Serija �Pasaulinės fantastikos Aukso fondas�, 417 tomas

Serija įkurta 1990 m.

�inau, �inau, mintis, kad ne�emi�ka būtybė būtų galėjusi atvykti į Toront�, yra beproti�ka. �inoma, miestas yra populiarus tarp turistų, ta�iau labiau tikėtina, kad būtybė i� kito pasaulio pasirinktų Jungtines Tautas, na, galbūt Va�ington�. Argi Roberto Vaiso filme �Diena, kai �emė sustojo� Klaatu nenuvyko į Va�ington�?

�inoma, būtų beprotybė tikėtis, kad tas pats re�isierius, kuris sukūrė �Vestsaido istorij��, galėtų pastatyti ger� mokslinės fantastikos film�. Ties� sakant, dabar, kai apie tai pagalvojau, prisiminiau, jog Vaisas re�isavo tris mokslinės fantastikos filmus, vien� blankesnį u� kit�.

Ta�iau nukrypau nuo temos. Pastaruoju metu man taip da�nai atsitinka, atleiskite. Ne, a� nevirstu sukrio�usiu seniu; a�iū Dievui, man dar tik penkiasde�imt ketveri. Ta�iau dėl skausmo kartais būna sunku susikaupti.

Kalbėjau apie ateivį.

Ir kodėl jis atvyko į Toront�.

Viskas vyko ma�daug �itaip�

Ateivio kosminis keltas nusileido prie�ais pastat�, kuriame anks�iau buvo Maklaflino planetariumas, tai yra �alia karali�kojo Ontarijo muziejaus, kuriame a� dirbu. Sakau: �buvo planetariumas�, nes Ontarijo �yk�tusis ministras pirmininkas Maikas Harisas nutraukė planetariumo finansavim�. Jis nusprendė, kad Kanados vaikai neprivalo nusimanyti apie Visat� � tas Haris tikrai pa�angiai m�sto. Kai jis u�darė planetarium�, pastatas buvo i�nuomotas komercinei ��vaig�d�ių kelių� parodai su klasikinio tilto modeliu, buvusiu �vaig�d�ių teatro viduje. Nors man ir labai patinka ��vaig�d�ių keliai�, Kanadoje teikiami prioritetai �vietimui tik liūdina. Vėliau patalpas nuomojo įvairūs privataus sektoriaus koncernai, ta�iau pastaruoju metu pastatas buvo tu��ias.

Ties� sakant, gal ir logi�ka, kad ateivis i� kosmoso nusprendė apsilankyti planetariume. Vėliau paai�kėjo, jog jis norėjo atvykti į muziejų. Tai taip pat gerai: įsivaizduokite, kaip kvailai būtų atrod�iusi Kanada, jei pirmasis kontaktas būtų įvyk�s mūsų �emėje, ta�iau ne�emi�kasis ambasadorius, pasibeld�s į duris, nieko nebūtų rad�s namie. Planetariumas su baltu kupolu, pana�iu į mil�ini�k� iglu, ledin� trobel�, įsikūr�s gerokai toliau nuo gatvės, tad prie�ais jį yra didelė betono aik�tė � matyt, idealiai tinkanti nutūpti nedideliam kosminiam keltui.

Ne, a� tiesiogiai nema�iau, kaip nusileido ateivis, nors buvau visai �alia. Ta�iau keturi �monės � trys turistai ir vienas vietinis

� įam�ino tai vaizdajuostėje, ir kelias dienas po to viso pasaulio televizija be paliovos rodė �į nusileidim�. Laivas buvo siauro plei�to formos, tarsi torto gabalėlis, kurį atsipjauna �mogus, apsimetantis, kad laikosi dietos. Jis buvo i�tisai juodas, nepaliko jokių i�metamųjų dujų pėdsakų ir tyliai nukrito i� dangaus.

Laivas buvo gal trylikos pėdų ilgio. (Taip, �inau, kad Kanada

� �alis, kurioje laikomasi metrinės sistemos, ta�iau a� gimiau 1946-aisiais ir nemanau, kad kam nors i� mano kartos � net ir mokslininkui, tokiam kaip a� � metrinė sistema kada nors yra buvusi patogi; ta�iau pa�adu pasistengti.) Nusileidusio laivo korpusas buvo visi�kai glotnus, o ne padengtas robotų vėmalais, kaip po ��vaig�d�ių karų� kiekviename filme vaizduojami visi kosminiai laivai. Vos tik laivui nusileidus, atsidarė �oninės durelės. Jos buvo sta�iakampės, ta�iau didesnio plo�io nei ilgio. Ir jos atsidarė stumiamos auk�tyn � tai i� karto leido suprasti, kad laivo keleivis grei�iausiai yra ne �mogus; �monės retai daro tokias duris, nes bijo susitrenkti galv�.

Netrukus i� laivo i�niro ateivis. Jis atrodė tarsi mil�ini�kas rusvai auksinis voras, kurio kūnas buvo ma�daug paplūdimio kamuolio dyd�io rutulys, o i� jo į visas puses styrojo kojos.

Prie�ais planetarium� mėlynas �Ford Taurus� įsirė�ė į ka�toninės spalvos �Mercedes-Benz� u�pakalį, nes jų vairuotojai u�si�iopsojo į nepaprast� reginį. Pro �alį ėjo daug �monių, ir jie buvo labiau apstulbinti nei i�sigand� � nors keli nubėgo laiptais �emyn į Muziejaus metro stotį, i� kurios prie�ais planetarium� yra du i�ėjimai.

Mil�ini�kas voras nukeliavo trump� atstum� iki muziejaus; planetariumas ka�kada buvo KOM padalinys, tad dviejų pastatų antruosius auk�tus jungia i�orinis koridorius, o gatvės lygyje jie yra atskirti skersgatvio. Muziejus buvo pastatytas 1914 metais, gerokai anks�iau nei kam nors pradėjo rūpėti, kaip į jį patogiai patekti. �e�ių pagrindinių stiklinių durų link vedė devyni platūs laiptai; rampa invalidų ve�imėliams buvo įrengta gerokai vėliau. Ateivis trumpam stabtelėjo, matyt, svarstydamas, k� pasirinkti: laiptus ar ramp�. Jis pasirinko laiptus; rampos turėklai buvo truputį ar�iau vieni kitų, ir u� jų galėjo u�kliūti ateivio kojos.

Laiptų vir�uje ateivis vėl trumpam sutriko. Tikriausiai jis gyvena būdingame mokslinės fantastikos pasaulyje, kuriame yra daugybė automati�kai atsiverian�ių durų. Ateivis stovėjo prie�ais stiklinių lauko durų eil�; jos atsidaro patraukiant u� vamzd�io formos rankenų, ta�iau sve�ias i� kosmoso, matyt, to nesuprato. Netrukus po to, kai nusileido ateivis, i� muziejaus i�ėjo vaikas, kuris i� prad�ių nesuvokė, kas vyksta aplink, ta�iau i�vyd�s ne�emi�k� būtyb� i� i�g�s�io suklykė. Ateivis viena savo galūnių � �e�ias jis naudoja vaik��ioti ir dvi gretimas kaip rankas � ramiai nutvėrė duris ir prasispraudė pro jas į vestibiulį. Prie�ais jį tuojau pat i�dygo antra stiklinių durų siena; �is oro tarpas padeda muziejui kontroliuoti vidaus temperatūr�. Perprat�s, kaip reikia elgtis su durimis �emėje, ateivis patraukė vienas i� vidinių durų ir nuskuodė į rotond� � muziejaus didelį a�tuonkampį vestibiulį, tapusį tokiu svarbiu KOM simboliu, kad mūsų narių ketvirtinis �urnalas jo garbei buvo pavadintas �Rotonda�.

Rotondos kairėje buvo Garfildo Vestono parodų salė, naudojama specialioms ekspozicijoms; �iuo metu ten buvo Burgeso �eilo paroda, kuri� a� padėjau surengti. I� dviejų garsiausių pasaulyje Burgeso �eilo fosilijų kolekcijų viena buvo �ia, KOM, o kita Smitsonian muziejuje; ta�iau nė viena �ių institucijų paprastai nedemonstruodavo jų pla�iajai publikai. Pasirūpinau, kad laikina abiejų kolekcijų jungtinė ekspozicija i� prad�ių būtų surengta �ia, o po to Va�ingtone.

Rotondos de�inėje kadaise buvo mūsų apraudota Geologijos galerija, ta�iau dabar tenai įsikūrė suvenyrų parduotuvės ir �Druksio� u�kandinė � tai tik kelios aukos, kurias Kristinos Dorati administracija padarė, kad KOM taptų �traukos vieta�.

Taigi padaras spar�iai nusigavo į tolim�jį rotondos kra�t� tarp leidimų stalo ir narių aptarnavimo langelio. Vėl priminsiu, kad ir �io epizodo nema�iau tiesiogiai, ta�iau visk� u�fiksavo stebėjimo kamera, kas yra gerai, nes kitaip niekas nebūtų patikėj�s. Ateivis prisigretino prie apsaugos darbuotojo mėlynu �varkeliu � Ragubiro, pana�aus į me�k�, ta�iau gera�ird�io sikho, kuris KOM dirbo nuo neatmenamų laikų � ir nepriekai�tinga anglų kalba tarė:

��Atleiskite, norė�iau susitikti su paleontologu.

Ragubiro rudos akys i�siplėtė, ta�iau netrukus jis atsipalaidavo. Vėliau Ragubiras pasakojo, jog pamanė, kad tai pok�tas. Toronte statoma daug filmų, nema�ai i� jų mokslinės fantastikos TV serialų, tarp jų �D�ino Rodenberio �emė: paskutinis konfliktas�, �Rėjaus Bredberio teatras� ir vėl atgaivinta �Sutemų zona�. Ragubiras pamanė, jog tai filmo kostium� dėvintis vyrukas arba koks nors elektronikos valdomas rekvizitas.

��Kokio paleontologo?�� bejausmiu balsu paklausė jis, įsitraukdamas į pok�t�.

Sferinis ateivio liemuo susvyravo:

��Tikė�iausi malonaus.

Vaizdajuostėje matyti, kaip Ragubiras nesėkmingai bando paslėpti �ypsnį.

��Turiu omenyje tai, ar jūs norite susitikti su bestuburių gyvūnų, ar su stuburinių.

��Ar ne visi jūsų paleontologai �monės?�� paklausė ateivis. Jis labai keistai kalbėjo, ta�iau apie tai vėliau. � Tad ar jie visi neturėtų būti stuburiniai?

Prisiekiu, visa tai įra�yta vaizdajuostėje.

� �inoma, visi jie � �monės,�� atsakė Ragubiras. Aplink juos susibūrė nedidelė muziejaus lankytojų grupelė ir, nors kamera to neparodė, matyt, nema�ai �monių �velgė �emyn į poliruotas marmurines rotondos grindis i� vienu auk�tu auk��iau esan�ių vidinių balkonų.

��Ta�iau vieni specializuojasi stuburinių fosilijose, o kiti bestuburių.

��Ak,�� suprato ateivis. � Man toks suskirstymas atrodo dirbtinis. Tiks bet kuris.

Ragubiras pakėlė telefono ragelį ir surinko mano numerį. Saugyklų centre, pasislėpusiame u� bauginan�ios naujosios bendrovės �Inco� �emės mokslų parodos � Kristinos KOM vizijos kvintesencijos, pakėliau telefono ragelį.

��D�erichas,�� tariau į ragelį.

��Daktare D�erichai,�� pasigirdo savitu akcentu kalban�io Ragubiro balsas. � �ia ka�kas nori su jumis susitikti.

Suprantama, susitikti su paleontologu yra kur kas papras�iau nei su �Fortune 500� s�ra�e esan�ios bendrovės vadovu; �inoma, mes norėtume, kad jūs susitartumėte i� anksto, ta�iau esame valstybės tarnautojai � dirbame mokes�ių mokėtojams. Ta�iau vis tiek paklausiau:

��Kas jis?

Ragubiras trumpam nutilo.

��Manau, jog būtų geriau jums pa�iam ateiti ir pasi�iūrėti, daktare D�erichai.

K� gi, trojodono kaukolė, kuri� man i� Tirelio atsiuntė Filas Kiuri, kantriai laukė septyniasde�imt milijonų metų; tad galės dar truputį palaukti.

��Netrukus būsiu.

I�ėjau i� kabineto ir pro �Inco� galerij� pasukau lifto link. Dieve, kaip a� neken�iu �ios nes�monės su sienose nupie�tomis karikatūromis, mil�ini�ku dirbtiniu ugnikalniu ir dreban�iomis grindimis. Perėjau Kurelio galerij�, atsidūriau rotondoje ir�

Ir�

Jėzau.

Jėzau Kristau.

Sustingau vietoje.

Ragubiras gal ir ne�ino, kuo skiriasi tikras kūnas ir kraujas nuo guminio kostiumo, ta�iau a� �inau. Kantriai stovintis prie lankytojų stalo padaras, be jokios abejonės, buvo biologinė būtybė. Man nekilo jokių klausimų. Tai buvo gyvybės forma�

Ir�

Ir a� tyrinėjau gyvyb� �emėje nuo pat jos atsiradimo. Da�nai teko matyti fosilijas, kurios buvo nauja rū�is arba gentis, ta�iau dar nebuvau mat�s didelio gyvūno, kuris būtų visi�kai naujo tipo atstovas.

Iki �iol.

Būtybė tikrai buvo gyvybės forma ir jokių abejonių nekėlė tai, kad ji atsirado ne �emėje.

Anks�iau sakiau, kad ateivis buvo pana�us į didelį vor�; būtent taip apibūdino sve�i� i� kosmoso ant �aligatvio jį sutik� �monės. Ta�iau būtybė buvo sudėtingesnė. Nors pavir�utini�kai ateivis buvo pana�us į voragyvį, akivaizdu, kad jis turi vidinius griau�ius. Jo galūnių pūpsan�ius raumenis dengė pilna pūslelių oda; ta�iau galūnės nebuvo i�tįsusios artropodo kojos.

Kiekvienas �iuolaikinis �emės stuburinis turi keturias galūnes (arba, kaip gyvatės ir banginiai, i�sivystė i� gyvių, kurie neturėjo galūnių), o kiekviena galūnė baigiasi ne daugiau kaip penkiais pir�tais. Buvo akivaizdu, jog �ios būtybės protėviai kil� kitame vandenyne, esan�iame kitame pasaulyje: ji turėjo a�tuonias galūnes, i�dėstytas spinduliais apie centrinį kūn�, ir dvi i� jų i�sivystė, kad tarnautų kaip rankos, kurios baigėsi �e�iais, sujungtais po tris, pir�tais.

Mano �irdis ėmė dau�ytis ir vos begalėjau kvėpuoti.

Ateivis i� kosmoso.

Ir, be abejonės, protingas ateivis. Sferinį būtybės kūn� dengė drabu�iai � tai buvo viena ry�kiai mėlyno audeklo atrai�a, kelis kartus apvyniota aplink liemenį. Kiekvienas apsukimas ėjo tarp dviejų skirtingų galūnių, leisdamas joms ky�oti. Audeklas tarp rankų buvo susegtas disku su brangakmeniu. Man niekada nepatiko ry�ėti kaklarai�tį, ta�iau įgudau juos u�siri�ti ne�iūrėdamas į veidrodį; matyt, ir ateiviui visi�kai nebuvo sunku kiekvien� ryt� susisukti į audekl�.

Be to, i� ply�ių audekle styrojo du ploni �iuptuvėliai, besibaigiantys ka�kuo pana�iu į akis � mirguliuojan�iais rutulėliais, kurių kiekvienas buvo padengtas i� pa�iūros kietu kristali�ku apvalkalu. �ie stiebeliai i� lėto judėjo pirmyn ar atgal, tai suartėdami, tai nutoldami. Spėliojau, kaip būtybė gali suvokti erdv�, jei atstumas tarp jos akių obuolių nėra pastovus.

Atrodo, jog ateivio nė kiek neg�sdinau nei a�, nei kiti rotondoje buv� �monės, nors jo liemuo �iek tiek kilojosi auk�tyn bei �emyn, ir a� vyliausi, jog tai nėra agresyvumo demonstravimas. I� tiesų �is lėtas liemens kilojimasis auk�tyn ir �emyn, kai �e�ios kojos tai sulinkdavo, tai atsipalaiduodavo, o akių stiebeliai tai suartėdavo, tai nutoldavo, savoti�kai hipnotizavo. Dar nebuvau mat�s ne�emi�kojo sve�io vaizdajuostėje u�fiksuoto pokalbio su Ragubiru, tad pagalvojau, kad �is �okis galbūt yra bandymas u�megzti kontakt� kūno judesių kalba. Pagalvojau, ar nevertėtų ir man palankstyti kojas per kelius ir gal net atlikti triuk�, kurį daugiau nei prie� keturiasde�imt metų i�mokau vasaros stovykloje,�� pa�vairuoti akimis. Ta�iau į mus abu buvo nukreiptos sekimo kameros, ir jei a� suklysiu, per visame pasaulyje transliuojamas naujienų programas atrodysiu idioti�kai. Bet privalėjau ka�k� pabandyti, tad sveikindamasis pakėliau de�in� rank�.

Būtybė akimirksniu pakartojo �į gest� sulenkdama rank� per vien� i� s�narių ir i�skėsdama jos gale esan�ius �e�is pir�tus. Ir tada atsitiko ka�kas neįtikėtina. Dviejose labiausiai atsiki�usiose į priekį kojose atsivėrė vertikalūs ply�iai, i� kairiojo ply�io pasigirdo skiemuo �svei�, o i� de�iniojo truputį gilesniu balsu � �ki�.

Man atvipo �andikaulis, o truputį vėliau nusviro ranka.

Atvykėlis ir toliau siūbavo liemeniu bei akimis. Jis vėl pabandė kalbėti, i� kairės priekinės kojos pasigirdo skiemuo �bon �, o i� de�inės � �jour�.

Jo spėjimas buvo logi�kas. Dauguma u�ra�ų muziejuje buvo dviem kalbomis: anglų ir prancūzų. Negalėdamas patikėti palingavau galva, po to prasi�iojau ka�k� pasakyti � ta�iau nesumojau k�, � ir u�si�iaupiau, kai būtybė vėl prabilo. Skiemenys lakstė tarp kairės ir de�inės burnų tarsi stalo teniso kamuoliukas: �auf�, �wie�, �der�, �sehen�.

Staiga man i�sprūdo �od�iai:

��Ties� sakant, �auf wiedersehen� rei�kia ne �sveiki�, o �iki pasimatymo�.

��Ak,�� susigriebė ateivis, pakeldamas kitas dvi kojas, kas galėjo reik�ti truktelėjim� pe�iais, tuomet vėl ėmė svaidytis skiemenimis i� kairės ir i� de�inės. � K� gi, vokie�ių nėra mano pirmoji kalba.

Buvau per daug nusteb�s, kad galė�iau nusijuokti, ta�iau atsipalaidavau, bent jau �iek tiek, nors vis tiek atrodė, kad �irdis krūtinėje sprogs.

��Jūs � ateivis,�� tariau.

I�lindo kaip yla i� mai�o mano de�imt metų, praleistų universitete siekiant idiotų magistro laipsnio.

��Teisingai,�� atsakė kojos-burnos. Padaro balsai skambėjo vyri�kai, o de�inysis buvo tikras bosas. � Ta�iau kodėl sakote apibendrintai. Mano rasė vadinama forhilnor, o mano vardas yra Holusas.

��Hm, malonu susipa�inti,�� atsakiau.

Būtybės akys lakstė pirmyn ir atgal, laukdamos, kad pasakysiu ka�k� daugiau.

��Ak, atleiskite. A� esu �mogus.

��Taip, �inau. Homo sapiens, kaip pasakytų jūsų mokslininkai. Ta�iau jūsų vardas�

��D�erichas. Toma�as D�erichas.

��Ar galima Toma�� trumpinti į Tom�?

Nustebau.

��I� kur jūs �inote apie �monių vardus? Ir, po velnių, i� kur mokate anglų kalb�?

��Studijavau jūsų pasaulį, dėl to ir esu �ia.

��Jūs � tyrinėtojas?

Akių stiebeliai prisiartin� vienas prie kito sustingo.

��Ne visai,�� atsakė Holusas.

��Tai kas jūs? Tikiuosi, nesate� nesate okupantas, tiesa?

Akių stiebeliai suvilnijo. Ar tai rei�kė juok�?

��Ne.

Ateivis pla�iai i�skėtė rankas.

��Atleiskite, ta�iau jūs turite nedaug to, ko mano kolegos ar a� galėtume geisti.

Holusas nutilo, tarsi būtų susim�st�s. Po to jis pasuko vien� i� savo rankų, tarsi siūlydamas man apsigr�ti.

� �inoma, jei norite, galiu i�tirti jūsų tiesi�j� �arn�.

Nedidelėje minioje, susirinkusioje vestibiulyje, pasigirdo aiktelėjimai. Paband�iau kilstelėti nesamus antakius.

Holuso akių stiebeliai vėl subangavo.

��Atleiskite, pajuokavau. Jūs, �monės, esate prikūr� beproti�kų mitų apie ne�emi�kųjų ateivių apsilankymus. Sakau nuo�ird�iai, neketinu nei jūsų, nei jūsų gyvūnų skriausti.

��A�iū, � atsakiau. � Hm, sakėte, jog esate ne visai tyrinėtojas.

��Ne.

��Ir nesate okupantas.

��Ne.

��Tai kas jūs? Turistas?

��Vargiai. A� mokslininkas.

��Ir norite susitikti su manimi?�� paklausiau.

��Ar jūs paleontologas?

Linktelėjau. Po to, suvok�s, jog ateivis gali nesuprasti, pridūriau:

��Taip. Jeigu kalbėti tiksliai, dinozaurų paleontologas; mano specializacija � teropodai.

��Tada taip, noriu pasikalbėti su jumis.

��Kodėl?

��Ar galėtume pasikalbėti kokioje nors nuo�alesnėje vietoje? ��paklausė Holusas, sukiodamas akis, kad ap�velgtų visus aplink mus susibūrusius �mones.

��Hm, taip,�� atsakiau. � �inoma.

Vesdamasis ateivį į muziejų, jau�iausi visi�kai priblok�tas. Ateivis i� kosmoso, tikras, kaip Diev� myliu. Tai nepaprasta, tiesiog nepaprasta.

Mes praėjome pro suporuotus laiptus, kurie buvo apsivij� mil�ini�kus totemo stulpus, de�inėje esantis �Nisga� kilo a�tuoniasde�imt pėdų � atsipra�au, dvide�imt penkis metrus � auk�tyn nuo pat rūsio iki tre�io auk�to, o kairysis �emesnis �Haida� stovėjo mūsų auk�te. Tada perėjome Karelio galerij� su jos pernelyg supaprastintomis ekspozicijomis, kuriose tei�vysi form� ir nerasi esmės. Buvo baland�io �iokiadienis; muziejuje negausu lankytojų ir, laimei, pakeliui į saugykl� nesusidūrėme su studentų grupėmis. Ta�iau lankytojai ir apsaugos darbuotojai atsisukdavo paspoksoti, o kai kurie, mums su Holusu einant pro �alį, i� nuostabos �ūk�iojo.

Karali�kasis Ontarijo muziejus buvo atidarytas ma�daug prie� devyniasde�imt metų. Tai did�iausias muziejus Kanadoje ir vienas i� nedaugelio visame pasaulyje esan�ių daugelio disciplinų muziejų. Kaip skelbia įėjimo, pro kurį prie� kelias minutes į�engė Holusas, �onuose esantys kalkakmenio rai�iniai, muziejaus tikslas yra �i�saugoti Gamtos nesuskai�iuojamų am�ių istorij�� ir ��mogaus �imtme�ių kūryb��. KOM yra galerijos, skirtos paleontologijai, ornitologijai, �induolių raidai, roplių raidai, tekstilei, egiptologijai, romėnų ir graikų archeologijai, kinų menui bei įrankiams, Bizantijos menui ir dar kitoms sritims. Pastatas jau seniai buvo �H� raidės formos, ta�iau 1982 metais du kiemai buvo u�pildyti: �iaurinis � �e�ių auk�tų galerijų pastatu, o pietinis � devynauk��iu saugyklų centru. Dalis i�orinių sienų dabar tapo vidinėmis, ir puo�nus karalienės Viktorijos laikų stiliaus pirminio pastato mūras �liejasi prie paprastų geltonų naujesnių statinių sienų; visa tai galėjo virsti tikru chaosu, ta�iau i� tiesų atrodo gana gra�iai.

Kai priėjome prie liftų ir patraukėme paleobiologįjos skyriaus link, mano rankos drebėjo i� susijaudinimo; kadaise KOM buvo atskiri stuburinių ir bestuburių paleontologijos skyriai, ta�iau dėl Maiko Hariso finansavimo apkarpymų mes turėjome susijungti.

Dinozaurai į KOM sutraukdavo daugiau lankytojų nei trilobitai, tad D�ounsis, vyresnysis bestuburių skyriaus pri�iūrėtojas, dabar buvo pavaldus man.

Laimei, koridoriuje nieko nebuvo, kai mes i�ėjome i� lifto. Skubiai nusitempiau Holus� į savo kabinet�, u�dariau duris ir atsisėdau prie ra�omojo stalo � nors jau nebebijojau, vis dar netvirtai laikiausi ant kojų.

Ant mano stalo Holusas pastebėjo trojodono kaukol�. Jis priėjo ar�iau, atsargiai paėmė kaukol� viena i� savo rankų ir pakėlė j� prie akių stiebelių. Stiebeliai liovėsi siūbav� pirmyn bei atgal ir tvirtai įsispoksojo į objekt�. Kol Holusas tyrinėjo kaukol�, a� dar kart�jį gerai ap�iūrėjau.

Jo liemuo buvo didesnis nei a� galė�iau apkabinti rankomis. Kaip jau sakiau, liemenį dengė mėlyno audeklo atrai�a. Ta�iau ant �e�ių kojų ir dviejų rankų matėsi oda. Ji �iek tiek priminė vyniojimui skirt� plastik� su pūslelėmis, ta�iau i�kilimai odoje buvo skirtingo dyd�io. Atrodė, kad i�kilimai pripildyti oro, matyt, jie buvo izoliacinis sluoksnis. Tai leido spėti, kad Holusas yra endoterminis; �emės �induoliai ir pauk��iai �iluminei izoliacijai naudoja odoje esan�ius plaukus arba plunksnas, tarp kurių susikaupia oras. Ta�iau norėdami atsivėsinti jie gali �į or� i�leisti pa�iau�dami plaukus arba plunksnas. Spėliojau, kaip pana�i� į pūslelin� vyniojimo plėvel� od� būtų galima panaudoti vėsinimui; galbūt burbuliukai gali supliuk�ti.

� �Nuostabi� �kaukolė�, � pastebėjo Holusas. Dabar i� jo burnų pakaitomis sklido i�tisi �od�iai. � �Kiek� �jai� �metų�?

��Ma�daug septyniasde�imt milijonų, � atsakiau.

� �Būtent� �tai� �a�� �ir� �atvykau� �pamatyti�.

��Sakėte, jog esate mokslininkas. Ar jūs paleontologas kaip ir a�?

��Tik i� dalies,�� atsakė ateivis. � I� prad�ių dirbau kosmologijos srityje, ta�iau pastaraisiais metais pradėjau tyrinėti platesnes temas. � Jis trumpam nutilo. � Kaip galbūt supratote, a� ir mano kolegos jau kurį laik� stebime jūsų �em� � pakankamai ilgai, kad įsimintume pagrindines kalbas ir galėtume tyrinėti įvairias jūsų kultūras �iūrėdami televizij� bei klausydamiesi radijo. Tai buvo neviltį keliantis procesas. Apie jūsų populiari�j� muzik� bei maisto gamybos technologij� �inau daugiau, nei man kada nors yra rūpėj� � nors sudomino �Popeil� automatinis makaronų aparatas. Taip pat ma�iau tiek sportinių var�ybų, kad pakaktų visam gyvenimui. Ta�iau labai sunku rasti informacijos moksliniais klausimais; jūs skiriate labai ma�ai da�nių i�samiai aptarti �ias sritis. Atrodo, jog �inau neproporcingai daug apie vienus dalykus ir visi�kai nieko apie kitus. � Holusas trumpam nutilo. � Yra informacijos, kurios mes tiesiog negalime gauti klausydamiesi jūsų �iniasklaidos ar slapta lankydamiesi jūsų planetoje. Tai ypa� pasakytina apie tokius retus dalykus kaip fosilijos.

Nuo jo balso, sklindan�io tai i� vienos, tai i� kitos burnos, man truputį įskaudo galv�.

��Vadinasi, jūs norite susipa�inti su mūsų pavyzd�iais �ia, KOM?

��Būtent,�� atsakė ateivis. � Mums buvo lengva tyrinėti dabartin� jūsų faun� bei flor� nepasirodant �monėms, ta�iau, kaip �inote, yra visai nedaug gerai i�silaikiusių fosilijų. Mums atrodė, jog geriausias būdas patenkinti smalsum� apie gyvybės evoliucij� �iame pasaulyje yra papra�yti leisti ap�iūrėti esam� fosilijų kolekcij�. Taip sakant, nėra reikalo i� naujo i�radinėti dviratį.

Vis dar buvau priblok�tas �io nuotykio, ta�iau nema�iau prie�asties, dėl kurios turė�iau nepadėti ateiviui.

� �inoma, galite ap�iūrėti mūsų pavyzd�ius; �ia nuolatos lankosi kiti mokslininkai. Ar kuri nors sritis jus ypa� domina?

��Taip,�� atsakė ateivis. � Mane domina masinis i�nykimas gyvybės evoliucijos lū�io momentais. K� galite apie tai pasakyti?

Truktelėjau pe�iais: tai plati tema.

��Mums �inomi penki masinio i�nykimo atvejai per �emės istorij�. Pirmasis įvyko ordoviko periodo pabaigoje, ma�daug prie� 440 milijonų metų. Antrasis � devono laikotarpio pabaigoje, ma�daug prie� 365 milijonus metų. Tre�iasis, did�iausias,�� permo laikotarpio pabaigoje, prie� 225 milijonus metų.

Holusas pajudino savo akių stiebelius, ir trumpam susilietus jų kristali�kam apvalkalui pasigirdo tylus bark�telėjimas.

� �Papasakokite� �pla�iau� �apie� �tre�i�jį�.

� �iuo laikotarpiu,�� atsakiau,�� i�nyko beveik devyniasde�imt �e�i procentai visų jūros gyvybės rū�ių ir i�mirė trys ketvirtadaliai sausumos stuburinių �eimų atstovų. Dar vienas masinis i�nykimas įvyko triaso laikotarpio pabaigoje, ma�daug prie� 210 milijonų metų. Tada netekome ma�daug ketvirtadalio visų �eimų, įskaitant labirintodontus; tai, matyt, turėjo lemiamos reik�mės įsivie�pataujant dinozaurams � padarams, pana�iems į t�, kurio kaukol� laikote.

��Taip,�� patvirtino Holusas,�� t�skite.

��Na, o garsiausias masinis i�nykimas įvyko prie� �e�iasde�imt penkis milijonus metų kreidos laikotarpio pabaigoje,�� dės�iau vėl parodydamas į trojodono kaukol�. � Būtent tada i�mirė visi dinozaurai, pterozaurai, mozazaurai, amonitai ir kiti gyvūnai.

� �is padaras turėjo būti gana ma�as,�� pastebėjo Holusas pakeldamas kaukol�.

��Teisybė. Ne daugiau nei penkių pėdų ilgio nuo snukio iki uodegos galo. Pusantro metro.

��Ar jis turėjo didesnių giminai�ių?

��Be abejo. Jie, ties� sakant, buvo did�iausi kada nors �emėje gyven� gyvūnai. Ta�iau tuo metu visi i�mirė nutiesdami keli� tokiems kaip a� � �i� klas� mes vadiname �induoliais.

� �Ne� �į� �ti� �kė� �ti� �na�, � nusistebėjo Holuso burnos.

Kartais i� jo dviejų kalbos ply�ių sklisdavo i�tisi �od�iai, o kartais tik skiemenys.

��Kas?

��Kaip jūs nustatėte i�nykimo datas?�� paklausė jis, nekreipdamas dėmesio į mano klausim�.

��Mes manome, kad visas uranas �emėje susiformavo tuo pa�iu metu kaip ir planeta, tad matuojame urano-238 santykį su jo galutiniu skilimo produktu, �vinu-206, ir urano-235 santykį su jo galutiniu skilimo produktu, �vinu-207. �ie skai�iavimai rodo, jog mūsų planetai yra 4,5 milijardo metų. Tada�

��Gerai,�� i�tarė viena burna. � Gerai,�� patvirtino kita. � Jūsų datos turėtų būti tikslios. � Holusas nutilo. � Nepaklausėte man�s, i� kur atvykau.

Pasijutau tarsi idiotas. �inoma, jis buvo teisus; tai tikriausiai turėjo būti pats pirmas mano klausimas.

��Atleiskite. I� kur jūs atvykote?

��I� tre�iosios �vaig�dės, vadinamos Beta Hydri, planetos.

Universitete studijuodamas geologij�, buvau u�sira��s į por� astronomijos kursų, taip pat mokiausi lotynų bei graikų kalbų � naudingų paleontologui. �Hydri� yra �hydrus� � ma�o vandens gyvūno hidros � kilmininkas. �iuo vardu pavadintas blankus �vaig�dynas, esantis vir� Pietų a�igalio. O �beta�, �inoma, yra antroji graikų alfabeto raidė. Vadinasi, Beta Hydri turėtų būti antroji pagal ry�kum� stebint i� �emės to �vaig�dyno �vaig�dė.

��Kaip toli ji nuo mūsų? � paklausiau.

��U� dvide�imt keturių �viesme�ių, � atsakė Holusas. � Ta�iau mes atvykome ne tiesiai i� savo planetos. Keliaujame jau kurį laik� ir, prie� atvykdami �ia, aplankėme septynias kitas �vaig�d�ių sistemas. Mūsų kelionė jau trunka 103 �viesme�ius.

Vis dar apstulb�s linktelėjau galv� ir, suvok�s, jog kartoju tai, k� jau dariau anks�iau, paai�kinau:

��Kai �itaip judinu galv� auk�tyn ir �emyn, tai rei�kia, jog sutinku arba pra�au t�sti, arba pritariu.

� �inau,�� at�ovė Holusas, vėl trak�telėdamas akimis. � �is mano gestas rei�kia t� patį. � Jis trumpam nutilo. � Nors esu buv�s devyniose �vaig�d�ių sistemose, įskaitant �i� ir mano gimt�j�, jūsų planeta yra tik tre�ia, kurioje radome i�likusi� intelektuali� gyvyb�. Pirmoji planeta, suprantama, yra mano, o kita buvo antroji Delta Pavonis planeta, priklausanti �vaig�dei, esan�iai u� ma�daug dvide�imties �viesme�ių nuo �ia, ta�iau tik u� 9,3 �viesme�io nuo mano pasaulio.

Delta Pavonis turėtų būti Povo �vaig�dyno ketvirtoji pagal ry�kum� �vaig�dė. Prisiminiau, kad �is �vaig�dynas, kaip ir Hidros, yra matomas tik Pietų pusrutulyje.

��Gerai,�� pritariau.

��Mano planetos istorijoje buvo penki pagrindiniai masiniai i�nykimai,�� pasakojo Holusas. � Mūsų metai yra ilgesni u� jūsų, ta�iau jei datas i�reik�ime �emės metais, �ie i�nykimai įvyko ma�daug prie� 440,365,225,210 ir 65 milijonus metų.

Pajutau, kaip nukaro mano �andikaulis.

��Ir,�� t�sė Holusas,�� Delta Pavonyje II taip pat įvyko penki masiniai i�nykimai. Jų metai yra truputį trumpesni u� jūsų, ta�iau i�rei�kus i�nykimų datas �emės metais, gausime, kad ir jie įvyko ma�daug prie� 440, 365, 225,210 bei 65 milijonus metų.

Man ėmė svaigti galva. Vien kalbėti su ateiviu i� kosmoso buvo sunku, o pak�sti postringaujantį nes�mones ateivį tiesiog neįmanoma.

��Taip negali būti,�� at�oviau. � Mes �inome, jog i�nykimai �ia buvo susij� su vietiniais rei�kiniais. I�nykim� permo periodo pabaigoje sukėlė apledėjimas nuo vieno a�igalio iki kito, o kreidos laikotarpio i�nykimas grei�iausiai kilo dėl susidūrimo su asteroidu i� Saulės sistemos asteroidų �iedo.

��Mes taip pat manėme, kad i�nykimus mūsų planetoje reikia ai�kinti vietinėmis prie�astimis, o rydai � taip mes vadinome Delta Pavonis II proting�j� ras� � irgi turėjo ai�kinimų, kurie atrodė i�skirtinai susij� su jų vietinėmis aplinkybėmis. Su�inoj�, kad masinių i�nykimų datos mūsų pasauliuose sutampa, buvome sukrėsti. Būtų galima laikyti atsitiktiniu sutapimu, jei vieno ar dviejų i� penkių i�nykimų datos sutaptų, ta�iau atrodė visi�kai neįmanoma, kad visi penki vyktų tuo pa�iu metu, nebent, �inoma, mūsų ankstesnieji i�nykimų prie�as�ių ai�kinimai buvo netikslūs arba nei�samūs.

��Vadinasi, jūs atvykote �ia su�inoti, ar �emės istorija sutampa su jūsų planetos?

��I� dalies,�� atsakė Holusas. � Ir, kaip matyti, ji sutampa.

Papur�iau galv�.

��Tiesiog neįsivaizduoju, kaip tai galėtų būti.

Ateivis atsargiai padėjo trojodono kaukol� ant mano ra�omojo stalo; buvo akivaizdu, kad jis įprat�s rūpestingai elgtis su fosilijomis.

��I� prad�ių mes negalėjome patikėti lygiai kaip ir jūs,�� tarė jis. � Ta�iau bent jau mano ir rydų pasaulyje sutampa ne tik datos. Poveikio biosferai pobūdis irgi buvo toks pat. Did�iausias masinis i�nykimas visuose trijuose pasauliuose buvo tre�iasis � �emėje jis sutampa su permo laikotarpio pabaiga. Atsi�velgiant į tai, k� man pasakėte, atrodo, jog tuo metu visuose trijuose pasauliuose buvo beveik visi�kai i�naikinta bioįvairovė.

Po to įvykis, kurį jūs priskiriate vėlyvajam triaso periodui, matyt, sukėlė vienos �induolių klasės vie�patavim� auk��iausiose ekologinėse ni�ose. �ia tai buvo gyvūnai, kuriuos jūs vadinate dinozaurais; mano pasaulyje tai buvo did�iuliai ektoterminiai pentapedai.

O paskutiniojo masinio i�nykimo, kuris, kaip teigiate, vyko jūsų kreidos laikotarpio pabaigoje, metu �i rū�is, matyt, buvo i�stumta ir atsirado dabar dominuojanti klasė. �iame pasaulyje dinozaurus i�stūmė tokie �induoliai kaip jūs. Beta Hydri III tokie kaip a� endoterminiai oktopedai pakeitė pentapedus. Delta Pavonis II ekologines ni�as, kuriose prie� tai vyravo dedantieji kiau�inius, u�ėmė gyvavedės formos.

Holusas nutilo.

��Bent jau taip atrodo, remiantis k� tik jūsų pasakytais �od�iais. Ta�iau noriu ap�iūrėti jūsų fosilijas, kad galė�iau nuspr�sti, kiek tikslus yra �is apibendrinimas.

Apimtas nuostabos papur�iau galv�.

��Nepajėgiu sugalvoti prie�asties, dėl kurios evoliucijos istorija daugelyje pasaulių turėtų būti pana�i.

��Viena prie�astis yra akivaizdi,�� atsakė Holusas, �engdamas kelis �ingsnius į �alį gal jis pavargo stovėti, ta�iau a� neįsivaizdavau, koki� kėd� galė�iau pasiūlyti. � Taip galėjo atsitikti dėl to, kad �ito norėjo Dievas.

Ka�kodėl tokie ateivio �od�iai mane nustebino. Dauguma mano pa�įstamų mokslininkų yra arba ateistai, arba religij� laiko asmeniniu reikalu, o Holusas tikrai buvo pasak�s, kad yra mokslininkas.

��Tai vienas galimų ai�kinimų, � tyliai pasakiau.

��Ir pats logi�kiausias. Ar �monės nesilaiko principo, kad papras�iausias ai�kinimas yra labiausiai pageidaujamas?

Linktelėjau.

��Mes tai vadiname Okamo skustuvu.

��Ai�kinimas, kad tokia buvo Dievo valia, be įrodymų pateikia visų i�nykimų prie�astį; dėl to �is ai�kinimas yra tinkamesnis.

��Na, manau, jei��� po velnių, �inojau, kad privalau būti tiesiog mandagus, papras�iausiai linktelėti ir nusi�ypsoti, kaip elgiuosi, kai koks nors religinis pakvai�ėlis prikimba prie man�s Dinozaurų galerijoje ir reikalauja paai�kinti, kaip visa tai dera su Nojaus tvanu, ta�iau pajutau poreikį i�sisakyti,�� �jei tikite Diev�.

Holuso akių stiebeliai i�tįso iki pat galo, tarsi jis būtų norėj�s mane ap�iūrėti vienu metu i� abiejų pusių.

��Ar jūs esate vyriausiasis �ios įstaigos paleontologas?�� paklausė jis.

��Taip, a� esu skyriaus vadovas.

��Ir nėra labiau patyrusio paleontologo?

Susiraukiau.

��Na, dar yra D�onsis, vyresnysis bestuburių saugotojas. Jis beveik to paties am�iaus, kaip ir kai kurie jo pavyzd�iai.

��Galbūt man vertėtų pakalbėti su juo.

��Jei pageidaujate. Ta�iau kas jums nepatiko?

��I� jūsų televizijos �inau, kad �ioje planetos dalyje yra daug dviprasmybių dėl Dievo, bent jau pla�iojoje visuomenėje, ta�iau stebiuosi i�gird�s, kad �mogus, u�imantis jūsų pareigas, nėra asmeni�kai įsitikin�s, jog egzistuoja kūrėjas.

��Na, tada D�onsis � ne tas �mogus, su kuriuo jums patiktų kalbėtis; jis yra PDPRMTK tarybos narys.

��PDPRMTK?

��Parei�kimų dėl paranormalių rei�kinių mokslinių tyrimų komitetas. Jis tikrai netiki Dievo.

��Mane tai stulbina,�� parei�kė Holusas, nusukdamas akis į �alį nuo man�s ir ap�iūrinėdamas ant kabineto sienų kaban�ius plakatus.

��Mes esame link� religij� laikyti asmeniniu dalyku,�� atsargiai paai�kinau. � Pati tikėjimo esmė byloja, kad �mogus jo negali įrodyti faktais.

��Nekalbu apie tikėjim�, � at�ovė Holusas, vėl atsukdamas akis į mane. � Prie�ingai, kalbu apie moksli�kai patikrinam� fakt�. Bet kuriam, turin�iam pakankamai intelekto ir informacijos, yra akivaizdu, jog mes gyvename sukurtoje visatoje.

Tai man�s i� tiesų neį�eidė, ta�iau nustebino; anks�iau pana�ius komentarus buvau girdėj�s tik i� vadinamųjų �pasaulio sukūrimo mokslininkų�.

� �ia, KOM, sutiksite daug religingų �monių, � atsakiau. � Pavyzd�iui, Ragubiras, kurį sutikote vestibiulyje. Ta�iau net ir jis nepasakytų, kad Dievo egzistavimas yra mokslinis faktas.

��Tada privalau jus ap�viesti �iuo klausimu,�� parei�kė Holusas.

O d�iaugsme.

��Jei manote, kad tai būtina.

��Būtina, jei ruo�iatės padėti man dirbti. Mano nuomonė nėra ma�umos; teiginys, kad Dievas egzistuoja, yra fundamentali mokslo ir Beta Hydri, ir Delta Pavonis dalis.

��Daugelis �monių mano, jog tokie klausimai yra u� mokslo ribų.

Holusas vėl pa�velgė į mane taip, tarsi bū�iau nei�laik�s ka�kokio testo.

��Niekas nėra u� mokslo ribų, � tvirtai parei�kė jis, ir �iai pozicijai, ties� sakant, a� neprie�tarauju. Ta�iau netrukus mūsų pa�iūros vėl i�siskyrė: � Svarbiausias �iuolaikinio mokslo tikslas, ��t�sė Holusas,�� yra atrasti, kodėl Dievas vienaip ar kitaip pasielgė, ir perprasti jo metodus. Mes netikime � kokį �odį jūs vartojate?�� mes netikime, kad jis papras�iausiai pamojuoja rankomis, ir jo valia atsiranda daiktai. Gyvename fizikos visatoje, tad Dievas privalo taikyti kiekybi�kai įvertinamus fizinius procesus, siekdamas įgyvendinti savo tikslus. Jei jis i� tiesų nulėmė pla�ius evoliucijos aspektus bent trijuose pasauliuose, privalome paklausti, kaip jis tai padarė. Ir kodėl? K� jis nori pasiekti? Privalome�

Tuo metu mano kabineto durys atsivėrė, ir jose i�dygo �ilaplaukė, i�tįsusiu veidu Kristina Dorati, muziejaus direktorių tarybos narė bei prezidentė.

��Kas, po velnių, �ia?�� paklausė ji, kaulėtu pir�tu rodydama į Holus�.

Kristinos Dorati klausimas u�klupo mane nelauktai. Viskas vyko taip spar�iai, kad net neturėjau laiko pagalvoti, kaip tai yra reik�minga. Pas mus u�suko pirmasis tikras ne�emi�kasis lankytojas, o a�, u�uot perspėj�s vald�ios atstovus � ar bent savo vir�inink� Kristin� � sėdėjau sau su �ia būtybe pliauk�damas niekus, kokius studentai paprastai tau�kia vėlai vakare.

Ta�iau man dar nespėjus atsakyti, Holusas atsisuko į daktar� Dorati; savo sferinį kūn� jis pasuko perslinkdamas kiekvien� i� �e�ių kojų į kair�.

� �Sveiki�, � tarė jis. � �Mano� �vardas� �Ho� �lu� �sas�.

Du vardo skiemenys truputį susiliejo, nes viena burna pradėjo tarti anks�iau nei kita spėjo u�baigti.

Dabar Kristina yra visu etatu dirbanti administratorė. Prie� daugelį metų, kai ji aktyviai dirbo mokslinį darb�, Kristinos sritis buvo tekstilė; tad ne�emi�ka Holuso kilmė jai galėjo nebūti akivaizdi.

��Ar tai pok�tas?�� paklausė ji.

� �Visai� �ne�, � atsakė ateivis savo keistu stereofoniniu balsu. � Esu,�� jo akys trumpam �vilgtelėjo į mane, tarsi Holusas būtų norėj�s pa�ymėti, kad cituoja tai, k� anks�iau pasakiau a�, � laikykite mane atvykusiu mokslininku.

��I� kur?�� paklausė Kristina.

��I� Beta Hydri,�� atsakė Holusas.

��Kur ji yra?�� pasiteiravo Kristina.

Jos burna buvo didelė, arkli�ka, ir Kristina turėjo s�moningai lūpomis pridengti dantis.

��Tai kita �vaig�dė, � paai�kinau. � Holusai, tai daktarė Kristina Dorati, KOM direktorių tarybos narė.

��Kita �vaig�dė? � perklausė Kristina, neleisdama Holusui atsakyti. � Liaukis, Tomai. Man paskambino apsauga ir prane�ė, jog �ia vyksta ka�koks pok�tas, ir�

��Argi nematėte mano kosminio laivo?�� paklausė Holusas.

��Jūsų kosminio laivo?�� unisonu i�tarėme kartu su Kristina.

��Nusileidau prie ano pastato su sferiniu stogu.

Kristina įėjo į kabinet�, prasispraudė pro Holus� ir nuspaudė mano �Nortel� telefono mikrofono mygtuk�. Po to ji klaviatūroje surinko vidaus numerį.

��Giunterį? � tarė ji.

Giunteris buvo apsaugos darbuotojas, budintis prie personalo įėjimo, esan�io skersgatvyje tarp muziejaus ir planetariumo.

� �ia daktarė Dorati. Padarykite man paslaug�: i�eikite į lauk� ir pa�iūrėkite, k� matote prie�ais planetarium�.

��Kalbate apie kosminį laiv�? � per garsiakalbį pasigirdo Giunterio balsas. � A� jau jį ma�iau. Aplink jį dabar susibūrė did�iulė minia.

Kristina i�jungė telefon� pamir�usi atsisveikinti. Pa�velgė į ateivį. Ji, be abejonės, matė, kaip i�siple�ia ir susitraukia sve�io i� kosmoso liemuo jam kvėpuojant.

��Ko� hm� ko jums reikia?�� paklausė Kristina.

��Vykdau tam tikrus paleontologinius tyrimus,�� atsakė Holusas.

Stebėtina, ta�iau �odis �paleontologinius�, kurį gana sunku i�tarti ir �mogui, nebuvo padalytas tarp dviejų Holuso kalbos ply�ių; vis dar negalėjau perprasti, pagal kokias taisykles jis kaitalioja �od�ius bei skiemenis tarp savo burnų.

��Ka�kam turiu apie tai prane�ti,�� pasakė Kristina beveik pati sau. � Turiu perspėti vald�ios atstovus.

��Kas �iuo atveju būtų derami vald�ios atstovai?�� paklausiau.

Kristina pa�velgė į mane, tarsi būtų nustebusi, kad i�girdau tai, k� ji pasakė.

��Policija? Kanados raitoji policija? U�sienio reikalų departamentas? Ne�inau. Kaip blogai, kad planetarium� u�darė; ten būtų buv�s kas nors, kas �inotų. Ta�iau manau, jog galbūt turė�iau paklausti �eno.

Cenas buvo KOM etatinis astronomas.

��Galite prane�ti kam tik norite,�� įsiterpė Holusas,�� ta�iau pra�au dėl mano buvimo nekelti didelio s�my�io. Tai tik trukdys man dirbti.

��Ar �iuo metu esate vienintelis ateivis �emėje?�� paklausė Kristina. � Gal kiti jūsų rū�ies atstovai lankosi pas kitus �mones?

� �iuo metu esu vienintelis, nusileid�s į jūsų planet�, � atsakė Holusas,�� ta�iau netrukus atvyks daugiau. Mūsų pagrindinio laivo, kuris skrenda sinchronine orbita aplink jūsų planet�, įguloje yra trisde�imt keturi asmenys.

��Sinchroni�koje vir� ko?�� paklausė Kristina. � Toronto?

��Sinchroni�kos orbitos privalo būti vir� ekvatoriaus,�� paai�kinau. � Vir� Toronto negali būti sinchroni�kos orbitos.

Holusas atsuko savo akių stiebelius į mane; galbūt jis mane pradėjo labiau vertinti.

��Teisingai. Ta�iau kadangi mūsų pirmasis tikslas yra �i vieta, laivo orbita driekiasi viena lygiagrete. Manau, kad tiesiai �ios orbitos apa�ioje esanti �alis vadinama Ekvadoru.

��Trisde�imt keturi ateiviai,�� pakartojo Kristina, tarsi bandydama suvir�kinti �i� mintį.

��Teisingai,�� atsakė Holusas. � Pusė yra forhilnorai, tokie kaip a�, o kita pusė � rydai.

Mane u�plūdo jaudulys. Galimybė i�tirti vienos kitos ekosistemos gyvybės form� svaigino; o i�tirti gyvybės formas i� dviejų ekosistemų būtų tiesiog nuostabu. Anks�iau, kai sveikata buvo gera, Toronto universitete dės�iau evoliucijos kurs�, ta�iau visa, k� �inojome, kaip veikia evoliucija, buvo grind�iama vienu pavyzd�iu. Jei galėtume�

Tuo metu suskambo mano telefonas. Pakėliau ragelį. Tai buvo Indira Salam, Kristinos vykdan�ioji asistentė. Perdaviau ragelį Kristinai. � ��Taip,�� atsiliepė Kristina. � Ne, a� būsiu �ia. Ar gali juos atvesti? Puiku. Iki. � Ji padavė man telefono ragelį. � Toronto �aunuoliai jau pakeliui pas mus.

��Toronto �aunuoliai?�� paklausė Holusas.

��Policija,�� atsakiau, padėdamas ragelį.

Holusas nieko neatsakė. Kristina pa�velgė į mane.

��Ka�kas prane�ė apie erdvėlaivį ir jo pilot� ateivį, kuris įėjo į muziejų.

Netrukus atvyko du uniformuoti pareigūnai, lydimi Indiros. Visi trys sustojo tarpduryje pla�iai i�si�ioj�. Vienas �faras� buvo prakaulus, o kitas gana stambus � �ia, mano kabinete, viena �alia kitos puikavosi dvi homo constableus formos.

��Tai ka�koks apsimetėlis,�� parei�kė liesasis �faras� savo partneriui.

��Kodėl taip visi galvoja?�� paklausė Holusas. � Atrodo, kad jūs, �monės, stulbinamai gebate nekreipti dėmesio į tai, kas akivaizdu.

Jo dvi kristali�kos akys kand�iai pa�velgė į mane.

��Kas i� jūsų yra muziejaus direktorius?�� paklausė raumeningasis faras.

��A�, � atsakė Kristina,�� Kristina Dorati.

��Na, ponia, k� mes, jūsų manymu, turėtume daryti?

Kristina gū�telėjo pe�iais.

��Ar erdvėlaivis trukdo transporto eismui?

��Ne,�� atsakė faras. � Jis yra planetariumo teritorijoje, ta�iau�

��Taip?

��Ta�iau, na, apie pana�ius įvykius reikėtų prane�ti.

��Sutinku,�� pritarė Kristina. � Ta�iau kam?

Vėl suskambo mano telefonas. �į kart� tai buvo Indiros asistentė. Vald�ia nepajėgė i�laikyti veikian�io planetariumo, ta�iau asistentės turėjo asistentes.

��Sveika, Peri,�� tariau į ragelį. � Luktelk sekundėl�.

Padaviau ragelį Indirai.

��Taip?�� atsiliepė ji. � Suprantu. Hm, luktelk. � Indira pa�velgė į savo vir�inink�. � Atvyko televizija. �CITY-TV�, � paai�kino Indira. � Jie nori susitikti su ateiviu.

�CITY-TV� buvo vietinė televizijos stotis, garsėjanti savo operatyviomis �iniomis; jos �ūkis buvo paprastas: �Visur!�

Kristina atsisuko į �farus�, norėdama pasitikrinti, ar jie neprie�taraus. Policininkai susi�valgė ir gū�telėjo pe�iais.

��Na, �ia negalime atvesti daugiau �monių, � parei�kė Kristina. � Jie netilps Tomo kabinete. � Ji atsisuko į Holus�. � Ar nesutiktumėte grį�ti į rotond�?

Holusas pritūpė ir vėl atsistojo, ta�iau nemanau, jog tai buvo pritarimo �enklas.

��Nekantrauju pradėti savo tyrimus,�� atsakė jis.

��Ateis laikas, kai privalėsite pasikalbėti su kitais �monėmis, ��paai�kino Kristina. � Galbūt derėtų t� padaryti dabar, ir reikalas būtų baigtas.

��Gerai,�� labai nenoriai sutiko Holusas.

Kresnasis �faras� ka�k� pasakė į mikrofon�, pritvirtint� prie uniformos peties, matyt, jis susisiekė su policijos nuovada. Tuo tarpu mes visi nu�ingsniavome koridoriumi lifto link. �emyn turėjome leistis dviem grupėmis: pirmoje Holusas, Kristina ir a�, o antroje Indira ir abu �farai�. Pirmame auk�te palaukėme policininkų ir i�ėjome į skliautuot� muziejaus vestibiulį.

�CITY-TV� savo operatorius, kurie visi yra jauni ir nepaprastai energingi, vadina �videografais�. Vienas jų jau laukė mūsų. �ia, be jų, buvo susirinkusi nema�a �iūrovų minia, laukianti, kada sugrį� ateivis. Videografas, Kanados indėnas juodais plaukais, suri�tais į uodegėl�, puolė pirmyn. Kristina, kuri visada elgdavosi kaip politikė, bandė patekti į kadr�, ta�iau operatorius norėjo tik nufilmuoti Holus� visais įmanomais kampais � �CITY-TV� garsėjo tuo, k� mano svainis vadina �bekūniais operatoriais�.

Pastebėjau, jog vienas �farų� laiko rank� ant pistoleto dėklo; spėju, kad jų vir�ininkas įsakė saugoti ateivį bet kuria kaina.

Galiausiai Holuso kantrybė i�seko.

� �To� �tikrai� �pakaks�, � pasakė jis vyrukui i� �CITY-TV�.

Minia nustebo, kad ateivis kalba angli�kai, dauguma �monių atvyko po to, kai mes su Holusu pasikalbėjome vestibiulyje. Staiga videografas apibėrė ateivį klausimais: �I� kur jūs?�, �Kokia jūsų misija?�, �Kiek u�truko kelionė iki �ia?� Holusas stropiai atsakinėjo,�� nors nė karto nepaminėjo Dievo,�� ta�iau po kelių minu�ių mano akiratyje i�dygo du vyrai tamsiai mėlynais kostiumais � vienas juodaodis, o kitas baltaodis. Jie kurį laik� stebėjo ateivį, po to baltaodis �engė pirmyn ir tarė:

��Atleiskite.

Jis kalbėjo su Kvebeko akcentu.

Holusas pasitraukė į �alį.

��Atsipra�au,�� tarė jis. � Ar norėjote praeiti?

��Ne,�� atsakė vyras. � Noriu su jumis pasikalbėti. Mes i� Kanados saugumo �valgybos tarnybos; norė�iau, kad eitumėte su mumis.

��Kur?

� Į saugesn� viet�, kur galėsite pasikalbėti su reikiamais �monėmis. � Jis trumpam nutilo. � �iems atvejams yra galiojantis protokolas, nors jį rasti prireikė kelių minu�ių. Ministras pirmininkas jau pakeliui į oro uost� Otavoje, ir mes netrukus perspėsime JAV prezident�.

��Ne, atleiskite,�� at�ovė Holusas. Jo akių stiebeliai nu�velgė vis� a�tuonkampį vestibiulį su visais susibūrusiais jame �monėmis, po to vėl nukrypo į federalinius agentus. � �ia atvykau vykdyti paleontologinių tyrimų. �inoma, su malonumu pasisveikinsiu su jūsų ministru pirmininku, jei jis panorės �ia u�sukti, ta�iau vienintelė prie�astis, dėl kurios atskleid�iau savo atvykim�, yra ta, kad galė�iau pasikalbėti su daktaru D�erichu.

Viena savo rankų jis parodė į mane, ir videografas atsisuko tai nufilmuoti. Turiu prisipa�inti, jog pasijutau i�did�iai.

��Atleiskite, pone,�� tarė kanadietis prancūzas KS�T agentas,�� ta�iau mes privalome elgtis būtent �itaip.

��Jūs man�s nesiklausote,�� at�ovė Holusas. � A� atsisakau vykti su jumis. Atvykau �ia dirbti svarbų darb� ir noriu jį t�sti.

KS�T agentai susi�valgė. Galiausiai prabilo juodaodis; jis kalbėjo su ne�ymiu Jamaikos akcentu.

��Klausykite, jūs privalote pasakyti: �Noriu susitikti su jūsų vadovu�. Jūs privalote norėti susitikti su vald�ios atstovais.

��Kodėl?�� paklausė Holusas.

Agentai vėl susi�valgė.

��Kodėl?�� pakartojo baltaodis. � Todėl, kad taip elgiamasi.

Holusas įsistebeilijo į baltaodį.

��Many�iau, kad �ia a� esu labiau patyr�s nei jūs,�� tyliai tarė jis.

Baltaodis federalinis agentas i�sitraukė ma�� pistolet�.

��A� i� tiesų privalau primygtinai pareikalauti,�� parei�kė jis.

Dabar įsiki�o �farai�.

��Privalome pamatyti jūsų dokumentus,�� parei�kė kresnesnis policininkas.

Juodaodis KS�T agentas pakluso; neįsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti KS�T pa�ymėjimas, ta�iau policininkai, matyt, liko patenkinti ir pasitraukė.

��O dabar,�� parei�kė juodaodis,�� pra�au vykti su mumis.

��Esu visi�kai tikras, kad nepanaudosite savo ginklo,�� atkirto Holusas,�� tad, be abejonės, elgsiuosi taip, kaip nusprend�iau.

��Mes vykdome įsakym�, � parei�kė baltaodis agentas.

��Nė kiek neabejoju. Taip pat neabejoju, kad jūsų vir�ininkai supras, jog negalėjote įvykdyti įsakymo,�� at�ovė Holusas, parodydamas į videograf�, kuris tarsi patrak�s keitė vaizdajuostės kaset�. � Įra�as parodys, kad jūs primygtinai reikalavote, a� atsisakiau, ir taip reikalas baigėsi.

��Negalima �itaip elgtis su sve�iu,�� suriko moteris i� minios.

Atrodo, jog �i nuostata buvo populiari: pasigirdo keli pritarimo balsai.

��Mes stengiamės apsaugoti ateivį, � teisinosi baltaodis KS�T agentas.

��Nė velnio,�� paprie�taravo vienas muziejaus lankytojas. � Ma�iau �X failus Jei dabar su juo i� �ia i�eisite, nė vienas eilinis �mogus jo daugiau nebepamatys.

��Palikite jį ramybėje!�� pridūrė pagyven�s �mogus, kalbantis su europieti�ku akcentu.

Agentai pa�velgė į videograf�, o juodaodis parodė baltaod�iui stebėjimo kamer�. Be jokios abejonės, jie norėjo, kad visa tai nebūtų įra�inėjama.

��Pra�au būti mandagiems,�� perspėjo Holusas,�� vis tiek nebus jūsų vir�us.

��Ta�iau, na, �inoma, jūs neprie�tarausite, kad būtų stebėtojas?�� paklausė juodaodis agentas. � Kuris pasirūpintų, jog jums nenutiktų nieko bloga?

��Dėl to nė kiek nesibaiminu,�� at�ovė Holusas.

�ia įsiki�o Kristina.

��A� esu muziejaus direktorių tarybos narė ir prezidentė, � parei�kė ji KS�T agentams. Po to ji atsisuko į Holus�. � Esu tikra, jog suprantate, kad norėtume u�fiksuoti jūsų apsilankym�, įtraukti jį į mūsų kronik�. Jei neprie�tarautumėte, mes norėtume, kad jus ir daktar� D�erich� lydėtų bent jau operatorius.

Vyrukas i� �CITY-TV� puolė į priekį; buvo akivaizdu, kad jis mielai imtųsi �io darbo.

��Ta�iau a� prie�tarauju,�� atkirto Holusas. � Daktare Dorati, mano pasaulyje nuolatos stebi tik nusikaltėlius; ar sutiktumėte, kad kas nors i�tis� dien� stebėtų, kaip jūs dirbate?

��Na, a�� � pradėjo Kristina.

��Taigi ir a� nesutinku,�� pertraukė j� Holusas. � Esu dėkingas u� jūsų svetingum�, ta�iau jūs,�� jis parodė į videograf�. � Jūs esate �iniasklaidos atstovas; leiskite man padaryti parei�kim�. � Holusas palaukė, kol Kanados indėnas nustatė savo kamer�. � Noriu nevar�omas susipa�inti su i�samia fosilijų kolekcija,�� garsiai parei�kė Holusas. � Mainais pasidalysiu informacija, kuri� sukaupė mano gentainiai, kai manysiu, kad atėjo tinkamas metas tai padaryti. Jei yra kitas muziejus, galintis man pasiūlyti tai, ko ie�kau, mielai pasirodysiu ten. Tiesiog�

��Ne,�� įsiki�o Kristina, puldama į priekį. � Ne, to daryti nereikės. �inoma, kad mes bendradarbiausime, kiek pajėgsime.

Holusas nusuko savo akių stiebelius nuo kameros.

��Vadinasi, galiu vykdyti savo tyrimus priimtinomis man s�lygomis?

��Taip,�� atsakė Kristina. � Galite daryti, k� tik norite.

��Kanados vyriausybė vis tiek reikalaus��� pradėjo baltaodis KS�T agentas.

��Lengviausiai galiu nuvykti į JAV,�� at�ovė Holusas,�� arba į Europ� ar Kinij �, arba..

��Leiskite jam daryti tai, k� nori!�� su�uko vidutinio am�iaus muziejaus lankytojas.

��Nenoriu g�sdinti,�� tarė Holusas, pa�velgdamas i� prad�ių į vien� federalinį agent�, po to į kit�, � ta�iau visi�kai nesiruo�iu būti į�ymybe ar sutikti, kad dokumentalistai arba saugumie�iai įspraustų mane į siaurus rėmus.

Holuso akių strypeliai i�linko atgal taip, kad jo kristalais dengtos akys �velgė į auk�t� rotondos lubų kupol�, pagamint� i� daugiau nei milijono Venecijos stiklo plytelių; galbūt �itaip forhilnorai vartė akis. Kupolo vir�ūnėje esan�iame kvadrate rikiavosi �od�iai: �Kad visi �monės �inotų Jo darbus�, kurie, kaip man sakė, buvo citata i� Jobo knygos.

Netrukus strypeliai vėl palinko į priekį ir įsistebeilijo atskirai į kiekvien� agent�.

��Klausykite,�� t�sė Holusas. � A� praleidau daugiau nei metus, tyrinėdamas jūsų kultūr� i� orbitos. Nesu tiek kvailas, kad atvyk�iau �ia tokiu pavidalu, kuris padarytų mane pa�eid�iam�.

Jis įki�o rank� į apvynioto aplink liemenį audeklo klost� � akimirksniu vienas KS�T agentų i�sitraukė savo pistolet� � ir i�traukė ma�daug golfo kamuoliuko dyd�io daugiasienį daikt�. Tada Holusas �onu prislinko prie man�s ir i�tiesė daikt�. A� jį paėmiau; daiktas buvo sunkesnis, nei atrodė.

� �is prietaisas � tai holoforminis projektorius,�� paai�kino Holusas. � Jis tik k� pats įsivedė daktaro D�ericho biometrinius duomenis ir dirbs tik jam esant; ties� sakant, galiu �į prietais� padaryti susinaikinan�iu, ir tai gali būti gana įspūdinga, jei kas kitas jį paims, todėl patariu neimti prietaiso i� daktaro D�ericho. Dar daugiau: projektorius veiks tik tose vietose, kurioms a� pritarsiu, pavyzd�iui, �iame muziejuje. � Holusas nutilo. � A� �ia esu per atstum�, � paai�kino jis. � Tikrasis a� vis dar tebėra nuleid�iamajame aparate prie gretimo pastato; vienintelė prie�astis, dėl kurios a� nusileidau į �em�, buvo pasirūpinti, kad būtų perduotas projektorius, kurį dabar laiko daktaras D�erichas. Projektoriuje naudojama holografija ir mikromanipuliuojamas jėgos laukas, siekiant sukurti įspūdį, kad a� esu �ia ir leisti man kiloti objektus. � Holusas � ar jo atvaizdas � akimirkai sustingo, tarsi tikrasis ateivis būtų u�siėm�s ka�kuo kitu. � �tai,�� tarė jis, ��mano nuleid�iamasis aparatas su tikruoju manimi dabar grį�ta į orbit�.

Keli �monės pro muziejaus vestibiulį su stiklinėmis durimis i�skubėjo į lauk�, kad pamatytų i�keliaujantį erdvėlaivį.

��Niekaip negalite man�s priversti k� nors daryti,�� t�sė Holusas,�� ir nepajėgsite man�s fizi�kai su�aloti. Nenoriu būti stor�ievis, ta�iau kontaktai tarp �monių ir mano rasės vyks pagal mūsų, o ne jūsų s�lygas.

I� mano rankoje laikomo daugiasienio pasigirdo dvitonis pyptelėjimas, Holuso projekcija akimirksniu supleveno ir i�nyko.

��Be abejonių, privalote atiduoti �į daikt�, � parei�kė baltaodis agentas.

Pajutau savyje adrenalino antplūdį.

��Atleiskite,�� tariau,�� ta�iau matėte, kaip Holusas padavė jį man. Nemanau, kad galėtumėte reik�ti kokias nors pretenzijas į �į daikt�.

��Ta�iau tai yra ne�emi�kosios civilizacijos artefaktas,�� spyriojosi juodaodis KS�T agentas.

��Na ir kas?�� at�oviau.

��Na, turiu omenyje tai, kad jis privalo patekti į oficialias rankas.

��A� taip pat dirbu vyriausybei,�� į�ūliai atkirtau.

��Noriu pasakyti, kad daiktas turi būti patikimose rankose.

��Kodėl?

��Na, hm, todėl.

Net mano �e�iame�io sūnaus argumentas �todėl� man nėra priimtinas; neketinau su juo sutikti ir dabar.

��Negaliu �io daikto perduoti jums � girdėjote, kaip Holusas sakė, kad jis gali sprogti. Manau, jog Holusas gana ai�kiai parei�kė, kaip vyks bendravimas � ir jums, ponai, �ia neskirtas joks vaidmuo. Taigi,�� pa�velgiau į baltaodį vyruk�, kuris kalbėjo su prancūzi�ku akcentu,�� tariu jums adieu.

Viskas prasidėjo prie� a�tuonis mėnesius, kai ėmiau kosėti.

Nekreipiau į tai dėmesio. Tarsi idiotas nekreipiau dėmesio į akivaizd�ius po�ymius.

Esu mokslininkas. Turėjau būti nuovokesnis.

Ta�iau pasakiau sau, kad �ia tik dulkėtos mano darbo aplinkos poveikis. Akmenines apna�as ant fosilijų mes valome stomatologiniais gr��tais. �inoma, tai darydami dėvime kaukes � da�niausiai (taip pat prisimename, jog reikia u�sidėti apsauginius akinius � da�niausiai). Ta�iau, nepaisant ventiliacijos sistemos, mūsų ore yra daug smulkių akmens dulkelių; jos nusėda ant knygų bei popierių ir nenaudojamų įrengimų.

Be to, pirm� kart� kosulį pastebėjau per alinantį praėjusių metų rugpjū�io kar�tį; vir� Toronto tvyrojo smogas, ir buvo skelbiami perspėjimai dėl oro kokybės. Pamaniau, kad kosulys galbūt liausis, kai i�vyksime i� miesto į savo koted��. Taip lyg ir buvo.

Ta�iau kai vėl grį�ome į pietus, vėl pradėjau kosėti. Vis tiek nelabai kreipiau į tai dėmesį.

Kol pasirodė kraujas.

Visi�kai nedaug.

Kai �nyp�davausi nosį, �iem� gana da�nai gleivėse būdavo kraujo. Tai dėl sauso oro. Vėliau buvo �utni Toronto vasara. Ir a� i��nyp�davau ne gleives; tai buvo skrepliai, kylantys i� krūtinės gelmių, lie�uvio galiuku varomi gomuriu ir patenkantys į popierin� nosinait�, kad jais būtų atsikratyta.

Skrepliai su kraujo ta�keliais.

Tai pastebėjau, ta�iau por� savai�ių nieko pana�aus nepasikartojo. Tad daugiau apie tai negalvojau.

Kol vėl pasikartojo rugsėjo gale.

Jei bū�iau buv�s dėmesingesnis, bū�iau pastebėj�s, kad kosulys darosi nepaliaujamas. Esu paleontologijos skyriaus vadovas; manau, jog turėjau ka�k� daryti, privalėjau pasiskųsti pastatų prie�iūros tarnybos vyrukams, kad oras sausas, kad skraido mineralų dulkės.

Antr� kart� mano skrepliuose buvo daug kraujo.

O kit� dien� dar daugiau.

Ir dar kit� dien�.

Tad galiausiai u�sira�iau pas gydytoj� Nogu�į.

Holuso atvaizdas i�vyko ma�daug 4:00 po pietų; paprastai a� dirbdavau iki 5:00, tad grį�au � tiksliau būtų pasakyti nusvirduliavau � į savo kabinet� ir kelias minutes sėdėjau priblok�tas. Mano telefonas skambėjo be paliovos, tad jį i�jungiau; atrodė, jog viso pasaulio �iniasklaidos atstovai norėjo pasikalbėti su manimi � �mogumi, kuris pabendravo su ateiviu i� kosmoso be pa�alinių. Liepiau Danai, skyriaus asistentei, visus skambu�ius peradresuoti į daktarės Dorati kabinet�. Kristina bendraudama su spauda jausis savo stichijoje. Tada įsijungiau kompiuterį ir pradėjau ra�yti pastabas. Suvokiau, jog visa, k� pama�iau ir su�inojau, turi būti u�fiksuota. Gal valand� įnirtingai maigiau klavi�us, po to per personalo įėjim� i�ėjau i� KOM.

Lauke buvo susirinkusi did�iulė minia, ta�iau, laimei, visi �monės buvo prie pagrindinio įėjimo, u� pusės kvartalo. Trumpai apsidairiau, ar neliko erdvėlaivio nusileidimo �enklų; nieko nesimatė. Tada betono laiptais nuskubėjau į metro Muziejaus stotį sujos pykinan�iai geltonomis sienų plytelėmis.

Per spūsties valand� dauguma �monių traukia į �iaur�, į priemies�ius. A� kaip paprastai keliavau į pietus va�iuojan�iu traukiniu i�ilgai Universiteto alėja, �iedu aplink S�jungos stotį ir po to Jongi linija iki pat �iaurinio Jorko centro; tai nebuvo pats tiesiausias mar�rutas, u� tai vis� keli� galėdavau sėdėti. �inoma, mano sveikatos būklė buvo akivaizdi, todėl �monės da�nai man siūlydavo atsisėsti. Ta�iau kitaip nei Blan�a Diubua[1], a� buvau link�s nepriklausyti nuo kitų �monių malonės. Kaip paprastai savo portfelyje ve�iausi �Zip� disk� su darbinėmis bylomis ir kelis straipsnių signalinius egzempliorius, kuriuos ketinau perskaityti. Ta�iau nepajėgiau susikaupti.

Ateivis i� kosmoso atvyko į Toront�. Tikras ateivis.

Tai buvo neįtikėtina.

Apie tai galvojau visas keturiasde�imt penkias minutes va�iuodamas metro. �iūrėdamas į milijonus mane supan�ių veidų � visų spalvų, rasių bei įvairiausio am�iaus � į mozaik�, kuri yra Torontas, m�s�iau apie tai, kokį poveikį �iandienos įvykiai padarys �monijos istorijai. Spėliojau, kuris � Ragubiras ar a� � galiausiai būsime paminėti enciklopedijų straipsniuose; ateivis i� kosmoso atvyko susitikti su manimi, ta�iau i� tiesųjo pirmasis pokalbis (padariau pertrauk�, kad pa�iūrė�iau stebėjimo kameros vaizdajuost�) įvyko su Ragubiru Singu.

S�jungos stotyje i� metro plūstelėjo didelis būrys �monių, ir dar daugiau jų i�lipo Biuro stotyje. Kai traukinys atva�iavo į �iaurinio Jorko centro � prie�paskutin� linijos � stotį, sėdimų vietų pakako visiems norintiems, ta�iau kaip visada kai kurie keleiviai, did�i�j� kelio dalį i�kent� stovėdami, su panieka �velgė į tu��ias sėdynes, tarsi tie, kuriems pavyko rasti viet� priglausti savo u�pakaliui, būtų buv� silpnesnės veislės.

I�ėjau i� metro. Mano stotyje sienos buvo i�klotos baltomis plytelėmis, ir skrandį tai dirgino ma�iau nei Muziejaus stotis. Kai gimiau, �iaurinis Jorkas buvo gyvenvietė, vėliau jis tapo miesteliu, dar vėliau savaranki�ku miestu ir galiausiai Hariso vyriausybės įsaku kartu su kitais miestais-palydovais bei priemies�iais buvo įtrauktas į i�plėstas did�iojo Toronto valdas. Nuo �iaurinio Jorko centro stoties iki mūsų namo Elerslyje reikia eiti keturis kvartalus � du į vakarus ir du į �iaur�. Prie namų jau kalėsi krokai, ir dienos darėsi pastebimai ilgesnės.

Kaip paprastai Siuzana, kuri dirbo buhaltere ��epardo ir Leslio� bendrovėje, į namus grį�o pirma; ji paėmė Rikį i� prailgintos dienos grupės ir pradėjo ruo�ti vakarien�.

Siuzanos mergautinė pavardė � Kovalska; jos tėvai į Toront� atvyko i� Lenkijos netrukus po Antrojo pasaulinio karo i� perkeltų asmenų stovyklos. Ji buvo rudakė, i�siki�usiais skruostikauliais, nediduke nosimi, o tarp dviejų priekinių dantų buvo mielas tarpelis. Kai mes susipa�inome, Siuzanos plaukai buvo ka�toniniai, ir �i� spalv�ji i�saugojo naudodama �Miss Clairol� da�us. Septintajame de�imtmetyje mes abu �avėjomės grupe �Mamas and Papas�, Saimonu ir Garfunkeliu bei Piteriu, Polu ir Meri, �iandien mes abu klausomės naujojo kantri stiliaus dainininkių, pavyzd�iui, Dynos Karter, Martinos MakBraid ir �anios Tvein; kai įėjau pro duris, i� radijo imtuvo sklido naujausia �anios daina.

Manau, jog labiausiai u� visk� man patinka parėjus namo i�girsti tyliai grojant radij�, u�uosti verdam� vakarien�, i�vysti Rikį, ropojantį laiptais i� rūsio, ir Siuzan�, ateinan�i� i� virtuvės pak�telėti man į skruost� � k� ji tik k� ir padarė.

��Sveikas, mielasis,�� pasisveikino ji. � Kaip praėjo diena?

Ji ne�inojo. Ji nebuvo girdėjusi. �inojau, kad Siuzanos vir�ininkas Pero darbe neleisdavo klausytis radijo, o automobilyje Siuzana klausydavosi įra�ytų į kasetes knygų. Pa�velgiau į laikrodį: be de�imt �e�ios � nuo Holuso i�vykimo nepraėjo nė dvi valandos.

��Puikiai,�� atsakiau, ta�iau spėju, jog man ne visai pavyko nuslopinti �ypsnį.

��Ko �ypsaisi?�� paklausė Siuzana.

I�siviepiau iki ausų.

��Netrukus su�inosi.

Kaip tik tuo metu pasirodė Rikis. I�ties�s rank� pa�iau�iau jo plaukus, kurie buvo �viesūs, tokie patys kaip mano, kai buvau Rikio metų � malonus sutapimas. Kai sulaukiau paauglystės, mano plaukai tapo rudi, o sukakus penkiasde�im�iai pra�ilo, ta�iau man pavyko beveik visus juos i�saugoti iki pat kelių pastarųjų mėnesių.

Mes su Siuzana atidėliojome kūdikio gimim� � kaip paai�kėjo, per ilgai. Įvaikinome Rikį, kai jis buvo vos vieno mėnesio; kūdikis dar neturėjo vardo, todėl mes jį pavadinome Ri�ardu Bleinu D�erichu. Kurie to ne�inojo, kartais sakydavo, kad Rikis turi Siuzanos akis ir mano nosį. Rikis buvo tipi�kas �e�iametis � vien tik kaulai, oda ir pasi�iau�� plaukai. Ta�iau jis, a�iū Dievui, buvo gabus vaikas. Nei a�, nei Siuzana nesame sportininkai; abu gyvenimui u�sidirbame smegenimis. Ne�inau, kaip su juo bendrau�iau, jei vaikas nebūtų gudrus. Rikis buvo geros �irdies ir noriai bendraudavo su nepa�įstamais �monėmis. Ta�iau atrodo, jog per pastar�sias por� savai�ių atsirado pe�tukas, kuris primu�davo Rikį pakeliui į mokykl�. Vaikas negalėjo suprasti kodėl.

A� jį supratau.

��Vakarienė beveik paruo�ta,�� parei�kė Siuzana.

Pakilau į antro auk�to vonios kambarį ir nusiprausiau. Suprantama, vir� prausyklės kabojo veidrodis; stengiausi į jį nepa�velgti. Vonios duris buvau palik�s praviras, ir Rikis atkulniavo paskui mane. Padėjau jam nusiplauti rankas, ap�iūrėdamas jas, kai vaikas baigė praustis, ir abu su sūnumi nusileidome į valgom�jį.

Visada buvau link�s tukti, ta�iau daugelį metų man pavyko kontroliuoti svorį tinkamai maitinantis. Neseniai gavau bro�iūr�. Joje buvo para�yta: Jei negalite daug valgyti, svarbu, kad jūsų maistas būtų maistingas. Jame turėtų būti kuo daugiau kalorijų. Kalorijų skai�ių galite padidinti į maist� pridėdami sviesto ar margarino; sumai�ydami konservuotas grietinės sriubas su pienu ar pieno ir grietinėlės mi�iniu; gerdami alkoholinius gėrimus su kiau�inio tryniu ir cukrumi arba pieno kokteilius; į dar�oves pridėdami grietinės pada�o ar i�tirpinto sūrio; u�kand�iaudami rie�utais, sėklomis, �emės rie�utų sviestu bei tra�kiais sausainiais.

Kadaise visi �ie dalykai man labai patiko, ta�iau daugelį metų jų vengiau. Dabar man reikėtų juos valgyti, ta�iau jie man visai neatrodo patrauklūs.

Siuzana i�kepė kepsninėje vi�tos blauzdelių, apvoliotų ry�ių dribsniuose; ji taip pat pateikė �alių pupelių bei bulvių ko�ės, paruo�tos su tikra grietine, o man pastatė nedidelį puodelį i�tirpdyto lydyto sūrio, kad u�sipil�iau ant bulvių. Siuzana taip pat suplakė �okoladinius pieno kokteilius, kurie man buvo būtinybė, o Rikiui ��puikus skanėstas. �inojau, jog nes��ininga, kad vis� maist� ruo�ia Siuzana. Anks�iau mes gamindavome valgį pakaitomis, ta�iau dabar a� negalėjau į jį pa�iūrėti, negalėjau pak�sti kvapo.

Vėl �vilgtelėjau į laikrodį; artėjo �e�ios. Mūsų �eimoje galiojo taisyklė: nors svetainėje esantis televizorius gerai matyti i� valgomojo, kai valgome, jis visada būna i�jungtas. Ta�iau �į vakar� padariau i�imtį: pakilau nuo savo vietos prie stalo, įjungiau �e�tos valandos miesto pulso �inias ir leidau pla�iai i�si�iojusiems �monai bei sūnui stebėti mėgėji�kus kadrus, u�fiksavusius, kaip nusileid�ia ne�emi�kas erdvėlaivis ir videografo nufilmuot� med�iag�, kurioje a� bendrauju su Holusu.

��O Dieve,�� kartojo Siuzana i�plėstomis akimis,�� o Dieve.

��Geras,�� �avėjosi Rikis, stebėdamas netvarkingus kadrus, kuriuos rotondoje nufilmavo videografas, laikydamas kamer� rankoje.

Nusi�ypsojau sūnui. �inoma, jis buvo teisus. Tai buvo geras, geresnio nebūna.

Daugelis �emės lyderių buvo nepatenkinti, ta�iau ateiviai, matyt, nerodė jokio noro apsilankyti Jungtinėse Tautose, Baltuosiuose Rūmuose, Europos parlamente, Kremliuje, Indijos parlamente, Knesete ar Vatikane � nors visos �ios institucijos kaipmat paskelbė kvietimus. Kitos dienos ryt� �emėje pasirodė dar a�tuoni ne�emi�kieji ateiviai � ar jų holografiniai įsikūnijimai � ir visi jie buvo forhilnorai.

Vienas apsilankė psichiatrijos ligoninėje Vakarų Vird�inijoje; jį, matyt, nustebino neįprastas �monių elgesys, ypa� a�tri �izofrenijos forma. (Matyt, ateivis i� prad�ių buvo apsilank�s pana�ioje įstaigoje Kentukio valstijos mieste Luisvilyje, ta�iau liko nepatenkintas tuo, kaip su juo bendradarbiavo, tad padarė tiksliai t�, k� Holusas grasino padaryti KOM � i�vyko ir nukeliavo į paslaugesn� viet�.)

Kitas ateivis, nusileid�s Burundyje, gyveno su grupe gorilų, kurios, atrodo, jį gana palankiai sutiko.

Tre�iasis įsitaisė pas vie��jį gynėj� San Franciske, ir jį matė dalyvaujant teismo posėd�iuose per kaltinim�.

Ketvirtasis buvo Kinijoje, leido laik� su ry�ius auginan�iu ūkininku tolimame kaime.

Penktasis atsidūrė Egipte ir prisijungė prie archeologinių kasinėjimų Abu Singe.

�e�tasis �iaurės Pakistane tyrinėjo gėles bei med�ius.

Dar vien� matė vaik��iojantį po senas mirties stovyklas Vokietijoje, bėgiojantį po Tiananmenio aik�t� ir lankantį Kosovo griuvėsius.

Ir, laimei, dar vienas pasirodė Briuselyje bei sutiko pasikalbėti su viso pasaulio �iniasklaidos atstovais. Paai�kėjo, kad jis laisvai kalba angli�kai, prancūzi�kai, japoni�kai, kini�kai (ir mandarinų, ir kantono dialektu), hindi, voki�kai, ispani�kai, olandi�kai, itali�kai, hebraji�kai ir dar kitomis kalbomis (bei mokėjo pamėgd�ioti britų, �kotų, Bruklino, Teksaso ir Jamaikos akcentus priklausomai nuo to, su kuo kalbėdavo).

Ta�iau vis tiek begalė �monių norėjo pasikalbėti su manimi. Mes su Siuzana turėjome telefonų knygoje nepaskelbt� numerį. Jį gavome prie� kelerius metus po to, kai fanatikai ėmė mus puolinėti po vie�ų debatų, kuriuos a� surengiau su Duana Gi� i� Sukūrimo mokslinių tyrimų instituto. Ta�iau vis tiek teko i�jungti telefon�; jis pradėjo skambėti, vos tik per �inias buvo paskelbta apie ateivį i� kosmoso. Ta�iau, mano nuostabai ir pasitenkinimui, dabar gerai miegodavau naktimis.

Kit� dien�, kai 9:15 ryt� i�ėjau i� metro prie muziejaus, ten buvo susirinkusi did�iulė minia; lankytojams muziejus turėjo atverti duris tik po keturiasde�imt penkių minu�ių, ta�iau �ie �monės neketino ap�iūrėti eksponatų. Jie laikė plakatus su u�ra�ais: �Sveiki atvyk� į �em�!�, �Pasiimkite mus pas save!� ir ��lovė ateiviams!�

Vienas i� minios pastebėjo mane ir ėmė �aukti rodydamas ranka. �monės ėmė judėti man�s link. Laimei, nuo laiptų, vedan�ių i� metro stoties, iki KOM personalo įėjimo buvo gana arti, tad spėjau įsmukti vidun, miniai nespėjus man�s u�pulti.

Nuskubėjau į savo kabinet� ir padėjau golfo kamuoliuko dyd�io holoforminį projektorių savo ra�omojo stalo viduryje. Ma�daug po penkių minu�ių jis du kartus supypsėjo, ir prie�ais mane i�dygo Holusas � ar bent jau holografinis jo atvaizdas. �iandien savo liemenį jis buvo apsivynioj�s kitokia audeklo atrai�a; ji buvo rausvos la�i�ų spalvos su juodais �e�iakampiais ir susegta ne brangakmenių disku, o sidabriniu sifleigtuku.

��D�iaugiuosi vėl jus matydamas,�� tariau.

Nepaisant vakar jo pasakytų �od�ių, baiminausi, kad Holusas daugiau niekada nebegrį�.

� �Jei� �ga� �Ii� �ma�, � kreipėsi Holusas,�� �a�� �pa� �si� �ro� �dy� �siu� �kas� �dien� �ma�� �daug� ��iuo� �me� �tu�.

��Tai bus nuostabu,�� atsakiau.

��Tai, jog su�inojau, kad penkių masinių i�nykimų datos sutapo visuose trijuose neapgyvendintuose pasauliuose, yra tik mano darbo prad�ia,�� parei�kė Holusas.

Susim�s�iau dėl jo �od�ių, po to linktelėjau. Net sutikus su Holuso hipoteze apie Diev�, vienu metu skirtinguose pasauliuose įvykusios nelaimės byloja, kad jo Diev� buvo i�tikusi pagie�os priepuolių serija.

��Noriu i�tyrinėti ma�iausias evoliucijos eigos, susijusios su masiniais i�nykimais, smulkmenas,�� t�sė Holusas. � Pavir�utini�kai atrodo, kad kiekvienas i�nykimas buvo sugalvotas pastūmėti i�likusias gyvybės formas tam tikra kryptimi, ta�iau norė�iau tai patvirtinti.

��Na, tada turėtume pradėti tyrinėti fosilijas, i�likusias prie� pat ir tuojau po kiekvieno i�nykimo,�� patariau.

��Būtent,�� sutiko Holusas, energingai �vytuodamas savo akių stiebeliais.

��Eime,�� pakvie�iau.

��Jei norite, kad ei�iau kartu, privalote pasiimti projektorių, � perspėjo Holusas.

Linktelėjau, vis dar pratindamasis prie minties, jog Holusas yra per atstum�, ir paėmiau projektorių.

��Jis puikiausiai veiks, jei įsidėsite į ki�en�, � pamokė Holusas.

Taip ir padariau, o po to nusived�iau Holus� į mil�ini�k� paleobiologijos kolekcijų patalp�, kuri yra saugyklų centro rūsyje; kad į j� patektume, neturėjome eiti pro jokias vie�as muziejaus sales.

Kolekcijų patalpoje stovėjo daugybė metalinių spintų bei atvirų lentynų su fosilijomis bei gipsiniais gaubtais, dalis kurių dar neatidaryti nuo pat to laiko, kai prie� pus� �imtme�io buvo atgabenti į muziejų. I� prad�ių i�traukiau stal�ių su ordoviko periodo �uvų be �andikaulių kaukolėmis. Holusas atsargiai jas ap�iūrėjo. Holoforminio prietaiso perduodami jėgų laukai apibrė�ė kietosios būsenos sritis, tiksliai atitinkan�ias tariamas ateivio kūno formas. Eidami siaurais kolekcijų patalpos praėjimais, mes kelis kartus atsitrenkėme vienas į kit�, ir mano rankos kelis kartus palietė Holuso rankas, kai jam perdavinėjau fosilijas. Kai tik perkeltas kūnas prisiliesdavo prie mano odos, pajusdavau elektrostatinį dirginim�. Tai buvo vienintelis �enklas, kad Holuso i� tiesų �ia nėra.

Holusui ap�iūrinėjant keistas, dideles kaukoles, atsitiktinai pasakiau, kad jos atrodo gana ne�emi�kai. Atrodo, kad �i pastaba nustebino Holus�.

� �Ma� �ne� �do� �mi� �na�, � tarė jis,�� �jū� �sų� �su� �pra� �ti� �mas� �apie� �ne� ��e� �mi�� �k�� �gy� �vy� �b�.

��Maniau, kad jūs visk� apie j� �inote,�� �ypsodamasis atsakiau. � Tiesiosios �arnos zondavimas ir taip toliau.

��Mes jau metus stebime jūsų televizijos laidas. Ta�iau įtariu, kad turite įdomesnės med�iagos, nei pamatėme.

��K� jūs matėte?

��Laid� apie ne�emi�k� mokslinink� ir jo �eim�.

Truputį pagalvoj�s, supratau, k� jis turi omenyje.

��Ak,�� tariau,�� �Tre�ias akmuo nuo saulės�. Tai komedija.

��Tai po�iūrio reikalas,�� at�ovė Holusas. � Taip pat ma�iau program�, kurioje du federaliniai agentai persekioja ateivius.

� �X failai�, � pasakiau.

Holusas pritardamas palingavo akimis.

��Man ji sukėlė nusivylim�. Laidoje be paliovos kalbama apie ateivius, ta�iau jūs jų nesate mat�. Labiau pamokanti buvo vaizduojamojo meno laida apie jaunus �mones.

��Pasakykite �iek tiek daugiau, kad supras�iau,�� papra�iau.

��Vienas jų vardu Kartmanas,�� paai�kino Holusas.

Nusijuokiau.

� �Pietų parkas�. Stebiuosi, jog pamat� �i� laid�jūs nesusikrovėte daiktų ir nei�vykote namo. �inoma, galiu jums parodyti geresnių pavyzd�ių.

Apsidairiau aplink. Kolekcijų patalpos gale i�vydau mūsų doktorant�, einantį pro krūvas plioceno periodo fosilijų.

��Abdusai!�� pa�aukiau jį.

��Taip, Tomai,�� atsiliepė jis prisiartin�s, ta�iau Abduso �vilgsnis buvo įbestas į Holus�, o ne į mane.

��Abdusai, gal galėtum pa�okti į vaizdo kase�ių nuomos punkt� ir paimti man kelis filmus?

Doktorantai buvo naudingi daugeliu po�iūriu.

��Paimk kvit�, ir Dana tau gr��ins pinigus.

Pageidavimas buvo pakankamai keistas, kad Abdusas būtų liov�sis spoksoti į ateivį.

��Hm. �inoma,�� atsakė jis. � �inoma.

Pasakiau, ko noriu, ir Abdusas i�skubėjo.

Kartu su Holusu iki pusiaudienio ap�iūrinėjome ordoviko laikotarpio pavyzd�ius, po to patraukėme atgal į mano kabinet�. Įsivaizdavau, kad visoje visatoje intelektui reikia intensyvios med�iagų apykaitos. Ta�iau vis tiek baiminausi, jog forhilnor� gali erzinti, kad man reikalinga pietų pertrauka (ir jis bus dar labiau suirz�s, jog nutrauk�s darb� beveik nieko nevalgiau). Ta�iau jis valgė kartu su manimi � tik, �inoma, Holusas valgė savo pagrindiniame erdvėlaivyje, esan�iame orbitoje vir� Ekvadoro. Buvo keista stebėti, kaip Holuso įsikūnijimas, kartojantis visus tikro kūno judesius, krovė maist� į valgymo ang� � horizontalų griovelį liemens vir�uje, i�lindusį�per ply�į supan�iame kūn� audekle. Ta�iau paties maisto nesimatė, todėl Holusas atrodė kaip ne�emi�kas Marselis Marso[2], mėgd�iojantis valgymo proces�.

O man reikėjo tikro maisto. Siuzana buvo man įdėjusi skardin� �emuogių ir bananų energinio gėrimo ir por� vi��iukų blauzdelių, likusių nuo vakaryk�tės vakarienės. Vienu mauku i�gėriau tir�t� gėrim� ir suvalgiau pus� blauzdelės. Būtų buv� geriau, jei bū�iau turėj�s kitokio maisto; jau�iausi tarsi pirmyk�tis �mogus, ateivio akivaizdoje dantimis plė�damas mės� nuo kaulų, ta�iau, kiek �inojau, Holusas į savo stempl� grūdo gyvus �iurkėnus.

Valgydami abu �iūrėjome Abduso atne�tas vaizdajuostes; pasirūpinau, kad �vietimo skyrius į mano kabinet� atne�tų vaizdo grotuv� su televizoriumi.

Pirmasis filmas buvo �Arena�, originalios ��vaig�d�ių kelio� serijos epizodas; sustabd�iau vaizd�, vos tik ekrane pasirodė ponas �pokas.

��Matote?�� paklausiau. � Jis ateivis � vulkanas.

� �Jis� �pa� �na� ��us� �į� ��mo� �gų�, � pastebėjo Holusas, kuris vienu metu galėjo valgyti ir kalbėti.

��Atkreipkite dėmesį į ausis.

Holuso akių stiebeliai liovėsi siūbav�.

��Ir dėl to jis ateivis?

��Na,�� atsakiau,�� �inoma, tai �mogus, vaidinantis �į vaidmenį, tai vyrukas, vardu Leonardas Nimojus. Ta�iau taip, ausys turėtų byloti, kad persona�as yra ateivis i� kosmoso; �io filmo biud�etas buvo nedidelis. � Trumpam nutilau. � �ia �pokas yra tik pusiau vulkanas, kita jo pusė � �mogus.

��Kaip tai gali būti?

��Jo motina � �mogus, o tėvas � vulkanas.

��Biologi�kai tai nelogi�ka,�� at�ovė Holusas. � Būtų labiau tikėtina, kad jiems pavyktų sukry�minti bra�k� su �mogumi; jie bent jau atsirado toje pa�ioje planetoje.

Nusi�ypsojau.

��Patikėkite, a� tai �inau. Ta�iau luktelkite, �iame epizode yra dar vienas ateivis.

Pagreitintai persukau juost� ir vėl nuspaud�iau vaizdo mygtuk�.

��Tai Gomas,�� paai�kinau, rodydamas į beuodegį �ali� roplį su sudėtinėmis akimis, dėvintį auksin� tunik�. � Jis yra kito �vaig�dėlaivio kapitonas. Neblogai sugalvota, k�?

Man visada patiko �is persona�as � jis man buvo pana�us į dinozaur�.

��Taip,�� sutiko Holusas. � Ta�iau ir vėl tai rei�kia, kad savo i�vaizda jis yra per daug �emi�kas.

��Na, guminio kostiumo viduje yra aktorius,�� atsakiau.

Holuso akys nu�velgė mane taip, tarsi vėl bū�iau pasirod�s kaip mulkis, sakantis akivaizd�i� ties�.

Mes truputį pa�iūrėjome, kaip svirduliuoja Gomas, po to a� i�ėmiau kaset� ir įsta�iau �Kelion� į Babelį�. Ta�iau �į kart� nepersukau pagreitintai kasetės; leidau intrigai atsiskleisti.

��Ar matote?�� paklausiau. � Tai �poko tėvai. Sarekas yra grynakraujis vulkanas, o Amanda, moteris, kuri� �ia matote, grynakraujis �mogus.

��Neįtikėtina,�� stebėjosi Holusas. � Ir �monės tiki, kad �itoks kry�minimas yra įmanomas?

Gū�telėjau pe�iais.

��Juk �ia mokslinė fantastika,�� atsakiau. � Tai pramoga.

Pagreitintai persukau vaizdajuost� iki tos vietos, kur rodomas diplomatinis priėmimas. Kresnas ateivis su knysle vietoje nosies kibo prie Sareko:

��O jūs, Sarekai,�� suurzgė jis. � Kaip balsuosite jūs, Sarekai i� Vulkano?

��Tai telaritas,�� paai�kinau. Po to prisimin�s pridūriau: � Jis vardu Gavas.

��Jis pana�us į jūsų kiaul�, � pastebėjo Holusas. � Be to, irgi atrodo per daug �emi�kai.

Dar pagreitintai persukau vaizdajuost�.

��Tai andorietis,�� tariau.

Ekrane i�dygo mėlynaodis baltaplaukis humanoidas su dviem storomis, padalytomis į dalis antenomis, ky�an�iomis i� pakau�io.

��Kuo jis vardu?�� paklausė Holusas.

Tai buvo �rasas, ta�iau ka�kodėl sumi�au dėl to, kad �inau jo vard�.

��Neprisimenu,�� atsakiau ir įsta�iau kit� kaset�: specialų ��vaig�d�ių karų� variant� su titrais.

Pagreitintai j� persukau iki scenos valgykloje. Holusui patiko Grydo � pana�us į vabzdį Jabos pakalikas, besigin�ijantis su Hanu Solu � taip pat jam patiko Plaktukgalvis bei keli kiti persona�ai, bet vis tiek Holusui atrodė, kad �monija neteisingai vaizduoja ne�emi�kosios gyvybės atstovus. �inoma, a� jam neprie�taravau.

��Ta�iau,�� pastebėjo Holusas,�� jūsų filmų kūrėjams vienas dalykas pavyko.

��Koks?�� paklausiau.

��Diplomatinis priėmimas: scena prie baro. Atrodo, jog visų parodytų ateivių technologijos lygis buvo ma�daug vienodas.

Suraukiau antakius.

��Visada maniau, kad tai yra ma�iausiai tikėtinas dalykas. Juk visatai yra ma�daug dvylika milijardų metų�

��I� tiesų jai 13,93422 milijardo,�� patikslino Holusas,�� suprantama, matuojant �emės metais.

��Puiku. Visatai yra 13,9 milijardo metų, o �emei tik ma�daug 4,5 milijardo. Privalo būti kur kas senesnių ir kur kas jaunesnių u� mūsi�k� planet�. Many�iau, kad yra intelektualių rasių, pranokusių mus milijonais, jei ne milijardais, metų, o kitos rasės turėtų būti bent �iek tiek primityvesnės.

��Net keliais de�imtme�iais atsilikusi nuo jūsų rasė neturėtų radijo ar erdvėlaivių, todėl jos aptikti nepavyktų, � pastebėjo Holusas.

��Teisybė. Ta�iau vis tiek many�iau, kad yra daugybė rasių, kur kas toliau pa�engusių u� mus, kaip, na, pavyzd�iui, kaip jūsi�kė.

Holuso akys pa�velgė viena į kit� � ar tai rei�kė nuostab�?

��Mes, forhilnorai, nesame labai smarkiai pa�eng� toliau u� jūsų ras� � daugiausia �imtme�iu, tikrai ne daugiau. Tikiuosi, jog per kelis de�imtme�ius jūsų fizikams pavyks padaryti didelių atradimų, kurie leis, panaudojus termobranduolin� sintez�, ekonomi�kai įgreitinti erdvėlaivius beveik iki �viesos grei�io.

��Tikrai? Puiku. Ta�iau� ta�iau kokio am�iaus yra Beta Hydri?

Tai bent būtų sutapimas, jei �vaig�dės am�ius būtų toks pat kaip Saulės.

��Ma�daug 2,6 milijardo �emės metų.

��Truputį didesnis nei pusė Solio am�iaus.

��Solio?�� paklausė kairioji Holuso burna.

��Taip mes vadiname Saul�, kai norime j� i�skirti i� kitų �vaig�d�ių, � paai�kinau. � Ta�iau jei Beta Hydri yra tokia jauna, stebiuosi, kad jūsų pasaulyje yra stuburinių, o k� jau ir kalbėti apie proting� gyvyb�.

Holusas susim�stė dėl mano �od�ių.

��Kada gyvybė atsirado �emėje?

� �ia tikrai buvo gyvybė prie� 3,8 milijardo metų � turime tokio am�iaus fosilijų � ir galbūt gyvybė buvo net prie� keturis milijardus metų.

Ateivis negalėjo patikėti.

��O pirmieji gyvūnai, turintys stubur�, atsirado tik prie� pus� milijardo metų, tiesa? Vadinasi, kad atsirastų pirmieji stuburiniai, prireikė 3,5 milijardo metų? � Holusas i�pūtė savo liemenį. � Gyvybė mano planetoje atsirado, kai jai buvo 350 milijonų metų, o stuburiniai atsirado praėjus vos 1,8 milijardo metų.

� Įdomu, kodėl evoliucija �ia u�truko taip ilgai?

��Jau sakiau,�� ai�kino Holusas,�� kad gyvybės raida jūsų ir mūsų pasaulyje manipuliavo Dievas. Galbūt jis turėjo tiksl�, jog vienu metu atsirastų įvairios protingos gyvybės formos.

��Ak,�� abejodamas i�tariau.

��Ta�iau net jei tai netiesa,�� t�sė Holusas,�� yra kita prie�astis, dėl kurios visos keliaujan�ios po kosmos� rasės yra pana�iai i�sivys�iusios.

Pas�monėje ėmė suktis ka�kokios mintys, Karlo Sagano ai�kinimas, kurį kadaise ma�iau per televizij�: Dreiko lygtis. Joje buvo keli dėmenys, tarp jų �vaig�d�ių formavimosi greitis, dalis �vaig�d�ių, galin�ių turėti planetas, ir taip toliau. Sudaugin� visus lygties dėmenis, turėtumėte gauti spėjam� protingų civilizacijų, �iuo metu egzistuojan�ių Pauk��ių Take, skai�ių. Neprisimenu visų lygties dėmenų, ta�iau tikrai pamenu paskutinį, nes kai Saganas jį aptarinėjo, mane nukrėtė �iurpas.

Paskutinysis dėmuo buvo technologinės civilizacijos gyvavimo trukmė: metų skai�ius nuo radijo transliacijos sukūrimo iki rasės i�nykimo. �monės rimtai pradėjo transliuoti radij� tre�iajame dvide�imto am�iaus de�imtmetyje; jei �altasis karas būtų virt�s kar�tuoju, mūsų, kaip technologinės rū�ies, gyvavimas tebūtų truk�s trisde�imt metų.

��Turite omenyje civilizacijos gyvavimo trukm�? � paklausiau. � Laik� iki ji pati save susinaikins?

��Manau, jog tai yra viena i� galimybių, � atsakė Holusas. � Mano rasei tikrai buvo i�kil� sunkumų mokantis i�mintingai naudoti branduolin� energij�. � Ateivis trumpam nutilo. � Man susidarė įspūdis, jog daugelį �monių kamuoja psichikos sutrikimai.

Tokia akivaizdi temų kaita mane apstulbino.

��Mm, taip. Manau, jog tai tiesa.

��Taip pat ir daugelį forhilnorų, � t�sė Holusas. � Tai irgi kelia susirūpinim�: vystantis technologijoms, lengviau tampa sunaikinti vis� populiacij�. Galiausiai technika atsiduria ne tik vyriausybių, bet ir pavienių �monių rankose � ir kai kurie �ių �monių nėra stabilios psichinės būklės.

Tai buvo sukre�ianti mintis. Naujas Dreiko lygties dėmuo: d su indeksu p � dalis jūsų gyvybės formos narių, kurie yra pami��.

Holuso atvaizdas prisiartino prie man�s.

��Ta�iau tai nėra svarbiausias dalykas. Sakiau, kad, prie� susitinkant su jumis, mes, forhilnorai, u�mezgėme ry�į su kita gyvybės forma � rydais; ties� sakant, mes su jais pirm� kart� susitikome ma�daug prie� �e�iasde�imt metų � kai nuvykome į Delta Pavonis ir ten juos atradome.

Linktelėjau.

��Taip pat sakiau, kad mūsų �vaig�dėlaivis, �Merelkas�, prie� atvykdamas �ia, be rydų aplankė dar �e�ias �vaig�d�ių sistemas. Ta�iau jums nepasakiau, kad kiekvienoje �ių sistemų ka�kada buvo protingų rasių: �vaig�dės, kurias jūs vadinate Epsilon Indi, Tau Ceti, Miu Kasiopėja A, Eta Kasiopėja A, Sigma Drakonis ir Grumbrid�as 1618. Visose �iose �vaig�dėse ka�kada buvo protingos būtybės.

��Ta�iau jau nebėra?

��Teisingai.

��K� jūs ten radote?�� smalsavau. � Subombarduotus griuvėsius?

Galv� u�plūdo keistos ne�emi�kos architektūros, kuri� suklaipė, i�lydė ir apdegino branduoliniai sprogimai, vizijos.

��Jokių.

��Tai k� tada?

Holusas i�skėtė dvi rankas ir i�pūtė pilv�.

��Apleistus miestus, kurių dalis buvo nepaprastai seni � tokie seni, kad buvo giliai palaidoti po apna�ų sluoksniu.

��Apleistus?�� nusistebėjau. � Norite pasakyti, kad jų gyventojai i�vyko ka�kur kitur?

Tai patvirtindamos forhilnoro akys susilietė.

��Kur?

� �is klausimas vis dar kelia apmaud�.

��Ar dar k� nors �inote apie kitas protingas būtybes?

��Labai daug. Jos paliko daug reliktų bei istorinių įra�ų, o kartais ir palaidotus arba suakmenėjusius kūnus.

��Ir?

��Ir savo egzistavimo pabaigoje visos �ios protingų būtybių rū�ys buvo ma�daug vienodai pa�engusios, nė viena jų nebuvo sukūrusi ma�inų, kurių veikimo mes nepajėgtume suprasti. Tiesa, stebino kūnų struktūrų įvairovė, nors jie visi buvo � koki� jūs vartojate fraz�? � �gyvybė tokia, koki� mes pa�įstame�. Visų kūnai turėjo DNR gyvybės formų.

��Tikrai? O jūs ir rydai taip pat turite DNR?

��Taip.

��Nuostabu.

��Galbūt ir ne,�� at�ovė Holusas. � Mes manome, kad DNR buvo vienintelė molekulė, pajėgi skatinti gyvyb�; jokia kita med�iaga neturi sav�s pakartojimo, informacijos saugojimo bei suderinamumo savybių. DNR gebėjimas labai stipriai susispausti leid�ia jai egzistuoti mikroskopinių l�stelių branduoliuose, nors i�tempta kiekviena DNR molekulė yra ilgesnė nei vieno metro.

Linktelėjau.

��Evoliucijos kurse, kurį dės�iau, mes svarstėme, ar tai gali padaryti kuri nors kita, ne DNR, molekulė; mums nepavyko rasti alternatyvos, kuri nors kiek tiktų �iam tikslui. Ar visų ne�emi�kųjų DNR pagrindas yra tos pa�ios keturios med�iagos: adeninas, timinas, guaninas ir citozinas?

��Ar tai �ios?�� paklausė Holusas.

Staiga jo holoforminis projektorius i�spinduliavo į or� keturias �aliai �vytin�ias chemines formules: c₅H₅N₅ C₅H₆N₂O₂ C.HNO C₄H₅N₃O

Įdėmiai �iurėjau į jas; jau senokai buvau studijav�s biochemija.

��Hm, taip. Tai �ios formulės.

��Tada taip,�� atsakė Holusas. � Visur, kur radome DNR, pagrindas yra �ios keturios molekulės.

��Ta�iau laboratorijoje mes įrodėme, kad galima naudoti ir kitas bazines molekules; mes net sukūrėme dirbtin� DNR, kurioje naudojamos ne keturios, o �e�ios bazės.

��Abejoju, ar, norint tai pasiekti, buvo reikalinga nepaprasta intervencija,�� at�ovė Holusas.

��Ne�inau, tik spėju,�� atsakiau, pagalvodamas apie visk�. � �e�i kiti pasauliai,�� tariau, bandydamas juos mintyse įsivaizduoti.

Ateivių planetos.

Negyvos planetos.

� �e�i kiti pasauliai,�� pakartojau. � Visi apleisti.

��Teisingai.

Ie�kojau tinkamo �od�io.

��Tai� baugina.

Holusas dėl to nesigin�ijo.

��Orbitoje aplink Sigma Drakonis II,�� pasakojo jis,�� radome tai, kas buvo pana�u į erdvėlaivių laivyn�.

��Ar manote, kad įsibrovėliai i�naikino tenyk�t� gyvyb�?

��Ne,�� atsakė Holusas. � Buvo akivaizdu, kad erdvėlaivius pagamino tos pa�ios būtybės, kurios pastatė miestus apa�ioje esan�ioje planetoje, o vėliau juos paliko.

��Jie statė kosminius laivus?

��Taip.

��Ir visi paliko planet�?

��Matyt.

��Ta�iau nesinaudodami erdvėlaiviais, kuriuos paliko?

��Būtent.

��Tai� paslaptinga.

��Be abejonės.

��O kaip dėl fosilijų �iose planetose? Ar ir jose buvo masiniai i�nykimai, sutampantys su mūsi�kiais?

Holusas pakrutino savo akių stiebelius.

��Sunku pasakyti; jei būtų lengva i�studijuoti fosilijas, nevykdant mokslinių tyrimų de�imtme�iais ar �imtme�iais, niekada nebū�iau atvyk�s pas jus. Ta�iau, kiek galime spr�sti, ne, nė vienoje i� apleistų planetų nebuvo masinių i�nykimų prie� 440, 305, 225,210 ir 65 milijonus metų.

��Ar kurios nors i� �ių civilizacijų buvo vienalaikės?

Holusas puikiai mokėjo anglų kalb�, ta�iau kartais jam pasitaikydavo nesuprantamų �od�ių?

��Atleiskite?

��Ar kuri nors �ių civilizacijų gyvavo tuo pat metu kaip ir ka�kuri kita?

��Ne. Atrodo, jog seniausioji baigėsi prie� tris milijardus metų; jauniausioje, tre�ioje Grumbrid�o 1618 �vaig�dės planetoje, ma�daug prie� penkerius tūkstan�ius metų. Ta�iau�

��Taip?

��Ta�iau, kaip sakiau, visos protingos gyvybės formos atrodė pana�iai i�sivys�iusios. �inoma, architektūriniai stiliai labai skyrėsi. Pavyzd�iui, mūsų in�inieriai i�ardė orbitinį erdvėlaivį, kurį radome Sigma Drakonis II; jame pritaikyti skirtingi kelių problemų sprendimai palyginti su tais, kuriuos naudojame mes, ta�iau erdvėlaivis nebuvo i� esmės daug geresnis � galbūt keliais de�imtme�iais pranok�s tai, k� esame sukūr�. �itaip buvo visose paliktose planetose: jų gyventojai buvo tik �iek tiek toliau pa�eng� u� rydus ar forhilnorus � ar, beje, u� homo sapiens.

��Jūs manote, kad �itaip atsitinka visoms protingoms būtybėms? Jos pasiekia tokį ta�k�, kai papras�iausiai palieka savo gimt�sias planetas?

��Būtent,�� atsakė Holusas. � Arba ka�kas � galbūt pats Dievas � atvyksta ir jas pasiima.

Holuso buvim� smarkiai i�reklamavo KOM narių skyrius (�Remkite muziejų, pritraukiantį lankytojus i� viso pasaulio � ir net u� jo ribų!�), tad pirm�j� savait� po forhilnoro apsilankymo lankytojų skai�ius gerokai i�augo. Ta�iau kai pasidarė ai�ku, jog ma�ai tikėtina, kad kosminis keltas vėl nusileis ir ateivis i� kosmoso vėl vaik��ios �aligatviu, pakils laiptais bei pereis vestibiulį, lankytojų minios vėl suma�ėjo iki įprasto lygio.

Daugiau nebema�iau KS�T agentų. Ministras pirmininkas i� tiesų buvo u�suk�s į KOM susitikti su Holusu; suprantama, jog Kristina jo apsilankym� pavertė įspūdinga fotosesija. Keli �urnalistai oficialiai papra�ė Kretjeno, kad �is u�tikrintų, jog ateiviui bus leid�iama neu�puldinėjamam t�sti darb� � būtent to norėjo Kanados �monės, remiantis Maklyno apklausos duomenimis. Ministras pirmininkas i� tiesų patikino, kad taip ir bus, ta�iau a� įtariu, jog KS�T operatyviniai darbuotojai ka�kur tykojo nematomi.

Ketvirt�j� Holuso lankymosi Toronte dien� a� su juo vėl buvau saugyklų centro rūsyje įsikūrusioje kolekcijų salėje. I�trauk�s metalinį stal�ių, rod�iau Holusui skalūno luit� su puikiai i�silaikiusiu euripteridu. Pavyzdį perkėlėme ant darbastalio, ir Holusas de�ine akimi pa�velgė pro smarkiai didinan�i� lup�, pritvirtint� prie metalinio rėmo, kurios l�į ap�vietė fluorescencinis vamzdelis. Trumpam susim�s�iau apie �io rei�kinio fizik�: į padidint� atvaizd� �velgė imituojama akis, o informacija ka�kaip buvo perduodama tikrajam Holusui, skrendan�iam orbitoje vir� Ekvadoro.

�inau, �inau,�� tikriausiai man nereikėjo kreipti į tai dėmesio. Ta�iau, po velnių, po to, kai Holusas apie tai u�siminė, naktimis negalėjau u�migti.

��I� kur �inote,�� galiausiai paklausiau jo,�� kad buvo visatos kūrėjas?

Holuso akių stiebeliai i�linko ir pa�velgė į mane.

��Visata buvo ai�kiai suprojektuota; o jei yra projektas, turėjo būti ir projektuotojas.

Pajudinau kaktos raumenis, kaip darydavau, kai norėdavau kilstelėti antakius.

��Man ji atrodo atsitiktinė, � paprie�taravau. � Turiu omenyje tai, kad �vaig�dės nėra i�dėstytos geometrinėmis figūromis.

��Atsitiktinume slypi didis gro�is,�� at�ovė Holusas. � Ta�iau a� kalbu apie fundamentalesnį projekt�. Visatos svarbiausi parametrai yra tiksliai suderinti beveik idealiu laipsniu, kad galėtų palaikyti gyvyb�.

Buvau gana tvirtai įsitikin�s, jog �inau, kurlink jis pakreips kalb�, ta�iau paklausiau:

��Kaip?

Kad ir kaip ten būtų, pamaniau, kad jis gali �inoti ka�k�, ko ne�inau a�, ir i� tiesų, mano didelei nuostabai, būtent taip ir atsitiko.

��Jūsų mokslas �ino keturias pagrindines jėgas; ta�iau i� tiesų jų yra penkios, tik jūs dar neatradote penktosios. Jums �inomos keturios jėgos yra gravitacija, elektromagnetizmas, silpnoji branduolinė jėga ir stiprioji branduolinė jėga; penktoji jėga yra atstūmimo, veikianti itin dideliais atstumais. Visų �ių jėgų stiprumas labai kinta, ta�iau jei jis nors truputį skirtųsi nuo dabartinio, visata, koki� mes pa�įstame, neegzistuotų ir gyvybė niekada neatsirastų. Paimkime, pavyzd�iui, gravitacij�; jei �i jėga būtų nors truputėlį stipresnė, visata jau seniai būtų suirusi. Jei ji būtų bent �iek tiek silpnesnė, �vaig�dės niekada nebūtų susiformavusios.

��Truputį, � tarsi aidas pakartojau.

��Taip, jei kalbame apie tuos du scenarijus; a� turiu omenyje �imtus ir tūkstan�ius kartų. Norite geresnio pavyzd�io? Puiku. Suprantama, jog �vaig�dės privalo i�laikyti pusiausvyr� tarp gravitacinės jėgos, savo masės, kuri stengiasi jas suardyti, ir savo skleid�iamos �viesos bei �ilumos sukeltos elektromagnetinės jėgos. Tik siaurame �ių jėgų reik�mių diapazone galima i�laikyti pusiausvyr�, leid�ian�i� �vaig�dėms egzistuoti. Vienu kra�tutiniu atveju susiformuoja mėlynosios mil�inės, kitu � raudonosios nyk�tukės, bet nė vienoje �ių �vaig�d�ių rū�ių sistemoje negali atsirasti gyvybė. Laimei, beveik visos �vaig�dės patenka į tarp� tarp �ių kra�tutinumų � būtent dėl akivaizdaus skaitmeninio pagrindinių gamtos konstantų sutapimo. Jei, pavyzd�iui, gravitacijos stiprumas skirtųsi � luktelkite; privalau tai paversti į jūsų de�imtain� sistem� � viena 10⁴⁰ dalimi, �is skaitmeninis sutapimas būtų pa�eistas, ir visos visatos �vaig�dės būtų arba mėlynosios mil�inės, arba raudonosios nyk�tukės; nebūtų geltonų saulių, �vie�ian�ių pana�ioms į �em� planetoms.

��Tikrai? Tik viena 10⁴⁰ dalimi?

��Taip. Pana�iai yra ir su stipri�ja branduoline jėga, laikan�ia atomų branduolius krūvoje, nors teigiamo krūvio protonai ir stumia vienas kit�: jei �i jėga būtų nors truputėlį silpnesnė nei yra, atomai niekada nesusiformuotų � jiems to neleistų padalyti protonų atostūmio jėga. O jei ji būtų nors truputėlį stipresnė, galėtų egzistuoti tik vandenilio atomas. Ir vienu, ir kitu atveju visatoje nebūtų �vaig�d�ių, o planetose gyvybės.

��Vadinasi, jūs norite pasakyti, kad ka�kas parinko �iuos duomenis?

��Būtent.

��I� kur �inote, kad tai nėra vieninteliai dyd�iai, kuriuos gali turėti �ios konstantos?�� paklausiau. � O gal tiesiog kitaip ir būti negali.

Ateivio liemuo i�sipūtė.

� Įdomi mintis. Ta�iau mūsų fizikai įrodė, kad teori�kai i� tiesų įmanomi ir kiti rodikliai. O tikimybė, kad dabartiniai dyd�iai atsirado atsitiktinai, yra vienas i� �e�ių su tiek nulių, kad galite įra�yti nulį į kiekvien� visatos neutron� bei proton�, ir vis tiek skai�ius nebus u�ra�ytas iki galo.

Linktelėjau. Esu girdėj�s įvairius samprotavimus �iuo klausimu. Atėjo metas i�traukti savo kozirį.

��Galbūt i� tiesų egzistuoja visos galimos �ių konstantų reik�mės,�� sutikau,�� ta�iau skirtingose visatose. Galbūt yra begalinis lygiagre�ių visatų skai�ius, kurių kiekvienoje nėra gyvybės, nes jai atsirasti neleid�ia fiziniai parametrai. Jei taip, tada nėra nieko nuostabaus, kad mes esame �ioje visatoje, turint omenyje tai, jog tai vienintelė i� visų įmanomų visatų, kurioje mes galime būti.

��Ak,�� pertraukė Holusas. � Suprantu�

Patenkintas savimi, susikry�iavau rankas ant krūtinės.

��Suprantu,�� t�sė ateivis,�� kur slypi jūsų neteisingo supratimo �aknys. Praeityje dauguma mano pasaulio mokslininkų buvo ateistai arba agnostikai. Mes seniai �inojome apie akivaizd�ias tiksliai suderintas jėgas, valdan�ias mūsų visat�; man susidaro įspūdis, kad ir jūs jau esate ka�kiek su jomis susipa�in�. Ir tas pats argumentas � jog galbūt yra begalinis skai�ius visatų, kuriose egzistuoja alternatyvių pagrindinių konstantų reik�mių kontinuumas � leido ankstesnėms forhilnorų mokslininkų kartoms atmesti kūrėjo s�vok�. Kaip jūs sakote, jei ka�kur kitur egzistuoja visos įmanomos reik�mės, nieko nuostabaus, kad yra viena visata, valdoma tam tikru reik�mių rinkiniu, kurio dėka yra įmanoma gyvybė.

Ta�iau pasirodo, kad nėra jokių ilgalaikių lygiagre�ių visatų, kurios tuo pa�iu metu egzistuotų su mūsi�ke; jų ir negali būti. Mano pasaulio fizikams pavyko sukurti tai, k�, matyt, bando padaryti jūsi�kiai: did�i�j� viening� teorij�, apiman�i� visk�. Per jūsų televizij� bei radij� nedaug su�inojau apie �monių įsitikinimus kosmologijos klausimais, ta�iau jei jūs laikotės k� tik pareik�to įsitikinimo, spėju, kad jūsų kosmologai dabar yra stadijoje, kurioje mano, jog visata grei�iausiai atsirado pagal did�iojo sprogimo modelį. Ar a� teisus?

��Taip,�� atsakiau.

Holusas pasiūbavo.

��Forhilnoro fizikai irgi laikėsi �io įsitikinimo � nuo jo priklausė daugelio reputacija � kol nebuvo atrasta penktoji s�veikos rū�is, penktoji pagrindinė jėga; �is atradimas buvo susij�s su revoliuciniu perversmu energijos gavybos srityje, leidusiu mums įgreitinti erdvėlaivius beveik iki �viesos grei�io, nepaisant reliatyvumo teorijos teiginio, kad erdvėlaivių masė, artėjant prie �io grei�io, nepaprastai padidėja.

Holusas pamind�ikavo savo �e�iomis kojomis ir t�sė toliau:

��Did�iojo sprogimo modeliui reikia, kad visata būtų plok��ia: nei atvira, nei u�dara, kuri i� esmės gyvuotų begalinį laik�; ta�iau pagal �į modelį įmanomas lygiagre�ių visatų egzistavimas. Bet, norint įvesti penkt�j� jėg�, teko modifikuoti �i� teorij�, kad būtų i�saugota simetrija; po �ios modifikacijos atsirado nuosekli did�ioji vieninga teorija � kvantinė teorija, įvertinanti visas jėgas, įskaitant gravitacij�. Did�iojoje vieningoje teorijoje yra trys svarbios nuostatos.

Pirma, mūsų visata yra ne plok��ia, o u�dara: ji i� tiesų prasidėjo did�iuoju sprogimu ir egzistuos dar daug milijardų metų, ta�iau galiausiai susispaus į juod�j� skyl� per didįjį susitraukim�.

Antra, �is, dabartinis, sukūrimo ciklas eina ne daugiau kaip po a�tuonių did�iojo sprogimo ir did�iojo susitraukimo svyravimų ��mes esame ne begalinėje visatų grandinėje, o tik vienoje i� nedaugelio kada nors egzistavusių visatų.

��Tikrai?�� nusistebėjau.

Buvau įprat�s, kad kosmologija man pateiktų arba begalyb�, arba reik�mes, tiksliai lygias vienetui. A�tuoni atrodė neįprastas skai�ius, todėl tai ir pasakiau.

Holusas sulenkė kojas per vir�utinius s�narius.

��Supa�indinote mane su Cenu � jūsų etatiniu astronomu. Pasikalbėkite su juo; �enas tikriausiai pasakys, jog net jūsų did�iojo sprogimo modelis, reikalaujantis, kad visata būtų plok��ia, leid�ia daryti prielaid�, jog prie� tai buvo labai ribotas svyravimų skai�ius, jei jų buvo apskritai. Įtariu, kad �enui atrodys visai logi�ka su�inoti, jog dabartinė tikrovės iteracija yra viena i� labai ma�o kada nors egzistavusių visatų skai�iaus.

Holusas nutilo, po to t�sė toliau:

��Ir tre�ioji did�iosios vieningos teorijos nuostata yra tokia: jokia lygiagreti visata neegzistuoja kartu su mūsi�ke ir neegzistavo kartu nė su viena i� ankstesnių visatų, i�skyrus visi�kai identi�kas visatas su tiksliai tomis pa�iomis fizinėmis konstantomis, kurios trumpam buvo atsiskyrusios nuo dabartinės visatos, ta�iau beveik tuojau pat vėl su ja susijungė, �itaip sukeldamos kai kuriuos kvantinius rei�kinius.

Reikia pripa�inti, kad i�sakytų nuostatų pagrindimo matematinis aparatas yra gana painus, ta�iau ironi�ka yra tai, jog rydai intuityviai sukūrė identi�k� modelį. Visa ko teorija leido padaryti gausyb� prognozių, kurios vėliau buvo eksperimenti�kai patvirtintos; �i teorija i�laikė visus testus. Kai supratome, kad negalime remtis supratimu, jog �i visata yra viena i� daugelio, intelektualaus projekto argumentas tapo svarbiausiu forhilnorų protui. Kadangi mūsi�kė visata yra viena i� maksimaliai devynių kada nors egzistavusių, kad turėtų �iuos neįtikėtinus projektinius parametrus, rei�kia, jog juos i� tiesų parinko protas.

��Net jei galbūt keturių � atleiskite, penkių � pagrindinių jėgų reik�mės yra tariamai visi�kai neįtikėtinos,�� paprie�taravau,�� tai viso labo tėra penki atskiri sutapimai ir, nors tai labai neįtikėtina, penki sutapimai i� tiesų galėjo įvykti atsitiktinai vos per devynias iteracijas.

Holusas pasisūpavo.

��Jūsų atkaklumas intriguoja,�� parei�kė jis. � Ta�iau ne tik penkių jėgų reik�mės yra, matyt, suprojektuotos; daugelis kitų visatos funkcionavimo aspektų taip pat atrodo labai tiksliai suderinti.

��Pavyzd�iui?

��Jūs ir a� esame sudaryti i� sunkiųjų elementų: anglies, deguonies, azoto, kalio, gele�ies ir taip toliau. Kai visata gimė, vieninteliai tuo metu egzistav� elementai buvo vandenilis bei helis, ir jų santykis buvo ma�daug trys su vienu. Ta�iau branduoliniuose �vaig�d�ių �aizdruose vandenilis jungiasi į sunkesnius elementus, ir atsiranda anglis, deguonis ir taip toliau, �od�iu � visa periodinė lentelė. Visi sunkieji elementai, i� kurių sudaryti mūsų kūnai, buvo nukalti seniai mirusių �vaig�d�ių branduoliuose.

� �inau. �Mes visi esame �vaig�d�ių med�iaga�, � kaip mėgdavo sakyti Karlas Saganas.

��Būtent. I� tiesų jūsų ir mano pasaulio mokslininkai mus vadina angliavandeniliais grind�iamomis gyvybės formomis. Ta�iau tai, kad anglį sukuria �vaig�dės, labai priklauso nuo anglies branduolio rezonansinės būsenos. Kad atsirastų anglis, du helio branduoliai privalo būti sukib� tol, kol įjuos smogs tre�iasis � trys helio branduoliai suteikia �e�is neutronus bei �e�is protonus, o tai ir yra anglies receptas. Ta�iau jei anglies rezonansinis lygis būtų vos keturiais procentais �emesnis, toks tarpinis poravimasis nevyktų, ir anglis nebūtų sukurta, vadinasi, nebūtų jokios organinės chemijos. �ie sunkieji elementai yra �emėje todėl, kad tam tikra �vaig�d�ių dalis � koks tai �odis? Kai sprogsta didelė �vaig�dė?

��Supernova,�� pasufleravau.

��Taip. �ie sunkieji elementai yra �ia todėl, kad tam tikra �vaig�d�ių dalis virsta supernovomis ir i�spjauna savo jungimosi produktus į tarp�vaig�din� erdv�.

��Vadinasi, jūs teigiate, jog tai, kad �vaig�dė tampa supernova, yra ka�kas, k� taip pat turi suprojektuoti Dievas?

��Tai nėra taip primityvu.

Pauzė.

��Ar �inote, kas atsitiktų �emei, jei kuri nors netoli esanti �vaig�dė taptų supernova?

��Jei mes būtume pakankamai arti, įtariu, jog i�keptume.

A�tuntajame dvide�imto am�iaus de�imtmetyje Deilas Raselas propagavo teorij�, kad gyvūnų i�nykimo kreidos laikotarpio pabaigoje prie�astis buvo netoli esan�ios supernovos sprogimas.

��Būtent. Jei per pastaruosius kelis milijardus metų kada nors būtų atsiradusi vietinė supernova, jūsų �ia nebūtų. Beje, nė vieno i� mūsų nebūtų, nes mūsų pasauliai yra gana arti vienas kito.

��Vadinasi, supernovos negali atsirasti per da�nai ir�

��Teisingai. Ta�iau jos taip pat negali atsirasti ir per retai. Būtent supernovų sprogimų sukeltos smūgio bangos sukelia planetų sistemų formavim�si i� dulkių debesų, supan�ių kitas �vaig�des. Kitaip sakant, jei netoli jūsų saulės niekada nebūtų buv� jokios supernovos, de�imt planetų, skriejan�ių aplink saul�, nebūtų susiformavusios.

��Devynios,�� pataisiau jį.

��De�imt,�� tvirtai pakartojo Holusas. � Nesiliaukite stebėj�.

��Jo akių stiebeliai susiūbavo. � Ar matote keblum�? Kai kurios �vaig�dės turėjo virsti supernovomis, kad atsirastų sunkieji elementai, reikalingi formuotis gyvybei, ta�iau jei susiformuotų per daug supernovų, jos būtų i�naikinusios u�simezgusi� gyvyb�. O jei jų atsirastų nepakankamai, būtų labai nedaug planetinių sistemų. Lygiai kaip pagrindinės fizinės konstantos ir anglies rezonansiniai lygiai, ir vėl atrodo, jog supernovų atsiradimo tempas buvo tiksliai parinktas i� labai siauro galimai priimtinų reik�mių diapazono; bet koks �ymesnis nukrypimas reik�tų visat� be gyvybės ar net be planetų.

Stengiausi tvir�iau atsiremti kojomis į �em�. Suskaudo galv�.

��Tai taip pat galėjo būti atsitiktinis sutapimas,�� parei�kiau.

��Tai arba atsitiktinis sutapimas, u�dėtas ant kito tokio sutapimo,�� atsakė Holusas,�� arba s�moningas projektas. Dar daugiau. Pavyzd�iui, paimkime vandenį. Visos mums �inomos gyvybės formos i�sivystė vandenyje, ir visųjų biologiniams procesams reikalingas vanduo. Nors atrodo, jog vanduo yra paprastas cheminis junginys � tik du vandenilio atomai, susijung� su deguonies atomu � i� tiesų tai nepaprasta med�iaga. Kaip �inote, dauguma cheminių junginių vesdami traukiasi, o �ildami ple�iasi. Vanduo irgi �itaip elgiasi, ta�iau tik tol, kol pradeda u��alti. Tada jis elgiasi stulbinamai: vanduo pradeda plėstis, nors vis labiau ��la, ir i� tiesų tampa ma�iau tankus nei tada, kai buvo skystis. �inoma, jog būtent dėl to ledas plūduriuoja, o ne sk�sta. Mes esame taip įprat� tai matyti, ar tai būtų ledo kubeliai gėrimo stiklinėje, ar padengusi tvenkinį pluta, kad paprastai net nesusim�stome. Ta�iau kitos med�iagos �itaip nesielgia: su�aldytas anglies dvideginis � tai, k� jūs vadinate sausu ledu � sk�sta skystame anglies dvideginyje; �vino luitas pask�s i�lydyto �vino katile.

Ta�iau vandens ledas plūduriuoja � ir jei jis �itaip nesielgtų, gyvybė būtų neįmanoma. Jei e�erai ir vandenynai u��altų i� apa�ios į vir�ų, u� ekvatoriaus juostų nebūtų jokios jūros ar e�erų dugno ekologijos. Ties� sakant, jei jie pradėtų u��alti, vandens kūnai �aldami sukietėtų ir am�iams tokie i�liktų; būtent po ledu tekan�io vandens srovė skatina tirpim� pavasarį � �tai kodėl ledynai, po kuriais nėra tokių srovių, tūkstantme�ius egzistuoja sausumoje �alia skystų e�erų.

Įdėjau euripterido fosilij� atgal į stal�ių.

��Sutinku, kad vanduo � nepaprasta med�iaga, ta�iau�

Holusas suglaudė akis.

��Ta�iau �is keistas plėtimasis prie� u���lant nėra vienintelė nuostabi vandens terminė savybė. Ties� sakant, vanduo turi septynis skirtingus terminius parametrus, ir visi jie chemijos pasaulyje yra unikalūs ar beveik unikalūs, ir visi jie yra būtini gyvybei egzistuoti. Tikimyb�, kad bet kuris jų įgytų reik�m�, nukrypusi� nuo tos, kuri� turi, reikia dauginti i� tikimybės, jog ir kitų �e�ių parametrų reik�mės bus pana�iai nukrypusios. Tikimybė, kad vanduo atsitiktinai turėtų �ias unikalias termines savybes, yra beveik lygi nuliui.

��Beveik,�� pakartojau, ta�iau balsas pradėjo tu��iai skambėti net man pa�iam.

Holusas nekreipė į mane dėmesio.

��Vanduo yra unikalus ne tik dėl savo terminių savybių. I� visų med�iagų tik skysto seleno pavir�iaus įtempimo jėga yra didesnė u� vandens. Būtent dėl didelės pavir�iaus įtempimo jėgos vanduo giliai įsiskverbia į ply�ius akmenyse ir, �inoma, kaip pastebėjome, elgiasi neįtikėtinai, nes ple�iasi u��aldamas ir skaldo �iuos akmenis. Jei vandens pavir�iaus įtempimo jėga būtų ma�esnė, nevyktų dirvos formavimosi procesas. Ma�a to: jei vandens klampa būtų didesnė, negalėtų atsirasti apytakos sistemos ��jūsų ir mano kraujo plazma i� esmės yra jūros vanduo, ta�iau nėra tokių biocheminių procesų, kurie galėtų teikti �ird�iai energij�, reikaling� pakankamai ilg� laik� pumpuoti pastebimai klampesnį skystį.

Ateivis nutilo.

��Galė�iau t�sti,�� tarė jis,�� pasakodamas apie nuostabius, rūpestingai suderintus parametrus, dėl kurių gyvybė tampa įmanoma, ta�iau tiesa yra paprasta: jei bet kuris jų � nors vienas i� �ios ilgos grandinės � būtų kitoks, visatoje nebūtų gyvybės. Mes arba esame neįsivaizduojamai neįtikėtinas laimingas atsitiktinumas � kur kas labiau neįtikėtinas nei tikimybė i�tis� �imtmetį kiekvien� savait� laimėti jūsų provincijos loterijoje � arba visata ir jos komponentai buvo tikslingai bei labai rūpestingai suprojektuota, kad galėtų atsirasti gyvybė.

Krūtin� nutvilkė skausmas, ta�iau nekreipiau į jį dėmesio.

��Ir vis tiek tai netiesioginis Dievo buvimo įrodymas,�� atrė�iau.

��Jūs �inote,�� atsakė Holusas,�� kad esate didelė ma�uma net savo rū�yje. Pagal tai, k� ma�iau per CNN, �ioje planetoje yra tik 220 milijonų ateistų, o i� viso gyventojų 6 milijardai. Tai tik trys procentai viso gyventojų skai�iaus.

��Kalbant apie faktus, tiesa nėra demokrati�kai atrandama,�� at�oviau. � Dauguma �monių nem�sto kriti�kai.

Holuso balse pasigirdo nusivylimo gaidelės.

��Ta�iau jūs esate i�silavin�s, kriti�kas m�stytojas, ir a� jums matematinėmis s�vokomis, kurios labiau nei bet kas moksle yra įtikinamos, paai�kinau, kodėl Dievas privalo egzistuoti � ar bent privalėjo ka�kada egzistuoti. Ir jūs vis tiek neigiate jo buvim�.

Skausmas krūtinėje stiprėjo. �inoma, jis nurims.

��Taip,�� atsakiau. � A� neigiu Dievo buvim�.

��Sveiki, Toma�ai,�� kreipėsi į mane daktaras Nogu�is t� lemting� praėjusių metų spalio dien�, kai atėjau aptarti testų, kuriuos jis paskyrė, rezultatus. Nogu�is visada mane vadino ne Tomu, o Toma�u. Mes pakankamai ilgai pa�inojome vienas kit�, kad galėtume kreiptis sutrumpintais vardais, ta�iau gydytojui patiko oficialumas, jis tarsi norėjo i�laikyti atstum�, bylojantį: �A� esu gydytojas, o jūs pacientas�. � Pra�om sėstis.

Taip ir padariau.

Daktaras Nogu�is negai�o laiko į�angai.

��Tai plau�ių vė�ys, Toma�ai.

Mano pulsas pada�nėjo. �andikaulis atvėpo.

��Atleiskite,�� sumurmėjau.

Galvoje pynėsi milijonai min�ių. Gydytojas tikriausiai suklydo; jis, matyt, paėmė ka�kieno kito ligos istorij�; k� pasakysiu Siuzanai? Staiga mano burna i�d�iūvo.

��Ar esate tikras?

��U�augintos i� jūsų skreplių kultūros buvo absoliu�iai diagnostinės,�� atsakė Nogu�is. � Nekyla jokių abejonių, kad tai vė�ys.

��Ar galima jį operuoti?�� pagaliau i�spaud�iau.

��Turėsime tai nustatyti. Jei ne, bandysime �vitinti ir taikyti chemoterapij�.

Akimirksniu pridėjau rank� prie galvos ir palie�iau plaukus.

��Ar� ar tai bus veiksminga?

Nogu�is raminamai nusi�ypsojo.

��Tai gali būti labai veiksminga.

K� rei�kė �gali būti�, a� nenorėjau i�girsti �gali būti�, man reikėjo tikrumo.

��O kaip dėl� persodinimo?

Nogu�io balsas tapo tylesnis.

��Kasmet nedaug atsiranda plau�ių persodinimui. Per ma�ai donorų.

��Galė�iau nuvykti į Valstijas,�� band�iau siūlyti.

Apie tai galima kasdien perskaityti laikra�tyje �Toronto Star�, ypa� po to, kai prasidėjo Hariso sveikatos prie�iūros finansavimo apkarpymai: kanadie�iai vyksta gydytis į JAV.

��Jokio skirtumo. Visur trūksta plau�ių. Beje, tai gali nieko nepadėti; privalėsime patikrinti, ar vė�ys nei�plito.

Norėjau paklausti: �Ar mirsiu?�, ta�iau klausimas man atrodė per daug tiesmuki�kas.

��I�saugokite teigiam� nuostat�, � t�sė Nogu�is. � Jūs dirbate muziejuje, tiesa?

��Aha.

��Tada jūsų sveikatos draudimas tikriausiai yra puikus. Ar pagal jį apmoka u� receptinius vaistus?

Linktelėjau.

��Gerai. �tai vaistai, kurie bus naudingi. Jie nėra pigūs, ta�iau jei moka draudimas, jums nereikia rūpintis. Bet, kaip sakiau, privalome patikrinti, ar vė�ys nei�plito. Nusiųsiu jus pas onkolog� �ventojo Mikalojaus ligoninėje. Ji jumis pasirūpins.

Linktelėjau jausdamas, kaip byra mano pasaulis.

Kartu su Holusu grį�ome į mano kabinet�.

��Jūs įrodinėjate,�� tariau,�� kad kosmose �monėms ir kitoms gyvybės formoms yra skirta ypatinga vieta.

Pana�us į vor� ateivis persislinko į kit� kabineto pus�.

��Mes i� tiesų u�imame ypating� viet�, � atsakė jis.

��Na, ne�inau, kaip vystėsi mokslas Beta Hydri III, Holusai, ta�iau �ia, �emėje, mokslo raida nuolatos mus i�stumdavo i� bet kokios i�skirtinės padėties sosto. Mano kultūra kadaise galvojo, kad mūsų pasaulis yra visatos centre, ta�iau paai�kėjo, jog tai klaida. Mes taip pat manėme, kad esame sukurti tiksliai pagal Dievo atvaizd�, bet tai taip pat buvo klaida. Kiekvien� kart�, kai pagalvodavome, jog esame ka�kuo ypatingi � arba mūsų planeta ar saulė � mokslas parodydavo, kad klydome.

��Ta�iau tokios kaip mes gyvybės formos i� tiesų yra ypatingos,�� gin�ijosi forhilnoras. � Pavyzd�iui, mūsų visų masė yra to paties laipsnio. Nė vienos protingos rū�ies, įskaitant ir tas, kurios paliko savo pasaulius, vidutinė suaugusio kūno masė nebuvo ma�esnė u� penkiasde�imt kilogramų ar didesnė u� penkis �imtus. Mes visi esame ma�daug dviejų metrų, matuojant ilgiausia kryptimi � ties� sakant, civilizuota gyvybė negalėtų egzistuoti gerokai trumpesniame nei pusantro metro kūne.

Vėl pamėginau kilstelėti antakius.

��Kodėl tai turėtų galioti �emėje?

��Tai galioja visur, ne tik �emėje, nes ma�iausias ilgai degantis lau�as yra penkiasde�imties centimetrų skersmens, o norint manipuliuoti lau�u, reikia būti u� jį �iek tiek didesniam. Suprantama, jog be ugnies negali būti metalurgijos, o bejos ir sudėtingos technikos. � Jis vėl nutilo ir pasiūbavo. � Suprantate? Mes visi i�sivystėme tokio dyd�io, kad galėtume naudoti ugnį � ir �is dydis yra tiksliai visatos logaritminiame viduryje. Did�iausias visatos matmuo yra ma�daug de�imt keturiasde�imtuoju laipsniu didesnis u� mus, o ma�iausia jos sudėtinė dalis yra de�imt keturiasde�imtuoju laipsniu ma�esnė. � Holusas pa�velgė į mane ir pasiūbavo auk�tyn bei �emyn. � Mes i� tiesų esame kūrinio centre, jei tik �inote, kaip į �į kūrinį �iūrėti.

Kai pradėjau dirbti KOM, visa antrojo auk�to priekinė dalis buvo skirta paleontologijai. �iauriniame sparne, tiesiai vir� suvenyrų parduotuvių ir u�kandinių, visada būdavo stuburinių paleontologijos ekspozicijos � vadinamoji �Dinozaurų galerija�, � o pietiniame sparne i� prad�ių buvo bestuburių paleologinė galerija; ties� sakant, �od�iai �Paleontologijos muziejus� tebėra ten i�kalti sienos vir�uje.

Ta�iau bestuburių galerija buvo u�daryta ka�in kada, o 1999 metais �ie plotai buvo i� naujo atverti publikai kaip �Atradimų galerija� � būtent tokios pramogos patinka racionaliajai Kristinai Dorati: vaikams įrengti interaktyvūs displėjai, i� kurių nieko rimta nei�moksi. Naujosios galerijos reklaminiai plakatai metro skelbė: �Įsivaizduokite, kas būtų, jei muziejui vadovautų a�tuonmetis.� Kaip kart� yra pasak�s D�onas Lenonas, lengva, jei bandai.

Mūsų pasidid�iavimas ir d�iaugsmas stuburinių paleontologijos skyriuje � parazaurolofo griau�iai su didinga metro ilgio skiautere. Visi pavyzd�iai bet kuriame kitame pasaulio muziejuje yra mūsų dinozauro kopijos. Ties� sakant, net Atradimų galerijoje yra mūsų parazaurolofo, gulin�io ant dirbtinės senovinės uolienos, kopija. Vaikai su mediniais plaktukais ir kaltais stebi dinozaur� i�tisas dienas, da�niausiai u�kėl� savo sėdynes ant didingos kaukolės.

Tiesiai prie�ais stuburinių paleontologijos galerij� yra vidinis balkonas, i�einantis į rotond�, kurios marmurines grindis puo�ia subtilus sprogstan�ios �vaig�dės pie�inys. Prie�ingoje pusėje, Atradimų galerijoje, yra kitas balkonas. Tarp �ių balkonų, vir� pagrindinio įėjimo su stiklinėmis durimis, yra trys vertikalūs tamsinto stiklo langai.

Prie� muziejui atveriant duris lankytojams, praved�iau Holus� per stuburinių paleontologijos galerij�. Mes turime geriausi� pasaulyje hadrozauridų kolekcij�. Mes taip pat turime įspūding� albertozaur�, grėsming� �azmozaur�, dvi dinami�kas alozauro kopijas ir puikų stegozaur�, be to, pleistoceno periodo �induolių ekspozicij� � sien�, nukabinėt� primatų bei hominidų liekanų kopijomis, La Bri deguto nuotėkų eksponat�, standartin� arklio evoliucijos sek� ir nuostabi� vėlyvojo kreidos laikotarpio povandeninio pasaulio dioram�su pleziozaurais, mozazaurais ir amonitais.

Taip pat nusived�iau Holus� į neken�iam� Atradimų galerij�, kur karali�kasis tiranozauras stūkso vir� nelemtojo parazaurolofo, sumontuoto ant grindų. Holus� pakerėjo visos fosilijos.

Be to, jam parod�iau daugyb� dinozaurų pie�inių, kuriuose jie pavaizduoti tokie, kokie galėjo atrodyti gyvi, ir papra�iau, kad Abdusas įra�ytų Holusui į vaizdajuost� �Juros periodo parko� kopij�.

Taip pat daug laiko praleidome su irzliu senuoju D�onsiu, ap�iūrinėdami bestuburių paleontologines kolekcijas; D�onsis turėjo be galo daug trilobitų.

Nusprend�iau, jog atėjo metas teisingumui. Pa�ioje prad�ioje Holusas pa�adėjo pasidalyti informacija, kuri� surinko jo gentainiai. Laikas pradėti j� kaupti. Papra�iau, kad Holusas papasakotų apie gyvybės formų evoliucijos istorij�jo pasaulyje.

Maniau, jog Holusas atsiųs man knyg�. Ta�iau jis padarė daugiau.

Kur kas daugiau.

Holusas paai�kino, kad, norint tai deramai padaryti, jam reikia tam tikros erdvės, tad mes palaukėme, kol muziejus u�sidarys. Atvaizdas trumpam pa�mė�avo mano kabinete ir i�nyko. Paai�kėjo, jog yra papras�iau man ne�iotis holoforminį projektorių i� vienos vietos į kit� nei atvaizdui vaik��ioti kartu su manimi muziejaus koridoriais, nes beveik visi � saugotojai, doktorantai, valytojos, lankytojai � rasdavo prie�astį mus sustabdyti ir pasi�neku�iuoti su ateiviu.

Liftu nusileidau į pagrindinį auk�t�, prie pla�ių akmeninių laiptų, supan�ių Nisgos totemo stulp� ir einan�ių į rūsį. Tiesiai po pagrindine rotonda buvo mūsų vadinamoji �emutinė rotonda. Didelė atvira erdvė, nuda�yta u�darytos grietine pomidorų sriubos spalva, buvo KOM teatro, įsikūrusio po antrame auk�te esan�iomis suvenyrų parduotuvėmis, vestibiulis.

Papra�iau pagalbinio personalo pastatyti ant trikojų penkias vaizdo kameras, kad galė�iau įra�yti tai, k� Holusas ketina man parodyti � �inojau, jog jis nenori, kad �monės �iūrėtų per a�tuonis pe�ius, kai ateivis dirbs; ta�iau Holusas suprato, jog gaudami i� jo informacij� kaip u�mokestį, privalome j� įra�yti. Pasta�iau holoforminį projektorių pla�ių grindų viduryje ir pabeld�iau į jį kviesdamas forhilnoro d�in�. Holusas ir vėl pasirodė, ir a� pirm� kart� i�girdau forhilnorų kalb�, kai ateivis dalijo nurodymus projektoriui. Jie skambėjo tarsi daina, ir Holusas harmonizavo pats su savimi.

Staiga vestibiulį pakeitė neįtikėtinas, ne�emi�kas vaizdas. Negalėjau atspėti, ar reginys tikras, pana�iai kaip ir su Holuso atvaizdu; jau�iausi tarsi bū�iau perkeltas per kelias de�imtis �viesme�ių į Beta Hydri III.

��Suprantama, jog tai imitacija,�� paai�kino Holusas,�� ta�iau mes manome, kad ji tiksli, nors gyvūnų spalvos yra spėjamos. �itaip mano pasaulis atrodė prie� septyniasde�imt milijonų metų, prie� pat naujausi� masinį i�nykim�.

Ausyse pajutau �irdies tvinksnius. Sutrepsėj�s kojomis, pajutau raminantį �emutinės rotondos grindų kietum� � vienintelį įrodym�, jog dar tebesu Toronte.

Dangus buvo toks pat �ydras, kaip ir �emėje, ir jame tvyrojo audros debesys; matyt, azotodeguonies atmosferos, prisotintos vandens garų, fizika yra universali. Land�aft� sudarė �velniai banguojan�ios kalvos, taip pat matėsi apsuptas smėlio tvenkinys, telk�antis ma�daug toje vietoje, kurioje i� tiesų yra Nisgos totemo stulpas. Saulė buvo tokia pat bly�kiai geltona kaip mūsi�kė, ir atrodė tokio paties dyd�io, kaip mums i� �emės atrodo mūsų saulė. �inyne paskai�iau apie Beta Hydri: ji yra 1,6 karto didesnė ir 2,7 karto ry�kesnė u� saul�, tad forhilnorų gimtosios planetos orbita turėtų būti labiau nutolusi nei �emės orbita nuo Saulės.

Visa augmenija buvo �alia � chlorofilas, dar vienas junginys, Holuso teigimu įrodantis intelektualaus projekto po�ymius, buvo geriausiai savo paskirtį atliekanti cheminė med�iaga, kad ir kokiame pasaulyje jis būtų. Lapų funkcij� atliekan�ios augalų dalys buvo idealiai apvalios ir i� apa�ios paremtos centriniu stiebeliu. Ir to, kas buvo med�ių ekvivalentai, kamienus dengė ne �ievė, o skaidri med�iaga, pana�i į Holuso akis dengian�ius kristalus.

Vis dar matėsi greta man�s stovintis Holusas. Atrodė, jog kelių gyvūnų, kuriuos ma�iau, kūno sandara buvo tokia pati kaip Holuso, nors jų a�tuonios galūnės buvo nediferencijuotos: visos naudojamos judėti, o ne manipuliuoti. Ta�iau dauguma gyvybės formų turėjo ne a�tuonias, o penkias galūnes � matyt, tai buvo ektoterminiai penkiakojai, kuriuos Holusas minėjo anks�iau. Vienų penkiakojų kojos buvo nepaprastai ilgos ir laikė liemenis labai auk�tai i�keltus. Kitų galūnės buvo tokios trumpos, kad jų kūnai vilkosi �eme. Apstulb�s stebėjau, kaip vienas penkiakojis spardė a�tuonkojį tol, kol �is neteko s�monės, ir tada palinko liemeniu, kurio apa�ioje, matyt, buvo burna vir� gulin�io gyvūno.

�ydrame danguje niekas neskraidė, nors ma�iau penkiakojus, kuriuos pavadinau �skė�iais�: su membranomis, besidriekian�iomis tarp visų penkių galūnių. Jie tarsi para�iutai leisdavosi i� med�ių, matyt, gebėdami valdyti savo nusileidim� suartindami ar atitolindami specialias galūnes; atrodo, kad jie taikėsi nutūpti ant penkiakojų arba a�tuonkojų nugarų ir juos nu�udyti nuodingais pilve esan�iais smaigaliais.

Nė vienas mano matytų gyvūnų neturėjo tokių kaip Holuso akių stiebelių; spėliojau, ar jie vėliau nei�sivystė būtent todėl, kad gyvūnai galėtų matyti sklend�ian�ius jų link �skė�ius�. Kad ir kaip ten būtų, evoliucija � tai ginklavimosi var�ybos.

��Neįtikėtina,�� tariau. � Visi�kai nematyta ekosistema.

Įsivaizduoju, kad mano �od�iai pralinksmino Holus�.

��Būtent taip jau�iausi ir a� pirm� kart� �ia atvyk�s. Nors jau buvau mat�s kitų ekosistemų, nieko nėra nuostabiau kaip susidurti su kitų gyvybės formų rinkiniu ir stebėti, kaip jos s�veikauja.

��Jis trumpam nutilo. � Kaip sakiau, tai mano pasaulis, koks jis būtų atrod�s prie� septyniasde�imt milijonų jūsų metų. Kai įvyks kitas masinis i�nykimas, visi penkiakojai bus i�naikinti.

Stebėjau, kaip vidutinio dyd�io penkiakojis puola �iek tiek ma�esnį a�tuonkojį. Kraujas buvo visi�kai toks pat raudonas kaip ir �emi�kasis, o mir�tan�io gyvūno kupiname kan�ios riksme, nors ir dvitoniame, sklindan�iame pakaitomis i� dviejų burnų, girdėjosi tas pats siaubas.

Atrodo, jog nenoras mirti yra dar viena universali konstanta.

Prisimenu, kaip praėjusį spalį grį�au namo, i�gird�s pirmin� daktaro Nogu�io diagnoz�. Pasta�iau savo furgon� įva�iavime į gara��. Siuzana jau buvo namie; tomis retomis dienomis, kai a� va�iuodavau į darb� automobiliu, tas, kuris pirmas i� mūsų grį�davo namo, u�degdavo �vies� priebutyje, kad kitas �inotų, jog gara�e jau yra automobilis. A�, suprantama, paėmiau automobilį, kad galė�iau nuva�iuoti pas daktar� Nogu�į, kurio kabinetas yra Fin�o ir Beivju gatvių sankry�oje.

I�lipau i� automobilio. Vėjas buvo pri�arst�s lapų ant mūsų įva�iavimo į gara�� ir pievelės. Priėjau prie paradinių durų ir įėjau vidun. I�girdau i� radijo sklindan�i� Feit Hil dain� ��is bu�inys�. Namo grį�au vėliau nei įprasta, ir Siuzana triūsė virtuvėje ��girdėjau tar�kan�ius puodus bei prikaistuvius. Perėjau kietmed�iu i�kalt� priemen� ir pakilau puse laiptatakio iki svetainės; paprastai sustodavau nedideliame darbo kambaryje patikrinti korespondencij�, � jei Siuzana grį�davo namo pirmoji, ji padėdavo mano lai�kus ant �emos knygų lentynos prie pat darbo kambario durų, � ta�iau �iandien man rūpėjo visai kas kita.

I�ėjusi i� virtuvės, Siuzana pabu�iavo mane.

��Kas atsitiko?�� paklausė ji.

��Kur Rikis?�� klausimu atsakiau į klausim�.

Jam taip pat privalau pasakyti, ta�iau bus lengviau pirmiau papasakoti Siuzanai.

��Pas Ngujenus.

Ngujenai gyveno u� dviejų namų; jų sūnus Bobis buvo to paties am�iaus kaip ir Rikis.

��Kokios bėdos?

Laikiausi įsikib�s turėklų laiptų vir�uje, vis dar būdamas �oko būsenos nuo i�girstos diagnozės. Rankos mostu pakvie�iau Siuzan� kartu sėsti ant sofos.

��Siu,�� tariau, kai atsisėdome,�� �iandien buvau pas daktar� Nogu�į.

Ji �iūrėjo man tiesiai į akis, stengdamasi jose perskaityti �ini�.

��Kodėl?

��Dėl to kosulio. Buvau pas gydytoj� praėjusi� savait�, ir jis atliko kai kuriuos tyrimus. Daktaras Nogu�is pakvietė �iandien atvykti ir aptarti rezultatus. � Pasislinkau ar�iau �monos. � Nieko tau nesakiau; tyrimai atrodė įprasti � neverti apie juos pasakoti.

Siuzana kilstelėjo antakius, o jos veidas tapo labai susirūpin�s.

��Ir?

Susiradau jos rank� ir paėmiau. Siuzanos ranka drebėjo.

��Man vė�ys,�� pasakiau,�� plau�ių.

Siuzana i�plėtė akis.

��O Dieve,�� sukrėsta sudejavo ji. � Kas� kas dabar bus?�� paklausė.

Lengvai gū�telėjau pe�iais.

��Reikės atlikti daugiau tyrimų. Diagnozė buvo nustatyta remiantis mano skrepliuose rastomis med�iagomis, ta�iau gydytojas nori, jog būtų padalyta biopsija bei kiti tyrimai, kad būtų galima nuspr�sti� nuspr�sti, kiek jis i�plit�s.

��Kaip?�� paklausė Siuzana dreban�iu balsu.

��Kaip a� jį gavau?�� Trūktelėjau pe�iais. � Nogu�is mano, kad nuo mineralinių dulkių, kurių prisikvėpavau per visus tuos metus.

��Dieve,�� virpėdama sudejavo Siuzana,�� o Dieve.

Donaldas �enas de�imt metų dirbo Maklaflino planetariume iki jį u�darant ir, kitaip nei kolegos, jis vis dar dirba. Donaldas buvo perkeltas į KOM �vietimo programų skyrių, ta�iau KOM nebuvo nuolatinių patalpų, pa�v�stų astronomijai, tad Donas ne ka�in k� teveikė � nors CBC kanalas kasmet ekrane parodydavo jo besi�ypsantį veid�, kai pradėdavo kristi meteoritų lietus.

Visas personalas �en� vadino �vaik��iojan�iu lavonu�. Jo veidas buvo siaubingai i�bly�k�s � astronomų profesinė rizika � ir atrodė, kad netrukus KOM jį taip pat i�spirs.

�inoma, Holuso buvimas suintrigavo vis� muziejaus personal�, ta�iau Donaldas �enas �iuo apsilankymu domėjosi ypa�. Jis buvo nuo�ird�iai įsi�eid�s, kad ateivis ie�kojo ne astronomo, o paleontologo. Ceno kabinetas i� prad�ių buvo planetariume; jo naujasis kabinetas �ia, saugyklų centre, buvo ne k� didesnis u� pastatyt� karst�, ta�iau Donas da�nai prasimanydavo prie�as�ių apsilankyti pas mane su Holusu, ir a� pradėjau priprasti priėjo beldimų į mano duris.

Holusas pirm� kart� vietoj man�s atidarė duris. Dabar jam gana sėkmingai pavykdavo susidoroti su durimis ir manipuliuoti rankena viena i� savo kojų, o ne apsisukti, kad padarytų tai ranka. Prie pat durų kėdėje sėdėjo Mu�eika � taip visi pravard�iavo Al� Brusterį, dramblot� apsaugos darbuotoj�, dėl Holuso lankymųsi paskirt� nuolat dirbti paleobiologijos skyriuje. O �alia Mu�eikos stovėjo Donaldas �enas.

��Ni hao ma?�� kreipėsi Holusas į �en�.

Man pasisekė, kad prie� du de�imtme�ius dalyvavau bendrame Kanados ir Kinijos dinozaurų tyrimo projekte, tad paken�iamai i�mokau mandarinų dialekt�, ir dabar nekreipiau dėmesio į pasisveikinim� kini�kai.

��Hao,�� atsakė �enas.

Jis įsmuko į mano kabinet�, u�darė paskui save duris ir linktelėjo Mu�eikai.

��Sveikas, �udike,�� angli�kai pasisveikino su manimi �enas.

� �udike?�� nustebo Holusas ir pa�velgė i� prad�ių į �en�, po to į mane.

Nusikosėjau.

��Tai aa� pravardė.

�enas pasisuko į Holus�.

��Tomas vadovauja kovai prie� dabartin� muziejaus administracij�. Laikra�tis ��Toronto Star� praminė jį vampyrų �udiku.

��Potencialiu vampyrų �udiku,�� pataisiau Don�. � Dorati vis dar da�niausiai pavyksta pasiekti savo.

�enas atsine�ė senovin� knyg�, sprend�iant i� hieroglifų paauksuotame vir�elyje, para�yt� kini�kai; nors galiu kalbėti �ia kalba, ta�iau skaityti man yra neįkandama.

��Kas tai?�� paklausiau.

��Kinijos istorija,�� atsakė �enas. � Esu įtais�s slapt� klausymosi aparat� pas Kang�.

Kangas vadovavo Artimųjų Rytų ir Azijos civilizacijų skyriaus Luizos Holi Stoun komitetui, dar vienam junginiui, atsiradusiam po Hariso finansavimo apkarpymų.

��Dėl to panorau susitikti su Holusu.

Forhilnoras kilstelėjo savo akių stiebelius pasireng�s padėti.

�enas padėjo sunki� knyg� ant mano ra�omojo stalo.

��1998 metais grupė Vokietijos Makso Planko ne�emi�kosios fizikos instituto astronomų paskelbė, jog atrado supernovos liekanas � tai, kas liko po mil�ini�kos �vaig�dės sprogimo.

��A� �inau apie supernovas,�� įsiterpė Holusas. � Ties� sakant, daktaras D�erichas ir a� neseniai apie jas kalbėjome.

��Gerai,�� sutiko �enas. ^ Taigi �ių vyrukų atrastos liekanos yra labai arti, gal u� 650 �viesme�ių, Vėlos �vaig�dyne. Jie �ias liekanas pavadino RX J0852.0-4622.

��Supratau,�� tarė Holusas.

�enas turėjo menk� humoro jausm�. Jis t�sė toliau:

��Suformavusi �ias liekanas supernova turėjo būti matoma mūsų danguje ma�daug 1320 metais. Ties� sakant, ji turėjo �viesti ry�kiau nei mėnulis ir būti matoma net dienos metu. � �enas nutilo, laukdamas, kad kuris nors i� mūsų u�gin�ys �į teiginį. Mes nesigin�ijome, tad Donas t�sė: � Ta�iau apie j� nėra jokių istorinių įra�ų, visi�kai neu�simenama, kad ji kada nors būtų buvusi pastebėta.

Holuso akių stiebeliai suvilnijo.

��Sakėte, jog �i supernova buvo Vėlos �vaig�dyne? Tai pietinis �vaig�dynas tiek jūsų, tiek mano pasaulio danguje. Ta�iau jūsų pasaulio Pietų pusrutulyje yra nedaug gyventojų.

��Tiesa,�� sutiko �enas. � Ties� sakant, vieninteliai �emi�kieji supernovos įrodymai, kuriuos apskritai pavyko rasti, yra nitratų padidėjimas Antarktidos sniege, kurį galima sieti su supernova; pana�ūs padidėjimai siejami su kitomis supernovomis. Ta�iau Vela^ra matoma i� mano protėvių �emės; j� galima ai�kiai matyti Pietų Kinijoje. Pamaniau, jog jei kas nors ir u�fiksavo supernov�, tai turėjo padaryti kinai. � Donas pakėlė knyg�. � Bet jokių įra�ų nėra. �inoma, 1320-ieji buvo Juanų dinastijos valdymo vidurys.

��Ak,�� apsime�iau i�min�iumi,�� Juanų.

�enas pa�velgė į mane tarsi į banalų mies�ionį.

��Juanų dinastij� Pekine įkūrė Kubla Chanas,�� t�sė �enas.

��Paprastai kinų vyriausybės dosniai remdavo astronominius tyrimus, ta�iau tuo metu mokslas nebuvo finansuojamas, nes visk� u�valdė mongolai. � Jis trumpam nutilo. � Nelabai skiriasi nuo to, kas dabar vyksta Ontarijo provincijoje.

��Ar tik nejau�iame pagie�os?�� įgėliau.

�enas lengvai trūktelėjo pe�iais.

��Tai vienintelis ai�kinimas, kurį galiu sugalvoti, kodėl mano tauta neapra�ė supernovos. � Jis atsisuko į Holus�. � Supernova i� Beta Hydri turėjo būti taip pat gerai matoma kaip ir i� �ia. Ar jūsų rasė turi kokių nors duomenų apie j�?

��Patikrinsiu,�� pa�adėjo Holusas.

Atvaizdas liovėsi judėj�s; net liemuo nebesiplėtė ir nesusitraukinėjo. Laukėme ma�daug minut�, tuomet mil�ini�kas voras vėl atgijo. Holusas vėl grį�o į savo įsikūnijim�.

��Ne,�� parei�kė jis.

��Jokių duomenų apie supernov� prie� 650 metų?

��Ne, kalbame apie Vėlos �vaig�dyn�.

��Suprantama, jog a� turiu omenyje �emės metus.

U�uomina, kad jis galėjo supainioti, į�eidė Holus�.

� �inoma. Paskutinioji plika akimi matoma supernova, kuri� stebėjo arba forhilnorai, arba rydai, buvo atsiradusi Did�iajame Magelano Debesyje prie� penkiolika metų. Prie� tai abi rasės matė supernov� �vaig�dyne, kurį jūs vadinate Gyvatne�io, ir tai buvo pa�ioje jūsų septynioliktojo am�iaus prad�ioje.

�enas linktelėjo.

��Keplerio supernova.

Jis pa�velgė į mane.

��Ji buvo �ia matoma 1604 metų prad�ioje. Supernova spindėjo ry�kiau u� Jupiterį, ta�iau dienos metu j� į�iūrėti turėjo būti sunku. � Susim�st�s �enas su�iaupė lūpas. � Nuostabu. Keplerio supernova nebuvo nei arti �emės, nei Beta Hydris, nei Delta Pavonis, ta�iau visi trys pasauliai j� matė ir tai u�fiksavo. Supernova 1987A net nebuvo �ioje galaktikoje, ta�iau mes visi j� u�registravome. O supernova Vėlos �vaig�dyne 1320 metais susidarė gana netoli. Maniau, kad ka�kas j� matė.

��Gal sutrukdė dulkių debesis?�� spėliojo Holusas.

� �iuo metu nėra jokio dulkių debesio,�� atsakė �enas. � Be to, tas debesis turėjo būti arba nepaprastai arti �vaig�dės, kuri sprogo, arba neįtikėtinai didelis, kad u�stotų vaizd� i� �emės ir Beta Hydri, ir Delta Pavonis. Ka�kas būtų j� pastebėj�s.

��Tai bent mįslė, � sumurmėjo Holusas.

�enas linktelėjo.

��Keista, tiesa?

��Mielai jums pateiksiu vis� informacij� apie supernovas, kuri� sukaupė mano tautie�iai,�� pa�adėjo Holusas. � Galbūt ji k� nors ap�vies.

Spėliojau, ar Holusas s�moningai pavartojo �od�ių �aism�.

��Būtų puiku,�� nud�iugo �enas.

��Pasirūpinsiu, kad i� pagrindinio laivo atsiųstų med�iagos,�� u�tikrino Holusas, siūbuodamas akių stiebelius.

Kai man buvo keturiolika, muziejus surengė konkurs� vaikams, besidomintiems dinozaurais. Nugalėtojas turėjo gauti įvairiausių su paleontologija susijusių prizų.

Jei tai būtų buv�s smulkmenų ar bendrųjų �inių apie dinozaurus konkursas arba jei vaikams būtų reikėj� atpa�inti fosilijas, esu tikras, jog bū�iau laimėj�s.

Ta�iau taip nebuvo. Konkurse reikėjo padaryti dinozauro marionet�.

�inojau, koks tai turėjo būti dinozauras � parazaurolofas, KOM simbolis.

Mėginau padaryti dinozaur� i� plastilino ir putplas�io bei medinių kai�telių.

I�ėjo ka�koks nesusipratimas. Galva su ilga skiautere visai nesilaikė. Taip ir neu�baigiau dinozauro. Konkurse nugalėjo ka�koks storuliukas; a� dalyvavau prizų įteikimo ceremonijoje. Vienas prizų buvo zauropodo modelis. Berniukas su�uko: �Jėga! Brontozauras!� A� pasi�lyk�tėjau: net septintajame dvide�imto am�iaus de�imtmetyje nieko nei�manantis apie dinozaurus modelį būtų pavadin�s apatozauru.

Ta�iau man tai buvo vertinga pamoka.

Supratau, jog negalima pasirinkti, kokiu būdu tave tikrins.

Galbūt Donaldas �enas su Holusu ir buvo susi�avėj� supernova, ta�iau mane labiau domino tai, apie k� su Holusu kalbėjome anks�iau. Kai tik Donas i�ėjo, kreipiausi į Holus�:

��Taigi, Holusai, atrodo, kad jūs, vyru�iai, labai domitės DNR.

��Manau, jog tai tiesa,�� atsakė ateivis.

��K�� � mano balsas ėmė trūkinėti; nurijau seil� ir vėl paband�iau: � K� jūs �inote apie DNR sutrikimus, jų reprodukcijos klaidas?

� �inoma, tai ne mano sritis,�� atsakė Holusas,�� o mūsų erdvėlaivio gydytojos Lablok. Ji yra gana patyrusi �ioje srityje�

��O ar �is Lablok��� vėl nurijau seil�, � � ar �i Lablok k� nors nusimano, tarkime, apie vė�į?

��Vė�io gydymas mūsų pasaulyje yra specializuota disciplina, ��atsakė Holusas. � �inoma, Lablok ka�k� apie tai nusimano, ta�iau;..

��Ar jūs i�gydote vė�į?

��Mes jį gydome �vitinimu ir chemikalais,�� paai�kino Holusas. � Kartais �is gydymas būna veiksmingas, ta�iau da�niausiai ne.

Jo balsas nuskambėjo gana liūdnai.

��Ak,�� tariau,�� tas pats ir �emėje.

Kurį laik� tylėjau; �inoma, tikėjausi kitokio atsakymo. Na, tiek to.

��Kalbant apie DNR,�� pagaliau prabilau,�� ar� ar negalė�iau gauti jūsų DNR pavyzd�io? �inoma, jei tai nėra per daug asmeni�ka. Norė�iau atlikti kai kuriuos tyrimus.

Holusas i�tiesė rank�.

��Pra�au.

Vos neu�kibau u� �io kabliuko.

��Juk i� tiesų jūsų �ia nėra. Jūs esate tik projekcija.

Holusas nuleido rank�, o jo akių stiebeliai suvilnijo, i�ra�ydami �S� raid�.

��Atleiskite u� pok�t�. Ta�iau, �inoma, jei norite DNR pavyzd�ių, mielai pateiksiu. Pasirūpinsiu, kad atvyktų kosminis keltas su DNR pavyzd�iais.

��Dėkui.

��Ta�iau galiu pasakyti, k� atrasite. Atrasite, jog mano egzistavimas yra toks pat neįtikėtinas, kaip ir jūsų. Tokia sudėtinga i�sivys�iusios gyvybės forma tiesiog negalėjo atsirasti atsitiktinai.

Giliai įkvėpiau. Nenorėjau gin�ytis su ateiviu, bet, po velnių, jis juk mokslininkas. Turėtų būti i�mintingesnis. Pasisukau kėdėje į kompiuterį, u�kelt� ant įrenginio, gauto mainais u� ra�om�j� ma�inėl�, kai pradėjau �ia dirbti. Man davė mading� dvigub� �Microsoft� klaviatūr�; muziejus privalėjo jomis aprūpinti visus, kurie pra�ė, po to, kai personalo draugija pradėjo kaltinti administracij�, kad ji atsakinga u� darbuotojų rie�ų u�degimus.

Mano kompiuteryje buvo �Windows NT� sistema, ta�iau a� jame atidariau DOS dialog� ir, sulauk�s kreipinio, klaviatūroje surinkau komand�. Pradėjo veikti taikomoji programa, ir ekrane i�dygo �achmatų lenta.

��Tai standartinė �monių �aidimo lenta,�� paai�kinau. � Joje mes �aid�iame du strateginius �aidimus: �achmatais ir �a�kėmis.

Holusas suglaudė akis.

��Girdėjau apie pirm�jį kiek �inau, meistri�k� �aidim� �achmatais jūs laikėte vienu did�iausių �monijos intelektualių laimėjimų � kol kompiuteris nenugalėjo labiausiai patyrusio �mogaus. Jūs, �monės, esate link� gana painiai apibrė�ti intelekt�.

��Galbūt,�� sutikau. � Ta�iau i� tiesų noriu pakalbėti apie kai k� daugiau nei �a�kės. � Paspaud�iau klavi��. � �ia atsitiktinai i�dėstytos �aidimo figūros. � Ma�daug tre�dalyje i� �e�iasde�imt keturių langelių i�dygo apvalios figūros. � O dabar �iūrėkite: kiekvienas u�imtas langelis turi a�tuonis kaimyninius, įskaitant esan�ius kampuose pagal įstri�aines, teisingai?

Holusas vėl bark�telėjo akimis.

��O dabar paimkime tris paprastas taisykles: bet kuris langelis liks nepakit�s � arba u�imtas, arba tu��ias � jei tiksliai du kaimyniniai langeliai yra u�imti. O jei u�imtas langelis turi tris u�imtus kaimyninius langelius, jis lieka u�imtas. Visais kitais atvejais langelis tampa tu��ias, jei toks nebuvo, o jei buvo tu��ias, lieka tu��ias. Supratote?

��Taip.

��Gerai. O dabar i�plėskime lent�. Naudokime ne 8 x 8 matric�, o 400 x 300; �iame vaizduoklyje kiekvien� langelį bus galima pavaizduoti 2x2 ta�kų elementu. U�imtus langelius vaizduosime baltais elementais, o neu�imtus juodais.

Paspaud�iau klavi��, ir �achmatų lenta nutolo, tuo pat metu i�siplėsdama į visus keturis ekrano kampus. Esant tokiai skiriamajai gebai, lentos tinklelis i�nyko, ta�iau ai�kiai matėsi atsitiktinai i�sidėst� �viesūs ir tamsūs elementai.

��Dabar,�� tariau,�� pritaikykime mūsų tris taisykles. � Paspaud�iau tarpo klavi��, ir ta�kų i�sidėstymas pasikeitė. � Dar kart�, ��tariau, paspausdamas tarpo klavi��, ir i�sidėstymas vėl pasikeitė. � Ir dar kart�. � Vėl spustelėjau klavi��, ir ta�kai ekrane vėl kitaip i�sidėstė.

Holusas pa�velgė į monitorių, po to į mane.

��Ir?

��Ir tai,�� atsakiau, paspausdamas kit� klavi��, ir procesas pradėjo kartotis automati�kai: taikyti tris taisykles kiekvienai esan�iai lentoje figūrai, parodyti nauj�jų i�sidėstym�, vėl taikyti tris taisykles, rodyti pasikeitusį i�sidėstym� ir taip toliau.

Prireikė vos kelių sekund�ių, kad atsirastų pirmasis sklandytuvas.

��Ar matote t� penkių elementų grup�? � paklausiau. � Mes j� vadiname �sklandytuvu�. A, �tai dar vienas. � Bakstelėjau pir�tu į ekran�. � Ir dar vienas. Stebėkite, kaip jie juda.

Ir i� tiesų atrodė, kad ta�kai juda darnia grupe, keliaudami monitoriuje i� vienos vietos į kit�.

��Jei �i� imitacij� t�stume pakankamai ilgai,�� paai�kinau,�� i�vystume įvairiausių pana�ių į gyvyb� darinių; ties� sakant, �is �aidimas vadinasi �Gyvybė�. Jį 1970 metais i�rado matematikas D�onas Konvėjus; a� naudodavau �į �aidim� Toronto universitete dėstydamas evoliucij�. Konvėjų apstulbino tai, k� sukūrė �ios trys paprastos taisyklės. Jei atliksime pakankamai daug iteracijų, atsiranda vadinamoji �sklandytuvų patranka� � struktūra, reguliariais intervalais i��aunanti naujus sklandytuvus. I� tiesų sklandytuvų patrankas galima sukurti, kai susiduria trylika ar daugiau sklandytuvų, tad, tam tikra prasme, sklandytuvai reprodukuojasi. Taip pat galima gauti �rijikus�, kurie suardo pro �alį slenkan�ius objektus; �io proceso metu �rijikai� yra apgadinami, ta�iau po kelių ciklų jie patys save pataiso. Sis �aidimas sukuria judėjim�, reprodukavim�si, maitinim�si, augim�, �aizdų gijim� ir dar daugiau. Ir visa tai vyksta i� prad�ių buvusiai atsitiktinei figūrų atrankai pritaikius �ias tris paprastas taisykles.

��Nesuprantu, k� jūs man norite įrodyti,�� parei�kė Holusas.

��Esmė yra tai, jog gyvybė � kad ir kokia sudėtinga ji atrodytų � gali būti sukurta taikant labai paprastas taisykles.

��Ir k� būtent rei�kia tos taisyklės, kurias jūs be paliovos taikote?

��Na, fizikos dėsnius, tarkime�

��Niekas negin�ija, kad menama tvarka gali atsirasti taikant paprastas taisykles. Ta�iau kas jas para�ė? Visatai, kuri� man rodote, jas para�ė� sakėte jo vard��

��D�onas Konvėjus.

��Taip. Taigi D�onas Konvėjus yra �ios visatos dievas, ir visa �i imitacija įrodo, kad bet kuriai visatai reikalingas dievas. Konvėjus buvo programuotojas. Dievas taip pat buvo programuotojas; jo sugalvoti fizikos dėsniai ir fizinės konstantos yra mūsų visatos kompiuterinė programa. Tariamas skirtumas tarp jūsų Konvėjaus ir mūsų Dievo yra tas, kad ponas Konvėjus, kaip sakėte, ne�inojo, kokį rezultat� duos jo kompiuterinė programa, kol jos nesukompiliavo ir nepradėjo vykdyti, todėl jį ir nustebino rezultatai. Manome, kad mūsų kūrėjas omenyje turėjo konkretų rezultat� ir para�ė toki� kompiuterin� program�, kuri jį duotų. �inoma, ne viskas vyko tiksliai taip, kaip buvo suplanuota ��toki� mintį per�a masiniai i�nykimai. Ta�iau vis tiek atrodo ai�ku, kad Dievas s�moningai sukūrė visat�.

��Ir jūs tikrai tuo tikite?�� paklausiau.

��Taip,�� atsakė Holusas, stebėdamas, kaip nauji sklandytuvai �oka mano kompiuterio ekrane,�� tikrai tikiu.

Kai buvau ma�as, trejus metus priklausiau Karali�kojo Ontarijo muziejaus �e�tadienio ryto klubui. Tai buvo neįtikėtinas patyrimas tokiems vaikams kaip a�, kuriuos �avėjo dinozaurai ir gyvatės, �ik�nosparniai, gladiatoriai bei mumijos. Kiekvien� mokslo metų �e�tadienį mes vykdavome į muziejų, atsirasdami ten anks�iau nei muziejus atverdavo duris lankytojams. Mes rinkdavomės KOM teatre � taip jis buvo vadinamas tol, kol ka�koks per brangiai apmokamas konsultantas nusprendė, kad jį reikėtų vadinti teatru prie KOM. Tais laikais teatras atrodė gana bjauriai ir visas buvo i�klijuotas juodais apmu�alais; vėliau jam buvo padaryta �plastinė operacija�.

Rytai prasidėdavo poniai Berlin, kuri vadovavo klubui, rodant 16 mm juostos film�, paprastai kokį nors trumpametra�į, gaut� i� Kanados nacionalinės filmų tarybos. Po to mes dumdavome pusdienio u�siėmimams muziejuje, ne tik galerijose, bet ir u�kulisiuose. Man patiko kiekviena ten praleista akimirka ir nusprend�iau, jog kada nors dirbsiu KOM.

Prisimenu t� dien�, kai dailininkas, atsakingas u� daugelį muziejaus dinozaurų rekonstrukcijų, rodė savo darbus. Mūsų susirinkusios grupės jis paklausė, kokio dinozauro a�trų, pjūkli�k� dantį mums rodo.

��Kamozauro,�� kaipmat atsakiau.

Mano atsakymas dailininkui padarė įspūdį.

��Teisingai,�� pritarė jis.

Ta�iau kitas vaikas mane vėliau i�koneveikė.

��Tai kamivoras,�� ai�kino jis,�� o ne kamozauras.

�inoma, jog teisingas pavadinimas buvo kamozauras: tai buvo specialusis terminas apibrė�ti dinozaurų grup�, kuriai priklausė tiranozaurai ir jų giminai�iai. Dauguma vaikų �ito ne�ino; po velnių, dauguma suaugusiųjų �ito ne�ino.

Ta�iau a� �inojau. �į pavadinim� buvau perskait�s Dinozaurų galerijoje kaban�iame plakate.

Tai yra ankstesnėje Dinozaurų galerijoje.

Vietoje dabartinių dioramų anoje galerijoje stovėjo pavyzd�iai, tad buvo galima juos apeiti aplink; velvetinės virvės neleisdavo lankytojams prieiti per arti. Prie kiekvieno pavyzd�io buvo i�samus spausdintas apra�ymas mediniuose rėmeliuose, kurį perskaityti reikėjo keturių penkių minu�ių.

Svarbiausias senosios galerijos eksponatas buvo koritozauras � did�iulis stovintis hadrozauras. Tai, kad KOM simbolizuojantis dinozauras yra taikus vegetaras, o ne godūs karali�kieji tiranozaurai ar nir�ūs triceratopsai, kurie yra svarbiausi daugumos JAV muziejų eksponatai, buvo nuostabiai kanadieti�ka, nors tuo metu a� �ito nesupratau; tik 1999 metais KOM vaikų Atradimų galerijoje i�statė karali�kojo tiranozauro kopij�. Ta�iau senoji koritozauro kopija buvo klaidinga. Dabar beveik u�tikrintai �inome, kad hadrozaurai negalėjo �itaip atsistoti; jie tikriausiai did�i�j� laiko dalį praleisdavo kaip keturkojai.

Vaikystėje kiekvien� kart� ateidamas į muziejų i�kėldavau sau tiksl� ap�iūrėti �iuos bei kitus griau�ius, perskaityti plakatus, kamuotis su sudėtingais �od�iais ir kuo daugiau su�inoti.

KOM tebėra tie griau�iai, paslėpti u� kreidos periodo Albertas provincijos dioramos, ta�iau nebeliko ai�kinamojo teksto. Tėra ma�ytė organinio stiklo plok�telė, nenuo�ird�iai spindinti vir� klaidingai stovin�io dinozauro ir tesakanti tik tiek:

A� niekada nerūkiau. Tad kodėl man plau�ių vė�ys?

Kaip su�inojau, tai būdinga mano kartos paleontologams, geologams ir mineralogams. Tam tikra prasme buvau teisus, savo kosulį ai�kindamas dulkėta aplinka, kurioje dirbu. Mes da�nai naudojame įrankius, sutrinan�ius akmenis į smulkius miltelius ir sukurian�ius gausyb� ma�y�ių dulkelių, kurios�

�inoma, kad i�sivystytų plau�ių vė�ys, reikia daug laiko, o a� paleontologijos laboratorijose dirbu jau trisde�imt metų. Dabar beveik visada dėviu kauk�; mūsų s�moningumas i�augo, ir dabar beveik visi dirbdami tokį darb� dėvi kaukes. Ta�iau i�tisus de�imtme�ius, gamindamas gyvūnų kopijas, a� kvėpavau akmens dulkėmis, nekalbant apie asbesto plau�elius bei stiklo pluo�to siūlelius.

Ir dabar u� tai moku.

Keli Siuzanos ir mano draugai patarė bylinėtis � gal su muziejumi, o gal su Ontarijo vyriausybe (muziejaus steigėja). �inoma, mano darbo vieta galėjo būti saugesnė; �inoma, man turėjo pravesti geresnį darbų saugos instrukta��, �inoma�

Tai buvo natūrali reakcija. Ka�kas privalo sumokėti u� neteisyb�. Tomas D�erichas: jis �aunus vyrukas, geras vyras ir tėvas, aukoja labdarai� galbūt ne tiek daug, kiek galėtų, ta�iau kas mėnesį ka�kiek paaukoja. Ir jis visada pasisiūlo padėti, kai kas nors kraustosi ar da�o nam�. O dabar geras senasis Tomas serga vė�iu.

Taip, manė draugai, ka�kas tikrai privalo sumokėti.

Ta�iau a� ma�iausiai norėjau gai�ti laik� bylinėdamasis. Todėl ne, neketinau nieko paduoti į teism�.

Bet a� sirgau plau�ių vė�iu; ir turėjau su tuo susitaikyti.

Tai buvo �iek tiek ironi�ka.

Dalis to, k� Holusas laikė Dievo buvimo patvirtinimu, man nebuvo nauja. Tos pagrindinės konstantos kartais buvo vadinamos antropiniu kosmologiniu principu; apie jį u�simindavau savo evoliucijos kurse. �inoma, Holusas buvo teisus, kad visata, bent jau i� pa�iūros, atrodo suprojektuota gyvybei. Kaip 1981 metais parei�kė seras Fredas Hoilis, �Logi�kas �ių faktų interpretavimas per�a i�vad�, kad superintelektas kvailioja su fizika, chemija bei biologija ir nėra jokių aklų jėgų, kurias būtų verta minėti kalbant apie gamt�. Skai�iai, kuriuos gauname vertindami �iuos faktus, man atrodo tokie įtikinami, kad �i i�vada yra beveik negin�ijama.� Ta�iau seras Fredas taip pat yra paskelb�s daugyb� teiginių, kurių likusi mokslinės bendruomenės dalis nesutiko pripa�inti.

T�sdamas mūsų pokalbį, Holusas u�siminė apie �iu�elius � nors lotyni�kai jis neteisingai pavartojo �io �od�io daugiskait�. Holusui vis� laik� buvo vargo su lotyni�kų �od�ių daugiskaita. �iu�eliai � tai pana�ūs į plaukus l�stelių t�siniai, gebantys ritmi�kai judėti; jų yra daugelyje �monių l�stelių rū�ių ir, kaip teigė Holusas, taip pat ir forhilnorų bei rydų l�stelėse. �monės, tikintys, kad ne tik visata, bet pati gyvybė buvo protingai sukurta, da�nai remdavosi �iu�eliais. Ma�ytėlai�iai varikliai, judinantys plau�elius, yra nepaprastai sudėtingi, o protingo visatos sukūrimo �alininkai tvirtin� kad �iu�eliai yra be galo sudėtingi: jie niekaip negalėjo atsirasti evoliucionuojant. �iu�eliui, kaip ir pelėkautams, reikia, kad veiktų visos jų skirtingos dalys; jei pa�alinsime bent vien� element�, �iu�eliai taps bever�iu �lam�tu � kaip be spyruoklės, ar laikan�io strypelio, ar lentelės, ar plaktuko, ar jauko pelėkautai yra visi�kai bever�iai. I� tiesų yra sudėtinga paai�kinti, kaip atsirado �iu�eliai, palaipsniui kaupiantis poky�iams, o būtent �itaip ai�kinama evoliucija.

Na, be kitų vietų, �iu�elių yra ir bronchus dengian�iame l�stelių sluoksnyje. Jie sutartinai plaka �alindami skreplius i� plau�ių ��skreplius, kuriuose yra atsitiktinai įkvėptų dalelių, i�valydami juos i� plau�ių anks�iau, nei prasideda vė�ys.

Ta�iau jei asbestas, tabako dūmai ar kitos med�iagos sunaikina �iu�elius, plau�iai nebegali i�sivalyti. Vienintelis kitas mechanizmas, leid�iantis i�judinti gleives ir pakelti jas auk�tyn, yra kosulys � nuolatinis, kankinamas kosulys. Ta�iau toks kosulys nėra tiek pat veiksmingas; kancerogenai plau�iuose lieka ilgiau, ir susiformuoja auglys. Nuolatinis kosulys kartais pa�eid�ia auglio pavir�ių, ir skrepliuose atsiranda kraujo; da�nai tai būna pirmasis plau�ių vė�io simptomas, kaip man ir atsitiko.

Jei Holusas ir �monės, besilaikantys jo įsitikinimų, yra teisūs, tai �iu�elius sukūrė ka�koks patyr�s in�inierius.

Jei taip, tai jis yra tas �unsnukis, kurį reikia paduoti į teism�.

��Mano draugė universitete parengė preliminari� ataskait� apie jūsų DNR,�� prane�iau Holusui, praėjus kelioms dienoms po to, kai jis pateikė pavyzdį, kurio pra�iau; a� ir vėl nepama�iau, kaip nusileido erdvėlaivis, ta�iau forhilnoras, kuris buvo ne Holusas, padavė Ragubirui pavyzdį kartu su forhilnorų duomenimis apie supernovas, kuriuos Holusas buvo pa�adėj�s pateikti Donaldui �enui.

��Ir?

Kada nors paklausiu jo, kas nulemia, kuri� burn� panaudos forhilnoras, kai reikia i�tarti tik vien� skiemenį.

��Ir ji netiki, kad DNR yra ne�emi�kos kilmės.

Holusas pasijudino visomis �e�iomis kojomis; mano kabinete jam visada būdavo ank�ta.

� �inoma, kad ji ne�emi�kos kilmės. Prisipa�insiu: tai ne mano DNR; Lablok j� paėmė i� sav�s. Ta�iau ji taip pat yra forhilnorė.

��Mano draugė nustatė �imtus genų, kurie yra tokie patys kaip ir �ios planetos gyvų organizmų. Pavyzd�iui, genas, sukuriantis hemoglobin�.

��Yra tik labai ribotas skai�ius cheminių med�iagų, galin�ių perne�ti deguonį kraujyje.

��Manau, kad ji tikėjosi ka�ko labiau� na, ne�emi�ko.

��Esu tokia ne�emi�ka būtybė, kokios jūs galbūt daugiau ir nebesutiksite,�� at�ovė Holusas. � Tai yra jūsų ir mano kūno sandara skiriasi taip smarkiai, kad tokio skirtumo dar neteko matyti. Ta�iau vis tik yra praktinių in�inerinių formų, kurias gali įgyti gyvybė, skai�iaus suvar�ymų, nors,�� �ia jis pakėlė vien� savo rankų su �e�iais pir�tais ir pasisveikino kaip vulkanai,�� jūsų filmų kūrėjai nepajėgia net priartėti prie įmanomos įvairovės.

��Manau,�� pritariau.

Holusas susiūbavo.

��Minimalus gyvybei reikalingų genų skai�ius yra ma�daug 300, � paai�kino jis. � Ta�iau �io skai�iaus pakanka tik tikrai primityviems gyviams; daugumos eukariotų l�stelių ma�daug 3000 pagrindinių genų grupė yra bendra � juos rasite visur, pradedant vienal�stėmis gyvybės formomis ir baigiant tokiais sudėtingais gyvūnais kaip jūs ir a�, ir �ie genai yra tokie patys arba beveik tokie patys visuose pasauliuose, kuriuos mes tyrėme. Ma�a to, yra 4000 papildomų genų, bendrų visoms daugial�stėms gyvybės formoms, jie koduoja baltymus, kad l�stelės sukibtų viena su kita, perduotų viena kitai signalus ir taip toliau. Yra dar tūkstan�iai genų, bendrų visiems gyvūnams, turintiems vidinius griau�ius. Ir dar tūkstan�iai kitų genų, bendrų visiems �iltakraujams gyvūnams. �inoma, jei jūsų draugė tirs toliau, ji forhilnorų DNR ras de�imtis tūkstan�ių genų, neturin�ių analogų �emės gyvybės formose, nors, suprantama, lengviau atrasti sutampan�ius genus nei nepa�įstamus. Ta�iau i� tiesų tėra keli galimi u�davinių, susijusių su gyvybės egzistavimu, sprendimai, ir jie kartojasi visuose pasauliuose.

Papur�iau galv�.

��Nesitikėjau, kad Beta Hydri gyvybės genetinis kodas yra toks pat kaip �emėje, nekalbant apie tokius pa�ius genus. Turiu omenyje tai, kad net �ia yra kelios genetinio kodo variacijos: i� �e�iasde�imt keturių kodonų mitochondrijų DNR keturi skiriasi nuo branduolinės DNR.

��Visos mūsų i�tirtos gyvybės formos turi i� esmės t� patį genetinį kod�. I� prad�ių mus tai taip pat nustebino.

��Ta�iau tai tiesiog nelogi�ka,�� paprie�taravau. � Aminorūg��ių izomerai būna dviejų tipų: kairiniai ir de�ininiai, ta�iau visose �emės gyvybės formose naudojamas tik kairinis variantas. Pirmai prad�iai, tikimybė, kad dvi ekosistemos naudotų t� pa�i� orientacij�, turėtų būti penkiasde�imt prie� penkiasde�imt. O kad trys ekosistemos � jūsi�kė, mano ir rydų � naudotų t� pa�i� orientacij�, tikimybė turėtų būti tik vienas i� keturių.

��Teisingai,�� sutiko Holusas.

��Net jei paimsime tik kairinius izomerus, vis tiek yra daugiau nei �imtas skirtingų aminorūg��ių � o �emės gyvybė naudoja tik dvide�imt. Kokia yra tikimybė, kad gyvybė kituose pasauliuose naudotų tiksliai tas pa�ias dvide�imt rū�ių?

��Velnioni�kai ma�a.

Nusi�ypsojau Holusui; tikėjausi, kad jis pateiks tikslų statistinį atsakym�.

��Tikrai velnioni�kai ma�a,�� sutikau.

��Ta�iau �is rinkinys nėra atsitiktinis; Dievas jį tokį sukūrė.

I�leidau ilg� atodūsį.

��Negaliu tuo patikėti,�� pasakiau.

� �inau,�� atsakė Holusas. Jo balsas skambėjo taip, tarsi mano nei�manymas varytų ateivį į neviltį. � Klausykite,�� tarė jis po kurio laiko,�� nesu mistikas. Tikiu Diev� todėl, kad man tai atrodo moksli�kai logi�ka, įtariu, kad būtent dėl mokslo Dievas yra �ioje visatoje.

Man įsiskaudėjo galva.

��Kaip tai?

��Kaip esu sak�s, mūsų visata yra u�dara � per didįjį susispaudim� ji vėl susitrauks. Pana�iai atsitiko prie� �i� buvusiai visatai po kelerių milijardų jos egzistavimo metų � ir kas �ino, kokius fenomenalius dalykus mokslas padarys įmanomais po kelerių milijardų metų? Galbūt protui ar jį atstovaujantiems duomenų rinkiniams pavyks i�likti po susispaudimo ir egzistuoti kitame sukūrimo cikle. Galbūt �is darinys bus pakankamai i�vyst�s moksl�, kad galėtų daryti įtak� kito ciklo parametrams, sukurdamas speciali� visat�, kurioje �is darinys gims i� naujo, ta�iau apsiginklav�s milijardus metų kauptomis �iniomis bei i�mintimi.

Papur�iau galv�; i� ateivio tikėjausi ka�ko daugiau.

��Net jei yra taip, kaip sakote,�� gin�ijausi,�� vargu, ar tai įrodo Dievo buvim�. Jūs tiesiog gyvybės sukūrim� nustumiate atgal vienu �ingsniu. Kaip gyvybė prasidėjo visatoje, buvusioje prie� �i�? � Suraukiau kakt�. � Jei negalite �ito paai�kinti, vadinasi nieko nepaai�kinote.

��Netikiu, kad būtybė, kuri yra mūsų Dievas, kada nors buvo gyva,�� atsakė Holusas,�� biologinės esybės prasme. Įtariu, jog �i visata yra pirmoji, kurioje atsirado biologinis pasaulis ir vyko evoliucija.

��Tad kas yra ta Dievo esybė?

� �ia, �emėje, nematau jokių įrodymų, kad jums būtų pavyk� sukurti dirbtinį intelekt�.

Tai man pasirodė non se�uitur[3], ta�iau vis tiek linktelėjau.

��Teisybė, nors daug �monių dirba jį kurdami.

��Mes turime s�moningų ma�inų. Viena jų yra mano erdvėlaivis �Merelkas Ir �tai k� mes atradome: intelektas yra atsirandanti savybė � ji spontani�kai atsiranda pakankamai tvarkingose ir sudėtingose sistemose. Įtariu, kad esybė, kuri dabar yra �ios visatos Dievas,�� tai nekūni�kas intelektas, atsirad�s ankstesnėje visatoje, kurioje nebuvo gyvybės, i� atsitiktinių fliuktuacijų. Tikiu, jog �i esybė, kuri egzistuoja izoliuotai, stengėsi u�tikrinti, kad kitoje visatoje būtų gausu nepriklausomos, save reprodukuojan�ios gyvybės. Neatrodo tikėtina, jog biologinis pasaulis galėjo savaime atsirasti bet kurioje atsitiktinai sukurtoje visatoje, ta�iau galima pagrįstai tikėtis, jog po milijardų kvantinių fliuktuacijų metų gali susikurti lokalizuota erdvės ir laiko matrica, pakankamai sudėtinga, kad joje susikurtų jautrumas, ypa� nepana�ioje į �i� visatoje, kurioje penkių pagrindinių jėgų santykinis stiprumas skiriasi nedaug. � Holusas nutilo. � Mintis, kad mokslininkas sukūrė mūsų dabartin� visat�, leistų paai�kinti u�sit�susi� filosofin� mįsl�, kodėl �i visata yra suvokiama moksliniu protu; kodėl tikrovės prigim�iai galima taikyti tokias forhilnorų ir �monių abstrakcijas kaip matematika, indukcija ir estetika. Mūsų visata yra moksli�kai suprantama todėl, kad j� sukūrė labai i�sivyst�s intelektas, kuris rėmėsi mokslu.

Mintis, kad intelektas galėtų atsirasti lengviau nei pati gyvybė, buvo sukre�ianti � ta�iau mes i� tiesų dar neturime gero intelekto apibrė�imo; kiekvien� kart�, kai atrodydavo, jog kompiuteriui pavyko jį pakartoti, mes tiesiog sakydavome, kad ne tai norime i�reik�ti �ia s�voka.

��Dievas yra mokslininkas,�� pakartojau susim�st�s. � Na, manau, jog bet kurios pa�angios technikos neįmanoma atskirti nuo magijos.

��Glaustai ir turiningai pasakyta,�� pagyrė Holusas. � Vertėtų tai u�sira�yti.

��Nemanau, jog a� tai pirmasis sugalvojau. Ta�iau tai, k� jūs siūlote, tėra siūlymas. Jis neįrodo Dievo buvimo.

Holusas susiūbavo savo liemeniu.

��Tai kokie įrodymai jus įtikintų?

Trumpam susim�s�iau, po to gū�telėjau pe�iais.

��Rūkstantis pistoletas,�� atsakiau.

Holuso akys maksimaliai atitolo viena nuo kitos.

��Kas?

��Mano mėgstamiausias literatūros �anras yra detektyvai � pasakojimai apie �mog�udystes ir�

��Mane stulbina, kad �monės su pasimėgavimu skaito apie �udynes,�� pertraukė mane Holusas.

��Ne, ne,�� pataisiau jį. � Neteisingai supratote. Mes nesimėgaujame skaitydami apie �udynes; mums patinka skaityti apie teisingum� � kai įrodoma, jog nusikaltėlis, kad ir koks gudrus būtų, įvykdė nusikaltim�. O tikroje nu�udymo byloje geriausias įrodymas yra su�iupti įtariam�jį su rūkstan�iu pistoletu rankose � kai jis i� tiesų laiko ginkl�, kuriuo įvykdė nusikaltim�.

��Ak,�� sumurmėjo Holusas.

��Rūkstantis pistoletas yra nepaneigiamas įrodymas. Būtent �ito noriu ir a�: negin�ijamo įrodymo.

��Nėra negin�ijamo did�iojo sprogimo įrodymo,�� paprie�taravo Holusas. � Taip pat nėra tokio evoliucijos įrodymo. Ta�iau jūs juos priimate. Tai kodėl abejojate, ar yra auk�tesnio lygio kūrėjas?

Neradau įtikinamo atsakymo į �į klausim�.

� �inau tik tiek,�� atsakiau,�� kad mane gali įtikinti tik triu�kinantys įrodymai.

��Manau, kad jūs jau juos gavote,�� at�ovė Holusas.

Paliet�s galv� pajutau glotnum� ten, kur kadaise buvo plaukai.

Holusas buvo teisus: mes i� tiesų priimame evoliucij� be absoliutaus įrodymo. �inoma, atrodo ai�kų, kad �unys kilo i� vilkų. Mūsų protėviai tikriausiai juos prijaukino, i�naikindami nuo�mum� bei įskiepydami draugingum� ir galiausiai ledynme�io canis lupus pallipes paversdami canis familiaris, tai yra �iuolaikiniais �unimis, kurių yra daugiau nei 300 įvairių veislių.

�unys ir vilkai jau nebegali kartu reprodukuotis ar, bent jau, jei tai padaro, jų palikuonis būna sterilus: �unys ir vilkai yra skirtingos rū�ys. Jei �itaip vyko i� tiesų � jei dėl �monių selekcijos Akela virto Roveriu, ir atsirado nauja rū�is � tada �ia pateikiamas vienos pagrindinių evoliucijos doktrinų pavyzdys: i� senų rū�ių galima sukurti naujas.

Ta�iau negalime įrodyti �uns evoliucijos. Ir nors nuo to laiko tūkstantme�iais veisėme �unis, sukurdami milijardus veislių, mums nepavyko sukurti naujos �unų rū�ies: �ihuahua gali susiporuoti su did�iuoju danu, o pitbulis u��okti ant pudelio � ir i� abiejų �ių s�jungų gims vaisingi jaunikliai. Kad ir kiek pabrė�tume jų skirtumus, �ie �unys vis tiek yra canis familiaris. Mes taip pat nesame sukūr� naujos katės, �iurkės ar dramblio, kukurūzų, kokosų ar kaktusų rū�ies. Niekas negin�ija, net ar�iausias protingo sukūrimo teorijos �alininkas negin�ija, kad natūrali atranka gali sukelti kuriuos nors tipo poky�ius. Ta�iau niekada nebuvo pastebėta, kad ji vien� rū�į paverstų kita.

KOM stuburinių paleontologijos galerijoje mes turime ilg� dioram� su daugybe arklių griau�ių, prasidedan�i� eoceno epochos hyracotherium, po to pleistoceno epochos e�uus shoshonensis ir galiausiai u�sibaigian�i� �iandieniniu e�uus caballus, kuriam atstovauja ristūnas ir Setlando ponis.

�i diorama velni�kai pana�i į evoliucij�: pir�tų skai�ius ma�ėja nuo keturių ant priekinių kojų ir trijų ant u�pakalinių, kuriuos turėjo hyracotherium, iki vieno, įgavusio kanopos form�; dantys vis ilgėja, akivaizd�iai bylodami, kad buvo prisitaikoma prie kietos �olės; gyvūnai (i�skyrus ponį) nuolatos didėja. Nuolat praeinu pro �i� ekspozicij�; tai yra mano gyvenimo fono dalis. Retai kada susim�stau apie �i� dioram� ir evoliucij�, ta�iau pakankamai da�nai j� ai�kinau lydėdamas auk�tus galerijos sve�ius.

Viena rū�is leid�ia atsirasti kitai, vykstant begalinei mutacijų ir prisitaikymo prie nuolat besikei�ian�ių s�lygų sekai.

Su tuo noriai sutinku.

Su tuo sutinku, nes Darvino teorija yra logi�ka.

Tad kodėl nesutinku su Holuso teorija?

Neįprastiems teiginiams reikia nepaprastų įrodymų. Tai buvo Karlo Sagano mantra, kai jį u�sipuolė NSO fanatikai.

Na, Karlai, spėkite, kas įvyko? Ateiviai i� kosmoso yra �ia � Toronte, Los And�ele, Burundyje, Pakistane, Kinijoje. Įrodymas toks, nuo kurio nei�sisuksi. Jie yra �ia.

O kaip dėl Holuso? Dievo? Kaip dėl protingo kūrėjo buvimo įrodymo? Atrodo, jog forhilnorai ir rydai turi daugiau konkre�ių �io tvirtinimo įrodymų, nei a� turiu evoliucijos, intelektualios sistemos, kuria remdamasis kūriau savo gyvenim� bei karjer�, įrodymų.

Ta�iau� ta�iau�

Neįprasti teiginiai. Be abejonės, jiems privalo būti keliami auk�tesni reikalavimai. Įrodymas privalo būti monumentalus, negin�ijamas.

�inoma, kad jis toks turėtų būti.

�inoma.

Praėjusį spalį Siuzana kartu su manimi nuvyko į �ventojo Mykolo ligonin� susitikti su onkologe Katarina Kol.

Mums abiem tai buvo siaub� keliantis patyrimas.

Pirmiausia daktarė Kol atliko bronchoskopinį tyrim�. Ji per mano burn� įki�o vamzdelį su kamera gale į kiekvieno plau�io kvėpavimo takus, tikėdamasi pasiekti auglį ir paimti mėginį. Ta�iau auglio nepavyko pasiekti. Tad ji atliko biopsij� naudodama adat�, smeigdama plon� adat� per mano krūtinės l�st� tiesiai į auglį ir �iūrėdama į rentgenogram�. Nors, sprend�iant i� l�stelių, kurias a� i�kosėjau kartu su skrepliais, nekilo jokių abejonių dėl vė�io, �is mėginys turėjo patvirtinti diagnoz�.

Ta�iau, jei auglys izoliuotas, ir mes �inotume, kur jis yra, auglį būtų galima chirurgi�kai pa�alinti. Ta�iau prie� atveriant mano krūtinės l�st� tokiai operacijai, reikėtų atlikti dar vien� test�: mediastinoskopij�. Daktarė Kol padarė nedidelį pjūvį truputį auk��iau krūtinkaulio ir prasiskverbė iki trachėjos. Tada ji per pjūvį įki�o vamzdelį su kamera ir pastūmė jį mano gerklomis tolyn, kad galėtų i�tirti limfmazgius prie abiejų plau�ių. Tyrimams dar buvo paimta mėginių.

Ir galiausiai gydytoja man su Siuzana paai�kino, k� rado.

�inia mus priblo�kė. Man pritrūko oro ir, nors tuo metu, kai daktarė Kol rodė testo rezultatus, buvau atsisėd�s, maniau, kad parkrisiu netek�s pusiausvyros. Vė�ys buvo i�plit�s į mano limfmazgius; operacija būtų beprasmė.

Kol leido man su Siuzana susitvardyti. Onkologė tai buvo ma�iusi �imtus, tūkstan�ius kartų � į j� �velgian�ius gyvus lavonus siaubo i�kreiptais veidais, baimės pilnomis akimis, norin�ius, kad ji pasakytų, jog tik pajuokavo, kad įvyko klaida, blogai veikia aparatūra, vis dar yra vilties.

Ta�iau gydytoja nieko pana�aus nepasakė.

Po dviejų valandų buvo atsirad�s �langas�; tad t� pa�i� dien� buvo galima atlikti kompiuterin� tomografij�.

Neklausiau, kodėl neatvyko tas, kuriam buvo paskirta procedūra. Galbūt per t� laik� jis arba ji mirė. Visa vė�ininkų palata buvo pilna vaiduoklių. Mudu su Siuzana laukėme tylėdami. Ji bandė skaityti senus �urnalus; a� spoksojau į tu�tum�, galvoje kunkuliavo mintys.

Buvau susipa�in�s su kompiuterine tomografija. Daug kartų ma�iau, kaip atliekama �i procedūra. Retkar�iais viena ar kita Toronto ligoninė leisdavo mums skenuoti įdomi� fosilij�, kai įrengimai nebūdavo naudojami kitu tikslu. Tai veiksmingas būdas tirti pavyzd�ius, kurie yra per trapūs, kad juos būtų galima i�imti i� formos; tai taip pat puikus būdas pamatyti vidin� struktūr�. Esame atlik� nuostabių lamberozaurų kaukolių ir eucentrozaurų kiau�inių tyrimų. Apie �i� procedūr� �inojau visk� � ta�iau niekada pats sau nebuvau jos atlik�s. Mano delnai prakaitavo. Vis� laik� jau�iausi taip, tarsi tuoj apsivemsiu, nors nė vienas tyrimas neturėjo kelti pykinimo. Buvau i�sigand�s � labiau nei bet kada gyvenime. Vienintelį kart� pana�iai nervinausi tada, kai su Siuzana laukėme atsakymo, ar galėsime įsūnyti Rikį. Sėdėjome prie telefono, ir kiekvien� kart� jam suskambus mūsų �irdys imdavo spurdėti. Ta�iau tada mes laukėme geros �inios�

Tyrimas kompiuteriniu tomografu yra beskausmis, o nedidelis ap�vitinimas vargu ar man dabar pakenks. Atsiguliau ant balto gulto, ir technikas įstūmė mano kūn� į skenavimo tunelį, kuriame bus sukurti atvaizdai, parodantys, kiek vė�ys i�plit�s.

Labai i�plit�s�

Vis� laik� stengiausi su�inoti ka�k� nauja, i�mokti � beje, Siuzana taip pat. Ta�iau t� dien� faktai ir skai�iai sklido iki man�s tarsi per migl�, jie buvo padriki, sudėtingi, nepajėgiau jų suvokti ir patikėti jais. Kol buvo ne�ali�ka � �iuos �od�ius ji yra kartojusi tūkstan�ius kartų. Etatinė profesorė, kamuojama nuobodulio, pavargusi.

Ta�iau mums, sėdintiems tokiose pa�iose dermatinu aptrauktose kėdėse, kokiose mudu su Siuzana sėdėjome, i� visų jėgų besistengiantiems su viskuo susitaikyti ir visk� suprasti � mums tai kėlė siaub�. Mano �irdis dau�ėsi, kankino skeliantis galvos skausmas; tro�kulio negalėjo numal�inti specialistės siūlomas �iltas vanduo; mano rankos, kurios rūpestingai kalteliu atskirdavo dinozaurų kaulus nuo sudu�usių kiau�inių; rankos, kurios gebėjo pa�alinti kalkakmenio apna�as nuo suakmenėjusių plunksnų; rankos, kurios buvo mano gyvenimo �altinis, mano profesiniai įrankiai � drebėjo tarsi epu�ės lapai.

Plau�ių vė�ys, ramiu balsu ai�kino onkologė, tarsi aptarinėdama naujausio sportinio automobilio ar vaizdo grotuvo savybes, yra viena baisiausių vė�io formų, nes paprastai jis nėra aptinkamas anksti, o tuo metu, kai aptinkamas, liemens ir kaklo limfmazgiuose, krūtinplėvėje, plau�iuose, krūtinėje, kepenyse, adrenalino liaukose ir kauluose da�nai jau būna gausiai i�sisėjusios metastazės.

Norėjau, kad gydytoja kalbėtų abstrak�iai, teori�kai. Tiesiog pateiktų kelis bendro pobūd�io komentarus, tik kontekst�.

Ta�iau ne. Ji atkakliai dėstė toliau; i�sakė savo svarbiausi� mintį. Tai buvo aktualu man, mano atei�iai.

Taip, esant plau�ių vė�iui, da�nai intensyviai vystosi metastazės.

Man būtent taip ir atsitiko.

Pateikiau klausim�, kurį mirtinai norėjau u�duoti, klausim�, į kurį bijojau i�girsti atsakym� svarbiausi� klausim�, nuo �ios akimirkos mano visatoje nulemiantį visk� � visk�. Kaip ilgai? Kaip ilgai?

Kol, pagaliau tapusi �mogumi, o ne robotu, kurį laik� nedrįso pa�velgti man į akis. Vidutini�kai, atsakė ji, po diagnozės negydomas pacientas gyvena devynis mėnesius. Chemoterapija �į laik� gali �iek tiek prat�sti, ta�iau vė�ys, kurį turėjau, vadinamas adenokarcinoma � naujas �odis, keli skiemenys, kuriuos i�moksiu taip pat gerai kaip savo vard�, skiemenys, kurie tiksliau apibrė�, kas esu ir kuo tapsiu, nei �Toma�as Deividas D�erichas�. Net ir gydant, tik vienas i� a�tuonių sergan�iųjų adenokarcinoma i�gyvena penkerius metus po diagnozės, dauguma i�eina � būtent tokį �odį ji pavartojo: �i�eina�, tarsi mes i�smuktume į gatvės kampe esan�i� parduotuv� nusipirkti kepaliuk� duonos, palinkėj� labos nakties ir u�mig�, nes ryt reikia anksti keltis � dauguma i�eina kur kas grei�iau.

Jos �od�iai nuskambėjo tarsi sprogimas, sudrebin�s visk�, k� Siuzana ir a� iki �iol �inojome.

T� rudens dien� laikrodis pradėjo tiksėti.

Prasidėjo laiko skai�iavimas atgal.

Man liko gyventi ma�daug vieneri metai.

Kiekvien� vakar�, kai muziejus u�sidarydavo lankytojams, Holusas ir a� eidavome į �emutini�j� rotond�. Atsimokėdamas u� tai, k� leidau pamatyti, ateivis pateikdavo vis naujus įvairių Beta Hydri III geologinės praeities laikotarpių atkurtus vaizdus, o a� visa tai įra�inėjau į vaizdajuost�.

Galbūt todėl, kad mano gyvenimas ėjo į pabaig�, po kurio laiko pradėjau trok�ti i�vysti ka�k� kita. Holusas buvo minėj�s �e�is pasaulius, kuriuos, matyt, paliko jų gyventojai. Norėjau pamatyti �ias planetas, naujausius artefaktus i� �ių ne�emi�kųjų pasaulių � k� jų gyventojai sukūrė prie� pat i�nykdami.

Tai, k� Holusas man parodė, apstulbino.

Pirmoji planeta buvo Epsilon Indi I. Pietiniame jos �emyne driekėsi did�iulė sienų apsupta aik�tė. Sienos buvo pastatytos i� mil�ini�kų, grubiai nuta�ytų granito luitų, kurių kiekviena briauna buvo ne ma�esnė kaip 8 metrai. Viduje esanti beveik 500 metrų plo�io erdvė buvo u�versta �iuk�lėmis: mil�ini�kais, dantytais sutrupinto betono luitais. Net jei perliptum �ias sienas, did�iulis, pilnas nuolau�ų laukas būtų visi�kai bevertis. Bet kuris gyvūnas ar transporto priemonė galėtų jį kirsti tik su dideliais vargais, ir niekas �ia negali augti.

O �tai Tau Ceti II. Nykaus land�afto viduryje seniai i�vyk� gyventojai buvo padar� daugiau nei 2000 metrų skersmens ir, sprend�iant pagal kra�t�, daugiau nei 5 metrų storio i�silyd�iusio juodo akmens disk�. Juodas pavir�ius sugeria saulės �ilum�, todėl tampa neįtikėtinai kar�tas; jei bandytum juo eiti, oda nusviltų, o batų padai i�silydytų.

Miu Kasiopėjos AI pavir�iuje nematyti jokių jos ankstesnių gyventojų �enklų; per 2,4 milijardo metų erozija visk� palaidojo. Ta�iau Holusas parodė man to, k��Merelko� �vaig�dėlaivio davikliai atrado po nuosėdų sluoksniais, kompiuterio sukurt� modelį: did�iul� lygum� su i�kiliais susisukusiais �piliais, smaigais bei kitais dantytais objektais, o po jais � po�emį ar men�, paslėpt� am�iams. Kadaise �i planeta turėjo labai didelį mėnulį � kur kas didesnį u� �emės Mėnulį, � ta�iau dabar j� supo didinga �iedų sistema. Holusas paai�kino, kad jie nustatė, jog �iedų sistemai taip pat 2,4 milijardo metų � kitaip tariant, ji atsirado tuo pa�iu metu, kai i�nyko Kasiopėjos gyventojai.

Papra�iau, kad Holusas man parodytų likusi� planetos dalį. Jūrose buvo matyti archipelagai � salos, i�sidriekusios tarsi perlai vėrinyje � o did�iausio �emyno rytinė pakrantė tiksliai sutapo su antro pagal dydį �emyno vakarine pakrante: tai buvo i�kalbingi �enklai, kad �iame pasaulyje vyko platformų tektonika.

��Jie susprogdino savo mėnulį � parei�kiau, nusteb�s dėl savo į�valgumo. � Jie norėjo panaikinti potvynių jėgas, teliūskuojan�ias planetos �erdį ir sustabdyti platformų tektonik�.

��Kodėl?�� paklausė Holusas, susidomėj�s mano samprotavimais.

��Kad apsaugotų rūsį kurį pastatė, nuo tektoninių slink�ių, � atsakiau.

Dėl �emynų dreifo plutos uolienos recirkuliuoja, senosios nustumiamos �emyn į mantij�, o i� magmos, kylan�ios i� ply�ių jūros dugne, susiformuoja naujos.

��Ta�iau mes manėme, kad �is rūsys buvo skirtas saugoti branduolines atliekas,�� pastebėjo Holusas. � Todėl tektoninės slinktys būtų pats geriausias būdas �iomis atliekomis atsikratyti.

Linktelėjau. Monumentai, kuriuos man Holusas parodė �ia bei Tau Ceti II ir Epsilon Indi L i� tiesų buvo pana�ūs į mano matytus branduolinių atliekų saugyklų �emėje projektus: toks bloga lemiantis dirbtinis land�aftas, kad niekas nedrįs jo kasinėti.

��Ar radote kokių nors u�ra�ų arba prane�imų, susijusių su branduolinėmis atliekomis?�� paklausiau.

Planuojamose �emės branduolinių atliekų saugyklose buvo numatyti �enklai, perspėjantys, kad �ia saugomos pavojingos med�iagos, todėl busimieji to regiono gyventojai suprastų, kas ten palaidota. Buvo siūloma įvairiausia ikonografija, pradedant �monių veidais, kuriuose atsispindi liga ar pasibjaurėjimas, kas bylotų, jog teritorija yra u�ter�ta, ir baigiant diagramomis su atominiais skai�iais, kurie nurodytų, kokie konkre�iai elementai yra palaidoti.

��Ne,�� atsakė Holusas. � Nieko pana�aus. Nieko tokio neradome vietovėse, kur gyveno i�nykusios rasės, bent jau tose, kurias jums rod�iau.

��Na, manau, jie galbūt norėjo, kad atliekų saugyklos i�liktų nepaliestos milijonus metų � tiek ilgai, kad protingos būtybės, kurios vėliau jas atras, galėtų būti net ne tos pa�ios rū�ies, kuri palaidojo atliekas perspėjan�iame land�afte, atstovai. Viena yra perduoti nuodų ar ligos s�vok� savo rū�ies atstovams � mums, �monėms, u�merktos akys, suraukta burna ir i�ki�tas lie�uvis asocijuojasi su nuodais � ta�iau visai kas kita yra bandyti tai perteikti kitai rū�iai, ypa� jei nieko ne�inai apie rū�į, kuri gali po tav�s atsirasti.

��Jūs nematote visumos,�� nutraukė mano ai�kinimus Holusas. � Daugumos radioaktyviųjų atliekų pusperiodis yra trumpesnis nei �imtas tūkstan�ių metų. Tuo metu, kai atsiras nauja protinga rū�is, nieko pavojingo visi�kai nebus lik�.

Suraukiau kakt�.

��Ta�iau vis tiek man tai labai primena branduolinių atliekų saugyklas. Na, jei �ių planetų gyventojai i�vyko ka�kur kitur, jie galbūt jautė, kad prie� i�vykstant dera palaidoti savo �iuk�les.

Holuso balse nuskambėjo abejonės.

��Ta�iau kodėl Kasiopėjos gyventojai būtų norėj� sustabdyti tektonin� slinktį? Kaip sakiau, tai yra geriausias būdas atsikratyti branduolinėmis atliekomis � net geriau nei i�skraidinti jas į kosmos�. Jei jūsų naudojamas erdvėlaivis susprogtų, galite radioaktyviai u�ter�ti pus� savo pasaulio, o jei atliekos nukeliaus į mantij�, jos ten liks visam laikui. Ties� sakant, mano rasė galiausiai �itaip ir pasielgė su branduolinėmis atliekomis.

��Na, tai gal jie �iame perspėjan�iame land�afte palaidojo ka�k� kita,�� tariau. � K� nors taip pavojinga, kad norėjo u�sitikrinti, jog tai niekada nebus atidengta ir niekada neatkeliaus jiems įkandin. Galbūt Kasiopėjos gyventojai baiminosi, kad, jei rūsys tektoni�kai pasislinks, jo sienos i�silydys, ir tai � gal ka�kokia pabaisa,�� k� jie įkalino, i�trūks į laisv�. Ir tada visos rasės, net palaidojusios tai, ko bijojo, i�vyko i� savo gimtųjų pasaulių, kiek galėdamos labiau nutoldamos nuo to, k� paliko.

� �į sekmadienį ketinu eiti į ba�ny�i�, � pasakė Siuzana praėjusį spalį, netrukus po mūsų pirmojo vizito pas daktar� Kol.

Mes sėdėjome svetainėje, a� ant sofos, o Siuzana � ant to paties stiliaus fotelio. Linktelėjau.

��Sekmadieniais tu paprastai eini į ba�ny�i�.

� �inau, ta�iau� na, po to, kai viskas įvyko. Po to�

��Dėl man�s gali nesijaudinti.

��Esi tuo tikras?

Vėl linktelėjau.

��Tu kasdien eini į ba�ny�i�. Tai neturėtų keistis. Daktarė Kol patarė stengtis, kad mūsų gyvenimas būtų kuo normalesnis.

Ne�inojau, k� veiksiu lik�s vienas, ta�iau tikėjausi, kad sugalvosiu daugyb� įvairių dalykų. Ka�kada turėsiu paskambinti broliui Vankuveryje ir pasakyti, kas vyksta. Ta�iau laikas Vankuveryje trimis valandomis atsilieka nuo Toronto, o Bilas namo i� darbo grį�ta vėlai. Jei paskambin�iau pavakare jo laiku, tektų kalbėti su nauj�ja brolio �mona Merilin, o ji gali kalbėti am�inyb�. Nebuvau tam pasireng�s. Ta�iau Bilas ir jo vaikai i� ankstesnės santuokos buvo vieninteliai mano artimieji; mūsų tėvai mirė prie� por� metų.

Siuzana ka�k� svarstė su�iaupusi lūpas. Jos rudos akys trumpam �vilgtelėjo į man�sias, po to �mona nukreipė �vilgsnį į grindis.

��Galėtum� galėtum va�iuoti kartu, jei nori.

Triuk�mingai atsidusau. �is klausimas mūsų santykiuose visada buvo truputį opus. Siuzana vis� gyvenim� reguliariai lankė ba�ny�i�. Tekėdama u� man�s ji �inojo, kad a� to nedarau. Sekmadienio rytus a� leid�iu nar�ydamas po internet� ar �iūrėdamas televizijos laid� �Savaitė su Semu Donaldsonu ir Kuki Roberts�. Jau mūsų draugystės prad�ioje tiesiai �viesiai paai�kinau Siuzanai, kad lankydamas ba�ny�i� jausiuos nesmagiai. Tai bus per daug veidmaini�ka, ai�kinau,�� ir tikin�iųjų į�eidimas.

Ta�iau dabar Siuzanai, matyt, atrodė, jog reikalai pasikeitė. Galbūt ji tikėjosi, kad a� norėsiu melstis, susitaikysiu su savo kūrėju.

��Galbūt,�� atsakiau, ta�iau esu tikras, jog abu �inojome, kad taip niekada nebus.

Nelaimė viena nevaik�to.

Suprantama, kova su vė�iu atimdavo laiko. O dabar did�i�j� likusio laiko dalį u�imdavo Holuso apsilankymai. Ta�iau a� turėjau ir kitų įsipareigojimų. Buvau sutar�s surengti KOM speciali� fosilijų i� Burgeso skalūnų parod� ir, nors i�kilmingas jos atidarymas bus tik po kelių mėnesių, turėjau daugyb� administracinio darbo.

�arlzas Volkotas i� Smitsonian instituto atrado Burgeso Skalūnų fosilijas 1909 metais Burgeso perėjoje, esan�ioje Uolinių kalnų Britų Kolumbijos dalyje; jis ten vykdė kasinėjimus iki 1917-ųjų. Nuo 1975-ųjų KOM darbuotojas Dezmondas Kolinzas du de�imtme�ius vykdė naujus neįtikėtinai vaisingus kasinėjimus Burgeso Skalūnuose, atrasdamas vis naujas radybvietes, surinko tūkstan�ius naujų pavyzd�ių. 1981 metais UNESCO Burgeso perėj� paskelbė a�tuoniasde�imt �e�t�ja pasaulinio paveldo vietove, priskyrusi j� tai pa�iai grupei kaip Egipto piramidės ir Didysis Kanjonas.

Fosilijos yra i� kambro laikotarpio, tai yra joms 520 milijonų metų. Skalūnai, susidar� po Laurencijos dumblo slinkties, spar�iai palaidojusios visa, kas buvo gyva jūros dugne, yra sumalti į tokius smulkius miltelius, kad juose i�liko net mink�tų kūno dalių įspaudai. Ten buvo rasta gausybė gyvybės formų, įskaitant daugelį sudėtingų tipų, kurie, kaip įrodinėja kai kurie paleontologai, tarp jų ir mūsi�kis D�onsis, netelpa nė į vien� �iuolaikin� grup�. �ios gyvybės formos atsirado, egzistavo trumpai ir i�mirė, tarsi gamta būtų band�iusi įvairias kūno sandaras norėdama patikrinti, kuri geriausiai tinka.

Kodėl įvyko �is �kambro laikotarpio įvairovės sprogimas�? Gyvybė �emėje,tuo metu egzistavo gal jau 3,5 milijardo metų, ta�iau vis� t� laik� jos formos buvo labai paprastos. Kodėl taip staiga atsirado tiek daug įvairių ir labai sudėtingų gyvybės formų?

Deividsonas ir Kameronas i� Kalifornijos technologijos universiteto bei Petersonas i� Kalifornijos universiteto Los And�elo filialo įrodinėja, kad gyvybės formos buvo tokios nesudėtingos prie� �įvairovės sprogim�� kambro laikotarpiu dėl paprastos prie�asties: iki to laiko apvaisintos l�stelės galėjo skaidytis tik labai ribot� skai�ių kartų; atrodo, jog maksimaliai jos galėjo skaidytis tik ma�daug de�imt kartų. O susiskaid�ius de�imt kartų, atsiranda tik 1024 l�stelės, i� kurių susikuria labai ma�os ir nesudėtingos būtybės.

Ta�iau kambro laikotarpio prad�ioje �į de�imties dalijimusi baijer� sutriu�kino atsiradusi naujo tipo l�stelė, kuri� ir dabar dar galima aptikti kai kuriuose gyvuose organizmuose; �ios l�stelės galėjo dalytis kur kas daugiau kartų ir jos apibrė�davo visų naujų organizmų morfologin� erdv� � pagrindinius kūno kontūrus. (Nors kai tai įvyko, �emei jau buvo ketveri milijardai metų, atrodo, jog toks pat perversmas � pralau�ta de�imties dalijimusi riba

� įvyko Holuso gimtajame pasaulyje, kai �iai sistemai buvo tik dveji milijardai metų; tuo metu gyvybė ten taip pat liovėsi tu��iai sukti ratus ir pradėjo rimtai evoliucionuoti.)

�emės Burgeso Skalūnuose yra mūsų tiesioginis protėvis pikam, pirmasis gyvūnas su nugaros styga, i� kurios vėliau i�sivystė stuburas. Ta�iau vis tiek beveik visos ten rastos fosilijos yra akivaizd�iai bestuburių, tad KOM vyresnysis bestuburių paleontologas Kalebas D�onsas galbūt turėtų surengti speciali� tokių fosilijų parod�.

Ta�iau D�onsis po kelių mėnesių i�eis į pensij� � niekas kol kas neu�siminė, bent jau man, kad beveik vienu metu KOM neteks dviejų savo seniausių paleontologų � o a� turėjau asmeninių ry�ių su darbuotojais Smitsonian instituto, kuriame galiausiai atsidūrė Volkoto atrastos Burgeso fosilijos, prie� Kandai priimant įstatymus, saugan�ius valstybės senienas. A� taip pat padėjau^ organizuoti nuolatinį vie�ųjų paskaitų cikl�, kuris būtų papild�s parod�; daugum� paskaitų skaitytų mūsų personalas (įskaitant D�onį), ta�iau mes taip pat susitarėme, kad i� Harvardo atvyks ir perskaitys paskait� D�ėjus Guld�s, kurio knygoje �Nuostabioji gyvybė� ra�oma apie Burgeso Skalūnų fosilijas. Si paroda būtų pelniusi gra�aus pinigo KOM; tokias parodas visada pla�iai nu�vie�ia �iniasklaid�, tad suplaukia daugybė �monių.

Mintis apie parod�, kai j� pirm� kart� pasiūliau, mane su�avėjo, dar patrauklesnė ji tapo po to, kai paroda buvo patvirtinta, ir pa�adėjo prisidėti Smitsonian institutas, sutikdamas i�statyti savo fosilijas kartu su mūsi�kėmis.

Ta�iau dabar�

Dabar, kai sergu vė�iu�

Dabar tai tik erzina ir kelia nepatogumų.

Dar vienas rūpestis.

Dar viena veikla, reikalaujanti ir taip mano per daug riboto laiko.

Sunkiausia buvo pasakyti Rikiui.

�inote, jei bū�iau toks kaip tėtis � jei man būtų pakak� bakalauro laipsnio ir nuolatinio darbo nuo devynių iki penkių � viskas būtų kitaip. Tikriausiai pirmojo vaiko bū�iau susilauk�s, vos į�eng�s į tre�i� de�imtį, �is vaikas dabar jau būtų įkop�s į ketvirt� de�imtį ir galbūt turėtų savo vaikų.

Ta�iau a� nebuvau mano tėtis.

Bakalauro laipsnį gavau 1968 metais, kai man buvo dvide�imt dveji.

Ir magistro laipsnį 1970 metais, būdamas dvide�imt ketverių.

O fosilijų daktaro � būdamas dvide�imt a�tuonerių.

Vėliau t�siau mokslinį darb� Berklio universitete.

Dar po to tyrinėjau kit� tem� Kalgario universitete.

Ir tuo metu man sukako trisde�imt ketveri.

Ir a� u�dirbdavau skatikus.

Ir ka�kaip neturėj au jokios merginos.

Ir kas vakar� iki vėlumos dirbdavau muziejuje.

Ir nė pats nepajutau, kaip sukako keturiasde�imt. Buvau neved�s ir bevaikis.

Su Siuzana Kovalska susipa�inau 1966 metais Toronto universiteto Harto rūmuose; mes abu buvome dramos klubo nariai. Nebuvau aktorius, ta�iau mane su�avėjo teatro ap�vietėjo darbas; spėju, jog tai yra viena prie�as�ių, dėl kurios man patinka muziejininkystė. Siuzana vaidindavo spektakliuose, nors, �velgdamas atgal, įtariu, kad jai niekada tai itin gerai nepavykdavo. Visada maniau, jog Siuzana vaidina pasaki�kai, ta�iau geriausia, k� apie jos vaidyb� para�ydavo universiteto laikra�tis, tebuvo, kad Siuzana �kompetentingai� suvaidino aukl� �Romeo ir D�iuljetoje� arba �deramai bandė suvaidinti� Jokast� �Karaliuje Edipe�. Kad ir kaip ten būtų, mes kurį laik� draugavome, ta�iau po to a� i�keliavau į Valstijas į magistrantūr� � Siuzana suprato, kad privalau i�vykti t�sti studijų, nes nuo jų priklauso mano svajonės.

Daugelį metų maloniai j� prisimindavau, ta�iau niekad neįsivaizdavau, kad vėl pamatysiu. Galiausiai vėl atsidūriau Toronte ir, kadangi visada galvodavau apie praeitį, bet neu�tekdavo laiko mintims apie ateitį, kai sukako keturiasde�imt, pagaliau nusprend�iau, jog man reikia finansinės konsultacijos, jei apskritai kada nors galvoju i�eiti į pensij�, ir buhalterė, pas kuri� atėjau pasitarti, pasirodė besanti Siuzana. Jos pavardė tapo DeSantis � trumpų ir nesėkmingų vedybų, įvykusių prie� penkiolika metų, palikimas. Mes vėl u�mezgėme senus santykius ir po metų u�ri�ome mazg�. Ir nors tuo metu Siuzanai buvo keturiasde�imt vieneri, mes nusprendėme turėti kūdikį, nepaisydami galimos rizikos. Bandėme penkerius metus. Kart� per t� laik� Siuzana pastojo, ta�iau įvyko persileidimas.

Tad galiausiai nutarėme įvaikinti. Ta�iau ir tai u�truko por� metų. Na, mes pagaliau turime sūnų. Ri�ardui Bleinui D�erichui dabar �e�eri.

Kai tėvas mirs, jis dar nebus pakėl�s sparnų i� namų.

Jis net nebus baig�s vidurinės mokyklos.

Siuzana pasodino Rikį ant sofos, o a� priklaupiau �alia jo.

��Ei, �aunuoli,�� kreipiausi, paimdamas jo ma�� rankut�.

��Tėti,�� pasimuistė Rikis, vengdamas mano �vilgsnio. Gal jis pagalvojo, kad prisivirė ko�ės.

Kurį laik� patylėjau. Ilgokai svars�iau, k� jam pasakyti, ta�iau dabar �od�iai, kuriuos ketinau i�tarti, atrodė visi�kai netinkami.

��Kaip jautiesi, �aunuoli?�� paklausiau.

���rai.

Pa�velgiau į Siuzan�.

��Na,�� tariau,�� tėtis jau�iasi nelabai gerai.

Rikis įbedė akis į mane.

��Ties� sakant,�� lėtai i�tariau,�� tėtis gana rimtai serga.

Palaukiau, kol �od�iai pasieks vaiko s�mon�.

Mes niekada nemelavome Rikiui. Jis �inojo, kad yra įsūnytas. Visada sakėme, jog Kalėdų Senelis � tik pasaka. O kai berniukas paklausė, i� kur atsiranda vaikai, ir tai jam paai�kinome. Ta�iau dabar norėjau, kad galbūt būtume elg�si kitaip � kad ne visada jam būtume sak� ties�.

�inoma, jis pakankamai greitai su�inotų. Pastebėtų poky�ius: mano nuslinkusius plaukus, suma�ėjusį svorį, i�girstų, kaip vemiu vidury nakties, galbūt�

Galbūt net i�girstų, kaip verkiu, kai manau, kad jo nėra netoliese.

��Kaip serga?�� paklausė Rikis.

��Labai,�� atsakiau.

Vaikas įdėmiai pa�velgė į mane. A� linktelėjau: nejuokauju.

��Kodėl?�� paklausė Rikis.

Susi�valgėme su Siuzana. To paties klausiau sav�s.

��Ne�inau,�� atsakiau.

��Ar dėl to, kad ka�k� suvalgei?

Papur�iau galv�.

��Ar blogai elgeisi?

Tai buvo netikėtas klausimas. Kurį laik� jį svars�iau.

��Ne,�� atsakiau,�� nemanau.

Trumpam visi nutilome. Galiausiai Rikis prabilo tyliu balsu:

��Tu juk nemirsi, tiesa, tėti?

Norėjau jam pasakyti nepagr��int� ties�, laikyti vaik� lygiu sau. Ta�iau kai atėjo tokia akimirka, privalėjau Rikiui suteikti daugiau vil�ių, nei man jų davė daktarė Kol.

��Galbūt,�� atsakiau. � Tik galbūt.

��Ta�iau��� Rikio balselis suplonėjo. � Ta�iau a� nenoriu, kad tu mirtum.

Suspaud�iau jo rank�.

��A� taip pat nenoriu mirti, bet� bet �ia pana�u į tai, kaip mamytė ir a� tau liepiame susitvarkyti kambarį. Kartais privalome daryti tai, ko nenorime.

��A� gerai elgsiuos,�� pa�adėjo vaikas. � Visada gerai elgsiuos, tik tu nemirk.

Man suspaudė �irdį. Derėjimasis. Vienas i� etapų.

��Tikrai negaliu pasirinkti,�� paai�kinau vaikui. � Norė�iau, kad taip būtų, bet, deja.

Berniukas ėmė tankiai mirksėti; netrukus pasirodys a�aros.

��A� myliu tave, tėti.

��Ir a� tave.

��Kas� kas bus su mamyte ir manim?

��Nesirūpink, �aunuoli. Jūs gyvensite �ia. Dėl pinigų nereikės rūpintis. Draudimas daug sumokės.

Rikis pa�velgė į mane akivaizd�iai nesuprasdamas, k� pasakiau.

��Nemirk, tėti,�� i�tarė jis. � Pra�au, nemirk.

Prisiglaud�iau Rikį prie sav�s, o Siuzana apkabino mus abu.

Kiek vė�ys mane i�g�sdino kaip auk�, tiek jis mane su�avėjo kaip biolog�.

Protoonkogenų � normalių genų, galin�ių paskatinti vė�io atsiradim� � turi visi �induoliai ir pauk��iai. Ties� sakant, ir �induoliai, ir pauk��iai turi visus iki �iol atrastus protoonkogenus. Pauk��iai i�sivystė i� dinozaurų, kurie kilo i� tekodontų, �ie i�sivystė i� primityviųjų diapsidų, o pastarieji kilo i� kaptorinomorfų, pirmųjų tikrų roplių. �induoliai i�sivystė i� terapsidų, kurie kilo i� pelikozaurų, o �ie i�sivystė i� primityviųjų sinapsidų, taip pat kilusių i� kaptorinomorfų. Kadangi kaptorinomorfai, bendrieji protėviai, atsirado pensilvanio periodu, ma�daug prie� 300 milijonų metų, bendri genai turėtų bent tiek laiko egzistuoti (ir i� tiesų, mes radome vė�io apimtų fosilijų kaulų, patvirtinan�ių, jog vė�ys egzistavo bent jau juros laikotarpiu).

Tam tikra prasme nėra nieko nuostabaus, kad �ie genai yra bendri: protoonkogenai yra susij� su l�stelių skaidymosi valdymu arba organų vystymusi; įtariu, jog galiausiai paai�kės, kad visas �ių genų rinkinys yra bendras visiems stuburiniams, o galbūt ir visiems gyvūnams.

Atrodo, jog galimybė susirgti vė�iu yra įausta į patį gyvybės audinį.

Holus� sudomino kladistika � mokslas apie tai, kaip i� bendrų bruo�ų galima spr�sti apie bendrus protėvius; �ie tyrimai yra svarbiausias mūsų pasaulio evoliucijos tyrimo instrumentas. Todėl maniau, kad turiu jam parodyti mūsų hadrozaurus � sistemin� organizmų grup�, jei tokia apskritai buvo.

Buvo antradienis � diena, kai KOM apsilanko ma�iausiai �monių � ir beveik darbo pabaiga. Holusas i�nyko, ir a� nukeliavau per muziejų į Dinozaurų galerij�, ki�enėje ne�inas holoforminiu projektoriumi. Galerij� sudarė dvi galuose sujungtos ilgos salės; įėjimas ir i�ėjimas į j� yra greta vienas kito. Įėjau pro įėjim�ir patraukiau tolyn. Galerijoje lankytojų nebuvo; kelis kartus per vie��j� informavimo sistem� prane�us, kad muziejus netrukus u�sidarys, visi i�ėjo. �ios salės gale yra mūsų hadrozaurų skyrius, nuda�ytas rausvomis ir auksinėmis horizontaliomis juostomis, vaizduojan�iomis Albertos erozijos suskaidytos �emės smiltainį. Skyriuje yra trys įspūdingi ant sienos pritvirtinti eksponatai. Atsistojau prie�ais vidurinį, hadrozaur�, kuris plakate vis dar buvo vadinamas kritozauru, nors jau daugiau kaip de�imtmetį �inojome, jog tikriausiai �ia gripozauras; galbūt tas, kuris dirbs po man�s, ras pinigų ir laiko pakeisti u�ra�us muziejuje. Pavyzdys, kurį Parksas rado per pirm�jį KOM ekspedicijų sezon� 1918 metais, yra labai patrauklus, jo �onkauliai tebebuvo i�lik� tarpl�stelinėje med�iagoje, o standinan�ios sausgyslės gra�iai sukaulėjusios.

Vėl i�niro Holusas, ir a� pradėjau pasakoti, kad hadrozaurų kūnų neįmanoma atskirti, ir jog tik pagal tai, ar yra kaukolės skiauterė, ir pagal �ios skiauterės form� tegalima nustatyti gyvūnų lytį. Kol a� įsikar��iav�s pasakojau, į patalp� įėjo gal dvylikos metų berniukas. Jis įėjo i� prie�ingos pusės nei a�, i�nirdamas i� blausiai ap�viestos kreidos laikotarpio jūrų dioramos. Berniukas buvo baltaodis, ta�iau jo akių vokai buvo u�krit�, �andikaulis sugleb�s, o lie�uvis truputį i�siki��s i� burnos. Jis nepratarė nė �od�io, tik spoksojo į forhilnor�.

� �Po� �velnių�, � nusikeikė Holusas,�� �ak�.

Berniukas nusi�ypsojo, matyt, patenkintas, kad ateivis kalba.

��Sveiki,�� ty�ia lėtai pasisveikino jis su mumis.

I� u� kampo pasirodė u�dususi moteri�kė ir prisijungė prie mūsų hadrozaurų salėje. I�vydusi Holus� ji aiktelėjo ir nuskubėjusi prie berniuko nutvėrė jį u� mink�tos, putlios rankutės.

��Edi!�� subarė vaik�. � Visur tav�s ie�kojau. � Po to moteris atsisuko į mus: � Atsipra�au, jei jis jums sutrukdė.

� �Jis� �ne� �su� �truk� �dė�, � atsakė Holusas.

Per garsiakalbius pasigirdo raginimas:

��Ponios ir ponai, muziejus jau u�darytas. Visus lankytojus pra�om nedelsiant eiti prie paradinio i�ėjimo�

Moteris per Dinozaurų galerij� nusitempė Edį, kuris vis �vilg�iojo per petį į mus.

Holusas atsisuko į mane.

��Berniukas nepana�us nė į vien� mano matyt�.

��Jis turi Dauno sindrom�, � paai�kinau. � �is sindromas lėtina protinį ir fizinį vystym�si.

��Kas jį sukelia?

��Papildoma dvide�imt pirmoji chromosoma; visos chromosomos turi būti suporuotos, ta�iau kartais įsipainioja tre�ioji.

Holusas pajudino akių stiebelius.

��Pas mus pasitaiko pana�us negalavimas, nors jį beveik visada patikriname, kol vaisius dar įs�iose. Mūsų atveju chromosomų poros susiformuoja be telomerų viename gale; dvi gijos tame gale susijungia, sudarydamos dvigubai ilgesn� nei paprastai chromosom�. Dėl to visi�kai prarandamas gebėjimas kalbėti, kyla sunkumų suvokti erdv� ir anksti mir�tama. � Holusas nutilo. � Vis dėlto gyvybės gebėjimas atkurti fizines ir dvasines jėgas mane stebina. Juk nuostabu, kad toks reik�mingas dalykas kaip papildoma chromosoma ar dvi chromosomos, susijungusios į vien�, nepajėgia sustabdyti organizmo funkcionavimo. � Holusas vis dar tebe�iūrėjo ta kryptimi, kur i�nyko vaikas. � Tas berniukas,�� pasidomėjo jis. � Ar jo gyvybė taip pat nutrūks anks�iau laiko?

��Tikriausiai. Dauno sindromas turi tokį poveikį.

��Liūdna,�� atsiduso Holusas.

Kurį laik� buvo tylu. Vienoje patalpos pusėje buvo nedidelė ni�a, kurioje senovi�kai buvo demonstruojamos skaidrės apie tai, kaip susiformuoja ir yra i�kasamos dinozaurų fosilijos. Skaidres lydintį garso įra��, suprantama, esu girdėj�s milijonus kartų. Galiausiai įra�as baigėsi ir, kadangi niekas nepaspaudė didelio raudono paleidimo mygtuko, mudu su Holusu likome vieni nebylioje galerijoje, kur mums draugij� palaikė tik skeletai.

��Holusai,�� pagaliau kreipiausi į jį.

Forhilnoras vėl nukreipė dėmesį į mane.

��Taip?

��Kiek� kiek ilgai ketinate �ia būti? Tai yra noriu paklausti, kiek ilgai dar jums reikės mano pagalbos?

��Atleiskite,�� ėmė teisintis Holusas. � A� buvau nedėmesingas. Jei per daug jus gai�inu, tiesiog pasakykite, ir a� i�vyksiu.

��Ne, ne, ne. Nieko pana�aus. Man tai nepaprastai patinka, patikėkite. Ta�iau�

Garsiai i�pū�iau or�.

��Privalau jums kai k� pasakyti,�� galiausiai i�spaud�iau.

��Taip?

Dar kart� giliai įkvėpiau ir i� lėto i�kvėpiau.

��Sakau jums, nes jūs turite teis� tai �inoti. � Vėl nutilau, ne�inodamas, kaip t�sti. � �inau, kad atvyk�s į muziejų jūs tiesiog papra�ėte susitikti su paleontologu � bet kuriuo paleontologu. Specialiai man�s jūs neie�kojote. Ties� sakant, jūs galėjote nuvykti į kit� muziejų � Filas Kiuri Tirelio muziejuje ar Maikas Bretas-Surmanas i� Smitsonian instituto būtų labai nud�iug�, jei būtumėte pasirod�s ant jų durų slenks�io.

Nutilau. Holusas kantriai tebe�iūrėjo į mane.

��Atleiskite,�� tariau. � Turėjau jums tai pasakyti anks�iau. � Vėl įkvėpiau oro ir laikiau jį plau�iuose kiek pajėgdamas ilgiau. � Holusai, a� mir�tu.

Ateivis pakartojo �odį, tarsi ka�kaip būtų jį praleid�s, besimokydamas anglų kalbos.

��Mir�tate?

��Man nei�gydomas vė�ys. Liko gyventi tik keli mėnesiai.

Holusas kurį laik� tylėjo. Po to jo kairė burna tarė:

��A�, � ta�iau daugiau nepasigirdo jokių �od�ių. � Ar tokiomis aplinkybėmis tinka pareik�ti u�uojaut�?

Linktelėjau.

� �Man� �labai� �gaila�, � i�tarė jo burnos. Holusas ir vėl kurį laik� patylėjo. � Mano motina mirė nuo vė�io; tai baisi liga.

Suprantama, jog �ito negalėjau nugin�yti.

� �inau, kad dar turite atlikti daugyb� tyrimų, � pasakiau. � Jei norėtumėte dirbti su kuo nors kitu, a� tai suprasiu.

��Ne,�� atsakė Holusas. � Ne. Mes esame viena komanda.

Pajutau, kaip ka�kas suspaud�ia krūtin�.

��A�iū, � padėkojau.

Holusas pa�iūrėjo į mane ilgiau, po to mostelėjo ant sienos pritvirtintų hadrozaurų, kurie buvo mūsų apsilankymo �ia prie�astis, link.

��Tomai,�� kreipėsi jis. Tai buvo pirmas kartas, kai ateivis pavadino mane vardu. � Pra�au, t�skime mūsų darb�.

Kai tik susidurdavau su nauja gyvybės forma �emėje, stengdavausi įsivaizduoti jos protėvius � spėju, jog tai profesinis įprotis. Tas pats atsitiko, kai Holusas galiausiai supa�indino mane su rydu; rydai, matyt, yra drovūs, ta�iau a� papra�iau susitikti su vienu i� jų, laikydamas tai daliniu u�mokes�iu u� naudojim�si mūsų kolekcijomis.

Susitikim� surengėme pasitarimų kambaryje, esan�iame saugyklų centro penktame auk�te; ir vėl buvo pristatinėta vaizdo kamerų, kad u�fiksuotų �į įvykį. Ant ilgo raudonmed�io stalo �alia telefono padėjau holoforminį projektorių. Holusas ka�k� sudainavo į telefono mikrofon� savo kalba, ir staiga patalpoje atsirado kitas ateivis.

�inome, jog �monės i�sivystė i� �uvų; mūsų rankos i� prad�ių buvo krūtinės pelekai (o pir�tai � kaulai, suteikiantys �iems pelekams standumo), o mūsų kojos i�sivystė i� pilvo pelekų.

Rydai tikriausiai i� prad�ių taip pat buvo vandeninė gyvybės forma. Prie�ais mane stovintis rydas turėjo dvi kojas, ta�iau keturias rankas, tolygiai i�dėstytas aplink liemens, turin�io apverstos kriau�ės form�, vir�ų. Tos keturios rankos, matyt, i�sivystė ne tik i� krūtinės, bet ir i� asimetri�kų nugaros nei pilvo pelekų. �ie senoviniai krūtinės pelekai galbūt turėjo keturias stand�ias pasparas, nes dabar ant kairės ir de�inės rankos buvo po keturis pir�tus (du vidurinius ir du prie�prie�inius nyk��ius). Priekinėje rankoje � kuri tikriausiai i�sivystė i� pilvo peleko � buvo devyni pir�tai. O u�pakalinė ranka, kuri, manau, i�sivystė i� nugaros peleko, turėjo, kai pagaliau j� i�vydau, �e�is pir�tus.

Rydas neturėjo galvos ir, kiek pajėgiau spr�sti, nei akių, nei nosies. Aplink liemens vir�ų apskritimu driekėsi juoda blizgi juosta; negalėjau atspėti, kam ji skirta. Taip pat abipus priekinių ir u�pakalinių rankų matėsi sritys su sudėtingomis odos klostėmis; spėjau, jog tai gali būti ausys.

Rydo oda buvo padengta ta pa�ia med�iaga, kuri �emėje atsirado daugeliui vorų bei vabzd�ių, visiems �induoliams, kai kuriems pauk��iams ir net keliems senoviniams ropliams: plaukais. Did�i�j� rydo vir�utinio liemens dalį ir rankas iki alkūnių dengė ma�daug centimetro ilgio rausvai rudas kailis; apatinis liemuo, dilbiai bei kojos buvo plikos, ir ant jų matėsi melsvai pilka oda.

Rydas dėvėjo tik platų dir��, juosiantį siaur�jo liemens apatin� dalį; jis laikėsi ant gumbuotų būtybės klubų. Dir�as man priminė t�, kurį juosėjo Betmenas � jis netgi buvo toks pat ry�kiai geltonas ir turėjo kap�elius, spėjau, jie buvo skirti ka�k� laikyti. Tik ant sagties buvo ne �ik�nosparnio emblema, o ry�kiai raudonas vėjo malūnėlis.

��Toma�ai D�erichai,�� kreipėsi į mane Holusas,�� tai T�kna.

��Labas,�� pasakiau. � Sveiki atvyk� į �em�.

Rydai, kaip ir �monės, naudoja tik vien� ertm� kalbėti ir valgyti; burna yra įduboje liemens vir�uje. Kelias sekundes T�kna skleidė garsus, primenan�ius akmenų dau�ym�si skalbinių d�iovyklėje. Kai burn� liovėsi judėti, stojo trumpa tyla, ir po to gilus sintezuotas balsas atsklido i� būtybės dir�o.

��Ar jis kalba kaip įdvasintas u� negyvuosius?�� paklausė rydas.

T�kna �od�iai mane suglumino, ir a� pa�velgiau į Holus�:

� Įdvasintas u� negyvuosius?

Forhilnoras bark�telėjo akimis.

��Jis rei�kia nuostab�, kad jūs sveikinate jį atvykusį į planet�. Rydai savo rū�ies netapatina su savuoju pasauliu. Pamėginkite jį pasveikinti �monijos vardu.

��Ak,�� tariau. Vėl atsisukau į ryd�: � Sveikinu jus kaip �mogus.

Vėl sutar�kėjo akmenys ir pasigirdo sintezuotas balsas:

��Jei nebūtumėte �mogus, ar vis tiek mane sveikintumėte?

��Hm�

��Teisingas atsakymas yra �taip�, � atskubėjo man [pagalb� Holusas.

��Taip,�� tariau.

Rydas vėl prabilo savo kalba, o kompiuteris i�vertė jo �od�ius:

��Tada pasveikintas esu a� ir patenkintas, kad �ia yra �ia, o �ia yra ten.

Holusas pasiūbavo auk�tyn ir �emyn.

��Jis turi omenyje virtualiosios tikrovės s�saj�. Jis d�iaugiasi būdamas �ia, ta�iau parei�kia, jog i� tiesų tebėra savo pagrindiniame erdvėlaivyje.

� �inoma,�� pritariau. Beveik bijojau vėl kreiptis į ryd�.

��Ar� hm� ar jūsų kelionė į �em� buvo gera?

��Kuria prasme jūs vartojate �odį �gera�? � paklausė sintezuotas balsas.

Vėl pa�velgiau į Holus�.

��Jis �ino, kad �odį �geras� jūs vartojate daugeliui dalykų apibūdinti. Jis gali reik�ti �moralus�, �malonus�, �brangus�.

��Brangus?�� nusistebėjau.

��Geras porcelianas,�� paai�kino Holusas,�� geri papuo�alai.

�ie suknisti ateiviai geriau u� mane moka mano gimt�j� kalb�. Vėl kreipiausi į ryd�:

��Turiu omenyje tai, ar kelionė buvo maloni.

��Ne,�� atsakė jis.

Holusas vėl i�vertė T�kna atsakym�:

��Rydai gyvena tik ma�daug trisde�imt �emės metų. Dėl to jie keliauja kriogeni�kai u�si�ald�, tai komos būsena.

��Ak,�� supratau. � Vadinasi, tai nebuvo sunki kelionė � jis tiesiog nesuvokė, kad keliauja, tiesa?

��Teisingai,�� patvirtino Holusas.

Band�iau sugalvoti, k� dar pasakyti. Tiek laiko praleid�s su savo draugu forhilnorų, įpratau su ateiviu �nekėtis laisvai.

��Tad, a, kaip jums �ia patinka? K� manote apie �em�?

��Daug vandens,�� atsakė rydas. � Didelis mėnulis, esteti�kai malonus. Ta�iau oras per drėgnas; nemaloniai lipnus.

Pagaliau pajudėjome i� mirties ta�ko, bent jau visk� supratau; ta�iau jei jis mano, kad Toronto oras dabar, pavasarį, yra lipnus, rugpjūtį rydo laukia tikras malonumas.

��Ar jus, kaip ir Holus�, domina fosilijos?

Pasigirdo svaidomos skaldos tar�kėjimas, o vėliau atsakymas:

� �avi viskas.

Kurį laik� tylėjau, spr�sdamas, ar tikrai noriu u�duoti �į klausim�. O paskui nutariau: kodėl gi ne?

��Ar tikite Diev�? � paklausiau.

��Ar tikite smėlį? � savo ruo�tu paklausė rydas. � Ar tikite elektromagnetizm�?

��Jo atsakymas rei�kia �taip�, � paai�kino Holusas, stengdamasis padėti. � Rydai da�nai kalba retoriniais klausimais, ta�iau jie visi�kai nesupranta sarkazmo, todėl neįsi�eiskite.

��Kur kas svarbiau, ar Dievas tiki esant mane,�� t�sė T�kna.

��K� turite omenyje?�� paklausiau, jausdamas, kaip ima durti �irdį.

Atrodė, jog rydas taip pat svarsto, k� atsakyti; jo burnos dalys judėjo, ta�iau nepasigirdo joks garsas. Galiausiai jis prabilo savo kalba, o vertėjas i�vertė:

��Dievas stebi; bangos lū�ta. Dievo i�rinktieji �monės yra tie, kurių egzistavim� jis ar ji pripa�įsta stebėdamas.

�i� mįsl� įminiau ir be Holuso pagalbos. Kvantinė fizika teigia, kad įvykiai neįgauna konkre�ios realybės tol, kol jų nestebi s�moninga esybė. Visa tai gerai, ta�iau kaip atsirado pirmoji konkreti realybė? Kai kurie �monės kvantinės fizikos reikalavimus naudojo kaip argument�, jog egzistuoja s�moningas stebėtojas, kuris yra nuo pat laiko prad�ios.

��Aha,�� i�tariau.

��Daugybė įmanomų atei�ių, � t�sė T�kna, vienu metu sukiodamas visus savo pir�tus, tarsi norėdamas parodyti �ių atei�ių gausyb�. � I� visų įmanomųjis arba ji stebėti pasirenka vien�.

Ir tai supratau � ta�iau tai mane priblo�kė. Kai �Deep Blue� kompiuteris �achmatais nugalėjo Garį Kasparov�, jis t� padarė, matydamas visus įmanomus figūrų derinius, galin�ius susidaryti ne tik po vieno ėjimo, bet ir po kito, ir dar po kito, ir taip toliau.

Jei Dievas egzistuoja, ar jis mato visus galimus figūrų, su kuriomis �aid�ia, ėjimus? Ar dabar jis mato, kad a� galiu �engti �ingsnį pirmyn arba nusikosėti ar pasikasyti u�pakalį, arba pasakyti tai, kas visiems laikams sugriautų �monių ir rydų santykius? Ar jis tuo pat metu mato einan�i� ma�� mergait� Kinijoje, kuri gali pasukti į kair� arba į de�in� ar pakelti galv� ir pa�velgti į mėnulį? Ar jis taip pat mato senolį Afrikoje, galintį duoti berniukui patarim�, kuris visiems laikams pakeis vaiko gyvenim�, arba jo neduoti, leisdamas jaunikliui pa�iam visk� suvokti?

Lengvai galime parodyti, kad visata i� tiesų skyla, bent jau trumpai, svarstydama, kurį i� daugelio kelių pasirinkti: atskiri fotonai s�veikauja su savo pa�ių alternatyvių visatų variantais vienu metu pereidami pro daugelį ply�ių ir sukeldami interferentinius vaizdus. Ar �ie fotonų veiksmai yra Dievo m�stymo �enklas, jo visų galimų atei�ių svarstymo liekanos? Ar Dievas mato visus įmanomus visų s�moningų gyvybės formų � �e�ių milijardų �monių, a�tuonių milijardų forhilnorų (k� man yra pasak�s Holusas), penkiasde�imt septynių milijonų rydų plius, matyt, nesuskai�iuojamų kitų m�stan�ių būtybių, i�sibars�iusių po visat�, ��veiksmus � ir ar jis apskai�iavo �aidim�, tikr�jį Gyvybės �aidim�, įvertindamas kiekvieno �aidėjo galimus veiksmus?

��Jūs teigiate,�� tariau,�� kad Dievas paeiliui pasirenka, kuri� tikrov� nori stebėti, ir �itaip elgdamasis kruopelė po kruopelės kuria konkre�i� istorij�?

��Taip turėtų būti,�� pasigirdo vertimas.

�iūrėjau į keist� ryd� su daugeliu pir�tų ir stambų, pana�ų į vor�, forhilnor�, stovin�ius prie� mane, nuplikusi� (labiau u� kitus) dvikoj� be�d�ion�. Spėliojau, ar Dievas yra patenkintas tuo, kaip vyksta jo �aidimas.

��O dabar,�� kreipėsi į mane per vertiklį T�kna,�� apklausų abipusi�kumas.

Jo eilė klausti. K� gi, gana s��ininga.

��Nesivar�ykite,�� paraginau.

Rangyta oda abipus jo priekinės rankos kilstelėjo auk�tyn ir nusileido; spėjau, kad �iuo �ausų trūktelėjimu� rydas norėjo pasitikslinti: �Atleiskite?�

��Turiu omenyje, pra�au. Klauskite.

��Tas pat atvirk��iai,�� pasakė rydas.

��Jis nori pasakyti��� pradėjo Holusas.

��Jis nori paklausti, ar a� tikiu Diev�, � pertraukiau Holus�, suprat�s, kad rydas man�s nori paklausti to paties. Trumpam nutilau, po to atsakiau:

��Esu įsitikin�s, kad, net jei Dievas egzistuoja, jam visi�kai nerūpi, kas atsitiks bet kuriam i� mūsų.

��Klystate,�� paprie�taravo T�kna. � Savo gyvenim� turėtumėte kurti remdamiesi Dievo egzistavimu.

��Hm, ir k� būtent reikėtų daryti?

��Pa�v�sti savo būdraujantį gyvenim� bandymams su juo ar su ja bendrauti.

Holusas sulenkė keturias priekines kojas, liemeniu pasvirdamas į mane.

��Dabar galite suprasti, kodėl neįmanoma da�nai matyti rydų, ��tyliai paai�kino jis.

��Yra �monių, kurie �itiek daug laiko skiria maldoms,�� pasakiau,�� ta�iau a� nesu vienas jų.

��Maldos yra ne tai,�� at�ovė vertimo prietaisas. � Mes i� Dievo netrok�tame nieko materialaus; mes tik norime su juo ar su ja kalbėtis. Ir jūs turėtumėte taip pat elgtis; tik kvailys neskirs pakankamai daug laiko bandydamas bendrauti su Dievu, kurio buvimas yra įrodytas.

Esu ir anks�iau susidūr�s su kar�tai propaguojan�iais savo tikėjim� �monėmis � galbūt net daugiau nei derėtų, � nes mano vie�os paskaitos apie evoliucij� da�nai sukeldavo �ių �monių rūstyb�. Kai buvau jaunesnis, kartkartėm su jais gin�ydavausi, o dabar paprastai mandagiai nusi�ypsau ir pasi�alinu.

Ta�iau Holusas atsakė u� mane:

��Tomas serga vė�iu.

Supykau; tikėjausi, kad Holusas �i� �ini� laikys konfidencialia, ta�iau, antra vertus, nuomonė, kad medicininiai dalykai yra privatus reikalas, gali būti būdinga tik �monėms.

��Liūdesys,�� parei�kė T�kna, paliesdamas dir�o sagtį su raudonu vėjo malūnėliu.

��Yra daugybė pasi�ventusių religingų �monių, mirusių siaubinga mirtimi nuo vė�io bei kitų ligų. Kaip jūs tai paai�kinsite? Po velnių, kaip jūs paai�kinsite, kad vė�ys yra? Koks dievas galėjo sukurti toki� lig�?

��Jis arba ji galėjo �ios ligos ir nesukurti,�� atsakė gilus i�verstas balsas. � Vė�ys galėjo spontani�kai atsirasti viename i� daugybės galimų laiko tarpsnių. Ta�iau ateitis nevyksta paeiliui. Taip pat nėra ir begalinio galimybių skai�iaus, i� kurio Dievas galėtų rinktis. Konkretus realybės įgyvendinimas, kurio metu atsirado tikriausiai nepageidaujamas vė�ys, taip pat turėjo savyje ka�k� labai geid�iamo.

��Vadinasi, gėrį reikia priimti kartu su blogiu,�� pasakiau.

� Įsivaizduojamai,�� atsakė T�kna.

��Man tai nieko gera nesako,�� at�oviau.

� �monės yra unikalūs savo tikėjimu, kad dievybė yra visagalė ir visa�inė, � t�sė T�kna. � Tikrasis Dievas nėra idealizuota forma; jis arba ji yra tikras, todėl savaime netobulas; tik abstrakcija būna be klaidų. O kadangi Dievas yra netobulas, kan�ių i�vengti neįmanoma.

Turėjau sutikti, jog tai įdomi mintis. I� rydo pasigirdo bar�kėjimas, ir vėl prabilo vertiklis:

��Forhilnorus nustebino, jog mūsų kosmologinis mokslas yra modemus. Ta�iau mes visada �inojome, kad tame, k� jūs vadinate vakuumu, vyksta virtualių dalelių atsiradimas ir irimas. Lygiai kaip klaidingas įsitikinimas, kad Dievas yra tobulas, trukdė jūsų teologijai, taip ir klaidinga idealaus vakuumo s�voka trukdė jūsų kosmologijai, nes įrodinėti, kad vakuumas yra niekas, ir �is niekas yra tikras, rei�kia teigti, jog egzistuoja ka�kas, ko visi�kai nėra. Nėra idealaus vakuumo; nėra idealaus Dievo. O jūsų kan�ias galima paai�kinti tiesiog nei�vengiamu netobulumu.

��Ta�iau netobulumas tik paai�kina, kodėl kan�ios prasideda, ��prie�taravau. � Kai jūsų Dievas su�ino, kad ka�kas ken�ia, ir jei turi gali� �ias kan�ias nutraukti, tai, būdamas moralus, jis tikrai turėtų tai padaryti.

��Jei Dievas i� tiesų �ino apie jūsų lig� ir nieko nepadarė, � atsakė T�kna kompiuteriu sukurtas balsas,�� vadinasi, kiti rūpes�iai privertė jį arba j� palikti visk� savieigai.

�ito man buvo per daug.

��Po velnių, � piktai i�py�kinau. � A� vemiu krauju. Turiu �e�erių metų berniuk�, kuris yra beproti�kai i�g�sdintas � vaik�, kuris u�augs be tėvo. Turiu �mon�, kuri taps na�le, nesulaukusi kitos vasaros. Kokie dar kiti rūpes�iai galėtų būti svaresni u� �iuos?

Atrodė, kad rydas susijaudino, nes ėmė lankstyti kojas, tarsi ruo�tųsi bėgti. Matyt, tai buvo instinktyvi reakcija į grėsm�. Ta�iau, �inoma, jo �ia i� tiesų nebuvo; T�kna saugiai sėdėjo savo pagrindiniame erdvėlaivyje. Netrukus jis nusiramino.

��Ar tiesioginio atsakymo geid�iate jūs?�� paklausė T�kna.

Garsiai i�kvėpiau or�, stengdamasis nusiraminti; buvau pamir��s kameras ir dabar jau�iausi gana nejaukiai. Matyt, netinku būti �emės ambasadoriumi. Pa�velgiau į Holus�. Jo akių stiebeliai liovėsi siūbav�; ma�iau, kaip jie virpėjo prie� tai, kai forhilnoras buvo apstulb�s � mano protrūkis jį taip pat nuliūdino.

��Atleiskite,�� atsipra�iau. Giliai įkvėpiau ir lėtai i�kvėpiau. � Taip,�� tariau, ne�ymiai linktelėdamas galv�, � noriu i�girsti nuo�irdų atsakym�.

Rydas pasisuko 180 laipsnių kampu, atsukdamas man nugar� � būtent tada pirm� kart� i�vydau jo u�pakalin� rank�. Vėliau su�inojau, kad rydas atsisuka į jus prie�inga puse tik tada, kai nori pasakyti ka�k� ypa� atvirai. Ant geltono ateivio dir�o nugaroje buvo lygiai tokia pat sagtis, ir T�kna j� palietė.

��Tai simbolizuoja mano religij�, � paai�kino jis. � Kraujo ir gyvybės galaktika. � Rydas trumpam nutilo. � Jei Dievas tiesiogiai nesukūrė vė�io, tai plūsti jį ar j� u� vė�io buvim� yra neteisinga. O jei Dievas jį sukūrė, tai �itaip pasielgė, nes buvo būtina. Jūsų mirtis galbūt nepasitamaus jokiam jūsų ar jūsų �eimos tikslui. Ta�iau ji tarnauja ka�kokiam kūrėjo plano tikslui, todėl jūs turėtumėte būti dėkingas, kad, nepaisant skausmo, kurį galbūt jau�iate, esate ka�ko, kas turi prasm�, dalis.

��Nesijau�iu dėkingas,�� atkirtau. � Jau�iuosi prakeiktas.

Ir tada rydas mane nustebino. Jis vėl apsisuko ir i�tiesė savo rank� su devyniais pir�tais. Pajutau dilg�iojim� odoje, kai jėgų laukai, sudarantys įsikūnijimo rank�, palietė man�j�. Devyni pir�tai j� �velniai suspaudė.

��Kadangi jūsų vė�io neįmanoma i�vengti,�� tarė sintezuotas balsas,�� galbūt jūs rasite daugiau paguodos tikėdamas tuo, kuo tikiu a�, o ne jūs.

Ne�inojau, k� į tai atsakyti.

��O dabar,�� tarė T�kna,�� privalau i�sijungti; vėl atėjo metas pamėginti pabendrauti su Dievu.

Rydas suplazdeno ir i�nyko.

A� tik suvirpėjau.

Atkurta situacija�

Kitoje miesto pusėje, Ontarijo e�ero pakrantėje, Kuteris Folsis sėdėjo nutriu�usio motelio kambario mink�tasuolyje apsikabin�s kelius ir tyliai ink�damas. �Taip neturėjo atsitikti�, � kartojo jis be paliovos, tarsi tai būtų mantra ar malda. �Taip neturėjo atsitikti�.

Folsis buvo dvide�imt �e�erių metų liesas blondinas trumpai kirptais plaukais ir dantimis, kuriems reikėjo u�dėti ortodontin� plok�tel�, ta�iau niekas jos neu�dėjo.

J. D. Evelas atsisėdo ant lovos veidu į Folsį. Jis buvo de�im�ia metų vyresnis u� Kuterį, suvargusiu veidu ir ilgokais tamsiais plaukais.

��Paklausyk man�s,�� �velniai kreipėsi jis. Po to grie��iau: � Paklausyk man�s!

Folsis pakėlė paraudusias akis.

� �tai,�� apsid�iaugė Evelas,�� taip geriau.

��Jis negyvas,�� i�lemeno Folsis. � Tas �mogus per radij� pasakė: daktaras negyvas.

Evelas gū�telėjo pe�iais:

��Akis u� akį, supranti?

��Niekada nieko nenorėjau �udyti,�� ink�tė Folsis.

� �inau,�� ramino jį Evelas. � Ta�iau tas daktaras darė �ėtoni�kus darbus. Ir tu tai �inai, Kuteri. Dievas tau atleis.

Folsis susim�stė dėl �ių �od�ių.

��Taip manai?

� �inoma,�� u�tikrino Evelas. � Mes kartu melsimės, kad jis atleistų. Ir jis atleis, juk tu �inai, kad atleis.

��O kas bus, jei mus �ia su�iups?

��Niekas mūsų nesu�iups, Kuteri. Dėl to nesijaudink.

��Kada galėsime grį�ti namo?�� paklausė Folsis. � Man nepatinka būti u�sienyje. � Pakankamai bjauru buvo vykti į Bufal�, ta�iau tai bent jau buvo Valstijos. Jei mus su�iups, kas �ino, k� tie kand�iūk��iai mums padarys. Jie gali niekada mūsų nepaleisti namo.

Evelas svarstė, ar verta u�siminti, kad Kanadoje bent jau nėra mirties bausmės, ta�iau nusprendė �ito nedaryti. Jis tiesiog atsakė:

��Dar negalime kirsti sienos. Girdėjai, k� sakė per �inias: jie jau nustatė, kad tai tie patys vyrukai, kurie suniokojo klinik� Bufale. Geriausia kurį laik� pabūti �ia.

��Noriu namo,�� ink�tė Folsis.

��Pasikliauk manim,�� guodė jį Evelas,�� bus geriau, jei kurį laik� liksime �ia. � Jis nutilo, svarstydamas, ar jau atėjo tinkamas metas kalbėti �ia tema. � Be to, �ia turime atlikti dar vien� darb�.

��Nebenoriu nieko daugiau �udyti. Nenoriu � negaliu �ito padaryti, J. D., negaliu.

� �inau,�� atsakė Evelas. � Jis paglostė Folsio rank�. � �inau. Ta�iau tau ir nereikės to daryti, pa�adu.

��Tu to ne�inai,�� prie�inosi Folsis. � Negali būti tikras.

��Taip, esu tikras,�� parei�kė Evelas. � �į kart� tau nereikės jaudintis, kad teks k� nors nu�udyti � nes �į kart� tas, kurį persekiojame, jau negyvas.

��K� gi, tai buvo gluminantis pokalbis,�� tariau atsisukdamas į Holus�, kai rydas i�nyko i� pasitarimų kambario.

Holuso akių stiebeliai suvilnijo, i�ra�ydami �S� raid�.

��Dabar suprantate, kodėl tiek daug kalbu su jumis, Tomai. A� bent galiu jus suprasti.

��Regis T�kna bals� vertė kompiuteris?

��Teisingai,�� patvirtino Holusas. � Rydai nekalba nuosekliai. Jų �od�iai yra sudėtingai ir mums visi�kai nesuprantamai susipyn�. Kompiuteris turi palaukti, kol jie baigs kalbėti, ir tada bandyti i��ifruoti prasm�.

Susim�s�iau apie tai.

��Ar tai nepana�u į �od�ių mįsles? �inote, tas, kai ra�ome: �jis kaip nesavas�, kas metafori�kai rei�kia: �jis yra nepaprastai susijaudin�s�.

��Neteko susidurti su tokiomis mįslėmis, ta�iau taip, manau, jog tai �iek tiek pana�u,�� patvirtino Holusas. � Bet mintys yra kur kas sudėtingesnės, o �od�ių ry�ys painesnis. Rydams kontekstas yra labai svarbus; �od�iai gali įgyti visi�kai skirting� prasm�, �iūrint, kokioje vietoje jie yra. Jų kalboje taip pat yra daugybė sinonimų, rei�kian�ių visi�kai t� patį, ta�iau tik vienas jų būna tinkamas konkre�iu momentu. Mums prireikė daugelio metų, kad i�moktume susikalbėti su rydais; tik nedaugelis mano rasės atstovų � a� nesu vienas jų � gali tai daryti nepadedant kompiuteriui. Ta�iau rydai skiriasi nuo �monių ir forhilnorų ne tik savo sintakse. Jie m�sto visi�kai kitaip nei mes.

��Kuo jie skiriasi?�� paklausiau.

��Ar pastebėjote jų pir�tus?�� pasiteiravo Holusas.

��Taip. Suskai�iavau dvide�imt tris.

��Jūs juos suskai�iavote,�� pritarė forhilnoras. � Būtent �itaip pasielgiau ir a�, pirm� kart� sutik�s ryd�. Ta�iau rydui nebūtų reikėju skai�iuoti. Jis tiesiog būtų �inoj�s, kad pir�tų dvide�imt trys.

��Na, tai jo pir�tai��� band�iau prie�tarauti.

��Ne, ne ir ne. Jam net nebūtų reikėj� skai�iuoti, nes rydas vos pa�velg�s gali suprasti toki� kiekyb�. � Holusas pasiūbavo savo liemeniu. � Juokinga,�� t�sė jis,�� ta�iau a� turbūt daugiau studijavau �monių psichologij� nei jūs � nors tai ir nėra mano sritis, bet��� Jis ir vėl nutilo. � Tai yra dar viena nepriimtina rydams s�voka: mintis turėti specializuot� veiklos sritį.

��Jūsų kalboje beveik tiek pat prasmės kaip ir T�kna,�� pastebėjau, papurtydamas galv�.

��Jūs teisus; atleiskite. Leiskite pamėginti dar kart�. A� studijavau �monių psichologij� � kiek tai įmanoma padaryti sekant jūsų televizijos bei radijo laidas. Jūs sakote, kad suskai�iavote dvide�imt tris T�kna pir�tus, ir neabejoju, jog tai padarėte. Mintyse jūs sau sakėte: �vienas, du� ir taip toliau, kol atėjote iki dvide�imt trijų. Ir tikriausiai jūs, kaip ir a�, dar kart� perskai�iavote pasitikrindamas, ar nesuklydote pirm� kart�.

Linktelėjau; i� tiesų taip padariau.

��Na, jei jums parody�iau vien� objekt� � sakykime, vien� akmenį � jums nereikėtų jo suskai�iuoti. Jūs tiesiog suvoktumėte �į kiekį: �inotumėte, kad tai vienas objektas. Tas pats atsitinka matant du objektus. Jūs tiesiog �vilgtelite į du akmenis ir neapdorodami �ios informacijos suvokiate, kad akmenys yra du. T�patį galite padaryti su trim, keturiais, penkiais daiktais, jei esate vidutinis �mogus. Ir tik susidūr� su �e�iais ar daugiau daiktų, pradedate juos skai�iuoti.

��I� kur jūs tai �inote?

��Stebėjau apie tai laid� per �Discovery� kanal�.

��Gerai. Ta�iau kaip tai buvo nustatyta i� prad�ių?

��Atliekant testus, kuriais buvo bandoma nustatyti, kaip greitai �monės geba skai�iuoti objektus. Jei jums parodomas vienas, du, trys, keturi ar penki objektai, jūs beveik per t� patį laik� gebate atsakyti į klausim�, kiek yra objektų. Tik kai objektų būna �e�i ir daugiau, prireikia daugiau laiko, ir �io laiko, reikalingo pasakyti, kiek yra objektų, prieaugis yra proporcingas objektų skai�iui.

��Net ne�inojau, kad taip yra,�� pasakiau.

��Gyveni ir mokaisi,�� atsakė Holusas. � Mano rū�ies atstovai paprastai tik truputėlį geriau u� jus suvokia kiekį � iki �e�ių. Ta�iau rydai mus aplenkia; eilinis rydas gali suvokti kiekį iki keturiasde�imt �e�ių, o kai kurie net iki �e�iasde�imt devynių.

��Tikrai? O kas atsitinka, kai būna daugiau daiktų? Ar jie skai�iuoja juos visus, pradėdami nuo pirmojo?

��Ne. Rydai nemoka skai�iuoti. Jie i� tiesų ne�ino, kaip t� padaryti. Jie arba suvokia kiekį, arba ne. Jie turi atskirus skaitvard�ius nuo vieno iki keturiasde�imt �e�ių, o toliau tiesiog turi �odį, rei�kiantį �daug�.

��Ta�iau sakėte, jog kai kurie gali suvokti didesnius skai�ius.

��Taip, ta�iau jie nemoka �od�iais i�reik�ti bendro skai�iaus; jų �odyne tiesiog nėra tokių �od�ių. Gebantys suvokti didesnį kiekį rydai ai�kiai turi konkurencinį prana�um�. Pavyzd�iui, vienas rydas gali pasiūlyti kitam penkiasde�imt du prijaukintus gyvulius i�keisti į �e�iasde�imt a�tuonis. Antrasis, ma�iau gabus, �ino tik tiek, kad abu skai�iai yra dideli, ir negali įvertinti, ar sandoris s��iningas. Rydų �ventikai beveik visada turėjo didesnį nei normalų gebėjim� tai daryti.

��Tikrieji ba�ny�ios kardinolai[4], � pastebėjau.

Holusas suprato �od�ių �aism�. Jis subangavo akių stiebeliais ir pritarė:

��Būtent.

��Kaip manote, kodėl jie taip ir nei�moko skai�iuoti?

��Mūsų smegenys pasi�ymi tik tais gebėjimais, kuriuos jiems suteikė evoliucija. Mano ir jūsų protėviams gebėjimas įvertinti kiekius, didesnius nei penki ar �e�i, rei�kė prana�um� i�likti realiame pasaulyje: jei jums keli� kairėje pastoja septyni pikti jūsų rū�ies atstovai, o de�inėje a�tuoni, jūsų �ansai, nors ir ne�ymiai, yra geresni sukant į kair�. Jei gentyje kartu su jumis yra de�imt narių, ir jūs privalote pietums pririnkti vaisių, patartina grį�ti su de�im�ia vaisių, nes kitaip įsigysite prie�ų. O jei pame�ite tik devynis vaisius, pats turėsite pietų atsisakyti, kad patenkintumėte kitus, ir būsite tu��iai i�eikvoj� pastangas be jokios asmeninės naudos.

��Ta�iau rydai niekada nesiburdavo į nuolatines grupes, didesnes nei dvide�imt asmenų � tokį kiekį jie pajėgia suvokti kaip ge�talt�. Jei jūsų kairėje yra keturiasde�imt devyni prie�ai, o de�inėje penkiasde�imt, �is skirtumas nėra reik�mingas: jums ir vienu, ir kitu atveju gresia pra�ūtis. � Holusas nutilo. � Pasitelkiant jūsų, �monių, metafor�, galima pasakyti, kad gamta rydams davė prast� kort�, tiksliau, keturis prastus kortų rinkinius. Jūs turite de�imt pir�tų, ir �is skai�ius yra puikus: jis tinka matematikai, nes yra lyginis, dalijasi perpus, i� penkių ir i� de�imties; jis taip pat yra keturių pirmųjų sveikų skai�ių suma: vienas plius du, plius trys, plius keturi yra de�imt. Mums, forhilnorams, taip pat pasisekė. Mes skai�iuojame trepsėdami kojomis, kurių turime �e�ias � taip pat lyginį skai�ių, kurį galima padalyti pusiau, i� trijų ir i� �e�ių. Ir jis yra pirmųjų trijų sveikų skai�ių suma: vienas plius du, plius trys yra �e�i. Tai irgi yra loginis matematikos pagrindas.

Ta�iau rydai turi dvide�imt tris pir�tus, ir dvide�imt trys yra jų pirminis skai�ius; jo negalima padalyti i� jokio skai�iaus, i�skyrus dvide�imt tris, o �is daliklis yra per didelis, kad jį būtų galima taikyti realiame pasaulyje. Be to, jis nėra jokios nuoseklios sveikų skai�ių sekos suma. Pirmųjų �e�ių ir septynių sveikų skai�ių sumos yra atitinkamai dvide�imt vienas ir dvide�imt a�tuoni; dvide�imt trys neturi tokios svarbos. Turėdami tiek pir�tų, rydai tiesiog nesukūrė skai�iavimo, kurį atliekame mes.

��Nuostabu,�� tariau.

��I� tiesų, � pritarė Holusas. � Be to, jūs turėjote pastebėti T�kna akis.

Tai mane nustebino.

��Ties� sakant, a� jų nepastebėjau. Man neatrodė, kad jis turi akis.

��Jis turi būtent vien� � drėgn� juod� juost�, supan�i� liemens vir�utin� dalį. Tai viena ilga akis, gebanti visk� matyti 360 laipsnių kampu. Nuostabi struktūra: rydų tinklainė yra i�klota fotojautriais sluoksniais, kurie spar�iai pakaitomis virsta tai skaidriais, tai matiniais. �ie sluoksniai kloja vienas kit� daugiau nei vienu centimetru storio ir vienu metu suformuoja ry�kius vaizdus, esant bet kuriam �idinio nuotoliui.

��Per �emės evoliucijos istorij� akys atsirasdavo daug kartų, � įsiterpiau. � Vabzd�iams, buo�galviams, austrėms ir stuburiniams akys atsirado nepriklausomai vieniems nuo kitų. Ta�iau dar neteko girdėti apie k� nors pana�aus.

��Mums taip pat, kol nesusipa�inome su rydais,�� pritarė Holusas. � Ta�iau jų akies sandara daro poveikį rydų m�stymui. Dar truputį pakalbėkime apie matematik�: paimkime visų skaitmeninių kompiuterių, kuriuos sukūrė tiek �monės, tiek forhilnorai, pagrindinį modelį; pasak dokumentinio filmo, kurį ma�iau per �PBS� kanal�, jūs jį vadinate Tiuringo ma�ina.

Tiuringo ma�ina yra tiesiog begalinio ilgio popieriaus juosta, sudalyta į kvadratėlius, sujungta su įra�an�ia ir i�trinan�ia galvute, kuri gali judėti kairėn, de�inėn ar likti vietoje, ir jūs į kvadratėlį galite arba įra�yti simbolį arba i�trinti ten jau esantį. Programuodami įra�an�ios ir i�trinan�ios galvutės judesius bei veiksmus, galite i�spr�sti bet kurį skai�iavimo u�davinį. Linktelėjau Holusui, kad jis t�stų.

��Rydų akis mato vis� panoram� trijų �imtų �e�iasde�imties laipsnių kampu, ir jai nereikalingas fokusavimas � visi objektai bet kuriuo metu yra suvokiami vienodu ry�kumu. Jūs, �monės, ir mes, forhilnorai, vartojame �od�ius �sutelkti� bei �fokusuoti�, apra�ydami ir dėmesio sukaupim� ir m�stym�; dėmesys yra sutelkiamas į klausim� ar problem�. Rydai to nedaro; jie pasaulį suvokia holisti�kai, nes fiziologi�kai nepajėgia sukaupti dėmesio į vien� dalyk�. Taip, jie gali intuityviai i�dėstyti pagal svarb�: arti tūnantis grobuonis yra svarbesnis u� toli augan�ias �oleles. Ta�iau Tiuringo ma�inos veikimas yra pagrįstas m�stymu, kuris ry�iams yra svetimas: visas dėmesys privalo būti sutelktas į spausdinimo galvut�; ji yra ma�inos veikimo pagrindas. Rydai nėra sukūr� skaitmeninių kompiuterių. Ta�iau jie turi analoginius kompiuterius ir gali empiri�kai modeliuoti rei�kinius bei suprasti, kokie veiksniai juos sukelia, bet jie nepajėgūs sukurti matematinį modelį. Kitaip tariant, jie gali prognozuoti nepaai�kindami � jų logika yra intuityvi, o ne deduktyvi.

��Nuostabu,�� stebėjausi. � Maniau, kad matematika yra vienas tų dalykų, kurie yra bendri visoms protingoms gyvybės formoms.

��Mes irgi darėme toki� prielaid�. �inoma, rydai, neturėdami matematikos, yra tam tikra prasme nuskriausti. Jie nesukūrė radijo � todėl, nepaisant visų Delta Pavonis radijo klausymųsi, kuriuos jūs atlikote vykdydami SĖTI projektus, jums nepavyko aptikti rydų. Mano rasė nepaprastai nustebo, kai, ten nuvykus pirmam erdvėlaiviui, buvo rasta technologinė civilizacija.

��O gal rydai i� tiesų nėra protingi,�� suabejojau.

��Ne, yra. I� molio, kuris dengia did�i�j�jūsų pasaulio dalį, jie pastatė nuostabiausius miestus. Miestų planavimas jiems yra meno forma; vis� metropolij� jie laiko vienu darniu miestu. Ties� sakant, daugeliu po�iūrių jie yra protingesni u� mus. Na, gal �ia per stipriai pasakiau; tarkime, kad jie yra kitaip protingi. Daugiausia bendro tarp jų ir mūsų yra estetinis mokslinių teorijų vertinimas. Jūs ir a� sutinkame, kad gra�iausia teorija yra, matyt, ta, kuri yra teisinga; gamtos veikloje mes ie�kome elegancijos. Rydai irgi �itaip elgiasi, ta�iau gro�io supratimas jiems yra labiau įgimtas; jis leid�ia nustatyti, kuri i� kelių teorijų yra teisinga, matemati�kai jos netikrinant. Rydų gro�io pojūtis, matyt, ka�kaip yra susij�s su sritimis, kuriose yra jie stulbinamai daug pasiek�.

��Kokios tos sritys?

��Estetika ir moralė. Rydų visuomenėje nėra nusikalstamumo, ir atrodo, kad jie lengvai i�sprend�ia did�iausi� susierzinim� kelian�ias moralines abejones.

��Pavyzd�iui? Kokia yra jų moralinių klausimų samprata?

��Na,�� atsakė Holusas,�� vienas papras�iausių principų byloja, kad garbės nereikia ginti.

��Daugelis �monių su tuo nesutiktų.

� Įtariu, jog ne tie, kurie yra su savimi susitaik�.

Susim�s�iau dėl forhilnoro �od�ių, po to gū�telėjau pe�iais.

Galbūt jis teisus.

��Kas dar?

��Jūs man pasakykite. Pateikite man keblios moralinės padėties pavyzdį, ir a� pamėginsiu pasakyti, kaip rydai stengtųsi j� i�spr�sti.

Pasikasiau galv�.

��Na, gerai� gerai. K� pasakytumėte apie tai? Mano brolis Bilas neseniai vedė antr� kart�. Jo naujoji �mona Merilin yra gana �avi, manau�

��Rydai pasakytų, kad turėtumėte nebandyti poruotis su savo brolio �mona.

Nusijuokiau.

��Ak, tai suprantama. Ta�iau klausimas yra kitoks. Manau, jog Merilin yra �avi, ta�iau, na, apvalaina, netgi saftig, sultinga. Ir ji nesimank�tina. Bilas be paliovos zyzia, kad Merilin eitų į sporto sal�. O Merilin nori, kad jis liautųsi j� kritikav�s ir priimtų toki�, kokia ji yra. Bilas jai at�auna: �Na, �inai, jei a� turė�iau sutikti su tuo, kad tu nesimank�tini, tada tu turėtum sutikti su mano noru tave pakeisti, nes mano charakterio svarbiausia savybė yra noras keisti �mones.� Suprantate? �inoma, Bilas tvirtina, jog jo pastabos yra nesavanaudės, paskatintos nuo�irdaus rūpinimosi Merilin sveikata. � Trumpam nutilau. Kai tik apie tai pagalvoju, visada pradeda skaudėti galv�; man galiausiai kyla noras pasakyti: �Normanai, suderink!� Pa�velgiau į Holus�. � Tad kuris jų teisus?

��Nė vienas,�� i� karto atsakė Holusas.

��Nė vienas?�� pakartojau.

��Būtent. Vadovaujantis rydų po�iūriu, tai lengva dilema; kadangi jie nesprend�ia matematinių u�davinių, rydai moralinių klausimų niekada nelaiko �aidimu, kurio galutinis rezultatas yra nulis, kai ka�kas laimi, o ka�kas privalo pralaimėti. Rydai pasakytų, jog Dievas nori, kad mes mylėtume kitus ir stengtumės jiems padėti įgyvendinti savo potencial� � ir viena, ir kita turėtų vykti tuo pat metu. Rydų tikėjimo pagrindas yra tai, kad individualus mūsų gyvenimo tikslas yra padėti kitiems tapti tobulais. Jūsų brolis neturėtų garsiai reik�ti nepasitenkinimo dėl �monos svorio, ta�iau tol, kol jis pasieks �į tylėjimo ideal�, �mona neturėtų kreipti dėmesio į pastabas; rydai teigia, kad i�mokti nekreipti dėmesio į dalykus yra vienas puikiausių kelių į vidin� ramyb�. Ta�iau jei jus sieja meilės ry�iai, ir jūsų partneris tampa nuo jūsų priklausomas, jūs privalote saugoti savo sveikat� automobiliuose prisisegdami saugos dir�us, gerai maitindamiesi, mank�tindamiesi ir taip toliau � tai yra Merilin moralinė pareiga Bilui.

Susiraukiau, stengdamasis suvir�kinti �ias mintis.

��Na, matyt, tai yra logi�ka.

Ta�iau nei�maniau, kaip tai perteikti Bilui ar Merilin.

��O kaip dėl prie�taringų dalykų? Matėte straipsnį laikra�tyje apie susprogdint� abortų klinik�.

��Rydai pasakytų, jog smurtas nėra tinkamas sprendimas.

��Sutinku. Ta�iau yra daugybė nesmurtaujan�ių �monių, pasiskirs�iusių į prie�ingas stovyklas aborto klausimu.

��Kokios yra �ios stovyklos?�� paklausė Holusas.

��Jos save vadina �u� gyvyb� ir �u� laisv� pasirinkim��. Pirmosios stovyklos atstovai mano, jog kiekviena pradėta gyvybė turi teis� gimti. Laisvo pasirinkimo �alininkai yra įsitikin�, kad moterys privalo turėti teis� kontroliuoti savo reprodukavimosi proces�. Tad kurie yra teisūs?

Holuso akių stiebeliai siūbavo neįprastai greitai.

��Ir vėl nei vieni, nei kiti. � Jis nutilo. � Tikiuosi, kad nieko neį�eid�ių � niekada nebuvau nusiteik�s kritikuoti jūsų ras�. Ta�iau mane stebina, kad jūs turite ir tatuiruo�ių salonus, ir abortų klinikas. Pirmieji � verslo įstaigos, skirtos visam laikui pakeisti i�vaizd�� byloja, kad �monės yra pajėgūs nuspr�sti, ko jie norės, praėjus de�imtme�iams. O nė�tumo nutraukimo įstaigos per�a i�vad�, kad �monės da�nai kei�ia savo nusistatym� per gana trump� laik� � vos kelis mėnesius.

��Na, daug nė�tumų būna nepageidaujami. �monės turi lytinius santykius, nes tai yra smagu; jie tai daro net tada, kai neketina prat�sti gimin�.

��Ar jūs neturite kontracepcijos būdų? Jei neturite, esu tikras, kad daktarė Lablok gali juos jums sukurti.

��Ne, ne. Turime daugyb� nė�tumo kontrolės būdų.

��Ar jie veiksmingi?�� paklausė Holusas.

��Taip.

��Ar skausmingi?

��Skausmingi? Ne.

��Tada rydai pasakytų, kad abortas neturėtų būti moralės dalykas, nes paprastos apsisaugojimo priemonės panaikina poreikį apskritai aptarinėti �į klausim�, i�skyrus kelis neįprastus atvejus. Jei galima lengvai pasirinkti būd� nepastoti, tai tada �is būdas yra be abejonės tinkamiausias pasinaudoti pasirinkimo laisve. Jei galima i�vengti sunkių moralinių problemų, pavyzd�iui, susijusių su pradėta gyvybe, tai kodėl to papras�iausiai nepadaryti?

��Ta�iau būna i�prievartavimų ir kraujomai�os.

��Kraujomai�os?

��Kai poruojamasi su savo �eimos nariais.

��Aa. Ta�iau tai, be abejonės, yra i�skirtiniai atvejai. Galbūt vertingiausias dalykas, kurio i�moko mani�kiai bendraudami su rydais, yra tas, jog bendrųjų principų nereikėtų grįsti i�skirtiniais atvejais. Vien �is supratimas labai supaprastino mūsų teisin� sistem�.

��O k� jūs darote i�skirtiniais atvejais? K� darytumėte, jei i�prievartauta moteris pastotų?

��Akivaizdu, kad �iuo atveju moteris neturėjo galimybės aktyviai pasinaudoti savo reprodukavimosi teisėmis pasitelkdama kontracepcij�; tad ai�ku, jog jai turi būti leista susigr��inti savo biologijos kontrol� tiek, kiek ji pageidauja. Tokiais atvejais abortas yra ai�kiai priimtinas variantas; kitais atvejais pirmenybė, be abejonės, turėtų būti teikiama nė�tumo kontrolei.

��Ta�iau yra �monių, manan�ių, kad dirbtinis nė�tumo kontroliavimas yra amoralus.

Holuso akys trumpam �vilgtelėjo viena į kit�, po to ėmė vėl įprastai siūbuoti.

��Atrodo, kad jūs, �monės, persistengiate dirbtinai sukurdami moralines problemas. Kontracepcijoje nėra nieko amoralaus. � Jis trumpam nutilo. � Ta�iau tai yra nesudėtingi rydų m�stymo pavyzd�iai. Bijau, kad jų atsakymai tampa mums nesuprantami, kai palie�iamos sudėtingesnės sritys; jie skamba kaip tau�kalai � matyt, mūsų smegenys nėra pajėgios suvokti, k� sako rydai. Forhilnorų įstaigų, kurios yra jūsų universitetų ekvivalentai, filosofijos katedros nebuvo itin gerbiamos, kol mes nesusidūrėme su rydais; dabar jos yra nepaprastai u�siėmusios besistengdamos suprasti sudėting� rydų m�stym�.

Svars�iau tai, k� papasakojo Holusas.

��Ir rydai, kurių protai yra sukurti vertinti etik� bei atrasti j� pagrind�iantį gro�į, nusprendė, kad Dievas i� tiesų egzistuoja?

Holusas sulenkė visas �e�ias savo kojas ir per vir�utinius, ir per �emutinius kelius.

��Taip.

Nesu itin aroganti�kas. Primygtinai nereikalauju, kad �monės į mane kreiptųsi �daktare D�erichai�, ir stengiuosi savo nuomon� pasilaikyti sau. Ta�iau visada maniau, jog pakankamai gerai suvokiu tikrov�, teisingai suprantu pasaulį.

Ir mario pasaulyje, net prie� susergant vė�iu, nebuvo Dievo.

Ta�iau dabar sutikau ne vien�, o dvi ne�emi�kas gyvybės formas, dvi būtybes i� labiau i�sivys�iusių nei manasis pasaulių. Ir abi �ios auk�tesnės būtybės tiki, kad visata buvo sukurta ir kad joje yra ai�kūs protingo sukūrimo įrodymai. Kodėl tai mane taip stipriai nustebino? Kodėl a� maniau, kad tokios mintys turėtų būti, na, ne�emi�kos bet kuriai pa�angiai būtybei?

Nuo senovės laikų filosofų saugoma paslaptis buvo tokia: mes �inome, kad Dievo nėra, ar bent jau, jei jis yra, tai Dievas visi�kai nesidomi mūsų individualiais reikalais, ta�iau negalime leisti, kad tai su�inotų prastuomenė; būtent Dievo baimė, dievi�kosios bausmės grėsmė ir dievi�kojo atpildo pa�adai drausmina tuos, kurie yra per daug nei�prus�, kad savaranki�kai pajėgtų i�spr�sti moralumo klausimus.

Ta�iau pa�angioje rasėje, kur visi yra ra�tingi, o materialius tro�kimus leid�ia patenkinti technikos galia, kiekvienas yra filosofas, susipa�in�s su sena, kadaise slepiama tiesa, visi �ia �ino, jog Dievas tėra pasakojimas, mitas, todėl mes galime neapsimetinėti ir atsisakyti religijos.

�inoma, galima mėgautis religijos tradicijomis � ceremonijomis, ry�iais su praeitimi � ir netikint Dievo. Galų gale, kaip pastebėjo vienas mano draugas �ydas, i�lik� gyvi po Antrojo pasaulinio karo �ydai dabar yra arba ateistai, arba į religij� nekreipia dėmesio.

Ta�iau yra milijonai �ydų, tikin�ių � i� tiesų tikin�ių � Diev� ties� sakant, pasaulieti�kasis sionistinis judaizmas buvo pradėj�s nykti, kai i�augo oficialiai i�pa�įstan�ių �i� religij� gretos. Taip pat yra milijonai krik��ionių, tikin�ių �vent�ja trejybe, i� kurios vienas mano draugas katalikas pasi�aipė, pavadindamas j� Did�iuoju Tėtu�iu, Jaunikliu ir Vaiduokliu. Be to, yra milijonai musulmonų, tikin�ių, jog Koranas atskleid�ia Dievo �odį.

Net �emėje au�tant naujajam am�iui, prie� kurį buvusiame mes atradome DNR bei kvantin� fizik� ir atomo branduolio skilim�, i�radome kompiuterius, erdvėlaivius bei lazerius, devyniasde�imt �e�i procentai pasaulio gyventojų vis dar tiki esant auk��iausi�j� esyb� � ir �is procentas ne ma�ėja, o didėja.

Tad kodėl mane nustebino tai, jog Holusas tiki Diev�? Kad ateivis i� kultūros, kuri yra �imtme�iu ar dviem pa�angesnė u� man�j� nenusikratė paskutiniųjų tikėjimo antgamtinėmis jėgomis liku�ių? Net jei jis neturėtų did�iosios vieningosios teorijos, pagrind�ian�ios jo įsitikinimus, kodėl turėtų atrodyti keistas, jog Holusas nėra ateistas?

Susidūrus su akivaizd�iai suklaidintais sukūrimo teorijos �alininkais, niekada nekildavo klausimų, ar esu teisus, ar klystu. Puolamas fundamentalizmo �alininkų nė karto nesuabejojau savo įsitikinimais. Ta�iau dabar susitikau su dviem būtybėm i� kitų �vaig�d�ių, ir tai, kad jie sugebėjo atvykti pas mane, o a� niekaip negalėjau aplankyti jų, akinamai bylojo, kas i� mūsų intelektualiai prana�esnis.

Ir �ie ateiviai tikėjo tuo, kuo a� netikėjau nuo vaikystės.

Jie tikėjo, kad visat� sukūrė protingas kūrėjas.

��Pacientas gali norėti chemoterapijos dėl dviejų prie�as�ių, ��ai�kino Katarina Kol Siuzanai ir man netrukus po to, kai paai�kėjo mano diagnozė. � Pirmoji yra viltis sunaikinti vė�į. � Gydytoja pa�velgė į mane, į Siuzan�, po to vėl į mane. � Ta�iau pasakysiu ties�: tikimybė pa�alinti jūsų, Tomai, vė�į yra ma�a. I�gydyti plau�ių vė�į pavyksta labai retai.

��Na, tada a� nenoriu chemoterapijos,�� i� karto parei�kiau. � Nenoriu, kad likusi� gyvenimo dalį praleis�iau kankindamasis per �ias procedūras.

Daktarė Kol su�iaupė lūpas.

� �inoma, spr�sti privalote jūs,�� sutiko ji. Po to linktelėdama galv� Kol kreipėsi į Siuzan�: � Jūs abu. Daug kas yra susidar�s klaiding� nuomon� apie chemoterapij�. Ji taip pat gali būti paliatyvi � �velninanti. Tai antroji prie�astis, dėl kurios verta pagalvoti apie �i� procedūr�.

Tik lūpomis i�tariau �odį �paliatyvi�. Daktarė Kol linktelėjo.

��Ateinan�iais mėnesiais, Tomai, jūs galite patirti daug skausmo. Chemoterapija gali jį su�velninti suma�indama auglius.

��K� jūs mano vietoje darytumėte?�� paklausiau.

Kol ne�ymiai gū�telėjo pe�iais.

��Jei gyventumėte JAV, jei neturėtumėte medicininio draudimo ir pats turėtumėte mokėti u� chemoterapijos procedūras, galbūt jų atsisakytumėte ir k�stumėte skausm� � nors, �inoma, a� vis tiek i�ra�y�iau nuskausminamųų, kad jums būtų lengviau. Gydydama nema�ų l�stelių plau�ių vė�į, a� da�nai skiriu platinos junginius, kurie yra gana brangūs. Ta�iau kadangi Ontarijo sveikatos draudimas sumokės vis� gydymo kain�, patar�iau �iuos junginius vartoti. Mes vartosime platinos medikamentus kartu su vinblastinu, etopozidu arba mitomicinu-C. Platinos vaistus reikia leisti ligoninėje, ta�iau jie yra veiksmingiausi gydant plau�ių vė�į.

��O kaip dėl pa�alinio poveikio?�� paklausiau.

��Gali pykinti. Tikriausiai nuslinks dalis ar visi plaukai.

��Noriu kuo ilgiau būti darbingas,�� parei�kiau.

��Chemoterapija gali padėti; ji �enkliai neprailgins jūsų gyvenimo, ta�iau gali padaryti jį produktyvesnį.

Rikis dabar mokykloje būdavo vis� dien�, Siuzana dirbo. Jei nors kelis mėnesius galė�iau t�sti savo darb�, tai būtų geriau nei likti namie, kur ka�kas nuolat turėtų mane slaugyti.

��Neprivalote nuspr�sti dabar,�� patarė daktarė Kol. � Pasvarstykite.

Ji mums davė paskaityti bro�iūrų.

Holusas tiki Diev�.

T�kna tiki Diev�.

O a�?

��Gal a� per įkyriai įsikirt�s į �odį �Dievas�, � pasakiau Holusui, kai vėl grį�ome į mano kabinet�. � �inoma, jei norite pasakyti, kad į evoliucijos eig� �emėje buvo įsiki�usi i�orinė jėga, negaliu teigti, kad jūs klystate. Galų galėjus pats man sakėte, jog prie� tris milijardus metų �ioje galaktikos dalyje buvo protingi ateiviai.

��Taip, protinga gyvybės forma i� Eta Kosiopėjos A III.

��Ar ne jie susprogdino savo mėnulį?

��Ne; tai buvo Miu Kasiopėjos AI, esan�ios u� 5,5 �viesme�io nuo Eta Kasiopėjos, protingos būtybės.

��Gerai. Na, būtybės i� Eta Kasiopėjos � pavadinkime juos etanais � prie� tris milijardus metų, tuo metu, kai mano pasaulyje tik pradėjo rastis gyvybė, jau buvo sukūrusios technologin� civilizacij�. Visai tikėtina, kad tuo metu etanai galėjo atvykti �ia.

��Jūs per�okate didelį laiko tarpsnį, � pastebėjo Holusas,�� nes sakėte, kad gyvybė �ia egzistavo ne ma�iau kaip a�tuoniais �imtais milijonų, jei ne visu milijardu, metų anks�iau nei prie� tris milijardus.

��Na, taip, bet�

��Ir, �inoma, mano saulė, Beta Hydri, tuo metu net nebuvo susiformavusi; kaip sakiau anks�iau, jai tik 2,6 milijardo metų, tad niekas i� Eta Kasiopėjos negalėjo jos aplankyti.

��Gerai, galbūt tai buvo ne etanai, ta�iau būtybės i� kurios nors kitos �vaig�dės galėjo atvykti �ia ar nukakti į jūsų arba rydų pasaulį. Visus veiksmus, kuriuos jūs priskiriate Dievui, galėjo padaryti labiau i�sivyst� ateiviai.

� �is jūsų argumentas susij�s su dviem problemomis,�� mandagiai pastebėjo Holusas. � Pirma, �inoma, jei jūs neatmesite Dievo poreikio ai�kindami naujesnius kelių pastarųjų milijardų metų įvykius, kurie vyko po to, kai �ioje visatoje atsirado kiti s�moningi stebėtojai, tai neturės jokio poveikio poreikiui turėti kūrėj�, nusta�iusį santykines penkių pagrindinių jėgų reik�mes, sukūrusį temperatūrines bei kitas vandens savybes ir taip toliau. Todėl tai, k� jūs darote, prie�tarauja Okamo skustuvo principui, apie kurį kalbėjote: jūs ne ma�inate, o didinate skai�ių veiksnių, turėjusių įtakos jūsų egzistavimui � nei�vengiamai lieka vienas Dievas, sukūr�s visat�, ir jūs dar įvedate alternatyvias ma�iau galingas būtybes, kurios vėliau susidomėjo gyvybės raidos manipuliavimu.

��Antra,�� t�sė Holusas,�� privalote prisiminti masinių i�nykimų datas, kurios akivaizd�iai buvo suderintos taip, kad vienu metu vyktų trijuose mūsų pasauliuose: seniausiajam jų 440 milijonų metų, o naujausiam � 65 milijonai. Tarp jų � 375 milijonų metų laiko tarpsnis, ta�iau, kaip pastebėjome, protingų būtybių gyvavimo trukmė nuo to laiko, kai ji sukuria radij�, iki tol, kol ji arba susinaikina, arba i�nyksta, yra ne daugiau nei pora �imtų metų.

Mano mintys sukosi kaip patrakusios.

��Gerai,�� galiausiai sutikau,�� galbūt svarbiausi parametrai buvo pareguliuoti, kad būtų sukurta visata, kurioje galėtų atsirasti gyvybė.

� �ia nėra jokių prielaidų, � parei�kė Holusas. � Visata akivaizd�iai buvo sukurta tokia, kad būtų biogeneruojanti.

��Gerai. Ta�iau jei su tuo sutiksime, gyvybės sukūrimas negali būti vienintelis tikslas. Tada privalote tikėti, kad jūsų tariamasis kūrėjas norėjo ne �iaip sau, o protingos gyvybės. Neprotinga gyvybė i� tiesų tėra sudėtinga chemija. Gyvybė yra įdomi tik tada, kai ji tampa protinga.

��Keista girdėti �itaip sakant �mogų, kuris tyrinėja dinozaurus,�� pastebėjo Holusas.

��Nelabai. Galų gale dinozaurai juk i�nyko prie� �e�iasde�imt penkerius milijonus metų. Tik dėl to, kad atsirado protingos būtybės, mes �inome, jog jie apskritai egzistavo. � Trumpam nutilau. � Ta�iau jūs palietėte mintį, kuri� a� noriu i�reik�ti. � Vėl nutilau ie�kodamas tinkamos metaforos. � Ar jūs verdate?

��Verdu? Turite omenyje maisto gaminim� i� produktų?

��Taip.

��Ne.

��O a� verdu, bent jau virdavau. Yra patiekalų, kurių tiesiog neįmanoma pagaminti papras�iausiai i� pat prad�ių sumetant į puod� visus ingredientus. Norėdami juos pagaminti, privalote įsiki�ti proceso viduryje.

Holusas susim�stė.

��Norite pasakyti, kad kūrėjas niekaip negalėjo sukurti protingos gyvybės tiesiogiai neįsiki�damas? Daugelis religingų asmenų nepritartų �iai min�iai, nes atsitiktinis ki�imasis reik�tų, kad tokio Dievo paprastai nebūna visatoje.

��Neper�u jokių i�vadų, � atsakiau. � Tiesiog analizuoju prielaid�, kuria grind�iami jūsų įsitikinimai. Klausykite, dinozaurai, kurie �ioje planetoje vyravo kur kas ilgiau nei �induoliai, niekada nepasiekė to, kas bent i� tolo būtų pana�u į intelekt�. Nors, laikui bėgant, jų smegenys �iek tiek padidėjo, net intelektualiausias kada nors gyven�s dinozauras,�� paėmiau nuo lentynos, esan�ios u� mano ra�omojo stalo, Filo Kiuri rast� trojodono kaukol� � buvo nė kiek ne protingesnis u� bukiausi� �induolį. Ties� sakant, nebuvo jokios galimybės jiems apskritai kada nors tapti i� esmės protingesniais. Ropliai neturi tos �induolių sniegenų dalies, kurioje yra intelektas. � Nutilau. � Sakėte, jog būtybės, vyravusios jūsų planetoje prie� �e�iasde�imt penkis milijonus metų � tie penkiakojai � irgi buvo buki gyvuliai, taip pat minėjote, jog ir Delta Pavonis buvo pana�i padėtis.

��Taip.

��Ir kad tuo metu jūsų protėviai buvo pana�ūs į mano ir rydų protėvius: ma�i padarai, gyvenantys ekosistemos pakra�tyje.

��Teisingai,�� pritarė Holusas.

��Ta�iau �ie protėviai turėjo smegenis, kuriose galėjo atsirasti intelektas,�� parei�kiau. � Mano protėviai buvo naktiniai: sutemų metu jie būdavo aktyvūs. Todėl jiems i�sivystė didelės akys ir sudėtingos smegenų �ievės regos sritys. Ir, �inoma, i�augo smegenų galia, kad būtų galima apdoroti �ievėje susiformavusius atvaizdus.

��Norite pasakyti, kad intelektui reikalinga infrastruktūra gali atsirasti tik tiems gyvūnams, kurie yra � kokius jūs pavartojote �od�ius?�� ekosistemos pakra�tyje? Tik tiems gyvūnams, kurie yra priversti ie�koti maisto naktį?

��Galbūt. Ir jei tai tiesa, tai intelektas gali atsirasti tik tada, kai i�nyksta vyraujantys, buki gyvūnai.

��Galbūt,�� atsakė Holusas. � Ta�iau � ak, suprantu. Suprantu. Jūs sakote, jog s�lygas, kuriomis gali atsirasti gyvybė ir net intelekto u�uomazgos, galima u�koduoti pa�iame visatos projekte, ta�iau be tiesioginio įsiki�imo neįmanoma intelektui i�kilti, suklestėti ir vystytis.

Savo paties nuostabai, atsakiau:

��Taip. �itaip a� manau, taip.

��Tai leid�ia paai�kinti i�nykim� prie� �e�iasde�imt penkis milijonus metų. Ta�iau kaip su ankstesniais i�nykimais?

��Kas �ino? Galbūt ir jie buvo reikalingi, kad ekosistemoje galiausiai atsirastų protas. �emėje i�nykimai, vyk� permo periodo pabaigoje, padėjo i�laisvinti keli� pana�iems į �induolius ropliams � �induolių protėviams. Jų gebėjimas reguliuoti kūno temperatūr� galbūt buvo neaktualus esant �velniam klimatui, kuris visame pasaulyje buvo iki apledėjimo, sukėlusio �iuos masinius i�nykimus. Ta�iau, prasidėjus apledėjimui, net primityvus gebėjimas reguliuoti kūno temperatūr� buvo vertybė � ir įtariu, kad tikras �iltakrauji�kurn�s, kil�s i� �io gebėjimo, yra dar viena būtina proto atsiradimo s�lyga. Tad i�nykimas permo periode i� esmės buvo būdas pastebimai padidinti atsiradusių endoterminių gyvūnų skai�ių, u�tikrinant, kad jie nebus nurungti ir pa�alinti i� genofondo.

��Ta�iau kaip kūrėjas galėjo priversti ledynmetį ateiti?�� paklausė Holusas.

��Na, jei tarsime, kad jis kreidos periodo pabaigoje ant kiekvieno mūsų pasaulio numetė po asteroid�, kūrėjas taip pat galėjo permo laikotarpio pabaigoje i�vesti vien� ar du asteroidus į orbit�, kad jie apie kiekvien� planet� suformuotų �iedus. Toks �iedas, atitinkamai pakreiptas, galėjo pakankamai u�dengti planet�, pa�emindamas jos temperatūr� tiek, kad prasidėtų masyvus apledėjimas. Arba jis galėjo sukurti dulkių debesį, kuris vienu metu u�dengė visas galaktikos dalis, mesdamas �e�ėlį ant visų planetų � jūsi�kės, manosios ir rydų.

��O kaip kiti masiniai i�nykimai?�� paklausė Holusas.

��Toliau vyko tikslus derinimas. Pavyzd�iui, i�nykimas triaso periode leido trijuose pasauliuose atsirasti dinozaurams ar jų analogams. Jei dinozaurai nebūtų vyrav� ekosistemoje, �induoliai ��endoterminiai a�tuonkojai Beta Hydri III, ir tokios būtybės kaip T�kna i� Delta Pavonis II � niekada nebūtų buv� priversti tapti naktiniais gyvūnais, kas paskatino atsirasti didesnėms smegenims. Jei nesi vyraujanti gyvybės forma, reikia sumanumo, kad i�liktum.

Buvo keista, kad mil�ini�kas voras vaidina velnio advokato vaidmenį.

��Ta�iau vienintelis tiesioginis įrodymas,�� dėstė Holusas,�� kad kūrėjas manipuliavo gyvybės evoliucija, kai ji prasidėjo, yra sutampan�ios masinių i�nykimų datos Beta Hydris III, Delta Pavonis II ir Sol III. Taip, gali būti, kad kūrėjas pana�iai manipuliavo gyvybės raida �e�iuose apleistuose pasauliuose, kuriuos mes aplankėme, ta�iau mes negalėjome rasti tvirtų tokio manipuliavimo įrodymų.

��Na, gal protas �ioje visatoje gali atsirasti atsitiktinai,�� pasakiau. � Net atsitiktinai asteroidai atsitrenkia į planetas ma�daug kas de�imt milijonų metų. Ta�iau neįmanoma, kad vienu metu egzistuotų kelios protingos rū�ys, nepareguliavus �ių susidūrimų grafiko � ir ne vien� kart�, o kelis. Prisimenant valgio gaminimo metafor�, �inoma, mi�rainė galbūt gali ir pati atsirasti atsitiktinai � sakykime, vėjas supūs į vien� krūv� pakankamai dar�ovių. Ir galbūt kepsnys gali atsirasti pats savaime, jei �aibas atitinkamai trenks į karv�. Taip pat ir vynas � susikaupusios vienoje vietoje vynuogės gali pradėti fermentuotis. Ta�iau niekaip neįmanoma, kad visa tai � stiklas vyno, salotos ir kepsnys � be daugybės intervencijų tuo pat metu atsirastų savaime. Tas pat pasakytina ir apie daugelio protingų gyvybės formų atsiradim� vienu metu.

��Ta�iau tada kyla klausimas, kodėl Dievas nori tuo pa�iu metu turėti daugelį protingų būtybių, � pastebėjo ateivis.

Pasikasiau smakr�.

��Tai įdomus klausimas.

��Tikrai,�� sutiko Holusas.

Kurį laik� abu m�stėme, ta�iau nė vienas neradome tinkamo atsakymo. Buvo beveik penkta po pietų.

��Holusai,�� kreipiausi į ateivį.

��Taip?

��Ar nepadarytum man paslaugos?

Jo akių stiebeliai liovėsi judėj�.

��Kokios?

��Norė�iau, kad atvyktumėte pas mane į namus. Turiu omenyje tai, jog leistumėte pasiimti į namus holoforminį projektorių, ir jūs ten pasirodytumėte.

��Kokiu tikslu?

��Taip� taip mes, �monės, darome. Kvie�iamės draugus pavakarieniauti. Susipa�intumėte su mano �eima.

��Draugus��� pakartojo Holusas.

Staiga pasijutau tarsi idiotas. Palyginti su Holusu, buvau primityvi būtybė; net jei jo fiziologija leido jausti simpatij� kitiems, Holusas, be jokios abejonės, nejautė man jokių �iltų jausmų. Tai tiesiog buvo priemonė pasiekti tiksl�.

��Atleiskite,�� atsipra�iau,�� nenorėjau būti įkyrus.

��Jūs nesate įkyrus,�� nuramino Holusas. � Man malonu, kad jau�iate man t� patį, k� ir a� jums. � Jo akių stiebeliai pradėjo �okti savo �okį. � Labai norė�iau susipa�inti su jūsų �eima ir apsilankyti jūsų namuose.

Nustebau, kad mano akys sudrėko.

��A�iū, � padėkojau. � Labai a�iū. � Trumpam nutilau. � �inoma, galė�iau juos atsive�ti �ia, jei jums taip patogiau. Mes neprivalome vykti į mano namus.

��Ne,�� atkirto Holusas. � Norė�iau tai padaryti. Jūsų �eim� sudaro jūsų partnerė Siuzana, teisingai?

Holusas kelis kartus buvo girdėj�s, kaip kalbėjau su ja telefonu.

��Taip. Ir mano sūnus Rikis.

Apsukau ma�� įrėmint� nuotrauk� ant mano ra�omojo stalo, kad Holusas pamatytų Rikį.

Ateivio akių stiebeliai nukrypo į įrėmint� nuotrauk�.

��Jo veidas nepana�us į jūsų.

��Jis įvaikintas,�� paai�kinau, ne�ymiai gū�telėj�s pe�iais. � Rikis nėra mano biologinis vaikas.

��Ak,�� atsakė Holusas. � Mielai susipa�insiu su abiem. Ar �įvakar nebus per greitai?

Nusi�ypsojau. Rikiui tai nepaprastai patiks.

� �įvakar bus tiesiog puiku,�� atsakiau.

Kuteris Folsis sumi��s suraukė antakius ir pa�velgė į J. D. Evel�.

��K� rei�kia tavo pasakymas, jog tas, kurį persekiojame, jau mir�s?

Evelas sėdėjo ant motelio lovos kra�to.

� �ia, Toronte, yra muziejus, ir jame demonstruojamos ka�kokios ypatingos fosilijos. Pastorius Miletas sako, jog tos fosilijos � melas. �ventvagi�kos kalbos. Ir jie �ias fosilijas ketina parodyti tam dideliam vorui, ateiviui.

��Ir kas?�� paklausė Folsis.

� �is pasaulis yra Dievo rankų darbo įrodymas. O fosilijos yra arba suklastotos, arba velnio darbas. Būtybės su penkiomis akimis! Būtybės su į visas puses styran�iais ragais! Nieko pana�aus nesu mat�s. O mokslininkai ateiviams sako, kad tie padarai yra tikri.

��Visos fosilijos yra suklastotos,�� parei�kė Folsis. � Jas sukūrė Dievas, kad patikrintų silpnųjų tikėjim�.

��Tu ir a� tai �inome. Blogai jau tai, kad tiems ateistams leid�ia mokyklose mūsų vaikams ai�kinti apie fosilijas, ta�iau dabar jas ruo�iasi parodyti ateiviams ir priversti juos patikėti melagystėmis apie evoliucij�. Ateivius nori įtikinti, jog mes, �monės, netikime Dievo. Privalome ai�kiai parodyti, kad tie bedieviai mokslininkai nekalba daugumos vardu.

��Na, ir��� paragino Evel� t�sti Folsis.

��Na, ir pastorius Miletas nori, kad mes sunaikintume tas fosilijas. Jos vadinamos Boguso[5] skalūnais. Jas ten rodo specialioje ekspozicijoje, o vėliau ketina nugabenti į Va�ington�, ta�iau to nebus. Mes visiems laikams baigsime su Boguso skalūnais, ir tie ateiviai su�inos, kad mums tokie dalykai nerūpi.

��Nenoriu, kad kas nors nukentėtų, � perspėjo Folsis.

��Niekas ir nenukentės.

��O kaip ateivis? Juk vienas jų daug laiko praleid�ia muziejuje. Turėsime labai rimtų nemalonumų, jei jį nuskriausime.

��Ar neskaitai laikra��ių? Jo ten i� tiesų nėra; tai tik jo projekcija.

��O kaip muziejų lankantys �monės? Galbūt jie ir klysta �iūrėdami į visas tas fosilijas, ta�iau nėra tokie blogi kaip tie abortus darantys daktarai.

��Nesirūpink,�� nuramino Evelas. � T� padarysime sekmadienį vakare, kai muziejus bus u�darytas.

Paskambinau Siuzanai su Rikiu ir pasakiau, kad ruo�tųsi susitikti su labai ypatingu sve�iu; jei Siuzan� perspėsi prie� tris valandas, ji gali sukurti stebuklus. Kurį laik� dar pild�iau �urnal�, po to i�ėjau i� muziejaus. Įpratau dėvėti padribusi� �Tili� skrybėl� ir saulės akinius, kad pakeis�iau i�vaizd�, keliaudamas trump� atstum� nuo muziejaus personalo įėjimo iki metro stoties; pakvai�usieji dėl NSO vis dar daugiausia būriuodavosi prie paradinio KOM įėjimo, kuris buvo gana toli nuo tarnybinio. Iki �iol nė vienam nepavyko man�s nutverti � be to, kai �įvakar i�ėjau i� darbo, atrodo, jog jie visi jau buvo i�siskirst� namo. Nuėjau į metro stotį ir įsėdau į sidabro spalvos traukinį.

Kai atvykome į Dundas stotį, į vagon� įlipo jaunuolis smulkute �viesia barzdele. Pagal am�ių jis galėjo būti Rajersono universiteto studentas; �io universiteto studentų miestelis buvo �ia pat, į �iaur� nuo Dundas stoties. Jaunuolis dėvėjo �ali� medvilninį sportinį nertinį su u�ra�u:

Vėlai vakare, po to, kai Holusas grį�o į savo erdvėlaivį, sėdėjau mūsų svetainėje. I�gėriau dvi skausm� mal�inan�ias tabletes ir prie� eidamas gulti palaukiau, kol organizmas jas pasisavins � dėl pykinimo kartais būdavo sunku nuryti vaistus.

Galbūt, svars�iau, Holusas ir teisus. Galbūt nėra tokio rūkstan�io pistoleto, kurį a� priim�iau. Ateivis ai�kino, jog visi įrodymai yra tiesiai prie� mano akis.

Nėra aklesnių u� tuos, kurie nenori matyti', Dvide�imt Devintasis Lai�kas ir �i sentencija buvo mano mėgstamiausi religiniai aforizmai.

Ta�iau, po velnių, a� nebuvau aklas. A� �velgiau kriti�komis, skepti�komis, mokslininko akimis.

Mane apstulbino tai, jog skirtinguose pasauliuose esan�ios gyvybės genetinis kodas yra vienodas. �inoma, Fredas Hoilas i�kėlė mintį, jog �emė � ir galbūt kitos planetos � buvo u�sėta i� kosmoso atsklidusiomis gyvybės bakterijomis; jei visi pasauliai, kuriuos aplankė Holusas, buvo u�sėti i� to paties �altinio, tada ir genetinis kodas turėtų būti vienodas.

Ta�iau net jei Hoilo teorija nebūtų teisinga,�� o ji i� tiesų nėra labai vykusi, nes gyvybės atsiradim� tiesiog nustumia ka�kur į tolimesn� viet�, kurios negalime lengvai i�tirti,�� galbūt yra svarių prie�as�ių, dėl kurių tik �ios dvide�imt aminorūg��ių tinka gyvybei.

Kaip jau esame su Holusu aptar�, DNR savo alfabete turi keturias raides: A, C, G ir T, �ymin�ias adenin�, citozin�, guanin� ir timin� � bazes, sudaran�ias �ios rūg�ties spiralinių kopė�ių skersinius.

Gerai � keturių raid�ių alfabetas. Ta�iau kokio ilgio yra genetinės kalbos �od�iai? Na, kalbos tikslas yra apibrė�ti aminorūg��ių, baltymų statybinių blokų, sek� ir, kaip sakiau, gyvybėje sutinkama dvide�imt skirtingų aminų. Akivaizdu, jog neįmanoma vienareik�miai apibudinti kiekvien� �ių aminų �od�iu, kurį sudaro tik viena raidė: keturių raid�ių alfabetas leid�ia sudaryti tik keturis vienos raidės �od�ius. Taip pat �ito negalima padaryti ir su dviejų raid�ių �od�iais: kalboje, turin�ioje tik keturis �enklus, įmanomos tik �e�iolika dviejų raid�ių kombinacijų. Ta�iau jei vartosite trijų raid�ių �od�ius, na, tada keblumų sukels gausa, turėsime Viljamo F. Baklio tipo biochemijos �odyn� su �e�iasde�imt keturiais �od�iais. Atidėkime dvide�imt �od�ių kiekvienai aminorūg��iai pavadinti ir dar du skyrybos �enklams � vien� transkripcijos prad�iai, o kit� pabaigai pa�ymėti. Tai reik�, jog DNR veiklai tereikia dvide�imt dviejų �od�ių i� galimų �e�iasde�imt keturių. Jei Dievas sukūrė genetinį kod�, jis privalėjo pamatyti perteklinį �odyn� ir spėlioti, k� su juo veikti.

Man atrodo, jog tokia būtybė būtų nagrinėjusi dvi galimybes. Viena � palikti keturiasde�imt dvi raid�ių sekas neapibrė�tas, kaip yra realiose kalbose, kuriose ne visos raid�ių sekos rei�kia �od�ius. Tada, jei viena tokių sekų u�sisėtų DNR plau�elyje, būtų ai�ku, jog kopijuojant įvyko klaida � genetinė spausdinimo klaida, kai geras kodas A-T-A para�omas, tarkime, nesuprantamu A-T-C. Tai būtų ai�kus, naudingas signalas: ka�kas įvyko ne taip.

Antroji alternatyva būtų susitaikyti su mintimi, kad kopijavimo klaidų nepavyks i�vengti, ta�iau stengtis suma�inti jų poveikį į genetin� kalb� įvedant sinonimus. Tada vietoje vieno �od�io, apibrė�ian�io kiekvien� aminorūg�tį, galima turėti tris �od�ius, rei�kian�ius t� patį. �itaip būtų panaudota �e�iasde�imt galimų �od�ių; du �od�iai galėtų reik�ti prad�i� ir du pabaig�, ir DNR �odynas būtų u�baigtas. Grupuojant sinonimus logi�kai, būtų galima apsisaugoti nuo ra�ybos klaidų: jei A-G-A, A-G-C ir A-G-G reik�tų t� patį, ir galėtumėte ai�kiai perskaityti tik pirm�sias dvi raides, pakankamai sėkmingai būtų galima spėti, k� rei�kia �is �odis, net ne�inant tre�ios raidės.

Ties� sakant, DNR i� tiesų vartojami sinonimai. Ir jei kiekvien� rūg�tį būtų galima apibūdinti trimis sinonimais, tada galėtume pa�iūrėti į kod� ir pagirti: �Taip, ka�kas kruop��iai visk� apgalvojo.� Ta�iau dvi aminorūg�tys � leicinas ir serinas � apibrė�iamos net �e�iais sinonimais, kitos � keturiais, trimis, dviem ar tik vienu: varg�� tritofan� apibrė�ia tik vienas �odis T-G-G.

Tuo tarpu kodas A-T-G gali reik�ti arba aminorūg�tį metionin� (ir jai apibrė�ti nėra jokių kitų genetinių �od�ių), arba priklausomai nuo konteksto jis gali būti skyrybos �enklas, rei�kiantis transkripcijos prad�i� (kuris taip pat neturi jokių sinonimų). Kodėl �emėje � ar kur nors kitur � protingas kūrėjas sugalvojo tokį kratinį? Kodėl reikia atsi�velgti į kontekst�, norint apibrė�ti prasm�, jei buvo pakankamai �od�ių, kad būtų i�vengta tokios painiavos?

O kaip dėl genetinio kodo variacijų? Kaip sakiau Holusui, mitochondrijų DNR kodas truputį skiriasi nuo to, kurį naudoja branduolio DNR.

Na, 1982 metais Linas Margulis pasiūlė mintį, kad mitochondrijos � l�stelinės organelės, atsakingos u� energijos gamyb� � atsirado kaip atskiros bakterinės formos, gyvenan�ios simbiozėje su mūsų l�stelių protėviais, ir kad galiausiai �ios atskiros formos buvo papildomai įtrauktos į mūsų l�steles, tapdamos jų dalimi. Galbūt� Dieve, kaip seniai rimtai studijavau biochemij�� ta�iau galbūt mitochondrijų ir branduolio genetiniai kodai i� prad�ių i� tiesų buvo identi�ki, bet, kai prasidėjo simbiozė, evoliucija teikė pirmenyb� toms mutacijoms, kurios leido nedidelius mitochondrijų genetinio kodo poky�ius; kai du DNR rinkiniai egzistavo toje pa�ioje l�stelėje, galbūt �ie keli poky�iai padėdavo atskirti dvi formas ir neleisti, kad jos susimai�ytų.

Holusui to nesakiau, ta�iau �iu�elėtųjų protozojų genetiniai kodai taip pat ne�ymiai skiriasi � jei teisingai prisimenu, trys kodonai jiems turi skirtingas prasmes. Ta�iau� a� atitrūkau nuo tikrovės; �inojau, kad� bet ka�kas sakė, jog �iu�eliai, tos nepaprastai sudėtingos organelės, kurių �ūtis sukėlė mano plau�ių vė�į, taip pat atsirado kaip diskreti�ki organizmai. Galbūt tie �iu�elėtieji protozojai, kurie turėjo kitokį genetinį kod�, kilo i� �iu�elių, praeityje buvusių simbiozėje su kitomis l�stelėmis, ir sukūrė genetinio kodo variacijas dėl tų pa�ių saugumo sumetimų, kuriais vadovavosi mitochondrijos, ta�iau, kitaip nei �iu�eliai, kuriuos mes dar tebeturime, vėliau nutraukė simbioz� ir grį�o į autonomin� gyvybės form�.

Bent jau taip galėjo būti.

Kai vaikystėje gyvenau Skarbore, mūsų galinio kiemo tvora buvo bendra su moters, pavarde ponia Lansberi. Ji buvo labai religinga � tėtis j� vadino �davatka� � ir be paliovos stengėsi įtikinti mano tėvus, kad jai leistų sekmadieniais nusivesti mane į ba�ny�i�. �inoma, a� nė karto nenuėjau, ta�iau prisimenu jos mėgstamiausi� fraz�: Vie�paties keliai ne�inomi.

Galbūt. Bet man buvo sunku patikėti, kad Dievas veiktų nevykusiai, be sistemos.

Ta�iau�

Ta�iau k� Holusas sakė apie rydų kalb�? Kad joje taip pat kontekstas yra labai svarbus ir neįprastai vartojami sinonimai? Galbūt mano smegenų sandara tiesiog neleid�ia į�velgti genetinio kodo elegancijos. Gal T�kna ir jo gentainiams �is kodas atrodo visi�kai logi�kas bei paprastas.

Galbūt.

Netikėtai yla i�lindo i� mai�o.

Niekam nė �odeliu neprasitariau apie tai, kad �Merelko� misija, bent jau i� dalies, buvo Dievo paie�kos. Taip pat buvau įsitikin�s, jog niekas ne�ino apie Burund�io gorilas. Ta�iau staiga visi su�inojo.

Prie įėjimo į �iaurinio Jorko centro metro stotį stovėjo eilė laikra��ių pardavimo dė�ių. �ios dienos �Toronto Star� antra�tė skelbė: �Ateiviai turi Dievo buvimo įrodymų�. �Globė and Mail� tvirtino: �Dievo buvimas � mokslinis faktas, sako ateivis i� kosmoso�. �NationalPost� skelbė: �Visata turi kūrėj��. Beveik vis� pirm�jį �Toronto Sun � puslapį u�ėmė du �od�iai: �Dievas gyvas!�

Paprastai nutverdavau �Sun �, kad pakeliui į darb� paskaitinė�iau neįmantri� lektūr�, ta�iau i�samiais apra�ymais niekas negali pralenkti �Mop and Pati�', įme�iau monetas į pilk� dė�� ir paėmiau laikra�tį. Stovėdamas vaiskiame baland�io ore pradėjau skaityti visk� paeiliui.

Indė moteris Briuselyje u�davė Salbandui, forhilnorų atstovui spaudai, kuris periodi�kai susitikinėjo su �iniasklaid�, paprast�, tiesų klausim�, ar jis tiki esant kokius nors dievus.

Ir Salbandas atsakė, i�samiai.

�inoma, skubiai buvo apklausti visos planetos kosmologai, tarp jų ir Stefenas Hokingas bei Alanas Gutas, siekiant i�siai�kinti, ar logi�ka yra tai, k� teigia forhilnorai.

Religiniai lyderiai visokiais būdais stengėsi i�sikovoti nauding� pozicij�. Vatikanas � pagarsėj�s tuo, kad moksliniuose debatuose palaikydavo klystan�iuosius � susilaikė nuo komentarų, pareik�damas tik tiek, kad netrukus popie�ius imsis �io klausimo. Vilajatas al-Fakihas i� Irano pasmerkė ateivio parei�kim�. Patas Robertsonas ragino daugiau aukoti jo organizacijai, kad ji galėtų i�tirti �iuos teiginius. Vieningosios Kanados ba�ny�ios atstovas parėmė sensacingus parei�kimus, tvirtindamas, jog mokslas ir religija yra i� tiesų suderinami. Induistų lyderis, kurio pavardė, kaip pastebėjau, tame pa�iame straipsnyje du kartus buvo para�yta skirtingai, prane�ė, jog ateivio teiginiai visi�kai sutampa su induistų tikėjimu. O Kalebas D�ounsas i� KOM, kalbėdamas POPRMTK vardu, nurodė, jog forhilnoro �od�iuose nėra reikalo ie�koti ko nors misti�ko ar antgamtinio.

Atvyk�s į KOM, pastebėjau, jog prie įprastų NSO fanatikų prisijungė kelių skirtingų religijų atstovų grupelės � vieni dėvėjo ilgus laisvus drabu�ius, kiti laikė �vakes, treti giedojo, o keli atsiklaup� meldėsi. Buvo ir policijos pareigūnų, kurie rūpinosi, kad personalas � tarp jų ir a� � saugiau patektų į muziejų; kai paradinės durys atsivėrė lankytojams, policininkai ėmė rūpintis ir �ių saugumu.

�aligatviu skraidė lazeriniu spausdintuvu atspausdinti lapeliai; mano �vilgsnis u�kliuvo u� vieno, kuriame Holusas ar ka�kuris kitas forhilnoras buvo pavaizduotas su perdėtai padidintais akių stiebeliais, kad tie būtų pana�ūs į velnio ragus.

Įėj�s į muziejų, patraukiau savo kabineto link. Netrukus pasirodė Holuso atvaizdas.

��M�s�iau apie �mones, susprogdinusius abortų klinik�, � pasakė jis. � Sakėte, jog jie yra religinio fundamentalizmo �alininkai.

��Na, taip spėjama, taip. Ta�iau jų dar nesulaikė.

��Nerado rūkstan�io pistoleto?�� paklausė Holusas.

Nusi�ypsojau.

��Būtent.

��Ta�iau jei �ie �monės, kaip jūs įtariate, yra religingi, kodėl tai svarbu?

��Aborto klinikos susprogdinimas yra bandymas protestuoti prie� veikl�, tariamai kelian�i� moralinį pasipiktinim�.

��Ir kas toliau?�� paklausė Holusas.

��Na, �emėje Dievo s�voka yra neatskiriamai siejama su moralumu.

Holusas sukluso.

��Ties� sakant, trims mūsų pagrindinėms religijoms yra bendri De�imt įsakymų, kuriuos tariamai yra dav�s Dievas.

Ka�kada Siuzana pasi�aipė, kad vienintelė i�trauka i� �ventojo Ra�to, kuri� a� �inau, yra Dvide�imt devintasis įstatymų leidėjo lai�kas:

Saugokitės �vėries �mogaus, nes jis yra velnio tarnas. Vienintelis i� Dievo kūrinių jis �udo i� malonumo, geismo ar godumo. Taip, jis nu�udys savo broli, kad u�valdytų jo �em�. Neleiskite jam gausiai daugintis, nes jis savo ir jūsų namus pavers dykuma. Venkite jo. Nuvykite jį atgal į jo ir�tv� d�iunglėse, nes jis yra mirties prana�as.

Tokį lai�k� Kornelijus skaitė Teilorui filmo �Be�d�ionių planeta� pabaigoje. Prasmingi �od�iai ir, pana�iai kaip daktaras Zajusas, a� visada stengiausi gyventi jiems paklusdamas. Ta�iau Siuzana ne visai teisi. Prie� daugelį metų, kai buvau Toronto universiteto studentas, kartais lankydavausi Nortropo Frajaus, puikaus anglų kalbos dėstytojo, paskaitose; taip pat įslinkdavau į paskaitas Mar�alo MakLuhano ir Robertsono Deiviso � kitų dviejų tarptautin� �lov� pelniusio Toronto universiteto humanitarinių mokslų triumvirato narių. Klausantis �ių stulbinan�ių intelektualų, svaigdavo galva. Frajus teigė, kad neįmanoma suprasti anglų literatūros ne�inant Biblijos. Galbūt jis buvo teisus; kart� įveikiau beveik pus� Senojo Testamento ir perme�iau akimis spalvomis pa�ymėtus �tikruosius Kristaus �od�ius� karaliaus Jokūbo Biblijos variante, kurį nusipirkau universiteto knygyne.

Ta�iau i� esmės Siuzana sakė ties�. Gerai ne�inau Biblijos, o su Koranu ar bet kuria kita �venta knyga apskritai nesu susipa�in�s.

��Ir kokie yra tie De�imt įsakymų? � paklausė Holusas.

��Hm, na, ne�udyk. Nesvetimoteriauk. Ne� hm, ka�kas susij� su subine.

��Suprantu,�� pasakė Holusas. � Ta�iau kiek mums pavyko i�siai�kinti, kūrėjas niekada nėra su niekuo tiesiogiai bendrav�s. Net rydai � kurie, kaip �inote, pus� savo gyvenimo praleid�ia aktyviai ie�kodami �io ry�io � teigia, kad jiems nėra pavyk�. Neįsivaizduoju, kaip �ie įsakymai galėjo būti perduoti bet kuriai gyvybės formai.

��Na, jei teisingai prisimenu film�, Dievas juos ugnies pir�tu i�ra�ė akmeninėse plok�tėse.

��Apie �į įvykį sukurtas filmas? Ar tai nebus jūsų rūkstantis pistoletas?

Nusi�ypsojau.

��Filmas yra drama, pasakojimas. De�imt įsakymų tariamai buvo duoti prie� tūkstan�ius metų, o filmas sukurtas ma�daug prie� penkiasde�imt.

� �tai kaip.

��Ta�iau vis tiek daugelis �monių tiki, jog tiesiogiai arba netiesiogiai bendrauja su Dievu, kuris i�girsta jų maldas.

��Jie klysta,�� parei�kė Holusas. Jo akių stiebeliai nustojo judėj�. � Atleiskite,�� tarė jis,�� �inau, kad jūs mir�tate. Ar jums kilo noras melstis?

��Ne. Ta�iau mano �mona Siuzana meld�iasi.

��Ir jos maldos nebuvo i�girstos.

��Ne,�� tyliai patvirtinau,�� nebuvo.

��Kaip jūsų rū�ies atstovai derina mald� su tikrove � juk dauguma maldų lieka nei�girstos?

Ne�ymiai gū�telėjau pe�iais.

��Sakome ka�k� pana�aus į �viskas turi savo prie�astį�.

��Ak, rydų filosofija,�� pastebėjo Holusas.

��Mano sūnus paklausė, ar padariau ka�k� negera � galbūt dėl to susirgau vė�iu.

��Ar jūs i� tiesų padarėte k� nors negera?

��Na, niekada nerūkiau, ta�iau, manau, galėjau sveikiau maitintis.

��Bet ar padarėte k� nors moraliai bloga? Ar pa�eidėte kurį nors i� De�imties įsakymų, kuriuos minėjote?

��Atvirai sakant, visų de�imties net ne�inau. Ta�iau nemanau, jog kada nors bū�iau padar�s k� nors siaubinga. Niekada nieko ne�ud�iau. Nebuvau nei�tikimas savo �monai. Niekada nieko nepavogiau � bent jau būdamas suaug�s. Niekada��� Prisiminiau Gordon� Smol� ir trijų de�imtme�ių senumo įvykius. � Be to, negaliu patikėti, jog rūpestingas Dievas k� nors nubaustų tokiomis kaip mano kan�iomis, kad ir koks būtų nusi�engimas.

��Rūpestingas Dievas,�� pakartojo Holusas. � Taip pat girdėjau sakant �mylintis Dievas� ir �gailia�irdis Dievas�. � Jo akių stiebeliai nukrypo į mane. � Manau, kad jūs, �monės, kūrėj� apibūdinate vartodami per daug būdvard�ių.

��Ta�iau juk būtent jūs tikite, kad Dievas mums yra numat�s tiksl�, � at�oviau.

��Tikiu, kad kūrėjas gali turėti ypating� prie�astį norėti visatos sujoj� esan�ia gyvybe ir i� tiesų, kaip jūs sakote, trok�ti, jog vienu metu atsirastų daug protingų būtybių. Ta�iau negin�ijamai ai�ku, kad kūrėjo nedomina konkretūs individai.

��Ir tai yra jūsų rasės daugumos nuomonė? � paklausiau.

��Taip.

��Tada kas yra forhilnorų moralumo �altinis? Kaip jūs atskiriate gėrį nuo blogio?

Holusas nutilo arba ie�kodamas atsakymo, arba svarstydamas, ar apskritai nori atsakyti. Galiausiai jis tarė:

��Kitaip nei jūsų, mano rasės praeitis smurtinga. Mes galime būti labai �iaurūs � ties� sakant, mums nereikia ginklų, kad be vargo nu�udytume vienas kit�. Tad gėris yra tramdyti mūsų smurtingum�, o blogis � leisti jam pratrūkti. � Jis pamind�ikavo savo �e�iomis kojomis. � Mūsų rasėje tris kartas nebuvo karų; tai gerai, nes mes galime sunaikinti savo pasaulį.

� Įdomu, ar smurtas yra įgimtas visoms protingoms rū�ims,�� svars�iau. � Evoliucij� skatina siekis vie�patauti. Girdėjau teigiant, kad �olėd�iams negali i�sivystyti intelektas, nes norint nusirauti lap� nereikia jokio sumanumo.

��Tai sukuria keist� dinamik�, � įsiterpė Holusas. � Smurtui reikia intelekto, intelektas suteikia gebėjim� naikinti savo rū�ies atstovus ir tik intelekto dėka galima įveikti smurt�, suteikusį galimyb� �iam intelektui atsirasti.

��Mes tai pavadintume u�burtu ratu,�� pastebėjau. � Galbūt mes sukuriame rūpestingo Dievo ir moralumo idėj�, kad skatintume savisaug�. Galbūt bet kuri rasė, neturinti moralumo, neu�gniau�ianti smurto potraukio tro�kimu įsiteikti Dievui, yra pasmerkta susinaikinti, kai tik sukuria galin�i� tai padaryti technik�.

� Įdomi mintis,�� pagyrė Holusas. � Pripa�inti, jog tikėjimas Diev� suteikia prana�um� i�likti. Tada evoliucija turėjo tai pasirinkti.

��Ar jūsų rasė vis dar nuog�stauja, kad gali susinaikinti?�� paklausiau.

Holusas susiūbavo, ta�iau manau, jog tai buvo neigimo, o ne patvirtinimo gestas.

��Mes turime viening� planetos vyriausyb� ir esame labai toleranti�ki įvairovei. Įveikėme bad� ir nepriteklių. Mums beliko ma�ai prie�as�ių konfliktuoti vieniems su kitais.

��Gerai būtų, jei t� patį galė�iau pasakyti apie savo pasaulį, � atsidusau. � �iai planetai pakankamai pasisekė, kad joje atsirastų gyvybė, todėl būtų apmaudu, jei dėl mūsų kvailumo ji i�nyktų.

��Gyvybė atsirado ne �ia,�� parei�kė Holusas.

��K�? � paklausiau visi�kai sutrik�s.

��Esu įsitikin�s, kad �emės praeityje nebuvo biogenetinio įvykio; netikiu, jog gyvybė prasidėjo �ia.

��Norite pasakyti, kad ji atsklido i� tolimo kosmoso? Pritariate Fredo Hoilio panspermijos hipotezei?

��Galbūt. Ta�iau įtariu, jog labiau tikėtina, kad gyvybė prasidėjo palyginti netoli, Sol IV planetoje.

��Sol� turite omenyje Mars�?

��Taip.

��Kaip ji i� ten galėjo patekti �ia?

��Su meteoritais.

Suraukiau kakt�.

��Na, �ia buvo rasta pora meteoritų, nukritusių i� Marso, kuriuose buvo fosilijų. Ta�iau jais buvo gana smarkiai suabejota.

��Norė�iau paimti tik vien� i� jų.

��Manau. Ta�iau kodėl jūs galvojate, kad gyvybė atsirado toje planetoje?

��Sakėte, jog manote, kad gyvybė �iame pasaulyje atsirado jau prie� keturis milijardus metų. Ta�iau tokioje ankstyvoje jūsų saulės sistemos istorijoje �ioje planetoje vis dar nuolat vyko masinio i�nykimo lygio įvykiai, nes didelės kometos bei asteroidai da�nai į j� atsitrenkdavo. Labai neįtikėtina, kad tuo laikotarpiu galėjo būti i�saugotos tinkamos gyvybei s�lygos.

��Na, Marsas nė kiek ne senesnis u� �em�, ir jis taip pat buvo bombarduojamas.

��Na, �inoma, be abejonės,�� pritarė Holusas. � Ta�iau nors Marse anks�iau tikrai buvo tekantis vanduo � �iandien stovint ant jo pavir�iaus kyla gana stiprus įspūdis; erozijos formos yra tiesiog neįtikėtinos � jame niekada nebuvo tokių didelių ar gilių vandenynų kaip �ia, �emėje. Jei asteroidas atsitrenkia į �em�, smūgio sukelta �iluma gali keliems mėnesiams pakelti temperatūr�. Ta�iau jei jis nukrenta į vandenį, kuris dengia did�i�j� �emės pavir�iaus dalį dabar ir prie� kelerius milijardus metų, �iluma i�lieka, pakeldama planetos temperatūr� de�imtme�iams ar net �imtme�iams. Marse galėjo atsirasti stabili aplinka, tinkama gyvybei atsirasti, ne ma�iau kaip puse milijardo metų anks�iau nei �emėje.

��Ir tada meteoritai perne�ė gyvyb� �ia?

��Būtent. Ma�daug viena trisde�imt �e�toji visų med�iagų, kurias i� Marso i�mu�a į jį atsitrenkdami meteoritai, turėtų galiausiai praskristi pro �em�, o daugelis mikrobų formų gali i�likti u��alimo temperatūroje. Tai gerai paai�kina, kodėl �ia seniausiose uolienose rasta visavertės gyvybės, nors aplinka jai �ia atsirasti buvo per daug nepastovi.

��Nieko sau,�� nusistebėjau, puikiai suvokdamas, kad mano reakcija nevykusi. � Manau, jog vienas meteoritas su jame esan�ia gyvybe galėjo patekti į �em�. Galų gale juk visų �ios planetos gyvybės formų protėvis yra bendras.

Atrodė, jog Holusas nustebo.

��Visų �ios planetos gyvybės formų protėvis yra bendras?

� �inoma.

��I� kur jūs tai �inote?

��Mes lyginame skirtingų gyvybės formų genetin� med�iag� ir pagal tai, kiek ji skiriasi, galime pasakyti, prie� kiek laiko �ios formos turėjo bendr� protėvį. Pavyzd�iui, ar matėte Sen�jį D�ord��, �impanzės i�kam��, mūsų Budongo tropinio mi�ko dioramoje?

��Taip.

��Taigi �monės ir �impanzės geneti�kai skiriasi tik 1,4 procento.

��Jei atleisite tokius mano �od�ius, man atrodo netinkama padaryti tokio artimo giminai�io i�kam�� ir j� eksponuoti.

��Daugiau to nebedarome,�� u�tikrinau. � Tai i�kam�ai per a�tuoniasde�imt metų.

Nusprend�iau neu�siminti apie Australijos aborigeno i�kam��, kadaise buvusi� Amerikos gamtos istorijos muziejuje.

��Ties� sakant, būtent dėl genetinių tyrimų buvo pripa�inta be�d�ionių teisių koncepcija.

��Ir tokie tyrimai rodo, jog visos gyvybės �ioje planetoje protėvis yra bendras?

� �inoma.

��Neįtikėtina. Ir Betoje Hydri ir Deltoje Pavonis mes tikime, jog buvo ne vienas biogeneracijos įvykis. Pavyzd�iui, mano pasaulyje per pradinį 300 milijonų metų laikotarpį gyvybė atsirado bent �e�is kartus. � Holusas nutilo. � Koks yra auk��iausias jūsų hierarchinės biologinės klasifikacijos sistemos lygis?

��Gyvūnija,�� atsakiau. � Paprastai mes skiriame penkis lygius: animalia (gyvūnai), plantae (augmenija), fungi (grybai), monera (protoplazmos gumulėliai, neturintys branduolio) ir protista (vienal�s�iai).

��Ar animalia � gyvūnija, o plantae � augmenija?

��Taip.

��Visi gyvūnai priskiriami vienai grupei? Ir visi augalai taip pat?

��Taip.

��Nuostabu,�� jo sferinis liemuo giliai pritūpė. � Mano pasaulyje yra dar vienas, auk�tesnis, lygis, kurį sudaro �e�i � na, matyt, �domenai� bus tinkamas vertinys � �e�i domenai i� �e�ių skirtingų sukūrimo įvykių; kiekviename jų yra skirtingos gyvūnų ir augalų rū�ys. Pavyzd�iui, mūsų penkiakojai ir a�tuonkojai i� tiesų yra visi�kai nesusij�; tyrimai pagal evoliucijos laiko skal� rodo, kad jie neturi bendro protėvio.

��Tikrai? Vis dėlto manau, kad jūs turėtumėte gebėti taikyti DNR metod�, kurį apibūdinau, siekdami nustatyti evoliucinius ry�ius tarp to paties domeno narių.

��Per tūkstantme�ius domenai susimai�ė, � atsakė Holusas.

��Mano rū�ies genome yra visų �e�ių domenų genetinė med�iaga.

��Kaip tai įmanoma? Juk pats sakėte, kad �poko mintis, jog skirtingų rū�ių atstovai � nors ir i� to paties domeno � gali turėti bendrų palikuonių, yra absurdi�ka.

��Manome, jog per milijonus metų virusai suvaidino svarbų vaidmenį, perne�dami genetin� med�iag� per domenų ribas.

Holuso �od�iai paskatino susim�styti. �emėje buvo teigiama, kad dėl virusų į gyvybės formas perne�tos nereikalingos med�iagos susiformuoja did�ioji dalis nereikalingos DNR � devyniasde�imt procentų �monių genomo, neu�koduoto baltymų sintezei. Be to, �iandienos genetikai s�moningai perkelia karvių genus į bulves ir taip toliau.

��Ar visi �e�i domenai yra grind�iami DNR?�� paklausiau.

��Kaip sakiau, kiekviena mūsų atrasta sudėtinga gyvybės forma yra pagrįsta DNR,�� atsakė Holusas. � Ta�iau kadangi mūsų istorijoje DNR kirsdavo domenų ribas, jūsų siūlomi lyginamieji tyrimai mums nebuvo itin sėkmingi. Ai�kiai ir labai artimai susij� pagal pagrindines kūnų formos detales gyvūnai gali turėti �enklias neseniai atsiradusias DNR intarpus i� kito domeno, ir tai gali apgaulingai padidinti dviejų rū�ių nukrypimo viena nuo kitos procent�.

� Įdomu,�� pasakiau.

Man kilo mintis, kuri buvo per daug beproti�ka, kad galė�iau pagarsinti. Jei, kaip sakė Holusas, DNR yra universaliai naudojama visose gyvybės formose, o genetinis kodas visur buvo tas pats ir net skirtingų domenų gyvybės formos galėjo perimti viena kitos DNR, tai ar negalėtų skirtingų pasaulių gyvybės formos padaryti to paties?

Galbūt �poko samprotavimai nebuvo tokie neįtikėtini.

Dar neatėjo sekmadienio vakaras, ta�iau J. D. Evelas ir Kuteris Folsis vis tiek apsilankė KOM, kad susipa�intų su muziejaus i�planavimu.

��Devyni doleriai u� tai, kad patektum į muziejų! � pasipiktin�s su�uko Folsis, kai jie perėjo rotond� ir atsidūrė prie kasos, kur jis pastebėjo atitinkam� U�ra��.

��Tai tik Kanados doleriai,�� su panieka atsakė Evelas. � Tai ma�daug pusantro JAV bakso.

Jis i�ėmė pinigin� ir i�jos i�traukė du ry�kiai violetinius de�imties Kanados dolerių banknotus, kuriuos gavo gr��os i� penkiasde�imties JAV dolerių, kai jie vakar vakarieniavo �Raudonojo omaro� restorane. Evelas padavė pinigus vidutinio am�iaus moteriai, o �i jam i�tiesė kvit� ir dvispalv� dviejų Kanados dolerių monet� bei du sta�iakampius plastikinius segtukus su u�ra�u �KOM�. Vidurinė �O� raidė buvo papuo�ta nedidele karūna. Evelas įsistebeilijo įjuos.

��Prisisekite juos prie mar�kinių, � paslaugiai patarė moteri�kė. � Bus matyti, kad jūs sumokėjote u� įėjim�.

��Aa,�� sumurmėjo Evelas, paduodamas vien� segtuk� Folsiui, o kit� prisisegdamas.

Moteris padavė jiems blizgi� bro�iūr�.

� �ia galerijų planas,�� paai�kino ji. � O �tai �ia yra drabu�inė, � parodė ji ranka į de�in�.

��Maloniai dėkoju,�� padėkojo Evelas.

Jie �engė pirmyn. Tamsiaodis vyri�kis, dėvintis rud� turban� ir apsaugos darbuotojo trump� sportinį �vark�, baltus mar�kinius bei raudon� kaklarai�tį, stovėjo keturių pla�ių laiptų, vedan�ių i� rotondos, vir�uje.

��Kur yra Boguso skalūnai?�� paklausė Evelas.

Apsaugos darbuotojas nusi�ypsojo, tarsi Evelas būtų pasak�s ka�k� juokinga.

� �tai ten, u� nugaros; įėjimas greta drabu�inės.

Evelas linktelėjo, ta�iau Folsis tebe�ingsniavo į priekį. Tiesiai prie�ais juos �iame lygyje baigėsi dveji mil�ini�ki laiptai, vieni i� kairės, kiti i� de�inės. Lengvai matėsi, kad abeji akmeniniai laiptai kyla per tris auk�tus, o de�inieji dar leid�iasi ir į rūsį. Abeji laiptai buvo apgaub� did�iulius tamsaus med�io totemų stulpus. Folsis sustojo prie vieno i� totemų ir pa�velgė auk�tyn. Stulpas kilo iki pat lubų, o jo vir�uje puikavosi i�skaptuotas erelis. Medis buvo neda�ytas, ir jame matėsi ilgi vertikalūs ply�iai.

��Tik pa�iūrėk,�� �avėjosi Folsis.

Evelas pa�velgė į totem�. Ka�kokie pagoni�ki simboliai.

��Eime,�� paragino jis.

Abu per rotond� grį�o atgal. Greta drabu�inės buvo pravirų stiklinių durų eilė, vir� kurių sienoje i�kaltas u�ra�as skelbė, jog �ia yra Garfildo Vestono parodų salė; abipus Vestono pavardės buvo i�kalti kvie�ių pėdai. Vir� �io u�ra�o tamsiai mėlyno audeklo plakatas baltomis raidėmis skelbė:

Daugelis darbuotojų nė nenutuokia, kiek u�dirba jų vir�ininkai, ta�iau a� iki cento �inojau, kiek susi�eria Kristina Dorati. Ontarijo įstatymai reikalavo vie�ai skelbti visas valstybės tarnautojų algas, sudaran�ias daugiau nei �imt� tūkstan�ių Kanados dolerių per metus; KOM buvo tik keturi darbuotojai, patenkantys į �i� kategorij�. Praėjusiais metais Kristina u�dirbo 179 952 dolerius plius gavo 18 168 dolerių apmokestinamų priedų � ir turėjo kabinet�, atspindintį �i� padėtį. Nors skund�iausi Kristinos vadovavimo muziejui metodais, supratau, jog jai būtina turėti tokį kabinet�. Ji �ia turėjo linksminti potencialius aukotojus bei vyriausybės �ulus, kurie mūsų biud�et� galėjo padidinti arba apkarpyti priklausomai nuo u�gaidų.

Sėdėjau savo kabinete, laukdamas, kol pradės veikti skausm� mal�inan�ios tabletės, kai man paskambino ir pasakė, kad kvie�ia Kristina. Einant tabletės geriau įsisavinamos, tad a� nesispyriojau. Patraukiau Kristinos kabineto link.

��Sveika, Kristina,�� pasisveikinau, kai Indira įleido mane į �ventov�. � Kvietei?

Kristina nar�ė po internet�; ji pakėlė rank�, pra�ydama, kad dar truputėlį kantriai palauk�iau. Ant kabineto sienų kabėjo gra�ūs gobelenai. U� Kristinos ra�omojo stalo stovėjo �arvai: kai mūsų �arvų ekspozicija � kuri, mano nuomone buvo gana populiari � buvo panaikinta, atlaisvinant viet� �firminiams� Kristinos menkaver�iams eksponatams, atsirado tiek �arvų, kad ne�inojome, k� su jais veikti. Kristina taip pat turėjo pa�to baland�io i�kam�� (KOM bio-įvairovės ir i�saugomosios biologijos centre � anks�iau buvusių ichtiologijos, herpetologijos, �induolių ir ornitologijos skyrių kratinyje � jų buvo apie dvide�imt). Kristina dar turėjo krūv� mikrobangų krosnelės dyd�io kvarco kristalų, i�saugotų i� senosios Geologijos galerijos; ma�daug krep�inio kamuolio dyd�io Budos statulėl� i� nefrito; egiptieti�k� vaz�; ir, �inoma, dinozauro kaukol� � lambeozauro modelį i� stiklo pluo�to. Skustuvo formos skiauterė ant hadrozauro galvos viename kabineto gale harmoningai derėjo su dvigubu kirviu, įstatytu į �arvus, kitame gale.

��Sveikas, Tomai,�� pasisveikino ji. Kristina nutaisė susirūpinusį veid�. � Kaip jautiesi?

Ne�ymiai gū�telėjau pe�iais; ne ka�in k� galėjau atsakyti.

��Manau, jog taip gerai, kaip būtų galima tikėtis.

��Ar labai kankina skausmai?

��U�eina ir praeina,�� atsakiau. � Turiu table�ių, kurios numal�ina.

��Gerai,�� pasid�iaugė Kristina. Kurį laik� ji tylėjo; tai buvo nebūdinga Kristinai, kuri paprastai keldavo įspūdį, jog labai skuba. Pagaliau ji prabilo: � Kaip sekasi Siuzanai? Kaip ji visa tai pakelia?

��Susidoroja. Ri�mond Hilo vie�ojoje bibliotekoje yra įsikūrusi paramos grupė; Siuzana kart� per savait� lanko jos susirinkimus.

��Esu įsitikinusi, kad �i grupė suteikia jai paguodos.

Nieko neatsakiau.

��O Ri�is? Kaip jis laikosi?

��Jo vardas Rikis,�� pataisiau.

��Ak, atleisk. Kaip jis laikosi?

Vėl gū�telėjau pe�iais.

��Jis i�sigand�s. Ta�iau Rikis � dr�sus berniukas.

Kristina mostelėjo man�s link, tarsi tik tai būtų leid� suprasti, kas yra Rikio tėvas. Linktelėjau galv�, padėkodamas u� garsiai nei�sakyt� kompliment�. Kristina dar patylėjo ir vėliau tarė:

��Kalbėjausi su Petrovu i� personalo skyriaus. Jis sako, kad tavo draudimas apmoka visas i�laidas. Gali i�eiti ilgų nedarbingumo atostogų ir gauti a�tuoniasde�imt penkis procentus algos.

Sumirksėjau ir rūpestingai pagalvojau, k� jai atsakyti.

��Nemanau, kad tau derėtų su kuo nors aptarinėti mano draudim�.

Kristina pakėlė abi rankas.

��Na, neaptarinėjau būtent tavo draudimo; tik apskritai paklausiau apie darbuotoj�, sergantį mir� sunkia liga.

�inoma, jog Kristina buvo prasi�iojusi sakyti �mirtina�, ta�iau neprisivertė i�tarti �io �od�io. Tada ji nusi�ypsojo.

��Draudimas dengia visas tavo i�laidas. Neprivalai toliau dirbti.

� �inau. Ta�iau a� noriu dirbti.

��Ar nenorėtum leisti laik� su Siuzana ir Ri� Rikiu?

��Siuzana dirba, o Rikis lanko pirm� klas�; jis mokykloje būna i�tis� dien�.

��Vis tiek, Tomai, manau� Ar neatėjo metas pa�velgti tiesai į akis? Tu jau nebepajėgi dirbti �imtaprocentiniu pajėgumu. Ar neatėjo metas i�eiti atostogų?

Mane kaip visada kankino skausmai, todėl buvo sunkiau tramdyti savo emocijas.

��Nenoriu jokių atostogų, � at�oviau. � Noriu dirbti. Po velnių, Kristina, mano onkologė sako, jog man patartina kasdien eiti į darb�.

Kristina papurtė galv�, tarsi būtų nusiminusi, jog nesugebu pla�iau pa�velgti į padėtį.

��Tomai, a� privalau galvoti apie tai, kas yra geriausia muziejui,�� ji giliai įkvėpė. � Privalai pa�inoti Lilijan� Kong.

� �inoma.

��Na, �inai, jog ji buvo priversta palikti Kanados gamtos muziejaus stuburinių fosilijų skyriaus saugotojos darb�, nes�

��Nes protestavo prie� vyriausybės ma�inam� finansavim� muziejams; taip, �inau. Ji i�vyko į Indianos universitet�.

��Būtent. I�girdau gandus, kad Lilijana ten nėra labai patenkinta. Manau, jog galė�iau j� prikalbinti dirbti �ia, KOM, jei veiksiu greitai. �inau, kad Roki muziejus taip pat nori j� prisikalbinti, tad ji ilgai nebus laisva ir�

Kristina nutilo, laukdama, kad a� u�baigsiu jos mintį. Įsitempiau ir nieko neatsakiau. Kristina buvo nusivylusi, kad pati privalo tai pasakyti.

��Na, Tomai, o tu mus paliksi.

Į galv� atėjo nuvalkiotas pok�tas: seni saugotojai nemir�ta; jie tampa savo kolekcijų dalimi.

��A� vis dar galiu būti naudingas.

��Tikimybė, kad po metų rasiu toki� kvalifikuot� darbuotoj� kaip Kong, yra menka.

Lilijana Kong buvo velni�kai puiki paleontologe; ji atliko stulbinamus keturpėd�ių dinozaurų tyrimus ir sulaukė mil�ini�ko spaudos dėmesio, jos nuotrauka buvo i�spausdinta �urnalų �Newsweek� ir �Maclean �s� vir�eliuose, pa�ymint Kong indėlį tiriant prie�taravimus dėl dinozaurų-pauk��ių. Ta�iau, kaip ir Kristina, Lilijana Kong buvo primityvistė: jai vadovaujant, Kanados gamtos muziejaus ekspozicijos tapo populistinės ir nelabai informatyvios. Ji, be abejonės, taptų Kristinos s�jungininke siekiant paversti KOM �atrakcionu� ir tikrai sutiktų priversti Holus� pasirodyti per visuomenin� televizij�, k� a� atkakliai prie�inausi daryti.

��Kristina, nevaryk man�s.

��Nebūtinai privalai palikti muziejų. Galėtum likti ir dirbti mokslinį darb�. Mes tau esame skolingi.

��Ta�iau tada turė�iau u�leisti skyriaus vedėjo viet�.

��Na, Roki muziejus jai siūlo labai auk�tas pareigas; nepajėgsiu prikalbinti Lilijanos, siūlydama jai ma�iau nei� nei�

��Mano pareigas,�� u�baigiau u� Kristin�. � Ir tu negali mums abiem mokėti.

��Galėtum naudotis nedarbingumo i�mokomis ir ateiti �ia, kad parodytum Lilijanai mūsų �virtuv�.

��Jei i� tiesų kalbėjai su Petrovu, turėtum �inoti, jog tai netiesa. Draudimo bendrovė man mokės tik tuo atveju, jei paskelbsiu, kad dėl ligos negaliu dirbti. �inoma, jie ai�kiai leido suprasti, jog esant mirtinai ligai dėl to nesigin�ys. Jei pasakysiu, kad dėl ligos nebegaliu dirbti, jie manimi patikės � ta�iau negaliu eiti į darb� ir tuo pat metu gauti draudimo i�mokas.

��Muziejui būtų puiku gauti tokio lygio mokslinink� kaip Lilijana,�� prie�inosi Kristina.

��Vargu ar ji yra vienintelė, galinti mane pakeisti,�� gin�ijausi. � Kai turėsiu palikti muziejų, galėsi paauk�tinti Darlyn�arba pasiūlyti �i� viet� Ralfui Cepmenui; papra�yti, kad jis �ia perkeltų savo taikomosios morfometrijos laboratorij�. Tai būtų tikras perversmas.

Kristina i�skėtė rankas. Tai buvo daugiau, nei ji pajėgė aprėpti.

��Apgailestauju, Tomai. Nuo�ird�iai apgailestauju.

Susikry�iavau rankas ant krūtinės.

��Tai neturi nieko bendra su geriausio antropologo paie�komis. Tai susij� su mūsų nesutarimu dėl to, kaip tu vadovauji �iam muziejui.

Kristina sėkmingai suvaidino įsi�eidusi�.

��Tomai, darai man me�kos paslaug�.

��Abejoju,�� at�oviau,�� ir� ir, beje, kaip bus su Holusu.

��Na, esu tikra, kad jis t�s savo tyrimus,�� atsakė Kristina.

��Mes dirbome kartu. Holusas manimi pasitiki.

��Jis taip pat puikiai dirbs su Lilijana.

��Ne,�� atrė�iau. � Mes esame��� pasijutau kvailai, tardamas �iuos �od�ius,�� komanda.

��Jam tiesiog reikia kompetentingo paleontologo ir, Tomai, atleisk, ta�iau tikrai privalai sutikti, jog tai turėtų būti �mogus, pajėgsiantis dirbti dar daug metų ir u�fiksuoti visk�, k� su�inojo i� ateivio.

��Stropiai vedu �urnal�, � atrė�iau. � Visk� u�ra�inėju.

��Ta�iau vis tiek muziejaus labui�

Ėmiau labiau pykti ir tapau dr�sesnis.

��Galė�iau nuvykti į bet kurį muziejų ar universitet�, turintį padori� fosilijų kolekcij�, ir Holusas keliautų kartu su manimi. Galė�iau gauti siūlym� i� kur tik panorė�iau ir, kadangi drauge atsives�iau ateivį, niekam nerūpėtų mano sveikata.

��Tomai, būk protingas.

�Neprivalau būti protingas�, � pagalvojau. Niekas, ken�iantis tai, k� ken�iu a�, neprivalo būti protingas.

��Dėl to nesiderėsime,�� i�py�kinau. � Jei i�eisiu a�, i�eis ir Holusas.

Kristina ėmė apsimestinai tyrinėti savo ra�omojo stalo med�io tekstūr�, ved�iodama j� savo smiliumi.

� Įdomu, kaip reaguotų Holusas, jei pasaky�iau, kad tu �itaip juo naudojiesi.

Pakėliau smakr� auk�tyn.

� Įdomu, kaip jis reaguotų, jei pasaky�iau, kaip elgiesi su manimi.

Kurį laik� abu tylėjome. Galiausiai tariau:

��Jei daugiau neturi k� pasakyti, grį�iu prie savo darbo.

Pasistengiau ypa� pabrė�ti paskutinį �odį.

Kristina sėdėjo nejudėdama. A� pakilau ir i�ėjau rai�omas skausmo, nors, �inoma, stengiausi �ito neparodyti.

Triuk�mingai grį�au į savo kabinet�. Man nesant, Holusas ap�iūrinėjo kaukolių vidaus modelius; paskatintas mano ankstesnių komentarų, dabar jis tyrinėjo �induolių intelekto atsiradim�. Niekada nebuvau įsitikin�s, kad teisingai suprantu jo kūno judesių kalb�, ta�iau atrodo, jog Holusas be vargo pajėgė suprasti man�j�.

� �Jūs� �at� �ro� �do� �te� �nu� �si� �mi� �n�s�, � pastebėjo Holusas.

��Prisimenate daktar� Dorati, muziejaus direktor�?

Holusas su ja buvo susitik�s kelis kartus, įskaitant ir t�, kai buvo pasirod�s ministras pirmininkas.

��Ji stengiasi priversti mane i�eiti į ilgalaikes neįgalumo atostogas. Nori mane pa�alinti.

��Kodėl?

��Esu potencialus vampyrų �udikas, pamenate? �ia, muziejuje, esu jos politinis oponentas. Ji pasuko KOM tokia kryptimi, kuriai nepritaria daugelis senųjų muziejaus saugotojų. O dabar daktarė Dorati mato galimyb� pakeisti mane �mogumi, kuris pritaria jos pa�iūroms.

��Ta�iau neįgalumo atostogos� jos, be abejo, susijusios su jūsų liga?

��Ji neturi kito būdo prievarta mane i�grūsti lauk.

��Kokia yra jūsų gin�o esmė?

��Esu įsitikin�s, kad muziejus privalo būti mokslo centru ir apie kiekvien� savo ekspozicij� teikti kuo daugiau informacijos. Ji mano, kad muziejus � tai turistų pramogų vieta, kuri neturėtų bauginti nei�silavinusių �monių gausybe faktų, skai�ių bei įmantrių �od�ių.

��Ar �is klausimas yra svarbus?

Toks Holuso klausimas mane suglumino. Kai prie� trejus metus pradėjau kovoti su Kristina, �is dalykas man atrodė i� tiesų svarbus. Duodamas interviu laikra��iui �Toronto Star� apie skandal� KOM, net pavadinau jį �svarbiausia kova savo gyvenime�. Ta�iau tai buvo prie� daktarui Nogu�iui parodant tamsi� dėm� mano rentgenogramoje, prie� pajuntant skausmus, prie� chemoterapij�, prie��

��Ne�inau,�� nuo�ird�iai atsakiau.

��Apgailestauju, kad jums i�kilo sunkumų, � guodė Holusas.

Pakram�iau apatin� lūp�. Neturėjau teisės to sakyti.

��Pasakiau daktarei Dorati, kad jūs i�vyksite i� muziejaus, jei ji mane i�varys.

Holusas ilgai tylėjo. Beta Hydri III jis buvo pakankamai garsus mokslininkas; Holusas, be abejo, suprato, kokį presti�� KOM teikia jo buvimas �ia. Ta�iau a� galbūt jį be galo į�eid�iau, paversdamas ateivį u�statu savo politiniame �aidime. Holusas tikrai pajėgė numatyti kelis ėjimus į priekį ir �inojo, jog padėtis gali tapti bjauri. �inojau, kad nuėjau per toli.

Ta�iau�

Ta�iau kas galėtų mane kaltinti? Kristina vis tiek nugalės. Labai greitai.

Holusas parodė į mano ra�om�jį stal�.

��Jūs anks�iau naudojotės �iuo įrenginiu norėdamas susisiekti su kitais,�� pasakė jis.

��Telefonu? Taip.

��Ar galite susisiekti su daktare Dorati?

��Hm, taip, bet�

��Pra�au tai padaryti.

Truputį padvejojau, po to pakėliau ragelį ir surinkau tri�enklį Kristinos vietinį numerį.

��Dorati,�� pasigirdo Kristinos balsas.

Paband�iau perduoti ragelį Holusui.

��A� negaliu juo naudotis,�� parei�kė Holusas.

�inoma, juk jis turėjo dvi atskiras burnas. Paspaud�iau mikrofono mygtuk� ir linktelėjau Holusui, duodamas �enkl� kalbėti.

��Daktare Horati, �ia Holusas deten stak Jatonas.

Pirm� kart� i�girdau forhilnoro pavard�.

��Esu dėkingas u� jūsų svetingum� ir suteikt� galimyb� �ia dirbti mokslinį darb�, ta�iau susisiekiau su jumis, kad prane��iau, jog Toma�as D�erichas yra neatskiriama mano darbo dalis, ir jei jis paliks muziejų, a� vyksiu kartu, kur tik jis bekeliautų.

Kelias sekundes tvyrojo sunki tyla.

��Suprantu,�� nuaidėjo Kristinos balsas.

��Baikite pokalbį, � paliepė Holusas.

I�jungiau telefon�.

Mano �irdis dau�ėsi; ne�inojau, ar Holusas pasielgė teisingai. Ta�iau jo parama mane labai sujaudino.

��A�iū, � padėkojau.

Forhilnoras sulenkė ir apatinį, ir �emutinį kelius.

��Daktarė Dorati buvo visi�kai nukrypusi į kair�.

� Į kair�?

��Atleiskite. Norėjau pasakyti, kad, mano nuomone, ji neteisi. Ma�iausia, k� galėjau padaryti,�� įsiki�ti.

��A� irgi manau, kad ji neteisi,�� sutikau. � Ta�iau, na, taip pat galvojau, jog neteisinga jums papasakoti, kad jai pagrasinau, jog jūs irgi i�eisite, jei mane i�varys.

Kurį laik� tylėjau. Galiausiai Holusas atsakė:

��Sunku nuspr�sti, kas yra teisinga ir kas ne. Būdamas jūsų vietoje, matyt, pasielg�iau pana�iai. � Jis susiūbavo. � Kartais tokiuose reikaluose norė�iau turėti rydų į�valg�.

��Jau anks�iau tai minėjote,�� pastebėjau. � Kodėl rydams lengviau nei mums spr�sti moralumo klausimus?

Holusas truputį pamind�ikavo.

��Rydai yra i�laisvinti i� logi�ko samprotavimo � logikos, kuria vadovaujamės jūs ir a�. Jei matematika gali juos sugluminti, mus glumina filosofiniai klausimai, gyvenimo prasmė, etika bei moralumas. Mes intuityviai suvokiame, kas yra gerai ir kas ne, ta�iau kiekviena mūsų sugalvota moralumo teorija �lunga. Jūs man rodėte ��vaig�d�ių kelias� filmus�

Tikrai; jį pakankamai sudomino epizodai, kuriuos stebėjome, kad panorėtų pamatyti pirmuosius tris �Kelio� klasikos filmus.

��Taip,�� patvirtinau.

��Viename hibridas, kokio negali būti, mirė.

� �Chano ker�tas�, � pasakiau.

��Taip. Tame filme labai pabrė�iama, kad daugumos poreikiai nusveria ma�umos ar vieno asmens poreikius. Mes, forhilnorai, m�stome pana�iai. Tai yra bandymas matematik� � k� mes gerai mokame � taikyti etikai, kurios gerai nei�manome. Ta�iau tokie bandymai mus visada nuvilia. Filme, kuriame hibridas atgimė�

� ��poko paie�kos�, � pasufleravau.

Holusas pamosavo akių stiebeliais.

��Tame filme su�inome, jog pirmoji formuluotė buvo klaidinga ir, ties� sakant, vieno asmens poreikiai nusveria daugumos. Intuityviai atrodė teisinga, kad vyrukas su dirbtiniais plaukais ir kiti būtų pasiry�� paaukoti savo gyvyb�, siekdami i�gelbėti vien� su jais nesusijusį, draug� nors tai prie�taravo matematinei logikai. Ta�iau taip atsitinka nuolatos: dauguma �monių bendruomenių ir visos forhilnorų yra demokratinės; jos paklūsta principui, kad kiekvieno individo vertė yra identi�ka. Ties� sakant, ma�iau puiki� jūsų pietinių kaimynų sukurt� fraz�: �Manome, jog tiesa, kad visi �monės yra sukurti lygūs, yra akivaizdi.� Ta�iau para�� �iuos �od�ius �monės patys buvo vergvald�iai, nesuvok� savo parei�kimo ironi�kumo � pavartojau �odį kurį mane i�mokėte.

��Teisybė, � sutikau.

��Daugelis �monių ir forhilnorų mokslininkų bandė sumenkinti altruizm�, ai�kindami jį genetiniais imperatyvais ir teigdami, jog pasiaukojimo kitų labui laipsnis, kuriam mes esame pasiry��, yra tiesiogiai proporcingas mūsų bendros genetinės med�iagos kiekiui. Jūs arba a�, sako �ie mokslininkai, nebūtinai sutiksime mirti, kad i�gelbėtume vien� brolį ar seserį arba vaik�, ta�iau jei mūsų mirtis i�gelbėtų du �eimos narius arba vaikus, tai laikytume s��iningu sandoriu, nes jie abu turi tiek pat mūsų genų, kiek jų turime mes. Ir mes tikrai pasiaukotume, siekdami i�gelbėti tris brolius ar seseris arba vaikus, nes juose yra didesnė mūsų genetinės med�iagos koncentracija nei mūsų pa�ių kūnuose.

��Sutik�iau mirti, kad i�gelbė�iau Rikį, � parei�kiau.

Holusas mostelėjo ant mano ra�omojo stalo stovin�ios nuotraukos, atsuktos į jį kita puse, link.

��Ta�iau, jei teisingai suprantu, k� sakėte anks�iau, Rikis nėra jūsų tikras sūnus.

��Teisingai. Biologiniai tėvai jo i�si�adėjo.

��Ir tai dvejopai stebina: kad tėvai gali nuspr�sti i�si�adėti savo sveiko palikuonio ir kad ne tėvai gali nuspr�sti įvaikinti svetim� vaik�. Be to, yra daugybė �monių, nepaklususių genetinei logikai ir nusprendusių neturėti vaikų. Tiesiog nėra formulės, sėkmingai apra�an�ios forhilnorų ar �monių altruistinius ar aukojimosi sprendimus; �ių klausimų negalima supaprastinti, ai�kinant matemati�kai.

Susim�s�iau dėl pasakytų �od�ių; �inoma, tai, kad Holusas u�stojo mane prie� Kristin�, buvo altruisti�ka, ta�iau tai ai�kiai neturėjo jokio ry�io su palankumu genetiniam giminai�iui.

��Manau, jog taip,�� sutikau.

��Ta�iau,�� t�sė Holusas,�� mūsų draugų rydų tokie dalykai niekada nekamuoja, nes jie nėra sukūr� tradicinės matematikos.

��Bet jie tikrai kamuoja mane,�� atsakiau. � Labai da�nai gulėdamas lovoje bandydavau i�sklaidyti moralines abejones.

Netikėtai į galv� atėjo senas disleksinis agnostinis nemigos kankinamo �mogaus pok�tas: kai naktį guli atmerktomis akimis ir spėlioji, ar yra �uo.

��Turiu omenyje tai, i� kur kyla moralumo supratimas. Mes �inome, jog vogti negerai ir,�� trumpam nutilau,�� jūs taip pat tai �inote? Tai yra ar forhilnorams vogti taip pat yra tabu?

��Taip, ta�iau tai nėra įgimta. Forhilnorų vaikai ima visk�, k� tik pasiekia.

��Tas pats ir su �monių vaikais. Ta�iau u�aug� mes suprantame, kad vogti yra blogai, bet� bet kodėl mes manome, jog tai blogai? Ar evoliucija neturėtų to skatinti, jei tai didina reprodukavimosi sėkm�? Pavyzd�iui, mes galvojame, kad santuokinė nei�tikimybė yra blogai, nors a� akivaizd�iai galė�iau padidinti savo reprodukavimosi sėkm� apvaisindamas daug moterų. Jei vagystė yra naudinga kiekvienam, kuriam tai pavyksta, jei nei�tikimybė yra gera strategija, bent jau vyrams, siekiant didinti savo indėlį į genų fond�, kodėl mes manome, jog tai yra negerai? Ar evoliucijos sukeltas moralumas neturėtų būti toks, kokiu pasi�ymėjo Bilas Klintonas � apgailestavo, kad įkliuvo?

Holuso akių stiebeliai ėmė siūbauti grei�iau nei įprastai.

��Neturiu atsakymo,�� prisipa�ino jis. � Mes kankinamės, ie�kodami moralinių klausimų sprendimų, ta�iau visada pralaimime. Garsūs m�stytojai, ir �monės, ir forhilnorai, pa�ventė save ie�kodami atsakymo į klausim�, kokia yra gyvenimo prasmė ir kaip �inoti, jog ka�kas yra moraliai negerai. Ta�iau, nepaisant �imtme�ius trukusių pastangų, nepasiekta jokios pa�angos. �ie klausimai mums yra tokie pat neįkandami kaip rydams u�davinys �kiek bus du plius du?�

I� nuostabos palingavau galv�.

��Vis dar negaliu patikėti, kad jie tiesiog nemato, jog du objektai ir du papildomi objektai prilygsta keturiems.

Forhilnoras visu savo kūnu palinko man�s link sulenkdamas trijų kojų apatinius kelius.

��O jie negali patikėti, kad mes nepajėgiame į�velgti tiesų, kuriomis grind�iami moraliniai dalykai. � Holusas nutilo. � Mūsų protas skaido: mes problem� suskirstome dalimis, kurias pajėgiame suvokti. Jei spėliojame, kaip planeta i�lieka orbitoje aplink saul�, galime paklausti daugyb� paprastesnių klausimų � kodėl akmuo i�lieka ant �emės, kodėl saulė yra saulės sistemos centre, ��o rad� įjuos atsakymus, patikimai galime atsakyti į sudėtingesnį klausim�. Ta�iau etikos bei moralumo ir gyvenimo prasmės klausimų, pana�iai kaip �iu�elių l�stelėse, matyt, negalima suskaidyti į smulkesnius: jie neturi sudėtinių dalių, kurias būtų galima aptikti izoliuotai.

��Ar norite pasakyti, jog būti logi�kai m�stan�iu mokslininku ��na, tokiu kaip jūs ar a� � rei�kia, jog niekaip nepavyks i�spr�sti moralinių ar dvasinių klausimų?

��Kai kam pavyksta ir viena, ir kita, bet da�niausiai tada tenka vienus klausimus atskirti nuo kitų. Mokslas rei�kia atsakomyb� u� vienus dalykus, religija � u� kitus. Ta�iau ie�kantiems vienos visaaprėpian�ios pasaulė�iūros sunku tikėtis ramybės. Protas yra sukonstruotas arba mokslui, arba religijai, o ne ir vienam, ir kitam.

Prisiminiau Blezo Paskalio sentencij�: jis sakė, jog saugiau yra kirsti la�ybų, kad Dievas yra, net jei jo nėra, nei rizikuoti sulaukti am�ino prakeikimo, jei suklydai. Paskalis, �inoma, buvo matematikas; jo protas buvo loginis, racionalus, operuojantis skai�iais � �mogaus protas. Senasis Blezas negalėjo pasirinkti savo smegenų; jis jas paveldėjo evoliucijos eigoje, taip pat kaip ir a�.

Ta�iau jei galė�iau rinktis?

Jei sutrikim� dėl kai kurių faktų galė�iau i�keisti į tikrum� dėl etikos dalykų, ar taip padary�iau? Kas svarbiau: �inoti filogenetinį ry�į tarp įvairių evoliucijos med�io �akų ar suvokti gyvenimo prasm�?

Sulingav�s Holusas i�vyko, palikdamas mane vien� su knygomis, fosilijomis ir neu�baigtais darbais.

Pastebėjau, kad galvoju apie tai, k� norė�iau padaryti paskutinį kart� prie� mirdamas. �iame etape suvokiau, jog labiau trok�tu pakartoti ankstesnius malonius patyrimus nei patirti naujus.

Kai kurie dalykai, kuriuos dar norėjau padaryti, buvo akivaizdūs: pasimylėti su �mona, apkabinti sūnų, pasimatyti su broliu Bilu.

Taip pat buvo ir ma�iau akivaizd�ių dalykų, susijusių tik su manimi. Norėjau dar kart� nuvykti į �Oktagon��, mano mėgstamiausi� kepsnių restoran� Tomhile, kur pasipir�au Siuzanai. Taip, net ir kamuojamas chemoterapijos keliamo pykinimo, norėjau tai padaryti dar kart�.

Taip pat norėjau dar kart� pa�iūrėti film� �Kasablanka�. ��tai ir vėl �iūriu į tave, kūdiki� �

Norėjau dar kart� pamatyti komand� �Blue Joys�, rungtyniaujan�i� pasaulio serijoje� ta�iau manau, jog nedaug turėjau galimybių.

Norėjau sugrį�ti į Drumhelerį ir pasivaik��ioti gūd�iose vietose, sutemoje i�gerti Nelemtoje �emėje tarp i�mėtytų fosilijų nuolau�ų, tolumoje stūgaujant kojotams.

Norėjau aplankyti savo sen�jį gyvenam�jį rajon� Skarbore. Pasivaik��ioti jaunystės gatvėmis, paspoksoti į sen� tėvų nam� ar pastovėti Viljamo Lajono Mahenzio Kingo vie�osios mokyklos kieme ir leisti u�plūsti de�imtme�ių senumo prisiminimams apie mokyklos draugus.

Norėjau nu�luostyti dulkes nuo savo seno trumpųjų bangų radijo aparato ir paklausyti � tik paklausyti � naktinių balsų i� viso pasaulio.

Ta�iau labiausiai norėjau su Rikiu ir Siuzana nuvykti į mūsų namelį prie Oterio e�ero, u�slinkus sutemoms, pakankamai vėlyvu vasaros metu, kad nebūtų uodų ir juodųjų musių, atsisėsti prieplaukoje ir stebėti patekantį mėnulį, klausytis �iurpių pauk��ių narų klykavimų bei �okinėjan�ių e�ere �uvų te�kenimo, atsilo�ti �ezlonge, sudėti rankas u� galvos ir su pasitenkinimu atsidusti, visi�kai nejau�iant skausmo.

Iki �iol Siuzana nieko nekalbėjo apie Salbandos pla�iai i�reklamuotus komentarus, jog visata turi kūrėj�, kuris, matyt, penkiais pastaraisiais atvejais tiesiogiai įsiki�o į protingos gyvybės raid�.

Ta�iau galiausiai mes apie tai pasikalbėjome. �io pokalbio niekada nesitikėjau. Taikiausi prie savo �monos, net sutikau su tradicine santuoka ba�ny�ioje. Bet visada tyliai �inojau, jog i�silavin�s ir teisus esu a� ir i� tiesų �inau, kaip viskas yra sutvarkyta.

Kartu su Siuzana sėdėjome galinio kiemo terasoje. Buvo neįprastai �iltas baland�io vakaras. Siuzana ruo�ėsi ve�ti Rikį į plaukymo treniruot�; kartais jį nuve�davau a�, kartais mes abu, ta�iau �į vakar� turėjau kitų planų. Rikis persirenginėjo savo kambaryje vir�uje.

��Ar Holusas tau pasakė, kad ie�ko Dievo?�� paklausė Siuzana, nudelbusi akis į savo kavos puodelį.

Linktelėjau.

��Ir tu man to nesakei?

��Na, a�� � nutilau. � Ne. Ne, nepasakiau.

��Man būtų labai patik� apie tai su juo pakalbėti.

��Atleisk,�� atsipra�iau.

��Vadinasi, forhilnorai yra religingi,�� apibendrino ji, bent jau sau.

Privalėjau protestuoti; privalėjau.

��Holusas ir jo kolegos tiki, kad yra protingas visatos kūrėjas. Ta�iau jie negarbina Dievo.

��Jie nesimeld�ia?

��Ne. Na, rydai kasdien praleid�ia pus� dienos medituodami, bandydami telepati�kai bendrauti su Dievu, ta�iau�

��Man tai pana�u į mald�.

��Jie teigia nieko nenorį i� Dievo.

Kurį laik� Siuzana tylėjo; mes retai kalbėdavomės apie religij�, ir tam buvo svarių prie�as�ių.

��Malda � tai ne pra�ymas; ji nėra lankymasis pas prekybos centro Kalėdų Senelį.

Gū�telėjau pe�iais; spėju, jog tikrai nedaug tei�manau apie �iuos dalykus.

��Ar forhilnorai tiki siela? Pomirtiniu gyvenimu?

Klausimas mane nustebino; niekada apie tai nepagalvojau.

��Atvirai sakant, ne�inau.

��Gal derėtų paklausti Holuso.

Linktelėjau. Galbūt derėtų.

��Tu �inai, kad a� tikiu, jog turime siel�, � paprastai pasakė Siuzana.

� �inau.

Ta�iau toliau ji nevystė minties. Siuzana dar kart� nebepakvietė vykti kartu su ja į ba�ny�i�; ji jau anks�iau buvo pasiūliusi, ir puiku. Siuzana neketino įkyriai siūlyti. Jei �vento Jurgio ba�ny�ios lankymas padėjo jai visa tai i�k�sti, nuostabu. Ta�iau su �ia nelaime kiekvienas mūsų privalėjome susidoroti savaip.

Pro slankiojan�ias stiklines duris į teras� atėjo Rikis.

��Ei, �aunuoli,�� kreipiausi į vaik�, � pabu�iuok tėtį.

Rikis priėjo ir pabu�iavo mane į skruost�. Po to jis patap�nojo man per veid� savo ma�a rankele.

��Man taip labiau patinka,�� paai�kino.

Manau, kad Rikis bandė mane pralinksminti; jam niekada nepatikdavo �iurk�tūs tarsi �vitrinis popierius barzdos �eriai, kuriais veidas ap�eldavo penkt� valand� vakaro. Nusi�ypsojau sūnui.

Siuzana pakilo ir taip pat mane pabu�iavo.

Ir �mona su sūnumi i�vyko.

Rikiui ir Sju i�vykus į Duglaso Snou vandens centr�, esantį u� keturių kvartalų, likau vienas. Sugrį�au vidun, paėmiau vaizdo kamer� � malonum�, kalėdin� dovan�, kuri� prie� kelerius metus visi sau pasidovanojome � ir pasta�iau j� ant trikojo darbo kambaryje.

Įjungiau kamer�, priėjau prie �alia ra�omojo stalo stovin�ios kėdės ir atsisėdau.

��Sveikas, Riki,�� kreipiausi į kamer� ir atsipra�an�iai nusi�ypsojau. � Papra�ysiu, kad mama de�imt metų tau nerodytų �ios vaizdajuostės, tad dabar tau turėtų būti �e�iolika. Esu tikras, jog niekas tav�s nebevadina Rikiu, tikriausiai dabar esi Ri�ka, o galbūt nusprendei, kad labiau tinka į tave kreiptis �Ri�ardai�. Tad� tad galbūt tiesiog kreipsiuos į tave �sūnau�.

Nutilau.

��Esu tikras, kad matei daugyb� mano nuotraukų; tavo mama visada daug fotografuodavo. Galbūt net prisimeni mane � tikiuosi, jog prisimeni. A� prisimenu kelis dalykus i� tų laikų, kai man buvo �e�eri ar septyneri� juos visus sudėjus kartu, gal i�eitų valanda, o gal dvi.

Vėl nutilau. Jei Rikis mane tuo metu prisimins, vyliausi, kad tokį, koks atrod�iau prie� vė�į, kai buvau su plaukais ir nei�sek�s. Tikrai, reikėjo man �į įra�� padaryti netrukus po to, kai su�inojau diagnoz�, kol dar nebuvo pradėta chemoterapija.

��Taigi turi prana�um� prie� mane,�� t�siau. � Tu �inai, kaip a� atrodau, o a� tik spėlioju, kaip atrodai tu � koks vyras u�augai.

��Nusi�ypsojau. � Kai buvai �e�erių, savo am�iui buvai truputį ma�okas, ta�iau per de�imt metų daug kas galėjo pasikeisti. Kai buvau tavo am�iaus � dabartinio, �e�iolikos � buvau u�siaugin�s ret� barzd�. Mano mokykloje buvo tik dar vienas vyrukas su barzda; manau, jog tai buvo jaunatvi�ko mai�to po�ymis.

Truputį pasislinkau kėdėje.

��Kad ir kaip būtų, � t�siau,�� esu tikras, jog u�augai �aunus vyras � �inau, kad tavo mama kitaip neleistų. Gaila, jog man�s nebuvo �alia tav�s. Man būtų labai patik� mokyti tave u�siri�ti kaklarai�tį, skustis, mesti amerikieti�kojo futbolo kamuolį, i�gerti taur� vyno. Ne�inau, kuo tu domiesi. Sportu? Mokyklos dramos rateliu? Kad ir k� darytum, �inai, jog kiek beįmanydamas da�niau bū�iau tavo �iūrovas.

Nutilau.

��Spėju, kad kankiniesi, svarstydamas, k� nori veikti gyvenime. �inau, jog tave lydės laimė bei sėkmė, kad ir k� pasirinktum. Jei panorėsi, turėtų pakakti pinigų stoti į universitet� ir net baigti doktorantūr�, jei tik tu �ito nori. �inoma, daryk tai, kas tave d�iugins, ta�iau noriu pasakyti, kad man nepaprastai patiko mokslinės veiklos teikiamas pasitenkinimas; galbūt ji ne tau, ta�iau jei svarstai, ar tapti mokslininku, labai patariu. A� apkeliavau vis� pasaulį, gaunu pakankamai ger� alg� ir galiu laisvai disponuoti savo laiku. Tai sakau, jei tau būtų įdomu, ar tėtis buvo patenkintas savo darbu; buvau labai. Jei galė�iau tau patarti dėl karjeros, mano patarimas būtų toks: nesirūpink dėl to, kiek u�dirbsi. Pasirink tai, kas tau patiks; gyvenime galima apsukti tik vien� rat�.

Vėl nutilau.

��Ta�iau i� tiesų ne ka�in k� tau galiu patarti,�� nusi�ypsojau.

��Po galais, kai buvau tavo am�iaus, ma�iausiai norėjau girdėti tė�io patarimus. � Ir tada ne�ymiai gū�telėjau pe�iais. � Vis dėlto noriu pasakyti viena: pra�au, nerūkyk. Patikėk, sūnau, neverta rizikuoti i�kentėti tai, k� i�ken�iau a�. Nebuvau rūkalius � esu tikras, kad mama tau tai pasakė, � ta�iau būtent rūkydami �monės da�niausiai suserga plau�ių vė�iu. Pra�au, maldauju, nerizikuok.

Pa�velgiau į laikrodį ant sienos; buvo lik� daug laiko � bent jau vaizdajuostėje.

��Tikriausiai tau bus įdomu su�inoti apie mano santykius su Holusu, forhilnorų. � Gū�telėjau pe�iais. � Ties� sakant, mane jie taip pat domina. Manau, jog i� vaikystės prisimeni t� vakar�, kai jis apsilankė mūsų namuose. Ar �inai, kad tai buvo tikras Holusas? Ne projekcija? Tu, a� ir tavo mama buvome pirmieji �monės, susitik� su gyvu forhilnorų. Be �ios vaizdajuostės, tau dar palieku dienyn�, kuriame ra�iau apie savo bendravim� su Holusu. Galbūt kada nors tu ar kas kitas apie visa tai para�ys knyg�. �inoma, teks u�pildyti spragas � esu tikras, jog vyksta aktualių dalykų, apie kuriuos a� nieko ne�inau,�� ta�iau mano pastabos turėtų būti gera prad�ia.

��Bet grį�kime prie mano santykių su Holusu. �inau tik tiek: jis man patinka, ir a� patinku jam. Sakoma, jog nei�tirto gyvenimo neverta gyventi; kai susirgau vė�iu, buvau priverstas i�analizuoti savo gyvenim�, ta�iau manau, jog susipa�in�s su Holusu panorau i�analizuoti, k� rei�kia būti �mogumi. � Ne�ymiai gū�telėjau pe�iais, pripa�indamas, kad apie tai, k� ketinau pasakyti, �monės paprastai garsiai nekalba. � Ir manau, jog tai rei�kia būti trapiam. Mus lengva įskaudinti, ir ne tik fizi�kai. Mus taip pat lengva įskaudinti emoci�kai. Tad keliaudamas per gyvenim� mano sūnau, stenkis neskaudinti kitų. � Vėl kilstelėjau pe�ius. � �tai taip; tai mano patarimas tau.

�inojau, kad to tikrai nepakanka; neįmanoma keliomis banalybėmis kompensuoti i�tiso de�imtme�io. Rikis jau bus tap�s �mogumi� be mano pagalbos.

��Noriu, kad �inotum dar vien�, paskutinį, dalyk�, � t�siau. � Ri�ardai Bleinai D�erichai, dėl to nesuabejok nė akimirkos. Kadaise turėjai tėv�, ir jis tave mylėjo. Visada tai atmink.

Atsistoj�s i�jungiau vaizdo kamer� ir stovėjau darbo kambaryje, savo �ventovėje.

Tai mane aplankė miegant, be abejo, dėl Rikiui padaryto vaizdo įra�o: tas a�, kuris gyvens po to, kai mano kūnas mirs. Taip susijaudinau, kad nusileidau �emyn kelis kartus pabarbenti į holoforminį dvylikasienį, tikėdamasis i�sikviesti Holus�. Ta�iau jis nepasirodė; turėjau laukti, kol kit� dien� forhilnoras pasirodys mano kabinete savo noru.

��Holusai,�� kreipiausi, vos tik vaizdas stabilizavosi,�� manau, jog �inau, kas palaidota grėsmingame land�afte tuose visuose negyvuose pasauliuose.

Holusas įbedė savo �vilgsnį į mane.

��Tai ne branduolinės atliekos,�� parei�kiau. � Kaip sakėte, nėra jokių branduolinių atliekų �enklų, ir nėra reikalo dėl jų jaudintis, kai kalbame apie milijonus metų. Ne, ten palaidota tai, k� norėta i�saugoti am�iams, o ne tai, kuo norėta atsikratyti. �tai kodėl Kasiopėjos gyventojai net sustabdė geologinių platformų tektonik� susprogdin� savo mėnulį � jie norėjo būti tikri, kad po�eminis rūsys i�liks nepaliestas.

��Galbūt,�� sutiko Holusas. � Ta�iau k� jie norėjo taip rūpestingai i�saugoti, tuo pat metu stengdamiesi visus atgrasinti nuo kasinėjimo?

��Save,�� atsakiau.

��Norite pasakyti, jog ten savoti�kos slėptuvės nuo bombų? Seisminių matavimų duomenys rodo, jog Miu Kasiopėjos AI rūsyje tegali tilpti tik nedaug asmenų.

��Ne,�� atsakiau. � Manau, jog jie visi yra ten. Milijonai, milijardai, visa populiacija. Manau, jog jie nuskenavo savo smegenis ir įkrovė save į kompiuterinį pasaulį, o tikroji įranga, sukurianti �į pasaulį � ma�inos, kurių jie nenorėjo niekam leisti liesti, saugomos �ių siaubingų kra�tovaizd�ių gelmėse.

��Nuskenavo,�� pakartojo mano �odį Holusas kaire burna, po to de�ine. � Ta�iau mes radome tik tris pasaulius su dirbtiniu kra�tovaizd�iu, skirtu i�g�sdinti smalsuolius,�� svarstė jis. � Kiti mūsų aplankyti pasauliai � Eta Kasiopėja A III, Sigma Draconis II ir Grumbrid�as 1618 III � buvo tiesiog palikti.

��Tuose pasauliuose kompiuterin� įrang� galėjo tiesiog paleisti į kosmos�. Arba �ios rasės galėjo nuspr�sti, jog geriausias būdas pasislėpti yra tiesiog nieko nedaryti. Nes perspėjantis �enklas traukia smalsuolius; galbūt jie nusprendė paslėpti savo kompiuterin� įrang�, nepalikdami jokių �enklų kur ji.

��Ta�iau kodėl i�tisos rasės turėtų �itaip pasielgti?�� svarstė Holusas. � Atsisakyti fizinio egzistavimo?

Man tai buvo visi�kai ai�ku.

��Kiek jums metų? � paklausiau.

��Matuojant subjektyviais �emės metais? Keturiasde�imt septyneri.

Tai mane nustebino. Ka�kodėl tikėjausi, kad Holusas bus vyresnis u� mane.

��Ir kiek ilgai gyvensite?

��Gal dar a�tuoniasde�imt metų, jei neatsitiks kokia nors nelaimė.

��Tad forhilnorai paprastai gyvena �imt� trisde�imt metų?

��Moteri�kos lyties � taip. Vyri�kos lyties forhilnorai gyvena ma�daug de�im�ia metų ilgiau.

��Tai, hm,�� o Dieve,�� tai jūs � moteri�kos lyties?

��Taip.

Buvau apstulb�s.

��A� to nesupratau. Jūsų balsas� gana �emas.

��Tokie yra forhilnorų balsai � ir vyri�kos, ir moteri�kos lyties.

��Jei nieko prie�, a� į jus ir toliau kreipsiuos kaip į vyri�kos lyties atstov�.

��Man�s tai ne�eid�ia,�� atsakė Holusas. � Galite ir toliau taip kreiptis.

��Kad ir kaip ten būtų, � t�siau,�� jūs gyvenate ma�daug �imt� trisde�imt metų. Man dabar penkiasde�imt ketveri; jei ne adenokarcinoma, gyven�iau dar dvide�imt su trupu�iu, o gal trisde�imt ar keturiasde�imt metų.

Holuso akių stiebeliai sujudėjo.

��Ta�iau tai yra viskas. Net jei nesirg�iau vė�iu, did�i�j� �io likusio laiko dalį mano sveikata blogėtų. � Nutilau. � Ar forhilnorai sensta gra�iai?

��Mano pasaulio poetas kart� yra pasak�s: �Viskas yra mėnulio u�temimas� � tai metafora, rei�kianti ma�daug t� patį k� jūsi�kė �Viskas ritasi į pakaln� � nuo to momento, kai gimėte. Laikui bėgant forhilnorų kūnai bei protai taip pat nyksta.

��Tada, jei būtų įmanoma egzistuoti virtualiai � jei būtų galima gyventi kompiuterio viduje � nuo pat �ydin�ios jaunystės, pavyktų gyventi am�inai ir nesenti.

��Nemirtingumas visada buvo mano tautos svajonė, � pripa�ino Holusas.

��Mano taip pat. Ties� sakant, daugelis pamokslininkų naudojasi am�ino gyvenimo, tik kitoje karalystėje, pa�adu kaip pagrindiniu akstinu gerai elgtis. Ta�iau, nors mes gerokai prailginome gyvenimo trukm�, pagerin� sveikatos prie�iūr�, nė kiek nepriartėjome prie nemirtingumo.

��Mes irgi,�� pritarė Holusas,�� ar rydai. Ta�iau ir vieni, ir kiti viliamės, kad am�inas gyvenimas taps įmanomu.

��Manėme, jog prie� kelerius metus mums pavyko padaryti mokslinį perversm�, kai atradome būd� vėl pritvirtinti DNR galiukus. Chromosomų galuose yra ma�os apsauginės dalelės, pana�ios į plastikinius batų rai�telių galų apvalkalus; kiekvien� kart�, kai chromosoma dalijasi, galiukai � vadinami telomerais � sutrumpėja. Įvykus pakankamam dalijimusi skai�iui, galiukai visi�kai i�nyksta, ir chromosomos daugiau nebesidalija.

��Mes t� taip pat atradome,�� pastebėjo Holusas. � Ma�daug prie� �imt� metų. Ta�iau nors pakeitus telomerus laboratorinėmis s�lygomis atskiros l�stelės gali dalytis am�inai, integruotame organizme tai nebegalioja. Kai organizme atsiranda kritinė l�stelių masė, jų dalijimasis po tam tikro pasikartojimų skai�iaus arba liaujasi, kaip ir tada, kai telomerai suma�ėja, arba reprodukavimasis tampa nebevaldomas, ir susidaro augliai. � Holuso akių stiebeliai nusviro. � Kaip �inote, netekau motinos dėl vostirarlo ��organo, kuris atlieka beveik toki� pa�i� funkcij� kaip jūsų kaulų �iulpai, vė�io.

��Leukemijos,�� tyliai pasakiau. � Kaulų �iulpų vė�į mes vadiname leukemija.

Holusas kurį laik� tylėjo.

Taip, a� tikrai galėjau suprasti, kas �ia �avi.

Galimybė įsikrauti į kit� kompiuterį.

Atsiskirti nuo fizinio kūno.

Gyventi be auglių ir be skausmo.

Jei man atsivertų tokia galimybė, ar taip pasielg�iau?

T� pa�i� akimirk�.

� �inoma, jog atsisakyti fizinio egzistavimo � tai didelė pagunda,�� t�siau savo mintį. � Gyventi am�inai būnant jaunam ir geros sveikatos. � Pa�velgiau į Holus�, kuris stovėjo tik ant penkių kojų; atrodo, kad �e�tai kojai jis leido pailsėti. � Tada jūsų rasei galbūt nėra ko baimintis. Galbūt pakankamai greitai jūsų rasė susikurs t� galimyb� � matyt, ir visos kitos rasės. Tada, jei tik jūsų gentainiai panorės, jie� jie pereis į kit� egzistavimo form�.

Kelias sekundes Holusas nepratarė nė �od�io.

��Abejoju, ar to norė�iau,�� prisipa�ino jis.

��Tai turėtų kelti didel� pagund�, jei viena rasė po kitos pasirinktų �į keli�.

��Tikriausiai,�� sutiko Holusas. � Mano tautai pavyko padaryti didel� pa�ang� smegenų skenavimo technikos srityje � mums buvo sunkiau nei bus jums, nes mūsų smegenys yra kūno viduryje, be to, neabejotinai kyla sunkumų, stengiantis sujungti dvi pusės. Ta�iau vis tiek manau, jog po kelių de�imtme�ių mes pajėgsime jungtin� forhilnorų s�mon� įkrauti į kit� kompiuterį. � Jis nutilo. � Ta�iau tai nepaai�kina rei�kinio, kurį stebėjau jūsų parodytuose mokslinės fantastikos videofilmuose: kodėl ateivių rasės, gyvai susidurian�ios viena su kita, visada būna ma�daug to paties techninio lygio. Atrodo, jog tarp�vaig�dinių skryd�ių atsiradim� ir rū�ių kūni�ko egzistavimo i�nykim� skiria trumpas laikotarpis. Tai taip pat leid�ia paai�kinti, kodėl da�niausiai nepavyksta radioteleskopais aptikti ne�emi�k�jį prot�; radijo sukūrim� ir nustojim�juo naudotis skiria trumpas laiko tarpas.

��Ta�iau, kiek jums pavyko i�siai�kinti, nė viena jums �inomų rasių, i�skyrus tris mūsi�kes, neegzistavo vienu metu. � Nutilau.

��Mūsų trys rasės galbūt pirm� kart� teikia galimyb� �ioje galaktikoje sukurti� planetų federacij�.

� Įdomi mintis,�� pagyrė Holusas. � Ar manote, jog būtent dėl to Dievas įsiki�o į mūsų pasaulius? Kad padėtų mums vienu metu pasiekti t� patį technologinį lygį, leid�iantį sudaryti tarp�vaig�din� s�jung�?

��Galbūt,�� atsakiau. � Ta�iau ne�inau, k� tai galėtų duoti. Turiu omenyje tai, jog mūsų rasėms tai gali būti naudinga, ta�iau kokia nauda kūrėjui?

Holusas nuleido savo �e�t� pėd�.

��Tai labai įdomus klausimas,�� galiausiai i�tarė jis.

Vėliau t� vakar�, po to, kai paguldėme Rikį į lov� ir a� jam truputį paskai�iau, su Siuzana sėdėjome svetainėje ant sofos. Buvau j� apkabin�s per pe�ius, o Siuzana padėjusi galv� man ant krūtinės.

��Ar kada nors galvojai apie ateitį? � paklausiau jos, truputį pakeldamas rank�. � Turiu galvoje ne netolim� ateitį, � esu tikras, kad apie j� Siuzana galvodavo da�nai,�� o tolim�, u� tūkstan�ių ar net milijonų metų.

Nema�iau Siuzanos veido. Tikėjausi, kad ji �ypsojosi.

��Tada man�s nebus, kad galė�iau pamatyti.

Kurį laik� tylėjau; ne�inojau, ar tikrai noriu paliesti �i� tem�.

��Ta�iau jei būtų įmanoma,�� pasakiau,�� gyventi am�inai?

Siuzana kaipmat visk� suprato; tai buvo viena i� prie�as�ių, dėl kurių j� ved�iau.

��Ar Holusas tau įpir�o �i� mintį? Nemirtingumo?

Papur�iau galv�.

��Ne, jis nė kiek ne geriau u� mus i�mano, kaip tai pasiekti. Ta�iau jo rasė rado įrodymų, jog �e�ios rū�ys galbūt atrado nemirtingum�� tam tikr�.

Siuzana truputį paslinko galv� ant mano krūtinės.

��Tikrai?

��Atrodo, kad jie� na, mes vartojome �odį �persikėlė�, į kit� egzistavimo lygį� matyt, įkeldami save į kompiuterius.

��Vargu ar tai galima pavadinti �am�inu gyvenimu�. Taip pat sėkmingai galima būti lavonu formaldehido tirpale.

��Mes manome, kad įkrautos į kompiuterį būtybės jame egzistuoja veikdamos, reaguodamos ir s�veikaudamos tarpusavyje. Ties� sakant, jos galbūt net gali pasakyti, jog materialiai nebeegzistuoja; jutiminį patyrim� galbūt galima palyginti su tuo, prie kurio mes esame įprat�, arba jis yra galbūt net prana�esnis.

Siuzana negalėjo patikėti.

��Sakai, kad �itaip pasielgė i�tisos rasės?

��Taip, tokia yra mano teorija.

��Ir tu manai, jog individuali s�monė kompiuteriuose t�siasi am�inai?

��Gali būti.

��Tai rei�kia� tai rei�kia, jog tau nereikės mirti?

��Na, mano kūnas ir kraujas, �inoma, mirs, ir nuskenavus mano s�mon�, į kompiuterį įkrautas variantas nebebus mano t�sinys. Ta�iau kompiuterinis variantas prisimins, kad buvo manimi, ir toliau egzistuos po to, kai a� mirsiu. Tiek �iai esybei � tiek ir su ja s�veikaujan�ioms � tai būsiu a�. Taigi, jei mes galėtume pasinaudoti �ia technologija, labai realia prasme man nereikėtų mirti. Manau, jog viena svarbiausių prie�as�ių �monėms įkelti save į kompiuterį yra senatvės ar ligos keliami suvar�ymai.

��Ar tai jau įmanoma?�� paklausė Siuzana. Jutau, kaip smarkiai dau�osi jos �irdis. � Ar i� tiesų �ito tau dar niekas nepasiūlė?

��Ne,�� atsakiau. � Nei forhilnorai, nei rydai ne�ino, kaip padaryti � ir, ties� sakant, mes tik spėjame, kad būtent �itaip atsitiko kitoms rasėms. Atrodo, jog visos protingos rū�ys netrukus po to, kai atranda branduolinį ginkl�, arba susinaikina, arba i�lieka dar ma�daug �imt� penkiasde�imt metų, ta�iau vėliau nusprend�ia įsikelti į kompiuterį.

Siuzana kilstelėjo pe�ius.

��Jei tai būtų įmanoma, jei tau jau dabar ka�kas pana�aus būtų pasiūlyta, mano atsakymas galbūt būtų kitoks. Zinai, kad�

Jos balsas u�lū�o, ta�iau a� �inojau, kad Siuzana norėjo pasakyti, jog padarytų bet k�, kad tik man�s neprarastų. Suspaud�iau jos rank�.

��Ta�iau,�� t�sė Siuzana,�� jei ne tai, kas mūsų laukia, atsaky�iau �ne�. Neįsivaizduoju, jog galė�iau to norėti.

��Tu gyventum am�inai,�� paai�kinau.

��Ne, am�inai egzistuo�iau. Tai nėra tas pats.

��Juk visk� būtų galima imituoti. Kiekvien� gyvenimo aspekt�.

��Jei tai netikra,�� at�ovė Siuzana,�� tai nėra tas pats.

��Negalėtum atspėti, jog tai netikra.

��Galbūt,�� sutiko Siuzana,�� ta�iau tai �ino�iau, ir tai keistų visk� i� esmės.

Ne�ymiai gū�telėjau pe�iais.

��Atrodo, jog Rikis būna vienodai laimingas, kai �aid�ia krep�inį �Nintendo� ir tikr� �aidim� � ties� sakant, kompiuterinį variant� jis �aid�ia da�niau; nemanau, kad jo kartai kils konceptualių problemų dėl to, kas kamuoja mus. � Nutilau. � Virtualus egzistavimas taip pat yra patrauklus. Nereikia u�augti. Nereikia mirti.

��Man patinka augti ir keistis,�� susiraukė Siuzana. � �inoma, kartais kyla noras turėti tokį kūn�, koks buvo a�tuoniolikos metų, ta�iau da�niausiai esu savimi patenkinta.

��Atrodo, jog viena civilizacija po kitos nusprend�ia �itaip pasielgti.

Siuzana suraukė antakius.

��Turi omenyje, kad jos nusprend�ia arba įsikrauti į kompiuterį, arba susisprogdinti?

��Matyt. Holusas sakė, jog jo gentainiai buvo susidūr� su ta pa�ia branduoline krize, kuri� mes vis dar bandome įveikti.

��Galbūt jie nusprendė, kad nėra kitos alternatyvos kaip tikrov� i�keisti į imitacij�. Jei, sakykime, JAV ir Kinija pradėtų kar�, mes visi tikriausiai �ūtume, ir �monių rasė i�nyktų. Ta�iau jei visa tai būtų tik imitacija, ir reikalai pakryptų į blog�j� pus�, galėtume i� naujo perkrauti imitavimo program� ir egzistuoti toliau. Galbūt smurtingoms rasėms nerealus egzistavimas yra vienintelė ilgalaikė viltis.

Tai tikrai buvo įdomi mintis. Galbūt neįmanoma augant pamir�ti savo tro�kim� susprogdinti vieniems kitus. Gal neįmanoma i�vengti, kad kuri nors tauta, teroristų grupė ar tiesiog koks nors beprotis ims ir tai padarys; kaip sakė Holusas, galimybė masi�kai i�naikinti gyvyb� laikui bėgant tampa pigesnė, mobilesnė bei prieinamesnė. Jei nėra galimybės gr��inti d�in� į butelį � ar tai būtų atominės bombos, biologinis ginklas ar kita masinio naikinimo priemonė � gal rasės tada persikelia į kompiuterius, kai tik tampa įmanoma, nes tai yra vienintelis saugus dalykas.

� Įdomu, k� pasirinks �monija, kai ateis toks laikas?�� pasakiau. � �i� technologij� mes galime turėti ma�daug per �imtmetį.

��Nebuvo reikalo dramatizuoti padėties; �iame laiko tarpsnyje mes su Siuzana buvome tame pa�iame laive. � Tu ir a� tiek negyvensime, kad pamatytume, ta�iau Rikis gali sulaukti. Įdomu, k� �monės nuspr�s.

Kurį laik� Siuzana tylėjo. Po to ji pradėjo lėtai linguoti galv� pirmyn ir atgal.

��Man labai patiktų, kad mano sūnus gyventų am�inai, ta�iau� ta�iau tikiuosi, jog jis ir visi kiti nuspr�s egzistuoti normaliai.

Susim�s�iau apie tai � apie nubrozdintų kelių skausm�, sudau�ytas �irdis ir sulau�ytus kaulus; apie pavojus, kuriems kūnas nėra atsparus; apie tai, k� tenka k�sti man.

Abejojau, ar kaip nors galima pakeisti �į sprendim�. Jei tai, kas esi, nukopijuoji ir perkeli į kompiuterį, matyt, nebeįmanoma grį�ti atgal. Jei tavo biologinis variantas i�liktų, jis egzistuotų atskirai nuo tos akimirkos, kai buvo atliktas skenavimas. Turėtų būti neįmanoma vėliau vėl sujungti abu variantus; tai būtų pana�u į pastangas tapa�ius dvynius jėga apgyvendinti viename kūne.

Nė viename i� tų �e�ių pasaulių, kuriuos i�tyrė Holuso erdvėlaivis, nebeliko protingų gyvybės formų. Matyt, visos rasės sunaikino savo biologines formas, kai tik buvo sukurtos elektroninės. Galbūt tai buvo vienintelis protingas sprendimas, siekiant u�tikrinti, kad teroristai neturėtų jokių galimybių sunaikinti virtualų pasaulį. �inoma, bent jau �emėje, yra tokių, kurie niekada nesutiks savanori�kai būti įkelti į kompiuterį � ami�ai, luditai bei kiti. Ta�iau juos būtų galima nuskenuoti slap�ia ir perkelti į virtualų pasaulį kartu su biologine forma, o ne palikti realias būtybes, kurių palikuonys galėtų vandali�kai sunaikinti kompiuterius.

Spėliojau, ar kuri nors i� rasių, įsikėlusių į kompiuterius, gailėjosi dėl savo sprendimo.

Mudu su Siuzana pasirengėme eiti lovon. Ji galiausiai nugrimzdo į mieg�, o a� gulėjau atmerktomis akimis ir spoksojau į tamsias lubas, pavydėdamas rydams.

Netrukus po to, kai man buvo diagnozuotas vė�ys, nuėjau į u� kelių kvartalų nuo KOM Biuro gatvėje esantį pagrindinį �Cepters� leidyklos knygyn� ir nusipirkau Elizabetos Kiubler-Ros knyg� �Apie mirtį�. Autorė i�skyrė penkis susitaikymo su mirtimi etapus: neigimas ir u�sisklendimas, pyktis, derybos, depresija bei pripa�inimas; a� manau, jog tvirtai esu penktajame etape, nors kartais būdavo dienų, kai jausdavausi vis dar įklimp�s ketvirtajame. Ta�iau beveik visi ta pa�ia seka pereina �iuos penkis etapus. Tad ar stebėtina, kad i�tisa rū�is prie� i�nykdama taip pat pereina tam tikrus etapus.

Med�ioklės ir augalų rinkimo.

�emdirbystės ir gyvulininkystės.

Metalurgijos.

Miestų.

Monoteizmo.

Atradimų am�iaus.

Logikos am�iaus.

Atominės energijos.

Kosminių skryd�ių.

Informacinės revoliucijos.

Flirto su tarp�vaig�diniais keliautojais.

Ir tada�

Ir tada�

Ir tada dar ka�kas.

Būdamas darvinistas, praleidau daugyb� valandų ai�kindamas nei�prususiems �monėms, kad evoliucija neturi tikslo, jog gyvybė yra am�inai besi�akojantis medis, besikei�ian�ių prisitaikymų karnavalas.

Ta�iau dabar manau, jog galbūt yra tikslas, galutinis rezultatas.

Biologijos pabaiga.

Skausmo pabaiga.

Mirties pabaiga.

Tam tikru visceraliniu[6] lygiu � tinkama metafora apibūdinti vidaus organus, biologij� ir �monij� � buvau grie�tai nusistat�s prie� mintį atsisakyti kūni�kojo egzistavimo. Virtuali tikrovė buvo dar blogiau nei oro pilis. Mano gyvenimas turėjo prasm�, nes buvo tikras. �inoma, galė�iau pasinaudoti virtualios tikrovės įranga, kuri mane perkeltų į imitacin� kasybviet�, ir ten ras�iau imitacines fosilijas, net daran�ių perversm� moksle pavyzd�ių (pavyzd�iui, na, ne�inau, tarkime, sek�, tūkstan�iu laipsni�kai pereinan�ių i� vieno į kit� laiptelių parodan�i� vienos rū�ies tapsm� kita�). Ta�iau tai neturėtų nei prasmės, nei tikslo; bū�iau tarsi paleistas tu��ias �ovinys. Nepatir�iau jokio atradimo jaudulio � fosilijos būtų tiesiog todėl, jog a� norė�iau, kad jos būtų. Ir jos nė kiek nepraturtintų mūsų tikrų �inių apie evoliucij�.

Kasybvietėje niekada i� anksto ne�inau, k� atrasiu � niekas ne�ino. Ta�iau, kad ir k� atras�iau, tai privalo derėti su did�iule faktų mozaika, kuri� atrado Baklendas ir Kiuvjė, Mantelas ir Dolas, fon Hiuenas ir Koupas, Mar�as ir Stembergsas, Lambė ir Parkas, Endriusas ir Kolbertas, vyresnysis bei jaunesnysis Raselai, su jais nesusij�s Raselas ir Ostromas, Jensenas ir Bekeris, Horneris ir Vaishampelis, Dodsonas ir Dongas, �enas ir Serenas, �ateijė ir Kiuri, Bretas-Surmanas ir kiti, pionieriai bei mano am�ininkai. Tai buvo tikra; tai buvo bendros visatos dalis.

Bet dabar a� daugiausia laiko praleisdavau su virtualios tikrovės imitacija. Ka�kur buvo tikras Holusas, i� kūno ir kraujo, ir, taip, a� net buvau su juo susitik�s. Deja, da�niausiai bendraudavau su ka�kokiu kompiuterio sukurtu kibemetiniu vaiduokliu. Labai lengvai galima tapti įsiurbtam į dirbtinį pasaulį. Tikrai.

Apkabinau savo �mon�, mėgaudamasis tikrove.

Praėjusi� naktį ir prie� tai buvusi� blogai miegojau. Spėju, kad mane pradėjo įveikti nuovargis. Band�iau � tikrai band�iau � stoi�kai i�tverti savo kan�ias ir nenukabinti nosies. Ta�iau �iandien�

�iandien�

Buvo mūsų auksinė valanda tarp 9:00 ryto, kai pradedame darb�, ir 10:00, kai muziejus atsidaro lankytojams. Kartu su Holusu ap�iūrinėj ome speciali�j� Burgeso skalūnų fosilijų ekspozicij�: opabinia ir sanctacaris, wiwaxia ir anomalocaris bei hallucigenia � tokias keistas gyvybės formas, kad jos niekaip nesileido klasifikuojamos.

Fosilijos paskatino mane prisiminti Stefeno D�ėjaus Gouldo knyg� �Nuostabioji gyvybė� apie Burgeso faun�.

O �ios mintys paskatino prisiminti film�, apie kurį savo knygoje u�simena Gouldas, D�imio Stiuarto klasik�, Juletido numy_: lėtinį.

O pastarosios mintys privertė pagalvoti apie tai, kaip labai a� vertinu savo gyvenim�� savo tikr�jį, dabartinį kūno ir kraujo egzistavim�.

��Holusai,�� tyliai, tiriamai kreipiausi.

Jo dvigubi akių stiebeliai būvo įsistebeilij� į penkias opabinijos akis, visi�kai nepana�ias į kurio nors senovinio �emės gyvūno. Holusas pasuko akių stiebelius ir pa�velgė į mane.

��Holusai,�� pakartojau,�� �inau, kad jūsų rasė yra toliau pa�engusi u� man�j�.

Holusas nė nekrustelėjo.

��Ir, na, jūs privalote �inoti dalykų, apie kuriuos mes nenutuokiame.

��Teisybė.

��Jūs� susipa�inote su mano �mona Siuzana. Susipa�inote su Rikiu.

Jis suglaudė savo akis.

��Jūsų �eima labai miela,�� pasakė.

��A�� a� nenoriu jų palikti, Holusai. Nenoriu, kad Rikis augtų be tėvo. Nenoriu, kad Siuzana būtų vieni�a.

��Labai gaila,�� atsiduso forhilnoras.

��Jūs privalote galėti ka�k� padaryti � kas mane i�gelbėtų.

��Apgailestauju, Tomai. Tikrai. Ta�iau, kaip sakiau jūsų sūnui, nieko negaliu padaryti.

��Gerai,�� laikiausi savo. � Gerai, klausykite, a� �inau, kaip tai veikia. Jūs gavote ka�kokį nurodym� nesiki�ti, tiesa? Jums neleid�iama �ia k� nors keisti. A� tai suprantu, ta�iau�

��Tikrai nėra tokių nurodymų, � pertraukė mane Holusas. � Padė�iau jums, jei galė�iau.

��Ta�iau jūs privalote �inoti, kaip i�gydyti vė�į. Tiek daug �inodami apie DNR ir gyvybės veikl�, privalote �inoti, kaip i�gydyti tokį paprast� dalyk� kaip vė�ys.

��Vė�ys kamuoja ir mano gentainius. Tai jau jums sakiau.

��O rydai? Kaip rydai?

��Jie taip pat. Vė�ys yra, na, gyvenimo tikrovė.

��Pra�au,�� maldavau,�� pra�au.

��Nieko negaliu padaryti.

��Jūs privalote,�� primygtinai reikalavau. Mano balsas darėsi vis �ai�esnis; negalėjau pak�sti jo skambesio, ta�iau negalėjau liautis. � Privalote.

��Atleiskite,�� tei�tarė ateivis.

Staiga ėmiau �aukti. Mano �od�ių aidas atsispindėjo nuo stiklinių ekspozicinių spintų.

��Po velnių, Holusai. Po velnių. A� jums padė�iau, jei galė�iau. Kodėl jūs man nepadedate?

Holusas tylėjo.

��A� turiu �mon�. Ir sūnų.

Forhilnoro balsai-dvyniai patvirtino:

� �inau.

��Tad padėkite man po galais. Padėkite\ A� nenoriu mirti.

��A� taip pat nenoriu, kad įnirtumėte,�� atsakė Holusas. � Jūs mano draugas.

��Jūs nesate mano draugas!�� �aukiau. � Jei būtumėte draugas, padėtumėte.

Maniau, kad jis i�nyks, kad holografinė projekcija baigsis, ir a� liksiu vienas su senovinėmis kambro laikotarpio sprogimo liekanomis. Ta�iau Holusas liko su manimi ir ramiai laukė, o a� palū��s pravirkau.

Apie 4:20 po pietų Holusas i�nyko, ta�iau savo kabinete dirbau iki vėlumos. Gėdinausi sav�s ir �lyk�tėjausi savo poelgiu.

Artinosi pabaiga; apie tai �inojau jau daugelį mėnesių.

Kodėl negalėjau būti dr�sesnis? Kodėl negalėjau oriau pasitikti artėjan�i� mirtį?

Laikas buvo visk� u�baigti. A� tai �inojau.

Su Gordonu Smolu nebuvome kalbėj�si trisde�imt metų. Vaikystėje buvome geri draugai, gyvenome toje pa�ioje gatvėje Skarbore, ta�iau universitete i�siskyrėme. Gordonas manė, kad a� su juo pasielgiau siaubingai neteisingai; a� maniau, kad Gordonas su manimi pasielgė siaubingai neteisingai. Pirmuosius de�imt metų po mūsų did�iojo susirėmimo pagalvodavau apie Gordon� turbūt ne re�iau kaip kart� per mėnesį. Vis dar siutau dėl to, k� jis man padarė ir, kai naktį gulėdamas lovoje mintyse perkratydavau visk�, kas mane galėtų liūdinti, visada prisimindavau Gordon�.

Mano gyvenime buvo daug neu�baigtų reikalų � reikėjo u�baigti ar atkurti santykius su įvairiausiais �monėmis. �inojau, kad visko nespėsiu.

Pavyzd�iui, buvo Nikolė, mergaitė, kuri� apvyliau mūsų mokyklos i�leistuvių vakar�. Niekada neprisiver�iau jai pasakyti kodėl: kad mano tėvas pasigėrė ir nustūmė motin� nuo laiptų, o a� vis� t� naktį praleidau su ja Skarboro ligoninės priėmimo skyriuje. Kaip a� apie tai galėjau papasakoti Nikolei? �velgdamas atgal, �inoma, manau, jog galėjau pasakyti, kad motina nukrito nuo laiptų, ir a� privalėjau j� nuve�ti į ligonin�, ta�iau Nikolė buvo mano mergaitė, ir ji galėjo panorėti aplankyti mano motin�, todėl a� pamelavau, jog turėjau bėdų su automobiliu, ir buvau pagautas meluojant, o vėliau taip ir neturėjau progos paai�kinti Nikolei, kas i� tiesų įvyko.

Buvo toks Bjomas Amundsenas, kuris universitete i� man�s pasiskolino �imt� dolerių ir niekada jų negr��ino. �inojau, kad jis neturtingas, kad tėvai jam nepadeda taip kaip man; �inojau, jog buvo atsisakyta skirti jam stipendij�. Jam �imto dolerių reikėjo labiau nei man; ties� sakant, jam visada pinigų reikėjo labiau nei man, ir jis niekada nepajėgė jų gr��inti. Pasielgiau kvailai, kart� pasak�s, kad Bjomas yra nepatikimas. Jis nusprendė ver�iau man�s vengti nei prisipa�inti, jog yra nepajėgus gr��inti skol�. Visada maniau, kad draugystė pinigais nematuojama, ta�iau �iuo atveju paai�kėjo, jog matuojama � ir tai tebuvo niekingi �imtas dolerių. Labai norė�iau atsipra�yti Bjomo, ta�iau net neįsivaizduoju, k� jis dabar veikia.

Ir dar buvo Polas Kurusu, japonas moksleivis mano vidurinėje mokykloje, i� kurio kart�, pagautas pyk�io, rasisti�kai pasity�iojau � �itaip esu pasielg�s vienintelį kart� gyvenime. Polas pa�velgė į mane giliai įskaudintas; jis buvo girdėj�s pana�ius u�gauliojimus i� kitų vaikų, ta�iau mane jis laikė savo draugu. Nesuprantu, koks kip�as tada buvo mane apsėd�s, ir a� visada norėjau pasakyti Polui, kad labai gailiuosi. Bet kaip kalbėti apie tokius dalykus, prabėgus trisde�im�iai metų?

Ta�iau privalėjau susitaikyti su Gordonu Smolu. Negalėjau � negalėjau keliauti į kap�, nei�sprend�s �io klausimo. Devintojo de�imtme�io prad�ioje Gordonas i�vyko į Boston�. Bostono telefonų s�ra�e buvo trys Gordonai Smolai, bet tik vieno vidurinysis vardas prasidėjo raide �F� � prisiminiau, jog Gordono vidurinysis vardas Filipas.

Skubiai u�sira�iau numerį, surinkau devynis, savo tarpmiestinių pokalbių apskaitos kod�, o po to Gordono numerį. Atsiliepė mergaitės balsas:

��Alio?

��Alio,�� pasakiau. � Norė�iau kalbėti su Gordonu Smolu.

��Sekundėl�, � atsakė mergaitė. Po toji su�uko: � Seneli!

Seneli. Jis jau buvo senelis � penkiasde�imt ketverių metų.

Absurdas; kiek daug laiko prabėgo. Jau buvau beded�s ragelį, kai i�girdau:

��Alio?

Tebuvo i�tarti du skiemenys, ta�iau a� i� karto pa�inau Gordon�. I�girdus �į �Alio�, mane u�plūdo prisiminimai.

��Gordai,�� tariau,�� �ia Tomas D�erichas.

Kelias sekundes tvyrojo tyla, po to pasigirdo ledinis:

��Aa.

Gordonas bent jau nenutrenkė ragelio. Gal jis pagalvojo, kad ka�kas mirė � bendras draugas, ka�kas, apie kurio mirtį jis norėtų �inoti, �mogus, tiek reik�mingas mums abiem, jog a� pamir��iau apie nesutarimus ir prane��iau apie laidotuves, ka�kas i� senosios gaujos, mūsų buvusio gyvenamojo rajono.

Ta�iau Gordonas daugiau nieko nepasakė. Tik �aa�. Jis laukė, kad a� t�s�iau.

Gordonas dabar gyveno Valstijose, o a� buvau gerai susipa�in�s su amerikieti�ka �iniasklaid�: kai tik ateivis pasirodė JAV

�emėje � vienas forhilnoras da�nai lankėsi San Francisko teismuose, o kitas �arlstono psichiatrijos ligoninėje � apie ateivių apsilankymus u� Amerikos ribų nebuvo u�siminta nė �odeliu; jei Gordonas k� nors �inojo apie Holus� ir mane, jis to neparodė.

�inoma, buvau surepetav�s, k� jam noriu pasakyti, ta�iau Gordono tonas � �altas, prie�i�kas � u�ri�o man lie�uvį. Galiausiai leptelėjau:

��Apgailestauju.

�į mano atsipra�ym� Gordonas galėjo interpretuoti įvairiai: atsipra�au, kad trukdau, atsipra�au, kad sutrukd�iau daryti tai, k� darei, apgailestauju dėl to, kas tau kelia liūdesį, apgailestauju, kad mirė senas draugas � arba, �inoma, taip, kaip a� norėjau pasakyti: apgailestauju dėl to, kas įvyko, dėl plei�to, kurį per tuos visus praėjusius de�imtme�ius įvarėme į mūsų santykius. Ta�iau Gordonas neketino man padėti.

��Dėl ko?

Gana garsiai i�kvėpiau į telefono ragelį:

��Gordai, mes buvome draugai.

��Tol, kol tu man�s nei�davei.

Vadinasi, pokalbis klostysis �itaip. Nebuvo jokio abipusi�kumo; jokio pojū�io, kad abu nuskriaudėme vienas kit�. Dėl visko buvau kaltas tik a�.

Pajutau, kaip manyje ima kunkuliuoti pyktis; norėjau prapliupti keiksmais, papasakoti, kaip jau�iausi po to, k� jis man padarė, kaip verkiau � tiesiogine prasme � apimtas įsiū�io, nevilties ir agonijos, kai mūsų draugystė i�iro.

Trumpam u�simerkiau, kad nusiramin�iau. Paskambinau, jog baig�iau, o ne i� naujo pradė�iau sen� konflikt�. Krūtinėje pajutau skausm�; įtampa visada jį sustiprindavo.

��Apgailestauju,�� pakartojau. � Gordai, tai man neduodavo ramybės. Metai i� metų. Neprivalėjau �itaip pasielgti.

��Velni�ka teisybė, � pritarė jis.

Ta�iau negalėjau prisiimti visos kaltės; manyje dar buvo lik� i�didumo ar ka�ko pana�aus į jį.

��Vyliausi,�� t�siau,�� kad atsipra�ysime vienas kito.

Ta�iau Gordonas tam nepritarė.

��Kodėl skambini? Po tiek metų?

Nenorėjau jam sakyti tiesos: �Na, Gordai, supranti: a� netrukus mirsiu ir��

Ne, negalėjau �ito pasakyti.

��Tiesiog norėjau i�siai�kinti sen� reikal�.

��Jau per vėlu,�� at�ovė Gordonas.

Ne, pagalvojau. Kit�met bus per vėlu. Ta�iau kol esame gyvi, dar ne per vėlu.

��Ar tai tavo anūkė atsiliepė? � paklausiau.

��Taip.

��A� turiu �e�erių metų berniuk�. Jo vardas Rikis � Ri�ardas Bleinas D�erichas.

�inodamas, kad Gordonas taip pat buvo filmo �Kasablanka� garbintojas, tikėjausi, jog i�gird�s �įvard�jis su�velnės. Ta�iau jei Gordonas ir �ypsojosi, per telefon� negalėjau �ito pajusti.

Jis nieko neatsakė, tad paklausiau:

��Kaip tau sekasi, Gordai?

��Puikiai,�� atsakė jis. � Ved�s trisde�imt dveji metai; turiu du sūnus ir tris vaikai�ius.

Laukiau, kad Gordonas parodys abipusi�kum�; būtų pakak� paprasto: �O tu?�. Ta�iau jis tylėjo.

��Na, tai ir viskas, k� norėjau pasakyti,�� tariau. � Tik tiek, kad apgailestauju; kad norė�iau, jog viskas būtų buv� kitaip. � Pridurti: �norė�iau, kad vėl būtume draugai�, būtų buv� per daug. Todėl pasakiau: � Tikiuosi� tikiuosi, jog lik�s tavo gyvenimas bus nuostabus, Gordai.

��A�iū, � atsakė jis. Ir tada, po pertraukėlės, kuri atrodė tarsi am�inybė, pridūrė: � Ir tavo.

Jei dar nors kiek kalbė�iau telefonu, balsas u�lū�tų.

��A�iū, � padėkojau. Ir tada: � Sudie.

��Sudie, Tomai.

Telefonas i�sijungė.

Mūsų namui Elerslyje buvo beveik penkiasde�imt metų. Mes jį pagerinome, įvesdami centrin� oro kondicionavimo sistem�, įrengdami antr� vonios kambarį ir teras�, kuri� prie� kelias vasaras surentėme kartu su Tedu. Tai buvo geri namai, kupini prisiminimų.

Ta�iau �iuo metu juose buvau vienas � ir tai buvo neįprasta.

Atrodė, jog pastaruoju metu apskritai nebūnu vienas. Did�i�j� darbo laiko dalį su manimi būdavo Holusas, o kai jo nebūdavo, sukinėdavosi kiti paleontologai ar doktorantai. Siuzana man�s daugiau nebepalikdavo vieno namie, i�skyrus tada, kai eidavo į ba�ny�i�. Ne�inau, ar ji stengėsi maksimaliai i�naudoti mums likusį laik�, ar tiesiog bijojo, kad esu toks ligotas, jog bejos negalėsiu i�būti ir kelių valandų.

Be to, man buvo neįprasta vienam būti namie be Siuzanos ir be Rikio.

Ne�inojau, kuo u�siimti.

Galėjau �iūrėti televizorių, ta�iau�

Ta�iau, Vie�patie, kiek savo gyvenimo i��vais�iau �iūrėdamas televizorių? Pora valandų kas vakar� � tai 700 valandų per metus. Padauginkime i� keturiasde�imties metų; mano �eima nusipirko pirm� nespalvot� televizorių 1960 metais. Bus 28 000 valandų arba�

O Dieve.

Tai treji metai.

Po trejų metų Rikiui bus devyneri. Visk� atiduo�iau, kad galė�iau tai pamatyti. Visk� atiduo�iau, jog susigr��in�iau tuos trejus metus.

Ne, ne, ne�iūrėsiu televizoriaus.

Galė�iau paskaityti knyg�. Visada gailėdavausi, kad nepakankamai skaitau savo malonumui. Na, kasdien a� praleisdavau pusantros valandos metro atid�iai skaitydamas mokslines monografijas bei spaudinius ir su darbu susijusius biuletenius, kad neatsilik�iau nuo mokslo naujienų, ta�iau jau labai seniai buvau atsivert�s ger� roman�. Kalėdoms gavau ir D�ono Irvingo �Na�l� vieneriems metams�, ir Terenso M. Gryno �Gyvybės liudinink��. Tad �įvakar galėjau pradėti skaityti bet kuri� i� �ių knygų. Bet kas �ino, kada a� j� u�baigsiu? Ir taip turėjau pakankamai neu�baigtų reikalų.

Anks�iau, kai Siuzana būdavo i�vykusi, i� �Dantės� picerijos u�sisakydavau didel�, a�tri� stor� pic�, kuriai vietinis laikra�tis buvo paskyr�s sunkiausios picos priz� � �Dantės� pic� su ��neiderio peperoni� de�ra � toki� a�tri�, kad prieskoniai buvo jau�iami net ir po dviejų dienų. Siuzanai nepatiko �Dantė� � per daug priedų, per a�tri � todėl, kai ji būdavo namie, mes u�sakydavome įprastesnius pyragus i� Toronto picerijos �Pica Pica�.

Ta�iau dėl chemoterapijos beveik visi�kai praradau apetit�; �įvakar nenorėjau matyti jokios picos.

Galėjau pa�iūrėti pornografinį film�; turėjome kelias vaizdajuostes, kurias pok�taudami nusipirkome prie� daugelį metų ir retai �iūrėdavome. Bet ne. Liūdna, ta�iau chemoterapija beveik i�naikino ir �į tro�kim�.

Atsisėdau ant sofos ir įsistebeilijau į �idinio atbrail�, ant kurios rikiavosi ma�os įrėmintos nuotraukos: Siuzana ir a� mūsų vestuvių dien�; Siuzana, supanti ant rankų Rikį netrukus po to, kai mes jį įsūnijome; a� Albertas erozijos suskaidytose �emėse su radiniu rankoje; juodai balta autoriaus nuotrauka i� vienos mano i�leistos knygos, �Kanados dinozaurai�; mano tėvai ma�daug prie� keturiasde�imt metų; Siuzanos tėtis, kaip visada piktai susirauk�s; mes trise � a�, Siuzana ir Rikis � tokia poza, kuri� mes vienais metais naudojome mūsų kalėdiniuose atvirukuose.

Mano �eima.

Mano gyvenimas.

Atsilo�iau. Sofos apmu�alai buvo nusidėvėj�; mes j� pirkome netrukus po to, kai susituokėme. Ta�iau vis tiek jie turėjo laikyti ilgiau�

Buvau visi�kai vienas.

Tokia galimybė gali daugiau nepasikartoti.

Bet negalėjau. Negalėjau.

Vis� gyvenim� buvau racionalistas, pasaulietinis humanistas, mokslininkas.

Sako, jog Karlas Saganas iki pat gyvenimo pabaigos liko ateistas. Net gulėdamas mirties patale jis nei�si�adėjo savo pa�iūrų, nepripa�ino jokios galimybės, kad kada nors galėjo būti Dievas, kuriam vienaip ar kitaip rūpėjo, ar Saganas gyvens, ar mirs.

Ta�iau�

Ta�iau perskai�iau t� knyg� � �Kontaktas�. Taip pat ma�iau ir film�, bet filme pagrindinė knygos mintis i�skydo. Knyga buvo nedviprasmi�ka: ji teigė, kad visata buvo sukurta didelio ir labai jautraus proto įsakymu. Romanas baigėsi �od�iais: �Yra protas, kuris buvo prie� visat��. Saganas galbūt netikėjo biblinio Dievo egzistavimu, ta�iau jis bent pripa�ino kūrėjo buvimo galimyb�.

Ar tikrai? Karlas buvo įsipareigoj�s tikėti tuo, k� para�ė savo grynos fikcijos kūrinyje, nė kiek ne daugiau nei i� D�ord�o Lukaso buvo reikalaujama tikėti Jėga.

Stefenas D�ėjus Gouldas taip pat kovojo su vė�iu; jam 1982 metų liep� buvo diagnozuota pilvo mezotelioma. Jam pavyko; Gouldas kov� laimėjo. Gouldas, kaip ir Ri�ardas Dokinsas, laikėsi grynai darvinistinio po�iūrio į gamt� � nors jie abu negalėjo sutarti dėl tikslių �io po�iūrio detalių. Ta�iau jei religija ir padėjo Gouldui įveikti lig� �ito jis niekada nepasakė. Vis dėlto pagij�s jis para�ė nauj� knyg� �Am�ių akmenys: mokslas ir religija gyvybės pilnatvėje�, kurioje įrodinėjo, jog yra dvi skirtingos sritys: mokslinė bei dvasinė, kad jos � tai dvi �nepersistengian�ios magisterijos� � būdingas Gouldui sunkiai suprantamas �od�ių kratinys. Bet akivaizdu, jog Gouldo mintis buvo u�vald� platesni klausimai, kol jis kovojo su vė�iu.

O dabar atėjo mano eilė.

Saganas akivaizd�iai iki pat pabaigos liko i�tikimas savo pa�iūroms. Atrodo, jog Gouldas susvyravo, ta�iau galiausiai grį�o į sav�jį �a��, absoliutų racionalist�.

O a�?

Saganui neteko susidurti su ateiviu i� kosmoso, kurio did�ioji vieningoji teorija bylojo, jog egzistuoja kūrėjas.

Gouldas nieko ne�inojo apie toliau pa�engusias gyvybės formas �vaig�d�ių Beta Hydri ir Delta Pavonis sistemose, kurios tikėjo Diev�.

Ta�iau a� su juo susitikau.

Prie� daugelį metų perskai�iau knyg�, pavadint� �Dievo paie�kos Harvardo universitete�. Mane labiau sudomino pavadinimas nei pats knygos turinys, pasakojantis apie Ario Goldmano, laikra��io �New York Times � �urnalisto, praleidusio metus Harvardo teologijos fakultete, patyrimus. Norėdamas rasti kambro sprogimo laikotarpio fosilijų, a� vyk�iau į Joho nacionalinį park�; ie�kodamas dinozauro kiau�inių luk�tų fragmentų, vyk�iau į Montanos valstij� ar Mongolij�. Norint rasti daugum� dalykų, reikia vykti ten, kur jie yra, ta�iau Dievo � jei jis visur esantis � turėtume ie�koti visur: Harvarde, Karali�kajame Ontarijo muziejuje, picerijoje �Pizza Hut� Kenijoje.

Ties� sakant, man atrodė, jog Holusas buvo teisus: turėtų būti įmanoma bet kur ir bet kada i�tiesti rank� ir tam tikra prasme i� karto nutverti kosmoso sauj�, j� i�luk�tenti bei atrasti Dievo aparat�.

Nekreipk dėmesio į �mogų, tūnantį u� u�uolaidos�

Ir a� nekreipiau. Visi�kai nekreipiau dėmesio.

Ta�iau dabar buvau vienas.

Arba�

Kristau, man niekada nebuvo atėjusios tokios mintys. Ar a� silpnesnis u� Sagan�? Silpnesnis u� Gould�?

Esu su jais abiem susitik�s; Karlas skaitė paskait� Toronto universitete, o Stefen� kviesdavome į KOM, kai tik i�leisdavome nauj� knyg�; jis po kelių savai�ių ir vėl turėjo atvykti ir pasakyti kalb� Burgeso skalūnų parodos atidaryme. Karlo ūgis mane nustebino, ta�iau Stefenas buvo tarsi nulietas nedidukas apvalainas vyrukas i� animacinio filmo �Simpsonai�.

Fizi�kai nė vienas jų neatrodė stipresnis u� mane � tokį, koks buvau.

Bet dabar, matyt, buvau silpnesnis u� juos abu.

Po velnių, nenorėjau mirti.

Juokaujama, kad paleontologai niekada nemir�ta. Ta�iau jie tikrų tikriausiai suakmenėja i� mirties baimės.

Pakilau nuo sofos. Ant svetainės kilimo beveik nebuvo jokių kliuvinių; Rikis vis da�niau pasidėdavo savo �aislus į viet�.

Neturėtų būti svarbu, kur tai daroma.

Pa�velgiau pro svetainės lang�. Everslis � puiki sena gatvė miestelyje, kuris mano vaikystėje buvo vadinamas Viloudeilu; abipus gatvės rikiavosi seni med�iai. Kad praeivis k� nors i�vystų namo viduje, jam reikėtų labai pasistengti.

Ta�iau�

Priėjau prie lango ir u�traukiau rudas naktines u�uolaidas. Kambaryje pasidarė tamsiau. Įjungiau sieninį tor�ero mygtuk�. �vilgtelėjau į melsvai �vytintį vaizdo grotuvo laikrodį: dar turėjau laiko, kol Siuzana su Rikiu grį� namo.

Ar norėjau tai daryti?

Mokymo programoje, kuri� dės�iau Toronto universitete, nebuvo vietos kūrėjui. KOM buvo vienas eklekti�kiausių muziejų pasaulyje, ta�iau, i�skyrus lubų mozaik�, skelbian�i� muziejaus misij� pasiekti �kad visi �monės pa�intų Jo darbus�, nebuvo jokios atskiros galerijos, pa�v�stos Dievui.

KOM steigėjai būtų pasak�, jog tokios galerijos ir nereikia. Kūrėjas yra visur.

Visur.

Net �ia.

Garsiai i�leidau or�, i�kvėpdamas paskutinius mano prie�inimosi �iai min�iai liku�ius.

Atsiklaupiau ant kilimo palei �idinį. Mano �eimos nuotraukos aklai spoksojo stebėdamos mano veiksmus.

Atsiklaupiau.

Ir pradėjau melstis.

��Dieve,�� tariau.

�odis dusliai nuaidėjo plytų �idinyje.

Pakartojau:

��Dieve?

�į kart� klausdamas ir laukdamas atsakymo.

�inoma, jokio atsakymo nebuvo. Kodėl Dievui turėtų rūpėti, kad a� mir�tu nuo vė�io? �i� akimirk� milijonai �monių kovoja su viena ar kita �io seno prie�o forma, ir kai kurie jų yra daug jaunesni u� mane. Be abejonės, jo dėmesio pirmiausia turėtų sulaukti vaikai leukemijos palatose.

Vis tiek paband�iau dar kart�, tre�i�jį, i�tardamas �odį kurį anks�iau vartodavau tik keikdamasis.

��Dieve?

Nebuvo jokio �enklo. Ties� sakant, jo niekada ir nebus. Argi tai nėra tikėjimo esmė?

��Dieve, jei Holusas teisus � ir jei rydai bei forhilnorai neklysta, o tu po gabalėlį sukūrei visat�, visas pagrindines konstantas � tai kodėl negalėjai i�vengti �ito? K� gera kam nors duoda vė�ys?

Vie�paties keliai ne�inomi. Tai nuolatos kartojo ponia Lansberi. Viskas turi tiksl�.

�ūdas. Baisi nes�monė. Pajutau spazmus skrandyje. Vė�ys neturi jokio tikslo. Jis sudrasko �mones; jei Dievas sukūrė gyvyb�, tai jis prastas darbininkas, nes pagamino brokuotų, susinaikinan�ių gaminių.

��Dieve, norė�iau� norė�iau, kad tu nuspr�stom kai kuriuos dalykus daryti kitaip.

Tik tiek tegalėjau pasakyti. Siuzana ai�kino, jog malda � tai ne pra�ymas, o a� negalėjau prisiversti maldauti pasigailėjimo, pra�yti, kad nemir�iau, kad pamaty�iau, kaip sūnus baigia universitet�, kad �ia pasen�iau su savo �mona.

Ir tada pla�iai atsivėrė paradinės durys. Matyt, buvau paskend�s mintyse, kitaip bū�iau i�gird�s, kaip Siuzana �vangina raktais rakindama spyn�.

Pajutau, jog i�raudau kaip burokas.

��Radau!�� su�ukau neva pats sau, suvaidindamas, jog pakeliu nematom� pamest� daikt�. Pakilau ir baik��iai nusi�ypsojau savo �aviai �monai bei gra�iam ma�am sūnui.

Ta�iau i� tiesų nieko neradau.

1997 metais Stefenas Pinkeris atvyko į KOM reklamuoti savo naujos knygos �Kaip veikia protas�. Dalyvavau jo puikioje paskaitoje. Be kitų dalykų, jis pa�ymėjo, kad �monės, net skirtingose kultūrose, kalboje nuosekliai vartoja tas pa�ias metaforas. Gin�ai visada yra kova. Jis laimėjo; a� pralaimėjau; jis mane įveikė; jis u�sipuolė kiekvien� mano teiginį; jis privertė mane ginti savo pozicij�; turėjau trauktis.

Meilės reikalai � tai ligoniai ir ligos. Jų santykiai buvo nesveiki; jis nuo jos pasveiko; ji juo susirgo; tai sudraskė jo �irdį.

Idėjos � tai maistas. Penas apm�stymams; t� reikia sukramtyti; nuo jo siūlymo burnoje liko kartėlis; negalėjau suvir�kinti �ios s�vokos; gardi ironija, �i idėja man suteikė jėgų.

O dorybė matuojama vertikalia skale, matyt, susijusi su mūsų sta�ia padėtimi. Jis yra sta�iai doras pilietis; �is poelgis mane �emina; a� taip �emai nepul�iau; jis pakilo į auk�tybes; band�iau pakilti iki jo standartų.

Ta�iau, kol nesutikau Holuso, nesuvokiau, kokios unikaliai �mogi�kos yra �ios metaforos. Holusas puikiai i�moko anglų kalb� ir da�nai vartodavo �mogi�k�sias metaforas. Ta�iau retkar�iais a� jo kalboje pastebėdavau tai, kas, mano nuomone, atspindėdavo tikr�jį forhilnorų m�stymo būd�.

Holusui meilė buvo astronominė � du asmenys ima pa�inti vienas kit� taip gerai, kad jų judesius galima absoliu�iai tiksliai atspėti. �Patekanti meilė� rei�kė, kad ir rytoj meilės jausmai bus tokie pat tikri kaip tikra, jog patekės saulė. �Naujas �vaig�dynas� � tai naujai prabudusi meilė tarp senų draugų � pastebėtas �vaig�d�ių i�sidėstymo dėsningumas, kuris buvo vis� laik�, ta�iau iki �iol į jį nebuvo atkreipta dėmesio.

O moralumas grind�iamas minties integravimu: ��i mintis gerai kaitaliojasi� rei�kia, jog s�voka sukelia intensyvi� kait� tarp dviejų burnų. Amorali mintis yra tokia, kuri ateina tik i� vienos pusės: ��i mintis atėjo tik i� kairės�. Neapgalvota mintis Holusui yra ne kvaila, o bloga. Ir nors forhilnorai, kaip ir mes, kalba apie �pagalvojim� dar kart��, jie vartoja fraz�, rei�kian�i�, jog pagaliau įsijungė antroji smegenų pusė, ir asmuo vėl tapo moralus.

Kaip Holusas paai�kino t� vakar�, kai buvo atvyk�s vakarienės į mano namus, forhilnorai kaitalioja �od�ius ar skiemenis tarp dviejų burnų todėl, kad jų smegenis, kaip ir mūsi�kes, sudaro dvi skiltys, o s�monė net labiau nei mūsi�kė kyla i� �ių dviejų skil�ių s�veikos. �monės da�nai apie pami�ėlį sako, jog jam �pasimai�ė protas�, turėdami omenyje tai, kad jis prarado tikrovės pojūtį. Forhilnorai �ios metaforos nevartoja, ta�iau jie, kaip ir mes, kalba apie pastangas �sutelkti mintis�, tiesiogiai turėdami omenyje pastangas suvienyti abiejų smegenų pusių veikl�; sveiki forhilnorai, tokie kaip Holusas, savo vardų skiemenis visada perdengia � �sas� de�inėje burnoje visada prasideda anks�iau nei kairėje baigiasi �lu� � �itaip parodydami aplinkiniams, kad jų smegenų pusės yra patikimai susijungusios.

Holusas man sakė, jog, dideliu grei�iu nufotografavus jų akių stiebelių judesius, paai�kėjo, kad �ie judesiai nėra veidrodinis vienas kito atspindys. Vienas stiebelis visada pradeda judėti pirmas, o kitas nuo jo atsilieka sekundės dalį. Kuris akių stiebelis pajuda pirmas � ir kuri smegenų pusė kontroliuoja � nuolat kinta; tyrimas, kuri smegenų skiltis su�adins kokius veiksmus, yra vienas svarbiausių forhilnorų psichologijos klausimų.

Kadangi Siuzanos klausimas man įstrigo, i� tiesų paklausiau Holuso, ar jis tiki egzistuojant siel�. Dauguma �iuolaikinių forhilnorų, įskaitant Holus�, netiki, ta�iau forhilnorų mitai apie pomirtinį gyvenim� yra kil� i� jų padalytų smegenų psichologijos. Anks�iau dauguma forhilnorų religijų teigė, kad kiekvienas asmuo turi ne vien�, o dvi sielas, po vien� kiekvienai kūno pusei. Pagal jų pomirtinio gyvenimo samprat� buvo galima patekti į dvi vietas: į dangų (nors jis nebuvo toks palaimingas kaip judėjų-krik��ionių � forhilnorų banalybė teigė, jog �net ir danguje turi lyti�) ir į pragar� (ta�iau tai nebuvo kankinimų ir kan�ių vieta; forhilnorų dievas niekad nebuvo ker�tingas). Forhilnorai niekad nebuvo link� į kra�tutinumus � matyt, dėl to, kad turėjo daug galūnių, jie visur i�laikė didesn� pusiausvyr� (niekada nema�iau Holuso labiau apstulbusio nei tada, kai stovėdamas ant vienos kojos tikrinau, ar kas nors neprilipo prie bato pado; Holusas stebėjosi, kaip a� nepargriuvau).

Kad ir kaip ten būtų, abi forhilnorų sielos galėjo patekti į dangų ar į pragar� arba viena nukeliauti toli, o kita dar toliau (po�eminės karalystės buvo ne �auk�tai� ir ��emai� � ir vėl �mogi�kasis prie�ingų kra�tutinybių supratimas). Jei abi sielos patekdavo į t� pa�i� viet�, net jei tai buvo pragaras, toks pomirtinis gyvenimas buvo geresnis u� t�, kai sielos pasidalydavo, nes bet kurios asmenybės skilimas rei�kia, jog būtybė praranda savo fizin� form�. Asmuo su padalyta siela yra i� tiesų negyvas; tai, kas buvo, i�nyko visiems laikams.

Tad vien� Holuso dalį glumino mano mirties baimė.

��Jūs, �monės, tikite esant vien�, integruot�, dvasi�, � ai�kino jis. Mes buvome kolekcijų salėje ir ap�iūrinėjome į �induolius pana�ius roplius i� Pietų Afrikos Respublikos. � Ir ko gi jūs bijote? Pasak jūsų mitologijos, jūs net ir mir� i�saugosite savo tapatyb�. Juk asmeni�kai jūs tikrai nebijote, kad pateksite į pragar�. Jūs juk nesate blogas �mogus.

��A� netikiu siela ar pomirtiniu gyvenimu.

��Gerai,�� sutiko Holusas. � Mane nustebino, kad �ioje vėlyvojoje jūsų rasės raidos stadijoje tiek daug �monių dievybės s�vok� vis dar sieja su jų pa�ių nemirtingos sielos samprata; nėra jokių abejonių, kad pripa�įstant dievyb� nereikia pripa�inti sielos nemirtingumo.

Niekada apie tai nebuvau �itaip pagalvoj�s. Galbūt Holuso Dievo samprata buvo auk��iausias nuvainikavimas Koperniko stiliuje: taip, kūrėjas yra, bet jo kūriniai neturi sielų.

��Ta�iau,�� t�siau,�� net jei tikė�iau, jog egzistuoja toks pomirtinis gyvenimas, kokį apra�o mano �monos religija, nesu įsitikin�s, ar esu pakankamai geras, kad patek�iau į dangų. Kartelė gali būti baisiai auk�tai i�kelta.

��Kartelė?

��Tai metafora; ji susijusi su �uoliais į auk�tį, �monių sporto �aka. Juo auk��iau i�kelta kartelė, per kuri� reikia per�okti, tuo sunkiau tai padaryti.

��A. Mūsų pana�ioje metaforoje kalbama apie siaurėjantį koridorių. Ta�iau privalote �inoti, kad mirties baimė yra iracionali; mirtis i�tinka kiekvien�.

Visa tai jam tebuvo teorija; ne Holusui buvo lik� gyventi keli mėnesiai.

� �inau,�� atsakiau, gal kiek per �iurk��iai. Giliai įkvėpiau, kad nusiramin�iau. Jis buvo mano draugas; nėra reikalo būti kand�iam. � A� bijau ne visai mirties,�� sumelavau,�� tiesiog nenoriu, kad ji taip greitai ateitų. � Nutilau. � Mane vis dar stebina, kad jūs nenugalėjote mirties.

Neband�iau jo kaulyti; tikrai neband�iau.

��Ir vėl �mogi�kasis m�stymas,�� pastebėjo Holusas. � Mirtis kaip prie�ybė.

Man reikėtų jam parodyti film� �Septintasis antspaudas� � arba �į, arba �Bilo ir Tedo tariama kelionė�.

��Kad ir kaip ten būtų, � atsakiau,�� maniau, jog jums turėjo pavykti labiau prat�sti savo gyvenim�.

��Mes ir prat�sėme. Vidutinė gyvenimo trukmė prie� atrandant antibiotikus tebuvo pusė dabartinės; o prie� atrandant vaistus, atkem�an�ius arterijas, ji buvo trys ketvirtadaliai dabartinės.

��Taip, ta�iau,�� nutilau, svarstydamas, kaip i�reik�ti savo mintį. � Neseniai per �CTV� televizijos kanal� ma�iau interviu su vienu gydytoju. Jis pasakė, jog �mogus, gyvensiantis am�inai, galbūt jau gimė. Mes manome, jog galima nugalėti � atleiskite, i�vengti � mirties, ir kad teori�kai nėra neįmanoma gyventi am�inai.

��Ne�inau, ar norė�iau am�inai gyventi pasaulyje, kur vienintelis tikras dalykas yra mokes�iai,�� nusi�aipė Holusas, o jo akių stiebeliai suvingiavo i�ra�ydami �S� raid�. � Be to, mano nemirtingumas � tai mano vaikai.

Sumirksėjau.

��Jūs turite vaikų?

Kodėl jo � jos � niekada �ito nepaklausiau?

��Taip,�� atsakė Holusas,�� sūnų ir dukr�. � Ir staiga jis pasielgė stulbinamai �mogi�kai paklausdamas: � Ar norite pamatyti jų nuotraukas?

Linktelėjau. Holoforminis projektorius tyliai sudūzgė, ir staiga kolekcijų salėje kartu su mumis atsirado dar du forhilnorai, natūralaus dyd�io, ta�iau nejudantys.

��Tai mano sūnus Kasoldas,�� paai�kino Holusas, rodydamas į kairįjį forhilnor�, � ir dukra Pyldon.

��Ar jie suaug�? � paklausiau; Pyldon ir Kasoldas buvo pana�aus ūgio kaip Holusas.

��Taip. Pyldon yra � kaip jūs tai vadinate? Ji dirba teatre ir ai�kina atlikėjams, kaip leid�iama interpretuoti.

��Re�isierė, � pasakiau.

��Taip, re�isierė; viena i� prie�as�ių, dėl kurios norėjau pamatyti jūsų filmus, buvo noras geriau suprasti, kaip �monių dramas būtų galima palyginti su forhilnorų spektakliais. O sūnus Kasoldas � psichiatras, manau, jog jūs taip vadinate �iuos gydytojus. Jis gydo forhilnorų psichikos sutrikimus.

��Esu tikras, kad labai jais did�iuojatės,�� pastebėjau.

Holusas kilstelėjo auk�tyn ir nusileido.

��Net neįsivaizduojate,�� patvirtino ateivis.

Po pietų Holusas i�nyko; jis � ne, ji, dėl Dievo meilės, yra motina � paai�kino, kad privalo dalyvauti ka�kokiame tyrime. Atsiradusi� laisv� valandėl� panaudojau tvarkyti ant ra�omojo stalo susikaupusius popierius ir apm�styti tai, k� padariau vakar. Vienas mano mėgstamiausių laikra��io ap�valgininkų, Alanas Der�ovi�ius, kart� yra pasak�s: �Būtent meld�iantis mane u�plūsta did�iausios abejonės dėl Dievo, o �velgdamas į �vaig�des pajuntu tikėjimo antplūdį.� Klausiau sav�s, ar�

Holoforminis projektorius du kartus supypsėjo. Tai mane nustebino; �iandien jau nebesitikėjau i�vysti Holuso, ta�iau ji vilnydama i�dygo mano kabinete � ir atrodė labiau susijaudinusi nei anks�iau: akių stiebeliai greitai lakstė, o sferinis kūnas �ok�iojo, tartum jį lyg kamuolį būtų dau�iusi nematoma ranka.

��Paskutinioji �vaig�dė, kuri� aplankėme, prie� atvykdami �ia,�� pradėjo Holusas, vos tik jos atvaizdas tapo stabilus,�� buvo Grumbrid� 1618, esanti ma�daug u� �e�iolikos �viesme�ių nuo jūsų. Antroje �ios �vaig�dės planetoje, kaip ir kituose mūsų aplankytuose pasauliuose, kadaise buvo civilizacija. Ta�iau planetos gyventojai dingo.

Nusi�ypsojau.

��Sveiki sugrį��.

��K�? Taip, taip. A�iū. Ta�iau mes juos dabar radome. Radome dingusius gyventojus.

��K� tik dabar? Kaip?

��Kai tik atrasdavome planet�, kuri atrodydavo apleista, nuskenuodavome vis�jos dangų. Hipotezė buvo paprasta: jei gyventojai paliko savo pasaulį, jie tai galėjo padaryti pasinaudodami erdvėlaiviais. O erdvėlaivis tikriausiai pasirinktų trumpiausi� keli� tarp planetos ir kelionės tikslo, vadinasi, branduolinės sintezės atliekos � jei erdvėlaivis buvo varomas branduolinės sintezės energijos � turėtų driektis planetos link. Septyniasde�imties �emės �viesme�ių spinduliu nuo Grumbrid�o mes i�tyrėme erdv� visų F, G ir K klasių �vaig�d�ių kryptimi, ie�kodami dirbtinės sintezės po�ymių �vaig�d�ių nuosavuose spinduliavimo spektruose.

��Ar k� nors radote?

��Ne. Nieko. Iki vakar. �inoma, vis� sken� įra�ėme į savo kompiuterius. A� i�kėliau t� sken� ir para�iau program�, kuri leid�ia jį i�samiau i�tirti, tikrinant kiekvieno tipo kiekvien� �vaig�d� penkių �imtų �viesme�ių � tai forhilnorų �viesme�iai, �emės �viesme�ių būtų ma�daug septyni �imtai dvide�imt � spinduliu. Ir programa rado pėdsak�: branduolinės sintezės atliekas tiesėje, jungian�ioje Grumbrid��ir �vaig�d� Alfa Orionis.

Tai turėjo būti ry�kiausia Oriono �vaig�dyno �vaig�dė.

��Betelgeiz�? � paklausiau. � Turite omenyje Betelgeizės �vaig�d�? Ta�iau tai juk raudonoji mil�inė, tiesa? �i� �vaig�d� esu mat�s nesuskai�iuojam� daugyb� kartų �iemos danguje; ji buvo Oriono � mano mėgstamiausio �vaig�dyno � kairiajame petyje. Manau, jog �vaig�dės pavadinimas arabų kalba rei�kia �med�iotojo petį�.

��Taip, Betelgeizėje,�� patvirtino Holusas.

� Į �i� �vaig�d� niekas neturėtų persikelti. Ten negali būti gyvenamų planetų.

��Būtent taip manėme ir mes. Betelgeizė yra did�iausia �vaig�dė, matoma naktiniame danguje i� visų trijų mūsų pasaulių; jei ji atsidurtų �emės saulės vietoje, i�orinis �vaig�dės kra�tas nusidriektų net u� Marso orbitos. Be to, ji daug vėsesnė nei Saulė, Delta Pavonis ar Beta Hydri; todėl, �inoma, ji ir �vyti tik raudonai.

��Kaip toli yra Betelgeizė? � paklausiau.

��U� keturių �imtų dvide�imt devynių �emės �viesme�ių nuo Saulės � ir, �inoma, ma�daug u� tiek pat nuo Grumbrid�o 1618.

��Tai ganėtinai toli.

��Tai tik pusė mūsų galaktikos skersmens procento.

��Vis tiek,�� spyriojausi,�� neįsivaizduoju, kodėl jie ten i�siuntė erdvėlaivį.

��Mes taip pat. Betelgeizė � vienas tinkamiausių kandidatų virsti supernova; �i �vaig�dė visi�kai netinka kolonijai.

��Tai ko ten vykti?

��Mes ne�inome. Suprantama, gali būti, kad erdvėlaivis skrenda kuria nors kita kryptimi anapus Betelgeizės arba planuoja Betelgeizėje papildyti kuro atsargas � nedidelio tankio raudonos supermil�inės i�retėjusioje atmosferoje turėtų būti nesunku prisirinkti vandenilio. Ir, �inoma, erdvėlaivis gali panorėti panaudoti Betelgeiz� kaip gravitacin� laidyn�, padidinan�i�jo greitį pasukus kita kryptimi.

��Ar radote įrodymų, kad Grumbrid�o gyventojai būtų i�siunt� ir kitų erdvėlaivių?

��Ne. Ta�iau jei bet kuris �ių erdvėlaivių nors truputį pakeitė kurs�, ir jų branduolinės sintezės atliekos driekiasi ne gimtosios planetos link, mes nepajėgsime jų aptikti.

��Prie� kiek laiko buvo paleistas �is �gelbėjimosi laivas�? Ir kada jis atvyks į Betelgeiz�?

��Tarp�vaig�dinius atstumus vertinti labai sunku, ypa� neturint ilgos bazinės linijos paralaksui matuoti. �Gelbėjimosi laivas� keliauja ne ma�iau kaip 5000 metų � matyt, jiems nepavyko sukurti branduolinės sintezės variklių, i�vystan�ių beveik �viesos greitį, kuriuos turime mes � ir tikrai yra įveik�s ne ma�iau kaip penkis �e�tadalius kelio iki Betelgeizės. � Holusas trumpam nutilo, o jos liemuo kilojosi auk�tyn ir �emyn, nes ateivė buvo susijaudinusi. � Ta�iau ar suprantate, Tomai? Galbūt tai, k� jūs siūlėte, įvyko kituose penkiuose mūsų aplankytuose pasauliuose; galbūt jų gyventojai įkrovė save į kompiuterius. Ta�iau Grumbrid�o �iabuviai �ito nepadarė. Jie pasigamino gelbėjimosi laiv� ir dar tebėra gyvi. �iam laivui trūksta mūsų erdvėlaivių grei�io; mes galėtume juos pasivyti. O tai rei�kia,�� ji dar truputį pasikilojo auk�tyn ir �emyn,�� jog yra dar viena rasė, su kuria galime susitikti.

KOM lankytojams u�sidarė 6:00 po pietų; Holusas ir a� dabar kalbėjomės vienu du Burgeso skalūnų ekspozicijoje.

��Pastebėjau,�� tarė ateivė, � kad daugelis �ia eksponuojamų fosilijų yra modeliai.

��Na, �tai �ios visos yra tikros,�� atsakiau, parodydamas į aplink mus esan�ias fosilijas. � Ta�iau, �inoma, mes kei�iamės su kitais muziejais, pateikdami jiems pageidaujamos fosilijos modelį mainais į mūsų pageidaujam� fosilij� arba tiesiog nusiperkame i� jų modelį. � Nutilau ir ranka parod�iau tiesiai į priekį. � Anas karali�kasis tiranozauras Atradimų galerijoje yra modelis. O parazaurolofas yra mūsų populiariausia prekė; tik k� baigėme gaminti jo modelį Helsinkio muziejui.

��Mane �avi �ios fosilijos,�� pagyrė Holusas. � Mes nedarome fizinių modelių, ta�iau kuriame mus dominan�ių objektų didelės skiriamosios gebos holografinius skenus. � Ji nutilo. � Ar man būtų galima nuskenuoti �ias fosilijas?

��Nuskenuoti Burgeso skalūnų pavyzd�ius?

��Taip, pra�au,�� pra�ė Holusas. � Procesas nėra invazinis; fosilijos bus nepaliestos.

Pasikasiau t� viet�, kurioje anks�iau buvo mano de�inė �andena.

��Manau, kad būtų galima, ta�iau��� pirm� kart� pasielgiau kaip sumanus verslininkas,�� ta�iau, kaip sakiau, paprastai mes savo fosilijų modelius į k� nors mainome. K� jūs galėtumėte pasiūlyti?

Holusas kurį laik� svarstė.

��Siūlau jums pana�iai nuskenuot� kambro laikotarpio sprogimo Betoje Hydri fosilijų bibliotek�.

Derėjimasis yra tre�iasis i� Elizabetos Kiubler-Ros suformuluotų penkių etapų. Toks derėjimasis da�niausiai būna berg�d�ias, ta�iau jis i�mokė mane lengvai nepasiduoti.

��Taip pat noriu ir lyginamųjų skenų, atitinkan�ių kambro sprogim�, bibliotekos i� Delta Pavonis.

Holuso akių stiebeliai suvirpėjo, ruo�damiesi prie�tarauti. Buvau jau perprat�s kai kuriuos jų judesius. Ta�iau nutariau spausti iki galo.

��Juk jūs tikrai pasidalysite �iais duomenimis su rydais, tad jie taip pat privalo u�simokėti. Man tereikia dviejų jų skenų egzempliorių, nes vien� turėsiu duoti Smitsonian institutui.

Holusas dar kurį laik� svarstė mano �od�ius, po to vilnydama akių stiebeliais sutiko:

��Sutarta.

��Kaip jūs skenuosite?�� pasidomėjau.

��Keli mūsi�kiai turės �ia fizi�kai atvykti su įranga,�� paai�kino Holusas.

��Tikrai? Puiku. � Nusi�ypsojau. � Bus �aunu ir vėl jus pamatyti � turiu omenyje, tikr�. Kiek u�truks �is procesas?

Ji ap�velgė dė�es, tarsi įvertindama u�duoties mast�.

��Ma�daug vien�jūsų dien�. Skenuojant tokia skiriam�ja geba, reikia nema�ai laiko.

Suraukiau kakt�.

��Na, kad ir kaip ten būtų, turėsime tai atlikti tada, kai muziejus bus u�darytas. Būtų per daug pavojinga, kad jūs �ia pasirodytumėte, kai muziejus atvertas lankytojams. Ir jei tai u�truks taip ilgai, privalėsime pradėti sekmadienį vakare ir t�sti pirmadienį kai muziejus yra vis� dien� u�darytas.

Dėl Maiko Hariso paskutiniųjų finansavimo apkarpymų buvome priversti įsileisti lankytojus tik �e�ias dienas per savait�.

��Manau, jog nėra jokio reikalo laukti. Ar bus gerai, jei pradėsime �į sekmadienio vakar�?

��Kada tai bus?�� paklausė Holusas.

��Po dviejų dienų.

��Taip,�� sutiko ateivė. � Bus tiesiog puiku.

Man maudytis du�e tiesiog rei�kė greitai apsi�varinti � o dabar, kai nebereikėjo trinkti plaukų, �is procesas buvo dar spartesnis. Ta�iau Siuzanai tai buvo tikras malonumas. �iokiadieniais ji privalėjo maudytis greitai, ta�iau sekmadienio rytais ji du�e praleisdavo ma�daug pusvalandį, mėgaudamasi �iluma bei drėgme ir leisdama vandeniui j� masa�uoti. Kol Siuzana maudėsi, gulėjau lovoje spoksodamas į gipso ornamentus, puo�ian�ius mūsų miegamojo lubas, ir m�s�iau. Band�iau visk� sudėlioti į savo vietas.

Vienas mano mėgstamiausių filmų yra �Paveldėti vėj�� � originalusis variantas su Spenseriu Treisiu, Frederiku Mar�u ir D�ynu Keliu, kurie vaidino Klarens� Derou, Viljam� D�enings� ir H. L. Menken�. Taip pat buvo sukurta pora �io filmo televizinių variantų; niekaip negaliu suprasti, kodėl i� naujo kuriami geri filmai. Kodėl niekam ne�auna į galv� i� naujo pastatyti blogus, i�taisant klaidas? Man labai patiktų pa�iūrėti padorų �Kopos� ar �V. L. Var�avskio� variant� arba, jei jau apie tai prakalbome, �Iliuzinės grėsmės�. Ta�iau buvo sumanyta i� naujo pastatyti �Paveldėti vėj��, i� prad�ių su D�eisonu Robardsu, Kirku Duglasu ir mielu senuoju Darenu MakGavinu, pa�iu Karlu Kol�aku i� �Naktinio persekiotojo� � ties� sakant, kai pagalvoji, Menkenas ir Kol�akas yra pa�ėlusiai pana�ūs� jei nekreipsime dėmesio į vampyrus.

Bet ir vėl nukrypau. Kristau, norė�iau, kad pajėg�iau labiau susikaupti.

Norė�iau, kad i�nyktų skausmas.

Norė�iau � po velnių, kaip norė�iau � kad galė�iau būti tikras, jog tai, apie k� m�stau, yra nuoseklu, logi�ka, mano tikrosios mintys, o ne skausmo ar nuskausminamųjų vaistų, sujaukian�ių m�stym�, i�dava.

Kai pirm� kart� �iūrėjau �Paveldėti vėj��, smagiai juokiausi i� to, kaip Spenseris Treisis sudoroja Frederik� Mar�, liudininkų pakyloje paversdamas fundamentalizmo �alinink� niekus paistan�iu idiotu. �e tau, tada pagalvojau. �e tau.

Jau sakiau, kad Toronto universitete dės�iau evoliucijos kurs�, tiesa? Kai Darvinas pirmasis pasiūlė savo teorij�, mokslininkai manė, jog duomenys apie fosilijas j� patvirtins: kad i�vysime laipsni�k� perėjim� i� vienos formos į kit�, lėtus poky�ius, besikaupian�ius laikui bėgant, kol atsiranda nauja rū�is.

Ta�iau duomenys apie fosilijas �ito neparodė. Taip, yra pereinamosios formos: ichtiostega, kuri, atrodo, yra tarpinė tarp �uvų ir amfibijų; caudipteryx�as, dinozauro ir pauk��io mi�inys; net austrolapitekas, turintis be�d�ionės ir �mogaus esmines savybes.

Ta�iau laipsni�ki poky�iai? Ne�ymių mutacijų kaupimasis laikui bėgant? Ne. Rykliai beveik keturis �imtus milijonų metų buvo rykliai; vė�liai du �imtus milijonų metų buvo vė�liai; gyvatės �liau�ioja jau a�tuoniasde�imt milijonų metų. Ties� sakant, duomenyse apie fosilijas trūksta laipsni�kos sekos ir nuolat augan�io tobulėjimo; vienintelė patenkinama stuburinių seka yra arklio raida, todėl beveik kiekviename dideliame muziejuje yra arklių evoliucijos ekspozicija, pana�i į mūsi�k� �ia, KOM.

Stefenas D�ėjus Gouldas ir Nailas Eldred�as į tai reagavo sukurdami pertrauktos pusiausvyros teorij� � mes, evoliucijos tyrinėtojai, j� vadiname �niekam tikusia E�. Rū�ys būna ilg� laik� stabilios ir staiga, kai pasikei�ia aplinkos s�lygos, spar�iai evoliucionuoja į naujas formas. Devyniasde�im�ia procentų norėjau tikėti Stefenu ir Nailu, ta�iau de�im�ia procentų jau�iau, kad �ia yra ka�koks semantinis triukas, �od�ių �aismas, pana�us į Gouldo sukurt� religijos ir mokslo �nepersidengian�i� magisterij��, nesuprantamų �od�ių kratiniu u�tu�uojantis keblų klausim� � �iuo atveju tai, jog duomenys apie fosilijas neatitinka Darvino prognozių � tarsi įmantrus problemos pavadinimas pats savaime j� i�spr�stų. (Gouldas buvo ne pirmas, taikantis �i� taktik�: Herberto Spenserio frazė, apibūdinanti evoliucijos variklį, �i�lieka stipriausias� � buvo ne kas kita kaip aptakus apibrė�imas, nes stiprumas niekada nebuvo suformuluotas tiksliau nei tai, kas padidina i�likimo tikimyb�.)

Ilgalaikis aplinkos pastovumas? Vasario mėnesį Toronte da�nai būna dvide�imt laipsnių pagal Farenheit�, o sniegas dengia �em� �mogui iki klubų. Oras būna toks sausas, kad pleiskanoj a oda ir skilinėja lūpos. Be �ilto megztinio ir pūkinės striukės, �aliko ir megztos vilnonės kepurės, nesunku mirtinai su�alti.

Po �e�ių mėnesių, rugpjūtį, da�nai būna devyniasde�imt laipsnių pagal Farenheit�, o kad termometro stulpelis pakiltų vir� �imto laipsnių, nėra negirdėtas dalykas. Oras būna toks drėgnas, kad net ramiai stovint �liaugia prakaitas; saulė būna tokia ry�ki, jog net kelias minutes pabuvus be akinių nuo saulės ir kepurės ima skelti galv�, o per radij� vyresnio am�iaus �monės ir sergantieji �irdies ligomis yra raginami neiti i� namų.

Pertrauktos pusiausvyros teorija teigia, kad aplinka ilg� laik� i�lieka nekintanti. Did�iojoje pasaulio dalyje aplinka net kelis mėnesius nepajėgia i�būti nepakitusi.

Ta�iau a� atkakliai dirbau toliau; mes visi, kurie dėstėme evoliucij�, �itaip elgėmės. Mes įtraukėme �niekam tikusi� E teorij�� į savo paskaitų planus ir globėji�kai lingavome galvas, kai naivūs studentai klausinėdavo apie trūkstamas grandis.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai mes elgėmės pasipūtėli�kai. Evoliucinės teorijos �alininkai aroganti�kai susikry�iavo rankas ant krūtinės 1953 metais, kai Haroldas Jurėjus ir Stenlis Mileris sukūrė aminorūg�tis sukeldami elektros i�krov� �pirmapradėje sriuboje� � aplinkoje, kuri, jų nuomone, galėjo būti pana�i į ankstyv�j� �emės atmosfer�. Mes manėme, jog jau esame pusiaukelėje į gyvybės sukūrim� stiklainyje; tai buvo evoliucijos teorijos triumfas, įrodymas, kad viskas prasidėjo paprastais, natūraliais procesais. Jei tik teisingai sumai�ysime �sriub��, gali atsirasti visaver�iai save kopijuojantys organizmai.

Ta�iau taip neatsitiko. Mes vis dar ne�inome, kaip nuo aminorūg��ių pereiti prie reprodukavimosi. O mes dabar į l�steles �iūrime pro elektroninius mikroskopus ir matome tokius dalykus, apie kuriuos Darvinas nė svajote nesvajojo, atradome �iu�elius, kurie yra labai sudėtingi, tad beveik neįmanoma įsivaizduoti, kaip jie galėjo atsirasti palaipsniui, kaip ai�kina evoliucija. Tikėtina, jog l�stelės buvo sukurtos i�baigtos, su visomis savo sudėtingomis judan�iomis dalimis.

Na, mes taip pat puikuodamiesi nepaisėme biocheminių argumentų. Prisimenu, kaip senasis D�onsis kart� man davė straipsnį i� savo �urnalo �Skepti�kasis tyrinėtojas�, kuriame Martinas Gardneris bandė sudoroti Maikl� Beh�, Lehigo universiteto profesorių, para�iusį knyg� �Darvino �juodoji dė�ė�: biocheminis i��ūkis evoliucijai�, įtaigiai ginan�i� protingo kūrėjo hipotez�. Gardneris negai�damas laiko i�juokė Beh�, sakydamas, kad į jo argumentus negalima rimtai �iūrėti. Tik todėl, jog tuo metu mums nepavyko atrasti raidos sekos, dėl kurios galėjo atsirasti �iu�eliai � ar kaskadinės sekos, dėl kurios kre�a kraujas arba atsiranda sudėtinga �mogaus akis ar adenozino trifosfato skatinama l�stelių med�iagų apykaitos sistema � nerei�kia, kad tokių raidos sekų nebuvo.

�inoma, mes be paliovos įrodinėjome, jog visatoje knib�dėte knib�da gyvybė, jog �emė nėra niekuo ypatinga, ties� sakant, ji yra vidutinė, tokių planetų yra gausu kaip ir �emės, kurios vardu mes pavadinome savo planet�.

Ir tada, 1988 metais, buvo atrasta pirmoji u� Saulės sistemos ribų esanti planeta, skriejanti orbitoje apink �vaig�d� HD 114762.

�inoma, tada mes nemanėme, jog tai planeta; galvojome, kad �ia rudoji nyk�tukinė �vaig�dė. Juk ji buvo devynis kartus sunkesnė u� Jupiterį ir skriejo aplink HD 114762 orbita, kuri buvo artesnė nei Merkurijaus orbita aplink Saul�. Ta�iau 1995 metais buvo atrasta kita planeta u� Saulės sistemos ribų, ji buvo ne ma�esnė kaip pusė Jupiterio ir skriejo aplink �vaig�d� 51 Pegasi orbita, artesne nei Merkurijaus orbita aplink Saul�. Vėliau buvo atrastos dar kelios planetos, ir visos jos buvo i� nepana�ių į mūsi�k� saulių sistemų.

Mūsų Saulės sistemoje dujiniai mil�inai � Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas � skrieja toli nuo centrinės �vaig�dės, o vidinės planetos yra ma�os ir uolingos. Mūsų planetų sistema ėmė atrodyti nebe normali, o keista. Ta�iau atrodė, jog dangaus kūnų i�sidėstymas mūsų sistemoje turėjo lemiam� reik�m� gyvybei atsirasti ir i�likti. Be mūsų mil�ini�ko mėnulio � beveik planetos-sesers, susiformavusios anksti, kai asteroidas trenkėsi į mūsų dar i�silyd�iusį pasaulį � gravitacinio poveikio �emė nestabiliai svirduliuotų, o mūsų atmosfera būtų triu�kinamai tanki kaip Veneros. O be Jupiterio, patruliuojan�io vidinės ir i�orinės saulės sistemos pasienyje ir savo mil�ini�ka gravitacine jėga nu�luojan�io neklusias kometas bei asteroidus, �ie objektai atsitrenktų į mūsų pasaulį kur kas da�niau. Matyt, bolidas, atsitrenk�s į �em� prie� �e�iasde�imt penkis milijonus metų, beveik visi�kai i�naikino joje gyvyb�; da�nesnių bombardavimų mes nei�tvertume.

�inoma, Holuso saulės sistema, matyt, buvo pana�i į mūsi�k�, taip pat ir rydų. Ta�iau nors pana�ios į Saulės sistemos yra ypatingos, tai i�imtis, o ne taisyklė. Ir l�stelės nėra paprastos; jos labai sudėtingos. Ir fosilijų duomenys, �avintys, ta�iau keliantys neviltį, rodo, kad evoliucija vyko �uoliais, o ne kaupiantis laipsni�kiems poky�iams.

Vis� savo brandų gyvenim� buvau bekompromisinis neodarvinistinės evoliucijos teorijos �alininkas. Tikrai nenoriu paskelbti, jog mirties patale i�si�adu savo pa�iūrų.

Ta�iau�

Ta�iau galbūt, kaip mano Holusas, gyvybės mįslėje i� tiesų yra ka�kas daugiau.

�inau, kad vyksta evoliucija, tikrai �inau. Ma�iau fosilijas, ma�iau DNR tyrimus, teigian�ius, jog 98,6 procento mūsų ir �impanzių genetinės med�iagos sutampa, todėl mes privalome turėti nesen� bendr� protėvį.

Vyksta �uoliais�

Gal� kvantiniais �uoliais.

Septynioliktojo am�iaus Niutono fizikos dėsniai daugiausia yra teisingi; jais galima patikimai remtis prognozuojant įvairiausius dalykus. Mes jų neatmetame; prie�ingai, dvide�imtajame am�iuje mes juos įtraukėme į nauj�, platesn�, reliatyvumo fizik� ir kvantin� mechanik�.

Evoliucija yra devynioliktojo am�iaus s�voka, apibūdinta 1859 metais i�leistoje Darvino knygoje �Apie rū�ių kilm� ir natūraliosios atrankos būdus arba i�rinktųjų rasių i�likim� kovoje u� gyvyb�. Ta�iau juo daugiau su�inome, tuo labiau natūrali atranka atrodo netinkama kaip naujų rū�ių sukūrimo mechanizmas; net geriausios mūsų dirbtinės, intelektualiai kreipiamos selekcijos pastangos neduoda laukiamo rezultato � visi �unys iki �iol tebėra canis familiaris.

Prasidėjo dvide�imt pirmasis am�ius. �inoma, nėra nelogi�ka manyti, kad Darvino idėjos, kaip prie� tai Niutono, bus įtrauktos į platesn� visum�, i�samesnį supratim�.

Po velnių!

Vie�patie, po velnių.

Mane ima siutas, kai �itaip u�eina skausmas � tarsi kas rai�ytų peiliu.

I�tiesiau rank� u�griozdinto naktinio stalelio link. Kur mano tabletės? Kur jos?

Ronda Vir, neauk�ta, kresna, �ilaplaukė, buvo Toronto policijos detektyve. Jos telefonas suskambo sekmadienį 1:11 po pietų. Pakėlusi ragelį, Ronda tarė:

��Detektyve Vir.

��Alio,�� kitame laido gale pasigirdo gerg�d�iantis, truputį susierzin�s vyri�kas balsas. � Tikiuosi, jog �į kart� kalbu su tuo, su kuo reikia; mane perjunginėjo kelis kartus.

��Kuo galiu padėti?�� paklausė Ronda.

��Esu Konstantinas Kalipidis,�� prisistatė vyri�kis. � Esu Etobikoko vie�bu�io �E�ero pakrantės u�eigos namai� savaitgalių administratorius. Viena mano kambarinių k� tik viename i� numerių rado ginkl�.

��Kokį?

��Pistolet�. Ji dar rado tu��i� �autuvo dė��, kurioje ne�iojami ��kaip jūs juos vadinate?�� koviniai �autuvai.

��Ar sve�ias jau i�vyko?

��Sve�iai. Ne. Jie u�sisak� numerį iki tre�iadienio ryto.

��Kokios jų pavardės?

��Vienas yra J. D. Evelas, kitas K. Folsis. Jų automobilis su Arkanzaso valstijos numeriais.

��Ar u�sira�ėte numerį?

��Ne, ta�iau jie patys jį u�ra�ė registracijos kortelėje.

Vyri�kis perskaitė Rondai skai�ių virtin�.

��Ar kambarinė baigė tvarkyti kambarį?

��Ne. Liepiau jai nieko nedaryti, kai tik rado pistolet�.

��Puiku,�� pagyrė Ronda. � Koks jūsų adresas?

Vyri�kis pasakė.

��Būsiu po,�� ji pa�velgė į laikrodį ir ėmė skai�iuoti; sekmadienio popiet� eismas turėtų būti neintensyvus,�� dvide�imties minu�ių. Jei tas Evelas ar Folsis grį�tų, pasistenkite juos sulaikyti, jei galėsite, ta�iau pats nerizikuokite, supratote?

��Taip.

��Jau vykstu.

Nenuostabu, kad �E�ero pakrantės u�eigos namų� vie�butis buvo įsikūr�s E�ero pakrantės bulvare. Ronda Vir ir jos partneris, Henkas Li, pastatė savo automobilį be policijos �enklų prie�ais įėjim�. Henkas patikrino automobilių numerius kairėje, o Ronda de�inėje. �e�i automobiliai buvo amerikie�ių: du i� Mi�igano, du i� Niujorko valstijos ir po vien� i� Minesotos bei Ilinojaus, ta�iau nebuvo jokio automobilio i� Arkanzaso. Lynojo silpnas lietus, kuris, be abejonės, turėjo sustiprėti. Oras buvo aitrus nuo ozono.

Paai�kėjo, jog Konstantinas Kalipidis � senyvas apkūnus graikas trumpai kirpta �ila barzda. Jis vedė Rond� su Henku palei kambarius tol, kol jie priėjo praviras duris. Ten buvo i� Rytų Indijos kilusi kambarinė, ir visi kartu nuėjo į 118 kambarį. Kalipidis i�sitraukė savo visoms durims tinkantį rakt�, ta�iau Ronda papra�ė, kad administratorius atiduotų rakt� jai; ji atidarė duris, pasukdama ranken� kartu su raktu, kad nepa�eistų ant rankenos pir�tų atspaudų, jei jų ten buvo. Tai buvo gana skurdus kambarys su kreivai kaban�iomis dviem reprodukcijomis ir melsvais sienų apmu�alais, atsiknojusiais per siūles. Kambaryje matėsi dvi dvigulės lovos, o �alia vienos stovėjo deguonies balionas, kokį naudoja �mogus, naktimis kamuojamas dusulio. Abi lovos buvo sujauktos; matyt, kambarinė nebuvo pradėjusi jų kloti, kai aptiko ginkl�.

��Kur pistoletas?�� paklausė Ronda.

Jauna moteris į�engė į kambarį ir parodė ranka. Pistoletas gulėjo ant grindų �alia lagamino.

��Turėjau pastumti lagamin�, � ai�kino ji su �aismingu akcentu,�� kad pasiek�iau rozet� ir galė�iau įjungti dulkių siurblį. Matyt, lagaminas buvo ne visai u�darytas, ir pistoletas i�krito. U� lagamino buvo �i medinė dė�ė, � parodė ji.

��9 mm kalibro �Glock� pistoletas,�� parei�kė Henkas, pa�velg�s į ginkl�.

Ronda pa�velgė į dė��. Joje buvo specialiai i�pjautas gumuoto putplas�io įdėklas, tiksliai tinkantis įdėti �Intertec� firmos �Tec-9� karabin�, � ma�daug vyro dilbio ilgio pavojing� ginkl� ��i� esmės automatinį �autuv�. Kanadoje turėti pistolet� draud�ia įstatymai, ta�iau dar didesnį nerim� kėlė tai, jog Folsis ir Evelas jį paliko kambaryje, o pasiėmė �Tec-9�, kuris dėl trisde�imt dviejų �ovinių apkabos buvo u�draustas net JAV. Ronda susidėjo rankas ant klubų ir lėtai ap�velgė kambarį. Ji i�vydo dvi pelenines; tai buvo kambarys rūkantiems. Kambaryje buvo lizdai, per modem� prisijungti prie interneto, ta�iau nesimatė ne�iojamo kompiuterio. Ronda įėjo į vonios kambarį. Du skustuvai ir putų flakonas. Du dantų �epetėliai, vienas smarkiai apkramtytas.

Grį�usi į kambarį, Ronda ant vieno naktinio stalelio pastebėjo Biblij� juodais vir�eliais.

��Tikėtina prie�astis?�� paklausė partnerio Ronda.

��Saky�iau,�� sutiko Henkas.

Kalipidis nieko nesuprasdamas �iūrėjo įjuos.

��K� tai rei�kia?

��Tai rei�kia,�� paai�kino Ronda,�� jog pakanka pavir�utini�kų įrodymų, kad buvo arba netrukus bus įvykdytas nusikaltimas, ir mes turime teis� nuodugniai apie�koti �į kambarį be kratos orderio. Siūlome jums pasilikti ir stebėti � ties� sakant, pra�ytume, kad taip pasielgtumėte.

Policijos departament� ne kart� teismui buvo apskund� �monės, tvirtin�, jog dingo vertingi daiktai.

Kalipidis linktelėjo, ta�iau atsisuko į kambarin�:

��Grį�kite prie darbo.

Ji i�skubėjo pro duris.

Ronda i�sitraukė nosinait� ir laikydama j� dviem pir�tais atidarė vieno i� naktinių stalelių stal�ių. Jame buvo dar viena Biblija, raudonais vir�eliais,�� standartinis �Gideon� leidyklos leidinys. Ronda priėjo prie kito naktinio stalelio. Ji i� ki�enės i�sitraukė ra�iklį ir atvertė juo Biblij� juodais vir�eliais. Tai buvo ne �Gideono� leidinys, o vir�elio vidinėje pusėje buvo raudonu ra�alu u�ra�yta �K. Folsio�. Ronda pa�velgė į automatinio �autuvo dė��.

��Manau, jog mūsų Biblij� studijuojantis berniukas turėtų i� naujo perskaityti skyrių apie kardų perkalim� į arklus,�� pastebėjoj!.

Henkas pritariamai sumurmėjo, savo ra�ikliu sklaidydamas popierius, gulin�ius ant tualetinio stalelio.

��Pa�iūrėk,�� netrukus pakvietė jis.

Ronda priėjo prie stalelio. Henkas atidengė i�skleist� Toronto miesto �emėlapį. Atsargiai paėm�s u� kra�tų, Henkas apsuko �emėlapį ir parodė į jo segment�, kuris būtų buv�s sulankstyto �emėlapio vir�uje. Ant segmento buvo prilipdyta �Bames and Noble� knygyno � amerikieti�ko knygynų tinklo, kurio filialų Kanadoje nebuvo � etiketė su kaina. Matyt, Folsis su Evelu atsive�ė �emėlapį i� Arkanzaso. Henkas atsargiai jį vėl apvertė. Tai buvo spalvotas �emėlapis su visais �enklais ir pa�ymėjimais. Netrukus Ronda pastebėjo �ratinuku nupie�t� apskritim�, �ymintį Kiplingo ir Homerio gatvių sankry��, esan�i� ma�iau nei u� dviejų kilometrų nuo tos vietos, kurioje jie dabar buvo.

��Pone Kalipidi,�� pa�aukė Ronda. Ji pamojo ranka administratoriui, kad prieitų. Sis taip ir padarė. � Tai jūsų rajonas, pone. Ar galite pasakyti, kas yra Kiplingo ir Homerio gatvių sankry�oje?

Kalipidis pasikasė savo �eriuot� smakr�.

� �Mako� pieno parduotuvė, restoranas �Ponas Povandeninis laivas� ir cheminė valykla. Ak taip � ir toji klinika, kuri neseniai buvo susprogdinta.

Ronda ir Henkas susi�valgė.

��Ar esate tikras?�� paklausė Ronda.

� �inoma,�� atsakė Kalipidis.

��Jėzau Kristau,�� sudejavo Henkas, suprat�s, su kuo jie susidūrė. � Jėzau Kristau.

Ronda su Henku skubiai puolė ap�iūrinėti �emėlapį ie�kodami kitų pa�enklinimų. Jų buvo dar trys. Vienas pie�tuku nubrė�tas apskritimas supo raudon� sta�iakampį Biuro gatvėje. Rondai net nereikėjo klausti kas tai. �emėlapyje kursyvu buvo para�yta: Karali�kasis Ont. muziejus.

Apskritimu taip pat buvo apvestas �Dangaus kupolas� � stadionas, kuriame �aid�ia komanda �Blue Jays� � ir televizijos kanalo �CBC� transliacijos centras, įsikūr�s u� kelių kvartalų nuo �Dangaus kupolo�.

��Turistinės į�ymybės,�� pastebėjo Ronda.

��Ta�iau jie pasiėmė automatinį �autuv�, � priminė Henkas.

��Ar �Jays� �iandien �aid�ia?

��Taip. Atvyko Milvokio komanda.

��Ar kas nors vyksta �CBC�?

��Sekmadienį? �inau, kad jie rytais i� vestibiulio veda tiesiogin� laid�; nenutuokiu dėl popie�ių. � Henkas pa�velgė į �emėlapį. � Be to, jie galbūt nuvyko kitur nei �ia pa�ymėta. Juk nepasiėmė �emėlapio.

��Ta�iau�

Henkui nereikėjo ai�kinti, kokios gali būti pasekmės.

��Taip.

��Pradėkime nuo KOM � jame lankosi ateivis i� kosmoso,�� parei�kė Ronda.

��Jo ten i� tiesų nėra,�� paai�kino Henkas. � Tai tik atvaizdas, transliuojamas i� pagrindinio erdvėlaivio.

Ronda su�narp�tė, leisdama suprasti, jog ir pati tai �ino. I� striukės ki�enės ji i�sitraukė mobilųjį telefon�.

��Pasirūpinsiu, kad mūsų komandos būtų nusiųstos į �CBC� ir �Dangaus kupol��, taip pat i�kviesiu por� uniformuotų pareigūnų, kad lauktų �ia, jei Folsis ir Evelas grį�tų.

Apie pus� keturių po pietų Siuzana pave�ė mane iki �Daunsvju� metro stoties; buvo apsiniauk�, dangus tamsus, artinosi audra. Rikis leido dien� su Ngujenais � mano sūnui pradėjo patikti vietnamieti�kas maistas.

Sekmadieniais metro va�iuoja lėtai ir retai; pradėdamas savo kelion� į miesto centr� �iauriniame �Spadinos� linijos gale esan�ioje �Daunsvju�, o ne �Siaurinio Jorko centro� stotyje, sutaupysiu laiko. Atsisveikindamas pabu�iavau �mon� � o ji bu�inį laikė ilgai, nusi�ypsojau Siuzanai. Ji nusi�ypsojo man.

Tada paėmiau popierinį mai�elį su sumu�tiniais, kuriuos man paruo�ė Siuzana, ir patraukiau į stotį, leisdamasis ilgu eskalatoriumi į po�eminį pasaulį.

Kalipidis Rondai Vir ir Henkui Li apibūdino, kaip atrodo Folsis bei Evelas. Kalipidis ne�inojo, kuris jų yra kuris, ta�iau vienas buvo įpusėj�s tre�i� de�imtį, blondinas, prakaulus, ma�daug penkių pėdų ir a�tuonių colių ūgio, atsiki�usiais vir�utiniais dantimis ir trumpai kirptais plaukais; kitas buvo trimis keturiais coliais auk�tesnis, siauro veido rudaplaukis. Abu kalbėjo su JAV pietinių valstijų akcentu. �inoma, vienas jų galėjo turėti �Tec-9� automatinį �autuv�, galbūt paslėpt� po paltu. Nors sekmadieniais muziejuje būdavo gausu lankytojų � tai buvo mėgstama i�siskyrusių tėvų vieta atsivesti savo vaikus � buvo nema�a vil�ių, kad Rondai su Henku pavyks pastebėti ie�komus vyrus.

Jie pastatė savo automobilį nedidelėje aik�telėje prie Boros Laskin teisinės bibliotekos, esan�ios pietinėje planetariumo pastato pusėje, ir nu�ingsniavo KOM link, įėj� pro paradines duris, prisiartino prie Ragubiro Singo.

Ronda ky�telėjo savo �enklelį ir apibūdino, ko jie su Henku ie�ko.

��Jie �ia buvo anks�iau,�� paai�kino Ragubiras. � Prie� kelias dienas. Du amerikie�iai, kalbantys su pietieti�ku akcentu. Juos prisimenu todėl, kad vienas Burgeso skalūnus pavadino �Boguso skalūnais�. Grį��s namo, papasakojau apie juos �monai � ji smagiai pasijuokė.

Ronda atsiduso.

��Na, tada ma�ai tikėtina, kad jie grį�tų. Ta�iau tai vienintelis siūlas, kurį turime. Jei neprie�tarausite, mes pasidairysime.

� �inoma,�� sutiko Ragubiras.

Per radijo ry�į jis kitiems apsaugos darbuotojams paliepė prisidėti prie paie�kos.

Ronda vėl i�sitraukė savo mobilųjį telefon�.

��Vir,�� tarė ji. � Įtariamieji praėjusi� savait� buvo KOM; vis tiek ketiname �ia pasidairyti, jei vyrukai nety�ia būtų nusprend� ateiti dar kart�, ta�iau siūly�iau mūsų pajėgas sutelkti �Dangaus kupole� ir �CBC�.

Į muziejų atvykau ma�daug 4:30 po pietų, įėjau pro tarnybinį įėjim� ir patraukiau Burgeso skalūnų ekspozicijos link, kad paskutinį kart�, prie� atvykstant Holusui su kompanija, visk� ap�iūrė�iau ir įsitikin�iau, jog viskas gerai.

4:45 Ronda Vir, Henkas Li ir Ragubiras Singas susitiko rotondoje.

��Nieko nepe�ėme,�� pasiguodė Ronda. � O tu?

Henkas papurtė galv�.

��Pamir�au, kad muziejus labai didelis. Net jei jie �ia grį�o, gali būti bet kur.

��Mano �monės jų taip pat nerado,�� parei�kė Ragubiras. � Daugybė lankytojų savo paltus ne�asi į muziejų. Anks�iau drabu�inė buvo nemokama, ta�iau tai buvo prie� finansavimo apkarpymus. � Jis gū�telėjo pe�iais. � �monėms nepatinka, kai reikia mokėti.

Ronda pa�velgė į laikrodį:

��Muziejus netrukus u�sidarys.

��Savaitgaliais įėjimas moksleivių grupėms būna u�rakintas,�� paai�kino Ragubiras ir parodė į stiklinių durų eil�, esan�i� po vitra�o langais. � Įtariamieji turės i�eiti pro paradines duris.

Ronda suraukė kakt�.

��Jų tikriausiai �ia net nėra. Ta�iau palaukime lauke ir pa�iūrėkime, ar pastebėsime juos i�einan�ius.

Henkas linktelėjo, ir abu detektyvai patraukė vestibiulio su stiklinėmis durimis link. Atrodė, jog netrukus prapliups lietus. Ronda vėl paskambino mobiliuoju telefonu.

��Ar turite kokių naujienų? � paklausė ji.

Telefone pasigirdo tra�kantis ser�anto balsas:

��Jų tikrai nėra �CBC� transliaciniame centre.

��Kertu la�ybų, kad jie �Dangaus kupole�, � tarė Ronda į telefon�.

��Mes taip pat.

��Vykstame ten,�� prane�ė Ronda ir i�jungė telefon�.

Henkas pa�velgė į tamsų dangų:

��Tikiuosi, jog spėsime ten nuvykti, kad pamatytume, kaip u�dengia stadiono stog�.

J. D. Evelas ir Kuteris Folsis stovėjo atsirėm� į �emutinės rotondos pomidorų sriubos spalvos sien�; Folsis dėvėjo Toronto

�Blue Jays� komandos kepurait�, kuri� nusipirko vakar, kai jie stebėjo rungtynes �Dangaus kupole�. Per vie�ojo informavimo sistem� pasigirdo įra�ytas vyri�kas balsas, kalbantis su jamaikieti�ku akcentu: �Ponios ir ponai, muziejus u�darytas. Visus lankytojus pra�ome nedelsiant eiti prie paradinio i�ėjimo. A�iū, kad pas mus apsilankėte, kvie�iame ir vėl ateiti. Ponios ir ponai, muziejus u�darytas. Visus��

Folsis pla�iai nusi�ypsojo Evelui.

Į KOM teatr� buvo galima patekti per ketverias duris, ir jos da�nai būdavo paliekamos neu�rakintos. Smalsūs lankytojai kartais įki�davo pro duris galv�, ta�iau jei nevykdavo joks renginys, jie tei�vysdavo didel� tamsi� sal�.

Evelas su Folsiu palaukė, kol �emutinė rotonda i�tu�tėjo, ir nulipo devyniais laipteliais �emyn į teatr�. �ia jie kurį laik� pastovėjo, leisdami akims apsiprasti su tamsa. Nors teatre nebuvo langų, �ia vis dėlto buvo �iek tiek �viesos: �vietė raudoni i�ėjimo u�ra�ai, �viesa skverbėsi pro durų apa�i�, ant sienos vir� durų kabėjo didelis ap�viestas laikrodis, �vytėjo raudonos dūmų detektorių lemputės ir sklido �viesa nuo valdymo pulto ar ka�ko pana�aus, prasiskverbianti i� projekcinės kabinos, esan�ios vir� įėjimo.

Folsis su Evelu prie� tai sėdėjo �iūrėdami film�, kuris, rodės, niekada nesibaigs, apie nedidel� i�skaptuot� medin� kanoj� su Kanados indėnu, keliaujan�iu įvairiais vandens keliais. Jie nelabai tekreipė dėmesį į film�, ta�iau labai atid�iai ap�iūrėjo teatro konstrukcijas: prie�ais kino ekran� esan�i� scen�, kėd�ių eiles, praėjimų i�dėstym� ir laiptus, vedan�ius į scen�.

Dabar jie spar�iai �ingsniavo tamsoje lėtai �emėjan�iu kairiuoju praėjimu, rado į scen� vedan�ius laiptus, jais u�lipo, u�lindo u� didelio kino ekrano, kabojusio nuo stogo, ir atsidūrė u�kulisiuose.

�ia buvo �viesiau. Vienoje pusėje matėsi nedidelis tualetas. Ka�kas jame buvo nei�jung�s �viesos ir palik�s praviras duris. U� ekrano stovėjo kelios skirtingos kėdės, įprastas ap�vietimo įrangos kratinys, mikrofono stovai, nuo lubų karojo pana�ios į anakondas virvės ir visur buvo gausu dulkių.

Evelas nusimetė striuk�, po kuria slėpė nedidelį automatinį �autuv�. Pavarg�s jį tampyti, padėjo �autuv� ant grindų ir atsisėdo ant kėdės.

Folsis atsisėdo ant kitos kėdės, susinėrė rankas u� galvos, atsilo�ė ir ėmė kantriai laukti.

Jau buvo de�imta valanda vakaro, ir miesto centre eismas beveik liovėsi. Holuso kosminis keltas tyliai i�niro i� dangaus ir nusileido ne ten, kur pirm� kart�, prie planetariumo, o u� muziejaus, palei Toronto universiteto nedidelį, �ole ap�ėlusio parko Filosofų tak�, kuris nuo universiteto stadiono vingiavo Harto pastato link. Nors kosminio kelto nusileidim� neabejotinai kas nors pastebėjo, laivo bent jau nesimatė i� gatvės.

Kristina Dorati primygtinai panoro būti muziejuje, kai atkeliaus ateiviai i� kosmoso. Mes tarėmės, kaip geriau u�tikrinti apsaug�, ir nusprendėme, jog logi�kiausia bus visk� atlikti patyliukais; jei pra�ytume policijos ar armijos paramos, tai tik sutrauktų minias �monių. Dabar prie muziejaus jau būriuodavosi tik saujelė bepro�ių, o vėlai vakare jų nesimatydavo nė vieno � visi �inojo, kad Holusas laikosi įprastų darbo valandų.

Nuo to laiko, kai Kristina bandė mane i�guiti, tarp mūsų atsirado įtampa, ta�iau i� to, kaip ji �iūrėjo įmanė �iandien, įtariau, kad Kristina �ino, jog artėja pabaiga. Vis dar vengiau veidrod�ių, ta�iau ma�iau, kaip į mane reaguoja kiti �monės: priverstinės, nenuo�ird�ios pastabos, kad gerai atrodau, silpni rankų paspaudimai, baiminantis, jog mano kaulai sutrupės, nevalingai ir vos pastebimai linguojamos galvos �monių, nema�iusių man�s kelias savaites, ir i�vydusių, kokios būklės esu dabar. Kristina netrukus pasieks savo.

Stovėdami gatvelėje tarp KOM ir planetariumo, stebėjome nusileid�iantį kosminį kelt�; sutemus Filosofų taku vaik�tinėti nebuvo saugu. Holusas, kitas forhilnoras ir du rydai skubiai i�lipo i� juodo plei�to formos laivo. Holusas dėvėjo t� pa�i� ry�kiai mėlyn� audeklo atrai��, kuria buvo pasidabinusi, kai susitikome pirm� kart�; kitas forhilnoras buvo susisup�s į juodai auksinį audekl�. Visi keturi ateiviai i� kosmoso ne�ėsi įmantri� teclinik�. Priėjau prie jų pasisveikinti ir skubiai nusived�iau gatvele vis� grup� prie muziejaus tarnybinio įėjimo. Įėjimas buvo gatvės lygyje, nors i� tiesų tai buvo muziejaus rūsys (prie paradinio įėjimo vedė lauko laiptai, ir jis buvo visu auk�tu auk��iau nei gatvės lygis). Prie tarnybinio įėjimo stovėjo apsaugos darbuotojas, kuris skaitė �urnal�, u�uot stebėj�s besikei�ian�ius stebėjimo kamerų juodai baltus vaizdus.

��Geriau i�junkite signalizacij�, � paliepė Kristina apsaugininkui. � Jei �ia būsime vis� naktį, tikrai klaid�iosime po įvairias pastato dalis.

Apsaugos darbuotojas linktelėjo ir paspaudė kelis prietaisų skydelio mygtukus.

Patraukėme į muziejų, kurio did�ioji dalis skendėjo tamsoje. Abu rydai segėjo įrankiams laikyti skirtus dir�us, juos jau buvau mat�s, ta�iau jie taip pat dėvėjo ka�k� kita: keistus pakinktus, einan�ius kry�mai per jų keturias rankas.

��Kas tai?�� paklausiau Holuso, rodydamas į pakinktus.

��Atstumian�io lauko generatorius, padedantis rydams �ia vaik��ioti. �emėje gravitacija yra didesnė nei rydų planetoje.

Liftu pasikėlėme į pirm� auk�t� � visus nugabenti prireikė dviejų kartų, nes į kabin� tilpo tik po vien� forhilnor�. Kėliausi su pirm�ja grupe; Holusas, kuri ne kart� matė, kaip a� naudojuosi liftu, atvyko su antr�ja grupe (ji sakė, jog pamėginti rydams i�ai�kinti, kad skai�iai gali reik�ti auk�tus, u�truktų per ilgai). Dviem rydams ypa� didelį įspūdį padarė vakarieti�ko raudonojo kedro totemų stulpai. Jie greitai nudūmė į tre�i� auk�t� laiptais, besivejan�iais apie totemų stulpus, ir sugrį�o į pagrindinį auk�t�. Tada visus per rotond� nusived�iau į Garfildo Vestono parodų sal�. Mums beeinant, abi Holuso burnos dainavo gimt�ja kalba. Matyt, ji ėmėsi gidės kitam forhilnorui bei dviem rydams vaidmens.

Mane sudomino antrasis forhilnoras, vardu, kaip man buvo pasakyta, Barbulkanas. Jis buvo didesnis u� Holus�, o viena jo galūnė buvo bespalvė.

Spynos buvo dvigubų stiklinių durų apa�ioje; niurnėdamas pasilenkiau ir savo raktu jas atrakinau, traukdamas duris į �alis, kol jos visi�kai atsidarė. Tada į�engiau vidun ir įjungiau �viesas. Visi paskui mane sugu�ėjo į sal�. Du rydai tyliai kalbėjosi tarpusavyje. Atrodo, jog netrukus jie susitarė. Rydams nereikia atsisukti į stovintį u� jų nugaros, bet vienas dabar ka�k� sakė Holusui; pasigirdo akmenų trai�kym� primenantis garsas, kuris netrukus buvo i�verstas į meloding� forhilnorų kalb�.

Holusas priėjo prie man�s.

��Jie yra pasireng� i�dėstyti įrengimus.

Priėj�s prie ekspozicinės spintos, kitu raktu j� atrakinau ir atidengiau stiklinį dangtį. Vyriai u�sifiksavo, visi�kai atidarydami dė��. Stiklinis dangtis niekaip negalėjo u�kristi ant dirban�ių dė�ės viduje �monių � anks�iau muziejai gal ir nesiimdavo visų priemonių, u�tikrinan�ių savo darbuotojų saug�, ta�iau dabar tuo buvo rūpinamasi.

Skeneris buvo didelis metalinis stovas su ma�daug de�im�ia i� jo ky�an�ių sudėtingų �amyrinių rankų, kurių kiekviena baigėsi skaidria ma�daug teniso kamuoliuko dyd�io sfera. Vienas rydų dėstė rankas � vienas vir� dė�ės, kitas po ja, dar kitas i� abiejų pusių, � o antras derino ap�viest� prietaisų skydelį, pritvirtint� prie stovo. Jam, matyt, nepatiko prietaisų parodymai, tad rydas vis krap�tėsi.

��Tai labai kruop�tus darbas,�� paai�kino Holusas. Jos tėvynainis tylėdamas stovėjo �alia. � Skenuojant tokia skiriam�ja geba, reikia pasirūpinti, kad vibracijos būtų kuo ma�esnės. � Ji nutilo. � Tikiuosi, jog metro traukiniai mums nesukels sunkumų.

��Netrukus jie nebekursuos,�� nuramino Kristina. � Nors apa�ioje, KOM teatre, galima pajusti prava�iuojan�ius traukinius, niekada nepastebėjau, kad jie priverstų vibruoti likusi� muziejaus dalį.

��Tikriausiai viskas bus gerai,�� sutiko Holusas. � Ta�iau kol skenuosime, taip pat reikėtų nesinaudoti liftais.

Kitas forhilnoras ka�k� sudainavo, ir Holusas atsisuko į mus su Kristina:

��Atleiskite,�� atsipra�ė ateivė.

Abu forhilnorai nurūko per galerij�, kad padėtų atgabenti kit� įrenginį. Matėsi, jog Holusas nemoka dirbti skeneriu, ta�iau ji buvo naudinga talkininkė.

��Nuostabu,�� �avėjosi Kristina, stebėdama galerijoje besisukinėjan�ius ateivius.

Nebuvau nusiteik�s tu��iai su ja plepėti, bet Kristina juk buvo mano vir�ininkė, tad ne per daug jausmingai pritariau:

��I� tiesų.

� �inai,�� prisipa�ino Kristina,�� niekada i� tiesų netikėjau, kad egzistuoja ne�emi�kos būtybės. �inau, k� jūs, biologai, sakote: �emė nėra ypatinga, gyvybė gali būti visur ir taip toliau. Ta�iau �irdies gilumoje buvau įsitikinusi, kad visatoje mes esame vieninteliai.

Nusprend�iau su ja nesigin�yti dėl mūsų planetos i�skirtinumo.

��D�iaugiuosi, jog jie �ia,�� atsakiau. � Esu laimingas, kad jie mus aplankė.

Kristina pla�iai nusi�iovavo � tai buvo vertas dėmesio vaizdas, nors Kristina ir bandė at�agaria ranka pridengti savo arkli�k� burn�. Jau buvo vėlu, o mes dar tik pradėjome.

��Atsipra�au,�� teisinosi ji, kai baigė �iovauti. � Kaip norė�iau, kad Holusas �ia vie�ai pakalbėtų. Galėtume�

Tuo metu prie mūsų priėjo Holusas.

��Jie pasiruo�� atlikti pirm�jį sken�, � prane�ė ji. � Įranga veiks automati�kai, tad būtų geriau, jei mes visi i�eitume i� patalpos ir nekeltume vibracijų.

Linktelėjau, ir mes visi �e�i patraukėme rotondos link.

��Kiek u�truks skenavimas?

��Pirm�j� dė�� skenuosime apie keturiasde�imt tris minutes, ��atsakė Holusas.

��Na,�� įsiterpė Kristina,�� nėra jokios prasmės tu��iai stovinėti. Kodėl mums neap�iūrėjus artefaktų i� Tolimųjų Rytų?

�ios galerijos taip pat buvo pirmame auk�te, gana netoli nuo mūsų.

Holusas pasitarė su trimis kitais ateiviais, matyt, norėdama i�girsti jų pritarim�.

��Puiku,�� tarė ji, atsisukdama į mus.

Leidau Kristinai eiti pirmai; kad ir kaip ten būtų, �ia jos muziejus. Mes vėl įstri�ai perkirtome rotond�, praėjome pro totemų stulpus ir į�engėme į T. T. Tsui kinų meno galerijas (pavadintas Honkongo verslininko, u� kurio aukas �ios galerijos įrengtos, vardu); KOM turėjo puikiausi� Vakarų pasaulyje kinų artefaktų kolekcij�. Perėjome galerijas su pilnomis keramikos, bronzos bei nefrito dė�ėmis ir priėjome prie kini�ko mauzoliejaus. I�tisus de�imtme�ius mauzoliejus stovėjo lauke, veikiamas Toronto oro, ta�iau dabar jis atsidūrė �ia, KOM terasos galerijų pirmame auk�te. I�orinė siena buvo i� stiklo, pro j� matėsi slidi, �lapia Biuro gatvė; prie�ingoje jos pusėje stovėjo �Pizza Hut� picerija ir �Makdonaldas�. Vir� mauzoliejaus buvo tamsinto stiklo stogas, į kurį barbeno lietaus la�ai.

Mauzoliejaus elementai � dvi mil�ini�kos arkos, du akmeniniai kupranugariai, dvi mil�ini�kos �monių figūros ir did�iulis pilkapio kupolas � nebuvo atitverti velvetinėmis virvėmis. Antrasis forhilnoras, Barbulkanas, i�tiesė savo �e�iapir�t� rank�, kad paliestų ar�iau esan�ios arkos rai�inius. Įsivaizduoju, jog, da�nai dirbant per atstum�, ypating�jaudulį teikia galimybė nuosavais pir�tais liesti daiktus.

� �iuos mauzoliejaus elementus,�� ai�kino Kristina, stovėdama prie vieno i� akmeninių kupranugarių, � muziejus 1919 ir 1920 metais nupirko i� D�ord�o Kroftso, britų kailių bei meno dirbinių pirklio, įsikūrusio Tiand�inyje. Manoma, kad jie yra i� Fengtai�uango mauzoliejaus komplekso, esan�io Hebėjaus provincijoje, ir teigiama, jog tai garsaus Mingų dinastijos generolo Zu Da�ou, mirusio 1656 metais, kapo fragmentai.

Ateiviai ėmė ka�k� murmėti tarpusavyje. Ai�kiai matėsi, kad jie yra su�avėti; galbūt savo mirusiesiems jie nestato paminklų.

��Tuo metu kinų bendruomenėje vyravo mintis, jog visatoje vie�patauja grie�ta tvarka,�� t�sė Kristina. � �ia esantis kapas bei jo figūros atspindi �i� struktūri�kai apibrė�to kosmoso idėj� ir�

I� prad�ių pamaniau, jog tai griaustinis.

Ta�iau tai buvo ne jis.

Mauzoliejumi nusirito garsas, triuk�mingu aidu atsispindėdamas nuo sienų.

�į gars� tebuvau girdėj�s per televizij� ir kino filmuose.

Automato �ūvių serijų gars�.

Tarsi kvailiai pasileidome bėgti i� mauzoliejaus �ūvių garso link. Forhilnorai be vargo pralenkė �mones, rydai bėgo i� paskos. Per T. T. Tsui galerijas nuskubėjome į tamsoje skendin�i� rotond�.

Garsas sklido i� Garfildo Vestono parodų salės � Burgeso skalūnų ekspozicijos. Neįsivaizdavau, į k� ten galėjo �audyti: be apsaugos darbuotojo, budin�io prie tarnybinio įėjimo, mes buvome vieninteliai �monės pastate.

Kristina turėjo mobilųjį telefon�; ji jau buvo jį atidariusi ir, matyt, rinko �911�. Dar viena salvė sudrebino or�, ir �ia, ar�iau, a� pajėgiau i�skirti kit�, pa�įstamesnį, skylan�ių akmenų gars�. Staiga supratau, kas vyksta. Ka�kas �audė į neįkainojamas pusės milijardų metų am�iaus Burgeso skalūnų fosilijas.

�audymas liovėsi kaip tik tuo metu, kai rydai pasiekė rotond�. Mes elgėmės gana triuk�mingai: Kristina kalbėjo mobiliuoju telefonu, mūsų �ingsniai aidėjo galerijose, o visi�kai apstulb� rydai � matyt, jie nebuvo sukūr� �aunamųjų ginklų � susijaudin� kalbėjo tarpusavyje, nepaisydami mano bandymųjuos nutildyti.

Net ir i� dalies apkurt� nuo savo pa�ių �ūvių, �monės, �aud� į fosilijas, tikrai i�girdo mūsų keliam� triuk�m�. I� parodų salės i�niro vienas, po to kitas. I�ėj�s pirmasis buvo aplip�s med�io skiedromis ir akmenų nuolau�omis, rankose jis laikė ka�kokį pusiau automatinį �autuv� � tikriausiai automat�. Vyras nusitaikė į mus.

Tai pagaliau privertė mus protingai pasielgti. Mes sustingome vietoje. Ta�iau a� pa�velgiau į Kristin� ir nebyliai paklausiau, ar jai pavyko prisiskambinti 911 tarnybos operatoriui. Kristina tai patvirtindama linktelėjo galv� ir ne�ymiai kilstelėjo mobilųjį telefon�, kad i� �vytin�io ekrano galė�iau suprasti, jog ji vis dar palaiko ry�į. A�iū Dievui, kad pagalbos tarnybos operatorius susiprato nutilti, vos tik nutilo Kristina.

��Dieve �ven�iausias,�� tarė laikantis �autuv� vyras. Jis pusiau atsisuko į savo jaunesnį trumpai apsikirpusį partnerį. � Dieve �ven�iausias, pa�velk į �ias būtybes.

Vyri�kis kalbėjo su pietinių JAV valstijų akcentu.

��Ateiviai,�� atsakė trumpaplaukis vyras, tarsi matuodamasis �į �odį lyg drabu�į; jis kalbėjo su pana�iu akcentu. Po akimirkos, tarsi būtų nusprend�s, jog �is �odis jam tinka, ry�tingiau pakartojo: � Ateiviai.

�engiau �ingsnį į priekį.

� �ia tik jų projekcijos,�� paai�kinau. � I� tiesų ateivių �ia nėra.

Forhilnorai bei rydai gal ir skiriasi nuo �monių, ta�iau jie bent jau nebuvo kvailiai ir man�s neu�gin�ijo.

��Kas jūs?�� paklausė vyras su �autuvu. � K� �ia veikiate?

��A� Toma�as D�erichas,�� atsakiau. � Esu paleontologijos skyriaus vedėjas �ia,�� kalbėjau kiek pajėgdamas garsiau, vildamasis, kad 911 operatorius i�girs mano �od�ius, jei Kristina dar jam ar jai nepasakė, kur mes esame,�� Karali�kajame Ontarijo muziejuje.

�inoma, muziejaus naktinis sargas jau turėjo suprasti, jog ka�kas vyksta, ir galbūt taip pat paskambino policijai.

� �i�nakt �ia neturėjo nieko būti,�� pastebėjo vyras trumpai kirptais plaukais.

��Mes fotografuojame,�� pasakiau. � Norėjome t� padaryti, kai muziejus būna tu��ias.

Mūsų grupel� nuo dviejų įsibrovėlių skyrė gal dvide�imt metrų. Parodų salėje galėjo būti tre�ias, o gal ir ketvirtas, ta�iau a� nepastebėjau jokių jų buvimo �enklų.

��Gal galiu paklausti, k� jūs �ia veikiate?�� įsiterpė Kristina.

��Kas jūs?�� paklausė vyras su �autuvu.

��Daktarė Kristina Dorati. Esu muziejaus direktorė. K� jūs �ia veikiate?

Abu vyrai susi�valgė. E�iuku kirptas vyrukas gū�telėjo pe�iais.

��Naikiname �ias melagingas fosilijas.

Jis pa�velgė į ateivius.

��Jūs, ateiviai, atvykote į �em�, bet klausotės ne tų �monių. �ie mokslininkai,�� �į �odį jis i�tarė tarsi spjaudytųsi,�� jums meluoja su savo fosilijomis ir visu kitu. �iam pasauliui �e�i tūkstan�iai metų, Vie�pats jį sukūrė per �e�ias dienas, ir mes esame jo i�rinktieji.

��O Dieve,�� atsidusau, �aukdamasis to, kuriuo jie tikėjo, o a� ne. Pa�velgiau į Kristin�. � Tai sukūrimo teorijos �alininkai.

Vyras su automatu pradėjo nekantrauti.

��Pakaks,�� parei�kė jis, nusitaikydamas į Kristin�, � meskite t� telefon�.

Kristina padarė kaip liepiama; telefonas �vangėdamas atsitrenkė į marmurines grindis, ir jo atlenkiamas dangtelis atitrūko.

��Mes �ia atvykome įvykdyti u�duotį, � paai�kino vyras su �autuvu. � Jūs sugulsite ant grindų, o a� baigsiu �i� u�duotį. Kuteri, saugok juos.

Vyras grį�o į galerij�.

Kitas vyri�kis i� �varko ki�enės i�sitraukė pistolet�. Jis nusitaikė į mus.

��Girdėjote, k� sakė tas vyras. Gulkitės ant grindų.

Kristina nusileido ant grindų. Holusas ir antrasis forhilnoras susirangė taip, kaip dar nebuvau mat�s, nuleisdami savo sferinius kūnus taip, kad liestų �em�. Abu rydai stovėjo kaip įbesti, arba apstulb�, arba fiziologi�kai nepajėgdami atsigulti.

A� taip pat neatsiguliau. Nėra jokių abejonių, kad buvau i�sigand�s. �irdis dau�ėsi, jau�iau, kaip suprakaitavo kakta. Ta�iau �ios fosilijos buvo neįkainojamos, po velnių � vienos svarbiausių visame pasaulyje. Ir būtent a� pasirūpinau, kad jos visos būtų vienoje vietoje vie�ai eksponuojamos.

�engiau �ingsnį pirmyn.

��Klausykite,�� kreipiausi į įsibrovėlį.

I� galerijos vėl pasigirdo �ūvių serija. Atrodė, jog tos kulkos varpo mane; įsivaizdavau, kaip skyla skalūnai ir opabinia, wiwaxia, anomalocaris bei canadia liekanos, i�silaikiusios 500 milijonų metų, sprogdamos virsta dulkių debesiu.

��Nedarykite to,�� nuo�ird�iai maldavau.

��Nesiartinkite,�� įsakė trumpaplaukis vyras. � Likite ten, kur esate.

Įkvėpiau pro burn�; nenorėjau mirti, ta�iau vis tiek netrukus teks. Ar tai įvyks dabar, ar po kelių mėnesių, taip vis tiek bus. �engiau dar vien� �ingsnį pirmyn.

��Jei vadovaujatės Biblija,�� kreipiausi,�� tada privalote laikytis De�imt įsakymų. Ir vienas jų, � �inojau, kad mano argumentas būtų įtikinamesnis, jei �ino�iau kuris,�� skelbia: �Ne�udyk�. � �engiau dar por� �ingsnių vyro link. � Jūs galbūt norite sunaikinti fosilijas, ta�iau negaliu patikėti, kad nu�udysite mane.

��Nu�udysiu,�� parei�kė vyras.

Vėl pasigirdo �ūviai, lydimi dū�tan�io stiklo ir skylan�ių akmenų garso. Atrodė, jog mano krūtinė tuoj sprogs.

��Ne,�� atkirtau,�� jūs nenu�udysite. Dievas jums �ito neatleis.

Vyrukas nukreipė pistolet� į mane; mus skyrė gal penkiolika metrų.

��A� jau nu�ud�iau,�� parei�kė jis. Jo �od�iai skambėjo kaip i�pa�intis, ir balse girdėjosi nuo�irdus sielvartas. � Toji klinika; tas gydytojas�

Vėl �ūviai ir jų garso aidas.

Dieve, pagalvojau. Abortų klinikos sprogdintojai�

Nurijau seiles.

��Tai įvyko atsitiktinai,�� band�iau spėti. � Jūs negalite man�s nu�auti �altakrauji�kai.

��A� tai padarysiu,�� pakartojo vyrukas, kurį kitas pavadino Kuteriu. � Tik pastūmėkite mane, ir a� tai padarysiu. Likite savo vietoje!

Jei tik �ia nebūtų gyvo Holuso. Jei �ia būtų tik jos holografinė projekcija, Holusas galėtų manipuliuoti kietais daiktais nesibaimindama, kad kulkos j� su�alos. Ta�iau ji buvo per daug tikra bei pa�eid�iama � kaip ir kiti ne�emi�kieji ateiviai.

Staiga pajutau artėjan�ius sirenų garsus, kurie muziejaus viduje buvo vos girdimi. Kuteris taip pat privalėjo juos i�girsti. Jis pasuko galv� ir �ūktelėjo partneriui:

� �Farai�!

Antrasis vyras i�niro i� laikinųjų parodų galerijos. Spėliojau, kiek fosilijų jam pavyko sunaikinti. Vyras pakėlė galv� ir sukluso. Atrodo, jog i� prad�ių jis nei�girdo sirenų; be jokios abejonės, �ūviai dar tebeaidėjo jam ausyse. Ta�iau netrukus jis linktelėjo ir mostelėj�s automatu davė �enkl� mums judėti. Kristina atsistojo, du forhilnorai pakėlė savo kūnus nuo grindų.

��Mes i� �ia i�eisime,�� paai�kino vyras. � Susidėkite rankas u� galvos.

Pakėliau rankas; Kristina padarė t� patį. Holusas susi�valgė su kitu forhilnorų ir abu taip pat pakėlė savo dvi rankas. Rydai pakartojo mūsų veiksmus truputį vėluodami, jie i�kėlė visas keturias rankas ir i�skėtė visus dvide�imt tris pir�tus. Vyras, kuris buvo ne Kuteris � auk�tesnis ir vyresnis � nuvedė mus gilyn į tamsoje skendin�i� rotond�. I� ten ai�kiai matėsi stiklinės vestibiulio durys. Penki uniformuoti ypatingų situacijų būrio pareigūnai plu�ėjo ant laiptų prie stiklinių muziejaus durų. Du turėjo sunkiuosius �autuvus, vienas garsiakalbį.

� �ia policija,�� �aukė �faras� su garsiakalbiu. Praėj�s pro du stiklo sluoksnius, garsas buvo i�kraipytas. � Pastatas apsuptas. I�eikite pakeltomis rankomis.

Vyras su automatu rankose mostelėjo mums, kad eitume toliau. Keturi ateiviai �engė gale, sudarydami sien� tarp mūsų, esan�ių viduje, ir lauke susibūrusių policininkų. Dabar pasigailėjau, kad patariau Holusui nusileisti kosminiu keltu Filosofų take. Jei �farai� pastebėtų kelt�, jie galbūt suprastų, jog �ia ne holografinės ateivių projekcijos, apie kurias skaitė laikra��iuose, o tikri sve�iai i� kosmoso. Nes kuris nors kar�tako�is gali nutarti, jog nukautų du ginkluotus vyrus, stovin�ius u� ateivių, �audamas per projekcijas.

I�ėjome i� rotondos, pakilome keturiais laipteliais į marmurin� aik�tel�, esan�i� tarp dviejų laiptų, supan�ių totemų stulpus, ir tada�

Ir tada viskas nuėjo velniop.

I� rūsio de�inėje esan�iais laiptais tyliai sėlino uniformuotas ypatingųjų situacijų būrio pareigūnas, dėvintis apsaugin� liemen� ir ne�inas koviniu �autuvu. �Farai� gudriai pasielgė, vie�ai i�stat� būrelį prie paradinio įėjimo ir tuo pat metu pasiunt� savo kontingent� pro tarnybinį įėjim�, esantį gatvelėje tarp KOM bei planetariumo.

��J. D.! � su�uko e�iuku kirptas vyras, i�vyd�s �far��, � �iūrėk!

J. D. atsuko savo �autuv� ir paleido serij�. �Far�� nublo�kė atgal; jis nuriedėjo pla�iais akmeniniais laiptais, apsauginė liemenė nuo kulkų įply�o daugelyje vietų, ir i�jos ky�ojo balto kam�alo kuok�tai.

Kol J. D. dėmesys buvo nukreiptas kitur, ant paradinių laiptų esantiems �farams� ka�kaip pavyko atrakinti vienerias duris � tas kurios buvo pa�iame kra�te i� kairės, �iūrint i� policininkų pusės, skirtas patekti į vidų lankytojams su invalidų ve�imėliais; galbūt apsaugininkas davė jiems rakt�. Dabar vestibiulyje atsirado du �farai�, besislepiantys u� skydų. Vidinės durys nebuvo rakinamos � nebuvo reikalo. Vienas i� pareigūnų i�tiesė rank� ir, matyt, paspaudė raudon� mygtuk�, atidarantį duris neįgaliems lankytojams. Jos i� lėto atsivėrė. �Farų� siluetus ap�vietė gatvės �ibintai ir besisukantys raudoni jų automobilių pro�ektoriai.

��Nejudėti � su�uko J. D. per rotond�, kurios platesnysis skersmuo skyrė mūsų marg� grup� nuo policininkų. � Mes turime įkaitus.

�Faras� su garsiakalbiu dabar jau buvo viduje ir jautė poreikį įsakinėti.

��Mes �inome, kad ateiviai netikri,�� �aukė jis. Policininko �od�iai aidu atsimu�ė nuo tamsoje skendin�ios rotondos. � I�kelkite rankas ir i�eikite.

J. D. nukreipė savo �autuv� į mane.

��Pasakyk jiems, kas esi.

Turint omenyje mano plau�ių būkl�, rėkti buvo sunku, ta�iau pridėjau delnus prie burnos ir i� visų jėgų su�ukau:

��A� esu Toma�as D�erichas, muziejaus saugotojas,�� mostelėjau ranka Kristinos pusėn. � O �ia Kristina Dorati. Ji yra muziejaus direktorė ir prezidentė.

��Arba mums leisite i� �ia saugiai i�eiti, arba tiedu mirs,�� su�uko J. D.

Du policininkai susigū�ė u� skydų. Po neilgo pasitarimo i� garsiakalbio vėl pasigirdo:

��Kokios jūsų s�lygos?

Net ir a� supratau, kad policininkas stengiasi laimėti, laiko. Kuteris pa�velgė i� prad�ių į pietinius laiptus, vedan�ius auk�tyn, po to į �iaurinius, kurie ir kilo auk�tyn, ir leidosi �emyn. Matyt, jam pasirodė, jog ten ka�kas juda � tai galėjo būti pelė; tokiame mil�ini�kame pastate kaip muziejus jų yra gausybė. Kuteris �ovė į �iaurinius laiptus. Kulka pataikė į akmeninius laiptus, pa�iro nuolau�os, ir�

Ir viena jų pataikė į Barbulkan�, antr�jį forhilnor�.

Ir i� kairės Barbulkano burnos pasigirdo �Ai!�, o i� de�inės �Oi!�

Ir i� vienos jo kojų i�try�ko ry�kiai raudonas kraujas, o į pūslėt� vyniojam� plėvel� pana�ios odos skiautė atply�o toje vietoje, kur pataikė atskil�s akmenukas�

Ir Kuteris sudejavo: �O Dieve �ven�iausias!�

Ir J. D. atsisuk�s aiktelėjo: �Jėzau Kristau�.

Ir jie abu, matyt, tai suprato vienu metu. Ateiviai buvo ne projekcijos; �ia ne hologramos.

Jie buvo tikri.

Ir staiga įsibrovėlis suprato, jog u�grobė vertingiausius pasaulio istorijoje įkaitus.

J. D. pasitraukė atgal u� mūsų grupelės; matyt, jis suprato, kad į �audymo lauk� patenka ne visi keturi ateiviai.

��Ar jūs tikri?�� paklausė J. D.

Ateiviai tylėjo. Mano �irdis dau�ėsi. J. D. nukreipė savo automatinį �autuv� į kair� vieno i� rydų koj�.

��Vienas �io �autuvo �ūvis visi�kai nune� tavo koj�.

Jis luktelėjo, kad rydas suvoktų �iuos �od�ius.

��Dar kart� klausiu: ar jūs tikri?

�ia prabilo Holusas:

� �Jie� �tikri�. �Mes� �visi� �esame� �tikri�.

Pasitenkinimo �ypsena su�vito J. D. veide.

��Tai ne ateivių projekcijos,�� su�uko jis policininkams. � Jie tikri. Mes turime �e�is įkaitus. Noriu, kad jūs, �farai�, pasitrauktumėte. Jei tik pastebėsiu, jog bandote apmulkinti, nu�ausiu vien� įkait� � ir tai bus ne �mogus.

��Tu nenori būti �mog�udys,�� per megafon� su�uko policininkas.

��A� ir nebūsiu �mog�udys,�� at�ovė J. D. � �mog�udystė yra nu�udyti kit� �mogų. Tau nepavyks rasti nė vieno, kuris mane tuo apkaltintų. O dabar visi�kai pasitraukite, kitaip �ie ateiviai �us.

��Pakaks ir vieno įkaito,�� įkalbinėjo tas pats policininkas. � Paleisk penkis, ir mes pasikalbėsim.

J. D. ir Kuteris susi�valgė. �e�ių įkaitų grupė buvo neparanki; jiems bus lengviau kontroliuoti padėtį, jei nereikės rūpintis tokiu dideliu skai�iumi. Antra vertus, jei �e�i įkaitai sustotų rateliu, o J. D. ir Kuteris būtų jo viduryje, jie galėtų apsisaugoti nuo snaiperių, �audan�ių beveik i� bet kurio kampo.

��Ne,�� su�uko J. D. � Jūs, vyru�iai, esate lyg ir specialusis būrys, tiesa? Tad �ia tikriausiai atvykote mikroautobusu. Norime, kad pasitrauktumėte toli nuo muziejaus ir paliktumėte t� mikroautobus� u�vestu varikliu ir su rakteliais viduje. Mes juo va�iuosime į oro uost� su tiek ateivių, kiek jų tilps į mikroautobus�, ir norime, jog ten mūsų lauktų lėktuvas, kuris nuskraidins,�� �ia J. D. u�sikirto,�� kuris nuskraidys ten, kur mes nuspr�sime.

��Mes negalime to padaryti,�� per megafon� atsakė policininkas.

J. D. gū�telėjo pe�iais.

��Jei jūs visi dar �ia būsite, kas �e�iasde�imt sekund�ių nu�udysiu po vien� ateivį.

Jis atsisuko į e�iuku kirptais plaukais vyr�:

��Kuteri?

Kuteris linktelėjo, pa�velgė į savo laikrodį ir pradėjo skai�iuoti atvirk��ia tvarka:

� �e�iasde�imt. Penkiasde�imt devyni. Penkiasde�imt a�tuoni.

Policininkas su megafonu atsigr�ė su ka�kuo pasitarti. Ma�iau, kaip jis ka�kur rodo ranka, matyt, kryptį, kuria turėtų pės�iomis pasitraukti jo pajėgos.

��Penkiasde�imt �e�i. Penkiasde�imt penki. Penkiasde�imt keturi.

Holuso akių stiebeliai liovėsi lingav� ir sustingo did�iausiu nuotoliu vienas nuo kito. Jau anks�iau buvau j� mat�s �itaip elgiantis, kai Holusas i�girsdavo ka�k� įdomaus. Kad ir kas tai būtų, a� dar negirdėjau.

��Penkiasde�imt du. Penkiasde�imt vienas. Penkiasde�imt.

Policininkai ėjo laukan i� stiklinio vestibiulio, ta�iau darė tai labai triuk�mingai. Tas, kuris buvo su megafonu, be paliovos kartojo:

��Gerai. Gerai. Mes pasitraukiame.

Jo sustiprintas balsas aidėjo visoje rotondoje.

��Mes i�einame.

Ir tuo metu a� i�girdau gars�, kurį pirma i�girdo Holusas: tylų dundesį. Kairėje esantis liftas �achtoje leidosi �emyn; ka�kas i�kvietė lift� į rūsį. Policininkas su megafonu specialiai stengėsi u�go�ti �į gars�.

��Keturiasde�imt vienas. Keturiasde�imt. Trisde�imt devyni.

Tam, kuris įlips į lift�, tai reik� savi�udyb�, pagalvojau; J. D. i�ta�kys keleivį, kai tik metalinės durys prasiskirs ir pradės slinkti į �alis.

��Trisde�imt vienas. Trisde�imt. Dvide�imt devyni.

��Mes i�einame,�� �aukė �faras�, � jau einame.

Liftas vėl ėmė kilti auk�tyn. Vir� durų buvo kvadratinių auk�to rodiklių eilė � B, 1,2,3 � rodanti, kuriame auk�te �iuo metu yra liftas. I�drįsau vog�iomis dirstelėti į j�. Tik k� sumirksėjo �1� ir u�sidegė �2�. Puiku! Arba tas, kuris buvo lifte, �inojo, kad antrame auk�te yra balkonai, i�einantys į rotond�, arba KOM apsaugos darbuotojas, įleid�s policininkus, jam t� pasakė.

��A�tuoniolika. Septyniolika. �e�iolika.

Kai u�sidegė �2�, a� pasistengiau nuslopinti atsidaran�ių durų gars�, triuk�mingai nusikosėdamas; jei �iuo metu man kas nors gerai pavykdavo, tai buvo kosulys.

Skai�ius �2� vis dar tebedegė, durys jau privalėjo atsidaryti, ta�iau J. D. ir Kuteris to nei�girdo. Tikriausiai vienas ar daugiau ginkluotų policininkų dabar i�lipo antrame auk�te, kuriame buvo Dinozaurų ir Atradimų galerijos.

��Trylika. Dvylika. Vienuolika.

��Gerai,�� �aukė specialiojo būrio pareigūnas su megafonu,�� gerai. Mes i�einame.

I� tokio nuotolio negalėjau į�iūrėti, ar jis akimis ie�ko aptemdytame balkone esan�ių pareigūnų. Mes vis dar buvome prie lifto; nedrįsau pakelti akių, kad nei�duo�iau vienu auk�tu auk��iau esan�ių �monių.

��Devyni. A�tuoni. Septyni.

Raudonos �viesos ant policijos automobilių stogų, kurios sklaidėsi rotondoje, ėmė trauktis; vienas pro�ektorių komplektas ��tikriausiai specialiosios paskirties būrio mikroautobuso � vis dar tebesisuko.

��Trys. Du. Vienas.

�vilgtelėjau į Kristin�. Ji beveik nepastebimai linktelėjo; Kristina taip pat suprato, kas �ia vyksta.

��Nulis!�� su�uko Kuteris.

��Gerai,�� tarė J. D. � I�eikime.

Did�i�j� laiko dalį per pastaruosius septynis mėnesius praleidau galvodamas, kaip reikės mirti, ta�iau nemaniau, jog prie� mirdamas pamatysiu, kaip mir�ta ka�kas kitas. �irdis dunksėjo tarsi kūjiniai gr��tai, kuriais mes �aliname suakmenėjusias apna�as. Supratau, jog J. D. liko gyventi tik kelios sekundės.

Jis mus sustatė pusra�iu, kad sudarytume biologinį skyd� jam ir Kuteriui.

��Judinkitės,�� įsakė J. D.

Nors buvau atsisuk�s į jį nugara, neabejojau, kad J. D. mojuoja savo dideliu �autuvu į kair� ir į de�in�, pasiruo��s, jei prireiks, �audyti lanku.

Ėmiau �ingsniuoti pirmyn; man i� paskos sekė Kristina, forhilnorai ir rydai. I�ėjome i� nuosvyros, atkertan�ios erdv� prie lifto, ir keturiais laipteliais nulipome į pa�i� rotond�. A� pradėjau eiti pla�iomis marmurinėmis grindimis, vedan�iomis įėjimo link.

Prisiekiu, jog i� prad�ių palei savo plik� galv� pajutau tek�telėjim� ir tik po to i�girdau i� vir�aus atsklidusį kurtinantį �ūvį. Apsisukau. Sunku buvo k� nors į�iūrėti; �viesa į rotond� sklido i� D�ord�o Vestono galerijos, i� gatvės pro stiklines vestibiulio duris bei vitra�o langus vir� jo. J. D. galva buvo perskelta tarsi melionas, o kraujas i�sita�k�s visur, taip pat ir ant man�s bei ateivių. Jo lavonas truktelėjo į priekį, link man�s, o automatinis �autuvas tar�kėdamas nuriedėjo grindimis.

Antrasis �ūvis beveik sutapo su pirmuoju, ta�iau jis nebuvo visi�kai sinchroni�kas; galbūt tamsoje skendin�iame balkone vir�uje du pareigūnai � atrodo, kad jų buvo ne ma�iau kaip du � nematė vienas kito. Trumpaplaukis Kuteris laiku spėjo patraukti galv� ir staiga puolė pirmyn, bandydamas nutverti J. D. �autuv�.

Jam keli� pastojo rydas; Kuteris jį parvertė. Snaiperis tikriausiai negalėjo ai�kiai matyti Kuterio, nes jam trukdė i�sikėtoj�s ant grindų ir besibla�kantis ateivis.

Mane apėmė �okas; jau�iau, kaip per kakl� la�a J. D. kraujas. Staiga rydas, kuris vis dar tebestovėjo, pakilo į or�. �inojau, kad jis segi prietais�, leid�iantį patogiai vaik��ioti, veikiant �emės gravitacijos jėgai; ne�inojau, jog �is prietaisas yra toks galingas, kad leistų ateiviui skraidyti.

Kitas forhilnoras paspyrė �autuv�, ir tas sukdamasis nuskriejo gilyn į rotond�. Kuteris tebebandė iki jo nuropoti. Pargriuv�s rydas stojosi ant kojų. O skraidantis jo tėvynainis buvo pakil�s nuo �emės tris metrus.

Kuteriui pavyko su�iupto �autuv� ir jis, pargriuv�s ant �ono, ėmė �audyti į tamsoje skendin�ius balkonus. Jis be paliovos spaudė gaiduk�, skleisdamas �vino lankus. Kulkos pataikė į devyniasde�imties metų akmens rai�inius, ir skeveldros nuo jų pa�iro ant mūsų.

Antrasis rydas taip pat pakilo į or�. Paband�iau pasislėpti u� vieno i� sienos fragmentų, apibrė�ian�ių rotondos kra�tus. Holusas irgi nuskubėjo, ta�iau į prie�ing� pus�, ir netrukus, did�iai mano nuostabai, pasiekė auk�tesnįjį totemo stulp�. Ji sulenkė savo �e�ias kojas ir nuo laiptų per�oko ant stulpo, apsivydama aplink jį įvairiomis savo galūnėmis. Tada Holusas ėmė spar�iai rop�tis totemu. Netrukus ji dingo i� akių; Holusas stulpu galėjo u�sirop�ti iki pat tre�io auk�to. D�iaugiausi, kad ji pagaliau saugi.

��Gerai,�� suriko Kuteris savo pietieti�ku akcentu ir paeiliui nukreipė automat� į Kristin�, antr�jį forhilnor� ir mane. Jo balsas i� panikos skambėjo a�triai. � Gerai, jūs visi. Niekas nejudėkite.

Į vestibiulį vėl sugrį�o �farai�, jų taip pat buvo balkone, du rydai tarsi patrak� angelai skraidė po rotond�, vienas forhilnoras stovėjo �alia man�s, o i� J. D. lavono kraujas sruvo ant rotondos marmurinių grindų dulkių, dėl ko grindys pasidarė slid�ios.

��Liaukitės,�� su�uko Kristina Kuteriui,�� ar nematote, kad esate apsuptas?

��U�tilk!�� atkirto Kuteris. Buvo akivaizdu, kad be J. D. vyrukas yra sutrik�s. � U�tilk, po velnių!

Ir tada labai nustebau i�gird�s pa�įstam� dvitonį pypsėjim�. Holoforminis projektorius, kurį vis� laik� ne�iojausi ki�enėje, davė �enkl�, kad netrukus įsijungs.

Kuteris pasitraukė po balkono atbraila; jis nebegalėjo matyti snaiperių, ta�iau ir snaiperiai nematė jo. Visu dyd�iu i�niro Holuso atvaizdas, jo buvo beveik neįmanoma atskirti�nuo tikro ateivio. Kuteris atsisuko; jį buvo apėmusi panika, ir atrodo, jog vyrukas nepastebėjo, kad staiga vėl atsirado ding�s forhilnoras.

��Kuteri,�� kreipėsi forhilnoro atvaizdas, dr�siai �engdamas pirmyn. � A� esu Holusas.

Kuteris akimirksniu nukreipė į j� savo automat�, bet forhilnoras vis labiau priėjo artinosi. Mes visi pradėjome trauktis. Ma�iau, kaip sutriko vestibiulyje esantys policininkai; Holusas įsiterpė tarp jų ir Kuterio.

��Jūs dar nieko nenu�ovėte,�� ai�kino Holusas, kurios �od�iai skambėjo kaip �ird�ių-dvynių dū�iai. � Matėte, kas atsitiko jūsų draugui; neleiskite, kad ir jus i�tiktų toks pat likimas.

Mojavau rankomis, tikėdamasis, kad kiti tamsoje tai pamatys; norėjau, jog visi i�sisklaidytų, ir nė vienas i� mūsų nebūtų linijoje, jungian�ioje Kuterį ir Holus�.

��Atiduokite man ginkl�, � papra�ė Holusas. Dabar ji buvo u� keturių metrų nuo Kuterio. � Paleiskite jį i� rankų, ir mes visi i� �ia i�vyksime gyvi.

��Pasitrauk!�� suriko Kuteris.

Holusas tebesiartino.

��Atiduok man ginkl�, � pakartojo ji.

Kuteris įnirtingai papurtė galv�.

��Mes tik norėjome jums, ateiviams, parodyti, kad tai, k� sako �ie mokslininkai, nėra tiesa.

��A� t� suprantu,�� pritarė Holusas, �engdama dar vien� �ingsnį į priekį. � Ir noriai jus i�klausysiu. Tik atiduokite ginkl�.

� �inau, kad jūs tikite Diev�, � t�sė Kuteris,�� ta�iau dar nesate i�ganyti.

��I�klausysiu visk�, k� man norite pasakyti,�� u�tikrino Holusas, sėlindama į priekį, � bet tik tada, jei paleisite i� rankų ginkl�.

� Įsakykite visiems �farams� i�sine�dinti,�� pareikalavo Kuteris.

��Jie i� �ia nei�eis,�� at�ovė Holusas, �e�iomis savo kojomis dar priartėdama prie vyro.

��Nesiartink arba �ausiu,�� perspėjo Kuteris.

��Jūs nenorite nieko nu�auti,�� atkirto Holusas, vis dar tebesiartindama,�� juo labiau tikin�iojo.

��Prisiekiu, kad nu�udysiu tave.

��Nenu�udysite,�� gin�ijosi Holusas, dar labiau suma�indama juos skiriantį atstum�.

��Nejudėk! Perspėju!

�e�ios apvalios pėdos dar truputį pajudėjo į priekį.

��Dieve, atleisk man,�� i�tarė Kuteris ir�

�ir paspaudė gaiduk�.

Ir i� �autuvo i�lėkė kulkos�

Ir jos pervėrė Holuso atvaizd��

Ir jėgų laukai, sudarantys imituojam� kūn�, sulėtino kulkas, vis labiau jas stabdydami, kol kulkos i�ėjo kitoje atvaizdo pusėje. Kulkos tebeskriejo rotonda, paraboli�komis trajektorijomis nulėkė dar ma�daug du metrus ir bar�kėdamos nukrito ant grindų.

Atvaizdas �engė į priekį, jėgų laukų rankomis pa�iupo �autuv� u� vamzd�io, kuris dabar buvo per kar�tas, ir joks gyvas kūnas nebūtų pajėg�s jo i�laikyti.

Tikrasis Holusas, esantis vir�uje, grei�iausiai tre�iame auk�te, trūktelėjo rankas į save, ir jos atvaizdas �ia, vestibiulyje, pakartojo t� patį judesį. Kuteris, apstulb�s, jog būtybė, kuri� jis k� tik i�varpė kulkomis, tebėra gyva, paleido �autuv�. Atvaizdas apsisuko ir skubiai pasitraukė.

Policininkai įsiver�ė į vestibiulį ir�

Dabar �ito nebereikėjo. Visi�kai nereikėjo.

Vienas i� �farų� i��ovė.

Kuteris susvirduliavo atatupstas, o burna i� nuostabos susidėliojo idealia �O� raidės forma. Jis atsitrenkė į sienos fragment� ir susmuko tamsoje. Kraujo dry�ė tarsi pauk��io pėdsakas nusidriekė grindimis jam i� paskos.

Ir jo galva nusviro į vien� pus�.

Ir jis i�keliavo susitikti su savo kūrėju.

Policininkai i�tisas valandas klausinėjo Kristin� ir mane, ta�iau keturiems ateiviams leido nedelsiant grį�ti į pagrindinį laiv� pasirūpinti Barbulkano �aizda. Galiausiai parva�iavau namo taksi��u� trisde�imt dolerių, įskaitant arbatpinigius � ir dar dvi valandas neu�migau, nes pasakojau Siuzanai visk�, kas įvyko.

��O Dieve,�� kartojo ji be paliovos,�� o Dieve, tave galėjo nu�udyti.

��Holusas mane i�gelbėjo. Ji visus i�gelbėjo.

��Jei tik pasitaikys proga, a� nuo�ird�iausiai apkabinsiu t� didelį vor�, � �ypsodamasi pa�adėjo Siuzana.

A� taip pat nusi�ypsojau ir pabu�iavau �mon�. Ta�iau jau�iausi visi�kai i�sek�s. Akyse raibuliavo, svaigo galva.

��Atleisk, brangioji,�� atsipra�iau,�� bet a� privalau pamiegoti.

Siuzana linktelėjo, pabu�iavo mane dar kart�, ir mes patraukėme į savo kambarį.

Miegojau iki de�imtos valandos ryto. Susi�audymas įvyko per vėlai, kad jį apra�ytų rytiniai laikra��iai, ta�iau Siuzana pasakė, kad ir �Pusry�ių televizijos�, ir �Rytinės Kanados� laidose �i �inia buvo svarbiausia. Siuzana neva�iavo į darb� ir liko namie, kad būtų �alia, kai atsibusiu. Kai i�sirop��iau i� lovos, Rikis jau buvo i�vyk�s į mokykl�.

Į KOM pavyko nukakti tik ma�daug vidudienį. Laimei, kadangi tai buvo pirmadienis, muziejus buvo u�darytas lankytojams, ir ūkio skyrius galėjo visk� sutvarkyti; kai atvykau, skyriaus darbuotojai dar tebeplovė marmurines rotondos grindis. Tuo tarpu D�onsis ir visi jo preparatoriai buvo Garfildo Vestono salėje gelbėdami tai, kas liko i� suskaldytų skalūnų. Į pagalb� skrido ir keli paleontologai i� Smitsonian muziejaus; jų buvo tikimasi sulaukti dienos pabaigoje.

Nukeliavau į savo kabinet� ir susmukau kėdėje, trindamas smilkinius bei bandydamas atsikratyti galvos skausmo, su kuriuo pabudau. Netrukus po to, kai atsisėdau, supypsėjo holoforminis projektorius, ir i�dygo Holuso atvaizdas.

Pakilau i� kėdės. Galvoje dunksėjo.

��Kaip jau�iatės?�� susirūpin�s paklausiau.

Forhilnoro kūnas sulingavo.

��Esu pavargusi. Blogai miegojau, nors laivo gydytoja ir davė vaistų.

U�jausdamas palingavau galva.

��A� taip pat blogai miegojau; galvoje be paliovos girdėjau �ūvių aid�, � susiraukiau ir vėl atsisėdau. � Sako, jog vyks tyrimas. Policininkams tikriausiai buvo nebūtina nu�auti Kuterį.

Holuso akių stiebeliai sujudėjo taip, kaip dar nebuvau mat�s.

��Nejau�iu jam didelės u�uojautos,�� pasakė ji. � Jis su�eidė Barbulkan� ir bandė nu�udyti mane. � Holusas nutilo. � Kiek �alos padaryta Burgeso skalūnams?

Lėtai palingavau galva.

��Pirmose penkiose dė�ėse viskas sunaikinta,�� atsakiau,�� įskaitant ir t�, kuri� jūs skenavote.

Pagalvojus apie netektį, mane supykino; tai buvo ne tik svarbiausios pasaulyje fosilijos, bet ir geriausiai i�silaikiusios, vaiduokli�kai gra�ios būtybės, beveik ne�emi�kos i�vaizdos. Jų �alojimas buvo barbarizmas, �ventvagystė.

� �inoma, fosilijos buvo apdraustos,�� t�siau,�� tad ir KOM, ir Smitsonian muziejus gaus daugyb� pinigų, ta�iau pavyzd�ių neįmanoma pakeisti.

��Tam tikra prasme mums pasisekė, � tarė Holusas. � Tikriausiai jie pradėjo �audyti į dė��, kuri� skenavome, būtent todėl, kad jos stiklinis dangtis buvo pakeltas. Skenavimas buvo dalinai baigtas, tad bent kelis pavyzd�ius bus galima atkurti. A� pasirūpinsiu, kad jums būtų pagamintos kopijos.

Linktelėjau, �inodamas, jog kopijos, kad ir kokios tikrovi�kos bei tikslios būtų, niekada neatstos originalų.

��A�iū.

��Tai baisus praradimas,�� apgailestavo Holusas. � Tokių kokybi�kų fosilijų neteko matyti jokiame kitame pasaulyje. Jos buvo i� tiesų�

Ji nutilo, nebaigusi sakinio, o atvaizdas sustingo vietoje, tarsi ka�kokie įvykiai būtų atitrauk� tikrojo Holuso, esan�io sinchroni�koje orbitoje pagrindiniame laive, dėmesį.

��Holusai?�� kreipiausi ne per daug jaudindamasis; matyt, kuris nors įgulos narys jos ka�ko paklausė.

��Minutėl�, � atsakė atvaizdas, vėl sujudėdamas.

Holusui su ka�kuo kalbant, i�girdau kelias dainingas frazes forhilnorų kalba, o po to atvaizdas vėl sustingo.

Nekantriai atsidusau. Tai buvo blogiau nei laukti, kol kas nors paims telefono ragelį: prakeiktas atvaizdas u�ėmė did�i�j� kabineto dalį. Nuo savo ra�omojo stalo paėmiau �urnal� � paskutinį �Naujojo mokslininko� numerį; skyriui u�sakytas egzempliorius pirmiausia patekdavo pas mane, o vėliau keliaudavo pagal rang� �emyn. Vos tik jį atsiver�iau, Holuso atvaizdas vėl ėmė judėti.

��Siaubinga �inia,�� prane�ė ji, i�tardama po �odį kiekviena burna. Jos balsas buvo keistai prislopintas. � O Dieve, tai siaubinga �inia.

Padėjau �urnal�.

��K�?

Holuso akių stiebeliai siūbavo pirmyn ir atgal.

��Mūsų pagrindiniam laivui netrukdo jūsų planetos atmosferos i�sklaidyta �viesa; net dienos metu �Merelko� davikliai ai�kiai mato �vaig�des. Ir viena jų�

Palinkau savo kėdėje į priekį.

��Taip? Taip?

��Viena tų �vaig�d�ių pradėjo virsti � vėl pamir�au t� �odį. Kai did�iulė �vaig�dė sprogsta?

��Supernova,�� pasufleravau.

��Taip.

��Tai bent.

Pamenu 1987 metais planetariume kilusį susi�avėjim�, kai Janas �eltonas i� Toronto universiteto Did�iajame Magelano Debesyje atrado supernov�.

��Nuostabu.

��Tai nėra nuostabu,�� paprie�taravo Holusas. � Pradėjusi sprogti �vaig�dė yra Alfa Orionis.

��Betelgeizė? � pasitikrinau. � Betelgeizė pradėjo virsti supernova?

��Teisingai.

��Ar esate tikra?

��Nėra jokių abejonių, � atsakė gana dreban�iu balsu, sklindan�iu i� abiejų burnų, forhilnorė. � Ji jau dabar �vie�ia daugiau nei milijon� kartų ry�kiau negu normaliai, ir �vaig�dės ry�kumas tebedidėja.

��O Dieve,�� sudejavau,�� a�� a� turiu paskambinti Donaldui �enui. Jis �inos, kam reikia prane�ti. Yra centrinis astronominių telegramų biuras ar ka�kas pana�aus�

Paėmiau telefon� ir surinkau �eno vidaus numerį. Jis atsiliepė po tre�io skambu�io, dar vienas, ir būtų įsijung�s atsakiklis.

��Donai,�� kreipiausi į jį, � �ia Tomas D�erichas. Holusas man sako, jog Betelgeizė k� tik virto supernova.

Ragelyje kurį laik� tvyrojo tyla.

��Betelgeizė yra � buvo � rim�iausia kandidatė virsti supernova,�� atsakė Donas,�� ta�iau niekas tiksliai ne�inojo, kada tai įvyks. � Jis nutilo ir vėliau pridūrė, tarsi tik k� būtų ka�k� suvok�s: � Ar Holusas sakė, jog tai Betelgeizė? Alfa Orionis?

��Taip.

��Klausyk, ar Holusas įsitikinusi? Absoliu�iai įsitikinusi?

��Taip, ji tvirtina, jog yra dėl to tikra.

��Po velnių, � tarė �enas į ragelį, ta�iau nemanau, jog �ie �od�iai buvo skirti man. � Po velnių.

��Kas yra?�� paklausiau.

�eno balsas buvo įsitemp�s.

��Nagrinėjau Holuso atsiųstus duomenis apie supernovas, ypa� tuos, kuriuose kalbama apie gama spinduliavim�. Mes turėjome nepatikimus duomenis apie paskutin� supernov�, atrast� 1987 metais; ji susikūrė prie� mums pradedant naudoti specializuotus gama spindulių stebėjimo palydovus � Komptono palydovas buvo paleistas tik 1991 metais. Vieninteliai duomenys apie supernovos 1987 A gama spinduliavim� buvo gauti i� �Maksimaliosios Saulės misijos� palydovo, kuris nebuvo skirtas stebėti u� galaktikos ribų.

��Na, ir kas?

��O tas, kad supernovos gama spinduliavimas yra kur kas intensyvesnis, nei manėme; t� patvirtina Holuso duomenys.

��Ir?�� paklausiau. � K� tai rei�kia?

Pa�velgiau į Holus� kuri itin smarkiai siūbavo; dar nebuvau mat�s jos tokios nusiminusios.

�enas giliai atsiduso, ir �is garsas nudundėjo telefono linija.

��Tai rei�kia, jog mūsų atmosfera bus jonizuota, ir ozono sluoksnis i�nyks,�� jis trumpam nutilo. � Tai rei�kia, jog mes visi �ūsime.

Rikis D�erichas buvo u� daugelio kilometrų į �iaur� nuo KOM �er�ilio vie�osios mokyklos �aidimų aik�telėje. Buvo įpusėjusi devyniasde�imties minu�ių pietų pertrauka; kai kurie klasės draugai i�va�iavo pietauti į namus, ta�iau Rikis valgydavo mokykloje, salėje, kur vaikams per �CFTO� kanal� buvo leid�iama �iūrėti �Flinstounus�. Suvalg�s sumu�tinį su virta de�ra bei obuolį, Rikis i�bėgo į �ole apaugusį kiem�. �ia vaik�tinėjo mokytojai, i�skirdami pe�tukus, pūsdami nubrozdintus kelius ir darydami visa kita, k� mokytojai privalo daryti. Rikis pa�velgė į dangų. Ka�kas jame ry�kiai �vietė.

Jis prabėgo pro vaikams laipioti sumontuot� konstrukcij� ir susirado savo mokytoj�.

��Panele Kohan,�� kreipėsi vaikas, timptelėdamas mokytojai u� sijono,�� kas ten?

Mokytoja prisidengusi delnu akis pa�velgė ten, kur rodė Rikis.

��Tai tik lėktuvas, Riki.

Rikis D�erichas buvo ne i� tų, kurie kaipmat puola gin�ytis su savo mokytojomis. Ta�iau berniukas papurtė galv�.

��Ne,�� paprie�taravo Rikis,�� �ia ne lėktuvas. Jis nejuda.

Mano mintys sukosi kaip pa�ėlusios, o skrandį kamavo spazmai. Au�o nauja diena, ne tik Torontui, bet ir visam Pauk��ių Takui. Ties� sakant, net stebėtojai tolimose galaktikose būtinai pastebės stiprėjantį ry�kum� kai prabėgs pakankamai laiko, kad juos pasiektų �viesa. Tai pralenkė net lakiausi� vaizduot�. Betelgeizė i� tikrųjų ėmė virsti supernova.

Paskambin�s Donui, įjungiau mikrofon�, ir jie su Holusu ėmė aptarinėti padėtį, o a� retkar�iais įsiterpdavau, u�duodamas man kelian�ius nerim� klausimus. �tai kas, mano supratimu, vyko: kiekvienoje labai aktyvioje �vaig�dėje vyksta vandenilio ir helio sintezė, kurios metu susikuria vis sunkesni elementai. Ta�iau jei �vaig�dė yra pakankamai didelė, sintezės reakcijų grandinei pasiekus gele�į, energija pradedama ne i�skirti, o sugerti, dėl ko susiformuoja gele�ies branduolys. �vaig�dė tampa per tanki, kad i�laikytų pusiausvyr�: vidinės sintezės sukeltas sprogstamas atostūmis nebepajėgia atsverti mil�ini�kos tempimo jėgos, kuri� sukelia pa�ios �vaig�dės gravitacija. Branduolys sprogsta, o atomų branduoliai sutrai�komi, ir susidaro tik dvide�imties kilometrų skersmens, ta�iau kelis kartus didesnis u� Saulės mas� tūris. Ir kai vandenilis bei helis i� i�orinių �vaig�dės sluoksnių staiga atsitrenkia į �į nauj�, kiet� pavir�ių, akimirksniu įvyksta sintezė. Sintezės sukeltas sprogimas ir susidūrimo smūgio banga sklinda atgal, suardo dujin� �vaig�dės atmosfer� ir sukelia radijo triuk�mų audr�, �vies�, kar�tį, rentgeno spindulius, kosminius spindulius bei neutrinus � �i mirtį ne�anti �lapdriba sklinda visomis kryptimis, besiple�iantis sferinis mirties ir naikinimo kamuolys ima �viesti ry�kiau nei visos galaktikos �vaig�dės paimtos kartu � atsiranda supernova.

Ir tai, matyt, kaip tik dabar vyko Betelgeizėje. �vaig�dės skersmuo spar�iai plėtėsi; po kelių dienų jis bus didesnis nei visa Saulės sistema.

Kurį laik� �emė bus apsaugota: mūsų atmosfera neleis, kad pradinė banga pasiektų pavir�ių. Ta�iau mums teks patirti daugiau. Kur kas daugiau.

Savo kabinete įsijungiau tik �inias transliuojan�i� �CFTR� radijo stotį. Kai per �emės televizijos ir radijo stotis pradėjo skelbti �i� �ini�, kai kurie �monės puolė slėptis olose ir kasyklų �achtose, Ta�iau tai nepadės. Artinosi pasaulio pabaiga � ir ji ateis triuk�mingai, o ne patyliukais.

�iuo metu besilankantiems forhilnorams bei rydams, galbūt su keliais keleiviais �monėmis, gal ir pavyks jos i�vengti, bent kurį laik�; jie galės savo erdvėlaivį manevruoti taip, kad did�ioji planetos dalis būtų tarp erdvėlaivio bei Betelgeizės ir taptų trylikos tūkstan�ių kilometrų storio akmenų bei gele�ies skydu. Ta�iau jiems nepavyks pabėgti nuo besiple�ian�io mirties kamuolio; �Merelkui� prireiks i�tisų metų, kad priartėtų prie �viesos grei�io.

Bet net jei laivui pavyktų i�sigelbėti, forhilnorų ir rydų planetoms tai nepavyks; netrukus jas u�klups ta pati naikinanti banga. Prie� �e�iasde�imt penkerius milijonus metų susidūrusių su Sol III, Beta Hydri III ir Delta Pavonis II asteroidų smūgiai buvo palyginti nedideli, tarsi plė�tinės �aizdos, kurias ekosistemos u�gydė per kelis de�imtme�ius.

Ta�iau �į kart� nebus laiko �aizdoms gydyti. Tai bus �e�tasis masinis i�nykimas, kurį patirs visi trys pasauliai. Ir visi�kai nesvarbu, ar �ioje Saulės sistemoje biologinė gyvybė atsirado ne �emėje, o Marse, ar ji tikrai daugelį kartų buvo atsiradusi forhilnorų pasaulyje ir ar rydai apskritai �ino, kad tai bus �e�tasis masinis i�nykimas.

Nes �iam pasauliui tai bus taip pat paskutinis masinis i�nykimas, baigiamasis skyrius, visi�kas ra�ymo lentelės i�trynimas, paskutinis posūkis Gyvybės �aidime.

K� �mogus veikia paskutinėmis gyvenimo akimirkomis? Kitaip nei dauguma i� �e�ių milijardų �monių, tik k� i�girdusių mirties nuosprendį, a� i� tiesų ruo�iausi savo baig�iai. Ta�iau tikėjausi, kad ji ateis lė�iau, kai a� gulėsiu ligoninės lovoje, o �alia bus Siuzana, galbūt brolis Bilas, keli draugai ir gal net dr�suolis ma�asis Rikis.

Ta�iau Betelgeizės sprogimas buvo visi�kai netikėtas; mes nenujautėme, kad jis įvyks. Na, taip, kaip sakė Holusas, mes �inojome, kad galiausiai Betelgeizė tikrai virs supernova, bet nebuvo jokio pagrindo tikėtis, jog tai įvyks būtent dabar.

Pasak radijo parne�imų, Toronto po�eminių traukinių sistema jau buvo kim�te prikim�ta �monių. �monės leidosi į metro stotis, lipo į traukinių vagonus, tikėdamiesi apsisaugoti po �eme. Jie nesutiko i�lipti i� traukinių net paskutinėse linijų stotyse.

O prie KOM esantys keliai virto automobilių stovėjimo aik�telėmis, tikra kam�atimi. Kaip ir visi kiti, norėjau būti kartu su savo �eima, ta�iau, atrodo, tai buvo neįmanoma. Kelis kartus band�iau prisiskambinti Siuzanai į darb�, bet i�girsdavau tik trumpus signalus.

�inoma, mirtis neateis akimirksniu. Prabėgs savaitės, o gal net mėnesiai, kol ekosistema �us. �iuo metu �emės ozono sluoksnis saugojo mus nuo auk�tos energijos fotonų ir, �inoma, didelių įgreitintų dalelių, keliaujan�ių lė�iau u� �vies�, liūtis mūsų dar nepasiekė. Ta�iau netrukus i� Betelgeizės sklindanti banga sunaikins ozono sluoksnį, ir intensyvi radiacija, sukelta sprogstan�ios �vaig�dės bei mūsų saulės, pasiekusi pavir�ių suardys gyvus audinius. Neabejoju, kad prie� pabaig� galėsiu būti kartu su �mona ir sūnumi. Bet atrodo, jog kol kas man draugij� sudarys ateivio atvaizdas.

Pirmasis sprogimas Betelgeizėje jau suardė palydovinius tarpmiestinius telefono tinklus, tad neturėjau stebėtis, kad Holuso atvaizdas periodi�kai i�nykdavo ir vėl pasirodydavo, nes i� Oriono sklindanti elektromagnetinė kakofonija trikdė ry�į tarp tikrosios Holuso, esan�ios vir� Ekvadoro, ir jos holografinės dublerės �ia, Toronte.

��Norė�iau būti kartu su Siuzana,�� pasiguod�iau, per ra�om�jį stal�, u�verst� nebaigtais darbais, �velgdamas į forhilnor�.

Mano nuostabai Holusas pakėlė bals� � anks�iau to niekada nebuvau girdėj�s.

��Jūs bent prie� pabaig� galėsite pamatyti savo �eim�. Manote, kad tai jūs esate toli nuo namų? A� net negaliu susisiekti su savo vaikais. Jei Betelgeizė smogia į �em� tokia baisia jėga, ji taip pat smogs ir į Beta Hydri III. A� net negaliu atsisveikinti su Kasoldu ir Pyldon per radijo ry�į, ne tik dėl stiprių trikd�ių � radijo signalas jų nepasieks i�tisus dvide�imt ketverius metus.

��Atleiskite,�� atsipra�iau,�� nepagalvojau.

��Tikrai nepagalvojote,�� taip piktai at�ovė Holusas, kad i� jos burnos i�ty�ko holografinės seilės. Ta�iau netrukus ji truputį nusiramino. � Pra�au atleisti,�� teisinosi ji,�� tiesiog labai myliu savo vaikus. Kai �inau, kad jie ir visa mano rasė �us�

Pa�velgiau į savo draug�. Ji ir taip jau labai ilgai buvo toli nuo savo pasaulio � daugelį metų ne�inojo, kas vyksta namie. Kai Holusas i�vyko į savo did�i�j� kelion� po a�tuonias �vaig�d�ių sistemas, jos sūnus ir duktė jau buvo suaug�, o dabar tikriausiai yra vidutinio am�iaus, biologi�kai galbūt net senesni u� Holus�, nes ji did�i�j� kelionės dalį keliavo reliatyvumo teorijai paklūstan�iu grei�iu.

Kai pagalvoji, viskas yra kur kas blogiau. Betelgeizė yra �iauriniame �emės danguje, o Beta Hydri � pietiniame, vadinasi, �emė yra tarp �ių dviejų �vaig�d�ių. Kol Betelgeizės augantį ry�kum� pastebės Betoje Hydri III, praeis keleri metai � ta�iau nėra jokios galimybės į �į pasaulį nusiųsti perspėjimo signal�; niekas �ios planetos nepasieks grei�iau nei piktieji i� Betelgeizės sklindantys fotonai, kurie jau keliauja ten.

Holusas ai�kiai stengėsi susitvardyti.

��Eime,�� tarė ji pagaliau, lėtai ir ry�tingai siūbuodama savo kūn�. � I�eikime laukan pasi�iūrėti spektaklio.

Taip ir padarėme. Nusileidome liftu �emyn ir i�ėjome pro tarnybinį įėjim�. Lauke stovėjome ant to paties betono lopo, ant kurio pirm� kart� nusileido Holuso kosminis keltas.

Kiek supratau, forhilnoras ir jos kolegos �iuo metu rinko savo erdvėlaiviui pa�i� saugiausi� padėtį. Ta�iau jos atvaizdas stovėjo kartu su manimi prie�ais KOM apleisto planetariumo kupolo �e�ėlyje ir �velgė �emyn. Dauguma praeivių �velgė į �ydr� dangų, o ne į keist�, pana�i� į vor� ateiv�.

�velgiant Karalienės parko kryptimi, buvo ai�kiai matyti Betelgeizė; �vaig�dė buvo ma�daug tre�daliu patekėjusi pietrytiniame danguje. Matant �vie�ian�i� �vaig�d� dienos metu, ėmė nerimas. Band�iau įsivaizduoti likusi� Oriono �vaig�dyno dalį, i�siskleidusi� �ydrame fone, bet ne�inojau, kokioje padėtyje jis yra �iuo paros metu.

Kiti personalo nariai bei lankytojai irgi i�ėjo i� muziejaus ir prisijungė prie pakelėje susirinkusios minios. Po kelių minu�ių astronomas Donaldas �enas, vaik��iojantis lavonas, i�ėjo pro tarnybinį įėjim� ir patraukė mūsų, taip pat vaik��iojan�ių lavonų, link.

Suprantama, jog Hablo kosminis teleskopas buvo kaipmat nukreiptas į Betelgeiz�. Kur kas geresnės nuotraukos gautos i� Holuso erdvėlaivio, jos perduotos į �em� ir �ia pla�iai paskleistos �monėms. Net prie� �vaig�dei pradedant plėstis, pagrindinio kosminio laivo teleskopais pavyko i�vysti Betelgeiz� kaip raudon� disk�, nusėt� vėsesniais saulės ta�kais bei kar�tesniais konvekciniais lopais ir apgaubt� didingos rausvos karūnos.

Ta�iau dabar nepaprastos galios sprogimas nupūtė skaidri� i�orin� atmosfer�, o pati �vaig�dė spar�iai didėjo, daugelį kartų padidindama savo įprast� skersmenį � nors tiksliai pasakyti, koks buvo Betelgeizės įprastas skersmuo, sunku, nes �vaig�dė buvo kintanti. Bet vis tiek ji niekada nebuvo tokio dyd�io. Nuo besiple�ian�io disko į visas puses sklido geltonai baltas perkaitintų garų, mirtį ne�an�ios plazmos, kamuolys.

I� �emės dienos �viesoje mes tematėme blyksintį ir mirk�iojantį ry�kų �viesos ta�k�.

Ta�iau erdvėlaivio teleskopai rodė daugiau.

Kur kas daugiau.

Neįtikėtinai daugiau.

Per teleskopus matėsi, kaip �vaig�d� sudrebino dar vienas sprogimas � ji net persislinko teleskopų matymo lauke � ir dar daugiau plazmos buvo i�mesta į kosmin� erdv�.

Ir tada de�inėje netoli �vaig�dės atsirado nedidelis vertikalus ply�ys dantytais kra�tais, kuriuos i�rai�ė visk� persmelkianti melsvai balta energija. Ply�ys ilgėjo, darėsi vis labiau dantytas ir tada�

�ir tada i� ply�io ėmė tekėti substancija, tamsesnė u� pa�i� kosmin� erdv�. Ji buvo klampi, atrodė, jog i� kitos pusės ver�iasi degutas, ta�iau�

Ta�iau, �inoma, nebuvo jokios �kitos pusės�, Visatos sienoje negalėjo atsirasti jokia skylė, nepaisant mano fantazijų, jog j� galima sugriebti ir atidengti tarsi palapin�. Visata buvo u�dara. Jei juoduliai kilo ne i� vidaus, tai �is ply�ys turėjo būti tunelis, kirmgrau�a, sujungimas, deformacija, �vaig�d�ių ra�tai, trumpiausias kelias � ka�kas, jungiantis du kosmoso ta�kus.

Juodoji masė tebetekėjo. Jos kra�tai buvo apibrė�ti; jai tekant, �vaig�dės i�nykdavo. Turint omenyje tai, jog �i masė i� tiesų buvo arti Betelgeizės, ji privalėjo būti did�iulė; ply�ys tikriausiai buvo ilgesnis nei �imtas milijonų kilometrų, o pro jį i�siliejan�io objekto skersmuo kelis kartus didesnis. �inoma, kadangi objektas buvo visi�kai, absoliu�iai juodas, jis nei spinduliavo �vies�, nei j� atspindėjo, tad nebuvo jokio spektro, kuris leistų analizuoti Doplerio slinktis, ir atlikti paralakso analiz�, norint nustatyti atstum� iki objekto, buvo nelengva.

Netrukus visa masė i�tekėjo i� ply�io. Jos struktūra pla�taki�ka � matėsi vidurinis gumulas ir �e�i ai�kūs priedėliai. Kai tik masė i�tekėjo, kosminis ply�ys u�sivėrė ir i�nyko.

Mir�tanti Betelgeizės �vaig�dė vėl traukėsi. Tai, kas vyko iki �iol, ai�kino Donaldas �enas, buvo tik preambulė. Kai dujos pasieks gele�ies �erdį antr� kart�, �vaig�dė tikrai sprogs ir suspindės taip ry�kiai, kad net mes, esantys u� keturių �imtų �viesme�ių, negalėsime į j� �iūrėti be apsauginių priemonių.

Juodas objektas riedėjo dangaus skliautu tarsi ratas su stipinais, tartum � taip negalėjo būti, ne, negalėjo � �e�i priedėliai įgautų pagreitį atsispirdami nuo visatos audinio. Objektas judėjo susitraukian�io Betelgeizės disko link. Buvo sunku įvertinti nuotolį � tik kai viena juodulio galūnių palietė, o vėliau ir u�dengė disko kra�t�, pasidarė ai�ku, jog �is objektas yra truputį ar�iau �emės nei Betelgeizė.

�vaig�dei toliau traukiantis, juodulys įsiterpė tarp mūsų bei Betelgeizės ir netrukus visi�kai u�dengė �vaig�d�. I� �emės mes tematėme, jog itin ry�ki �vaig�dė i�nyko; Saulei nebeliko var�ovo dienos danguje. Ta�iau per �Merelko� teleskopus juodulys, �i daugiarankė ra�alo dėmė �vaig�d�ių dulkių fone, buvo matomas. Ir tada�

Ir tada Betelgeizė pasielgė taip, kaip i�prana�avo �enas: �vaig�dė, u�dengta juodulio, sprogo, i�laisvindama daugiau nei �imto milijonų saulių energij�. Stebint i� kitoje pusėje esan�ių pasaulių, �vaig�dė turėjo nepaprastai spindėti, i�jos sklido akinanti �viesa ir svilinantis kar�tis, lydimas radijo triuk�mų. Ta�iau i� �emės�

I� �emės nieko nesimatė. Bet vis tiek atrodė, kad ra�alo dėmė ver�iasi į priekį teleskopo okuliarų link, tarsi būtų stumiama i� u�pakalio, jos centrinis gumulas vis ple�iasi ir besiartindamas u�dengia regėjimo lauk�. Tuo tarpu �e�ias rankas ka�kas nublo�kė atgal, ir jos priminė nerian�io į priekį kalmaro �iuptuvus.

Kad ir kas buvo tas objektas, jis sugėrė pagrindinį sprogimo smūgį, apsaugodamas �em� � matyt, ir forhilnorų bei rydų pasaulius � nuo antpuolio, kuris būtų sunaikin�s ozono sluoksnį visuose trijuose pasauliuose.

Mes, stovintys prie KOM, nesupratome, kas įvyko � dar nesupratome. Ta�iau i� lėto pradėjome suvokti, nors supernova taip ir neatsirado. Visi trys mūsų pasauliai ka�kokiu būdu i�liks.

Gyvenimas t�sis. Neįtikėtina, laimingo atsitiktinumo ir stebuklo dėka gyvenimas t�sis.

Bent jau kol kas.

T� vakar� galiausiai pavyko parvykti į namus; besislepian�ius metro ka�kokiu būdu pasiekė �inia, kad nelaimės pavyko i�vengti. Apie a�tunt� valand� vakaro pavyko įsigrūsti į traukinį, va�iuojantį į pietin� S�jungos stotį; įlipau į jį, nors vis� keli� iki namų teko stovėti. Norėjau kuo grei�iau pamatyti Siuzan� ir Rikį.

Siuzana taip stipriai mane apkabino, kad net subra�kėjo kaulai, Rikis taip pat mane apkabino, mes visi nuėjome prie sofos, Rikis atsisėdo man ant kelių ir mes visi dar kart� apsikabinome ��buvome �eima.

Galiausiai kartu su Siuzana paguldėme Rikį į lov�, kar�tai pabu�iavau savo berniuk�, sūnų, kurį mylėjau visa �irdimi. Pastaruoju metu berniuk� buvo u�griuv� daug nelaimių, be to, jis buvo per jaunas suprasti, kas įvyko �iandien.

Kartu su Siuzana vėl įsitaisėme ant sofos ir 10:00 vakare per televizij� stebėjome �Merelko� teleskopais gautus atvaizdus, kuriuos �Nacionalinis� kanalas transliavo kaip svarbiausi� vakaro �ini�. Piteris Mensbrid�as, pasakodamas, kaip arti �ūties �emė buvo �iandien, atrodė labai paniur�s. Baigus rodyti filmuot� med�iag�, Donaldas �enas i� KOM pasirodė kaip studijos sve�ias, � �CBC� transliacinis centras buvo ma�daug į pietus nuo muziejaus,�� kad i�samiai paai�kintų, kas įvyko, ir patvirtintų, jog juodoj i anomalija (tokį �odį pavartojo Donaldas) tebėra tarp �emės bei Betelgeizės ir saugo mus tarsi skydas.

Mensbrid�as interviu baigė �od�iais:

��Manau, jog kartais mums tiesiog sekasi,�� po to atsisuko į kamer�: � Toliau �io vakaro �iniose�

Ta�iau kitų �inių nebuvo � niekas nebebuvo svarbu ir nė i� tolo negalėjo prilygti tam, kas įvyko �i� popiet�.

�Kartais mums tiesiog sekasi�, � pasakė Mensbrid�as. Apkabin�s Siuzan�, prisitraukiau j� ar�iau sav�s, jausdamas jos kūno �ilum� ir u�uosdamas �ampūno aromat�. M�s�iau apie Siuzan� ir pirm� kart� galvojau ne apie tai, kiek ma�ai mums liko laiko, o apie visas mūsų nuostabias praeities akimirkas.

Mensbrid�as buvo teisus. Kartais mums i� tiesų sekasi.

Kit� dien�, va�iuodamas metro į muziejų, staiga visk� supratau; netikėtai viskas pasidarė ai�ku.

Atvyk�s į savo kabinet�, laukiau daugiau nei valand�, kol pasirodė Holuso atvaizdas. Vis� t� laik� jos laukdamas negalėjau nustygti vietoje.

��Labas rytas, Tomai,�� pasisveikino ji. � Norė�iau atsipra�yti u� vakardienos �iurk��ius �od�ius. Tai buvo�

��Nesikrimskite,�� nuraminau j�. � Mes visi truputį kraustomės i� proto, kai pirm� kart� suvokiame, jog netrukus galime mirti. � Kalbėjau nesustodamas, nes nenorėjau leisti, kad ji pradėtų vadovauti pokalbiui. � Pamir�kite tai. Ta�iau klausykite, �į ryt�, va�iuojant prisigrūdusiu �monių metro, man į galv� netikėtai atėjo mintis. Kaip su tuo gelbėjimosi laivu? Turiu omenyje erdvėlaivį, i� Grumbrid�o 1618 i�skridusį į Betelgeiz�.

��Laivas be jokios abejonės sudegė, � atsakė Holusas. Jos balsas buvo nusimin�s. � Tai turėjo įvykti per pirm�jį mir�tan�ios �vaig�dės spazm�.

��Ne,�� paprie�taravau. � Buvo ne taip. � Papur�iau galv�, vis dar apstulbintas didybės to, k� supratau. � Po velnių, turėjau tai suprasti anks�iau � jis taip pat.

��Kas?�� paklausė Holusas.

Neatsakiau jai � kol kas.

��Grumbrid�o gyventojai neapleido savo planetos,�� t�siau. � Jie persikėlė į virtuali� karalyst�, kaip ir kiti.

��Jų planetoje neradome jokių perspėjan�ių �enklų, � paprie�taravo Holusas. � Be to, kodėl jie tada i�siuntė erdvėlaivį į Betelgeiz�? Negi norite pasakyti, kad jame buvo atsiskyrėlių grupė, nesutikusi pereiti į virtualų pasaulį?

��Niekas nei�vyko į Betelgeiz� gyventi; kaip sakėte, s�lygos ten tiesiog netinka gyvybei. O keturi �imtai �viesme�ių yra per daug tolimas atstumas, kad jį kas nors keliautų vien norėdamas padidinti gravitacin� jėg�. Ne, esu tikras, jog jūsų aptiktame laive nėra keleivių ar įgulos; visi Grumbrid�o �iabuviai tebėra savo planetoje įsikrov� į virtualios tikrovės pasaulį. Grumbrid�o �iabuviai į Betelgeiz� i�siuntė nepilotuojam� laiv�, kuris turėjo atlikti tam tikro katalizatoriaus vaidmenį � su�adinti supernovos sprogim�.

Holuso akių stiebeliai sustingo.

��Su�adinti? Kodėl?

Man svaigo galva; negalėjau susitaikyti su atėjusia mintimi. Pa�velgiau į forhilnor�.

��Kad sterilizuotų visus �ioje galaktikos dalyje esan�ius pasaulius,�� atsakiau. � I�naikintų juose gyvyb�. Ko labiausiai baimintumėtės, jei ketintumėte palaidoti kompiuterius ir įjuos perkelti savo s�mon�? Na, kad kas nors gali atvykti ir �iuos kompiuterius atkasti bei sugadinti. Daugelyje pasaulių, kuriuos aplankėte savo erdvėlaiviu, buvo sukurtas grėsmingas kra�tovaizdis, kad atbaidytų atvykėlius ir jie nebandytų kasinėti. Ta�iau Grumbrid�e buvo nuspr�sta dar labiau apsisaugoti. Jie norėjo u�sitikrinti, kad niekas, net artimų �vaig�d�ių sistemų gyventojai, negalėtų atvykti ir jiems trukdyti. Jie �inojo, kad Betelgeizė � did�iausia �vaig�dė jų galaktikos dalyje � galiausiai virs supernova. Tad nusprendė paankstinti įvykius keliais tūkstantme�iais, pasiųsdami katalizatorių, bomb�, įrenginį, sukėlusį supernovos sprogim� vos tik atvykus erdvėlaiviui. � Nutilau. � Ties� sakant� ties� sakant, būtent dėl tojus tebegalėjote matyti erdvėlaivio kuro pėdsakus, nors jis jau buvo beveik pasiek�s Betelgeiz�. �inoma, laivas neapsisuko, kad sulėtėtų, nes tokio tikslo ir nebuvo. Jis trenkėsi tiesiai į �vaig�dės �irdį, sukeldamas supernovos sprogim�.

��Tai� tai siaubinga,�� baisėjosi Holusas. � Labai viena�ali�ka.

��Velnioni�kai,�� sutikau. � �inoma, Grumbrid�o �iabuviai galėjo tvirtai ne�inoti, kad ka�kur kitur taip pat egzistuoja gyvybė. Juk jie intelekt� sukūrė izoliuotai � sakėte, jog gelbėjimosi laivas keliavo penkis tūkstan�ius metų. Jiems tai galėjo atrodyti tiesiog i�mintinga apsisaugojimo priemonė; jie galėjo ne�inoti, kad i�naikins kitas civilizacijas. � Nutilau. � O gal jiems tai visi�kai nerūpėjo. Galbūt jie save laikė Dievo i�rinktaisiais ir manė, jog Dievas jiems paki�o Betelgeiz� būtent toje vietoje, kad galėtų j� panaudoti taip, kaip panaudojo.

��Jie galėjo tuo tikėti,�� sutiko Holusas,�� ta�iau jūs juk �inote, kad tai netiesa.

Ji buvo teisi. A� i� tiesų tai �inojau. Ma�iau rūkstantį pistolet�. I�vydau tiek įrodymų, jog jų pakako net man. Giliai įkvėpiau, stengdamasis nusiraminti ir suvaldyti galvoje �ėlstan�ias mintis. �inoma, tai galėjo padaryti kuri nors toliau pa�engusi rasė, tai galėjo būti dirbtinis novų detektorius; tai galėjo būti�

Ta�iau ateina metas, kai tenka priimti papras�iausi� teorij�, siūlan�i� ma�iausi� elementų skai�ių. Ateina metas, kai privalote liautis u�davinėj� �į klausim� � vien� i� visų kitų � liautis reikalav� �varesnių įrodymų, nei būtina bet kuriai kitai teorijai. Ateina metas � galbūt pa�ioje gyvenimo pabaigoje � kai tenka su tuo taikstytis. Ateina metas, kai ant jūsų pradeda griūti sienos.

��Norite, kad tai pasaky�iau?�� paklausiau.

Neju�ia gū�telėjau pe�iais, tarsi mintis būtų buvusi megztinis, kurį, norint patogiai dėvėti, reikia truputį timptelėti.

��Taip, tai buvo Dievas; kūrėjas.

Nutilau, leisdamas �od�iams sklandyti ore ir svarstydamas, ar noriu juos pakartoti.

Ta�iau taip nepadariau.

��Neseniai jūs, Holusai, sakėte, jog manote, kad Dievas yra būtybė, ka�kaip i�likusi po ankstesnio did�iojo sprogimo, kuriai ka�kaip pavyko toliau egzistuoti po ankstesnio sukūrimo ciklo. Jei tai tiesa, Dievas i� tiesų turėtų būti kosmoso dalimi. Arba, jei jis iki �iol nebuvo, galbūt turi gebėjim� � kokį �odį vartoja teologai?�� persikūnyti. Dievas įgijo fizinį pavidal� ir įsiterpė tarp sprogstan�ios �vaig�dės ir mūsų trijų pasaulių.

Staiga man �ovė dar viena mintis:

��Ties� sakant, jis tai padarė ne pirm� kart�! � su�ukau. � Prisimenate 1320 metų Vėlos supernov�? Ji buvo beveik taip pat arti kaip Betelgeizė, jos liku�ius galima aptikti ir dabar, ta�iau niekas nematė, kaip tai įvyko, niekas neu�fiksavo, nei kinai �ia, �emėje, nei kas nors kitas �ia, nei kas nors jūsų ar rydų pasaulyje. Si esybė ir tada įsiki�o, u�dengdama mus nuo supernovos spinduliavimo. Jūs pati tai sakėte, kai mes pirm� kart� kalbėjome apie Diev�: supernovos formavimosi greitis turi būti rūpestingai apskai�iuotas. Na, jei nepavyksta visi�kai i�vengti supernovų, tada tai yra geriausia, k� galima rinktis.

Holuso akių stiebeliai suartėjo. Atrodo, kad ji truputį susmuko, tarsi �e�ios kojos būtų nepajėgusios i�laikyti svorio. Nėra abejonių, jog mintis, kad ta būtybė buvo Dievas, jai atėjo anks�iau nei man, ta�iau Holusas, matyt, anks�iau nepagalvojo, kokį tai turi ry�į su Vėlos supernova.

��Dievas nesukelia masinio i�nykimo,�� parei�kė forhilnoras.

��Da�niausiai jis stengiasi jų i�vengti, jei tai sutampa su jo tikslais.

��Neįtikėtina, tiesa?�� pasakiau, jausdamasis toks pat netvirtas, kaip ir Holusas.

��Gal dabar vertėtų nuvykti pamatyt,�� svarstė Holusas. � Jei dabar �inome, kur yra Dievas, gal vertėtų nuvykti jį aplankyti. � �i mintis mane visi�kai priblo�kė. Vėl pajutau, kaip �irdis dunksi tarsi atskeliamasis kūjis.

��Ta�iau� ta�iau tai, k� matėme, prie Betelgeizės i� tiesų įvyko prie� ketverius �imtus metų, � pastebėjau. � Ir prireiks dar ketverių �imtų, kol jūsų erdvėlaivis ten pateks. Kodėl Dievas ten turėtų būti beveik tūkstantį metų?

��Būdinga �mogaus ar forhilnoro gyvenimo trukmė yra ma�daug �imtas metų arba apytikriai penkiasde�imt milijonų minu�ių, ��ai�kino Holusas. � Dievas tikriausiai yra to paties am�iaus kaip ir visata, kuri jau egzistuoja 13,9 milijardo metų; net jei jis yra savo gyvenimo pabaigoje, tūkstantis metų jam prilygtų mūsų keturioms minutėms.

��Ta�iau jis vis tiek negai�tų laiko, laukdamas mūsų.

��Gal ir ne. O gal jis �ino, kad mes jo veiksmus stebėsime, jog jie atkreips mūsų dėmesį. Galbūt jis padarys taip, kad ir vėl ten atsidurtų � vienintelėje jo buvimo vietoje, kuri� mums pavyko nustatyti,�� jog atitinkamu laiku įvyktų pasimatymas. �iuo metu jis gali i�vykti pasirūpinti kitais reikalais, o vėliau grį�ti. Atrodo, jog Dievas yra gana judrus; tikriausiai, jei jis būtų �inoj�s, kad Grumbrid�o erdvėlaivis ketina susprogdinti Betelgeiz�, būtų tiesiog sunaikin�s erdvėlaivį, jam dar nepasiekus �vaig�dės. Ta�iau kai prasidėjo sprogimas, Dievas atvyko labai greitai � ir gali taip pat greitai grį�ti, kai mes ten pateksime.

��Jei jis nori su mumis susitikti. Tai labai abejotina, Holusai.

��Be jokios abejonės. Bet mano įgula susiruo�ė į �i� kelion�, siekdama rasti Diev�; kol kas tai yra ap�iuopiamiausia, k� mums pavyko aptikti, todėl privalome ie�koti �ia kryptimi,�� Holuso akių stiebeliai nukrypo į mane. � Jūs kvie�iamas prisijungti prie mūsų �ioje kelionėje.

�irdis vėl ėmė dau�ytis, net tankiau nei prie� tai. Ta�iau �i kelionė ne man.

��Man neliko tiek daug laiko gyventi,�� tyliai tariau.

� �Merelkas� ma�iau nei per metus gali i�vystyti artim� �viesos sklidimui greitį, � atsakė Holusas. � O kai pasieksime �į greitį, did�i�j� kelio dalį įveiksime per laik�, kuris atrodys labai trumpas; �inoma, prireiks antrų metų sulėtėjimui, ta�iau truputį ilgiau nei per dvejus subjektyvius metus mes galėtume pasiekti Betelgeiz�.

��Man neliko dvejų metų.

� �inoma, ne,�� sutiko Holusas,�� jei visos kelionės metu būsite su�adintos būsenos. Atrodo, jog jums sakiau, kad rydai keliauja sulaikyto gyvumo būsenoje; galėtume t� patį padaryti ir jums, o atvykus į kelionės tiksl�, at�ildyti.

Man ėmė raibuliuoti akyse. Pasiūlymas buvo neįtikėtinai gundantis, nuostabus, tokia dovana būtų tiesiog neįsivaizduojama.

Ties� sakant�

Ties� sakant, galbūt Holusas mane galėtų u��aldyti iki to laiko�

��Ar galėtumėte mane u��aldyti neribotam laikui?�� paklausiau. � Kada nors vis tiek vė�ys bus i�gydomas ir�

��Deja, ne,�� atsakė Holusas. � �io proceso metu vyksta irimas; nors metodas yra saugus kaip bendroji anestezija laikotarpiui iki ketverių metų, mums nėra pavyk� sėkmingai atgimti, jei buvome u��aldyti ilgiau nei de�imt metų. Tai patogus būdas keliauti, bet ne persikelti į ateitį.

Na, gerai; kad ir kaip ten būtų, niekada sav�s neįsivaizdavau �ingsniuojan�io u��alusiais Volto Disnėjaus pėdsakais. Ta�iau vis tiek vykti į �i� kelion� su Holusu, skristi �Merelko� erdvėlaiviu, pamatyti tai, kas i� tiesų gali būti Dievas� būtų buv� nepaprasta.

Ir staiga supratau, jog Siuzanai su Rikiu tai galėtų būti geriausia i�eitis, jiems nereikėtų matyti mano paskutiniųjų gyvenimo mėnesių agonijos.

Pasakiau Holusui, jog turiu apie tai pagalvoti, pasitarti su �eima. Tai �adinanti neįgyvendinamas mintis galimybė, nepaprastai gundantis siūlymas� ta�iau privalau atsi�velgti į daugyb� veiksnių.

Sakiau, jog Kuteris i�keliavo susitikti su savo kūrėju, bet i� tiesų tuo netikėjau. Jis tiesiog mirė.

Ta�iau a� galbūt susitiksiu su savo kūrėju� ir dar būdamas gyvas.

��Holusas man pasiūlė vykti kartu į kit� jos kelionės tiksl�, � pasakiau Siuzanai, t� vakar� grį��s namo.

Mes sėdėjome ant sofos svetainėje.

� Į Kentauro Alf�? � paklausė ji.

Tai i� tiesų buvo kitas ir paskutinis planuotas �Merelko� did�iosios kelionės sustojimas prie� grį�tant atgal į Delta Pavonis, o vėliau į Beta Hydri.

��Ne, jie nusprendė kitaip. Dabar jie ketina vykti į Betelgeiz�. Nori pa�iūrėti, kas ten yra.

Siuzana kurį laik� tylėjo.

��Ar a� teisingai supratau i� �Globė � �urnalo, kad Betelgeizė yra u� 400 �viesme�ių?

Linktelėjau.

��Tad grį�i atgal tik daugiau nei po tūkstan�io metų?

� �emės matais, taip.

Ji vėl patylėjo. Po kurio laiko nusprend�iau suardyti tyl�.

��Supranti, jų erdvėlaivis pusiaukelėje apsisuks, ir savo kuro i�metam�sias dujas nukreips Betelgeizės link. Tad po 250 metų� būtybė i�vys t� ry�ki� �vies� ir supras, jog ka�kas atvyksta.

Holusas tikisi, kad toji būtybė lauks mūsų atvykstant arba sugrį� pasitikti.

��Būtybė?

Negalėjau prisiversti pavartoti �į �odį Siuzanos akivaizdoje.

��Būtybė, kuri įsiterpė tarp mūsų ir Betelgeizės.

��Manai, jog tai Dievas,�� paprastai pasakė Siuzana.

Juk ji lankė ba�ny�i�, mokėjo Biblij�. Ir i�tisas savaites būtent ji per vakarien� klausydavosi man�s, kai kalbėdavau apie auk��iausi� prad�i�, pirmin� prie�astį, pagrindines konstantas, proting� sukūrim�. Neda�nai minėdavau D� vard�, bent jau, kai Siuzana būdavo �alia. Jai tai rei�kė kur kas daugiau nei man, tad nuo Dievo laikiausi atokiau, stengiausi moksli�kai atsiriboti. Ta�iau Siuzana �inojo. Ji �inojo.

Gū�telėjau pe�iais.

��Galbūt,�� atsakiau.

��Dievas,�� pakartojo Siuzana, ry�tingai pateikdama �i� s�vok�. � Ir tau yra galimybė jį pamatyti. � Siuzana pa�velgė į mane ir pasviro. � Ar jie dar k� nors i� �emės ima kartu?

��Taip, dar kelis �mones.

Band�iau prisiminti s�ra��.

��Kamuojam� sunkios �izofrenijos moterį i� Vakarų Vird�inijos. Sidabranugar� goril� i� Burund�io. Labai sen� vyr� i� Kinijos. � Gū�telėjau pe�iais. � Tai keli �monės, su kuriais ateiviai susidraugavo. Jie kaipmat sutiko keliauti.

Siuzana pa�velgė į mane, stengdamasi nei�duoti jausmų.

��Ar tu nori vykti?

Taip, pagalvojau. Taip, kiekviena savo esybės skaidula. Nors norėjau daugiau laiko praleisti su Rikiu, nusprend�iau, jog bus geriau, jei jis mane prisimins apysveikį, gebantį pasirūpinti savimi, vis dar pajėgiantį paimti jį ant rankų. Nepasitikėdamas savo balsu, linktelėjau galv�.

��Tu turi sūnų, � priminė Siuzana.

� �inau,�� tyliai atsakiau.

��Ir �mon�.

� �inau,�� pakartojau.

��Mes� mes nenorime tav�s netekti.

�velniai atsakiau:

��Ta�iau neteksite. Labai greitai.

Kurį laik� sėdėjome tylėdami. Galvoje bla�kėsi įvairios mintys.

Su Siuzana susipa�inome universitete septintajame de�imtmetyje. Mes draugavome, ta�iau a� i�vykau į Valstijas siekti savo svajonės. Tada Siuzana man neprie�taravo.

O dabar atsirado kita svajonė.

Bet viskas neapsakomai pasikeitė.

Dabar mes buvome susituok�. Turėjome vaik�.

Jei reikėtų atsi�velgti tik į tai, nekiltų jokių abejonių. Jei bū�iau sveikas ir gerai jaus�iausi, net negalvo�iau jų palikti � net tu��iai svajodamas.

Ta�iau a� nebuvau sveikas.

Nesijau�iau gerai. Siuzana tai, be abejo, �inojo.

Mes susituokėme ba�ny�ioje, nes to norėjo Siuzana, ir davėme vienas kitam tradicinius į�adus, tarp kitų ir �kol mirtis mus i�skirs�. �inoma, niekas i� stovin�ių ba�ny�ioje ir tarian�ių �iuos �od�ius niekada negalvoja apie vė�į �monės nesitiki, kad �is prakeiktas nariuotakojis įsibraus į jų gyvenim�, atne�damas kan�ias ir nelaimes.

��Dar pasvarstykime,�� pasiūliau. � �Merelkas� i�vyksta tik po trijų dienų.

Siuzana palingavo galv�.

��Holusai,�� kreipiausi į ateiv� kit� dien� savo kabinete,�� �inau, kad jūsų kolegos yra siaubingai u�siėm�, ta�iau�

��Mes tikrai u�siėm�. Prie� i�skrendant į Betelgeiz�, reikia daug k� padaryti. Be to, įsitraukėme į rimtus moralinius gin�us.

��Apie k�?

��Manome, kad jūs esate teisus: būtybės i� Grumbrid�o 1618 III i� tiesų norėjo sterilizuoti vis� vietin� kosmin� erdv�. Tokia mintis neatėjo nei forhilnorams, nei rydams; atleiskite u� mano �od�ius, ta�iau tai yra taip barbari�ka, kad tokį dalyk� gali sugalvoti tik �monės � arba, matyt, Grumbrid�o gyventojai. Gin�ijamės dėl to, ar pasiųsti �ini� į savo gimt�sias planetas apie tai, k� būtybės i� Grumbrid�o bandė padaryti.

��Man tai atrodo logi�ka,�� parei�kiau. � Kodėl gi jiems neprane�us?

��Rydai yra nesmurtingi, o mano rū�is, kaip sakiau, yra� na, matyt, tiksliausia būtų sakyti aistringa. Daugelis forhilnorų norėtų atpildo u� �į bandym�. Grumbrid�as 1618 yra u� trisde�imt devynių �viesme�ių nuo Beta Hydri; mes be vargo galėtume ten nusiųsti savo laivus. Deja, �iabuviai nepaliko jokių perspėjan�ių �enklų, kurie padėtų juos aptikti � tad norėdami būti tikri, kad juos i�naikinome, turėtume sunaikinti vis� jų pasaulį, o ne vien� segment�. Grumbrid�o gyventojai taip ir nesukūrė itin auk�tų energijų branduolinės sintezės technologijos, kuri� turi mano rasė; jei jie būtų toki� technologij� sukūr�, tikrai būtų panaudoj�, kad grei�iau nusiųstų bomb� į Betelgeiz�. Naudodami �i� technologij�, mes galime sunaikinti vis� planet�.

��Tai bent,�� nustebau. � Tada �ia tikrai moralinė dilema. Ar prane�ite savi�kiams?

��Dar nenusprendėme.

��Rydai puikūs etikos �inovai. K� jie mano?

Kurį laik� Holusas tylėjo.

��Jie siūlo panaudoti �Merelko� branduolinės sintezės atliekas i�naikinti vis� gyvyb� Betoje Hydri III.

��Forhilnorų gimtojoje planetoje?

��Taip.

��O Vie�patie. Kodėl?

��Jie nepaai�kino, ta�iau įtariu, kad tai � kokį jūs vartojate �odį? Ironija. Jei mes norime sunaikinti tuos, kurie kėlė arba gali kelti mums pavojų, tai esame nė kiek ne geresni u� Grumbrid�o �iabuvius,�� Holusas nutilo. � Ta�iau a� nenorėjau jūsų apsunkinti �iais svarstymais. Norėjote man�s ka�ko paklausti?

��Na, palyginti su tuo, k� jūs tik k� pasakėte, tai tėra menkniekis.

��Menkniekis?

��Nereik�minga. Ta�iau, na, norė�iau pasikalbėti su rydu. Man i�kilo moralinė dvejonė ir pats jos nepajėgiu i�spr�sti.

Holuso kristalais nusėtos akys pa�velgė į mane.

��Dvejojate, ar vykti kartu su mumis į Betelgeiz�?

Linktelėjau.

� �iuo metu mūsų draugas T�kna bando susisiekti su Dievu, ta�iau ma�daug po valandos būtų galima su juo pakalbėti. Jei galite nusine�ti holoforminį projektorių į didesn� patalp�, papra�ysiu, kad T�kna prie mūsų prisijungtų.

Kiti, �inoma, padarė t� pa�i� i�vad� kaip ir a�: �monės visame pasaulyje tai, k� Donaldas �enas neutraliai pavadino �anomalija�, o Piteris Mensbrid�as diskreti�kai atmetė kaip papras�iausi� �sėkm�, paskelbė dievi�kojo įsiki�imo įrodymu. Ir, �inoma, �ie �monės savaip įvardijo įvykį: tai, k� a� pavadinau �rūkstan�iu pistoletu�, jie pavadino stebuklu.

Ir vis dėlto tai buvo ma�umos nuomonė: dauguma �monių nieko ne�inojo apie supernovas, o daugelis, įskaitant did�iulį musulmonų pasaulio kontingent�, nepasitikėjo atvaizdais, tariamai gautais i� �Merelko� teleskopų. Kiti tvirtino, jog tai, k� matėme, yra velnio darbas: liepsningas pragaro �vystelėjimas, o po jo visaapimanti tamsa; kai kurie satanistai ėmė reikalauti reabilitacijos.

Tuo tarpu krik��ioni�kojo fundamentalizmo �alininkai kar�tligi�kai sklaidė Biblij� ie�kodami tokių �vento ra�to dalių, kurias būtų galima pritaikyti �iam atvejui. Kiti minėjo Nostradamo prana�ystes. Matematikas �ydas i� Jeruzalės hebrajų universiteto pastebėjo, kad būtybė su �e�iomis galūnėmis topologi�kai atitinka Dovydo �vaig�d�, ir teigė, jog tai, k� matėme, prana�auja Mesijo atvykim�. Organizacija, pasivadinusi Betelgeizės ba�ny�ia, sukūrė įmantrų interneto tinklalapį. O �iniasklaidoje sensacingai buvo pateikiamos įvairiausios pseudomokslinės nes�monės apie senovės egiptie�ius ir Orion� � �vaig�dyn� kuriame susidarė supernova.

Ta�iau visi �ie �monės tegalėjo tik spėlioti.

Man atsirado galimybė nuvykti ir pamatyti � tikrai su�inoti.

Vėl buvome pasitarimų salėje Saugyklų centro penktame auk�te, tik �į kart� nebuvo vaizdo kamerų. Joje buvau tik a�, ma�as ne�emi�kas dvylikasienis ir dviejų ne�emi�kų būtybių projekcijos.

Holusas tyliai stovėjo vienoje salės pusėje. T�kna � kitoje. Juos skyrė pasitarimų stalas. �iandien T�kna juosėjo ne gelton�, o �ali� įrankių dir��, ta�iau ant jo buvo tas pats kraujo galaktikos �enklas.

��Sveiki,�� kreipiausi, kai rydo projekcija stabilizavosi.

Pasigirdo vartomų akmenų garsas, o vėliau mechaninis balsas:

��Sveikinimai abipusiai. Jūs ka�ko pageidaujate i� �io asmens?

Linktelėjau.

��Patarimo,�� atsakiau, truputį pakeldamas galv�. � Jūsų konsultacijos.

Rydas klausėsi nejudėdamas.

��Holusas jums papasakojo, kad mirtinai sergu vė�iu,�� pasakiau.

T�kna palietė savo dir�o sagtį.

��Apgailestavimas rei�kiamas vėl.

��A�iū. Ta�iau klausykite. Jūs, vyru�iai, man pasiūlėte kartu vykti į Betelgeiz� � susitikti su tuo, kas ten yra.

Pasigirdo krintan�ių į �em� akmenukų garsas.

��Taip.

��A� netrukus mirsiu. Tiksliai ne�inau kada, ta�iau� ta�iau tikrai po poros mėnesių. Kaip turė�iau pasielgti: paskutiniuosius kelis mėnesius praleisi su �eima ar vykti kartu su jumis? Viena vertus, mano �eima non kiekvien� likusi� minut� praleisti su manimi� ir, na, spėju, jog suprantu, kad būti su manimi, kai a�� a� i�eisiu, yra mūsų santykių u�baigimo dalis. �inoma, a� juos labai myliu ir noriu būti kartu. Ta�iau, antra vertus, mano būklė blogės, ir a� jiems tapsiu vis didesne na�ta. � Nutilau. � Jei gyventume JAV, galbūt i�kiltų piniginis klausimas � ten paskutinės gyvenimo savaitės, praleistos ligoninėje, gali nepaprastai brangiai kainuoti. Bet �ia, Kanadoje, dėl to nereikia nuog�stauti; vieninteliai veiksniai yra mano ir mano �eimos narių emocinė na�ta.

Supratau, jog savo problem� dėstau matematiniais terminais ��veiksniais, piniginiais klausimais � ta�iau būtent tokie �od�iai, i� anksto neplanuoti, liejosi i� man�s. Tikėjausi, kad ne visi�kai sugluminau ryd�.

��Ir jūs klausiate man�s, k� turėtumėte pasirinkti?�� pasigirdo vertėjo balsas.

��Taip,�� atsakiau.

Vėl pasigirdo malamų akmenų garsas, lydimas trumpos tylos, o vėliau atsakymas:

��Moralinis pasirinkimas yra akivaizdus,�� parei�kė rydas,�� jis visada yra.

��Ir?�� paklausiau. � Koks yra �is moralinis pasirinkimas?

Ir vėl besidau�an�ių akmenų dardesys, ir atsakymas:

��Moralumo negali pateikti i�orinis �altinis.

Visos keturios rydo rankos palietė apverst� kriau�� primenan�i� krūtin�.

��Jis turi ateiti i� vidaus.

��Vadinasi, jūs man nepatarsite, tiesa?

Rydas sulingavo ir i�nyko.

T� vakar�, kol Rikis rūsyje �iūrėjo televizorių, mes su Siuzana ir vėl sėdėjome ant sofos.

Pasakiau jai, k� nusprend�iau.

��Visada tave mylėsiu,�� u�tikrinau Siuzan�.

Ji u�simerkė.

��Ir a� tave.

Nieko nuostabaus, kad man taip patiko filmas �Kasablanka�. Ar Ilzė Land turėtų vykti su Viktoru Laslo? O gal ji privalo likti su Riku Bleinu? Ar jai derėtų sekti paskui savo vyr�? O gal paklausyti savo �irdies?

Ar buvo dalykų, svarbesnių u� j�? Svarbesnių u� Rik�?

Svarbesnių u� juos abu? Ar reikėjo įvertinti kitus veiksnius, kitus lygties narius?

Ta�iau � būkime s��iningi � ar mano atveju buvo kas nors svarbesnio? �inoma, svarbiausia �ia galėjo būti Dievas, bet jei ir pavyks jį pamatyti, esu tikras, jo tai nieko nepakeis� o Viktoras ir toliau prie�inosi naciams, padėjo i�gelbėti pasaulį.

Kad ir kaip ten būtų, privalėjau nuspr�sti.

Nors sprendimas ir buvo sudėtingas, a� jį padariau.

Ta�iau niekada nesu�inosiu, ar jis teisingas.

Pasilenkiau ir pabu�iavau Siuzan� taip, tarsi j� bu�iuo�iau paskutinį kart�.

��Sveikas, �aunuoli,�� pasisveikinau, įėj�s į Rikio kambarį.

Rikis sėdėjo prie savo ra�omojo stalo, kurio pavir�ius buvo laminuotas pasaulio �emėlapiu. Jis ka�k� pie�ė spalvotais pie�tukais, i�ki��s lie�uvį per burnos kamputį ir nepaprastai susikaup�s.

��Tėti,�� atsakė jis, leisdamas suprasti, jog mane i�girdo.

Apsidairiau. Kambarys buvo netvarkingas, ta�iau nelabai baisiai. Ne�varūs drabu�iai voliojosi ant grindų; paprastai vaik� u� tai subardavau, bet �iandien taip nedarysiu. Rikis turėjo kelis plastikinius dinozaurų griau�ius, kuriuos jam buvau nupirk�s, ir kalban�i� Kvi-Gon D�ino figūrėl� i� veiksmo filmo, gaut� per Kalėdas. Ir knygų, daugyb� vaiki�kų knygų: u�aug�s mūsų Rikis bus skaitytojas.

��Sūnau,�� tariau ir kantriai laukiau, kol jis man skirs vis� savo dėmesį.

Vaikas u�baiginėjo savo pie�inio detal� � atrodo, jog tai buvo lėktuvas. Leidau jam baigti; �inojau, kokie apmaudūs gali būti neu�baigti reikalai. Galiausiai vaikas pakėlė galv�. Atrodo, jog jis buvo nusteb�s, kad a� vis dar �ia. Berniukas klausiamai kilstelėjo antakius.

��Sūnau,�� pakartojau,�� �inai, kad tėtis siaubingai serga.

Suprat�s, jog pokalbis bus rimtas, Rikis padėjo spalvot� pie�tuk� į �alį. Jis linktelėjo.

��Ir,�� t�siau,�� na, manau, jog �inai, kad a� nepasveiksiu.

Berniukas su�iaupė lūpas ir dr�siai linktelėjo. Man atrodė, jog ply� �irdis.

��Ketinu i�vykti,�� pasakiau,�� kartu su Holusu.

��Ar jis gali tave i�gydyti?�� paklausė Rikis. � Jis sakė, kad negali, ta�iau�

�inoma, Rikis ne�inojo, jog Holusas yra moteri�kos lyties, ir a� dabar nenorėjau nukrypti nuo temos.

��Ne, ne, jis man negali padėti. Ta�iau, na, jis i�vyksta į kelion�, ir a� noriu vykti kartu.

Anks�iau daug keliaudavau � į kasinėjimus, konferencijas. Rikis buvo prie mano kelionių priprat�s.

��Kada grį�i?�� paklausė vaikas ir nekaltu tarsi cherubino veidu pridūrė: � Ar man k� nors parve�i?

Trumpam u�simerkiau. Skrandį tampė spazmai.

��A�, a, negrį�iu,�� tyliai atsakiau.

Rikis kurį laik� tylėjo, gromuluodamas mano �od�ius.

��Nori pasakyti� nori pasakyti, kad i�vyksti mirti?

��Man taip gaila,�� atsakiau,�� labai gaila, kad palieku tave.

��Nenoriu, kad mirtum.

��A� taip pat, ta�iau� ta�iau kartais negalime rinktis.

��Ar a�� a� noriu keliauti kartu.

Liūdnai nusi�ypsojau.

��Negali, Riki. Privalai likti �ia ir lankyti mokykl�. Turi likti �ia ir padėti mamytei.

��Ta�iau�

Laukiau, kol Rikis i�sakys prie�taravim� iki galo. Bet jis to nepadarė. Tiesiog pasakė:

��Nei�vyk, tėti.

Ta�iau a� vienaip ar kitaip jį paliksiu. Ar �į mėnesį, i�keliaudamas Holuso erdvėlaiviu, ar po poros mėnesių, gulėdamas ligoninės lovoje su vamzdeliais rankoje, nosyje, delne, tyliai pypsin�iais EKG monitoriais, bėgiojan�iomis ten ir atgal seselėmis bei gydytojais. Vienaip ar kitaip a� turėjau i�keliauti. Negalėjau rinktis, bet galėjau nuspr�sti kada ir kaip.

��Nieko man nėra sunkiau,�� pasakiau,�� kaip i�vykti.

Nebuvo prasmės ai�kinti Rikiui, kad noriu, jog jis mane prisimintų �tai tokį, nors i� tiesų norėjau, kad prisimintų t�, kuris buvau prie� metus, septyniasde�im�ia svarų sunkesnis ir beveik visais plaukais ant galvos. Ta�iau vis tiek dabar atrod�iau geriau, nei atrodysiu netrukus.

��Tai nei�vyk, tėti.

��Man labai gaila, �aunuoli. Tikrai.

Rikis, kaip ir bet kuris kitas jo am�iaus vaikas, moka i�pra�yti ir prisigerinti, kad galėtų neiti miegoti, gautų pageidaujam� �aisl� ar saldainių. Bet atrodo, jog jis suprato, kad meilikavimas �ia nepadės, ir dėl to �is �e�erių metų i�min�ius man buvo dar mielesnis.

��Myliu tave tėti,�� pasakė jis.

Pama�iau, kaip vaiko akyse tvenkiasi a�aros.

Pasilenkiau, i�kėliau Rikį i� kėdės, priglaud�iau prie krūtinės ir apkabinau.

��A� taip pat tave myliu, sūnau.

Holuso erdvėlaivis �Merelkas� buvo visi�kai nepana�us į t�, kokį a� įsivaizdavau. Įpratau prie kino filmų erdvėlaivių su įvairiausiomis korpuso puo�menomis. Ta�iau �io laivo pavir�ius buvo visi�kai lygus. Jį sudarė sta�iakampis kubas viename gale ir statmenas diskas kitame, sujungti dviem ilgais vamzdiniais statrams�iais. Visas erdvėlaivis buvo nuda�ytas �velnia �alia spalva. Negalėjau atskirti, kuris galas yra priekis. Ties� sakant, buvo neįmanoma įvertinti laivo dydį; nema�iau elementų, kuriuos galė�iau atpa�inti � net langų. Laivas galėjo būti vos kelių metrų arba kelių kilometrų ilgio.

��Kokio dyd�io �is erdvėlaivis?�� paklausiau greta man�s besvorėje erdvėje sklandan�ios Holuso.

��Ma�daug kilometro ilgio,�� atsakė ji. � Kubo formos dalis yra varantysis modulis; statrams�iuose įsikūrusi įgula � viename forhilnorai, kitame rydai. O diskas gale yra bendro naudojimo patalpos.

��Dar kart� dėkoju, kad mane pasiėmėte.

I� susijaudinimo man virpėjo rankos. Devintajame de�imtmetyje buvo u�siminta, jog kada nors į Mars� bus pasiųstas paleontologas, ir a� svajojau, kad �i laimė nusi�ypsos man. Ta�iau, �inoma, jie norės paimti bestuburių specialist�; niekas rimtai netikėjo, jog stuburiniai kada nors būtų gyven� Raudonojoje planetoje. Jei, kaip teigė Holusas, Marse kada nors ir buvo ekosistema, ji tikriausiai egzistavo kelis �imtus milijonų metų ir i�nyko, kai per daug atmosferos i�tekėjo į kosmin� erdv�.

Ta�iau yra grupė, pasivadinusi �Svajonių įgyvendinimo fondu�, kuri stengiasi patenkinti paskutinius mirtinai sergan�ių vaikų pageidavimus; ne�inau, ar yra pana�i grupė, besirūpinanti mirtinai sergan�iais suaugusiaisiais, ir, atvirai sakant, ne�inau, ko bū�iau pageidav�s, jei man būtų suteikta tokia galimybė. Bet tokia kelionė tiktų. Tikrai!

Ekrane erdvėlaivis vis didėjo. Holusas paai�kino, jog laivas daugiau nei metus buvo ka�kaip u�maskuotas, kad stebėtojai �emėje jo nepamatytų, ta�iau dabar nebuvo reikalo erdvėlaivį slėpti.

Norėjau, jog būtų iliuminatoriai � ir �ia, kosminiame kelte, ir �Merelke�. Bet jų nebuvo nė viename; abiejų aparatų korpusai buvo vientisi. I�orės vaizdai buvo perduodami į sienos dyd�io ekranus. Prisiartin�s prie ekrano, nepastebėjau jokių ta�kų, skenavimo eilu�ių ar mirgėjimo. Ekranai buvo tarsi tikri stiklo iliuminatoriai � ties� sakant, daugeliu po�iūrių jie buvo prana�esni. Nuo ekranų pavir�iaus nebuvo jokių atspind�ių, ir, �inoma, juose buvo galima priartinti objekt�, parodyti kitos kameros vaizd� ar pateikti bet kuri� pageidaujam� informacij�. Galbūt kartais imitacija yra geriau u� tikr� dalyk�.

Vis artinomės prie pagrindinio erdvėlaivio. Galiausiai pajėgiau ka�k� į�iūrėti �aliame erdvėlaivio korpuse � ka�kokį gelton� u�ra��. Jį sudarė dvi eilutės: viena buvo geometrinių figūrų � trikampių, kvadratų ir apskritimų su juos supan�iais ta�kais � sistema, o kita � truputį pana�ūs į arabi�kus ra�menis i�raitymai. Pana�ius į pirmosios eilutės �enklus buvau mat�s ant Holuso holoforminio projektoriaus, tad spėjau, jog tai forhilnorų ra�tas; antroje eilutėje tikriausiai buvo rydų ra�menys.

��Kas ten para�yta?�� paklausiau.

� ��ia puse į vir�ų�, � atsakė Holusas.

I�si�ioj�s pa�velgiau į j�.

��Atleiskite,�� atsipra�ė ji. � Tai nedidelis pok�tas. Ten para�ytas laivo pavadinimas.

��Ak,�� tariau,�� �Merelkas�, tiesa? K� tai rei�kia?

� �Ker�tinga masinio naikinimo pabaisa�, � atsakė Holusas.

Sunkiai nurijau seiles. Manau, jog slapta tikėjausi i�girsti:

�Valgių knyga�. Ta�iau netrukus Holuso akių stiebeliai suvilnijo i� juoko.

��Atleiskite,�� pakartojo ji. � Negalėjau atsispirti. I� tiesų tai rei�kia ��vaig�d�ių keliautojas�.

��Truputį nuobodokas,�� pasakiau, vildamasis, kad mano �od�iai jos neį�eis.

Holuso akių stiebeliai maksimaliai nutolo vienas nuo kito.

��Tokį pavadinim� nusprendė duoti komitetas.

Nusi�ypsojau. Kaip ir mūsų �Atradimų galerijos� pavadinim�. Vėl pa�velgiau į erdvėlaivį. Kol mano dėmesys buvo nukreiptas kitur, laivo �one atsivėrė anga; ne�inojau, ar j� dengiantis skydas buvo pakeltas į vir�ų, ar atstumas į �on�. Anga buvo ap�viesta gelsvai baltos �viesos, ir joje pama�iau dar tris plei�to formos nusileidimo laivus.

Mūsų kosminis keltas vis labiau artėjo.

��O kur �vaig�dės?�� paklausiau.

Holusas klausiamai pa�velgė į mane.

��Tikėjausi kosmose i�vysti �vaig�des.

��Ak,�� suprato ji. � Saulės ir �emės �vytėjimas jas u�go�ia.

��Holusas dainingai i�tarė kelis �od�ius savo kalba, ir sieniniame ekrane pasirodė �vaig�dės. � Kompiuteris dabar padidino kiekvienos �vaig�dės tariam� ry�kum�, kad jos taptų matomos. � Kaire ranka ji parodė į vien� sritį. � Ar matote �į zigzag�? Tai Kasiopėja. Centrinės �vaig�dės apa�ioje yra Miu ir Eta Kasiopėjos, dvi �vaig�dės, kurias aplankiau prie� atvykdama �ia. � Kompiuteris kaipmat nubrė�ė apskritimus apie nurodytas �vaig�des. � Matote �i� �emiau jų esan�i� dėm�? � Klusniai atsirado dar vienas apskritimas. � Tai Andromedos galaktika.

��Labai gra�u,�� �avėjausi.

Ta�iau netrukus �Merelkas� u�ėmė vis� matymo lauk�. Matyt, viskas �ia buvo automatizuota; nuo tos akimirkos, kai įlipome į kosminį kelt�, Holusas nieko neveikė, tik retkar�iais dainingai i�tardavo koki� nors komand�.

Kai jungėmės su �vartavimosi sekcija, esan�ia tolimoje ni�os sienoje, kosminio kelto korpusu atsklido �vangesys. Holusas �e�iomis kojomis atsispyrė nuo pertvaros ir skland�iai nuplaukė durų link. Band�iau sekti jai i� paskos, ta�iau supratau, jog per daug nutolau nuo sienos; negalėjau nuo nieko atsispirti ar atsistumti.

Holusas pastebėjo mano vargus, ir jos akių stiebeliai vėl suvilnijo i� juoko. Ji grį�o atgal ir i�tiesė man rank�. Su�iupau j�. Tai i� tiesų buvo Holusas, i� kūno ir kraujo; nepajutau jokio elektrostatinio dilg�iojimo. Ji trimis kojomis vėl atsispyrė nuo pertvaros, ir mes kartu nuplaukėme durų, kurios paklusniai atsivėrė mums priartėjus, link.

Ten mūsų laukė dar trys forhilnorai ir du rydai. Forhilnoras buvo nesunku atskirti � kiekvienas savo liemenį buvo apsivynioj�s skirtingos spalvos audeklu � ta�iau rydai buvo siaubingai pana�ūs vienas į kit�.

Tris dienas tyrinėjau erdvėlaivį. �viesa �ia sklido netiesiogiai; niekur nesimatė instaliacijos. Sienos ir dauguma įrengimų buvo �alsvai mėlynos. Spėjau, kad rydai ir forhilnorai �i� spalv�, kuri buvo pana�i į jų dangų, laikė neutralia; jie j� naudojo visur, pana�iai kaip �monės naudoja smėlio spalv�. Kart� apsilankiau rydų gyvenamajame modulyje, ta�iau jame tvyrojo puvenų kvapas, kuris man buvo nemalonus; daugiausia laiko praleisdavau bendrojo naudojimo modulyje. Jame buvo dvi koncentrinės centrifūgos, sukurian�ios dirbtin� gravitacij�; i�orinė atitiko s�lygas Betoje Hydri III, o vidinė � Deltoje Pavonis II.

Visi keturi �emės keleiviai � a�; Keizer, �izofrenikė; �u, senolis ry�ių augintojas kinas; ir Hunas, sidabranugarė gorila � �avėjomės pasaki�ku �emės vaizdu, didingu poliruoto sodalito rutuliu, tolstan�iu nuo mūsų, kai �Merelkas� pradėjo kelion� � nors, �inoma, Hunas nesuprato, k� mato.

Mėnulio orbit� kirtome grei�iau nei po vienos dienos. A� ir mano bendra�ygiai dabar buvome nukeliav� į kosmos� toliau nei buvo iki �iol pavyk� kam nors i� mūsų planetos, ta�iau mes įveikėme ma�iau nei vien� de�imtmilijardin� dalį viso atstumo.

Kelis kartus band�iau u�megzti pokalbį su �u; i� prad�ių su manimi jis buvo gana nepatiklus,�� vėliau �u paai�kino, jog a� esu pirmasis jo sutiktas vakarietis,�� bet vėliau man pavyko pralau�ti ledus, nes mokėjau mandarinų kalb�. Ta�iau įtariu, jog mums �nekantis ne kart� pademonstravau savo nei�manym�. Man buvo nesunku suprasti, kodėl a�, mokslininkas, noriu keliauti į Betelgeizės �vaig�dės sritį; bet sunkiau buvo suvokti, kodėl to paties nori senas valstietis. O �u buvo i� tiesų senas � jis net pats gerai neprisiminė, kuriais metais buvo gim�s, ta�iau nenusteb�iau, jei jis būtų gim�s devynioliktojo am�iaus pabaigoje.

��Vykstu,�� ai�kino �u,�� ie�koti �inojimo. � Jis kalbėjo i� lėto ir tarsi �nib�dėdamas. � Ie�kau prad�nos, tikrojo ir bes�lygi�ko �inojimo. � �u pa�velgė į mane trai�kanotomis akimis. � Dandartas,�� tai buvo su juo susidraugav�s forhilnoras,�� sako, kad visata kelis kartus gimė ir mirė. Vadinasi, ir �mogus gimsta bei mir�ta kelis kartus, kol pasiekia �inojim�.

��Vadinasi, �ia esate dėl religijos?�� paklausiau.

��Dėl visko,�� paprastai atsakė �u.

Nusi�ypsojau.

��Tikėkimės, kad kelionė pasiteisins.

��Esu tikras, jog taip ir bus,�� ramiu veidu u�tikrino �u.

��Ar jūs tikra, kad tai saugu?�� paklausiau Holuso, kai plaukėme į patalp�, kurioje mane turėjo kriogeni�kai u��aldyti.

Jos akių stiebeliai suvilnijo.

��Skrendate kosmine erdve grei�iu, kurį pavadintumėte nutrūktgalvi�ku, link būtybės, turin�ios beveik neįsivaizduojam� gali�� ir nerimaujate dėl to, ar ilgalaikis miegas yra saugus.

Nusijuokiau:

��Na, kai taip pateikėte�

��Tai nepavojinga; nesijaudinkite.

��Nepamir�kite pa�adinti, kai pasieksime Betelgeiz�.

Kai norėdavo, Holusas galėdavo nutaisyti visi�kai bejausmį veid�.

��U�sira�ysiu, kad nepamir��iau.

Siuzana D�ericho, dabar sulaukusi �e�iasde�imt ketverių, sėdėjo savo namo Elerslyje terasoje. Nuo to laiko, kai i�vyko Tomas, prabėgo beveik de�imt metų. �inoma, jei jis būtų lik�s �emėje, jau būtų praėj� beveik de�imt metų nuo jo mirties. Ta�iau jis tikriausiai buvo gyvas, u��aldytas, keliavo ateivių erdvėlaiviu ir bus atgaivintas tik po 430 metų.

Siuzana visa tai suprato. Sis suvokimas kėlė galvos skausm�, bet �iandien reikėjo galvoti ne apie skausm�, o �v�sti. �iandien buvo Ri�ardo Bleino D�ericho �e�ioliktasis gimtadienis.

Siuzana jam padovanojo tai, ko vaikas tro�ko labiausiai � pa�adėjo sumokėti u� vairavimo pamokas, o kai Rikis gaus vairuotojo pa�ymėjim�, nupirkti automobilį. Draudimo i�moka buvo didelė; automobilio kaina daug rūpes�ių nekėlė. Draudimo bendrovė �Great Canadian Life� kurį laik� bandė prie�intis mokėti; Toma�as D�erichas nebuvo i� tiesų mir�s,�� tvirtino jie. Ta�iau kai apie tai su�inojo �iniasklaid�, �GCL� sulaukė tokios pylos, kad bendrovės prezidentas vie�ai atsipra�ė ir asmeni�kai įteikė Siuzanai bei jos sūnui pusės milijono dolerių �ekį.

Gimtadienis visada būna ypatingas, bet Siuzana su Diku � kas galėjo pagalvoti, jog Rikis panorės, kad jį �itaip vadintų[7] � po mėnesio �v�s dar kart�. Diko gimtadienis niekada Siuzanai nesukeldavo gilesnių jausmų, nes kai vaikas gimė, jos nebuvo �alia. Ta�iau po mėnesio, liep�, bus �e�ioliktoji Diko įsūnijimo sukaktis, ir �į prisiminim� Siuzana brangino.

Kai Dikas i� mokyklos grį�o namo � jis tik k� baigė de�imt� Nortvju Haito vidurinės mokyklos klas� � Siuzana įteikėjam dar dvi dovanas. Pirmoji buvo tėvo dienora�tis, pasakojantis apie kartu su Holusu praleist� laik�. Antroji � vaizdajuostė, kuri� Tomas įra�ė savo sūnui; Siuzana jos format� i� VHS pakeitė į DVD.

��Tai bent,�� apsid�iaugė Dikas. Jis buvo auk�tas ir raumeningas. Siuzana nepaprastai juo did�iavosi. � Nė ne�inojau, kad tėtis sukūrė videofilm�.

��Jis man�s papra�ė palaukti de�imt metų ir tik po to tau atiduoti,�� paai�kino Siuzana. Ji gū�telėjo pe�iais. � Manau, kad tėtis norėjo, jog būtum pakankamai suaug�s tai suprasti.

Dikas pakilojo rankoje papuo�alų dė�ut�, tarsi �itaip galėtų atspėti jos paslaptis. Matėsi, kad jaunuolis nekantrauja pamatyti, kas ten įra�yta.

��Ar galime pasi�iūrėti dabar?�� paklausė jis.

Siuzana nusi�ypsojo:

� �inoma.

Jie nuėjo į svetain�, ir Dikas įdėjo disk� į leistuv�.

Abu atsisėdo ant sofos ir stebėjo, kaip atgyja sulys�s, ligos i�sekintas Tomas.

Dikas buvo mat�s kelias to meto Tomo nuotraukas � jos buvo Siuzanos i�karpų albume, kuriame ji laikė spaudos prane�imus apie Holuso lankym�si �emėje ir paskesnį Tomo i�vykim�. Ta�iau vaikinas niekada taip detaliai nebuvo mat�s, k� vė�ys padarė jo tėvui. Siuzana pastebėjo, kaip Dikas lo�telėjo atgal, kai ekrane pasirodė pirmieji vaizdai.

Bet netrukus Diko veide tegalėjai į�velgti piln� susi�avėjimo dėmesį, kai jis gaudyte gaudė kiekvien� �odį.

Baig� �iūrėti, jie abu nusi�luostė a�aras, i�try�kusias dėl vyro, kurį mylės am�inai.

Visi�ka tamsa.

Ir kar�tis, lai�antis mane i� visų pusių.

Ar tai pragaras? Ar�

Ne. �inoma, ne. Skeliamai skaudėjo galv�, ta�iau protas pama�u ėmė blaivėti.

Garsus spragtelėjimas, ir�

Ir kriogeninio u��aldymo įrenginio dangtis ėmė slinkti į �alį. Pailgas karstas, pagamintas rydams, buvo lygiai pastatytas ant grindų, o Holusas sėdėjo jį ap�ergusi. �e�ios forhilnoro pėdos ky�ojo balnakilpėse, kad nenuplauktų �alin, jos priekinės kojos buvo pakeltos, o nuleisti akių stiebeliai �velgė į mane.

� �Metas� �pabusti�, �drauge�, � tarė ji.

�inojau, k� pana�iais atvejais reikia sakyti; ma�iau, kaip tai darė Chanas Nunjenas Singas.

��Kaip ilgai?�� paklausiau.

��Daugiau nei keturis �imtme�ius,�� atsakė Holusas. � �emėje dabar 2432-ieji.

��tai kaip�, � pagalvojau. Prabėgo daugiau nei keturi �imtai metų, o a� to net nepajutau. �tai kaip.

Buvo i�mintingai pasielgta sumontuojant kriogenines kameras ne centrifūgose; ka�in ar dabar pajėg�iau i�laikyti savo paties svorį. Holusas i�tiesė man savo de�in� rank�, o a� j� sugriebiau kaire. U��aldymas ir prabėg� metai nė kiek nepakeitė paprasto auksinio �iedo ant mano pir�to. Holusas padėjo man i�sirop�ti i� juodo keraminio karsto; tada ji i�traukė pėdas i� balnakilpių, ir mes nevar�omai nusklendėme tolyn.

��Erdvėlaivis liovėsi ma�in�s greitį, � paai�kino Holusas. � Mes beveik atvykome į tai, kas liko i� Betelgeizės.

A� buvau nuogas; ka�kodėl var�iausi, kad ateivė mato mane tokį. Ta�iau drabu�iai man�s jau laukė; greitai apsirengiau � mėlynus �Tilley� mar�kinius ir mink�tas chaki spalvos kelnes, kartu su manimi dalyvavusias daugelyje kasinėjimų.

Sunku buvo sutelkti �vilgsnį ir burna buvo i�d�iūvusi. Matyt, Holusas to tikėjosi, nes turėjo man paruo�usi skaidrų butelį vandens. Forhilnorai neat�aldo vandens, ta�iau dabar tiko būtent toks � visi�kai nenorėjau nieko �alto.

��Ar man reikėtų pasitikrinti sveikat�? � paklausiau, baig�s i� butelio spausti vandenį į burn�.

��Ne,�� atsakė Holusas. � �ia viskas automatizuota; jūsų sveikatos būklė buvo nuolat stebima. Jūs esate��� ji nutilo; buvau tikras, kad Holusas �iojosi sakyti �puikios būklės�, bet mes abu �inojome, jog tai netiesa. � Jūs esate tokios pa�ios būklės, kokios buvote prie� u�saldant.

��Man skauda galv�.

Holusas keistai pajudino savo galūnes; netrukus supratau, jog ji jas sulenkė, ir jei nebūtume nesvarumo būklėje, ateivė būtų toptelėjusi.

��Dar dien� kit� būtinai patirsite įvairius skausmus; tai natūralu.

��Kaip laikosi �emė? � paklausiau.

Holusas ka�k� dainingai i�tarė artimiausiam sienos dyd�io monitoriui. Netrukus i�dygo padidintas vaizdas: ma�daug ketvir�io dolerio monetos, laikomos i�tiestos rankos atstumu, dyd�io geltonas diskas.

��Tai jūsų saulė, � paai�kino Holusas ir parodė į dulksvesnį objekt� ma�daug �e�is kartos ma�esnio nei Saulės skersmens. � O tai Jupiteris, kuris �velgiant �iuo kampu yra prie�pilnio fazėje.

��Ji nutilo. � I� �io atstumo matomoje �viesoje sunku į�iūrėti �em�, ta�iau jei �iūrėsime į radijo atvaizd�, jūsų �emės radijo spinduliavimas daugelyje da�nių yra intensyvesnis u� Saulės.

��Vis dar?�� paklausiau. � Po tiek laiko mes vis dar skleid�iame radijo signalus?

Tai būtų nuostabu. Tai reik�tų�

Kurį laik� Holusas tylėjo, matyt, nustebusi, kad a� to nesupratau.

��Ne�inau. �emė yra u� 429 �viesme�ių nuo mūsų; dabar mus pasiekianti �viesa rodo, kaip atrodė jūsų saulės sistema netrukus po to, kai mes i�vykome.

Liūdnai linktelėjau. �inoma. Mano �irdis ėmė dunksėti, o akyse truputį labiau raibuliuoti. I� prad�ių pagalvojau, kad atsitiko ka�kas negera mane gaivinant, bet taip pasijutau ne dėl to.

Buvau sukrėstas; nebuvau pasireng�s tokiai savijautai.

Tebebuvau gyvas.

Prisimerk�s �iūrėjau į ma�ytį gelton� disk�, po to nuleidau akis ir pa�velgiau į auksinį �ied� ant savo pir�to. Taip, tebebuvau gyvas. Ta�iau mano mylimoji Siuzana ne. Tikrai ne.

Spėliojau, kaip ji susitvarkė savo gyvenim� po to, kai i�vykau. Vyliausi, kad Siuzana buvo laiminga.

O Rikis? Mano sūnus, mano nuostabusis sūnus?

Na, juk buvo gydytojas, interviu su kuriuo girdėjau per �CTV� kanal�, sak�s, jog pirmasis �mogus, galėsiantis gyventi am�inai, galbūt jau gimė. Gal Rikis tebėra gyvas ir dabar jam � k�? � 438 metai.

Bet manau, jog tokia tikimybė nedidelė. Grei�iausiai Rikis u�augo toks vyras, kokiu jam buvo lemta tapti, dirbo ir mylėjo, o dabar�

O dabar jo nėra.

Mano sūnus. Beveik tikrai nugyvenau ilgiau u� jį. Neturėtų taip būti, kad tėvas pergyvena sūnų.

Jau�iau, kaip akyse tvenkiasi a�aros; a�aros, kurios buvo su�alusios į led� ne prie� valand�, a�aros, kurios tiesiog susikaupė prie latakų ir nei�tekėjo, nes nebuvo gravitacijos. Nusi�luos�iau jas.

Holusas suprato, k� rei�kia �monių a�aros, ta�iau nepaklausė, kodėl verkiu. Jos pa�ios vaikai, Pyldon ir Kasoldas, dabar tikrai taip pat yra mir�. Ji kantriai sklendė �alia man�s.

Spėliojau, ar Rikis paliko vaikų, anūkų ir proanūkių; mane pritrenkė mintis, jog dabar be vargo galiu turėti penkiolika ar daugiau palikuonių kartų. Galbūt D�ericho pavardė vis dar tebeaidi�

Taip pat spėliojau, ar tebėra Karali�kasis Ontarijo muziejus, ar vėl atidarė planetarium�, o gal, ties� sakant, pigūs kosminiai skryd�iai, prieinami visiems �monėms, pavertė �i� institucij� nereikalinga.

Dar spėliojau, ar tebėra Kanada, puiki �alis, kuri� labai mylėjau.

�inoma, dar labiau domino, ar tebėra �monija, ar mums pavyko i�vengti kan�ių Dreiko lygties pabaigoje, ar nesusisprogdinome branduoliniais ginklais. Mes juos turėjome daugiau nei penkiasde�imt metų prie� man i�vykstant; ar per a�tuonis kartus ilgesnį laik� pajėgėme atsispirti pagundai juos panaudoti?

O gal�

Būtent tai pasirinko Epsilon Indi �iabuviai.

Ir Tau Ceti.

Ir Miu Kasiopėja A.

Ir Eta Kasiopėja A.

Ir Sigma Drakonis.

Ir net tos amoralios Grumbrid�o 1618 būtybės, aroganti�ki �unsnukiai, susprogdin� Betelgeiz�.

Jei a� neklydau, jie visi persikėlė į ma�inų karalyst�, virtualų pasaulį, kompiuterių sukurt� rojų.

Tad dabar, po keturių �imtme�ių technikos pa�angos, homo sapiens tikrai turėjo galimyb� padaryti t� patį.

Gal jie taip ir padarė. Galbūt.

Pa�velgiau į �alia man�s sklend�ian�i� Holus� � tikr�j� Holus�, ne jos atvaizd�. Mano draug�, tikr�.

Galbūt �monija net pasekė Miu Kasiopėjos A pavyzd�iu ir susprogdino Mėnulį, kad aplink �em� atsirastų �iedai, konkuruojantys su Saturno; �inoma, mūsų mėnulis yra palyginti ma�esnis u� Kasiopėjos, tad ma�iau prisideda prie �emės mantijos mai�ymo. Ta�iau galbūt dabar geologi�kai stabilioje �emės dalyje driekiasi perspėjantis kra�tovaizdis.

Ir vėl pajutau, kad sklend�ių laisvai � per daug nutolau nuo bet kurios sienos; matyt, turėjau polinkį �itaip daryti. Holusas manevruodama priartėjo prie man�s ir paėmė u� rankos.

Vyliausi, kad mes neįkrovėme sav�s į kompiuterius. Tikėjausi, jog �monija vis dar tebėra, na, �mogi�ka � �ilta, biologi�ka ir tikra.

Ta�iau nebuvo jokių galimybių tuo įsitikinti.

Ar po keturių �imtme�ių būtybė vis dar buvo �ia ir laukė mūsų?

Taip.

Na, galbūt ji �ia buvo ne vis� laik�; gal ji i� tiesų apskai�iavo, kada mes atvyksime, ir trumpam i�lėkė kitur pasirūpinti kitais reikalais. Kol �Merelkas� kirto 429 �viesme�ius grei�iu, per plauk� besiskirian�iu nuo �viesos, priekyje esantis vaizdas persislinko į mėlyn�j� spektro sritį, virsdamas nematomu ultravioletiniu; did�i�j� �io laiko dalį būtybė galėjo būti i�vykusi kitur.

Ir, �inoma, galbūt tai nebuvo tikras Dievas; gal tai tiesiog buvo nepaprastai pa�engusi į priekį gyvybės forma, ka�koks senovinės, bet visi�kai natūralios rasės atstovas. O gal tai i� tiesų buvo ma�ina, mil�ini�kas nanotechnologi�kų esybių būrys; nebuvo jokios prie�asties, dėl kurios pa�angi technologija negalėtų atrodyti organinė.

Ta�iau kur nubrė�ti takoskyr�? Ka�kas juk nustatė �ios visatos pagrindinius parametrus.

Ka�kas per 375 milijonus metų, du milijonus kartų ilgesnį laiko tarpsnį nei pora �imtme�ių, kuriuos protingos rasės pajėgios i�likti kūni�koje būsenoje, buvo įsiki��s bent trijuose pasauliuose.

Ir ka�kas i�gelbėjo �em�, Delta Pavonis II ir Beta Hydri III nuo mil�ini�kos �vaig�dės sprogimo, per kelias akimirkas sugerdamas daugiau energijos, nei jos i�skyrė visos galaktikos �vaig�dės, paimtos kartu, ir tai darydamas ne�uvo.

Kaip apibrė�ti Diev�? Ar jis arba ji privalo būti visa�inis? Visagalis? Kaip sako rydai, tai tėra abstrakcijos, todėl jos nepasiekiamos. Ar Dievas privalo būti apibrė�tas taip, kad atsidurtų u� mokslo sferos?

Visada tikėjau, jog u� mokslo sferos nieko nėra.

Ir dar tebetikiu.

Kur nubrė�ti takoskyr�?

�tai �ia. Man atsakymas buvo �tai �ia.

Kaip apibrė�ti Diev�?

Ma�daug taip. Dievas, kurį galė�iau suprasti, bent jau potencialiai, yra nepalyginamai įdomesnis ir aktualesnis nei tas, kuris nesileid�ia suprantamas.

Sklend�iau prie�ais vien� sieninių ekranų, man i� kairės slinko Holusas, �alia jos dar �e�i forhilnorai, o i� de�inės � virtinė rydų, ir mes visi dairėmės, ie�kodami jo, būtybės. Paai�kėjo, kad mūsų ie�komoji būtybė yra 1,5 milijardo kilometrų plo�io � ma�daug Jupiterio orbitos skersmens dyd�io. Ir ji buvo tokia juoda, kad, kaip man sakė, �Merelko� fakelas, kuris du �imtme�ius buvo į j� atsuktas, pradėjus stabdyti, visi�kai nuo jos neatsispindėjo.

Esybė tebebuvo u�dengusi Betelgeiz� � tiksliau, tai, kas i� jo liko � kol mes visi�kai prie jos nepriartėjome. Tada esybė nusirito į �alį, jos �e�ios galūnės sukosi tarsi rato stipinai, atidengdama susiformavusi u�jos did�iulį rausv� ūk� su ma�y�iu pulsaru, Betelgeizės lavonu, centre.

Ta�iau tai buvo vienintelis, bent jau kiek a� ma�iau, patvirtinimo, kad mus pastebėjo, �enklas. Ir vėl man norėjosi, kad erdvėlaivyje būtų tikri iliuminatoriai: jei esybė pastebėtų mus mojuojant rankomis, galbūt ji kaip nors į tai reaguotų, pavyzd�iui, lėtai, didingu lanku pajudintų vien� i� mil�ini�kų obsidiano luk�tų.

Dėl to, kas vyko, buvo galima i�eiti i� proto: �tai a� visi�kai arti to, kas gali būti Dievas, o jis, atrodo, nekreipia į mane dėmesio kaip ir tada, kai mano plau�iuose pradėjo formuotis augliai. Kart� band�iau kalbėtis su Dievu, ta�iau nei�girdau jokio atsakymo, bet dabar, po velnių, bent jau i� mandagumo jis privalėjo atsakyti; mes įveikėme didesnį keli�, nei prie� tai yra nukeliav�s bet kuris �mogus, forhilnoras ar rydas.

Ta�iau esybė nė nebandė su mumis bendrauti � bent jau a� ar �u, mano senasis bendrakeleivis kinas, ar �izofrenikė Keiser, ar net sidabranugarė gorila Hunas nepastebėjome jokio �enklo. Atrodo, jog ir forhilnorams nepavyko su ja u�megzti ry�io.

Ta�iau rydai�

Rydai su jų radikaliai skirtingais protais, kitaip matantys, kitaip m�stantys�

Ir tvirtai tikintys�

Rydai akivaizd�iai telepati�kai bendravo su būtybe. Jie daugyb� metų bandė pasikalbėti su Dievu, ir atrodo, jog Dievas dabar kalbėjosi su jais taip, kad tik rydai galėjo tai suprasti. Rydai nepajėgė �od�iais i�reik�ti to, kas jiems buvo sakoma, lygiai kaip ir negalėjo suprantamai paai�kinti jų suvokiam� gyvenimo prasm�, kuri rydams teikė ramyb�, ta�iau jie ka�k� pradėjo konstruoti savo centrifūgoje.

Dar rydams neu�baigus savo darbo, �Merelko� gydytoja forhilnorė Lablok pagal bendruosius sandaros principus atspėjo, kas tai yra: didelė dirbtinė gimda.

Rydai paėmė vyriausios savo kontingento narės, vardu K�t�ben, ir seniausio forhilnoro, in�inieriaus, vardu Gyd�s, genetinius pavyzd�ius, ta�iau�

Ne, mano pavyzd�ių nepaėmė, nors norėjau, kad paimtų; tada viskas būtų u�baigta.

Jie paėmė �u, senojo kinų ry�ių augintojo, genetinius pavyzd�ius.

�monės turi keturiasde�imt �e�ias chromosomas.

Forhilnorai turi trisde�imt dvi chromosomas.

Rydai turi penkiasde�imt keturias chromosomas� bet nemoka jų suskai�iuoti.

Rydai paėmė forhilnorų l�stel� ir i� branduolio i�siurbė visas DNR. Tada jie atsargiai įterpė į �i� l�stel� diploidinius Gydo, K�t�beno ir �u chromosomų, kurios buvo pasidalijusios tiek daug kartų, kad beveik neliko jų telomerų, rinkinius. Ir �i� l�stel� su 132 trijų skirtingų rasių chromosomomis atsargiai įterpė į dirbtin� gimd�, kur ji plūduriavo skystyje, turin�iame purino ir pirimidino �armų.

Ir tada įvyko stulbinantis dalykas, privert�s mano �irdį suspurdėti, o Holuso akių stiebelius maksimaliai atitolti vienas nuo kito. Pasirodė ry�kios �viesos blyksnis; �Merelko� davikliai u�fiksavo, kad dalelių pluo�tas i�lėkė tiksliai i� juodos būtybės centro ir perskrodė dirbtin� gimd�.

Atlikus skenavim� didinan�iu skeneriu, buvo pastebėta stulbinanti s�veika.

Atrodė, jog chromosomos i� trijų pasaulių ie�ko viena kitos ir jungiasi į ilgesnes gijas. Kai kurias grandines sudarė dvi susijungusios forhilnorų chromosomos ir rydų chromosoma gale; Holusas pasakojo apie analogi�k� Dauno sindromui sutrikim�, kai neturin�ios telomerų chromosomos susijungia galais. �is įgimtas gebėjimas atrodė bevertis, net pragai�tingas, ta�iau dabar�

Kitas grandines sudarė �mogaus chromosomos, įsiterpusios tarp forhilnorų ir rydų. Dar kitose �mogaus chromosomos buvo abiejuose rydų chromosomos galuose. Kelios grandinės buvo sudarytos tik i� dviejų chromosomų; da�niausiai �mogaus ir forhilnoro. O �e�ios rydų chromosomos i�liko nepakitusios.

Dabar buvo ai�ku, kad DNR gijos chromosomoms suteikė daugiau � kur kas daugiau � galimybių nei papras�iausiai �ūti ar suformuoti auglius, pa�alinus telomerus. Ties� sakant, chromosomos be telomerų buvo pasirengusios �engti seniai laukt� kit� �ingsnį. Ir dabar, kai daugelio pasaulių protingos gyvybės formos pagaliau, truputį pabaksnojus, pradėjo egzistuoti vienu metu, �ios chromosomos galėjo jį �engti.

Dabar supratau, kodėl egzistuoja vė�ys � kodėl Dievui reikėjo l�stelių, galin�ių dalytis net tada, kai i�sieikvoja jų telomerai. Augliai pavienėse gyvybės formose tebuvo nevyk�s pa�alinis poveikis; kaip sakė T�kna: �Tariamai nepageidaujamas konkretus tikrovės realizavimas, įskaitant vė�į, savyje taip pat privalo turėti ka�k� labai pageidaujam�.� O �is labai pageidaujamas dalykas yra toks: gebėjimas sujungti chromosomas bei rū�is, suri�ti gyvybės formas � biocheminės galimybės sukurti ka�k� nauja, ka�k� daugiau.

Jungtines chromosomas pavadinau supersomomis.

�ios chromosomos elgėsi taip pat kaip ir įprastos: jos reprodukavosi, per vis� savo ilgį persiskirdamos į dvi dalis, ir i� maitinimo mi�inio ėmė atitinkamus �armus � citozino molekulė poravosi su kiekviena guanino molekule, o timinas su adeninu � kad pripildytų dabar jau nesamas puses.

Kai supersomos reprodukavosi pirm� kart�, atsitiko nuostabus dalykas: jos sutrumpėjo. Kopijavimo proceso metu i�nyko didelės nereikalingos DNR dalys. Nors supersomose buvo trigubai daugiau aktyvių DNR nei įprastose chromosomose, naujai atsiradusios grandinės buvo kur kad kompakti�kesnės. Supersomos neper�engė teorinio biologinių l�stelių dyd�io ribų; jos netgi pajėgė ma�esnėje erdvėje sutalpinti daugiau informacijos.

Ir, �inoma, supersomoms reprodukuojantis, jas turinti l�stelė dalydavosi, sukurdama dvi dukterines l�steles.

O �ios l�stelės vėl dalydavosi.

Ir taip toliau.

Iki kambro laikotarpio vidurio gyvybės raid� labai var�ė tai, kad apvaisintos l�stelės negalėjo dalytis daugiau nei de�imt kartų, todėl atsirandantys organizmai negalėjo būti sudėtingi.

Tada įvyko kambro sprogimas, ir gyvybė staiga tapo įmantresnė.

Ta�iau vis tiek buvo ribos. Vaisius galėjo augti tik iki tam tikro dyd�io � ir �monių, ir rydų, ir forhilnorų kūdikiai svėrė ma�daug penkis kilogramus. Didesniems kūdikiams būtų prireik� neįmanomai pla�ių gimdymo kanalų; taip, jei nuo gimimo kūnai būtų didesni, juose tilptų didesnės smegenys, bet did�ioji papildomų smegenų masės dalis būtų skirta kontroliuoti didesnį kūn�. Galbūt, tik galbūt, banginis yra toks pat protingas kaip �mogus � ta�iau ne protingesnis. Matyt, gyvybė buvo pasiekusi optimalų sudėtingumo lygį.

Ta�iau turintis supersomų embrionas be paliovos didėjo dirbtinėje gimdoje. Tikėjomės, jog ka�kuriuo metu jis pats nustos aug�s: na, forhilnoras su dvigubo ilgio chromosoma gali gyventi; �mogaus kūdikis su trimis dvide�imt vienos grandinės chromosomomis taip pat kurį laik� i�lieka gyvas. Bet �is derinys, �is pa�ėl�s genetinis mi�inys, �is kratinys ai�kiai per�engė visas įmanomas ribas. Prasidėjus nė�tumui � ar tai būtų rydai, ar forhilnorai, ar �monės � anksti įvyksta persileidimas, jei embriono vystymasis sutrinka, paprastai motinai net nespėjus suvokti, jog pastojo.

Ta�iau mūsų vaisius, �is neįsivaizduojamas trigubas hibridas, vystėsi toliau.

Atrodo, jog visose trijose rū�yse ontogenezė � vaisiaus vystymasis � kartoja filogenez� � to organizmo evoliucin� istorij�. �monių embrionams atsiranda ir vėliau i�nyksta �iaunos, uodega bei kiti akivaizdūs evoliucinės praeities atgarsiai.

�is vaisius taip pat vystėsi fazėmis, keisdamas savo morfologij�. Tai buvo neįtikėtina � tarsi stebė�iau kambro sprogim�, vykstantį tiesiai man prie� akis � buvo bandomi ir atmetami �imtai kūno sandaros variantų. Radialinė simetrija, ketursienė simetrija, dvi�alė simetrija. Atsirasdavo kvėpuojamosios angos, �iaunos ir plau�iai, ir daugybė kitų dalykų, kurių nė vienas i� mūsų negalėjo atpa�inti. Uodegos ir ne�inomos ataugos, sudėtinės akys ir akių stiebeliai, sudalyti į segmentus ir susilie�iantys kūnai.

Niekam nėra pavyk� i�tirti, kas i� tiesų yra ontogenezė akivaizd�iai kartojanti filogenez�, ta�iau i� tiesų tai nebuvo organizmo evoliucinės istorijos kartojimas � tai buvo ai�ku, nes formos nesutapo su rastomis fosilijose. Bet dabar jos tikslas tapo ai�kus: DNR privalo būti u�koduota optimizavimo paprogramė, leid�ianti i�bandyti visus įmanomus variantus, prie� pasirenkant, kurį adaptacijų rinkinį i�reik�ti. Mes matėme ne tik �emės, Beta Hydri ir Delta Pavonis sprendimus, bet ir visų trijų derinius.

Galiausiai, po keturių mėnesių, vaisiaus kūno sandara nusistovėjo, jo fundamentalioji architektūra skyrėsi nuo �mogaus, forhilnoro ar rydo. Vaisiaus kūn� sudarė pasagos formos vamzdis, apjuostas audinio lanku, i� kurio ky�ojo �e�ios galūnės. Pro skaidrų kūno audinį matėsi vidiniai griau�iai, ta�iau jie buvo ne i� lygių kaulų, o supinto audinio gumulų.

Mes embrionui parinkome vard�. Pavadinome j� Vibadale ��forhilnorų kalbos �od�iu �taika�.

Vibadalė � tai dar vienas vaikas, kurio a� nematysiu u�augant.

Ta�iau buvau tikras, kad j�, kaip ir mano Rikį, įvaikins, ja rūpinsis ir maitins, jei ne �Merelko� įgula, tai i�sidriek�s danguje did�iulis pla�taki�kas juodulys.

Dievas buvo programuotojas.

Fizikos dėsniai ir pagrindinės konstantos buvojo pirminis kodas.

Visata buvo taikomoji programa, veikianti 13,9 milijardų metų ir atvedusi iki �ios akimirkos.

Tai, kad gebėjimas įsikelti į kompiuterį atmesti biologij�, atsirado per anksti, buvo programavimo klaida, nenumatytas painumas. Ta�iau galiausiai, atid�iai manipuliuodamas, programuotojas i�taisė klaid�.

O Vibadalė?

Vibadalė buvo i�vestis. Viso to esmė.

Linkėjau jai sėkmės.

Tokia seka, evoliucijos variklis, buvo nuo senų senovės. Viena gyvybė baigiasi, kita prasideda.

Mane vėl u��aldė, ir mano kūno degeneracija vienuolika mėnesių buvo sustabdyta. Ta�iau Vibadalės gestacija galiausiai baigėsi, Holusas vėl mane pa�adino, ir mes abu �inojome, jog tai paskutinis kartas.

Rydai paskelbė, kad tai turi įvykti būtent �iandien; kūdikis jau buvo i�sivyst�s, ir jį reikėjo i�imti i� dirbtinės gimdos.

��Tegul ji i�rei�kia geriausias mūsų visų savybes,�� palinkėjo T�kna, rydas, su kuriuo pirmuoju per atstum� susipa�inau prie� tuos prabėgusius mėnesius � ir �imtme�ius.

Holusas susiūbavo savo kūnu.

� �A�, � i�tarė viena jos burna,�� �men�, � u�baigė kita.

Ilg� laik� praleid�s nejudėdamas, jau�iausi apsvaig�s, ta�iau susi�avėj�s stebėjau, kaip i� gimdos i�ima Vibadal�. Ji į visat� atėjo verkdama, lygiai kaip ir a�, ir kaip milijardai kitų, gimusių prie� mane.

Mudu su Holusu i�tisas valandas �iūrėjome į j�, į t� keist�, įmantri� būtyb�, kuri jau dabar buvo pusės mano ūgio.

� Įdomu, kiek ji gyvens,�� kreipiausi į savo draug� forhilnor�; galbūt klausimas buvo ir keistas, ta�iau a� labai da�nai galvodavau apie gyvenimo trukm�.

� �Kas� ��ino�? � atsakė ji. � Tai, kad neturi telomerų, jai, matyt, nėra defektas. Jos l�stelės galėtų am�inai reprodukuotis ir�

Holusas nutilo.

��Ir taip bus,�� truputį pasvars�iusi u�baigė ji mintį. � Taip ir bus. Toji esybė, � Holusas mostelėjo į vieno sienos dyd�io ekrano centre esantį juodulį, keliaujantį per kosmin� erdv�, � i�liko po paskutinio did�iojo susitraukimo ir po did�iojo sprogimo. Manau, jog Vibadalė i�liks po kito sprogimo ir taps visatos Dievu.

Tai buvo sukre�ianti mintis, nors galbūt Holusas buvo teisi. Tik a� negyvensiu tiek ilgai, kad tai su�ino�iau. Vibadalė buvo u� stiklinės pertvaros specialiai įrengtoje motinystės palatoje, kurioje tebuvo vienas apvalus lop�ys. Pabarbenau į stikl� kaip mano planetoje yra dar� milijonai tėvų. Pabarbenau ir pamojavau ranka.

Vibadalė sujudėjo ir pamojavo man savo kresna, putlia atauga. Galbūt dabartinis Dievas niekada nepripa�ino mano buvimo, ��net kai atvykau visai prie pat jo, jis vis dar buvo man abejingas, ��ta�iau �i busimoji deivė mane pastebėjo, bent jau akimirk�.

Ir t� akimirk� nejutau jokio skausmo.

Bet netrukus agonija vėl sugrį�o; ji darėsi nuo�mesnė, o mano jėgos vis seko.

Laiko liko nedaug.

Para�iau paskutinį ilg� lai�k� Rikiui, jei per stebukl� jis dar būtų gyvas. Holusas u� mane persiuntė jį į �em�; lai�kas ten nukeliaus beveik po pusės tūkstantme�io. Papasakojau sūnui, k� �ia ma�iau, ir para�iau, jog labai jį myliu.

Tada papra�iau Holuso paskutinės paslaugos. Papra�iau tokio dalyko, kokio galima pra�yti gero draugo. Papra�iau, kad ji padėtų mane i�laisvinti, padėtų man i�keliauti Anapilin. I� �emės be vaistų nuo vė�io ir nuskausminamųjų table�ių pasiėmiau tik kelis dalykus. Tarp jų � biochemijos vadovėlį, kuriame buvo pakankamai informacijos, kad �Merelko� gydytoja galėtų susintetinti tai, kas be skausmo ir greitai baigtų mano gyvenim�.

Holusas pati suleido injekcij� ir atsisėdo �alia mano lovos, vienoje savo rankų laikydama mano i�sekusį deln�. Paskutinis dalykas, kurį pajutau, buvo jos pūslėt� pakavimo plėvel� primenanti oda.

Papra�iau Holus� u�ra�yti mano paskutinius �od�ius ir perduoti juos į �em�, kad Rikis, ar kas kitas, ten tebesantis, �inotų, k� pasakiau. Kaip jau svajojau anks�iau, galbūt Rikis, o gal kuris mano proproprovaikaitis, para�ys knyg� apie pirm�jį, man atrodo, labai �mogi�k�, ateivio i� kosmoso ir �emės gyventojo kontakt�.

Nustebino mano paskutinės mintys.

� �inote,�� kreipiausi į Holus�, kurios akys siūbavo pirmyn bei atgal,�� prisimenu, kada pirm� kart� susi�avėjau fosilijomis.

Holusas klausėsi.

��Buvau paplūdimyje,�� pasakojau,�� �aid�iau su akmenėliais ir nustebau viename jų i�vyd�s įstrigusi� suakmenėjusi� kriaukl�. Tada radau, ko net nenumaniau ie�k�s.

Skausmas ma�ėjo; viskas traukėsi �alin. Suspaud�iau forhilnoro rank�.

��Manau, jog esu laimingas,�� pasakiau, jausdamas, kaip mane apima ramybė. � Tai atsitiko antr� kart�.

U�uomina į T. Viljamso pjesės �Geismų tramvajus� persona��.

Garsus mimas.

Nelogi�ka i�vada (lot.).

Angli�kų �od�ių �aismas: Cardinal � kardinolas ir Cardinal � kiekinis skaitvardis.

Evelas klysta, Burgeso skalūnus pavadindamas Boguso; bogus angl. � fiktyvus, netikras.

Anat. vidurių.

Dikas angli�kai turi ir vulgari� prasm�.