� atrė�ė Dariena ir kairi�ja ranka nusibraukė nuo kaktos plaukus. � �tai skelietės man tikrai gaila. Visi�kai nenorėjau jos �udyti. Bet jis��� Policininkė gerai sekundei sulaikė �vilgsnį prie Zedo, ir tik tada vėl įsmeigė akis į Dein�. � Jis man�s nemylėjo. Jis mylėjo tik įvaizdį � mylėjo savo seserį manyje.

��Argi ne kaip tik �ito jūs ir siekėte? Jeigu jau specialiai pakeitėte tavo i�vaizd� taip, kad beveik niekuo nesiskirtum nuo Rani�

��Taip. Kaip tik �ito mes ir siekėme. Kerėtojo laboratorijose įmanoma pasiekti i�ties stulbinan�ių rezultatų, ar ne?�� Ji vėl pra�neko ankstesne, pedanti�ka, intonacija. Truputį pakreipė į �on� galv�. � Beje, suveikė tobulai. Net nuostabu, kaip lengva buvo juo manipuliuoti.

Deinui netilpo galvoj, kokios reikia narsos, kad ry�tumeis paversti Zed� Jago seksualiniu įrankiu. Vien nuo minties apie tai, kad ka�kas gali savo noru dalytis patalu su �mogumi � visiems �inomu praktikuojan�iu sadistu, jam pa�iurpo oda ir nudiegė tarpukojį.

��Na kaip?�� paklausė Dariena. � Eini su manimi ar ne?

Deinas nusi�ypsojo.

��Ar turiu i� ko rinktis?�� paklausė. � Mirti ka�kaip dar nesinori.

Ka�in kada ji susipras paklausti, kaip jis pats atsidūrė Tinkle? Galbūt pavyktų vo�telėti jai per galv� taip, kad i�sijungtų, tada nune�ti į �Lamij��, perne�ti į �Lamij�� Zed� ir pasipustyti padus � ir visk� suskubti per dvide�imt minu�ių?.. Deinas i�girdo tyliai dūzgiantį vidinį balselį: velniai nematė Zedo. Palik jį. Perspėk Tori ir ne�k kuda�ių i� �ia. Jeigu jau reikia k� nors i�gelbėti, gelbėk t� far�

O kodėl?�� paklausė jis pats sav�s. I� kur tokia �iurpi jos neapykanta � Jago �eimai, Tinklui, Zedui? Jos neapykant� įskėlė ir įpūtė iki gaisro liepsnos ne kas kitas � Maiklas A-Rae. Ka�in kokios prie�astys sukėlė �itokius jausmus jam pa�iam? Dariena Riis nepasakytų j am to, net jei ir �inotų, bet Deinas smarkiai abejojo, ar ji tai �ino�

Staiga i� skafandro garsiakalbio atsklido labai ai�kus Tori Lamonikos balsas:

��Deinai, ar tu ten dar gyvas?

Darienos �autuvas kryptelėjo. Deinas �oko ant jos, stvėrė u� rie�o ir prispaudė prie pertvaros. Policininkė nepasidavė, prie�inosi kaip pa�ėlusi. Pasilenk�s prie pat jos ausies, Deinas suriko:

��Tai tik�

Taip ir neu�baigė � aiktelėjo ir at�lijo, vos nepaleisdamas Darienos rankos, kai ji alkūne nusitaikė tiesiai jam į gerkl�.

��Ak tu, �unsnuki!

��Paklausyk,�� su�niok�tė �vaig�d�ių Kapitonas, mėgindamas prisispausti prie jos.

Ji �ingtelėjo atatupsta ir vos nenune�ė jam galvos spyriu i� �ono. Deinas dryktelėjo atbulas ir vos nepargriuvo. Ji spyrė dar kart�. Dievulėliau, tai bent mitrumas moteri�kės! Tori ka�k� kaukė skafandro radijo ry�iu. Deinas vėl �oko pirmyn, sugniau�ė Darienos rie��. Staiga �ioji liovėsi prie�intis, de�inioji ranka suglebo. Deinas i�girdo dunkstelėjim�, tarsi kas būtų nukrit�s. Ūmai kairioji Darienos ranka �vystelėjo auk�tyn su kum�tyje sugniau�tu lazeriniu �autuvu, ta�iau taikėsi ji ne į Dein�, o į patalpos gilum�. Deinas akies kra�tu pastebėjo, kad Zedas jau nusirit�s ant grindų. Ir taikosi pjaunamuoju lazeriu. Deinas sta�ia galva nėrė į �alį. Tvykstelėjo �viesos spinduliai, ir Dariena susmuko. Zedas Jago suklykė nesavu balsu, visas jo kūnas skausmingai i�sirietė, galva lo�telėjo. Kvėpavo jis triuk�mingai, god�iais gurk�niais gaudydamas or�: ach-achach, ach-achach.

��U�si�iaupk kokiai minutei!�� u�riko Deinas į skafandro mikrofon�.

Tori u�si�iaupė. Deinas sverdėdamas atsistojo ir pasitrynė kelį, kuriuo rė�ėsi į grindis. Jis nu�lubavo prie Zedo. Tinklo �eimininkas kilstelėjo galv�, ir Deinas neju�ia skausmingai nugurkė seil�. Lazerio spindulys kliudė i�tiestas Zedo rankas. Pla�takos virto pajuodusiomis, apanglėjusiomis letenomis, �iurpiais padargais, primenan�iais apdegusius skeleto kaulus. Skaudėti turėjo neįtikėtinai. Deinui netilpo galvoj, kaip Zedas sugebėjo neprarasti s�monės.

Jis atsiklaupė.

��Zedai, girdi mane?

Gintarinės akys plykstelėjo tiesiai jam į akis. Zedas sukriokė:

��Ne�dinkis.

� �ia pat yra laivas,�� kliūvan�iu lie�uviu i�spaudė Deinas.

Zedo veid� perkreipė konvulsija.

��Ne.

��Velniai griebtų, �itas laivas po penkiolikos minu�ių sprogs! Tori Lamonika su �Lamija� laukia prie ketvirtosios angos. Nagi� Nune�iu tave ten.

��Ne.

��Nori �ia ir nusibaigti?

Zedo veidas vėl sutrūk�iojo, bet ne i� skausmo; jo lūpas perkreipė �iurpi, groteski�ka �ypsena.

��Taip.

Jis �velgė Deinui per petį � į paslik� Darienos kūn�.

��Tu beprotis,�� rė�ė Deinas. � Rani atsiuntė mane tav�s i� �ia i�traukti, ir a� ketinu padaryti tai, net jei tektų pyk�telėti į tave Darienos paraly�iuokliu ir vilkti ant pe�ių!

Įnir�io apakintas Zedas nė pats nepajuto, kaip tiestelėjo rank� jo link. Ir tuoj pat susirietė kūk�iodamas i� skausmo. Jo veidas persikreipė. Deinas stebėjo jį, neįstengdamas nukreipti �vilgsnio. Prakaitas sruvo upeliais, skafandras nebeįstengė susidoroti su drėgmės pertekliumi. Vidinis balsas, ku�dėj�s jam kiek anks�iau, prabilo vėl: tai jam atlygis, ir jis teisingas. Gal u�mir�ai, k� jis padarė tau?

Ta�iau prakaitas vis vien sruvo Deino �onais lyg uolas skalaujantis vanduo; jam teko be paliovos ryti seiles.

Kol nespėjo persigalvoti, jis pa�oko ir nuskubėjo prie Darienos lavono. Raute nurov�s paraly�iuoklį nuo jos dir�o, pri�oko prie Zedo ir atki�o ginkl�.

��Kalbu visi�kai rimtai.

Jis nukreipė �vilgsnį į skal� ir nustatė vienai valandai paraly�iuojantį u�tais�.

Kai pakėlė akis, Zedas jau klūpojo.

��Ne,�� i�tarė.

Deinas buvo bepuol�s jam padėti. Tinklo �eimininkas tik suurzgė ir svirduliuodamas atsistojo pats. Laikydamas rankas prie�ais save, nudūlino prie ketvirtosios angos. Deinas ėjo i� paskos, neatsilikdamas nė per �ingsnį. Pasiek�s u�darytas duris, Zedas atsitraukė į �alį, praleisdamas Dein� jų atidaryti.

��Tori, atsivedu su�eist� keleivį. Pasirūpink pur�kiamo anestetiko ir pasiruo�k ne�dintis i� �ia. �i kosminė stotis po de�imties minu�ių i�tik� į gabalėlius.

��Supratau,�� atsakė Tori.

Zedas pirmas �engė į �liuzo kamer�. Dukart turėjo sustoti ir atsiremti į sien�. Tori laikė �Lamijos� liuk� atkelt�, pati stovėjo angoje su pur�kiamo anestetiko buteliuku rankoje. Kai Zedas pasiekė liuk�, ji pastebimai pabalo.

��Dievulėliau��� aiktelėjo.

Tori nedelsdama �virk�telėjo anestetiko. Kai �is pasklido ant suanglėjusios mėsos, Zedas sukūk�iojo ir vos nepargriuvo. Deinas sugriebė jį u� pa�astų, nuvilko prie triauk��io gulto, įvertė į apatinį. Jis pajuto krestelėjim� � tai lanksti oro �liuzo �arna susivyniojusi dunkstelėjo į viet�. Deinas paskubomis nusigavo iki navigatoriaus krėslo.

��Penkios minutės,�� tarstelėjo Tori. � Prakeikimas, jeigu koks grumstas nuo to daikto kauk�telės mums, perrė� korpus�, kaip peilis � sūrį. Jei taip galėtume i� karto nerti į �uolį�

Ta�iau nerti į �uolį jie negalėjo. �abadas, prie�ingai nei kai kurios kitos planetos, nebuvo pa�ioje hipererdvės srovėje. Deinas net nenutuokė, kas gali i�tikti laiv�, paband�iusį jungti hipererdvės variklį, prie� tai nepanėrus į hipererdvės sraut�. Jeigu kas nors tai ir bandė, taip niekad ir nebesugrį�o i� ten, kur pateko, kad ir kur tai būtų.

��Didinu greitį, � tarstelėjo Lamonika. � Dabar laikykis!

Deinas giliai įkvėpė. Tori �vystelėjo jam kreiv� �ypsenėl�.

Deinas nebespėjo net dorai vyptelėti. Laivas suū�ė. Deinas pasijuto slegiamas į krėsl�, labiau, vis labiau ir labiau, kol pa�ėlo aimanuoti kiekvienas raumenėlis � Tori susibaudė i�spausti i� laivo visk�, kas įmanoma. Pagreitis � de�imt g. Deinas stebėjo augan�ius rodmenis skalėje. Dvylika g. Penkiolika g. Deinui pasirodė, kad visas kraujas baigia i�tekėti i� galvos ir telkiasi kojose. Jeigu pagreitis vir�ys penkiolika g, jis nei�vengiamai neteks s�monės. Vienoje akyje ėmė raudonuoti; na �tai, trūko kapiliaras, dingtelėjo Deinui.

Lamonika spaudė penkiolikos g pagreitį i�tisas penkiolika sekund�ių, kol skai�iai kompiuterio ekrane prane�ė, kad jie jau sukorė ketvirtį kelio planetos link. Pagaliau Tori ėmė ma�inti greitį, kol �is pasiekė vien� g. Įjungusi kompensatorių, traukos jėg� kabinoje ji suma�ino iki trijų ketvir�ių g. Įtampa atsileido, Deinas pasir��ė.

��Ver�iau patikrink, kaip laikosi tavo ligonis,�� perspėjo Tori.

� �vaig�dės�

Jis nuskubėjo prie Zedo gulto. Tinklo �eimininko akys buvo pla�iai atmerktos. I� lūpų kampu�io la�ėjo kraujas, bet s�monės jis nebuvo prarad�s. Deinas stvėrė audeklo skiaut�, nubraukė krauj�.

��Prastai?�� paklausė. � Nori dar anestetiko? Nuskausminan�iųjų tabletės?

��Ne,�� atsakė Zedas. Ir atsisėdo � labai i� lėto. Dein� kone pakerėjo jo stiprybė. � A�. Tik. Įsikandau. Lie�uvį.

I� prie�ingos kabinos pusės atsklido Tori Lamonikos balsas:

��Nusileidimo terminalo ry�ių skyriui � kalba �Lamija�. Prane�kite į �abad�: u�duotį atlikome, vykstame namo.

��Supratau jus, �vaig�d�ių Kapitone. Sveikiname sėkmingai atlikus u�duotį. Perduosime �ini�� � Balsas staiga u�lū�o, kvėptelėj�s ka�kokį nesuprantam� keiksm�.

Įsijungė kitas balsas � kone spigus i� baimės; atrodė, �mogus netiki tuo, k� regi akys:

��Vie�patie Jėzau�

Tori mygtuko spustelėjimu nutraukė ry�į.

��Ko gero, mes �inome, k� jie pamatė.

Tori Lamonika nustatė kurs� į Abanato Nusileidimo terminal�.

Deinas neturėjo ko nusitverti. Nusliūkino prie maisto saugyklos, įsipylė vandens, pasiėmė maistin� lazdel�. Dirstelėjo į �mogų sidabrine ir mėlyna uniforma, susigū�usį ant apatinio gulto, ir �ūktelėjo pakėl�s bals�:

��Zedai! Narkotiko nori?

�Lamijos�, kaip ir bet kurio kito MPL tipo �vaig�dėlaivio, vaistinėlėje buvo bent kelių rū�ių narkotikų.

��Ne.

Deinas priėjo prie gulto. Zedas buvo bly�kesnis u� popierių. Veido raumenys trūk�iojo. Nuo suskrudusių rankų varvėjo skystis. Paklodė buvo sudrėkusi. Vyzd�iai virto ma�y�iais juodais ta�keliais, nuo lūpų kampu�ių driekėsi gilios it griovos skausmo rauk�lės. Lengviau buvo �iūrėti jam į veid� nei į pir�tus, stirksan�ius tiesiog i� rie�ų, kaip pagaik��iai i� lau�o, storai aplipusius sukietėjusiu anestetiku. Akys atrodė padūmavusios. Bet staiga Zedo antakiai �oktelėjo auk�tyn. Jis sukarkė:

��Tau. Gera. Tai. Matyti?

��Ne!

Zedo akių vokai nusileido. Krūtinė sunkiai kilnojosi. Kietai u�simerk�s jis pasakė:

��Man. Reikia. Kad. Paskambintum.

��Kam paskambinti?

��Tamui Orionui. Tegul. Perduoda� Sajai Tomas. Gydytoja. Centrinė ligoninė. Pasakyk jai��� Jis grūmėsi i� paskutiniųjų, stengdamasis neu�dusti, giliai įtraukė gurk�nį oro, tada pra�neko vėl: � I�kviesk nudegimų specialistų grup�. Tegul atvyksta Ja. Narajanas. Svarbu � Ja Narajanas. Chirurgas.

��Kodėl?�� paklausė Deinas.

Zedas neatsakė.

��Jei nori, kad paskambin�iau, pasakyk kodėl.

Oras �vilpdamas ver�ėsi pro suk�stus Zedo dantis. Jo veidas kraupiai persikreipė. Tau gera tai matyti? Pa�aipus klausimas erzinan�iai dūzgė Deino smegenyse. Susvilusios mėsos kvapas persmelkė vis� kabin� tarsi ka�kokio narkotiko tvaikas. Deinas vylėsi savo akimis i�vysi�s, kaip suardomi Zedo planai, bet nė u� k� nesitikėjo pamatysi�s jį tokį bejėgį, ken�iantį. Matyti tai jam anaiptol nebuvo gera. Prie�ingai � teko suk�sti dantis, kad nesupykintų. Deinas dirstelėjo į sieninį laikrodį. Gali būti, kad Tamas Orionas �iuo metu ramiai miega namuose. Laikrodis buvo kalibruotas rodyti standartinį laik�. Deinas jautėsi klaikiai pavarg�s. Sliūkindamas atgal į navigatoriaus krėsl�, stengėsi perskai�iuoti laik�: Abanate, ko gero, dar net nebrėk�ta.

I�orinio vaizdo ekrane vis labiau augo �abadas. Deinas įsijungė garso ry�į.

��Kvie�iu Abanato skryd�ių valdymo bok�t�. Kalba �Lamija�, MPL48, registruota Nekse; pilotė ir savininkė � �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika, navigatorius � �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro, keleivis � Zedas Jago. Pra�ome leidimo leistis.

��Leistis galite, �vaig�d�ių Kapitonai. Laukėme �inios i� jūsų.

��A�iū, skryd�ių valdymo bok�te. Pra�ome perduoti asmeninį Zedo Jago prane�im� vyriausiajam pilotui Tamui Orionui. Skubu. �ini� reikia persiųsti gydytojai Sajai Tomas į Abanato centrin� ligonin�. Pra�ome į Nusileidimo terminal� atsiųsti nudegimų specialistų grup� mūsų pasitikti, taip pat i�kvieskite chirurg� Ja Narajan�. Tai svarbu, valdymo bok�te.

��Visk� supratome, �vaig�d�ių Kapitone. Jūsų �ini� perduosime. Malonėkite perjungti mums laivo kompiuterio valdym�.

��Sukru�ta skryd�ių kontrolė, � burbtelėjo Tori.

Deinas pasitrynė akis. Galva buvo tarsi vatos prikim�ta. Jis ilgesingai pagalvojo apie gerų de�imties valandų mieg�. Paskui vėl nurėpliojo prie Zedo gulto. Vyri�kis suanglėjusiomis rankomis nebuvo nė krustelėj�s. Kai Deinas pasilenkė prie jo, jis atsimerkė.

��Paskambinau, kam pra�ei,�� i�tarė Deinas.

Zedo lūpos virptelėjo � galbūt tai buvo �ypsena.

Tori tupdė �Lamij�� lyg vėjo ne�am� sniegul�. Kai tik jie nusileido ant juodo, biraus skryd�ių lauko pavir�iaus, i�syk sutre�kėjo kompiuterio telefono linija:

� �Lamija�, kalba kosmouosto administracija. Kaip suprantame, jūsų laive yra su�eistas asmuo. Medikų brigada jau laukia. Įleiskite juos į laiv�.

Deinas atsakė:

��Administracija, mes i�sikvietėme savo gydytojų grup�. Kol jie neatvyks, nieko į laiv� neįsileisime.

��Mes įgalioti patikrinti jūsų su�eistojo sveikatos būkl�!

Atsiliepė Tori:

��Kalba �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika. Susiki�kite savo įgaliojimus patys �inote kur.

Deinas pasitrynė rank�. Vergo tatuiruotė buvo visi�kai i�rūkusi jam i� galvos. Jis vėl nusliūkino prie gulto.

��Zedai,�� tarė.

��A?

��Kaip man pa�alinti tatuiruot� nuo �asto?

��Gelis. Saja. �inos. � Jis kilstelėjo galv� ir įsistebeilijo į Dein�. � Reikia. � Jo veidas persikreipė. � Vandens.

Dinas atne�ė jam puodelį vandens ir priki�o prie lūpų, kad berankis �mogus galėtų atsigerti.

Pasigirdo moters balsas:

� �Lamija�, kalba Saja Tomas. Atleiskite, kad taip ilgai u�trukau. Pirmiausia jiems teko mane surasti, o paskui � dar ir pa�adinti. Kvietėte mane pas ligonį?

��Ja. Narajanas,�� i�tarė Zedas.

Deinas atsakė:

��Taip, daktare. Ar Ja Narajanas su jumis?

��Ja atvyksta i� namų.

Deinas dirstelėjo į Zed�; �is linktelėjo.

��Manau, galime atidaryti liuk�.

Tori atrakino liuko u�rakt�. Vidun siūbtelėjo �monės. Jie akivaizd�iai buvo naujokai �vaig�dėlaivyje. Nevikriai rop�tėsi per liuko briaun�, net nesusigaudydami, kam skirtas lubose įtaisytas skersinis. Tori Lamonika tik dūrė pir�tu gulto link. Zedas i�kvėpė:

��Sveika, Saja.

Moteris i�vydo jo rankas ir a�triai įkvėpė. Paskui ėmėsi įsakinėti. Sanitarai įsmeigė adat� Zedui į rank�, pritvirtino prie jos vamzdelį ir buteliuk�. Paskui apipur�kė pla�takas baltomis putomis. Į kakl� ir abu �astus įtrė�kė po gelio ampul�. Galiausiai atsine�ė ne�tuvus ir u�rito Zed� ant jų.

Viena gydytojų i�lipo i� laivo, bet tuojau sugrį�o. I�kart pasuko prie hiperių.

��Ar vienam i� jūsų reikia pa�alinti vergo tatuiruot�? � paklausė.

Deinas pabandė atsiraitoti rankov� ir tik dabar susizgribo iki �iol tebesėdįs su skafandru. Nusimetė jį, atki�o rank�. Gydytoja i�spaudė i� tūbelės gelio, patepė juo tatuiruot�. Tepalas buvo vėsus. Ji paai�kino:

��Palaukite, kol sukietės. Ma�daug po �e�ių valandų nupie�kite � ir tatuiruotės nebebus. Jūsų odos pigmentacija tokia, kad neturėtų likti nė rando.

Pro liuk� vidun ky�telėjo ilga ka�kieno ranka. Ka�koks ilgakojis �mogus pasi�okėj�s įsikibo lubų skersinio. Deinas įsistebeilijo į nepa�įstam�jį, kuris driuoktelėjo į �Lamij�� tarsi i�sivyniojanti virvė. Balsas pra�neko tiesiog Deino galvoje: Vadinasi, tai jūs � Deinas Ikoro. Dėkoju, kad pasirūpinote mano draugu. A� � vyriausiasis pilotas Orionas. Deinas pravėrė burn�, bet vėl u�si�iaupė. Atsigr�ė į Tori.

��Vyriausiasis pilote Orionai � �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika.

Tori i�tiesė jam rank�. Auk�taūgis rankos jai nepaspaudė, bet Lamonika staiga nusi�ypsojo. Orionas spėriai nu�irgliojo prie Zedo gulto ir pasistiebė triūsiantiems gydytojams u� nugarų.

Pusbalsiu murmėdami tarpusavyje gydytojai i�sirikiavo į eil�, eisenai vadovavo Saja Tomas. Jie ruo�ėsi ne�ti Zed� laukan. Juos sulaikė liuko angoje i�dyg�s Tamas Orionas.

��Pra�au pasitraukti,�� tarė Saja Tomas.

��Palaukite. � Zedas buvo atsimerk�s. � Tamai.

Orionas ka�kaip sugebėjo susilankstyti taip, kad jo veidas atsidurtų viename lygyje su Zedo galva.

��Skauda?

Zedas kvėptelėjo:

��Pusė. Bėdos.

��Padėti?

��Tu. Nieko. Negali. Padaryti.

Saja Tomas mestelėjo gana �iurk��iai:

��Kuo grei�iau nugabensime tave į ligonin�, Zedai, tuo grei�iau Ja galės kibti lopyti tavo rankas.

��Taip,�� atsakė Zedas. Paskui dirstelėjo į Tori Lamonik�. � Įrankiai,�� tarė. � Naujus. Įrankius.

Tarnas Orionas mostelėjo suprat�s ir atsitraukė nuo liuko. Viskas ai�ku?�� paklausė. � Zedas pra�ė man�s aprūpinti jus nauja įranga vietoj tos, kuri� praradote jį gelbėdami.

Tegul jį galas, pagalvojo Deinas, nieko mums i� jo nereikia! Ta�iau jo atsakas Tamo Oriono s�monės nepasiekė, o Lamonika, ko ir reikėjo tikėtis, d�iaugsmingai priėmė pasiūlym�.

Laimingos kelionės namo, kapitonai,�� palinkėjo vyriausiasis pilotas. Įsikib�s skersinio jis vienu �uoliu apleido laiv�. Deinas �vilgsniu lydėjo gydytojų grup�, manevruojan�i� su Zedo ne�tuvais. Kabinoje atkakliai tebetvyrojo suspėj�s įsismelkti gydomųjų putų bei susvilusios mėsos tvaikas. Prisistatė Nusileidimo terminalo mechanikas; pro atvir� liuk� jis įkėlė glėbį įrankių ir pasi�alino. Deinas atbulais dantimis �iaumojo maistin� lazdel�. Galva buvo tartum vatinė. Jis klestelėjo atgal į navigatoriaus krėsl� ir u�si�iūrėjo į skai�ius, mirgan�ius ekranuose.

��Noriu paskambinti tiesiogine linija.

Tori įdėmiai stebėjo skai�ius.

��Tik neplepėk ilgai. Man pasiutusiai maga mauti i� �ia.

Jis paskambino Rani. �ioji atsakė akimoju.

��Atrodai taip pat, kaip a� jau�iuosi,�� tarstelėjo Deinas. Jos skruostuose neliko nė �e�ėlio rausvumo, veidas buvo bly�kus lyg i�d�iūv�s kaulas.

Deinas paskubomis i�bėrė:

��Dariena Riis buvo farė; Maiklas A-Rae ty�ia paki�o j� Zedui. Jam atrodė, kad, atimdamas Zed�, sugebės tave palau�ti. Dariena nu�udė D�o Lėjakanav� ir susprogdino Tinkl�. Ji buvo labai jau ar�iai nusiteikusi prie� vergij�. J� pribaigė Zedas � pyk�telėjo pjaunamojo lazerio spinduliu. Jis pats dabar Abanato ligoninėje, juo rūpinasi gydytoja Saja Tomas ir chirurgas, vardu Ja Narajanas. O a� i�vykstu �Lamija�.

Ji atsakė:

��Man paskambino i� Nusileidimo terminalo ry�ių skyriaus. Pasakė, kad jis gyvas. � Rani akis temdė begalinis nuovargis. � A� labai tau dėkinga.

��Juk mudu buvome sutar�.

Ji i�tiesė jam rank�, palietė ekran� ir atitraukė pir�tus. Tada atlo�ė pe�ius.

��Lik sveikas, �vaig�d�ių Kapitone.

Ne�inia kodėl, bet jam buvo skaudu, kad Rani kreipėsi į jį �itaip. Deinas bandė įsivaizduoti, k� ji turėjo i�gyventi per tas laukimo valandas. Nusileidimo terminalo ry�ių skyrius, reikia manyti, prane�ė jai, kad Tinklo nebėra � subyrėj�s į dulkes. Dabar Domna Jago �ino, kad jai pavyko susigr��inti Zed� � ka�in, parūpo Deinui, k� ji galvoja apie kain�?

��Rani�

Jos balsas virptelėjo:

��K�, �vaig�d�ių Kapitone?

��Pra�au nevadinti man�s �itaip.

Rani veidas �iek tiek priartėjo prie ekrano, ir Deinas pamatė, kad ji verkia.

��Sudie, Deinai. Keliauk laimingai, tu�tuojau. Ir niekada nebegrį�k į �abad�. Linkiu tau kuo geriausios kloties. Apsigyvenk kokiame nors jaukiame �aliame pasaulyje su mylim�ja, kuri bus tau geresnė nei �ita.

Ji nutraukė ry�į. Deinas atlo�ė galv� ant krėslo atkaltės. Ka�kodėl su�nybo �irdį.

Tori �iurk��iai jį papurtė.

� �iau�k, atsigulk.

Jis mostelėjo į valdymo pult�.

��O kaip?..

��Dievulėliau! Nejaugi manai, kad a� nesugebėsiu suvaldyti savo laivo pati? Mar� į lov�.

��O kur mes keliausime?

� Į Neks�. Kur kitur? Nebent tu nori, kad nugaben�iau tave į koki� kit� planet�.

Deinas pagalvojo apie Pelin�. Tai i� tiesų buvo jaukus, �alias pasaulis. Ir gausi �eima apsid�iaugtų jį pama�iusi� Bet kol kas jis dar nesijautė pasiruo��s ilgam nutūpti planetoje.

��Tegul bus Neksas.

� �iuo�k gulti.

Jis kilstelėjo galv�. �i svėrė koki� ton�.

��Ne.

��Kaip i�manai,�� tarė Tori ir ėmė kalbėtis su skryd�ių valdymo bok�tu. Gelio sluoksnis ant Deino �asto su�ilo. Jau snūduriuodamas jis ūmai suvokė, kad prie kompiuterio sėdinti Lamonika plūstasi � vadinasi, ka�kur ka�kas negerai.

��Kas atsitiko?�� paklausė Deinas.

��Suknisti farai!�� Lamonika apsisuko su visu krėslu ir įsmeigė �vilgsnį į jį. � Nebegalime kilti, draugu�i.

��Kodėl?

��Kilti neleid�iama ni�niekam � tol, kol jie atkapstys t� kalės vaik�, kuris ir u�virė vis� �it� kebekn� � Maikl� A-Rae. � Ji pra�neko, mėgd�iodama beasmenį skryd�ių valdymo bok�to bals�:

� �Vi-siems lai-vams: pa-ki-li-mo pro-ce-s� nu-trauk-ti. � Mar�rutinių luotų pilotai kraustosi i� galvos. Jie ten turi glėbius keleivių, kuriuos reikia pristatyti į palydov�.

��Kada galėsime i�skristi?�� paklausė Deinas.

��O kas �ino?�� Tori vėl ėmė murmėti pakilimo komandas, tik �įsyk jau atvirk��ia tvarka.

Atgijo radijo ry�ys:

� �Lamija�, girdite mane? Pasiruo�kite įlaipinimui.

��K�? � Tori pliauk�telėjo delnu per krėslo ranktūrį. � Kam ko prisireikė mano laive?

��Hipererdvės policija, narkotikų skyrius,�� pragydo balsas.

Deinas akimoju i�sitiesė krėsle. Kairioji jo ranka nutirpo, jis j� papurtė. Per nervų sistem� nuvinguriavo silpnas pavojaus signalas.

��Ei,�� tarstelėjo jis,�� �iūrėk, kad jie tau parodytų leidim� įlipti.

Kompiuterio garsiakalbyje sutre�kėjo kitas balsas:

� �Lamija�, kalba hipererdvės policijos narkotikų skyriaus kapitonė Graem. Reikalaujame įsileisti mus į laiv�.

��Argi paliekate man kit� i�eitį? � suniurzgė Tori.

Ji delnu palietė liuk� atidarantį mechanizm�. �vaig�dėlaivio durys atsivėrė. Ky�telėjo ranka, sugrabaliojo skersinį ant lubų, paskui dar viena ir dar � suglum�s Deinas �iūrėjo, kaip keturi pareigūnai juodai sidabrinėmis uniformomis vienas paskui kit� į�oka į nedidelį �vaig�dėlaivį.

��Norė�iau pamatyti leidim�, � tarė Tori, �ingtelėdama prie jų.

Vyri�kis su radijo siųstuvu rankoje i�tiesėjai popieriaus lap�. Likusieji trys ramiai lūkuriavo prie pat angos. Staiga strypo lubose įsikibo dar dvi rankos, ir į laiv� grak��iu, kone akrobato �uoliu dryktelėjo penktas asmuo. Hipererdvės farai taip ir sustingo. Atvykėlė i�sitiesė, nu�velgė paeiliui kiekvien� i� jų, o paskui �engė pirmyn ir i�tiesė rank� Tori Lamonikai.

��Atleiskite dėl u�laikymo, �vaig�d�ių Kapitone,�� pra�neko.

��A� � Kėtė Graem i� hipererdvės policijos.

I� pirmo �vilgsnio Deinui pasirodė, kad negra�esnės moters jis gyvenime nėra mat�s. Su juoda uniforma ji toli gra�u neatrodė eleganti�kai. Jos plaukai buvo tamsūs, �iurk�tūs, oda � vėjų nugairinta, rankos � gumbuotos, nusėtos nuospaudomis, tarsi kadaise ji ilgai būtų dirbusi sunkų fizinį darb�. De�inįjį smilkinį bjaurojo dantytas randas. Jos akys buvo mėlynos. Nedidukė, tvirtai sur�sta, ji sustojo MPL klasės �vaig�dėlaivio viduryje � atrodė, kad jos net neįmanoma stumtelėti i� vietos.

� �vaig�d�ių Kapitonas Deinas Ikoro,�� i�tarė ji.

Deinas vargais negalais pasikėlė i� krėslo.

��Tai a�, � i�tarė.

��Hipererdvės policijos narkotikų skyrius pagarbiai pra�o jūsų pagalbos.

Deinas atsiduso. Jam nei�pasakytai magėjo pasiųsti t� moteri�k� nuveikti k� nors anatomi�kai neįmanom� su juod�ja skyle.

��Kokios dar pagalbos?�� paklausė jis.

��Tai nuobodus, varginantis darbas,�� atsakė ji. � Norėtume, kad atsisėd�s prie aparato smulkiai papasakotumėte visk�, kas atsitiko Sardonikso Tinkle, prie� �iam susprogstant.

Deinas atsilo�ė krėsle.

��O kas, jeigu a� nenorėsiu padėti?�� paklausė.

Ji atsakė:

��Na jau, kapitone. �inau, jūs pavarg�s, jums norisi namo, bet juk nesate ma�as vaikas. Mums reikalingas tas liudijimas. O jūs � vienintelis �mogus, galintis visk� papasakoti.

��Klauskite Zedo Jago,�� pasiūlė Deinas.

Graem papurtė galv�. Deinas nutarė, kad jos nosis sulau�yta ma�ų ma�iausiai vien� kart� � buvo pastebimai nukrypusi į de�in� pus�.

��Zedas Jago �iuo metu � centrinėje ligoninėje, kalbėtis su mumis jis negali. O net jei ir turėtų s�mon�, dar ne�inia, ar norėtų kalbėtis.

Deinas neju�ia prisiminė sudegusių Zedo rankų vaizd�. Ir kvap�. Nuo to prisiminimo ėmė mausti skrandį.

��Gerai jau,�� i�tarė. � Kadangi vis vien negaliu tuoj pat i�sikrap�tyti i� �ia��� Jis nusi�iovavo. � Tori�

Hiperė linktelėjo jam.

��Buvo smagu,�� pasakė. � Gal kada nors pakartosime dar sykį. � Ji klestelėjo į piloto krėsl�.

��Geriau nereikia,�� atsakė Deinas.

Kėtė Graem mostelėjo į atvir� liuk�. Du farai i�lipo i� laivo pirm Deino, dar du sekė i� paskos. Naktis buvo tamsi ir �alta, bet galingų �ibintų nutviekstame skryd�ių lauke buvo �viesu kaip dien�. Deinas stabtelėjo ant liuko briaunos. O jau maniau, kad i�keliauju namo� Jis palinko į priekį, jo delnai apgniau�ė vėsų lubų skersinio metal�.

Abanato ligoninėje Zedas Jago plūduriavo tykaus kambario palubėje vir� baltos lovos, �velgdamas į gulintį joje �mogų sudegusiomis pla�takomis.

Kol nesusivokė es�s bekūnis ir nematomas, jis trupu�iuk� nuog�stavo, kodėl tasai �mogus lovoje jo nemato ar bent niekaip neparodo mat�s. Kita vertus, jo nematė i�vis niekas i� esan�iųjų kambaryje: nei susispiet� prie lovos gydytojai, nei apsauginiai mėlynai sidabrinėmis uniformomis. Į palat� įėjo dar du �monės � jis atpa�ino Saj� Tomas ir Ja Narajan�. Juodu ėmė kalbinti �mogų sudegusiomis rankomis.

��Galiu tai padaryti,�� pasakė chirurgas. � Medicininiu po�iūriu tai netgi visai paprasta: did�i�j� darbo dalį jau nuveikė lazerio spindulys. Kraujo apytaka �emiau alkūnės normali, neįsimetė joks u�kratas. Galiu �variai nugrandyti apanglėjusį kaul�, o po to, įtais�s nagų mechanizm�, priauginti naujus audinius. LAS turi kaip tik tinkamų audinių pavyzd�ių.

Saja Tomas paklausė:

��Zedai, ar esi tikras, kad nori �ito?

��Esu tikras,�� atsakė lovoje gulintis �mogus. Esu tikras, suku�dėjo Zedas Jago.

Regėdamas rauk�leles, susimetusiais palei jos akis, jis suprato, kad toks jo sprendimas Sajos anaiptol ned�iugina. Nesibaimink, bandė padr�sinti j� u�mir��s, kad plevena bekūnis, kad ji jo negirdi. Jis norėjo pasakyti jai, kad jam buvo gerokai pasimai��, bet dabar jis jau vėl es�s sveiko proto sveikas tiek, kiek jam tai skirta. Kitais laikais ir kitame pasaulyje kas nors galbūt pasakytų, kad jis buvo apkerėtas.

��Nesibaimink,�� i�tarė lovoje gulintis �mogus.

��Pasakysiu Jukiko,�� tarė Saja Tomas.

Gydytojai i�ėjo. Zedas Jago įsirang� atgal į savo kūn�. Prireikė �iek tiek pastangų, kad ten ir pasiliktų. Jis ni�nieko nejautė. Sugleb�s kūnas buvo tarytum koks kiautas � nedaugiau. Ka�in, dingtelėjo jam, k� pamanytų Ja Narajanas, jeigu �inotų, kad jam lemta ne tik įtaisyti �itoms pla�takoms įtraukiamus �vėries nagus, bet dar ir pritvirtinti prie kūno siel�?

Operacijai jam pritaikė bendr�j� nejautr�. Jausdamas, kaip grimzta į cheminių kvai�alų sukelt� u�mar�tį, Zedas dar spėjo pasigailėti negalįs bekūnis sklandyti vir� stalo ir stebėti, kas su juo daroma. Vos pagalvoj�s apie tai, i�syk u�migo. Atsipeikėjo pooperacinėje palatoje � vis dar gerokai apkvait�s, perd�iūvusia burn�, bet vientisas, vėl � jis pats. Zedas bandė pakrutinti rekonstruotus pir�tus gydomojo gelio tvarstyje. Bet pats nesuprato, ar pir�tai jam pakluso.

Priartėjo ka�kokia moteris, sustojo prie lovos kra�to. Tai buvo Rani. Ji vilkėjo �ali� ligoninės drabu�į, bet Zedas j� atpa�ino. Jam parūpo, ar sesuo pyksta ant jo. �inojo, kad esama prie�asties ant jo pykti, bet kokia ji, nebeįstengė prisiminti. Jam per�tėjo gerkl�, kalbėti jis galėjo tik paku�domis.

��Rani-ka�

��Zedai-ka,�� atsakė ji.

Priartėjo dar vienas �aliarūbis pavidalas, priki�o jam prie lūpų drėgn� skepet� pa�iulpti. Stemple nuriedėjo keli vandens la�eliai.

��Tinklas��� i�tarė jis.

� �inau,�� pasakė ji. � �inau. Bet nesuk sau galvos dėl to. Turiu kitų planų. Kai �iek tiek sustiprėsi, papasakosiu tau apie juos.

Zedui labai norėjosi pasakyti seseriai, kad jis jau nebepami��s.

��Ateisiu rytoj,�� pa�adėjo ji. � Jie nenori, kad u�sibū�iau �ia dabar. Sveik grei�iau, Zedai-ka.

Jau eidama pro duris, ji pasiuntė jam oro bu�inį. Zed� u�liejo staigus, netikėtas d�iaugsmo �uoras tarytum akinan�ios �viesos tvyksnis. Jis sudejavo.

Priėjo pripuolė sunerim�s gydytojas.

��Ar jums skauda?

��Ne. O, ne. A� laimingas,�� atsakė Zedas Jago.

Pooperacinio skyriaus vestibiulyje Rani Jago sustojo �nektelėti su Ja Narajanu.

��Zedas mane atpa�ino,�� tarė moteris. � Jis kalbėjosi su manim.

Ma�asis chirurgas pralinksmėjo. Tamsios jo akys �ybtelėjo.

��Nieko nuostabaus, kad jis atpa�ino jus, Domna. Jo smegenys nėma� nepakenktos. Rytoj jau pakils i� lovos, o po keturių dienų galėsite ve�tis jį namo.

��Labai a�iū, � padėkojo Rani. � S�skait� pra�au siųsti man, į Jago �eimos u�mies�io vald�.

��Kaip norite,�� atsakė jis.

��Kaip tik taip ir noriu,�� tarė Rani ir dirstelėjo į i�sinuomoto katerio pilot�, kuris kantriai laukė keleivės vis� t� laik�, kol ji buvo ligoninėje. Prie� pat Deino Ikoro skambutį ji susisiekė su Rytų Nusileidimo terminalu ir nusisamd� pilot� su kateriu.

��A�iū, � padėkojo jam Rani. � Nuo�ird�iai dėkinga u� pagalb�.

Vaikinukas � i�tįs�s, kaulėtas, nevikrus ir i� pa�iūros labai jaunas � droviai nusi�ypsojo.

��Nėra u� k�, ponia. � Jis kalbėjo maloniu balsu, t�sdamas �od�ius. � Tikiuosi, komandoras greitai pasveiks.

Rani atsakė:

��Mano brolis i� tiesų netrukus bus visi�kai sveikas.

��Tai gerai. Ar norėsite dabar pat keliauti namo, ponia?

Taip, pagalvojo Rani.

��Ne,�� atsakė. � A�iū. Jeigu man dar prireiks tavo paslaugų, paskambinsiu į Rytų Nusileidimo terminal�.

Ji �iūrėjo, kaip pilotas tolsta i�lenktu koridoriumi. Netrukus ir pati nusekė paskui jį mar�rutu, kurį jai buvo nurod� i� anksto: i� pooperacinio skyriaus � į LAS, i� LAS � į ambularotij�, o jau i� ambulatorijos buvo galima i�eiti ir į gatv�. Dukart ji prasilenkė su �monėmis, vilkin�iais mėlyn� ir sidabrin� uniform�. Ligoninės darbuotojai sakė jai, kad �ie �monės pradėjo rinktis netrukus po to, kai buvo atgabentas Zedas; Rani parūpo, kas galėjo juos i�kviesti, kaip jie su�inojo.

Ambulatorijoje ji i�vydo stov� su VIN spauda. �JAGO �EIMOS TINKLAS SUNAIKINTAS!� � stūgavo antra�tės riebiomis raidėmis. Keletas i� laukiamajame besibūriuojan�ių �monių Domn� atpa�ino: ji suprato tai i� jų �vilgsnių, kurie akimirkai tarsi prisitvirtindavo prie jos veido, o paskui paskubomis nukrypdavo į �alį. Niekas jos nekalbino; ji jautėsi nematoma tarytum �mėkla. Staiga ka�kas palietė moters petį. Rani atsigr�ė ir i�vydo greta sav�s Feris� Diur� Nors buvo visi�kai apdujusi i� nuovargio, �itoks netikėtumas j� valandėlei atgaivino.

��Ferisai, o k� tu �ia veiki?�� �ūktelėjo ji.

Domnis krūptelėjo, tarsi Rani būtų jam smogusi. Vilkėjo raudonos ir auksinės spalvos drabu�ius, kurie �ia, sterilioje ligoninės aplinkoje, labai jau smarkiai rė�ė akį.

��I�girdau �ini�, � pra�neko jis. � Apie Tinkl� ir tavo brolį. Atvykau pa�iūrėti, gal galė�iau kuo nors padėti.

��Juk dar tik au�ta��� i�tarė Rani. Pirmieji brėk�mos at�vaitai smelkėsi pro koridoriaus langus.

� �inau,�� atsakė Ferisas,�� Rani� ar tu jau �inai, kur apsistosi?

Rani sumirksėjo. Apie tai ji net nepagalvojo. Nebesinorėjo dar kart� pra�ytis pas Kynetus.

��Turbūt vie�butyje,�� tarė Domna Jago.

��Tarp visų tų turistų? � vyptelėjo jis, pademonstruodamas vien� i� tokių retų humoro prover�ių. � A� pamaniau� vyliausi� na, norėjau pakviesti tave įsikurti mano namuose. � Diuras nervingai timp�iojo sunertus pir�tus.

Rani vaizduotės akimis i�vydo Diuru �eimos namus: sunkiasvorės, slegian�ios akmeninės sienos, keistas apstatymo stilių kratinys: pusiau atitinkantis Domnos Sam skonį, pusiau � jos sūnaus� Ji atsiduso. Ėmė mausti kaulus.

��Ar turė�iau miegoti toje nelemtoje auksinėje lovoje?�� paklausė.

Ferisas atsakė labai jau energingai:

��Ne! Yra vienas toks kambarys� specialiai įrengiau��� Jis u�springo savo paties �od�iais ir nutilo. � Neketinu tav�s liesti, jeigu tai turi omeny,�� pridūrė jis tyliai, sielvartingu balsu.

Pro �alį praėjo sanitaras, stumdamas instrumentais apkraut� ve�imėlį. K� gi, dingtelėjo Rani, �ia nakvoti, �iaip ar taip, negaliu�

��Gerai, Ferisai. Pasinaudosiu tavo svetingumu. A�iū, � padėkojo moteris.

Stambių bruo�ų jo veidas nu�vito.

��A� atskridau kateriu,�� pasakė Domnis.

Nei�pasakytai atsargiai, tarytum Rani būtų i� stiklo ar kri�tolo, tarsi galėtų pa�irti į �ipulius vien nuo jo prisilietimo, jis paki�o deln�jai po alkūne.

Juodu patraukė į ligoninės angar�. Ten laukė kateris su emblema � i�keltu kirviu � ant durelių. Kai juodu nu�ingsniavo jo link, i� �iaurės vakarų pusės, sukdamas spirale, atidūzgė dar vienas kateris. Vos spėjo nusileisti, i� jo i�lipo dar �e�i uniformuoti Tinklo įgulos nariai. Visi atrodė niūrūs. Jie pasuko ambulatorijos durų link.

��Luktelėk,�� mestelėjo Rani per petį Ferisui ir nuskubėjo pasitikti uniformuotųjų.

I�gird� j� artinantis, jie atsisuko; Rani pastebėjo, kaip viena moteris i� ki�enės i�sitraukė ma�yliuk� cilindr�. �is įtartinai priminė t� miniatiūrinį paraly�iuoklį, kurį jai buvo padovanoj�s brolis. Bet tai, dingtelėjo Rani, buvojau taip seniai� Ka�in kur jis dabar?�� pagalvojo ji. I�lėk�s plėnimis drauge su mano namu.

��Domna Rani,�� i�tarė moteris. �e�etas susispietė aplinkui. Visi buvo gerokai auk�tesni u� j� � Rani pasijuto tarsi apsupta plieninių kolonų. � Kaip laikosi komandoras? Ar jis pasveiks?

��Taip,�� atsakė Rani. � A�iū.

��Ar galime kuo nors jums padėti?

��Ne. Man nieko nereikia. Tiesiog norėjau su�inoti, kodėl jūs �ia.

��Atvykome saugoti komandoro,�� rimtai paai�kino moteris.

��Kodėl?

��Tasai faras� A-Rae,�� atsakė moteris. � Jis vis dar tebesislapsto ka�kur mieste. Nusileidimo terminale sulaikyti visi laivai � bet kam draud�iama pakilti tol, kol bus surastas A-Rae. Bet kam, i�skyrus mus, �inoma. � Ji nyk��iu bakstelėjo į katerį, kuriuo atskrido. � Mes turime specialų leidim�.

��Kas i�davė jums t� leidim�? � paklausė Rani. � I� kur jūs su�inojote?

��Tamas Orionas,�� atsakė vienas vyrų. � Jis mums ir prane�ė. Pa�adino mane.

Moteris prunk�telėjo.

��O a� ir nemiegojau. � Ji vyptelėjo ir patap�nojo Rani rank�.

��Nesijaudinkite, Domna. Kol komandoras �ia, jam plaukas nuo galvos nenukris.

��O jei kas pamėgintų brautis pas jį, � įsiterpė kita moteris,�� skaud�iai dėl to pasigailės. Man tiesiog nie�ti nagai pakutenti tuos, kurie nu�udė D�o Lėjakanav�.

��Suprantu,�� i�tarė Rani. � A�iū jums.

Ji nurijo seil�. Visas �e�etas ka�k� padr�sinamai Su�urmuliavo jai pavymui. Rani grį�o pas Feris� svarstydama, kaip Tamas Orionas galėjo visiems jiems paskambinti, jeigu i�vis niekad netardavo nė �od�io. Ak taip, juk jis telepatas, staiga prisiminė ji. Keista � nė ne�inojo to, kol jai nepasakė Deinas. Deinas� vadinasi, jis taip ir liko įstrig�s �abade? O gal jam pavyko i�sprūsti anks�iau, nei buvo sulaikyti visi laivai?

Rani įlipo į Feriso katerį ir u�simerkė. Po akimirkos jis jau purtė j�, mėgindamas pa�adinti.

��Rani, atskridome,�� tarė.

Ji prasikrap�tė akis ir ap�velgė �e�ėliuot� angar�. Ar tik nebūsiu padariusi kvailystės?�� dingtelėjo jai. Gal vis dėlto reikėjo pasipra�yti prieglobs�io pas Kynetus?

Vis dėlto, vos atsidūrusi tarp Diurų �eimos namų sienų, pasijuto jei ir nema�iau pavargusi, tai bent ma�iau mieguista; ji atpa�ino t� būsen� � �itoks nenatūralus proto ai�kumas apninka tada, kai nuovargis per�engia bet kokias ribas. Jos akys degė, po daugybės bemiegių valandų tarsi �vyro pribertos, prakaitu permirk� drabu�iai lipo prie kūno.

��Norė�iau nusiprausti,�� tarė ji Ferisui.

� �ionai,�� i�tarė jis, vesdamasis j� antrojo auk�to koridoriumi. I� virtuvės apa�ioje atsklido triuk�mas � su�vangėjo numestas puodas. Ferisas atidarė duris. � �tai �ia. Pa�velk.

Jis �velniai stumtelėjo j� pro duris. Rani aiktelėjo.

Kambarys nebuvo pana�us į niek�, k� jai kada nors teko matyti niauriose Diurų �eimos namo gelmėse. Mėlynai da�ytos sienos. Lova � �ema, be baldakimo � u�tiesta mėlyna ir balta lovatiese. Ant grindų paklotas baltas kerito kailio kilimėlis. Vienas langų �velgė į pietus, kitas � į vakarus; pro skaidrų stikl� Rani i�vydo Abanato ledkalniuose atsispindin�ius tekan�ios saulės at�vaitus. Prie lango stovėjo krėslas, kurio kojos rėmėsi į i�lenktas pava�as.

��O kas tai?�� i�tarė Rani.

��Tai vadinama supamuoju krėslu. Pamaniau, gal tau patiks, ��paai�kino Ferisas.

Rani priėjo ar�iau ir atsargiai stumtelėjo atlo��. Krėslas ėmė siūbuoti. Ritmingas, raminantis judėjimas � labai gerai kūdikiui, dingtelėjo jai. Ne i� karto ji suvokė Feriso �od�ių reik�m�. O kai pagaliau suvokė, paklausė:

��Manei, kad man jis patiks? Tu pastatei jį �ia � specialiai man?

Ferisas linktelėjo; jo pir�tai nevalingai sukiojo auksines drabu�io sagas.

��Taip. Kai pirm� kart� �ovė į galv� mintis� na, supranti, apie vestuves� �tai ir pradėjau klausinėti �monių, kaip atrodo tavo kambarys u�mies�io dvare � na, tų, kurie ten lankėsi, turiu omeny. Juk �inau, kaip tau patinka gyventi dvare. Tad ir norėjau sukurti tokį kampelį, kuriame tu jaustumeis jaukiai.

Rani i�tarė:

� �į kambarį tu įrengei specialiai man��� Vyri�kis dar kart� linktelėjo. � Kada?

� �iek tiek anks�iau. Pradėjau rūpintis juo tada, kai� na, kai susirgo mano motina. Ji sakydavo, kad tu jai � labiau duktė, nei a� � sūnus. Tada ir sumaniau: reikės pasiūlyti tau u� man�s tekėti��� Jis prikando apatin� lūp� ir jau tyliau pridūrė: � Su manim pasikalbėjo advokatė Vu. Sakė, neva tai kvaila ir nes��ininga� na, kad nepasakiau tau, jog i� tikrųjų nesu �eimos galva.

Rani susiraukė. Nereikėjo Kristinai ki�tis į tai, suirzusi pagalvojo.

��Tai anaiptol nebuvo kvaila,�� pasakė ji.�� �iaip ar taip, tu � Ferisas Diuras, Domnis Ferisas Diuras, ir esi savosios �eimos galva, net jei ir nesi atsakingas u� visus jos sprendimus.

Kad ir ko tebūtų vertas tas titulas, pridūrė ji mintyse. Gerai dar, kad Domnai Sam u�teko sveiko proto neatimti i� Feriso ir �ito. Ji ap�velgė kambarį, negalėdama atsistebėti, kaip rūpestingai ir kruop��iai �is apstatytas. Lovos u�tiesalas � i� aptono ir �ilko, u�uolaidos � gazinės, baltos. Baltas ir lovos galvūgalis � medinis, su trimis i�traukiamomis lentynėlėmis.

Ka�kas pasivargino i� tiesų smulkiai nupasakoti jam mano kambarį, dingtelėjo jai.

��Ferisai, kas tau padėjo įrengti �it� kambarį?

��Pyksti?�� paklausė jis.

Dievulėliau�

��Ne,�� atsakė Rani. � Visai nepykstu. Man jis labai patinka.

Ferisas apsilai�ė lūpas.

��Man padėjo Klera.

��Klera Brion?

Jis linktelėjo.

��Ir dar Aliza Kynet � trupu�iuk�. Tiesa, ji visi�kai nesuprato, kodėl man parūpo, kaip atrodo tavo kambarys. Bijojau pasakyti jai teisyb�. Tikriausiai ji palaikė mane įkyruoliu. Jos vaikai visi tokie protingi�

Rani pasakė:

��Tai byloja apie �į t� daugiau nei protas. Apie gerum�. � Ji paleido supamojo krėslo atlo��, priėjo prie Feriso ir pasistiebusi ant pir�tų galiukų pabu�iavo į skruost�. � Tu man toks geras, kad a� mielai pagyvensiu �ia kurį laik� � ma�ų ma�iausiai tol, kol Zed� i�ra�ys i� ligoninės. Ar galima?

Ferisui i� nuostabos net apatinis �andikaulis atkrago. Bet tuoj pat jis i�sitiesė ir oriai parei�kė:

��Domna, jau�iuosi pagerbtas.

��Tau a� � tiesiog Rani,�� tarė ji.

Moteris dirstelėjo spintos pusėn: ka�in ar ten esama ir drabu�ių? Būtų ry�usis net la�intis, kad jų ten yra ir kad visi � kaip tik jos dyd�io. Rani pasidarė smalsu: nejaugi vonios kambaryje rasianti ir mėlynomis bei kreminėmis plytelėmis i�klot� du�o kabin�?

��Ar �iame kambaryje yra kompiuteris su telefono ry�iu?

��Galiu pajungti,�� atsakė Ferisas. � Norėtum?

��Taip, būtų puiku,�� atsakė ji.

Jos dar laukė pokalbis su Kristina Vu, taip pat ir su Lorasu U-Elenu, jeigu tik �is kalbėsis su ja � k� gali �inoti, galbūt U-Elenas vis dar slapstosi nuo Maiklo A-Rae; o jeigu Kristina palaimins jos planus, dar reikės pasikalbėti su Taku Rafaeliu�

Ji net sumirksėjo, kai spragtelėjo u�sidaran�ios durys. Pademonstruodamas nebūding� j am takto jausm�, Ferisas pasi�alino taip tyliai, kad Domna net nei�girdo jo i�einant. Nusispyrusi batus, Rani kojų pir�tais ėmė gniau�yti kerito kailį. Kairėje pusėje mėlynoje sienoje metalu blizgėjo interkomo grotelės. Vonios kambaryje ant lentynėlės gulėjo jos mėgstamos rū�ies muilas, o greta � visai toks pat dantų �epetėlis, kokį Zedas kadaise buvo parve��s jai dovanų i� ka�kurio pasaulio, kurį aplankė Tinklas, baigdamas apsukti mar�ruto rat�. Atrodo, i� Sabado.

Prisiminti Tinklo jai visi�kai nesinorėjo. Rani nusimetė drabu�ius, vis negalėdama atsistebėti dviejų kambarių pana�umu. �itiek laiko paskirta tu��ioms fantazijoms� Rani palinko ar�iau apskrito veidrod�io ir dabar jau ai�kiai į�iūrėjo per pastar�sias kelias savaites i�gyventos įtampos pėdsakus: jos veide lyg siūleliai vingiavo rauk�lės.

Senstu, pagalvojo moteris. Netrukus atrodysiu taip pat, kaip atrodė mano motina.

Tokia mintis j� suglumino. Ji visi�kai nenorėjo tapti pana�i į Izobel�. Ne, to nebus!�� tarė Rani savo antrininkei, �velgian�iai į j� i� veidrod�io. I�sirengusi nuoga, ji prisispaudė delnus prie pilvo. Nepajuto jokio skirtumo. A� nė��ia, tarė ji atspind�iui veidrodyje, a� ne�ioju �vaig�d�ių Kapitono kūdikį� Tai bent romanti�ki svai�iojimai � Izobelė, jei tik galėtų i�girsti, akimoju j� nutildytų. �velgdama į veidrodį Rani pasitrynė rankas. U�teko prisiminti motin�, kad pa�iurptų oda.

Kad ir kas tu būtum,�� kalbėjo ji dar negimusiam kūdikiui savo įs�iose,�� pa�adu, tau nereikės augti taip, kaip augau a�, tau nereikės mylėti ir neapk�sti savo motinos, kaip kad a� mylėjau sav�j� ir jos neapken�iau, tau nereikės gyventi priri�tai prie vieno pasaulio be menkiausios galimybės i�trūkti. Pri�adu: tau a� toki� galimyb� suteiksiu.

Paskui, linktelėjusi veidrod�iui, kuriame, �iaip ar taip, nebuvo nieko baisiau u� jos pa�ios atspindį, Rani �engė į mėlynomis bei kreminėmis plytelėmis i�klot� du�o kabin�.

T� patį vakar� nuva�iavusi į ligonin� aplankyti Zedo, �į rado pakilusį ant kojų.

Apsauginiai mėlynomis ir sidabrinėmis uniformomis spietėsi koridoriuje prie palatos durų ir �neku�iavosi prislopintais balsais. Kai tik Rani prisiartino, jie prasiskyrė.

��Labas vakaras,�� pasisveikino Rani.

��Labas vakaras,�� atsiliepė vienas jų � stambus �aliūkas, beveik toks pat mil�inas, kokia buvo skelietė D�o.

��Kaip laikosi mano brolis?�� paklausė ji.

��Nemiega. � Vyri�kis kryptelėjo galv�. � Ir dar kuo bjauriausiai nusiteik�s. Tasai trumpulis � chirurgas � neleid�ia jam per daug �okinėti.

��A,�� tarstelėjo Rani ir pabeldė į duris. � Zedai-ka, �ia a�.

� Įeik!

Nekantriai nuskambėj�s balsas j� padr�sino. Stumtelėjusi delnu, ji atidarė duris. Zedas stovėjo prie lango. Jo rankos buvo sutvarstytos nuo alkūnių iki pir�tų galiukų ir dar toliau.

��Rani,�� i�tarė jis. Kilstelėjo sugipsuot� kairi�j� rank�, priglaudė tvarstį seseriai prie skruosto.

Tvarstis trenkė vaistais. Rani �inojo: po galai�in kiek marlės sluoksnių slepiasi nauji audiniai, po jais � kaulai ir dar sudėtingas nuolatinių įtraukiamų nagų mechanizmas, ir visa tai padengta keliais įvairių atkuriamųjų tepalų sluoksniais. Zedo veidas vir� to groteski�ko tvars�io luito atrodė sulys�s, budresnis nei iki tol. Kas atsitiko Tinkle?�� Rani nie�ėjo lie�uvį paklausti. Dariena Riis tave i�davė ir tu j� nu�udei � tai �inau. Bet kas po viso �ito atsitiko tau pa�iam? Garsiai sesuo paklausė visai ko kito:

��Kaip jautiesi?

��Nekantrauju,�� atsakė brolis.

Nu�ingsniavo iki lovos, paskui grį�o atgal prie Rani. Pro lang� ji matė tams�, kurioje tyvuliavo lempų nutvieksti �viesos e�erėliai, o u� tamsos ruo�o �vietė kitas ligoninės korpusas. Ka�in kuris?�� parūpo jai.

��Ja nesutinka man�s i� �ia i�leisti,�� pasiskundė Zedas.

��O k� tu nori daryti?�� paklausė Rani.

Brolio veidas virto akmeniu.

��Noriu surasti Maikl� A-Rae,�� atsakė.

Rani ant lie�uvio galo sukosi frazė: A� �inau tikr�j� jo pavard�, Zedai-ka. Ta�iau jo �vilgsnis buvo pernelyg nuo�mus, kad ji ry�tųsi dabar pat tai i�kloti.

Pasakė ji k� kita:

��Tikiuosi, Abanato policijai galų gale pavyks jį surasti, Zedai-ka. Beje, atrodo, kad referendumas jau tikrai nebeįvyks.

��Aha. � Jo pe�iai smuktelėjo �emyn. � D�iaugiuosi.

��Buvau susitikusi su Lorasu U-Elenu. Deinas nuvedė mane pas jį.

��O, tikrai?�� Jis, regis, visu kūnu kiek at�lijo nuo jos. � Mes apie tai nesikalbėjome, ar ne?

��Ne.

��Mes taip ir nepasikalbėjome apie toki� daugyb� visokių dalykų�

Zedas apsisuko, atsigr�damas veidu į seserį, alkūnėmis įsiremdamas į lov�. Sutvarstytos jo rankos kadaravo tarp jųdviejų. Staiga Rani suprato, kad Zedas laukia, kol ji pra�neks � kol ims kamantinėti visų tų dalykų, kurių negalėjo i�klausti i� Deino Ikoro, u�duos visus tuos klausimus, į kuriuos Deinas negalėjo �inoti atsakymų� Ar tu i� tiesų j� mylėjai? Ar tikrai būtum i�vyk�s i� �abado? Rani sugniau�ė kum��ius ir įsmeigė �vilgsnį į blizgan�ias duris. �ios margavo rombų ornamentais.

Ta�iau ji � ne Izobelė. Ji neketino Zedo bausti. Pasakė:

��Tu netgi nepaklausei, kur a� apsistojau.

Rani i�girdo, kaip jis i�kvepia sulaikyt� or�.

��O kur tu apsistojai?

Sesuo pa�velgė į brolį ir nusi�ypsojo.

��Diuru �eimos namuose.

Zedo antakiai �oktelėjo auk�tyn.

��Ar nemanai, kad dar ma�umėl� per anksti?

��Nemanau,�� atsakė ji. � A� nebetekėsiu u� Feriso Diuro.

��Papasakok.

Rani paai�kino jam padėtį.

Ji manė, kad Zedas ims �aipytis, kad mestelės vien� kit� pastab� ta dygia intonacija, koki� paprastai pasitaupydavo i�reik�ti tiems jausmams, kurių nepa�ino arba nenorėjo pa�inti. Bet ne: jo akyse �mėk�telėjo u�uojauta ar bent jau gailestis.

��Varg�as �mogėnas,�� i�tarė Zedas. Ir nuleido rankas, kurias lig tol laikė nei �iaip, nei taip atki��s prie�ais save. Rani netilpo galvoj, kaip jis galėjo miegoti, �itaip nepatogiai supan�iotas.

��Ar norėsi ilgėliau pagyventi ten?�� paklausė sesers.

��Ne!�� priblok�ta �ūktelėjo Rani. � �inoma, ne. Chirurgas sakė man paleisi�s tave i� ligoninės po keturių dienų. Ketinau i�sinuomoti nam�.

Jis nusi�ypsojo.

��Būtų �aunu, Rani-ka.

Ka�in k� jis daro, jei prireikia pasikasyti ar i�si�nyp�ti nosį? ��dingtelėjo jai.

��Ar nori, kad papasako�iau tau apie Loras� U-Elen�? � paklausė.

��Pra�au papasakoti.

Ji pasitrynė smakr�.

��Zedai-ka, nepatikėsi savo ausimis. Jis atsibastė į �abad� tam, kad parduotų man dorazino formul�.

��Ar jis pats j� �ino?�� paklausė Zedas.

��Ne. Bet jis pa�įsta tuos, kurie �ino. � Rani paai�kino broliui nuo seno susiklos�iusius santykius tarp �Vaistų gamybos, Inc.� ir �Farmacijos�.

Zedas i� tiesų negalėjo patikėti.

��Ar nori pasakyti, kad visai dorazino gamybai vadovauja įmonė, įsikūrusi Kerėtojuje, drauge su nusikalstamu konsorciumu, įsikūrusiu galai�in kur, Vermiliono sektoriuje ar dar kokiame u�kaboryje?�� Jis garsiai i�kvėpė. � Ir �itai t�siasi jau penkiasde�imt metų?

Rani linktelėjo.

Zedas tyliai i�tarė:

��O mūsų motina taip ir nesugebėjo to i��niuk�tinėti.

��Taigi,�� sutiko Rani.

��Jie pra�o penkiolikos milijonų kredų� ar mes tiek turime?

Jis pasakė �mes�. Rani nusi�ypsojo.

��Taip, Zedai-ka. Kaip tik ma�daug tiek ir turime. � Ji sudvejojo, bet paskui pridūrė: � Savaime ai�ku, sunaikinus Tinkl�, mūsų finansiniai reikalai gerokai komplikavosi.

Zedas atsakė ramiai:

��Be jokios abejonės, Tinklas turėjo būti apdraustas. Izobelė nieku gyvu negalėjo pamir�ti tuo pasirūpinti.

��Tinklas, ai�ku, apdraustas,�� sutiko Rani. � Ta�iau draudimas, kaip �inai, atlygina nuostolius visada, i�skyrus nenumatytų nelaimingų atsitikimų, piktavali�kų kėslų, apgaulės, mai�to ar Dievo valios pasirei�kimo atvejus. O Tinklo sunaikinim� galima be vargo priskirti trims i� �ių nedraudiminių kategorijų � jei ne visoms penkioms.

��Tai k� tu darysi?�� paklausė jis. � Statysi nauj� Tinkl�?

��U� kieno pinigus?�� paklausė ji. � Ne. A� galvoju apie gamykl�. Visi pinigai, kiek jų pavyks sukaupti, bus skirti jai.

Jo kaklo raumenys sutrūk�iojo:

��Rani, a��

Ji negalėjo leisti jam to pasakyti.

��Zedai-ka� Man prireiks tavo pagalbos.

��Pagalbos?�� Brolis dirstelėjo į savo rankas. � Ne�inau, kuo dar galė�iau tau praversti, Rani-ka. Chirurgo įgūd�ius a� i�mainiau į ledo alpinizmo įrang�.

Ji atsakė:

� �inai, yra tokia daugybė ledkalnių, į kuriuos tu galėtum kopti, Zedai-ka. Mūsų įmonei, mūsų fabrikui, mūsų ūkiui reikės valdytojo. Galvojau apie tave.

��Turėsiu vadovauti ūkiui?

��Tau nestinga patirties,�� kalbėjo sesuo. � Tu moki susidoroti su i�kylan�iomis problemomis. Sugebi įsakinėti. Ir dar labai gerai nusimanai apie narkotikus.

Jis �velgė ka�kur pro j�. Rani parūpo, k� jis ten mato. Galiausiai Zedas paklausė:

��Ar toje gamykloje bus vergų?

��Be abejo,�� atsakė ji.

Zedas giliai įkvėpė, paskui i�pūtė or�, regis, i� pa�ios plau�ių gilumos.

��Gerai, imsiuos to darbo,�� tarė.

Rani susim�stė, k� jam reikėtų daryti, jei sesuo nebūtų pasiūliusi tokios i�eities. Galbūt jis ie�kotų aukų kur nors kitur? Gatvėse, hiperių bare, o gal tose Abanato landynėse, kuriose seksas perkamas u� pinigus? Kadaise ji vylėsi, kad vien� gra�i� dien� broliui dar pavyks pasikeisti, bet jei tokia miglota galimybė kada nors ir egzistavo, Dariena Riis sunaikino j� galutinai. Rani prisispaudė deln� prie pilvo. Reikėtų pasakyti jam apie būsim� kūdikį. Bet dar ne dabar � pirmiau būtina įsitikinti, kad Deino nė padujų neliko planetoje.

Zedas paklausė:

��Jeigu mes sumokėsime �Farmacijai� penkiolika milijonų kredų u� dorazino formul�, i� kur gausime kapitalo gamyklai statyti?

Rani nusi�ypsojo:

��Atspėk.

Zedas suraukė antakius:

��Pasiskolinsime?

Ji papurtė galv�.

��Neatspėjai. Bandyk dar kart�.

Dabar jau galv� papurtė jis.

��Pasakyk.

Rani atsakė:

��I� Federacijos.

��K�?

��Tai Kristinos sumanymas,�� paai�kino Rani. � Ji sako, es� Taryba turėtų pateikti Federacijai oficialų ie�kinį, kad �i sumokėtų Jago �eimai kompensacij� u� Tinklo sunaikinim�.

Zedas vyptelėjo puse lūpų.

��Sumanu.

��Kristina tikrai sumani,�� pritarė Rani. � Ji tvirtina, kad jau esama pana�aus juridinio precedento. � Rani suvokė, kad nė nereikia pernelyg pabrė�ti, kokia ironija slypi �itokiame reikalavime. Ji nutarė pakeisti tem�: � Beje, ar girdėjai, Zedai-ka? I� Pagrindinio Nusileidimo terminalo at�aukti visi skryd�iai tol, kol bus surastas Maiklas A-Rae.

��Girdėjau,�� atsakė Zedas. � �vaig�dės, kaip man norisi dingti i� �ia,�� suaimanavo jis. � Neapken�iu �itos palatos. Pernelyg primena kalėjimo kamer�.

��Durys neu�rakintos,�� pastebėjo Rani.

��Taip, bet i�eiti i� korpuso man niekas neleis.

Stojo tyla. Rani pagalvojo apie Binkį, u�daryt� Abanato policijos nuovadoje � pripumpuot� narkotikų, pritvinkusį neapykantos. Ji vėl pra�neko:

��Zedai-ka, man rodos, nė neu�siminiau tau apie tai, bet, kai dar ketinau tekėti u� Feriso Diuro, galvojau ta proga paleisti į laisv� visus savo namų vergus.

��Ne,�� atsiliepė jis,�� tu i� tiesų nieko man nesakei.

Rani �velgė į savo rankas.

��Neprasitariau ir Binkiui. Nors esu pri�nekėjusi jam gerokai per daug kitokių dalykų. Bet jei bū�iau u�siminusi apie tai�

��Galbūt jis nebūtų sudegin�s namo.

��Taigi.

Brolis �velniai paprie�taravo:

��Tu negali �ito �inoti, Rani-ka. �Jei kas nors būtų k� nors padar�s � jei nebū�iau �ito padariusi� � tai jau nieko neberei�kia.

O jeigu Maiklas A-Rae niekad nebūtų gim�s, tavo rankos dabar būtų sveikos, pagalvojo Rani. O balsu pasakė:

��A� nebenoriu gyventi u�mies�io valdoje. Manau, reikėtų įsikurti Abanate.

��A� irgi nebenoriu ten grį�ti,�� sutiko jis.

Atsidarė durys. Į palat� įėjo apskritutis vyri�kis �alia chirurgo apranga.

��Atleiskite,�� pra�neko jis,�� bet jums, vyresnysis, jau metas gerti vaistus. Be to, netrukus u�rakins ligoninės duris. Galbūt jūsų vie�nia norėtų aplankyti jus rytoj?

Zedo akys blykstelėjo; Rani i�vydo, kaip jis tiesiog jos akivaizdoje vėl virsta vyresniuoju Zedo Jago, nepatenkintu įkyriai priėjo lendan�iu pavaldiniu. Pro suk�stus dantis jis i�ko�ė:

��Tai mano sesuo Rani Jago. Rani, susipa�ink su mano sanitaru ir pri�iūrėtoju Haldanu Ku.

Ku palenkė galv�:

��Labai malonu su jumis susipa�inti, Domna. � Jo i�rai�ka buvo tiesiog angeli�ka. Irzlus Zedo tonas nepadarė sanitarui jokio įspūd�io. � Jūsų brolis sveiksta grei�iau nei bet kuris kitas ligonis, kiek man jų teko regėti, kuo i� tiesų labai d�iaugiuosi, nes jis � pasibaisėtinas pacientas.

Zedas atrė�ė:

��Pats irgi būtum ne kitoks, jei be pagalbos negalėtum nė u�pakalio nusi�luostyti. � Jis i�tiesė prie�ais save sutvarstytas rankas. � Negaliu pak�sti, kai mane maitina.

��Tai jau tikrai,�� sutiko Ku. Pasuk�s prie spintelės, j� atidarė ir i� specialių skyrelių pradėjo traukti tabletes. � Domna�

Rani pasiskubino patikinti:

��Einu jau, einu. � Ji pasilenkė prie Zedo jo pabu�iuoti. � Zedai-ka, nebūk bjaurybė.

��Nuostabus patarimas, tik kiek pavėluotas,�� atsiliepė Ku. Jis atsisuko, vienoje rankoje laikė plastikin� stiklinait� su vandeniu. Rani nedelsdama i�ėjo � �inojo, kad Zedui nepatiks, jeigu ji pamatys jį tokį bejėgį. Vos atsidūrusi vėsiame, skais�iai ap�viestame koridoriuje, Rani sudvejojo. Stambuolis apsauginis �yptelėjo jai.

� �ia jau tikrai nepasiklysite,�� tarė.

Kitapus durų budinti moteris paklausė:

��Domna, tikiuosi, neketinate pės�iomis eiti per miest�?

Rani buvo atvykusi į ligonin� Diurų �eimos kateriu.

��Ne,�� atsakė. � O k�?

Moteris pasilenkė ar�iau jos. Vienas iltinis jos dantis buvo auksinis, o visas veidas nusėtas ma�y�iais apskritais randeliais.

��Klausiu dėl tos pa�ios prie�asties, dėl kurios mes esame �ia.

��Dėl Maiklo A-Rae?�� pasitikslino Rani. � Jeigu jis negali i�trūkti i� planetos, būtų baisiai kvaila, jei imtųsi dar labiau sunkinti savo padėtį, pridurdamas dar k� nors prie to, ko jau man pridirbo.

Moteris gū�telėjo pe�iais.

��Velniai rautų, Domna, jis ir yra kvailys.

Stambuolis apsauginis pridūrė:

��Jei norite, kad jus palydėtų, tik tarkite �odį.

��A�iū, � padėkojo Rani.

Abu apsauginiai susi�valgė. Prasi�iojo moteris:

��Domna, k� jūs darysite dabar, kai Tinklas sunaikintas? Pasistatysite nauj�?

��Nauj� Tinkl�? � atsiliepė Rani. � Ne. � Ji nusi�ypsojo apsaugininkams, puikiai suprasdama jų nuog�stavimus. � Nerimauti neverta. Darbo jūs nepraradote.

Abu atsiduso.

��A�iū, � i�tarė stambuolis. I� palatos atsklido a�trus Zedo balsas. Abu apsauginiai instinktyviai pri�oko prie durų i� abiejų pusių. � Kaip i�tversi nesusirūpin�s�

��Vaikus reikia maitinti,�� pridūrė moteris. � Supraskite, �eimai praver�ia visos pajamos, kiek įmanoma jų gauti. Abanatas � brangus miestas.

��Tai apsigyvenk kur nors kitur � pasaulis didelis,�� pasiūlė jai i�si�iep�s porininkas.

�ingsniuodama koridoriumi į �iedo formos ligoninės centr�, Rani susim�stė, ar tik nebus suklydusi atsisakydama palydovo. Ta�iau pastaruoju metu kas nors nuolat sekiojo jai i� paskos � nuo to jau ėmė pykinti. Bet ji �inojo, kad moteris su auksiniu dantimi sakė ties�: Maiklas A-Rae � kvailys, taigi neprognozuojamas. Įlipusi į laukiantį jos katerį, Rani paklausė piloto:

��Gal kas nors klausė tav�s, kokį keleivį skraidinsi �įvakar?

��Ne, Domna.

��Jeigu kas nors ir klaustų � nesakyk.

Atrodė, kad jos �od�iai pilot� ma�umėl� u�gavo.

��Tai Diurų �eimos reikalai. A� į juos nesiki�u.

��Jeigu kas nors imtų domėtis, kas a� tokia ar kokia vie�nia apsistojo Diurų �eimos namuose, tuojau pat prane�k man.

��Gerai.

Kateris atsiplė�ė nuo �emės. Ma�inos korpusas buvo u�temdytas, bet per siaur� lango juost� Rani matė apa�ioje paklot� �ai�aruojantį miest�, nusagstyt� �viesų virtinėmis.

Reginys buvo kerin�iai gra�us, toks gra�us, kad kone spaudė a�ar�. Kateris sukosi spirale, o miestas apa�ioje, regis, skleidėsi tarsi gėlės �iedas. I� paties centro � Aukciono Aik�tės, dabar tamsios � į visas puses driekėsi �viesų virtinės. �iaurės rytuose �vytintis srautas skalavo Dykvietės papėd�, vakaruose nutrūko įtekėj�s į įlank� bet visomis kitomis kryptimis �ėrintys kaspinai t�sėsi kiek akys aprėpė; Rani ėmė atrodyti, kad kaip tik jos, �viesos, ir yra tikrasis miestas � ne pastatai, papras�iausiai atspindintys ry�kiai tvieskian�ius �ibintus, ir ne �monės, kurių i� tokio auk��io ji net negalėjo į�iūrėti. Įlankoje tviskėjo ledkalniai � atrodė, kad �vies� skleid�ia patys, nors i� tikrųjų tai buvo tik miesto at�vaitas jų �laituose. Rani pasilenkė prie katerio lango, norėdama geriau matyti apa�ioje praplaukian�ius ledkalnius; pilotas staiga pakreipė skraidykl� tiesiai į vakarus � i� prad�ių Rani pamanė, kad be jokio konkretaus tikslo. Bet tuojau pat ji net riktelėjo apstulbusi ir su�avėta. Pa�iame pietiniame ledkalnio �laite tvykstelėjo įsispaud�s miesto atvaizdas. I� prad�ių Rani net neį�iūrėjo skirtumo tarp tikrojo miesto ir jo atspind�io, bet po akimirkos suvokė, kad miestas lede � apverstas auk�tyn kojom. Neįtikėtinas tarsi sapnas, mira�as įsiliepsnojo, sumirgėjo ir tuojau i�sisklaidė, liko tik glotnus ledo pavir�ius, �en bei ten nu�ertas atspindėtos oran�inės �viesos lopinėliais.

��Kas tai buvo?�� suku�dėjo Rani.

��Optinė iliuzija,�� paai�kino pilotas. � Pamatyti j� galima tiktai naktį, ir tik tada, jei pavyksta priartėti prie ledkalnio labai tiksliu kampu. �įsyk mums pasisekė.

Norė�iau pamatyti tai dar kart�, galvojo Rani. Beveik �iojosi i� tiesų to papra�yti, ta�iau kateris jau spar�iai leidosi � Diurų �eimos namai buvo visai �ia pat.

��A�iū, � i�tarė Rani. � Buvo nuostabu.

��Nėra u� k�, Domna,�� atsakė pilotas.

Kateris įsmuko į angar�. Stoge įtaisytos durys u�sivėrė lyg susiglaud�iantys delnai. Rani i�lipo i� katerio. Ferisas jau laukė jos.

��Kaip sekėsi skrydis? Ar tavo brolis jau�iasi geriau?

Ji valandėl� �velgė į jį, o paskui delnu �velniai palietė jo lūpas.

��T���, � i�tarė. � Nekalbėk.

Ferisas tik gurktelėjo seil� ir nutilo. Tylėdama Domna pirm jo nu�ingsniavo į nam�. Mirguliuojan�io reginio prisiminimas greitai i�blėso; Rani atsiduso.

��Viskas gerai,�� i�tarė.

��Ar kas atsitiko?�� sunerimo Ferisas.

Ji papurtė galv�.

��Regėjau optin� iliuzij�, � atsakė. Nuo ore tvyran�io maisto kvapo jos burnoje staiga susitvenkė seilės. � A� alkana kaip �vėris.

��Gerai. Vakarienė tav�s jau laukia. � Ferisas droviai dirstelėjo į Rani. � Ir dar pamaniau �tai� na, kai pavalgysi� galbūt norėtum pa�iūrėti mano modelių?

��jo tikslas � atkurti namo rūsyje vis� Abanat�� � Rani nusi�ypsojo.

��Mielai juos ap�iūrė�iau, Ferisai,�� pasakė ji.

O po to, tarė Rani sau, kai juodu �ingsniavo į valgom�jį, po to paskambinsiu Nialai Hami� ir su�inosiu kod� bylos, į kuri� pra�iau jos surinkti vis� įmanom� informacij� apie Maikl� U-Anasį.

Miesto maketas pasirodė įdomesnis, nei Rani Jago tikėjosi.

Jis u�ėmė kone vis� erdvaus Diurų �eimos namų rūsio plot�: pastatų modeliai spietėsi ant did�iulio tvirto stalo ma�daug juosmens auk�tyje, ap�viesti palubėje paslėptų lempų, nuostabiai tikrovi�ki ir konstrukcija, ir statybinėmis med�iagomis. Ferisas did�iuodamasis paai�kino, kad gatvės ir pastatai, netgi ma�ulytės tvorelės ir puo�nūs tiltai pagaminti i� tų pa�ių med�iagų, kaip ir tikros miesto gatvės, pastatai bei tiltai. Parkai buvo nulipdyti i� �alio plastiko, ta�iau vanduo fontanuose try�ko tikras. Slenkan�ios �aligatvių juostos i� tikrų jų judėjo, o Rytų Nusileidimo terminalo makete ore kybojo netgi ma�ulytis kateris. Stalas buvo gerų dvide�imties kvadratinių metrų ploto. Tu�ti lopinėliai �enklino dar neu�baigtas vietas: hiperių rajone raizgėsi gatvės, ta�iau pastatų dar nebuvo, tu��ias sklypas �iojėjo ir ten, kur turėtų būti pagrindinis Nusileidimo terminalas. Bet miesto centras: Aukciono Aik�tė, Barakai, �eimų namai � atrodė visi�kai u�baigti.

��Kaip tu įsigudrinai visk� sustatyti pa�iame viduryje?�� pasmalsavo Rani.

Ferisas atsakė:

��Nuo vidurio ir pradėjau.

��O k� darytum, jei reikėtų k� nors pakeisti?

� �itas stalas � sudedamas.

Ferisas paspaudė sienoje įtaisyt� mygtuk� � stalas sudūzgė ir persiskyrė į kelias dalis. Ferisas vėl paspaudė mygtuk� � ir atskiros dalys susijungė.

Rani prisimerkė, stengdamasi į�iūrėti savo pa�ios nam�. Pa�velgė į vakarus, mintyse bandė pereiti du kvartalus nuo Aukciono Aik�tės� Surado Įkūrėjų Lank�. Tada dirstelėjo į �iaur�.

��Kur mano namas?�� paklausė.

Ferisas krenk�telėjo.

��Jį nuėmiau.

Na, �inoma. �tai kodėl jai nepavyko jo surasti. O griuvėsių tiesiog neatpa�ino � juk matė juos tik kart�, ir tik nakties tamsoje� Rani giliai įkvėpė. Dievulėliau, dingtelėjo jai, i�ties patrauklus dalykėlis. �iaurės rytuose dunksojo ruda Dykvietės kalva. Ant jos stypsojo �mogeliukas � vienintelė �mogaus figūrėlė visame mieste. Rani įsi�iūrėjo � juk tai ma�as berniukas. Rankoje jis gniau�ė aitvaro virvut�. Pats aitvaras kybojo pritvirtintas jam vir� galvos � pra�ioti drakono nasrai sklendė vienoje vietoje, įkalinti neegzistuojan�io vėjo �uore.

� �iūrėk,�� tarė Ferisas.

Jis i�jungė lubose įtaisytas lempas. Rani aiktelėjo. T� pat akimirk� plykstelėjo miesto �iburiai. Rani matė miest� tokį, kokį dar neseniai regėjo pro katerio lang�: Abanatas skleidėsi prie� akis, suspaustas, suma�ėj�s� �ia trūko tik Abanato ledkalnių.

��Pa�velk auk�tyn,�� i�tarė Ferisas.

Rani u�vertė galv�. Auk�tose lubose vijomis rangėsi �ybsintys �vaig�d�ių �iburėliai.

Paskui Ferisas vėl įjungė lempas, �vaig�dės i�nyko.

��Patinka?�� paklausė jis.

Rani atsakė:

��Ferisai, tai tikrai nepaprastai įspūdinga. Kodėl tau neparod�ius to visiems? Surenk pokylį � ir leisk sve�iams tai ap�iūrėti.

��O, ne,�� sunerimo jis. � Negaliu. Rani, pa�adėk, kad niekam apie tai nesakysi. Tai labai asmeni�ka.

��Pa�adu,�� atsakė ji. � Bet tikrai manau, kad tai nepaprastai gra�u, Ferisai. Ir visk� padarei tu pats? Savomis rankomis?�� Jis linktelėjo. � Įspūdinga.

Diuras pasakė:

��Mano motina nepaliaudavo kartoti, kad visa, k� a� sugebu ��tai �aisti su �aislais. Suprask, kai tenka susidurti su rimtais reikalais, i� man�s jokios naudos. �monės ir pinigai mane glumina.

Rani atsakė:

��O a� norė�iau mokėti apsieiti su �monėmis ir pinigais taip pat puikiai, kaip tau i�eina �itai.

Rani u�si�iūrėjo į makete judan�ias �aligatvių juostas, į tryk�tantį fontanų vandenį. Jai pasirodė, kad, nesant �monių, �i kopija taip pat i�vaduota ir nuo visų mieste kunkuliuojan�ių emocijų: garbėtro�kos ir skausmo, geismo ir baimės.

��Ferisai,�� tarė ji �inodama, kad privalo tai pasakyti, nors i�kloti tiesiai �viesiai anaiptol nebuvo malonu,�� turbūt supranti, kad a� nebetekėsiu u� tav�s, ar ne?

��Taip,�� atsakė jis.

��Ar Kristina Vu pasakė tau ir �itai?

Jis papurtė galv�.

��Susipratau pats. Retkar�iais ir mano spėjimai būna teisingi.

��Jaudrios jo rankos bent �į kart� liko visai ramios.

��Atleisk,�� i�tarė Rani. � Tu man buvai toks geras. Bet a� negaliu tekėti u� tav�s vien tam, kad u� gerum� atsilygin�iau tuo pa�iu.

��Suprantu. � Jis delnu persibraukė veid�. � O k� ketini daryti dabar? Juk turbūt nenorėsi ilgiau gyventi �ia.

��Kai Zed� i�leis i� ligoninės, i�sinuomosiu nam�, � atsakė ji.

Ferisas susidomėjo.

��Tikrai? Kur?

��Kol kas dar ne�inau. � Rani pasitrynė smakr�. � Galbūt tu sutiktum padėti man susirasti tinkam� būst�?

��Su malonumu.

��A�iū. Jei galima, norė�iau papra�yti tav�s dar kai ko.

��Pra�yk, ko tik nori,�� atsakė jis.

��Norė�iau,�� tarė Rani,�� retsykiais apsilankyti �ia, pamatyti tavo miest�. O jeigu tau netrukdy�iau, kada nors norė�iau pasi�iūrėti, ir kaip dirbi.

Jis nurijo seil�.

��Man tai labai patiktų, � i�tarė.

I�ties�s deln� vyri�kis palietė �viesos jungiklį, rūsys aptemo. Juodu drauge patraukė prie lifto. Tarpduryje Rani dar sykį atsigr�ė. �e�ėlio u�klotas miestas blausiai �vytėjo įsivaizduojamų �vaig�d�ių �viesoje.

Galiausiai likusi viena savo kambaryje, Rani paskambino k� tik įtaisyto kompiuterio telefono linija.

Įjungusi ry�į ir supratusi, kas skambina, sekretorė kaipmat subruzdo.

��Domna, jums, �inoma, reikia ne man�s, tikriausiai norite pasikalbėti su Domniu Imre. Valandėl�, tuojau a��

��Ne,�� paskubomis nutraukė j� Rani. � Ne, Niala, man reikalinga kaip tik tu. Jei gali, perduok Imrei nuo�ird�iausius linkėjimus, pasakyk, kad netrukus jam paskambinsiu. Ir dar pasakyk, kad atkakliai reikalavau apriboti pokalbio trukm� tiek, kad spė�iau papra�yti tav�s �iokios tokios informacijos.

��Na, �inoma, Dom� Rani-ka,�� atsakė Niala ir nusi�ypsojo ��gana droviai. � Kaip matote, nepamir�au.

��Niekas nei�drįstų kaltinti tav�s tokia kasdieni�ka nuodėme, kaip spragos atmintyje, Niala,�� rimtai pasakė Rani. � Ar prisimeni: prie� pat i�vykdama i� Abanato, palikau kompiuteryje tau pra�ym� surinkti vis� įmanom� informacij� apie tokį Maikl� U-Anasį i� Kerėtojo? Ar perkėlei u�klausim� į kompiuterinius tinklus?

��Savaime suprantama, Domna,�� atsakė Niala.

��Pasakyk man tos bylos kod�.

��Byla R5574. Pamaniau, norėsite, kad priskir�iau j� �asmeninio naudojimosi� kategorijai�

��Kaip tik �ito ir norėjau. Ir kaip tu įspėjai?�� Niala i�raudo. � Tu nuostabi. Labai a�iū tau, Niala. Kai kalbėsies su Imre, perduok �il�iausius linkėjimus, pasakyk, kad a� laikausi gerai, o Zedas sveiksta, tik nevalia drumsti jam ramybės.

Tai tarusi, ji nutraukė ry�į ir nekantriai surinko bylos kod�.

Prie� kibdama skaityti �aliai �vytin�ias eilutes, Rani priėjo prie interkomo ir papra�ė virtuvės vergų atne�ti jai vaisių. Netrukus įėjo vergė, ne�ina paauksuota lėk�te su trimis smulkiomis kriau�ėmis.

��Padėk lėk�t� ten,�� mostelėjo Rani.

Vergė apdovanojo j� dorazino kvaitulio sukelta �ypsena ir pasi�alino. Rani pir�tu palietė kriau��, plūstelėjo prisiminimai. Galiausiai ji paėmė vien� vaisių, suleido į jį dantis. Kriau�ė buvo sultinga, saldi. Rani nusibraukė nuo smakro nutekėjusį sul�ių la��lį ir sutelkė dėmesį į ekran�. I� pirmo �vilgsnio jai pasirodė, kad informacijos labai jau nedaug, bet tuojau pat prisiminė, kad Maiklas U-Anasis, vos sulauk�s a�tuoniolikos, pasikeitė pavard�.

Gimė jis Logo miestelyje, Kerėtojo Pietiniame �emyne; jo asmens tapatybės kodas � SC33L8Y32-9914. Mokėsi keturiose mokyklose � Rani nesivargino skaityti �ių pavadinimų. �e�iolikos metų stojo į Jelou universitetin� klinik� mokytis medicinos. U�baig�s pirm� kurs�, padavė pra�ym� įsidarbinti Jago �eimos Tinkle. Ta�iau į darb� jo nepriėmė. Rani triauk�telėjo k�snį kriau�ės. Pra�ymas atmestas dėl ka�kokių prie�as�ių, susijusių su psichologinio įvertinimo tyrimų, kokius Tinklo darbuotojai atlikdavo visiems kandidatams, rezultatais. Ar tai gali būti prie�astis?�� susim�stė Rani. Ka�kokia nes�monė � argi kas ry�tųsi susprogdinti �vaig�dėlaivį vien dėl to, kad prie� devynerius metus jo nepriėmė į darb�? Ji atsikando dar k�snelį kriau�ės ir įvedė nurodym� pateikti anų psichologinių tyrimų i�vadas. Ekrane plykstelėjo tekstas: �NEADEKVA�IOS EROTINĖS REAKCIJOS Į KITIEMS SUKELIAMUS NEGATYVIUS DIRGIKLIUS; POLINKIS SUKELTI KAN�I� KITAM ASMENIUI BE JO PATIES SUTIKIMO; REA�Ė TESTO REZULTATAS NESIEKIA KETURIŲ PROCENTILIŲ��

��Po �imts velnių, kas gi tai?�� balsu i�tarė Rani.

Ta�iau pana�ius analizių rezultatus kart� ji jau matė � visai atsitiktinai. Rani padėjo kriau�� atgal į lėk�t�. Kadaise ji per�iūrinėjo Tinklo įgulos auk��iausiojo rango narių psichologines charakteristikas ir nelauktai netikėtai aptiko savo pa�ios brolio įra�us. Kai kurios formuluotės gal ir skyrėsi, bet i�vados� i�vados, bent �itaip jai atrodė dabar, buvo lygiai tokios pat�

Ji pakilo. A�tuoniolikmetį Maikl� U-Anasį, įgijusį pirminį gydytojo i�silavinim�, tikriausiai neapsakomai traukė Tinklas, mat ten jis į�velgė progų tenkinti kai kuriuos seksualinius įgeid�ius � progų, kokių negali pasitaikyti niekur kitur. Tiesa, visos kameros buvo nuolat stebimos, bet kam �aus į galv� tikrinti, k� veikia vergus ap�iūrinėjantis gydytojas? Dauguma vergų, kuriems jis skirtų �iek tiek ypatingo dėmesio, veikiausiai būtų pernelyg apkvai�� nuo narkotikų, kad k� nors a�triau pajustų. O jau skųstis, savaime ai�ku, nė vienas i� jų nesiskųstų. Ir �e tau � jo pra�ymas buvo atmestas. Rani vaikinuko kone pagailo. Ka�in ar jam kas nors paai�kino, kodėl nepriėmė į darb�? Tikriausiai jis nebūtų patikėj�s, net jeigu jam ir būtų tai pasak�. Rani susibruko rankas į ki�enes. Prie� devynerius metus Tinklo valdytojas buvo Jui�is Heika, o Zedas Jago � k� tik paskirtas vyriausiojo gydytojo pavaduotoju..

Ka�in ar tais laikais jau pla�iai sklido gandai?�� svarstė ji. To ji negalėjo �inoti. Bet puikiai įsivaizdavo, kaip turėjo įdūkti Maiklas U-Anasis, kai i�girdo � o tuo, kad i�girdo, neverta net abejoti ��kalbas, pakankamai ai�kiai bylojan�ias, jog Zedas Jago yra sadistas, ir netgi tam tikros, gana retai pasitaikan�ios, rū�ies.

O paskui tasai pats Zedas Jago paauk�tinamas pareigomis � tampa vyriausiuoju gydytoju ir viso Tinklo valdytoju�

Tai turėjo atrodyti � o ir buvo � siaubingai neteisinga. Tai, bent pati sau, Rani turėjo pripa�inti. Jeigu Zedas nebūtų Jago� Ne, vis dėlto kvaila svarstyti, kas būtų, jeigu būtų. Rani nenutuokė, ar U-Anasis � veikiau reikėtų sakyti A-Rae � pats suvokia, kas es�s. Visos jo kategori�kos moralinės nuostatos � savaime suprantama, tik priedanga. Bet, daugelį metų stebėjusi brolį, Rani puikiai �inojo, kaip sunku jaustis visateisiu visuomenės nariu, kai ta pati visuomenė tavo giliausias erotines paskatas laiko grie�tai smerktinomis. Nieko nuostabaus, kad A-Rae �itaip neapkentė Tinklo. O jo paties �eima dalyvavo nelegalioje prekyboje, tiekian�ioje Tinklui draud�iamus preparatus � vadinasi, jų jis irgi turėjo neapk�sti. Rani gurktelėjo. Kriau�ės skonis galugerklyje pasirodė kartus. Dabar jau Maiklo A-Rae neapykantos Zedui prie�astys atrodė visi�kai logi�kos. Jis pats juk kar�tai tro�ko būti Zedas, turėti tai, k� turėjo Zedas Jago. O kadangi tai nepavyko, beliko Zedo neapk�sti. Be jokios abejonės, niekinti Zed� Jago � kur kas lengviau negu niekinti patį save.

Ir vis dėlto� Rani piktai pakratė galv�. Kad ir kokios būtų prie�astys, pateisinti jo nieku gyvu negalima. Ji pagalvojo apie Amri, mir�tan�i� liepsnojan�iame name, apie D�o Lėjakanav�, apie beprasmi�kai sunaikint� Tinkl�. Netgi ji, Dariena Riis, nenusipelnė vinkliomis manipuliacijomis būti �itaip įtraukta į nusikalstam� veikl�. Ka�in ko griebsis A-Rae, kai supras nebegalįs i�trūkti i� miesto? Nusi�udys? Rani taip nemanė. Puls į �eimos glėbį � �eimos, kuri� pats ir atstūmė? Rani neabejojo, kad jie nebenorės jo nė akyse matyti. Kaip Federacijos pareigūnas, jis tikriausiai pareikalaus, kad jį i�siųstų teisti į Neks�. Rani susiraukė. Tai nebūtų teisinga. Visus nusikaltimus jis įvykdė �ia, �abade. Kodėl Federacijos pareigūnas turėtų būti atleistas nuo bausmės, kuri grėstų bet kuriam kitam pilie�iui? Pri�okusi prie kompiuterio, ji pa�alino U-Anasio byl� i� ekrano. Paskui pasiėmė i� stal�iaus lovos galvūgalyje lap� popieriaus bei pie�tuk�, sėdo prie ra�omojo stalo, kurį specialiai jai parūpino Ferisas Diuras, ir ėmėsi dėlioti lai�ko Federacijai juodra�tį: apra�ė vis� �al� �abadui bei Jago �eimai, kuri� nulėmė Maiklo A-Rae veiksmai. Juodra��io kopijas ji ketino pasiųsti Ferisui, Imrei, Teo Levosui ir Kristinai.

Rani nutarė reikalausianti kompensacijos: be kitų dalykų � dar ir u�tikrinti, kad Maiklas A-Rae būtų teisiamas ir nuosprendis jam skelbiamas tame pasaulyje, kurio gyventojais jis manipuliavo, jiems melavo, juos �udė.

Deinas Ikoro buvo girtas kaip pėdas.

Jis jau nebeprisiminė, kada paskutinį kart� buvo �itaip prisigėr�s, bet atminė � miglotai,�� kur tai buvo: �Liateroje�, o gal �Rine�, �iaip ar taip, ka�kokiame hiperių bare Nekse. Ta�iau dabar jis buvo �abade, ��aliojoje �okėjoje�, ir i� visos �irdies tro�ko atsidurti Nekse. ��aliojoje �okėjoje� nebebuvo uodui snapo kur įki�ti, prakaituoti kūnai grumdėsi alkūnėmis, o Roza ir Ember sukosi tokiu grei�iu, kad Deinas net nebeį�iūrėjo gėrimus pilstan�iųjų rankų judesių; kita vertus, �itokios būklės jis jau nieko nebeį�iūrėjo ai�kiai. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl skauda galv�. A, tikriausiai skystimėlis kaltas, nutarė ir pats sukikeno i� tokio grak�taus pok�to.

�įvakar į bar� susigrūdo du tre�daliai visų �abado hiperių, o lik�s tre�dalis �laistėsi aplinkinėmis gatvėmis: gurk�nodami, traukdami dūm� susistūgaudami su draugais ar vemdami tiesiog po įmantriai i�puo�tais gatvės �ibintais. Tori Lamonika sėdėjo kamputyje prie baro. Pastebėjusi, kad Deinas �iūri į j�, kilstelėjo taur�. Junona ir Lyn kar�tai gin�ijosi: Lyn bambėjo paku�domis, tad jos �od�ių nebuvo įmanoma nugirsti, u�tat Junonos baubimas aidėjo visame bare � tiesa, suregzti ri�lų sakinį jai nelabai sekėsi. Tu pamėgink kalbėti, tarė sau Deinas. Kaip ka�in k�, i�spaustum i� sav�s k� nors geriau u� tokį marmaliavim�.

Jis dvi dienas � i�tisas dvi dienas nuo ryto iki vakaro, kaip jam atrodė dabar, nors būdamas blaivus suvokė, kad tai truko ma�daug po keturias valandas per dien� � makalavo lie�uviu patupdytas prie�ais kompiuterį Abanato policijos nuovadoje. Po to dar valand� jam malonėdavo leisti pasikalbėti su �mogumi. Aparatui jis papasakojo visus �abade jį i�tikusius įvykius, bent truputį susijusius su Maiklu A-Rae. �į bei t� pasakoti buvo nesmagu, kit�syk jis net pasijusdavo pa�emintas. O apie kai kuriuos dalykus ir i�vis neprasi�iojo: netgi �abado policijos kompiuteriui neketino prisipa�inti miegoj�s su Rani Jago. Pirm�jį vakar� jį apnakvindino tiesiog policijos nuovadoje � prisigerti ten nebuvo galimybių. Bet �įvakar Deinas primygtinai i�sipra�ė i�leid�iamas, nors ir turėjo pa�adėti, kad ryt� sugrį� ir atsakys į visus klausimus, kokių tik per naktį suspės prigalvoti �monės ir ma�inos.

Jis prisigėrė kaip dūmas, nes taip nepaken�iamai tro�ko ne�ti kuda�ių i� �abado, jog teko rinktis: nusilakti iki �emės graibymo arba sėdėti ir raudoti. Dar ko, nėra ko tau �liumbti, juk tu � suknistas didvyris, priminė jis sau. Juk tu i�gelbėjai gyvyb� Zedui Jago � bandei i�gelbėti ir D�o Lėjakanav�, tik nesuskubai prisistatyti į viet� laiku. Vis dėlto ir vien u� pastangas, tegul bevaises, visi Abanato Nusileidimo terminalo krovikai, kurių dauguma buvo skelie�iai, kone rikiavosi į eil�, kad galėtų jį pavai�inti. Jis i�tu�tino kokį tre�dalį jam po nosimi ki�amų taurių, bet ir to pakako, kad nebevaliotų paeiti. Jis nebejautė ir nuosavų ausų. �ios buvo maloniai aptirpusios � tikriausiai nuo triuk�mo, nutarė jis.

Greta jo �vystelėjo nuogos odos lopinėlis. Jis pakėlė galv�: tai Roza, apsitempusi tinklinėmis kelnėmis ir trumpute, �ai�aruojan�ia aptono palaidine, kuri atrodė tarsi pasiūta i� �uvies �vynų, ky�telėjo padėkl� jam po nosimi.

��Nnnoooriu gert,�� parei�kė jis.

��Pa�iūrėk į padėkl�, � pasiūlė ji. � Jau prisiliuobei negyvai.

Įsi�eid�s dėl tokios pastabos, Deinas i�sprogino akis į padėkl�. Galiausiai �is liovėsi siūbav�s � o gal tai liovėsi tavaruoti akyse � pakankamai, kad jis į�iūrėtų dvi nedideles raudonas piliules ant padėklo.

��Kstsyr?

��Sobitreksas,�� paai�kino Roza. � Prablaivins galv�. Ver�iau imtum ir prarytum. Tau jas siun�ia Tori.

Deino skrandis ėmė vartaliotis vien nuo minties, kad dar ka�kas tuojau bus pasiųsta į jį � net jei tai būtų ma�ytėlaitės raudonos piliulės. Bet ka�kada, regis, labai labai negreit, smegenys pasiuntė signal�, kad prablaivėti, ko gero, būtų nepra�ai. Deinas i�tiesė rank� ir, ger� minut� pagrabalioj�s, galiausiai susėmė piliules į de�inįjį deln�.

��A�iū, � pasakė.

Roza nusijuokė ir nuskubėjo sau. Baras siūbavo prie� akis. Deinui atrodė, kad visos jo kūno dalys pavieniui bla�kosi į visas puses, jis i�sigando tuojau apsivemsi�s� Susigrūd�s piliules į burn�, nurijo net neu�gerdamas.

��Nemėgink apsi�liaukinti,�� įsakė jis sau, bum� prisideng�s delnais.

��Ei, bi�iuli, kaip gyvuliuoji?�� u�baubė ka�kieno balsas.

I� prad�ių Deinas pamanė, jog tai Junona atspūdino supilti į jį dar keleto taurių, bet, daugma� sutelk�s dėmesį į veid�, įsitikino, kad jį u�kalbin�s �mogus nepa�įstamas.

Stengdamasis kuo vikriau vartalioti lie�uvį, Deinas paklausė:

��Ar a� tave pa�įstu?

��Ne,�� atsakė tas. � Nori i�gerti?

��Ne.

��O gal nori pasivaik��ioti? Pa�iūrėjus atrodo, kad gurk�nis tyro oro tau nepakenktų.

Deinas smarkiai abejojo, ar pajėgtų i�stovėti ant kojų.

��Pernelyg �alta,�� paprie�taravo.

��Na jau, lauke visi�kai ne�alta,�� patikino �mogynas.

Ne�inia, kaip ir kada, bet jis sugebėjo nema�iomis prisitraukti kėd� prie pat Deino. O dabar atsistojo; Deinas pajuto, kaip ranka apglėbia jo pe�ius ir kelia nuo kėdės � nori nenori, jam irgi teko atsistoti.

Mirksėdamas �vaig�d�ių Kapitonas stengėsi į�iūrėti jį apglėbusį �mogų, ta�iau visa, k� matė, tebuvo plazdantis apsiaustas, nelabai tesiskiriantis nuo to, kurį, eidamas į pokylį, u�simesdavo Zedas� Mintis apie Zed� pralau�ė u�tvank�, paplūdo prisiminimai: apanglėjusios rankos susirietusiais pir�tais, svylan�ios mėsos tvaikas� drauge su �iais vaizdiniais kraujas siūbtelėjo Deinui į galv�. Apkvait�s jis pakibo ant savo naujojo draugo pe�ių ir �ia pat pajuto, kad apsiaustas gobia ir jį. Audeklas trenkė pelėsiais, o Deinas bandė paai�kinti apsiaust� vilkin�iam �mogui, kaip jį pykina nuo paties �abado, nuo kar��io, nuo kvapų, nuo �monių. Jis bandė graibytis kėdės atlo�o, kad neprarastų pusiausvyros, bet susizgribo �iupinėj�s sien�. Greta jo ant �aligatvio telk�ojo �viesos klanelis. �mogus su apsiaustu i�tarė:

��Jau nebetoli.

Deinas kulnais bandė įsispirti į �em�. �altas oras svilino �nerves, bet galvoje praskaidrėjo � galbūt ne nuo nakties �varbos, o vis tik nuo sorbitrekso.

��Neketinu su tavim sugulti,�� perspėjo Deinas savo bendr�.

Tasai nusijuokė.

� �ito tav�s ir nepra�au.

��Po �imts velnių, kur mes �liau�iam?�� suniurzgė Deinas, įsitverdamas nepa�įstamojo apsiausto. � Ei, stovėk ir nejudėk. � �mogus sustojo. Deinas apsi�valgė. �viesos aureole karūnuotas Nusileidimo terminalas liko u� nugarų. � Man ne į t� pus�, � parei�kė Deinas, nors neturėjo nė menkiausio supratimo, kur ketin�s nakvoti. Vylėsi nusnausi�s pas kokį nors sugėrov� ant grindų. Vis dėlto �itas netikėtas pasivaik�tinėjimas pa�adino nerimo kirminėlį. Deinas apsisuko, mėgindamas susigaudyti, kur es�s. Gatvė atrodė lyg ir pa�įstama. Tikriausiai nebetoli ir Abanato policijos nuovada, dingtelėjo jam. Gal u� dviejų ar trijų kvartalų į �iaur�. � Ar tu faras?�� paklausė jis.

�mogus i�si�iepė. Kairiojoje ausyje jis segėjo auskar� su juodu perlu.

��K� tik pasakei slapta�odį, �vaig�d�ių Kapitone.

Jis delnu pliauk�telėjo Deinui per kakl�. Ka�kas nutvilkė jam od�.

��Ei!�� Deinas �ingtelėjo atatupstas. � Tu�

Gatvė susiūbavo. I�kvepiant i� burnos ėmė virsti garas, nusidriekiantis i�tįsusiu debesiu į pa�i� begalyb� Viskas, krentu, dingtelėjo Deinui. Ta�iau nepa�įstamasis sugavo jį begriūnantį ir su stulbinan�iu, panieka atmie�tu lengvumu u�sivertė ant peties.

��Atsipalaiduok, draugu�i, ir nespurdėk, greitai i�sivadės.

Deino dir�as dau�ėsi jam į pilv� �mogėno �ingsnių ritmu.

Nepa�įstamasis kalbėjo toliau, į niek� nesikreipdamas:

��Aha, viena �uvelė pakliuvo. Juokų darbas. Tik būtų nuostabu, jei ant kampo kas nors mane pasitiktų ir padėtų pristatyti jį vidun.

Jie įne�ė Dein� į ka�kokį pastat� ir nudrėbė ant lovos. Ir priri�o prie jos: Deinas pa�ėlo prie�intis, mat narkotiko, kurio jam u�davė, poveikis i�sivadėjo, be to, pradėjo veikti sorbitreksas. Jam pavyko keli pusėtini smūgiai, bet �ia jį atne��s stambuolis kaip reikiant vo�telėjo į pilv�. Deinas i� paskutiniųjų tvardėsi, kad neapsivemtų; tuo tarpu pagrobėjai suver�ė pan�ius, atidarė lang� vir� galvos ir paliko vien�. Vis labiau blaivėdamas Deinas susivokė pa�įst�s vyri�kį, kuris ne�ė jį gatve � Aukciono dien�

�is vilkėjo juodos bei sidabrinės spalvų uniform� ir stovėjo Maiklui A-Rae i� de�inės.

�is atradimas padėjo jam susigaudyti, kur atsidūr�s. Galugerklyje suburbuliavo rūg�tis; Deinas nevalingai kryptelėjo, mėgindamas persisverti per lovos � i� tiesų tai buvo net ne lova, papras�iausia sudedama lovelė � kra�t� ir i�sivėmė. Ir kokio velnio jiems i� man�s prisireikė? � susim�stė jis. Neliko nė menkiausios abejonės, kad i� baro jį i�viliojo ty�ia. Ko jie nori? Informacijos? Atker�yti? Juk ne kas kitas � jis i�gelbėjo gyvyb� Zedui Jago; ka�in ar jie �ino, kad jis nudėjo ir Darien� Riis? Na, ne visai jis � lazerį laikė Zedo ranka,�� ta�iau tas lazeris buvo jo. Pro atvir� lang� ko�ė vėjas; Deinas su�varbo taip, kad ėmė drebėti, o jo paties vėmalų tvaikas i�sisklaidė po vis� ank�t� patalp�.

Kai jie sugrį�o, jau brė�ko rytas. Vėjas susilpnėjo; nors �altis vis dar stingdė kaip reikiant, naktis ėmė blyk�ti, i� juodos virsdama sodriai mėlyna. Durys pok�telėjusios atsidarė, vidun suėjo du vyrai ir moteris. Moterį Deinas atpa�ino akimoju: kaip tik jai i� rankos i�spyrė butelio nuoskal�. Dabar ji ne�ėsi paraly�iuoklį. Vyrus jis irgi pa�ino abu: vienas buvo tasai pats, kuris apvyniojo jį apie pir�t� bare, o antrasis � Maiklas A-Rae. Stambuolis � labai tamsaus gymio, ap�ėl�s plaukais, styran�iais ant kiau�o tarsi stangrios susivijusios spyruoklės � vienu lanks�iu judesiu atlaisvino pan�ius ir trūktelėj�s pastatė Dein� ant kojų.

��Par�as,�� i�tarė jis.

��Pats par�as,�� at�ovė Deinas.

�aliūkas pliauk�telėjo jam per veid�, nuo smūgio Deinas nei�silaikė ant kojų. Nulėkė per vis� kambarėlį ir sudribo pasienyje.

��I�ne�k �it� i� �ia,�� tarstelėjo A-Rae, smakru rodydamas sudedam� lovel�.

Stambuolis priėjo prie jos, perlenkė suter�t� �iu�inį pusiau ir i�ne�ė pro duris. Grį�damas atsine�ė siurblį. Nutaikė jį į i�d�iūvusių vėmalų krūv� ir įjungė: siurblys kostelėjo ir surijo ne�varumus, nepalikdamas nė pėdsako, i�skyrus dėm�. Viena ranka sugrieb�s siurblį, kita � lovos rėm�, �aliūkas i�sliūkino lauk.

Maiklas A-Rae neskubėdamas nuslimpino į kamp�, kur tysojo Deinas. Juodai sidabrinė A-Rae uniforma buvo purvina, akys � paklaikusios. Deinas įsitempė.

��Nepatariu,�� sugerg�dė moteris su �autuvu.

Deinas grį�telėjo � paraly�iuoklis buvo nutaikytas tiesiai į jį.

��Nusta�iau mirtin� u�tais�, � perspėjo moteris.

Deinas atgniau�ė kum��ius. Lėtai pabandė pasikelti ir kiek patogiau įsitaisyti ant grindų.

��Pa�iūrėk į mane,�� tarė Maiklas A-Rae.

Krūptelėj�s Deinas pakėlė akis. A-Rae �ingtelėjo į priekį ir gerai atsivedėj�s de�ini�ja koja spyrė Deinui į �on�.

Deinas tik goktelėjo ir susirietė.

��U� k�, velniai griebtų? � i�ko�ė.

Kvėpuoti jis galėjo tik negiliais gurk�niais. Sulig kiekvienu įkvėpimu skausmas perverdavo �onkaulius. Jis pabandė stotis.

��Nepatariu,�� pakartojo moteris su �autuvu. Ji stebėjo Dein� �iek tiek pra�iaupusi lūpas, jos akyse nebuvo nė la�elio gailes�io.

��Kiekviename �ingsnyje �itame pasaulyje,�� pra�neko A-Rae,�� tu painiojaisi man po kojomis.

��Nes�monės,�� su�vog�dė Deinas ir kryptelėjo � nepakankamai vikriai. A-Rae spyris rė�ėsi tiesiai jam į �onkaulius. Deinas susirietė dvilinkas, apglėbdamas save rankomis. Prakeikimas, dingtelėjo jam, atsakymas neteisingas, am�inai nepataikai atsakyti, kvaily tu� Jis suabejojo, ar i�vis egzistuoja toks atsakymas, kuris būtų teisingas. Apniko �iurpi nuojauta, kad Maiklas A-Rae nieko kita ir netrok�ta, tik pama�ėle mirtinai jį u�spardyti.

��Bomba,�� kalbėjo A-Rae. � Pasipainiojai tu. Antpuolis gatvėje � vėl įsiki�ai tu. Namas��� Jis patylėjo. � Na, �ia tu niekuo dėtas,�� pripa�ino nenoriai. � Ta�iau Tinkle��� Jo akys tvokstelėjo bauginan�iu kar��iu. � Tu nu�udei Darien�. Vien u� tai galė�iau tave pribaigti.

��Ne�udyk man�s,�� suku�dėjo Deinas.

Tai, savaime ai�ku, jau buvo maldavimas. Ta�iau savigarbos kan�ios Deino nebejaudino: jei tai atrodys tikslinga, jis maldaus nesusim�stydamas. Deinas matė, kaip Maiklas A-Rae u�siplieskia teisuolio įtū�iu tarsi pakurstytas lau�as.

��Tu pasibjaurėtinas,�� tarė jis.

Nuostabu, pagalvojo Deinas, skaityk man moralus. Ne spardyk.

��Papasakok man, kas atsitiko Tinkle.

Deinas atsakė:

��A� ne�ud�iau Darienos Riis. Net ne�inojau, kad ji � farė, kol pati man to nepasakė, kai įėjau į Tinkl�. Ten mane nusiuntė Rani Jago � i�siai�kinti, kas atsitiko. Kai atsidūriau Tinkle, D�o Lėjakanava buvo jau negyva, o Zedas Jago tysojo paslikas. Dariena pasakė man, kad Tinklas sprogs. Pamaniau, kad ji ketina mane nu�udyti, mudu susirėmėme. Bet tada atsipeikėjo Zedas Jago ir pa�ovė j� mano pjaunamuoju lazeriu, kurį buvau numet�s ant grindų � jos pa�ios paliepimu.

��Tu i�ne�ei jį i� ten,�� tarė Maiklas A-Rae.

��Teisybė.

��O kodėl?

Deinas nesumojo, k� į tai atsakyti. Pats ne�inojo atsakymo.

��Tiesiog negalėjau jo taip imti ir palikti,�� galiausiai numykė.

��Ogi todėl, kad tu � moralinis supuvėlis,�� parei�kė A-Rae ir �vytėdamas dorybingu pasitenkinimu spyrė jam tre�i� kart�.

Deinas suskubo pasisukti pakankamai mitriai, kad did�ioji smūgio jėga tektų į petį. Ir tada, nepaisydamas klaikaus �on� varstan�io skausmo, pa�oko ir suvarė abu nyk��ius A-Rae į gerkl�. Moteris su �autuvu nusikeikė ir garsiai riktelėjo; pro atviras duris įpuol�s stambuolis kaipmat atplė�ė Dein� nuo A-Rae.

A-Rae sunkiai dvėsavo.

��Tai kalės vaikas,�� su�niok�tė jis, ta�iau netgi per pikt� grimas� Deinas į�velgė i�rai�k�, kuri� tiek kartų buvo mat�s kitame veide � beribį pasimėgavim� aukos bejėgi�kumu.

��Tu, �unsnuki,�� i�tarė belaisvis. � Juk tu � toks pat kaip jis, �tai kodėl �itaip jo nekenti!

A-Rae į Deino �od�ius nekreipė jokio dėmesio. Tarstelėjo �aliūkui:

��Jis bandė mane su�eisti, Elonai. Tegul pats tai pajunta.

� �inoma,�� gera�irdi�kai atsakė tas ir smeigė abu nyk��ius Deinui į kakl�.

Deinas staiga pajuto nebegalįs įkvėpti. Jis dar bandė delnais u�tvoti �aliūkui per ausis, ir jam į sprand� įsirė�ė kelis. Paskui jį nudrėbė kaip mai�� ant betoninių grindų. A-Rae įsakė Dein� suri�ti, ir stambuolis atsiklaup�s suver�ė Deinui rankas u� nugaros, virvės kilp� u�nerdamas ant kaklo.

A-Rae bakstelėjo jį koja.

��Na �tai,�� tarė. � Dabar apsiraminsi. � Deinas papurtė galv� ir bandė stotis. A-Rae vyptelėjo ir smūgiu vėl jį pargriovė. Deinas pasisuko, kad griūtų ant �ono, ne ant galvos. � Suri�k jam ir kojas.

Elonas pakluso: virve tvirtai apnarpliojo Deino �iurnas. A-Rae pritūpė greta jo, delnu �velniai perbraukė veid�. O paskui įsikibo plaukų kuok�to ir trūktelėjo i� visų jėgų. Deinui i� akių pasipylė a�aros. Jis mostelėjo galva, i�laisvindamas plaukus.

��O jis gyvybingas,�� susi�avėj�s pratarė �aliūkas.

��Tai jau taip,�� sutiko A-Rae. � Sakyk, Deinai Ikoro, kur yra Rani Jago?

��K�? � �ioptelėjo Deinas. � Kaip suprasti � kur ji yra? Kai i�vykau, ji buvo dvare.

��Dabar jos ten nėra.

��Tuomet ne�inau, kur ji.

��Bandyk atspėti,�� paragino A-Rae.

Deinas nurijo seil�. Visi trys god�iai dėbsojo į jį. �onais ėmė ristis �alto prakaito la�ai.

��Ji ten, kur ir Zedas, kad ir kur jis būtų, � spėjo jis.

A-Rae atsiduso.

��Zedas Jago ligoninėje, ir ten Tinklo įgula saugo jį kaip koki� aukso kasykl�. Bandyk dar kart�.

Jis priglaudė nyk�tį prie u�merktos kairiosios Deino akies voko.

��Ne�inau,�� i�tarė Deinas.

Jis stengėsi kalbėti tvirtai, bet �ia pat nutarė, kad neverta stengtis, be to, vis vien nepavyks � tegul sau dreba tas balsas. Ji Kynetų �eimos namuose, pagalvojo, bet nepasakė jis. Ėmė ver�ti �lapimo pūsl� A-Rae atitraukė nyk�tį.

Per ausyse dundantį �irdies plakim� Deinas i�girdo, kaip A-Rae tarė bendrams:

��Ji gali būti ligoninėje, pasivadinusi kitu vardu. Ar įmanoma tai patikrinti?

Moteris atsakė:

��Falonas kaip tik �ukuoja vie�bu�ius. Galbūt Sindikas gali u�siimti ligonine. O k� darysime su �ituo?�� Ji mostelėjo paraly�iuokliu į Dein�.

Stambuolis parei�kė:

��O man atrodo, kad jis �ino.

Jis priglaudė did�iulį gumbuot� nyk�tį prie Deino de�iniosios akies voko ir spūstelėjo � stipriai� Deinas lo�telėjo, kol atsirėmė pakau�iu į sien� � toliau nebuvo kur trauktis. Nuo slėgio po voku ėmė raizgytis geltoni ornamentai, akį suskaudo.

��Pakaks!�� sudraudė �aliūk� A-Rae.

Nyk�tys atsitraukė.

Deinas sumirksėjo. Pro skystėjan�i� migl� akyje matė A-Rae: �is atsistojo, apsuko rat� ma�y�iame kambarėlyje ir galiausiai sustingo greta jo tarsi teisėjas, pasireng�s skelbti nuosprendį. Jo akys jau nebeatrodė paklaikusios.

��Jis visk� mums pasakys,�� tarė A-Rae. � Laiko turime pakankamai: praeis dar ne viena diena, kol jie mus suras. Daugybė dienų.

�aliūkas sulinksėjo, lyg būtų i�gird�s skelbiant koki� neprilygstam� i�mintį.

��Tai k� su juo daryti?�� paklausė.

��Tegul drybso suri�tas. U�klok jį kuo nors. O mes kol kas turime ir kitų darbų, su juo pasi�nekėsime vėliau.

Moteris paslėpė paraly�iuoklį dėkle. Elonas atsiduso ir i��liumpsėjo pro duris, bet tuoj pat grį�o su antklode, kuri� u�metė ant pasliko tysan�io Deino.

��Daugybė dienų, � paantrino jis.

Juodu su moterimi pasi�alino. Ji i�ėjo pirma. A-Rae sudvejojo. Apsilai�ė lūpas.

��Daugybė dienų, � pakartojo dar kart�.

Vis dėlto pasitenkinimo jo balse nebuvo justi. Prie�ingai, A-Rae atrodė i�sigand�s. Galiausiai i�ėjo ir jis. Kiek įmanoma u�riet�s vir�un u� nugaros suri�tus rie�us, Deinas ėmė sukiotis ir rangytis, kol pagaliau pavyko atsisėsti. Jis �inojo, kad �itaip suri�tas �mogus teori�kai gali i�silaisvinti, bet tam reikėjo ypa� lanks�ių abiejų pe�ių s�narių, o jis tokiais negalėjo pasigirti. Virvė, jo manymu, buvo veikiausiai i� aptono ir nailono � tokios nei nutrauksi, nei nubrū�insi. Ta�iau perpjauti įmanoma � jei tik pavyktų aptikti pakankamai a�tri� atbrail� ir prisitaikyti tinkamu kampu� Deinas ėmė lėtai ropoti grindimis, ie�kodamas kokios nors a�tresnės briaunos. Nė nesitikėjo rasti, bet tai buvo vis geriau nei tiesiog drybsoti ir laukti, kol A-Rae pademonstruos, k� dar turi jam pareng�s.

Nieko jis ir nerado, o kai liovėsi judėj�s, virvės pratrintas kaklas jau kraujavo.

Ketvirt�j� dien� po Jago �eimos Tinklo sprogimo smagiai nusiteik�s Ja Narajanas u�suko į Zedo Jago ligoninės palat�.

��Nusinuobod�iav�s?�� paklausė jis Zedo. � Nori susigr��inti rankas? �inai, visų pirma baisiai jau kvaila buvo jų netekti.

� �inau,�� atsakė Zedas. Jis pakilo i� kėdės prie lango ir nusliūkino prie lovos.

��Kaip jautiesi?

��Yra buv� ir geriau.

Zedas buvo pavarg�s. Ne taip jau paprasta miegoti, rankas nuolat atki�us prie� save, i�tiesus palei �onus ar i�kėlus vir� galvos.

��Gali skaityti,�� pastebėjo Ja. Jis neskubriai slampinėjo po palat�, kol galiausiai tarsi visai nety�ia atsidūrė greta Zedo. � �aisti �aidimus.

��Band�iau,�� atsakė Zedas.

Jis i� tikrųjų buvo pasikviet�s Tinklo įgulos narius, drauge su jais leisdavosi į be galo be kra�to trunkan�ias partijas kauliukais ��jie mokėjo gal �e�is ar septynis �aidimo variantus� Ta�iau �aidimų Zedas nemėgo, o juo labiau dėl to, kad pats net negalėjo mesti kauliukų. Rankomis jis negalėjo nuveikti nė paties menkiausio darbelio, ir tai jį nei�pasakytai siutino. Vandens automat� ar knygų diaprojektorių dar buvo galima pritaikyti valdyti kojomis, bet kai kurių dalykų kojų pir�tais niekaip nenuveiksi. T� ryt� Zedas gavo lai�k� i� Rani � ji ra�ė i�sikraus�iusi i� Diuru �eimos namų ir prane�ė, kur įsikūrusi. Zedui teko pra�yti Halo Ku, kad atplė�tų lai�k�.

Ma�a to, jam pasiutusiai nie�ėjo, tarsi po oda būtų pribyrėj� smėlio. Nuobodulys ir smarkiai apribota judėjimo laisvė komandor� siutino, bet nie�ulys buvo jau tikra kan�ia, juo labiau kad � Zedas puikiai tai �inojo � nie�ėjo jam tik vaizduotėje. Kiekvien� ryt� jį nuprausdavo. Zedas negalėjo i�tverti ir �ito, nepakentė, kai su juo elgiamasi tarytum su ma�u vaiku. Jau po pirmojo ryto Halas perprato, kad �i� procedūr� dera atlikti kuo grei�iau ir nepravėrus burnos.

Ja papra�ė laboranto atne�ti padėkl� su steriliais instrumentais.

��K� jauti pla�takose?�� paklausė.

Zedas atsakė:

��I�vis nieko nejau�iu.

��Gerai.

Sugrį�o laborantas.

��Pastatyk padėkl�, atidenk ir i�eik,�� paliepė Ja.

Laborantas pakluso akivaizd�iai nusivyl�s. Specialioje dėtuvėje gulėjo sterilios pir�tinės i�skleistais rie�ais: Ja įki�o į juos pir�tus ir stipriai stumtelėjo. Pir�tinės glaud�iai aplipo jo rankas. Chirurgas i�traukė pla�takas i� įtaiso, pakrutino pir�tus.

��Tinka idealiai,�� tarstelėjo jis, nors i�stumiamos pir�tinės visuomet tikdavo idealiai � specialiai buvo taip pagamintos. � Pra�au i�tiesti de�ini�j� rank�, � pridūrė Ja, imdamas nuo padėklo chirurgines �nyples. Zedas įrėmė alkūn� į kelį. De�inioji pla�taka siūbavo ore tarsi koks baltas sluoksniuotas balionas. � Laikyk nejudindamas. � Jis �nyplėmis ėmė laupyti vir�utinį tvars�io sluoksnį, mesdamas nuoplai�as į atliekų dė��. Po marliniu tvars�iu pla�taka buvo supakuota į kelis sluoksnius regeneruojan�iojo gelio.

��Jei dar ilgiau nebūtum pasirod�s,�� suniurzgė Zedas,�� tikriausiai jau bū�iau kib�s draskyti visa tai dantimis.

Narajanas sukikeno.

��Ne itin pa�angus metodas,�� tarstelėjo ir �nyplėmis sugriebė sukietėjusio gelio kra�t�. � �tai vienas��� Nulupo gelio juostel�.

��O �tai antras��� Jis triūsė toliau, marmaliuodamas po nosimi skai�ius. Kai baigė, sukietėjusio gelio skivytai liko kadaruoti ant Zedo rie�o tarsi nulupta vaisiaus odelė.

Pla�taka vis vien tebeatrodė ka�kokia dirbtinė, tarsi pagaminta, o ne i� gyvų kūno audinių, be to, ji dar neturėjo ir pir�tų. Gremėzdi�k� luist� tebedengė atkuriamojo tepalo sluoksnis � stora, plėv� primenanti substancija. Tepalo sluoksnis dulsvai �vytėjo lyg patamsėj�s sidabras. Ja paėmė i� padėklo kempinėl� ir ėmė tek�noti tepalo plutel�. Tepalas ėmė lėtai te�ti, skystėti, kol galiausiai nuvarvėjo nuo rankos. I� gumburiuoto luisto pama�ėle vadavosi pir�tai. Jie buvo paraud�, atrodė ka�kokie groteski�ki, bjaurūs�

��Atrodo puikiai,�� parei�kė Ja. Kempinėle jis nu�luostė paskutinius tepalo skivytus. � Pakrutink pir�tus,�� paliepė.

Zedas pabandė krustelėti pir�tus. Pajuto dilg�iojim� rie�e. Galų gale pir�tai sujudėjo.

��Reakcijos trukmė � viena kablelis trys sekundės,�� pasakė Ja. � Gana normalu. O dabar pra�om kairi�j� rank�.

Kol Ja laupė tvars�ius nuo kairiosios rankos, Zedas mėgino judinti de�ini�j�. Jam jau anks�iau ne kart� teko matyti, kaip funkcionuoja prisiūtos galūnės ar priderinti nauji audiniai: nesvarbu, koks auksarankis meistras būtų chirurgas � o Ja Narajanas buvo tikrai vienas i� pa�ių geriausių, � visuomet turėdavo praeiti �iek tiek laiko, kol susiderindavo senųjų ir naujųjų audinių neuronais sklindantys impulsai. Reakcijos vėlavimas be paliovos ma�ės, kol ilgainiui visai i�nyks � tai Zedas �inojo. Ta�iau pla�takos buvo lyg nutirpusios, ir tai kėlė jam nerim�. Jis krutino pir�tus, sukiojo rank� per rie��, mėgindamas pajusti bent �iokį tokį jautrum� atkurtoje pla�takoje.

Galų gale Ja i�laisvino i� tvars�ių ir kairi�j� rank�.

��Pajudink j�, � tarė. Zedas pakrutino pir�tus. � Sinapsinis u�delsimas lyg ir kiek ma�esnis, ar tau taip neatrodo?

��Na, k� manai?�� paklausė Zedas.

��Manau, kad tau jau u�teks voliotis lovoje,�� atsakė Ja.

��Kiek galiu naudotis tomis rankomis?

��Priklauso nuo to, k� ketini daryti,�� atsakė chirurgas. � Nekilnok nieko sunkaus, nesiimk jokio darbo, reikalaujan�io kruop�tumo. Apsaugai apsirūpink pir�tinėmis nupjautais pir�tų galiukais.

��Gera mintis,�� sutiko Zedas.

U�simerk�s jis bandė liete įlieti į pla�takas bent kiek jutimo, stengėsi pa�adinti apmirusius nervus. Nieko nepe�ė ir atsimerkė.

Ja pasiūlė:

��I�mėgink nagus.

Zedas apsilai�ė lūpas. Nagai galėjo i�lįsti tik �iek tiek sulenkus pir�tus. Zedas trupu�iuk� juos parietė. Ja patarė:

��Laikyk pir�tus i�tiestus ir sugniau�k kum�tį.

��Prisimenu.

Patarimas skambėjo labai jau prie�taringai, bet i� tikrųjų toks nebuvo. Įsitemp�s Zedas bandė įsivaizduoti, kaip neuroniniai impulsai sklinda rankomis.

Jo pir�tai i�leido nagus.

�ie buvo i�ties įspūdingi: ma�daug dviejų su puse centimetrų ilgio, spindintys, metaliniai, a�trūs lyg skalpelis. Zedas susi�avėj�s pakraipė rankas ore. Paskui atpalaidavo įtemptus raumenis, ir nagai skland�iai įslydo atgal.

��A�iū, Ja,�� tarė jis. � Kaip tik �ito ir norėjau.

Ja ap�iūrinėjo savo rankų darb� taip, tarsi dar niekad nebūtų regėj�s nieko pana�aus.

��Visai neblogai,�� įvertino. � Kam ketini juos naudoti?

��Kopsiu į ledkalnius,�� atsakė Zedas. � Ir dar kai kam.

��Prie� i�eidamas i� �ia, u�sitepk gelio sluoksnį, � patarė Ja.

��O kada galėsiu?..

��Kopti į ledkalnius? Grį�k �ionai ap�iūrai po trijų savai�ių. Ma�ų ma�iausiai tiek laiko prireiks, kad visi audiniai deramai suaugtų. Galbūt daugiau.

��Ar a� galiu kasytis?�� paklausė Zedas. � Ar galiu maudytis?

��Gali kasytis kiek �irdis geid�ia,�� atsakė Ja. � O kalbant apie maudym�si � na, jie tikrai nesurūdys, jeigu tai turi omeny. � Zedas pareigingai �yptelėjo. � Beje, nagai tikrai nei�lįs nety�ia. Kol kas gali truputį paskaudėti pir�tų galiukus.

Zedas linktelėjo.

��Visk� supratau,�� tarė. � Ja, �irdingai dėkoju.

��Palauk, kol gausi s�skait�, � atrėmė chirurgas.

Jis nusitraukė pir�tines, i�metė jas į atliekų dė�� ir i�ėjo. Zedas atsiduso, o paskui labai atsargiai de�iniosios rankos pir�tais pasikasė kairi�j� rank�. Komandoras taip ir nepajuto nei savo odos pavir�iaus, nei � palengva judino rank� � plaukų, nei drabu�ių audinio tekstūros. Nieko tokio, tikino jis save, lytėjimo pojūtis dar sugrį�. Paskubomis ap�iūrėjo palat� rinkdamasis daiktus, bet savo rado tik drabu�ius bei Rani lai�k�. Visa kita: knygų diaprojektorius, įra�ai, seni VIN leidiniai � buvo ligoninės nuosavybė.

Į palat� įėjo Haldanas Ku.

��Na, kaip rankos?�� paklausė.

Zedas i�tiesė jam parodyti nevikrias pla�takas.

��Malonu galų gale atsikratyti tvars�ių.

��Tai jau taip,�� sutiko sanitaras. � Tikriausiai norėsite tuoj pat ir keliauti sau?

��Taip. Tiktai dar reikia apsauginio gelio.

Ku nu�lepsėjo prie spintelės su vaistais ir surado tūbel�. Zedas i�tiesė rankas. Ku labai atsargiai padengė pla�takas plony�iu tepalo sluoksniu.

��Na kaip?�� paklausė.

Zedas palankstė pir�tus. Jau trupu�iuk� pajuto pro nauj�j� od� besismelkian�i� tepalo vės�. Pojūtis jį su�avėjo.

��Puiku. O dabar � pir�tines.

Ku i�rausė spintel� ir i�traukė por� pir�tinių.

��Hmmm��� suniurzgėjas ap�iūrinėdamas. � Ar tik nebus per ma�os? Taip, ko gero. � Jis surado kitas, didesnes. � Leiskite, padėsiu.

Zedas leido � tai paskutinis kartas, pa�adėjo jis pats sau, kai leid�iuosi, kad kas nors padėtų man u�sivilkti bet kokį drabu�į.

��Reikia nukirpti galiukus,�� perspėjo jis.

��Teisybė, � sutiko Ku. � I� spintelės jis i�sitraukė �irkles ir nurė�ė pir�tinių pir�tų galus. � O dabar��� Sanitaras u�smaukė pir�tines Zedui ant rankų.

Papildomas sluoksnis tik sustiprino apmirimo jausm�, bet Zedas atkakliai tikino save, kad ilgai tai netruks, kad jau labai greitai lytėjimo pojūtis vėl bus toks, koks buv�s.

��A�iū, � padėkojo jis Ku.

Sanitaras nusi�ypsojo.

��D�iaugiuosi, kad i�vykstate namo,�� pasakė.

��Apgailestauju, kad buvau toks bjaurus ligonis.

��Visai ne,�� ramiai atrėmė Ku. � Turiu omeny � visai jūs neapgailestaujate. Nėma� netikiu, kad būtumėte galėj�s elgtis kaip nors kitaip.

Priblok�tas Zedas nutvilkė jį �vilgsniu. Bet nori nenori turėjo pripa�inti, kad sanitaras sako ties�, ir nusijuokė.

��Taip, tavo tiesa.

� �inau. Geros jums dienos, vyresnysis. Linkiu visokeriopos sėkmės. � Ku �yptelėjo, nusigr�ė ir kibo nuvilkinėti patalyn�.

Zedas i�ėjo į koridorių.

Tingiai stoviniuojan�ios dvi apsauginės akimoju i�sitempė, bet tuoj pat vėl atsipalaidavo. Zedas miglotai jas prisiminė: abi buvo i� Tinklo ry�ių skyriaus.

��Kaip laikotės, komandore?�� paklausė viena jų, �emesnioji.

Jai prie �launies kabojo paraly�iuoklis. Zedas apstulbo i�vyd�s, kad ligoninė leid�ia �itaip atvirai ne�iotis ginkl�. Apsauginė pasekėjo �vilgsnį ir i�si�iepė.

��Jis neu�taisytas,�� paai�kino. Staiga tarp jos kairiosios rankos pir�tų blykstelėjo ma�ulytis cilindras su paraly�iuojan�iu u�taisu ir akies mirksniu vėl i�nyko. � U�tat �itas � taip.

Zedas nerūpestingai tarstelėjo:

��Nagi, parodyk jį man.

Ji i�tiesė jam cilindr�, ir Zedas sugriebė �į de�ini�ja ranka. Sekundei apsauginė nustėro, bet tuojau pat nusijuokė.

��Nagi!�� �ūktelėjo. � Jums nuėmė tvars�ius! Vadinasi, suvis i�einat i� ligoninės?

��Taip,�� atsakė Zedas ir numetė cilindriuk� moteriai į kairįjį deln�.

��Ei, Raeka, prane�k kitiems,�� tarė ji savo porininkei.

Auk�tesnioji moteris nusikabino nuo dir�o radijo siųstuv�-imtuv� ir pakėlė prie lūpų. Nyk��iu spustelėjo jungiklį ir tyliai pra�neko. Zedas i�girdo minint jo vard�.

��Kur keliausite, komandore?

��Namo� ar bent jau ten, kur yra mano sesuo,�� atsakė jis.

��Gerai. Mes pasiruo��.

Raeka i�jungė aparat� ir vėl u�siki�o u� dir�o.

Zedas susiraukė. Jis nėma� netro�ko, kad jį kas ved�iotų po miest� u� rankutės kaip kokį bevilti�k� �ioplį ar turist�.

��A� nepra�iau palydos,�� mestelėjo.

Abi moterys susi�valgė, paskui ma�esnioji � vardu Barbara, staiga prisiminė Zedas � tarė:

��Mes tai �inome, komandore. Bet taip nusprendėme: saugoti jus ir toliau � tol, kol bus su�iuptas tas mo�kru�ys A-Rae. Jeigu nenorite mūsų matyti, pasistengsime likti nematomi, bet trauktis neketiname. Atleiskite.

Neju�iomis Zedo pir�tai ėmė riestis. Jis atpa�ino judesį ir i�sigand�s atpalaidavo pir�tus. Apsauginė juk sakė ties�. Dabar, kai Tinklo nebėra, visa jo įgula gali daryti, k� įsigeid�, i� esmės jie buvo lyg ir paleisti neterminuotų atostogų ir jau tikrai neprivalėjo paklusti jo įsakymams� Po valandėlės jo kvėpavimas i�silygino. Nė viena moterų nepajudėjo i� vietos, ta�iau Barbaros rankoje blizgėjo cilindriukas su paraly�iuojan�iu u�taisu. Nejaugi būtų juo pasinaudojusi?�� �mėstelėjo mintis. Zedui ėmė per�tėti gerkl�.

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Gerai jau, nesigin�ysiu.

I� pooperacinio skyriaus jie nu�ingsniavo į LAS, i� LAS � į ambulatorij�, i� ambulatorijos pagaliau i�ėjo į gatv�. Prie ambulatorijos laukujų durų Zedas stabtelėjo. Laukiamajame kaip visuomet knib�dėte knib�dėjo �monių: jie maigė kompiuterio klaviatūr�, laikė atki�tas rankas laborantams, stoviniavo gniau�dami indelius su �lapimo pavyzd�iais analizėms, skaitė knygas ar klausėsi muzikos laukdami ko nors pasirodant i� pastato gelmių� Zedas pagalvojo, ar nevertėtų u�sukti į chirurginį skyrių atsisveikinti su buvusiais bendradarbiais.

Ta�iau vienintelės, kurias jam dar norėjosi i�vysti, buvo Saja Tomas ir Jukiko.

Vos i�kėl�s koj� į gatv�, jis aiktelėjo. Visoje ligoninėje veikė oro kondicionieriai; net keturių dienų visi�kai pakako, kad jis u�mir�tų, kas yra Abanaro kar�tis. Sugraib�s ki�enėje Rani lai�k�, Zedas dar kart� perskaitė adres�. Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni. Zedas stabtelėjo prie gatvės �emėlapio. Surado Kabelo gatv� � �i driekėsi per du kvartalus pietvakarinėje miesto dalyje, vienodu atstumu ir nuo ligoninės, ir nuo Rytų Nusileidimo terminalo. Zedui parūpo, kodėl sesuo pasirinko apsigyventi tokiame nepra�matniame rajone. Namai ten gerokai skyrėsi nuo būstų, įsikūrusių vakarinėje Abanato dalyje � galbūt kaip tik tai ir buvo prie�astis. Staiga jų link pasuko gatvės prekeivis; Zedas pastebėjo, kad Raeka, ėjusi jam i� de�inės, �ingtelėjo nieko pikta neįtarian�io �mogaus link. Jis mostelėjo apsauginei palikti prekeivį ramybėj.

� �obio sėklų, � papra�ė.

Prekeivis vog�iomis ky�telėjo jam saujel� sėklų.

��Vai�inkitės į sveikat�, komandore,�� �ūktelėjo, kai Zedas panardino rank� į ki�en�, ie�kodamas kreditinio disko.

Kabelo gatvės keturiasde�imt septintas numeris buvo kampinis namas. Vieno auk�to ir taip apaug�s vijokliais, kad beveik nebebuvo matyti stogo kontūro. Pabeld�s į laukujės duris Zedas dar spėjo pastebėti Barbar� ir Raek�, i�nykstan�ias sode. Durys atsivėrė; laibas rudaodis vyri�kis be tatuiruotės linktelėjo jam ir atsitraukė, praleisdamas vidun.

��Sveiki atvyk�, komandore.

��A�iū, � tarė Zedas.

Jis apsidairė, kur pakliuv�s. I� gatvės pateko ne į koridorių, o tiesiai į kambarį. �is buvo visas u�lietas bly�kiai �alzgana �viesa � saulės spinduliai smelkėsi vidun pro langus dengian�ius lapus. Ant grindų patiestas pintas �iaudinis kilimėlis. Kai kurios vidinės sienos priminė veikiau ne sienas, o pinu�ius; kiaurai juos Zedas į�iūrėjo miglotus kitų �monių �e�ėlius.

��Rani?..�� i�tarė jis.

��Zedai-ka.

Vienoje grotelių sienoje netikėtai atsivėrė durys. Tarpduryje stovėjo Rani, vilkinti mėlynus � Jago �eimos spalvos � drabu�ius. Plaukus buvo susipynusi, kasas pritvirtinusi vir�ugalvyje sidabrinėmis �ukomis.

��A�iū, Kolai,�� i�tarė ji, ir tamsaus gymio vyri�kis i�tirpo �e�ėlyje.

Zedo �irdis ėmė dau�ytis krūtinėje. Staiga jis panūdo bėgti neatsigr�damas. Jame suspurdėjo prisiminimai, o u� jų slypėjo kan�ia, kurios jis nenorėjo � nedrįso � prisiminti� Jis i�tiesė atkurt�sias rankas. Rani jas pastvėrė. Ir tarė:

��Pra�ei, kad atiduo�iau tav�jį skelet� Janiui Kynetui, bet man �irdis neleido taip padaryti. Skeletas tavo kambaryje.

Jo kambarys buvo tiesiai prie�ais sesers kambarį; langai i�ėjo į sod�. Rani atlydėjo brolį į kambarį, pabu�iavo į skruost� ir paliko vien�. Skeletas buvo �ia; eidamas pro �alį, Zedas perbraukė delnu plik� jo vir�ugalvį � pajuto kaulo kietum�, bet jokie kiti pojū�iai neprasiskverbė per apmarinantį gelio bei pir�tinės sluoksnį. Zedas atsisėdo ant lovos ir pabandė sulenkti rankas. Raumenys neatrodė nusilp�. Jis abiem delnais atsistūmė nuo sienos. Rankos virpėjo. Reikia mank�tintis, galvojo jis, reikia susigr��inti raumenų jėg�, kuri� i� senųjų raumenų audinių i�degino� i�degino� Perspėtas įsibėgėjusio pulso, jis tvojo kum��iu į sien�. Ne, jis jokiu būdu neprisimins. Nubaust�j� rank� iki pat peties persmelkė skausmas tarsi �alto vėjo gūsis.

�iurpi, lipni tamsa, regis, kybojo ka�kur visai arti, prie pat regėjimo lauko ribos, pasirengusi bet kuri� akimirk� u�griūti ir nuskandinti. Kietai suspaud�s lūpas Zedas laukė, kol apmal� tvink�iojimas. Pagaliau skausmas atlėgo, Zedas i�tiesė rank� ir, suriet�s pir�tus, įsivaizdavo gniau�i�s kum�tį. Akimoju i�dygo nagai. Zedas neju�ia susi�avėjo Ja sukonstruotomis vidinėmis movomis, saugan�iomis pir�tų galus, kad �ių nesu�alotų a�trios i�lendan�ių nagų briaunos.

Reikės įsitaisyti nauj� por� pir�tinių, galvojo jis � sidabrinių, apkra�tuotų mėlyna juostele. Būtinai pasirūpinsi�s tokias įsigyti. Zedas atpalaidavo rank� ir nagai įsitraukė � nereikėjo nė �iūrėti, kad įsitikintų. Staiga net krūptelėjo, i�gird�s ka�kokį triuk�m�; dirstelėjo pro lang� ir i�vydo krūmuose �mirinėjan�i� Raek�. Jį pa�aukė Rani. Zedas i�ėjo į koridorių ir ėmė dairytis sesers pro pinu�ius. Tamsiai apsirengusi moteris nurodė jam eiti į vien� kambarį tikromis sienomis, pavadino jį �biblioteka�.

Zedas sėkmingai surado kambarį. Pasieniais �ia rikiavosi knygų lentynos, tik kol kas tu��ios. Viename kampe ant metalinio stovo kėpsojo senovinis diaprojektorius. Rani stovėjo greta jo ir skaitė lai�k�. Paskui i�tiesė popierius jam. Zedas skubiai permetė juos akimis ir įsitikino, jog tai keturi to paties lai�ko egzemplioriai. Lai�k� pasira�ė Jago �eima, adresuotas jis buvo Federacijai. Viename egzemplioriuje para�tėje buvo brūk�telėti inicialai �FD�. Antras ir tre�ias primarginti komentarų. O prie tre�iojo prisegtas atskiras lapas su pastabomis, pasira�ytas �K. Vu�.

Rani paai�kino:

��Kristina nori, kad pasirem�iau teisinėmis nuorodomis. Teo siūlo pakeisti vien� kit� smulkmen�, bet jo pastabos nereik�mingos. Imre siun�ia linkėjimus ir sako visi�kai sutink�s. Ferisui bent jau u�teko sumanumo pasira�yti para�tėje.

��Kokios sumos ketini reikalauti, Rani-ka?

Ji nusi�ypsojo.

� �e�iolikos milijonų kredų. �itiek Jago �eimai kainuotų pasistatyti nauj� Tinkl�.

��Suprantu,�� tarė jis. � O u� tuos pinigus�

���mes pasistatysime dorazino gamykl�.

��O kaip kiti sektoriaus pasauliai pergabens kalinius, jei nebebus laivo?

Rani gū�telėjo pe�iais.

��Turbūt taip pat, kaip ir tada, kai Tinklo i�vis dar nebuvo. Kiekvienas pasaulis turės pats pasirūpinti perve�ti savo nusikaltėlius į �abad�. Jago �eima tieks jiems dorazin�, taip pat ir technikus aptarnauti laivams, jeigu prireiks.

Ji i�tiesė broliui dar vien� popierių. Tai buvo sutartis, kuria Jago �eima įsipareigojo sumokėti penkiolika milijonų kredų �Narkozės įmonei�.

� �Narkozės įmonė�? � nesusigaudė Zedas.

��Tai trestas, kurį Kristina įkūrė specialiai tam, kad turėtume kur investuoti pinigus, kuriuos i� tiesų sumokėsime �Farmacijai�.

Zedas linktelėjo. I� tikrųjų jam nebuvo labai įdomu. Viskas tapo ka�kaip nebesvarbu, nors jam, �inoma, vis� laik� rūpės tai, kas rupi jai. Rani įdėmiai stebėjo jį. Zedas tarė:

��Stulbinantis pasiekimas, Rani-ka. Vertas Izobelės.

Sesuo nusi�ypsojo.

��Lorasas U-Elenas rytoj ateina �ia at�v�sti.

��Ar a� būsiu tau reikalingas?

Rani atsakė:

��Jis tau nepatiks, Zedai-ka. Puo�eiva toks. Bet jeigu tik norėsi, galėsi �v�sti drauge. � Ji pasiėmė dokument� atgal. � Ar jau susipa�inai su namų darbininkais?�� paklausė. � Tasai auk�tas vyri�kis � mano naujasis sekretorius. Vardu Kolas Arad�ijanas. Mūsų ūkvedė � Denija I�Chanu, tiesa, jai labiau patinka vadintis namų �eimininke. O Merilė Luna � virėja. Jos pyragai�iai su kiau�ininiu kremu � lie�uvį gali praryti.

Zedui teko nusigr�ti. Tamsa kėsinosi jį praryti. Jis vis dar stengėsi jos neprisileisti.

��Piloto nebus?�� �iaip ne taip i�spaudė jis.

��Ne,�� atsakė Rani ir pasitrynė smakr�. � Įdomu, ar Deinas suskubo pakilti i� planetos anks�iau, nei buvo sulaikyti visi laivai?

Zedas nenorėjo net pagalvoti apie Dein� Ikoro. Deinas irgi buvo tos tamsos dalis.

��Rani-ka,�� tarė jis,�� ar �iuose namuose atsiras koks kambarėlis, kuriame galė�iau įsirengti treniruoklių sal�?

��Treniruoklių sal�? � Sesuo suraukė antakius. � Gali įsirengti j� �iame kambaryje. Kompiuterį ketinu pasistatyti anoje, gatvės pusėje. Bet kam tau prireikė treniruoklių salės?

��Kad galė�iau mank�tinti rankas ir pir�tus,�� atsakė brolis.

��Ak.

��Beje,�� nukreipė kalb� jis,�� tikiuosi, tav�s pernelyg netrikdo �monės, �mirinėjantys pakrūmiais?

��Ne. � Ji nusi�ypsojo. � Prie�ingai, man net atrodo, jog tai labai miela, kad jie i�vis �ia. Atrodo, jie mano, kad Maiklas A-Rae tūno ka�kur pasislėp�s ir rezga siaubingus planus. Bet a� pati manau, kad jis viso labo rezga planus, kaip �ia i�ne�us i� planetos savo niekam tikusį kailį.

Jo noriu a�, pagalvojo Zedas. Pir�tai, netgi padengti gelio sluoksniu ir aptempti pir�tinėmis, pradėjo riestis. Kiekvienas, net pats menkiausias, kūno nervas sudirg�s ėmė trūk�ioti.

��Jo noriu a�, � suku�dėjo jis ir susigėdo � neketino balsu i�sakyti �io savo pageidavimo Rani akivaizdoje.

Sesuo dūrė pir�tu į popieriaus lap�, kurį Zedas tebelaikė de�iniojoje rankoje.

��U�mesk akį, Zedai-ka,�� i�tarė ji tyliai. � Perskaityk septint� punkt�.

Zedas perskaitė septint� punkt�. Tai buvo per dvi pastraipas kruop��iai apgalvotais teisiniais terminais i�dėstytas argumentuotas paai�kinimas, kodėl Maikl� A-Rae ir jo bendrus, kai bus sugauti, turėtų teisti ne Federacijos, o �abado teismas.

Lorasas U-Elenas d�iūgavo. Jis patap�nojo apsiausto ki�en�, kurioje gulėjo sutartis, o �ioje � juodu ant balto u�fiksuota, jog Jago �eima ir �Vaistų gamyba, Inc.� perves į �Narkozės įmon� po penkiolika milijonų kredų.

��Domna, a� su�avėtas, kad mūsų bendradarbiavimas baigėsi taip vaisingai,�� su�iulbo jis.

Rani nusi�ypsojo. Per pastar�j� valand� �ypsotis jai teko tiek daug, kad jau atrodė � dar kiek, ir ply� �andai.

��Esu visi�kai tikras: nevėliau nei per mėnesį gausime i� �Farmacijos� pirm�jį informacijos paket�. O jau po trijų mėnesių� � jis i�si�iepė nuo vienos ausies iki kitos, pademonstruodamas visus tobulus dantis,�� �neabejoju � mūsi�kės dorazino gamyklos statybų darbai bus jau gerokai įsibėgėj�!

��Puikiausiai suprantu jūsų entuziazm�, � pritarė Rani.

Ji pati irgi buvo visi�kai patenkinta pasira�yta sutartimi. �ioje buvo numatyta, kad gamykl� statys �Vaistų gamyba, Inc.�, ta�iau darbuotojais j� aprūpins Jago �eima, kuri ilgainiui i�pirks ir �Vaistų gamybos, Inc.� dalį. Rani svarstė, ar �Vaistų gamyba, Inc.� labai smarkiai stengsis i�pūsti savo s�skaitas. Ta�iau pernelyg dėl to nerimauti nevertėjo. Rani visi�kai pasikliovė Taku Rafaeliu bei jo finansininkais. Ji ap�velgė aplinkui pakreiktus valgių bei gėrimų liku�ius. Su Lorasu U-Elenu jai teko praleisti i�tisas tris valandas ir klausytis jo pasakojimų apie Kerėtoj�, paskui � apie �abad� ir galiausiai � apie abiejų planetų skirtumus.

��Dabar iki visi�kos laimės man trūksta vienos vienintelės smulkmenėles,�� parei�kė U-Elenas. � Kad Abanato policija surastų ir prikirptų mano pusprotį giminaitį.

��Mes visi �ito tikimės,�� atsakė Rani.

��A� taip d�iaugiuosi,�� �iulbėjo U-Elenas,�� kad leidausi suviliojamas �iandien apsilankyti �ia. Tik labai gaila, kad komandoras u�siėm�s. Svajojau su juo susipa�inti.

Jis �velgė į �eiminink� skaidriomis akimis. I�grau�k, pagalvojo Rani, �inau, ko tu i� tikrųjų norėjai: i�kamantinėti Zed� apie tai, kas atsitiko Tinkle. Galbūt, dingtelėjo jai, reikėjo vis tik papra�yti Zedo, kad prisidėtų prie mūsų bent kelioms minutėms. U-Elenas būtinai būtų leptelėj�s k� nors visi�kai neatleistina, o tada Zedas būtų jį pasmaug�s. Velniai parautų, mielai padary�iau tai pati.

Ji pakilo i� krėslo.

��Pilieti,�� tarė, � buvo nepaprastai malonu pabendrauti su jumis, bet dabar jums jau tikriausiai pats metas ruo�tis i�vykti, tiesa? Prisimenu, sakėte, kad �Farmacija� atsiųs jums transport� dar �į pat vakar�. Apgailestauju, kad mūsi�kiams laivams iki �iol vis dar neleid�iama kilti � tuomet galėtumėte keliauti patogiai, Jago �eimos priva�iu luotu.

��O, dar ne vakaras,�� atsakė U-Elenas, bet irgi atsistojo. Jis vilkėjo fantasti�k� vienų klos�ių oran�inį kaftan� su gausiai spurgais i�puo�tu gobtuvu. � Kaip norė�iau, kad jūs kada nors prisiruo�tumėte apsilankyti Kerėtojuje, Domna! Jus i� tiesų pakerėtų planetos gro�is � juk vis� gyvenim� praleidote �iame plikame ir at�iauriame pasaulyje. Galėtumėte apsidairyti ir laboratorijose�

Tik �tai a� visi�kai nenoriu nė akyse matyti jų laboratorijų, pagalvojo Rani. Tos laboratorijos ir sukūrė Darien� Riis. Rani Jago pasuko prie durų. U-Elenas nusekė jai i� paskos, nė akimirkai neu�si�iaupdamas. Rani atidarė duris. Anapus jų stypsojo Sidas Arioka � stambuolis vyrukas, vienas i� savanorių jų sargybinių. Jis �yptelėjo Rani.

��Pilieti, jei dar kada nors atkeliausite į �abad�, būtiniausiai aplankykite mus,�� tarė Rani, tuo pa�iu galvodama: būtų geriausia, jei galimybė grį�ti į �abad� jam pasitaikytų neanks�iau, nei bus i�mir� ir jis pats, ir jo vaikų vaikai.

��Be jokios abejonės,�� pa�adėjo U-Elenas.

Jis plaukte i�plaukė į gatv�. Sidas nusėlino paskui jį. Rani grį�o vidun ir i� visos �irdies lengviau atsiduso. Denija jau krovė ne�varias lėk�tes ant padėklo.

��Ar jis i�sine�dino?�� paklausė tamsaus gymio moteri�kė. Smulkios garbanėlės ant jos galvos niekinamai virptelėjo.

��Nė padujų neliko.

��Dar sugrį�?

��Dievulėliau!�� i�kvėpė Rani. � Tikiuosi, ne!

Vis dėlto dirstelėjusi į kompiuterį, ant kurio buvo pasidėjusi savuosius sutarties egzempliorius, ji nei�tvėrė nenusi�ypsojusi. Pavyko! Galų gale jai pavyko perpirkti i� �Farmacijos� dorazino formul�!

D�iugiai stryk�iodama Rani ėmė suktis po kambarį, bet tuojau pat sustojo � tarpduryje i�dygo Zedas.

��Ar jis i�sine�dino?�� paklausė.

Denija, ne�ina glėbiu lėk��ių bei dubenėlių, sukikeno.

Rani atsakė:

��Taip, Zedai-ka, jis i�sine�dino.

Pro vijoklių lapus besismelkiantys saulės spinduliai i�margino nuog� Zedo krūtin� �viesos ir �e�ėlių ra�tais. Rani �iūrėjo, kaip kvėpuojant kilnojasi brolio raumenys. Zedo pla�takos �vietė: jis mūvėjo naujutėlaites apsaugines sidabrines pir�tines nukirptais pir�tų galiukais i� lankstaus aptono tinklelio.

��Gali nebesislapstyti,�� pridūrė Rani.

��Tuojau i�simaudysiu po du�u,�� atsakė jis. � Ir ateisiu pas tave.

Jis i�ėjo. Rani patraukė į kit� kambario pus�, kur stovėjo naujasis jos pirkinys � supamasis krėslas. Jį jai u�sakė Ferisas Diuras. Norėjo pats ir sumokėti � neva tai būsianti dovana Įkūrėjų Dienos proga, bet Rani to neleido suprasdama, kaip lengvai vyrukas gali nesveikai prie jos prisiri�ti.

Įsitaisiusi krėsle ji paspaudė ranktūryje įtaisyt� mygtuk� ir i�sikvietė Kol� Arad�ijan�. �is atskubėjo i� savo kambario �iauriniame namo sparne.

��Kvietėte man, Domna?

��Taip, Kolai, a�iū. Norė�iau pamatyti tuos mūsų parei�kimus VIN spaudai. Ar jau u�baigei juos?

��Dar ne visai, Domna. Galiu parodyti, k� jau turiu pareng�s.

Priėj�s prie kompiuterio, jis spustelėjo kelis klavi�us; sudūzgė spausdintuvas.

� �tai.

Kolas padavėjai spausdintus lapus. Rani pasklaidė juos. Tai buvo nuostabus istorinių detalių bei prasimanymų kratinys, skirtas atskleisti �abado visuomenei, kaip Kerėtojo korporacija �Vaistų gamyba, Inc.� po ilgų metų kantrių bei kruop��ių tyrinėjimu galiausiai �i�gliaudė� dorazino formul�, taigi dabar Jago �eima, bendradarbiaudama su �Vaistų gamyba, Inc.�, statysianti gamykl�, ir nuo �iol, pirm� kart� nuo pat �abado kolonijos įkūrimo laikų, dorazinas bus gaminamas sektoriaus ribose.

��Nuostabiai para�yta,�� pagyrė Rani. � Parodyk juodra��ius mano broliui, tada u�baik ra�yti ir i�siųsk.

��Klausau, Domna.

Kolas i�ėjo. Sekretoriui kur kas labiau patiko dirbti savo kambaryje, tad Rani specialiai jam įtaisė ten nedidelį kompiuterio terminal�. Nei Kolas, nei Denija, nei Merilė niekada nevadino jos kaip nors kitaip, i�skyrus �Domna�. Zed�, sekdami Tinklo įgulos pavyzd�iu, jie vadino �komandoru�.

Rani lėtai suposi krėsle, rami ir santarvėje su savimi. Sutartis su �Vaistų gamyba, Inc.� rei�kė, kad per vis� savo istorij� �abadas galės apsirūpinti gyvybi�kai reikalingu planetai preparatu, nepriklausydamas nuo jokių nusikalstamų susivienijimų bei narkotikų kurjerių. Kontrabandos srautas į �abad� nutrūks galutinai. I�sine�dins ir hipererdvės policija � į kitus sektorius gaudyti kontrabandininkų, perve�an�ių kitus narkotikus, kurių Rani nė pavadinimų ne�inojo, o Federacijos įstatymas, draud�iantis perve�ti dorazin�, neteks galios, i�skyrus nebent tuos pavienius atvejus, kai kas nors sumanys gabenti dorazin� i� Sardonikso į kokį nors kit� sektorių.

Į kambarį įėjo Merilė, ne�ina dubeniu su rūg��iais ledinukais. Pastaruoju metu Rani nebei�tverdavo neu�krimtusi ko nors rūg�taus � be jokios abejonės, tai dėl nė�tumo, nors jos pilvas vis dar tebebuvo toks pat plok��ias, kaip ir visada.

��A�iū, Merile,�� padėkojo Rani, pasidėdama dubenėlį ant kelių.

I� koridoriaus su pinu�ių sienomis at�irgliojo Zedas ir, pasilenk�s Rani per petį, pasi�iupo i� dubens por� tra�kių ledinukų.

��Ir kada tu spėjai juos pamėgti?�� paklausė. � Labai gardūs.

� �obio sėklos man jau per gerkl� lenda.

��Hmmm. � Jis paėmė dar vien� ir atsisėdo į hamak�, pritvirtint� prie lubų. � Perskai�iau Kolo straipsnį, skirt� VIN spaudai. �inai, jam reikėtų ra�yti romanus, turi rank� vaikinas. Jeigu pernelyg gerai ne�ino�iau, kad yra kitaip, pats viskuo patikė�iau.

��Pasakysiu jam,�� pa�adėjo Rani.

I� prad�ių ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl Zedas vengia Kolo. Paskui tiesiai paklausė.

��Todėl,�� paai�kino jai brolis,�� kad jis labai primena Binkį. Turiu omeny � i�ore, ne kaip kitaip.

Vėliau, �velgdama į Kol�, Rani gavo pripa�inti: �is i� tikrųjų auk�tas, liesas ir u�daras, toks pat u�daras, koks buvo ir Ramasas I-Okadas. Ta�iau �itoks pana�umas ka�kodėl nervino tik Zed� � jai dėl to buvo nei �ilta, nei �alta.

Pyptelėjo kompiuteris prane�damas, jog ka�kas skambina tiesiogine linija. Rani i�sirop�tė i� krėslo ir nuėjo atsiliepti.

Skambino Aliza Kynet.

��Sveika, mieloji,�� pasilabino. Ji vilkėjo oran�inį drabu�į, kurį i�vydusi, Rani i�syk prisiminė Loraso U-Eleno apdar�; ta�iau jei U-Elenas buvo pana�us į drugelį, tai Aliza � į liepsnos stulp�. � Atrodai laiminga. Ar tikrai taip ir yra?

��Taip, Aliza, taip ir yra.

��Puiku. Kada nors turėsi man apie tai papasakoti. O skambinu todėl, kad noriu pakviesti jus į pobūvį: tave ir Zed�.

Rani atsargiai atitarė:

��Juk tu �inai, Aliza, kad pastaruoju metu mes vengiame kur nors i�eiti�

��Pobūvis visai nedidelis, tik saviems,�� prie�taravimų nepripa�įstan�iu tonu parei�kė Aliza Kynet. � I� tiesų tai Imrės gimtadienio �ventė. Jam sueina septyniasde�imt a�tuoneri.

Rani atsiduso.

��Prisimenu, turėjau padėti tau pasiruo�ti tam pokyliui�

��Turėjai. Bet a� atleid�iu tau, kad netesėjai pa�ado,�� tarė Aliza.

��Tu i�ties did�iadvasė.

��Tai jau taip. Susirinks tik keturiasde�imt �monių. �arita Diamos nepakviesta.

��Tai dar visai nerei�kia, kad ji ir neateis,�� perspėjo Rani.

��Jeigu ji ir pasirodys, niekas jos neįsileis. A� neprivalau elgtis su ja mandagiai � ji ne mano giminaitė. Bet jūs būtinai ateisite, ar ne?

� �inoma. Kada tu rengi pokylį ir kelint� valand�?

��Atsiųsiu tau kvietim�, mieloji. Tik �iūrėk, kad būtiniausiai atsivestum ir Zed�. Ak, tiesa, tik nieko neprasitark Imrei, kai kalbėsi su juo. Tai turėtų būti jam staigmena.

Aliza pamojo ranka ir nutraukė ry�į.

Rani paklausė:

��Zedai-ka, juk tu eisi su manimi į Imrės Kyneto septyniasde�imt a�tuntojo gimtadienio pokylį?

Brolis pakėlė galv�. Jam ant kelių gulėjo diaprojektorius.

��Mmmm?

Rani pakartojo klausim�. Pamatė, kaip Zedo kaktoje susimetė rauk�lė, paskui jis gū�telėjo pe�iais.

��Jeigu tu nori, kad ei�iau.

��Noriu. � Rani vėl susirangė supamajame krėsle. � Nesudorok visų mano ledinukų, Zedai-ka. K� skaitai?

��Toki� sen� knyg�, � atsakė jis. � Vadinasi �Ledo alpinizmas�. Tai klasika.

��A,�� i�tarė Rani. � Ar muzika tau netrukdys?

Pastaruoju metu ji įjunko klausytis muzikos įra�ų i� kompiuterinių tinklų muzikinės bibliotekos; i�bandė pa�ius įvairiausius stilius. Pati save tikino, jog tai naudinga kūdikiui. Zedas papurtė galv�. Jis buvo jau vėl suki��s nosį į knyg�. Rani pakilo ir priėjo prie kompiuterio. Tingiai per�velgė s�ra��: R�, S� �ostakovi�ius � o �itas kas toks? Staiga �vilgsnis u�kliuvo u� pa�įstamos pavardės. STRATA, VITORIJAS,�� skelbė antra�tė. MELODIJA MELOFONUI.

Po pietų Rani sėdėjo toje pa�ioje vietoje ir klausėsi dar vieno Stratos kūrinio (Koncertas D ma�or, skiriama Elai), kai sode netikėtai kilo sambrūzdis.

I� prad�ių ji negirdėjo jokių �od�ių, tik protarpiais tarytum įsiterpiantį į muzik� ka�kokį pa�alinį triuk�m�. Bet paskui pastebėjo, kad Zedas, sėdįs kaban�iame hamake, pakėlė galv� ir pasisuko į laukujės duris. Mostelėjo jai pritildyti gars�. Rani i�jungė grotuv�.

��Kas yra?�� paklausė.

��Klausykis,�� atsiliepė jis.

Rani suraukė antakius.

��A� ne��� prasi�iojo ji, bet nieko daugiau nespėjo pasakyti: j� pertraukė dunkstelėjimas. Ir tuojau pat lauke suskardėjo moters balsas:

��Patrauk nuo man�s rankas, tu, mo�kru�y!

Zedas nu�irgliojo prie laukujų durų. Pro sienos pinu�ius dirs�iojo Kolas Arad�ijanas.

��Ar nieko negirdėjote?�� paklausė jis.

Rani atsistojo; t� pat akimirk� nuaidėjo skambus Sido Ariokos tenoras:

��Nagi, gal nepradėsim pe�tis? Jei norite įeiti vidun � k� gi, mes palydėsime jus vidun, kitaip vidun jūs nepateksite.

��Apsi�ik auk�tielninkas,�� atrė�ė pirmasis balsas.

Ka�kas suspiegė. Zedas atlapojo duris. Pro jas kaipmat į�irgliojo moteris, vilkinti ka�toninės ir pilkos spalvų kombinezon�. Vienas jos antakis buvo �alias, kitas � baltas, plaukai � drumsto aukso spalvos. Sidas stūksojo jai u� nugaros ir atsipra�inėdamas skės�iojo rankomis.

��Atleiskite, komandore, Domna,�� prapliupo jis. � Ji tiesiog ėmė ir prasiver�ė kiaurai mus. Kaip reikiant u�va�iavo Barbarai, dabar �i tyso susirietusi u� krūmo ir baubia visa gerkle.

Tori Lamonika, abiem rankomis įsisprendusi į klubus, įsiver�ė į kambarį, nė nepapra�iusi leidimo.

��Nepaken�iu, kai mane kamantinėja,�� sausai rė�ė ji. � Kad ir kas mėgintų.

Pra�neko Zedas:

��Nieko tokio, Sidai. Tu bent stengeisi.

Stambuolis gū�telėjo pe�iais ir atsitraukė. Zedas u�darė duris.

��Labas vakaras, �vaig�d�ių Kapitone,�� pasisveikino.

Priėjo Rani.

� �vaig�d�ių Kapiton� Lamonika,�� tarė, � apgailestauju, kad jums teko įsiver�ti pro duris jėga.

Lamonika gū�telėjo pe�iais. Perlo pilkumo jos kombinezonas �ai�aravo tarsi visomis vaivoryk�tės spalvomis �vytintis moliusko kiaukutas.

��A� nusiteikusi ma�umėl� pasipe�ti,�� pasakė. Paskui linktelėjo Zedui. � O jūs atrodote geriau nei tada, kai ma�iau jus paskutinį kart�. � Ji apsisuko apie savo a�į. � O kiek jūs turite namų?

��Du,�� atsakė Rani.

��Gra�u,�� pagyrė Lamonika. Ji dirstelėjo į dro�iniais puo�tas sienas, i� �iaudų pintus kilimėlius, į veidrodin� skulptūrėl�, kuri� Rani buvo pasista�iusi greta savo krėslo. � Aha, gra�u. � Jai ant krūtinės �vietė medalionas. Lamonika viena ranka glostinėjo grandinėl�. � Atėjau �ia, norėdama kai ko paklausti jūsų. � Ji giliai įkvėpė. � Ie�kau vieno �mogaus, kurį jūs pa�įstate. Deino Ikoro. Gal kur nors jį matėte?

Rani atsakė:

��Nebema�iau nuo pat tos nakties, kai jūs kateriu nusileidote Jago �eimos valdos pievelėje.

Ji nematė brolio veido, bet pastebėjo, kaip gunktelėjo jo pe�iai� Zedas atsigr�ė. Rankas buvo susibruk�s į ki�enes, lūpų linija grie�ta, lyg i�kalta i� akmens.

��Kodėl jo ie�kote?

��Ogi todėl, kad Deino niekas nė akyse nematė po to, kai prie� keturias dienas jis, girtas kaip pėdas, i�sliūkino i� ��aliosios �okėjos� drauge su ka�kokiu stambuoliu, susisupusiu į apsiaust�. Vienoje ausyje �is segėjo juod� auskar� � �inote, tokį su įmontuotu nuotolinio ry�io įtaisu?�� ji kreipėsi į Zed�. �is linktelėjo. � Deinas �iaip jau labiau link�s prasidėti su moterimis, tad, nors u�mu�kite, negaliu sum�styti prie�asties, kodėl jis turėtų i�tisas keturias dienas tūnoti ka�kur nulind�s su vyru, kurio, beje, irgi niekas daugiau nebematė.

Zedas mestelėjo:

��Bene jūs � Deino Ikoro auklė, �vaig�d�ių Kapitone?

Tori Lamonika įsisprendė rankomis į klubus ir nutvilkė jį

�vilgsniu.

��Ne. Bet a� jau de�imt metų klajoju raudonųjų dulkių platybėmis ir per tiek laiko i�mokau pasikliauti nuojauta. Deinui atsitiko ka�kas nelaba. Jis � mielas vaikis, be to, man regis, turi �iokių tokių s�skaitų ir su jumis, komandore, ir su jumis, Domna. Taigi jei a� neklystu ir jis tikrai įklimpo į ka�koki� bėd� �itame pa�vinkusiame mieste, mano manymu, jūs abu �į t� jam skolingi. O dabar pasakykite, kad a� klystu. � Ji blyk�iojo akimis tai į Zed�, tai į Rani.

Į koki� bėd� galėjo įklimpti Deinas?�� pagalvojo Rani.

��Ne,�� atsakė jis įpykusiai hiperei. � Jūs neklystate.

Staiga Tori Lamonika atly�o, virto tiesiog drovia moterimi pilku drabu�iu.

��Atleiskite, kad �itaip jus apkaukiau,�� pasakė. � Bet buvau nuslinkusi į Abanato policij�. �nektelėjau su hipererdvės farais. Jiems nusi�vilpt. O juk jis i�tisas dvi dienas iki u�kimimo ai�kinosi su tuo superstu jų kompiuteriu.

Skliautuotoje pinu�ių angoje i�dygo Merilė.

��Gal norėsite ko nors atsigerti, Domna?�� paklausė.

� �vaig�d�ių Kapitone?�� perklausė Rani, vėl įsitaisiusi supamajame krėsle.

��Ne, a�iū, � atsisakė Lamonika. � Norėjau pasakyti, a� nieko nenoriu. Srėbiau vis� vakar�. Kitaip nė u� k� nebūtų pakak� smarvės �ionai at�liau�ti.

Rani �yptelėjo. Jai patiko ta moteris, kuri galėjo būti pasiutusiai grubi, bet ka�kodėl tuo pa�iu grubumu ir nuginkluodavo.

��Pra�au sėstis, �vaig�d�ių Kapitone,�� pasiūlė ji, mostelėdama į antr�jį hamak�.

Lamonika papurtė galv�.

��Neketinu �ia u�sisėdėti.

Zedas paklausė:

��Ar bandėte susisiekti su Deinu Ikoro įprastais būdais?

��Tataigi, band�iau ie�koti jo per kompiuterinius tinklus. Įved�iau paie�kos program� � vyliausi su�inoti, kur ir kada jis per t� laik� naudojosi savo tapatybės patvirtinimo ar kreditiniu disku. Jokio rezultato. O tai padariau jau prie� tris dienas. Pasakiau visiems, kad pasidairytų jo � pra�iau net jūsų įgulos, kad prane�tų, jei jis kur nors su�mė�uotų. Nulis naudos. Patikrinau net ligoninėje. Deino ten nėra ir nebuvo.

��Kaip manote, ko turė�iau imtis?�� paklausė Rani.

Lamonika susiraukė.

��Po �imts, net ne�inau. Juk jūs � Jago �eima, �monės kalba, kad visa �ita sukru�ta planeta jums po padu. Nejaugi sakysite, kad negalėtumėte ko nors surasti, jeigu jums prireiktų?

Rani pagalvojo: Maiklo A-Rae mums taip ir nepavyko surasti. Kita vertus, jis ir nenori, kad jį surastume.

Zedas i�sakė jos mintį balsu:

��O gal Deinas pats nenori, kad jį surastume?

Jis pasiėmė diaprojektorių, įjungė, i�jungė, vėl įjungė.

��A� ne telepate,�� atsakė Lamonika. � Taigi ne�inau. Dabar nė�inuosi sau, jau pasakiau, k� norėjau pasakyti. Jeigu man�s prireiktų, skambinkite NW724-07.

Ji atidarė laukujės duris. Anks�iau, nei spėjo vėl u�daryti, i� sodo suskubo įsprūsti �alto vėjo gūsis.

Rani atsisuko į Zed�:

��K� manai?

Zedas vis dar laikė rankoje diaprojektorių, bet Rani atrodė, kad nemato nei jo, nei jos.

Jis tarstelėjo tik tiek:

��Einu gulti.

Jis i�sliūkino pro arkin� ang� pinu�ių sienoje; Rani į�iūrėjo koridoriumi tolstantį �e�ėliuot� jo pavidal�. I�girdo brak�telint u�sidaran�ias duris. K� gi, tarė ji sau, miegas � vienas i� būdų atsikratyti problemos, kurios negali i�spr�sti. Būtų gerai, jei jis, u�uot skait�s apie ledo alpinizm�, galėtų i� tiesų įkopti į kokį ledkalnį� Vis dėlto ji puikiai �inojo, kad turi praeiti ma�ų ma�iausiai dar dvi savaitės, kol brolio rankos pakankamai sustiprės. O kol kas jis tūnos sulind�s į savo kiaut�, k�s niūrios nuotaikos priepuolius, �laistysis po nam� ir po miest� lyg keritas narve, įdėmiai seks VIN naujienas, ie�kodamas �inios apie Maikl� A-Rae�

T� vakar�, jau migdama, Rani u�sigalvojo apie Dein�. Prisiminė, kaip jie mylėjosi, kokie �velnūs buvo jo prisilietimai. Jis buvo toks geras, toks jautrus � ko stokojo ji pati,�� ir j� vis smarkiau grau�ė nerimas dėl to, jog Deinas i�garavo �tai �itaip � taip, kad net susirūpino tokia patyrusi, �ilta ir �alta ma�iusi asmenybė, kaip Tori Lamonika. Juodas auskaras� Rani pa�oko, miegai i�silakstė akimoju. Kaip ten Lamonika apibūdino Deino bendr�?.. ��ka�koks stambuolis, susisup�s į apsiaust�, su juodu auskaru vienoje ausyje� � Rani prisiminė � ir nuo to prisiminimo net oda pa�iurpo,�� kad Maiklas A-Rae nuolat ne�iodavo vien� juod� auskar�. Segėjo jį ir an� dien� Aukcione�

Ne, įtikinėjo ji save, tai tikrai, tikrai tikrai, tik sutapimas, negali �ituo remtis, tai nieko nerei�kia � ta�iau dar tebegromuliuodama t� pa�i� mintį jau �oko i� lovos ir tamsiu koridoriumi protekine nulėkė į svetain� � prie kompiuterio. Vos jį pasiekusi, ėmė save įkalbinėti: Rani, nedaryk �ito, jie tik pasijuoks i� tav�s, pamanys, kad kuoktelėjai,�� ta�iau rankos, veikian�ios be jos pa�ios valios, jau maigė klavi�us, rinkdamos Abanato policijos numerį. Dirstelėjusi į sieninį laikrodį, Rani įsitikino, kad dar net ne vidurnaktis, ne taip vėlu, o jeigu ji klysta, tai visai nesvarbu, diena ar naktis, vis vien bus suklydusi � bet jeigu neklysta�

��Kalba Domna Rani Jago,�� prisistatė ji ekrane pasirod�iusiam veidui. � Ar galėtumėte sujungti mane su kapitone Katriona Graem i� hipererdvės policijos?

��Luktelėkite valandėl�, Domna,�� atsakė budintis pareigūnas. Ekranas aptemo, o kai vėl nu�vito, jame buvo matyti jau kitas veidas.

��Domna, a� � kapitonė Graem. Kuo galė�iau padėti?

Rani sudvejojo. Ji ka�kaip nesitikėjo, kad kompiuterio ekrane tos niekuo neypatingos i�vaizdos moters kreiva nosimi veidas atrodys toks pat paprastų papras�iausias, kaip ir VIN leidinių nuotraukose.

��Kapitone Graem, tikiuosi, nesutrukd�iau jums?

Kėtė Graem nusi�ypsojo. Jos �ypsena buvo netikėtai patraukli.

��Visai nesutrukdėte, Domna. Tad kuo galė�iau padėti?

Rani atsisėdo į kėd� prie kompiuterio. Jai u� nugaros ka�kas su�narėjo tamsoje, staiga plykstelėjo �viesa, o Rani pe�ius apgobė chalatas. Ji kilstelėjo galv� ir pa�velgė į brolį.

��Kapitone Graem,�� tarė ji,�� man labai neramu dėl draugo. Manau, kad jis pakliuvo į bėd�, galbūt jam netgi gresia pavojus, ir dar manau, kad su tuo ka�kaip susij�s Maiklas A-Rae.

Ketės Graem veidas nėma� nepasikeitė, bet ekrano fone su�mė�avo �e�ėlis ir staiga jai u� nugaros u�si�iebė �vieslentė. Rani i�girdo, kaip greta jos stovintis Zedas spazmingai įkvėpė pro suk�stus dantis.

��T�skite, Domna,�� paragino j� Graem.

Rani atsikvėpė.

��Ar �inote, kas toks yra Deinas Ikoro, kapitone?

��Be abejo,�� atsakė Graem. � Labai paslaugus, link�s bendradarbiauti jaunuolis. Jis praleido �ia dvi dienas ir papasakojo visk�, k� įstengė prisiminti, apie Maikl� A-Rae ir jo pakalikus.

� �vaig�d�ių Kapitonė Tori Lamonika��� Graem linktelėjo,�� ��įvakar, prie� kelias valandas, apsilankė pas mane ir prane�ė, kad Deinas Ikoro pradingo prie� keturias dienas drauge su ka�kokiu niekam nepa�įstamu �mogumi, kurio vėliau irgi niekas nebematė.

Graem veide liko itin mandagi i�rai�ka, bet, kai prakalbo, balse buvo justi atsargumas:

��Deinas Ikoro yra hiperis, Domna Rani, o hiperiai neretai u�mezga keistas draugystes ir leid�iasi į netikė�iausius nuotykius. Kiek prisimenu, i�eidamas i� �ia jis net neslėpė ketin�s kaip reikiant prisigerti.

��Jis ir prisigėrė, Lamonika tai patvirtino. Bet ji sakė ir dar kai k�� � Rani apsilai�ė lūpas. � Kapitone Graem, galbūt tai ir nėra itin reik�minga smulkmena, bet pra�au jūsų atsi�velgti į j� rimtai. Deinas Ikoro i�ėjo su vyri�kiu, kurio, atrodo, niekas nepa�įsta ir kuris vienoje ausyje segėjo auskar� su juodu perlu � su, pasak jos, �nuotolinio ry�io prietaisu�.

��Taip, �inau, tai miniatiūrinis siųstuvas-imtuvas. �itokia įranga gana paplitusi, Domna, j� nusipirkti galima bet kur.

��Abanato Aukciono dien� Maiklas A-Rae irgi segėjo vien� auskar� su juodu perlu,�� pasakė Rani.

Ketės Graem kakt� tarp antakių perkirto siaura rauk�lelė.

��Domna, tai jau labai netikėtas minties �uolis. Nejaugi manote, kad Dein� Ikoro pagrobė Maiklas A-Rae? O kam jam to reikėtų? Paėmė įkaitu, kad pats galėtų pasprukti? Jeigu jo tikslai būtų tokie, mes jau, savaime suprantama, būtume sulauk� i� jo �inios.

Rani atsakė:

��Nėma� nenutuokiu, kokie galėtų būti jo tikslai. U�tat �inau, kad Deinas Ikoro dingo be pėdsako, jo nėra nei ligoninėje, nei kalėjime, jis nė karto per keturias dienas nepasinaudojo nei kreditiniu, nei asmenybės tapatybės disku, ir dar�

��Per tris dienas,�� pusbalsiu pataisė j� Zedas.

���per tris dienas,�� pasitaisė Rani,�� ir dar a� turiu tvirt� pagrind� netikėti, kad jis kur nors slapstosi su meilu�e. � Bent jau su meilu�iu � tikrai ne, pagalvojo, bet nebepridūrė ji.

��Atleiskite, Domna,�� tarė Katriona Graem. � Pripa�įstu, jūsų spėjimai gana įdomūs, bet tai dar anaiptol ne svarūs įrodymai. �vaig�d�ių Kapitonė Lamonika nepasiūlė jokių versijų, kas galėjo i�tikti Ikoro, rėmėsi vien tik nuojauta � ne sykį tai kartojo. Atrodo, kad Deinas Ikoro pastaruoju metu � gana populiarus jaunuolis, ne tik paslaugus.

Akimirkai Rani suabejojo, ar jiedvi vis dar �nekasi ta pa�ia kalba.

��Atleiskite?�� i�tarė ji.

��Manau, jūs kuo puikiausiai suprantate, k� turiu omeny, Domna,�� parei�kė Kėtė Graem.

Ne, pagalvojo Rani, jeigu tu tikrai turi omeny tai, k� galima nujausti slypint u� �itų �od�ių� Kar��io banga siūbtelėjo jai i� �irdies į galv�, o i� galvos � vėl �emyn, nusirito iki pat kulnų. Rani pasirodė, kad od� siekiantys nervų galiukai ėmė tra�kėti, o i� pir�tų dar kiek, ir pa�irs kibirk�tys.

��Kapitone Graem,�� paklausė Rani kuo ramiausiai, svariai tardama kiekvien� �odį, � ar jūs turite Maiklo A-Rae pakalikų, vyrų, nuotraukų?

��Taip,�� patvirtino akivaizd�iai sugluminta Graem. � Turime.

��Tuomet siūlau jums �tai k�. Paskambinkite Tori Lamonikai numeriu NW724-07, parodykite jai nuotraukas � paklauskite, galbūt k� nors i� jų pilotė atpa�ins. Ir dar siūly�iau jums aptarti su Abanato policija geriausi� būd� surasti du vyrus � vienas jų stambus, vilkįs apsiaust�, kitas lieknas ir labai girtas,�� i�ėjusius prie� penkias naktis tokiu ir tokiu metu, tikslaus laiko ne�inau, i� ��aliosios �okėjos�. Jeigu dėl bendradarbiavimo jums i�kiltų kokių nors keblumų, tikiuosi, nedvejodama paminėsite mano vard�.

Kėtė Graem atrodė taip, tarsi būtų k� tik prarijusi ka�k�, kas nudilgino jai stempl�.

��Domna, jūs visi�kai neįvertinate��� Ji u�sikirto. � Ar galė�iau pagarbiai i�sakyti prielaid�, kad jūs galbūt ne visi�kai suprantate policijos darbo metodus?

��Man nusispjaut, k� jūs norite pagarbiai ar nepagarbiai pareik�ti,�� at�ovė Rani. � Lygiai taip pat, kapitone Graem, man visi�kai nerūpi, kam atiteks garbė u� Maiklo A-Rae sulaikym�: jums ar Abanato policijai. Visa tai, k� pasakiau jums, a� galiu be jokio vargo pakartoti Abanato policijos vir�ininkui � patikėkite, sulauk�iau kur kas palankesnio atsakymo. Jūs susidūrėte anaiptol ne su prie�i�ka jums jėga, kapitone Graem, jūs susidūrėte su protinga planetos bendruomene, kuria anaiptol nereikia manipuliuoti, kaip ir jos slopinti. Atleiskite, norė�iau patikslinti, k� pasakiau. Jėga, su kuria susidūrėte, nebuvo jums prie�i�ka.

Tai tarusi, ji nutraukė ry�į. Vidinė ugnis nuslopo. Rani tvir�iau susisiaut� chalato skvernais, mėgaudamasi �ilko �velnumu.

Greta jos stovintis Zedas paklausė:

��Kas tave taip įpykdė, Rani-ka? Bene jos u�uomina, kad judu su Deinu Ikoro buvote meilu�iai?

��Ne!�� riktelėjo Rani atsigr�dama su visu krėslu. � Ne. Ta�iau ji manė, kad būtent dėl �ios prie�asties mano nuomonės neverta laikyti labai patikima, ir nutarė, kad jai valia elgtis grubiai, tuo pa�iu nėma� nepakenkiant sau. A� tikrai nepradėsiu siautėti, jei kas nors įtikins mane, jog klystu, bet negaliu pak�sti, kai kas nors tikina mane, es� a� klystu, įrodymu laikydamas savo asmenin� nuomon�.

Ji �iūrėjo į kompiuterio terminal�. Staiga �is pa�ėlo pypsėti nerimastingu ritmu. Rani i�jungė gars�. Blykstelėjo �alia �vieselė. Rani susisiaut� chalat�, perbraukusi nyk��iu u�sandarino priekin� siūl� ir atsistojo. I� virtuvės pusės pro pinu�ių sien� smelkėsi �viesa: Merilė irgi buvo atsikėlusi. Rani gurktelėjo seil�. Įkar�tis i�d�iovino jai gerkl�, norėjosi atsigerti ko nors saldaus: galbūt limonado ar vaisių pun�o� Korioso paruo�to vaisių pun�o. O gal, kadangi jau naktis, gurk�nelį kar�to �okolado � pajusti i� vaikystės u�silikusį skonį, nuostabų jau vien dėl to, kad tai buvo vienas i� labai nedaugelio tų vaikystės prisiminimų, kurie sukeldavo jai ilgesį�

��Ar tikrai taip, Rani-ka? Jūs buvote meilu�iai?

Rani buvo priblok�ta. Zedas niekada neklausinėdavo apie jos meilės nuotykius. O kadangi anks�iau niekada neklausdavo, ji suprato �į kart� privalanti atsakyti. Sunėrusi pir�tus Rani i�tarė:

��Taip, Zedai-ka, mes buvome meilu�iai.

Ji i�girdo, kaip su�niok�tė brolio įkvepiamas oras. Jo veid�, nutviekst� lempos �viesos, matė tik i� profilio. Pa�iame regėjimo lauko pakra�tyje atkakliai �yb�iojo �alia �vieselė: u�sidega � u�g�sta, u�sidega � u�g�sta. Ver�iau jau i� karto i�kloti jam ir visa kita.

��Tai dar ne viskas,�� tarė ji. � A� nė��ia. Deinas ne�ino. Taip ir nepasakiau jam.

Zedas nesujudėjo. Vienintelės lempos �viesoje jo pavidalas atrodė �e�ėliuotas, kone vaiduokli�kas. Paskui labai lėtai jis priėjo prie vieno hamakų. �is sugirg�dėjo. Tarsi �is garsas būtų pa�adin�s j� i� stingulio, Rani �engė �ingsnį brolio link.

��Zedai�

��Ne,�� i�tarė jis.

Jeigu jis būtų pravirk�s, Rani būtų nekreipusi dėmesio į jokius �od�ius ir priėjusi prie brolio. Ta�iau jo izoliacija buvo pernelyg gili, kad jį dar pasiektų kokia nors paguoda. Rani �inojo, ji visk� prisiminė. Tad tik i�jungė lemp� ir paliko brolį vien� su jo sielvartu.

Ryt� prie pusry�ių stalo Zedas taip ir nepasirodė.

Rani delsė pasitraukti i� valgomajam atitvertos virtuvės dalies vildamasi, kad jis vis dėlto i�lįs i� savo kambario ir prisijungs prie jos. Kai galutinai paai�kėjo, kad brolis nebeateis, ji įsitaisė jo laukti bendrajame kambaryje. �ia jau sėdėjo Kolas Arad�ijanas ir skaitė VIN leidinį. Jis padavė laikra�tį Domnai; Rani per�velgė pirm�jį puslapį: �ia buvo i�spausdintas vienas i� Kolo kūrinių, o greta � cituojamas Imre Kynetas: �Ir vėl Jago �eima rado būd� i�spr�sti problem� � toki� sudėting�, kad daugelis mūsų laikė j� i�vis nei�sprend�iama�� Antrame puslapyje buvo įdėta Rani nuotrauka � gana prasta.

Ji kaip tik gr��ino laikra�tį Kolui, kai ka�kas pabeldė į duris. Kolas atidarė. Ant slenks�io tryp�iojo D�onas Salambo, vienas i� Tinklo įgulos narių. O jam u� nugaros lūkuriavo trys svetimi asmenys. Viena jų � Katriona Graem.

��Domna, �itie �monės norėtų su jumis pasikalbėti.

Salambo ty�ia kalbėjo nerūpestingai, Kolas dirstelėjo į Rani.

��A�iū. Pra�au įleisti juos vidun.

Visi trys suėjo į nam�: Graem ir dujos palydovai � juodarūbis stambių pe�ių vyri�kis ir auk�ta moteris su komunikatoriumi rankoje. Rytme�io saulė blykstelėjo tamsiuose Graem plaukuose, i�ry�kindama pasidabravusias sruogas.

��Domna,�� pra�neko policininkė, nes�moningai stojusi kari�ka poza: prie �onų nuleistomis rankomis, kiek atlo�tais pe�iais. � Atėjau atsipra�yti. � Rando zigzagas de�iniajame jos smilkinyje pastebimai tvink�iojo. � �i�nakt i�sakiau jums kelet� itin kvailų prielaidų. A� klydau. � Ji nurijo seil�. � �vaig�d�ių Kapitonė Lamonika patvirtino asmens, an� naktį i�ėjusio drauge su Deinu Ikoro, tapatyb� � tai Elonas Lidelas, buv�s hipererdvės policininkas, prading�s kartu su Maiklu A-Rae kit� dien� po Aukciono. Mums pavyko i�siai�kinti, kokiu keliu jie patraukė ir į kokį rajon� nuėjo � kitapus Bulvaro, prie pat pietinio Dykvietės �laito. Viliuosi, kad po kelių valandų tiksliai nustatysime ir nam�.

Rani galvojo: o juk jai prireikė nema�a dr�sos, kad taip imtų ir ateitų, ir pasakytų visa tai nami�kių bei savo pa�ios pavaldinių akivaizdoje�

��Kapitone Graem, nuo�ird�iai dėkoju, kad atėjote prane�ti man �ito asmeni�kai,�� pasakė ji. � Esu visi�kai įsitikinusi, kad jūs i� tikrųjų rasite tuos, kurių ie�kote. Praėjusi naktis buvo gryniausias nesusipratimas.

Auk�taūgė moteris ka�k� sumurmėjo į siųstuv�.

��Ai�ku,�� pasakė. � Kapitone, turime juos! Adresas: Vakarų Kulis, �imtas devyni. Kaimynai atkreipė dėmesį į juodu apsiaustu vilkintį �mogų, kuris įeidavo į nam� ir i� jo i�eidavo. Trejetas jų i� hologramos atpa�ino Lidel�.

Sakytum elektros srovė staiga būtų sukibirk��iavusi namo pinu�ių sienose.

��Gerai,�� tarė Graem. � Informuokite Abanato policij�, papra�ykite, tegul parengia pastiprinim� � dėl visa pikta. Atkirskite vis� kvartal�, sukeikite ant kojų miesto tarnybas, kad i�jungtų energijos tiekim� �iaurės rytų slenkan�iai �aligatvio juostai. Paskambinkite į baz�, i�kvieskite Moa Li � tegul ji permeta grup� B į namo kvartal�, apsupa perimetr� ir laukia. Domna, mums jau metas � kaip supratote, tikriausiai aptikome tuos, kurių ie�kojome. � Ji pasuko durų, kurias stambusis vyri�kis jau laikė atidarytas, link.

��Kapitone Graem,�� i�tarė Zedas, jis stovėjo arkinėje sienos angoje.

Ji nekantriai grį�telėjo:

��Klausau jūsų.

��Ar galė�iau prisijungti prie jūsų pajėgų?

Jo balsas buvo nepaprastai tvirtas. Oda, tarytum i�tempta ant skruostikaulių ir smakro, buvo įraudusi. Zedas vilkėjo apdribusiais gelsvai rudais drabu�iais, tik pir�tinių tinklelis �vilgėjo sidabru.

��Po �imts, kas jūs dar toks?

��A� � Zedas Jago, buv�s Jago �eimos Tinklo vir�ininkas.

��Ar sugebėsite paklusti mano įsakymams?

��I�mėginkite mane,�� tarė jis.

Ji susiraukė.

��Nenorė�iau, kad �itokioje operacijoje mai�ytųsi mėgėjai. Paprastai jie arba susi�eid�ia patys, arba su�eid�ia k� nors kit�.

Zedas nutylėjo.

Graem skubomis �vystelėjo �vilgsnį į Rani.

��Gerai, komandore,�� nusileido ji. � Eisite su mumis. Malachis,�� ji nyk��iu bakstelėjo į �aliūk� prie durų, � pasakys jums, k� daryti.

Ji i��irgliojo laukan. Visi kiti i�sekė paskui j� tarsi kometos uodega.

��Zedai-ka��� tarstelėjo Rani. � K�?..

Jis nusi�ypsojo ir praeidamas viena ranka �velniai brūk�telėjo jai per skruost�.

��Myliu tave,�� i�tarė, ir durys u�sivėrė.

Aukciono Aik�tėje nuo grindinio kylantis kar�tis mirguliavo taip, kad i�kraipė regim� vaizd�. Oras tarytum sutir�tėjo, tvokstelėjo degėsiais. Vir� galvų �uoringai plazdėjo miesto vėliavos. Dvide�imties metrų atstumu nuo Zedo per aik�t� ėjo Malachis � jokio jaudulio, tiesiog u�siėm�s �mogus, skubantis su ka�kokiais reikalais. Jis pasuko į de�in�. Zedas suskai�iavo iki de�imties ir pasuko jam i� paskos. Jiems u� nugarų suirz� turistai būriavosi aplink staiga sustojusi� slenkan�i� �aligatvio juost�. Zedas mintyse skai�iavo gatves. Iki Vakarų Kulio reikės praeiti keturias sankry�as. �imtas devintas numeris � kampinis namas. Grupė B jau buvo u�ėmusi pozicijas, atkirtusi visas landas atsitraukti. Zedas siektelėjo kairiosios ausies, norėdamas pasikasyti, bet susizgrib�s taip ir neu�baigė judesio. Reikėjo �iek tiek laiko apsiprasti su nuotolinio ry�io prietaisu ausyje. �is staiga pra�neko:

��Grupė A � u�imti pozicijas po a�tuonių minu�ių.

Zedas paspartino �ingsnį. Malachis jau buvo ding�s i� akių, bet u� de�imties metrų į de�in� nuo Zedo �ingsniavo �mogysta su grietinėlės spalvos kelnėmis ir tinkliniais mar�kiniais � pa�ia įpras�iausia apranga, jei neminėsime paraly�iuoklio, paslėpto dėkle bato aule.

Tykioje saulėkaitoje Zedas i�tiesė prie�ais save rankas ir i�leido nagus.

Graem atsisakė duoti jam ginkl� � �ios dienos pobūvyje jam lemta būti �iūrovu, ne sukaktuvininku. Jis kirto sankry��.

��Penkios minutės,�� i�tarė balsas ausyje.

Zedas kvėpavo ramiai jausdamas, kaip visu kūno pavir�iumi tarytum myluojanti ranka sklinda plonytė prakaito plėvelė. Dar viena sankry�a.

��Trys minutės.

Įdomu, svarstė jis, ar aplinkiniuose namuose gyvenantys �monės pastebėjo, kad po jų langais �mirinėja ka�kokie atėjūnai? Ar jiems parūpo, kas �ia vyksta? Kairiosios �launies raumenį ūmai sutraukė mė�lungis; Zedas suurzgė � nebuvo kada stabtelėti ir atpalaiduoti mazgu susimetusio raumens. Jis atkakliai �ingsniavo pirmyn, ir po valandėlės mė�lungis atsileido. Namukai �ia buvo ma�i, sutupdyti visai greta kits kito siaurose, i�sirangiusiose gatvelėse.

��Viena minutė, � tarė balsas ausyje.

Zedas kirto paskutini�j� sankry�� ir patraukė į de�in�, Kulio ir Taino gatvių kampo link. Jam mostelėjo Malachis. Zedas prisiartino ir susmuko ant kelių greta raumeningo tamsaus gymio faro. �is vienoje rankoje laikė komunikatorių. Greta ant stulpelio buvo įtaisytas vandens matuoklis; Zedas apsimetė jį ap�iūrinėj�s.

��Kas toliau?�� �nip�telėjo.

��Mes einame vidun,�� atsakė Malachis. � Tu lieki �ia. Pajudėsi tik sulauk�s atitinkamo įsakymo.

Zedas linktelėjo. Jis puoselėjo viltį, kad Graem leis jam prisijungti prie pirmosios puolimo grupės, nors to tikėtis ka�in ar buvo verta. Zedas nenorėjo pasipainioti kam nors po kojų.

��Jie vis dar viduj?�� paklausė.

��Kiek �inau � taip. � Zedo ausyje skimbtelėjo. � Na �tai. Iki, pasimatysim vėliau, Malachis pakilo ir atsitraukė nuo vandens matuoklio. Zedo ausyje skimbtelėjo dar kart�. Nuo prakaito jam susiraitė plaukai, mar�kiniai lipo prie kūno. Malachis dabar jau tekinas bėgo kampinio namo link. �io sienos buvo baltos, stogas į�ambus, jame įtaisytos saulės baterijos atgr�tos į saul� Prie durų vedė �vyruotas takelis� Zedas matė i� visų pusių prie namo bėgan�ius �mones. �oniniai langai įgriuvo vidun. I�girdus dū�tan�io stiklo �vangėjim�, Zedo burna prisipildė seilių; jis gurktelėjo. Languose su�mė�avo �e�ėliai: puolan�ioji grupė rop�tėsi į vidų. Pro vien� lang� pliūptelėjo dūmų debesėlis ir i�sisklaidė �iltame silpname vėjelyje.

��Visiems būriams � vidun,�� nuotolinio ry�io prietaise suskambėjo Ketės Graem balsas. Zedas atsistojo. �launies raumenį vėl ėmė traukti mė�lungis. Zedas klibik��iuodamas nustraksėjo prie namo. Lėtai atsivėrė laukujės durys. Ant slenks�io i�dygo Kėtė Graem. Rankoje ji laikė paraly�iuoklį.

��Operacij� parengėte i�ties įspūdingai, kapitone,�� įvertino Zedas.

Graem i�si�iepė.

��A�iū.

��Susėmėte visus?

��Visus iki vieno.

Kraujas suo�ė Zedo ausyse tarsi jūros mū�a. Jis įslinko į nam�, pastebėjo pasienyje suverst� mil�ini�k� kaug� pa�ios įvairiausios mantos: įrankių, drabu�ių, elektroninės įrangos detalių, paraly�iuoklio apkabų, virvių, antklod�ių� Zedas vos nei�sitiesė, u�kliuv�s u� pirmojo pasipainiojusio kūno � tai buvo moteris, vis dar gniau�ianti rankoje paraly�iuoklį. Zedas dirstelėjo į įkrovos rodmenis. Ginklas buvo u�taisytas mirtinam �ūviui, bet matuoklis bylojo, kad apkaba tu��ia. Moteris kvėpavo kriokuodama. Antrajame kambaryje stovėjo du triauk��iai gultai, pana�ūs į tuos, kokie būna �vaig�dėlaiviuose. Ant vieno jų tysojo vyri�kis: galva ir vir�utinė kūno dalis ant gulto, kojos dryksojo ant grindų. �itas irgi knark�iojo. Dar vienas vyras paslikas voliojosi koridoriuje, jo petyje �iojėjo lazeriu prasvilinta �aizda. �is aimanavo. Zedas u�sispaudė nosį, nepakeldamas susvilusios mėsos tvaiko, ir nu�ingsniavo į namo gilum�. Pagaliau i�girdo balsus ir pasuko jų link.

��Ar gali perpjauti �it�?.. Taip, gerai, dabar pastatyk jį ant kojų. Ka�in ar jie bent kart� davė jam valgyti?

��Ilgokai u�trukote,�� tarė Deinas Ikoro.

Jis stovėjo ant kojų, viena ranka prisilaikydamas sienos. Kai į ma�ytį kambarėlį įėjo Zedas, Deinas susiūbavo ir vienas puolamosios grupės narių skubomis pastvėrė jį ir nuleido ant sudedamosios lovelės. Kambarėlyje klaikiai trenkė �lapimu bei i�matomis. Deino lūpos buvo sutinusios, akivaizd�iai sumu�tos. Ta�iau balsas, kai, bandydamas vėl pasikelti, prapliupo plūstis peli�kai, skambėjo tvirtai. Zedas priėjo priėjo ir trūktelėj�s nukėlė nuo apter�to guolio.

��Reikia pagalbos, �vaig�d�ių Kapitone?

��A�iū, � i�tarė Deinas, ir staiga visi jo raumenys įsitempė: � Zedai?

��Paeiti galėsi?�� paklausė Zedas.

��Man tirta kojos,�� atsakė Deinas.

��Tuomet stovėk ir nejudėk,�� tarstelėjo Zedas.

Viena ranka apglėb�s Dein� per juosmenį, jis pakėlė kur kas smulkesnį u� save vaikin� nuo grindų. Nuo virtuvės juos skyrė vos keli �ingsniai koridoriumi. Deinas aklosiomis grabaliojo aplinkui, tad Zedas pastatė jį prie pat sienos.

� �tai ten kėdė.

Jis nuvairavo Dein� ir nuleido ant kėdės nelaukdamas, kol �is susmuks. Deinas susikaupė, kad nesvirduliuotų.

��A�iū, � su�vog�dė.

Jis kvėpavo nelygiai, trūksmingai � Zedas spėjo, kad vyrukui sumu�ti, o gal net sulau�yti �onkauliai. Deino drabu�iai buvo nei�pasakytai purvini, o susivėlusiuose plaukuose pūpsojo gniutulas, i� pa�iūros primenantis sukepusį krauj�.

��Prastai?�� paklausė Zedas.

Deinas kilstelėjo galv�. Lūpos sutrūk�iojo. Ta�iau sėdėjo jis daugma� tiesiai.

��Pusė bėdos,�� atsakė. � Daugiausia darbavosi tasai di�kis, Elonas. A-Rae��� Jis patylėjo. � Tas paliko mane ramybėj jau po pirmųjų dviejų dienų. Jam buvo pernelyg baisu net �iūrėti. � Deinas viena ranka pasitrynė veid�. Skruostai buvo ap�ep� dygstan�iais barzdos gyvaplaukiais. � Ar� ar galėtum paduoti vandens?

Zedas atidarė �aldytuv� ir pripylė vandens į plastikin� stiklinait�. Deinas j� paėmė. Bet pusiaukelėje iki burnos ranka ėmė nevaldomai tirtėti. Zedas prilaikė j�, padėjo jam atsigerti. Deinas pastatė tu��i� stiklinait� ant stalo, atgalia pla�taka nusibraukė lūpas.

��Be paliovos tvirtinau sau, kad blogiau nei Tinkle tikrai nebus,�� tarė jis. � Netgi pasakiau tai Elonui. Jam visi�kai nepatiko.

��Ar buvo? Blogiau?�� paklausė Zedas.

Deinas pabandė �yptelėti.

��Ne. O, ne.

��Ar jie tave maitino?

��Protarpiais. Bet apie voni� nebuvo ko nė svajoti. Reikia manyti, dvokiu kaip ka�in kas.

��Tai jau taip,�� patvirtino Zedas. Jautė besismelkian�i� tams�, bet kol kas neprisileido jos. � Kaip manai, ar sugebėsi prisiminti adres�?

Deinas linktelėjo.

��Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni. Rani ten. Ji turi pasakyti kai k� kas tau bus svarbu. Nujau�iu, kad leis netgi i�simaudyti.

��Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni,�� pakartojo Deinas. � prisiminsiu.

��Gerai,�� tarė Zedas.

Nelaukdamas, kol tamsus, pampstantis įnir�is galutinai apraizgys jį, o drauge su juo � ir Dein�, Zedas i�slinko i� virtuvės ir ėmė metodi�kai, uoliai ap�iūrinėti kritusiųjų veidus.

Buvusįjį narkotikų skyriaus vir�inink� jis surado pa�iame ma�iausiame namo kambarėlyje, i� tikrųjų turbūt sandėliuke. Ka�kas pasirūpino suri�ti jo rankas u� nugaros. �ia pat budėj�s puolamosios grupės narys sudraskytais mar�kiniais bei kelnėmis prasi�iojo:

��Ei, ar tau�

Ta�iau Zedas jau buvo pranėr�s pro jį. Belangis kambarėlis plikomis sienomis ir betoninėmis grindimis priminė Zedui Tinklo kamer�. A-Rae tysojo ant �ono. Jis miegojo kvaitulio miegu, veidas buvo visi�kai sugleb�s � atrodė toks nekaltas ir labai jaunas.

Zedas sunėrė pir�tus į tamsius jo plaukus ir kilstelėjo glebi� galv�. Kita ranka siektelėjo paglostyti A-Rae skruost�. Akimoju i�niro nagai. Neapsakomomis pastangomis Zedas sulaikė judesį ir pakilo.

��Tiktai nepajudink jo,�� tarė jis sargybiniui prie durų. � Ar �ia kur nors įmanoma surasti vaistinėl�?

�mogus gū�telėjo pe�iais.

��Lyg ir atsine�ėme su savim.

Zedas nu�ingsniavo koridoriumi atgal. Ket� Graem jis rado namo vestibiulyje, ji ka�k� kalbėjo į siųstuv�. Grindys buvo nu�ertos storu stiklo �ukių kilimu.

Zedas luktelėjo, kol Graem jį pastebės.

��Kas yra?�� pagaliau paklausė ji; komunikatorius su�nyp�tė ir nutilo.

��Girdėjau, kad atsine�ėte vaistinėl�.

��Ten,�� ji dūrė pir�tu. � Virtuvėje.

Zedas nuskubėjo į virtuv�. Deinas jau buvo i�nyk�s. Su�eistasis lazerio pradegintu petimi sugleb�s sėdėjo ant grindų; suglumusi jauna gydytoja bandė aptvarkyti jo �aizd�. Zedas pasirausė greta gydytojos stovin�ioje atviroje vaistinėlėje, susirado stimuliatorių ampul� ir grį�o į sandėliuk�, kur vis dar ramiai tebemiegojo Maiklas A-Rae. Atsiklaup�s jis praskleidė A-Rae mar�kinių apykakl� ir prispaudė ampul� prie miego arterijos.

Sargybinis subruzdo:

��Ei, k� darai?

Zedas atsakė:

� �adinu jį i� nuoalpio. � Jis stebėjo A-Rae akių vokus � �ie suplastėjo. � A� � Abanato ligoninės vyresnysis gydytojas. Gal būsi toks malonus ir u�darysi duris? Jei labai nori, gali palikti trupu�iuk� praviras. Ilgai netruksiu.

��Na� tik nenupjaukite pan�ių, � perspėjo sargybinis ir u�trenkė duris.

Spragtelėjo u�raktas. Sandėliukas nugrimzdo tamsoje. Zedas delnu pliauk�telėjo per �viesos jungiklį. Jam pa�iam �viesos nei reikėjo, nei norėjosi, bet jis tro�ko, kad visk� matytų A-Rae. Ilgai tramdyta tamsa i�siver�ė i� pan�ių ir u�valdė Zed�, kraujas i�ne�iojo j� po vis� nervų sistem�, pasiekė rankas. Zedas i�leido nagus ir ėmė laukti.

Po kokių dvide�imties sekund�ių Maiklas A-Rae sumirksėjo. Silpnai krustelėjo, mėgino rangytis.

��Kur�

Tamsių jo akių �vilgsnis susitelkė ties Zedo veidu. A-Rae sujudino lūpas. Bandė nuryti seiles. Nepavyko.

Zedas meiliai jam nusi�ypsojo.

��Juk pa�įsti mane,�� tarė nerūpestingai.

A-Rae pe�iai sutrūk�iojo � jis spurdėjo kaip įmanydamas, stengdamasis i�sivaduoti i� pan�ių. Zedas su�iupo jį u� plaukų. Laikė tvirtai, kad A-Rae negalėtų sukioti galvos ir pamatytų nagus.

��Tu negali�

��Galiu,�� atsakė Zedas. � Visk�. K� tik noriu. A�. Galiu.

Jis �velniai perbraukė de�iniosios rankos nagais nuo kairiosios A-Rae akies kampu�io iki smakro ir dar �emiau, kol beveik pasiekė arterij�.

��Dariena siun�ia tau linkėjimus,�� i�tarė jis ir pakėlė rank�, kad A-Rae i�vystų kraujo la��, pakibusį ant nagų.

Deinas jau buvo bei�ein�s i� namo, bet paskutin� akimirk� hipererdvės farai jį sulaikė.

��Ei!�� �ūktelėjo vienas jų, Deino manymu � lyg ir vardu Malachis. � Ar nemanai, kad tau geriausia būtų eiti su mumis? Atrodai, ties� sakant, visai nekaip, galbūt tau net reikėtų pasirodyti gydytojui. Kapitone!

Tai jis �ūktelėjo į koridorių. I�girdusi atskubėjo Kėtė Graem.

��K�?

��Veduosi �vaig�d�ių Kapiton� į policijos poskyrį. � Jo pir�tai apgniau�ė Deino rie��.

��Paleisk mano rank�, � nuvarg�s i�tarė Deinas. � Prabuvau suri�tas i�tisas keturias dienas.

��O, atsipra�au.

Malachis paleido jo rie��. Į policij� man visi�kai nesinori, galvojo Deinas, nė trupu�io nesinori�

��Palauk valandėl�! � �ūktelėjo Graem.

Malachis atsiduso ir nuėjo pas j�.

��Tik niekur nepra�apk,�� grį�telėj�s perspėjo Dein�.

��A� tik i�lįsiu laukan įkvėpti gryno oro,�� atsakė �is.

�vaig�d�ių Kapitonas atidarė duris. Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni� Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni� Saulėkaita smogė jam tarsi kum��iu, jis vos i�silaikė ant kojų. Akimirk� tiesiog mėgavosi apvalan�ia kaitra, o paskui pasuko į �iaur�. Malachis pasivijo jį, spėjusį nu�engti kokius penkis �ingsnius.

��Manei, i�ne�i muil�, a?�� tarė. � Kvaila mintis.

Deinas sustojo. Jo keliai tirtėjo.

��Klausykite,�� pasakė. � A� buvau u�rakintas toje skylėje, mane mu�ė ir beveik nedavė valgyti, tad dabar u�vis ma�iausiai noriu, kad mane kas stumdytų ir vaikytų. Man reikia i�simaudyti ir pamiegoti kokias keturiasde�imt valandų. O jau paskui galėsiu at�liau�ti į policijos nuovad� ir valandų valandas porinti pasakas sukru�tam jūsų kompiuteriui��� Jis susverdėjo. � Kabelo gatvė keturiasde�imt septyni. �tai kur noriu patekti.

��Juk tai Jago �eimos namai,�� burbtelėjo Malachis. � Kas pasiūlė tau eiti ten? Komandoras?�� Deinas linktelėjo. � Na��� �aliūkas policininkas sudvejojo, bet paskui numojo ranka. � A, bala nematė � kodėl gi ne? �iaip ar taip jau kėblini ten. Eime, slenkanti �aligatvio juosta tikriausiai jau vėl veikia. Paeisi pats? Pasakysiu atvirai: visai neturiu ūpo tav�s ne�ti. Nuo tav�s trenkia taip, kad nosį rie�ia.

��Paeisiu,�� atsakė Deinas. � A�iū.

Visai nesudėtinga, tikino jis pats save: vien� koj� perkeli į priekį, paskui � kit�, koj� į priekį, paskui � kit�, pageidautina � tiesia linija. Greta �ingsniuojantis Malachis �ir�kėjo neu�si�iaupdamas; rodos, nė nelaukdamas jokio atsako, porino apie �abado or� (��inai, a� pats kil�s i� Samarkando�), apie Katrion� Graem, apie Rani Jago, kuri jį tiesiog su�avėjusi, nors jis mat�s j� vos penkias minutes (��tai kur dama kaip reikiant, ir dar tokia galinga�), apie �abado turgus. O protarpiais paklausdavo:

��Ei, ar tu vis dar girdi mane?

��Vis dar gird�iu tave,�� atsakydavo Deinas.

Kai jie pagaliau pasiekė slenkan�i� �aligatvio juost�, praeiviai, vos met� akį į Dein�, pasistengdavo atsitraukti kuo atokiau, kol galiausiai aplink juodu su Malachiu susidarė tu��ios erdvės ratas. Malachis mandagiai paklausė:

��Tau nieko, jei atsistosiu prie� vėj� nuo tav�s?

Deinui tai nerūpėjo. Netoli slenkan�ios �aligatvio juostos pabaigos try�ko fontanas. Deinui labai magėjo pasipliu�kenti jame.

��Gal ver�iau nereikia,�� sudraudė jį Malachis.

Deinas buvo jau beįtikįs, kad �ingsniuoti i� tiesų ne taip jau ir sunku, kai Malachis staiga i�tarė:

� �tai, atėjome.

Deinas pakėlė galv�. Jų sustota prie�ais nam�. �is buvo �emas, visas ap�ėl�s �aliais vijokliais, apsivijusiais sienas ir stog�, u��ėlusiais netgi langus. �is namas Deinui labai priminė namus, kuriuose jis kadaise gyveno Peline.

��Ar tikrai?�� paklausė jis: namas nieku gyvu nebuvo pana�us į tokį, kokiame įtartum gyvenant Jago �eimos narius. Atrodė kone pras�ioki�kas.

��Taip, tikrai,�� atsakė Malachis ir pabeldė į duris.

Jas atidarė auk�tas, pad�iūv�s vyri�kis. Deinas suraukė antakius. Valandėl� visai nesuprato, kodėl tas �mogus atrodo tartum ka�koks pa�įstamas, bet paskui susigaud�, kad nors ir ne veido bruo�ais, bet bendra i�vaizda jis pana�us į Binkį, tik Binkis buvo i�bly�k�s, o �itas � rudaodis�

Jo �nerves pasiekė kvepalų, kuriais Rani �lakstydavosi plaukus, dvelksmas.

��Deinai!�� Moteris i�dygo prie�ais jį. � O dievulėliau�

Deinas atstūmė i�tiestas jos rankas.

��Geriau neliesk man�s,�� tarė. � Nebeprisimenu, kada paskutinį kart� prausiausi.

��Vadinasi, tau pats metas į voni�, � atsakė Rani.

Apsisukusį jį pa�ėrė �ūsnį nurodymų �monėms, kurie su�mė�avo jai u� nugaros ir vėl i�nyko. Į Binkį pana�us vyri�kis i�garavo, bet tuojau sugrį�o ne�inas taure, nuo kurios sklido vaisių pun�o kvapas. Deinas tvirtai sugriebė j� abiem rankomis.

Taurėje i� tiesų buvo vaisių pun�as.

��O kur mano brolis?�� paklausė Rani Malachio.

��A� ne�inau, ponia. Jis liko ten � tikriausiai turi dar kai k� nuveikti.

Kai k�� Deinas i�tiesė taur�, ka�kas paėmė j� i� jo rankų. Kai k� � na, turbūt galima pasakyti i� �itaip, dingtelėjo jam. Jis puikiai prisiminė, kaip Zedas sliūkino nuo vieno pasliko kūno prie kito tarsi kru�os pritvink�s debesis, ie�kantis patogiausios vietos i�silieti. Lai Vie�pats padeda Maiklui A-Rae, pagalvojo Deinas. I�gird�s, kad Rani dėkoja Malachiui, jis sutelkė jėgas ir pats atsisuko jam padėkoti.

Malachis susidrovėjo.

��Nesuk sau galvos, bi�iuli. Ver�iau pasirūpink savimi.

Policininkas �ingtelėjo atatupstas ir i�ėjo laukan. Deinas pajuto, kaip jo rie�� apglėbė vėsūs ir stiprūs Rani pir�tai.

��Maudytis,�� i�tarė ji ir nusivedė Dein� per savo miegam�jį į vonios kambarį. � Mesk �emėn tuos skarmalus.

Deinas i�sirengė. Kai apnuogino kairįjį �on�, Rani, jį i�vydusi, trūksmingai įkvėpė. �ingtelėjo artyn ir de�iniuoju delnu atsargiai palietė did�iul� juodai purpurin� kraujosruv�.

� �tai ir prilygau tau,�� pastebėjo jis.

��Manoji mėlynė buvo de�inėje pusėje.

Vonia jau garavo pripilta kar�to vandens. Deinas lėtai nugrimzdo į j�; vos spėjo prik�sti lūp�, kad nesuriktų, kai kūn� pervėrė a�trus skausmas. Vandens pavir�ius net pajuodo, kai į jį i�plaukė nuo odos atmirk� ne�varumai.

� �tai, paimk.

Rani i�tiesė jam kempin�. Deinas i�sitrynė ja vis� kūn�. Buvo visai u�mir��s, koks nei�pasakytas malonumas jaustis �variam.

��Duok�, nutrinsiu tau nugar�, � pasisiūlė Rani.

Deinas atidavė jai kempin�.

� �is namas labai gra�us,�� tarė jis, mėgaudamasis mink�tos, storos kempinės prisilietimais � �i lėtai slydo jo nugara auk�tyn ir �emyn. Tai ma�umėl� jaudino; Deinas pajuto krustelėjim� tarpukojy.

Lipdamas i� vonios jis pabandė paslėpti erekcij� po rank�luos�iu. Rani pastebėjo tai ir vyptelėjo.

��Nagi, �itai a� jau esu kart� kit� ma�iusi!�� pasi�aipė. Ir staiga visu kūnu prisispaudė prie jo, nekreipdama dėmesio į vandens �iurk�les, srovenan�ias Deinui nuo pe�ių ir kiaurai merkian�ias jos drabu�ius.

��Prakeikimas, Deinai,�� tyliai i�tarė Rani,�� ko tu sugrį�ai? Norėjau, kad i�vyktum.

Labai jau keista �itai girdėti i� tos, kuri tuo pat metu spaud�ia tave glėbyje, dingtelėjo Deinui.

��A� ir norėjau i�vykti,�� paai�kino jis. � Ta�iau nespėjau: laivams u�draudė kilti, o paskui prisisrėbiau�

� �inau,�� atsakė moteris. Padavėjam stor� mėlyn� pliu�inį chalat�. Jis apsivilko. � Tori Lamonika prane�ė mums, kad dingai. Paskambinau į Abanato policij�, bet kapitonė Graem nėma� netro�ko su manimi prasidėti. � Ji kreivai vyptelėjo. � A� priver�iau j� persigalvoti.

Rimtai susiniovusios Kėtė Graem ir Rani Jago � Deinui akimirk� �mėk�telėjo, kad tokį vaizdelį būtų visai įdomu pamatyti. Be jokios abejonės, Rani laimėjo. Juk tai jos pasaulis.

��Zedas� atrodo puikiai,�� i�tarė jis.

Rani linktelėjo ir nusivedė vyruk� į miegam�jį. Staiga Deinas suvokė, kad jam �arna �arn� ryja. Ant stalo jau laukė maistu apkrautas padėklas. Deinas stvėrė tra�ki� bandel� ir suleido į j� dantis. Prakand�s sugruzdėjusi� plutel� ir pajut�s skonį, vos neapsiverkė.

��O, kaip gardu,�� su�niok�tė.

��Jis gerai ir jau�iasi,�� tarė Rani.

Kas?�� akimirk� nesusigaudė Deinas. Apie k� mes kalbėjome? Ak taip. Apie Zed�.

��Galiniame kambaryje jis įsirengė treniruoklių sal�, mank�tinasi kaip pa�ėl�s. Ligoninėje, savaime ai�ku, nebedirba. Daug skaito��� Ji atsisėdo ant lovos, rankas suspaudė tarp kelių. Staiga jos �vilgsnis tapo a�trus. � Tu kalbėjai su juo?

Deinas linktelėjo.

��Jis padavė man atsigerti. Paskui persimetėme keliais �od�iais. Rani, kodėl klausi?�� Vyrukas sunerimo, i�vyd�s tokį įdėmų jos �vilgsnį.

Ji apsilai�ė lūpas ir pasiėmė i� lėk�tės vaisių.

��Zedas �ino, kad mes buvome meilu�iai, �tai kodėl,�� atsakė.

��Su�inojo �i�nakt.

I�sig�sti buvo jau per vėlu, bet Deino nervų skaidulos vis vien sureagavo: burna i�d�iūvo, �irdis pa�ėlo.

��Och��� i�kvėpė jis. � Tai �tai kas� jis ir minėjo, kad turi man pasakyti ka�k�, kas labai svarbu.

��Ne,�� paprie�taravo Rani. � Pasakyti tau turiu ne tai.

Jos intonacija perspėjo Dein� laukti ka�ko rimto. Jis atsisėdo į pint� krėsl�.

��Ok�?

Rani atsakė:

��A� nė��ia.

�vaig�d�ių Kapitonas tik sumirksėjo ir įsi�iūrėjo atid�iau.

��Kurį laik� dar nieko nebus matyti.

��Ar vaikas mano?�� paklausė jis, vis dar neįstengdamas patikėti.

��Pusiau,�� atsakė moteris �ypsodamasi, kiek pakreipusi galv�.

Deinas prisiminė t� vakar�, kai pirm� kart�j� i�vydo. Tada ji vilkėjo raudonus mar�kinius, mūvėjo juodas �ilkines kelnes� Lygiai taip pat buvo apsirengusi ir dabar. Sutapimas, nedaugiau. Turi būti tik sutapimas.

��Ir tu nori, kad a� i�vyk�iau i� �abado?�� i�tarė jis.

Domna suraukė antakius.

��I�vis nenorėjau nieko tau sakyti. Bū�iau prane�usi, �inoma, kai kūdikis jau būtų gim�s. Bū�iau para�iusi tau � pasiuntusi komunigram� į Pelin� tavo �eimos adresu. Tai� tai sudėtinga paai�kinti, Deinai. A� ketinau tekėti u� Feriso Diuro. O �tai dalytis su juo patalu visi�kai nenorėjau. Tuo tarpu tu buvai �alia, tu man patikai�

��Kaip tu gali �inodama, kad laukiesi, nepasakyti apie tai vaiko tėvui?�� niekaip neatitoko Deinas.

Rani įsmeigė �vilgsnį į jį, gintarinėse jos akyse nebuvo nė �e�ėlio gėdos.

��Juk jau sakiau tau,�� tarė. � Tokia Jago �eimos tradicija.

Deinas pa�oko � tiesiog nebevaliojo i�sėdėti.

��Jago �eimos tradicija!�� pakartojo. � Ir dar, laikydamasi tradicijų, tu, savaime ai�ku, įkalinsi kūdikį dvare, kur jis nieko nematys, nebendraus su niekuo, tik su vergais, savo motina ir i�protėjusiu dėde! Jam nelemta kada nors i�vysti �vaig�dėlaivio ar kalno, i�skyrus nebent tuos ledkalnius, jis niekada nepamatys arklio ar �uns, ar netgi med�io natūralioje aplinkoje, jis u�augs �ventai tikėdamas, kad vergija � pats humani�kiausias įkalinimo būdas, o dorazinas � nuostabus narkotikas; jis gyvens neapk�sdama savo motinos taip pat, kaip judu su Zedu neapken�iate savosios�

Jis giliai įkvėpė ir staiga susizgribo pritrūk�s �od�ių. Rani veidas buvo baltut baltutėlis. Ji sėdėjo, sunėrusi pir�tus skreite, krumpliai priminė ledok�nius. Deinui pasirodė, kad moteris, ko gero, nori trenkti jam į dantis.

Pra�neko ji labai ramiai:

��Gerai, tuomet pasakyk, k�, tavo nuomone, a� turė�iau daryti? Ar tu pasiliktum �ia?

��Ar pasilik�iau�

Apie tai Deinas nė nepagalvojo. Ne, apsigyventi �abade jis nė u� k� negalėtų. Be abejo, lygiai taip pat ir ji niekad negalėtų i�vykti. Įsiūtis staiga i�garavo. Deinas atsisėdo greta jos, bet ne per daug arti. Staiga jam parūpo, kaip tas kūdikis atrodys, ar jos ��jo � nesvarbu, kad ir kas būtų � akys bus juodos, ar gintarinės? O plaukai? Rusvi ar tamsūs?

��Ne, a� tikrai nepasiliksiu �ia,�� i�tarė jis ir prikando apatin� lūp�. � Rani, atleisk.

��Nereikia atsipra�inėti,�� atsakė ji. � Tavo tiesa. Neteisinga būtų reikalauti, kad pasiliktum.

��Neteisinga ir vaikui,�� pasakė jis.

Ji pakilo.

��Turbūt net nesvarstysi galimybės grį�ti, ar ne?�� paklausė.

��Grį�ti?

��Taip.

Ji pasuko prie spintelės lovos galvūgalyje. Joje buvo įtaisytos lentynėlės. Rani nuo vienos jų ka�k� paėmė. Grotuv�. Rani jį įjungė, ir saulės nutviekst� kambarį u�liejo muzika � muzika, kuri� Deinas labai gerai prisiminė; juk tai Strata, �mėstelėjo jam.

��Koncertas D ma�or � skiriama Elai. � Rani i�traukė i� grotuvo rutuliuk� ir mestelėjo jam ant kelių. � Turiu ir dar du,�� pridūrė. � Aptikau kompiuterinių tinklų muzikinėje bibliotekoje. � Ji pasilenkė prie Deino, sudėjo rankas jam ant pe�ių. Jis jautė jos delnus per elasting� audinį. � Sugrį�k. � Jos pir�tai įsikirto jam į pe�ius. � Nenoriu, kad mano vaikas augtų man�s neapk�sdamas, Deinai. Ji� arba jis� anaiptol neturės augti dvaro vienumoje, bendraudamas tik su vergais, savo motina ir i�protėjusiu dėde. Mes gyvensime mieste. A� nusivesiu jį pasivaik��ioti po Nusileidimo terminal�, apsilankysime net palydove. Parodysiu jam kitų pasaulių hologramas. Leisiu skaityti Nakamuros �Istorij��. O kai jam sukaks keturiolika standartinių metų, suteiksiu galimyb� rinktis � galimyb�, kokios niekada neturėjau a� pati: i�vykti i� �abado, palikti mane, palikti Jago �eim�.

��Tikrai taip padarysi?�� paklausė Deinas. Rani linktelėjo. � Netikiu.

��Tuomet sugrį�k ir įsitikinsi pats!�� Ji sviedė jam tikrų tikriausi� i��ūkį. � Sugrį�k į �abad�! Ir i�sive�k jį su savimi, į Pelin�! Tegul jis susipa�įsta su tavo �eima, tegul keliauja furgonais į kalnus, valgo o�kien�, jodinėja arkliais ir gyvena taip, kaip gyvena �monės kituose pasauliuose.

Deinas pagalvojo: �ito pasaulio a� niekada nebenorė�iau i�vysti� Jis u�dėjo delnus ant Rani rankų. Stratos melodija, tarsi �aipydamasi i� jo, vinguriavo kylan�iais tonais. Nagi, �vaig�d�ių Kapitone, tarytum bylojo ji, �tai ir po visų tavo gra�ių �od�ių ar pyk�ių. Taigi k� darysi?

��Gerai,�� tarė jis. � A� sugrį�iu.

Jie stovėjo Abanato Nusileidimo terminale, prieplaukoje, kurioje �vartuodavosi mar�rutiniai luotai. Vir� galvų �ai�aravo �abado dangus � akinanti, vaiski mėlynė. Aplink juos bruzdėjo ne�ikai su Jago �eimos simboliu �J� ant rankovės, vikriai manevruodami, stengdamiesi neu�kliūti vieni u� kitų. Ore tvyrojo prakaito ir įkaitusio metalo kvapai.

Deino medalionas tviskėjo skais�iu auksu grietinėlės spalvos kombinezono fone. Deinas palietė jį � dar ne taip seniai nė neabejojo pamet�s jį Maiklo A-Rae ir�tvoje. Rani pastebėjo jo judesį ir nusi�ypsojo. Ji vilkėjo mėlynos ir sidabro � Jago �eimos � spalvų drabu�ius. Rani įsikibo Deinui į parank�.

��Ar �itaip d�iaugiesi, kad pagaliau i�vyksti, �vaig�d�ių Kapitone?

��Taip, Domna, d�iaugiuosi,�� atsakė jis. � �iaip ar taipjau nuo pat pirmosios dienos, kai pakliuvau �ionai, tro�kau ne�dintis i� �ia kiek įmanoma grei�iau.

��Keliausi namo? Į Pelin�?

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Dar ne�inau. Galbūt pirmiausia skrisiu į Neks�.

��O ten susitiksi Tori Lamonik� ir vėl imsies seno gero narkotikų verslo?�� pasi�aipė Domna Rani.

��Oi ne,�� atsakė jis. � Tiktai ne �itai. Nė u� k�. � Jis nusi�ypsojo. � Pasiutimas, mėginsiu ie�kotis kokio nors padoraus, teisėto darbo.

Rani net �ioptelėjo � apsimetė esanti sukrėst� iki �irdies gelmių. Deinas apglėbė j� per pe�ius. Jos klubas brūk�telėjo jo �launį. Buvo toks metas, kai netgi �itokio ne�ymaus prisilietimo pakako, kad jam susipintų kojos. Bet dabar � jau nebe� Jis pasijuto nuolat �vilg�iojantis į Rani juosmenį. �ioji sukikeno.

��Tai bent nekantruolis,�� tarė. I�slydusi i� jo glėbio, i�tiesė sugniau�tus kum��ius į saul�. � �inai, man beveik gaila, kad nei�skrendu kartu su tavimi.

��Ne,�� atsakė jis,�� visai tau negaila. Dabar tu niekaip negalėtum palikti �abado. Tavo darbas �ia tik prasideda.

��Tiesa. � Ji nuleido rankas prie �onų. Vir� galvos tingia spirale sukosi luotas, laukdamas leidimo leistis. Rani pridūrė: � Man juk reikia surasti tinkamiausi� viet� dorazino gamyklos statybai, man reikia įkalbėti Taryb�, kad priimtų vien� nutarim�, ir dar man reikia eiti į pokylį. Tai Imrės Kyneto septyniasde�imt a�tuntojo gimtadienio �ventė.

Deinas prisiminė, k� andai sakė Imelda: ��abade niekas ne�ven�ia gimtadienių� �

��O a� maniau, kad jūs, �abado gyventojai, ne�ven�iate gimtadienių, � pasakė jis.

Rani nusi�ypsojo.

��Tai tiesa. Bet Kynetai �ven�ia.

�vaig�dės, dingtelėjo jam, juk a� beveik nieko ne�inau apie �į pasaulį, o �tai palieku jį. Bene dvide�imt� kart� Deinas spirtelėjo prie kojų gulintį krep�į. Jame buvo grotuvas, trys Vitorijo Stratos kūrinių įra�ai, kuriuos jam padovanojo Rani, keletas drabu�ių ir liudijimas, skelbiantis, kad Jago �eima gr��ina �vaig�d�ių Kapitonui Deinui Ikoro nuosavybės teises į MPL klasės �vaig�dėlaivių �U�trauktukas� vėl priklausė jam. Jau greitai � jau labai greitai � jis mar�rutiniu kateriu nuskris į palydov�, kur jo laukia senasis laivas � degalų pripildytais bakais, i�bandytas, patikrintas, atnaujintas ir visi�kai paruo�tas skryd�iui.

��Mielai perduo�iau jam nuo�ird�iausius linkėjimus,�� tarė Deinas. � Tik nemanau, kad jis mane prisimena.

��Imre gali tave prisiminti,�� rimtai atsakė Rani. � Jis įsimena �mones.

��Netgi vergus?

��Netgi vergus. � Ji paglostė jam rank�. � Neliko jokio rando. D�iaugiuosi.

Nepagalvoj�s jis leptelėjo:

��U�tat liko kitų randų.

Rani krūptelėjo, ir Deinas pasigailėjo prasi�ioj�s.

��U�mir�k � a� to nesakiau,�� i�tarė.

��Tu �ito nesakei,�� sutiko ji.

Bet vis dėlto � sakė. Deinas galvojo ne apie save, o apie Maikl� A-Rae. Buv�s hipererdvės policininkas �iuo metu gulėjo Abanato ligoninėje, i� visų pusių apstatytas sargyba. Deinas nebejautė jokios neapykantos tam �unsnukiui i� Kerėtojo. Sunkoka neapk�sti �mogaus, kai �inai, kad jis i�tisas de�imt minu�ių praleido su Zedu Jago � negailestingų �io rankų plė�omas į kruvinus skivytus.

Katriona Graem, i�vydusi, kas nutiko A-Rae, norėjo pateikti Zedui oficialius kaltinimus smurtu. Rani teko gerai pamiklinti lie�uvį, kad i�trauktų brolį i� tos balos. Ji įtikino samdin�, kad Maiklas A-Rae, nors incidento metu ir buvo hipererdvės policijos jurisdikcijoje, vis dėlto pats kaip buvo, taip ir liko Kerėtojo pilietis, vadinasi, u� �itokį �i�puolį� įtariamasis gali būti teisiamas tiktai �abade. Netgi Katriona Graem negalėjo nepripa�inti, kad būtų toli gra�u nelengva įtikinti �abado teism� patraukti baud�iamojon atsakomybėn kalt�jį u� �į nusikaltim�. Deinas dirstelėjo per petį � kolonos �e�ėlyje stovėjo Zedas, �vilgsniu sekdamas besileid�iantį luot�. Ka�in kokia lemtis laukia A-Rae?�� dingtelėjo Deinui. Jeigu Rani su savo nutarimu nieko nepe�, tuomet Maiklas A-Rae bus teisiamas Nekse, bet jeigu ji pasieks savo, tuomet jo laukia teismas �abade. Varg�as nenaudėlis, pagalvojo Deinas.

Dviem skirtingais tonais nuaidėjo signalas: din-dan!

��Jau kvie�ia lipti į luot�, � tarė Deinas. � Man reikia eiti.

��Taip,�� atsakė Rani.

Deinas pasiėmė krep�į. Saulės nutvieksti Rani plaukai atrodė lyg i�va�kuoti. Deinas atsisuko į kolon� ir kilstelėjo rank�. Zedo rankovė sujudėjo � norėdamas galėjai palaikyti tai mostelėjimu. Dabar a� laisvas, pagalvojo Deinas � gal �imt�jį kart�. Tu nebegali man�s paliesti. Ir dar � taip pat bene �imt�jį kart� � jis paklausė sav�s: ir kodėl a� pa�adėjau Rani sugrį�ti?

Vis dėlto jis numanė dar grį�i�s �ionai. Tikrai negreitai, gal po �e�erių ar de�imties metų � �iaip ar taip, turės praeiti dar daug laiko.

��Lik sveikas,�� tarė Rani. � A� tau para�ysiu.

��Gerai. Ir atsiųsk nuotrauk�.

��Būtinai,�� pri�adėjo ji. � Netgi ne vien�.

��Savo nuotrauk� irgi atsiųsk.

Ji �yptelėjo.

��Nejaugi manai, kad, pagaliau i�trūk�s i� manojo pasaulio, dar norėsi turėti mano nuotrauk�?

� �inoma, norėsiu,�� atsakė jis svarstydamas, kaip atrodys jo vaikas, kaip atrodys pati Rani po dvejų ar trejų, ar �e�erių, ar de�imties metų.

Įlaipinimo signalas skimbtelėjo ir antr�, paskui � tre�i� kart�. Rani stumtelėjo Dein�:

��Eik!

Pastvėr�s krep�į jis nudriuokė luoto link. Trapo vir�uje stovėjo įgulos narys ir mosavo abiem rankomis. Deinas pasileido tekinas į auk�t� laiv�, kuris jau visai netrukus nugabens jį į palydov�, į jo paties �vaig�dėlaivį, namo � į kunkuliuojan�ius debesis ir vilnijan�ius, tamsiai raudonus hipererdvės srautus.