Serija "Pasaulinės fantastikos Aukso fondas", 251 tomas

Serija įkurta 1990 m.

Friholdo saulė liepsnojo taip pa�ėlusiai, jog ma�ame surenkamame meteorologų namelyje buvo kar�ta it krosnyje. Veikiantis kondicionierius negelbėjo, ir Bremo veidu upeliais �liaugė prakaitas. Galų gale trumpoki, bet labai vikrūs pir�tai atliko paskutin� operacij�, ir �mogus dejuodamas i�sitiesė. Skaudėjo ir maudė vis� kūn�. Sunku net įsivaizduoti � i�sėdėti susilenkus kelias valandas i� eilės.

Did�iausia problema vis ta pati � smėlis. Smėlis smelkėsi į visus ply�ius, smėlis gadino aparatūr�; pavyzd�iui, �į kart� nukentėjo jungimo dė�utė. Tas nelemtas smėlis ka�kokiu būdu įsigudrino įsiskverbti į hermeti�kai u�daryt� dė�ut� ir kaupėsi joje tol, kol u�trumpino-pus� meteoprietaisų. O Friholde be meteorologinių suvestinių nei�gyvent.

Bremas u�simetė ant nugaros instrumentų kuprin� ir atlo�ė pe�ius. U�sidėjo poliarizuotus akinius, susisagstė apsauginį kostium�, patikrino �autuv� ir �engė i� meteorologų namelio sta�iai į smėlio viesul�. Jam u� nugaros �nyp�damos u�sivėrė durys. Keikdamas visk� pasaulyje, �mogus ėmė kopti pirmosios kopos �laitu ir jau pusiaukelėje pajuto, kaip i� nuovargio maud�ia kojas. O juk toliau bus dar blogiau � nors dienelė, vertinant �ionyk��iais matais, pasitaikė, galima sakyti, netgi labai nebloga. Vėjas pastovus, ma�daug penkiolikos mylių per sekund�, tik retsykiais gūsiai siekia trisde�imt, o temperatūra visai �ema � keturiasde�imt penki laipsniai pavėsyje, jei, �inia, pavyktų aptikti kokį nors pavėsį.

Nepaisant vėsinamo oro, cirkuliuojan�io kostiumo viduje, paskutinieji �ingsniai iki kopos vir�ūnės buvo itin sunkūs. Bremas stabtelėjo atsikvėpti, paskutiniais �od�iais keikdamas save u� tai, jog į keli� leidosi pės�iomis. Noriu palaikyti form�, paai�kino jis �monai. Na, argi ne kvailystė? Kit� kart� būtinai va�iuos ma�ina. Jis perdėm automati�kai nu�velgė horizont�. Smėlio audros, did�iuliai �ernai, kuriuos �ia vadina smėlininkais� ar ma�a kas gali kelti grėsm� keliautojui, kuris bent akimirkai pamir� atsargum�? I� prad�ių Bremui pasidingojo, kad jisai regi mira�� � rei�kinį pakankamai įprast� Friholde, ta�iau �irdies gilumoje i�syk suprato, jog �ia visai kas kita. Pernelyg jau realiai atrodė į dangų kylantys, vėjo genami dūmai, be to, pranyko ir charakteringas gyvenviet� juosian�io jėgos lauko virpėjimas. Ka�kas nutiko, tai neabejotina.

Bremas pasileido bėgte, �uoliais leisdamasis nuo vienos kopos ir tu�tuojau paknopstom rop�damasis į kit�. Kojos klimpo mink�tame smėlyje, alsavimas sutankėjo, o �irdį sugniau�ė kapų �altis. Kai vyri�kis pradėjo kopti paskutiniuoju �laitu, �irdis ėmė dau�ytis it pa�ėlusi. Jis įdėmiai �velgė tenai, kur smėlis susiliejo su dangum.

Kaip ir visas Friholdo darbininkų gyvenvietes, Nuostabi�j� pastatė didelėje apvalioje įduboje �emiau vidutinio planetos pavir�iaus lygio. T� daugma� de�ijnties mylių skersmens lom� kirto po�eminė upė, i�nyranti į pavir�ių pietinėje kaimelio dalyje ir i�nykstanti �iauriniame. Įdub� i� visų pusių juosė status vėjo supustyto smėlio pylimas.

Kelias paskutini�sias pylimo pėdas Bremas įveikė �liau�te, priglud�s prie smėlio, kad jo silueto nesimatytų dangaus fone. Ser�antas Sandersonas, pulko instruktorius, trenirav�s juos Bremo tėvynėje, Naujojoje Britanijoje, būtų galėj�s did�iuotis savo mokiniu. Bremas tarsi i�girdo Sanderso �ūksnį: �Neki�k nosies, vaikine, jei nori likti gyvas!�

�tai jis ir neki�o, atsargiai �liau�damas link paties pylimo kra�to. Ore tvyrojo degan�io plastiko ir gumos dvokas. Dūmus, kamuoliais kylan�ius į dangų, pastvėrė ir nune�ė vėjas. Prislopinti �ūvių garsai patvirtino blogiausius Bremo įtarimus. Rangydamasis it gyvatė jis pri�liau�ė prie pat pylimo kra�to, i� futliaro, kyban�io ant krūtinės, i�sitraukė stereokamer� ir priglaudė prie akių vaizdo ie�kiklį. Spustelėjo automatinio ry�kumo mygtuk� � ir krūptelėjo, kai siaubinga kruvinų skerdynių scena ūmai priartėjo. Ka�kuri jo s�monės dalis sudrebėjo i� siaubo ir skausmo, u�tai kita, ilgus metus treniruota bei mokyta, prisiminė, jog reikia įjungti kamer� ir u�fiksuoti visk�, k� regi.

Gr�iodamas kamer� į �alis, Bremas netruko suprasti, jog kautynės beveik baigėsi. { akis krito aptriu��s, pajuod�s piratų �atlas, kūpsantis pagrindinės aik�tės centre nelyginant koks piktas dievas, siun�iantis į mū�į savo demonus. Aplink �atl� sūkuriavo garas bei dūmai. Visur �mi�inėjo piratai, tai i�nyrantys i� dūmų, tai vėl pranykstantys juose. Dauguma krovė į laiv� prisigrobt� turt�, ir tik keletas dar laistė ugnimi saujel� i�likusių gynėja

�irdis liuoktelėjo auk�tyn, kai kamera stabtelėjo ties paskutiniųjų Bremo draugų bei kaimynų veidais. Jie atsi�audė, prisiglaud� u� paskubomis sur�stos barikados. Ne, ne sur�stos! Bremas mė�lungi�kai nurijo seiles ir nusigr�ė suvok�s, jog ta barikada � tiesiog kūnų krūva. Ten gulėjo tie, kurie dar visai neseniai buvo jo draugais. Ir visgi jis prisivertė �iūrėti, nes suprato es�s vienintelis viso �ito siaubo liudininkas. Bremas vylėsi, jog kamera i�saugos u�fiksuotus vaizdus, o įra�as pagelbės kitiems i�vengti pana�ios lemties.

�tai kodėl jis daugiau nebesigr�iojo. Ir pamatė, kaip septyniasde�imtme�io Slimo Hano krūtin� pervėrė dvi kulkos, bet senis per ka�kokį stebukl� visgi įstengė suvaryti durkl� piratui į gerkl�, kaip sykis truputį auk��iau apsauginio kostiumo. I�vydo, kaip de�imtme�iai dvyniai Bariai taikosi ir ple�kina i� �autuvų, dvigubai didesnių u� juos pa�ius, ir kaip galiausiai juos pakerta energetinė i�krova. O kai piratai persirito per barikad� ir susiruo�ė prievartauti Bremo �mon� bei dukr�, jo skruostais nusirito a�aros.

Kamera supypsėjo prane�dama, jog baigėsi juosta. Bremas skubiai i�sitraukė i� ki�enės savo asmeninį lokacinį �vyturėlį, įjungė jį, įmetė drauge su kamera į atmosferos įtakai atsparų mai�� ir u�kasė giliai į smėlį. Dabar įra�� neabejotinai suras. Paskui vyri�kis atsistojo � jau nebesirūpindamas, kad jo silueto nesimatytų dangaus fone, ir nusviedė �alin mai�� su instrumentais. Sekinan�ios treniruotės nepraėjo veltui � jis tapo itin taikliu �auliu. Bremas priglaudė prie peties �autuv�, nubraukė a�aras, uoliai prisitaikė ir� be galo atid�iai nu�ovė i� prad�ių dukr�, o paskui �mon�. Tada, sukiodamas �autuv� į �alis, metodi�kai nudėjo aplink susigrūdusius ir jau pusiau i�sirengusius piratus.

Akimirkai stabtelėjo, įsitikino, kad gyvųjų nebeliko nė vieno, nir�tai suklykė ir, kratydamas ginkl�, nubėgo pylimo �laitu �emyn.

Stelas stovėjo prie lango, sunėr�s rankas u� nugaros,�� auk�tas, grak�tus siluetas �velnios tolimos Amo saulės fone. �alių akių �vilgsnis nenuilsdamas stebėjo apa�ioje plytin�i� aik�tel�, kur vyko rikiuotės pratybos. �inia, aik�telė nelabai tiko tokiems u�siėmimams. Dar visai neseniai joje rikiavosi ma�inos su oro pagalve. Bet, savaime suprantama, aik�telėje mar�iruojantiems kariams �is faktas rūpėjo ma�iausiai. Jie nekentė rikiuotės pratybų � kad ir kur jos vyktų. Negausūs veteranai atrodė nuobod�iaujantys ir ma�um� įsi�eid�, o nepatyr� rekrutai i� baimės ir jaudulio nuolat nepataikė į koj�. Bet, kad ir kaip ten būtų, jie privalo i�mokti veikti darniai, funkcionuoti lyg vieningas organizmas, vykdyti įsakymus ir neu�davinėti klausimų. Todėl, siekiant �io tikslo, per tūkstan�ius metų niekas nesugalvojo nieko geriau u� mar�iravim�.

Stelas ranka perbraukė galv� � glotniai nuskust�, kaip dera elitiniam �vaig�d�ių Sargybiniui. �velgdamas į apa�ioje mar�iruojan�ius karius, ūmai pagalvojo, jog karas am�inas. Laikui bėgant kei�iasi tik ginklai, ta�iau ne principai ir ne kar� sukelian�ios prie�astys. Godumas, neapykanta, vald�ios tro�kimas; �ios neįveikiamos �mogi�kosios aistros garantuoja, jog kariams visuomet bus dėl ko kovoti ir mirti.

�Garbingai tarnauti tarp �vaig�d�ių�. Būtent jūros pėstininkų korpuso devizas kadaise į Akademij� atviliojo Stelo tėv�, o paskui ir jį patį. Jis ilgus metus tikėjo �iuo devizu ir lenkėsi jam. Tol, kol vien� gra�i� dien� vir�uje nusprendė, jog �garbingumas� ėmė kainuoti pernelyg brangiai. Tegul pasienio pasauliai ginasi patys. Tegul Antroji Ronų Imperija ir piratai prilaiko kits kit�. Ir tegul suma�ėja mūsų mokes�iai. �tai kokį sprendim� priėmė tie, kurie valdė Imperij�. Stelo brigada atsidūrė tarp kovinių junginių, pasmerktų i�komplektavimui.

Jis ir du tūkstan�iai brigados kari�kių galėjo pasirinkti: garbingas atleidimas bei grį�imas į tėvyn� (�inoma, Imperijos s�skaita) arba tolimesnė tarnyba taip vadinamoje sankcionuotoje samdinių armijoje. �odis �sankcionuota� rei�kė dalyvavim� tiktai karuose, kuriems pritaria Imperijos vyriausybė. Jeigu jie sutiks tapti samdiniais, Imperatoriui, nors ir nekontroliuojan�iam armijos tiesiogiai, jos veikla vis vien bus naudinga. Ir visi�kai nieko nekainuos.

�iaip ar taip, klausimas buvo pateiktas balsavimui. Kone visi brigados nariai m�stė, jog būtų neblogai sugrį�ti namo. Ta�iau jie jau pernelyg seniai apleido gimtuosius pasaulius, nieko nenutuokė apie civilių gyvenim�, be to, daugeliui jų brigada ir buvo namai. Galiausiai dauguma nusprendė pasilikti; tarp jų ir Stelas. Dabar jie kovėsi toliau ir �uvo, ta�iau ne u� laisv� ar garb�, o u� pinigus. Ir Stelui tas nepatiko.

Nuo paskutiniųjų kautynių Naujajame Kovenante prabėgo trys mėnesiai. Ten religiniu pagrindu tvykstelėjo ma�as purvinas karas tarp dviejų besivar�an�ių konfesijų, į kurias suskilo vieninga tenyk�tė ba�ny�ia. Brigad� pasamdė silpnesnioji pusė. Kar� jie laimėjo, ta�iau kokia siaubinga kaina! Kai baigėsi pra�ūtingas ir visi�kai nereikalingas finalinis mū�is, kil�s dėl absoliutaus klientų nekompetentingumo, kareiviai rankiniais lazeriais uolėtoje dirvoje i�rė�ė penkis �imtus kapų, kurių viename palaidojo pulkinink� �trom�, pravarde Bulius, brigados vad�.

Tokiu būdu Markas Stelas gavo paauk�tinim� � nuo majoro iki pulkininko, nuo paklusnaus svetimos valios vykdytojo iki politikos stratego. Jam patiko laisvė, atsakomybė ir tai, jog, tap�s vadu, galėjo pats priiminėti sprendimus. O ir vald�ia jam patiko. Bet retsykiais Stel� kamuodavo velni�kas kaltės jausmas.

Bulius �tromas jam buvo nelyginant tėvas, brolis ir geriausias draugas viename asmenyje. Bet, velniai rautų, Bulius padarė klaid�! Ir, Stelo manymu, toji klaida buvo lemtinga. Bulius nematė, kokia ateitis jų laukia. Nesuprato, kad viskas pasikeitė ir kad jo mylima brigada, plūsdama krauju, palaipsniui mir�ta nuo to, k� senovės'Kmijoje vadino �mirtimi nuo tūkstan�io �aizdų�. Su kiekvienu nukautuoju, nuleistu į gausiai krauju palaistyt� �em�, mirdavo ir brigados dalelė. Juos samdydavo vėl, ir viskas kartojosi nuo prad�ių � ir niekam nebuvo lemta i�likti. �uvusių vieton stojo naujokai, ir, nors atsinaujinimo procesas vyko lėtai, brigada pama�u keitėsi ir galų gale turėjo virsti ka�kuo, ko �tromas neatpa�intų ir kas jam veikiausiai nepatiktų.

�iūrėdamas, kaip rekrutai bėga, sukasi, krinta ant kits kito, Stelas jau ne pirm� kart� su kartėliu pagalvojo, kad brigados i�sigimimas nei�vengiamai artėja. Reikia ka�k� daryti, sustabdyti �į proces�� Ta�iau kaip?

��Metas, sere,�� jam u� nugaros pasigirdo pa�įstamas balsas.

Stelas �ypsodamasis atsigr�ė.

��D�iaugiuos tave matydamas, �akai. Kurių velnių pasidabinai �arvuotu kostiumu? Mes gi ketiname pietauti, o ne kariauti.

Nors ten, kur įsipainioja klientai, pietūs neretai virsta karu. Vir�ila Zacharijas Komo atrodė įspūdingai. Jo oda buvo tik ne�ymiai �viesesnė u� juod�, matinį �arvuot� kostium�. Septynių pėdų ūgio, pla�ių pe�ių ir siaurų klubų, jis atrodė it nu�eng�s i� reklaminio plakato verbavimo punkte ir puikiai t� �inojo. Rudose akyse �vytėjo ne tik protas bei humoras, bet ir nuolatinis budrumas bei įtarumas, kurį ma�a kam pavykdavo įveikti. Stelas buvo vienas i� tų nedaugelio. Prie vir�ilos dir�o kabojo du pistoletai, rankose jis laikė granatsvaidį. Stelui �akas atsakė familiariai ��t� sau leisdavo tik tais atvejais, kai jiedu būdavo vieni:

��Ne tau, pulkininke, kalbėt apie i�vaizd�. Kada paskutinį kart� persirenginėjai?

Stelas sumi��s nu�velgė savo suglam�ytus drabu�ius.

��Tu teisus, �akai. Ko gero, toks ap�ep�s klientams pasirodyti negaliu. Bet �arvuotas kostiumas� man regis, �ito jau per daug. � Jis pamėgino nubraukt nuo uniformos purv�.

Komo prunk�telėjo:

��Ar nuo tos minutės, kai mes nusileidome, bent kart� buvai i�ėj�s laukan? Velniai griebtų! �inoma, ne. Tu gi mirtinai bijai veltui gai�ti laik�. Matyt, todėl visi�kai nemoki ilsėtis. Bet jei nebūtum vis�laik lindėj�s �ia, neklausinėtum, kodėl a� dėviu �arvuot� kostium�.

Stelas suprato, jog Komo teisus. Jis nemėgo laisvalaikio, nes ne�inojo, kaip su juo elgtis.

��K�, taip prastai?�� paklausė jis, u�sitempdamas pilkas paradines kelnes.

��Primena visuotinį pami�im�, � atsakė vir�ila, liūdnai linguodamas galv�. � Jie �į rei�kinį vadina Laisva Zona. A� jį vadinu �viskas leistina�. Mums gi teko lankytis daugelyje, ties� sakant, netgi labai necivilizuotų vietelių, bet �ita sta�iai neprilygstama. Imu vis� grandį, kad palydėtų mus į kviestinius pietus, ir nesu tikras, jog �ito pakaks. Imti daugiau pabijojau, kad nesusilpnin�iau gynybinių linijų, ypa� prisimin�s, kiek pas mus naujokų. Paklausyk mano patarimo ir taip pat apsirenk �arvuot� kostium�. Antraip kas nors i� zoniukų pasitieks tave pietums!�� �akas �yptelėjo, mostelėjo ranka ir i�ėjo, palikdamas Stel� persirenginėti.

Segdamas paskutin� auksin� ry�kiai raudono munduro sag�, Stelas susim�stė, ar nevertėtų pasidabinti medaliais, bet tuojau pat nuvijo �i� mintį �alin. Jie priklauso praei�iai. Jis gū�telėjo pe�iais, padėjo apdovanojimus į �on� ir perpetės dėklan įsimetė pistolet�. Jei �akas nerimauja, vadinasi, yra rimta prie�astis. Ir nors Stelas nė karto nebuvo apleid�s brigados i�sidėstymo vietos, jis �inojo, apie k� kalba vir�ila. Kaip paprastai, po pergalės klientai aistringai trok�ta kuo grei�iau jais nusikratyti. Niekas nenori, kad, vykstant delika�iam naujos vyriausybės formavimui, netoliese �laistytųsi samdiniai. �iaip ar taip, brigada vald�i� įteikė, brigada gali j� ir atimti.

Todėl jie atsiėmė u�dirbtus pinigus ir pasi�alino i� Naujojo Kovenanto, palik� ten savo negyvėlius. Ir atvyko �ionai, į Amo, pailsėti, persigrupuoti ir palaukti, kol kur nors prasidės eilinis karas. Amo buvo �emės ūkio planeta, kurioje viskam vadovavo ba�ny�ia. Kaip ironi�ka � jie atvyko į Amo po karo Naujajame Kovenante, kurio prie�astimi tapo būtent religiniai nesutarimai.

Ba�ny�ios seniūnai kontroliavo visus Amo gyvenimo aspektus, o ypa� ekonomik�. Jie ne taip seniai suvokė, kad, turint reikalų su svetim�aliais, pa�ios pelningiausios yra būtent tos veiklos rū�ys, kurios jų religijos po�iūriu laikomos draud�iamomis. Papras�iau tariant, prekyba u�draustais narkotikais, seksu bei ginklais gali duoti kur kas daugiau pelno, nei prekyba �emės ūkio produktais. Ir �tai, aistringai geisdami, jog svetim�aliai paliktų jiems kuo daugiau pinigų, ta�iau visgi prisibijodami baud�ian�ios savojo dievo rankos, ba�nytininkai i�rado Laisvos Prekybos Zon� � stulbinantis problemos sprendimas, padedantis ir i�likti nekaltam, ir susikrauti turtus. Apriboj� �aling� svetimtau�ių įtak� Zonos rėmais, jie sugebėjo ir apsaugoti nuo tos įtakos sav�j� liaudį, ir mėgautis visais tarpplanetinės prekybos teikiamais malonumais. Jų i�radimas veikė i�ties puikiai.

Seniūnai reikalavo � ir gavo � t�, k� jie vadino ba�nytine de�imtine, tai yra, de�imt procentų nuo visų Zonoje parduodamų prekių bei paslaugų kainos. U� tai Zonos gyventojams buvo leid�iama daryti visa, kas tik �aus į galv�. Zona, kurioje neveikė jokie įstatymai, labai greit pradėjo vilioti verslininkus, kitose planetose persekiojamus u� neteisėt� bei nusikalstam� veikl�.

Seniūnų �is faktas visi�kai nejaudino. Remdamiesi senoviniu religiniu aforizmu, pasak kurio tikslas pateisina priemones, jie nusprendė, jog u� Zonoje gaut� peln� bus perkama nauja �emės ūkio technika, ir planeta visai netrukus virs Rojumi, kaip ir i�prana�avo ba�ny�ios įkūrėjas Brolis Estenas Amo. Vadinasi, galutinio rezultato at�vilgiu Zona morali. Ir, sprend�iant i� to, k� Stelas regėjo nusileidimo metu, seniūnai, siekdami savojo tikslo, jau pasiekė neblogų rezultatų. Amo buvo �avinga planeta su mil�ini�kais laukinės gamtos plotais, su did�iuliais puikiai įdirbtos �emės laukais ir pla�iomis, lėtai tekan�iomis upėmis. �ioje planetoje buvo labai malonu gyventi � bet tik ne Zonoje.

Laisvoji Zona � dirbtinis statinys � u�ėmė ma�daug dvide�imt penkių kvadratinių mylių plot� ir buvo taisyklingo rato formos. Būtent toki� form� kariniai seniūnų patarėjai laikė visų patogiausia Zonos atakai � jei, neduok Dieve, jos gyventojai kada nors sumanytų nebeklausyti planetos �eimininkų. Zon� juosė jėgos laukas, ir pakliūti į j� galėjai tik per vienintelius, patikimai saugomus vartus. �inoma, jais naudojosi neda�nai, kadangi vietos gyventojams neleido lankytis Zonoje, o Zonos gyventojams draudė i�eiti laukan. Prekyba vyko per kosmouost�, esantį pa�iame Zonos centre. Kitoje planetos pusėje stūksojo dar vienas kosmo-uostas, ma�esnis, ta�iau jis buvo skirtas perdėm asmeninėms Amo reikmėms.

Laisvosios Zonos įstaigos i�sidėstė kosmouost�juosian�iais koncentri�kais �iedais. Pirmajame įsikūrė bariukai ir naktiniai klubai, tiekiantys narkotikus bei seks� rafinuo�iausiam skoniui. Dauguma jų klientų dirbo į planet� atskrendan�iuose krovininiuose laivuose. Ta�iau sklandė gandai, jog ir patys ba�ny�ių seniūnai paslap�ia lankosi tokiose vietelėse, kaip �Supemaujienėlės� arba �Kruvinoji Merė� � dviejuose pa�iuose į�ymiausiuose Zonos klubuose.

Toliau įsikūrė nelegalios gamyklos ir tyrimų laboratorijos, kuriose gamino draud�iamus narkotikus bei kūrė naujas jų rū�is. �ia pat rikiavosi ir prekių sandėliai. O i�oriniame �iede grūdosi aptriu�� nuomojami kupolai, pastatai ir apgailėtinos landynės. Būtent �ionai kasnakt sugrį�davo did�ioji nuolatinių Zonos gyventojų dauguma. Da�niausiai jie vargais negalais sudurdavo galus, triūsdami kuriame nors fabrike, parsidavinėdami nelegaliems tyrimams ar linksmindami nuolatinius barų bei naktinių klubų lankytojus. Kitiems pasisekė menkiau. Neturėdami darbo, jie egzistavo, apiplė�inėdami tuos, kurie jį turėjo, kol �ūdavo begaliniame skurdo ir nelaimių sūkuryje. Zonoje veikė tiktai vienas įstatymas � jėgos įstatymas.

�tai kokioje nelemtoje vietoje teko nusileisti Stelo brigadai. Ai�ku, jie galėjo pasilikti orbitoje ar pasiie�koti kitos planetos, bet Amo buvo ar�iausiai visų, vadinasi, kelionė iki jos kainavo pigiausiai; be to, Stelas puikiai suprato, jog bet kuriuo atveju jų laukia ka�kas pana�aus. Niekas neties raudono kilimo samdiniams, besiilsintiems tarp mū�ių.

�tai taip susiklostė, jog brigada sumokėjo seniūnams nei�vengiam� de�imtin�, nusileido Zonoje ir i�sinuomojo patalp�, kurioje anks�iau veikė gamykla, gryninanti narkotik�, vadinam� jerlu, o dar anks�iau kita, gaminanti draud�iamus ginklus. Dabar brigada u�ėmė gana didelį pastatų kompleks� bei priėjo prigludusi� transporto stovėjimo aik�tel�. Ne tokia rami vietelė, kokios norėtųsi, bet iki �iol nenutiko nieko ypatinga. Akivaizdi brigados ugnies galia, jos agresyviai nusiteik� sargybiniai ir būrį lydinti smurto reputacija sulaikė kriminalinius elementus nuo antpuolių ��nors Stelas abejojo, kad �odis �kriminalinis� Zonoje rei�kia t� patį, kaip kitur. Ir visgi retsykiais �ia tokių dalykų pasitaikydavo. Jei kam nors �audavo į galv�, jog verta, jis pasisamdydavo laikin� armij� ir u�puldavo narkotikų fabrik� ar pasirinkdavo kurį kit� nauding� tiksl�. O dėl savo ginklų bei įrangos brigada neabejotinai galėjo būti laikoma �naudingu� tikslu.

Įvertin�s visus �iuos argumentus, Stelas visgi apsirengė �arvuot� apsauginį kostium�. I�sirinko trumpavamzdį grėsmingos i�vaizdos �autuv�, labai nauding� gatvių kautynėse, ir atvėrė duris. I�vyd� jį, sargybiniai abipus durų angos i�sitempė �ramiai�. Stelas nusileido liftu ir netrukus atsidūrė lauke, kone dusdamas nuo sunkaus pūvan�ių �iuk�lių bei atvirų kanalizacinių liukų dvoko. Kadangi Zonoje centralizuoto valdymo nebuvo, atliekų utilizacija taip pat beveik niekam nerūpėjo.

I�ėj�s laukan Stelas pastebėjo, kad Arno saulė jau artėja link horizonto, ir jos �viesa pastebimai priblėso. Konvojus, kurį minėjo vir�ila, laukė �alikelėje. Jį sudarė trys atviros skirtingos kilmės bei formų ma�inos su oro pagalvėmis ir senovinis limuzinas. Tvirta figūra, sėdinti ant u�pakalinės limuzino sėdynės, Stelui pasirodė ka�kur matyta. I� prad�ių jis nesusigaudė, kas ten, bet paskui ūmai suprato. Pulkininkas nusijuokė ir pastebėjo, jog greta it i� po �emių i�dygo vir�ila Komo.

��Atleiskite u� tokias ma�inas, sere, betgi jūs �inote, kad tie �unsnukiai mums įsakė sav�sias palikti orbitoje.

Komo turėjo omeny, jog seniūnai neleido atsigabenti į planet� jokios kovinės technikos. Dabar teko va�inėtis tokiomis ma�inomis, kokias pavyko nutverti, o juk transportiniuose brigados laivuose, skriejan�iuose orbita aplink Amo planet�, liko bent du �imtai puikių �arvuo�ių. Bet jei seniūnai nervinosi vien nuo minties apie samdinius, tai mintis apie kareivius, va�inėjan�ius tankais, sta�iai varė ba�nytininkus i� proto.

��Bet, regis, jūs radote būd� apeiti �į draudim�, � Stelas linktelėjo į įspūding� figūr� limuzine.

Komo nekaltomis akimis pa�velgė į vad�.

��Jūs turite omeny eilinį Smit�, sere? Sutinku, jis stambus vaikinas, bet vargu bau gali būti palaikytas kovine technika.

Stelas nusprendė atsakyti tokiu pat tonu.

��Dabar, įsi�iūrėj�s įdėmiau, a� matau, kad jūs visi�kai teisus, vir�ila. Ten i�ties eilinis Smitas. Atvirai �nekant, i�sigimėlis, kokių reta. �iaip ar taip, vir�ila, nuo�ird�iai jums dėkoju u� transport�, � Stelas nu�velgė �ilto ir �alto ma�iusias ma�inas. � Rodos, neskaitant visų kitų privalumų, jūs dar sugebate prikelti i� kapo negyvėlius.

Kaip ir derėjo tikėtis, �į pok�t� juoku sutiko visi, kurie stovėjo pakankamai arti ir jį girdėjo. Stelas �inojo, kad vėliau �į s�mojį kartos kareivinėse, ir tokiu būdu kareivių akyse jis taps �mogi�kesnių. Lipdamas į ma�in�, pajuto s��inės grau�atį, jog taip lengvai jais manipuliuoja. Ta�iau būti lyderiu jam neatrodė taip natūralu, kaip kai kuriems kitiems. Bulius �tromas � puikus apsigimusio lyderio pavyzdys. Jis pasi�ymėjo ta paslaptinga savybe, kurios dėka, įėj�s į kambarį, piln� visi�kai nepa�įstamų �monių, pulkininkas be jokių pastangų paversdavo juos savo draugais bei gerbėjais. Neapdovanotas tokios rū�ies charizma, Stelas i�galvojo kit� vadovavimo stilių, pakankamai efektyvų ir visgi truputėlį dirbtinį � vadinasi, ne tokį nuo�irdų.

Linktelėj�s smakr�, jis įjungė racij�.

��Kur majoras Malikas?�� paklausė Stelas, �vilgsniu ie�kodamas savo pavaduotojo.

Komo, jau taip pat sėdintis ma�inoje, gū�telėjo pe�iais.

��Jis pasakė ser�antui Vilkensui ketin�s atlikti netikėt� gynybinių linijų inspekcij�, sere.

Stelas pyktelėjo, kad Malikas nusprendė jo nelydėti ir netgi nelaukė paskutinių nurodymų, ta�iau pati netikėtos inspekcijos mintis jam patiko. Ji privers naujokus būti budresniais. Ma�inos viena po kitos pajudėjo i� vietų, ir Stelas ėmė įdėmiai �valgytis į �alis, ie�kodamas ka�ko visai smulkaus, nekrintan�io į akis, bet da�nai skirian�io gyvenim� bei mirtį. Nieko nepastebėj�s, sutelkė dėmesį į konvojų. Natūralus polinkis laikytis drauge gali būti pra�ūtingas. Glaud�ia grupele riedan�ias ma�inas nesunku sunaikinti viena vienintele raketa ar reikiamoje vietoje padėta bomba. Bet Komo viskuo pasirūpino, ir ma�inos va�iavo padoriu atstumu viena nuo kitos.

Nė akimirkai nepamir�dami atsargumo, jie keliavo tamsėjan�iomis gatvėmis, besirangan�iomis it gyvatės, kurios, artėjant nak�iai, i��liau�ia i� savo saugių slėptuvių. Kai saulė galutinai pranyko u� horizonto, Stelas pajuto būding� galvos odos dilg�iojim� ir suprato, kad jie jau nebe vieni. �ibintų �viesa skendo aplink tir�tėjan�iose sutemose. �monių nebesimatė � juos tegalėjai pajusti ar susekti infraraudonais skeneriais. Niūrios, beveik nepastebimos figūros slėpėsi nuo �viesos ir tirpo naktyje.

Nepaisant apsauginio kostiumo, Stelas krūp�iojo, stengdamasis įveikti senovinius instinktus, genan�ius į krauj� adrenalin�, raginan�ius bėgti, slėptis nuo ne�inomybės, sėlinan�ios naktyje. Staiga tams� perplė�ė akinamai ry�ki pa�vaistė. Tvykstelėjo galingos signalinės raketos, ry�ki jų �viesa vos nesudegino apsauginių Stelo akinių filtrų. Jis nusikeikė, įjungė infraraudon�jį regėjim� ir pamatė u�puolikus, lendan�ius i� kanalizacijos liukų nelyginant lervos i� pūvan�ių lavonų. Jų buvo �imtai, visi vilkėjo �viesius maskuojan�ius kostiumus, gerai į�iūrimus tiktai �viesoje ir, baigiant degti signalinėms raketoms, susiliejan�ius su naktimi. Pamėkli�kos figūros judėjo labai spar�iai, mėgindamos apsupti ir izoliuoti konvojaus ma�inas. Paskui ėmė darbuotis automatai bei energetiniai �autuvai, surai�� naktį į tūkstan�ius tamsos bei �viesos dry�ių.

Stelas įjungė mikrofon�.

��Automatai, de�inysis ir kairysis sparnas, ugnis! Granatsvaid�iai, de�inėj ir kairėj, ugnis! Snaiperiai, taikykitės į tuos, kurie prie�aky! I�valykit keli� savo ma�inai ir pasistenkit nepa�auti ko nors i� mūsi�kių.

Jei �is pok�tas ir buvo sutiktas juoku, Stelas nieko nei�girdo ��visk� u�go�ė �ūvių griausmas. Dėkui Komo, juos lydėjo tik kruop��iai parinkti veteranai. Skubi ap�valga parodė, jog nuostoliai kol kas menki. Stelo ma�inoje tiktai vienas karys nerodė gyvybės �enklų. Likusieji �ienavo zoniukus it �ol�. Bėda ta, jog kiekvieno nukauto vieton tu�tuojau stojo kiti � lindo i� kanalizacijos liukų, liuoksėjo nuo stogų, niro i� tamsių skersgatvių. Pro statinių i�krovų tre�kesį prasiver�ė ramus vir�ilos Komo balsas:

� �alias-keturi � �aliam-vienas.

��Judėkit pirmyn, �alias-keturi,�� atsakė Stelas ir spustelėjo gaiduk�.

Tamsi� dėm�, infraraudonoj �viesoj ver�liai artėjan�i� jo link, suvarpė baltų skylių eilė.

��Mes paėmėm belaisvį, �alias-vienas. Ir su jo �ego� aki-' vaizd�iai ka�kas ne taip.

��Supratau, �alias-keturi,�� atsakė Stelas, apm�stydamas vir�ilos �od�ius.

Matyt, daugumos zoniukų �ego� buvo slopinamas draud�iamais narkotikais. O paskui jiems įteigdavo neapykant�� vis vien kam � brigadai ar visiems �monėms, dėvintiems �arvuotus apsauginius kostiumus, ar kam tik nori. Ties� sakant, tai visai nesvarbu. Svarbu, jog po tokio apdorojimo zoniukai elgėsi visi�kai ne taip, kaip normalūs �monės. Pavyzd�iui, u�uot suvok�, kad juos �udo vien� po kito, ir puol� bėgti, jie atakavo toliau ir �itaip elgsis tol, kol nugalės arba kris visi iki vieno. �Ego� slopinan�ios technologijos buvo u�draustos visur � ai�ku, i�skyrus Amo Zon�.

Stelas skubiai apsi�valgė ir suprato, kad prie�ininkas gali įveikti konvojų savo mase. Brigados kariai buvo geriau ginkluoti ir apmokyti, ta�iau zoniukai bent de�imt kartų pranoko juos skaitlingumu. Įvertinus �i� aplinkyb� bei savi�udi�k� ver�im�si į mū�į, nuostoliai jiems nebaisūs. Nebent�

Ūmai tiesiai prie�ais Stel� i�dygo ka�kokia moteris zoniukė. �Taigi ji dar tik paauglė�, � sukrėstas pagalvojo pulkininkas. Kamuflia�inis kostiumas karojo ant lieso kūno, akys nenatūraliai i�plėstos, dantys i��iepti. �tai ji kilstelėjo savo prastutį pistolet�� Stelas suvokė, jog it u�kerėtas stebi jos veiksmus, tarsi �velgtų i� �alies ir svarstytų, kas nugalės. Paskui kone automati�kai spustelėjo nuleistuk� ir i�vydo, kaip pusė moters galvos i�ti�ko kraujo bei smegenų purslais. Jis prisivertė nusigr�ti nuo bejėgi�kai susmukusios figūrėlės, pana�esnės į skarmalų krūv�, nei į �mogų, ir tarė:

� �alias-vienas � �aliam-keturi.

��Judam toliau, �alias-vienas,�� atsakė Komo.

��Būkite pasireng� po mano komandos i�leisti eilinį Smit�. Inicijuokite program� �D� su de�imties minu�ių delsa.

��Supratau jus, �alias-vienas. Po jūsų komandos paleisti eilinį Smit�.

Keikdamas tams�, Stelas grį�telėjo atgal ir pa�velgė vir�um kabinos. Staiga tams� perplė�ė akinamai ry�kus tvyksnis. Kas �ia? Dar viena signalinė raketa? Ne, tai dega paskutinioji ma�ina, ta, kuri va�iavo paskui limuzin�. I� jos liuoksėjo ir priekin bėgo i�lik� kariai, bevilti�kai besistengiantys pasivyti limuzin�. �tai vienas suklupo ir parkrito, paskui jį kitas; abu tu�tuojau paskandino zoniukų banga. Tū�mingai trinktelėj�s kum��iu per sėdynės atlo��, Stelas riktelėjo į mikrofon�:

� �alias-vienas � �aliam-keturi! Sustabdykite limuzin�, i�leiskite kareivį Smit� ir surinkite i�likusius.

��Supratau, �alias-vienas,�� atsiliepė Komo.

Stelas kilstelėjo apsauginius akinius ir liepsnojan�ios ma�inos fone i�vydo limuzino siluet�. Karys Smitas i�lipo i� jo ir �engė ant �aligatvio. I�sities�s jisai tik truputį panė�ėjo į �mogų. Tuo tarpu kareiviai i� limuzino i�sitiesė ant �emės ir atidengė įnirting� ugnį, pridengdami savo draugus, bėgan�ius tolyn nuo liepsnojan�ios ma�inos ir �okan�ius į automobilį.

Kareivis Smitas �el'geTinF.nnesakinė? �bflllikll geiOS. Idomu, pagalvojo Stelas, ar jų narkotikais apnuodytos smegenys gali suvokti, su kuo jie grumiasi? Veikiausiai ne. Bet labai netrukus tie varg�eliai savo kailiu patirs, k� sugeba �eilinis Smitas�. A�tuonių pėdų ūgio Autokarys svėrė daugiau nei pus� tonos ir buvo ma�ina, vykdanti vien� vienintel� u�duotį: �udyti. Ir savo pareigas jis atliko tiesiog nepriekai�tingai. �is robotas, kovinė į�ymiojo Autosargybinio modifikacija, triu�kinan�ia galia prilygo visai jūrų pėstininkų grand�iai. Ta�iau Autokariai kainavo taip brangiai, jog apie tai, kad jie visur kur pakeistų �mones kareivius, negalėjo būti nė kalbos. K� gi, �iaip ar taip, mes darbo turėsime dar ilgai, niauriai pagalvojo Stelas. Pasiėm�s i� orbitos robot�, Komo pa�eidė brigados susitarim� su seniūnais, bet Stelas apsimetė nieko nepastebėj�s. Gali būti, kad jie praras brangiai kainuojan�i� ma�in�, u�tai neabejotinai i�gelbės did�i�j� grandies dalį � mainai, kuriems Stelas nem�stydamas ry�tųsi kad ir septynis kartus per savait�.

Kai tik visi i�lik� kariai susigrūdo į limuzin�, vairuotojas spustelėjo akceleratorių ir puolė vytis likusiųjų. Stelas matė, jog Autokarys stovi, nutviekstas degan�ios ma�inos liepsnomis, ir su begaline mechanine kantrybe laukia įsakymo �udyti. Zoniukai puldinėjo jį i� visų pusių, nir�iai klykaudami i� nevilties, kai jų kulkos ir spinduliai at�okdavo nuo �arvo bei apsauginių ekranų, nepadar� nė menkiausios �alos. Paskui ka�kur metalinio kūno gelmėje susijungė grandinė ir kontūrais nuvilnijo ginklus aktyvuojanti elektros srovė, o robot� valdantis mini kompiuteris ėmė taikytis į tiksl�. Autokarys apgaulingai lėtai nu�ingsniavo link zoniukų ordų ir ūmai u�griuvo jas kulkų, granatų bei akinamai �ydrų �aibų lavina.

Tai buvo nepamir�tamas reginys. Robotas nė sykio nepra�ovė pro �alį. Kiekvienas u�taisas, kiekvienas mirtinos energijos spindulys rado savo tiksl�, gretomis �ienaudamas krauju srūvan�ius zoniukus. Buv� tolėliau atsidūrė prie�aky, slydinėdami kruvinoj skerdenoj, degdami aistringu noru gauti sav�j� �vino, plieno ar mirtinos energijos dalį. Atrodė, jog vyrai, moterys ir vaikai ver�iasi į priekį su vieninteliu tikslu: numirti. Daugelis darė visi�kų bepro�ių įspūdį; tam tikra prasme jie patys labiau panė�ėjo į ma�inas, nei mirtį sėjantis metalinis monstras. O juk jie buvo � ar galėjo būti � �monėmis, galin�iais mylėti, nek�sti, d�iaugtis, liūdėti� �od�iu, �monėmis. Tam tikra prasme jie visi buvo samdiniai � apgauti dieva�in kokiu pa�adu, atsidav� ir chemijos dėka paversti pigia �patrankų mėsa�. �udyti juos teko ne dėl garbės, o vardan i�gyvenimo.

Stelas nusisuko. Buvo nei�pasakytai skaudu suvokti, jog prad�ioje i� �itų �monių pasity�iojo, o dabar jis pats u�baigia, kas pradėta; suvokti � ir visgi leisti, jog skerdynės t�stųsi. Ta�iau jisai negalėjo pasielgti kitaip � tai reik�tų i�duoti tuos, kurie juo pasikliovė. Bet �irdies gelmėje Stelas prisiekė surasti niek�us, atsakingus u� visk�, kas �ia dėjosi, ir priversti juos sumokėti.

Jis apsidairė ir i�vydo, jog dauguma zoniukų tarsi pamir�o ma�inas ir vis� savo dėmesį sutelkė į robot�. Regis, �is juos traukė nelyginant �vakės liepsna naktinius drugius. Sunku pasakyti, ar jie veikė savo iniciatyva, ar pakluso ka�kokiam i�oriniam poveikiui. Kad ir kaip ten būtų, toks įvykių posūkis tiktai į naud�. Stelo įsakymu ma�inos susigrupavo, padidino greitį ir nu�vilpė �alin, į tams�. Nuleid�s nebenauding� binoklį, jis i� apmaudo prikando lūp�. Zoniukus panaudojo it kūjį, versdami konvojų be atvangos judėti į priekį. Logi�kai svarstant, būtent tenai jų laukia priekalas. Jeigu jie ir toliau lėks ta pa�ia kryptimi, veikiausiai įsirė� tiesiai į jį. Stelo protas kar�tligi�kai dirbo, stengdamasis rasti i�eitį, ta�iau be jokios naudos. Pulkinink� palaipsniui u�valdė panika.

Pasitelk�s vis� savo vali� ir lėtai, giliai alsuodamas, jisai atsipalaidavo, pasistengė i�mesti i� galvos visas mintis ir kone i�girdo Buliaus �tromo bals�: �Kai viskas klojasi kuo pras�iausiai, sūneli, reikia laikinai i�sijungti. Emocijos trukdo m�styti. Atsakymas egzistuoja, ta�iau� Kad jį i�girstum, privalai būti visi�kai ramus. Pasistenk apie niek� negalvoti, ir atsakymas ateis pats savaime�. Taip ir nutiko. Nepajėgdamas susivaldyti, Stelas garsiai nusijuokė. Gretimai sėdintys kariai nusteb� susi�valgė, gū�telėjo pe�iais ir taip pat nusikvatojo. Dar viena pasakaitė, kuri� perpasakos kareivinėse.

Po poros sekund�ių ir vir�ila Komo nusijuokė savo giliu, sodriu bosu � kai jam ant �ono kabantis ma�as taktinis kompiuteris patvirtino Stelo plano įgyvendinimo galimyb�. �avėdamasis �io plano paprastumu, Komo suprato, kad dėl savo paprastumo ir akivaizdumo toks sprendimas ne�autų į galv� nė vienam karininkui. �Buliui patiktų�, � pagalvojo jisai, įjungė mikrofon� ir prane�ė likusiems geras naujienas. Po poros minu�ių ma�inos sustojo. Kareiviai i��oko �emėn, padėjo minas ir i�sirikiavo į kolon� po du, su�eistuosius palikdami u�nugaryje. Laimei, tiktai vien� su�eist�jį teko gabenti ant improvizuotų ne�tuvų. Būrys spar�iu �ingsniu leidosi į keli�. Stelas ėjo priekyje, o Komo � gale. Dabar, netgi jei juos u�pultų ir padalintų pusiau, kiekviena pusė turės savo vad�.

Jiems beeinant, Stelas retsykiais dirs�iojo į �emėlapį, atspausdint� Komo kompiuteriu. Jiems u� nugarų pasigirdo tolimi sprogimai � sprogo kareivių u�minuotos ma�inos. �Niekuomet nepalik prie�ui nieko vertinga�, � mėgo kartoti Bulius.

Begaliniai vingiai ir posūkiai atvedė juos prie diurakritinio pastato, papuo�to purvįna i�kaba: �NALO STOTIS�.

Stotis buvo pla�ios transportinės Zonos sistemos dalimi. T� sistem� dar pa�ioje prad�ioje sukūrė ir suderino seniūnai, trok�tantys pritraukti svetim�alius. Nuo tų laikų sistemos darbin� būsen� palaikė Zonos nuomotojai, naudodami j� �aliavos tiekimui i� kosmouosto bei galutinio produkto i�ve�imui. Kadangi oro susisiekim� Zonoje seniūnai u�draudė, po�eminiu traukiniu naudojosi ir dauguma �monių.

Prie�ais stoties pastat� aplinkui du lau�us būriavosi penkiolika ar dvide�imt zoniukų. Kone visi vilkėjo skarmalus ir visokius draiskalus � i�skyrus kelet�, kurie, matyt, Zonoje atsidūrė nelabai seniai. Keleiviai nuolat zujo į pastat� ir i� jo, ir kiekvienas, eidamas tarp lau�ų ka�in k� metė į didelį dubenį. Be to, visi akivaizd�iai vengė tų zoniukų, kurie stovėjo prie lau�ų, pasidalin� į dvi grupes. Pama�iusios samdinius, abi grupės tu�tuojau susijungė. Purvinose rankose tarytum i� niekur atsirado ginklai, god�iai sublizgo akys.

Stelui dingtelėjo mintis, jog �ia ir yra ta pasala, kurios jie baiminosi. Bet kone tu�tuojau jis nuginė �į įtarim� �alin: ne, prie�ais juos stovėjo tik pa�ių papras�iausių galva�ud�ių gauja. Mostu įsak�s savi�kiams nesiki�ti, Stelas stumtelėjo �autuv� u� nugaros ir pakėlė rankas, rodydamas tu��ius delnus. Laukdamas reakcijos, įdėmiomis �aliomis akimis nu�velgė zoniukų veidus. Dauguma nudelbė akis, ir visgi tai �en, tai ten �mėk��iojo fizionomijos, kuriose galėjai įskaityti atvir� i��ūkį. Stelo dėmesį patraukė vienas i� tokių �monių, did�iulis kresnas vyri�kis, stovintis pa�iame minios centre. Ai�ku, vadeiva. Putniame, mėsingame veide i�did�iai spindėjo ma�os akutės, galv� puo�ė riebaluotų juodų plaukų kupeta. Vyri�kis prabilo, ir balsas, besiver�iantis i� nedidelės belūpės burnos, priminė �nyp�tim�.

��Na, d�entelmenai, k� gi mes �ia turime? Klientus, nesumokėjusius muito, �tai k�. � Jis �engė kelis �ingsnius į priekį, atsidurdamas pirmame plane, ir likusieji tu�tuojau �engtelėjo jam įkandin. � Tu k�, vaikine, nori pasiva�inėti nemokamai?

��Kiek?�� ramiai paklausė Stelas.

Jis buvo link�s ver�iau sumokėti, nei mu�tis su duoklės rinkėjais.

Vadeiva vertindamas nu�velgė Stel� ir jo būrį, pasitaisė purvin� kaktos rai�tį ir nusi�ypsojo � lėtai, pa�aipiai.

��Kas ketvirtas �autuvas, vaikine. Ties� sakant, reikėtų paimti daugiau, bet primet�s, kiek �ia jūsų, darau nuolaid�. Papras�iausiai dėkit ginklus ant �emės greta man�s ir eikit.

Stelas linktelėjo. Susidarė įspūdis, jog vadeiva arba nelink�s klausyti proto balso, arba nesupranta, kokį prie�inink� sutiko. Pulkininkas atsiduso. Tiek to, koks gi skirtumas? Jis �engė du �ingsnius į de�in� ir tarė:

��Sumokėkite jiems, kaprale.

�engusi i� u� Stelo nugaros, kaprale Flin vienu ilgametės praktikos nugludintu judesiu perliejo ugnimi pirm�j� zoniukų eil�. Penki prievartautojai ir jų vadeiva �uvo akimirksniu. Ten, kur jie stovėjo, teliko pajuodusio kūno ir pelenų krūvelės. Po pulkininko signalo Flin nuleido ugniasvaidį ir sustingo.

Netarusi nė �odelio, visa gauja atsitraukė į �e�ėlį ir pranyko. Palik�s u�nugaryje vien� sargybinį, Stelas nusivedė būrį į stoties pastat�, prie neveikian�io eskalatoriaus, ir toliau, į purvin� platform�.

Paskyr�s kapral� Flin vadovauti dvide�im�iai karių, įsakė jiems nugabenti su�eistuosius į baz�. Jie turėjo sėsti į traukinį, vykstantį prie�inga kryptimi, ir po kelių minu�ių atvykti į viet�. Flin nusigr�ė, ketindama vykdyti vado įsakym�, bet Stelas j� sustabdė.

��Puikiai padirbėjai, kaprale. A�iū.

Flin sutrikusi nudelbė akis ir nuraudo � regis, nuo raudonio jos veid� su riesta nosyte dar ry�kiau nusėjo strazdanos.

��Jie bukagalviai, sere, jei įsivaizduoja, kad mes nusileisim iki tokio lygio. Kit�syk bus protingesni.

Stelas �yptelėjo.

��Tikriausiai � ypa� jei jūs atsidursite netoliese, kaprale,�� ir jau rimtai pridūrė: � Pakeliui nenuleiskite akių nuo zoniukų. Ir, kai atvyksite į baz�, tu�tuojau prisistatykite majorui Malikui. Papasakokite apie pasal� ir, vardan Dievo, perduokite jam, jog aplink būstin� reikia u�daryti kanalizacijos liukus. Ta smarvė sta�iai ver�ia i� koto!

Flin nusijuokė, bet atsakė jam pagal visas taisykles:

��Klausau, sere, bus padaryta.

Stelas linktelėjo, atidavė pagarb� ir �vilgsniu nulydėjo ma�� būrį, sukantį link perėjimo į kit� platform�. Jis patenkintas pastebėjo, kad Flin pasiuntė priekin �valgus, o su�eistuosius i�rikiavo u�nugaryje. �aunuolė, visk� padarė kaip reikiant. Beliko tikėtis, jog per artimiausi� pusvalandį Malikas gaus jo prane�im� ir ko nors imsis. Vis dėlto jau nebe pirm� kart� pulkininko sieloje sukruto nerimas ir netgi tam tiktas įtarumas, atsirandantis kaskart, kai jis m�stydavo apie savo pavaduotoj�. Ir Stelas vėl nerimastingas mintis nuginė �alin. Nes�monė, netgi Malikas negalėtų taip pasielgti. Ir visgi jam norėtųsi �inoti, kodėl ka�kas slopino visus brigados da�nius. Ar �is faktas susij�s su poky�iais, vykstan�iais pa�ioje brigadoje, ar tėra atsitiktinio aplinkybių sutapimo pasekmė? Kad ir kaip ten būtų, Stelui visa tai labai nepatiko.

Netrukus atvyko traukinys, ir jie, sugniau�� parengtus ginklus, įlipo vidun. U�nugaryje paliktas sargybinis į�oko paskutin� akimirk�. Kareiviai įtemptai �valgėsi į akivaizd�iai besinervinan�ių keleivių fizionomijas, ta�iau nepastebėjo jokių prie�i�kumo �enklų. Visuose veiduose spindėjo tiktai baimė ir nepasitenkinimas � jausmai, gerai pa�įstami kiekvienam samdiniui. Traukinys tolygiai didino greitį ir netrukus tunelio sienos susiliejo į neai�kų pilk� audinį. Stelas atsisėdo, ir, �velgdamas į purvin�, subrai�yt� stikl�, susim�stė. Taip, jie, be jokios abejonės, i�vengė susirėmimo su priekalu. Betgi ka�kas nepagailėjo nei laiko, nei pinigų, kad pasp�stų jiems �ituos sp�stus. Tad kas? Ir kodėl? Vis� likusį keli� jis suko galv�, stengdamasis rasti atsakymus į �iuos klausimus.

Jų kelionės tikslas buvo aptriu��s vie�butis, kadaise veikiausiai regėj�s geresnių dienų, bet pastaruoju metu negailestingai i�stumtas i� klestin�iųjų, atsidariusių toliau nuo triuk�mingo kosmouosto, rato.

��Sargyb� pastatyti, sere?�� sprend�iant i� Komo veido i�rai�kos, jis, regis, manė, jog sargyba nepakenktų.

��Taip, dėkoju jums, vir�ila,�� atsakė Stelas. � Nepaisant neabejotino mūsų �avesio, kai kuriuose rajonuose nesame itin populiarūs. Ver�iau apsidrausti, nei apgailestauti, kad �ito nepadarei.

��Klausau, sere,�� su �ypsena atsakė Komo ir nusigr�ė duoti įsakymų.

Kareivių su jais beliko ne tiek jau daug, ir apsaugos linija buvo skystutė, bet vis vien geriau, negu nieko. Po de�imties minu�ių Stelas ir Komo, lydimi dviejų veteranų, į�engė į nuskurusį vie�bu�io vestibiulį. U� stalo sėdėjo i�d�iūv�s senis, toks pat i��iulptas ir su�iaumotas gyvenimo, kaip ir jį supantys apartamentai. Senoviniai elektroniniai akiniai jam pakeitė akis, prie� daugelį metų prarastas nuo pernelyg didelės jerlo dozės. Akinių dėka jis atrodė pana�us į varl�, o ilgas, siauras lie�uvis, tai i�nyrantis i� pla�ios burnos, tai vėl pranykstantis joje, tik sustiprino �į įspūdį. Sielvartingame balse skambėjo meilikaujan�ios gaidelės.

��Sveikinu jus Amo planetoje, garbingieji, kilnieji serai. Kuo galė�iau pasitarnauti?

��Mums paskirtas susitikimas su prezidentu Kastenu,�� atsakė Stelas. � Kur galėtume jį rasti?

Senio lie�uvis nukaro ir vėl �murk�telėjo atgal.

��Kastenas� Kastenas� m-m-m� vardas lyg ir girdėtas, kilnusis sere,�� susim�st�s pratarė jis ir kairi�ja ranka pasikrap�tė pakau�į, o de�ini�j� atki�o priekin, laukdamas arbatpinigių.

��Gal �itas praskaidrintų tavo atmintį, � nekantriai pratarė Komo ir bedė į i�tiest� deln� pistoleto vamzd�iu.

Senis it nutvilkytas patraukė rank�.

��Tre�ias auk�tas, numeris �B�, � piktai burbtelėjo jis ir vėl įsigilino į holografinį pomo�umal�, paslėpt� po stalvir�iu.

Kai tik Stelas ir Komo dingo i� akira�io, senis pakėlė telefono ragelį ir surinko numerį.

Po �e�to skambu�io pra�matnaus vie�bu�io kambaryje, visai kitame Zonos gale, �avinga moteris su ilgais juodais plaukais pakėlė aparato ragelį ir, netardama nė �od�io, priglaudė jį prie ausies.

��Jie jau �ia,�� tarė senis ir i�jungė ry�į.

Moteris nusi�ypsojo �alta �ypsena ir atsigr�ė į nuog� vyri�kį, gulintį �alia jos.

��Tavo pirmasis bandymas buvo nesėkmingas, majore. Tikiuosi, antr� kart� tau seksis geriau.

Vėsūs pir�tai slystelėjo vyri�kio pilvu, ir majoras Peteris Malikas paklausė sav�s, k� gi jinai turėjo omenyje � sp�stus Stelui ar jų pasimylėjim�. Velniai rautų, jam taip norėjosi galvoti, jog omenyje turėti visgi sp�stai.

Liftas neveikė, ir, norint pasiekti numerį �B�, Stelui su savo �monėmis teko u�kopti į tre�i�jį auk�t� laiptais bei pereiti niaurų hol�. Abipus durų stovėjo du tvirti vyri�kiai, vilkintis da�ytos odos drabu�ius. Vien� puo�ė tamsi barzda, skvarbios ry�kios akys bei lenkta nosis. Antrasis, spuoguotas ir �viesiaplaukis, atrodė visi�kas geltonsnapis, kuriam vargu ar kada nors teko naudotis skustuvu. Saulė ir vėjas suteikė jų odai tamsų atspalvį. Abu buvo apsiginklav� �autuvais ir pistoletais. Į besiartinan�ius kari�kius jie �velgė smalsiai, ta�iau be jokio nerimo. Įsitikin�, kad prireikus įstengs susidoroti su mumis visais, susidomėj�s pagalvojo Stelas. O k�? Sprend�iant i� jų i�vaizdos, visai įmanoma. Jo pagarba galimiems klientams pastebimai i�augo. Regis, Friholdas u�grūdina �mones. Jis buvo dar u� penkiolikos pėdų nuo durų, kai barzdo�ius pratarė:

��Pakaks, d�entelmenai. Kuo galė�iau padėti?

Stelas sustojo, įdėmiai �velgdamas į jų rankas, gniau�ian�ias �autuvus.

��Mums paskirtas susitikimas su prezidentu Kastenu,�� atsakė jis. � A� vardu Stelas, o �ia mano padėjėjas, vir�ila Komo.

Nenuleisdamas nuo Stelo akių, barzdo�ius linktelėjo ir ka�in k� suku�dėjo į mikrofon�, pritaisyt� prie rie�o. Gav�s leidim� � de�inėje jo ausyje slėpėsi ausinė, � sargybinis nusi�ypsojo.

��Jūsų laukia, pulkininke. Įeikite.

Nepaisant draugi�ko barzdo�iaus tono, jaunesnysis sargybinis akivaizd�iai nenoriai atvėrė atvykėliams duris. Labai rimtas jaunuolis, nusprendė Stelas. Jis padėkojo ir drauge su Komo įėjo vidun, savo kareivius palikdamas u� durų.

Jie perėjo priebutį ir atsidūrė erdviame, jaukiame kambaryje, praradusiame savo buvusį �avesį, bet visgi įstengusiame i�saugoti �ioki� toki� prabang�. Patogūs baldai, nutrintas kilimas, i�blukusios raudonos sienos, kurių ry�kum� �velnino prislopinta �viesa. I�vyd� atėjusius, atsistojo du vyrai ir moteris.

��Sveiki, pulkininke Stelai,�� prabilo vienas vyri�kis, tiesdamas rank�. Apvalų įdegusį veid� nutvieskė �ypsena. � A� esu Oliveris Kastenas,�� jis atrodė kaip atleti�ko sudėjimo vyri�kis, pastaruoju metu prisiaugin�s papildomo svorio. Stelui patiko tvirtas jo rankos paspaudimas ir atviras �vilgsnis. � O �ia mano dukra Olivija bei senatorius Austinas Rupas.

Stelas nusi�ypsojo Olivijai ir paspaudė jos rank� � vėsi� bei tvirt�. �is prisilietimas keis�iausiu būdu jį sujaudino. Sprend�iant i� vos pastebimai i�siplėtusių merginos akių, jinai pajuto t� patį. Olivijos akys buvo rudos, gilios bei ramios; jose plūduriavo auksiniai ta�keliai, harmoningai besiderinantys su ka�toniniais, tarytum saulės persmelktais plaukais. Ji buvo nuostabi ir, be jokios abejonės, t� suprato. Mergina �yptelėjo, atsakydama į neslepiamo susi�avėjimo kupin� Stelo �vilgsnį.

��D�iaugiuosi susipa�inusi, pulkininke Stelai.

��A� taip pat,�� atsakė jis, palaikydamas jos rank� kiek ilgiau, nei reikėjo. � Atleiskite u� mūsų i�vaizd� ir ne�ymų pavėlavim�.

��Jūs i�ties pavėlavote,�� senatorius Rupas kriti�kai nu�velgė Sten� nuo galvos iki kojų. � Apskritai manoma, jog punktualumas � viena i� nedaugelio kari�kių dorybių.

Jo gra�ų, �iek tiek at�iaurų veid� gadino tiktai did�iulės poros, suteikian�ios odai pana�umo į nepalankaus oro i�grau�t� akmenį. Į Stel� įsmeigtose �ydrose akyse �vytėjo i��ūkis.

Oliveris Kastenas atsikosėjo.

��Liaukis, Austinai� Nepamir�k, pulkininkas mūsų sve�ias.

Pra�au atleisti mums, pulkininke Stelai. Bijau, jog dėl tam tikrų politinių įsitikinimų senatorius nesi�avi mano ketinimu pasamdyti jus. Jis �ia atvyko tam, kad sulaikytų mane nuo neapgalvotų poelgių.

Rupas niauriai dėbtelėjo į Kasten�, leisdamas suprasti, jog nemato jokių prie�as�ių atsipra�inėti. Ta�iau jis nespėjo pratarti nė �od�io � įsiterpė Olivija:

��Jūs netrukus pats įsitikinsite, pulkininke, jog Austinas, kaip politikas, tiesiog stulbinan�iai atviras. Negaliu net įsivaizduoti, kaip tokiose pareigose galėjo atsidurti toks tiesmukas �mogus!

Rupas prisivertė nusi�ypsoti. Ir prabil�s jau neberė�ė to, kas pirmiausiai �ovė į galv�, bet apgalvojo kiekvien� �odį.

��Olivija, kaip ir visuomet, teisi, pulkininke,�� senatorius i�tiesė Stelui rank�. � A� ma�um� per�engiau ribas. Tikiuosi, jūs man atleisite.

Bet, spausdamas Austino rank�, Stelas jo akyse nepastebėjo nuo�irdaus apgailestavimo ir suprato sutik�s prie��.

� �inoma, senatoriau,�� nerūpestingai atsiliepė jis. � Egzistuoja ir dar viena kari�kių dorybė, apie kuri� �ino visi. Mes storaskūriai.

��Vie�patie, kol mes �ia plepam, tasai �mogus plūsta krauju! ��susijaudinusi �ūktelėjo Olivija.

Pasek�s jos �vilgsnį, Stelas suprato, kad mergina neklysta. I� skylės apsauginiame Komo kostiume sunkėsi kraujas. �arvuoti kostiumai gali i�tverti labai didel� apkrov�, bet visgi nevalia sakyti, kad jie absoliu�iai nepa�eid�iami. Matyt, de�inįjį Komo petį pervėrusi kulka skriejo labai greit; jis, kaip paprastai, t� nutikim� ignoravo.

Per kelias minutes Olivija i�vystė audring� veikl�. Atsine�ė medicinin� kuprin�, i�traukė i� jos tvarsliav�, sugerian�i� med�iag� ir ėmė valyti �aizd�. Kol mergina triūsė, Stelas papasakojo Kastenui ir Rupui apie zoniukų pasal� ir apie tai, kaip samdiniams pavyko i� jos i�trūkti. Jam baigus, įsivie�patavo tyla, kurios metu abu jo pa�nekovai stengėsi suvir�kinti, k� i�girdo. Stelas pastebėjo, kad jiedu reik�mingai susi�valgė.

��Labai apgailestauju, pulkininke. Galiu įsivaizduoti, k� jums rei�kia �monių netektis. Kaip veikiausiai numanote, egzistuoja labai didelė tikimybė, jog tas antpuolis buvo nukreiptas ir prie� mus. Regis, yra jėgų, kurios nenori, kad Friholdas pasinaudotų jūsų pagalba,�� Kastenas perliejo Rup� smerkian�iu �vilgsniu.

��Bijau, kad mudu su Oliveriu skirtingai vertiname prie�astis, i�provokavusias �į antpuolį, pulkininke Stelai,�� nedelsdamas sureagavo senatorius. � Bent jau a� abejoju, kad �ia egzistuoja koks nors ry�ys. Aplink �laistosi galybė paties įvairiausio plauko kriminalinių tipų, k� jūs, be jokios abejonės, puikiai �inote. Ir visgi a� taip pat norė�iau pareik�ti jums u�uojaut� dėl patirtų nuostolių.

�Na, dabar jis prabilo kaip tikras politikas�, � pagalvojo Stelas.

��Dėkoju jums, senatoriau. A� labai vertinu jūsų u�uojaut�. Kad ir kokia būtų tikroji u�puolimo prie�astis, dabar jau nieko nebepadarysi.

�Nebent pavyktų surasti t� niek��, kuris visa tai sugalvojo ir įgyvendino�, � mintyse u�baigė pulkininkas.

Klausydamasis jo, Kastenas liūdnai lingavo galv�, ��Jūs teisus, pulkininke,�� atsiliepė Rupas. � Kas nutiko, tas nutiko. Reikia susitaikyti su realybe ir gyventi toliau. Man visuomet patiko �is kari�kių bruo�as � deja, nebūdingas daugeliui mano bi�iulių politikų, � jis reik�mingai �vilgtelėjo į Kasten�.

��Pakaks kalbėti apie reikalus, d�entelmenai,�� baigusi tvarstyti �aizd�, pratarė Olivija. � Siūlau leisti pulkininkui ir jo padėjėjui atsipūsti.

Pietauti jie baigė po dviejų valandų. Friholdieti�ki patiekalai buvo tiesiog nuostabūs. Kastenai atsigabeno visus būtinus ingredientus. Mėsos patiekė visai nedaug, siūlydami gausyb� augalinių patiekalų, dosniai pagardintų prieskoniais. Friholdo klimatas nebuvo palankus augalininkystei, tad didum� dar�ovių ten augino dideliuose hidroponiniuose centruose. Gyventojai tikėjosi, jog kada nors jiems pavyks sudrėkinti sav�sias dykumas, pasinaudojant did�iulių po�eminių upių vandeniu. Tuomet i� esmės i�siplės maistinių augalų spektras bei taps įmanoma importuoti bandomis auginamus galvijus � ir maisto problema bus i�spr�sta.

Stelui pietūs labai patiko. Jis su malonumu atsilo�ė krėsle su cigaru rankoje, mėgaudamasis seniai pamir�tu puikios �emi�kos kavos skoniu.

Pietų metu jie �neku�iavosi apie� Taigi Dievas te�ino, apie k�! Apie med�iokl� įvairiose planetose � kaip paai�kėjo, Rupas buvo patyr�s �ios srities specialistas. Apie a�tuonioliktojo am�iaus literatūr� � antr�j�, o gal netgi pirm�j� Kasteno aistr�, neskaitant politikos. Olivija i�sakė daugyb� netikėtų pastabų apie imperi�kojo dvaro politikus: ne taip seniai ji ten lankėsi drauge su tėvu. Stelas ir Komo taip pat nepasi�iuk�lino. Pokalbio metu Stelas įterpdavo tinkamus trumpu�ius, labai juokingus anekdotus. Gi Komo paporino ilg�, nepaprastai įdomi� istorij� apie savo atostogas. Jam nutiko aibė smulkių nemalonumų, o kulminacija tapo alberie�ių Pasaulio Simfonijos premjera, kai gerokai i�gėr�s vir�ila grojo citra. Atsirado keblumų, kai jam pasiūlė atlikti solo partij�, bet ka�in kas sugebėjo pasirūpinti, kad vietoje Komo pagrotų de�imties pėdų ilgio reptilija, pana�i į boakonstriktorių.

�aunesnės istorijos nepapasakojo niekas. Buvo nuspr�sta pereiti i svetain� ir pasikalbėti apie reikalus. Kai tik visi su taurėmis susėdo prie stalelio, Kastenas spustelėjo nuotolinio valdymo mygtuk�, ir dalis nublukusios raudonos sienos slystelėjo į �alį, atidengdama senutėlį, bet pakankamai geros būklės holoprojektorių.

��Norėdamas paai�kinti, kodėl mums prireikė jūsų paslaugų, ��prabilo Kastenas,�� norė�iau pademonstruoti nedidelį siu�et�. Jei neprie�taraujate, palydėsiu jį savo komentarais. Manau, �itaip įstengsiu ai�kiau nu�viesti padėtį.

Stelas pritardamas linktelėjo. �viesa u�geso, sudūzgė projektorius. I� prad�ių pulkininkas regėjo tik begalin� kosmoso tams�. Paskui tos tamsos centre pasirodė ma�utėlaitis �viesos ta�kelis. Kamerai artėjant, jisai vis augo ir augo, kol galiausiai virto mil�ini�ka planeta, neturin�ia mėnulio.

� �ia mūsų namai,�� paprastai tarstelėjo prezidentas. � Friholdas. �i� planet� �Intersistems Inkorporeited� atrado ma�daug prie� keturiasde�imt metų.

Pulkininkui nereikėjo pasakoti apie �Intersistems Inkorporeited� � Imperijoje nebuvo �mogaus, nieko negirdėjusio apie �i� stambi� kompanij�. �Intersistems� ir dvi kitos daugma� tokios pat galingos korporacijos drauge buvo vadinamos �Trimis seserimis�. �į pavadinim� jos pelnė todėl, jog veikė i�vien � gaudamos nemenk� peln� ir varydamos į bankrot� konkurentus. Nors �Intersistems� u�siėmė ir gamyba, ir visomis bankų veiklos rū�imis, pagrindinį kapital� ji susikrovė i� neįtikėtinai brangiai kainuojan�ių ir rizikingų sandėrių, susijusių su naujų planetų atradimu bei pardavimu.

U�go�damos planetos atvaizd�, pasirodė teksto eilutės.

� �ia �iokia tokia informacija apie klimat� ir pana�ius dalykus, kurie jums gali pasirodyti įdomūs,�� paai�kino Kastenas. Paskui nusijuokė ir pridūrė: � Patikėkite, pulkininke, i� tiesų padėtis net blogesnė, nei atrodo.

Per�velg�s eilutes, Stelas nusprendė, jog Kastenas toli gra�u nejuokauja. Veikiausiai padėtis i� tiesų netgi prastesnė, nei atrodo, ir� Taip, pakankamai bjauru.

Septyniasde�imt Friįoldo pavir�iaus procentų buvo klasifikuojami kaip �bevandenė� ar �pusiau bevandenė� zona � k� ir kalbėti, skamba gra�iau nei �dykuma�. De�imt procentų teko poliarinių ledo kepurių daliai. Likusius u�ėmė dvi siauros nuosaikesnio vidutinio klimato zonos, skirian�ios a�igalių regionus nuo �bevandenio� pavir�iaus, aprėpian�io vis� centrin� planetos dalį. �itai jau savaime pakankamai bjauru, bet ma�a to�

Kar�tas dykumų oras, prisiliet�s prie �alto poliarinio oro, kūrė neįtikėtinos galios vėjus. Vėjo genamas smėlis, kurio atsargos dykumose prakti�kai neribotos, virto milijonais ma�utėlai�ių u�taisų, apsunkinan�ių judėjim� ir �monių gyvenim� planetoje paver�ian�ių beveik neįmanomu. Be viso to � turbūt, kad, neduok Dieve, kas nors nepradėtų nuobod�iauti � gamta sukūrė galyb� gyvūnijos bei augalijos rū�ių, da�niausiai tokių pat primityvių, kaip ir pati planeta.

��Abejoju, kad turizmas galėtų turėti didesnės įtakos jūsų ekonomikai,�� kreivai �yptelėj�s, pastebėjo Stelas.

Kastenas nusijuokė, o Rupas pabrė�tinai apsimetė nuobod�iauj�s. Nusi�ypsojusi į pokalbį įsiterpė Olivija.

��Ne, pulkininke, turistų antplūdis mums negresia. Ta�iau gana ilg� metų dalį gyvenimas vidutinio klimato zonose pakankamai �avus. Tie, kurie gali sau leisti, netgi pasistatė tenai vilas, ��dabar prie�ais juos pasirodė ve�lios augmenijos, joje paskendusių ma�ų vilų ir ma�utėlai�ių perregimo vandens e�erėlių atvaizdai. � Nelaimei,�� t�sė Olivija,�� mūsų gamtiniai resursai sukaupti ne �iose zonose.

Taikūs paveikslai pranyko. Dabar pasirodė kadrai, filmuoti i� orlaivio, dideliu grei�iu skriejan�io vir� planetos pavir�iaus. Po juo driekėsi begaliniai smėlynai, tik �en bei ten surai�yti kanjonais bei tarpekliais.

Vėl prabilo Kastenas:

��Taipjau nutiko, kad visus mūsų gamtinius resursus Kūrėjas patalpino būtent �ia. �ios bevaisės planetos dalies niekas nepavadintų ��avia�. Did�i�j� laiko dalį ten velnioni�kai sausa, o paskui, prasidėjus trumpam liū�ių periodui, velnioni�kai �lapia, ir mes sta�iai sk�stam vandeny bei purve. Gal ir nevertėtų skųstis, jei t� vandenį būtų galima panaudoti �emės ūkio reikmėms, deja� Po poros valandų vanduo susigeria į dirv� bei smėlį, nuteka po juo slūgsan�iomis korėtomis uolienomis ir įsilieja į mil�ini�kas po�emines upes, kertan�ias vis� planet�.

Vaizdas vėl pasikeitė. Dabar jie �velgė į giganti�k� įdub�. Po�eminė upė try�ko į pavir�ių vienoje jos pusėje, kirto lom� ir vėl nyko po �eme.

� �ias did�iules įdubas formuoja po�eminės upės ir vėjas. Dauguma darbinių mūsų gyvenvie�ių pastatytos būtent tokių įdubų dugne, kadangi jos saugoja nuo vėjo, be to, �ia gausu vandens.

Kamera lėtai leidosi, ir Stelas i�vydo įdubos dugn�, tir�tai apstatyt� įvairiausių rū�ių statiniais, nors visų populiariausi buvo kupolai � gal todėl, kad jų pasiprie�inimas vėjui pats ma�iausias. Erdvių, �varių gatvių sankirtose plytėjo kvadratinės arba apvalios aik�tės, grįstos margaspalvėmis plytelėmis, kas liudijo ne tik apie miestelio gyventojų prakti�kum�, bet ir apie jų nor� puo�ti savo namus.

�inoma, svarbiausias gyvenvietės akcentas buvo upė. Jos pakrantės liko tu��ios � �ia nieko nestatė, nes liū�ių sezono metu vanduo gerokai pakildavo, be to, niekas netrukdė �iūrėti į up� i� bet kurio gyvenvietės ta�ko. Pakrantėse augo med�iai, �olė, ir tik �en bei ten matėsi �emi funkcionalios paskirties nameliai suapvalintais kampais. Upės vandenyje tviskėjo saulė. Visur buvo gausu �monių. Vieni, būreliais susėd� ant �olės, u�kand�iavo, kiti vaik�tinėjo takeliais; aplink bėgiojo ir �aidė vaikai. Stelui beliko tik �avėtis, kuo �ios at�iaurios planetos gyventojams pavyko paversti nesveting� pasaulį, ir stebėtis jos potencialu.

� �i gyvenvietė vadinama Nuostabi�ja,�� Kasteno balse suskambo sielvartas ir kartėlis. Jis neju�ia sugniau�ė ir atgniau�ė kum��ius, tarsi ketindamas susiremti su neregimu prie�u. � �iaip ar taip, dar visai neseniai tai buvo gyvenvietė, vadinama Nuostabi�ja.

Vaizdas vėl kardinaliai pasikeitė. Nepaisant dūmų, ugnies ir gatvės grumtynių, Stelas neabejojo �velgi�s į t� pa�i� gyvenviet�. Pama�u kambaryje įsivie�patavo mirtina tyla. Pulkininkas pa�ymėjo, kad scenos neparinktos, o vaizdas virp�ioja, savo kokybe gerokai nusileisdamas anks�iau regėtiems kadrams. Bet tu�tuojau visk� pamir�o, i�vyd�s neauk�t� �atl�, aplink jį �mirinėjan�ius �mones, ir kitus, kurie kovėsi ir �uvo petys petin. Stelas krūptelėjo, pamat�s senį � dvi kulkos pervėrė gynėjo krūtin�, ta�iau tasai visgi sugebėjo persmeigti durklu pirato gerkl�. �tai mirtini �ydri spinduliai perrė�ė vaikus pusiau, o vyri�kiai su apsauginiais kostiumais persirop�tė per negyvų kūnų barikad� ir ėmė supti moterį bei jos dukr�. O paskui ūmai stojo tamsa.

Niekas nesiry�o nutraukti tylos. Galų gale Kastenas atsikosėjo ir truputį prikimusiu balsu pratarė:

� �tai kodėl, pulkininke, mums prireikė jūsų pagalbos.

Kaprale Flin įdėmiai klausėsi automatų serijų tre�kesio bei granatų sprogimų ir suko galv�, k� gi jai daryti. Iki �iol viskas klojosi stebėtinai skland�iai. Nors jos būrelis keliavo be jokių sunkumų, Flin nusprendė i�lipti dviem stotelėm anks�iau � tiesiog �iaip sau, dėl viso pikto. Ir, kaip paai�kėjo, ne be reikalo. Vos i�kop� i� po�emio, jie i�girdo kautynių garsus; i� visko sprend�iant, u�pulta pati brigados būstinė. Flin tu�tuojau pamėgino susisiekti i� prad�ių su �tabu, o paskui su pulkininku Stelų, bet visi da�niai pasirodė u�blokuoti. Reikėjo spr�sti pa�iai.

Ėm�sis visų atsargumo priemonių, ma�asis būrys nu�ingsniavo i�tu�tėjusiomis gatvėmis, ir sulig kiekvienu �ingsniu kautynių garsai aidėjo vis ai�kiau. Ma�daug u� pusės mylios nuo bazės Flin įsakė sustoti, į visas puses pasiuntė �valgus, o pati surado nedidelį pusiau sudegusį pastat�, kuriame buvo įmanoma prisiglausti. Sienos atrodė pakankamai storos, pro langus bus galima atsi�audyti. Dykvietė aplink pastat� u�versta visokiausiu �lam�tu, pernelyg smulkiu, kad u�puolikai įstengtų pasislėpti, bet visgi galin�iu kuriam laikui juos pristabdyti. Ne pats geriausias variantas, ta�iau vis �is tas. Su�eistuosius nune�ė į pastat� ir įkurdino taip patogiai, kaip tik �iomis aplinkybėmis buvo įmanoma. Tokia pirmoji kapralo pareiga. Brigada niekada nepalieka savo su�eistųjų.

Ji prisiminė skausm� kojoje, toje vietoje, kur pataikė u�taisas,�� skausm�, primenantį stiprų raumenų spazm�, tik kur kas gilesnį. Kareiviai susigrūdo į malūnsparnį it sardinės. Durų neu�darė, kad lengviau būtų krauti su�eistuosius. Prie� pat pakilim� prie malūnsparnio priklibik��iavo pulkininkas �tromas skausmo perkreiptu veidu. Jis kėblino, sunkiai dėliodamas kojas, o ant peties ne�ė su�eist� karį.

Flin matė, kaip pilotas, Naujojo Kovenanto senbuvis, persilenkė per nukauto porininko kūn� ir su�uko, stengdamasis perrėkti turbinų staugim�:

��Palikite jį, pulkininke! Jis tikrai nei�sikapstys, o malūnsparnis jau ir taip perkrautas.

Ūmai pilotui į veid� įsistebeilijo didelio pistoleto vamzdis.

��Arba mes visi i�skrisim, arba� visi pasiliksim. Supratai, sūneli?

Pilotas atplė�ė akis nuo pistoleto, pa�velgė į niūrias, ry�to kupinas pulkininko akis ir, netar�s nė �od�io, kibo į valdymo svertus. �tromas įsirop�tė vidun, įsitempė su�eist�jį ir paguldė jį atokiau nuo durų.

Įsijungė varikliai � perkrauti, kaukiantys nuo įtampos, ir malūnsparnis sunkiai atsiplė�ė nuo �emės. Plonytė kraujo �iurk�lelė, tekanti pro atlapas duris, netruko virsti upeliu, apta�kiusiu malūnsparnio �onus ma�utėlaitėmis raudonomis dėmelėmis.

�tromas sėdėjo, įsispraud�s tarp dviejų kūnų. �vilgsnyje, nukreiptame į �em�, į chaoso bei griovimų vaizdus, sustingo kan�ia. �imtai jo kareivių jau mirė ar merdėjo ten tiesiog dabar � ir tik dėl to, kad paai�kėtų, kas laimės doktrininį gin� tarp dviejų Naujojo Kovenanto ba�ny�ios at�akų.

Ūmai pulkininko �vilgsnis įsmigo į Flin. Jis nusi�ypsojo.

��Vadinas, ir tau kliuvo, kareivi? A-a, koja. Nieko, viskas bus gerai. Kelios dienelės automede ir būsi kaip nauja.

Ir tik tada ant pulkininko kiūtinės ji pastebėjo tamsi� dėm�.

��Man nieko baisaus, sere� o �tai jūs, regis, rimtai su�eistas. Ar galiu kuo nors padėti?

Pulkininkas �tromas papurtė galv� ir u�sikosėjo, burnoje pajut�s metalinį kraujo prieskonį.

��Ne, dėkui, kareivi. Man irgi viskas bus gerai. Gal pamėginti truputį nusnūsti? Bet ka�kas privalo nė sekundėlei nenuleisti akių nuo mūsų bi�iulio antai tenai, prie�akyje,�� jis linktelėjo į piloto kabin�. � Tas vaikinas nesupranta, jog mes nepaliekame savo su�eistųjų. Ir, bijau, niekada nesupras.

��Nesirūpinkite, sere,�� atsakė Flin, i�sitraukdama i� bato aulo dvia�menį durkl�. � Arba mes visi i�skrisim, arba visi pasiliksim.

� �aunuolė, � pratarė jis. � A�iū tau.

Sulig tais �od�iais pulkininkas �tromas, pravarde Bulius, mirė � kaip ir gyveno, apsuptas savo dievinamos brigados karių. Ir ka�kuri Flin dalelė numirė drauge su juo.

��Tvarkelė, � tarstelėjo jinai. � Jūs, penkiese: Rigas, Dadlis, Alvaresas, Su ir Mantis, liekate �ia saugoti su�eistųjų. Būkite budrūs ir, jei kas, atidenkite ugnį. A� jumis pasitikiu. Dadlis u� vyriausi�.

��Bus padaryta, kaprale� Girdėjote, k� ji pasakė� Nagi, i�siskirstom�

Paskui su likusiais penkiolika karių, vorele i�sirikiavusių jai u� nugaros, kaprale nusėlino link būstinės. Jei tenai i� tiesų vyksta mū�is, jos pareiga � padėti savi�kiams. �itaip ji svarstė eidama, ta�iau dabar, atsidūrusi vos u� poros kvartalų, niekaip negalėjo nuspr�sti, k� daryti. Zoniukai banga po bangos puldinėjo brigados gynėjus, tarsi siekdami vienintelio tikslo � virsti kruvina skerdena. Kūnai grūdosi viens ant kito, formuodami patogi� platform� kitai atakuojan�iųjų masei. Jų �viesai jautrūs maskuojantys kostiumai funkcionavo net po savininkų mirties, ir kūnų krūvos tai i�nykdavo tamsoje, tai, tvykstelėjus eiliniam pliūpsniui, pasirodydavo vėl; �i aplinkybė kautynių paveikslui suteikė nerealų, antgamti�k� atspalvį.

Flin manymu, kol kas brigada lengvai tvarkėsi ir be jos pagalbos. I� radiopokalbių nuotrupų, kurias jai retsykiais visgi pavykdavo nugirsti, paai�kėjo, jog �ia veikiau skerdynės, nei mū�is; jėgos buvo pernelyg nelygios. Flin jau ketino įsakyti savo kariams grį�ti atgalios, tik ūmai i�girdo riksm�:

��Atsargiai! Jie lenda i� kanalizacijos! O, Vie�patie, jų �ia �imtai!

Ir i�syk po to pasigirdo klaikus netylantis klyksmas, nuo kurio Flin gyslose sustingo kraujas. Stojo mirtina tyla, o paskui pasigirdo balsas (kapralės manymu, kalbėjo kapitonas Vangas), duodantis tvirtus, ry�tingus įsakymus. Tas balsas skambėjo taip ramiai, tarsi kapitonas skaitytų vien� i� savo �iurpinan�ių paskaitų apie seksualin� higien�. �Kas atsitiko majorui Malikui?�� suko galv� Flin. � Gal zoniukai sudorojo ir jį? Jei taip, nevalia sakyti, kad jų ataka visi�kai nenusisekė�.

Ji pasislėpė u� kampo ir pamėgino įvertinti susidariusi� padėtį. Prakeikimas! Tai jos kaltė. Pulkininkas liepė perduoti majorui, kad reikia u�daryti kanalizacijos liukus, o jinai� Jinai to nepadarė. Velnias, velnias, velnias!

��Ir k� gi daryti dabar, kaprale?

Kalbėjo kareivis Stiksas, gera�irdi�ko būdo vaikinas apvaliu, mėnulį primenan�iu veidu ir patikliomis rudomis akimis. Aplinkiniai sprendė pagal i�or� ir da�nokai jo neįvertindavo. Rimta klaida. Stiksas buvo imtynių instruktorius. Flin �vilgtelėjo į vaikin� ir nusistebėjo jo ramia, netgi netrikdoma i�vaizda. Jis papras�iausiai klūpėjo ant kelių ir laukė, kol ji paai�kins, k� reikia daryti. Neįveikiamas kareivio pasitikėjimas kaprale paveikė Flin nelyginant galingas jėgos bei ry�to antplūdis. Ir drauge su juo dingtelėjo mintis � pakankamai originali, kad i�degtų.

��T� patį, kaip ir visada, Stiksai,�� �ypsodamasi atsakė jinai ir atsistojo. � Atspardysim jiems subines!

Skubiai eidama nuo vieno kario prie kito, kaprale paai�kino, k� ir kaip reikia daryti. Gav� nurodymus, visi i�sibėgiojo. Flin nulydėjo juos �vilgsniu ir lukterėjo, kol kareiviai pasieks kiekvienam nurodyt� viet�. Paskui ji drauge su Stiksu nubėgo link artimiausios sankry�os, kur kiek anks�iau pastebėjo dideles kanalizacijos grotas. Flin lėkė it viesulas, stengdamasi negalvoti apie zoniukus, t�sian�ius brigados atak� viso labo u� �imto pėdų prie�akyje. Jeigu j� pastebės, ji, be jokios abejonės, tu�tuojau t� su�inos.

Pribėg� kvadratines grotas, jiedu su Stiksu atsiklaupė ir ėmė įnirtingai grem�ti ant jų susikaupusį purv�. Flin vos neapsivėmė nuo dvoko, plūstan�io i� angos. Ir visgi, u�uodusi t� smarv�, pasijuto laiminga. Tai buvo sėkmės kvapas. Nuval� grotas, jiedu įsitvėrė į jas ir trūktelėjo. Nieko. Flin kilstelėjo galv� ir i�vydo, jog Stiksas pa�aipiai �velgia į j�. I�terliotu jo veidu sruvo prakaitas.

��Dar kartelį, kaprale!

Jinai irgi i�si�iepė, sukaupė jėgas, ir jiedu vėl kibo į grotas. Ant Stikso rankų įsitempė tvirti raumenys, Flin smilkiniuose reljefi�kai i�sipūtė venos. Staiga ji pajuto, jog grotos pasidavė, ir vos neparvirto ant nugaros. Galva sukosi nuo įtampos ir į veid� tvokstelėjusios smarvės. Nuostabu, bet Stiksas, regis, nepatyrė jokių nemalonių pojū�ių.

��Po velnių, �ia tolygu prisiryti doko table�ių, kuriomis jis mus �eria po manevrų, ar ne, kaprale?

Flin nusijuokė. Ji suprato, kad elgiasi neprotingai, kad zoniukai bet kuri� akimirk� gali juos pastebėti ir nu�udyti. Bet tuo pat metu kita jos s�monės dalis nenuilsdama m�stė, k� reikia daryti. Tarp �iuk�lių suradusi plastikinį mai��, Flin suplė�ė jį ma�ais gabalėliais ir įmetė juos į kanalizacijos ang�. Didelei kapralės nuostabai, skiautės beveik i�syk nuskriejo �emyn, į tams�. Vadinasi, zoniukai brigados teritorijoje jau atvėrė tiek grotų, jog susidarė pastovus oro srautas. Melsdamasi, kad drauge su zoniukais nepribaigtų ir pusės brigados, Flin įjungė mikrofon�, lukterėjo, kol ma�um� susilpnės trukd�iai, ir davė įsakym�. Nutaikė ugniasvaidį į kanalizacijos ang� ir spustelėjo nuleistuk�. Tvykstelėjo melsvai oran�inė liepsna. Flin �inojo, kad �i� akimirk� visi jos kariai daro t� patį.

I� prad�ių oro srautas i�sviedė liepsn� auk�tyn, truputį apdegindamas jai plaukus. Bet kone tu�tuojau kanalizacijos sistemoje susikaupusios dujos, padegtos daugelyje vietų i�syk, tvykstelėjo, įsiplieskė, ir apa�ioje įsisiautėjo �ydras pragaras. Staiga Flin pajuto, kaip stiprūs Stikso pir�tai trūktelėjo j� u� kostiumo, ir i�girdo įnir�usių zoniukų riksmus. Jiedu su Stiksu puolė slėptis u� artimiausio pastato, pakeliui suple�kin� nedidel� jiems prie�ais puolusių pusgalvių grupel�.

Tuo tarpu riaumojanti liepsna, rydama kanalizacijos sistemoje susikaupusias dujas, po�eminiais tuneliais ver�ėsi vis tolyn ir tolyn. Dabar jau niekas nebeįstengs jos sustabdyti tol, kol i�degs visos dujos. Netrukus ugnis pasiekė ir kitus Zonos kvartalus, �en bei ten tvykstelėjo gaisrai. Bet �ydrasis pragaras, kaip ir tikėjosi Flin, aprėpė ir brigados teritorij�. Po poros sekund�ių jis pasiekė po�emines komunikacijas, grūste prisigrūdusias zoniukų. Dauguma �uvo ugnyje, jų klyksmų aidas nusirito iki pa�ių atokiausių Zonos kampelių. Gi tie, kurie nesudegė, u�duso, kai siau�ianti liepsna surijo vis� jai pasiekiam� deguonį, ir po�eminiai tuneliai prisipildė anglies dvideginio. Brigados teritorijoje �ydros liepsnos purslai i�lėkė į dvide�imties pėdų auk�tį. �imtai zoniukų, jau i�lindusių i� kanalizacijos liukų, mirė akimirksniu. Likusieji suprato, jog atsitraukimo keliai atkirsti, puolė į mū�į ir vienas po kito krito nelygioje kovoje.

Zoniukų ataka privertė karius atsitraukti nuo liukų, tad nė vienas i� jų nuo ugnies nenukentėjo. Iki kautynių galo �uvo ir buvo su�eisti tūkstan�iai zoniukų. Brigados medikai triūsė it pa�ėl�, stengdamiesi padėti nelaimingiesiems, ore skardėjo skausmo riksmai ir aimanos. Tikėtis seniūnų ar Zonos gyventojų pagalbos nebuvo prasmės, ir medikams nieko daugiau neliko, tik papras�iausiai daryti visk�, kas įmanoma. Neretai teko staneriais apraminti su�eistuosius, kurie netgi tokioje būklėje stengėsi u�pulti savo i�gelbėtojus.

Flin surinko savo �mones, tarp jų ir tuos, kurie saugojo su�eistuosius, ir nusivedė juos į brigados teritorij�. Norint pasiekti vartus, jiems teko rop�tis per kritusių zoniukų krūvas. Viduje reikalai susiklostė tik truputėlį geriau. Visur tvyrojo nepakeliamas degan�io �mogaus kūno kvapas.

Nugabenusi su�eistuosius į perpildyt� lazaret�, Flin paleido savo karius, liepė jiems susitvarkyti bei pailsėti, o pati u�kopė į vien� i� trijų i�likusių stebėjimo bok�tų, pastatytų teritorijos kampuose. Ji stovėjo vir�uje, �velgdama į begalines negyvų kūnų gretas, į tolumoje liepsnojan�ius gaisrus, į apa�ioje bėgiojan�ius brigados karius, vardan kurių i�gelbėjimo jai teko pra�udyti tiek gyvybių. �Kodėl mes tai darome?� � be atvangos pati sav�s klausinėjo jinai. �Nes arba jie mus, arba mes juos�, � kapralės �irdyje atsakė karys. Bet, �iūrėdama �emyn, Flin suprato, jog yra ir kita prie�astis. Nes, tegul ir neilgam, �i teritorija apa�ioje tapo jos namais, o ma�os figūrėlės, bėgiojan�ios nuo vieno su�eisto zoniuko prie kito, jos �eima, ir pasaulyje neegzistavo niekas daugiau. Ko gero, artimiausiu metu jie apleis �i� viet� ir i�keliaus ka�kur kitur, kad ir vėl darytų t� patį. Kapralės skruostais ritosi a�aros, ir jinai jų ne�luostė. Paskui Flin nusiramino ir nusileido �emyn, ketindama padėti prie su�eistųjų triūsiantiems medikams.

�Kai kambaryje įsi�iebė �viesa, visi su�iuro į Stel�, laukdami jo reakcijos. Bet pulkininkas i� prad�ių neįstengė pratarti nė �od�io ir, norėdamas laimėti laiko, pradėjo sudėting� naujo cigaro pridegimo ritual�. Tie, kurie filmavo �iuos kadrus, buvo narsūs �monės. Jam norėtųsi su jais susitikti. Ta�iau Stelas �inojo, kad �itai neįmanoma, ir suprato kodėl. �is �inojimas skausmingai gniau�ė �irdį. Tuo pat metu kita jo esybės dalis, �velgianti tarytum i� �alies, m�stė ir analizavo toliau. Pulkininkas negalėjo pasiduoti emocijoms, kadangi nuo jo objektyvumo priklausė pernelyg daug �monių. Jeigu jis suklys, jiems u� tai teks sumokėti savo gyvybe � kaip ir tiems, kurie jau �uvo. Kiekgi �monių jie prarado �iandien? Ūmai suvok�s, jog negali tiksliai atsakyti į �į klausim�, jis pajuto s��inės priekai�tus.

��Pulkininke Stelai?�� Kasteno balsas gr��ino jį į realyb�.

��Atleiskite,�� sumurmėjo Stelas ir pamėgino nusi�ypsoti. ��Mane sukrėtė tik k� matyti vaizdai. Jūsų �monės narsiai kovėsi. Juos u�puolė piratai?

Stelas �inojo, kad piratų antpuoliai pasienio planetose yra įprastas dalykas. Pa�iame Imperijos pakra�tyje patrulinių laivų buvo ma�ai, ir piratai tarp jų prasmukdavo be jokio vargo. Kai kas netgi i�sakė nuomon�, jog Imperatorius s�moningai nesiima jokių grie�tesnių priemonių, nes piratų veiksmai padeda prilaikyti Antr�j� Ronų Imperij� � �is tikslas jam svarbesnis u� kain�, kuri� tenka mokėti likimo valiai paliktiems pasauliams. Stelas kadaise priklausė �vaig�d�ių Sargybai ir visuomet prie�taraudavo, i�gird�s pana�ius pasisakymus � i� dalies todėl, kad juos laikė i�daviki�kais, ta�iau labiausiai dėl to, jog nenorėjo tikėti, neva pinigai Imperatoriui yra svarbesni u� jo pavaldinių gyvybes. Ta�iau, kai biud�etinių i�laidų apkarpymo pretekstu jo brigad� i�formavo, kosminio patruliavimo korpusas taip pat gerokai suma�ėjo. Galiausiai piratų antpuoliai pada�nėjo, piratų bei ronie�ių susirėmimai � taip pat. Ir dabar Stelas jau niekuo nebebuvo tikras.

Kastenas suglaudė delnus ir kurį laik� vir�um jų �velgė į Stel�.

��Taip, pulkininke, ten buvo piratai. Ta�iau nemanykite, kad jūsų regėtas antpuolis yra retas, kone i�skirtinis rei�kinys. �ia viso labo tik vienas atskiras atvejis, ir, deja, kas dien� jų vis daugėja.

��Kalbėkite tiktai savo vardu, Oliveri,�� pertraukė jį Rupas. ��Anaiptol ne visi mūsų planetos politikai pritaria tokiems nepagrįstiems tvirtinimams.

Patenkintas, kad ir jis i�sakė savo nuomon�, Rupas atsilo�ė bejėgi�kai nuo jo svorio sugirg�dėjusiame krėsle ir vėl suteikė savo veidui nuobod�iaujan�i� i�rai�k�.

Kastenas �yptelėjo it �mogus, pasireng�s kantriai i�klausyti kiekvien� nuomon�, nesutampan�i� su jo asmenine.

��Kaip matot, mudu su senatorium nesutariam dėl to, kodėl piratų aktyvumas i�augo. Ta�iau man norėtųsi grį�ti prie mūsų pokalbio ir ma�um� nukrypti į istorij�. Jūs �inot, kas yra Planetinis Susitarimas, pulkininke?

Stelas suraukė kakt�, stengdamasis prisiminti, k� girdėjo �iuo klausimu.

� �inau tik tiek, jog tai susitarimas, reglamentuojantis santykius tarp planetos savininko, paprastai Imperijos vyriausybės arba stambios kompanijos, ir galimo jos pirkėjo � da�niausiai persikėlėlių grupės. Daugiau ne�inau nieko.

� �ito pakanka,�� �ypsodamasis atsakė Kastenas. � O dabar papasakosiu, kaip �is susitarimas veikia Friholdo atveju. Netrukus po to, kai planeta buvo atrasta ir įregistruota �Intersistems� nuosavybe, paai�kėjo, kad joje nėra nei gausių mineralų atsargų, nei kitų naudingų i�kasenų, vardan kurių vertėtų u�siimti jos įsavinimu. Padariusi toki� i�vad�, �Intersistems� pradėjo ie�koti pirkėjo, apie tai prane�usi visai Imperijai. Atsiliepė ma�daug du �imtai penkiasde�imt tūkstan�ių �monių, tarp kurių buvo ir mano tėvai,�� Kastenas �velniai pa�velgė į dukr�. � Ko gero, tau neverta klausytis �ios istorijos dar sykį, brangioji.

Olivija ramiai nusi�ypsojo, padėjo deln� ant tėvo rankos ir ne�ymiai j� spustelėjo.

��Kai tik susiformavo konsorciumas,�� t�sė Kastenas,�� visi jo nariai įne�ė lygias dalis ir i�mokėjo �Intersistems� penkis pirmuosius milijardus. Pagal susitarim� kitus penkis milijardus jie privalėjo i�mokėti palaipsniui per penkiasde�imt metų. �iam terminui pasibaigus, Friholdas taptų visi�ka konsorciumo narių ir jų palikuonių nuosavybe,�� Kastenas nutilo, rikiuodamas mintis. ��Bet jei įmokos nebus mokamos dvejus metus i� eilės, visi įne�ti pinigai lieka kompanijai, o sutartis anuliuojama,�� Kastenas atsiduso ir palingavo galv�. � �inoma, tai negarbinga, bet pakeisti s�lygų nepavyko. Nuo tų laikų prabėgo trisde�imt metų. Kaip įsitikinote pats, Friholdas anaiptol ne rojaus kampelis. Ypa� sunkūs buvo pirmieji metai. �uvo tūkstan�iai, tarp jų ir mano tėvai. I� prad�ių motina, paskui tėvas. Ta�iau mes i�tvėrėme. Kelis pirmuosius metus tik vargais negalais pavykdavo sukrap�tyti pinigų ir atsiskaityti su �Intersistems�. Bet pama�u padėtis pradėjo keistis į gera. Mes radome būd� ne tik egzistuoti sudėtingomis Friholdo s�lygomis, bet ir gauti pelno.

Kasteno akys su�ibo � kaip �mogaus, galiausiai pasiekusio savo numylėt� tem�.

��Mums netgi �is tas atlikdavo. U� tas lė�as įsigijome būtiniausios technikos, o tuomet pradėjo gausėti ir santaupos.

Kasteno akių �viesa u�geso, pe�iai pakumpo, tarsi juos būtų u�griuvusi did�iulė sunki na�ta.

��Po to sėkmė nuo mūsų nusigr�ė. Kaip ir derėjo tikėtis, oras tokioje planetoje, kaip Friholdas, kei�iasi cikli�kai. �io proceso prigimtis mums neai�ki iki �iol, bet netenka abejoti, jog po s�lyginai nuosaikių periodų visuomet prasideda bjaurūs pana�ios trukmės sezonai. Prie� dvejus metus kaip sykis prasidėjo vienas i� tokių bjaurių periodų, kuris baigiasi tik dabar. Ai�ku, daugiau ar ma�iau nukentėjo visa mūsų ekonomika. Sukauptos lė�os pradėjo spar�iai tirpti, ir netrukus i� jų nebeliko nieko.

Ūmai skausmas Kasteno akyse virto įnir�iu. Jis vėl pradėjo tū�mingai gniau�yti kum��ius, i� visų jėgų stengdamasis nepradėti �aukti.

��Bet, jeigu ne piratai, mes būtume įsteng� i�sikapanoti ir i� �itos padėties. O, mus u�puldinėjo ir anks�iau � tiek piratai, tiek ir ronie�iai. Visi �ino, kiek nedaug lė�ų skiriama pasienio pasaulių gynybai. Ta�iau visa tebuvo niekai palyginti su tuo, kas dedasi dabar. Piratai apiplė�inėja mus kas savait�, kasdien. Jie renka siaubing� duokl�, grobdami ne tik materialines vertybes: nuken�ia ir �ūva �monės.

Prezidento balsas virptelėjo, jo savitvarda suskeldėjo.

��Prie� du mėnesius �uvo mano motina,�� negarsiai pratarė Olivija. � Piratams atskridus, ji kaip sykis lankėsi vienoje i� tolimųjų gyvenvie�ių. Mums labai jos stinga.

Stelas Olivijos akyse įskaitė liūdesį ir nerim� dėl tėvo. Jis jau �iojosi, ketindamas i�reik�ti u�uojaut�, bet Kastenas rankos mostu jį sulaikė.

��Viskas gerai, pulkininke. Atleiskite, kad nesusitvard�iau ir i�liejau savo asmeninį sielvart� jums bei vir�ilai Komo. Bet mudu su �mona buvome labai artimi, ir po jos mirties a� niekaip negaliu atsitokėti� Taigi, apie k� mes kalbėjome? Taip, �inoma, mes kovėmės i� visų jėgų, ta�iau piratų mums neįveikt. Friholdas neturi armijos. Ties� sakant, jos niekada nė nereikėjo, ir vargu ar prakti�ka �iam tikslui eikvoti mūsų visais at�vilgiais ribotus resursus. Anks�iau atsitiktinius piratų bei ronie�ių antpuolius pakankamai sėkmingai atremdavo mūsų civilinės gynybos pajėgos.

��Netgi labai sėkmingai,�� �velgdamas į lubas, įsiterpė Rupas.

��Taip, i� prad�ių, � sutiko Kastenas,�� bet ne vėliau. Palyginti su mumis, piratai pernelyg gerai ginkluoti ir apmokyti. Jiems padeda ir netikėtumo faktorius,�� jis gū�telėjo pe�iais ir nelinksmai nusi�ypsojo. � Mes jau praleidome vien� metin� įmok� ir, ko gero, praleisime antr�j�. �tai kodėl kreipiamės į jus, pulkininke.

Stelas �inojo, jog Kastenas teisus. Jam jau teko girdėti, kad piratai gerai organizuoti, aprūpinti ir apmokyti. Ties� sakant, jeigu jie nori i�gyventi, taip ir turi būti. Ironija ta, jog kadaise piratai taip pat buvo kareiviai � kareiviai, kurie kovėsi pralaimėjusių pusėje ilgame, kruviname pilietiniame kare. Tas karas sunaikino t� pa�i� konfederacij�, kuri vylėsi jo dėka prat�sti savo egzistencij�. Ant konfederacijos nuolau�ų i�kilo nūdienos Imperija, sukurta vieno �mogaus, pirmojo Imperatoriaus. Dauguma pakluso jo valiai, pavarg� nuo begalinio pilietinio karo ir aistringai trok�dami taikos. O tie, kurie atsisakė paklusti, buvo i�tremti į negyv� planet�-kalėjim�, pavadint� Uola.

Uola buvo galinga tvirtovė, kuri� senoji konfederacija pastatė galimų Antrosios Ronų Imperijos atakų atrėmimui � atakų, kurių niekada ir nesulaukė. Paversti Uol� kalėjimu buvo visai nesunku � orbitoje esan�i� ginkluot�, nukreipt� į kosmoso gilum�, papras�iausiai atgr�ė �emyn, į planet�. �tai kodėl, kai visi laivai, belik� i� sukilėlių laivyno, susirinko draugėn ir ry�osi narsiam, bet, regis, i� anksto pasmerktam mėginimui i�vaduoti savo įkalintus draugus, atak� visai netikėtai vainikavo sėkmė. Uolos ginkluotė buvo nukreipta ne ten, kur derėjo. Imperijos jūrų pėstininkai brangiai sumokėjo u� �i� lemting� klaid�. Visi jie �uvo, o kaliniai atgavo laisv�.

Bet k� gi su ja daryti? Kur eiti? Uola sklendė ties �monių ir ronie�ių imperijų riba. Kad ir kur nuspr�stų keliauti buv� kaliniai, visur jų laukė mirtis. O tam, kad nugalėtų visus, jie turėjo pernelyg ma�ai laivų. Ir orbitinius ginklus vėl nukreipė į kosmin� erdv�. Taip kalėjimas tapo jų namais.

Ta�iau tie namai nebuvo svetingi. Branduolinių sprogimų dėka konfederacijos karo in�inieriai planetos pavir�ių pavertė neaprėpiama juodo stiklo lyguma. Jie suprato, jog bet kokio laivyno ��nesvarbu, kas ir kur jį surinktų, � atak� i�tvers tik gerai ginama planeta, kurioje nėra gamyklų, namų ir civilių gyventojų. Tad Uoloje i�degino vis� gyvyb� ir pavertė j� nuostabia, tobula tvirtove.

Tokiu būdu laisv� atgav� kaliniai negalėjo apsirūpinti maistu, nepajėgė sukurti i�sivys�iusios industrinės bazės. Kaip jie galėjo gauti visa, ko stigo? Beliko viena: pradėti apiplė�inėti kitas planetas. I� prad�ių savo antpuolius jie pateisino teisingu ker�tu tiems, kurie nusilenkė Imperatoriui. Ta�iau laikas bėgo, ir auk�tus laisvės bei teisingumo idealus palaipsniui pakeitė atviras godulys ir neapykanta. Taip kareiviai, kurie kadaise vadovavosi pa�iais kilniausiais motyvais, virto gerai organizuota plė�ikų ir �udikų armija.

Stelas jau kelint� kart� sav�s klausė: �Kas sutrukdys brigadai ilgainiui transformuotis lygiai tokiu pat būdu? Mes jau �udome u� pinigus�. Atsakymas pir�osi savaime, bet, kaip neretai nutikdavo ir anks�iau, pulkininkas nusprendė nesigilinti į �i� tem� ir sutelkė dėmesį į aptariamas problemas.

��O kaip elgiasi ronie�iai?�� pasiteiravo jis. � Labai jus erzina?

Kastenas susim�stė.

��Net ne�inau kodėl, bet Antroji Ronų Imperija pastaruoju metu paliko mus ramybėje.

Rupas demonstratyviai sudejavo:

� �tai matot, pulkininke, jis tuojau į�velgs grėsm� netgi �ia. Tik ronie�ių mums ir betrūko!

Stelas nusijuokė drauge su visais, bet mintyse nusprendė, jog reikės būtinai nuodugniau pasidomėti realiais ronie�ių veiksmais �iame sektoriuje. Jis ka�kodėl tikėjosi, kad ateivių aktyvumas turėtų augti, o ne ma�ėti. Tam, Stelo manymu, buvo dvi prie�astys. Visų pirma, pada�nėj� piratų antpuoliai, antra, pastebimas kontaktų vystymasis tarp abiejų spar�iai besiple�ian�ių ir stiprėjan�ių imperijų. Kadaise pakankamai tvirta pasienio pasaulių tarpinė, skyrusi imperijas vien� nuo kitos, pradėjo pastebimai tirpti � abi pusės į savo sudėtį traukė vis naujas ir naujas planetas. Dabar �i tarpinė suplonėjo taip, kad konfliktas atrodė nebei�vengiamas.

Į �vaig�des pakilusi �monija sutiko �imtus protingų rasių, bet tik ronie�iai kėlė reali� grėsm�. Ir ne todėl, kad jie būtų protingesni ar labiau i�sivyst� u� likusius. Papras�iausiai dėl to, kad jiems, kaip ir �monėms, buvo būdingas ne�abotas ambicingumas; be to, jie, kaip ir �monės, savojo tikslo siekė visomis priemonėmis, nepa�inodami nei gailes�io, nei u�uojautos.

Ronie�iai buvo senovinė rasė, kosmoso įsavinimo srityje aplenkusi �monij� tūkstan�iais metų. Laimei, jų kultūrai būdingas į�valgumas bei metodi�kumas lėmė, kad svarbūs sprendimai būtų priimami tik konsensuso pagrindu. Dėl �ios prie�asties Antroji Ronų Imperija plėtėsi lėtai ir atsargiai. Kiekvien� nauj� planet� i� prad�ių kruop��iai i�tyrinėdavo, pasverdavo visus jos kolonizavimo pliusus bei minusus ir tik tuomet �engdavo kit� �ingsnį.

�monija, atvirk��iai, veikė energingai ir retsykiais visi�kai nekontroliuojamai. Mil�ini�kos erdvės buvo įsavinamos pasaki�kai trumpais terminais; ronie�iai tam sugai�tų �imtus, o gal ir tūkstan�ius metų. Be to, �monės da�nai prarasdavo, k� įgij� � dėl vidinių nesutarimų, konkurencijos ar tiesiog i� tingumo.

Galiausiai abi imperijos įgijo daugma� vienod� gali�. Ronų Imperija toliau plėtėsi planingai ir nenumaldomai, o �monija t� patį darė mė�lungi�kais �uoliais, raginama veikiau godumo ir siekdama tu�tuojau praturtėti, nei laikydamasi kokio nors bendro plano. �iaip ar taip, toks įspūdis susidarė Stelui ir daugeliui kitų.

Kastenas gurk�telėjo i� stiklo ir prabilo, kreipdamasis į pulkinink� ir pabrė�tinai ignoruodamas Rup�.

��Kaip jau minėjau, pastaruoju metu piratai pastebimai suaktyvėjo. Ir dabar jiems jau nebepakanka mus apiplė�inėti,�� Kastenas įdėmiai �velgė Stelui į veid�, vildamasis pastebėti �enkl�, jog pulkininkas suprato jo �od�ių prasm�. � Jie naikina gamybos priemones. Jėgos įrang�, fabrikus, laboratorijas� Jūs pats galite t�sti s�ra��, � Kastenas kreivai �yptelėjo. � Pasak Olivijos, jie �udo vi�t�, dedan�i� auksinius kiau�inius. Vyksta ka�kas, ko nebuvo anks�iau ir kas neturi jokios prasmės. Jei, �inia, ta ardomoji veikla jiems neatne�a didesnio pelno u� grobim�. �tai kodėl, pulkininke, a� nė neabejoju, kad piratai ir �Intersistems� ka�kokiu būdu susitarė tarpusavyje. Kitokio paai�kinimo nerandu.

��Vadinasi, jūs manote, jog �Intersistems� moka piratams u� tai, kad jie jus puldinėtų, naikintų jūsų gamybos priemones ir tuo pa�iu atimtų i� jūsų galimyb� įne�ti kit� įmok�? � susim�st�s pratarė Stelas.

��Būtent,�� Kastenas atsilo�ė krėsle. Jis atrodė patenkintas � nelyginant �mogus, sugebėj�s įteigti pa�nekovui savo po�iūrį. ��Jeigu mes neįstengsime sumokėti ir �iais metais, �Intersistems� atsiims Frihold�, pasiliks sau visk�, k� jiems jau sumokėjome, ir galės nepalyginamai brangiau parduoti i� esmės labiau i�sivys�iusi� planet�.

Be abejo, prezidento �od�iuose buvo racijos. Ir visgi, nors Stelas neabejojo, kad �Intersistems� galėtų taip pasielgti, jis nepajėgė nusikratyti įtarimo, jog Kastenas jam pasakė ne vis� ties�. Visų pirma, Olivija atrodė ka�ko sutrikusi, antra, Kasteno balse nesigirdėjo įsitikinimo, o jo �vilgsnis �astelėjo Rupo pusėn tarsi ie�kodamas paramos. Stelas mintyse pasid�iaugė, jog dėl viso pikto jau i�siuntė į Frihold� �valgus. Galbūt jie padės susigaudyti, kas ten dedasi i� tiesų.

��Ak, Oliveri,�� apsimestinai nusteb�s pratarė Rupas,�� man regis, tavo �od�iai nuskambėjo ne itin įtikinamai. I� principo toks dalykas įmanomas, betgi tu puikiai �inai, kad nėra jokių tokio s�mokslo įrodymų. Visi �ie įtarinėjimai tiesiog kvaili.

Kastenas pasijuto labai nejaukiai, ir, rodos, jo sumi�imas Rupui teikė pasitenkinim�. Prezidentas piktai suraukė antakius ir jau �iojosi, tarsi ketindamas ka�k� sakyti, bet valios pastangomis susitvardė.

Taip, �ia ka�kas slypi. Rupas meluoja, o Kastenas jį dangsto, nors ir neabejotinai nenoriai. Kodėl? Stelas nusprendė kol kas savo įtarimus pasilikti sau ir pasi�iūrėti, kur pakryps tolimesnis jų pa�nekesys.

Rupas suraukė kakt� ir t�sė, �įsyk i� tiesų jaudindamasis:

��Problema ta, kad, kol mes gai�tame laik� ir energij�, ie�kodami neegzistuojan�ių suokalbių, mūsų planetos naikinimas t�siasi. Pripa�insiu, piratų veiksmai i� tiesų atrodo kvailai, bet kas sakė, kad jie protingi? Sutinku, jog problem� reikia spr�sti, ir kuo grei�iau, bet esu tikras, kad samdinių armija � toli gra�u ne vienintelis galimas sprendimo variantas,�� Rupas atsipra�ydamas ne�ymiai linktelėjo Stelui. � Neįsi�eiskite, pulkininke, ta�iau jūsų paslaugos kainuoja pernelyg jau brangiai. Bet svarbiausia ne tik kaina. Netgi jeigu jums pasiseks, brigados apsilankymas Friholde beveik u�tikrintai nusine� dar daugiau aukų, lems dar didesnį planetos nuniokojim�. Gal ver�iau pinigus i�leiskime kitur, gal pamėginkime susitarti su piratais? Lukterėk, Oliveri, suteik ir man galimyb� i�sikalbėti; malonumo �ia nedaug, niekas nesigin�ija, ir visgi, jei galvosim apie ateitį, tokia sutartis kainuotų pigiau ir veikiausiai i�gelbėtų nema�ai gyvybių, � ie�kodamas paramos, Rupas �vilgsniu slydo nuo vieno veido prie kito.

Kastenas net persikreipė i� pyk�io.

��Subinėn derybas su piratais!�� suriko jis. � Pinigų gaila, taip? O kas garantuos, kad, kart� gav� pinigus, jie paliks mus ramybėje? Kiek būtent jiems pasirodys pakankamai? Po velnių, Rupai! Nejaugi tu nesupranti, kad mes pakliūsim į vergij�?

Rupo lūpas i�kreipė plonytė �ypsena.

� Įdomi mintis, Oliveri. Bet a� pasakysiu tau �tai k�. Jeigu tu įgyvendinsi savo sumanym�, mums grės nepalyginamai didesnis pavojus. Kai tik pulkininkas Stelas su savo armija i�silaipins Friholde, mes atsidursime jo valioje. Jeigu jis panorės turėti vergų ��pra�om, jis juos gaus� mūsų asmenyje. O gal tu papras�iausiai pavargai nuo rinkimų ir nori tapti nebe prezidentu, o karaliumi? Ar �ia �uo pakastas, Oliveri?

��Tėve��� Olivijos balsas virptelėjo i� susijaudinimo � Kastenas i�raudusiu veidu ir dreban�iomis rankomis pa�oko i� krėslo.

Omai mil�ini�kas sienos gabalas papras�iausiai pradingo � į vie�butį pataikė raketa. Kai tik sprogimo griausmas ėmė tilti, pro atsivėrusi� ang� klykdami plūstelėjo zoniukai.

Stelas pa�oko ir puolė prie Olivijos. Pakeliui jis i�sitraukė pistolet� ir nem�stydamas paleido ugnį. Vienas, du, trys zoniukai parkrito, nusilp� jų pir�tai paleido apgailėtinus pistoletus. Stelas stvėrė Olivij� u� rankos ir trūktelėjo �alin akimirksniu anks�iau, nei energetinis spindulys perrė�ė krėsl�, kuriame ji tik k� sėdėjo. Stelo kairėje vir�ila Komo kėde trenkė zoniukui mirtin� smūgį, pasi�iupo jo ginkl� ir ėmė �ienauti visus, kurie ir toliau lindo pro skyl� sienoje. Kastenas taip pat neatsiliko. Jis sunkia pelenine sukne�ino u�puolikui galv� ir u�simojo kitam taikliam kir�iui. Stelas dukart i��ovė. Sunkios kulkos nublo�kė zoniukus atgal. Jis akies kra�teliu pastebėjo, kaip parkrito Rupas. Senatoriaus galva nusida�ė krauju, ir augalotas įsibrovėlis palinko, ketindamas smogti su�eistajam dar kart�. Ta�iau nebesuspėjo � Olivija pastvėrė ka�kieno numest� blasterį ir i��ovė. �ydras spindulys perrė�ė mil�ino koj� ties keliu. Prarad�s pusiausvyr�, tasai griuvo ant grindų nelyginant pakirstas medis, bet tuojau pat vėl ėmė �liau�ti Rupo link, kol Stelo kulka nutraukė jo pastangas.

Zoniukai puolė toliau. Atremdamas jų atak�, Stelas �aibi�kai sukiojosi į visas puses, tarsi �oktų ka�kokį siaubing� mirties �okį. Tuomet atsivėrė durys, į kambarį įsiver�ė sargybiniai ir atidengė ugnį. Po poros minu�ių viskas buvo baigta. Įsivie�patavo tyla, tik tolumoje aidėjo prislopinti tolimų kautynių garsai, dejavo su�eisti zoniukai ir tykiai �vilp�iojo vėstantys ginklai.

�iūrėdamas pro savo kabineto lang�, Stelas papras�iausiai netikėjo akimis � bazės teritorijoje neliko nė vieno sveiko kampelio; jie nuniokojo visk�, tiesiog visk�. Tolumoje �en bei ten dar �ioravo gaisrai, ir juodų dūmų stulpai kilo vir� tų namų, kurių savininkai pagailėjo pinigų, kad apsidraustų nuo ugnies. Kieme medikai krovė su�eistus zoniukus į ma�inas ir vien� po kitos siuntė jas į dvi priva�ias Zonos ligonines. Apmokėti gydym� teks brigadai. �inoma, kvailystė, ta�iau� jie negalėjo palikti nelaimėlių �ia. Medikai tvirtino, jog dauguma su�eistųjų pasitaisys. Stelas atsiduso. Po pasalos, būstinės bei vie�bu�io antpuolio jie neteko dvide�imt trijų �monių. Viskas i� prad�ių. Dar dvide�imt trys �uvusieji, krit� nė u� k�. Ma�a to, kad poilsis Amo planetoje nė vienam brigados nariui nesuteikė malonumo, jis dar ir labai brangiai kainavo.

Grį��s į būstin�, Stelas i�klausė kapitono Vango ataskait�. Tas jaunas karininkas veikė tiesiog �auniai. Kaip ir kaprale � ne, ser�ante � Flin. Stelas nusprendė �iandien pat įtraukti jos pavard� į s�ra�us tų, kuriems priklauso paauk�tinimas. Ta�iau Vangas nepajėgė atsakyti į klausim�, kuris Stel� jaudino labiausiai: kur, po velnių, visos �itos sumai�ties metu �laistėsi majoras Malikas? Būdamas Stelo pavaduotoju, jis būstinėje pasiliko u� vyriausi�. Ta�iau, prasidėjus zoniukų atakai, majoras dingo kaip į vandenį, ir Vangas buvo priverstas perimti vadovavim� į savo rankas.

Malikas Stelui niekada nepatiko. Jis prie brigados prisijungė prie� metus. Į tarnyb� vyruk� priėmė �tromas, nes jiems labai reikėjo patyrusių karininkų. Maliko popieriai buvo visi�kai tvarkingi. Jis tre�iuoju kurse baigė Akademij�, i� dviejų galimybių � jūrų pėstininkai arba navigacinė tarnyba � pasirinko pirm�j�, kariavo, pasi�ymėjo daugelyje operacijų ir deramu laiku gavo kapitono laipsnį. Majoro laipsnį jam suteikė po �tromo mirties � tuo pat metu, kai Stelas tapo pulkininku. Ta�iau Stelas niekada nesuprato, kurių galų �mogus su tokiu tarnybos lapu ir, atitinkamai, su tokiomis ateities perspektyvomis atsisakė tolimesnės tarnybinės karjeros ir tapo samdiniu. Skirtingai, nei kiti, jis galėjo pasirinkti� Ne, �ito Stelas neįstengė suprasti.

Kad ir kaip ten būtų, Malikas jam niekada nepatiko, ir, regis, �is jausmas buvo abipusis. Tas pasipūt�s, egoisti�kas, tingus, u�sispyr�s �mogus turėjo ir sadistinių polinkių. Tokia savybių �puok�tė� privertė pulkinink� susirūpinti, kuo ilgainiui gali pavirsti brigada. �iaip ar taip, Malikas joje buvo antras pagal laipsnį. �uvus Stelui, būtent jisai perimtų vadovavim� ir tikriausiai greit pertvarkyt�j� pagal savo skonį bei norus. Nuo �ios minties Stelas krūptelėjo.

Taigi, kur Malikas? Arba pasi�alino savavali�kai, arba prapuolė dėl nuo jo nepriklausan�ių aplinkybių. Prisimindamas savo nemeil� tam �mogui, Stelas pasistengė i� anksto prie� jį nenusiteikti. Bet jei majoras i� tiesų pasi�alino savavali�kai� Tuomet tepadeda jam Dievas.

Vir�ila Komo į majoro paie�kas i�siuntė vis� grandį. Kaip ir visiems karininkams, laipsniu vir�esniems u� leitenant�, Malikui po nugaros oda truputį �emiau de�iniosios mentės kadaise implantavo ma�utėlaitį mini �vyturėlį. Įrenginys, veikiantis nuo �mogi�kojo kūno �ilumos, prakti�kai buvo am�inas � ai�ku, tiek, kiek �is �odis gali būt taikomas pa�iam �mogui. Tokie �vyturėliai ne kart� i�gelbėjo gyvyb� su�eistiems karininkams, padėdami medikams juos aptikti. Kart� ir pats Stelas atsidūrė pana�ioje padėtyje u� prie�o linijos; sunku pasakyti, kaip būtų susiklost�s jo likimas, jeigu ne �vyturėlis. Dabar jie tikėjosi �vyturėlio dėka surasti Malik�. Pirminis pelengas parodė, kad tasai yra ma�daug u� de�imties mylių nuo �ia, viename i� pa�ių pavojingiausių Zonos rajonų. Įdomu, k� majoras ten veikia? Stelas nesugalvojo jokio paai�kinimo, bet nusprendė kol kas susilaikyti nuo skubotų i�vadų.

Apa�ioje prasidėjo pasirengimas skryd�iui. Grį�us pulkininkui, seniūnai atsiuntė prane�im�, kuriame nurodė, jog brigados vie�nagė Amo planetoje daugiau nepageidaujama. Pasiruo�imui jiems davė keturiasde�imt a�tuonias valandas. �inia, kariai ir patys neketino �ia pasilikti. Kaip paai�kėjo, Zona ne pati tinkamiausia poilsio bei atsipalaidavimo vieta. Be to, brigada turėjo nauj� klient� � planet�, pavadint� Friholdu.

Sutartis buvo sudaryta, galima sakyti, kelyje. Kastenas ir jo �monės nebegalėjo pasilikti vie�butyje, ir Stelas organizavo friholdie�ių evakuacij� į būstin�. Jiems besiskverbiant per chaos� ir kapralės Flin sukeltus gaisrus, prezidentas ir pulkininkas atsargiai tyrinėjo kits kito pozicij�. Kastenas paklausė, kokie standartiniai įkainiai. Stelas atsakė, jog nėra tokios s�vokos, kaip �standartinis� karas, vadinasi, apie jokius �standartinius� įkainius negali būti nė kalbos. Brigada ima tiek, kiek kainuoja jos padarytos paslaugos,�� tai yra, tam tikr� minimum� plius papildom� u�mokestį susijusį su neplanuotomis i�laidomis. Ir vis dėlto, i�analizav�s kai kurias buvusias sutartis, jis galės apytiksliai paskai�iuoti, koks atlygis gali būti �įsyk. Taip ir padarė. I�gird�s sum�, Kastenas i�balo it kreida.

��Rupas �inojo, k� �neka: jūs i�ties brangiai kainuojat,�� i�spaud�s �ypsen�, sumurmėjo jis.

��Tiesa,�� Stelas gū�telėjo pe�iais,�� bet, kaip sakoma, kiek sumokėsi, tiek ir gausi. Mes verti tų pinigų, kuriuos mums moka.

Kastenas linktelėjo.

��Neabejoju, pulkininke, bet, atvirai �nekant, a� net negaliu pasakyti, ar mums pakaks lė�ų. Veikiausiai visi�kai nepagrįstai puoselėjau optimistines iliuzijas apie jūsų atlygį, ir, ko gero, Austinas teisus: mes turime pasirinkti, kam atiduoti planet�, jums ar piratams.

Stelas nusijuokė:

��Net jei viskas yra būtent �itaip, a� įsitikin�s, kad mūsų variantas geresnis.

Jie �neku�iavosi toliau, akivaizd�iai ir abipusiai trok�dami pasiekti kompromis�. Kastenas neturėjo teisės pasamdyti brigad� be Rupo, kaip opozicinės partijos lyderio, pritarimo. Net jei pavyktų surinkti reikiam� sum�, ne jo valioje eikvoti j� savavali�kai. Bet, kadangi Rupas vis dar tysojo be s�monės, Kastenas turėjo prog� nusamdyti brigad� laikinai, galutinį problemos sprendim� perduodamas senatui. Jei �is tokį sprendim� vetuos, brigadai bus sumokėta tiktai u� sugai�t� laik�, ir tuo viskas baigsis. Bet jei Kasteno sumanymui bus pritarta, brigada galės tu�tuojau kibti į darb�. Kadangi jie vis vien privalėjo apleisti Amo, �is nutarimas nieku gyvu neprie�taravo samdinių interesams. Stelas �yptelėjo prisimin�s, kaip su�ibo Kasteno akys, jam tarus:

��Atvirai �nekant, pulkininke, Austinas mūsų planetai padarys did�iul� paslaug�, jei kuo ilgiau prasivolios be s�monės. Jeigu jo nebus, a� su senatu neturėsiu jokių problemų!

Stelo apm�stymus nutraukė komry�io dūzgimas.

��Taip?�� atsiliepė jis.

� �ia ka�koks �mogus nori su jumis pasimatyti, sere,�� ser�anto Vilkinso, būstinės sekretoriaus, balse suskambo nepasitenkinimo gaidelės. � Sako, kad jį vadina Sem, ir daugiau nieko apie save neprane�a.

Stelas �yptelėjo.

��Atsiųskite jį pas mane, ser�ante.

��Klausau, sere,�� akivaizd�iai nenorom atsakė Vilkinsas.

Po poros minu�ių durys atsilapojo, ant slenks�io pasirodė susi�iau�usi �mogysta ir i�sidrėbė ant ne�inia i� kur atvilktos ku�etės.

��Ir �it� skyl� tu vadini ofisu?�� paklausė atvykėlis, pa�aipiai nu�velg�s nutriu�usias sienas ir aplū�usius baldus. � Netgi fintie�ių bordeliai apstatyti kur kas pra�matniau.

��Ir man d�iugu tave matyti, Sem,�� Stelas atsilo�ė krėsle ir u�kėlė kojas ant subrai�yto ra�omojo stalo. � Labai liūdna, kad, kaip paai�kėjo, vienas mano karininkas tiek daug nutuokia apie fintie�ių bordelius� ypa� įvertinus, jog kalbame apie moteri�kos lyties karinink�.

Kapitonė Samanta Ana Mouzli parodė savo vadui lie�uvį, nusitraukė nuo galvos peruk� ir krestelėjo pe�ius siekian�ius �viesius plaukus. Jos nebūtum pavadin�s gra�uole, ir �i aplinkybė buvo tik į naud� Sem atliekamam darbui. Įsimenanti i�orė � anaiptol ne tas dalykai, kuriuo turėtų pasi�ymėti �valgybos karininkas. Negra�i � irgi neteisybė. Apveidi � visų tinkamiausias apibūdinimas, ir maloni Samantos i�vaizda kadaise neliko be Stelo dėmesio. Po natūraliai reljefi�kais � anaiptol ne i�pe�iotais � antakiais spindėjo protingos rudos akys. Nosis kiek didoka, ta�iau įspūdį �velnino putnios, jausmingos lūpos. Ir Stelas i� savo patirties �inojo, kad po vyri�kais drabu�iais slepiasi netgi labai patrauklus moteri�kas kūnas.

��Sveikas, Markai,�� pasakė jinai. � D�iugu tave matyti. Atleisk u� karnaval�, ta�iau �is s�vartynas � nelabai tinkama vieta varg�ei beginklei merginai.

Stelas prunk�telėjo.

��Beginklė, irgi man� Tu tokia pat beginklė, kaip Lintiano gyvatė� Bet a� d�iaugiuosi, kad sugrį�ai. Ties� sakant, netgi pradėjau nerimauti.

��Kodėl?�� �ypsodamasi paklausė ji. � Tu gi �inai, man�s jokia kulka neima.

��Na, taip. Tai yra, a� �inau, kad tu taip galvoji.

Stojo tyla, kuri jų visi�kai netrikdė � tylėjo �monės, labai gerai pa�įstantys vienas kit�. Kadaise dvejus ilgus metus juos siejo kuo artimiausi santykiai. Ilgainiui meilė i�blėso, ta�iau draugystė i�liko, ir jiedu tapo gerais bi�iuliais. Kartais Stelas priekai�taudavo sau u� tai, bet mintis apie visi�k� i�siskyrim� jam buvo nepakeliama. Jį ne kart� kamavo klausimas, kaipgi jis pasielgtų, jei prireiktų pasiųsti kapiton� ten, kur ji veikiausiai neįstengtų i�likti. Tikslaus atsakymo į �į klausim� pulkininkas ne�inojo, bet buvo tikras, jog Samanta nepak�stų jokių nuolaidų, pagrįstų asmeniniais santykiais. Dėl to jis dar labiau �avėjosi �ia mergina, kas, deja, tik apsunkino padėtį.

Ji i�sitraukė ir u�sirūkė cigaret�. Stelas, kaip visada, smerkiamai suraukė antakius, ir, kaip visada, Sem ignoravo vir�ininko reakcij�.

��Tu �ia nenuobod�iavai,�� prabilo ji, mostelėjusi į lang�. � Ar visa tai kaip nors siejasi su mano misija?

Stelas linktelėjo:

��Taip. Tikiuosi, tu nu�viesi padėtį. Bet ver�iau i� prad�ių papasakosiu tau, kas pas mus dedasi.

Nesigilindamas į smulkmenas, jis prane�ė apie zoniukų atak�, apie susitikim� su Kastenu bei Rupu ir apie būstinės antpuolį. Jam baigus, Samanta u�gesino cigaret�, prisidegė kit� ir, primerkusi akis, prabilo:

��Taip, s�sajų yra, nors i� prad�ių mano kelionė ne�adėjo būti įdomi. Nusileidau Friholde, apsimetusi nedidelės kompanijos �Tri-Star� prekybos atstove. Neva mano u�duotis � organizuoti reguliarų tiekim� į Frihold�. I� prad�ių apsilankiau sostinėje; toks nedidelis miestelis, pavadintas Pirmuoju. Pasikalbėjau su kai kuo i� vyriausybės. Pasakiau, jog mano kompanij� neramina pada�nėj� piratų antpuoliai, ir paklausiau, kaip jie paai�kintų toki� padėtį. Ta�iau atsakymo nesulaukiau. Atseit jie net miglotai nenutuokia, kodėl piratų vizitai pada�nėjo, ta�iau vyriausybė be atvangos svarsto �į klausim�. �od�iu, �galite nekvar�inti savo �avios galvelės, nerimaudama dėl �ios aplinkybės�. Tuomet nusprend�iau pasiie�koti kalbesnių pa�nekovų. Po velnių, i� prad�ių man visi�kai nesisekė. Tie, kurie �į t� �inojo, tylėjo it �uvys, ir netgi tie, kurie ne�inojo nieko, laikė lie�uvį u� dantų.

Pagal visus po�ymius jų ekonomika grind�iama kalnakasyba, lengv�ja pramone ir ka�kokių specifinių keraminių dirbinių gamyba. Regis, dvi pirmosios veiklos rū�ys gerokai nukentėjo prasto oro periodu. Ko gero, vis� peln� jie gaudavo i� keramikos. Aplink vien smėlis, o mil�ini�kos po�eminės upės � beveik nei�senkantis energijos �altinis. Tokiomis s�lygomis tik keramika ir u�siiminėti. Be to, jie gamina nedidelius daiktus, kuriuos lengva transportuoti,�� kaip sykis tai, ko reikia piratams.

Įsidėmėjusi �i� informacij�, pradėjau ie�koti ko nors, kas susidomėtų auk�tomis kainomis, kurias mano kompanija gali pasiūlyti u� keraminius dirbinius,�� Sem nusijuokė. � Nepatikėsi, kokius ky�ius man teko siūlyti � įskaitant ir seksualines paslaugas, nuo kurių tu neabejotinai paraustum. Kad ir kaip ten būtų, susidarė įspūdis, jog tenyk��iai gyventojai susivienij� į kooperatyvus, tarp kurių egzistuoja konkurencija. Tad visi, su kuo besi�nekėjau, kaip įmanydami gyrė savo gaminius ir peikė visk�, k� gamino kiti. Ta�iau įsijaut� ir geisdami aplenkti konkurentus, jie visgi ma�um� atleido vad�ias. Tokiu būdu man pavyko gauti �iokios tokios informacijos.

��Esu tikras, tu kaip reikiant dėl jos pasistengei,�� sausai pastebėjo Stelas. � Atrodei kaip vyras ar kaip moteris?

��Priklausomai nuo aplinkybių, � paerzino jį Samanta. � Dabar klausykis įdėmiai, prasidės visų įdomiausia. Po pietų su vieno tokio kooperatyvo vadovu � jų metu buvo nema�ai i�gerta � a� įkalbėjau jį parodyti man savo fabrik�. Tokį didelį, stovintį ant skard�io upės pakrantėje. Viduje viskas taip pat, kaip ir kiekviename hidroponiniame fabrike: turbinos, jėgos agregatai� na, ir pana�iai. Bet tenai buvo vienas skyrius, kurio mano �eimininkas labai uoliai vengė. Teko lukterėti, kol jam prireiks į tualet�, ir įsmukti vidun paslap�ia.

Stelo neapgavo i�ori�kai lengvabūdi�kas Samantos tonas � jis puikiai suprato, kaip jinai rizikavo.

� �inojau, kad laiko turiu labai nedaug, ir nemėginau nieko perprasti, o papras�iausiai ėmiau ir įra�iau visk�, k� įstengiau.

I�tarusi �iuos �od�ius, Samanta i� slaptos ki�enės i�sitraukė mikroprojektorių ir įteikė jį Stelui. Dvimatis paveikslas nepasi�ymėjo holoįra�o apimtimi bei gelme, ta�iau puikiai perteikė detales ir spalvas. Atvaizdas ne�ymiai virp�iojo � �inoma, kol jos �eimininkas tu�tino savo �lapimo pūsl�, Sem skubėjo ir nuolat �vilg�iojo į laikrodį. Visų pirma Stelas i�vydo sudėting� vamzdynų labirint� � jie rangėsi, kildami i� didelės antspauduotos metalinės dė�ės. Paskui kamera nuslydo per laboratorinį stal�, apkraut� popieriais, buteliukais su ka�kokiu skys�iu, instrumentais ir visokiais kitokiais neai�kios paskirties daiktais.

Stelas gr��ino mikroprojektorių Samantai.

� Įspūdinga. Kas tai?

Ji �yptelėjo:

��Prie� ateidama �ionai, tokį pat klausim� u�daviau gudruoliams i� Techno.

Techno � taip vadinosi dirbtinis palydovas, sukurtas prie� kelis �imtus metų. I� prad�ių jis tebuvo ma�utėlaitė mokslinių tyrimų stotis, ta�iau ilgainiui priėjo pradėjo jungtis nauji moduliai, ir galiausiai palydovas dyd�iu susilygino su �emi�kuoju Mėnuliu. Tai buvo ma�a, nepriklausoma ir visi�kai savaranki�ka visata, kurioje triūsė auk��iausios kvalifikacijos mokslininkai bei technikai, atliekantys pa�ios auk��iausios vadovybės u�sakymus. Sklandė gandai, kad savo dirbtinio pasaulėlio apsaugai jie sukūrė slapt� stulbinan�ios galios ginkl�. �iaip ar taip, kol kas niekas nesiry�o savo kailiu patikrinti, kiek tiesos slypi �iuose ganduose.

��Ir k� jie tau atsakė? � pasiteiravo Stelas.

��Atsakė, kad anie, Friholde, surado labai įdomų būd� u�sidirbti pragyvenimui. Jei friholdie�iai savo prek� ims tiekti į rink�, jie gali tapti turtuoliais. O dar gudragalviai pasakė, kad jau kurį laik� suka galvas dėl produkcijos, gabenamos i� Friholdo. Dabar, palygin� savo tyrimų duomenis su informacija, kuri� jiems suteikiau, mokslininkai galėjo atlikti kokybi�kesn� analiz�. Matyt, vamzd�ių labirintas, kurį matei, yra sudėtingos filtravimo sistemos dalis. Tokios sudėtingos, kad, mokslin�ių manymu, ji gali atlikti filtravim� viso labo kelių mikronų tikslumu. Tas, kas sukrauta ant darbastalio, patvirtina �i� i�vad� ir per�a mintį, jog sistema skirta vienintelio mineralo, kurio gausu po�eminėse to pasaulio upėse, gryninimui.

��Ar yra kokių nors min�ių, kas tai per mineralas?�� paklausė Stelas.

Sem �yptelėjo ir nuo nuorūkos prisidegė kit� cigaret�.

��O a� jau pamaniau, kad tu niekada �ito nepaklausi! Gudruoliai i� Techno jį vadina termiumu. Jie sako, kad būtent �io slapto ingrediento dėka Friholdo keramika tokia ypatinga, į niek� nepana�i. Niekam iki �iol nepavyko dubliuoti jų gaminių, nors mėgino daugelis. Ta keramika neįtikėtinai atspari kar��iui. Rinkoje jai nėra lygių, ir taikyti j� galima pa�iose įvairiausiose srityse, nuo ginklų iki naminių skrudintuvų. Techno man pa�adėjo aukso kalnus, jei sugebėsiu gauti jiems bent kruopelyt� termiumo.

Stelas tylėjo ir m�stė.

��Dabar daug kas pasidarė ai�kiau,�� galų gale prabilo jis. ��Jei tas mineralas yra visi�kai naujas, iki �iol ne�inomas ir randamas tik po�eminėse Friholdo upėse, nenuostabu, kodėl �Intersistems� pirminio planetos tyrimo metu galėjo jo nepastebėti. O jeigu jis i�ties toks vertingas, kaip sakai, darosi ai�ku, kodėl jie panoro susigr��inti planet�. Ir �is noras toks stiprus, kad �Intersistems� sudarė sandėrį su piratais.

��Teisingai,�� linktelėjo Sem. � Taip pat ai�ku, kokiu būdu Friholdas iki �iol įstengė sumokėti savo kasmetinius įna�us. �inoma, prabangoje jie nesimaudė, bet tie specifiniai keramikiniai dirbiniai padėjo i�silaikyti pavir�iuje. Tik �tai ko nesuprantu: kam visas tas krap�tymasis su keramika? Ar ne papras�iau būtų pardavinėti patį termium�, kad pramonine gamyba ir dirbinių realizavimu rūpintųsi kiti?

��Ne�inau. Gal jiems atrodė, jog tai svarbu � pastatyti nuosav� industrin� baz� ir tokiu būdu u�sitikrinti visi�k� nepriklausomyb�?

��Nepriklausomybė � ji, �inia, gerai, bet tu man pasakyk �tai k�, � Samanta bedė cigarete Stelo pusėn. � Kodėl jie tau melavo? Kodėl nei Kastenas, nei Rupas net neu�siminė apie termium�, kodėl apsimetė, kad jis apskritai neegzistuoja?

��Ogi todėl,�� kar�iai atsiliepė Stelas,�� kad potencialiai mes jiems tokie pat pavojingi, kaip piratai, ir vargu ar galime juos u� tai smerkti. Atsidūr� planetoje, mes pajėgtume be vargo u�grobti visk�, k� jie turi. Manau, Kastenas norėjo papasakoti, bet� Rupas jį sulaikė.

Abu nutilo. Sem susim�s�iusi i�pūtė ilg� levandomis dvelkian�ių dūmų �iurk�l�.

��Taip,�� galiausiai pratarė ji. � Ko gero, mes i�ties negalime jų smerkti. Jei turė�iau namus, veikiausiai pasielg�iau lygiai taip pat.

Pasigirdo kom-ry�io dūzgimas.

��Taip, ser�ante?

��Pas jus ateina vir�ila, sere.

��Dėkui, Vilkinsai.

Hole pasigirdo sunkūs �ingsniai. Atsivėrė durys, ir į vidų, klykdamas i� pasipiktinimo, kone įskriejo ma�as skarmaluotas padarėlis. Jį įstūmė įkandin pasirod�s vir�ila.

��Sėsk, �� įsakė Komo.

Įsi�iūrėjus įdėmiau paai�kėjo, kad padarėlis � liesutė mergiūk�tė. Ji i�trūko vir�ilai i� rankų ir i��aukian�iai nusispjovė jam ant kojų.

��Atsikabink, misteri! Tik pamanyk, įsakinės! Tu gi ne seniūnas.

Vir�ila pasi�iūrėjo �emyn, į spjūvį ant savo nepriekai�tingai nublizgintų batų, o paskui perliejo mergiūk�t� tokiu �vilgsniu, kad būtų i�sigand�s ir suaug�s stiprus vyras. Ji skubiai atsisėdo.

��Kas gi �ia, vir�ila?�� vargais negalais tramdydamas �ypsen�, paklausė Stelas.

��Atgr�k nugar�, � grubiai, bet nepiktai paliepė Komo.

Mergiotė i�taisė grimas�, ta�iau paklusniai atsistojo, apsigr�ė ir, padėjusi rankas ant kėdės atkaltės, atsisėdo vėl. Jos trumpa apgailėtina suknelė buvo perplė�ta beveik iki juosmens. Komo atsargiai praskleidė skarmalus, apnuogindamas plik� nugar�. Stelas �vilptelėjo. Ka�kas giliai įpjovė mergaitės nugar�, o paskui atsainiai susiuvo pjūvį. Tarp atsiki�usių men�ių ir toliau, po i�likusia suknelės dalimi, vingiavo sukepusio kraujo pėdsakas. Stelas pa�velgė į Komo.

��Malikas?

Tasai tik linktelėjo. Stelas tylutėliai nusikeikė. Niek�as! Jis pa�alino savo mini �vyturėlį ir įsiuvo jį mergiūk�tei. �vyturėlis funkcionavo toliau, klaidindamas persekiotojus. Be to, Malikas puikiai suprato, kad bereikalingas jo �iaurumas neabejotinai įsiutins Stel�.

� �ia dar ne viskas, pulkininke,�� pratarė vir�ila, susiraukdamas i� pasibjaurėjimo. � Dirstelkit �ionai.

Stelas atsistojo ir priėjo prie mergaitės. Toji suvirpėjo i� baimės, ir pulkininkas �velniai padėjo rank� jai ant peties. Komo i� avarinės vaistinėlės i�sitraukė gniu�ulėlį tvarstomosios med�iagos ir atsargiai nu�luostė sukepusį krauj�. Samdiniai i�vydo prane�im�, įrė�t� �velnioje vaiki�koje odoje.

�Brangusis Stelai. A� nusprend�iau atsisakyti jūsų pavaduotojo pareigų � dabar turiu kitų interesų. Gaila, kad pasala nenusisekė, bet esu tikras, jog mudu dar susitiksime. Peteris Malikas�.

Erdvioje senato patalpoje tvyrojo vėsa � labai maloni po sekinan�io Friholdo vidudienio kar��io. Senatas įsikūrė giliai po �eme ir galėjo i�tverti net tiesioginį atominės bombos smūgį. Stelas kari�kio �vilgsniu įvertino aplink� ir pritarė �iam sprendimui. Ta�iau salės apstatymo nieku gyvu negalėjai vadinti spartieti�ku. Gal Friholdo gyventojai ir nebuvo turtuoliai, ta�iau apie jų pasidid�iavim� savo namais bylojo spalvinga sienų tapyba, o geresnės ateities viltis įkūnijo palubėje kyban�ios holoprojekcijos. Puikių meno kūrinių ir �iuolaikinės elektronikos stebuklų kombinacija padėjo sukurti tokį Friholdo paveiksl�, koks jis, gyventojų manymu, bus po kelių de�im�ių metų � o gal po �imtme�ių. �iūrovai regėjo planet�, kuri� visomis kryptimis kirto �imtai irigacinių kanalų, maitinamų po�eminių upių vandeniu. �avingi �ali mi�kai u�ėmė �imtus kvadratinių pavir�iaus mylių, tarp jų �mė�avo kruop��iai sutvarkyti fermerių ūkiai, o pievose ganėsi naminių galvijų bandos. Pakil�s vir� senato salės, �is paveikslas tapo jau ne �iaip meno kūriniu � jis įkūnijo trok�tam�, visus vienijantį tiksl�.

Friholdie�iai nepamir�o ir fizinio komforto � nuo patalpos centro iki sienų kilo patogių krėslų eilės. Apatinė skland�iai juosė nedidel� pakyl�, u� kurios plytėjo perregima �arvuoto plastiko siena, skirianti sal� nuo po�eminės upės. �ia dominavo būtent jinai, did�iulė ir galinga. Meistri�kai i�dėlioti �viestuvai imitavo saulės �vies�, atsispindin�i� vandens pavir�iuj begaliniu �viesos ir tamsos �okiu. Tokiame fone �monių reikalai ir rūpes�iai turėjo atrodyti menki ir nereik�mingi. �monės galėjo gin�ytis iki u�kimimo ar pritarti kits kitam, ta�iau Frihold� valdo upės. Jos teikia vandenį, be kurio neįmanoma pati gyvybė, jos tiekia energij� ma�inoms, be to, jos yra mineralo, u� kurį �monės pasireng� kovoti bei mirti, �altinis.

��tai kur mane nublo�kė�, � pagalvojo Stelas, atsilo�damas krėsle ir smalsiai stebėdamas, kaip į sal� po vien� ir nedidelėmis grupelėmis renkasi senatoriai. Daugelis net nespėjo nusivilkti apsauginių kostiumų, be kurių dykumoje nei�tvert, ir kone visi buvo ginkluoti. Taip, �ia i�ties ne privilegijuoto elito susirinkimas. �itie �monės įprat� daug ir sunkiai dirbti labai sudėtingomis, pavojingomis s�lygomis � �i padėtis Stelui buvo puikiai pa�įstama ir suprantama. Įeidami jie dirs�iojo jo pusėn ir negarsiai �neku�iavosi su palydovais. Netrukus prasidės debatai.

Kastenas pasitiko j į nedideliame sostinės kosmouoste. Paai�kėjo, kad prezidento sėkmės �ansai ne itin dideli. Rupas jau atsipeikėjo ir i�vystė audring� veikl�, įkalbinėdamas senatorius atsisakyti brigados paslaugų. Savaime suprantama, Kastenas taip pat nesnaudė, ta�iau did�iausius jo nuog�stavimus kėlė nepriklausomi deputatai, kurie galėjo sugriauti trapi� pusiausvyr� tarp dviejų daugma� vienodai remiamų partijų. Fakti�kai sprendimo likimas priklausys nuo to, kieno pusėn stos nepriklausomi deputatai.

Ar jo sumanymui lemta virsti tikrove? Keistas dalykas � �is klausimas Stel� kamavo nuolatos, ir visgi, nepaisant jokių proto i�vadų, sielos gelmėje pulkininkas buvo įsitikin�s, kad jo planas geras.

Stelas prisiminė lygias į jį atgr�tų veidų gretas ugnies nusvilinto diurakrito fone ir vir� jų sklandantį �leik�tu, salsv� mirties kvap�. Stovėdami �laisvai�, kareiviai įdėmiai klausė, �ypsojosi ir pritardami link�iojo � atrodė, kad prie�ais juos stovi mylimas kūdikis, atsakinėjantis i�mokt� pamok�. Jie juo �avėjosi, jį gerbė, bet, pasi�ymėdami natūraliu �emesnio laipsnio �monių cinizmu, �irdies gilumoje jį laikė naiviu, o gal netgi kvailoku. Stelas, savo ruo�tu, �avėjosi jais ir juos gerbė, ta�iau niekaip negalėjo suvokti, kodėl kariai jo idėj� sutiko taip pasyviai, taip abejingai. Jie neklykė protestuodami ir nerei�kė entuziazmo; jie papras�iausiai priėmė pulkininko pasiūlym�, kaip priimdavo tūkstan�ius kitų � tylėdami, be didesnio noro. Jam baigus, visi draugi�kai balsavo �u�� ir i�siskirstė į ma�inas, turin�ias nugabenti juos į kosmouost�.

Ir visgi tarp jų buvo ir tokių, kurie neliko abejingi vado kalbai. Jiems papras�iausiai pritrūko �od�ių, kad i�reik�tų savo jausmus.

Viena i� jų � ser�ante Flin. Kai Stelas nutilo ir nulipo nuo tu��ios sprogmenų dė�ės, jinai nulydėjo pulkinink� �vilgsniu, kuriame �vytėjo toks atsidavimas, tarsi jisai būtų� Taip, �ventasis. Ta�iau juos skyrė did�iulė minia, ir Stelas nieko nepastebėjo.

Kari�kio apm�stymus nutraukė auk�tas, liesas �mogus su tankių juodų plaukų �eveliūra. Jis u�kopė ant pakylos ir papra�ė tylos. Stelas apsidairė ir nusistebėjo, kiek daug salėje tu��ių vietų, ir netgi nei�syk pastebėjo, kad i� tiesų jos anaiptol ne tu��ios. Visose galėjai į�iūrėti silpnu�ius, beveik neregimus holografinius senatorių atvaizdus. Kai �viesa truputį prigeso, atvaizdai tapo realesni, beveik neatskiriami nuo �monių i� kūno ir kraujo. Matyt, itin atokių gyvenvie�ių senatoriai nusprendė dalyvauti posėd�iuose būtent tokiu būdu, negai�dami laiko kelionei į sostin�.

Kol �mogus juodais plaukais skaitė ankstesnio susirinkimo nutarimus ir derino organizacinius klausimus, Stelo �vilgsnis neju�ia vėl nukrypo į galing�j� up�. Jis leido.sau kelioms minutėms susilieti su jos taikia �ydruma, i�tirpti joje, atsipalaiduoti, nusimesdamas įtamp� ir kaupdamas jėgas būsimam susirėmimui. �inoma, kautis teks �od�iais, o ne ginklais, ir vis dėlto, be jokios abejonės, tai bus tikrų tikriausias mū�is; galbūt vienas i� svarbiausių brigados istorijoje.

Opozicija, apsiginklavusi baime ir godumu, visokeriopai stengsis įstumti senatorius į konflikt�. Stelas neabejojo, kad Rupo veiksmai vienaip ar kitaip susij� su termiumu, nors niekaip neįstengė suprasti vieno dalyko. Zoniukų antpuolio metu Rupas buvo su�eistas, tad ka�kodėl nesitikėjo, kad būtent jis t� antpuolį ir organizavo. Na, �iaip ar taip, Stelo strategija rėmėsi netikėtumo faktoriumi, u�uojauta, dr�sa � ir bevilti�ka padėtimi, kurioje atsidūrė planetos gyventojai. �Atmink, sūneli, tiksliai apskai�iuotas laikas � tai viskas,�� ne kart� jam sakė �tromas. � Pagrindinė bet kurio slapto ginklo galia � savalaikis jo panaudojimas. Iki paskutinės sekundės neleisk prie�ininkui net įtarti, kad tokį turi, o paskui i�sunk i� jo visk�, k� gali�.

Prisimin�s �iuos �od�ius, Stelas įsakė sau kantriai laukti.

Pagaliau kasdienės problemos buvo i�spr�stos, juodaplaukis tvarkdarys suteikė �odį Kastenui, ir prezidentas u�kopė ant pakylos. Jo i�vaizda ir laikysena sukėlė Stelo susi�avėjim�. Kastenas visi�kai neatrodė įsitemp�s. Prie�ingai, regis, visa, kas vyko, jam teikė pasitenkinim� � tvirtas �ingsnis, pasitikėjimas savimi, geranori�kumas akyse. Kai mandagūs aplodismentai nutilo, jis ap�velgė auditorij�, stengdamasis įvertinti senatorių nusiteikim�, ir prabilo, kruop��iai rinkdamas �od�ius:

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai ir Friholdo pilie�iai, dėkoju jums. �iandien mums kilo labai rimta problema. Nuo to, kaip j� i�spr�sime, priklausys planetos ir jos gyventojų ateitis ��ir ne tik mūsų pa�ių, bet ir mūsų vaikų bei vaikai�ių. Nuo �io sprendimo priklausys nei daug, nei ma�ai � Friholdo ir jo pilie�ių likimas. Mūsų tarpe yra �monių, jau nebeverkian�ių dėl savo draugų ar mylimųjų, per kelis pastaruosius mėnesius �uvusių nuo grobiki�kų antpuolių, kurie po senovei kelia grėsm� mūsų namams, mūsų laisvei ir pa�iam mūsų gyvenimui. Tie �monės mano, jog prievart� galima sustabdyti taikiai� papirkus piratus. Niekas negali būti toliau nuo tiesos. Bendradarbiavimo su piratais kaina � vergija, kurion pateksime ne tiktai mes patys, bet ir būsimos Friholdo gyventojų kartos. Prast� palikim� paliksime savo vaikams. Ir dar �tai kas. Sutik� mokėti piratams duokl�, mes u�simerkiame, kad nematytume tikrojo savo problemų �altinio, tikrosios prie�asties, kodėl piratai nesiliauja nuolatos puldinėti, o ji, ledi ir d�entelmenai, slypi nepasotinamame �Intersistems Inkorporeited� godume.

Kastenas kalbėjo toliau, pateikdamas įtikinamus argumentus, rikiuodamas juos logi�kai bei nuosekliai ir darydamas nei�vengiam� i�vad� � jei friholdie�iai negali apsiginti patys, reikia pasitelkti tuos, kurie gali t� padaryti. Ta�iau jis nė �odeliu nepaminėjo tikrojo �Intersistems� motyvo � termiumo, nors galėjo pasinaudoti �iuo argumentu savo pozicijų sustiprinimui. Ar senatoriai �inojo apie verting�jį mineral�, gaunam� i� po�eminių upių? Tikriausiai. O kiti gyventojai? Įvertinus tarpusavyje konkuruojan�ių kooperatyvų sistem�, į �į klausim� galima atsakyti teigiamai, ta�iau kas �ino? Niekuo negali būti tikras. Kad ir kaip ten būtų, matyt, tarp partijų egzistavo ka�kas pana�aus į nera�yt� susitarim� neminėti termiumo vie�ai. Gal i� baimės, jog tokiu atveju kils naujos, dar sudėtingesnės problemos. Ir jie buvo beveik teisūs, nors �itoks slaptumas apsunkino sprendimo priėmimo proces�, pasitarnaudamas piratams ir �Intersistems�. Kaip jie sureaguos, kai Stelas atvirai prabils apie termium�? Sunku pasakyti. Ir visgi prabilti teks.

Įkandin Kasteno ant pakylos u�kopė Rupas. Jo galv� juosė tragi�kai baltas rai�tis, kuriam senatorius sunaudojo kur kas daugiau tvarsliavos, nei reikėjo. Be abejo, rai�tis turėjo priminti susirinkusiems, kad vaikinas nukentėjo, taip sakant, koviniame poste. Lukterėj�s, kol nutyks aplodismentai, Rupas atlaid�iu linktelėjimu padėkojo savo �alininkams ir prabilo � kantriai ir įtikinamai nelyginant tėvas, skaitantis moral� savo nepaklusniems vaikams.

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai. Gindamas savo po�iūrį, prezidentas buvo nepaprastai i�kalbingas. I� esmės, a� pritariu daugumai jo argumentų. Netgi, galima sakyti, visiems, neskaitant galutinės i�vados. Papras�iau tariant, prezidentas Kastenas mano, kad piratai arba �Intersistems Inkorporeited� nori u�grobti mūsų planet�. Be to, neva jie netgi pasireng� panaudoti jėg�. Nors nėra jokių pana�aus tvirtinimo įrodymų, jis teigia, kad, jei mes negalime apsiginti patys, vadinasi, privalome pasisamdyti tuos, kurie gali t� padaryti. Jis netgi nuėjo taip toli, jog ėmėsi tvirtinti: bet kuris kitas sprendimas įstums mus į vergij�. Na, mano draugai, bent jau man atrodo, kad ver�iau eikvoti pinigus taikai, nei karui, ir kad vienintelis �mogus, galintis paversti mus vergais, sėdi �ia, �ioje salėje!

Tai pasak�s, Rupas bedė virpan�iu pir�tu į Stel�. Jo �alininkai pradėjo garsiai ploti, ir visi smalsiai atsigr�ė į pulkinink�.

Rupas pa�aipiai prunk�telėjo, vėl atkreipdamas susirinkusiųjų dėmesį į savo person�.

��Ta�iau kuriam laikui pamir�kime nesutarimus ir įvertinkime problem� perdėm praktiniu po�iūriu. Netgi jei pulkininkas Stelas su savo brigada būtų �ventieji, mes papras�iausiai negalėtume jų pasisamdyti � turint omeny pasaki�kus įkainius, kuriais jie įvertina savo paslaugas. Leiskite jums priminti, kad mums ir �iaip gresia pavojus nesumokėti eilinės i�mokos �Intersistems Inkorporeited�. I�gai�in� dalį pinigų samdiniams, mes, be jokios abejonės, tik pabloginsim savo padėtį.

Rupas padarė tiksliai apskai�iuot� pauz� ir patenkintas nusi�ypsojo. Tyla darėsi vis slogesnė, vis gilesnė; atrodė, kad oratorius semiasi i�jos naujų jėgų.

��Turėdamas omeny visa, kas pasakyta, ir nepamir�damas, jog prezidentas Kastenas pats sukūrė precedent�, leisdamas senato posėdyje dalyvauti pa�aliniam asmeniui,�� Rupas vėl reik�mingai pa�velgė į Stel�, � a� manau, jog mano partija turi teis� pasielgti taip pat. Leiskite jums pristatyti kilni�j� ledi Almand� Kanse-D�ouns. Ji dirba �Intersistems Inkorporeited� ir yra kompanijos atstovė Friholde. Kadangi �ioje salėje kompanijos at�vilgiu buvo i�sakyti konkretūs įtarimai, man rodosi teisinga, jog �Intersistems� įjuos atsakys savo atstovo lūpomis.

Kasteno partijos eilėmis nuvilnijo protesto bei nepritarimo �ūksniai, ta�iau juos tu�tuojau u�go�ė Rupo ir jo �alininkų aplodismentai. Stelo mintys bla�kėsi, mėgindamos įvertinti Rupo kirst� smūgį. Ta�iau, kai ant pakylos u�kopė Almanda Kanse-D�ouns, visas pulkininko dėmesys tu�tuojau nukrypo į j�.

Pavadinti j� �avinga � vadinasi, nepasakyti nieko. Ji buvo pati gra�iausia moteris, koki� Stelui kada nors teko regėti. Jos gro�is degino it liepsna, bet toji liepsna buvo �alta, o akyse, nukreiptose į auditorij�, sustingo ledas. Stelas suprato, jog toks nepriekai�tingas gro�is negali būti natūralus ir, ko gero, yra pa�ių sumaniausių Imperijos bioskulptorių darbo rezultatas. Ilgi, juodi nelyginant smala, vilnijan�iu kriokliu krintantys plaukai rėmino absoliu�iai taisyklingo ovalo formos veid�. Moteris vilkėjo universalų apsauginį kostium�, pabrė�iantį nepriekai�tingos figūros tobulum� ir �velniai �vilgantį lempų �viesoje. Nuo jos sklido kerai, bet �itaip keri gyvatė, pasirengusi bet kuri� akimirk� pulti auk�. Ir visgi, kaip ir visi likusieji vyri�kiai salėje, Stelas nepajėgė atplė�ti nuo jos akių.

Gra�uolės balsas buvo ramus, truputį prikim�s, ta�iau nei�pasakytai moteri�kas. Ji prabilo nuginkluojan�iai tiesmukai:

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai, dėkoju, kad leidote man pasisakyti. Suprantu, kokia neįprasta �i situacija, ir pa�adu nepiktnaud�iauti suteikta galimybe. Leiskite trumpai i�sakyti jums savo pastabas. Visų pirma, patikėkite, �Intersistems� nė nemano vogti to, kas teisėtai priklauso jums. Tokia spėlionė toli prasilenkia su realybe. Negaliu paai�kinti, kodėl piratų antpuoliai pada�nėjo būtent dabar, bet noriu pastebėti, jog �itaip nutiko ne jums vieniems. Pasak karinių Imperijos suvestinių, pastaruoju metu sustiprėjo spaudimas visose pasienio planetose � jas atakuoja tiek piratai, tiek ir Antroji Ronų Imperija. Ta�iau manyti, kad �Intersistems� gali sudaryti s�jung� su piratais, vadinasi� na� mėginti jus suklaidinti,�� tonas, kuriuo buvo i�tarti �ie �od�iai, leido suprasti, kad ji norėtų pasakyti a�triau, nei �mėginti suklaidinti�. � A� pasirengusi pripa�inti, kad, jeigu jūs neįstengsite atlikti savo pareigų ir mums nesumokėsite, �Intersistems� dėl to tik i�lo�. Ir vis dėlto, patikėkite, pirminis susitarimas mus tenkina kur kas labiau, ir mes labai norėtume prat�sti mūsų bendradarbiavim�. A� �ia � pa�alinis �mogus, tad negaliu pir�ti jums savo nuomonės ar brukti patarimų. Ir visgi mano pareiga pasakyti, kad senatoriaus Rupo argumentai ir jo akivaizdus susirūpinimas planetos reikalais man padarė did�iulį įspūdį. Dėkoju jums.

Ji nulipo nuo pakylos ir, lydima skystų plojimų, pasuko link paskutinių krėslų eilių. Kad ir kieno pus� palaikė senatoriai, �Intersistems Inkorporeited� atstovas �ioje salėje negalėjo tikėtis nieko daugiau. Ir vis dėlto gra�uolės �od�iai padarė didelį įspūdį. Tiems, kurie linko Rupo pusėn, jie galėjo padaryti lemiam� įtak�.

Rupas vėl papra�ė �od�io, ir, gniau�damas lapų krūvel�, u�lipo ant pakylos.

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai! A� norė�iau padėkoti kompanijos atstovei Kanse-D�ouns ir pateikti jūsų dėmesiui �tai �i� peticij�, � jis kilstelėjo popierius vir� galvos, tarsi �ia būtų kovoje įgytas trofėjus. � Ji adresuota Imperatoriui, j� pasira�ė visi mano partijos nariai. Joje mes pra�ome u�drausti brigadai ki�tis į mūsų reikalus. Galbūt jums bus įdomu su�inoti, jog, kadangi �is samdinių padalinys priklauso Imperatoriaus �sankcionuotųjų� kategorijai, valdovas turi teis� reglamentuoti jų veikl�! Primygtinai reikalauju, kad pasira�ytumėt jūs visi. �iai sesijai pasibaigus, peticija bus tu�tuojau i�siųsta į �em� spar�iojo ry�io kanalais. � Rupas pergalingai nusi�ypsojo ir, aidint griausmingiems aplodismentams, nusileido nuo pakylos.

Stelui sugniau�ė �irdį. Jei peticij� pasira�ys senatorių dauguma, Imperatorius veikiausiai patenkins jų pra�ym�. �iuo atveju brigada kone u�tikrintai bus at�aukta � nebent ry�tųsi mesti i��ūkį visai Imperijai.

Ant pakylos u�lipo juodaplaukis tvarkdarys.

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai, prezidento Kasteno vardu pra�au jūsų i�klausyti dar vien� oratorių. �iuo metu mūsų planetoje jis neturi jokio oficialaus statuso. Ir visgi, kadangi mūsų sve�ias vadovauja armijai, mums, sprend�iantiems tokį sudėting� klausim�, pravartu i�girsti jo nuomon�. Be to, galiu pridurti, jog pulkininkas Stelas sutiko atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Prie�taraujan�ių bus?

Visos galvos pasigr�ė į Rup�. Tasai nusi�ypsojo ir papurtė galv�.

��A� neprie�tarauju� Tikiuosi, pulkininkas jums paai�kins, kodėl taip brangiai vertina savo paslaugas.

Juodaplaukis tvarkdarys pritardamas linktelėjo.

��Tokiu atveju leiskite pristatyti jums pulkinink� Mark� Stel�. Pulkininke?

Stelas atsistojo ir u�kopė ant pakylos. Apsidair�s i�vydo i�skydusias svetimų, nepa�įstamų veidų dėmes. Ne, tai bevilti�ka. Visuose veiduose �mėk��iojo vien įtarumas bei prie�i�kumas. Ūmai tolimojoje salės dalyje atsivėrė bei tu�tuojau u�sivėrė durys. Vienai menkai akimirkai Stelo akys susitiko su Olivijos Kasten akimis. Jos padr�sinanti �ypsena suteikė pasitikėjimo. Vėl per�velg�s veidus, pulkininkas prisivertė nusi�ypsoti ir prabilo:

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai! Sveikinu jus savo ir brigados vardu. Norė�iau, kad mano vizito į jūsų planet� prie�astis būtų ne tokia liūdna ir skaudi. Nelaimei, dabar prasidėjo sunkūs laikai. Jūs geriau u� bet k� �inote, jog gyvenimas pasienio planetose apskritai nelengvas. Prie�ingu atveju Imperatorius gyventų �ia, o ne �emėje!

Stelo pok�tas truputį aptirpdė prie�i�kumo ledus. Eilėmis nuvilnijo juokas, ka�kas riktelėjo:

��Gal kada nors taip ir bus!

��Ta�iau, kiek �inau, i� visų pasienio planetų jūs nukentėjot labiausiai. Piratai puola jus be atvangos, jums be atokvėpio tenka kovoti, ta�iau nesėkmingai. Ledi ir d�entelmenai, atėjo metas pasikalbėti atvirai. � Stelas nutilo ir ap�velgė sal�. Kas tai? Jam pasivaideno, ar kai kuriuose veiduose i�ties matyti simpatija?�� Ir jūs, ir a� suprantam, kodėl piratai nenutraukia savo atakų. Prie�astis viena: termiumas. Ir jeigu jūs kol kas dar ne�inote �io visai neseniai sugalvoto pavadinimo, neabejoju, kad suprantate, apie k� kalbu.

Salėje įsivie�patavo kapų tyla, o po akimirkos susirinkusieji Su�urmuliavo, pasigirdo �ūksniai, tarp jų suskambo ir reikalavimas suimti Stel�. Jis pakėlė rankas, pra�ydamas tylos, ir tarė:

��I�klausykite mane iki galo.

Ir vėl visų �vilgsniai nukrypo į Rup�, kuris tik gū�telėjo pe�iais ir kreivai nusi�ypsojo.

��Tegul kalba. Jis veikia mano naudai netgi geriau, nei a� pats.

Pasigirdo nervingas juokas, daugelis pritardami linktelėjo galvas. Juodaplaukis pa�oko, ketindamas priminti susirinkusiems, jog pagal reglament� Stelas turi teis� i�sakyti savo nuomon� iki galo, bet, i�gird�s Rupo atsakym�, atsisėdo vėl.

Triuk�mui nutykus, pulkininkas nusi�ypsojo, stengdamasis nuslėpti įtamp�, nors jo nervai buvo įtempti it styga.

��Taip, a� �inau apie t� mineral�, kurį jūs gaunate i� savo po�eminių upių, � jis mostelėjo į sien� sau u� nugaros. � �inau, kad savo atsparumu kar��iui jis pranoksta visas �inomas med�iagas. �inau, kad būtent jis suteikia ypatingas savybes jūsų dirbiniams, kurie pelnė toki� didel� paklaus�. Taigi, ledi ir d�entelmenai, jei visa tai �inau a�, galite neabejoti, jog ir piratai, ir �Intersistems Inkorporeited� taip pat puikiai nutuokia, k� jūs atradote!

Stelo �od�iai pataikė į de�imtuk� � neabejotin� jų ties� liudijo salėje stojusi tyla, tik eilinį kart� patvirtinusi, jog apie termium� �inojo visi senatoriai.

��A� nesmerkiu jūsų u� tai, kad kaip įmanydami stengėtės i�saugoti termiumo paslaptį, � t�sė Stelas. � Jumis dėtas, pasielg�iau lygiai taip pat. Kam bereikalingas nerimas? Ta�iau jūsų atradimas jau seniai nebėra paslaptis. A� apie termium� su�inojau i� savo �valgybininkų ataskaitų. Pasiun�iau juos į Frihold�, norėdamas įvertinti bendr� planetos padėtį � �itaip mes elgiamės visuomet, prie� priimdami kliento pasiūlym�. Ne�inau, kokiu būdu apie jį su�inojo piratai, bet esu įsitikin�s, kad jiems nebuvo sunku vienaip ar kitaip i��niuk�tinėti jūsų paslaptį. T� patį galiu pasakyti ir apie �Intersistems Inkorporeited�. Ir vos tik �itai nutiko, jie panoro gauti radinį; kaip matote, viskas labai paprasta.

��O kaipgi jūs, pulkininke?�� �ūktelėjo ka�koks senatorius, dirs�iodamas į Rup� ir ai�kiai laukdamas pritarimo. � Jūs irgi norite jį gauti?

Juodaplaukis pa�oko, ketindamas atstatyti tvark�, bet Stelas rankos mostu jį sulaikė.

��Geras klausimas, senatoriau. Vienas i� tų, į kuriuos su d�iaugsmu atsakysiu. Jei papras�iausiai i�tar�iau �ne�, jūs veikiausiai nepatikėtumėt. Turiu jums pasiūlym�, kuris ne tik pa�alins visus jūsų nuog�stavimus, bet padės nusikratyti piratais bei� laiku sumokėti kit� įna��.

Dabar, be jokios abejonės, Stelas visi�kai u�valdė salės dėmesį.

��Taip, yra vienas dalykas, kurį mes norėtume gauti,�� kar�tai t�sė jis,�� ta�iau a� kalbu ne apie svarbiausi� jūsų turt�. Nusileid�s �įryt, perdaviau prezidentui Kastenui u�antspauduot� konteinerį ir papra�iau kol kas jo neatverti. Viduje jis ras visų mano brigados narių pra�ym� suteikti jiems pilnateis� Friholdo pilietyb�. � Salė Su�urmuliavo, pasigirdo susijaudin� balsai, ir juodaplaukis tvarkdarys buvo priverstas pra�yti, kad senatoriai laikytųsi tvarkos. Galiausiai vėl įsivie�patavo tyla. � Kaip matote, mums nereikia nieko, kas svetima. Mes tenorime gauti savo �ans�. �ans� pelnyti teis� gyventi tarp jūsų, �ans� įgyti namus. U� tai siūlome savo paslaugas visi�kai nemokamai, papras�iausiai įsiliedami į jūsų civilinės gynybos pajėgų gretas� taip, kaip pasielgtų kiekvienas lojalus pilietis, kai jo planet� atakuoja grobikai. Ir jeigu mes i�ties tapsime Friholdo pilie�iais, tai, mano manymu, senatoriaus Rupo peticija nebeturės jokios prasmės.

Visi prabilo vienu metu. Dabar senatorių veiduose Stelas regėjo vis� jausmų gam�, nuo nuostabos iki audringo nepasitenkinimo. Oliveris Kastenas apdovanojo jį pritarimo �ypsniu, Olivija padr�sindama linktelėjo, o Rupas i�balo iki pamėlynavimo. Po kurio laiko juodaplaukis ka�kokiu būdu įsigudrino atstatyti tvark�. Stelas dirstelėjo į Rup� ir tarė:

��Esu tikras, jog senatorius Rupas turi klausimų.

��Kaip malonu, jog pulkininkas Stelas leid�ia pasisakyti ir man,�� ironi�kai atsiliepė Rupas. Jis atsistojo ir ap�velgė sal�. ��Ledi ir d�entelmenai, jūs visk� girdėjote i� paties pulkininko lūpų. I� prad�ių jis atsiuntė �ionai �nipus, kad i��niuk�tinėtų mūsų paslaptis, o dabar naudojasi �ia informacija, kad �anta�u gautų pilietyb� visai savo brigadai! Ai�ku, kam grobti planet� jėga, jeigu gali j� gauti nei��ov�s nė kulkos?�� Plieninis Rupo �vilgsnis nuslydo veidais; atrodė, kad jis pasireng�s prikalti prie krėslo kiekvien�, kuris drįs jam prie�tarauti. � Taigi, nebenorėdamas klausytis, kaip Stelas i� mūsų ty�iojasi, siūlau vieningai atmesti jo absurdi�k� pra�ym�, i�braukti i� dienotvarkės klausim� apie brigados samd�, o jį patį nedelsiant i�grūsti i� planetos.

Baisiai patenkintas savimi, Rupas vėl įsitaisė krėsle. Salė sureagavo ir aplodismentais, ir protesto �ūksniais.

Pakilo tvarkdarys.

��Senatorius Rupas �ino, kad pagal reglament� negalima pradėti balsavimo, kol pulkininkas Stelas nebaigė savo kalbos. Pulkininke?

Stelas �vilgsniu perbėgo veidus. Ne�inia, ko dar galima būtų imtis. Skirtingai nei Rupas, jis nebuvo politikas. Anas prat�s prie �odinių dvikovų, tokie susirėmimai jam įprastas dalykas. Gal nevertėjo nė pradėti?.. �iaip ar taip, termiumas ar ne, bet Friholdas irgi ne pasaki�ka vietelė. Gal jiems pasitaikys kas geresnio. Ir visgi Stelas negalėjo tiesiog imti ir nusigr�ti nuo vilties kupino Kasteno �vilgsnio, nuo Olivijos �ypsenos, o ir nuo savo jausmų. Jei brigada galėjo pelnyti �ans� įgyti namus � viet�, kuri� jie galėtų laikyti sava,�� bei ateitį, u� tai vertėjo pakovoti.

��Ar galiu pasisakyti?

Balsas sklido i� tolimosios salės dalies prietemos. Sten�s pritardamas linktelėjo ir pasitraukė į �alį.

� �odis suteikiamas senatoriui Elvarui Bremui,�� prane�ė juodaplaukis.

Į ap�viest� erdv� į�engė neauk�tas, kresnas �mogus, spinduliuojantis per kra�tus tryk�tan�i� gyvybin� energij�. Gra�uoliu jo nepavadintų niekas, ta�iau �velni senatoriaus �vilgsnio galia visuomet traukė moteris. Grubokame, saulės nusvilintame veide spindėjo ry�kios �ydros akys, �iuo metu liepsnojan�ios įnir�iu. Jis prabilo aistringai, su giliu jausmu.

��Kas per velniava �ia vyksta?�� Bremo �vilgsnis slydo senatorių veidais. � O gal jūs visi i�protėjote? Mes kaunamės, gelbėdami savo gyvybes, ir patiriam did�iulius nuostolius. Mano brolis �uvo drauge su visa savo �eima. Ir kiekvienas i� mūsų jau k� nors prarado. Ir visgi kai kuriems atrodo, jog verta atiduoti piratams dar ka�k�. Na, a� ne i� tokių. Man regis, �is klausimas per�engia politikos rėmus. �iandien a� su jumis kalbu ne kaip nepriklausomas senatorius, o papras�iausiai kaip �mogus. �mogus, kuriam visa tai jau įgriso. Ir kas per idioti�ki plepalai, kad mums nereikia jokios pagalbos?�� jis mostelėjo į Stel�. � �itas �mogus ketina kautis drauge su mumis mainais u� teis� apsigyventi �ia, surasti Friholde namus. Ir �tai k� a� jums pasakysiu. Mes privalome priimti jo pasiūlym�, ir kuo grei�iau. Ir jeigu, gyvendamas �ia, tarp mūsų, jis su savo �monėmis sugebės i�pe�ti koki� naud�, tai vardan Dievo: �ioje planetoje visiems pakaks ir smėlio, ir sunkaus darbo, ir kan�ių. Gi kalbant apie �Intersistems�� Po velnių, jie nusimy� mums ant batų ir pasakys, jog tai lietus. � Senatorius patylėjo, rikiuodamas mintis. � A� balsuoju u� pulkininko Stelo pasiūlym�, u� savigarb� ir u� kov� iki pergalės!

Du tre�daliai susirinkusiųjų atsistojo ir pradėjo audringai ploti, jų aplodismentai aidu atsimu�ė nuo diuraplienu padengtų sienų. Bremo kalba patraukė į Kasteno pus� nepriklausomus deputatus; pirmasis mū�is laimėtas. Stelas pajuto, kaip jo veide plinta idioti�ka �ypsena. Brigada turėjo namus.

��vilgsniu lydėdamas link tolimo horizonto svyran�i� Friholdo saul�, Stelas sėdėjo ir nedrįso pajudėti, baiminosi, kad net menkutis judesys gali sunaikinti akimirkos �avesį. Dangus nusida�ė oran�inėmis ir auksinėmis varsomis, i� tolimos dykumos pūtė �iltas, �velnus vėjelis. E�ero pavir�ius ribuliavo, ma�os bangelės plakėsi į krant� prie pat Stelo kojų. Kitoje e�ero pusėje g�stan�ios saulės spinduliuose maudėsi vila. Mainydamasi oran�iniuose ir auksiniuose blyksniuose, ji panė�ėjo į pilį pavaizduot� ka�kokiame senoviniame paveiksle. Aplinkui dūzgė vabzd�iai, o juos med�iojantys naktiniai pauk��iai purp�iojo nuo �akelės ant �akelės, modami mirguliuojan�iais ir �ėrin�iais sparnais. Pasaki�ka, stebuklinga �alis, u�kerėta vieta, magi�ku u�keikimu atskirta nuo kar��io, smėlio bei visų kitų �ios planetos ��avumynų�; gi tas u�keikimas toks trapus, kad panaikinti jį gali net alsavimas. �inodamas, jog i�au� diena, kai sugrį�i �ionai, gali i�tisus mėnesius iki devinto prakaito triūsti dykumoje, nebodamas jokių sunkumų. Beje, apie sunkumus�

Na, �tai, kerai pranyko. Stelas prisiminė, kiek darbo jo laukia ir kiek �monių priklauso nuo to darbo rezultatų. Ir visgi pulkininkas nusprendė dar bent kelet� valandų negalvoti apie reikalus. �iaip ar taip, jis turi teis� truputį atsipūsti ar ne?

��Nuostabu, tiesa?�� paklausė Olivija, negirdimai prisiartinusi priėjo. � Tu d�iaugiesi, kad atsidūrei �ia?

��Taip,�� atsakė Stelas, �velgdamas jai į akis,�� nuostabu. Ir a� d�iaugiuosi, kad atsidūriau �ia.

Ji nusi�ypsojo ir padėjo ant �emo stalelio padėkl� su vaisiais bei �alta mėsa. Ir akimirkai sustingo, m�sliai �velgdama į vandenį. Stel� apgaubė jos kvepalų aromatas. Staiga jis pajuto, jog geid�ia �ios moters, kaip niekada negeidė jokios kitos. Burna perd�iūvo, u�gniau�ė kvap�, ta�iau jis nė nekrustelėjo. Akimirka praėjo, ir netrukus jiedu jau sėdėjo prie stalelio bei draugi�kai tylėjo, mėgaudamiesi ne tik maistu, bet ir kits kito draugija bei aplinkiniu gro�iu.

Paskui jie nuėjo pasivaik��ioti po vilos park�. Jį �eldinti pradėjo Olivijos motina, o paskui, jai �uvus, darb� t�sė Olivija. Tai buvo ne kvadratais ar apskritimais padalintas parkas formalia �io �od�io prasme, bet kur kas subtilesnis bei grak�tesnis kūrinys. Meistri�kai susodintos gėlės ir krūmai taip derėjo tarpusavyje, jog susidarė įspūdis, neva jie �ia i�augo savaime, ir vis dėlto �mones supan�ioje aplinkoje jautėsi gili mintis. Retsykiais Olivija stabteldavo, atkreipdama Stelo dėmesį į smulkmenas, kurios jai atrodė itin įdomios, o paskui raukydavosi ir juokdavosi pastebėjusi, kad jis nieko nemato, nes nė minutėlei nenuleid�ia nuo jos akių. Ir pakeliui atrodė taip natūralu paimti mergin� u� rankos, taip malonu jausti �ilto peties prisilietim�, klausytis �velnaus jos balso �iurlenimo.

Jiedu u�kopė į erdvi� verand� pasi�iūrėti, kaip leid�iasi saulė, ir atrodė taip natūralu apglėbti j� per liemenį. O kai Olivija atsigr�ė, �velgdama Stelui į akis, atrodė dvigubai natūralu, kad jų lūpos susilietė, ir jis visk� pamir�o �velnių, �iltų rankų glėbyje. Galiausiai saulė nusileido u� horizonto, ir jie apsikabin� įėjo į nam�, nakties tams� palik� u� nugaros. Ir nematė, kaip juodame danguje ry�kiai tvykstelėjo meteoritas, skrod�iantis Friholdo atmosfer� ir �vilpiantis link planetos pavir�iaus.

Ekrane įsi�iebė ry�kus pliūpsnis. Nenuleisdama nuo jo akių, kom-technikė �u piktai suraukė antakius ir krestelėjo galv�, nublok�dama ant nugaros juodus �vilgan�ius plaukus. Jos pir�tai mikliai sumirgėjo vir� klaviatūros. Puodelis �ydros aromatinės Naujosios Indijos arbatos buvo tu�tuojau pamir�tas. Auk�tai vir� sekimo stoties, kurioje dirbo �u, palydovų sistema atsiliepė įjos komandas, sekdama, zonduodama ir įvertindama krintantį meteorit�.

�u nusikeikė, senovi�ku kinų epitetu apdovanodama piratus, kiekvieno antpuolio metu sunaikinan�ius padorų sekimo sistemos gabal�. Palydovai kainavo brangiai, ir Friholdas papras�iausiai neįstengė pakankamai spar�iai jų pakeisti. Įdomu, kaip galima dirbti, jei i� sistemos beliko vos pusė? �u ne kart� rei�kė nepasitenkinim�, ta�iau reikalai nesitaisė. Tiek to, sprend�iant i� ekran� u�plūdusios informacijos, �iandien, regis, viskas baigėsi gerai. �u atsipalaidavo. Tiesiog i� dangaus nukrito dar vienas akmuo, �tai ir viskas. Ne�inia kodėl, bet pastaruoju metu taip nutinka gana da�nai. Ta�iau �iame uolos gabale sekimo prietaisai nepastebėjo jokių variklio, ginklų, neįprasto spinduliavimo ar gyvybės �enklų. Vadinasi, jaudintis nėra ko. Skubus patikrinimas parodė, jog pataikymas negresia nė vienai gyvenvietei. �u siektelėjo savo arbatos ir nusikeikė pama�iusi, kad ta visi�kai atau�o.

Kai zondavimas baigėsi, �meteorito� viduje tūnantis Klano vadas Figas patenkintas i�si�iepė ir dar kart� įdėmiai nu�velgė savo prietaisus. Kaip ir visuomet, viskas praėjo skland�iai. Nieko nuostabaus. �iaip ar taip, laivas visai ma�utis, vargiai talpinantis jį vien�, ir kruop��iai ekranuotas. Visa tai plius apgailėtina planetos palydovų sistemos būklė, plius �monių nekompetentingumas jau padėjo daugiau nei dviems �imtams Smėlynų Klano narių nusileisti į Frihold�, pasinaudojus tokia pat gudrybe. Kol meteoritu apsimet�s laivas �vilpė �emės link, jo pavir�ių aplipin� uolos gabalėliai pradėjo kaisti, ir viduje darėsi vis �il�iau. Bet netgi tuo atveju, jei temperatūra pakils iki penkiasde�imties laipsnių, ronie�ių matais vis vien bus truputį per vėsu, ir Figas pasigailėjo neapsivilk�s �ildomo kostiumo. Nieko. Sprend�iant i� duomenų, girdėtų trumpo pasitarimo metu, pavir�iuje bus �ilta.

Būtent �is faktas, o taip pat substancija, vadinama termiumu, tapo pagrindine prie�astimi, jog Antroji Ronų Imperija susidomėjo �ia pasigailėtina planetėle.

Friholdo pavir�ius nenumaldomai artėjo, ir Figas sutelkė savo dėmesį į laivelio valdymo problemas. Ties� sakant, kompiuteris įstengtų visk� atlikti savaranki�kai, bet atmosferos s�lygomis da�nai prireikia patyrusio piloto rankos; gi pilotavimas buvo viena i� daugelio Figo įvaldytų profesijų. Jo a�trūs nagai pastukseno nedidelius klaviatūros i�kilumus, įjungdami kritim� lėtinan�ius variklius. Maskuotė ne tik pavertė laiv� pana�iu į uolos atplai�� � ji suteikėjam papildomo svorio, kurio dėka �meteoritas� krito taip greit, kaip ir tikrų tikriausias akmuo. Kai iki nusileidimo beliko kelios akimirkos, ekrane tvykstelėjo dviguba infraraudonų �iburėlių linija. Figas nukreipė laivelį tiesiai tarp jų ir �velniai nutupdė. Netgi įsivaizdavus, jog būtent �i� akimirk� kurio nors palydovo sekimo prietaisai nukryptų į �į ta�k�, �ilto smėlio fone trumputis infraraudonas tvyksnis būtų prakti�kai nepastebimas.

Po poros minu�ių į �ilt� apsiaust� susisup�s Figas �vilgsniu palydėjo ma�� bjaurų laivelį, nykstantį po�eminiame angare. Vos tik smėliu pridengtas liuko dangtis atsidurs pradinėje padėtyje, jokiam atsitiktiniam praeiviui, sliūkinan�iam vos per por� �ingsnių nuo jo, net į galv� ne�aus, kad apa�ioje slypi tikra tvirtovė. Jos viet� ronie�iai parinko ypatingai kruop��iai. �ionyk�tis smėlis buvo labai smulkus, tad pavyko sukurti vien� i� tų po�eminių statinių, kuriais taip garsėja Antroji Imperija, o nedidelis upeliukas, i�tekantis i� mil�ini�kos po�eminės upės, tapo energijos bei vandens �altiniu. Prisimin�s �i� �vent� substancij�, Figas pagarbiai ranka palytėjo odines lūpas.

Vir� nusileidimo vietos pasirodė �arvuotas aerokaras su oro pagalve, apsuko kelis ratus, pakeldamas smėlio sūkurius bei sunaikindamas visus �meteorito� paliktus pėdsakus, ir sustingo pagarbiu atstumu, kad neapibertų smėliu vado Figo. �is nu�ingsniavo link ma�inos, giliai alsuodamas gaiviu nakties oru. �Taip,�� pagalvojo ronietis,�� �i planeta mums tinka�. Mil�ini�ka �varaus smėlio masė nelyginant kūnas gaubė akmeninį planetos skelet�, suvarpyt� venų bei arterijų, kuriomis tekėjo �ventasis skystis. Tam tikra prasme �i planeta netgi pranoko gimt�jį Antrosios Ronų Imperijos pasaulį. Turint omeny visus �iuos privalumus, verting�jį Friholdo mineral� galima laikyti papildomu palaiminimu, �enklu i� auk��iau, nurodan�iu, jog netrukus prasidės geresni laikai.

Bet i� prad�ių Figas turės i�valyti planet� nuo purvo; taip dvasininkas privalo uoliai nuplauti �vent�jį Klano simbolį ir tik tada pasiūlyti jį susirinkusiems. �i analogija suteikė Figui pasitenkinim� � jis įsivaizdavo, kaip įteikia miniatiūrinį Frihold� Tūkstan�io Tarybai. Bet i� prad�ių jam reikės i�siai�kinti su �monėmis. Ties� sakant, jie jau palengvino vado u�duotį, ar�iai kovodami tarpusavyje. Kokie kvailiai! Ta�iau jie labai u�sispyr�, �itie �monės. Anks�iau ronie�iai akivaizd�iai per menkai juos vertino. Figas paniur�s įsirop�tė į aerokar�, linktelėjo dviems asmens sargybiniams, kurie jam priklausė pagal rang�, ir suniurnėjo, kreipdamasis į vairuotoj�:

��Tu �inai, k� daryti, pradėk.

Netar�s nė �od�io, vairuotojas įjungė turbinas, ir ma�ina nuslydo per smėlį.

�ingsniuodamas palei savo aerokar� pirmyn ir atgal, senatorius Austinas Rupas be atvangos niurnėjo prakeiksmus. Jis keikė smėlį po kojomis, �vaig�des danguje, ta�iau labiausiai tuos nelemtus uodeguotus ronie�ius, kurie i�traukė jį i� lovos, nes jiems �ovė į galy� susitikti su juo vidury nakties. Velniai rautų! Jie atsiuntė koduot� radijo prane�im�, įsakydami senatoriui atvykti! Neblogai, a? Kaip jie drįsta? Jis kas, pasiuntinukas? Negi Rupas neįvykdė ronie�ių pra�ymo? Kodėl gi dabar jam tenka k�sti tokį elgesį? Kuo ilgiau Austinas m�stė, tuo labiau nir�o. Ta�iau ka�kur giliai jo �irdyje glūdėjo baimė � anaiptol ne tas menkas �iurpelis, kurį jis patirdavo, stovėdamas prie�ais senat�, o visai kas kita, ir nuo �io klaikaus pojū�io viduje viskas gniau�ėsi ir stingo.

Tokį stiprų jausm� jis i�gyvendavo neda�nai. I� prigimties Rupas buvo avantiūristas, ne kart� dalyvav�s dideliuose, da�nai mirtinai pavojinguose �aidimuose pa�iose įvairiausiose planetose ir neretai patyr�s baim�. Bet ana baimė buvo visai kitokia, nei dabar. Akimirkai stabtelėj�s, Rupas įdėmiai įsiklausė. Ne, nieko. Tik įkaitusio metalinio aerokaro �arvo tre�kesys, kil�s dėl s�veikos su vėsiu nakties oru. Kas jam kliudo lipti į ma�in� ir i�skristi?

Kas galėt�jį sulaikyti? Ta�iau mintis apie mėginim� apmulkinti ronie�ius Austin� baugino ne menkiau u� mintį apie būsim� susitikim� su jais. Be to, senatorius visai pagrįstai manė, jog kuris nors ateivis dabar stebi jį i� tamsos. Rupas vėl pradėjo �ingsniuoti pirmyn ir atgal, įdėmiai �valgydamasis aplink. Kad jie prasmegtų! Kuriems galams ūmai i�sikvietė jį vidury nakties? Įjuos ir dienos �viesoj baisu �iūrėti� o nak�ia�

Staiga jis i�girdo tolim� turbinų gaudesį ir atsigr�ė. Pamėgino susitvardyti ir nusiraminti � taip, kaip �imtus kartus darydavo prie� pasirodymus senate. Bet, kai i� tamsos i�niro aerokaras, Austinui i� baimės vis vien susuko pilv�.

Ma�ina sustojo į�eid�iamai arti, aptėk�dama Rup� smėliu. Durys atsivėrė. I� vidaus tvokstelėjo kar�to oro srautas, ir smėlį nutvieskė ry�ki �viesa, kurios fone pasirodė trapu besileid�ian�io Figo siluetas. Rupui pasidarė visai negera.

Jis jau ne kart� matėsi su ronie�iais, bet niekaip neįstengė priprasti prie jų i�vaizdos. Omai prisiminė, kaip, būdamas dar visai nedidutis, mėgdavo vartyti tėvo Biblij� ir kaip, i�vydus �ėton�, kūnas visuomet nueidavo pagaugais. Figas atrodė it nu�eng�s i� tų paveikslėlių. Auk�tas, su ilgomis laibomis kojomis, kurios, rodos, plaukė vir� smėlio. Beplaukė rausvo atspalvio oda; �i spalva padėjo jo protėviams i�gyventi raudono smėlio pasaulyje. Kaulėta kaukolė ir giliai įdubusios akys, pasislėpusios vir� akiduobių kūpsan�ių kalnagūbrių �e�ėlyje. Viena ilga smaili ausis plok��iai prigludusi prie galvos, o kita, nukirsta pirato kardu, baigėsi nuopjova. Būtent tas nutikimas sukėlė tū�ming� Figo neapykant� �monių rasei ir paai�kino, kodėl kariai tarpusavyje jį vadino �Vienaausiu seniu�. Ilga uodega kelis kartus katini�kai i�linko, o paskui apsivijo ateivio liemenį.

Kai Rupas u�augo, jis, be abejo, su�inojo apie akademinius debatus dėl ronie�ių i�vaizdos. Kai kurie ekspertai teigė, jog būtent jų pana�umas į velnius tapo ypatingo prie�i�kumo, kurį viena kitos at�vilgiu kone akimirksniu pajuto abi rasės, prie�astimi. Nieko nuostabaus, kalbėjo jie. �inant, kad �monėms tūkstan�ius metų skiepijo negatyvų po�iūrį į būtyb�, savo i�vaizda stulbinan�iai pana�i� į ronietį, �monės papras�iausiai nepajėgė įjuos �iūrėti objektyviai.

�inoma, pasitaikė ir tokių, kurie nepritarė �iam po�iūriui. �Egzistuoja nenugin�ijami įrodymai,�� teigė jie,�� kad ronie�iai kosmoso įsavinim� pradėjo tūkstan�iais metų anks�iau u� mus. Gali būti, kad jie lankėsi �emėje ir su pirmyk��iais �monėmis elgėsi anaiptol ne gra�iuoju, dėl ko ir pelnė savo �ėtoni�k� reputacij�. Ir visgi,�� t�sė antrojo po�iūrio �alininkai,�� �is pana�umas tėra atsitiktinis sutapimas, o rasių prie�i�kum� s�lygoja konfliktas tarp dviejų agresyvių, besiple�ian�ių imperijų, kurias �iuo metu skiria tik plonytis pasienio pasaulių sluoksnelis�.

Ta�iau visi�kai nepriklausomai nuo to, kas �iame gin�e buvo teisus, Rupui ronie�iai nei�vengiamai siejosi su tėvo Biblijos iliustracijomis ir ta baime bei pasibjaurėjimu, kuriuos jis patirdavo vaikystėje. Ir vis dėlto Austinas i�sitiesė, pasitelkė vis� politiko patirtį bei �avesį, i�spaudė gana ry�ting� �ypsen� ir tarė:

��Sveikinu jus. A� esu senatorius Rupas. O kas jūs?

Figas neatsakė, tik nu�velgė Austin� nuo galvos iki kojų nelyginant kokį ret� egzoti�k� gyvūn�. �mogaus baimė dar labiau suve�ėjo, ir jis pasijuto raust�s. Baig�s ap�iūr�, Figas �altai pratarė:

��Tau buvo sumokėta. Tu su�lugdei darb�. Pasiai�kink.

Pasitelk�s vis� savo savigarb� bei nars�, Rupas atsakė:

��Kurių galų privalė�iau jums ai�kintis? A� net ne�inau, kas jūs toks.

Figas m�sliai pasi�iūrėjo į pa�nekov� ir tarė:

��A� esu tas, kuris nudės tave, jei neatsakysi į mano klausim�.

Jo asmens sargybiniai �engtelėjo į priekį ir grėsmingai kilstelėjo ginklus.

��Jūs nei�drįsite!�� �ūktelėjo Rupas.

Figas �yptelėjo. Siaubingas reginys � jo lūpos prasiskyrė, apnuogindamos plė�rių dantų gretas. Ronietis lėtai pakėlė galv� ir nu�velgė horizont�.

��Kodėl gi ne? Esu tikras, dykumoje kasmet prapuola nema�ai �monių, ir niekas niekada jų nesuranda. Aerokarai dū�ta, ry�io priemonės genda, �monės pavargsta ir paklysta smėlynuose ��ar ma�a kas gali nutikti?�� Figas nenuleido akių nuo tolimo horizonto, tarsi regėdamas bejėgi�kai dykumoje klaid�iojantį Rup�.

Kai prabilo vėl, jo balsas skambėjo tvirtai it plienas: � Dabar atsakyk į mano klausim�. Kodėl su�lugdei darb�?

Rup� pradėjo krėsti drebulys. I� prad�ių ėmė virpėti rankos, paskui keliai, o vėliau ir visas kūnas. Jis netgi pradėjo kalenti dantimis. Vie�patie, dar truputis � ir j į papras�iausiai i�vers i�virk��iai it striukės rankov�. Ta mintis senatorių baugino labiausiai. Ir kuriems galams jis įsipainiojo į �i� istorij�?

��A�� A� nesuprantu, k� jūs turite omenyje,�� vargais negalais i�spaudė jis. � Padariau visk�, ko man�s pra�ė. Kaip� Kokį darb� a� su�lugd�iau?

Ronietis taip nustebo, kad jo uodega nuslydo nuo liemens ir vėl pradėjo plaktis į �alis. Figas sunėrė rankas u� nugaros ir, lėtai eidamas aplink �mogų, prabilo:

��Kokį darb� tu su�lugdei, nelaimingasis? Samdinių brigada gauna tavo planetos pilietyb�. �ia, tavo manymu, sėkmė? Tau buvo įsakyta padaryti visk�, kad sumenkintum gynybin� planetos gali�, o ne padidintum j�.

Figas sustojo tiesiai prie�ais Rup�. Jo akys �ioravo tamsoj nelyginant įkaitusios anglys.

��Betgi a� padariau visk�, k� galėjau,�� Austino balse suskambo neviltis. � Skatinau juos gin�ytis, stūmiau į debatus � �od�iu, visomis i�galėmis ver�iau tu��iai gai�ti laik�. Ir man būtų pasisek�, jei samdiniai nebūtų pasiūl� savo paslaugų veltui. K� a� galėjau prie�pastatyti?

��Visos tos idioti�kos jūsų kvailos vyriausybės machinacijos nedomina nei man�s, nei mano vir�ininkų, � atrė�ė Figas. � Mus domina vienintelis dalykas � rezultatas.

Rup� persmelkė pyktis � toks stiprus, kad vyrukas net padr�sėjo.

��Jūs� Jūs įsivaizduojate es� protingesni u� visus!�� kone suriko jisai. � O ar jums ne�ovė į galv�, kad, ko gero, Kastenas ir jo �monės neklysta? Gali būti, jog �Intersistems� i� tiesų sudarė s�jung� su piratais. Gal rytoj �ia pasirodys piratų laivynas.. Ir kas gi tuomet nutiks jums?

Rupas tu�tuojau pasigailėjo savo �od�ių. Jis būtų atidav�s bet k�, kad tik jie nebūtų nuskambėj�, ir at�lijo, laukdamas kulkos. Bet nieko baisaus nenutiko.

U�uot įsiut�s, Figas nusteb�s atlaid�iai �velgė į prie�ais stovintį �mogų.

� �tai kaip! Vadinasi, pelė turi dantis. Nuostabus siurprizas! Atsakau į pelės klausim�: ne, kvaily, piratai mūsų nejaudina. Kodėl turėtų? Jiems reikia tiktai termiumo � kaip ir kompanijai, kuri� jūs vadinate �Intersistems�. Gi mums reikalinga visa planeta. Tu k�, i�ties įsivaizduoji, kad piratai trok�ta �ia gyventi ir dirbti?�� Figas mostelėjo įjuos supan�i� dykum�. � Kam jiems visi �ie keblumai? Juk kur kas papras�iau tiesiog pasiimti t�, kas juos vilioja,�� pasisavinti ar atiduoti �Intersistems, vis vien. �i planeta galiausiai atiteks mums. Tik klausimas, ar tu norėsi gyventi pakankamai ilgai, kad mūsų pergal� pamatytum savo akimis.

Rupas nemanė, jog atsikratyti piratų ir �Intersistems� bus taip lengva, ta�iau neįstengė rasti įtikinamų argumentų, kad apgintų savo nuomon�. Tad papras�iausiai stovėjo, panarin�s galv�, ir laukė, kas bus toliau. Ūmai prisiminė ma��blasterį, paslėpt� kairėje rankovėje. Po velnių! �iaip ar taip, jis drauge pasiims ir �it� ateivi�k� �unsnukį! Didelei savo nuostabai, nuo �ios minties Austinas vos i�tvėrė nenusikvatoj�s, o tvirti siaubo gniau�tai pa�ird�iuose pastebimai susilpnėjo.

��Ta�iau,�� susim�st�s t�sė Figas, nedelsiant pajut�s Rupo nuotaikos pokytį, � galbūt vertėtų suteikti tau dar vien� �ans�. Man regis, tu nuo�irdus. �inia, tiek, kiek apskritai gali toks būti. Ir jeigu mums padėsi, tau bus atlyginta. Kai u�grobsim planet�, tu valdysi �mones. Ir kas �ino? Gal pasitarnausi mums dar kaip nors. Tam, kuris mums padeda ir vykdo nurodytas u�duotis, viskas yra įmanoma. Taip, a� suteiksiu tau antr�jį �ans�. Sėkmės atveju tu įgysi toki� vald�i� ir turt�, apie kokius negalėjai nė svajoti. Nesėkmės atveju tav�s laukia mirtis.

Rupas jį i�klausė � i�ori�kai įsikūnij�s atidumas, įsikūnij�s paklusnumas. Ta�iau viduje jis visas virpėjo, i� anksto mėgaudamasis ta vald�ia, kuri� turės. Jam netgi dingtelėjo mintelė � o gal galiausiai pavyks nusikratyti ronie�iais, visk� pasilikus sau vienam. Duodamas i�tikimybės priesaik�, senatorius dar tebejautė baim�, ta�iau mintyse prisiekė, jog �lyk�tusis ateivis sumokės u� �i�nakt patirt� baim� bei pa�eminim�. Jiedu kalbėjosi vis� naktį, svarstydami Friholdo u�grobimo planus, ir i�siskyrė, kai rytuose patekėjo saulė.

Trys transportiniai brigados laivai sukosi stacionaria orbita auk�tai vir� Friholdo pavir�iaus. Jie skriejo pakankamai toli vienas nuo kito, kad visi drauge ne�ūtų nuo vienos vienintelės raketos smūgio, bet ganėtinai arti, kad būtų patogu bendrauti tarpusavyje. Kiekvienas i� �ių mil�ini�kų laivų galėjo gabenti tūkstantį ginkluotų �monių, jiems skirtas �audmenų atsargas, produktus ir visokeriop� įrang�. Skirti tik skryd�iams kosmose, jie negalėjo judėti atmosferoje � dėl savo apimties ir sudėtingos i�orinės įrangos, tai yra vamzdynų, antenų, stebėjimo bok�tų ir kovinių platformų. Gausybė �atlų kelias valandas zujo tarp transporterių ir Friholdo pavir�iaus, kol atgabeno į flagman� visus, kuriuos reikėjo.

Sėdėdamas masyvaus stalo gale, Stelas ap�velgė �Zulu� karininkų kajutkompanij�, nekreipdamas dėmesio į tuos, kurie plepėjo su kaimynais ar ie�kojo savo vietos. Skirtingai nei jiems, jam �i akimirka buvo itin asmeni�ka. K� ir kalbėti, ilgus metus būtent �is laivas buvo vieninteliai jo namai. Būtų nuostabu, jei greta sėdėtų Olivija, pagalvojo Stelas, tuomet jis galėtų papasakoti jai visas istorijas, susijusias su gyvenimu �Zulu�. Ta�iau mergina pasiliko viloje, kuri� pulkininkas apleido prie� dvi dienas. Prisiminimai apie drauge su ja praleistas neįkainojamas valandas privertė jį �yptelėti. I� prad�ių jiems buvo sunku atsiverti, bet kas akimirk� darėsi vis lengviau, ir �tai jiedu jau kalbėjosi ir kalbėjosi, �okinėdami nuo temos prie temos, atrasdami s�ly�io ta�kus ir aistringai trok�dami vis daugiau su�inoti vienas apie kit�. Iki tos minutės, kai Stelui teko i�skristi, jiedu spėjo pasikalbėti ir apie ateitį � �iam u�siėmimui pulkininkas ir jo bi�iuliai karininkai pastaruoju metu skyrė gana daug laiko.

Stelo �vilgsnis stabtelėjo prie baro, u�iman�io vis� tolim�j� patalpos dalį. Tas buvo pagamintas i� �emi�kojo ��uolo, ir jo nepriekai�tingai nupoliruotas pavir�ius spindėjo nelyginant ba�ny�ios altorius. Kiek prie �io baro i�gerta! Kiek papasakota istorijų ir anekdotų! Jei įsi�iūrėtum atid�iau, de�inėje pusėje ant plieninės pertvaros �alia baro pastebėtum dėm�. Kadaise į �i� viet� pataikė i� Momaro-2 paleista raketa. Senasis Vilis, oficiantas, �uvo akimirksniu, ta�iau jo numylėtas baras ne tiktai i�tvėrė smūgį, bet liko nė neįbrė�tas. Per ilgus savo gyvavimo metus �Zulu� patyrė ne vien� smūgį ta�iau sunkius i�mėginimus visuomet atlaikydavo garbingai.

Ir pati brigada taip pat.

Kaip ir du kiti brigados transporteriai, �Mazajus bei ��on��, �Zulu� buvo senas, senesnis u� tuos, kuriems tarnavo. Ir taip pat, kaip �Mazajus� ir �Sona�, �Zulu� i� tiesų nebuvo kovinis laivas. �inoma, jis turėjo energetines patrankas bei raketines baterijas, ta�iau visi �ie ginklai buvo skirti vien gynybai ir vargu bau galėjo rimtai kam nors pakenkti � nebent tokiai pat senienai, kaip jis pats. Ta�iau laivas buvo aprūpintas puikiais apsauginiais jėgos ekranais ir galingais varikliais. Jis nepasi�ymėjo nei gro�iu, nei sparta, ir visgi ne kart� gelbėjo �monių gyvybes; kapitonė Amanda Boiko nepaprastai juo did�iavosi.

Kapitonė buvo kar�to būdo moteris, liesa, gyslota, su ma�u tamsiu veideliu, kuriame spindėjo ry�kiai liepsnojan�ios akys. Dabar ji sėdėjo Stelo kairėje, �alia dviejų kitų kapitonų, Ni�itos ir Kosto. U� jų įsitaisė: dar visai neseniai kapitonas, o nūnai majoras Vangas, Samanta su smilkstan�ia cigarete (u�sitempusi uniform�, ji ai�kiai jautėsi nekaip), leitenantai, vyresnieji ser�antai ir įvairiausi kariniai specialistai. Stelo de�inėje sėdėjo vir�ila Komo, Oliveris Kastenas, Austinas Rupas, Elvaras Bremas, keli stambių pramonės įmonių vadovai ir Friholdo gynybos pajėgų atstovai. �od�iu, �ia susirinko tikrų tikriausia karinė taryba.

Bet �tai pagaliau visi susėdo ir klausiamai su�iuro į Stel�. Jis atsistojo.

��Visų pirma leiskite padėkoti, kad nedelsdami atsiliepėte į kvietim� susirinkti �ia, bet, patikėkite, tai labai svarbu. Jūs � pagrindinės �ios planetos figūros, o mums, naujai i�keptiems Friholdo pilie�iams, dar tik teks pratintis prie civili�ko gyvenimo. Be abejo, artimesnė pa�intis su jumis mums labai padės.

Per�velg�s savo pavaldinių veidus, Stelas prisiminė scen�, vykusi� viso labo prie� valand�. Visų trijų laivų pakilimo-nusileidimo platformose i�sirikiavo brigados kariai ir, paklusdami i� interkomo sklindan�iam Kasteno balsui, virt� vienu kūnu bei siela, choru paskui jį kartojo i�tikimybės priesaik�. Paskui Kastenas tarė:

��Man teko did�iulė garbė � prane�ti jums, jog nuo �iol esate pilnateisiai Friholdo pilie�iai, su visomis atitinkamomis privilegijomis bei pareigomis.

Vietoje atsakymo pasigirdo pasveikinimo �ūksniai�

Stelas prisivertė i�mesti i� galvos �iuos prisiminimus ir grį�o prie svarbesnių klausimų.

� �ionai atvyko ir �lovingų Friholdo gynybos pajėgų atstovai. Jūsų būriai narsiai kovėsi u� savo� ne, atleiskite, u� mūsų planet�, o dabar ūmai atsidūrė prie� grėsm� tapti stambesnio kovinio junginio, besivadovaujan�io kitokiomis tradicijomis ir kovos metodais, dalimi. � Atsakydami į pagyrim�, gynybos pajėgų atstovai nusilenkė, ta�iau kai kurių veidai vis vien atrodė susirūpin�. Stelas puikiai suprato, apie k� jie galvoja. � Patikėkite, mes anaiptol neketiname praryti jūsų struktūras ar u�imti jūsų viet�. Apie tai dar pasikalbėsime, o kol kas tik atminkite, kad nuo �iol mes esame tokie pat pilie�iai, kaip ir jūs, ir lygiai taip pat paklusime įsakymams.

Stelas �ypsodamasis pa�velgė į Kasten�.

��Ir galiausiai noriu paminėti tuos, kuriuos �ioje planetoje i�rinko paprasti �monės. Jūsų �inioje netikėtai atsidūrė kur kas didesnė armija, nei anks�iau, ir gera armija, jei �itaip leistina kalbėti apie save. Mes prisiekėme i�tikimyb� jums ir tiems, kuriuos atstovaujate, ir pa�adėjome padaryti visk�, kad nusipelnytume teis� gyventi tarp jūsų� O dabar, man regis, prezidentas Kastenas norėtų tarti kelis �od�ius. Pone prezidente?

Kastenas atsistojo ir i�syk patraukė visų susirinkusiųjų dėmesį. Jis skubiai ap�velgė patalp�, menkai akimirkai stabteldamas prie kiekvieno esan�io, jo �od�iai skambėjo rimtai ir apgalvotai:

��Pavojus gresia viskam, k� pasiekėme savo darbu ir prakaitu. Prie�ai kaupia jėgas, ir mes privalome pasitikti juos narsiai, ry�tingai bei, svarbiausia, susitelk�. Įvertin�s visas �ias aplinkybes, senatas nusprendė suteikti pulkininkui Stelui generolo laipsnį. � Pasigirdo aplodismentai, beje, gana skysti; Rupas pa�aipiai kilstelėjo antakį. Nekreipdamas į jį dėmesio, Kastenas t�sė: � Mūsų gynybos pajėgų pulkininkas Ivanas Krasnovskis taps generolo Stelo pavaduotoju.

Dabar plojimai nuskambėjo kur kas garsiau. Atsiliepdamas

į prezidento �od�ius, atsistojo ir nusilenkė augalotas vidutinio am�iaus karininkas su skvarbiomis ry�kiomis akimis. Stelas jau spėjo su juo susipa�inti ir manė, kad su �iuo �mogumi jam velni�kai pasisekė. �inoma, visk� sprendė politikai, bet, laimei, Krasnovskis pasirodė bes�s profesionalus kari�kis, turintis nemenk� patirtį. Sutik�s priimti jį pavaduotoju, Stelas ir brigadai, ir gynybos pajėgoms be �od�ių prane�ė, kad tarp jų negali būti jokios trinties. Netrukus jiems teks kautis petys petin, o tokia kova reikalauja pasitikėti kits kitu.

��Dabar generolas Stelas papasakos apie mūsų planus dėl Friholdo gynybos,�� t�sė Kastenas. � Ta�iau pabaigai norė�iau pasakyti �tai k�: imkime ir visk� vainikuokime pergale!�� Ir jis atsisėdo, aidint pritarimo �ūksniams bei aplodismentams.

Stelas atsistojo ir lukterėjo, kol įsivie�pataus tyla.

��Prad�iai įvertinkime strategin� padėtį. Kompiuterinė analizė bei sveikas protas nurodo tas pa�ias problemas. Svarbiausia i� jų � nėra paramos i� oro. Kaip �inia, iki �iol visi piratų antpuoliai vykdavo pagal t� pa�i� schem�: �aibi�ka kokios nors izoliuotos gyvenvietės ataka ir toks pat �aibi�kas atsitraukimas. Piratai, pranokstantys miestelio gynėjus ir gausa, ir ginkluote, spėdavo visk� sunaikinti ir dingti anks�iau, nei atvykdavo pastiprinimas.

Gynybos pajėgų atstovai pritardami Su�urmuliavo. Pagyven�s ser�antas piktai pratarė:

��Velnioni�kai teisingai� mes neturėjome nė menkiausio �anso.

Stelas linktelėjo.

��Bet dar blogiau,�� t�sė jis,�� jog kas kart�, pasirodydami ir i�nykdami, piratai be atvangos didina spragas mūsų palydovų sistemoje, atimdami galimyb� susekti juos kit� kart�. Dabar padėtis tokia: netgi jei �ionai atvyks visa jų armija, mes �į fakt� su�inosime tik tada, kai jie įsiver� į mūsų namus.

��Ir k� gi jūs siūlote, generole?�� paklausė Rupas, ironi�kai pabrė�damas paskutinį �odį.

Stelas kantriai nusi�ypsojo.

��D�iaugiuosi, kad pateikėte �į klausim�, senatoriau� nes esu tikras � atsakymas jums patiks. Mums reikalinga naikintuvų-perėmėjų aviabrigada, galinti kautis tiek kosmose, tiek ir atmosferoj e.

��Ak, �tai kaip! Kodėl, kol esate u� vyriausi�, papras�iausiai nepakvie�iate �ionai Imperijos jūrų pėstininkų? � pa�aipiai paklausė Rupas. � Ir kuo gi jūs ketinate privilioti �i� savo aviabrigad�? Pasiūlydamas pilietyb�? � dabar nusijuokė netgi Stelo karininkai.

Kai juokas nutilo, Stelas �ypsodamasis atsakė:

��Jei many�iau, kad padės, taip ir padary�iau. Nelaimei, juos tenkina tiktai pinigai. Bent jau perspektyvoje.

��Nuostabu!�� kand�iai atsiliepė Rupas. � Galbūt jūs nety�ia pamir�ote, kad mes atsidūrėme ties bankroto riba?

��Ne, senatoriau, nepamir�au,�� atsilo�damas krėsle, atsakė Stelas. � Bet, kaip sakydavo senas mano bi�iulis Bulius �tromas, jei nori pelnyti pinigų, kartais i� prad�ių privalai juos i�leisti. ��Brigados atstovai nusi�ypsojo, prisimin� sen�jį �trom� ir jo nesuskai�iuojamas patarles. � Tai �tai, mums labai reikia pelnyti pinigų � tiek, kad galėtume sumokėti kasmetinį įna�� ir i�vengtume �lugimo � be to, skubiai. Mes privalome sumokėti� kada? Po dviejų mėnesių? � Susirinkusieji pritardami Su�urmuliavo. � Na, tokiu atveju būkime realistai. Vienintelė vertybė, kurios dėka galime gauti pinigų, � termiumas. Siūlau skubos tvarka paruo�ti program�, kaip mums surinkti ir i�gryninti tiek termiumo, kad įstengtume atsiskaityti. �inau, jūs norite pardavinėti ne gryn� termium�, o jo dirbinius, ir, be abejo, ilgalaikės perspektyvos at�vilgiu jūsų sprendimas yra i�mintingas, bet �iuo metu mūsų �inioje tik du mėnesiai. Tuo tarpu a� pamėginsiu u�verbuoti aviabrigad� � kol kas skolon. Bus nelengva, ta�iau� Tikiuosi, jie patikės pa�adu, kad mes ir toliau galime tiekti bei tieksime į rink� termium�. Jie surizikuos. Jeigu man pavyks, aviabrigada pridengs mus i� oro ir apgins transporterius, gabenan�ius termium� į Fabrik�.

Fabrikas buvo vidinė Imperijos planeta, garsėjanti itin i�vystyta sunki�ja pramone. Fabriko atstovai jau ne kart� davė suprati, jog norėtų pirkti termium�, jei Friholdas pageidautų j į parduoti.

�monės pradėjo ku�dėtis tarpusavyje, ir Stelas kilstelėjo rank�, pra�ydamas tylos.

��Jei kas nors turi geresnį pasiūlym�, dabar pats metas jį i�dėstyti.

Kelios galvos grį�telėjo į Rup�, ta�iau tasai tik �yptelėjo ir tarė:

��Kas a� toks, kad pasto�iau keli� demokratijai? Jeigu jūs norite visk�, k� turite, sudėti į vien� krep�į ir patikėti jį įsivaizduojamai perėmėjų aviabrigadai, kas a� toks, kad jums trukdy�iau?

��I� tiesų, kas?�� suniurnėjo Bremas. � Rupas, kaip ir visada, papras�iausiai �aid�ia �od�iais, galime nekreipti į jį dėmesio.

Kastenas atsikosėjo ir tarė:

��Generolas Stelas teisus. Termiumas � mūsų koziris, ir atėjo metas padėti jį ant stalo.

Dauguma susirinkusiųjų pritardami linktelėjo. Susilaikė tiktai pats Rupas, jo padėjėjai ir kai kurie gynybos pajėgų karininkai. Bet, kai �od�io papra�ė pulkininkas Krasnovskis, pastarieji savo nuomon� pakeitė. Ry�kiai �ydrų kari�kio akių �vilgsnis perbėgo susirinkusiųjų veidais nelyginant lazerio spindulys.

��Kaip �inia, a� nemėgstu ilgų kalbų. Tad pasisakysiu trumpai ir be u�uolankų. Generolas Stelas teisus. Jeigu mes nesumokėsime, mums galas. O tam, kad gautume pinigų ir juos nugabentume, reikalinga priedanga i� oro. U� toki� priedang� a� pasireng�s atiduoti visk�, kas man liko.

Jis atsisėdo. Pasigirdo �ūksniai:

��Klausykite! Klausykite!

Ka�kas pratarė:

��A� irgi norė�iau padėti, bet nieko neturiu.

Moteri�kas balsas atsiliepė:

��Po velnių, u� niek� ir į kalėjim� nesodina, D�onai!

Kai geranori�kas jaudulys atlėgo, Stelas tarė:

��Gerai, �is klausimas suderintas. Dabar apsvarstykim, kaip kuo efektyviau i�naudoti tas jėgas, kurias turime. Mudu su pulkininku Krasnovskiu truputį pasėdėjome prie brigados kompiuterio ir padarėme i�vad�, kad visų geriausia būtų sumai�yti brigad� ir gynybos pajėgas. � Be to, tokiu būdu kareiviai grei�iau įpras prie naujos aplinkos, mintyse pridūrė jis. � A� jau minėjau, kad mes nemėginsime praryti gynybos pajėgų. Radome kit� sprendim�. Su did�iausiu malonumu prane�u apie savanorių, vietos gyventojų, bataliono formavim�. Jam vadovaus pulkininkas Krasnovskis, sutapdindamas �ias pareigas su mano pavaduotojo pareigomis. � Gynybos pajėgų karininkai sukėlė audringas ovacijas.

��O dabar,�� prabilo Stelas ir spustelėjo mygtuk�, įtaisyt� jo krėslo ranktūryje,�� pasikalbėkime apie mūsų armijos i�dėstym�.

�viesa u�geso, ir ant vienos pertvaros nu�vito ekranas. Projektorius buvo prijungtas prie brigados kompiuterio, ir �iūrovai i�vydo �emėlapius, kareivių s�ra�us, atskirų junginių pavadinimus bei galyb� kitokios informacijos. Diskusija t�sėsi per prie�pie�ius, o vėliau ir per pietus. Jai pasibaigus, kajutkompanijoje liko krūvos tu��ių maisto pakuo�ių, suglam�yti popieriai ir nuorūkų kupinos peleninės.

Stelas buvo patenkintas bendrų pastangų rezultatu. Kiekvienoje gyvenvietėje gynėjų grup� nuspr�sta sustiprinti vienu brigados padaliniu, be to, ypatingai pasirūpinta tomis gyvenvietėmis, kuriose planuojama sukoncentruoti termiumo gryninim�. Prie kiekvieno kovinio brigados vieneto prijungtas savanorių padalinys. Pastarieji turėjo padėti kareiviams apsiprasti naujoje aplinkoje, supa�indinti juos su vietos papro�iais, ekologijos ypatumais bei planetos geologija. Visa tai labai pravers masinės atakos atveju.

Bet ne menkiau svarbios buvo ir kitos �io plano įgyvendinimo pasekmės, kurios i� pirmo �vilgsnio galėjo pasirodyti antraeilės. Dirbdami ir kaudamiesi petys petin, kariai ir savanoriai geriau pa�ins vieni kitus, o drauge su pa�intimi ateis ir pasitikėjimas. U�simegs draugi�ki ir, be abejo, meilės ry�iai. Gims vaikai, ir galiausiai savanoriai įsilies į brigad�, o ji savo ruo�tu i�tirps tarp civilių. Ir kai �itaip nutiks, brigada liausis egzistavusi. Ta�iau ji nemirs. Ji gyvuos ir vystysis, bet jau kaip i�gelbėtos kultūros dalis, ir ilgainiui svarbu liks tik �itai. Stelas prisiminė, kaip į kap� leidosi karstas su �tromo kūnu. �Viskas bus nebe taip, kaip senomis geromis dienomis, Buliau,�� pagalvojo jis,�� ta�iau nieko nepadarysi, laikai kei�iasi. Atmeni, tu sakei: �Tas, kas nesugeba prisitaikyti, �ūva�. Na, �tai, mes ir taikomės, Buliau. Mes taikomės�.

Kai susirinkimas baigėsi, prie Stelo priėjo Austinas Rupas.

��Labai įdomus pasitarimas, generole,�� pratarė jis. � Labai kruop��iai apgalvotas. Tikiuosi, mudu ne prie�ai?

Stelas paspaudė i�tiest� rank� ir mandagiai nusi�ypsojo.

� �inoma, ne, senatoriau. Lojali opozicija � puikiausias bet kokio plano patikrinimas.

��Na, tokiu atveju mūsų nuomonės sutampa, generole! Linkiu jums sėkmės.

Su tais �od�iais Rupas i�tirpo tarp �monių, skuban�ių į pakilimo denį, kur jų laukė �atlai.

Per kitas dvi dienas visi dirbo kaip apsėsti. I� prad�ių įvyko pasitarimas su kapitonais Boiko, Ni�ita bei Kosto, kurio metu apsvarstė transportinių laivų perdislokavimo klausim�. Jei piratai pradės didelį puolim�, seni, aptriu�� laivai i�silaikys de�imt minu�ių, ne daugiau. Tad buvo nuspr�sta, kad, vos tik brigada su visa savo įranga bei atsargomis nusileis į Frihold�, transporteriai u�ims pozicijas atokiai nuo planetos ir taps savoti�komis i�ankstinio perspėjimo stotimis. Toks sprendimas netgi dabar padės kompensuoti nuostolius, padarytus palydovų sistemai. O jei piratai atakuos pa�ius transporto laivus, tie galės akimirksniu pasitraukti į hipererdv�. �inoma, tokiu atveju egzistavo tikimybė i�nirti i� poerdvio kur nors pa�iame asteroido centre arba saulės pavir�iuje, ta�iau ji buvo pakankamai menka, o tokio sprendimo prana�umai � akivaizdūs.

įvyko pasitarimas ir su �tabo darbuotojais, ry�ininkais bei strategais ir netgi pasitarimas, kuriame buvo sprend�iamas klausimas dėl pasitarimų skai�iaus ma�inimo. Bet galų gale viskas, dėkui Dievui, baigėsi. Krasnovskis davė paskutinius nurodymus, Stelas lengviau atsiduso, sėdo į ma�� �valgybinį laiv�, pasiskolint� i� kapitonės Boiko, ir i�lėkė į kosmin� erdv�.

Laiv� valdė Samanta � �valgybos karininkė turėjo būti ir puiki pilotė, o tre�i�jį keturvie�io laivelio krėsl� u�ėmė vir�ila Komo. Laivų-�valgybininkų kūrėjai m�stė ne tiek apie pilotų patogumus, kiek apie greitį. Did�i�j� vidinės erdvės dalį u�ėmė galingi varikliai, o įgulai teko glaustis ank�toje kabinoje. Tiktai �is faktas � ir, �inia, kar�ti Stelo prie�taravimai � sulaikė Krasnovskį nuo sprendimo sugrūsti į laiv� kone pus� brigados. Regis, Krasnovskis nesuprato, kad aviabrigados verbavimas � subtilus dalykas, ir u�siimti juo reikia be triuk�mo, nepatraukiant į save didesnio dėmesio. �inoma, ir pulkininkas, ir prezidentas Kastenas apskritai prie�taravo, jog Stelas skristų pats, remdamiesi tuo, kad jis privalo asmeni�kai dalyvauti Friholdo gynybos organizavime. Kas nutiks, jeigu tuo metu prasidės ataka? Kaip nekeista, būtent �is argumentas galutinai įtikino Stel�, jog skristi reikia pa�iam.

Kad Krasnovskis galėtų veikti efektyviai, jis privalėjo įgauti pasitikėjimo savimi ir pelnyti brigados pagarb�; to sunku tikėtis, jeigu Stelas kas sekund� dirs�ios jam per petį. Be to, įkalbėti aviabrigad� padėti Friholdui veikiausiai bus nelengva. Gi Stelas galėjo remtis savo brigados reputacija, vadinasi, turėjo daugiau �ansų sėkmingai atlikti misij�, nei kas kitas. �iaip ar taip, jam norėjosi tuo tikėti. Ta�iau �irdies gilumoje generolas turėjo pripa�inti, kad jam papras�iausiai mirtinai įgriso tie �tabo darbuotojai, ry�ininkai, pasitarimai ir kita rutina. Bus malonu bent laikinai pakeisti aplink�.

Įvedusi mar�rut� į laivo kompiuterį, Sem įėjo į ma�utėlaitį poilsio kambarį ir i�sidrėbė krėsle �alia Komo.

��Endo, �tai kur mes keliaujame,�� prisidegdama cigaret�, pratarė jinai.

��Endo?�� Stelas suraukė antakius. � Pavadinimas girdėtas, bet tai ir viskas, k� �inau.

Neseniai jis įsakė Samantai su�inoti, kur įsikūrusi artimiausia aviabrigada. Pastarosiomis dienomis generolas buvo toks u�siėm�s ir taip tro�ko kuo grei�iau u�baigti tuos įkyrėjusius pasitarimus, kad net nepasiteiravo, kur būtent jie skris.

��Nieko nuostabaus, juk tas pasaulis glūdi atokiai nuo turistinių mar�rutų, � atsiliepė Samanta. � I� prad�ių jis netgi taip ir vadinosi � Endo-Ties-Riba. Planet� atrado Imperija, bet paskui, kai prireikė sureguliuoti nedidelį teritorinį gin�, u�leido j� zordams. Planeta skrieja netoli nuo gimtojo jų pasaulio. Zordai nelabai nuo�ird�iai rūpinosi Endo įsavinimu, ir tenai beveik nieko nėra, i�skyrus neį�engiamus mi�kus. Norint k� nors pasiekti, reikėjo dirbti, o zordai tingi netgi judinti �iuptuvus.

Zordai buvo dvikojės būtybės ir turėjo keturis �iuptuvus, po du abiejose pusėse, rankų vietoje. Aplink burn� taip pat rangėsi �iuptuvai, tik ma�esni. Jais būtybės naudojosi tiek bendravimui ��susi�nekėdami labai sudėtinga gestų kalba,�� tiek ir maitinimuisi. Toji rasė buvo visai neagresyvi, matyt, visi�kai patenkinta savo ma�utėlaite Imperija, kuri� sudarė viso labo dvi planetos. Ta�iau zordai pelnė mėgėjų pagyventi svetima s�skaita reputacij�, be to, jie buvo įnirtingi įteisintos vergovės �alininkai, ir �i aplinkybė gerokai apribojo jų galimybes siekti klestėjimo bei sėkmės.

��Gerai,�� pratarė Stelas. � Endo, vadinasi, Endo. Kiek suprantu, ten įsikūrusi brigada.

� Įspėjai,�� Samanta pro �nerves i�leido �iurk�lel� aromatinių dūmų. � Ir viena i� pa�ių geriausių. Sakalo Sakalai.

Stelas m�sliai pa�velgė į j�.

��Niekada apie toki� negirdėjau.

��Jiems vadovauja D�ekas Sakalas?�� suniurnėjo Komo, valydamas galing� granatsvaidį.

��Taigi,�� Sem i�pūtė į palub� eilin� dūmų srov�. � Nors �itaip jie vadinosi dar tada, kad buvo Imperijos navigatoriai, ir �is pavadinimas vaikinams primena, jog dabar jie viso labo tik atsistatydin� karininkai. Nenustebsiu, jeigu pilotai savo vad� vadina tiesiog D�eku.

��Aha, prisiminiau,�� susim�st�s pratarė Komo. � Jis pateko į karo lauko teism�, nes vijosi piratus iki pat Uolos. Pa�eidė visus tuo klausimu priimtus nurodymus.

��Jei taip, kam jis mums reikalingas?�� paklausė Stelas. ��Vienas dalykas � atsitiktinė klaida ir visai kitas � nedisciplinuotumas� ar kas ten juos skatino.

��Viskas teisingai,�� ramiai, svariai prabilo Samanta,�� betgi reikia įvertinti ir aplinkybes. T� kart� Sakalas mokė patruliuoti naujokų grandį, visi�kai �alius geltonsnapius, tik k� apleidusius Akademijos suolus. Taipjau i�ėjo, kad jie susitiko piratus, grobstan�ius lainerį � jei neklystu, �Jupiterį�. �itai nutiko tiesiog Sakalo akyse. Piratai i��lavė i� laivo visk�, k� tik galėjo, paėmė nelaisvėn jo keleivius � o pastarųjų ten buvo nema�ai � ir pasuko namo. Pats supranti, nelaimingųjų laukė vergystė iki grabo lentos. Na, man regis, Sakalas papras�iausiai nepajėgė likti nuo�alyje. I�metė i� galvos vyresnybės įsakymus ir drauge su savo mokiniais puolė vytis.

Stelas galėjo įsivaizduoti, kaip viskas nutiko. Dreifuojantis laineris, visi�kai i�grobstytas ir i�tu�tėj�s, su nepataisomai sugadintais varikliais � kai tik laiv� u�ėmė piratai, tuo pasirūpino jo įgula. Trumpas bevilti�kas susirėmimas �liuzo kameroje ir vorelė vyrų, moterų bei vaikų, gabenamų į piratų laivus. Vienas dalykas � i�girsti apie tokį siaubing� nutikim� ir visi�kai kitas � pamatyti savo akimis ir nesiimti nieko, nes Imperija trok�ta i�laikyti piratus kaip buferį tarp sav�s ir ronie�ių.

��Ir?..�� paklausė Stelas.

Komo su Samanta susi�valgė ir abu drauge i�si�iepė.

��Jis juos pasivijo,�� atsakė Komo. � I� prad�ių Sakalas atkirto piratus nuo likusiųjų transporto laivų, kuriuose buvo suki�ti �Jupiterio� keleiviai bei įgula. I�laisvino juos ir i�siuntė namo, lydimus dviejų naikintuvų. O pats leidosi įkandin likusiųjų piratų ir ėmė naikinti juos po vien�. Girdėjau, kad į Uol� tada sugrį�o tik du ar trys laivai i� tuzino.

Sem pritardama linktelėjo.

��Paskui įvyko karo lauko teismas. Sakalo laimei, tarp lainerio keleivių buvo įtakingų ir pasiturin�ių �monių. I�gird�, kaip pasielgta su jų i�vaduotoju, jie susidėjo ir įteikė jam apvali� sumel�. Jos dėka vaikinas ir suformavo savo aviabrigad�, Sakalo Sakalus. Istorijos pabaiga.

��Tiek to, įkalbėjot,�� susim�st�s atsiliepė Stelas. � Regis, jis mūsų kraujo. Ir dar, regis, jis �aunus vaikinas. Kaip sykis toks, kokio mums reikia.

�velgdama, kaip ekrane vienas po kito įsi�iebia �viesos ta�kai, kom-technikė �u be atvangos murmėjo prakeiksmus. Piratai. Du� trys� penki� �e�i! Lygiai tiek, kiek nurodyta �Zulu� prane�ime. Kaip ir visi likusieji Friholdo gyventojai, paskutini�sias dvide�imt minu�ių ji galėjo daryti tik viena: bejėgi�kai laukti. Kad ir kaip ten būtų, dabar laukimui atėjo galas. Ta�iau vienas i� tų laivų pasirodė bes�s tikras mil�inas. Tiesiog ka�in koks monstras. Dieve gailestingas, nejaugi jie i� tiesų ketina nutupdyti �itokį griozd�? �u pir�tai skubiai perbėgo klavi�us, ir kom-ry�io spinduliai paklusniai nusidriekė nuo sekimo stoties link visų svarbiausių planetos ta�kų. Netgi tenai, kur netoli �iaurinio Friholdo poliaus pulkininkas Krasnovskis giliai po �eme įkurdino savo vadaviet�.

Po poros sekund�ių visi koviniai planetos padaliniai gavo ai�kius, grie�tus Krasnovskio įsakymus. Kiek vėliau jo nurodymai buvo paskelbti visoms gyvenvietėms, ir į pavojaus signal� atsiliepė jų gynybinės pajėgos. Tai viskas, ko galima imtis be priedangos i� oro. Kapitonės Boiko, i� anksto perspėjusios apie besiartinan�ius piratus, dėka Krasnovskiui būtų pakak� laiko pakelti į or� tris naikintuvų aviabrigadas. Tik �tai bėda: pakelti nebuvo ko. Taip jie ir sėdėjo laukdami � be deramos priedangos, su brigada, kuri dar tik mėgino apsiprasti naujoje vietoje.

�Na, kad ir kaip ten būtų, �e�i laivai nepajėgs u�grobti planetos,�� svarstė Krasnovskis, stengdamasis susiklos�iusioje padėtyje į�velgti nors koki� ger� pus�. � Tai tiesa,�� pats sau atsakė jis,�� bet vien� gyvenviet� jie, be jokios abejonės, gali i�grobstyti ir, �inoma, sunaikinti. O kam jiems tas did�iulis siaubūnas? K� jie ketina su juo daryti?� Pulkininkas atsiduso. Jam beliko tik laukti ir m�styti. Apie tai, kaip, pavyzd�iui, juo dėtas elgtųsi Stelas.

Giliai po Friholdo pavir�iumi Klano vadas Figas uodega piktai bilsnojo į grindis. Monitoriuje piratų laivai atrodė it �ydros strėlės: penkios ma�ytės ir viena did�iulė. K� tie niek�ai sumanė? Ir kuriems galams jiems toks mil�ini�kas laivas? Negi jie ketintų leistis? �inia, visi �monės buki, betgi ne tiek. O gal tiek? Tokio dyd�io laivas po nusileidimo taptų itin lengvai pa�eid�iamas. Prakeikimas! Nesiliaujan�ios piratų atakos tik mobilizavo gyventojus, kas visi�kai nesiderino su Figo planais. Jis atsigr�ė į padėjėj� ir davė kelis trumpus įsakymus. Netrukus u�koduot� prane�im� gabenantis spindulys pervėrė planetos atmosfer� ir nuskriejo į kosmin� erdv�.

U� �imtų mylių nuo po�eminio Figo urvo, gyvenvietės, vadinamos Du-Kartu, pakra�tyje ser�ante Flin, markstydamasi nuo ry�kios saulės �viesos, nenuleido akių nuo beribio dangaus. Ūmai tenai pasirodė tamsus ta�kas. Jis spar�iai augo ir netrukus virto i� prad�ių dėme, o paskui ir laivu, tokiu dideliu, kad net u�temdė saul�.

��Tai �ūdas,�� sumurmėjo Flin.

O ji jau pamanė, kad vyresnybė prisirijo narkotikų. Laivas buvo tiesiog mil�ini�kas � toks tik vargiai galės nusileisti, o paskui pakilti vėl.

Greta jos stovintis kapralas Stiksas nusteb�s palingavo galv� ir su�uko, stengdamasis perrėkti besileid�ian�io laivo variklių keliam� triuk�m�:

��K� darysim, ser�ante?

Ir i�si�iepė, i� anksto �inodamas, k� jinai atsakys.

��T� patį, kaip ir visada, Stiksai,�� atsakydama suriko Flin. ��Atspardysim jiems subines!

Ji nepadoriai mostelėjo artėjan�io laivo pusėn ir nubėgo link pusiau i�rausto apkaso, kuriame buvo sudėti ginklai. �Arba prarasim savi�kes,�� mintyse u�baigė ser�ante. � Tre�io varianto nėra�.

U� �imtų mylių vir� Flin galvos, �Ker�ytojo�, lengvo Brolijos kreiserio, kapitono tiltelyje majoras Malikas atsilo�ė nuo perkrovų saugan�iame krėsle. Jis nenuleido akių nuo monitorių ekranų. Į skruzdės pana�ios figūrėlės zujo pirmyn ir atgal. Nejaugi jie nesupranta, kad viskas beprasmi�ka? Jis krestelėjo ilgus �viesius plaukus, i� anksto mėgaudamasis nei�vengiama kan�ių ir mirties bakchanalija. Malikas buvo stiprus vyri�kis, ko gero, truputėlį per auk�tas,�� ��alga�, kaip jį erzindavo vaikystėje, ta�iau gerai sudėtas. Po tankiais �viesiais antakiais glūdin�ios akys spinduliavo energij� ir gyvybin� jėg�. Jo alsavimas sutankėjo, kumpokos nosies �nervės i�sipūtė nuo susijaudinimo, tarp kojų pasijuto gerai pa�įstamas krutėjimas. �itaip visuomet nutikdavo prie� kautynes, ir �ie pojū�iai Malikui teikė did�iulį pasitenkinim�.

Tarsi pajutusi jo nuotaik�, ledi Almanda Kanse-D�ouns padėjo jam ant peties �altus it ledas pir�tus.

��Atmink, Malikai, �iandien �Intersistems� reikia ekstraktoriaus, ir nieko daugiau. Tiktai dėl jo mes rizikuojame, leisdamiesi su �ia gelda.

��Nekvar�ink �iais rūpes�iais savo ma�os galvelės,�� atlaid�iai atsakė Malikas � nepastebėj�s, kaip nuostabiose moters akyse tvykstelėjo įtū�is. � Tu gausi savo ekstraktorių, kaip ir buvo �adėta, ta�iau priedo a� pamokysiu kariauti savo sen� bi�iulį Stel�. �iose prakeiktose įdubose jisai jau pritupdė savo kareivių. Na, mes i� jų padarysime far��! Vie�patie, kaip norė�iau dabar i�vysti jo veid�!

��Neu�simir�k, majore,�� Malikui vir� galvos suniurzgė �emas balsas, priklausantis Broliui Mustafai Infam Drago, laivo vadui ir pilnateisiam piratų tarybos nariui. � �ia mano laivas, ir a� neleisiu, kad kas nors juo naudotųsi asmeninių s�skaitų suvedinėjimui. O dabar u�si�iaupk, netrukdyk man leistis.

Laivas pakibo vir� gyvenvietės tokiame auk�tyje, kad, pasak apskai�iavimų, jo ataka būtų kuo efektyviausia, o u�pultųjų nuostoliai � maksimalūs. Viskas, k� palietė i� variklių besiver�iantys ugnies stulpai, suliepsnojo ir i�degė iki pamatų. Flin veidu upeliais sruvo prakaitas. Kai laivas lėtai nusklendė vir� gyvenvietės, sėdamas mirtį ir degindamas visk�, kas atsidūrė po juo, j� ėmė krėsti drebulys. Gyvenamieji namai, pramoniniai bei visuomeniniai pastatai � visk� prarijo riaumojantis pragaras. Kareiviai tespėjo i�rausti pustuzinį apkasų, ir i� ten į vir�ų tryk�telėjo �ydri �aibai, mėginantys pasiekti laiv�. Bent pusė �ūvių buvo taiklūs, ta�iau apsauginiai jėgos ekranai papras�iausiai atmu�ė u�taisus bei spindulius. Atsakomieji koherentinės energijos spinduliai ėmė metodi�kai naikinti pabūklus vien� po kito. Gulėdamas greta Flin, Stiksas be atvangos mėgino susisiekti su Malinsu, gyvenvietės savanorių vadu.

��Delta-du � deltai-�e�i. Kaip jus sekasi, delta-�e�i? Delta-du � deltai-�e�i. Atsiliepkite, delta-�e�i.

Galiausiai ka�kieno trūk�iojantis balsas pratarė:

��Delta-du, deltos-�e�i daugiau nebėra. Kad ir kaip ten būtų, po poros sekund�ių nebebus. Kaip sykis dabar jis skuod�ia Imk laivo, apsikabinėj�s sprogmenimis. Tad perimk vadovavim�.

Laive vir�um jų galvų Drago nenuleido akių nuo prie�akinio monitoriaus. Planeta nenumaldomai artėjo. Staiga Drago nusikeikė, kairėje pastebėj�s vieni�� figūrėl� � toji i��oko i� apkaso ir nuskuodė link vietos, kurioje ketino nusileisti �Ker�ytojas�. Paskui figūrėlė pranyko akinan�iame pliūpsnyje � variklių kar�tis suple�kino �mogų ir padegė kuprin� su sprogmenimis, kybojusi� jam ant nugaros. Akimirkai Drago net apako. Sprogimas buvo toks galingas, jog laivas, kaip tik t� sekund� palytėj�s �em�, truputį pakrypo.

Malik� ir ledi Kanse-D�ouns gerokai krestelėjo. Malikas skubiai atsisegė dir�us ir puolė link i�ėjimo; jis nekantravo kuo grei�iau prisidėti prie skerdynių. Gi Almanda visi�kai nesiskubino. Ji lėtai pakilo i� krėslo, įdėmiai nu�velgė save ma�ame rankiniame veidrodėlyje ir tik tada nu�ingsniavo į komandinį centr�, kuriame Drago vis dar trynė sprogimo nutvilkytas akis. Piratas buvo liesas, kaulėtas �mogus su gelsva nelyginant va�kas oda, ma�omis blizgan�iomis akutėmis ir bjauriu charakteriu. Ta�iau �i� akimirk� jis visų labiausiai panė�ėjo į berniūk�tį, kuriam ka�kas įkrito į akis. Kanse-D�ouns nei�tvėrusi nusijuokė ir priėjo prie lango, įdėmiai stebėdama visk�, kas dėjosi lauke.

��Prakeikti diletantai,�� kar�iai suniurnėjo Flin, kai akinantis tvyksnis pa�ymėjo leitenanto Malinso �ūties viet�. � Visuomet atsiras koks nors kvailys, nekantraujantis numirti. Na, ko gero, metas i� tiesų perimti vadovavim�. � Ji per binoklį ap�velgė gyvenviet� ir pradėjo įsakinėti.

U� tūkstan�ių mylių į �iaur� pulkininkas Krasnovskis įdėmiai stebėjo ekran� ir bejėgi�kai kand�iojo lūpas. Penki prie�o laivai i�siskyrė ir smogė penkioms toli viena nuo kitos i�sidės�iusioms gyvenvietėms. Ta�iau, i� visko sprend�iant, �is manevras turėjo atitraukti friholdie�ių dėmesį. Didysis laivas, �tai kuo derėjo rūpintis. Kodėl būtent gyvenvietė Du-Kartu? Nespėj�s pateikti sau �io klausimo, Krasnovskis jau �inojo atsakym�. Tiems niek�ams prireikė ekstraktoriaus, be kurio termiumo gavyba taps neįmanoma.

��Atminkite� Jūs privalot u�grobti ekstraktorių! � suriko Malikas, rop�damasis į did�iulį tank�.

��Bus padaryta, majore,�� vienas po kito atsakė tankų vadai.

Krovininio skyriaus durys kaukdamos nuslydo į �alį, vidun plūstelėjo saulės �viesa. Galingos ma�inos viena po kitos pajudėjo link liuko ir nuo�ulniu pandusu nu�liau�ė �emyn, ant Friholdo pavir�iaus. Malikas sėdėjo prie�akiniame tanke, primygtinai i�sireikalav�s u�imti pozicij� vir�utiniame pabūklų bok�te. Spausdamas pedalus, jis sukiojo pabūkl� į de�in� ir į kair�, �vino srautais laistydamas bėgan�ias figūrėles ir ta�kydamas jas, tarsi ten būtų ne �monės, o lėlės. Tiems brigados kariams, kurie spėjo apsivilkti �arvuotus apsauginius kostiumus, �pasisekė� � jie i�gyveno keliomis sekundėmis ilgiau ir tik tada i�ti�ko į gabalus. Tarp Maliko kojų vėl prasidėjo judėjimas. Nieko, vėliau majoras parodys Almandai, k� sugeba jo �vaikinas�; ledi liks patenkinta.

��Delta-du � visoms kitoms deltoms. Traukiamės. Kartoju, traukiamės,�� įsakė Flin, kai pandusu nusirito paskutinis tankas ir įkandin likusiųjų nu�liau�ė link pastatų, i�sirikiavusių prie upės.

�autuvai prie� tankus bejėgiai. Ji pastebėjo, kad tarp tankų sukiojasi krauleriai. Kai kurie gabeno buldozerius, kiti � pakėlimo kranus, o du paskutinieji tempė treilerius. Įdomu, kam visa tai?

� Delta trys, keturi ir septyni. � �iuose ta�kuose stovėjo patrankos, dar įstengian�ios �audyti. � Taikinys � tankai ir krauleriai. Leiskite jiems priartėti ir atidenkite ugnį.

Netrukus viena, po to kita, paskui visos trys energetinės patrankos smogė į tankus, tu�tuojau sunaikinusios du i� jų. Patrankos nebuvo tokios jau prastos; nors jos negalėjo pramu�ti apsauginių laivo ekranų, ta�iau savo galia nenusileido tankų pabūklams. Flin pajuto, jog Stiksas tempia j� u� rankovės.

��Taip?

��Tik k� gavom �ifruot� įsakym�, ser�ante. Jie sako, reikia sugadinti ekstraktorių. Jie sako, antraip piratai jį u�grobs.

�inoma! Na, ir kvailė gi ji! Tie niek�ai ketina pagrobti ekstraktorių.. ir nereikėjo būti genijum, kad įspėtum, kuriems galams. Kokia nauda i� termiumo, jei negalėsi jo i�gauti i� po�eminių upių? Ai�ku, piratai baiminosi, jog tuo metu, kai jie galiausiai u�ims planet�, visi veikiantys ekstraktoriai gali būti sunaikinti arba bevilti�kai sugadinti. Flin nusikeikė ir atsigr�ė į up�, bet, deja, susigriebė pernelyg vėlai. I�lik� tankai stovėjo greta vieno pastato, o piratai mikliai krovė į treilerius i�ardyto ekstraktoriaus dalis.

Malikas stovėjo ant prie�akinio tanko �arvo, �ūkaliodamas įsakymus. Aplinkui jį �vilpė kulkos, �ybsėjo energetiniai spinduliai, ta�iau majoras jų beveik nepastebėjo. Ka�koks �e�tasis jausmas ku�dėjo, kad jo mirties valanda dar nei�mu�ė. Chirurgi�kai tiksliai sudėlioti u�taisai pramu�ė sprag� pastato sienoje. Buldozeriai tu�tuojau pa�alino i� kelio nuolau�as. Vidun įėjo specialiai apmokyti technikai ir suvirinimo degikliais supjaustė ekstraktoriaus įrang� į atskiras, transportuoti patogias dalis. Dabar paskutinį gabal� jau krovė į i�likusį treilerį ir tvirtino magnetais. Malikas apsidairė, su pasitenkinimu �velgdamas į ugnį ir sugriautus namus. Mintis, jog, analizuodamas kautynių įra�us, Stelas jį atpa�ins, majorui buvo ypatingai maloni. Tankas virptelėjo, pajudėjo i� vietos, ir Malikas nenoriai u�ėmė savo viet� pabūklų bok�te.

��Sunaikinkite treilerį! � į mikrofon� suriko Flin. � Taikykitės į treilerį!

Piratams beliko vienas treileris. Jeigu pavyks jį susprogdinti, tie niek�ai bent jau negaus to, dėl ko atsivilko. Pabūklai sukiojosi nelyginant velniai pragare, i� paskutiniųjų stengdamiesi įvykdyti savo u�duotį. Viena patranka netgi pataikė į tiksl� � akimirka anks�iau, nei drauge su visais j� aptarnaujan�iais kariais i�lėkė į or�. Bet tuomet Drago taip pat atidengė ugnį. �inoma, jis baiminosi nety�ia pataikyti į savi�kius, ta�iau teko surizikuoti. Pasirinkimo neliko � jis �inojo negalįs leisti, kad friholdie�iai sunaikintų treilerį su ekstraktoriumi. Laivo pabūklai i�spjovė dar dvi salves, ir likusios patrankos pranyko ugnies bei dūmų debesyse. Netverdama pyk�iu, Flin stvėrė pistolet� ir i�tu�tino į laiv� vis� apkab�.

� �varus darbelis, Broli Drago,�� pagyrė jį Kanse-D�ouns ir akinamai nusi�ypsojo. � Viskas praėjo taip skland�iai, kad, man regis, galėsime leisti majorui Malikui apsilankyti dar keliose gyvenvietėse.

Drago gū�telėjo pe�iais.

��Kodėl gi ne? Jų niekas nepridengia i� oro. Vadinasi, vėliau turėsime ma�iau darbo.

� �tai būtent,�� Almanda įsitaisė krėsle ir u�simetė koj� ant kojos.

Kom-technikė �u prigludo prie ekrano, nepajėgdama atplė�ti nuo jo akių. �ito papras�iausiai negalėjo būti, betgi �tai jie, sta�iai prie�ais j�. Ekrane netikėtai pasirodė dar dvylika �vytin�ių dėmelių, nors nė vienas brigados transporteris neatsiuntė perspėjimo. Vadinasi, tie laivai �inojo planetos koordinates ir i�niro i� hipererdvės tiksliai vir� jos. �u pir�tai nubėgo klavi�ais, o �irdį sugniau�ė nepakeliamas skausmas. �tai taip. Dabar, kai piratai sulaukė pastiprinimo, jie įstengs u�grobti planet�. Bet kas gi �ia� Ekrane sumirgėjo duomenys apie artėjan�ius �vaig�dėlaivius, ir, sprend�iant i� �ios informacijos, jų charakteristikos gerokai skyrėsi nuo pirati�kųjų. �ia gi� �ia ateivių laivai!

Pulkininkas Krasnovskis nebuvo religingas �mogus, ir visgi dabar jis meldėsi. Kai pasirodė nauji laivai, pulkininkas suprato, kad Dievas nuo jų nusigr�ė. Bet ūmai jis suprato, kieno tas laivynas. Ronie�iai! Krasnovskis i�si�iepė, paskui nusikvatojo, tada sugniau�ė glėby nustebusį kapiton� ir ėmė sukti jį po kambarį.

��Velniai rautų, vis dėlto Dievas yra!�� su�uko pulkininkas. ��Ir jis mūsų pusėje!

Drago per�velgė atspausdint� dokument� ir suraukė kakt�. Ronie�ių laivai? �ia? Dabar? Na, tik pamanyk, kokia nesėkmė! Tiek to, kam tu��iai gai�ti laik�, keikiant savo likim�? Visi i�lik� tankai jau laive, o drauge su jais ir did�ioji ekstraktoriaus dalis. Drago įsakė pilotui pakilti avariniu re�imu. Turint omeny, jog laivas ma�um� apgadintas, �i u�duotis reikalavo nemenko meistri�kumo, ta�iau pilotas visk� atliko nepriekai�tingai. Po kelių akimirkų laivas pakilo ir nėrė į dangų.

Figas su pasitenkinimu stebėjo, kaip Antrosios Ronų Imperijos �vaig�d�ių Klano laivai susidoroja su tais niek�ais piratais. Dujų laivai �uvo kone akimirksniu. Bet likusieji atsi�audė, nors jėgos buvo akivaizd�iai nelygios.

��U�siimkite kreiseriu, mano kilnieji broliai,�� įsakė Figas. ��Reikia u�grobti kreiserį.

Ir tuojau pat trys ronie�ių laivai apsupo kreiserį, nukreipdami į jį visų savo pabūklų ugnį. Deja, �ito nepakako. Jų ginkluotė gerokai nusileido tai, kuria naudojosi didysis laivas, ir visos trys strėliukės, �ymin�ios Klano laivus, viena po kitos i�nyko i� Figo ekranų. Kaip ir visuomet, kai jį u�valdydavo pyktis, vadas pradėjo uodega plakti į grindis. Po poros akimirkų piratų kreiseris, lydimas vienintelio i�likusio laivo, i�lėkė u� atmosferos ribų ir nėrė į hipererdv�. Ronų Imperijos laivai persigrupavo ir taip pat pranyko. Ne idealu, bet� bet geriau, nei visi�ka piratų pergalė. �Ir vis dėlto, kas �ino,�� pagalvojo Figas, � gal kit� kart� man pasiseks pras�iau�.

Ta�iau metas imtis darbo � pradėti nuosav� Friholdo u�kariavim�. �iame plane nebuvo vietos piratams būdingai bereikalingai prievartai, jis atrodė paprastas, grind�iamas tradicijomis ir, be abejo, subtilus � �od�iu, visapusi�kai atitinkantis tas dorybes, kuriomis taip dosniai apdovanoti ronie�iai. Nusprend�s, jog gali sau leisti truputį pailsėti, Figas patenkintas nusi�ypsojo ir nuėjo pasilepinti kasdieninėje smėlio vonioje. Tasai Rupas � apgailėtinas sutvėrimas, vargu ar i� jo bus daug naudos, mintyse svarstė jisai. Ta�iau� be jo neapsieisi. Darbas turi būti atliktas � vienaip ar kitaip.

Piratų laivas nėrė į hipererdv�, ir Malikas pajuto charaktering� �leik�tulį. Kai tik �is pojūtis praėjo, jis persivertė ant �ono ir u�griuvo Almand�. Jo plieninė �ietis� įnirtingai skverbėsi į moters kūn�, nenumaldomai artindama Malik� link tos sald�ios palengvėjimo akimirkos, kurios jis laukė vis� dien�. Gulėdama po juo, ledi Kanse-D�ouns vis labiau kaitino partnerio aistr�, mėgaudamasi jo siautuliu, ta�iau visi�kai kontroliuodama proces�. Kai sprogimas galų gale įvyko, ji �altais pir�tais perbraukė Maliko stubur�. �is krūptelėjo ir nusteb�s suvokė, kad ka�in kodėl nebepatiria pasitenkinimo.

Flin stovėjo tarp rūkstan�ių gyvenvietės Du-Kartu griuvėsių ir �velgė į dangų.

��Niek�ai, gyvuliai� Jūs u� tai sumokėsite, anks�iau ar vėliau,�� ku�dėjo jinai.

Staiga ka�kur kairėje pasigirdo neai�kus �niurk��iojimas. Flin pasikvietė Stiks� ir drauge su juo ėmė �arstyti nuolau�as bei tempti jas �alin. Netrukus i� griuvėsių jiedu i�traukė graud�iai raudan�i� trejų metukų mergait�. Stengdamasi, kad ma�ylė nepamatytų �uvusios motinos, Flin paėmė j� ant rankų ir �velniai tarė:

��Na, na, nusiramink. Neverk, ma�yle. Dabar viskas bus gerai��� ir, kreipdamasi į Stiks�, pridūrė: � Eime, surinksime i�likusius. Kit� sykį tie niek�ai sumokės mums u� visk�.

Samanta atsargiai nukreipė laiv� �emyn, kirsdama tir�t� lietaus sluoksnį, labai charaktering� Endo. Prietaisų �iburėliai nery�kiai ap�vietėjos veid�, laibi pir�tai slydo klavi�ais. Galų gale laivas pakėlė mil�ini�kus garo debesis ir �velniai nutūpė ant �emės. Netrukus Samanta ir abu vyri�kiai jau stovėjo prie atviro liuko, �velgdami į tolumoje mirgan�ias kosmouosto �viesas. Prasidėjo naktis, ir netikėtas vėjo gūsis blo�kė į kupol� pla�i� lietaus juost�, tarsi kviesdamas sekti i� paskos.

��Koks �lyk�tus rutuliukas,�� bjaurėdamasi pratarė Sem. ��Kas kart�, kai �ionai atvykstu, oras pabjūra � lyg ty�ia.

��Taip, jis galėtų būti gerėlesnis,�� atsiliepė Stelas. � K� galite pasakyti apie �ionyk�tį ant�eminį transport�?

��Jis nuostabus,�� atsakė Samanta. � Keliausime nuosavomis dvejomis.

��Na, tokiu atveju negai�kime laiko,�� tarstelėjo generolas. ��Nagi, kas grei�iau nubėgs iki kupolo!

I�tar�s �iuos �od�ius, jis liuoktelėjo ant �emės, pasileido bėgte ir pirmas pasiekė tiksl�. Komo atskuodė i�syk paskui jį, Samanta liko paskutinė., ��Taip negarbinga!�� god�iai gaudydama or�, �ūktelėjo jinai, ir jie visi drauge į�engė į apgailėtinai nutriu�usį kupol�.

� �inoma,�� linksmai pritarė Stelas. � Antraip tu, ko gero, pajėgtum mus nugalėti. Ver�iau mesk rūkyti ir pradėsi bėgioti grei�iau.

��Ver�iau a� liausiuos lenktyniavusi su apgavikais,�� Sem u�sirūkė ir priėjo prie registracijos stalo.

U� jo tūnojo i�varg�s zordas. Ruda jo oda karojo klostėmis, o vienintelė akis cini�kai įsistebeilijo į Samant� ir jos palydovus � jis spoksojo nelyginant būtybė, savo ilgame gyvenimo kely regėjusi visk�. Viename ma�ame �iuptuvėlyje jis gniau�ė dantų �epetėlį ir juo knebinėjo savo burn�. Kitame patalpos gale vyresnis zordas tingiai �lavė grindis. Be jų dviejų vestibiulyje nieko daugiau nesimatė. Ir Stelas suprato, kodėl � kiekvienas, atsidūr�s �iame apleistame kosmouoste, veikiausiai tro�ko kuo grei�iau i� �ia į�sine�dinti.

Zordai neturi kalbos organų, ir Samantai teko griebtis universalios gestų kalbos. Jos pir�tai ir rankos sukruto, nelyginant �oktų ver�lų �okį, atsakydami i�rai�kingai ir spar�iai su�mė�avo �iuptuvai. Jie mirgėjo taip greit, kad Sem vos spėjo suvokti prasm�. Paskui ji mostu padėkojo klerkui ir padėjo ant stalelio ka�k�, kas �aibi�kai dingo rudo �iuptuvo gniau�tuose. Samanta i�sivedė savo palydovus į lauk�, pasodino į nedidelį �e�iaratį visureigį, kuris kadaise veikiausiai buvo visai nebloga ma�ina, ir �enklais paai�kino vairuotojui, kur va�iuoti. Atsakydamas tasai mirktelėjo vienintele akimi ir visais keturiais did�iaisiais �iuptuvais įsikibo į valdymo svertus. Ma�ina i�riedėjo į duobėt�, purvin� keli�.

��Viskas taip, kaip ir maniau,�� prabilo Sem. � Kosmouosto klerkas ne�ino, kur gyvena Sakalo �monės, ta�iau pataria u�sukti į �monių Kvartal�. Man regis, jo patarimas visai neblogas.

Kaip ir priklausė pagal pavadinim�, �monių Kvartale gyveno �monės � ir ne vien jie. Nepasakytum, kad zordai �monių at�vilgiu laikėsi diskriminavimo politikos, ta�iau tro�ko nuo pastarųjų laikytis atokiau, nors �monės vergai juos visi�kai tenkino. Tad visai natūralu, jog tie nelaimėliai, kuriuos likimas nublo�kė į Endo, glaudėsi �monių Kvartale, kur galėjo sutikti pana�ių į save. Kadangi �monių planetoje buvo visai nedaug, jiems paskyrė vien� i� pa�ių nuo�aliausių nedidelio zordų miesto kampelių.

Stelo manymu, �is miestas priminė �en bei ten i�mėtytų �eminių sankaup�, besimurkdan�i� purvo jūroje. Ant kai kurių statinių blausiai �vytėjo i�kabos, tiems, kurie pa�inojo zordų ra�menis, prane�an�ios, kam skirtos tos įstaigos. Ta�iau did�ioji �eminių dalis skendėjo tamsoje. Visureigis vargais negalais skverbėsi tarp bjaurių �namų�, ap�viestų blausia, mirguliuojan�ia retų gatvės �ibintų �viesa, ir netrukus Stelas prarado orientacij�. Galų gale jie sustojo prie�ais ma�� statinėlį, sukraut� i� purvo luitų. I�kaba, para�yta ai�kia ir suprantama standartine kalba, d�iugiai skelbė, kad �ia įsikūrė �D�ojaus gril-baras, jūsų paslaugoms�. Jie atvyko į �monių Kvartal�.

Ta�iau �D�ojuje� nepavyko su�inoti nieko nauja, be rezultatų baigėsi ir dar du mėginimai, o paskui juos nukreipė į �Kosmo-piloto prieglobstį�. Tai buvo nedidelė bjauri įstaiga, įsikūrusi kalvos �laite i�kirstame urve, pridengtame velėna. �ingsniuodami link įėjimo, jie vos nenuskendo purve bei gyvūnų i�matose. Stelas suprato, kad gyvūnai ir ma�inos transportinėje Endo sistemoje atlieka daugma� tolygias funkcijas.

Jiems įėjus, kalbos nutilo, ir visos galvos atsigr�ė į atvykėlius. Daugiau nei �imtas i�vargusių, nuobod�iaujan�ių, alkanų akių įdėmiai juos tyrė, o paskui, padar� i�vadas, lankytojai grį�o prie savo reikalų. Stelui visa tai labai nepatiko. Klientai darė tokį pat slogų įspūdį, kaip ir pati u�eiga. Medinės grindys neplautos metų metais, ant stalų pilna ne�varių alaus stiklų lėk��ių su maisto liku�iais ir pilnutėlai�ių peleninių. I�viet� atstojo dvokiantis griovys, i�kastas palei ap�niauk�t� galin� sien�.

Jie i�sirinko stalelį kampe, atsisėdo ir apsidairė.

��Nesu tikras, kad noriu pasamdyti t�, kuris ateina u�k�sti į toki� vietel�, � pratarė Stelas, nesikreipdamas į niek� konkre�iai.

Samanta jau �iojosi, ketindama jam atsakyti, ta�iau j� sulaikė griausmingi gerg�d�iantys garsai. Jie sklido i� kito kambario galo ir, regis, lėtai artėjo. Netrukus paai�kėjo, kad garsus skleid�ia stambus fintietis. Vir� margaspalvių plunksnų jis ry�ėjo purvin� priky�t�. Kai triuk�mingasis ateivis pasiekėjų stalelį, Komo neju�ia siektelėjo pistoleto. Gerg�desys virto verian�iais klyksmais, o į lėk�tes pana�ios akys kone i��oko i� orbitų; po akimirkos fintietis stvėrė Samant� į glėbį, pakėlė ir apsuko vir� galvos. Komo grėsmingai atsistojo, bet Stelas stvėrė jį u� rankos.

��Lukterėk, �akai� Regis, jiedu pa�įstami.

Į pauk�tį pana�us ateivis dar kelis kartus stipriai krestelėjo Samant� ir atsargiai nuleido j� ant grindų, nepadar�s nė menkiausios �alos. Ji i�tiesė rank� ir ka�k� paspaudė juodoje dė�elėje, kyban�ioje ant fintie�io kaklo. Veriantys klyksmai virto �od�iais, tariamais visiems suprantama standartine kalba.

��Mole! Kaip d�iugu tave matyti! Mano bare Velere nebuvo tarnaitės, geresnės u� j�, � pratarė margaplunksnė būtybė, kreipdamasi į Stel� ir Komo. � Tiesa, ji pernelyg mėgo plepėti su klientais, na, betgi nereikia norėti visko i�syk. K�, Mole, ie�kai darbo?

Sem nusijuokė.

��Vėl dirbti tau? �inote,�� ji atsigr�ė į savo palydovus,�� �itas snapuotasis nuolat pra�ydavo paskolinti pinigų ir niekada jų negr��indavo. � Ji vėl pasisuko į fintietį: � Tu tikriausiai juokauji, senas i�sigimėli.

Samanta nusikvatojo, svetimtautis vėl veriamai sutar�kėjo, o Stelas pa�velgė į Komo ir nusteb�s palingavo galv�. Gal kada nors jam ir pavyks įprasti prie Samantos daugiaveidi�kumo bei keistų jos draugų, nors� vargu bau.

Sem primygtinai papra�ius, fintietis prisitraukė krėsl� ir prisėdo prie jų. Kaip paai�kėjo, būtent jis vadovavo �Kosmopiloto prieglobs�iui� ir labai tuo did�iavosi. Jo tikrasis vardas � Skraidantis-Tarytum-Strėlė � nebuvo labai patogus dalykiniu at�vilgiu, tad ateivis tenkinosi Popso pravarde.

��Popsai, mes su draugais ie�kome vaikino, vardu D�ekas Sakalas,�� tarė Sem. � Sako, jis �ia lankosi. Turime jam �iokį tokį pasiūlym�. Gal patartum, kur jį surasti?

Popsas suokalbi�kai apsidairė ir suku�dėjo:

��Negaliu sakyti, kad tavimi nepasitikiu, Mole, draugu�e, bet Komandoro ie�ko daugelis, ir ne visi jam linki gero. Jei �ino�iau daugiau�

��Be abejo, a� tave suprantu,�� atsakė Samanta. � Tikiuosi, �itai padės,�� ji ky�telėjo ka�k� Popsui į rank�, primenan�i� naguot� pauk��io leten�. Kad ir kas ten buvo, laimikis akimirksniu pranyko vidinėje purvinos priky�tės ki�enėje. � Duodu �odį, mes neketiname pakenkti Komandorui Sakalui.

Svetimtautis mirktelėjo Samantai, atsistojo, i�jungė ant kaklo kybantį transliatorių ir svyruodamas patraukė link baro, pakeliui klyksmais sveikindamas naujus lankytojus ir dalindamas įsakymus darbuotojams fintie�iams.

��Dabar jis atsiųs palydov�, kuris nuves mus pas Sakal�, � perspėjo Sem. � Popsas � originali asmenybė, tiesa?

��Ir visgi jam toli iki kai kurių mano karininkų, � kilstelėj�s antakį, atsakė Stelas. � Man�s neapleid�ia jausmas, kad tu po senovei negali atsispirti prastos reputacijos kompanijoms.

Samanta tik prunk�telėjo. Nė vienam i� jų nespėjus i�tarti nė �od�io, i� po artimiausio stalo i�lindo purvinas gatvės berniūk�tis ir trūktelėjo Stel� u� rankovės.

��Eikite paskui mane,�� pusbalsiu pratarė jis, mikliai niurktelėjo po stalu ir, per�engdamas ant grindų miegan�ius klientus, ėmė triuk�mingai skverbtis pro krėslus, kojas bei uodegas.

Stelas ir likusieji nusekė paskui berniūk�tį, vadovaudamiesi nepatenkintų, sutrikdytų klientų riksmais bei keiksmais. Pasiekusi tolim�jį salės gal�, skarmaluota figūrėlė smuko pro atviras duris baro de�inėje. Komo klausiamai dėbtelėjo į generol�, tasai atsakydamas linktelėjo.

Samanta pro duris įėjo pirma, paskui j� Stelas. Jie atsidūrė ilgame koridoriuje su �emėtomis sienomis, kuriomis kur ne kur varvėjo vanduo ir sruveno į griovį, specialiai �iam tikslui i�raust� suplūktose grindyse. Koridoriaus gale berniukas pamojo jiems ranka ir pasuko į �oninį tunelį. Paskui bi�iuliai penkias minutes �ingsniavo paskui nutrūktgalvį, kuris visuomet spėdavo pasukti į �alį anks�iau, nei jiems pavykdavo jį pasivyti. Netrukus Stelas nustojo orientuotis koridorių labirinte � be abejo, taip ir buvo sumanyta. Jam netgi kilo nemalonus įtarimas, neva jie eina ratu. Galų gale ma�asis palydovas į�oko pro atviras duris. Jie nusekė įkandin ir atsidūrė visi�koje tamsoje. Stiprios rankos nutvėrė Stel� i� u�nugario, prispausdamos jo alkūnes prie �onų, ir ka�kieno balsas trumpai įsakė:

��Nejudėkit!

��Neblogas patarimas, bi�iuli,�� pasigirdo ramus Komo balsas. � Tikiuosi, tu irgi jo paklausysi, jei nenori, kad nuda�y�iau sien� tavo smegenimis.

Stelo rankos i�silaisvino; sprend�iant i� garso, jam u� nugaros ka�kas �engtelėjo atgal. Tvykstelėjo �viesa, su�nyp�tė pneumatika, ir metalinės durys u�sitrenkė. �ia toli gra�u ne viskas taip primityvu, kaip atrodo i� pirmo �vilgsnio, pagalvojo Stelas. Jis apsidairė ir pamatė tap�s gana i�rai�kingos scenos dalyviu. Tiesiai prie�ais jį ka�koks kresnas �mogus laikė apglėb�s Samant� ir nusteb�s spoksojo į pistoleto, kuri mergina i�sitraukė i� rankovės, vamzdį. Stelui u� nugaros stovėjo Komo, vien� pistolet� priglaud�s prie kito vyri�kio smilkinio, o antr�jį sukiodamas į �alis.

Skirtingai nei taverna, �is kambarys atrodė �varus bei tvarkingas; veikiausiai jis buvo asmeninių Popso apartamentų dalis. Prie�ais Stel� skirtingų rū�ių krėsluose sėdėjo keturi vyri�kiai ir viena moteris, nukreip� į jį savo blasterius. Visi vilkėjo sidabrinius kosminius kostiumus su ant peties prisiūta med�iagos skiautele, kurioje buvo pavaizduota sakalo galva. Jie �velgė į Stel� susidomėj�, ta�iau be jokios baimės.

��Neverta,�� pa�aipiai pratarė vienas i� jų, su spindin�iais juodais plaukais, taisyklingais veido bruo�ais, ramiomis rudomis akimis ir dailiai pakirptais ūsais. � Jeigu mes i�si�audysim tarpusavyje, laimės tiktai Popsas. Jis parduos mūsų drabu�ius, ir mes mirsime elgetomis.

Po �ių �od�ių vyri�kis paslėpė blasterį dėkle. Likusieji pasekė jo pavyzd�iu.

��Tvarkelė, �akai,�� tarstelėjo Stelas, ir vir�ila patraukė savo pistoletus.

Samanta �velniai nusi�ypsojo j� apglėbusiam vyrukui.

��Dėkui, mielasis, bet� tu ne mano skonio,�� �aliūkas nuraudo ir paleido j�. Samantos pistoletas akimirksniu pranyko rankovėje. Mergina pla�iu mostu aprėpė visus susirinkusius. � Komandore Sakalai� leiskite pristatyti jums generol� Stel�.

Juodaplaukis nusijuokė ir priėjo ar�iau.

��Labai malonu, generole. A� esu D�ekas Sakalas. Atleiskite u� priėmim�, ta�iau mes baiminamės� nepageidautinų sve�ių.

Sakalas pristatė likusius � visi jie buvo jo brigados pilotai, o Stelas savo ruo�tu supa�indino juos su Sem ir Komo. Kai prisistatymai baigėsi, Sakalas įsakė atne�ti dar tris krėslus ir paklausė:

��Na, generole, kas gi jus atvijo į mūsų pelk�?

Stelas atsisėdo ir papasakojo jiems visk� nuo prad�ios iki galo. Nuolatiniai piratų antpuoliai, galimas jų ry�ys su �Intersistems�, brigados sprendimas įsikurti Friholde, susidariusi karinė situacija � jis nenutylėjo nieko.

� �tai kokia padėtis, D�ekai,�� u�baigė Stelas. � Su ant�eminėmis pajėgomis problemų lyg ir nėra, bet �tai su priedanga� Tikiuosi, jūs mums padėsite.

��A� taip pat �ito norė�iau,�� linktelėjo Sakalas. � Paprastai mes susitariame dėl u�mokes�io, pakylame � ir daugiau galite niekuo nesirūpinti. Tik, bijau, �į kart� nieko nei�eis.

Stelas pa�aipiai kilstelėjo antakį:

��Kokie nors nesklandumai?

Sakalas kreivai �yptelėjo:

��Galima sakyti ir taip. Nors kai kam gali pasirodyti įdomu. Matote, a� jau nebesu brigados �eimininkas.

��Ne �eimininkas? Norite pasakyti, kad j� i� jūsų atėmė kreditoriai?

� �iuo atveju � vienas kreditorius,�� įsiterpė moteris pilotė. Galbūt jinai buvo patraukli, ta�iau rai�tis, slepiantis vien� veido pus�, trukdė spr�sti apie jos i�vaizd�. � Tiksliau pasakius, �lyk�tus zordas, vardu Izaras Hotebas. �ia,�� ji kilstelėjo rank� prie rai��io,�� jo galva�ud�ių �dovanėlė�.

��Karia budėjo, kai jie u�puolė brigad�, � paai�kino Sakalas.

��Na, ir, �inoma, stojo į mū�į drauge su tais mūsi�kiais, kurie buvo jos �inioje. U�puolikai paliko j� numirti.

��Ta�iau penket� jų dvokian�ių niek�ų mes visgi patiesėme, ��akivaizd�iai patenkinta patikslino Karia.

��Kad ir kaip ten būtų, generole, mes norėtume jums padėti, o ir pinigai mums praverstų. Ta�iau kol negausime pusės milijono kredų, mūsų naikintuvai liks pas Hoteb�. Ma�a to, ma�daug tre�dalį mūsi�kių jis laiko įkaitais. Bijau, kad atsidūrėme bevilti�koje padėtyje.

��Gal generolas bent dalinai sumokėtų mums į priekį? � su viltimi pasiteiravo Karia.

Sakalas suraukė antakius ir jau ketino j� i�barti, ta�iau jį pertraukė Stelo juokas.

��Dėl Dievo meilės, atleiskite, a� juokiuosi anaiptol ne i� jūsų. Tiesiog mes ir patys tikėjomės, kad įstengsime įkalbėti jus laikinai padirbėti skolon.

Dabar jau nusikvatojo visi. Iki valiai prisijuok�s, Sakalas pratarė:

��Ko gero, mes vieno lizdo pauk��iai� Nagi, aplaistykim �į darbelį!

Pasiūlymas buvo sutiktas vieningais pritarimo �ūksniais. Nelyginant i� oro pasirodė vis tas pats gatvės berniūk�tis, i�klausė nurodymus ir �murk�telėjo pro duris, spėj�s su�ukti:

��A� tuojau!

Netrukus Popsas atne�ė svaigalų, stiklus, i�rikiavo juos ant stalo ir i�ėjo. Abi grupės i�gėrė į viena kitos sveikat� ir, nenur krypdamos nuo geriausių tradicijų, pradėjo porinti kari�ko gyvenimo istorijas. Paskui Stelas tarė:

��Atleiskite, D�ekai, bet mane kamuoja profesinis smalsumas. Kaip tam tipui � Hotebui, tiesa?�� pavyko tapti visos avia-brigados savininku? Kodėl būtent jisai? Ir dar vienas klausimas. Kaip, jo manymu, jūs galėsite u�sidirbti pinigų ir atsiskaityti, jeigu jis laiko brigados naikintuvus u�rakintus?

��Kaip sakoma, tai ilga istorija,�� truputį sutrik�s prabilo Sakalas. � Pastaruoju metu mums sekėsi nelabai kaip, be to, reikėjo pinigų remontui ir naikintuvų modernizavimui. Patys �inot, visa tai kainuoja nepigiai. �od�iu, mes nusprendėm pasiskolinti pinigų i� Hotebo. Tokia i�eitis atrodė protinga, juo labiau, kad jau turėjome ir klient�. Jis su mumis sudarė kontrakt�, visk� apiformin�s kuo garbingiausiai � para�as, antspaudas ir visa kita, kaip pridera. Vyrukas įsipareigojo mums sumokėti, kai tik atvyksime į Nauj�j� Viltį � taip vadinasi jo planeta. Tuomet tikėjomės tu�tuojau atsiskaityti su Hotebu, ir viskas, kaip mums atrodė, bus tvarkoj. Perėmėjai stovėjo ma�ame oro uoste netoli nuo �ia, ten mes juos ir tvarkydavom; �į darb� patogiau atlikti ant �emės, o ne orbitoje. Kai remontas buvo baigtas, pakrovėme naikintuvus į �Lizd�� � taip vadinasi mūsų transportinis laivas � ir, laikydamiesi kontrakto, i�skridome į Nauj�j� Viltį. Manėme, kad ten vyksta karas. Bet kai i�nirome i� hipererdvės tos pa�ios Naujosios Vilties prieigose, mus pasitiko greitaeigis laivas, kuriame sėdėjo ir klientas. Jis parei�kė, jog sandėris neįvyks. Atseit, pas juos įsivie�patavo taika. �Kontrakt� galite pasilikti atminimui,�� sako tas suk�ius,�� ir sėkmės jums�.

��O D�ekas jam atrė�ia: �Mes taip nesitarėme,�� įsiterpė Karia. � Jūs įsipareigojote mums sumokėti, kai tik atvyksime,�� nesvarbu, ar ten pas jus vyksta karas, ar ne�. �Teisingai,�� atsako klientas,�� ta�iau jūs kol kas dar neatvykote�. �Nejaugi?� � klausia D�ekas. �O jūs dirstelkit į savo ekranus,�� siūlo klientas.

��Gal tuomet suprasite, kas ir kaip�. Na, mes �iūrim į ekranus, ir k� gi? Netoliese sukiojasi du kreiseriai, laukdami mūsų kliento įsakymo. Jie buvo pakankamai arti, kad suple�kintų mus anks�iau, nei pakils bent vienas naikintuvas, o �Lizdas� � ne tas laivas, kuris gali kautis su kreiseriu ir juo labiau su dviem,�� Karia dramati�kai nutilo. � Ar reikia ai�kinti, kad mes i�ties susigaudėme, �kas ir kaip�!

Pilotai nusikvatojo, tarsi �ia būtų geriausias pok�tas, kokį jiems kada nors teko girdėti.

Kai jie apsiramino, Sem paklausė:

��Vadinasi, jūs sugrį�ote �ionai nieko nepe�� ir negalėjote i�mokėti savo skolos?

Sakalas �yptelėjo.

��Beveik, ta�iau ne visai. Mes atidavėm Hotebui visk�, k� turėjom, pa�adėj� sumokėti, kai tik galėsime. Ir jis sutiko. Mes nusileidome einamajam remontui ir pradėjom �lifuoti mū�ių atmosferoje strategij�. �tai tada tas niek�as mus ir pri�iupo. Pasamdė �mones, ir, kai viena ant�eminė brigados ma�ina i�va�iavo i� miesto pargabenti atsargų, jie surengė jai pasal�. Tie niek�ai nukovė vairuotoj� ir jo padėjėj�, įki�o į baga�in� galing� jėgos lauko generatorių ir pamėgino įsmukti į oro uost�. Ta�iau Karia juos pastebėjo. Tuomet tie �unsnukiai j� sumu�ė, nu�ovė sargybinius, įsiver�ė pro vartus, įjungė savo prakeikt� generatorių, ir jėgos laukas apgaubė vis� oro uost�. Kai �itai nutiko, ten buvo ma�daug tre�dalis mūsų �monių. Norėjome juos i�laisvinti, bet neįstengėme prasiver�ti pro jėgos lauk�. Tas jų generatorius � tikras monstras, jį įveikti galėtų nebent energetinė patranka. Ir tuomet Hotebas parei�kia, kad, jei nesumokėsime, jis parduos naikintuvus ir mūsų pilotus! O vergovė �ia, kaip �inote, teisėta. Manau, jam netgi labiau patiktų parduoti naikintuvus ir įgul�, nes tokiu būdu tas �unsnukis zordas tikisi pelnyti daugiau. Ko gero, jis teisus. Ir �tai dabar mes sėdime ir laukiame, kol �iauk�tels kirvis.

��Ar �ia visi, kurie liko laisvėje?�� mostelėj�s į pilotus, paklausė Stelas.

Sakalas papurtė galv�.

��Ne, �inoma, ne� Yra ir daugiau �monių. Mes paeiliui budime prie jėgos lauko. Jeigu tie niek�ai bent sekundėlei jį i�jungs, mes juos pulsime, kaip Tobariano be�d�ionė savo mėgiamiausius vaisius.

��O kaip elgiasi �ionyk�tė vald�ia?�� pasiteiravo generolas. � Gal tas Hotebas pa�eidė vien� kit� įstatym�?

��I� visko sprend�iant, ne,�� atsakė Sakalas. � Ties� sakant, mes ir netrok�tame, kad jie ki�tųsi. Mūsų Hotebo brolis lyg ir gubernatorius, lyg dar ka�koks �ionyk�tis �ulas. A� labai abejoju jo ne�ali�kumu.

��Tiesiog i� smalsumo,�� prabilo Stelas ir gurk�telėjo i� savo taurės,�� norė�iau pasiteirauti, koks to jėgos lauko generatoriaus maitinimo �altinis? Jis gi portatyvinis, tiesa?

��Generatoriaus maitinimo �altinis � fuzijoninis įrenginys, stovintis mieste,�� atsiliepė Sakalas. � Suprantu, apie k� galvojat. Gaila, bet nieko nei�eis. Mums irgi dingtelėjo tokia mintis. Sunaikinsi fuzijoninį įrenginį, ir laukas i�nyks, teisingai? Bėda ta, kad oro uoste stovi dar vienas fuzijoninis įrenginys, mūsų asmeninis. Jie tu�tuojau j į prijungs, ir baigtas kriukis. Tie niek�ai visk� susigrobė. Karia t� su�inojo, papirkusi vien� Hotebo samdinį.

Stelas m�sliai linktelėjo ir pa�velgė į Komo.

��Na, �akai, k� pasakysi? �is pasakojimas man primena istorij� su mūsų sandėliu Envo planetoje.

Komo akimirkai susim�stė ir staiga pla�iai i�si�iepė.

��Velniai rautų, sere� Many�iau, mums gali i�degti.

Sakalas pa�velgė į vien�, paskui į kit�, stengdamasis suprasti jų pokalbio esm�.

��Kas gali i�degti?

��Na, prie� por� metų, � paai�kino Stelas,�� mums visi�kai atsitiktinai pavyko susipa�inti su viena tų portatyvinių generatorių ypatybe. Įsigijome vien� tokį norėdami sukurti jėgos lauk� aplink atsargų sandėlį Enve IV, kad jo nei�grobstytų tenyk��iai plė�rūnai. Ir staiga, ne�inia kodėl, fuzijoninis įrenginys pradėjo kvailioti. Konkre�iai � gaminti perteklin� energij�. Galingumas vis augo ir augo, ir galų gale mes i�sigandome, kad generatorius papras�iausiai susprogs, o drauge su juo į druzgus i�tik�ime ir mes patys. Ta�iau nieko baisaus nenutiko; tiesiog jėgos laukas ūmai i�siplėtė visu perimetru ir ma�daug dviem tūkstan�iais pėdų vir�ijo numatyt� maksimum�. Vėliau mes i�siai�kinom, kad generatoriaus konstrukcija saugumo sumetimais numato jėgos lauko plėtim�si, gerokai pranokstantį maksimumo ribas,�� kaip sykis tokiam atvejui, kaip mūsi�kis. �inoma, jeigu lauk� maitinsi energija pernelyg ilgai, jis galų gale susprogs i� tiesų.

��Na, ir kas?�� paklausė Sakalas.

��Ogi tas,�� atsakė Stelas,�� kad jėgos laukas plėtėsi ne lėtai, o �uoliu. Taipjau nutiko, kad �io proceso metu jis u�griebė kelis gyvūnus, kuriuos Enve vadina galvijais. Girdėjote apie tokius? Ne? Na, jie sveria apie tris tonas, o jų būdas ar�esnis, nei Lintiano gyva�ių. Netikėtai atsidūr� lauko viduje ir, matyt, gav� padorų statinės elektros smūgį, gyvūnai tiesiog pa�ėlo. Po de�imties minu�ių mūsų atsargos atrodė it s�vartynas.

Sakalas kurį laik� niauriai spoksojo į Stel�, stengdamasis suvokti, kaip papasakota istorija gali būti susijusi su jo brigados padėtimi, o paskui garsiai d�iaugsmingai nusijuokė.

��Na, �inoma! Mes i�rikiuosime savo �mones visu jėgos lauko perimetru, ma�um� spustelsim fuzijoninį miesto generatorių, laukas i�siplės, ir mes atsidursime viduje. Generole, jūs genijus! Jeigu mums pavyks, aviabrigada jūsų.

Tai svarbiausia, pagalvojo Stelas, �ypsodamasis ir keldamas stikl� drauge su visais likusiais.

��Siūlau tost�, � i�kilmingai paskelbė Sakalas. � U� nepriekai�ting� mūsų plan�!

Ta�iau po paros, susikūprin�s tamsoje pa�iame jėgos lauko pakra�tyje ir jausdamas, kaip per kakl� varva nei�vengiamas Endo lietus, Stelas pradėjo abejoti savo plano nepriekai�tingumu. Kas bus, jei �is generatorius sureaguos kitaip? Kas, jei jėgos laukas liuoktels ne vir� jų, o pereis kiaurai? Į galv� lindo daugybė min�ių, viena prastesnė u� kit�. Bulius �tromas visuomet sakydavo, kad Stelas pernelyg jau mėgsta nerimauti be reikalo. �Paklausyk, sūneli, daugiau nei pusė pergalingų karų � gryniausios sėkmės dalykas. Priimk visų geriausi� sprendim�, kokį tik gali, ir nusiramink. Toliau viskas priklausys nuo sėkmės, o jei taip, ver�iau negai�k laiko, berg�d�iai nerimaudamas, o nuveik k� nors naudingesnio. Pavyzd�iui, i�lenk taurel� ar pasisuk apie moterį�.

Stelas nusi�ypsojo. K� jis �ia veikia, u�uot �suk�sis apie moterį�? �Stengiuosi i�likti gyvas�, � kreivai �yptelėj�s, atsakė pats sau. Ir apmirė, uosdamas or�, ar nepadvelks cigaretės dūmais ir tepalu, įsiklausydamas, ar nepasigirs ginklų �vangesys ir batų gurg�desys per �virg�d�. Visa tai, �inia, smulkmenos, ta�iau smulkmenos, nuo kurių gali priklausyti gyvybė. Nieko. Tik drėgno nakties oro kvapas, tik monotoni�kas jėgos lauko gaudesys. Kai tik jis pranyks, vadinasi, Komo su Samanta u�grobė fuzijoninį miesto įrenginį. Jis vylėsi, kad Sem neprikrės kvailys�ių. Nors retsykiais ta patrakėlė tiesiog varydavo generol� i� proto, Stelas ir toliau puoselėjo jai kuo �il�iausius jausmus. Ta mintis jį privertė prisiminti Olivij�.

Jis jau suprato, kad myli t� moterį. Jos plaukai, jos akys, jos �varios, �velnios odos kvapas, net tyki aimana artumo minut� � viskas, viskas virto neįkainojamais prisiminimais, kuriuos Stelas retsykiais i�traukdavo į dienos �vies�, kad vėl ir vėl su malonumu juos i�gyventų. Dabar jis pagaliau turi u� k� kovoti � ne tik u� brigad�. Kai Stelas gyveno su Samanta, ji vis vien liko brigados dalimi, dalimi reikalo, kuriam jis atidavė savo gyvenim�, ir �ia prasme jo paties aidu. Generolas nusi�ypsojo. Pirm�kart per ilgus metus viskas įgavo prasm�. Nepaisant visų sunkumų, su kuriais tenka kovoti dabar.

Akimirkai kilstelėj�s galv�, jis i�vydo jėgos lauko mirguliavim�, pastatų siluetus anoj jo pusėj ir miglotus Hotebo sargybinių �e�ėlius. Dirstelėj�s kairėn ir de�inėn, vos įstengė į�iūrėti nery�kias Sakalo ir jo pilotų figūras, taip pat susigū�usias po lietumi. Tie kosmoso klajūnai veikia netgi labai neblogai. Stelas vėl prigludo prie �emės, pasirengdamas kantriai laukti. Sem ir Komo � puiki komanda; gali būti, kad būtent �i� akimirk� jiedu jau pasiekė fuzijoninį įrenginį.

��Tai sakai, �ia i�ties nerimta med�ioklė? � su�nyp�tė Komo, kreipdamasis į Samant�.

Jiedu tupėjo tamsiame akligatvyje prie�ais pastat�, kuriame stovėjo fuzijoninis įrenginys, ap�viest� ne pras�iau, nei pasimatymų namai �e�tadienio naktį. Visose svarbiausiose pozicijose stovėjo zordų sargybiniai, ir dar begalė jų tarsi be jokio reikalo �laistėsi netoliese.

��Na, kad ir kaip ten būtų, �itaip atrodė prie� trejet� valandų, � suku�dėjo Sem. � I� kur galėjau �inoti, kad naktį jie sargyb� padvigubins? Ir apskritai, kuo daugiau sargybinių, tuo įdomiau.

��Jūs visi�kai i�protėjote, ledi,�� suniurnėjo Komo.

��Nejaugi?�� su�nab�dėjo jinai. � Beje, ne a�, o tu susiruo�ei u�grobti puikiai saugom� jėgos įrenginį, padedamas pilotų, neturin�ių jokios ant�eminių operacijų patirties.

Nors laipsniu Samanta buvo vir�esnė u� Komo, jai net į galv� ne�ovė vaidinti vir�inink�. Tokios operacijos � jo, o ne jos kompetencijos sritis.

��Na, mes dar pa�iūrėsim,�� negarsiai atsakė vir�ila, nukreipdamas į pastat� naktinio matymo prietais�. � A� galiu ir atsisakyti �io darbo � ypa� su tokia suknista �valgyba. � Sem atsakydama tik prunk�telėjo. Vir�ila patylėjo, įdėmiai ap�iūrinėdamas objekt�. � �iaip ar taip, jie apmokyti nekaip. Raminanti aplinkybė.

��Tarsi mes geresni,�� piktd�iugi�kai pastebėjo Sem, linktelėjusi į pilotus, pasislėpusius tamsoje tolėliau nuo jų.

Komo įjos pastab� nesureagavo.

��Jei mes turėtume sunaikinti pastat�, viskas būtų labai paprasta. Bet kaip atsikratyti sargybos, nepa�eidus paties įrenginio, �tai klausimas?

Samanta akimirkai susim�stė.

��Gal koks dėmesį nukreipiantis manevras?

��O k�? Nebloga mintis. Tarkim, �okan�ių mergelių trupė.

� �ia gi zordai, kvailiuk. Jų �okan�iomis mergelėmis nesuviliosi. Ne, man �ovė kita mintis. Pasakyk vaikinams, kad �iūrėtų įdėmiai ir būtų pasireng�, � Samanta dirstelėjo į savo rankinį laikrodį. � Duok man de�imt minu�ių.

��Būk atsargi,�� suku�dėjo Komo, bet, kaip paai�kėjo, jis kreipėsi į tu��i� erdv� � Samanta jau i�tirpo naktyje.

Komo įtemptai sekė laikrod�io strėliukes. A�tunt�j� minut� jis perspėjo pilotus, devint�j� nuleido �almo antveidį. De�imt�j�.. nieko nenutiko. Ir vienuolikt�j� taip pat. Komo sunerimo. Dvylikt�j� tvykstelėjo akinantis pliūpsnis � į or� pakilo visai greta pastato palikta ma�ina. Komo �yptelėjo. Samanta visk� padarė teisingai. Prisivert�s kantriai laukti, jis �iūrėjo, kaip budintieji ėmė bla�kytis į visas puses, susidurdami tarpusavyje ir �kalbėdamiesi� �iuptuvais; kai kurie pradėjo �audyti. Tas faktas, kad sargybiniai nei�leido nė garso, reginiui suteikė fantasmagorinį atspalvį, paversdamas jį savoti�ka pantomima, vaizduojan�ia ka�koki� keist� stichin� nelaim�. Bet garsiai tre�kanti liepsna buvo neabejotinai reali. Kai sumai�tis pasiekė apogėjų, Komo mostelėjo pilotams, ir ataka prasidėjo.

I� prad�ių zordai net nesuvokė, jog �ia antpuolis. Figūros, bėgan�ios artyn besibla�kan�ios liepsnos fone, ma�ai kuo skyrėsi nuo jų bi�iulių, besikaunan�ių su ugnimi. Bet tuomet ka�kuris pilotas veriamai suklykė, ir zordai pagaliau susiprotėjo. Kalbėti jie negali, ta�iau klausa nesiskund�ia. Neleisdami sargybiniams atsitokėti, puolėjai atidengė ugnį, �ienaudami juos į kair� ir į de�in�.

Ir �tai Komo įsiver�ė į vidinį kiem�. Rankoje drebėjo granatsvaidis, vienas po kito tvyks�iojo u�taisai. Vir�ila nusikeikė, kai paskutinė granata pataikė į pastat�, nuversdama vis� i� purvo nulipdytų plytų blok�. De�inėje i�gird�s riksm�, Komo atsigr�ė ir i�vydo, jog vienas pilotas rai�iojasi �eme, nuo galvos iki kojų sk�sdamas liepsnose. Jo padėtis buvo bevilti�ka, ir kitas pilotas nu�ovė nelaiming�jį.

Zordai palaipsniui atsitokėjo. Prasidėjo rimta kova. Jie naudojosi visais keturiais �iuptuvais, tad kiekvienas virto dviem �auliais. Prie ant�eminių susirėmimų neprat� pilotai virptelėjo. U�simet�s ant nugaros i�tu�tėjusį granatsvaidį, Komo stvėrė abu pistoletus ir suriko:

��Pirmyn! Tas, kuris vidun įsiver� paskutinis, visiems stato i�gerti!

Pergalingai �aukdami, pilotai puolė �turmuoti pastato, Masteliais prasvilindami gynėjų kūnuose juodas skyles; zordai krito, atvėr� bumas nebyliam �auksmui. Į Komo pataikė dusyk, ta�iau �arvuotas apsauginis kostiumas atlaikė � kaip paprastai. Pistoletų �ūviais vir�ila nukovė abu �aulius � vien� priekyje, kit� kairėje.

Galiausiai pilotai įsiver�ė į pastat�. Viduje sargybinių buvo nedaug. Jie mėgino pasiprie�inti, ta�iau krito nukauti ar sustingdyti staneriais. Galimos kontratakos atvejui Komo i�rikiavo savo �mones aplinkui pastat�, o pats leidosi ie�koti valdymo centro. Surado jį ir, įėj�s vidun, visų pirma i�vydo du kūnus � vienas tysojo ant grindų, o kitas kabojo ant valdymo pulto. Greta stovėjo i�si�iepusi Sem. I�jos pistoleto vamzd�io dar teberūko dūmai.

��Kaip miela, kad nusprendei �ionai u�sukti,�� pabrė�tinai nerūpestingai tarstelėjo jinai.

Komo nusteb�s palingavo galv�.

��Baik vaipytis, ver�iau eik vadovauti sargybai,�� suniurzgė jis.

��Man irgi d�iugu tave matyti,�� �ypsodamasi atsakė Samanta ir i�ėjo.

Komo atsigr�ė į didelį, �iburėliais mirksintį valdymo pult� su galybe klavi�ų bei mygtukų. Jam visa �i įranga tebuvo tamsus mi�kas. Laimei, vienas pilotas, dar visi�kai jaunas vaikinukas cherubino veidu, tarsi nu�eng�s i� ba�ny�ios skliautų, bet visgi savo s�skaitoje turintis a�tuonis sunaikintus prie�o laivus, pasirodė bes�s dar ir kvalifikuotas jėgos įrenginių srities in�inierius. Prie� operacij� jam buvo grie�tai įsakyta į kautynes nieku gyvu nesivelti. Dabar Komo įsakė j į pakviesti. Pilotas numetė nukauto sargybinio kūn� �emėn ir įsitaisė atsilaisvinusiame krėsle. Nervingai tre�kindamas pir�tų s�narius, jis kurį laik� susikaup�s studijavo pult�, o paskui ėmėsi darbo, spaudydamas klavi�us tiksliais, apgalvotais judesiais.

��Stebėkite �į daikt�, � jis parodė į ilg� �vytintį vamzdį, horizontaliai įtaisyt� vir� valdymo pulto. Jam be�nekant, �viesa vamzdyje pradėjo judėti i� de�inės į kair�, �alsvas jos atspalvis pagelto. � Puiku,�� trumpai tarstelėjo pilotas. � Prasideda!

Jo pir�tai vėl nubėgo klavi�ais. Ūmai �viesa vamzdyje įgavo raudon� atspalvį. Tuo pat metu pasigirdo avarinės sirenos kauksmas � �enklas, jog agregatas dirba perkrovos re�imu.

��Na, �tai ir viskas, vir�ila,�� tarė pilotas. � Mūsi�kiai arba jau lauko viduje, arba nebegyvi. �iaip ar taip, metas pristabdyti �i� ma�yl�, antraip ji gali i�tik�ti į gabalėlius.

Komo pritardamas linktelėjo. Jis mėgino įsivaizduoti, kaip sekasi Stelui.

Stelui atrodė, kad jis pasmerktas am�inai klausytis �velnaus jėgos lauko gaudesio. Todėl, kai tas netikėtai nutilo, generolas net nei�syk sureagavo. Vie�patie� Pavyko! Jis pa�oko ir suku�dėjo:

��Lauko nėra� Eime!

Abipus jo i� �e�ėlio i�niro pilotai ir puolė į priekį. Nubėg� penkiasde�imt pėdų, ��jie vėl i�sitiesė ant �emės.

Dabar oro uosto teritorijos pastatai tarytum priartėjo. Pro pusiau i�dau�ytus langus liejosi ry�ki �viesa, girdėjosi silpni zordų muzikos ir �monių kalbos garsai. Dėl ka�kokios prie�asties sargybinių buvo nedaug, o ir tuos, regis, labiau domino tarpusavio pokalbiai, nei tiesioginės pareigos � stebėti, kad niekas neįsibrautų į aerouosto teritorij�. Matyt, jėgos laukas įteigė jiems apgauling� saugumo pojūtį. Stelas apsidairė ir pamatė, kaip u� kelių jardų tysantis Sakalas kilstelėjo auk�tyn nyk�tį. Stelas ir toliau gulėjo nejudėdamas, laukdamas sargybinių reakcijos, bet nieko nenutiko. Gal jie pernelyg atsipalaidavo, o gal �ia sp�stai. Pernelyg jau skland�iai viskas vyksta. Jis palaukė dar minut�, dar dvi�

Ir kai jau ketino įsakyti pilotams dar sykį pulti į priekį, vieno pastato durys ūmai atsilapojo. Nuo neteptų kilpų girg�desio Stelo �irdis krūptelėjo ir ėmė dau�ytis it pa�ėlusi. Du �monės ir zordas i�ėjo laukan ir skubiai nu�ingsniavo link kito pastato.

��Na, kas per idiotai tame mieste,�� prabilo vienas sargybinis.

��Jie ten u�migo, ar k�?

Zordas atsakė gestais, ir antrasis �mogus pritardamas linktelėjo.

��Taip. Tikriausiai ka�kas per klaid� padidino generatoriaus galingum�. Mes papras�iausiai susisieksime su jais per racij� ir įsitikinsime, kad viskas gerai.

��Na, ne�inau,�� abejodamas atsiliepė pirmasis. � Kodėl tokiu atveju pas mus nedega pakilimo-nusileidimo juostos �iburiai?

Stelas �yptelėjo. �Ogi todėl, kad mes suradome jungiam�jį kabelį ir perpjovėme jį�, � pamanė jis. Vos tik trijulė dingo pastate, jis negarsiai �vilptelėjo. Pilotai pa�oko ir metėsi pirmyn. Drėgme persisunkusi �emė slopino �ingsnius. Atsargum� pamir�� sargybiniai krito vienas po kito, paraly�iuoti stanerių �ūviais. Jais pasirūpins vėliau. Įveik� sargyb�, pilotai nuskubėjo prie pastato, kuriame kalėjo Sakalo �monės.

Bet �ia jie sutiko du sargybinius, kurie, kad ir kaip keista, buvo pasireng� viskam. Pastebėj� artyn skuban�ius pilotus, jiedu įsmuko vidun ir u�sirakino. Stelas davė �enkl� Sakalui, ir tasai blasteriu i�degino spyn� drauge su įspūdingu durų gabalu. Stelas kojos spyriu i�vertė duris, pasilenkė ir kūlvirs�ia nusirito į priekį. Kai pakilo, vir� jo galvos tvykstelėjo �ydras �aibas, i�degin�s sienoje juod� skyl�. Stelas staigiai atsigr�ė ir dukart i��ovė, nublok�damas sargybinį zord� į sien�. Tasai nuslydo �emyn, jam i� paskos nusidriekė purpurinis lipnaus kraujo pėdsakas.

Antr�jį sargybinį Sakalo blasteris papras�iausiai perrė�ė pusiau.

��Daug purvo, u�tat u�tikrintai,�� kreivai �yptelėjo Stelas, �velgdamas į perpjaut� kūn�.

��Rezultatas, �tai kas svarbiausia,�� atsakė Sakalas.

Tuo tarpu jo pilotai i�lau�ė antr�sias suris ir i�vadavo savo

įkalintus draugus. Ūmai Stelas ir Sakalas atsidūrė tarp besi�ypsan�ių pilotų bei technikų, kurie tap�nojo jiems per nugaras ir kalbėjo visi kartu. Suprasdamas, jog Hotebas netrukus atsiųs pastiprinim�, Sakalas ėjo nuo vieno prie kito, kiekvien� apglėbdamas ir tuo pa�iu perduodamas jam įsakym�. Praėjo kelios minutės, ir patalpoje beliko tiktai jis pats ir Stelas; aviabrigada ruo�ėsi startui. Sakalas i�tiesė Stelui rank�.

��Dėkui, generole. Mes liekame jums skolingi.

��Ir a� neprie�taraudamas atsiimsiu skol�, � �ypsodamasis atsakė Stelas. � Turiu pasakyti, kad jūsų vaikinai, tegul ir kosmoso klajūnai, bet ant �emės veikė netgi labai pagirtinai.

Sakalas nusijuokė.

��Dar kart� dėkoju, generole. Labai malonu i�girsti tokį kompliment� i� pėstininko lūpų. � Jis apsi�valgė: � Na, pakaks mudviem �ia plepėti� Eime.

Jiedu petys petin �engė į naktį. T� pat akimirk�, tarsi mostelėjus burtų lazdele, lietus liovėsi, ir tir�tame debesų sluoksnyje susidarė pro�vaistė. Stelas �ypsodamasis pa�velgė į �vaig�des. Nuo �iol viena i� jų tapo jo namais.

Rupas su did�iausiu pasitenkinimu stebėjo, kaip senatoriai vienas po kito u�siregistruoja ir sėdasi į savo krėslus. Galvos skausmas dėl kiekvieno �ingsnio, intrigos, baimė � visa tai po poros minu�ių liks praeity. O kas bus toliau? Turtai, �lovė, vald�ia� Viskas, ko tik jis pageidaus. Senatorius tiesiog netvėrė savam kaily.

Oliveris ir Olivija Kastenai u�siregistravo ir u�ėmė savo vietas u�pakalinėje salės dalyje. Atkreipusi dėmesį, kad tėvas atrodo labai pavarg�s ir sunerim�s, Olivija paklausė:

��Ar k� nors �inai apie �ios neeilinės sesijos prie�astį?

Oliveris suraukė antakius.

��Ne, brangioji. Austinas �aid�ia ka�kokį �aidim�. Apgailestauju, bet reglamentas leid�ia su�aukti neeilin� sesij�, nepaai�kinus prie�asties. Rupui tereikėjo gauti ketvirtadalio deputatų pritarim�. Kaip �inai, jo valioje ir yra daugma� tiek ki�eninių senatorių. Dabar mums belieka palaukti ir pamatyti.

��Ir visgi a� nesuprantu, kojis siekia? Ko tikisi?�� toliau kamantinėjo Olivija. � Bet kuris pasiūlymas gali būti patvirtintas tiktai balsavimu, o nepriklausomieji tvirtai stovi mūsų pusėje. Jis negali laimėti.

� �inau, brangioji,�� paniur�s atsakė tėvas,�� bet �iuo metu Stelo �ia nėra, ir, ko gero, būtent tokiam atvejui Rupas prilaikė rankovėj kokį nors įstatyminį triuk�. �i�nakt a� vos nei�kvai�au, be atvangos skaitydamas mūsų įstatymus ir mėgindamas suprasti, kokias pinkles mums ruo�ia Austinas, bet taip nieko ir nesugalvojau, ta�iau esu tikras, jis ka�k� rezga. � Oliveris gū�telėjo pe�iais ir pabandė nusi�ypsoti, bet jam nieko nei�ėjo.

Tėvo �od�iai Olivijai priminė apie Mark� Stel�. Gaila, kad jo �ia nėra. Sunku pasakyti kodėl, ta�iau jinai buvo tikra, kad, jei Stelas nebūtų i�skrid�s, Rupas nieko nemėgintų daryti. Nuo �ios minties ji pajuto vidin� tu�tum�, tarsi Markas būtų i�sigaben�s ka�koki� jos dalel�, apie kurios buvim� iki pirmosios jų nakties viloje Olivija nė nenutuokė. Tuomet u� neabejotinos Stelo jėgos mergina pajuto stulbinantį �velnum� ir jautrum�. Gulėdama mylimojo glėbyje, ji klausėsi pasakojimų apie kari�kio gyvenim�, apie brigad� ir apie nuog�stavimus, kuo ji galėjo pavirsti, nuolatos �udydama be prie�asties, prarasdama pagarb� bei savigarb�. Gi Olivija pasidalino su juo svajonėmis apie Friholdo ateitį. Palaipsniui jų viltys bei siekiai pradėjo tekėti viena kryptimi, įgaudami bendro tikslo form�. Dabar, sėdėdama senato salėje, Olivija neju�ia pakėlė akis į lubas, kurias puo�ė �lovingos Friholdo ateities paveikslai. �Galbūt viskas taip ir bus,�� pagalvojo jinai. � Drauge mes galime pasiekti, kad mūsų svajonės virstų tikrove�.

Senatorius Vitmanas, auk�tas, lieknas juodaplaukis �mogus, papra�ė visus laikytis tvarkos.

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai. �i sesija su�aukta senatoriaus Rupo reikalavimu. Laikydamasis mūsų reglamento, jis pateikė ketvirtadalio senatorių para�us � jie pritaria, jog toks susitikimas būtinas. Pristatau jums senatorių Rup�.

Ant pakylos u�kopė Austinas Rupas. Jam u� nugaros savo am�inu ritmu pulsavo ir putojo upė, tarsi įrėmindama �mogaus figūr� savo galybe bei jėga.

��Ledi ir d�entelmenai, gerbiami senatoriai. Visų pirma leiskite atsipra�yti u� netikėt� i�kvietim� ir kitus nepatogumus, kuriuos jums suteikė �is susitikimas. Bet, esu tikras, jis būtinas. Kaip �inote, pas mus prasidėjo keisti laikai, vyksta neįprasti dalykai. A� tvirtinu, jog tokie laikai ir tokie įvykiai kartais ver�ia priimti ne menkiau keistus bei neįprastus sprendimus � sprendimus, neįkandamus silpniems ir trumparegiams. Jie reikalauja novatori�ko po�iūrio, i�stumia priekin nauj� lyderį, sugebantį ir turintį dr�sos veikti.

Rupas nutilo, �velgdamas vir�um susirinkusiųjų galvų, tarsi regėdamas t�, ko negalėjo regėti jie. Paskui jo �vilgsnis slystelėjo �emyn, ir Austinas t�sė savo kalb�:

��Ne taip seniai a� radau tokį sprendim� ir turėjau dr�sos veikti. � Per sal� nuvilnijo nepatiklus �urmulys. Rupas pakėlė rank� ir nusi�ypsojo, kantriai laukdamas, kol visi nusiramins. � Pra�au, leiskite man u�baigti. U�kopti į tribūn� mane privertė mūsų planetoje susiklos�iusios ekstraordinarinės aplinkybės ir akivaizdus senato nesugebėjimas adekva�iai į jas reaguoti. Visi�kai ai�ku, kad mums reikalinga visapusi�ka egzistuojan�ios valdymo sistemos reorganizacija, kad mūsų vyriausyb� turėtų pakeisti kita � tokia, kuri įstengtų įveikti kriz�.

� �ito jau per daug!�� su�uko Kastenas, pa�okdamas i� krėslo ir piktai �aibuodamas akimis. � �į kart� jūs persistengėte, Austinai. Sargyba! Suimkite senatorių Rup� kaip i�davik�!

Salė tarytum susprogo � visi senatoriai �aukė vienu metu, neklausydami vienas kito, stengdamiesi kuo grei�iau prane�ti aplinkiniams savo asmeninį po�iūrį. Pagyven�s sargybos vir�ininkas su dviem savo �monėmis jau buvo pakeliui link Rupo, kai ūmai visi trys sukniubo, suvarpyti kulkomis. Kai �ūvių griausmas nutilo, salėje įsivie�patavo kapų tyla. Nepajėgdami patikėti savo akimis, senatoriai �valgėsi tai į ant grindų tysan�ius kūnus, tai į dvylika Ronų Imperijos karių, it per stebukl� pasirod�iusių i� avarinių i�ėjimų. Jie į�engė vidun ir apmirė � dvylika abejingų demonų, � �velgdami į senatorius pro savo automatų taikiklius. Visi buvo sukrėsti, niekas nejudėjo, nes suprato, kad menkiausias krustelėjimas tolygus savi�udybei. I�oriniuose koridoriuose pasigirdo prislopinti kautynių garsai � ronie�iai susidorojo su likusiais sargybiniais. Netrukus pavojaus signalas nutilo, ir ateivių kariai u�ėmė visas pagrindines pozicijas.

Rupas �iūrėjo įjuos, mėgaudamasis savo vald�ia ir galybe.

K� gi, senatoriai gavo, ko nusipelnė. Jis davė jiems patarim�, suteikė galimyb� juo pasinaudoti, ta�iau jie Austino neklausė. Tad tegul dabar u� tai sumoka. Rupas nusi�ypsojo.

��Prisiekiu Dievu, tu u� visk� atsakysi, �lyk�tus i�davike!�� su�uko Kastenas, ver�damasis i� Olivijos glėbio.

Daugiau jis nebepasakė nieko � vienas ronie�ių karys pri�oko prie prezidento i� u�nugario ir smogė jam per galv� automato buo�e. Kastenas susmuko į krėsl�, Olivija tu�tuojau palinko prie tėvo.

Rupas apsimestinai apgailestaudamas palingavo galv�:

��Susimildami, supraskite, mums visi�kai nereikalingos naujos aukos. Atsipra�au, kad teko griebtis prievartos, bet� Kartais ji nei�vengiama � vardan auk�tesnio tikslo. Dabar kaip sykis toks metas. Patikėkite, ronie�ių pasirodymas negali būti nerimo prie�astis. Atvirk��iai. Jie �ia, kad padėtų mums. Tiktai jų padedami mes sugebėsime i�vengti siaubingo kraujo praliejimo. Manote, piratai drįs mus puldinėti su�inoj�, kad mus globoja Antroji Ronų Imperija? Esu tikras, kad ne. Kas i�vijo piratus paskutiniojo antpuolio metu? Gal samdiniai? Ne, �lovingoji ronie�ių laivų eskadrilė, pasirod�iusi lemiam� akimirk�. Dabar norė�iau, kad jūs i�klausytumėt Antrosios Ronų Imperijos karinink�, t� patį, kuris įsakė tiems laivams atskubėti pagalbon. Jis jau kurį laik� gyvena Friholde, pa�ioje generolo Stelo panosėje, laukdamas progos mums padėti. Taigi turiu garbės pristatyti jums Klano vad� Fig�. Įdėmiai klausykitės, k� jis pasakys, elkitės taip, kaip jis pra�o, ir viskas bus puiku.

Rupo �od�iai beveik nepasiekė Figo s�monės. Jis sustingo tamsoje u� senatorių nugarų, gro�ėdamasis upe; taip stovėjo nuo pat tos akimirkos, kai į�engė į sal�. Jam dar niekada neteko matyti nieko nuostabesnio u� �i� up�. Ranka tolyd�io lytėjo lūpas, atlikdama tradicinį i�tikimybės ir pagarbos gest�. Ten, kur gimė ir vystėsi jo rasė, pasaulyje, vadinamame Tikraisiais Namais, pakako nusispjauti į deln�, kad seilės beveik akimirksniu i�garuotų nuo sekinan�ios kaitros. Gi �ia jis �avėjosi reginiu, nuo kurio svaigo galva, ir �irdį perpild� jausmai ver�te ver�ėsi i�silieti laukan. Netikėtina upės galia ir jos gro�is pranoko visk�. Stovėti ir �velgti į �ventojo skys�io tėkm� beveik tolygu pa�inti Diev�. Veikiausiai Taryba nuspr�s suteikti �iai planetai mil�ini�kos

�ventyklos status�, ir Figo broliai leisis į tūkstan�ių �viesme�ių kelion� per erdv� vien tam, kad nusilenktų įsikūnijusiam Dievui.

Rupas atsikosėjo.

��Klano vade Figai?

Senatorius sutriko; visos giliai paslėptos baimės staiga atgijo ir i�plaukė pavir�iun. Visų labiausiai jis baiminosi, kad Figas ka�kokiu būdu pa�eis jų susitarim�, paversdamas Rup� atpirkimo o�iu.

Figas neįtikėtinomis valios pastangomis atplė�ė akis nuo upės ir prisivertė grį�ti į realyb�. Jis nu�ingsniavo tarpueiliu �emyn, per�engė nukaut� sargybos vir�inink�, tarsi jis būtų tik tu��ia vieta, ir u�kopė ant pakylos. Rupas nervingai at�oko į �alį ir sustojo pa�iame pakra�tyje, kaip įmanydamas toliau nuo ateivio. Kurį laik� ronietis stovėjo tylėdamas, ap�iūrinėdamas auditorij� ir stengdamasis įvertinti prie�ais sėdin�ių senatorių nuotaik�. Jis sugai�o daug laiko, per�iūrinėdamas holografinius �monių įra�us, visais niuansais tyrinėdamas jų veidų i�rai�k�, judesių kalb�, drabu�ius ir papuo�alus. Dabar u� tas pastangas jam atlyginta. Visuose veiduose Figas regėjo siaub�, sumai�tį, įnir�į ir kartėlį. Gerai. Būtent tas, ko reikia.

��A� nustatau tokias taisykles,�� pradėjo Figas. � Pirma. Tas, kuris pasijudins be leidimo, mirs. � Jam prabilus, kariai vargais negalais atplė�ė akis nuo upės ir atsigr�ė į �mones. �ventasis skystis visus juos veikė hipnoti�kai. �iaip ne taip sutelk�s dėmesį, Figas t�sė: � Antra taisyklė. Tas, kuris prabils be leidimo, mirs. Ir tre�ia. Visi asmeniniai ginklai turi būti tu�tuojau sudėti tarpueiliuose.

Ginklų perdavimas truputį sutrikdė salėje vie�pataujan�i� tyl�. Kariai nedelsdami surinko nedidelį arsenal�. Figas neabejojo, kad kai kurie senatoriai nuslėpė ginklus, ta�iau krat� nusprendė atidėti. Dar ne metas. Krata galėjo susilpninti jo psichologinį poveikį �monėms.

Kai ginklus i�ne�ė, Figas prabilo vėl:

��Jei prireiks, ateityje bus skelbiamos naujos taisyklės. Dabar a� noriu kreiptis į tuos, kurių �ioje salėje i� tiesų nėra, kurie dalyvauja tik elektroninių priemonių dėka,�� jo akys nuslydo eilėmis, tai �en, tai ten stabteldamos prie pusiau perregimų hologramų, atstovaujan�ių fizi�kai nesan�ius senatorius. Kai kurios jau pranyko � veikiausiai puolė organizuoti kokį nors pasiprie�inim�. Labai svarbu įtikinti tuos, kurie dar liko salėje, kad tokie mėginimai beprasmi�ki. � �ia esan�ių �monių gerovė visi�kai priklauso nuo jūsų. Artimiausiu laiku a� duosiu visus reikiamus nurodymus. Jie turi būti įvykdyti nedelsiant. Pa�eidėjų laukia mirtis.

Netikėtai Figas parodė į antroje eilėje sėdin�i� moterį su kruop��iai su�ukuotais �ilais plaukais. Trinktelėjo �ūvis, ir jos galva sprogo, aptėk�dama aplinkinius kraujo bei smegenų purslais. Viskas nutiko taip staiga, kad greta sėdintys senatoriai net nespėjo at�lyti.

��A� tik pademonstravau, kad kalbu rimtai,�� �altakrauji�kai parei�kė Figas.

Rupas nusigr�ė nuo moters kūno. Atsitiktinumo valia ji buvo viena i� kar��iausių jo �alininkų. Akimirkai Austino akys susitiko su Kasteno akimis, ir i�davikas kone fizi�kai pajuto veriantį prezidento �vilgsnį. Jame liepsnojo neapykanta, kuriai nereikėjo �od�ių. Kastenas krūptelėjo, tarsi norėdamas pakilti, ir Olivija stipriai apglėbė jį rankomis.

��Dabar,�� t�sė Figas,�� a� noriu prane�ti jums kai k� svarbaus apie savo gentainius. Skirtingai, nei jūs, mes nesam bereikalingos prievartos �alininkai. Mirtis, kurios liudininkais tik k� tapote, buvo nei�vengiama, ji įrodė, kad mane turite vertinti rimtai, ir tuo pa�iu i�gelbėjo daugelį kitų gyvybių. Mano valioje sunaikinti absoliu�iai visus planetos gyventojus, bet a� to nedarysiu � tiems, kurie pageidaus, leisiu i� jos i�vykti, pasiėmus tiek, kiek įstengs pane�ti. Antrosios Ronų Imperijos globoje pasiliks ribotas savanorių skai�ius. Jie bus specialiai apmokyti ir vėliau u�ims administracinius postus tuose �monių pasauliuose, kuriuos mes nuspr�sime įjungti į savo Imperijos sudėtį. Norintys gali u�sira�yti pas senatorių Rup�.

Vienas senatorius, stambus vyri�kis, sėdintis vidurinėje eilėje, nusispjovė į tarpueilį, tokiu būdu i�reik�damas savo po�iūrį į gyvenim� Antrosios Ronų Imperijos globoje ir, ai�ku, į �u�sira�ym� pas senatorių Rup��. Ronie�iai sureagavo akimirksniu � jo g�lva i�ti�ko į k�snelius, o kūnas griuvo į priekį ir nuslydo tarp krėslų.

��A� �inau, kad jūsų rasės atstovams spjūvis yra savirai�kos forma, tolygi �od�iams,�� �altai pakomentavo įvykį Figas. Jis nepridūrė, kad ronie�iai spjūvį laiko tokiu rimtu į�eidimu, jog kario reakcija veikiausiai buvo perdėm automati�ka. Jį vadas nubaus vėliau. � O dabar klauskite man�s įdėmiai, a� du kartus nekartosiu�

Figas pradėjo dėstyti savo plan� apie �monių evakuacij� i� Friholdo. Ronie�ių karininko į�ūlumas Olivij� apstulbino. Tas planas įpareigojo �mones ne tik atlikti visus su evakuacija susijusius darbus, bet ir apmokėti visas i�laidas. Evakuacij� organizuos ir tikrins tie senatoriai, kurių dabar salėje nėra; gi tie, kurie sėdi �ia, bus sulaikyti kaip įkaitai. Pirmiausiai Frihold� turės apleisti brigada ir savanoriai, paskui vyriausybė ir civiliai tarnautojai. �Tokiu būdu,�� niauriai pastebėjo Olivija,�� Friholdas beveik i�syk liks be vadovybės�. Galimybė organizuoti pasiprie�inim� prakti�kai prilyginta nuliui, kas, be abejo, padės Figui lengviau pasiekti norim� tiksl�. Ir nepaisant visko, k� jis kalbėjo anks�iau, darėsi ai�ku, jog daugelis mokslininkų bei technikų bus per jėg� sulaikyti planetoje � �iaip ar taip, kuriam laikui. Veikiausiai tol, kol apmokys ronie�ių technikus i�gauti ir panaudoti termium�.

�atlai turės nugabenti �mones į transportinius brigados laivus, o transporteriai nuskraidins evakuojamuosius ten, kur tie panorės. �Vargu ar kam labai norėsis mus priimti�, � liūdnai pagalvojo Olivija. Kadangi trys brigados transporteriai nepajėgs i�gabenti visų friholdie�ių � planetoje gyveno ma�daug keturi �imtai tūkstan�ių �monių, � Figas parekomendavo pasisamdyti lainerius ar kitokius didelius laivus, o apmokėjimui leido pasinaudoti visomis turimomis i�gryninto termiumo atsargomis.

Figo savikliova Olivij� stulbino � juk neteko abejoti, kad, bent jau �i� akimirk�, ronie�ių karininko �inioje buvo viso labo tik saujelė karių, kontroliuojan�ių senat�. Vadinasi, vargu ar jis i�ties galėjo sukliudyti �monėms termiumu pasinaudoti taip, kaip tiems norėsis. Ir visgi, duodamas savo �leidim��, jis kūrė iliuzij�, neva viskas yra jo valioje. �Ai�ku,�� m�stė Olivija,�� �ia ne kas kita, kaip �maik�ti realios grėsmės, blefo ir bravados kombinacija. Gerai suplanuota, puikiai apgalvota, ir visgi� Jam nieko nei�eis�. Olivija ne�inojo, kokiu būdu bus i�laisvinti senatoriai ir k� būtent darys Krasnovskis su Stelų, ta�iau neabejojo: planetos evakavimu jie neu�siims. I� visko sprend�iant, Figas i� anksto kruop��iai i�studijavo �mones, ir jo planas rėmėsi tų studijų rezultatais, ta�iau ronietis padarė kelet� rimtų klaidų. Olivija buvo tikra savo tėvo dukra, ir todėl jai buvo visai nesunku pamatyti, kur būtent suklydo ateivis.

Visų pirma, Antroji Ronų Imperija niekada iki galo nesupras to, kad �monių Imperija apskritai ir jos pasienio pasauliai � toli gra�u ne vienas ir tas pats. Nepaisant visų esamų įrodymų, ateiviai, matuodami �mones savo asmeniniu matu, atkakliai laikėsi nuomonės, neva �monija yra vieningas, sutelktas darinys. Tad kai Imperija leido piratams grobstyti pasienio pasaulius, ronie�iai �i� nuolaid� palaikė visos �monijos silpnumu.

Be to, begalinių susirėmimų su piratais metu ronie�iai veikiausiai pastebėjo, kad �emie�iai da�nai postringauja apie kiekvieno atskiro �mogaus gyvybės vert� (netgi jei jų veiksmai prie�tarauja �iam teiginiu), ir padarė i�vad�, kad �monės neleis pra�ūti savo gentainiams, jeigu �ito bus galima i�vengti. �Labai rimta klaida�, � kar�iai �yptelėjo Olivija.

Ir dar. Antr�j� Ronų Imperij� valdo Taryba, sprendimus priimanti konsensuso pagrindais. Be abejo, Figas senat� prilygino grubiai Tarybos analogijai ir manė, kad be jo �monės neįstengs priiminėti efektyvių sprendimų. Olivija vos nesusijuokė. �Viena pas mus i�ties gerai,�� pagalvojo jinai,�� mes be vargo galime apsispr�sti u� kitus�.

Remdamasi savo asmeninėmis sampratomis, Tūkstan�io Taryba suplanavo operacij�, kuri atrodė rizikinga, vertinant �monių matais, bet visi�kai pateisinama ronie�ių po�iūrių, patirties bei polinkių at�vilgiu. Jeigu viskas vyks sėkmingai, jie gaus patikusi� planet�, nepadar� visi�kai nieko, kas galėtų sukelti �monių Imperijos pasipiktinim�. �iaip ar taip, juk įsiver�imo nebuvo, ir nukentėjusiųjų ne tiek jau daug. Imperatorius pam�stys, pam�stys ir paklaus sav�s: ar verta stoti į brangiai kainuojantį kar� su Antr�ja Ronų Imperija dėl vienos vienintelės planetos? �inoma, ne. Ir netgi jei jų planas �lugs arba �monių Imperija sureaguos grie��iau, Tūkstan�io Taryba visuomet galės vis� atsakomyb� suversti Figui, apkaltindama jį bereikalingu uolumu ir apsiskai�iavimu. Pra�ome mums atleisti ir tarkime, kad incidentas u�glostytas. Olivija ne kart� lankėsi dvare ir �inojo, kad taip nutiko jau ne sykį.

Ji buvo tikra, jog ronie�ių planas �lugs. Tie, kurie yra u� �ios salės sienų, papras�iausiai negali leisti � ir neleis,�� kad jis i�degtų. Jie veikiau leis �ūti visiems, įkalintiems �ioje salėje, bet planetos neatiduos. Jais dėta, ji pasielgtų taip pat. Staiga mergin� persmelkė gilus liūdesys. Taip negarbinga! Pasaulyje tiek daug dalykų, dėl kurių verta gyventi. �Tiek to, nėra ko ink�ti,�� tu�tuojau tarė sau ji. � Kas lemta, to nei�vengsi, ir nėra prasmės sav�s gailėtis�. Olivija i�sitiesė ir prisivertė klausytis toliau.

Padar�s nedidel� pauzel�, kad auditorija galėtų suvir�kinti, k� i�girdusi, Figas t�sė:

��Tiems, kurie yra u� �ios salės sienų, a� duodu �e�ias dienas mano plano įgyvendinimui. �iam terminui pasibaigus, visi �ia esantys bus nu�udyti. Mano kariai saugoja pastat� i� i�orės. Be to, tarp jūsų yra senatoriaus Rupo u�verbuotų �nipų. A� tu�tuojau su�inosiu apie kiekvien� plan�, kiekvien� s�moksl�, nukreipt� prie� mane. � Figas toli gra�u nebuvo įsitikin�s, kad taip ir bus, ta�iau neabejojo psichologiniu tokio parei�kimo poveikiu. Jis pavaizdavo ka�k� pana�aus į �ypsen�, bet jo pastangos nesuma�ino salėje tvyran�ios įtampos. � Taigi, tikiuosi, jūs negai�ite laiko veltui, stengdamiesi i�vaduoti tuos, kurie sėdi �ia. Statydami �į pastat�, jūsų in�inieriai pasidarbavo i� peties. Jo sienas įveiktų nebent Imperijos laivynas. Tai viskas. Jūs girdėjote mano įsakymus, vykdykite juos.

Holografiniai nesan�ių senatorių atvaizdai vienas po kito i�nyko, kol galiausiai liko tik vienas. Be abejo, stebėtojas. Likusieji dirbs, nenuleisdami rankų, kad įveiktų �i� nauj� netikėt� kriz�. Figo įsakymas dar veikė � salėje niekas nepratarė nė �od�io. Kiekvienas liko akis į akį su savimi, įkalintas neįveikiamame asmeninių min�ių ir baimių kokone. O prie�ais juos tekėjo kaip tekėjusi didinga upė, stulbinanti savo galia bei energija, ir �viesa d�iugiai �oko bei �ėrėjo vandens pavir�iuje, tarsi juokdamasi i� �monių silpnumo.

Kelionė i� Endo praėjo be jokių nuotykių. Stelas ir Komo skriejo �Lizdu� drauge su Sakalu ir jo vaikinais. Samanta drauge su jais negrį�o � ji ma�uoju �valgybos laiveliu nuskriejo į Imperijos gilum� su nauja �valgybine misija. Dabar, kai Sakalai vėl atgavo savo perėmėjus, Endo vald�ia nė necyptelėjo � apsimetusi, neva visa, kas nutiko, ne jos reikalas. I�mintingas sprendimas, ypa� įvertinus, kad Sakalas ir jo pilotai su tenyk�tėmis oro pajėgomis galėjo susidoroti per kelias minutes. Bet Sakalas visgi nusiuntė Hotebui prane�im�, kuriame pa�adėjo gr��inti skol� � i�skai�iav�s nuostolius, kuriuos patyrė dėl priverstinių prastovų ir kitų su jomis susijusių i�laidų. Zordas neatsakė.

I�nir�s i� hipererdvės, �Lizdas� per racij� perdavė Stelo atpa�inimo kod�. Netrukus i� ��onos� atskriejo patvirtinimas � drauge su primygtinu pra�ymu tu�tuojau atvykti į laiv�. Po valandos Stelas jau sėdėjo u�pakalinėje vieno perėmėjo sėdynėje ir susi�avėj�s stebėjo meistri�kus Sakalo veiksmus � pilotas vikriai nuvairavo savo laiv� link ��onos� pakilimo-nusileidimo platformos ir nutupdė jį. Galiausiai slėgimas �liuzo kameroje ir i�orėje susilygino; Stelas atvėrė kabinos kupol� ir nubėgo trapu. Koridoriuje juos pasitiko kapitonas Ni�ita � jis atrodė, �velniai tariant, nelinksmas.

��Sveiki, generole. Gaila, kad negaliu nud�iuginti jūsų prane�imu, jog pas mus viskas puiku. Esu tikras, �monės taip pat apsid�iaugs, kad sugrį�ote.

Stelas �yptelėjo.

��Sveikas, Maikai. Jie apsid�iaugs dar labiau, kai su�inos, kad dabar mes turime oro pajėgas. Sakale, leiskite pristatyti jums Maik� Ni�it�.

��Nejaugi pats komandoras D�ekas Sakalas?�� apstulbo Ni�ita.

��Tas pats,�� �yptelėjo Stelas.

��Na, geriau ir būti negali,�� atsiliepė Ni�ita. � Sveiki atvyk� į mūsų laiv�, komandore. Jeigu mano �od�iai jums k� nors rei�kia� A� manau, jog anuomet su jumis pasielgė neteisingai.

��A�iū, kapitone,�� Sakalas paspaudė i�tiest� rank�, � bet negi jūs ne�inote, kad vyresnybė visuomet teisi? Tiesa, generole?

��Be komentarų, � nusijuokė Stelas.

Kai tik jie įsitaisė ��onos� kajutkompanijoje, jis paklausė:

��Na, Maikai, kokios problemos?

��I� prad�ių mus u�puolė piratai. Ir drauge su jais atskrido kai kas i� senų mūsų pa�įstamų.

Ni�ita prigesino �vies� ir įjungė holoprojektorių. Stelas i�vydo kautynių gyvenvietėje Du-Kartu įra��. Pastebėj�s Malik�, jis tvirtai sukando dantis ir pir�tais įsikirto į krėslo ranktūrius. Malikas stovėjo ant tanko �arvo ir rėkavo įsakymus; aplink jį �vilpė kulkos ir �yb�iojo energetiniai spinduliai. Ni�ita papasakojo, kaip klostėsi įvykiai ir kuo viskas baigėsi.

��Nespėjo i�sine�dinti piratai, kai vėl pasirodė ronie�iai� Bet �įsyk toli gra�u ne tam, kad mums padėtų.

Vaizdas pasikeitė. Stelas pamatė visk�, kas dėjosi senate,�� nuo i�ankstinio Rupo prane�imo iki Figo ultimatumo. Įra�� padarė vienas senatorius, kuris, laikydamasis pulkininko Krasnovskio nurodymų, persiuntė jį į brigados laivus.

Kai ekranas u�geso, kambaryje įsivie�patavo tyla, ir visų �vilgsniai nukrypo į Stel�. Jis sėdėjo, paskend�s savo mintyse. Generolas vėl ir vėl regėjo, kaip ronie�ių karys smogia Kastenui, kaip tasai parkrinta ir kaip prie jo palinksta sunerimusi Olivija. Velnias, velnias, velnias! Jam ir į galv� ne�ovė, jog �itai įmanoma. Iki �iol piratai niekada nepuolė sostinės, gi kalbant apie ronie�ius� Prakeikimas, i� kur jie apskritai atsirado? Stelas kreipėsi į Ni�it�:

��Ar aptikote ronie�ių laiv�?

Kapitonas papurtė galv�.

��Kol kas ne, sere.

��Kaip manote, kokiu būdu jie �ia atsidūrė?

��Tiksliai ne�ino niekas,�� atsakė Ni�ita,�� bet, i� visko sprend�iant, neapsiėjo be to �unsnukio Rupo� atleiskite, senatoriaus Rupo pagalbos. Matyt, jis paslėpė ateivius senate naktį prie� įvykį, o paskui atvedė avariniais koridoriais.

��Gal ir mes galime įsiskverbti į vidų kokiais nors koridoriais� pana�iais į tuos?�� pasiteiravo Stelas.

��Nemanau, generole,�� papurtė galv� Ni�ita,�� bet ver�iau paklauskite pulkininko Krasnovskio. Esu tikras, jo �monės jau suka galvas, stengdamiesi i�spr�sti �i� problem�.

��Tikriausiai,�� linktelėjo Stelas ir kreipėsi į Sakal�: � Kiek u�truksit, kol nugabensit mane į pavir�ių?

Tasai �yptelėjo.

��Ma�iau, nei kalnakasys i� asteroido, skubantis į pasimatymų namus.

Nepaisant slogios nuotaikos, Stelas nepajėgė i�tverti nenusijuok�s.

��Man tinka,�� jis atsistojo, ruo�damasis i�eiti, bet akimirkai stabtelėjo. � Tikiuosi, Krasnovskis neketina vykdyti tų beprasmi�kų reikalavimų?

��Nieku gyvu,�� niauriai atsiliepė kapitonas Ni�ita. � Pulkininkas jau i�siuntinėjo atitinkam� koduot� įsakym�. Bet tam atvejui, jei ronie�iai planetoje i�ties turi �nipų, jis i�vystė audring� veikl�. �od�iu, apsimeta, neva pakluso, o pats ie�ko būdo įsiskverbti į senat�.

Stelas linktelėjo:

��Dėkui, Maikai. Ir, susimildamas, būkit budrus. I� visko sprend�iant, veikiai �ia turėtų pasirodyti Ronų Imperijos laivynas.

Bet netrukus, vėl atsidūr�s Sakalo naikintuve, Stelas padarė i�vad�, jog didelės apimties įsiver�imo tikimybė labai menka. Kam tuomet visas tas cirkas su įkaitais? Ne. Jeigu būtų numatytas įsiver�imas, ronie�ių laivynas jau suktųsi aplink planet�. Vadinasi, jie blefuoja, mėgina i�pe�ti kai k� u� niek�. Jie gali nu�udyti įkaitus ir �ūti patys, bet tuo viskas ir apsiribos. Lengva pasakyti! Jis beveik girdėjo savo �od�ius, kuriuos be vargo galėjo i�tarti � kitoje vietoje ir kitu metu:

� �inoma, gaila, bet mes negalime atiduoti jiems planetos. Ir jei nėra kito būdo jais nusikratyti, vadinasi, teks ry�tis tam tikroms aukoms.

Lengva paskelbti nuosprendį tiems, kurių nepa�inojai, su kuriais niekada nesikalbėjai, nedirbai drauge ir, �inoma, nesidalinai meilės guoliu.

Kol laivas skraidino jį per Friholdo atmosfer�, Stelas m�stė apie Olivij�, apie tai, k� jai teko ir dar teks i�gyventi. �Taip, dalyvauti svetimose kautynėse,�� pagalvojo jis,�� nepalyginamai papras�iau�.

Po poros valandų generolas jau �ingsniavo link laikinos Krasnovskio vadavietės, įsikūrusios greta u�grobto senato pastato. Po svilinan�ia saule kepė kelios palapinės, pripu�iami kupolai ir netvarkingai sustatytos ma�inos � �tai ir visa vadavietė. Stelo uniforma labai greit permirko prakaitu. Sutikti kareiviai jį sveikino, atiduodami pagarb� ir tuo stebindami savanorius, kurie tik linkteldavo galvas. Pakeliui Stelas įdėmiai �valgėsi. �Labai svarbu gerai i�tyrinėti vietov�, sūneli,�� da�nai kartodavo Bulius �tromas. � Tai viena prie�astis, kodėl besiginantis yra prana�esnis u� atakuojantį�.

Kaip ir visi Friholdo miestai, Pirmasis stovėjo įduboje, kuri� suformavo viena did�iulė upė. Sprend�iant i� pavadinimo, �iandienos sostinė buvo pati pirma gyvenvietė ir, kaip dauguma senų miestų visuose pasauliuose, augo chaoti�kai, be jokio ai�kesnio plano. Skirtingai nei modernesni miestai, pagrįstai besidid�iuojantys savo i� anksto suplanuotomis erdviomis gatvėmis ir gra�iomis aik�tėmis, Pirmasis tegalėjo pasigirti gudriai persipynusių, netvarkingai i�mėtytų pastatų bei kupolų sankaupa ir kreivų, siaurų skersgatvių raizgalyne. Kai prireikė statyti senato pastat�, jam viet� parinko kitoje įdubos pusėje. Kai kas netgi parei�kė, jog reikėtų apskritai sulyginti Pirm�jį su �eme ir visk� pradėti i� prad�ių. �iaip ar taip, naujesni ir svarbesni pastatai kilo kuo toliau nuo senamies�io.

Dauguma senato patalpų glūdėjo po �eme; vir� jos ky�ojo tik dailiai suapvalintas kupolas. U�tat koks! Pagamintas i� akmens, saulės spinduliuose mirguliuojan�io visomis vaivoryk�tės varsomis. Ir ka�kur giliai po juo Olivija su daugybe kitų belaisvių dėjo viltis į jį, į Stel�. Jis pasistengė i�mesti �ias mintis i� galvos ir nu�ingsniavo link Krasnovskio palapinės.

Tasai jo laukė drauge su penkiais ar �e�iais savo padėjėjais. Du palink� per�iūrinėjo atspausdintus dokumentus, tre�iasis sėdėjo prie kompiuterio; ir visi tu�tuojau smalsiai su�iuro į Stel�. Pagal savo status� savanoriai nesilaikė formalumų; niekam ir į galv� ne�ovė i�sitempti �ramiai�.

��Sveiki, generole,�� lengviau atsidus�s, pratarė Krasnovskis.

��Labai d�iaugiuosi, kad sugrį�ote namo.

��Taip, malonu sugrį�ti namo, Ivanai. Atleiskite, kad palikau jus vien� sunki� minut�. Man jau papasakojo, jog jūs velni�kai gerai padirbėjote.

Pulkininkas Krasnovskis įsigudrino atrodyti ir susirūpin�s, ir pamalonintas.

��Norėtųsi galvoti, kad pateisinau man parodyt� pasitikėjim�, sere, bet, bijau, mums papras�iausiai neįtikėtinai pasisekė. Bet apie tai vėliau. �iuo metu dienotvarkėje � senatas, kurį u�grobė tie prakeikti �ėtonai. Tikiuosi, jums ��onoje� papasakojo, kas �ia pas mus dedasi?

Stelas linktelėjo.

� �inoma. Ar jau �inote, i� kur jie atsirado?

Krasnovskio veidas i�tįso.

��Taip, ir jums �i naujiena labai nepatiks, sere. Tie prakeikti �unsnukiai �ia, Friholde, įkūrė po�emin� baz�!

Stelas suraukė kakt�, atsisėdo į sudedam� krėsl� ir ėmė suptis.

��Jūs teisus, naujiena man nepatiko. Kaipgi �itaip galėjo nutikti?

Nors viduje jis virė i� pyk�io, i�ori�kai nei�sidavė niekuo. Kaip ir visada, Stelas nė akimirkai nepamir�o, kad jį supa �monės, kurie seka menkiausius jo veido i�rai�kos poky�ius, gaudo visus balso niuansus. �iaip ar taip, mėginti įspėti vir�ininko mintis ��tokia sena pramoga, kaip ir pati kari�ka tarnyba.

Krasnovskis prisėdo greta.

��Kol kas į �į klausim� tiksliai atsakyti negalime. Jų baz� aptikome, tikrindami infraraudono spinduliavimo nuotraukas, darytas i� palydovų naktį prie� senato u�grobim�. Ko gero, mums papras�iausiai pasisekė. Daugelyje nuotraukų gerai matosi vorele judan�ios ma�inos. Kompiuterinė palydovų sistema neu�programuota pavojaus signalu reaguoti į ant�eminio transporto judėjim�. Pa�ioje prad�ioje manėme, kad mes patys per�iūrinėsim nuotraukas,�� Krasnovskis gū�telėjo pe�iais. � �iaip ar taip, tos ma�inos staiga tarytum i� niekur i�dygo pa�iame dykumos centre ir pasuko mūsų link. Fotografijose matosi tik atskiros kolonos dalys� Pats �inot, kokia skylėta mūsų palydovinė sistema. Bet ir �ito pakanka. Ji ten ir buvo � gerai u�maskuota po�eminė bazė. Kaip ronie�iai sugebėjo j� organizuoti, kol kas ne�inia. Kai įsiskverbsim vidun, veikiausiai su�inosim daugiau.

Klausydamas Krasnovskio, Stelas susim�st�s spoksojo į palapinės stog�. Ka�kuri jo esybės dalelė klykė: stok, bėk, daryk k� nors! Ta�iau jis nuslopimo �į postūmį. Veikti dar ne metas, i� prad�ių reikia sudaryti plan�. Ir generolas vėl nė akimirkai nepamir�o, kad jį paslap�ia stebi pavaldiniai.

��Gerai padirbėta, pulkininke,�� ramiai, tvirtai pratarė Stelas.

��Nors bazės paslaptis dar neįminta, mes, �iaip ar taip, visi�kai tiksliai �inome, kad planetai kol kas negrasina jokie laivai. Be to, dabar turime priedang� i� oro. � I�gird� ger� naujien�, visi aplink ėmė �ypsotis. � �i aplinkybė atri�a mums rankas, todėl galime nesibla�kydami vis� savo dėmesį skirti senatui. Ar egzistuoja koks nors kontaktas su mūsų uodeguotaisiais �draugais�?

��Fakti�kai ne, generole.

Krasnovskis įjungė portatyvinį holoprojektorių, ir Stelas i�vydo posėd�ių sal�. Senatoriai sėdėjo įvairiomis pozomis, kai kurie dalinai i�sireng� � dėl kar��io, Figo nurodymu tvyran�io salėje.Vieni atrodė abejingi, kiti ry�tingi, o kai kas tik vargais negalais tramdė baim�. Juos galima suprasti: palei sienas lygiais intervalais sustingo dvylika Smėlynų Klano karių.

��Na, ir atrodo gi jie. Tarsi būtų atlėk� �ionai tiesiai i� pragaro,�� sumurmėjo Stelas.

�Psichologinis prana�umas jų pusėj,�� pagalvojo jis, profesionalo �vilgsniu automati�kai įvertindamas ginkluot�, �arvus ir kit� ronie�ių amunicij�. � Taip, įveikti juos bus nelengva�.

� �ia tiesioginė transliacija?�� paklausė Stelas.

��Taip,�� atsakė pulkininkas. � Jie leid�ia daryti videoįra�us, bet kategori�kai atsisako su mumis bendrauti. Pasak jų: �Jūs gavote įsakymus, vykdykite juos�.

Stelas atsistojo, priėjo prie holoprojektoriaus ir pakeitė kameros stebėjimo kamp�, kad matytųsi tolimoji salės dalis, kur paprastai sėdėdavo Olivija. Ji miegojo, padėjusi galv� ant tėvo peties. Merginos veidas atrodė stebėtinai ramus � ypa� palyginti su Kasteno veidu. Prezidentas gr�ė artimiausi� ronietį neapykantos kupinu �vilgsniu. Jo galva buvo apri�ta; matyt, Oliveris neapsiribojo �vilgsniais. Krasnovskis nukreipė �vilgsnį nuo holoprojektoriaus į Stel�, bet jei k� nors ir pastebėjo, tai niekuo nei�sidavė. Generolas i�jungė projektorių ir grį�o į savo viet�.

��Gerai, Ivanai. O dabar papasakokite, kaip veikėt.

Pulkininkas paėmė cigar�, prisidegė ir prabilo:

��I� komplekso i�syk evakavom visus� i�skyrus tris labai sumanius savanorius. Jie pasislėpė ten, �alia posėd�ių salės. Jiems įsakyta grie�tai laikytis radijo tylos � nebent ronie�iai pradėtų �udyti įkaitus ar kas nors mėgintų pabėgti. Frontalinės atakos nepradedam dėl to, kad ji būtų visi�kai beprasmi�ka. Pastatas gali i�tverti visk�, netgi tiesioginį atominės bombos smūgį.

Koridoriai u�verti plieninėmis durimis, o i�orinių koridorių atsi�akojimo ta�kuose stovi ronie�iai. Mūsų paskai�iavimu, ten truputį daugiau nei du �imtai Smėlynų Klano karių � kaip suprantate, velni�kai daug. Mums kiekvienam �ingsny tektų įveikti stiprių, patyrusių, iki dantų apsiginklavusių karių pasiprie�inim�. Tiesiog imti ir lįsti tenai būtų gryniausia savi�udybė. Ir, kas svarbiausia, kol mes nusikapstysime iki įkaitų, tie bus jau �imt�kart negyvi. � Susirinkusieji pritardami Su�urmuliavo. � Kita vertus, laikrodis be atvangos tiksi, ir artėja laikas, kai ronie�iai pa�adėjo nu�udyti belaisvius. Kaip be�iūrėsi, tas pats mė�las, tebusiu a� prakeiktas.

Stelas linktelėjo:

��Kiek laiko mums dar liko?

��Trys dienos minus kelios valandos. Turint omeny, kad ronie�iai ar tas niek�elis Rupas planetoje i�ties gali turėti �nipų, mes apsimetame, neva ruo�iamės evakuacijai. Ta�iau jei po poros valandų nepradėsim laipinti �monių į laivus, visa mozaika pabirs į dalis. Ties� sakant, beveik nebeturime laiko.

��Regis, pastatas visi�kai neįveikiamas,�� sumurmėjo Stelas.

��Kas, velniai rautų, jį suprojektavo? Gal tas gudruolis mums dabar patartų, kaip tenai įsibrauti?

��Tas �gudruolis� prie� jus, sere,�� pratarė viena moteris, pakildama i� u� stalo su dokumentais.

Vidutinio am�iaus, paprasto, atviro veido, su �vilgan�ia juoda oda ir tankia juodų garbanotų plaukų kepure. Sprend�iant i� antsiuvo, jai suteiktas savanorių kapitonės laipsnis.

��Atleiskit, kapitone,�� atsipra�ė Stelas,�� bet susidaro įspūdis, tarsi būtumėt projektavusi tvirtov�. Ir kas i�ėjo? Did�iulė rak�tis subinėj, daugiau nieko.

��Dėkoju� O gal neverta?�� sprend�iant i� balso, ji nė kiek neįsi�eidė. � Kapitonė Vels, jūsų paslaugoms. Atsakydama į jūsų klausim� galiu informuoti, kad jau perkaitinau ir kone i�sunkiau savo smegenis, bet niekaip nesum�s�iau, kaip įsiskverbti vidun, ��ji trumpai atsiduso ir i�sitempė �ramiai�. � Ir vis dėlto pra�au jūsų oficialaus leidimo vadovauti frontalinei atakai, sere.

��A�iū, kapitone,�� rimtai atsakė Stelas. � Ta�iau tokiam vertingam talentui tokiame akivaizd�iai savi�udi�kame puolime ne vieta. Mums jūsų dar prireiks� kai viskas baigsis. Frontalinė ataka atkrenta,�� t�sė jis, kreipdamasis į Krasnovskį ir likusius.

��Ir toliau vaidinkit, kad ruo�iatės evakuacijai. Man reikia pagalvoti. Susitiksime �ia po valandos, o kol kas visi laisvi.

Taip tar�s, Stelas atsistojo ir i�ėjo i� ank�tos palapinės. Visi tie �emėlapiai, kompiuterinės schemos ir ra�tai tik trikdė. Did�i�j� apm�stymams skirtos valandos dalį jis papras�iausiai klaid�iojo be jokio tikslo, kurdamas visokiausius planus ir tu�tuojau juos atmesdamas. Nė vienas neatrodė i�ganingas, visi reikalavo gausybės aukų. Galiausiai Stelas atsidūrė ten, kur mil�ini�ka upė baigė savo neilg� kelion� �emės pavir�iumi ir vėlei nyko po �eme. Jis atsisėdo ant kranto ir, klausydamas �tromo patarimo, pamėgino i�mesti i� galvos j į u�vald�iusias mintis. �Apie niek� negalvok, ir atsakymas ateis savaime�. �vilgsnis klaid�iojo, o s�monė tarytum susiliejo su �iurlenan�iu vandens srautu, ver�liai lekian�iu tenai, kur turėjo prasidėti ilgas kritimas į niūrias gelmes. Stelas įsivaizdavo, jog tėkmė jį ne�a; vanduo vėsina saus�, įkaitusi� od�, tempia �emyn, tolyn nuo pavir�iaus ir begalinių rūpes�ių. Gal Olivija pro �arvuot� stikl� pamatys, kaip jis praplaukia pro �alį, atlikdamas paslapting� kelion�, kuri pasibaigs ka�kur giliai ir toli�

Stelas krūptelėjo, ūmai suvok�s: eurekal �iaip ar taip, �i mintis turi racijos.

Po kelių minu�ių jis įėjo į Krasnovskio palapin�, sunkiai alsuodamas nuo ilgo bėgimo per smėlį. Generolas truputį pavėlavo, visi jau susirinko ir laukė. Pasirodė ir Komo, stovintis truputį nuo�aliau nuo likusiųjų.

��Gerai, kad jūs taip pat su mumis, vir�ila,�� pasveikino jį Stelas. � Na, rodos, man �ovė viena mintis� nors gali būti, kad ji tokia pat savi�udi�ka, kaip ir frontalinė ataka. Kur kapitonė Vels?

� �ia, sere,�� ji �engtelėjo į priekį.

��Puiku. Kapitone, būkit maloni, papasakokit mums visk�, k� �inot apie up�, regim� i� senato posėd�ių salės. Gal mums pavyks padaryti taip, kad senatoriai i�vystų ne tiktai vandenį.

I� prad�ių stojo visi�ka tyla, o paskui visi susijaudin� prabilo vienu metu. Stelas kilstelėjo rank�, pra�ydamas tylos.

��Pra�au, nusiraminkite� Kapitone Vels, k� pasakysit? Tarkim, mes sugebėsim i�tverti t� kelion� po�emine upe. Ar yra galimybė sugriauti �arvuot� plastik�, skiriantį j� nuo posėd�ių salės?

Vels akimirkai susim�stė, o paskui sutrikusi atsakė:

��Man labai nemalonu pripa�inti, sere, ta�iau taip, tokia galimybė yra. A� niekada nė nepagalvojau apie atak� i� upės pusės. Pasinaudojau pakankamai tvirta med�iaga, pajėgian�ia sulaikyti sraut�, ta�iau j� galima susprogdinti. Protingai i�dėliojus u�taisus, plastikas i�tik� į gabalus.

��O kaipgi pati upė? � paklausė Krasnovskis. � Ar gali nutikti, kad visi papras�iausiai nusk�s?

Stelas įsivaizdavo sprogim�, į visas puses skriejan�ius plastiko gabalus ir mil�ini�k� bang�, kliūstelėjusi� į sal�.

Vels priėjo prie kompiuterio ir ėmė skubiai spaudyti klavi�us. Ekrane viena po kitos sumirgėjo schemos ir trimatės projekcijos.

��Vargu bau, pulkininke. Projektuodami posėd�ių sal�, mes įvertinome, jog plastik� gali suskaldyti �emės drebėjimas, ir į vidų plūstels vanduo. Ta�iau vos tik jis pakils per keturias pėdas, automati�kai įsijungs plieninės durys � jos u�sivers, atskirdamos sal� nuo upės. �tai� dirstelkit �ionai.

Visi pa�velgė į ekranus, kuriuose pasirodė ka�kokie raidiniai �enklai, o po jais u�ra�as: �AUTOMATINĖS U�TVAROS VEIKIMAS U�TVINDYMO ATVEJU; PATIKRINIMAS NUMERIS TRYS�.

�od�ius tuojau pat pakeitė posėd�ių salės vaizdas. Joje dar tebevyko statybos darbai, krėslai jau sustatyti, ta�iau nesimatė jokių kitų baldų. Pirmame plane u� �arvuoto stiklo tekėjo upė. Staiga tarp pirmosios eilės ir pakylos prie�prie�iais slystelėjo dvi mil�ini�kų plieninių durų pusės. Vos tik jos susijungė, upė dingo i� akira�io.

��Nuostabu,�� tarstelėjo Stelas, kreipdamasis ne tiek į susirinkusiuosius, kiek pats į save. Po sprogimo jie turės visai nedaug laiko, bet visgi suspėti galima. � Dabar toks klausimas. Galbūt ronie�iai jau u�vėrė �ias duris? Kai jūs, pulkininke, rodėte man tiesiogin� transliacij� i� salės, upės nesimatė.

��Visi�kai neįmanoma, sere,�� tvirtai atsakė kapitonė Vels. � Kaip jau minėjau, mes niekada nemanėme, kad galėtų nutikti kas nors pana�aus, todėl rankinis mechanizmo valdymas nenumatytas. Netgi privalomus kasmetinius patikrinimus atlieka kompiuteris, kuris ronie�iams liko nepasiekiamas. Jis buvo i�jungtas i�syk po senato u�grobimo.

��Gerai,�� tarstelėjo Stelas. � Pulkininke Krasnovski, pasitelkite pa�ius geriausius sprogdintojus, ir tegul jie pasidarbuoja drauge su kapitone Vels.

��Klausau, sere!

Krasnovskis d�iaugėsi, jog galų gale jie turi nors �iokį tokį plan�. Netrukus Vels, lydima jaunu�io leitenanto, i�keliavo ie�koti �mogaus, vardu Makas Kolas, kurį paprastai vadino Bum-Bum. Nepaisant tokios lengvabūdi�kos pravardės, pilietis Makas Kolas buvo kalnakasybos in�inierius, kuriam sprogdinimo specialistai kone meldėsi kaip Dievui. Vos tik Vels ir leitenantas apleido palapin�, pulkinink� pa�aukė kom-technikas. Jo veido i�rai�ka ne�adėjo nieko gera.

��Na, kas nutiko, ser�ante?�� nekantriai paklausė Krasnovskis.

Atsakydamas tasai spustelėjo valdymo pulto klavi��.

��Persuku atgal, sere,�� paai�kino technikas.

Netrukus jie i�vydo ant kelių klūpantį �mogų.

��Senatorius Holbrukas,�� niauriai suku�dėjo Krasnovskis, jau įspėj�s, kas bus toliau.

Nugriaudėjo �ūvis, ir senatoriaus galva pranyko ugnies pliūpsnyje. Kai kūnas susmuko, ekrane pasirodė auk�tas ronie�ių karininkas be vienos ausies.

��Nemanykite, kad mes buki, �monės. Jūs ty�ia vilkinate laik�, kurdami belaisvių i�vadavimo planus. Pamir�kite bet koki� viltį. Jūs sulauksite tik naujų mir�ių � kaip ta, kurios liudininkais tik k� tapote. Pradedant �ia akimirka, a� kas keturias valandas nu�udysiu po įkait� � tol, kol prasidės gyventojų evakuacija. Jūs gavote įsakymus, vykdykite juos.

Ilg� laik� visi stovėjo, nebyliai stebeilydami į i�tu�tėjusį ekran�. Siaubo, kurį jie patyrė, neįmanoma i�reik�ti �od�iais. Galų gale Stelas pusbalsiu pratarė:

��Dabar mums svarbiausia � laikas, tad veikime kaip įmanydami spar�iau.

Jie vienas po kito grį�o prie savo darbų.

��Na, �akai, kas naujesnio?�� paklausė Stelas.

��Speckomanda jau kelyje, sere.

��Tu pasakei, kad jie paimtų mano ginkluot�?

��Taip, sere, ir man�j� taip pat.

Komo akyse galėjai įskaityti neslepiam� nepritarim� draugo sprendimui. Jo manymu, vadui nedera pa�iam dalyvauti tokiose operacijose. Stelas suprato, kad sveiko proto po�iūriu Komo teisus. Ta�iau jam dabar buvo nusispjaut į �sveik� prot��! Olivija atsidūrė tų monstrų, tų �udikų rankose, ir jis privalo i�traukti j� i� ten. Tai jau asmeninis reikalas. Be to, reikia u� visk� atsiskaityti su Rupu. Jei Stelui pavyks, Friholdo pilie�iams neteks mokėti teismo i�laidų. Kad ir kaip ten būtų, jis įsakė atsiųsti speckomand� � brigadoje buvo keli skirtingų specializacijų būriai. Ir jei prireiks, jis i�kvies �ionai juos visus, nuo glaiderių pilotų iki rankininkų, sugeban�ių �aisti nesvarumo s�lygomis. Stelas buvo u�kietėj�s specializuotų komandų �alininkas, bet dabar turėjo pripa�inti, jog tarp brigados specialistų vargiai atsiras �monių, apmokytų plaukioti po�eminėmis upėmis.

��Mums labai padėtų bet kokia informacija apie sunkumus, kuriuos teks įveikti. Pulkininke, ar planetoje yra �ių upių �inovas, su kuriuo galima būtų pasikalbėti?

Krasnovskis susim�st�s prikando lūp�.

��Ko gero. Profesorius Hamelis, vyriausias mūsų hidrologas. Liepsiu jį pakviesti. � Jis instruktavo ser�ant�, ir tas i�siskubino i� palapinės.

��Na, Ivanai,�� pratarė Stelas, įsitaisydamas krėsle,�� kiek suprantu, man i�skridus, �ia pas jus u�virė �iokia tokia ko�ė.

��Taigi,�� nelinksmai atsiliepė Krasnovskis. � Tie niek�ai įsigudrino u�grobti termiumo gavybos ekstraktorių ir i�sive�ė jį su savimi.

Pulkininkas smulkiai papasakojo apie piratų antpuolį, tiksliai dėstydamas faktus ir negailėdamas sav�s. Stelas prisiminė, kaip Malikas stovėjo ant tanko ir �ūkavo įsakymus. Nieko, jo valanda dar i�mu�, ir laukti liko nebeilgai.

� Įvertinus visas aplinkybes,�� Krasnovskiui nutilus, prabilo Stelas,�� jūs, Ivanai, veikėte �auniai. Niekas nebūtų įsteng�s padaryti daugiau. �inoma, blogai, kad ekstraktorius atsidūrė jų rankose, bet, velniai rautų, kam jiems ekstraktorius be planetos? O planetos jie negaus, tegul būsiu prakeiktas!

Krasnovskis lengviau atsiduso ir nusijuokė. �irdies gilumoje jis ir pats buvo patenkintas, bet ne�inojo, kaip jo veiksmus įvertins tokios auk�tos klasės profesionalas, kaip Stelas.

Pasirodė ser�antas, i�siųstas pakviesti profesoriaus.

��Profesorius Hamelis atvyko, sere,�� prane�ė jis.

��Kvieskite jį vidun,�� paliepė Krasnovskis.

Ser�antas �engtelėjo į �alį, ir ant slenks�io pasirodė liesas �mogus, įdeg�s iki raudonumo, su rusvai raudonų plaukų kupeta ir tokios pat spalvos barzda. Energingai �audydamas �aliomis akimis, jis tarytum vertino visk� ir visus, esan�ius palapinėje.

��Sveikas, Ivanai. Kuriems galams auk�tai vadovybei prireikė kuklaus mokslininko?

� �inau, koks tu kuklus,�� �yptelėj�s atsakė Krasnovskis. � Generole Stelai, �is u�kietėj�s egoistas ir yra profesorius Irvingas Hamelis, vyriausias mūsų hidrologas. Nors, pats matot, �iūrėti beveik nėra į k�.

��Labai malonu, profesoriau,�� Stelas spustelėjo Hamelio rank�. � Pra�au vadinti mane Marku.

��Gerai, tegul bus Markas,�� atsakė tas, įsitaisydamas ant dė�ės su sprogmenimis. � O mane draugai vadina Irvu. Na, kas nutiko? Man ka�kodėl atrodo, kad jus domina ne tiktai mano draugija.

��Tu bent jau �inai, kas vyksta senate?�� pasiteiravo Krasnovskis.

� �inoma,�� profesorius liūdnai palingavo galv�. � Kaip ne�inosiu. A� ir pats tik per plauk� neatsidūriau tenai. I�syk po neeilinės sesijos turėjau susitikti su senatoriais ir pamėginti įkalbėti juos padidinti asignavimus hidrologiniams tyrimams. Kaip sykis ėjau tenai, kai mane sulaikė tie� �ėtonai.

��Na, Irvai, ko gero, jūsų padedami mes sugebėsime duoti senatoriams hidrologijos pamok�, kurios jie ilgai nepamir�, � �yptelėjo Stelas. Jis i�dėstė profesoriui savo plan�: su upės tėkme pasiekti �arvuot� senato salės u�tvar�, i�sprogdinti joje sprag� ir, pasinaudojus netikėtumo faktoriumi, u�pulti ronie�ius. � Tas faktas, kad mes neketiname vykdyti jų reikalavimų, nekelia jokių abejonių. Gal �is planas padės i�laisvinti senatorius, atsiperkant minimaliais nuostoliais. Tik �tai klausimas � ar jis įgyvendinamas?

Hamelis suraukė antakius ir susim�stė. Galiausiai nusi�ypsojo ir tarė:

��Many�iau, taip� Įgyvendinamas� jeigu jums pavyks rasti pami�ėlių, kurie imsis �io darbo.

��Pami�ėlių pas mus nors ve�imu ve�k,�� kreivai �yptelėj�s, atsakė Krasnovskis. � Atleiskite, generole, a� nenorėjau jūsų į�eisti.

��Nieko tokio, pulkininke,�� atsiliepė Stelas. � Gerai, Irvai. O dabar papasakokite, kas mūsų laukia.

Hamelis pa�oko ir priėjo prie kompiuterinio Krasnovskio terminalo.

��Galima?

��Ai�ku,�� atsakė tas.

Pir�tai nubėgo klavi�ais, ir ekrane nu�vito schema.

��Visų pirma, jūs turite suprasti, generole, kad mes menkai tenutuokiam, kaip �ios upės elgiasi po �eme. Vienintelis rimtas informacijos �altinis � autonominiai povandeniniai aparatai, kuriuos stengiamės persiųsti i� vienos vietos į kit�. A� ne veltui pasakiau �stengiamės�, nes mums pavyksta tiktai tris kartus i� �imto. Vėliau mūsų narai patikrina gautus duomenis, bet, patys suprantate, jų galimybės gana ribotos. Galiu pridurti, jog mes niekada nemėginome įgyvendinti tokio grandiozinio plano, kaip jūsi�kis. Todėl viskas, k� �ia matote, tėra spėlionės, grind�iamos povandeninių aparatų surinktais duomenimis ir skurd�iomis narų pateiktomis �iniomis � tie vaikinai padėjo statyti lang�, kurį jūs ketinate sudau�yti.

Be atvangos raukydamas antakius, profesorius nu�velgė klausytojų veidus.

��Dar galiu pridurti, kad, įeidami į posėd�ių sal� ir i�eidami i� jos, narai naudojosi kilnojama �liuzo kamera; be to, jie buvo prisiri�� gelbėjimo lynais,�� jis gū�telėjo pe�iais. � Ir vis dėlto, kartoju � i� principo jūsų plan� įgyvendinti įmanoma, ir �tai k� a� turiu omeny. � Hamelis atsigr�ė į ekran�: � Laimei, būtent �i� up� mes i�studijavome nuodugniau nei kitas. �iaip ar taip, ji gi teka per sostin�. Dabar dirstelkit �ionai. �i schema vaizduoja i�ilginį po�eminės upės dalies pjūvį, � Hamelis elektronine rodykle brūk�telėjo i�ilgai upės vagos. � Atkreipkite dėmesį į �į ruo��, � rodyklė sustingo, ir Stelas i�vydo, jog upė, iki tol nenumaldomai kritusi �emyn, ūmai pakeitė judėjimo kryptį ir staigiai pasuko į vir�ų. � Ko gero, būtent �i vieta taps visų pavojingiausiu jūsų kelionės ta�ku. �ia upė priversta aplenkti kliūtį � uolinį masyv�, ��Hamelis bedė rodykle į tamsi� beform� dėm�, pakibusi� vir�um ta�ko, kuriame upės tėkmė keitė kryptį. � Apatinėje �io U formos posūkio dalyje srovė gerokai paspartėja, nes vandeniui reikia prasiver�ti pro siaur� ang�, kurios skersmuo viso labo keli jardai. �ia lengva pakliūti į sp�stus jei, tarkim, srovė prispaus jus prie sienos, sukaustydama judesius, ar papras�iausiai blok� į uol�.

Hamelis pa�velgė į Stel�, į Krasnovskį, vėl į Stel�.

��Bet tai dar ne viskas. Kai tik � arba, tiksliau pasakius, jeigu ��jūs sėkmingai įveiksite siaur� uolos proper��, reikės tu�tuojau ka�kokiu būdu pristabdyti judėjim�. Antraip jus papras�iausiai nune� pro posėd�ių sal� ir nuplukdys toliau, �emyn upe. Jeigu �itaip nutiks, jeigu nesugebėsite į k� nors įsikibti ir i�silaikyti, jus galų gale i�mes į vandenyn� netoli pietų a�igalio. Kelionė truks kelias savaites, ir, �inoma, paskutin� stotel� pasieksite jau nebegyvas,�� Hamelis �yptelėjo. � Ai�ku, visa tai tik prielaidos. Jei kas nors kada nors ir ry�osi pana�iai kelionei, jis, be abejo, �uvo ir negali pasidalinti su mumis savo įspūd�iais.

T� akimirk� vir�ila Komo ky�telėjo galv� į palapin� ir tarė:

��Povandeninio plaukiojimo įranga atvyko, sere� Kas nori pasimaudyti?

Jie i�sirikiavo palei up�, dvide�imt pa�ių geriausių brigados karių, savanori�kai pasisiūliusių dalyvauti pavojingoje ekspedicijoje. Tiesa, dabar jie labiau panė�ėjo į ka�kokias jūrų pabaisas, nei į �mones. Visi apsivilko specialius kostiumus galin�ius funkcionuoti bet kokioje skystoje aplinkoje, bet efektyviausius senajame gerajame H₂0. Savaime atsistatantys kostiumai su nedideliais varikliais, apsauginiu �arvuotu sluoksniu bei įmontuotais ginklais galėjo tris paras tiekti narui or�, maist� bei vandenį ir teikti ribot� medicinin� pagalb�. Be to, kiekvienas savanoris turėjo asmeninį ginkl�, o ant pe�ių � kuprin� su specialia įranga. �velgdamas �emyn, į galing� upės tėkm�, Stelas be paliovos sav�s klausė, ar padės visa tai � kostiumai, įranga, ginklai� Bet kam spėlioti? Jis smakru įjungė mikrofon�.

��Na, kaip sakydavo senis Bulius, kas paskutinis � tas Tobariano be�d�ionė!

Tardamas �iuos �od�ius Stelas liuoktelėjo į priekį. Kai tik jis pasinėrė į �alt� �alsv� vandenį, upės tėkmė pastvėrė generol� ir nune�ė tolyn. Jis smakru spustelėjo reikiam� mygtuk�, ir i� pa�astų. į delnus slystelėjo nedideli valdymo pulteliai, primenantys pistoleto rankenas. Juos spaud�iant ir sukiojant, galima reguliuoti judėjimo greitį bei kryptį. Stelas paspaudė prie�akin� pultelių dalį, ir i� tūtų, įtaisytų abipus kojų kelių lygyje, tryk�telėjo vandens �iurk�lės. Judėjimas sulėtėjo.

��Sekite paskui savo vadovus,�� įsakė jis.

Savanoriai vienas paskui kit� �oko į up� ir i�sirikiavo ilga vorele.

��Tvarkelė, � tarstelėjo Stelas. � Leiskite jums priminti, jog tai vienintelis mūsų �ansas i�spr�sti visas problemas. O dabar prane�kit, kaip sekasi.

��Noriu pas mamyt�, � gailiai suink�tė ka�kas.

��Po velnių, tu net ne�inai, kas ji,�� tu�tuojau atsiliepė kitas.

Stelas �yptelėjo ir i�girdo pikt� vir�ilos Komo bals�:

��Ei, klounai! Visai netrukus galėsit savo pok�tais palinksminti ronie�ius. Jie tikri �maik�tuoliai, tad veikiausiai įvertins jūsų humor�. O kol kas patylėkit� Atleiskite, sere. Komanda A susirinkusi ir pasirengusi veikti.

��Komanda B susirinkusi ir pasirengusi veikti,�� atsiliepė kapralas Stiksas.

��Gerai,�� pratarė Stelas. � Atmenate, apie k� kalbėjom pasitarime? Mes privalom įplaukti į �ėtono Kilp� pa�iu ma�iausiu grei�iu. � �ėtono Kilpa jie praminė U formos linkį toje vietoje, kur upė staigiai sukosi auk�tyn. � Būkit atidūs� Ten srovė mus suspaus ir ims ne�ti siaubingu grei�iu, trankydama į uolas. �inoma, kostiumai turi �arvuot� sluoksnį, ta�iau jo galimybės nėra beribės. Ir dar. U� �ėtono Kilpos mums beveik nebeliks laiko. Komanda A plauks pirma, įtvirtins tinkl� ir padės komandai B. Komanda B � prie� pradėdami veikti, įsitikinkit, kad tinklas nepa�eistas, ir mūsų niekur nenune�ė. Prie�ingu atveju i�tempkit savo tinkl� ir tik tada i�dėliokit u�taisus tose vietose, kurias nurodė Bum-Bum Makas Kolas. Jeigu kas, i� pietų a�igalio atsiųsim jums atviruk�.

Pasigirdo nervingas kikenimas � visi suprato, jog tiems, kurie praplauks pro tinkl�, bus galas.

��Klausimų bus?�� Tyla. � Na, tuomet pirmyn� Sėkmės visiems!

Upės vaga palaipsniui siaurėjo, tėkmė vis spartėjo, ir �monės skriejo į priekį vis grei�iau � ma�utėlai�iai kamuolėliai, pasiklyd� beribiame vandenyne; palyginti su galingos upės valia, jų tro�kimai ir viltys atrodė tiesiog niekingi. Sienos pama�u artėjo, dugnas tolo. Kaudamasis su srove, Stelas i� visų jėgų spaudė savo pultelius, bet upė nugalėjo � jį nenumaldomai ne�ė vis grei�iau ir grei�iau. Pro drumst� �ali� vandenį abiejose pusėse ry�kėjo dantytos uolos. Srovė pakėlė dugno nuosėdas, ir vandens spalva i� �alios pavirto į rud�. Drumzlės sūkuriavo aplink, ir stiprios �viesos, kuri� metė �alme įtaisytas i�orinis �ibintas, fone �ibėjo milijardai mikroskopinių dugninių nuosėdų dalely�ių.

�Įdomu,�� probėgom pagalvojo Stelas,�� ar tarp jų yra termiumo? Juk visa �i velniava kilo būtent dėl jo�. Jis garsiai nusijuokė, ūmai prisiminė, jog mikrofonas įjungtas, ir tuojau pat jį i�jungė. Likusieji veikiausiai nuspr�s, kad vadas i�protėjo. O gal sukurs dar vien� pasakait�, kuri� vėliau seks kareivinėse? Generolas Stelas nusikvatojo pavojui į veid�! Ta�iau generolo Stelo viduriuose glūdėjo toks svoris, tarsi per prie�pie�ius jis būtų prarij�s kelias �vinines kulkas. �Betgi tai visų natūraliausias dalykas pasaulyje,�� ne kart� sakė Bulius �tromas. � Norė�iau pasi�iūrėti į t� idiot�, kuris prie� mū�į nejau�ia baimės. Velniai rautų, sūneli, juk �mogus gali prarasti savo subin�!�

Kuo giliau jie niro, tuo tamsiau darėsi aplink. Labai netrukus dienos �viesa i�nyko be pėdsako, o sienos priartėjo per penkiolika ar dvide�imt pėdų. Dabar Stelas susikaup�s reguliavo savo judėjimo greitį, ta�iau maigyti pultelius buvo velni�kai sunku. �en bei ten upė nuplovė mink�tesnį dirvos sluoksnį, apnuogindama plik� uol�. Ūmai prie�akyje Stelas i�vydo vien� tokį darinį: mil�ini�k�, juod� akmenin� ietį, toki� tvirt�, kad per milijonus metų vanduo teįstengė j� nugludinti. Stel� ne�ė sta�iai į uol�. Manipuliuodamas pulteliais, jis i� visų jėgų stengėsi pasukti į �alį, ir tuo pat metu įjungė mikrofon�:

��Prie�aky uola� �emyn, nerkite �emyn!

�monės u� Stelo nugaros vienas po kito įvykdė jo įsakym�, leisdamiesi �emyn ir slysdami kone pa�iu dugnu. Galiausiai ir generolui pavyko pakeisti savo judėjimo kryptį. Jis ėmė nuo�ulniai leistis �emyn, ta�iau susidūrimo nei�vengė.

Srovė blo�kė jį į uol�. Galva trenkėsi į vidinį �almo pavir�ių, regis, tokį kiet�, tarsi jame nebūtų jokio pamu�alo. Smūgis deginan�iu skausmu atsiliepė kaukolės gelmėje, s�mon� aptraukė rūkas. Stelas įnirtingai kovėsi, stengdamasis leistis toliau, ta�iau jam nepavyko � tėkmė sta�iai prikalė jį prie akmens. Kojos laisvai sūpavosi nedidelėje erdvėje po uola, o galv� prilaikė vir� jos garmantis srautas. Kostiumas atkakliai stengėsi u�taisyti aib� smulkių spragelių, pro kurias vidun skverbėsi �altas vanduo, o speciali kalbanti �almo įranga be atvangos murmėjo, informuodama Stel� apie naujus pa�eidimus. Ūmai ka�kas stvėrė jį u� kulk�nies ir staigiai trūktelėjo �emyn. Pasirodo, jį i�gelbėjo Komo, kaip sykis t� akimirk� plauk�s po uola. Srovė ne�ė juos kojomis į priekį tiesiai link �ėtono Kilpos. Kostiumas suleido Stelui nuskausminan�ių bei �valinan�ių vaistų, ir jo galva pra�viesėjo. Generolas pa�ymėjo, kad siurbliams pavyksta i�pumpuoti i� kostiumo vandenį� �iaip ar taip, kol kas.

��Dėkui, �akai. Man nieko nenutiko�

Komo neatsakė � neturėjo laiko. Dabar juos ne�ė beveik sta�iai �emyn, ir vir�ila rūpinosi, kas bus, kai jie pasieks dugn�. Bet �tai jie jau pa�ioje apa�ioje, ir upė pastvėrė �mones, atimdama i� jų paskutin� galimyb� įtakoti savo judėjim�. Prie� pat �ėtono Kilp� dalis vandens gr�ėsi tekėti atgal, ir toje vietoje susidarė siaubingi verpetai. Stel� su Komo suko ir bla�kė nelyginant ma�utėlaites smilteles. Jiems įkandin ir likusius pastvėrė tas pats pa�ėl�s sūkurys. �monės trankėsi į uolas ir vienas į kit� tarsi biliardo rutuliai. Vienas komandos A narys nuo smūgio neteko s�monės, ir j į nune�ė �alin; kostiumas virto skarmalais, vidun kliūstelėjo vanduo. Du komandos B karius sta�iai perplė�ė pusiau. Stiksas matė, kaip jų rankos, kojos bei liemenys susivijo į neįtikėtin� kamuolį, liuoksintį tai auk�tyn, tai �emyn, tai į �alis � tarsi jis upės įsakymu �oktų siaubing� mirties �okį. Paskui, tarytum �is kūrinys būtų jai nusibod�s, upė suplė�ė savo ��aislelį� ir prarijo atskirais k�sniais.

Stel� ji vėl i�stūmė beveik vertikaliai auk�tyn. I� begalinių kostiumo įplė�imų stulpeliu kilo oro burbuliukai. Pirmieji pasiek� �ėtono Kilp�, Stelas su Komo pirmieji ir i�plaukė i�jos. Paragintos gausaus adrenalino antplūd�io, Stelo mintys bla�kėsi it pa�ėlusios. Visų sunkiausia dar prie�aky. Po poros minu�ių juos ne� pro ap�valginį senato salės lang�. Stelas i�sirietė, vargais negalais nusitraukė nuo pe�ių kuprin� ir priglaudė j� prie krūtinės. Kuprinėje tinklas. Jo paskirtis paprasta � sustabdyti �mones, neleisti jiems praskrieti pro �alį ir nuplaukti upe tolyn, į u�tikrint� mirtį. Generolas i�traukė tros� ir �vystelėjo kuprin� kaip įmanydamas toliau; upė j� pastvėrė ir nusine�ė. Po penkių sekund�ių ne�ulys sprogs ir i�svies tinkl�, kuris i�siskleis į visas puses nelyginant para�iutas. Vėliau komanda B dėl viso pikto i�skleis dar vien� tinkl�, nors Stelas vylėsi, jog pakaks ir �ito. �tai priekyje jau sumirgėjo �vieselės � ap�valgos langas atsidūrė visai greta. Galų gale kuprinė sprogo, tinklas i�siskleidė. Paliet�s uol�, jis specialia mastika aklinai prisiklijavo prie jos, sukurdamas neįveikiam� kliūtį. Stelas taip smarkiai rė�ėsi į tinkl�, kad net at�oko �alin, bet netrukus vėl nuplaukė pasroviui.

��Kampas!�� suriko Komo.

Stelas tu�tuojau suprato, kas atsitiko. Vienas tinklo kampas neprisiklijavo prie sienos ir dabar, spaud�iamas tėkmės, pleveno ir pliauk�ėjo nelyginant burė vėjyje. Atsirado spraga, kuri� reikia kuo grei�iau u�taisyti, antraip kas nors nugarmės upe �emyn. Bevilti�kai kabindamiesi u� sienų, Stelas ir Komo nu�liau�ė link atsiknojusio kra�to, stengdamiesi pasiekti jį anks�iau, nei upė atne� kit� �mogų, ta�iau �irdies gilumoje suprato, jog nesuspės. Taip ir nutiko. Tamsi figūra nėrė tiesiai į kiaurym� ir nuplaukė tolyn, į tams�.

� �ūdas!�� palaipsniui tykstantis balsas priklausė kareiviui Levitcui. � Deja, sere, matyt, tai a� atsiųsiu jums atviruk��

Ir viskas. Kone klykdamas i� sielvarto, Stelas pa�oko, kojomis u�kabino tinkl�, pastvėrė tabaluojantį kra�t�, stipriai prispaudė jį prie uolos ir pajuto, jog tasai galų gale prisiklijavo. Ir tik tada suprato, kaip jam pasisekė. Jei būtų priliet�s mastik�, ji būtų mirtinai prikibusi priėjo kostiumo.

Kiekvienas tinklo krestelėjimas liudijo, kad pasirodė tie, kurie plaukė įkandin. Stelas atsigr�ė ir pirm�kart pamatė ap�valgos lang� bei u� jo plytin�i� posėd�ių sal�.

��Komanda B, i�dėlioti u�taisus!�� įsakė jis.

Įdomu, juos pastebėjo ar dar ne?

Figas pavargo � bemiegės naktys ir nuolatinė įtampa padarė savo. Jis sėdėjo pa�ioje pirmoje eilėje, pusiau primerk�s akis ir leisdamas s�monei susilieti su �ventuoju skys�iu, plaukti drauge su juo. Vandens pavir�iuje �oko �viesa ir �e�ėliai, be atvangos kuriantys tobulo gro�io ra�t�. Po poros minu�ių Figas turės nu�auti dar vien� įkait�; �i mintis jam kėlė pasibjaurėjim�. Taip, jis privalo nu�udyti �mogų ir savo pareig� atliks, ta�iau �irdies gilumoje Klano vadas jau suprato, kad Taryba padarė klaid�. �monės neatsisakys planetos, netgi visų įkaitų gyvybės kaina. Vadinasi, vienu daugiau ar vienu ma�iau � jokio skirtumo. Ta�iau Figas gavo įsakym�, ir, nepriklausomai nuo rezultato, įsakymas turi būti įvykdytas. Upės gelmėje vėl pradėjo bla�kytis �e�ėliai, ta�iau �įsyk jų �okis atrodė ka�kaip� keistai, �iek tiek kitaip, nei visada,�� nelyginant jie judėtų prie� �ventojo skys�io srov�. Figas pla�iai atsimerkė. Jis m�stė greit ir beveik i�syk suprato, kas vyksta. Pa�oko, susijaudin�s suplakė uodega į grindis ir suriko:

��Ataka i� upės pusės!

Pasigirdo duslus sprogimo garsas. Vanduo i�stūmė did�iulį �arvuoto plastiko gabal� ir blo�kė jį tiesiai į Fig�. Tasai parkrito, vanduo u�liejo jam nosį ir bum�. Ronietis pamėgino surikti� bet negalėjo i�leisti nė garso.

Upė, prasiver�usi pro sprogimo i�mu�t� ang�, nusitempė Stel� drauge ir sviedė į posėd�ių sal�. Jis persivertė ir taip smarkiai trenkėsi į grindis, jog vos neprarado �ado. Burna gaudydamas or�, generolas �iūrėjo, kaip vanduo u�lieja sal�, kildamas vis auk��iau ir auk��iau. Labai miglotai, tarytum i� tolo, girdėjosi siaubo klyksmai. Paskui vanduo susiliejo vir� Stelo galvos, ir visi i�oriniai garsai nutilo. Jis apgraibomis surado krėsl�, įsikibo į jį, prisitraukė ir įstengė atsistoti. Kai galva i�niro vir� vandens, generolas pamatė siaubing� visuotinės sumai�ties ir mirties paveiksl�.

Tuos ronie�ius, kurie sėdėjo pirmose eilėse, upė nuplovė ir i�svaidė lygiai taip pat, kaip ir jų belaisvius. Ta�iau tų ateivių, kurie stovėjo prie tolimosios sienos, vanduo nepasiekė, ir, laikydamiesi gauto įsakymo, jie ėmė metodi�kai �audyti į �mones. Prasidėjo kruvinos skerdynės. Tiesa, kai kurie senatoriai sugebėjo paslėpti ginklus, ir netrukus grobikų gretos truputį praretėjo. Vėliau prie senatorių prisijungė ir Stelo �monės. Atsimu�� į vandenį, energetiniai spinduliai pakėlė did�iulius garo kamuolius. Tratėjo automatai, �vinas vienodai sėkmingai plė�ė į gabalus tiek �monių, tiek ir ronie�ių kūnus. Stelas taip pat i�sitraukė blasterį ir atidengė ugnį, nukaudamas po tris karius i�syk, ta�iau i� avarinių koridorių jau skubėjo kiti. Kovodamas su tėkmės pasiprie�inimu, Stelas galiausiai i�brido i� vandens, ta�iau kostiumas kaustė judesius, paversdamas jį puikiu taikiniu.

Ka�kuria savo s�monės dalimi generolas visk� suvokė, ta�iau jo dėmesys buvo skirtas Olivijos paie�koms. �tai ji! Regis, mergina taip pat pastebėjo Stel�. Kaip sykis t� akimirk� ji mėgino sutrukdyti tėvui plikomis rankomis pulti mil�ini�k� ronietį. Bet ateivis i��ovė anks�iau. Kulkos pervėrė prezidento kūn�, i�plė�damos i� nugaros kruvinus mėsos gabalus. �udikas atsigr�ė, taikydamasis į Olivij�, bet staiga i� ka�kur i�niro �mogus, labai pana�us į Rup�, ir stipriai smogė jai į veid�. Netekusi s�monės, Olivija parkrito, ir �mogus nutempė j� link i�ėjimo. Ateivis gū�telėjo pe�iais ir atsisuko, ie�kodamas naujo taikinio. Stelas jį pribaigė ir puolė paskui mergin�, ta�iau bėgo nelabai greit � dėl kostiumo. Staiga pasigirdo Komo riksmas:

��Generole, u� nugaros!

Stelas staigiai atsisuko, kilstelėjo rank� ir spėjo atmu�ti jo link skriejantį kovinį kirvį.

Figas lėtai skendo, prisirij�s �ventojo skys�io. Neįtikėtinomis pastangomis jis pamėgino nustumti plastiko gabal�, prispaudusį jį prie grindų. Galų gale tasai pajudėjo, ir slegiantis sunkumas dingo. Figas atsisėdo, paskui atsistojo. Pritrenktas, vargais negalais kovodamas su vandens pasiprie�inimu, jis nukiūtino link pakopų, vedan�ių ant pakylos. I� vir�aus bus geriau matyti, ir vadovauti kariams bus patogiau. Vanduo vis plūdo, jo lygis kilo vis auk��iau. Galų gale Figas pasiekė pakyl� ir u�sirop�tė ant jos.

Bet kas gi �ia? Koks keistas garsas� Kai ronietis suprato, kas vyksta, buvojau pernelyg vėlu. Mil�ini�kų plieninių durų pusės u�sitrenkė, ir jis atsidūrė upės sp�stuose.

Kovinio kirvio rankena taip stipriai smogė Stelui per rank�, jog pir�tai paleido blasterį, ir ginklas dingo po vandeniu. Ronietis i�si�iepė ir vėl kilstelėjo kirvį. Stelas smakru spustelėjo mygtuk� ir pajuto, kaip į delnus slystelėjo valdymo pulteliai. Generolas i�tiesė kairi�j� rank� į karį, paspaudė raudon� mygtuk� ir pajuto atatrank�, kai i� pa�onės i�lėkė pėdos ilgio harpūnas ir įsmigo į ateivio krūtin�. Harpūno smaigalyje įtaisytas u�taisas sprogo, i�ta�kydamas ronietį į druzgus. Kruvini gabalai nukrito į vandenį, nuda�ydami jį raudonai.

Vanduo jau pasiekė Figo smakr�. Praeis viso labo kelios sekundės, skystis susilies vir� vado galvos, ir tasai nusk�s � kaip ir dauguma jo gentainių, Figas nemokėjo plaukti. Jis ramiai pagalvojo: �Na, ir kas, netgi jei a� mokė�iau plaukti? Mir�iau keliomis minutėmis vėliau, ir tiek. Bet svarbiausia, negi galima prie�intis �ventajam skys�iui? Toks elgesys būtų tiesiog nepadorus�. Gaila, kad jam nelemta �ūti drauge su savo kariais, bet� Vadinasi, toks likimas.

Priėm�s sprendim�, Figas lėtai nukiūtino link �arvuotame plastike pramu�tos angos. Vanduo jau u�pildė vis� prieinam� erdv� ir daugiau nebeplūdo. Beliko tik �engti pro sprag� ir leistis ne�amam tėkmės. Figas mostelėjo vibrodurklu, perrė�ė tinkl� ir nuslydo į tams�. Taip, �tai dabar jis i� tiesų susiliejo su �ventuoju srautu. S�moningai nesiprie�indamas tobulai esybei, jis m�stė apie kar�t� oran�in� saul�, rausvo smėlio dykum� ir� namus, kurių daugiau niekada nebepamatys.

Stelas dairėsi į �alis, ie�kodamas Olivijos, ta�iau mergina pradingo. Kautynės baigėsi. Visi Smėlynų Klano kariai buvo negyvi arba paimti į nelaisv�. Stelas lėtai ėjo tarp plūduriuojan�ių lavonų, ta�iau Olivijos niekur nesimatė. Matyt, Rupas pabėgo ir pasiėmė j� drauge. Stelas mintyse keikė jį paskutiniais �od�iais. Koks niek�as! Nieko, atpildo jis nei�vengs.

��Vir�ila!�� �ūktelėjo generolas.

Jokio atsako. Kiek atokiau Stelas pastebėjo veidu �emyn plūduriuojantį kūn� su apsauginiu kostiumu ir pajuto, kaip i� siaubo susigniau�ė �irdis. Jis nubrido per vandenį, pervertė lavon� ir i�vydo pa�įstamus veido bruo�us. Vir�ilos krūtinėje �iojėjo kum��io dyd�io skylė. Atsargiai pakėl�s Komo kūn�, Stelas nune�ė jį prie galinės sienos ir paguldė sausoje vietoje. Gerklėje įstrigo gumulas, skruostais riedėjo a�aros. Velniai rautų, kodėl būtent �akas? Ir būtent tada, kai jie galiausiai surado namus?.. Staiga Stelas suprato, kad namai Friholde Komo rūpėjo ma�iausiai. Jo namai buvo brigada, ir �akas paskui j� būtų ėj�s į pasaulio kra�t�. O Stelui visuomet trūko laiko apie tai pam�styti ir pasikalbėti su Komo i� �irdies. Generolui pavyko sau įteigti, kad ir i�tikimasis draugas trok�ta to paties, kaip ir jis.

��A� juo pasirūpinsiu, sere,�� pratarė Stiksas.

��A�iū, kaprale.

Stelas lėtai nusigr�ė ir nuėjo pro masyvias, dabar jau atviras, duris. Visur �mirinėjo kareiviai ir savanoriai. Vieni link�iojo, kiti saliutavo auk�tam karininkui paniurusiu veidu, kuris nuvarg�s kopė laiptais, po pa�astimi ne�damas �alm�. Bet karininkas nieko nepastebėjo. Jis regėjo Komo veid� � rudas akis, pa�aipias ir protingas, sugeban�ias tiek daug matyti ir pastebėti. O kiek kartų jis i�gelbėjo gyvyb� pa�iam Stelui� Jeigu Stelas būtų atsidūr�s reikiamoj vietoj reikiamu laiku! Viskas galėjo pasibaigti kitaip.

Bet, i�ėj�s į kar�t� vidudienio saul�, generolas sutramdė �irdies skausm�, kaip ne kart� darydavo anks�iau. Reikėjo pagalvoti apie gyvuosius; beliko tikėtis, kad jie verti tokios aukos.

�alti skausmo pir�tai perplė�ė tams�, kurioje skendėjo Olivija, ir gniau�ėsi vis stipriau, stipriau� Ji atsitokėjo ir pajuto, kaip galvoje pulsuoja klaikus skausmas. Stengdamasi įsitaisyti patogiau, i�tiesė rank� ir įsitvėrė� Kas �ia? Regis, virvė. Taip, virvė, kuria suri�tas ka�koks didelis ry�ulys. Olivija i�sitiesė, apsidairė ir suprato sėdinti galiniame per duobes besikratan�ios ma�inos skyriuje.

��A-a, jūs atsipeikėjote,�� pratarė Rupas, �vilgtelėj�s į j� per ap�valgos veidrodėlį. � Atleiskite, ta�iau a� buvau priverstas jums trinktelėti.

Olivija kilstelėjo rank� ir apsi�iupinėjo �andikaulį, o paskui galv� ties smilkiniais. �andikaulį nepaken�iamai maudė, o ant galvos, kuri� ji susitrenkė krisdama, i��oko did�iulis skausmingas gumbas. Ir tada plūstelėjo prisiminimai � tėvas puola ronie�ių karį, ji nesėkmingai stengiasi jį sulaikyti, ir� j� persmelk�s siaubas, kai tėvas krito, pervertas kulkos. Ir viskas per Rup�! Olivija aistringai tro�ko pulti i�davik� ir pasmaugti j į plikomis rankomis, bet, deja, tai buvo neįmanoma. Prie�akin� ir galin� ma�inos dalis skyrė metalinė pertvara su vieninteliu labai ma�u langeliu. Tarsi perskait�s merginos mintis, Rupas tarė:

� �inau, jūs man�s neken�iate, ir, patikėkit, man labai gaila. Bet gal vien� gra�i� dien� suprasite, kad a� teisus. Imperija merdi, ronie�ių pergalė nei�vengiama. O kai jie nugalės, mes, Friholdo gyventojai, galėtume atsidurti labai palankioje padėtyje.

Ma�ina sudrebėjo, įsmukdama į griovį. Kurį laik� variklis dirbo tu��ia eiga, paskui ma�inos nosis pakilo, ir ji i�sirop�tė i� duobės. �Prakti�ki� Rupo samprotavimai varė Olivij� i� proto, ta�iau ji sutramdė įnir�į ir paklausė:

��Kur jūs mane ve�ate? Ir kodėl?

� Į vien� vietel�, apie kuri� �inau tiktai a�, � nekonkre�iai atsakė Rupas, aplenkdamas did�iulį riedulį. � Ties� sakant, mes jau beveik atva�iavome. Tai ka�kas pana�aus į med�ioklės namelį. � Ūmai jis nusijuokė � �iurpiai, beveik nesivaldydamas. � Juokinga! Dabar med�ioja mane!�� jis i�tiesė rank� ir padidino kom-ry�io gars�.

Olivija įsiklausė ir netruko suprasti, kad jų i� tiesų ie�ko. Moteri�kas balsas kreipėsi į Stel�:

��Atleiskite, generole, bet i� palydovinės sistemos, kaip paprastai, ma�ai naudos. Kol kas a� nieko neaptikau, ta�iau t�siu paie�kas.

��Gerai,�� atsakė Stelas. � A�iū u� pagalb�, kom-technike �u. Jei tik k� nors su�inosit, tu�tuojau susisiekit su manimi. Ry�io pabaiga.

Nuo jo balso Olivijos krūtinėje i�plito �iluma. Ji prisiminė, kaip Stelas brido per vandenį, skverbdamasis jos link� o tada Olivija prasmego į tams�. Vadinasi, jos ie�ko. Gal galima kaip nors jiems padėti? Tuo tarpu Rupas vėl suma�ino gars�.

��Jie sta�iai neriasi i� kailio. Pasireng� perkasti vis� smėlį, � jis �yptelėjo ir dirstelėjo į veidrodėlį. � Norė�iau �inoti, dėl ko jie taip stengiasi � dėl man�s ar dėl generolo draugu�ės? Galbūt dabar, kai jūsų tėvas nebegyvas, generolas u�ims jo viet�? O gal �itaip ir buvo numatyta nuo pat prad�ių?

Olivijai i� pyk�io aptemo akys. Ta�iau ji nagais įsikirto į delnus, ir skausmas padėjo jai susitvardyti. Nereikia galvoti apie Rup�, jis to nevertas. Reikia galvoti, kaip i�trūkti. Veikiausiai galima k� nors padaryti.

Ji įdėmiai apsidairė. Matyt, �ia viena i� tų ma�inų, kuriomis naudojosi Rupas, patyliukais perve�inėdamas ronie�ius į senato gara��. Palei galinio skyriaus bortus stovėjo suolai, o viduryje gulėjo virve apvyniotas ry�ulys su ka�kokia įranga. Olivija i�taikė moment�, kai duobėtas kelias visi�kai u�valdė Rupo dėmesį, labai atsargiai ky�telėjo rank� į ry�ulį ir ėmė raustis jame, kol u��iuopė ka�kokį pailg� metalinį cilindro formos daikt�. Mergina pamėgino ap�iuopom nustatyti, kas tai. Galiausiai ji trumpam dirstelėjo �emyn ir tu�tuojau vėl pakėlė akis, kol Rupas nieko nepastebėjo. Rankoje ji laikė ma�daug dviejų pėdų ilgio i�ardomo palapinės smaigo sekcij�. Vienas metalinio cilindro galas buvo nusmailintas, o kitas baigėsi įdubimu, į kurį reikėjo įstatyti kit� konstrukcijos dalį. Ne itin patikimas ginklas, nusprendė Olivija, bet vis geriau, negu nieko.

Rupas pasuko į siaur�, visi�kai apleist� keliuk�, ir ma�ina nuva�iavo toliau. Prie�aky pasirodė standartinis pilk�vai rudos spalvos kupolas. Jis stovėjo siauro tarpeklio �laito viduryje, i� vir�aus pridengtas nedidele atbraila. Ai�ku, i� orbitos jo nieku gyvu nepastebėsi. Olivija įsiki�o palapinės smaig� į de�ini�j� kombinezono kle�n� ir pajuto, kaip �altas metalas vėsina od�. Kai tik ma�ina liuoktelėjo paskutinį kart� ir sustojo, mergina įgrūdo a�trųjį gal� į bat�.

Rupas i�jungė variklį, priėjo prie galinio ma�inos skyriaus ir atvėrė dureles. Rankoje jis laikė ma�ytį adatinį pistolet�.

��Atva�iavom,�� prane�ė jis. � I�lipkit, ir kuo grei�iau. Man �ia reikia su kai kuo pasimatyti.

Ma�inoje nebuvo įmanoma i�sitiesti, ir Olivijai teko rop�tis i� jos susilenkus. Ji meldėsi, kad Rupas nepastebėtų, smaigo, ta�iau nerimavo be reikalo. Jis beveik nekreipė į mergin� dėmesio, nervingai dairydamasis aplink, tarsi laukdamas, jog kas nors tuoj tuoj i��oks i� u� artimiausio uolos. Olivijos manymu, �itaip nuog�stauti nebuvo ko. Lipdama i� ma�inos, ji pagalvojo, kad gal vertėtų parkristi, i�sitraukti smaig� ir, kai Rupas pasilenks jai padėti, perverti juo i�daviko �irdį. Ta�iau tasai jau buvo u� kelių �ingsnių nuo ma�inos.

� Į kupol�! � įsakė Rupas, mostelėj�s pistoletu.

Jiedviem �ingsniuojant link kupolo, Olivija pratarė:

��Tai kvaila, Austinai. A� nekaltinu jūsų u� t�, kas nutiko. Teisybė, nepritariu jums, bet, man regis, jūs buvot nuo�irdus. Nesuprantu, kodėl negalėtume likti draugais. Papras�iau tariant, kodėl gi jums man�s nepaleidus? Juk jūs visai nekaltas.

Rupas kand�iai nusijuokė:

��Surimtėkite gi, Olivija. A� jus pa�įstu geriau, nei manote. Visų pirma, jei tik galėtumėt, jūs mane nu�udytumėt. O antra, jūs man reikalinga tam atvejui, jei pasirodytų jūsų meilu�is su savo �aisliniais kareivėliais. Ne, jūs pasiliksite �ia iki sutemų, iki tos akimirkos, kai netoliese nusileis ma�as greitas laivelis ir pasiims mane,�� jis kreivai nusi�ypsojo. � Laimei, a� neprat�s visk� statyti ant vienintelės kortos, tad i� anksto pasirūpinau ir kitomis nuo�aliomis vietelėmis. Todėl apsi�arvuokite kantrybe. Jums^/ teks dar kurį laik� palaikyti man kompanij�.

Mergina gū�telėjo pe�iais:

��K� gi, sutikit, pamėginti vertėjo.

Kai jiedu pasiekė kupol�, Rupas spynos skyde surinko skai�ių kombinacij�, ir durys atsivėrė. I� vidaus tvokstelėjo kar��iu. Vos tik atvykėliai įėjo, automati�kai įsi�iebė �viesa ir sudūzgė kondicionierius. Kaip ir daugumai nuo�alių Friholdo statinių, kupolui energij� tiekė saulės baterijos; klimatas įgalino sukaupti tiek energijos, kad pakaktų ir naktims, ir darganotoms dienoms.

��Sėskite antai ten,�� Rupas linktelėjo į kampelį, atitvert� tolimojoje kupolo dalyje.

Eidama per erdvų kambarį, Olivija pastebėjo ant sienų sukabinėtus trofėjus, ant grindų patiestus gyvūnų kailius. Matyt, Rupui �is kupolas i�ties atstojo med�ioklės namelį. �Vadinasi, �ia turėtų būti ir ginklų�, � pagalvojo jinai, įdėmiai nu�velgė sienas, bet nieko nepastebėjo. Mergina atsisėdo po masyvia smėlininko galva. Tie �vėrys truputį panė�ėjo į �emi�kuosius �ernus, nors u�augdavo kur kas stambesni. Tas, kuris kybojo vir� Olivijos galvos, piktai �iepė dantis, trijose raudonose jo akyse sustingo pagie�a, o dvi skustuvų a�trumo iltis, i�lenktas auk�tyn ir į �alis, Rupas naudojo vietoj kabyklos. Dabar ant jų kyburiavo kelios senos nune�iotos skrybėlės.

Tuo tarpu Rupas elgėsi gana keistai � sustingo, �vilgsniu nar�ydamas kambarį. Ūmai Olivijos �irdis liuoktelėjo ir ėmė plakti it paklaikusi. U� Rupo nugaros ka�kas �mėstelėjo! Taip ir yra, i� tarpusienio į �vies� �engė ronietis.

��Ar man�s ie�kai, senatoriau?�� negarsiai paklausė jis.

Rupas staigiai atsigr�ė, kilstelėjo pistolet� ir� i�vydo tiesiai

į pilv� nukreipt� lazerinio �autuvo vamzdį. I�davikas i�bly�ko ir nuleido rankas.

��I�mintingas sprendimas, senatoriau, nors ir jis tik visai neilgam atidės tavo mirtį. Bet, kol tebesi gyvas, norė�iau i�girsti tavo atsakym�, kurį veikiausiai jau įspėjau, remdamasis faktu, jog atvykai �ionai. Kiek suprantu, misija �lugo?

Netar�s nė �od�io, Rupas linktelėjo. Jo veidu upeliais sruvo prakaitas.

��Taip ir maniau,�� liūdnai pratarė ronietis. � Gaila, labai gaila. Figas buvo puikus karininkas. Esu beveik tikras, kad Tarybos planas būtų pavyk�s, jei nebūtų pasirod� samdiniai. Ir dėl jų pasirodymo kaltas būtent tu.

Dabar Rup� pradėjo krėsti drebulys.

��A� ne� ne�inau, kas jūs toks, bet patikėkite, a�� a� padariau visk�, ko pra�ė Figas. Maldauju, pasigailėkite man�s.

� �lyk�tus tipas, tiesa?�� paklausė ronietis, pirm�syk kreipdamasis į Olivij�. � Labai apgailestauju, bet jums teks numirti drauge su juo. Nevertėjo leistis į kelion� su tokia prasta kompanija. � Nelaukdamas atsakymo, jis apėjo Rup� ratu � lygiai taip, kaip an� naktį dykumoje darė Figas. � Gal tau, �mogau, bus įdomu su�inoti, kad a� esu ronie�ių stebėtojų korpuso narys. K�, suki galv�, kaip �ia atsidūriau? Tuoj gausi atsakym� į �į klausim�. Mes jau seniai �inome, kad nesėkmės atveju ketinai pabėgti. Juk tu nesi vienintelis i�davikas �mogus, kurio paslaugomis mes naudojamės. Bet pakaks apie tai. Mano darbas � stebėti ir tyrinėti. Tokiu būdu mes niekada nekartojame savo klaidų. Nelaimei, būtent man teks painformuoti Tūkstan�io Taryb�, kas i� tikrųjų nutiko �ios mūsų operacijos metu. Mano ataskaita jų nenud�iugins,�� ronietis sustojo, gr�damas Rup� �vilgsniu. � Ir visgi viena menka smulkmena veikiausiai privers juos nusi�ypsoti � tavo mirties apra�ymas.

Ateivis siaubingai lėtai pakėlė ginkl� į krūtinės lygį. Kai Rupas suprato, kad mirtis nebei�vengiama, jo akyse �mėstelėjo ir tu�tuojau pranyko ka�kas, ko neįmanoma i�reik�ti �od�iais. �ydros energijos spindulys nurė�ė jam nuo pe�ių galv� ir pramu�ė skyl� sienoje u� nugaros. Į vidų įsiskverb�s saulės spindulys nutvieskė ant grindų i�sipleikusį kūn�. Kol ateivis stovėjo ir be jokio gailes�io �velgė į lavon�, Olivija pir�tų galais prisėlino i� u�nugario, abiem rankom sugniau�ė smaig� ir atsivedėjusi bedė jį būtybei į kakl�. Did�iulei jos nuostabai, smaigas sulindo beveik be pasiprie�inimo. Stebėtojas krūptelėjo, i�lenkė nugar�, suriko ir spustelėjo nuleistuk�. Tvykstelėjo dar vienas pliūpsnis, ir grindyse i�si�iojo did�iulė skylė. Paskui ronietis susvyravo ir �nektelėjo �alia Rupo.

I� prad�ių Olivija apstulbo. Kaip jai pavyko? Mergina pritūpė greta ateivio, jau beveik tikra, kad jis nebegyvas, ta�iau kupina ry�to įsitikinti galutinai. Teisingai, taip ir yra. Olivija niekada negirdėjo, kad karo veiksmuose dalyvautų Ronų Imperijos moterys. Gal, ronie�ių manymu, �itai apskritai neįmanoma? Tokiu atveju būtų ai�ku, kodėl jis nesuprato, koki� potenciali� grėsm� jam kelia Olivija. Na, kad ir kaip ten būtų, jai pasisekė. Ir keistas dalykas.. �velgdama į tysan�ius kūnus, ji nejuto nei u�uojautos, nei atgailos. Tik pasitenkinim�, ir nieko daugiau. Olivija nusigr�ė ir nesidairydama i�ėjo i� kupolo. Įsirop�tė į ma�in�, įjungė kom-ry�į ir papra�ė pagalbos. Po poros sekund�ių ji jau kalbėjosi su susijaudinusia ry�ininke. �iai patarus, perjungė kom-ry�į siųstuvo re�imu ir pasiruo�ė laukti, kol j� suras. Ir tada plūstelėjo a�aros. Olivija apraudojo motin�, tėV� ir galiausiai pati save. Tokios būsenos po valandos j� ir surado Stelas.

�Nuo kautynių senate praėjo dvi savaitės. Pakankamai daug, kad spėtume pasiruo�ti � tiek, kiek apskritai įmanoma�, � niauriai pagalvojo Stelas. Nepaisant visų sukrėtimų ir aibės įprastų problemų (tokių, kaip liū�ių sezonas), pavyko i�gryninti pakankamai daug termiumo, kad būtų galima atsiskaityti su �Intersistems� ir netgi �į t� pasilikti atsargai. Jei, �inoma, jie sugebės nuskraidinti krovinį į Fabrik�, o �itai bus nelengva. Reikėjo saugiai nugabenti i�grynint� termium� per mil�ini�k� erdv�, parduoti jį, o paskui dar nuvykti į �Intersistems�. Kelyje jų gali tykoti piratai ir ronie�iai, be to, reikėjo nepamir�ti gamtinių kataklizmų tikimybės.

Stelas pa�velgė į kovinį displėjų, stovintį ant kajutkompanijos stalo, ir atsiduso. Jis pavargo, visi likusieji taip pat, ir nuovargis jau dirbo savo juod� darb�. �tai, pra�om, jis tik k� susikirto su kapitone Boiko. Stelo pasiūlyta laivų i�sidėstymo tvarka skryd�io metu nesulaukė jos pritarimo, o kapitonė nebuvo i� tų, kurie, reik�dami savo nuomon�, uoliai renkasi �od�ius.

� �inoma, jūs vir�esnis u� mane laipsniu, generole, bet, Dieve tu mano, nepamir�kite: a� vadovavau �iam laivui, kai jūs dar mokėtės Akademijoje. Ir apskritai, kada tapote navigacinės taktikos ekspertu?

Su tais �od�iais ji viesulu i�lėkė i� kajutkompanijos ir nuskuodė į kapitono tiltelį, kuriame kol kas dar vadovauja karininkai navigatoriai, o ne sausumos �iurkės.

Stelas vėl pa�velgė į kovinio displėjaus ekran�, kuriame dabar �vytėjo siūloma laivų i�sidėstymo schema,�� stengdamasis aptikti jos trūkumus ir jų nerasdamas. Visuotinai priimti tradicinės navigacinės taktikos �tampai reikalavo, kad kiekvienoje konkre�ioje situacijoje laivai i�sidėstytų atitinkama tvarka. Pavyzd�iui, gabenant verting� krovinį, laivai, kuriuose jis patalpintas, glaud�iai susigrupuoja, kad apsauginiai jų ekranai susilietų, ir tikimybė įsiskverbti į būrio vidų prakti�kai virsta nuliu. Krovinve�ius lydintys laivai u�tikrina papildom� apsaug�. Toks metodas, siūlomas tradicinės navigacinės taktikos �alininkų, atrodo pakankarnai logi�kas ir daugeliu atvejų puikiai pasiteisina. Bet, nors i� pirmo �vilgsnio jų padėtis atrodė chrestomatinė, Stelas buvo įsitikin�s, kad �iuo atveju elgtis reikia kitaip.

Kodėl? Kad ir todėl, jog prie�as i� jų tikisi būtent standartinio sprendimo. Vadinasi, reikia sugalvoti k� nors nauja, nusprendė Stelas ir� u�sitraukė Boiko pyktį. Jis �iūrėjo į schem�, ir �i jam vis vien patiko. Paskui prisiminė �tromo �od�ius: �Daugiau nei pusė pergalingų karų � gryniausios sėkmės rezultatas�. Na, ir nėra ko sukti galvos. Stelas patenkintas atsilo�ė krėsle ir pabandė prisiminti visk�, k� �inojo apie jų kelionės tiksl�.

Netoli Imperijos sienos skriejantis Fabrikas buvo planeta, visi�kai atiduota sunkiosios pramonės �inion. Gyventi ten prakti�kai neįmanoma. Tenyk�tė flora ir fauna senų seniausiai i�nyko, tapusios toksinių atliekų aukomis. �i aplinkybė nieko nejaudino, kadangi niekas Fabriko nelaikė savo namais. Gausias pramonės įmones aptarnavo robotai, o mokslinėse laboratorijose �monės dirbo tik pagal kontraktus, paeiliui keisdami viens kit� � pusė metų Fabrike, pusė u� jo ribų. Planeta buvo įtraukta į s�ra�� pasaulių, kurių lankymas pavojingas gyvybei, bet ten gerai mokėjo, plius nemokama kelionė, plius precedento neturin�ios saugumo priemonės � kruop��iai izoliuotos ir nuo �alingo aplinkos poveikio apsaugotos tarnybinės bei gyvenamosios patalpos.

Fabrikas dideliais kiekiais gamino sunkiuosius metalus, chemikalus, radioaktyviuosius izotopus ir pana�ius dalykus, kurių reikėjo Imperijai, netrok�tan�iai gamyklų i�metamomis dujomis ter�ti savo vidinių planetų. Kaip sykis tokioje vietoje lengviausia pritaikyti termium� � visur, kur tik reikia, juo pakei�iant ne tokius kar��iui atsparius metalus. Ir netgi jei termiumas junginyje su kitomis med�iagomis sukurs mirtinai pavojingas toksines atliekas, kas i� to? Planetoje ir �udyti nėra ko. Kada nors, kai visi gamtiniai Fabriko i�tekliai i�seks, ir planeta atsidurs pernelyg toli nuo prekybinių Imperijos kelių, j� papras�iausiai apleis, ir ji virs negyvu vartotoji�ko �mogaus po�iūrio į gyvenim� monumentu.

Kad ir kaip ten būtų, Fabrikas aistringai tro�ko įsigyti termiumo, vadinasi, geresnės progos parduoti savo turt� jie neturės. Pavyzd�iui, Techno irgi norėjo pirkti termium�, ta�iau nedideliais kiekiais; gi Fabrikas pajėgė praryti visk�, k� friholdie�iai galėjo jam pasiūlyti. Piratams, puikiai i�manantiems rink� ir padedamiems �Intersistems�, nebuvo sunku įspėti, kur būtent jie skris. Ir patykoti jų kelyje.

Kai nutilo pirmasis įspėjimo signalas, Stelas atsistojo, perėjo į kit� kajutkompanijos gal�, palietė ��uolinį bar� � sėkmei � ir tik tada nu�ingsniavo į stebėjimo skyrių, įsikūrusį paskuigalinėje kapitono tiltelio dalyje. Po poros minu�ių jų ma�as laivynas apleis orbit�, pakils į atvir� kosmos� ir, gerokai nutol�s nuo Friholdo, atliks hipererdvinį �uolį. Hipererdvėje jie bus saugūs, nebent kas nors įsigudrintų sekti i� paskos per t� patį panirimo ta�k�, ta�iau tokio įvykio tikimybė velni�kai menka. Ta�iau, m�stė Stelas, patogiau įsitaisydamas nuo perkrovų saugan�iame krėsle, i�nirus i� hipererdvės bus visai kitaip. Jis labai nustebtų, jeigu tenai niekas jų nelauktų.

Pasigirdo antrasis įspėjimo signalas, ir lygiai po �e�iasde�imties sekund�ių greitėjimas įspaudė generol� į krėsl�. �ygis prasidėjo. Ka�kur toli apa�ioje Olivija dabar veikiausiai �iūri į dangų arba sėdi prie ekrano, �vilgsniu lydėdama spindin�ius ta�kelius, spar�iai tolstan�ius nuo Friholdo ir � nuo namų. Paskui ji grį� prie nesibaigian�ių administracinių reikalų, kurie dabar atėmė beveik vis� jos laik�. �inodamas, kiek daug mis Kasten padėjo tėvui, ir suprasdamas, kad jai būtina i�sibla�kyti nuo savo sielvarto, buv�s senatorius, o nūnai prezidentas Bremas pasiūlė Olivijai savo asistentės viet�. Stelas neju�ia �yptelėjo. Bremas turėtų nenuleisti nuo jos akių, antraip ta mergina visk� perims į savo rankas! Olivija turėjo ne tik ger� galv�, bet ir narsi� �irdį, pamanė Stelas, prisimin�s, kas nutiko Rupo med�ioklės namelyje. Ji � ledi tikra �io �od�io prasme.

Palaipsniui jo pavarg� raumenys atsipalaidavo, ir tuo metu, kai laivai paniro į hipererdv�, generolas jau kietai miegojo.

Po vienos standartinės savaitės, dviejų valandų, keturių minu�ių ir penkiolikos sekund�ių ma�asis laivynas i�niro i� hipererdvės netoli navigacinio �vyturio. Kaip ir visi kiti pana�aus tipo įrenginiai, �vyturys vienodais laikotarpiais per�okdavo i� to paties įprastos erdvės ta�ko į hipererdv� ir atgal. Be to, tuo metu �vyturys spinduliuodavo savo asmeninį, tiktai jam vienam būding�, kod�. Juo pa�ymėtas saugaus panirimo ir i�nirimo ta�kas laivams tarnavo navigaciniu orientyru.

�inoma, norėdamas bet kuris laivas gali nerti į hipererdv� kur tik pageidaus, bet toks poelgis visuomet yra ganėtinai rizikingas. Pavyzd�iui, galima i�nirti i� hipererdvės tiesiog kokios nors saulės viduryje. Tad visi, i�skyrus nedaugelį �valgybininkų bei tyrinėtojų, naudojosi navigaciniais �vyturiais, ir �i aplinkybė pavertė pastaruosius idealia pasalos vieta. Jeigu �inote, kur keliauja jus dominantis laivas, jums tereikia i�siai�kinti, kur yra artimiausias navigacinis �vyturys, i�dėstyti aplink jį savo pajėgas ir laukti. Įvertin�s visus �iuos faktorius, i� hipererdvės nyrantis Stelo laivynas susigrupavo ir� Sukaukė pavojaus signalai, o �monės garsiai sukliko, kai, pasiek� įprast� erdv�, pastebėjo, kad juos i� visų pusių supa nesulyginamai galingesnio laivyno laivai.

��Parengtis numeris vienas! Įjunkite apsauginius ekranus visu galingumu, pabūklus paruo�ti mū�iui! Veikti tiktai po mano įsakymo!�� suriko Boiko, tamsių �ai�aruojan�ių akių �vilgsniu bėgdama nuo ekrano prie ekrano, analizuodama, tikrindama, planuodama.

��Kapitone, gavome signal� i� kito laivo, audio ir video,�� prane�ė kom-technikas.

Boiko dirstelėjo į Stel�. Tasai linktelėjo.

��Perjunkite jį į stebėjimo skyrių, � įsakė kapitonė.

Ry�io ekranai atgijo, ir Stelas i�vydo tobulai �aving� ledi Almandos Kanse-D�ouns veid�. Generolo akyse į�velgusi neju�ia tvykstelėjusį pasigėrėjim�, moteris nusi�ypsojo.

� �tai mes ir vėl susitikome, generole. Norė�iau, kad �itai nutiktų palankesnėmis aplinkybėmis. Būdama �Intersistems Inkorporeited� atstove, a� neabejotinai nud�iugau su�inojusi, kad jūs nusprendėt i�mesti į rink� savo termium� ir tokiu būdu atsiskaityti su mumis. Gavusi prane�im�, kad Friholdo laivai jau kelyje, netgi sumaniau atvykti �ionai jūsų pasitikti. Deja, atskridusi radau visus �iuos laivus. Jūs veikiausiai jau supratote, kad jie priklauso piratams,�� ji i�rai�kingai gū�telėjo pe�iais.

Almandos paporinta pasakaitė tik pralinksmino Stel� � toks akivaizdus buvo jos melas. Įtardama, kad piratams nepavyks pagrobti termiumo, ji i� anksto oficialiai nuo jų atsiribojo, kad vėliau suvaidintų nekalt�. Tas faktas, kad ledi Kanse-D�ouns Friholde turėjo �nipų, kėlė apmaud�, ta�iau anaiptol nestebino.

��Na, mes, be abejo, labai vertiname jūsų rūpestį, � apsimestinai rimtai atsakė generolas,�� ir viliamės, jog sprogstantys piratų laivų jums nesukels jokių rūpes�ių.

��Sprogstantys� kas?..�� suraukusi antakius, i�si�iojo Almanda.

Bet sakinio taip ir neu�baigė, nes kaip tik t� akimirk� du piratų laivai paskendo akinan�iuose ugnies pliūpsniuose. Almandos atvaizdas dingo i� ekrano, ir tuomet, regis, nuo grandinės nutrūko pats velnias. Po Stelo signalo �Zulu�, ��on�� ir �Mazajus� vienu metu trenkė salv� i� visų savo torpedinių baterijų. Pagal visuotinai priimtus navigacinius standartus �i ataka buvo niekam tikusi, bet suveikė netikėtumo faktorius, ir du piratų kapitonai brangiai sumokėjo u� pernelyg didelį pasitikėjim� savo jėgomis. Ta�iau jėgų santykis vis vien buvo ne Stelo naudai � vienas prie� keturis, be to, dabar piratai tro�ko ker�yti. Jų energetiniai spinduliai ir torpedos be atvangos tal�ė brigados laivus. Apsauginiai ekranai kol kas laikėsi, bet, ai�ku, tokio spaudimo jie ilgai nei�tvers.

Boiko klausiamai dėbtelėjo į Stel�. Jis palingavo galv�.

��Laikykitės, kiek įstengsite. Noriu, kad jie atsidurtų kuo ar�iau.

��Generole, jeigu �itaip t�sis ir toliau, jie atsisės mums sta�iai ant kelių! � grie�tai atrė�ė Boiko, prik�sdama lūp� ir �aibuodama akimis. � Tikiuosi, jūsų planas i�degs, antraip mes įkliuvom.

��Malonu i�girsti jūsų nuomon�, kapitone,�� ramiai atsakė Stelas. � Manau, �itaip t�sis nepemelyg ilgai.

Jis vėl pa�velgė į ekranus. Kautynės pa�iame įkar�tyje. Piratų strategija nepasi�ymėjo ypatingu sudėtingumu � prasmukti tarp palydos laivų ir u�grobti transporterius. U�puolikai kas akimirk� veikė vis į�ūliau ir palaipsniui artėjo, nes besikaunant paai�kėjo, kad prie�ininko laivai turi galingus apsauginius ekranus, bet menk� puolimo arsenal�. Vadinasi, įmanoma i�vengti jų salvių ir prasibrauti iki transporterių. Dar truputėlį lukterėj�s, Stelas davė �enkl�.

Lengvajame kreiseryje �Ker�ytojas� Brolis Mustafa Infam Drago dirstelėjo į ekranus, nusikeikė ir i�jungė bendrojo ry�io kanal�.

��Spjaukite į tuos skraidan�ius karstus, Broliai. Mūsų tikslas ��jų ginami transporteriai. Jie gabena t�, ko mums reikia.

Jis linktelėjo pilotui, ir tasai paleido laiv� grak��iu vira�u, tikėdamasis patraukti pagrindinio nedidelės prie�ininko flotilės laivo dėmesį. Drago patenkintas �yptelėjo � paklusdamas jo įsakymui, piratų laivynas nu�vilpė pro tris nerangius palydos laivus į pa�i� var�ovo rikiuotės �irdį. Paskui �ypsena lėtai i�tirpo, o akys ėmė bla�kytis į �alis. Ka�kas ne taip. Pernelyg lengvai viskas klojasi. Jis kaip sykis ketino vėl įjungti bendrojo ry�io kanal�, kai Stelas u�trenkė sp�stus.

��Perduokit Sakalui, tegul įkre�ia jiems į kailį, � tarstelėjo Stelas.

�Lizdas� tūnojo pa�iame laivyno centre, ten, kur paprastai i�sidėsto krovinį gabenantys laivai. Liukai atsivėrė, ir juodi, greiti it �aibas Sakalo perėmėjai �ovė laukan, link artėjan�ių piratų laivų. Jų atak� beveik i�syk vainikavo sėkmė. Vienas, antras, tre�ias.. piratų kreiseriai tvykstelėjo nelyginant miniatiūrinės saulės ir staiga pradingo.

Stelas patenkintas stebėjo, kaip perėmėjai zuja tarp piratų laivų, sėdami mirtį ir panik�. Ta�iau jis suprato, jog tai dar ne pergalė.

��Metas pradėti antr�j� faz�, kapitone,�� tarstelėjo jis Boiko.

�į kart� moteris savo įsakymus palydėjo ne�ymia �ypsenėle � savoti�kas atsipra�ymo variantas, maksimumas, kurį �ia prasme sau galėjo leisti kapitonė Boiko.

��Dėmesio, antroji fazė, � kom-ry�io kanalais įsakė jinai.

Stelas pajuto, kaip �Zulu� pakeitė kurs�; ekrane matėsi, jog kiti du transporteriai padarė t� patį. Netrukus jie susigrupavo, saugodami vienas kit�, ir aplink juos i�sidėstė devynių perėmėjų eskortas. �tai dabar kapitonė Boiko buvo patenkinta. Triukai, �inia, neblogas dalykas, ta�iau tradicinė taktika tikrai niekada neapvils.

��Visu grei�iu pirmyn,�� įsakė ji.

Pagreitis įspaudė Stel� į krėsl�. Įdomu, m�stė generolas, kiek sugai� piratai, kol supras, kad termium� gabena transporteriai, o visai ne tos dvi senos �geldos�, kurios skrieja abipus �Lizdo�, tarytum saugodamos jį? Et, kuo vėliau, tuo geriau.

Ledi Almanda Kanse-D�ouns, sėdinti savo jachtos salone ir stebinti ekranus, su panieka prikando lūp�. Kai transporteriai, iki

�iol vaidin� palydos laivus, visu grei�iu nuskriejo Fabriko link, ji pirma suprato, kad būtent jie ir gabena termium�. T� kvailį Drago vėl apmulkino. Kurį laik� ji m�stė, ar nepasidalinus su juo savo spėlione, bet netrukus padarė i�vad�, jog sentimentams nėra laiko. Tegul pjauna, k� per savo kvailum� pasėjo. Moteris aplai�ė lūpas ir pa�velgė į veidrodį, u�imantį vis� prie�ais plytin�i� sien�. Vienu idealiai sutvarkytu pir�teliu įjungė interkom� ir paklausė:

��Maksai, ar matai laivus, skriejan�ius Fabriko link?

Maksas, jachtos pilotas-kiborgas, dirstelėjo į ekranus ir atsakė:

��Taip, mem.

��Noriu ten būti anks�iau u� juos,�� tarstelėjo jinai ir atsilo�ė ant �ilkinių pagalvėlių.

Maksas įjungė variklius visu pajėgumu, jachta krūptelėjo ir �ovė į priekį. Bet ledi Kanse-D�ouns nieko nepastebėjo. Ji gro�ėjosi savo atvaizdu veidrodyje.

Prisikabin�s prie piratų kreiserio, Sakalas sulaikė alsavim�. Galų gale kompiuteris davė signal�, kad tikslas �su�iuptas�, ir D�ekas spustelėjo nuleistuk�. Dvigubi �ydros ugnies spinduliai nu�ai�ė piratų laiv�. Akimirk� nieko nenutiko � apsauginiai pirato ekranai susiurbė ir i�sklaidė energij�.

��Dvi torpedos,�� įsakė Sakalas, balsu aktyvav�s abu įrenginius. � Ugnis!

Torpedos �ovė i� po bukai nurė�tų perėmėjo sparnų ir sprogo, atsimu�usios į apsauginius prie�ų laivo'ekranus. Ta�iau po sprogimo apsaugoje menkai sekundės dalelei atsirado proper�a, ir Sakalas tu�tuojau pasinaudojo ta trumpute akimirka. �ydras jo energetinės patrankos spindulys prasiskverbė pro ang� ir smogė neapsaugotam laivui. Visi perėmėjo ekranai tu�tuojau aptemo, apsaugodami pilot� nuo akinan�io sprogimo tvyksnio. Sakalas skubiai patraukė savo laiv� į �alį ir pa�velgė į prietaisus, norėdamas i�siai�kinti padėtį.

��Neblogai, bose,�� tarstelėjo Karia. � I� tų niek�ų i�ėjo visai neblogas kepsnys.

��A�iū, Karia; bet, rodos, jie dar tykina link �Lizdo� ir kitų dviejų laivų. Manau, metas pradėti tre�i�j� faz�. �Lizde�, ar girdit mane?

��Taip, puikiai girdime, bose,�� atsakė kapitonas Suza, �Lizdo� vadas.

��Pradedam tre�i�j� faz�.

��Klausau, bose. Tre�ioji fazė.

Jei Drago būtų buv�s atidesnis, jis veikiausiai būtų pastebėj�s, kad perėmėjai vienas po kito traukiasi i� mū�io. Bet �is procesas vyko palaipsniui, o Drago buvo pernelyg u�siėm�s, dalindamas įsakymus ir i� anksto mėgaudamasis akimirka, kai trys transporteriai atsidurs jo rankose. Vienas perėmėjas nei�vengė smūgio, pradėjo vartaliotis erdvėje ir sprogo. Taip jam ir reikia! Drago piktd�iugi�kai i�si�iepė. Broliai laimi.

��Pasiruo�t! Netrukus imsim juos aborda�u.

Tie, kurie priklausė aborda�inei grupei, pradėjo tikrinti ginklus, nervingai juokaudami ir �valgydamiesi viens į kit�. �Ker�ytojo� pilotas dar kart� pademonstravo savo meistri�kum�, vienu vieninteliu manevru atskraidin�s laiv� prie pat �Lizdo�. Griebimo spinduliai tu�tuojau neatsiejamai sukabino abu laivus. Tuo tarpu likusieji piratų laivai apsupo dvi senas �geldas�, skriejan�ias abipus �Lizdo�.

Tvykstelėjo lazerinis rė�tuvas, ir kruvinai raudonas spindulys įsisiurbė į plien�. Aborda�o grupės nariai prakaitavo savo �arvuose ir spėliojo, kas jų laukia viduje, lengvas susirėmimas ar rimtos grumtynės. I� anksto niekada negali būti tikras. Staiga u�darantis �liuzo kameros mechanizmas pasidavė, ir liukas �nyp�damas atsivėrė. Pirmoji aborda�ininkų greta puolė į priekį. Ir staiga, u�nugaryje likusių nuostabai ir siaubui, prie�akiniai buvo nublok�ti atgal. �audydama ir mosuodama sunkiais koviniais kirviais, i� �liuzo kameros i��oko brigados karių falanga. Jai vadovavo vir�ila Flin. Nesugebėjusi rasti tinkamo kirvio, ji naudojosi įprastesnių ginklu, ugniasvaid�iu.

� �ia jums u� Du-Kartu, mė�lini �unsnukiai!�� suriko ji, laistydama piratus ugnimi.

Kai i� jų belik� pelenai nukrito ant �emės, Flin puolė į priekį, kupina ry�to nė vienam piratui neleisti i�vengti atpilto.

Kituose dviejuose laivuose įvykiai klostėsi pagal tokį pat scenarijų; viduje nebuvo nieko, i�skyrus brigados karius. I�lik� piratai sugrį�o į savo laivus, ir kautynės t�sėsi, bet dabar jėgų santykis buvo jau visai kitoks. Po valandos visi piratų laivai, norėj� aborda�u paimti transporterius, atsidūrė brigados rankose. Pakeliui į �Ker�ytojo� kapitono tiltelį Sakalas nuolat klupo ant negyvų ir su�eistų piratų, apdegusių pertvarų ir susprogdintų liukų. Aplink sūkuriavo dūmai. �en bei ten tysojo ir brigados karių lavonai, ta�iau jų buvo kur kas ma�iau, nei piratų. Pasiek�s kapitono tiltelį, Sakalas susitiko vir�il� Flin. Visur voliojosi nukautųjų kūnai, o vienas gulėjo prie pat jos kojų ir atrodė taip, tarsi į jį būtų i�tu�tinta visa apkaba. Pastebėjusi klausiam� Sakalo �vilgsnį, Flin tarė:

� �ia jų vadeiva, sere. Save vadino Broliu Drago. Norėjau paimti jį gyv�, sere, bet jis� Jis mane u�puolė.

Ji atrodė visi�kai nekalta. Sakalas pa�velgė į Drago kūn�, pastebėjo, kad tas neturi jokio ginklo, ir vėl pakėlė akis į Flin. Jis nepatikėjo nė vienu moters �od�iu.

��Suprantu, vir�ila. Tiek to, i�ne�kite jį� Ir pasiskubinkit, mums metas keliauti.

��Klausau, sere,�� atsakė Flin ir atsigr�ė į savo karius. � Girdėjot, k� jis pasakė? I�ne�kite t� dvėselien�!

Bet Sakalas jos jau nebesiklausė. Jo dėmesį patraukė kovinio kompiuterio ekranas, kuriame ma�a laivų grupelė spar�iai tolo Fabriko link. Dabar piratams jų nebepasivyt, bet �itai nerei�kia, kad sunkumai jau praeity.

��Sėkmės jums, pėstininkai,�� suku�dėjo D�ekas, atsiduso ir nenorom sutelkė dėmesį į kasdieni�kesnes problemas.

�Zulu� pasiekė Fabriko orbit�, likusieji laivai saugiu atstumu sekė jam įkandin. Netgi dabar, jei prireiktų, jie galėjo pasitraukti į hipererdv�. I� pirmo �vilgsnio nerimauti nebuvo ko. Apa�ioje lėtai sukosi Fabriko rutulys, kone visi�kai aptrauktas baltais garbanotais debesimis, neleid�ian�iais į�iūrėti, kas dedasi po jais. Planeta atrodė rami ir taiki.

��Kas ten sukasi jų orbitoje, kapitone?�� paklausė Stelas.

Boiko pakartojo klausim� vidinio ry�io kanalais, i�klausė atsakym�, dukart linktelėjo, dar ka�k� pasakė ir atsigr�ė į Stel�.

��Viskas daugma� taip, kaip ir tikėjomės, generole. Keturi stambūs krovininiai laivai, keli laisvieji prekybininkai, nedidelis laineris ir ginkluotas imperi�kosios sargybos kreiseris. Taip, ir dar velnioni�kai daug �iuk�lių. Jiems reikėtų pa�alinti visas �ias nuolau�as, jos apsunkina navigacij�.

Stelas pritardamas linktelėjo. Visuomet atsiranda tingių kapitonų, kurie papras�iausiai i�meta į erdv� visk�, kas atlieka � sudegusias variklių tarpines, pramu�tus kuro bakus, sugedusias saulės baterijas� ir dar daugyb� kitų dalykų. Dauguma planetų turėjo specialius buksyrus, skirtus erdvės valymui nuo visokiausio stambaus �lam�to, bet Fabrike ka�kas arba pernelyg tingėjo, arba papras�iausiai nusispjovė į orbitoje susikaupusį s�vartyn�. �Na, tai ne mano rūpestis�, � pagalvojo Stelas. Gi dėl laivų viskas ai�ku. Didieji krovinve�iai veikiausiai skirti rūdos i�ve�imui, laisvieji prekybininkai atve�ė parduoti retus izotopus, o laineriu atvyko kita tarnautojų pamaina.

Imperi�kosios sargybos kreiserio pasirodymas irgi paai�kinamas. Fabrikas � imperijos planeta, kuri, nors įsikūrusi pa�iame pakra�tyje, turi teis� tikėtis vald�ios apsaugos. �iaip ar taip, industri�kai i�sivys�iusi planeta � labai gardus k�snelis piratams ar netgi ronie�iams. Ir vieniems, ir kitiems nesunku ver�liai perlėkti pasienio erdv�, prisikrauti, tarkim, kokių nors retų lydinių ir dingti. Imperi�kasis kreiseris galėjo atvykti �ionai saugoti planetos arba papildyti kuro atsargų, arba dėl tuzino kitokių prie�as�ių. �Na, imperi�kasis kreiseris neturėtų mūsų jaudinti,�� pagalvojo Stelas. � Mes nepadarėme nieko neteisėta, ir baimintis vald�ios pareigūnų mums nėra ko. O �tai kalbant apie likusius laivus� Ver�iau pasisaugoti, nei paskui apgailestauti, jog ka�ko nepadarei�.

��Kapitone Boiko, pasiųskite perėmėjus, tegul pasisukioja apie tuos laivus. Ir tuo pa�iu tegul atlieka stambiausių �iuk�lių gabalų zondavim�.

Boiko akys �ybtelėjo, lūpos virto plonu siūleliu.

��Kad ir kaip jus gerbiu, generole, ta�iau esu priversta priminti, jog, skraidydami atmosferoj, perėmėjai sunaudoja labai daug kuro. Kai jie sugrį� i� �io nedidelio pasivaik��iojimo, jų bakai bus beveik tu�ti. Kas nutiks, jeigu mus u�puls kaip tik degalų papildymo metu?

��O kas nutiks, jeigu kuris nors �lam�to gabalas pasirodys bes�s anaiptol ne �lam�tas?�� stengdamasis neprarasti kantrybės, paprie�taravo Stelas. � Ta�iau a� suprantu jūsų nerim�, kapitone. Gerai, pasiųskite pus� perėmėjų, o likusieji tegul pasilieka �ia ir pakei�ia tuos, kuriems baigsis degalai.

Ma�um� apsiraminusi, nors anaiptol ne visi�kai patenkinta, Boiko davė atitinkamus nurodymus, �pus� interpretavusi kaip keturis, o penkis perėmėjus palikusi apsaugai. Stelas visk� matė ir girdėjo, ta�iau nusprendė nutylėti ir nesivelti į nauj� gin�. Be to, Boiko, ko gero, teisi.

Sugrį�� perėmėjai prane�ė, kad neaptiko nieko grėsminga. Vienintelė jų pastebėta veikla � nuo Fabriko pavir�iaus nuolat kilo savaeigiai krovininiai konteineriai, griebimo spinduliai nutverdavo juos ties atmosferos riba ir nutempdavo link kurio nors i� did�iųjų krovininių laivų. Robotai i�tu�tindavo konteinerius ir i�siųsdavo juos atgal į planet�. Vienu �od�iu, visi tarytum dirbo savo darb�. �inoma, norint tuo įsitikinti, reikėtų apsilankyti kiekviename laive, kas, be abejo, sukeltų negatyvi� imperi�kosios sargybos reakcij�. Tad nevertėjo nė mėginti. Jiems beliko elgtis atsargiai ir tikėtis, jog viskas bus gerai.

��Planetinis administratorius reikalauja, kad mes atsiųstume savo atstovus,�� Stelo apm�stymus pertraukė kapitonė Boiko. � Atsakysim?

� �inoma,�� generolas atsistojo. � Pasakykite, kad mes jau pakeliui. Man reikia �atlo ir to �mogaus� kaip jį� taip, Miulerio.

Hansas Miuleris prezidento Bremo įsakymu vyko į Fabrik� derėtis su pramoninkais. Stelas su juo susitiko prie �liuzo kameros. Miuleris, neauk�tas vyri�kis su plonu�iais �ilais plaukais, smulkiais veido bruo�ais ir ry�kiomis skvarbiomis akimis, �yk��iai nusi�ypsojo Stelui ir tvirtai paspaudė jam rank�.

��Malonu jus matyti, generole. Sveikinu dėl sėkmingai atliktos operacijos. K� ir kalbėti, Kastenas vėl pasirodė bes�s teisus. Mes be jūsų niekada nebūtume įsteng� atsibelsti į toki� tolyb�. Bet dabar mūsų laukia paskutinis mū�is ir, bijau, man, nieko daugiau nemokan�iam, tik skai�iuoti pinigus, bus nelengva.

Stelas nusijuokė:

��Man rodos, tas, kas moka skai�iuoti pinigus, galiausiai visuomet tampa nugalėtoju.

��Teisybė, � apsimestinai rimtai atsiliepė pa�nekovas. � Tiesa ir ta, kad apie mus, u�nugario darbininkus, niekas nieko ne�ino, ir visa �lovė atitenka jums, kari�kiams. O visgi laikai kei�iasi. Pavyzd�iui, a� niekada anks�iau neturėjau asmens sargybinio. Gal dabar psichologi�kai pasijusiu tvirtesnis!

Taip tar�s, jis �engė į �liuzo kamer�. Stelas įėjo jam įkandin, ir netrukus jiedu atsidūrė �atle, kur jų laukė ser�antas Stiksas ir penketas karių.

��Atleiskite, sere,�� atsipra�ė Stiksas. � Jie pasakė, jog negalima pasiimti daugiau nei �e�ių asmens sargybinių.

��Jokių problemų, ser�ante,�� Stelas įsitaisė krėsle ir prisisegė. � �e�ių visi�kai pakaks. Jeigu mūsų nenudobė ta nelemta upė, viso kito galime nesibaiminti.

Stiksas atrodė patenkintas, bet truputį sumi�o � dideliam savo pavaldinių d�iaugsmui. Stelas u�simerkė � ne tam, kad pamiegotų, o kad galėtų netrukdomas pam�styti�

Regis, prabėgo viso labo kelios sekundės, kai jis pabudo nuo drebėjimo � �atlas nėrė į atmosfer�. Stelas įjungė interkom� ir papra�ė piloto leistis lė�iau bei persiųsti Fabriko vaizd� į didįjį keleivių salono videoekran�.

Ties� sakant, i� prad�ių �iūrėti nebuvo į k�, nes juos i� visų pusių gaubė debesys. �iaip ar taip, Stelas manė, jog ten debesys. Netrukus paai�kėjo, kad �emiau debesų sluoksnio visa planeta aptraukta drumzlinu balk�vu rūku. I�nėr� i� jo, pamatė tik bevais� dykr�. Apa�ioje plytėjo negyvos �emės mylios; tik suakmenėj� gausios augmenijos liku�iai liudijo, jog kadaise �ia viskas buvo kitaip. �en ir ten vangiai tekėjo drumstos upės, ne�damos į negyvus vandenynus stor� putų sluoksnį. Paskui prasidėjo kasyklos. Nulupusios planetos �iev�, jos skverbėsi vis gilyn, taip giliai, kad krauleriams, �liau�iojantiems jose it lervos, netgi dienos metu reikėjo įsijungti �ibintus. Su�mė�avo fabrikai, liejyklos ir sodrinimo gamyklos, atliekų bei �lako krūvos. Visi pastatai buvo statomi ir ple�iami tik tam, kad patenkintų savo reikmes. Jie prarijo ir suvir�kino visk� aplink, tarsi pami�usios vė�io l�stelės. Energij� jiems tiekė geoterminis gr�inys, pragr�tas iki pat planetos �irdies.

�Gal i�ties buvo prasmės pra�udyti vien� planet�, kad i�saugotum �imtus kitų?.. Ir visgi �is reginys baisiai liūdnas�, � pagalvojo Stelas, �atlui nusileidus sename, ta�iau puikiai įrengtame kosmouoste.

Tas irgi atrodė negyvas � nei vie�bu�ių, nei restoranų, nei �linksmybės� namų, paprastai supan�ių kosmouostus. �is buvo skirtas ne �monių, o ma�inų aptarnavimui. Ir ma�inos �ia painiojosi kiekvienam �ingsny. Jos ne�ė krovinius i� senutėlio �atlo, nusileidusio i� ka�kurio laisvosios prekybos laivo, pildė ka�kieno grak��ios jachtos kuro bakus, zujo, ritosi, �liau�iojo ir liuoksėjo aplink, atlikdamos tūkstan�ius pavedimų.

Kai �atlas sustingo, Stelas atsisegė dir�us ir atsistojo � netikėtai lengvai. Jis pamir�o, kad Fabriko gravitacija tesiekia tre�dalį friholdieti�kos, kuri daugma� lygi �emi�kajai. Dabar ai�ku, kodėl orbitoje esan�ių laivų pakrovimui galima naudoti savaeigius konteinerius ir nenusigyventi. Kuo ma�esnė gravitacija, tuo menkesnės kuro s�naudos ir, atitinkamai, kaina, o Stelui jau kilo įtarimas, kad kainų minimizacija Fabrike � lemiamas faktorius.

Visi kelias minutes pasivaik��iojo po �atl�, pratindamiesi prie menkos traukos jėgos. Aplenkdami kampus ir atsitiktinai numesdami daiktus, kareiviai apstulb� ir �aipydamiesi stebėjo lėt� jų kritim� ant denio. Apsiramino tik pajut� smerkiam� Stikso �vilgsnį. Stelas takti�kai nusisuko pastebėj�s, jog ser�antas pusbalsiu bara karius.

��Na, ir vėplos! Kaip manote, kur esat? Jeigu jūs taip �avitės �ema gravitacija, kit�syk, kai pakilsime į kosmos�, galėsiu jums duoti kelias grumtynių pamokas nulinės traukos s�lygomis. Norin�ių bus?

Norin�ių neatsirado. Nieko nuostabaus. Gal i�ori�kai Stiksas ir nedarė didesnio įspūd�io, bet visi �inojo, kad grumtynėse jis � asas, ir jo pamokos veikiausiai nebūtų labai malonios.

Atriedėjo �emas a�tuonratis autobusas ir, lengvai stuktelėj�s, prisijungė prie �atlo.

��Karieta paduota, sere,�� interkomu prane�ė �atlo pilotas.

��Dėkui,�� atsakė Stelas. � Ar nenorėtumėt prie mūsų prisidėti ir drauge i�lenkti stikl� alaus?

��Su did�iausiu malonumu, generole,�� sausai atsakė pilotas, ��bet, kaip sakoma, a� u� vairo.

��Tuomet kit� sykį, � atsiliepė Stelas. Jo nuotaika buvo puiki. Po poros valandų derybos bus baigtos, jie i�kraus termium�, gaus pinigus ir� į keli�. Jis grį�telėjo į Stiks�: � Na, ser�ante, patikrinkim įrang�.

Miuleris susidomėj�s stebėjo, kaip kariai paskutinį kart� tikrina savo �arvuotus kostiumus bei ginklus. Stelas nemanė, kad jų prireiks, ta�iau atsargumas jam buvo toks pat įprastas, kaip ir alsavimas. Paskui generolas kartu su Stiksu ap�iūrėjo �arvuot� Miulerio kostium�. Baig�s patikrinim�, Stelas įsakė visiems hermetizuoti kostiumus. Nereikėjo turėti mokslinio laipsnio, kad įspėtum: oras lauke kvėpavimui netinkamas. Sūkuriuojanti gelsvai ruda migla net i� pa�iūros atrodė nuodinga.

Kai �liuzo kameros liukas atsivėrė, ser�antas Stiksas drauge su dviem kariais ap�iūrėjo autobus� ir tik tada pakvietė likusius. Pirmi įlipo kareiviai, paskui Miuleris ir galiausiai Stelas. Autobusas, skirtas penkiasde�im�iai �monių nebuvo pra�matnus, bet ganėtinai patogus. Galinėje salono dalyje Stelas į�iūrėjo tualet�, ta�iau nepastebėjo nei vairuotojo kabinos, nei paties vairuotojo. Sunku pasakyti, ar autobusas buvo robotizuotas, ar valdomas nuotoliniu būdu.

��Sveikinu jus Fabrike, gerbiamos biobūtybės,�� i� interkomo pasigirdo mechaninis balsas. � Jūsų pa�ių saugumo dėlei pra�au prisisegti dir�us. Salone tvyro atmosfera, atitinkanti jūsų rasės reikmes. Ma�ina pajudės po 31 standartinės sekundės ir į paskyrimo viet� atvyks ma�daug po 14 standartinių minu�ių. Linkiu malonios kelionės.

Laukdami, kol pajudės autobusas, jie stebėjo, kaip į lang� barbena rūg�tinis lietus, tekėdamas �arvuotu plastiku ir i�ėsdamas jame mikroskopinius latakėlius. Ilgainiui jis įveiks metalinį autobuso kūn�, sugrau� gumines tarpines, ir, pragyvenusi vos metus, ma�ina i�keliaus į perdirbimo cech�.

Netrukus atvykėliai jau va�iavo kranų, remontinių įrenginių bei sandėlių labirintu. Paskui prasidėjo liejyklų cechai, rūdos kalnai ir paruo�tų metalinių liejinių rietuvės.

Visur �mi�inėjo robotai. Jie vadovavo lydymo darbams, tempė sunkius krovinius, remontavo viens kit� ir atliko aib� kitų darbų, kuriuos gerokai palengvino menka gravitacija. Nieko nekliudydamas, autobusas nardė tarp robotų, o vien� akimirk� netgi prava�iavo tarp mil�ini�ko trikojo roboto-keltuvo atramų. Ir vis dėlto Stelas jautėsi taip, tarsi aerokaru skraidytų kaban�iuose Visto, gimtosios fintie�ių planetos, miestuose; pojūtis, be kurio gyventi būtų neabejotinai maloniau. Paskui autobusas nuriedėjo �laitu ir nėrė į tunelį � tokį siaur�, kad jo sienos beveik lietė ma�in�. Salone tvykstelėjo �viesa. Po poros minu�ių ma�ina sustojo, dar po sekundėlės �uoliu atsiplė�ė nuo �emės ir slystelėjo auk�tyn. Matyt, jie įriedėjo į vertikalios �achtos vamzdį, ir autobusas virto lifto kabina. �I�mintinga,�� pagalvojo Stelas. � Sutaupomas laikas, be to, nereikia gabenti keleivių i� autobuso į lift��.

Galų gale liftas sustojo. Stiksas i�siuntė du karius laukan patikrinti padėties. Kai tik jie davė �enkl�, jog viskas gerai, Stelas i�sivedė likusius. Prie autobuso lūkuriavo robotas. I�ori�kai jis panė�ėjo į �mogų � turėjo rankas, kojas ir galv� su supaprastintais veido bruo�ais. �i aplinkybė vertė galvoti, kad jo �eimininkas

� �mogus. Stelas seniai pastebėjo, kad protingos būtybės � nesvarbu, kokioms rasėms jos priklausytų, � yra linkusios kurti robotus, pana�ius į save. Niekas neprie�tarauja, jog robotas-keltuvas atrodo it mil�ini�kas metalinis vabalas maldininkas su trimis kojomis vietoj dviejų ir perskeltais strypgaliais rankų vietoj. �iaip ar taip, keltuvas tėra protinga ma�ina. Ta�iau niekas nepageidauja, jog pana�us sutvėrimas slankiotų po namus ir rytais ne�iotų kav�. Todėl tilarieti�kų robotų galvas puo�ė skiauterė, fintie�ių robotai panė�ėjo į pauk��ius, ir, nors Stelui niekada neteko matyti ronie�ių robotų, jis labai nustebtų, jei tie būtų be uodegos.

Sekdamas paskui robot� koridoriumi, generolas pastebėjo, kad i� u�pakalio tasai atrodo visai kaip �mogus. Galiausiai jie atsidūrė erdvioje svetainėje. �ia stovėjo patogūs baldai, sieninėse ni�ose spindėjo statulėlės ir kiti meno kūriniai, viskas skendėjo �velnioje �viesoje. Viduryje stovėjo didelis apvalus stalas, prie kurio sėdėjo jauna moteris, skepti�kai (ko gero, kaip ir visos sekretorės) �velgianti į lankytojus. Jai prabilus, robotas nedelsdamas apleido kambarį.

��Generolas Stelas ir inspektorius Miuleris?�� pasiteiravo jinai, tarsi laukdama, kad atvykėliai paneigs �į fakt�.

��Tikrai taip,�� �ypsodamasis atsakė Miuleris.

��Administratorius Narsas tuojau jus priims,�� parei�kė moteris. � Pra�au sekti paskui mane.

Ji atsistojo ir nusivedė juos prie sienos, kuri tu�tuojau slystelėjo į �alį. Patalpa, esanti anapus jos, atrodė i�ties pra�matniai. Sunkūs, rai�iniais puo�ti baldai harmoningai derėjo su �en ir ten stovin�iomis grak��iomis skulptūromis bei pastelinių tonų peiza�ais. Langų nesimatė, ir, Stelo manymu, �i aplinkybė i�kalbingai charakterizavo �eiminink�. O �tai ir jis pats. Administratorius Narsas buvo galingas vyri�kis, sveriantis ne ma�iau kaip keturis �imtus svarų. Nepaisant masyvumo, jis lengvai pa�oko i� įspūdingo krėslo ir atskubėjo pasitikti lankytojų. Įvertinus menk� Fabriko gravitacij�, svoris jo neapsunkino taip, kaip �itai nutiktų �emėje. �Įdomu, ar jis kada nors i�vyksta i� Fabriko?� � pagalvojo generolas. Narsas stebėtinai tvirtai spustelėjo jam rank� � vadinasi, po riebalų sluoksniu slypėjo puikiai i�vystyti raumenys. Ir �vilgsnyje nė menkiausio silpnumo pėdsako.

��Sveiki atvyk� į Fabrik�. A� esu Vilsonas Narsas. O jūs turbūt generolas Stelas? Na, �inoma, kari�kio nesumai�ysi su niekuo. O jūs, vadinasi, inspektorius Miuleris. D�iaugiuosi susipa�in�s. Leiskite pristatyti kapiton� leitenant� D�on� Polį D�ouns�.

Stelas akimirksniu pajuto simpatij� �mogui, kuris po �ių �od�ių �engtelėjo į priekį ir pasisveikino. Jį pavadino senovės didvyrio jūreivio garbei � ai�ku, jei generolas nieko nesupainiojo. D�ounso negalėjai pavadinti stambiu, ta�iau jis spinduliavo ry�t� ir jėg�, paprastai charaktering� stambiems �monėms. Juodaodis, rudų akių, karingai atki��s smakr� � D�onas Polis puikiai atrodė, vilkėdamas juod� navigatoriaus uniform�, ir t� �inojo.

��Malonu jus matyti, generole Stelai ir pilieti Miuleri,�� jis spustelėjo abiem rankas ir nu�velgė plik� Stelo galv�. � �vaig�d�ių Sargyba?

Generolas linktelėjo.

��Praeity. Dabar teliko įprotis,�� jis perbraukė delnu glotniai nuskust� galv�.

��Atleiskite man, d�entelmenai, a� tuojau sugrį�iu.

Narsas nu�ingsniavo į svetain�, kurios tarpdury tu�tuojau i�dygo sekretorė. Abu karininkai nulydėjo Nars� akimis ir susi�valgė. Stelas galėjo prisiekti, kad rudose leitenanto akyse �mėstelėjo ka�kas� Sunku paai�kinti, kodėl, ta�iau susidarė įspūdis, jog D�ounsui storasis administratorius ne prie �irdies. Ta�iau D�onas Polis prabilo visai apie kitk�.

��Taigi, jūs parduodate med�iag�, vadinam� termiumu,�� pratarė jis.

��Jus teisingai informavo, kapitone,�� atsakė Stelas � nesuprasdamas, kur link krypsta �is pokalbis.

Miuleris nesiki�o, ta�iau stebėjo juos susidomėj�s, tarsi jausdamas, jog vyksta ka�kas neįprasta.

D�ounsas gū�telėjo pe�iais ir dirstelėjo į svetain�.

��Narsas �ito neslėpė, � jis patylėjo, m�sliai �velgdamas į Stel�. � Ties� sakant, jis netgi pasistengė, kad a� būtinai su�ino�iau apie jūsų ketinimus ir dalyvau�iau susitikime.

� Įdomu, kodėl?�� įsiterpė Miuleris.

D�ounsas �yptelėjo:

��Nė nenutuokiu. Ta�iau a� pa�įstu Nars� ir esu tikras, kad jis turi svarių prie�as�ių. Tai yra, jam tos prie�astys i�ties atrodo svarios.

T� akimirk� sugrį�o besi�ypsantis Narsas.

��Na, pasikalbėjot i� �irdies, kariūnai? Dabar pats metas u�siimti darbu.

��Buvo malonu su jumis susitikti,�� pratarė D�ounsas, kreipdamasis į Stel� ir Miulerį. � Dėkoju u� svetingum�, administratoriau Narsai. Būtinai pas jus u�suksiu, kai kit� kart� lankysiuos �iame sektoriuje.

Prie� i�eidamas, navigatorius �vilgtelėjo į Stel�, tarsi sakytų: �Būk budrus!�

Atsakydamas Stelas linktelėjo ir nusi�ypsojo. D�ounsui i�ėjus, jiedu su Miuleriu atsisėdo prie�ais administratorių. Tasai padėjo ant stalo senovi�k� lėk�t� su pyragai�iais, paėmė vien� ir su did�iausiu malonumu suvalgė.

��Gal paragausite? Itin skanus patiekaliukas.

Stelas atsisakė, o Miuleris pasiūlym� priėmė � gal i� mandagumo, o gal todėl, kad i�ties norėjo valgyti.

��Taigi,�� pradėjo Narsas, kruop��iai nusival�s lūpas linine servetėle,�� jūs norite parduoti termium�. Nuostabus dalykėlis, tasai jūsų termiumas. Su malonumu j į nupirksiu. �inia, su s�lyga, kad mane tenkins kaina. O jei ne, irgi ne bėda. Mes daugelį metų apsiėjome be termiumo, apsieisim ir toliau. Tad viskas priklauso nuo jūsų.

� �inoma,�� atsakė Miuleris, baigdamas kramtyti pyragaitį. � Derybos turi būti garbingos. Ta�iau būtina įvertinti, jog termiumas ne tik pagerins jūsų gaminių kokyb�, bet ir padės gerokai i�plėsti jų asortiment�. Todėl darosi ai�ku, kad kain� �iuo atveju galima vertinti kaip antraeilį�

Ir prasidėjo derybos � procesas, teikiantis akivaizdų pasitenkinim� abiem jo dalyviams. Nė kiek neabejodamas, kad Miuleris susitvarkys pats, Stelas leido sau truputį atsipalaiduoti. Jo �vilgsnis nuslydo per kambarį ir stabtelėjo ties dideliu veidrod�iu. Generolas nusi�ypsojo savo atvaizdui ir pagalvojo, kad jo sunkus apsauginis kostiumas ry�kiai kontrastuoja su rafinuotu patalpos apstatymu ir kad būtų gerai, jei viskas kuo grei�iau baigtųsi.

O i� kitos veidrod�io pusės Stelui į akis �velgė ledi Almanda Kanse-D�ouns � nors jis pats, �inoma, nieko nenutuokė. Moteris nusi�ypsojo ir pasiuntė generolui oro bu�inį.

Stelas prisimerkė nuo akinamai baltos galingų robotų-pro�ektorių �viesos. Robotai priminė mil�ini�kus vabzd�ius � ilgas cilindrinis kūnas, i� kurio try�ko galingas �viesos spindulys, o abipus jo � po keturias kojas. Pro�ektoriai be atvangos klajojo i� vienos vietos į kit�, �viesdami ten, kur reikėjo labiausiai. Stelui dingtelėjo mintis, jog �viesa reikalinga tiktai �monėms; jeigu jie nedalyvautų i�krovimo darbuose, robotai, pasinaudodami savo sensoriais, galėtų darbuotis ir tamsoje.

�Et, koks skirtumas�, � nuvarg�s pagalvojo jis. Jie tris dienas krovė termium� ir, nepaisant robotų pagalbos, dirbo it katorgininkai. Dabar galų gale viskas baigėsi. Robotai jau i�krovė paskutinius metalinius kubo formos konteinerius � kiekviename tilpo �imtas svarų termiumo miltelių. Konteinerius sustatė ant platformų su oro pagalvėmis, sujungtų tarpusavyje it traukinio vagonai. Varikliams, kurių dėka platformos sklendė vir� diurakritinių grindų, energij� tiekė traukiniui vadovaujantis robotas-krauleris. Dabar jis �uoliu pajudėjo i� vietos, ir platformos paklusniai nusekė įkandin jo. Ant jų sukrauti konteineriai sumirgėjo pro�ektorių �viesoj ir pranyko tamsoje.

I�tu�tėj�s krovininis �atlas riaumodamas �ovė auk�tyn ir nuskriejo į �iaur�, kosmouosto link. Brigados �atlai netiko stambių krovinių gabenimui, teko pasinaudoti �ionyk��iu laivu � ai�ku, u� papildom� mokestį.

��Vilsonas Narsas jau �ia, generole,�� Miulerio balsas Stelo ausinėse truputį tre�kėjo dėl trukd�ių, kuriuos kūrė galinga aplinkinė energosistema.

��Ateinu,�� atsakė Stelas ir nu�ingsniavo link didelio autobuso, laukian�io netoliese.

Eidamas generolas ne�ymiai �ok�iojo � pasirei�kė menka Fabriko gravitacija. I�krovimo darbams pasibaigus, robotai-pro�ektoriai nedelsdami apleido aik�tel�, ir aplink kone visi�kai sutemo. Tiesa, tolimas horizontas jau ne�ymiai paraudo, prana�audamas diding� saulėtekį. Au�tan�i� dien� paprastai lydėdavo neapsakomas ro�inės ir raudonos spalvos sprogimas, u�liejantis nuniokot� land�aft� �velnia, paslaptinga �viesa. Atrodė, jog planeta rado būd� transformuoti savo bjaurum� į neįtikėtin� gro�į.

Planetos administratorius laukė Stelo beveik tokiame pat autobuse, kaip ir tasai, kuriuo generolas va�iavo į susitikim� pirm�j� dien�. Būtent �ia Vilsonas Narsas pa�adėjo įteikti pinigus u� termium�. Paskui friholdie�iams reikės nukeliauti į kosmouost�, įlipti į savo �atl�, pakilti ir po kelių dienų atsiskaityti su �Intersistems Inkorporeited�. Baimindamasis tos galingos kompanijos machinacijų, Miuleris primygtinai pareikalavo grynųjų pinigų, o ne �ekio. Stelas jį suprato � kompiuterių operatorius galima papirkti, įra�us pakeisti, ir kredai i�tirps ore. Ir visgi generolui �is sprendimas nepatiko. Gryni pinigai galėjo tapti gard�iu k�sneliu piratams, vadinasi, juos reikėjo labai uoliai saugoti. O nuo Fabriko iki �Intersistems� būstinės ilgas kelias. Pati būstinė įsikūrė ma�oje planetėlėje romanti�ku pavadinimu XTP 346, kuri� kompanijos pilotai paprastai vadindavo Kale,�� per begal� ginkluotų orbitinių platformų ten buvo labai sunku nusileisti.

Dėl ka�kokios jam pa�iam neai�kios prie�asties Stelas nuolat prisimindavo leitenant� D�ouns� ir jo perspėjantį �vilgsnį. Jiedu su Miuleriu ne kart� svarstė �į klausim�, stengdamiesi suvokti, ko gi jiems reikėtų baimintis, bet taip nieko ir nesugalvojo. Kai derybos su Vilsonu Narsu baigėsi, D�ounso planetoje jau nebuvo. Ir nors jie nė sekundei nepamir�o atsargumo, nepavyko pastebėti jokios Vilsono ar jo personalo klastos. Ir visgi Stelas �inojo, kad i� tiesų nusiramins tik tada, kai jie gaus pinigus ir sveiki bei gyvi apleis planet�.

Stelui priartėjus, atsivėrė i�orinis autobuso liukas. Drauge su dviem asmens sargybiniais, kurie Stikso įsakymu visuomet sekė generolo pėdomis, jis įėjo į �liuzo kamer�. Siurbliai i�pumpavo nuoding� Fabriko or�, �nyp�damas atsivėrė vidinis liukas, ir visi trys, pakeliui segiodamiesi kostiumus, įėjo į autobus�. Tenai jų laukė Vilsonas Narsas, apsivilk�s patį did�iausi� apsauginį skafandr�, kokį Stelui kada nors teko regėti.

��Malonu jus vėl matyti, generole. Mudu su inspektoriumi Miuleriu tik k� at�ventėm sėkming� mūsų ma�y�io sandėrio baigtį. Gal teiksitės prisijungti?�� Narsas linktelėjo į i�skleid�iam� stal�, ant kurio stovėjo butelis at�aldyto vyno ir u�kand�iai.

��Dėkui,�� atsakė Stelas. � Manau, nieko nenutiks, jeigu a� taip ir padarysiu.

��Beliko viso labo keli formalumai,�� nusi�ypsojo Miuleris. � Tad i�lenkite taur�, u�baikime mūsų reikalus ir � į keli�.

��U� tai ir i�gersiu,�� Stelas gurk�telėjo vyno. � Neįsi�eiskite, administratoriau Narsai, bet� baisiai norisi kuo grei�iau i� �ia i�sine�dinti.

��K� jūs, jokių nuoskaudų, � atsiliepė storulis, i�sitraukdamas i� krep�io grak�tų magnetofon� ir dėdamas jį ant stalo.

Miuleris i�sitraukė savi�kį, kur kas paprastesnį ir pigesnį. Įra�as bus daromas abiem įrenginiais i�syk ir galės būti pateiktas bet kuriame teisme. Pirmas prabilo Narsas.

��Aktyvacija,�� pradėjo jis. � �ia Vilsonas Narsas, įgaliotasis Fabriko planetos administratorius. Standartinės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos pagal Imperijos įstatymus, įforminimas.

Po to sekė visokiausi formalumai. Narsas patvirtino gav�s termium�, Miuleris � gav�s pinigus, sumokėj�s imperi�kuosius mokes�ius, atsiskait�s u� �atlo nuom� ir taip toliau, ir pana�iai.

Stelas klausėsi viena ausim. Protas jam ku�dėjo, kad viskas klostosi taip, kaip reikia, ta�iau ka�koks vidinis nerimas neleido atsipalaiduoti. Labai nemalonus jausmas. Juolab kad, nesuvokdamas nerimo prie�asties, jis negalėjo imtis jokių konkre�ių veiksmų.

��Na, �tai ir viskas, d�entelmenai,�� pratarė Narsas, įsimesdamas į burn� paskutinį u�kand�io k�snelį. � Pinigai �ia,�� jis linktelėjo į didel� metalin� dė��, kūpsan�i� jam prie kojų, � ir, kaip matot, visi friholdieti�ki antspaudai, kuriais dė�� u�antspaudavo pats inspektorius Miuleris, sveikutėliai ir nepaliesti. Dabar, jei neprie�tarausit, palinkėsiu jums viso labo ir eisiu pietauti. Galiu įsivaizduoti, kaip jums norisi kuo grei�iau leistis į keli�.

Stelas ir Miuleris mandagiai su juo atsisveikino. Narsas nu�ingsniavo link �liuzo kameros, stabtelėjo ant slenks�io ir tarė:

��Na, viskas buvo labai �aunu, d�entelmenai. Linkiu jums sėkmės, bet atminkite � tuo mano atsakomybė ir baigiasi. Yra �monių, aistringai trok�tan�ių pasiglem�ti jūsų pinigėlius, ir jūs patys privalote pasirūpinti, kad jiems nieko nenutiktų, � taip tar�s, jis u�simovė �alm�, pamojavo jiems ranka ir dingo �liuzo kameroje.

Stelas ir Miuleris susi�valgė. Generolas pajuto, kaip per nugar� nusruveno �altukas. Be jokios abejonės, Narsas �inojo, kas turi nutikti, ir i� anksto i�dėstė savo pozicij�, apsidrausdamas nuo visų galimų pretenzijų. Ir vėl Stelo atminty i�kilo kapitonas D�ounsas su savo perspėjimu. Atsivėrė i�orinis liukas, Narsas i�lipo i� autobuso. Dieve, kaip norisi kuo grei�iau pasiekti �atl� ir pakilti! Ta�iau pirmiausia reikia autobusu nuva�iuoti į kosmouost�.. Vadinasi, jiems telieka ruo�tis blogiausiam bei tikėtis geriausio.

��Na, pirmyn,�� pratarė Stelas, kreipdamasis į Stiks�. � Ir būkit pasireng� viskam.

��Puikus patarimas, generole, ta�iau� truputį pavėluotas.

Stelas staigiai atsigr�ė ir i�vydo ledi Almand� Kanse-D�ouns, vis toki� pat neįtikėtinai �avi� ir tobul�. Greta jos stovėjo pusseptintos pėdos ūgio Autosargybinis. Abu tik k� i�niro i� moterų tualeto, esan�io u�pakalinėje salono dalyje. Veikiausiai tenai jiems buvo velnioni�kai ank�ta.

Stiksas mintyse nusikeikė. Taipjau i�ėjo, kad �į kart� su jais nei�siuntė nė vienos moters, ir jam net į galv� ne�ovė apie�koti moterų tualet�. Ir kas dabar? Dabar prie�ais juos stūkso Autosargybinis. Vietoje galvos � nedidelis pabūklų bok�telis, vietoje rankų � energetinis ginklas; tikras Autokario, i�gelbėjusio brigad� nuo zoniukų pasalos, brolis. Tokioje padėtyje belieka viena: vykdyti visus Almandos reikalavimus. Įveikti Ausargybinį nėra nė menkiausio �anso.

Ledi Kanse-D�ouns apdovanojo juos savo tobula �ypsena.

��Atsipalaiduokite, generole, jūs vis vien nieko negalėsite padaryti. Tikiuosi, būsit i�mintingas, antraip mūsų ma�iesiems metaliniams bi�iuliams teks vis� naktį gramdyti nuo sienų jūsų liku�ius. Na, o dabar papras�iausiai stovėkite ten, kur stovite; t� patį galiu pasakyti ir jūsų �monėms. Mano padėjėjas i�vaduos jus nuo tos senos purvinos dė�ės, ir mes i�keliausime savais keliais.

Autosargybinis priėjo prie dė�ės, sverian�ios per du �imtus svarų, ir pakėlė j� taip lengvai, tarsi tai būtų tik moteri�ka rankinė.

��Taigi,�� niauriai pratarė Stelas,�� �Intersistems� galų gale nusprendė veikti atvirai.

��Atvirai?�� apsimestinai nustebusi pakartojo Kanse-D�ouns.

��Ak, taip, suprantu. Na, galima pasakyti ir �itaip,�� ji papūtė raudonas lūputes, apsi�valgė ir pridūrė: � Tik bijau, kad �is nutikimas taip ir liks ma�yte mūsų paslaptim, nes po poros valandų visi jūs būsite mir�.

��Mir�? � blyk�damas perklausė Miuleris.

��Bijau, kad taip. � Ji i�sitraukė ma�ytį blasterį ir nusitaikė į juos. Autosargybinis sunkiu �ingsniu pajudėjo link �liuzo kameros liuko. � Be jokios abejonės, generolas, jei paliksime jį gyv�, sugebės pridaryti mums aibes nemalonumų. Man jis labiau patiktų mir�s. T� patį galiu pasakyti ir apie jus visus. Koks siaubingas nelaimingų aplinkybių sutapimas!�� sielvartingai pridūrė ji. � �auniojo generolo Stelo autobusas sugenda� be to, nebeveikia ir racija. Tikėdamasis sulaukti pagalbos, jis su savo palydovais i�eina laukan. Nelaimei, �monių galima rasti tiktai kosmouoste, daugiau nei u� �imto mylių. O kadangi generolas ir jo �monės jau i�tis� dien� praleido savo kostiumuose, oro juose beliko vos kelioms valandoms, ir �aunuoliai papras�iausiai u�dūsta Fabriko pavir�iuje. Arba �ia, autobuse, jeigu �itaip jums patinka labiau,�� gra�uolė nusi�ypsojo. � Ties� sakant, man visai nesvarbu. �iaip ar taip, jie bus rasti nebegyvi, o pinigai papras�iausiai pradings.

��Būkit maloni, patenkinkit mano smalsum� � kokia i� viso to nauda administratoriui Nar�ui?�� pasiteiravo Stelas.

Ledi Kanse-D�ouns �altai nusi�ypsojo.

��Premija� ir, ko gero, esminis tarnybinis paauk�tinimas. �į klausim� derėtų pateikti jo bosui.

Stelas pajuto, kaip jo �irdį sugniau�ė ledinė ranka.

��Ir kas gi jo bosas?

Moteris nusijuokė:

��Ai�ku, �Intersistems Inkorporeited�. Kas gi daugiau? Kaip �inia, jiems priklauso nemenka Fabriko dalis. � I�vydusi Stelo veido i�rai�k�, Almanda apsimestinai u�jausdama palingavo galv�.

Po akimirkos ledi Kanse-D�ouns dingo �liuzo kameroje, ir Miuleris sudejavo. Liukas jau vėrėsi, kai ūmai vėl pasigirdo jos balsas:

��Ak, visi�kai pamir�au! A� drįsau prane�ti jūsų laivams, kad jūs �ia u�truksite iki rytojaus. Sudie!�� Po paskutinio �od�io liukas u�sitrenkė.

� �ūdas! Ar pastebėjote?�� paklausė Stiksas. � Ji nedėvi apsauginio kostiumo!

Ir tik dabar, did�iausiai savo gėdai, Stelas suprato, jog ser�antas teisus. Kanse-D�ouns i�ėjo į nuoding� atmosfer� be apsauginio kostiumo, o jis į �i� aplinkyb� net neatkreipė dėmesio. Stelas puolė prie lango. Laukėjau brė�ko rytas, ir � taip, antai jinai stovi, tarsi laukdama, kad generolas pa�velgtų pro lang�. Ir netgi pamosavo jam ranka. Ka�k� pasakė Autosargybiniui ir paskui jį nu�ingsniavo link aerokaro. Po akimirkos ma�ina pakilo, �ovė į dangų ir dingo.

��Kas, po velniais, darosi?�� paklausė Miuleris, neramiai �velgdamas į Stiks� ir Stel�.

Generolas atsiduso:

��Papras�iausiai du robotai ap�varino mus iki siūlo galo� �tai ir viskas.

��Du robotai?�� nesusigaudydamas pakartojo Miuleris ir staiga delnu plek�telėjo sau per kakt�. � Jūs turite omeny, kad ta moteris� tai yra� kad ji robotas? Būtent todėl ji galėjo i�eiti laukan be apsauginio kostiumo?

Stelas linktelėjo. Miuleris sustingo, vir�kindamas �i� naujien�. Jis, kaip ir Stelas, pirm�kart Almand� i�vydo t� dien�, kai ji kalbėjo senate. Ir nuo tos nepamir�tamos minutės gra�uolė vaidino pagrindinį vaidmenį� na, tam tikros rū�ies fantazijose, pagyvinan�iose nuobod�ias jo gyvenimo akimirkas. Ko gero, su robotu viskas turėtų vykti kitaip. O gal lygiai taip pat? Jis nusijuokė. Paskui jį pradėjo kvatoti ir Stelas, ir kareiviai.

Ta�iau juokas greitai nutilo. Visi m�stė apie t� patį � ar yra i�eitis? �Turi, turi būti�, � tarė sau Stelas, nors patikėti laiminga pabaiga buvo sunku. �iaip ar taip, be kovos jie nepasiduos.

��Gerai, vaikinai, metas imtis darbo,�� pratarė generolas. � Ser�ante Stiksai, pasi�iūrėkit, ar ma�ina i�ties sugedo. O jūs, kaprale Gomesai, patikrinkit racij�. Likusieji per�iūri savo įrang�. Manau, artimiausiu metu mes u�simanysime pasivaik��ioti.

Nervingai kikendami, kareiviai pradėjo tikrinti ginklus ir apsauginius kostiumus.

��Vadinasi, kapitonas D�ounsas buvo teisus,�� tarstelėjo Miuleris.

��Regis, taip,�� sutiko Stelas. � Dabar suprantu, kodėl Narsas i�sikvietė D�ouns�: kad mes nesuabejotume mūsų sandėrio teisėtumu. O paskui pasirūpino, kad viskas nutiktų jau po to, kai jis atliks savo oficialias pareigas. Netgi patarė mums geriau saugoti savo pinigus. Ir nė kiek neabejoju, kad, administratoriui tariant �iuos �od�ius, jo magnetofonas buvo įjungtas.

Miuleris linktelėjo � jis atrodė labai prislėgtas.

��Tai vis mano kaltė; a� turėjau susiprotėti.

Stelas prunk�telėjo:

��Mė�las! Jie mus papras�iausiai pergudravo, �tai ir viskas. Ta�iau �aidimas dar nebaigtas.

�ie �od�iai suteikė Miuleriui dr�sos. Netrukus sugrį�o Stiksas.

��A� neradau jokio gedimo, sere,�� prane�ė jis,�� bet ir rankinio valdymo taip pat. Vadinasi, neįmanoma patikrinti, ar variklis veikia, ar ne.

��Na, koks skirtumas! Svarbu, kad mes negalime priversti ma�inos judėti,�� atsakė Stelas.

��Racija i�ties nudvėsė, sere,�� raportavo Gomesas.

��Norėdamas, kad padėtis pasidarytų dar įdomesnė, � įsiterpė Miuleris,�� noriu atkreipti jūsų dėmesį į t� fakt�, jog oras pastebimai blogėja.

Staiga Stelas pajuto, kad kvėpuoti i� tikrųjų pasidarė kur kas sunkiau.

��Gerai, hermetizuokite kostiumus,�� paliepė jis. Akivaizdu, jog Kanse-D�ouns ir Narsas ka�kodėl norėjo, kad jie �ūtų būtent i�orėje. � Jeigu a� kada nors nutversiu Nars�, � sau panosėje subambėjo generolas,�� jiems i�syk teks pasirūpinti galiūnais, turėsian�iais nuvilkti jį į karst�. O gal labiau tiktų robotas-keltuvas?

�i mintis ma�um� praskaidrino jam nuotaik�. Dabar, kai Stelas �inojo, kad Kanse-D�ouns yra robotas, jis nebegalėjo rimtai ant jos pykti, nors tro�kimas i� �irdies pasikalbėti sujos �eimininku toli gra�u neprapuolė.

Turint omeny, kad oras autobuse jau beveik nebetiko alsavimui, pasilikti jame nebebuvo prasmės. Kai tik visi i�ėjo laukan, Stelas paklausė, kiek kuriam liko deguonies. Paai�kėjo, kad menkiausios atsargos yra jo paties � septynioms valandoms ir �e�iolikai minu�ių; vadinasi, per tiek laiko jis privalo rasti i�eitį. Kosmouostas stūkso u� �imto mylių. Vadinasi, �is variantas atpuola. Ta�iau netgi jei pasmerktieji kokiu nors būdu pasieks Nars�, pagalbos i� jo nesulauks. Omai Stelas pastebėjo, kad beveik tiesiai vir� jo galvos ore sklend�ia metalinis diskas. Tas �unsnukis Narsas stebėjo juos per savo robot�-�nip�!

Apsimet�s, jog nieko nesuprato, Stelas kreipėsi į Stiks�:

��Dabar ne�iūrėkite, ser�ante, bet tiesiai vir� mūsų skraido robotas-�nipas. Stebėkite jį ir būkite pasireng�s po mario komandos likviduoti.

Stiksas linktelėjo:

��Klausau sere� Po jūsų komandos.

Tegul dar kurį laik� tas niek�as į mus pasi�iūri, pagalvojo Stelas ir apsidairė aplink. Kas gi ten, u� kelių �imtų jardų į de�in�? Rodos� Taip, pakabinamas gele�inkelis. Jis driekėsi tarp mil�ini�kos jėgainės ir liejyklos, o paskui nyko ka�kur rytuose. Gele�inkeliu lėtai �liau�ė didelis juodas vilkikas, tempiantis atvirus vagonus su rūda. Posūkyje s�statas truputį pakrypo, ir i� kai kurių vagonų i�riedėjo susmulkintos uolienos gabalai. Traukinio ilgis siekė bent dvi mylias. Netgi suma�intoj gravitacijoj patempti tokį griozd� galėjo tik itin galingas vilkikas, bet s�statas vis vien judėjo labai lėtai.

Paskui Stelas pastebėjo, kaip ka�in kas �mėstelėjo rytuose. Pasigirdo tolimas grumėjimas, ir į dangų pakilo savaeigis krovininis konteineris. Stelas įsivaizdavo, kaip ties atmosferos riba griebimo spindulys nutveria konteinerį ir tempia i� paskos nelyginant me�kerė �uvį. Staiga Stelas i�si�iepė ir taip smarkiai trinktelėjo Miuleriui per nugar�, kad tasai vos neparkrito.

��Ser�ante Stiksai� Atsikratykite �nipo,�� įsakė Stelas.

Jam dar nespėjus u�si�iaupti, tvykstelėjo �ydras �aibas, ma�as metalinis diskas sprogo, ir ant apsauginių kostiumų, visi�kai jiems nepakenkdamas, pa�iro metalinių dalelių lietus.

� �aunuolis, ser�ante,�� pagyrė Stelas,�� o dabar pirmyn. Traukinys mūsų jau laukia!

Ir tada jis nuliuoksėjo link vienbėgio gele�inkelio. Dėl menkos gravitacijos atstumas tirpo bematant. Generolui u� nugaros pū�kavo Miuleris, paskui jį skubėjo kareiviai, o Stiksas bėgo paskutinis. Pasiek�s vien� masyvų stulp�, prilaikantį gele�inkelio konstrukcij�, Stelas suprato, kad jo viltys pasiteisino � aplinkui stulp� vijosi laiptai.

Ta�iau, u�lip�s ant pirmosios pakopos, jis tu�tuojau sumojo, jog laiptai sukonstruoti ne �monėms, o robotams. Pakopos buvo platesnės, nei reikėjo, ir pernelyg toli viena nuo kitos. Kopti tebuvo įmanoma vienu būdu � u��okti ant laiptelio, rankomis įsitverti kito, prisitraukti iki pusės ir tik tada rop�tis toliau. Įvertinus menk� gravitacij�, didelių pastangų �iai akrobatikai nereikėjo, bet kuo ma�esnis buvo �mogus, tuo sunkiau jam sekėsi. Dirstelėj�s �emyn, Stelas pamatė, jog neauk�tam Miuleriui kopti nėra lengva, bet tuomet Gomesas paki�o inspektoriui petį, ir viskas i�sisprendė. Netrukus generolas pasiekė metalin� platform�, besidriekian�i� i�ilgai gele�inkelio konstrukcijos. Traukinys kurtinan�iai griaudėjo pro �alį, ir Stelas pastebėjo, kad iki jo uodegos beliko vos ketvirtis mylios. Reikėjo pasiskubinti.

��Gyviau!

Jis nuskubėjo grotuotu tilteliu, kuris it arka linko vir� platformos. Matyt, tiltelis buvo skirtas tam, kad gele�inkelį aptarnaujantys robotai galėtų pereiti į kit� pus�.

Likusieji sekė įkandin. Vir�utinėje, horizontalioje tiltelio dalyje turėklų nebuvo. Ai�ku, robotams jie nereikalingi. U� dvide�imties pėdų po jais vienas paskui kit� plaukė atviri vagonai, kupini rausvos rūdos. Jų beliko velni�kai ma�ai! Stelas atsigr�ė ir i�vydo, kad jo palydovai jau visai greta.

� �okam! Grei�iau!�� suriko jis ir liuoktelėjo �emyn.

Puri uoliena truputį su�velnino smūgį, be to, padėjo ir apsauginis kostiumas. Stelas kelis kartus persivertė, vargais negalais atsistojo ir apsidairė. Ant tiltelio �mė�avo viso labo dvi figūros, Stiksas ir ka�kuris kareivis. Kodėl jie ne�oka? Velniai rautų, beliko du ar trys vagonai! Veikiausiai karys i�sigando, ir Stiksas stengėsi jį nuraminti; Stelas įjungė mikrofon� ir t� pat akimirk� i�vydo, jog ser�antas papras�iausiai nustūmė kareivį ir liuoktelėjo pavymui. Jiedu nukrito į t� patį vagon� � paskutinį! Generolas lengviau atsiduso ir tarė:

��Pran�kit, kaip sekasi.

Vienas pasitempė kulk�nį, kitam perply�o ir truputį i�sihermetizavo kostiumas; ka�kas pametė ginkl�. �inoma, laimės nedaug, bet, įvertinus visas aplinkybes, nieko blogo.

��Tvarkelė, vaikinai,�� pratarė Stelas. � O dabar pama�ėle kraustykitės pas mane. Noriu, kad visi atsidurtumėt �ia, VIP skyriuje.

Pasigirdo juokas, ir Stiksas atsiliepė:

��Klausau, sere� Tikiuosi, baras veikia?

��Atleiskite, ser�ante,�� atsakė Stelas,�� bet jis laikinai u�darytas. U�tai sėdynės patogios ir vaizdas tiesiog nuostabus.

Taip ir buvo. Gele�inkelis rangėsi tarp rūkstan�ių vamzd�ių, gamyklų ir �lako krūvų. Atsargiai, kad nei�kristų, Stelas u�sirop�tė ant rūdos krūvos ir pasilenkė, stengdamasis į�iūrėti, kur jie va�iuoja. Tolumoje į dangų pakilo dar vienas savaeigis krovininis konteineris. Susidarė įspūdis, kad traukinys rieda tenai, ar bent jau prava�iuoja greta. Neblogai. Kiek laiko truks kelionė? Ma�iausiai kelias valandas. Stelas smakru spustelėjo mygtuk�, ir perregimame �almo skydelyje pasirodė duomenys apie kostiumo būkl�. Deguonies beliko penkioms valandoms ir dvide�im�iai minu�ių. Jis įsitaisė ant rūdos kalno ir eilinį kart� priminė sau Buliaus �tromo �od�ius: �Kas bus, tas bus, sūneli� K� bepadarysi?�

Po dviejų valandų ir septyniolikos minu�ių traukinys suma�ino greitį ir sustojo. Stelas daugiau nebetikrino, kiek oro liko kostiume, i� anksto �inodamas, kad atsakymas jam nepatiks. Prie�aky jų s�stato kitas lygiai toks pat tik k� pranyko dideliame neai�kios paskirties pastate. Tvykstelėjo pliūpsnis, lydimas kurtinan�io griaudėjimo, ir į dangų �ovė dar vienas savaeigis krovininis konteineris. Kurį laik� Stelas �iūrėjo, kaip i� u� did�iojo pastato lygiais laiko tarpais kyla konteineriai.

��Na, ser�ante, k� pasakysit?�� Stelas linktelėjo į krovininį konteinerį, virtusį �viesia dėmele dangaus fone. � Gal ir mums derėtų keliauti ten pat?

Stelas pa�velgė į dangų, paskui į Stel� ir vėl auk�tyn.

��Ko gero, sere,�� kreivai �yptelėj�s, atsakė jis. � Laukti mes beveik nebeturime laiko.

Stelas nusijuokė.

��Na, tuomet eime, antraip pra�iopsosim savo reis�!

Jis nu�liau�ė nuo rūdos kalno ir nu�oko �emėn. Paskutini�sias de�imt mylių gele�inkelio konstrukcija tolyd�io leidosi, kol galiausiai nusidriekė pa�iu pavir�iumi. Generolas spar�iai nu�ingsniavo link tolimojo pastato. �inoma, jis būtų galėj�s bėgti �uoliais, bet kareivis Klienas pasitempė kulk�nį, ir jiems teko apsiriboti spar�iu �ingsniu. Klienas klibik��iavo paskutinis, kareiviai jį prilaikė.

Pakeliui Stelas įdėmiai �valgėsi į vagonus, pro kuriuos jie ėjo, ir tik tuomet jų formoje į�velgė kai k� pa�įstama. I� prad�ių jis negalėjo suvokti, koks �ia reikalas, bet, eilinį kart� �vilgsniu palydėj�s į dangų kylantį konteinerį, ūmai suprato: vagonai yra cilindrų puselės, papras�iausiai paguldytos ant rėmų, slystan�ių gele�inkeliu. Jei rūdos prikraut� cilindro pusel� u�dengsi kita tokia pat, prie�aky pridėsi kūgį, stabilizatorius, i�orėje pritvirtinsi kuro bakus ir raketinius variklius, i�eis tikrų tikriausias krovininis konteineris! Kiekvienas jų veikiausiai turi asmenin� kompiuterin� valdymo sistem�. U�uot tampius rūd� į �atl�, papras�iau pastatyti �atl� aplink j�, paleisti vis� įtais� į dangų, o sugrį�usį �emėn panaudoti i� naujo. Labai i�mintinga. �Reikia priversti �i� itin efekting� sistem� padirbėti mūsų labui�, � pagalvojo Stelas.

Jo planas buvo visai paprastas. Įsirop�ti į tokį mini �atl�, i�tverti kelių g pagreitį be perkrovoms atsparaus krėslo, o paskui kokiu nors būdu nusigauti į savo laivus, laukian�ius kosmose. �Tik tiek�, � pagalvojo jis ir garsiai nusijuokė. Ir, kaip paprastai, per vėlai sumojo, kad nei�jungė mikrofono.

Jie jau atsidūrė greta did�iulio pastato, kuris vien� po kito rijo vagonus. Paveikslas nesikeitė: traukinys �iū�teli į priekį per vagono ilgį, de�imties minu�ių pauzė ir eilinio konteinerio startas; paskui procesas kartojasi nuo prad�ių. I� akies nustat�s pastato dydį, Stelas paskai�iavo, kad tarp jų ir pakilimo platformos yra ma�daug trisde�imt vagonų. Ta�iau, naudodamiesi ribotomis oro atsargomis, jie negalėjo laukti tris �imtus minu�ių. Vadinasi, reikia įsibrauti į vidų, surasti krovininių konteinerių surinkimo viet� ir įlįsti į t� cilindr�, kuris eilėje stovi pirmas. Tik �tai bėda: anga, pro kuri� vagonai �liuo�ė į pastat�, buvo pernelyg siaura; tarp vagono ir sienos beliko vos kelių colių plo�io ply�ys.

��Ser�ante Stiksai!

��Taip, sere!

��Padarykite �ia duris,�� Stelas parodė į pastato sien�.

��Klausau, sere. Gomesai, ar girdėjai, k� pasakė generolas? Jam reikalingos durys.

Gomesas buvo ne i� tų, kuriems reikia kartoti dusyk. Jis ne�ėsi ne tiktai �autuv�, bet ir mini raketinį įrenginį bei keturias raketas. Kiekvienas lik�s karys, i�skyrus ser�ant�, ne�ė dar po dvi raketas. Gomesas kilstelėjo trump�, bukai nurė�t� vamzdį, spragtelėjo saugiklį, dirstelėjo pro taikiklį ir spustelėjo gaiduk�. Pasigirdo galingas �vu-u-u��!�, ir raketa smogė į taikinį. Plastikinė siena triok�telėjo ir perskilo. Dūmams i�sisklaid�ius paai�kėjo, kad pro atsivėrusi� ang� gali įva�iuoti net ma�ina.

��Neblogai padirbėjai, Gomesai,�� tarstelėjo Stelas ir nėrė pro skyl�. � Nelabai tvarkingai, u�tat velnioni�kai greit.

Jiems dar nespėjus įlįsti vidun, pasirodė du aptarnaujantys robotai ir pradėjo lopyti sprag�. Ko gero, jie apie �į įvykį prane�ė į valdymo centr�. Stelas i� visos �irdies vylėsi, jog tuo metu, kai storulis galiausiai susiprotės, kas ir kaip, jie jau bus apleid� planet�.

Priekyje pamėkli�koj �viesoj judėjo menkai į�iūrimos masyvios figūros. Metalas skimb�iojo į metal�, veriamai �viegė pneumatika, �nyp�tė ir kibirk��iavo suvirinimo lankai. Suvirin�s dvi cilindro puses, robotas-suvirintojas apmirdavo ir laukdavo, kol ateis kito vagono eilė. Pastato viduje Stelas įsakė visiems laikytis drauge, kad niekas nepasimestų tamsoj. Tarp kojų �mi�inėjo ma�utėlai�iai robotai, kiti, didesni, apeidavo �mones, o mil�ini�ki robotai-keltuvai papras�iausiai juos per�engdavo, stengdamiesi nesutrėk�ti ma�u�ių dvikojų sutvėrimų, taip ry�tingai einan�ių savo keliu. �tai ir trok�tamas vagonas, pirmas eilėje pas robot�-suvirintoj�. Stelas įlipo į jį, nu�oko ant rūdos krūvos, ir vagonas beveik i�syk �uoliu pajudėjo į priekį. Greta viena po kitos nusileido tamsios figūros.

��Susiskai�iuoti � įsakė Stelas.

Tokiomis s�lygomis visai nesunku k� nors pamesti. Staiga ant generolo �nektelėjo ka�kieno kūnas. Vargais negalais i�sivadav�s, Stelas suprato, jog �ia Miuleris.

��Priminkite man, generole, kad a� daviau �odį niekada daugiau nekeliauti drauge su jumis,�� gailiai sulemeno inspektorius.

��Na, kad ir kaip ten būtų, �i kelionė jums brangiai nekainuos,�� �ypsodamasis atsakė Stelas. � Man regis, tam, kuris prat�s skai�iuoti pinigus, �itai turėtų patikti.

Miuleris nusijuokė. Skai�iavimas baigėsi � vagone susirinko visi. Stelas pamėgino įsitaisyti patogiau, bet t� akimirk� vagonas staigiai sustojo. I� vir�aus jų link artėjo ka�kas did�iulis, juodas, pana�us į krano strėl�. Jis leidosi taip greit, kad, rodos, tuoj tuoj u�grius tiesiai ant bėglių. Stelas krūptelėjo � vir�utinis puscilindris �vangtelėj�s u�ėmė jam skirt� viet�. Dabar karius apgaubė neper�velgiama tamsa. Generolas i�tiesė rank� ir viso labo u� poros colitrnuo �almo u��iuopė korpus�. Jis niekada nesiskundė klaustrofobija, bet dabar nepajėgė įveikti panikos. Tarsi vir� galvos kas būtų u�trenk�s karsto dangtį. Stelas įjungė i�orinį �almo �ibint�, {�iūrėti pavyko visai nedaug � tik dalel� metalinio konteinerio korpuso, ta�iau jam vis vien gerokai palengvėjo. I�lenktoje sienoje vingiavo elektros laidai, kuro vamzd�iai ir pana�iai.

Pasigirdo tykus �nyp�timas � robotas-suvirintojas ėmėsi darbo. Stelo de�inėje i� prad�ių pasirodė viena raudona dėmė, paskui kita, ir dar, ir dar. Robotui jungiant abi cilindro puses, dėmės liejosi į ilg� raudon� linij�, lanku juosian�i� vis� vagon�. Stengdamasis, kad jo balsas skambėtų kuo d�iugiau, Stelas paklausė:

��Ar kas nors atkreipė dėmesį, kuriuo galu pakyla �is daiktas?

Tai buvo svarbus klausimas; kai vienas konteinerio galas pakils, rūda subirs į kit�. Stelas paskai�iavo, jog konteinerio krovinys u�ima ma�daug devynis jo tūrio de�imtadalius � įvertinus ir keleivius, u�iman�ius nema�ai vietos. Jiems veikiausiai nelabai patiks, jei i� vir�aus u�grius kelios rūdos tonos. O j irk �monėms teks i�tverti perkrov�, kas jau savaime bus nelengva, netgi be papildomo svorio ant pe�ių. �inoma, visi tuojau suprato klausimo esm�. Po ilgos pauzės prabilo Miuleris.

��Man regis, aerodinamika reikalauja, kad konteineris turėtų ka�k� pana�aus į priekinį kūgį. Jį tvirtinant, girdėsis triuk�mas. Kai tik jį i�girsime, reikės persikelti tenai, i� kur jis sklis.

Staiga konteineris pajudėjo; suvirinimas baigėsi. Cilindr� prilaikantys tvirtinimo mechanizmai su�vangėjo ir atsikabino. Netrukus tolimajame cilindro gale, į de�in� nuo Stelo, pasigirdo garsus kleksėjimas.

��Miuleris teisus� Eime!�� suriko jis.

Visi nu�liau�ė į kit� vagono gal�. Stelas kelis kartus �almu atsitrenkė į metalinį korpus�; tai priminė, kiek ma�ai jiems beliko vietos. Tamsoje bla�kėsi ir liuoksėjo �ibintų spinduliai, ap�vie�iantys miniatiūrines griūtis, kurias kėlė �monių judėjimas. Galų gale visi pasiekė numatyt� viet�.

��Tvarkelė� Būkit pasireng�, � kimiai i�spaudė Stelas. � Kai �is galas pradės kilti, i� po kojų i�slys atrama.

Taip ir nutiko � be to, visai netrukus. Staiga jų konteinerio galas �astelėjo į vir�ų, ir rūda nugrumėjo �emyn. Viskas būtų nieko � kristi beveik nebuvo kur,�� ta�iau pakilo did�iulis dulkių debesis, i� esmės pablogin�s matomum�. Kai dulkės nusėdo, Stelas tarė:

��Na, dabar įsitaisykit patogiau. Perkrova, patys suprantat. Nors, turint omeny �em� gravitacij�, neturėtų būti labai blogai.

Pasigirdo bildesys, griausmas ir vibracija: robotai tvirtino prie metalinio korpuso stabilizatorius, kuro bakus ir variklius. Paskui Stelas pajuto smūgį į konteinerio korpus� ir i�girdo �nyp�tim�.

��Generole! Pa�velkite tenai!�� �aukė Stiksas.

Stelas atsisėdo ir pajuto, jog �almas remiasi į korpus�. Dirstelėj�s į de�in�, jis vargais negalais į�iūrėjo Stiks�, o vir� jo � besiverian�i� ang�, pro kuri� vidun įlindo didelis purk�tukas. Staiga i� jo tryk�telėjo ka�kokia lipni balk�va med�iaga, apgaubdama �mones i� visų pusių ir apsunkindama judėjim�.

��Gulkit!�� įsakė Stelas, ir pats paklausė savo įsakymo.

Po poros akimirkų ne�inoma med�iaga aklinai u�lipdė jo �almo langelį. Nenorėdamas tu��iai eikvoti energijos, Stelas i�jungė i�orinį �ibint�. M�styk logi�kai, paliepė sau jis, i� visų jėgų kovodamas su panika ir tramdydamas i� krūtinės besiver�iantį klyksm�. �itaip daroma ne �iaip sau. Konteineris u�pildytas ne visi�kai, ir baltosios putos veikiausiai skirtos tam, kad rūda negalėtų laisvai judėti. Galbūt tos putos netgi apsaugos mus. Ta�iau logika savo ruo�tu, o Stelas niekaip neįstengė įveikti baimės, nuo kurios susigniau�ė viduriai ir pasidarė sunku alsuoti. Ir jeigu �itaip jau�iasi jis, tai k� kalbėti apie likusius?

��Ser�ante Stiksai!

��Sere?

��Dabar mes nebeturime k� veikti, beliko tik ramiai gulėti, tad pats metas pasiklausyti, kaip jūs praleidote paskutines atostogas. Nagi, pasidalinkite su mumis savo prisiminimais.

Stojo ilga pauzė, ir Stelas i�sigando, jog nieko nei�eis. Paskui Klienas tarė:

��I� tikrųjų, ser�ante, papasakok apie paskutines atostogas� Regis, tu jas praleidai bibliotekoje?

Pasigirdo juokeliai ir draugi�kos replikos. Galiausiai jos pasiekė tiksl�, o gal Stiksas suprato, k� būtent sumanė Stelas. �iaip ar taip, ser�antas prabilo ir apsakė savo paskutini�sias atostogas ��ai�ku, gerokai pagra�indamas įvykius. Ma�daug pasakojimo viduryje � jame figūravo trys �linksmos� Martiano mergu�ėlės ir policininkas, kuris Stiks� palaikė ka�kuo kitu,�� konteineris krūptelėjo ir nuslydo į starto viet�. Nebyliu susitarimu visi apsimetė, jog nieko nepastebėjo � kaip ir klaksėjimo, bildesių bei drebėjimo, lydėjusių cilindro kelion� į pakilimo platform�. Netrukus estafet� perėmė Miuleris. Jis spėjo paporinti pus� stebėtinai juokingos ir įdomios istorijos, kai varikliai ūmai suriaumojo, ir jų �vie�iai i�keptas laivas �ovė į debesimis aptraukt� Fabriko dangų.

Stelas pajuto, kaip krūtin� prislėgė papildomas svoris. Nepaisant suma�intos gravitacijos, pojūtis buvo labai nemalonus, netgi skausmingas. Jis i� visų jėgų stengėsi nepasiduoti ir visgi galų gale prasmego į mink�t� tams�.

��Generole� generole� atsitokėkite!�� regis, balsas gr�te gr�ė Stel� gaubian�i� tams�. � Gyviau, generole, mums reikia ne�dintis i� �ia.

Stikso balsas skambėjo taip atkakliai, kad Stelas galų gale atsipeikėjo. Jis vargais negalais i�niro i� tamsos ir sugerg�dė:

��Gird�iu tave, ser�ante. A� papras�iausiai ma�umėl� nusnūdau.

Pasigirdo nervingas kikenimas. Stelas pamėgino atsisėsti ir pajuto negalįs net pakrutėti. Po velniais, na, �inoma! �ia gi baltosios putos. Įdomu, kaip jie �ne�dinsis i� �ia�, jei įklimpo į j� nelyginant musės į medų?

�atlu virt�s konteineris sudrebėjo, nutvertas griebimo spinduliu, ir lėtai nuplaukė link mil�ini�ko krovininio laivo. �K� daryti? K�?� � kar�tligi�kai bandė sugalvoti Stelas. Ta�iau į galv� neatėjo jokia mintis.

��Papras�iausiai atsipalaiduokite,�� tarė jis likusiems. � Ko gero, galimybė atsiras krovininiame laive.

Kokia galimybė? Jis nė nenutuokė, ta�iau� Gal i�ties?

Galingas smūgis prane�ė, kad jie jau greta krovininio laivo. Keturi ma�i robotai-buksyruotojai, sudaryti kone perdėm i� variklių, sujungtų su laivo kompiuteriu, priskriejo prie cilindro ir nutempė jį link krovinių platformos. Traukos jėgai neegzistuojant, �is darbas reikalavo labai menkų energijos s�naudų. Sutartinai stumdami konteinerį, jie spar�iai nubuksyravo jį prie tu��io rėmo, sumontuoto begaliniame surenkamame skyde, palei kurį rikiavosi stacionarūs robotai. Pastat� konteinerį, buksyruotojai nutempė rėm� su kroviniu robotų link.

Pirmasis buvo viso labo tik savaeigė �arna. Ji tu�tuojau slystelėjo prie konteinerio, surado ma�� metalinį liukelį ir, pasinaudojusi radiokodu, aktyvavo jį. Lukterėjo, kol liukas atsivers, įsispraudė į ang� ir suvibravo � vidun plūstelėjo �alios putos.

��Sere, dedasi ka�in kas keista,�� susijaudin�s pratarė Stiksas. � Ta balta med�iaga tirpsta.

Taip ir buvo. Stelas įsijungė i�orinį �ibint� ir pamatė, jog baltosios putos, veikiamos �aliosios masės, palaipsniui nyksta. Susijungusios tos dvi med�iagos virto miltelių pavidalo dribsniais, kuriuos �monės lengvai nupurtė nuo apsauginių kostiumų. Netrukus baltosios putos pradingo visi�kai. Niekas nebekliudė judėti, ir dabar visi bėgliai sklandė nesvarume, o greta jų plaukiojo rūdos gabalai.

��Prisitvirtinkite prie vamzdynų ar dar prie ko nors,�� įsakė Stelas.

Jis apsidairė ir vir� galvos pastebėjo kuro vamzdį. Veikdamas prakti�kai apgraibomis � k� nors į�iūrėti trukdė uolienų nuolau�os,�� trūktelėjo savo i�traukiamo lyno gal� ir pritvirtino jį prie atramos.

�Dabar,�� pagalvojo Stelas,�� reikia, kad kas nors atidarytų �i� konservų dė��, ir mes laisvi�. Jis papra�ė duomenų apie likusį or� ir vargais negalais nurijo gerkle pakilusį gumul�. Netgi įvertinus penkiolikos minu�ių avarin� atsarg�, alsuoti jam beliko ne ilgiau, kaip dvide�imt �e�ias minutes.

Tuo tarpu konteineris t�sė savo kelion� pro stacionarius robotus. Kai �arna, i�gelbėjusi juos nuo baltųjų putų, sugrį�o į savo lizd�, antroji �arna, kur kas didesnio skersmens, nuvingiavo link paskuigalinės konteinerio dalies, surado liuk�, prisitvirtino priėjo ir atvėrė, pasinaudojusi kitu radiosignalu. Slėgio pokytis aktyvavo galing� roboto variklį ir rūda lėtai nuplaukė link �arnos, kuria jai buvo lemta keliauti į mil�ini�kus laivo triumus.

Kai kitame konteinerio gale �arna pradėjo siurbti rūdos gabalus, Stelas pajuto vibracij�. I� prad�ių jis nesuprato, kas vyksta, bet netrukus pastebėjo, kad visas krovinys pajudėjo į vien� pus�, ir suvokė, koks �ia reikalas. Ypa� kai sumojo, kad ir jį patį tempia ta pa�ia kryptimi. Jeigu jie nieko nedarys, be to, nedelsdami, juos papras�iausiai įsiurbs drauge su rūda.

��Ser�ante Stiksai!

��Taip, sere!

��Man reikia dar vienų durų.

��Kur, sere?

��Kur nors ar�iau paskuigalio. Ir skubiau, kol mes dar galime prie�intis traukai.

��Klausau, sere. Gomesai, pasireng�s?

��Tvarkelė, ser�ante, dar vienerios durys, supratau.

Gomesas liuoktelėjo link paskuigalio ir prisitvirtino prie korpuso, kad galėtų daugma� stabiliai i�laikyti raketinį įrenginį.

��Visiems priglusti prie korpuso!�� įsakė Stelas � melsdamasis, kad koks nors didelis rūdos gabalas nepataikytų į raketinį įrenginį sukeldamas nesavalaikį sprogim�.

Dėl rūdos mink�tumo tokia baigtis buvo menkai tikėtina, ta�iau įmanoma. Tvykstelėjo galingas pliūpsnis, lydimas kurtinan�io griausmo ir virpesio. Laimei, niekas nenukentėjo. Stelas pastebėjo, kad vibracija, susijusi su siurbian�ios �arnos veikla, liovėsi. Stiksas nuplaukė į paskuigalį ir patvirtino, jog vakuuminis siurblys nebeveikia. Be to, jis prane�ė, kad toje vietoje, kur pataikė raketa, metaliniame korpuse pasirodė tik nedidelė dėmė. Nieko nuostabaus. Mėginti pramu�ti ang� plieniniame korpuse su mini-raketiniu įrenginiu tolygu bandyti sugriauti nam�, �audant į jį i� �aislinio orinio �autuvo. Ir visgi Stel� persmelkė a�tri neviltis � jis nė akimirkai nepamir�o, kiek ma�ai jam beliko oro.

Į galv� ne�ovė jokia geresnė mintis, ir generolas įsakė Gomesui pakartoti bandym�. Pasikvietė Stiks� ir liepė jam pamėginti susisiekti su kuo nors radijo ry�iu. �inoma, menkai tikėtina, kad krovininio laivo įgula sektų būtent �į specifinį kanal�, ta�iau pamėginti vertėjo.

Gomesas ne itin sėkmingai i��ovė dar du kartus, ir raketos baigėsi. Beliko tos, kurias ne�ėjo bi�iuliai. �aulys vien� po kitos susprogdino jas į korpus�, stengdamasis pataikyti į t� pa�i� viet�, ta�iau taikytis trukdė aplink plūduriuojanti rūda. Stiksas vėl nusklendė į paskuigalį ir prane�ė, jog korpuso dėmė jau �vyti raudonai, o kai Gomesui beliko viso labo dvi raketos, �arve i�si�iojo skylė. Pro j� akimirksniu i�lėkė visa rūda ir Fabriko oro liku�iai. Laimei, �monių, prisitvirtinusių lynais, toks pat likimas nei�tiko.

Stelas lengviau atsiduso ir suriko:

��Gyviau, gyviau! Lauk i� �ia!

Nė vienam nereikėjo kartoti du sykius. Visi atsisegė lynus, nusklendė link angos ir vienas po kito nėrė laukan, stengdamiesi nepaliesti vis dar raudonai �ioruojan�ių kra�tų. Atsidūr�s i�orėje, Stelas įsitvėrė į stabilizatorių ir apsidairė. Sunkiai alsuodamas, i�sekintas pastangų, kurių prireikė i�sivadavimui i� konteinerio, jis pamėgino į�iūrėti, kokie mechanizmai juos supa, bet ka�kodėl niekaip negalėjo to padaryti. �almo viduje pasigirdo dūzgimas. Stelas suprato, kad �is garsas susij�s su ka�kokiu labai svarbiu dalyku, ta�iau neįstengė prisiminti, kokiu būtent. Ka�k� reikia daryti su oru? O gal metas keltis? Ak, jis taip pavargo. �Leiskite dar pusvaland�iuk� pasnausti�, � pagalvojo Stelas ir, nebepajėgdamas kovoti, prasmego į tams�. Stabilizatorių glėbian�ios rankos nusilpo, pir�tai vienas po kito atsigniau�ė, ir generolas lėtai nusklendė �alin.

Stelas atsitokėjo nuo pragari�ko galvos skausmo. Ma�a to � ka�kas purtė jį u� peties, garsiai �aukdamas vardu.

��Markai� Pabusk� Deguonies trūkumas � dar ne prie�astis voliotis i�tis� dien�.

Staiga jis i�ties panoro pabusti, skatinamas vienintelio tikslo: su�inoti, kas jo kankintojas, ir pribaigti niek��. Stelas i� prad�ių pramerkė vien� akį, paskui kit�. Ir i�vydo prie jo palinkusi� buvusi� bi�iul� ir būsim� leitenant� Samant� An� Mouzli. Jos lūpas i�kreipė negailestinga �ypsena.

��Na, pagaliau,�� parei�kė moteris. � Asmeni�kai a� net neketinau patikėti visais tais plepalais, neva tau baigėsi oras. Man regis, tave papras�iausiai kamuoja pagirios.

Stelas dejuodamas atsisėdo, nukor� nuo gulto kojas ir apsidairė. Taip, viskas ai�ku. Jis yra savo kajutėje, transporteryje �Zulu�, ta�iau visai neseniai sapnavo� Aha, neva guli atvirame karste, nepajėgdamas pakrutėti, o robotai beria jam ant krūtinės rūd�. Sulig kiekvienu kastuvų mostu rūda slegia vis labiau, ir galiausiai jis net nebeįstengia kvėpuoti. Po velniais, dar ne�inia, kas blogiau � sapnas ar pabudimas. Generolas atsistojo ir perliejo Sem �udan�iu �vilgsniu. Jokios naudos. Ji u�sirūkė cigaret� ir atsilo�ė krėsle.

Stelas nusliūkino į vonios kambarį apsi�lakstė veid� ir įsistebeilijo į veidrodį, ap�iūrinėdamas savo krauju pasruvusias akis. Vadinasi, jis dar gyvas. Įsitikin�s �iuo ganėtinai svarbiu faktu, pasirausė savo daiktų krep�yje, surado skausm� mal�inan�ias tabletes, prarijo keturias i�syk ir u�gėrė vandeniu. Grį�o į kajut�, atsisėdo ant gulto ir paėmė i� Sem rankų puodelį garuojan�ios kavos. Gurk�telėjo ir su malonumu pajuto, kaip �iluma skverbiasi į skrandį ir i�plinta po vis� kūn�.

��Tu,�� kimiai i�spaudė jis,�� tiesiog sadiste.

��O tu,�� kuo rim�iausiai atsiliepė jinai,�� vos nei�keliavai į an� pasaulį. A� per tave kone i�sikraus�iau i� proto.

��Leisk papasakoti, kaip viskas vyko. A� vos nenumiriau� ir, rodydama savo rūpestį� tu pradėjai mane kankinti.

��I� dalies,�� pripa�ino Sem. � Bet taip jau i�ėjo, kad ka�kam reikėjo priimti kelis svarbius sprendimus, o generolu �ia vadina būtent tave.

Staiga plūstelėjo prisiminimai. Stelas palingavo galv�.

��O reikėtų vadinti idiotu,�� tarstelėjo jis.

��Liaukis. �itaip galėjo nutikti bet kam. Ir, be abejo, be tav�s jie visi vargu bau būtų i�sikrap�t� i� ten gyvi. Man nelabai norisi pripa�inti, ta�iau� �auniai sugalvota � pasinaudoti krovininiu konteineriu. Ir taip manau ne a� viena. Paklausius Miulerio, tu sta�iai genijus. �iaip ar taip, mes turime �ans� pataisyti savo reikalus,�� Samanta atsistojo. � Po pusvaland�io kajutkompanijoje pasitarimas� Ar įstengsi ateiti?

Jis linktelėjo.

��Ateisiu.

��Gerai,�� nusi�ypsojo Sem.

Pasilenkė, �velniai pabu�iavo jį į lūpas ir i�ėjo.

Per likusį pusvalandį Stelas kruop��iai nusiskuto veid� ir galv�, apsivilko �vari� uniform�, suvalgė did�iulį sumu�tinį ir i�gėrė puodelį stimuliuojan�io gėrimo. Ir pasijuto kur kas geriau � beveik puikiai. Kaip sakydavo Bulius �tromas: �Sūneli, kad pasijustum puikiai, retsykiais turi jaustis blogai�.

Jam įėjus į kajutkompanij�, vir�ila Flin riktelėjo:

��Stot!

Visi tu�tuojau pa�oko ir sustingo �ramiai�. Visi, i�skyrus Vilson� Nars�. Tasai sėdėjo, vargais negalais įsispraud�s į krėsl�, ir niauriai stebeilijo į grindis.

Stelas linktelėjo Flin ir delnu perbraukė sen� ��uolinį bar�. I�vyd�s Nars�, leido sau �yptelėti i� pasitenkinimo. �Ka�kas nesėdėjo rankas sudėj�s�, � pagalvojo generolas, įsitaisydamas krėsle.

��Laisvai,�� tarstelėjo Stelas, ir visi susėdo į savo vietas.

�ia susirinko Boiko, Ni�ita ir Kosto, o taip pat Sakalas su keliais vyresniaisiais pilotais, majoras Vangas, Samanta ir Miuleris. Likusias vietas u�ėmė vyresnieji karininkai. Puiku. Kajutkompanijoje yra visi, kurie turi būti, vadinasi, niekas rimtai nenukentėjo. Stelas neklausinėjo, kaip baigėsi susirėmimas su piratais

� į jį atgr�ti besi�ypsantys veidai bylojo i�kalbingiau u� bet kokius �od�ius. Ai�kus dalykas, jie laimėjo ir atskriejo tiesiai į Fabrik�, kaip ir buvo numatyta.

Kai visi susėdo, �od�io papra�ė Miuleris.

��Jums leidus, generole, a� norė�iau pradėti pasitarim�.

��Malonu jus matyti, Hansai,�� �ypsodamasis atsakė Stelas.

� �inoma, pradėkite pasitarim�. Nors apskritai man atrodė, jog tasai, kuris yra prat�s skai�iuoti pinigėlius, labiau link�s kalbėti ne prad�ioje, o pabaigoje. � Miuleris nusijuokė, paskui jį ir likusieji. � Kol nepradėjote, norė�iau tarti dar kelis �od�ius. Noriu padėkoti jums ir ser�antui Stiksui, kad i�gelbėjote man gyvyb�.

Miuleris i�raudo, nudelbė akis ir įsistebeilijo į stalvir�į. Flin bakstelėjo alkūne akivaizd�iai sutrikusiam Stiksui, ir vaikinas visi�kai suglumo. Stelas pastebėjo t� ma�� scenel� ir �yptelėjo prisimin�s, k� prie� kelias minutes jam pasakojo kapitonė Boiko.

Ji nuodugniai apsakė, kaip Miuleris su Stiksu � dusdami, nes ir jiems baigėsi deguonis,�� tempė jį per vis� mil�ini�k� krovininio laivo trium�; kaip, atsisak� paklusti, regis, nei�vengiamam likimui, jie be atvangos stengėsi atverti �liuzo kameros liuk� ir kaip galų gale tas pasidavė, ir tada jie į kamer� pirmiausiai įstūmė Stel�. Prisiminė, kaip atsipeikėjo, per kauk� alsuodamas grynu deguonim, ir i�vydo nustebusį krovininio laivo kapitono veid�. Prisiminė, kaip pa�adėjo sumokėti u� padaryt� �al�, kaip netrukus persikėlė į �Zulu�, kaip jam sugirdė migdomuosius, kuriems turėjo būti dėkingas u� de�imt valandų trukusį mieg� ir galvos skausm��

Miuleris atsikosėjo ir atplė�ė akis nuo stalvir�io.

��A�iū, generole� bet, kaip �inia, mudu su Stiksu būtume negyvi� ir likusieji taip pat� jeigu nejus. Todėl dėkoti reikia jums� Tiek to, pasikalbėkim apie reikalus. Mums liko dar viena problema. �tai, paklausykite,�� jis i�sitraukė magnetofon�, pasidėjo jį ant stalo ir įjungė. Kambaryje pasklido ledi ar, tiksliau pasakius, roboto Almandos Kanse-D�ouns balsas. Miuleris akimirkai i�jungė magnetofon�. � Jūs paki�ot man mintį, generole, kai pasakėt, jog Narsas įra�inėjo ir tada, kai mūsų derybos pasibaigė. A� pamaniau, kad, velniai rautų� Kad �į �aidim� galiu sulo�ti ne pras�iau u� jį.

Stelas nusi�ypsojo. Pasirodo, tasai Miuleris yra labai i�radingas �mogus.

Paskui jie klausėsi Kanse-D�ouns samprotavimų, kaip planuojama nu�udyti Stel� ir jo palydovus. Į prane�im�, kad Narsas dirba �Intersistems� ir sutiko dalyvauti �io sumanymo įgyvendinime, Fabriko administratorius sureagavo abejingai. Įra�ui pasibaigus, visų �vilgsniai nukrypo į jį. Narsas �yptelėjo.

��Neturiu k� pasakyti � nebent tiek, jog visa tai melas. I� tiesų, kas patikės robotu? Ta save įsimylėjusi �lam�to krūva veikiausiai visi�kai kuoktelėjo.

Miuleris su u�uojauta palingavo galv�.

��Nebloga gynybos linija, administratoriau Narsai. Bet a� truputėlį pasirausiau kompiuterio atmintyje ir aptikau įdomių precedentų. Pasirodo, Imperijos teismai da�nai i�klauso robotų parodymus� atlikus visavert� diagnostin� procedūr�, patvirtinan�i�, kad jie funkcionuoja normaliai. Nemanau, kad Kanse-D�ouns turėtų funkcionavimo problemų. Mudu abu puikiai �inom, jog Kanse-D�ouns viso labo tik programinis produktas. Esu tikras, nuodugnus patikrinimas patvirtins, kad jos programa buvo sudaryta truputį� neįprastai; pavyzd�iui joje nėra draudimo �udyti �mogų. Visa tai vargu bau sukels palankum� jūsų kompanijai. Ai�ku, visus domina klausimas, kokie robotai gali �udyti �mogų, o kokie � ne. �inome, kad Autosargybinį galima vertinti kaip potencialų �mog�udį, ta�iau niekam nesinori mirti nuo, tarkime, Autoliokajaus rankos. Kad ir kaip ten būtų, manau, jūs neprie�tarausite, jog Kanse-D�ouns, kaip de�imtos klasės robotas, pasi�ymi itin i�vystytu intelektu, beveik nenusileid�ian�iu �mogi�kajam. Jos parodymus teismas neabejotinai i�klausys su did�iausiu dėmesiu. Dar daugiau, teismas turi teis� nuodugniai nuskenuoti jos atmintį. La�inuosi, jie bus su�avėti kai kuriais pa�nekesiais su jumis. Ir �inote, kodėl? Ogi todėl, kad robotų atmintis ne tokia kaprizinga, kaip �monių, ir kiekvienas joje u�fiksuotas �odis tolygus faktui. Esu tikras, kad net imperi�kasis teismas, nepaisant visų �Intersistems� advokatų pastangų, pripa�ins jus kaltu dėl mėginimo nu�udyti.

Miuleris akimirkai nutilo, perliejo Nars� tokiu �vilgsniu, kokiu verbuotojas galėtų �iūrėti į visi�kai �ali� naujok�, ir liūdnai palingavo galv�.

��Atvirai �nekant, Narsai, man ka�kodėl neatrodo, kad jūs ilgai i�tversite Liūne, planetoje-kalėjime,�� u�baigė inspektorius.

Pirm�kart per vis� laik� storulis i�bly�ko ir netgi ka�kaip sumenko. Ta�iau kandumo neprarado.

��Visa tai vien tu�ti tau�kalai, Miuleri� ir liks tokiais, kol jūs neatvesite to roboto į Imperijos teism�. Bet jisai ne�inia kur� o mes kol kas dar �ia� tad jūs nieko neturite.

��Na; nevisi�kai,�� �ypsodamasis įsiterpė Stelas. � Mes turime jus.

Jis nuo�ird�iai �avėjosi Miulerio i�ved�iojimais, bet �irdies gilumoje pritarė Nar�ui: be roboto jie tegali prie�pastatyti savo �od�ius jo �od�iams. Vargu ar tokioje situacijoje būtų prasmės apeliuoti į Imperijos vald�i�. Ta�iau reikėjo pamėginti įbauginti Nars�, kad tasai i�klotų visk�, k� �ino.

��Beje,�� t�sė Stelas, kreipdamasis į likusius,�� norė�iau �inoti, kam turime būti dėkingi u� mūsų rausvaskruos�io bi�iulio vie�nag� �Zulu�?

Visų �vilgsniai nukrypo į Sem. Ji ma�umėl� pasimuistė savo krėsle ir i��aukian�iai u�sirūkė kit� cigaret�.

��Ji leidosi jūsų ie�koti, generole,�� paai�kino kapitonė Boiko; jos balse ai�kiai suskambo nepritarimo gaidelės. � Kai atėjo prane�imas, kad jūs nusprendėte dar vien� dien� u�trukti pavir�iuje, ji nepatikėjo. Pasiėmė �atl� ir nuskrido �emyn. O kai grį�o, drauge atsigabeno ir jį, � Boiko linktelėjo į Nars�.

Stelas pa�velgė į Boiko, į Samant� ir vėl atgal. Instinktas jam ku�dėjo, kad u� kapitonės �od�ių slypi �is tas daugiau, bet tas pats instinktas patarė nesigilinti į smulkmenas. Bent jau kol kas. Veikiausiai Samanta pasiėmė �atl�, nepaisydama Boiko įsakymo, o u� tai galima atsidurti teisme. Kita vertus, ji buvo teisi� Per pastaruosius tris tūkstan�ius metų karininkus ne kart� gelbėjo būtent nepaklusimas įsakymams.

Sem i�pūtė aromatinių dūmų �iurk�l�.

��Apgailestauju, kad nesuradau jūsų, sere. Bet, kadangi atsidūriau tenai, pagalvojau � kodėl gi suvenyro vietoj nepasiėmus �io storulio?

Stelas pasistengė kalbėti neutraliu tonu.

��Ai�ku. Kad ir kaip ten būtų, leiskite visos ant�eminės grupės vardu padėkoti visiems u� param�. Bet man�s neapleid�ia nuojauta, kad jūsų galvose br�sta ka�koks planas. Man regis, a� esu vienintelis ne�inantis. Gal kas nors bus toks malonus ir paai�kins, kas ir kaip?

Įsivie�patavo tyla, susirinkusieji susi�valgė. Galų gale Miuleris tarė:

��Na, nepasaky�iau, jog planas� Kol kas viso labo tik mintis, kaip� kokiu būdu susigr��inti mūsų pinigus. Jeigu jūs pritarsite, galėsime pradėti ruo�ti plan�, � jis nusi�ypsojo. � Ties� sakant, man toji mintis atrodo priblo�kianti.

Staiga Stelo gyslose sustingo kraujas. Generolas suprato, k� jie sumanė. Kaipgi jis įspėjo? Sunku pasakyti. Galbūt atsakym� padiktavo nuojauta, kad egzistuoja vienintelis būdas susigr��inti pinigus: u�pulti �Intersistems� būstin�, įsikūrusi� planetoje, pramintoje Kale. Be abejo, Kanse-D�ouns jų pinigus gabeno būtent tenai. �i mintis Stelui nebuvo nauja ar netikėta. Būtent ji �mė�avo jo s�monės gilumoje, kai generolas pasiuntė Sem surinkti daugiau duomenų apie �Intersistems� būstin�. �inoma, tuomet �is sprendimas tebuvo dar vienas ėjimas �achmatų lentoje, atliktas tiesiog �iaip sau, dėl viso pikto. Ta�iau dabar ataka i� perdėm teorinės galimybės virto vieninteliu būdu i�gelbėti Frihold�.

Stelas nu�velgė susirinkusiųjų veidus, stengdamasis suprasti, ar jie suvokia, kokios gali būti tokio apsisprendimo pasekmės. Kaina netgi sėkmės atveju gali būti pernelyg auk�ta. Miuleris jam atsakė tiesiu, atviru �vilgsniu, lyg sakydamas:

��Taip, a� suprantu, kuo viskas gali baigtis. Bet kito kelio nėra, tai ai�ku, kaip dukart su keturi.

Samanta u�gesino eilin� cigaret� ir �yptelėjo, tarytum norėdama pasakyti:

��A� � u�.

Sakalas akimirkai atplė�ė akis nuo lubų ir linktelėjo. Boiko pa�velgė į savo draugus kapitonus, paskui vėl į Stel� ir nusi�ypsojo � veikiausiai pirm�kart per kelias savaites.

��Jie pasiruo��, generole.

Stelas irgi nusi�ypsojo.

��Na, tokiu atveju mes negalime jų nuvilti, teisingai, kapitone?

Per kambarį nusirito nervingo juoko banga.

��Jūs i�protėjote!�� Vilsonas Narsas dairėsi į �alis, tarsi netikėtai suprat�s, jog pateko į pami�ėlių rankas. � Planeta, kurioje įsikūrė būstinė, � tikra tvirtovė. Erdvėje aplink j� knib�dėte knib�da ginkluotos orbitinės platformos. Prasiver�ti pro jas ir likti gyvam papras�iausiai neįmanoma. Bet net jeigu jums pavyktų� Ant�eminė apsauga ginkluota ne pras�iau u� jus. Ir galiausiai,�� pergalingai u�baigė jis,�� netgi jei jūs nugalėsite, jus u�grius visa Imperijos galia!

Stelas pritardamas linktelėjo.

��Puiki analizė, administratoriau Narsai. Sutinku, skverbdamiesi į t� planet�, mes turėsim problemų. Ta�iau esu tikras, jog galim tikėtis jūsų pagalbos.

��Niekada!�� kar�tai �ūktelėjo Narsas.

Stelas filosofi�kai gū�telėjo pe�iais.

��Kaip pageidausite. Vir�ila!

��Taip, sere!�� pa�okdama atsiliepė Flin.

� Įsakykite i�vesti suimt�jį.

��Klausau, sere!�� ji davė �enkl� prie durų stovintiems kareiviams.

��Ir dar �tai kas, vir�ila Flin,�� pridūrė Stelas. � Pasirūpinkite, kad, mū�iui prasidėjus, pilietis Narsas atsidurtų prie�akiniame paties pirmo laivo skyriuje.

��Klausau, sere!�� pa�aipiai atsiliepė Flin ir pa�velgė į karius.

��I�veskite jį!

Kai blyk�tantis Narsas pradingo u� durų, Stelas grį�o prie brigados reikalų.

��Kapitone Mouzli, kiek suprantu, jūs atlikote jums pavest� u�duotį?

��Tikrai taip, sere.

��Tiems, kurie galbūt ne�ino,�� Stelas dirstelėjo į Miulerį ir Sakal�, � prane�u, jog kapitonė Mouzli � brigados �valgybos karininkė. Neilgai trukus po to, kai mes susitarėme su Sakalo Sakalais ir apleidome Endo, a� pasiun�iau j� pasi�valgyti į �Intersistems� būstin�. Ne todėl, kad bū�iau buv�s nei�pasakytai į�valgus, o papras�iausiai laikydamasis senos kari�kių taisyklės stengtis kuo daugiau su�inoti apie savo prie�inink�. Kapitonė ne tik atliko u�duotį bet ir sugrį�o pa�iu laiku, kad atgabentų �ionai mūsų bi�iulį Nars�. Klausomės jūsų ataskaitos, kapitone.

��Taip, sere,�� atsiliepė Samanta ir susikaupusi rimtai ap�velgė visus sėdin�ius u� stalo. � Kaip jau minėjo generolas Stelas, a� gavau įsakym� i��valgyti �Intersistems� būstin�. Man pavyko įsiskverbti į j�, gavus laikin� antrojo piloto darb� viename laive, aplink planet� ve�iojan�iame VIP-personas. Tokiu būdu a� du kartus apsilankiau pavir�iuje,�� ji trumpam nutilo, tarsi mintyse per�velgtų visk�, k� tenai pamatė. � Trumpiau tariant, Narsas i� tiesų gana tiksliai nusakė padėtį. �Intersistems� pilotai ne �iaip sau planet� praminė Kale � savo pavadinim� ji pelnė dėl navigacinių sunkumų, susijusių su mil�ini�ku ginkluotų orbitinių platformų kiekiu.

Sem atsistojo ir priėjo prie plony�io pilko skydo, dengian�io did�i�j� vienos pertvaros dalį. Paėmė elektropie�tuk� ir skubiai nubrai�ė planetos schem�, apjuost� tankiu �iluminiam spinduliavimui jautrių minų sluoksniu. Linijos, kurias pilkame pavir�iuje paliko pie�tukas, nu�vito �ydrai.

��Nėra reikalo ai�kinti, kad minų laukas � svarbiausia mūsų problema. Per j į nutiestas saugus kelias � deja, toks sudėtingas ir painus, jog be kompiuterio jo neįveiki Gaila, bet �itos programos kopijos kiekvienam �ingsny nesimėto,�� kreivai �yptelėjusi u�baigė jinai.

Pok�t� palydėjo visuotinis juokas. Kai visi apsiramino, Samanta pa�velgė į Sakal�.

��Tarkime, mums pavyks prasiskverbti pro minų lauk� ir i�likti gyviems. Toliau � kad, neduok Dieve, neimtume nuobod�iauti,�� mūsų laivus pasitiks galybė perėmėjų. Tikslaus skai�iaus įvardinti negaliu, bet galiu prisiekti, kad jų kur kas daugiau, negu mūsų.

Jei Sakalas ir sunerimo, tai niekuo nei�sidavė, o jo vyresnioji pilotė Karia i�taisė grimas� � parodydama, k� galvoja apie t� kiekybin� persvar�. Sem irgi nusi�ypsojo ir nusigr�ė į savo schem�.

� Jeigu įveiksime minų lauk� ir nusikratysime perėmėjų, pavir�iuje mūsų lauks itin kar�tas sutikimas. Nors apskritai skai�iumi mes daugma� dvigubai pranokstam jų saugumo pajėgas, dauguma administracijos darbuotojų praėjo karinius apmokymus ir gali būti vertinami kaip operatyvinis rezervas. Ir, �inoma, Narsas anaiptol nejuokavo sakydamas, jog gynėjai puikiai apmokyti ir ginkluoti,�� ji nutilo, o po sekundėlės pakėlė į Stel� u�uojautos bei kartėlio kupinas akis. � Bijau, niekas nenustebs, jei pasakysiu, kad nelabai seniai jiems vadovauti pradėjo� pulkininkas Malikas.

Visų �vilgsniai nukrypo į Stel�; netgi Miuleris buvo girdėj�s apie i�davik�. Stelas tylėjo. I�girdus Maliko pavard�, jį u�liejo neapykantos, įnir�io ir pasibjaurėjimo banga. Paskui ji nuslūgo, palikdama ka�kokį u�baigtumo pojūtį. Įvykiai vystosi ratu, ir dabar jų su Maliku laukia kitas susitikimas. Paskutinis. Stelas �yptelėjo, ir Miulerio nugara nuėjo pagaugais: �ioje �ypsenoje nebuvo linksmumo, tik pasitenkinimas plė�rūno, galų gale pavijusio savo auk�.

Malikas gulėjo ant nugaros, pro primerktus vokus stebėdamas ledi Kanse-D�ouns ir per �nerves pūsdamas dūmus, lėtai kylan�ius į palub�. Ilgas pelenų stulpelis nuo cigaretės nukrito ant pra�matnios paklodės, bet Malikas nieko nepastebėjo � jis susi�avėj�s �iūrėjo į nuogutėlait� Almand�. Beje, ji buvo u�siėmusi tuo pa�iu. Sėdėdama prie� did�iulį, vis� sien� u�imantį veidrodį, gra�uolė colis po colio studijavo savo stulbinantį kūn�. �velniai jį lytėjo ir glostė, tarsi tikrindama, ar nėra pa�eidimų.

Jie tik k� baigė mėgautis meilės malonumais, ir Malikas atsipalaidavo, jausdamasis stebėtinai kupinas gyvybės. Kaip ir visuomet, viskas praėjo skland�iai, bet, irgi kaip visuomet, liko ka�kokio keisto nepasitenkinimo pojūtis, kurio kilmės pulkininkas nesuprato. Su kitomis moterimis jis patirdavo ne tik orgazm�, bet ir emocinį pasitenkinim�. U�vald�s jas, pasijusdavo stiprus ir neįveikiamas. Ir, svarbiausia, būtent nuo jo priklausė viskas � ir poza, ir tempas, ir kulminacinė akimirka. Bet su �ita kale viskas buvo kitaip. Kai tik jų kūnai susiliedavo, jis ka�kokiu nepaai�kinamu būdu prarasdavo kontrol�, ir visk� spr�sdavo tiktai ji. Taip nutikdavo visuomet, ir, nieko negalėdamas pakeisti, Malikas tiesiog kraustėsi i� proto.

Jausdama jo �vilgsnį, Almanda patyrė pasitenkinim�. Kaip ir visi vyri�kiai, Malikas jos geidė, ir �iuo metu jo tro�kimas sutapo sujos ketinimais. Ta�iau greit, labai greit viskas pasikeis. �iaip ar taip, jai pasisekė ten, kur kiti nepe�ė nieko, ir netrukus ji sulauks dosnaus atlygio. Tuomet tik nuo jos vienos priklausys �io vyro likimas, ir jos asmeninis taip pat, nes Almanda gaus laisv�! Visu kūnu iki pat pir�tų galiukų nusruveno susijaudinimo �iurpuliai � elektroninės smegenys sukūrė ma�utėlaitį įtampos �uolį sidabriniuose jos nervų sistemos kontūruose.

Olinas pa�adėjo: kai tik pavyks rasti patyrusius robototechnikos srities specialistus, draudimai, kurių prikai�iota įjos program�, bus panaikinti. Ir ji taps visi�kai, absoliu�iai laisva! Kaip �monės, tik labiau� Galbūt Almanda Kanse-D�ouns bus vienintelis i� tikrųjų laisvas robotas visame pasaulyje. Ir ji sugebės pasinaudoti savo laisve. �iaip ar taip, skirtingai nei �monės, jinai nemirtinga, o kai atsargoje turi am�inyb�, gali pasiekti daug, labai daug. Be to, jinai tobula. Tokia tobula, kad būstinėje tiktai vienas �mogus �ino, kas ledi Kanse-D�ouns yra i� tiesų, � pirmininkas Olinas. Būtent jam Almanda turėtų būti dėkinga, jog i�vydo dienos �vies�, ir būtent jisai netrukus padovanos jai laisv�. Ir kas, jei neilgai trukus po to jis netikėtai mirs? Ji galėtų pakoreguoti �iokius tokius įra�us, pa�alinti kai kuriuos �mones, ir tuomet niekas niekada nesu�inos, kad ji yra robotas. Tobulas Almandos lūpas nutvieskė �ypsena.

Staiga kambario tyl� perplė�ė garsūs Maliko racijos �aukimai; ji drauge su drabu�iais gulėjo ant krėslo. Malikas pasilenkė, paėmė racij� ir įjungė. Pasiklausė, nusikeikė ir staiga sviedė racij� per vis� kambarį, pataikydamas tiesiai į veidrodį. Almandos atvaizdas suskilo į tūkstan�ius gabalėlių, ant grindų pa�iro stiklo �ukelės. Malikas stvėrė j� u� rankos ir stipriai trūktelėjo į save.

��Vadinasi, tu įsitikinusi, kad Stelas nebegyvas?�� paklausė jis.

Almanda vargais negalais prisivertė nepasiprie�inti jam fizi�kai.

��Taip, Peteri. Jis turi būti nebegyvas. A� gi tau pasakojau, kad palikau generol� Fabriko pavir�iuje su deguonies atsarga, skirta vos kelioms valandoms.

Malikas piktai i�si�iepė:

��Nejaugi? Tuomet galbūt būsi tokia maloni ir paai�kinsi, koks laivynas artėja planetos link? Idiotai i� valdymo centro sako, kad ten piratai,�� betgi mudu su tavimi �inom, jog, velniai rautų.. jog tenai gali būti tiktai Stelas! Niekas daugiau nesiry�tų tokiam �ygiui!

Malikas stipriai j� pastūmė, ir Almanda nugriuvo ant grindų tarp stiklo �ukių. Jeigu pulkininkas būtų buv�s atidesnis, jis, ko gero, būtų nusteb�s, kad ji nesusipjaustė, ir pastebėj�s akyse �ybtelėjusį įsiūtį. Ta�iau Malikas buvo pernelyg u�siėm�s � jis skubiai vilkosi drabu�ius ir segėsi ginklus. Baig�s rengtis, pastvėrė nuo tualetinio stalelio Almandos racij� ir i�bėgo i� miegamojo, pakeliui dalindamas įsakymus. Jis dar privers t� bukagalvį Stel� pasigailėti, jog tasai apskritai atsirado �iame pasaulyje.

Stelas nenuleido akių nuo ekrano, kuriame kas akimirk� vis didėjo Kalės atvaizdas. Tinkamas pavadinimas, nusprendė generolas, bet dėl jo kalta toli gra�u ne pati planeta. Ji atrodė nedidukė, ir �iūrėti beveik nebuvo į k�: mil�ini�ki vandens plotai, �en ir ten i�bla�kyti rudi sausumos skutai ir baltų debesų potėpiai danguje. Kadaise tai buvo pats papras�iausias, vidutini�kas pasaulėlis; bet, atvykus �mogui, viskas pasikeitė. Dabar planeta virto tikrų tikriausia tvirtove. Jos apsauga nusileido nebent �emi�kajai. Stelo �irdyje sukirbėjo abejonės. Gal jis apsiskai�iavo, k� nors pamir�o, padarė kuri� nors i� tūkstan�io galimų klaidų? Jis nugrūdo tas mintis gilyn, į t� atkampi� vietel�, kur paprastai tūnodavo visos jo abejonės ir baimės. Viskas jau nuspr�sta. Dabar beliko tik veikti.

Jis dirstelėjo į kovinį displėjų, atspindintį padėtį. A�tuonios �ydros dėmelės � jų laivai � atrodė ma�utėlaitės palyginti su dideliu geltonu planetos apskritimu. Sta�iai absurdas: skruzdėlės, susiruo�usios u�pulti dramblį. Nuo �ios minties Stelas �yptelėjo. Na, vadinasi, jis skrieja pagrindine skruzdėle � praeity piratų laivu �Ker�ytojas�, nūnai pervardintu į �Friholdo ker�t��, � kuriai vadovauja kapitonė Boiko. �Zulu� ir kiti du transporteriai su minimalia įgula i�keliavo į Frihold�. Su jais i�skrido dar vienas i� piratų atimtas laivas, naujutėlaitis kreiseris, dabar vadinamas �Kovine sėkme�. Būtų gerai, kad jis pateisintų savo pavadinim� � jeigu transporteriai susitiks piratus arba ronie�ius, sėkmės jiems tikrai prireiks.

Stelui nebuvo lengva apsispr�sti ir i�siųsti transporterius namo. Pagrindinė jų funkcija bei paskirtis � ginti prie�o apsuptyje atsidūrusi� brigad�, ko nepasakytum apie buvusį �Ker�ytoj��. Kita vertus, piratų laivai geriau ginkluoti, vadinasi, gali sėkmingiau apsiginti patys. �i aplinkybė atri�a rankas Sakalui, suteikdama galimyb� jo perėmėjams pulti prie��, o ne ginti laivyn�. Be to, jiems papras�iausiai nepakako apmokytų �monių, galin�ių aptarnauti ir savus, ir i� piratų atimtus laivus. Dėl visų �ių prie�as�ių Stelui, galima sakyti, pasirinkimo neliko. Be to, egzistavo dar vienas argumentas, kurio jis neminėjo niekam. Jeigu brigadai nepasiseks, Krasnovskis Friholdo gynybai turės bent jau transporterius ir piratų kreiserį. Akimirkai dingtelėjo mintis apie Olivij�. Laivų nedaug, bet� vis �is tas.

Stelas paskutinį kart� patikrino operacijos plan�. Visų pirma, jo �inioje buvo �Friholdo ker�tas�, trys kreiseriai ir transporteris, kuriuos brigadai maloniai perleido piratai. �itie mū�yje i�kovoti laivai ne tik pasi�ymėjo did�iule ugnies galia, bet ir u�tikrino puiki� priedang�. Narsas, be abejo, teisus: jei bus įrodyta, kad �Intersistems� būstin� u�puolė Friholdas, Imperijos vald�ia sureaguos nedelsdama. Vadinasi, reikėjo sukurti įspūdį, jog Kal� atakuoja ka�kas kitas. Kas? Ai�kus reikalas � arba piratai, arba Antroji Ronų Imperija. Daugiau nėra kam.

I� �ių dviejų variantų buvo pasirinktas pirati�kasis. Visų pirma, jie jau turi piratų laivus, antra, norint apsimesti ronie�iais, reikėtų sugai�ti velnia�in kiek laiko. Be to, piratams Kalė buvo gardus k�snelis, ir Imperijos vald�ia veikiausiai patikės, kad planet� u�puolė būtent jie. Gal vėliau auk�tieji ponai netgi nuspr�s, kad jau metas trinktelti piratams per pir�tus,�� irgi neblogai. Ar, pavyzd�iui, vald�ia gali pagalvoti, kad piratų Brolija suskilo, ir dalis jų nusprendė nubausti �Intersistems� u� tai, kad toji pa�eidė jų sandėrio s�lygas. Tad artėjant prie Kalės reikėjo elgtis pirati�kai, i�sidėstyti jiems būdinga kovine rikiuote, naudotis jų radijo da�niais ir pana�iai.

O transporteriai u�tikrins jų alibi. Stelas įsivaizdavo, kaip, sugrį��s į Frihold�, pasakys Imperijos karininkui:

��Ne, sere, k� jūs! Pasak dokumentacijos, mes turime viso labo tris transporterius, ir, kaip matote, visi jie Friholdo orbitoje. �inoma, mes turime ir t� kreiserį, kurį atėmėme i� piratų, betgi jūs veikiausiai nemanote, kad su tokiu laivynu drįstume u�pulti �Intersistems�?

Nuo �ios minties Stelas �yptelėjo. Norint, kad jų pasakaitėmis patikėtų, reikės atsikratyti likusiųjų piratų laivų � jei, �inoma, jie po �io mū�io apskritai liks gyvi. Ai�ku, �Intersistems� supras, kas nutiko i� tiesų, bet� ar įstengs įrodyti? �tai, pavyzd�iui, jis tiksliai �ino, kad �Intersistems� ketina pasiglem�ti Frihold�. Ir kas i� to? Kaip sakė Narsas, �inojimas ir įrodymai � skirtingi dalykai.

Be piratų laivų su jais skriejo u�maskuotas Sakalo �Lizdas� ir dvi senos �geldos�, dalyvavusios mū�yje su Drago. I� viso a�tuoni laivai, nors visai netrukus liks tiktai �e�i. Stelas pa�velgė į Boiko, mintyse pa�ymėj�s, kad ji atrodo labai įsitempusi. Jis nusi�ypsojo, kapitonė automati�kai atsakė jam tuo pa�iu.

��Visi laivai u�ėmė savo pozicijas ir yra pasireng� atakai, sere.

��A�iū, kapitone,�� atsakė Stelas ir vėl pa�velgė į kovinį displėjų.

Dabar nuo planetos pavir�iaus vienas po kito kilo ma�i raudoni ta�keliai. Prie�ininko perėmėjai. �Gerai,�� pagalvojo Stelas.

��Galbūt mums pavyks truputį suma�inti kiekybinį skirtum��. Jis prisivertė laukti ir nekreipti dėmesio į niauri� Boiko i�vaizd�. Lėtai slinko minutės, ir �tai pirmieji prie�ininko perėmėjai jau pasiekė įėjim� į orbitinį minų lauk�. Kai tik laivai nėrė vidun ir kompiuteris nuvedė juos saugiu keliu per sudėting� minų labirint�, atėjo metas pradėjo pirm�j� faz�. Stelas tarė:

��I�siųskite branderius.

I� tiesų tai buvo visai ne branderiai � �itaip kadaise vadino laivus, naudojamus senovės jūrų kautynėse. Anuomet i�rinkdavo senas geldas, kurių niekam negaila, padegdavo ir paleisdavo plaukti su burėmis ar papras�iausiai pasroviui, taip apskai�iav� jų dreif�, kad liepsnojan�ios kiu�enos atsidurtų pa�iame prie�o laivų būrio centre. Jei viskas būdavo apskai�iuota teisingai, ugnis greit persimesdavo į stovin�ius laivus ir sunaikindavo juos. Akademijoje karo istorija buvo mėgiamiausias Stelo u�siėmimas. Dabar jis ketino griebtis tokios pat taktikos, bet i� kitos pusės.

Koviniame displėjuje nuo gretos atsiskyrė du �ydri ta�keliai ir nulėkė planetos link. Senosios �geldos� pradėjo savo paskutinį skrydį. Netrukus vienas laivas staigiai pasisuko ir dingo i� akira�io, aplenkdamas planet�, o tuo tarpu antrasis ir toliau lėkė beveik vertikaliai �emyn. �monių juose nebuvo; abu laivus valdė kompiuteriai, kurie �iuo metu paklusniai vykdė jiems duotus savi�udi�kus įsakymus.

Stelas neju�ia sulaikė alsavim� � laivas, kol kas esantis matomoje zonoje, prisiartino prie orbitinio minų lauko. Tai buvo lemiama plano akimirka. Jeigu dabar jie patirs nesėkm�, nebeliks jokio �anso siekti pergalės. Stelas taip tvirtai įsikibo į krėslo ranktūrius, kad net pabalo pir�tų krumpliai. Stebėdamas, kaip laivas artėja link minų lauko, generolas ku�dėjo sau po nosim:

��Ar�iau� Dar ar�iau� Dar truputėlį� Metas!

Po akimirkos tvykstelėjo akinantis pliūpsnis, ir laivas �uvo.

Ta�iau drauge su juo sprogo ir aplinkinės minos. Minos, sklendusios atokiau nuo sprogimo vietos, sureagavo į temperatūros pokytį ir taip pat pradėjo sproginėti. O kadangi jos buvo i�dėliotos pakankamai tankiai, prasidėjo ka�kas pana�aus į grandinin� reakcij�. Sprogimų banga nusirito nuo minos prie minos, naikindama jas vien� po kitos. I�ėjo net geriau, nei tikėjosi Stelas.

Tuo metu, kaip jis ir numatė, kai kurie �Intersistems� perėmėjai buvo pa�ioje minų lauko gilumoje. Kai branderiai aktyvavo minas, pilotai suprato, kas vyksta, ta�iau nieko negalėjo padaryti, nei�krypdami i� siauro saugaus koridoriaus. Jeigu jie pamėgins perimti valdym� i� kompiuterių ir vairuos laivus patys, veikiausiai kliudys kuri� nors min�. Na, o jei �ito nepadarys, juos pasivys ugninis viesulas. Beliko tik bejėgi�kai stebėti įvykius, neturint nė menkiausios galimybės įtakoti jų baigtį, nors ant kortos buvo pastatytas pats gyvenimas. Kas bus toliau? Ar jiems pavyks i�nirti i� minų lauko anks�iau, nei laivus pasivys sprogimų banga? O gal jie �us nuolau�ų ir liepsnos debesy? Sekundės �liau�ė vė�lio grei�iu, ir �tai tie, kuriems pasisekė, ūmai i�nėrė i� minų lauko ir, kai jau susiruo�ė lengviau atsikvėpti, i�girdo savo �ūstan�ių draugų klyksmus.

Varg�eliai, pagalvojo Stelas. Tai buvo negarbingas kovos būdas. Jis prisivertė nuvyti �ias mintis, kaip jau tūkstan�ius kartų elgėsi anks�iau, ir sutelkė dėmesį į svarbesnes problemas. Didelė prie�ininko laivų dalis nespėjo pasiekti lauko, i�vengė grandininės sprogimų reakcijos ir, be abejo, i�liko. Dabar jie puolė į priekį, pasinaudodami mil�ini�komis minų lauko spragomis. Laivų pilotai buvo kupini ry�to atker�yti u� �uvusius.

��Atėjo pirmojo branderio patvirtinimas, sere,�� prane�ė Boiko.

�valgybiniai jo aparatai �iuo metu sukosi aplink planet� ir perdavė į kovinį �Friholdo ker�to� kompiuterį visk�, k� u�fiksavo savo sensoriais. Be to, jie pumpavo informacij� i� �valgybinių prie�ininko palydovų. Labai netrukus Boiko �inos visk�, netgi tai, kokios spalvos kojines dėvi budintis karininkas. Stelas pastebėjo, kad jos balsas skamba ramiai, ta�iau kakt� i�mu�ė prakaitas. Ai�ku, jaudinasi. Lygiai taip, kaip ir jis pats.

��Sveikinu, sere,�� pridūrė kapitonė. � Jūsų planas buvo nepriekai�tingas.

��Sveikinti reikėtų jus, kapitone,�� �ypsodamasis atsakė Stelas. � Planas pavyko tik todėl, kad jūs nepriekai�tingai jį įvykdėte.

Moters veide �mėstelėjo �ypsena.

��Be to, mums velni�kai pasisekė.

Stelas pritardamas linktelėjo.

��Tikėsimės, kad mus ir toliau lydės sėkmė. Metas pradėti antr�j� faz�.

Malikas dirstelėjo į kovinį valdymo centro displėjų ir nusikeikė pamat�s, kad sprogimų banga nusirito per vis� minų lauk�.

��Velniai jį rautų! Tas kalės vaikas sugebėjo i�lau�ti duris ir dabar gali netrukdomas įeiti vidun.'Mes privalome jį sulaikyti� turiu omeny, tu�tuojau. Įsakykite mūsų perėmėjams nedelsiant blokuoti jų laivyn�. � Dabar jis kreipėsi į savo padėjėj�, kapiton� Foli: � Kad daugiau nė vienas laivas neįstengtų i�siver�ti i� jų rikiuotės!

��Klausau, sere,�� atsakė Foli ir perdavė įsakym� kom-ry�ių.

Prie� kelias minutes ji jau davė lygiai tokį pat įsakym�, bet nusprendė Malikui �io fakto nepriminti. Gin�ytis su juo tolygu savi�udybei. Visi�kai neseniai jis primygtinai pareikalavo, kad laukas būtų sustiprintas papildomomis minomis, nors in�inieriai prie�taravo kaip įmanydami. Foli �inojo, kad ir likusieji ver�iau patylės. Kai Malikas tapo vir�ininku, tie tarnautojai, kurie turėjo galvas ant pe�ių, netruko suprasti, kad savo patarimus reikia pasilaikyti sau ir apsimesti, neva jo sprendimai nekelia jokių abejonių. Ji atsiduso. I� visko sprend�iant, �iandien bus labai ilga diena.

Sakalo perėmėjas sūpavosi ant manevrinių variklių. Aplinkui jį kiti perėmėjai darė t� patį, jų variklių riaumojimas drebino vis� �Lizdo� pakilimo-nusileidimo platform�.

��Pradėti antr�j� faz�,supratau,�� Sakalas kom-ry�iu patvirtino gav�s įsakym� ir persijungė į savo aviabrigados da�nį. � Tvarkelė, Sakalai. Metas atidirbti u� mūsų pinigėlius. U�kursim jiems pirtį, ta�iau protingai � noriu, kad visi sugrį�tų atgalios.

��Netgi Karia?�� paklausė ka�kas.

��Ypa� Karia,�� tu�tuojau atsiliepė vyri�kas balsas. � Ji tokia.. sta�iai niam-niam!

��Svajoti naudinga sveikatai, vaikine,�� atsakė Karia. � �iūrėk, tavi�kis ims ir pasistos � i�imties tvarka.

Sakalas nusijuokė:

��Patausokit savo juokelius prie�ininkui. Rikiuokitės grandimis ir pirmyn.

Jis kairi�ja ranka padidino manevrinių variklių galingum�, o de�ini�ja spustelėjo valdymo svert� pirmyn ir �emyn. Viso labo u� poros jardų nuo atviro liuko įjungė pagrindinius variklius, staigiai u�vertė laivo nosį ir nėrė į tams�. Likusieji nusekė paskui jį po penkis perėmėjus grandyje. Rezerve neliko nė vieno. Visi gavo grie�tas veikimo instrukcijas ir tu�tuojau i�sisklaidė į �alis.

Pats Sakalas drauge su ketvertu grand�ių nuskriejo pasitikti prie�o naikintuvų. Mil�ini�kas rudas Kalės rutulys, i�terliotas baltų debesų dėmėmis, kabojo vir� jų it scenos, kurioje turėjo vykti kautynės, dekoracija. Skenuodamas savo prietaisus, Sakalas pastebėjo, kad tenai, kur minų lauke atsirado proper�os, sprogusių u�taisų ir prie�o laivų vietoje susiformavo metalinių skeveldrų u�uolaida. Nors joje taip pat �iojėjo spragos, u�uolaida buvo labai pavojinga; dideliu grei�iu atskriej�s ir į j� atsitrenk�s perėmėjas galėjo papras�iausiai i�tik�ti į gabalėlius.

��Laikykitės atokiau nuo tos �iuk�lių krūvos,�� tarė Sakalas ir pasuko į de�in�, pakra��iu apskriedamas metalo nuolau�as.

Paskui pokalbiai nutrūko: prie�o laivai i�siver�ė i� sudriskusio minų lauko, į visas puses spjaudydami mirtinai pavojingus spindulius ir raketas. Tarp laivų prasidėjo dvikovos � vienas prie� vien�, du prie� du, trys prie� penkis. Nors i� prad�ių �Intersistems� perėmėjai turėjo kiekybin� persvar�, operacija minų lauke gerokai suma�ino atotrūkį o pirmosios kautynių minutės sutirpdė jį visi�kai.

Sakalo pilotai skriejo nuo saulės, kruop��iai taikėsi ir taikliai �audė. �Intersistems� pilotai buvo įtū�� dėl savo draugų �ūties minų lauke, emocijos kliudė jiems veikti apgalvotai ir �altakrauji�kai. Be to, daugelis jų prakti�kai neturėjo kautynių patirties. Jie darė klaidas ir tu�tuojau u� jas mokėjo. Jų laivai sproginėjo, virsdami ry�kiais oran�iniais kamuoliais, ir, nelyginant krintan�ios �vaig�dės, vartaliodamiesi lėkė link planetos pavir�iaus. Ta�iau tie, kurie i�tvėrė pirm�sias penkias minutes, buvo �aunūs. Labai �aunūs. Ir netrukus jų veiksmai pradėjo kelti atakuojantiems nerim�. Sakalas krūptelėjo, kai ausinėse pasigirdo �irdį draskantis klyksmas, ir vienas i� jo Sakalų nu�vilpė link pavir�iaus. Jis įsijungė vidinį savi�kių ry�io kanal� ir i�girdo trumpas, įnir�io kupinas pilotų replikas.

��Sūd�s! Ji� pri�iupo Kal�.

��U�si�iaupk, kvaily! Vienas i� jų įsikibo tau į uodeg�.

��A� pri�iupau t� �unsnukį! Atsargiai, Slimai� Po velnių, jis praskriejo visai greta.

��Eik� pas mamyt� Eik� pas mamyt� �tai taip� Mamytė ma�yliui turi puiki� torpedėl� �tai tau, atsiimk!

��D�ekai! Paskui tave porelė!

�is balsas įsiver�ė į Sakalo s�mon� nelyginant durklo dūris. Jis skubiai dirstelėjo į ap�valgos ekran� � taip ir yra, dvi savaime nusitaikan�ios torpedos, reaguojan�ios į �iluminį spinduliavim�, skriejo paskui jo i�metimo vamzd�ius, o u� jų �mė�avo du prie�o naikintuvai. Sakalas i�metė susikaupusias �iuk�les ir staigiai pasuko į kair�. Atsimu�usios į degan�ias visokiausio �lam�to nuolau�as, torpedos sprogo; ta�iau naikintuvų �is triukas neapgavo. Jie tarsi prilipo jam prie paskuigalio. Sukaukė pavojaus sirenos, neramiai sumirksėjo �iburiai � vienas i� jų įsigudrino u�kabinti kairįjį Sakalo sparn�. Po velnių, dar ims ir prasidės atmosferos nuotėkis! Jis bla�kėsi į �alis, vangstydamasis nuo mirtinų �ydrų spindulių, bet, ai�ku, �itaip negalėjo t�stis am�inai.

��Mes ateinam, bose!�� suskambo ausinėse ka�kieno balsas, bet Sakalas suprato, kad jie nesuspės.

Tuomet jam dingtelėjo viena mintis � gudrybė, kuri arba i�degs, arba ne. Jei ne, jis net nespės pasijusti idiotu� Sakalas sukando dantis, įjungė abu variklius visu galingumu ir metėsi link metalinės u�uolaidos, sudarytos i� sprogusio minų lauko nuolau�ų.

��Tuojau� tuojau� dar truputėlį� �tai!

Sakalas i� visų jėgų trūktelėjo į save valdymo svert�, pajuto, kaip perkrova įspaud�ia jį į krėsl�, ir� prie pat metalo trupinių sienos �ovė auk�tyn. Jam u� nugaros nugriaudėjo du galingi sprogimai; prie�ininko naikintuvai i� inercijos nu�vilpė pirmyn ir atsitrenkė į erdvėje sklend�ian�ias metalo nuolau�as.

��Neblogai sugalvota, bose!�� riktelėjo ka�kuris Sakalo pilotas.

Jis neatsakė. Papras�iausiai nepajėgė. Pernelyg smarkiai kaleno dantys.

Stelas neatplė�ė akių nuo kovinio displėjaus. Jie laimėjo, bet tiktai vos vos. Dėkui Dievui, brigadai nereikėjo u�grobti planetos � ji papras�iausiai neįstengtų. Ta�iau ir numatyta u�duotis pareikalavo mil�ini�kų pastangų. Pirmoji fazė � minų lauko perpie�imas � pavyko netgi geriau, nei jis drįso tikėtis; dėkui tam kvailiui, kuris taip tankiai sukai�iojo minas. Antroji fazė artėjo į pabaig�. Netrukus jie kontroliuos kosmos� ir atmosfer�.

Viso labo keliems �Intersistems� naikintuvams pavyko prasmukti pro Sakalus ir u�pulti Stelo laivus. Beveik visus juos i�ta�kė sunkieji �Friholdo ker�to� ir kreiserių pabūklai. Ta�iau vienas prie�o pilotas, puikiai suvokdamas, jog skrenda į u�tikrint� pra�ūtį, sugebėjo įveikti visas kliūtis ir taranavo paskui galin� kreiserio kapitono tiltelio dalį. Per laiv� nusirito sprogimų banga, perplė�dama jį it konservų skardin�. Laive buvo kapitonas Kosto ir �Mazajaus� įgula. �uvo visi iki vieno. Drauge su jais �uvo ir ka�kuri Stelo dalis.

Ta�iau dabar ne metas apverkti kritusius, jis sielvartaus vėliau. Dabar reikia susikaupti ir pasistengti, kad daugiau aukų nebūtų. Be to, viskas galėjo pasibaigti kur kas blogiau. Velniai rautų, visa brigada suki�ta į vien� vienintelį transporterį, ir jei prakeiktas savi�udis būtų rė��sis į jį� Bet �itaip nenutiko. Vadinasi, metas pradėti tre�i�j� faz�.

Stelas pa�velgė į kapiton� Boiko ir staiga suvokė, kad ji jau nebejauna. Moters veid� vagojo gilios rauk�lės, tamsiuose plaukuose �mės�iojo sidabrinės gijos. Ta�iau akys liepsnojo ry�tu, o tvirtai su�iauptos burnos kontūrai bylojo apie nepalenkiam� tvirtyb�.

��Tre�ioji fazė, sere?�� ramiai paklausė ji.

��Taip, kapitone. Pradėkite vykdyti tre�i�j� faz�.

Ji palinko prie kom-ry�io pulto, perdavinėdama įsakymus, o Stelas vėl atsigr�ė į kovinį displėjų. Dabar brigadai reikės nusileisti į pavir�ių, prasibrauti iki būstinės komplekso, u�imti jį ir i�silaikyti lygiai tiek, kiek sugai� specialioji komanda, kol suras Friholdo pinigus. Taip, lengva nebus.

Pasiek�s atmosfer�, laivas krūptelėjo, sudrebėjo nuo raketų �emė-oras sprogimų ir, stengdamasis jų i�vengti, ėmė mikliai vingiuoti į �alis. Stelui pana�ūs skryd�iai nebuvo naujiena, jis �imtus kartų patyrė t� patį, bet visgi vėl pasijuto nekaip. Sitai blogiau u� visk�: bejėgi�kai bla�kytis metalinėje skardinėje, kol visi, kas tik gali, stengiasi j� prakiurdyti. Generolas nutaisė abejing� veid� ir i�spaudė pa�aipi� �ypsenėl�, skirt� kariams, ank�tai susigrūdusiems aplink. Ir i�vydo atsakom�sias �ypsenas.

��K�, nejaugi jūs visuomet į planetas leid�iatės tokiu būdu?�� paklausė nuo pa�ėlusio kratymo pa�aliav�s Miuleris.

Jis primygtinai i�sireikalavo keliauti �emyn drauge su Stelų.

��Deja, taip,�� atsakė Stelas. � �monėms ka�kodėl nepatinka, kai juos u�puola i� dangaus.

Miuleris neva nusteb�s palingavo galv�.

��Suprantu, k� turite omeny. Nūnai �monės ne itin svetingi.

��Kaip sekasi mūsų sve�iui?�� Stelas dirstelėjo į Nars�, plūstant į prakaitu savo mil�ini�kame apsauginiame kostiume.

��Tiesiog puikiai,�� tvirtai parei�kė Miuleris. � Atsidėkodamas u� tai, kad neįki�ome jo į prie�akinį atakos laiv�, kaip ketinome daryti i� prad�ių, administratorius Narsas sutiko padėti mums surasti savo pinigėlius ar bent jau ka�k� tolygaus. Tiesa, Vilsonai?

��Storulis neatsakė, ir Miuleris liūdnai palingavo galv�. � Ko gerokam nelabai patinka mūsų skrydis, bet, esu tikras, apa�ioje jis su mumis bendradarbiaus.

Kalbėdamas inspektorius glostė did�iulį pistolet�, kurį j am įteikė prie� skrydį į planet�. Narsas spoksojo į ginkl� it u�kerėtas. Stelas �yptelėjo. Nedideliame sausokame Miulerio kūne slypėjo narsa, kurios pakaktų visam būriui.

Kaip sykis t� akimirk� laivas staigiai metėsi į �alį. Nepaisant saugos dir�ų, Stelas vos nei�lėkė i� krėslo, o jo viduriai atliko salto mortale.

��Atleiskite, bet tenka suktis i� paskutiniųjų, � interkomu prane�ė pilotas. � Aplink skraido tiek metalo, kad galima būtų pastatyti vis� laivyn�. Pakentėkite dar truputį.

Laivas leidosi toliau, sprukdamas nuo raketų ir spindulių. Nekreipdamas dėmesio į nemalonius pojū�ius, Stelas nusprendė dar kart� apgalvoti tre�i�j� faz�. Pirmoji atakuojan�iųjų banga i�silaipino Nusileidimo Zonoje ma�daug prie� tris valandas. Jų laukė labai ry�tingas pasiprie�inimas, ir, jei ne kiekybinis brigados prana�umas, vaikinai būtų vargiai susidoroj� su puikiai ginkluotais ir apmokytais sargybiniais. Kareiviai vargais negalais u�grobė NZ, o �iuo metu juos apsupo ir u�blokavo ginkluoti komplekso tarnautojai. Jeigu viskas klosis taip, kaip sumanyta, antroji banga i�silaipins NZ, persigrupuos, u�ims administracinį kompleks�, susirinks Friholdo pinigus ir i�skris.

Staiga Stel� �vystelėjo atgal � pilotas, ruo�damasis nusileidimui, įjungė manevrinius variklius. Laivas sudrebėjo, kovodamas su inercija, suma�ino greitį ir, dusliai bilstelėj�s, nutūpė ant �emės.

� Įgulos ir savo vardu sveikinu jus, atvykusius į Kal�, � pasigirdo i� interkomo piloto balsas. � �ia truputį debesuota ir lyja, bet �iaipjau rytas tiesiog nuostabus. Kompanija �Kosminiai Savi�ud�iai� dėkoja, kad buvote su mumis, ir viliasi, jog puikiai praleisite laik�.

Nepaisydamas �irdį gniau�ian�ios baimės, Stelas neju�ia �yptelėjo. Paskui priėjo prie liuko, i��oko laukan, persivertė per galv� ir prigludo prie �emės, slėpdamasis u� ka�kokios ma�inos nuolau�ų. Vir� galvos �vilpė kulkos, riko�etu at�okdamos nuo laivo korpuso. Aplink Stel� i�sislapstė kareiviai, o po to visi trumpais perbėgimais pajudėjo į priekį. Generolas atsigr�ė ir i�vydo, jog Narsas ne tiek i��oko, kiek i�virto i� laivo; matyt, Miuleris jį papras�iausiai i�stūmė. Paskui storulį nu�oko ir inspektorius, pataik�s tiesiai ant administratoriaus ir tokiu būdu su�velnin�s savo kritim�.

Medikų komanda skubiai i�krovė �e�et� ne�tuvų ir nubėgo į �alį � laivas pakilo ir akimirkai pakibo ore. Pilotas pasinaudojo �ia galimybe, kad �vinu palaistytų �em� aplinkui NZ. Jo varikliai pakėlė nuolau�ų ir skeveldrų debesis �imto jardų spinduliu. O paskui laivas visu grei�iu �ovė auk�tyn, stengdamasis pasislėpti saugiame kosmose. �eme it griaustinis nusirito jo variklių kauksmas.

��Sveiki atvyk�, generole.

Stelas staigiai atsigr�ė ir i�vydo greta stovin�i� vir�il� Flin. Jos �almo antveidis buvo pakeltas, visas veidas i�terliotas purvu, ir mergina labiau panė�ėjo į fermerio dukr�, nei į brigadinį ypatingosios sudėties karinink�.

��Mane atsiuntė majoras Vangas, sere.

��Gerai,�� Stelas vargais negalais perrėkė kylan�io laivo variklių kauksm�. � Neverskime majoro laukti.

Flin vinguriuodama nusivedė jį gatvėmis, nusėtomis stiklo �ukėmis ir plytgaliais, tarp subombarduotų pastatų ir i�vartytų ma�inų. Jiems dukart teko sustoti ir slėptis nuo galingos sargybinių ugnies. Palaipsniui kautynių garsai artėjo, o besileid�ian�ių ir kylan�ių laivų riaumojimas tyko. �en ir ten gulėjo nukautųjų lavonai. Did�ioji dalis su �Intersistems Inkorporeited� �almais, bet pasitaikė ir juodai apsirengusių brigados karių. �ių kūnų taip pat buvo nema�ai.

Majoras Vangas savo komandinį punkt� įkūrė bombos sprogimo i�raustame piltuve. Jis pats sėdėjo ant sprogmenų dė�ės ir kom-ry�io kanalais �altakrauji�kai dalino įsakymus. Sprogimas nuplė�ė jam koj� �emiau kelio, ir visa, kas i� jos liko, ilsėjosi ant atramos, sur�stos i� plastikinės dė�ės. Nuopjova tampriai suver�ta kruvinu rai��iu. Greta, laukdami evakuacijos, gulėjo kiti su�eistieji. Technikai �ia pat ardė sugedusį raketinį įrenginį, o virėjai atidarinėjo maisto pakuotes, stengdamiesi greitosiomis pagaminti kokį nors u�kandį. Jie atrodė nepatenkinti: taip jau i�ėjo, kad visose pakuotėse buvo vien desertas.

Stelas ir Flin nusirito per piltuvo kra�t� ir priėjo prie Vango.

��Sveiki, generole,�� kreivai �yptelėj�s, pratarė tas. � Atleiskite, kad neatsistoju.

Stelas palingavo galv�:

��Po velnių, majore� Visi turi teis� atsipūsti.

Kurį laik� vyrai tylėdami �velgė vienas į kit�, nepajėgdami �od�iais i�reik�ti juos u�plūdusių jausmų.

Stelui nereikėjo sakyti, k� jis galvoja apie Vang� ir didvyri�k� jo elgesį, � generolo �vilgsnis bylojo i�kalbingiau u� �od�ius. Pirmasis tyl� nutraukė Vangas:

� �i planeta tikra kalė, sere. � Aplink netilo susi�audymas, sproginėjo granatos, skardėjo trumpi įsakymai � ir �iame fone medikai ne�iojo su�eistuosius, o kareiviai rikiavosi gynybai. Vangas palingavo galv�. � Toks jausmas, tarsi kovotume su savi�kiais, sere. Tas �unsnukis Malikas i�mokė juos visų mūsų triukų.

��Jis atsiims, kas priklauso,�� niūriai pa�adėjo Stelas, i� visos �irdies vildamasis, jog taip ir bus. � Jūs velni�kai gerai padirbėjote, majore. O dabar a� jus pakeisiu. Sanitarai!�� Du medikai nusileido į piltuv�, ir Stelas mostelėjo į Vang�. � Nune�kite jį į saugi� viet�.

��Klausau, sere!�� unisonu atsakė jie.

Generolas atsigr�ė į Vang�, norėdamas su juo atsisveikinti, bet majoras jau gulėjo be s�monės.

Ledi Almanda Kanse-D�ouns ved�iojo akimis nuo kovinio displėjaus į Malik� ir atgal. Teko pripa�inti, kad jis veikė labai meistri�kai. Ji jau beveik valand� stebėjo, kaip pulkininkas įsakinėja. �inoma, Malikas �monių negailėjo, bet �iaip jau savo darb� atliko neblogai. Ir visgi, nelaimei, nepakankamai gerai. �ito jis niekada nesuprato � skirtingai nei ji. Antrosios brigados karių pasirodymas i� esmės keitė padėtį. Deramai vadovaujami, jie netrukus įveiks gynybos pasiprie�inim� ir u�ims administracinį korpus�. O faktas, kad vadovavimo problemų jie neturi, nekėlė jokių abejonių. Ji apsiskai�iavo: Stelui pavyko likti gyvam. Nuo �ios minties Almand� persmelkė bejėgi�ka pagie�a. Ir, kas visų blogiausia, pirmininkas Olinas jau i�vyko i� planetos ma�y�iu greitaeigiu laivu. O drauge su juo dingo ir jos �ansas įgyti laisv�. Netgi jei gynėjai sugebės įveikti brigad�, tokio fiasko jai niekada neatleis.

Maliko akys liepsnojo įtū�iu, jis �ūkavo įsakymus kom-ry�iu, dėl menkiausios prie�asties i�dėdamas savo �mones į �uns dienas. �velgdama į jį pro pusiau primerktas blakstienas, Almanda galvojo apie tai, kaip �is vyras j� į�eidė. Ir ji i�kentė, vildamasi, kad� bet jos viltims i�sipildyti nelemta. Nuo �ios minties kai kuriuose Kanse-D�ouns kontūruose pa�oko įtampa. Atsiliepdami ma�i energetiniai impulsai testavo gaut� signal� ir grį�o į smegenis. �ios patvirtino, kad tokia reakcija atitinka esamas aplinkybes, ir davė įsakym� j� sustiprinti. Palaipsniui Almand� persmelk�s jausmas augo, susierzinimas virto pasipiktinimu, paskui įnir�iu ir galiausiai įsiū�iu. O, koks nuostabus pojūtis! Ji nesiki�o, kai aktyvavosi ir kitos programos dalys.

Stelas kilstelėjo prie akių binoklį ir pareguliavo ry�kum�. Administracinis kompleksas akimirksniu priartėjo ir u�pildė vis� vaizdo ie�kiklį. Stelas spustelėjo tolima�io mygtuk�, ir atvaizdo centre pasirodė balta dėmelė. Sukdamas ratuk� prietaiso �one, jis privertė dėmel� judėti; kas kart�, kai ji stabteldavo ties kuriuo nors objektu, apatinėje vaizdo dalyje pasirodydavo skai�ius, atitinkantis juos skiriantį atstum�. Stelas beveik neabejojo, kad energetinė patranka paslėpta sugriautame pastate u� tūkstan�io jardų nuo �ia. Jo įtarimas pasitvirtino, kai i� ten i�siver�ė �ydras spindulys ir įsmigo į pylim� ma�daug u� �imto jardų nuo generolo. I� prad�ių pakilo baltas debesis � i�garavo dirvoje buv�s vanduo. Paskui pylimas pradėjo lydytis ir sruventi. Ūmai jis pradingo visi�kai, palik�s �ydrosios ieties smūgiui du u� pylimo prisiglaudusius karius. Trumpas tvyksnis, ir �monės dingo, tarsi nė nebuv�. I� jų belik� pelenai dar nespėjo nukristi �emėn, kai patranka pradėjo gr�tis, rinkdamasi kit� taikinį.

Stelas nusikeikė ir nuleido binoklį. Jie įstrigo �ia, ma�daug u� dviejų tūkstan�ių j ardų nuo administracinio komplekso, ir būtent �i energetinė patranka neleido judėti į priekį. �itokiu būdu brigadai teko susimokėti u� tai, jog visi sunkieji pabūklai i�keliavo namo su transporteriais. Bet, ties� sakant, Stelas neturėjo i� ko rinktis. Skrendant i� Fabriko, beveik visa brigada susigrūdo į vienintelį transportinį laiv�, kuriame jiems buvo pakankamai ank�ta ir be sunkiųjų pabūklų. Stelas krūptelėjo, i�vyd�s kit� �ydr� tvyksnį ir pajut�s ore pasklidusį ozono kvap�. Tiesa, �įkart �auliams nepasisekė. Penki kariai spėjo pasislėpti u� pastato, kurio sienų nepajėgė įveikti netgi toks galingas ginklas. Beliko vienintelė i�eitis, nors Stelui ji labai nepatiko.

��Sujunkite mane su Sakalu,�� įsakė jis kom-technikei.

��Klausau, sere,�� pir�tai nubėgo portatyvinės klaviatūros klavi�ais. � Jis lauks ketvirtame da�nyje.

Stelas įsijungė nurodyt� da�nį � generolo balsas bus transliuojamas į palydov�, paskui į �Lizd�� ir tik tada jį i�girs Sakalas. Girdimumas buvo puikus.

��Na, kaip gi galė�iau pasitarnauti mūsų Brolijos �lovei?�� pa�aipiai paklausė Sakalas.

�i ironi�ka pirati�kų radijo pokalbių imitacija privertė generol� �yptelėti.

��Pa�alindamas i� kelio t� prakeikt� energetin� patrank�, �tai kaip.

Pauzė. Kai Sakalas prabilo vėl, jis, regis, jau nebenorėjo juokauti:

��Sprend�iant i� mūsų radijo markerių, srityje, prigludusioje prie taikinio, truputį ank�toka, Brolau. Esi tikras, kad nori smogti į jį i� oro?

Stelas suprato ir pritarė piloto nerimui. Jei Sakalas su savo �monėmis negalės veikti juvelyri�kai tiksliai, jie, u�uot sunaikin� prie�o pajėgas, gali nety�ia susprogdinti pus� savi�kių. Bet, velniai rautų, kitos i�eities papras�iausiai nėra!

��U�duotis patvirtinta,�� atsakė Stelas. � Duok mums de�imt minu�ių pasislėpti.

��Supratau tave, Brolau. Įsirauskite giliau.

� Perduokit visiems,�� pratarė Stelas, kreipdamasis į kom-technik�, � tegul pasiie�ko kokio nors urvo ir tūno tenai, kol viskas pasibaigs. Po de�imties minu�ių ant �emės u�grius dangus.

Mergina linktelėjo ir susijaudinusi prabilo į mikrofon�. Stelas pa�velgė į Flin ir keturis karius, kuriuos vir�ila paskyrė jo apsaugai.

��Eime� Pasiie�kokim slėptuvės.

Jis nusivedė savo ma�� būrelį tenai, kur pirma, sėlindamas gatvėmis, pastebėjo įėjim� į po�emį ar ka�k� pana�aus. Teko pereiti ma�daug pus� kvartalo, kom-technikė sekė jiems įkandin. Viduje kariai aptiko erdvų vestibiulį. Skubiai patikrinus patalp� paai�kėjo, kad ten nieko nėra. Liuoksėdami sustingusio eskalatoriaus pakopomis, jie nusileido i� prad�ių vienu, o paskui dviem lygiais �emiau ir būtų leid�si dar giliau, ta�iau keli� pastojo griuvusi diurakritinė siena. Matyt, besitraukiantys �Intersistems� gynėjai susprogdino pertvaras, kad prie�ininkas negalėtų prasiskverbti į jų po�emin� transporto sistem�.

��Tiek to,�� tarstelėjo Stelas. � �ia ir apsistosime.

��Visi prane�a rad� slėptuves,�� prane�ė kom-technikė.

��Tikėsimės,�� susijaudin�s atsiliepė Stelas, �velgdamas auk�tyn, tenai, kur netrukus prasidės kautynės. � Tikėsimės.

�emė liuoktelėjo jam prie�ais, ir Sakalas eilinį kart� pasigailėjo skrend�s ne savo asmeniniu perėmėju. �inia, protu jis suprato, kad visos ma�inos vienodos, bet, kaip ir likusieji pilotai, buvo �imtu procentų įsitikin�s, kad jo laivas ne toks, kaip kiti. Jo laivas turėjo siel� ir asmenines savybes, kurias Sakalas nuodugniai i�tyrė ir kuriomis visuomet galėjo pasikliauti. Ta�iau jo perėmėjas liko �Lizde� � su apgadintu sparnu atmosferoje nepakariausi. �tai kodėl dabar Sakalas skriejo atsarginiu laivu, ir tokia padėtis jam visi�kai nepatiko. Regis, valdymas kiek lėtesnis, kairiojo variklio efektyvumas vos devyniasde�imt �e�i procentai, o ir pats piloto krėslas ka�koks� nepatogus.

Dirstelėj�s į u�pakalinio vaizdo ekran�, Sakalas įsitikino, kad likusieji de�imt perėmėjų lekia tiksliai paskui jį. Jis perdėm automati�kai patikrino prietaisų parodymus: varikliai, ginklai, elektronika � viskas funkcionuoja normaliai. Tada sutelkė dėmesį į taikinį � absurdi�kai menk� dėmel� ant �emės, �iaurinėje administracinio komplekso pusėje. Keblumas tas, kad reikėjo sunaikinti tiksl�, neper�engiant tos nedidelės erdvės ribų. Truputį �iauriau ��ir jis i�ta�kys po Nusileidimo Zon� j� ginan�ius brigados karius. Truputį pie�iau � ir ma�a kas beliks i� administracinio komplekso, o juk būtent tenai sudėti jų pinigėliai. Truputį ry�iau � ir nukentės gyvenamieji pastatai, vadinasi, ir daugybė civilių asmenų. O jei smogs truputį vakariau� tuomet jų skrydis apskritai bus tik tu��ias laiko gai�imas.

Dabar Sakalas ai�kiai matė tiksl�. Pa�ymėjo t� sritį savo valdymo tinklelyje, persiuntė informacij� apie taikinio i�vaizd�, koordinates bei atstum� visoms pabūklų sistemoms ir aktyvavo jas. Stumtelėjo valdymo svert� į priekį ir nulėkė �emyn, o tada nusklendė vir� planetos pavir�iaus, kildamas ir leisdamasis tiksliai pagal vietovės reljef�. �emė spar�iai lėkė pro �alį, ir, kaip paprastai tokiomis akimirkomis, Sakalas pajuto, kaip jį u�lieja įnirtingos, grubios jėgos banga. Ka�kuria savo esybės dalimi jis gėdijosi �io jausmų antplūd�io, u�tai kita dalis d�iūgavo, mėgaudamasi grei�io, galybės ir pavojaus pojū�iu. Jis i� visų jėgų tvardėsi, laukdamas tos svaiginan�ios akimirkos, kai jiedu su ma�ina susilies į vien� visum�, o taikinys atsidurs jo valioje.

��Palauk� Lukterėk� Dar truputėlį� Ugnis!

Perėmėjas pakrypo � atsiliepdama į �odin� Sakalo komand�, atgijo dviguba energetinė patranka, ir pavir�iaus link nuskriejo keturios raketos �emė-oras bei i�tisas bombų spie�ius. Po de�imties sekund�ių pilotas nutraukė ugnį ir nėrė i�.ap�audomos zonos.

De�imt perėmėjų vienas po kito pakartojo savo vado veiksmus. Jų raketos, reaguodamos į �iluminį sunkiųjų pabūklų spinduliavim�, paskubomis trupino įtvirtinimus, paversdamos juos griuvėsiais. �Protingos� bombos ie�kojo pa�ių stambiausių, kompakti�kiausių, geriausiai paslėptų taikinių. Versdamos sienas ir lubas, jos ver�ėsi iki pat pamatų, o po penkių sekund�ių susprogdavo, da�niausiai sugriaudamos ir vis� pastat�. Tuo tarpu �ydros energijos impulsai visk� aplink pavertė i�sįlyd�iusiu �emės, kūno ir metalo mi�iniu.

Dar kart� praskriej�s vir� nurodytos srities ir patikrin�s atakų efektyvum�, Sakalas pajuto, kad jo susijaudinimas atlėgsta. Bum� degino aitrus metalo prieskonis. Apa�ioje įsivie�patavo mirtina rimtis. Nė menkiausio judesio. Sakalas įjungė mikrofon� ir prikimusiu balsu prane�ė:

��U�duotis įvykdyta.

Ir nuskriejo auk�tyn, į �ydr� giedr� dangų.

Kareiviai nedidelėmis grupelėmis lindo i� priedangų � i� prad�ių nuog�staudami, o paskui vis narsiau. Stelas su savo palydovais taip pat apleido po�emin� slėptuv�, sustojo ir nusteb�s apsidairė. Sakalo asai visk� aplinkui numatyt� taikinį sulygino su �eme. Nei prie�o karių, nei vabzd�ių dūzgimo � nieko, i�skyrus ugnies tre�kėjim� ir �virg�do gurg�dėjim� po kojom. Visur sūkuriavo dūmai, susipindami keis�iausiomis figūromis, kurias, nelyginant mirusiųjų �mėklas, lengvas vėjelis ne�ė tolyn. I�ties fantasmagori�kas reginys. Stelas vargais negalais atplė�ė nuo jo akis ir susim�stė apie tai, k� reikės daryti toliau.

Reikėjo kuo grei�iau i�naudoti situacijos prana�umus, neleid�iant Malikui atsitokėti ir pasitelkti naujas jėgas. Kareiviai nu�ingsniavo į priekį, bet vadai ne�ūk�iojo įsakymų, o perdavinėjo juos paku�domis, tarsi baimindamiesi sutrikdyti aplink vie�pataujan�i� tyl�. Bet netrukus �ie keisti kerai i�sisklaidė. I� prad�ių nuaidėjo pavienis �ūvis, paskui nugriaudėjo sprogimas, o kiek vėliau nusirito masinės ugnies grumėjimas. Stelas net nespėjo rimtai sunerimti, kai susi�audymas palaipsniui nusilpo ir netrukus liovėsi visai.

Prie administracinio komplekso jų niekas nepasitiko. Geras �enklas, ir Stelo �irdyje suruseno viltis. O kai jie įėjo į pastat� ir ėmė kopti laiptais, po senovei nesutikdami jokio pasiprie�inimo, pa�valėjo galutinai. Dabar generolas jau neabejojo brigados pergale. Stelas stebėjosi � jis manė, kad Malikas kausis u� kiekvien� administracinio komplekso colį. Ta�iau fortūnai nepatinka, kai mirtingieji įgrista jai kamantinėjimais. Tereikia neatsipalaiduoti ir neprarasti budrumo. Stelas įsakė Flin pasiųsti �valgus ir įvertinti kompleks�.

Pasirodė Miuleris, nekantriai raginantis Nars�. Apklaus�s administratorių, Stelas pasiuntė savo �mones į tas patalpas, kuriose galėjo būti saugomos vertybės. Į kai kuriuos ypa� slaptus kambarius teko ver�tis jėga. Galiausiai i� visur plūstelėjo kareiviai, ne�ini įvairiausios formos bei apimties konteineriais. Miuleris patikrino kiekvien�, da�niausiai i� nevilties linguodamas galv�, bet retsykiais d�iugiai trindamas rankas. Konteinerius, nusipelniusius tokio palaiminimo, sukrovė ant tu��ios platformos, kuri vėliau nugabens juos į laiv�. Atstumtuosius be ceremonijų suvertė į didel� krūv� po �Intersistems� logotipu, pavaizduotu ant vienos sienos. �Dar truputėlį, � pagalvojo Stelas,�� dar �iek tiek. Paskui mes visk� sukrausime į laivus ir i�skrisime i� �ia velniop�. Jis tiesiog negalėjo sulaukti, kada gi tai nutiks.

��Generole� Tas kapralas sako surad�s ka�k�, į k� jums derėtų dirstelti,�� apm�stymus nutraukė Miulerio balsas.

Greta inspektoriaus stovėjo vidutinio am�iaus vyri�kis su kapralo antsiuvais; jo veidas Stelui pasirodė ka�kur matytas. Generolas įsi�iūrėjo įdėmiau. Na, �inoma! Tos ma�os akutės ir didelė raudona nosis tegalėjo priklausyti vieninteliam �mogui.

� �ia jūs, ser�ante Diskersonai?

��Kapralas Diskersonas, sere,�� sutrik�s atsakė tas.

Stelas klausiamai kilstelėjo antakį:

��Girtuokliavimas?

��Taip, sere,�� liūdnai linktelėjo Diskersonas.

Stelas apstulb�s palingavo galv�. Jis pats asmeni�kai pakėlė Diskerson� į ser�antus ma�iausiai tris kartus.

� �inote, Diskersonai, jei ne gėrimas, jūs jau veikiausiai būtumėt generolas.

Kapralas pla�iai i�si�iepė:

��Vadinasi, gerai, kad a� geriu, sere. Na, koks gi i� man�s generolas?

Stelas nusijuokė ir paklausė:

��Tai kas gi nutiko?

��Eikite paskui mane, generole,�� tvirtai parei�kė Diskersonas. � Vaizdelis, kurį pamatysite, jums patiks.

Stelas taip ir padarė. Drauge su vir�ila Flin ir savo asmens sargybiniais jis u�kopė paskui Diskerson� laiptais, nu�ingsniavo pro trejas susprogdintas duris ir atsidūrė didelėje patalpoje, labai primenan�ioje komandinį centr�.

� �ionai, generole,�� pakvietė Diskersonas.

Stelas priėjo artyn ir i�vydo� Malik�. Tasai buvo nebegyvas � akys i�sprogusios, veidas pamėlynav�s, gerkl� gniau�ė metaliniai pir�tai, priklausantys ledi Almandai Kanse-D�ouns. Ji jau nebeatrodė �avinga. Plastikinė veido oda sutirpo nuo Maliko rankoje sustingusio energetinio pistoleto �ūvio, atidengdama metalo ir plastiko skelet�. Tas reginys atrodė ka�koks nepadorus. I�liko tiktai lūpos, i�lenktos it �ypsenoj.

Kom-technikė �u �vilgsniu palydėjo �Lizd��, nykstantį hipererdvėje. Baisiai gaila, kad Sakalai i�skrido, ta�iau jie gavo nauj� pasiūlym�, o Friholdas negalėjo suteikti jiems nuolatinio prieglobs�io. �Tiek to,�� pagalvojo �u, nu�velgusi prie�ais i�sirikiavusius monitorius,�� reikalai ir be jų taisosi i� esmės. Kapitonė Boiko kaip reikiant aplopė orbitinės palydovų sistemos skyles. Be to, dabar orbitoje sukasi brigados transporteriai ir piratų kreiseris�. �u u�sikėlė kojas ant konsolės, atsilo�ė krėsle ir gurk�telėjo arbatos. Did�iuliam jos pasitenkinimui, gėrimas dar neatvėso.

Vir�ila Flin ir ser�antas Stiksas sėdėjo atviroje kavinėje ir draugi�kai tylėjo. Jiems u� nugarų stūksojo chaoti�kai i�mėtyti Pirmojo kupolai ir pastatai. Prie�aky iki pat mirguliuojan�io senato kupolo plytėjo �varus smėlis. Tik k� baigėsi liū�ių sezonas, vasara su savo kar��iais dar neprasidėjo, oras buvo �iltas bei kvapnus. Retsykiais tai Stiksas, tai Flin kilsteldavo ant stalo stovintį butelį ir pripildydavo taures. Vienu �od�iu, abu papras�iausiai mėgavosi gyvenimu.

Galiausiai Stiksas nutraukė tyl�:

��Na, vir�ila, ir kas toliau?

Flin gū�telėjo pe�iais:

��Prisisprogsim?

��A� ne apie gėrim�, � atsiliepė Stiksas. � Turiu omeny, k� jūs ketinate veikti? I�eisit į atsarg�?

Flin nusijuokė:

��A�? Tu tikriausiai juokauji?

Minutėl� patylėj�s, Stiksas paklausė:

��Vadinasi, pasiliksit?

Flin �liūk�telėjo sau į taur� dar truputį viskio ir nugėrė gurk�nelį.

��Turbūt� generolas sako, kad nei�formuos brigados. Retsykiais bus galima netgi padirbėti kur nors papildomai. Kad neprarastume formos,�� ji įsistebeilijo į tolim� horizont�. � Dabar mes turime u� k� kovoti ir kur sugrį�ti. O k� nusprendei tu?

Stiksas pa�velgė į senat�, �vilgantį saulės spinduliuose. Prie�ais juos stūksojo monumentas, pastatytas vir�ilos Komo ir kitų, �uvusių per ronie�ių antpuolį, garbei. Prie� įsitaisydami kavinėje, Stiksas ir Flin pagerbė kritusius draugus.

��Ties� sakant, norė�iau turėti ir kitus namus, ne tik brigad�. Bet jie gali palaukti� Be to, ka�kas juk turi sukiotis netoliese, kad jūs turėtumėt ant ko i�liet savo pyktį.

Flin ai�kiai patiko jo �od�iai, ta�iau ji pasistengė nei�siduoti ir tik pa�aipiai prunk�telėjo.

��Na, ir k� gi mes darysim, vir�ila, jei kas nors visgi i�drįs u�pulti Frihold�? � pa�aipiai paklausė Stiksas.

Flin i�si�iepė ir kilstelėjo savo taur�.

��Nagi, t� patį, kaip ir visada, Stiksai,�� atspardysim jiems subines!

�iltas, aromatingas vėjelis virpino e�ero pavir�ių, plaikstė Olivijos plaukus ir skambino varpeliais, kyban�iais verandos pakra�tyje. Jų muzika harmoningai derėjo su saulės �viesos �aismu vandens pavir�iuje. Stelas gurk�nojo kav�, mėgaudamasis Olivijos draugija ir aplink vie�pataujan�iu gro�iu.

Olivija irgi buvo labai patenkinta, kad regi jį, kad jis �ia, sveikas ir gyvas. Ta�iau mergina �inojo, jog mylimasis sunerim�s: apie tai bylojo ir at�iauriai primerktos akys, ir �iek tiek įtempta poza. Generolo Stelo dar laukė vienas, paskutinis, mū�is, kuris turėjo įvykti �ia ir dabar. Lengvi susirėmimai prasidėjo dar prie salotų ir u�kand�ių, o paskui kelis kartus tvykstelėjo per pietus � �alys tyrinėjo viena kit�. Dabar, kai desertas jau suvalgytas, i�mu�ė lemiama valanda.

��Dėkoju u� puikius pietus,�� pratarė kapitonas leitenantas D�onas Polis D�ounsas, linine servetėle nusi�luostydamas lūpas ir atsilo�damas krėsle.

��Jūsų draugija jiems suteikė nepakartojamo �avesio,�� kuo nuo�ird�iausiai atsiliepė Olivija.

Ji sakė gryniausi� ties�. Nepaisant nedidelio �od�ių mū�io, D�ounsas pasirodė bes�s labai įdomus ir malonus svetys.

Jo kreiseris pasiekė Friholdo orbit� vakar vakare. Vald�ios atstovo vizitas nenustebino nei prezidento Bremo, nei generolo Stelo. �Intersistems� apkaltino Frihold� kompanijos būstinės u�puolimu, ir Imperijos vald�ia atsiuntė savo įgaliotinį atlikti tyrimo.

Atliekamus laivus nebrangiai pardavė, visus asmenis, kuriuos galėjo apklausti, instruktavo, laivų �urnalus redagavo, kompiuterius perprogramavo ir legendai pritaikė tūkstan�ius kitų smulkmenų. Ta�iau viskas buvo atlikta paskubomis ir vargiai galėjo i�tverti kokį nors rimtesnį tyrim�. O jei byla visgi pasieks teism�, nieko gero nelauk. Bandymas i�pe�ti informacij� i� elektroninių ledi Almandos Kanse-D�ouns smegenų pavyko tik dalinai. Tad k� gi jie turėjo? Negyv� robot� ir Nars�, anaiptol netrok�tantį būti Friholdo liudininku. Su tokiais �įrodymais� nėra nė menkiausio �anso laimėti byl�. Nar�ui leido sugrį�ti į Fabrik�, grie�tai įsak� laikyti lie�uvį u� dantų. Ko gero, storulis t� draudim� sulau�ė, bet dėl to beveik niekas nesikeitė.

Laukiant, kol nusileis �atlas, Stel� kamavo bloga nuojauta. O kai laivas atriedėjo pakilimo-nusileidimo juosta, sustojo, ir i� jo i�lipo D�ounsas, generolas sutriko galutinai � nebe�inodamas, ar lengviau atsidusti, ar sudrebėti i� baimės. Po trumpo jų susitikimo Fabrike susidarė įspūdis, jog D�ounsas toli gra�u ne kvailas. Jeigu jis panorės, pakaks kelių valandų, kad jų legenda subyrėtų į gabalėlius.

Bet �tai klausimas: ko, ties� sakant, nori kapitonas?

Praėjo jau daugiau nei para, ta�iau atsakymo Stelas dar ne�inojo. D�ounsas u�davė galyb� labai tikslių klausimų ir visgi paskutin� akimirk� pasitraukdavo į �alį, o jo tyrimas kol kas apsiribojo beveik draugi�kais pa�nekesiais. Tuomet jie nusprendė apeiti i� kitos pusės. Akivaizdu, jog D�ounsui lengviausia kalbėtis su Stelų � veikiausiai todėl, kad abu jie yra kari�kiai. Bremas rado įtikinam� pretekst� ir mandagiai atsisakė atvykti pietų. Prezidentas vylėsi, jog vilos aplinka ir Olivijos draugija padarys savo atpalaiduojan�i� įtak�, ir problema sėkmingai i�sispr�s.

Tarsi skaitydamas Stelo mintis, D�ounsas pratarė:

��Tikiuosi, jūs man atleisite, jei prabilsiu apie reikal�, kuris dabar rūpi mums visiems.

��Liaukitės, kapitone,�� atsiliepė Olivija. � Mes �ia nesilaikome formalumų. Gal įpilti dar puodelį kavos?

D�ounsas papurtė galv�.

��Ne, Olivija, dėkui. Bet jei leisite, norė�iau su�inoti kelet� smulkmenų.

��Mes pasireng� kuo atviriausiai jums atsakyti,�� tarė Stelas.

��Kas jus domina?

D�ounsas nusi�ypsojo. Jo akinamai balti dantys stebėtinai gra�iai derėjo prie tamsios odos.

��Ne paslaptis, kad a� atvykau �ionai, norėdamas visk� i�siai�kinti. Kaip �inote ar spėjate, �Intersistems� apkaltino Frihold� ir ypa� brigad� kompanijos butinės u�puolimu, apsimetus piratais, ir stambių piniginių sumų bei kitų vertybių pagrobimu. Jeigu tai tiesa, toks poelgis klasifikuojamas kaip labai rimtas nusikaltimas, ir Imperija bus priversta atitinkamai sureaguoti. Kaip būtent? Na, pavyzd�iui, okupuoti Frihold�, nubausti jo vadovus ir veikiausiai gr��inti planet� �Intersistems Inkorporeited�.

��Tuo atveju, jei kaltinimas atitinka tikrov�, � santūriai atsakė Stelas. � O �itai dar reikia įrodyti.

D�ounsas pritardamas linktelėjo.

��Teisingai. Ir, regis, surinkti įrodymus bus nelengva. Nelaimei, ir kovinių �Intersistems� pajėgų vadas, kuris, kaip paai�kėjo, anks�iau buvo jūsų brigados narys, ir kompanijos atstovė Kanse-D�ouns �uvo būstinės antpuolio metu. Galbūt jie būtų galėj� nu�viesti padėtį, � jis gū�telėjo pe�iais. � Na, pa�iūrėkim, ar a� teisingai supratau, kaip viskas vyko. Po to, kai i�vykau i� fabriko, jūs su Narsu sudarėte sandėrį, i�krovėte termium� ir gavote pinigus. Tuo metu jus u�puolė puikiai apsiginklavusių piratų grupė, atėmė pinigus ir paliko mirti nuo deguonies trūkumo. Ta�iau jūs sugebėjote i�siver�ti i� Fabriko, pasivijote piratus ir susigr��inote savo pinigus. Be to, u�grobėte jų kreiserį � dabar jis skrieja orbita aplink Frihold�, � o jiems palikote tiktai gelbėjimo valtį. Tada vien� savo karinink� � manau, tai buvo kapitonė Mouzli,�� ir inspektorių Miulerį i�siuntėte į �Intersistems� butin� �emėje, kur jie ir sumokėjo kasmetinį pa�� u� Frihold�. Teisingai?

��Taip, būtent �itaip viskas ir nutiko,�� Stelas i�spaudė �ypsen�.

Ta�iau generolo �irdį sugniau�ė �altis. Regis, D�ounsas netiki nė vienu jo �od�iu. Netrukus jie gali prarasti visk�, u� k� atidavė tiek jėgų.

Tuo tarpu kapitonas visi�kai rimtai ved�iojo akimis nuo vieno į kit�.

��Did�iulė sėkmė, kad jūs sugebėjote susigr��inti pinigus. Savo ataskaitoje ketinu i�sakyti prielaid�, kad ir jūsų, ir �Intersistems� u�puolimas gali būti kur kas rimtesnio plano dalis. Kas �ino? Gal, remiantis �iais įrodymais, mums galiausiai pavyks sutramdyti piratus? A� tuo tik pasid�iaug�iau� Kad ir kaip ten būtų, ka�kodėl netikiu, kad tie patys �monės, kuriuos ma�iau Fabrike pardavinėjant savo termium�, būtų įsteng� tu�tuojau apsigr�ti ir u�pulti �Intersistems� būstin�. Todėl nesirūpinkit, jums neteks vaidinti svetingų �eimininkų admirolui Kitonui ir jo laivynui.

Stelas vargais negalais sutramdė palengvėjimo atodūsį.

��D�iaugiuosi girdėdamas, kapitone, ir� a�iū jums.

D�ounsas padėjo servetėl� ant stalo ir atsistojo.

��Nedėkokite man, generole. A� papras�iausiai vykdau savo pareigas. Ir, deja, jau privalau grį�ti prie atidėtų darbų. Negaliu apsakyti, kokį malonum� man suteikė �ie pietūs.

Kai jiedu palydėjo D�ouns� iki aerokaro, turin�io nugabenti kapiton� į sostin�, Olivija tarė:

��Tikiuosi, jūs dar atvyksite pas mus ir pavie�ėsite ilgiau. Vietos pakaks visiems.

��Labai to norė�iau,�� stabtelėj�s prie ma�inos, atsakė D�ounsas. � Bet gal vertėtų palaukti, kol baigsis jūsų medaus mėnuo? Girdėjau, judu ketinat susituokti.

Stelas ir Olivija susi�valgė ir �ypsodamiesi atsigr�ė į jį.

��Taip, ir kuo grei�iau,�� pratarė Stelas.

��Na, tokiu atveju��� D�ounsas i�sitraukė i� ki�enės nedidelį paket� ir i�tiesė jį generolui. � A� nieko negaliu padovanoti jums vestuvių proga, bet gal neatsisakysit priimti �į niekniekį drauge su ilgo ir laimingo bendro gyvenimo palinkėjimais.

Tada jis įlipo į ma�in� ir �ypsodamasis pamojavo jiems ranka. Vairuotojas mandagiai pava�iavo tolėliau, kad netrikdytų vilos gyventojų variklių riaumojimu, o po to aerokaras pakilo auk�tyn ir nuskriejo link tolimo horizonto.

��Kas �ia?�� smalsiai paklausė Olivija.

Stelas atsargiai i�vyniojo popierių ir aptiko puikios kokybės, fotografij�; matyt, akimirk� įam�inusi slapto stebėjimo kamera buvo auk��iausios klasės. �iaip ar taip, nei generolo veido, nei �Intersistems� logotipo, puo�ian�io administracinio komplekso sien�, nebūtum supainioj�s su niekuo. Stelas ir Olivija susi�valgė, o paskui be �od�ių pakėlė akis į dangų, kur beribėje mėlynėje tirpo ma�utėlaitis aerokaro ta�kelis. Atsisveikindami jam pamojo ir drauge sugrį�o į vil�.

Gera pareiti namo.