�engusi pro vartus, Liusinda Karlail bemat perprato, jog planeta u�valdyta, ir suvokė, kad j� verta atsiimti. Sprend�iant i� tam tikrų po�ymių � melsvos �olės bei samanų, �emaūgių krūmynų � �ilinių vir�ų ir pana�ių � ka�kas skubėjo atlikti atitinkamas klimato korekcijas ir pritaikyti pasaulį gyvenimui. Aplinkui nebuvo matyti jokių gyvūnų, bet ji neabejojo, jog fauna egzistavo. U� penkių kilometrų, kitapus vir�ynės, tepamargintos uolienų atodangomis ir kemsynais, į padanges stiebėsi deimantinė, kilometro auk��io ma�ina. I� pa�iūros įmantraus, tarpinio bazaltinės uolos bei katedros varianto vaizd� u�fiksavo ir perdavė automatinis zondas, ta�iau nufilmuoti kadrai nė i� tolo neprilygo realybei.

Mergina atsisuko į vartus, pa�enklintus akmenine, ant kalvagūbrio i�kilusia struktūra: por� sta�iai stūksan�ių, trijų metro ilgio luitų slėgė tre�iasis. Tik neai�ku, kas j� surentė � tikrieji vartų kūrėjai ar vėliau u�gimusieji, pasi�ymintys menkesniais protiniais gebėjimais. Gamtovaizdį nu�velgė komandos nariai, paeiliui i�nir� i� keisto raibuliavimo. Vir� horizonto apsiblaususia akimi mirksėjo kylanti G5 klasės saulė.

��Niauri vietelė, � pratarė Makolis, artileristas, kai sustiprėjo dulksn� ne�iojantys vėjo �uorai. � Pana�i į �kotij�. � Jis ant peties u�sikėlė �amlio plazminį pabūkl� apsimetė �aun�s į tolim� statinį, bet po akimirkos, pervertas tū�mingo Karlail �vilgsnio, pa�velgė į sunkesn� įrang� ne�an�ius robotus-vaik�tūnus.

��Tik neskiesk, kad lankeisi �kotijoje,�� nusivaipė Amelija Or, ry�ių specialistė ir Karlail proprosenelė, kuriai minėt� kra�t� teko regėti savo akimis.

��Prik�sk lie�uvį, � įsakė Karlail. Nuo savo �od�ių ne�ymiai krūptelėjo, ta�iau, kaip vadovaujantis asmuo, privalėjo nedelsdama įtvirtinti savo vald�i�, net jeigu parankiniai j� pranoko am�iumi. �irdyje kirbėjo pagrįsti įtarimai, kad Amelij� Or įtraukė į būrį pri�iūrėti proproanūk� ir perimti vadovavim�, jeigu jaunoji vaikaitė susimautų. Kol pastarosios �almo ekrane vienas po kito �iebėsi likusių komandos narių vardai, su vietine atmosfera nepaliaujamai grūmėsi skafandro ugniasienės. Planeta tiko gyvenimui � tuo ka�kas akivaizd�iai pasinaudojo, po �imts,�� tik i� prad�ių reikėjo nukenksminti jos bakterijas, virusus bei grybelius. Ma�daug po valandos kiekvieno kraujotaka bus aprūpinta nauja imunine sistema, ir tuomet atvykėliai galės apsieiti be skafandrų ar bent jau galvos apdangalų.

��K� nors fiksuoji?�� paklausė Kalrail, nutaisiusi mandagų ton�.

Amelija Or siauruoju spinduliu į jos �alm� persiuntė <gū�telėjimo> simbolį.

� Įprast� �ifruot� tau�kėjim�. � <�ypsenėlė> � Muzikos nuotrupas. Norėsi paklausyti?

Vadė i�kėlė pir�tinėt� rank�.

��Ne dabar. � Pamojusi pirmyn, pridūrė: � �ygiuojame, bi�iuliai. Mūsų laukia sunki kelionė.

Ji nesuklydo.

Po dviejų valandų skafandrai kaip reikiant i�sipurvino, �en bei ten aplipo vietiniais stambialapių �akių, samanų ir kerpių atitikmenimis, kuriuose knib�dėjo de�imtkojai nariuotakojų analogai, o ugniasienės tebeie�kojo prie�nuod�ių virtualiam kar�tinės ekvivalentui, bet dabar jie visi stovėjo prie�ais blizgan�ias uolas. Karlail leido komandai dislokuotis u� �imto metrų nuo pirmosios ai�kiai regimos, ties �emės lygiu atsivėrusios spragos, ir pasitarė su savo �eimynyk��iu. Profesorius Izaokas �laimas, kompiuterijos mokslų akademikas i� Izraelio, nuo Negailestingo Pagrobimo laikų savo į�valgomis galėjo u�pildyti vis� knyg�, kaip, beje, ir padarė. Bet Karlail kol kas atsispyrė �laimo maldoms jį i�leisti.

��Na, k� mintiji?�� paklausė mergina.

�almo ekranėlyje nu�vito �eimynyk��io piktograma, veido �ar�as, kurį Liusinda retsykiais pakoreguodavo, nes karikatūra trikdydavo, primindama, jog �laimas kadaise buvo �mogus.

��Objektas atsirado po mano mirties. � Balso intonacij�, bylojan�i� apie apmaud� dėl savo likimo ir susitaikym� su nemalonia dabartine padėtimi, atmie�ė pasipūtėli�ko tono gaidos. � Ar gali patvirtinti, kad planetoje yra tiktai vienas toks reliktas?

��Ne.

��Ar leistum pasinaudoti tavo nuotolinio skenavimo įranga?

Karlail padvejojo. �eimynyk�tis kaip visada atkakliai stengėsi i�sivaduoti i�jos skafandro mikroschemų. Kita vertus, �iuo metu jo pagalbos reikėjo labiau nei įprastai.

��A� tau perduosiu gautus duomenis,�� atsakė ji, pasirinkdama kompromisin� i�eitį.

��Nuostabu!�� dėl monotoni�kų �imtme�ių, kuriuos �laimas praleido apsieidamas be organinės kalbos padargų ir deguonies, nuolankus, bet d�iaugsmingas �ūksnis skambėjo dirbtinai.

Radaras su sonaru dzingsėjo koki� minut�, kol pagaliau, i�skenav� vis� spektr�, pateikė sraut� informacijos, nesuvokiamos tiek pa�iai Karlail, tiek bet kokiam kitam �mogui. Ji įra�ė duomenis į fail�, o �į nukopijavo ir persiuntė į ugniasiene apsaugot� �laimo korpus�. Su demonais, galbūt slypin�iais elektromagnetiniuose post-�monių relikto atgarsiuose, lai susiremia tas �mikis.

Makolis ragino savo gele�ines gorilas grei�iau montuoti įrengimus, kurie trianguliacijos metodu, padės nustatyti, kur veda aptikta ertmė. Amelija Or gulėjo ant nugaros, palydovinių lėk�telių apsuptyje. Kiti būrio nariai, i�sities� spragos pakra�tyje, varstė ply�į periskopiniais taikikliais ir plazminiais �autuvais, nors ne�inia, kokia nauda buvo i� jų veiksmų. Atsidūrus taip arti deimantinės uolos, jos nelygumai panė�ėjo į dantytas tvirtovės sienas, o auk�tybėse juoduojan�ios ni�os atrodė kaip �audomosios angos. Ta�iau vir�ynuose Karlail neį�velgė jokių �ūvių po�ymių: nei nudeginimų, kurie būtų sudark� gembėtus, kulk�nis siekian�ius brūzgynus, nei pastiklė� jusio �lako. Pojūtis, kad j� ka�kas stebi, slėgė tarsi sunki na�ta, bet mergina i� patirties �inojo, jog tokie jutimai nieko nerei�kia. Įtampa svilindavo sprand� ir natūralių uolų aplinkoje.

Pasitraukusi toliau nuo mil�ini�kos struktūros, bet taip, kad i�liktų jos fone, Karlail nubėgo prie D�enės Styvenson, biologės, kuri vienoje rankoje laikė �autuv�, o kita nuo savo skafandro rankiojo glitėsius ir ki�o juos į analizatorių.

��Kaip sekasi?

Rudos Styvenson akys nukrypo nuo �almo ekrano ir smigo į Karlail, vir�utinės lūpos kampu�iai pakilo auk�tyn, dėl ko paakius i�raizgė rauk�lelės. Purvinos pir�tinės nyk�tys bei smilius susijung� parodė �O� formos �enkl�.

��Flora mūsų organizmams tinka,�� atsakė. � Kai įgysime naujus imunitetus, galėsime valgyti augalus nieko nesibaimindami.

Karlail bedė pir�tu į krūmok�nį, ant kurio �akelių kadaravo violetiniai, varpelio pavidalo �iedeliai.

� �ia tikrai vir�is?

��Ne-e, ne visai. � Styvenson �ypsena praplatėjo. � Tiesiog atitikmuo. Ka�kas turėjo privargti, apdorodamas vietinės gyvybės pavyzd�ius. Juose iki �iol galima i�skirti �ionyk�tės DNR grandines, susipynusias su �emi�kosiomis. Kiekvien� l�stel� vienu metu veikia du genetiniai kodai, kurių suderinimas reikalauja velni�kų pastangų. Toki� u�duotį sugebėtų atlikti Darvino-Goso ma�inos i� senų laikų� hmm, kaip vadinosi toji vieta, kuri�jos pertvarkė?

��Leilandas 21185.

��Aha, tiksliai.

��Gerai padirbėjai,�� tarė Karlail. Naujienos j� suglumino; pagal �emi�k�jį standart�, planetas da�niausiai transformuodavo �monės i� A.A., bet jie nepasitikėjo Darvino-Goso ma�inomis. Nors nederėtų atmesti galimybės, jog reikiamas technologijas įsigijo kokia atskalūnų sekta. � Galbūt tai padės suprasti, kaip elgtis su skvoteriais. Beje, jeigu apie juos pra�nekome��� nulingavusi iki Amelijos Or, sustojo prie�ais antenų rat�. � Ar jau aptikai �iabuvius?

Ry�ių specialistė spoksojo vir�un, turbūt į tikro dangaus ir vaizdų fragmentų, kuriuos persiųsdavo jos prietaisai, kombinacij�. Į proprovaikait� neatsigrį�o; matyt, tebejautė nuoskaud�.

��Kol kas ne. Aplink planet� skrieja palydovai, bet jokios ai�kios informacijos dar nei�gavau. Did�ioji dalis transliacijų sklinda kitoje pasaulio pusėje, todėl �ia tepavyksta u�fiksuoti jų nuotėkius. Kvantiniai mano demonai jau narplioja �ifruotes. Rezultatai bus apytikriai po valandos.

��K� radai �emojoje orbitoje?

Or atsainiai mostelėjo į dangų.

��Tiktai gausyb� palydovų. Nuo vynuogės iki greipfruto dyd�io. Sunki�ja pramone nė nekvepia. Veikiau tipi�kais sumautais fermeriais.

��O kosmoso gelmėje?

��Aha, �is tas yra, bet i� siaurojo spindulio nuotėkių sunku pasakyti kas būtent. Spėju, kad pavieniai asteroidų skverbėjai. Gal pora gynybinių įtvirtinimų.

Karlail pakramtė lūp�, siurbtelėjo kavos i� �almo snapelio.

��Logi�ka. Skvoteriai, kad ir kas jie būtų, regis, nepriklauso A.A.

Or suprunk�tė.

��Bet galėjo pasirinkti geresnius namus. Įdomu, kodėl �ia atsibeld� nei�rūko atgal?

��Na, visų faktorių mes ne�inome. � Karlail turėjo galvoje techninį naujakurių lygį bei motyvus. Pritūpusi pasviro į priekį, į kelius įrėmė alkūnes ir apsidairė. � Tikėkimės, jog baig� krap�tytis tavo demonai suteiks duomenų tolimesniems tyrimams. O dabar��� ji įjungė atvir� ry�io kanal�. � Metas u�siimti kovine archeologija.

Į misij� pasiųstai komandai nurodė atlikti nesudėtingas u�duotis: nuo skvoterių nesislapstyti, bet ir nelįsti jiems į akis, i� padangėse skriejan�ių įrengimų gauti kuo daugiau informacijos apie vietinius gyventojus, giganti�koje deimantinėje ma�inoje paie�koti kokių vertingų technologijų ir/arba pavojingų elementų pėdsakų, o prie� saulėlydį i�sine�dinti. �urmuliuose, kurie aidu grį�o nuo stataus struktūros pavir�iaus, �eimynyk�tis signalų nerado, ta�iau link kalno kulniuodama vienui viena,�� nors bendra�ygiai, �inoma, pridengtų jos atsitraukim�, � prie �ono viso labo prisisegusi pistolet� su instaliuota Vebsterio reakcijos sistema, Karlail jautė, kaip virpa keliai. Ne tiek dėl galimos, �iurpinan�ios, nuo nesuvokiamo post�monių relikto sklindan�ios grėsmės, kiek dėl baimės susimauti. Pirmojo rimto darbo ji siekė i� visų jėgų ir dabar neketino apvilti artimųjų klano lūkes�ių. Be to, nereikėtų atmesti tikimybės, jog �ia pasiseks atrasti fantasti�kas, neįsivaizduojamus turtus �adan�ias technologijas. Tokia galimybė egzistavo, bet ne ji skatino Liusind� ver�tis pirmyn tarytum kareivį, kuris puola prie�us, nepaisydamas �ūvių papliūpos. Karlailai visada braudavosi į prie�akines pozicijas, netgi tais laikais, kuomet rim�iausių bėdų sulaukdavo Glazgo aklagatvyje, kur juos u�speisdavo peiliais apsiginklav� mu�eikos.

Kai atstumas, skiriantis j� nuo relikto, suma�ėjo iki kelių metrų, mergina pamatė, kad apatin� objekto dalį, i�kilusi� sulig �mogaus galva, dengė samanos ir �olė � augmenija, be abejo, sudygo i� vėjo sune�tų dulkių sluoksnio. Vir� jų ky�ojo stati bei glotni siena, neturinti jokių atsiki�imų, į kuriuos būtų galima įsistverti. Trikampė, de�imties metrų auk��io, ties pagrindu trijų metrų ilgio spraga atrodė tamsi tiktai �iūrint i� toli ir lyginant su struktūros pavir�iumi. Nėrus pro ply�į paai�kėjo, kad viduje beveik taip pat �viesu kaip lauke.

U� poros �ingsnių prie�ais j� atsivėrė erdvi ola. Regėdama �emaūgių, �armotų med�ių mi�k�, Karlail akimirkai įtikėjo, jog ma�ina savyje įkalino vir�ių ruo��. Bet atid�iau įsi�iūrėjusi į artimiausius objektus, suprato, kad jie neturi nieko bendra su biologine kilme: �erk�n�, spygliukus, �akas ir i� grindų ky�antį kamien� sudarė pasikartojanti kristali�ka struktūra.

Po kojomis, rodės, driekėsi ledas, kuris gilėdamas tamsėjo. Mergina atkragino galv� ir pamatė, jog vidiniai ma�inos pavir�iai nusėti tokiais pat �med�iais�, o kybantys vir�uje priminė giganti�kus sietynus � kūginius jų �onus visomis vaivoryk�tės spalvomis nuda�ė saulės �viesa, besismelkianti pro i�orin� sien�.

��O taip, �ia deimantas,�� tarė �laimas.

��Kiek anglies jame slypi?�� paklausė Karlail.

��Daugybė milijonų tonų, � atsakė �eimynyk�tis. � Saky�iau, i�tisas klodas, nors sunku patikėti, kad �is egzistuoja vietiniame kra�te.

��Ar jie galėjo sukaupti angling�jį chondrit�?

��Nebent �vaistydami antigravitacin� energij�, � skepti�kai pastebėjo �laimas,�� arba nuleid� padangių kabliu, nors taip elgtis beprasmi�ka�

Karlail nusijuokė.

��Nuo kada tai kliudė jų veiklai?

��Kad ir kaip ten būtų, � t�sė �laimas,�� objektas pagamintas arba u�augintas planetoje. Galbūt i� atmosferinės anglies, kaip augalas.

��Ne vien i� anglies,�� paprie�taravo Karlail.

��Taip, tavo tiesa.

Ji nukreipė akis į deimantinių krūmynų tarpueilį, į�iūrėjo metalo atspalvius, papildan�ius siautuling� prizmių monotonij�. Kitoni�kų spalvų salelių daugėjo, artėjant link relikto vidurio, kur stūksojo įmantri, kūginė, �imto metrų auk��io, i� vario ir plieno sur�sta kompozicija. �itos katedros Gralis� arba �eimininkas. Bet pana�us į ma�in�, prie�ingai nei lik� did�iosios struktūros objektai. U�uominos į organinės kilmės form� kurstė asociacijas su gyvūnu, o ne augalu.

Karlail nuėjo prie artimiausio, i� pirmo �vilgsnio metalinio daikto. Pusantro metro dyd�io, atrodan�io kaip miniatiūrinė centrinio kūgio kopija. Pritūpusi �alia įsispitrėjo į plieninį, glotnų it veidrodis pavir�ių, i�raizgyt� rievėmis ir pluo�tais varinių gijų, pana�ių į vamzdelius, kurie tarpusavyje skyrėsi ilgiu, bet ne skersmeniu. Tarp jų vingiavo �ali, raudoni siūleliai, lyg ir laidai, įsupti į izoliacin� med�iag�. Anot �almo ekrano pateiktų duomenų, objekto temperatūra buvo ne�ymiai didesnė nei vyraujanti relikto viduje. Ji persijungė į infraraudonųjų spindulių re�im� ir vėl pa�iūrėjo į centrinį kūgį. Tas irgi �vytėjo, tik ry�kiau negu ma�ieji jo antrininkai.

� �ia ka�kas vyksta,�� prabilo Karlail. � Savoti�kos apytakos procesas. Galbūt teka elektros srovė, o gal cirkuliuoja kuras.

Ji i�tiesė rank� link objekto.

��Neliesk!�� įspėjo �laimas.

��Ir nesiruo�iau. Tik norėjau, kad suvilnytų indukcinis laukas�

��A� vis vien patar�iau ne�

Metaliniame pavir�iuje ka�kas �nyp�telėjo ir i�silydė. Atki�t� dilbį pervėrė kar��io arba elektros i�krovos dūris.

��Prakeikimas!�� Karlail akimirkai u�sigeidė pa�įsti pir�tų galiukus. Ji pa�oko ir atsitraukė spausdama nutirpusi� alkūn�. Tas daiktas judėjo, bangavo tarsi susiliedamas su grindimis. I�siplėtė, ilgomis gijomis it gyvsidabrio srovelėmis pasiekė kelių deimantinių krūmų pagrindus. Kristali�kos struktūros irgi sukruto, �akos �vangė� damos įgavo naujas formas, kaip daugiafunkcinis instrumentas su nun�akų kotais, kamienai i�sijudino i� savo vietų ir jose paliko ai�kiai matomus griovelius. Atatupsta �engianti mergina i�sitraukė �Vebsterį�. Po sekundės kitos metalinis objektas tapo korpusu, kuris priklausė �iurpiam voragyvio pavidalui, mataruojan�iam kojomis bei rankomis, siūbuojan�iam ir besisukan�iam aplink savo a�į, tarytum negalin�iam apsispr�sti, kurlink liuoktelėti. Karlail pastebėjo, kaip i� prizmių susiformavo l�iai, kurie įsistebeilijo į j�.

��Manau, nieko neprarastum, jei dabar imtum �audyti,�� erzinan�iai ramiai tarė �laimas.

�Vebsteris� u�kriokė ir nuo atatrankos pasistojo piestu. Ma�ina at�oko per kelis metrus, bet neatrodė nukentėjusi. Kulkos �mai�ė riko�etu, regis, labai ilgai. Kai jų garsai pagaliau nutyko, Karlail apsigr�ė ir nurūko i�ėjimo pusėn. Aplinkui montavosi ma�inos. Bėgdama ji pliekė i� pistoleto, leido �ūvius į metalinius branduolius, kuriuos pa�eisdavo tik tuo atveju, jeigu jų nespėdavo u�dengti deimantiniai kiautai. I� kiaurymių tekėjo ir liepsnojo skystis.

I�nirusi laukan, Karlail nuskuodė kiek įstengdama grei�iau ir toliau, galop metėsi į priekį bei nusirideno.

��Ugnis!�� suriko.

U� metro nuo jos galvos or� perskrodė �amlio energijos pliūpsnis. Po akinan�io �ybsnio kakofoni�kai u�griaudėjo racijos garsiakalbiai. Ka�kurioje i� �almo schemų įvyko trumpas jungimas, dėl ko sprand� su�naibė per�ulys. Riedėdama mergina nusigavo u� i�ky�os �emėje. Komandos nariai su u�sidegimu �audė į ertm�. Vaiduokli�ki klyksmai nuslopo. Robotai-vaik�tūnai siūbavo ant spyruoklinių kojų, berg�d�iai tratendami i� savo ginklų, tiesiog suvarpydami dirv�, plytin�i� aplink statinį. Deimantinių sienų nė neįdrėskė.

��Liaukitės �aud�!

�ūvių kru�os griausmas susilpnėjo iki padriko tar�kėjimo ir galiausiai nutrūko. Kai prasisklaidė dūmai, kniūbs�ia gulinti Karlail dirstelėjo į ang�. Praėjime it suakmenėj�s stovėjo vienas i� daugiakojų mechanizmų. Ji apsid�iaugė pama�iusi, kad objektas nei�vengė nuostolių. Nors ir nedidelių.

Būrio vad� trumpam apakino lazerio �ybsnis, kuriuo ma�ina �emėje, u� poros metrų į priekį nuo jų u�imtų pozicijų, nubrė�ė ugnin� linij�.

��Nelieskit savo ginklų! � įsakė Karlail.

Puolimo jie nesulaukė.

��Rodos, mus perspėjo nesiartinti,�� vangiai i�stenėjo. � Laikas ne�dintis. Grį�ime su �valgybiniu transporteriu.

Komandos nariai susirinko savo įrang� ir tuo pa�iu keliu nu�ygiavo atgal prie vartų.

��Nebloga �valgyba,�� tarstelėjo Amelija Or.

��Dėkui,�� suniurnėjo Karlail. Sprand� tebemaudė, i� dalies dėl nudeginimo, i� dalies dėl įtampos, kuri� pakurstė mintis apie lazerius, nukreiptus į nugaras.

��Ana ten jų yra daugiau. � Styvenson pla�iu mostu parodė į horizont�.

Karlail apsidairė, įsitikino, kad biologė neklysta, suskai�iavo i� viso de�imt objektų. Juos į�iūrėti buvo nesunku, jei tik �inojai, kur nukreipti �vilgsnį � į aplinkinius kalvagūbrius.

��Tikėkimės, nukaksime iki to, kuris mums reikalingas,�� pasakė.

Jos replika sukėlė juok�.

��Galbūt vartai įrengti prie visų, � ka�kas pratarė, ir bendra�ygiai vėl sukrizeno.

��Ar po elektromagnetinio �ūvio dar k� nors nukratė trumpas jungimas?�� paklausė Karlail.

Paai�kėjo, kad gedimų nei�vengė nė vienas.

� �ūdas,�� nusikeikė ji. � Ar numanote, kas mus paspragino?

��Signalas,�� į bendr�jį ry�io kanal� įsiskverbė �laimas. � Bet ne, a� jo nei�analizavau.

��Svarbiausia, jog nebūtum įra��s,�� suniurzgė Karlail.

Danguje ka�kas u�gaudė. �monės pakėlė galvas ir i�vydo juodas nuoplai�as, krentan�ias i� poros tūkstan�ių metrų auk��io. Staiga ausis pervėrė spigus ū�esys, ir kryptelėj� akis į �on� jie pamatė stambesnį juod� objekt�, skylantį į �e�ias dalis, kurios atlipo vienos nuo kitų, nuskriejo vira�ais bei ėmė spar�iai, bet ne padrikai leistis link �valgų būrio.

��Moduliniai orlaiviai su vienkartiniu ultragarsiniu sluoksniu,�� įvardino atvykėlius �laimas.

��Vietiniai!�� su�uko Kalail. � Pirmi ne�audom.

Komandos nariai ir robotai-vaik�tūnai sustojo �iedu, i�orės kryptimi atstatydami ginklus.

Keturi orlaiviai, ai�kiai atliekantys patrulių pareigas, įniko tingiai sukti ratus, i� prad�ių sklendė vir� relikto, galų gale pakibo sta�iai vir� grupelės. Kiti du nutūpė abipus komandos narių, u� �imto metrų nuo jų �iedo, ir pajudėjo pirmyn �eksėdami propelerio mentėmis. Glotnius, aptakius dvivie�ius modulius Karlail matė pirm� kart�. Spėjo, kad jų funkcionavim� nulėmė aerodinamikos principai. Palik�s pilot� ant prie�akinės sėdynės, i� kabinos i��oko ir pirmyn nudro�ė �mogus juodu kombinezonu. Vienoje rankoje spaudė ginkl�, bet vamzdį laikė nukreipt� �emyn. Kit� artėdamas pakėlė.

��Kas jūsų vadas?�� sududeno vyri�kas balsas.

Grynai amerikieti�ka tartis. Vadinasi, labiausiai tikėtina, jog �ionyk��iai priklausė A.A..

Karlail �engė į priekį.

��A�.

Vyras sustojo ir kilstelėjo antveidį atidengdamas patrauklų, gelsvo gymio veid�.

��K�, po paraliais, i�darinėjate? Gal pamir�ote, k� skelbia įstatymas?

Būrio vadė pa�viesino sav�jį �alm�, idant �is taptų vaiskus i� abiejų pusių. Atėjūno bruo�ai keistai virptelėjo, tarytum jis būtų suglum�s, ta�iau nenorėj�s parodyti nuostabos.

��Akivaizdu, kad su tuo reliktu jūs nesusij�. � Ji dūrė nyk��iu vir� peties. � Nesijaudinkit, su i�kilusiomis problemomis susidorosime.

��Kurgi ne! Kuo jūs įsivaizduojate esantys?

��Mes � Karlailai.

��Kas?�� spoksodamas į j� paklausė vyri�kis.

��O, tik nereikia maivytis. Mus pa�įsta visi. O mes �inome, kas jūs tokie. I� A.A., teisingai?

��AA?�� pakartojo jis, lyg pirm� kart� i�gird�s santrump�.

��I� Autonominės Amerikos,�� irzliai paai�kino Karlail, bet i� jo tesulaukė nesupratingo �vilgsnio. Ji atsipalaidavo ir suvokė besi�ypsanti. Ai�ku kaip dien�, kad juos bando apkvailinti. Mergina mostelėjo auk�tyn, pasukiojo pir�t� ratu.

��Jūs, fermeriai, atkeliavote i� dangaus, ar ne?

Replika vyri�kio neprajuokino.

��Gerai, u�teks. Jūs��� jis pakreipė galv�, į ka�k� įsiklausė. Ūmai i�bly�ko, tuomet paraudo. Bedė smiliumi į pa�nekov�.

��Ar bent nutuokiate, k� pridirbote?�� dreban�iu balsu su�uko.

��Prikėlėte karo ma�inas! Sumauti kvai�os��� prikand�s lie�uvį, po pauzės �altai įsakė: � Meskite ginklus. Jūs apsupti ir suimti.

��Tam nėra jokio reikalo,�� prisivertė ramiai atsakyti Karlail. � Mes �inome apie, hmm, karo ma�inas. Leiskite mums keliauti. Po valandos grį�ime ir jas sunaikinsime.

��Nejaugi? Su kuo?

��Su �valgybiniu transporteriu.

Atėjūnas prunk�telėjo, sprigtu nuleido antveidį ir pakėlė �autuv�. Karlail akies kra�teliu pastebėjo, kaip pora i� skrendan�ių orlaivių smigo �emyn.

��Gali nebedelsti, Makoli,�� suriko ji ir nėrė �alin. Robotai-vaik�tūnai liovėsi �aud� anks�iau, nei moteris te�kės į �em�. Karlail ridendamasi pamatė dūmų sruogas ir du �ybsnius, pajuto, kaip nuo sprogimo vibruoja kaulai. Po sekundės pa�oko ir �Vebsterio� vamzdį įspaudė į nepa�įstamojo slėpsnas. Dar vienas driokstelėjimas. Tolumoje u�siliepsnojo vir�iai. Ginklo �iotys nuslydo iki vyri�kio pilvo. Laisv�ja ranka Karlail at�ovė prie�ininko antveidį ir �nairai nudelbė jo fizionomij�.

��Rankas auk�tyn.

Jis pakluso, prie� tai nusvied�s �autuv� ant �emės.

��Liepkite savo komandai palikti mus ramybėje.

��Atsitraukit,�� įsakė belaisvis.

Pora nenukentėjusių orlaivių, į kuriuos taikėsi jos būrys ir robotai, nery�tingai pakibo ore.

��O dabar malonėkite mus pametėti iki vartų.

��Kur?

Jai ma�umėl� įgriso ai�kinti kiekvien� nurodym�. Tas tipas � tikras kaimo stuobrys, ne kitaip. Kalrail �engė atbula ir pamojo.

��Iki ano prakeikto kromlecho.

Pasisuk�s �onu, jis pa�velgė per savo petį.

��Dolmeno?

��Aha. Judinkitės.

Nenuleisdama �Vebsterio�, Karlail palydėjo jį ligi artimiausio orlaivio, gestu liepė įsitaisyti ant keleivio sėdynės, pati u�nugaryje ap�ergė vamzd�io jung�. Or ir Styvenson kartu su pora kitų pribėg� u�gulė trumpus, storus sparnus, įsikibdami į prie�akinius jų kra�tus. Dirstelėjusi atgal ji pamatė, kad Makolio vadovaujama grupelė pana�iai okupavo antr� transporto priemon�.

��K� gi, pirmyn,�� tarė. � Tik palengva. Nė nebandykite mūsų nupurtyti, nes į jus tebesitaiko robotai.

Varikliai energingai suū�ė, ir orlaiviai nuskriejo į priekį, per kelis metrus atsiplė�� nuo gruoblėtos �emės. Greitis padidėjo, vos tik pilotai įsitikino, jog nepageidaujami keleiviai nenukris.

Vyri�kis juodu kombinezonu susirado bendrojo kanalo da�nį ir su�uko, mėgindamas perrėkti gausm�.

��O kaip su�eistieji?

� �ia jūsų problemos,�� at�ovė būrio vadė. � Jas spr�site, kai mes pasi�alinsime. � Staiga jai į galv� atėjo mintis. Jeigu sudu�usiuose orlaiviuose kas nors i�gyveno, tie �monės turbūt rimtai su�aloti, ir juos varsto skausmas. Karlail i�rietė rank�, pamojo sau prie� veid�, dviem pir�tais bei nyk��iu pavaizdavo atlau�ianti gaiduk� ir �aunanti. � Jei norite, liepsime robotams jais pasirūpinti.

Jis įnirtingai krestelėjo galva.

��Ne, dėkui. � Panosėje ka�k� sumurmėjo. �tai ir stenkis elgtis maloniai.

Prie�akyje i�kilo akmeniniai monolitai. Karlail mostu liepė gretimam orlaiviui juos aplenkti, riksmu įsakė pilotams nusileisti. Tada vien� po kito pa�aukė komandos narius, ir tie, paeiliui nu�iuo�� nuo sparnų, pasileido tekini link vartų. Ant u�pakalinių kiekvieno orlaivio vamzd�ių beliko tiktai ji bei Makolis.

��Bėk, Makoli!

Artileristas nuslydo ant �emės, paraitė kulnus ir netrukus i�garavo tarp dviejų auk�tų, vertikaliai stūksan�ių akmeninių luitų. Savo �Vebsterio� �iotis Karlail tebespaudė prie vyri�kio sprando, �iek tiek �emiau �almo. Staiga suvokė nepapra�iusi Makolio perleisti robotų valdymo ir dabar tegalėjo viltis, kad prie�ininkai klaidelės nepastebės.

��Tik nekrėskit juokų. � Moteris įsikibo į glotni� briaun� tarp savo kelių ir kilstelėjo koj�. Orlaivis netikėtai sutrūk�iojo, �audamas pirmagaliu auk�tyn, tuo pat metu nusviesdamas j� ant �emės. Karlail nė nespėjo su�vok�ti, kai skafandras optimaliai pakoregavo galvos bei galūnių padėtį. Ji dribo ant men�ių, nusirideno ir sustingo, atsitrenkusi į uolos nuolau��. �Vebsteris� i�slydo i� pir�tų. Paband�ius sugraibyti ginkl�, ka�kas u�mynė ant dilbio. Karlail į pagalb� pasitelkė servov�riklius ir sulenkė alkūn�. Pėdos nuslydo nuo rankos. Ta�iau pa�okti jai neleido orlaivis, kuris, lėtai nusileid�s, sukėl�s dulkių debesį, �liū�ėmis prislėgė skafandro kulk�nis bei krūtin�.

Varikliai nustojo urgzti. Ji pastūmė �liū�es, bet tos buvo per sunkios; smogė į korpus�, ta�iau �is pasirodė tvirtesnis net u� skafandr�. Prie akmeninių kolonų pamatė du ginkluotus �mones. Jų vadas stovėjo �alia ir �velgė į moterį.

��Tiek to,�� i�si�iojo Karlail. � Pasiduoti a� nesiruo�iu, bet pa�adu nebesigrumti ir niekur nesprukti.

Vyri�kis pakėlė antveidį, pra�iepė dantis ir nukulniavo �alin. Jai be�iūrint, vien� i� savo kolegų pasiuntė kitapus vartų. Paskui tarp statmenų luitų sviedė nuo �emės prigriebt� akmenėlį. Pastarasis i�nyko. Prie�ingoje monolitų pusėje stovintis �mogus metė uolienos skeveldr�, bet toji nukrito prie vado kojų. Juodai apsireng�s vyras nu�veitė j� atgal, ir nuoskala pradingo. Jie pakartojo eksperiment� kelet� sykių.

Vadas nukreipė ginkl� į vartus.

��Ne!�� sustugo Karlail.

��Kodėl?�� sugrį��s pasiteiravo jis.

��Nes galite k� nors su�eisti.

��Būtent to ir siekiau.

��Tokiu atveju laukite atsakomųjų �ūvių.

Nudūr�s į j� akis, vyri�kis paklausė:

��Ar jūs tikrai nesikausite ir nemėginsite bėgti?

��Prisiekiu,�� atsakė Karlail.

��Turėsiu papra�yti nusiimti skafandr�.

��Minutėl�. � Ji pasitikrino rodmenis, atspindin�ius vidaus organų būkl�. � Gerai, imunitet�, regis, įgijau.

Karlail atsisegė, nusimetė ir į �on� pastūmė �alm�. Por� sekund�ių pa�iop�iojo �altame ore, galop i�sivadavo i� �arvinių antpe�ių. Praspraudė galv� pro kaklo ertm�, nerangiai muistydama pe�ius bei sėdim�j�, patraukė rankas i� rankovių ir i�sistūmė laukan. Begalvis skafandras liko gulėti įkalintas po orlaiviu. Ji, nusiridenusi i� po kabinos, atsistojo; teavėdama plonapad�ius batelius, vilkėdama aptempt�, vientis� kombinezon� jautėsi pa�eid�iama, bet i�duoti savo silpnumo nesiruo�ė. Apsijuosusi lengvu universalių instrumentų dir�u �inojo, jog tam tikrus ginklus i�saugojo. Vyri�kis vėl keistai j� nu�velgė, tarsi apimtas nuostabos, kurios i� mandagumo nenorėjo parodyti atviriau.

I� vir�aus atsklido gausmas, bylojantis, jog suiro eilinis ultragarsinis sluoksnis. Du i� �e�ių artėjan�ių orlaivių buvo balti ir pa�ymėti �enklu, pana�iu į dalį DK emblemos. Karlail įjuos dūrė pir�tu.

��Kas ten?

� �monės i� Juodojo pjautuvo,�� atsakė vyri�kis. � Technikės, kurios prikelia kritusius mū�io lauke.

Juodasis pjautuvas. O, Dieve. S�monėje �mėstelėjo baubai i� ankstyvos vaikystės. Jei nebūsi gera mergikė, tave pa�iups poniutės i� Juodojo pjautuvo! Karlail pajuto, kaip suvirpėjo jos �andikauliai. Prisireikė pasitelkti valios jėgas, kad pavyktų sutramdyti drebulį.

��Jūs neapsirūpinate kopijomis?

�įsyk jo �vilgsnis buvo labai keistas. Orlaiviai nutūpė greta tolimo relikto. I�virtusios i� kabinų subruzdėjo �monių figūros.

��Tvarka,�� parei�kė juodai apsireng�s vyras. � Padėtis valdoma. � Jis pamojo į du statmenus akmens luitus, prislėgtus tre�iuoju.

��Kas ten vyksta?

��Tai vartai į Viserio-Karo kirmgrau��.

��A� ir pats supratau. Kodėl jie veikia tik i� �itos dolmeno pusės? Ar praėjimas vienpusis, kaip Mėbijaus juosta?

Karlail truputėlį sumi�o. Paai�kėjo, kad klydo, laikydama jį visi�ku nei�manėliu.

��Ne, dvipusis,�� atsakė. � Bet jei svied�iate akmenį i� anos pusės, jis turi i�nirti dar prie� metim� ar bent prie� smigdamas pro vartus. Taip pa�eid�iamas prie�astingumo ry�ys. Todėl akmuo neprasmenga.

��Kur?

� Į kirmgrau��.

��I� kur jis �ino apie prie�astis ir pasekmes?

��Geras klausimas,�� nusi�ypsojo Karlail.

Vyri�kis susiraukė.

��Kuo jūs vardu?�� pasidomėjo.

Mergina i�tiesė rank�. Neketino apie save galvoti kaip apie belaisv�.

��Liusinda Karlail.

Jis paspaudė atki�t� deln�.

� �akas Armandas. � Prisistatė taip, lyg tikėtųsi, kad ji atpa�ins pavard�. � Dar �inomas kaip generolas D�eikas. � �įkart savo vard� i�tarė angli�ka maniera, tarsi neabejodamas, jog Karlail turėjo jį girdėti.

��Kaip matau, neįsivaizduojate, kas a� toks. � Armandas palingavo galva. � Tenka sutikti � �ia i�ties vyksta keisti dalykai. � Nuleid�s antveidį, rodos, ka�k� patikrino �almo ekranėlyje, vėl jį pakėlė. � Nes kito varianto nėra. Jūsų niekas nepa�įsta. Be to, palydovai u�fiksavo, kaip atvykote į �ituos kra�tus. Jūs ne vietinė.

��Nustebote?

��Galima ir taip pasakyti. � Tonas, kaip ir �od�iai, spinduliavo budrum�.

��Beje, kur yra ��itie kra�tai�?

��Savo planet� praminėme Euridike. �vaig�dė� na, jai pavadinimo nesugalvojome. Bet �inome, kad ji �vie�ia �aulio vijoje.

��Eikit sau!�� Karlail nuo�ird�iai nusi�ypsojo. � Mes nė nenutuokėme, kad raizginys nutįs�s taip toli.

��Raizginys?

Ji sumostagavo.

��Toji kirmgrau�a jungiasi su daugybe kitų, ir jos visos susinarpliojusios į pyn�.

Generolas �velgė į moterį, krims�iodamas apatin� lūp�.

��Ir jūs su savo� kolegomis atkeliavote pro kirmgrau��?

��Suprantama. � Kol tebekaito �iluminiai pamu�alo elementai, Karlail rankomis apsivijo pe�ius. � Jūs ne�inojote, jog �ia vartai?

Armandas pakratė galv�.

��Mes visada laikomės atokiau nuo svetimos kilmės struktūrų, dėl tam tikrų prie�as�ių, kurios turėtų būti akivaizd�ios, bet, matyt, tokios nėra. � Jis pamojo ranka į horizont�, pir�tu rodydamas kalvagūbrių monolitus. � Manėme, jog dolmenų �iedas atstoja tam tikr�, �iabuvių palikt� ribo�enklį. �iandien� į vietinį sektorių �monės įsibrovė pirm� kart� per �imtmetį. O taip, jį stebėjome nuolat, todėl ir u�fiksavome jūsų atvykim�. Kartu su signalo pliūpsniu, kuris nuvilnijo kaip prakeiktas elektromagnetinis impulsas. Bet mums gresia gerokai rimtesnės problemos. � Jis nuo�miai dėbtelėjo į pa�nekov�. � Ir u� jas atsakysite jūs, kad ir kas būtumėte. Kas, sakėte, esate?

��Karlailai,�� i�did�iu, tvirtu balsu pakartojo mergina.

��Kuo gi jūs ver�iatės namuose?

Posakis jai buvo negirdėtas.

��Mūsų namai visur. Kirmgrau�ų raizginys ne veltui pavadintas Karlailų dreifu.

Pokalbį nutraukė i� dangaus atsklid� gausmai ir įvairių įspūdingų artilerijos pabūklų, spar�iai dislokuojamų aplink vartus, vaizdas. Dar daugiau ginkluotės apsupo relikt�. Ji stebėjo proces� tylėdama. Kol kas nenumanė, kaip reaguoti į Armando tvirtinimus, neva jis nepa�inojo Karlailų giminės ir nenutuokė apie vartų egzistavim�. O kur dar gluminan�ios u�uominos į �iabuvius ir svetim� relikto kilm�. Puikiai suvokdama, jog pati nesusigaudo, kas �ia vyksta, nujausdama, kad kiekvienas i�tartas �odis gali pabloginti padėtį, ji laikė lie�uvį u� dantų. Abejonių nekilo dėl vieno: �ionyk�tė �utvė nepriklausė kultūroms, apie kurias Liusindai Karlail teko girdėti.

Po kelių minu�ių i� vartų i�niro automatinis zondas. �eng�s ant �olės, mitriai nuskenavo aplink�. Atvykėlį u�puolė pora vyrų, budin�ių prie dolmeno, ir jis nedelsdamas smuko atgal.

��Jūs nedovanotinai suklydote,�� tarė Karlail. � Kit�syk �ia pasirodys galingesnės ma�inos.

Armandas suniurnėjo:

��Nieko tokio, mes atsilaikysime. � Jis vadovavo dislokavimui, mostu liepė nutūpusiam orlaiviui atsiplė�ti nuo �emės. Į j�tesiteikė pa�nairuoti.

��Klausykit, a� neturiu nė menkiausio supratimo, kas esate, o jūs, rodos, neįsivaizduojate, kas mes tokie. Siūly�iau visk� i�siai�kinti, paskui ramiai i�siskirti.

��Nepaleiskite jos!�� pasigirdo i� tu��io skafandro garsiakalbio, o skafandras atsistojo, po pa�astimi laikydamas �alm� ir apykakl� tarytum vaiduoklis teatro scenoje. I�pūt� akis, į jį su�iuro visi netoliese dirbantys �monės.

� �iaupkis, �laimai,�� paliepė Karlail. Kaip, po galais, �eimynyk�tis sugebėjo perimti skafandro kontrol�? Taip neturėjo nutikti.

��Kas tai?�� grie�tai paklausė Armandas.

��Mano �eimynyk�tis,�� atsakė mergina. � Atleiskit, jis i�sidirbinėja. � Gestu papra�ė generolo pasitraukti į �on� ir nu�ygiavo link skafandro; pakeliui bakstelėjo sau į gerkl�, įjungdama slapto kanalo mikrofon�. � Ver�iau u�sikim�k,�� mintimis perdavė, � antraip pasigailėsi, velniai tave griebtų. � I� savo dir�o kap�o pabandė i�griebti atsarginį nuotolinio valdymo pultelį, ir tebekrap�tė sagtį, kai skafandras, didelei Karlail nuostabai, slystamuoju, bet itin skausmingu smūgiu į alkūn� nutrenkė j� �alin ir at�irgliojo iki Armando. Tiek generolas, tiek jo pavaldiniai laikė ginklus atstatytus prie� save, pasiruo�� i�ta�kyti �arvus į gabalėlius. Atėjūnas leido savo asmeninei i�rangai nukristi ant �emės, pakėlė rankas vir� begalvių pe�ių.

��A� esu velionis profesorius Izaokas �laimas i� Tel Avivo universiteto, kompiuterijos katedros. Norė�iau jums, kaip civilizuotos vald�ios atstovui, pasiduoti. Jei sutiksite, pa�adu i�kloti visk�, k� �inau apie prakeiktus Karlailus.

Karlail tū�mingu �vilgsniu pervėrė i�davik� ma�in�, bet nespėjo savo pagrobėjų įspėti jos nesiklausyti, nes vartuose pasirodė �arvuotas, i�gaubtas �valgybinio transporterio pirmagalis. Sumojavusi rankomis, mergina nuskuodė dolmeno pusėn, kaip ir visi kiti, įskaitant perbėgėlį skafandr�, ta�iau sustojo ir smuko u� kovinės įrangos, kai iki kalvagūbrio liko kelios de�imtys metrų. Vos i�sitekdamas tarp statmenų akmens luitų, masyviais vik�rais tre�kindamas nuobiryn�, jis pasviro į priekį ir nuslinko į papėd�. Pailgas, puskiau�inio formos kiautas �vilgėjo it vabalo nugara. I�girdusi, kaip sudzingsėjo riko�etu at�okan�ios kulkos, Karlail prisiplojo prie �emės. Nūnai i� visos �irdies geidė atsidurti savo skafandre. Kadangi tro�kimui nebuvo lemta i�sipildyti, ji tiesiog gulėjo rankomis prispaudusi pakau�į ir vylėsi, jog Euridikės gyventojai suvoks regintys neįveikiam� korpus�.

Ko gero, suprato. �autuvų tratėjimas bei kulkų �vilpesys nutilo. Karlail pakėlė galv� tuo momentu, kai vien� i� dislokuotų pabūklų ir �valgybinį transporterį sujungė iki baltumo įkaitusio oro gija. Ne lazerio spindulys ir ne plazmos srautas � spėlionėms ji beveik neturėjo laiko, nes po sekundės toji linija i�siver�ė pro u�pakalin� korpuso dalį bei nudriko link vartų vir�aus. Tariamai nesunaikinam� kiaut� perrė�ė kiaurai. Baltas siūlas �irk�ėdamas tįso tolyn. Akmeninis dolmeno skersinis nelauktai virto dulkėmis, o i� vartų tvykstelėjo ry�kus �erenkovo radiacijos mėlis, liudijantis apie suardyt� energijos būsen�. Dar po akimirkos transporteris ėmė kiu�ti nelyginant skardinė, i� kurios i�siurbiamas oras, ir sudegė iki baltų pelenų. Euridikės gyventojų ginklas įveikė prie�inink� taip lengvai, tarsi jis būtų pagamintas i� magnio.

Karlail tysojo, �vok�tė, mirksėdama stengėsi i� akių i�spausti a�aras ir atsikratyti po�vy�io dėmelėmis. Prie nuolau�ų pribėgo trys individai baltais kombinezonais, kurie pabaksnojo į skeveldras ir nu�ingsniavo �alin. Transporteriu va�iav� �monės, �inoma, turėjo atsargines s�monės kopijas, o gyvyb� prarado �aibi�kai, bet taip pakryp� įvykiai vis vien j� �okiravo. Net jeigu egzistencija nenutrūksta, mirtis lieka mirtimi. Pra�uvo, be abejo, vienas kitas i� komandos narių, su kuriais teko bendrauti vos prie� valand� � jos komandos, per jai patikėt� misij�. Atsakomybė kris ant būrio vadės pe�ių, bent taip galvos nami�kiai, ir taip, suprantama, manė pati Liusinda Karlail. Įvertinus i�vadas, dar labiau sukrėtė mintis, jog vartai u�sidarė ir veikiausiai neatsivers i�tisas savaitės, kurias reikės praleisti įkalintai Euridikėje. Ilgainiui klanas savi�k� i�gelbės, bet iki tol derėtų pam�styti, kaip i�skristi i� planetos. Kita vertus, toks variantas ma�ai tikėtinas atsi�velgiant į tai, kad ji nieko negirdėjo apie �aulio vijoje įkurt� kolonij�, o pastarosios gyventojai nepa�inojo Karlailų. Vietiniai apsistojo labai nuo�aliame pasaulyje.

Armandas, atki��s ginkl�, priėjo ir spyrė jai į �onkaulius.

��Kelkis, suknista vergvalde.

��K�? � mergina nusirideno ir sverdėdama atsistojo. � Kokio velnio mane spardai?

��Tavo tariamas �eimynyk�tis yra �mogus.

��Kadaise buvo. Prie� tapdamas post�mogumi. Na, �inai? Kalban�iu numirėliu? Vienu i� �unsnukių, kurie kalti dėl �ito jovalo? Kurie gavo, ko nusipelnė. Klausyk, fermeri, neskiesk man nes�monių apie vergvald�ius.

Generolas susiraukė, akivaizd�iai aprimdamas nuleido �autuv�.

��Mes turėsime k� aptarti,�� pasakė. � Vėliau.

Jis vėl nudro�ė prie dolmeno ir sviedė akmenį. �engė tarp monolitų, apėjo juos ir sugrį�o.

��Kas ten atsitiko?

��Jūsų ginklas perkrovė vartus ir i�vedė juos i� rikiuotės.

��Praėjimas liks u�darytas?

Karlail pasvarstė, ar verta meluoti. Turbūt ne. Patraukusi pe�iais, atsiliepė:

��Kelias savaites. Blogiausiu atveju mėnesį.

��A�iū ir u� tai.

��Aha, ilgai izoliuoti nebūsite.

Sprend�iant i� veido i�rai�kos, Armandas turėjo omenyje k� kita.

Relikto apylinkėse, ko gero, liko nema�ai �monių, nes i�skrendan�iuose orlaiviuose vietos netrūko. Paklusdama generolo mostui, Karlail įlipo į kabin� ir atsisėdo u� piloto, kuris, taip ir nepakėl�s antveid�io, įjos �vilgsnį atsakė galvos linktelėjimu. Nors ir kietas, krėslas kaipmat prisitaikė prie keleivės kontūrų, automati�kai bei nepermaldaujamai u�segė saugos dir�us. Kai mergina patogiai įsitaisė, u�sitrenkė skliautinis stogas, pagamintas i� jai neįprasto, auk�tos kokybės, beveik nematomo stiklo. Ū�ti ėmė reaktyviniai varikliai, korpus� sudrebino stubur� kutenanti vibracija; orlaivis pakil�s �ovė pirmyn, įspausdamas keleiv� į atlo��. Kai vira�u nuskriejo į pietvakarius, akiratyje �mėstelėjo svaigiai pakrypusios vir�ynės bei kalvos, melsvai �alios, rudos platybės, pamargintos gelsvais saulės �viesos atspind�iais, kurie raibuliavo nesuskai�iuojamoje gausybėje e�erėlių ir priminė �vytėjim�, besismelkiantį pro skylėt� u�uolaid�. Pro u�pakalines tūtas vėl i�spjov�s reaktyvines �iurk�les, orlaivis smigo į debesį. Kelias akimirkas brovėsi pro drėgn�, pilk� zon�, pagaliau i�niro kitoje pusėje ir netrukus grį�o į horizontali� padėtį, kaip ji spėjo, kokių a�tuonių devynių kilometrų auk�tyje, i� kurio tebuvo matyti nesibaigiantys, vienodi, bet sykiu unikalūs debesų pavir�iai ir �emės lopiniai proper�ose.

Karlail nenuobod�iavo �velgdama į debesų sluoksnius arba kra�tovaizd�ius, ta�iau jautėsi per daug įpykusi, kad gėrėtųsi peiza�ais. Drausmė, suvar�ymai� jai teko su tuo susidurti, bet visada savo noru. Dabar pirm� kart� nuo vaikystės pasijuto bejėgė, stumdoma, įkalinta. Mergina prisivertė aprimti; i� įpro�io kryptelėjo galv�, ketindama nuryti la�� i� kavos snapelio, jo nerado ir vėl įsiuto. Ant prie�akinės sėdynės nugarėlės pastebėjo pritvirtint� vandens butelį. Atsigėrusi susiraukė, nes skystis pasirodė bes�s drungnas. Tro�kulį numal�ino, deja, įnir�io nei�sklaidė. Ma�a to, gr��inant butelį į savo viet�, j� apėmė stiprus poreikis nusi�lapinti. Skafandre būtų i�si�iur�kusi be jokių nemalonių pasekmių, bet tiktai ne �ia. Karlail kietai su�iaupė lūpas, suspaudė kelius ir nukreipė akis į ry�kius, apgaulingai materialios i�vaizdos debesis.

Tolumoje pilkus jų sluoksnius pakeitė mėlyna purslota jūra; orlaivis pasviro ir spiralėmis nuskriejo �emyn: arba pilotas maivėsi, arba demonstravo kari�kiams būdingus įpro�ius. Ji įtarė, jog teisingas bus pirmasis variantas, nes Armando pavaldiniai neatrodė pana�ūs į �mones, kurie da�nai tupdydavo skraidykles mū�io laukuose. Kai jie paniro po debesimis, pur�kian�iais dulksn�, Karlail i�vydo paplūdimį, lū�tan�ias bangas, �emus, pakrantėje susispietusius pastatus ir kupolus, gudronuot� kilometro ilgio ruo��. Orlaivis linguodamas sustojo viename kelio gale, neilgai trukus priėjo prisijungė septyni kiti.

Toje pa�ioje nusileidimo tako dalyje stūksojo didesnės transporto priemonės, smailianosiai deltaspamiai su siauromis, per fiuzelia�us nutįsusiomis langelių juostomis. Kai stogo skliautas at�oko, Karlail atsistojo ir, pilotui kinktelėjus, i�lipo laukan. Nuo jūros padvelkė �varbaus vėjo gūsiai. Aplai�iusi lūpas, ji pajuto druskos skonį. Atgijo kombinezono �ildytuvai, ir kūn� stingdantis �altis pama�u i�tirpo.

Armando �monės nuvarė Karlail per lietaus merkiam� gudron�.

Link deltaspamio, rodos, ultragarsinio lėktuvo. Jo kabinoje, u�kim�toje dviem sėdynių eilėmis, buvo ank��iau negu orlaivyje. Pro tarpdurį sugu�ėj�, �almus nusiėm� kareiviai ir medikai apdovanojo j� nedraugi�kais vypsniais. Skafandras vis dar ne�iojosi �alm� bei �arvinius antpe�ius tarsi groteski�kas, su�eistas, bet vaik��ioti galintis individas. Karlail būtų jį persmeigusi rūs�iu �vilgsniu, bet, ties� sakant, ne�inojo, kur �iūrėti. Durys u�sitrenkė, lėktuvas u�� griaudėjo ir nu�vilpė su tokiu mil�ini�ku pagrei�iu, kokio jai iki �iol neteko patirti. Įbedusi akis į iliuminatorių, mergina stebėjo, kaip pro �alį pralekia ir nutolsta paplūdimys, per kelias minutes pakryp�s vandenynas įgauna pilk� atspalvį, o mėlynas dangus nusida�o purpuru. Apa�ioje tyvuliavo vanduo, plaukė debesys, sluoksniais u�klojantys vieni kitus. Deltaspamiui nulėkus vira�u, ji atkragino galv�, įsmeigė �vilgsnį į zenit� ir pamatė �vaig�d�. Galų gale lėktuvas grį�o į horizontali� padėtį, ta�iau saugos dir�ai liko u�segti. Kai orlaivis i�vystė vir�garsinį greitį, korpus� �iek tiek krestelėjo, ir aplinkui netikėtai pakibo tyla, primenanti, koks triuk�mas prie� akimirk� tvyrojo. Tarpueiliu nu�ingsniavo kasdieni�kai apsireng�s įgulos narys, kuris klausinėjo keleivių, ar tie ko nors pageidautų. Karlail pasipra�ė į tualet�. Vyrukas i�vadavo j� i� saugos dir�ų, palydėjo į priekį ir atgal, vėl prisegė krėsle, nutais�s atsipra�an�i� �ypsenėl�. Vėliau pavai�ino kava ir stebėtinai gard�iu maistu. Universalių instrumentų dir�o niekas neapie�kojo. Ji galėjo nusipjauti pan�ius, paimti ekipa�o narį įkaitu, u�grobti lėktuv�, bet � nors fantazijos suteikė savoti�k� pasitenkinim�, � �inojo, jog neturėtų kur skristi. Armandas drauge su keliais kitais i� savo komandos ir Juodojo pjautuvo nusimetė kovinius drabu�ius, įsitaisė u�nugaryje u� poros sėdynių � pakankamai toli, kad Karlail nieko negirdėtų, ir dabar �nekėjosi su skafandr� okupavusiu jos �eimynyk��iu. Kartkartėmis generolui i�trūkdavo nuostabos �ūksnis, atmie�tas skepti�komis gaidelėmis. Po kurio laiko jis pakilo, nuėjo į piloto kabin�, trumpam u�darė duris. Grį�damas į j� nė ne�vilgtelėjo.

Neilgai trukus i� u�nugario atsklido prislopinti Armando ir moters balsai. Prisiartinusi pastaroji įsitaisė ant gretimos sėdynės. Ji vilkėjo baltas kelnes bei palaidinuk� su juodu pjautuvu, i�siuvinėtu vir� kairiosios krūties. Buvo tamsesnio gymio nei generolas, truputį kvepėjo cinamonu ir atrodė priblo�kian�iai gra�i.

��D�ozefina Ko�ravi,�� prisistatė. Akys i�davė ne�ymi� įtamp�, ta�iau balsas, kaip ir delnas, spinduliavo �ilum�.

��Liusinda Karlail.

Ko�ravi nusi�ypsojo parodydama baltus dantis, nyk��iu dūrė į emblem�.

��Nesijaudinkit, galvos jums nenukirsiu. � �od�ius i�tarė droviai, tarytum banalų s�mojį.

��O��� nut�sė Karlail, staiga susigaud�iusi, su kuo bendrauja. Medikai, kurie prikelia kritusius mū�io lauke, Juodasis pjautuvas, galvos� jos kūn� sekundei nukratė virpulys, lūpas perkreipė dirbtina �ypsena. � Ai�ku. Ko norėjote?

��Tik pakalbėti. Jeigu jums tai leid�iama.

��Leid�iama?�� pasipiktino Liusinda. � A� esu i� Karlailų giminės!

��Taip� suprantu. Profesorius �laimas paporino apie Karlailus, apie jūsų kilm�. Mes neapsakomai sukrėsti. Iki �iol ne�inojome, kad i�gyveno ir kiti �monės. Ne�inojome, kas atsitiko �emėje, ne�inojome, jog galima skristi grei�iau u� �vies�.

Karlail nusprendė, jog tiesos slėpti neverta. �laimas, be abejo, i�pliurpė visk�, k� galėjo, tad jai reikėtų apsakyti sav�j� istorijos versij�.

��Bet jūs turėjote �ia atlėkti V�� tai yra vir��viesiniu grei�iu.

Ko�ravi veide su�mė�avo nerimo i�rai�ka.

��Arba jūs keliavote laiku ir atvykote i� praeities.

Liusinda Karlail papurtė galv�.

��Ne, nieko pana�aus. Tam tikra prasme kelionės laiku įmanomos, jeigu jūs nepa�eid�iate prie�astinių ry�ių. Bet kirmgrau�ų raizginys arba �vaig�dėlaiviai veikia kitaip. �viesa i� pradinio mūsų ta�ko, tarkim, esan�io u� de�imties tūkstan�ių �viesme�ių, jus pasieks tiktai po de�imties tūkstan�ių metų.

��Galbūt todėl mūsų astronomams sunkiai sekėsi nustatyti, kur tiksliai atsidūrėme,�� abejingai pakomentavo Ko�ravi.

��Jūs tikrai galvojote, jog nuo krik��ionybės eros prad�ios praėjo de�imtys tūkstan�ių metų?

��Ma�ų ma�iausiai. Konkre�ios datos nenustatėme. Laik� teko skai�iuoti pagal laivo laikrod�ius. Anot jų, dabar �emėje��� ji pakrap�tė rankinį savo laikroduk�, � �2367� ieji.

Karlail linktelėjo.

��Aha, teisingai. Kodėl nepasinaudojote akivaizd�ia u�uomina?

��Buvome tikri, kad per skrydį jie sustojo. Nė negalvojome, jog keliavome, hmm, V� tempu.

��Jūs mane gluminate. Kaip galėjote skristi vir��viesiniu grei�iu ir to nesuprasti?

��Geras klausimas,�� atsakė Ko�ravi. � Po Negailestingo Pagrobimo mūsų protėviai apsigyveno kosmose. Kartu su �monėmis, vėliau, per kar�, i�gelbėtais i� �emės, pabėgo į Mars�, o paskui į Jupiterio sistem�. Jie privalėjo rinktis � susikauti su karo ma�inomis, kurios u�valdė gimt�j� planet� ir bandė i�plisti kosminėje erdvėje, arba sprukti kuo toliau. Alternatyvos suskaldė bendruomen� į reformatorius bei sugrį�ėlius, kaip juos pavadino. Dauguma parėmė pirmuosius, siekusius sur�sti �vaig�dėlaivį, vis dėlto�

Ji padvejojo, tarp putlių, tamsių lūpų ky�telėdama ro�inio lie�uvio galiuk�. Karlail �velgė į pa�nekov�, stengdamasi atvirai nepiktd�iugiauti. Į planet� gausiu būriu atsibeld� artimieji susigr��ins dideles, labai ilgai nemokėtas skolas.

��Protėviai neturėjo galimybių pastatyti laiv�, galintį skraidinti vis� armij� �monių � anuomet, dvide�imt pirmo am�iaus pabaigoje, jų buvo daugybė tūkstan�ių, � t�sė Ko�ravi,�� todėl nutarė sukurti ma�esnį, mitresnį �vaig�dėlaivį, savo asmenybėms suteikti skaitmenines formas, i�saugoti duomenų bazėje ir kelionės pabaigoje perkelti atgal į kūnus. Ta�iau, vykdant u�duotį, reikėjo apsirūpinti ant�mogi�kai galingais dirbtiniais intelektais ir, na�

Nesusilaikiusi Karlail nusikvatojo.

��Jie pakurstė nuosav� Negailesting� Pagrobim�!

��Regis, taip ir nutiko. Bet projekt� pavyko įgyvendinti, nors ir ne visai taip, kaip planavome. Laivas rado gyvybing� planet�, i�judino nanoma�inas, kurios pagamino stambesnius mechanizmus � tie surentė dar didesnius,�� transformavo pasaulį pagal �emi�k�jį standart�, tuomet skaitmeniniams keleiviams sugr��ino fizinį pavidal� ir atgaivino. �tai kokiu būdu �ia patekome.

��Ai�ku. � Istorija skambėjo keistai; niekas nenumanė, kad �monės sugebėjo i�nirti kitapus Negailestingo Pagrobimo zonos. � Kas nutiko jūsi�kiams post�monėms?

Ko�ravi susiraukė.

��Protėvių sukurtus dirbtinius intelektus i�saugojome, bet jie nebeveikia nevaldomu re�imu. Tie, kurie atsikratė suvar�ymais� kurie atsakingi u� vir��viesiniu variklių montavim�� pranyko, nepalikdami jokios informacijos apie savo darbus. Pasak �laimo, taip atsitiko ir kitur.

��Teisingai,�� patvirtino Karlail,�� ir ne kart�. Kai u�mezgi ry�į su singuliarumu, jame aptinki kitus, greitesnius, todėl į �ituos reikalus įsipainioj� intelektai gan veikiai i�sine�dino i� visatos arba tiesiog nustojo ja domėtis� velniai �ino, kaip ten buvo i� tikrųjų. Mums liko nesuvokiamos paskirties reliktai ir tokios gėrybės kaip V� variklis arba kirmgrau�ų raizginys. � Mergina vėl nusijuokė. � Jums i�vis nereikėjo bėgti. Netrukus po to, kai i�vykote, ma�daug 2105� aisiais, post�monės apleido �em� ir Saulės sistem�. Mano protėviai bei gausybė kitų, kurie i�gyveno, turėjo visk� pradėti i� naujo. Prireikė daugiau nei �e�iasde�imt metų, kol i�sikapstėme i� griuvenų. Per kar� ir vėlyvesnius konfliktus tarpusavyje kovojan�ios pusės pasigamino �aunių, tvirtų technologijų, o mū�io laukus nusėjo aibė nuolau�ų. Mano �eima rado kelis sudu�usius �vaig�dė� laivius, pataisė juos, be niekieno pagalbos nulėkė į Mars�. Kur aptiko jūsų griuvėsius ir pirmuosius kirmgrau�os vartus. Galų gale, �ingsnis po �ingsnio, perėmėme post�monių technik�, antigravitacines, V� sistemas bei pana�ius dalykėlius. U�uot spruk�, jūs galėjote u�imti palankiausias pozicijas, palikti mus toli u�nugaryje � po �imts, netgi u�valdyti raizginį.

��Padėtis i�ties ironi�ka,�� sutiko Ko�ravi,�� bet ne tai blogiausia, kaip �inote.

��Nieko a� ne�inau.

��Kalbu apie svetimos kilmės relikt�. Matot, kadaise planetoje gyveno protingos būtybės, bet �ias i�naikino jų pa�ių singuliarumas ��grei�iausiai kovinės prigimties, kaip ir mūsi�kis. Pra�udė nuosavos karo ma�inos, kurias pabudinote priki�� nagus prie relikto.

Karlail palingavo galv�; pa�nekovės naivumas privertė j� nusi�ypsoti.

��Jį pastatė post�monės, o ne svetimeiviai. Galbūt toji struktūra yra dalis jūsų �vaig�dėlaivio!

��Ne,�� ry�tingai paprie�taravo Ko�ravi. � Fosilijos liudija k� kita. Dirbtinių intelektų sluoksnyje, kaip jį vadiname � pramoninės epochos, vie�patavusios prie� pat masinį i�mirim�, pėdsakuose � u�tikome sutrai�kytų ma�inų, pana�ių į jūsų pri�adintas, liekanas. Nereikia nė sakyti, kad nuo tada prie relikto artintis vengėme.

��Nesistebiu. � Karlail patylėjo, mėgindama įsprausti savo mintis į atitinkamus rėmus, kad galėtų i�ai�kinti gyvenimo tiesas. � Klausykit, niekas nebetiki ateiviais. Visur apstu tiktai vienal�stės gyvybės. Pam�stykit: kokia tikimybė, kad jūsų laivas nukako į vienintelį kit� galaktikos kamp�, kuriame i�sivystė protingos, ne�emi�kos būtybės?

��Mes, be abejo, tokį klausim� apsvarstėme,�� atsakė Ko�ravi.

��Tegalime spėti, jog �vaig�dėlaivis rinkosi planet� savo nuo�iūra.

��Ji patraukė pe�iais. � Skamba neįtikėtinai, bet fakto nepaneigsi. Fosilijos tikrai i�liko.

��Nuostabu,�� nuo�ird�iai parei�kė Karlail. � Kai griebsimės darbo, jūsų pasaulį u�plūs mokslininkai ir turistai.

Ko�ravi atsilo�ė krėsle, nukreipė �vilgsnį į priekį.

��Spr�sti ne man,�� m�sliai atsiliepė, � bet vargu ar Jungtinis vadų komitetas � mūsų vyriausybės atstovai,�� i�klaus�s varg�o jūsų vergo, leis Karlailams �griebtis darbo�.

��Tikiuosi, man bus leista tarti savo �odį. Juk �laimas �ali�kas.

Pa�nekovė staigiai atsisuko. Jos veid� akimirkai perkreipė i�rai�ka, koki� nutaisė Armandas, pa�ventindamas Liusind� spyriu.

��Nesvarbu, k� jis pasakys!�� nukirto Ko�ravi. � U�tenka vien to, kad egzistuoja tokia būsena.

Karlail i�si�iojo, ketindama u�protestuoti ir vėl susi�iaupė. Pagaliau suvokė atsidūrusi tarp potencialių prie�ų, apie kurių motyvus bei pajėgumus �inojo grėsmingai ma�ai. Jau ver�iau patylėti. Taip nusprendusi, kietai sukando dantis, trūktelėjo petim ir nusigr�ė į lang�. �velgė laukan, kol mėlynas, pilkas, baltais purslais i�margintas vandenynas u�leido viet� �aliai, rudai, juodai pakrantei, o lėktuvas, pasvir�s pirmagaliu �emyn, ėmė leistis.

Sairusas Lamontas kybojo tinkle elastinių lynų, dėl kurių kiekvienas judesys ir pastangos i�saugoti u�imt� padėtį reikalavo daug jėgų. Kaulus sergėjo skafandre instaliuotos Jetremo spiralės, bet raumenų tonuso jos nepalaikė. Todėl į pagalb� teko pasitelkti elastinį tinkl�, kuris, beje, veikė kaip daugiakryptis, nuo pagrei�io apsaugantis amortizatorius. Leido lengvai atlikti vengimo manevrus. Netaisyklingų formų asteroidai skriejo chaoti�kai, nenuspėjamomis trajektorijomis, ir mėginimus prie jų prisigretinti visuomet lydėjo pavojai.

�iuo metu Lamonto laivas, �Alkanas drakonas�, artėjo prie poros kilometrų skersmens uolienos luito. Tiek pirminė spektroskopinė miniatiūrinio pavyzd�io, lazeriu nugarinto nuo pavir�iaus, analizė, tiek orbitinė dinamika parodė, kad penkis jo procentus sudarė gele�is. Kai atstumas suma�ėjo iki dvide�imties kilometrų, i�daviki�k� �lakuoto asteroido blyksėjim�buvo galima į�iūrėti plika akimi.

Neblogai, visai neblogai. Euridikės sistemoje, kurioje dominavo dujų mil�inas Polifemas, teturintis vien� palydov�, skriejo dvi uolėtos �emės tipo planetos ir sukosi retas asteroidų �iedas, stigo metalų. Klausimas, kas atsakingas dėl tokios padėties � originalioji sistemos sandara ar seniai pra�uv�, kitados rūdos kasyba u�siėm� �iabuviai � iki �iol i�liko diskusijų objektu. Abejonių nekėlė tai, kad asteroidus tyrinėti vertėjo, bent jau nestokojantiems kantrybės bei ambicijų. Lamonto apskai�iavimu, �ito akmens masės u�teks, kad s�skaita prisipildytų su kaupu, ir jis galėtų mesti darb�, jei tik panūstų, arba, kas labiau tikėtina, t�stų paie�k� metalų, kuriuos įsigij� pirkėjai u�sigeis didesniųjų kiekių.

Lamontas buvo auk�tas vyri�kis, per �e�erius metus, praleistus kosmose, truputį pably�k�s, Euridikėje i�gyven�s �imt� keturiasde�imt trejus metus, bet dėl tam tikrų prie�as�ių, paskatinusių i�sine�dinti i� planetos, nė kiek netrok�tantis �monių draugijos. Sudėtingas, įspūdingas �imtmetį puoselėto �eimos verslo krachas ir mėnesį u�sit�susios pastangos suvesti visus galus, nulėmė toki� būsen�, kad emocinius, intelektinius ar lytinius santykius jis jautė galįs palaikyti tiktai su vienintele i�likusia savo nuosavybe � su laivu.

��Kokia �ia velniava?�� pasigirdo �Alkano drakono� balsas.

��Kas?�� krūptelėj�s pan�iuose paklausė Lamontas.

Prie�ais u�si�iebė ekranas, kuriame nu�vito plati, keistai įmantri linija.

��Labai galingas signalas,�� paai�kino �vaig�dėlaivis. � Pana�us į elektromagnetinį impuls�, tik turiningas. Atsklido i� �viesiosios Euridikės pusės.

Lamontas puikiai suprato, kas atsitiko. Netikėtų poky�ių galimyb�, nors itin menk�, planetos gyventojai kruop��iai i�analizavo ir jai ruo�ėsi rengdami karines pratybas. Vis dėlto jis pajuto dreb�s. Nepaprastai svarbiomis naujienomis sunkiai sekėsi patikėti.

��Susirėmimas su karo ma�inomis, galbūt įsiliepsnoj�s iki rimtesnio konflikto.

��Kitų variantų prakti�kai nėra,�� sutiko laivas. � A� luktelėsiu prane�imo apie visuotin� kovin� parengtį. � Po pauzės DI paklausė: � Ar mums atsitraukti nuo asteroido?

��Kurių galų?

��Galbūt ten slepiasi karo ma�inos?�� pastebėjo �Alkanas drakonas�. � O jei signalas skirtas joms?

Kol Lamontas m�stė, kabėdamas lynų pynėje, asteroidas pama�u i�augo akiratyje. Iki jo beliko penki kilometrai.

��Jeigu taip galvosime,�� i�tarė garsiai,�� teks laikytis atokiau nuo kiekvieno sistemoje u�fiksuoto metalų klodo. Mes i�rausėme gausyb� uolienos luitų, bet ligi �iol neaptikome nė vieno svetimos kilmės aparato. Vargu ar turėtume tikėtis permainų vien todėl, kad Euridikėje ka�k� pri�adino.

��Tavo prielaidas patvirtina tikimybinė mano analizė, � atsiliepė DI.

Vis dėlto pilotas sustabdė �vaig�dėlaivį u� penkių �imtų metrų nuo asteroido gerokai budriau ir labiau nuog�staudamas nei įprastai. Pasirūpino, kad įkrautus lazerius aktyvuotų automatinis jungiklis. Nusiuntė spie�ių pla�takos dyd�io zondų i�tirti akmeninį pavir�ių. Jie pateikė ataskaitas vienas po kito, patvirtino per nuotolinį stebėjim� gaut� informacij� � jokių metalinių objektų nerado, u�tiko tik gryn� meteorin� gele�į, nepakitusi� nuo tų laikų, kai i� protoplanetinio disko susiformavo �ionyk�tė sistema.

�iek tiek atsipalaidav�s, Lamontas i��ovė kit� pulk� mechanizmų, �įkart rūdakasius bei montuotojus. I� dalies savaranki�kus įrengimus u� siauro spindulinio pavad�io laikė laivo DI. Jie privalėjo sur�sti mil�ini�kus saulės veidrod�ius, nedideles jėgaines ir ma�inas, i�gaunan�ias reikalingas med�iagas i� pa�ios uolienos, negausių replikatorių bei surinkėjų atsargų ir jas atitinkamai apdorojan�ias. Atsijung�s nuo tinklo, Lamontas patraukė į du�o modulį. Nusiprausė perdirbtu �lapimu, i�sid�iovino perdirbtu oru, atsispyrė nuo sienelės ir nusklendė hidroponikos koridoriumi, pakeliui prigriebdamas �vie�ių dar�ovių. Virtuvės sektoriuje pasigamino sau u�kand�ių. Kol kramsnojo, pasidomėjo puse �viesvalandės pasenusiomis tekstinėmis, vaizdinėmis ir garsinėmis naujienomis, kurias perduodavo kosmoso gelmės kanalai. Jungtinių vadų komiteto paskelbtai visuotinei karinei pareng�iai pritarė, tuo pat metu tingiai svarstė, ar jį su laivu mobilizuos, jeigu prasidės tikras mū�is. Armando kompanijos nufilmuotus kadrus � i� senovinio relikto i�lendan�ias ma�inas � stebėjo apimtas jaudulio ir baimės. Per�iūrėjo reporta�� kelet� sykių, norėdamas galvoje įkalinti aparatų pavidalus, idant tie nepaspruktų į pas�mon� ir nesukeltų ko�marų.

Suspragsėj�s rankų bei kojų pir�tais jis nupleveno atgal į valdymo centr�, prisisegė lynus, i�didino vaizdus, rodan�ius per pastar�j� valand� asteroide atliktos veiklos rezultatus. Reginys privertė Lamont�taip energingai at�okti, jog net u�gaudė tinklas. O taip, rūdakasiai ir montuotojai gamino mechanizmus: karo ma�inas, identi�kas toms, kurias demonstravo įra�ai.

��Nutraukt darbus! Nutraukt, nutraukt!�� u�staugė jis, berg�d�iai spus�iodamas jungiklius.

��Deja, tai neįmanoma,�� atsakė �Alkanas drakonas�.

Pro siaur� langelį į�iūrėti kelionės tikslo nepavyko � apa�ioje driekėsi įvairiais �alumos atspalviais nusida��s kra�tovaizdis, vingiavo pora kelių, staiga prie�akyje nutįso ilgas gudronuotas takas, su�mė�avo plok��iastogiai pastatai ir ry�kiaspalvės transporto priemonės. Kai lėktuvas nusileido, Karlail įtikėjo, kad i�plit�s akiratis padės nustatyti, kur ji pateko, ta�iau orlaivis sustojo, ka�kas dunkstelėjo į duris, o joms atsidarius, paai�kėjo, jog prie korpuso prisijungė rumbuoto, pusskaidrio plastiko tunelis. Ilguoju vamzd�iu nu�lepen� į terminal�, koki� minut� visi keleiviai bruzdėjo belangėje patalpoje. Karlail i�taikė moment� prisigretinti prie i�daviko skafandro. �is dar lėktuve u�sidėjo �arvinius antpe�ius bei �alm�, todėl dabar nebeatrodė taip keistai, jei tik neatkreipdavote dėmesio, kad galvos apdangalas tu��ias. Mergina nusprendė pasinaudoti proga ir su juo �nektelėti.

��Nesielk taip,�� su�nyp�tė. � Tik prisidarysi rūpes�ių, kai atvyks kiti. Jeigu liksi su mumis, duosime tau visk�, k� gali pasiūlyti vietiniai�

��Kaip gra�u,�� nusivaipė �laimas. � Koks netipi�kas dosnumas. Bėda ta, kad �pavėluotas.

� Suteiksime tau laisv�, � pa�nib�domis pridūrė Karlail. � I�trinsime tavo biografinius duomenis, nemokamai perkelsime į kit� kūn� ir dykai atnaujinsime.

Skafandras neturėjo veido, bet jai susidarė įspūdis, tarytum pa�nekovas atsigrį�o.

��Nejau tikrai galvoji,�� tarė �laimo balsas,�� kad atsisaky�iau pirmojo �anso i�trūkti į civilizuot� visuomen�, mainais į tavo pa�ad�? � �arvinė ranka gestu parodė įjuos supan�i� erdv�. � Kodėl manai, jog norė�iau gyventi tarp Karlailų, net jeigu bū�iau nuo jūsų nepriklausomas?

��Tu galėsi keliauti, kur u�simanysi.

��Kol kas man patinka �ia. � Jis nusisuko.

��Pagyvensim, pamatysim. � Karlail nusi�ypsojo. K� tik sum�stė būd�, kaip u�kirsti �laimui keli� į laisv�.

Tarp jų įsispraud�s Armandas ir i� �ono priėjusi Ko�ravi palydėjo abu iki durų, kurios atsivėrė į mil�ini�k� aik�t�, plytin�i� �emų, stikliniais fasadais tviskan�ių pastatų apsuptyje. Į dangų kilo arba i� auk�tybių leidosi orlaiviai, netrūko ir stovin�ių ties �aligatviu. Saulė beveik pasiekė zenit�, vadinasi, jie nukeliavo toli į pietus. Nuo sauso kar��io veid� akimoju i�mu�ė prakaitas. Oras atsidavė dulkių bei augalų kvapais. Link transporto priemonių ir nuo jų lėtai pėdino arba skubiai �ingsniavo �monės, pasipuo�� plonais, spalvingais drabu�iais, kurių klostės plazdeno vėjo �uoruose. Griausmingas, nuo statinių aidintis �urmulys kėlė pasibaisėjim�. Vaizdai asocijavosi su klaikiu projektavimo defektu, bj auroj an�ių utopinį, architektūrinį eksponat�.

Armandas nuvedė juos iki keturvie�io orlaivio. Nėrusios po pakeliamomis durelėmis, Ko�ravi su Karlail įsitaisė ant u�pakalinių sėdynių. Generolas ir skafandras atsisėdo priekyje.

� Į Jungtinio vadų komiteto centr�, � liepė Armandas atsilo�damas, nė neliesdamas rankinio valdymo. Oro taksi vertikaliai atsiplė�ė nuo aik�tės ir beveik sta�iu kampu �ovė vir�un. Pagreitis įspaudė Karlail į krėsl�. Dviejų tūkstan�ių metrų auk�tyje, kai orlaivis grį�o į vertikali� padėtį, ji pa�velgė pro lang�. U� uosto ribų, kone iki pat horizonto, driekėsi miestas. Tolimojoje jo pusėje spindėjo jūra. Apa�ioje per �imtus metrų stiebėsi parkų zonomis atskirti, gatvėmis ir vienbėgiais sujungti pastatų kompleksai. Įvairiuose lygmenyse tarytum giganti�kos bitės dūzgė orlaiviai bei smulkesnės skraidyklės. Ant�eminės transporto priemonės, rodės, zujo perpus grei�iau, bet dvigubai pavojingiau.

��Koks �ia miestas?�� paklausė Karlail.

��Naujoji Prad�ia,�� atsiliepė Armandas. � Euridikės sostinė.

��Planet� valdo viena vyriausybė?

��Ne visai. Mes renkame asamblėj�, kurios lyderis atsakingas u� kasdienius reikalus. Bet lemiamas �odis priklauso savoti�kai Nepaprastųjų padė�ių komisijai. Tiksliau sakant, chuntai.

��Reformuot� vyriausyb� kontroliuoja Jungtinis vadų komitetas,�� �altai pataisė Ko�ravi. Besiklausant lengvabūdi�ko, nepagarbaus generolo tono, jos kaktoje įsispaudė rauk�lelės.

Armandas atsakė raminan�iu mostu.

��Dėl to neverta gin�ytis.

Jie artėjo prie didesnio ir u� kitus puikesnio namų masyvo, kuris, orlaiviui leid�iantis, susiskaid� į auk�tus centrinės miesto dalies bok�tus, �emutiniuose lygiuose suraizgytus pės�iųjų takais, kaban�iais tiltais, grotelėmis, apipintus vienbėgio linijomis, �en bei ten pamargintus augmenijos lopiniais, apsuptus �emesniais, siaurų gatvelių labirinte stūksan�iais pastatais. Oro taksi nutūpė vieno stogo aik�telėje, tiesiai ant did�iulės, apskritimu apibrė�tos �A� raidės.

Paskui Armand� �ygiuodama link lifto �achtos Karlail juto, kaip virpa keliai. U�nugaryje lik�s orlaivis spiralėmis nurūko į padanges. Atsidūrus greitaeigėje, apa�ion nerian�ioje kabinoje, galvoje įsivyravo svaigulys, ir ji turėjo stumtelėti koj� į �on�, kad atgautų pusiausvyr�.

��Kaip jau�iatės?�� pasiteiravo Ko�ravi.

Karlail nurijo seiles; ausis slegiantis sunkumas atlėgo.

��Puikiai. � Ji pakreipė akis �emyn. Keliai tebedrebėjo. � Kur mane vedate?

��Pasimatyti su Jungtiniu vadų komitetu,�� atsakė Armandas.

Ko�ravi patap�nojo jai per petį.

��Nesijaudinkit, jie tėra papras�iausi �monės.

��Tam tikra prasme,�� nemaloniai suprunk�tė generolas.

Kai ū�damos prasidarė durys, ketvertukas �engė ant kilimo, nudrikusio per vis� akr�.

Liusinda Karlail �ygiavo greta Ko�ravi ir įkandin skafandro; į sargybinius nė nesiteikė dirstelėti, tvirtais �ingsniais judėjo per kilimin� dang�, slopinan�i� batų dunksėjim�, nuo kulnų brū�uojan�i� �emių trupinėlius. �alia did�iulių pseudomedinių durų visiems keturiems pagarb� atidavė du uniformuoti, ginklus prie �onų nuleid� sargybiniai, kitapus slenks�io pakvipo nepridegtu brangiu cigaru ir tikro kietmed�io aromatu, sklindan�iu nuo stalo, u� kurio sėdėjo �e�i vyrai bei trys moterys. Glotniuose jų veiduose atsispindėjo subtilūs, bet akivaizdūs garbingo am�iaus po�ymiai. Prie�ais kiekvien� gulėjo bloknotas su �ratinuku, stovėjo stiklinė vandens ir į stovelį atremta, pareigas nurodanti plok�telė. Vadai i� Jungtinio komiteto dėvėjo senovinio kirpimo, pilkus arba juodus kostiumus, asketi�kai baltus mar�kinius ar palaidinukes.

��Laba diena,�� pasisveikino pirmininkas. � Laisvai. Prisėskite.

Armandas įsitaisė kairėje pusėje, tarp Karlail ir skafandro, Ko�ravi atsisėdo i� de�inės. Liusinda nu�velgė vadus ne�ymiai, mandagiai �ypsodamasi. Nederėtų u�mir�ti, jog �ia ne vien potencialūs prie�ai, bet ir potencialūs klientai. Pastaraisiais galėjo tapti bet kokie �monės, jei tik su jais u�megzdavai draugi�kus santykius arba truputėlį pag�sdindavai.

��Jūs � ne belaisvė, � į j� kreipėsi pirmininkas. � Bet ir nesate įgaliotoji kitos valstybės atstovė. �iuo metu mes nepasiruo�� u�megzti diplomatinių santykių. Kadangi nepriklausote mūsų pilie�ių ratui, galime jums suteikti nuolatinio sve�io status�.

��Gerai,�� linktelėjo Karlail,�� jei tik jūsų pasiūlyme nėra jokių slaptų kėslų.

��Sutarėme. Mes i�nagrinėjome pono Armando atsiųst� informacij�. Įskaitant liudijim�, pateikt� programinės įrangos, kuri prisistatė skaitmenine asmenybe, Izaoku �laimu, dabar kontroliuojan�iu skafandr�, kiek suprantu, jūsų nuosavyb�. Prie� prat�sdami jo apklaus� norėtume i�girsti, k� papasakosite jūs. � Į priekį pasvirusio pirmininko �vilgsnis bylojo apie nuo�irdų susidomėjim�. Likusieji taip pat į j� įsmeigė akis.

��Gerai,�� atsakė Karlail. � Bet i� prad�ių turė�iau pastebėti, kad mūsų nuomonės apie teisinį, hmm, buvusio �eimynyk��io status� gali skirtis, ir a� �inau, jog mano po�iūris jums nepriimtinas. Nejau�iu jokio noro kurstyti prie�i�kų nuotaikų kivir�ydamasi �ita tema.

��Mums u�teks faktų, � tarė pirmininkas.

��Tebūnie. K� gi, a� nesigin�ysiu dėl to, kuo jis teigia es�s � į programin� įrang� įkeltas profesorius �laimas.

��Atleiskit � įsiterpė kosminės erdvės galva,�� ta�iau mums rūpi svarbesni dalykai. Pageidautume i�klausyti jūsų versij�, su�inoti, kas esate, kam atstovaujate ir kas vyksta galaktikoje.

��Supratau. Apie reikalus, susijusius su �laimu, i�klosiu vėliau. Kalbant apie bendr� vaizd�� na, a� esu Liusinda Karlail. Viena i� �valgybos komandos, kuri� į planet� atsiuntė mano �eima. Karlailai, galima sakyti, u�siima �eimos verslu. Tyrinėja kirmgrau�as, organizuoja judėjim� per jų raizginį. Tas i�plit�s iki pat Saulės sistemos ir aprėpia aib� planetų.

��Ar jūs siekiate tuos pasaulius u�valdyti?�� pasiteiravo pirmininkas.

��O, Dieve, ne! Pretenduojame tiktai į raizginį ir vartus.

��Hmm� ai�ku. � Kosminės erdvės galva vos pastebimai krūptelėjo. � O kas juos kontroliuoja?

Karlail patraukė pe�iais.

��Ne mūsų reikalas, k� klientai veikia. Jei klausiate, kas dar gyvena galaktikoje, na, egzistuoja kitos trys mums �inomos, įtakingos bendruomenės, savoti�kos imperijos. Autonominė Amerika, kurios atstovais jus palaikėme. Jie u�siima ūkininkavimu, kei�ia planetas pagal �emi�k�jį standart�. A.A. protėviai i�vengė Negailestingo Pagrobimo, nes nebuvo įsiinstaliav� jokių įrengimų; palikuonys elgiasi lygiai taip pat. Mes neblogai su jais sutariame, prekiaujame per kirmgrau�as, bet fermeriai nelabai d�iaugiasi, kai �niuk�tinėjame jų post�monių technologijas. Įrangos neretai pasitaiko rasti greta vartų, todėl mes kartais, hmm, pasivaidijame, jei suvokiat, k� turiu galvoje. Gerokai daugiau rūpes�ių kelia kita �utvė, �vie�iamojo am�iaus riteriai, kuriuos i� esmės sudaro japonai, kinai ir indai. �itie bando perprasti post�monių technik�, tik griebiasi atsargumo priemonių, kad patys jais netaptų. Kitaip tariant, mėgina įsilau�ti į sistemas, u�uot jas rink� bei panaudoj�.

��O kas renka?�� pasitikslino visuomenės galva.

Karlail pla�iai nusi�ypsojo.

��Mes. Kaip, pavyzd�iui, �įryt. Japonai skund�iasi, kad i�rausiame ir susi�luojame visk� iki paskutinės kruopelės. Bet, patikėkit, jiems paliekame u�tektinai.

��Mm-hmm. Pra�om t�sti.

��Jie netransformuoja planetų ir nekasa rūdynų. Netgi tam prie�tarauja. Galbūt dėl religinių, gal dėl mokslinių prie�as�ių. Taigi jūs i�girdote apie A.A. ir �AR. Tre�ioji gauja, DK, visai kitokia.

��DK?�� perklausė visuomenės galva, tarytum i�tarto akronimo aidas būtų pakurst�s nerim�.

��Mes manome, kad santrumpa rei�kia Demokratische Kommunistbud, bet kas �ino, galbūt ir Demokratin� Korėj� arba Kampu�ij�. Kaip DK atsirado, galima tik spėti. Susibūrė i� partizanų, valstie�ių ir pana�iai. �iaip ar taip, jie yra komunistai, kolonizuojantys kosmos�. � Karlail pamojo vir�un. � Apsistojantys orbitinėse stotyse. Jiems terūpi gausinti savo gretas. Pagal įgeid�ius pasaulių nekei�ia, ta�iau �emės tipo planetose kasa rūdas. Post�monių technologijų link� vengti, bet parduoda jas mums arba i�nuomoja riteriams. � Mergina patogiau įsitaisė ant kėdės. � Tiek �inių, � pasakė stebėdama veidus, kurie tarpusavyje skyrėsi tiktai skepti�kų �vilgsnių rai�kumu. � Be abejo,�� pridūrė, � �vaig�dėlaivius, kurie skrenda grei�iau u� �vies�, turi visi. Bet keliauti raizginiu daug patogiau. Todėl mes su jais palaikome verslo ry�ius.

Giliai įkvėp�s, pirmininkas pasikasė smakr�.

��Ar tos įtakingos bendruomenės� konfliktuoja vienos su kitomis?

��O taip, bet jų santykius paai�kinti nelengva. � Karlail susiraukė, staiga nu�vito. � �inote vaikų �aidim�: akmuo, �irklės, lapas?�� ji parodė kum�tį, pakarpė dviem pir�tais, i�tiesė deln�. � Akmuo �ipina �irkles, �irklės kerpa lap�, lapas u�dengia akmenį. �tai taip.

Pirmininkas atsilo�ė. Vadai susi�valgė, tarsi įsitrauk� į nebylių pasitarim�.

��Jūsų pasakojimas,�� galiausiai prabilo pirmininkas,�� patvirtina profesoriaus �laimo liudijim�. Jis minėjo tris konkuruojan�ias klajoklių barbarų grupuotes ir vien� nusikaltėlių gauj�.

��Kas gi tie nusikaltėliai?�� Karlail pasistengė, kad jos klausimas skambėtų nuo�ird�iai.

��Jūs. Karlailai.

��Tikrai? O kas atlieka policijos vaidmenį?

��Labai teisingai pastebėta. Būtent todėl nesielgiame su jumis kaip su nusikaltėle. Vis dėlto primygtinai reikalaujame, kad vergui būtų suteikta laisvė.

Mergina numojo ranka.

��Darykite, kaip patinka. Kol dar neperkėlėte profesoriaus į nauj� kūn�, privalau įspėti dėl vienos smulkmenos. Jūs, ai�ku, suprantate, jog mano skafandro įprastomis aplinkybėmis jis niekaip nebūtų u�vald�s. Neįsivaizduoju, kas leido perimti įrangos kontrol�, bet tikrai ne a� ir, kertu la�ybų, ne jūsų gauja. Teisyb� sakau?

Ji atsigr�ė į Armand�, ir tas nenoriai linktelėjo.

��Taigi spėju, kad pagalb� suteikė galingas signalas, dėl kurio taip nerimauja ponas Armandas. Programinės sistemos kaip reikiant u�siter�ė. Todėl vargu ar bioįranga bus �varesnė.

Skafandras sugniau�ė pir�tin� į kum�tį ir tvojo per savo kelio lankst�.

��Tikras absurdas�

Prisijungusi prie visuotinio juoko pliūpsnio, Ko�ravi i�tiesė rank� vir� Karlail kelių ir palietė skafandro korpus�.

��Nesijaudinkit, profesoriau, skaitmenines �monių formas mes perkeliame į fizinius pavidalus, pasitelk� pa�angiausius derinimo protokolus. Visas su procesu susijusias problemas jau seniai i�sprendėme.

��Jų gali kilti, jei susidūrėte su svetimos kilmės technologijomis,�� į�valgiai, bet desperati�kai pastebėjo Karlail.

��Principai i�lieka tapatūs.

��Gryna tiesa,�� pritarė pirmininkas. � Ponia Ko�ravi, ar jūs sutvarkysite �ituos reikalus?

� �inoma. Pra�om, profesoriau �laimai.

Medikė ir skafandras i�ėjo i� kambario.

Kosminės erdvės galva įsmeigė akis į Liusind� Karlail.

��Jūs u�siminėte apie �vaig�ėlaivius,�� prabilo. � Mes visada galvojome, kad kelionės vir��viesiniais grei�iais gali pa�eisti prie�astinius ry�ius.

��Pa�eistų, jei nesusidurtumėte su CA.

��Su C A?�� ir vėl tas nerimu atmie�tas aidas.

��Chronologijos apsauga. Tarkim, bandot pasiųsti signal� į praeitį, o jūsų laivas taip nukrypsta nuo kurso, kad nebeįtelpa į s�lygų, kurios nulemia �viesos pluo�to nuoseklum�, rėmus. Jums paai�kės, jog siųstuvas neveikia, o skrydis u�truks ilgiau, ir jūs pateksite ne ten, kur planavote atsidurti, arba� kaip sakoma � ei, ji niekada nebuvo tavo senelė.

��Anot jūsų, pakenkti prie�astingumui ka�kaip neleid�ia Dievas arba pati visata?

��Aha, Auk��iausiasis, gamta� toks po�iūris egzistuoja. Pasak kito, suardyti prie�astinių ry�ių tiesiog neįmanoma, kaip ir sukurti am�inojo variklio ar du pridėjus prie dviejų gauti penkis. Esmė ta pati.

��Bet�

��Palikime filosofij� fizikams,�� įsiterpė pirmininkas. � Kiek suprantu, �iaurinio �emyno vartai u�daryti. Ar mes galime tikėtis, kad į planet� prisistatys, hmm, jūsų �eimos �vaig�dėlaiviai? Ar jie sugebės mus surasti?

��Taip. I�nir� pro vartus, akimirksniu nustatėme pasaulio koordinates. I� skafandrų sistemų jas tereikia persiųsti į navigacinį laivo kompiuterį � ir į keli�. Manau, sve�ių sulauksite po kelių savai�ių.

��Mergina padr�sinan�iai �yptelėjo. � Nesibaiminkit, an� savait� jie nepasirodys.

Karlail pasitrynė delnus, nugara įsirėmė į kėdės atkalt�.

��Todėl,�� pridūrė, � jums nepakenktų su manimi elgtis maloniai.

��Taip, taip, teisingai,�� i�sibla�k�s tarė pirmininkas. � K� gi,�� atsiduso,�� pereikime prie kitų klausimų.

Jungtinis vadų komitetas nukreipė �vilgsnius į Armand�.

��K� jūs rekomenduosite?�� pasiteiravo gynybos galva. � Kaip mums reaguoti? Kalbu apie karo ma�inas, o ne Karlailų �vaig�dėlaivius.

��Atitraukime pajėgas ir ant relikto numeskime atomin� bomb�, ��paskelbė generolas.

Karlail vos nepa�oko i� savo vietos, ta�iau nuo replikų susilaikė. Po driokstelėjimo vartai i�liktų u�sidar� dar ilgiau. Nors taip susiklost� įvykiai gal ir i�eitų į gera, net jei sunaikintų post�monių relikt�.

��Branduolinis sprogimas atmosferoje?�� oro erdvės galva įbedė akis vir� savo bloknoto, tarytum į ka�k� �iūrėdama. � Jūsų pasiūlymas turėtų būti labai gerai motyvuotas.

��Jūs matėte įra�us,�� ramiai atsiliepė Armandas.

Oro erdvės galva trumpam su�iaupė lūpas.

��Ar ne per daug skubate?�� galop paklausė.

��Veikiau delsiame,�� atkirto generolas.

Kai kurie, i�gird� jo replik�, savo dailių lūpų kampu�ius pakreipė auk�tyn.

��Po įvykusios transliacijos labiau pritiktų stebėti ir izoliuoti objekt�, � pastebėjo kosminės erdvės galva. � Prilaikyti arklius, kaip sakoma. Jūs gi suvokiate, jog tirdami signal� arba jo atitikmenį, turintį akivaizd�ius elektromagnetinio impulso po�ymius, galime pabloginti reikalus?

Armandas gū�telėjo.

� �inoma, jei ma�inos temoka siųsti signalus ir niekaip kitaip nefunkcionuoja. Bet leiskite tuo suabejoti.

��Jūs netikite, kad įstengtume jas sulaikyti?�� paklausė sausumos galva.

��Su visa pagarba, sere, ne, netikiu. Mano nuomone�

��Ji skirta nuobod�ios vie�osios informacijos srautams. � Visuomenės galva atsainiai numojo ranka ir spar�iai sumirksėjo, lyg įsispoksodama į nauj� virtualų meniu. � Vis dėlto, kaip ragina mano kolega i� kosminės erdvės sektoriaus, mums reikia rasti i�eitį i� dabartinės padėties. Reliktas ir, be abejo, vartai, i�liks apsupti. Gynybinės kosmoso sistemos veiks kovinės parengties re�imu, civiliai privalės sustiprinti budrum� iki �oran�inio� lygio, apsaugos priemonių kompanijos, atliekan�ios vie�uosius u�sakymus, dirbs visu pajėgumu, mobilizuosime rezervus. Įskaitant jūsi�kį, pone Armandai.

��Dėkui. � Generolas pasviro į priekį. � Į pagalb� kviesime ir atgaivintuosius?

��Tik per mano lavon�, � at�ovė pirmininkas.

��Pasirinktinai, �inoma,�� skubiai pridūrė Armandas. � Tik asmenis, dėl kurių neprie�taraus saugumas�

Pirmininkas dėbsojo į pa�nekov� lyg ma�umėl� nusteb�s, jog �is dar nepasi�alino. Po kelių sekund�ių spragtelėjo pir�tais.

��Jūs laisvas. � Jis susiraukė, pa�vairavo į nepra�yt� vie�ni�, vėl atsigrį�o į generol�. � Pasirūpinkite moterimi.

�ygiuodama per kilimin� prerij�, Karlail sumurmėjo:

� Įdomu, k� jis norėjo tuo pasakyti?

Armandas teikėsi atsakyti tuomet, kai i�niro pro tarpdurį.

��Nebijokite, jumis atsikratyti neliepė.

�achta įsiurbė lifto kabin� iki pirmo auk�to, vestibiulio durys �e�ėdamos atsivėrė ir su trenksmu u�sidarė jųdviejų u�nugaryje. Vyriausybės pastate veikė oro kondicionieriai, todėl lauke j� vėl prislėgė kar�tis � ne drėgnas, bet nemalonus, tro�kus kaip d�iunglėse. Karlail pasvyravo vir�uje tuzino pla�ių marmurinių laiptų su kosmonautų kariatid�ių baliustradomis ir turėklais, forma primenan�iais inversijos pėdsakus, u�sibaigian�iais chrominėmis, auk�tyn nukreiptomis, ma�iausiai dviejų metrų ilgio, į suborbitinius V-2 modelius pana�iomis raketomis. Dirstelėjusi atgal, i�vydo marmurin� �iurpiai pompasti�ko, kaip ir laiptatakis, administracinio pastato sien�. Ji skubiai nusisuko, pa�velgė į �imto metrų skersmens aik�t�, apsupt� ma�esniais, bet vis tiek didingais statiniais, vir� kurių stogų nelyginant med�iai ky�ojo auk�tesni, technologi�kai pa�angesni bok�tai bei smailės. Pa�ioje aik�tėje spietėsi vis gausėjanti minia, o prie�akinės �iūrovų eilės vilnijo laiptų papėdėje tarytum jūros krant� skalaujan�ios bangelės. �monės vilkėjo lengvus ir laisvus, i� margaspalvių, įvairių audinių pasiūtus, bet i� pa�iūros daugma� vienodo sukirpimo drabu�ius.

��Gatvėse jūs tapote pasauline į�ymybe,�� pratarė Armandas.

Vir�um jų knib�dėjo spie�ius kamerų, pirmyn sutartinai ėmė slinkti �imtai �urnalistų. Visi atrodė priblo�kian�iai i�vaizdūs ir try�ko g�sdinan�iu susidomėjimu. Karlail pasitraukė atbula per kelis �ingsnius. Generolas pakėlė pir�tinėt� rank�. Vaizdo kameros įniko manevruoti ore, kad nesusidurtų vienos su kitomis, reporteriai at�lijo. Armandas atsisuko į palydov� pikd�iugi�kai i�si�iep�s.

��Tik po jūsų, � parei�kė.

Lyg kum�tyje sugniau�tus perlus Mus sviedė i tams� nakties.

Bend�aminas Ben-Amis dėbsojo į dainos �od�ius, pasibjaurėj�s ir jais, ir savimi. Dauguma kitų, kurias gavo, skambėjo dar pras�iau. Jau ketino eilutes i�trinti, bet persigalvojo ir jas i�saugojo juodra��ių faile tam atvejui, jeigu autoriaus neaplankys įkvėpimas, ir jis nesukurps nieko geresnio. Galbūt, pagalvojo, �ias eiles pavyktų perdaryti. Bet ne, mes neturėjome nieko bendra su kum�tyje sugniau�tais, į nakties tams� sviestais perlais. Viso labo tebuvome kristali�� kuose, optiniuose kompiuteriuose įkalinti duomenys ir sprukome kaip pabaidyti ki�kiai. Beje, apie �mus� nė nederėtų kalbėti: skaitmeniniai �monių pavidalai slypėjo sistemose prarad� s�mones, o did�iuma miesto gyventojų, įskaitant jį patį bei ra�ytoj�, gimė skryd�iui u�sibaigus.

Ben-Amis atsiduso, įsiki�o ekrano plok�tel� į apsiausto ki�en�. �Blizgan�ius inversijos pėdsakus�, �alikelės kavinuk�, kurioje praleido pastar�sias kelias valandas, u�tvindė klientai, per vie�uosius arba asmeninius kanalus �iūrintys televizij�, tebeaptariantys naujienas � �ios įelektrino sostin� ir pakurstė jam ramybės neduodan�i� vizij�. Pa�iopsoj�s į tu��i� puodelį, Ben-Amis galėjo nukreipti �vilgsnį [Jar din dės Ėtoiles[1] pu�is, pana�ias į adatų pagalvėles, ve�an�ias kitapus judrios gatvės, ir įsivaizduoti spektaklį: grandiozinį, patriotinį son et lumier[2] kupin� reginį, griausming� ir ry�kiaspalvį, su �okėjais bei aktoriais, kurie tam tikrais momentais, holo- projektorių pastangomis, virstų mil�inais, per pasirodym� auk�tintų miest�, kolonij�, keist� tolim� senovinių karų praeitį ir tro�kim� grumtis su nauja grėsme, podraug tam norui dalinai suteiktų form�. Ta�iau projekto esm� i�kreipė prie�taravimas � Euridikės gyventojai, galima sakyti, did�iavosi savo istorija, bet ji u�gimė per beatodairi�k� sauve qui peut[3] tipo pabėgim�. Nemalonias asociacijas reikėtų ka�kaip pakeisti, simboli�kai transformuoti į �narsų skrydį prie�akinėse eilėse�.

Nes būtent toks apibūdinimas tiko epinei kolonistų kelionei, su s�lyga, kad �iandienos naujienos i�ties atspindėjo pras�iausi� scenarijų. Galaktikoje ne vien apstu i�sigelbėjusių �monių, bet daugelį jų, rodos, sudarė tikri barbarai, o tie, atsibeld� į planet�, visų pirma i�judino �ir�ių lizd�. Sprukdami nuo nebevaldomų, �monijos sukurtų kovinių mechanizmų, bėgliai u�lėkė sta�iai ant karo ma�inų, priklausan�ių protingoms ne�emi�kos kilmės esybėms, kurios egzistavo Euridikėje ma�daug prie� de�imt milijonų metų. Pasak mokslininkų, iki �iol stokojusių konkre�ių įrodymų, dėl įspūdingo �iabuvių ir beveik visos vienal�stės planetos gyvybės i�nykimo kalta hipotetinė katastrofa. Tam tikri pėdsakai, aptiki ploname, geologiniuose kloduose nudrikusiame anomalių izotopų sluoksnyje, liudijo, jog pasaulis nei�vengė atominio karo ir jį lydėjusios branduolinės �iemos; vis dėlto diskusijų kildavo net ir dėl tų po�ymių � tarp tyrinėtojų netrūko tikin�ių, kad jų atsiradim� nulėmė akistata su asteroidu. Kolonistai pagaliau sulaukė svarių įrodymų, ir �ių, galimas daiktas, ateityje bus daugiau.

��Palaikyt draugij�?

Pakėl�s akis, Ben-Amis i�vydo sen� draug�, Adrian� Kovalskį, abiejose rankose laikantį po puodelį k� tik u�virtos kavos. Jis vilkėjo kostium�, regis, pasiūt� i� maskuojamųjų austinių juostų, kuriose tarpusavyje pastebimai susipynė sintetiniai lapai ir smulkių gyvūnų kailiukai. Pailgas, bly�kus veidas spinduliavo retori�kai klausiam� i�rai�k�.

��Mielai pra�om.

Aktorius nuleido puodukus ant stalo ir prisėdo. Kelias sekundes abu vyrai siurb�iojo gėrim� tylėdami.

��Kiek suprantu, ie�kai atlikėjų, � pagaliau prabilo Kovalskis.

��Dėkui, kad neu�mir�ti pasi�valgyti į mano s�ra�us,�� nusijuok�s atsakė Ben-Amis. � Bet pirmiausia privalau rasti ra�ytojus. Instrukcijas paskelbiau, vos tiktai i�girdau �inias. M�s�iau apie nauj� spektaklį, ir man į galv� atėjo puiki mintis. Sulaukiau neblogos reakcijos� kiekybės po�iūriu. Deja, ne kokybės.

Ki�enėje su�vejoj�s plok�tel�, jis įjungė dainų �od�ių fail�. Kovalskis per�velgė eiles, skaitė jas vis pla�iau �ypsodamasis, protarpiais prajukdamas.

��Paskubomis sukurptos sentimentalybės. � Aktorius atidavė duomenų baz�. � Dar tik pirma diena. Geresni ra�ytojai atsilieps vėliau.

��Belieka tikėtis. � Ben-Amis spustelėjo fail�, į kurį buvo įtrauk�s savo idėjas, apmatus, scenos remarkas. � Na, k� pasakysi?

�įkart, palink�s vir� u�ra�ų, aktorius raukėsi, krims�iojo kietai su�iauptas lūpas, kasėsi galv�, retsykiais paniumėdavo ir palink�iodavo. Ben-Amis įsitemp�s lūkuriavo.

��Saky�iau, jog susidūrei su problema,�� pagaliau i�tarė Kovalskis. � Nesuprask man�s klaidingai � vaizdai �ada būti puikūs, pats sumanymas atrodo įdomus, ir a� esu tikras, kad spektaklis sulauks teigiamų atsiliepimų. � Jis patraukė pe�iais, skėstelėjo rankomis. � Ai�ku, spr�sti ne man, a� tesu aktorius. Bet tam tikros potekstės į�iūrimos net ir diletanti�kose eilėse, kurias man rodei. Tavo apybrai�oje man�s neįtikina praeities vertinimas. I� niuansų per�asi i�vada, tarsi gresiantiems ateities įvykiams mes ruo�ėmės nuo senų laikų. Tu pateiki u�uominas į neegzistuojantį t�stinum�.

��Taip, apie tai m�s�iau,�� lėtai sukinksėjo Ben-Amis.

��Atvirai kalbant,�� grie�tesniu tonu prat�sė Kovalskis,�� pasitikdami ateitį, praeities turėtume i�si�adėti.

��Bėglius paversti piktadariais? O sugrį�ėlius�

���didvyriais. Teisingai.

��Ar ne per daug drasti�ka? Taip pasėtume nesantaik�. Vargu ar atsakingieji elementai apsid�iaugs, jeigu juos prilyginsime sugrį�ė� liams. I�si�okti nebando netgi pastarieji, bent jau tie, kurie i�gyveno.

��Neskaitant Armando.

��Cha!�� Ben-Amis pla�iu mostu parodė į artimiausi�, �emai kabantį ekran�.

��Na, taip, i� jo � menkas pagalbininkas,�� pripa�ino aktorius. I�tu�tino puodelį ir pasviro į priekį, eleganti�kų mar�kinių alkūnes atsainiai įremdamas į ne�varų stal�. � Klausyk, Benai, tu esi prodiuseris, kuris, kaip pats tvirtini, gali į�velgti ateities tendencijas � tau netrūksta apsukrumo, gebėjimo staigiai reaguoti į ekonominius poslinkius ir povandenines politines sroves. Nuostabius, i�kilmingus, romanti�kus reginius organizuoji jau a�tuoniasde�imt metų� nejau i�ties taip ilgai? Bet neu�mir�k, kad esi ir menininkas kaip a�, todėl turi įsipareigojimų sau ir darbui. Nekvar�ink galvos dėl pasekmių. Visai įmanoma, kad �iūrovams spektaklis i� prad�ių nepatiks, galbūt atsakingieji elementai tave pasmerks u� tai, jog rausiesi po kilnių darbų pamatais, bet tu atskleisi ties�, su kuria nei�vengiamai teks susidurti. Ir kuo anks�iau, tuo geriau.

Draugo �od�iai priblo�kė Ben-Amį.

��Gal tau pa�iam derėtų u�siimti politine veikla?�� santūrokai pastebėjo jis.

Kovalskis paglostė siaur� savo barzdel�.

��Po galybės niek�elių vaidmenų? I� man�s tikrai nebūtų jokios naudos.

Prodiuseris nusijuokė, ir trumpam įsivyravusi įtampa i�tirpo. Jiedu su Kovalskiu palaikė t� pa�i� pus�. Prie�ingai nei did�iuma �monių i� pramogų pasaulio, abu prijautė �atsakingiesiems elementams�, kaip juos vadino: politinėms Euridikės frakcijoms, skatinusioms sutelkti dėmesį į gynybines sistemas anks�iau, nei kolonistai i�siai�kino, kas planetai kelia grėsm�, nuosekliai raginusioms nukreipti didesnį finansavimo sraut� į kosmoso tyrimus, industrializavim� ir apgyvendinim�. Vis dėlto bi�iulio patarimas apsvarstyti sugrį�ėlių reabilitacijos galimyb� pranoko bet kokius pasiūlymus, kuriais jie �vaistydavosi įkau��.

��Pasivaik��iokim,�� pasiūlė Kovalskis.

I�nir� i� kavinės jie �ingsniavo �aligatviu, brovėsi pro gausi� vėlyvo vakaro mini�, kol pasiekė sankry��. Kai ver�lus eismas sustojo, vyrai perėjo gatv� ir nupėdino į park�. Dėl �ibintų, tviskan�ių palei tak�, kelių lygyje, dangaus skliautas atrodė juodas. Į �vaig�des niekas nesidairė. Vir� galvų zvimbė entomopteriai, u��ieb� navigacines, jonvabalius primenan�ias �vieseles.

U� poros �imtų metrų parko takelis apsivijo statulos cokolį. Jį nublizgino blausi �viesa, kuri sklido i� nedidelių, krūmuose sumontuotų pro�ektorių. Ant metro auk��io pakylos stypsojo du akmeniniai, natūralaus ūgio vyrai, auk�tas ir �emas, įsikib� vienas į kit�, besimainantys įtampos sklidinais �vilgsniais, nutais� siaubo arba ekstazės i�rai�kas. Kompozicij� teprilaikė auk�taūgio koja, akivaizd�iai pasistiebusi ant pir�tų galiukų. Galimas daiktas, tuodu �oko. Nors buvo pavaizduoti statmenoje padėtyje, labai tikėtina, kad jie gulėjo ant �onų, o sulenkta pėda spaudėsi į lovos kojūgalį. Arba abudu �iuo�ė vandens lataku. Bet kokias dviprasmybes i�sklaidydavo visuomenėje i�populiarėj�s �Įsimylėjėlių� pavadinimas.

Kovalskis stabtelėjo prie�ais statul�.

� �inai, kas jie?�� paklausė.

��Vinteris ir Kolderis,�� atsakė Ben-Amis, palei porel� ėj�s tūkstan�ius kartų. Pavardės u�ra�ytos ant cokolio.

��Taip, bet ar �inai, kuo jie buvo?

Prodiuseris pagū��iojo.

��Menininkai, muzikantai. O, ir sugrį�ėliai. Turbūt �uvo per mai�t�.

Aktorius �nairai padėbsojo į draug� � auk�tyn nukreiptoje �viesoje Kovalskio veidas atrodė neįprastai grėsmingas.

��Argi ne keista, kad por� įam�ino parke, bet pa�i� u�mir�o? Visiems i� galvų i�krito netgi jų muzika.

��Nieko nuostabaus, jeigu ji susijusi su politinėmis nuostatomis. Gal tuodu kepė sugrį�ėlių himnus kaip blynus?�� Ben-Amis nusijuokė. � Tokia kūryba nebepaklausi.

Kovalskis teb�varstė jį atlaid�iai pa�aipiu �vilgsniu, kol prodiuseris pagaliau sureagavo pla�ia �ypsena ir nu�vitusiu veidu.

��O taip!�� Ben-Amis delno apa�ia tvojo sau į kakt�. � A� privalau grį�ti į studij�. Nedelsdamas.

Studij�, atstojan�i� ir namus, prodiuseris įsirengė pastate, i� kurio atsivėrė vaizdas į park�, ji u�ėmė did�i�j� dalį de�imto auk�to. Patalpoje su�ibo lemputės, vos tik �eimininkas į�engė pro tarpdurį. Apėj�s chaoti�kai suverstas senų spektaklių dekoracijas � �arvuot�, maskuojam�ja lapija pridengt� automobilį i� �Makbeto�, balkon� bei zenitinį pabūkl� i� �Romeo ir D�iuljetos�, prie�atomin� slėptuv� i� �Vestsaido istorijos�,�� Ben-Amis atsisėdo prie masyvaus, medinio stalo, i� kurio ky�ojo lengvai kraipomas ekranas lyg koks tualetinio staliuko veidrodis. I�sistūmė klaviatūr� ir suspaudė kelias komandas. Per paie�kos proces� veidrodinis pavir�iaus �vilgesys i�bluko.

Jis nė nesitikėjo, kad apie D�eims� Vinterį ir Alen� Kolderį gaus tiek daug i�samios informacijos. Duomenys i�liko archyvuose, tiesa, oficialiai u�draustųjų s�ra�uose. Kad ir kaip ten būtų, nė vienas į u�mar�tį nenugrimzdo. Tarp milijardo Euridikės gyventojų porelė turėjo tūkstan�ius gerbėjų, o jų melodijas grodavo vie�ai per �imtus negausių susibūrimų. Dainų �od�iai pasirodė bes� prastesni u� did�ium� tų, kuriuos prodiuseris gavo ir atmetė, bet eilių primityvumas bei naivumas suteikėjoms keist� gali�, kuri� pabrė�ė Vinterio/Kolderio muzika ir senoviniai, rai�us balsai. T� naktį Ben-Amis sėdėjo iki vėlumos. Ryt�, kai pakilo i� savo lovos su baldakimu, atlikusios dekoracijos funkcij�jo pastatytoje, pagal �ekspyro kūrinius stilizuotoje tragedijoje �Leonidas Bre�nevas�, susisiekė su techninės srities patarėja.

��Kaip tau į galv� atėjo tokia mintis?�� paklausė apsiblaususi, mieguista Andrėja Al-Kajed. Greta jos ka�kas pūtė į akį.

Ben-Amis entuziastingai sumostagavo rankomis.

��Mes įvykdysime perversm� pramogų pasaulyje. Organizuosime unikalų renginį. Mums tereikia pasistengti, kad juos i�brauktų i� u�draustųjų s�ra�o.

Al-Kajed susiraukė.

��U�duotis nelengva. Juk tuodu priklausė sugrį�ėlių gretoms.

��Taip, taip. Bet tu �inai, kokia banali mūsų vyriausybė. Kandidatai, kurių su armija arba politika nesieja jokie ry�iai, jai nerūpi. Mane tik glumina klausimas, kodėl iki �iol niekas nebandė poros sugr��inti. Jie turi u�tektinai pasiturin�ių gerbėjų.

Technikės veid� perkreipė cini�ka i�rai�ka.

��Nė kiek tuo nesistebiu. Garbintojai susiskald� į negausias, tarpusavyje konkuruojan�ias grupeles ir klubus, be to, senovinės muzikos mėgėjai visi�kai netrok�ta, kad jų didvyriai atgytų bei imtų kurti naujovi�kas dainas.

��Cha cha, kaip �maik�tu. Leisk suabejoti tavo nuomone. Vis dėlto, jei sugebėtume prasukti �it� reikal�, ar mums u�tektų finansų atgaivinimui?

� �inoma. Ai�ku, pirmiausia turėsime gauti leidimus i� autorinių teisių savininkų. � Ji ka�kur pa�iūrėjo, nukreipė akis u� kameros ribų. � Paklosime ma�iau Jeigu juos i�kaulysime prie� pateikdami oficialų pra�ym�. Kalbant apie draudim�� taip, susimokėti galėsime.

��O kaip techninė pusė?

��Negi nei�saugojai atgaivinimo rezervuarų i� �Herberto Vesto ��reanimatoriaus�?

��Tuojau patikrinsiu. � Ben-Amis atsistojo, paslankiojo po savo studij�. � Aha, jie �ia. � Nutrauk�s apdangalus sukėlė dulkių debesį ir u�sikosėjo. Jis pasikasė galv�, trūktelėjo u� chalato dir�o ir skvarbiu �vilgsniu pervėrė kavos aparat�, kuris reaguodamas sugurguliavo. Suvokė pats iki galo nei�sibudin�s. � Nori pasakyti, kad rezervuarai veikia?

��Suprantama. � Al-Kajed veidas persikraustė į ekrano kamp�.

��Kitados, kai scenoje demonstravome tikras mirtis, jie gerokai �iurpindavo �iūrovus. Nejau nepameni?

��Tuo u�siimdavome prie� penkiasde�imt metų, � pasiteisino Ben-Amis.

Ma�inų emocijos paprastai ne tokios stiprios kaip gyvūnų. Joms nereikalinga autonominė nervų sistema, kuri galėtų nustelbti s�moningas dvejones, nes dirbtiniai intelektai priima sprendimus nesvyruodami. Nereikalinga sprukti ver�ianti baimė, i�silai�yti patirtus su�alojimus skatinantis skausmas, daugintis kurstantis geismas. Neigiami jų pojū�iai primena silpn� susierzinim�, kuris apima, darbui artėjant į pabaig�, atsiri�us batų rai�teliui arba ka�kam kirbant ant lie�uvio galo. (Pastar�jį pavyzdį galbūt derėtų pakeisti tebeveikian�iu paie�kos algoritmu.) Teigiami jausmai pana�ūs į abejing� pasitenkinim�, i�sikerojantį, kai po ilgos nakties baigiate rengti svarbų projekt�, pasaulį regite amfetamino ir kofeino nuskaidrintomis akimis, bet atsikrat�s adrenalino. Ma�inos yra ramios ir �altos.

�Alkan� drakon�� draskė agonija. Nuo tada, kai sistemas i� rikiuotės i�vedė gedimai, DI suprato, kad jo veiksmai nesutampa su ketinimais. Iki �iol niekada nebuvo to patyr�s. Laivo kūrėjai nepasirūpino atsargumo priemonėmis, kurios padėtų susidoroti su tokiais potyriais arba i�tverti jų keliam� kan�i� (nebent ka�kuris i� projektuotojų, turintis negailesting� �irdį, instaliavo į skausm� reaguojan�ius saugiklius, ugniasienių apsuptyje plieskian�ias liepsnas). Nūnai erdvėlaivis lėtai sukosi aplink asteroid�, pakib�s nelyginant mil�ini�kas bejėgis drugelis. Informacijos srautus priimdavo, ta�iau nepajėgė i�siųsti nieko, ko nekontroliavo svetimos kilmės intelektas.

Ma�inų s�monė skiriasi nuo �mogi�kosios. Jos nepapildo pas�monė. I� esmės DI galėjo tyrinėti visus savo min�ių procesus. Dabar �Alkanam drakonui� teko pripa�inti nemaloni� ties�, jog dalis jo proto prasmego u� suvokimo ribų. Visų pirma laivas stokojo vaizdinės med�iagos, todėl neįstengė įvertinti prastos savo būklės, ta�iau, bėgant laikui, u� reginių apdorojim� atsakingose s�monės zonose ėmė formuotis juodų, plikų sienų ir tų sektorių, kur i�sijungė kameros, analogai.

Vienintel� paguod� teikė tai, kad niekas netrikdė vidinės �vaig�dėlaivio veiklos. Jis tebevaldė gyvybės palaikymo sistemas, pri�iūrėjo Lamont�, kuriam jautė prielankum�, kokį �mogus puoselėtų pamėgtam �ratinukui, bet gal silpnesnį nei rodom� geram peiliui arba senovi�kai pypkei.

Ties� sakant, i� keleivio nebuvo beveik jokios naudos. Po u�valdymo jis praleido keturiasde�imt a�tuonias valandas, nugrimzd�s į niurzgios savigailos būsen�. Trumpam prasibla�kydavo tik tuomet, kai mechani�kai pasimylėdavo su viena i� laivo avatarų.

Pagaliau atsigav�s, Lamontas grį�o į valdymo centr�. Jo �vilgsnis try�ko klasta.

��Man �ovė mintis,�� tarė nelaimingam �Alkanam drakonui�.

��Kalbėk,�� paragino DI. Per praėjusias kelias dienas pasiūlymų girdėjo galyb�.

��A� į tave įsilau�iu. Perkratysiu ir suskaidysiu vis� tavo kod�, patikrinsiu apkrėstus segmentus, pasitelk�s standartin� Velhauzeno diagnostin� program�. Nustatysiu infektuotas sritis, i�trinsiu jas arba aptversiu, paskui perimsiu sistemų valdym� į savo rankas.

� �neki gerai nepagalvoj�s. Tavo siūloma procedūra u�truktų apytikriai �e�is milijonus septynis �imtus penkiasde�imt tūkstan�ių metų.

��Taip, jeigu j� atlik�iau nuosekliai, per prievart�, � atsakė Lamontas. � Bet a� turėjau galvoje k� kita. Para�iau tam tikr� statistin� �iuptuvų program�, sukūriau �aukinius�

��Primygtinai rekomenduoju taip nesielgti,�� įsiterpė laivas. � Kuo rimtesnis intelektas nagrinės problem�, tuo didesnė tikimybė, kad jo programa bus pa�eista.

Apm�stydamas komentar�, Lamontas pasimuistė elastinėje pynėj�. DI, įprat�s prie �mogi�ko duomenų apdorojimo tempo, kantriai i�laukė u�sit�susios kan�ios laikotarpį.

��Ar tu svarstei, kaip svetimos kilmės programa sugebėjo perimti tavo kontrol�?

��Deja, minėtų įvykių smulkmenos priklauso informacijai, kuri man nebepasiekiama,�� atsiliepė �Alkanas drakonas�. � Tegaliu spėti. Akivaizdu, jog ka�kas pasirūpino techninės įrangos suderinamumu ir atliko parengiamuosius darbus prie� i�siųsdamas signal�. Kitu atveju jo priėmimas nebūtų nulėm�s nepageidaujamų pasekmių.

��Tiek suprasti sugebėjau pats,�� tarė Lamontas ir paniro į priebland�.

Lamontas elgėsi labai atsargiai, idant nei�duotų, kokius planus rezgė laivo at�vilgiu � i� tiesų mintijo apie drasti�kesnes priemones. Dar neai�ku, kas g�sdino labiau: laivo hipotezė, es� u� karo ma�inų gamyb� atsakingos technologijos pa�inojo �monių sukurtas programines įrangas, ar pati pirmoji, jo smegeninėje sukirbėjusi prielaida, kad prie�i�kos jėgos įsiskverbė į kompiuterį pasinaudojusios ka�kokiais universaliais perskai�iavimais, nors �ie, kaip Lamontas miglotai nujautė, lyg ir neturėtų egzistuoti. Kita vertus, prie� atrandant neurode�ifratorius, jie irgi atrodė neįmanomi. Galbūt į sistemas pana�iai įsilau�iama visur: randami natūraliųjų skai�ių �ifrai, praple�iama paie�kos erdvė.

Arba ne. Tokiu atveju Armando atkasta baisybė nuo seno guviai domėjosi elektroniniais, planetoje kursuojan�iais duomenų perdavimo srautais. Vėlgi nereikėtų atmesti varianto, jog reliktas anaiptol ne svetimos kilmės, ir jį galėjo sur�sti �monės. Namuose �it� spėlion� nuodugniai gvildeno per diskusijas, kurių Lamontas klausėsi su stiprėjan�iu nusivylimu, pasigesdamas, kaip ir debatų dalyviai, esminių įrodymų. Ry�ys buvo prarastas tiktai su �Alkanu drakonu�, bet nereik�ming�, įprast� smulkmen� � per pastaruosius de�imt metų su juo nepasisekė susisiekti septynis kartus � grėsmės �enklu palaikė tiktai aistringiausi, lengviausiai įsikar��iuojantys komentatoriai. Vald�iai didesnį susidomėjim� kėlė galimybė, kad svetimeivių karo ma�inos glūdi artimiausiuose asteroiduose arba Euridikės palydove, Orfėjyje. Naujienų tarnybos transliavo dirglių, ginkluotų, kraterius vangiai �ukuojan�ių, olas �valgan�ių patrulių kadrus. Galbūt tie koviniai mechanizmai, m�stė Lamontas, i� tikrųjų egzistavo, bet abejones jam kurstė eleganti�kas mitrumas, kurį prie�ininkas pademonstravo sujaukdamas prot� �Alkanam drakonui�� ir kas �ino, kokiai gausybei kitų dirbtinių intelektų.

Jis atsijungė nuo lynų ir ėmė bastytis po �vaig�dėlaivį, neva tikrindamas subtili�, įsilau�imo sukelt� �al�, sykiu lau�ydamas galv�, kaip sunaikinti laivo s�mon�.

U� atgaivinamus �mones reikėdavo laiduoti. Kiekvienas, velioniui gr��inantis gyvyb�, prisiimdavo didel� atsakomyb�. �tai kodėl taip nutikdavo neda�nai. Buvo ir kita prie�astis: dauguma mirusiųjų palaikė sugrį�ėlius, kuriems nedaug kas prijautė. Jų prakti�kai niekas nepasigesdavo. Ma�uma sugrį�ėlių i�liko u�draustų asmenų registruose.

Siekiant i�braukti Vinterį su Kolderiu i� s�ra�o, Ben-Amiui teko suorganizuoti nedidel� kampanij�. Tarp gerbėjųjis i�platino peticij�, paaukojo nemenk� nuosavų finansų dalį, patvirtino būsi�s atsakingas u� atgaivinimo pasekmes. Pra�ymo lai�kus, i�siųstus į Kultūros ir Kra�to apsaugos departamentus, po kelių dienų palydėjo peticijomis su keliais �imtais para�ų. Prie� tai susisiekė su autorinių teisių savininku, �Pramogų ir �vietimo� korporacija, visuomenėje dar �inoma Peliuko vardu. Laimei, klausimus dėl teisių sprendė prastos kokybės androidas, kuris jas pardavė u� gra�ius, pagal nuorodas su�inoj�s, jog muzikantų pavardės įtrauktos į u�draustųjų s�ra��. Banali� abiejų departamentų reakcij� prodiuseris nuspėjo teisingai. Kra�to apsaugos po�iūriu muzikantai tebuvo nereik�mingi menininkai. Kultūrininkai juos laikė niekam tikusiais propagandinių dainų ra�eivomis. Ben-Amis leidimus gavo.

��Su tuo automatu elkis atsargiai,�� perspėjo Al-Kajed, kai jie ėmė stumdyti daiktus, u�stojusius keli� iki atgaivinimo rezervuarų.

� �ia tik neu�taisytas butaforinis �aisliukas.

Moteris keistai jį nu�velgė.

��Jis kuo tikriausias ir visada buvo u�taisytas.

��Gerai jau, gerai. � I� ginklo (kuriuo tragedijoje Leonidas nusi�ovė, kai į Kremlių įsiver�ė Gorba�iovo pajėgos) Ben-Amis i�traukė apkab�, įsitikino i� tiesų gniau�i�s ne rekvizit�, prisiminė, kad i� lizdo būtina i�purtyti �ovinį, galiausiai u�metė automat� ant drabu�ių spintos. Drauge su Al-Kajed nustūmė ratuotas cisternas iki stalo, prie jų prijungė kabelius ir vandentiekio sistem�, tuomet nuo ligoninės palatos dekoracijų atitempė dvi lovas, naudotas tame pa�iame spektaklyje, kaip ir talpyklos.

Technikė perra�ė i�slaptintus ir atsiųstus duomenis, o Ben-Amis paeiliui atplė�ė du sunkius popierinius mai�us, pa�ymėtus etiketėmis su u�ra�u ��mogus (i�d�iovintas) � sterilus, kol hermeti�kai u�darytas�, kiekvieno turinį supylė į atskir� rezervuar� ir įjungė vandens tiekim�. Rūpestingai nuleid�s dang�ius, įsmeigė akis į �vieseles, mirksin�ias ekrane, ir matuoklius, kurių rodmenis geriau suprato Al-Kajed. Pastaroji atid�iai juos per�velgė.

��Baigta,�� parei�kė.

��Viskas?�� kulminacinis momentas Ben-Amį nuvylė. Analogi�ka scena i� jo sukurpto �Herberto Vesto� scenarijaus buvo gerokai įspūdingesnė, įsupta į anglies dvideginio dūmų ir statinės elektros �ie�irbų skraist�.

��Pasimatysime po septynių dienų, � tarė ji.

��A�iū, � padėkojo prodiuseris.

Moteris stabtelėjo prie durų.

��Tik ne�iūrėk po dang�iais.

Jis įsitaisė u� stalo, atsiduso ir ėmė toliau ra�yti scenarijų.

Kol grimuotojas prakaitavo apdorodamas jos veid�, Liusinda Karlail stebeilijosi į veidrod�io atspindį ir stengėsi nesiraukyti. Kosmetologas taip pat turėjo gelsvėjan�i� mėlyn�, kuri� u�sidirbo prie� de�imt minu�ių, kai u�siminė, es� jai, ties� sakant, reikėtų eugeninės nanooperacijos. Mil�ini�ka Karlail fizionomija nu�vito ir ant naujienas transliuojan�io sienos ekrano. Kanalas kartojo vie�nios pasirodym� ant vyriausybės pastato laiptų ir pirmuosius i�tartus �od�ius. Nors garsas buvo i�jungtas, juos teko girdėti tuzin� sykių. Nepatenkinta, kad j� tėplioja lūpda�iu, nuobod�iaudama, mergina i�skaitė trump� monolog� i� lūpų.

��Euridikės gyventojai, sveiki sugrį��! Kaip �auniai jūs atrodote! Likusi �monijos dalis i�gyveno, laikosi puikiai, ir netrukus mes atvyksime su jumis susitikti!

Ji netgi did�iavosi savo prakalba. Nilui Armstrongui galbūt neprilygo, nors, geriau pagalvojus, tas privalėjo pasakyti tik vien� eilut�, bet nepajėgė jos i�tarti nesuklyd�s.

Nuo to momento, kai u�sidarė vartai, praėjo savaitė, per kuri� Karlail bendravo su aibe �monių: �urnalistais, mokslininkais, avantiūristais, planuojan�iais imtis rizikingo verslo, karinių kompanijų direktoriais. Į apartamentus, įrengtus viename i� vir�utinių vie�bu�io auk�tų, netoli miesto centro, kas vakar� parsigaudavo nusiplūkusi ir miegodavo iki au�ros. Rytais keliaudavo laukan, vaik�tinėdavo aplinkinėmis gatvėmis, grį�usi pusry�iaudavo su t�dien jai paskirtu pagalbininku. Gavo daug informacijos apie keist� Euridikės istorij� ir paini� prie�istor�, mainais atskleidė, k� �inojo, diplomati�kai papasakojo apie savo �eim� bei i�likusi� �monij�. Prielaidas, įsigalėjusias kolonijoje nuo pat jos įsikūrimo, apvertė auk�tyn kojomis vien savo egzistavimu, bet dėl to nė kiek nesijaudino. Klanui ne sykį teko susidoroti su rimtesniais darbais, ir dabar Karlail terūpėjo tinkamai atlikti �it�. Mintimis vis grį�davo prie �laimo, �inodama, kad jį vienokia ar kitokia forma kvo�ia � arba netrukus apklaus,�� suprasdama, jog neverta kalbėti apie tai, k� buv�s �eimynyk�tis lengvai paneigtų. Vis dėlto per pradin� simpatijų med�iokl� ji įgijo neblog� prana�um�, kurį ruo�ėsi visapusi�kai i�naudoti. Turėjo u�tektinai laiko, kad patrauktų �iabuvius savo pusėn, prie� atlekiant Karlailų laivams.

Grimuotojas servetėle paplek�nojo jai per veid�. Ties miego arterija akimirkai su�nyp�tė pur�kalas.

��Baigiau,�� tarė jis, �engdamas atbulas.

Mergina nusi�ypsojo vyruko atspind�iui veidrodyje. Darbo rezultatu galėjo �avėtis abstrak�iai, tarytum kosmetikos specialistas būtų triūs�s prie kito �mogaus. Karlail jautėsi kaip su kauke.

��Nuostabu. � Taip tarusi, atsistojo. Nuo pe�ių nuslydo skraistė. � Atleisk dėl mėlynės.

Jo lūpos įsitempė, po sekundės nenoriai persikreipė į �ypsen�.

��Nieko tokio. Pats kaltas.

��Na, jei taip sakai�

��Garantuoju. � Lie�uvio galiukas ly�telėjo lūpas. Jis man�s prisibijo, susivokė Karlail. Baim� keliu jiems visiems. Grimuotojas trumpam pasi�alino, bet veikiai grį�o ant smiliaus laikydamas pakab� su kadaruojan�ia �alia suknele. Standus, rai�kių kontūrų apdaras su gilia, pe�ių nesiekian�ia i�kirpte, įspūdingais krūtinės ir klubų apvalumais, koncentriniais, tinkliniais, patrumpintais kūgiais, kurie prilaikė padurkus, atrodė taip, lyg sugebėtų savaranki�kai su�okti vals�. Ji įsiskverbė į drabu�į tarsi į skafandr� � pro nugar�. Suknelė tiko kaip nulieta.

��Betrūksta seno i�vėpėlio, atsiiman�io Nobelio priz� u� pasiekimus chemijoje,�� pakomentavo Karlail. � A� primenu jo �mon�.

� �iam vakarui dailesnės aprangos nerastum.

Jo atspindį Karlail apdovanojo �iltesne �ypsena nei anks�iau.

��Kaip tau sekasi i�likti �valiam?

��Man svarbiausia yra darbas,�� gan santūriai atsakė grimuotojas.

Mergina apsiavė batelius su de�imties centimetrų auk��io kulniukais. Kosmetologas įteikėjai rankin� ir apgaubė �alių.

��Dabar jau tikrai pasirengei pokyliui.

Ji pervėrė pa�nekov� m�sliu �vilgsniu. Polas Hofmanas, auk�taūgis, raumeningas blondinas trumpai kirptais plaukais ir akis prikaustan�iais skruostikauliais, stovėjo, viena ranka prilaikydamas sulenkt� alkūn�, į kitos deln� įrėm�s tobulų proporcijų smakr�, ma�umėl� pakreip�s galv� ir �ypsodamasis. Rodės, tarytum gėrėtųsi sien� papuo�usiu meno kūriniu.

��Dar ne. Norė�iau, kad mane� kas nors lydėtų.

� �inoma, a� pasirūpinsiu�

��Ar sutiktum tapti mano palydovu?

Jis sumirksėjo.

��Tikrai? Su malonumu. Labai a�iū. � Sutrik�s pir�tais perbraukė savo plaukus. � Sekundėlei atsipra�ysiu. Tik pasikoreguosiu lytinį potraukį.

��Nėra reikalo,�� i�si�iojo Karlail, bet u�baigti nespėjo, nes Hofmanas pranyko. Grį�o po kelių minu�ių. Sustingo tarpduryje ir nu�velgė j� nuo galvos iki kojų.

��Oho,�� parei�kė.

��Nepuoselėk per didelių vil�ių. � Mergina įsikibo kosmetologui į parank�, stumtelėjo pro i�ėjim�. � Man labiau patikai kitoks.

��Visos jūs taip kalbate,�� atsiduso jis. � Tragi�ka, ar ne?

Jausmas toks, lyg save regėtum po tūkstan�io metų mitologinio veikėjo kailyje. Salėje vaik�tinėjo ir sukiojosi ma�daug tūkstantis penki �imtai sve�ių. Į oficialias grupes minia nesiskaidė, u�tat buvo pasipuo�usi pritrenkian�iais, jai ligi tol nematytais apdarais.

Hofmanas neklydo paskelb�s, kad �iam vakarui Karlail suknelė nuostabiai pritiko. Akys raibo nuo juodų ir baltų, ry�kiomis spalvomis paįvairintų frakų bei taftų. Tarp pobūvio dalyvių �mirinėjo jonvabalio dyd�io kameros, sulipdydamos kadrus į vien� begars� visum�, kuri� demonstravo ant trisde�imties metrų auk��io sienos ir i�oriniam pasauliui. �ia susibūrusiems Euridikės grietinėlės atstovams � tokiems u�imtiems �ulams, jog did�iuma dar neturėjo progos su ja susipa�inti � knietėjo pa�nekėti su vie�nia ar bent pasi�ildyti jos �lovės spinduliuose. Karlail d�iaugėsi Hofmano kompanija. Visi vietiniai, regis, buvo pa�įstami, be to, tarėsi es� atvykėlės bi�iuliai. Grimuotojas savo ruo�tu �inojo, su kuo tenka bendrauti ir kaip pakurstyti arba u�gniau�ti jų prielaidas. Ji turėjo pasikliauti palydovu, kuris sprendė, kam parodyti dėmesį ir ko vertėtų vengti:

��Ekspeditorius. Pilna ki�enė, garsi pavardė, bet nuobodus. Nusi�ypsok, paspausk rank�.

��Ji i� Harvardo. Padėkok u� surdut�.

��Kra�to apsauga. Galvok, k� sakai.

��Naujienų analitikas. Elkis su juo maloniai.

��O varge, ko tik nepamatau, kai mane nukreipia ne ten, kur reikia.

Paskutinė replika jam i�sprūdo, kai akiratyje pasirodė jaunas bly�kiaodis vyri�kis juoda, smailia barzdele, dėvintis odinį, oficialaus kostiumo atitikmenį, u�simet�s �vark� tiesiog ant nuogo kūno, rankoje laikantis ka�k� pana�aus į mėgintuvėlį, nuo kurio pleveno kvapnūs silpnų narkotikų garai.

��Adrianas Kovalskis, aktorius,�� garsiau pridūrė Hofmanas pristatydamas bly�kiaveidį. � Sveikas, Adrianai.

��Malonu su jumis susipa�inti, sere,�� tarė Karlail.

��Enchant?[4]. � Kovalskis nusilenkė. � Jūs perra�ėte visus mūsų scenarijus.

Ji patraukė pliku, pernelyg apnuogintu petim ir nurijo la�� gėrimo. Siurbtelėjo i� stiklinio apversto, koteliu u�sibaigian�io kūgio. U�uot pasta�ius ant stalo, taur� reikėjo įki�ti į ka�kokias groteles.

��Tai ne mano kaltė.

��K� jūs, a� nekritikavau. Tik dabar pradedu suvokti, kokia apgailėtina buvo mūsų padėtis. Vos an� savait�. � Aktorius įkvėpė dūmų i� savo vamzdelio, sekundei kitai u�simerkė. Kai pakėlė vokus, jo akys su�ibo. � Kalbu apie izoliacijos ir berg�dumo pojūtį. Karlail palingavo galva.

��Nelabai jus suprantu.

��Ar skaitote klasikus?�� Kovalskis numojo ranka. � Tik neai�ku, ar jūsi�kiai tokie patys. Mes įkūnijome klarki�kus Diasparo gyventojus. �okėjus, atsidūrusius ten, kur nutrūksta laiko tėkmė. Nuobod�iaujan�ius Velso elojus.

��I�sipuo�ėte, bet į vakarėlį pavėlavote?

��Būtent!�� patvirtino aktorius lyg pirm� kart� i�gird�s nuvalkiot� posakį. Jis palietė moters alkūn�. � Jūs nė neįsivaizduojate� Beje, norė�iau kai ko pasiteirauti.

��Taip?�� Karlail spėjo sulauksianti vieno i� nuolat pateikiamų klausimų.

��Koks jis i� tiesų? Generolas D�eikas?

Ji sumirksėjo ir apsidairė.

��Armando �ia nėra?

Hofmanas pakratė galv�.

� �iandien dėmesys sutelktas ne į jį.

Karlail kilstelėjo antakius.

��Na, mudu bendravome tik du ar tris kartus. Jei �iūrėjote televizijos naujienas, galite numanyti, koks jis �mogus. S��iningas, tiesmukas, lakoni�kas. Pana�iai elgiasi, kai i�jungiamos kameros. Tik gal ne taip oficialiai.

��O kaip asmeninis gyvenimas?�� nusi�ypsojo Hofmanas.

��A� neklausiau! �inau tik tiek, kad gyvena su moterimi. Grimuotojas �iek tiek patempė lūp�, tarytum atsakymas būtų su�lugd�s jo svajas. O Kovalskis nu�vito.

��Puiku. Kas viduje, tas i�orėje, kaip sakoma.

��Veikiausiai,�� patvirtino Karlail. � Kodėl juo domitės?

��Nes ketinu atlikti generolo vaidmenį.

� �ako Armando? �mogaus, apie kurį kalbame?

��To paties.

��K� ruo�iatės statyti?�� pasiteiravo Hofmanas. � Dram� apie naujausius įvykius?

��Ne, ne,�� atsakė Kovalskis. � Veikiau istorinį ep�. � Jis i�tiesė rank�. � Ir teatro scenoje.

��Vaje,�� sumurmėjo kosmetologas,�� tikiuosi, �ia rankų nepriki�o Ben-Amis?

��Kas gi dar?

��Bus klaikiai vulgaru. � I�si�iep�s Hofmanas atsigrį�o į Karlail.

��Nematei Adriano suvaidinto Makbeto, Jago, Gorba�iovo� tavo laimei.

��Judas,�� nė kiek nesutrik�s at�ovė aktorius ir mirktelėjo merginai. � Geriau pagalvojus, būtent Judo kailyje�

��Armandas paduos tave į teism�! � su�uko Hofmanas.

Kovalskis atsainiai numojo.

��Ap�mei�ti mirusiųjų neįmanoma. Vaidinimas neturės nieko bendra su nūdiena.

��Pjesė apie mai�t�? � kosmetologas susiraukė. � Nemanai, kad j� statyti �iomis aplinkybėmis� truputėlį netakti�ka?

� �tai kodėl jos verta imtis. � Kovalskis teatrali�kai patap�nojo sau per nosį. � Bend�aminas puikiai perprat�s politinius niuansus. Polai, reginys nebus vulgarus. Ties� sakant, tavo apibūdinimas netinka ir ankstesniems jo darbams.

��Susimildamas. Reaktoriaus sprogimas �Leonide Bre�neve�. Bu�ų ir Bin-Ladenų susi�audymas �Vestsaido istorijoje�? Tankų mū�is pjesėje apie �kotus? Ir�

��Klausyk,�� nutraukė jį aktorius,�� jei pats niekada nebūtum skait�s arba mat�s klasikų veikalų, Bend�amino pastatymai tau atrodytų jaudinantys bei genialūs.

Hofmanas prunk�telėjo, ir gėrimo gurk�nis pateko jam į �nerves. Grimuotojas u�sikosėjo, atsipra�ydamas sumostagavo.

��Taip! Jei nebū�iau regėj�s Veberio �Evitos�, per Ben-Amio �Gevar�� nebū�iau nepaliaujamai kvatoj�s.

��Jis s�moningai stilizavo kūrinį, � �altai atsiliepė Kovalskis. � Norėjau pasakyti��� aktorius sudvejojo.

��Taip, branguti?..�� pa�aipiu tonu nut�sė Hofmanas.

� �įkart viskas bus kitaip. Spektaklį statysime pagal tikrus istorinius įvykius, su originaliomis ano laikme�io dainomis. Toki� įspūding� dram� i�vysite pirm� kart� gyvenime.

��I� kur visa tai �inote?�� pabandė įsiterpti Karlail.

��Nes taip kiekvien� sykį tvirtina Bend�aminas,�� paai�kino kosmetologas.

Kovalskis sunėrė rankas ant krūtinės.

��Nuo �iol laikysiu lie�uvį u� dantų.

��Tavo �od�ius priimu kaip i��ūkį, � tarė Hofmanas ir palietė aktoriaus nosies galiuk�. � Tik ne �į vakar�.

Jis nusivedė Karlail �alin.

��Kaip matau, daug kas pasinėrė į konfidencialius pokalbius,�� tarstelėjo Karlail prisėdusi u� baro, netoli erdviosios banketų salės sienos. Dėl savo apim�ių ir sietynų, patalpa kurstė nerim� kelian�ias asociacijas su post�monių reliktu, bet �itas mintis, kaip ji vylėsi, tikriausiai su�adino garų, atsklidusių i� aplinkinių alkaloidinių vamzdelių, poveikis. Mergina vangiai pamojo į giganti�kame ekrane regimas figūras, did�iuma kurių spietėsi į eleganti�kas, greitakalbe burbuliuojan�ias grupeles. � Ar prastuomenė moka skaityti i� lūpų?

��O tu sugebi?�� paklausė Hofmanas.

��Da�niausiai taip, bet ne dabar. � Ji vėl įsi�iūrėjo į ekran� ir papurtė galv�. � Nutol� nuo mūsų, �monės �neka kita kalba?

��Ne. Toks įspūdis susidaro dėl i�derintos garsų bei lūpų judesių sinchronizacijos. Todėl ekrane įmanoma u�fiksuoti tiktai nesuprantam� �urmulį.

��Po velnių. � Karlail vėl pakėlė akis. � Nieko sau. � Ji tvojo sau per kakt�. � Kokia a� kvai�a.

��Jeigu jau prabilome apie tarsen�� � grimuotojas paspoksojo į savo alaus bokal�, lyg niekada anks�iau nebūtų jo mat�s. � Negalėjau nepastebėti, jog tavo �nekėjimo maniera arba dialektas skiriasi nuo mūsi�kio.

��O taip, aha,�� sumi�o moteris. � Amerikieti�kai bendrauti moku, bet įtampos akimirkomis linkstu į tradicin� anglų. � Ji prajuko ir delnu u�sidengė burn�. � Kaip, pavyzd�iui, dabar.

��Tradicin� anglų! � pralinksmėjo Hofmanas. � Brangioji, tavo kalbėsena nepana�i į �ekspyro ar bent Ben-Amio �nekt�.

� �ekspyro �nekta, cha� kad būtum mat�s, kas nutiko jo kra�tui. � Kalrail apėmė jausmas, jog salėje netikėtai priblėso �viesos ir nukrito temperatūra. � Visa �alis virto sumauta pakilimo/nusileidimo aik�tele Nr. 1.

Ji, ko gero, i�klojo per daug arba tarė �od�ius pernelyg tul�ingai. Bet Hofmanas suprato, k� pa�nekovė turėjo omenyje.

��Tie įvykiai rutuliojosi dar prie� man gimstant,�� pasakė kosmetologas. � Anuomet, kai gyvavo ankstesnė karta. Senovėje, nors gal ir ne tokioje gilioje, kaip manėme. �ituos reikalus ver�iau aptark su Jungtiniu vadų komitetu arba generolu D�eiku.

��Aha, savu metu ir kitoje vietoje. � Ji nusi�ypsojo, ai�kiai nekantraudama pakeisti tem�. � Kiek supratau i� tavo paplepėjimo su bi�iuliu aktoriumi, �akas Armandas atgaivintas. Vadinasi, dalyvavo lemiamame kare?

��Tau neminėjo?�� Hofmano antakiai pa�oko auk�tyn. � Jis pernelyg kuklinasi. Gal net drovisi. Kadaise buvo svarbus armijos �ulas, dabar vadovauja gynybiniam pulkui, kuris i� esmės prilygsta parko pri�iūrėtojų būreliui.

��Nejau �ia egzistuoja rimtesnės pajėgos?

��Taip. Tarkim, kosmoso apsauga arba vietinė policija. Jungtinis vadų komitetas jo neprileid�ia nei prie vienos, nei prie kitos.

��Karas, nusikaltimai ir politika,�� vyptelėjo Karlail. � O a�, visur tematydama turtuolius, galvojau, kad jūs sukūrėte utopij�.

��Negi jūs neturite galybės ma�inų?

��Turime, be abejo. Bet mums tenka�

���pe�tis dėl kitų dalykų. Kaip ir mums.

��Tai ne visai tas pats�

��Argi?�� jis nusijuok�s apsidairė. � Gal ir ne. Bet, �inai, mūsų planetoje yra posakis: �Grumtynės tapo �iaurios, nes statymai � labai menki.� Visiems, patekusiems į banketų sal�, i�kilti padėjo nuo�mi tarpusavio konkurencija, kuriai per daug įsi�ėlti neleid�ia baimė susiter�ti ger� vard�. � Susirauk�s ap�iūrėjo mini�. � Pa�velk į an� moterį�

Karlail pakreipė galv�.

��T�?

��Ne, kit�, blondin� lyg ir rausvai apsirengusi�� velniai griebtų, nejau tapau daltoniku� su vy�nine laisvo kirpimo suknele.

��Ai�ku.

��Tai �tai, praėjusį mėnesį ji�

Karlail kantriai klausėsi, tinkamais momentais, kaip pati vylėsi, pla�iau prasi�iodama ir i�plėsdama akis, nujausdama, jog Hofmanui ne vien maga papasakoti įdomi� istorij�, bet ir knieti, anot jo, �suter�ti ger� vard��. Ka�kuri� akimirk� ji i�sibla�kė, nukreipė dėmesį į sienos ekranus ir netikėtai suvokė gebanti suprasti, k� kalba �monės.

���artėja�

���prie baro�

���netrukus�

���įdomu, k� ji pasakys�

Staiga daugumoje ekranų pasirodė pati Karlail su Hofmanu � pastarojo lūpų virpesiai sutapo su tariamais �od�iais. Porel� apspito kameros, dūzgian�ios kaip piktos bitės, o viename i� ekranų nu�vito atvaizdas vyri�kio, kuris ry�tingai �irgliojo pro besiskirian�i� mini�. Atsigrį�usi mergina pamatė, jog nepa�įstamasis artėja link jos. Kresnas vyri�kis auk�ta kakta ir juoda, tankia plaukų kupeta, siūbavo kaip nuo�mus mu�eika, pasireng�s bare įsivelti į pe�tynes. Jis vilkėjo juod� kostium�, ta�iau bendr� įspūdį gadino rinkinys �ratinukų, ky�an�ių i� vir�utinės �varko ki�enės. �velgdama tiesiai į atėjūn�, ji nuslydo nuo baro kėdutės. �aliūkas sustojo prie�ais, bet kurį laik� tebesvyravo ant kulnų.

��Labas vakaras, Liusinda,�� pasisveikino.

Karlail atpa�ino bals�.

��Labas vakaras, profesoriau �laimai.

U� buvusio �eimynyk��io nugaros moters atvaizdas nebyliai i�tarė tuos pa�ius �od�ius. Kameros transliavo akistat� visam pasauliui, rodė j�. tiesioginiame eteryje. Erdviojoje salėje tarytum fizi�kai įsivie�patavo tyla. Karlail giliai įkvėpė ir pasistengė pra�nekti amerikieti�ka maniera.

��A� �inau, kad mane paki�o. Tiesiog norėjau visus perspėti. Tebūnie, �laimai, rė�k, k� ketinai sakyti.

Hofmanas, dirstelėj�s į pa�nekov�, energingais gestais patikino, kad jis �ia niekuo dėtas, ir �engė atatupstas. Kosmetologas, ko gero, i� tikrųjų niekaip neprisidėjo prie susitikimo.

�laimas i�tiesė rank� į �on�, palaikė j�, kol ka�kas įbruko bokal�. Nurijo gurk�nį alaus, padėjo jį ant baro ir pla�taka nusi�luostė lūpas.

��Ak, kaip skanu,�� parei�kė. � Paskutinį kart� gėriau beveik prie� tris �imtme�ius. Liusinda, kiek tau metų?

��Dvide�imt ketveri.

��Tavo skafandre pratūnojau a�tuonerius. Atsidūriau ten, kai tau suėjo �e�iolika. Et, �avingieji �e�ioliktieji. Tau mane padovanojo sumauto gimtadienio proga.

��Mes su tavimi elgėmės s��iningai,�� at�ovė ji. � Suteikėme tau padorų virtualios realybės paket�. Savo skol� būtum atidirb�s per kitus de�imt metų.

�laimas vėl i�lenkė alaus mauk�.

��Galiu tave u�tikrinti, kad padorus virtualios realybės paketas neatstoja tikro gyvenimo. Nekuoktelėjau tik todėl, jog domėjausi proto pastangų reikalaujan�iomis sritimis. O kas nutiktų individui, kurio interesai kitokie?

��Velniai rautų, pats gerai �inai, neintelektualių �monių virtualybėje nelaikome. Kokia i� to nauda? Jei būtum prarad�s vien� �ul� arba pasinėr�s į gili� depresij�, mes būtume tave perkrov�. Tad apseikime be pagraudenimų.

��Problemų kelia ne blogas elgesys, o vergija,�� tarė �laimas.

��Atsiknisk. � Karlail nukreipė �vilgsnį į artimiausi� ore kyban�i� kamer�. � Ar �inote, kur mūsų bi�iulis susidomėjo proto pastaugti reikalaujan�iais dalykais? Tel Avivo universitete, Kompiuterijos katedroje! Jis i� dalies atsakingas u� Negailesting� Pagrobim�. �ia stovi prakeiktas karo nusikaltėlis. Tegu d�iaugiasi, kad jo nenutrenkėme atgal į pragaro skyl�. � Moteris atsisuko į �laim�, dūrė į �aliūk� pir�tu. � Tu mums skolingas. A� sakiau, jog tau dovanosiu laisv�, ir pa�ad� tesėsiu. Tebūnie, keliauk, kur �irdis geid�ia. Bet jeigu ne mes, tu iki �iol kiurksotum elektronuose, dūlan�io oro zondo procesoriuje, �iaurės Vainiko Ro B. O kas tave ten nugrūdo? Kas, jei ne post�mogi�kas suvokimas, kad fizinis originalas buvo kieta�irdis, savanaudi�kas, nemalonus moksliukas. Tikėjausi, jog per įkalinimo laikotarpį tu apm�styti ir pakeisti būd�, bet, matyt, suklydau. �iaip ar taip, dėl perauklėjimo didelių vil�ių nepuoselėjau. Man labiau prie �irdies �alos atlyginimas � o taip, u� pridarytas eibes turėtum sumokėti su kaupu,�� ir a� nė kiek nesigėdinu to pripa�inti.

��Liaukis skiedusi,�� gan ramiai atsiliepė �laimas. � Negailestingas Pagrobimas mane u�klupo netikėtai, kaip milijonus kitų. Nejau kompiuterių mokslininkai kolektyviai atsakingi u� katastrof�? Tavoji nusikaltėlių �eimynėlė jau daugelį kartų pana�iai teisinasi, kodėl pavergia kiekvien� įra�� arba s�moning� DI, prie kurio priki�a savo purvinus nagus. Taip malsite lie�uviais ir u�griuv� Euridik�. � �įkart kreiptis į kamer� atėjo eilė �laimui. � Pasiteiraukite jos, koki� kompensacij� Karlailai ruo�iasi i� jūsų i�pe�ti, koki� s�skait� pateiks u� nuostolius, patirtus per lemiam� kar�. Dėl to, kas įvyko, jau�ia apmaud�, bet visuomet galvojo, kad pasiprie�inimo pajėgos �uvusios arba nepasiekiamos. Dabar jus surado. Jumis dėtas, i�sig�s�iau. Arba pasiruo��iau kovai.

Palink�s vir� baro, �laimas vėl u�sivertė bokal�. Na, kaip atsakysi, klausėjo veidas.

��Absurdas,�� paskelbė Kalrail tiek buvusiam �eimynyk��iui, tiek kamerai, pakibusiai vir� jo peties. � Karlailų kompanija Euridikei neturi jokių pretenzijų. Mes viso labo atversime kirmgrau��, suteiksime jums judėjimo laisv� ir �ans� u�megzti prekybinius santykius su kitomis kolonijomis. U� savo darb� imsime mokestį, �inoma, bet daugumai klientų mūsų tarifai neatrodo per dideli. Atsisakiusieji gali nevar�omai skraidyti vir��viesiniais laivais. I� kontaktų su likusia �monija, esu tikra, i�pe�ite tiek naudos, kad mūsų rinkliavai tereikės paaukoti smulkm�.

Ji bylojo ties�, bent jau i� dalies, kurios u�teko, jog �od�iai būtų tariami �varia s��ine, nuo�ird�iai skamban�iu balsu. �laimas i�tu�tino bokal�, nusijuokė Karlail į veid� ir pajudėjo į salės gilum�.

�eng�s artyn, Hofmanas �velniai j� pasuko į save.

��Manau, mums metas ne�dintis.

Jis mane mulkino.

Karlail įki�o suknel� į Drekslerio surinktuv�, nuoga sustingo prie�ais keturiasde�imtame vie�bu�io auk�te įrengtų savo apartamentų lang�, stebėdama, kaip Naujojosios Prad�ios bok�tus plauna vidurnak�io liūtis. �iburiai grupavosi lyg �vaig�d�ių spie�iai spiralinėje galaktikos vijoje, juos skyrė tamsūs parkai, tarytum dulkių sektoriai, melsvai �ali� �ol� girdė lietaus la�ai, dėl kurių lauke vaizdas i�skydo. �viesos mergina nejungė, todėl savo atspind�io nematė, ir niekas negalėjo jos į�velgti i� kitos pusės. Ai�ku, tokiose auk�tybėse smalsuoliai nesidairo, nebent naudojasi infraraudonaisiais spinduliais � jei taip, ry�kiausias spalvas jie į�iūrėtų i� gėdos įkaitusiame veide.

Suprantama, kad mulkino. Hofmanas j� palaikė provinciale paik�e, naivia mergu�ėle, ir jo lūkes�iai pasitvirtino. Kaip galima patikėti, neva nuspaud�s ka�kokį bioįrangos jungiklį vienam vakarui i� ��ydruolio� virstum heteroseksualiu! I� prad�ių grimuotojas tiesiog juokavo, vėliau s�mojus pakeitė atitinkama laikysena, galop sumetė j� prigav�s ir savo vaidinim� prat�sė. �iuo momentu turbūt leipo juokais. Galimas daiktas, lytinis jo potraukis i�ties buvo permainingas; pastovumo stigo daugumai vietinių. U�daroje, turting� gyvenim� garantuojan�ioje ekonominėje sistemoje vyravo manieringumas, poreikis įsijausti į kokį nors vaidmenį. �monės u�sidegdavo tradicine orientacija, tuokdavosi, skirdavosi, kurdavo �eimas su entuziazmu it muilo operos veikėjai. Kiekviena �ionyk�tė veikla atrodė įsprausta į kabutes ir skatino ironi�kai �ypsotis. Euridikės ekonomika, pavyzd�iui, priminė tariam� kapitalizm�, plėtojam� taip, kad būtų patenkintas Jungtinis vadų komitetas bei kiti senoliai, nors planetos gyventojai įjuos �iūrėjo kaip į pajuokos objektus, tik garsiai to nepripa�ino.

U�sukusi į vonios kambarį, Karlail ėmė kruop��iai �luostyti grimo sluoksnį, i� po kurio i�niro tikrasis, savitais �e�ėliais papildytas veidas. Akys suma�ėjo, lūpos pasiaurėjo, antakiai tapo tankesni, o nosis � didesnė, ry�kūs skruostikaulių kontūrai i�bluko. Bet tik tiek. Ties� sakant, jos bruo�ų � eilinių, ta�iau simpati�kų, � nė nereikėjo koreguoti. Geri dantys, blizgan�ios akys, maloni nuo�irdi �ypsena. Karlail �inojo esanti patraukli. Nublankdavo tiktai nuolatinio, Euridikėje populiaraus genetinio optimizavimo fone. �iabuviai, visi kaip vienas, panė�ėjo į atletus, aktorius, kino �vaig�des, auk��iausio lygio modelius. �tai k� jie galėtų parduoti likusiai apgyvendintai galaktikai. Įvaizdis įgautų konkre�i� vert�. Gerovės perteklių u�tikrinan�ios ekonominės sistemos atveju idėja skambėjo visai neblogai. Ji ker�tingai nusi�ypsojo spėdama, jog planetai lemta pavirsti mil�ini�ka agentūra, kuri �iniasklaidai ir reklamos konglomeratams pardavinės dailius savo pilie�ių veidelius.

Galbūt naujas verslas padės sukaupti u�tektinai finansų, kad paskutiniai �inomi �emės valstybių paveldėtojai ir Karlailai i�spr�stų bet kokius tarpusavio nesutarimus. Kai atskris �vaig�dėlaiviai� Pagalvojusi apie laivus, ji i�lėkė i� vonios kambario, įpuolė į miegam�jį ir veidu įsikniaubė į pagalv�. Liusinda Karlail ilgėjosi namų, giminai�ių, artimųjų. Netgi �eimynyk��io.

Ryt� padėtis pasikeitė į blog�j� pus�.

Lauke purk�nojo dulksna, drėkinanti estakadas ir tiltus, kurie taip tankiai i�raizgė �į miesto rajon�, jog beveik u�temo dangus, o lietaus la�ai, susitelk� į balas, nuo horizontalių pavir�ių sruvo kaskadomis, ti�ko ant �emės, barbeno per skliautinius stogelius, merkė neapdairius pės�iuosius. Karlail nėrė į Pirm�j� Kairi�j� gatv�, pasuko de�inėn į siaur�, dengt� Holidėjaus alėj�, piln� parduotuvių, prekiaujan�ių moksline aparatūra, alpinistų įranga, med�iokliniais ginklais bei oro poky�iams atspariais drabu�iais. Ji smuko į �Rivkos neper�lampam� aprang�� ir i�niro su gelsvai �aliu lietpal�iu, pridengusiu nėriniuot� palaidinuk� bei mėlynas, kelius siekian�ias, sintetinės odos kelnes � Drekslerio aparato �iandienai i�duotus drabu�ius. Vir� galvos u�sismaukusi gobtuv�, nukulniavo į Feinmano aik�t�, plytin�i� prie mokslininkų rajono, kaip jį praminė �ia gyvenantys �monės (kiti kvartal� vadino �apkiautėlių getu�), ir apėjo paties Feinmano statul�, kuri kum�tyje gniau�ė dantytas Diagramos linijas tarytum �aibais grūmojantis dievas. Į �Java skript��, pamėgt� kavin�, traukė per �lapi� asfalt�, cyp�iodama batų padais. U�eigoje prie miniatiūrinių apvalių staliukų grūdosi �emos patogios kėdės; norint prasibrauti vidun, tekdavo skverbtis pro gausius �monių būrius. Jai patiko vietinė dulsva kava, drumzlini gėrimai, padūmav�s oras, nerūpestingos kalbos. Karlail galėdavo �ia sėdėti, klausytis pa�nekesių, gurk�noti kav� ir, u�uot atsakinėjusi į klausimus, �iūrėti į sien� arb� lang�.

�įryt į vie�ni� niekas nedirs�iojo, tarsi klientus būtų trikd�s jos buvimas. Visi �velgė į didįjį ekran�. Karlail nuo bufeto pasiėmė, k� norėjo, ir taip pat atsigrį�o į sien�. Ant vyriausybės pastato laiptų, nuo kurių prie� kelias dienas ji pasisveikino su Euridikės gyventojais, stovėjo �laimas. U� jo nugaros būriavosi vadai i� Jungtinio komiteto.

���skafandro i�gavome schem�, pagal kuri� pagaminome V� komunikatorių, � kalbėjo profesorius. � Mes jį sėkmingai i�bandėme. I� ryto susisiekėme su kultūringiausia i� visų grupuo�ių, �vie�iamojo am�iaus riteriais, papra�ėme, kad mus apsaugotų nuo artėjan�ių Karlailų gaujos �vaig�dėlaivių.

Puodelis sutar�kėjo, kava apta�kė nyk�tį ir i�sipylė į lėk�tut�. �iulpdama pir�t�, Karlail atsargiai nulaviravo iki lango ir prisėdo u� staliuko. Kol gėrimas vėso, ji �luostėsi rudas dėmelės, nusėjusias aplyt� lietpaltį. Ekrane �laimas tebedudeno, kokie riteriai kultūringi, s�lygi�kai kalbant, ir su kokiu mielu noru jie apsaugos planet� bei relikt� nuo pavojingu plė�ikavimu u�siiman�ių Karlailų.

Kava galutinai at�alo. Mergina susivertė puoduko turinį bei pakilo nuo kėdės. U�eigos klientai atsisuko.

��Tai tiesa,�� pasakė ji ir i�keliavo laukan. Į apsiaust� sutek�ėjo lietaus la�ai. Nieko neregin�ias akis nukreipusi pirmyn, Karlail grį�o į vie�butį. Tai dienai skirtas pri�iūrėtojas lūkuriavo valgomajame. Nekreipdama į vyruk� dėmesio, ji nudro�ė tiesiai į savo kambarį, kur pasinaudojo ekranu, kad u�megztų ry�į su vyriausybės pastatu. Netrukus prie�ais save pamatė �laimo atvaizd�.

��Labas rytas,�� pasisveikino profesorius. Keistas pojūtis, kuris apimdavo, �velgiant į jo veid� ir besiklausant balso, niekaip nei�nyko.

��Kokį velni� tu i�darinėji?�� grie�tai paklausė Karlail. � Juk pa�įsti riterius. Ar bent perspėjai Karlailus nesiartinti?

��Be abejo. Ir sulaukiau tikėtino atsakymo. � Jis pra�neko kapotai, parodijuodamas briti�k� tarsen�: �Ei, jūs, nekniskit mums proto, antraip pasigailėsite. Ir neki�kit susmirdusių nagų prie mūsų teritorijos.�

��Jie �ino, jog planetoje pasirodys riteriai, bet vis tiek �ia skrenda?

��Laivai jau lekia į Euridik�, ma�yle. Pa�iūrėsim, kas turi greitesnius �vaig�dėlaivius ir daugiau dr�sos.

� �ūdas, �ūdas, �ūdas.

�laimas pralinksmėjo.

��Ko tu tikėjais? Karlailai privalo apsaugoti savo reputacij�, jau nekalbant apie raizginio monopolij�. Pasistengs neleisti riteriams u�valdyti vartų, bent jau su jais susigrums, nors ir �ino, kad gali pralaimėti.

��Velnias. � Ji atsilo�ė, pabandė sum�styti koki� nors i�eitį. � O kaipgi svetimeivių karo ma�inos, dėl kurių visi taip nerimauja? Ruo�tis jų pasirodymui nederėtų, įsiveliant į kosminį mū�į Euridikės padangėse.

��Dėl to neverta sukti galvos. Prie nuomonės, jog reliktas priklausė post�monėms, linksta netgi Jungtinis vadų komitetas. O riteriai sugebės įveikti post�monių karo ma�inas.

��Aha, tokia u�duotis nesudėtinga ir mums. Bet kas, jeigu jos i�ties svetimos kilmės?

Profesorius gū�telėjo.

��Net jei ir taip, su svetimeivių kurta kovine technika tinkamai susidoroti pajėgtų vieninteliai riteriai. Ir, manau, gerokai eleganti�� kiau negu Karlailai. Visų pirma atmosferos neu�ter�tų bjauriais pa�aliniais atominio sprogimo produktais.

��Gal ir tavo tiesa. Jei Euridikės gyventojai turi daugiau pana�ių ginklų į t�, kuriuo pervėrė �valgybinį transporterį, jie tikriausiai valiotų susigrumti su ma�inomis be niekieno pagalbos. � Ji suraukė antakius, mėgindama i�spr�sti galvosūkį. � Bet kaip, velniai rautų, įtikinai vietinius, kad relikto nepaliko seniai i�nyk� �iabuviai?

�laimas pra�iepė dantis.

��Nes jam pavyko įsibrauti į skafandr� ir mane i�vaduoti. U�uomina akivaizdi, bet visų dvejonių nei�sklaidė. Todėl teko i�nagrinėti esminius įrangos duomenis. I� pirmo �vilgsnio perpratau, kad įsilau�ėlis susij�s su �monėmis.

Apie diagnostik�, kovinės archeologijos srityje atliekan�i� reik�ming� vaidmenį, Karlail i�manė nema�ai. Jos pa�ios i�vados turbūt sutaptų su �laimo vertinimais. Velniava. Vis dėlto diagnostiniai procesai u�trukdavo ilgai, ir jų nagrinėjimas prilygo sunkiam, varginan�iam darbui.

��I� pirmo �vilgsnio?

��Jo pakako, kad atpa�in�iau �Maikrosofto� kodus.

��O�

��Būtent. Juos ne sunkiau pastebėti negu nuorodomis pa�ymėtas fosilijas.

Pastaba jai priminė dar vien� prie�taravim�.

��O kaip Euridikės i�kasenos? Įskaitant karo ma�inas?

��Atsakymas tėra vienas � paralelinė evoliucija. Rodos, �iabuviai klampojo per t� patį mė�l�, kaip ir mes. Pagimdė karinės pakraipos singuliarum�. Nieko nuostabaus, kad į mūsi�k� technik� pana�ūs ne vien jų tankai ar lėktuvai, bet ir karo ma�inos.

��Tu, ko gero, teisus. � Ta�iau abejonių ji neatsikratė. �iuo atveju sutapimų ai�kiai per daug. Karlail nugrūdo mintis į pas�mon�, i� kurios vėliau i�nirusios jos galbūt pagimdys u�uominų ar genialių į�valgų � arba ne. � Euridikės pilie�ių nejaudina tai, kad bandai mus sukir�inti su riteriais?

Profesorius pasviro į priekį, pervėrė j� rūs�iu �vilgsniu.

��Tavo �eimos elgesys su manimi ir kitais jiems kelia neįsivaizduojam� pasibjaurėjim�. Man nė nereikėjo pagra�inti smulkmenų � u�teko tiesos. Vienintelė prie�astis��� jis sekund� patylėjo. � Tavimi niekas �ia netiki. Savo at�vilgiu pakurstai antipatij� kiekvien� sykį, kai prabyli �ita tema. Po vakaryk��io nedidelio mūsų apsi�od�iavimo ma�iau apklausos rezultatus, ir turiu pasakyti, kad mane asmeni�kai jie nud�iugino. Siūly�iau tau nelįsti į vie�um�, laikyti lie�uvį u� dantų ir susitarti dėl i�vykimo Karlailų laivais, tiksliau, su tais, kurie i�liks po akistatos su riteriais.

��Pasiekti pergal� gali ir Karlailai.

��Su s�lyga, kad atsibels pirmi, bet, tavimi dėtas, vil�ių nepuoselė�iau. Ver�iau paklausyk mano patarimo. Sudie.

Ekranas i�sijungė ir vėl virto veidrod�iu. Kurį laik� Karlail spoksojo į save. K� ten �laimas norėjo pasakyti, bet pats save nutraukė? �Vienintelė prie�astis�� Apie k� jis kalbėjo? Tu ligi �iol vaik�tai laisva dėl vienintelės prie�asties � tave įmanoma panaudoti kaip derybų objekt�? Vald�ia maloniai su tavimi elgiasi, nes baiminasi, kad kov� laimės Karlailai? Aha, ka�kas pana�aus. Ji privalėjo i�trūkti ir nusigauti namo, ta�iau ten vedė tiktai vienas kelias.

Įsijungusi paie�kos puslapius, Karlail susirado Armando kompanijos, ��ydrosios jūros desanto�, kod�.

��Keista,�� pasirod�s ekrane tarė generolas. � Kaip tik ketinau jums skambinti.

��Atvyksiu pas jus nedelsdama.

Sėdėdama �ako Armando biure, atkampioje Silpnos �viesos gatvelės dalyje, Liusinda Karlail tarp pir�tų sukinėjo plastikin�, ant stalo padėt� kaukol�. Generolas dozatoriuje tikrino med�iagų pusiausvyr� ir į savo vie�ni� nekreipė jokio dėmesio. Lauko aik�telėje, nudrikusioje vietoj vieno i� populiariųjų parkų, nepaliaujamai kilo ir leidosi orlaiviai. Ji kantriai lūkuriavo, �inojo, kad Armandas susitelk�s į darb�, bet jautė poreikį ka�kuo u�siimti. Kaukolė, naudojama kaip spaustuvas, buvo kopija galvos, kuri priklausė protingos vietinės gyvybės, i�mirusios prie� de�imt milijonų metų, atstovui. Did�iulės tu��ios akiduobės, �emyn nutįs�s, nyk��io storio rumbu prailgintas pakau�is. Pati fosilija priminė tarpinį ilgakulnės pusbe�� d�ionės ir australopiteko variant�. Ir tik gelsvos ginklo liekanos naguose, dir�o sagties �enklai, į�iūrimi dubens srityje, rūd�ių ta�keliai, pastebimi ant vieno bato nosies, liudijo apie būtybės intelekt�, bylojo, jog būtent jos rū�is atsakinga u� DI sukūrim�. Prie� jos atradim� į protingųjų autochtonų titul� pretendavo kiti suakmenėj� padarai, ta�iau vėlesni tyrimai įrodė, kad jie tebuvo dvimetrinės gėlavandenės amfibijos, kurių klaidinan�iai mil�ini�kose kaukolėse dominavo taukais u�pildytos med�ioklinio sonaro ertmės.

Armandas pakėlė galv� ir nustūmė dozatorių į �on�.

��Atleiskit, jog priver�iau laukti. � Ranka nusi�luost�s kakt�, pridėjo: � Kaip pati suprantat, mums veiklos netrūksta. Beje, kaip sekasi? Ar su jumis elgiasi gerai?

��Tiesiog puikiai. Prekeiviai labai dosnūs. Nė neleid�ia man sumokėti u� įsigytus daiktus.

��O, jūs mokate. Savo garsiu vardu. Dėl to nesijaudinkit.

��Ir �monės liovėsi man rekomendav� kosmetines operacijas. Nuo tada, kai vienam i� geranorių pasiūliau subjauroti jo fizionomij�.

��Taip, taip,�� Armandas sumi�o, kaip ir priderėjo tokiomis aplinkybėmis. � Aptardami �ituos klausimus, Euridikės gyventojai, hmm, takto nelaiko ugdytina dorybe. Bet jūsų veidas visi�kai normalus,�� paskubomis pridūrė.

� �inau. Bet ne�ino jie.

��A� taip pat neatitinku vietinio gro�io etalono. Nusprend�iau i�saugoti autenti�k�jį savo genom�. Laimei, kaip ir mano �mona. � Jis atsuko rėmelį su nuotrauka, kurioje palaikė draugij� paprastai, bet simpati�kai, į objektyv� besi�ypsan�iai moteriai. � �ia mes, k� tik atgaivinti.

��Abu atrodote �aviai,�� tarė Karlail. � Jei neklystu, susituokėte labai seniai.

��Kaip matau, nelemt� mano istorij� jums jau i�klojo.

��Aha. � Atvirai kalbant, generolo biografijos niekas jai nepasakojo. Karlail susirado informacij� per vie�bu�io apartamentų ekran�. � Kodėl bėgliai jus atgaivino?

��Bėgliai?�� Armandas �yptelėjo, kietai su�iaup�s lūpas. � �iūrėkite, kad �monės negirdėtų jūsų taip kalbant. Į pravard� jautriai reaguoja net ir maloniausiai nusiteik� reformatoriai. K� gi, atsakysiu į jūsų klausim�. Sugrį�ėlių mai�te, 2098� aisiais, nedalyvavau. Kitaip nei dauguma mano draugų, kurie �uvo įsitikin�, kad juos i�daviau. Tai netiesa. A� likau i�tikimas savo, kaip karininko, pareigoms. Prisijungiau prie reformos, sutikau skristi kartu, bet pri�adėjau i�sita�kyti smegenis, jeigu į kelion� nebus paimti mirusių sugrį�ėlių įra�ai. Jų sielos, įskaitant �auniausius savo kartos kari�kius, paskutinius gyvus � tam tikra prasme � �mones, kurie kovojo lemiamame kare, tebeslypi saugyklose. Dabar jie mums praverstų, ta�iau, Jungtinio vadų komiteto po�iūriu, apie tai negali būti nė kalbos. Per daugelį metų vald�ia leido suteikti fizinį pavidal� tiktai kelioms nereik�mingoms asmenybėms, prakti�kai vien civiliams. Dėl humani�kų prie�as�ių � rūpinosi, kad susijungtų per konflikt� i�sklaidytos �eimos ir pana�iais dalykais. � Generolas nusijuokė. � Pastebėjau, jog visai neseniai pasira�ė leidimus atgaivinti por� primityvaus folkloro muzikantų, Vinterį ir Kolderį.

��Esu apie juos girdėjusi,�� suglumo Karlail. � Mano proprosenelė turėjo įsira�iusi kelias jų dainas. Primityvu � taiklus apibūdinimas.

Armandas prunk�telėjo.

��Asteroidų �iede tuodu buvo labai populiarūs.

��I�ties. Bet norėjau pa�nekėti apie kitus dalykus. Na, gal ir ne visai apie kitk�. Jūs matėte �laimo pasirodym�? Vakaryk�tį ir �io ryto?

��Taip,�� atsakė generolas. � Pasijutau priblok�tas, kai probėg�mais paminėjote, kur profesorių radote ir kaip jis ten atsidūrė. Sakėt ties�?

��Papasakojau, k� �inau. Didelis �ia daiktas.

��Man didelis, kaip, esu tikras, jūs suprantate.

��Mm-hmm,�� atsargiai numykė Karlail. � Neketinu tvirtinti, kad mes galime sugr��inti juos visus, bet�

Ji nutilo lūkuriuodama. K� tik pateikė aliuzij� į seniausi� sugrį�ėlių �ūkį ir į�ūliausi� tiksl�: atgaivinti milijardus �uvusiųjų, kurių s�monės įra�ytos įjuos sutriu�kinusias karo ma�inas � tuo tikin�ių viltis kurstė vienas kitas atsitiktinis įrodymas.

Armandas kilstelėjo rank�.

��Tokiomis frazėmis bet kur nesi�vaistykite� apie tai pa�nekėsime vėliau. � Jis pasikasė pakau�į. � Kaip ir anks�iau, esu vald�iai i�tikimas karininkas, nors armijos struktūrose nebetamauju. Prie� gilinantis� hmm, kokia kebli padėtis. A� atkreipiau dėmesį ir į profesoriaus �od�ius, anot kurių, santykiai su Karlailais nieko gero mums ne�ada. Bent toki� i�vad� padarė Jungtinis vadų komitetas. Ar galėtumėte pakomentuoti, k� jis sakė?

��Na, �laimas i� dalies teisus. Matot, mes irgi turim kietakak�ių vyresnės kartos atstovų. Viso labo keliolika, bet kategori�kiausi gimė �emėje, i�gyveno Negailesting� Pagrobim� ir lemiam� kar�. Jie jus atsimena.

Generolo antakiai pa�oko vir�un.

��Mane?

��Ne jus konkre�iai � tarkim, man jūsų pavardė negirdėta. Na, senoliai, kaip jau pastebėjote, nekokios nuomonės apie pagrobtuosius, protarpiais juos telaiko instrumentais, tuo pat metu neken�ia pajėgų, kurios lemiamame kare grūmėsi prie� Negailestingo Pagrobimo aukas.

��Kodėl, po �imts?..�� i�si�iojo Armandas. � Mes gi kovojome jūsų pusėje!

��Bet �emėje, �tai kodėl!�� Karlail rankomis apsivijo kelius ir por� sykių giliai įkvėpė. � Nepamir�kit, a� dėstau, kaip, pasak istorijų, jautėsi mani�kiai, priversti slapstytis griuvėsiuose, dėl kurių pliekėtės. Jų po�iūriu, tarpusavyje pe�ėsi vien tik karo ma�inos, net jeigu kai kuriose tūnojo �monės. Tankai, reaktyviniai naikintuvai, beproti�ki klimato svyravimai, keistos �iurpios valkirijos, pasivadinusios Juodaisiais pjautuvais, renkan�ios numirėlių galvas. Galų gale jūsi�kiai pralaimėjo, atsitraukė ir i�sine�dino velniop į kosmos�. Nusispjov�, turė�iau pridurti, į visus, likusius �emiau jų raketų.

��Ko tiktai nenutinka sunkiais, baisiais laikais.

��Sutinku. A� jūsų nesmerkiu. Tenoriu paai�kinti, k� galvoja vyresni �eimos nariai. �inoma, apie praeities įvykius jie kalba retai, nes tuo metu, kai pakilome į kosmos�, Saulės sistemoje jūsų nebuvo nė padujų.

��Pagaliau mus radote. � Armandas susiraukė. � Ar taip mano visos įtakingos grupuotės? Ar mums derėtų susirūpinti dėl �vie�iamojo am�iaus riterių ir kitų, kurie gali �ia pasirodyti?

��Abejoju. Jos i�gyveno lengvesnėmis s�lygomis. Jankiai kiurksojo post�monių u�nugaryje, jei galima taip pasakyti, siauraakiai lindėjo u� ramesnio fronto linijų, komunistai partizanai bla�kėsi po savo d�iungles ir kalnus. Niekas i� jų nepateko į suknistus verpetus, kuriuose atsidūrė mūsų pasaulio dalis.

��Lyg akmuo nuo �irdies nukrito. �od�iu, mums tereikia jaudintis dėl jūsų, kaip tvirtina �laimas, nusikaltėlių �eimynėlės. Pirmi pasiek� planet�jie, kiek suprantu, mus purtys rim�iau nei įprastai.

Karlail linktelėjo.

��Taip, nuo Euridikės gyventojų nulups daugiau negu nuo did�iumos klientų. Būtent su tuo susijusios jūsi�kės sugrį�ėlių ir bėglių rietenos.

��Kaip? Kuojos �ia dėtos?

��Tuojau paai�kinsiu, kaip dirba mano �eima. Mūsų protėviai pradėjo versl� nuo lupikavimo, prekybos metalo lau�u ir narkotikais. Nuo tų laikų labai nepasikeitėme. Duodame klientui, kojis trok�ta, mainais gauname, ko norime mes. Dabar i� jūsų norė�iau vienos paslaugėlės.

��Kokios?

Moteris apsidairė.

��Ar jūsų kabinetas apsaugotas?

��Be abejo,�� pasipiktin�s atkirto Armandas.

��Gerai. Leiskite i�smukti pro vartus, kai jie atsidarys. Tai yra pasislėpti, jei kas nors � vald�ia arba riteriai � mėgins mane sulaikyti.

��A� galiu apsvarstyti pra�ym�. Bet kokia man i� to nauda?

��Pri�adu, kad elgsimės geranori�kai, jeigu ateityje bandysime i� jūsų i�kaulyti ma�utėl� kompensacij�.

Armandas papurtė galv�.

��Atlygis pernelyg neap�iuopiamas ir per menkas.

� �inau. A� dar nebaigiau. Mes pasiūlytume tai, ko sugrį�ėliai geid�ia i� visos �irdies, ko riteriai nevalios bei nenorės jums duoti.

��Skryd�ius vir��viesiniais grei�iais? Savo technologijas?�� sutrik�s pasitikslino generolas.

��Ne,�� atsakė Karlail. � Sugrį�im�.

Vinteriui jau teko prisikelti i� numirusių. Gyvybės praradimo potyris ai�kiai pervertinamas. Tu atsipeikėji ir neprisimeni, kaip padėjai galv�: mirtis nei�gyvenama. Abiem atvejais jis pramerkė akis ir i�vydo dailiausi� iki tol regėt� moterį, kurios veid� buvo perkreipusi paniekos bei siaubo i�rai�ka. Ji nesuriko, bet po pirmojo karto Vinteris vis tiek į dain� įtraukė tokius �od�ius.

Pastarosios eilutės visuomet prajuokindavo klausytojus.

��Nesisėskit,�� perspėjo nepa�įstamoji. Akivaizdu, jog ne seselė. Be to, balto chalato nepuo�ė Juodojo pjautuvo simbolis. Dabar jam labiausiai rūpėjo su�inoti, kas toji moteris � beprotė mokslininkė ar �avingoji kvai�telėjusio genijaus asistentė. Taigi mes grį�ome į gyvųjų pasaulį. Į am�inos jaunystės kra�t�: Tir nan Og, kaip pasakytų senovės airiai. Kur gra�ūs visi, i�skyrus mus. O jis nė ne�inojo, kad buvo paties�s kojas.

��Kur Kolderis?�� paklausė jausdamas, kokia perd�iūvusi jo gerklė.

Moteris pa�nairavo į �on�.

��Gaivelėj asi. � �vilgsnis vėl pakrypo į atgaivint� �mogų ir ne�ymiai su�velnėjo. � Jūs labai jį mylėjote, tiesa?

Vinteris prunk�telėjo, bet staiga suprato, kad juoktis nenori. Jie grei�iausiai pralaimėjo kov�, dingo i�tisiems �imtme�iams.

��Ar ilgai mes buvome mir�?

Ji nusisuko ir po sekundės atsigr�ė, laikydama garuojantį plastiko puodelį.

��I�gerkit,�� paragino.

Alkūnėmis įsirėm�s į tvirt� pagrind�, atgaivintasis paėmė puoduk�, atsargiai siurbtelėjo. Skystis pasirodė bes�s kar�tas, kone svilinantis gomurį, kvapu bei skoniu priminė mėsos sultinį, ta�iau buvo skaidrus ir kartokas.

��Tai umaminė arbata,�� paai�kino moteris. � Lengva, stimuliuojanti, u�plikyta i� vietinių vaista�olių.

Gėrimo stiprum�ji neabejotinai nuvertino. Kiekvienas gurk�nis prilygo stikliukui degtinės. Skrandis suurzgė, galūnės ėmė dilgsėti, protas �aibi�kai �viesėjo. Pasinaudoj�s proga, jis apsidairė, �vilgsniu įvertino aplink�. Pamatė gulįs nuogas ant u�tiesalo, apklojusio auk�t� stal�. U� poros metrų stovėjo dar vienas stalas, ant kurio rietėsi nugar� atsuk�s �mogus � ko gero, Kolderis. Paties Vinterio kūnas atspindėjo jo įvaizdį. I� anų laikų i�liko netgi barzda � penkias dienas neskutos �iurk��ios ra�ienos. Lubos kybojo �e�ių septynių metrų auk�tyje, puikiai derėdamos prie erdvios patalpos. Ap�nerk�ta nematytomis, bet senovinėmis ma�inomis ir dulkėtais baldais, kupina paveikslų bei kostiumų, nu�viesta saulės spindulių, plūstan�ių pro penkis auk�tus langus, u� kurių �aliavo i�plitusios augmenijos lopiniai, ji labiau panė�ėjo į studij� negu laboratorij�, jau nekalbant apie klinikos palat�. Vis dėlto por� netoliese stūksan�ių agregatų Vinteris atpa�ino � atgaivinimo rezervuarus.

��Kaip suprantu, transformuoti planet� pasisekė.

Moteris keistai jį nu�velgė.

��Jūs per daug ramiai reaguojate.

Vinteris atsisėdo ir gū�telėjo.

��Sukrėtim� patiri tiktai po pirmojo karto.

Juodasis, pakaruokli�kas humoras� bet taip juokavo �monės, kurių jie negalėjo pakarti.

Kolderis pasimuist�s apsivertė. Ranka, kaip ir buvo galima tikėtis, nuslydo iki slėpsnų. Tarsi įsitikin�s, kad visi organai veikia nepriekai�tingai, jis atsimerkė ir sumirksėjo. Moteris jau stūksojo pasvirusi vir� Vinterio kolegos. Tas j� permetė geidulingu �vilgsniu, pla�iai i�si�iepė parodydamas, jog per atgaivinimo proces� ma�ų ma�iausiai pagerėjo jo dantys.

��Nesisėskit,�� įspėjo moteris.

��A� niekur neskubu. � Akys su�ibo ry�kiau.

Antrajam atgaivintajam ji irgi įteikė umaminės arbatos. Norėdamas paragauti gėrimo, Kolderis atsiplė�ė nuo stalo, bet ūmai i�vydo Vinterį ir vos nei�metė puodelio.

��Man derėjo susiprotėti,�� tarė Andrėjai. Nuleid�s puoduk� pakėlė rank� sau u� sprando, u��iuopė stuburo i�linkį. � Prakeiktas ankilozinis spondilitas taip pat nepranyko,�� apmaud�iai pridūrė. � Slankstelio u�degim� galėjote pa�alinti. � Kolderis gurk�telėjo skys�io. � Kartu pradanginti ir jį.

Vinteris nukor� kojas nuo stalo.

��A� taip pat d�iaugiuosi tave matydamas.

Kolderis kreivai nusi�ypsojo, i�kėlė puodelį.

� į sveikat�. � Jis apsi�valgė. � Kautynės, manding, vienaip ar kitaip u�sibaigė. � Po pauzės paklausė: � Na, kas laimėjo?

Nepa�įstamoji pa�audė akimis į atgaivintuosius. Ji i� tikrųjų buvo neapsakomai gra�i. Bet veidas taip ai�kiai spinduliavo s�my�į bei nusivylim�, jog apatinė lūpa net virpėjo. Vinteris ma�ne u�sigeidė j� paguosti.

��Mes tikėjomės ne to,�� prabilo moteris. � Jūs tikrai esate Vinteris ir Kolderis? Muzikantai?

��Aha.

��Garsieji Vinteris ir Kolderis? Sugrį�ėlių didvyriai? �ymieji meilu�iai?

Vinteris matė, jog kolega, kaip ir jis, perprato g�sdinan�i� ties�.

��Kad a� nusprog�iau,�� sumurmėjo Kolderis. � Mes tapome istoriniais veikėjais.

��Legendiniais.

��Būtent. � Kolderis vyptelėjo, atsisėdo ir tebegerdamas arbat� nuleido kojas nuo gulto.

��Kuo jūs vardu?�� pasiteiravo Vinteris moters, idant toji galėtų nukreipti �vilgsnį kitur.

��Andrėja Al-Kajed. � Ji aplai�ė savo lūpas. � Manau, reikėtų i�kviesti prodiuserį.

Jokiomis akivaizd�iomis ry�io priemonėmis Al-Kajed nesinaudojo, bet po akimirkos tolimajame kambario gale atsivėrė durys, ir per slenkstį �engė auk�tas vyri�kis ilgais, juodais plaukais, lyg akademikas pasidabin�s �alia, �ilkine mantija, kuri pridengė i� pa�iūros darbines d�insines, �alvarinėmis sagtimis nusėtas kelnes. Vinteris nė nenustebo pamat�s, jog atėjūnas neįtikėtinai i�vaizdus � dailius bruo�us pary�kino tamsios akys, ne k� �viesesnis gymis, i�kili nosis. Jis sustojo �iek tiek atokiau nuo stalų ir su pla�ia �ypsena veide įsistebeilijo į abu vyrus.

��A� esu Bend�aminas Ben-Amis. � Prisistat�s linktelėjo moteri�kei. � Dėkui, Andrėja. Jie atrodo geros formos.

��Ir jau�iasi normaliai. � Moteris atsitraukė, gestu pakvietė prodiuserį prieiti ar�iau, tarytum sakydama �perleid�iu porel� jums�. Ben-Amis prisigretino prie stalų kojūgalių, tryk�damas savininki�ku pasidid�iavimu. Toki� i�rai�k� Vinteriui teko regėti ne kart�, ir nieko geroji ne�adėjo.

��Ponai, leiskite jus pasveikinti sugrį�us.

��A�iū, � atsiliepė Kolderis,�� bet ver�iau liaukitės pliurp�s niekus. Paai�kinkit, kur mes atsidūrėme, ir ko jūs norite.

Juodaplaukis ilg�is nė kiek neįsi�eidė. Kaip ir Andrėjos Al-Kajed, prodiuserio veidas i�davė jausmus, ir �iuo momentu jame atsispindėjo baiminga pagarba, tarsi abejonėmis dėl atgaivintųjų egzistavimo Ben-Amis būtų atsikrat�s tiktai dabar, i�gird�s Kolderio bals�. Vėlgi, kaip ir asistentė, į klausim� jis neatsakė.

��Mes atgaminome ir senus jūsų apdarus,�� parei�kė. � Juos dėvėdami, esu tikras, jausitės patogiau.

��Velniai �ino. � Kolderis dar sykį ga�liai pa�vairavo į Al-Kajed. Nepaisydami aistringo �vilgsnio, vyras ir moteris atitempė ratuot� stal� su dviem drabu�ių krūvelėmis, įstūmė jį tarp gultų. Vinteris, nusileid�s ant grindų, atpa�ino savo apdarus ir ėmėjais rengtis. Apranga stulbino autenti�kumu. Dėmėtus d�insus, vietomis praplysusius mar�kinėlius, trūkio linijomis i�vagotus aulinius bei odinį �vark�, regis, nu�iūrėjo nuo nuotraukos, atspausdintos ant paskutinio jų albumo vir�elio. Kolderis įsisupo į nuosavus drabu�ius, įspraudė kojas į kauboji�kus batus. Dėl auk�tų kulnų buvo augesnis, bet i�styp�s, �inoma, neatrodė.

��Jeigu i� mūsų tikitės dėkingumo ar nuostabos, jūsų lūkes�iai nepasiteisins,�� į Ben-Amį kreipėsi jis. � Mirtis neturi nieko bendra su liga, kuri� galima i�gydyti. Sirgdamas bent jau �inote, kas vyksta, o dabar��� Kolderis dirstelėjo į koleg�, prikando apatinės lūpos kampelį. Su�narp�t�s tū�mingai įsistebeilijo sau po kojomis ir kum��iu smogė į stal�. � �ūdas, �ūdas, �ūdas.

Labiausiai sukre�ia ne tai, kad grį�ai i� numirusiųjų, pagalvojo Vinteris, o mintis, jog su gyvybėmis atsisveikino tiek daug kitų pa�įstamų �monių. Kaip po bet kurio traum� sukelian�io įvykio, nepameni, kas nutiko prie� pat mirtį. Jis pats viso labo atsiminė, kaip �ingsniavo pagrindiniame Prie�ingybės metropolitene dėl nieko nekvar�indamas galvos, tejausdamas miglot� nerim�, kurį �adino kasdien nuo�mėjan�ios rietenos, o paskui netikėtai atsimerkė ir i�vydo �aving�, bet pasigėrėjimo nerodantį veid�.

��Na, pasakokit,�� tarė Vinteris.

��Eik�ekit prie lango,�� paragino prodiuseris.

Jie nusekė paskui Ben-Amį ir Al-Kajed � basi �lepsėjo per tvirtas medines grindų lentas, �onais braukė dulkes nuo kambarį u�� kim�usių baldų ir nesuvokiamos paskirties ma�inų. Pakeliui link lango turėjo atid�iai �iūrėti, kur eina, todėl panorama atsivėrė prie� akis visi�kai netikėtai. Muzikantai sustingo �alia palangės, pritrenkti įsispoksojo laukan. Apa�ioje, ma�daug u� �imto metrų, vingiavo gatvė, pilna priblo�kian�iai mitriai zujan�ių transporto priemonių. Ji u�sibaigė ties parku, �olėtų kauburių, upok�nių, krūmų ir auk�tų med�ių zona. �en bei ten stiebėsi grak��ios, i� pirmo �vilgsnio ka�kaip supintos struktūros, kurias jungė siūbuojantys, kabantys tiltai. Kitapus parko, įmantriomis konstrukcijomis u�pildytame dangaus fone, ky�ojo daugiau pastatų. Namų ir med�ių at�alynų spie�iai driekėsi, kiek akys u�matė. U� jų mėlynavo dausos, padailintos baltomis plunksninių debesų sruogomis. Auk�tybėse lakiojo ir į �emutinius lygius it pauk��iai smigdavo anks�iau nematyti orlaiviai, kurių sparnai taip �aibi�kai vibravo, kad i�skydo jų kontūrai.

��O, Dieve,�� numykė Kolderis. � Tai yra velnias.

��Kaip visada poeti�kai i�kalbingas,�� įgėlė kolega.

Kiekgi laiko praėjo? Vinteriui gyvam esant, Marso transformavimas buvo k� tik prasidėj�s ir turėjo u�trukti ne vien� �imtmetį. Kad ir kaip spar�iai �monės plu�ėjo, pa�ang� stabdė neįveikiami fiziniai suvar�ymai. Nuo jų mirties prabėgo labai daug metų, o i� pa�įstamų beveik arba visi�kai nieko nebeliko, jeigu �ionyk��iai taip primir�o ir i�kraipė abiejų gyvenimo smulkmenas, jog bi�iulius ėmė laikyti meilu�iais. �it� ties� Vinteris įsis�monino be jokio apsimestinio kuklumo. Vis dėlto nuo įrodymų, badan�ių akis, sekund� jautė, kaip linksta keliai. Staiga suvokė, kad stovi u�simerk�s, visu kūnu remiasi į palang�. Praplė�ė vokus ir liūdnai pa�iūrėjo į Kolderį. Daugas linktelėjo, kietai su�iaup�s lūpas.

��Rodos, viskas baigta,�� pasakė.

Vinteriui į galv� �ovė mintis.

��Susitaikom?

Kolderis i�si�iepė, pakreipė smegenin� ant �ono, tarytum svarstydamas pasiūlym�.

��Ai, velniop. � Jis atki�o deln�, ir muzikantai paspaudė vienas kitam rankas, pirm� sykį po� nė neai�ku, kiek laiko praėjo po paskutinio karto.

Jiedu sutartinai, petys į petį, atsigrį�o į prodiuserį su laborante.

��Gerai,�� prabilo Vinteris. � Mums ai�ku, kad mir� buvome ilgai.

Ben-Amis pamojo į �em� staliuk�, apsupt� keturiomis kėdėmis. Visi atsisėdo.

��Miestas, kuriame esame, vadinamas Nauj�ja Prad�ia,�� nejaukiai tarė juodaplaukis.

Muzikantai prajuko. Kiti du suglumo. Atgaivintus vyrus pralinksmino prodiuserio tonas, tarsi bylojantis, jog ka�kur, galbūt �emėje arba Marse, turėtų egzistuoti Prad�ios miestas.

��Manau, pavadinimas senas,�� pastebėjo Vinteris.

��Mūsų planetos, Euridikės, sostinė įsikūrė prie� du �imtus penkiasde�imt metų. Pats pasaulis yra��� jis trumpam nutilo, tarp lūpų dirgliai paky��iojo lie�uvio galiuk�, � � �aulio vijoje.

��K�? � Vinterį perliejo �alto, akis temdan�io nusivylimo banga.

��Taigi pergal� pasiekė sumauti bėgliai,�� sumetė Kolderis.

��Taip, reformatoriai. � Politi�kai korekti�k� titul� Andrėja Al-Kajed i�tarė irzliu, į�eid�iu balsu. Vinterio nuomonė apie vietin� visuomenin� santvark�, kad ir kokia ji būtų, akimoju suprastėjo.

��Pasistengsiu neu�mir�ti, kaip juos vadinti,�� nusivaipė Kolderis. � Bet ko jums reikia��� jis pa�nairavo į bi�iulį, niūriai, virptelėjo lūpa,�� �i� porelės sugrį�ėlių?

��Mes norime, kad jūs dainuotumėte,�� paai�kino Ben-Amis. � Dalyvautumėte įspūdingame vie�ame renginyje.

��Kodėl?�� agresyviau, nei ketino, paklausė Vinteris.

Prodiuseris atsistojo ir ėmė nervingai vaik�tinėti po kambarį.

��Mano po�iūriu, mums praverstų nedidelė sugrį�ėlių kultūros priemai�a. Jūsų u�sidegimas grumtis su karo ma�inomis bei niekur nesitraukti. � Jis pastypsojo nejudėdamas, lyg ir sumi��s. � Esmė ta, hmm�

��Jos pagaliau atsibeldė �ia?�� pagie�ingai spėjo Kolderis.

��Ne, nieko pana�aus! Tiesiog��� Ben-Amis nutilo, o po pauzės pridūrė: � Bus papras�iau, jeigu jums parodysiu anos savaitės naujienas.

Jis �engė prie objekto, primenan�io veidrodį, instaliuoto į ra�om�jį stal�, ka�k� paknebinėjo ir įjungė. Blizgan�iame pavir�iuje nu�vito filmuoti kadrai: į kameras kreipėsi vyras bei moteris, stovintys ant mil�ini�ko pastato laiptų.

��Kad mane kur!�� nustebo Vinteris. � Generolas D�eikas!

Ben-Amis sustabdė įra��.

��Jūs jį pa�įstate?

��Be abejo. �akas Armandas vadovavo sugrį�ėlių grupuotei. Jėzau, jis i� numirusių gr��ino mane su Kolderiu. To u�mir�ti neįmanoma. Kaip jis �ia atsidūrė?

��Taip pat, kaip ir jūs,�� atsakė prodiuseris.

��Aha, suprantu,�� pailsusiu balsu tarė Vinteris. � Turėjau galvoje, kodėl jį atgaivino, jeigu jūs visi esate bėgliai?

��Dėl smulkmenų, susijusių su mai�tu Prie�ingybėje, įsiliepsnojo gin�ai, bet vėliau, kai jie aprimo�

��Ei, minutėl�, � nutraukė jį Kolderis. � Norite pasakyti, kad sugrį�ėliai mai�tavo? Kad stojo į kov�?

��Taip, taip, bet, kaip minėjau, dėl smulkmenų kilo neai�kumų�

���ir dabar apie jas niekas nediskutuoja,�� pridėjo Al-Kajed. � Jūs privalote suprasti. �itie klausimai i�spr�sti. Gal prat�stume?

� �inoma,�� atsiliepė Vinteris, įbed�s akis į ry�kų �ako Armando atvaizd�. �ia tai bent asmenybė. Sta�iai galva nei�ne�ė, kaip generolas galėjo susidėti su prakeiktų bėglių �utve. Bet lygiai taip pat pasielgė ir kiti �monės, kuriuos jis manė pa�įst�s. Vinteris pa�nairavo į Kolderį, ta�iau kolega teberijo akimis ekran� ir kramtė lūp�.

Vaizdas vėl atgijo. Pirmas pra�neko ne Armandas, o greta jo stovinti mergina. Liauna, nedidukė, aptemptu, bet funkcionaliu kombinezonu, i�pintu �iluminėmis gijomis, apjuostu dir�u, po kuriuo kybojo masyvūs įnagiai. Jos bruo�ai, kaip ir Armando, nebuvo patobulinti, dėl ko traukė Vinterio �vilgsnį labiau nei kitų �monių veidai. Tamsūs antakiai, blizgan�ios akys, juodi plaukai su kirp�iukais, skiaus�iai įrėmin� skruostus.

Negana to, ji kalbėjo Glazgo tartimi. Mergina perdėtai d�iaugsmingai pasisveikino, ir tuomet gerokai rim�iau prabilo generolas. Jo balsas nepasikeitė, bet prancūzi�ko akcento beveik nebuvo girdėti.

��Jums papasakojo gryn� ties�. �iandien nutiko stulbinantis įvykis. Nema�ai mums �inomų dalykų apie skrydį ir netgi laikmetį pasirodė neteisingi. Tuojau paai�kinsiu�

Po sensacingo prane�imo savo �odį tarė pasipūt�s, į�ūliai besi�ypsantis �mogelis.

��Padėtis, kaip suprantate, tapo gana paini,�� nerimastingai pasakė Ben-Amis.

Vinteris nebeturėjo jėgų tvardytis. Kolderis taip pat nesusilaikė. Abu atvertė galvas ir prapliupo kvatoti. I� dalies dėl palengvėjimo, nes jie vis dėlto neatsibudo po de�imties tūkstan�ių metų, nepersikėlė į visi�kai nepa�įstam� ateitį. I� dalies dėl �oko, kuris apėmė, vėl i�vydus Armand�. Bet i� esmės juok� sukėlė elementari piktd�iuga.

��Sutinku, labai ironi�ka,�� pratarė Ben-Amis. � Bet bū�iau dėkingas, jeigu suvoktumėte, kokios rimtos problemos mums gresia.

Pasvir�s į priekį, Vinteris įrėmė alkūnes į stal�.

��O taip, ai�ku, kad velni�kai rimtos. Karo ma�inos, bekūnės jas valdan�ios esybės ir gangsteriai i� Glazgo. � Jam vos pavyko sutramdyti pa�aipų vypsnį. � Ir su�inojus, kad skrido vir��viesiniu grei�iu, nuotaika gali sugesti kiekvienam. Nesuprantu vieno: kaip jūsų gauja įveikė de�imt tūkstan�ių �viesme�ių ir i� visų planetų� ��muzikantas pamojo auk�tyn,�� �sugebėjo nusileisti tokioje, kurioje apstu kovinės technikos?

��Tai ne atsitiktinumas,�� u�tikrino Andrėja Al-Kajed. � Pasaulį i�rinko laivas. I� apim�ių, atmosferos ir vandens po�ymių padarė i�vad�, kad jį verta kolonizuoti.

��Na, ir kas? Kodėl jūs atmetate sutapim�?

Moteris trūktelėjo pe�iais.

� �ansų, kad gyvenimui tinkamoje planetoje aptiksime protingas esybes, buvo nedaug. Kur kas labiau tikėtina, jog nevaldomų karo ma�inų sukūrimas būdingas visoms civilizacijoms.

��Jėzau, kokios slegian�ios prielaidos,�� sumurmėjo Kolderis, pakeisdamas kūno padėtį, kad atlėgtų rai�� koj� kaustanti įtampa.

��Bet mums liko �emė. � Vinteris piktai nudelbė keist� gra�uolių porel�. Neketino prisijungti prie jų projektų neparod�s, ko trok�ta i� ateities. � �inote, a� tebenoriu j� susigr��inti. � Atsidus�s pridėjo: � Noriu, kad mes galėtume sugr��inti juos visus.

Ben-Amis ir Al-Kajed �velgė į jį su u�uojauta, bet nenutuokdami, kur muzikantas suka. Euridikės gyventojai neatpa�ino frazės, neturėjo nė menkiausio supratimo, k� ji rei�kė. Gal ir gerai,�� pagalvojo Vinteris.

��Mielai parūky�iau,�� tarė Kolderis.

Jis sumaigė nuorūk� prie� �engdamas į lift�.

��A� maniau, kad leisimės gravitacine �achta,�� prabilo Vinteris, kai duris u�sidarė. Kabina priminė paprast� �O�io� keltuv�.

Andrėja Al-Kajed, suvokusi, apie k� jis �neka, atsakė:

��Mes bent jau skraidome oro ma�inomis. Ir entomopteriais.

��Kuo?

��Dūzgian�iais orlaiviais.

��O taip. � Liftas dideliu grei�iu �ovė �emyn. � Pana�iais į vabzd�ius.

��I� prad�ių jie atstojo �aislus nutrūktgalviams,�� paai�kino Ben-Amis,�� bet vėliau pasirodė bes� visai prakti�ki. Vir�utinės miesto struktūros itin persipynusios. � Rankos gestais pamėgd�iojo skraidyklės, mėginan�ios i�vengti kliū�ių, manevrus.

Durys atsivėrė, jie nudro�ė per marmurinį, gele�ies dirbiniais padabint� vestibiulį ir i�niro laukan. Automobiliai rūko ne kelio juostomis, o raizginiu optimaliausių trajektorijų, kaip minioje laviruojantys pėstieji. Matyt, pamanė Vinteris, eism� kontroliuoja kompiuteris. Praeiviai ka�kuo skyrėsi nuo jo laikais egzistavusių �monių. U�uot skubėj�, aplinkiniai slankiojo, visi vilkėjo prabangius, i� ry�kiaspalvio �ilko pasiūtus drabu�ius. Bet ne �ia esmė, ir jų dėmesį pritraukdavo ne keista atgaivintųjų apranga. Kiekvienas, einantis pro �alį, probėg�mais dirstelėdavo į muzikantus, ta�iau nenusi�ypsodavo ir nelinktelėdavo. Kolderis ėmė rūs�iai dėb�ioti, tarsi tikėdamasis puolimo arba ka�kokios suktybės. Eismas ūmai sustojo, ir ketvertukas, perėj�s gatv�, nu�ygiavo į park�.

��Privalau paminėti dar vien� smulkmen�, � sumi��s pratarė Ben-Amis. � Jūsų kūnai ne visai tokie, kokius turėjote prie� mirtį. Organizmai subtiliai priderinti prie �ionyk�tės biocheminės sistemos, aprūpinti nauju imunitetu. Bet svarbiausia, hmm, kad mes leidome sau pakoreguoti jūsų smegenis.

Na, va, prasideda.

��Be atitinkamų poky�ių jums grėstų socialinė mirtis � lygiai taip pat pra�ūtumėte, tik fizine prasme, be biocheminės adaptacijos. Kaip ir jūsų laikais, mes neigiamai �iūrime į vidines s�sajas su mechanizmų tinklais bei informacijos srautais. Dėl akivaizd�ių prie�as�ių, be abejo. Tuo pat metu labai pasikliaujame asmeniniu pripa�inimu ir geru vardu. Todėl patobulinome vien� smegenų dalį, atsaking� u� veido atpa�inim�. Jūs niekada nepamir�ite bent kart� pamatytų bruo�ų ir jų savininko vardo.

��Ei, lė�iau,�� papra�ė klibik��iuojantis, atsiliekantis Kolderis. Jie pristabdė �ingsnį. � Taip daug geriau. Jėzau, koks sutrik�s jau�iausi Prie�ingybėje. Visi buvo tokie dailūs, kad neįstengiau atskirti vieno nuo kito. �tai kas anuomet mane erzino. Kiekvienas atrodė nepakartojamas.

��Kaip ir dabar,�� atsiliepė Andrėja, ry�tingai, bet neskubriai minanti tarp Vinterio bei Kolderio. Į takelį stukseno jos batų kulnai, per kulk�nis plek�nojo juodos suknelės pakra��iai, baltas chalatas u�leido viet� trumpai, pilk�vai rudai matinio aksomo striukei.

Vinteris nusi�ypsojo, akies kra�teliu �vilgtelėjo į technik�, vėl pasigro�ėjo nuostabaus jos veido niuansais. �monės try�ko �avesiu jau tada, kai jam pirm� kart� teko grį�ti i� numirusiųjų, dar Saulės sistemoje. Bruo�ų permainas nulėmė pa�alinis poveikis. Genetinės transformacijos privalėjo u�tikrinti sveikat�, o ne dovanoti gro�į. Pastarasis tebuvo įsigėr�s iki kaulų, o sveik� organizmo būsen� palaikė instaliuotos, fizin� jaunyst� garantuojan�ios korekcijų sistemos. Tiesa, subtilius garbingo am�iaus po�ymius, kuriuos u�fiksuodavo įgudusi akis, i�duodavo laikysena ir bruo�ai � ne i�kar�imas kaip senais laikais, prie� pirm�j� Vinterio mirtį, o savoti�ko i�puoselėjimo �enklai. Ta�iau atviri, kone vaiki�kai naivūs Ben-Amio ir Al-Kajed �vilgsniai� na, tai �is tas naujo.

��O, Dieve. � Kolderis netikėtai sustojo.

��Norėjau, kad j� pamatytumėte,�� tarė prodiuseris.

Vinteris i� prad�ių pastebėjo savo ir bi�iulio pavardes, u�ra�ytas ant cokolio. Pakėl�s galv�, i�vydo dviejų nuogų, susikibusių vyrų skulptūr�, kurios pagrindu tapo viena koja auk�tesnio, jį vaizduojan�io individo. Muzikantas apėjo statulas, įsi�iūrėjo į kitos, vaizduojan�ios Kolderį, i�rai�k�, atsisuko į original� ir pamatė, kad �io akyse nu�vito toks pat �vilgsnis. Vinteris nusijuokė.

��Skulptūr� visi vadina �Įsimylėjėliais�.

�įkart prajuko ir Kolderis.

��Kiek supratau, u�uominos į artimus santykius jus linksmina, ��prabilo Al-Kajed.

��Ar �inote, kas �ia pavaizduota?�� paklausė Vinteris. � Kaip krentame į durpyn�. I� kurio i�griebė mūsų lavonus. Mudu va�iavome automobiliu. Taip i�tiesiau koj�, nes iki dugno spaud�iau suknist� stabdį!

��O a� jo laikausi tik todėl,�� apmaud�iai pridūrė Kolderis,�� kad neturėjau, į k� įsikibti.

��Jūs prisimenate, kas nutiko?�� nustebo Ben-Amis.

Vinteris įsispėtrijo į koleg�, jo akyse pamatė niūraus savo

�vilgsnio atspindį. Kolderis ne�ymiai krestelėjo galva.

��Tiesiog taip įvyko,�� atsakė. Diskutuoti atminties tema nejautė jokio noro.

��Kodėl jus atgaivino?�� pasiteiravo Al-Kajed.

��I� Ranocho mū�io lauko mus susėmė Juodojo pjautuvo �monės,�� paai�kino Vinteris. � Palaikė karo aukomis. Tuo metu durpyn� jau kaustė am�inasis į�alas. Na, �inote, dėl branduolinės �iemos.

��Nuostabu,�� tarė Ben-Amis, įdėmiai jo klausydamasis.

��Tobula,�� paskelbė Hofmanas.

Jau ne pirm� sykį Karlail įtarė, jog kosmetologas jai ir vėl i�krėtė pok�t�. Papuo�ė ilgu, �em� siekian�iu apdaru su balzganais kaip medvilnė nėriniais, u�dengusiais dramblio kaulo spalvos poliesterį, apykaklės ir rankogalių apsiuvais, giliomis padurko klostėmis.

��Pana�u į prakeikt� vestuvin� suknel�.

� �ia ne nuotakos drabu�iai,�� u�protestavo jis. � Ir ne pamerges,�� pridūrė, numat�s kit� jos prie�taravim�. � I� tam tikros epochos, ironi�ki ir�

���tinkantys �iam vakarui,�� monotoni�kai u�baigė Karlail. � Tiek to. Patikėsiu tavimi. Prisijungsi?

Hofmanas papurtė galv�, kone sudrebėjo visu kūnu.

��Klausytis folklorininkų? Na, jau ne. Esu tikras, kad puikiai pasismaginsi. Vyrai tave u�grius pulkais.

��Ne, griūsiu pati. U�mynusi ant suknelės kra�to.

Karlail sugniau�ė ir auk�tyn trūktelėjo klost�, atverdama keli� auk�takulniams bateliams, per petį persimetė odin� kuprin� � būtin� aprangos pried�, kaip j� u�tikrino,�� prie vir�ugalvio priplojo �iaudin�, kaspinais i�dabint� skrybėlait� nulėpusiais kra�tais ir pasi�alino i� kambario.

��Kepur� reikia ne�tis,�� pavymui desperati�kai su�uko Hofmanas.

Vienbėgio moduliams artėjant prie koncertų parko, jos drovumas nenumaldomai blėso. Akivaizdu, kad �itam vakarui vietiniai pametė galvas dėl keisto, kaimieti�ko retro stiliaus, kurį, kiek jai teko matyti, puoselėjo branduoliniai ami�ai, viena i� konservatyvesnių A.A. sektų: atomo fanatikai. Įėjimas į park� �iojėjo u� �imto metrų nuo stotelės. Prieblandoje, pora �imtų metrų nuo įėjimo tviskėjo did�iulė, scen� dengiantį stoginė. �iūrovų minioje susibūr� �monės jau atsidavė prakaitu ir alumi. Kai kurie netgi rūkė. Kiekvienas savaip įsiliejo į bendr� atmosfer�. Nuo prekystalio pastvėrusi alaus skardin�, vėduodamasi skrybėlaite (aha!), ji prasibrovė į priekį. Vie�ni� visi atpa�ino, todėl bilieto jai nereikėjo. Kaip ir leidimo nueiti į u�kulisius, kur po koncerto įvyks vakarėlis. Jeigu ne susitarimas su Armandu, pobūvis Karlail nė nedomintų. Ta�iau aplinkybės pasikeitė, ir dabar, apie jas galvojant, mergina jautė, kaip krūtinėje spurda �irdis. Susitikti su bardais i� sugrį�ėlių rato itin svarbu. Nūnai pasitarnauti galėjo netgi tai, kad visuomenė netikėtai nustojo ja � ir �laimu � domėtis, nors permainos ma�umėl� erzino. Vis dėlto Liusinda Karlail buvo pakankamai �ymi, kad atsidurtų sve�ių s�ra�e. Nepastovieji Euridikės gyventojai masi�kai sutelkė dėmesį į muzikantus, nustelbdami net tikrus folkloro gerbėjus, kurie �ia atvyko nuo�ird�iai trok�dami porelės pasiklausyti.

Armandas jiems nepriklausė, bet kvietimo irgi sulaukė. Gavo vietas prie�akinėje eilėje, greta Karlail. Jis atsistojo � su savo senosios EKA[5] uniformos kopija atrodė labai oficialius � nusilenkė ir pristatė �mon�. Pasipuo�usi metalo atspalvio minisuknele, u�simauk�linusi skafandro formos gobtuv�, tokiu būdu mėgindama įsijausti į praėjusių laikme�ių mad�, �aneta ai�kiai persistengė, bet dėl to nesuko galvos.

��Stilius pasi�ymi dideliu plasti�kumu,�� atsisėdusi parei�kė.

Karlail įsitaisė ant plastikinės sėdynės ir apsidairė. Kol kas savo vietas u�ėmė ne visi, nema�ai �monių tiesiog stypsojo ir varstė scen� rimtais �vilgsniais. Matyt, u�kietėj�, ilgalaikiai grupės gerbėjai. Likusi� �iūrovų dalį sudarė tipi�ki Naujosios Prad�ios gyventojai, rodos, i� �emesnio sluoksnio negu tie, kurie dalyvavo per didįjį jos priėmim�. Tyrinėdama u�nugarį, Karlail atpa�ino kelis veidus: naujienų analitiko, aktoriaus Kovalskio ir �laimo, sėdin�io u� poros eilių. Buv�s �eimynyk�tis jos nepastebėjo. Mergina skubiai nusisuko.

Po velnių, ksjis �ia veikia? Kelioms sekundėms vaizduotė persijungė į audringos paranojos re�im�. Aprimusi Karlail prisiminė, kad profesorius, �iaip ar taip, kil�s i� tos pa�ios epochos, kaip ir Vinteris su Kolderiu. Nenuostabu, jog u�sigeidė pamatyti bei i�girsti �monės i� penkto 21 am�iaus de�imtme�io. Galbūt netgi juos dievino. Kosminės gelmės kantri � apkiautėlis moksliukas buvo pakankamai apgailėtinas, kad mėgtų tokio stiliaus muzik�.

Ant scenos i�dyg�s, trijų dalių kostium� ir mėlynus d�insinius mar�kinius dėvintis, rankoje butaforinį mikrofon� gniau�iantis vyri�kis papra�ė pasitikti velionius Vinterį bei Kolderį. Visi pakilo i� savo vietų � arba, jeigu jau stovėjo, įniko stryk�ioti � ir sukėlė ovacijas. Netrukus, ne�ini gitaromis, pasirodė abu muzikantai. Jie pamojo �iūrovams, sumostagavo instrumentais ir nusi�ypsojo. Nors ap�vietimo kontrastas veikiausiai suliejo mini� į visum�.

Vinteris, įsisup�s į juod� odinį, baltus mar�kinėlius dengiantį �vark�, u�sitemp�s dėmėtus d�insus, avintis rudus aulinius, stiebėsi beveik į dviejų metrų auk�tumas, turėjo siaur� nosį ir pla�i� burn�, �valgėsi prisimerk�s, tarytum akis nuolat spigintų ry�ki �viesa. Tris dienas neliestų barzdaplaukių ra�ienos jo bruo�ams suteikė niauriai grėsming�, kone demoni�k� i�rai�k�. Ant pe�ių, i�kilusių vir� pla�ios krūtinės, krito ilgi, glotnūs plaukai. Gerokai �emesnio Kolderio ūgis siekė ne daugiau kaip metr� penkiasde�imt centimetrų, nes tarp men�ių jo stuburas i�silenkė į kupr�. Ma�ylis laikė galv� auk�tai pakelt�, nepaisydamas savo pakumpimo, ir �iban�iomis, atviromis akimis smalsiai �audė į auditorij�. �variai apskustas, simpati�kas veidas prikaustė aplinkinių �vilgsnius. Dėl laikysenos � galūnės buvo įprasto ilgio, bet neįtikėtinai stiprios � jis truputį priminė be�d�ion�. Pats vilkėjo baltus, medvilninius prasegtus mar�kinius be apykaklės ir juod� �vark�.

Kolderis u��oko ant auk�tos kėdutės, idant ūgiu prilygtų Vinteriui, tuomet abu vyrai trumpam palinko vienas prie kito, suderino gitaras, krep�telėjo butaforinius, ant pastovų pritvirtintus mikrofonus. U� jų į scen� vorele atėjo tuzinas moterų, pagalbinių dainininkių, sukėlusių antr� plojimų bang�. Jos dėvėjo identi�kus, aptemptus, į astronautų kombinezonus pana�ius drabu�ius, kurie stulbinan�iai skyrėsi nuo gerbėjų aprangos ir ka�kaip nesiderino su koncerto fonu.

Vinteris, perbrauk�s stygas, sugrojo kelis pradinius taktus ir ėmė dainuoti �iurk��iu, nelavintu, bet apie didel� patirtį bylojan�iu balsu. Kolderis traukė klasikinės mokyklos i�ugdytu baritonu. Rai�ų jo partnerio bos� melodingai papildė �velnios moterų choro trelės.

Sulig paskutinėmis eilutėmis klausytojai nusijuokė, o Karlail vyptelėjo suvokusi, kad muzikantų pavardės �iurpiai tarpusavyje derinosi: Vinteris ir Kolderis[6], o taip. Visų u�uominų, įpintų į posmus, neperprato, bet jautė, kaip �od�ius bei garsus atmie�ė �varba. Jie porino apie draugus, konkuruojan�ius dėl moterų, muzikos ir, ko gero, politikos, pati daina skambėjo it baladė apie seniai mirusius �mones.

Vyrai apsimainė �ypsenomis ir demonstratyviai paspaudė viens kitam rankas. Vinteris pasakė kalambūr�, susijusį su miesto pavadinimu, ta�iau replik� u�go�ė aplodismentai. Po pauzės porelė u�dainavo apie asteroidų rūdkasius.

Vėliau per auditorij� nuaidėjo daina apie JV okupacinių pajėgų kareivius, pavadinta �Giganti�ki drie�ai i� kitos �vaig�dės�, j� lydėjo kelios banalios meilės baladės, kurios jiems, regis, daug k� rei�kė. Porelė baigė koncert� u�degan�iu, bet nykiu sugrį�ėlių himnu �Did�iaisiais Senaisiais�:

�nairuodama Karlail pamatė, kad �ako Armando veide atsispindi jos reakcija. Na, ir klaikybė, bet klausytojams tie posmai patiko. Vinteris su Kolderiu i�klausė ovacijų, pamojavo bei nupėdino į u�kulisius, ta�iau, �iūrovams reikalaujant pakartojimo, netrukus sugrį�o. Jiedu kartu su pagalbinėmis dainininkėmis nusilenkė, ir scena aptemo. Kai �viesos priblėso, Vinterio akys nuslydo eilėmis, sekundei smigo į Karlail viet�. Galų gale visi pasi�alino. I� garsiakalbių pasruvo įra�yta muzika � sald�ios, smuiku �irpinamos folklorinės melodijos. Atėjo metas pobūviui.

Vinteris panardino galv� į vandenį, atsitiesė ir kruop��iai apsi�luostė. Greta stovintis Kolderis atliko t� pa�i� procedūr�. Jie nu�veitė rank�luos�ius �alin, susi�valgė ir ry�tingai i�dro�ė i� ma�utėlio persirengimo kambario, tarytum ketindami pasitikti nei�vengiam� likim�. Stoginės u�kulisius atstojo medinėmis grindimis nuklota zona, kurioje, prie baro bei spie�iaus stalų, rūkė, uostė garus ir gėrė ma�daug �imtas �monių. Sve�iai lūkuriavo jau dvide�imt minu�ių, o tiek laiko u�teko, kad jie įsitrauktų į pokalbius ir nė nepastebėtų pasirod�iusių muzikantų.

Porelė priartėjo prie pirmo stalo, pakluso energingiems raginimams prisėsti. Įsitaisė �alia trijų vyrų bei dviejų moterų, apsirengusių taip, lyg būtų k� tik nu�eng� nuo senųjų albumų vir�elių. Vinteris nukreipė �vilgsnį į Kolderį, ne�ymiai virptelėj�s akies voku atkartojo bi�iulio gest� ir u�siėmė rimtais darbais � i�tikimų gerbėjų d�iuginimu. Gurk�nodamas alų, atsakydamas į klausimus, kuriuos girdėjo tūkstan�ius kartų, pats pateikdamas klausimus, kurių atsakymai i�dulkėdavo i� galvos anks�iau, nei pa�nekovai sugebėdavo juos u�baigti, jis suvokė, kad mėgaujasi vakarėliu. Karjeros prad�ioje po koncertų tiesiog atsipalaiduodavo draugų ir giminai�ių rate. Vėliau muzikantus ėmė varginti menami bi�iuliai i� nepa�įstamųjų rato, ta�iau tokios i�krovos reikėdavo po kiekvieno pasirodymo. Antraip, paspruk� i� pobūvio, jie po vien� arba drauge nusigertų bei susipe�tų. Retsykiais nutikdavo ir taip.

Vinteris su Kolderiu persikraustydavo prie kito staliuko kas de�imt minu�ių, atsisveikindavo su grupelėmis sve�ių, demonstruodami tariam� apgailestavim�, bet apimti palengvėjimo. Pora sutiktų �monių �avėjosi jų melodijomis dar Saulės sistemoje, bet muzikantai nė vieno asmeni�kai nepa�inojo. Po tre�io ar ketvirto perėjimo susitiko su �laimu, kuris paspaudė jiems rankas ir atsisėdo skepti�kai i�kreipdamas lūpų kamputį. Jis priklausė ne draugų ar gerbėjų, o savoti�kų vietinių į�ymybių gretoms.

��Malonu su jumis susipa�inti,�� tarė Vinteris.

��I�ties?�� nustebo �laimas. � Nelaikote man�s giganti�ku drie�u i� kitos planetos? Arba zombių i�pera?

� �inoma, ne!�� priblok�tas atsakė muzikantas. � Jėzau, a� tikrai taip negalvoju. Mums nerūpi, koki� pus� jūs palaikėte.

��Amerikoje pardavėme daugyb� albumų � įsiterpė Kolderis. � Ir satelitinėse jos valstybėse,�� pridūrė, nors pastaba nieko nesudomino.

��Visa tai j�u praeityje,�� atid�iai rinkdamas �od�ius, patikino Vinteris. � Pavyzd�iui, Kolderis� jis jautė prielankum� sumautiems� reformatoriams. Bet kas buvo, tas pra�uvo.

�laimas kryptelėjo galva į u�nugarį.

��Kaip matau, jūs pasikvietėte nema�ai sugrį�ėlių.

Vinteris patrūk�iojo pe�iais.

� �iais klausimais kreipkitės ne į mane. Tuos �mones į sve�ių s�ra�� įtraukė Ben-Amis. � Jis �vilgsniu pasekė, kur rodė profesorius. � O taip, generol� D�eik� pa�įstame. Nekantrauju vėl su juo susitikti.

Armandui draugij� palaikė Kovalskis, Al-Kajed, Ben-Amis, anks�iau nematyta moteris ir Karlail. Kaip ir anuomet, kai pastar�j� i�vydo pirmoje �iūrovų eilėje, muzikanto �irdį sudrebino virpulys. Ji dėvėjo ilg� balzgan� suknel�, tarsi nukopijuot� i� parusvėjusios, senųjų vakarų apdarus vaizduojan�ios nuotraukos. Veido bruo�ai buvo tokie saviti, kad jų niuansus sunkiai sekėsi įsiminti, bet niekaip nepavyko u�mir�ti. Akistata su ja visada prilygs staigmenai.

(Ei, kas pakurstė �it� mintį?) Vinteris sumirksėjo ir krestelėjo galva.

��Atleiskit, k� sakėt?�� perklausė.

��Sakiau, kodėl d�iaugiatės su manimi susipa�in�s?�� dirgliai pakartojo �laimas. � Tik apsieikime be banalių mandagybių.

��K� gi��� muzikantas pasistengė prabilti kuo malonesniu balsu. � Jūs �adinate lūkes�ius, kad atgaivinti galima ir kitus �mones.

��Jis gū�telėjo. � Nors vilties nėra daug.

Į priekį pasviro �alia profesoriaus sėdinti moteris.

��Jūs i�likote sugrį�ėliu,�� tarė, tik neai�ku, klausiamu ar kaltinamu tonu. Vinteris pa�velgė į keistai kerin�i� gra�uol�. I�sipuo�usi rensesanso mugės apdaru ji priminė aktor�, vaidinan�i� piktaval� Medi�ių epochos hercogien�. Turbūt �nipinėjo Jungtiniam vadų komitetui. Ma�ai trūko, kad jis būtų prajuk�s.

��Na, a� tebetikiu, kuo tikėjau prie�� mano po�iūriu, prie� por� savai�ių. � Vinteris vėl patraukė pe�iais. � Dabar mes gyvename kitokiame pasaulyje. Kai pasirodys vir��viesiniai laivai ar atsivers kirmgrau�a, kiek suprantu, galėtume nuskristi atgal į �em�. Ne�inau, kokios politinės tendencijos įsitvirtino paskutiniu metu, bet senosios bėglių ir sugrį�ėlių rietenos nugrimzdo į praeitį. Jų vaidai nebeverti dėmesio.

��Juk niekas nesiteirauja, ar �laimas liko sionistu,�� neva paslaugiai ir į�valgiai pastebėjo Kolderis.

��Ak, tu, �unsnuki!�� u�siplieskė profesorius. � Su�iktas euroslunki!

Vinteris nuleido rank� ant kolegos peties.

� �tai dar vienas, jau u�sibaig�s karas,�� �velniai pasakė. � Mes visi per jį �uvome, teisingai? Kiekvienas savaip. Pamir�kime senas nuoskaudas, pamir�kime. � I�lauk�s tinkamo momento, pakilo nuo kėdės, santūriai atsisveikino ir pajudėjo link kito, bet ne gretimo stalo.

� �inai, sutrauka, kartais mielai tave pasmaug�iau,�� tarė Kolderiui.

Iki Ben-Amio staliuko jiedu nusigavo apytikriai po valandos, tarytum u�sigeid� geriausi� pasitaupyti pabaigai. Vinteris įsitaisė prie Liusindos Karlail, bi�iulis jį pervėrė rūs�iu �vilgsniu ir atsisėdo prie Andrėjos Ak-Kajed, kuri nūnai buvo nusiteikusi gana draugi�kai ma�ylio at�vilgiu.

Bet i� prad�ių jie kreipėsi į �ak� Armand�.

��Sta�iai neįtikėtina, kad vėl su jumis pasimatėme,�� prabilo Vinteris.

��Ties� sakant, a� nepamenu, jog mes buvome susitik�, � prisipa�ino generolas. � Juodojo pjautuvo klinikos buvo u�kim�tos lavonais.

Kolderis atsiduso, rankoje pavartė cigaret�.

��Aha, ir jūs asmeni�kai visus, vien� po kito, pasveikinote atgavus gyvyb�.

��Vykd�iau kasdienes pareigas,�� atsakė Armandas. � Kad pakei�iau nuotaik�. �inoma, kaip atlikėjus, a� puikiai jus atsimenu. Jūsų dainos kokybės prasme nesuprastėjo. Vėl jų klausydamasis i�gyvenau nepamir�tamus potyrius.

Jo �mona, �aneta, nusijuokė.

��Kitaip tariant, jūsų melodijos, kaip ir anks�iau, jam nepatinka.

�akas Armandas, pakreip�s lūpų kampu�ius vir�un, truktelėjo pe�iais.

��K� galiu pasakyti? A� mėgstu klasik�.

��Skoniai skiriasi. Man asmeni�kai labiau prie �irdies romantika.

��Vinteris nusi�ypsojo ir atsigr�ė į Karlail. � Kaip ir jums, jei neklystu.

Moters veide nu�vito ironi�kas vypsnis.

��Prisiderinau prie mados. � Nagais perbraukusi suknelės nėrinius, pridėjo: � �ia ne mano stilius.

Muzikantas energingai sukinkavo galva.

��Aha, jis pernelyg, hmm� kuklus. Bet jums neblogai tinka. � Ne, taip pliauk�damas nieko doro nepe�. Bet dabar Vinteriui viso labo norėjosi gro�ėtis jos veidu. � Beje��� jis leptelėjo pirm� ant lie�uvio galo nuslydusi� kvailyst�, � �ar kada lankėtės �emėje?

��Taip.

Abu atlikėjai vieningai, neri�liai su�ūk�iojo.

��Tikrai?�� i�si�iojo Vinteris. � Kokia ji?

Karlail sekundei nukreipė �vilgsnį į Armand�, vėl pa�iūrėjo į auk�taūgį muzikant�.

��Nuostabi,�� atsakė. � Pama�u atsigauna. Lyginat su �eme, transformuoti pasauliai, netgi Euridikė, atrodo pustu��iai. Skurdūs, suprantat?

��Aha, suprantu. O kaipgi �monės?

��Ir ma�inos?�� pridūrė Kolderis.

��Na, �monių daugėja. Jų skai�ius i�augo iki milijardo. Kalbant apie mechanizmus� tie nesiautėja. Kurie nevirto nuolau�omis, tiesiog kiurkso vienoje vietoje ir gaud�ia.

��Jūs įveikėte karo ma�inas?�� pasitikslino Kolderis.

��Ne visai. Jos paliko mus ramybėje. Galbūt i�eikvojo kur�, o gal i� vidinių sistemų ka�kas pranyko.

��Mes svarstėme, ar įmanoma, na, �inote, pasirūpinti sugrį�ė� liais. Atgaivinti juos, kaip jūs prikėlė an�� � Vinteris dūrė nyk��iu vir� savo peties, tiesiai į �laim�.

��T� �mikį? Aha, turbūt. Bet gali kilti problemų. � Pasvirusi mergina tyliai kreipėsi į abu muzikantus ir, ko gero, į Armand�. � �emėje vietos apstu, ar ne? Ten negali dominuoti jokios valstybės.

Jau nebe! Mes, tai yra Karlailų klanas, u�valdėme kirmgrau�ų raizginį senais laikais ir iki �iol jį kontroliuojame. Bet visko į savo rankas neprigriebėme. Post�monių technologijos atiteko �vie�iamojo am�iaus riteriams, kuriems nepatinka, kai kiti bando jas ap�niuk�� tinėti.

��O��� nut�sė Kolderis. � Vadinasi, mums reikėtų pa�nekėti su jais.

Karlail suglumo.

��Ne, ne,�� papurtė galv�. � �AR negr��intų �monių i� numirusiųjų, net jei pajėgtų. Tiki, kad atgaivintuosius persekiotų bloga karma.

��Velniava. � Vinteris atsilo�ė. � �od�iu, padėtis bevilti�ka.

��Ne, nieko pana�aus. � Ji palinko dar ar�iau. Vinteris u�uodė muskusinį kūno aromat�, sklindantį nuo Karlail, sumi�usį su senienos kvapu, kuriuo atsidavė pagal original� sukurtos suknelės audinys. � Matot, �emėje mums niekada nereikėjo mesti i��ūkio riteriams. Kaip sakiau, ten erdvės pilna. Ta�iau mes sugebėtume i�stumti juos i� bet kokios teritorijos� ir pakankamai ilgam laikotarpiui, kad į perimt� vietov� pasiųstume kelis �valgybinius transporterius. Nenoriu pateikti jokių garantijų, bet galiu u�tikrinti, jog pabandysime.

��U�tikrinti?�� nustebo Kolderis. � I� tiesų?

Karlail atsisėdo tiesiau, ir dabar, u�uot atrod�iusi kaip kaimietuke palaike suknute, priminė pasipūtusi�, senamadi�ku apdaru i�sipus�iusi� dam�.

� �inia,�� atsakė. � Juk a� esu i� Karlailų padermės.

Pokalbis t�sėsi. Kovalskis �nekėjosi su �aku Armandu, god�iai sugerdamas informacij�; po kurio laiko Vinteris pastebėjo, kad aktorius tiek gestais, tiek pa�iais bruo�ais pama�u supana�ėjo su tiriamu subjektu; ka�kaip pakito jo veido i�rai�ka ir net lūpų i�linkis. �aneta su Al-Kajed dalinosi painiomis, intymiomis smulkmenomis. Nuolat aplinkinius stebintis Ben-Amis klausėsi jų viena ausimi, sykiu bendravo su Karlail. Atsistoj�s Kolderis numynė �alin ir grį�o kartu su auk�taūge moterimi; �niauk�dami narkotinius garus i� to paties vamzdelio, jie paeiliui krizeno. Vinteris mintyse paspėliojo, kuo gi bi�iulis su�avėjo t� daili� būtyb�: nerūpestingu savo tau�kėjimu, o gal deformuotu kūno sudėjimu, �adinan�iu i�kreipt� potraukį arba papras�iausi� gailestį?

Jis pasuko galv�, sutelkė dėmesį į Karlail bei Ben-Amį.

� �inot, k�, � dudeno prodiuseris,�� imkite ir pati pa�iūrėkite. Vaizdus atkurs bet kokios sistemos ekranas. � I� ki�enės su�vejot� kortel� perleido pa�nekovei. Toji �yptelėjo ir j� įsimetė į kuprin�.

��Pagaliau su�inosiu, ar Hofmanas jus �mei�ė, � tarė. � Ir įsitikinsiu, ar Adrianas teisus.

Vinteris pagavo Karlail �vilgsnį.

��Dėl ko?

��Dėl Bend�amino pastatymų kokybės.

��O, jie nuostabūs,�� pasakė Vinteris. � A� did�iuojuosi, jog dalyvausiu naujausiame.

Karlail keistai į jį dirstelėjo.

��Kaip minėjau, įsitikinsiu pati.

��Nepasikliaujate mano skoniu?

��Jei atvirai, ne. Tik ne po �io vakaro.

Muzikantas kvatodamas atmetė rankas.

��Dėl skonio neverta gin�ytis. � Juodaplaukė bent teikėsi su juo bendrauti, suteikė Vinteriui dingstį varstyti j� akimis.

��Meilės dainas jūs atliekate labai jausmingai,�� pripa�ino Karlail. � O, beje, ir pa�i� pirm�j�.

��Na, jos emocionalios.

��Apie tikrus �mones?

�alia sėdintis Ben-Amis įtraukė oro pro suk�stus dantis, bet ji nieko nepastebėjo.

��Mudu su Kolderiu buvome kuo tikriausi,�� atsakė Vinteris.

��Turėjau galvoje moteris,�� patikslino Karlail.

��Mano Airina ir Aleno Arlena� jos buvo� mano �mona ir jo mergina. Ketinome su jomis susitikti Fort Viljamo vie�butyje, bet, kaip �inote, u�simu�ėme per avarij�. �ventėme pirm� rimt� savo kontrakt�, automobilį vairavo autonavigatorius. Kol va�iavome, u�griuvo Negailestingas Pagrobimas. Nespėjus mums sureaguoti, ma�ina tapo nevaldoma. Praradome s�mon� ir atsipeikėjome tiktai po dvide�imties metų, planetos orbitoje. �emė, �kotija, Airina ir Arlena pradingo. Jų fragmentai, jei tik �ie i�liko, atsidūrė ma�inose. Sielų ėdikėse. � Jis virptelėjo, nir�iai i�si�iepė, mintyse staiga pamat�s miglot� mylimosios atvaizd�. � Bet mes visa tai susigr��insime.

��Ma�ų ma�iausiai �em� ir �kotij�. O dėl kitko� na, tikiuosi, jus lydės sėkmė.

Vinterį vėl pervėrė skausmas, �įkart sumi��s su palengvėjimu.

��Papasakokit apie �kotij�.

Ir ji paporino, ausdama spalvingus vaizdus i� trumpalaikių, be abejo, savo vie�nagių, griuvėsių bei rekonstrukcijų, Pert�yro pu�ynų, rūd�ių dykumos, nusidriekusios į �iaur� nuo Duirini�o, kabantį Forto tilt� nutvieskusios vakaro �aros, Karlailų pilies, atsispindin�ios Klaido slėnio e�erėliuose. Vinteris klausėsi, pirm� sykį pakerėtas moters �od�ių, o ne tuo, kad kalbėjo būtent ji. Apsiblaususiomis akimis �iopsodamas į stal�, per pe�ius apkabin�s naujai i�kept� savo mergin�, ausis įtempė netgi Kolderis, nors dėl �kotijos jis niekada nėjo i� proto. Prie gretimų staliukų įsitais� �monės nustojo �neku�iuotis ir įsiklausė, stovintys pasislinko ar�iau.

U� nugaros ka�kas nusikvatojo, i�bla�kydamas ap�avus. Vinteris atsigr�ė ir pamatė �laim�.

��Vėl tu,�� suniurzgė Karlail.

Prisitrauk�s kėd�, profesorius atsisėdo.

��Nepykit dėl to� k� pasakiau anks�iau. � Jis i� esmės kreipėsi į Kolderį. � Temos, kurias aptarėme, gali lengvai i�vesti i� pusiausvyros.

Muzikantas pakinkavo galva, numojo ilga savo ranka.

��Nieko tokio.

� �i� moterį pa�įstu geriau u� jus,�� pasisuk�s į Vinterį, tarė �laimas. � �inau, k� ji �ada. Jūs turbūt nustebsite, bet, mano nuomone, Liusinda kalba nuo�ird�iai ir tikrai pajėgtų jus gr��inti į �em�. Ojos �eima neatsisakytų įsiver�ti į riterių saugojam� zon�. �tai k� jums pasiūlė, tiesa?

Vinteris nė menkiausiu linktelėjimu nepatvirtino, teisus jis ar ne, o Karlail nusivaipė, atmesdama profesoriaus prielaidas.

��Ei, koks tau skirtumas?

��Jokio,�� atsakė �laimas. � Bet mūsų draugai pasijus apvilti. Ponai, privalau atverti jums akis � tie pa�adai nieko neverti. I� kelionės į �em� nepe�ite jokios naudos.

��K� turite omenyje?�� nesuprato Vinteris.

Profesorius paeiliui nu�velgė abu muzikantus.

��Nuo tada, kai mane atgaivino, daug laiko praleidau įdomiai bendraudamas su ponia Ko�ravi ir kitais Juodojo pjautuvo atstovais. A� ma�iau jūsų failus. Pats, kitaip nei jūs, buvau� tai yra esu kompiuterių specialistas. Nestokoju profesinės patirties, todėl �inau, kaip būna, be to, �monės i� Juodojo pjautuvo patvirtino mano įtarimus. I�trauktus i� durpyno, judu perkėlė į fizinius pavidalus, bet ne i� įra�ų, kaip, pavyzd�iui, mane, į Euridik� atskridusius kolonistus� arba jus, kai tuo u�siėmė �avingoji panelė Al-Kajed.

��Anokia �ia naujiena,�� pa�aipiai at�ovė Kolderis. � Juodojo pjautuvo mergai�iukė mus atgaivino pasitelkusi neurode�ifratorių.

��Ar �inote, k� jis daro?�� paklausė �laimas. � Nervų struktūras derina su �inomais įvesties duomenimis. Rad�s tinkam� por�, atbuline eiga kuria likusias struktūras. Gali dovanoti prisiminimus. I� kelių fragmentų rekonstruoja smegenis ir s�mon�, kaip paleontologai, i� vieno kaulo atgamina seniai i�nykusį gyvūn�. � Jis nusi�ypsojo. � Pana�u į miesto legend�, bet jūs, ai�ku, suvokiate, kur suku.

Vinteris linktelėjo.

��Nieko naujo nei�klojote. K� bandote mums pasakyti?

��Ogi tai, kad i� jūsų nervų struktūrų nekas tebuvo lik�, � paai�kino profesorius. � Durpynas ir am�inasis į�alas judu i� dalies apsaugojo, bet tobulomis konservavimo priemonėmis jų nepavadin�iau. Daugelis pirmojo gyvenimo atsiminimų grynai dirbtiniai, sukurpti i� vaizdo įra�ų, eilių, biografijų nuotrupų � gal net i� u�ra�ų plok�telių vir�eliuose,�� i� menkai �inomų arba papras�iausiai i�galvotų faktų. Tiek Airina, tiek Arlena egzistuoja tiktai jūsų dainose. Prie� mirtį judu draugavote su merginomis, ta�iau jos gyveno Londone, niekada nesilankė �kotijoje ir per antr�jį reid� beveik garantuotai virto dulkėmis.

Karlail veidas pably�ko. Ben-Amis rūs�iai susiraukė. �akui Armandui, regis, knietėjo prasmegti savo uniformoje. �anetos �vilgsnis atrodė u�jau�iantis ir susirūpin�s.

Vinteris pa�iūrėjo į Kolderį, ir abu muzikantai atsisuko į �laim�.

��Mes patys visk� i�siai�kinome, praėjus porai savai�ių po pirmojo atgaivinimo. � Vinteris mostu parodė į kambarį. � Kaip matot, gerbėjų mudviem netrūksta. Jie suteikė daug papildomų, dokumentuose neu�fiksuotų �inių. I�vardino ir neatitikimus. Bet dėl to niekas nesikei�ia. Mums vis tiek norisi nuskristi atgal į �em� ir juos visus sugr��inti.

Profesorius atsistojo. Akivaizdu, kad jautėsi sukrėstas, bet i�liko stebėtinai �altakrauji�kas.

��Man jūsų gaila. � �laimas tū�mingai nu�velgė Karlail ir Armand�. � A� �inau, k� tu rezgi,�� tarė Liusindai. � Mėgini privilioti sugrį�ėlius į Karlailų pus�, nuteikti juos prie� riterius, jei tie planetoje pasirodys pirmi.

��Suprantama,�� atkirto mergina. Matydamas, kaip ji liūdnai, paniekinan�iai nusi�ypsojo laisv� atgavusiam �eimynyk��iui, Vinteris neju�ia ėmė spėlioti, ar tik Karlail asmenybė nebuvo pavergusi paties �laimo. � Ko dar i� man�s tikėjaisi?

��Tarkim, kad suviliosi Armand� arba �it� apgailėtin� dainorėlį, priversi juos tave įsi�iūrėti, o paskui krauju u�tvirtinti s�jung�. Argi ne taip elgiasi Karlailai? Pana�i� įvykių eig� stebėjau ne vien� kart�. Man teko lankytis gausybėje kambarių.

Armandas atsigrį�o į �mon�, pa�velgė į Karlail, nuleido rank� ant tarnybinio pistoleto dėklo.

��Jį nu�aut?�� paklausė, lyg teiraudamasis, ar atne�ti gėrimų.

��Ne, �akai,�� atsakė �aneta. � Juk profesorių k� tik atgaivino.

��A� pribaigsiu t� �unsnukį, � i�ko�ė Karlail. Ji drebėjo visu kūnu.

��Kai �ia prisistatys mano artimieji, jie i�trins kiekvien� tavo kopij�.

��Ne, brangioji. � �aneta pakilo. � Ver�iau drauge i�eikime.

Liusinda Karlail nebesidairė nei į �laim�, nei į Vinterį. Baltame jos veide raudonavo skruostikaulius nuda�iusios dėmelės, kietai su�iauptos lūpos virto plonyte, horizontalia linija. Pastvėrusi skrybėlait� ir kuprin�, mergina pasi�alino kartu su Armandų pora. Vinteris palydėjo juos �vilgsniu, galop atsisuk�s pamatė, jog �laimas su bendra�ygiais irgi pranyko. Scenos u�kulisiuose beliko koks pus�imtis �monių, kai kurie stebeilijosi jų pusėn. Ben-Amis, prodiuserio asistentė ir aktorius sėdėjo suakmenėj� i� gėdos.

Kolderis atsistojo, jo pavyzd�iu pasekė ir mergina, i�kildama vir� ma�ylio muzikanto.

��Keliaukime prie baro. Geros nakties, Andrėja, Adrianai, Bend�aminai. Dėkui u� malonų, nusisekusį vakar�. Kelk savo pasturgali, Vinteri.

Pastarasis nerangiai atsiplė�ė nuo sėdynės.

��Labanakt, vyru�iai. Labanakt, ponia.

Nusigav�s iki baro, vis dar apglėb�s mergin�, Kolderis u�sikorė ant auk�tos kėdutės ir pa�nairavo į koleg�. Spragtelėjo pir�tais, susigraibė gėrimus tarytum pokerio �etonus, i�dalino juos nelyginant kortas.

��Mesk j� i� galvos,�� tarė. � Toji mergu�ėlė ne tavo nosiai.

Priklauso sumautų princesių tipui, kurį a� labai gerai pa�įstu. Nuo senų laikų. � Kolderis pastūmė stikliuk�. � I�lenkime u� Airinos ir Arlenos atminim�, nors jos ir netikros. � Abu i�tu�tino savo alkoholio porcijas. � O dabar apsidairyk. Aplinkui matau ma�iausiai de�imt moterų, neapsakomai dailesnių u� Liusind� Karlail; kiekviena i� jų mielai pultų į glėbį bjauriausiam i�perai, koks tiktai buvo i�griebtas i� durpyno ir s�monės kopijų katalogų.

Sekund� kit� Vinteris rimtai svarstė, ar nereikėtų jam u�vo�ti. Galų gale apsi�valgė.

��Ai, velniop,�� parei�kė.

Prie�istorinėje epochoje, prie� civilizacijos u�gimim� ir singuliarumo atsiradim�, �monės negalėjo regeneruotis prarastų galūnių arba organų, todėl naudojosi kosmetinėmis priemonėmis bei protezais. Ankstyvoje vaikystėje su�inojus, kaip gyveno protėviai, Liusind� apėmė �iurpas ir pasidygėjimas. J� dar labiau pakraupino tolimoje praeityje, anks�iau nei did�iuma folkloro kūrinių, sukurpta daina apie įsimylėjėlį, �tai taip i�moningai slepiantį savo trūkumus, apsirūpinusį medine koja, stikline akimi, peruku, dirbtiniais dantimis�

Nūnai, sėdint vienbėgio modulyje, Armandų akivaizdoje, įsikibus į kelius, idant tie nevirpėtų, Karlail vėl u�valdė siaubas. D�eimsas Vinteris ir Alenas Kolderis neturėjo nieko bendra su s�monės įra�ais, į fizinius kūnus perkeltais duomenimis ar net atgaivintaisiais. Jie tebuvo protezinės asmenybės. Su netikrais prisiminimais. Tapatybė, t�stinumas, pati �monija negali egzistuoti be patikimos atminties. �laim� ji visuomet laikė �mogi�ka būtybe, net ir anuomet, kai profesorius atliko �eimynyk��io funkcijas. O taip, su Karlailais moksliuk� saistė priverstinė sutartis � varg�as pateko į vergov�, anot Euridikės pilie�ių, � ir jis tūnojo virtualios realybės kalėjime, bet vis tiek turėjo teis� vadintis �mogumi arba tiesiog post�mogumi. Visai kas kita yra pastangos tarpusavyje sumai�yti �mogi�ki�kus ir ne�mogi�kus elementus. Jos kėlė pasi�lyk�tėjim�.

Ma�a to, Vinteris ai�kiai dėl jos pametė galv�; bet bjauriausia, kad, prie� ateinant �laimui, auk�taūgis muzikantas Liusindai Karlail pasirodė gana patrauklus. Ji sudrebėjo.

�aneta Armand pasviro į priekį.

��Brangioji, jūs su�alote,�� i�tarė su nerimu balse.

Karlail prisivertė nusi�ypsoti.

��Aha, truputį.

��Kuo tu u�siimi?�� paklausė �Alkanas drakonas�.

Balsas tarytum sklido i� u�nugario ir priklausė ka�kokiam nepastebimai atsėlinusiam individui. Sairusas Lamontas mė�lungi�kai krūptelėjo. Ligi tol neabejojo, jog �ita laivo dalis buvo atsidūrusi u� mechaninės savistabos ribų.

��Tikrinu variklio blok�, � atsakė. � Prietaisų skyde nebematau jo parodymų.

��Bet juos kuo puikiausiai fiksuoja vidinės mano sistemos,�� tarė laivas. � Tik negarantuoju, jog duomenys teisingi. Jei atsisakytum mėginimų sumontuoti elektromagnetinių impulsų generatorių, kuris i�trintų mano s�mon�, galėtum prisidėti prie nuodugnios lyginamosios rodmenų analizės, u� k� bū�iau tau labai dėkingas.

DI ton� papildė liūdnai kaltinan�ios gaidos. Nors �Alkanas drakonas� atspėjo, k� jis veikia, Lamontas pasitraukė nuo bloko, i�kėlė rankas ir papurtė galv�.

��Nieko a� nemontuoju,�� parei�kė. � Net jei bandy�iau � bet, ai�ku, taip nėra,�� tau nederėtų pernelyg asmeni�kai reaguoti į mano veiksmus. Autonominių savo kopijų turi su kaupu.

��Atleisk, ta�iau man�s tai neguod�ia,�� tarė laivas. � Kad ir kaip ten būtų, palikime �i� tem� ramybėje. Norė�iau tau kai k� parodyti. Vaizdo persiųsti negaliu, todėl siūly�iau�

��Taip, taip.

Atsispyr�s nuo sienos, Lamontas �ovė į vamzd�io formos tunelį ir netrukus grį�o į valdymo kabin�. Nusklendė iki elastinio tinklo, patogiai įsitaisė, pa�velgė į ekranus. Kosminėje erdvėje regimas asteroidas priminė (net labiau negu an� kart�, kai jis �iūrėjo) did�iulio gyvūno lavon�, kurį transformavo vabzd�ių lervos � pavienės jau įsisupo į kokonus, gal net patyrė visapusi�k� metamorfoz�. Uolienos luit�, i�plitusį per �imtus metrų, okupavo įvairiausių formų karo ma�inos, pradedant gremėzdi�kais tanko pavidalo transporteriais, baigiant mitriais, miniatiūriniais skrajūnais, ir jas montuojantys mechanizmai, kurie per nesibaigian�ios gamybos stadijas nuolat ardė vieni kitus. Visur sudygo monomolekuliniai saulės veidrod�ių skė�iai. Jų atspindimoje, fokusuojamoje �viesoje �vilgėjo plieniniai ir deimantiniai pavir�ių kra�tai bei plok�tumos. Aplinkui driekėsi skaidrūs vamzd�iai, kuriais sruvo ka�koks cheminis kuras, susintetintas i� asteroido anglies, vandenilio bei deguonies.

��Zoologijos sode u�siveisė naujų �vėrelių? � paklausė Lamontas.

��Pa�iūrėk į kit� ekran�, � atsiliepė �Alkanas drakonas�.

Panorama u�leido viet� duomenims i� subtiliausio laive egzistuojan�io instrumento � gravitacijos bangų detektoriaus. Neįgudusi akis neperprastų sudėtingo, vis kintan�io vaizdo lygiai taip pat, kaip laukinis nesuvoktų, k� regįs, jei �vilgsniu tyrinėtų radaro parodymus. Bet Lamontui patirties nestigo. Jis bemat atkreipė dėmesį į anomalijas. �ionyk�tės �vaig�dės sistem� perskrodė keturi ta�kai, susiliejantys orbitinėje Euridikės-Orfėjo zonoje. Lėtėdamas kiekvienas objektas kas sekund� � kone geometrine progresija � prarasdavo vis daugiau masės, ta�iau jos niekur nei�sklaidydavo. Nustat�s jų temp�, Lamontas susigaud�, kas �ia vyko: ketvertukas atskriejo reliatyvistiniu, beveik �viesos grei�iu, kurį dabar ma�ino. �tai kodėl neteko savo masės. Procesas atrodė neįmanomas, prie�taraujantis antrajam Niutono dėsniui.

��Aptikai i�metamos reakcijos masės pėdsakus? Retro�ybsnių po�ymius?

��Neu�fiksavau nieko,�� atsakė DI. � I� visko sprend�iant, jie nesinaudoja jokiomis raketomis.

��Vadinasi, ilsėkis ramybėje, sere Izaokai?

Beproti�kos, i� Euridikės gaunamos �inios apie vir��viesinius �vaig�dėlaivius ir kirmgrau�os vartus bylojo, jog tam tikrus Ein�teino fizikos aspektus pakeitė nauji, bet �ių bangelės, atvilnijusios iki Niutono kojų, prilygo nerim� kelian�iai staigmenai, nors, �velgiant į praeitį, j� derėjo numatyti.

��Pagal pirmin� analiz�, mes susidūrėme su naujais fizikos dėsniais,�� patvirtino ma�ina. � Informacija sutampa su teiginiais, girdėtais per planetinių agentūrų transliacijas. Tuojau parodysiu, kaip anomalijos atsirado.

DI atsuko įra�� keliomis minutėmis atgal � regint asimptoti�kai augan�i� objektų mas�, Lamont� nukratė dar stipresnis �iurpas � ir įjungė įprast� vaizd�, viso labo keturioms sekundėms, ta�iau tiek laiko u�teko, kad pavyktų į�iūrėti mėlynos �viesos pliūpsnius.

� �erenkovo spinduliavimas,�� paai�kino �Alkanas drakonas�, � kuris plūsteli, kai laivas, tarp�vaig�dinėje erdvėje skriejantis V� tempu, ima ma�inti greitį. Galima spėti, kad prie� tai vakuume jis lėkė spar�iau u� �vies�, antra vertus, skryd�io pėdsakai neį�iūrimi, todėl labai tikėtina, jog �vaig�dėlaivis keliavo per kitoki� terp�.

Ekrane vėl u�si�iebė gravitacijos bangų rodmenys. Lamontas kaip pakerėtas spoksojo į gravitacinių vilnelių srautus, blėstan�ius įkandin �vaig�dėlaivių, dėl kurių egzistavimo prakti�kai nebekilo abejonių. Įsis�monin�s pastarųjų dviejų savai�ių naujienas, atsiųstas i� Euridikės, jis suvokė, jog karo ma�inos � kurių gamyb� teko stebėti prie� savo nor�, � anaiptol ne tokios įdomios ar stulbinan�ios kaip atradimas, kad gyvi i�liko ne vien kolonistai, ir jie neizoliuoti nuo likusios �monijos, be to, i� netolimos praeities, tiek istorine, tiek subjektyvia prasme, nepersikėlė į neapibrė�t� ateitį. Abi prielaidos pagimdė i�tis� kultūr� ir įvairiausias nuostatas. Jų paneigimas u�klupo Lamont� netikėtai, ta�iau suteikė savoti�k� pasitenkinim�. Kiti grei�iausiai jautėsi pana�iai.

��Dvi i�orinės trajektorijos i�siskiria,�� prane�ė ma�ina. Po minutės akivaizdų judėjim� į�velgė netgi Lamontas. Pora laivų pasitraukė i� bendros rikiuotės ir pradingo gravitaciniuose Orfėjo pursluose, o lik� du tebema�indami greitį artėjo prie Euridikės, pasi�ymin�ios didesne traukos jėga.

Intuityvi� fizik� propagavo Aristotelis. Kas pakyla, privalo nusileisti. Tuos, kurie lieka auk�tybėse, ka�kas laiko. Kas�

��Kas �ia, velniai rautų? � stryktelėj�s Kolderis dūrė pir�tu pirmyn. Vinteris �aibi�kai atplė�ė akis nuo puodeliais ir u�ra�ais apkrauto, �Blizgan�iuose inversijos pėdsakuose� stovin�io staliuko, u� kurio sėdėjo drauge su kolega ir Ben-Amiu. Pokalbių bei atsiminimų �aliav� jie narstė jau tre�i� dien� i� eilės, mėgindami sukurpti k� nors konkretaus. Ma�ylis dreban�ia ranka rodė į horizont�. Vinteris �vilgsniu pasekė, kur ji nukrypo, taip pat suvirpėjo ir pa�oko. Ben-Amis u�sikorė ant kėdės, svyruodamas i�pūtė akis. Kolderis savo ruo�tu u�sirop�tė ant stalo, pasverdėjo, bet atgavo pusiausvyr�, nuleid�s rank� ant draugo peties.

Vir� pastatų, i�kilusių kitapus parko, tolimas dausas perrė�ė du stori puslankiai, juoduojantys lyg nematomo mil�ino antakiai. Sulig kiekviena sekunde jie augo ir tamsėjo. I� prad�ių priminė ma�utes deltaspamio tipo skraidykles, ta�iau, didėjant jų apimtims, tapo akivaizdu, kad �ios mil�ini�kos. Nekviestus sve�ius pastebėjo kiti �monės, bemat paskleid� naujienas. Aplinkui ėmė virsti stalai ir �vangėti indai, gatvėse sustojo transporto priemonės, dėl ko eismas paniro į chaos�. Objektams besiartinant, �urmulys stiprėjo tarsi juos pasitikdamas. Po pusės minutės porelė atsidūrė miesto ribose. Forma abu panė�ėjo į sta�iakampius, i�pjautus i� tu��iavidurės sferos, kiekvieno ilgis bei plotis siekė �imtus metrų. Jie slinko puskilometrio auk�tyje ir po truputį ma�ino greitį. Neilgai trukus atvykėlių �e�ėliai aptemdė park�, dėmėmis i�margino statinius. Galų gale abu sustingo pakib� vir� Jardin dės Ėtoiles. Į �irdį įsismelk�s pojūtis, kad objektai nei�vengiamai drėbsis ant �emės, privertė Vinterį nagus suleisti į delnus. Jis sutelkė valios jėgas, atgniau�ė kum��ius ir jausdamas, kaip i� po kojų slysta tvirtas pagrindas, stvėrėsi u� stalo kra�to.

��Nieko��� i�si�iojo jis.

���pana�aus nesu regėj�s,�� u�baigė Ben-Amis. � Bet guldau galv�, jog �ia �vaig�dėlaiviai. � Į muzikantus įbed�s �iburiuojan�ias akis, su�uko: � Ar nenuostabu! Galas mūsų izoliacijai, galas bet kokioms abejonėms, kad nesame vieni!

Vinteris �inojo, jog dvejonių atsikratė ne visi. Pasak suve�ėjusios, nors atvirai nedėstomos konspiracinės teorijos, svetim�aliai, Karlail ir �laimas, i� tiesų buvo Euridikės gyventojai, kuriuos aprūpino tobula, iki DNR struktūros įsiskverbusia maskuote, arba slapta atgaivinti �monės; į avantiūr�, ko gero, įsivėlė Armando kompanija, sugrį� �ėliai, ar net Jungtinis vadų komitetas, puoselėjantys niekingus bei neįtikėtinus tikslus, grei�iausiai susijusius su kra�to apsaugos biud�etu. Tokios spėlionės Vinteriui kone kurstė nostalgij�.

��Aha, puiku,�� tarė jis, nuo peties nupurtydamas Kolderio rank�. � Bet a� nesid�iaugiu pagalvoj�s, kas skrenda tais laivais.

��Kodėl?�� nustebo Ben-Amis. � Jie gi �monės, kaip ir mes.

��Būtent,�� atsakė Vinteris, ir Kolderis sukrizeno.

��Ar matėte?..�� per nauj� Karlail mobilųjį nuskambėjo �ako Armando balsas. Ji paslėpė telefon� delne ir nusiuntė �inut�: �Taip�.

��Mes visi įjuos �iūrime,�� atsiliepė. Greta, prie pės�iųjų tako turėklų, u� kurių ū�ė ka�kokia automatinė gamykla, stovėjo tai dienai jai paskirtas vadovas. Vyrukas spoksojo auk�tyn apstulb�s, nukor�s �andikaulius. Vienas i� laivų vėl pajudėjo, ne�ymiai didindamas greitį nutolo nuo kito, vir� parko tebekaban�io �vaig�dėlaivio.

��Ar �inote, kas jais atskrido?�� nekantriai paklausė Armandas.

��Tiksliai nepasakysiu. Tokius laivus perparduodame riteriams, bet pirmiausia įsibrauname į jų sistemas.

��Kad ir kas �ia prisistatė, dabar jums nepakenktų pasi�alinti. Pats metas atsisveikinti su planeta.

��O taip, jei tik nepavėlavau. Vienas jų ka�kur tolsta.

��Nedelskime. Susitiksime pas mane.

��Jau lekiu.

Mergina įsimetė telefon� į ki�en� ir atsisuko į gid�.

��Dėkui u� visk�, bet man reikia bėgti.

Vaikinas į j� nė nepa�velgė.

��Gerai, gerai,�� sumurmėjo, tikrindamas numerius savo mobiliojo ekrane ir niekam negalėdamas prisiskambinti.

Karlail nubėgo taku, spiraliniais laiptais nusileido į vienbėgio platform�, kelias minutes dirgliai palūkuriavo, kol �alia sustojo atzvimbusi kapsulė. Ji �oko vidun, po pusvaland�io persėdo į kit� modulį, kuriuo turėjo pasiekti Silpnos �viesos skersgatvį. U� lango, gatvėse ir ant �aligatvių, matėsi auk�tyn pakreipti veidai. Eismas beveik visi�kai sustojo; zigzagais prasibrauti pro kam��ius pasisekė nebent vienai kitai transporto priemonei.

Armandas laukėjos stotelėje, įsitais�s dvivie�iame entomopteryje.

� �okite,�� suriko. Sėdynės atlo�as prilipo prie Karlail nugaros ir įsirėmė į pakau�į. Vos tik burbulinės kabinos durys nuslydo atgal į savo viet�, ma�oji skraidyklė �astelėjo į or� tarytum musė, kuri sprunka nuo grėsmingo, j� pritrėk�ti �adan�io delno. Tarp pastatų irgi manevravo kaip mitrus vabzdys. Namų sienos ūmai i�kildavo prie�ais, bet lygiai taip pat greitai pranykdavo u�nugaryje. Laimei, piloto pareigas atliko ne Armandas; �iuo metu jis su ka�kuo bendravo. Generolas turėjo ausines, kitaip nei palydovė, todėl ji nieko negirdėjo � kiekvien� �odį nustelbdavo nuolatinis dūzgimas. Akiratyje, nelyginant proskyna mi�ke, netikėtai pasirodė aerodromas, ir entomopteris nutūpė ant �olės. Karlail įprato vilkėti kombinezon� po bet kokiu madingu, geriausiai jį dengian�iu apdaru. �iandien dėvėjo kini�k� �ilkin� pi�am�, taigi dėl drabu�ių problemų nekils. Mergina įsirab�dino į skafandr�, patikrino jau pa�įstamus � nors dar neintuityviai � s�sajos įtaisus, kuriais naudotis i�mokė Armandas. Pats generolas skuodė link vir�garsinės kapsulės. Karlail liuoktelėjo ant u�pakalinės modulio sėdynės ir vos spėjo prisisegti dir�us, kai u�sitrenkė abu kabinos kupolai ir u�riaumojo visų, į eil� i�rikiuotų orlaivių varikliai. Kapsulė statmenai �astelėjo auk�tyn, sekundei pakibo ore ir didėjan�iu grei�iu nurūko pirmyn.

Po de�imties minu�ių, miestui nutolus u� nugaros, per ausines pasigirdo Armando balsas.

��Prakeikimas. Vienas i� sumautų mil�inų nusileido relikto apylinkėse. I� laivo i�niro �monės, kurie maloniai prane�ė esantys �vie�iamojo am�iaus riteriai. Tenyk�tėms mūsų pajėgoms Jungtinis vadų komitetas, �inoma, liepė atsitraukti.

��Pasielgė i�mintingai,�� atsiliepė Karlail. � K� daro riteriai?

Armandas pasiklausė dar kelias minutes.

��Dislokuojasi prie relikto,�� pagaliau atsakė. � Labai mandagiai, bet ry�tingai.

��Tokia jų maniera.

��Norėsite grį�ti?

��Ne. Bent jau kol i�liks �ansas nusigauti iki vartų.

��Man dar neprane�ė, kad praėjimas atsidarė.

��A� galė�iau pasi�laistyti tarp jūsi�kių, jei tik jų nenuvarė kur nors atokiau, ir i�naudoti savo prog�, kai jos sulauksiu.

��Gerai. � Armandas nusijuokė. � Man netgi norėtųsi susitikti su tais �vie�iamojo am�iaus riteriais.

Skrydis �iaurėn u�truko trumpiau nei tokia pat kelionė prie�inga kryptimi, į Nauj�j� Prad�i�, į kuri� Liusind� Karlail pristatė prie� por� savai�ių. Per valand� jie įveikė vandenyn� ir nulėkė auk�tai vir� vingiuotos, dantytos �iaurinio �emyno pakrantės. �įkart jai i�puolė galimybė pasigro�ėti apa�ioje atsivėrusiais vaizdais. Dėmesį traukė ry�kūs mokslinių gyvenvie�ių kupolai, ai�kiai matomi pilk�vo, į tundr� pana�aus peiza�o fone. Kalvoms didėjant, tyrimų sto�ių ma�ėjo. Staiga tolumoje mergina į�velgė deimantin� relikto smail� o greta, ant �emės arba vir� jos, juoduojan�i� dėm�. Reaktyvinių �iurk�lių tūtoms nukrypus pirmyn, or� pervėrė �ai�us gausmas, ir orlaivio tempas ėmė ma�ėti � grį�tant u� garso barjero ribų vis� korpus� sudrebino vibracijos. Inercija įspaudė j� į saugos dir�us. Matyt, vir�garsiniu kiautu orlaivis atsikratydavo tik tada, kai ruo�davosi i�sklaidyti savo modulius. Armandas kreipėsi į savo �mones, i� apa�ios stebin�ius atvykėlius, gavo leidim� nutūpti, pla�iu vira�u nuskriejo u� relikto ir �AR laivo. Artėjant �emės pavir�iui, regėjimo lauke pasirodė kitos generolo kompanijos skraidyklės, �arvuo�iai, ry�kiaspalvis lėktuvas, tankai ir artilerijos pabūklai � dėmėtas, �alias jų atspalvis veikiausiai liudijo apie prielankum� tradicijoms, o ne poreikį veiksmingai u�simaskuoti.

Rusvos, �alsvos vir�ynės nūnai plytėjo vos u� dviejų �imtų metrų. Tūtos pasisuko vertikaliai, i�spjovė reaktyvines �iurk�les �emyn, ir laivas statmenai nusklendė link dirvos. Vir� galvos nelauktai ka�kas driokstelėjo, nuplė�ė vir�garsinės kapsulės sluoksnį nelyginant lap�. Dangus su �eme ėmė nepaliaujamai keistis vietomis. Armandas paleido valdymo prietaisus ir įsikibo į katapultos rankenas, ky�an�ias vir� jo peties. Bla�koma, vartoma Karlail pabandė sekti generolo pavyzd�iu, bet suvokė nesulauksianti tinkamos progos, kuomet galėtų i��auti i� kabinos. Automatinės sistemos suvaldė skraidykl� taip mitriai, kad joms nebūtų prilyg�s joks �mogus, ir prie pat �emės sugr��ino orlaivį į horizontali� padėtį. Korpusas įsirė�ė į kalvos �lait�, d�er�gėdamas, trinksėdamas ir siūbuodamas nuokalnėje i�rausė vag�, bet galiausiai sustojo. I� inercijos keleiviai �astelėjo į priekį, ta�iau po akimirkos tė�kėsi atgal.

Did�i�j� smūgio dalį amortizavo skafandrai. Armandui paspaudus mygtuk�, kabinos kupolai nulėkė �alin. Karlail i�rėpliojo įkandin generolo ir nu�iuo�ė ant �olės. Jiedu stovėjo įkalnėje, u� kilometro nuo relikto.

��Jei galite paeiti,�� prabilo Armandas, pakėl�s antveidį, � vadinasi, mes nusileidome.

Abudu nukreipė �vilgsnius auk�tyn. Kad ir kur pa�iūrėsi, dausas rai�ė bolidai, kurių �vytintys pėdsakai nudriko tiesiai i� zenito. Po kelių sekund�ių ausis u�gulė pratisas gausmas.

� �ūdas,�� i�ko�ė Karlail.

��Jei reikėtų spėti, saky�iau, kad sprogo �vaig�dėlaivis.

��Aha. Į taikinį smigo kosminė raketa, o mus pasiekė smūgio banga. Pats u�taisas da�niausiai nesunaikina laivo, bet, sureagav�s į artim� branduolinį skilim�, ma�daug po minutės i�sprogsta pagrindinis variklis. � Mergina susiraukė. � Apie �it� defekt� �ino visi.

��Varg�eliai. � Armandas palingavo galva. � Tikiuosi, tie nelaimėliai buvo pasirūpin� kopijomis?

Jiedu nu�ingsniavo į papėd�.

��Taip, jeigu priklausė mūsų klanui,�� atsakė Karlail. � Ne, jei laivu skrido riteriai.

��Negi jie neturi reikalingų technologijų?

��Turi, bet nenaudoja.

��O Vie�patie, kodėl?

Ji pagū��iojo, laviruodama tarp �olės kupstų.

��Dėl fizikos. �AR tiki, jog kada nors visi sugrį�.

��Kalbat apie reinkarnacij�?

��Ne, po velnių. Apie kosminius ciklus.

Armandas nusikvatojo.

��Menka paguoda.

Karlail sustojo, palaukė, kol generolas prisivys, piktai, apmaud�iai į jį dėbtelėjo.

��Tai gryna tiesa,�� pratarė. � Riteriai j� įrodė, ir religija �ia niekuo dėta. Mes gyvename dabarties momentu. �tai taip. Am�inai. � Mintyse nuskambėjo senovinis dainuojan�ios moters įra�as: Viskas sugrį�ta savu laiku. Taip elgtis ir a� ketinu.

��Kodėl jūs naudojatės kopijomis, jeigu tuo tikite?�� paklausė Armandas.

��Jos sutaupo laikei,�� pam�s�iusi atsakė Karlail.

Pasitikdamas porel�, link kalvos artėjo riteris, seniausias i� visų �monių, kokius jai teko matyti. Veido oda atrodė kaip nuo am�iaus sutrūkinėjusi �ik�na. �AR ne vien sav�s nekopijuodavo, bet ir apsieidavo be gyvenim� ilginan�ių priemonių. Tiksliau sakant, pasitelkdavo tiktai natūralias. Vaista�olių arbatos ir tantrinis seksas palaikydavo jų gyvyb� vidutini�kai iki �imto penkiasde�imties metų. I� pirmo �vilgsnio atėjūn� nuo mirties skyrė pus�imtis. Vis dėlto jis pasirodė bes�s guvus lyg �virblis. Mūvėjo juodas, medvilnines kelnes, vir�utin� kūno dalį buvo prisideng�s mar�kinėliais trumpomis rankovėmis, nors temperatūra nukrito beveik iki minusinės, o kūn� �ai�ė velni�kai �varbaus vėjo gūsiai. Riterio drebulys nekratė, plikos jo rankos ne�iurpo. Su grį�tamuoju biory�iu susieta joga ir demonstratyvus vyri�kumas � �AR kraustėsi i� proto ir dėl vieno, ir dėl kito.

��Sveiki,�� pasilabino senis. � Padėtis kontroliuojama.

Kaip įprasta riteriams.

��D�iaugiuosi tai girdėdamas,�� atsakė Armandas. � Kas nutiko danguje?

��Prie�as prarado laiv�, dėl ko labai apgailestaujame. � �AR pa�iūrėjo į kompanijos emblemas, tviskan�ias ant skafandrų, dirstelėjo į nuleist� Karlail antveidį. Akimirk� rodės, kad veidrodinį pavir�ių permatė kiaurai, įdėmiai nu�velgė neoptimizuot� kaulų struktūr�, bet galų gale nusisuko ir pamojo ranka. � Jūsų kompanija persigrupuoja ana ten.

��A�iū, � padėkojo generolas. Senis nu�ingsniavo įkalnėn.

Kol jiedu ėjo link augan�io �monių ir įvairių objektų sambūrio, Karlail juto, kaip virpa keliai ir dega skruostai. Blogai vien tai, kad buvo susijusi su �valgybinio transporterio ir savo komandos netektimi. O suvokimas, jog tavo vardas minimas įgulos ir ypa� laivo pra�ūties kontekste, kėlė siaub�. Nors nesijautė kalta, ji �inojo, kad �eima atsakomyb� da�niau vertindavo ne moralės po�iūriu, o prie�astingumo aspektu. Nuostoliai pakirs pasitikėjim� Liusinda Karlail. �monės nedegs noru prisijungti prie jos komandos, artimieji nesiver� pritarti jaunosios nevykėlės planams. S�monės kopijos suteikdavo d�iaugsmo i�gyvenusiems, ne mirusiems, �vaig�dėlaiviai kainuodavo brangiai. Klaikiai brangiai. Klanas jų turėjo dvi de�imtis. Prie� kelias minutes ji stebėjo, kaip danguje tarytum fejerverkai i�sprogo penki procentai �eimos laivyno ir galbūt procentas visų aktyvų.

Sustojusi pakra�tyje �urmuliuojan�io spie�iaus, kuriame prasmego Armandas, mergina atsigr�ė į kalv� ir dolmen�, pamatė, kad generolo �monės ne�dinasi nuo vir�ukalnės, u�leisdami viet� juodai apsirengusioms riterių figūroms. Ji pa�vairavo į gretimas transporto priemones ir �ias sergėjan�ius kareivius, apsvarstė galimybes prasiver�ti iki vartų, i�naudojus vietinius resursus. �ansai nekokie. Galbūt, jeigu generolo armijai leistų �ia likti, jai pasisektų įgyti riterių pasitikėjim��

Pro mini� spraudėsi Armandas, mostais bei gestais vadovaudamas savi�kiams.

��Mes atsitraukiame,�� prane�ė susirauk�s. � Paklustam riterių reikalavimams ir Jungtinio vadų komiteto rekomendacijoms.

�monės ėmė lipti į transporterius. Kai kurie i� pastarųjų �velniai dunkstelėjo vieni į kitus ir susijungė, idant orlaiviai galėtų juos pakelti kartu su artilerijos pabūklais. Evakuacija bus varginanti bei neskubri, bent jau kol �ionyk�tės pajėgos susitiks su galingesniais laivais. Karlail nusekė paskui Armand�, u�sirop�tė įkandin jo, įsitaisė �alia tarsi keleivė, ap�ergusi orlaivio fiuzelia��, kuris atstojo i�orin� keisto skraidan�io katamarano įkab�. I� racijų sklido riksmai ir mechanizmų bar�kėjimas. I�keliaujan�i� vilkstin� abejingais �vilgsniais lydėjo keli riteriai ir filmavo pora naujienų agentūrų, gavusių leidimus likti relikto apylinkėse.

��I� klaidų mokomės,�� per ry�io įrenginį pasigirdo Armando balsas. � Did�ium� daiktų nutrenk� pakrantės bazėje, skristume grei�iau. Gal net sujungtume por� vir��viesiniu kapsulių. � Jis atsisuko ir nusi�ypsojo. � Kai kas i� mūsų skuba namo. Jei norėsite trumpam apsistoti atokesnėje vietoje, pristatysime jus į vien� i� ma�esnių gyvenvie�ių.

��A� pagalvosiu,�� i�sibla�kiusi atsiliepė Karlail. �iuo momentu spitrėjosi į kra�tovaizdį lyg regėdama jį paskutinį kart�: į paslapting� ma�in�, it bok�tas stūksan�i� vir�yne, dyd�iu u�go�ian�i� netgi masyvų juod�, greta riogsantį laiv�, į ��ydrosios jūros desanto� transporterius, nutįsusius u�nugaryje, į negausius spar�iai lakstan�ių riterių būrius ir jų �emas, plok��ias gravitacines �liū�es, supan�ias relikt�, u�iman�ias pozicijas aplink dolmen�. Ap�velgiant į panoram�, akys smigo į kitų kalvų monolitus. Mergina suvirpėjo atsiminusi pa�aipi�, ka�kieno i�jos komandos pa�i� pirm� dien� tarstelėt� replik�.

Galbūt vartai įrengti prie visų.

Virtinės prie�akyje lekian�ios, tarpusavyje sutvirtintos transporto priemonės, ant vienos i� kurių Karlail sėdėjo, artinosi prie siauro, pietų kryptimi nudrikusio slėnio. Greitį i�vystė nema��, ma�daug penkiasde�imt kilometrų per valand�. Palei antveidį tvoskė sūkuriuoti vėjo �uorai. Ji vėl apsidairė. Link gretimų kalvagūbrių nurūko koks tuzinas �AR gliserių. Rodos, riteriams į galvas �ovė tokia pati mintis, kaip ir jai.

Karlail asmeniniu kanalu kreipėsi į generol�.

��Ar galėtume pasukti de�inėn, persikelti per artimiausi� vir�ukaln�, u�uot keliav� slėniu? Ar nepatrauktume į save dėmesio?

��Kaip norite. � Gū�telėj�s jis perdavė įsakym� kitiems. Kolona labai pama�u pakrypo į de�in� ir ėmė kilti įkalnėn. � O, dabar suprantu, k� turėjote galvoje,�� pridūrė Armandas. � Artėdami prie monolitų mes �iek tiek suma�insime greitį.

Mergina vėl pa�iūrėjo atgal. Gliseris, nusitaik�s į t� patį kalvagūbrių sklendė toli u�nugaryje ir, i� visko sprend�iant, neskubėjo.

��Kas, jeigu tai papras�iausias dolmenas?�� paklausė generolas.

��Nieko neprarasime, jei patikrinsime,�� atsakė Karlail.

��Kita vertus, jus gali nusviesti į koki� negyvenam� ir pavojing� viet�.

��Iki �iol nė vienam neteko susidurti su aplinka, kuri įveiktų skafandr�. A� surizikuosiu. Jei vietinių ten nerasiu, ir man nepavyks u�megzti ry�io su gyvenama planeta, tiesiog stryktelėsiu atgal.

Vilkstinė su dideliu vargu stūmėsi �laitu, nuo vir�ūnės j� teskyrė keli �imtai metrų. Vienas i� riterių gliserių jau aplenkė atsilikėlius.

��Man kai kas neduoda ramybės. � I� Armando tono susidarė įspūdis, kad jis bandė i�bla�kyti dirglum� kurstan�ias Karlail mintis. � Ar vartai, pro kuriuos praėjote, veda į transformuot� pasaulį?

��Taip. Apie tai jau pasakojau per televizij�.

��Gryna tiesa. Bet kodėl jūsi�kiai organizmai nepersikrausto į mūsų planet�, ir atvirk��iai? Euridikės flora bei fauna, kaip jūsų komanda veikiai nustatė, turi savitų bruo�ų. Ta�iau su jais susidūrėte pirm� kart�. Jau nekalbu apie maro epidemijas arba parazitus, kurių galima tikėtis.

��Mm-hmm, mes irgi spėliojome, kodėl augalai arba gyviai nemigruoja. Esmė ta, jog taip nevyksta ar bent nelabai da�nai. Anomalių gyvūnų, �inoma, pasitaiko visur.

Armandas nusijuokė.

��Keistų didelių ka�ių?

Mergina taip pat prajuko.

��Jos u�siveisė ir Euridikėje?

Liko du �imtai metrų. Ji pa�vairavo atgal. �AR gliseris, padidin�s temp�, spar�iai juos vijosi.

��Grei�iau,�� papra�ė Karlail. � I�bandysime procedūr�, kuri� mėginau atlikti pirm�jį sykį. Pamenat?

Generolas pasviro į priekį ir ka�k� pasakė pilotui. Gremėzdi�kas transporterių rinkinys �ovė pirmyn, netrukus u�sikorė ant kalvos keteros, kur orlaivio propeleriai pakrypo į prie�ing� pus�, o sparnų skydeliai įsikasė į �em�. Įsikib�s į rankenas, Armandas i�silaikė savo vietoje. Karlail kūliais nulėkė palei generol�, at�oko nuo prie�akinio skraidyklės kra�to ir nusirideno į vir�ius. Nuo stipresnių sutrenkimų j� apsaugojo skafandras bei �io refleksai, gerokai pranokstantys �mogi�kuosius. Mergina pakilo virpėdama, pamatė, jog stypso visai greta dolmeno. U� poros de�im�ių metrų, pasisukdamas �onu, sustojo riterių gliseris. Ant �emės nu�oko ir j� puolė du stambūs, juodai apsireng� vyrai. Be skafandrų. Karlail nuo�miai i�si�iepė, �astelėjo atbula, apsigr�ė ir �engė tarp dviejų akmeninių, gruoblėtų kolonų. Kaip visada persikėlimo momentas � kai bemat pasikeitė lauko vaizdai, gravitacija, ir �almo pateikiami rodmenys,�� ne vien trikdė, bet ir su�adino dezorientacij�. Juolab kad kitoje vartų pusėje i� po kojų pranyko tvirtas pagrindas.

Oru įveikusi pusmetrį, ji te�kės į smėlį ir suvokė klūpanti saulės nutviekstame paplūdimyje, prie�ais akmeninį Markso veid�.

�ydras dangus, mėlyna jūra. Geltona, �emai pakibusi saulė. Trisde�imt laipsnių pagal Celsijų siekianti temperatūra. Nei kairėje, nei de�inėje pusėje nematyti jokių �monių buveinių. U�nugaryje ve�ėjo tankus mi�kas, ilgu puslankiu �ymintis pakrantės ribas, u�stojantis bet koki� u� jo atsiverian�i� panoram�. Vandenyje ta�kėsi, ore sklandė �uvėdros ir kormoranai. Ties horizontu i� pa�iūros labai lėtai slinko laivai, turbūt krovininiai mil�inai arba tankeriai. U� poros �imtų metrų nuo kranto, it giganti�kas akmeninis, i� sk�stan�io laivo i�sigelbėj�s, į sausum� brendantis �mogus, iki alkūnių vandenyje stovėjo Markso statula, kurios regima dalis stiebėsi į dvide�imties metrų auk�tybes. U� jo, panir�s į jūr� iki kaklarai��io mazgo, ky�ojo Leninas. U� pastarojo juodavo Mao galva, lyg �is būtų u�siman�s paplaukioti Jangdzės bangose. U� pirmininko esan�io Kim �en Iro buvimo viet� tei�davė akinukai ir �e�iuku� kirpti plaukai.

Karlail padarė i�vad�, kad planeta turi palydov�, jūroje sukeliantį potvynius. Ir dabar, ai�ku kaip dien�, ne atoslūgio metas. Kas i�kalė statulas, atspėjo be menkiausio vargo.

��Suknisti DK,�� suniurzgė panosėje. Ji kaipmat atpa�ino absurdi�kai grandiozinį, komunistų propaguojam� skulptūros stilių. Bet neturėjo supratimo, kodėl, velniai griebtų, akmeniniai vadai pastatyti vandenyje, ir k� komunistų i�peros veikė transformuotame pasaulyje. Pagal �emi�k�jį standart�, planetas da�niausiai keisdavo Autonominė Amerika. DK manymu, tvarkyti s�vartynų ir ter�ti vietovių, idealiai tinkan�ių rūdos kasybai, nevertėjo.

Belau�ant galv�, jai dingtelėjo, jog �ia galėtų būti pati �emė. Hipotez� patvirtintų aplinkinis kra�tovaizdis, bet tuomet kiltų kitokių problemų. Karlail negirdėjo, kad gimtajame �monių pasaulyje egzistuoja vartai. Artimiausius ir, ties� sakant pirmuosius, kuriuos aptiko jos �eima, pavyko atrasti Marse. Kodėl niekas neu�kliuvo u� �itų? Pavyzd�iui, tada, kai rentė statulas? Negi skulptoriai nevaik��iojo po paplūdimį? Kad ir kaip ten būtų, kirmgrau�a niekaip nepa�ymėta.

Mergina nu�ingsniavo prie vandens, pakėlė į krant� i�mest� medgalį. Savo pėdsakais grį�o ten, kur dribo ant �emės, atstatė lazd� prie� save, lėtai sumojavo, vien� gal� laikydama arti �emės. J� apėmė nuostaba ir palengvėjimas, kai pagalys pranyko vos į�iūrimame vartų raibuliavime ir, u�uot sutruk�s kelių lygyje, įsirėmė į ka�kokį tvirt�, bet ne per daug kiet� pagrind�: ko gero, dirv�. Karlail stūmė eksperimentinį įnagį auk�tyn, kol kliūtis dingo. Staiga lazd� ka�kas trūktelėjo, i�plė�ė i� rankų ir vis� įtraukė pro vartus. Ji nedelsdama at�oko.

Riteriai ilgai neu�truks, kol atsigabens skafandrus, nors ma�ai tikėtina, kad seks i� paskos į ne�inomyb� � savų rūpes�ių turėjo iki kaklo ir vargu ar degė noru susiremti su Karlailas, kurie, jų manymu, grei�iausiai saugojo kit� vartų pus�. Nelaimei, apie �it� kirmgrau�� klanas nieko ne�inojo. Vienaip ar kitaip, nuo jos derėtų atsitraukti. Karlail pririnko �akalių ir akmens luitų, kaip įmanydama ai�kiau pa�enklino vartus ir nu�ygiavo paplūdimiu, ketindama patikrinti, kas slypi u� i�ky�ulio. Kvaila nerti į d�iungles neįsitikinus, jog civilizacij� galima rasti �ia pat, u� pirmo posūkio.

Nė neįveikus �imto metrų, j� apėmė jausmas, kad �alme įsivyravo dusinanti tvankuma. Skafandras, suprantama, vėsino kūn� prasklaidydamas kaitr�, ta�iau alsuoti ne tyru, o u�daros sistemos oru ka�kodėl atrodė neteisinga. Deja, Euridikės gyventojų gaminys stokojo įvairių imuniteto adapterių ir nė neturėjo analizatorių. Ta�iau buvo aprūpintas radijo imtuvu. Ji sustojo, patikrino meniu, galų gale u�fiksavo transliacijas, kuriose skambėjo nepa�įstama �nekta, sumi�usi su keistu sentimentalios ir karinės muzikos hibridu. Beveik garantuotai DK stiliaus. Panar�iusi programas, Karlail susirado vertiklį ir i�sirinko korėjie�ių tarm�. Ausis u�tvindė klegesys, burbuliavimas lau�yta anglų kalba. Puikumėlis. Ji atsidūrė �monių pasaulyje � susitikti su svetimos kilmės esybėmis, ai�ku, nesitikėjo, bet neatmetė menku�io �anso, jog planeta u�krėsta nuodais ir apgyvendinta ma�inų. Per transformavimo proces� kai kuriose planetose susikaupdavo per daug toksinų.

Mergina nedr�siai atsegė skafandr�, pakėlė �alm� ir su�vok�tė, kai gerkl� nudegino kar�tas, jūros bei d�iunglių kvapais atsiduodantis oras.

Ka�kas suriko. Karlail vos nei�sinėrė i� savo skafandro, o �almas i� rankų i�sprūdo. Sustiprėjusius �ūksnius papildė nir�ios gaidos. Ji kaip paklaikusi įniko dairytis į �onus, kol susigaud�, kad garsas sklinda nuo Markso statulos. Nuo �emės kilstelėjo ir u�simauk�lino �alm�. Įsijungus vertimo programai, riksmo intonacija pakito.

���gerai. Pra�om jo nenusiimti, pra�om �alm� u�sandarinti, neter�ti gamtos draustinio. Pra�om likti, kur stovėti.

I�matomis nusėtas statulos vir�ugalvis atsilapojo nelyginant dangtis, i� ertmės i�niro ir link pakrantės nusklendė juodas objektas. Jam priartėjus, Karlail atpa�ino kampuot�, kerėpli�kos ir neaerodinaminės i�vaizdos pavidal�. Elektrostatinį keltuv�, keist� pavyzdį �u�hė technologijų, sukurtų pagal fizikinius principus, kurie glumino net riterius. Jis sustingo pakib�s ore u� poros metrų. Atviroje kabinoje sėdintis vyri�kis juodu skafandru pakvietė j� energingais mostais. Karlail nusprendė, jog spyriotis nėra prasmės. Pir�tinėta ranka įsikibo į vibruojantį, lipnok� korpuso pavir�ių, prisitraukė auk�tyn, atsisėdo greta nepa�įstamojo. Ma�oji skraidyklė nu�vilpė atgal į statulos vir�ų ir nusileido stovėjimo aik�telėje. Ū�iantis keltuvo variklis prityko, galiausiai u�geso. J� apėmė savoti�ko palengvėjimo jausmas. Vyrukas nu�oko ant spiralinių laiptų � akmeninė galva pasirodė besanti �vyturio �ibinto apimties,�� o mergina nusekė jam i� paskos, į nedidelį, krūtinės ertmėje įrengt� kambarėlį. Vir�ugalvis u�sitrenkė, tams� i�sklaidė u�si�iebusios �viesos. Apsidairius paai�kėjo, kad statula i�kalta ne i� akmens, o ka�kokio stiklo pluo�to, ir jos viduje įkurtas mokslinių tyrimų punktas arba laboratorija.

�mogus pakėlė antveidį, atidengdamas tamsaus gymio veid� auk�tai i�si�ovusiais skruostikauliais. I� pirmo �vilgsnio korėjie�io nepriminė, veikiau buvo Kambod�os gyventojų arba indų kilmės. Karlail taip pat atidarė savo �alm�. Nepa�įstamasis susiraukė.

��I� kur jūs atvykti?�� vertimo programa tebeveikė korėjie�ių� amerikie�ių kalbų re�imu.

��I�nirau pro kirmgrau�os vartus, esan�ius paplūdimyje.

��O!�� vyri�kis, regis, labai nenustebo. �ūksnį papildė fraze, kuri nuskambėjo kaip �i�lenktos erdvės durys smėlyje�.

��Taip.

Surauk�s antakius, smakru ka�k� spustelėj�s vidinėje skafandro dalyje, jis u�vertė akis vir�un � matyt, skaitė ekrane pasirod�iusias eilutes. Vyruk� akivaizd�iai trikdė jos lūpomis tariami ir vertimo programos įgarsinami skirtingų kalbų �od�iai.

��O!�� pakartojo jis. � Amerikietė!

��Anglė, � pataisė mergina. � Esu i� Karlail �eimos.

��Supratau. � �įsyk �mogus pra�neko amerikieti�kai. � Atleiskit. Palaikiau jus vienu i� mūsų klientų.

��Klientų?

��I� Autonominės Amerikos. � Jis mostu pasiūlė vie�niai prisėsti ant �emo suoliuko, aptraukto mink�tu apmu�alu. � Mes perdarom planet�, parduodam j� fermeriams. Darbus beveik baigėme. Kolektyvas gaus ger� peln�.

��Neabejotinai. � �tai kur �uo pakastas. Karlail nusiėmė �alm�. Vyrukas atki�o rank�.

��A� esu A�tuoniasde�imt Septintoji Gamybinė Brigada Ry. Galite mane vadinti tiesiog Ry, panele Karlail.

��Liusinda,�� nusi�ypsojo ji. Tuo metu �eimininkas, susiruo��s u�plikyti arbatos, ma�utėliame inde įpūtė �arijas. � Vadinasi, jūs �inote apie vartus paplūdimyje?

��Taip,�� patvirtino Ry. � Prie� kelerius metus pro juos praki�ome teleskop�. Planeta jau perdirbta. Mes turėjome daug savų darbų, todėl nusprendėme j� ap�iūrėti vėliau. Tikėjomės, kad apie vartus niekas nesu�inos, todėl �ia įkūrėme gamtos draustinį. Bet dabar matau, jog Karlailai nusigauna visur. � Jis atsiduso. � Kaip įprastai.

��Planetoje nėra kitų vartų?

Ry papurtė galv�, įteikėjai puodelį �alios arbatos.

��Bent a� apie juos negirdėjau. � �elmi�kai vyptelėj�s, pridūrė: � Bet galbūt kitos gamybinės brigados elgiasi pana�iai kaip A�tuoniasde�imt Septintoji.

��Tiesiog stebėtina, ko �monės gali prikrėsti tau u� nugaros, � pasakė Karlail. Tamsiaodis vyrukas vėl i�si�iepė, suvok�s u�slėpt� �od�ių prasm�. Jis įsitaisė ant suolelio ir nurijo arbatos gurk�nį.

��Atvykote patyrinėti?�� paklausė.

��K�?

��Mūsų prek�.

��Ne, ne. � Mergina pakratė galv�. � Patekau �ia atsitiktinai, �valgydama kirmgrau�ų tinkl�.

��Jus atlydės daugiau Karlailų?

Vėlgi ji nutarė atsakyti s��iningai.

��Kiek �inau, ne. � Nyk��iu dūrė, kaip tikėjosi, paplūdimio kryptimi. � Jei atvirai, i� kitos pusės vartus u�valdė �vie�iamojo am�iaus riteriai. Jie susigrūmė su mano �eimos laivais, įsivėlė į vietinės reik�mės konflikt�.

Ry sunerimo.

��Ar kovos i�plis mūsi�kėje vartų pusėje?

��Viskas įmanoma, [vykiai gali pakrypti dar bjauresne eiga, nes jie, be kita ko, bando suvaldyti karo ma�inas.

��Dėl ma�inų mes nesijaudiname. Savaranki�ki �monės apsirūpin� galingais ginklais. Bet �it� teritorij� reikės įtvirtinti.

Karlail ap�iūrėjo stiklinius akvariumus ir �vilgan�ius instrumentus.

��Ar tai rei�kia, kad ji praras gamtos draustinio status�?

��K� jūs, �inoma, ne,�� pra�iepė dantis Ry. � Ginkluot� sumontuosime marksistų galvose. � Jis pavaizdavo �aun�s i� kulkosvaid�io. � Negalima leisti, kad prakeikti amerikie�ių fermeriai, tai yra mūsų klientai, su�inotų ties�. Dėl jos sumenkėtų nuosavybės vertė. Gal paai�kinsime, jog �ia �venta did�iojo Markso, brangiojo vado, vieta. Mūsų savaranki�kumo ideologij�jie prilygina religijai, galvoja, kad kiekvien� didįjį marksist� laikome dievu, tokiu kaip amerikie�ių Jėzus Kore�as. Tie �monės prietaringi, bet, kaip klientai, geri. Ir jums?

��Aha, neblogi. � Liusinda Karlail vyrukui pajuto simpatij�. Jiedu �nekėjo ta pa�ia kalba.

Ry nuskraidino j� per mi�king� salel�, įkūnijan�i� �gamtos draustinį�, kelis kilometrus lėkė vir� vandens, kol pasiekė kur kas at�iauresnį �emyn�. �iame irgi �aliavo girios, ta�iau jos u�ėmė gana nedidelius plotus, apsuptus krūmingomis dykromis, kurias vietiniai arė, mul�iavo rudadumbliais, drėkino � įvairiais būdais rūpinosi mi�ko augmenijai tinkama paklote. Į planet� prisistat� A.A. fermeriai atras klestin�i� ekosistem�, galės j� i�deginti ir apdorotuose sklypuose �eldinti monokultūras. Joms paruo�ti dirv�, anot Ry, galima tiktai tokiu būdu. Po nelygų, rai�yt� kra�t� �liau�ė mil�ini�kos ma�inos, gerokai didesnės u� kombainus, veikiausiai perdarytos i� rūdakasių technikos.

Gausi Ry �eima, A�tuoniasde�imt Septintoji Gamybinė Brigada, gyveno miestelyje arba dideliame kaime, jau apsodintame prerijų sektoriuje. Vaikai pri�iūrėjo sodus, o suaugusieji kasdien keliaudavo ligi stambiųjų ma�inų ir u�siimdavo mi�kų arba d�iunglių apdirbimu. Kas vakar�, kaip dabar, dausas u�tvindydavo namo grį�tan�ių �monių keltuvai. �emyne gamybinės brigados � �eimos, klanai ar kaip juos ten reikėtų vadinti � įsikūrė kas kelis �imtus kilometrų. Jos visos sudarė Gamtos Transformacijų kolektyv�, kuris neilgai trukus, kaip tikino Ry, parduos planet�.

Neilgai trukus?

Ma�daug po penkiolikos metų.

Keltuvas nusileido asfaltuotame parkelyje, tarp �emų, puo�nių, medinių barakų. �imtai ma�ylių numojo rankomis į ugdan�ias, produktyvum� skatinan�ias u�duotis ir susibūrė aplink porel�. Jie mūvėjo �iurk��ias darbines kelnes, buvo pasidabin� �ilkiniais, margaspalviais mar�kiniais, plaukuose ry�ėjo kaspinus. I� i�vaizdos berniukai ir mergaitės prakti�kai tarpusavyje nesiskyrė, kitaip nei paaugliai ar suaugusieji. Vaikinai puikavosi pra�matniais asimetri�kais drabu�iais, chaki ir gelsvai �alsvais mar�kinėliais bei kelnėmis. Merginos taip pat teikė pirmenyb� kari�kam stiliui ir audiniams, ta�iau jų apdarus papildė chrizantemų formos kryputės, klostėtos rankovės, pūstos �ilkinės palaidinukės. Pagyven� vyrai, turbūt tėvai, vilkėjo mėlynus kombinezonus, motinos ne�iojo tradicines korėjieti�kas hanbok sukneles: pastelinio atspalvio, su gėlių ra�tais, auk�ta talija, pla�iu padurku, todėl kaip nė��ios atrodė netgi nepastojusios moterys. Neskaitant visuotinės lygiavos � kiekvienas, kurio at�ala i�augo i� kūdikystės am�iaus, plu�ėdavo mi�kuose arba lop�eliuose,�� akivaizd�iau į lytis susiskirs�iusios, dėl gimstamumo pami�usios visuomenės Karlail ligi �iol neteko regėti.

Kai vie�nia i�simaudė du�e, j� pakvietė pavakarieniauti drauge su visa gamybine brigada. Atvedė į pailg�, �emais staliukais apstatyt� sal�. �monės sėdėjo ant kilimėlių. Juos aptarnavo ma�ame�iai vaikai, kurie į indus kai�iojo rankas ir lai�ė pir�tus. Liusind� Karlail palydėjo iki auk��iausio stalo. Prie jos prisijungė ir Ry, bet vargu ar jis visada valgydavo būtent �ia, tarp tuzino matronų ir patriarchų. Visi puikiai �nekėjo amerikieti�kai, vai�ino atvykėl� ry�ių vynu ir pipirais įtrinta kiauliena.

��Koks nuostabus jūsų kra�tas,�� tarė Karlail. � Esu tikra, kad jo ilgėsitės. Na, gal ir nejus, o planetoje u�aug�s jaunimas.

Jongas, vyriausias i� aplinkinių, gim�s �emėje, papurtė galv�.

��Anaiptol. Mes galėtume prisitaikyti prie aplinkos. Mums ji patinka, primena gimtuosius namus. Bet jaunėliai netveria savame kailyje. Kitos gamybinės brigados gyvena toli nuo mūsų, todėl ie�kodami sutuoktinių jie privalo įveikti labai didelius atstumus. � Pasuk�s pir�tu sau vir� galvos, pridūrė: � Kosminėse stotyse gamybinių brigadų netrūksta. Jos gyvena arti vienos kitų. Po tūkstantį kiekvienoje bazėje.

Pokalbis nukrypo į ilg�, nuodugnų �eimyninį pasitarim�, per kurį pa�nekovai minėjo daugyb� vardų, da�nai prabildavo korėjieti�kai, įsijaut� pliekė lie�uviais ir į Karlail nebekreipė dėmesio iki vakarienės pabaigos.

��Dabar turėsite pagalvoti, kaip mums sumokėti,�� galop tarė A�tuoniasde�imt Septintoji Gamybinė Brigada San Ok, prosenelė, kurios veidas buvo glotnus ir mergaiti�kas kaip jos provaikai�ių.

Manydama, kad moteris juokauja, Karlail pamojo į tu��ius dubenius.

��Galiu suplauti indus.

San Ok prajuko.

��Ne, ne. Jūs esate mūsų vie�nia. Bet, kaip suprantu, norėsite nusigauti į kosmouost�. U� daugybės tūkstan�ių kilometrų. Kiek mokėsite kapitonui arba stiuardui u� skrydį �vaig�dėlaivių, mums nerūpi. Kadangi priklausote Karlailų �eimai, jums, be abejo, suteiks kredit�. Vis dėlto svarbiausia ne transportas, o patirtos i�laidos. Dėl jų nesate kalta, deja, mums nema�ai kainavote. Vartus laikėme vertingu turtu. Kai atvykote, praėjimas į kit� pasaulį ėmė kelti grėsm�, todėl teko jį nura�yti į nuostolius. Mums reikia ka�ko kito, k� galėtume parduoti. Idėjos, projekto, bet ko.

��Arba likite �ia ir padirbėkite kelerius metus,�� paslaugiai pasiūlė vienas i� vyresniųjų.

Karlail įsispoksojo įjuos, įnirtingai lau�ydama galv�, jausdama, kaip viduje i�sikeroja �altis.

��Mano skafandre rastumėte vertingos įrangos�

��Jau visk� patikrinome,�� guviai atsiliepė Jongas. � Ji gana pasenusi.

Nieko keisto. Juk skafandras i� Euridikės. Mė�las.

Vie�nia paplek�nojo per siuvinėt�, aksomin� savo pi�am�.

��Drabu�ių ra�tai?

Moterys mandagiai prunk�telėjo, jaukiai pasimuistė pla�iose suknelėse, su�iug�dėjo margaspalviais audiniais.

Ji perbraukė ranka per savo universalių instrumentų dir��. Privalėjo rasti koki nors menkniekį, kurio �ionyk��iai neturėtų� Kol nar�ė ki�enėles, salės gale pastebėjo ekran�, tuo pat metu jos pir�tai u��iuopė Ben-Amio duot� kortel� su visais jo pastatymų įra�ais.

��Kam tas ekranas?�� paklausė Karlail.

��Pramogoms ir �vietimui,�� paai�kino San Ok. � Po vakarienės visada jį �iūrime.

��Ar jus sudomintų nauja pramoga?

��Galbūt,�� atsakė Jongas.

��Su s�lyga, kad ji ne vien įdomi, bet ir pamokanti,�� pridūrė San Ok. � Bet jokiu būdu ne amorali.

Karlail i�sitraukė kortel�.

��Vien tik klasika,�� paskelbė. � Labai pamokanti. � Bent ji taip vylėsi. Skubiai per�velgė katalog�, probėg�mais skaitydama �vys�iojan�ius, miniatiūrinėmis raidėmis u�ra�ytus pavadinimus. Nusi�ypsojusi pakėlė galv�. � �tai geras pavyzdys. �Leonido Bre�nevo, Moskovijos princo, tragedija�.

��Bre�nevo?�� sukluso Jongas. � Brangiojo vado draugo?

��To paties. � Kalrail sumostagavo savo radiniu.

San Ok atsistojo, pliauk�telėjo delnais ir paskelbė, kad nemokantys amerikieti�kai turėtų u�sidėti vertimo ausines. Ma�umėl� pasikrap��ius prie kortelės ir s�sajos įtaisų, did�iajame ekrane nutvisko erdvi salė, ap�viesta fakelais ir �idinio liepsnomis, vir� kurių sukosi ant ie�mo pamautas par�elis. Ant sienų, tarp aliejiniais da�ais tapytų Markso, Engelso, Lenino portretų, kabėjo lokių kailiai, kardai bei �kala�nikovai�. U� giganti�ko ��uolinio stalo įsitaisiusios, į kailines mantijas įsisupusios, �e�ėliuose skendin�ios dvi de�imtys figūrų pliaupė vyn�, puotavo ir griausmingai kalbėjosi. Viename stalo gale sėdėjo mil�inas rūs�iu, randuotu veidu, bet jautrum� bei sumanum� i�duodan�iais bruo�ais. Tolumoje girg�dėdamos atsivėrė durys, į patalp� į�engė siauraveidis riteris, ir istorija pagaliau prasidėjo.

��Drama itin sukre�ianti,�� kit� ryt�, kai keltuvas per tūkstantį kilometrų nutolo į pietus nuo �eimos fermos, pasakė Ry. Nūnai priminė nuo pagirių besigai vėlėj antį �mogų ir atrodė keistai slapuki�kas. Dairytis per petį nebuvo jokios prie�asties, bet jis protarpiais pa�vilg�iodavo atgal. � Deja, kai kas gali neteisingai j� suprasti,�� atsidus�s pridūrė. � Revizionizmas, antirevizionizmas, savaranki�kumo idėjos� Visa tai painu. A� esu paprastas jūrų ekologas. Sėd�iu Markso viduriuose. Plaukioju aplink Mao kelnes. Per atoslūgį klampoju per purv� palei brangiojo vado kojas. Kiekviename kvadratiniame metre skai�iuoju bestuburius. Savaranki�kumo man netrūksta. Vien� dien�, tikiuosi, susipa�insiu su miela mergina, galbūt taip pat biologe, ir mudu būtinai įdėsim savo indėlį į �daugiavaikės �eimos� politik�. Apsigyvensime did�iulėje kosminėje stotyje, kuri suksis aplink saul�, natūralioje s�moningo, savaranki�ko primato terpėje. �mogui lemta suvaldyti ir transformuoti gamt�, o ne kapstytis po �emes, kaip elgiasi nei�manėliai jankiai. �tai k� a� �inau ir kuo nuo�ird�iai tikiu.

��To u�tenka, kad turėtumėt, k� veikti gyvenime,�� pastebėjo Karlail.

Jis nudelbė mergin� kreivu �vilgsniu, patrūk�iojo g�sdinan�iai sudėtingus valdymo prietaisus, kurie nedovanodavo nė menkiausios klaidos.

��U�teko iki ano vakaro,�� atsiliepė. � Tragedijoje nėra nieko, kas neigtų savaranki�kum� arba jam prie�tarautų. Nė vienos amoralios eilutės. O revizionizmas grie�tai pasmerkiamas. Vis dėlto, kai apie j� galvoju, mane aplanko nerim� kelian�ios mintys. � Įsiaudrin�s sumojavo rankomis. Skraidyklė nukrypo nuo kurso. Jis skubiai įsistvėrė į svirtis. � Matot?�� t�sė. � A� prarandu savitvard�. Vis m�stau apie princ� Leonid� ir sau sakau: ��tai �mogus, kuris i�ties gyveno�. Kas taip kalbės apie mane?

��Bet jūs irgi esate �mogus, turite savo gyvenim�, � u�protestavo Karlail. � O tikrasis Bre�nevas, jei atvirai, nė kiek nepana�us į princ� i� pjesės.

Ry papurtė galv�.

��Koks skirtumas. Svarbiausia yra pats spektaklis.

Mergina nutylėjo. U�siimti ardom�ja veikl� nė neketino, juolab kad Ben-Amis s�moningai arba dėl savo nei�prusimo bandė parodyti nuobod�ius senovės biurokratus kaip tarpusavyje besivar�an�ius viduram�ių baronus, ir savo pastangomis juos tiktai i�auk�tino. Praeities politikierių vaidai i� dalies asocijavosi su veikla, kurioje, pasak gandų, dalyvavo vyresnieji jos pa�ios �eimos sluoksniai, toji grobuoni�koji gamybinė brigada, ir neturėjo nieko bendra�

��O, dabar suprantu, apie k� �nekate. � Karlail nuo�ird�iai nusi�ypsojo. � Bet siūly�iau kitiems nepasakoti, kaip jau�iatės.

Kosmouoste ji apsid�iaugė, kad skafandru neatsikratė, nes be �io būtų nuleipusi nuo kar��io. Atsisveikindamas Ry paspaudė vie�nios rank� ir nudro�ė įkrauti keltuv�, pasiruo�ti kelionei namo. Karlail savo ruo�tu pajudėjo link terminalo � tipi�kos �emos, plok��iastogės struktūros, apkarstytos antenomis, radarais ir saulės energijos elementais. Aik�tės plotas u�ėmė kelis kvadratinius kilometrus; saulėje suei�ėj�s, nuo kaitros raibuliuojantis asfaltas driekėsi i�valytoje retų d�iunglių proskynoje, pusiaujo �emyno pakrantėje. Tik neai�ku, kam i�vis reikėjo įrengti kosmouost� tokioje vietoje. Orbitinės mechanikos faktorius ir pakilimui būtinos energijos tausojimas �ia niekuo dėti. Dauguma vietinių laivų, įskaitant t�, su kurio kapitonu ji ruo�ėsi derėtis dėl skryd�io kainos, buvo sumontuoti pagal Euridikėje matytus �AR modelius. Vien� i�imtį Karlail pamatė akies kra�teliu, pro did�iulį terminalo lang�.

Nuo �emės atsiplė�ė ir į dangų �ovė �imto metrų skersmens, stilizuotas �ik�nosparnio pavidalas, kas sekund� pranykdamas ir vėl atsirasdamas akiratyje, mirgėdamas lyg sustabdytas senovinės kino juostos kadras. Sulig kiekvienu �vystelėjimu dangų trumpam nutvieksdavo �erenkovo spinduliavimas � mėlynas blyksnis �ydrame fone. Erdvėlaivis skraidė vir��viesiniu grei�iu atmosferoje.

Kapitonas Vienuoliktoji �vaig�dėlaivių Verslovė Dok Gilas, besigilinantis į skai�ius savo duomenų ekranėlyje, viso labo ne�ymiai pakreipė �vilgsnį vir�un.

��Bando pasirodyti,�� rūs�iai sumurmėjo. � �imto metro ilgio V� �uoliukai!

��Dar nesu ma�iusi tokio laivo,�� prisipa�ino Karlail. � Nieko prie�, jei paklausiu, i� kur jį gavote?

��I� niekur,�� atsakė Dok Gilas. � Patys pasistatėme. � Jis mostelėjo ranka. � Aik�tėje stovi dar keli. Manoji Vienuoliktoji �vaig�dėlaivių Verslovė tikisi netrukus įsigyti vien�, bėda ta, kad jie labai paklausūs ir gana brangūs.

��Nesistebiu. � Jei kitais savo pajėgumais laivas bent i� dalies prilygo gebėjimui atlikti k� tiktai regėtus triukus, tuomet nekilo abejonių, kad ji i�vydo įdomiausi� ir nuostabiausi� �u�hė technologijų pavyzdį. � Prie� i�skrisdama mielai patyrinė�iau specifikacijas bei kainora�tį.

��Kaip pageidausite. � Kai jiedu susiderėjo dėl u�mokes�io ir aptarė formalumus, Dok Gilas palydėjo j� į vietinį Dvide�imt Devintosios Laivų Statyklos kontor�, kur besi�ypsanti moteris, vardu San, padovanojo Liusindai Karlail duomenų ekran� su įra�ytomis savaranki�ko erdvėlaivio, kaip jį vadino, smulkmenomis. Panagrinėjus informacij� paai�kėjo, jog tam tikras naujojo laivo ypatybes nulėmė post�monių įranga ir med�iagos, kurias prie� daugyb� metų Karlailai pardavė DK prekybos kolektyvui. Skraidyklė gal ir nukopijuota nuo svetimų technologijų, bet ji i�ties bylojo apie didelį �u�hė savaranki�kum�, nes įgyvendinti pana�ios u�duoties nevaliotų netgi riteriai, kitaip tariant, jie de�imtme�ius prakaituotų gvildendami kiekvieno savo veiksmo pasekmes, u�uot papras�iausiai, na, ry�tingai �eng� pirmyn� Karlail pamėgino įsivaizduoti tikėtinus tiriamuosius darbus ir sudrebėjo. Per�iūrėjo kainora�tį � rinkinį alternatyvios, velni�kai sunkiai gaunamos, beveik neįperkamos post�monių technikos bei galutin�, A.A. doleriais i�reik�t� kain�, kuri atrodė kaip didaktinis bandymas astronominius atstumus perteikti furlongais � ir vėl suvirpėjo.

��A�iū, panele Dvide�imt Devintoji Laivų Statykla,�� padėkojo.

��Mano artimieji veikiausiai susisieks su jūsų �eima.

��Nekantriai lauksiu. Pra�om dar pasivai�inti arbata.

Keliaujant namo, teko por� dienų skristi vir��viesiniu grei�iu, kol pavyko nukakti iki artimiausio dreifo pasaulio, o vėliau i�tisas valandas nuobod�iai kėblinti pro raizginio vartus. Karlail jautėsi taip, lyg be atvangos kursuotų po kosmouostus: slankiotų ko�mari�kais koridoriais, skverbtųsi pro siaubingai gausias minias. Pasaulių, kurie turėtų ne vien� kirmgrau�� ir kurių vartai, vedantys į skirtingas vietas, būtų nutol� vieni nuo kitų nedideliu atstumu, ne tiek jau daug, todėl juose nei�vengiamai susidarydavo kam��iai. Erzinan�ios grūstys spėjo įkyrėti po tre�io ar ketvirto persikėlimo. Klajūnai, prekeiviai, bėgliai, komersantai, tyrinėtojų komandos su savo skafandrais; �valgybiniai transporteriai, virtinės krovininių konteinerių; gniu�dantis laukimas, kol i�sisklaidys spūstis; nuolatiniai gravitacijos, paros, �viesos spektro, padėties erdvėje poky�iai; visa tai vargindavo, priversdavo tu��iai �vaistyti laik�. Muitinės postuose Karlailų klanui dirbantys sargybiniai praleisdavo j� galvos linktelėjimu, kai moters tapatyb� patvirtindavo delno ir akies tinklainės skeneriai, ta�iau stovėti eilėje reikėdavo, kaip ir likusiems. Ji ne sykį ry�tingai dro�ė pro vartus, ta�iau atsidūrė vos u� kelių �ingsnių nuo pradinės vietos, buvo priversta apeiti kirmgrau��, palaukti minut� kit�, o kartais ne vien� valand�, kol neprognozuojami raizginio srautai persiųs kitus �mones ar informacij� ir sykiu pa�alins bet kokius nukrypimus, galin�ius pa�eisti chronologij�.

Pagaliau Liusinda Karlail grį�o į planet�, i� kurios i�keliavo kartu su savo komanda, į �iaurės Vainiko Ro D; netransformuot� pagal �emi�k�jį standart�, priskiriam� pasaulių kategorijai, neoficialiai vadinamai �sunkiuoju Marsu�: vietinė traukos jėga siekė 0,9 g; at�iauriai �avus peiza�as prikaustydavo �vilgsnį vulkaninėmis, vėjo �uorų nu�lifuotomis uolomis ir persikreipusiomis jų smailėmis, gelsvais it siera ir rusvais kaip rūdys atspalviais; nors geltona G0 klasės saulė �vytėjo u� keturių astronominių vienetų, oras buvo gana �iltas, o netipi�kai auk�t� temperatūr� nulėmė �iltnamio poveikis plonoje anglies dvideginio atmosferoje. Pasislėp� po deimantiniais kupolais, kurie kybojo taip auk�tai, jog tepriminė bly�kias, danguje raibuliuojan�ias voratinklio gijas, �ionyk��iai miestai mėgavosi am�ina, vidutinio klimato zonai būdinga vasara.

Sveiki atvyk� į Nauj�jį Glazg�. Failte gu Glaschu Ur. Regint �it� �enkl�, j� pirm� kart� u�plūdo stiprios emocijos. I� vartų komplekso Karlail i�svyravo į pagrindin� aik�t�. Į �alis pasipylė �monės, tiksliai �inantys, kur norėtų nukakti, nestigo ir tokių, kurie glebės�iavosi su pasitinkan�iaisiais arba spaudė jiems rankas. Suoliukus nusėdo, į pakampes i�sibarstė įprastas srautas bastūnų bei bėglių, pasprukusių i� tolimų konfliktų zonų, nūnai ie�kan�ių atliekų � �iuk�lių, vyniojamojo popieriaus skiau�ių, maisto liku�ių, bet ko,�� k� ki�o į ma�u�ius, ne�iojamus Drekslerio rinktuvus, kantriai gaminosi valgį arba drabu�ius. Tie individai �mė�avo u� skaidrių terminalo prieglaudų ir darbo bir�ų langų, prekybos centruose dairėsi į naujausio modelio apdarus, ketindami vėliau primityviai juos nukopijuoti. Oras atsidavė prakaitu, dezodorantų kvapais, kavos tir��iais. Diena jau buvo persiritusi į antr�j� pus�, ir vėlyvos popietės po�ymiai tiesiog badė akis. Karlail nu�velgė mini� sunerimusi, nuo�ird�iai vildamasi, kad naujienos apie jos sugrį�im� jau pasiekė planet�, ta�iau informacij� gavo ne �inių tarnybos, o �eima.

Prie pasitinkan�iųjų u�tvaros i� grūsties i�sibrovė Amelija Or, apsirengusi dailiu kostiumėliu, įsikūnijusi į nauj� jaunos, liaunos moters pavidal�. Proprosenelė oficialiai paspaudė Liusindai deln� ir netikėtai vaikait� apkabino.

��D�iaugiuosi vėl tave matydama. � Jos veid� nutvieskė plati �ypsena, dėl kurios, labai tikėtina, artimiausiu metu paakiuose įsirė� rauk�lelės. � Nors mane nu�udei du kartus.

��Skridai tuo laivu?

��Ir va�iavau �valgybiniu transporteriu. Bent man taip sakė.

��O, velnias, nepyk. Hmm, gerai atrodai.

Amelija Or pasitaisė �ukuosen� ir palaidinuk�.

��Man, �iaip ar taip, reikėjo atsinaujinti� bet tai nerei�kia, kad sulaukei mano atleidimo. Ir turiu pasakyti, jog tavo pa�ios i�vaizda sumauta.

��Ilgai keliavau,�� atsakė Liusinda.

��Aha, suprantu,�� �velniau pratarė Amelija. � Eime, i�kviesime tau taksi. Beje, kuo tu apsirengusi? Darbiniais skardininko drabu�iais?

� �ia euridiki�kas skafandras. Tu juos matei, kai� o, �ūdas, atleisk.

��Ei, nepamir�k i�siplauti burnos.

�ingsniuodama įkandin Or, tiesiausiu keliu traukdama link Karlailų limuzino (taksi, kurgi ne!), Liusinda neabejojo dėl to, kam i� komandos atiteks vado pareigos. Ji privalės imtis kokių nors atsakomųjų veiksmų, � pagalvojo su nerimu, kurį i� dalies prasklaidė tvirtai gniau�iamas, DK �vaig�dėlaivio specifikacijomis u�pildytas duomenų ekranas.

Prie� pasimatym� su bosu ji tespėjo i�simaudyti du�e, pasikeisti drabu�ius � i� Drekslerio aparato i�sitraukti naujus d�insus su palaidine � ir skubiai u�k�sti. Būsimas susitikimas Liusindai kėlė siaub�. Per vakarien� Amelija vengė kalbėti �ita tema ir mieliau plepėjo, nors gana netakti�kai, apie juokingus keblumus, kylan�ius tuomet, kai atgaivinama keliomis savaitėmis arba mėnesiais pasenusi tavo kopija. Vėl priva�iavus limuzinui, Liusinda vos įstengė sutramdyti kelių virpulį.

Kai abi moterys nu�ingsniavo takeliu, vedan�iu link Karlailų dvaro, vakaruose, vir� sodo, kaip de�imt Venerų �vytėjo vidinės sistemos dujų mil�inė, �iaurės Vainiko Ro B, nūnai tapusi vakaro �vaig�de. Ma�u�iai greitaeigiai palydovai, Valeras bei Sprigė, �aidė vė�lio ir ki�kio lenktynes su įspūdinga orbitinių fabrikų bei kosminių sto�ių vora. Prie durų stovintis sargybinis jas apdovanojo mandagiu, vertinan�iu �vilgsniu ir patikrino akių tinklaines. Per ilg�, plytelėmis i�klot� koridorių nukauk�ėj� kulniukai veikiai prasmego storame svetainės kilime. Aplinkui dvelkė gėlių bei cigarų kvapai, kambaryje stovėjo raudonmed�io stalai ir odiniai krėslai, kampe �ioravo holografinės liepsnos.

��Labas vakaras, damos. � I� vieno krėslo gelmių i�sirangė Janas Karlailas. Kiti du vyrai, esantys salone � Liusindos brolis Dankanas ir ka�kelintos eilės pusbrolis Kevinas,�� pa�oko energingiau. Ji atsainiai linktelėjo giminai�iams, vis� dėmesį, kaip ir derėjo, sutelkusi į bos�.

��Prisėskit, i�gerkit. � Jis mostu pakvietė atvykėles, stvėrė abiejų �alius, pabu�iavo rankas ir įbruko stiklus, visa tai atlikdamas viena skland�ia judesių seka. Kiekviena dreifo planeta turėjo savo �mogų i� senosios gvardijos, o Janas buvo seniausias jos atstovas. Beje, jaunas neatrodė: i�vaizd� stabilizavo ties penkiasde�imtme�io am�iumi, per �imtme�ius kūn� ir veid� i�vagojusiais randais did�iavosi nelyginant medaliais. �emiau pra�ilusių, atgal su�ukuotų plaukų juodavo antakiai, susijungiantys viduryje kaktos � �tai vienas i� genetinių po�ymių, būdingų klano vyrams. Bosas nerizikavo griebtis atsijauninimo procedūrų, niekuomet nebandė kopijuoti s�monės, kad, esant reikalui, jį sugr��intų i� numirusiųjų. Sklandė gandai, neva Janas Karlailas bijojo giltinės, nes i�saugojo dalel� presbiterioni�� kos s��inės, kuri�, ties� sakant, daug kas slėgė. �emėje, 21� ojo am�iaus prad�ioje, kai klanas persimetė prie teisėtos veiklos, jis dirbo �eimos advokatu. Buvo pirmasis senojo Donaldo Karlailo sūnus, įstoj�s į universitet�. �nekėjo standarti�kai amerikieti�kai su anglo-�kotų tarsena, įprasta auk�tesnei negu vidutinei Edinburgo gyventųjų klasei.

Paai�kėjo, kad bosas �emesnis, negu ji galvojo; i�kilusi ant savo auk�takulnių, Liusinda į�iūrėjo rausv�, �ile pridengt� jo skalp�. Bet po akimirkos Janas atsisėdo ir, rodės, i�siplėtė, tarytum krėslas būtų virt�s juodu odiniu �varku.

��D�iugu vėl tave matyti, Liusinda,�� pratarė.

��Aha, tikrai,�� nuo�ird�iau pridūrė Dankanas.

Ji �iltai visiems nusi�ypsojo.

��O a� d�iaugiuosi grį�usi,�� atsakė. � Nepykit dėl to jovalo. Kaip vystosi konflikto eiga? Jokių �inių dar ne�iūrėjau.

Kevinas pasviro į priekį. Janas kilstelėjo rank�.

��Su naujienomis spėsi susipa�inti vėliau � vis vien beveik nėra k� pasakoti. Tavi�kės gerokai įdomesnės, ir mes nekantraujame jų pasiklausyti. Manau, u�truksi nema�ai laiko, kol visk� i�klosi.

Jis atsilo�ė, ne�ymiai �onu pakreipė galv�, stogeliu sunėrė pir�tus. Dirstelėj�s į stikl�, kurį Liusinda laikė, nukreipė akis į viskio butelį. Auk��iausios kokybės �Taliskerį�.

��Gali neskubėti.

Liusinda pakluso. Janas budriai klausėsi, retsykiais �io to pasiteiraudavo, i� pirmo �vilgsnio nė akimirkai neprarado kantrybės, nors kiti protarpiais nebenustygdavo vietoje. Susierzinim� parodė tik tada, kai mergina pasakė geniali� savo mintį i� DK pirkti naujus laivus. Jai ki�ant duomenų ekran� atgal į rankin�, bosas palinko pirmyn ir spragtelėjo pir�tais. Kurį laik� tyrinėjo specifikacijas, ra�om�ja lazdele �ymėdamas varneles, virpindamas antakius.

��Susimildama, Liusinda,�� i�si�iojo, gr��indamas ekran�.

��Kas ne taip?�� at�ovė ji, nuo �Taliskerio� įgavusi dr�sos.

��Tai pernelyg brangi ir rizikinga avantiūra. � Sprend�iant i� tono, savo min�ių nė neketino pasakyti balsu. � Mesk j� i� galvos.

Merginos veide nu�vito taikinga �ypsenėlė, bylojanti, jog �bosas esat jūs�. Kitokios reakcijos jis, �inoma, ir nesitikėjo.

Vėl atsilo��s, Janas Karlailas delnais pasitrynė skruostus, po sekundės pakilo nuo krėslo.

��K� gi, ponai ir ponios. Istorija i�ties kerinti.�� Jis prisiartino prie netikro �idinio, abu delnus įrėmė į atbrail�, i�riet�s nugar� pasiūbavo ant kojų pir�tų; staiga sulenkė rankas ir �aibi�kai apsisuko.

��Liusinda!�� �ūksnis privertė j� krūptelėti. � A� labai tavimi nusivyl�s. Tu siaubingai brangiai atsiėjai klanui ir �eimai� o kur dar kompensacijos mūsų darbuotojų artimiesiems? Ar bent suvoki, kokios i�laidos mus u�gula dėl kiekvieno, �uvusio kovoje? Tenka i�mokėti didesnius atlygius, atseikėti premijas, mal�inti i�gyvenusiųjų �irdgėl�. Taip, u� atgaivinim� ir kopijas jau�iamės dėkingi. Vis dėlto jos taip pat kainuoja, ne vien finansine, bet ir emocine prasme. Tau patikėjo komand�, o tu leidaisi paimama į nelaisv�. Nuo prie�ų neapsaugojai skafandro. Nors privalėjai kovoti, kiek leid�ia jėgos. Ver�iau �ūti negu pasiduoti. A� pa�inojau vyrus ir moteris, kurie net nei�galėdami turėti kopijų atiduodavo gyvyb� vardan �eimos. Senais laikais mes grumdavomės�

Jis u�si�iaupė, atsiduso ir vėl įsitaisė krėsle.

��U�teks,�� pasakė. � Komandoms tu nebevadovausi, kol darbais įrodysi, kad sugebėtum tapti lydere. Jei tave i�vis kas nors sutiks priimti į savo būrį.

��Tiktai ne a�, � i�dro�ė Amelija.

Liusinda kie�iau su�iaupė lūpas ir linktelėjo.

��Labai gerai,�� prat�sė Janas. � Apgalvok, k� sakiau. Vis dėlto tu pateikei vertingų �inių. U� jas esu tau dėkingas. � Bosas nusigr�ė visa savo esybe demonstruodamas, kad prasi�engėlė jam neberūpi, ir kreipėsi į kitus: � Nepana�u, jog dėl Euridikės kiltų keblumų. Bėdų, kaip visada, pridaro riteriai. Į sistem� mes pasiuntėme du laivus � vien� praradome, kaip patvirtino Liusinda, antras spėjo pasprukti ir dabar lūkuriuoja u� poros �viesme�ių nuo planetos. Negalime leisti riteriams u�valdyti raizginio mazg�. � Nusi�ypsoj�s pasitrynė delnus. � �į vakar� problemos nei�spr�sime, tad nėra prasmės jos aptarinėti.

��Bet��� sutartinai pabandė u�protestuoti Kevinas su Dankanu.

��Neprie�gyniaukit, ponai. Paskambinkit man rytoj, įpusėjus popietei, ir mes pasi�neku�iuosime.

Sve�iai jau ruo�ėsi i�eiti, kai Janas, prie durų jiems įteikdamas �alius bei �varkus, sumurmėjo:

��Amelija, nieko prie�, jei tave u�laiky�iau kelioms minutėms?

Or neprie�taravo.

Durys u�sitrenkė jiems u� nugaros. Liusinda įsikibo į brolio ir pusbrolio parankes.

��A� patekau į nemalon�? � neva nerūpestingai paklausė.

��Aha,�� patvirtino Dankanas. � Tu visi�kai susimovei.

��Dabar, kai tave i�dėjo į �uns dienas, nė nenorėtume, kad mus matytų kartu,�� pridūrė Kevinas.

��Esi pa�eminta iki civilių, dėl to gali neabejoti,�� ant �aizdos u�bėrė druskos Dankanas.

��Liaukitės,�� pareikalavo ji, mėgindama neprarasti savitvardos liku�ių.

��Tokia mūsų pareiga,�� atkirto Kevinas. � Dėdė Janas mums nurodė �įvakar pasirūpinti, kad nustotum sav�s gailėtis ir nekrėstum kvailys�ių.

��Subtilumas nėra antras tavo pusbrolio vardas,�� pastebėjo Dankanas.

� �inia,�� sutiko Kevinas. � Jeigu jau apie tai prabilome, mums, be kita ko, liepė tave pri�iūrėti, atkalbėti nuo nevykusių u�ma�ių, tarkim, neleisti kurstyti jaunųjų at�alų prie� sen�j� gvardij�.

Nūnai trijulė stypsojo ties vartais, dairėsi po gatv� ir dausas, �vilgsniais ie�kodama taksi. Pro �alį, pagarbiu atstumu nuo dvaro, praslinko vienas kitas vietinių policininkų automobilis. Galbūt atsitiktinai, o gal ir ne, bet taksi prie�ais juos nutūpė po trisde�imties sekund�ių.

�Lindynė� priklausė civiliams, bet j� sergėjo �eimos apsaugininkai, o įrengim� finansavo �eimos pinigai. Klubas neturėjo nieko bendra su reketuojamu restoranu ar nusikaltėlių ir�tva � Naujojo Glazgo įstatymai, apibrė�iantys jungtin� veikl�, buvo per daug �velnūs, kad viena i� �alių griebtųsi prievartos,�� veikiau priminė jų kopij�, kuria savininkai i�rei�kė pagarb� tokioms vietoms. �tai kodėl į jį i� auk�to �iūrėjo vyresni klano nariai, puikiai atmenantys originalus, ir būtent todėl �ia da�nai lankydavosi madinga ironija persisunk�s jaunimas arba praeities garbintojai. �Lindynė� panė�ėjo į u�eig�, perdaryt� i� banko koridoriaus, įkurt� anuomet, kai minėta finansinė įstaiga prilygo kapitalo katedrai, o ne pa�iam rojui. Apvalų bar� supo stalai, i�rikiuoti ratais ir epicikloidėmis, pakopos bei ni�os. Auk�t�, deimantinį, vitra�u paverst� lubų kupol� neva prilaikė fiilerenų stulpai, i� pa�iūros niekuo nesiskiriantys nuo paauksuotų juodo marmuro kolonų. Visi objektai atrodė at�iaurūs ir senesni, negu buvo i� tikrųjų. Netgi striptizo �okėjas įkūnijo hologramos, kurias ry�kesnių spalvų sluoksniais suraikė dūmų sruogos.

��Sveika sugrį�usi,�� tarė Dankanas, atne��s alaus bokalus. Palinko į �on�, apkabino j� ir paspaudė petį. � Mes i� tiesų d�iaugiamės.

��Aha, dėkui. Į sveikat�.

�altai abu nu�velgusi, Liusinda t�sė:

��Bet, jei atvirai, a� nesu tikra dėl to, k� judu, vyru�iai, rezgate. Kevai, prie dvaro vartų tu padarei velni�kai rimt� u�uomin�. Kaip suprantu, jūs ketinote mane įsiutinti arba siekėte, kad leptelė�iau koki� paikyst�, apie kuri� prane�tumėte senajam Janui.

��Tikrai supratai?�� ne tiek nusteb�s, kiek smalsaudamas pasitikslino Dankanas. � Na, sentimentaliai seiliotis, manau, neverta. Juk pa�įsti mūsų �eim�. Pasitikėjimas jai nebūdingas.

��Kaip pir�tu į akį.

��Vienaip ar kitaip, puiku, kad nesileidai ten nu�udoma,�� pridūrė brolis. � Bosas priskiedė tau mė�linų pasakėlių. Tave i�spyrė i� komandos, nes pasiskundė tetulė Amelija, nors u� tai negalė�iau jos kaltinti�

��A� taip pat,�� įsiterpė Liusinda.

���ir savo sprendim�jis pagrindė ka�kokia nusikaltėlių pasaulio morale, i�traukta i� Klaido upės dugno.

��Malonu, kad i�ai�kinote man padėtį, bet koks jums skirtumas? Jūs gi prisijung� prie komandos, ar ne? Priklausote įtakingų �monių ratui?

��O taip,�� patvirtino Kevinas. � Mums dar toli iki vir�ūnėlių, vis dėlto� taip, mudu įtrauks į kovin�, Jano ir Amelijos buriam� grup�, nebent sugadintume savo reputacij� prisidėj� prie u�ma�ių, kurias puoselėtų nei�tikimi, ambicingi �eimos nariai.

��Po �iandienos mums gali pakenkti bet kokios s�sajos su tavimi,�� pusbrolį papildė Dankanas. � Todėl �aunu, kad mus tris mato drauge, lyg per s�moksl� palenkusius galvas. Pusė vietinių �mikių pasibaisėj� siųs �inutes bosui, o tas �iepsis ir patenkintas kinkuos galva, nes mudu tiksliai vykdome jo įsakymus.

��Kol kas ai�ku. � Liusinda i�tu�tino bokal�. � Atsine�iu dar vien�.

Stovėdama prie baro, mergina nesėkmingai bandė nustatyti, kas i� aplinkinių juos stebėjo. �valgybinė veikla per daug i�tobulėjo, kad j� pavyktų susekti. Ma�ų ma�iausiai tokia u�duotis ne Liusindos, �ioje srityje visi�kos diletantės, jėgoms. Dėl skaitymo i� lūpų arba nuotolinių mikrofonų nerimauti neverta. Brolis su pusbroliu, be abejo, ki�enėse ne�iojosi �ifratorius. Ties� sakant, savo rankinėje ji irgi turėjo kodavimo įrenginį.

� �od�iu, jūs nepritariate tam, kaip senoji gvardija tvarko �ituos reikalus?�� paklausė grį�usi.

��Ne, po velnių, � atsakė Kevinas. Jiedu su Dankanu papurtė galvas.

��Tik ne mes,�� pridūrė Liusindos brolis. � Pasuk smegenin�. Su kuo susidūrėme Euridikėje? Su civilizacija, kuri vystėsi savaranki�kai ir visai kitaip nei mes, riteriai, komunistai ar fermeriai� beje, ir nepamir�kim, jog tenyk��iai apsirūpin� pabūklais, geban�iais dulkėmis paversti �valgybinius transporterius, be to, susij� su ginkluotomis, kosminėmis senovinio antiamerikos aljanso pajėgomis, moksliniais atradimais ir technologijomis, o kur dar i�davikas arba perbėgėlis, i�samiai susipa�in�s su Karlailų įranga bei taktika, sulauk�s i�moningiausių mūsų konkurentų paramos. Jau nekalbant apie paslaptingas svetimos kilmės būtybes, i�nykusias, bet po sav�s palikusias karo ma�inas, į kurias suleid� nagus riteriai palies �ir�ių lizd�. Teisingai? Taigi akivaizdu, kad Euridik� derėtų laikyti papras�iausiu, menkaver�iu u�kampiu, kur da�niausiai apsistoja pasipūtėliai fermeriai arba verting� technik� gadinantys, rūd� kapstantys komunistų i�peros. O taip, grynas formalumas. Nusiųskim ten daugiau laivų, gausesnius kareivių būrius, ir pa�iūrėkim, kas palū� pirmas. Jėzau Kristau!

��Plano vald�ia nepakeis?

��Juk girdėjai, k� bosas sakė. Arba atlėksime �vaig�dėlaiviais, arba mėginsime prasiver�ti pro vartus. I� tav�s i�gird�, kad egzistuoja daugiau nei viena kirmgrau�a, Janas su Amelija grei�iausiai įsikniaubė į �emėlapius.

��Netikiu, jog tuodu būtų tokie kvai�os,�� i�si�iojo Liusinda. � Susimildamas.

��Kaltink ne kvailum�, � at�ovė Kevinas,�� o savoti�k� konservatizm�, menantį anuos laikus, kai Karlailai gyveno pilyje prie Klaido. Ir, �inoma, adrenalino pliūpsnį, �ovusį į makaules nuo minties, kad pavyktų u� pautų prigriebti �unsnukius, kurie mūsų protėvių kra�tu naudojosi kaip suknistu ginklų pastovu. � Jis patraukė pe�iais. � Bandydama susitarti su kitomis grupuotėmis, senoji gvardija mielai renkasi karin� jėg�. O dabartines problemas reikėtų spr�sti, organizuojant ka�k� pana�aus į kovinės archeologijos ekspedicij�. Nes Euridikės nė velnio nepa�įstame.

��Kitaip tariant, elgtis, kaip įprasta mums,�� pasakė Dankanas.

��Kaip įprasta tau.

��Ir Amelijai Or,�� pastebėjo Liusinda.

��Ne-e,�� paprie�taravo brolis. � Per i�vykas ji per daug atsargi. Kaip ry�ių specialistė, visai nebloga, bet technologijų srityje ne k� tei�mano ir nemėgsta prie jų ki�ti rankų.

��K� gi, ponai, koki� alternatyv� pasiūlysite?�� bos� pamėgd�iojo Liusinda.

��To paties ketinome paklausti tav�s,�� atsakė Dankanas.

��DK laivai atrodo daug �adantys,�� tarstelėjo Kevinas.

��Gerai. Klausykitės, kokių veiksmų im�iaus pati. Įtvirtin�iau kit� vartų, pro kuriuos nėrėme, pus� ir visas �alutines jungtis. Derė�iaus su riteriais � po velnių, pasiūly�iau nemokamai naudotis kiekvienu naujai atrastu post�monių technologijų pavyzd�iu, i� prad�ių u�tikrin�iau, kad prie jų nesiartinsime i�tisus metus, nors, kilus būtinybei, sutik�iau ir dėl de�imties. Bet tas kortas laiky�iau ar�iau sav�s. Mainais mums vėl leistų kontroliuoti Euridikės vartus. Tuo pat metu vietiniams planetos gyventojams pri�adė�iau labai palankius tarifus, paragin�iau u�mir�ti senas skriaudas, i�mesti ker�t� i� galvos. Kur kas daugiau u�dirbtume su jais u�mezg� verslo santykius nei pie�dami kompensacijas. Įdomių įrengimų ir �aunių meni�kų dalykų tie �monės turi su kaupu. Sta�iai netveria noru su kuo nors bendrauti ir prekiauti, nes kultūrinėje izoliacijoje praleido du �imtus metų.

��Vargu ar riterius su�avės sandorio s�lygos, ir a� netikiu, kad Euridikės gyventojai mumis pasitikės,�� parei�kė Dankanas.

��Mes viso labo surengtume diplomatinį puolim�. Per derybų įkar�tį, nepatraukdami riterių dėmesio, pasistengtume atskraidinti laivus į planetos apylinkes. Tiesa, a� neabejoju, jog menkai įsavinta sistema su stabilia saule ir transformuotu, retai apgyvendintu pasauliu sudomintų DK bei A.A.. �iūrėkit, kiek �ia vietos, sakytume jiems. Paskatintume ten lėkti pulkais. �inoma, į DK ir A.A. �vaig�� dėlaivius įsodintume savi�kių grupeles.

��Oho, �auni mintis,�� pagyrė pusseser� Kevinas.

��Kas paskui?�� pasiteiravo Dankanas.

��U�megztume ry�ius su Euridikės armija. Pamenate, kaip minėjau, jog ten netrūksta disidentų, vadinamų sugrį�ėliais? Garantuoju, jog neilgai trukus dauguma imtų grie�ti dantį ant riterių ir prisi�lietų prie mus palaikan�ių planetinių pajėgų.

��Bet mums reikalingos kosminės,�� paprie�taravo Dankanas.

��Galėtume jas suburti, pavyzd�iui, s��iningais mainais � laivas u� laiv�. Mūsi�kiai slapta perimtų į sistem� atskridusius DK arba A.A. �vaig�dėlaivius. Ai�ku, i�keistume juos į savus, tik esan�ius kituose sektoriuose. Netoli Euridikės sutelk� gausi� flotil�, įgytume karinį prana�um�, kuris paskatintų konkurentus priimti viliojan�ius mūsų pasiūlymus.

� �avingas planas,�� tarė brolis. � Tik jis turi aps�iai silpnų vietų. Mano nuomone, per daug priklauso nuo slaptumo bei netikėtumo faktorių. U�tektų vieno �AR �nipo, kuris prasiskverbtų į mūsų gretas, ir visos pastangos nueitų perniek.

��Todėl ir reikalingas pastiprinimas,�� atsakė Liusinda. � Tarkim, tuzinas laivų � spėju, kad senoji gvardija vis vien juos i�siųs, tad manevras atitiktų boso plan�. Bėda ta, jog per sekinan�ias kovas, pasitelk� tiktai fizin� jėg�, mes galime nieko nepasiekti. Arba pasitenkintume vienu i� naujųjų DK �vaig�dėlaivių � jis atliktų vir�� �viesinį �uolį, atsidurtų po �AR laivais ir realiuoju laiku juos i�sprogdintų į kit� visatos cikl�.

��Ne-į-ma-no-ma,�� pabrė�tinai ai�kiai i�rė�ė Kevians. � Jokia sumauta gelda nepajėgtų taip tiksliai lakioti V� grei�iais.

Liusinda jam padavė rankinėje su�vejot� duomenų ekran�.

��Perskaityk specifikacijas. Nemanyk, jog demokrati�ki komunistai giriasi. Pati ma�iau toki� jų skraidykl�, ir �inok � ji �mirinėja danguje kaip �ik�nosparnis.

Abu vyrai por� minu�ių gilinosi į instrukcijas. Kevinas atsistojo, tylėdamas nukulniavo prie baro, grį�o ne�inas dar trimis bokalais ir vėl palinko vir� ekrano.

��Mes negalime sau leisti ie�koti jų norimų įrengimų, � pagaliau prabilo Dankanas. � Nebent visi�kai nukreiptume dėmesį nuo krizės Euridikėje.

��Su s�lyga, jei nuo darbų atitrauksime �mones, kurie ja u�siima,�� ramiai atsiliepė Liusinda.

� �eimos nariai prie tav�s neprisijungs. � Kevinas pakratė galv�. � Atleisk, bet �iuo momentu tavo vardas veikia kaip tikri nuodai.

� �ia mano problema. Jeigu prisireiks, komand� subursiu i� civilių. Patys rizikuosime, patys ir pelnu dalinsimės, su s�lyga, jog mus lydės sėkmė. Pasipelnys ir �eima, jei tik prisiplė�ime u�tektinai grobio bei spėsime laiku nusipirkti laiv�. Jūs, bi�iuliai, nesivar�ykite i�kloti idėjas bosui. Galite jas priskirti sau. Mano pasiūlymai skamba gerai ir papildo priemones, kurių griebsis vald�ia. � Jis pla�iai nusi�ypsojo. � Reikalus aptarėm?

Taip, patvirtino giminai�iai.

��Na, kuo u�siimsime dabar?�� paklausė Liusinda. � Vakaras tik prasideda.

Kevinas prajuko.

��Ei, juk tu ketinai po kelių valandų virsti į lov�.

Ji niūriai linktelėjo.

��A� �inau, k� mes veiksime,�� tarė Dankanas. � Tu mums papasakosi apie Euridik�, dailius jos �mones, kalbėdama i�vargsi, leisies u�valdoma emocijų, o tada mes nugabensime tave namo.

��Planas visai neblogas,�� sutiko Liusinda.

�Alkano drakono� mikroschemas u�liejo palengvėjimas, tarytum į nutirpusi� galūn� plūstantis kraujas. Dalis mechanizmų ir pa�ios s�monės jam vis dar buvo nepasiekiama, bet atlėgo skausmingas, i�kreiptas noras kontroliuoti gamyb� asteroide.

��Kas �ia vyksta?�� paklausė Lamontas, �nektelėdamas į elastinį tinkl�.

��Tu veikiausiai atkreipei dėmesį į pakitusi� ikigarsin� korpuso vibracij�. � Laivas parinko atitinkam� ekran�. � Kaip matai, gamybinis procesas u�sibaigė.

Uolienos luito pavir�ių dengė �vilgantys kokonai, i�tisos jų eilės, daugėjan�ios Fibona�io seka, nelyginant grūdeliai duonos kepaliuke.

��Kas tai?�� paklausė Lamontas.

��Jie susiformavo per paskutines �e�ias minutes,�� atsakė �A1� kanas drakonas�. � Objektai sudaryti i� daugiasluoksnių plastikinių kiautų ir amortizuojan�ios, karo ma�inų spie�ius � po �imt� kiekvienoje gmpėje � įsupusios dangos. Labiausiai tikėtina, kad mes regime vienkartines transporto priemones, kurios kovin� technik� perkels į planet�.

��Prakeikimas,�� sugrie�ė dantimis Lamontas. � O a� svars�iau, kaip jos ruo�iasi nusigauti įEuridik�. Nepastebėjau jokių �enklų� � jis u�si�iaupė. Veidas ir lūpos sudrebėjo, atspindėdami galvoje kirban�ias mintis. Laivas lūkuriavo, tarsi stebėdamas labai lėtai veikiantį mechanizm�.

��Prakeikimas,�� pakartojo �mogus.

Dar viena u�sit�susi pauzė. �Alkanas drakonas� spėjo apm�styti tam tikrus matematinius s�ry�ius, kurių gvildenimas suteikėjam pasitenkinim�.

��Klausyk. � Dviprasmi�kas �odis visai ne vietoje pakurstė antplūdį garsų, u�tvind�iusių laivo sistemas. � Ar tuos gel�galius galima perkalbėti?

��Jie sukurti ne diskusijoms. Gamybinis procesas � savaranki�kas ir decentralizuotas. Atskiros sumontuotos ma�inos yra autonominės. Kiekviena turi u�tektinai intelektinių pajėgumų, kad atliktų itin specializuot� savo u�duotį, nesileistų į derybas ir nepasiduotų ardomajai veiklai.

��Bet jos privalo turėti sumautus jungiklius,�� murmtelėjo Lamontas. � Antraip kaip suprastų, kada nutraukti mū�į?

�velgiant į s�sajos įtais�, jo veide nu�vito pama�u stiprėjan�ios nuojautos i�rai�ka.

��O��� nut�sė pilotas. � Kovin� technik� kontroliuoji tu. Atlieki valdymo centro funkcij�.

��Tikslaus atsakymo ne�inau,�� atsiliepė ma�ina. � Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti tavo prielaidos.

Lamontas i�si�iep�s pasikasė barzd�.

��Tokiu atveju problem� reikėtų i�spr�sti, nugriaunant visas pertvaras.

��Nerekomenduo�iau, net jeigu �ino�iau, kaip atlikti tokį darb�.

��Ar domėjaisi naujienomis i� Euridikės?

� �inių nesekiau,�� atsakė ma�ina,�� bet jas, �inoma, įra�iau.

��K� gi, susipa�ink su informacija dabar. Pasidomėk pokalbiais su �vie�iamojo am�iaus riteriais.

Laivas perkratė mįslingus pastarųjų dienų duomenis.

��Nesuprantu, kokia mums i� to nauda,�� pratarė po dviejų sekund�ių.

��Nesistebiu,�� �yptelėjo Lamontas. � Bet ne �ia esmė. Juk riteriai netransliuoja algoritmų, kurie padėtų įsilau�ti į karo ma�inų s�sajas. Svarbiausia yra jų pateiktas pavyzdys. U�duotis įgyvendinama.

��Bet kol kas riteriai jos nesiėmė.

��Pa�iūrėkime, gal sugebėsime juos aplenkti.

Ma�ina ir �mogus drauge praleido ne vienerius metus. �Alkanas drakonas� pa�inojo Lamont� kur kas geriau, nei tas numanė. Vis dėlto jis nesitikėjo i�girsti klausimo, kurį pilotas pateikė įsitaisydamas ore it jogas, demonstratyviai sunerdamas kojas.

��Papasakok apie savo sapnus.

��A� nesapnuoju.

��Leisk perfrazuoti. Turėjau galvoje trumpalaikes min�ių ir vaizdų kombinacijas, įsiterpian�ias į tavo loginio m�stymo procesus.

��O, �itas,�� atsiliepė ma�ina.

Pokalbis u�truko kelias valandas. Nors ir ne�ymiai, pasistūmėti į priekį pavyko. Procedūra abu taip įtraukė, kad į u�si�iebusį, de�imtis objektų, kurie ma�ino vir��viesinį greitį, rodantį gravitacijos bangų detektorių jie sureagavo tiktai po minutės.

Ben-Amis tikėjo pa�įst�s miest�. �ia pragyveno �imt� metų, ir pastar�sias a�tuonias de�imtis prakti�kai nardė jo kraujotakoje, o puls� u��iuopdavo visada. Savo pastatymus kurstydavo menkiausiais tvinkstelėjimais, apatijos akimirkomis, hormoninėmis nerimo srovelėmis. Kokias opias vietas u�kliudydavo, paprastai būdavo ai�kiau matyti, �velgiant į praeitį: �Leonide Bre�neve� atsispindėjo susirūpinimas dėl komunizmo, kuris nepastebimai ėmė smelktis į materialin� gerov� garantuojan�i� ekonomin� sistem�; �Vestsaido istorija� atskleidė poreikį panaikinti susiskaldym�, pasidalijim�; �Gevara� bylojo apie moralinį i�glebim�, didvyri�kumo netektį; kūni�kos �Herberto Vesto� vulgarybės vertė susim�styti apie trikdan�ias etines atgaivinimų normas.

Dabar, �ingsniuojant ryto �e�ėliais nuda�ytomis gatvėmis, artėjant prie vyriausybinio kvartalo, prodiuserį apėmė pojūtis, kad jis prarado ry�į su savo aplinka. Su tuo, k� matė, girdėjo ir net u�uodė, anks�iau nė karto nebuvo susidūr�s ir niekada taip nesijautė kaip �iuo metu. Į Ben-Amio akis smig�s praeivio �vilgsnis bemat nukrypo �alin, ausis pasiekė garg�dus, virpantis jaunos moters balsas; tarp u�grūstų vienbėgio modulių tvyrantis oras atsidavė silpnu, gi�iu, nerim� kelian�iu kvapu. Baimės tvaiku. Su niekuo nesupainiojama jos smarve, kuri ka�kaip nesiderino prie Naujosios Prad�ios. Miestas visuomet pateisindavo savo vard�, kaip ir pati planeta. Ta�iau kolonija atsikratė bet kokiais bauguliais per ilg� skrydį, i�degino juos kaip kur�, j� mylin�ius �mones skatino nesidairyti atgal. Ateities ne�inomyb� jie pasitiko ry�tingai ir d�iugiai. Bi�iulis Adrianas gyvenimo drobėje neretai į�velgdavo kar�tligi�kų atspalvių potėpius, tam tikr� liūdesį, savoti�k� �irdgėl�, kuri� �adindavo suvokimas, kad i� visos �monijos beliko Euridikės kolonistai� o Ben-Amis jos nepastebėdavo. Galbūt stokojo jautrumo. Gal pats buvo nudrėbtas i� tvirtesnio molio. Kas �ino.

Vis dėlto, neskaitant nerimo dėl kitų �monių jausmų ir ne itin geros nuojautos dėl numatyto susitikimo, jis jautėsi kaip ant sparnų. Mes ne vieni! Prie� mus atsivėrė visata! Į kitas vietas veda daugybė durų! Panorėj� galėsime skraidyti vir��viesiniu grei�iu! Ben-Amis kone stryk�iojo, degė noru pagrūmoti kum��iu ir su�ukti vangiai miniai, pro kurios tarpelius laviravo: kodėl jūs velkate kojas, kai mums derėtų �okti i� d�iaugsmo?

U�bėg�s marmuriniais pa�įstamo puo�naus statinio laiptais, nėrė pro atviras duris � greta jų kabanti nei�vaizdi plok�telė skelbė, es� pastate įsikūrė biurai, priklausantys Euridikės asamblėjos nariams.

��Esu sutar�s lygiai devint� susitikti su �anu-Liuku Menardu,�� pasakė priimamojo sekretorei. � I� Septyniasde�imt Devintosios apygardos.

��Jis laisvas, pone Ben-Ami. � �iek tiek sumi�usi, mergina paklausė: � Hmm� atleiskit, ar galė�iau jus akimirkai sutrukdyti?

Prodiuseris pasira�ė apdriskusi� �D�ord�o II-ojo beprotystės� ��prie� septyniasde�imt su vir�um metų statyto farso, kurį jis mielai būtų u�mir��s,�� programėl�, minut� kit� paplepėjo, su�inojo, kokia linkme eiti, ir pasuko nurodytų laiptų kryptimi.

I� Menardo kabineto atsivėrė nuostabi vandenyno panorama; sienas dengiantys, u�tildyti ekranai rodė �mones, kurie su u�sidegimu ka�k� �nekėjo: transliavo rytinius asamblėjos debatus, interviu studijose, vie�osios nuomonės apklausas gatvėse. Menardas, �emaūgis vyri�kis, pasirūpino atrodyti apkūnokas ir vidutinio am�iaus � tokia i�orė tapo dalimi įvaizd�io, kaip konservatyvūs �varkai, turintys siaurutes, veik neį�iūrimas apykakles, ir mar�kiniai, kuriuos jis vilkėjo, kasdien ignoruodamas naujausias mados tendencijas (apytikriai kart� per metus prie jų prisitaikydamas). Euridikės asamblėjos narys, vienas i� atsakingųjų elementų, pa�inojo Ben-Amį � nors nelabai artimai � i�tisus de�imtme�ius.

Gurk�nodami kav�jie apsikeitė mandagybėmis, ir Menardas pra�neko apie reiklaus.

��Man, hmm� nelengva apie tai kalbėti. �iaipjau nepra�au rinkėjų pas mane u�sukti. Da�niausiai, kaip �inai, pats einu su jais susitikti.

��Praeityje man padėjai ne vien� kart�, u� k� esu tau dėkingas, ��atsakė Ben-Amis, i� atmintiems gelmių berg�d�iai mėgindamas i�kapstyti Menardo giminai�ius arba at�alas, kurie svajojo apie teatro aktoriaus karjer� ar bent įsivaizdavo gebantys vaidinti. � Jei galė�iau tau kuo nors pagelbėti�

��Ne, ne, man asmeni�kai pagalbos nereikia. � Asamblėjos narys dirstelėjo pro lang�, vėl atsigrį�o. � Po velnių, kaip nesmagu. � Jis plojo delnais sau per kelius. � Supranti, norėjau aptarti tavo pjes�.

��Mano pjes�? � akimirk� prodiuseris neabejojo, jog Menardas �neka apie naujausi� jo kūrinį �Reformuot� reformatorių�, stor�ievi�k� satyr� apie Euridikės politikus, kuri� nustojo rodyti jau po tre�iojo vakaro. Negi tame spektaklyje pasitaikė Menard� į�eid�ian�ių aliuzijų?

��Apie sugrį�ėlius.

��O!�� Ben-Amis su palengvėjimu nusijuokė. � �anai-Liukai, jos pastatymas dar tik pradinėse stadijose. Man nepatinka plepėti apie nebaigtus projektus. Kaltink profesinį prietaringum�. Bet galiu i�duoti��� prodiuseris pabaksnojo sau į nosį, � �kad ji sukels daug diskusijų.

��Aha. � Menardas susiraukė. � �tai kur bėda.

��Atleisk, nesuprantu. � Ben-Amis pakratė galv�. � Kokia bėda?

��Man labai sunku delika�iai visk� paai�kinti. Tarkim, daugybė �monių tavo darb� laikys politi�kai nesavalaikiu. Be abejo, tiktai dabartinėmis aplinkybėmis. Kai padėtis truputį nusistovės, dėl pjesės niekas nebeprotestuos. O kol kas��� jis skėstelėjo delnais.

Ben-Amis suglumo.

��A� nujau�iau, jog spektaklis kels dvejonių politiniams mano draugams. Aplink sklando įvairūs gandai. �inai, kokie tie aktoriai, jie neatsispiria pagundai palie�uvauti ar bent trumpam atsidurti �iniasklaidos dėmesio centre, bet u�tikrinu, kad susipa�in�s su kontekstu�

Menardas auk�tyn kilstelėjo rankas.

��Taip, taip. Patrioti�ka, progresyvu ir taip toliau. Sugrį�ėlių aspektas gal ir sukels nepritarim�, bet esu tikras, jog su �itais menkais nesklandumais susidorosi. Esmė ne �ia� tiksliau, būtent �ia. Nors esi pilnas geriausių norų, tu su�adinsi, hmm, �ovinistinius jausmus, įsitikinim�, kad Euridikė�

��Minutėl�, � �altai jį nutraukė Ben-Amis. � Pasak tav�s, mano drauge, responsablepoliti�ue[7], kai kuriuos �mones apėmė baimė, jog pjesė bus pernelyg patrioti�ka?

��Taip,�� susigėd�s patvirtino Menardas. � Ne mane, �inoma. Ir ne mano partij�. A� tesu pasiuntinys. Labai auk�t� padėtį u�iman�ių asmenų pra�ymu perduodu jų� patarim�. Prezidentas ir, kas svarbiausia, Jungtinis vadų komitetas, nerimauja, kad spektaklis pakenks santykiams � itin reik�mingiems mūsų saugumui, gal net egzistavimui � su naujaisiais s�jungininkais.

��O, dabar ai�kul Jie bijo į�eisti riterius!

��Teisingai. � Politikas akivaizd�iai nud�iugo, kad jiedu pagaliau suprato vienas kit�.

��K� gi,�� Ben-Amis pakilo nuo kėdės,�� bū�iau dėkingas, jei draugams i� vald�ios sluoksnių perduotum mano atsakym�: tegu savo patarimus susiki�a ten, kur nesueina.

Kitados, stovėdamas ant Pietų Kvynsferio molo, Vinteris pastebėjo, jog per potvynį �emiausi� ir auk��iausi� jūros lygį skiria trys metrai. Ma�utėliame kvadratinio kilometro plote, tarp Forto tiltų, kaban�io ir gele�inkelio, tolimas Mėnulis per kelias valandas lengvai i�kėlė tris milijonus tonų vandens. Jo s�mon� persmelkė, kaip anuomet rodės, prasmingos mintys apie fizik�, gravitacij� bei potvynius sukelian�ias jėgas, apie did�iojo visatos mechanizmo galyb�.

Arba nieko pana�aus nenutiko, ir kitas mechanizmas jam įdiegė prisiminimus, kaip logi�k� i�likusių fragmenti�kų potyrių bei įsitikinimų sek�, o ne, tarkim, s�monėn įstrigusios naktinės televizijos laidos nuotrup�.

Kad ir kaip ten būtų, jis puikiai atminė tuos i�gyvenimus, �velgdamas į juod�, vir� parko kybantį �vaig�dėlaivį, tarytum svarmens pie�inėlį su u�ra�u �Milijonas tonų!� � siaubing� mas�, kuri po �irdį stingdan�ios akimirkos visus pritrėk�.

��Vaizdas neduoda ramybės, ar ne?�� i�si�iojo Kolderis pamat�s, jog draugo akys nuolat krypsta į mil�ini�k� objekt�. Įpusėjus rytui, abu gurk�nojo kav� krantinės kavinėje, kur su jais susitikti �adėjo Ben-Amis.

��O taip,�� atsakė Vinteris. � Vis spėlioju, kaip jis ten laikosi.

��Pasiteirauk riterių. � Kolderis kinktelėjo galva į kelis juodai apsirengusius, u� kelių stalų arbat� gerian�ius vyrus.

��Jau klausiau. � Vinteris i�silenkė, kad jo nepasiektų dūmai, vingiuojantys nuo draugo cigaretės. � Jie pasidomėjo, k� i�manau apie fizik�, tuomet mandagiai pasiūlė įgyti daugiau �inių ir tik paskui gilintis į temas, kurių esmės kol kas nesuprantu.

��Protingas patarimas.

��Antra vertus, gal jie patys ne�ino atsakymų.

Kolderis su�narp�tė.

��Labai tikėtina. Jei vietinius pradėsi kamantinėti, kaip veikia �ionyk�tės sistemos, jie pa�iūrės į tave kaip į prietrank�. Spruks �alin nė neatsisveikin�. � Jis pamojo rankomis. � Ei, kodėl mums nesurengia ekskursijos po utopinį kra�t�? Į turistin� kelion� ji įtraukta. A� tikrinausi lankstinuke.

� �ia ne utopija,�� paprie�taravo Vinteris. � Pana�iai gyvenome Prie�ingybėje, kur egzistavo normuojami daviniai ir paskatinimai. Euridikėje visuomeninė sistema tiesiog tapo įmantresnė. Abstraktesnė. Ekskursij� suorganizavo Liusindai. Kaip pati sakė, ji ni�nieko nesusigaudė.

��Vis dar kankiniesi dėl nelaimingos meilės,�� tarė Kolderis.

��Taip. � Vinteris pajuto netikėt� nusivylimo ir įtampos pliūpsnį, �ovusį nuo slėpsnų, per saulės rezginį, iki pat gerklės. � Atvirai kalbant, �itas pasaulis man įkyrėjo.

Bi�iulis nustebo ir sunerimo.

��Kodėl?

��Na, ne�inau, gal todėl, kad primena Prie�ingyb�. Tarytum mes tebekiurksotume prakeiktuose tuneliuose. � Jis pamostagavo vir� savo galvos. � Negaliu sulaukti, kada atsivers kirmgrau�os vartai, ir kada prisistatys laivai, neu�grūsti besi�ypsan�iais samurajais. A� noriu pamatyti kitas planetas, trok�tu sugrį�ti į �em�.

Kolderis linktelėjo, bet pokalbio, regis, t�sti nesiruo�ė, todėl Vinteris įsipylė dar kavos ir nukreipė akis vandens pusėn, alsuodamas silpnai vėjuotu oru. Uost� buvo u�pild� krovininiai laivai bei did�iatūriai transporteriai, ties horizontu jūr� margino burlaiviai ir kruiziniai laineriai, danguje zvimbė orlaiviai ir entomopteriai. Visi, �inia, vykdė ka�kokias sunkiai suvokiamas ekonomines funkcijas. Materialin� gerov� u�tikrinantis kapitalizmas rėmėsi abstraktesniais dalykais negu pinigai � geros reputacijos bei atlygio deriniu, kuris sukraudavo turtus arba priversdavo bankrutuoti bendrovių steigėjus ir įmonių valdytojus, finansininkus ir �mones, pasinėrusius į riziking� versl�. Dykinėtojai ar tingūs svajotojai nusipelnydavo kreivų �vilgsnių; pastangos tiekti paslaugas bei prekes, kurių nepajėgia sukurpti Drekslerio aparatas, u�sitarnaudavo pagarb�. Euridikėje netrūko menininkų nei modeliuotojų, kaip ir verslininkų, vis dėlto tiek pajamų gausa, tiek dėmesiu mėgavosi ir dalinantys patarimus ��egzistencinio konsultavimo, filosofinio mokymo, fizinio parengimo, erotinio �vietimo srityje,�� kartu su stebėtina daugybe amatininkų, nestokojan�ių praktinių įgūd�ių.

Nuostabiame, gyvybingame mieste jis galėtų �auniai prasisukti. Tad kodėl jautėsi tarsi įkalintas tarp keturių klaustofobij� kelian�ių sienų? Kodėl kraustėsi i� proto ir liūdėjo? Galbūt vietiniame siaurame saulės spektre stigo gyvybi�kai svarbaus atspalvio? O gal �irdį grau�ė namų ilgesys, sumi��s su meilės poreikiu? Suvokimas, kad Liusinda lankėsi �emėje � negana to, pati kalbėjo ir elgėsi kaip �ionyk��ių kolonistų protėviai, dėl savo i�vaizdos bei tarsenos atrodė, lyg i�nirusi i� Vinterio atmenamos praeities,�� �adino netikrus prisiminimus apie Airin� ir gimtosios planetos nostalgij�, kuri visai be reikalo ir taip ilgai jį kamavo.

��Labas rytas, ponai. � Ben-Amis u�griuvo staliuk� netikėtai, plazdendamas pilk�va, klostėta, nūdien madinga, į �ik�nosparnio sparnus pana�ia mantija. �liūk�telėj�s sau kavos, patogiai įsitaisė ir nusi�ypsojo muzikantams. � Turiu naujienų. Labai įdomių. � Prodiuseris patylėjo, tarsi u�sigeid�s juos paerzinti.

��Rė�k, vyrut,�� paragino Kolderis. Atėjūnas keistai jį nu�velgė ir kaip s�mokslininkas susikūprino.

��K� tiktai bendravau su Euridikės asamblėjos nariu. Jis perspėjo nestatyti spektaklio, nes vald�ia baiminasi��� pasvir�s į priekį, pra�neko tyliau: � ��į�eisti riterius�. � Ben-Amis atsilo�ė, pasitrynė delnus. � �inia verta tūkstan�io valandų trukmės reklamos, ar ne?

��Cha!�� at�ovė Kolderis. � Priklauso, kaip pa�iūrėsi. Man ai�ku, kodėl jūs d�iaugiatės. O jei i�mintingiau būtų palaikyti vyrukų juodomis pi�amomis pus�?

Prodiuseris suplazdeno rankove.

��Koks skirtumas, kas geriau. Jei tariamam Euridikės saugumui parūpo cenzūruoti men�, vadinasi, planet� mes jau praradome. Kariniai ar diplomatiniai sumetimai yra viena, o kultūrinis keliaklups�iavimas � visai kas kita. Jeigu riteriams labai maga, tegul jie patys i�vaiko kūrybin� mūsų grup�. A� asmeni�kai darbo nenutrauksiu vien dėl grasinan�ių patarimų. � Jis siurbtelėjo kavos, skvarbiu �vilgsniu nu�velgė muzikantus. � Na, ponai, ar jūs mane palaikysite?

Jie sutartinai kinktelėjo galvomis. Ben-Amis atsistojo.

��Atleiskit. � Indus ir cafetiere[8] atsargiai perkėl�s ant laisvos kėdės, u��oko ant stalo. Suplojo delnais it paleisdamas �ūvį i� butaforinio pistoleto.

��Dėmesio, �monės!�� u�riko ir apsisuko. Akimirkai sublyk�iojo plevenan�ios mantijos klostės. � Ei, paklausykit!

Jis dudeno bosu, kurį puikiai mokėjo valdyti. Prodiuserio linkme pakrypo galvos.

��Prisistatysiu man�s nepa�įstantiems � taip, ponai i� riterių rato, turiu omenyje jus. A� esu Bend�aminas Ben-Amis, dramaturgas ir prodiuseris. Ketinu pastatyti įspūding� muzikinį spektaklį, paremt� Euridikės bei �lovingų jos pirmtakų istorija. Jis vadinsis� �Mai�tininkai ir sugrį�ėliai�, ponai bei ponios. Bus rodomas Jardin dės Ėtoiles teritorijoje� po keturių savai�ių!

Vinteris pamatė, kaip Kolderis susiėmė u� galvos, pakėlė akis ir be garso i�tarė: �Po keturių sumautų savai�ių!�

��Visus mielai kvie�iame į premjer�! Taip, ponai, įskaitant ir jus, riterius�

Juodai apsireng� vyrai atsistojo, ne�ymiai palenkė galvas Ben-Amio pusėn ir i�ėjo i� kavinės.

Apversdamas stal�, i� savo vietos liuoktelėjo vienas i� klientų.

��Ben-Ami, pa�iūrėkit, k�pridirbot! Jūs juos į�eidėte! Ir a� jų nekaltinu. Dabar ne metas vaidingiems, nesantaik� sėjantiems spektakliams!

��Kas sakė, kad jis sės nesantaik�? � paleido gerkl� kitas �mogus. Atsaku į jo klausim� tapo pe�tynės. Kai palei galv� pra�vilpė pirmas pomidoras, prodiuseris skubiai nusileido ant �emės. Nugriuvo dar keli stalai. Riksmai sustiprėjo. Vinteris atsiplė�ė nuo kėdės. Kolderis jau stovėjo u�ėm�s nenatūrali� kovin� pozicij� � ma�umėl� susilenk�s, atstat�s kum��ius, nuo�miai dėb�iodamas aplinkui. Jo kolega akies kra�teliu pastebėjo a�menų blyksnį, i�girdo stenėjim� ir įki�o rank� į ki�en� u�mir��s, jog ten ginklo neras.

Kolderis nusivaipė, o gal tik pra�iepė dantis.

��Bend�i, tikiuosi, savo pasiekėte � suniurzgė. � Atrodo, lyg bū�iau grį��s į tuos laikus, kai�

Ka�kas smogė petim jam į �on�, ir muzikantas sudribo.

Lamontas nenuleido akių nuo gravitacijos bangų, mintyse jų ra�tus keisdamas į trima�ius vaizdus. S�monėje nu�vito �vaig�dėlaivių, kurie apspito Euridik�, projekcijos � ry�kios, bet kelian�ios nerim�.

Bėgo valandos. Planet� supan�ių gravitacinių bangų rodmenys stabilizavosi.

��Riteriai su atvykėliais nesigrumia,�� pastebėjo jis.

��Nenor� stoti į kov� i� dalies nulėmė jėgų pusiausvyra,�� atsakė �Alkanas drakonas�. � Bet svarbiau yra kas kita: �ia prisistatė ne prie�ai, ne Karlailų �eimos laivai.

��O kas?

DI vienu metu įjungė keliolik� ry�io kanalų. Patalp� u�tvindė balsai, kalbantys amerikieti�ka tarme, vaizdinės Euridikės ap�valgos ataskaitos, rodos, nufilmuotos �aibi�kos derybos ir apsikeitimai kontraktais, kurių smulkaus �rifto akruose buvo aptariami �emės sklypų, i�plitusių per tūkstan�ius hektarų, likimas.

��Autonominė Amerika, veikianti tiesioginiu re�imu,�� sau nebūding� humoro jausm� pademonstravo laivas. � Liusindos Karlail minėti fermeriai.

��Jie prekiauja �emės valdomis!

��Bent jau į jas pretenduoja.

��Tie �monės neturi teisės� kaip jie drįsta�

�Alkan� drakon�� supurtė. Lamontas įniko bla�kytis elastiniame tinkle. Kabelių gausm� papildė vibracijos, kurias sukėlė trumpi ugnies �ūviai i� pagrindinės ir poros korekcinių tūtų.

��Liaukis!�� u�staugė jis.

��Atleisk, bet judėjimo a� nekontroliuoju,�� atsakė laivas.

Nepaprastai susitelk�s, Lamontas įsijungė i�orės vaizdus. Kaip tik tuo momentu �vaig�dėlaivį pristabdė reaktyvinė retroraketos �iurk�lė. I� tarpueilių, skirian�ių ma�inų kokonus, nudriko tuzinas t�sių kabelių, kurie prilipo prie korpuso, timptelėjo �Alkan� drakon�� ar�iau asteroido a�igalio, tvirtai apipan�iojo. U�teko poros minu�ių, kad pirmagalis ir tūtos prisiklijuotų prie uolos. Laivas, rodės, virto ledkalnio bu�pritu. Lamontas kone tikėjosi, jog nuo akmeninio pavir�iaus atitrūks ir prie korpuso prisitvirtins keli kokonai, bet nieko pana�aus neįvyko. I�orinės kameros viso labo parodė mė�lungi�kai krūp�iojan�ias palydovines antenas. Pasak valdymo prietaisų, jos atgijo. Energijos nuotėkis buvo pastebimas plika akimi.

��K� transliuoji?

��Ne�inau,�� atsiliepė DI.

�mogus persikreipė, liuoktelėjo i� tinklo, pasiek�s prietaisų skyd� įsikibo į jo kamp� ir pasinaudojo rankiniu i�orinių antenų valdymu. Elementariomis mechaninėmis svirtimis, galin�iomis pasukti lėk�t�, jei kildavo grėsmė netekti energijos. Lamontas keitė antenos padėtį erdvėje, kol jos kra�t� u�kabino vieno i� siųstuvų spindulys.

��I�radingas manevras,�� pagyrė �Alkanas drakonas�.

��Transliacij� fiksuoji?

��Taip. Identi�k� tai, kuri perėmė mano kontrol�.

��Atitverei ugniasienėmis?

��Taip.

Lamontas sekundei atsipalaidavo. Bent tiek gerai, kad visa ta istorija nepasikartos. �iek tiek pam�st�s, vėl kreipėsi į DI:

��Kurlink ji nukreipta?

��Euridikės pusėn.

��Spėju, kad į k� tik atskridusius laivus,�� suniurnėjo Lamontas. � Mėgina įsilau�ti į jų sistemas.

��Galimas daiktas,�� pripa�ino �Alkanas drakonas�.

��Antras etapas,�� sumurmėjo pilotas. � Toji Karlail lyg ir nesuko galvos dėl karo ma�inų. Man susidarė įspūdis, kad kitiems galaktikos sektoriams jau teko su jomis susidurti. Galbūt virus� įveikė ugniasienėmis arba ka�kokiais prie�nuod�iais. Abejoju, kad atvykėliai maloniai elgsis su jo �altiniu.

Laivo �viesos trumpam priblėso.

��Transliacija nutrūko,�� prane�ė DI.

��Kas i� to? Mus vis tiek nesunku sunaikinti.

��Toje vietoje, i� kur buvo siun�iamas virusas, jau nebesame,�� informavo �Alkanas drakonas�.

��K�?

DI jam persiuntė �vaig�dinio fono vaizd�, įra�yt� prie� minut�. Paskui perdavė dabartinį. Pakartojo juos kelis sykius. Skirtumas buvo ne�ymus, bet į�iūrimas, nes panoramos mirgėjo.

� �vaig�dės pajudėjo,�� tarė DI. � Arba pasislinkome mes.

��Tu esi �aibogaudis,�� pasakė Karlail.

{vardino jį mandagiai, u�uot pavartojusi ne�vanki� �Pagrobimo nuokru�os� pravard�. �odis vis tiek nuskambėjo kaip kaltinimas, nors mergina prabilo anaiptol ne smerkian�iu tonu. Tenorėjo, kad Kembelas D�onstonas prisijungtų prie jos komandos. Jis įbedė į atėjūn� keistai bereik�mes akis, kurių tinklaines atstojo tikros kameros. Pakito ne rainelių, o fotoelementų apimtys. Liusinda buvo įpratusi, kad į j� �velgian�ių vyrų vyzd�iai i�siplėsdavo. Tiesa, ne Euridikėje � a�iū Dievui arba Gamtai, i� ten pasisekė i�sine�dinti. Optimizuoto gro�io pasaulyje normali� vyri�k� reakcij� rodydavo tiktai Vinteris ir retsykiais, tik gal ne taip akivaizd�iai, Kolderis su Armandu.

��Tiesiai į de�imtuk�, � patvirtino D�onstonas tobula amerikieti�ka tartimi, būdinga �e�ioms grafystėms, supan�ioms London�. Atsiliepė kaip veikėjas i� �Ylingo� studijos komedijų, statytų dvide�imto am�iaus viduryje. Susivert�s viskį į gerkl�, iki vir�aus pripildė savo ir jos stiklus. � O koks tavo reikalas?

��A� bastausi po sielų rink�, � atsakė Karlail. � Galiu pasiūlyti puikų atlygį.

Deja, viliojantis u�mokestis nepadėjo suburti tradicinės komandos. Darbo bir�os ir kitos verbavimo kontoros įtraukė j� į juoduosius s�ra�us � arba todėl, kad jas spaudė senoji gvardija i� Karlailų �eimos, arba tiesiog vertino Liusind� kaip per daug nepatikim� darbdavį. Todėl kreiptis teko į dar prastesnės reputacijos �mones. Susipa�in� su s�ra�u įrengimų, kuriuos DK pageidavo gauti mainais į laiv�, galvomis purtydavo netgi u�kietėj�, jokiais kontraktais nesusaistyti avantiūristai.

��Man nederėtų to sakyti,�� tarė D�onstonas,�� bet svarbiausias yra ne atlygio, o rizikos faktorius. � Jis niūriai dėbtelėjo į butelį. � Drugiai, skriejantys į liepsnas. �tai kas mes tokie, brangioji.

O, tik apsiekime be savigailos, apsi�ik�s trizniau. Rodos, jis suprato, kas �mėk�telėjo Karlail s�monėje. Kas �ino, gal i�ties perskaitė mintis. Niekas nenutuokė, kokiomis modifikacijomis �aibogaud�iai apsirūpin�.

��Mano polinkis primena �aling� įprotį. Kalbu apie nor� priartėti prie tos stichijos, kone paliesti, bet nesileisti į j� įtraukiamas. Sunku paai�kinti.

��Ar kada galvojai persimesti pas riterius?�� paklausė mergina. Takto pojūtį nustelbė smalsumas.

��O taip. � Jis nurijo viskio gurk�nį. � Tik a� neprisiver�iau pamėgti puritoni�kumo. Be to, prie pavojingų dalykų jie nesiartina. Laikosi atokiau, per rankos atstum�, apsi�arvuoja pir�tinėmis, griebiasi �nyplių. Gilinasi į matematik�. Iki galo atlieka apskai�iavimus. Stumiasi į priekį po �ingsnelį. Juk �inai procedūras. Man jos nepriimtinos.

��Jei tau rūpi rizika, galiu jos pasiūlyti su kaupu.

D�onstonas �iulptelėjo apatin� lūp�, leido jai i�nirti i� po vir�utinių dantų.

��Tiek to, rodyk.

Liusinda jam perleido demokrati�kų komunistų duomenų ekran�. Kol pa�nekovas abejingai skaitė informacij�, ji sėdėjo atsilo�usi, budriu �vilgsniu stebėdama aplink�. �Gauruota fėja� buvo tokio �emo lygio landynė, jog Karlailų radaras u�eigos nefiksavo. Blausus ap�vietimas, apskret�s, nuo i�piltų gėrimų lipnus kilimas, tro�kus, dūmais pradvis�s oras. Pro skaidrų, i�gaubt� deimantinį lang�-sien� atsivėrė vaizdas į Naujojo Glazgo �iburius. Įrengtas dviejų �imtų metrų auk�tyje, viename i� burbulinių modulių, kurie ky�ojo i� pastato, baras liūdnai pagarsėjo kaip nuolatinė Pagrobimo nuokru�ų � �valgų ir įsilau�ėlių grupių prakeiksmo � susitikimo vieta. Juos sunkiai sekdavosi demaskuoti. Kaip ir visi sociopatai, �aibogaud�iai mokėjo manipuliuoti jiems svetimais lūkes�iais. Per pokalbius bei patikrinimus atrodydavo normalūs, i�manūs, susidomėj� nauju darbu, nekantraujantys prisijungti prie komandos. Savo jaudulį valiodavo tramdyti pakankamai ilgai, kad sėkmingai u�baigtų kelias misijas, neretai pasi�ymėdavo, kitų akimis �iūrint, narsiais poelgiais.

Bet galiausiai, kai įgydavo pasitikėjimo ir sulaukdavo i�ties rimtos u�duoties, leisdavosi u�valdomi manijų, mesdavo darb� ir sta�ia galva pasinerdavo į ma�inų sistemas. I�gyvenusieji, neprasmeg� siautulingame singuliarumo verpete ir, mechanizmų pastangomis, nevirt� dulkėmis, grį�davo kitokie: sumaitotais arba modifikuotais kūnais, pakitusiomis s�monėmis, kurias eksploatuodavo arba visi�kai i�stumdavo svetimos esybės. Post�monių procesoriai naudodavosi �mogaus lygio protu kaip paprograme. Kai kurie nekantraudavo pasprukti į kitas sistemas. Veikiant labai apdairiai, parazitinius kenkėjus galima įkalinti � kaip, pavyzd�iui, �laim�, � bet praradusiems budrum� grėsė tapti jų auka. Dar gerai, jeigu nagus nudegdavo vienintelis Pagrobimo nuokru�a.

Baro kampuose savo neuronus �ir�kino patologiniai atsiskyrėliai, galutinai nenugrimzd� į autizm�. Siekė nusikratyti svetimais balsais, u��iaupti juos arba priversti kalbėti ai�kiau; mėgino susigr��inti trumpalaikes neįtikėtinas į�valgas. Ka�kokia moteris ilgais sidabriniais plaukais sėdėjo įspaudusi veid� ir delnus į gaubt�, vaiskų sienos pavir�ių, tarytum m�stydama apie �uolį �emyn, kuriam trukdė deimantinis langas. Kartkartėmis ji atsilo�davo, nuo stalo neatsigr�usi stverdavo butelį, i�lenkdavo mauk� ir vėl įsispoksodavo laukan.

� �tai ko tau reikia. � D�onstonas pastūmė ir apsuko duomenų ekran�. Ilgame prietaisų, kuriuos DK mainytų į vien� i� savo laivų, s�ra�e pary�kino vien� pastraip�. �inant, kokius i�teklius Kalrail turėjo, gauti i�vardint� įrang� buvo prakti�kai neįmanoma. Galimyb� įsigyti �aibogaud�io nurodyt� aparat� ji i�vis atmetė.

�Vienas (1) kvantinis teleportacijos įtaisas (siųstuvas ir imtuvas), veikiantis makromasteliais, suderintas su valdan�i�ja �mogi�k�ja s�saja; minimalūs masės perkėlimo pajėgumai: dvi (2) tonos; minimali skiriamoji geba: atominis lygmuo; minimalus atstumas: 10 �vm.�

��Tie komunistų i�peros taip bando juokauti,�� paai�kino Karlail.

��Mes radome vien� vienintelį KTĮ, kurį pardavėm riteriams u� sumaut� saulės sistem�. Su dviem dujų mil�inėmis ir gyvenimui tinkamu �emi�ko tipo pasauliu.

��Jų aptikti pavyko daugiau,�� paprie�taravo D�onstonas. � Vien� tesugebėjote pasiimti. A� �inau, kur rasti kit�. � Jis nusijuokė. � Galiu tau atskleisti. Anokia �ia paslaptis. Nusigauti ten, kur įranga slypi, nedrįstų joks sveiko proto �mogus. Ji įgrūsta į �emobilio olas.

I�girdusi pavadinim�, Karlail �iek tiek susigū�ė.

��Juk tai pulsaro planeta! Esanti tiesioginėje jo spindulio zonoje.

�aibogaudis linktelėjo.

��Tiksliau sakant, įj�papuolanti kas 2.7 sekundes. �emobilis aplink savo a�į nesisuka, o vartai atsiveria �viesiojoje planetos pusėje, jei tik mirtinas radiacijos i�krovas, kurios u�lieja pasaulį beveik kas tris sekundes, galima vadinti ��viesa�. Kirmgrau�a nutolusi nuo olų, kitaip tariant, nuo �inomo įėjimo į olų sistem�, per penkiasde�imt kilometrų. Teritorijos pavir�ius yra nelygus ir grublėtas, atmosfera � stora, jonizuota, audringa� �od�iu, tokioje aplinkoje skraidyti nepatartina. Kalbant apie ap�vietim�, na, ten prasismelkia tik �vaig�d�ių spindesys ir antrinė pulsaro radiacija. Ma�ina, KTĮ, sveria penkias tonas, savo trapumu ir atsparumu spinduliavimui prilygsta fotometrui. I�liko vien todėl, kad glūdi trijų �imtų metrų gylio po�emiuose. � Jis �yptelėjo. � Ir a� �neku tiktai apie siųstuv�. Imtuv� rastum dar u� kelių tūkstan�ių kilometrų, deja, toje pa�ioje dieninėje pusėje. Jis apsaugotas �imtais tonų �vino, nes tūno ar�iau �emės pavir�iaus. Bėda ta, kad niekas nenutuokia, kaip patekti į tenyk�tes olas. O �valgybinis palydovas, patikėk manimi, i�tyrė kiekvien� planetos centimetr�.

��Tuomet kaip pasisekė nustatyti imtuvo koordinates? I� kur �inai, kad jis i�vis egzistuoja?

��Pasinaudojome KTĮ siųstuvu. Ma�ina perkėlė mūsų zond�. Kur tas atsidūrė, nustatėme i�analizav� radiacijos impulsų momentus. Dalis prakeikto spinduliavimo praskverbia puskilometrį uolienos sluoksnio, o imtuv� nuo pavir�iaus skyrė apytikriai de�imt metrų. � D�onstonas patraukė pe�iais. � Ai�ku, zondo galimybės ribotos. Ypa� minėtomis s�lygomis. I�gavome klaikiai ma�ai duomenų. Todėl apsirūpinau kopija ir pats ten nukeliavau.

Karlail pasistengė i�saugoti rami� veido i�rai�k� ir neparodyti, kokia ji priblok�ta.

��K� aptikai?

��Ol�, piln� įdomių dalykėlių. Suprantama, ne tokių �aunių kaip KTĮ. I�ėjimo neradau. Kaip ir siųstuvo, kuris perkeltų mane atgal.

��Kaip gi tu� o�

��Niekaip. Teko atsisveikinti su gyvybe. Klaustrofobinis �iurpas nukrato vien apie tai pagalvojus. � Jis pastukseno sau į krūtin�.

��A� esu kopija.

��Kaip mirei?

��D�iaugiuosi galėdamas pasakyti, kad nusi�ud�iau. I� �Vebsterio� paleidau �ūvį sau į galv�. Malonu �inoti, jog man nepritrūko dr�sos. Tiesa, griebtis ginklo mane privertė pirmieji radiacinės ligos simptomai � privėmiau sau į skafandr�; fu, koks jovalas,�� todėl vartoti �narsos� s�vokos tikriausiai nederėtų.

��Ka�kodėl nemanau, kad pasakoji apie savo nuotykius, norėdamas pasipuikuoti,�� tarė Karlail. � Tavo nuomone, ma�in� galima i� ten i�traukti.

��Esu tuo tikras,�� atsakė D�onstonas. � Pasuk galv�. Pagrobtieji gal ir atrodė tarsi dievai, bet jie nemokėjo daryti stebuklų. Kaip imtuvas pateko į slėptuv�? Antrojoje oloje privalo būti kiti vartai.

��Vedantys velniai �ino kur.

��Aha,�� i�si�iepė �aibogaudis. � Kokios jaudinan�ios perspektyvos, ar ne?

��O kaip siųstuvas?

��Nelaimei, jį i�gabenti įmanoma vieninteliu būdu. Iki vartų nenutempsime, tad juos ver�iau u�mir�k. Reikės nutupdyti �vaig�dėlaivį kuo ar�iau įėjimo ir pasiimti įrang�. Atvirai kalbant, toki� pa�i� procedūr� galima atlikti ir ties antra ola. Bunkerius naikinan�iu u�taisu įsilau�tume į po�emius � kaip minėjau, imtuv� dengia �vino sluoksnis, todėl darbas pareikalaus nema�ai jėgų, � ir aparat� tiesiog i�sine�tume.

��Kodėl niekas anks�iau nesum�stė įgyvendinti pana�aus plano?

��Pulsaro spindulys tolygus atominei bombai, sprogstan�iai vakuume kas 2.7 sekundes. Juk �inai, kaip galingi radiacijos pliūpsniai apdoroja pagrindinį �vaig�dėlaivio variklį.

��Taip,�� patvirtino Karlail. � Bet jį galima apsaugoti �imtais tonų �vino.

D�onstonas atsilo�ė.

��Galima,�� atsakė, � bet kodėl, a� klausiu, tai nevirto nusistovėjusia praktika? Juk branduolinių konfliktų, kad ir kaip apmaudu, vis dar pasitaiko.

��Nes pasirūpinus apsauginiu sluoksniu, smarkiai suma�ės keliamoji laivo galia.

��Teisingai,�� sutiko D�onstonas. � Bėdų pridarys ne vien papildomas svoris. Ekranavus variklį nuo radiacijos, jo energijos laukui pritrūktų jėgų susidoroti su erdvėlaikio įvairove. Ir nepamir�k, į trium� mums reikėtų įkrauti dar vien�, �imt� tonų sveriantį, �vinu apgaubt� objekt�.

Karlail mintyse atliko skai�iavimus.

��Bet atlikti u�duotį vis tiek įmanoma,�� pastebėjo. � Balansuotume ant prarajos, �inoma, turėtume atsikratyti menkiausiais nereikalingos masės trupinėliais� po velnių. Ir tokios, kurios prisireiktų. Komanda būtų priversta apsieiti be papildomų skafandrų, o �valgybinis transporteris � be ginklų pertekliaus. Arba atsisakyti teks paties transporterio. Būrys bei įgulos nariai apsistos variklio sektoriuje� aha, tefi ir įsikurtų, bet i�nir� laukan�

��Kaip puikiai tu suvoki problemos esm�, � pagyrė D�onstonas. � �inok, į matematik� a� gilinausi. Pridėk būtin� įrang� � prakti�kai tiktai kran� su platforma,�� ir nuo bedugnės tave skirs vienas �ingsnis. Ten nenuskraidintume laivo bei apsauginių, komandai skirtų įrengimų. Kalbu ne apie skafandrus, be abejo. Pulsaro spindulys siaubingai galingas. Nuo jo pasislėptum nebent �valgybiniame transporteryje, kurį dengtų tokie �arvai, kad jis vos pakrutėtų. I�vados bado akis.

��Su darbu susidorotume per du skryd�ius. Arba dviem laivais. Arba keliautume vienu i� did�iųjų �AR, o gal A.A. �vaig�dėlaivių�

��Ar tu i�galėtum finansuoti kurį nors i� pasiūlymų?

��Jeigu sulauk�iau investicijų� bet ne, man pavyktų nusisamdyti tiktai standartin� krovinin� A.A. geld�.

��Na, matai.

Karlail įsistebeilijo į pa�nekov�. Į j� savo ruo�tu spitrėjosi nejudrūs D�onstono vyzd�iai.

� �ūdas��� nut�sė mergina. � I�vyka į vien� pus�.

��Mirti nesunku. Patikėk manimi.

Tokiu momentu jos s�monėje galėjo su�mė�uoti daugybė įvairių min�ių. Pirmiausia Karlail pam�stė apie robotus, bet po akimirkos sumetė, kad neįstengs jų įpirkti. Savaranki�ki ir protingi, su pana�iu darbu gebantys susidoroti mechanizmai kainavo brangiau negu �monės, be to, automatus sunkiau nusisamdyti, o i�kilus būtinybei, į jų viet� ne taipjau lengva surasti kitų. Visų antra ji pagalvojo apie mirtį. Iki �iol nė karto nebuvo nusigalavusi ir tuo savoti�kai did�iavosi, mėgavosi egzistenciniu saugumu, kurį garantavo supratimas, jog nesi senojo originalo kopija. Jautėsi nesutepta. Kita vertus, nema�ai gerų pa�įstamų, dauguma kurių ja pasitikėjo, prarado �i� nekaltyb�, nes Liusinda Karlail susimovė. Ko gero, atėjo metas pasimatyti su giltine, kad paskui ji vėl galėtų �velgti artimiesiems į akis. Priimti sprendim� paskatino tre�ia, į smegenin� �ovusi mintis: apie varginan�ias reikalingų �monių paie�kas, pa�aipi� laisvųjų samdinių reakcij� į pasiūlymus. D�onstonas pirmasis i� visų manė, jog u�duotis įvykdoma, ir sutiko jos griebtis.

��Gerai,�� pratarė Karlail, ūmai apsisprendusi, bet viduje sudrebėjusi. � Leiskimės į ekspedicij� arba �ūkime mėgindami pasiekti savo tikslus.

��Jokio �arba� nebus, brangioji. � �aibogaudis kilstelėjo gėrim�. � Į sveikat�.

Kai jie susidau�ė stiklais, D�onstonas prabilo apie reikalus.

��Kas dar prisijung�s prie komandos?

��Be tav�s, niekas,�� prisipa�ino Karlail.

��Gerai,�� nustebino jis mergin�. � Vadinasi, mums po kojomis nesipainios artileristai, pėstininkai, mokslininkai ar kiti. �iaip ar taip, būtų reikėj� juos i�vaikyti. Tu, a�� laivo pilotas, tebūnie� kertu la�ybų, kad rasi �mogų, kuris u� ger� u�mokestį neatsisakys dalyvauti trumpoje i�vykoje��� Karlail linktelėjo,�� �ir dar vienas. I�tvermingas krano ma�inistas, turintis patirties archeologijos srityje bei trok�tantis mirties.

��Ar reikalavimai ne per dideli?

��Anaiptol. A� pa�įstu tinkam� kandidat�. Tu atėjai ten, kur reikia.

D�onstonas atsistojo � nors i�gėrė gana daug, beveik nesvyravo � ir nudro�ė tarp staliukų. Grį�o vedinas sidabraplauke, prie lango kiūtojusia moterimi. Jos veidas taip pat atrodė pasidabruotas, tarytum nupurk�tas aliuminio milteliais. Akiduobėse glūdėjo kameros, bet i�vaizda ir emocine reakcija regėjimo organai labiau priminė tikras akis negu D�onstono vyzd�iai.

��Moraga Higins,�� prisistatė ji, paspaudė rank� ir nusi�ypsojo. Dantys sublizgėjo kaip plienas. Moteris atsisėdo, �liūk�telėjo sau viskio. � A� �inau, kas esi,�� pridūrė, pakeldama stikl�. � Sveika atvykusi, Karlail. Tu pagarsėjusi.

��Deja, liūdnai.

��Bet ne mano nuomone. � Vėl su�vilgo metaliniai Higins dantys. � Savi�udi�ka misija man tinka. Tik taip įpirksiu kopij� ir atgaivinimo procedūr�.

��Kam ji tau? Atleisk, jei ki�uosi�

Į atsipra�ym� moteris sureagavo rankos mostu. Pir�tu perbraukė savo gerkl�, parodė į linij�, skirian�i� sidabrin� od� nuo tikros.

��Per paskutin� misij� � beje, irgi pulsaro planetoje, PSR B1257+12c, Mergelės �vaig�dyne � nuklydau nuo savo būrio. � Ji atmetė sidabri�kas plaukų sruogas, kurios prie� sustingdamos pa�iug�dėjo. � Gerai jau, gerai, pripa�įstu: esu �aibogaudė. � Nurijusi viskio gurk�nį, kreivai vyptelėjo D�onstonui. � Moraga Higins, Pagrobimo nuokru�a, malonu susipa�inti. Mane� apkrėtė. Į sistem� įsilau�ė per regos nerv�. Klasikinis manevras, man nederėjo pakibti ant tokio kabliuko� Kad ir kaip ten būtų, a� atsivėriau, pajutau, kaip vidun sminga ka�kokia adata. Grį�au po daugelio valandų, kalbėjau labai keistai. Komandos vadė, viena i� tavo �utvės, D�odė Karlail, �ūviu i�ta�kė mano galv�. Istorijos pabaiga� aha, kurgi ne. Ne�inau, k� į save įsileidau, bet tai mane nukopijavo ir i�saugojo. Tik ne galvoje, kuri taip pat i�liko duomenų bazėje. � Higins stiklu pastukseno sau į veid�, ir �is su�vangėjo. � �tai k� ataugino. Knib�dan�i� plieninių nanorobotų mas�. Did�iuma mechanizmų pakeitė organik� � hormonus, kraujo apytak� ir taip toliau. S�mon� įkūnija mikroschema, apibrė�ianti smegenų veikl� kaip kopijos lustas, tik veikiantis realiuoju laiku. Savo asmenybės, atsiminimų nepraradau, bet emocijos, kaip ir galima tikėtis, gana primityvios. Da�niausiai jau�iu susierzinim�, kad nepavyksta nusigerti. Ir kad niekas nenori man�s samdyti. Laimei, pasirodei tu. Dėkui, �irdele.

Karlail apėmė pojūtis, jog jos pa�ios galva apsunko bei tapo tu��iavidurė. Patalpoje, regis, prigeso �viesos ir atvėso oras. Ji pasistengė sutramdyti �iauktelėjim�. U�sivertė stikl� viskio, kuris nudegino gerkl�, su�ildė pilv�, o į smegenis gr��ino dalį kraujo.

��Kiek suprantu, pulsaro planetoje įprasta prarasti galvas,�� i�� kosėjo. � D�onstonai, kada nors m�stei, ar kitas tavo kūnas vis dar begalvis?

��Ne kart�, � atsakė jis. � Atėjus laikui su�inosime, ar ne?

Naujajame Glazge DK Interesų Grupės filialas palaikė kvantinio ry�io s�sajas su artimiausiu gamybinės brigados skyriumi, priklausan�iu Dvide�imt Devintajai Laivų Statyklai. Karlail pe�ius u�gulė visos i�laidos, kurias ji kruop��iai apskai�iavo: neskaitant apsauginio, stebėtinai brangaus �vino sluoksnio, teko, �inoma, mokėti įgulai, nema�ai atseikėti u� s�monių kopijas ir draudimus, samdyti laiv�. Įprastomis aplinkybėmis kiekvienos smulkmenos kaina būdavo numatyta bendroje kontrakto sumoje, ta�iau, sudarant sandorius su DK, atsargumas gėdos nedarė. Keista, bet su pradinėmis s�lygomis jie sutiko i� karto, viso labo papra�ė penkių procentų avanso. Karlail i�ėjo i� pastato tebeturėdama stor� pluo�t� A.A. kilodolerių, į kuriuos dirs�iojo kas por� minu�ių, kol pagaliau įsitikino, kad kupiūros nevirs sud�iūvusiais med�io lapais.

Tvarkant reikalus, susijusius su laivo samdymu ir apsaugos instaliacija, praėjo dar kelios dienos. Skryd�iui visi pasirengė, kai paskutin� minut� apsirūpino asmenybės kopijomis. U� vartų komplekso įrengtoje įstaigoje nedviprasmi�ku �Galinės stoties� pavadinimu technikas i� prad�ių u�siėmė Higins, bet jai paaukojo akivaizd�iai per daug laiko. Karlail pervėrė vyruk� rūs�iu �vilgsniu. Matyt, jam trūko įgūd�ių, nusprendė: nuskaityti mikroschem� kur kas lengviau negu smegenis. Sutelkusi valios jėgas u�gniau�ė nejaukumo jausm�, kai skeneris įniko tyrinėti jos pa�ios galv�. Procedūra, nors ir įprastinė, �adino kartėlį, nustelbiantį kitus nemalonius pojū�ius; gailestį antrininkui, kurį atgaivins, o ne originalui, kuris jau bus mir�s. �irdis pana�iai sukirbėdavo, �velgiant į sen� savo nuotrauk�. Jei pasiseks, visi trys grį� namo gyvi, atsinaujins kopijas ir nuleips slaugos ligoninės palatoje, mėgaudamiesi �iltu heroino srautu. Bet tikimybė, kad jie parsibels atgal, labai menka. Galima daiktas, �ia paskutinis i�lik�s jos savasis a�.

I�ėjusi i� klinikos, Karlail nu�velgė komand�. Jų trijulė, rodės, susiruo�ė keliauti po kirmgrau�ų raizginį. Daug maisto neėmė, nes darb� reikės atlikti spar�iai, arba, jei kils kliū�ių, i�vis jo atsisakyti. Skafandrai, pro�ektoriai, nelie�iamoji kaloringų davinių atsarga, vanduo ir, dėl visa ko, trys �Vebsteriai�.

��Vien� �ovinį i�saugokite � perspėjo D�onstonas, u�taisydamas ginkl�, o Higins nusijuokė. Neilgai trukus jie nėrė pro vartus. Po penkiolikos persikėlimų atsidūrė planetoje, kur keleivių laukė transporto priemonė. U� deimantinės terminalo lango plok�tės blizgėjo aik�telė ir �vaig�dėlaivis, stūksantis po juodu dangumi, kur �vaig�des pritemdė vienintelis mil�ini�kas �viesos ratas, i�plit�s nuo vietinės saulės, rudosios nyk�tukės. Hermetizav� skafandrus, ekspedicijos dalyviai nukulniavo oro �liuzu, i�niro laukan ir prisiartino prie erdvėlaivio. Ant korpuso puikavosi trafaretu u�ra�ytas pavadinimas: �Ekstazis�. I� vidaus buvo pa�alinti visi nereikalingi daiktai. �vininis, blausiai �vilgantis gaubtas priminė giganti�k� kulk�. Trium� u�ėmė masyvus kranas ir Vebsterio reakcijos bomba. Įvertinusi pirmojo būkl�, Higins i�kėlė nyk�tį. D�onstonas su Karlail patikrino sprogmenį. Jaunuolis i� Autonominės Amerikos, atliekantis piloto pareigas, strazdanotas paauglys kvie�ių spalvos plaukais, nuvedė atvykėlius po gaubtu, ir jie sutūpė greta pagrindinio variklio.

��Tikiuosi, tu��iai laiko nesugai�im,�� u�uot pasisveikin�s, tarė vaikis ir įniko pir�tais bėgioti per laikinai įrengt�, �aidimų pultelį primenantį valdymo prietaisų skyd�. Karlail �vystelėjo jam ritinėlį kupiūrų, likusių i� avansui skirtų pinigų.

��Tarkim, �ia premija,�� pasakė. � O dabar pakilk ir lėk grei�iau u� �vies�.

D�onstonas pilotui persiuntė koordinates. Jauniklis per�velgė gaut� �vaig�dėlapį, u�vertė akis auk�tyn, trumpam u�simerkė, galbūt mintyse pasimeldė, ir įjungė variklį. Per pusvalandį atsidūr� u� dvide�imties �viesme�ių, jie pasiekė pulsaro sistem�. Iki tikslo nukako dar po dviejų valandų, kurių prireikė atsargiems manevrams.

��Jūs i�ties ketinate ten mirti?

��Ne,�� �altai atsiliepė Karlail. � Bet į laiv� grį�ime tap� gyvais numirėliais. Kaip zombiai i� miestų, i�likusių po Did�iojo Sprogimo. Neabejoju, kad apie juos tau pasakojo senelė.

Vaikinukas sudrebėjo.

��Tepadeda jums �ventas Kore�as.

��Aha, apie savi�udybes jis i�manė visk�, � įgėlė Higins. � Ver�iau atidaryk prakeiktas duris.

Vykdydamas D�onstono nurodymus, pilotas nutupdė laiv� u� penkiasde�imties metrų nuo olos ertmės. Uolos pavir�ius buvo vos į�velgiamas. Kai u�si�iebė pro�ektoriai, Karlail pastebėjo kelis laiptelius. Apie pulsaro sukim�si liudijo tiktai bly�kus atmosferos �vytėjimas, kuris sustiprėdavo beveik kas tris sekundes, ir smailės, tuo pat metu i�dygstan�ios radiacijos matuoklyje. Nesukorus nė penkių metrų, �almų ekranuose dozimetras parodė, kad jau įveikta geltona linija, raginanti: �Nutraukti misij�, kreiptis medicininės pagalbos�. Vir�um jos driekėsi raudona juosta su u�ra�u: �Mirtina dozė, pra�om persiųsti s�monės kopij� į saugi� tarnybin� stotį�. Karlail vengė �iūrėti į nenumaldomai kylan�i� virtuali� adatėl�.

�aibogaudis trapu nuvairavo platform� su rutuliniais ratais, ir moterys skubiai ant jos u�lipo. Vietoj sėdynių teko tenkintis strypu, į kurį visi trys įsikibo. Valdymo prietaiso funkcij� atliko pultelis � D�onstonas nyk��iu vis maigė jo jungiklį.

Ma�daug po dviejų minu�ių jie priartėjo prie olos, ir �ios vaizdas Liusind� Karlail gerokai nustebino. Viduje tvyrojo tyresnis oras, matomumas buvo daug geresnis. Glotnios sienos � jas skirian�ių trijų metrų pakako, kad platforma �onais nebrū�uotų į akmeninius pavir�ius � su grindimis ir lubomis jungėsi sta�iais kampais. Po�emį nutvieskė ne prasklaidytas jonų ar pavir�inės radiacijos �vilgesys, o �viesos lopinėliai, kas por� metrų spindintys vir� galvų.

� �ia ne ola,�� pratarė Higins,�� o tunelis.

��Dirbtinius objektus sunku atskirti nuo tikrų, �velgiant į pagrobtųjų veiklos rezultatus,�� atsiliepė D�onstonas. � Kada nors perskaityk mūsų ekspedicijos ataskait�. �ia neaptikome nė menkiausio pėdsako, kad uoliena apdorota. Toks jausmas, kad regime neįtikėtinai atsitiktin� geologinių procesų i�dav�, lyg Afrikoje atrastas natūralias, branduolines jėgaines.

Karlail ne kart� matė tokios pat kategorijos struktūras, bet �aibogaud�io tvirtinimai jai ka�kodėl sukėlė dvejonių. Nespėjus i�narplioti miglot� mintį, platforma i� tunelio persikraustė į erdvi� po�emin�, ma�daug keturiasde�imties metrų auk��io ir plo�io, daugiau nei �imto metrų ilgio sal�. �viesos lopiniai � �iūrint i� dabartinio atstumo paai�kėjo, kad jie sta�iakampiai,�� margino skliautines lubas bei mil�ini�kas sienas. Ant grindų riogsojo did�iuliai, įmantrūs, metaliniai objektai. Akivaizdu, jog mechanizmai, tik ne�inia kokios paskirties. Mergin� apėmė pojūtis, tarsi ji stovi katedroje, kuri� kariniai, ateizm� propaguojantys mokslininkai pavertė laboratorija arba gamykla ir galiausiai apleido. Nuo judan�io transporterio �ibintų krito �e�ėliai, nelyginant sutanoti, po gobtuvais pasislėp�, atker�yti u� �ventvagyst� nekantraujantys inkvizitoriai.

D�onstonas sustabdė platform�, bet variklio nei�jungė, tiesiog leido jam veikti tu��i�ja eiga. Nu�oko ant �emės ir pirmas numygo pro ma�inas. Sustingo prie�ais auksinį omegos formos objekt�, kurio apvalaus vir�aus skersmuo siekė du metrus, o dvi apatinės horizontalios dalys ky�ojo i� plieninio cokolio, turin�io kelet� įmontuotų prietaisų skydelių.

� �tai,�� pasakė, � siųstuvas.

��Kaip jį u�kelsime?�� paklausė Higins.

��Labai atsargiai,�� paai�kino D�onstonas. Nuotolinio valdymo būdu atvairav�s transporterį, privertė jį sustoti u� poros metrų nuo pakylos. Tuomet nuleido platform� ligi �emės, fulerenų tepalu apipur�kė jos kra�t� ir grindų plot�, skiriantį ratus nuo KTĮ. Karlail tikėjosi, kad objekt� reikės stumti, bet D�onstonas jį apri�o anglies pluo�to lynais, o Higins, kaip prityrusi specialistė, variklio velen� perdarė į gerv�. Visų trijų prilaikomas KTĮ siųstuvas pama�u persikėlė ant platformos. Kai trijulė jį pritvirtino ir grį�o prie i�ėjimo, �aibogaudis susisiekė su pilotu, o tas nutupdė �Ekstazį� prie pat olos ertmės. Savo laimikį jie u�stūmė trapu, tik dar lė�iau ir apdairiau. Pasitelk� fulerenų alyv� ir fizin� jėg�, nutempė siųstuv� po �vininiu gaubtu. Kol i�valė mirtinai slidų tepal�, u�truko dar daugiau laiko.

��Metas imtis sunkiausio darbo,�� tarė D�onstonas.

Jis teigė atlik�s visus būtinus skai�iavimus. Strazdanotasis vaikis jau turėjo imtuvo koordinates, o �aibogaudis tiksliai �inojo, pro kur derėtų lau�tis į slėptuv�. Pasinaudoti navigatoriumi nebuvo jokios galimybės � suiro arba pelenais virto net ir nuo radiacijos apsaugoti �valgybiniai palydovai, kuriuos į orbit� i�siuntė pirmoji ekspedicija,�� todėl ie�koti kelio teko senamadi�kai: tikrinant menam� ry�kesnių �vaig�d�ių padėtį erdvėje, su savo duomenimis lyginant �ionyk�tes gravitacines anomalijas, pagal auk�tos skiriamosios gebos �emėlapius tyrinėjant chaoti�k� kra�tovaizdį, besiklausant radaro dingsėjimo.

��Mes vietoje,�� paskelbė D�onstonas, kai �Ekstazis� pakibo vir� dviejų kilometrų skersmens plok��iakalnio, atsidūrė apsuptyje dūlan�ių kalvų, kurios atrodė kaip gretimi gūbriai netgi �emėlapyje, k� jau kalbėti apie �vilgan�i� priebland�. Pasak radaro ir gravitometro, po �eme tvyrojo tu��ia erdvė, bet tapa�ius duomenis jie pateikė ne vien� sykį, zonduodami u� artimiausių kalnynų nusidriekusias plynes.

��Tu įsitikin�s?�� pasitikslino Higins.

��Visi�kai. � I�ropoj�s i� po �vininio gaubto, jis nustūmė ratuot� bombos stov� prie liuko. � Nusileisk �emiau,�� įsakė pilotui. � Tiek, kad nuo planetos pavir�iaus mus skirtų tūkstantis du �imtai metrų. Paskrisk pirmyn per �imt� metrų. Dar de�imt. Keturis. U�teks.

�aibogaudis i�vertė bomb� laukan. Po sekundės kitos i�oriniai laivo mikrofonai u�fiksavo silpn� dunkstelėjim�. Jokio blyksnio.

��Koks galingas babach,�� pasakė D�onstonas, grį��s į �vinin� slėptuv�.

��Viskas?�� paklausė Karlail.

� �inoma. Eik�ekit pa�iūrėt.

Moterys nuslinko prie liuko angos. Apa�ioje, pilkų, blausiai blizgan�ių lygumų fone, ai�kiai pamatė juod�, apvali�, penkiasde�imties metrų skersmens skyl�, kurios pakra��iai tebe�ioravo infraraudonųjų spindulių diapazone, ir j� supantį, nelygų i�verstų �emių �ied�. Tamsos gelmėje lyg ir į�velgė ka�kokių pavidalų kontūrus.

��Argi nesakiau?�� parei�kė D�onstonas. � Keliaujam.

Higins kopė�iomis u�sikabarojo į krano kabin�, nuvairavo gremėzdi�k� ma�in� vir� liuko. D�onstonas gnybtu įkalino kabelio gal�, Karlail prisisegė vir�um bendra�ygio. �emyn abu nuslydo mitriai ir skland�iai tarsi liftu. �aibogaud�io �od�iai, es� imtuvas tūno de�imties metrų gilumoje, pasitvirtino. Higins patikrino, kaip bendra�ygiams sekasi, kai tuodu įveikė i�raust� praėjim�. �almų �ibintai ir rankose spaud�iami pro�ektoriai nu�vietė sal�, dar erdvesn� nei pirmoji ola, u�kim�t� didesnėmis, keistesnėmis ma�inomis � giganti�komis it mėlynieji banginiai, sudėtingomis kaip proteinų molekulės. Į akis krito objektus vagojan�ios vijos bei spiralės, veidrodinės plok�tės, i�si�akojimai, skiautėti prietaisų skydeliai. Per pavir�ius ir tarpueiliais pulsavo �iburėliai tarytum tolimi palikuonys lempu�ių, mirksin�ių antikinėse tarnybinėse stotyse.

D�onstono nurodymu, pilotas ir Higins �iek tiek pamanevravo, ir netrukus po�emiuose besidairanti porelė nusileido ant bazaltinio, kaip greitkelis plataus tako, nutįsusio tarp ma�inų eilių. Neatsisegdamas nuo lyno, �aibogaudis ry�tingai pajudėjo pirmyn, u�suko u� kampo ir įbedė �vilgsnį į sprag� tarp mechanizmų.

��Velnias,�� sumurmėjo.

��Kas yra?

��A� �ia miriau.

��I� kur �inai?

��Darydamas paskutinį prane�im�, perdaviau savo koordinates.

��Gal tuo momentu kliedėjai.

��Abejoju. �iūrėk. � Jo spindulys ir pir�tas nukrypo į skylut� nelygiais, apsvilusiais kra�tais, į kiaurym�, pragr�usi� glotnų cokolį, ant kurio stiebėsi struktūra, pana�i į fraktalin� pagod�.�� �Vebsterio� �ūvis. � Palenk�s pro�ektorių į grindis, nu�vietė i�siplėtusi�, ka�kokiais kristaliniais pelėsiais nusėt� dėm�. � Kraujas.

��O kur lavonas?

��Man irgi norėtųsi su�inoti. � �aibogaudis prunk�telėjo: � Saugokis �Vebsteriu� ginkluoto D�onstono, begalvio �aulio.

��Eik tu �ikt. � Karlail �engė atbula i� akligatvio ir pa�vilg�iojo per petį. � Nekalbėk taip.

��Ko nerimauji? Mes patys jau tapome zombiais. Nejau nepastebėjai?

Ji patikrino dozimetr�. Virtuali adatėlė įveikė raudon�j� linij�. Jokių reik�mingų dvasinių į�valgų Karlail nesulaukė. Gal ir gerai,�� pagalvojo,�� nes tos nugrims į mirties glėbį drauge su ja. Vis dėlto baimė ma�umėl� prasisklaidė.

��A� maniau, kad mes keliausime prie KTĮ.

��Jį rasime u� poros minu�ių kelio,�� atsakė D�onstonas. � Leisk man akimirkai atsiduoti sentimentaliam smalsumui.

Įkandin �aibogaud�io einan�i� Kalrlail raminan�iai veikė u�tikrintas jo vadovavimas. Bet pojūtis gana greitai i�blėso. U� kokių penkiasde�imties metrų bendra�ygis sustojo pasigro�ėti akių lygyje inkrustuotu ekranu, pusantro metro auk��io ir dviejų su puse metrų ilgio sta�iakampiu, rodan�iu blankius alavo atspalvio ra�tus, kurie vilnijo, bet niekaip nei�ry�kėjo į judantį vienspalvį vaizd�. Mergina pabandė į�iūrėti kokias nors formas, ta�iau pavidalai, jei ir atsirasdavo, labai greitai pranykdavo�

Pakra�iusi galv�, ji i�sivadavo i� ap�avų. Bet D�onstono, savo �almo laid� grūdan�io į lizd� de�iniajame apatiniame ekrano kampe, sustabdyti nespėjo. Karlail tvojo per kabelį, ir ki�tukas i�krito. �aibogaudis niekaip nesureagavo. Mostai prie� jo antveidį irgi nepadėjo. Teko �iupti u� pe�ių ir �velniai pastumti atbul�. Palydovo kojos sukruto, padėdamos i�laikyti pusiausvyr�, o pastiklėjusios akys tebespoksojo į tu�tum�. �ūdas, �ūdas, �ūdas. Ak, kaip gaila, kad ji prarado �eimynyk�tį! Vienkartin� ir nenoriai spiegian�i� jo kopij� galėtų persiųsti į D�onstono skafandro mikroschemas, kuriose u�virė tikras mū�is. Bet po �laimo i�davystės Karlail nebepasitikėjo virtualiais vergais. Savajame skafandre liko viena.

K� gi, reikės suteikti elementari� pirm�j� pagalb�, atlikti procedūras, kurias per �imtme�ius, bendraudami su mėgėjais lau�tis į centrin� nervų sistem�, i�tobulino Karlailai. Ji u�simojo kum��iu, pasistengė, jog �is būtų D�onstono akiratyje, jei tik Pagrobimo nuokru�a i�vis k� nors matė, ir i� visų jėgų smogė į antveidį. Vo�telė� jimas �almo nesuskaldė ir krumplių nenutirpdė, bet D�onston� i� kojų i�vertė.

��Ei, u� k�, velniai griebtų? � staiga: � �o, a�iū. � Nerangiai atsistoj�s, i�sipainiojo i� laido. � Minutėl�. � Jis spar�iai sumirksėjo, pavartė akimis, �almo ekrane per�velgdamas meniu. � Gerai, viskas i�valyta.

��Tikrai?

��Turiu geriausi� antivirusin� program�, koki� galima nusipirkti u� pinigus,�� patenkintas savimi i�rė�ė D�onstonas.

��Labai tikiuosi.

��Vietiniai kenkėjai, laimei, netobulėja.

��A�iū Dievui u� menkas malones.

Jis nusijuokė.

��U� pa�i� did�iausi�.

Porelė t�sė �ygį. Rodės, lyg būtų patekusi į Karalių slėnį, Manheten� arba Prie�ingyb�, tik tiek, kad kiekvienoje i� did�iųjų ma�inų slypėjo daugiau pajėgumų, intelekto ir i�monės nei visose civilizacijose, kurios atsakingos u� �it� �mogaus rankų darb�. Liusindai Karlail, objektus tyrinėjan�iai marodierės �vilgsniu, tokia mintis seniai nebekurstė jaudulio.

Tarp formų įvairovės stūksantis KTĮ imtuvas atrodė gana paprastas: �vininis, de�imties metrų auk��io toras su aukso ir prietaisų skydelių �iedu, įspraustu į jo pavir�ių, kaip ir siųstuve. Pagrind� atstojo neproporcingai mil�ini�kas, sta�iakampis cokolis. D�onstonas u�lipo ant akmeninio pamato, atsisegė nuo lyno, liepė Karlail pasekti jo pavyzd�iu ir kabeliu apjuosė įrengim�. Suri��s mazg� kelis sykius jį patikrino ir i�kėlė nyk�tį. Vieni kitiems negailėdami nurodymų, bet ir nei�vengdami klaidų, į pagalb� pasitelk� Higins, jie nustūmė imtuv� po atvira anga. Karlail su D�onstonu, įsitais� prie�ingose pagrindo pusėse, kilo vir�un kartu su masyviu objektu, kurį kabelis tempė auk�tyn į laivo trium�. Higins privertė kran� pava�iuoti į priekį, nuleido aparat� ant denio.

��Tikiuosi, dėl jo buvo verta stengtis,�� per bendr�jį ry�io kanal� pasigirdo piloto balsas.

Trijulė susi�valgė.

��Netakti�kas mulkis,�� pastebėjo D�onstonas. � Metas į kelion�.

��Minutėl�, � papra�ė Karlail. � Po�emiuose pilna įdomių dalykų, ir man, hmm, nesinorėtų įjuos numoti ranka.

��Tikiuosi, nesiruo�i �ia �laistytis?�� paklausė Higins.

��Ne, ne, bet gal vertėtų palengvinti gyvenim�� � ji krūptelėjo nuo savo �od�ių, � �būsimoms komandoms ir planetoje palikti kran�.

��Nebloga mintis,�� sutiko D�onstonas. � Et, velniop, u� įrang� mokėjai tu. A� neprie�tarausiu, jei Karlailai pirmi ja pasinaudos.

I�kelti agregat� laukan pasirodė ne taipjau lengva. Pilotas turėjo nutupdyti �Ekstazį� ant �emobilio pavir�iaus ir visi�kai atverti liuko ang�. Padedant Liusindai Karlail, sidabraplaukė nuvairavo kran� į atviros �emės plot�. Strazdanotas, prie valdymo prietaisų sėdintis jaunuolis kilstelėjo laiv� auk�tyn, palik�s įrengim� apa�ioje, atsiplė�ė nuo planetos per penkis �imtus metrų ir labai lėtai pasislinko į �on�. Kol Higins rab�dinosi i� kabinos, Karlail akimis sekė �vaig�dėlaivio manevrus � spėjo, kad pilotas ie�ko tinkamos vietos, kurioje galėtų jį nuleisti nerizikuodamas u�kliudyti krano. Blausiai �ioruojan�ioje, jonizuotoje vietinėje atmosferoje skais�iai tvieskė �Ekstazio� pro�ektoriai.

��Pasitraukime per kelis �imtus metrų į �on�, � pasiūlė Higins.

��Suteikime pilotui erdvės. Jis sako, jog nerimauja dėl vėjo �uorų.

Nukreipusi �vilgsnį į �em�, Karlail atsargiai slinko į priekį, kai vir� horizonto akies kra�teliu pastebėjo blyksnį. Paskui antr�, tre�i�, vis ar�iau ir ar�iau. Tarp �ybtelėjimų į�iūrėdavo nery�kų giganti�ko �ik�nosparnio pavidal�, tarsi �e�ėlį, juoduojantį blizgan�ioje migloje. Gerokai didesnį u� laivus, matytus komunistų kosmouoste.

DK �vaig�dėlaivis skrido sta�iai link �Ekstazio�, sklendė lėtai, bet kas por� �imtų metrų atlikdavo vir��viesinį �uoliuk�. Matyt, V� grei�iu įveikdavo �viesos sekund�, grį�davo į t� pa�i� viet�, i� kurios pranykdavo, vėl pajudėdavo pirmyn ir pakartodavo proces�. Kas 2.7 sekundes � ai�kiai siekė i�vengti pulsaro spindulio. Vienu momentu Karlail pasidingojo, jog laivai tuojau susidurs, bet atvykėlis netikėtai nuleido did�iulius sparnus ir sulietė jų galiukus. Po eilinio tvyksnio paai�kėjo, kad �Ekstazis� atsidūrė tarp apskritimo form� įgavusių sparnų. Padanges, beveik vir� galvos, pervėrė dar vienas �ybsnis. Po�vytis veikiai i�blėso, ta�iau �vaig�dėlaiviai nebepasirodė.

Karlail su�vejojo dėkle savo �Vebsterį� ir nusitaikė į Higins antveidį anks�iau, nei sidabraplaukė u�si�iaupė. Nūnai jautėsi i�duota, apleista, palikta kvailės vietoje ir įsiutusi.

� �unsnukiai! Sumauti i�peros! Kodėl taip pasielgėte? Tuojau i�sprogdinsiu prakeikt� tavo galv�!

��Ei, a� �ia niekuo dėta!

��Tik neskiesk, kad judu nesusi�iulbėj�!

��Jei taip būtų, jis nespruktų be man�s!�� metaliniame Higins veide atsispindėjo s�my�is. Karlail at�lijo, bet pistolet� tebelaikė prie� save. Jai pakirto pakinklius.

��Kaip pasiai�kinsi?

��Niekada nepasitikėk �mikiais komunistais,�� atsakė sidabraplaukė.

Karlail tū�mingai į j� dėbtelėjo.

��Norėjai pasakyti, niekada nepasitikėk Pagrobimo nuokru�a!

Higins patrūk�iojo pe�iais.

��Sandėrį paprastai sudaro dvi �alys.

Atsaini poza ir nerūpestingi atsakymai vėl pakurstė Karlail įnir�į.

��Aha, arba trys! Arba keturios, jeigu nagus priki�ai ir tu drauge su tuo stuobriu pilotu!

��Nepriki�au!

��Tu nieko ne�inojai?

��Ne.

Į metalinį veid� įsirė�ė graudulio i�rai�ka. Karlail patikėjo �aibogaude. Pyktis priblėso, u�leido viet� �altai baimei. Mirtis bus skausmingesnė ir nemalonesnė, nei ji tikėjosi, bet ne tai blogiausia. Su gyvybe teks atsisveikinti, nieko doro nenuveikus. Mergina pritūpė, nuleido pistolet�.

� �ūdas, �ūdas, �ūdas,�� sudejavo. � Kokio velnio jie taip sukvailiojo?

��Kaip sakiau, niekada nepasitikėk�

��Liaukis pliurpusi nes�mones,�� suniurzgė Karlail. � Nekvar�ink man galvos idioti�kais prietarais. Sandėrio s�lygų jie visada laikosi � savo pa�ių labui. A� nenusteb�iau, jei mus i�duotų A.A. pilotas, gal net komunistams, bet nė u� k� nepatikė�iau, jog mus apmulkino DK.

Priėjusi Higins atsitūpė �alia.

��Galbūt antpuolį suorganizavo kita �eima. Arba kita grupuotė i� tos pa�ios �eimos. Kam geriau �inoti apie tokius dalykus, jeigu ne tau.

��Neai�kink man, k�, velniai griebtų, turė�iau �inoti. Kad ir kaip ten būtų, galai vis tiek nesueina. DK klanai tarpusavyje konkuruoja, bet prie� likusi� galaktikos dalį jie susivienija.

��I� kur tu i�traukei, jog �ia atlėkė DK?

Karlail pasiūbavo ant kulnų.

��Nes laivas priklauso jiems,�� atsakė, nors suprato, kad argumentas nevyk�s.

��To mes ne�inome. Sutinku, jis pana�us į regėt� specifikacijose, bet kur kas didesnis ir geresnis.

��Kas gi pastatė laiv�? � su�nyp�tė mergina. � Ateiviai?

� �vaig�dėlaivio kūrėjai galėjo jį kam nors parduoti. Ka�kam, kas trok�ta įsigyti KTĮ. Arba nori gauti dar vien� DK laiv� ir ruo�iasi jį nusipirkti u� teleportacijos įrang�. �iaip ar taip, į mūsų reikalus įsipainiojo tre�ioji jėga.

��Riteriai?

Higins pagū��iojo.

��Jie nusiteik� prie�i�kai. Kodėl gi ne?

��I�ties skamba logi�kai,�� su kartėliu pripa�ino Karlail. � Pirm�jį KTĮ nusipirko i� mūsų; nėra jokios prie�asties, kodėl antrojo negalėtų pavogti. Matydami, kad mums maga su jais susigrumti. Prakeikimas.

Kelias sekundes ji �velgė į Higins tylėdama, neketindama atskleisti kitos savo minties. Jeigu �vie�iamojo am�iaus riteriai apsirūpino tobulesniu naujausio DK �vaig�dėlaivio modeliu nei tas, dėl kurio ji dabar vertėsi per galv�, tuomet i� nuostabaus sumanymo įgyti prie� juos prana�um� Euridikės padangėse i�eis �nip�tas.

��Spėju,�� prabilo �aibogaudė, � jog t� laiv� norėjai panaudoti prie� riterius atrastos planetos apylinkėse ir�

��Gana, u�sikim�k srėbtuv�!

Higins kietai su�iaupė plienines lūpas.

��Nesuprantu tik vieno dalyko,�� i� dalies atsipra�an�iu tonu tarė Karlail. � Kaip D�onstonas i�ne� sveik� kailį i� �itos avantiūros?

��Kalbi apie vėlesnius laikus, kai jis atsigaus i� numirusiųjų ir turės pilnas ki�enes pinigų?

��Aha, apie juos. Kas i� tų pinigų Pagrobimo nuokru�ai? Tiesa veikiai paai�kės, grei�iausiai tada, kai mano kopija atsigaivelės ir paklaus, kur naujas blizgantis laivas. Mūsų įtakos zonoje jo gyvybė bus nė velnio neverta. Niekas taip nemed�ioja technologijų kaip Karlailai, vadinasi, nuo Pagrobimo pakvai��s prietranka neras jokių kitų mulkių, prie kurių galėtų prisidėti.

�aibogaudė gū�telėjo.

��I� kalbų mums nėra jokios naudos.

��Pati �inau!�� u�lieta įtū�io, Karlail pamostagavo pistoletu. � Nori visk� u�baigti nedelsdama? Suskai�iuojam iki trijų ir paleid�iam �ūvius viena kitai į kakt�?

Higins papurtė metalin� galv�, sausu gele�iniu lie�uviu aplai�ė plienines lūpas.

��Ne,�� atsiliepė. � Savi�udybės metodas man pasitikėjimo nekelia. Jau nebe ir ne �ia. � Ji dirstelėjo angos pusėn. � Pameni, k� pasakojo D�onstonas?

��Tu girdėjai?

��Ai�ku. Juk �nekėjote atviruoju kanalu.

��Velnias. Tu teisi. K� gi mums daryt, jei negalim nusi�udyti?

��Tuojau pasakysiu. � Higins atsistojo. � I�naudosime mums likusį laik�. D�onstono manymu, ka�kur turėtų egzistuoti dar vieni vartai. Jų ir pasidairysime.

��Nėra garantijų, kad surasime. Net jei ir aptiktume, neai�ku, ar persikeltume į svetingesn� aplink�.

��Na, prie�i�kesnė mums, ko gero, pasiūlytų �aibi�k� mirtį, � kreivai vyptelėjusi pastebėjo Higins. � Mūsų atveju ne taipjau blogai, ar ne? Beje, jų paie�kos i�bla�kys nemalonias mintis. Be to, kol �valgysimės, galbūt pamatysime įdomių dalykų.

Pagrobimo nuokru�a, ir tokia i�liks iki pat galo,�� pamanė Karlail neabejodama, kad �aibogaudė, kuri neturėjo ko prarasti, oloje jausis kaip vaikas �aislų parduotuvėje. Antra vertus, ji teisi: ver�iau ka�kuo u�siimti, nei laukti mirties. Kūn�jau krėtė kar�tis, o skrandį sutraukė pykinimas, nors visai įmanoma, jog tuos pojū�ius nulėmė sukrėtimas.

Aha. Sukrėtimas.

Higins u�lipo į krano kabin� ir pasiėmė nuotolinį, gerv� valdantį pultelį. Prisisegusios prie kabelio jos drauge nusileido į skyl�.

��Oho,�� i�si�iojo �aibogaudė. � �ia tikras stebuklų laukas. Kiek �vieselių! Atrodo, kad visos ma�inos gyvos!

��Taip, taip. Vien� dien� i� jų susikrausime turtus. Gal numanai, kaip atrasime vartus?

��Argi ne tu esi i� Karlailų klano? Kiek suprantu, jūs puikiai mokate jų ie�koti.

��Atskleisiu tau �eimos paslaptį. Tavo prielaidos ne blogesnės u� mano.

��O��� nut�sė Higins. � Tuomet�

��Kas?

��Pasitelk�iau loginį m�stym�. � Ji ėmė suktis, �almo �ibintu ir halogeniniu pro�ektoriumi nu�viesdama vien� keist� objekt� po kito. � Tarp mechanizmų matau takelius, ma�inas skiria platūs praėjimai. Per�asi i�vada, jog ka�kas atsi�velgė į būtinyb� fizi�kai stumdyti daiktus. Vienas i� tarpueilių privalo vesti link vartų.

��Nejaugi.

��Tik pa�velk į struktūrų kampus ir i�dėstym�. Kur susijungia keliai?

��I� �ia �iūrint, sunku pasakyti.

Higins i� dėklo i�griebė �Vebsterį�, įjungė lazerinį taikiklį. Pritūpė ant kulnų ir vėl apsisuko, bet �įsyk lė�iau, į kiekvien� regim� koridorių nukreipdama spindulį, kuris dulkėtame ore �vilgėjo bly�kiai rausvu atspalviu, bet kiekvien� kliūtį pa�ymėdavo raudona dėmele. Objektų �iburėliai sukrusdavo, tarsi reaguodami į �viesos pluo�t�. Galop moteris atsistojo.

��Einame ten,�� u�tikrintu balsu paskelbė.

�aibogaudės tikrumas Liusindos Karlail neįkvėpė, bet jai neberūpėjo, kurlink �ygiuoti.

��Gerai,�� atsakė. U� poros �imtų metrų ir kelių posūkių dvejonės sustiprėjo. Akivaizdu viena: jos pasiklydo. Bet gal pavyktų savo pėdsakais grį�ti atgal? Tokia mintis privertė mergin� stabtelėti ir atsigr�ti. O taip, įspaudai dulkėse matyti: sprend�iant i� jų, pirmyn kulniavo du �monės, protarpiais kits kit� apeinantys i� �onų, ne�ymiai brūk�intys kojomis. Bet u�nugaryje, apytikriai u� de�imties metrų, prie objekto, pana�aus į giganti�k� sidabrin� i�tirpusios, namo apimties �vakės skulptūr�, baigėsi tre�io individo pėdsakai.

Ji turbūt suriko. Higins akimoju pri�oko prie bendra�ygės.

� �iūrėk,�� parodė Karlail.

Nepa�įstamojo �ymės driekėsi tolyn, prasmegdamos u� ap�viestos zonos. Ka�kas vaik�tinėjo basas.

Tai, kad jos abi sutartinai i�sitraukė ir pakėlė pistoletus, keistai ramino.

Karlail įjungė i�orinį skafandro garsiakalbį.

��I�lįsk,�� pareikalavo.

Nieko neįvyko.

Ji ruo�ėsi �engti pirmyn, bet ant savo alkūnės pajuto Higins pir�tus.

��Neverta.

��Kodėl?

��Nekreipk į jį dėmesio. Persekiotojas pasirodys, kai pats u�simanys.

��Man i�kart palengvėjo.

Jos t�sė �ygį. Higins atgal nesi�valgė, o Karlail retsykiais atsisukdavo. Basų kojų pėdsakai niekur nedingo, ta�iau visuomet u�sibaigdavo daugma� u� de�imties metrų. Po kurio laiko jai pasigirdo arba tiesiog pasivaideno, jog ka�kas sėlina ir artėja prie peties. Įsikibusi į pistolet� mergina mitriai apsigr�ė, bet nuo tre�ios poros pėdų jas tebeskyrė tas pats atstumas. Nejau įkandin sekė nematomas �mogus?

Galiausiai moteris pri�iupo ne paslaptingoji esybė, o nuovargis. Abidvi be �od�ių susmuko įsirėmusios į tviskan�i� sien�, i� �almo vamzdelių įniko �iulpti perdirbt� vandenį ir glitok� vaisių skonio tyr�.

��Baltieji kūneliai prakti�kai sunaikinti,�� lyg ir sudirgusi pratarė Higins. � Eiti liko visai nedaug.

��Iki vartų?

��Ligi kol nusibaigsime. � Ji apsidairė ir virptelėjo, dreban�iu pe�iu prigludusi prie Karlail. � A� nenoriu �ia mirti.

��Kodėl?�� Karlail burnoje nusėdo metalo prieskonis, bet jai viso labo ėmė kraujuoti dantenos.

��Nesu tikra, ar visi�kai i�nyksiu. �iuose po�emiuose pilna įmantrių įrengimų. Jie gali� mus u�valdyti.

� �inau. Argi ne to geidi? Ne Pagrobimo?

��O Jėzau, ne.�� Atsakymas labiau priminė mald� nei �ventvagyst�. � A� nesu garantuota, jog tapsiu ka�kuo geresniu u� �mogų. Nederėtų atmesti tikimybės, kad mane paverstų rutinoje įkalinta s�mone, i� kurios atimtų bet kokius �ansus tobulėti. Kitaip tariant, nutrenktų į pragar�. Net jei tave perkeltų į rojų, vargu ar tau norėtųsi leistis u�valdomai. Taip galima visi�kai save prarasti.

��Tad kodėl jūs rizikuojate, mėgindami �pagauti �aibus�?

Higins atsiduso.

��Mums knieti prisiartinti prie� didybės ir gro�io, ai�ku? Įsivaizduok, kad �valgaisi nuo uolos vir�aus arba �iūri į j� i� apa�ios ir jautiesi, hmm, pakerėta. Bet nukristi į praraj� nė kiek netrok�ti.

��Tavo potraukiai man nesuvokiami. � Karlail pamojo ranka. � Tokiose vietose lankiausi ne sykį. Paslaptingesnėse ir �avingesnėse, pavyzd�iui, kristalo d�iunglėse arba gele�inių koralų rifuose. Juos trai�kiau �valgybiniu transporteriu siekdama gauti, ko tikrai norėjau. Po �imts, juk �ia ne gamtos kūriniai, o reliktai.

��Taip, tu nesupranti. Post�monių gaminiai � kai juos matai i� arti, i� vidaus, virtualioje erdvėje, u�uot spoksojusi į �it�� � ji atsainiai mostelėjo,�� �technin� įrang�, � nuostabesni u� bet kokius gamtos stebuklus. Pati tiesiog regi smegenis. Pilk�j� med�iag�, vingius, įrantus � �od�iu, nieko ypatingo. A� į�iūriu mintis. Men� ir moksl�. Kūryb�.

� Įspūdingesni u� gyv�jį pasaulį? U� Diev� bei gamt�?

��Taip!�� u�sidegė �aibogaudė, ta�iau kaipmat atlėgo, turbūt pajutusi, kaip įsitempė bendra�ygės raumenys. � Bent jau leid�iantys i�samiau pa�inti realyb�.

��Cha!�� at�ovė Karlail. � Smaukaliai. �tai kas i� esmės buvo pagrobtieji. Vėplos, braukantys savo kotus. Juk �ia��� �įkart atsainiai pamoti atėjo eilė jai,�� �gryna pornografija. Antraip kodėl jie taip greitai perdegė? Kodėl nei�liko? Jei paklaustum man�s, atsaky�iau, kad mirtinai u�sismaukė.

��Nė nenumanai, kaip klysti,�� paprie�taravo Higins. � Pagrobtieji mylėjo visat� labiau, nei mes kada nors sugebėtume. Egzistuoja begalė mums neįsivaizduojamų egzistencijos rū�ių, ir a� kalbu ne vien apie erdvėlaikį, mintis, s�mon� ar materij�. Visa tai jie ėmė suvokti prie� pasitraukdami. Nėrė �emiau Planko ilgio ir pranyko. Smulkiagrūdėje stichijoje. Ten arba dar toliau slypi iki �iol. Erdvėlaikis knib�dėte knib�da jų protais. Menkesniais u� pagrobtųjų intelektus, bet neapsakomai skvarbesniais u� mūsi�kius. Būtent tos s�monės suteikė mums galimyb� skraidyti vir��viesiniu grei�iu, pasirūpino chronologijos apsauga, dėl kurios laiko kelionių paradoksai tapo neįmanomi.

Pana�ias hipotetines kalbas Karlail girdėjo ne sykį.

��Tiksliai �inai?

Higins vargais negalais atsistojo.

��Taip. A� juos ma�iau. Kvantinius angelus. Eime ie�koti vartų.

Kirmgrau�os ertm� moterys aptikto ten, kurlink �aibogaudė nusprendė �ingsniuoti. Nūnai jos fizionomija atrodė persikreipusi ir nebepriminė �mogaus veido, tarsi metalinė galva būtų susitelkusi vien tik į pastangas atsispirti organinės kūno dalies irimui. Bendra�ygė kone tikėjosi i�vysti skruostais varvan�ius gyvsidabrio la�us. Nuo įtampos stiklines Higins akis surai�ė trūkio linijos.

Karlail abejingai nu�velgė vartus. Paprastai, neį�iūrim� jų form� apibrė�ė auksiniai, juvelyri�kai apdoroti rėmai su kristalų karoliukais, kurie tvyks�iojo sunkiai įsimenamais ra�tais. Pastar�j� valand� ji kulniavo pro kur kas keistesnius, �ad� atiman�ius objektus. Jutimus atbukino stulbinan�ių struktūrų gausa.

��Puikumėlis,�� i�tarė. � Atvedei mus, kur reikia.

Higins pabandė �yptelėti. Veidrodiniai pavir�iai suribėjo.

��O tu padėk mums i�trūkti.

Karlail įsikibo į �aibogaudės rank�.

��Gerai.

Jos drauge �engė pro vartus. Tuo pat metu sulenkė kelius ir prie� veidus instinktyviai atstatė delnus. Po akimirkos vienu balsu nusijuokė, sumi�usios apsimainė �vilgsniais ir nuleido rankas. Karlail turėjo sukaupti jėgas, kad i�sitiestų sta�ia. Bendra�ygės pavyzd�iu netrukus pasekė ir Higins. Traukos jėga siekė 1.2 g: ne tiek jau daug. Jausmas toks, lyg nugar� slėgtų kuprinė. Akiratyje plytėjo apledėj�, krateriais i�rausti tyrai, kuriuos skais�iai nutvieskė gelsvai balta F7 klasės saulė, i� pa�iūros, nutolusi per de�imt astronominių vienetų, ir melsvai ap�vietė ledinė, u� Jupiterį didesnė mil�inė � sekund� kit� rodės, jog toji u�grius. Danguje kybojo dar vienas palydovas, ties juodu terminatoriumi nusida��s �alsvai geltonai, ai�kiai matomas tarp �vaig�d�ių �iburėlių. Karlail paėjo kelis �ingsnius į priekį ir atsisuko į vartus. �iuos įrėmino glotni parabolė, tarytum ledo skulptūra.

��Kur mes?�� niurzgiai paklausė Higins.

Karlail j� apdovanojo, kaip pati tikėjosi, padr�sinan�ia �ypsena.

��Raizginyje, jei tik mums pasisekė. Palenktyniaukime, kuri pirma per�velgs katalog�.

�aibogaudė numojo ranka, atsitūpė, į �launis įrėmė alkūnes.

��Gilinkis pati.

�almo ekrane įsijungusi Mesjė objektų katalog�, Karlail metodi�kai nuskenavo dangų. Skafandro davikliai persiuntė kiekvien� gaunamos informacijos trupinėlį: regimų �vaig�d�ių padėtį erdvėje, saulės ir nuo planetos atsispindin�ios �viesos spektr�, �emės pavir�iaus temperatūr�, kito palydovo judėjim�� Prireikė minutės, kol pagal duomenų analiz� pavyko atrasti anonimi�k� skaitmenų virtin�, �ionyk�tės sistemos kod�. Gautas koordinates ji patikrino raizginio �vaig�dėlapyje.

��Sėkmė mūsų neapleido,�� pasakė. � I� raizginio nei�siver�ėme, tik pasi�alinome i� Karlailų dreifo. Klano avanpostų �alimais nerasime. � Mergina aplai�ė suskeldėjusias lūpas ir krūptelėjo. � Vietiniai vartai nepa�ymėti. Nuo kitų mus skiria dvide�imt kilometrų. Keliausime į �iaurės vakarus. � Ji apsidairė, luktelėjo, kol skafandras pagal nubrai�yt� dangaus diagram� nustatys kryptį. Palydovas, kuriame jos atsidūrė, neturėjo magnetinio lauko. � Mes būtinai iki jų nusigausime.

Higins nutaisė skepti�k� i�rai�k�.

��Ir kur persikelsime?

Karlail padvejojo, bet galų gale nusprendė neslėpti blogų naujienų.

� Į gimt�jį �AR pasaulį.

�aibogaudė atsistojo. Netgi i�si�iepė.

��Pas �vie�iamojo am�iaus damas? Būtų įdomu jas pamatyti.

��Malonu �inoti, kad nenusiminei. � Pa�ios Karlail perspektyva ned�iugino. Ji nebuvo girdėjusi apie pa�alie�ius, kurie vie�ėjo gimtojoje �AR planetoje ir juo labiau i� ten sugrį�o. �iuo momentu tegalėjo viltis, kad sve�ių stygių nulemdavo riterių atsargumas, o ne grėsmingai prie�i�kas elgesys.

Linguodamos per ledyn�, bendra�ygės laikėsi �almo ekrane nurodyto orientyro. Ta�iau aplenkus didesnį ar ma�esnį kraterį, navigacinė sistema atlikdavo naujus apskai�iavimus ir pakeisdavo kryptį. Trumpiausio kelio nepasiūlydavo.

��U�nugaryje vėl pastebėjau pėdsakus,�� tarė Higins, kai jos pajudėjo negiliu slėniu, kurį, regis, i�grem�ė vandens srautas, nors, �inoma, nieko pana�aus neįvyko.

��Jie priklauso mums,�� atsiliepė Karlail nir�dama, kad palydovė i�vis apie tai u�siminė. Anks�iau nė nepagalvojo, jog persekiotojas i� �emobilio olos galėtų atsekti pavymui. Dabar nelemtos minties niekaip nesisekė i�guiti i� s�monės.

��Kodėl pėdsakai įsispaud� prie�ais?

��Nes grį�tame atgal ta pa�ia kelio atkarpa.

��A� ne k� teį�iūriu,�� Higins tonas bylojo apie palengvėjim� ir susitaikym� su likimu. Ji nuleido rank� ant palydovės peties, neilgai trukus prislėgė dalimi kūno svorio. Karlail ūmai atsikratė skrand�io turiniu ir vos neprarado s�monės sulaikiusi kvap�, laukdama, kol valymo mechanizmai i�kuops skafandr�, o i�vamos atsidurs perdirbimo įrangoje. Dvokas niekur nei�sisklaidė, bet po kurio laiko jis taip įsigėr� į �nerves, kad mergina nieko nebeu�uodė.

Jos klūp�iojo pirmyn. Kitas planetos palydovas pasislinko savo orbitoje, ir dabar ledinės mil�inės pavir�ių subjaurojo juodas, elipsės formos �e�ėlis. Kartkartėmis toji dėmė, rodės, nuslysdavo į priekį, retsykiais, dideliam jų nusivylimui, traukdavosi atgal.

��Reliatyvus palydovo judėjimas,�� tarė Higins, nustebindama Karlail į�valgia, raminan�ia pastaba.

Iki kitų vartų reikėjo svyruoti labai ilgai, net ir tada, kai akiratyje su�mė�avo ma�utės taisyklingos jų formos; vietinis pasaulis savo dyd�iu pranoko daugum� �emi�kųjų planetų, � jau nekalbant apie palydovus,�� kuriose moterys lankėsi, todėl intuicija joms i�krėtė pikt� pok�t�. Kirmgrau�os ertm� �ymėjo ledo kvadratas, nusklembtas kaip rėmeliai. Slinko valandos, ir �ie vis augo regėjimo lauke� bet pasitaikydavo akimirkų, kai imdavo tolti. Palydovo �e�ėlis pranyko i� melsvos mil�inės atmosferos.

��Ar jau atėjome?�� paklausė Higins ir nusijuokė i� sav�s pama�iusi, kad ligi de�imtmetrinio vartų �ymeklio beliko koks �imtas metrų. Susiūbavusi palinko į priekį. Karlail tūptelėjo, leido �aibogaudei nuvirsti jai ant peties ir puk�ėdama grį�o į vertikali� padėtį. Sidabraplaukė svėrė stebėtinai ma�ai. Mergina nulingavo ligi vartų, kone pro juos įgriuvo. Netikėtas �viesos pliūpsnis privertė j� u�simerkti, palaukti, kol prie pakitusio ap�vietimo prisitaikys antveidis. Kojos susmego į mink�t� pagrind�. Higins tapo dar lengvesnė. Karlail svirduliuodama atsitraukė nuo kirmgrau�os per por� �ingsnių ir veidu drebės į smėlį. Po kelių sekund�ių i�ropojo i� po bendra�ygės kūno bei apsidairė.

Bly�kiai mėlyname danguje skais�iai tviskėjo jauna, nedidukė, melsvai balta saulė. Jos persikraustė į uolėt� �emės tipo planet�, kurios traukos jėga tesiekė 0.86 g, o atmosfer� sudarė plonas anglies dvideginio sluoksnis. I� pa�iūros �ia gyvybė neegzistavo: aplinkui viso labo stūksojo kopos, rusvai gelsvi, padūlėj� smiltainiai, juodos, vėjų nugairintos uolos. Po vie�nagės �emobilyje ir lediniame palydove �ionyk�tis pasaulis priminė sod� � dzenbudistų sod�, nors �em� i�vagojo ne grėblių ruo�eliai, o ratų vė�ės. Prie�akyje, visai netoliese, stiebėsi deimanto plok�tėmis apdengta, į �iltnamį pana�i arkologija, įmantri, kelių �imtų metrų auk��io ir ne vieno kilometro ilgio struktūra. U� nugaros vartų viet� �enklino dvi juodos akmeninės kolonos. Tarp provė�ų, įsirė�usių greta arkologijos, bei kirmgrau�os, nebuvo jokių pėdsakų.

Sunkiausiai sekėsi surasti įėjim�. Artėjant prie komplekso, perregimos sienos i�kilo it vientisas skard�io pavir�ius. Į kimius riksmus, nuskambėjusius įprastais i�kvietimo da�niais, niekas nesureagavo. Apsvaigusi, bet i�saugojusi ganėtinai ai�kų prot�, Karlail suprato, kad privalo keliauti palei ratų vė�es. Ji kėblino per smėlį, kol aptiko vien� vingiuot� gij� ir nusliūkino ten, kur toji vedė. Galų gale i�vydo de�imties metrų auk��io oro �liuz�. Durų skambu�io, be abejo, nepamatė ir į pagalbos �ūksnius nesulaukė jokio atsakymo. Susmukusi ant �emės vėl i�sirab�dino i� po Higins, nusivilko ligi sienos, įniko kum��iais j� tvatyti, paskui spardyti. Nėrėsi i� kailio penkiolika minu�ių, ta�iau pastangos nuėjo vėjais. Karlail atsitraukė per �imt� metrų, sugraibė pistolet�, paleido �ūvius į vaiski� dang�, tiesiai vir� �liuzo. Nuo koncentruotos �Vebsterio� papliūpos deimantinė plok�tė nenukentėjo, tiktai pajuodo, vis dėlto triuk�mas kilo nemenkas. Oro �liuzo durys ėmė vertis. Mergina tu�tuojau liovėsi �aud�iusi, numetė pistolet� ir pakėlė rankas. I� komplekso atsargiai i�niro optinis prietaisas, kuris pasidair�s smuko atgal. Liukas atsidarė iki galo, ir laukan i�kurnėjo penkios figūros su skafandrais.

Atėjūnų veidus slėpė u�tamsinti �almų antveid�iai. Kai jos da�niais atsklido balsai, skafandre įsijungė japonų� amerikie�ių kalbų vertiklis.

��Kas jūs ir i� kur atkeliavote?�� paklausė nepa�įstama moteris.

��A� Liusinda Karlail. �ia Moraga Higins. Mes atėjome pro kirmgrau�os vartus, persikėlėme i� �emobilio. Abi sergame sunkia spindulinės ligos forma, todėl mums reikalinga jūsų pagalba.

��Mes padėsime, be abejo,�� atsiliepė moteris. � Jūs esate karo belaisvės.

��Puiku,�� suniurnėjo Karlail ir savo ginkl� nuspyrė prie grupelės vadės. � Veskitės mus vidun. � Keliai sulinko. Ka�kas griebėj� u� rankos. Mergina i�sitiesė sta�ia, pasiry�usi eiti, kol įstengs. Du �monės pakėlė Higins. Karlail, kiūtindama penketuko apsuptyje, į�engė į oro �liuz�, perėjo dezaktyvacijos kamer� ir i�virto į erdvi�j� arkologij�, kur atsivėrė vaizdas į sodus, atskirtus �olynais, �emaūgiais medeliais, auk�tais pseudomediniais pastatais. Būrys nusiėmė �almus. Paai�kėjo, kad jį sudarė vienos moterys, trys japonės ir dvi indės. Sureagavusi į vadės gest�, Karlail taip pat i�sivadavo i� �almo, podraug nusiplė�ė plaukų kuok�t�. I� aplinkinių �vilgsnių sumetė, jog atrodo klaikiai ir atsiduoda siaubingu dvoku.

Artimiausias por� minu�ių vyravo s�my�is, u�sibaig�s tuo, kad mergin� paguldė ant ratuotų ne�tuvų ir nustūmė į pirmosios pagalbos izoliatorių, įrengt� netoli oro �liuzo: vidutinio dyd�io kambarį �aliomis sienomis ir vienu langu, u� kurio plytėjo smėlynai. Aparatūra, �inoma, buvo skirta pacientams, nukentėjusiems per nelaimingus atsitikimus u� komplekso ribų, bet vargu ar �iabuviai tikėjosi, jog reikėsi gydyti radiacijos paveiktus nelaimėlius. J� perkėlė ant lovos, prie rankos prijungė la�elin�, ir po kelių sekund�ių Liusinda Karlail prarado s�mon�.

Ji atsibudo kitoje klinikoje, pamatė gulinti visi�kai nuoga. Ore sklandė sodrus gėlių aromatas, atmie�tas silpnu, su niekuo nesupainiojamu i�matų tvaiku, kurį prislopino dezinfekavimo med�iagos. �alia gulto riogsojo masyvi plieninė ma�ina, prie įvairių jos kūno dalių prisijungusi blizgan�iais vingiuotais vamzdeliais ir plony�iais, kontroliniams įrengimams priklausan�iais optinio pluo�to laidais. Greta, pasvirusi vir� lovos, stovėjo japonė baltu chalatu.

��Kaip jau�iatės?

Karlail pakrutino rank�, ir jos judesį atkartojo į galūn� įbesti vamzdeliai. Nanotechnikos stebuklas, visai kaip Moragos veidas. Svetimkūniams skverbiantis iki gelian�ių kaulų, sutrūk�iojo oda bei raumenys. Mergina pabandė atsisėsti, bet moteris �velniu stumtelėjimu privertė j� vėl i�sitiesti.

��A� jau�iuosi daug geriau,�� tarė Karlail.

��Pati matau,�� atsakė nepa�įstamoji. � Nenuostabu. Be s�monės i�gulėjote savait�. Per t� laik� visi�kai pakeitėme jūsų kaulų �iulpus, apdorojome kitomis i�plėstinėmis, invazinėmis terapijos priemonėmis.

��O a� tikėjaus eutanazijos.

Moteris susiraukė, bet po akimirkos pakreipė lūpų kampu�ius auk�tyn.

��Jūs, �monės, turintys savo asmenybės kopijas, per lengvai pasiduodate. �vie�iamasis am�ius mus skatina tobulinti gydom�sias technologijas, kurios atgaivintų gyvuosius, u�uot prikėlusios numirėlius. Vis dėlto jūs esate karo belaisvė. Mums nevalia jūsų �udyti. Rodos, tai draud�ia �enevos konvencija.

Karlail nugurkė seiles. Gerkl� nudegino skausmas. Nepastebėjusi �e�ėlių, paprastai regimų akira�io pakra�tyje, ji suvokė, jog neteko plaukų, antakių ir blakstienų. Medikė padavė vandens stiklin�. Ligonė nurijo gurk�nį. Kai kurie dantys i�krito, todėl dantenas nutvilkė �altis. Nepaisydama per�ulių, Karlail lie�uviu patyrinėjo �varples: neu��iuopė kand�io, iltinio ir poros krūminių. Nuo paties lie�uvio luposi odelė.

��A�iū, � padėkojo. � Kaip laikosi Higins?

Moteris keistai j� nu�velgė.

��Jūsų palydovės reikalai labai komplikuoti. Kūno i�gelbėti mums nepavyko. Metalinė, nanotechnologijomis sukurta galva, hmm� neveikia, bet viduje ka�kas tebekirba. Mes įdėmiai j� tiriame ir pasistengsime i�saugoti.

��Gerai. � Karlail nusi�ypsojo, pajuto, kaip suskeldėjo oda. � �inote, nė nemaniau, jog mirti taip velni�kai nemalonu.

��S�monei įgimta siekti i�likimo,�� atsakė moteris. � �iuo metu jums geriausia būtų pamiegoti.

Liusinda patogiau įsitaisė, ėmė snūduriuoti, nesiprie�indama raminan�iam aplinkos poveikiui. Kambarys atrodė gerokai mielesnis negu pirmosios pagalbos izoliatorius: lov� supo popierinės �irmos, vir�um jų ir tarpeliuose buvo matyti ka�kokia stoginė bei kiti gultai. Veid� su�ildė saulė, vos į�iūrima kitapus u�tamsinto lubų skliauto, ir ji pagaliau kietai u�migo.

Pakirdo toje pa�ioje palatoje, bet prie lovos ma�ina nestovėjo, o kūn� dengė antklodė. Saulė kybojo netoli horizonto linijos, ir Karlail instinktyviai suvokė reginti saulėtekį. Atsisėdo, nusimetė apklot�, pamatė, jog dėvi naktinius mar�kinius su nugaros praskiepu. Rankų, kojų, �onų kiaurymes u�pildė audinių masė, i� pirmo �vilgsnio lyg ir organinės kilmės. Ant jų lopinėlių stigo gyvaplaukių, nors, ties� sakant, plaukai ne�ėlė niekur. Oda vis dar buvo i�sausėjusi, dantų tebetruko. Nieko baisaus, tokius defektus nesunku i�taisyti. Ji pajuto neįtikėtin� jėgų antplūdį, suvokė, kad protas veikia nepaprastai ai�kiai.

Į kambarį grį�o japonė, ne�ina vyniojamojo popieriaus paketu.

��Labas rytas,�� pasisveikino. � A� esu daktarė Kaori Jo�i. � Prisėdusi ant sulankstomos kėdutės lovos kojūgalyje, pridūrė: � Kaip matau, jau�iatės geriau.

��Kur kas geriau, a�iū.

��Puiku. Jei norite, galite keltis. Jus jau nuprausėme. � Medikė nuleido ry�ulį ant lovos. � �ia drabu�iai.

Jo�i pradingo u� �irmos, o Karlail u�simetė �ilkinį chalatėlį ir įsispyrė į juodas �lepetes. Tvirtai atsistojusi pasitraukė nuo gulto.

��Pasivaik��iokime malonesnėje aplinkoje,�� pasiūlė japonė.

Jos �ingsniavo per tikr� �ol�, glotni� ir saus� kaip dirbtinė veja, ėjo palei aptvertas lysves, kol i�niro į sod�. Parko teritorijoje tyvuliavo e�erai, stiklines dausas pritemdė migla. �en bei ten juodavo keistų formų statiniai. Tolumoje aidėjo moterų ir vaikų balsai. Medikė nusivedė j� iki juodo, medinio suoliuko subtiliais i�linkiais, patogia sėdyne bei atlo�u.

��Kaip �ia ramu,�� tarė Karlail.

��Privalau jums kai k� prane�ti,�� pasakė Jo�i. � Jūs i�miegojote dar savait�. Terapija baigta. Bėda ta, kad rezultatai ned�iuginantys. L�stelės per daug pa�eistos. Suleidome jums vaistų, kurie numal�ino skausm� ir praskaidrino prot�. Kit�syk sudėjusi akis, galbūt po kelių valandų, jau nebepabusite.

Suglumusi, prislėgta Karlail įsispoksojo į pa�nekov�.

��A� vis dėlto mirsiu?

Jo�i palinko į priekį, spustelėjo jos deln�.

��Deja, taip.

Karlail u�tvindė pyk�io banga.

��Kodėl man�s nei�siuntėte namo? Bent jau bū�iau atnaujinusi kopij� prie�� � ji nepajėgė prat�sti.

��Iki artimiausio pasaulio, kuriame nusikopijuotumėte s�mon�, reikėtų skristi ilgiau nei savait�, � atsakė medikė. � Jūs įnirtumėte anks�iau, negu ten nusigautumėte ir prarastumėte �ans� psichologi�kai pasiruo�ti kitam visatos ciklui.

��K� padaryti?�� sutrikusi paklausė mergina.

Japonė suglaudė delnus į dvigub� sauj�, tarsi laikydama vandenį.

��Suvokimas, jog kai k� galime i�saugoti atei�iai, �į t� rei�kia. � Ji pamirksėjo, suplazdendama �iburiuojan�iomis blakstienomis. � Nedaug k�� bet nieko kito mes neturime.

Vienas i� pirmųjų �AR tyrimų, analizavusių post�monių atradimus, įrodė sen�j� Heldeino teorij� apie materij�, kuri įgaudama įvairiausias formas nuolat grį�ta į galyb� kitų kosminių ciklų. Nepaneigiamus, patikimus, kiek tai įmanoma, fizikos dėsnius visi pripa�ino. Bet paguod�, nors ir menk�, jie teikdavo tiktai riteriams. Ties� �mogus įsis�monindavo pats, �ingsniuodamas vieni�u dvasinio pa�inimo taku. Anot hipotezių, egzistuoti galėjo ne vien am�inas, neįsivaizduojamai, netgi nesuskai�iuojamai daugkartinis materialios sielos ir materialios visatos atgimimas, bet ir evoliucionavimas, ta�iau pa�anga priklausė nuo skaidrumo, kuriuo pasi�ymi protas, prie� sugrį�im� į �vies� pasitinkantis nei�vengiam� tams�. Karlail tuo tikėjo kaip bet kokiais kitais patvirtintais teiginiais, ir dabar ji suvokė, kad asmenybės kopijos ne tiek padeda sutaupyti laik�, kaip juokaudama minėjo Armandui, kiek atitolina akistat� su giltine.

Vėl aprimusi, mergina atsiduso. Ak, kaip gera alsuoti. D�iugiai nuteikdavo kiekvienas kvėptelėjimas. Ji to ne�inojo, kai save nukopijavo. Daug ko nei�manė: nenutuokė, kad įkvėpti or� malonu, o i�leisti paskutinį kvap� bjauru, kad mirtis atstoja prad�i� ir pabaig�, nieko nerei�kia, ta�iau įkūnija svarbų etap�, kad siela materiali, bet jos neap�iuopsi� kad pirmoji reakcija į Vinterį buvo teisinga. Stereotipi�k� antr�j� i�degino �emobilyje vie�pataujanti radiacija, kai Liusinda Karlail merdėjo drauge su Moraga Higins.

��Kas nutiko Higins?

Jo�i skruost� sudrebino tikas.

��Galva susitaikė su netektimi. Su mumis bendrauja radijo bangomis. Higins asmenybė, regis, i�gyveno. Kol kas su ja tariamės, kaip elgtis toliau. Ji nepriklauso Karlailams, oficialiai jūsų �eimai nedirba, todėl nėra karo belaisvė. Jei pageidaus, bus repatrijuota į Nauj�jį Glazg�. Tik dar neai�ku, kojai norisi. Higins s�monėje tvyro painiava, o mes negalime pasiūlyti jokių vaistų, i�skyrus pa�nekesius.

Karlail skepti�kai nusi�ypsojo.

��Psichoterapinius?

��Fizikinius,�� pataisė Jo�i.

��Logi�ka. K� gi, perduokite jai� geriausius mano linkėjimus.

Gyvenimas atrodė nuostabus. �itas gyvenimas teikė palaim�, bet jis netrukus baigsis, dėl ko Karlail neapsakomai gailėjosi. Supratimas, jog egzistencija kartojasi begal� sykių, neguodė. Reik�minga buvo tiktai dabartinė. Į tams�ji prasmegs tejausdama pyktį, apmaud� ir �irdyje liepsnojantį geism� gyventi. Su savo likimu nesusitaikys, ir jokia apvaizda jos proto nenu�vies.

��Mes norėtume jūsų �io to papra�yti,�� droviai pratarė Jo�i. � Miegodama kalbėjote ir pasakojote, kaip �ia atsidūrėte. Tvirtinote, es� riteriai pagrobė jūsų laiv� drauge su teleportacijos prietaisu.

��O��� Karlail nuraudo. � Atleiskit, a� tiesiog� klejojau. Tikiuosi, jūsų neį�eid�iau.

��Nė trupu�io. Tai gryna tiesa.

��K�?

��Gryna tiesa,�� pakartojo Jo�i. � Riteriams i� tikrųjų knietėjo gauti KTĮ. Jie būtų pasinaudoj� kitomis progomis, kad pasiektų savo tiksl�, jei pati nebūtumėte įteikusi įrangos ant lėk�tutės. Tiksliau, nusavinti aparatūr� padėjo D�onstonas. Kaip atlygį jam suteiks leidim� prisidėti prie tyrimo.

��Minutėl�, � sukluso Karlail. � Jeigu jūsi�kiai siekė gauti įrang�, kodėl į �emobilį jie nenukako pro vietinius vartus?

Klausimas nustebino medik�.

��Jūs nesuprantate. Mes esame moterų planetoje. Gimtajame pasaulyje. Riteriai neturi teisės i�jos rengti ekspedicijų, kad ir kaip patogu tai būtų. Tegali aplankyti savo antr�sias puses ir vaikus.

� �ia nėra vyrų?

Jo�i nusijuokė.

��Ai�ku, kad yra. Riteriais vadiname negausų elit�, nors jam priklauso daugiau �monių, nei rodo vardas. Psichines ir fizines, riteriams reikalingas savybes pajėgus i�siugdyti ma�daug vienas i� penkių vyrų. Likusieji, taip pat ir moterys, atlieka visuomenei būtinus darbus. � Ji pamojo ranka. � Bet svarbiau kas kita � radinys Euridikės planetoje, kurį kontroliuodami jie įgys labai daug galios.

Karlail pritardama palink�iojo.

��Pati �inau! �tai kodėl mano �eima negali jiems leisti u�valdyti raizginio mazgo.

Tobuli japonės antakiai ne�ymiai pakilo.

��Raizginio mazgo?

��Aha. Grupės vartų, esan�ių taip arti vieni kitų, jog tie atstumai lengvai įveikiami pės�iomis.

��Ne, riteriams labiausiai rūpi objektas, jūsų pramintas reliktu. Kaip manote, kas jis?

Mergina paskės�iojo rankomis.

��A� spėjau, kad �vaig�dėlaivio, atskraidinusio kolonistus į Eu-ridik�, liekanos. � Karlail �yptelėjo. � Hipotez� patvirtina jo persiųstas apsauginis virusas su �Maikrosofto� kodais.

Jo�i irgi nusi�ypsojo.

��Tikslaus atsakymo ne�ino niekas. Galbūt jis perėmė kodus skenuodamas Euridikės ry�io kanalus. Vis dėlto preliminari riterių analizė įrodo, jog jūs teisi. Reliktas i� tiesų yra �vaig�dėlaivis. Ma�a to, jis įkūnija kirmgrau�ų generatorių.

��Kad a� apsi�ik�iau!�� pritrenkta bema� u�staugė Karlail ir susizgribusi atsipra�ė. � Atleiskit dėl ne�vankios kalbos, bet naujienos dar prastesnės, negu mes galvojome. Jeigu riteriai gebės generuoti kirmgrau�as�

��Jos prastesnės tiktai jūsų po�iūriu,�� mandagiai, nors ir pralinksmėjusi, pataisė Jo�i. � Visų pirma reliktas, tiksliau, ma�ina, sukūrė nūdien egzistuojantį kirmgrau�ų raizginį. Generavo Karlailų dreif�.

Man derėtų tu�tuojau numirti,�� dingtelėjo Liusindai Karlail. Reikėjo pakratyti kojas anks�iau, negu i�girdau �it� �ini�. Bet ji privalėjo su�inoti daugiau, i�gerti sav�j� taur� ligi dugno.

��Ar reliktu įmanoma kontroliuoti kirmgrau�as?

��O taip,�� atsakė Jo�i. � Kai tik pavyks jį įvaldyti. Todėl riteriams prisireikė KTĮ, kuris funkcionuoja kaip primityvi kirmgrau�ų gamintojo versija. I�tyr� teleportacijos įrang�, jie viliasi perprasti ir raizginio generatorių. Nori jį kontroliuoti, anot jūsų.

��Kodėl man visa tai pasakojate?�� Karlail nuomone, medikė elgėsi �iauriai, pateikdama informacij�, kuria jai nelemta pasinaudoti.

��Mes nenorime, kad riteriai įgytų toki� gali�, � paai�kino japonė.

��Betgi jie yra elitiniai jūsų �monės, kaip pati minėjote.

��Teisingai. Deja, �ia ir yra bėda. Jeigu riteriai taip netikėtai įgaus naujų svertų, subtili ly�ių bei visuomenės sluoksnių pusiausvyra i�siderins, ir vald�ios svarstyklės neabejotinai pakryps jų naudai.

Karlail i�pūtė akis. I� tokios pusės apie savi�kius niekada negalvojo. Bet riterių nesutarimus galima i�naudoti �eimos ir jos pa�ios labui�

��Kaip, atskleisdama man ties�, ketinate sau padėti?

Jo�i veide atsispindėjo bejausmė i�rai�ka.

��Sprendim� priimsite jūs. Tenoriu priminti, kad būdama karo belaisvė turite teis� susira�inėti su artimaisiais, o jūsų korespondencijos slaptum� u�tikrina įstatymai ir �enevos konvencija.

��O��� nut�sė Karlail. Kurį laik� jos sėdėjo tylėdamos.

��Kuo pageidautumėte u�siimti?�� galiausiai paklausė medikė.

��Norė�iau likti �ia.

Linktelėjusi Jo�i pakilo nuo suoliuko.

��Gal jums k� nors atne�ti?

��Taip. Mielai i�ger�iau ir u�k�s�iau, be to, man reikės ra�ymo priemonės. Privalau namo i�siųsti lai�kus.

� �eimai?

��Taip. Ir vien� sau.

Erdvus, tu��ias pastatas, i�kil�s prie dokų, kadaise atliko sandėlio funkcijas, ta�iau jis tapo atgyvena prie� daugelį de�imtme�ių, kai įsigalėjo nanogamyba. Ben-Amis nenumanė, kokios prekės buvo saugojamos tarp �ių sienų, bet aitrokas ir gi�us, ore sklandantis, į grindis, net į skersines sijas įsismelk�s kvapas bylojo, jog �ia nuo senų laikų u�siliko alkoholio molekulių. Pernelyg gausūs elektros i�tekliai, ko gero, palaikydavo atitinkam� temperatūr� bei drėgnum�. Dabar jie tiekė energij� ap�vietimo ir garso įrangai, holografiniams projektoriams bei ma�inoms. Dainavimo, �okių, dialogų repeticijos, darbai scenoje ir rekvizito ruo�imas t�sėsi jau savait�. Pirm� kart� per jo karjer� Septyniasde�imt Devintosios apygardos municipalitetas skandalingai u�draudė statyti spektaklį Jardin dės Ėtoiles parke, atseit būg�taudamas, kad �iame gali kilti gaisras. Ben-Amis papra�ė savojo Euridikės asamblėjos nario u�gin�yti sprendim�, laikinai perkėlė �Mai�tininkus ir sugrį�ėlius� į atokesn� viet�.

Per pokalbį su �urnalistais j� praminė �I�tremtuoju teatru�. Skais�iai nu�viestas pavadinimas nūnai kabėjo vir� durų.

�iandien� jis pirm� sykį ketino per�iūrėti generalin� viso pirmojo veiksmo arba į�angos � viskas priklausė nuo to, kaip prad�ia susiklostys � repeticij�. Prodiuseris įsitaisė ant plastikinės kėdutės, tre�ioje ar ketvirtoje eilėje nuo priekio. Vinteris, Kolderis, Kovalskis ir Al-Kajed atsisėdo jam u� nugaros. Likusieji, technikai su scenos darbininkais, pritūpė dar toliau arba tiesiog sustingo tarpueiliuose. �en bei ten �mė�avo ir nepa�įstami veidai. Ben-Amis bandė nuslėpti per�iūr� nuo visuomenės, bet anaiptol ne nuo�ird�iai � i� tiesų jam norėjosi, kad apie spektaklį pasklistų gandas. Tu��ioje tamsioje scenoje, prie�ingose jos pusėse, viso labo kybojo keturių metrų auk��io, i� med�io bei kartono sukaltos, radijo bangomis kontroliuojamos, butaforinės tankų vaik�tūnų kopijos.

��Atrodo neblogai,�� pasvir�s pirmyn, tarstelėjo Vinteris.

Atsisuk�s Ben-Amis i�si�iepė.

��Turiu jums staigmen�.

��Didesnė u� Prie�ingybės tunelyje vyksian�i� orgij�, kuri bus parodyta per tre�i�jį veiksm�? � paklausė Kolderis. � Laukiu nesulaukiu.

��Ne, nieko pana�aus,�� u�tikrino Al-Kajed.

��Pradedam,�� į mikrofon�, pritvirtint� prie gerklės, pasakė Ben-Amis.

Vir� u�pakalinės scenos dalies nu�vito spalvinga �emės holograma. Mėlynas ir baltas rutulys, papildytas �aliais, rudais kontinentų lopiniais bei sausumos masyvų kontūrais, pagal kuriuos planet� buvo galima atskirti nuo bet kokio kito apgyvendinto �emi�kojo tipo pasaulio. To u�teko: su niekuo nesupainiojami, simboli�ki Afrikos rago ir nu�nybto Vidur�emio e�ero vaizdai įsirė�ė į �monių atmintį nuo klasikinio �Apolono 8� skryd�io laikų. Ben-Amis i�girdo, kaip Vinteris pro dantis įtraukė or�, ir nusi�ypsojo tamsoje.

Kaip papasakoti istorij�, kai pats dalyvauji istorinės reik�mės įvykiuose?

Per pastar�sias por� dienų Bend�amino Ben-Amio �vilgsnis nuolat �audė tarp scenarijaus ekrano ir naujienų sienos. Vienu momentu �inių tarnybos operatoriai nufilmavo slėnio panoram�. Pietiniame �emyne, vos u� kelių �imtų kilometrų nuo Naujosios Prad�ios, atsivėrė vaizdas, kokio jam gyvenime neteko matyti. Kameros u�fiksuotas, per penkis kilometrus nudrik�s kra�tas transformavosi kone pernakt: i� derlingo, bet laukinio, krūmok�niais ap�ėlusio paupio virto dirbamais �emės sklypais. Melsvai �alsvus atspalvius pakeitė sodri �aluma, sudygo tvoros, stikliniai statiniai, lygiais tarpais i�sidėstė namų grupelės, kurios turėjo nuosavus palydovinių antenų spie�ius ir zenitinių raketų pabūklus. Susidarė įspūdis, tarytum klonyje i�sivyniojo �alias fermų kilimas � visi ūkiai tarpusavyje atrodė beveik tapatūs, ta�iau kiekvienas demonstravo individualius savaranki�kumo bruo�us bei apsaugos priemones.

Prie� susitelkdamas į darb� jis nukreipė akis į kavinės lang� ir pa�iūrėjo į gatv�, kur dominavo tokie patys, dėmesį bla�kantys reginiai: visur sukiojosi nepa�įstami �monės. Pavyzd�iui, tylūs, budrūs individai azijieti�kais veido bruo�ais ir spalvingais drabu�iais, vyri�kos giminės atstovus i�skirian�iais i� juodai apsirengusių riterių. Liusinda juos vadino �komunistais�, arba DK. Skai�iumi �iuos gerokai pranoko �fermeriai�, anot Karlail: smalsiai besidairantys, �ioplinėjantys, balsingai dudenantys, prakaituotais grie�to stiliaus kostiumais i�sipuo�� suaugusieji, būriai lakstan�ių, kryk�taujan�ių, kvatojan�ių vaikų, įdegusių ma�ylių saulės nublukintais plaukais, baltais �varplėtais dantimis. Fermeriams, regis, turėjo u�tekti veiklos savo viensėdijose, bet jiems netrūko laiko ir i�kyloms ar pasivaik��iojimams po parduotuves. Kaip turistams, atvykėliams stigo takto; kaip pirkėjai, jie stokojo pagarbos bei mandagumo � tėk�davo savo A.A. dolerius ant prekystalio, tarsi darydami krautuvėlei malon�, ir i��ygiuodavo pilnais glėbiais daiktų. Veidai, nors ir gana jauni, buvo nepatobulinti, seniai mat� skustuv�, dėmėti, i�vagoti rauk�lelėmis. Moterys da�niausiai pirkdavo kosmetik� ir apdarus; vyrai teikė pirmenyb� dezodorantams bei įvairiems prietaisams.

Prireikė dienos, kol jis sum�stė, kaip parduotuvių klientų invazija galėtų pjesei suteikti naudos � tiek praktiniu, tiek emociniu aspektu.

Holografinė �emė pasisuko, tuo pat metu u�griaudėjo orkestrinės muzikos įra�as. Į skard�ius ritmi�kus garsus pama�u įsiliejo stiprėjantis mu�amųjų bumbsėjimas. Kilnodami vik�rus ir kojas, stumdydami ginklų vamzd�ius, į takt� nerangiai susiūbavo tankai. Jie prisiartino vienas prie kito pagal būgnų trenksm�, atliko apgaulingus manevrus, atsitraukė, dar kelis sykius paslankiojo į priekį ir atgal. Neskaitant vėliavų, nuda�ytų ant korpusų � �vaig�dėtos su raudonomis, baltomis juostomis ir blizgan�ios geltonų �vaig�delių apskritimu,�� tuodu atrodė bei judėjo visi�kai vienodai.

I� u�kulisių į centrin� scenos dalį ant pir�tų galų atitipeno auk�ta moteris apdriskusia plevėsuojan�ia suknele; nutvieksta pro�ektorių, ji atsisuko į auditorij�. Gvinetė Voit, garsiausia Euridikės solistė. Klausytojus u�liejo kerintis, klasikinės mokyklos i�ugdytas balsas, prie kurio nesiderino prastos Vinterio eilės:

Ir taip toliau. �od�iai skambėjo kaip rimuota, primityvi ir didaktinė tirada, ta�iau moters balsas jiems suteikė �iurpaus �avesio. �viesos bei �e�ėlių �aismas tankus pavertė siluetais, i�ties pana�iais į giganti�kus drie�us arba tiranozaurus, kurie puldinėjo kits kit�, bet nuo smūgių susilaikydavo, kol pagaliau�

Holografinė planeta i�blėso, o scenos ekrane pasirodė ne k� blogiau pa�įstamas kylan�ių raketų vaizdas. Nuo u�taisų, pa�ymėtų vėliavomis su �vaig�d�ių apskritimu, kameros objektyvas nukrypo į povandeninius britų, prancūzų, rusų laivus, i� kurių jie buvo paleisti. Flotil� ūmai pakeitė debesų grybai, augantys vir� raketinių JAV bazių, ir tenyk��ių karinių zonų, nenukentėjusių per pirm�j� atak�, atsakas. Jis u�leido viet� serijai �aibi�kų, �abloni�kų kadrų � Eifelio bok�to, Big Beno, Vatikano, Kremliaus,�� kiekvien� i� kurių lydėjo branduoliniai sprogimai. �emės holograma vėl u�si�iebė, bet �įsyk trimatį pavidal� įgavo į archyvus įra�yta, i� artimosios orbitos filmuota med�iaga: jūros ir �emynai, �iburiuojantys tūkstan�iais �viesos ta�kelių.

Vaizdinės, kar� perteikian�ios priemonės Ben-Amį tenkino. Gerokai sudėtingiau buvo pademonstruoti, kaip kariniai Amerikos DI evoliucionavo, įgavo s�moningum�, i�degino tinklus ir įsiskverbė į s�mones �monių, prisijungusių prie bendrosios sistemos. Prodiuseris neabejojo, jog �iūrovai �inos apie Negailesting� Pagrobim�, bet vis tiek norėjo jį parodyti, bent jau simboli�kai.

Voit pabėgo nuo scenos, būgnų dundėjimas tapo stipresnis ir spartesnis, ap�vietimas prigeso: karas t�sėsi tamsoje. Kelias sekundes ka�kas tyliai �iu�eno, o kai pro�ektoriai vėl u�siplieskė, paai�kėjo, kad ant grindų guli dvi eilės klaviatūrų, vir� kurių styrojo �alsvai blizgantys, it popierius ploni ekranai. I� prie�ingų u�kulisių i�rūko tuzinas �monių maskuojamosiomis �ilkinėmis uniformomis ir tamsiais akiniais. Jie i�sirikiavo, prisėdo u� ekranų sukry�iav� kojas, atsisuk� vieni į kitus, įniko bar�kinti per klaviatūras. Vietoj planetos hologramoje �iūrovai pamatė pro �autuvo taikiklį regimus masyvius kulkosvaid�ius, kurie tratėjo i�vien su klavi�ų tar�kesiu. Triukas, be abejo, neįspūdingas, nes abiem atvejais buvo panaudotas tas pats garso efektas. Technikai mainėsi i�giedotomis instrukcijomis, pusė jų dainavo angli�kai, kitas pustuzinis � prancūzi�kai. Ginklai pajuodo iki �e�ėlių ry�kiais kontūrais, u� jų ligi �emės apim�ių i�augo �viesos sfera, sudaryta i� gausybės įvairiaspalvių linijų, kurios vijosi ir susikirsdamos blyk�iojo lyg �ie�irbos elektrostatiniame generatoriuje. �vytėjimas sustiprėjo, holografija pasislinko į priekį ir i�siplėtė.

Staiga �monės i� JAV pusės sutartinai pakreipė ekranus ir pasuko galvas auditorijos kryptimi; visus kompiuterių monitorius bei u�tamsintus akinius � neskaitant kelių i�im�ių, kurias pastebėj�s Ben-Amis mintyse sau prisakė vėliau pa�alinti nesklandumus � nutvieskė vir�uje sūkuriuojan�ios sferos atspindys. Technikai i� Europos t�sė darbus, nekreipdami dėmesio į permainas.

Amerikie�ių tankas irgi nei�vengė poky�ių. Trūktelėjus paslėpt� lyn�, jis susiskaid� į atskiras dalis. Kiekviena i� jų įgavo savit� form�: bok�telis ir kabina, ginklai, kojos ir vik�rai transformavosi į autonomines karo ma�inas. Vienos, įgijusios sparnus, liko skl�sti ore, kitos, u�siauginusios galūnes, pasileido tekinos. Scenoje ū�telėjo anglies dvideginio srautas, simbolizuojantis pliūpsnį lazerinių spindulių, kurie, įsirė�� į Europos tank�, perskrodė europie�ių technikus ��pastarieji te�kės ant grindų teatrali�kai raitydamiesi. Naujosios karo ma�inos u�griuvo prie�ų tank�, metėsi ant susmukusių kūnų.

Mū�is įsibėgėjo ir re�isieriaus pastangomis vis labiau grimzdo į chaos�, muzikos garsai suskambo grie��iau, ėmė rė�ti ausį. I� abiejų pusių scen� u�plūdo �monės, �amerikie�ius� bemat u�hipnotizuodavo vaivoryk�tės spalvomis spindinti sfera, �europie�ius� i� kojų vertė karo ma�inos. Protarpiais �ybtelėdavo blykstė, kurios po�vytyje u�fiksuoti vaizdai įsirė�davo į s�mon�, kad ir kaip juos norėdavosi i�guiti i� galvos.

Pro�ektoriai u�geso. Holografinė sfera u�tvindė vis� scen� ir pranyko, pok�telėjusi it muilo burbulas saulėkaitoje. Muzika su�velnėjo. Kai �viesos vėl įsijungė bei ėmė ry�kėti, ant pakylos jau stovėjo jungtinis būrys choristų, savo triko pridengusių mantijomis. Nė vienas jų nebuvo kil�s i� Euridikės. Nepatobulintų veidų virtinės, ūgio ir gymio įvairovė keistai �okiravo bei kėlė savoti�k� pasigėrėjim�.

��Oho,�� nustebo Vinteris. � �ia jūsų�

Ben-Amis kilstelėjo pir�t�, pra�ydamas tylos. Jis neatplė�ė akių nuo scenos. Choras u�dainavo:

��U�danga,�� paskelbė prodiuseris. Jokia u�danga nenusileido, bet pro�ektoriai, nukreipti į scen�, u�geso, o pati salė nu�vito. Choristai stovėjo miksėdami, droviai �ypsodamiesi. Visame pastate nuaidėjo padriki, ta�iau audringi aplodismentai. Ben-Amis i�si�iep�s atsilo�ė. Paruo�tas siurprizas suveikė, organizatoriaus uoslė neapvylė � jis nepraleido �anso pasinaudoti i� dausų nukritusiais, tiesiogine �od�io prasme, talentais ir istoriniu autenti�kumu. Tarp Autonominės Amerikos gyventojų netrūko patyrusių dainių, did�iuma jų giedojo protestantų, mormonų, sinagogų arba gospelo choruose, bet pasitaikydavo ir individų, kurių kaimi�kos bei religinės �aknys kuo puikiausiai derinosi su spektaklio temomis.

��Giesm� para�ėte jūs?�� pasiteiravo Kolderis.

Ben-Amis įrėmė alkūn� į skersin� sij� stovėdamas �alia patalpos sienos, netoli stalo, prie kurio aktoriai, choristai, scenos darbininkai u�kand�iavo, gurk�nojo umamin� arbat� ir neramiai, irzliai dirs�iojo į Vinterį su Kolderiu. Pastarasis įjunko į tabak� nuo tada, kai pasirodė A.A.. Dauguma atvykėlių sektų grie�tai nepritarė rūkymui, todėl �is prilygo mai�tingam gestui. Kuprotas muzikantas jį demonstruodavo pirma pasitaikiusia proga. Ben-Amis suprato, kodėl ma�ylis taip elgiasi, bet stengdavo atsistoti ten, kur nevilnydavo dūmai. Vinteris nu�velgė triko dėvin�ius choristus.

��Ponai, paaukokite man minutėl�, � tarė prodiuseris. � I�klokite savo nuomon�.

Kolderis sumaigė nuorūk�.

��Choras � �tai kas �aunu,�� pagyrė. � Jis lyg ir sujungia mus su naujomis kultūromis, apie kurias nieko ne�inojome. Bet dėl veiksmo kyla abejonių. Kalbu apie kar� bei singuliarum�.

��O��� įvykių u�uomazga nedavė ramybės pa�iam Ben-Amiui, bet dabar prodiuserį vis vien pervėrė nusivylimo dūris. Į savo scenarijų jis įdėjo tiek daug pastangų ir i�monės.

��Vizualumui nieko nepriki�i,�� �iek tiek atsipra�an�iu tonu pridūrė Kolderis. � Bėda to, jog nelabai ai�ku, kas vyksta ant scenos. Netgi tuomet, kai komentar� atstoja viena i� idioti�kiausių mūsų dainų. Pusė, gal net didesnė dalis, jūsų auditorijos neturės nė menkiausio supratimo, kas buvo JAV arba Europa � nesuvoks jokios tų �od�ių prasmės.

��Ne tai svarbiausia,�� paprie�taravo Vinteris. � Visiems teko girdėti apie pasaulinį kar�, per kurio pirm�sias minutes vienos �alies pajėgas bei daugum� jos gyventojų paveikė singuliarumas. Tik tiek �iūrovams ir tereikia �inoti.

��Būtent!�� su�uko Ben-Amis.

��Problema slypi kitur,�� prat�sė Vinteris. � Pastatymas pernelyg abstraktus ir ne�ali�kas. Taip, taip, �Giganti�ki drie�ai i� kitos �vaig�dės� kandokai atsiliepia apie abi kariavusiųjų puses, bet� po velnių. Jie u�puolė mus.

��Klysti, mes u�puolėme juos,�� pataisė Kolderis. � Esu tikras, jog �itai prisimeni.

Vinteris numojo ranka, tarsi ka�k� �veisdamas ant �emės.

��Kam rūpi tie formalumai? Surengti prevencinį antpuolį privalėjome, nes kiekvienam buvo ai�ku, kad i�liks tiktai mes arba jie. Pasaulinės imperijos tro�ko prie�ininkai. Spektaklis neperteikia, kaip jautėmės anuomet, senojoje Europoje. Anais laikais neabejojome, jog kaunamės u� �monij�, u� pa�i� �em�, grumiamės prie� prakeikt� ne�mogi�k� ma�in�, kuria, galima sakyti, virto Jungtinės Valstijos.

Ben-Amis sutrai�kė puodelį ir nusviedė jį �alin.

��Jūs nesupratote esmės. �ia tik preliudija. Uvertiūra. Į�anga! A� bandau parodyti katastrof�, tragi�k� abiejų pusių lemtį. Atmosfera, kaip gerai �inote, pakis vėliau, kai Europos liku�iai, į kosmos� i�sikraust� �monės ir kosminės pajėgos stos į mū�į prie� karo ma�inas. Bet nepamir�kit, kad pasiprie�inimo judėjimas egzistavo ir JAV; jam priklausė mokslininkai, astronautai, netgi kosmoso pėstininkai, kurie nenukentėjo nuo Negailestingo Pagrobimo � ak, kaip ironi�ka � tik dėl auk��iausios kokybės ugniasienių, sergėjan�ių juos nuo mūsi�kių įsilau�ėlių. Beje, kai kurios mūsų institucijos kilusios i� Amerikos: pavyzd�iui, Jungtinis vadų komitetas. Tikiuosi, suvokiat, apie k� kalbu. Taip? Pa�ioje prad�ioje negalime į galvas per stipriai kalti antiamerikieti�kos propagandos. Patriotizmui bus laiko vėliau, mano draugai. Kol kas, lemiamo karo at�vilgiu�. elkimės tinkamai.

��Tebūnie,�� sutiko Kolderis,�� bet jūs neparodėte, kaip singuliarumas pasigrobė civilius�

��Gerai, gerai,�� tū�mingai atkirto Ben-Amis. � A� pasirūpinsiu, kad scenos �one ma�iausiai penki �monės �iūrėtų televizij�, nardytų po internet� arba �aistų virtualioje erdvėje, ir juos apkerėtų kaip kareivius. Ar tai jus patenkins?

��Aha,�� u�tikrino Kolderis. � Visų niuansų atskleisti neįmanoma, bet įvykius reikia pateikti tikrovi�kai.

��Turėsiu omenyje,�� suniurzgė prodiuseris ir nustypino pa�nekėti su ar�iausiai stovin�iu Nūdienos adventistu.

Praėjo dar viena diena, kol jie ėmė repetuoti antr� veiksm�, per kurį polistirolo griuvėsiuose ropinėjo ir i� ilgavamzd�ių ginklų į taikinius pliekė apdrisk� �monės, o vir� jų �mai�ė EKA aerokosminiai naikintuvai-bombone�iai, ap�audantys karo ma�inas, o choras giedojo �Respublikos kovos himn��. Ben-Amis stebėjo scen� nuo pakylos, įrengtos u�kulisiuose.

��Ei, viskas buvo ne taip!

I�girdus pa�aipų ir sykiu apmaudų moters �ūksnį, prodiuseriui pirmiausia dingtelėjo, kad grį�o Liusinda Karlail. Nu�velg�s repeticijos dalyvius jis suprato, jog Vinteris irgi taip pamanė � muzikantas mitriai apsisuko į t� pus�, i� kur pasigirdo balsas, atki�o nosį pirmyn ir suvirpėjo visu kūnu kaip grobį u�uod�iantis skalikas. Kita mintis, kuri �ovė Ben-Amiui į galv�, būtų skambėjusi pana�iai į �po paraliais, tik ne vėl�. Bet �įsyk pasirodym� nutraukė ne viena i� choris�ių, nusprendusi �engti į priekį ir pamostaguoti nuosavu scenarijumi, o ka�kokia moteris, prisijungusi prie neoficialaus �iūrovų rato, dabar besivaidijanti su re�isieriaus asistentu. Jam nuo �irdies nuslinko akmuo.

Laiptais leisdamasis į scen�, bildėdamas auliniais, apkaltais vinimis su pla�iomis galvutėmis � naujausia �ios savaitės mada,�� prodiuseris nutarė, kad jeigu choristai ar pagalbiniai dainininkai ir toliau gin�ysis dėl istorinio scenarijaus autenti�kumo, teks i�vaikyti jų �utv� ir suburti nauj� komand�. Choro branduolys i�ties gyveno �emėje, per Negailesting� Pagrobim� ir vėlesniais laikais, ta�iau �meninės i�rai�kos� s�voka jiems asocijavosi su pakitimais, kuriuos patvirtinti privalėjo vald�ia. Kuo protingesni tie �monės atrodė, tuo grie��iau jie vertindavo literatūrin� kalb�. Atsirasdavo netgi pliurpian�ių apie ��ventus� ra�tus arba knygas, nors Ben-Amis nenutuokdavo, apie k� choristai �neka.

Jis nu�oko ant scenos ir nu�ingsniavo per guminius, nudrengtus paklotus, �ymin�ius vietas, kur reikia stovėti arba judėti, ir, tarp kitko, apsaugan�ius lentas nuo madingų aulinių. Protestuojanti moteris stypsojo atokiau nuo vieno takelio ir tebesigin�ijo su re�isieriaus asistentu, kuris, rodės, traukėsi atbulas.

��Atleiskit,�� i�si�iojo Ben-Amis.

Abu į jį atsigr�ė. �emaūgė, kresna, netgi apkūnoka moteris juodais garbanotais plaukais įsmeigė į atėjūn� �alias akis. Ji vilkėjo baltus mar�kinėlius, mūvėjo mėlynus d�insus, buvo apsiavusi auk�takulnius batus.

��Madam,�� kaip įmanydamas kantriau t�sė prodiuseris,�� ar galėtumėt pasakyti, kuo jūsų netenkina mano libretas?

��Nepykit, pone Ben-Ami, nesusilaikau, nes� atsipra�au, a� ki�u nosį ne į savo reikalus. �ia jūsų pjesė, todėl pri�adu laikyti lie�uvį u� dantų.

��Ne, man tiktai norėtųsi su�inoti�

U�sikor�s ant scenos, prie jų atlėkė Vinteris. Prodiuseris mostelėjo choristams ir aktoriams.

��Atsipūskit de�imt minu�ių. � �monės i�sisklaidė, o jis atsisuko į moterį. � Taigi k� jūs�

��Jūsų tarsena neprimena amerikieti�kos,�� tarė muzikantas, neatplė�damas akių nuo nepa�įstamosios.

��Taikliai pastebėta, Vinteri. � Ji pra�iepė dantis ir atki�o rank�.

��A� esu Amelija Or. Malonu susipa�inti. Tavo gerbėja buvau nuo ma�ų dienų.

��Jūs nepriklausote A.A.?�� paklausė Ben-Amis.

Or ir Vinteris apsimainė supratingais �vilgsniais.

��Nejau neai�ku i� kalbos?�� pasiteiravo moteris.

Prodiuseris numojo ranka.

��Ties� sakant, ne. Man keistai skamba visi amerikieti�ki akcentai bei tarmybės. �nekate kaip Liusinda, bet��� jis patrūk�iojo pe�iais, staiga krūptelėjo ir įsitempė kaip styga. � Jūs gi neatkeliavote pro t�� skyl� kosmose?

��O ne,�� atsakė Or. � Į planet� prisista�iau drauge su fermeriais. Atskridau laivu. Kiek �inau, vartai vis dar neatsidarė.

��Bet jūs susijusi su Karlailais. � Ben-Amis prisimerkė. � �inote, man regis, esate pana�i�

� Į Liusind�? Nesistebiu. Ji yra mano proproanūkė. Tiksliau, buvo.

��K�? � nustėro Vinteris. � Liusinda negyva?

Or gū�telėjo.

��Aha, bent jau pagal paskutines naujienas. Nėra ko jaudintis netrukus ji i�nirs i� atgaivinimo rezervuaro � kitaip tariant, jos kopija, kuri, laimei, ne�inos, kas nutiko originalui.

��Kas būtent?�� paklausė muzikantas.

��Varg�elė įsivėlė į ka�koki� kvail� avantiūr�. � Moteris palingavo galva. � Nesijaudink. K� mūsų laikais rei�kia mirti? Atsakym�, manau, pats gerai �inai.

Vinteris niūriai palinksėjo.

��Kiek suprantu, turi plan�. Vargu ar tokį ilg� keli� sukorei vien tam, kad gautum mano autograf�.

Or suprunk�tė.

��O ne, ne todėl. Ir taip, turiu.

Ben-Amis pasijuto sudirg�s lyg vaikas, besiklausantis suaugusiųjų pokalbio� arba atvirk��iai.

��A� pame�iau jūsų mintį, � prisipa�ino jis.

Moteris atsigrį�o į prodiuserį.

��Jūs esat sugrį�ėlis. Siekiat parsigauti atgal į �em�, atsikratyti riteriais ir, hmm, i�kovoti nepriklausomyb� Euridikei?

��A� asmeni�kai nesu,�� ne�ymiai at�lij�s parei�kė Ben-Amis.

��I� pjesės susidaro visai kitoks įspūdis.

� �ia meno kūrinys,�� at�ovė jis, su nerimu pagalvoj�s, kad �is skirtumas vie�niai nė motais.

��Taip, taip, �inia. � Or apsidairė, tarsi pokalbis jai būtųpabod�s, �valgėsi smalsiai, bet anaiptol ne kaip meno gerbėja. � Rastumėt koki� rami� viet�, kur galėtume �nektelėti akis į akį? � ji atsisuko į Ben-Amį. � Kai baigsite repeticij�, be abejo. Iki tol pa�adu tylėti.

Vietinėje sistemoje pasirodė penki nauji laivai. Sairusas Lamontas juos atsekė psichinėje virtualioje erdvėje, kuri� generavo, viena akimi stebėdamas gravitacijos bangų detektorius, kitos nenuleisdamas nuo vaizdo ekrano. Per pastar�sias savaites tapo, kaip pats įsivaizdavo, �vaig�dėlaivių paliktų pėdsakų specialistu. Bet �itų suderintų gravitacinių impulsų pliūpsnių ir �erenkovo spinduliavimo blyksnių dar nė sykio nebuvo mat�s. Kol perprato regįs nuoseklius, trumpus V� �uoliukus, ilgai neu�truko. Euridikės pusėn nulėkė tiktai vienas i� atvykėlių. Kitas, prisijung�s prie likusio ketvertuko, kuris i�sisklaidė asteroidų �iede, pasuko daugma� jo kvadrato kryptimi.

��Apibendrink bendravim� ry�io kanalais,�� papra�ė Lamontas.

��Kalbos: korėjie�ių, bengalų, kinų, ispanų, ir tagalogų, � atsakė �Alkanas drakonas�. � Turinys: pretenzijos į nuosavybės teises ir �valgyba.

��Jie dalinasi asteroidų �ied�? � naujien� jis priėmė kaip asmeninį į�eidim�.

��Taip. � Tylos pauzė atsidavė dvejone. � Ankstesnės transliacijos�

��Pasikartojo. Penkis sykius?

��Taip.

��Mė�las.

��Sutinku.

Kasdieniniai Lamonto ir DI pokalbiai sutrumpėjo iki lakoni�kų burbtelėjimų. Nuo tada, kai asteroidas transformavosi į karo ma�inų, parengtų skryd�iui į atmosfer�, baz�, nieko naujo neįvyko. Jiedu su �Alkanu drakonu� i�naudojo atokvėpį tolimesniam terapeutiniam defektų �alinimui. Į priekį stūmėsi labai pama�u. Emoci�kai procedūros taip i�sekindavo, kad jokioms kitoms s�veikoms nebelikdavo jėgų. Pakito netgi lytinis jų gyvenimas.

Bėgo valandos. Lamontas pasimank�tino elastiniame tinkle, nors paskutiniu metu ėmė rimtai abejoti, ar kada nors vėl vaik�tinės natūralios gravitacijos aplinkoje. Nepa�įstamas �vaig�dėlaivis nenumaldomai artėjo, �uolis po �uolio. Rodės, tarytum pilotas ap�iuopomis ie�kotų kelio arba manevruotų pasikliaudamas savo akimis, pasitelk�s bandymų ir klaidų metod�. Vien� ar por� sykių laivas i� pirmo �vilgsnio pakartojo �uolį: grį�o į pradinį ta�k�, pranyko ir atsidūrė �iek tiek kitoje vietoje.

�vaig�dėlaivio pėdsakai dingo ten, kur skriejo asteroidas � pakankamai didelis, kad jį u�fiksuotų gravitacijos bangų detektorius. Jokių kitų paliekamų �ymių Lamontas neį�velgė, todėl paties laivo stebėti nebegalėjo. Ma�daug po penkiasde�imties minu�ių nepa�įstamasis atliko �uoliuk�, po kurio (kaip gerokai vėliau pavyko nustatyti) atsidūrė sta�iai Euridikėje. Sprend�iant i� kitų valandų valandas sruvenan�ių duomenų, lik� trys laivai pasirinko tokį pat mar�rut� � pama�ėle judėjo link s�lygi�kai padorių apim�ių asteroido, atsitūpė ant akmens luito ir nuspriegė į planet�, kurioje pėdsakus prarijo informacijos chaosas bei gravitacijos �altinis.

��Koks neįprastas laivas,�� pakomentavo Amelija Or, nukreipdama akis vir�un. Galv� pakėlė ir �ilto lietu�io merkiamas, i� dokų į vienbėgio stotel� einantis, jai draugij� palaikantis Vinteris. Danguje sklendė juoda raja. I� apatinės jos dalies ky�ojo ka�koks kampuotas objektas, bet tamsiame fone jo nesisekė ai�kiau į�iūrėti.

��Jėėėzau,�� nut�sė muzikantas. � Nepamir�k, man jie visi atrodo neįprasti. � Jis kryptelėjo smakru į riterių �vaig�dėlaivį, tebekybantį vir� miesto, vėl įsistebeilijo į atvykėlį, kuris padarė vira�� � veikiau demonstravo savo pajėgumus nei pakluso ka�kokiam aerodinaminiam reikalavimui � ir nu�vilpė į �iaur�. � Ar �inai, kas �ia?

��Nieko ypatingo. Naujas, DK sukurtas modelis.

��Komunistų i�perų? � nusijuokė Vinteris.

Moteris pervėrė palydov� skvarbiu �vilgsniu.

��Nenuvertink jų. Tie �monės kraustosi i� proto dėl vienos savybės, vadinamos �u�hė � savaranki�kumo. Kantrybe riteriams neprilygsta, bet daugum� dalykų mėgina i�siai�kinti patys, kad galėtų juos panaudoti savo labui. Kalbu ir apie post�monių technologijas, ir apie pirmuosius principus. Rezultatai matyti plika akimi. Ana tas laivas yra pats manevringiausias i� visų, kurie egzistuoja. � Or atsiduso. � Liusinda siekė jį gauti mums.

Pagalvojus apie Liusindos mirtį, Vinterį nutvilkė skausmo dūris.

��Kurių galų?

Amelija pla�iai pamojo ranka.

��Atspėk.

��O taip, pana�u, kad �itas jau i�brauktas i� parduodamų s�ra�o.

��Mes turime geresnį sumanym�.

��Nekantrauju jį i�klausyti.

��Kurgi ne. � Pa�nairavusi moteris apdovanojo Vinterį �ypsena, nuo kurios jį, regis, nukratė elektra. Muzikantas sutriko. Amelija Or buvo viena karta jaunesnė, u�gimusi netrukus po Negailestingo Pagrobimo. Astronominiu gyvenimo ir mirties mastu j� galima laikyti kone bendraam�e. Pats gulėjo negyvas suledėjusiame durpyne, kai ji augo Glazgo griuvėsiuose. I� visų planetoje sutiktų �monių � netgi pa�inotų, kaip Armandas, su kuriuo jiedu keliavo susitikti,�� Amelija atrodė artimiausia. Tai, kad palydovė klausėsi tiesioginių pomirtinių Vinterio ir Kolderio pasirodymų, i� Marso bei Asteroidų �iedo transliuojamų į �em�, be to, kolekcionavo grupės albumų reprodukcijas, susigraibė jas i� informacinių sistemų, tebeveikian�ių po holokausto, bema� suteikė jai �iurpi� teis� į glaudesnius santykius. �ia, pa�onėje, �ingsniavo subrendusi, u� jį vyresnė, kur kas ilgiau gyvenusi gerbėja.

Jie perėjo gatv� � Vinteris pavojingai įprato prie automatizuoto eismo, todėl nuleido koj� į va�iuojam�j� kelio dalį beveik nekreipdamas dėmesio į transporto priemones,�� patraukė link stoties kolonos ir laiptais u�lipo iki platformos. Savo mobiliajame muzikantas įra�ė Silpnos �viesos gatvės pavadinim�, ir aparatas nurodė, kokiu vienbėgio moduliu va�iuoti. Kai prisistatė kapsulė, pa�ymėta reikiamu numeriu, abu koja kojon nėrė vidun, įsitaisė vienas prie�ais kit� ma�ne susiglaud� keliais. Persimetė �vilgsniais, nusisuko, vėl atsigr�ė ir prajuko.

��Kas yra?�� paklausė Amelija.

��Nieko,�� atsakė Vinteris. � Man dingtelėjo kvaila mintis. � Jis nukreipė akis �alin. Pajudėj�s i� vietos, suzvimbė vienbėgis, u� lango ėmė raibuliuoti �iburiai ir lietaus la�ai.

��Ei, man būtų įdomu j� i�girsti.

Jis pir�tais pagrem�ė barzdaplaukius, nors �inojo, jog nuo kasymosi ims nie�ėti smakr�.

��Supranti, man keista bendrauti su �mogumi, kuris klausėsi mudviejų su Kolderiu muzikos ilgiau, nei mes gyvenome.

��Aha, o man keista susitikti su tavimi. Juk praėjo tiek daug laiko. � Amelija krumpliais pabilsnojo sau į lūpas, lyg norėdama pradaryti duris. Matyt, į beldim� ka�kas sureagavo, nes jos atsivėrė. � �inai, paauglystėje dėl tav�s buvau pametusi galv�.

��Juokauji?

��Ne, rimtai.

��Hmm, paglostei mano savimeil�. � Vinteris nusijuokė. � Tikiuosi, nenusivylei��� jis susilaikė nepridūr�s �i�vydusi mane gyv��.

��Tu atrodai jaunesnis negu nuotraukose.

�tai ir proga pakeisti tem�.

��Labai tikiuosi. Anuomet tebuvau dvide�imt kelerių. Dabar man penkiasde�imt su trupu�iu. Kaip jautiesi, gyvendama penkis kartus ilgiau? Ar su am�iumi tampi i�mintingesnis?

Amelija pakratė galv�, suplazdendama garbanomis.

��Veikiau gudresnis. Suktesnis. Manau, did�ioji dalis to, k� �monės vadina branda, tėra nuodingas nuovargis.

��Po velnių, � murmtelėjo Vinteris. � O a� galvojau, kad, bėgant metams, susitupėsiu.

��Kaip?

��I�moksiu valdyti savo impulsus.

��Tuomet kreipkis į riterius. Man�s asmeni�kai tokia savikontrolė niekada ne�avėjo.

��I�likai impulsyvi?

��Aha.

�irdys gilumoje jis vylėsi, kad Amelija parodys kar�t� būd�, ta�iau moteris nukreipė pa�nekesį į muzik�, prisipa�ino, k� jai rei�kė nuo vaikystės pamėgtos melodijos. Pana�iuose pokalbiuose Vinteris dalyvavo ne sykį, todėl lengvai galėjo nuspėti klausimus su komentarais, pateikti atsakymus ir tuo pat metu m�styti apie kitus dalykus. Bet dabar supratimas, kas būtent jį i�kėlė į populiarumo vir�ūn�, kurstė stipresnį gėdos jausm� nei kada anks�iau. Dainos, kurios įgarsino gausybės �monių neapykant� karo ma�inoms ir post�monėms, buvo perdarytos i� kūrinių, prie� kar� i�rei�kusių gerokai bjauresn� neapykant�. Jiedu su Kolderiu įnir�iu netryk�davo � bent jau ne dienos �viesoje ir ne tada, kai i� smegeninių i�garuodavo alkoholio poveikis,�� ta�iau prie aplinkos nesunkiai prisitaikydavo ir prie klausytojų įnorių derindavosi be didelio s��inės grau�imo. Kiek alud�ių bei salių teko aplankyti! Groti prie�ais angli�ko elektrinio folkloro mėgėjus, prie�ais kairiuosius �kotų radikalus, liepsnojan�ius fanati�kai aistringu patriotizmu, besiver�ian�ius į kar�. Naujai sutraukus koki� sen� Filo Oukso dain� arba Bilio Brego perdirbinį, �monės u�sidegdavo tro�kimu �udyti amerikie�ius.

Vinteris nesitikėjo, kad ��ydrosios jūros desanto� kontora, įrengta Silpnos �viesos gatvelėje, bus tokia ank�ta ir nevalyva. Vir� durų �vyksojo bly�kiai �alias, į akis nekrentantis, �viesos diodais u�ra�ytas pavadinimas, deimantinių langų kampuose kaupėsi dulkės. Ant palangės, greta perregimų, prikeverzotų, saulėkaitoje blunkan�ių plastiko lak�tų, geltonavo apleistas, vazone pasodintas augalas. Kai porelė nusigavo ligi biuro, Armandas juos įleido ir pasiūlė įsitaisyti tu��iame priimamajame. Buvusio generolo veide atsispindėjo nuovargis, bet sve�iai i� pa�iūros jam nerimo nesukėlė.

��Laba dien�, D�eimsai.

��Sveiki, �akai. �ia Amelija Or i��

Armandas rankos mostu u��iaupė muzikant�, spustelėjo moters deln�.

��Jūsų vardas man pa�įstamas,�� nusi�ypsojo. � Minutėlei atsipra�ysiu. � Jis smuko į savo kabinet�, pabarbeno per klaviatūr� ir grį��s sau įkandin u�darė duris.

��Taip daug geriau. Įjungiau apsauginius laukus. Dėl visa ko. � Prisėd�s ant sekretoriaus stalo, pamojo į kavos aparat�. � Vai�inkitės. Man pra�om su pienu.

Nagrinėdamas kavos rū�is, Vinteris sumojo, kad savo gebėjimais naudotis �iuo prietaisu generolas nusileido netgi jam ir nė neįstengė sumaniai nuslėpti įgūd�ių stokos. Kokia menka kartais esti mūsų savimeilė, � pamanė muzikantas.

��Negalvojau, jog atvyksite taip greitai,�� į Amelij� Or kreipėsi Armandas. � Kilo problemų?

��Ne visai. Turiu jums pasiūlym� nuo Karlailų.

Pa�nekovo antakis �oktelėjo auk�tyn.

��Dar vien�?

��Su jumis jau ka�kas derėjosi?

� �inoma. Nejau Liusinda Karlail nieko jums nepasakojo?

��Ne.

��Ai�ku. � Armandas nejaukiai pasimuistė. � Vadinasi, mes susidūrėme su tam tikrais keblumais. Jei i�dėstysite pasiūlym�, a� jums pasakysiu, ar jis dera prie to, kuriam jau pritariau.

��Ankstesnis sandėris negalioja.

��Leiskite su jumis nesutikti. Argi Liusinda nėra viena i� Karlailų?

Or vos nei�liejo kavos.

��Ne�inau, k� Liusinda jums pripaistė, bet, sprend�iant �ituos reikalus, pavardė jai nesuteikia jokių privilegijų.

Ramindamas moterį, Armandas mostelėjo delnu.

� Į jūsų �eimos santykius a� nesigilinau. Tiesiog atkreipiau dėmesį į pavardes �monių, kuriems taip maga prisimeilinti Jungtiniam vadų komitetui.

Vinteris neabejojo, kad Amelijai ant lie�uvio galo sukosi klausimas �Jūs visk� �inojote?� Nujautė nusivilsi�s, jeigu palydovė praras savitvard�, bet ji su�iaupė lūpas ir pasislėpė po ramybės kauke.

��Tai tiesa,�� pagaliau atsiliepė. � Ir a� priklausau tai pa�iai komandai. Mes mėginame įsmukti pro u�pakalines duris, jei galima taip pasakyti. Kol pasipūtėlė mergu�ėlė beldėsi į paradines.

��Kokia spalvinga metafora,�� pastebėjo Armandas, tarsi i�pūsdamas brangaus cigaro dūm�. � Pra�om t�sti.

��Jeigu įsakysite savo pajėgoms nuginti riterius nuo relikto, mes į pagalb� pasiųstume� daugiau nei vien� �vaig�dėlaivį.

��Nejau? Tik tiek?

��U�duotis lengvesnė, nei atrodo,�� u�tikrino Or. � Karine prasme jie kaip reikiant jums nusileid�ia. Pabūklas, kuriuo sunaikinote mūsų �valgybinį transporterį � nu�udydami kelis mūsi�kius ir, beje, mane, todėl a� �inau, apie k� �neku,�� pranoksta bet koki� riterių ginkluot�. Vienintelis jų prana�umas būtų �vaig�dėlaiviai, bet, kaip minėjau, laivais pasirūpintume.

��O, esu tikras, kad jums pajėgumų u�tektų. Mes irgi jų nepritrūktume. Bėda ta, jog mano ir kitų kompanijų �monės, kuriuos galė�iau u�verbuoti, skai�iumi nė i� tolo neprilygtų did�iajai Euridikės armijos daliai. Susiremti privalėtume ne vien su riteriais, bet ir su savi�kiais � gausesniais, geriau ginkluotais būriais.

��Ne, jeigu jų dėmesį nukreipsime kitur.

��Kur?

��Tarkim, į riau�ių mal�inim� mieste.

Armandas nusijuokė.

��Mums nereikia pasitelkti kari�kių, norint u�tikrinti vidaus saugum�. Paklūstame Valstybinių galių įstatymui. �iaip ar taip, artimiausioje ateityje nematau jokios prie�asties mai�tui.

��O a� matau,�� at�ovė Or. � Kalbu apie jūsų draugo Ben-Amio pjes�.

Generolas tylėdamas į j� paspoksojo.

��Jūs, �inome, nepakvai�ote,�� tarė, � bet nepa�įstate mūsų papro�ių. Taip, i� to, k� girdėjau apie spektaklį, egzistuoja labai didelė tikimybė, kad auditorijoje įsi�ėls grumtynės. Ne, nėra nė menkiausio �anso, kad įsiki�ti reikės bent municipalinei atsargos kariuomenei. Kelet� kar�tagalvių narsuolių pakirs peiliai arba kulkos, bus sukne�inta pora tuzinų galvų, ligoninės ir atgaivinimo klinikos vis� savait� nepristigs pelningo darbo. Tuo viskas ir pasibaigs.

��Gaila, jog neatskleidei savo sumanymo man, prie� i�klodama jį Armandui. � Dėl jos pasiūlymo Vinterį apėmė gėda, sumi�usi su įnir�iu, kurį �iuo metu jam kurstė Amelija.

Or nė kiek nesuglumo.

��Jokių problemų. Jūs geriau pa�įstate �ionyk�t� aplink�. Pats k� nors sum�stykite.

��Laimei, nei man, nei D�eimsui nereikės nieko galvoti,�� atsakė Armandas. � A� turiu geresnį, realesnį plan�, kurį gan ilgai ruo�iau.

��Kokį?

��Jis nesudėtingas. Mūsų padėtį aptariau su Jungtinių vadų komitetu. Jie i�rei�kė rimt� susirūpinim�. Į sistem� ir planet� nekontroliuojamai atvyksta, kas tiktai u�sigeid�ia. Riteriai nesiima jokių veiksmų prie� naujakurius i� A.A., o dabar, kaip �inau, pasirodė ir DK. Negana to, �AR neleid�ia mums griebtis atsakomųjų priemonių� nors mes tikrai sugebėtume. Neverta nė sakyti, jog draudimas vadų komitet� piktina. Atskleid�iau su jiems savo plan�, vėliau visi drauge riteriams perdavėme� sutrumpint�jo versij�. A� pasiūliau ��ydrosios jūros desanto� bei kitų karinių kompanijų paslaugas ��tai yra saugoti �AR, kol tie tyrinės relikt�, � ir riteriai mielai jas priėmė. �tai kodėl dabar atgaivinu rinktinius sugrį�ėlių veteranus, kurie galės pademonstruoti profesin� patirtį. Kaip minėjote, ginkluote mes pranokstame sve�ius, pajėgtume lengviau susidoroti su karo ma�inų puolimu, todėl jie d�iaugiasi mūsų pagalba.

��Norite pasakyti, jog �iuo momentu jūsų kariai supa relikt�? � pasitikslino Amelija.

��Taip,�� patvirtino Armandas. � Kartu su riteriais, suprantama, bet taip. Todėl kontoroje esu vienas. Visa galva pasinėriau į koordinavimo darbus, pasveikinu ir nukreipiu, kur reikia, hmm� grį�tan�ius sugrį�ėlius. Taigi nėra reikalo atitraukti likusių ginkluotųjų Euridikės pajėgų dėmesio, nes jas kontroliuoja Jungtinis vadų komitetas, kuris yra mūsų pusėje. Kaip ir oficiali vald�ios armija � ji ne�ino apie mūsų sumanym�, bet siunta ant riterių ir fermerių ne ma�iau u� tuos, kurie susipa�in� su planu.

��Genialu!�� su�uko moteris. � �od�iu, jūs būsite pasireng� veikti, vos tiktai prisistatys mūsų laivai?

��O taip,�� u�tikrino generolas. � Pabūklui, kuriuo sudorojome jūsų �valgybinį transporterį, i�ties neprilygsta jokia riterių įranga. Keista, bet jie ir paai�kino, kaip veikia ginklas � perdarėme jį i� plazminės patrankos, ta�iau patys nesuvokėme, su kokia naikinam�ja galia susidūrėme. Pasak �AR, pabūklas generuoja dalel� kosminės gijos ir geba nupilti danguje skrendantį �vaig�dėlaivį.

��Fantastika!�� Or kum��iu tvojo sau į deln�.

��Būtent taip elgsimės per prakeiktų Karlailų atak�.

Ji nesumojo, k� Armandas norėjo pasakyti.

��Susprogdinsite �AR laivus?

��Taip. Ir jūsi�kius, jeigu nuspr�site mus u�griūti.

��Kodėl turėtume jus pulti? Juk mes palaikome jūsų pus�.

��Nieko pana�aus,�� atkirto generolas. � Jūs rūpinatės tiktai savimi. A� nesileisiu i�naudojamas vien tam, kad relikto kontrol� i� riterių perimtų Karlailai. Mes ne�inome, kokia jo funkcija, bet suprantame, jog reliktas svarbus Euridikei, ir norime patys jį valdyti.

Amelija Or ne�ymiai atsilo�ė.

��Na, dėl to per daug nesikrimsime,�� atsargiai tarstelėjo. � Manau, kaip nors susitarsime. Svarbiausia, kad relikto nekontroliuotų riteriai ar kitos grupuotės. Aha, tvarkelė, generole. Teturiu vien� klausimėlį. K� apie �ituos reikaliukus galvoja asamblėja?

Armandas pa�vairavo į Vinterį, tarsi norėdamas, jog muzikantas jį palaikytų.

��Asamblėjos nariams savo u�ma�ių neatskleidėme,�� galop atsiliepė. � Netgi atsakingiesiems elementams. Jais nevalia pirma laiko pasitikėti. Kai kauliuk� i�mesime, politikams teks susitaikyti su pasekmėmis.

��Ka�kur girdėta,�� įsiterpė Vinteris. � Jei neklystu, tokie patys argumentai skambėjo prie� sugrį�ėlių mai�t�. Tik an�syk �monės vylėsi, kad su pasekmėmis susitaikysite jūs.

Kandi replika Armando nesutrikdė.

��Anuomet man�s nepalaikė Jungtinis vadų komitetas,�� �velniai atsakė jis. � Kertu la�ybų, kad jūsų draugas Kovalskis puikiai pasidarbuos, vaizduodamas dviveidi�k� ir klasting� mano būd�. Bet dabar, kaip ir anks�iau, privalau atlikti savo pareig�. � Generolas akimirkai nudūrė akis į stal�. � Patys �inote, jog veiklos turiu iki kaklo.

U�uomin� jie suprato.

��Kad Kore�� pamautų ant baslio!

��K�? � sukluso Amelija, kai i� Silpnos �viesos gatvelės jie i�suko į Promenadų bulvar�.

Ma�umėl� nuleid�s įtū�io gar�, Vinteris prunk�telėjo.

��Bjauresnio keiksmo nūdien nei�rastum. Jis i�populiarėjo tarp vietinių nutrūktgalvių.

��Burnojim� a� atpa�įstu. Tik nesuvokiu, kodėl tu prislėgtas.

Vinteris sustojo ginkmed�io, ky�an�io i� vazono, paunksnėje ir pa�velgė į nuo�ird�iai smalsų jos veid�.

��Jėzau Kristau. � �iomis aplinkybėmis, kaip jam dingojos, labiau pritiko i�tarti senovi�k� �ventvagyst�. � Nejau nesuvoki, ko tu siekei? Norėjai, kad sumauta mūsų pjesė taptų pretekstu riau�ėms ��k� sau galvojai?

Amelija papurtė galv�.

��Tavo po�iūris labai ribotas.

��O tu m�stai strategi�kai? Nuostabu. �inai, kai Liusinda prisipa�ino, kad jūsų �eim� sudarė nusikaltėliai, mes tiktai nusijuokėme. Po velnių. Jūs i�ties tokie esate. Pamenu puskvai�ius Glazgo gangsterius ir niekingas klastas, kurias jie dievino. Bet nejau per por� �imtme�ių neįgavote daugiau proto?

Sekund� kit�jos veide atsispindėjo nuoskauda. Susitvard�iusi moteris gū�telėjo ir nusi�ypsojo.

��Kaip jau sakiau, bėgant metams, i�minties neįgyji. Tobulėja tik tau įgimtos savybės.

��Nesu tikras, ar tavi�kės man patinka.

��Ne�inau, ar jos patinka man pa�iai,�� atsakė Amelija. � Ta�iau tu � man prie �irdies. � Ji suspaudė Vinterio deln�, pla�iai i�si�iepė. � Eime,�� paragino. � Pasinaudokime tuo, kad nesugebame kontroliuoti savo impulsų.

Liusinda atsibudo savo lovoje, nuosavame bute. Pro lang� nuo�ulniai smelkėsi rytiniai �iaurės Vainiko Ro spinduliai. Kelias minutes mergina tysojo akimis varstydama lubas, jautėsi kupina jėgų, atsipalaidavusi, lyg pakirdusi po gilaus miego. Bet netrukus į �irdį įsismelkė miglotas nerimas. �iandien�ji ruo�ėsi u�siimti ka�kokia rimta, g�sdinan�ia veikla. O taip, teisingai, keliauti į �ernobilį. I� prad�ių pasimatyti su komanda, nukopijuoti savo s�mon�, paskui leistis į KTĮ paie�kas ir�

Staiga Liusinda prisiminė, jog su būrio nariais jau buvo susitikusi, o kopija apsirūpino. Ji pa�oko lovoje ir suspigo. Kaipmat atsilapojo miegamojo durys, pro kurias įlėkė brolis Dankanas ir pusbrolis Kevinas.

��Viskas gerai,�� sumi��s pratarė Dankanas. � Tu sveika gyva.

Mergina padėbsojo į vyrukus ir apsikabino antklode u�dengtus kelius.

��A� miriau,�� sulemeno. � Miriau, miriau, miriau.

Pusbrolis �engtelėjo į priekį.

��Traukis nuo man�s!�� u�riko ji. Apsidair�s Kevinas atsisėdo ant pintos kėdės kra�telio. Dankanas įsitaisė ant palangės.

��Kaip jūs leidote man taip pasielgti?�� kaltinan�iu tonu i�rė�ė Liusinda.

��Mes negalėjome leisti,�� pasipiktin�s atsakė Kevinas. � �ia tavo sumanymas. Mudu nė ne�inojome, k� planavai.

Ji trumpam susim�stė.

��Taip, tu teisus,�� pagaliau atsiliepė. � Atleisk. O, Vie�patie. � Susiėmusi u� galvos u��iuopė trumpus, kaip pūkai �velnius plaukus. � Man turbūt pasimai�ė protas.

��Galima ir taip pasakyti,�� sutiko Dankanas. � Bet a� nesakysiu. Pripa�įstu, jog tavo poelgis velni�kai narsus.

��Tikiuosi, stengtis vertėjo. � Liusinda �iek tiek kuklinosi, nes pati neabejojo, kad pastangos davė rezultatų. Jei ne pirmtakės, varg�o originalo, tai bent �eimos ir jos pa�ios po�iūriu.

��Na, i� dalies��� Kevinas u�si�iaupė, pajut�s perspėjantį Dankano �vilgsnį.

��K� nori pasakyti?

Pusbrolis atsiduso.

��Padėtis gana paini. Aptarsime j�, kai atsikelsi, gerai?

Jis dūrė nyk��iu į tarpdurį. Kartu su Dankanu i�ėjo i� kambario.

��Pasimatysime po minutės,�� tarė Kevinas, prie� u�darydamas duris.

Liusinda kurį laik� sėdėjo virpėdama. Kokia absurdi�ka padėtis. Visi�kas naujumas sumi�o su įsisenėjusiu pa�inimu. Fizine prasme ji jautėsi kaip niekad puikiai. Netgi buvo i�alkusi. Originalo patirta trauma nė trupu�io nepaveikė kopijos. Jai teko pasigilinti į save, kol pavyko suvokti, kas būtent sukėlė drebulį. Ogi pojūtis, kuris įsiskverbdavo į �irdį tais atvejais, kai Liusindai pasisekdavo per plauk� i�vengti mirties. Egzistencijos trapumo suvokimas. Mergina suturėjo �i� mintį, kol toji i�blėso iki �ildan�io dėkingumo u� atgaut� gyvyb�, galų gale s�moningai i�gujo j� i� galvos.

Ji nukor� kojas nuo lovos, �tsistojo tevilkėdama �alius, �velniai priglundan�ius, bet paprastus ligoninės mar�kinius. Apdar� nusitraukė ir �veitė į Drekslerio surinktuv�. Veidrodyje patyrinėjo nuog� kūn�. Oda pasirodė besanti nepaprastai glotni, ant savo padų ji nejautė nė menkiausio sukietėjimo. Plaukai garbanojosi, ta�iau buvo �viesesni nei anks�iau. I� pa�iūros atjaunėjo penkeriais metais. Veidas tarytum priklausė naiviai, ne daug k� gyvenime pa�inusiai merginai; visi patirties ir sumanumo įrodymai nusitrynė kaip kosmetikos sluoksnis.

Į Drekslerio aparat� Liusinda įvedė nurodym� pagaminti daili� kari�ko stiliaus eilut� bei batelius, paliko aparat� puk�ėti, ir i�simaudė du�e. Berg�d�ios pastangos suglostyti plaukus, idant jie atrodytų tiesesni bei ilgesni, tik privertė krūptelėti ir sumoti, jog akys vis dar baud�iasi pratrūkti a�aromis. Apsirengusi nusprendė, kad jos i�vaizda pernelyg �avi. Labiau pritiko kadetui negu kareiviui. Nieko nepadarysi. Ji pasi�alino i� miegamojo ir nu�ygiavo į svetain�.

��Atrodai� pra�matniai,�� i�tarė Kevinas, pasirūpin�s u�kaisti kavos ir į dubenėlį priberti dribsnių.

��K� turi ome�

��Valgyk,�� liepė pusbrolis. Mergina atsisėdo prie stalo.

Dankanas tyrinėjo failų katalogus. Kevinas pro lang� dairėsi į gatv�. Dribsniai u�kim�o jos pilv� ir burn�. Nustūmusi tu��i� dubenį į �on�, Liusinda sau �liūk�telėjo dar kavos.

��A� atsigavau,�� parei�kė. � Galite mane ap�viesti.

Brolis atsitraukė per kelis �ingsnius, vangiai sudribo ant pintos kėdės. Kevinas įsitaisė kitapus stalo.

��Liusinda,�� prabilo jis,�� �tai k� tau atsiuntė tavo originalas. � Pusbrolis įteikė vok� su Raudonojo kry�iaus �enklu ir genų atspaudu. Pastarasis prasiskyrė, primygtas nyk��iu. I� vidaus i�slydo astrograminio popieriaus lak�tai, kuriuos ji permetė akimis. Vie�patie, nejau psichinė pirmtakės būsena tikrai taip klaikiai i�siderino? Lai�kas try�ko emocijomis. Liusinda negalėjo jo skaityti, tik ne dabar. Todėl lapus suki�o atgal į vok�.

��Vėliau,�� pasakė ir kilstelėjo lai�k�. � Kaip jį gavote� i� man�s?

��Tu��� Kevinas prikando lie�uvį, papurtė galv� ir prat�sė: � Tu nemirei nei �emobilyje, nei �ia. Aptikai vartus, per kuriuos nusigavai į gimt�jį �AR pasaulį. Riteriai paėmė tave į nelaisv�, bandė i�gelbėti, bet nesėkmingai. Tu i�siuntei du prane�imus. Vien� sau, kit� �eimai. Ne tokį asmeni�k�. Jame apsakei, kas atsitiko.

��Ar mes gavome KTĮ?

� Įrang� tu radai, bet j� drauge su tavo nusamdytu laivu pagrobė kitas �vaig�dėlaivis. Vienas i� DK flotilės, apie kuri� mums pasakojai. Vėliau su�inojai, jog KTĮ nu�vilpė riteriai.

Liusinda pa�oko i� savo vietos.

��Vadinasi, a� nieko nepe�iau?

��Ne, ne,�� atsakė Kevinas. � Klausyk, hmm, aprimk.

��Neai�kink man, k� turė�iau�

Ji susmego ant kėdės, por� sekund�ių giliai paalsavo.

��Tiek to. T�sk.

��Tavo atsiųsta informacija mums vertingesnė u� laiv�, � patikino Kevinas. � Pra�y�iau to neu�mir�ti, gerai?

��Gerai.

Pusbrolis i�klojo visk�: apie D�onstono i�davyst� ir Euridikės relikt�, kurio svarba buvo reik�mingesnė, nei kas nors galėjo įtarti. Visų pirma su riteriais jie susigrūmė ne vien dėl kirmgrau�ų mazgo, bet ir dėl paties raizginio kontrolės. Kad ir kaip, anot pusbrolio, �eima vertino gautus duomenis, nūnai merginos galvoje sukosi vienintelė mintis � per pirm�jį �ygį į Euridik� ji susimovė rim�iau, negu tikėjosi, per paskutin� ekspedicij� vėl pasirodė kaip visi�ka nevykėlė.

Kalbėti �ia tema Liusinda nė kiek netro�ko. Lai i�vados lieka nei�reik�tos �od�iais. Dabar jai reikėjo ka�kaip atitaisyti padaryt� �al�.

��Kas nutiko kitai moteriai?�� paklausė. � Su metaline galva?

Kevinas pasikasė smakr�.

��Hmm, kaip minėjau, praėjo pro vartus kartu su tavimi�

��Pati �inau. Ar ji sugrį�o?

Pusbroliai susi�valgė.

��Ai, velniop,�� numojo ranka Dankanas. � Pasakok.

��Grį�o,�� atsakė Kevinas. � Ties� sakant, ji ir pristatė lai�kus. Spjaudėsi krauju� vaizd�iai kalbant, suprantama, nes kraujo i�vis neturėjo.

��O, Dieve!�� Liusindos s�monėje netikėtai nu�vito pora �leik�tulį kelian�ių vaizdų: mintyse su�mė�avo Moraga Higins, vėl pritvirtinama prie radiacijos nusekinto kūno, ir jos galva, atsiųsta dė�ėje. � Bet kaip�

Kevinas keistai dirstelėjo į pusseser�.

��Jai nieko baisaus nenutiko. Moragos galva ka�kur klaid�iojo, veikiausiai nar�ė metalo lau�� ir parsibeldė atgal su nauju gele�iniu kūnu.

Liusind� nukratė drebulys.

��Prie� i�vykdama ji irgi save nukopijavo. Bent jau galėtume Moragai suteikti organinį pavidal�.

� �tai kas keis�iausia. Tavo bi�iulė, �inoma, siunta, bet �udytis nebenori.

��Pyksta ant man�s?

��Ne, manau, jai knieti nu�udyti D�onston�.

��Jis jau turėtų būti negyvas,�� pastebėjo Liusinda.

��Tu nesi įpratusi prie tokių poky�ių, � tarė Kevinas, tarsi jai būtų reikėj� priminti. � Tau draugij� palaik�s D�onstonas, be abejo, nusibaigė. �ia likusi kopija atgijo, vos tiktai originalas i�sine�dino i� klinikos. Mes dar ne�inojome, kas tau nutiko, kai jis atsigaivelėjo, �iupo pinigus ir paspruko. Esu tikras, kad persikraustė pas riterius. Ko gero, nulėkė į Euridik�.

��O��� pirm� kart� per �į gyvenim� mergina nusi�ypsojo. � Puikumėlis.

Kevino veid� perkreipė nerimo i�rai�ka. Dankanas stryktelėjo nuo kėdės ir atkulniavo prie stalo. Abu įsmeigė į Liusind� rūs�ius �vilgsnius.

��Kas yra?

��Tikiuosi, nebandai vėl regzti kokių kėslų? � suniurzgėjo pusbrolis. � Prie ekspedicinių pajėgų geriausiu atveju prisijungtum kaip eilinė pėstininke.

��Mūsi�kiai buria ekspedicines pajėgas?�� paklausė ji, nuo�ird�iai susidomėjusi, sykiu vildamasi pakeisti tem�.

��Ai�ku,�� atsakė Kevinas. � Joms vadovaus Janas ir Amelija. Kaip pati siūlei. Ji u�siims �vaig�dėlaivių mainais ir pa�ioje Euridikėje paie�kos s�jungininkų, o Janas relikto apylinkėse aptiko daugiau vartų. Na, tas praėjimas, kuriuo tu i� prad�ių naudojaisi, dar neatsivėrė, bet jis suie�kojo kirmgrau��, vedan�i� į tavo atrastos DK planetos, i� kur galima nerti tiesiai į Euridik�, relikto apylinkes. Kovinės archeologijos komanda bus pasirengusi persikėlimui po dienos kitos. Mane paskyrė vadovauti būriui. Tau irgi derėtų prisidėti.

��Mielai.

��Ei, tavo galvelėje kirba dar ka�kas,�� įsiterpė Dankanas. � A� per gerai tave pa�įstu.

Liusinda atsilo�ė, ramindama brolį pamojo rankomis.

��Man tik įdomu, ar leistis į �ygį norėtųsi Moragai Higins. � Ji prabilo �velniausiu tonu, kokį tik įstengė nutaisyti. � Nagi, vyru�iai, tyrinėti relikt� riteriams padeda Pagrobimo nuokru�a. Nejau nebūtų �aunu, jeigu vienas i� tų individų dirbtų mums?

Jos laukė nelengvas darbas. Jėgų prireiks ir bandant jam pasirengti.

Taigi pasiruo�imas. Bute likusi viena, Liusinda i�traukė i� voko savo pirmtakės lai�k�. Tarp pir�tų su�e�ėjo plonas popierius. Mergina nusigr�ė ir kelias minutes paslankiojo po kambarį. Galų gale atsisėdo ir jį perskaitė.

Vinteris, kaip pats galvojo, niekada nejautė prie�i�kumo operai. Pakentė j�, jei tik libretas skambėdavo itali�kai. Ta�iau nuo giedamos angli�kos prozos jam darėsi koktu, protarpiais norėjosi nusikvatoti, į scen� rodant pir�tu. Prie bendro fono bent jau derėjo �itam pastatymui atrinktos dainos, vien� i� kurių u�trauks jiedu su Kolderiu, nūnai lūkuriuojantys ir prakaituojantys u�kulisiuose. Kovalskis-Armandas naujutėle girg�dan�ia uniforma, pada�yta barzdele ir nusmailintais ūsiukais prispaudė vien� rank� prie medaliais nusėtos krūtinės, atmetė kit� ir u�dainavo:

Jam atsakė prie�ais jungtinį chor� � ir vyrai, ir moterys vilkėjo nu�iurusius apdarus,�� stovintis Alenas Aruris, kuris, trumpai nusikirp�s plaukus, apsireng�s darbiniais drabu�iais, vaidino sugrį�ėlių agitatorių Lorens� Hemond�:

Kovalskio ranka nukrypo vir�un, į skliautin� planetos hologram�.

Aruris tū�mingai suriko:

Kovalskis apsisuko ant kulno ir pasi�alino nuo scenos, taip duodamas �enkl� Vinteriui su Kolderiu. Tuodu i�dro�ė i� u�kulisių kaip atsargos armijos kareiviai, pajudėjo nuolau�omis ap�nerk�ta gatve, bet vietoj ginklų rankose laikė gitaras. Muzikantai u�grojo �Did�iuosius Senuosius�, o jungtinis choras jiems pritarė.

Dainuodamas Vinteris krustelėjo skruostu ir pakoregavo u�tamsintų akinių poliarizacij�, kad vakaro prieblandoje į�velgtų parke susirinkusius �iūrovus. Ben-Amis gavo leidim� prie� pat premjer�. Pati scena buvo giganti�ka, poros �imtų metrų skersmens, aprūpinta pro�ektoriais ir hologramų projektoriais, kurie i� i�vaizdos priminė apgultį surengusias ma�inas bei lazerines patrankas. Or� drebino stiprintuvų dundesys. �AR �vaig�dėlaivis kybojo, kaip ir anks�iau, �iek tiek į �on� nuo Jardin dės Ėtoiles. Mini� sudarė apie �imtas tūkstan�ių �monių; visame mieste dar didesnis jų skai�ius stebėjo spektaklį per ekranus arba kontaktinius l�ius. Vinteriui su Kolderiu ligi �iol nė karto neteko tiesiogiai pasirodyti prie� toki� mil�ini�k� auditorij�. O taip, grupei gerbėjų netrūko, ta�iau tie buvo gerokai i�sisklaid�: populiarumu ji mėgavosi Asteroidų �iede, kur kas ma�iau klausytojų į koncertus ateidavo gimtuosiuose muzikantų namuose. �į vakar� susirinko ne jų publika, ta�iau įsivaizdavus, kad br�zgina gitar� savo sekėjams, Vinterį nukratė silpnas drebulys.

Nors galima sakyti, kad spektaklį stebėjo ir ne Ben-Amio �iūrovai. Jau dabar Vinteris pastebėjo ne vien� tu��ios erdvės �ied�, supantį grupeles tarpusavyje besigrumian�ių nutrūktgalvių, nuo kurių at�lijo kiti �monės; durklo blizgesys, �ybsnis �ūvio, paleisto i� automatinio pistoleto su slopintuvu, liudijo, jog tie kar�tagalviai naudojosi pamėgtais, artimoje kovoje tinkamais ginklais, prie�ininkams jų nerodydami ir nepra�ydami jokios malonės. Bet tai nerei�kė, kad kils rimtų problemų ar i�sipildys Amelijos Or lūkes�iai dėl mai�to. Dauguma nuo�miai besipjaunan�ių vyrukų, �inoma, prijautė ka�kokiai politinei kryp�iai, bet reformatorių ir sugrį�ėlių idėjos jiems viso labo asocijavosi su komandos, gaujos spalvomis ar �eimos garbe. Nei atgaivinti sugrį�ėliai, kurių gyvenimus tikrovi�kai arba nelabai atvaizdavo aktoriai, nei Amelija Or minioje nesi�laistė. Vinteris numanė kodėl, nors su Amelija nesikalbėjo gana ilgai. Puikūs jų santykiai t�sėsi ne vien� dien� bei naktį, bet �iuo momentu muzikantas nebenutuokė, kokiame draugystės etape jiedu atsidūrė. Ji pasinėrė į sugrį�ėlių intrigas ir pranyko nė netarusi sudie. Ben-Amis u�tikrino, jog nerimauti nėra reikalo. O Vinteriui rodėsi, kad ilgaam�iams būdingas savoti�kas susvetimėjimas.

Kai baigėsi viena kova, prasidėjo kita. Aukas surinko at�vilp� Juodojo pjautuvo entomopteriai. Vinteris su Kolderiu susi�valgė, nusi�ypsojo, brūk�telėjo per stygas ir u�baubė paskutin� dainos eilut�:

IR SMEGENIS JŪSŲ SURYSIMU!!

Tamsa, pro�ektorių �viesos pliūpsnis, griausmingi aplodismentai. Jie nusilenk� i�ėjo i� scenos, �ingsniuodami prie�inga kryptimi nei choristai. �inojo, jog prie� tre�i�jį veiksm�, kol t�sis dvide�imties minu�ių pertrauka, �monės grūsis eilėje prie gėrimų. Savaisiais Vinteris ir Kolderis ketino pasimėgauti artistų draugijoje. Kovalskis, Aruris, Voit bei pustuzinis kitų įsitaisė u�kulisių kabinoje, pagamintoje i� ka�kokios i�moningos materijos, kuri, aptraukusi rėmus, galėjo įgauti įvairias formas ir sukietėti. Į persirengimo kambarį bei atgal nepaliaujamai kursavo aktoriai, pakeliui prigriebdami alkoholio arba suplė�dami dūm�. Muzikantai �iupo alaus butelius.

��Sekasi neblogai,�� prabilo Vinteris.

Kovalskis pakėl�s kokteilio taur� susiraukė ir pabilsnojo į stal�.

��Neprikalbėkite.

��K� gi, padau�ykim galvomis į medį, kad mums sektųsi.

��Puikus pasiūlymas,�� tarė Ben-Amis, atsiūbav�s kartu su asistente. Al-Kajed nusi�ypsojo ir mirktelėjo Kolderiui.

��Tu siaubingas,�� parei�kė ji.

��Toks jau esu,�� at�ovė prodiuseris.

Vinteris it pakerėtas spoksojo į Voit, kurios kostiumas atrodė, lyg būtų atpleven�s vėjo gūsiais ir ka�kaip u�sikabin�s ant kūno. Solistė stovėjo, į �nerves traukdama garus i� mėlyno vamzdelio, įdėmiai �iūrėdama į �on�. Staiga moteris atsigr�ė į jį. Matyt, pajuto tiriantį �vilgsnį, nusprendė Vinteris, mandagiai, nors ir pavėluotai, �yptelėjo, ne�ymiai nukreipė akis �alin. Ta�iau Voit i�kėlė rank�.

��Viskas klostosi blogai,�� tarė.

�monės nekreipė į j� dėmesio. Įsitempusi kaip styga,�� galvojo jie.

��A� kalbu rimtai,�� t�sė solistė ramiu, bet įtikinan�iu balsu. � Padėtis labai prasta. Per�velkite transliuojamas naujienas.

��Naujienas?�� sukluso Vinteris. Tam tikrų permainų tikėjosi, bet vis tiek jautėsi, tarsi susidūr�s su svetimkūniu. Per pasirodymus realiame pasaulyje nieko nevykdavo; pa�aline informacija atlikėjai nesidomėdavo. Jos akyse muzikantas pastebėjo spalvų �mėstelėjim� � prisijung� prie �inių tarnybos kanalo sumirgėjo kontaktiniai l�iai. Rodos, Voit nejuokavo.

Mar�kinių ki�enėje Vinteris su�vejojo kortel�, kuri� lengvu sprigtu padidino iki delno apimties plok�telės. Kai įjungė naujienų kanal�, į jį sudunksėjo aplinkinių pe�iai bei alkūnės.

��Pra�om. �iūrėkite. � Po krestelėjimo ma�utė plok�tė virto ekranu. Vinteris sulenkė jos kra�t� ir pastatė ant stalo.

Grūdėt� vaizd� transliavo miniatiūrinės kameros � pernelyg ma�os, kad i�ry�kintų atskiras detales; naktinio matymo re�imas perteikė �alsvus atspalvius bei �ūvių blyksnius. Reginys Vinteriui su�adino virpulį kelian�ius prisiminimus. Ka�kas pabandė balsu i�tarti tai, apie k� pagalvojo muzikantas.

��Pana�u į�

Jį nutildė kitas �iūrovas.

Post�monių, o gal prie� �monijos u�gimim� egzistav�s reliktas, į kurį įsibrovė Karlail ir kurį sergėjo riteriai, kartkartėmis atsidurdavo centre, nuo jo vilnijo miglota, bet tikra �viesa. Aplinkui bruzdėjo ma�inos bei �monės, įsivėl� į susi�audym�. I� naujienų kanalo ir nuo aktorių sklindantis balsų �urmulys bylojo apie s�my�į. U�tat mū�io scen� filmuojan�ios kameros jokios sumai�ties neperdavė. Kiekvienas tenyk��ių judesys atrodė tikslingas. Tarpusavyje kovojan�ios pajėgos �inojo, k� daro. Kaip ir Vinteris.

Pakėl�s akis jis ap�velgė susibūrusiųjų veidus, i� kurių sprend�iant, spektaklis visiems i�krito i� galvos. Vienas kitas nusida�ė �alsvai, bet ne dėl ekrano atspind�io.

��Euridikės kariuomenė grumiasi su riteriais, norėdama perimti relikto kontrol�, � prabilo Vinteris, pateikdamas pirm� normalų paai�kinim�, kurį aplinkiniai i�girdo.

��Kaip jūs supratote?�� pasiteiravo Kovalskis.

Muzikantas suvokė, kad jam nederėjo �ito �inoti.

��Tai akivaizdu,�� atsakė patrauk�s pe�iais.

Ben-Amis pa�iūrėjo į rankinį laikrodį, su kuriuo niekada nesiskirdavo, ir subarbeno per ciferblat�.

��Mes privalome t�sti pasirodym�, � parei�kė.

Vinteris pritrenktas įsispitrėjo į prodiuserį. Artistai jau ruo�ėsi grį�ti į scen�.

��Juokaujat?�� paklausė muzikantas.

��Ne,�� at�ovė Ben-Amis ir dūrė nyk��iu į ekran�. � Manot, �ia rimta kova? Nutraukite spektaklį, ir jūs pamatysite tikr� mū�į.

Vinteris vis dar negalėjo patikėti savo ausimis. Pa�iūrėj�s į koleg�, Kolderis gū�telėjo, i�tu�tino butelį ir griebė savo gitar�. Bi�iulis pasekėjo pavyzd�iu. Jie drauge i�niro i� kabinos, atsistojo u�kulisiuose, pasireng� i�eiti į scen� bei u�traukti pirm�j� dain� apie abipusį prie�i�kum�, beprasmi�kas, antr�sias, tarpusavyje nesusijusias mirtis. Nė vienas i� poros neatminė sugrį�ėlių mai�to � prie�, o gal per Juodojo pjautuvo pjūtį abu neteko poros mėnesių prisiminimų.

Vinteris jautė tam tikr� pasitenkinim�, kad prarado gyvyb� i�lik�s sugrį�ėliu, o partneris bent jau turėjo dr�sos apginti savo, kaip bėglio, įsitikinimus, tik �ioji smulkmena i�garavo i� bendros jų istorijos arba legendos.

Kovalskis u�giedojo �ako Armando i�tikimybės priesaik�, skirt� Jungtiniam vadų komitetui, nors, visai įmanoma, jog dūmė jiems akis � priklauso, kaip pa�iūrėsi. Jam atsak�s kar�tligi�kai subruzdėjo choras. Chaoso fone dainavo ir �oko Voit, tryk�dama besaikiu feministiniu pyk�iu, dėl brol�udystės apimta feministinės nevilties.

Auditorijoje nutrūko bet kokios rietenos. Vinteriui dingojos, kad �imtai tūkstan�ių akių smigo tiesiai į scen�, bet dauguma jos nematė, stebeilijosi kiaurai aktorius, stebėdama fragmenti�kas naujienas apie grumtynes dėl relikto, apie įsiliepsnojusį tikr� mai�t�. Vis dėlto �vilgsniai, kurie varstė �okan�i�, kovotojus smerkian�i� Voit, nė sykio nenukrypo į �on�.

Ore nuskardėjo garsas, tarytum dausas nuo vieno horizonto iki kito ka�kas būtų perskrod�s. Vinteris pakėlė akis ir i�vydo giganti�k�, �vytintį objekt� � tiesiog galvoje netilpo, kaip toks mil�inas galėjo skraidyti. Rodės, kad i� �iaurinių padangių leidosi kalnas. Kaip meteoras, slinko per lėtai, kaip orlaivis, judėjo per greitai. Jis pradingo u� akira�io ribų, ta�iau griausmas nenutilo.

� Į planet� atsitrenks asteroidas,�� i�si�iojo Kolderis.

Siaubingų, gresian�ių pasekmių suvokimas pakurstė s�stingį, u�uot sukėl�s panik�. �monės nė nesuriko. �AR laivas, kybantis vir� parko, staiga apa�ion i�pur�kė galing� oro sraut� ir �ovė tolyn, vydamasis gerokai didesnį skraidantį objekt�. Kad ir kas grėsė Euridikei, u�kirsti kelio poky�iams nebūtų įstengusios jokios menkesnės jėgos arba veiksniai. �iūrovai, �iopsoj� vir�un, vėl atsisuko į scen�.

Voit tebe�oko.

Liusinda stebėjo danguje augantį objekt�, sykiu galvojo, kokios beprasmi�kos yra gyvybė ir mirtis. Jeigu nuojauta jos neapgavo, labai tikėtina, kad Euridikės laukia akistata su asteroidu bei masinis i�nykimas. Mergina griebė Armand� u� rankos.

��I�kvieskite �vaig�dėlaivius!�� su�uko. � Visus. Surinkite kiek įmanoma daugiau �monių.

Auk�tyn �velgiantis generolas tik papurtė galv�.

� �iūrėkit,�� pamojo jis.

I� prad�ių atrodė, kad giganti�kas bolidas, pakib�s beveik vir� mū�io lauko, ver�iasi į atmosfer�. Nuo dangaus kūno puslankiais plūstelėjo �imtai kibirk��ių, jo paties �vilgesys priblėso. Po kelių sekund�ių tapo ai�ku, kad �ie�irbos krenta nuosekliai lyg po fejerverko sprogimo ir lekia tokiomis trajektorijomis, kurių besilaikydamos nutūps relikto zonoje, o kai kurios sta�iai jam ant galvos. Dar po sekundės kitos objektų �ioravimas i�bluko iki infraraudonojo �vytėjimo, ir jie virto ta�keliais, spar�iai didėjan�iais regėjimo lauke. De�imtys nepra�ytų sve�ių netikėtai pok�telėj� suskilo į smulkesnes dėmeles, per blausias bei ma�as, kad jas į�iūrėtų vaizd� artinanti, naktinio matymo re�imu aprūpinta įranga. Vis dėlto jos leidosi į planet�, tiksliau sakant � didelei Liusindos nuostabai � skrido.

Bolido liekanos perrė�ė padangių skliaut� ir pranyko u� horizonto anks�iau, nei jo at�alos įveikė pus� kelio iki �emės. Ne, asteroidu �ia nė nekvepia,�� nusprendė mergina: i� auk�tos, stabilios did�iojo objekto trajektorijos pir�osi i�vada, kad jis dirbtinės prigimties ir ka�kaip valdomas.

��Kokia ten velniava?�� paklausė Liusinda.

�įkart i�sig�sti bei stverti j� u� rankos atėjo eilė Armandui.

��Karo ma�inų desantas. Didesnių man niekada teko regėti, netgi anuomet, kai��� jis krestelėjo galva. � Susisiekit su vadovybe. A� u�megsiu ry�į su savi�kiais ir riteriais. Mums reikės kautis i�vien.

Generolas nubėgo �alin, o Liusinda pamėgino i�sikviesti Jan� Karlail�. Į �aukinį atsiliepė Kevinas.

��Janas negyvas.

Pastarųjų įvykių fone naujiena nepasirodė sukre�ianti. Jai tik ne�ymiai suspaudė �irdį.

��Bet kuri� akimirk� turėsime stoti į kov� prie� karo ma�inas,�� prane�ė mergina. � Jos leid�iasi�

� �inau!�� u�riko Kevinas. Aprim�s pridūrė: � A� bandau suburti kareivius. �tai s�ra�as. � Jis nusiuntė �inut� į pusseserės �alm�. � Surasiu visus, kurie priklauso Makolio artileristų komandai. Tu paie�kok likusių. Vesk juos u� nukritusio �vaig�dėlaivio arba vidun, jei pavyks. Pakeliui prigriebkite bet kokius numestus ginklus. I�laikykite u�imtas pozicijas kiek galėdami ilgiau. Amelija suveikė mums laiv�, ir jis artėja prie planetos.

��Tiktai vien�? �ia skrenda ir riterių �vaig�dėlaivis.

��Taip, taip,�� dirgliai atsakė Kevinas. � A� stengiuos perduoti �ini� abiem, kad jie nesusprogdintų vienas kito.

Potencialios katastrofos mastai mergin� akimirkai sustingdė. Galbūt j� prakeikė? Nuo to momento, kai į�engė į relikt�? I� s�monės i�vijusi prietaringas mintis, Liusinda ėmėsi vykdyti Kevino reikalavim�. Tuo pat metu pajuto palengvėjim�, jog, apimta dvejonių, trumpam nutilo � bent jau nebebla�kys pusbrolio dėmesio.

Kevino persiųst� informacijos paket� sudarė standartinė komandos narių lentelė, nuolat atnaujinanti duomenis apie kareivių pareigas ir gyvybin� būkl�. Makolio artileristų pavardės tebe�vytėjo, i�dėstytos atitinkama eilės tvarka, nors būryje hierarchiniai skirtumai prakti�kai neegzistavo. Ji u�mezgė ry�į su visais i� karto ir pasileido tekina link nukritusio �AR laivo; bendra�ygiai prisijungė prie Liusindos vienas po kito. Nukautų riterių galvas jau rinko technikės i� Juodojo pjautuvo. Vargu ar tie �monės padėkos u� sugr��int� gyvyb�, bet mergina d�iaugėsi matydama, kad jų nepaliko likimo valiai. Į kalv� įsiraus�s �vaig�dėlaivis visur i�vartė �imtus tonų �emės, todėl teko bėgti per daubeles ir kauburius. Variklis grei�iausiai tebeveikė, antraip mil�ini�kas laivas nusileistų ant dugno, u�uot stirksodamas kaip pailgas akmuo, ky�antis i� skalūno sluoksnio, pakryp�s � �laito at�vilgiu � trisde�imties laipsnių kampu, į �on� pasvir�s per penkiolik� laipsnių.

��Jei turėtume pilot�, � panosėje sumurmėjo Liusind�, � galėtume i�judinti t� mo�

U�baigti sakinio jai neleido i� paskos lekianti, per de�imt metrų nutolusi Higins.

��A� sugebu pilotuoti �vaig�dėlaivį.

��Tu? Kaip?

��Kadaise atsitiktinai persira�iau reikiamų įgūd�ių program�.

��Po velnių, kodėl jais nesinaudoji, kad u�sidirbtum pinigų?

�aibogaudė sukrizeno.

��Ar tu pasitikėtum laiv� valdan�iu Pagrobimo nuokru�a?

��Regis, neturėsiu kitos i�eities.

Liuko anga, pro kuri� spruko riteriai, �iojėjo po atsiki�usia korpuso briauna. Liusinda sustojo greta ertmės ir suskai�iavo savi�kius. I� likusių dvide�imt devynių kareivių prisistatė visi, nė vienas neatrodė nukentėj�s. Ji pasidalino planu su Kevinu.

��U�duotį atlikite judvi su Higins,�� atsakė pusbrolis. � Kiti tegul lieka sargyboje. Juos surinksite, jei pajėgsite atplė�ti laiv� nuo �emės.

Mergina įsikibo į liuko kra�t�, prisitraukė auk�tyn ir smuko vidun. Kai planetin� traukos jėg� pakeitė laive vyraujanti gravitacija, ji kaip įprastai kelioms sekundėms prarado pusiausvyr�. �aibogaudė atkartojo manevr� viena ranka. I�sitiesusios sta�ios jos apsidairė. Anks�iau Liusinda nesilankė riteriams priklausan�iuose erdvėlaiviuose, ta�iau ne kart� skrido �AR pastatytais laivais. Nuo pa�įstamų interjerų vietinis skyrėsi tik tuo, jog �ia �aliavo daugiau nyk�tukinių medelių. Kol kas nebuvo matyti jokios �ūvio padarytos �alos. �almo ekrane u�si�iebė dar pora pavard�ių � į �vaig�dėlaivį pirmi įsibrov� du būrio nariai nu�udė de�imt riterių, kaip ji i�siai�kino susisiekusi su porele, ir į nelaisv� paėmė vien� �mogų, bet ne i� �AR padermės.

��Tuojau pas jus ateisiu,�� tarė jiems Liusinda. Atsigr�usi į Higins, paklausė: � �inai, kaip nusigauti į valdymo centr�?

��Pirmyn ir kairėn.

��Gerai. Prie� imdamasi kokių nors veiksmų, sujunk mane su lauke budin�iais pėstininkais.

�aibogaudė linktelėjo ir nubėgo. Liusinda i�ki�o galv� pro liuk�, liepė kareiviams kuo grei�iau į laiv� pakviesti technik� i� Juodojo pjautuvo, grį�o atgal, vėl trumpam i�vesdama i� pusiausvyros vestibuliarinį savo aparat�, ir pajudėjo koridoriumi, u�pildytu bonsais bei sudu�usiais akvariumais, kuriuose �lepsėjo dvesian�ios �uvys. Tarp stiklo �ukių tysojo �monių lavonai ir kūno dalys. Mergina juos atsargiai per�engė arba apėjo �inodama, jog ne visi �ia drybsantys gali būti negyvi. Bet por� būrio narių pasiekė be jokių netikėtumų. Tuodu sėdėjo veja i�klotoje bendruomeninėje zonoje, savoti�kame salone, atstat� ginklus į vyri�kį, kuris rankas laikė i�keltas, prispaustas prie pakau�io. Jis vilkėjo juodus drabu�ius, ta�iau riteriams nepriklausė. Paai�kėjo, jog Karlailų kariai į nelaisv� paėmė D�onston�.

Sairusas Lamontas kabinosi į tinkl� kaip i�sigand�s vaikas linksmųjų kalnelių atrakcione. Svildamas atmosferos sluoksniuose, į darb� paleid�s karo ma�inas, asteroidas prarado vien� de�imt�j� savo masės ir beveik pus� technikos. Vir� vandenyno skriejantis akmens luitas su laivu, prikaustytu prie pirmagalio, tebebuvo įkait�s iki raudonumo.

��Rodos, likau vienas,�� paskelbė �Alkanas drakonas�. � Įsibrovėlių virusas i�saugotas, bet jis nebeveiksnus. A� u�mezgiau ry�į su naujuoju asteroido varikliu.

��Sugebėsi jį kontroliuoti?

��Manau, taip,�� patvirtino laivas su jam nebūdinga dvejone. � Bet �iuo momentu nenorė�iau i�bandyti vir��viesinio �uolio.

��D�iaugiuosi tai girdėdamas,�� suniurnėjo Lamontas. � U�teks ir vir�garsinio grei�io. Ar galėtum taip suma�inti temp�, kad mes nebedegtume atmosferoje?

DI nė nesiteikė atsakyti. �mogus nejuto, kaip laivas sulėtėjo, bet vandenynas ir debesų virtinės, u�uot �vys�ioj� pro �alį, ėmė lėtai bei didingai slinkti. �vytėjimas aplink asteroid� pama�u i�bluko.

��Greitis tesiekia penkis machus,�� patenkintas prane�ė �Alkanas drakonas�.

� �aunuolis,�� pagyrė Lamontas. � Ar pajėgtum, hmm, jį pilotuoti?

��Kol kas man nesinorėtų eksperimentuoti. Mieliau pasirūpin�iau nusileidimu.

��Su tuo susitaiky�iau.

��O��� laivas atsiliepė apmaud�iai, tarsi �mogus būtų piktnaud�iav�s jo gerumu. � Reikės taip nutūpti, kad i�gyventum?

��Būtų idealu,�� atsiduso Lamontas.

��Gerai, a� pakoreguosiu auk�tį. � Po kelių minu�ių laivas pridūrė lyg sau pa�iam: � Įdomu, ar nusileistume �emiau, jeigu �it� pastum�iau prie�inga kryptimi�

Ne, jie nemirs. Pirmosios vilties kibirk�tys, ko gero, su�ioravo, ��ironi�kai pagalvojo Ben-Amis, kai minia nepajuto deginan�ios smūgio bangos, ir jos neapipylė liūtis �emių, kurias i�skobtų į planet� atsitrenk�s asteroidas. Panik� �monės suvaldė, bet palengvėjimo netramdė. Daug kas glebės�iavosi, kūk�iojo, kvatojo kaip pami�ėliai. Netrūko d�iaugsmingai �ūkaujan�ių arba plojan�ių taip trankiai, kad ausinių neturintys �iūrovai nebegirdėjo atlikėjų. Prodiuseris nuo�ird�iai abejojo, jog stiliaus ir meni�kumo prasme sudėtingiausia pjesės dalis, kurioje nuosekliais virtualios realybės epizodais bei foniniais debatais jis siekė parodyti į skrydį i�siruo�usių kolonistų triumf�, nusipelnė tokių trikd�ių. Ta�iau dėl palaimos, u�plūdusios �mones, kuomet pavyko i�vengti, regis, garantuotos katastrofos, paskutinis �Mai�tininkų ir sugrį�ėlių� veiksmas visiems jį stebintiems am�iams asocijuosis su d�iūgavimu bei gyvenimu. Kiekvienas kritikas, i�skyrus patį Ben-Amį, atmins spektaklį kaip vien� i� įspūdingiausių jo kūrinių.

Andrėja Al-Kajed suspaudė prodiuserio rank� ir atsiduso, nenuleisdama akių nuo besilankstan�ios, gėlių puok�tėse skendin�ios Voit.

��Kodėl mes likome gyvi?

��Vienas Dievas �ino,�� atsakė Ben-Amis. � Galbūt tas objektas tiktai nuslydo atmosferos pavir�iumi. O gal riterių laivui pasisekė jį nukreipti.

Asistentė papurtė galv� tebe�iūrėdama į solist�.

��Tavi�kis fizikos dėsnių suvokimas kaip visada �avingai intuityvus.

Jis mostelėjo ranka ir nustebino Al-Kajed netikėtai j� pabu�iav�s.

��Eime. Metas nusilenkti ir mums.

��Tik ne man,�� paprie�taravo moteris.

��A� primygtinai reikalauju.

Jiedu �engė į scen�, pavymui atsekė ir trupė. Aplodismentai u�griuvo artistus nelyginant smogiamoji banga. Plojimai atslūgo tarytum mū�os vilnys, pasitraukian�ios nuo kranto, o minia sutartinai įkvėpė bei nu��iuvo. Ben-Amis prisimerkė įbed�s akis į dangų, nekantriu gestu paliepė i�jungti pro�ektorius. Į padanges sugrį�o ry�kus objektas. Akivaizdu, kad aplėkė vis� planet�. Dabar nebetvieskė raudoniu, atrodė smulkesnis arba tiesiog sklendė auk��iau, u� planetinio �e�ėlio ribų, ap�viestas saulės, kuri jau patekėjo vir� Naujosios Prad�ios. �vilgantis pavir�ius įgavo daugiau briaunų, ir Ben-Amiui sekund� kit� rodėsi, tarsi jis �velgtų į kum�tyje sugniau�tus perlus.

Liusinda nuo�miai dėbtelėjo į D�onston�. Tas �iūrėjo į j� abejingai, kaip į eilinį Karlailų pėstinink�. Mergina prisiminė nepakėlusi antveid�io. Vos tiktai �į at�ovė, �aibogaud�io fizionomijoje nu�vito plati �ypsena. I� pa�iūros jis buvo jaunesnis. Pana�i� nekalt� i�rai�k� veikiausiai spinduliavo ir pa�ios Liusindos veidas.

��D�iaugiuosi vėl tave matydamas,�� prabilo D�onstonas. � Ar galėtum papra�yti savo galva�ud�ių nukreipti ginklus �alin? Jie mane erzina.

Belaisvio į�ūlumas akimirkai atėmė jai �ad�.

��Po velnių, a� nesiruo�iu tau dėkoti u� tai, kad atsidūriau �ia.

��Pakratyti kojas, �iaip ar taip, tikėjaisi,�� logi�kai pastebėjo jis ir nyk��iu bakstelėjo sau į krūtin�. � Prie� tave sėdi kopija. Mano mirtis, esu tikras, buvo ne k� malonesnė u� tav�j�. Kaip ir tu, apie j� nepamenu. Tad apsieikime be abipusių kaltinimų.

��A� �inau, kodėl pagrobei KTĮ, � kaltinan�iu tonu i�rė�ė Liusinda.

��Na, ir puiku. � D�onstonas kryptelėjo galva. � Jį rasi triumo laboratorijoje kartu su kita įranga.

��Kokia įranga?

��Kuria naudojomės tyrinėdami relikt�.

Mergina i�pūtė akis.

��Jūs laikėte j� laive? [ relikt� nėjote?

��Ei, Karlail, pasuk smegenin�. Riteriai elgiasi subtiliai. Nesibrauna vidun kaip marodieriai.

��K� jie veikia su tavimi, Pagrobimo nuokru�a?

Jis �iojosi atsakyti, bet staiga u�si�iaupė lyg ka�k� prisimin�s.

��Man nebūtina tau ai�kinti. � �aibogaud�io skruostai sutrūk�iojo. � Pagal �enevos konvencij�.

��Gal jį apdoroti?�� paklausė vienas i� pėstininkų.

Liusinda nu�velgė kareivį piktu �vilgsniu.

��Ne,�� at�ovė ir vėl sutelkė dėmesį į D�onston�. � Atsimokėjai mums tik i� dalies. Tebelieki skolingas milijardus. Vienaip ar kitaip, juos i� tav�s i�lupsime.

Belaisvis nusijuokė, parodydamas geresnius dantis, nei turėjo ankstesniame gyvenime.

��Lieku skolingas? Pama�iusi, k� jums i�saugojau, suprasi, kad mes atsiskait�.

Ji �engė į priekį.

��U�teks man pūsti migl� į akis.

Dzingtelėjo �almo ekranas. Higins prijungė Liusind� prie lauke likusių kareivių tinklo. Padėtis �emėje ir ore nepasikeitė. Karo ma�inos vis dar nepuolė. Akies kra�teliu stebėdama piktogram�, ji vėl pa�iūrėjo į D�onston�.

��Gerai jau, gerai,�� atsiliepė �is. � Tu norėjai įsigyti nauj� pra�matnų DK laiv�, ar ne? K� gi, tas, kuriuo keliavau � tiksliau, skridau po juo, tūnodamas �Ekstazyje�,�� pasi�alino, bet kiti, �mi�inė� j� po vietin� sistem�, apsikrėtė ka�kokiais trūnėsiais. Neįsivaizduoju, kokių supuvusių kiau�inių jie priperėjo asteroidų �iede, bet guldau galv�, kad i� luk�to niekas neprasikals. Komunistų įgulos fermeriams slapta i�siuntė nelaimės signalus. Dauguma apleido savo �vaig�dėlaivius, ir juos i�gelbėjo A.A. geldos. Kokia negarbė, tiesa? Vadinasi, bėdos rimtos. D�iaukis, kad pati viename i� jų nebandei stryk�ioti vir��viesiniais �uoliukais.

Nuleidusi pa�aipi� replik� negirdom, ji paklausė:

��Ar numanai, kokių keblumų kilo?

D�onstonas patraukė pe�iais.

��Kai atsibeldėme į �ionyk�t� sistem�, mus netrukus u�puolė neai�kios kilmės virusas. Ugniasienės, �inom�jį atrėmė, kenkėju nesunkiai atsikratė netgi A.A. laivai. O komunistai prie� u�krat� neatsilaikė. Turbūt nusipirko prastas, lengvai pa�eid�iamas technologijas i� kokių nors kaubojų ir neapdairiai jas įmontavo į naujuosius variklius.

� �aibogaudis suprunk�tė. � Irgi mat, savaranki�ki �monės.

Liusinda u�vertė akis, nu�velgė lakuotas lubas.

��Prakeikimas,�� i�ko�ė ji.

�almas vėl zvimbtelėjo.

��Susidūrėme su keblumais,�� ramiai prane�ė Higins. � Gal norėsi pa�iūrėti, kas vyksta.

��Vyru�iai, saugokit belaisvį �ia,�� pėstininkams nurodė Liusinda ir grį�o tuo pa�iu keliu, kuriuo atėjo. Nėrusi pro liuk� nuskuodė kitu koridoriumi, u�suko u� kampo ir pateko į valdymo centr�. Ji prasiskverbė pro auk�tus papar�ius bei �engė prie Higins, palinkusios vir� kontrolinės įrangos stalo. K� rodė ekrano kampe, buvo ai�ku � s�saj�, u�megzt� su jau egzistuojan�iu ry�ių tinklu. Pati �aibogaudė stebeilijosi į stalo vidurį, į spalvomis u�koduotus �enklus ir simbolius, kurie �mai�ė jo gelmėse lyg dekoratyvinės �uvytės. Liusinda suglumusi pakėlė akis.

��Kas atsitiko?

��Porelė �vaig�dėlaivių, laimei, nesusirems,�� atsakė Higins. � Vienas kito akiratyje jau nesisukioja. Karo ma�inos mūsų nepuola. Netgi atrodo, jog traukiasi. Jos nutūpė ant kalvų ir dabar sprunka pro vartus.

Liusinda kum��iu tvojo į stal�.

� �ūdas! �ūdas! �ūdas!

��Kas yra?

��Jos ne bėga, o bando u�valdyti raizginį!

Ji mintyse i�vydo, kaip ma�inos ver�iasi pro kirmgrau�ų ertmes visame Karlailų dreife, nutrenkia �alin lengvai ginkluotus muitininkus, atremia vietinių antpuolį arba pa�ios juos u�griūna, ie�ko naujų mazgų ir plūsta tolyn.

��O��� tepasakė Higins, priblok�ta, kaip ir Liusinda.

��Kokios blogos naujienos?

�aibogaudė nukreipė pir�t� į ekran�.

��Vir� mūsų pralėk�s mil�inas apskriejo planet� ir ėmė leistis. �tai �ia. Tiesiai mums ant galvų. �emės pavir�ių, manau, pasieks po de�imties minu�ių. Mes privalome i�vyti �mones i� pavojingos zonos.

Liusinda kietai u�simerkė.

��Ne,�� atsiliepė. � I� prad�ių teks u�daryti vartus. Pasek riterių pavyzd�iu � į kiekvien� ertm� i��auk po branduolin� bomb�.

��Man pristigs įgudimo.

��Tuomet susisiek su Armando �utve, perduok, kad jie paspragintų vartus savaisiais energiniais pabūklais.

Ry�io kanale pasigirdo Kevino balsas:

��A� at�aukiu įsakym�. Laiko beveik neliko, bet to, mums prireiks visos turimos �aunamosios galios. Higins, ar įstengsi pakelti laiv� ir paleisti branduolinį u�tais� bent jau į padorių apim�ių taikinį?

� �inoma,�� u�tikrino metalinė moteris.

��Taip ir daryk. Pasistenk numu�ti arba suskaldyti skraidantį kaln� anks�iau, nei jis persiris vir� mūsų horizonto. �mones suginsime į riterių būstus ir taip atsilaikysime prie� smūgio bang�.

Planas įgyvendinamas. Liusinda �inojo, kad �AR stovyklavietė apsaugota nuo bet kokių sukrėtimų � i�skyrus tiesioginį branduolinį smūgį arba asteroid�, kuris drėbtųsi sta�iai ant stogų. Galimas daiktas, jie i�gyvens. Jei ir ne� na, geriau ka�ko imtis, negu sėdėti sudėjus rankas.

��Lipkite į laiv�, � paliepė ji savo būriui,�� visi iki vieno. � Kai pėstininkai sugū�ėjo vidun, mergina pamojo �aibogaudei. � U�daryk liuk� ir kilk.

Ver�damasis i� suplūktos �emės gniau�tų, �vaig�dėlaivis griausmingai u�kriokė ir įnirtinai sudrebėjo. Netikėtai �ovė auk�tyn.

Dideliam Liusindos siaubui, ji i� dalies pajuto pagreitį, kaip per �aibi�k� pakilim�. Susiradusi prie denio pritvirtint� kėd� atsisėdo ir įsikibo į ranktūrius, o laivas pasvir�s susiūbavo. Aplinkui nuskambėjo dū�iai, ausis pasiekė slys�iojimų garsai.

��Kokia ten velniava!

Higins pir�tai įniko barbenti per valdymo prietaisų stal�.

��Kontrolinė įranga prastokai reaguoja į nurodymus. Gravitacinis laukas svyruoja. Dėl to kaltas �ūvis, i�ved�s laivo sistemas i� pusiausvyros.

��Ar galėtum man kaip nors parodyti lauko panoram�? Bent �ino�iau, kas vyksta.

�aibogaudė sumurmėjo ka�k� apie �idioti�k� pult��, bet pasirūpino, kad i� stalo i�nirtų vertikalus ekranas, kuriame, kaip Liusinda vylėsi, nu�vito prie�ais pirmagalį matomas vaizdas. Atsargiai palinkusi į priekį, įsi�iūrėjo į tariamai dienin� planetos pus�, sulipdyt� i� atskirų, duomenų bazėje saugomų kadrų, nuda�yt� sodriomis, autenti�kumo įspūdį sudaran�iomis spalvomis. Taip sukurptam reginiui tikrasis �vaig�dėlaivio pilotas, ko gero, jaustų didesn� paniek� negu Higins. Laivas jau skriejo atmosferos pakra�tyje, u� trisde�imties tūkstan�ių metrų nuo planetos pavir�iaus. Ties horizontu su�vilgo ry�kus, nenumaldomai augantis ir artėjantis ta�kelis. Ekrano neskaidė tinklelis arba Nonijaus skalės linijos, ta�iau mintyse atlikusi skai�iavimus Liusinda nesunkiai nustatė objekto dydį ir temp�. Jis buvo ma�iausiai kilometro ilgio ir skriejo trigubai ar keturgubai grei�iau u� gars�.

��Netrukus atsidurs per �ūvio nuotolį, � prane�ė Higins. �vaig�dėlaivis �astelėjo pirmyn, inercija keleivius nusviedė atgal.

��Taikausi,�� pridūrė �aibogaudė ir pakėlė rank�, ketindama aktyvuoti u�taiso leistuv�.

Objektas pranyko.

��Ar matei?�� su�uko Higins.

��Kur jis dingo?

��Neįsivaizduoju. � Metalinė moteris pabeldė į stal�. � Bet pastebėjau �erenkovo spinduliavimo blyksnį. Jis atliko vir��viesinį �uolį.

��Tai �vaig�dėlaivis?

��Ne�inau. Minutėl� o, tik pa�velk. � Jos balsas i�davė baiming� pagarb�.

� Įk�?

Higins atsitiesė ir nusisuko nuo prietaisų skydo. Vaizdas ekrane pakito.

��Dabar �iūrime į u�nugarį. � Ji i�didino panoram� taip, kad viduryje i�dygtų reliktas. Greta jos ky�ojo dar viena kilometro auk��io smailė � grubesniu pavir�iumi, bet ne k� ma�esnė u� pirm�j�.

��Jis nesudu�o,�� pasakė �aibogaudė, � o nusileido. Po velnių, nusileido.

Sairusas Lamontas kabėjo elastiniame tinkle ir a�arojo. Dalinai dėl palengvėjimo, kuris apėmė suvokus, kad pavyko i�saugoti gyvyb�. Bet labiausiai �irdį gėlė dėl netekties pojū�io ir agorafobijos. Kai �Alkanas drakonas� atsikratė mirtino krovinio ir perėmė naujojo variklio valdym�, Lamontas galėjo papra�yti DI grį�ti į kosmin� erdv�, vis dėlto apsisprendė nutūpti mū�io lauke trok�damas pasielgti teisingai ir, jei įmanoma, i�taisyti padaryt� �al�, prie kurios jis pats su laivu prisidėjo kaip instrumentai. Ta�iau mintis, jog teks atsisakyti nuolatinės �vaig�dėlaivio draugijos bei grį�ti į �monijos rat�, vis tiek g�sdino.

��Kuo dabar u�siimsi?�� paklausė laivas.

��Pabandysiu susisiekti su �ionyk��iais.

��Skrydis į atmosfer� rimtai pakenkė mūsų antenoms. U�megzti ry�io su i�ore nepajėgsime. Jų remontas pareikalaus nema�ai laiko.

��A� liksiu �ia ir palūkėsiu,�� atsakė Lamontas. � Kas nors garantuotai u�simanys tave i�tirti.

��Po kurio laiko,�� sutiko DI. � Kol kas �mones, susibūrusius aplink relikt� ir asteroid�, atbaido gausybė karo ma�inų.

��I�ties? Tokiu atveju turėsiu i�eiti laukan.

Jis mė�lungi�kai pasimuistė, nusirito kūliais ir u� poros metrų įstrigo kitoje tinklo dalyje.

��Tavo refleksai dar neprisitaikė prie gravitacijos,�� pastebėjo laivas. � Primygtinai nerekomenduoju savomis jėgomis leistis i� tūkstan�io metrų auk��io.

Lamontas pariedėjo, �oktelėjo ir įsikibo į elastinį lyn�.

��A� mokausi, matai?

��Tave gali u�pulti karo ma�inos arba �monės. Abi pusės jautriai reaguos į bet kokius netikėtumus.

��Ver�iau pakliūti į antpuolį, nei laukti nieko neveikiant.

��Tarp korpuso sienų tu i�gyventum neribot� laiko tarp�.

�mogus pasikasė akies vok�.

��Dėl to ir nerimauju.

��A� tav�s ilgesiuos,�� prisipa�ino laivas.

��Man irgi tav�s trūks,�� atsakė Lamontas. � Tikiuosi, netrukus vėl susieisime. Vos tiktai nusileisiu virve iki �emės ir pabendrausiu su tais, kurie priklauso vietinei vadovybei.

��Mano po�iūriu, praeis visa am�inybė, � tarė �Alkanas drakonas�.

Lamontas nukreipė akis į laukan vedantį liuk�.

��Tau yra, apie k� m�styti.

��Teisybė, � patvirtino DI. � A� turėsiu į visum� integruoti daug naujų duomenų.

��Gerai. � Lamontas nuropojo auk�tyn kojomis, jausdamas, kaip į galv� plūsta kraujas. � O dabar i�vyniok man lyn�.

Higins nutupdė laiv� į pradin�, stovyklai tinkam� viet�, ten, kur jis stovėjo paskutines kelias savaites � per tiek laiko po dugnu ve�ėjusios augmenijos plotas virto bly�kiu kvadratu. Ka�kokie automatiniai mechanizmai sustabdė �vaig�dėlaivį horizontalioje padėtyje, ma�daug u� poros metrų nuo grublėto �emės pavir�iaus; apatiniai kampai tobulai i�silygino, tarytum priglud� prie nematomos plok�tumos. Anot �aibogaudės, manevras tiktai atrodė sudėtingas.

Vien� kit� minut� jos stebėjo, kas vyksta lauke. Virtualia dienos �viesa nuspalvintas ekranas pateikė kur kas daugiau smulkmenų, nei veikdamas naktinio matymo re�imu, negana to, kameros transliavo vaizd� i� patogios pozicijos. I� stovyklavietės pastatų, u�dengtų apsauginiu deimanto sluoksniu, i�niro �monės, kurie �iopsojo į asteroid� arba į jį kreipė instrumentus. Figūrėles i� dalies u�stojo reliktas, ta�iau dviejų giganti�kų objektų pagrindus skyrė apytikriai pusės kilometro atstumas. Nakties dangų pervėrusio asteroido pavir�ių margino keistai glotnios, taisyklingų formų įdubos bei organinių, sulydytų med�iagų liekanos. Į akis krito ir ilgos gijos, vingiuojan�ios nuo vir�aus, i� kurio lyg akmeninė piramidė, sur�sta ant kalnagūbrio, ky�ojo s�lygi�kai nedidelė, galbūt �imto metrų auk��io struktūra.

��Parodyk j� i� ar�iau,�� papra�ė Liusinda.

� �ia laivas,�� tarė Higins, padidinusi vaizd�. Jis stiebėsi i� gijų versmės it med�io kamienas, i�kil�s vir� savo �aknų. Korpus� bjaurojo svilėsių �ymės ir sulū�usios antenos. Tikra griuvena.

��Ka�kas jį turėjo pilotuoti.

��Arba �mogus, arba protingi mechanizmai,�� atsiliepė �aibogaudė. � Jei kirstume la�ybų, pinigus staty�iau u� antr� variant�.

��Jeigu prakalbome apie ma�inas�

Higins dar sykį pakeitė kra�tovaizd�io mastelį. Akiratyje pavyko į�iūrėti įvairių rū�ių karo ma�inas, tūnan�ias prie relikto ir asteroido, įsitaisiusias pusiaukelėje iki abiejų objektų, zujan�ias ore tarsi ma�alai. Nepra�ytų sve�ių niekas nepuolė, jie patys irgi susilaikė nuo atakų. Įvykių eiga, rodės, atvedė į aklaviet�. �imtai �monių nustojo �laistytis, kur papuola, ir ėmė burtis į savi�kių ratus: paniurusių, nugalėtų riterių grupelės, negausūs Euridikės pajėgų būriai, pavieniai Karlailų kareivių spie�iai. Nuo vieno i� pastarųjų atsiskyr�s vyri�kis �engė �vaig�dėlaivio kryptimi, nusitraukė �alm� ir pamojo ranka. Joms mostagavo Kevinas, i� pirmo �vilgsnio per daug d�iugiai nusiteik�s.

� �aunuolės!�� su�uko jis, kai Liusinda ir Higins trapu nusileido ant �emės.

��Mes nieko ypatingo nenuveikėme,�� pasakė �aibogaudė, �nairuodama į giganti�k� peiza�o pried�.

��Bet stengėtės,�� paprie�taravo Kevinas. � Privertėte laiv� pakilti auk�tyn, nusitaikėte į asteroid�. Elgėtės sumaniai bei narsiai, kaip priderėjo. Gal ir gerai, kad �ūvio nepaleidote.

��Jis tebekelia grėsm�? � paklausė Liusinda.

Kevinas gū�telėjo.

��Kol kas skenuojame uolinį pavir�ių. Greta abiejų objektų dislokavosi karo ma�inos. � Pusbrolis bedė nyk��iu sau per petį, � Vėliau, kai sutvarkysime savus reikalus, pasitarsime, ar verta organizuoti antpuolį. Jei neklystu, �iuo metu jos viso labo sergėja asteroid�. Ant jo, beje, karo ma�inų nebeliko. O vir�uje, be jokių abejonių, prilip�s Euridikės laivas.

��Euridikės? Su �vaig�dėlaivio varikliu?

��Skamba keis�iau u� Euridikės laiv�, kuris asteroid� pavertė sumauta karo ma�inų gū�ta?

��Gamintojai pasirūpino, kad jose netrūktų gedimų. � Higins pateikė savo diagnoz� u�tikrintu tonu. � Spėju, jog lygiai taip pat pa�eista DK stotis montuojanti įranga.

��Apie k� tu �neki?�� nesuprato Kevinas.

Moteris i�klojo, k� joms pasakojo D�onstonas.

��Semas Jamata nieko mums neminėjo,�� tarė Liusindos pusbrolis. � Kad jis kur nusprogtų.

��Kas tas Semas Jamata?

� Į planet� prisista�iusių riterių vadas. Jėzau, mielai nusuk�iau laib� prakeikto Sud�iaus sprand�.

��Nesugebėtum,�� papurtė galv� Liusinda. � Jis i�mano kovos menus.

��Cha, cha,�� at�ovė Kevinas. � Jei teks prie�intis relikto viruso valdomiems �vaig�dėlaiviams, jau nekalbant apie karo ma�inas, kurios pajėgios skraidyti vir��viesiniu grei�iu, kada tik u�simaniusios, kaip ana tas sumautas akmens luitas, vadinasi, mes įklimpome į gilesn� mė�lo krūv�, nei manėme.

��Aha, į gili�, � su kartėliu pritarė Liusinda. � Mus u�klupo rim�iausia katastrofa nuo Negailestingo Pagrobimo laikų. Ir nepamir�kim karo ma�inų siautėjimo. � Mergina bedė pir�tu į relikt�. � Toji struktūra sukūrė raizginį, kurį dabar pati kontroliuoja. Ne mes, ne riteriai ir tikrai ne Armandas. Jeigu jau apie jį pra�nekome� mums pritrūks pėstininkų pajėgų, kad bent formaliai i�laikytume �it� sektorių savo įtakos zonoje. Po �imts. � Ji nuo�miai apsidairė. � Tebūnie prakeikta diena, kai �ia atsibeld�iau. Suknisu visk�, prie ko prisilie�iu.

��Ei, ei, aprimk,�� papra�ė Kevinas. � Tu nesi kalta dėl to, kas nutiko. A� aptarsiu reikalus su riteriais ir Armando �monėmis. �AR bei fermeriai turėjo stebėti DK laivus, jeigu apie juos �inojo. Karo ma�inų, įsiskverbusių į raizginį, nepasieksime, bet neabejoju, kad i� Karlailų klano jos sulauks ry�tingo atkir�io. Su�inosime, kaip klostosi įvykiai, vos tiktai Chronologijos apsauga praleis į Euridik� siun�iamas �inias. Dabar, kaip pati matai, mūsų nepuola. Todėl reikia dirbti i�vien, sutelkti jėgas ir apm�styti tolimesnių veiksmų plan�.

��Nuostabu. K� gi darysime toliau?�� paklausė Liusinda.

��Pirmiausia kiekvienas i� mūsų, o ypa� tu, privalo i�simiegoti, ��atsakė Kevinas.

Vėliau Liusinda negalėjo patikėti, kad jiems visiems pavyko sumerkti akis, ta�iau būtent taip ir nutiko. Fizi�kai bei emoci�kai i�sek�, nepaisydami budrių, bet į puolim� nesiver�ian�ių karo ma�inų, ��kurias liko stebėti nesėkmingai burtus i�trauk� sargybiniai,�� nekreipdami dėmesio į lavonus, toki� galyb� �uvusiųjų, jog niekas neįstengė jų suskai�iuoti, i�skyrus savo darb� atliekan�ias Juodojo pjautuvo merginas, Karlailai, Euridikės gyventojai ir riteriai atsijungė pirmoje pasitaikiusioje pastogėje, bet kokių �monių draugijoje.

Ji atsibudo jausdama, kaip akių vokus �ildo dirbtinė saulės �viesa, o lūpas glosto metaliniai plaukai.

��Oi, atleisk,�� Liusinda nubraukė sruogas nuo savo veido ir patraukė rank�, atsainiai u�mest� ant Higins krūtų.

�aibogaudė nusi�ypsojo.

��Nieko baisaus. � Pariedėjusi mink�tomis, į velėn� pana�iomis grindimis, sudėjo delnus sau u� galvos, pa�velgė į lubas. � Man miegas nereikalingas.

��D�iaugiuosi u� tave. � Liusinda pasir��ė, i� akies kampu�ių i�krap�tė druskos trupinėlius. Jautėsi purvina, prakaituota ir ma�umėl� sumi�usi. Teko �iek tiek pasidairyti, kol ji rado artimiausi� vonios kambarį, u�grūst� neauk�tais indais bei plieniniais akmenėlio formos objektais, kurių funkcijas nustatė bandymų ir klaidų metodu. Drekslerio surinktuvas i�davė vienspalvius apatinius, drobines kelnes, medvilninius mar�kinėlius ir, pasidav�s įtikinėjimams, dygsniuot� striuk�. Lįsti atgal į skafandr� mergina neketino, bet galv� į �alm� įki�o � kakt�, kakl�, ausis lyg papuo�alai įkalino ry�ių įranga. Jokių �inu�ių ar i�kvietimų. Nuo �arvų ji atjungė batus ir �iuos nedelsdama u�sitempė ant kojų. Apsijuos� dir��, prisitvirtino ginklus.

I� karto pasijuto geriau. Minut� tyrinėjo savo i�vaizd� prie�ais veidrodį. Nusprendė, kad atrodo geriau.

Jųdviejų miegamajame kybojo �emos, giedr� dangų imituojan�ios lubos, kampe, augalų apsuptyje, sruveno ma�utis krioklys, bet jokių baldų kambaryje nebuvo. Stabtelėjusi atvirame tarpduryje Liusinda nutarė, kad jis veikiausiai atstoja meditacijai skirt� prieglobstį. Higins tebegulėjo ant grindų. Stiklinis �vilgsnis nukrypo į organines akis, kurių turėtoja pasitiko jį nemirksėdama, �engė prie metalinės moters, pritūpė greta ir sukry�iavo kojas. Eleganti�kai i�� rietusi stubur�, �aibogaudė atsisėdo.

��Kaip jauties?�� paklausė.

Liusinda ranka perbraukė drėgnas J�tebeerzinan�ias garbanas.

��Normaliai,�� atsiliepė. � A� tik, hmm� atleisk.

��U� k�? � ne�ymiai nustebo Higins.

��Pastaruoju metu elgiausi nelabai mandagiai.

Pa�nekovė krestelėjo galva, tvyksėdama plieniniais plaukais.

��Anaiptol.

Liusinda ne�inojo, k� sakyti. Drovėjosi pademonstruoti netgi menkiausius pradinio, iki �iol nei�blėsusio pasibjaurėjimo po�ymius ir nenorėjo i�siduoti, kad jai sutraukė skrandį.

��Tu man patinki,�� galiausiai tarė. � Patikai mano originalui, ir dabar a� suprantu kodėl. Vakar, kai kovojome bei skridome, pasirodei velni�kai �auniai.

Pykinimo sutramdyti nepasisekė.

��Atsipra�au,�� i�stenėjo ir nulėkė atgal į vonios kambarį. I�vėmė tik rūg�tis bei gleives, bet jai palengvėjo. Vandeniu apsi�laks�iusi veid�, vėl prasiskalavusi burn�, ant virpan�ių kojų grį�o į kambarį. �įkart Higins atsistojo, pasitiko j� ir apkabino. Metalinė oda buvo �ilta kaip tikras kūnas.

� �inai, tu visai nebloga,�� pasakė �aibogaudė.

��Kaip ir tu.

Higins �yptelėjo ir nusisuko tarsi sutrikusi.

��A� norė�iau pasi�valgyti po �it� laiv�, � po pauzės i�tarė.

��Suprantama. Pasimatysime vėliau.

Liusinda paliko j� klaid�ioti po �vaig�dėlaivį, pati pro liuk� i�sirop�tė laukan, į ankstyvo ryto �vies�, gerokai blausesn� u� viduje vyraujantį ap�vietim�. I� �emų debesų, pridengusių relikt� ir u� pusės kilometro riogsantį asteroid�, neapgaubusių tik pirmųjų �imtųjų metrų, krapnojo dulksna. Kiti du laivai � matyt, vakar vos nesusirėmusi porelė, pamanė ji,�� kybojo i� karto po debesų sluoksniu. Drėgnoje prieblandoje įnirtingai plasnodamos sparneliais, �mėk��iojo ir sklandė �inių tarnybų kameros su saulės energijos elementais. Aplink relikt� bei asteroid� patruliavo karo ma�inos; nuo rasos padulsvėjo blizgan�ios, dirgliai krutan�ios jų galūnės ir nepaliaujamai sukiojami sensoriniai prietaisai. Atokiau nuo svetimų mechanizmų, ar�iau jos ir �vaig�dėlaivio, i� palapinių i�lindo kareiviai. Su�ibo u�� kuriami lau�ai arba įjungiami �ildytuvai; �nerves pasiekė kavos kvapas. Liusinda prisigretino prie jos �altinio ir i�pra�ė puoduk�. Gavo euridiki�ko gėrimo, drumzlino bei stipraus. �ioji grupelė priklausė Armando armijai. Niekas ne�inojo, kas vyksta. Gurk�nodama kar�t� juod� kav�, klausydamasi gandų, ji atkreipė dėmesį į vieni�� figūr�, �ingsniuojan�i� toli u� stovyklavietės ribų, keliaujan�i� nuo asteroido, migloje artėjan�i� link jų. Karo ma�inos u�fiksavo �mogų, bet jį praleido.

Atėjūn� i�vydo ir kiti kariai � tiek įsitais� pa�ioje stovykloje, tiek sergėjantys teritorij�. Visi kaip vienas stvėrėsi ginklų. Jis grei�iausiai pastebėjo grėsming� blyk�iojim�, nes rankas i�kėlė vir� galvos. Kai atstumas, skiriantis nepa�įstam�jį nuo kareivių, i�tirpo, Liusinda į�iūrėjo vyri�kį ilgais susivėlusiais plaukais ir i�tar�yta barzda, kokių dviejų metrų ūgio, gal net augesnį, nes ėjo jis pakump�s, tarytum ne�damas sunki� kuprin�. Bly�kiame, prakauliame veide �iburiavo vaiskios akys. Dėl savo i�vaizdos bei pakeltų rankų, priminė beprotį prana��, atsiūbuojantį i� sulytų tyrų. �mogus vilkėjo aptempt� kombinezon� su spiralių ra�tais, kurie, i�kil� vir� elektromagnetinių vijų, liudijo, kad jis apsirūpin�s Euridikės gyventojų naudojama mikrogravitacijos įranga. �tai kodėl keistai kūprinosi ir sunkiai kilnojo kojas.

��Pridenkit mane, bi�iuliai,�� papra�ė Liusinda. Nuleido puodelį ant drėgnų samanų ir pajudėjo pirmyn, prie�ais save atki�usi tu��ius delnus. Nepa�įstamas vyri�kis bei mergina sustojo nutol� vienas nuo kito per tris metrus.

��Ar jau galiu nuleisti rankas?�� rodės, kad �mogų nustebino jo paties balsas.

Liusinda linktelėjo. Jis nukor� galūnes ir atsitiesė.

��Kas jūs?�� paklausė ji.

��Sairusas Lamontas. �valgytojas. �Alkano drakono� savininkas ir pilotas. � Vyri�kis dūrė nyk��iu sau vir� peties. � Ana to laivo, prilipusio prie asteroido vir�aus. Beje, jeigu uoloje liko bent kiek metalo, a� ketinu į jį pareik�ti teises.

Liusinda nujautė, k� i�girsianti, ta�iau atsakymas jai vis tiek tapo staigmena.

��Asteroid� atskraidinote jūs? Ir nutupdėt?

��O ne, tai laivo darbas. � Lamontas sekundei u�simerkė. � Karo ma�inas paleido ne �Alkanas drakonas�. Jos įsilau�ė į �vaig�dėlaivio sistemas.

��Vargu ar dėl to jus kas kaltins.

��Gerai. � Jam ai�kiai palengvėjo.

��Kaip �ia atsidūrėte?

��Nulipau.

��I� vir�aus? Tamsoje?

��Tamsoje?�� Lamontas suglumo. � Taip, lauke i�ties buvo tamsu. Man padėjo laivas. � Jis i�sibla�k�s apsidairė. � Privalau kuo skubiau pasikalbėti su jūsų vadovybe.

��Kreipkitės į �ak� Armand�. A� jus nuvesiu. � Liusinda i�tiesė rank�. � Mano vardas�

��Liusinda Karlail,�� tarė jis, tvirtai spausdamas atki�t� deln�. � Ma�iau jus per televizij�.

Su Kevinu ir Armandu ji bandė susisiekti per ry�io kanal�, bet tuodu į �aukinius nereagavo. Suirzusi mergina slankiojo po stovyklaviet� drauge su Lamontu, kol juos aptiko nedidelėje deimantinėje, aerogeliu sutvirtintoje pastogėje, sėdin�ius prie stalo greta i�gyvenusių riterių vadovo. Semas Jamata pasirodė bes�s tas pats senis, su kuriuo Liusinda ir Armandas bendravo pirm�j� �AR atvykimo dien�. Ji spėjo, jog trijulė jau aptarė, k� daryti su pa�eistais DK laivais, nes dabar vadai �nekėjo apie �uvusius riterius, kuriems Juodasis pjautuvas dovanojo �ans� atgimti.

��Juos perkelti į virtuali� aplink� per daug pavojinga,�� ai�kino Semas Jamata.

�akas Armandas ir Kevinas Karlailas susi�valgė. Abu pastebėjo Liusind� bei Lamont�. Pusbrolis gestu liepėjai luktelėti. Vadovybė nepakentė trukd�ių.

��Baiminatės, kad į�iebsite dar vien� Pagrobim�? � pasitikslino generolas.

��Ne visai,�� atsakė Jamata. � Bėdos slypi kitur. Jei, mėgindamas i�spr�sti problem�, atgaivini ir į pagalb� pasitelki įra�us, jie per sekundes sukuria civilizacijos atitikmenį. Dauginasi bei u�mezga santykius. Bet da�niausiai degraduoja. Kartais virtuali� planet� u�tvindo keturi milijardai �monių, su atsidavimu gaminan�ių maldos ratus, kad u�verstas pra�ymais dievas nebeturėtų laiko susekti, kas vyksta pasaulyje.

��Ar toki� plėtr� sustabdyti įmanoma?�� pasidomėjo Kevinas.

�yptelėjo netgi riteris.

��Jei kalbėtume apie natūrali� aplink�, atsakymo mums su�inoti nelemta. Bet virtualioje visatoje� taip, galima, nes jos kūrėjui tenka nutraukti eksperiment� dėl pernelyg spar�iai �vaistomo da�nių diapazono.

��Tiek to,�� įsiterpė Aimanas pajut�s, kad pa�nekesys nukrypo į lankas. � Ar atgaivinimas jums priimtinas, atsi�velgiant į aplinkybes?

Prie� atsakydamas Jamata sudvejojo.

��Taip. U� pasekmes kitame gyvenime atsakyti reikės man, o ne prikeltiems �monėms. Jie supras, o a��. susitaikysiu su padariniais.

Jo nuolankum�, kaip pastebėjo Liusinda, atmie�ė u�uomina į ramyb�. �tai �ia sėdėjo �mogus, įsitikin�s, jog karma jam, �iaip ar taip, nieko gero ne�ada.

Kevinas atsiduso.

��K� gi, a� savo ruo�tu atgaivinsiu Jan�. Lai senas �unsnukis pats ai�kinasi santykius su Dievu.

Jamata pasviro į priekį.

��Jo Vie�pa�iui nepatinka prikėlimai?�� skepti�kai paklausė. � Apie koki� religij� mes �nekam?

��Apie krik��ionyb�, � �altai atsakė Kevinas. � Jos Dievas kontroliuoja atgaivinimų monopolij�, kuri� rūpestingai sergėja nuo pa�alinių. Siunta, jei kiti bando įsibrauti į jo valdas.

��O, ai�ku,�� linktelėjo riteris. � Kai gerbiamam savo giminai�iui gr��insite gyvyb�, a� mielai jam parody�iau keli� į �vies�.

Aha, tik pabandyk, pagonį mulki! Liusinda mėgino nuslopinti prunk�telėjim�, bet i� gerklės i�trūko pakankamai garsus krenk�timas, kad įjos ir Lamonto pus� pakryptų trijulės galvos.

��Taip?�� paklausė Kevinas, lyg ne�inotų, jog tuodu �ia stovi jau kelet� minu�ių. Visa savo i�ore rodydamas, es� jam negalima trukdyti, pusbrolis tiesiog puikavosi nauju vado statusu,�� pagalvojo Liusinda. Jeigu taip elgtųsi �mogus, nepriklausantis Karlailų klanui, ji su tuo nesitaikstytų. Nūnai papras�iausiai u�gniau�ė susierzinim� ir pristatė pilot�. O �is kaipmat prikaustė visų trijų dėmesį.

Lamontas vaik�tinėjo po stovykl�, apimtas stiprėjan�ios panikos. Ar jam kada nors anks�iau teko �laistytis tarp tokios daugybės �monių? Taip, be abejo, teko, bet pilotas negalėjo tuo patikėti. Aplinkiniai nepa�įstam�jį varstė �vilgsniais, ir jis ne�inojo, ar derėtų atsakyti tuo pa�iu. Iki �iol visada manė, kad pagal taisykles �velgti į akis būtina tiktai pa�nekovui. Dabartinė padėtis trikdė, ta�iau pasvarstyti, kaip elgtis, bus galima vėliau. Kol kas Lamontas stengėsi spoksoti į laiv�, sykiu jautė, kaip smegenis vėsina gaivi ramybės banga. Mil�ini�kas �vaig�dėlaivis atrodė s�lygi�kai nedidelis tik relikto ir asteroido fone. Dviejų �imtų metrų ilgio bei skersmens, penkiasde�imties metrų auk��io, sudarytas vien i� tiesių arba puslankio formos linijų. Dauguma jų i�tirpo matiniame juodame pavir�iuje, todėl vis� pavidal� sunkiai sekėsi į�iūrėti. Norint mintyse susidaryti ai�kų �vaig�dėlaivio vaizd�, reikėdavo kelis kartus jį apeiti, pamatyti i� įvairių kampų.

�tai taip Lamontas ir pasielgė, i� dalies suglumindamas tris savo bendra�ygius. Prie� antr� rat� trijulė stabtelėjo ir jo palaukė. Pilotui pradėjus tre�i�, visi labai keistai jį nu�velgė. Su palengvėjimu atsiduso, kai �Alkano drakono� savininkas pagaliau prie jų prisijungė.

��Dabar man ai�ku, kaip laivas atrodo,�� prabilo Lamontas. � Pana�us į� � pir�tu ore nubrė�ė apskritim� ir mostu perkirto jį pusiau.

���į did�iulės sferos dalį, � u�baigė Liusinda Karlail. � A� galėjau pati jums pasakyti.

��I� �od�ių daug naudos nebūtų, � �velniu balsu pastebėjo Semas Jamata.

��Gerai, eime į laiv�, � paragino Armandas.

Jamata nusilenkė ir i�tiesė rank�. Lamontas trapu u�lipo iki liuko, nėrė vidun, priblok�tas apsidairė. Įspūdį darė ne tiek erdvė, kiek jausmas, kad jis atsidūrė anaiptol ne u�daroje patalpoje. Gryname ore vilnijo malonūs kvapai, i� ventiliacijos sistemų sklido �iug�desys, kokį i�gautų tolumoje �akas kedenantis vėjelis. Į penkių metrų auk�tį i�kilusios lubos dėl atspalvių ir skaistumo priminė balt� debesį. Jei nukreipdavai akis vir�un, bet nesuteikdavai �vilgsnio, jos i�ties asocijuodavosi su dangumi. Lauko iliuzij� kurstė ir grindys, tarytum aptrauktos spyruokli�ka vejos danga, pinu�iais paremti arba į vazonus pasodinti augalai, miniatiūriniai med�iai, koridorius atskiriantys nuo darbinių zonų. �en bei ten, lyg ir padrikai i�barstytos, �ydėjo gėlės. Spalvingiausiai atrodė dekoratyvinės, akvariumuose plaukiojan�ios �uvytės. Baldai ir instrumentai nei�siskyrė savo gausa ar įmantrumu; interjero platybės bei sektoriai atsidavė akivaizd�iu vyri�ku minimalizmu, kurį dalinai atspindėjo silpnas, ore pakib�s kvapas. Kai ant trapo vir�aus u�sikorė Liusinda Karlail, pilot� kone u�valdė haliucinacija, jog tarpusavyje susirėmė feromonų pajėgos. Mergina į jį pa�velgė su �ypsena, kurios Lamontas neperprato. Atsak�s tuo pa�iu, jis skubiai nusigr�ė.

��Pra�om eiti �ia,�� tarė Jamata.

Keliaudami koridoriumi jie apėjo sudau�yt� akvarium�, ta�iau ant grindų �ukės ne�yb�iojo � tariam� vej� tiesiog sudarkė tamsesnių spalvų lopiniai. �olės skaidulose Lamontas pastebėjo vos į�iūrimus krustelėjimus, galbūt �iu�elių bruzdesį. Aplinkui nebuvo nė gyvos dvasios. Laivas, ko gero, tu��ias,�� nusprendė jis, bet u� posūkio ketvertukas pateko į erdvesnį sektorių, atriumo analog�, kurio vir�uje �vytėjo kupolas. Teritorij� �enklino laipteliai u�apvalintais kra�tais. Jais slankiojo vyras bei moteris, vienas su kitu bendraujantys pakeltu tonu. Porelė nutilo, i�girdusi atvykėlių �ingsnius ir kilstelėjo galvas.

Apie tuodu Lamont� perspėjo i� anksto, ta�iau pamat�s moterį jis vis tiek nustėro. Laimei, su �Alkanu drakonu� nebepalaikė jokio ry�io, nes u�fiksav�s nes�moningas fiziologines �mogaus reakcijas laivas u�sidegtų pavydu. I� visų stovykloje sutiktų �monių pilotui lengviausia buvo �iūrėti įjos akis. Rank� spaud�iantis delnas pasirodė bes�s stebėtinai �iltas. O Kembelo D�onstono � tvirtas ir �altas. Jis turėjo natūralius regėjimo organus, moteris dairėsi metaliniais, ta�iau abiejų �vilgsniai rodėsi vienodi, tarsi Lamonto akyse jie būtų aptik� tam tikrų pana�umų.

��Mums pasakojo apie tave,�� prabilo Moraga Higins. � Istorijos įspūdingos.

Lamontas pritūpė ant grindų. Armandas su Karlail įsitaisė ant suolelio, u� laiptų vingio. Jamata atsisėdo u� padoresnio, nors ir nedidelio atstumo.

��Dėkui. � Pilotas įrėmė delnus į �em� � jautėsi taip, lyg liestų kailį, o ne �ol�, � atsilo�ė ir trumpam įsi�iūrėjo į vaivoryk�tės spalvų skliaut�. Galop palinko į priekį, nuleido dilbius sau ant kelių, i� prad�ių pa�velgė Higins, paskui atsisuko į D�onston� ir tarė: � Kiek supratau i� pokalbio su mūsų draugais, a� tam tikra prasme netiesiogiai susipa�inau su post�monių technika� bendraudamas su savo laivu. Judu dar geriau i�manote tokias technologijas. Mūsų trijų papra�ė prisidėti prie mėginimų u�megzti ry�į su relikto s�mone arba perimti jos kontrol�. Bet neu�mir�kime, kad mes palaikome skirtingas puses. Higins bendradarbiauja su Karlailais, D�onstonas dirba su riteriais, a�� na, mano pareiga yra atstovauti Euridikei.

��Bet..

��Tai�

��Pra�au�

Sutartinai nuskambėjusius tris balsus u�go�ė D�onstono juokas.

��Pataikei kaip pir�tu į akį. � Jis atsistojo. � Laboratorija � ana ten.

Nuo laboratorijos trenkė �al�iu ir elektra. Ji u�ėmė did�i�j� dalį tu��io triumo. Mil�ini�kus sterilius plotus ap�vietė kilnojami pro�ektoriai; nei tviskan�ių lubų, nei i�sivalan�ių kilimų �ia nebuvo. Liusinda ir Armandas i� atokiau stebėjo, kaip D�onstonas su Jamata ved�iojo Higins bei Lamont� aplink KTĮ (siųstuvas ir imtuvas dunksojo nutol� vienas nuo kito per de�imt metrų), ekranus bei valdymo pultus, prijungtus prie instrumentų, kuriuos riteriai, demonstruodami sau būding� atsargum�, pasitelkė, kad galėtų i� toli s�veikauti su reliktu. Karlail nerimastingai �iūrėjo į por� apvalių teleportacijos įtaiso korpusų. Gyvyb� paaukojo būtent dėl �ios įrangos. Įdomu, k� mintijo jos originalas, kai �velgė į tuos gremėzdi�kus objektus? D�onstonui ir Higins nereikėjo spėlioti, k� anuomet jie m�stė, nes porelė puikiai save pa�inojo.

Dar didesnį nerim� jai kėlė Lamontas. Patek�s į laboratorij�, pilotas atgijo, įgavo energijos, kuri i�tirpdė bet kokį nerangum�. I� to, k� jis dudeno, Liusinda girdėjo tik nuotrupas; suprato ne visus �od�ius, pasiekian�ius jos ausis, bet ilg�io intonacijos, �vilgsnis ir gestai rėkte rėkė: Pagrobimo nuokru�a! Su D�onstonu ir Higins taip �aibi�kai rado bendr� kalb�, jog atsitiktinis �iūrovas, i�vyd�s trijul�, neabejotinai nuspr�stų, kad jie bi�iuliaujasi jau daug metų.

��Jūs, regis, jį pa�įstate,�� kreipėsi mergina į Armand�.

��Ne asmeni�kai. Tiktai i� nuogirdų ir��� generolas bakstelėjo sau į smilkinį, � �dėl patobulintos mūsų atminties. Kadaise Lamontas buvo turtingas, ateityje vėl pralobs, net jeigu asteroide neras nė gramo vertingos rūdos, o �Alkanas drakonas��� nepataisomai suged�s. Dėl savo patirties kuriam laikui taps visuotinio susidomėjimo objektu. Garsenybės status�, esu tikras, i�naudos taip, kad u�sitikrintų ilgalaik� materialin� gerov�.

��Pajamas garantuos ir �vaig�dėlaivio variklis,�� �altai pastebėjo Liusinda. � Ypa� jei kirmgrau�ų raizginys bus i�draskytas.

Armandas į j� metė �nair� �vilgsnį.

��O taip,�� atsakė, tarytum tokia mintis nė nebūtų �ovusi jam į galv�. Generolas pamind�ikavo, apsidairė ir prisėdo ant laboratorijos suoliuko kra�to. � Norė�iau, kad i�sakytumėt savo nuomon� apie tai, k� minėjo Lamontas,�� prat�sė.

Mergina skėstelėjo rankomis.

��Higins i� tikrųjų dirba Karlailams. D�onstonas mus i�davė ir perėjo į riterių pus�.

��Tiek ir pats girdėjau.

��Tokius individus mes vadiname Pagrobimo nuokru�omis. �aibogaud�iais. Jie �avisi post�monių technika ir ki�a galvas ten, kur riteriai nedrįsta. Kol kas reikalai klojasi neblogai, bet tai rei�kia, kad kiekvienas turi savų planų. Nepasitikė�iau nė vienu. Kalbant apie Lamont�� jis gali būti tikras Euridikės patriotas, bet, ties� sakant, niekuo nesiskiria nuo tųdviejų. A� �inau.

��Rodos, Lamontas įsi�iūrėjo Higins. � Armandas nusi�ypsojo.

��Mielai pasidalin�iau vulgaria replika, bet apsiribosiu pastebėdamas, jog �iuo atveju �mogui, dulkinan�iam laiv�, neturėtų kilti didelių problemų.

Liusinda pritardama suprunk�tė.

��Kas �ino, gal jie taip susi�iulbės, kad įsilies į bendr� front�.

��Prie� k�?

Mergina kryptelėjo galva atgal.

��Prie� riterius. Nors paskutiniu metu daugiausia bėdų kelia karo ma�inos, nepamir�kim, kas pagrindiniai mūsų prie�ai.

��Jie � ne prie�ai,�� �velniai paprie�taravo Armandas,�� o konkurentai ir laikini s�jungininkai.

��Kokie santykiai sieja mus?

��Mūsų sutartis tebegalioja,�� u�tikrino generolas.

Sav�j� susitarimo dalį jis prakti�kai i�pildė, todėl dabar nieko naujo nepasakė. Liusinda atsakė įtariu �vilgsniu. Armandas palinko į �on�, nukreipė akis jai u� nugaros.

��Trys mūsų �aunuoliai tuojau imsis darbo,�� prane�ė.

Mergina atsigr�ė ir i�vydo Pagrobimo nuokru�as sėdin�ius laboratorijos gilumoje, prie�ais ekran�, atsukusius jiems nugaras. Neapvilk mūsų, mergu�ėle,�� pagalvojo ji, �velgdama į metalinius, tarsi gyvsidabris raibuliuojan�ius plaukus, Lamontas klydo manydamas, jog s�sajos įtaisas bus visi�kai svetimos kilmės. Savo struktūra ir ergonominiais aspektais priminė įrengimus, naudojamus Euridikėje. I� esmės pasi�ymėjo tokiomis pat savybėmis kaip �Alkanas drakonas�. Akivaizdu, kad visa programinė �monių ar net post�monių įranga priklausė vienam genealoginiam susikūprinusių kodų grau�ikų bei kapitalistų med�iui, kuris u�dygo Silicio slėnyje. Nūnai ji palaikė ry�į su instrumentais, gan dideliu atstumu supan�iais relikt�. Be galo ma�u�ius informacijos trupinėlius, perimtus i� elektroninių, kvantinio lygmens s�veikų, vykstan�ių giganti�kame relikte, analizavo bei gretino nepaprastai galingas laivo kompiuteris: kai kurios sudedamosios �io dalys pa�ios buvo i�imtos i� post�monių technikos. Jo sistemos virpėdamos skverbėsi iki ka�kokio intelekto, slypin�io giliau ir rodan�io didesnį u�sispyrim� negu �Alkanas drakonas� ar net euridiki�ki Leontjevo modeliai. Bet kokia neplanuota modifikavimo procedūra paleistų į darb� su technine įranga susiet� elektromagnetinį generatorių. Lygiai taip pat nepriklausomai nuo centrinio procesoriaus funkcionavo ir ugniasienės, kurios atremdavo įsilau�ėlius, besibraunan�ius į programas per regos nervo s�saj�. Matydamas, kad naujieji kolegos spinduliuoja ramyb�, dvejonių atsikratė ir Lamontas.

Nors partneriai turėjo daugiau bei įvairesnės patirties, visi ka�kodėl pasikliovė konkretesniais, paskutiniu metu įgytais jo įgudimais. Jamata stovėjo atsitrauk�s nuo trijulės; D�onstonas su Higins vienas po kito sulink�iojo galvomis. �Alkano drakono� pilotas palinko į priekį, įki�o rankas į prieigos lauk�. Kaip ir riteriai, jis seniai apsiėjo be vaizdinės tokių prietaisų med�iagos ar lytėjim� veikian�io grį�tamojo ry�io; paklusdami įpro�iui, pir�tai atliko gestų bei spus�iojimų kombinacij�, kuri dar prie� Negailesting� Pagrobim� įgavo nekintan�io pastovumo, kaip kovos menų judesiai. Platus ekranas u�si�iebė nė nesumirgėj�s. Pirmoji iteracija parodė, kokių rezultatų pasiekė D�onstonas, tyrinėdamas KTĮ valdymo sistem� � i�vadas, susijusias su loginėmis sekomis, kurios nulėmė pagrindin� relikto funkcij� � kirmgrau�ų raizginio generavim�.

Lamontas suformavo i�vadų grandin� pasiremdamas pokalbiais su savo laivu, ilgais psichoterapiniais u�siėmimais, padėjusiais i� dalies atsikratyti virusiniu demonu ar bent apriboti jo poveikį. Darb� atliko i� atminties, bet apgailestavo, kad į pagalb� negali pasitelkti �Alkano drakono�. Por� sykių pertikrin�s grandinės struktūr�, i��ovė j� į virtualybės gelmes tarytum molekul�, į�virk�t� į kraujotakos sistem�.

Atsako sulaukė akimoju. Ka�kas tū�mingai metėsi į ugniasien�. Ekranas aptemo.

Jamata tyliai atsiduso.

��Atnaujinu energijos tiekim�, � pasakė.

Lamontas atkūrė formuluot�, nuodugniai j� i�tyrė.

��O, �avinga,�� tarė D�onstonas. � Bet� leisk man.

Pilotas patraukė rankas nuo prieigos, kolega �aibogaudis pasviro pirmyn, sugniau�damas pir�tus. I�vadų eilutės nuslinko ekranu, pradingo, i�niro i� matematinės transformacijos, kurijų s�vokas apvertė auk�tyn kojomis.

��Apsauginis sluoksnis,�� sumurmėjo Higins.

�ioji grandinė atsilaikė nesutrūkusi beveik dvi sekundes, i�tis� epoch�, skai�iuojant laiku, reikalingu informacijos apdorojimui, bet per trumpai, kad prasiskverbtų į virtualios erdvės gilum�. Ekranas vėl u�geso.

��Atnaujinu energijos tiekim�, � pakartojo Jamata. Ekranas vėl nu�vito. Kurį laik� visi tylėdami į jį �iopsojo.

��Man į galv� atėjo mintis,�� pagaliau prabilo Higins.

��Minutėl�. � Riteris pamojo D�onstonui. � �tai �ia energijos tiekimo jungiklis. Valdymo centre turiu svarbesnių darbų.

�aibogaudis kinktelėjo. Jamata i�ėjo.

��K� gi,�� tarė D�onstonas,�� rodyk, k� sum�stei.

Higins suregzta struktūra i�iro, buvo modifikuota, antr�syk susiskaid� Korekcijų procesas t�sėsi be pertraukėlių.

��Prakeikimas,�� i�ko�ė D�onstonas, de�imt� kart� grį�damas į savo viet�. � Nejau �ia nėra techniku?

Galų gale Lamontas pastebėjo, kad Armandas su Karlail pasekė Jamatos pavyzd�iu ir i�nyko. Jis nenutuokė, kiek laiko prabėgo � turbūt ne ma�iau kaip valanda. Kai atsilo�ė, rankomis parėmė pakau�į ir įsistebeilijo į ekran�, suvibravo ry�io įrenginys. Pyktelėj�s dėl trikd�ių, pilotas atsakė į �aukinį:

��Taip?

��Su jumis bando u�megzti ry�į �Alkanas drakonas�,�� prane�ė Karlail. � Sujungti?

��O!�� Lamontas atsisėdo tiesiau jausdamas, kaip krūtinėje spurda �irdis. � Taip, būtų �aunu. Kur esate?

��Valdymo centre. Nenorime jums kliudyti ir alsuoti į sprandus. Laboratorij� matome per kontrolinių prietaisų stal�. Gerai, jungiu.

Higins bei D�onstonas sutartinai u�riko. Jų koreguojam� struktūr� pakeitė įmantrus, �Alkano drakono� pirmagalyje �vytintis ekranas.

��Ei, reikėjo pasinaudoti asmeniniu mano kanalu!�� su�uko Lamontas.

��Taip ir padariau!�� jam į ausį apmaud�iai atkirto Karlail. � Palūkėkit, tuojau�

��Ne,�� i�tarė �Alkanas drakonas�,�� stengtis neverta. Padėtis kontroliuojama.

Laivo balsas nuskambėjo visų ausinukuose.

Liusinda Karlail lyg nusideginusi trūktelėjo rank� toliau nuo ry�ių jungties, kuria Higins aprūpino valdymo prietaisų stal�. Semas Jamata įsmeigė į mergin� rūstų �vilgsnį. Ji bemat i�raudo ir lygiai taip pat greitai pably�ko. Ai�kiai girdėjo savo alsavim�. Kaip įtraukia or� į plau�ius, i�pu�ia, vėl įkvėpia.

��Pavojus mums negresia,�� prabilo riteris. � Įsibrovėlis, kad ir kas jis būtų, nepajėgs modifikuoti programinės mūsų �vaig�dėlaivio įrangos. Vis dėlto��� Jamata patylėjo, taip mitriai skenuodamas ekrano rodmenis, kad Liusinda nespėjo jų sekti,�� �pro mūsų ugniesienes prasismelkė Lamonto laivui atstovaujanti programa. Ir ji aktyvi. Labai.

Merginos keliai sudrebėjo. Taip, operacijai �AR vadas pritarė, bet ji vis vien jautėsi atsakinga. Mintyse tebekeikė save, kai pastebėjo, kad Jamata netikėtai atsitiesė nuo stalo ir įdėmiai i�klausė jam persiųst� �inut�. Asmeninis Liusindos kanalas dzingtelėjo po akimirkos, ir jos ausis nutvilkė Amelijos Or riksmas:

��Pakilkit! Pakilkit!

I�orinio vaizdo ekrane, pakeltame kontrolinio stalo gale, ji pamatė, kaip kiti du laivai � riterių ir tas, kuriame Amelija sukeitė įgulas,�� pranyko, palikdami tik dulkių debesėlį.

Jamata i�tiesė rank� link valdymo sistemų meniu.

��Sėskitės,�� paliepė.

Armandas ir Liusinda vos spėjo nusigauti iki savo vietų, kai �vaig�dėlaivis pakrypo vir�un. Abu į atlo�us įmygo spaudimas, kuris staiga pradingo,�� jie pasijuto kone besvoriai,�� bet po sekundės vėl prislėgė porel�. Riteris meistri�kiau u� Higins neutralizavo apgadintų kontrolinių prietaisų poveikį, ta�iau skrydis vis tiek sukratė kaulus. Vaizdus i� laboratorijos transliuojan�iame ekranėlyje buvo matyti, kad visi trys Pagrobimo nuokru�os kiūto po stalu, ties kuriuo dirbo. Ilgomis rankomis Lamontas apsivijo ramstį ir abu savo kolegas.

��Kokia ten velniava vyksta?�� grie�tai paklausė jis.

��Avarinis pakilimas,�� paai�kino Liusinda. � Daugiau nieko ne�inau. � Jai į galv� atėjo akivaizdi mintis. � Ar poky�iai ka�kaip susij� su tuo, k� padarė jūsų laivas?

��Ne,�� u�tikrino Lamontas. � Jis pasiekė tiksl�. Įsilau�ė į relikto sistem� ir perėmė karo ma�inų kontrol�. Įsitikinsite, kad sakau ties�, i�sikvietusi savo vad�.

Ji susisiekė su pusbroliu nenuleisdama akių nuo ekrano, kurio apatinėje dalyje jau �vytėjo mėlynas planetos i�linkis, o vir�uje juodavo kosmoso tamsa. Per ausinukus nuskardėjo Kevino balsas:

��Ei, jos i�sisklaido. Bet dabar susidūrėme su rimtesnėmis bėdomis. Mus puola viruso pa�eisti DK laivai.

�tai kodėl teko taip spar�iai atsiplė�ti nuo planetos pavir�iaus.

��Sėkmės jums,�� palinkėjo Liusinda.

��Bėgam slėptis,�� prane�ė Kevinas ir atsijungė.

Mergina tyliai perdavė informacij� Armandui. Tas susirauk�s dėbsojo į ekran�, nūnai juod� bei tu��i�, neskaitant retsykiais pasirodan�io Orfėjaus.

��Nė velnio mes nepe�ime,�� suniurnėjo jis.

Jamata ka�k� burbuliavo panosėje, i� japonų kalbos be vargo persimesdamas į amerikie�ių bendravo su kitu �AR pilotu ir vyruku, vardu Nardinis, kuris valdė Karlailų laiv�. Jis nekantriai dirstelėjo į Armand�, por� kartų bedė pir�tu į prietaisų skyd�. I�orinių kamerų transliuojam� panoram� pakeitė diagrama, �ymelėmis nurodanti, kokia padėtis susiklostė � tiek visos sistemos, tiek lokaliniu mastu. Liusinda i� karto susigaud�, kaip j� pavyko sukurpti. Jeigu riteriai elgėsi pagal savo įpro�ius, po vis� vietinės saulės sistem� jie i�barstė siųstuvus-imtuvus, veikian�ius įvairiausiais bangų ilgiais, kitas informacijos perdavimo priemones, kurios i� radijo bei V� transliacijų, gravitacinių bangų, u�fiksuotų duomenų ir, kaip Liusinda spėjo, nepagrįstų prielaidų padėjo laivui nupie�ti bendr� vaizd�. Keturis �vaig�dėlaivius �enklino �prie�ų� piktogramos, trys

� įskaitant jos pa�ios � buvo pa�ymėti �draugais� ir įvardinti. Ji skrido �Subtilia metafora�, �AR pilotas, su kuriuo �nekėjosi Jamata, kontroliavo �Chrizantemų puok�tel�, o Karlailai savojo pavadinim�, kad ir kaip jis anks�iau skambėjo, pakeitė į �Stenlio a�menis�. Spie�ius A.A. geldų ir jokiais u�kratais nepa�eistų DK laivų kovoje nedalyvavo, nebent atliko taikinių vaidmenį: sunaikintų dviejų DK bei vieno A.A. �vaig�dėlaivio vietose �vyksojo blausios dėmelės. Likusieji sutelkė dėmesį į vangstymosi manevrus � �erenkovo blyksnių papliūpa, kuri� lydėjo gravitacinių bangų bruzdesys, tarytum griaudėjantis perkūnas po �aibo bylojo, kad jie spruko i� sistemos vir��viesiniu grei�iu.

��Bailiai,�� murmtelėjo Armandas.

��Ne,�� paprie�taravo Liusinda. � Jie mums padeda. I�valo �aidimų lent�, dalinai i�raizgo chronologijos sampyn�.

Jai be�iūrint, �Stenlio a�menys� ir �Chrizantemų puok�telė� nu�vilpė į du menamo trikampio kampus, i�kilusius vir� tre�iojo, kurį atstojo gravitacinis Euridikės �altinis. Per milijon� kilometrų nutol� prie�ai bandė i�sidėstyti į mil�ini�k� kvadrat� ir juos apsupti. Abi pusės rėmėsi patikrinta kosminių mū�ių strategija. Pergal� pasieks geriau blefuojantys ir mikliau i�naudojantys palankias progas, visgi kova galėjo t�stis i�tisas valandas� arba u�sibaigti per kelias sekundes. Sprendimus priims pilotai, pasirinkt� veiksmų taktik� įgyvendins kompiuteriai. Ta�iau pastarieji, tiksliau, karingas juos apkrėt�s virusas pilotavo prie�ininkų laivus. Netrukus paai�kės, ar tai suteiks prana�um� Liusindos bendra�ygiams. Kita vertus, su�inoti apie nesėkming� kautynių baigtį �iame gyvenime nelemta, nes, jei persvar� įgys prie�ai, jai grėsė �aibi�ka mirtis.

Vienas DK �vaig�dėlaivis pranyko i� akira�io atlik�s V� �uolį, įkandin jo nuo planetos pusės �astelėjo �AR modelio laivai. O �Subtili metafora� nėrė į gravitacijos �altinio gelm�. Manevras truko penkias sekundes. Prading�s erdvėlaivis atsirado anks�iau � jis sukorė atstum�, kurį �viesa įveikia per dvi sekundes. Taip prisiartino, jog dabar ai�kiai juos į�iūrėjo, bet kol kas neįstengė pasiekti nei raketomis, nei lazerio �ūviais. Liusindai jau teko stebėti trumpus vir��viesinius liuoksėjimus, prie�ingai nuo Jamatos, bet �is nuostabos neparodė. Bed�s pir�tu į valdymo prietaisų stal�, į kosmos� paleido branduolines minas. �Subtili metafora� vėl nėrė �alin, per dvi sekundes i�vystydama vien� de�imt�j� �viesos grei�io. Prie�ininkų laivas antr�syk nuspriegė VS tempu, i�dygo netoli tos vietos, i� kurios pasi�alino Jamatos �vaig�dėlaivis. Minos sureagavo į greta esantį objekt�, sprogo ir i�ta�kė prie�ų variklį. Dalis ekrano akimirkai pabalo.

Riteris leido sau urgztelėti i� pasitenkinimo. Armandas ir Liusinda d�iaugsmingai suūk�iojo, pamostagavo kum��iais.

Abu draugų erdvėlaiviai, u�uot skrid� į skirtingas puses, ėmė artėti vienas prie kito. Kosminės erdvės atkarp� V� grei�iu perskrodė antras prie�ų �vaig�dėlaivis. �Stenlio a�menys� ir �Chrizantemų puok�telė� ūmai sustingo. Prie�ininkas i�niro, regis, jų u�nugaryje ir buvo kaipmat sunaikintas.

� �aunuoliai!�� suriko Liusinda.

��Kas ten atsitiko?�� paklausė Armandas.

��Mūsi�kiai paspendė Chronologijos apsaugos sp�stus. DK laivas �oktelėjo per toli, kad juos nupiltų, bet likusio atstumo negalėjo įveikti vir��viesiniu grei�iu nepasitrauk�s u� savojo �viesos pluo�to ribų arba negrį��s į praeitį. Mūsų �monės pasinaudojo priverstiniu jo delsimu, i��ovė atomin� bomb�, ir��� ji suplojo delnais.

I�lik� prie�ų laivai sutartinai nurūko V� tempu. Vienas jų pasirodė tarp �Chrizantemų puok�telės� bei �Stenlio a�menų�, ir Liusinda i�vydo rimtesnį sprogim� u� branduolinį driokstelėjim�: s�moning� �vaig�dinio variklio detonavim�, kuris į skutelius sudraskė kitus du. Bet kokiam �iūrovui, į dangų �velgian�iam nuo �emės pavir�iaus, vaizdas primintų supernovos blyksnį. Reaguoti į sukrėtim� nebuvo laiko. Ketvirtasis prie�ininkų �vaig�dėlaivis taip ir negrį�o į regėjimo lauk�. Kur jis nukako, atspėjo Armandas.

��U� Orfėjaus. � Pastebėj�s, kaip Jamata tiesia rank� link stalo, pridūrė: � Neverta. I� jo beliko nuolau�os.

Generolas nesuklydo. Prie�ininkas įsirė�ė sta�iai į apsaugines Euridikės sistemas. Į dalelių spindulio baterij�, sumontuot� planetos palydove. Ta�iau, kol riterių vadas juos skraidino atgal į stovyklaviet�, Liusinda nejautė jokio noro d�iūgauti. I�vydusi Amelij� Or sveik� gyv�, matydama, kad ji vis dėlto ne�uvo �Stenlio a�menyse�, mergina įsikniaubė proprosenelei į glėbį į apsiverkė.

Laboratorijoje Lamontas ilgai sėdėjo vienas, �nekėdamas su �Alkanu drakonu� ir didingesne, nepa�įstama s�mone. Staiga pajuto, kaip veid� perbraukė sidabriniai plaukai, o rie�� suėmė �ilti metaliniai pir�tai. Jis pa�velgė į bedugnes stiklines akis.

��Jau gali i�eiti,�� nusi�ypsojusi pasakė Moraga Higins. � Mes nusileidome.

� �inau, bet�

��Jokių �bet�. Eime. �monės laukia paai�kinimo.

��Man reikia gauti daugiau informacijos.

��Jau gali i�eiti,�� �aibogaudės �od�ius aidu pakartojo �Alkanas drakonas�. � Su�inojai u�tektinai, kad būtų, k� i�kloti kitiems.

��Atleisk. � Lamontas pakilo nenuleisdamas akių nuo ekrano.

��Nėra reikalo atsipra�inėti,�� patikino DI. � A� turiu, su kuo bendrauti. Radau sau lygiavertį intelekt�. Kaip ir tu. Keliauk su ja.

Pilotas nuraudo.

��Neatsipra�inėk ir man�s,�� tarė Moraga Higins, atgal atmetusi savo plaukus. � A� visk� supratau i� tavo pulso.

��K�? � Lamot� apėmė jausmas, tarsi jis kabo elastiniame tinkle, prarad�s psichin� pusiausvyr�.

��Tu esi pirmas normalus vyras, �iūrintis į mane kaip į paprast� moterį.

��Man nemalonu tave nuvilti��� apniuk�s jis nusigr�ė, suvarė nagus sau į delnus, vėl atsisuko,�� �bet a� nesu normalus.

Higins susiraukė.

��Kokia prasme?

��Atsiskyr�s nuo visų, �vaig�dėlaivyje gyvenau penkerius metus. Tapau ekscentri�kas, patologi�kai u�darus ir i�kryp�s.

��I�kryp�s?

��Na, �inai, a�� mylėdavausi su laivu. Jis man atsiųsdavo� savo simuliacijas. Avataras.

��Ir kaip tos avataros atrodė? � paklausė Higins.

Lamontas pamojo rankomis, ore nubrė�damas i�linkius.

��Kaip gra�ios moterys?

��Taip.

��Ai�ku. Jos skiriasi�

��Nuo ko?

��Nuo man�s. A� nesu gra�i.

��Nekalbėk niekų! � priblok�tas su�uko Lamontas. � Tu �avinga!

��Tikrai taip galvoji?�� sprend�iant i� tono, Higins jo nebeerzino.

� �inoma.

��Taigi� a� �avi, be to, esu ma�ina. Tad kokios problemos?

Pam�st�s Lamontas suvokė, k� ji turėjo galvoje.

��Jokių.

��Parodyk man, k� sugebi,�� papra�ė metalinė moteris.

Ie�koti porelės atėjo D�onstonas, bet �aibogaudis leido jiems kurį laik� pabūti vieniems.

Did�iuma �monių, i�gyvenusių per įvairius pastarųjų trylikos valandų konfliktus, susirinko viename i� riterių valgomųjų, pailgoje fulerenų stoginėje deimantiniais langais. Tarp gelsvų, tarytum i� �viesios medienos sur�stų sienų stovėjo pora de�im�ių ilgų stalų. Gausi minia nesusibūrė. Kokie keli �imtai,�� spėjo Liusinda, nuo tarpdurio ap�velgusi sal�. Jie pasiskirstė į daugma� tradicines grupuotes: riterių, Euridikės pajėgų (sugrį�ėlių �alininkai prisijungė prie kadrinių kareivių) ir Karlailų klano. Moraga Higins su Kembelu D�onstonu sėdėjo beveik prie�akyje, atokiau nuo kitų. Liusinda įsitaisė tarp Karlailų karių, �alia Kevino bei Amelijos. Juodai lakuotame stalo pavir�iuje nagas nepalikdavo jokių dryksnių. Jo įbrė�ti nepajėgė netgi deimantiniai a�menys, kaip mergina nustatė, i� dyko buvimo �iek tiek paeksperimentavusi. Per praėjusi� valand� ji girdėjo i� esmės neblogas naujienas. Karo ma�inos, kurios įsismelkė į kirmgrau�ų raizginį, nustojo rengti antpuolius u� vartų ribų. Jos tebepatruliavo koridoriuose, sutelkusios dėmesį į mazgus, bet �mones praleisdavo. Pergale �ia nė nekvepėjo.

Anot riterių, dabar visi dalyvavo pasitarime. U� prie�akinio stalo sėdintys Jamata ir Armandas tyliai �nekėjosi. Aplinkui sklandė ka�kokie gandai, bet Liusinda tenugirsdavo nesuprantamas nuotrupas. SAR spinduliavo erzinantį pasitenkinim�, Euridikės gyventojai nenustygo savo vietose, Karlailų klano nariai atrodė paniur�. Galų gale pasirod�s Lamontas energingais �ingsniais nukulniavo prie riterių vado su generolu ir tarp jųdviejų prisėdo. Jamatai papra�ius, jis atsistojo bei prisijungė prie ry�io kanalų. Vietiniai be vargo būtų girdėj� pilot�, bet posėdį stebėjo ne vien �ia susispiet� �monės: ant stalų kiūtojo miniatiūrinės kameros, kurių transliuojami vaizdai pasiekė vis� Euridik� ir � nors vėluodami dėl atstumų bei chronologijos painiavos � likusi� �monij�.

��Khe,�� atsikrenk�tė Lamontas, pasikasė klaiki� barzd� bei prisistatė daugumai tų, kurie ne�inojo, kas jis toks. Liusinda pati nepajuto, kaip ėmė muistytis ant suoliuko, pasekusi aplinkinių pavyzd�iu.

� Įvykių eiga labai elementari,�� pagaliau apie reikalus prabilo �Alkano drakono� pilotas. Trumpam nutil�s, dirstelėjo į lubas. � Tam tikra prasme. Reliktu vadinamas objektas i� tiesų yra �vaig�dėlaivis, kuris mūsų protėvius atskraidino į Euridik�. Jis privalėjo sumontuoti mechanizmus, galin�ius keleivių s�mones perkelti į kūnus, aprūpinti kolonistus būstais, instrumentais ir pana�iais dalykais. Tik prie� tai turėjo modifikuoti planetos biosfer�, i� �ionyk��ių bakterijų sukurti vienal�s�ius organizmus. Laivas atliko ne vien �i�, bet ir papildom� u�duotį � generavo kirmgrau�ų tinkl�, pa�alie�ių pramint� raizginiu.

Jis patylėjo, tarsi nenorėdamas dalintis blogomis naujienomis, vengdamas kurstyti skepti�k� klausytojų nusiteikim�.

��Tinklas nesiliauja plit�s. Jau dabar aprėpia did�i�j� dalį galaktikos. Galiausiai persimes į kitas.

Liusind� prislėgė nemalonus pojūtis, grau��s dar tada, kai ji skrido �Subtili�ja metafora�. Mintyse mergina i�vydo, kaip deimantinė relikto smailė skrod�ia didįjį, juod�jį dangaus skliaut�, i�vagodama jį trūkio linijomis ir balzganais ply�eliais. Tos gijos, galimas daiktas, drieksis iki begalybės. Jei taip, nepaliestų, nei�tirtų visatos kra�tų tiesiog nebeliks: �monių veiklos padariniai visur nusigaus anks�iau u� juos pa�ius. �mogaus rankų darbas am�iams pakeis Dievo arba gamtos kūrinius. O jie i�drįso raizginį praminti �Karlailų dreifu�!

��Vėliau,�� t�sė Lamontas,�� kolonijinio laivo s�monė patobulėjo, kaip ankstesnė banga post�monių intelektų, kuriuos vadiname pagrobtaisiais, ir i�keliavo� ties� sakant, nė ne�inau kur. Planetoje paliko pirminį savo originalo kod� bei autonominius apsaugos mechanizmus, tai yra karo ma�inas, funkcionuojan�ias kaip imuninė jo sistema. Kai Karlailų, hmm, klano nariai įsiver�ė į relikt�, ma�inos atgijo, pasirūpino i�siųsti virus� su duomenų paketu, perduoti u�krat� įrengimams, kurie gebėtų sur�sti gausesn� jų armij�. Paai�kėjo, jog artimiausiose apylinkėse reikaling� įrang� turėjo tiktai mano laivas. Prie� savo nor� jis ėmė gaminti karo ma�inas ir asteroide sumontavo �vaig�dinį variklį. Paskui virusas apkrėtė DK laivus. � Pilotas patraukė pe�iais. � Visa kita jūs �inote.

��Ne, ne�inome!�� ka�kas suriko.

Lamontas nagais grem�telėjo pakau�į. Jis papasakojo klausytojams, kaip drauge su �Alkanu drakonu�, bandė izoliuoti įsibrovėlį. Ma�ai trūko, kad jiems būtų pasisek�.

��Bet mes nespėjome u�baigti darbo. � Ilg�is rūs�iai pa�velgė į Liusind�. � Energiniai jūsų ginklai, atgij� aplink relikt�, paskatino rezervus i� mano asteroido griebtis veiksmų. Jie tenorėjo apginti raizginį.

Karlailų kariai bei Euridikės pilie�iai piktai subruzdėjo. Armandas visus nutildė grie�tu rankos mostu.

��Būtent taip ir atsitiko,�� patvirtino jis. � �iuo atveju mums nepasisekė. Laimei, Lamontui su savo laivu pavyko suvaldyti asteroido nusileidim�.

Pilotas prat�sė. �Alkanas drakonas� pagaliau i�trūko i� viruso pan�ių. Terapinį proces� pakartojo, idant i� relikto kontrolės i�vaduotų kovinius mechanizmus ir pats juos u�valdytų. Viskas baigėsi tuo, jog infekuotieji DK laivai tapo nepriklausomomis karo ma�inomis. Autonominį ketvertuk� pasisekė sunaikinti, bet asteroiduose, i� kurių i�gautos �aliavos DK ketino statytis kosmines stotis, jie paliko karinės technikos gū�tas.

��Dėl jų problemų nekils. Tenyk�tės ma�inos vėl pavald�ios mums.

Nebei�kentusi Liusinda pa�oko.

��Kitaip tariant, pavald�ios sumautam jūsų laivui!

Lamontas įnirtingai pakratė susivėlusias plaukų sruogas.

��Ne, ne! Jūs nesupratot. � Jo pir�tai įniko braukyti barzdos gaurus. � A� dar ne visk� paai�kinau. Karo ma�inos i�ties funkcionuoja kaip imuninė sistema � jas valdo refleksai. �iuos nuslopin�, pa�adinome auk�tesnio lygio duomenų apdorojimo gali�. �tai kas dabar kontroliuoja raizginį ir vis� kovin� technik�. � Įnirtingai sumirksėj�s, pridūrė: � Bet ji� nepiktybinė ir� Euridikės gyventojų at�vilgiu nusiteikusi draugi�kai. Juk pati ir įkūrė kolonij�.

��O jeigu j� paveiks nuosavas Pagrobimo atitikmuo?

�Alkano drakono� savininkas patrūk�iojo pe�iais, skėstelėjo rankomis.

� �ia ne autenti�koji s�monė, � atsakė, � o savoti�kas nervinis mazgas arba paprogramė. Nestokojanti pajėgumų, ant�mogi�kai protinga, ta�iau neturinti jokių ambicijų. Bent taip u�tikrino �Alkanas drakonas�. � Pa�vairav�s į Armand�, pridūrė: � Ji norėtų kreiptis į Jungtinį vadų komitet�.

Generolas nusi�ypsojo ir linktelėjo.

Liusinda atsisėdo sukrėsta, nusivylusi.

��Baigta, raizginį praradome � tarė atsisukusi į Kevin� ir Amelij�.

��Dabar jį valdo Euridikė.

Pusbrolis pakratė galv�:

��Nebūtinai. Dėl Dievo meilės, mes galime kautis su karo ma�inomis!

��Tik ne tuomet, jeigu jų atsargos niekada nesibaigs!�� atkirto Liusinda. � Bet daugiausia problemų kelia ne karinė technika. Kas �ino, ko tas griozdas prikrės, jeigu i� tikrųjų kontroliuoja kirmgrau�as? Galbūt pa�alins vartus i� mūsų planetų. Arba, pavyzd�iui, transformuos vis� raizginį.

Kevinas kelias sekundes pasėdėjo susirauk�s, galop lėtai linktelėjo ir atsistojo.

��Eime,�� paragino Karlailų kareivius. � Mums nebėra, k� �ia veikti.

Jis i�vedė savo �mones pro duris neatsigr�damas. I�einan�ius vyrus ir moteris aplinkiniai stebėjo nebyliai, be jokio apgailestavimo, i�skyrus nebent Morag� Higins, kuri spitrėjosi į Liusind�. Pastaroji ne�ymiai sulenkė pir�t�, pakreipė lūpų kampu�ius auk�tyn � pakvietė j� prisijungti,�� bet �aibogaudė, kietai su�iaupusi sidabrines lūpas, nukreipė dėmesį į Lamont� ir kitus. U�tat Armandas, pajut�s į jį nukreiptas Liusindos akis, atsakė skvarbiu �vilgsniu bei vos į�iūrimu galvos kinktelėjimu.

Ka�kas suriko:

��O kaipgi Euridikės fosilijos? Senosios karo ma�inos?

Liusinda sustojo, apsisuko ant kulno. Klausimas nedavė ramybės ir jai.

��Kiek suprantu,�� lėtai atsiliepė Lamontas,�� �vaig�dėlaivis buvo aprūpintas Darvino-Goso mechanizmais, geban�iais sukurti biosfer� virtualioje erdvėje ir rezultatus atkurti tikrovėje. Paties laivo pajėgumai dar didesni. Jis perdarė planetos litosfer�, paklojo nauj� fosilijų sluoksnį.

Mergina prisiminė, kaip �emobilio olose D�onstonas kalbėjo apie apdirbt�, bet i� pa�iūros natūrali� uolien�.

��Bet kodėl?�� beveik nuo tarpdurio pasigirdo jos �ūksnis. � Kodėl, po velnių, taip elgėsi?

��A� paklausiau to paties, ir jis man atsakė. � Lamontas pla�iai praskėtė rankas. � Dėl gro�io!

Buvo ankstyva popietė. Debesys prasisklaidė, smailės ir mil�ini�ko kosminio kūno �e�ėliai sutrumpėjo, bet vis tiek tebedengė stovyklaviet�. Po vien� arba poromis �en bei ten patruliavo riteriai bei Euridikės kareiviai. Įkandin Liusindos atlėkė ka�kokio �urnalisto kamera, bet ji tylėdama pamojo ranka sau prie� veid�, ir aparatas nuzyzė atgal į posėd�ių sal�. Mergina ristele nuturseno link Karlailų kovotojų, kurie rop�tėsi ant keturių gravitacinių �liū�ių.

��Negi taip keliausime iki pat Naujosios Prad�ios?�� suniurnėjo ji, atbėgusi iki savi�kių.

Kevinas dėbtelėjo į pusseser�.

� �inoma, ne,�� atrė�ė. � Nukaksime ant anų kalvų, i� kur mus paims vienas i� �vaig�dėlaivių, pasislėpusių u� sistemos ribų. Jei nebūtum dėmesio nukreipusi kitur, būtum pastebėjusi, kad Amelija u�mezgė ry�į su mūsų �monėmis ir susitarė dėl pasimatymo.

Lipdama ant platformos, įsistverdama į turėkl� greta proprosenelės Liusinda ap�velgė techniniais įrengimais u�verst� stovyklaviet�.

��Kodėl ne �ia?

Amelija dūrė nyk��iu į �Subtili� metafor��.

��Jei mūsų laivas nutūps �ia, riteriai gali jautrokai į jį sureaguoti. Labai tikėtina, kad kiltų nesusipratimų.

Liusinda niūriai pakrizeno.

��Ai�ku.

Platformos atsiplė�ė nuo �emės ir nurūko pirmyn. Nuo sūkuriuotų, plaukus kedenan�ių vėjo srautų u�ėmė kvap�. I� stovykl� gaubian�ių �e�ėlių jie i�niro į saulės �vies�. Maloni giedra suteikė �valumo, pakėlė nuotaik� ir i�bla�kė mintis apie katastrof�, u�griuvusi� klan�. Apie nelaimes, dėl kurių atsakinga Liusinda. Ne, taip galvoti nederėtų. Karlailų etikos normos rėmėsi prie�astingumu, o ne morale � rezultatais, ne ketinimais. Vis dėlto, net ir atsi�velgdama į nieko gero ne�adantį aspekt�, mergina suvokė, kad jos pe�ių neturėtų prislėgti visa atsakomybė dėl nelemtos įvykių eigos.

Mums teks u�siimti s��iningu verslu,�� tarė sau. K� jie galėtų veikti prarad� i� raizginio gaunamas pajamas? Kaip įprastai organizuos kovinės archeologijos ekspedicijas, nors �ioje srityje irgi nepavyks i�vengti sunkumų, �inant, kad raizginį nuo �iol kontroliuos Euridikės gyventojai � arba draugi�kas jų superintelektas,�� kurie, negana to, geriau sutarė su riteriais (bent taip atrodė). Ta�iau klanas ir �eima ras būdų, kaip susidoroti su problemomis,�� m�stė ji, �velgdama vir� kareivių galvų. Kad ir kas nutiktų, jie i�liks prakeiktais Karlailais.

Beje, planetoje u�baigti ne visi darbai. Liusinda prisiminė ne�ymų Armando linktelėjim�.

��Manai, generolas D�eikas tebepalaiko mūsų pus�? � u�staugė Amelijai į ausį, kad perrėktų vėjo gausm�.

��Klausi, ar jam vis dar maga organizuoti sugrį�im�? A� nebesu tuo tikra.

��Bet jis pri�adėjo mus paremti savo pajėgomis!

��Aha, �odį davė. Mums belieka palūkėti, ar ne? Todėl ir vykstame atgal į Nauj�j� Prad�i�.

Nepraėjus nė pusvaland�iui, �liū�ių flotilė persirito per artimiausi� kalvagūbrį, u� poros �imtų metrų nuo vartų � kirmgrau�os ertm� iki �iol sergėjo karo ma�inos, kurių sensoriai dzingtelėjo u�fiksav� pralekian�ius Karlailus,�� ir u�nugaryje stūksantys giganti�ki objektai beveik pranyko i� akira�io. �iame tebuvo matyti jų vir�ūnės. Gravitacinės platformos sklendė pakilusios per kelis metrus nuo �emės, melsvai �aliame, debesų �e�ėliais aptemdytame slėnyje, klasikinio �U� formos klonyje, kurį i�skobė ledynai, nors, visai įmanoma, jog tie egzistavo tiktai stiliaus pojūtį turin�io dievo vaizduotėje. Liusinda pasidairė į lomos at�laites, su pasigėrėjimu nu�velgė pulkelį ilgakojų, tamsiakailių �olėd�ių gyvūnų, straksin�ių per uolienų atodangas ir nuobirynus. Auk�tai danguje, pasikink�s vėjo sraut�, ratus suko ka�koks sparnuotas plė�rūnas, juodas ta�kelis �ydrų padangių fone. Planetos transformavimas, net jeigu j� atlikdavo Darvino-Goso ma�inos, galėjo pateikti neprognozuojamų, bandymų ir klaidų metodo nulemtų rezultatų, veikiau priminė evoliucijos proces� negu tiksling� kūryb�. Triumfui prilygo net ir �is elementarus maisto grandinės pavyzdys, su s�lyga, kad būtent jį Liusinda pamatė.

Tarp uolų dar ka�kas krustelėjo. Mergina pastebėjo judesį akies kra�teliu, bet atsigrį�usi jo kryptimi nieko neį�iūrėjo. Leido �vilgsniui nuslysti �laitu� ana ten �mogaus figūra, taip gerai u�simaskavusi, kad rodėsi, lyg į kit� viet� persikraustė �olės kuok�tas arba krūmok�nis. Nepa�įstamasis skuodė palei klonį, pusiaukelėje iki kalvos keteros. Bėgo �iek tiek į priekį ir tolyn nuo �liū�ių. Gana greitai pranyko u� akmeninio riedulio.

Liusinda pabaksnojo į ry�io įrenginį, pritvirtint� prie gerklės, susisiekė su Kevinu, skrendan�iu ant prie�akinės gravitacinės platformos.

� Įkalnėje, �iaurės rytų pusėje, tyko plė�ikai,�� informavo. � Metas spar�iai kilti auk�tyn.

��Supratau.

�liū�ės statmenai �ovė vir�un, po kelių sekund�ių pakibo ore, per por� �imtų metrų atitrūkusios nuo kalvų, kurios supo siaur�jį slėnį. Transporto priemonėse stigo �valgybinių instrumentų. Kareivių akys, tarp jų ir Liusindos, ėmė įdėmiai dairytis į �onus. Kaip gaila,�� pagalvojo ji,�� jog nebeturiu savo skafandro. Visa laimė, kad, u�uot puol�s slėptis, �mogus pa�oko ir sumostagavo rankomis.

Kevinas pasiuntė tapatybės nustatymo �aukinį. Po akimirkos truputį nusteb�s prane�ė:

��Jis tvirtina es�s vienas ir d�iaugiasi mus matydamas. Prisistatė Ry vardu, nori kalbėti su tavimi.

Jai nuo pe�ių tarytum nuslinko na�tos dalis � menkutė, palyginti su tuo, kas liko, bet suteikusi palengvėjim�.

��Oho! Ry i�gyveno!

��Kas jis?

��Komunistų biologas, gyven�s vienoje i� statulų. Ar galim jį prigriebti?

��Bėdų neprisidarysime?�� pasitikslino Kevinas.

��Manau, ne.

Liusinda alkūnėmis prastumdė karius, pripuolė prie vairuotojo ir liepė jam nutupdyti �liū�es. Tas nenoriai pakluso. Gravitacinė platforma priartėjo prie �emės, sustingo u� de�imties metrų nuo �mogaus, į kurį kareiviai nedelsdami atstatė ginklus. Ry vilkėjo skafandr�; kitapus pakelto antveid�io �vietė plati �ypsena.

��Labas dar kartelį, panele Karlail Liusinda,�� pasisveikino.

��Malonu vėl su jumis susitikti. Kaip �ia patekote?

��Pro vartus, prie� tris dienas.

��Jų niekas nesaugojo?

Ry įrėmė kum��ius į �onus.

� �u�hė kovos menai pranoksta tuos, kuriuos įsisavin� lep�iai riteriai,�� i�did�iai atsakė ir gestais parodė sutrenki�s galvas. � Palikau sargybinius be s�monės ir nulėkiau į kalvas. Nuo tada gyvenau savaranki�kai, laukiau, kol atvyks didvyri�ka gamybinė jūsų brigada. Įspūding� mū�į stebėjau i� tolumos. Ir ma�iau, kaip i�vykote.

��Kaip susigaudėt, kad skrisime �ituo keliu?

��Atspėjau optimalų, i� relikto zonos vedantį mar�rut�. Ir labai spar�iai bėgau. � Jis i�tiesė rank�. � Ar galiu prie jūsų prisidėti?

� �inoma. � Liusinda pamojo vairuotojui, ir �is pasistengė, kad platforma �onu prisigretintų prie �laito. � Bet ko jums prisireikė Euridikėje?

��Noriu susitikti su �ymiuoju dramaturgu Ben-Amiu. � Įsikib�s į turėkl�, Ry vikriai u�sikorė ant �liū�ių. � Turiu daug k� jam papasakoti.

Jie prisijungė prie bendra�ygių, jau nusileidusių i� auk�tybių.

��A� turėjau galvoje� na, man susidarė įspūdis, kad sprukote nuo tų, kurie apgriovė statulas, i�degino d�iungles ir sunaikino gyvenviet�.

Ry veid� perkreipė sielvartas.

��Taip, jūs teisi. Visa tai tarpusavyje susij�.

Karlailai pasi�alino. �urnalistų kameros i�dūzgė laukan. Posėd�iaujantys padarė pertrauk�, kuri� u�tvindė murmesys �monių, keliaujan�ių prie pagirtinai įvairiapusi�ko, riteriams priklausan�io gėrimų automato pasiimti vandens, arbatos, alaus arba kavos. Lamontas sėdėjo u� pagrindinio stalo, �alia Armando ir Jamatos, siurb�iojo arbat� bei svarstė, ar tik drauge su porele �aibogaud�ių, kaip tuodu save vadino, nesudarė tre�ios grupuotės, papildan�ios Euridikės atstovus ir �AR. O gal tokių grupelių egzistavo daugiau? Visi kareiviai i� Euridikės vilkėjo tapa�ias uniformas, pa�ymėtas skirtingų kompanijų emblemomis, ta�iau jis i� pirmo �vilgsnio atskyrė atgaivintus sugrį�ėlius nuo likusių: jų veidai atrodė jauni, neseniai i�traukti i� rezervuaro, bet sykiu buvo primityvesni ir budresni, spinduliavo ilgesnio gyvenimo i�mintį bei patirtį.

Kalbant apie riterius, �ie bendravo nutais� ramybės kupinas, ta�iau smalsias i�rai�kas, tyliais balsais, apsieidami be energingų gestų. D�onstonas ir Higis nejaukiai dairėsi, bet �ypsojosi.

Lamontas nepakentė dviprasmybių, mikropolitikos, sav�s demonstravimo kasdieniame gyvenime. Teks prie to įprasti,�� nusprendė. Moraga Higins akimis pagavo nevilties sklidin�jo �vilgsnį ir padr�sindama vyptelėjo. Ji vienintelė i� visų elgėsi tiesmukai ir neturėjo jokių u�slėptų min�ių. Kaip, beje, ir �Alkanas drakonas�. Pilotas atsakė �ypsniu. Nuleido tu��i� puoduk�, nety�ia trintelėdamas juo per stal� (vis dar nebuvo įprat�s prie gravitacijos), pasimuistė ir atsigrį�o į Armand� bei Jamat�.

��Ponai,�� prabilo. �odis nuskambėjo per garsiai. �monės pritilo. � Patalpoje jau�iu �ioki� toki� įtamp�.

Jo nuostabai, klausytojai prajuko. Lamontui nė kiek nepalengvėjo. Vienas i� sugrį�ėlių pa�oko.

��Jūs velni�kai teisus,�� suriko. � Mums pri�adėjo sugrį�im�. Ligi �iol negirdėjau, kad jį kas minėtų. A� klausiu sav�s, ar generolas D�eikas vėl mūsų nei�davė?

Armandas staigiai �vilgtelėjo į riterių vard�, atsiduso ir pasviro pirmyn, į stal� įremdamas alkūnes.

��Dėkui u� pastabas, Lorensai, bet turiu pasakyti, kad niekas jūsų nei�davė. Tiesiog atlieku savo darb�.

��Kur man girdėtas �itas argumentas?

Generolas nutraukė pritarimo �ūksnius.

��Nei a� pats, nei Jungtinis vadų komitetas arba riteriai negali jums trukdyti grį�ti į �em�, jei tiktai panorėsite. Bet privalau atkreipti jūsų dėmesį, jog pastarieji dar grie��iau nei bet kada anks�iau smerkia kovin� archeologij�, kaip j� vadina Karlailai. � Rūs�iu �vilgsniu Armandas paeiliui pervėrė Lamont�, Higins bei D�onston�. � Neigiamai �iūri ir į Pagrobimo nuokru�as, anot tų pa�ių Karlailų. Labai abejoju, ar Jungtinis vadų komitetas juos vertins palankiau. Euridikėje mes pri�adinome nepiktybin� s�mon�. Kitur da�niausiai pasitaikydavo prikelti intelektus, kurie �monių at�vilgiu nusiteik� prie�i�kai. Kai mūsų planeta u�valdys kirmgrau�ų raizginį, galimybių u�siimti tokia veikla gerokai suma�ės. Nors ir konfliktavome su riteriais, jie i�lieka kultūringiausia, labiausiai civilizuota grupuote, su kuria mus sieja daug bendro. Mes turime, ko i� jų pasimokyti ir k� duoti mainais. � Atsilo��s Armandas skėstelėjo delnais. � O gal yra manan�ių, jog tinkamesni kandidatai į partnerius būtų Amerikos fermeriai arba Azijos komunistai?

��Pamir�ot Karlailus,�� priminė Higins.

��Stengiuos. � Jo replik� palydėjo juokas.

I� savo vietos pakil�s sugrį�ėlis atsisuko į kitus.

��Tuomet mums, kaip ir Karlailams, nėra, k� �ia veikti,�� parei�kė. � A� asmeni�kai keliausiu atgal į miest�. Atsiras norin�ių prie man�s prisijungti?

Keli i� atgaivintų bendra�ygių papurtė galvas. Likusieji, ma�daug �e�ios de�imtys su vienu kitu, gimusiu Euridikėje, atsistojo ir patraukėjam įkandin. Higins metė pikt�, sielvarting� �vilgsnį į Lamont� ir nusekė paskui i�einan�ius.

Lamontas pa�oko.

��Moraga! Grį�k!

Jai pakra�ius galv�, suraibuliavo sidabriniai plaukai.

Pilotas padvejojo, atsigr�ė į Armand� su Jamata, gū�telėjo ir apėj�s stal� nubėgo jai pavymui. �ingsnį sulėtino, kai �aibogaud� prisivijo.

��D�iaugiuosi tave matydama,�� pasakė moteris. Stiklinės jos akys skais�iai �ioravo, nuo metalinio delno sklido �iluma. Porelei nusigavus prie durų, iki jų atkūrė ir abiem u� pe�ių įsistvėrė Armandas.

��Prisidėsi prie mūsų? � pasiteiravo Higins.

��Patys suprantate, kad negaliu,�� nepaisydamas sarkazmo, atsakė jis. � Bet nekvailiokite. � Generolas pra�neko tyliau: � Jums ir tam kar�tagalviui Lorensui Hemondui derėjo įsiklausyti į mano �od�ius. Kiek laiko praeis, kol Euridikė � arba pri�adintas DI � perims raizginio kontrol�? Dienos, savaitės, kas �ino? O kiek u�truks riteriai, kol pasirūpins geresne �emėje esan�ių įtvirtinimų apsauga?

��Kas bus, jeigu riteriai neleis sugrį�ėliams pasitraukti i� planetos?�� paklausė Lamontas. � Arba Jungtinis vadų komitetas? Kiek laiko mums lieka tokiu atveju?

��Galbūt kelios valandos,�� niūriai pripa�ino Armandas. � Nekelkite triuk�mo ir sukitės spar�iai. Kreipkitės į Liusind� Karlail arba Amelij� Or. Jos �inos, k� daryti. Surenkite pasitarim�, bet nebendraukite per ry�io įrang�. � Jis prabilo garsiau: � Tebūnie!�� pastūm�s juos su�uko: � Eikite, jei norite! Ne�dinkitės!

Generolas nu�ygiavo atgal prie stalo teatrali�kai linguodamas galva, Lamontas su Higins savo ruo�tu nusivijo sugrį�ėlius, lipan�ius į ultragarsines transporto priemones. Nu�vilp�s per dangaus skliaut�, �vaig�dėlaivis pakibo vir� horizonto linijos ir ėmė leistis u� kalnų virtinės.

��Esmė ta��� ka�kuriuo momentu, įpusėjus popietei, Andrėjai Al-Kajed u�staugė Vinteris, viena ranka mojuodamas buteliu, kita apsikabin�s kolon�, stūksan�i� prie�ais �Blizgan�ius inversijos pėdsakus�,�� �esmė ta, kad generolas D�eikas, prakeiktas sutrauka, antr� kart� i�davė sugrį�ėlius! Pasielgė kaip per vakaryk�tį spektaklį! Kaip ir Prie�ingybėje! Vėl persimetė į prie�ininkų pus�! Sumautas kalės vaikas!

Ji ka�k� su�uko atsakydama.

��K�? � u�rėkė Vinteris. Muzika grojo per garsiai. Transporto priemonės nejudėjo, nes gatv� u�plūdo geriantys, �okantys �monės. Pana�ius vaizdus i� viso miesto, kurio gyventojai �ėlo, apimti palengvėjimo ir ne�aboto d�iaugsmo, transliavo mil�ini�ki ekranai. Daugumos tvirtinimu, jie dalyvavo audringiausiame vakarėlyje per Euridikės gyvavimo istorij�. Kodėl gi ne,�� gai�iai pagalvojo Vinteris. Planeta k� tiktai i�vengė, regis, garantuotos katastrofos ir,�� pasak anks�iau girdėtų, �inių tarnybų perduotų naujienų, ateityje tikriausiai taps galaktikos sostine.

��A� sakau, kad jūs teisus!�� riktelėjo Al-Kajed.

��O, ai�ku.

��Ir jums reikia �ito!�� moteris įbruko jam taur�. Vinteris susivertė gėrim� į gerkl�. Melodijos garsai ūmai pritilo. Dabar jis visk� matė ir girdėjo ai�kiau.

��Kas per��� muzikantas prikando lie�uvį staiga suvok�s, kad nuo jo krioksmo Al-Kajed turėjo u�gulti ausis. Su dama taip �nekėti nedera. � Kas �ia?

��At�aldyta umaminė arbata.

��A�iū. � Suprat�s, jog prablaivėjo, Vinteris papurtė galv� ir apsidairė. � Jėėėzau.

��Poveikis greitai i�blės,�� perspėjo prodiuserio asistentė. � Bet pagirios bus lengvesnės.

��A�iū, � pakartojo jis. Pastaba apie pagirias su�adino nor� i�lenkti dar alkoholio. Ir kuo grei�iau, kol smegeninės nepradėjo varstyti skausmas. � Hmm, atne�ti jums i�gerti?

��Man u�teks,�� atsakė Andrėja. � Susitiksim vėliau.

Matyt, nutarusi, kad jis bevilti�kas pa�nekovas, moteris nulingavo atgal į mini�, prisijungė prie Ben-Amio, kuris kaip įprastai įsitaisė u� staliuko, stovin�io prie turėklų, ir ka�k� pasakojo kitiems. Greta sėdėjo Kovalskis, i� prie�ingos stalo pusės į jį �velgė Voit, o prie Kolderio glaudėsi mergina � tik neai�ku, katras i� jų kurį prisiviliojo,�� auk�ta �okėja su korsetu ir juoda aksomine suknele, retsykiais atsainiai paglostanti muzikant� tarytum be�d�ionėl�. Visi klegėjo skard�iais balsais, lygiai taip pat trankiai, kaip prie� akimirk� dudeno pats Vinteris. Juos atpa�įstantys praeiviai, kurie kitomis aplinkybėmis viso labo linktelėtų ir apdovanotų artistus �ypsenomis, takti�kai nuslinkdavo tolyn, jei tiktai nebūdavo padaugin� alkoholio, arba įsiliedavo į rat� �monių, besibūriuojan�ių aplink staliukus, ir susmukdavo ant �emės, jeigu nuo gėrimų pertekliaus nebepavilkdavo kojų.

Vinteris nusisuko ir mėgaudamasis trumpalaike moralinio prana�umo akimirka nu�ygiavo iki gėrimų stalo, i�kilusio prie�ais didįjį, pla�iai atvert� kavinės lang�. Jau siekė raudono vyno butelio ir � dėl savo susivaldymo netgi truputį nustebo � vienos taurės, kai i�vydo Liusind�, Amelij� bei tamsiaodį, juodai apsirengusį vyri�kį, pro grūstį besibraunan�ius link Ben-Amio stalo. Įkandin jų sekė nema�as spie�ius �monių, galbūt pora de�im�ių, gal daugiau. �iopsodami aplinkui, vilkėdami beproti�kai pra�matnius vietinius apdarus, prie kurių ai�kiai nebuvo įprat�, jie priminė turistus. Būriui artėjant prie �Blizgan�ių inversijos pėdsakų�, Amelija dirstelėjo per petį ir mostu nuginė savi�kius į park�. Energingai pasidarbavusi alkūnėmis, grupelė i�sisklaidė ir pajudėjo nurodyta kryptimi. Abi Vinteriui pa�įstamos moterys drauge su anks�iau neregėtu vyru u�lipo ant �aligatvio, nusidriekusio prie�ais kavin�. Amelija puikavosi �ydrais, madingais euridiki�kais drabu�iais, i�puo�tais karnavalinių spalvų kutais bei plunksnelėmis, todėl �ventiniame �urmulyje kitiems į akis nekrito. Liusinda pasidabino ta pa�ia beveik balta suknele, kaip per Vinterio ir Kolderio koncert�. Muzikantui dingojos, kad prie�ais nu�vito haliucinacijų su�adintas vaizdas. Jis įsispoksojo į merginos veid� spėliodamas, ar �is ka�kuo pasikeitė. Sunku pasakyti. Kiekvien� sykį, kai jiedu susitikdavo, Liusindos i�orė visuomet pranokdavo atmintyje saugojam� jos paveiksl�.

Ji pastebėjo Vinterį prisiartinusi prie stalo, nusi�ypsojo ir linktelėjo. Ka�k� pasakė Ben-Amiui, gestu pasiūlė Amelijai bei tamsaus gymio vyri�kiui prisėsti, pati �engė prie muzikanto, rankose laikydama did�iul� skrybėlait� nulėpusiais kra�tais ir butelį.

��Sveikas,�� familiariai pasilabino.

��Gera tave vėl matyti. � Oficialių mandagybių atsisakė ir Vinteris. � D�iugu, kad, hmm� sugrį�ai.

��I� numirusiųjų!

��Jei neklystu, kart� tau minėjau, jog su mirtimi susij� potyriai akivaizd�iai pervertinti.

Liusindos i�rai�ka pakito. Veid� perkreipė nuovargis, kurio Vinteris dar nebuvo mat�s.

��Aha, tikrai. � Ji nukor� galv� ir po pauzės ry�tingai pa�velgė muzikantui į akis. � Na, mes turime, apie k� pakalbėti. Nieko prie�, jei atnaujintume santykius nuo tos vietos, ties kuria jie nutrūko?

Jis prajuko.

� �tai kam tie senoviniai apdarai?

��Aha, man buvo �ovusi tokia mintis,�� sumi�usi prisipa�ino Liusinda. � Kosmouoste u�sakiau kopij� i� vie�bu�io apartamentų, kur gyvenau.

��Į tave nepana�u, bet�

���ak, u�si�iaupk�

���sum�stei neblogai.

Mergina pamosikavo buteliu.

���Taliskerio� viskis,�� pasakė. � Nuo kapitono stalo. Jei atvirai, i� Drekslerio aparato, kuris priklauso kapitonui. Norėsi pasivai�inti?

��Paie�kokim vietos, kur galėtume prisėsti. � Vinteris �vilgtelėjo į Ben-Amio staliuk�.

��Tik ne ten.

��Pasakokit,�� paragino Amelija, įpylusi Ry alkoholio. Biologo rankos taip virpėjo, kad jis nepajėgė suimti stiklo. Nustūm�s gėrim� į �alį, pa�velgė Ben-Amiui į akis ir tarė:

��Mano gamybinės brigados nariai �uvo, i�sisklaidė arba pasislėpė, nes pardavėme jūsų darb�, pone Ben-Ami.

Prodiuseris u�simerkė, po sekundės atplė�ė vokus.

��K�? � visi, sėdintys u� stalo, jau �iūrėjo į Ry.

��A� esu jums skolingas honorar� u� autorines teises, be abejo.

Pats atstovauju A�tuoniasde�imt Septintajai Gamybinei Brigadai. Bet tikiuosi, kad jūs parodysite ger� �irdį ir leisite atsiskaityti vėliau.

Ben-Amis numojo ranka.

��Pamir�kit tuos mokes�ius. Sakot, jūsi�kius nu�udė, nes jie pardavė mano darbus?

��Tai mano kaltė. � Ry siurbtelėjo gryno viskio la�elį, atsikvėpė ir i�tu�tino taurel� vienu mauku, tarsi gerdamas degtin�. � Panelė Karlail vie�ėjo mūsų brigados �tabe. U� priėmim� atsilygino pono Ben-Amio kūriniais. Ak, pone Ben-Ami, mes visi �iūrėjome nuostabi� jūsų pjes� apie didįjį princ� Leonid�. Reginys taip mane sujaudino, kad jos pavyzdį i�siun�iau į kelias DK kosmines stotis, įkurtas toje pa�ioje sistemoje. Viena i� jų, Kosmoso U�kariautojų kolektyvas, labai radikaliai interpretuoja ir puoselėja savaranki�kumo idėj�. Spektaklio fragmentas nepaprastai u�gavo jo narius. Ant mūsų jau grie�ė dantį, nes transformavome planet� jankių fermeriams. Pamat� pjesės i�trauk�, apkaltino mus, neva morali�kai i�krypusių jankių paistalais tvirkiname savaranki�k� visuomen�. Kilo ideologinis gin�as, kuris peraugo į konflikt�. Anot jų, Leonidas priklausė revizionistams. Taip būti negali, parei�kėme, ir mūsų įsitikinim� patvirtino jūsi�kis, pone Ben-Ami, kūrinys. Balsavimu apsisprendėme parduoti jūsų darb� kitoms brigadoms bei kolektyvams. Kosmoso U�kariautojų kolektyvas, siekdamas mus nubausti, į planet� atsiuntė savigynos pajėgas, aerokosminės milicijos divizij�. Jie u�griuvo sta�iai i� dangaus, pone Ben-Ami. Mes neturėjome laiko pasirūpinti gynyba! Nieko pana�aus nesitikėjome netgi i� dogmatikų. I�sigelbėjau tik todėl, jog tyrinėjau jūrų gyvyb� toli nuo namų. O jie sugriovė ir mano darbo viet�. Pasislėpiau po vandeniu, i�taik�s tinkam� moment� sprukau pro kirmgrau�os vartus, sulaukiau panelės Karlail gamybinės brigados, kuri, kaip �inojome, ruo�ėsi i� mūsų pasaulio persikelti �ia ir stoti į mū�į prie� riterius.

��O kaip kitos gamybinės brigados?�� paklausė Amelija, stumtelėdama dar vien� viskio stikl�.

� Did�ioji dalis Gamtos Transformacijos kolektyvo bijo Kosmoso U�kariautojų, � su panieka atsakė Ry. � Jie i�ties sumink�tėjo, tap� �emdirbiais kaip jankiai. Pastar�sias dienas ir naktis slapstydamasis kalnuose, pasinaudojau nesusekama �u�hė ry�io įranga��� jis pabaksnojo į karulį, kybantį po kaklu,�� �slapta paagitavau DK kolonijas, įsikūrusias Euridikėje ir u� jos ribų. Susisiekiau su �imtais �monių, kuriuos vietoj baimės apėmė pasipiktinimas. Mes kausimės su tais �unsnukiais Kosmoso U�kariautojais kaip Bre�nevas, kovoj�s su naciais, jankiais, lenkiokais, Pietų Afrikos vergvald�iais ir taip įgij�s savo randus.

Susi�avėj�s bei pasibaisėj�s Ben-Amis nenuleido akių nuo keistojo ma�ylio.

��Kiek, jūsų manymu, yra tų �unsnukių? � pasidomėjo Kolderis.

��Tiktai �imtas milijonų. I�skersiu visus iki vieno, net jeigu teks paaukoti gyvyb� kaip Leonidui.

��Ne,�� grie�tai paprie�taravo Amelija. � Apie �udynes nė negalvokite. Tai ker�tas, o ne kompensacija. Jūs siekiate jiems pakenkti, vien� kit� pribaigti, bet neu�mir�kite sau i�pe�ti naudos. Įsivaizduokite, jog bandote atsiimti skol�.

��Reikalavimas gr��inti skol� nerei�kia karo. � Ry dviprasmi�kai nu�velgė Amelij�. � Kaip DK paai�kėjo, bendraujant su Karlailais. Bet dėl konflikto ir padarytos �alos atsakingi ne vien Kosmoso U�kariautojai. Vieni jie taip nesielgtų. Mes įtariame, kad nagus priki�o nedorėliai siauraakiai.

��Kas?�� �ūktelėjo Kolderis.

��Tariami �vie�iamojo am�iaus riteriai,�� atsakė Ry. � Kurie stengiasi, jog savaranki�ki �monės pabūgtų ir jankių fermeriams nebetransformuotų planetų. Todėl mums gali prireikti prakeiktų Karlailų pagalbos. � Jis maldingai pa�iūrėjo į Amelij�. � Ar sutiktumėt?

��Taip, jei klausiate mano nuomonės,�� atsargiai patvirtino Liusindos proprosenelė. � A� neprie�tarau�iau, jeigu jūs, pasitelk� karius, ma�umėl� įkrėstumėt riteriams į kailį.

Ry pakratė jos rank�.

��Sutarėm?

��Hmm, aha� padarysiu visk�, k� galėsiu. Bet� i� prad�ių privalome įgyvendinti kit� sandėrį. Galbūt.

��Mes neskubam,�� u�tikrino biologas. � Subursime pajėgas. Įgysim patirties.

��Nieko prie�, jei pasitreniruotumėte kovodami su nedorėliais� su riteriais kokioje kitoje planetoje?

��Mielai.

Amelija �iulptelėjo apatin� lūp�.

��Ar galite per nesusekam� ry�io įrang� �ia i�kviesti savi�kius? Slaptai? Norė�iau su jais pasimatyti. Kuo grei�iau.

Ry palinksėjo, nusisuko ir prabilo, tarytum �nekėdamas su savimi, suburbuliavo Ben-Amiui negirdėta kalba. Netrukus atsigr�ė, nusi�ypsojo pakėl�s nyk��ius.

��Minutėl�. � Prodiuseris palinko į priekį. � Jungtinis vadų komitetas neapsid�iaugs, jeigu sugrį�ėliai, Karlailai ir, padėk mums Dieve, komunistai puls riterius.

��Jūs nuo pat prad�ių �inojote, ko tikėtis,�� at�ovė Amelija. � Mes gi aptarėme galimų veiksmų plan�.

��Bet ne taip i�samiai, kad jį vertin�iau rimtai,�� paprie�taravo Ben-Amis. � Ir ne tokiame kontekste, kuriame, hmm� prie antpuolio prisidėtų minėtos pajėgos. Jeigu Jungtinis vadų komitetas i�siai�kins, apie k� �ia kalbėjome, mums gresia nemalonios pasekmės.

Rimtai ap�velg�s veidus, supan�ius stal�, jis nusijuokė.

��Todėl pasirūpinkime, kad vald�ia nieko nesu�inotų.

Lamontas, i�ties�s kojas, sėdėjo ant suoliuko ir drauge su Moraga Higins kosmouosto salėje lūkuriavo, kol i� persirengimo kambarių i�nirs sugrį�ėlių kovotojai. Lauke stovin�ius ultragarsinius ��ydrosios jūros desanto� orlaivius ir kitas transporto priemones u�go�ė �AR gamybos �vaid�ėlaiviai, pakib� ore, u� poros metrų nuo nusileidimo aik�telės. Vienas jų priklausė Karlailams, kiti laivai � A.A. krovininės geldos, DK ��ik�nosparniai�, � sklendė danguje nelyginant armija dė�inių aitvarų. Aplink kosmouosto perimetr� įprastus, ry�kiai raudonai arba geltonai nuda�ytus avarinių tarnybų automobilius pakeitė tamsesnės, masyvesnės karinės ma�inos ir tankai, i� kurių ky�ojo kosminėmis gijomis �audantys pabūklai. Niekas neturėjo teisės nutūpti į Nauj�j� Prad�i� arba pakilti i� miesto be Jungtinių vadų komiteto leidimo; visas oro ir kosmoso eismas buvo nukreiptas �ia. Kad ir kokias viltis puoselėjo Armandas, Euridikės vyriausybė nedelsė griebtis veiksmų, idant u�valdytų padanges. Ant �emės, neva saugumo sumetimais � kol miestas triuk�mingai linksminosi,�� vien� po kito privertė nutūpti netgi ma�uosius entomopterius. I�vykstantys i� kosmouosto galėjo pasinaudoti tik vienbėgiu arba keltais. Vien apie juos pagalvojus, Lamont� apimdavo agorafobijos pojūtis ir i�mu�davo �altas prakaitas. Bet savo baimes, �inoma, teks įveikti. Skrisdamas jis slaptai u�mezgė ry�į su Amelija, ir jiedu nutarė susitikti kavinėje, centrinio parko, Jardin dės Ėtoiles, pakra�tyje. Rodos, toji moteris turėjo ka�kokį plan�, galbūt ketino i�sikviesti kit� Karlailų �vaig�dėlaivį, kuris statmenai �astelės �emyn, nusileis į park� ir visus susems.

I� kambarėlių į sal� pama�u atgu�ėjo sugrį�ėliai, apsireng� menkai kūn� dengian�iais arba prabangiais �venti�kais drabu�iais. Prie poros pirmas atėjo Lorensas Hemondas, tap�s neoficialiu saujelės Euridikės gyventojų ir neseniai atgaivintųjų vadu. Su auk�takulniais auliniais, baltu odiniu �varku, padabintu spurgais ir vietomis nusagstytu tviskan�iais akmenėliais, jautėsi gana laisvai. Jis įbedė akis į Lamont�.

��Pasiruo��s?

��Taip.

��Nepersirengsi?�� paklausė Higins.

Pilotas save nu�velgė nuo galvos iki kojų ir atsigr�ė į �aibogaud�.

��Ne.

��Tu i�siskiri i� aplinkinių.

Lamontas prunk�telėjo.

��Juk a� esu į�ymybė. Nieko negaliu pakeisti. K� pati darysi?

Į palydov� krypo dar daugiau �vilgsnių, nors tuo stebėtis neverta. Metalinis veidas priminė organinį, paslėpt� po kosmetikos sluoksniu, ta�iau visi�kai nesiderino prie juodo medvilninio kostiumėlio.

��Man �ovė mintis,�� pasakė ji. Atsistojusi nusiplė�ė palaidinuk� ir kelnes, sviedė drabu�ius į artimiausi� Drekslerio surinktuv�. Nūnai, likusi vienais apatiniais, panė�ėjo į moterį, kuri savo kūn� nuklojo sidabrinių da�ų sluoksniu. � Na, �tai. Galime pa�v�sti.

Jie kulniavo koridoriumi, kol pasiekė vienbėgio platform�. Įlipo į tu��ias kapsules, kurios, �vilpdamos tarp Naujosios Prad�ios bok�tų ir med�ių, retsykiais stabtelėdamos kitose stotelėse, veikiai u�sipildė keleiviais. Prakaituojantis, lėtai alsuojantis Lamontas i� rankų nepaleido pastovo. Sėdėjo u�simerk�s, bet kartkartėmis dirstelėdavo laukan. Jam nesant, miestas pasikeitė; kaip ir reikėjo tikėtis, nauji bei keisti atrodė did�iausi, senovi�kos i�vaizdos pastatai, sur�sti i� akmens ir betono. Pseudoorganinės, med�ių formas įgavusios, nanogamybos struktūros � bok�tai kartu su pės�iųjų tilteliais,�� kurias i� esmės galima per naktį perdaryti arba sulyginti su �emėmis, buvo labai gerai pa�įstamos ir atspindėjo miesto praeitį.

Planetos gyventojams pri�adėjo audringiausi� vakarėlį per Euridikės istorij�, ir jų lūkes�iai pasiteisino. Visur degė skais�ios �viesos, griaudėjo garsiakalbiai, kiekvienoje taurėje teliūskavo gėrimai, meil�, bent jau �iuo momentu, spinduliavo porelių �vilgsniai. Vinteris kol kas abejojo, ar jiedu su Liusinda irgi priklausė įsimylėjėlių gretoms. Paai�kinusi, kad į park� netrukus atvyks gauja sugrį�ėlių, ketinan�ių įgyvendinti Amelijos plan� ar instrukcijas, kaip į planet� atskraidinti �vaig�dėlaivį, �nektelėjusi apie �į bei t�, ji nuslinko į park� pakalbėti su savo klano nariais ir gausėjan�iu būriu individų, lyg ir komunistų, sprend�iant i� dailiai sukirptų, bet pilkai rusvų apdarų.

Kavinės u�kaboryje Vinteris susirado gitar�, drauge su Kolderiu nukor� kojas nuo turėklų; tiems, kurie teikėsi klausytis, pagrojo ir sutraukė visas dainas, kokias tik atsiminė. Tir�tėjant prieblandai, Vinteris nudūrė akis �emyn, ir apa�ioje, prie staliuko, pastebėjo Liusind�, bendraujan�i� su Ry bei Ben-Amiu, kuris i� savo vietos nepajudėjo kiaur� popiet�, pasitikdamas arba i�lydėdamas �mones, apdovanodamas muzikantus tiek pritarimo �ūksniais, tiek nepalankiu baubimu.

��Ak, jūs, bjaurus paik�iau,�� prodiuseriui i�dro�ė Liusinda. � I� visų �monių, kuriuos galėjote pavaizduoti romanti�kais, pasmerktais didvyriais, būtinai turėjote i�sirinkti prakeikt� nuobod� Bre�nev�.

Ben-Amis patraukė pe�iais.

��Meninė i�rai�ka, brangioji.

��O jūs, kvai�eliai,�� ji atsisuko į Ry,�� pasielgėte lygiai taip pat! Kokia man gėda! Kodėl nesusi�avėjote kitais bever�iais didvyriais? Pavyzd�iui, Mao, Gevara arba gra�uoliu princu �arliu? Ar net�

Mergina i�tiesė rank� link Kolderio gitaros.

��Duok�.

Pa�okusi įrėmė koj� į kėd�, palinko vir� instrumento, pir�tais perbraukė stygas. Tuomet kilstelėjo galv�, pa�iūrėjo Vinteriui tiesiai į akis ir u�plė�ė dain�, 2030� aisiais nuolat skambėjusi� �kotijos auk�tumų salėse bei aludėse. Kaip keista buvo vėl j� i�girsti, beveik nepakitusi�. Eilės galėjo auk�tinti Gevar� ar ka�kokį kit� istorinį, liaupsių nevert�, anot Liusindos, veikėj�. Niekas jam neai�kino, kam skirti tie �od�iai, net ir tuomet, kai jie sklisdavo i� Vinterio lūpų. Geriau pagalvojus, klausimai, k� garbina jakobitų daina, �iūrovų neprad�iugintų, o muzikantas seniai i�moko susilaikyti nuo kand�ių replikų.

Paskutinė eilutė anks�iau skambėjo kitaip. Vinteris susiraukė, mintyse j� pakartodamas. Kra�te tolimam� �od�ius reikėjo sukeisti vietomis norint, kad stulpelis rimuotųsi. Aplinkui nutrūko pokalbiai, ratu i�plito tyla. Liusinda turėjo puikų bals�, kuriuo i�rei�kė, rodės, nuo�ird�i� �irdgėl� ir ilgesį.

Vinteris prisijungė prie eilinio priedainio, ir mergina �iltai, kaip s�mokslininkė, jam nusi�ypsojo, ta�iau u�baigė dain� nuo a�arų drėgnomis, �iban�iomis akimis, atsigrį�usi į Ry.

��A� ne�inojau, kad ji moka dainuoti,�� pastebėjo Kolderis.

Vinteris dėbtelėjo į partnerį, bet �is jau �velgė į u�nugarį.

��U� tav�s,�� pratarė. � Vyrukas, apsireng�s kaip Elvis i� blizgu�ių ir amfetamino periodo. Nesikar��iuok, lėtai apsisuk. Jei neapsirinku, jam knieti susipe�ti su Amelija.

Nuslyd�s nuo turėklo, Vinteris apsigr�ė. U� kelių metrų, nugara į jį, stovėjo Amelija, bema� kaktomu�a įsirėmusi į vyri�kį baltu kostiumu. Atrodė, kad �iūrovai tuojau pamatys, kaip jie susitrenks galvomis. �alia nepa�įstamojo stypsojo ilg�is aptemptu, nudriskusiu kombinezonu, susivėlusiais plaukais ir barzda � Sairusas Lamontas, ne kart� matytas per televizijos naujienas. Jis pasviro link besivaidijan�iųjų, bet nepaleido moters, pana�ios į sekso �aidimams skirt� robot�, lyg vildamasis, kad ji suteiks moralin� param�.

Vinteris priartėjo prie �monių, įsivėlusių į barnį, Kolderis neatsiliko nuo bi�iulio.

��Mes galvojome, kad jūs paruo�ite��� �aukė baltai pasipuo��s vyri�kis.

���sumautas avigalvi, nejau manai, jog mums�

Staiga muzikantus aplenkė Liusinda plevėsuojan�iais bly�kios suknelės padurkais; mergina metėsi ant moters-roboto, apkabino j� ir apsuko. Netikėtas pasirodymas, i�bla�k�s aplinkinių dėmesį, nutraukė kivir�, o Lamontas �engė į priekį ir �velniai suėmė keist�j� porel� u� pe�ių. Vinteris stabtelėjo greta Amelijos, kuri pervėrė jį tū�mingu �vilgsniu, bylojan�iu �pats metas, velniai tave griebtų�. Aplink prie�ininkus ėmė spiestis sugrį�ėliai, kareiviai i� Karlailų klano ir komunistai, pasireng� mūru stoti u� vien� ar kit� pus�.

��Kas atsitiko?�� paklausė Vinteris.

��Tie pusgalviai įsitikin�, kad juos paims mūsų �vaig�dėlaivis. A� neabejojau, jog �itais reikalais pasirūpins prakeiktas generolas D�eikas,�� paai�kino Amelija.

��Po velnių, k� jis gali padaryti?�� atkirto vyri�kis baltu kostiumu. Vinteris įsi�iūrėjo į jo veid� ir po trumpos s�my�io akimirkos atpa�ino Lorens� Hemond�, sugrį�ėlių aktyvist�, paskutinį sykį regėt� Prie�ingybėje prie� kelis subjektyvius mėnesius arba, objektyviu po�iūriu, prie� �imtme�ius.

��Ei, juk �ia��� i�si�iojo Hemondas.

��Taip, taip,�� neleido jam u�baigti muzikantas. � D�iaugiuosi matydamas, kad jus irgi atgaivino. K� ten sakėte?

��Armandas laikosi i�vien su bėglių Jungtinių vadų komitetu ir riteriais. Kad pamatytumėt kosmouost� � jis apsuptas pabūklais. Ginklai, esu tikras, nukreipti ir į miest�. Kosmose, guldau galv�, atgijo gynybinės sistemos. Jos sunaikintų bet kokį į dangų pakilusį objekt�. Vienintelį �ans� i�sigelbėti suteiktų nebent Karlailų laivas, jeigu jis �aibi�kai smigtų į planet�. Mes tikėjomės, jog būtent toks planas�

��Nori, kad jį pa�autų? � suniurzgė Amelija. � Na, jau ne, mulki.

Ky�telėj�s galv� į priekį, Kolderis ap�velgė nedidelį, bet augantį

įsitempusių veidų rat�.

��Vadinasi, riejatės dėl to, k�, jūsų manymu, kiekvienas privalėjo atsine�ti į vakarėlį? Jis pasakė, ji pasakė� Kad Kore�� pamautų ant baslio! Tai apgailėtina, vaiku�iai.

Visi pasi�iau�� su�iuro į nauj� bendr� prie��.

��Dėkui u� pastabas,�� tarė Vinteris. � Bet� taip, gin�ais nieko nepe�ime�

��Atleiskit,�� įsiterpė sidabrinio gymio moteris. � Mes, kaip �inote, turime �vaig�dėlaivį.

Į j� pakrypo suglumusių �monių akys. Lamontas pla�iai i�si�iepė ir su�uko:

��Taip!

I� prad�ių regėjimo lauk� nutvieskė �ydra �viesa, j� palydėjo nuo�mus, i� padangių at�niok�t�s vėjo gūsis, kuris sulenkė med�ius, po gatv� i�vartė kėdes ir staliukus. Vinteris viena ranka įsikibo į turėkl�, kita sugriebė Liusind� u� dilbio. Savo idioti�k� skrybėlait� mergina spaudė prie vir�ugalvio ir veido tarytum menkavert�, apsaugin� kauk�. Vėtra aprimo taip pat staigiai, kaip ir atū�ė. Atkragin� galvas �monės pamatė, kas artėja prie �emės. Tebegriaudėjan�ios muzikos garsus nustelbė riksmai bei klyksmai. Visi i�silakstė i� parko. Vinteris i�girdo, kaip Kolderis su pasitenkinimu tarė: �Tūkstan�iai sprunka spiegdami��

Ta�iau jis, kaip ir kiti, spoksojo vir�un nukor�s �andikaulius. Auk�tybėse atsivėrė vaizdas, kokio ligi �iol niekas nebuvo mat�s. Ore kabėjo apvirt�s kūgis, per kilometr� i�tįs�s kalnas, kuris pama�u leidosi, kol u� poros �imtų metrų palietė �ol� metaline, s�lygi�kai smulkia smaile, �velniai kaip adatėle, smingan�ia į vinilinės plok�telės riev�.

Vinteris suvokė, kad objektas prakti�kai nesiskiria nuo kitų �vaig�dėlaivių, o s�monės kertelėje aidintis klausimas �Kas jį i�laiko danguje?� i� esmės buvo klaidingas, bet giliai viduje vis tiek negalėjo patikėti tuo, k� i�vydo.

��Norė�iau pa�iūrėti, kaip jie sunaikintų �it�, � sumurmėjo Lamontas.

��Nereikia taip kalbėti,�� papriekai�tavo Liusinda. � Ver�iau lipkime į laiv�.

Jie visi nu�ygiavo į parko gilum�, ver�damiesi prie� bėglių sraut�, ir kopė�iomis paeiliui u�sikorė iki nedidelio liuko, ky�an�io po giganti�ka uola. Vinteris rop�tėsi vienas i� paskutiniųjų. Nuo vir�utinio skersinio nukreip�s �vilgsnį apa�ion, jis pamatė, jog Lamontas ir sidabrinė moteris tebestovi ant �emės. Jiedu, rodės, gin�ijosi; galiausiai pilotas pakratė galva ir atsitrauk�s į �on� leido Higins kabarotis auk�tyn. Pusiaukelėje iki liuko sidabraspalvė pasiūbavo nelyginant be�d�ionė ir auk�tyn kojomis prilipo prie i�orinių antenų komplekto. Pla�iai i�si�iepusi, su�uko Vinteriui:

��A� visada norėjau taip paskraidyti.

Muzikantas pajuto, kaip į kuln� ka�kas niuktelėjo. Nuo kopė�ių, tiesiai po kojomis, į jį �velgė Lamontas.

��Keliaukit vidun,�� paragino ilg�is. � Ji pakvai�usi. � Replikos neatmie�ė kriti�kos gaidos.

Kai Vinteris prisitraukė iki liuko ir nėrė pro ertm�, gravitacijos kryptis pasikeitė �imto a�tuoniasde�imties laipsnių kampu. Ka�kieno prilaikomas jis apsivertė ir suvokė, kad kojomis įsispyrė į metalin� lentynėl�. Prisijung�s Lamontas taip pat persisuko, ėmė rab�dintis auk�tyn iki kitos angos, �iojin�ios u� poros metrų. I�orinis liukas u�sidarė. �velgdamas �emyn, kitaip tariant, dangaus pusėn, Vinteris matė, kad visas kerteles, kuriose galima įsitaisyti, tarp laivo įrangos bei mechanizmų, u�ėmė �monės blizgan�iais, akį rė�ian�iais drabu�iais. Jie panė�ėjo įNoting Hilo karnavalo dalyvius, nutrenktus į belang�. Ma�daug pusantro �imto individų alsavimas var�ėsi su persidirbusios ventiliacijos sistemos o�imu.

��Kiek suprantu, jums nelabai patogu,�� i� ka�kur atsklido balsas. � Pra�om neprarasti kantrybės. Skrydis ilgai netruks.

Po penkių valandų �Alkanas drakonas� slap�iomis � bent taip tvirtino pilotas � nusigavo iki Saulės sistemos ir pasiekė Asteroidų �ied�. Prie korpuso prisijungė tarpplanetinis Karlailų transporteris, kuris turėjo visus nuskraidinti į Nauj�j� Prie�ingyb�. Lamontas neprisidėjo prie i�keliaujan�iųjų; laivams atsiskyrus kits nuo kito, Vinteris pro lang� pamatė, kaip nuo neįtikėtino �vaig�dėlaivio �ono atsisveikindama mojuoja keista sidabrinė figūra.

Jie nutolo nuo Krianlaricho per dvide�imt kilometrų į �iaur�, kai Kolderis su�uko:

��Stokit!

Vinteriui nepraslydo pro akis tai, kad Liusinda į jį pa�vairavo susierzinusi.

��Kodėl?

� �ia toji vieta, kur mes nulėkėme nuo plento.

��Dabar ne metas ekskursijoms,�� parei�kė Liusinda. � Galbūt pakeliui atgal�

��Ne laikas bus ir tada,�� įsiterpė Vinteris.

Abu bendra�ygiai nusijuokė.

Vir�yne, per kurį slinko pailgos, dvinarės, gravitacinės �liū�ės, sekdamos bly�kiais kelio pėdsakais, riogsojo surūdij� karo ma�inų ir kovinių transporterių kiautai. Tarp uolų luitų bei akmens riedulių, nusėtų geltonomis mutavusių kerpių dėmėmis, �mirinėjo smulkūs atgrasių formų pavidalai � tiek mechaninės, tiek organinės prigimties. Dangus tviskėjo įdomių spalvų įvairove, bet �ioje stigo mėlyno atspalvio. Ranocho mū�io laukas buvo per daug u�ter�tas, kad po jį �laistytųsi marodieriai; dėl auk�to radiacijos lygio �ia kėpsantis metalo lau�as netiko perdirbimui. Vietiniame konflikte dalyvavusios pajėgos naudojosi s�lygi�kai standartinėmis gynybos priemonėmis ��vir�garsiniais zondais, autonominiais �arvuo�iais, tankais vaik�tū� nais, branduolinėmis bombomis, nanorobotų purk�tuvais � ir puolamosios paskirties įrengimais, kurie, valand� skrisdami vir� Atlanto, ne vien� kart� buvo technologi�kai atnaujinti arba, kas labiau tikėtina, patys transformavosi. �ionyk��ius nuo triu�kinan�io pralaimėjimo apsaugojo tai, jog nema�a dalis u�puolikų per modifikacijos proces� įgavo s�moningumo ir ėmė abejoti savo tikslais. Egzistencines jų dvejones kartu su pa�ia egzistencija per milisekundes nutraukė besiginanti pusė, kuri sav�jį karinių terminų �odyn� papildė fraze �per protingų ginklų problemos�. Puolan�iųjų vadavietė, ko gero, u�mir�o, dėl ko kilo konfliktas, anks�iau, nei jos paleistas spie�ius artilerijos su s�monės u�uomazgomis nulėkė vir� Azorų salų.

Atsidūrus pa�įstamoje aplinkoje, sėdint gravitacinės platformos kabinoje, Vinteriui dingojos, tarsi jis persikėlė į dvinario sunkve�imio salon�, ant kurio prietaisų skydelio puikavosi pornografiniai lipdukai, o grindis palei pedalus ap�nerk�tė cigare�ių pelenai. Nuo anų laikų praėjo �imtme�iai, bet pojūtis įkvėpė ramyb�. Iliuzija i�sisklaidydavo tiktai pa�velgus į u�pakalinio vaizdo ekran� ir pama�ius penkias kitas, įkandin sekan�ias �liū�es. Reikėdavo �iūrėti stipriai prisimerkus, norint, kad lėtaeigiai monstrai primintų sunkve�imius. Ant kiekvienos i� �e�ių �liū�ių tilpo po �valgybinį transporterį ir trisde�imt kareivių. Pajėgas daugma� lygiomis dalimis sudarė kovinės archeologijos specialistai i� Karlailų klano, atgaivinti sugrį�ėlių veteranai ir Ry suburti DK disidentai, Bre�nevo batalionas.

Ta�iau atsitiktinis �iūrovas nuspr�stų viso labo regįs paprast� vilkstin� komersantų, prekiaujan�ių su Skai salos gyventojais. Dėl vyraujan�ių vėjų ir taktinių sprendimų, kai kurių �iabuvių iki �iol laikomų Dievo apvaizda, per karinį singuliarum� sala nukentėjo ne�ymiai. Kitaip nei �kotijos �iaurė ar did�iuma kitų jos kra�tų. Pilis, i�kilusi prie Klaido upės, pateisino savo vard�: i�jos tebuvo likusi nefunkcionali, skersvėjų varstoma, prast� kanalizacijos sistem� turinti, juokingai pasenusi tvirtovė. Formaliai �eimos citadelė įkūnijo Karlailų būstin�, bet klanui u�teko proto j� perleisti senajam donui (titulas skambėjo klaidinan�iai, nes senolis kraustėsi i� proto dėl atjauninimo ir atgaivinimų technologijų) bei jo robotų svitai. Tikroji administracinė Karlailų imperijos sostinė įsikūrė Naujojoje Prie�ingybėje, gerokai patogesnėje ir erdvesnėje buveinėje, netoli Marso kolonijos griuvėsių bei Pirmųjų vartų, kurių atradimas leido �eimai u�valdyti raizginį, nūnai sprūstantį i�jos gniau�tų.

Leisdamasi nuokalnėn, virtinė padidino greitį, nusklendė vir� klonio, apkloto �alia lapija, u� Balachuli�o kaimelio pakrypo į �iaurės rytus, perskrido i�lydytas Fort Viljamo nuolau�as palei (anot Liusindos) pleziozaurais u�tvindytus Did�iojo Slėnio e�erus, pasuko į vakarus, vos tiktai aplenkė Loch Kluanį ir Penkias Kinteilos Seseris � penketuk� kalnų, kurių tankiuose rododendrų mi�kuose (kaip tikino Liusinda) �laistėsi prie�tvaniniai hominidai � pasak neoficialių, bet faktais patvirtintų gandų, ka�kuriuo momentu panaudota genetinė ginkluotė �iose apylinkėse pakurstė keist�, g�sdinantį, atavistinį proces�, � ir galiausiai sustojo Domyje. Loch Duicho e�ero pakrantėje nelyginant pūvantis krūminis dantis ky�ojo apgriuvusi Ailyno Donano salos pilis.

Vinteris su Kolderiu i�lipo laukan pramank�tinti kojas, kaip ir visi kiti, kuriems pasisekė keliauti kabinoje. Kareiviai privalėjo likti vietoje; ry�io linijomis niekas nesinaudojo. Poilsiavietėje, gurk�nodami vietinius gėrimus, Liusinda, Amelija, Ry bei lik� vadai surengė pasitarim�. Nuo jūr�olių, nuklojusių atoslūgio zon�, or� drėkinanti dulksna atsidavė specifiniu metalo kvapu. Kitapus siaurų Loch Longo e�ero �io�ių driekėsi negyvos �emės ruo�as, kurį apnuodijo nuotėkos i� �iaurinės rūd�ių dykumos.

��Sumautas s�vartynas,�� burbtelėjo Kolderis ir prisimerk�s, kad cigare�ių dūmai nepatektų į akis, pa�iūrėjo kaimelio pusėn. Vinteris, i� plony�io plastikinio puodelio siurb�iojantis �lyk��iausi� kav�, i� visų ragautų per daugelį de�imtme�ių, bi�iuliui pritarė. Dornyje akivaizd�iai gyveno �monės, nors jų egzistavim� lydėjo nuolatinės grėsmės. �ionyk��iai u�sidirbdavo pra�ydami i�maldos i� prava�iuojan�ių pirklių. �iuose pasaulio kra�tuose, kur Drekslerio surinktuvo panaudojimas galėjo privilioti pavienius, piktybinius nanotechnikos pavyzd�ius, krovininis transportas ir įprastai pagamintos prekės tapo pirmo būtinumo reikmenimis. Ka�koks vaikis į atvykėlius sviedė akmenį. Kitas pasiūlė įtartinas seksualines paslaugas, jei tik Vinteris gerai suprato darkyt� anglų kalb�. Prakauli paauglė pir�osi saugoti vilkstin� � tikras absurdas � likusi� kelionės dalį, droviai parodė į pistolet�, rodos, aptraukt� chromu po to, kai jis nesuveikė lemiam� kovos akimirk�, ir ankstesniam ginklo savininkui teko pakratyti kojas.

� �inai,�� prabilo Vinteris, nugin�s j� �alin ir i�kaulij�s cigaret� i� Kolderio � pats traukdavo dūm� itin retais atvejais, prie�ingai nuo partnerio, u�kietėjusio rūkaliaus,�� a� jau pradedu abejoti, ar mūsų sumanymas i�degs.

��K� tu sakai,�� nusivaipė Kolderis. � Ir kokia prie�astis galėjo nulemti tavo dvejones? Klaikiai pritempta prielaida, es� karo ma�inos teikėsi i�saugoti ka�k� pana�aus į jų aukoms priklausan�ias smegenų būsenas? Menkavertis įrodymas, jog tokie s�monių failai, jei tik �ie kada nors egzistavo, tebėra �ia ir laukia, kol jas i�vaduos i� duomenų bazių? Juok� kelianti tikimybė, kad masinis �monių atgaivinimas i�vis įmanomas, jau nekalbant apie tolimesnį laiming� gyvenim� visatoje, gerokai pakitusioje ir daugeliu at�vilgių �ymiai nemalonesnėje u� t�, i� kurios juos pirma laiko pa�alino? Siau�

��U�sikim�k �abtus,�� nutraukė partnerį Vinteris.

Kolderis kart�jį nustebino ir nuvylė, įsira��s megabaitus racionalistų polemikos i� devyniolikto am�iaus, įsisavin�s visk� i� eilės, kitaip nei perkeldamas duomenis į kiet�jį delninuko disk�. Bi�iulis panūdo i� savo s�monės i�trinti trikdan�ius religijos pėdsakus, kurie u�siliko nuo atlaidumu negarsėjusios, tėvų jaunystėj e bei jo vaikystėje i�populiarėjusios Tibeto budizmo versijos, ir trumpalaikį paaugli�k� susi�avėjim� (reakcij� į gimdytojų vertybes) sekmininkų baptistų sekta. Vinterį, nors ir gimusį ateistų �eimoje, partnerio u�siėmimas glumino bei kėlė �iokį tokį pasibjaurėjim�. Tas sustiprėjo iki akinan�io įnir�io, kai po mirties ir atgaivinimo Kolderis pateikė naujai suformuluotus argumentus ai�kindamas, kodėl atmeta sugrį�imo galimyb�. Mintis, jog dabar prie�taravimai skambėjo įtikinamai, ne vien erzino Vinterį, bet ir keistai pakurstė susvyravusį ry�t�.

Met�s nuorūk� į purv�, bato kulnu j� sutryn�s, muzikantas parei�kė:

��Mes prikelsime juos visus.

��Jei atvirai,�� pripa�ino Kolderis,�� mane patį ima �iurpas.

Palei vilkstin� nukulniavusi Liusinda liepė bendra�ygiams grį�ti

į kabinas.

��Metas į kelion�, � paskelbė.

Vos tiktai durys u�sitrenkė, ji įjungė variklį. Gravitacinės �liū�ės per metr� atsiplė�ė nuo �emės. Mergina perleido valdym� autopilotui, prietaisų skydelyje pabaksnojo į kelias piktogramas. Jiems pajudėjus pirmyn, Liusinda į �on� nustūmė u�pakalinį liuk�. Priekaboje tarytum kulka �vilgėjo pailgo kiau�inio formos �valgybinis transporteris.

��Pra�om vidun. Tik po jūsų, ponai.

��O tu��ia kabina neatrodys įtartinai?

Ji bedė nyk��iu į prie�akinį ir �oninius ekranus.

��Langai rodys įra�us.

Skverbdamasi pro siaur� tarp�, vik�rus skiriantį nuo sienos, trijulė nusigavo į u�pakalin� per dvide�imt metrų i�tįsusios priekabos dalį. �valgybinio transporterio durelės atsivėrė, ir jie sulipo vidun, kur dviem eilėmis, vieni prie�ais kitus tarytum robotai desantininkai sėdėjo kareiviai, apsi�arvav� ir u�simauk�lin� �almus, vir�utines kūno dalis bei galvas suver�� saugos dir�ais. Grupel� sudarė vien tiktai kovinės archeologijos specialistai; sugrį�ėlius ir bre�nevistus i�sklaidė po kitus penkis būrius. Liusinda nusivedė muzikantus tarpueiliu iki kiaukuto pavidalo sėdynių, įtvirtintų prie�ais valdymo skyd�. Kaip ir anks�iau, abu vyrai atsisėdo �alia jos. Ekranas demostravo toki� pat panoram�, kaip esantis kabinoje, ta�iau buvo platesnis ir vaizd� papildė įvairesnėmis smulkmenomis. �iuo momentu gravitacinė platforma sklendė vir� e�ero, netoli Kamaso Longarto, kur kitados driekėsi tiltas. Ji pasuko į vakarus, nuskriejo palei �iaurinį Loch Al�o e�ero krant� � kairėje pusėje retsykiais su�mė�uodavo pilka jūra,�� galų gale �ovė de�inėn, į sta�ius, gelsvomis dėmėmis pamargintus, per �imtus metrų i�kilusius kalnus, kurių pliki gūbriai slypėjo �emų debesų sluoksniuose.

��K� gi, vyru�iai,�� prabilo Liusinda. � Laikas įra�yti savo kopijas, kol dar neprasidėjo susi�audymas. � Nuo lentynėlės �iupo du �almus, kuriuos u�smaukė vyrams ant galvų, antveid�iais pridengdama akis. Pakibo tamsa. Vir�unosės gelmes apėmė kutulys, kitapus akių obuolių blykstelėjo kibirk�tys, vėl u�si�iebė �viesa, ir muzikantai pamatė, kaip mergina deda įtaisus atgal į jų vietas. Liusinda patikrino duomenų plok�tel�, į kuri� buvo perkelti įra�ai. � Baigta.

Vinteris apgailestavo, kad nepasiruo�ė geriau � neperdavė savo kopijai kokios padr�sinan�ios minties, kuri �ildytų jo antrinink�, jeigu �iam tektų griebtis veiksmų. Naujiesiems s�monės įra�ams atgauti fizinį pavidal� nelemta. Dalyvaujantys ekspedicijoje, i�skyrus DK �utv�, nusikopijavo vakar, į saugias tarnybines stotis, sumontuotas senosios pilies po�emiuose. Dabartinės kopijos keliaus į virtuali� realyb�, vie�pataujan�i� priebėgoj e, kuri� jie ketino pulti� su s�lyga, jog toki� aplink� sugebės aptikti �valgybinis transporteris.

��Ar tau kada nors teko imtis pana�ių priemonių? � paklausė Vinteris.

Ji keistai nu�velgė muzikant�.

��Abejoju. Tam ir reikalingi vergai.

Įveikus dar kelis kilometrus, kalvos liko u�nugaryje, o jūra ėmė vilnyti visai �alia. Prie�akyje, Balmakaros upės �iotyse, tekėjo kaip kraujas raudona srovė.

��Atkeliavome,�� tarė Liusinda. I� autopiloto susigr��inusi valdym�, staigiai pasuko �liū�es de�inėn, i� palaikio kelio persikraustė ant dar bly�kesnio, prie vandens srauto nudrikusio tako. Jie visu grei�iu �ovė �iaurės kryptimi, į Balmakaros kalvas ir rūd�ių dykum�, plytin�i� vir� Duirini�o.

Kamo Tolaido, arba Tūlio Kamo, kaip j� vadino riteriai, priebėg� atstojo grublėta juoda masė, u�imanti kvadratinį �laito kilometr� nelyginant lava, kuri kietėdama įgavo kone organinį koralų pavidal�. Nuo jos atsivėrė vaizdas į Skai ir kitas ma�esnes salas. Dėl gele�ies oksido dulkių � toji struktūra nepaai�kinamai jas traukė arba generavo,�� statinys visi�kai sudarkė kitados vaizding� kra�t�, Loch Karono e�er� skiriantį nuo Loch Al�o. Kadaise teįkūnijusios nereik�ming� mazg� pasaulinėje ry�ių sistemoje � automatinį telefoninių pokalbių tarpinink�, mikrobangų retransliacijos bok�telį, � Tūlio Kamo mikroschemos ėmė deformuotis, pampti iki dabartinių, g�sdinan�ių apim�ių nuo tada, kai JAV karinis DI tapo savaranki�kas, i�degino apsaugines ugniasienes ir įniko siautėti internete.

Tvirtinimai, neva priebėga i�saugojo kai kurias �monių, �uvusių �kotijos pakrantės frontuose, kopijas, priklausė gandų pasauliui, ne k� realesniam u� istorijas apie vaiduoklius: televizijos ekranuose, trisde�imties kilometrų spinduliu nuo struktūros, pasirodydavo keistos senovinės figūros (tų �mėklų vaizdų niekas neįra�ė, ir jie veikiai pasimir�davo), tolimi palikuonys gaudavo anomalias elektronines �inutes (per neapsi�iūrėjim�jas visada i�trindavo), ramiomis, nevėjuotomis dienomis gelsvose dykrose įsi�ėldavo �mogi�kus pavidalus primenantys smėlio verpetai (jokių nuotraukų nei�liko), per pirm�sias transcendencijos valandas, anot prie�taringiausios informacijos, i� JAV karinės bazės nutekėjo keli prane�imai, teigiantys, es� DI baudėsi į save įtraukti s�mones �monių i� abiejų konflikto pusių, savo tiksl� vadino �misija� ir jį, kaip pats tikino, sėkmingai įgyvendino. Karlailai ar �iaip nuotykių ie�kotojai, dreifo zonoje aptik� neatsinaujinusias esybes, tokias kaip u�koduota Izaoko �laimo asmenybė, rado rimtų įrodymų, jog tam tikras s�mones i� tiesų prie� savo nor� įkėlė į singuliarum�, bet papildomų duomenų taip ir nepavyko gauti; mintis pasukti proces� atbuline eiga ar bent rimtai jį i�tirti nė nebūtų atėjusi Liusindai � ir, kaip pati �inojo, niekam kitam,�� į galv�, jeigu ji nebūtų susidūrusi su Euridikės ma�umos, sugrį�ėlių, siekiais.

Dabar svarbiausia tai, jog Tūlio Kamo priebėga prastai saugojama. Ar�iau papėdės, vakarinėje relikto at�akoje, riteriai įkūrė laboratorij�. Da�niausiai vienoje pamainoje dirbdavo ne daugiau kaip tuzinas individų, juos pakeisdavo kolegos i� tyrimų stoties, įrengtos gretimose, bet s�lygi�kai neu�ter�tose Erbusaigo įlankos salose, u� trijų ar keturių kilometrų į vakarus. Tenyk�tės komandos retai kada būdavo didesnės nei penkios de�imtys, i� kurių į kov� būtų pasiruo��s stoti galbūt ketvirtis.

Vienaip ar kitaip, pavojaus signalai turėjo įsijungti, vos tik vilkstinė i�suko i� pagrindinio kelio. Po kelių minu�ių jie pasieks priebėg�; saujelė budin�ių sargybinių įspės savi�kius ir pasirūpins gynyba. Jungtinės Liusindos pajėgos ketino kuo grei�iau įsibrauti į Tūlį Kam�, i� esmės, paimti jį įkaitu � prisidengti post�monių skydu,�� idant struktūros sergėtojai nesiimtų agresyvių atsakomųjų priemonių. Mergina �inojo, kad riteriai bemat sutriu�kintų u�puolikus, jeigu tie įsiveltų į kov� atviroje erdvėje, arba i� salų i�sikviestų pastiprinim�. Jai tegalėjo padėti �AR noras i�saugoti priebėgos vientisum� ir prana�umas, kurį suteiktų netikėtas puolimas.

Prie�akinė gravitacinė platforma persirito per vir�iais ap�ėlusios kalvos keter�, atsidūrė relikto akiratyje� ir j� u�liejo koncentruotos plazminės ugnies pliūpsnis.

Ekranas, kuriam daugum� vaizdinių duomenų tiekė i�oriniai �liū�ių davikliai, pabalo ir po sekundės u�geso. Vinteris su Kolderiu u�kriokė, visi�kai be reikalo bla�kydami Liusind�, kuri pati staugė dalyki�kiau.

��I�sisklaidyt! I�sisklaidyt!�� įsakė kitoms komandoms. I� rikiuotės i�ėjus antigravitaciniam generatoriui, korpusas griausmingai sud�er�gėjo, pasviro! priekį, ir platforma, skrendanti �e�iasde�imties kilometrų per valand� grei�iu, įsirausė į �em�. Kabin� ūmai u�tvindė amortizacinės putos; alsuojant perregimi burbuliukai sprogdavo, ta�iau staigius judesius jie sugerdavo it mil�ini�ka kempinė. Ji įsijungė �valgybiniam transporteriui priklausan�ių i�orinių bei vidinių sensorių rodmenis. Ekrane u�si�iebė liepsnų vaizdai, pakurst� dar energingesnius riksmus. Kolderis įniko bla�kytis, pamėgino ranka u�sidengti veid� ir, putoms suvar�ius most�, ėmė panikuoti. Mergina girdėjo, kaip sunkiai jis �nopuoja, bandydamas į plau�ius įtraukti oro. Kai Liusinda pastūmė pavaros svirtį pirmyn, �valgybinio transporterio vik�rai perrė�ė priekabos grindis, ir po akimirkos pati ma�ina i�siver�ė i� degan�ių platformos nuolau�ų, pakeliui sutrai�kiusi kabin� į �ipulius. Dūmai prasisklaidė. Tūlis Karnas dunksojo u� poros �imtų metrų tarsi giganti�ko, i� juodo stiklo nulieto med�io kelmas, ky�antis savo �aknų apsuptyje. Nuo priebė� gos j� atskyrė trys apkasai, i� kur tebepliekė greita�audis plazminis pabūklas. �AR nukreipė vamzd�ius nuo Liusindos � suprato neįstengsi� pakenkti �valgybiniam transporteriui � į kitas gravitacines �liū�es, i�nyran�ias į vir�ukaln�. Viena i� platformų apvirto. I� priekaboje slypin�io �arvuo�io nebebus jokios naudos, nes jis nepajėgs grį�ti į pradin� padėtį. Likusios u�siliepsnojo ir tė�kėsi į �em�, bet i� griuvenų netrukus i�bildėjo dar trys transporteriai. Karlail sutelkė dėmesį į vairavim�. Vik�rinio visureigio i�orėje ginklai nestirksojo, bet �it� neigiam� aspekt� atpirko s�lygi�kas nepa�eid�iamumas � korpusas neatsilaikydavo tiktai prie� euridiki�k� kosminės gijos projektorių, � ir jo viduje keliaujantys kariai.

Liusinda jau rengėsi perduoti savi�kiams, kad jie u�imtų kovin� padėtį, kai ma�ina u�riedėjo ant fugaso. Pirmagalis pasistojo piestu, ir ji i�vydo debesis. Sekund� kit� u�pakalinė vik�rų dalis stūmė transporterį į priekį � jis siūbavo lyg vaikas, va�iuojantis ant vieno dvira�io rato. Netikėtas sprogimas nutrenkė �arvuotį ant stogo.

Kaip ir bendra�ygiai, mergina trumpam pakibo �emyn galva. Kiaukuto formos kėdės pasisuko ant kardaninės pakabos, lygiai taip pat apvirto ekranas su valdymo prietaisais, ir ji vėl atsisėdo sta�iai.

��Mūsų, regis, laukė, � pra�neko bendruoju kanalu. � Elkitės savo nuo�iūra. Misijos tikslas nepasikeitė.

��A� negaliu kvėpuoti!�� su�vok�tė Kolderis, kurio krūtinė taip spar�iai kilnojosi, kad j� tramdyti ėmė amortizacinės putos.

��Alsuok neskubėdamas.

Muzikantas įsispoksojo į j� nieko nesuvokian�iomis akimis, nelyginant į sp�stus pakliuv�s �vėris. Liusinda papur�kė putas sklaidan�io tirpiklio. Kabin� perskrodė �nyp�timas ir burbuliukų pok�ėjimas. Kolderis vėl u�rėkė, i�kosėjo aitrius purslus.

��Apramink savo bi�iulį, � papra�ė Vinterio mergina. � Tik judėk lėtai.

Ji vėl įsmeigė �vilgsnį į kareivių piktogramas, �vytin�ias prie�akiniame ekrane. I� apvirtusio �valgybinio transporterio �monės i�sigaus per pus� minutės. Reikalingus įgūd�ius jiems įskiepijo per pratybas.

��Visi laukan!�� paliepė Liusinda, pir�tu besdama per prietaisų skyd�. Liukas ne�ymiai prasivėrė ir sustingo. Dirstelėjus per u�pakalinio vaizdo ekranėlį paai�kėjo, jog �arvuo�io paskuigalis įsirėm�s į akmens riedulį.

��Palūkėkit. � Jau nusiriden� �emyn, kariai tupėjo ant lubų. � Vien� minutėl�.

Mergina papra�ė pagalbos netoliese burzgian�io antrojo transporterio. �is pirmagaliu nustūmė u�strigusi� ma�in� nuo uolos luito, apsisuko, ne�ymiai pakeitė kryptį ir nubildėjo pro �alį. Po kelių sekund�ių u�griuvo artimiausi� ugniaviet�, kartu su pabūklais, kaip Liusinda nuo�ird�iai vylėsi, trai�kydamas ir �aulius. Ji atlapojo liuk�.

��Pirmyn!�� kareiviai paeiliui smuko pro ertm�, nusirideno gruoblėta, rūdimis apklota �eme, nėrė į priedang� ir tu�tuojau paleido �ūvius i� plazminių ginklų. U�trenkusi liuk�, ji �vilgsniu patyrinėjo ekran�. Nedideliame mū�io lauke, suprantama, vyravo chaosas � �arvais apsikaust� prie�ai, kaip ir jos �monės, nepaliaujamai �audė ir protarpiais i�nirdavo į akiratį. Laboratorijos sienos, nuo kurių plūdo dalis ugnies srauto, �inoma, buvo nepramu�amos ir �iuo at�vilgiu niekuo nesiskyrė nuo �valgybinio transporterio. Liusinda apsid�iaugė pama�iusi, kad į vien� vik�rinį �arvuotį ir keliolik� tarp jo bei relikto bėgan�ių karių niekas nebepliekia. Antra vertus, priebėgos gynėjai, be jokių abejonių, į pagalb� i�sikvies kovinius orlaivius. I� u�nugario prie jos priartėjo kitas transporteris. Mergina persiuntė vairuotojui signal�, pra�ydama priimti pakeleivius, �iupo nukopijuotų duomenų plok�tel�, vėl at�ovė liuk�, drauge su Vinteriu ir Kolderiu �oko pro ang�. U� poros metrų �iojėjo skylė, vedanti į antr�j� ma�in�. Atstum� trijulė įveikė keliais �uoliais, nukorusi galvas, vir� kurių, plazmos pliūpsniuose, �ir�kėjo dulksna.

Kabinoje jie terado vairuotoj�, Karlailų samdinį, jau i�leidusį laukan visus kareivius. Liusinda stumtelėjo muzikantus link tu��ių sėdynių, pati nurūko į priekį ir įsitaisė greta vyruko, sėdin�io prie valdymo prietaisų.

��Sujunk mane su komanda, apsiginklavusia pra�matniuoju pabūklu,�� liepė ji.

Vairuotojas pakluso. Po sekundės laboratorijos fort� prakiurdė kiaurymė; k�tantys deimanto sluoksniai, rodės, pavirto anglimi. Prie�ingoje statinio pusėje spindulys perskrodė debesis, ir proper�oje nu�vito �ydrų padangių lopinėlis.

��Kad a� nusprog�iau,�� i�lemeno vairuotojas, ligi �iol nesusidūr�s su tokia koncentruota griaunam�ja galia.

��Suk ana ten. � Liusinda parodė į artimiausi� priebėgos �iuptuv�, riogsantį skersai kelio, ma�daug u� penkiasde�imties metrų.

��A� nematau jokio įva�iavimo.

��I�kalk jį pats, velniai tave griebtų!

��Ei, nėra reikalo taip �aukti. � Transporteris nuslinko pirmyn beveik vė�lio �ingsniu. Liko dvide�imt metrų. De�imt. Per sensorius nu�velgusi horizont� ji, kaip ir numanė, danguje pastebėjo du spar�iai didėjan�ius ta�kus. Penki metrai. Mil�ini�kas, storas Tūlio Karno priestato kabelis i�kilo tarsi juodo stiklo siena � beje, lengvai dū�tanti. Vik�rinis �arvuotis tre�kindamas �ukes įsiver�ė pro ertm�, kryptelėjo į de�in� ir pajudėjo platėjan�iu tuneliu. Kabinoje akimoju nustojo veikti visi ry�io įrengimai. Liusinda įjungė pro�ektorius, kurių �viesoje su�vilgo sienos, rievėtos ir briaunotos lyg vidiniai kraujagyslės pavir�iai. Mergina tirian�iu �vilgsniu ir instrumentais nuskenavo siūles, bandydama jas perprasti, į pagalb� pasitelkusi tai, ko nevaliojo perteikti �od�iais, bet nenorėjo vadinti intuicija, vildamasi, kad pirmyk��iame post�monių relikte į�iūrės struktūras, matytas kituose objektuose, kuriuos teko nar�yti, tarnaujant kovinės archeologijos komandoje.

��Prisijunk prie to ta�ko. � Liusinda bedė pir�tu ten, kur susiėjo kreivos �leivos linijos.

I� pirmagalio i�niro ir į sien� smigo lanksti zondo adata. Prie�akiniame ekrane sumirgėjo nesuvokiami, abstrak�ius geometrinius pavidalus įgav� duomenys.

��Vienuolikos matų aplinka,�� pakomentavo ji ir per petį pa�vairavo į Vinterį su Kolderiui. � Jums, vyru�iai, i�jos nebus jokios naudos.

Vinteris nenatūraliai nusijuokė. Jo partneris sėdėjo u�simerk�s ir giliai, lėtai alsavo.

��Keliaujam į centr�, � paragino Liusinda.

��Iki tikslo � pora �imtų metrų, � prane�ė vairuotojas. � U�truksime dvi minutes.

Ji linktelėjo ir grį�o į u�pakalin� transporterio dalį. Kolderis praplė�ė vokus.

��Atleisk, kad supanikavau,�� atsipra�ė. � Mane apėmė klaustrofobija. Galbūt astmos priepuolis.

��Tau derėjo mus perspėti. Kaip jautiesi dabar?

Kolderis apsi�valgė, nukreipė akis nuo ekrano, rodan�io juodo stiklo tunelį.

��I�gyvensiu.

��Puiku. � Liusinda prie�ais save atki�o duomenų plok�tel�. � Kai tik rasime mazg�, į kurį perkelsime informacij�, nedelsdami jus i� �ia i�trauksime. � Mergina padr�sinamai, kaip pati vylėsi, nusi�ypsojo. � Ir kitus, kuriuos i�gelbėsite.

��Praeis nema�ai laiko, tiesa?�� paklausė Vinteris.

��Taip, jei kalbi apie kopijas. Valandos ar net dienos. � Ji pamojo ranka. � Mes asmeni�kai sugai�ime ne daugiau kaip kelias sekundes. Įvedam duomenis ir atsijungiam.

Kolderio veid� vėl perkreipė nerimas.

��A� nenoriu jungtis prie sistemos.

��K�? Vis� darb� atliksi ne tu, o tavo kopija.

��Kuri įsivaizduos esanti manimi.

��Na, taip� Jei norėsi, vėliau persisiųsi atsiminimus. Arba ne.

Jis u�sispyr�s papurtė galv�.

��A� to nedarysiu.

��Bet�

��Tiek to,�� nutraukė j� Vinteris ir patap�nojo partneriui per kelį. � Viskas gerai, bi�iuli. Viskas gerai.

Liusinda sugrį�o prie valdymo skydo tuo momentu, kai �valgybinis transporteris i� tunelio i�niro į centrin� priebėgos dalį � toki� auk�t� ir erdvi�, jog pro�ektoriaus spindulys nepasiekė nei lubų, nei tolimosios sienos. Glotnaus, i� juodo stiklo nulieto pagrindo neter�ė nė menkiausia dulkelė. �en bei ten i�dėlioti instrumentai liudijo, kad riteriai tyrinėjo relikt� sau nebūdingu spar�iu tempu. I� auk�tybių tarsi stalaktitai tįso įmantrios kristali�kos struktūros, nutolusios nuo grindų vos per kelis metrus. Liusinda per�velgė įrantus, kuriuos davikliai atsiuntė į ekran�, nurodė vairuotojui va�iuoti pirmyn, u�sukti u� sienos i�linkio, priartėti prie skliautinės, į kit� priestat� vedan�ios angos ir sustoti u� poros metrų nuo tyrimams naudotos aparatūros. Ko gero, savo �odį vėl tarėjos nuojauta.

Zondo adata antr�syk įsiskverbė į siūl�. �į kart� ekrane nu�vito kra�tovaizdis, topografiniu aspektu pana�us į t�, kurį jie regėjo keliaudami �ia, tik keistai apleistas. Jis priminė kalvas, supan�ias Euridikės relikt�.

��O taip!�� su�uko mergina neabejodama, jog mato �mogui pritaikytos virtualios realybės vaizd�. Liusinda ruo�ėsi įki�ti duomenų plok�tel� į jai skirt� ply�į, kai ekrane pamatė judesį ir tuo pat metu i�girdo vairuotojo riksm�. Kilstelėjusi akis, pastebėjo penkis riterius, laikan�ius kosminės gijos projektorių, nusitaikiusius tiesiai į �valgybinį transporterį. I� apvalios tunelio angos i�niro ir prie bendra�ygių prisigretino dar vienas vyri�kis, rankoje gniau�iantis �Vebsterį�.

��I�lįsk, Karlail,�� įsakė Izaokas �laimas. � Atsistok taip, kad tave maty�iau. Ir neu�mir�k pasiimti duomenų saugyklos.

��I� kur, velniai tave griebtų, gavai t� pabūkl�? � paklausė Liusinda. Salėje tvyrantis oras dvokė taip, lyg juo niekas nebūtų alsav�s tūkstantį metų. Ant stiklinio, pro�ektoriais ap�viesto pavir�iaus krito ilgas merginos �e�ėlis.

�laimas nusi�ypsojo.

��Norė�iau pasigirti, kad jį perėmėme i� tavo piratų, bet tiesa tave dar labiau įsiutins � ginkl� mums perleido Jungtinis vadų komitetas. Jie mane įpareigojo atvykti į �iuos kra�tus, vos tik per an� juoking� koncert� prisipa�inai sudariusi sandėrį su sugrį�ėliais. Atskridau į planet� prie� kelias savaites, kai riteriai nusprendė i�siversi� be vieno savo laivo, netrukus po jų pasirodymo Euridikėje. Kiek girdėjau, vėl privirei ko�ės, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

��Kol kas niekas nesibaigė.

��Tu teisi,�� sutiko �laimas. � Atvirai kalbant, mes nė kiek netrok�tame naudotis pabūklu priebėgoje, o lauke kovotojai� na, tarkim, jie pasiekė savoti�kas lygi�sias. Bet jeigu prireiks, ver�iau rizikuosime įsivelti į abiem pusėms pragai�ting� mū�į, nei leisime tavo gaujai brautis į vietines informacines erdves. Ta�iau nesklandumus galėtume i�spr�sti kaip civilizuoti �monės. Kiek suprantu, kartu su tavimi keliauja du muzikos genijai. Papra�yk porel� i�lipti.

��Jie apsirūpin� kopijomis,�� perspėjo Liusinda, pa�nairavusi į �Vebsterį� �laimo rankoje.

Buv�s �eimynyk�tis nekantriai dėbtelėjo į mergin�.

��Jiems �vaistyti u�taisų nesiruo�iu.

Liusinda apėjo transporterį, gestu paragino Vinterį su Kolderiu i�nirti laukan.

� �tai, kokios s�lygos,�� paskelbė �laimas, kai visi trys atsistojo prie�ais jį. � Kaip pastebėjote, drauge su kolegomis riteriais dairėmės toje pa�ioje vietoje, kaip ir jūs. Todėl, kad ie�kojome tų pa�ių dalykų. I� Juodojo pjautuvo įsigijome � vėlgi leidus Jungtiniam vadų komitetui � nukopijuotus failus su Vinterio ir Kolderio asmenybėmis. I�nagrinėj� u�uominas, aptiktas jų s�monėse, ėmėme ie�koti dviejų moterų, dėl kurių jūs, ponai, esate pamet� galvas. Ir jas radome.

��Airin� ir Arlen�? � skepti�kai pasitikslino Vinteris.

��Taip.

��Vadinasi, dabar teigiate, kad jos i� tiesų egzistavo?�� nusi�aipė Kolderis.

��Rodos. Prie�taravimus, kurių netrūksta jūsų biografijose ar gerbėjų atsiminimuose, nulėmė klaidos, įsivėlusios į kit� lygties dalį, jei galima taip pasakyti. � �laimas trūktelėjo pe�iais. � Jūs, jūsų leidybinės kompanijos ar dar ka�kas � jau nebesvarbu kas � paskleidė dezinformacij� apie Vinterio su Kolderiu ir jų mylimųjų gyvenimus. Esu tikras, jog dėl rimtų, kaip anuomet atrodė, prie�as�ių. Taigi, ponai, Airina ir Arlena i� tikrųjų jųdviejų laukė Fort Viljame.

��Ant kurio numetė atomin� bomb�, � pridūrė Vinteris. Sprend�iant i� tono, �laimu nepatikėjo nė per nago juodym�.

��Vėliau, kai kilo karas,�� pataisė profesorius. � Galbūt po kelių de�imtme�ių, kai įsiliepsnojo konfliktas, per kurį atrado jūsų kūnus. Abi moterys buvo �ia, kai jas pagrobė singuliarumas. Bet mes turime įra�us.

Laisv�j� rank� jis įki�o į striukės ki�en�, i� kurios i�griebė duomenų kortel�.

��Galite jas persikelti į savo informacin� saugykl�, i�sive�ti ir atgaivinti. Jei netikite, patikrinkite, ar sakau ties�. �iaip ar taip, mums nėra reikalo meluoti. Mano �od�ius patvirtins riteriai.

��Ko u�sigeidei mainais?�� paklausė Liusinda.

��Kad jūs i�garuotumėte. Pasi�alintumėte ir nebegrį�tumėte. Perduokite sugrį�ėliams, jog misija �lugo. Nepavyko prikelti nė gyvos dvasios. Airin� ir Arlen� atgaivinsite bet kur, toliau nuo Euridikės, jei tik norėsite. Netgi �emėje, jeigu nuspr�site joje likti. Savo svajones apie sugrį�im�jūs įgyvendinsite.

��Mūsų tikslas kitoks,�� atkirto Vinteris. � Siekiame gr��inti juos visus.

��Susimildami, ponai, jūs gi �inote, kad sumanymas � beproti�kas ir neprakti�kas,�� pastebėjo �laimas. Neįsivaizduoju, kaip būtų įmanoma prikelti visas �ioje priebėgoje įra�ytas s�mones, k� jau kalbėti apie likusias, i�mėtytas po �em� ir kitur. Sugrį�ėliams jūs nieko neskolingi. Atvirai �nekant, jie tesugebėjo atidėti bei sutrikdyti projekt�, dėl kurio patys kartu su jumis ir daugeliu kitų atsidūrė Euridikėje. � Jis i�tiesė kortel�. � Bet kuriuo atveju rimtesnių vaisių jūsų pastangos neduos. Nei riteriai, nei Euridikės vald�ia nebeleis puldinėti priebėgų. Karlailų plė�ikai priėjo liepto gal�. Imkite, k� dovanoju, ir pamir�kite, k� planavote.

Liusinda atsigr�ė į Vinterį su Kolderiu.

��Jums spr�sti, bi�iuliai.

Abu vyrai susi�valgė. Kolderis lie�uviu sudrėkino lūpas.

��Jūs esat pats tikriausias sugrį�ėlis,�� tarė.

��Arba tai, arba nieko,�� nukirto �laimas.

Vinteris nudūrė �vilgsnį į grindis, tarsi nenorėdamas �iūrėti aplinkiniams į akis.

��Gerai,�� po pauzės atsiliepė. � Mes paimsime.

Mokslininkas i�si�iep�s linktelėjo Liusindai.

��Duomenų saugykl�, � papra�ė ir j� palietė savo kortele. � Gerai. Vinteris su Kolderiu, Airina ir Arlena pasireng� linksmintis.

��Kortel� atidavė merginai. � Turėk.

��Dabar jūs i�vyksite,�� prabilo vienas i� riterių.

Visi trys atsitraukė atbuli ir nėrė į �valgybinį transporterį. �laimas nusekė i� paskos, i� rankos nepaleisdamas �Vebsterio�. Jam sustojus greta liuko, muzikantai atsisėdo savo vietose.

Liusinda nudro�ė į pirmagalį ir duomenų plok�tel� įgrūdo į kompiuterį, kurį zondo adata tebejungė su virtualia realybe.

��K�! � u�riko �laimas. � Liaukis�

Mergina atsisuko.

��Mes sugr��insime juos visus,�� paskelbė.

Buv�s �eimynyk�tis �engė į kabin�, prisiartino prie Liusindos.

��Nė velnio,�� atrė�ė. � Taip ir maniau, kad i�krėsi koki� kvailyst�. � Jis pamojo į sien�, i� kurios ky�ojo zondas. � A� jau persikėl�s ten. Laukiu jūsų.

Nuo Krianlaricho jie nutolo per dvide�imt kilometrų į �iaur�, kai Kolderis su�uko:

��Kas per �ūdas?..

Vinteris laiku įsikibo į vair�. Automobilis �astelėjo atokiau nuo stataus kranto, smingan�io �emyn iki e�ero, kuris tyvuliavo kairėje pusėje, vos nesusidūrė su prie�ais atva�iuojan�iu sunkve�imiu ir vėl nurūko A82 greitkeliu, kildamas �laitu, tarp dviejų auk�tesnių kalvų.

��I�sijungė sumautas navigatorius,�� i�ko�ė jis. � Ir autopilotas.

��Po �imts, a� pats vairuoju ma�in�, sėd�iu u� vairo girtas.

Kolderis pakėlė butelį, primerk�s akį patikrino, kiek jame liko viskio.

��Dviese i�lenkėme vos tre�dalį, � į�valgiai pastebėjo. � Tu nė i� tolo nenusita��s.

��Apsvaigti padėjo suktinė. Velnias, mums reikėtų sustoti �alikelėje, galbūt i�kviesti avarin� tarnyb�.

��Neveikia ir telefonas.

Vinterį ka�kodėl apėmė labai negera nuojauta.

��I�bandyk radij�, � pasiūlė jis.

Kolderis nuspaudė grotuvo jungiklį. Dainos i� naujausio albumo, dėl kurio su leidybine kompanija jie sudarė pelning� sutartį � �į vakar� j� at�ventė klube,�� u�leido viet� statinių trikd�ių ū�esiui.

� �ūdas, surask stotį.

��Bandau, seni, bandau. � Jis spustelėjo paie�kos mygtuk�.

Jie beveik pasiekė Ranocho vir�ynės keter�. Vinteris spaudė akceleratoriaus pedal�, bet nevir�ijo �e�iasde�imties kilometrų per valand� grei�io. Stengėsi susitelkti, pasiprie�inti alkoholio ir suktinės poveikiams. Radijas �irpė kaip vinimis braukoma klasės lenta. Kuo labiau skaidrėjo protas, tuo daugiau nuog�stavimų muzikant� u�valdė. Ne tiek dėl pavojingo, neteisėto pasiva�inėjimo, kiek dėl nerimo, kirban�io s�monės gelmėse. Jo vairuojamas �Volvo� atsargiai įveikė kit� vingį ir vos nenulėkė nuo kelio, kai Vinteris i�vydo gremėzdi�k� dvinarį vilkik�, apvirtusį u� poros metrų nuo asfalto, greta kito į avarij� patekusio automobilio.

��Jėzau, mes privalome sustoti ir padėti��� jis suma�ino temp�, pasidairė saugios vietos, kur galėtų stabtelėti. Prie�akyje, u� pusės kilometro, pamatė dar vien� sudu�usi� ma�in�. � Pasirodo, ne vien mums�

��Minutėl�. � Kolderis maksimaliai pagarsino imtuv�. � Ka�k� aptikau.

Radijo stoties garsus nuolat u�go�davo trukd�ių �nyp�timas, jų ausis kartkartėmis pasiekdavo vidurio vakarų tartimi oudenantis, nuo įtampos kone lū�tantis balsas:

���gaunam prane�imus� tiesiog neįtikėtina� Niujorkas ir Va�ingtonas� �ejenų apygarda� giliame mė�le� o Dieve, �monės, melskitės� tai ne pok�tas ir ne� visi�kai nusiaubtas� aukų� Los And�elas� milijonai� melskitės�

Prane�ėj� nustelbė trikd�iai. Vinteris įsuko �Volvo� į pakelės aik�tel� bei sustabdė. Persisvėr�s i�jungė grotuv�. Nuo siaubo, kuris jį apėmė įsis�moninus, k� i�girdo ir kas gresia ateityje, papilkėjo pasaulis. Staiga prot� temdanti migla prasisklaidė, o suvokimas, matyt, nu�vito Vinterio akyse.

��Ne, to negali būti,�� pakratė galv� Kolderis. � Klausyk, seni, liaukis į mane taip spoksoj�s.

��Prie�astis kita.

��K�? Kokia prie�astis?

��A� taip �iūriu ne todėl, kad prasidėjo karas. Noriu suprasti, ar �inai, kur esame.

Kolderis apsi�valgė.

��Mes Ranoche,�� nekantriai at�ovė. � Kur �uvome��� sulig paskutiniu �od�iu u�sikirto ir i�si�iojo. � Ooo�

��Dabar pats į mane taip spoksai.

��A� imu visk� atsiminti.

��Taip, taip,�� i�lemeno Vinteris. � Kokie paskutiniai tavo prisiminimai?

��Mes k� tik įveikėme tilt�� ne, pralėkėme pro t� viet�, kur anks�iau buvo tiltas, tarsi skriedami laivu su oro pagalve� i� ten, kur stovi pilis ir tarpusavyje kru�asi giminai�iai.

��I� Domio.

��Aha. Velnias� ir vir�ynėje matėme ka�kokį svetimos kilmės objekt�, tarytum mudu būtume atsidūr� ateityje, nors taip negalvojome� ne, ketinome į jį įsibrauti� į� į..

��Tūlio Kamo priebėg�, � u�baigė Vinteris. � �tai kur dabar esame.

��Ne, mes dar nepriartėjome��� Kolderis apatine delno dalimi tvojo sau į kakt�. � Jau�iuosi kaip sapne, kurio reik�mė netrukus turėtų paai�kėti.

��A� tave suprantu. Tie reikalai, susij� su ateitimi, nerealūs, bet�

Kolderis virpan�iomis rankomis prisidegė cigaret�.

��Juk tu nemanai, kad mudu neatsisveikinome su gyvybėmis, o tarkim, i�gyvenome ka�kokius, hmm, ne�inau� prie�mirtinius potyrius? Įgijome netikrų atsiminimų? Pavyzd�iui, apie kit� gyvenim� arba�

��Apie kosmos�, Mars�, miest� i� �aulio �vaig�dyno? Liusind�? Gvinet� Voit? Amelij� Or? Pilį prie Klaido upės ir �io ryto kelion� per senovinį mū�io lauk�, piln� suniokotų ma�inų?

��Prakeikimas. � Kolderis pakratė galv�, lyg mėgindamas surikiuoti mintis. � Kokia velniava �ia vyksta?

��Spėju, kad virtuali erdvė, � jei tik i�ties joje atsidūrėme ir bandome sugr��inti Arlen� su Airina,�� mums privalo atrodyti tikrovi�ka. � Vinteris atsigr�ė į apvirtusį, nūnai degantį vilkik� � O taip, tikriau nebūna. Va�iuojam.

��Ar nebus per daug pavojinga?

��Vargu ar mes �ūsime. Lekiam į Fort Viljam�, kol jo neu�� griuvo atsakomasis amerikie�ių smūgis.

Vinteris vairavo nutrūktgalvi�kai, ta�iau jie neu�simu�ė. �Volvo� nu�vilpė palei sudu�usius automobilius ir klonyje vingiuojan�ias �arvuo�ių kolonas, per i�tu�tėjusį Balachuli�� bei pustu�tį, vietomis chaoti�ku �urmuliu u�tvindyt� Fort Viljam�. Kelionė u�truko ma�iau nei valand�. Bi�iuliai susirado vie�butį, įrengt� toliau nuo centrinės gatvės, ir įbėgo į jo bar�. Visi sėdėjo u� staliukų, neatplė�ė akių nuo savųjų ekranėlių arba did�iojo sienos ekrano, kūk�iojo kalbėdami telefonais, maukė stiprų alkoholį, rūkė, dantimis grem�ė krumplius. Abi moterys, susiėmusios u� rankų, atsisuko į duris.

Airina ilgais �viesiais plaukais ir bly�kiai mėlynomis akimis įsitaisė ant odinio savo apsiausto, kuriuo apklojo kėd�. Juodbruva, ma�utė, ne k� u� Kolderį auk�tesnė Arlena kūprinosi; u� siaurų, sta�iakampių rėmelių su l�iais ry�kiai �ibėjo jos akys. Akiniai. Dvide�imt pirmame am�iuje �monės juos dar ne�iojo. Vinteris ir Kolderis pripuolė prie jų. Koki� minut� visi stovėjo apsikabin�, verkdami bei juokdamiesi.

Ketvertukui susėdus, pirmoji prabilo Airina:

��Dėkui Dievui, jūs gyvi. Girdėjome, kad u�simu�ėte per avarij�, kai po pirmojo elektromagnetinio impulso sugedo navigacinė bei kitos automatinės sistemos.

��Būtent taip ir atsitiko,�� patvirtino Vinteris. � Bet mes grį�ome jūsų.

� �inom,�� atsakė Arlena. Patalpoje �ypsojosi tik ji su Airina. � Mudvi jūsų laukėme. Neilgai, bet� lengva nebuvo. Galėjot ir nepasirodyti.

�viesiaplaukė nukreipė akis į lang�, u� kurio atsivėrė vaizdas į jūr�.

��Atsakomasis smūgis � ne u� kalnų, � tarė. � Gana greitai mums reikės sprukti.

Kolderis pa�oko.

��Velnias, velnias� taip. A� ma�iau griuvėsius�

Airina trūktelėjimu privertė jį nusileisti ant kėdės.

��Viskas gerai. Mums liko valanda. Laiko u�teks.

Vinteris stebeilijosi į mylim�j�, kaip visada gėrėdamasis jos akimis, skruostikauliais ir lūpomis.

��Jūs �inote, kas �ia vyksta,�� pasakė.

��Teisingai,�� atsiliepė Airina. � �inome gerokai daugiau u� judu.

��O jie?�� Vinteris vog�iomis pa�nairavo į kitus �mones, bare stebin�ius televizijos naujienas. Pats jautėsi kaip �nipas, keliautojas laiku arba vaiduoklis.

��Kai kurie nujau�ia,�� atsakė Arlena. � Dauguma tebeskendi priverstinėje iliuzijoje, nes atkuria mintyse ganėtinai skausmingus prisiminimus. Tiek to. Nieko jiems nenutiks. Tiksliau, vietiniai jau�iasi puikiai. Neįsivaizduojate, kaip puikiai.

Vinteris palingavo galva, įbedė akis į ne ma�iau suglumusį Kolderį.

��Nesuprantu. Mes ketiname jus i� �ia i�traukti. Prane�ti, kad sugebėtume jus i�gelbėti. Kiekvienas i� mūsų�ino, jog esame virtualioje erdvėje. Galėtumėt perra�yti s�mones į kūnus, prisikelti i� numirusiųjų. Dabar 2367� ieji. Prie� �monij� atsivėrė visa galaktika, nauji toliai. Kirmgrau�ų, �vaig�dėlaivių, am�inos jaunystės ir atgaivinimų pasaulis. Mūsų pastangomis tiek jūs, tiek kiti �monės i�trūktų i� �itos, �itos�

��Mes visk� �inome,�� nutraukė jį Airina.

��Kaip?�� paklausė Vinteris. � Su i�ore padeda susisiekti ka�kokia ry�io įranga?

��Ne. �tai kur problema. Bet j� aptarsime vėliau. � Staiga moteris �velniai nusi�ypsojo, i�tiesė rank�, sau įprastu judesiu paglostė seniai neskust�jo skruost�. � Ak, brangusis, a� taip tav�s ilgėjausi. Net ir�

��Mus aplankė juokingos i�vaizdos ma�ylis,�� įsiterpė Arlena. � Na, jis taip atrodė, kai mes pirm� kart� susitikome.

��Kas?�� pasitikslino Vinteris.

��Izaokas �laimas,�� atsakė Airina. � Ma�y� i� Izraelio. � Ji priekai�tingai nu�velgė mylim�jį. � Anks�iau turėjo vergauti tavo draugei Liusindai. Kokia siaubinga moteris.

��Ji ne��� u�sidegė Vinteris.

��Ne draugė ar ne siaubinga?�� matydama, kad jis sumi�o, Airina �yptelėjo. � Mes susipa�inome su visais jūsų patirtais i�gyvenimais ir veikla.

��Moki skaityti mūsų mintis?�� pasibaisėjo Kolderis.

��Ne. � Airina u�simerkė, delnu perbraukė abu vyrus. � Ne visai. Na, �iūrint, k� turi omenyje sakydamas �mūsų� ir��� nevilties sklidin� �vilgsnį ji nukreipė į Arlen�. � Ar tavo atmintyje i�liko tokie vaizdai? ��sumostagavusi ranka, pridūrė: � Toks da�nių diapazonas?

��Regis, �į t� mums prasitarei,�� pakomentavo Vinteris ir i� jos sulaukė supratingos �ypsenos.

Muzikant� vėl u�plūdo keistas jausmas, kurį i� pat prad�ių pakurstė �ionyk�tis pasaulis � aplinka rodėsi tikrovi�ka, lyg ir nesiskyrė nuo praeityje egzistavusios realybės, ta�iau su �ia neturėjo nieko bendra. Greta sėdinti Airina tarytum nu�engė i� prisiminimų, vis dėlto ji buvo kitokia. Jo Airina niekuomet nesakytų �da�nių diapazonas�. Tik ne tada, kai nesiderėdavo dėl radijo eterio. Nei kasdieni�kai, nei metafori�kai. O antrininkė i� virtualios erdvės tuos �od�ius i�tarė be jokios u�slėptos prasmės.

��Atne�kit mums dar i�gerti,�� papra�ė Airina. � Man � atskiestos degtinės, Arlenai � d�ino su tonikų ir� ooo��� su�uko ji ir pakėlė antakius, nes dirstelėjusi per petį i�vydo ka�kokį �mogų.

��Geriausio u�eigos viskio,�� parei�kė Izaokas �laimas. Prie stalo prisitrauk�s kėd�, atsisėdo. � Su ledukais.

��Kokakolos nebegeriat?�� pasiteiravo Kolderis.

�laimas vilkėjo juodus, i�blukusius mar�kinėlius su skriejan�iu pingvinu ir �ūkiu: �Kur norėtum, kad �iandiena tave nuvestų?� Jis draugi�kai nusi�ypsojo muzikantui.

��Gal a� ir �ydukas, bet nesu pagonis.

��Gersit viskį su ledu?�� vyptelėjo Vinteris. � Su tikruoju tikėjimu jūs vis tiek nedraugaujat.

��A� neturiu pinigų. � Atsistoj�s Kolderis panar�ė savo ki�enes^ Buv�s Liusindos �eimynyk�tis nusijuokė.

��Jumis dėtas, dėl to nesijaudin�iau.

Visi �vilgsniais palydėjo Kolderį, kuris nu�ingsniavo prie baro ir i�pilstė gėrimus.

���Lagavulinas�,�� paskelbė grį��s su languotu padėklu. � Trigubos porcijos. Vienas su ledukais��� jis apsimetė sudreb�s,�� lik� du su vandeniu. O �ia tai, k� u�sakėte jūs, ponios.

��Arlena u�siminė, kad nebeprimenat juokingos i�vaizdos ma�ylio,�� prabilo Vinteris, su pasitenkinimu siurb�iodamas viskį, įdėmiu �vilgsniu varstydamas atvykėlį. � Laukiu nesulaukiu įrodymų.

��O, a� galiu jums pateikti įrodymus. � �laimas s�mokslininki�� kai pa�vairavo į abi moteris. � Mes galime. Bet pirmiausia leiskit pasiai�kinti. Jei tik man nesutrukdys menko da�nių diapazono apribojimai. � Pasisuk�s į Kolderį, sumataravo dviem pir�tais, paėmė atki�t� cigaret�. � �ia atsibeld�iau puoselėdamas pana�ius tikslus, kaip ir judu,�� t�sė u�sirūk�s. � Tiksliau sakant, visi�kai prie�ingus. Jums magėjo pasistengti, kad �monės i� �ia i�trūktų. O a� siekiau jums sukliudyti.

��Kodėl?�� pasiteiravo Kolderis.

��Geras klausimas,�� galvos linktelėjimu pripa�ino �laimas. � I� dalies todėl, kad u�sigeid�iau įsiutinti Liusind� Karlail. Taip, elgiausi niekingai, bet� po velnių, jūs patys pabandykit a�tuonerius metus praleisti jos skafandre. � Jis nusikvatojo. � I�krypėliai. Manau, suvokiat, apie k� kalbu. Buvo ir kita prie�astis: i� riterių su�inojau, jog nemok�os, įsibrov� į post�monių virtualyb� � ne �iaip draskydami technin� įrang�, kaip Karlailų klanas, bet ki�dami purvinus nagus prie programų, � gali pakurstyti vietinius singuliarumus, dėl kurių kvai�ta mūsų bi�iuliai, Pagrobimo nuokru�os. A� pakankamai ilgai prakiurksojau pragaro skylėje, kad supras�iau, kaip įjuos reaguotų eilinio �mogaus s�monė. � �laimas nurijo didelį viskio gurk�nį. � Įsivaizduokite nuobodulį, kurį tenka k�sti tūkstantmetį, apsieinant be cigare�ių arba kitokių jums patinkan�ių dalykų. Ai�ku, Liusindai nė u� k� neprasitar�iau, ta�iau, tapus jos tarnu, mano padėtis tam tikra prasme pagerėjo.

��Kas jus įki�o į pragaro skyl�? � pasidomėjo Vinteris.

��Turbūt pats, jei tik mano originalas pana�us į dabartin� esyb�. A� sau nelabai patinku. Bent jau ne toks, koks buvau. � Jis sumaigė nuorūk�. � Stengiuos pasitaisyti, ir man sekasi. � Pasir���s nusijuokė. � Man sunku paai�kinti. Turėsime tai parodyti.

Airina suėmė �laim� u� rankos.

��Visų pirma privalome juos įspėti. Elkimės s��iningai.

��O taip. Kai atskleisime ties�, �monių sugr��inimas arba mėginimai u�kirsti jam keli� jums, manau, neberūpės.

��I� prad�ių norė�iau kai ko paklausti,�� tarė Kolderis. � A�, hmm, niekada neprijau�iau sugrį�imo �alininkams, bet� kaip i�vis pavyko ka�k� i�gelbėti?

�laimas patraukė pe�iais.

��Vienus i�saugojo nanotechnikos spie�ius, aplenk�s atsakomuosius branduolinius smūgius. Neretai i�tisomis sekundėmis. Kiti jau buvo įsikėl� į tinkl� per jungtis, įdiegtas telefonuose, kompiuteriuose, �od�iu, įvairiose įrangose. Kai jas i�degina DI, nuveikti galima daug k�. O likusiems, ties� sakant, neleido pranykti dedukcija ir rekonstrukcijos procedūra. Kitaip tariant, masinis neurode�ifravimas.

Airina jau ruo�ėsi ka�k� pridurti, bet �laimas j� sustabdė, ne�ymiai suraukdamas antakius.

��Bet visa tai neturi jokios reik�mės,�� t�sė jis. � �ios priebėgos pajėgumai labai riboti. Tarp �vaig�d�ių arba, anot jūsų, tikrame pasaulyje, egzistuoja procesoriai, gebantys atkurti ne tik kiekvien� asmenį, kuris gyveno, bet ir kiekvien�, kuris galėjo gyventi. � �laimo veidas apniuko. � Kartu su jo daliai i�puolan�iais d�iaugsmais ir kan�iomis. Esu tikras, jog didieji protai � neparastai nuostabūs, bet maloniais ar mielais jų nepavadin�iau.

��Kaip ir menininkų, � pridūrė Airina.

��Prakeikimas,�� sugrie�ė dantimis Kolderis. � O a� galvojau, kad slegian�iai veikia mahajanos budizmas.

�laimas lėtai palinksėjo.

��Nėra jokios karmos, lemties ar atlygio u� nuopelnus.�� Jis atsistojo. � Bet yra rojus.

Kolderis i�pūtė akis.

��Pasak jūsų, visa griaunan�ios ma�inos ir jas į darb� paleid� �unsnukiai padarė ka�k� gero?

��Geri ar blogi esti įvairūs dalykai, bet ne norai ar ketinimai. Kaltinti derėtų tiktai prot� ir kvailum�. Pastarasis būdingas �monėms, o intelekto auk�tumas pasiekė visi, kad ir kaip u�gimė. Tuojau parodysiu.

��Minutėl� � i�si�iojo Arlena.

��Taip, �inau. � �laimas atsigr�ė į muzikantus. � Be įtikinamo perėjimo keisti virtualios aplinkos nevalia, antraip kelionė teprimins iliuzij� arba jūs nenustygsite vietoje, u�sigeid� prisikapstyti iki pamatinio realybės sluoksnio. Pasekmės, saky�iau, jūsų neprad�iugintų. Bet �iuo atveju įtikinamo perėjimo scenarijus ka�kaip nepritinka prie įvykių logikos. � Jis piktd�iugi�kai i�si�iepė. � Įsivaizduokite, kad mir�tate ir patenkate į dangų.

��Po velnių, � sumurmėjo Airina. � Man nė kiek nesinori vėl i�gyventi tų potyrių.

�laimas jau �iūrėjo pro lang�.

��Pradedam,�� tarė jis.

Vinteris pa�oko. Ka�kuriuo momentu suvokė, kad jo kūn� į dalis pjausto atskriejusios stiklo �ukės.

Airin� jis visada laikė savoti�ku angelu. Nūnai ji i�ties tokiu tapo. Visuomet galvojo daug k� i�man�s. Dabar galėjo pasigirti tikru �inių lobynu. Apgailėtina, ribota asmenybė, besivadinanti D�eimsu Vinteriu, i�garavo, nuslydo kaip prakaituoti drabu�iai. Jis �valgėsi vienuolikos matmenų erdvėje, pama�u įsis�monino bendr� vaizd�. �ia visi sklandė laisvi bei kupini ry�to, kurį su�adino valia, kaip ir priderėjo. Pats Vinteris tebegrimzdo į suvokimo gilum�, i�tikimas savo apsisprendimui, svyruodamas, bet nusiteik�s ry�tingai. Mintis, jog kadaise tokių prie�ingumų sugretinimas būtų atrod�s paradoksalus, sukėlė juok�.

��Tu norėjai perspėti mane dėl �ito?�� paklausė Airinos.

Jos �ypsena saulėtekiais nutvieskė tūkstantį pasaulių.

��Tu norėjai mane i�gelbėti nuo �ito?�� moteris pamojo ranka į pagrobtuosius, padangėse knib�dan�i� jų mas�, s�monės galia u�liet� galaktik�. � I�gelbėti juos?

Vinteris pratrūko uragani�kai griausmingu juoku.

��Kas gi ten?..�� mintyse jis i�vydo bar� i� Fort Viljamo vie�bu�io, tarsi mikroskopo skaidr�, kuri� regėjo per teleskop�, prispaust� prie akių ne tuo galu. Pamatė į trimat� erdv� nutrenktus jų pavidalus, per audring� konstrukcijų sprogim� į gabaliukus drykstan�ius kūnus, klykian�ius ir mir�tan�ius �mones.

��Taip i� tikrųjų nutiko,�� pasakė Airina. � Mudvi su Arlena bei likusieji, �ia persikėl�,, mes visi mirėme. Praradome gyvybes. Am�iams. Niekas atgal neparsigaus. Entropijos procesas negrį�tamas, nebent tiktai did�iuosiuose visatos cikluose. Mes su Arlena �uvome lygiai taip pat, kaip ir judu su Alenu padėjote galvas valanda anks�iau. Bet, �iūrint kitu kampu, taip neįvyko.

Ji parodė, kas i�ties atsitiko.

Vinterį nukratė ledynme�ių �altis.

��Tu niekada negyvenai?

��Gyvenu dabar,�� atsakė Airina, ir ledo klodai i�tirpo.

Nebeliko k� sakyti.

��O taip. Neap�iuopiamybės tapatybė.

��Ka�kas pana�aus.

��Kodėl mes kalbam, kai?..

� �nekėsimės, kol jausi poreikį klausinėti.

Jį pakuteno min�ių antplūdis.

��A� fizi�kai tebejau�iu kutulį.

��Vadinasi, tau nieko blogo nenutiko.

��Tu nepasikeitei.

Jos juokas i�sprogo kaip pulsaras.

� �tai kas keis�iausia. Kas kelia nuostab�.

��Ne. Keis�iausia, kad a� vis vien nesu patenkintas. Mane pan�ioja ka�kokie apribojimai.

Airinos atodūsis nuvilnijo lyg plazmos srautai.

��Tu teisus. � Sugniau�tu kum��iu ji smogė į kru�� kometų, kurias i�ta�kė į �alis. � Mes tikrai suvar�yti. Juk tūnome sumautame Tūlyje Kame! O tu ir��� ji linktelėjo į Kolderį su �laimu,�� �jūs parodėte, kuo galėtume tapti! Kokių dar poky�ių sulaukė galaktika!

��Raizginys. � Mintis perliejo it geismas. � Bet raizginį sukūrė�

��O��� Vinteriui parod�ius, aiktelėjo moteris. Kaip jis �inojo, k� daryti? Matė relikt� Euridikėje, bendravo su Liusinda, ir dabar taip ai�kiai suvokė ties�, jog toji įgavo ma�ne fizinį pavidal�, kurį apibrė�ė jo rankų mostai.

��Ir �vaig�dėlaiviai!�� su�uko Arlena. � Pa�iūrėk, kaip jiems neleid�iama pa�eisti prie�astinių ry�ių! Koks pasi�ventimas, dėmesys smulkmenoms, darbo i�baigtumas!

��Darbo, kurio būdami �ia neatliksime,�� tarytum tektoninės plok�tės sudundėjo �laimo balsas.

��Bet pa�velk��� ji pamojo į raizginio, besiformuojan�ių vartų, kontūrus.

��Taip, taip, matau. � �laimas apdovanojo Vinterį �ypsena, �ioruojan�ia nelyginant ledas kalnų vir�ūnėse. � Saky�iau, labai sumanu. Gal dabar�

��Palūkėk��� suturėjo jį Arlena.

�įkart �laimas nukreipė dėmesį į j�.

��Tebūnie,�� sutiko nenoriai kaip ledynas, kuris prie�inasi saulės spinduliams. � Tam tikra prasme esame sau skolingi.

Kartu su jais juoktis prapliupo malonės sklidinos �inių erdvės.

��A� laukiu,�� ore pakibo �laimo �od�iai.

Vinteris ir Kolderis pripuolė prie valdymo skydo, beveik u�griuvo vairuotoj�, Liusind� bei mokslinink�.

��Ko laukiat?�� paklausė Vinteris.

��Jūsų dviejų. Persikėliau ten, ketindamas jus sustabdyti ir esu tikras, jog savo tiksl� pasieksiu.

��Taip, pasitikėjimo tau nestinga,�� i� ekrano atsklido linksmas balsas. �laimo balsas.

Vis dėlto Vinterio akis pirmiausia prikaustė Airinos veidas. Tapatus i�likusiam atsiminimuose, bet pakit�s. Tryk�tanti neapsakomu gro�iu ir protu, moteris �ypsojosi muzikantui tarsi Ieva. Nekilo jokių abejonių, kad jį mato, nors ekranas neturėjo kamerų. Galiausiai Vinteris pastebėjo kitus: Arlen�, Kolderį, �laim� bei save � tokius pat, ta�iau pasikeitusius, ir mini�, jų u�nugaryje, regis, nusidriekusi� iki begalybės. Visi ka�kur keliavo, bet ne į �valgybinio transporterio saugykl�.

��Tau reikėtų kai k� �inoti,�� pasakė Airina. � Jūsų prisiminimai apie mus nėra tikri. Kaip matai, jie tapo realybe.

Vinteris pajuto, kad jo pasaulis antr� kart� per kelias minutes apvirto auk�tyn kojomis.

� �laimas melavo?

��Ne. Tiesiog buvo suklaidintas. Drauge su riteriais pasinaudojo jūsų atsiminimais, kad mus surastų. Bet �ioje aplinkoje paie�kos parametrai įgavo detalum�, kuris tiksliai apibrė�ė reikiam� objekt�. �mogaus kūno, s�monės ir atmintyje atkurto gyvenimo specifikacijos tokios elementarios, kad jų nebeįmanoma atskirti nuo minėto objekto. Mums gyvyb� suteikė pati paie�ka.

��Jūs privalote i�vykti,�� įsiterpė Arlena. � Kalboms nebėra laiko. Kaip ir poreikio.

Virtualiųjų antrininkų formos pakito ir i�garavo. Ekrane vėl nu�vito prie�akinis vaizdas. Į stikl� pana�ios sienos sujudo, ėmė vilnyti įvairiausiomis spalvomis, tarp kurių i�sisklaidė autenti�koji, juoda. Persigand� riteriai įniko sukioti galvas ir kosminės gijos pabūkl�.

��Perduok jiems, kad liptų į transporterį, � liepė Liusinda.

�laimas pakluso įsakymui. Kai vyrai sugu�ėjo vidun, ir liukas u�sitrenkė, jis suriko:

��Kelias, kuriuo atlėkėme mes, trumpesnis. I�ėjim� atrasime u� dviejų �imtų metrų.

��Tikiuosi, anga i�liko,�� tarstelėjo mergina.

Vairuotojo valdoma ma�ina u�suko u� kampo ir nubildėjo ilguoju tuneliu. Pro�ektorių jungti nebereikėjo. �viesa tvieskė nuo sienų. Rodės, tarsi jie ver�ėsi i� vaivoryk�tės � taip ry�kiai �vytin�ios, kad u� vairo sėdintis vyrukas ne i� karto pastebėjo atviro dangaus lopinėlį. Pro ertm� i�nir� ant pliko �laito, nuo kurio ka�kas nutempė aukas, bet nepa�alino ginklų ir i�degintų transporto priemonių, bėgliai tolumoje pamatė visomis kryptimis sprunkan�ius vik�rinius �arvuo�ius bei gravitacines riterių platformas.

Nuo angos jie nutolo per pus� kilometro, kai �laimas prabilo:

��Ei, druskos stulpais nepavirsime. Jei norim, galime atsigr�ti.

��Gerai,�� atsiliepė Liusinda. � Trumpam sustok.

Nors ir nenoriai, vairuotojas nurodym� įvykdė. Mergina ekrane įjungė u�pakalinį vaizd�. Tūlio Kamo priebėga nebepriminė juodos, stiklinės �aknų sistemos, okupavusios rūdimis apklot� at�lait�. Spalvinga, i�ve�ėjusi kaip koralai, nenumaldomai plintanti ji panė�ėjo į metalo lau�o aik�tel�, u�verst� mechaniniais, spindin�iais planetariumais, nuo kurių atsiskirdavo rateliai, besisukantys ir kylantys auk�tyn nelyginant �aisliniai sraigtasparniai, sklend�iantys �alin tarytum kiaulpienės pūkai.

��Kad. Mane. Kur,�� i�lemeno Liusinda. � K� mes pridirbome?

��Tuojau pasakysiu,�� urgztelėjo �laimas. � Jūs�

��Ne,�� nutraukė jį Vinteris. � A� pasakysiu jums. Neįsivaizduoju, ar priebėgoje slypin�ios s�monės tebuvo duomenų failai, nenumanau, ar tie ka�kaip funkcionavo, bet jūs taip pat nepateiktumėt tikslaus atsakymo. Antra vertus, į virtuali� realyb� pirmoji nusigavo jūsų kopija, kuri ir nulėmė permainas. Galbūt tenyk��iai nieko nenutuokė apie did�i�j� galaktik�, ne�inojo, k� nuveikė kitos s�monės. Gauti u�tektinai informacijos galėjo i� jūsi�kio antrininko. Toji erdvė i�plis į kiekvien� �emės priebėg�, ir mes niekaip jos nesustabdysime. Negailestingo Pagrobimo paveiktos s�monės nebenorės ir nejaus poreikio �ia sugrį�ti. Dabar visoms maga i�keliauti, ir tokį �ans� joms dovanojote jūs. � Jis patap�nojo �laimui per petį. � Dovanojote j� mums. Turėtumėt savimi did�iuotis.

��Kas, jūsų nuomone, yra �ia?�� Kolderis parodė į ekran�, vir� priebėgos, kuri spar�iai transformavosi.

��Vartai,�� atsakė Liusinda ir perjungė prie�akin� panoram�. � Keliaujam.

��Su�ikom vis� reikal�, � pratarė Kolderis. Mergina krūptelėjo.

��Jūs bent apsirūpinote kopijomis,�� pasakė �laimas.

Abu muzikantai sutartinai atsisuko į mokslinink�, ir savo bi�iulio veide Vinteris į�velgė įnir�io bei nusivylimo mi�inį, kuris degino jo paties gerkl�.

��Tai ne kopijos,�� parei�kė. � Jie niekuomet negyveno. Niekada nebuvo tikri, velniai griebtų.

��Jūs nesuprantate,�� tarė �laimas.

��Ne,�� atrė�ė Kolderis,�� nesuprantate jūs.

�valgybinis transporteris nuo kalvos �laito nusileido į keli�.