Serija �Pasaulinės fantastikos Aukso fondas�, 459 tomas

Serija įkurta 1990 m.

I� neį�velgiamos, u� akmeninių laiptelių tvyran�ios tamsos spiginosi gintarinės akys. Donalas pasisveikino, pir�to galiuk� kilstelėdamas prie smilkinio. Tuomet rankas susiki�o į apsiausto ki�enes ir nu�velgė policijos �tabo pastat� � tamsų, rūstų, besistiebiantį per du �imtus auk�tų. Buvo �altas vakaras, apniukusį dangų paįvairino tik sodraus purpuro atspalviai.

Ka�kur netoli pastogės, savo kabinete laukė komisaras Vilnaras. Ryte su juo �nekėdamas telefonu, Donalas i� u�uominų suprato, kad komisaras paskirs nauj� darb� � kuris, i� visko sprend�iant, didelio d�iaugsmo nesuteiks.

��Kalės vaikas,�� sumurmėjo.

I� �e�ėlių atsklido tylus urzgimas.

��Neįsi�eisk, turėjau omenyje k� kit�, � paskubomis pridūrė.

Donalas atsisegė apsiaust�, lengvu �ingsniu ėmė lipti laiptais, kaskart įveikdamas po dvi pakopas, pagaliau praėjo pro auk�tas akmenines kolonas, apvainikuotas oran�iniu �vytėjimu, ir sustojo prie giganti�kų, i� bronzos ir plieno nukaltų durų.

��Leitenantas Donalas Riordanas,�� ai�kiai i�tarė. � �enkliuko numeris � du-trys-omikron-devyni.

Kūn� perliejo dilgsėjimas, mil�ini�kų spynų mechanizmai atgijo ir su�vangėjo, vidun prasivėrė durys. Įveik�s slenkstį jis atsidūrė erdviame, į skliautuot� rūsį pana�iame priimamajame.

De�inėje, vir� masyvaus granito luito, �ymin�io registratūros viet�, �mė�avo miglotas budin�io ser�anto, Eduardo, pavidalas. Be jo, aplinkui nebuvo matyti nė gyvos dvasios. Donalas nudundėjo pirmyn, link virtinės cilindrinių liftų; jo apsiausto klostes lyg pelerin� plaikstė tarpusavyje sumi�� �alti ir �ilti vėjelio gūsiai.

Leitenantas į�engė į tu��i� �acht�.

��Ei, Gerte, pra�y�iau į 187 auk�t�.

Akimirkai pakibo tyla. Galop:

*DėI tav�s, �irduk, padary�iau visk�.*

�od�iai su�ildė tarsi �velnios glamonės.

�ov�s auk�tyn Donalas pajuto, kaip skrandis sminga prie�inga kryptimi.

Po de�imties sekund�ių jis i�niro į blausiai ap�viest� koridorių.

*Dar pasimatysime, branguti.*

��Iki.

Vilnaro sekretorė, visų policininkų vadinama �vitriaake, sėdėjo komisaro laukiamajame nusigr�usi nuo Donalo. Aplink jos prietaisų skyd�, primenantį komutatorių, kybojo plony�iai sidabriniai kabeliai. Moteris neatsisukdama pamojo bly�kia ranka, ir jis suvokė es�s raginamas kulniuoti tiesiai į kabinet�.

��Dėkui.

��Nėra u� k�, leitenante.

Atvykėlis nupėdino palei dokumentų spinteles, i� pa�iūros, eilinės i�vaizdos, ta�iau pa�enklintas miniatiūriniu, kum��io formos atspaudu, o tai rei�kė, kad jos deramai apsaugotos. Donalas mintyse paklausė sav�s, kas ten galėtų slypėti. Turbūt komisaro i�laidų ataskaitos.

Juodos durys prasidarė, ir leitenantas �engė į Vilnaro kabinet�. Prie�ais impozanti�kos apimties stal� dunksojo sve�iui skirta, i� juodos gele�ies nulieta kėdė. U� nugaros cyptelėdamos u�sivėrė durys.

Kitapus ra�omojo stalo pasisuko did�iulis krėslas, akiratyje pasirodė komisaro plikė ir platūs juodo �varko pe�iai.

��Sėskitės.

��A�iū.

��Riordanai, ar kada lankėtės operoje?

��Sere?

��Būtent��� bejausmis komisaro veidas virptelėjo: lūpas pabandė perkreipti �ypsenėlė, ��tokio atsakymo ir tikėjausi. Perskaitykit.

Vilnaras atidarė stal�ių ir i� jo i�griebė laikra�tį. �iltai gelsvas va�kinis popierius su įmantriu violetiniu �riftu priklausė prabangiam �Fortinium Times� leidiniui. Sumaketuotam pana�iai, kaip �Tristopolitan Gazette�, bet neturin�iam nieko bendra su plebėji�ka, per kelias valandas sudrykstan�ia versija, kuri� paprastai skaitydavo Donalas.

��Hmm�

Pirmojo puslapio apa�ioje jis pamatė straipsnį apie gangsterių pjautynes. Melsvoje nuotraukoje i�vydo nekalt� auk� � tarp �udikų automobilio ir taikinio, Bagso Landerio, įsiterpusi� sesel�.

��U�meskit akį į �Kultūros� skyrių, � tarė komisaras. � Kur ra�o apie teatr�.

��Juokaujat. � Donalas pervertė sunkius puslapius. � �ia? Apie operos daininink�?

Jam skaitant apie Marijos daLivnovos pasirodym� �Baltojoje kaukėje�, suraibuliavo purpurinis ra�alas.

��Nesuprantu� O, ji atvyksta į Tristopolį. Dainuos Myriovilkio operos teatre.

Įsikūrusiame netoli Lobių gatvės, puo�niame pastate, pro kurį leitenantui teko eiti daugyb� kartų.

��Teisingai. Kol primadona �ia vie�ės��� komisaras Vilnaras i�tiesė rank� ir atsiėmė laikra�tį, ��jai nenutiks nieko blogo. A� teisus?

Donalas u�simerkė, po sekundės praplė�ė vokus.

��Siūlote pasirūpinti apsauga, sere?

��Man nieko nereikia siūlyti.

��Hmm� ai�ku, sere.

I� kito stal�iaus komisaras i�traukė atskirus va�kinio popieriaus lapus. Nusikaltimų suvestines, u�ra�ytas indigo spalvos �riftu. Kiekvieno prane�imo vir�uje buvo pa�ymėta vieta ir data. Pirmasis įvykis u�fiksuotas Fortiniume. Kitus du puslapius u�pildė i� laikra��io perspausdinti straipsniai.

��Prie� �e�is mėnesius,�� pastebėjo Donalas.

��Pasigilinkit į smulkmenas.

Anot vienos i� ataskaitų autoriaus, vaidindamas scenoje garsus aktorius krito negyvas; nusteb�, nesuvokdami, jog tapo belaikės mirties liudininkais, kai kurie �iūrovai netgi paplojo.

��Lavon� i�ve�ė apsimetėliai sanitarai,�� pridėjo komisaras Vilnaras, leitenantui nespėjus u�baigti pastraipos. � Penkiomis minutėmis anks�iau, nei atvyko tikri medikai.

��Tanatas griebtų, � sumurmėjo Donalas.

Komisaras susiraukė: į burnojim� jis �iūrėjo kreivai. Donalas per�velgė prane�imus, atsiųstus i� kitų Transifikos �alių, ir �inut� i� Zurinamo.

��Nusikaltimus vienija kūnai. � Jis pakėlė galv�. � Ka�kas med�ioja atlikėjų palaikus.

��Teisingai. � Vilnaras dūrė pir�tu į tre�i� raport�. Apie asmens sargybinius, budėjusius prie �eimos mauzoliejaus, ne k� lengviau prieinamo negu tvirtovė. Tie vyrai ėmė �audyti nieko neklausinėdami. Du įsibrovėlius nupylė, kitus pabaidė. � I�vogti bandė Trelvėjų Boskin� tre�i�jį, bet jo kūnas liko sarkofage.

Vienas i� mirusių aktorių, seras Eilinas Konrolis, netgi sugebėjo pasiekti miesto morg�. Tai nutiko Lorgonėje, drėgnoje ir �altoje pietų pakrantėje. Tenyk��iai teismo medicinos ai�kiaregiai odoje rado mikroskopines skylutes, kurias pragr�ė apnuodytos, kraujotakoje tirpstan�ios strėlytės.

Bet kit� ryt� po skrodimo, kai ai�kiaregio pagalbininkas �vilgtelėjo į �vinu padengt� Konrolio stal�ių, paai�kėjo, jog lavonas pradingo.

��Mes kalbam apie �mog�udystes,�� pratarė Donalas. � Ne vien apie kūnų grobimus.

��Teismo salėje nagrinėjant kitus atvejus, jūsų i�vados tebūtų tu��ios spėlionės.

��Taip. Suprantu.

Prane�imai skelbė apie dvylika nu�udymų.

Mirtis u�klupo ir Zuriname vie�in�i�, populiari� u�sienio daininink� �alarij� � tiesiog �alarij�, be pavardės. Bet pagal vietinius papro�ius, jai padėjus galv�, miesto tarnautojai palaikus su�ėrė �vilgan�ioms, did�iausioje katedroje gyvenan�ioms gyvatėms-albinosėms.

Melsvoje nuotraukoje fotografas įam�ino akmenines kolonas apsivijusius �liu�us ir besimeld�ian�ius parapijie�ius. Suvir�kinto kūno � nė padujų.

Perspausdintame straipsnyje Tristopolio �urnalistas gyrė miesto tėvus u� tai, kad �alarij�jie nedelsdami perleido gyvatėmis ir �ceremonijos neatidėjo dėl varginan�ių medicininių tyrimų�. Laimei, vietinė vald�ia �adino pasitikėjim�, tvirtino autorius, antraip �būtų kilusios abejonės, ar per laidotuvių apeigas �monės atsisveikino tikrai su �alarijos palaikais�.

Donalas nustūmė lapus į �on�.

��Gal �ia sutapimas.

��Aha. O kas dar?

��Per du �emynus i�plit�s s�mokslas. Kruop��iai suplanuota akcija, kurios organizatoriai nestokoja i�teklių.

��Ir dega noru pasiekti laiming� skai�ių trylika?�� pridūrė komisaras.

��Galbūt. � Donalas patap�nojo per puslapius. � Net jei ir ne, primadonai prisireiks sargybinių komandos. Tik man įdomu, apie kokio lygio apsaug� mes �nekame?

Kitaip tariant, jam rūpėjo, kokias lė�as departamentas pasiry��s skirti. Vienai sekundės dalelei Vilnaro akyse ka�kas �mėk�telėjo, lyg ir u�uomina į pa�aip�.

��Mūsų mieste jai negrės jokie pavojai.

Donalas suprato, k� komisaras turėjo galvoje.

��Kada įsakysite imtis darbo, sere?

��Jūs k� tik jo ėmėtės.

Laukiamajame leitenanto laukė ant stalo gulintis aplankas. Donalas jį atsegė ir i� vidaus i�kratė lai�k�.

��Jūs privalote perskaityti, kas �ia para�yta.

��Taip. � Donalas linktelėjo �vitriaakei. � Dėkui.

Norint i�gyventi departamente, visų pirma derėjo mandagiai elgtis su komisaro sekretore.

Jis nu�velgė firminį blank� su reljefine medvarlės emblema, kuri priklausė Savivaldų federacijai, ir federaliniu salamandros-erelio herbu.

Laiptatakis u�sibaigė aik�tele, taip pat i�lieta i� juodos gele�ies. Akmeninėje sienoje �vilgėjo apvalios plieninės durys, inkrustuotos tviskan�iu, �alvariniu kaukolės ir Uroboro �enklu.

Tyliai su�epsėjusi plieno plok�tė atsivėrė.

��Labas rytas, leitenante. � �ilaplaukė sekretorė į priekį atstatė pe�ius, įtraukė krūtin�, lyg bijodama u�imti per daug erdvės. � Direktorius Kortindas tuojau pat su jumis susitiks.

��Kaip malonu. � Donalas ap�iūrėjo laukiam�jį. Kambarį dengė �emos lubos, ni�ose plazdėjo juodos �vakių liepsnos, ta�iau tikrieji �viesos �altiniai slypėjo ka�kur grindų pakra�tyje.

Jis nusimetė apsiaust�, pakabino ant gele�inės gembinės.

��Leitenante, gal jus pavai�inti arbata? Turime Zurinamo juodosios arba Pa�asties raudonosios.

��A�iū, nereikia.

Donaiui magėjo pasiūlyti moteri�kei i�sitiesti ir giliai įkvėpti. Įdomu, paklausė jis sav�s, ar sekretorė visuomet taip kūprinosi, o gal pakumpti privertė slegianti aplinka, kurioje ji praleido daugelį metų?

Jis nusi�ypsojo, bet direktoriaus asistentė, spustelėdama tris stiklinius jungiklius, regis, abejojo dėl atsakymo. Galų gale masyvios plieninės kabineto durys atsidarė.

I� u� mėlyno stiklo stalo pakilo ma�daug �e�iasde�imtmetis vyri�kis �ila, smailia barzdele.

��Leitenante Riordanai, d�iugu jus matyti.

�tai ir Melfaksas Kortindas. Vietoj kaklarai��io jis ry�ėjo sidabri�k� skarel�, vilkėjo kostium�, pasiūt� i� �velnaus, tamsaus audinio. Į krėsl� rėmėsi juodmed�io lazdelė su paprasta sidabrine rankena � nors Donalas bema� tikėjosi i�vysti kaukoles ir gyvatės ornament�.

��A�iū. Jausmas abipusis.

Jie paspaudė rankas. Kortindo delnas pasirodė bes�s glotnus � lyg ir kvepiantis alyvomis,�� bet pir�tuose jėgos nestigo. Donalas nusprendė, jog po eleganti�komis direktoriaus manieromis slypėjo �is tas daugiau.

��Prisėskit.

��Dėkui.

Sve�ias atsisėdo. Melfaksas Kortindas įsitaisė pra�matnesniame krėsle i�riesta atkalte bei vingiuotais ranktūriais. Sukry�iavo kojas ir stogeliu sudėjo pir�tus.

��A� tikrai d�iaugiuosi galėdamas padėti. Jūsų vie�nagė, leitenante, prabla�kys rutin�. Bent u� tiek a�iū.

��O departamentas dėkingas, kad sutikote i�tiesti pagalbos rank�.

Donalas ir Kortindas nu�velgė kits kit�. Izoliuotame, rai�iniais ir įvairiais ornamentais gausiai i�puo�tame kabinete reaktoriaus garsai susilpnėjo iki foninio ū�esio. Auksiniame laikrodyje krutėjo metaliniai, tarpusavyje sujungti kauliukai, i� kurių ky�ojo miniatiūrinis dalgis, kas pus� sekundės �niojantis per statmen� gintarinio skys�io gij�, suardantis j� į la�elius. Pastarieji krito į puodelį: tik�t-tak�t, tik�t-tak�t.

Pirmasis tyl� nutraukė direktorius.

��Deja, man nelabai ai�ku, kaip turė�iau jums pagelbėti.

Donalas atsiduso.

��Jums knieti i�girsti ties�? Man taip pat jos nesinori.

��Tuomet��� Melfaksas Kortindas eleganti�kai prunk�telėjo,�� �kol narpliosime klausimus, gal jus sugundy�iau brend�iu? Turiu �Sintro Mundo�, atsiųst� i� Alfrikstano.

��Dėkui, bet ne. � Tik ne �ioje vietoje. � Kalbant apie byl�, man teks kruop��iai rinkti �od�ius, kad nei�duo�iau smulkmenų.

��Suprantama.

��Be to, mums rūpi ne tiek i�ai�kinti nusikaltim�, kiek jam u�kirsti keli�. � Bendraudamas su kolegomis detektyvais Donalas niekada nevartodavo �od�io �i�siai�kinti�; savo darbo jis nelaikė paslap�ių kupinu �aidimu. � Kituose miestuose buvo nu�udyti garsūs �monės�

Kortindo �vilgsnis pakito.

��Nu�udyti? Reikalas rimtas.

��Taip. � Donalas susilaikė nepridūr�s, es�, prie�ingu atveju, jis �ia nesilankytų. � Keletas jų gyvybes prarado vie�ose vietose, �iūrovų akivaizdoje. Mirtys susijusios tuo, jog ka�kas ry�osi pagrobti kūnus. I�kilus būtinybei, netgi į�ūliai rizikuodavo.

Melfaksas Kortindas i�vijo kojas, palinko vir� tamsiai mėlyno stalo.

��Primena stambaus masto s�moksl�.

��O, ne,�� pamelavo leitenantas. � Tik norėjau pasakyti, kad egzistuoja tam tikros rū�ies nusikaltimai. Jų tip� mes identifikavome ir nenorėtume, jog ka�kas pana�aus nutiktų �ia.

� Įdomu. � Direktorius neatplė�ė akių nuo pa�nekovo. � Įdomu� kiek suprantu, jūs būsite atsakingas u� Marijos daLivnovos saugum�?

��K�? � Donalas atsisėdo tiesiau. � Kas apie j� �nekėjo?

��Hmm, jūs, leitenante. Bent jau pateikėte ai�ki� u�uomin�, kuri� k� tik patvirtinote.

� �ia ne �aidimas.

��A� visada maniau, jog �aisminga prigimtis padeda darbui. Bet �iuo klausimu, jei neklystu, mes nesutariame� man paai�kinti savo min�ių eig�?

��Kodėl gi ne.

���tai kaip padariau i�vadas: jūs u�siminėte apie mirtis vie�ose vietose, �iūrovus ir palaikų grobimus, todėl spėjau, kad� aukų rat�� sudarė ka�kokie atlikėjai. Dėl kitų logi�kų prielaidų, manau, klausimų nekyla.

��Turite omenyje primadon�.

��Marij� daLivnov�, be abejo. Esu tikras, jūs �inote, kad jos pasirodymas taps ry�kiausiu sezono įvykiu.

��O, taip.

��Leitenante, opera pernelyg nesi�avite?

��Du�e kartais padainuoju.

Melfaksas Kortindas mostu aprodė kabinet�.

��Pa�iūrėkite. Matot statulėl�? Ji i� Zurinamo, nukalta prie� kokius keturis �imtme�ius. Paveiksl�, t� tamsų, nutapė Turinetas, likus mėnesiui iki savo mirties. �tai ten i�siuvinėtos eilės. Atid�iau įsi�iūrėj�s suvoksite, kad posmai priklauso epinei poemai apie �ar� Ku�on�, �Mirties kardui�. I�traukoje pasakojama, kaip jis atsidūrė mi�ke�

� �avinga.

Donal� labiau domino ne statulos ir siuviniai, o pats direktorius. Manieringai skamban�ių �od�ių gausa nenustelbė akivaizdaus fakto: Kortindas pasi�ymėjo stebėtina nuojauta, kuri jam leido atlikėjus susieti su �mog�ud�ių ir kūnų grobikų aukomis.

�ito �altakrauji�ko tipo taip lengvai nei�gliaudytum� beje, dėl Mirties meilės, jis ne įtariamasis, o �inių �altinis.

��Kur a� lenkiu, leitenante? �ių meno kūrinių autoriai buvo ypatingi. Gal patys to ne�inojo, bet jų svajos � neįkainuojamos, vertingesnės u� bet kokius materialius objektus.

��Jei jau taip sakote.

��Galbūt mums derėtų pasidairyti po jėgain�? Tada jums pradėtų ai�kėti, apie k� kalbu.

Ap�valginės ekskursijos Donalas nė kiek netro�ko.

��Puiki mintis.

��Visų pirma parodysiu jums bendr� vaizd�. � Tebesėdėdamas Melfaksas Kortindas pamojo vir� mėlynojo stalo. Stikliniame pavir�iuje ka�kas suribėjo. � Na, �tai.

Pasigirdo tyli dejonė, ir de�inėje leitenanto pusėje ėmė judėti siena. Granitinis jardo storio luitas lėtai nuslydo į ni��, atidengdamas anapus vie�pataujan�ias erdves. Kabinetas buvo įrengtas netoli lubų. Apa�ioje driekėsi septynios reaktorių eilės, likusios tūnojo u� kolonų ir sienų � berods, kompleks� sudarė visa sistema olų.

� �iūrėkit. Ana ten, ties grindimis��� direktorius bedė pir�tu �emyn. � Oras tarsi raibuliuoja, ar ne?

��Mmm� aha.

��Po �eme i�ved�ioti energijos tiekimo kanalai. Nekrosraut� būtina įkalinti reaktoriuose, nes, pakitus jo savybėms, mums grėstų katastrofiniai padariniai.

��Sprogimas?

��Būtent. ��Melfaksas Kortindas suėmė eleganti�k� lazdel� ir atsistojo. � Na, eime apsi�valgyti?

Grindų lygyje oras lyg ir sutir�tėjo, o dūzgimas smelkėsi į smegenis. Kiekvienas reaktorius pasirodė auk�tesnis bei masyvesnis, nei �velgiant i� direktoriaus kabineto. Tarp korpusų zujo darbininkai pilkais kombinezonais, ir Donalas ai�kiai matė įtampos rauk�les, įsirė�usias jų veiduose: nuolatinio budrumo kain�.

Leitenantas su direktoriumi de�imt minu�ių �ingsniavo pla�iu tarpueiliu, pėdino tylėdami ir tik retsykiais apsikeisdavo vienu kitu �od�iu. Aplinkinių objektų mastai pranoko bet kokius Donalo lūkes�ius. Galų gale jiedu prisiartino prie reaktoriaus, kurio korpusas buvo praviras.

��Nesijaudinkit,�� nuramino Melfaksas Kortindas. � Jis i��veistas, dezaktyvuotas, paruo�tas eksploatavimui.

��Ar galė�iau įki�ti nosį į ertm�? Norė�iau pasi�valgyti.

Direktorius papurtė galv�.

��Jumis dėtas, to nedary�iau.

��Sakėte, kad jis i�valytas.

� �vara��� veide ketvir�iui sekundės �mėk�telėjo vypsnis,�� �yra gan s�lyginė s�voka, sere. �ia visur įsigėr� atsiminimai, dėl kurių kyla tam tikrų problemų.

Vienas i� darbininkų sustojo ir įsitempė. Jo kolega at�ovė �vininį lagamin�.

��Gerai, Karlai, a� pasireng�s.

Donalas pajudėjo į priekį, bet Kortindas palietė jo rankov�.

��Mums vertėtų laikytis atokiau.

��Ai�ku.

Pasilenk�s vyrukas, Karlas, mūvėjo sunkias pir�tines bukais pir�tų galiukais. Apsaugos priemonė trukdė subtiliam darbui, bet po kelių sekund�ių jis i�sitiesė ir pasi�alino i� tu��io reaktoriaus, delne ne�in�s pilk� �ipulį, viso labo kaulo atplai��.

Ta�iau Donalo skrandį kaipmat sutraukė pykinimas, po kojomis, rodės, ėmė siūbuoti grindys.

��Eime. � Direktorius tvirtai sugniau�ė jo �ast�. � Leiskime tiems ponams dirbti.

Klyksmai, su palytėjimais sumi�usių veidų u�uomazgos, mink�tos masės ir liepsnojan�ių vidurių pojūtis, a�aros ir dvokas�

Jiems nutolus nuo atidaryto korpuso, oras tapo grynesnis, bet tro�kumas iki galo nei�sivadėjo.

��Vardan Hado, kas �ia buvo?

��Atleiskit, leitenante. Nesitikėjau, kad vyrai i�griebs toki� didel� nuoplai��, antraip nedelsdamas bū�iau jus patrauk�s toliau.

��Papras�iausi� kaulo nuoplai��?

��Taip� sudedam�j� kuro dalį, daug laiko praleidusi� reaktoriuje. Jūs suprantate, kokie procesai jame vyksta?

� �į t� su�inojau mokykloje. � Donalas at�agaria ranka nusi�luostė veid�. � Siaubingai seniai.

��O, geriausios mūsų gyvenimo dienos. Argi ne taip poriname anūkams?

Leitenantas did�iai abejojo, kad jiedu su Kortindu lankė tokio paties tipo mokyklas. Norint sėkmingai u�baigti mokslus, kai kuriose ugdymo įstaigose būtinos ne vien smegenys, bet ir tvirti kum��iai.

Direktorius lazdele mostelėjo į artimiausi� reaktorių.

��Kritinei masei reikia dviejų tūkstan�ių lavonų kaulų. Rezonuojan�ioje įduboje, tarp korpuso sienų, statinės nekrosrauto bangos ima vibruoti, stiprėti, i�skirti galyb� harmoningų s�skambių.

Pora tūkstan�ių palaikų vienam vieninteliam reaktoriui.

��Aha. � Donalas sumirksėjo, pasistengė u�gniau�ti siaub� ir liūdesį. � Du tūkstan�iai. Didelis skai�ius.

� �aliavos mums netrūksta.

Leitenantas atsiliepė po pauzės.

��Taip ir maniau.

Jiems grį�tant link spiralinių laiptų, Melfaksas Kortindas daugiau papasakojo apie esminius procesus. Donalas mėgino sekti mintį nenutuokdamas, ar dėstomos smulkmenos turi kokių s�sajų su jo darbu.

Direktorius paai�kino, kaip griau�ių mikrostruktūras koreguoja gyvų kūnų jutimai ir veiksmai. Kai �mogus atsisveikina su gyvybe, vidinė kaulų, įsiliejusių į reaktoriaus mas�, struktūra skaido nekro-sraut�, kuris skleid�ia aimanas bei dejones, atgamindamas mirusiųjų prisiminimus.

��Bet, �inoma, ne nuosekli� visum�, � pridėjo Kortindas. � Tik sumi�usius, dviem tūkstan�iams individų priklausan�ius fragmentus. I� tiesų jų sankaupa nieko nem�sto ir nejau�ia.

Donalas stabtelėjo, atsigr��s nu�velgė ilg� reaktorių virtin�.

��Netgi skausmo?

��Netgi jo. � Vien� ilg�, u�sit�susi� akimirk� direktorius spitrijosi į pa�nekov�, galop lazdele pabeldė į akmenines grindis. � Bent taip atsakau visiems, kurie į mane kreipiasi oficialiais klausimais. Jūs, leitenante, mane supratote?

Prikand�s lūp� Donalas pagalvojo, kaip reaguotų miesto gyventojai, jeigu ūmai pranyktų energija, nebeva�iuotų transporto priemonės ir todėl parduotuvėse nebeliktų maisto.

��Supratau.

Greta laiptatakių, ant sienos blizgėjo eilė stiklinių ciferblatų su �alvario apvadais. Melfaksas Kortindas sustojo ir nukreipė akis į kairįjį, pa�ymėt� u�ra�u. MN f². Gretimas rodė bendr� energijos i�eig�. Gigavatais, sprend�iant i� etiketės su raidėmis GV.

��K� rei�kia MN f'²? � paklausė Donalas.

��Srauto greitį visuose reaktoriuose. Matuojam� meganekronais į kvadratin� pėd�.

��Na, �inoma.

��Hmm. Gal jau kilkime auk�tyn,�� eleganti�kai �yptelėj�s tarė direktorius,�� ir pasivai�inkime arbata?

Grį��s į Melfakso Kortindo kabinet� leitenantas priėmė pasiūlym� i�gerti arbatos. �ilaplaukė sekretorė j� supilstė į geriausius kaulinio porceliano puodelius, kuriuos atne�ė ant padėklo.

Melsdamasis Hadui, kad indas nebūtų pagamintas i� tikro kaulo, Donalas suėmė trapi� �sel� ir paragavo stipraus, tamsaus gėrimo. �is pasirodė gard�iausias i� visų, kokius teko skanauti.

��Nebloga. � Jis atsargiai nuleido puoduk� ant lėk�tės. � Labai nebloga.

��Malonu, kad jums patiko. Taigi� kai baigsite gerti, parodysiu jums dar vien� dalyk�. Nebijokit, niekur eiti nereikės.

A� ir nebijau, vos nei�sprūdo Donalui. Susitvard�s jis nurijo kit� gurk�nį.

Nuostabu.

��Ver�iau negai�kime laiko,�� tarė.

��Na, jeigu primygtinai pra�ote� minutėl�. � Kortindas nu�ingsniavo prie knygų, dengian�ių vis� u�pakalin� sien�. Paspoksojo į nugarėles, tuomet lazdele bilstelėjo į lentynas. Sudunksėjo tam tikru ritmu, bet Donalui nepavyko jo įsidėmėti.

Direktoriui atsigr�iant, ėmė suktis dalis kiliminės grindų dangos, ir netrukus iki krūtinės lygio i�kilo metalinis, jardo skersmens cilindras.

��Pra�om. � Kortindas atrėmė lazdel� į stal�, pir�tų galiukais dūrė į �alvario spalvos daubeles, įsispaudusias į cilindrinį stulp�.

Pastarojo �one at�oko plieninės durelės. � �tai k� jums reikėtų pamatyti.

Jis i�traukė pailg� platinin� dė�ut� su auksine sklende. I� pa�iūros, sunki�, ma�daug tokios pat apimties kaip antikinio pistoleto dėklas. Donalas neju�ia ėmė spėlioti, kas tūnojo viduje.

Melfaksas Kortindas spragtelėjo velke ir atidarė dangtį, demonstruodamas objektui savoti�k� pagarb�. Pasuko dė�� taip, kad sve�ias i�vystų jos turinį.

Ant skais�iai raudono aksomo gulėjo i�d�iovintas kaulas.

��Galite jį paliesti,�� pasiūlė direktorius. � Bet�

Per vėlu.

Ka�kokia jėga patraukė Donalo pir�tus į priekį, tarytum perėmusi nervų bei raumenų sistemos valdym�. Jie prisilietė prie kaulo, ir leitenant� supantis kabinetas i�garavo.

Atrodė, kad jis sk�sta.

Grį��s į savo kabinet� Donalas i�sikvietė Levison� � lies�, auk�taūgį detektyv� gerokai praretėjusiais morkos spalvos plaukais, kurių lopinėliai pridengė atsiki�usias ausis. Kaip įprastai, jis buvo prasiseg�s vir�utin� mar�kinių sag� ir atleid�s kaklarai��io mazg�.

Nuo stalo Levisonas prigriebė aplank�, nu�ygiavo į leitenanto valdas, alkūne u�trenkė duris. Atsisėd�s prie�ais Donal�, į savo viet� gr��ino pirmyn pakrypusi�, ties kairiuoju klubu prigludusi� pistoleto buo��. Nors odinis dėklas atrodė nutrintas, gatvėse ginklas pok�ėdavo retai. Levisonas gerai �inojo, kad, norint tapti geru policininku, taiklios rankos neu�tenka.

��Klausyk,�� prabilo jis,�� para turi tiktai dvide�imt penkias valandas. Gal tau vertėtų �nektelėti su komisaru?

��Kokiu pagrindu?�� at�ovė Donalas. � Mudu su juo esame tokie puikūs bi�iuliai, ar ne?

��Aha��� detektyvas nuleido aplank� ant ra�omojo stalo. � �tai k� mums atsiuntė i� vir�aus, kol sukinėjais galingų �ulų rate. Beje, k� įdomaus matei energijos valdyboje?

��Komplekse pilna kaulų, kaip ir buvo galima tikėtis.

��Maloni vietelė. � Levisonas krestelėjo galva. � Laimei, ten va�iuoti liepė ne man, o tau, bose. K� i�siai�kinai?

��Tik tiek, kad mieste atsirastų bjaurių i�krypėlių� � leitenantas prisiminė kvap� atiman�ias svajas: pasi�lyk�tėjimo �ios ne�adino,

���turin�ių rimt� prie�astį nudėti primadon� ir pavogti jos kaulus.

� �avinga.

��Arba profesionalų, dirban�ių turtingiems i�krypėliams� galimas ir toks scenarijus.

��Kiek suprantu, mums teks kaip reikiant paplu�ėti. Nes daLivnov� saugosime ne nuo eilinio pakvai�usio vieni�iaus. Primadonos lėktuvas nusileis Tempelgarde ma�daug po savaitės. Vis� informacij� rasi �ia. � Levisonas bedė pir�tu į aplank�.

��Teisingumas niekada nemiega.

��Ne-e, tik kartais ima �ėlioti, apimtas �izofreni�kų haliucinacijų, kurias sukelia sapnų stoka, ir sidabrinėmis kulkomis u�taisytu �Magnusu� i�sita�ko sau smegenis. � Pakili nuotaika tarsi nugrimzdo pailgame Levisono veide, u�leisdama viet� rimties kaukei. � Girdėjai apie Piters� i� �imtas pirmosios nuovados?

��Piters�?

��Vakar nusi�ovė.

��Velnias, a� dalyvavau jo vestuvėse. � Donalas nukreipė �vilgsnį į lang�, nieko neregin�iomis akimis įsispigino į juod�, mūrinį korporacijos dangorai�į. � Na�lė�

��Vyrukai jau renka aukas.

��U�mesk u� mane penkiasde�imt florinų. Pinigus atiduosiu rytoj.

Levisonas linktelėjo. �inojo, jog Donalas skolas gr��indavo.

��Keliausi laukan?

��Aha��� leitenantas pastvėrė aplank� ir jį atvertė. � Privalau patikrinti aplink�, mar�rut� i� oro uosto. Pana�ius dalykus.

��Ji apsistos �Pavyzdyje�. � Levisonas i�tiesė rank�, verstelėjo por� puslapių. � Matai? Gyvens liukso apartamentuose. Dėl i�laidų nesismulkina.

��Prakeikimas.

��Taigi. Jei norėsi paken�iamos priedangos, savo �mones turėsi įkurdinti kitapus koridoriaus. Jeigu galvoji apie pilnavert� apsaug�, pridėk dar du kambarius i� abiejų pusių, tris atskirus auk�tu �emiau ir vien� numerį vir�uje � taip pat prabangius apartamentus.

��Tanatas griebtų.

��Kai telefonu kalbėjau su mūsų miel�ja �vitriaake,�� detektyvo veid� i�kreipė grimasa,�� ji man perdavė mėgstam� komisaro Vilnaro posakį.

���Neu�si�aiskite vir�valand�iais�?

��T� patį.

��S�skaitų �ūsnis i�augs iki dangaus. Manau, visų pirma u�suksiu į vie�butį. Gal pavyks įkalbėti administracij�, kad mums suteiktų geresnes nuolaidas nei įprastai.

��Tegul susimoka jie. Juk mes padėsime �Pavyzd�iui� i�sisukti i� keblios padėties. Jau nekalbant apie bankrot�.

��Kaip pasakysi. � Donalas u�sikėlė kojas ant stalo. � Nebent į vie�butį imtų plūsti �monės, u�sigeid� pamatyti viet�, kur buvo nu�udyta primadona.

��Donalai, kad tu į Had� nugarmėtum. Ver�iau taip nekalbėk pa�alinių akivaizdoje.

��Taip, taip� nes ka�kam galbūt pametėsiu puiki� mintį. Arba bjauri�.

U�uot leid�sis Gertės liftu, Donalas patraukė tamsiu koridoriumi link �altesnės �achtos, kurios plieninius pavir�ius nublizgino �erk�nas, negana to, tenyk�tė �mėkla savo pareigas atlikdavo tylėdama.

Jis turėjo nedaug laiko, o �iandien� dar ne�audė. U�teks kartelį pasimuliuoti, ir kit� sykį bus gerokai lengviau numoti ranka į treniruotes. Nespėsi nė apsidairyti, kaip virsi i�te�usiu biurokratu, pana�iu į komisar� Vilnar�, kuriam �inias apie darb� gatvėse suteikė tik labai seni prisiminimai ir begalinis atmintinių bei nuovadų ataskaitų srautas.

Donalas nėrė į �achtos vamzdį ir smigo apa�ion kojomis į priekį. Lediniuose vėjo �uoruose suplazdėjo ir auk�tyn �astelėjo apsiausto skvernai, ta�iau į tokias smulkmenas jis nekreipė dėmesio. Įveikus trisde�imt auk�tų, nusileidimas sulėtėjo. Ties minus tryliktu auk�tu judėjimas tapo beveik nepastebimas.

Leitenantas �engė į �varbi�, blausiai ap�viest� patalp�.

Dėkle su�vejoj�s �Magnus��, patikrino, ar apkaba pilna � u�taisyta chitin� pramu�an�iais, sidabrinėmis juostelėmis pa�ymėtais �oviniais,�� įgrūdo j� atgal į pistolet�, �į savo ruo�tu gr��ino į viet�.

Plau�ius u�pildė �altu oru ir giliai atsiduso, taip prisiversdamas aprimti.

Prie�ais stūksojo gele�imi apkaltos durys. Donalas jas pastūmė. Vienoje kambario pusėje i�vydo tu��i�, auk�t� stal�.

��Tai Riordanas. Brajanai, tu �ia?

��Taip, leitenante. � I� u� stalo pasirodė plikis melsva oda ir atsiki�usiu pilvuku. � Kuo �iandien� galė�iau jums padėti?

��Man reikia��� Donalas dirstelėjo į laikrodį: suktis teks greitai,

���penkiasde�imties �ovinių. Kaip paprastai.

��Ai�ku. � Brajanas nuleido rank� po stalu ir j� pakėlė laikydamas trijų colių storio dė�ut�. � Autograf� paliksite?

� �inoma. � Leitenantas palinko vir� segtuvo, ant popieriaus lapo did�iosiomis raidėmis u�ra�ė LEIT. D. RIORDANAS ir pridėjo para��. � Pra�y�iau �e�is taikinius.

Koridoriuje nuaidėjo kvatojimas.

��Kas ten vyksta?

� �ioks toks �audymo turnyras. � I� sienos Brajanas i�traukė negilius stal�ius. � Prie� mūsi�kius grumiasi vyrukai i� septyniasde�imt tre�iosios nuovados. Leitenante, manau, nesiruo�iate dalyvauti neteisėtose la�ybose?

��Nė negalvojau. Bet jei, hipoteti�kai kalbant, kas nors priimtų statymus, kaip jis vertintų tikimyb�, kad laimės mūsų �monės?

��Penkiasde�im�ia procentų. Būtų trys prie vieno, jei ne problemos dėl gangsterių, su kuriais pernai privargo septyniasde�imt tre�ioji nuovada. Sunkumai tenyk��iams pa�lifavo įgūd�ius.

Donalas palingavo galva.

��Na, gal kit� kart�.

��Kaltinkit save, bose. � Stal�iuose Brajanas sugraibė kelet� popieriaus lak�tų. � Gerai, turime paprastus taikinius su apskritimais

��imsit vien�, ar ne,�� ir kontūrinius. Vienas vampyras, įkaitu laikantis �mogų. Vienas �mogus, įkaitu laikantis vampyr�. Ir�

��Ne, ver�iau duok po du.

��Gerai. Ir paskutinis��� dviejų pėdų plo�io ir keturių pėdų ilgio lapus Brajanas nustūmė kitapus stalo. � Kiek girdėjau, ka�kas pai�o �inomus visuomenės veikėjus. Įvairius kongresmenus, įskaitant Finros� ir O'Konelį. Gal net komis��

Pasvir�s ar�iau plikio, leitenantas spustelėjo Brajano petį. Suvarė į jį nagus, nors �ypsojosi draugi�kai.

��Klausyk, ar �inai, kodėl mes ne�audome vien tik į apskritus taikinius?

��Hmm� ne, bose. Ei�

��Todėl, kad treniruojantis su kontūriniais lengviau paleisti kulk� į tikrus �mones. Arba tikrus� tiek to. Darbinės s�lygos padeda policininkams i�saugoti gyvybes. �tai kodėl, gatvėje papuol� į mėsmal�, mes nesuakmenėjame.

��Taip, taip. Bet man skauda�

��Todėl �ia tema niekada nejuokaujame ir į konkre�ių asmenų atvaizdus nepliekiame. Ar ne?�� Donalas atleido gniau�tus. � Ar ne, Brajanai?

��Be abejo, leitenante. Ai�ku, vardan Hado. Niekas taip nesielgia�

��Puikumėlis. Nes rytoj, per inspekcij�, tavo skyriuje privalo vie�patauti nepriekai�tinga tvarka. Jei� mane pasieks gandai� bet a� jų nei�girsiu, tiesa?

��Ne, sere.

� �aunuolis. � Donalas suėmė keturis lak�tus. � Man reikia dar dviejų.

Plikis tylėdamas i� stal�iaus i�griebė por� standartinių taikinių ir juos padėjo ant stalo.

��Dėkui, Brajanai.

�e�iomis de�imtimis �ovinių jis atsikratė per penkiolika minu�ių: i�tu�tino apkab�, kurioje tilpo de�imtinė, ir i� Brajano gaut� dė�ut�. Laiko u�truko daug, bet dėl to kalti lėtai slenkantys, taikinius įvairiais atstumais i�ne�iojantys palubės kabeliai.

Prie�akyje tyvuliavo sidabrinė jūra, ro�inį paplūdimį glostė Vilnelės, danguje skraidė perregimi pauk��iai�

Donalas laikydavo ginkl� de�ini�ja ranka, bet taikydavosi kairi�ja akimi, todėl atstat�s pistolet� turėdavo pakreipti galv� ant de�inio peties. Atrodydavo keistai � kai dar buvo naujokas, kolegos jį pravard�iuodavo �vairaakiu Riordanu,�� bet tokia padėtis u�tikrindavo kūno stabilum�, nulemdavo geresnį taiklum�, kuriam, �inoma, įtakos darė ir kasdienės treniruotės.

Paskutinį sykį u�tais�s �Magnus��, leitenantas perkėlė popieriaus lak�t� prie u�pakalinės sienos, nusigr�ė ir u�simerkė. Tuomet staigiai atsisuko, tolygiais tarpais paleido de�imt �ūvių.

Praplė�us vokus paai�kėjo, jog i� taikinio beliko skutai.

��Gerai.

Gatvėse ne visada gali tikėtis normalaus ap�vietimo. Kartais prakeikti �unsnukiai tave puola i� �e�ėlių.

Po�eminėje patalpoje nugriaudėjo serija drioksėjimų. Donalas manė es�s �ia vienas. Kitas vyrukas naudojosi stambaus kalibro �audmenimis. Leitenantas panūdo su�inoti, kas jam palaikė draugij�, bet� �vilgsnis nukrypo į laikrodį. �į vakar� dar reikėjo apsilankyti �Pavyzd�io� vie�butyje ir patyrinėti auk�t�, kuriame apsigyvens primadona.

Sienas vėl sudrebino pok�ėjimai.

��Tik dirstelėsiu,�� tarė sau Donalas.

�ingsniuodamas palengva, nenorėdamas, kad akies kra�teliu u�fiksuotas judesys i�g�sdintų pareigūn�, leitenantas apėjo septynis tu��ius gardelius ir pagaliau i�vydo �aulį � giganti�k�, beveik septynių pėdų ūgio vyr� neapsakomai pla�iais pe�iais, įtempusiais tamsiai raudono �varko od�. Vir� pailgos nosies blizgėjo apvalūs, mėlyni akiniai.

Sidabrinį pistolet� jis gniau�ė viena ranka, nors t� griozd�, primenantį nupjautavamzdį kulkosvaidį, akivaizd�iai derėjo laikyti abiem.

��Cha. � Pla�iapetis nuleido i�tu�tint� ginkl� ir i�sitraukė ausų kam�tukus. Donalas pasekėjo pavyzd�iu.

��Koks �ia?.. Vardan Hado. Tik pa�iūrėkite. � Prisimerk�s leitenantas įsispitrijo į tolum� ir i�tiesė pir�tus link �alio mygtuko, kurį nuspaudus kabelis sugr��indavo taikinį. � Galiu?

��Pra�om, leitenante.

Taigi �aliūkas jį pa�inojo. Nieko naujo. Auk�tesnis laipsnis tupėjo savų trūkumų: aplinkiniai su tavimi bendraudavo, kaip su pa�įstamu, o tu nenutuokdavai, su kuo �neki. Donalas dūrė smiliumi į mygtuk�, atleido jį tik tada, kai dūgzdamas prisiartino taikinio laikiklis.

I� popieriaus lak�to beveik nieko neliko. Prie�ais gardelį viso labo plevėsavo pora apdriskusių juostų.

��Neblogai. Koks �ia agregatas?

��Praminiau j� Betse. � Auk�taūgis pir�tu perbraukė �audykl�, gulin�i� ant lentynos. � Tai �Bubis Staugūnas 50�.

��Taip ir galvojau. Esu skait�s apie �ituos modelius. Tikrai vyk�.

��Norėsit i�mėginti, leitenante?

��Ee� mielai, po velnių. Tik ne �iandien. Turiu neu�baigtų darbų.

��Bet radote laiko nusileisti �ia. Ai�ku, sere.

Vyri�kis buvo seniai nesiskut�s, įdegusį jo veid� bjaurojo atstumiantys bruo�ai. Donalas nusprendė, kad mil�inas jam patinka.

��Kuo jūs vardu, detektyve?

��Viktoras Harmanas, sere. Priklausau, hmm, septyniasde�imt septintajai nuovadai. Mane vadina did�iuoju Viktoru.

��Nesistebiu. Kit�syk pas mus u�suksite?

��O, taip, sere. Neabejotinai.

��K� gi, iki pasimatymo.

��Iki, leitenante.

Lauke Donalas be didelio vargo susistabdė purpurinį taksi. Siek tiek anks�iau, kai i�ėjo i� energijos valdybos komplekso, pės�iomis sukorė daugiau nei myli�, kol aptiko būdel� su veikian�iu telefonu, kuriuo i�sikvietė taksist�. Tas, beje, atriedėjo stebėtinai greitai.

Nūnai vairuotojas įsuko į automobilių sraut�, u�strig�s spūstyje nuspaudė stabdį. Artėjo piko valanda, ir Donalas ėmė apgailestauti, kad nepasirinko metro. Truputį toliau, kitoje gatvės pusėje, jis pamatė potencialius klientus � porel� turistų i� Kaltrino provincijos, sprend�iant i� mėlynų apsiaustų, � kurie kalbino kit� taksist�. �is nepaliaujamai kratė galv�: tuodu keliavo per arti, kad juos apsimokėtų priimti į salon�.

Sveiki atvyk� į Tristopolį.

Leitenant� ve�antis vyrukas abejingai �iopsojo į priekį. Jis nesiteiravo, kur Donalas traukė, kol pareigūnas įsitaisė keleivio vietoje. Prisi�aukti taksi gerokai lengviau, kai pats stovi prie�ais policijos �tab�.

Donalas sukry�iavo rankas ant krūtinės, atsilo�ė mėgaudamasis ramybės akimirkomis. Mintimis nuklydo į �audykl�, kur susipa�ino su augalotu detektyvu, Viktoru� kokia ten jo pavardė� Harmanu. Prisiminė, kaip lengvai �aliūkas pliekė i� 50 kalibro ginklo.

Priklausau, hmm, septyniasde�imt septintajai nuovadai.

Būtent taip sakė didysis Viktoras� bet gal suklydo minėdamas nuovados numerį? Galbūt kalbėjo apie septyniasde�imt tre�i�j�, veikiausiai prisistatė kartu su kolegoms, kurie var�ėsi su vietiniais policininkais? Tokiu atveju, pareigūnas i� miesto pakra��io bent jau turėtų dingstį sukinėtis Tristopolio centre.

Brajanui, i�duodan�iam �audmenis, budrumo nestigo. Be to, atvykėlius nuolat stebėjo pareigūnas Erelis Dokinsas, atsakingas u� saugum� �audykloje. Apsimetėlis nė u� k� neprasibrautų į departamento po�emius.

Donalas i�niro i� apm�stymų. Nė neįveikusi kvartalo, taksi vėl papuolė į grūstį.

Rausdamas pinigin� jis tarė:

��A� pasivaik��iosiu. Bet jums sumokėsiu.

��Ei� kaip man�

Leitenantas palinko ar�iau, nutvilkė vairuotoj� at�iauresniu �vilgsniu.

��Gale kvartalo rasite �U� formos posūkį. Sugrį�ite �ia ir į automobilį priimsite por� mėlynais apsiaustais.

��Aha, a� juos ma�iau.

��Nuve�kit tuos �mones, kur jie panorės, pone��� Donalo akys kryptelėjo į savivaldybės i�duot� licenzijos kortel�, ��Budro, vairuotojau nr. vienas-keturi-nulis-trys. Gerai?

��Taip, sere. Su malonumu.

��Nė kiek tuo neabejoju. � Jis ki�enėje apgraibomis susirado septyn�on� pusės florino monet�, ky�telėjo rank� kiaurai pertvar� ir numetė pinigėlį ant sėdynės. � Jūs, Budro, esate geras vyras.

Vairuotojas nurijo seiles.

��Dėkui, sere.

Donalas i�slydo laukan.

Visų pirma jis privalėjo apsi�valgyti �Pavyzd�io� vie�butyje, i�kilusiame ties Devyniasde�imt devintosios ir Du �imtai pirmosios gatvių kampu. Didingas, senovi�kas, tamsiai pilkas pastatas stiebėsi per penkiasde�imt auk�tų, jo vir�uje puikavosi masyvi, granitinė erelio galva. Rytinė ir vakarinė sienos įkūnijo suskleistus sparnus.

Gatvės lygyje originalius, nei�vaizd�ius nagus papuo�ė �alvariniai dubenys, kuriuose plazdėjo, �ok�iojo am�inosios oran�inės liepsnos. Ant marmurinių laiptų, vedan�ių į fojė, sūkuriavo spalvų ra�tai.

Donalas niekuomet nesilankė viduje.

Į�eng�s į blizgantį priimam�jį jis apėjo gotikinius bronzinius drakonus, �vilgan�ius liepsnelių atspind�iais. Lieknos moterys kailinėmis �erpėmis mostagavo ilgais cigare�ių laikikliais ir lūkuriavo turtingų, orios i�vaizdos sutuoktinių.

��Kuo galė�iau padėti, sere?�� paklausė �mėkla-pasiuntinukė, i� pirmo �vilgsnio kone materiali.

Leitenantas įsi�iūrėjo į tams�, ten, kur turėtų spindėti akys.

��Vie�butis detektyv� nusisamd�s?

��Hmm� kodėl jums?..

Donalas atki�o �enklelį ir po akimirkos jį paslėpė.

��Jei nieko prie�, su tuo ponu norė�iau pabendrauti.

� �inoma, sere. � �mėkla pajudėjo i� vietos � jos kepurėlė pleveno tolygiai nutolusi nuo grindų. � Pra�om eiti �ia.

Pasiuntinukei priartėjus prie registratūros, galv� pakėlė baltas kaip lavonas, vienas i� ten stovin�ių �alia�varkių individų.

�mėkla taip pasviro vir� stalo, kad jos veidas i� dalies susilydė su vyri�kio bruo�ais. Tokiu būdu galėjo su juo ku�dėtis nesibaimindama, jog pokalbį kas nors nugirs.

Bly�kiaveidis sulinksėjo, ir pamėklė nusklendė �alin. �mogus nupėdino prie Donalo.

��A� esu Sonovanas. Kiek suprantu, pageidavote su manimi �nektelėti.

��Gal pakalbame vaik�tinėdami?�� pasiūlė Donalas. � Kol jūs man aprodysite vie�butį?

��Jokių problemų. � �onovanas patraukė į u�pakalin� fojė dalį.

��I� prad�ių restoran� ir virtuves?

� �inoma.

��Spėju, kad atvykote dėl primadonos. I� visų sve�ių, kurie �ia apsigyvens artimiausiu metu, ji garsiausia.

��Tikrinate u�sakymus?

��Tik atlieku savo darb�, pareigūne. Beje, Fredas jūsų nepristatė.

��Riordanas. Donalas Riordanas.

��O taip, leitenantas.

Jiedu nupėdino per baro zon�. Pro �alį praslinko dvi raibuliuojan�ios, virpan�ios taurės: ore pakib� kokteiliai plaukė link vienos i� galinių, izoliuotų kabinų.

��Sau pamain� turite?�� paklausė Donalas. � Kas dar �ia dirba detektyvu?

��Tik a�. � �onovano akyse �mėk�telėjo keistas �vilgsnis. � Dvide�imt penkias valandas per par�, devynias dienas per savait�.

��Niekada nemiegate?

��Ne,�� lediniu balsu atsiliepė pa�nekovas. � Niekada.

Leitenantui padarė įspūdį pastato i�planavimas, kuriame saugumas � �mėklos-evakuatorės ir lengvai pasiekiami atsarginiai i�ėjimai

��puikiai derinosi su akyla prie�iūra. Ai�kiaregių vie�butis nesamdydavo, nes savo sve�iams siekė u�tikrinti privatum�.

��Grį�kit rytoj popiet,�� pasiūlė �onovanas. � Jūsų pareigūnų apgyvendinimu pasirūpins Vitrouzas, vyresnysis administratorius, kuris galėtų pasiūlyti ma�esnes kambarių kainas, nors pats tvirtina neturįs tokios teisės.

��Per derybas ai�kina, kad jo veiksmų laisvė apribota?

��Teisingai. Bet i� Vitrouzo i�pe�tumėte neblogų nuolaidų� jei tik sugebėsite jį įtikinti.

� �onovanai, jūs esat geras �mogus.

� Įsitikin�s?

��Na� bent jau geras. � Donalas i�tiesė rank�. � Buvo malonu su jumis susipa�inti.

��Ir man � su jumis, leitenante. � Vie�bu�io detektyvas paspaudė jo deln�. Lyg plieno gniau�tais.

Devyniasde�imt antroji gatvė driekėsi visai netoli. Greta Lobių kelio sankry�os stūksojo mil�ini�ka Myriovilkio teatro struktūra. Stovėdamas prie�ingoje kelio pusėje, jis stebėjo mergytes, susispietusias prie pagrindinio įėjimo: moksleivių ekskursij�.

Jos susiruo�ė pa�iūrėti spektaklį, kurį leitenantas matė mokyklos laikais � apie kar�ygius, pasirengusius dalyvauti �ūtbūtiniame mū�yje. Donalas prisiminė, kaip pabaigoje vir� scenos �vilpė ietys, kaip kriokė mir�tantys pagrindiniai veikėjai.

Anuomet vaizdai jį sukrėtė, atrodė �iurpūs netgi dabar, po daugelio metų, nors gatvėse ne kart� teko susidurti su siaubingais, tikrovėje egzistuojan�iais dalykais.

Vir�utiniame lange Donalas pastebėjo moters kontūrus � tobulas, stangrias krūtis, rausvos odos fone i�ry�kėjusius �emuogių spalvos spenelius, kurie po sekundės pranyko i� akių. Kad a� prasmeg�iau skrad�iai Had��

Vienas i� auk�tutinių langų priklausė aktorių persirengimo kambariui, o �iandienos vakarinis spektaklis turėjo prasidėti anks�iau nei po valandos. Leitenantas atsiduso, dar kelet� akimirkų pa�iopsojo u�vert�s galv�, galop prisivertė nusigr�ti.

Skersgatvis, įsiremiantis į kelio juost�. Krovinių platforma, skirta sunkve�imiams, pakankamai dideliems, kad jie galėtų gabenti dekoracijas. Atsarginiai i�ėjimai. Taip, darbas laukia sunkus. �ia tiek daug spragų, pro kurias prasmuktų profesionalus samdomas �udikas�

Palei lang� praėjo dar viena aktorė, per galv� u�sitraukianti palaidinuk�. Jei Donalas nepaspartins �ingsnio, vietinio rajono patrulis jį suims u� nepadorų �vilg�iojim�.

Prisiartin�s prie Tūkstantis pirmosios gatvės kampo, leitenantas ma�utėje kavinėje u�sisakė espreso kavos. Rydamas tamsų, tir�t�, į ma�utį puodelį įpilt� gėrim�, i� pasitenkinimo suvirpėjo. Paskui nu�ygiavo link did�iulio, gintarinio, i� vidaus ap�viesto �P� formos �enklo, kuris ky�ojo vir� gele�inių, po �eme vedan�ių laiptų. Donalas nusileido į pneumetro stotel�, kartu su �imtais kitų nuolatinių keleivių įniko skverbtis platformų pusėn.

Jis pasidairė raudonų �Z� linijos �enklų � i� Tūkstantis pirmosios, paprastai, neva�inėdavo,�� nusigavo iki jų kaip tik tuo momentu, kai vienas po kito atvyko septyni masyvūs, kulkos pavidalo vagonai.

Įdomu, ar �Pavyzd�io� sve�iai da�nai va�inėdavo metro, paklausė sav�s Donalas.

�achtos vamzdis buvo i�gaubtas ir dalinai permatomas, bent jau prie platformos, ta�iau subrai�yt� ir dėmėt� burtastikl� derėjo pakeisti prie� penkerius metus. Kiekviename raudoname vagone tilpo po du �imtus �monių. Leitenantas nusigavo iki tre�iosios angos

���Z3� keliavo jam reikalinga at�aka.

Vos tik Donalas prasibrovė pro ertm�, vienas i� paskutiniųjų, durys �nyp�damos u�sidarė. Visi lūkuriavo prakaituodami, susispaud� grūstyje. Pasigirdo trankus krioktelėjimas, ir septyni vagonai sutartinai �ovė pirmyn.

Savo kvartal� jis pasiekė per dvide�imt minu�ių; laimei, persėsti neprisireikė. Transporteris be jokių problemų per�oko į tre�i�j� �Z� linijos at�ak�, dar u� septynių stotelių ir po septynių pagrei�io pliūpsnių sustojo Holse.

Kulniuojant gatve, tarp melsvų statinių ir perdirbtų �ventyklų, niekas jo nepasitiko, ta�iau atvėr�s paradines daugiabu�io duris, Donalas pamatė laukan i�nyran�i�, skalbinių mai�� ne�an�i� sen�j� poni� Makzoran.

��Po kurio laiko u�suksiu į skalbykl�, � tarė jai leitenantas. �Patikrinsiu, kokia ten padėtis.

��Dėl man�s nesijaudinkit.

��Gerai. A� tik�

Bet ponia Makzoran nieko nebegirdėjo; palenkusi galv� klausėsi jos s�monėje skamban�ių balsų, nugrimzdo į atsiminimus apie tolim� praeitį.

���i�eisiu pabėgioti.

Donalas u�lipo į penkt� auk�t�, atidarė savo buto duris ir �eng�s per slenkstį jas u�rakino. Spar�iai judėdamas � prisėdus pernelyg atsileistų savidrausmės pan�iai � nėrė į ank�t� vonios kambarį, pasinaudojo tualetu, nusimetė drabu�ius, u�sitempė juod�^ vientis� sportinį kostium� ir apsiavė senus juodus batelius.

Jis pasimank�tino ant plikų medinių grindų, atliko keliolika pritūpimų, tuomet įsikibo į atvirus palubės vamzd�ius, ėmė daryti prisitraukimus, kuriuos paįvairino atsispaudimais, pėdas u�sikėl�s ant lovos. I�sitiesė ant kietų grindų ir pratimus u�baigė atsilenkimais bei kojų kilnojimu.

Galų gale atsistojo, nuo drabu�ių nupurtė por� medienos nuoplai�ų.

Pistoletas bėgiojimui trukdydavo, todėl �į vakar� Donalas nutarė apsieiti be ginklo. Perpetinį dėklo dir�� apvij�s aplink lovos kojel�, i�lėkė į bendr� koridorių, u�darė buto duris ir u�rakino visas tris spynas. Kum�tyje spausdamas raktus ir policininko �enklelį, nusileido į pirm� auk�t�.

Lauke lėtai nuturseno iki pastato kampo.

Auk�tybėse kabėjo tamsus, purpurinis dangus. Nuo skalbyklos-kavinės, pavadintos �Fozio pok�tais�, �ibintų plieskė balta, at�iauri �viesa. Ponia Makzoran sėdėjo viduje, �alia kitos vietinės senutės. Prie jųdviejų kojų riogsojo pintinės, kuriomis �varūs skalbiniai perne�ami į did�i�sias d�iovykles.

�į vakar� kvartalo pasiutvaikiai aplinkui nesi�laistė.

Gerai.

Donalas nurisnojo iki kito kampo, kur stovėjo akmeninis, drėgmės la�ais aptek�s cokolis. Savo plo�iu jis �iek tiek pranoko �mogų, auk�tis siekė ma�daug a�tuonias pėdas. �one įmontuotų durų kontūrai buvo vos į�iūrimi, prie�ingai nuo greta �iojin�ios delno apimties ertmės.

Leitenantas į ang� įstatė policininko �enklelį, gan ilgai palūkuriavo ir jį i�traukė. Galima sakyti, kad naudojosi darbo privilegijomis.

Sunkios durys girg�dėdamos atsilapojo.

Tu��iaviduriame cokolyje atsivėrė vaizdas į akmeninį laiptatakį, spiralėmis smingantį į po�emių gelmes. Donalas įveikė penkias pakopas ir trumpam sustingo. I�spaudusios dejon� durys u�sitrenkė.

Ne�ymiai linktelėj�s jis pajudėjo apa�ion. Vaiduokli�ko blizgėjimo, kuriuo atsidavė fosforescuojan�ios runos, u�teko, kad būtų galima į�velgti laiptelius. �iaip ar taip, Donalas �ia lankėsi tūkstan�ius kartų.

Po de�imties minu�ių pasiek�s tunelį jis nuleido koj� ant pilkos �legsin�ios �emės: smulku�ių, �lapių akmenėlių, apklojusių nudrengtas grindinio plok�tes. I� juodos balutės i�ti�ko purslai.

�ioje vietoje nezujo or� ter�iantys, gatves u�grob� automobiliai. Apskritai kalbant, po �eme nebuvo nė gyvos dvasios. Naujesnius mauzoliejus gal ir sergėjo apsauga, bet jie slypėjo ar�iau centro. �ia viskas dvelkė senove � po miestu ilsėjosi kadaise galingų, nūnai u�mir�tų �eimų palaikai.

Donalas atsidūrė �altose, tyliose katakombose.

Į pabaig� artėja eilinė diena.

Jis pasileido tekinas.

Per de�imt minu�ių spėj�s su�ilti leitenantas nuskuodė vingiuotu tuneliu, kuris sta�iai krypo �emyn ir i�platėjo į ol� �emomis lubomis, u�pildyt� pustuziniu sarkofagų. Pastarieji buvo susiliej� su akmeninėmis grindimis bei sienomis nelyginant kokonai.

Bėgdamas palei juos Donalas jautė, kaip od� kutena tylutėlis, tarytum voratinklio gijų skleid�iamas �iug�desys.

I� olos i�nirus į kit�, jokiomis runomis nepa�ymėt� koridorių, pojūtis pranyko. Jis lėkė viena i� trijų sau įprastų trasų. Apsuko rat� ir grį�o prie akmeninių laiptelių sunkiai kilnodamas krūtin�, apsipyl�s prakaitu, pasireng�s lipti auk�tyn.

Kylant jam teko sulėtinti �ingsnį. Kai Donalas pagaliau u�sirop�tė iki vir�aus, �launis ir blauzdas varstė keistai malonus skausmas. Atvėr�s duris jis nuleido koj� ant �aligatvio.

Leitenantas pusiau bėgte nubidzeno pro �Fozio pok�tus�, pasiekė savo daugiabutį ir neskubėdamas ėmė kopti į penkt� auk�t�.

Namuose Donalas i�simaudė du�e, įrengtame skardinėje kabinoje, praskalavo plaukus ir sausai i�si�luostė senu, �iurk��iu rank�luos�iu. Tada u�sitraukė naujus apatinius, įsisupo į �varius mar�kinius, u�simetė t� patį, �iandien� vilkėt� �vark�, bet pasiri�o kit�, tamsiai �ali� kaklarai�tį. Galų gale i�ėjo laukan.

Pirmiausia u�suko į padėvėtų knygų parduotuv� (�ia nestigo ir visi�kai nutrinto skaitalo), įsikūrusi� u� dviejų kvartalų. Nuo lentynos pagriebė aptriu�usį leidinį, pavadint� ��mogus: ker�tas�, tomelį i� maginės fantastikos serijos, porinantį apie paralelin� �em�, kur �monės yra vienintelės protingos esybės, o nekrosrauto niekas neatrado arba jis i�vis neegzistavo: Donalas dar nespėjo i�siai�kinti, kuris variantas teisingas.

��Trisde�imt centalų.

��Sveikas, Durpiau. Kaip sekasi?

Dėl korėtos, putnios odos ir sodraus, nuo kūno dvelkian�io medienos kvapo, Durpiaus vardas jam tiko kaip nulietas. Nors Donalas ne k� tei�manė apie u�miestį.

Kiekviena pardavėjo ranka u�sibaigė trimis trumpais, storais pir�tais, nūnai laikan�iais įspūding� senų knygų stirt�. Jis svėrė apie keturis �imtus svarų, buvo trigubai stipresnis u� �mogų, mintinai mokėjo visas, per pastaruosius tris �imtme�ius para�ytas epines poemas bei sonetus.

��Nesiskund�iu, Donalai.

��Puiku. � Kaip asmuo � būtybė, � pasi�yminti tokia literatūrinių �inių gausa, Durpius kalbėdavo gana lakoni�kai. � Klausyk, man reikėtų pavalgyti, bet�

��Susitiksim vėliau, mano drauge.

��Aha. � Leitenantas nuleido monetas ant prekystalio. � Iki.

Rankoje sugniau��s knyg� Donalas perėjo gatv� ir nėrė į �Fredos� u�kandin�. U�sakym� priėmė Marija � �emaūgė, �velnaus būdo padavėja be kelių dantų.

Jis siurb�iojo silpn� kav� ir skaitė, kol sulaukė patiekalo. Nenuleido akių nuo puslapio netgi kim�damas kiau�inien� ir �akniagumbius. Kai sudorojo riebų, sotų maist�, pasijuto persivalg�s.

Paskui grį�o namo, nusirengė, pakabino drabu�ius, su knyga i�sitiesė ant lovos. Baigėsi eilinė diena.

Ta�iau padėjus tomelį į �on� ir u�migus, leitenant� aplankė tokie sodrūs, spalvingi sapnai, kokiųjis gyvenime nebuvo regėj�s: neįtikėtinai ry�kių, smaragdo spalvos lankų ir ne tamsių, o bly�kių padangių vaizdai; �avingi, pusiau permatomi, mitologiniai padarai, besiganantys melsvose pievose. Staiga dausas perrė�ė juodas ply�ys, ir Donalas paraitė kulnus. Driuokė vis spar�iau, bet jokio atstumo neįveikė, o od� kreb�deno �od�iai (o gal nagai?), kuriuos jis jautė, u�uot girdėj�s.

Mes esame kaulai, po kojomis, rodės, ku�dėjo �olė.

Sapne Donalas ėmė bėgti dar spar�iau.

Mes esame kaulai. Dabar tave pa�įstame.

Po devynių dienų Donalas sėdėjo savo kabinete, Levisono draugijoje, vis �vilg�iojo į laikrodį ir svarstė, ar primadonos lėktuvas sugebės nusileisti laiku. Vakar Tristopolis skendėjo tir�tame rūke, dėl kurio sustojo prakti�kai bet koks judėjimas. �iandien� padėtis į ger�j� pus� nepasikeitė.

��Jei mūsų �monėms teks praleisti vie�butyje papildom� naktį, o primadona �į vakar� nespės jame apsigyventi,�� prabilo leitenantas,�� vald�ia, gavusi s�skaitas, man nudirs kailį.

��Nesijaudink, spės. � Levisonas pakėlė akis nuo kry�ia�od�io sulankstytame laikra�tyje. � Garantuoju.

��Hmm� gerai. � Donalas pasviro į �on� įbesdamas �vilgsnį laukan. I� savo krėslo į�iūrėti dangaus nepajėgė, ta�iau matė �vytėjim�, i�plitusi pastatų tarpeklyje, ir sidabrinius-alyvinius langų atspind�ius. � Man netgi norėtųsi surengti la�ybas.

��Klausyk, bose, pastaruoju metu neveikei ka�ko tokio, kuo neturėtum u�siimti?�� pasiteiravo Levisonas.

��Vis� gyvenim� tik t� ir darau,�� leitenantas pastebėjo, jog detektyvas nusiteik�s rimtai. � Bet įstatymų niekada nelau�iau. K� bandai pasakyti?

��Nieko.

��Kurgi ne�

� �inai, kalbėjausi su Helvena i� registrų skyriaus�

��Kaip Helvena laikosi? Dar nepasiūlei jai kur nors pasivai�inti kava? O ji tav�s nekvietė? Ar tavo pa�iutė apie jus �ino?

���ir tarp asmens bylų pastebėjau moterį.

��Nors dėmesį privalėjai sutelkti į pa�nekov�. Susimildamas, Levai.

��Donalai, tavo dosjė. �tai, k� �avi blondinė laikė rankose.

��O��� leitenantui grį�us į pradin� padėtį, jo krėslas sugirg�dėjo. � Tikrai?

��Pauk�tytė turėjo ginkl� ir, i� pa�iūros, nebuvo biurokrate. �Levisonas prakalbo gatvėse įprasta maniera. Ir jis pats, ir Donalas taip pliurpdavo jaunystėje. � Ai�ku? Man susidarė įspūdis, kad ji i� vidaus saugumo.

��Bi�iuli, �mogėnai i� pragaro skylės neturi jokios prie�asties manimi domėtis.

��Puiku. � Detektyvas linktelėjo.

��Jei neminėtume milijonų, kuriuos nud�ioviau�

��Donalai, kad tu nusprogtum. Apie tokius dalykus ver�iau nejuokauk.

��Gerai jau, gerai. Ratus suorganizavai?

� Į oro uost�? Aha. � Levisonas pa�velgė į laikroduk�, kėpsantį ant knygų spintelės. Dvilizd�iame mechanizme i� apatinio skyrelio į vir�utinį varvėjo tamsiai �alias skystis, kurio la�ai priversdavo judėti sekundin� rodykl�. � Lauks apa�ioje po penkiasde�imt penkių minu�ių.

��Nuostabu. Tu gerk kav�. � Donalas atsiplė�ė nuo krėslo. � A� turiu reikalų.

��Tvarka, bose.

Leitenantas stvėrė �vark� ir i�eidamas i� kabineto apsirengė. Tam atvejui, jei prie� grį�tant tektų �nektelėti su civiliu: paslėpus ginkl�, pokalbių eiga būdavo sklandesnė. Tik ne per kvotas, �inoma.

Lifto �achta atsivėrė, kai iki durų liko de�imt pėdų.

*Ei, branguti, a� tav�s pasiilgau.* Jis per�engė slenkstį. *Kiek laiko mudu nesimatėme?*

��I�tis� valand�.

*O atrodo, kad ilgiau.*

��Gerte, pra�om į �audykl�.

Jo liemenį paglostė nematomi pir�tai.

*Kur man tave pyk�telėti?*

Bet Donalas jau skriejo �emyn.

��Elkis, kaip pridera.

*Gerai.* Neregimos rankos pristabdė leitenanto nusileidim�. *Būti gerute ar nedorėle?*

��Kad tu nugarmėtum į Had�.

*Nustok burnoti.* Gerte horizontaliu spaudimu pastūmė Donal� į nugar�. *Negeras berniūk�tis.*

Jėgos laukas i�spyrė �mogų į koridorių. Jis atsigr�ė pasireng�s mestelėti replik�, bet �achta u�sivėrė. S�mojing� atkirtį reikės pataupyti kitam kartui.

�audykloje aidėjo duslūs �ūviai. Ka�kas energingai treniravosi.

Pasiek�s tarpdurį Donalas i�vydo Brajan�, labiau nei įprastai pamėlusį, sėdintį u� savo stalo, pasipuo�usį dabiti�kais mar�kiniais ir kaklarai��iu. Jo u�nugaryje pora vyrų bejausmėmis veido i�rai�komis vartė aplankus ir į dė�es sugrūstus dokumentus, pagal para�us tikrino, kas i�davė amunicij�.

��Sveikas, Brajanai, kaip gyvenimas?

��Pas mane vie�i draugai i� vidaus saugumo. Ar ne, vyru�iai? �iaip nieko naujo.

Pareigūnas mirktelėjo Donalui, lyg dėkodamas u� tai, kad �is perspėjo apie gresianti patikrinim�. Nors būtent leitenantas pakvietė �mones i� vidaus saugumo ir jų papra�ė i�nar�yti �audykl�. Jeigu Brajanas neatsikratė idioti�kų taikinių � su Tristopolio politikų ir kitų svarbių asmenų paveikslais,�� jis neabejotinai praras darb�.

Donalas pasviro vir� stalo. Porelė i� vidaus saugumo pakėlė galvas.

��Neleiskite, kad Brajanas jums dumtų akis, gerai?

��Neleisime, leitenante. � Atsakymas nuskambėjo kaip elementarus fakto konstatavimas, be jokių linksmų gaidelių.

Nė vienas i� tųdviejų neatitiko apibūdinimo, kurį pateikė Levisonas � neturėjo nieko bendra su miela blondine, rankose laikiusia Donalo asmens byl�.

��Duok� dvi �imtines �ovinių, � kreipėsi leitenantas į Brajan�. �Ir �ūsnį taikinių. Tiek su vampyrais, tiek su �monėmis.

��Klausau.

��Atleiskit, leitenante. � Vienas i� poros, tylesnis, kilstelėjo aplank�. � I� jūsų para�o matau, kad �audmenis ėmėte ir vakar. Gal pamenate, kiek tiksliai?

Melsvas plikio veidas i�bly�ko. Donalas papurtė galv�. Brajanas, matyt, visai sukvailiojo, jeigu ry�osi pakoreguoti amunicijos ataskaitas, i�pūsti s�naudas ir pasisavinti perteklių.

��Atleiskit, neprisimenu.

Leitenantas paleido du �imtus �ūvių ir nu�ygiavo atgal prie i�davimo stalo. Vyrai i� vidaus saugumo tarnybos tebesisukiojo aplinkui, �vilg�iojo į stal�ius bei archyvų spinteles. Donalas papra�ė dar �imtinės �ovinių, nubraukė į �audykl� ir visus taikinius suple�kino į skutus.

Kai grį�o antr� sykį, Brajan� rado vien�.

��Tavo draugai i� vidaus saugumo� savo darb� jau baigė?

��Eee� �inoma. K�jiems �ia veikti?

��Esu tikras, jog inventorius tvarkingas. Tiesa, Brajanai?

��T-taip.

��Tu daug metų plu�ėjai gatvėse. A� vertinu tavo atsidavim��

��Dėkui, leitenante.

���bet jeigu paai�kėtų, kad amunicija arba ginklai papuola ne į tas rankas, pats suvary�iau kulk� tau į tarpuakį. Ai�ku?

Brajanas nukor� �andikaulius. Suregzti atsakymo neįstengė.

��Velnias. � Donalas pakreipė rie�� ir dirstelėjo į laikrodį. � Dabar dėl tav�s pavėluosiu.

��A-atsipra�au.

Leitenantas i�rūko i� �audyklos ir patraukė lifto kryptimi. Gertės durys �e�ėdamos atsivėrė, ir ji pakėlė �mogų iki gara�o lygio ka�k� �aismingai, tylutėliai niūniuodama � lyg ir senos, beveik negirdėtos dainos nuotrupas.

Bėgte įsiver��s į aidintį, betonu i�klot� gara��, Donalas pastebėjo patrulinį automobilį pradarytomis u�pakalinėmis durelėmis. Prie�akyje kiurksojo du uniformuoti pareigūnai, jų u�nugaryje, tolimajame kampe, sėdėjo Levisonas.

� Į oro uost�, � įsitais�s salone, vairuotojui sumurmėjo leitenantas. � Kiek įmanoma grei�iau,�� pridūrė ir pabrė�tinai energingai u�trenkė duris.

Policininkai u�uomin� suprato. Ma�ina įsiliejo į eismo sraut� �yb�iodama juodais-baltais �viesos signalais. Vairuotojas perjungė siren� i� �kaukimo� į �maksimalaus griausmo� re�im�.

Mitriai prasibrauti pro kelet� u�kim�tų kvartalų nepadėjo jokios pagalbinės priemonės. Galiausiai ketvertukas nusikapstė iki gatvių, kur automobiliai vis dėlto judėjo � vėlyv� ryt� piko valanda jau buvo pasibaigusi,�� o kitų vairuotojų g�sdinimas pasiteisino kaip vertinga, laik� taupanti taktika.

Patrulinei ma�inai didinant temp�, vingiuojant puspilniu keliu, nuo pastatų atsispindėjo juodi blyksniai. Jie pra�vilpė pro tris �viesoforus, kol pasiekė Grėsmingosios Akies autostrad�.

Visos devynios juostos driekėsi link dviejų tūkstan�ių pėdų auk��io, rytinį centro pakra�tį �ymin�ios kaukolės. Kelias kilo auk�tyn, krypo į kairi�j� giganti�kos struktūros � kas �ino, gal ir relikto,

��akiduob�, įsiskverbė į apvalų, mylios ilgio tunelį, kurį ap�vietė tik bekūnės, palubėje raibuliuojan�ios �mėklos-�altvykslės.

Pastaruoju metu, augant eismo sukeltai įtampai, �vytin�ios pamėklės kiauromis dienomis nesidarbuodavo, nes visi puikiai prisiminė 93-iaisiais De�iniosios Akies tunelyje įvykusi� katastrof�. Anuomet �altvyksles, dauguma i� kurių jau tarnavo antr� �imtmetį, apėmė savoti�ka masinė isterija. �mėklos viena po kitos pratrūko �audyti kibirk�timis; priblok�ti vairuotojai metėsi į �alis. Į avarij� papuolė �imtai transporto priemonių, grūstyje u�geso tuzinai gyvybių.

Netrukus patrulinis automobilis i�niro į atvir� erdv�. Danguje kybojo storas pilk�vai purpurinių debesų sluoksnis, ir Donalas niekaip neatsikratė jausmo, kad jį tebesupa tunelio sienos, Įveik� komercinį Prizminio Transo rajon�, piln� vaivoryk�tės spalvų reklamų ir iliuzinių vaizdų, jie nusigavo iki �alutinio kelio, vedan�io oro uosto linkme. Vairuotojas pasuko ma�in� į greit�j� juost� ir iki dugno nuspaudė akceleratoriaus pedal�.

Kai pareigūnai prisiartino prie Brod�io oro uosto (taip pavadint� Kum�tūno Brod�io, geriausio mero, kokį miestas turėjo, vardu) ir pralėkė pro tviskan�ius dviejų panterų formos vartus, rūkas sutir�tėjo. Netoli įva�iavimo, skirto vien tik policijai, jie suma�ino greitį, ir neilgai trukus jau riedėjo nuo�ulniu taku, į Alefo terminalo gelmes.

��Gerai padirbėjote, vyru�iai,�� tarė Levisonas ir atsisuko į Donal�.

��Aha, �aunuoliai.

��A�iū, sere,�� padėkojo vairuotojas. Automobilis grak��iai nu�iuo�ė į stovėjimo viet�.

��Kaip manot, ar lėktuvas nusileis laiku?�� paklausė kitas uniformuotas pareigūnas.

��Kai aplinkui tokia migla?�� sumurmėjo Levisonas. � Abejoju. Bent jau bus laiko apsi�valgyti. Ar ne, bose?

��Taip. � Kelias sekundes Donalas sėdėjo nekrutėdamas. Jo dirglum�, ko gero, su�adino pas�moningai u�fiksuotos smulkmenos�

��Kaip jautiesi?

��Normaliai. � Leitenantas mintyse atkūrė kelion� į oro uost�, suvokė, kad u� lango matyti vaizdai nekurstė jokių konkre�ių reakcijų.

Velniava.

Nerim� kėlė pati operacija. �udikas galėjo pulti i� bet kur.

��Keliaujame.

Detektyvai i�niro i� patrulinio automobilio.

Nors komisaras Vilnaras įspėjo apriboti vir�valand�ius ir taip taupyti departamento lė�as, i�vengti antpuolio pavyktų tik tuo atveju, jeigu policija neatsitrauktų nuo primadonos nė per �ingsnį. Tuomet, įgyvendinant pasikėsinim�, �udikui tektų paaukoti savo gyvyb�, ir niekas negalėtų pagrobti kūno.

Jiedu �engė ant eskalatoriaus, kurio pagrind� sudarė stiklinės pakopos su tviskan�iomis levitacijos runomis. Porelei kylant septynių auk�tų atriumu, Donalas stovėjo laiptu �emiau nei Levisonas.

Leitenantas akimis permetė mini�. Pastebėjo vyrus, vir� akių u�sitraukusius fetrines skrybėles, į apsiaustų ki�enes susiki�usius rankas, stypsan�ius kampuose, prie kolonų ir kitose �valgybai tinkamose vietose.

��Ten mūsi�kiai,�� tarstelėjo Levisonas.

��Gerai.

��Bet tau norėtųsi, kad vėliau pasivaik��io�iau. Teisingai, bose? Ir asmeni�kai juos patikrin�iau?

Donalas pa�iūrėjo į detektyv�.

��Kaip bjauru, kad esu toks nuspėjamas.

��Nujau�iau, jog taip pasakysi.

��Atsiknisk, Levai.

� �inojau ir tai�

��A� kalbu rimtai.

Ta�iau, jiems pasi�alinant i� lifto, Levisonas pla�iai �ypsojosi. Abudu suprato, kad �it� raund� laimėjo jis.

Orlaivis nutūpė pavėlav�s. Kai ketursraigtis lėktuvas, priklausantis �Durklo� oro linijoms, sustojo �alia terminalo pastato, lauke tebetvyrojo klampus, pilk�vas rūkas.

Uosto darbininkai prie durų atvairavo laiptelius ir i�vyniojo ilg�, purpurinį kilim�. �urnalistai bei fotografai spietiesi kaip galima ar�iau, juos prilaikė pareigūnai i� 1005-osios nuovados. Pasitikti primadon� atėjo ir keletas vietinių auk�tų �ulų, įskaitant kongresmen� Aleksejų Braun�.

Propelerių mentės sukosi vis lė�iau, kol pagaliau viena po kitos sustingo.

Vos tiktai daLivnova pasirodė atvirame tarpduryje ir stabtelėjo ant vir�utinės pakopos, baltai sublyk�iojo magnio lemputės. Negausios minios pakra�tyje stovintis Donalas pakėlė galv� ir i�vydo trikampį veid� �velniais bruo�ais � �iuos ne kart� regėjo �urnalų nuotraukose, pridėtose prie straipsnių, kuriuos teko skaityti per pastar�j� savait�.

Jis iki �iol nesuvokė, kokia Marija daLivnova gra�i. �emyn besileid�ianti moteris spinduliavo �alt� elegancij�. Kai apa�ioje vėl trumpam sustojo, jos i�vaizda kauste prikaustė visų dėmesį. Primadona dairėsi pla�iai, maloniai �ypsodamasi, tarytum sakydama: a� neapsakomai d�iaugiuosi �ia atvykusi.

Vie�nios �vilgsnis nuslydo leitenantu, ta�iau ties juo neu�kliuvo.

Būtų visi�kai suprantama, jeigu primadonos netenkintų ka�kokios organizacinės smulkmenos, bet �itai kur kas blogiau � ji nė nenutuokė, jog Donalas egzistuoja.

Ties� sakant, koks skirtumas? Jis privalėjo atlikti savo pareig�, saugoti Marij� daLivnov� kaip eilin� vertyb�. Jeigu reikės įsiterpti tarp jos ir �udiko kulkos� k� gi, juk tam ir tapo policininku, u� tai jam ir moka.

��Kaip jums patinka Tristopolis?�� su�uko ka�koks korespondentas, u�simauk�lin�s tamsi� skrybėl�, i�sitrauk�s �ratinuk� ir bloknot�, pasireng�s u�sira�yti primadonos atsakym�.

��Jūsų kra�tuose mane pasitiko �avus rūkas.

Tarp �urnalistų nuvilnijo juoko banga.

Auk�tus postus u�imantys �monės paspaudė jai rank�, ir prie lėktuvo pririedėjo trys limuzinai juodais priekiniais stiklais. Kongresmeno padėjėjai nuvedė vie�ni� prie vidurinio. Ji įsitaisė salone, ta�iau smailiakulnį batelį nuo purpurinio kilimo atitraukė tik po u�sit�susios akimirkos � fotografams suteikė paskutinį �ans� pa�audyti blykstėmis.

Galų gale primadona įkėlė koj� vidun, o Aleksejaus Brauno pagalbininkas u�darė dureles. Donalas beveik nepastebimai atsiduso. Terminalo apylinkės galėjo tapti pirm�ja pasalos vieta, bet, laimei, su netikėtumais apsauga nesusidūrė. Jei per kitas a�tuoniolika dienų jie sugebės i�likti įsitemp� ir budrūs, nieko baisaus nenutiks.

Dvi savaitės.

Jos turėtų prabėgti greitai, nes laiko poilsiui nebus. Bent taip manė Donalas. Jis sėdo į priva�iavusį patrulinį automobilį, likusieji i�sirikiavo prie�ais limuzinus ir jiems i� paskos.

Leitenantas atsigrį�o į lėktuv�. �urnalistai jau sklaidėsi, vald�ios �monės sulipo į limuzinus, ir nūnai i� orlaivio leidosi eiliniai keleiviai.

Niekas nesiruo�ė kitų atvykėlių fotografuoti arba kamantinėti, kaip jiems �ia patinka.

Kavalkad� i� �onų apsupo �emi motociklai, kuriuos vairavo �almuoti, į odines striukes įsisiaut�, prie kuro bakų automatinius ginklus pritvirtin� pareigūnai.

Procesija pajudėjo i� vietos. Donalas dairėsi visomis kryptimis.

Jam norėjosi, kad prie palydos prisijungtų sraigtasparnis, antra vertus, nuo bet kokių snaiperių, galbūt tūnan�ių ant stogų, daug geriau apsaugos miglos mar�ka: ne tiek oro uoste, kiek centrinėje miesto dalyje, kur stūksojo dangorai�iai.

Bėda ta, jog architektūriniuose tarpekliuose rūkas praretės.

Velniai griebtų.

Kad ir kur pa�iūrėtum, antpuoliui tinkamų vietų nestigo.

Primadonos limuzinas priartėjo prie �Pavyzd�io� vie�bu�io. �įkart jos laukė ne vien �urnalistų, bet ir gerbėjų būriai. Sudirg�s Donalas i�lipo i� automobilio, auk�tyn pakelė savo �enkliuk�, idant uniformuoti policininkai jį praleistų.

��Malonu jus matyti, leitenante,�� prabilo �ilaplaukis, i� matymo pa�įstamas veteranas. � Berods, visiems maga gauti jūsų autograf�.

��Ne, jie ver�iasi nufotografuoti tave. � Pasisveikindamas Donalas kilstelėjo rank�, podraug nu�velgė langus, i�kilusius kitapus gatvės.

Marija daLivnova i�niro i� limuzino salono, atokiau stovintys �iūrovai pabandė prasigrūsti ar�iau, ir pareigūnai turėjo susikibo u� rankų, kad atlaikytų stiprėjantį, chaoti�k� minios spaudim�. Primadona, kuri� vir� laiptų virpan�ios liepsnelės nuda�ė gintariniu atspalviu, pamojavo aplinkiniams � po galais, traukis i� atviros erdvės � ir u�kopusi iki paradinių durų pradingo po dekoratyviniu kupolu.

Visgi net ir �ia j� galėjo pakirsti kulka-ie�kiklė, kuriai atsekti taikinį nesutrukdytų jokios kliūtys. Donalas mostu liepė �veicoriams palydėti vie�ni� vidun. Vienas i� jų nusilenkė, pusbalsiu pasilabino ir gestu pasiūlė daLivnovai įeiti. Primadona, rodės, nusklendė į fojė, kojomis nesiekdama �emės.

Vie�butyje savo pozicijas jau buvo u�ėm� Donalo pavaldiniai. Jis lengviau atsipūtė.

Kol daLvinova kilo liftu, kurį valdė �mogus, deramai kukliomis manieromis pasi�ymintis vie�bu�io tarnautojas, leitenantas lipo laiptais, vienu metu įveikdamas po tris pakopas. Tre�iame auk�te jis jau griausmingai �vok�tė, o kūnas apsipylė prakaitu � taip sureagavo į energingo pasilakstymo perspektyv�.

Bet primadona ketino įsikurti keturiasde�imt septinto auk�to apartamentuose. Visu grei�iu iki jų u�bėgti Donalas niekaip neįstengs. Todėl koridoriumi numygo iki skalbinių lifto, kuriame lūkuriavo Levisonas, prisistat�s į vie�butį anks�iau u� palyd�. Detektyvas atvėrė �alvarines duris, kone mieguistai pasiteiravo:

� Į kurį auk�t�, sere?

Ta�iau jis nuspaudė mygtuk�, pa�ymėt� skai�iumi 47, ir ėmė daryti duris, vos tik leitenantas įkėlė koj� į kabin�. �ioji sudrebėjo, pakilo per por� pėdų, bark�telėjo ir didindama greitį nurūko vir�un.

��D�iugu, kad esi ramus,�� pastebėjo Donalas.

��Jeigu komisaras Vilnaras tavimi taip pasitiki,�� nutais�s rimt� i�rai�k� atsiliepė detektyvas,�� kas a� toks, kad jam prie�tarau�iau?

��Gryna teisybė. � Leitenantas jau ruo�ėsi i�sitraukti �Magnus��, ky�antį i� perpetės dėklo, bet persigalvoj�s įgrūdo ginkl� atgal. Ne, �ia problemos jiems negresia. � Tavimi dėtas, a� irgi nesijaudin�iau.

��Kaip pats jautiesi?

��Siurpstu i� baimės. Nekantrauju sulaukti to momento, kai viskas u�sibaigs, o primadona i�skris į Rio Egzotik� ar kitoki� viet�.

��O��� Levisonas palinksėjo. Ciferblato adatėlė įveikė 40-to auk�to at�ym�, ir liftas sulėtino temp�. � �tai, kodėl mes atsipalaidav�. Jei tu įsitemp�s kaip styga, padėtis kontroliuojama.

��Malonu �inoti.

Kabina �vangėdama sustojo, ir Levisonas atstūmė �alvarines duris.

��Regis, visi pasireng�.

Koridoriuje budėjo dvylika uniformuotų vyrų. Vir�utiniame ir apatiniame auk�tuose apsistojo detektyvai. Pora pareigūnų i� Donalo būrio atidarė kambario, esan�io prie�ais primadonos apartamentus, duris ir i�si�iepė.

��Ei, bose. Levai. Gal paskambinti kambarių aptarnavimui ir ko nors u�sakyti?

��Vardan Hado�

��Tiesiog juokauju.

��Kur prima�

��Tuoj pasirodys. � Levisonas palietė leitenanto rank�. � Tenai.

Jiedu prisiartino prie pagrindinių liftų kaip tik tada, kai vie�nios

kabina pasiekė 47-t� auk�t�, ir į �on� nuslydo auksinės durys. Ji �engė laukan. Marija daLivnova, genialioji primadona.

Prie moters pataikūni�kai glaustėsi Vitrouzas, vie�bu�io administratorius.

��Eee� panele daLivnova, jūs susipa�inusi su leitenantu, hmm, Riordanu? Atsakingu u�� organizacinius jūsų vie�nagės reikalus.

��Ne, dar neturėjau tokios garbės. � Jos �vilgsnis, įbestas į leitenant�, viso labo bylojo apie pakilų ūp�.

Tuo tarpu Donalui, �iūrin�iam tiesiai į primadon�, u�kando �ad�, o krūtinėje tarytum nustojo plakti �irdis.

Kokia gra�uolė�

Kuri taps �udiko auka, jeigu jis nesugebės tinkamai atlikti darbo.

��Jau�iuosi pagerbtas, mem,�� prisivertė i�si�ioti leitenantas. �Jei tik mes galėtume aptarti saugumo priemo�

��Mane globos �avingas detektyvas. Vaje, a� sujaudinta.

DaLivnova praplaukė pro �alį, įkandin jos sekė dvi asistentės.

Abi moteris į tarnyb� paskyrė Myriovilkio teatro, kuriame jos dirbo, direkcija (porelė laukė primadonos limuzine). Donalas asmeni�kai apklausė ir vien�, ir kit�; vėliau su kiekviena pa�nekėjo Levisonas, gerokai lengviau u�mezgantis santykius su nepa�įstamaisiais. Porelė saugumui nekėlė jokios grėsmės; sprend�iant i� laikysenos, �iuo metu jas slėgė įtampa, ne k� silpnesnė nei toji, kuri Donal� grau�ė i� vidaus.

�avingas detektyvas.

Nenuleisdamas akių nuo apartamentų durų, leitenantas palaukė, kol jos u�sivers, ir atsiduso.

O, taip, a� toks ir esu.

Visk� pakeitė pirmasis pasirodymas scenoje.

Donalas stovėjo nugrimzd�s į �e�ėlius, vir�utinėje lo�ėje, kurioje buvo susodinti �e�i auk�tus postus u�imantys �monės, įskaitant komisar� Vilnar�.

Pa�ioje salėje �iūrovų akivaizdoje budėjo ginkluoti pareigūnai. Prie�ingoje lo�ėje įsitaisė du departamento snaiperiai, apsireng� civiliais drabu�iais, prie kojų pasidėj� �autuvus. Levisonas susirado viet� parteryje. Likusieji komandos nariai įsiliejo į publik�.

Ai�kiai regimi sargybiniai įkūnijo pirm�jį apsaugos lygį, privalantį atbaidyti potencialius u�puolikus. Donalo manymu, patyr�s �udikas nesunkiai pastebėtų por� snaiperių, niauriais �vilgsniais �ukuojan�ių auditorij�. Nors tuodu vilkėjo frakus, nė vienas nepriminė operos gerbėjų.

Jie priklausė antrajam, taip pat matomam saugumu lygmeniui. Tre�i�jį sudarė Donalo operatyvinė grupė. Jei Levisonas nebūtų pasak�s, leitenantas nė u� k� nebūtų atspėj�s, jog �ilaplaukės, apkūnios, deimantais ir kailine �erpe pasipuo�usios turtuolės vaidmenį atliko ser�ante Mirijama Delveter, viena i� geriausių departamento �aulių.

Did�iausio atgarsio sulauktų būtent per premjer� įvykdytas antpuolis, jei tik kam nors i�ties magėjo pasikėsinti į primadonos gyvyb�.

�viesos ėmė gesti, salėje pama�u sutir�tėjo �e�ėliai, Donalas savo ruo�tu akylai dairėsi, stebėjo atspind�ius � �tai ten,�� prisivesdavo atsipalaiduoti � tai tik teatriniai �iūronai,�� įdėmiu �vilgsniu ie�kojo bet kokios u�uominos į pakelt� ginkl�.

Scena atgijo. Periferinį leitenanto regėjim� ma�ne spigino spalvingi, ry�kūs kostiumai: prasidėjo į�anginė �Alankino mirties� dalis, kurios veiksmas vyko pra�matniuose karali�kuose rūmuose.

�vilgesys, be abejo, nepadėjo Donalo akimis prisitaikyti prie tamsos. Jis nesiliovė tyrinėj�s auditorijos.

Leitenantas probėg�mais u�fiksavo, kaip scenoje ėmė �okti operos veikėjai. Kuo toliau, tuo da�niau jie aprimdavo u�leisdami viet� giedoriams. Kai i� kairės pusės, pro rūmų vartus įėjo primadona, Donalo �vilgsnis įniko �mai�yti po sal�: �ovė į parterį, balkonus, lo�es, atgal į scen�, vėl į apatines sėdim�sias vietas.

Ir tuomet ji i�si�iojo.

O, mano Mirtie�

Primadona pavergė visus klausytojus, tyru, kri�toliniu balsu kreipdamasi į dvari�kius: ar �ia didis valdovas priima sprendimus?

Atlikusi solo ji nulenkė galv�, ir sal� u�tvindė aplodismentai. Donalas delnu pasitrynė veid�, ūmai sumojo, jos pastar�sias kelias minutes, kol skambėjo arija, spoksojo tiktai į daLivnov�.

Minutes, u�sit�susias iki am�inybės.

Susitelk, velniai griebtų.

Pavojus kilo ne vien primadonai. Jei salėje su�vilps kulkos, jei policija ims �audyti, atsakomybė kris ant jo pe�ių. Ir jeigu �us koks svarbus �ulas, kurio giminai�iai pareikalaus kraujo, mokėti reikėsi ne komisarui Vilnarui, o Donalui.

Ta�iau leitenantas nesiliovė dirs�ioj�s į scen� ir per antr� solinį primadonos numerį � nors stengėsi nukreipti �vilgsnį kitur,�� tarytum i�sek�s �mogus, smakru bilsnojantis sau į krūtin�, kad ir kaip da�nai jis kresteldavo galv� atgal mėgindamas neu�migti.

�tai tau ir apsauga.

Per pertrauk� Donalas i�smuko i� lo�ės, nusileido laiptais ir patraukė į u�kulisius, i� prad�ių apėj�s du augalotus, uniformuotus sargybinius � brolius Brodovskius. Sunkumų kilnojimo salėje kolegos juos vadindavo barbarais.

��Tvarka, vyru�iai?

��Aha, tik man rodos, per an� dain� Elas apsi�liumbė.

��O tu � ne?

O, �ven�iausias Hade, tuodu ne k� geresnį u� jį patį. Leitenantas u�lipo mediniais laipteliais ir prasmuko pro sunkias u�leistas portjeras.

Gremėzdi�kas dekoracijas � dantytas pilies sienas � ant masyvių platformų stumdė vyrai rudais kombinezonais. Tarpusavyje murmėjo atlikėjai, rampų �viesoje praleid� ne tiek jau daug laiko. Likusieji persirengimo kambariuose mėgavosi gaiviaisiais gėrimais.

Pro �alį nulingavo liekna, pusnuogė mergina, per galv� besitempianti valstietės palaidin�. Donalas nurijo seiles ir tik tada �nyp�damas i�kvėpė or�.

��Kuo galė�iau jums padėti?�� paklausė scenos darbininkas.

��Niek� hmm, gal pastebėjote kokius �mones, kurie �iai vietai nepriklauso?

��Lyg ir ne. � Vyrukas pa�nairavo į jaun�j� aktor�, kuri suglostė palaidinukės klostes, vėl atsigrį�o į detektyv�. � Neskaitant jūsų, pareigūne. Kiti prie tokių vaizdų įprat�.

��Gyvenimas nelengvas, ar ne? Tenka kietai paplu�ėti?

��Apie kiet� ver�iau nekalbėkite. � Darbininkas mirktelėjo. �Antraip kai kurie vaikinai gali susijaudinti.

Kad juos į Had� nutrenktų.

Donalas paskutinį sykį apsidairė po scen�. U� vir�utinių pro�ektorių kabėjo tiltelis, nuo kurio beveik nematomais kabeliais nuleisdavo objektus. Auk�tybėse kiurksojo stambus vyri�kis, rankoje spaud�iantis scenarijaus lapus, pasireng�s su�ukti: per kit� veiksm� jis dudens vaiduoklio balsu.

Netoliese buvo matyti pora pareigūnų civiliais drabu�iais; vienas jų pasilabino link kaktos kilstelėdamas pir�t�. Donalas atsakė tuo pa�iu.

Aplinkui vie�patavo ramybė.

Leitenantas grį�o prie brolių Brodovskių.

��Bi�iuliai, gerai, kad jūs budite �ia. U�kulisiuose � tikras pragaras.

��Kodėl?

��Na, �iūrint į nuogas, persirengian�ias aktores, prie� akis siūbuojan�ias krūtis� Mano kraujo spaudimas i�augo iki padebesių.

��O, varge�

Tre�ias veiksmas.

Spektaklio fabulos Donalas nesuprato, ta�iau alg� gavo ne u� tai, kad sektų siu�eto vingrybes. Vis dėlto jis nuolat �vilg�iojo į scen�.

Reginys u�būrė ir komisar� Vilnar�. Tiek atlikdama solo, tiek dainuodama duetu kaip dabar, kai priekai�tavo princui dėl bjauraus elgesio su savo kra�to gyventojais, primadona pakerėdavo kiekvien�.

Ketvirtas, paskutinis veiksmas.

Visi veikėjai u�plūdo scen�, i� prad�ių jie dalyvavo mū�yje, paskui susivienijo gedėdami �uvusiųjų. Primadonai u�giedojus sielvarting�, nukautam princui skirt� atsisveikinimo dain�, Donalas pasijuto taip, tarsi i� jo kūno plė�tų nervus, o siel� draskytų nagai.

Leitenanto skruostais tekėjo nebylūs a�arų upeliai.

�ūviai nenugriaudėjo. Niekas neu�lėkė ant scenos ir nesuvarė durklo daLivnovai į �irdį. Visa laimė, nes Donalas, kiti pareigūnai, apstulbinti, prie�ingoje lo�ėje sėdintys snaiperiai nebūtų įsteng� susidoroti su i�kilusiais pavojais ar bent pajudėti, kol pro tobulas primadonos lūpas liejosi tyri, didingi garsai.

Galų gale arija pasibaigė.

Donalas tylėdamas palenkė galv�. I� lo�ės traukėsi atbulas, tuo pat metu at�agaria ranka braukė a�aras. Pirm� auk�t� pasiekė jau apsi�luost�s. Du detektyvai, budintys prie įėjimo į sal�, tebestovėjo paraudusiomis, drėgnomis akimis.

��Nepamir�kit savo pareigų, � metė leitenantas eidamas pro �alį.

��Sere.

Prisiglaud�s prie sienos Donalas klausėsi griaudėjan�ių aplodismentų � �ių bangos atslūgdavo, bet po akimirkos dar stipriau įsi�ėldavo. Aktoriai paeiliui nusilenkė, ta�iau skambiausių plojimų sulaukė primadona (antras pagal populiarum� tapo princas, tiksliau, jo partij� atlik�s dainininkas, kurio pavardės ne�inojo trys ketvir�iai publikos ir niekas i� policijos.)

Entuziastingi operos gerbėjai svaidė gėles ant scenos, ir Donalas krūptelėdavo kiekvien� sykį, kai lo�ėje pajudėdavo kuris nors i� snaiperių. Visgi nė vienas jų nepakėlė ginklo vir� balkono kra�to.

Prie daLivnovos atbėgo mergaitė, ne�ina puok�te, kuri savo auk��iu pranoko j� pa�i�. Primadona paėmė gėles ir pabu�iavo ma�yl� į skruost�, tokiu būdu nusipelnydama papildomų aplodismentų bei pritarimo �ūksnių.

Pagaliau u�danga nusileido ir nebepakilo. U�si�iebė �viesos, tokios ry�kios, jog Donalui teko prisimerkti. Laimingi, �urmuliuojantys �monės tarpueiliais nuslinko i�ėjimų pusėn, o leitenantas įsitemp�s juos stebėjo.

Kai nutyko baigiamosios arijos garsai, jį u�valdė palengvėjimas.

Ta�iau per didelis, visus apėm�s atsipalaidavimas buvo pavojingas. Juk primadon� galėjo nu�udyti nebūtinai ant scenos.

��Velniai griebtų, nepraraskit budrumo,�� lipdamas į u�kulisius, broliams Brodovskiams įsakė Donalas.

��K�? Gerai.

��Ai�ku, leitenante.

Primadonos persirengimo kambaryje grūdosi lankytojai, sidabriniame, runomis i�graviruotame ir septyniakampėmis mėlynų orchidėjų bei �ydrų ro�ių pynėmis nuspalvintame kibirėlyje �alo �ampanas, patalpoje skambėjo sveikinimų kakofonija. Kukliai prisi�liej�s prie sienos Levisonas rinko puok�tes.

��Labai jums a�iū, � sumurmėjo jis i�sipus�iusiam gerai �inomo verslininko, �Juodosios angies� prekybos centrų savininko, sūnui. Pastarasis nė nesiteikė �vilgtelėti detektyvo kryptimi.

Tarpduryje stovintis Donalas pakėlė antakį, kai jo kolega perėmė eilin� puok�t�. Levisono veide su�mė�avo �ypsenėlė, bylojanti, es� niekas į jį nekreipė dėmesio, nes nenutuokė, kad gėlių surinkėjas i� tiesų rūpinosi daLivnovos saugumu.

Leitenantas nu�velgė palai�ūni�kus turtuolius, kuriems �ad� atėmė galimybė prisiartinti prie �vaig�dės� ir, �inoma, tikras talentas. Gal todėl antipatijos jie nekėlė. Platininiai, į kaukoles pana�ūs rankogalių segtukai, balto aukso apyrankės su deimantais� bet jokių, atvirai demonstruojamų ginklų. Arba gestų, liudijan�ių, kad juos rodantiems asmenims knieti ne vien pasimėgauti primadonos draugija.

Sekundei dainininkės �vilgsnis sustingo ties Donalu, ir moteris bema� nepastebimai linktelėjo. Leitenant� u�liejo jausmas, tarsi per jo nugar� būtu perbėgusi daugybė fėjų pir�tų. Ta�iau �avi akimirka praėjo, vos tik daLivnova nukreipė akis į j� sveikinan�i�, baltutėle suknele pasidabinusi� storul�.

Donalas prasispraudė atgal į siaur� koridorių. Grį�o į scen�, i��valgė visas pakampes ir �e�ėlius. Nieko įtartino neį�iūrėjo. Broliai Brodovskiai saugojo �oninį i�ėjim�, Elas, auk�tesnysis, prie�ais leitenant� atidarė metalines duris.

Lauke, prie parengto limuzino, stypsojo pora vyrų i� operatyvinės grupės, Petrovas ir Dūkesnis, apsireng� i�eiginiais kostiumais. Jie dairėsi aplinkui ir nuolat dirs�iojo į pastatų kraigus.

��Visur ramu,�� prane�ė Dūkesnis. � Ant stogo budi Avramas. Su problemomis jis nesusidūrė.

��Tik neatsipalaiduokit.

��Ai�ku. � Petrovo akys trumpam nukrypo į Donal�. � Ir kiek laiko tai t�sis?

Leitenantas neatsiliepė. Klausimas skambėjo retori�kai, be to, pareigūnas kalbėjo �velniu tonu: ne tiek suniurzgė, kiek pasakė pastab�.

Velnias, velnias, velnias.

Am�inai būdrauti nevaliotų niekas.

Per oficialų priėmim� sve�iai vai�inosi sumu�tinukais, įvairiais u�kand�iais ir pikanti�kais, ne�inia i� kokių produktų pagamintais gardėsiais. Apsijuos�s platų dir�� komisaras Vilnaras atrodė pra�matniai, netgi pagyrė Donal�, jog �is kol kas tvarkosi puikiai.

��A�iū, sere,�� viso labo atsakė leitenantas, �odelius �kol kas� nuleid�s negirdomis.

Jeigu apsauga susidoros su savo u�duotimi, komisaras pasid�iaugs padėkų liūtimi, kuria jį aplies miesto politikai; bet jei primadonai kas nutiktų, pliūptelėtų �altas du�as. Ir garantuotai ant Donalo galvos.

Jis suko ratus salės pakra��iais, kart� sustojo pa�nekėti su Levisonu, kramsnojan�iu ka�kokius pir�to dyd�io dalykėlius, kiekvienas i� kurių, rodės, u�sibaigdavo juoda akimi.

��K� valgai, Levai?

��Neįsivaizduoju. Bet skanu. Paragausi?

��Nė u� k�.

Donalui nu�ingsniavus pirmyn, jį pastebėjo ir mostu pakvietė daLivnova. Moterį glaud�iu pusra�iu supo įtakingos i�vaizdos individai.

��O �ia,�� tarė primadona,�� mano �avingas asmeninis detektyvas. Matot, kaip miestas mane globoja?

��Mums labai malonu jumis rūpintis,�� atsiliepė Tristopolio kongresmenas, kurio pareigas i�davė platininė grandinė, pridengianti mar�kinius klostėtais apsiuvais. � Jūs kapitonas�

��Leitenantas Riordanas. D�iaugiuosi galėdamas pasitarnauti, kongresmene.

��Tokį talent� ir gro�į� � jis pa�vytavo glebnais pir�tais,�� būtina i�saugoti bet kokiomis priemonėmis.

��Ach, Edvardai, jūs man meilikaujate.

Donalas ne�ymiai kinktelėjo ir �engė atbulas. Primadona į jį pakėlė tamsias, tobulos formos akis, kuriose, kaip leitenantui pasirodė, su�ioravo ironijos kibirk�tys. Po akimirkos daLivnova vėl atsisuko į kongresmen� ir prat�sė bereik�mį, skambiomis frazėmis pasi�ymintį pokalbį.

�avingas detektyvas.

Pobūvio periferijoje jis sukiojosi iki antros nakties, kai sve�iai galiausiai ėmė skirstytis. Tuomet palydėjo primadon� į limuzin�. Iki �Pavyzd�io� vie�bu�io va�iavo gatvėmis, virtusiomis nykiais, tu��iais kloniais.

Tokiu paros metu prie paradinio įėjimo u��iebtos liepsnelės virpėjo vangiai tarytum praradusios jėgas. U�tat duris pravėr� �veicoriai atrodė ganėtinai �valūs. Laipteliais lipan�ias daLivnov� ir dvi asistentes i� �onų supo Petrovas bei Dūkesnis. Pats Donalas sekė i� paskos.

Naktinė pamaina jau budėjo savo vietose, todėl leitenantas darb� galėjo baigti. Vis dėlto jis paskutinį sykį apėjo i�tu�tėjusius koridorius, į tams� panirusį restoran� ir tyloje skendintį vietinį bar� (kuriame, beje, gėrimais vai�inosi vienas kitas lankytojas). Vie�butyje vyravo ramybė.

Namo leitenantas grį�o metro, stengėsi nekreipti dėmesio į girtuoklį, vis� keli� nenuleidusį nuo jo akių. Kulniuojant daugiabu�io linkme, prie Donalo niekas nelindo.

Atsirakin�s lauko duris jis u�lipo į penkt� auk�t� ir nėrė į savo but�. Nors buvo gili naktis, o pasenusi santechnika nepaliaujamai dejavo, Donalas įsirab�dino į skardin� du�o kabin�. Vandens tiekimas nutrūko anks�iau, nei jis spėjo nuo kūno nuplauti visas muilo putas.

I�si�luost�s rank�luos�iu �iupo butelį ��ako Dofeno� viskio ir prisėdo prie paprasto medinio stalo. Atsuko dangtelį, atidavė pagarb� �e�ėliams, nurijo gurk�nį.

Skystis apsvilino gomurį nelyginant ugnis.

Donalas i�lenkė dar por� maukų ir u�suko dangtelį. Jautėsi ap�ep�s bei ne�varus, ta�iau prisivertė i�sitiesti ant lovos. Įsmeigė akis į lubas laukdamas, kol atslinks miegas.

O, taip, jis try�ko �avesiu.

Penkt� ryto u� dviejų kvartalų nuo �Pavyzd�io� vie�bu�io tu��iu �aligatviu auk�tielninkas slinko kūnas. Galva kabėjo ore, kulnai braukė �em�.

Tamsoje suraibuliavo blausūs atspind�iai. S�mon� praradusį vyri�kį ka�kas tempė.

Esybė paleido �mogų, kai u�suko u� kampo. Jo pakau�is pok�telėjo į asfalt�. Nosis buvo sutrai�kyta, skruost� vagojo gilios pjautinės �aizdos.

�alia vir�ugalvio su�vilgo pora juodų, brangių, eleganti�kų batelių. Bly�kiaodė, �viesiaplaukė jų savininkė vilkėjo pilk� kostiumėlį.

��Kas �ia?�� paklausė moteris.

*Pastebėjau jį tykantį prie �Pavyzd�io�.*

��Tik tiek?

*Ne. Panar�yk ki�enes.*

Bly�kiaveidė pa�vairavo į �e�ėlius. Tada priklupo ant vieno kelio, pir�tinėt� rank� įki�o į sumu�to vyro ki�enes, vienoje su�vejojo strėlinį ginkl�. Pauostė tamsiame skystyje i�mirkyt� u�taiso galvut� ir kaipmat atpa�ino kvap�.

���Mėnulio �e�ėlis�. Mirtina dozė.

Be to, su�eistas �mogus ne�iojosi vielin� kilp�-smaugik�, kuri, u�mesta ant aukos kaklo, ver�tųsi savaime, kol susitrauktų iki kum��io skersmens� labai pama�u. Taip mirti nemalonu.

Rankose laikydama ginklus moteris i�sitiesė. Vyri�kis krustelėjo, suvirpino vokus ir vėl nurimo.

��Na, Ksalija, gal pasiūlysi, k� su juo daryti?

Tamsa sumirgėjo.

*Visi�kai nieko.*

��K� turi omenyje?

*Tai, k� girdėjai.*

Moteris pasi�valgė po gatv� ir galų gale sumojo, k� Ksalija nori pasakyti: juoduose �e�ėliuose su�yb�iojo dvi poros gintarinių akių.

��Palikti jiems?

*Susimildama, Lora. Jis ruo�ėsi nu�udyti primadon�.*

� �inau. Bet Juodajam Ratui nepriklauso. Tu pri�iupai i�krypėlį vieni�ių.

*Būtent.* �odis tarsi nupleveno kartu su vėjo dvelksmu.

Moteris, Lora, vėl nudūrė akis į su�eist�jį.

��Tau derėjo apsiriboti keliais smūgiais, u�uot įgyvendinus liguistas savo fantazijas.

Ji atsitraukė nuo kūno, ir tamsos raibuliai po akimirkos nusklendė pavymui.

Donalas pakirdo 05:23, septyniomis minutėmis anks�iau nei nuskambėjo �adintuvas. Ko�maro pabaigoje, kuris verpetais i�tirpo i� atminties, lyg kriauklės skylėje prasmengantis skystis, jis įtarė girdįs blėstantį klyksm�. S�monėje garsai veikiai nu��iuvo.

Nusilengvin�s tualete leitenantas atsuko �iaup�, atsigėrė sūroko vandens � bent tiek gerai, kad vandentiekis veikė � ir u�sitemp�s sen�, juod� sportinį kostium� i�ėjo laukan. Taip anksti gatvės plytėjo tu��ios.

�imto pėdų auk�tyje tiesia linija praskriejo departamento �valgybinis �ik�nosparnis; Donalas pasisveikindamas mostelėjo ranka. Galbūt vėliau vienas i� �valgybos magų, perėm�s �ik�nosparnio prisiminimus, jį atpa�ins.

Ties akmeniniu cokoliu leitenantas, kaip įprastai, į ang� įki�o policininko �enklelį ir, kai brū�uodamos �em� atsivėrė durys, ėmė leistis spiraliniu laiptatakiu.

Ar jauti?

Donalas sustojo, virptelėjo, liepė sau liautis kvailiojus. Aplinkui nieko nebuvo. Pajudėj�s i� vietos jis pėdino apa�ion, kol pasiekė katakombas.

Tuomet ristele leidosi bėgti per senovinį akmeninį grindinį.

Ar jauti dain�?

Kūn� nutvilkė �altis, bet Donalas prisivertė padidinti temp�, kurį i�laikė, kol į�ilo raumenys. Pagaliau atsidūrė su �eme susiliejusių sarkofagų oloje.

Ar girdi?

Jis nuskuodė spar�iau jausdamas, kaip nervus brai�o vaizduotės

� �inoma, kad vaizduotės � nagai, tarytum od� pervėr� kabliukai.

Ar girdi kaulus?

Parsigavus atgal prie akmeninių laiptelių, Donalo rankos drebėjo. Kylant vir�un, �launų raumenys suglebo; �irdį pervėrė baimė, jog kojos sulinks, ir jis nubildės �emyn. Ma�a to, atsidarydamos,' grem�damos asfalt�, durys trumpam u�strigo, o leitenant� nuo galvos iki kojų pir�tų sukaustė stingdantis siaubas.

Netrukus jis i�svirduliavo ant �aligatvio ir pasuko namo.

Popiet Donalas leido sau nusnūsti ant u�pakalinės patrulinio automobilio sėdynės. Pasitreniruoti �audykloje neturėjo galimybės, todėl atsibud�s dar kurį laik� akių neatmerkė � pasistengė nugrimzti į trans�.

Jis įsivaizdavo gniau�i�s ginkl� ir plieki�s tiesiai į gyvybi�kai svarbius taikinio organus. Galop pratisai, trūksmingai atsidūsėj�s grį�o į realyb�.

��Ei, leitenante, kavos norėsit?

��Jei tik pridėsit spurgų.

��Suorganizuosim.

Porelė uniformuotų pareigūnų, Beldenas ir O'Greidis, paliko jį miegoti salone, patys slankiojo netoliese tam atvejui, jeigu juos kviesdama sucyptų racija. Nūnai abudu sėdo į automobilį ir jį i�suko i� skersgatvio. Sustabdė ma�in� prie�ais �Riebių saldybių� krautuvėl�, vir� ultavioletinių, stovėti draud�ian�ių linijų. Į konditerij� u�suko Beldenas.

��Jam patinka kreminiai tarantulai,�� partneriui įkandin murmtelėjo O'Greidis. � Nuo kurių pajuoduoja dantys.

��Nuostabu.

Ta�iau Beldenas nupirko paprastas ir bruknėmis įdarytas spurgas, kokias būtų u�sisak�s Donalas, bei kavos puodelius, aplipdytus gyvatės oda, u�pildytus pusėtino skonio gėralu. Kokybė neprilygo kiekybei.

��Pasinėrėte į kultūr�, leitenante?�� Beldenas, įsitais�s prie�akinėje keleivio vietoje, savo puoduko dangtelyje at�ovė miniatiūrinius �liu�o nasrus. � Mėgaujatės opera?

� �inoma, mano mielas drauge. Nugrimzdau į kultūr� iki kaklo.

��Kiek girdėjau, toji primadona � tikra gra�uolė. � U� vairo sėdintis O'Greidis atsikando spurgos, u�gėrė j� kava ir tebe�iaumodamas paklausė: � Ar ji i�ties tokia �avi, kaip kalba �monės?

��O, taip,�� siurb�iodamas kav� �velniu balsu atsakė Donalas. �I� tiesų.

Antrasis pasirodymas nustelbė premjerinį. �iūrovai, kurių rat� sudarė turtingi, bet ne patys įtakingiausi miesto gyventojai, plojo nesivar�ydami. Triumfo nuotaika, persmelkusi atlikėjus, pakylėjo juos į nauj� lygmenį.

I� visos �irdies dainavo ne vien primadona, bet ir kiti operos veikėjai. Pravirkdyti publik� pavyko dar keliems solistams, kurie sugebėjo įsiskverbti į klausytojų sielas ir jas apipinti emocijų ra�tais.

�įkart broliai Brodovskiai budėjo u�kulisiuose � paai�kėjo, kad nauj� post� jie i�pra�ė i� Levisono,�� ir po spektaklio Elas, auk�tesnysis, trūktelėjo Donal� prie sav�s.

��Po �imts, leitenante, akių mums nemuilinote. Dvide�imt plikų kūnų, visur siūbuoja stambūs papai� Badui teko prigulti.

��Eee� malonu, kad atkreipėte dėmesį.

Brodovskis nusiūbavo �alin palikdamas Donal� spėlioti, ar jie i�ties matė dvi de�imtis nuogų moterų. Galbūt Elas ker�taudamas papras�iausiai erzinosi?

��Ei, kaip laikaisi?�� pasiteiravo Levisonas. � Ko spoksai buku �vilgsniu?

��M�stau apie strateginius reikalus. Ar Petrovas ir Dūkesnis jau pasireng� j� įsodinti į automobilį?

Sakydamas �j��, Donalas kalbėjo apie primadon�.

��Taip. Ji vis tiek va�iuos į �Penkis metų laikus�?

��Aha. Gard�iuosis septynių patiekalų vakariene. � O leitenantas su kitais pareigūnais stovės aplinkui ir �iūrės. � Su visais priedais.

��Pats jau u�kandai?

��Ai�ku. O tu?

��Atsine�iau sumu�tinį su pupelių daigais. Man jį vakar paruo�ė Tilė. K� valgei?

��Dvi spurgas su bruknėmis. U�sigėriau did�iausiu puodeliu kavos i� �Riebių saldybių�. Draugij� palaikė Beldenas ir O'Greidis.

��I� �Riebių saldybių�?�� Levisonas atsiduso. � Prakeiktas laimės kūdikis.

Neilgai trukus laukan i�niro primadona kartu su įkyruolių bei gerbėjų palyda. Įdomu, paklausė sav�s leitenantas, ar tie prielipos jai niekada neįgrįsta?

Atsisėd�s Beldeno ir O'Greid�io automobilyje Donalas �valgėsi į gatves. Jo skrandį traukė rėmuo, bet dėl to buvo kalta ne prasta kava, o supratimas, jog �udikas gali tykoti bet kur.

Operatyvinės grupės nariai vėl u�ėmė savo pozicijas. Trijulė vyrų kiaur� dien� praleido �Penkiuose metų laikuose�, mai�ėsi vyriausiajam virėjui po kojomis, stengėsi, kad jų nepastebėtų lankytojai. Donalas asmeni�kai apėjo postus, pasidairė aplink restoran�, akimis ie�kodamas bet kokių neįprastų, �ioms vietoms nebūdingų smulkmenų, ta�iau nieko nerado.

Dar po trijų valandų visi parva�iavo į �Pavyzdį�.

Leitenantui, teori�kai, darbo laikas baigėsi, bet jis neatsispyrė norui pasivaik��ioti koridoriais ir u�sukti į tarnybines patalpas. Prie� i�eidamas i� vie�bu�io, �nektelėjo su �onovanu, kuris niekuomet nemiegodavo � bent taip atrodė.

Kai Donalas grį�o namo, jau buvo vėlu.

Kit� ryt� atsikėlė septint�, apimtas noro pabėgioti. Gatvėse daugėjo transporto priemonių, bet jis nudriuokė �aligatviais, u�uot leid�sis į katakombas. Ant�eminiame lygyje negirdėjo jokių ku�desių.

Palakst�s i�simaudė du�e, kur stovėjo po kar�to vandens �iurk�lėmis, kiek �irdis geidė, nes �įsyk vandentiekis veikė be priekai�tų, pusry�iams u�kando kiau�inienės, apsirengė �variais mar�kiniais ir kita eilute, kuri� i�valė garais �Fozio pok�tuose�.

Berods, i�au�o gera diena.

Dieninis spektaklis sutraukė visai kitokius �iūrovus; sal� okupavo tėvų lydimi vaikai. Jie kūk�iojo ir juokėsi tuomet, kai reikėdavo, nors siu�eto vingių, �inoma, nelabai suprato.

Donalas pagaliau perprato įmantri� istorij�, kurioje sumi�o naivumas ir ambicijos, socialinis teisingumas bei ker�tas. Kai primadona palinkdavo vir� �uvusio princo Turolo ir u�giedodavo paskutin� arij�, jis pasislėpdavo tamsiausiuose �e�ėliuose. Būtent tada profesionalūs policininko instinktai nusilpdavo, ir leitenant� u�liedavo keista, paslaptinga �irdgėla.

Vėliau daLivnova sugrį�o į vie�butį atsipūsti, Donalas savo ruo�tu pavaik�tinėjo aplink �Pavyzdį�. Kart� tarp purpurinių taksi i�vydo tamsi� ��ie�ul�� ir prisiminė mat�s automobilį prie� savait�, stovintį netoli energijos valdybos komplekso.

Ma�ina atrodė neįprastai, bet anaiptol nebuvo unikali. Prie jos prisiartinus, ap�vietimas priblėso, ir i� vietos pajudėjusios ��ie�ulos� salone Donalui, deja, į�iūrėti vairuotojo nepasisekė.

Vakare primadona turėjo keliauti atgal į Myriovilkio teatr�. Limuzin�, riedantį per miesto centr�, kaip įprastai apsupo du niekuo nei�siskiriantys ir pora patrulinių automobilių.

Tokiu paros metu eismo srautai gerokai i�augdavo, todėl leitenantas pareikalavo, jog daLivnovos limuzinu va�iuotu ir Levisonas su Dukesniu � taikliausiu departamento �auliu, jei tik į taikinius tekdavo pliekti i� arti. Vie�nia u�siplieskė pyk�iu ir aprimo tik tuomet, kai Levisonas pasiteiravo, kokia kvėpavimo metodika ji naudojasi, kad taip praplėstų balso diapazon�.

Pastangos per�okti prie kitos temos Donalui pasirodė nenatūralios ir perdėm akivaizd�ios, ta�iau Levo manieros � kaip visada � ka�kaip padėjo nukreipti pokalbį norima vaga. Galbūt todėl, kad jis bendravo susitelk�s, i� pa�iūros, degdamas tro�kimu i�girsti atsakymus į savo klausimus.

�į vakar� broliai Brodovskiai budėjo prie�ais teatro fasad�.

��Leitenante, mes privalėjome u�imti kitas pozicijas. Ten tiek daug nuogų kūnų, kad nepajėgėme susikaupti�

Donalas u�siėmė eiliniais patikrinimais: ap�iūrėjo prie�ingų statinių langus, nu�velgė mini� dairydamasis neįprastos kūno kalbos.

I sargybinio kailį įsijautė tre�i� dien� i� eilės. Darbas pama�u virto rutina.

Pavojinga rutina.

�eimai, įsitaisiusiai de�iniojoje, vir�utinėje, i�taigingoje lo�ėje, Donalas parei�kė es�s vienas i� teatro administratorių ir turįs pasirūpinti, jog vertingiems sve�iams nieko netrūktų. Vyras did�iuodamasis i�pūtė krūtin� ir tarė at�aloms, kad gyvenime svarbiausia yra tapti įtakingam.

�mona nebyliai palinksėjo, sugerdama į save aplinkinius vaizdus, ta�iau, kai visa �eima susėdo, jos akyse lyg ir su�yb�iojo pa�aipa. Vaikai priminė motin�, kas, Donalo nuomone, buvo visai neblogai.

�viesos prigeso.

Sudundėjo būgnai, orkestras u�grojo uvertiūr�.

Pirmieji du veiksmai, kaip ir anks�iau, atėmė �ad�. Per pertrauk� leitenantas apėjo sal� ir patraukė į u�kulisius. Visur ramu.

Ne. Apsi�valgyk dar sykį.

Nes Donal� u�valdė įsitikinimas, jog į savo pareigas jis ėmė �iūrėti atsainiai. �ia rimtas reikalas. Grį�damas atgal tuo pa�iu keliu, akimis pervėrė kiekvien� atlikėj� ir scenos darbinink�, įsistebeilijo į pastolius, galiausiai patikrino, kas slypi u� u�uolaidų. Į sal� nusigavo tarnybiniais laipteliais, nepatingėjo apeiti visų lo�ių.

Tvarka.

Pertraukai artėjant į pabaig�, �iūrovai vorelėmis grį�o į savo vietas. Donalas liko stovėti prie pirmo auk�to durų, greta tvarkos pri�iūrėtojo. Prasidėjusį tre�i� veiksm� jis stebėjo i� �e�ėlių, kaip visada, u�burtas primadonos balso.

Leitenantas paplojo drauge su kitais; ketvirtas veiksmas, u�sibaigiantis princo Turolo mirtimi, jį prikaustė labiau nei per pirmus kartus. Kai princas sukniubo ant akmeninio suolelio ir prisipa�ino mylįs ledi Arl�, primadona atsigr�ė į auditorij�.

Pla�iai i�skėtusi rankas ji u�giedojo arij�, ir būtent tuo momentu įvykiai pakrypo netikėta eiga.

Oru nuvilnijo tamsa, kiekvienas �mogus salėje atsisėdo tiesiau ir įsitempė.

Donalas nesureagavo.

Ant scenos grupelė atlikėjų, princo s�jungininkai, kurie jį i�davė, sustingo it statulos� ta�iau primadona vis dar dainavo �irdį draskan�i� arij� nesuvokdama, jog ka�kas nutiko.

Po sekundės pirmos trys eilės �iūrovų vieningai atsistojo. Donalas tegalėjo �iopsoti virt�s akmens luitu, kaip ir likusieji. Prie�akinė eilė pajudėjo pirmyn, kitos dvi sutartinai �ygiuodamos i�siliejo į tarpueilius.

DaLivnovos balsas virptelėjo.

Transas. Privalau�

Stovintys �monės, ma�daug �imtas vyrų bei moterų, pasi�alino atokiau nuo sėdimųjų vietų ir per �ingsnį pasislinko į priekį. Paskui dar per vien�.

Lyg per makabri�k� �okį.

�i� jo i�trūkti.

Apkerėta, bereik�mius �vilgsnius spinduliuojanti �imtinė artinosi prie scenos. Muzikos garsai i�blėso, primadonos balsas nutyko. Moteris nevaliojo nė pakrutėti, bet j� suparaly�iavo ne burtai, o baimė.

�tai kas atsitiko kituose teatruose. Dalis supan�iotos Donalo s�monės perprato, jog visi prane�imai ir straipsniai, skaityti per pasiruo�imo proces�, melavo. Jėgos, vie�oje vietoje geban�ios ap�avėti �imt� �monių, nesunkiai pakoreguotų visų �ia esan�ių prisiminimus.

Leitenanto viduje ka�kas spragtelėjo.

NE.

Vos tik atgijo per apmokymus suformuoti, nuo transo sergėjantys įgūd�iai, galvoje, rodės, gars� i�gavo medinė strektė. Kūn� kaustantys ledo sluoksniai nuslinko ir i�tirpo.

Judinkis.

Donalas pritūpė, nu�velg�s auditorij� suvokė, kad statulomis tapo visi, netgi Petrovas, teori�kai, pasirūpin�s apsauga nuo transo.

Judinkis, tu�tuojau.

Muzikantai sėdėjo apmir�, �imtinė �iūrovų stūmėsi pirmyn, leitenantas savo ruo�tu nurūko tu��iu tarpu ir �oko į orkestro duob�.

Kiekvienas instrument� gniau�iantis �mogus lyg po signalo į Donal� pasuko sustiklėjusias akis. Į pareigūn� mėgino įsikibti i�tiestos rankos, ta�iau jis alkūne smogė violon�elininkui, spyriu �alin nutrenkė smuikinink� ir pir�tais u�sikabino u� scenos kra�to.

Leitenantas prisitraukė auk�tyn, nusispardė rankas, graiban�ias jo kojas, i�sirop�tė i� duobės ir atsitūpė.

��Eime, Marija!

Nuskambėj�s vardas pagelbėjo primadonai i�sivaduoti i� s�stingio. Ji pa�audė �vilgsniu pani�kai �nopuodama ir nusiūbavo atbula. U�nugaryje atsisėdo princas, kiti atlikėjai darniai �engė į priekį.

Mė�las.

Donalas pripuolė prie daLivnovos, apkabino j� per juosmenį:

��Mums reikia bėgti. Suprantat?

��Taip�

Jis norėjo įspėti moterį, kad �ioji liautųsi taip pūk�tavusi, ta�iau ka�kas, galbūt dainavimo pratybos, privertė j� giliai įkvėpti ir aprimti.

��Kur?�� paklausė primadona nusimetusi batelius.

��Kairėn.

Kartu su daLivnova, kuri� tebelaikė u� liemens, leitenantas nuskubėjo į scenos �on�. Kai abu nėrė į u�kulisius, jų pusėn rankas i�tiesė darbininkas. Donalas alkūne i� apa�ios kirto vyrukui į pasmakr�. Jiedu pralėkė pro nokautuot� �mogų, nubildėjo laipteliais ir pasiekė avarinį i�ėjim�. Primadonos gelbėtojas kojos smūgiu at�ovė velk� ir pravėrė duris.

Kitapus tarpdurio driekėsi tamsus skersgatvis, bet, nespėjus i�nirti laukan, į moters suknel� i� u�nugario įsistvėrė trys vyrai, kurie unkstesnėje scenelėje atliko ietininkų vaidmenis.

Donalas atsigr�ė, i� vir�aus u�vo�ė artimiausiam į kakl� � tiesiai į de�imtuk�, � ir �mogus sudribo, bet i� �e�ėlių jau slinko pamaina. Antrajam vyrui jis spyrė į kelį, i� po kojų i�mu�ė tvirt� pagrind�, �iupo u� galvos ir j� perkreipė.

Primadona vis dar grūmėsi su tre�iuoju, todėl leitenantas i� perpetės dėklo i�griebė �Magnus��, buo�e trenkė �mogui per sprand� ir jį nugriovė.

��Bėgam.

Nuo grindų pakilo vieno i� kritusių ietininkų pir�tai, ta�iau Donalas juos u�mynė, i�gird� glitų trek�telėjim�, pastūmė daLivnov� link i�ėjimo.

Lauke pritūpė. Ties gatvės kampu kulniuojantis praeivis ūmai sudrebėjo ir lyg ant medinių kojų pasuko į skersgatvį.

Ap�avėtas.

Tanatas rautų. Kaip toli gali pasklisti kerai?

� Eime ten.

U� teatro Donalas nukūrė pirmas, primadona stengėsi neatsilikti. �emė buvo �alta ir kieta, o moteris skuodė basa. Jie �onu aplenkė stiklo �ukes, numesto alaus butelio du�enas, kurios blyk�iojo �viesos atspind�iais.

Prie�ais nudriko kitas skersgatvis, pernelyg siauras, kad bėgliai i�sitelktų vienoje gretoje, ir velni�kai pana�us į potencialius sp�stus, ta�iau jie neturėjo i� ko rinktis. Donalas nusitempė daLivnov� i� paskos.

Netrukus jiedu i�lėkė į Devyniasde�imt antr�j� gatv�.

Ry�kus ap�vietimas, burzgiantys automobiliai, praeivių minia: ma�daug dvide�im�iai sekund�ių leitenantui dingojos, kad pavojus nebegresia. Jau ketino susistabdyti purpurin� taksi, bet pamatė, kaip grupelė turistų, rankose laikan�ių fotoaparatus, sudrebėjo, ir jų akyse nu�vito bereik�miai �vilgsniai.

Apkerėti �monės atsigr�ė į primadon�.

Ji tapo traukos centru.

Kad ir kur jie mėgintų slėptis, transo burtai seks i� paskos ir paveiks kiekvien�, esantį daLivnovos akiratyje. Lyg kokia infekcija. Donalas trenksmais nustumdė atki�tas turistų rankas ir timptelėj�s moterį � ��ime��� privertė j� pajudėti.

Baltos suknelės petne�ėlė nuslydo �emyn, ir leitenantas pastebėjo su�mė�uojant krūtį ' o, Hade, dabar tam nėra laiko,�� paskui i�vydo akmenin�, u� �mogų platesn�, kitapus Lobių gatvės stūksan�i� kolon�.

Jis įgrūdo ginkl� atgal į dėkl�, suėmė primadon� u� kairiojo rie�o, pats pritūpė. I�sitiesė u�simet�s j� ant peties tarytum ugniagesys, gelbėjantis gaisro auk�.

��Laikykitės.

Donalas pasileido tekinas.

U�staugė garso signalai, ūmai susidūrė ir stiklo druzgų liūtimi apsipylė du automobiliai, nes u�burti vairuotojai nukreipė dėmesį į sprunkan�i� porel�. Donalas bėgiojo kas dien�, i�tisus dvide�imt metų, todėl dabar, nardant tarp transporto priemonių, jį u�valdė savoti�kas d�iūgavimas. Nors pe�ius slėgė primadonos svoris, leitenantas lengvai i��oko ant prie�ingo �aligatvio, atsivedėj�s spyrė, ir prie�ais stovintis �aliūkas susmuko.

Dar u� dvide�imties jardų Donalas pasilenkė, vos nenumetė primadonos ap�iuopomis ie�kodamas piniginės, rado j� ir i�krap�tė policininko �enklelį, kurį tu�tuojau įplojo į ply�į, �iojintį akmeninėje kolonoje.

Metalinės durys atsivėrė, kitoje slenks�io pusėje buvo matyti �emyn vedantys laipteliai.

��Jūs pirma. � Jis įstūmė moterį vidun. � Paskubėkit.

��Taip�

Basas daLivonos kojas nuda�ė kraujas. Ji galėjo paslysti, bet Donalas, neturėdamas kitos i�eities, �velniai niuktelėjo primadonai, pats smuko pro ertm�, ir įstatė �enkliuk� į spynos mechanizm�. Link cokolio artėjo tuzinas apkerėtųjų, o durys vėrėsi labai lėtai�

Velnias, velnias, velnias.

�ta�iau u�sidarė laiku. Artimiausiu metu pavojus negrėsė.

��Jie pra�ilau�

��Ne. Judinkitės. Mus apsaugos akmens sienos ir atstumas.

Nusikratyti kerais pavyks tiktai pasitraukus atokiau nuo �monių.

��Kur?

��Tiesiog leiskitės.

Gruoblėt� tunelį, nutįsusį laiptatakio apa�ioje, jie pasiekė ma�daug per dvi minutes.

��Ar �ia?.. Kur mes, detektyve? Katakombose?

��Vadinkite mane Donalu. Ir taip, mes katakombose.

Jie spar�iai, kone bėgte, �ingsniavo pirmyn. Donalas mielai būtų nudūm�s, bet primadona nesugebėtų i�laikyti tempo.

Garsas�

Leitenantas sustojo kaip įbestas.

��Kas atsitiko, de� Donalai?

Ka�kur i� priekio sklido prislopintas gausmas.

��Mums teks pasukti kitu keliu. Nedelsiant.

��O�

Klup�iojan�i�, pusiau ristele siūbuojan�i� daLivnov� jis traukė sau i� paskos, kol nėrė į de�ini�j� tunelio at�ak�. Tuomet moteris nusikratė vedlio ranka, bet tebesvirduliavo pavymui.

��Jūs ne�inote, kur eiti?

� �iuose po�emiuose nesilankau.

��Mė�las.

�odis visi�kai nepritiko primadonos lūpoms.

Miesto katakofnbos nesijungė į vientis� raizginį, bet atskiri jų tinklai i�plisdavo per daugelį mylių. Kartais jas susiedavo metro arba kanalizacijos sistema.

Tolumoje pasigirdo duslus bildesys.

��Ar galite judėti spar�iau?

��Vardan Hado�

��Galite?

��Taip.

Kai kurie i� vietinių sarkofagų atrodė tokie seni, kad viso labo priminė akmeninius kauburius. Kiti buvo i�kalti visai neseniai, vos prie� kelis de�imtme�ius. Bėgliai nesustodami pro juos pra�vilpė.

Ar jauti kaulus?

Donalas suvirpėjo.

��Fui.

��Kas yra?

��Nieko. Grei�iau.

Jie paspartino �ingsnį.

Ar bu�iuoji jos kaulus?

Nukurnėjus per erdvesn� ol�, Donal� persmelkė �iurpūs pojū�iai. S�monėje su�yb�iojo keistų vaizdų nuotrupos. Jį apėmė alkis, tarytum kiekvienai kūno l�stelei būtų magėj� ka�k� sugerti.

Ar jauti dainos skonį?

Laimei, gan veikiai sarkofagai liko u�nugaryje, ir nemalonūs jutimai i�blėso. Jie prisiartino prie u�darytų keraminių durų, ant kurių puikavosi delta formos �enklas su mu-pi-tau emblema. Municipalinio po�eminio transporto departamentas.

Donalui įspraudus �enklelį į ply�į, bemat sureagavo avarinis u�raktas. Atsilo��s jis tempė duris, kol �ios sucypė ir pakrutėjo.

��Jūs pirma.

��Ten tamsu.

� �inau. Eikite.

Primadona smuko per slenkstį, leitenantas �oko įkandin ir u�trenkė duris. Kai spyna spragtelėjo, veidus paglostė �velni spaudimo banga. Jiedu atsidūrė pneumetro sistemoje, aklinoje tamsoje.

��Stverkit mano deln�. Gerai� i�tieskit kit� rank� į �on�, kiek tik pajėgiate.

��Ai�ku.

��K� nors ap�iuopiate?

��Ne�

��Tuomet �ekit paskui mane.

Donalas nu�ingsniavo pirmas. Prie� paliesdamas tunelio sien�, į jokias kliūtis neįsirė�ė.

Gan ilgai, o gal tik de�imt minu�ių, jie ėjo pir�tais braukdami per akmeninį pavir�ių, kol galiausiai u�griebė elastingos med�iagos, turbūt gumos, lak�t�, kuris atstojo dulkes sulaikan�i� u�dang�.

Sienelėje leitenantas surado statmen� ply�į, praskyrė jo kra�tus. Vyzd�ius pakuteno u�uominos į �vies�, ir Donalas sumirksėjo.

��Mes saugūs��� murmtelėjo primadona.

��Galbūt. � Jis padėjo daLivnovai prasibrauti pro skyl�. � Bet stenkimės nepakliūti kitiems į akis. Aplinkui netrūksta MPTD darbininkų.

��O ap�avai�

��Veiks ir �ia,�� �iurk��iu balsu atsakė Donalas.

��K� gi mums daryti? Ar jie i�sikvėps?

��Ne, kol esate gyva. � Leitenantas suėmė j� u� pe�ių. � Pasikliaukit manimi. A� paie�kosiu kokios nuo�alios vietos, kur rasime telefon�. U�teks vieno skambu�io, ir i� Fortiniumo atskris federaliniai kerėtojai, kurie geba i�sklaidyti bet kokius burtus.

��Supratau�

��Jų sraigtasparnis pakils į or� per kelias minutes. Man tereikia�

��Telefono. Eime ten?

��Taip.

Tamsioje metro tunelio at�akoje jie į�iūrėjo platforminį ve�imėlį. Tiksliau sakant, pamanė Donalas, drezin�� na�lai�ių prieglaudoje vaikai taip vadindavo stalelį su ratukais.

Tansporteriui energij�, regis, tiekė bėgiai. Juo akivaizd�iai naudodavosi �monės i� techninio aptarnavimo; nelaimei, tolėliau, ap�viestame plote triūsė darbininkai. Leitenantas nenorėjo vogti drezinos, nebent taip pasielgti priverstų būtinybė.

Ve�imėliu strimgalviais bildant į tams�, galbūt tiesiai į artėjantį pneumetro vagon�, apsaugoti primadonos nepavyktų.

Moteris pir�tais suspaudė jo �ast� � demonstravo primatų reakcij� į pavojų, tarsi jauniklis, baug��iai prilimpantis prie suaugusiojo.

Staiga koridorių pervėrė serija pok�ėjimų, u�griaudėjo atgij�s kompresorius. Kurtinantį triuk�m� papildė keletas plerpian�ių pneumatinių gr��tų.

Donalas su primadona slinko dulkėtu keliu, laikydamiesi atokiau nuo auk�tos įtampos bėgio. Galop pasiekė i� de�inės i�kilusi� platform�: u�daryt� stotel�. Truputį toliau riogsojo ne�iojami pro�ektoriai ir masyvus kompresorius; darbininkai, matyt, tūnojo ka�kur tunelyje.

Ar girdi kaulus?

Kakofoni�kame griausme turbūt keistai susipynė garsai� Ne. Donalas i�vijo pa�alines mintis i� galvos. Veiklos jis turėjo iki kaklo.

U�sikor�s ant pilkos, apleistos platformos, padėjo u�lipti daLivnovai. Jiedu pasuko į trump� koridorių, ie�kodami technikų kontoros. Lyg i� niekur prie�ais i�dygo storapilvis vyri�kis dideliais ūsais.

O, Hade�

Leitenantas smogė delnais, įtėk�damas storulį į kiet�, keraminėmis plytelėmis apklijuot� sien�, tuomet suvarė alkūn� �emiau krūtinkaulio. Ūso�ius sudribo �iop�iodamas kaip į krant� i�mesta �uvis.

Dejuodamas liko tysoti ant �emės.

Donalas pasvarstė, ar nevertėtų jo suri�ti, ta�iau pasi�valg�s nerado jokių pagalbinių priemonių. Be to, negalėjo gai�ti laiko. Per�engė �mogų ir atidarė duris, Įėjo į kontor�. Ant sienos i�vydo tu��i� telefono lizd� � apvali ir juoda ertmė atrodė it pa�aipiai i�plėsta akis.

��Kodėl�

Primadonos balsas.

��Kas yra?

���jo nenu�udėte?�� virpantį pir�t� moteris nukreipė į drybsantį �mogų.

Jei tas �unsnukis atsigaivelės, mums galas.

Nors ir nepagrįsta įrodymais, nuojauta tvirtino, es� jei pargriaut� storulį u�valdys kerai, labai tikėtina, jog į trans� panirs ir tunelyje triūsian�ių remontininkų brigada. Tokiu atveju, jiedu pakliūtų į aklaviet�.

��Ar jis prie�as?

��N-ne�inau.

Ant sienos kabėjo mėlynais ir baltais dry�iais i�marginta metro diagrama, stal� dengė tokio paties dyd�io �emėlapis.

Ji nė neatsiminė mano vardo.

Koks skirtumas. Dabar svarbiausia i�siai�kinti, kur jie pateko ir kur galėtų nukeliauti.

Bet i� prad�ių priminsiu, kas a� toks.

Tu��ia stotelė priklausė apleistai Dvide�imt tre�iosios linijos at�akai.

Turbūt jau u�mir�o, kaip į mane kreiptis.

Donalas pir�tu atsekė sankirtas. Iki policijos �tabo � ma�iau nei dvi mylios, bet reikiama linkme nevedė nė vienas tunelis. Norint nusigauti į viet�, teks trys� ne keturis kartus persėsti.

Bet kiekviename u�grūstame vagone, ant kiekvienos sausakim�os platformos jų lauks minios �monių, galin�ių transformuotis į kraugeri�kus parazombius.

��Mė�las, mė�las, mė�las.

��Kas atsitiko, D-Donaldai?

Leitenantas nepakentė, kai jį vadindavo Donaldu.

��Nieko. � Diagramoje pasisekė į�iūrėti tinkam� mar�rut�. � Radau keli�.

Į porel� įsispoksojo ant grindų susmuk�s �mogus.

Tanatas griebtų.

Donalas spyrė jam į smilkinį.

��Sakėt, kad jis ne prie�as.

��Aha, bet��� leitenantas įbedė �vilgsnį į s�mon� praradusį, su protrūkiais �nopuojantį storulį, ��nenusteb�iau, jeigu kiti gali mus pamatyti jo akimis. � Apm�st�s pastarųjų minu�ių įvykius, nusprendė, kad neprasitarė, kurlink spruks. �emėlapyje ma�utė kaukolės ir Uroboro emblema pernelyg nei�siskyrė i� aplinkinių. Prie�ai nieko nesuuos, net jei ir geba perimti ūso�iaus jutimus� nebent jie valioja skaityti u�valdytos aukos mintis bei �ino, kokioje vietoje ji slankiojo.

��Judinkimės.

Dar po de�imties minu�ių, įsitais� ant drezinos, jie nurūko pietų kryptimi. Kai įveikė tunelio vingį, u��iebė prie�akines �viesas. Donalas iki galo nuspaudė droselio ranken�.

Vienu metu porelė nu�vilpė pro eilin� u�daryt� stotį. Keletas i� tenyk��ių darbininkų pakėlė galvas, bet sustabdyti pralekian�io ve�imėlio nespėjo.

Moteris priglaudė skruost� priėjo peties.

Cha.

�iek tiek anks�iau į �mogų, kuris rizikavo viskuo, kad j� apsaugotų, primadona �iūrėjo kaip į tu��i� viet�, bet dabar�

Ar jauti dainos skonį?

�inodamas, jog privalo susitelkti, jis skai�iavo apleistas stoteles, pro kurias drezina prava�iuodavo � pakeliui nematė nė gyvos dvasios, neskaitant baltos, dvide�imties pėdų ilgio gyvatės, susirangiusios ant vienos platformos.

Galų gale Donalas atjungė energijos tiekim�, ma�inti ve�imėlio greitį leido trin�iai. Prie�akyje subolavo pilk�vas, blausus, bet pama�u ry�kėjantis �viesos lopinys.

Jie sustojo.

Kai abu u�sirop�tė ant �varios, greta bėgių stūksan�ios platformos, netiesioginis jos ap�vietimas sustiprėjo. Ar �monės �ia nusileisdavo? I�ėjimų į pavir�ių nebuvo � anot �emėlapio, regėto techninio personalo kontoroje,�� bet galbūt palei stotel� kursuodavo krovininiai vagonai.

��Kur mes?

Donalas pamojo ranka. Ant sienos, vietoj stoties pavadinimo, �vilgėjo kaukolė, kuri� apsivijo Uroboras, į juost� pana�i, savo uodeg� ryjanti gyvatė.

��Miesto energijos valdyboje,�� atsakė. � Centriniame komplekse.

� �ia saugu?

��Tikiuosi. � Platformos gale jis pastebėjo �mogaus dyd�io duris su ma�esne emblemos versija. � Velni�kai rikiuosi.

Įveik� horizontali� �acht�, jiedu i�niro į po�eminį kompleks�. �vilgsniu neaprėpiam� tamsi� erdv� u�pildė eilės giganti�kų reaktorių.

Donalo kūn�, rodės, palytėjo milijonai pir�telių. Primadona sudejavo.

��Ana ten įrengti apsauginiai ekranai,�� suku�dėjo leitenantas. ��iūrėkit auk�tyn. Matot?�� jis parodė direktoriaus kabinet�, įrengt� kairiosios sienos vir�uje. Pir�to galiuku ore nubrai�ė juodo, gele�inio laiptatakio kontūrus.

��Gerai. � Moteris spustelėjo jo �ast�,

Bėgliai numynė tarpueiliu, pana�iu į platų keli�. Jie laikėsi kairės pusės, stengėsi nesitraukti nuo reaktorių pagrindų. Akiratyje nebuvo regėti nė gyvos�

Velnias.

Ma�daug u� dvide�imties jardų, de�iniojoje at�akoje, prie reaktoriaus aptaisos darbavosi vyri�kis duksliu kombinezonu. Bet �mogus nepakėlė galvos, ir Donalas su daLivnova veikiai prasmuko pro �alį.

��Jis mūsų nepamatė, � su�nab�dėjo primadona.

Leitenantas atsiliepė iki murmesio prislopusiu balsu, idant �io garsai nepasklistų erdvėje:

��Kerų poveikį grei�iausiai nuslopina apsauginiai rūbai.

Viltis, jog taip nutiks, tapo viena i� prie�as�ių, kodėl jis �ia vedėsi savo globotin�.

Porelė apėjo dar septynis reaktorius, bet kai iki laiptų beliko nedidelis atstumas, korį, pasileid� tekini, jie sukartų per kelet� sekund�ių* planas nuėjo Cerberiui ant uodegos. Keli� pastojo keturi vyrai pilkais kombinezonais.

��O� sveiki. A� esu leitenantas Riordanas. Privalau susitikti�

Ta�iau ketvertukas spiginosi apsiblaususiomis akimis. Donalas dirstelėjo į moterį. Nuostabus bly�kus jos veidas mirtinai i�balo.

Ar primadona atkreipė dėmesį, jog tie �monės nesudrebėjo j� i�vyd�? Tarytum jau būtų apkerė�

��Pasitraukit. � Leitenantas suktiniu spyriu smogė pirmam darbininkui į �launį, tokiu būdu suparaly�iuodamas jo koj� ir parversdamas ant �emės. Kum��iu por� kartų kirto antram, griebė daLivnovos rank�, nusitempė j� kiaurai grupel�, pakeliui pir�tais bedė dar vienam į akis. Po sekundės visi keturi liko u�nugaryje.

��Grei�iau�

Jiedu padidino temp�, ta�iau prie�ais i�dygo dar gausesnis, septynių ar a�tuonių vyrų būrys. Donalas sustojo, pa�velgė atgal, kur jau spietėsi pastiprinimas, trūktelėjo primadon� į �onin� tarpueilio at�ak�, taip energingai, kad vos nei�narino rankos�

O, ne.

�ir suakmenėjo pamat�s eilin�, gyv� u�tvar�.

��Atleiskit.

I� aklavietės pasprukti nepavyks.

Donalo mar�kiniai permirko prakaitu. Jis skuodė kiek įkabindamas, o primadona� jos kojos sruvo krauju, suknelė sudrisko, vis dėlto veidas ir kūnas priklausė nuostabiausiai esybei visatoje. Ach, kokia ji gra�i.

��Gelbėkit mane, D-d� Meld�iu. Gelbėkit.

Leitenantas nurijo seiles, i� dėklo i�griebė �Magnus��. Pakėlė ginkl�, nusitaikė, paspaudė gaiduk�. Driokstelėjus �ūviui, moteris sucypė.

Vienas vyras nukrito.

Nekalta auka�

Ta�iau apkerėti darbininkai be jokių dvejonių artinosi prie bėglių, slinko i� abiejų tarpueilio pusių. Donalas nukreipė akis vir�un. Jei būtų vienas, gal u�sikabarotų reaktoriaus �onu� bet su primadona? Nieku gyvu.

Tanatas griebtų.

Jis i��ovė į grupel�, mitriai apsisuko ir dviem �ūviais patiesė por� individų i� kito būrio.

Abi komandos sulaukė pastiprinimo � vyrų, dėvin�ių energetikų kombinezonus, rankose laikan�ių masyvius �autuvus. Jiedu nebeturėjo jokios galimybės i�sigelbėti.

Donalas nuleido �Magnus��.

��Gelbėkit�

Ar jauti dainos skoni?

���mane.

Pistoleto apkaboje beliko �e�i �oviniai. Prie�ininkų gretas sudarė daugiau nei dvide�imt darbininkų; pusė i� jų gniau�ė galingas �audykles, kurioms supok�ėjus jis paplūstų kraujo fontanais. Viskas baigta.

Vyrai artėjo.

��Meld�iu�

Leitenantui magėjo paklausti, ar primadona pamena jo vard�. Keista, jog tokia apgailėtina mintis �ovė prie� mirtį � juk netrukus asmeninė visata u�ges, i�sitrins lyg �od�iai grifelinėje lentelėje, kuria jis naudodavosi na�lai�ių prieglaudoje.

Donalas prisiminė, kaip sesuo Merė-Ana Stiks jam į galv� kalė matematikos taisykles, kaip aptvarstė �aizd�, kai trys vyresni berniukai�

Kojas velkantys darbininkai sustojo.

Kas �ia vyksta?

Viena grupė ma�umėl� prasiskyrė leisdama į priekį �engti lieknam vyrui �ila, smailia barzdele. Donal� apėmė negera nuojauta, jog tokios įvykių eigos jam ir derėjo tikėtis. Akiratyje pasirodė Melfaksas Kortindas, komplekso direktorius.

Tamsios, �ioruojan�ios Kortindo akys spinduliavo anaiptol ne bereik�mį �vilgsnį.

��O, leitenante. Malonu maty� atsargiau.

Donalui kilstelėjus rank�, laikan�i� �Magnus��, apkerėti vyrai nukreipė �autuvus į primadon�. I� abiejų pusių stypsantys �auliai būtų apsimain� kulkomis ir, geriausiu atveju, vieni kitiems suvarp� kojas, ta�iau burtais paveiktiems �monėms jų pa�ių saugumas nerūpėjo.

Darbininkai atliko marione�ių-kamikadzių vaidmenį.

Leitenantas nuleido ginkl�, atgniau�ė pir�tus. Nukrit�s pistoletas su�vangėjo į grindinio plok�t�.

��Ar a� �ia atėjau laisva valia?�� jis neketino pateikti klausimo balsu.

��Mūsų motyvai įkūnija am�in�j� paslaptį, ar ne?�� Melfaksas Kortindas kalbėjo mandagiu tonu, visi�kai be jokios įtampos.

��Atsiknisk.

��Ach, susimildamas. � I� apsiausto ki�enės direktorius i�traukė blizgantį, senovinį pistolet�. Dvi tamsios patrumpintų vamzd�ių �iotys atrodė piktd�iugi�kai grėsmingos. � Kur jūsų manieros?

Kortindas atsuko ginkl� į primadon�.

��Metas mirti, mieloji.

Ar jauti dain�?

��Ne.

�tai ir lemiama akimirka.

Ar lieti kaulus?

Ap�avėtų darbininkų rankose �autuvai nė nevirptelėjo* Vis dėlto Donal� sukaustė ne jie. Vardan Mirties, baimė �ia niekuo dėta.

Bet akimirka i�ties buvo lemiama.

��G� gelbėkit�

��Jis negali.

Būtent dabar leitenantas turėjo griebtis veiksmų.

Ar jauti�

Pistoletas u�griaudėjo; vamzd�ius nutvieskė stroncio raudonis.

I� baltutėlio moters kaklo i�ti�ko purpuriniai la�ai. Arteriniam kraujui plūstant �iurk�lėmis, primadona pasisuko ant kulno, susmuko ant akmeninio grindinio.

Ir i�leido paskutinį kvap�.

�kaulų skonį?

Per vėlu.

Dar prie� sekund�

Antras �ūvis, raudonos liepsnos, duslus pok�telėjimas, tre�ioji akis, praplė�ta daLivnovos kaktoje�

�Donalas galėjo j� i�gelbėti, ta�iau pavėlavo. Nuo to momento, kuomet leitenantas privalėjo u�stoti globotin�, jį skyrė visas gyvenimas ir visata.

��Ne!

�ir tamsus klanas kraujo, tekan�io i� prakiurdytos kaukolės.

Pagaliau Donalas atsikratė s�stingio.

Jis puolė Melfaks� Kortind�, tas ėmė mitriai �ok�ioti demonstruodamas bagua judesius, bet �į kovos men� buvo įsisavin�s ne vien direktorius. Leitenantas nuspėjo, kokiame ta�ke direktorius atsidurs, delnu i�mu�ė senovinį pistolet�, pir�tais dūrė prie�ininkui į akis, alkūne rė�ė �unsnukiui į gerkl�, keliu kirto �emiau �onkaulių ir sėkmingai pataikė į blu�nį.

Donalas ranka apsivijo Kortindo kakl�, u�baigdamas sukam�jį judesį prilipo priėjo nugaros tarytum įsimylėjėlis ir nutrenkė direktorių ant grindinio.

Apkerėti vyrai stūksojo suakmenėj�.

Ar jauti�

Prie�as sudribo, ta�iau nenusigalavo. Pavojus tebegrėsė. Donalas auk�tai i�kėlė koj�.

�dain�?

Ir j� nuleido ant Melfakso Kortindo.

Su trenksmu.

Ap�avais paveikti �monės sudribo ant �emės, paniro į stebuklin� kom�. Gyvybių neprarado.

Lavonais virto tiktai komplekso direktorius ir primadona.

Kuri vylėsi, kad j� i�gelbėsiu.

At�agaria ranka, ne taip seniai spaudusia ginkl�, Donalas nuo veido nusi�luostė kar�t� skystį. Galbūt prakait�, o gal krauj�.

Kad j� i�gelbėsiu. Nors nė neįstengė�

O, taip, �ia kraujas. Pasruv�s i� ka�kokios �aizdos.

Toji kalė nė nepajėgė atsiminti mano vardo.

Bet ji tokia gra�i, netgi dabar, i�sikėtojusi, pla�iai atmerktomis akimis �velgdama į am�inyb�; bly�ki� od� nusėjo raudoni purslai, plonytė suknelė permirko kar�tais, blizgan�iais gyvybės syvais. Aplinkui dunksantys reaktoriai, regis, �vytėjo juoda tamsa ir nebyliai kaukė.

Ar girdi kaulus?

Donalas labai lėtai paėmė �Magnus��, gr��ino jį į dėkl�, nenuleisdamas �vilgsnio nuo primadonos. Nuostabiosios primadonos. Pritūpė greta tobulo jos pavidalo.

Kokia �avi.

Paki�o rankas po lavonu.

Tobulybė.

įsitempė.

Ar jauti�

Atsispyrė nuo �emės ir i�sitiesė glėbyje laikydamas glebų moters kūn�. �engtelėjo pirmyn, paskui dar kartelį, galop pajudėjo spar�iau � Donalas su įstabiausia tobulybe visatoje ruo�ėsi pasi�alinti i� po�eminio komplekso ir niekada į jį nebegrį�ti.

�dainos skonį?

Leitenantas pasinaudojo liftu, kuriuo į pavir�ių i�trūko an� sykį. Plieniniam diskui kylant auk�tyn, jis i�did�iai spaudė daLivnov�, nukorusi� vien� rank�.

Platform� ūmai nutvilkė virpesiai, ir ji sustingo po kupolu. Skliauto vir�ų perrė�ė ply�ys, juodo metalo �onai susilankstė, ir Donalas nu�engė į u�dar� kiemelį.

Gele�inės durys, įmontuotos vidinėje sienoje, buvo pusiau praviros. Salia jų tysojo tu sargybiniai. Kerų poveikiui i�sivadėjus, tuodu paniro į toki� gili� kom� � kaip ir po�emyje lik� kolegos,�� kad juos i�gelbėti galėjo tik stebukladarių intervencija.

Bet tai jau ne Donalo reikalas.

Tobulybė.

Jis per�engė kniūbantį �mogų, i�ne�ė primadon� į erdvesnį kiem�, kur stovėjo trys juodi automobiliai i�kiliais galiniais sparnais.

Kiekvieno dureles puo�ė kaukolės ir Uroboro bareljefai. Akiratyje niekas nekrutėjo.

Kone atsitūp�s leitenantas į save patraukė artimiausios ma�inos dureles. Jos spragtelėjo ir atsidarė.

Gerai.

Savo tobul�j� primadon� jis perkėlė prie u�pakalinės automobilio dalies, pusiau sėdomis pasuko rankenėl� � atsargiai, nei�mesk jos,�� at�lijo nuo pakylan�io dang�io. Galop rūpestingai, su �velnia �ypsena veide, į baga�in� įrideno pasaki�k� kūn�.

Ir u�trenkė dangtį.

Donalas nubraukė į sargin�, kur rado dar por� sudribusių vyrų. Nuo kabliukų nuėmė tris automobilių raktelius. Tuomet �emyn nulenkė �alvarines svirtis, atidaran�ias i�orinius vartus.

Grį��s atgal įsitaisė salone ir i�bandė raktus. Spynelėje pasukus antr�, variklis atgijo. Mil�ini�ki plieniniai vartai jau vėrėsi, kai leitenantas i�lipo laukan ir nereikalingus raktelius i�metė į kanalizacijos vamzdį. Nuo klampių, tamsoje liulan�ių srutų atsklido du tek�telėjimai.

Jis vėl sėdo į vairuotojo viet�, pastūmė svirtį su reljefiniu kaukolės bumbulu įjungdamas pirm� pavar�, pro atsidaran�ius giganti�kus vartus i�suko automobilį į tu��i� gatv�, nutįsusi� tarp apleistų pastatų, kurie į �mogų dėbsojo juodomis akimis.

Auk�tybėse sodriu purpuru pulsavo dangus.

Prisireikė dviejų valandų, kol pavyko nutolti nuo centrinių Tristopolio rajonų. Jis stengėsi va�iuoti siauromis gatvelėmis ir aplinkkeliais, atokiau nuo pagrindinių arterijų, nevir�yti leistino grei�io, vengti duobelių�

Kokia gra�uolė.

�sutelkti dėmesį į vairavim�, nors mintys vis baudėsi nuklysti link nepriekai�tingų linijų kūno. �irdyje kirbėjo noras sustoti ir pasinerti į stingdantį trans�. O taip, jis būtinai sustabdys ma�in�, i�lip�s at�aus baga�in�, palies savo stebukl�� bet ne dabar. Vėliau.

Gra�uolė.

Kuri priklausė jam. �tai kas svarbiausia, ar ne?

U� miesto ribų leitenantas pasuko automobilį į Juodosios Gele�ies mi�k�, kuriame retai kas apsilankydavo ir beveik niekas negyveno. Matyt, todėl na�lai�ių prieglaudos vald�ia nesiekė pasipelnyti parduodama koted��. O gal tuo, kad namelis atitektų Donalui, pasirūpino sesuo Merė-Ana Stiks.

Nors tėvai pasimirė, kai jam tebuvo savaitė, senelis, at�iaurus vieni�ius, i�gyveno dar trylika metų. Auginti anūko nė kiek netro�ko, bet jį pripa�ino. D�ekas Riordanas su pasauliu atsisveikino, likus metams iki vaikai�io �i�leistuvių� � kuomet keturiolikmetį paauglį i�spyrė i� prieglaudos,�� o Donalas paveldėjo koted�� bei �iokias tokias santaupas, kurios leido prat�sti mokslus ir ruo�tis stoti į karo akademij�.

Kiek jis �inojo, nė vienas i� departamente dirban�ių kolegų nenutuokė apie �i� u�uovėj�. Pats niekuomet apie j� nepasakojo, retai �ia u�sukdavo ir, be abejo, nieko nebuvo atsive��s.

Iki �iol.

Pailgas automobilis burzgė tamsėjan�iais keliais, aplinkinį vaizd� darkė nakties fone juoduojantys, keistų formų �e�ėliais virt� med�iai. Donalas gan ilgai vairavo i�vij�s i� galvos bet kokias s�moningas mintis, nugrimzd�s į nuostabias svajas. Ak, mano primadona.Galiausiai grį��s į tikrov� pamatė, kad ma�ina įriedėjo į I�plitusį slėnį.

Jiedu � jis ir negyva moteris � dardėjo Juodosios Gele�ies tankmėje. Kas nors turbūt jau aptiko joval�, palikt� Centriniame komplekse. Nusikaltimų vietas tiriantys prana�autojai, ko gero, jau triūsė atsiraitoj� rankoves.

Prie� kelet� valandų Donalas dar galėjo nusispjauti į savo u�ma�ias ir grį�ti į policijos �tab�, bet tik ne dabar.

Viskas gerai, brangioji.

Kai prie�ais atsivėrė tiesus takas, apie jokias kitas alternatyvas jis nebegalvojo. Na, ir puiku.

Automobilis turėjo did�iulį kuro bak�, o degalų, regis, būtų u�tek� visai am�inybei. Pagaliau atėjo vidurnaktis, sprend�iant i� kaukolinio laikrod�io su �launikaulio ir stipinkaulio formos rodyklėmis.

Jis tebemygo akceleratoriaus pedal�.

Tamsoje sklandė �iurpus kauksmas ir �mė�avo vos į�iūrimi �e�ėliai gintarinėmis akimis. I� siauro vie�kelio Donalas i�suko į Tartaro tak� ir suma�ino greitį. Į akis tarytum pribyrėjo �vyro.

Prie� ketvirt� ryto, nusigav�s į pa�įstamas apylinkes, leitenantas įvairavo automobilį į proskyn� ir jį sustabdė.

Pasėdėjo lūkuriuodamas.

Po pauzės i�jungė variklį.

Kurį laik� Donalas skendėjo transe, galų gale atsipeikėjo. Giliai įkvėpė, prisivertė pajudėti, atidar�s dureles nuleido koj� į tamsų purv�. Dangus panė�ėjo į vientis� purpurin� skraist�. �laito apa�ioje jis matė e�er�, i�siplėtusi�, niekada nenu�vintan�i� dėm�. Telkinys neturėjo pavadinimo, o vanduo visuomet buvo juodas ir tykus. Bent jau tais kartais, kai leitenantas �ia apsilankydavo.

Jis prisiartino prie stambaus, sidabri�ko, ant kauburio i�kilusio med�io. I� ki�enės i�traukė rakt�, kurį įki�o į skylut� �ievėje. Po dvejonės akimirkos pasigirdo trek�telėjimas.

�laito mul�ias nuslydo atidengdamas plieninius koted�o langus ir rai�ytas juodmed�io duris.

Senelio D�eko palikimas.

Donalas atvėrė laukujės duris, �rį�o prie automobilio, i� baga�inės i�griebė brangi�j� primadon�. �velniai perne�ė moterį į namelį,^ namelį, ir paguldė kūn� ant pailgo pietų stalo.

Tuomet paspaudė titnaginius dviejų �ibalinių lempų jungiklius. Gelsvos liepsnelės virptelėjo ir sumirguliavo, bet galiausiai pary�kėjo.

Tobulas�

Ne. I� prad�ių reikia u�siimti darbais.

Prisivert�s nukreipti akis nuo tobulybės, tysan�ios ant stalo, leitenantas pasidairė kokio sunkaus objekto. Sykiu stengėsi vengti sijų, kyban�ių po �emomis lubomis.

Jis sustojo, kai pamatė sen� akmenin� kaukol� i� Zurinamo, ka�kokį totem�, kurį dievino apgailėtinas senis D�ekas, niekada neu�suk�s į prieglaud� pasimatyti su vaikai�iu, nė neketin�s jo i�traukti i� nelemto kalėjimo�

Dabar tai neturėjo jokios reik�mės.

Gra�uolė.

Delne gniau�damas kaukol�, Donalas �laitu nusileido iki automobilio. U�trenkė baga�inės dangtį, sėdo į vairuotojo viet�, ant kelių pasidėj�s akmenin� galv� įjungė pirm� pavar�. Apva�iavo drūt�, �emės pavir�iuje ky�an�i� med�io �aknį, nuspaudė stabdį, bet variklį paliko veikiantį.

Apa�ioje regėjo bevardį e�er�, kaip visada, tir�t� ir tamsų.

Jis smuko laukan, kaukole primygo akceleratorių, atleido sankab� ir �oko atokiau nuo kėbulo.

Ma�ina nubildėjo lūkuriuojan�io e�ero kryptimi.

Ji kur nors u�strigs.

Sekundei Donalas įtikėjo, kad jam nepasiseks, bet netrukus automobilis nu�iuo�ė nuo auk�to kranto ir pūk�telėjo į e�er�. Iki stogo paniro į juod�, klampų vandenį, gan veikiai prasmego gelmėse.

Vir� stogo nuvilnijo viena i�riesta, pasitenkinimo vypsnį primenanti bangelė. Vos tik ji i�nyko, vir� telkinio ir mi�ke įsivyravo įprasta tamsa.

�iek tiek paspoksoj�s į e�er� leitenantas nu�ingsniavo atgal link koted�o. Pas savo svajų objekt�.

Kitas tris dienas ir naktis Donalas prakti�kai nemiegojo. Protarpiais, kai vis dėlto prinūsdavo, keistuose sapnuose i�vysdavo primadon�, jam dainuojan�i� arijas, stovin�i� ant neįtikėtinai balto smėlio, greta gyvsidabrio jūros, i�nirusios i� negyvo menininko, D�emikso Holandsono, kurio kaul� teko liesti energijos valdybos komplekse, atsiminimų.

Bet nūnai jam draugij� palaikė primadona vaiskia, spinduliuojan�iai balta oda, i�sitiesusi ant pailgo stalo, po �emomis lubomis.

Gra�uolė.

Donalas apiplovė �aizdas, virtuvėje susirad�s mentel� nuo tobulo kūno nugrem�ė kraujo kre�ulius, nudrėskė kruvinus suknelės lopinius � o, Tanate, kokia tobulybė, � tada palaikus įvyniojo į balt� paklod�.

Paskui prisitraukė ir atlo�u į stal� atsuko vienintelį koted�e esantį fotelį, atsiklaupė ant jo, sunėrė dilbius vir� atkaltės. M�sliai įsispitrijo į d�iūstantį, tobul� tro�kimų objekt�.

Neilgai trukus ji bus paruo�ta skrodimui.

Ar girdi kaulus?

Kartkartėmis apm�stymus tekdavo nutraukti. Norint atsidėti nuostabiam, tamsiam procesui reikėjo, jog primadonai � ir pa�iam Donalui, �inoma,�� niekas netrukdytų. Taigi jis prisivertė nusiūbuoti į virtuv�; i� skardinės gerdamas �alt� sriub� panar�ė sen� instrumentų dė�� ir įrankių skryni�.

Tokioje girioje senelis D�ekas turėjo būti pasireng�s bet kokiems pavojams. Donalas surado trylika gele�inių sargybinių: laibų, svarių, ma�daug dilbio ilgio objektų, u�sibaigian�ių grublėtais smaigais, kuriuos galima nesunkiai įgrūsti į �em�.

Įranga, apsauganti nuo myriovilkių rujų, atstumdavo ir kitus gyvus, u� augmenij� sudėtingesnius organizmus.

Donalas i�vilko sunkius sargybinius laukan. Smailes nesunkiai įspraudė į kiet� dirv� � pasvir�s vir� kiekvienos stumtelėdavo j� giliau. U�truko valand� (bent taip atrodė: laiko tėkmė �ia sruvo keistokai), kol visas sustatė �iedu, supan�iu koted��.

Kai į �em� įsiskverbė paskutinis smaigas, namelį apgaubė didingas, raibuliuojantis, nuo įsibrovėlių sergėjantis pusrutulis.

K� gi, dabar jie saugūs.

Leitenantas grį�o vidun pam�styti apie primadon�.

Donalas ilgai skendėjo kerin�iose godose. Pagaliau atsipeikėj�s suvokė, jog klūpo ant fotelio. Kai pabandė atsistoti, sustingusias sausgysles pervėrė diegliai.

Jis ranka apsi�luostė veid�, u��iuopė seniai neskustos barzdos �erius. Nukėblino į vonios kambarį, nors �ingsniai kėlė agoni�k� skausm�.

Nusilengvin�s i� �iaupo atsigėrė sūroko vandens ir perėjo į virtuv�. Sopuliai tebedegino kojas, bet, laimei, nebe taip ar�iai. Donalas atsidarė dar vien� sriubos skardin�, nurijo tris gurk�nius, padėjo j� ant spintelės.

�inojo prival�s atlikti ka�koki� svarbi� u�duotį.

Koki�?

Įrankių dė�ė.

Leitenantas i�jos i�krap�tė surūdijusį dalgį, kuriuo senelis D�ekas pjaudavo auk�tas, ilgas �oles. Su�vejoj�s gal�stuvo akmenėlį, ant �io nuvarvino septynis drugių aliejaus la�elius ir u�siėmė ilgu, kruop��iu darbui � įniko �veisti ir pustyti a�menis.

Gana greitai jos kūnas sumink�tės.

Gra�uolė. Tokia�

Tiktai tada jis pradės skrodim�, pasitelks visus savo įgūd�ius, idant vien� po kito nublizgintų brangiuosius kaulus.

Donalas akmenėliu pustė dalgį, kol nebepajėgė i�tverti tobulybės, gulin�ios kitame kambaryje, traukos.

Grį��s į svetain� vėl atsiklaupė ant fotelio, m�sting� �vilgsnį įbedė į negyv�, tobul�, ant stalo i�sitiesusi� primadon�.

Tokia tobula�

Jis klūpėjo susting�s, u�valdytas pasigėrėjimo, kai netikėtai nugriaudėjo driokstelėjimas, ir laukujės durys virto �ipuliais, o langai i�sprogo į kambarių pus�.

Ne�

Į koted�� įsiver�ė tamsiai apsireng�, antikerų sluoksniu apsi�arvav� kareiviai. Vieni pritūpė, kiti nusirideno ir pa�oko, į Donal� atstatydami ginklus.

Jūs negalit�

Leitenanto pir�tai nuslydo link perpetės dėklo.

�jos atimti!

Suspaudė �Magnuso� buo��, pabandė i�krap�tyti pistolet�.

Staiga pro tarpdurį, trai�kydama medines suniokotų durų nuoplai�as, į�engė moteris pilk�va eilute. Ji pakėlė masyvų strėlinį ginkl�, nusitaikė Donalui į �irdį.

Pasaulis apmirė.

��Per vėlu.

Atėjūne i��ovė.

Palei akis pra�vilpė lubos, ir jis suakmenėj�s, paraly�iuotas, vos prakvėpuodamas plojosi ant grindų. Akira�io pakra��iuose ėmė sūkuriuoti tamsos verpetai.

��Kaip?..�� lie�uvis vos krutėjo. � Sargybiniai�

��Nusprend�s juos susmaigstyti, padarei klaid�.

Moteris palinko vir� leitenanto, pir�tinėta ranka atmetė �viesių, bema� baltų plaukų sruog�. Donalas sudrebino lūpas, norėdamas pateikti dar vien� klausim�, bet i� gerklės tei�sprūdo �vok�timas.

��Tavo apsauga��� ji �yptelėjo,�� �nubaido tik gyvas būtybes.

Donalas nukreipė akis į kareivius.

��O, jie gyvi. � Nepa�įstamoji smiliumi pabarbeno jam į kakt�.

��Tu neatsi�velgei į mane.

Tamsa i�plito.

���paimkit primadon� ir��� ausis pasiekė įsibrovėlių balsai.

�urmuliai pama�u slopo.

Ne. Ji mano.

Atrodė, kad sutir�tėjo netgi oras. T�si� mas� sunkiai sekėsi įtraukti į plau�ius.

Ar girdi�

Tyla.

�e�ėlis apglėbė ir sugniau�ė pasaulį nelyginant kum�tis.

Chaoti�kus sapnus lydėjo klejonės, per kurias skausmo rai�omas Donalas � arba ma�ne beprotė esybė, kadaise buvusi Donalu � bla�kėsi lovoje, mėgino i�sivaduoti i� pan�ių, visa gerkle kaukė. Galų gale apalpo, nugrimzdo į komos tams�.

Vėliau, prasidėjus naujam kankynių ciklui, svilinan�ios liepsnos vėl apėmė kiekvien� nerv� ir pakurstė agonij�.

Seselės statmenomis akių lėliukėmis pri�iūrėjo jį i�tisas devynias dienas ir naktis; jų oda sumirgėdavo violetiniais atspalviais, kai besiraitantis kūnas atmesdavo refrakcin� stebuklinio lauko energij�. Pastarosios poveikiams globėjos � nakties seserys subtilių formų iltimis ir eleganti�komis galūnėmis, kurios liudijo, kad jos i� dalies priklauso ka�ių �eimai,�� buvo atsparios.

Moterys nenuleido akių nuo Donalo, rūpinosi juo kaip galėdamos.

De�imt�j� naktį ka�kas sprogo leitenanto s�monėje� jis u�kriokė, sudribo ant gulto ir kietai u�migo. Vir�uje, nuo de�imties pėdų ilgio ekrano sklindantis terapinis spinduliavimas su�vilgo ry�kiau ir ėmė blėsti. Sodriai violetinis stebuklinis laukas i�bly�ko iki �viesaus mėlio, pakvipo ozonu bei alyvomis.

Dvi nakties seserys susi�valgė; blausėjant �viesai, vertikalūs jų vyzd�iai suapvalėjo.

��Jis pasveiks, tiesa?

��Taip. Sese Felicija, tu �auniai padirbėjai.

��Dėkui. Komandorei paskambinti man, ar pati?..

��Su ja susisiekti leisiu tau.

Jaunesnė nakties sesuo, vardu Felicija, nulingavo centriniu į �e�ėlius panirusio izoliatoriaus tarpueiliu. Jau buvo naktis, ir patalpa skendėjo tamsoje. �i� prasklaidė tik safyrinis spingsėjimas: melsvu �ioravimu atsidavė apkerėta auka, kuri� į paraly�iuojan�ius sp�stus nutrenkė mirties drugio įkandimas.

Visi kiti miegantys pavidalai tepriminė antklodėmis u�dengtus kupstus, vir� kiekvienos pagalvės pleveno po miniatiūrin� monitorių fėj�, pasirengusi� skais�iai nu�visti, jei gyvybinių �enklų parodymai nukris �emiau parametrų, kuriuos nustatė nakties seserys.

Seselių punkte Felicija pakėlė telefono ragelį. Ilgu, įtraukiamu nagu pasuko disk� surinkdama de�imties įsimintų skai�ių kombinacij�. Pasiklausė pypsėjimo. Nors buvo vidurnaktis, kitame laido gale ka�kas nedelsdamas atsiliepė.

��Alio?

� �ia komandore Lora Styl?

��Taip.

��Norėjote, kad jus perspėtų, kuomet pakis paciento, leitenanto Riordano, būklė?

��Kas atsitiko?

��Jam pagerėjo. Nors, i�vengus mirties per pirm�sias tris dienas, egzistavo didelė tikimybė�

��Jis gyvensi

��Taip, grei�

Suū�ė pratisas signalas.

Sesuo Felicija atplė�ė ragelį nuo ausies ir prie� jį pakabindama plė�rūni�kai urgztelėjo:

��Galite nedėkoti.

Septyniolikt�j� dien� � Donalui jau sugebant i�būdrauti po valand�, atsipeikėti tris sykius per par�, � sesuo Felicija jį perkėlė i� lovos į ve�imėlį, kurio karkas� sudarė septynios persipynusios heptagramos.

��Kad sektųsi,�� sumurmėjo ji, kai leitenanto pir�tas nuslinko mink�tu metalu. � Ir padėtų gyti.

��Kur��� krenk�damas prakalbo Donalas � Kur� mes?..

� Į rekonstrukcijos seans�. � Seselė privertė ve�imėlį pajudėti i� vietos. � Netikėkite viskuo, kas kalbama apie mistinius terapeutus.

Ji paleido rankenas ir pro atviras dvigubas duris nu�ingsniavo į tiesų, kry�kelių piln� koridorių. Krėslas su ratukais dardėjo pavymui, ne�damas skausmo nukamuot� Donalo kūn�.

��Kas apie juos� kalbama?

��Na��� sesuo Felicija metė �vilgsnį per petį, � jie, atseit, yra �iaurūs sadistai, kuriems jūsų kankynės suteikia pasitenkinim�.

Jiedu traukė pirmyn, kol priartėjo prie delno formos �enklo, pakibusio ore, penkių koridorių sankirtoje.

��Rekonstrukcijos centras,�� garsiai paskelbė seselė.

Plevenan�ios rankos pir�tas pakrypo kairėn.

� �ia viskas juda. � Sesuo Felicija palingavo galva ir �engė nurodyta linkme. � Keliaujam.

Ve�imėlis nutrinksėjo i� paskos.

��Te� terapeutai��� Donalas vos įstengė pra�nekėti, bet jautė turįs paklausti. � Argi jie pacientų� nekankina?

��O taip, jus būtinai nukankins. � Ji sulėtino �ingsnį prie�ais juodas, matines duris, pa�ymėtas raidėmis RC. � Bet tuo nesimėgaus.

Staiga seselė nusi�ypsojo parodydama baltas, lyg adatos smailias iltis.

��Juokauju.

Durys savaime atsidarė, o sesuo Felicija, pasitraukusi į �on�, leido ve�imėliui įva�iuoti į Rekonstrukcijos centr�.

Kai porelei u� nugaros u�sivėrė durys, jų ausis pasiekė �velnus moteri�kas krizenimas.

� �tai ir paskutinė mūsų auk� pacientas. � Dvilytis asmuo balta palaidine ir tokios pa�ios spalvos kelnėmis turėjo pla�ius pe�ius bei de�imties colių iigio pir�tus. Pailgo veido bruo�us i�kreipė �ypsena. � Nesijaudinkit, mes taip pok�taujame.

��Tanatas rautų. � Donalas nebuvo tam nusiteik�s.

��K� gi, a� esu Janas, ir mes pirmiausiai privalėsime atstatyti esmines jūsų m�stysenos bei judesių struktūras. Tikiuosi, man padėsite?

��Na, jei taip sak�

I� Rekonstrukcijos centro kampo atsklido gargaliavimas. Donal� sutrikdė keistos geometrinės neai�ku, kokias funkcijas atliekan�io aparato formos, bet staiga jis i�vydo įrangoje įkalint� pacient�.

Per �mogaus kūn� vilnijo klaikios deformacijos. De�inioji jo ranka ūmai i�augo iki kokių keturių pėdų ilgio, ir skausmo apimtas nelaimėlis sudejavo.

Visas pavidalas netikėtai i�sipūtė iki de�imties dvylikos pėdų skersmens, tapo pana�us į ameb�, bet po sekundės susitraukė iki įprastos �mogi�kos formos. Ligonis �iauk�odamas susirietė ant ku�etės. Kitas dvilytis terapeutas paki�o kartono dė�� po jo burna.

� �ia Endis. � Janas g�sdinan�iai ilgu pir�tu dūrė paciento pusėn. � Ir terapeutas Aliksis.

��Labai gerai,�� murmėjo Aliksis vemian�iam vyri�kiui, End�iui.

��Mėginate jį sudraskyti?�� Donal� u�valdė noras pa�okti i� ve�imėlio ir i�sine�dinti, bet, bandant pakrutinti raumenis, �iuos pervėrė a�trus skausmas. � Jūs gi �udote varg��.

��Ne. Atsipalaiduokit. � Mink�tomis pir�tų pagalvėlėmis Janas perbraukė leitenantui per skruost�. � Endis apkrėstas sekinimo lauku. Mes jį mokome suvaldyti savo kūn�.

��O��� Donalo vokai virptelėjo.

Paciento rankos vėl virto balionais, de�inioji i�purto labiau nei kairioji, veidas ėmė nenumaldomai plėstis.

��Matot, kas nulemia augim�? � Janas pamojo ranka, ir Donalo krėslas su ratukais nubar�kėjo prie End�io gulto. � �tai, kaip jūsų nervų sistema regi pasaulį. Turiu omenyje lytėjimo i�rai�k�. Rankos ir veidas jautriau reaguoja į�

Pūstis įniko visas paciento kūnas, tarsi panūd�s okupuoti kiekvien� patalpos lopinėlį, ta�iau Aliksis u�riko:

��NE! Tvardykitės!

��Negaliu�

��Tu�tuojau.

Verk�lenantis Endis privertė kūn� subliūk�ti iki normalių apim�ių. Tuomet pa�nairavo į Donal� ir vyptelėjo nepaisydamas a�arų, tekan�ių abipus lūpų.

��Kai kurie �monės daug sumokėtų u� galimyb� i�vysti tokį vaizd�.

��A� paklo�iau velni�kai didel� sum�, jei tik ji padėtų i� �ia i�trūkti.

��O, ne��� End�io krūtin� ir veid� sudarkė kan�ios raibuliai,�� nejuokinkit man�s.

Leitenanto ve�imėlis nuriedėjo �alin. Atėjo metas jo terapijai.

Jausdamas, kaip raumenis varsto sopuliai, turbūt bylojantys apie sėkming� gijimo proces� � fizinis skausmas keistai sumi�o su pasitenkinimu,�� jis sėdėjo �alia lovos, ant kietos medinės kėdės, kai i�girdo balsus, atsklidusius nuo seselių punkto.

���komandore? Vargu ar jis tam pasireng�s,

��Jį aplankysiu a� viena. Ir kalbėsiu tyliai.

��Norite pasakyti��� prie� t�sdama sesuo Felicija, kurios ton� leitenantas atpa�ino, su�nyp�tė, ��jūs abi? �

Po akimirkos:

��Labai į�valgu, sesute. Kaip matau, leitenantas Riordanas atsidūrė gerose rankose.

��Cha. Eime.

Pla�iu, lovas skirian�iu tarpueiliu atsiūbavo nakties sesuo primerkusi katės akis, prie galvos prispaudusi ausis; u�uot krit� �emyn, jos plaukai pleveno horizontalioje padėtyje. Pavymui braukė bly�kiaodė, strėliniu ginklu Donal� pa�ovusi moteris, kuri �iandien� dėvėjo melsv� kostiumėlį ir mūvėjo tamsiai mėlynas pir�tines. I� u�nugario j� lydėjo�

Ka�kas?

��Taip. � Sesuo Felicija pra�iepė a�trias, plonytes iltis. � Viskas gerai, Donalai. Pakvieskit mane, jei ko prireiks. � Ant leitenanto delno nuleido �ali� akmenėlį. � Spustelėkite jį, ir a� pasirodysiu po sekundės.

U� atėjūnės sumirgėjo oras. Bet jei Donalas pakreipdavo galv� ir kone u�simerkdavo, raibuliai įgaudavo �mogi�kus kontūrus.

��A�iū, � padėkojo jis sesei Felicijai. � Jūs �auniausia i� visų.

� �inau. � Seselė prunk�telėjo. � Nepamir�kit paspausti i�kvietimo akmenuko, jei i�kiltų būtinybė. � Sulig paskutiniu �od�iu tyliai ir eleganti�kai nulingavo �alin. Donalas ir bly�kiaveidė palydėjo j� �vilgsniais. Galop nepa�įstamoji prabilo:

��Atsimeni, kas a� tokia?

��Aha��� de�inėje leitenanto akyje ėmė ver�tis skausmo mazgelis. � Ne vard�, o koted��, kur�

Ar girdi kaulus?

Ta�iau �od�iai skambėjo atokiai, ir į s�mon� nesiskverbė: jie asocijavosi su abstrak�iais prisiminimais. �leik�tulį su�adino ant stalo paguldytos primadonos � negyvos primadonos � vaizdas. Donalas pasviro ant �ono, stvėrė �iuk�liadė�� ir į j� i�sivėmė.

��Gal a� atėjau per anksti.

��Ne, viskas gerai. � Jis pla�taka nusi�luostė lūpas. � Prisistatysi?

��A� Lora Styl. � Moteris atki�o pir�tinėt� deln�. � Malonu susipa�inti kaip pridera.

��Hmm��� Donalas su�niurk�tė. � Paspausime rankas, kai nusiplausiu sav�j�. Jei neklystu, tu esi komandore Lora Styl?

��Teisingai. O �ia��� bly�kiaodė linktelėjo į raibulius,�� �Ksalija. I� federalinio specialiosios paskirties būrio, kuriam a� vadovauju.

��Ai�ku. � leitenantas įrėmė nugar� į kiet� atkalt�. � Atvykote pakelti man ūp� ar i�kvosti?

��Nei viena, nei kita. Mes norime tave u�verbuoti.

��Juokauji. � Jis u�simerkė, atsiminė ilg� pasiva�inėjim� mi�ku, miglos apgaubt� vie�nag� koted�e (kiek dienų ten lindėjo?), kurioje ant stalo paguldė primadonos palaikus ir ruo�ėsi �variai nugrem�ti lavono kaulus. � Kiek įstatymų a� pa�eid�iau?

��Tave atitinkamai apkerėjo.

��Taip, bet� argi tai nerei�kia, kad esu atitinkamai kaltas?

��Ne, tu tapai prakeikta auka, kuria i�liksi, jeigu nesiliausi jos vaidin�s.

��O, Tanate. � Donalas pakėlė akis į moterį, nukreipė �vilgsnį į mirgan�i�, beveik nematom� Ksalij�. � Kas taip elgiasi su ligoniais? Sakai, vadovauji specialiosios paskirties būriui? Kuo u�siimate?

��Na, mums pavestas specialus darbas�

��Cha, mirsiu i� juoko.

��Mes tiriame u�dar� klub�, kuriam priklausė Melfaksas Kortindas. Jį praminėme Juoduoju Ratu�

��Kaip originalu.

��Nes tikr�jį pavadinim� �ino tik klubo nariai.

Ore nubangavo �nab�desys, ne k� garsesnis u� vėjelio dvelksm�:

*Man mielesnis Ro�inio Kolektyvo vardas.*

Donalas prie� savo nor� �yptelėjo.

��O kaip Alyviniai Konspiratoriai? Skamba?

Ksalijos pavidalas suribėjo.

��Na, ar tas s�mokslas rimtas?�� pridūrė Donalas.

��Tarkim��� Lora pa�nairavo į seselių punkt�, įrengt� izoliatoriaus gale, kur sesuo Felicija gurk�nojo eleborų arbat�, ��kad, verbavimo at�vilgiu, Juodajam Ratui priimtinesnis ne kokybės, o kiekybės faktorius.

��Bet jie veikia ne vien Tristopolyje.

��Kodėl taip manai?

��Todėl, kad jūs esate federalai. Ir nepamir�kim, kokiomis aplinkybėmis a� susimoviau. Mes privalėjome i�likti budrūs, nes �inojome, kas nutiko kituose miestuose. Įskaitant ir u�sienio kra�tus.

��Mm-hmm. � Lora �engė prie lovos spintelės. Jos vir�uje stiebėsi pigi vitra�inė vazelė, i� kurios ky�ojo dvi juodos kiaulpienės. �Man regis, sesuo Felicija tau jau�ia prielankum�.

��Tiesiog puikiai atlieka savo darb�.

��O tu leidai globotinei �ūti vos keliomis sekundėmis anks�iau, nei nudėjai pagrindinį įtariam�jį.

Donalas pasistengė atpalaiduoti įsitempusius pe�ius.

��K� tik minėjai, jog ketini mane u�verbuoti, dabar ai�kini, kaip prastai pasirod�iau, Įdomi taktika, komandore.

��Esmė ta��� Moteris kinktelėjo galva bema� neį�iūrimų Ksalijos margulių pusėn,�� �kad apkerėjimus ir manipuliacijas mes perpratusios geriau nei tavo vir�ininkai. Arba geriau negu jie, politiniais sumetimais, apsimeta suvokiantys.

��Kitaip tariant, man lemta tapti atpirkimo o�iu? Bet u� operacij� buvau atsakingas a�. Nejau ne�inojai?

Per s�monės pro�vaistes Donalas spėliodavo, kaip susiklostys jo karjera. Galbūt teks pasėdėti kalėjime, o gal likimas pametės bjauresnių dovanėlių?

��I� visų teatre buvusių �monių, įskaitant policininkus, tau vieninteliam pavyko i�sivaduoti i� transo,�� pasakė Lora. � Jei ne tu, primadona būtų atsisveikinusi su gyvybe ten pat, ant scenos. Jai nebūtų padėjusi jokia apsauga. Ir dabar niekas neatsimintų, kas įvyko teatre.

��K� gi, a� sugebėjau atsispirti poveikiui. � Leitenantas nudūrė akis �emyn, mintyse atkurdamas praeities vaizdus. � Bent i� dalies.

��Kerų sėklas pasėjo Kortindas, kai parodė menininko kaul�, �tarstelėjo Lora. � Tu jį matei, ar ne?

��Tanatas griebtų, taip� i� kur �inai?

Bekūnė Ksalija vėl suraibuliavo. �įsyk nelinksmai, kaip Donalui dingojos.

��Mudvi i��valgėme jo kabinet�. � Komandore kryptelėjo smakru į palydov�. � Kiekvien� kamp� ir kert�. Norint suvokti, kas nutiko, ypatingų dedukcinių gebėjimų nereikia. Mes jau �inojome, jog tau įsakė ten apsilankyti.

Leitenantas įsispoksojo į bly�kų Loros veid�, i� u�uominų pabandė suprasti, apie k�ji �neka. Nejau, neminėdama Vilnaro pavardės, kaltino komisar�, kad �is priklauso s�mokslininkų ratui? Ar papras�iausiai mėgino pasakyti, es� jis pats nenutuokė prisidėj�s prie nusikaltimo?

Nors sesuo Felicija sėdėjo kitame izoliatoriaus gale, jos klausa ir jutimai buvo itin jautrūs, todėl Donalas nusprendė nesigilinti į smulkmenas.

��Prie jūsų komandos turė�iau prisijungti tik todėl, kad vald�ia i�tar�ys mano kailį? � pasitikslino jis.

*Ne.* Nemateriali Ksalijos forma pasislinko ar�iau. *Tai ne vienintelė prie�astis.*

��Kokia kita?..

�įkart atsiliepė komandore.

��Ji kalba apie ker�t�.

��Ach, �itai.

Kai jie aptarė dar kelias, su darbo pasiūlymu susijusias detales, Lora parei�kė norinti sesers Felicijos i�klausinėti, kada Donalas pasveiks, ir drauge su Ksalija nusigavo iki seselių punkto.

Donalas �iūrėjo į besi�neku�iuojan�i� trijul�* bet jokių i�vadų nedarė. Po kelių minu�ių baltaveidė sugrį�o, o jos partnerė liko kyboti greta sesers Felicijos.

��Terapija t�sis nuo devynių iki devyniolikos dienų, � prabilo Lora. � Arba devyniasde�imties, jei tiek laiko prireiks rekonstrukcijai. Beje, kaip atrodo procesas, per kurį gydomas kūnas ir s�monė?

��U�pildytas fizinėmis treniruotėmis ir iliuzijomis,�� atsakė Donalas. � Jis privalo atgaivinti senas m�stysenos ir judesių struktūras. Nuolatinis skausmas liudija apie pa�ang�.

��O� įdomu.

��Aha. � Donalas sav�s paklausė, k� ji mintija. � Manau, supranti, jog dar nesutikau prie jūsų prisidėti.

��Nėra, kur skubėti.

��Ai�ku.

��Norėjau tav�s pasiteirauti� tu �inai, kas yra Ksalija?

��Laisvoji �mėkla?

��Būtent. Neįkalinta krane, lifte ar� neįgaliųjų ve�imėlyje. Komandos narys, o ne koks įtaisas.

��Akivaizdu. Bet man rodos, tu nesi bendravusi su Gerte.

��Su kuo?

��Liftu Nr. 7 i� policijos �tabo. Kit�syk, kai kilsi jos �achta, pasakyk, kad pa�įsti mane.

Lora primerkė blausias akis.

��Dauguma farų spjauna į tokius dalykus.

��Nes jie avigalviai. Ir nieko nei�mano.

Moteris i�si�iojo lyg ketindama ka�in k� at�auti, bet u�si�iaupė ir pra�neko tik po pauzės:

��Tikiuosi, leitenante Riordanai, prie mūsų prisijungsi.

��Dėkui. � Donalas neju�ia ėmė svarstyti, k� ji nutylėjo. � A�iū, kad mane aplankei.

Jis stebėjo nutolstan�i� bly�kiaveid�, kuriai draugij� palaikė or� virpinanti Ksalija. Lora avėjo batelius auk�tais, smailiais kulniukais, buvo u�sisegusi aptempt� sijonėlį; moters eisena pakurstė netikėtus, pa�ird�iuose sukirbėjusius pojū�ius.

��Oho��� prie lovos i�dygo sesuo Felicija, jos akių ply�eliai suapvalėjo. � Komandore padarė jums įspūdį, tiesa?

��Nieko pana�aus.

��Cha. � Seselės veid� nutvieskė katės �ypsnis, i� pir�tų galiukų per centimetr� i�niro nagai, kurie po sekundės sulindo atgal. � Koks jūs melagis, leitenante.

��Mė�las.

��Mums teks pasinaudoti antimi?

��Ne mums. � Donalas nuleido kojas nuo lovos. � A� pats nueisiu į tualet�.

��Tikrai?�� jos akys vėl virto siauru�iais ply�eliais.

��Taip,�� i� skausmo įsitempusiu balsu atsiliepė leitenantas.

� �aunuolis. Jei nukrisit, su�ukite.

Kit� dien� Endis, sekinimo lauku apkrėstas pacientas, kuriam sunkiai sekėsi kontroliuoti savo kūno apimtis, ėmė tyliai cypti. Vir� lovos plevenan�ios fėjos pa�ėlo, įniko klykauti, �yb�ioti ry�kiai oran�iniu atspalviu ir akinan�iu baltumu.

Atbėgusi sesuo Felicija įbedė �vilgsnį į sidabrinius, ligonio gult� apjuosusius dir�us, patikrino, k� rodo įmantrus, regis, prie lovos karkaso privirintas prietaisas, ir nuskubėjo link sieninio telefono.

��Atsiųskit k� nors i� stebukladarių skyriaus. Sugedo formos palaikymo įranga.

Atsisėd�s Donalas �velgė į Endį, bet niekuo negalėjo jam padėti. Bejėgė atrodė ir seselė, kuri palinko vir� burbuliuojan�io kūno ir at�lijo nenorėdamas dar labiau i�derinti jo pusiausvyros.

Leitenantas neju�ia paspėliojo, kas nutiktų, jeigu ligonio oda sutrūktų.

Gan greitai į izoliatorių at�ygiavo rytieti�kų bruo�ų jaunuolis i�balusiu veidu. Jį lydėjo du vyresni �ilaplaukiai kolegos. Visi trys vilkėjo berankovius, �alvario spalvos runomis papuo�tus �varkelius.

��Dėkui Tanatui, kad atėjai, Kiju�enai. Ar galėsi pataisyti įrengim�?

Vaikinas rankoje laikė instrumentų dė��. Kai i�jos i�traukė sidabrinį dvi�akį stryp� ir �iuo sumostagavo vir� End�io lovos, vienas i� vyresniųjų palydovų linktelėjo.

��Vientisum� prarado burtų srautas. � Kiju�enas pakėlė galv�. �Su problema mes susidorosime.

Trijulė plu�ėjo, murmėdama apie rezonuojan�ius da�nius ir pakitusias oktavas, galop i�suko pajuodusį ventilį ir jo vietoje įstatė nauj�, gintarinį.

Lov� staiga nutvieskė vaiski �viesa, o i�kankintas Endis paskutinį sykį sudrebėjo ir aprimo. Kūnas vis dar buvo deformuotas, ta�iau nūnai tysojo nekrutėdamas.

��Puikus darbas,�� pagyrė sesuo Felicija. � A� pakviesiu daktar� Draks�, ir mes i� jūsų perimsime pacient�.

��Juk įrang� pataisėme,�� tarė Kiju�enas.

� �inau. Bet��� seselė mostelėjo į i�tįsusį, sudarkyt�, ant gulto apmirusį kūn�, ��dabar reikia pasirūpinti juo.

��O taip, pacientas.

��Aha, smulkmenėlė, � nusi�ypsojo sesuo Felicija. � Kaip sakiau, palikite jį mums, eiliniams mirtingiesiems. Jūs, stebukladariai, galite grį�ti į savo laboratorijas.

��Gerai.

Savaitės pabaigoje Donalas jau �lub�iojo per sidabrin� piev�, dribsėjo kiaurai ret� migl� (rūko �mėklos plaukiojo ore, vingiuodamos keistais ra�tais, niurnėdamos padr�sinimus), pakibusi� po tamsiai purpuriniu dangumi. Ta�iau normaliai bėgioti jis dar neįstengė.

Ginklas buvo u�rakintas ka�kokioje spintelėje, anot sesers Felicijos, todėl Donalui teko pasitelkti vaizduot�. Susting�s vejos pakra�tyje jis prie� save atstatė tariam� pistolet�, mintyse i�vydo puolan�ias figūras, įniko spūs�ioti �gaiduk�� ir pliekti į �e�ėlius, prisivertė pajusti atatrank�.

Rekonstrukcijos procesas tebesit�sė; mistiniai terapeutai naudojosi fiziniu ir psichiniu spaudimu, idant atkurtų nervų sistemos savitumus, kokius leitenantas turėjo prie� apkerėjim�. Janas patikino, es� atkūrusios senosios struktūros bus pajėgesnės nei anks�iau ir beveik garantuotai padės i�vengti senatvinės silpnaprotystės.

Tre�i�jį ryt� Donalas nuklibik��iavo iki seselių punkto ir paklausė sesers Linksės, ar galėtų pasinaudoti telefonu.

� �inoma.

Jam skambinant, moteris pasi�alino. Aplink ragelį, rodės, su�ioravo sidabri�ki pir�tai: Donalas surinko slapt�, patikimai apsaugot� numerį.

*Kuo galė�iau padėti, leitenante?*

��Pra�au sujungti su komandore Styl.

*Minutėl�.*

I� kito laido galo atsklido slėpiningi atodūsiai. Galbūt saugumo priemonėms magėjo imtis veiklos ir susiremti su dygiosiomis �mėklomis, besiskverbian�iomis į tinkl�.

*Jungiu.*

��Alio?

��Komandore Styl, �ia Donalas Riordanas.

��Leitenante. Ar apsvarstei darbo pasiūlym�?

��Taip. A� jį priimu.

Telefono linija vėl perdavė atsidūsėjimus.

Galų gale:

��Gerai. Kai tave i�leis, tu�tuojau prisistatyk į tarnyb�.

��Taip ir padarysiu.

��Pa�adu tav�s neapversti sunkiais darbais, kol visi�kai nepasveiksi.

��Nieko tokio, a� ir nesitikėjau�

Ausį nutvilkė pratisas signalas.

��Man irgi buvo malonu su tavimi pabendrauti,�� į ragelį tarė Donalas. � Kad tave �iurkės apgrau�tų.

Sugrį�usi sesuo Linksė keistai jį nu�velgė.

��K� tik prat�siau naryst� ��iurkių gerbėjų� klube,�� paai�kino leitenantas.

Seselė ne�ymiai pra�iepė a�trias iltis, tyliai nusijuokė.

��Nudėkit kelet� grau�ikų ir u� mane, gerai?

Pasirengusijį i�gabenti į miest�, priva�iavo juoda, �emagrindė greitosios pagalbos ma�ina. Vir� paminų, plataus furgono �onus dengė i�sipūt� gaubtai.

Sesuo Felicija stūmė Donal�, sėdintį ve�imėlyje, nors �io leitenantui nebereikėjo, tuo tarpu sesuo Linksė kulniavo �alia. Moterys sustingo tamsiai mėlyno �vyrkelio pakra�tyje.

U�pakalinės automobilio durys pakilo, ir Donalas atsistojo. Jis pak�telėjo sesei Felicijai į skruost�, patap�nojo sesei Linksei per pla�tak�.

��Jūs nuostabios,�� tarė. � Abi.

��Mes pa�ios �inome.

��Aha. � Jis nusi�ypsojo sesei Felicijai. � �iūrėkite sav�s.

��Jūs taip pat leitenante.

I� greitosios pagalbos furgono i�niro du juoda�varkiai, piikaveid�iai sanitarai.

��A� galiu įlipti savo jėgomis,�� parei�kė Donalas.

Vyrai lūkuriavo tylėdami, nemirksėdami, kol jis rop�tėsi į u�pakalin� automobilio dalį. Galiausiai leitenantas atsisėdo ant ne�tuvų, pritvirtintų prie grindų. Sanitarai susi�valgė, nebyliai persimetė mintimis ir kits kitam nusilenkė.

Vienas jų įsitaisė prie�ais keleivį, ant gretimų ne�tuvų; partneris apėjo ma�in� ir atvėr�s dureles smuko į vairuotojo viet�.

Sesuo Felicija pamojavo.

Donalas jai pasiuntė oro bu�inį. Tuomet durys nusileido ir spragtelėjusios u�sidarė.

Na, �tai.

Pajudėj�s greitosios pagalbos furgonas tre�kino �virg�d�, kol nusigavo iki asfaltuoto kelio. Vairuotojas įveikė staigų posūkį � prie�ais leitenant� sėdintis sanitaras �yk��iai vyptelėjo,�� ir automobilis didindamas greitį nuriedėjo Tristopolio pusėn.

Kai ligoninės valdos nutolo per myli�, o vie�kelis tapo ganėtinai platus, palei va�iuokl� nutįs� gaubtai prasiskyrė. Abipus kėbulo i�siskleidė �ik�nosparnio sparnai.

Vis spar�iau lekian�ios ma�inos pirmagalis ėmė krypti vir�un, tuo pat metu �emesne gaida suurzgė variklis.

Greitosios pagalbos automobilis atsiplė�ė nuo �emės.

�emai skriejantis �ik�nosparnio formos furgonas kaukė vir� pelkynų kol pasiekė miesto ribas, kur ore knib�dan�ios, stebukladarių įkrautos dalelės privertė transporto priemon� nutūpti. Vairuotojas baiminosi, kad jos padegs variklius. Ter�alai kėlė mirtin� grėsm�.

Suma�in�s temp� sanitaras pasuko juodus ratus į tu��ias, vakarines, link miesto centro nusidriekusias gatves.

��Jūs gyvenate �emutiniame Holse?�� paklausė juoda�varkis, įsitais�s �alia Donalo.

��Taip, bet� nuve�kite mane į �tab�, gerai?

��Kur?

� Į policijos departament�. Basiliskų aveniu Nr.l.

��Taip��� sanitaro balse pasigirdo keistas �nyp�timas. � Mes �inome, kur jį rasti.

Vyri�kis mirktelėjo: prie� suvirpant vokams, akies obuolį trumpam u�dengė drėgna membrana. Vairuotojas pritardamas lėtai pakinkavo galva.

Likusi� kelionės dalį visi tylėjo.

Donalas pasisveikino su FenSeptintuku ir kitu myriovilkiu, kurio gerai nepa�inojo, FenBetaDevyntuke. Bi�iulis į �nerves įtraukė or�, pagal jį tikrindamas, ar leitenantas gerai jau�iasi. Paskui vilki�kai pra�iepė iltis ir nukor� lie�uvį.

Policijos �tabo pastate leitenantas pirmiausiai nusileido į �audykl�. Gerte dygiomis replikomis nesi�vaistė ir i� lifto �achtos į koridorių jį i�stūmė �velniu spustelėjimu. Jos elgesys sutrikdė Donal� labiau nei bet kas kitas.

Atvykėliui pamojo u� savo stalo kiurksantis, sveiku mėliu �vytintis Brajanas.

��Ei, leitenante, kaip gyvenate?

��Dar nemiriau. Kaip pats laikaisi?

��Spindėte spind�iu. � Brajanas paplek�nojo sau per plik�. �Bent jau nesu apsiblaus�s.

��O darbo reikalai?

��Leitenante. Viskas gerai. Garbės �odis.

��Gerai. Duok� por� �imtų �ovinių ir stirt� įvairių taikinių.

��Ypatingųjų reikės?

��Brajanai�

��Juokauju. Mes su įstatymais neprasilenkiame.

Donalas nusine�ė taikinius į �audykl�, pirm�j� partij� i�siuntė į tolimiausi� patalpos dalį, �iupo �Magnus�� ir juos i�sprogdino į skutelius. Draiskanas pakeitė vientisais lak�tais, i� naujo u�taisė pistolet�, vėl ėmė pliekti.

Jis maigė gaiduk�, leido �ūvių papliūpas, kol ore pakibo parako tvaikas, o amunicijos atsargos i�tu�tėjo.

Bus gerai.

Leitenantas grį�o prie liftų virtinės.

��Gerte, skiriu tau neįprast� u�duotį. Nuleisk mane į minus 27-t� auk�t�.

*Pastaruoju metu blogai elgeisi?*

��Gavau naujas pareigas. Nuo �iol dirbsiu apa�ioje.

*Vadinasi, i� tiesų ka�ko prikrėtei.*

Keliaudamas �emyn Donalas tylėjo. Prie minus 27-o auk�to Gerte jį sustabdė laibai pama�u, tarsi suteikė laiko persigalvoti.

Kurį laik� leitenantas kybojo erdvėje, nes ji nesiėmė jokių veiksmų. Galop:

*Pra�om į savo laidotuves, branguti.*

Ir i�stūmė pro duris.

Atvykėlio jau laukė augalotas pavidalas. Donalas atpa�ino �aliūk�, matyt� �audykloje �iek tiek anks�iau, nei �uvo primadona. Vyri�kis prisistatė Viktoru Harmanu ir parei�kė priklaus�s 77-ajai nuovadai.

��A� tikrai esu Viktoras Harmanas,�� prabilo jis. � Bet septyniasde�imt septintojoje niekada nesilankiau.

��Ai�ku� kiek suprantu, mudu dirbsime tam pa�iam bosui.

��Teisingai. Lora nekantrauja su tavimi susitikti.

Kai Donalas į�engė į Loros Styl kabinet�, apsupt� stiklo sienomis, moteris kilstelėjo galv� ir jos akys pasirodė �altos lyg pilkas metalas. Bet po sekundės �vilgsnis pasikeitė.

��A� maniau, jog tave i�leido tik �į ryt�.

��Taip. I�leido. Atva�iavau �ia nieko nedelsdamas.

��Taigi pirmoji diena komandoje. K�, tavo nuomone, �iandien� veiksi?

Donalas pa�iūrėjo į bendr�j� kontor�, nu�velgė tamsius blizgan�ius stalus, senovinius telefonus, pla�iapetį Viktor� Harman�, plepantį su savimi� ne, su Ksalijos raibuliais.

��Tuojau atspėsiu,�� tarė. � Turėsiu perskaityti �ūsnį įdomių bylų?

��Nesuklydai.

��O kaipgi informacija, kuri neu�ra�yta?

��Gausi ir j�. Bet �itai��� Lora dūrė pir�tu sau į galv�, � nėra �imtu procentu nesunaikinama, todėl dauguma duomenų įgav� ra�ytin� form�.

��Neblogai. � Donalas atsigr�ė į komandor�. � K� mes tiriame?

��Vien� u�dar� klub�, kurį praminėme Juoduoju Ratu.

��Aha, tiek dar pamenu.

��Na, tu atrodei apsvaig�s. A� ne�inojau, k� atsiminsi.

��Taip, taip. Tu minėjai Melfaks� Kortind�.

S�mon� lyg blausus aidas pervėrė �nab�desys: ar jauti kaulus? Ta�iau trikdantis prisiminimas bemat i�blėso, ir leitenantas grį�o į realyb�.

��Dėl praeities intarpų nesijaudink,�� pasakė Lora. � Jie� ai, nesvarbu. A� ki�uosi ne į savo reikal�.

Taip, komandore teisi: tai i�ties ne jos reikalas.

��Sakei, kad Melfaksas Kortindas prisijung�s prie klubo,�� tarstelėjo Donalas. � Juodojo Rato.

��Na, taip. Į Juod�jį Rat� � pavadinimas i� tikrųjų kvailokas,�� regis, įstoj�s ir tavo mėgstamas kongreso narys. Sprend�iant i� pėdsakų, aptiktų dokumentuose.

��Kalbi apie Finros�? A� su juo niekaip nesusij�s. Hmm, bent jau ne tiesiogiai.

Donalui teko pasisve�iuoti miesto energijos valdyboje, nes vie�nag� suorganizavo kongreso narys Finrosas. �ios smulkmenos leitenantas niekada nepamir�.

��Saky�iau, jie bandė i�siai�kinti, k� tu �inai arba kiek pastangų įdėsi, mėgindamas apsaugoti primadon� nuo �udikų.

Jis palingavo galva. Juk daLivnovos nepavyko nusergėti, ar ne? Nors dabar, apm�s�ius savo veiksmus, rodėsi, kad jie priklausė kitam, svetimam �mogui.

��Manau, i� prad�ių su Finrosu susisiekė komisaras Vilnaras. Negi įtarinėji komisar�?

Lora pakreipė galv� ant �ono, bet nutylėjo.

��Tanatas griebtų, � murmtelėjo Donalas. � Būtent jis mane instruktavo.

��Nes neturėjo kitos i�eities. Gavo u�duotį saugoti primadon� � sulaukė nurodymų i� miesto vald�ios.

��O�

� �ita mintis tikrai niekur neu�ra�yta. Kaip sutari su komisaru?

��Na, mūsų santykiai��� leitenantas apsimetė, kad jam nesiseka sukry�iuoti pir�tų, tarytum tie stumtų vienas kit� kaip magnetai,

���tokie. Po velnių. Būtent tokie.

��Geras atsakymas. Man derėjo tav�s paklausti anks�iau.

��Galbūt, Lora� nieko prie�, jei tave vadinsiu vardu?

��Jei tau atrodo, kad reikia teirautis�

���tai rei�kia, jog pernelyg skubu. Na, komandore, gal tau atne�ti kavos?

��Aha. Juodos ir stiprios.

��Tuojau.

Donalas prigriebė kelis ektoplasto puodelius ir vien� paliko ant Loros stalo. Ji su ka�kuo �nekėjo telefonu, bet durų neu�darė, todėl leitenantas spėjo, kad pokalbis nekonfidencialus.

Grį��s į bendr�j� patalp�, siurb�iodamas per kar�t� kav�, jis linktelėjo Viktorui ir nupėdino iki vienintelio �varaus stalo.

*�itas mano.*

Prie�akyje ūmai suribėjo oras.

*Tau skirtas ana tas, ap�nerk�tas.*

Akiratyje pasirodė blausūs rankos ir nukreipto pir�to kontūrai.

��Labai dėkui.

Donalas atsisėdo, spyriu prisistūmė �iuk�liadė��, į j� su�lavė visus popiergalius, dengian�ius stalo pavir�ių bei senovi�k� registracijos �urnal�. Paskui i�traukė auk�t� stal�ių, kuriame buvo kabinami aplankai, ir į jį įgrūdo prikim�t� dė��.

��Tvarkelė.

Leitenantas koja u�darė stal�ių.

*NekIausi, kodėl man prisireikė ra�omojo stalo?*

��Ksalija, susimildama,�� atsisuk�s tarė Donalas,�� a� tave matau kiaurai. Suprantu, kad stengies i� man�s i�pe�ti komplimentus.

*Tokias replikas gird�iu ne pirm� kart�. bet k� turi omenyje?*

��Taip, tu esi nuostabi. Tikra gra�uolė. Kodėl negalėtum įsitaisyti nuosavame kampe?

*Cha. Pats irgi esi mielas, Donalai Riordanai�*

��Tau neprilygstu.

*�bet man�s neapmulkinsi. A� �inau, kas tau krito į akį.*

��Nesupra�

Ta�iau jis nesuvaldė �vilgsnio, kuris pakrypo į Loros kabineto duris.

��Prakeikimas.

*Cha.*

Kaip tik tuo momentu prie savo kėdės at�irgliojo Viktoras. Galingoje rankoje jis spaudė prane�im�, atspausdint� ant plony�io popieriaus lapo. Donalas apsimetė pamat�s ka�k� įdomaus vir�utiniame naujojo savo stalo stal�iuje.

Per kontor� nu�ygiavo detektyvas, nepriklausantis jų komandai. Auk�tas ir stambus, ne k� smulkesnis u� Viktor�, skalūno spalvos akimis � ties� sakant, jos tarsi buvo padirbtos i� skalūno. Donalas regėjo akmeninius l�ius ir anks�iau, kai tarnavo armijoje: juos implantuodavo snaiperiams, visam gyvenimui.

Kre�amo gniau�tai, kaip ir Viktoro, baudėsi sutrai�kyti Donalo deln�.

��Malonu susipa�inti.

��Man taip pat.

Atėjūnas kinktelėjo galva, lyg palankiai įvertindamas santūrų atsakym�. Matyt, vienskiemeniai �odeliai jam i�ties buvo prie �irdies

��did�iuma snaiperių garsėjo u�daru būdu.

��Kas dabar stebi Blanc�? � paklausė Viktoras.

��Haraldas.

��Per atstum�?

��Aha. A� einu prie savo stalo. Noriu tylos ir ramybės. Nekvieskite man�s.

Donalas paeiliui nu�velgė abu vyrus.

��Ar tik jūs kartais nekalbate apie �erman� Blanc�?

Viktoras patraukė pe�iais.

��Na, ir kas, jeigu apie jį?

��Senatorių �erman� Blanc�?

��Teisingai.

��Jūs sekate į sve�ius atvykusį federalinį senatorių?

��Aha.

��Velnias. � Donalo veide lėtai i�plito �ypsena. � Rodos, man �ia patiks, jei tik sugebėsime nepakliūti u� grotų.

*Dėl kalėjimo nekvar�ink galvos. Ver�iau �iūrėk, kad neatsidurtum kapinėse.*

Leitenantas atsigr�ė į Ksalij�, kurios forma sekundei sutir�tėjo iki miglelės. Jis prisiminė, jog, pagal Blanco siūlom� �Gyvybės pratesimo� bilį, laisvosios �mėklos nebūtų priskirtos �monių giminei ir turėtų ne daugiau teisių negu baldai.

��Bet Blanco at�vilgiu nesielgtume neteisėtai, ar ne? Jokių �unybių nekrėstume?

*Mes profesionalūs policijos pareigūnai.*

��Net jeigu Blancas yra silpnaprotis, fanati�kas mo�kru�ys, kuris nusipelno padvėsti u�sit�susiose kan�iose?

*Net ir tuo atveju.*

Pro Donalo lūpas i�trūko gilus atodūsis.

��Jūs, bi�iuliai, paruo�ėte man dar kokių įdomių staigmenų?

��Tuzinus,�� atsakė Viktoras. � Bet jei dabar apie jas papasakotume, pranyktų netikėtumo faktorius.

��Velnias.

Vakare Donalas sulaukė kiek kitokio siurprizo: paai�kėjo, kad jis tapo benamis.

Kai leitenantas atva�iavo į savo rajon�, niekas į jį neatkreipė dėmesio, antra vertus, tokia padėtis buvo įprasta. Einant palei skalbykl�-kavin�, �Fozio pok�tus�, senoji ponia Makzoran lyg ir krūptelėjo pastebėjusi detektyv�, bet po akimirkos nusisuko ir ka�k� pasakė stambiai, greta sėdin�iai moteri�kei. U� jų staliuko dundėjo skalbimo ma�inos.

Donalas mielai būtų u�suk�s vidun ir su ja paplepėj�s^ bet dėl kavos pertekliaus bei pilv� rai�an�ių dieglių jam reikėjo nulėkti į tualet�. Kai pasiekė savo daugiabutį ir u�lipo į penkt� auk�t�, kaipmat suvokė, jog ka�kas pasikeitė � perprato anks�iau, nei pamatė ir u�uodė �vie�i� juodų da�ų sluoksnį, dengiantį jo buto duris.

Pasak kortelės su ranka brūk�telėtu u�ra�u �Davinija Strihen�, būstas jam nebepriklausė.

Leitenantas įki�o rank� į u�antį, suspaudė �Magnuso� buo��, kelias sekundes stovėjo sunkiai suvaldydamas nor� i�spirti u�rakto lie�uvėlį i� staktos. Bet toji Strihen, ko gero, nieko ne�inojo apie Donal� Riordan�. O jeigu ji pasirodys besanti miela senutė, kuri i�vydusi įsibrovėlį patirtų �irdies priepuolį ir kristų negyva?

��Kad a� nusprog�iau.

Donalas nusileido į pirm� auk�t�, koridoriuje prastumdė dė�es ir prisiartino prie valdytojo buveinės. �itas duris pa�ventinti spyriu galėjo. Taip ir padarė.

Joms atsilapojant, pasigirdo malonus lū�tan�ios medienos tre�kėjimas.

��Ei�

��Teisingai, po galais, ei. Kaip laikaisi Ferdi?

��O, vardan Hado, lėėt� leitenante. Dėl visko kaltas namo savininkas. Taip pasielgti mane privertė tas �unsnukis.

��Kaip pasielgti, Ferdi?

Ferdinandas buvo senas, de�imt ar dvylika dienų nesiskut�s storulis. Grumtynėms ie�kodamas padoraus prie�ininko, Ferd�io jis nesirinktų. Ir �ioje skylėje, be abejo, nesipe�tų.

Nelaimei, namo savininkas gyveno toli, �iaurinėje miesto dalyje.

��Man sakė, atseit tave nugrūdo į ligonin�. Niekas negalvojo, kad sugrį�i.

��Malonu �inoti, jog visiems taip rūpiu.

��Na� mes tav�s neu�mir�ome. Senoji ponia Makzoran ketino pasiųsti gėlių, bet nenutuokė, į koki� ligonin�.

��Kur mano daiktai?

��O, Tanate� atleisk. Jie��� Ferdis prikando lie�uvį, garsiai nugurkė seiles.

��I�trenkei į �iuk�lių konteinerį?

��K� tu, ne. Jie lauke.

��Kieme u� namo?

��Ne� tai yra taip. A� tik vykd�iau nurodymus. Garbės �odis.

Donalas jau kėlė sugniau�t� kum�tį, bet susitramdė, nusisuko

ir delnu tvojo į u�pakalines duris. �ios atsivėrė, dunkstelėjo į i�orin� sien� bei u�sitrenkė. Antr�syk leitenantas jas pradarė spyriu. Tuomet �engė į siaur� suei�ėjusį skersgatvį.

I� betono ply�ių stirksojo nedidukai juodi papar�iai. Netoliese gulėjo keturios kartoninės, aplankstytos, po gyvsidabrio lietaus dėmėmis nusėtos dė�ės. Vienos, praplė�tos, ertmėje rudavo senas, skutais virt�s Donalo �varkas.

Jis grį�o į Ferd�io būst�. Valdytojas, ant pe�ių u�simet�s apsiaust�, nesėkmingai mėgino u�segti sagas vir� i�sipūtusio pilvo. Pamat�s leitenant� nuleido rankas, vėl nurijo seiles.

��A� tik, hmm, a� tik�

��Ruo�eisi man i�kviesti taksi?

��Ee� teisingai.

Taip, nuoma nemokėta i�tis� mėnesį, bet namo savininkui derėjo atsi�velgti ir į kitus faktorius� et, velniop, �ituo reikalu pasirūpins rytoj. Dabar būtina ka�kur pernakvoti.

Donalas ap�velgė ank�t� Ferd�io kambarėlį, pa�iūrėjo į sienas nuply�usiais, trikampiais lopiniais kadaruojan�iais tapetais. Patalpoje vyravo į visus pavir�ius įsigėr�s puvėsių dvokas, i� sudriskusios sofos ky�ojo spyruoklės. Nak�iai jis galėtų apsistoti ir �ia � nesunkiai priverstų valdytoj� pasidalinti plotu,�� bet mieliau būtų miegoj�s atviroje erdvėje.

��Taksi. I�kviest. Tu�tuojau. Ai�ku?

��Taip. A�iū, leitenante.

U� k�? U� tai, kad jam nesukne�ino galvos?

Nėr�s laukan, Donalas prigriebė dvi dė�es � pus� savo turto, kaip nuostabu,�� ir patraukė atgal. Ferdis rinko telefono numerį, tad leitenantas prasibrovė iki prie�kambario.

Savo mant� nuleido greta u�darytų laukujų durų. Keliaudamas pasiimti likusi� por� dė�ių, i�girdo valdytojo bals�:

��Pra�au, D�o, vardan Hado! Antraip jis mane nudobs.

Donalas pajuto viduje i�sikerojantį pyktį ir vien� akinan�i� sekundės dalel� mintyse regėjo, kaip stveria �Magnus��, kairiniu smūgiu tvoja pistoletu per sudribusi� Ferd�io fizionomij�, prakerta od�� leitenantas pasistengė u�gniau�ti įnir�į, nustūmė jausmus į �irdies gelmes, privertė ten susiraityti ir būti pasiruo�usiems tam momentui, kai jų i�ties prisireiks.

Per akistat� su tikrais �udikais, atsakingais u� primadonos likim�.

Stypsodamas ant �aligatvio jis laukė, kol prisistatys purpurinis taksi. Podraug svarstė, kur, po �imts, nak�iai apsistos. Kur nakvos artimiausioje ateityje. U� mėnesį nesumokėtų nuompinigių u�tektų� kokiam laikotarpiui? Dviem paroms vie�butyje?

Kai ties kairiuoju gatvės galu pasirodė taksi, prie�ingoje pusėje, i� u� kampo i�dygo ��ie�ula� savo vingiuotais kontūrais ir galiniais sparnais visi�kai nesiderinanti prie �io kvartalo. Ji suma�ino greitį. Įsi�iūrėj�s į priekinį stikl�, Donalas veikiai atpa�ino �viesiaplaukį siluet�.

Jis pamojo sustingusia ranka.

��Ei, bi�iuli. � Taksi vairuotojas i�ki�o galv� pro lang�. � Tu Riordanas?

��Niekuomet apie jį negirdėjau. Mano ratai �tai ten.

��O, Hade, kaip a� neken�iu prakeiktos skylės. �emutinio Holso. � Vairuotojas dėbsojo į nu�iurusias, rai�ytas daugiabu�io duris akivaizd�iai sukdamas galv�, ar verta palikti automobilį vien� ir įsiver�us vidun kam nors u�kurti pirtį.

Kitapus gatvės, alkūnėmis remdami aptrupėjusi� mūrin� sienel�, Donal� ir taksi stebėjo du įtartinos i�vaizdos paaugliai (Fozio, skalbyklos savininko, sūnėnai). Jų vaizdo u�teko, kad vairuotojas apsispr�stų.

��Nori mano patarimo?�� prie� numygdamas akceleratorių i�dro�ė. � Ne�dinkis kuo toliau i� �ito lindynių kvartalo.

Donalas �vilgsniu palydėjo taksi, kuri atsitraukė nuo �aligatvio, apsisuko ir u�riaumojusi varikliu nurūko ten, i� kur atriedėjo. Purpurinei ma�inai pranykus, priėjo priva�iavo Loros ��ie�ula�.

��I�meti �iuk�les, leitenante?

��A� tapau atmata, komandore. Kartu su savo �emi�kaisiais turtais keliausiu į vie�butį.

��Kas per i�peros. � Lora nuo�miai dėbtelėjo į daugiabutį. � Jie tave i�spyrė?

��Aha, kol man�s nebuvo.

Sekund� kit� moteris nuo jo nenuleido akių. Galų gale:

��Baga�inės dangtis neu�rakintas. Ko lauki?

��Dėkui.

Donalas apėjo automobilį � solid�ios i�vaizdos, kone prie asfalto prilipusiu kėbulu, tu��i�ja eiga burzgian�iu varikliu. Kai abiem rankomis pasuko dvi rankenėles, dangtis pakilo ant spyruoklinių vyrių, atverdamas prakti�kai tu��i� baga�in�.

Ma�umėl� padvejoj�s, leitenantas nuo �aligatvio atplė�ė pirm�j� dė��, įtrė�kė j� į baga�inės kamp�, ten pat nugrūdo likusi� mant�. Tuomet u�trenkė dangtį, nu�ygiavo iki prie�akinių keleivio durelių ir jas atvėr�s smuko į salon�.

��Kur nors u�sisakei kambarį?

��Nutariau i�bandyti AA. � Agnostikų asociacijai priklausė ne vien kalėj iminės sporto salės, kuriose Donalas da�nai treniruodavosi, bet ir bendrabu�iai. � Filial� ras�iau Tūkstantis tre�iojoje gatvėje.

��Vadinasi, atsakymas neigiamas.

��A�� teisingai.

��Galiu pasiūlyti laisv� kambarį. Netgi ne vien� � Lora įjungė pavar�. � Bet maistu teks pasirūpinti pa�iam. Produktų atsargų neturiu.

��Jokių problemų. � Be�iūrint pro lang�, į akira�io pakra�tį nuslydo daugiabutis. Donal� apėmė jausmas, tarytum atiū�o ir į �alt� vandenyn� niurktelėjo did�iulė dalis jo gyvenimo. � A� neįprat�s prie� Hmm, a�iū.

Komandore linktelėjo, kie�iau su�iaupė lūpas, lyg mintyse gin�ydamasi su savimi. Leitenantas suprato, kad jam derėtų patylėti.

Kodėl i�vis �ia atva�iavai?

Senas, apskur�s kvartalas liko u�nugaryje, ��ie�ula� nurūko auk�tyn, ant vingiuoto viaduko, ir įsiliejo į greitaeigių, cilindrinių sunkve�imių sraut�. Nepaisydama grėsmingai pypsin�ių signalų, i�niro prie�ais triauk�tį, penkiara�iais motociklais apkraut� autove�į ir padidino greitį.

Jie braukė Vidurmies�io greitkeliu, o Donalas jautė, kad jo �irdis ėmė tvinksėti spar�iau. Rodos, finansiniai sunkumai Loros nekamavo. Rė�ti sparn� aplink j� nepavyktų, tik ne dabar, kai komandore pakluso impulsui i�tiesti pagalbos rank� bendradarbiui, kuris tik �iandien pasirodė naujame darbe.

Ar girdi�

U�si�iaupk.

Automobilis lėkė į miesto centr�, tarp a�triabriaunių gotikinio-deko stiliaus bok�tų. Galiausiai pasuko į spiralin� i�va�iavimo at�ak�.

O, velnias.

Donalas nepakentė tokių dalykų.

��Tikiuosi stebukliniai tuneliai tav�s neg�sdina?�� Loros vairuojama ��ie�ula� nuo pagrindinio viaduko nėrė į'spiralės ertm�.

��Ne� �inoma.

Įvijomis skl�sdamas �emyn, automobilis apsivertė auk�tyn ratais.

Mė�las, mė�las, mė�las..

Jis grį�o į pradin� padėtį ir nu�iuo�ė į po�eminį gara��. Nuo akmeninių sienų, i�rai�ytų �iurpiomis, kampuotomis, apsauginėmis runomis, atsklido cypian�ių padangų aidas.

Dauguma �ia sustatytų ma�inų buvo didesnės ir pra�matnesnės u� tamsi�, ta�iau sporti�kos i�vaizdos ��ie�ul��, bet visas transporto priemones �is tas siejo: Donalas nei�galėtų kurios nors i�sinuomoti savaitgaliui ir juo labiau nusipirkti.

��Namai prakeikti namu�iai,�� bejausmiu balsu pratarė Lora ir nuspaudusi stabdį susuko vair�, dė! ko leitenantas įsirė�ė į dureles.

��Atva�iavome.

�viegdama bei kaukdama�

K� j i sum�stė?

���ie�ula� sustingo. Pirmagaliu kone pabu�iavo pilkai juosv�, blizgan�i� granito sien�, kurioje piktd�iugi�kai kibirk��iavo kvarco trupinėliai.

Nori, kad mane pakirstų �irdies smūgis?

Lora į jį pa�nairavo.

��Atleisk,�� sumurmėjo,�� u�mir�au, kad esi paprastas� tiek to.

Nors �i�nakt nestigo keistų, trikdan�ių įvykių, Donal�, ko gero,

labiausiai sukrėtė pastebėjimas, kad jis tebuvo paprastas �mogus.

�alia automobilio sustojo i� ka�kur atbildėj�s juodas ve�imėlis. Prie� i�lipdama laukan, moteris at�ovė baga�in�. Kai pats Donalas nusigavo iki ma�inos galo, visos aptal�ytos dė�ės jau riogsojo ant horizontalaus ve�imai�io pagrindo, ir jas prilaikė keturios storos, pulsuojan�ios rankos.

Dvi did�iulės akys, geltonuojan�ios ratelių prie�akyje, nukrypo į Donal� ir lėtai pamirksėjo. Paskui jų savininkas atsitraukė nuo ��ie�ulos�.

Leitenantas �engė i� paskos, bet Lora jį sustabdė:

� �monių liftas tenai.

��O� ai�ku.

Donalas pasekė �vilgsniu ve�imėlį, kuris aplenkė giganti�k� �Ūko� limuzin� ir nubildėjo prie betoninės, i� pa�iūros aklinos sienos. Ta�iau statmename pavir�iuje atsivėrė anga, ir ve�imas smuko į tamsi�, tu��i� �acht�. Jam pakibus ore, ertmė u�sidarė.

Tanate, kur a� atsidūriau?

Lora nudro�ė prie kolonos, sur�stos ir tokio paties �vilgan�io, kvarco kruopelėmis nusėto granito. Sustingo prie�ais sidabrines duris. Vir� jų įmontuotame skydelyje adatėlė rodė 227-� auk�t�.

Kai moteris prisiartino, tarpdurio ply�į nutvieskė mėlynas �ybsnis. �emyn pajudėjusi adata bylojo, kad liftas leid�iasi.

Netrukus durys prasiskyrė, ir Donalas pamatė plieninėmis grindimis i�klot�, ties lubomis kūgi�kai smailėjan�i� kabin�. Jam �engus per slenkstį, i� sienų tarsi katės nagai �ovė metaliniai spygliai. Bet Lora palietė leitenanto rank�, ir dygliai susitraukė.

Apsaugos sistema.

Laimei, komandore jį pristatė kaip draug�. Įdomu, kaip kitu atveju pastatas būtų pasielg�s?

Liftas u�sidarė ir taip mitriai �astelėjo vir�un, kad leitenanto kojos įsispaudė į grindis. Kurį laik� �aibi�kai �vilpė auk�tyn, bet pagaliau ėmė ma�inti greitį, kol krestelėj�s sustojo ir atsidarė.

Jiedu nu�ygiavo dvide�imties pėdų auk��io vestibiuliu, u�sibaigian�iu juodomis, plieninėmis, dvigubomis durimis. �ios atsilapojo u�fiksavusios artėjan�i� Lor�. Donalas pėdino i� paskos.

Kitoje slenks�io pusėje jis i�vydo mil�ini�k� priimam�jį, papuo�t� pilko ir juodo metalo ornamentais. Gele�inėse taurelėse, padėtose ant spiralinių stovų, �vilgėjo mėlynos liepsnos, kurių virpesiai derinosi su bema� pas�moningai girdima, pro obsidiano grindis besismelkian�ia Ilurio arfų muzika.

Donalo kryptimi atpleveno bekūnė ranka; bly�kūs perregimi pir�tai nutįso link �Magnuso�, ky�an�io i� perpetės dėklo, bet, Lorai �ek�telėjus lie�uviu, trumpam suakmenėjo, paskui atsitraukė ir prasmego sienoje.

��Visai kaip senajame mano rajone. � Leitenantas apsidairė. �Ten irgi visiems knieti nud�iauti tavo ginkl�.

Komandore pakreipė lūpų kamputį auk�tyn.

��Nesijaudink. A� tave pri�iūrėsiu.

��Aha� kol kas tau neblogai sekasi. A�iū.

��Pra�om. Apartamentas ana ten. � Ji pakreipė galv� į sien�, i� pirmo �vilgsnio vientis�, padailint� plienine, dvylikos pėdų auk��io kauke: vyro veidu kumpa nosimi ir u�merktomis akimis.

��Apartamentas? Kur mudu esame?

��Savoti�kame koridoriuje. Tarkim, prie�kambaryje?

��Prie�kambaryje,�� sumurmėjo Donalas.

Kaukė atsimerkė, pavėpsojo į leitenant� ir ėmė �iotis. Anga burnoje vis platėjo, tarytum prasiskiriant �andikauliams, kol pagaliau virto įėjimu, vedan�iu į erdvi� patalp� tamsiai mėlynomis, lyg ir stiklinėmis grindimis. Lora nukulniavo pirma; j� prisivij�s Donalas �vilgtelėjo atgal, pamatė, kad plieninė kaukė susi�iaupia.

Kambaryje tvyrojo �varbus oras.

��Atleisk,�� prabilo moteris,�� a� nesitikėjau� na, tu supranti.

��Kodėl atsipra�inėji?

��Juk �ia �alta, ar ne?

Sulig paskutiniu jos �od�iu pro angeles, atsivėrusias ties grindimis, plūstelėjo ir sienomis nuslydo oran�iniai liepsnų lie�uviai. Aplinkui besidairantį Donal� u�plūdo �ilumos bangos. Savo apimtimis mil�ini�ka patalpa gerokai pranoko sen�jį jo but�, dyd�iu gal net prilygo visam daugiabu�iam namui.

��O tu turtinga,�� pastebėjo. � Velni�kai.

Lora patrūk�iojo pe�iais.

��Klausi, kodėl tapau policininke?

��Ne, bet� kam tau prisireikė tarnauti teisėtvarkos pajėgose? Kiek suprantu, u�sidirbti pragyvenimui neprivalai.

��Pragyvenimui��� komandore palingavo galva, jos akyse nu�vito keistas �vilgsnis. � Galima pasakyti ir taip.

Ji nusivedė sve�i� per nemaloniai auk�t� hol� iki tamsių, per dvide�imt pėdų i�tįsusių langų, pro kuriuos atsivėrė vaizdas į naktinius didmies�io bok�tus. Tolumoje, mėnulio nublizginto debesies fone, pleveno vieni�as i�maningas �ik�nosparnis.

��Tristopolis,�� i�tarė moteris. � Kaip manai, ar miestas ko nors vertas? Ar u�sitarnavo, kad mėgintume jį gelbėti nuo paties sav�s?

Donalas papurtė galv�.

��A� nė nesuprantu, apie k� tu �neki.

��Tai yra?..

��Sutinku, miest� galima vadinti tam tikru gyvu organizmu� bet mes sergėjame ne jį. Eilinius, su gyvenimo vargais besigrumian�ius vyrus ir moteris, kurie nenusipelno tapti aukomis � �tai k� privalome saugoti.

Leitenantas neatsispyrė pagundai įdėmiau patyrinėti erdvųjį kambarį. Jo akys nuslydo juodais, i� gele�ies ir kvarco nukaltais sietynais, u�kliuvo u� auk�tos, kreiva�onės, kampe stūksan�ios, į besilydantį kareivį pana�ios skulptūros.

��Tau kyla problemų, � parei�kė Lora. � Dėl mano turtų. Nepatinka, kad esu tokia pasiturinti?

��Ne. � Donalas atsiduso. � Tav�s nelaikau profesionale politike. Kol vadovauji specialiajam būriui, sekan�iam federalinius senatorius� nebent kovoji u� dorov� ir viliesi tokiu būdu i�garsėti.

��Tanate� a�� kovoju u� dorov�? Man u�tenka rūpes�ių ir� k� gi. � Komandore ant krūtinės sukry�iavo rankas. � Jeigu leisiu tau �ia pasilikti, kol sutvarkysi savo reikalus, tikiuosi, tarp mūsų nesutarimų nebus?

��Ei, tu vadovauji komandai. Esi vir�ininkė. Nors �ia įstrigau, kol į normalias vė�es grį� mano gyvenimas��� Donalas nesusilaikė ne�yptelėj�s,�� �vienas su kitu turėsime taikstytis ilgai.

��Cha. � Lora i�nėrė rankas. � Eime. Aprodysiu savo namus.

Kalbant apie gotikin�, įspūdingų apim�ių buvein�, �odis �apartamentas� skambėjo ai�kiai per �velniai. Lorai Styl priklausė visas 227-as Dumsiojo bok�to auk�tas, vir� kurio tebuvo techninės prie�iūros patalpos gerokai �emesnėmis lubomis ir did�iuliai septynių pastato liftų varikliai bei cilindrai.

Niūriuose, bet didinguose kambariuose vyravo toks �altis, kad i� Donalo burnos ver�ėsi garas. Nūnai jis stovėjo erdviame miegamajame, i�klotame tviskan�iomis obsidiano grindimis, greta lovos su baldakimu, kuri� dengė sidabri�ki apklotai, i�siuvinėti tamsiai purpurinėmis, jam iki �iol neregėtomis runomis.

Ant �emų stalų dunksojo juodos, vazas primenan�ios konstrukcijos. Kai Lora ties kiekviena spragtelėjo pir�tais, vir� jų u�si�iebė melsvos, dreban�ios liepsnelės.

��Ne �altvykslės. � Donalas susiraukė. � A� nejau�iu� tavo namuose nėra susaistytų �mėklų, tiesa? Jokių?

��Manai, jų turėtų būti? Tavo nuomone, dvasias man derėtų įkalinti buitiniuose prietaisuose?

Leitenantas prisiminė dejones, aidėjusias tarp po�eminių reaktorių, sruvenusias nuo nekrosrauto bangų, kurios vilnijo kiaurai mirusiųjų kaulus.

Ar jauti?..

Ne, jau nebe.

��Nenusteb�iau,�� burbtelėjo Donalas,�� jei tokia lemtis būtų priimtinesnė u� tai, kas laukia mūsų visų.

Lora nutaisė nei�skaitom� veido i�rai�k�.

��Man reikėtų tave nuvesti į virtuv�, � po pauzės pratarė moteris. � Galėsi sau pasigaminti koki� vakarien�. Miegosi �ia. Tualet� rasi ten.

Ji pamojo į sien�, u�dengt� de�imties pėdų plo�io plok�tėmis � kas antra i� jų buvo nuda�yta pilkai arba juodai.

��I vonios kambarį veda tre�ios durys.

Keturios kartoninės dė�ės su Donalo manta jau stovėjo kampe. Ve�imėlis � kuriame vis dėlto slypėjo �mėkla � veikiausiai pasuko kitu keliu, turbūt pakilo į miegam�jį techninio aptarnavimo �achta. Dabar patalpoje jis nesi�laistė.

Matyt, priklausė ne Lorai, o pastato administracijai.

Leitenantas nusekė paskui moterį į ledin� virtuv�. Paklusdamos namų �eimininkei, spintelės atsidarė, parodė s�stingio lauku apsaugotas maisto dė�utes ir porcelianinius indus, kuriais niekas nesinaudojo i�tis� am�inyb�.

��Vai�inkis,�� tarė ji. � Pasimatysime i� ryto.

��O� gerai. A�iū.

Donalas pasijuto nusivyl�s, nors suprato, jog taip reaguoti kvaila.

Ar tu�

Niekada.

�inant, kiek Lora dėl jo padarė, nevertėtų tikėtis, kad ji sutiks drauge pavakarieniauti. Ko gero, keliaus u�k�sti turtingų draugų kompanijoje, įsilies į visiems paprastiems policininkams svetimus sluoksnius.

��A� tau labai dėkingas,�� pridūrė, komandorei i�einant i� virtuvės.

��Nėra u� k�.

Kai Loros kulniukai nucaksėjo per koridoriaus grindis, toldami u� girdimumo ribų, durys � tiesiog apkerėtos, be jokios �mėklos � u�sidarė pa�ios.

��K� gi,�� panosėje murmtelėjo Donalas,�� pa�iūrėkim, ko yra valgyti.

Alkis skrand�io nebegrau�ė, ta�iau mintyse leitenantas i�girdo ses� Felicij�, kuri ligoninėje ai�kino, es� gerai maitindamasis jis grei�iau sveiks. Kol kas visų jėgų neatgavo.

I� spintelės Donalas i�sitraukė į vyniojam�jį popierių įsupt� rausvojo Alkadijos sūrio plytel� ir kartonin� juodųjų kopūstų sriubos dė�ut�. Aptiko juodų krekerių. Tik tiek. Jis paie�kojo prikaistuvio.

Bet nieko nerado.

��Tanatas griebtų.

Galų gale apsiribojo tuo, kad i� pakelio atsigėrė �altos sriubos. Sūrio ir krekerių skonis pasirodė� įdomus.

Ant vyniojamojo sausainių popieriaus perskaitė pagaminimo dat�: 6604 �e�tojo mėn. 22 d. Na, juos bent jau galima valgyti: spintelė, regis, aprūpinta auk��iausios klasės s�stingio lauku, veiksmingai u�kertan�iu keli� dūlėjimo procesui.

Vis dėlto kas �ia per prabangūs apartamentai, kurių kambariuose vie�patauja �altis, o virtuvėje nėra �vie�io maisto, tik su�al�s sūris ir prie� trejus metus pirkti krekeriai?

Donalas valgė lėtai, u�krimt�s surinko pabirusius trupinėlius, lėk�teles nuleido į plautuv� � �iaupas i�kosėjo rūd�ių spalvos skystį lyg neįprat�s veikti. Kai vandens srautas paskaidrėjo, plautuvė praskalavo indus, i� jos �onų i�nirusios trumpos rankos �variai nuplovė lėk�tes ir padėjo jas d�iūti.

Aidin�iu koridoriumi jis grį�o į tamsų miegam�jį auk�tomis lubomis. Ilg� laik� �iūrėjo į lov� su baldakimu, pagaliau i�sirengė iki apatinių, vienoje i� aptal�ytų dė�ių su�vejojo knyg� nuplė�tais vir�eliais. ��mogaus: ker�to� egzempliorių, kurį pradėjo skaityti prie� saugodamas primadon�.

Ar?..

Ne.

Pasiėm�s knyg� Donalas įsitaisė ant lovos, įsirėmė į �ilkines, tarsi gyvsidabris blizgan�ias pagalves. Mirgan�ioje blausiai melsvų liepsnelių �viesoje vertė puslapius, su d�iaugsmu pasinėrė į i�galvot� istorij�. Tikras gyvenimas bei pasaulis nutolo, i�sivadavo i� logikos ir kasdienės veiklos apribojimų.

Ka�kuriuo momentu jis nuleido knyg� ant kelių, u�simerkė, idant pailsėtų akys, ir nugrimzdo į �iltus oran�inius sapnus.

Atsibudo i�tro�k�s. Vienais apatiniais patraukė į virtuv�

Ūmai sustingo kaip įkaltas.

Ar jauti?..

O taip, vardan Mirties.

Lora stovėjo koridoriuje visi�kai nuoga. Prie�ais atvertus auk�tus langus, u� kurių juodavo �alta naktis. Galinguose vėjo �uoruose beveik horizontaliai pliaupė gyvsidabrio liūtis.

Nuostabi bly�ki moters oda �vilgėjo sidabru. Tarytum ji būtų k� tik grį�usi i� lauko.

��Tu toks �iltas,�� suku�dėjo Lora. Akių vokai virptelėjo. � A� neketinau�

Donalas jautė, kaip i� s�monės gilumos mėgina i�trūkti perspėjimas susitvardyti, ta�iau, �engus ar�iau komandorės, abejones nustelbė geismas, nuo kurio vibravo visas kūnas.

��Kiaur� dien� darbe, taip arti gyvųjų�

��Tu esi tobula,�� kimiai atsiliepė jis.

�jauti dain�?

Leitenanto esyb� u�liejo ka�kokia galinga jėga.

Ne�inau.

Visai įmanoma, kad sekund� kit� Donalas grūmėsi su u�plūstan�ia trauka; arba tiktai įsivaizdavo kovoj�s ir be menkiausių dvejonių pasidavė įvykių eigai.

Jo delnas apglėbė �alt� krūtį. Prigludo prie standaus ir kaip plienas �varbaus spenelio.

��O, Tanate.

Jiedu puolė vienas kitam į glėbį, desperati�kai sulipo kūnais; kai abu nuklup�iojo į miegam�jį, laiko apm�stymams nebeliko.

Lora, bly�ki bei stipri moteris, ap�ergė jį ir, Donalui į j� įsiskverbus, nusikvatojo. Suėm�s abi stangrias krūtis leitenantas pajuto, kaip viduje i�sprogsta balta pasitenkinimo nova. Pasirideno ant �ono, privertė komandor� i�sitiesti ant nugaros, pabu�iavo ledinius spenelius, podraug pir�to galiuku kuteno j� i� vidaus. Po akimirkos Lora ėmė griausmingai vaitoti, netrukus sudrebėjo ir vėl prajuko.

Ar jauti�

Ne dabar.

Donalas lūpomis palytėjo bly�ki�, �velni�, �varba atsiduodan�i� od�, bu�iniais nusėjo vis� kūn�. Po kelių minu�ių moteris antr�syk susijaudino, i�sirietė, kai leitenanto lie�uvis nuslydo �emiau jos pilvo; galų gale jis įsmuko į Lor�, ir �įkart kulminacinį driokstelėjim� abu patyrė vienu metu.

��Ak, Mirtie�

��Tu nuostabi,�� i�spaudė Donalas, staiga atgav�s am�.

��Ir tu, mano mielas meilu�i.

Jie pagulėjo, nepaleisdami kits kito i� rankų.

��Prakeikimas. � Jausdamas, jog �onkaulius pervėrė spazmas, leitenantas nusirideno �alin. � Atleisk.

��Kaip jautiesi?

��Normaliai. � Donalas pasir��ė, nors judesiai kėlė skausm�. �Tik palūkėk, kol man sugrį� jėgos. � Jis prisiglaudė prie Loros, pabu�iavo į �altas lūpas.

��Taip� brangusis, tau derėtų pamiegoti. Antraip ryt� i� tav�s man nebus jokios naudos.

Darbe ar lovoje? Jis i�si�iepė ir pagalvojo, kad klausim� reikia i�tarti balsu, bet nūnai gulėjo lovoje, patogiausioje i� visų, kokiose teko i�sitiesti, po traumos ir pasimylėjimo iki galo neatsigaivelėj�s.

Ar?..

Velniai �ino. Nepamenu. Kam tai rūpi?

Donalas paniro į keist� būsen�, galbūt mieg�, o gal trans� � svarbiausia, jog atsijungė nuo įprasto pasaulio. Nugrimzdo į palaim�, ne itin da�n� gyvenimo palydov�.

Jis ėmė snūduriuoti.

Pabudo stingdamas nuo �al�io, kuris vėl įsivie�patavo kambaryje. Tamsi� patalp� teap�vietė melsvos virpan�ios liepsnelės. Lora i� lovos dingo.

K� mes padarėme?

Juos u�valdė aistra. Bet kaip tai įvyko?

��Lora?�� Donalas sumirksėjo, atsisėdo pusiau sta�ias. � Ar tu�

Taip, ji �ia.

O, prakeiktas Tanate..

Nuogutėlė moteris sėdėjo ant �emės sukry�iavusi kojas. Juodas plonas kabelis, pakib�s po kontaktiniu tinklu, jungė j� su sienoje įmontuotu lizdu. Nuo nekrotoninės energijos laidas pulsavo. O kairiosios krūties oda�

Ne, a� nė nenutuokiau.

�trikampis lopinys tobulos odos, kuri�jis bu�iavo, glamonėjo lie�uviu ir pir�tais, kadarojo atplė�tas�

Ar tikrai?

�o krūtinės ertmėje reguliariu, niekuomet nekintan�iu ritmu tvinksėjo juoda, gliti, artimiausiai parai įkraunama masė.

Į s�monės pavir�ių i�niro slopinti prisiminimai.

Tavo apsauga nubaido tik gyvas būtybes. �tai k� Lora sakė, kai drauge su kareiviais u�griuvo koted��.

Dabar moters akys, įsmeigtos į Donal�, kuris savo ruo�tu �velgė į j�, glūdėjo �e�ėliuose.

��Kas yra?�� at�iauriu balsu paklausė komandore. � Anks�iau niekada nesidulkinai su zombiu?

Jis bandė i�si�ioti, bet ka�kas sugniau�ė gerkl� � tarsi u�smaugti mėginanti kilpa. Leitenantas norėjo pasakyti, kad jam nerūpi, kas ji tokia, ta�iau nepajėgė pratarti nė �od�io. Taip ir sėdėjo prarad�s am�, kol Lora atsistojo, i� juodos, glotnios, plakan�ios �irdies i�traukė kabelį, nutrenkė jį �alin, u�darė krūtinės l�stos ertm�, pakėlė ir prisiklijavo krūties lopinėlį.

Ply�elių pakra��iai susiliejo, ėmė blėsti, pagaliau pranyko. Oda vėl tapo vientisa.

��A��

��Neau�ink burnos, Donalai.

Numestus drabu�ius Lora paliko ant grindų, i� kambario i�ėjo nuoga, siūbuodama tobulų i�linkių sėdim�ja, kurios raumenys ritmi�kai įsitempdavo ir vėl atsipalaiduodavo. Jai pradingus tarpduryje, leitenantas save i�plūdo.

��O, Mirtie�

Nuleid�s kojas nuo lovos, mitriai pa�oko.

Ji gailisi neatsispyrusi aistrai. Pati irgi neįstengė u�gniau�ti geidulio�

Donalas buvo įprat�s prie energingų, staigių, atletams įprastų judesių, bet �įsyk į galv� plūstelėjo kraujas, ir kūnas susverdėjo. Paklodė, rodės, ėmė kilti artėdama prie veido � Hade, a� alpstu,�� o jis savyje neberado jėgų i�silaikyti sta�ias. Aplinkui viskas�

�pajuodo.

Lora stypsojo did�iojoje svetainėje ir drebėjo, bet ne dėl �varbaus oro. Argi negyvėliai galėtų jausti �altį? Ji spiginosi į koridorių ir savo miegamojo � �iuo metu perleisto Donarlui � duris.

Miegamojo, kuriame nenakvojo nuo tada� nuo tų nelemtų įvykių.

Apartamente buvo �e�i sve�ių kambariai, septintuoju naudojosi ji pati: s�moningai mylėtis su leitenantu neplanavo, bet, matyt, i� pat prad�ių nujautė, jog taip nutiks.

Tanatas rautų. Velnias.

Palūkuriavusi dar kelias sekundes su viltimi, jog Donalas i�lėks atsipra�yti � o Mirtie, jis toks �iltas,�� Lora pasidavė � juk a� esu jo komandore � atsisuko į auk�tus, atvirus langus ir u�sikorė ant palangės.

Galų gale susiradau tikr� vyr�.

Nuo gatvės j� skyrė du �imtai dvide�imt septyni auk�tai. Purpurinį dangų atmie�ė sidabro atspalviai: u� aklino debesų sluoksnio slėpėsi mėnulis.

Tik apmaudu, kad nesu tikra moteris.

Lora įsikibo į kaukol�, i�rai�yt� sienoje, ir prisitraukė auk��iau, Įsistverdama į kitus bareljefus � Zurinamo komodo, Balkrano plė�riojo vulkano, pavaizduoto �alia vampyrinio erelio � ji kopė auk�tyn, nuoga nakties tamsoje.

�aliomis, u� automobilius didesnėmis akimis į komandor� �iopsojo mil�ini�kos akmeninės demonų galvos, priklausan�ios ant�eminei Dumsiojo bok�to daliai. Jos stebėjo, kaip Lora kilo smailėjan�iu pastatu.

Pagaliau moteris u�sirop�tė ant stogo, kurio centre į naktį stiebėsi didis �pilis.

Plik� sėdim�j�ji nuleido ant vieno i� keturių giganti�kų demonų kaklo, visai netoli gerklės. Įbedė �vilgsnį pirmyn, bet nematė nieko, i�skyrus savo kvailybės gelmes.

Prie Loros atitipeno tamsiai pilkas katinas.

��Labas,�� sumurmėjo komandore.

Gyvūno akys nu�vito skais�iu raudoniu.

��Ar pasėdėsi su manimi?

Atsakymas pasigirdo po pauzės:

*Taip.*

Katinas pritūpė greta, mirksėdamas blizgan�iomis raudonomis akimis.

Prie tamsos prisitaik�s Loros �vilgsnis nuslydo per �monių bei dvasių sukurt� tarpeklį, kuris įkūnijo gatv�, į prie�ingus bok�tus ir siaurus akmeninius, juos jungian�ius skersinius: nekrotoninių kabelių bei telefono linijų kanalus.

Tais ank�tais tuneliais nepajėgtų prasiskverbti joks �mogus � u�tat jais plevendavo �mėklos, keliaujan�ios tarp statinių. I�oriniais skersinių pavir�iais, jei tik nepabūgdavo auk�tybėse audringai sūkuriuojan�ių vėjo �uorų, galėjo pėdinti (arba retsykiais �liau�ti) kiti padarai, taip įveikdami po kojomis atsiverian�ias bedugnes.

�iuo metu ant artimiausių stogų supratingai mirksėjo raudonos ka�ių akys, jos spitrėjosi į nuog� Lor�, sėdin�i� prie Dumsiojo bok�to �pilio, �velgian�i� į naktį.

Į naktį, kuriai ji priklausė.

Donalas atsipeikėjo. Nulingav�s į vonios kambarį, i� �iaupo atsigėrė pridvisusio vandens, paliko jį bėgantį. Po kelių minu�ių �varesniu skys�iu pripildė antr� stiklin�.

Loros � nė �enklo.

Jis grį�o į miegam�jį, panar�ė kartonines dė�es, i� vienos i�griebė sen�j� savo �okdyn�. Juod�, per daugelį metų nugludint�, i� mantikoros ketguto stand�iai nupint� virv�.

U�sitemp�s vien tik trumpikes, Donalas ėmė lėtai stryk�ioti, pradėjo nuo �uoliukų abiem kojomis, paskui įniko liuoksėti nuo vienos galūnės ant kitos. \ ritmi�k� aerobinį ritm� įterpdavo �aibi�ko trepsėjimo pliūpsnius. Melas O'Brajanas, senasis bokso treneris, būtų juo did�iav�sis.

Po pusvaland�io, leitenantui baigiant treniruot�, į kambarį įėjo Lora, vilkinti vien� i� mėgstamų grie�to stiliaus kostiumėlių, �įsyk tamsiai mėlyn�, avinti tokios pa�ios spalvos smailiakulnius batelius. Prie bendro fono puikiai derinosi vaivoryk�tės atspalviais �vilgantys lūpų da�ai.

��Kaip matau, esi neblogos formos,�� pratarė moteris.

��Pasireng�s bet kokiems i�bandymams��� Donalas teatrali�kai apsivijo �okdyne, po sekundės numetė j� ant lovos,�� �kuriuos man paskirtum.

��Nesupratau?

��Dabar jau�iuosi daug geriau.

��Ne.

Leitenantui i�sprūdo pratisas atodūsis.

��A��

Ne. Jis neatsipra�inės.

Ar jauti?..

Nuolat, velniai griebtų.

Donalui magėjo pasakyti, kad j� myli, nors sveikoji proto dalis ply�avo, es� dėl tokių jausmų kalti kerų padariniai, esminių kūni�kų poreikių perprogramavimas.

��Apie tai kalbėti neverta.

��Ne,�� sutiko jis.

Abiejų �vilgsniai susikirto.

Ar?..

Jie vienu metu gurktelėjo seiles.

Lora atsisegė �varkelį ir mar�kinėlius, �iupo de�ini�j� jo rank�, kuri� priglaudė prie juodų liemenėlės nėrinių, dengian�ių kairi�j� krūtį ir �irdį.

��Ar jauti, kaip manyje� pulsuoja� juodas siurblys?

��Taip. � Leitenantas u�simerkė ir sudrebėjo. � Taip, jau�iu.

��O, Tanate.

Donalas ir Lora traukte įtraukė vienas kit� į glėbį, tarytum kiekviena dviejų kūnų l�stelė būtų u�sigeidusi susijungti į vientis� organizm�, tarytum jie būtų galėj� tapti viena esybe, u�tvindyta d�iaugsminga aistra bei meile, sūriu, tarpusavyje sumi�usiu prakaitu; jis i�rengė moterį, pats nusispyrė trumpikes, bet �į kart� pora glamonėjosi �velniai, be jokios kar�tligi�kos skubos kaip praėjusį sykį.

Auk��iausi� malonumo ta�k� � pirm�, antr�, tre�i� sykį � jie pasiekė sutartinai, kliegdami ir kvatodami, mėgaudamiesi gerokai sodresniais, ry�kesniais pojū�iais. Galiausiai nuogi i�sitiesė ant sidabrinių paklod�ių, prajuko gomuriniais, pasitenkinimo sklidinais balsais.

��Vis dėlto nesusilaikėme,�� prabilo Lora.

��Aha. Tu suviliojai pavaldinį, o a��

���susidėjai su asmeniu, neturin�iu �mogaus teisių, bent jau senatoriaus Blanco įsitikinimu.

��K� tas i�pera nutuokia.

Jie pa�velgė kits į kit�.

��Ar taip bus visada?�� paklausė moteris.

Donalas papurtė galv�.

��Ne�inau.

��A� taip pat.

Leitenantas galėjo nuspėti, kas su�adino jo geidulį. Bet kodėl trauk� naujai i�keptam savo darbuotojui jautė Lora?

Neįsivaizduoju.

Svarbiausia, kad jautė, dėl ko abejonių nekilo.

Alkūne įsirėm�s į lov�, Donalas atsiplė�ė nuo paklodės, pir�tų galiukais perbraukė �alt�, nepriekai�tingos i�vaizdos od�. Reaguodami į prisilietimus, sustangrėjo tamsoki, lediniai jos speneliai.

��O� patinka? Na. Lora, kodėl u�siimi senatoriumi? Kodėl Blancas � tavo prie�as?

��Neskaitant akivaizd�ios prie�asties? Beje, a� neminėjau, kad �iūriu į jį kaip į prie��. � Moteris i�rietė lūpas, kilstelėjo galv�, idant pabu�iuotų Donal�, vėl j� nuleido. � Ai�ku, tu teisus� bet a� taip nesakiau. Blancas prie�i�kai nusiteik�s mūsų, mano ir Ksalijos, padermės at�vilgiu.

��Ksalija yra i�moningoji �mėkla. Vargu ar j� įmanoma priskirti tai pa�iai kategorijai kaip tave�

��Ir todėl ji prastesnė u� �mogų?

��Ne, po velnių. Kaip gali to klausti?

Lora krestelėjo galv�, ir ant sidabri�kų atlasinių pagalvėlių i�siplaikstė �viesūs plaukai.

��Atleisk, a� neįpratusi� �iaipjau pasaulis nepasikei�ia per akimirk�.

��Ko tik nepasitaiko.

Ar ji numanė, kas atsitiks? Galbūt visk� suplanavo?

Man nusispjaut, net jei ir taip.

��Taigi. � Nusiridenusi į �on� Lora atsisėdo, pa�nairavo į spintel�, vir� kurios tiksėjo adatėlės, rodan�ios laik�: 11:07. � O Mirtie, ar �inai, kaip mes vėluojame?

��Aha� į �tab� ver�iau va�iuokime atskirai.

��Ne.

��Arba i�laipink mane kokioje nuo�alioje vietoje, kai iki departamento liks penki kvartalai. Pakeliui nupirksiu kavos. Kertu la�ybų, kad ji bus geresnė, nei Viktoro verdamas bizalas.

��Nieko nebus.

��Tik nesakyk, jog tau patinka Viktoro kava.

��Niekada nesujos ragavusi,�� atsakė Lora. � Tiesiog nenorėjau. Ir dabar, mano kar�tas meilu�i, nejau�iu jokio poreikio tav�s i�si�adėti.

Ji palietė Donalo krūtin�, ir nuo pir�tų galiukų ūmai parūko vos į�iūrimos garų sruogelės.

��Klausyk� a� tav�s neskaudinu?�� leitenantas pirm� sykį s�moningai suvokė, kaip smarkiai skiriasi jųdviejų kūno temperatūros. �Tai yra mano oda tav�s nedegina?

��Dar ir kaip kaitina, mano �avingas meilu�i. Bet maloniai.

��Tu sakei��� Donalas atsakė įjos bu�inius jausdamas, kaip į vyri�kum� suplūsta kraujas,�� �kad mes vėluojame į darb�.

��Mm-hmm. Laimei, a� esu vir�ininkė.

Jie vėl susiliejo į visum�.

��Laimei, laimei�

Ir pajudėjo keliu, vedan�iu link novos sprogimo.

Lorai ��ie�ula� idealiai tiko. Prie jos rankų puikiai derėjo netgi pusra�io formos vairas, kuris priversdavo automobilį įveikti staigiausius posūkius reaguodamas i� pa�iūros į menkiausius spustelėjimus.

Jie va�iavo perpus u�pildytomis gatvėmis, d�iaugėsi, jog piko valanda jau praėjo.�Į grūstį pateko tiktai netoli policijos �tabo. Komandorė įjungė stroboskobinį �vyturėlį � kaukiant sirenai, aplinkui su�mė�avo �e�ėliai � ir nuriedėjo kelkra��iu, du ratus u�kėlusi ant �aligatvio. Prie�ais ��ie�ul�� �ingsniuojantys pėstieji mitriai nerdavo �alin.

Prie sankry�os plieskė raudona �viesoforo lemputė, ta�iau kiti vairuotojai, pastebėj� �vyturėlį, sustojo ir praleido atū�ian�ius Loros ratus.

��Noriu, kad pasektum primadonos pėdsakais. � Ji susuko vair� į de�in�, nepaisydama signalų pypsėjimo kirto i� karto tris juostas. � Gerai?

U�fiksavusios artėjan�i� ��ie�ul��, į dvi puses prasiskyrė plieniniai, drakonų galvomis i�rai�yti vartai � masyvios konstrukcijos judėjo neįtikėtinai greitai.

��Siūlai pasibla�kyti u� miesto?�� kai jie pra�vilpė palei akmenines kolonas su stilizuotomis m�sliu erelių galvomis, Donalas liepė sau atgniau�ti pir�tus, kuriuos buvo suspaud�s į kum��ius. � Ar k�?

��Galbūt, jei tie pėdsakai tave i�ves į u�miestį. � Lorai padarius eilinį staigų posūkį, tuo pat metu i�g�sdinus uniformuot� vairuotoj�, kuris ketino u�vesti did�iulį �arvuot� limuzin�, u�staugė ir sucypė ��ie�ulos� padangos. � Bet a� turėjau omenyje nuobodų, nykų popierinį darb�.

��Na, gerai, primadona� nuo ko pradėti?�� Donalas nuo�ird�iai nustebo, kad paminėj�s jos vard�, tiksliau, titul�, nepajuto jokios �irdper�os. Tik dabar ėmė suprasti, jog Marijos daLivnovos visi�kai nepa�inojo.

Ir dėl to nebekvar�ino galvos.

��Nuo Melfakso Kortindo. � Lora pagaliau pristabdė automobilį, aplenkė bronzines kolonas, įsuko į raudon�, metalinį tak�, nuo�ulniai nutįsusį į dubens formos aik�tel�.

Spinduliniu būdu i�dėstytos stovėjimo vietos priminė a�aros formos įdubimus, kokius molyje palieka puod�ius; tris i� jų buvo okupavusios tu��ios, prabangios ma�inos.

��Tau reikės per�velgti dokumentus. I�siai�kinti, kodėl kongreso narys Finrosas siekė, kad su juo susitiktum.

��Juk tu nenori, kad �nekė�iaus su Finrosu?

��Kol kas ne, Donalai. Dabartinėje tyrimų stadijoje ver�iau neatskleiskime, k� įtariame. Tas i�pera turbūt įsitikin�s, jog i�ne�ė sveik� kailį� o a� nė nenumanau, kuo jis kaltas. Gal sudarė sandėrį� ne�inau.

��Kortindas atliko tarpininko vaidmenį.�� ��ie�ulai� pagaliau sustingus, Donalas u�simerkė, nepastebimai atsiduso ir vėl praplė�ė vokus. � Bet tai nerei�kia, jog klysti dėl Finroso� Tarkim, jis irgi ka�kam atstovavo. Taigi nusikaltim� ir jo organizatorių skiria du aplinkkeliai.

��Hmm. Kaip sakiau, brangusis, �tai tau darbas. � Pasvirusi link keleivio sėdynės Lora jį pabu�iavo, mirktelėjo, at�ovė dureles ir vien� koj� nuleido ant gara�o grindinio. � Eime, leitenante, u�teks delsti.

Donalas pakėlė lūpų kamputį kreivai nusi�ypsodamas ir i�niro laukan. Jam atsistojus �alia automobilio, durelės i�slydo i� pir�tų ir u�sitrenkė. Griausmingai sutrek�ėjo spynos mechanizmas.

��Ei��� jis nė nenujautė, jog ��ie�ul�� kontroliuoja �mėkla.

��Nekreipk dėmesio. Ji gana rami. � Lora paplek�nojo per u�sivėrusias vairuotojo duris. � Ar ne, sesute?

��Kas tokia?

Komandore patraukė pe�iais.

� �i� istorij� papasakosiu kada nors vėliau� bet mes tik pusseserės � padėtis nėra tokia keista, kaip tau rodos.

Tanatas griebtų.

Galima sakyti, jog Donalo gyvenimas visi�kai netikėtai i�krypo i� tiesios vagos. Ta�iau k� galvoja, leitenantas nepasakė, nes dabar palei juos praėjo prabangiai apsireng� vyrai, kurie i�sipuo�usių �monų draugijoje kulniavo link trijulės limuzinų.

��Mes dar ne �tabe,�� pastebėjo jis, nukreip�s akis į rusvas, skliautuotas lubas, nuo kurių �iepėsi papūgų bareljefai. � Koks �ia pastatas? Redberno centras?

��Aha, atspėjai. �Penkiuose ratuose�, u� dviejų �imtų auk�tų į vir�ų, gali pavakarieniauti su senatoriais, kongreso nariais ir pana�iomis esybėmis i� vietinių politikierių akvariumo.

� �avus apibūdinimas. Bet abejoju, ar mane į restoran� įleis. � Donalas �ingsniavo �alia Loros, petys į petį, ta�iau u� rankos jos nelaikė. � Neturiu atitinkamo kostiumo ir kaklarai��io.

��Spėju, jog a� bū�iau sutikta dar �al�iau. Mielai tave ten nusives�iau. �iaip, vardan naujų potyrių.

Donalas mintyse pamatė stuomening� administratorių, mėginantį u�kirsti jai keli�, i�girdo ledinį Loros klausim�: �Kas yra, anks�iau niekuomet neaptarnavai zombio?�

Bet tas reginys viso labo u�gimė jo vaizduotėje; nūnai porelė traukė sidabri�kai baltu, į auk�tutinius lygius vedan�iu tuneliu, kuris, anot �enklų, vadinosi �Po�eminiu greituoju taku Nr. 17�. Papildomos lentelės skelbė s�ra�� statinių, įskaitant ir policijos �tab�, su kuriais koridorius jungėsi.

Aplinkui netrūko krautuvėlių bei nedidelių u�kandinių, ta�iau kainos privertė Donal� krūptelėti.

��Atrodo, nuo �iol sukinėsiuos kitame sluoksnyje.

��Cha. � Komandore palingavo galva. � Susidėj�s su manimi?

� �tai kaip? Mes susidėjome?

Kurį laik�jie �ygiavo tylėdami. Leitenantas tro�ko paimti j� u� rankos, bet �inojo, jog taip elgtis nedera. Lora vadovavo komandai, į kuri� jis įsiliejo, ir tuo viskas pasakyta.

Abu sustojo ties po�eminiu, sidabri�kai pilku įėjimu į policijos �tab� � prie vilko snukio, kurio auk�tis siekė trisde�imt pėdų, pra�iotų nasrų iltys kabėjo vir�um galvos, o ilgas lie�uvis įkūnijo tak�. Abipus vartų budėjo tikri myriovilkiai.

��Ei. � Donalas jiems linktelėjo, lėtai i�sitraukė pinigin�, atvertė j�, parodydamas savo �enklelį. � Riordanas.

��Tav�s-s-s� nepa�įstam. � Kairėje pusėje tupintis myriovilkis į �mogų įsmeigė gintarines akis. � Leitenante.

��A� bi�iuliaujuos su FenSeptintuku. � Jis i�tiesė rank�, leido mikroskopiniams kvapų liku�iams nupleventi �iltu oru. � U�uod�iat?

��O� t-a-aip.

Kitas sargybinis jau �iopsojo į Lor�, kuri savo ruo�tu pa�iūrėjo į jį, lyg ka�k� nebyliai atsakydama. Myriovilkis suurzgė, panarino galv� ir nuturseno į pastat�. Atgal grį�o kartu su pora vilkų.

� �ia Donalas. � Moteris kryptelėjo smakru į bendra�ygį, pakartojo judesį i� eilės pa�velgusi į kiekvien� padar�. � Jis mano�

��Patinas. � Stambiausias myriovilkis, sena kalė pilk�vu kailiu, atvėpė vir�utin� lūp� � vilki�kai i�si�iepė. � Mes �inome.

Ruja prasiskyrė, po du nuslinko į �onus, nė vienas nenuleido akių nuo Donalo ir Loros, kol tie pranyko statinio gilumoje. Palydėjo lyg dalyvaudami keistoje ceremonijoje.

\ komandor� jis nė nedrįso pa�vairuoti.

Dar po keliolikos sekund�ių jiedu jau kilo lifto �achta (bet ne Gertės), keliavo į kontor�, kur abiejų laukė nauja darbo diena.

Donal� u�valdė pa�įstamas, bet ne visai įprastas jaudulys � nors ir ne itin keistas, atsi�velgiant į netikėtus gyvenimo poky�ius. Virpulį �adinantis jausmas apimdavo, kai prasidėdavo nauji mokslo metai arba ka�koks nuotykis. Jie drauge į�engė į komandos kambarį ir patraukė link Loros kabineto.

Viktoras sėdėjo u� stalo, pir�tus įkalin�s metalinėse pir�tinėse, kurios u�sibaigė ilgais nagais, ir kamavosi prie rinkimo karkaso, pana�aus į trimatį skai�iuotuv�, gerokai sudėtingesnio nei ra�omoji ma�inėlė. Akiratyje pasirodė bly�kaus gymio rimtaveidė moteris.

��Aleksa,�� prabilo Lora,�� noriu tave supa�indinti�

��Su�anos niekas nematė jau trylika dienų, � nutraukė j� Aleksa. � Vakar turėjo pasimatyti su pussesere, bet į susitikim� neatėjo.

��Velnias. � Komandore nusigr�ė. � Mė�las.

��Mes bandome atsekti pėdsakus, kiek įmanydami apdairiau, bet pati �inai, kaip tai nelengva.

Donalas paeiliui nu�velgė moteris.

��Kas ji tokia?

��Burtininkė-slaptoji agentė. � Lora į ai�kinimus neįsiterpė, todėl Aleksa pridūrė: � Buvo įsiliejusi į mi�rų būrį kerėtojų, kurie su trisde�imt septyniais patarnautojais rengdavo s�lėkius panaudotų padangų gara�e, �iaurinėje miesto dalyje. Sklinda kalbos, kad jis priklausė Sėliui Z., dar �inomam Sėlio Znypliaus vardu.

��Kas? Būrys ar gara�as?

��Ir vienas, ir kitas. Tu pa�įsti Sėlį?

��Kart� teko susidurti su jo broliu. Elu Klausvicu.

Aleksa lėtai pamirksėjo.

��A� ne�inojau, jog Sėlis turi brolį.

Prie� atsakydamas Donalas padarė pauz�, kuri u�truko vien� �irdies tvinksnį.

��Jau nebe.

�altas Loros lūpas i�kreipė vypsnis.

��Man rodos, �į darb� reikės paskirti tau.

��Privalėsiu surasti Su�an�?

��O kaipgi Haraldas?�� paklausė Aleksa. � Jeigu ie�koti Su�anos lieps savo informatorių tinklui, ji būtinai atsiras. Vienaip ar� kitaip.

��Klausyk, mūsų bi�iulė veikia slaptai. Vos tik prijaukinti Haraldo suteneriai ir būrėjai paskleis �ini�, visi supras, kad jai rodome i�skirtinį dėmesį. Gerai, jeigu nutars, jog Su�ana domimės kaip pasiturin�ia moterimi i� Selvikino miesto, anot jos legendos. Bet jei padarys i�vad�, kad ji skundikė�

��Arba policininkė. � Donalas pagū��iojo. � Bet kuriuo atveju j� pribaigs.

��Nuo praleisto pasimatymo praėjo diena,�� pasakė Aleksa. �Bet Su�anos niekas akyse neregėjo jau trylika parų.

Lora patylėjo. Donalas �inojo, ko pats imtųsi, ir ketino pasiūlyti veiksmų plan�, jei tiktai komandore pasiteiraus jo nuomonės.

��Gerai,�� pagaliau atsiliepė ji. � Į paie�kas įkinkyk kiekvien�. Jei kas nors i� mums nepa�įstamų asmenų turės bent menkiausių informacijos nuotrupų apie Su�an�, nedvejodami juos pri�iupsime ir i�kvosime.

Aleksa apsisuko ant kulno, pripuolė prie savo stalo, stvėrė telefon�.

��Leidimas duotas,�� parei�kė ir nutė�kė ragelį. Pakėlusi akis į Lor�, d�iugiai, vaiki�kai nusi�ypsojo. � Viskuo pasirūpinau i� anksto, nes nujau�iau, k� įsakysi.

��Negaliu pak�sti, kai mane permato kiaurai,�� suniurnėjo komandore.

Donalas kreipėsi į Aleks�:

��Primink, jog vėliau tave supa�indin�iau su savo draugu Levu.

� �maik�taudamas, �inoma, tesiekė u�gniau�ti nerim�. Dar tik pirma diena naujoje komandoje, o jau teks dairytis pra�uvusios, slaptai veikian�ios policininkės� visa laimė, kad leitenantas netikėjo prana�i�kais �enklais.

Ar girdi?..

O, vardan Mirties, tik ne dabar.

Specialusis būrys liepė ry�ininkams, skundikams, �alininkams, apmokamiems informatoriams, silpnavaliams, kuriems buvo prigrasinta, i�nar�yti pogrindinius, apie miest� daug k� pasakan�ius labirintus. Jie ie�kojo ser�antės Su�anos O�Konor, tiksliau, burtininkės �aros Konral, u�sigeidusios patyrinėti tamsesnes savo puoselėjamo meno puses.

T� naktį Lora, atliekanti koordinatorės pareigas, liko kontoroje. Donalas vis maksėjo galva, kol komandore paskelbė, es� jam derėtų va�iuoti namo. Leitenantas galėjo griūti ant vienos i� sudedamų lovelių, ta�iau kiurksodamas iki ryto darbe drauge su Lora pakurstytų aplinkinių smalsum�.

Galop Donalas nuleido rankas ir paklausė jos patarimo. Nusigav�s iki gatvės lygio, de�imt minu�ių plepėjo su FenSeptintuku, kol sulaukė purpurinio taksi automobilio.

Gatvės driekėsi tu��ios, todėl kelionė iki namų � naujųjų jo namų � neu�truko.

Dumsiojo bok�to sargybiniai, a�tuonių pėdų auk��io baidyklės, turin�ios po vien� siaur� akį, prasiskyrė ir leido Donalui praeiti. Liftas mitriai jį u�kėlė iki apartamento, kur leitenantas truputį paslankiojo po gotikinio-deko stiliaus metalo spalvos kambarius ir pagaliau nuvirto ant lovos.

Mieg� trikdė tamsūs sapnai.

Jis pakirdo vėlai, o tai rei�kė, kad iki galo neatsigavo. U�sitrauk�s sen�jį sportinį kostium�, liftu nurūko iki rūsio lygio. Technikas riebaluota oda ir �io u�nugaryje plevenan�ios dvi �mėklos parodė, kaip surasti laiptus, vedan�ius į katakombas.

Donalas nuskuodė nepa�įstamais keliais, vingiuojan�iais, apleistais takais. Po kurio laiko atsidūrė erdvioje oloje, u�pildytoje naujesniais, blausiais gintariniais �ibintais, apsuptais �eimų mauzoliejais, tarp kurių nestigo pagamintų i� �alvario bei sidabro. Bėgdamas pirmyn nusikapstė į nekart regėtas sritis ir netrukus įtikėjo, kad nuojauta jo neapgauna.

Ka�kas pasikeitė.

Katakombos egzistavo �imtme�ius ar net tūkstantme�ius. Vargu ar jas galėjo paveikti kokios permainos. Vis dėlto dabar ausis pasiekdavo keisti �nab�desiai, kurie nutykdavo, vos tiktai Donalas prisiartindavo prie sarkofago ar mauzoliejaus. Susidarė įspūdis�

Nei�protėk.

�tarsi mirusieji ėmėjo bijoti.

Grį��s į apartament� leitenantas pusry�iams i�gėrė kavos ir �altos juodųjų kopūstų sriubos. Jeigu jis apsistos �ia ilgesniam laikui, teks u�sukti į parduotuv� ir virtuvėje pasigaminti normalaus maisto. Donalas patikrino �Magnuso� apkab�, telefonu susisiekė su �veicoriumi ir papra�ė i�kviesti taksi.

��A� galė�iau prie to įprasti,�� murmtelėjo nuleisdamas ragelį. �Ko gero.

Liftas �aibi�kai nu�vilpė apa�ion, nelyginant mil�ino paleista kulka. Jis sustojo tiktai penkiasde�imt devintame auk�te, idant priimtų dar du keleivius: vyr� tamsiu, sinusoid�ių ra�tais i�dailintu kostiumu ir moterį i�pampusiu veidu, apsikars�iusi� per dideliu kiekiu tikrų brangenybių.

Vyri�kio akį dengė monoklio l�is. Jiedu su �mona smalsokai, �iek tiek i� auk�to nu�velgė Donal� lyg svarstydami, kokį nauj� tarn� administracija nusamdė.

Kai liftas sustingo vestibiulyje, leitenantas prispaudė deln� prie plieninės sienos ir suniurnėjo:

��A�iū.

Su�nirp�t�, raukydamiesi pakeleiviai pirmi i�niro laukan. Ta�iau per plieno plok�t� nuvilnijo �altas drebulys, ir Donalas suprato neapsirik�s: kabin� kontroliavo �mėkla. Įdomu,�� paklausė sav�s,�� kiek laiko ji �ia darbuojasi.

Kai taksistas i�girdo, kurlink reikės va�iuoti, jo fizionomij� perkreipė nusivylimas. Matyt, vairuotojas tikėjosi, jog i� turtingo i�peros, gyvenan�io Dumsiajame bok�te, gaus padorių arbatpinigių, bet rūs�iaveidis tipas, susiruo��s į policijos �tab�, nė i� tolo nepriminė piniguo�iaus.

Ties Penktosios ir Basiliskų aveniu sankry�a gatves u�kim�o automobiliai, kuriuos vairavo �monės, grį�tantys į darbus po vėlyvų pietų. Taksistas nuspaudė stabdį, susiraukė, pam�stė ir atsisuk�s tarė:

���inai k�, draugu�i. Bus grei�iau, jeigu pasivaik��iosi.

Donalas pa�nairavo į �aligatvius. Ma�ai tikėtina, jog artimiausiu

metu vairuotojas susiras kit� keleivį. Vadinasi, padėtį įvertino s��iningai.

��Ai�ku. � Atskai�iav�s de�imt kupiūrų, leitenantas i�traukėjas i� piniginės ir įki�o pro ang� pertvaroje. � Gr��os nereikia.

��I�ties?

��Aha. � Donalas i�slydo i� salono, u�trenkė dureles. � A� tikras �induklis, ir mane lengva sujaudinti.

Auk�tybėse kybojo nuosaikiai purpurinis dangus, akiratyje nebuvo matyti nė vieno �valgybinio �ik�nosparnio. Oras ne�ymiai atsidavė gyvsidabriu, bet kol kas nelijo. Leitenantas pasikėlė apsiausto apykakl� ir, spar�iu �ingsniu įveik�s penkis kvartalus, stabtelėjo prie pa�įstamo policijos �tabo bok�to.

��Sveikas FenSeptintuke. Vakar bendravau su vienu i� tavo pusbrolių.

��T-a-aip. � Tamsoje su�ioravo gintarinės akys. Atvipo vir�utinė lūpa, i� nasrų nuvarvėjo seilės. � Tu� sus-s-s-iporav�s.

��Tanate, nejau �ia visi visk� �ino?

��Tik ne� �mo-nės.

��Bent tiek gerai.

Gretim� kolon� apėjo ir �alia myriovilkio atsitūpė dar du vilkai.

��Le-e-ei-tenan-tas Rioradas. FenSeptintukėTrejukė. Grim-valAntrukas,�� visus supa�indino FenSeptintukas.

Pristatyta porelė atrodė labai jauna � �iai tarnybai pernelyg jauna.

��Malonu jus matyti. � Donalas kilstelėjo smilių prie kaktos, atiduodamas pagarb�. � Daug tikėtis galima i� bet kurios FenSeptin-tuko dukters.

Kalė nukor� galv� ir dėkingai suurzgė.

��Dar� pasimatysime. � Vyriausias myriovilkis palinksėjo leitenantui.

��Iki, bi�iuli.

Donalas u�lipo tamsiais laipteliais, nudro�ė per priimam�jį, kurio grindys �vilgėjo purpuriniais ir baltais langeliais, apėjo besiriejan�i� grup� randuotų, i� prieplaukos atve�tų jauniklių prostitu�ių. Nuo akmeninio stalo leitenantui pamojavo Eduardas � apatinė jo kūno dalis buvo įsiliejusi į granit�.

��Jus kvie�ia vir�un.

��Komisaras?

��Kas dar vir�uje sėdi?

Viena i� kek�ių atki�o vidurinį pir�t� ir parei�kė:

��Pasėdėk ant �ito.

Liesas vyrukas, turbūt suteneris, atsivedėj�s tvojo jai per veid�.

��U��iaupk �abtus, vi�tgalve.

Uniformuotas pareigūnas spyrė sud�iūvėliui į kelio �on�.

��Ei�

Donalui nusigr�iant, Eduardas su�uko:

��D�iugu, kad vėl prisijungėte prie mūsų.

Ir taip kalbėjo �mogus, virstantis granito luitu. Galbūt i�gyvenimai, patirti negyvos primadonos draugijoje ir ligoninėje, ne tokie jau �iurpūs.

��Dėkui, Eduardai. A� taip pat d�iaugiuosi grį��s.

Ant grindų i�sities�s suteneris suūk�iojo:

��Ooo, Edu-ar-dai. Koks mielas vardas. K� turi �emiau juosmens � akmeninį ar tikr�� hrrrr�

Pasigirdo duslus pok�telėjimas, ir visos merg�ės prikando lie�uvius, o sulysėlis i�spaudė tyli� aiman�.

Donalas neatsisukdamas patraukė liftų pusėn.

Komisaro sekretorė, �avingoji �vitriaakė, pa�vairavo į detektyv�, bet darbo nenutraukė. Sidabri�kos skaidulos, nuo moters akių nutįsusios iki prietaisų skydo, kuris priminė komutatorių ir nestokojo miniatiūrinių svirtelių, j� jungė prie tinklo �valgybinių veidrod�ių, i�dėstytų visame mieste, ant statinių stogų.

Kitaip atrodan�ios �vitriaakės Donalas niekada nematė. Staiga jam toptelėjo, kad i�vyd�s sekretor� gatvėje nė u� k�jos neatpa�intų.

��Leitenante, komisaras su jumis susitiks nedelsdamas.

��Ar jis geros nuotaikos?

Moters pir�tai pakibo ore ir po pauzės susirietė lyg kontroliuodami įsivaizduojam� aparatūr�, kuri galėtų padėti i�narplioti �od�ių reik�m�. Nutylėjusi �vitriaakė vėl įbedė �vilgsnį į savo įrang�.

Durys, vedan�ios į komisaro kabinet�, prasiskyrė.

Ar jauti?..

Ne. Niekuomet.

Od� tarsi ka�kas tempė, ir Donalui dingojos, kad praėjo visa� am�inybė, kol jis įveikė slenkstį. Sis tas naujo.

Arba a� pasikei�iau.

Grie�to saugumo zonos kartais naudodavosi papildomu apsaugos lygiu: laik� i�kreipian�iais kerų laukais, kurie taip pristabdydavo įsibrovėlius, kad sargybiniai spėdavo griebtis veiksmingų atsakomųjų priemonių arba būsima nepra�ytų sve�ių auka suskubdavo pasprukti.

Bet �ia, policijos �tabe? Ar tik nepersistengta?

Komisaras Vilnaras, rankoje laikantis stor�, nepridegt� cigar�, mostelėjo į juod�, gele�inį krėsl�.

��Sėskitės.

��Sere.

��Riordanai, man velni�kai nepatinka, jog esate įtrauktas į specialiosios paskirties būrį.

��Hmm� ai�ku.

��K� tai turėtų reik�ti?

��Iki �iol nenutuokiau, kad jūs nepatenkintas, bet dabar �inau� sere, a� pasisiūliau savanoriu.

��Tas zombis, kuo ji ten vardu�

Donalas pajuto, kad jo balsas per oktav� nukrito �emyn.

��Komandore Styl.

���vadovavo komandai, kuri jus i�traukė i� koted�o, todėl jau�iausi įpareigotas i�pildyti jos pageidavim�. Bet��� komisaras dviprasmi�kai patylėjo. � A� galėjau jus paversti atpirkimo o�iu. Toks scenarijus dar įmanomas.

��Sere? Ar mano veiksmus tiria vidaus saugumo tarnyba?

��Ne. � Savo stambias bly�kias rankas Vilnaras nuleido ant stalo pavir�iaus. � Jūs papra�ėte, kad VST patikrintų �audykl�. Pasielgėte protingai, bet tai dar nerei�kia, jog pats esate �varus. Nors paved�iau jums itin svarbi� u�duotį, kerams atsispirti nesugebėjote.

��Taip. A� prisimenu.

��Tam tikri �monės nepatenkinti tuo, kaip susiklostė įvykiai. �Komisaras turėjo galvoje auk�tus, Tristopolio visuomenėje įtakingus �ulus. � Kai kurie u�sipuolė mane.

��O.

� �tai kodėl jums suteikiu dar vien� �ans�. Nepaken�iu, kai man grasina. Bet kas.

Donalo lūpų kampu�ius baudėsi patrūk�ioti �ypsena. Po senio i�ore slypėjo gele�inė stiprybė, kuri leitenant� taip �avėjo.

��Jei per tyrim� atrasite k� nors keisto,�� prat�sė Vilnaras,�� kas galėtų pakenkti miesto saugumui,�� jis, �inoma, �nekėjo apie savo karjeros saugum�, � naujienas asmeni�kai perduokite man. Ir kuo grei�iau.

��Taip, sere. Pasitelksiu sveik� nuovok�.

��Gerai. Jūs laisvas, Riordanai. � Beveik neį�iūrimi komisaro antakiai pa�oko vir�un. � Kiek suprantu, kilo ka�koks sujudimas. Bangas kelia Hamerseno tinklas.

��Pradingo pareigūnė.

��Taip. Su�ana� kokia jos pavardė? Gatves drebinantis sambrūzdis��� Vilnaras gestu aprodė kabinet�, �� pasiekė netgi mane.

��Apie Hamerseno informatorius nieko ne�inau,�� atsakė Donalas. � Tik girdėjau, kad jų tinklas egzistuoja.

Sprend�iant i� kalbų, Haraldas Hamersenas, su kuriuo leitenantas dar nesusipa�ino, buvo įspūdingiausias individas i� visų, priklausan�ių specialios paskirties būriui. Anks�iau tarnavo jūrų pėstininkų gretose, nūnai pogrindyje turėjo gausiausi� ry�ininkų tinkl�, su kokiu tarnaujantiems policijos pareigūnams teko susidurti: �tai kuo garsėjo Haraldas.

��Būtų įdomu,�� tarė Vilnaras,�� apie tai gauti daugiau �inių.

��Taip,�� i�murmėjo leitenantas, pakildamas nuo kėdės,�� neabejoju.

Jeigu komisaras manė, jog Donalas atskleis su asmeniniu kito

policininko tinklu susijusias smulkmenas, kurias pavyktų su�inoti, tuomet seniui pasimai�ė protas. Po sekundės Vilnaro akyse ka�kas blykstelėjo: galbūt pyk�io, o gal �velnios pa�aipos �iburėliai.

��Keliaukite. Bet su manimi palaikykite ry�į.

��Taip, sere.

Jis pasi�alino i� kabineto, praslinko pro �vitriaak�, pir�tais barbenan�i� per miniatiūrines svirteles. Na ir puiku � dabar leitenantui derėjo patylėti.

Pra�ai �nipinėti Lor�?

Donalas nusprendė, jog komisaro norams i�sipildyti nelemta.

Gertės lifte jis murmtelėjo:

��Nuleisk mane į �audykl�, gerai?

*Kas atsitiko, branguti? �ūtbūt privalai paminkyti gaiduk�?*

��Tiesiog daryk, kas liepta.

*Kaip pasakysi.*

Ji nulakdino Donal� �emyn su vėjeliu. Po�eminiame �audyklos lygyje taip staigiai sustabdė, jog nuo krestelėjimo kūn� persmelkė virpuliai.

*Eik �aisti su savo pliau�kynėmis.*

Nematomos rankos i�stūmė jį į koridorių �iurk��iau nei įprastai.

Kol Donalas �ūviais draskė taikinius, klaid�iais ne visai teisėto pasaulio �unkeliais �mai�ė armija informatorių � pradedant kioskelių savininkais, pardavinėjan�iais vaisius Miksnatino turguje, netoli dokų, kuriuose krovikai u�merkdavo akis, jei i� sunkve�imių, gabenan�ių produktus į prekybos centrus, prapuldavo viena kita kartoninė dė�utė, ir baigiant sukalbamu, Sėliui �nypliui dirban�iu smogiku.

Pastarasis įkliuvo Haraldui Hamersenui prie� trejus metus, ne�inas miesto technikų darytomis nuotraukomis. Detektyvas i�siuntė jį atgal į Sėlio Z. organizacij�, prie� tai pasirūpin�s įkalti į galv�, es� ver�iau teikti informacij� apie savo bos� nei atsidurti oficialiame egzekucijų duburyje, kur grobio ie�kojo �mėklos, kur bla�kėsi pami�� protai, trok�tantys suleisti nagus į gyvus organizmus, idant numal�intų savo alkį.

Jeigu kuris nors i� spaud�iamų individų nepasiduodavo primygtiniams įkalbinėjimams, Haraldas pagrasindavo �atlau�ti gaiduk��. Pats buvo bly�kus i�d�iūvėlis baltutėliais plaukais ir keistomis akimis. Sklandė gandai, jog kart� suvalgė informatoriaus �libes, nes tas nesiteikė prane�ti apie ginklų kontraband�, į Buldauno dokus pristatyt� silkių dė�ėse.

Ne�inia, ar minėtose paskalose slypėjo tiesos krislas, bet Haraldas jomis naudojosi kaip įtikinėjimo priemone. �tai viena i� prie�as�ių, kodėl Brijakas Nelsanas, at�iaurių bruo�ų krovikas, įsitais�s u�pakalinėje sandėlio gale, ap�nerk�toje �kontoroje�, pasiūlė jam drauge i�lenkti butelį degtinės. Haraldas kiurksojo ant siūbuojan�ių, tarp senų dė�ių i�temtų tinklų ir stebėjo, kaip raudonuoja gerian�io pa�nekovo veidas.

��Imsi?�� Brijakas atki�o butelį.

��Ne. U�baik.

��Cha.

��Na, k� girdėjai?

��Nieko.

��Brijakai�

��Nieko, kas paai�kintų, kodėl muitinės sandėlis i� Siaurinio doko rytojaus naktį bus tu��ias. Tai yra jo niekas nesaugos.

��Kalbi apie apiplė�im�? � detektyvas nusivylė. Ka�kur pra�uvo Su�ana, o jis viso labo su�inojo apie cigare�ių arba svaigalų krovinio vagyst�.

��Ne�inau. Gal perve�im�.

Haraldas pir�tais perbraukė baltas savo sruogas. Dėl glotnios odos atrodė kaip a�tuoniolikmetis, dėl plaukų priminė senolį, ta�iau nepriklausė nė vienai i� tųdviejų am�iaus grupių. Jo rankos buvo liaunos, bet tvirtos nelyginant gele�is.

� �nekėk,�� paragino.

��Apie perve�im�? Įsivaizduok, kad nori pakliūti į laiv�, plaukiantį, tarkim, į Zurinam�. Kaip tai padaryti?

��Neskaitant akivaizdaus būdo � nusipirkti biliet� kaip normalus asmuo?

��A� nenumanau, k� rei�kia �normalu�,�� nusivaipė Brijakas.

��Gerai, pasakok.

��Mūsų dokas kroviniams tėra tarpinė stotelė. Nugvelbk smulkmen�, ir galų gale trūkum� kas nors pastebės. Bet kas atkreiptų

dėmesį į siunt�, kuri� �iuo tuo papildytum? Ypa� jeigu sugebėtum atitinkamai pataisyti va�tara��ius.

Haraldas trumpam susim�stė.

��Turi omenyje, ka�kas įsibraus į sandėlį, norėdamas ten palikti dė��? O ne pavogti?

��O k� a� sakiau?

��Hmm��� detektyvas i�sitraukė pinigin�, atskai�iavo tris mėlynas dvide�imt septintines, po vien� trejin� bei vienuolikin�, ir perleido kupiūras Brijakui. � Įdomi istorija.

��Daireisi ne to?

��Ne� bet tu vis tiek neblogai pasidarbavai.

��Aha. Tikrai nebenori �io srėbalo?

��Gal kit� kart�.

Haraldas tyliai i�ėjo. Lauke, į grindinį įrėm�s stovelį, jo laukė kaulų spalvos motociklas. Keraminis, į an�iasnapio snukį pana�us prie�akys kone lietė �em�, �ibintai buvo it kampuotos akys, rankenos vingiavo atgal tarytum i�riesti ragai.

Prisiartin�s detektyvas pamatė, jog pirmagalį i�terliojo ry�ki raudona dėmė.

��Kas atsitiko?

�ibintuose su�vyksojo blausios spingsulės. Haraldas pritūpė į �nerves traukdamas dokų kvap� ir i�vydo tamsoje vos į�iūrimus kraujo pėdsakus. U� poros �imtų jardų klibik��iavo dvi figūros beformiais kombinezonais; padėdamos viena kitai jos stengėsi kuo grei�iau i�sine�dinti, ta�iau judėjimo temp� apribojo galūnių lū�iai.

��Man irgi nepatinka vagys�

�ibintai blykstelėjo gintariniu atspalviu ir u�geso.

���bet a� d�iaugiuosi, kad jų nenu�udei.

Haraldas ap�ergė balnelį.

��Pasiruo��s?�� detektyvas įsikibo į pakeltas rankenas, kurios pakoregavo savo form�, nuleido jo rankas �emiau. � Kaip a�?

Motociklas suurzgė.

��Man reikia su tavimi pa�nekėti. � Donalas pamojo Lorai. �Jei� tu nieko prie�.

Nuo savo stalų akis kilstelėjo Viktoras ir Aleksa. Leitenantas nė neįsivaizdavo, ar tuodu nujautė, jog tarp jo bei komandorės ka�kas vyksta.

��Gal vėliau?�� moteris �vilgsniu tyrinėjo purpurinį ka�kokio statinio plan�.

��K� tik plepėjau su komisaru Vilnaru.

��Ar sen� �unsnukį nu�ovei?�� Aleksa i�plėtė siaurutes �nerves.

��U�uod�iu dūmus ir parak�. � Ji apsilai�ė. � Niam niam.

Donalas akimirk� padėbsojo į detektyv�, galop apsisuko ir paskui Lor�nukulniavo įjos kabinet�. Kai u�sitrenkė durys, i� bendrosios patalpos sklindantys garsai nutyko.

��Tanatas rautų, � nusikeikė jis. � Ar a� �ia vienintelis esu normalus?

Sekund� kit� Lora �velgė į leitenant�, nutaisiusi bereik�m� i�rai�k�. Pagaliau atsipalaidavo, leido lūpų kra�teliams ne�ymiai pakrypti vir�un.

��Jei tu esi normaliausias i� viso būrio,�� tarė, � tuomet padėk mums, Mirtie.

Donalas pa�nairavo į kėd�, bet nusprendė likti stovėti.

��Kaip manai, ar sugebė�iau tapti geru slaptu agentu?�� paklausė.

��Jei pra�aisi į Su�anos viet�, � jos veidas vėl virto bejausme kauke,�� atsakymas būtų neigiamas, net jeigu tau ras�iau tinkam� vaidmenį. Tu nesi burtininkas, o ji atliko konkretų�

��A� turėjau omenyje k� kita. Vilnaras pageidauja, kad �nipinė�iau. Tave.

��O. � Saitas kvapas, i�trūk�s pro komandorės lūpas, �iltame kambaryje virto garais. � Gyvenimas tampa įdomus.

��Aha. Spėju, jog �vitriaakė nėra tavo �nipė, kuri privalo sekti komisar�?

��Gaila, bet ne. Tos �altakraujės kalės niekaip neperprantu. �Lora vėl atsikvėpė ir pamatė, jog Donalas stebi i�sisklaidan�ias garų sruogeles. Ji, regis, �yptelėjo, o gal patempė lūp�. � Velnias, a� tokia juokdarė. K� tu manyje regi?

��Nuostabiausi� asmenį, kokį esu sutik�s,�� atsakė Donalas. �Arba beveik.

��Ei. � Moteris sumirksėjo. � K� rei�kia �beveik�?

��Na�lai�ių prieglaudoje buvau įsimylėj�s ses� Mer� An� Stiks. Nors visi j� laikė kieta�irde ragana.

��Ai�ku. � Lora nukreipė akis į stal�, lyg susidomėjusi �variu jo pavir�iumi. � Manau, �ios konkurentės neįveiksiu.

Replika nuskambėjo dviprasmi�kai. Jeigu Donalas būtų mokėj�s parinkti reikalingus �od�ius, jis būtų i�klausinėj�s Lor� apie trauminius potyrius, kuriuos teko i�gyventi persikeliant į paragyvenim�� bet tik ne �ia ir ne dabar. Ne kontoroje.

��A� imsiuos u�duoties ir paseksiu pėdsakais,�� pasakė leitenantas. � Jei Vilnaras susitep�s, jo ir kongreso nario Kinlio Finroso s�sajas aptiksiu archyvuose. Nar�ydamas nuobodų �lam�t� u�truksiu am�inyb�, bet turė�iau rasti �vilgantį grynuolį, ar ne?

��Teisingai.

��Ir dar�

Donalas pasistengė nuvyti būg�tavimus. Tiek gyvenimas, tiek paragyvenimas pernelyg trumpi, jog dėl baimės ar kompleksų juos tu��iai �vaistytum.

���a� tave myliu, Lora, jei dar ne�inojai.

I� nuostabos moteris i�si�iojo.

O Mirtie, juk to sakyti neketinau.

Leitenantas sumirksėjo nesuvokdamas, kas jį apsėdo.

Ar girdi?..

Ne dabar.

Apsisuk�s Donalas trenkėsi į duris, kurios nespėjo sureaguoti į �aibi�k� judesį. Jos virptelėjo ir atsivėrusios leido detektyvui i�eiti į bendr�jį kambarį. Ten sėdintys Viktoras bei Aleksa įsmeigė akis į savo koleg�.

Kai durys u� nugaros u�sidarė, jis numygo liftų pusėn. Beveik pasiekus tiksl�, įkandin pasigirdo plojimai, juokas ir Aleksos �ūksnis:

� �aunuolis, Riordanai!

Donalo veidas įsitempė, lūpas perkreipė �ypsenos atitikmuo. Jis �engė į �acht� ir nu�vilpė �emyn. Kokias dvylika sekund�ių lėkė visu grei�iu jausdamas, kaip krūtinėje dau�osi �irdis, mėgindamas u�gniau�ti siaub� bei riksm�, kol pagaliau kūn� apglėbė ir pristabdė nematomos rankos.

*Kur keliauji, branguti?*

��Į�apatinį lygį, Gerte.�Į�archyvus.

*Tuomet a� tau atleisiu. Galbūt.*

Jos prilaikomas �mogus nuskriejo dviejų tūkstan�ių pėdų ilgio �achta.

*Jauti potrauki negyvėliams, �irduk?*

Donalo viduje kunkuliavo audringos emocijos, kurios padėjo nulaikyti lie�uvį u� dantų.

Saugykloje pleveno vibruojantys, prie stovų pritvirtinti, runomis u�pildyti obsidiano lak�tai; keisti, pusiau bekūniai pauk��ių pavidalai �aukė ir aimanavo, perduodami įra�ytus seniai mirusių �monių pa�nekesius, dudendami originaliais � bent taip tvirtino archyvarai � kalban�iųjų balsais.

�alia duobių, kupinų magmos ugnies, prisirakin� tyrinėtojai galėjo i�gyventi ai�kiaregių matytas praeities įvykių vizijas. Kol įstengdavo i�k�sti skausm�. I� u�darytų �achtų sklido' �velnūs �iug�desiai ir retsykiais ne�mogi�ki vaitojimai, bet eiliniam lankytojui niekas neai�kindavo, kas tuos garsus skleisdavo.

Did�iausi� �iurp� kurstė Tu�tumos, nebūties zonos, geban�ios i�varyti i� proto netgi federalinį kerėtoj�. Intuicijos su�adint� i�mintį jos �adėjo visiems, kurie valiotų atlaikyti kankynes, trunkan�ias devynias dienas: būtent tiek laiko prisireiktų, norint pereiti �į sektorių.

Visa tai sudarė i�orinį archyvų rat�.

Donalui �ingsniuojant palei blausiai ap�viest�, prie jaunesniųjų archyvarų duburio i�kilusi� kolonad�, jo apsiausto klostes plaikstė �altų ir kar�tų garų �uorai. Did�iuma i� pilkaveid�ių, rauk�lėtų, akiratyje pastebėtų individų sėdėjo suakmenėj�, įnik� į senovinius, ant i�blukusios odos � kai kuriais atvejais, net ne �mogaus � sura�ytus dokumentus.

Jie, rodės, u�siėmė bendru projektu, bet leitenantas �inojo, kad stab�ioti ir klausinėti apie darb� nederėtų. Vienas i� suvytėlių pakėlė akis, kurių obuoliuose knib�dėjo raudoni trupinėliai, siurbiantys kolegų archyvarų krauj�, perduodantys jį kitiems, i�sklaidantys trisde�imt septyniems komandos nariams. Ant stalų driekėsi birulių linijos, tįstan�ios tarp jaunesniųjų archyvarų, i� pirmo �vilgsnio pana�ių į krio�enas.

Kodėl pilk�vaod�iai dalinosi krauju � ir dar tokiu būdu,�� svetimiems, suprantama, niekas nepasakodavo.

��Vardan Tanato, k� �ia veikiate?

Grie�tas, griausmingas balsas privertė Donal� sustoti ir pasidairyti į �onus. Galų gale, susiprotėj�s nukreipti akis �emyn, jis pamatė gestikuliuojan�i� de�imties colių ūgio akmenin� figūrėl�.

��Atėjau darbo reikalais,�� atsiliepė leitenantas, i�sitraukdamas �Magnus��. � O tu?

��Atsakym� priimu. � Homunkulas ėmė drebėti�

��Palauk.

�i�tirpo, įsiliejo į uolinį pavir�ių ir pranyko. Leitenantas gr��ino pistolet� į dėkl�.

� �avi vietelė, � suniurnėjo panosėje.

Tolumoje lyg ir pasigirdo pūk�telėjimai, kokius i�gautų į �altus vandens telkinius krentantys akmenėliai, o gal ka�kas pa�aipiai prunk�tė i� to, kaip Donalas įsivaizdavo archyv�.

Jis traukė pirmyn, kol atsidūrė oloje, pilnoje a�trių kaip skustuvas stiklo plok��ių, i�dėliotų padrikai, įvairiausiais kampais, pasklidusių trimatėje erdvėje� galbūt ir kitose, nes protarpiais regėjimo lauko pakra��iuose su�mė�uodavo geometri�kai neįmanomos formos, kurios prarasdavo apibrė�tus kontūrus ir tapdavo nematomos, jei tik Donalas mėgindavo tiesiai į jas pa�velgti.

��Leitenantas Donalas Riordanas,�� garsiai prisistatė, � �enkliuko numeris du-trys-omikron-devyni, noriu patyrinėti archyv� ir pra�au kaulų klausytojos pagalbos.

Mil�ini�ki stiklo lak�tai, regis, persigrupavo, nors krutėjimo jis neį�velgė: perregimos plok�tės tarytum pasislinko be menkiausių judesių.

Egzistavo tikimybė, jog naujai susiformav�s darinys i�rai�ys Donalo kūn�, pavers geometri�kai taisyklingais mėsos blokeliais. Pa�alie�iams dingodavosi, jog atvykėlius archyvarai vertindavo kaip u�sigeid�, pagauti impulso; tarp policininkų sklandė gandai, kad bylas tirian�ius pareigūnus supjaustydavo be jokios akivaizd�ios prie�asties � matyt, Pinu�iams papras�iausiai reikėdavo �vie�ių kaulų.

Oras ka�kaip pakito, nors �mogaus s�monė nepajėgė u�fiksuoti konkre�ių permainų, ir Donalo ausyse suvibravo �od�iai, kurių bosinis gausmas prasismelkė iki pa�ird�ių.

��MES PAGEIDAUJAME �INOTI: KODĖL �IA ATĖJOTE?�

Leitenantas įsitempė, pasistengė nereaguoti į kūn� perskrodusius virpulius, nes suprato, kad parod�s baim� nieko nepe�: pamok� įsisavino na�lai�ių prieglaudoje.

��Ketinu susekti korumpuotų burtininkų bei politikų tinkl� ir tuos �unsnukius pri�iupti.

Įsivyravo tyla, apgaulinga kaip ramybė, vie�pataujanti vir� vandens, nors �io gelmėse plūdo ir sūkuriavo galingi srautai. Donal� apėmė jausmas, jog tarpusavyje nebyliai bendravo ka�kokios tamsios esybės, kurių pokalbiai prana�avo nelaim�. Jo saugumui grėsė rimtas pavojus.

Lora manė, kad leitenantas bandys atsekti pėdsakus tyrinėdamas dokumentus, o ne kaulus, bet svarbiausia informacija slypėjo Pinu�iuose. Taip buvo ir, kaip tvirtino sveikas protas, bus visada.

��PRIMADONOS �UDIKUS?�

��Taip. Įtariamus ir �ituo nusikaltimu.

��ARGI KAULAI NEDAINUOJA?�

Vibracijos ty�iojosi ar i�rei�kė u�uojaut�? Sunku pasakyti. �od�iai trikdė, bet Donalas bema� tikėjosi, kad archyve jie nuskambės.

��Tarkim.

��JŪS IKI �IOL JAIS ATSIDUODATE.�

��Atsikniskit.

Nuo stiklo plok��ių garantuotai nuaidėjo juokas, ta�iau jis i�trūko ne i� �mogaus gerklės. Donalas pajuto blyk�t�s � baltai nusida�ė ne vien veidas, bet ir visa vir�utinė kūno'dalis.

��Velniai griebtų, padėsit man ar ne?

�mogų apsupo srovės keistų, sluoksniais limpan�ių ku�desių, kurie sustiprėjo iki skardesio, nustelbusio net pulsavim� Donalo ausyse.

Pagaliau:

��TAIP.�

Galvos auk�tyje u�si�iebė balzgana �vieselė. Ji įgavo miniatiūrinio, sparnuoto �mogelio pavidal�, netrukus virto blankiu, besiraitan�iu vik�ru, paskui transformavosi į raizginį storų, pir�to apimties virvių, savoti�k� gyv� mazg�. Tik Donalas nenutuokė, ar prie� save matė tikr� būtyb�.

Kai jis, įbed�s �vilgsnį į pyn�, �engė pirmyn, �vytėjimas vėl pakeitė kontūrus, i�sivertė i��virk��ias, nuplaukė prie sve�io ir sustingo pakib�s ore.

��Nori, kad sek�iau i� paskos?

Leitenantas �engtelėjo ar�iau �vilgesio, tas savo ruo�tu atsitraukė per jard�. Donalas vėl pajudėjo i� vietos, o tviskanti raizgyne nusklendė į tamsų, skliautinį tunelį, sur�st� i� akmens kubų, kurie per �imtme�ius padūlėjo ir i�siklaipė.

I� ka�kur pasigirdo neai�kios kilmės riksmas. Donalas prisivertė gars� nuleisti negirdomis.

Neilgai trukus jis pasiekė laiptatakį. �emyn lipo labai atsargiai, būg�taudamas, kad gali paslysti ir susilau�yti koj�. Dar neai�ku, ar vietiniuose po�emiuose sulauktų pagalbos.

Vėliau teko įveikti daugyb� vingrių tunelių; kai kurie turėjo driektis tiesiai, ta�iau atrodė deformuoti, kreivi �leivi, kitus specialiai i�rangė kilpomis, o vienas, kur i� akmeninių luitų sunkėsi skystis, savo kvapu pana�us į krauj�, priminė kam��iatraukio spiral� ir nuo�ulniai vingiavo apa�ion.

Donalas nusikapstė į tokias archyvų gelmes, į kokias nė kiek netro�ko patekti. Vis� keli� jį lydėjo �vytėjimas, protarpiais virstantis keis�iausių kontūrų pavidalais, bet nuolat atgaunantis įprast�, ko gero, autenti�k�j� raizginio form�.

Erdvioje plūktine, smėlėta asla i�klotoje patalpoje, kuri� supo septynios tamsios tunelių ertmės, blizgan�ių virvelių mazgas liovėsi judėj�s į priekį ir ėmė pleventi ore.

��Toliau keliauti negali, ar ne?�� paklausė leitenantas.

�vytėjimas paskutinį kart� persikreipė, sulinko per pus� lyg

nusilenkdamas ir �ovė į vien� i� po�eminių koridorių.

��Dėkui,�� įkandin su�uko Donalas.

��Nėra u� k�, � i� u�nugario atsklido abejingas balsas.

Tanatas rautų�

Jis nei�girdo jokių �ingsnių, nepajuto, jog ka�kas artėja, ta�iau atsigr��s pamatė moterį, rodos, i� kūno ir kraujo: augi� biy�kiaod� auk�ta kakta, glotniais, pieno spalvos plaukais, kurie dygo tiktai nuo vir�ugalvio ir krito iki juosmens.

Nors ir liekna, nepa�įstamoji turėjo stambius, tvirtus rie�us, kvadratinį �andikaulį; jos �vilgsnis spinduliavo ramyb� bei dar ka�k�, tarytum moteris būtų galėjusi regėti tai, kas tik su�mė�uodavo Donalo vaizduotėje. Tamsiai rudos rainelės dyd�iu dvigubai pranoko įprastas, todėl balti obuolių lopinėliai tebuvo matyti akių pakra��iuose.

Prie�ais archyvų sve�i� stovėjo kaulų klausytoja.

��A� esu Feora Karin,�� prisistatė ji. � Bet jūs, leitenante, galite į mane kreiptis vardu.

��Tuomet jums a� esu Donalas.

Į jo �od�ius moteris sureagavo galvos kryptelėjimu.

��Ar jūsų paie�kos ko nors vertos?�� galiausiai paklausė. �Tiek, kad dėl jų reikėtų įkyrėti Pinu�iams?

��Ne�inau,�� atsakė Donalas. � Apie Pinu�ius a� nieko nei�manau. Bet informacija man labai reikalinga. Byla, hmm� politinė�

Feora susiraukė.

���man, ai�ku, į tai nusispjaut,�� t�sė leitenantas,�� ta�iau ie�kodamas �udikų, deja, susidursiu su rimtais sunkumais. Net jei rasiu vykdytojus, nuo u�sakovų mane skirs daugybė aplinkkelių.

� �udikų, � murmtelėjo Feora

��Jie atėmė gyvyb� ir Marijai daLivnovai, primadonai. Bandė pagrobti jos kaulus.

��O.

Moteris sumirksėjo, ir jos akys trumpam pajuodo. Leitenant� nutvilkė drebulys.

��Papasakokit daugiau, Donalai. Visk�, k� �inote.

Jis i�dėstė, k� prisiminė, Įvykiai, nutik� prie� vie�nag� ligoninėje, tebeskendėjo �iokioje tokioje migloje, o paskutinės dienos, praleistos koted�e iki lemiamos akimirkos, kai Lora įsiver�ė į namelį ir i�vadavo Donal� i� kaulų kerų, pas�monėje paliko trauminį skausm�, vis dėlto i� atminties pavyko i�griebti u�tektinai.

Viskas prasidėjo nuo pokalbio su komisaru Vilnaru, nuo laikra��ių i�karpų, straipsnių apie u�sienio miestuose netikėtai �uvusias teatro �vaig�des. Donalas nustebo suvok�s, jog atmena vardus ir vietas� bent jau galvojo pamen�s.

Paskui jis susitiko su Melfaksu Kortindu�

��Beje, vos nepamir�au. Man parodė lai�k�'nuo kongreso nario

Kinlio Finroso. Būtent jis suorganizavo mano apsilankym� miesto energijos valdyboje. Direktorių Kortind� ai�kiai pa�inojo�

Donalas, kurį varstė tamsios, ramios Feoros akys, suprato galįs atkurti kiekvien� lai�ko �odį.

Leitenantas i�klojo apie vie�nag� komplekse. Kalbant apie t� moment�, kai jis stvėrė kaul� ir nugrimzdo į svajas, moteris giliai įkvėpė, traukdama or� pro suk�stus dantis. Kortindas i�krap�tė kaul� i� rankų, � t�sė Donalas,�� sugr��ino jį į tikrov� � ma�daug po trijų valandų, nors atrodė, kad praėjo vos minutė.

Galų gale virpan�iu balsu paporino apie lemting�jį spektaklį, apkerėt� auditorij�, pabėgim� su primadona ir tunelius, atvedusius į miesto energijos valdyb�

��A� suklydau. � Donalo krūtinė sunkiai kilnojosi, od� nublizgino prakaito sluoksnis, tarsi jis būtų ka�kur lakst�s. � Mano sprendimus, �inoma, paveikė Kortindas.

Istorij� u�baigė tuo, kaip jiedu su daLivnova atsidūrė tarp reaktorių, u�burtų darbininkų apsuptyje, kaip komplekso direktorius įsakė �auti�

��A� galėjau��� Donal� apėmė jausmas, kad jo gerkl� smaugia primadonos vaiduoklis. � A� sudvejojau. Galėjau j� i�gelbėti, bet pusei sekundės sustingau�

��Aha.

���lyg bū�iau tro�k�s jos mirties. Norėj�s prisiliesti prie daLivnovos kaulų, paglostyti juos. Velniai rautų. �inote�

Ar jauti kaulus?

Taip.

Visada.

Donalas įbedė �vilgsnį į kaulų klausytoj�.

��Taip,�� suniurnėjo Feora. � �inau.

Leitenantas ūmai įsis�monino, jog toji moteris i� tiesų kuo puikiausiai supranta, apie k� jis �neka.

��Melfaksas Kortindas,�� po akimirkos pratarė. � O, Tanate. Nepatikrinau jo skrodimo rezultatų�

��A� juos surasiu,�� atsakė Feora. � Keliaujame.

Porelė kulniavo smėlėtomis, plūktomis tunelio grindimis, kol pasiekė eilines tamsiai �alias duris. Kaulų klausytoja jas atidarė ir �engė per slenkstį. Kambarėlyje stovėjo paprastas medinis stalas, ant lentynos, ky�an�ios i� sienos, riogsojo u�antspauduotos dokumentų dė�ės, visa tai papildė vieni�as telefonas. Feora �iupo ragelį.

��Pra�om pakviesti Padrajų Fa�in�.

Donalas palingavo galv�, �yptelėjo i� savo i�ankstinių nusistatymų. Jis tikėjosi pamatyti kokį ezoterinį įtais�, o ne elementarų telefon�.

Moteris delnu pridengė ragelį.

��Padrajus � mano pusbrolis. Dirba Minai i� VMKZ.

��Vilheminai d'Alkarnei?

��Kam dar?

��Koks� gerai. � Koks įdomus sutapimas, kad jos giminaitis dirba Vyriausiojo mediko-klausytojo �inyboje, norėjo pasakyti Donalas, bet staiga susiprotėjo, jog atsitiktinumas �ia veikiausiai niekuo dėtas. Juk apie kaulų klausytojus jis nieko nenutuokė.

��Ar galite paklausti savo pusbrolio, kas�

Feora rankos mostu nutildė sve�i�.

��Padrajau� skambinu dėl Melfakso Kortindo. Taip, i� energijos valdybos.

Lūkuriuodamas leitenantas mėgino k� nors i�skaityti bly�kiame įsitempusiame moters veide.

��Tu įsitikin�s,�� veikiau teigdama, nei klausdama tarė Feora.

Vėlgi Donalas u�delsė pasiteirauti, k� Padrajus perdavė.

��Tikrai? Ai�ku� gal prane�tum leitenantui Riordanui, kai arba jei u�baigsite darb�. � Į sve�i� nukrypo tos pernelyg tamsios akys.

��Dėkui, Padrajau.

Ji nuleido ragelį.

��Galite nieko nesakyti,�� prabilo Donalas. � Jie pametė ataskait�.

��Ne,�� pakratė galv� Feora. � Autopsija dar neatlikta. Kortindo lavonas u��aldytas s�stingio kerais.

��Bet� tai neįmanoma. A� gulėjau ligoninėje ilgiau nei savait�.

��Jis neabejojo, jog morge negali būti tiek daug lavonų. Per minėt� laikotarpį turėjo i�skrosti netgi prioritetinio s�ra�o apa�ioje esan�ius kūnus. � Kas �ia vyksta?

��Nieko.

��Netikiu.

��Visi�kai nieko,�� �altai pakartojo Feora. � Anot komisaro Vilnaro.

��O, �tai kaip.

��Būtent.

Donalas bereik�miu �vilgsniu įsispitrėjo į akmenin� sien�. Vilnaras jį paskyrė saugoti primadon�, ta�iau Lora manė, jog komisaro poelgiui įtak� padarė politinis spaudimas.

Negi vir�iausias departamento asmuo trukdė savo pavaldiniams tirti byl�?

Bet specialusis būrys turėjo federalinius įgaliojimus ir vietinei policijai, galima sakyti, nepriklausė.

��Gerai. � Leitenantas kelias sekundes svarstė, ar Feora sutiktų apeiti draudimus, kaip nors įkalbėti VMK� atlikti skrodim�. Ne, ma�ai tikėtina. � O kaip informacijos pėdsakai? Pinu�iuose?

Moters veido raumenis patrūk�iojo keista �ypsena.

��Argi ne dėl �ios prie�asties �ia nusileidote?

��Taip�

��Tuomet eime.

Suvokti Pinu�ių apim�ių Donalas neįstengė. Jis sekė paskui Feor� ringiuotu keliu, kuris atvedė į pailg�, �emalubį kambarį, u�pildyt� statrams�iais ir mazgais � pirmuosius atstojo kaulai, padengti titano sluoksniu, antruosius sudarė kauliniai rai�iniai, inkrustuoti ka�kokio �alio ir juodo mineralo juostelėmis.

Patalpa priminė vyno rūsį. Visi objektai buvo taip i�dėlioti, kad Feora �liau�dama ant keturių arba pasistiebusi ant kojų pir�tų galėtų rankomis paliesti kiekvien� mazg�.

Ta�iau, be �itos ma�utės kameros, egzistavo dar tūkstan�iai pana�ių kambarėlių � gal net de�imtys tūkstan�ių ar daugiau.

Pakeliui teko pereiti akmeninį tilt�, kurio viduryje Donalas sustojo ir įsmeigė akis į �e�ėliuose nugrimzdusi� praraj�. Dugno neį�velgė, nors, pasak medikų i� policijos departamento, leitenantas pasi�ymėjo puikiu tolimu regėjimu. Aplinkui nestigo siaurų perdangų, smingan�ių į mil�ini�k�, po�eminį, kaulų konstrukcijomis i�puo�t� statinį, kuris savo dyd�iu gerokai pranoko visus auk��iausius dangorai�ius, apie kokius Donalas buvo girdėj�s.

Toli apa�ioje, ant atskirų tiltelių, jis į�iūrėjo trijų kaulų klausytojų figūras: pora veikiai pranyko Pinu�iuose, o vienas lingavo susiriet�s ir ka�kuriuo momentu sustojo, idant atgautų kvap�. Ar �is darbas i� jų pareikalaudavo ne�moni�kų jėgų?

��A� pasirengusi.

Feoros balsas privertė leitenant� i�nirti i� apm�stymų, sugr��ino į �alt� kambarį. Taip prisiartinus prie Pinu�ių, Donal� u�valdė nuojauta, jog �ia gali suei�ėti pats oras, jau nekalbant apie jo kūn�. Per greitai pasisukus,�� dingtelėjo mintis,�� i� akiduobių tikriausiai i�kristų akys.

��Jūs norite informacijos, todėl įdėmiai klausykite, k� pasakysiu,�� pridūrė moteris. � Pra�nekusi perduosiu, k� gird�iu.

Archyve tvyrojo kitokia atmosfera nei energijos valdybos komplekse, u�tvindytame eilėmis reaktorių. Ten vie�int, s�monės paribiuose nepaliaujamai �mėk��iojo savoti�kas chaosas, kuris vis baudėsi i�sprogti, o �ia, Pinu�ių kameroje, atrodė, kad ore kybo stikliniai skustuvai. Jį g�sdino a�menų tankumo pojūtis.

��Mums reikia s�sajų, � prisivertė i�tarti leitenantas,�� tarp primadonos ir kongreso nario Finroso, tarp�

��Tiek dar pamenu.

Sunku pasakyti, įsi�eidė Feora ar ne. Ji paniro į keist�, neatpalaiduojantį trans�: galūnės sutrūk�iojo, bruo�us kelet� kartų perkreipė grimasa, vokai įniko drebėti, ir jų virpulys u�sit�sė neįtikėtinai ilgai.

Staiga moteris i�plėtė tamsias akis, nutaisiusi bejausm� i�rai�k� nėrė į Pinu�ių gilum�. Jai pakėlus rank� link statrams�ių sankirtų, iki alkūnės nuslydo rankovė, bly�kioje odoje a�triabriaunis mazgas i�rė�ė plonytį raudon� puslankį. Pir�tų galiukai, lie�iantys kaulų susikirtimo ta�k�, �vilgėjo kraujo la�eliais. �ie traukėsi ir smego į kaulin� med�iag� tarytum vanduo, kurį sugeria kempinė.

Feora pla�iai i�si�iojo lyg klykdama� ta�iau i� gerklės nei�siver�ė jokie garsai. Donalui susidarė įspūdis, tarsi ji agoni�kai kaukia, vis dėlto staugimas ausų nepasiekė: ka�kas ore sudraskė vibracijas ir jas susiurbė.

Galop kaulų klausytoja nukor� galv�, ir leitenantui pasidingojo, kad jis i�vydo raibulius, vilnijan�ius per statrams�ius bei mazgus, plaukian�ius į did�i�j� Pinu�ių struktūr�.

Atleiskit.

Bet Feora taip u�sidirbdavo pragyvenimui.

Procesas jai kėlė skausm�, tiksliau, virto tikra kankyne, vis dėlto Donalas �inojo, jog, prispirus būtinybei, jis vėl pra�ytų Feoros leistis į informacijos paie�kas. Ties� sakant, norint i� archyvo grį�ti ne tu��iomis rankomis, turbūt reikėjo elgtis bent i� dalies be�irdi�kai: kaulų klausytojai i�pildydavo anaiptol ne visų pra�ymus.

Be to, sklandė kalbos apie klientus, kurie nu�engdavo į Pinu�ių komplekso gelmes � netgi ne �ia, ne į patį centr�, � bet atgal taip ir neparsigaudavo.

Moteris vėl sudrebėjo.

��Vyksta�

Silpnas, trūkinėjantis balsas skverbėsi iki Donalo kaip per vandenyno mū��.

���į Ilu�

Or� suvirpino keisti ribėjimai.

��Ilurį. Ten�

Feora u�si�iaupė ir suakmenėjo it katatonikė; i� lūpos i�try�ko kraujas, srovele nutekėj�s iki smakro.

��Atsipeikėkit,�� persigalvoj�s paragino j� leitenantas. � Kad ir koki� informacij� aptikote, apsieisiu ir bejos.

Ta�iau sprendim�jis priėmė per vėlai. Kaulų klausytoja ėmė virpėti, nuo mazgų atplė�ė rankas tarsi apsideginusi ir nuvirto kaip pakirsta.

Sekundės dalį Donalas buvo tikras, jog nespės sureaguoti, ta�iau jo kūnas pakeitė padėtį anks�iau nei Feora i�sitiesė, ir kit� akimirk�, dar neįsis�monin�s, kas atsitiko, leitenantas jau klūpėjo, glėbyje laikydamas moterį. Jos galv� nuo akmeninės plok�tės teskyrė du coliai.

Jis paguldė Feor� ant kaip ledas �altų grindų.

��Mė�las.

K� dabar daryti? Ar kaulų klausytojams taip nutikdavo nuolat? Galbūt ji pasiligojusi? Gal �inios, atrastos Pinu�iuose, ka�kuo apkrėtė organizm�?

Donalas paguldė moterį �onu, kad ji nepaspringtų savo lie�uviu, ir atsistojo. Kambaryje � veikiau belangėje kameroje � nepastebėjo jokių įrengimų, kurie pagelbėtų susisiekti su i�oriniu pasauliu: nei telefono, nei pavojaus mygtuko. Nieko.

Jis pro ertm� i�niro prie kolonados, pasidairė į angas, vedan�ias į kitas celes. Aplinkui nė gyvos dvasios.

��Ei? Ar kas gali padėti?

Persisvėr�s vir� baliustrados, nukreipė akis į �e�ėliuose slypin�i�, siauromis akmeninėmis perdangomis i�rai�yt� bedugn�. Vėlgi �valgėsi berg�d�iai. Pakėlė galv�, ap�iūrėjo tiltelių apa�ias, įtempė ausis, bet nei�girdo nė menkiausio �iug�dėjimo.

� Į bėd� pakliuvo kaulų klausytoja!�� �ūksnis aidu grį�o atgal. �Feorai Karin reikia pagalbos!

�e�ėliai nekrutėjo.

��Tanatas griebtų, � suniurzgė Donalas ir nudro�ė į kambarėlį.

Feora jau sėdėjo. Kai akiratyje pasirodė leitenantas, moteris i�tiesė rank�, kad jis padėtų atsistoti.

��Kartais taip nutinka,�� pasakė nelaukdama klausimų. � Jei per giliai panyrame į informacijos telkinius, kur tenka laviruoti tarp stebuklinių apsaugos priemonių, esame priversti u� tai sumokėti.

��Atleiskit.

��Jūs �ia niekuo dėtas.

��Mm-hmm,�� sumykė Donalas, įbed�s �vilgsnį į mazgus ir juos prilaikan�ius bei jungian�ius titano-kaulų statrams�ius.

Ar jauti?..

Taip, bet nė kiek nesid�iaugiu.

��Stovėdamas greta reaktorių, � prabilo leitenantas,�� �inojau, kad jie pavojingi, jutau agonijos nuotrupas�

��Taip.

��O �ia visai kas kita.

��Mes i�gauname giliai įsigėrusi� informacij�. � Feora po pauzės pridūrė: � Kaulai atlieka tarpininkų vaidmenį, i�saugoja atsiminimus i� savo �eimininkų gyvenimo. Nauja kaulinė med�iaga i� prad�ių atitinkamai suformuojama, o tada panaudojama.

Donalas linktelėjo tik i� dalies suprasdamas, apie k� ji �neka.

��Tie duomenys, be abejo, migloti. Nery�kūs.

Feora papurtė galv�.

� Įsisavinti informacij� padeda tam tikra procedūra. Ir rezultatai gaunami itin konkretūs.

Ji pir�tais pasitrynė kakt�, gest� atliko mechani�kai, kaip pasirodė Donalui.

��Kaip vyksta įsisavinimo procesas?�� pasiteiravo jis. � O gal jums nevalia kalbėti �ia tema?

Vien� ilg�, u�sit�susi� akimirk� kaulų klausytoja stebeilijosi į policinink�.

��Mums susitelkti padeda kan�ia,�� pagaliau tarė.

Donalas neįsivaizdavo, k� į tai atsakyti.

Informacijos paie�ka Donal� ne vien sutrikdė. Nors ir aptekusi krauju, Feora dalyki�kai reagavo į savo darbo aspektus ir pateikė įdomių duomenų.

Ji i�klojo, k� įstengė atskleisti apie �mones, pasislėpusius u� dvigubos, trigubos tarpininkų u�tvaros, susijusius su primadonos ir kitų garsenybių mirtimis. Tam tikros �sutrūkusios grandys�, kaip jas apibūdino kaulų klausytoja, krypo į Zurinam� ir kitas �alis.

Feora paskelbė trump� s�ra�� pavard�ių, kurias Donalas įsiminė.

��Bet ai�kiausi pėdsakais veda į Silvekso miest�. Jums reikalingas �mogus yra tarybos narys Gelbtornas. Mano vertinimu, tikimybė, kad jis pri�liej�s prie tokios pat grupės, kaip ir Kortindas, lygi devyniasde�imt trims procentams.

��Silveksas? Tai�

��lluryje, teisingai. I� tenyk��ių kra�tų kilusi viena jūsų kolegių. Kiek su�inojau, su �emie�iais reik�mingų ry�ių nepalaiko, bet gali jums trumpai papasakoti apie Silvekso miest�, kai apsispr�site į jį nukeliauti.

Toji smulkmena, kad vietoj �jeigu� kaulų klausytoja pavartojo �kai�, beveik praslydo Donalui pro ausis. �nekėdama apie koleg�, Feora turėjo omenyje Ksalij�, tik ne�inia, k� �mėkla galėtų paporinti apie i�gyvenim� mieste.

��Senatorius Blancas bendrauja su kai kuo i� Silvekso,�� pridėjo moteris. � Vardo atsekti nepajėgiau. Esu tikra, kad jį �inos Melfaksas Kortindas.

Pastaba suteikė peno apm�stymams.

��Kortindas negyvas,�� pasakė leitenantas. � Kodėl jo lavonas saugojamas s�stingio lauke?

� �ito klausimo nenagrinėjau,�� atsiliepė Feora. � Pinu�iuose ie�koti �vie�ios informacijos nėra prasmės.

��Velniava.

Donalas privalėjo nedelsdamas suorganizuoti skrodim�. Galbūt Loros įtaka� bet netgi ji negalėjo atvirai prie�intis komisarui Vilnarui. Jei pastarasis i�ties susitepė rankas ir dabar pajus tiriam�jį specialiojo būrio �vilgsnį, jis pasirūpins i�vaikyti komand� � su s�lyga, kad nutars �aisti ne�variai.

Leitenanto manymu, jeigu komisaras privalės kautis u� i�likim�, jis nedvejodamas i�naudos visus bjaurius taktinius manevrus, kokius tiktai �inojo, pradedant Loros ir jos pareigūnų kompromitavimu, baigiant jų are�tu arba dar nemalonesniu variantu.

Policininkui, kurio at�vilgiu vir�ininkas prie�i�kai nusitek�s, likimas gali nepagailėti daug �iurpių dovanėlių.

��Kreipkitės į Padrajų, � tarė Feora. � Perduokit jam, kad a� jus atsiun�iau.

��Ai�ku.

��Bet negarantuoju, kad jis sugebės pagelbėti.

��Suprantu. A�iū. Ir dėkui u�� � Donalas gestu aprodė kambarėlį. � Na, �inote.

Kaulų klausytoja nulenkė galv�.

��K� dar galėjau padaryti.

��Neįsivaizduoju. Bet vis tiek a�iū.

Priglud�s prie �Fantomo Mk IV�, Haraldas rūko viaduku �imto mylių per valand� grei�iu. Tokiu vėlyvu paros metu eismas buvo gerokai praretėj�s, bet i�lekiant i� akiduobės, �iojin�ios tūkstan�io pėdų auk��io kaukolėje, jam vis tiek grėsė rimtas pavojus.

Detektyvas padidino greitį, vingiuodamas tarp trijų vilkikų ir jų krovinių � persigandusių, dė�ėse kiūtan�ių, į prekybos centrus gabenamų drie�ų. �Fantomo� rankenos nusileido kiek įmanoma �emiau, variklis burzgė u�tikrintai, �inodamas, kad i�spaustų daugiau galios, jei tik Haraldui jos prisireiktų.

Netrukus jis nu�vilpė spiraliniu nuva�iavimo keliu, sykiu jautė, kaip motocikl� d�iugina galimybė braukti tolyd�ių vira�u, per tūkstantį laipsnių nutįsusiu vingiu. Galų gale, nusileid�s iki �emės, �Fantomas� �ovė tarp dviejų atraminių kolonų, su griausmu praū�ė pro raudon� �viesoforo �vies�, � jį palydėjo automobilių signalai, nes netgi dabar, naktį, toks nutrūktgalvi�kas elgesys �mones g�sdino,�� ir sulėtino temp�.

Zigzagais įveik�s devynis miesto kvartalus, Haraldas įsuko į nuo�ulnų tak�, vedantį iki Basiliskų aveniu. �ioje gatvėje, tik u� keliolikos mylių, buvo įsikūr�s policijos �tabas: aveniu driekėsi per daugiau nei �imt� kvartalų.

Na, �tai. Pagaliau akiratyje su�vilgo �ali prie�akiniai �ibintai.

Brijakas, informatorius, nemelavo. Muitinės sandėlis ten, kur jis ir sakė.

Prie vartų sustojo vieni�a, �emagrindė ma�ina. Vairuotojas i�lipo laukan, por� minu�ių pa�nekėjo su sargybiniais, vėl smuko į salon� ir nuriedėjo �alin. Tamsų kostium� vilkintis vyras, prie� eidamas link sarginės, budriai apsidairė � saugumo sumetimais, �inoma.

Bet Haraldo, prisispaudusio prie motociklo, tūnan�io tamsiausiuose �e�ėliuose, pastebėti niekaip negalėjo.

Kai automobilis nutolo, detektyvas palūkėjo dvi minutes, tada spragtelėjo �Maskuotės� re�imo jungiklį, u�vedė variklį, kuris vos girdimai suniurnėjo, ir lėtai nuburzgė reikiama linkme, tiksliau sakant, vienintele kryptimi, koki� įmanoma pasirinkti, norint pasi�alinti i� sandėlių rajono.

Haraldas privertė variklį veikti įprastu pajėgumu tik pasiek�s greitkelį. Kai �Fantomas� i�vystė padorų greitį ir persekiojama ma�ina pasirodė akiratyje, raudoni stroncio garų �ibintai autostrad� pavertė kraujo upe.

Jis prisiminė, kaip akylai vairuotojas �valgėsi. Velniai griebtų. Auk�tuoju keliu įkandin sekantį motocikl� tas �unkara, be jokių abejonių, pastebės.

Automobilis pasuko į atsi�akojim�, u� penkių mylių įsiliejantį į Basiliskų aveniu, o Haraldas nusigavo iki prie�paskutinio spiralinio i�va�iavimo, kurį per piko valand� u�kim�davo nepatenkintų, burban�ių individų ma�inos. Minutei jis pranyks i� u�pakalinio vaizdo veidrodėlių, priklausan�ių sekamam transporteriui.

Nūnai Haraldas paspus�iojo jungiklius ir i�tarė rakta�od�ius, nors paprastai jų vengdavo: tokie nurodymai priversdavo �Fantom�� jaustis nesmagiai. Motociklas i�tįso, teberiedėdamas pailgino va�iuokl�, sulenkė nugar� ir beveik statmentai i�kėlė rankenas.

Suvirpėj�s it kaulas pakito balzganas korpusas. Aptakai i�siplėtė, patamsėjo iki �alio atspalvio. Dabar savo kontūrais nebepriminė �Fantomo�.

Aistringam motociklų gerbėjui jis būtų pana�us į klasikinį, gan primityvų �Meilvilį 7�. Geriau u�simaskuoti Haraldo ratai nevaliojo.

Prie�akyje, į regėjimo lauk�, i�niro automobilis. �ali �ibintai, atsargus vairavimo stilius: taip, �unsnukis niekur nepaspruko.

��Pirmyn. � Harladas priglaudė deln� prie kuro bako. � Ir a�iū u� pagalb�.

Skersgatvyje, u� drabu�ių parduotuvės, kuri gili� naktį turėjo būti apleista, �emagrindė ma�ina sustojo.

Vairuotojas i�sirangė i� salono, �engė prie metalinių durų ir pasakė slapta�odį, tik detektyvui, deja, nepavyko jo i�skaityti i� lūpų. Prasisklaidant kerų laukui, vir� metalo su�yb�iojo sidabrinės kibirk�tys. �mogus atvėrė duris ir pranyko kitapus slenks�io.

Haraldas nulipo nuo motociklo: tas vibravo perjungtas į �Maskuotės� re�im�, buvo pasiruo��s paleisti į darb� ginkluot�, jei kas sumanytų prie jo ki�ti nagus.

Pėdindamas siaura gatvele, kuri atvedė iki juodu, lyg tepaluotu �vyru apibarstyto kiemo, policininkas nesitraukė nuo pastatų sienų. Nors mygo pės�iomis, garsų beveik nei�gavo. Galiausiai vog�iomis dirstelėjo pro ap�viest�, grotuot� lang�.

Pora �emaūgių vyrų kvadratiniais �andikauliais, masyviais pe�iais ir stambiomis rankomis ant stalo kėlė karsto apimties dė��. Kostiumuotas tipas stovėjo vidiniame tarpduryje, tik dalinai pakliūdamas į Haraldo akiratį.

Visi apsikeitė dar keliais �od�iais, ir vyrukas tamsiu kostiumu pasi�alino i� kambario. Akivaizdu, jog susitikimas artėjo į pabaig�. Detektyvas nukurnėjo skersgatviu tuo momentu, kai su trenksmu atsivėrė metalinės durys.

���lengvas, kai tu��ias,�� parei�kė �iurk�tus tonas. � Suprantama, ar ne?

��Vadinasi, jūs mielai �ia pasėdėsite. � Vyri�kame balse buvo girdėti u�uominos į akcent�. � Teisingai?

��Eee� taip, bose.

Haraldas lūkuriavo su viltimi, kad jie pa�nekės apie svarbesnius dalykus, pavyzd�iui, apie sutart� laik� ir viet�. Tuomet jam tektų nuspr�sti, tiesa tai ar melas � pastarasis variantas reik�tų, jog trijulė suvokė esanti stebima.

Ta�iau pokalbis nutrūko, ir i� kiemo atsklido �vyr� girg�dinantys �ingsniai; automobilio durelės atsivėrė bei u�sitrenkė beveik sutartinai su metalinėmis pastato durimis. Haraldas laiko negai�o. Ausis pasiekė ne vien automobilio burzgesys, bet ir bosinis urzgimas, kurį i�gavo motociklas, i�jung�s �Maskuotės� re�im�, pasireng�s persekiojimui.

� �aunuolis.

Ma�inai i�sukant į Basiliskų aveniu, detektyvas jau riedėjo ant savojo motociklo, pakeitusio kontūrus į �Meilvilio� form�. Automobilis aplenkė Harald�, bet leistino grei�io nevir�ijo. Vairuotojas �inojo, jog netoliese stūkso policijos �tabas, ir nė kiek netro�ko, kad jį sustabdytų. Tik ne �i�nakt.

Persekiojama transporto priemonė nėrė de�inėn, į Kilberio rat�, ir Haraldas tarėjo �aibi�kai apsispr�sti. Į Melvilio aik�t� nurūko skersgatviu suvokdamas, jog privalo pranykti vairuotojui i� akių, ta�iau �inodamas, kad stebimo automobilio gali nebeatrasti. K� gi, nieko nepadarysi: gyvenime apstu įvairių netikėtų vingių, bet dėl jų neverta kvar�inti galvos.

O, �tai.

Sekama ma�ina su�mė�avo akira�io pakra�tyje, �iuk�lių konteinerius perliejo �alsvu �ibintų �vytėjimu � ji atsidūrė gyvenamajame kvartale, u�statytame ne bok�tais, o penkiaauk��iais, tūkstantme�io prad�ioje i�kilusiais pastatais,�� ir Haraldas nedelsdamas nuvairavo pavymui.

��Gali atsipalaiduoti,�� su�uko, idant perrėktų vėjo �uorų o�im�, keliais primygo korpus�.

Blauzdas persmelkė �iluma: motociklas, atgaunantis pradinį savo pavidal�, taip i�rei�kė padėk�.

Jis vėl i�sitempė, prigludo ar�iau �emės, pably�ko iki i�d�iūvusio kaulo spalvos.

Detektyvas palinko vir� kuro bako, o �Fantomas�, susigr��in�s sau įprast� form�, d�iaugsmingai u�riaumojo. Kai Haraldas, nema�indamas grei�io, pasuko vair�, motociklas vira�u nuskriejo į Kūgiavorio Heptagon�.

Sulėtin�s temp� automobilis prava�iavo palei du septyniakampio centrinio parko �onus. Nors buvo vėlu, kitapus gatvės, daugumoje senovinių didingų statinių plieskė �viesos. Greta dviejų budėjo sargybiniai nepa�įstamomis uniformomis.

Rajonas jau �imtme�ius priklausė ambasadoms ir konsulatams.

�Fantomas� i�jungė �ibintus bei pristabdė, detektyvui nespėjus i�tarti savo sprendimo: tapo nebeai�ku, kas kurį kontroliuoja. Kartais jiedu tarsi susiliedavo į vien� esyb�.

Jis i�jungė variklį ir nu�iuo�ė į tamsiausi� vietel�, kuri� motociklas-Haraldas instinktyviai pasirinko. Papildom� apsaug� suteikė did�iulis, gatvėje dunksantis limuzinas obsidiano langais. Porelė nebyliai �iūrėjo, kaip sekamas automobilis sustingo prie �arvuotų vartų, vedan�ių į kiem�, kuris plytėjo prie�ais vien� i� senesnių, prabangesnių ambasadų.

I� būdelės i�lind�s sargybinis baltu �almu nu�velgė vairuotoj� ir linktelėjo. Tuo pat metu vartų plok�tes praskyrė įspūdingai tyliai veikiantys, tamsų kiem� atidengiantys velenai � matyt, pamanė Haraldas, diplomatai mėgdavo miegoti ramioje aplinkoje.

Ma�ina pajudėjo pirmyn, įslinko į ambasados teritorij� ir, susijungus �arvuotoms vartų dalims, dingo i� akių. Kūgiavorio Heptagonas vėl apmirė.

U�uot pasinaudoj�s valdymo prietaisais, Haraldas keliais spustelėjo korpus�, ir motociklas bemat ėmė veikti �Maskuotės� re�imu. Nuriedėjo atbulas iki parko kampo, tuomet apsisuko ir i�dūmė i� kvartalo, gabendamas koleg� iki artimiausio telefono.

Laikrodis rodė po vidurnak�io, bet Haraldas �inojo, kad ma�ų ma�iausiai vienas �mogus dar nemiegos. Loros telefon�, su kuriuo policijos �tabo komutatorius sujungdavo automati�kai, lyg su vidaus ry�io įranga, turėjo kiekvienas komandos narys.

Tik neai�ku, k� jai prane�ti.

Prapuolė Su�ana � �tai kas svarbiausia. Ar �ios nakties atradimai kaip nors padės? Muitinės sandėlis, kontrabandinis krovinys� galbūt visa tai niekaip nesusij� sujos dingimu.

Ties sankry�a, tarp tamsių, aptrupėjusių pastatų, stovėjo kiaur� par� veikianti krautuvėlė. Haraldas prie jos sustabdė �Fantom��.

��Greitai grį�iu.

Variklis tyliai suparpė.

Į�eng�s pro duris detektyvas kinktelėjo galva parduotuvės savininkui, blausaus rusvo gymio auk�taūgiam vyri�kiui su trimis purpuriniais randais, vagojan�iais kairįjį skruost�.

� �emėlapių turite?�� paklausė Haraldas. � Vietinių?

��Taip, lyg ir��� �mogus jau ketino pamoti ranka, bet jo �vilgsnis netikėtai pakrypo laukan. � �ia jūsų motociklas?

��Aha.

��Gal man paskambinti policijai? Jei neklystu, jį ka�kas bando pavogti.

Haraldas atsipalaidav�s įsiklausė.

��Viskas gerai,�� patikino.

��Bet jūsų ratus nud�iaus!

Pasklaid�s �emėlapius Haraldas aptiko t�, kurio reikėjo. Atsivertė abėcėlin� rodykl�, tuomet susirado Tristopolio vidurmies�io skyrių ir puslapį, kuriame buvo pavaizduotas Kūgiavorio Heptagonas. Jo lūkes�iai i�sipildė � ties kiekviena ambasada puikavosi u�ra�as, skelbiantis, kokiai valstybei ji priklausė.

Persekioto automobilio vairuotojas pasislėpė llurio pasiuntinybėje.

��Sere, jums tikrai derėtų i�kviesti�

Gatvėje nuaidėjo riksmas.

��Neverta panikuoti,�� u�tikrino Haraldas.

Komutatoriui nė nereikėjo sujungti detektyvo su Loros namais.

I� kontoros ji niekur nesitraukė, kaip ir Donalas. Tas numigo ant sudedamos lovelės, vienos i� keturių, sukrautų atsargų sandėliuke.

Viktoras su Aleksa nuo įtampos pajuodusiomis akimis sėdėjo bendrajame kambaryje. Laukti buvo kur kas sunkiau nei bla�kytis gatvėse.

Po kurio laiko mil�inas u�simetė odinį �vark� ir paskelbė turįs i�eiti. Į tu�tum� �iopsanti kolegė beveik negirdėjo jo �od�ių.

Kai suskambo telefonas, Donalas jau stypsojo Loros kabinete, o ji, įsitaisiusi u� stalo, vartė ataskaitas, kurias prie� tai skaitė dvide�imt kartų. Leitenantas jautėsi purvinas ir prakaituotas, jo mar�kiniai susiglam�ė, �vark� verkiant reikėjo palyginti, kaklarai�tis pusiau atsimazgė.

Lora pakėlė ragelį.

��Haraidai? Ka�k� radai?

Stojo tylos pauzė.

��Vargu ar tai susij�, � galiausiai prabilo ji. � Regis, gauta informacija tave nuvedė kitur. Ne, a� tav�s nekaltinu: naujienos apie muitinės sandėlį labai įdomios. Sutapimas?

Komandore pasiklausė, nukreipė akis į Donal�.

��Gal mums nusi�ypsojo sėkmė? � tarė į ragelį. � Luktelėk, tuojau pakalbėsiu su Donalu. Tavo �iniai, jis aptiko kitus pėdsakus, kurie irgi krypsta į Ilurį. Į Silvekso miest�.

Ji delnu pridengė mikrofon�.

��Haraldas sekė vairuotoj� i� Ilurio ambasados,�� prane�ė leitenantui. � T� �mogų matė muitinės sandėlyje. Kartu su kitais besiruo�iantį ka�k� paslėpti tu��ioje dė�ėje. � Moteris i�klojo likusias, per telefon� i�girstas smulkmenas. � K� manai?

Donalas buvo įprat�s vadovauti savo būriui. Gerai, kad Lora tai suprato.

��Griebkimės darbo,�� pasiūlė jis. � Bet nepaaukok visų mūsų i�teklių.

Kelias akimirkas pasvars�iusi, komandore vėl prakalbo į ragelį.

��Atleisk, Haraidai. Tiesiog u�siėmėme planavimu. Papildomų duomenų i�gauti gali?

Por� sekund�ių ji klausėsi; akyse nu�vito at�iaurus �vilgsnis.

� �valgyba,�� sumurmėjo. � Prakeikimas.

Leitenantas nesunkiai atspėjo, apie k� tuodu �neka.

��Nori į pagalb� pasikviesti vaidulus?�� kai kurių i� I�O agentų nepak�sdavo netgi įprat� prie laisvųjų �mėklų. � Jie ims visur knib�dėti ir mums tiktai trukdys.

Lora pabarbeno į stal� kietais lyg deimantas nagais.

��Ne, to neu�tenka� klausyk, Haraidai. � Ji �vėl sutelkė dėmesį į telefon�. � Pa�įsti Alf�Zentril�? I� Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriaus? Gerai. Papra�ysiu jo atsidėkoti u� paslaug�. Netrukus prie tav�s prisijungs jo komanda. Jeigu ne, atsiųsiu mūsi�kius. Ai�ku?

Po pauzės komandore kinktelėjo galva.

��Neblogai. �iūrėk, kad tav�s nepastebėtų. � Patylėjusi pridūrė:

��Sėkmės. � Ir nuleido ragelį.

��Nė nemaniau, jog taip sergėji savo teritorij�, � kreipėsi į Donal�. � Grėsmė i�kilo pareigūnės gyvybei, o I�plėstinės �valgybos organizacija turi tiek i�teklių, kiek mes niekuomet�

��A� galvojau ne apie Su�an�, � atsakė leitenantas. � Hmm� atleisk, pasakyti norėjau ne taip.

��O kaip?

��Vairuotojas, kurį Haraldas sekė� jis � ne Ilurio agentas.

��Kodėl ne?

��Jei ketini i� �alies i�ve�ti ka�kokį daikt� arba, tarkim, negyvėlį ir esi u�sienio �valgybos pareigūnas, tu pasinaudosi diplomatiniu lagaminu.

��Kuo?

� �ia tik pavadinimas. �Lagaminas� gali būti ir krovininė dė�ė.

��Donalas kalbėjo u�tikrintu balsu. � I� ambasados siun�iamų krovinių muitininkai netikrina.

��Velniai rautų, � suniurnėjo Lora.

� Įsivaizduok, jog pasiuntinybės pa�to skyrius įkūnija muitinės sandėlį.

��Ai�ku. Pati supratau. O kas, jei koks pareigūnas i� ambasados nusprendė veikti neoficialiai? Kiek girdėjau, kartais �monėms kyla tokių min�ių.

Donalo lūpas patimp�iojo �ypsenėlė.

��Koks siaubas.

��Kurgi ne. Lyg mes niekada taip nesielgtume.

��Apsaugok Mirtie. � Jis nuleido sėdim�j� ant kėdės. � Na, bose, k� darysime?

��Suseksime, kas pagrobė Su�an�, � atsakė Lora,�� ir tuos mulkius pri�iupsime.

��Oficialiai ar ne?

��Ir vienaip, ir kitaip.

Haraldas apsiraizgė mil�ini�ku �nipelių tinklu, ta�iau vertingų duomenų �altinių turėjo ne tik jis. �iuo metu didysis Viktoras, taip pat nestokojantis pa�in�ių, vien� i� savo informatorių nuo�miai tal�ė į mūrin� sien�.

Bet Francas u�sispyr�s nepratarė nė �od�io. Pamat�s melsvai balt� Su�anos nuotrauk� i�plėtė akis, ta�iau prikando lūp� ir papurtė galv�.

Demonstravo sau nebūding� elgesį. Nelaimei, atkakliai tylėdamas nieko nepe�ė, nes Viktoras ketino jį trankyti, kol i�gaus atsakymus.

��Kaip sekasi verslas?�� pareigūnas stvėrė popierinį rank�luostį ir nuo kum��io nusivalė krauj�. Ne savo, �inoma. � Pakankamai gerai, kad nusimintum jį prarad�s?

Jiedu bendravo kabinete, įrengtame did�iausioje Franco lo�imų lindynėje. Prie�akinėje klubo dalyje, salone, riogsojo akmeniniai gultai, ant kurių i�sities� vaiduoklių gerbėjai nugrimzdavo į trans�, s�monės �vilgsniais prisijungdavo prie �mėklų, stebėdavo, kaip jos lenktyniauja po�eminiais miesto kanalais.

Viktoras pir�tais suėmė kvo�iamo tipo raktikaulį ir trūktelėjo trapų kaul�, priversdamas Franc� sudrebėti. Tuomet u�lau�ė jo rank�, įgrūdo pro tarpdurį, per purvin� koridorių nustūmė į salon�.

Visos pakylos stovėjo tu��ios. Kiekvien� gult� atstojo tu��iaviduris akmens luitas, atsiųstas i� �iaurinės Oreberio srities, i�kaltas Balsingosiose olose. �emo lygio landynei jie atrodė pernelyg brangūs.

Detektyvas atvėpė vir�utin� lūp�, savoti�kai i�si�iepdamas. Nutrenkė Franc� �alin, ant krūtinės sukry�iavo rankas, įki�o jas į odinio �varko u�antį ir i�sitraukė du automatinius, kampuotus �Bubius�.

Jis nusitaikė į artimiausi� akmenin� platform�.

��Ne,�� su�vok�tė Francas.�� �Nejau ne�inai, kiek�

Viktoras nuspaudė abu gaidukus.

Po kambarį i�ti�ko uolienos nuoskalos. Viena įdrėskė policininko skruost�, bet jis įbrė�imų nepaisė.

��Ne,�� su�nab�dėjo klubo savininkas.

Mil�inas apsisuko, nukreipė vamzd�ius į kitus por� gultų, teatrali�kai i�skėt�s rankas � poz� pasirinko s�moningai. Bauginimo įgūd�ius geriausiai įskiepydavo darbas gatvėse.

��Gerai. � Francas nukor� pe�ius, jo akys apsiblausė. � Moteris� pana�i buvo�

Jis turėjo omenyje Su�anos nuotrauk�.

��Pasakok.

��A� girdėjau��� lindynės �eimininkas nugurkė seiles. � Ji lankėsi dokuose, pas Takso Silbermano �utv�. Tu juos pa�įsti.

Viktoras linktelėjo.

��Moterį demaskavo �mėkla-�niuk�tinėtoja. � Francas bėrė �od�ius skubėdamas, tarsi jo viduje būtų pratrūkusi u�tvanka. � Bent jau man taip sakė. Po patikrinimo paai�kėjo, kad ji � informatorė, ir�

��Ir k�?

��Arba j� surakino ir nu�ovė, arba perdavė Sėliui �nypliui. Kuris variantas yra teisingas, nenutuokiu, ir ie�koti atsakymo man nesinorėjo.

Detektyvas jautė, kaip jo �irdyje i�sikeroja įnir�is, bet �inojo, jog dabar nederėtų leisti jausmams i�siver�ti į pavir�ių.

Su�ana, mano meile.

Francas pakėlė galv�, i� dalies atgav�s savitvard�.

��Ji buvo viena i� jūsi�kių?

��Buvo?..

Įtū�is i�sprogo juoda potvynio banga, ir Viktoras nebesistengė jo suvaldyti. Rankos savaime �astelėjo į �onus, �Bubiai� u�griaudėjo, or� suvirpino kru�a kulkų, kurios sudraskė pakylas į a�triabriaunes akmens nuoplai�as.

Parpuol�s ant visų keturių Francas bandė nuropoti į savo kabinet�, idant pasislėptų nuo uragano, bet savo u�ma�ių veikiai atsisakė. Susirietė ant grindų kaip i�g�sdintas embrionas ir įniko virpėti, o pasaulis prasmego kakofonijoje�

��Su�ana,�� i�ko�ė Viktoras.

�kol pagaliau tu�ti ginklai suspragsėjo, vienas po kito, ir detektyv� apėm�s siutas i�garavo grei�iau nei u�plūdo, prasisklaidė nelyginant dūmas vėjo gūsyje. Pyktis u�leido viet� niauresniems, at�iauresniems, kantrybės pan�iais suvar�ytiems jausmams.

Mėginant prisikasti iki Sėlio �nypliaus, pakeliui įveikti smulkmės, eilinių kareivių, auk�tesnio rango padėjėjų apsaug�, prireiks laiko, ta�iau u�duotis įgyvendinama. Kaip įvykių eiga klostysis vėliau, priklausys nuo Sėlio, bet �is nebuvo i� tų, kurie leistųsi suimami.

Viktoras nuo�ird�iai vylėsi, jog teks susidurti su pasiprie�inimu.

I� nuovargio Donalas vos laikėsi ant kojų. Galų gale paklususi Loros įsakymui atsipūsti, Aleksa pranyko i� �tabo. Ma�ai tikėtina, jog �i�nakt dar kas nors nutiktų.

Nuo vidurnak�io jau praėjo dvi valandos, bet po Haraldo skambu�io komandore nieko doro nenuveikė � viso labo pasiuntė komand� i� Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriaus pri�iūrėti savo detektyv�.

��Tau laikas keliauti namo,�� tarė Donalui.

��Kaipgi tu?�� leitenantas jautėsi pernelyg i�sek�s, kad gin�ytųsi, bet nenorėjo jos palikti vienos.

Lora pasidairė po kabinet�, ūmai apsisprendusi suvyniojo ant stalo i�skleistus �emėlapius ir pasiki�o juos po pa�astimi.

��Va�iuosiu kartu. Man tereikia telefono. Esant reikalui, komutatorius nukreips skambutį į mano but�.

��Gerai.

Kilstelėjusi ragelį moteris sulaukė, kol atsilieps �mėkla-operatorė, perdavė nurodymus ir padėkojo.

��Pasivaik��iokime lauke,�� pasiūlė komandore. � Mielai įkvėp�iau gryno oro.

��A� taip pat. � Donalo nuomone, Lora rūpinosi juo, nes pati atrodė �vali kaip visada.

Jie drauge i�ėjo i� kontoros, petys į petį smigo į �acht�, kur Gerte, nei�tarusi nė �od�io, pakėlė porel� auk�tyn ir, kai pagaliau atsivėrė durys, abejingai abu i�stūmė i� lifto.

Ant�eminiame lygyje nudro�� per akmeninius koridorius, jiedu nusigavo iki priimamojo, ten pamatė Eduard�, am�in�jį budėtoj�, susilyd�iusį su akmeniniu registratūros pavir�iumi.

��Esu tikras, kad ji sveika gyva,�� pasakė Eduardas. Omeny, �inoma, turėjo Su�an�.

Donalas linktelėjo, o komandore galvos krestelėjimu atmetė patikinim�. Ji buvo prakti�kai garantuota, kad kolegė �uvo.

Lauke ant �aligatvių telk�ojo slid�ios balos, kuriose plaukiojo sidabrinės gijos, gatvės �ibintų �viesoje �vilgan�ios oran�iniais ir purpuriniais atspalviais. Leitenantas su Lora �ingsniavo tylėdami, kol priekyje pasirodė taksi. Moteris pamojavo ranka.

��Taip bus grei�iau. Į gara�� traukti neverta,�� pratarė.

��Hmm� ai�ku.

Galbūt ji pernelyg pailso, kad sėstųsi u� vairo? O gal nenorėjo ilgėliau likti be ry�io priemonių? Sekdamas Lorai įkandin, Donalas įsitaisė salone ir liepė vairuotojui juos kuo skubiau nuve�ti iki Dumsiojo bok�to.

Dangorai�į automobilis pasiekė per kelias minutes.

� �aunuolis.

Lora sumokėjo, leitenantui nespėjus pajudėti. I�lip� i� ma�inos jie nupėdino pro sargybinius, saugojan�ius laukujės duris. Smailiais kulniukais stuksendama į juodo stiklo grindis, komandore nusivedė Donal� per vestibiulį, iki greitojo lifto, kuriuo jiedu u�kilo tiesiai į apartament�.

I� prad�ių jis manė, jog dėl įtampos neįstengs sumerkti akių, ta�iau miegamajame i�sirangė i� �varko, atsisėdo ant lovos kra�telio ir nusiavė batus. Sugundytas patalo vilionių, i�sitiesė, atsipalaidavo ir bemat u�migo.

��Labai gerai,�� sumurmėjo Lora.

Komandore i�sivadavo i� auk�takulnių, nusimetė �varkelį, atsisegė sijonėlį ir leido jam nuslysti ant grindų. Greta nupleveno palaidinukė. Likusi vien su juodais apatiniais, por� ilgų sekund�ių spoksojo į kirmijantį Donal�.

Jai sunkiai sekėsi atsiminti, kada pati paskutinį kart� miegojo ir sapnavo.

Galop Lora i�niro į koridorių, trumpam sustingo prie�ais pilk� sien�, u�dengt� penkiolikos pėdų auk��io veidrod�iais, kurie savo forma panė�ėjo į apverstus pailgus skydus. Į atspindį nekreipė jokio dėmesio.

�velniai suplojusi i�tarė rakta�od�ius, kurie aktyvavo mechanizmuose slypin�ius kerus. Pastovėjo klausydamasi � i� miegamojo tesklido vos girdimas knarkimas � ir dar kart� pliauk�telėjo delnais.

�tai trumpiausias kelias į bok�to vir�ų; be to, reikalaujantis ma�iau laiko s�naudų nei kopiant i�orinėmis pastato sienomis. Pastar�jį būd� Lora rinkdavosi, kai u�sigeisdavo pasijusti gyva� ar bent pabandyti prisiminti t� jausm�.

Veidrodis pasislinko, susmigo į sien�, atidengdamas siaur� ertm�, vedan�i� į tamsi� �acht�, kurioje pilk�vai �alsvai blizgėjo laibos, lyg ir i� kaulų sur�stos kopė�ios.

Smukusi pro ang� moteris abiem rankomis įsikibo į skersinį, kojas nuleido ant �emesnio ir sustingo. Durys u�sidarė, jas maskuojantis veidrodis stojo į savo viet�.

Lora dirstelėjo �emyn � kopė�ios pranyko juodoje gelmėje,�� atvertė galv�, įsmeigė akis į septyniakampius kontūrus, tuomet vėl nukreipė �vilgsnį į skersinius.

Ir lėtai, bet vis grei�iau, ėmė rop�tis auk�tyn.

Po de�imties minu�ių, prisiartinusi prie kerais apsaugoto liuko, komandore sumurmėjo atitinkamus rakta�od�ius. Dangtis nutvisko sidabru ir atsilapojo. Lor� trūktelėjo netikėtas, galingas skersvėjo gūsis, ta�iau ji laikėsi tvirtai. Po sekundės pajudėjo, u�sikorė iki stogo bei i�sikeberiojo į audringų vėjų varstom� naktį.

U� nugaros su trenksmu nusileido liukas.

Nūnai Lora stovėjo auk�tybėse, prie įmantrios gotikinio-deko stiliaus smailės, styran�ios vir� Dumsiojo bok�to, u� kelių �imtų pėdų į vir�ų nuo apartamento, įrengto du �imtai dvide�imt septintame auk�te. Tamsoje i�siriet� nekrotoniniai kabeliai jungė pastat� su kitais dangorai�iais, stūksan�iais vir� gatvių lyg mil�ini�ki sargybiniai.

Komandore susikūprino prie� vėj� � �al�io nesibaimino, tiesiog nenorėjo, kad u�gaid�ios gamtos jėgos nutrenktų j� nuo stogo,�� ir nekrutėdama, lūkuriuodama įsistebeilijo į naktį.

Netrukus sutemose, ten, kur savo toliaregiu �vilgsniu Lora vos į�iūrėjo kabelius bei tiltelius, ėmė �ioruoti dvi purpurinės akys, kurios nupleveno per tams� nelyginant pora miniatiūrinių �vyturėlių.

Link Dumsiojo bok�to artėjo jos katės.

Smulkūs pavidalai vienas po kito turseno akmeninėmis perdangomis, i�temptais kabeliais ir plonytėmis permatomomis gijomis, kuriomis paprastai klajodavo fėjos, u�gimusios i� �mėklų atplai�ų.

Siauru�iais takeliais katės judėjo u�tikrintu �ingsniu, protarpiais sulinguodavo reaguodamos į chaoti�kus, sūkuringus, ties vir�utiniais statinių auk�tais siautėjan�ius �uorus. Kai akis nu�viesdavo tolimi atspind�iai, jos blykstelėdavo ry�kiu purpuru.

Kart� vir� perėjimų nuskrido �valgybinis �ik�nosparnis, ir pora rainių pritūpė ant tiltuko pasireng� med�ioklei. Ta�iau grobis mitriai pralėkė pro �alį, o katinai nuslinko Dumsiojo bok�to kryptimi.

Komandore privalėjo su�inoti, ar Su�ana gyva. Pareigūnus jai teko prarasti ir anks�iau, bet tik ne i� �ito būrio. Loros esyb� geriausiai nusakė tai, kuo ji u�sidirbdavo pragyvenimui � arba kitokiai, dabartinei egzistencijos formai. �iuo metu, Donal� įsileidus į savo gyvenim� (veikiau paralelinį būvį), darbo reikalai tapo dar svarbesni.

Ne politika, ne dokumentų dė�ės, kurios kaupiasi, u�baigus bylas arba apsirūpinus finansavimu. O gyvi asmenys.

Pirmoji iki stogo atkakusi katė ly�telėjo jos rank� ir pritūpė greta.

Lorai svarstant, kur nukreipti savo draugus, kokius pastatus jiems derėtų i�tirti, kokius �mones vog�iomis stebėti, kniaukliai apsupo moterį ratu. U�jos nugaros stiebėsi laibas, į naktį smingantis Dumsiojo bok�to �pilis.

Kai susirinko visos katės, komandore prakalbo.

Kol Donalas miegojo ir sapnavo keistus, trūkinėjan�ius vaizdus

��galbūt regėjo ko�marus, galbūt pas�moningai stengėsi susitaikyti su miglota, niūria tikrove, pernelyg sav�s nei�g�sdindamas,�� kol Lora su katinais dalinosi savo planais, lik�s būrys laiko tu��iai ne�vaistė.

U�sukusi į policininkų bar� ir paskubomis i�lenkusi tris ugninės tekilos stikliukus, Aleksa grį�o namo ir dabar į �nerves traukė gaivius dūmus, kurie sklido nuo sulau�ytų, variniame dubenyje smilkstan�ių �akelių. Mėgino prablaivyti galv�, i�kosėti girtum�.

Kiti komandos nariai u�siėmė aktyvesne veikla. Nors nemiegoj�s tris dienas, Haraldas sėdėjo ant sustingusio motociklo ir naujiesiems kolegoms i� Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriaus �valiai dėstė smulkmenas, susijusias su ambasados i�planavimu, pasakojo apie �i�nakt sekt� vairuotoj�.

��Kai ma�ina i�riedės į gatv�, mes keliausime i� paskos. Va�iuosime nutol� padoriu atstumu, bet ne per dideliu, kad nepamestume jos i� akių. � Nė nemirktelėj�s Haraldas pridūrė: � Jeigu vairuotojas mus pastebės, teks jį suimti.

��Ilgam?

��Ant kortos pastatyta pareigūno gyvybė.

Vyrai i� A ir V skyriaus susi�valgė.

��Viskas ai�ku,�� tarė vienas i� jų.

��Kas?

��Kodėl mūsų bosas padeda tavi�kiam.

��Ir kodėl esame i�siųsti į komandiruot�, � pridūrė kitas. � Neoficialiai. Grį�ti į tarnyb� turėtume tik esant ypatingoms aplinkybėms.

��Jokių ataskaitų pateikti nereikės?�� pasitikslino Haraldas.

��Ne. Nebent ka�kas mus demaskuotų.

��Labai gerai. Pasistenkime nekelti triuk�mo. Man patinka dirbti tyliai.

A ir V komandos nariai pritardami palinksėjo. Atlikus u�duotį, jų laukė �eimos ir įprastas gyvenimas.

Tuo pat metu Haraldo draugas didysis Viktoras slankiojo vakarinėje miesto dalyje, netoli dokų rajono, vos u� kelių mylių nuo muitinės sandėlio, ties kuriuo �Fantomo� savininkas u�fiksavo pėdsakus, atvedusius jį į Ilurio ambasad�. Ta�iau mil�in� domino kas kita.

U� vielinio tvoros tinklo plytėjo keletas betono akrų. Tarp pustuzinio bloko formos biurų bei sandėlių padrikai kėpsojo rietuvės medinių padėklų ir dė�ių. Tos krūvos galėjo neblogai apsaugoti nuo sidabrinių, lėtai �vytuojan�ių spindulių, kuriuos skleidė ore pakibusios medūzos pavidalo �vieselės. Nuo kiekvienos i� jų driekėsi nuodingos gijos.

Kontoroje �ibėjo stebėtinai daug langų. Patalpose triūsė vienmar�kiniai, kaklarai��ius pasiri�� �monės (Viktoras �inojo, jog dauguma u�siėmė teisėtais reikalais, nes �ia veikė tikra prekybos bendrovė).

Per tvor� nuvilnijo keisti tamsos raibuliai. Vir�um jos i�tempt�, it skustuvas a�trų laid� drebino i�kankintos, iki vielos apim�ių suspaustos �mėklos. Nepaliaujami pastarųjų klyksmai skambėjo tokioje stichijoje, kurioje aidintys garsai �mogaus ausų nepasiekdavo. Jos negrimzdo į nebūtį, laikėsi i� paskutiniųjų tik todėl, kad geidė sugauti gyv� asmenį ir �iam perleisti dalį savo kan�ių.

Prie vartų rūkė gatv� bei tamsius, kitapus i�kilusius pastatus stebintys sargybiniai, retsykiais įsikimbantys į ginklus. Viktoras pamatė, kaip prie jų prisiartino vyresnis, pra�il�s individas. Apsaugininkai numetė cigaretes, kulnais įtrynė jas į �em�.

�inojo, jog nieku gyvu nevalia prarasti budrumo.

Vis dėlto, �ilaplaukiui traukiant link vieno i� statinių, Viktoras nusprendė, jog teritorija sergėjama ne taip akylai, kaip atrodė i� pirmo �vilgsnio. Turbūt todėl, kad �iame rajone Sėlis Znyplius vadovavo beveik teisėtai kompanijai. Arba jis pernelyg pasikliovė savo, kaip �altakraujo, psichopatų �utv� kontroliuojan�io �udiko reputacija.

I�orinė apsauga gana patikima, ko nepasakysi apie vidin�, aptvaro supam� zon�.

Vos galvoje sukirbėjo tokia mintis, Viktoras atkreipė dėmesį į tai, kad, �engiant į pastat�, �ilaplaukiui nereikėjo i�tarti jokio slapta�od�io, ir atėjūno niekas nepatikrino. Lauko durys netgi nebuvo u�rakintos.

Juodame skersgatvyje pasislėpusio mil�ino lūpas perkreipė �ypsena: �alta ir plė�rūni�ka, at�iauri ir negailestinga, kaip bausmės, kuriomis Sėlis �vaistydavosi lengva ranka.

Donalas pa�oko prakaitu permirkusioje lovoje, nuo plikos krūtinės nuslydo antklodė. Praplė��s vokus, kurį laik� tematė blėstan�ias ko�marų nuotrupas. Miegamasis pasirodė bes�s tu��ias, Loros ��nė kvapo.

��O, Tanate,�� suniurzgė.

Jis virptelėjo vokais, i�sitiesė ant �iu�inio, kartelį sudrebėjo ir vėl u�snūdo. Sykį nusi�ypsojo, bet nelinksmai; nors leitenantas gulėjo u�simerk�s, vypsnis tarytum priklausė grobuoniui ir buvo stebėtinai pana�us į i�rai�k�, beveik tuo pa�iu metu sudarkiusi� Viktoro veid�.

Donalas kietai įmigo.

Viktoras tebestypsojo skersgatvyje, suvokdamas, jog privalo imtis veiksmų, bet nenutuokdamas, kodėl jam nesinori i�nirti i� tamsos. Vis dėlto gatvėse i�dirbo u�tektinai, kad pasikliautų savo pas�mone, kuri u�fiksuodavo gerokai daugiau detalių, nei jų įstrigdavo pavir�iniuose s�monės lygmenyse.

Po kelių minu�ių viskas paai�kėjo.

Akies kra�teliu patebėjo, jog, penktame lyg ir apleisto namo auk�te, �mėk�telėjo �e�ėlis.

Snaiperiai.

Na, bent jau vienas, �iame pastate.

Net jeigu �aulys veikė savaranki�kai � labai tikėtina,�� teritorij� neabejotinai sergėjo daugiau ginkluotų, kituose statiniuose tūnan�ių sargybinių, kurie i� i�orės stebėjo komplekso tvor� ir vietines gatves.

Kas �ino, gal Sėlį �nyplių sekė prie�as i� policijos arba nusikaltėlių pasaulio, besidairantis į kompleks�, puoselėjantis tokius pa�ius tikslus, kaip ir Viktoras� ne, vargu bau.

Snaiperis budės be jokios draugijos, nes, vienam sėdint tamsoje, toji pakursto baim� bei priver�ia įsitempti. Detektyvas nutarė i�naudoti netikėt� �ans� ir lėtai, vos pakeldamas kojas vir� suei�ėjusio grindinio, nuslinko siaura gatvele.

Sykį bato nosimi palietė plytos nuoskal�. U�uot pastūm�s j� betoniniu pavir�iumi, Viktoras atsargiai apėjo kliūtį �onu ir vėl tyliai �engė į priekį. �tai taip palengva, u�truk�s vis� am�inyb�, nusigavo iki u�pakalinės namo dalies.

U� pastato i�vydo metalines, rūd�ių dėmėmis nusėtas, ta�iau tvirtas duris.

Panar��s ki�enėje, Viktoras su�vejojo kerų raktus, kuriuos visada ne�iojosi. Juos u�liejo bly�kiai melsvas, fosforescuojantis �vilgesys.

Durys buvo apsaugotos.

Ties slenks�iu nu�vito grandinėlė miniatiūrinių septyniakampių, i�plitusių per vis� rūd�ių pagrau�t� s�ram�. Į pirm�j� u�kard� susitelk�s Viktoras įniko brai�yti figūrėles, kurių virtinė neutralizuodavo geometrines �abangas. Dirbti reikėjo itin atid�iai. U�tektų vienos klaidos, kad visos pastangos nueitų perniek.

Įdomu, ar tokiu atveju pavyktų u�fiksuoti lemting�jį, mirtį lydintį �ybsnį? Galbūt pasaulis prie� akis jau būtų am�iams aptem�s?

Viktoras, plu�ėdamas ties tarpdurio pakra��iais, leido įgūd�iams u�valdyti rank�. Kai ant betoninio slenks�io i�rai�ė mazgelį, raktas u�si�iebė melsvai balta �viesa, nudegino, podraug su�aldė od��

Po �imts, kaip skauda.

�o grandinė ir j� nukenksminanti struktūra susivijo į pyn�; �ioji skais�iai blykstelėjo�

Prakeikti diegliai.

�ir i�blėsusi pranyko.

Pirmoji u�tvara įveikta.

Liko dar trys, kurias Viktoras aptiko. Viduje, ko gero, atras daugiau, bet �ioje srityje jis buvo nepralenkiamas ir savo darbu mėgavosi.

Su�ana. A� ateinu.

Jis ėmė narstyti antr�jį saugumo lygį.

Vilhelmina d'Alkarnė, negausiam draugų rate dar �inoma Minos vardu, �ingsniavo ilgu akmeniniu koridoriumi, kuris vedė į laboratorijas, įrengtas giliai po �eme, dviem koncentriniais, centrinius morgus supan�iais septyniakampiais.

�iek tiek anks�iau jaunesnysis kaulų klausytojas Padrajus, perspektyvus darbuotojas, u�siminė, jog Feora Karin domėjosi vienu i� lavoninės saugykloje esan�ių kūnų, įsuptų į s�stingio lauk�, kuris u�kirsdavo keli� puvimo procesui, kol ateidavo eilė autopsijai arba būdavo nusprend�iama jais atsikratyti.

�monės i� energijos valdybos neretai spausdavo vyriausi�j� medik�-klausytoj�, anaiptol ne subtiliomis u�uominomis prane�dami apie senkan�ias kaulų atsargas, klausdami, ar būtų galima gauti naujų siuntų, ir pageidautina kuo grei�iau? Ta�iau jų pra�ymus Mina da�niausiai praleisdavo pro ausis.

Ji bjaurėjosi nekrosintezės jėgaine, nes apie �i� i�manė kur kas daugiau negu eiliniai asmenys. Puikiai �inojo, kokios kan�ios � sustiprėjusios tiek, kad gyvas �mogus jų nei�tvertų, � įsivie�pataudavo reaktoriuose, u�pildytuose nekrosrautu� kuris tiekdavo �ilum� bei energij� kiekvienam Tristopolio pilie�iui.

Tokiu būdu mirusieji sumokėdavo u� gyvenimo patogumus, vis dėlto savoti�ka pusiausvyra Minai neatrodė teisinga.

�įsyk netikėt� pageidavim� atsiuntė leitenantas Riordanas, kurį Feora vadino Donalu (nors familiarus elgesys jai nebūdingas). Pasiai�kin�s Padrajus su�inojo, kad palikti kūn� s�stingio lauke ir prie jo neki�ti nagų įsakė pats komisaras Vilanaras.

Pana�ių pra�ymų pasitaikydavo ir anks�iau, bet ne itin da�nai. Min� labiau domino, kodėl vienam i� policijos vir�enybės sukėlė abejonių komisaro nurodymas.

Keista aplinkybė gal ir nebūtų paskatinusi asmeni�kai i�tirti �io reikalo � ji vadovavo VMK�, turėjo rūpintis ne vien skrodimais, bet ir algomis, moraline personalo būkle, tikrinti, ar u�tenka valytojų, su�iūrėti, ar gerai veikia santechnika, vykdyti gausyb� biurokratinių u�duo�ių, kaip ir priklausė vir�ininkei.

Ta�iau Minos dėmesį patraukė dar viena neįprasta smulkmena: negyvėlio asmenybė.

S�stingio lauke tysojo Melfaksas Kortindas, �uv�s nuo leitenanto Donalo Riordano rankos, energijos valdybos direktorius. Nemalonus manipuliacijų meistras kontroliavo Centrinį kompleks�, kuriame, tarp agoni�kai aimanuojan�ių nekrosintezės reaktorių, buvo įsireng�s savo biur�.

Kodėl reaktoriuje neatsidūrė jo palaikai?

Du uniformuoti pareigūnai įsitempė kaip stygos i�riesdami nugaras, įbesdami �vilgsnius pirmyn. Mina jautė pas�moningos jų baimės feromonus � noradrenalinas jai atsidavė sald�iarūg��iu prieskoniu, kurį ne�ymiai papildė migdolų dvelktelėjimas,�� ta�iau nė ne�yptelėjo. Tiek daug metų i�dirbusi morge, nebekvar�ino galvos, k� apie j� manė eiliniai �monės.

Vilhelmina d'Alkarnė buvo teismo medicinos ekspertė, geriausia kaulų klausytoja i� savo kartos. Ir to u�teko.

��Man reikia vidun.

��Taip, mem.

Porelė stovėjo prie�ais apvalias, plienines duris, kurios i� pa�iūros atrodė nepralau�iamos � veikiausiai tokios ir buvo. Laimei, niekas nebandė įveikti �ionyk�tės apsaugos. Augų, kaulėt� Minos kūn� persmelkė bly�kios bangos. �valgybinės �mėklos u�baigė patikrinim� ir suteikė jai leidim� įeiti.

Ant durų skirtingomis kryptimis pajudėjo įmantrūs septyniakampiai krumpliara�iai � vienas jų, regis, sukosi neįmanomu, normalioms geometrijos taisyklėms nepaklūstan�iu lanku. Metalo plok�tei atsiveriant į vidaus pus�, Min� nutvilkė skersvėjis, tarpdurio pusėn patimp�ioj�s glotnius, tiesius jos plaukus; i� koridorių į �emesnio slėgio aplink� plūstelėjo oras.

Moteris akimirkai sudvejojo, ne�inia kelint� kart� pagalvodama, kokia ji laiminga, jog dirba �iuose po�emiuose, kurie kitiems kėlė siaub�. Apie geresnes s�lygas kaulų klausytojas nė negalėtų svajoti.

Mina smuko pro ertm�, ir did�iosios durys u�sitrenkė, generuodamos oro spaudim�, kuris privertė paspartinti �ingsnį. Ji nukulniavo kiaurai plon�, raibuliuojan�i� �altos ugnies drobul� � antr�jį apsaugos lygį, galintį i�sprogti novos liepsnomis � ir įėjo į prie�kambarius.

Administracinėje zonoje dirbo du jaunesnieji kaulų klausytojai (nė vienas jų nebuvo Padrajus), skirstantys korteles po metalines dė�es, kurios keliaus į saugyklas, paskui bus dar sykį rūpestingai per�velgtos ir i�siųstos į archyv�. Porelė vilkėjo purpurines mantijas, �en bei ten paterliotas juodomis dėmėmis � skrod�iant lavonus, i� pjūvių kartais i�tryk�davo puvėsių skys�iai.

�ionyk�tis personalas didesn� reik�m� teikė darbui su griau�iais, o ne juos dengiantiems audiniams. Vienaip ar kitaip, įprasti u�kratai kaulų klausytojams beveik nekenkė: nieko nuostabaus, kad jie gan da�nai vaik�tinėdavo i�tepliotomis mantijomis.

��Kaip sekasi?�� kreipėsi Mina į du jaunuolius.

��Mem,�� atsiliepė bly�kiaveidis bejausme i�rai�ka,�� mes registruojame vakaryk�tės dienos rezultatus. I� viso devyniolika naujų kūnų.

��Mums einasi nuostabiai,�� atsiliepė kitas, ir jo pailg�, lies� fizionomij� perkreipė �ypsnis, dėl ko vyrukas tapo pana�us į rupū��.

� �altvykslės susvilintoje mergaitėje u�fiksavome rezonuojan�ius pėdsakus. Jie galvojo, jog kaulus sunaikino, bet mudu��� klausytojas dirstelėjo į porinink�, � įstengėme i�griebti reikalingus jutimus.

��Gerus?�� pasitikslino Mina, turėdama omenyje, ar jiems pavyko i�gauti vaizdinį �udiko portret�.

��U�duotį jau atlikome, mem,�� atsiliepė rimtaveidis kolega.

Ta�iau balse skamban�ios gaidelės i�davė, jog su darbu susidorojo entuziastingasis vaikinas, o ne krap�tukas, dalį nuopelnų pasiglem��s sau. Nuo tųdviejų derėtų nenuleisti akių, � tarė sau Mina.

��A� ketinu patikrinti saugykl�, � parei�kė. � Pagalbos nereikės,

��pridūrė, kai nuo kėdės ėmė kilti energingasis jaunuolis. � Norė�iau pavaik�tinėti viena.

Jis bemat i�si�iepė, ir moteris suvokė, kad vyrukas elgdavosi lygiai taip pat: klaid�iodavo aplink morgo laboratorijas bei talpyklas, leisdavo kauluose įkalintų atsiminimų vibracijoms kutenti s�monės paribius. Tokiu būdu įsijausdavo į vietin� atmosfer�, pastebėdavo neįprastas detales, pasiruo�davo skrodimui.

��Tu esi Leksaras, teisingai?�� paklausė Mina.

��Hmm� taip, mem.

��Puikiai pasirodei. Taip ir toliau dirbk. � Raginimas skambėjo taip banaliai, kad ji mintyse i� sav�s pasijuokė. � A� kalbu rimtai.

��Dėkui.

Numygusi vidiniu tuneliu, vyriausioji klausytoja prisiminė, jog kitas jaunuolis vardu Briksanas, atmintyje i�niro ir tai, kaip, jai pasi�alinant, vaikinas susiraukė. Nejau tikėjosi, kad vir�ininkė nieko nepastebės?

Apsaugok Tanate nuo tokių pavaldinių� Bet įsigyti prie�ų, netgi tarp jaunesniųjų specialistų, būtų nei�mintinga, ypa� jeigu planuoji nusi�engti įstatymams, nors pati priklausai teisėsaugos pajėgoms.

Po kurio laiko ji į�engė į metalu i�klot�, Koriu pramint� sektorių. Plieninėse septyniakampėse kamerose gulėjo analizėms paruo�ti lavonai. Kiekvienos galuose tarsi mirguliavo miglelė: pa�alinis s�stingio lauko, u�pild�iusio visas talpyklas, poveikis.

S�stovio kerai neleisdavo i�irti interferencinėms, į griau�ius įsigėrusioms struktūroms, toms pa�ioms, kurias kvalifikuoti, įgūd�ių nestokojantys kaulų klausytojai gebėdavo suardyti ir atkurti, i�gyvendami prie�mirtines galv� padėjusio asmens akimirkas.

Minėtos procedūros da�niausiai patvirtindavo medikų diagnoz�, koki� valiodavo pateikti eilinis gydytojas, ta�iau po�emiuose plu�antys klausytojai �inojo, jog did�i�j� medicinos mokslų dalį sudarė prielaidos.

I� esmės Mina ir jos kolegos susitikdavo su pacientais tik tada, kai jie i�leisdavo paskutinį kvap�.

Nuo�ulnokos metalinės grindys staigiais zigzagais vingiavo į Korio gelmes. Nusileidusi per penkis lygius, Vilhelmina d'Alkarnė

Vilhelmina d'Alkarnė buvo teismo medicinos ekspertė, geriausia kaulų klausytoja i� savo kartos. Ir to u�teko.

��Man reikia vidun.

��Taip, mem.

Porelė stovėjo prie�ais apvalias, plienines duris, kurios i� pa�iūros atrodė nepralau�iamos � veikiausiai tokios ir buvo. Laimei, niekas nebandė įveikti �ionyk�tės apsaugos. Augų, kaulėt� Minos kūn� persmelkė bly�kios bangos. �valgybinės �mėklos u�baigė patikrinim� ir suteikėjai leidim� įeiti.

Ant durų skirtingomis kryptimis pajudėjo įmantrūs septyniakampiai krumpliara�iai � vienas jų, regis, sukosi neįmanomu, normalioms geometrijos taisyklėms nepaklūstan�iu lanku. Metalo plok�tei atsiveriant į vidaus pus�, Min� nutvilkė skersvėjis, tarpdurio pusėn patimp�ioj�s glotnius, tiesius jos plaukus; i� koridorių į �emesnio slėgio aplink� plūstelėjo oras.

Moteris akimirkai sudvejojo, ne�inia kelint� kart� pagalvodama, kokia ji laiminga, jog dirba �iuose po�emiuose, kurie kitiems kėlė siaub�. Apie geresnes s�lygas kaulų klausytojas nė negalėtų svajoti.

Mina smuko pro ertm�, ir did�iosios durys u�sitrenkė, generuodamos oro spaudim�, kuris privertė paspartinti �ingsnį. Ji nukulniavo kiaurai plon�, raibuliuojan�i� �altos ugnies drobul� � antr�jį apsaugos lygi galintį i�sprogti novos liepsnomis � ir įėjo į prie�kambarius.

Administracinėje zonoje dirbo du jaunesnieji kaulų klausytojai (nė vienas jų nebuvo Padrajus), skirstantys korteles po metalines dė�es, kurios keliaus į saugyklas, paskui bus dar sykį rūpestingai per�velgtos ir i�siųstos į archyv�. Porelė vilkėjo purpurines mantijas, �en bei ten paterliotas juodomis dėmėmis � skrod�iant lavonus, i� pjūvių kartais i�tryk�davo puvėsių skys�iai.

�ionyk�tis personalas didesn� reik�m� teikė darbui su griau�iais, o ne juos dengiantiems audiniams. Vienaip ar kitaip, įprasti u�kratai kaulų klausytojams beveik nekenkė: nieko nuostabaus, kad jie gan da�nai vaik�tinėdavo i�tepliotomis mantijomis.

��Kaip sekasi?�� kreipėsi Mina į du jaunuolius.

��Mem,�� atsiliepė bly�kiaveidis bejausme i�rai�ka,�� mes registruojame vakaryk�tės dienos rezultatus. I� viso devyniolika naujų kūnų.

��Mums einasi nuostabiai,�� atsiliepė kitas, ir jo pailg�, lies� fizionomij� perkreipė �ypsnis, dėl ko vyrukas tapo pana�us į rupū��.

� �altvykslės susvilintoje mergaitėje u�fiksavome rezonuojan�ius pėdsakus. Jie galvojo, jog kaulus sunaikino, bet mudu��� klausytojas dirstelėjo į porinink�, � įstengėme i�griebti reikalingus jutimus.

��Gerus?�� pasitikslino Mina, turėdama omenyje, ar jiems pavyko i�gauti vaizdinį �udiko portret�.

��U�duotį jau atlikome, mem,�� atsiliepė rimtaveidis kolega.

Ta�iau balse skamban�ios gaidelės i�davė, jog su darbu susidorojo entuziastingasis vaikinas, o ne krap�tukas, dalį nuopelnų pasiglem��s sau. Nuo tųdviejų derėtų nenuleisti akių, � tarė sau Mina.

��A� ketinu patikrinti saugykl�, � parei�kė. � Pagalbos nereikės,

��pridūrė, kai nuo kėdės ėmė kilti energingasis jaunuolis. � Norė�iau pavaik�tinėti viena.

Jis bemat i�si�iepė, ir moteris suvokė, kad vyrukas elgdavosi lygiai taip pat: klaid�iodavo aplink morgo laboratorijas bei talpyklas, leisdavo kauluose įkalintų atsiminimų vibracijoms kutenti s�monės paribius. Tokiu būdu įsijausdavo į vietin� atmosfer�, pastebėdavo neįprastas detales, pasiruo�davo skrodimui.

��Tu esi Leksaras, teisingai?�� paklausė Mina.

��Hmm� taip, mem.

��Puikiai pasirodei. Taip ir toliau dirbk. � Raginimas skambėjo taip banaliai, kad ji mintyse i� sav�s pasijuokė. � A� kalbu rimtai.

��Dėkui.

Numygusi vidiniu tuneliu, vyriausioji klausytoja prisiminė, jog kitas jaunuolis vardu Briksanas, atmintyje i�niro ir tai, kaip, jai pasi�alinant, vaikinas susiraukė. Nejau tikėjosi, kad vir�ininkė nieko nepastebės?

Apsaugok Tanate nuo tokių pavaldinių� Bet įsigyti prie�ų, netgi tarp jaunesniųjų specialistų, būtų nei�mintinga, ypa� jeigu planuoji nusi�engti įstatymams, nors pati priklausai teisėsaugos pajėgoms.

Po kurio laiko ji į�engė į metalu i�klot�, Koriu pramint� sektorių. Plieninėse septyniakampėse kamerose gulėjo analizėms paruo�ti lavonai. Kiekvienos galuose tarsi mirguliavo miglelė: pa�alinis s�stingio lauko, u�pild�iusio visas talpyklas, poveikis.

S�stovio kerai neleisdavo i�irti interferencinėms, į griau�ius įsigėrusioms struktūroms, toms pa�ioms, kurias kvalifikuoti, įgūd�ių nestokojantys kaulų klausytojai gebėdavo suardyti ir atkurti, i�gyvendami prie�mirtines galv� padėjusio asmens akimirkas.

Minėtos procedūros da�niausiai patvirtindavo medikų diagnoz�, koki� valiodavo pateikti eilinis gydytojas, ta�iau po�emiuose plu�antys klausytojai �inojo, jog did�i�j� medicinos mokslų dalį sudarė prielaidos.

I� esmės Mina ir jos kolegos susitikdavo su pacientais tik tada, kai jie i�leisdavo paskutinį kvap�.

Nuo�ulnokos metalinės grindys staigiais zigzagais vingiavo į Korio gelmes. Nusileidusi per penkis lygius, Vilhelmina d'Alkarnė pasiekė savo tiksl�. Ji sulėtino �ingsnį, bet tebetraukė pirmyn, pakeliui tikrindama informacinių kortelių numerius.

Vietinio sektoriaus kamerose, apkerėtose ilgalaikio s�stingio laukais, kūnai tysodavo ne vienerius metus, netgi de�imtme�ius, laukdami, kol teisminiai procesai nustatys, kam turėtų atitekti palaikai. Vienas lavonas, meiliai vadinamas storuliu Fredu, �ia pragulėjo ilgiau nei �imt� dvide�imt metų, o tolimame Zuriname dėl jo kivir�ijosi i�tisos juristų kartos.

Fredas, ka�koks �emo rango diplomatas, �uvo susipe��s bare, ta�iau jo padėtis komplikavosi dėl Tristopolio mero dukters, kuri tapo mu�tynių prie�astimi, ir įtarimų, es� am�inatilsis naudojosi savo galiomis, idant neteisėtai paveiktų tam tikrus verslo sandėrius. Susipynusių bylų nagrinėjimas u�sit�sė taip ilgai, kad jų kaltininkai seniai buvo atsisveikin� su gyvybėmis.

Pagaliau Mina rado reikiam� kamer�. Perskaitė etiketės u�ra��, suraityt� tokiu įmantriu �riftu, jog �io neįstengtų i��ifruoti dauguma Tristopolio gyventojų.

Kortelė skelbė: Melfaksas Kortindas.

Kelias sekundes ji �velgė į raibuliuojantį lauk� m�stydama, k� ketina daryti. Did�iuma kaulų klausytojų, u�siiman�ių teismo medicinos ekspertizėmis, galėdavo normaliai dirbti tiktai gerai rezonuojan�iose autopsijos patalpose.

Nė kiek sav�s neauk�tindama, Mina vis dėlto puikiai �inojo, kokiais gabumais ji pasi�ymi. Su atitinkamais instrumentais, skalpeliu, kaulų pjūkleliu, galbūt platininiu burtoskopu pajėgtų i�tirti Kortindo kaukol� �ia pat, Korio kameroje.

Įdomu, ar įtakingieji �ulai, nurod� lavon� įgrūsti į s�stingio lauk�, norės, kad jis am�inai ten tūnotų � tokiu atveju jai negrėstų jokie pavojai, nes taip saugojami palaikai niekam nerūpėdavo. Iki to momento, kai ateidavo laikas kūnus i�skrosti.

Faktai apie neteisėt� analiz� paai�kės, jei sprendim� dėl autopsijos priims artimiausiu metu. Ir kaltės pėdsakai atves tiesiai prie vyriausiosios medikės-klausytojos.

��Mė�las.

Kolegos nustebtų j� i�gird�. Mina garsėjo tuo, kad sudėtingomis aplinkybėmis i�saugodavo �altakrauji�kum� ir nepak�sdavo burnojimo, net jeigu keiksmai skambėdavo tiktai lavonų draugijoje.

Moteris priglaudė deln� prie plieninio kameros apvado, tarsi trok�dama i� metalo pasisemti stiprybės. Galiausiai at�lijo ir nuo�ulniomis, vingiuotomis grindimis u�kopė atgal iki laboratorijų skyriaus, kur laikė asmeninį instrumentų bei įtaisų rinkinį.

Mitrios ir lanks�ios katės �mirinėjo pastatų stogais, mėgavosi nakties tamsa bei savo gebėjimais. Gaudė ore mirksin�ius ma�utėlius, sidabrinius drugius. Pasklidusios po miest� akylai dairėsi asmenų, kurių ie�kojo Lora Styl, pėdsakų.

Kartais �ini� perduodavo pakeliui sutiktiems kniaukliams, tarpusavyje u�megzdavo ry�į �monėms nepastebimu būdu (dalinai pajusti fenomen� galėtų nebent komandore, jei tik vieni su kitais bendraujantys katinai atsidurtų jos akivaizdoje).

�tai kodėl vienas i� jų padermės, ma�utis, prakaulus, sidabro atspalvio rainis, kurį retsykiais maitinantys �monės vadindavo Spygliumi, kiūtojo ant �lapios mūrinės sienelės, netoli dokų, ir stebėjo augalot� vyri�kį odiniu �varku, mėginantį atidaryti u�pakalines, apkerėtas beveik tu��io pastato duris.

Beveik, o ne visi�kai tu��io. Katino juslės pagavo gai�ius, aitrius, oru sklindan�ius �autuvo ir name pasislėpusio snaiperio kvapus, perėmė emocijų dvelksm� � vos tramdom�, savidrausmės slopinam� nor� smurtauti ir baim�, jog �aulį gali nubausti u� jį galingesnis, nuo�mesnis piktadarys.

Ties tarpduriu sublyksėjusios i�sisklaidė �vieselės, sykiu pranyko apsauginiai įtvirtinimai. Odiniais drabu�iais apsireng�s vyras, Viktoras, i� po kairiosios pa�asties i�sitraukė �Bubį� ir laisv�ja kairi�ja ranka pastūmė duris.

Ma�ylis Spyglius buvo įsismelk�s į Loros Styl s�mon� ne kart�, todėl neabejojo, kad ji pateisintų Viktoro veiksmus. I�galvotuose, komandorės mintyse slypin�iuose vaizdiniuose � rainis juos regėjo netiesiogiai lyg sapnus, kuriuos pavojinga perkelti į tikr� pasaulį, � policininkai eidavo pro duris laikydami pistolet� i�tiestose rankose. Viskas u�sibaigdavo tuo, kad i� tamsos ka�kas �iupdavo ir perkreipdavo atėjūno pla�takas, tarytum svertu pasinaudodavo �audykle, kad sulau�ytų j� gniau�ian�ius pir�tus. Tuomet nematomas u�puolikas i�plė�davo ginkl� ir paleisdavo �ūvį.

Pro tarpdurį Viktoras nuslinko �onu, sulenk�s kojas, atki��s kairi�j� rank�, o �Bubį� prie krūtinės spausdamas de�ini�ja. Pistoleto i� jo nebūtų atėm�s niekas.

Daugum� policininkų, kuriuos suvarpydavo kulkos, pra�udydavo jų pa�ių ginklai.

Kai auk�taūgis vyri�kis pranyko pastate, Spyglius susikūprino ant sienelės, virto pūkų kamuoliuku ir ėmė tyliai murkti.

Donalas pakird�s nusirideno nuo lovos. Kluptelėjo ant grindų, i�sitiesė į vertikali� padėtį ir energingai pasir��ė, tra�kindamas stubūro slankstelius bei sausgysles. Paskui basas apėjo miegam�jį, pasidairė Loros, nors ir suvokė, kad jos niekur neras.

Jis i��lepsėjo į virtuv�, kurios taip ir neaprūpino maisto produktais. Apartamente vyraujan�i� tyl� prasklaidė tiktai vidinių sistemų, u�tikrinan�ių Dumsiojo bok�to funkcionalum�, �nyp�timas. Pakvietus Lor� vardu, leitenantui viso labo atsiliepė jo balso mikroaidas.

Taip, jos tikrai nėra namuose.

Visai įmanoma, kad būsto �eimininkė i�sine�dino seniai, nes Donalas atsiminė tik tiek, jog prie� u�migdamas matė, kaip Lora i�ėjo į koridorių. Galbūt, privertusi jį atsipūsti, grį�o atgal į �tab�.

��Kad tu nusprogtum,�� suniurnėjo leitenantas. � Vardan Tanato. � Po akimirkos atsiduso ir leido sau nusi�ypsoti. Bent tiek gerai, kad Lora jam neabejinga.

Nuo grindų pakėl�s �vark� Donalas i�nar�ė ki�enes, kol vienoje aptiko lai�kinio popieriaus skiaut� su s�ra�u telefonų (netgi namų) numerių, kuriais jis galėjo bet kada susisiekti su specialiojo būrio nariais.

Jis pa�vairavo į plienines laikrod�io, kaban�io ant sienos, rodykles: jau vienuolika minu�ių po devintos ryto. Ta�iau naktį visi dirbo: kas �ino, gal jie tebemiega.

Donalas nutarė surizikuoti, todėl atsisėdo prie telefono, stovin�io ant lovos spintelės, ir surinko Aleksos numerį.

Ragelis du kartus supypsėjo, tuomet pasigirdo spragtelėjimas ir moters balsas:

��Alio?

� Labas, �ia Donalas. Gerai, kad jau atsikėlei.

��Taip, taip,�� kimiai atsiliepė Aleksa. � Va�iuosi į �tab�?

��Norė�iau, bet��� jis nukreipė akis į suglam�ytas lovos, ant kurios miegojo vienas, paklodes,�� �nujau�iu, jog ten nieko nerasiu. Netgi Loros.

��Kodėl? Ar judu ne?..�� Aleksa atsikrenk�tė. � Atleisk. Nekreipk dėmesio. Tai ne mano reikalas.

��Gal ir ne. � Donalas nusijuokė be jokios įtampos, dėl ko pats nustebo. � A� esu jos namuose. Bet Lora ka�kur prapuolusi. Turbūt tenorėjo, kad griū�iau į lov� ir numig�iau.

��O pati i�ėjo laukan?

��Grei�iausiai. Numanai, kur galėjo i�keliauti?

��Minutėl�.

Donalui besiklausant, kitame laido gale moteris pakosėjo, atsuko �iaup�, į stiklin� prisipylė vandens. Netrukus pra�neko kur kas ai�kesniu balsu:

��Du variantai. Arba ji i�lėkė pas Harold�, prisijungė prie seklių komandos, arba�

��Kas?

��U�siima kitokia veika. Ie�ko informacijos savais kanalais. Ji� Na, ji tokia.

��Tanatas rautų.

��Aha, būtent. Kaip tavo savijauta?

��Neypatinga. Pasimatysime prie liurio ambasados?

��O, taip. Iki.

Donalas nuleido ragelį, susirado �Magnus�� ir jį patikrino � i�traukė u�taisus, įstūmė juos atgal į savo viet� ir tik tuomet ginkl� paslėpė dėkle.

Metas kibti į darb�.

Viktoras paniro į tams�.

Prie�ais kilo laiptai, ir detektyvas atsargiai juos i�bandė. Senoms pakopoms magėjo girg�dėti, bet jų pakra��iai atrodė ganėtinai tvirti. Jis ėmė lėtai kopti auk�tyn, kojas statydamas kry�mai, pėdas nuleisdamas �onu. Slinko apdairiai ir pasiek�s pirm�j� laiptinės aik�tel� pristabdė �ingsnį. Kas, jeigu �ia nutiesti sp�stų laidai?

Ne, aplinkui nematyti nė vieno.

Kairi�ja ranka i� ki�enės i�grieb�s raktus, �inodamas, kad į bet kokias kerų lauko u�uominas jie sureaguos fluorescenciniu �vytėjimu, Viktoras vėl nutipeno vir�un. Tiesa, �ia turėtų būti pasp�sti kiti, ne k� ma�iau pavojingi �abangai. Kuo labiau tir�tėjo prieblanda, tuo lė�iau jis slinko.

Snaiperis tūnojo u� keturių auk�tų į vir�ų. Jeigu dabar Viktoras u� ko nors u�kliūtų, jį veikiausiai pra�udytų ne pa�ios pinklės, o �aulio reakcija. I�siver��s i� slėptuvės, pastarasis u�lietų laiptin� mirtinais �ūviais.

Neskubėk�

Laiko tėkm� įmanoma pakoreguoti tam tikromis gudrybėmis. Dalis mil�ino s�monės i�liko dabarties akimirkoje, budriai fiksuodama menkiausius dirgiklius, o kiti sluoksniai pakeitė laiko jutimus, sulėtino jo sruvenim� iki savoti�ko meditacinio judėjimo.

Viktoras lipo vir�un, vis giliau į pavojing� zon�. Galų gale, kai pasiekė ketvirto auk�to laiptin�, galvoje i�si�akoj�s laiko srautas vėl susiliejo į vien�. Naktyje liepsnojo tamsi, sidabrinė gyvybė.

Sunku pasakyti, pro kokius ply�ius prasisunkė mėnesiena, bet jos u�teko, kad ant detektyvo sprando piestu pasistotų gyvaplaukiai. Palei grindis driekėsi gija � vardan Tanato ir Hado,�� lyg naktinio voro nuverptas siūlas, kuris ne�ymiai palietė kelnių kle�n�.

Sp�stų laidas.

Dar milimetras, ir jis būtų sutruk�s.

Augalotasis policininkas atsitraukė per tris �ingsnius.

Kitapus gijos matė u�darytas, į kambarį atsiverian�ias duris. Kaip įprastai galėjo rinktis vien� i� dviejų i�ei�ių: pama�ėl �liau�ti pirmyn arba pulti visa jėga su viltimi, jog i� inercijos pra�oks u� slenks�io pasp�stas �abangas. Nors nederėtų atmesti ir tre�ios alternatyvos � i�spirti duris, �astelėti atgal, pasiruo�ti tolimesnei įvykių eigai� kita vertus, toje patalpoje slėpėsi snaiperis, ir Viktorui ma�iausiai norėjosi, kad name nuaidėtų susi�audymo garsai.

Prie�ingoje gatvės pusėje plytėjo aptvertas, per kelet� akrų i�plit�s kiemas, kuriame sudyg� pastatai priklausė Sėliui Znypliui. Daugum� tenyk��ių sudarė biuro darbuotojai, ta�iau jų gretas, ai�ku, papildė bent pora tuzinų med�ioklei pasirengusių kareivių.

Viktoro raktai nenu�vito, vadinasi, su apsauginiais kerų ekranais susidurti neteks. Matyt, snaiperis pasitenkino tuo, kad įmantriais burtų u�raktais aprūpino laukujės duris.

Nusprend�s, jog atėjo metas spjauti į atsargum�, detektyvas spyrė �emiau rankenos ir i�ta�kė spynos mechanizm�. Durys atsilapojo. Jis įsiver�ė vidun bei spėjo įveikti daugiau nei de�imt pėdų, kai ant grindų i�sities�s snaiperis pagaliau pa�oko.

Toli apa�ioje prasiskyrė komplekso vartai, ir atsivėrusioje ertmėje skais�iai geltonai blykstelėjo neįtikėtinas vaizdas, kuris, kaip Viktoras vėliau pagalvojo, kelioms sekundės dalelėms i�bla�kė �aulio dėmesį.

Laimei, mil�inas buvo įsibėgėj�s, ir nuo poreikio įvertinti keist� reginį jį apsaugojo inercija. Viktoras u�simojo koja, i� visų jėgų spyrė snaiperiui į sėdim�j�: i� pa�iūros juokingas smūgis sutrai�kė stuburgalį, privertė �mogų i�siriesti ir prarasti am�. �tai tada detektyvas jį u�griuvo.

Kelias te�kės į nugar�, �Bubio� buo�ė pa�ventino sprand�, kairysis dilbis nuslydo po smakru, de�inioji alkūnė įsirė�ė �emiau pakau�io, ir abi rankos įkalino �aulį �migdan�iuose� gniau�tuose.

Vyrukas turbūt neteko s�monės anks�iau, nei jį ėmė smaugti, bet atsarga gėdos nedarė (nors egzistavo tikimybė, kad snaiperis nebeatsipeikės). Po pusės minutės Viktoras paleido �mogų ir atsistojo.

Auka liko drybsoti kniūbs�ia bei sustingusi.

Detektyvas paskubomis nugrimzdo į trans�, idant patikrintų, ar jo nepaveikė ap�avai. Nedarnus skirtingų s�monės dalių funkcionavimas galėjo byloti, jog ka�kokie kerai i�kraipė neurologinius smegenų procesus ir sukėlė haliucinacijas.

Nieko neįprasto nepastebėjo.

I� keistų jutimų stokos pir�osi pora i�vadų: �ia nebuvo jokių paslėptų, rafinuotų sp�stų, negana to, vaizdas, kurį Viktoras �iek tiek anks�iau regėjo, neturėjo nieko bendra su iliuzijomis.

Neai�ku, kodėl atsivėr� vartai i�leido du nyk�tukus, riedan�ius ant geltono kaip kanarėlė dvivie�io dvira�io� bet būtent juos detektyvas ir matė. Arba berniukus dvynukus, prisiklijavusius netikras barzdas.

Snaiperis ėmė dejuoti ir virpėti.

Gerai.

Spyglius, benamis ka�iukas, nukurnėjo kiaurai �e�ėlius. Jis driuokė per sienel�, apibarstyt� butelių du�enomis, kurios privalėjo atbaidyti įsibrovėlius i� �monių giminės, atimti jiems nor� rop�tis ant mūro; rainis savo ruo�tu vinguriavo tarp a�trių �ukių be jokio vargo.

Gan veik murklys u�sirop�tė ant negyvo med�io, pana�aus į kreiv� �leiv�, nakties fone stypsantį skelet�, ir nudūmė sausa �aka, siekian�ia namo stog�. Auk�tybėse, po mėnesienos paspalvintais debesimis, sklandė nikterelis; bet Spyglius �inojo, koki� grėsm� jis kelia. Todėl netrukus jau tūnojo po surūdijusiu vandens baku ir laukė, kol skrajūnas pralėks.

I� kitos stogo pusės į katinėlį smigo gelsvos akys. Jos priklausė ne myriovilkiui, o paralapei, ta�iau spinduliavo anaiptol ne draugi�k� �vilgsnį. Vos tiktai Spyglius suvokė, į koki� pavojing� padėtį jis pateko, tamsoje ūmai su�ibo keturios purpurinės akys, prie kurių netrukus prisijungė dar dvi poros.

Paralapė sumirksėjo i�vydusi ilgakojus, raumeningus katinus, po akimirkos apsisuko, �vystelėjo pūkuota uodega ir pranyko. Dar po sekundės vienas i� ketvertuko, senas pilk�vas miauklys nudraskyta ausimi, prisiartino prie vandens bako, po kuriuo gū�ėsi Spyglius.

Kitos katės liko sargyboje. Jos gerokai nutolo nuo pa�įstamų teritorijų.

Nulenk�s galv� atėjūnas įsispoksojo į ma�ylį rainį. Nors ir nelengvo charakterio, pilkasis katinas buvo doras bei patikimas. Bent taip dingojosi Spygliui, kuris atsakydamas įbedė į jį akis. Abu katinai � senas karys ir ry�tingai nusiteik�s jauniklis � stebeilijosi vienas į kit� dalindamiesi informacija, kuri plūdo painiais, erdvėlaikio gelmes varstan�iais ka�ių ry�io kanalais.

Spyglius ėmė murkti.

Vyresnis pilk�ius apsigr�ė ir nuskuodė per stog�. Jo palydovai u�delsė kelias sekundes, kol suvokė, kas nutiko; galų gale taip pat nėrė į nakties tams�, nurūko susitikti su Lora Styl.

Spintelėje Mina rado atsarginį mediko chalat� � �varų ir maloniai kvepiantį, � u�simetė jį ant savo drabu�ių. Pir�tu perbraukė įrankių lagamin�, bet nusprendė nepajėgsianti prakeikto svorio nutįsti per du auk�tus.

Ji turėjo ma�esnį, kelioninį, u�trauktuku susegam� instrumentų futliar�. Gavo dovanų i� Aldinovo, vaikino, su kuriuo draugavo mokydamasi doktorantūroje. Ta�iau kuo labiau didėjo tikimybė, kad Mina sėkmingai kils karjeros laiptais ir jį nustelbs, tuo ma�iau vyrukas ja domėjosi. Aldinovas mėgavosi turtuolio gyvenimu (tiksliau, pinigų neskai�iavo jo tėvai) ir įteikdamas nauding�, bet brangi� dovanėl�, toki� kaip patogius ne�ioti instrumentus, pasielgė i�mintingai.

Romanas baigėsi bjauriai, ir Mina vos nei�metė blizgan�io futliaro, idant tas neprimintų jos kvailumo. Susiturėjusi i�saugojo instrumentus, bet jais naudodavosi tik esant reikalui, kai būdavo per sunku tampytis piln� komplekt�.

Kaulų klausytoja įki�o dė�ut� į chalato ki�en�, pa�iūrėjo į veidrodėlį, spindintį vidinėje spintelės durų pusėje, ir jas u�trenkė. I� drabu�inės i�niro tiesiai į autopsijos kambarį Nr.3, kuriame �vilgėjo tu�ti, įdub� plieniniai darbastaliai su nuotakais ir antiseptikų purk�tukais.

Grindų plytelių dėmės netepliojo, am�inoje dezinfekcinių med�iagų miglelėje, pakibusioje �altoje erdvėje, vyravo �varus, jokiais kvapais neatsiduodantis oras. Nūnai vietin� atmosfer� papildė beveik neį�iūrimos garų sruogelės, nes Mina atsiduso į�engusi į patalp�, kuri tiek daug jai rei�kė � kurioje pasijusdavo gyva.

Ironi�ka mintis privertė moterį nusi�ypsoti ir palinguoti galva. Ji perėjo autopsijos kambarį, atidarė trigubas duris, nė sykio neatsigr�dama patraukė nuo�ulniomis plieninėmis grindimis, vingiuojan�iomis į Korį, kur gulėjo Melfakso Kortindo lavonas.

Po kojomis ka�kas subildėjo. Kaulų klausytoja stabtelėjo.

��Kas, vardan Tanato?..

Mina ma�umėl� palūkuriavo, bet garsai nepasikartojo. Rodės, jog tolumoje praū�ė traukinys, ta�iau po laboratorijų kompleksu jokie tuneliai nesidriekė. Jei dėl gausmo kaltas keistas geologinis arba kitoks neai�kios kilmės procesas, tuomet nieko baisaus. Vis dėlto apie netikėtus �urmulius reikės para�yti ataskait�.

�tai dar viena prie�astis savo u�duotį atlikti mitriai ir patykomis.

Po balta, plona kaulų klausytojos oda pastebimai suspurdėjo �irdis. Ki�enėje Mina su�vejojo dėkl�, eidama jį atsegė, i�sitraukė ilg�, laib� skalpelį.

Prie septyniakampės Kortindo kameros sustojo ir nu�velgė koridorių, bet nepajuto nieko, i�skyrus �alt� prakait�, kuriuo aplipo liesas jos kūnas. Grindis vėl sudrebino vibracijos. �įsyk abejonių nekilo.

Ne�inia, kas �ia vyko, bet jai grėsė pavojus.

��U�sikru�kit.

De�imtme�ius truk� medicinos mokslai, politiniai �aidimai su pasipūtėliais vald�ios �ulais, skausmingiausios kaulų klausytojos disciplinos � visa tai nusilupo sluoksniais palikdami įgimt� u�sispyrim�.

��Tiesiog� u�sikru�kit.

Mina kum��iu tvojo į kristalinį u�rakto mechanizm�, sumontuot� kameros pakra�tyje, ir �ybtelėj�s kerų laukas ėmė blankti. Blėstan�iame �vytėjime susting�s miglotas pavidalas virto eiliniu lavonu, niekuo nesiskirian�iu nuo tūkstan�ių kitų palaikų, kuriems teko lindėti vietiniuose po�emiuose.

Tiesa, �į kart� ka�kam knietėjo kūn� i�vogti.

Ka�kam, kas sugebėjo įsilau�ti į morg�� Į jos valdas. Mina tū�mingai įpjovė Melfakso Kortindo galv�, i�terliodama skalpelį t�siu, sutir�tėjusiu krauju.

Griebtis kitų instrumentų nebeliko laiko, bet nieko tokio. Kaulų klausytoja įsikibo į pjūvio kra�t� ir nuplė�ė skalp�. Iki pe�ių įsispraudė į kamer�, veikė ry�tingai, stengėsi nepaisyti koridoriuje nugriaudėjusio sprogimo, kuris sudraskė metal�, or� u�tvindė griausmu bei dulkėmis.

A� tave gird�iu.

Ly�telėjusi atidengt� kaukol�, Mina pajuto niekuo neapdorot�, sūrų jos skonį.

Kortindai, a� tave gird�iu.

Moteris pakėlė galv�, praskėstų pir�tų galiukais palietė kaul� ir ėmė ie�koti konkre�ios dainos, slypin�ios u�uomazginėse struktūrose�

Į Minos kulk�nis įsikibo rankos.

��NE!

Galingi gniau�tai atplė�ė j� nuo Kortindo.

��Ne�

Nutrūkus s�ly�iui, vyriausioji medikė-klausytoja suvirpėjo.

��Meld�iu, ne�

Į �alt� dulkėt� or� Min� i�vilko dvi nedidukės figūrėlės, savo ūgiu nesiekiantys nė keturių pėdų, bet stambūs ir stiprūs vyrai. Regėdama ledines porelės akis moteris akimoju suprato, kad visos taisyklės � ir tos, kurias sulau�ė, ir tos, kuriomis vadovavosi,�� prarado bet koki� reik�m�. �iandien ji neteks gyvybės.

Vienas i� �emaūgių kilstelėjo kirvį, raibuliuojantį nuosekliomis kerų bangomis, gebantį perrė�ti kie�iausio akmens ar metalo luit�, k�jau kalbėti apie biologinius audinius. Nyk�tukas praviepė lūpas, bet jo i�rai�ka �ypsenos nepriminė.

Susitelk. Atkartok vaizd�.

Mina kietai u�simerkė, prisiminė mokslų disciplinas.

Prisiminė skausm�.

Susite�

Visata aptemo.

Ir u�geso.

Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriuje dirbo tikri profesionalai. Kai į diplomatinį rajon� prisistatė Donalas su Aleksa, vyrai i� A ir V jau tūnojo savo vietose.

Jų budėjimo postai apsupo Ilurio ambasad� dviem koncentriniais ratais. Haraldas, kurio romiose akyse buvo matyti nuovargis, surengė atvykėliams parodom�j� ekskursij�, paved�iojo juos nebyliomis gatvėmis.

��Bi�iuliai i� A ir V konfiskavo klastotojų �utvės limuzin�, � tarė detektyvas, kai visi trys i� skersgatvio i�niro į Kūgiavorio Heptagon�.

Aleksa i�si�iepė. Donalas į transporto priemon� dirstelėjo akies kra�teliu, nepasukdamas galvos, nes stebėti �ionyk�tį rajon� galėjo ir įtariamasis arba jo bendras.

Tarp senovi�kų, diplomatams, ambasadoms, kai kurioms turtingoms Tristopolio �eimoms priklausan�ių pastatų įprastas, sekimui pritaikytas automobilis, pavyzd�iui, kepyklos furgonas, pernelyg kristų į akis. U�tat limuzinas tamsiais stiklais tiko kuo puikiausiai.

��Kas sėdi salone?�� paklausė Donalas.

��Man menkai pa�įstamas vaikinas, vardu Ralfinkas, su vyresniu partneriu, ser�antu, regis, i�manan�iu savo darb�.

��Labai gerai.

Aleksa palietė Haraldo rank�.

��Tau būtina pailsėti.

��Ne.

��Hmm� a� �inau, jog mudu k� tik susipa�inome,�� tarė Donalas,�� bet ji teisi, bi�iuli.

��Velniava. � Haraldo balsas kaip visada skambėjo �velniai. �Tiek to. Senasis mano ser�antas mėgdavo kartoti, es� suprasti, jog tau laikas atsipūsti, gali tiktai kolegos.

Trijulė stovėjo po gatvės �ibintu. Haraldas pasirausė ki�enėje, i�krap�tė maisto dė�ut�, at�ov�s dangtelį atki�o j� palydovams.

��I�alk�?

��Eee� ne, a�iū, � sumurmėjo leitenantas. Dė�elėje i�vydo gėlių vainiklapius, dauguma kurių �vytėjo oran�iniu ir tamsiai purpuriniu atspalviais. � Neįsivaizduoju, kaip tu juos valgai.

��Nieko kito į burn� nededa,�� pastebėjo Aleksa. � Mes jį praminėme ponu �velniasieliu.

��Ai�ku. � Donalas pa�velgė į Harald�, kramsnojantį lapelius. �Apie kokį ser�ant� kalbėjai?

��O, �unsnukį Belrūnį, kaip jį vadindavome.

��Anuomet, kai tarnavai�

Detektyvas nukreipė akis į Aleks�, vėl pa�iūrėjo į leitenant� ir maloniai nusi�ypsojo.

���Karinguose septintukuose�.

Armijos laikais Donalui retai kada tekdavo susitikti su vyrais i� 777-osios brigados, ta�iau tie keli, kuriuos regėjo, pateisino savo �prakeiktų komandosų� pravard�. Kart� jis matė, kaip senas vienaakis ser�antas i� 777-osios sudorojo �e�is karinius policininkus ir tik paskui nu�ygiavo į kareivines pasiduoti.

��Ponas Svelniasielis,�� pratarė Donalas.

Haraldas vėl �yptelėjo.

��Na, kuo u�siimsime?�� pasiteiravo Aleksa.

� Įprasta veikla. � U�dar�s maisto dė�ut�, detektyvas j� paslėpė ki�enėje. � I�sirinksime patogiausias vietas ir lauksime.

Nieko naujo. Sekimo procedūr� sudarė nuolatinio stebėjimo procesas, kurį protarpiais nutraukdavo poreikis nusi�lapinti. Rim�iausiu i��ūkiu tapdavo nuobodulys bei mieguistumas.

Ka�kur u�nugaryje atgij�s suurzgė variklis.

��Sakai, lauksime?�� burbtelėjo Donalas.

��A� kartais klystu.

Į aveniu įsuko tamsus automobilis, prie�akiniais �ibintais spinduliuojantis atgrasų, vaiskiai �ali� �vytėjim�. Vairuotojas nuspaudė akceleratoriaus pedal�, ir ma�ina pralėkė pro �alį. �astelėj�s nuo akmeninio med�io, į tamsias padanges nuplasnojo roplio pavidalo geko�ik�nosparnis.

��Prakeikimas,�� i�ko�ė Aleksa.

Nuo �aligatvio at�lijo limuzinas, podraug atsivėrė keleivio durelės.

��Ei, bi�iuliai, jus pavė�ėti?�� įjuos kreipėsi �ilaplaukis kvadratiniais �andikauliais: Haraldo minėtas ser�antas. � Ver�iau negai�kit laiko.

Prabangaus automobilio kapotas krypo ne ten, kur nurūko ma�ina �aliomis �viesomis, bet vairuotojas mitriai jį apsuko ir sustojo greta Aleksos bei Donalo. Pastarasis at�ovė dureles, įstūmė koleg� į salon�, pats nėrė įkandin.

��Keliaukite,�� pamojo Haralas. � A� jus pasivysiu.

��Puiku.

Leitenantas, sekdamas ser�anto pavyzd�iu, u�trenkė duris, ir staigiai i�aug�s pagreitis įspaudė jį į sėdynės atlo��.

� �iūrėk, kad tav�s nepastebėtų, � sumurmėjo vairuotojui. Koks ten jo vardas?�� Hmm� tu Ralfinkas, tiesa?

��Aha. Bet jūs turbūt juokaujat. Tas �unkara jau pranyko man i� akių.

�viegdamas padangomis limuzinas įveikė kairįjį posūkį ir vis didėjan�iu grei�iu nu�vilpė pirmyn.

Ties Silvano bei Penki �imtai ketvirtosios aveniu sankry�a stūksojo raudonas kaip kraujas, a�triabriaunis bok�tas, aplinkinėse vietovėse garsėjantis savo i�linkiais, juodais, į akis pana�iais ovalo formos langais ir keistais, pro paradines duris kursuojan�iais lankytojais.

Ant vienos i� trylikto auk�to palangės, greta nekrotoninio, į sien� smengan�io kabelio gū�ėsi pilkas katinas. Tamsiai raudonos jo akys sekė ambasados automobilį, kurį vijosi limuzinas, �iam i� paskos braukianti menkesnių apim�ių ma�ina ir pavymui eikliai lekiantis kaulų spalvos motociklas.

Miauklys sumirksėjo.

Po akimirkos grak��iai u��oko ant kabelio � grėsmingos, pra�ūtį �adan�ios bedugnės nepaisė � ir nutipeno iki kito stogo, nekreipdamas jokio dėmesio į automobilio persekiojim�. Nuo tada, kai jaunasis Spyglius i�klojo naujienas Delvinui, senajam patinui apkramtyta ausimi, informacij� vieni kitiems perdavė dar du katinai. Ta�iau Lor� labiau sudomins tai, kas vyko dokuose.

Ji laukė �inių, įsitaisiusi ant Dumsiojo bok�to, kuris stiebėsi į auk�tybes purpurinio dangaus fone.

Viktoras nyk��iais spustelėjo gerkl�, ir snaiperis dusdamas u�kriokė � paraly�iuotos balso stygos jokių kitų garsų nei�gavo. Kol kas �aulys nenutuokė, ko reikia u�puolikui. Sis tesiekė parodyti, kad nori sukelti skausm�.

Nori ir moka.

� �emaūgė moteris,�� tyliu, kimiu, baim� kurstan�iu balsu prabilo Viktoras. � �aliomis akimis. Ar esi j� mat�s?

��Ne��� pa�nib�domis i�krenk�tė snaiperis. � A� ne�

Detektyvas vėl suspaudė gniau�tus, ir aukos nugara i�sirietė, bet

galūnės i�liko suglebusios. Viktoras i� prad�ių apdorojo pe�ius bei klubus, kurių s�narius �iuo metu turėjo svilinti agoni�kas skausmas.

��Galbūt ji paimta į nelaisv�?

��A�� taip!�� �aulys pabandė i�kelti rank�, bet tepajėgė krustelėti pir�t�. � Ana ten� Sėlis. Laiko� kalin�.

Mil�inas pa�nairavo į lang�.

__v

��Tame komplekse? Sėlis Znyplius?

Snaiperis sukinkavo galva, i�sprogin�s akis.

��Su kaline?�� Viktoro �andikaulius persmelkė virpulys. � Kalbėk.

��Atsive�ė� �i�nakt.

��K� toki�? Koks jos vardas?

Bet su�alotas vyrukas jau purtė smegenin�: jei �inotų vard� jį, be jokių abejonių, i�duotų.

��Kokiame pastate?

��Tre�iame� korpuse.

Viktoras nenumanė, apie kurį statinį jis �neka, ta�iau tikslintis nesiruo�ė: siekiant i�saugoti psichologinį prana�um�, reikia apsimesti, kad �inai prakti�kai visk�.

��K� dar papasakosi?

�aulys pakratė galv�.

Por� sekund�ių Viktoras varstė auk� įdėmiu �vilgsniu. Kai snaiperis atsipeikėjo, baimė ir s�my�is palau�ė jo vali� atsakymus padėjo i�gauti trumpi, ai�kūs klausimai� deja, dabar detektyvas nenutuokė, kokiomis dar konkre�iomis smulkmenomis galėtų pasidomėti.

��Kit� kart� � tarė, � atid�iau rinkis darbdavį.

��Ne, tu�

Viktoras vo�ė kum��iu.

Tam atvejui, jei per pirm� krat� kas nors praslydo pro akis, jis kruop��iai per�iūrėjo sumu�to �mogaus ki�enes ir pagaliau i�traukė pailg� �alvarin� plok�tel� su drakono sparno emblema, priklausan�ia �KalTransPort� eksporto bei importo kompanijai, vienintelei beveik teisėtai Sėlio Znypliaus bendrovei.

Asmens tapatybė ant pa�ymėjimo nurodyta nebuvo. Sekund� kit� detektyvas svarstė, ar nevertėtų apsimesti �auliu, u�sidėjus kerais �arvuot� jo liemen� ir pasiėmus ginkl�. Bet kas, jei apa�ioje stovintys sargybiniai pa�inojo snaiperį i� matymo ar net su juo bi�iuliavosi?

O gal Viktoras papras�iausiai nenorėjo �itoje landynėje palikti savo mėgstamo odinio �varko.

Pakrat�s galv� jis stvėrė �autuv� su optiniu taikikliu, patikrino, kaip ginklas subalansuotas, i�traukė dėtuv� su penkių pailgų �ovinių apkaba. Jeigu vyrukas, nūnai gulintis be s�monės, ir turėjo papildomos amunicijos, �ioji glūdėjo kokioje nors slaptavietėje, kurios atskleisti jis dabar, suprantama, niekaip nevaliojo.

Viktoras įsimetė apkab� į �varko ki�en�, paskutinį kart� ap�iūrėjo snaiperį � tas tipas i�gyvens, jei per artimiausias kelias valandas jį kas nors ras � ir i�ėjo i� kambario. Tiek laiptinėje, tiek likusioje nutriu�usio pastato dalyje, regis, niekas netūnojo, tad policininkas mitriai, bet tyliai nusileido į pirm� auk�t�.

Apa�ioje, per�eng�s �ukes, kurių netrūko ant grindų, nėrė po laiptatakiu, prieblandoje pagrabaliojo ranka, kol aptiko padori� slėptuv�. Ilgavamzdį įstūmė į ply�į, skiriantį pakop� ir lū�usi� lentyn� ��jis krap�tėsi spintoje, kurios duris ka�kas seniai nuplė�ė ir jas, ko gero, panaudojo vietoj prakurų.

Na, �tai. Puiku. Komplekso teritorijoje �autuvas pernelyg kristų kitiems į akis, bet, jei prispirtų būtinybė, Viktoras grį�tų į pastat� ir i� po laiptų i�griebtų tolia�audį ginkl�. Penkiais �ūviais paklotų por� ar net daugiau persekiotojų.

Kairiajame delne jis pakilnojo �alvarin� plok�tel�, nukulniavo laukan bei u�darė duris. Manantys, kad jos apkerėtos, bet neturintys detektoriaus, nepastebės jokių permainų. Jei rankose vis dėlto laikys atitinkam� prietais�, įsilau�imo pėdsakus bemat u�fiksuos. �iaip ar taip, Viktoras nieko negalėjo padaryti.

Rai�ytame skersgatvyje detektyvas sustojo, budriai nu�velgė komplekso apylinkes ir i�dau�ytus, prie�ingame name juoduojan�ius langus. Tuomet į plau�ius įtraukė oro, sulaikė kvap�, giliai atsiduso.

Jis i�niro į gatv�, nudro�ė tiesiai link pagrindinių vartų. �ingsniavo tariamai atsipalaidav�s, tryk�damas pasitikėjimu savimi. Nors viduje jautė nervin� įtamp�. Nuo adrenalino pertekliaus oda ėjo pagaugais, tarp men�ių piestu stojosi gyvaplaukiai.

U� vielinio tvoros tinklo ka�kas nukreipė pro�ektoriaus spindulį Viktoro pusėn.

Jie dūmė gatvėmis, bet kol kas į atviras persekiojimo lenktynes nesivėlė. Ties� sakant, �mogų, vairuojantį automobilį �aliais prie�akiniais �ibintais, turėjo stebinti policininkų stoka. Jis por� sykių pra�vilpė pro raudon� �viesoforo signal�.

Antra vertus, laikrodis rodė po vidurnak�io, ir dabar visa kompanija kirto anaiptol ne patį maloniausi� Vulkano Slėnio rajon�,dar �inom� Kraujo alėjos vardu. �iose apylinkėse patrulinės ma�inos va�inėdavo konvojumi arba i�vis �ia nelįsdavo.

��Man tai nepatinka,�� sumurmėjo Aleksa, sėdinti Donalui i� kairės.

��Ralfinkas �ino, k� daro,�� i� priekio atsiliepė ser�antas.

��Aha. � Leitenanto veid� i�kreipė vypsnis, kuris po pusės sekundės pranyko. � Bet kodėl anas tipas lekia taip spar�iai?

��Nes gali,�� paai�kino Ralfinkas. � Veikiausiai, apsirūpin�s diplomatiniais �enklais.

��Arba�

Donalas neu�baigė minties, nes po prietaisų skydeliu cyptelėjo radiotelefonas. Ser�antas pastvėrė mikrofon�.

��Nulis-septyni-devyni klauso. Kas yra?

��Leitenantas Riordanas su jumis?

��Taip.

��Galima su juo pakalbėti?

Leitenantui pasvirus pirmyn, ser�antas jam perleido ry�io įrenginį. I�sivynioj�s laidas nutįso iki keleivio sėdynės atlo�o. Donalas nuspaudė mikrofono mygtuk�.

� �ia Riordanas.

��Sere, kaulų klausytoja Karin liepė jums prane�ti, kad buvo įsilau�ta į VMK�.

��K�? � i�si�iojo ser�antas.

��Neįmanoma,�� suniurnėjo Ralfinkas.

� �uvo keturi asmenys, įskaitant daktar� d'Alkarn�.

��Kaip sakėt?�� Donalas dirstelėjo į Aleks�. � Vilhelmina d'Alkarnė?

��Teisingai. Mes u�fiksavome nuo lavoninės pusės nuva�iuojantį �ali� furgon�. Grei�iausiai su vogtu kroviniu.

��Pavogtu? I� morgo?

��Sere, kaulų klausytoja Karin pra�ė jums pasakyti, jog pradingo direktoriaus Kortindo kūnas.

��Po velnių, � suniurzgė Donalas.

Mikrofonas tebeveikė signalo priėmimo re�imu. Leitenantas vėl paspaudė mygtuk� kad pa�nekovas i�girstų jo bals�. � Ar galite susisiekti su komandore Styl?

��Deja, ne, sere. Bet mes bandome.

U� lango praskriejo statiniai. Kraujo alėja staiga nutolo apa�ion, nes limuzinas sta�iu įva�iavimo keliu u�lėkė ant de�imtjuos�io padangių greitkelio. Donalas suvokė, jog Ralfinkas mygo akceleratorių iki dugno, kol variklis ėmė kaukti.

��Kas atsitiko?

��Priekyje matau jūsų �mogų i� ambasados.

��Taip, bet�

��Ir jis prisigretino prie �alio furgono.

Leitenantas padėbsojo į vairuotoj�, vėl spragtelėjo mikrofonu.

��Centre, ar galite apibūdinti �ali� furgon�? Kuris pasi�alino nuo VMK�?

��Ne, sere.

��Mė�las.

��Privalome suderinti veiksmus su kitais mūsų automobiliais,�� tarė Aleksa. � Ar sugebėtume keli� u�tverti?

Nors ir retas, eismo srautas judėjo spėriai. Pakeliui iki sankry�os � kaukolės, i�tįsusios į tūkstan�io pėdų auk�tybes, nasrų, � tebuvo vienas atsi�akojimas.

��Centre,�� prabilo Donalas,�� skelbiama visuotinė parengtis. Klausykit, ar atsirastų pora laisvų ma�inų, kurios u�blokuotų �iaurinį keturiasde�imt septint� nuva�iavim�? Mums reikia u�kardos.

��Sere.�� Bals� palydėjo griausmingas tra�kesys. Galop: � Nurodymas Įvykdytas. Du automobiliai tuojau u�darys keli�.

Greitkelis nudriko vira�u, o leitenantas sekundei į�iūrėjo baltai purpurinius �vyturėlius, tvyksin�ius prie�akyje ir toli apa�ioje: �emutiniame gatvių lygyje i�kilo patrulių barjeras.

��Centre, �auniai padirbėjote. Mes matome, kaip prie įtariamojo prisijungia �alias furgonas, galbūt tas, kurį minėjote.

��Perduosiu informacij� kitiems.

Baltai purpuriniai �vyturėliai sumirgėjo ir tu��ioje de�iniojoje giganti�kos kaukolės akiduobėje. Į pagalb� skubėjo dar daugiau patrulinių ma�inų. Ta�iau Ralfinko trasoje nebuvo regėti jokių kliū�ių. �aliasis furgonas ir Ilurio ambasados limuzinas padidino temp�, sprukdami nuo persekiotojų.

Staiga greit�ja juosta praū�ė pailgas kaulų spalvos motociklas. �iūrint, kaip jis rūksta, atrodė, kad automobiliai stovi vietoje. Ralfinkas krūptelėjo.

��Tanatas griebtų, kas ten?..

��Tai Haraldas,�� nuramino vairuotoj� Aleksa.

Dokų komplekso pakra�tyje prie vielų tvoros priva�iavo �emagrindė, pra�matni ��ie�ula�, kuri artėdama link aptvaro tarytum susigū�ė.

Vir� vielinio tinklo nuvilnijo sidabri�kos bangos, kurios i�nyko, vos tik atsilapojo ��ie�ulos� durelės. Lora i�lipo laukan, nuleido kojas ant degutbetonio, i�rai�yto trūkio linijomis.

��Ji apkerėta, sesute,�� murmtelėjo komandore. � Ar galėtum kaip nors pagelbėti?

Prie�akiniai �ibintai su�vilgo ry�kiau. Ma�ina pariedėjo pirmyn ir �onu, i� keleivio pusės prigludo prie vielų. Sidabriniai impulsai, kurie vėl �ovė per tinkl�, puslankiu smigo �emyn tarytum paklusdami traukos jėgai. Tiesiai vir� ��ie�ulos� pajuodavo dalis tvoros: kerų srov� automobilis nukreipė per savo va�iuokl�.

��Kapotas saugus?�� Lora vilkėjo darbinį kostiumėlį, ta�iau apdaras nesutrukdė u�sirop�ti ant variklio dang�io, nes smailūs batelių kulniukai pakeitė form� ir susiplojo į tvirtus, storus puspad�ius.

� �aunuolė, sesute.

Komandore apgraibomis u��iuopė pistolet�, ky�antį ties juosmeniu, patikrino, ar jis prisegtas dėkle, per petį įstri�ai persimetė rankin� ir mitriai �oko ant tvoros. Prilipo prie jos kaip katė, pasirengusi sliuogti auk�tyn, į tinkl� įsikibo rankomis bei kojomis.

Vir� vielų u�tvaros rangėsi ir sukinėjosi it skustuvas a�trus laidas. Ta�iau Lora iki jo nusigavo susitelkusi, pasiruo�usi akistatai. Moteris sugriebė laid� abiem rankomis. Tas įniko spurdėti bei bla�kytis, bet galų gale tarp pir�tų įkalinta atkarpa suglebo.

Po akimirkos Lora persirop�tė per vielinį tinkl� ir nusileido kitoje pusėje.

�tai dar vienas darbelis, kurio gyva nebū�iau pajėgusi atlikti.

Kai jos kulnai palietė �em�, a�trusis laidas vėl ėmė krutėti, bet kol kas vangiai.

��Jei a� negrį�iu�

��ie�ula� blykstelėjo priekinėmis �viesomis.

��Taip, taip, būtinai. � Komandore atidarė rankin�, įbedė akis į stambesnį, viduje glūdintį ginkl�: trisde�imt penkto kalibro �Bubį�. �iek tiek smulkesnį u� �audykl�, kuri� ne�iojosi Viktoras, bet pakankamai galing�, kad mirtinai suvarpytų aukas.

Automobilio salone į kamuoliuk� susisuko pūkuotas pavidalas. I�skėt�s ūsus Spyglius u�simerkė ir prisnūdo.

Jis padarė, k� galėjo � perdavė �ini� kitiems katinams, pamatė, kaip Viktoras į�engė į aptvert� teritorij�. I�klojo Lorai, kokiame name di�kis lankėsi. Dabar viskas priklausė nuo jos.

Ma�inoje tvyrojo malonus, �iltas oras. Po kelių sekund�ių Spyglius ėmė alsuoti lė�iau, patrūk�iojo letenėles, sapnuodamas gaudynes, dar labiau atsipalaidavo. O ��ie�ula� budrumo neprarado. Stebėjo, kaip Lorai sekasi, kol toji smuko tarp krovininių padėklų ir dingo i� akira�io.

U�blokavus nuva�iavim�, �aliasis furgonas bei limuzinas buvo priversti likti padangių greitkelyje. Niekas nesum�stė u�tverti kitos auk�tyn vedan�ios at�akos, antra vertus, persekiotojams stigo patrulinių automobilių. Po kurio laiko, i�vydus antr� mil�ini�k� vilkik�, Donalui tapo akivaizdu, kad jiems kils keblumų.

�e�etas masyvių transporterių lėkė neįtikėtinai spar�iai, nors ir tempė did�iules priekabas. Matyt, tu��ias.

��Paskubėk,�� vairuotojo papra�ė leitenantas. � Aplenk tuo prakeiktus vilkikus.

��A� juos matau, bet pro tarpus neprasisprausiu,�� suniurnėjo Ralfinkas. � Tik ne tuomet, kai� velnias.

Pirmieji trys griozdai, bildantys greitosiomis juostomis, susigretino ir ėmė va�iuoti lė�iau. Įkandin burzgiantis Haraldo motociklas netruko juos pasivyti.

Vos tiktai �Fantomas� pamėgino prasmukti pro ply�į, skiriantį du vilkikus, pastarieji suartėjo �onais, u�kirsdami keli�, ir Haraldui teko atsitraukti.

Prava�iavim� u�blokavo dar pora gremėzdi�kų transporto priemonių. �e�toji, atskubėjusi į pagalb�, sekė pavymui kitų penkių, nenumaldomai ma�inan�ių greitį.

��Po �imts.

Prabil�s į mikrofon�, ser�antas valdymo centrui nupasakojo padėtį. Aleksa nenuleido akių nuo Donalo, kuris i�sitraukė �Magnus��, patikrino, ar ginklas u�taisytas, gr��ino atgal į dėkl�. Ji prikando lūp�.

��Kas yra?�� paklausė leitenantas.

��Jie gerai organizuoti. � Moteris įsistebeilijo pirmyn. � Iki �iol veikė nepriekai�tingai. Įdomu, k� toliau planuoja daryti?

Ser�antas nuleido mikrofon�.

��U� kaukolės kiekvien�juost� u�tverėme barikadomis. Įva�iav� į tunelį, laukan jie nei�sigaus.

Tuo pat metu Donalas kai k� pastebėjo: auk�tai danguje �mėk�telėjo �e�ėlis.

��Abejoju, kad jie ketina pasprukti keliu.

��Gal juokau�

��O, �tai ir Haraldas,�� įsiterpė Aleksa.

Motociklas �ovė pro siaurėjan�i� ertm� ir po kelių sekund�ių i�siver�ė prie�ais vilkikus. �e�etuko u�nugaryje va�iuojantys civiliai pristabdė automobilius, nusuko juos į kelkra��ius. Priekyje viena ma�ina riedėjo ai�kiai per lėtai, kitų trijų vairuotojai, kiek Donalas į�velgė, pasistengė nutolti nuo did�iųjų, padangių greitkelį blokuojan�ių transporterių, vis �vilg�iodami į u�pakalinio vaizdo veidrodėlius.

Vienas i� vilkikų pirmagaliu dunkstelėjo į lėtaeigio automobilio baga�in�. U� vairo sėdintis �mogus supanikavo, nu�iuo�ė per dvi juostas, veikiai i�lygino ratus ir iki dugno įspaudė akceleratoriaus pedal�. Tolumoje �ali�jį furgon� bei limuzin� vijosi �Fantomas�.

Staiga nakties tams� pervėrė serija ry�kių �ybsnių.

��Kokio velnio Haraldas �audo?�� pasvir�s ar�iau ser�anto, Donalas pabandė į�iūrėti, kas vyksta kelyje.

��Ver�iau neklausk,�� atsiliepė Aleksa. � Esu tikra, kad jis elgiasi pagal taisykles.

� �inoma,�� suprunk�tė Ralfinkas. � Na, gal kas pasiūlys, kaip juos aplenkti?

Vilkikai burzgė taip lėtai, jog civilių ma�inoms teko visi�kai sustoti. Ser�antas susi�valgė su leitenantu; abu vyrai linktelėjo ir nuleido salono langus. Ralfinkas, kurio veidas virto įtampos kauke, artinosi prie taikinių, sykiu stengėsi nei�krypti i� tiesaus kurso.

Lygiagre�iai pliekiantiems Donalui bei ser�antui prisireikė i�tu�tinti vis� apkab�, kol pavyko susprogdinti u�pakalin� padang�. Kai toji pagaliau driokstelėjo, reginys �iūrovams atėmė �ad�. Ralfinkas �aibi�kai pasuko vair� į kair�, nes vilkikas i�slydo i� juostos ir atsitrenk�s į kaimyn� sukėlė grandinin� reakcij�.

Ralfinkas kulnu tvojo per stabd�io pedal�, bemat u�traukė rankinį, ir limuzinas nu�iuo�ė �onu. Vilkikai savo ruo�tu įniko tal�ytis vieni į kitus. Avarija u�sibaigė tikra katastrofa, nes į vien� krūv� susigrūdo keturi i� �e�ių gremėzdų, o penktasis pasvyrav�s apsivertė. Nenukentėjo tiktai �e�tas, spėj�s pristabdyti, neįsisprausti tarp ketvertuko, kuris su trenksmais pralau�ė centrin� tvorel� ir i�siver�ė į prie�ingas juostas.

I� vilkiko, riogsan�io ant �ono, plūstelėjo liepsnos.

Policininkų limuzinas sustingo.

��Sugebėsi prava�iuoti?�� Donalas pamojo į tak�, atsivėrusį tarp nuolau�ų. � Ana ten?

��Ai�ku. � Ralfinkas padidino variklio apsukas. � Nenorit trumpam stabtelėti?

��Tiesiog �iūrėk į keli�. � Leitenantas jau grūdo atsargin� apkab� į �Magnus��.

Aleksa nutylėjo, kietai su�iaupė lūpas: ji sumetė, jog Ralfinkas norėjo pagelbėti į sp�stus pakliuvusiems vilkikų vairuotojams; bet Donalas ir ser�antas buvo sutelk� dėmesį į persekiojim�.

Ties Haraldo motociklu baltai sublyk�iojo �ūviai, tamsusis limuzinas nukrypo nuo tiesios linijos, bet jo vairuotojas mikliai i�lygino ma�in�. Dabar nuo oran�ine spalva ap�viestų, mil�ini�koje kaukolėje �iojin�ių nasrų juos skyrė ma�iau nei minutė kelio. Gaudynės įsibėgėjo.

Donalas i�ki�o galv� pro atvir� lang� ir persisvėr�s, primerk�s akis, kurias svilino sūkuringi �uorai, įsi�iūrėjo į dangų. Nieko. Negi pasivaideno�

O, �tai.

��Prakeikimas. � Jis nėrė atgal į salon�. � Toji baidyklė didelė. Turbūt ptera�ik�nosparnis.

��Vardan Mirties, k�jie sum�stė? � burbtelėjo ser�antas.

��Ne�inau,�� atsiliepė leitenantas,�� bet mes privalome pasistengti, kad savo kėslų bėgliai neįgyvendintų.

Grieb�s mikrofon� ser�antas papra�ė valdymo centro atsiųsti sraigtasparnius, deja, įvykiai klostėsi pernelyg greitai: visi suvokė, kad laiko prakti�kai nebeliko.

Prie�akyje or� vėl perskrodė balta ugnis; �įsyk tamsus limuzinas �viegdamas padangomis nuslydo skersai greit�j� juost�, trenkėsi į centrin� tvorel� ir at�oko. Donalas kone įtikėjo, kad vairuotojui pasisekė suvaldyti automobilį, ta�iau tas palingavo, Haraldas dar du kartus i��ovė, ir u�pakalinės padangos subliu�ko.

Sumėtyta ma�ina �iū�telėjo iki asfaltuoto kelkra��io, visa jėga įsirė�ė į baliustrad�.

Betonin� turėklų sienel� i�ta�k�s į skeveldras, limuzinas nuskriejo į bedugn�. Donalas u�simerkė, laukdamas smūgio į �em�, bet tegirdėjo variklio riaumojim�, vėjo gausm� ir priblok�tų Aleksos bei Ralfinko �ūksnius.

��Neįmanoma!

��Kas per?..

��Limuzinas aprūpintas moliskarabėjaus �arvais,�� paai�kino ser�antas. � Man jau teko su jais susidurti. Bet kokias kliūtis skrod�ia kiaurai.

�aliasis furgonas įsmuko į tunelį, did�iosios kaukolės burn�, ir oran�inėje natrio garų �viesoje pajuodavo.

��Tik nesakykit, kad jis atlaikė skrydį apa�ion. � Aleksa pasuko galv� atgal ir įsispoksojo į ertm� baliustradoje.

��Galbūt karkasas,�� tarė ser�antas. � Bet tikrai ne va�iuoklė. O vairuotoj� grei�iausiai sutrai�kė įko��

��Artėja lemiamas momentas,�� įsiterpė Ralfinkas, mygdamas akceleratorių.

��Pa�iu laiku,�� suniurzgė Donalas. Spragtelėjo �Magnuso� saugiklį. Nors pir�to nelaikė ant gaiduko, pistoletas galėjo atsitiktinai i��auti dėl netikėto sukrėtimo.

��Laikykitės.

Ralfinkui susukus vair�, svylan�ios padangos degutbetonį nuda�ė juodu puslankiu. I� po ratų parūko melsvai pilki dūmai, ir po kelių sekund�ių automobilis sustingo i�sikėtoj�s įstri�ai juostos. �aliasis furgonas dunksojo nekrutėdamas, visos jo durelės buvo atlapotos. Ties saugi�ja pės�iųjų zona griausmingai u�sitrenkė metalinės avarinio i�ėjimo durys.

Donalas pirmas nėrė laukan, pakeliui i�sitraukdamas �Magnus��. U� �imto jardų stovintis apkūnus vyri�kis, kuris i�lipo i� savo ma�inos pa�iūrėti, kas vyksta, taip �aibi�kai stryktelėjo atgal, kad net sutirtėjo jo pagurklis, įpuolė atgal į salon� ir paskubomis u�darė dureles.

Netoliese, u� kelių jardų, Donalas matė akmeninius laiptelius, bet, �inodamas, jog �iuo metu svarbi yra kiekviena sekundė, pasinaudojo furgono kapotu kaip tramplinu, viena ranka įsikibo į gele�inį turėkl�, persirito per apsaugin� tvorel� ir nusileido ant betoninio lako. Jei �ia kildavo avarija, pės�iųjų keliuku evakuodavosi �monės, vadinasi, laiptai u� metalinių durų vedė ne vien apa�ion, bet ir į vir�utinius tunelius.

Iki padangių greitkelių, i�kilusių per por� �imtų pėdų, smingan�ių į tu��ias mil�ini�kos kaukolės akiduobes.

Donalo u�nugaryje nuskambėjo Ralfinko �ūksnis:

��Furgonas tu��ias. Radau tiktai gelton� tandem�.

��K� tokį?.

��Dvivietį dviratį.

��Velniai griebtų.

Jeigu įtariamieji ne�ėsi Kortindo lavon�, greitai skuosti jie nepajėgs. Donalas spyriu pravėrė metalines duris ir at�oko. Laiptinėje �e�ėlius prasklaidė įprastas blausiai gintarinis ap�vietimas.

Ant sienos raudonavo pavojaus signalo mygtukas. Leitenantas per jį smogė �Magnuso� drūtgaliu.

��Ei!

Atgijus laistyklėms � tiksliau, galingiems purk�tuvams,�� tunelį u�liejo dirbtinis lietus. Ėmė �ybsėti purpurinės lemputės. Bet svarbiausia, kad laiptus nutvieskė magnio baltumo �viesa.

Donalas įki�o nosį pro tarpdurį ir vėl atsitraukė

��Kur bėgam?�� negarsiai paklausė Aleksa. � Auk�tyn ar �emyn?

Jis pakratė galv�. Galbūt bėgliai tykojo persekiotojų pasireng�

�audyti, bet leitenantas neį�iūrėjo jokių ginklų vamzd�ių ir iki �iol prie�ininkų �ūvių negirdėjo. Be to, buvo devyniasde�im�ia procentų įsitikin�s, kad i� automobilio salono matė ptera�ik�nosparnį. Tokia diversija velni�kai brangiai atsieitų.

Donalas dūrė pir�tu vir�un. Linktelėjo, kai ser�antas nukreipė smilių apa�ion. Dėl visa ko ten reikėtų pasiųsti vien� �mogų.

Pasiruo�k�

Susikūprin�s jis smuko į laiptin�.

�ūviai nenuaidėjo.

O, Tanate.

Delne gniau�damas ginkl�, Donalas u�lipo ant pirmojo laiptelio ir po akimirkos nurūko tekinas.

Viktoras gū�ėsi septintame kontorų korpuso auk�te, klausėsi tylių balsų, sklindan�ių i� u� dvigubų u�darytų durų. �alvarinė plok�telė skelbė, es� �ia įrengtas valdybos posėd�ių kabinetas, bet, sprend�iant i� dejonių, kambaryje esantys �monės dalyvavo anaiptol ne eiliniame susirinkime.

Nieko nuostabaus, �inant, kad jau tre�ia nakties.

Įsigauti į statinį pasirodė tiek lengviau, tiek sunkiau, nei jis tikėjosi. I�orinių durų lyg ir nesaugojo jokie sargybiniai ar įmantrus u�rakto mechanizmai. Bet �engus kitapus slenks�io, padėtis pasikeitė.

Pirm�jį rutulėlį, kybantį palubėje, detektyvas pastebėjo ties pirmuoju kampu. Omai suvokė, kad akys skrajūnės plevena visose kertėse.

Ta�iau akistatai su jomis Viktoras buvo pasireng�s. I� ki�enės i�sitraukė didel� nosin�, j� ap�iūrėjo, susiraukė, ir apsiri�o apatin� veido dalį. I� odinio �varko u�an�io i�krap�tė du pilkus purk�tuvų balionėlius ir por� sykių giliai įkvėpė.

I� prad�ių migdomųjų papur�kė į koridorių, luktelėjo, kol jie i�bla�kys akių skrajūnių dėmesį. Tuomet ry�tingai �engė į priekį ir paleido �iurk�l� į pirm�j� sargybin�.

Vir� blizgan�io obuolio nusileido membrana, akis u�migo bei nugrimzdo į sapnus.

Slinkdamas į korpuso gilum� Viktoras pasinaudojo balionėliais ne vien� kart�. Ties stikline gardelio siena vog�iomis nu�velgė kontor�, kurioje nuvarg�, prie faktūrų ir va�tara��ių palink� darbuotojai tvarkė teisėtus Sėlio �nypliaus verslo reikalus.

Viktoras nusigavo iki laiptatakio, įveikė kelet� tamsoje skendin�ių auk�tų, kol galiausiai pasiekė septint�jį. �iuo momentu glaudėsi prie durų.

Valdybos posėd�ių kabinete vėl pasigirdo aimana.

Su�ana.

Neabejotinai.

Ap�iūrėjus duris paai�kėjo, kad i� jų ky�o ne bumbulas, o �alvarinė, pailga rankena. Gerai. Detektyvas sukry�iavo rankas ant krūtinės, i� perpetės dėklų i�griebė �Bubius�, pritūpė ir kairi�ja alkūne lėtai palenkė ranken�.

Ji neu�sikirto.

Visi kiti įvykiai klostėsi �aibi�kai.

Mil�inas įsiver�ė pro tarpdurį, nusirideno per de�inįjį petį ir pa�oko atstat�s ginklus.

Savo �audyklių jau siekė septyni, ne, a�tuoni vyrai. Tolimajame kambario gale stiebėsi stambi, pilkai perlamutriniu kostiumu pasipuo�usi figūra. Kruvina Su�ana sėdėjo priri�ta prie kėdės, jos drabu�iai virto draiskanomis, du pir�tai buvo i�lenkti ir perkreipti pasi�lyk�tėjim� kelian�iais kampais.

Viktoras ėmė �audyti: sukdamasis visu kūnu, spus�iodamas abiejų �Bubių� gaidukus, paleido serij� kurtinan�ių �ūvių. Ta�iau lavonai, sudrib� aplink pasitarimų stalus, daugumos nebegirdėjo.

Tiksl� pasiekė gal viena i� trijų kulkų, bet kiekviena apkaba turėjo po septyniolika �ovinių, ir to kuo puikiausiai u�teko. Viktoras skubiai ap�iūrėjo patalp�, kurioje įsivyravo bedūmio parako kvapas, sykį i��ovė, kai merdėjantis tipas krustelėjo bei pabandė suimti numest�, kruvin� ginkl�. Visi sudoroti.

Atsitiktinė kulka perrė�ė kairįjį Su�anos petį; nuo sukrėtimo jos akys i�sprogo, daug kraujo prarad�s kūnas i�balo. Deja, jai padėti detektyvas negalėjo, nes prie u�pakalinės kabineto sienos rėmėsi augalotas individas prabangiu kostiumu, pats Sėlis �nyplius, kuris dabar įrodė, kodėl nusipelnė tokios pravardės.

De�inioji jo ranka buvo normali, o kairiosios pla�tak� atstojo masyvūs, blizgantys gnybtai. Pastarieji �astelėjo į priekį, ir Viktoras, sureagav�s į judesį, paleido kelis �ūvius. Ta�iau kulkos riko�etu at�oko nuo �arvinio sluoksnio, saugojan�io galūn�. Toji savo ruo�tu i�mu�ė abu �Bubius� i� policininko gniau�tų.

Detektyvas mėgino i�sisukti nuo puolimo, bet Sėlis pasirodė mitresnis. U�teko de�imtosios sekundės dalies, kad �nyplės prasiskirtų ir įkalintų nepra�yto sve�io kakl�. Viktoras suprato, jog pasiprie�inti nebeįstengs.

��Kas tu?�� paklausė Sėlis �.

Donalas dundėjo aidin�ia laiptatakio �achta. Por� kartų sustojo �vok�damas, jausdamas, kaip įtampa svilina �launų raumenis. Po drabu�iais kūnas apsipylė prakaitu, nors kol kas pavyko sukarti tiktai tris �imtus pakopų � ka�kuri s�monės dalis niekaip nesiliovė jų skai�iavusi.

Prie�akyje buvo girdėti �e�ėjimas, bet i� vir�aus niekas ne�audė, įtariamieji, �inoma, ketino u�kopti ant did�iosios kaukolės stogo.

��O, Tanate. Judinkis.

Sunkiai �nopuojantis leitenantas nukurnėjo auk�tyn. Jo veid� neju�ia perkreipė �ypsenos atitikmuo, pirmyk�tė reakcija į varginantį fizinį darb� ir mirtinos grėsmės pojūtį: Donalas atsidūrė savo stichijoje, nusikratė bet kokių dvejonių.

Jis paspartino �ingsnį.

Lora tupėjo prie kanalizacijos vamzd�io; kai ausis nutvilkė susi�audymo garsai, o septintame artimiausio pastato auk�te �aliuzes pervėrė serija tvyksnių.

Ji nėrė į priedang�, pasislėpė �alia krovininių padėklų ir atsisegusi rankin�, įstri�ai permest� per pe�ius, patikrino, ar viduje tebeglūdi ginklas.

Staiga ka�kas perskrodė or�, sudraskė dir�elį, ir �mogaus rankos i�plė�ė rankin� i� Loros pir�tų. Moteris metėsi į priekį, bet i� u� kilnojamos platformos i��oko ir j� u� dilbių sugriebė du pe�iuiti pavidalai.

Prie�ais komandor� i�dygo dar vienas stambus, �autuv� atstat�s individas.

��K� gi mums daryti?�� paklausė vienas i� u�puolikų.

��Siūly�iau,�� sumurmėjo Lora,�� eiti po vėl�

��K� �ia ne�iojies?�� nuskambėjo gūdus balsas. Jo savininkas � tik neai�ku, ar �mogus,�� pilk�vo gymio, septynių pėdų ūgio tipas kvadratine fizionomija, kuri� įstri�ai vagojo randas, varstė moterį visi�kai bejausmiu �vilgsniu.

��Automatas,�� tarė rankin� praseg�s �aliūkas. � Ma�utis� ir asmens pa�ymėjimas. Ji i� policijos.

Link pastato artėjo kita sargybinių grupė. Jei Viktoras ir Su�ana ne�uvo, tikimybė, kad jie praras gyvybes, nenumaldomai didėjo.

��Komandore,�� pilkaodis ap�iūrėjo Loros �enkliuk�, įsimetė jį į ki�en�. � Jau�iamės pagerbti.

��Jūs ne�

��Nudėkit j�. � Gigantas nusigr�ė. � Tu�tuojau.

Lora kietai u�simerkė.

Donalai�

Staiga ji pajuto trūktelėjim� ir i�girdo �niok�tim�. Praplė�usi vokus pamatė miglotus kontūrus, kylan�ius i� surai�yto degutbetonio.

Bekūnes savo rankas esybė įki�o į �aulio galv� bei krūtin�

��Ksalija!

�privertė galūnes įgauti materialum� ir suspaudė pir�tus.

I� visų jėgų.

Tuo momentu, kai �mogus i�metė ginkl� bei agoni�kai su�vok�tė, Lora stryktelėjo į �on�, atmetė �varkelio skvern� ir nugaros dėkle su�vejojusi pistolet� paleido tris �ūvius. Anks�iau, nei sargybinių smegenys apdorojo jos judesius.

Galų gale būrys i�sibarstė į �alis; bėgdami atsi�audė tik du vyrai. Ta�iau Lora, prat�sdama taktinius manevrus, spėjo pasilenkti. Ksalija vėl virto nematerialia, todėl kiaurai smingan�ios kulkos jai niekaip nepakenkė.

�mėkla pripuolė prie �aulių porelės. Jai trai�kant �irdis, abu sargybiniai atsiraugėjo krauju ir negyvi sudribo ant �emės.

Pilkaveidis skuodė tolyn, ta�iau savo bėgsen� akivaizd�iai kontroliavo, nesileido u�valdomas baimės. Lorai teko priimti svarbų sprendim�. Mil�inas lėkė pagalbos, u�uot band�s pasprukti, dėl to nekilo nė menkiausių abejonių. Ant kortos pastatytos policijos pareigūnų gyvybės, tad jokios kitos i�eities ji neturėjo.

Lora nuspaudė gaiduk�, ir nedidelis, dvide�imt tre�io kalibro pistoletas nuo atatrankos �oktelėjo vir�un. I� �mogaus sprando i�try�ko tamsaus skys�io purslai; sukniub�s jis apmirė.

Komandorei tebegrėsė rimtas pavojus, todėl ji nusirideno iki kito lavono, stvėrė sav�jį automat�. Likusieji sargybiniai i�silakstė, neskaitant vieno, nutarusio susiremti su Ksalija, bet dėl to labai pasigailėjusio � �mėkla �niojo pir�tais, kurie pavirto kaip plienas a�triais nagais.

�mogus gok�iodamas nuvirto ant degutbetonio; dėl perplė�tų sausgyslių nebeįstengė pakrutinti nė vienos galūnės. Tegalėjo mė�lungi�kai virp�ioti, stebėti, kaip i� sudraskytų arterijų pliūp�ioja kraujas, ir laukti nei�vengiamos mirties.

Kol Ksalija prie jos prisiartino, Lora įdėmiai �valgėsi po apylinkes. Artimiausiu metu su mirtinomis grėsmėmis veikiausiai nesusidurs. Patenkinta, kad i�gyveno, puse lūpos nusi�ypsojo.

��I� kur atsiradai?�� paklausė kolegės. � Kaip su�inojai, jog būsiu �ia?

�mėkla pleveno artyn tarytum ne�ama vėjelio, nors �io dvelksmas oro nedrumstė.

*Taip pat, kaip ir tu.*

��K� tai turėtų reik�ti?�� komandore priklupo ant vieno kelio, i� naujo u�taisė automat�. � Kaip a�? K� nori pasakyti?

Ksalija pakilo auk�tyn per por� pėdų, lyg ir pauostė or�, vėl nusileido.

*Manai, esi vienintelė, gebanti bendrauti su katėmis?*

Pastate pok�telėjo dar vienas �ūvis. Abi pareigūnės nuskubėjo link tarpdurio, toliau nuo ginkluotų, atbėgan�ių �monių.

Stogo durys su trenksmu atsivėrė, kai nuo jų Donal� tebeskyrė du Iaiptatakiai. Akiratyje su�mė�avo dvi �emaūgės, bet drūtos figūros, velkan�ios griozdi�k�, į pilk� audinį įsupt� ne�ulį � Kortindo lavon�, �inoma. Nyk�tukai i�rūko laukan, o leitenantas nusikeikė.

Nors ir dvigubai paspartin�s �ingsnį, sprinterio tempu įveikdamas likusias tris de�imtis pakopų, jis u�fiksavo ne vien vėjo gausm�, bet ir bosinį urzgim�, kone ikigarsines, gali� spinduliuojan�ias

vibracijas. �ias skleidė ptera�ik�nosparnis, pakimbantis vir� did�iosios kaukolės.

Grei�iau.

Donalas sugargė vos pradvėsuodamas.

Dar truputį.

Tyliai persekioti porelės jis, suprantama, negalėjo. Nuo �achtos sienų sklido bildan�ių kojų aidas. Vos nesuklup�s ties paskutiniu laipteliu, leitenantas pasiekė vir�utin� aik�tel� ir sustojo prie slenks�io. Lauke driekėsi kaukolės pavir�ius, u� dviejų �imtų jardų nuo�ulniai krypstantis �emyn, galop smengantis statmenai, Įtariamųjų � nė padujų.

Donalas pasileido tekinas, nors kojų raumenys, rodės, virto tirpstan�ia guma. Slid�iu, �lapiu giganti�kos kaukolės vir�ugalviu dūmė kiek leido jėgos. Dėl gūsingo vėjo ir smarkaus lietaus turėjo prisimerkti, kad į�iūrėtų du kresnus pavidalus, kurie pamat�, jog jis i�kėlė �Magnus��, nutrenkė na�t� ir spruko į prie�ingas puses.

��Pasiduokite, antraip �ausiu!�� oficialų raginim� i�bla�kė �uorai. Na, jis bent jau pavartojo teisingus, policijos instrukcijose nurodytus �od�ius. � Stokite!

Ptera�ik�nosparnis nusileido �emiau, savo kūnu u�dengė pus� dangaus skliauto. Pilv� perrė��s pjūvis prasiskyrė, ir apa�ion i�sivyniojo juodi lynai. Po kelių sekund�ių virvėmis ėmė sliuogti tamsiai apsireng�, gobtuvus u�sismauk� individai.

Donalas perspėdamas i��ovė, ta�iau tokiu būdu atvykėlių nesustabdė.

Tanatas griebtų�

Jis pritūpė, nusitaikė į figūr�, kuri labiausiai priartėjo prie stogo

��ne, atsargiai � ir mitriai pasisuko �onu, todėl vienas i� nyk�tukų, pa�ok�s į or�, spyriu tekliudė leitenanto dilbį. �Magnusas� dar sykį driokstelėjo, bet kulka taikinio nepervėrė. Donalas u�simojo ginklo buo�e, ta�iau �emaūgis barzdo�ius jau kūliais ritosi �alin.

Galingas kirtis į strėnas nusviedė jį į priekį.

Krisdamas leitenantas pariedėjo, sykiu paleido �ūvį, kuris perdrėskė duksli� antrojo, į juosmenį spyrusio nyk�tuko palaidin�, bet tik lengvai jį su�eidė. Pastebėj�s nediduk�, ta�iau sunkia koj�, priklausan�i� pirmajam neū�augai, smingan�i� tiesiai Donalui į akį, pastarasis laiku nuslydo į �on�.

Tū�mingas smūgis pataikė į kakt�, ir leitenanto akiratyje suraibuliavo geltonos fluorescencinės �vieselės. Jis tu�tuojau atsiklaupė ant vieno kelio, kairiuoju delnu suėmė de�ini�j� pla�tak�, prisitaikė, i�pūtė or� � ramiai � ir spustelėjo gaiduk�.

Pistoletas nei��ovė.

U�sikirto�

Policijos pareigūn� u�griuv� nyk�tukai suleido dantis jam į rank�, smulku�iu kum��iu i� apa�ios vo�ė į slėpsnas. Po stipraus smūgio dauguma vyrų nebeįstengtų prie�intis, ta�iau Donalas �inojo galįs i�k�sti siaubing� skausm� ir nenutraukti kovos.

Jis �ėrė tam, kuris pra�iojo nasrus, atsuko klub� kitam, dar trimis �oniniais smūgiais pa�ventino kandan�iojo sprand� ir nyk�tukas susmuko. Neū�augos bendras pabandė galva įsirė�ti į Donalo kelius � ne bailys,�� ta�iau leitenantas spyrė jam į pasmakr�.

Paskui suvarė kelį į t� patį taikinį, kum��iu trenkė į gerkl�, ir antrasis u�puolikas i�sitiesė.

Pirmasis jau krutėjo � kuo jus maitina, vyru�iai,�� bet Donalas bato nosimi tė�kė jam į veid�, priversdamas auk� nusiristi į �alį.

Ta�iau nyk�tukai neketino jo sumu�ti, tenorėjo nukreipti dėmesį, idant po gobtuvais pasislėp� atvykėliai spėtų virvėmis suri�ti Kortindo lavon�.

Donalas pakėlė ginkl�, prisiminė, kad jis u�sikirt�s � patikrink, sutvarkyk ir pliek, kaip kaldavo į galv� �audyklos vadas Rajanas,�� atstūmė �liau�iklį, kairiuoju kum��iu tvojo per �Magnus�� ir i�purtė nei��aut� patron�.

Tvarkelė.

Procedūra u�truko trumpiau nei sekund�, bet tiek laiko u�teko, kad ptera�ik�nosparnis imtų kilti atplė�damas Kortind� nuo stogo.

��Ne, po velnių.

Vienas i� nyk�tukų pamėgino įsikibti jam į kulk�nį, ta�iau Donalas nuspyrė įkyrius pir�tus, pasitraukė atokiau ir prie� save atstatė pistolet�. �mogystos su gobtuvais, įsistvėrusios į juodus lynus, ginklų neturėjo.

Leitenantas galėjo tuos tipus nu�auti, bet niekaip nebūtų valioj�s jų pasiekti.

Jis prisitaikė.

y

�vilgsniui nukrypus į būsim� auk�, vaizdas akiratyje trumpam i�skydo. Nepa�įstamasis su gobtuvu įbedė akis į policinink� suprasdamas, jog netrukus mirs.

Ramiau�

Donalas i�kvėpė, įtempė pilvo raumenis ir smilių, prigludusį prie gaiduko.

��Kad a� nusprog�iau.

Patrauk�s pir�t� nuo gaiduko jis nuleido ginkl�. Į plau�ius įsiurbė �alt� drėgn� or�.

Ar girdi?..

Ne. Esmė ta, kad nebuvo prasmės jo �udyti.

Ptera�ik�nosparnis tebekilo auk�tyn.

Galbūt derėjo paleisti �ūvį į Kortindo kūn�, bet kurių ga!ų? Lavonui, kurį suri�t� virvėmis ne�ė ptera�ik�nosparnis, kulka nepakenktų. O pliekti į individus, pasislėpusius po gobtuvais, bet neturin�ius ginklų, Donalas nenorėjo, nes teisėt� jėgos panaudojim� įsivaizdavo ne taip.

Jis dirstelėjo į nyk�tukus � vienas jų jau kiūtojo ant visų keturių, plūdo tamsiai raudonu, su lietaus la�ais sumi�usiu krauju � ir vėl pakėlė galv�. Lynai traukė negyvėlį į ptera�ik�nosparnį, vira�u tolstantį nuo kaukolės.

��O, �ven�iausia Mirtie,�� ikigarsinį skrajūno gausm� gluminamai ai�kiai pervėrė Aleksos balsas. � Tie laipteliai mane pribaigs.

Moteris susirietė dvilinka, �vok�dama įrėmė kairįjį deln� į �launį, kad i�laikytų pusiausvyr�. Bet nuovargis nesutrukdė jai de�ini�ja ranka i�sitraukti ginkl� ir nukreipti vamzdį į ar�iausiai esantį nyk�tuk�.

��Nė nebandyk��� Aleksa giliai įkvėpė. � Ooo� Ne� nejudėk.

Pro tarpdurį i�svirduliav�s Ralfinkas tvir�iau įsisupo į apsiaust� idant apsisaugotų nuo liūties �uorų, ir nusitaikė į antr�jį neū�aug�. Donalas pa�nairavo į kolegas, įki�o �Magnus�� atgal į dėkl� įsistebeilijo į tamsų dangų.

Kortindo palaikus įtraukė į trium� tamsios figūros su gobtuvais jau buvo dingusios. Pilvo proplė�a u�sivėrė, ir ptera�ik�nosparnis, pakryp�s ant �ono, nusklendė link debesų sluoksnio, į kurį grimztant jo kontūrai blėso, kol galutinai pranyko i� akių.

Viskas. Pabėgo.

Vienas i� nyk�tukų prajuko.

v

�nyplės stipriau suver�ė Viktoro kakl�

��A� klausiau��� Sėlis vogravo dusulingu balsu, lyg pats būtų smaugiamas,�� kas, velniai rautų, tu esi. Ir kodėl tau parūpo �ita moteris?

��Nes ji��� Viktoras prisivertė sumeluoti,�� �mano sesuo.

Gnybtai, styrantys i� kairiojo dilbio, galėjo lengvai atskirti detektyvo galv� nuo kūno. Apie�koj�s begalvį lavon� Sėlis veikiai atrastų ties krūtine pakibusį policijos �enklelį.

Jis kaipmat suvoktų, k� mat�s, net jeigu radinys būtų aptek�s krauju. Vienaip ar kitaip, kiekviena papildoma sekundė, kuri� Su�ana i�gyvendavo, prilygo savoti�kai pergalei, ir nieko geresnio Viktoras nesum�s�

Sėlis �nyplius u�staugė.

Į jo slėpsnas rank� įki�o �mėkla, ir galva�udys sureagavo kaip normalus vyras � susilenkė i�keldamas smakr�, �iek tiek atleisdamas gniau�tus. Viktorui to u�teko. A�menys įdrėskė kakl�, ta�iau od� i�terlioj�s glotnus kraujas padėjo i�slysti i� �nyplių.

Pro duris ūmai įlėkė bly�kiaveidė, kostiumėlį vilkinti moteris, kuri prie�ais save atstatė ginkl� ir i��ovė. De�inioji Sėlio akis sprogo.

Ksalija prarado materialum�; kiaurai j� nukrit�s lavonas dunkstelėjo į grindis kaip �alios mėsos luitas. Į �on� nusklendusios �mėklos kontūrai vėl pary�kėjo.

*Kaip jautiesi?*

Viktoras vos girdimai sukrenk�tė:

��Kaip niekad� gerai.

��Velnias. � Lora skubiai ap�iūrėjo negyvėlius, įsitikino, jog kambaryje drybso lavonai, o ne su�eisti �monės, kurie atsigaivelėj� sieks savo �audyklių. Tuomet pabandė i�vaduoti Su�an� i� pan�ių, prikaus�iusių j� prie kėdės.

Viktoras nusvirduliavo iki �Bubių�.

��Leisk man.

Jis pakėlė ginklus, �engė prie Sėlio kūno, chitin� perverian�ių kulkų kru�a sudraskė lavono rie��. Paskui suki�o �Bubius� į dėklus, įsikibo į ma�ne nukirstas �nyples ir jas timptelėjo.

��Beveik�

Detektyvui vėl patraukus a�menis, jos �liurksėdamos atitrūko nuo rankos. Viktoras prisiartino prie Su�anos, u�simojo �nyplėmis ir vienu kir�iu perpjovė virves.

� �aunuolis,�� tarė Lora.

Su�ana pagaliau apalpo, nuslydo nuo kėdės. Komandore su Viktoru spėjo sugauti moterį anks�iau, nei ji atsitrenkė į grindis.

*Manau�*

Jų pusėn atsklendė Ksalija.

*�galima sakyti, kad mūsų pastangos nenuėjo ant �uns uodegos.*

Lora nu�velgė kruvinus, aplinkui tysan�ius negyvėlius.

��Aha,�� atsiliepė, � galima.

Po trijų valandų visi būrio nariai, neskaitant Haraldo, įsitaisė kvotos kambaryje, �imtajame policijos �tabo auk�te. Ant stalo gulėjo dėmėtas, geltonas tandemas.

��Ir k�? � i�si�iojo Viktoras. � Turėtume grasinti dvira�iui, kol jis prabils?

Bema� nematoma Ksalijos ranka įsikibo į rėm� likusi jos kūno dalis pleveno kaip dūmas.

*�ia nėra jokios �mėklos.*

��A� tik pajuokavau,�� suniurzgė mil�inas.

*O�*

Aleksa nusivaipė. Ksalija puikiai gebėjo i�erzinti Viktor�.

��Sakei, jog tokį tandem�� � Lora rėmėsi į galin� sien�, stovėjo u�simerkusi, m�stydama,�� matei Sėlio �nypliaus komplekse. Dar prie� tai, kai pasirodėme mudvi su Ksalija.

*Ir tave i�gelbėjome.*

��Man puikiai sekėsi.

*K�, k�?*

Viktoras i�si�iepė.

��Kas yra? Jautiesi neįvertinta?

��Raminkitės,�� papra�ė Donalas. � Kaip �inome, tikimybė, jog �i�nakt dviejose skirtingose vietose matėme du skirtingus geltonus tandemus, prakti�kai lygi nuliui. �it� radome furgone, kuriame bjaurieji dvynukai ve�ė Kortindo lavon�. Sėlis �nyplius, ai�ku, priklauso mūsų sekamam tinklui.

��Bjaurūs dvynukai plieniniais �andikauliais,�� sumurmėjo Aleksa kalbėdama ne vien apie sutvarstyt� Donalo rank�, bet ir apie tai, jog oficialiai suimti nyk�tukai u��iaupė nasrus ir nebei�tarė nė �od�io. Kai porelei dėjo antrankius, nė vienas nesiprie�ino: tiesiog suglebo, privertė uniformuotus pareigūnus juos ne�ti ilguoju laiptatakiu, įkelti į policijos furgon�.

��Nenuostabu. � Lora atsimerkė. � Sėlis buvo priki��s nagus � arba �nyples � prie kelių tuzinų ne�varių darbelių.

��O, jei tik galėtume juos nuodugniau patyrinėti!

��Aha. O, jei VMK� pavyktų k� nors i�gauti i� Sėlio kūno��� pridėjo Aleksa.

Donalas atsiduso, Viktoras burbtelėjo:

��Mė�las.

Naujien�, kad Vilhelmina D'Alkamė, vyriausioji kaulų klausytoja, teismo medicinos ekspertė, pati guli ant plieninio autopsijos stalo, jau girdėjo visa komanda. Viktoras su Haraldu j� pa�inojo � pakankamai artimai, kad vadintų Mina,�� todėl pastarasis ir i�va�iavo į VMK�.

��Ka�kokia nes�monė, � pratarė Donalas. � Kam naudotis nyk�tukais, kad įsiver�tum į morg� ir pagrobtum Kortindo lavon�?

��Geresnio veiksmų plano nesum�stytum. � Aleksa i�tiesė rank� link tandemo, tarsi norėdama jį nustumti nuo stalo, bet po sekundės �engė atatupsta. � Kas galėtų pagalvoti, kad įmanoma suorganizuoti tokį antpuolį?

��Ne,�� juos nu�velgdama paprie�taravo Lora. � Donalas teisus. Kodėl puolimas surengtas būtent dabar? Kodėl prie�ininkai i�davė savo egzistavim� dėi vieno negyvėlio?

��Nes Kortindas ka�k� �inojo. � Viktoro balsas skambėjo kaip �vyras, byrantis į gele�inį kibir� � Per skrodim� Mina būtų gavusi informacijos apie Juod�jį Rat�

��I�siai�kinusi tarpininko, kuris palaikė ry�ius su Kortindu, pavard�? � spėjo Aleksa. � Tiesioginio jo vir�ininko? Galbūt dar auk�tesnio �ulo?

Specialiojo būrio nariai trumpam nutilo. Po pauzės Donalas sugrūdo rankas į ki�enes ir pa�iūrėjo į lubas.

��Man įdomu,�� prabilo,�� kodėl iki �iol niekas neatliko Kortindo autopsijos. A� suprantu, kad s�ra�as lavonų, laukian�ių skrodimų, nema�as, bet eilė negali būti tokia ilga, ar ne?

��Tavo nuomone, ka�kas įsakė jį įki�ti į s�stingio lauk�? � paklausė Lora.

� Įtakingas asmuo. � Viktoras pa�velgė į Lor� nukreipė akis į Donal� � Kuris stovi ant auk�tesnio vald�ios laiptelio negu Mina.

��Teisingai.

��Ir su kuriuo mums derėtų �nektelėti,�� pridūrė Viktoras.

Haraldas stovėjo VMKZ prie�kambaryje. Jaunas kaulų klausytojas, vardu Briksanas, atne�ė puodelį ro�ių bei dygiųjų slyvų arbatos, ir susiraukė, kai detektyvas jo papra�ė pasilikti.

��Jūs pa�įstate� pa�inojote Min� tiesa?

��Taip, a� dirbau daktarei d�Alkamei.

��Vardan Tanato, gal �inote, kas atsitiko?

��Jei neklystu, daktarė d'Alkarnė nusprendė atlikti neteisėt��

Kambaryje pasirodė dar vienas kaulų klausytojas.

��Tikrinti Korį buvo jos privilegija,�� tarė atėjūnas. � Netgi pareiga. Sutinki, Briksanai?

��Hmm� formaliai kalbant, taip.

��To ir u�tenka, ar ne, pareigūne?

��Kuo jūs vardu?�� �velniai pasiteiravo Haraldas. � Atleiskit, kaulų klausytojau, a� jo nenugirdau.

��Leksaras Pindervinas. Tikiuosi, jūs su�iupsite tuos �unsnukius.

��Ko gero, jau sugavome. Bent jau vykdytojus.

Briksano kaktoje įsirė�ė rauk�lė.

��Tai yra eilinius galva�ud�ius, o ne tuos, kurie juos nusamdė?

��pasitikslino Leksaras.

��Aha,�� linktelėjo Haraldas.

��Vis �is tas.

��O, taip. � Malonios detektyvo akys sumirksėjo. � Bet kokios jūsų suteiktos u�uominos galbūt padėtų atsekti u�sakovus.

��Daktarė d'Alkarnė nieko blogo nepadarė. � Leksaras įsmeigė �vilgsnį į savo koleg�

��Na, ir gerai. � Haraldas palietė Briksano petį. � Ji turėjo u�ra�ų knygut�? Gal numatytų susitikimų s�ra��?

��Hmm� regis, taip� turėjo. Grei�iausiai liko�

��Atne�kite jį, gerai?

��A� ne�

��Dabar. Būsiu labai dėkingas.

Briksanas nurijo seiles.

� �inoma, pareigūne.

��Galite neskubėti.

Paskutinį kart� pa�nairav�s į bendradarbį, Briksanas i�ėjo. Haraldas suskai�iavo iki dvide�imties, �engė prie durų ir ap�velgė metalinį koridorių. Nei�vydo nė gyvos dvasios.

��Puiku. � Sugrį��s įsitaisė ant kėdės, mostu parodė į kit� � Palaikykit man draugij�

Leksaras prisėdo.

��Ir pakalbėkite.

��A� nieko nei�galvoju. Daktarė d'Alkarnė buvo geriausia tyrėja, kokia�

��Ir mano draugė. � Haraldas pasviro į priekį, �velniose jo akyse ūmai suspindo at�iaurus �vilgsnis. � Artima. Noriu �inoti visk�.

Kaulų klausytojas gurktelėjo, kelet� sykių sumirksėjo drėgmės nublizgintomis akimis.

��Man nederėjo domėtis,�� tarė. � Bet ji� na, mums liepė vien� kūn� palikti s�stingio lauke, ir daktarė d'Alkarnė panūdo su�inoti kodėl.

��Kas įsakė?

��Hmm� nesu tikras. Ar tai svarbu?�� Leksaras jau stojosi. �Galiu atne�ti�

��Truputį vėliau. Rodos, jūs nenorėjote, jog Briksanas ka�k� pasakytų.

��Jis nieko nenutuokia. Kai k� įtaria, bet tik todėl, kad girdėjo mano u�uominas. Stokoja jautrumo, jog pajustų pats.

��Apie k� jūs �nekat?�� �od�ių kandum� pa�alino su�velnėj�s Haraldo tonas. � K� pajustų?

��Pėdsakus, likusius jos pir�tuose, kauluose�

Detektyvas atsilo�ė.

��Nesupratau?

��Daktarė d'Alkarnė atliko autopsij� nepaisydama vir�esnės vald�ios draudimų.

� Įsitikin�s?

��Hmm��� Leksaras sudvejojo, bet galiausiai patvirtino: � Taip.

Haraldas apsidairė. Suvokė gausi�s reik�ming� informacij� todėl, jei Briksanas sugrį�, teks jį antrankiais prirakinti prie stalo ir i�sivesti Leksar� i� kambario.

��Mūsų Mina susitelkti gebėjo, tiesa?

��Taip. Geriau nei bet kuris kitas klausytojas.

��Taip gerai, kad i�saugotų prie�mirtines mintis?

��O, Tanate�

��Ir į kaulus sugertų prie�mirtinius vaizdus?

��Taip. � Leksaro skruostais pasruvo a�aros, bet jis nebesitramdė ir leido sau verkti. � O, taip. Ji buvo �auniausia.

Haraldas atsistojo.

��Noriu, kad j� i�skrostumėte.

��Ne,�� sugargė Leksaras. � A� tesu jaunesnysis�

��Autopsij� atliksite tu�tuojau.

Lik� būrio nariai atvyko po valandos, skrodimui įsibėgėjus. I� prad�ių jie nusileido į �emiausi� po�emių lygmenį, į kamer� kur tūnojo nyk�tukai, sidabriniais �iedais prirakinti prie �altos akmeninės sienos.

Nė vienas i� porelės nesiteikė bendrauti, netgi tada, kai atplevenusi Ksalija į kaukoles įki�o pir�tus, kurių galiukais perbraukė smegenų vingius. Jei tik ji įstengtų skaityti mintis� deja, tokių įgūd�ių neturėjo ir nūnai vos tramdė nor� ilgiems savo nagams suteikti materialum�

Bet trai�kydama smegenis nieko gero nepe�tų.

Donalas pirmiausia paskambino į archyvus, �nektelėjo su kaulų klausytoja, į kuri� anks�iau kreipėsi, su Feora Karin. Jos ton� atmie�ė liūdesys bei dar ka�kokios emocijos, tik leitenantas ne i�kart jas atpa�ino. Ma�daug po minutės susigaud�, kad Feora galvoja pra�ud�iusi Min� ir todėl jau�iasi kalta.

��Ne, jūs kalbėjotės su daktare d'Alkarnė mano pra�ymu,�� parei�kė Donalas. � Tik nereikia ant sav�s versti kaltės.

��Meld�iu�

��Atleiskit, bet jūs privalote suvokti. Viename prie�astinės grandinės gale yra antpuolį u�sak� �monės, kitame � mano veiksmai. Jus esate ka�kur per vidurį. Nekaltinkit sav�s.

��Taip. � Feoros balsas padvelkė telefono linija kaip vėjelis. �Teori�kai jūs teisus, bet kol kas man�s neįtikinote.

��Kas gi jums padėtų?

��Su�inokite, kas ir kodėl nu�udė Min� Ir� juos prigriebkite.

��Gerai,�� atsakė Donalas. � Bus padaryta.

Jis nuleido ragelį mintyse regėdamas Feor� įsivaizduodamas, kaip ji keliauja link Pinu�ių, panyra į kauluose įsigėrusius atsiminimus, grimzta vis giliau. Kad ir k� atskleistų pastangos i�tirti Minos d�Alkarnės mirtį, vienas dalykas akivaizdus: tam tikra kaulų klausytoja nar�ys archyvus, demonstruodama neprilygstam� ry�t�

Ne�inia, kokius kėslus puoselėjo priklausantys Juodajam Ratui

��ar kaip ten patys save vadino,�� bet jiems ant padų ims lipti specialios paskirties būrys, kurio niekas nesustabdys.

Donalas nusileido į pirm� auk�t� lipdamas lauko laiptais praėjo pro rūs�iai dėbsan�ius myriovilkius. Gintarinės į �mogų atsisukusio FenSeptintuko akys degė pyk�iu: jį pasiekė �inia apie Minos mirtį. Leitenantas linktelėjo.

��ie�ula� dunksojo prie �aligatvio. Ji atidarė keleivio dureles, ir Donalas smuko į salon� Lora jau sėdėjo u� vairo. Vos tiktai durys u�sitrenkė, komandore privertė automobilį pajudėti i� vietos.

��Kiti jau pasi�alino?�� Donalas atsigr�ė į �tab� tolstantį u�nugaryje. � �inant, k� Viktoras patyrė, jis atrodė stebėtinai dirglus.

��K� turi omeny?

��Na, a� tikėjausi adrenalino atoslūgio. Kaip reakcijos į i�gyvenimus. Ypa� po to, kai� jis, regis, įsi�iūrėj�s Su�an�.

Medikai i�sive�ė j� nedviprasmi�kai parei�k�, jog kurį laik� galbūt ne vien� dien� lankytojai nepageidaujami.

��Aha,�� atsiliepė Lora. � Ir Min�.

��O.

��Tiek jis, tiek Haraldas. Kai kas sako��� moteris su�iaupė lūpas.

��K�?

��Es� jų trijul�, Harald� Min� ir Su�an�� saistė ne vien draugystės ry�iai.

��Mm-hmm,�� numykė leitenantas. � A�� ai�ku.

Lora suėmė Donalo rie�� prie kairiosios savo krūties priglaudė jo deln�

��Taip elgtis įpras�iau,�� tarė, � nei susitikinėti su asmeniu, kurio �irdis neplaka. Argi ne taip?

��A� tave myliu.

��Po velnių. � Sumirksėjusi Lora papurtė galv� � Taip neturėjo nutikti.

Ar?..

���.

Donalas patraukė rank�.

��Ir?

��Ir, vardan Tanato, a� irgi tave myliu. Patenkintas?

��O, taip,�� atsikvėpė jis. � Labai.

��ie�ula� sustojo ir pravėrė dureles.

��Atvykome,�� paskelbė Lora.

Vyriausiosios medikės-klausytojos įstaiga buvo įkurta melsvame, akmeniniame, i� pa�iūros kuprotame name, primenan�iame sustingusį gyvūn� � �io galv� atstojo nedidelis, pagrindin� komplekso dalį slegiantis antstatas, o langų rė�iai panė�ėjo į mil�ini�kas akis. Apie įvykius, nutikusius po�eminiuose lygiuose, bylojo tiktai dvide�imt patrulinių automobilių, bet kaip sustatytų aplink biur�.

Autopsijos laboratorijoje, �iek tiek auk��iau Korio, gulėjo supjaustytas Minos kūnas, o jaunas kaulų klausytojas, kuris taip ja �avėjosi, spaudė delnus prie kruvinų, vis dar �iltų griau�ių, mėgindamas perskaityti agonijos įrė�t� �ini�.

��A� nepajėgsiu. � Leksaras į �on� padėjo pjūklelį. � Niekuo negaliu�

��Jūs sugebėsite. � Haraldo bals� prislopino veid� dengianti chirurginė kaukė. � Pabandykit dar kart�.

��Ne��� vis dėlto sudrebėj�s jis vėl įki�o rankas į prapjauto Minos lavono vidurius. � Ooo�

Leksaro akių vokai virptelėjo.

��Po �imts. � Detektyvas spėjo pastverti virstantį jaunuolį. �Vardan Tanato.

Kaulų klausytojas pasimuistė, at�lijo nuo Haraldo. Nors ir svyruodamas, ant kojų i�silaikė.

��Du kresni vyrai,�� pasakė. � Nyk�tukai.

Haraldas atsipūtė. Naujiena patvirtino tai, k� Lora perdavė telefonu � apie du kalinius, kuriuos sugavo Donalas ir Aleksa. Bet įrodymai teisme galios tik tuomet, jeigu autopsijai bus suteiktas oficialus, atgaline data taikomas leidimas.

��Kirvis,�� pridūrė Leksaras. � Jie turėjo kirvį.

Detektyvas palingavo galva.

Nuostabu. Dabar teks i�kvosti kiekvien� Tristopolyje dirbantį metalo dirbinių tiekėj�

I� tokios informacijos menka nauda.

Vargu ar jų daugiau nei pora tūkstan�ių.

Jaunojo klausytojo akys pra�viesėjo ir smigo į Harald�.

��Ne paprastas kirvis,�� pratarė. � Vienas i� nuoseklių kerų bangų rezonatorių. O jie ant med�ių neauga.

��Ai�ku. � Policijos pareigūnas nukreipė �vilgsnį į lavon� � Gerai. Jau įdomiau.

��Rodos, iluri�kas. Na, Minai��� Leksaro balsas skambėjo keistai skausmingai, ir Haraldas įtarė, kad jis i�gyvena kan�ias, kurias įvertinti bei suprasti pajėgus tiktai kaulų klausytojas. Staiga į durų langelį sucaksėjo nagai. Kitapus slenks�io stypsojo Lora.

Pro u�daryt� tarpdurį prasismelkė miglotas pavidalas.

��Kas �ia?�� paklausė Leksaras, instinktyviai siekdamas chirurginių a�menų.

��Mano kolegė. � Haraldas linktelėjo. � Ksalija, �ia Leksaras. Geras �mogus.

�mėkla nusklendė per �e�ias pėdas į �alį ir pakilo ar�iau lubų.

*Gra�iai mane pasitikote, Leksarai.*

��A�� malonu su jumis susipa�inti. Atleiskit dėl mano reakcijos.

Bet Ksalija jau kybojo vir� palaikų, beveik neį�iūrimo jos veido

�e�ėliuose atsispindėjo �irdgėla, ne k� menkesnė nei kaulų klausytojo i�rai�koje.

*Ji buvo puiki asmenybė.*

��Gryna tiesa.

Ksalija atsigrį�o į Harald�.

*Viktoras u�sukti nenori.*

��Kas jį galėtų kaltinti?

*Taip�*

Po akimirkos detektyvas tarė:

��A� nueisiu pas Viktor�. Leksarai?

��Liksiu laboratorijoje. Nieko daugiau nenuveiksiu, tik� norė�iau j� aptvarkyti.

��Suteikti deram� i�vaizd�?

��Taip. � Jaunuolis palietė negyv� bet pjūviais nesubjaurot� Minos veid� � Deram� i�vaizd�

Kairiojoje Haraldo akyje su�vilgo a�ara.

*Ar tu�*

��Gal ne.

Tylėdama Ksalija nupleveno kone iki lubų, �vilgsniu palydėjo Harald� �ygiuojantį i� laboratorijos, mėginantį sutramdyti jausmus. Nors galėdavo nepastebimai smelktis kiaurai sienas, ji ne�inojo, ar ganduose apie meilės trikampį buvo tiesos.

Todėl, kad savo draugų niekas ne�nipinėja.

*Mes juos suseksime.* �mėkla kreipėsi į Leksar� kuris stovėjo palink�s vir� lavono ir kol kas nesiry�o perpjauti viso Minos liemens. *Galų gale pri�iupsime visus, įskaitant ir �mog�udystės u�sakovus.*

��Grei�iausiai.

Jaunuolis atsiliepė bejausmiu balsu, ir Ksalija suprato, k� tai 186 rei�kė: i� ker�to arba atpildo, kurio nusikaltėliai sulauktų teismo salėje, jokios naudos, nes teisingumas būtų įvykdytas tik tada, jei Minai pavyktų sugr��inti gyvyb�. Deja, tokios u�duoties nevaliotų atlikti joks kaulų klausytojas ar stebukladaris.

*Galbūt jie atsidurs �ia. Ant jūsų stalo.*

Tai i�gird�s Leksaras pa�iūrėjo į �mėkl�.

��Taip. Svarbiausia, kad nebūtų visi�kai numarinti.

Ksalija mintyse paspėliojo, kaip kaulų klausytojas sugebėtų paveikti gyvo asmens � prie�o � jausmus bei nervų sistem�.

*Pasistengsiu k� nors sum�styti.*

Ji nulenkė galv�, prasiskverbė kiaurai lubas ir i�nyko.

Lora pasinaudojo Minos kabinete esan�iu telefonu. I� prad�ių paskambino į ligonin�, bet turėjo kelet� minu�ių laukti, kol j� sujungs su reikiamu �mogumi � vienai vyresniajai seselei auk�tas pareigūnės rangas nepadarė nė menkiausio įspūd�io,�� ir tik tada su�inojo, kad Su�anos būklė �patenkinama�. Komandore bandė sugalvoti atsakym� kuris i�reik�tų jos nuomon� apie tokį įvertinim� ta�iau nieko doro nei�m�stė ir padėjo ragelį.

Į kambarį į�engusi Aleksa u�darė duris.

��Kas atsitiko?�� paklausė Lora.

��Hmm� a� turbūt ki�uosi ne į savo reikalus. � Detektyve nutilo.

��Arba ne.

��Nesupratau?

��Kol kas, Aleksa, tu niekur nesiki�i, nes papras�iausiai nekalbi. Kas yra?

��Judu su Donalu��� ji nurijo seiles ir po pauzės skubiai pridūrė: � Ar jį u�verbuoti nusprendei pati?

��Kur suki?

��A� �inau, kad jūs palaikote artimus santykius. Mes� visi manome, jog tai nuostabu�

��O, Tanate, ar pagaliau i�klosi, kas tavo galvoje?

��Tiesiog� man kilo klausimų dėl keistai pasirinkto laiko. Iki Juodojo Rato prisikasėme kaip niekad arti, ka�k� u�kliudėme ir sukėlėme audring� reakcij�. Paskatinome prie�ininkus �ia įsibrauti. �Detektyve gestu aprodė plienines sienas. � Nemanai, kad privertėme juos i�nirti į vie�um�?

Lora sukry�iavo rankas ant krūtinės.

��Kuo �ia dėtas Donalas? Neskaitant priemonių, kurias jis pasitelkė, tirdamas byl�.

��Ei, negalvok, kad jam pavyduliauju sėkmės. � Aleksa pasitrynė akis, ir Lorai teko sau priminti, jog paprastiems, gyviems �monėms reikia miego.

��Ir k�? Tavo manymu, a� sumai�iau prie�astis su pasekmėmis?

��komandorės balse netikėtai pasigirdo įtampa. � Narplioti gijas pradėjome po to, kai Donalas prie mūsų prisijungė.

��Bet tyrimo ėmėmės anks�iau. � Aleksa nejaukiai pamind�ikavo. � Atleisk. Todėl ir norėjau pasiteirauti apie leitenant�. Prie�astys ir pasekmės�

Lora pasėdėjo sustingusi. Galop:

��Mudvi su Ksalija prakti�kai i�vilkome Donal� i� ligoninės lovos. Turėjome jį apdoroti. Įtikinti.

��A�iū� hmm, kad neliepei man atsiknisti ir �iūrėti savų reikalų.

��Vos susivald�iau. � Komandore �yptelėjo, palaukė, kol nusi�ypsos Aleksa. � Klausi, ar Donalas mane apmulkino, ar a� tapau jo manipuliacijų auka? Atsakymas būtų neigiamas.

��Ai�ku.

Po pauzės Lora pamojo į tu��i� kėd�.

��Gal prisėsi?

Kolegė pakluso.

Lora sulaikė kvap�. Negyvėliams alsuoti nebūtina.

��Po velnių, � galiausiai suniurnėjo Aleksa ir panar�ė savo �varko ki�en�. � �tai. Imk.

Komandorei ji įteikė perlenkt� ro�in� kortel� su �inute, para�yta purpuriniu ra�alu, įmantriu gotikiniu stiliumi: Paguldyti į s�stingio lauk� įsako kom. A. Vilnaras, 6607-ieji, penktojo mėn. 3-ioji.

Apa�ioje kita ranka brūk�telėjo por� bordo spalvos �od�ių. Neribotam laikui.

Lora nuleido kortel� ant stalo.

��Tikslintis, kokie palaikai turimi omenyje, neverta, ar ne?

Aleksa prikando lūp�.

��Tu pasitiki Donalu.

��Judu drauge vijotės kūno grobikus. � Komandore susiraukė, jos akyse pa�mė�avo keistas �vilgsnis. � Sakai, jog Donalas būtų galėj�s juos sugauti?

��A�� � Aleksa atsiduso. � Niekam i� mūsų nepavyko taip prie jų priartėti. Manau, leitenanto pasirodymas pranoko bet kokius lūkes�ius.

��K� gi. Gerai.

��Dar vienas dalykas�

��Koks?

��Did�iosios kaukolės �achtoje mėgindama vytis Donal� stebėjau, kaip jis lekia laiptais.

��Ir?

��Pasturgalį turi prakaulų, ta�iau fizinė forma � velni�kai puiki.

��Aleksa i�si�iepė. � Saky�iau, bose, tau labai pasisekė.

��Tanatas rautų. � Lora neju�ia nusijuokė. � Gal pagaliau atsiknistum?

Detektyve jau stojosi, kai į duris ka�kas pabeldė. Joms atsilapojus, į kambarį pa�velgė Donalas.

��Sveikos,�� pasilabino. � Nesutrukd�iau?

��Ne.�� Sutartinai atsiliepusios moterys pratrūko prunk�ti.

��Atleisk,�� pridėjo Lora.

Leitenantas akimirk� į jas paspoksojo, krestelėjo galva ir nėrė atgal. Bet duris u�darė �ypsodamasis.

Donalui kulniuojant koridoriumi, vypsnis i�blėso. Jis d�iaugėsi, jog Lora ir Aleksa draugavo; pastaroji, regis, buvo neblogas �mogus, bent jau gera policininkė. Klausim� ar tos dvi s�vokos sutapo, derėtų svarstyti laisvadieniais, kai nėra kuo u�siimti.

Vis dėlto kambario atmosfera u�uominomis bylojo, kad juokas tapo atsaku į anks�iau tvyrojusi� įtamp� o �i� akivaizd�iai pakurstė ro�inė, ant stalo padėta kortelė.

Nors u�ra�as buvo pasuktas į kit� pus�, leitenantui dėl to problemų nekilo: jis atsiminė, kaip sesuo Merė Ana Stiks grie�tai tardė trimetį Donal� kuris tvirtino, es� perskaitė, kas para�yta laikra�tyje, gulin�iame kitame kambario gale, ir vėliau įrodė savo �od�ius i�vardindamas antra�tes.

Taigi komisaras Vilnaras įsakė Kortindo lavon� perkelti į s�stingio lauk�.

Tau reikės per�velgti dokumentus,�� sakė Lora.

Bėda ta, jog Vilnaras pra�ė Donalo �nipinėti specialios paskirties būrį. O Lora į komisar� �velgė kaip į įtariam�jį.

Pajut�s, kaip dyg�ioja nugara, jis atsisuko. Nuo tarpdurio leitenant� stebėjo bly�kiaveidis kaulų klausytojas.

��Kuo galė�iau jums padėti?�� pasiteiravo Donalas.

��Hmm, a� dėl daktarės d'Alkarnės.

��O jūs esate?..

��Briksanas Drektolis. Nesu garantuotas, bet, rodos, vienas i� mano kolegų skrod�ia daktar�.

��Juk �ia VMK�, ar ne? Kur atliekamos autopsijos.

� �inoma, bet��� Briksanas nuraudo. � Su operacija susij�s asmuo neturi atitinkamų įgaliojimų ir, man regis, daktarei d'Alkamei puoselėja tam tikrus jausmus.

��O, varge.

��Taip, jis ai�kiai pa�eidė profesin�

��Tik pamanykite. Beje, mano kolegei, detektyvei Sirling, padėjote jūs? Aleksai Sirling?

Briksanas sumirksėjo.

��Taip, atrakinau dokumentų kambarį�

��Ir patikrinote��� Donalas jau �iojosi pasakyti �korespondencij��, bet apsigalvojo,�� �ar įra�ai sutampa su etiketėmis i� Korio? Įsitikinote, kad mums kliuvo reikiamas kūnas?

��Mes neklystame. � Briksano kaktoje įsispaudė rauk�lė. Jis, matyt, norėjo parodyti nestokoj�s kompetencijos. � Į apskaitas visada įtraukiame tikslius duomenis.

��Be abejo. Jūs �auniai darbuojatės. � Leitenantas leido savo �vilgsniui nuklysti į tolum� � Kaip pats nesusiprotėjau.

��Pana�iai reaguoja dauguma �monių, � manieringai atsiliepė Briksanas. � Bet mes puikiai apmokyti.

��Mums i�ties praverstų genialūs teismo medicinos ekspertai. �Donalas kilstelėjo antakį. � Ir asmenys, gebantys elgtis profesionaliai. Guldau galv� kad jūsų laukia �viesi ateitis.

��O, dėkui, leitenante Riordanai.

Taigi Briksanas �inojo, su kuo bendrauja, nors pa�nekovas ir neprisistatė.

��Galbūt,�� tarė Donalas, nukreipdamas akis į plienin� sien�, kuri juodu skyrė nuo autopsijos laboratorijų, � atėjus laikui netgi u�imsite daktarės d'Alkarnės viet�

Kaulų klausytojo lūpos suvirpėjo, bet jokio atsakymo jis nei�stenėjo.

��Raminkitės. � Tai pridūr�s Donalas atmetė �varko skvern�, sekundei pademonstravo �Magnuso� buo�� � Briksanas nevalingai �engtelėjo atbulas,�� apsisuko ir nudro�ė savo keliu. Jam nerūpėjo, kokias i�vadas padarys bly�kiaveidis.

Nemalonus avigalvis.

Ta�iau padlai�ūni�kas būdas neturėjo nieko bendra su rimtu nusikaltimu, veikiau priminė įgimt� lig�. Nuo tų laikų, kad Donalas kvar�indavo galv� dėl Briksano tipo bjaurybių, nutekėjo daug vandens.

Kita vertus, jeigu jo prie�u taps komisaras, menkus rūpes�ius teks u�mir�ti: tokiu atveju Donalui grės �iaurūs padariniai. Vilnar� leitenantas gerbė. Bet jei policijos vadas palaikė ry�į su Juoduoju Ratu, ka�kam reikės jį sudoroti.

Greta laboratorijų sektoriaus buvo įrengtas savoti�kas prie�kambaris, kuriame paprastai lūkuriuodavo civiliai, privalantys atpa�inti kūn� arba suteikti kitoki� pagalb� Donalas por� sykių �ia lankėsi su aukų giminai�iais, kart� draugij� palaikė apkūniai, pagyvenusiai poniai. Moteris gumbuotu pir�tu dūrė į i�purtusį lavon� neva jos sūnaus, ir tarė: �Atrodo mė�linai, tiesa? Pernelyg i�vaizdus, kad būtų mano berniukas. Bet dėkui, jog stengiatės, leitenante.�

Jis nusigavo į priimam�jį atsimin�s, jog ten matė sienoje įmontuot� garsams nepralaid�i� telefono būdel�. Kambaryje nerado nė gyvos dvasios, tad nieko nelaukdamas i� ki�enės i�krap�tė septyn�ones monetas, kilstelėjo ragelį ir jas sumetė į ply�į.

Į skambutį atsiliepė moters balsas.

��Komisaro Vilnaro biuras.

��Sveiki. � Donalas nenutuokė, koks sekretorės vardas, pa�inojo j� tik kaip �vitriaak�. � Ar jis kabinete? �ia Riordanas.

��Minutėl�. � �vitriaakė pernelyg pasikliovė savimi, kad meluotų, es� jai būtina patikrinti. Galėjo tiesiog at�auti, jog �iuo metu bosas u�siėm�s. � Tuojau sujungsiu, leitenante.

Ausis pasiekė spragtelėjimas bei girg�desys, ir Donalas mintyse i�vydo, kaip prietaisų skyde ji nuspaud�ia jungiklį. Įdomu, ar pokalbių klausydavosi?

Grei�iausiai, jei tik Vilnaras ja pasitikėjo; prie�ingu atveju jis imtųsi atsakomųjų priemonių.

��Riordanai.

��Sere, a� esu VMK�, i� kur pagrobė Kortindo lavon�

��Manote, pasakėte naujien�?

��Apie vagyst�? Ne, sere. Ir jūs, ai�ku, jau �inote, jog įsibrovėliai nu�udė daktar� d'Alkarn�.

Stojo tylos pauzė. Donalas nė nesitikėjo, kad ji bus tokia ilga.

��Kaip sekasi �mog�udystės tyrimas?

��Mes sulaikėme du įtariamuosius, kurie veikiausiai atsakingi u�jos mirtį. Patvirtinimo turė�iau sulaukti netrukus.

��Patvirtinimo?

��Sere, daktarė d'Alkarnė buvo kaulų klausytoja. Ko gero, pasistengė įsidėmėti prie�mirtines akimirkas, kad jas� atkurtume. Vėliau.

��Kitaip tariant, j� jau skrod�ia.

��Kreiptis į magistrat� ir gauti leidim� autopsijai neturėjome laiko,�� atsakė Donalas.

��Ir?�� Vilnaro balsas skambėjo abejingai. Jis seniai nebedirbo gatvėse, ta�iau buvo puikiai perprat�s biurokratines sistemas ir �inojo, kaip jas apeiti.

� �iuo metu kai kas atlieka skrodim� Neoficialiai.

I� kito laido galo pasigirdo keistas garsas � galbūt statinių trikd�ių, o gal komisaro atodūsis.

��Gerai. Vėliau man prane�ite rezultatus. Puikiai pasidarbavote, Riordanai.

� Eee� dar viena smulkmena, sere. Kortindo kūnas gulėjo s�stingio lauke.

��Tikrai? Bet jis gavo gal� prie� savaites, kai jūs�

��Kai a� jį nu�ud�iau. Taip.

Donalas norėjo pridurti dar kelis �od�ius, bet jautė, jog dabar tam ne metas. Todėl pasakė:

��Spėju, kad viskuo kalti biurokratiniai nesusipratimai. Mūsų nuomone, vertingiausios informacijos galėtų pateikti nyk�tukai.

��Kas?

��Du įtariamieji, kuriuos u�darėme kameroje. Keturių pėdų ūgio, bet galingi.

��Aha.�� Leitenantas i�girdo popieriaus �e�ėjim�: Vilnaras vartė ant stalo sukrautus dokumentus. � Ai�ku.

Vadinasi, komisarui jau atsiuntė kardomojo are�to protokolų kopijas.

��Kaip sekasi specialiajam būriui? Padarė koki� pa�ang�, apie kuri� man derėtų �inoti?

Donalas padvejojo.

��Komandorei Styl įgūd�ių nestinga,�� galiausiai atsakė. � Vien� i� komandos narių pagrobė, bet mes j� i�gelbėjome. Tie įvykiai, regis, niekaip nesusij� su įsiver�imu į VMK�. Saky�iau, specialiojo būrio dėmesys� i�bla�kytas.

Lai Vilnaras tiki, kad pėdsakai nutrūko, u�uot ved� į jo kontor�.

��Gerai.�� Komisaras atsikosėjo. � Prane�kite, kai su�inosite k� nors naujo.

��Taip�

Jis nespėjo u�baigti sakinio, nes ry�ys nutrūko. Akimirk� tebuvo girdėti statinių trikd�ių �naresys, pana�us į bangų mū�os o�im�. Donalas nuleido ragelį ir pasi�alino i� priimamojo nepastebėj�s miglotų, ma�ne neį�iūrimų, ties telefono būdelės siena virptelėjusių kontūrų, nepamat�s, kaip susirietė pamėkli�ki pir�tai.

Tiesdama rank� delnu į vir�ų, �mėkla i�kėlė vidurinįjį pir�t� ir juo pamojavo link tarpudurio, pro kurį pranyko leitenantas.

*U�sikru�k, meiluti.*

Ksalija nugrimzdo atgal į sien�

Haraldas kreipėsi į likusius komandos narius (i�skyrus Su�an� kuri� i� ligoninės i�leis dar negreitai) bejausmiu balsu, �velniomis akimis spinduliuodamas �altesnį nei įprastai �vilgsnį. Jaunojo kaulų klausytojo, Leksaro, atlikta autopsija suteikė reik�mingos, įtikinamos informacijos, bent jau specialiajam būriui.

Tik neai�ku, kaip rezultatus įvertintų teismas.

Donalas stovėjo atsirėm�s į sien� ant krūtinės sunėr�s rankas, nelabai suprasdamas kodėl, kai į�engė į kambarį, nuo jo atokiau pasitraukė Ksalija.

��Mes, be abejo, nesunkiai galėtume bjauriuosius dvynukus�

��Aleksa kalbėjo apie įkalintus nyk�tukus,�� �susieti su nusikaltimu. Vardan Tanato, a� ma�iau juos ant stogo, kai į dangų pakilo niekur neu�registruotas ptera�ik�nosparnis.

��Kuris niekam nepateikė oficialaus mar�ruto plano ir nesileido, kad jį susektų �valgybinės sistemos. Bėglio neu�fiksavo nė vienas i� mūsų sraigtasparnių.

��Velniai griebtų.

��O, taip. Tiksliai neidentifikavome ir �aliojo nyk�tukų furgono. Teturime vien� u�tikrint� s�saj�. � Lora linktelėjo Haraldo pusėn. �Prie�mirtinius daktarės d�Alkarnės atsiminimus, kuriuose i�liko j� u�puol� bjaurieji dvynukai. Jei pavyks i� magistrato gauti įgaliojim� atgaline data leid�iantį Leksarui atlikti skrodim� galėsime pateikti nors ka�kokį įrodym�

Aleksa pakėlė abi rankas.

��To u�tektų, ar ne?

��Kad pri�iuptume eilinius samdinius,�� suniurzgė Viktoras. � O ne �mog�udystės u�sakovus.

Haraldas lėtai pakinksėjo galva.

��Mė�las,�� burbtelėjo Aleksa.

Kelioms sekundėms kambaryje pakibo tyla. Galų gale į sien� atsi�liej�s Donalas pasimuistė.

��Haraidai, tu ka�k� minėjai apie ginkl� Apie kirvį.

Detektyvas pagū��iojo.

��Anot Leksaro, jis iluri�kas.

��Dar viena s�saja su Iluriu,�� sumurmėjo Lora. � Su kai kuriais i� tenyk��ių esi u�mezg�s vertingas pa�intis, tiesa?

Donalo antakiai pa�oko vir�un.

��Ten gyvenau beveik por� metų, � atsiliepė Haraldas. � Kai po tarnybos jūrų pėstininkų dalinyje perėjau į karin� policij�.

��Lyg kirvis,�� i�ko�ė Viktoras,�� galėtų mus nuvesti iki krautuvėlės, kuri jį pardavė. Vienos i� daugybės jų, pasklidusių po vis� �alį. Ir dar ne�inia, ar ginklas i�ties iluri�kas. Vargu ar Leksaras tuo įsitikin�s �imtu procentu.

��Jis buvo ka�kaip apkerėtas,�� pasakė Haraldas. � Nuoseklaus srauto� nepamenu, kaip tiksliai tai vadinasi.

��Tu neu�sira�ei parodymų? � pusiau juokais ir dalinai kaltinan�iu tonu paklausė Aleksa.

��Ne, oficialų protokol� pildė �mėkla-ra�tininkė.

��Tikiuosi, datos nepa�ymėjo,�� tarė Lora.

Dokumentuose brūk�telėjusi dat� �mėkla paliudytų, jog autopsija atlikta, negavus oficialaus leidimo. Ir aptiktų įrodymų teismas nepriimtų.

Skystos bangos, vilnijan�ios per tirpstantį �mogaus pavidal��

Donalo mintis ūmai pervėrė vaizdas, kurį jis pasistengė i�vyti i� galvos � leitenantas prisiminė pacient�, vardu Endis, vyri�kį, nepajėgusį sutramdyti savo kūno transformacijų. Nedaug trūko, kad raibuliuojanti jo forma būtų sprogusi, kai i� rikiuotės i�ėjo gydomojo lauko generatorius.

��Gali būti, jog a� atsitiktinai įjungiau �ėru�ius,�� suniurnėjo Haraldas, �velgdamas į Ksalij�. � Nepyk.

*Nejuokinga.*

� �inau.

*Abejoju. Tu nesi �mėkla.*

��Girdėjau, kad �ėru�iai kelia skausm�.

Ksalija nusklendė vir� grindų nieko neatsakiusi. Ai�kiai pasipiktino tuo, jog Haraldas naudojosi �ėru�iais, norėdamas i�varyti �mėkl�-ra�tinink� i� autopsijos laboratorijos.

Lora atsiduso.

��Bi�iuliai, mums tai niekuo nepagelbės.

��Atleisk.

��Gal ir padės,�� paprie�taravo Donalas, nepaisydamas keisto �vilgsnio, kuriuo jį varstė Ksalija. � Haraidai, pasak tav�s, kirvis apdorotas neįprastais kerais? Ir galingais?

��Hmm� taip leido suprasti Leksaras.

��Vadinas, bjauriųjų dvynukų aurose jie paliktų ry�kius pėdsakus?

Detektyvas kinktelėjo galva.

��Teisybė. Reikia pasikviesti Leksar��

��Ne. � Lora delnu tvojo per stal�. � Kaulų klausytojų nepra�ysime kankinti gyvų �monių.

��Galbūt mums nė neprisireiks. � Donalas at�lijo nuo sienos. �Panar�yti kalinių auras ir susekti pėdsakus galėtų kas nors kitas.

I� jo pas�monės i�niro atsiminimai apie nelaimėlį Endį, tirpstantį ligoninės lovoje. Kai sugedo gydomasis laukas, sesuo Felicija i�kvietė ekspertus.

Kuo vardu tas jaunasis genijus? Kiju�olas? Kiju�enas? Ka�kaip pana�iai.

Prie leitenanto atpleveno Ksalija.

*A� dalyvausiu kvotoje.*

Donalas mėgino į�iūrėti �mėklos kontūrus, bet �ie mirgėjo vis i�skysdami.

��Gerai,�� pagaliau atsiliepė jis. � Jei labai nori.

*Noriu.*

��Tuomet einu kai kam skambtelėti.

Akimirk� jam dingojos, jog Ksalija pasakys dar ka�k� ta�iau bekūnė esybė tik palingavo beveik neį�iūrima galva, paniro į grindis ir pranyko.

��Nepaken�iu, kai ji taip elgiasi,�� sumurmėjo Aleksa.

Lora stebeilijosi į leitenant�.

Kas dabar,�� mintyse paspėliojo Donalas.

��Grį�iu po minutės,�� tarė ir nu�ygiavo paskambinti į ligonin�.

Ragelyje pasigird�s sesers Felicijos balsas skambėjo taip �avingai maloniai, jog Donalas net paklausė sav�s, kodėl, pasibaigus gydymo kursui, nebandė su ja susitikti. Ta�iau jo gyvenime pasirodė Lora, kuriai puoselėjamų jausmų antplūdis leitenant� iki �iol glumino.

Sesuo Felicija pasid�iaugė su�inojusi, kad jis nesiskund�ia sveikata, ir �iek tiek sutriko, kai Donalas pasidomėjo apie jaun�jį stebukladarį. Paai�kėjo, jog vaikinas, vardu Kiju�enas Ju, turi daktaro laipsnį, bet ne medicinos srities. Burtų ekspertas savo titulo niekam neskelbdavo, idant jo nepainiotų su mediku.

Donalas, susisiek�s su Kiju�enu, u�truko nema�ai laiko, kol jį įtikino, jog dėl įdomios kelionės į miest� verta trumpam atsisakyti įprasto darbo. Jaunuolis sukluso tik tada, kai leitenantas u�siminė apie iluri�k� relikt� kirvį, aprūpint� nuosekliais kerais.

��Nuosekliomis kerų bangomis? Kalbate apie rezonuojan�ius a�menis?

��Hmm, taip,�� patvirtino Donalas. � Rodos, man pasakojo apie juos.

��Oho.

��Ar jūs galėsite atsekti pėdsakus kalinių aurose?

��Ka�k� aptikote? Beje, auros tėra vaizdingos metaforos ir i� tiesų neegzistuoja.

��O��� nut�sė leitenantas.

��Klausykit, �iuolaikinė stebukladarystė paremta VB, su kuriuo lyginant procesinis kerėjimas tiesiog� prilygsta atgyvenai.

��Ar man reikia �inoti, k� rei�kia VB?

��Jūs nesate girdėj�s apie vaizdinių būrim�,, � veikiau teigdamas, nei klausdamas pastebėjo Kiju�enas. � Pasaulyje kiekvienas dalykas turi tam tikras savybes bei atitinkamus palinkimus. Pagal juos ir kurpiame kerus. Suprantat, mes deriname dvi koncepcijas, u�uot teleologines funkcijas atskyr� nuo esybių, kurias minėtos funkcijos paveikia. Pastarasis modelis pernelyg senamadi�kas.

��Taip, taip, be abejo,�� sutiko Donalas.

��Būtent todėl� klausykit, visk� paai�kinsiu smulkiau, kai atva�iuosiu.

��Lauksiu nekantraudamas.

��Gerai. Prisistatysiu �e�t� ryto.

� �e�t�? Ar ne per�

Ausį pakuteno spragtelėjimas, kurį lydėjo pratisas signalas. Donalas padėbsojo į telefon�

���per anksti?�� u�baigė.

Ir nuleido ragelį.

Pro tarpdurį galv� įki�o Lora.

��Susisiekei su savo pa�įstamu?

��Aha. Mes i�bandysime vaizdinių būrim� � atsakė Donalas. �Rodos.

��Puiku.

��Procesas malonesnis u� seks�. Bent taip leido suprasti mano pa�nekovas.

��Ar jis turi mergin�? Ar i�vis kada turėjo?

��Abejoju. I� kur �inai, kad kalbėjau su juo?

��Atspėjau. � Bly�kiuose Loros skruostuose �ypsena įspaudė duobutes.

��Na� gal vėliau pati būsi nusiteikusi pakerėti?

��Jei tinkamai sulo�i savo kortomis, leitenante.

��Pasistengsiu, komandore.

Ksalija pasi�alino i� slėptuvės vientisoje sienoje ir grį�o į koridorių, kur stovėjo Haraldas, abiejose rankose laikantis po �ėrutį. �mėkla suvirpėjo, ir jos reakcija prilygo gyvo, netikėtai i�g�sdino �mogaus krūptelėjimui.

*K� �ia veiki?*

� �iūriu, kaip sklendi i� mūro.

Ji nupleveno per kelis �ingsnius atgal, budriai �velgdama į i�jungtus �ėru�ius detektyvo delnuose.

*Man jie nepatinka.*

��O Donalas Riordanas?�� paklausė Haraldas. � Patinka?

Ksalija papurtė galv� sustingo akimirkai ir linktelėjo.

*Taip. Bet a� juo nepasitikiu.*

��Anot Aleksos, leitenantas �auniai pasidarbavo.

�mėkla įniko suktis ore tarsi tingus tornadas. Galop nustojo rangytis ir prisiartino prie kolegos.

*Jis mus �nipinėja. Vilnaro nurodymu.*

Haraldas sumirksėjo, įbedė į Ksalij� �velnias romias akis.

��Negerai,�� tarė.

Policijos �tabe Donalas pastebėjo, jog pranyko Viktoras. Kai u�siminė Aleksai, es� �aliūko niekur nematyti, toji sekund� kit� paspoksojo į leitenant� ir atsakė:

��Jis i�va�iavo į ligonin�.

��O, Tanate,�� murmtelėjo Donalas. � Atleisk. Su�ana.

��Taip, �inau,�� sumink�tėjo Aleksa. � Judviem dar neteko susitikti. Bet kai kurie i� mūsų gan ilgai j� pa�įsta.

��Slapto agento darbas susij�s su įvairiomis grėsmėmis.

��Sakai, ji i�klydo i� tiesaus kelio?

��Ne. � Donalas atsirėmė į stal�. � Su�ana veikė narsiai ir ry�tingai, bet j� slėgė įtampa. Slaptam agentui reikia daug valios stiprybės. Nenuostabu, kad jiedu su Viktoru palaiko artimus santykius.

��Tik ne tokius, kokius turi galvoje.

��Jei atvirai, a� ir pats susiprotėjau, jog daktarė d'Alkarnė, Su�ana ir��� leitenantas neu�baigė sakinio.

��Ir Haraldas,�� kinktelėjo Aleksa. � Pats i�m�stei, ar tau padėjo Lora?

��Ir vienaip, ir kitaip.

��Kiekvienam reikalinga antra pusė.

��Hmm, taip. � Donalas nuo�ird�iai vylėsi, jog detektyve nesisiūlo į por�. Pana�ias nemalonias akimirkas kelet� sykių teko patirti kitų moterų draugijoje, ir jis ne visada pastebėdavo, kurlink krypdavo pokalbiai. � Supranti, mudu su Lora�

��Jeigu j� įskaudinsi, kas nors i� mūsų tave nudės,�� įspėjo Aleksa.

��O. � Leitenantas nusi�ypsojo. � D�iaugiuosi, kad i�siai�kinome padėtį.

��Ir?

��A� jos neskriausiu. Bet jei kas nors Lor� u�gaus, pats juos pribaigsiu.

��Sutarta. � Aleksa i�tiesė rank�

Donalas sekund� į j� stebeilijosi, galop paspaudė atki�t� deln�.

��Ei, k� �ia veikiate?�� pasidomėjo į kontor� į�engusi Lora.

��Tvirtiname komandinius ry�ius,�� atsakė leitenantas.

��Jis � pusė velnio,�� parei�kė Aleksa.

��Gailiuosi, kad paklausiau. Donalai, tu tikrai nori imtis �ito darbo?�� Lora mostelėjo pailgu, siauru voku su sidabriniu, reljefiniu orlaivio �enklu. � Keliaujant inkognito, be jokių oficialių įgaliojimų, tau grės rimti pavojai.

Aleksa susiraukė.

��Negi jam siūlai tapti slaptu agentu?

��Mes kalbėjomės apie Su�an�, � paai�kino Donalas. � Bet �ia � visai kas kita. A� apsilankysiu Iluryje kaip�

��Departamentas nieku gyvu nesutiks mokėti u� skrydį.

��Eee� kaip tai?�� leitenantas pamojo į lėktuvo biliet� Loros rankoje.

��Pasiteirauk jos, kas tau rezervavo viet� lėktuve,�� pasiūlė Aleksa. � Kas sumokėjo?

Komandore nuleido biliet� ant stalo.

��Koks skirtumas?

��Ei, susimildama� tikiuosi, mokėjai ne tu?�� paklausė Donalas. � Skrydis kainuoja�

��A� gyvenu Dumsiajame bok�te,�� pralinksmėjo Lora. � Negi dar nesusivokei kas esu?

��Na, jis bent nesigvie�ia tavo pinigėlių, � tarė Aleksa.

��Apie k�judvi �nekat?

Detektyve bedė pir�tu į vir�inink�.

��Leitenante Riordanai, tavo mergu�ėlė nėra vien tiktai auk�tesnio rango pareigūnė. Ji � viena i� turtingiausių Tristopolio moterų.

Lora gū�telėjo.

��Klaikiai turtinga.

Aleksa nukreipė smilių į Donal�.

��Bet tu nepamir�k mūsų pokalbio.

Jis linktelėjo.

��Prisiminsiu.

Vis dėlto kolegė raukėsi, ir Donalas pamanė suprant�s, kas jai neduoda ramybės. Po visų �nekų apie slapto darbo pavojus jis savanori�kai sutiko u�siimti tokia pat veikla, tik u�sienio �alyje, kurios teisingumo sistema sudorodavo prasi�engėlius mitriau ir grie��iau nei Tristopolyje. S�moningai Loros neskriaustų, �inoma, bet jai sukeltų nepakeliam� skausm� jei leistųsi nu�udomas. Visa tai leitenantas perskaitė Aleksos i�rai�koje.

��Jeigu negausime konkretesnių duomenų, � prabilo,�� tuomet abejoju, ar man verta skristi į Ilurį. Ar gali atsisakyti bilieto neprarasdama pinigų?

Lora papurtė galv�.

��Dėl tokių smulkmenų nesijaudink. Kaip �inai, Iluryje Haraldas nestokoja pa�įstamų. Ir informacijos �altinių tau netrūks.

��Kalbi apie �nipelius?

��Galbūt. Jei neklystu, kai kurie visuomenėje u�ima gan auk�t� padėtį.

��I� kur gausime papildomų duomenų? � paklausė Aleksa. � Visi pėdsakai nutrūko.

��Bjaurieji dvynukai,�� priminė Donalas.

��Jie gi ne�neka.

��Kol kas.

Penkt� valand� ryto Donal� pri�adino kavos aromatas. Lora, apsirengusi alyvų spalvos kostiumėliu, laikė sidabrinį padėkl� su pilnu puodeliu.

��Ooo��� i�si�iojo jis.

��Labas rytas, mylimasai.

��Mm-hmm. � Donalas suėmė puodelį ir gurk�telėjo la�� Gėrimas pasirodė bes�s kar�tas. � Ak� a�iū.

��Tikrai nenori, kad vietoj tav�s susitik�iau su �avinguoju mokslin�iumi?

��Ne. � Leitenantas pasitrynė akis. � Brangioji, tu jį i�g�sdinsi.

� �ia komplimentas?�� Palinkusi Lora jį pabu�iavo. �įryt �altos moters lūpos buvo ypa� �varbios. � Ar bandai į�eisti?

��Ei, taip nes��ininga. A� nepajėgsiu apsiginti.

Komandore delnu perbraukė jo skruost�

��Lengva auka.

��A�� � Donalas �iupo laikrodį nuo kri�tolinio naktinio staliuko. � Tik pa�iūrėk kelinta valanda.

��Gal man kartu su tavimi u�sukti į du��?

��Tuomet daktaras Ju turės mūsų laukti.

��Na, garantuoti tu negalėtum.

��Hmm, ne�

Lora jau kulniavo i� miegamojo.

��Negai�k, mylimasai. Palūkėsiu tav�s prie laukujų durų.

��ie�ula� sustojo sta�iai u� purpurinio taksi, i� kurio pasi�alin�s Kiju�enas Ju nu�ygiavo laipteliais, vedan�iais į policijos �tab� I�lip� Donalas ir Lora atsisuko į jaunuolį, kuris jųdviejų nepastebėjo.

Kiju�enui einant pro myriovilkius, gintarinės pastarųjų akys su�ioravo kaip įprastai, bet staiga jų ruja, įskaitant FenSeptintuk� atsigulė ant pilvų, i�tiesė prie�akines kojas, vilki�kai i�si�iepė nukardami lie�uvius ir parodydami iltis.

��Tai bent vaizdelis,�� tarė Lora.

Donalas pasivijo Kiju�en� vestibiulyje. Vaikinas jau spėjo diagnostiniais kerais patikrinti registratūros luit� į kurį buvo įsiliejusi apatinė Eudardo kūno dalis.

��Dėkui, daktare Ju,�� pla�iai nusi�ypsojo Eduardas. � Niekada nemaniau, kad esu toks ypatingas.

��Juokaujat?�� Kiju�enas gestu privertė atgyti sidabri�k� migl�

kuri virto plevenan�iomis runomis. � Esat įspūdingiausias dalinės transformacijos pavyzdys, su kokiu man teko susidurti. Integracijos gradientas atima �ad�. Nieko prie�, jeigu jus apra�y�iau viename i� �urnalų?

��O, taip. Tai yra ne, neprie�tarau�iau. Atspausdintų ir mano nuotrauk�?

��Be abejo,�� patvirtino Kiju�enas. � Būtinai atliktume SRS procedūr�, galbūt�

��Kas yra SRS?�� paklausė Donalas.

��O, sveiki, leitenante. Stebuklinis rezonansinis skenavimas. Negi jūsi�kiai teismo medicinos ekspertai juo nesinaudoja per analizes?

��Ne�inau. � Leitenantas mintyse pamatė i�sprogdint� koridorių, kuriame buvo rastas daktarės d'Alkarnės kūnas. � Kaliniai, kuriuos jums norėjau, hmm, pristatyti�

��Taip, taip, tiriamieji.

Eduardas susiraukė, tik neai�ku dėl kokios prie�asties: galbūt jam nepatiko, kad kaliniai vadinami tiriamaisiais, gal pyktelėjo, jog Donalas į save prikaustė Kiju�eno dėmesį.

��Jie i�vertė i� kojų vyriausi�j� medik�-klausytoj�.

��Guldau galv� kad ji nebandė klausyti, kol belaisviai dar buvo gyvi. Beje, kas j� taip prajuokino?

��K�? � Donalui prireikė sekundės, kol jis suvokė, kad jaunasis stebukladarys neteisingai interpretavo i�girstus �od�ius. � Ne, j� i�vertė i� kojų tiesiogine prasme. Pribaigė.

��Daktar� d'Alkarn� nu�udė?

��Būtent.

��Siaubas. � Kiju�enas į ki�enes susiki�o rankas. � Kaip toli, jūsų nuomone, man derėtų nueiti?

��Apie k� jūs �nekat?�� nesuprato Donalas.

� �mogaus mintis yra trumpalaikė, bet j� suformuoja per ilg� laik� įsi�aknijusios nervų sistemos struktūros. �ios gajos kaip� na, tarkim, susikurtas vaizdinys i� jūsų s�monės nei�sitrina.

Pagalvoj�s apie Lor� leitenantas kryptelėjo �vilgsnį kairėn.

��Apie tai ir kalbėjau,�� pridūrė Kiju�enas. � Jūs k� tik pasitelkėte ne kart� naudot� struktūr� nors kiekvienas toks momentas � teori�kai �nekant � visi�kai skiriasi nuo ankstesnių.

��Hmm� kaip pasakysite.

��Be to, jūs įsisavinate mokymosi strategijas, sukurian�ias metastruktūras, kurios nulemia struktūrų, atsakingų u� minėtus momentus, atsiradim� Ai�ku?

Donalo manymu, atėjo metas parodyti, jog policininkai ne pir�tu penimi.

��Kiek suprantu, egzistuoja ir metametastrukrūtos, pagimdan�ios metastruktūras.

Kiju�enas �yptelėjo.

��Teisingai.

��Kai klausėte, kaip toli jums derėtų nueiti�

��Apsidair�s �ioje patalpoje, daug kur matysite miglot� fon�, ta�iau mintyse jūs esate susidar�s vestibiulio modelį.

��Taip�

��Slaptos s�monės sritys gali aptikti smulkmenas, kurias ignoruoja pagrindinės struktūros. Susidaryti naujus vaizdus i� foninės miglos galima tam tikromis priemonėmis. Filtruodamas aplink� �alinate trikd�ius, tikimybi�kai analizuojate menamus garsus� atleiskite, mano minties dar nepametėte?

��Ne. � Donalas pa�velgė Kiju�enui į akis. � Kaip matau, mėginate paai�kinti, koks sunkus jūsų darbas.

��Na� galbūt, i� dalies� esmė ta, kad paie�kos įranga įsiskverbia į neurostruktūras. O sopulius kursto nervų sistema.

��Kitaip tariant, kuo giliau rausitės, tuo labiau jiems skaudės?

��Gal ir per daug supaprastinote, bet� taip.

��Norite �inoti, kokios skausmo ribos įtariamiesiems nederėtų per�engti?

��Eee� taip.

��Jeigu ry�itės i�gauti visk� k� įmanoma, ar jie mirs?

��Vargu bau. Ta�iau�

��Kas?

��Jie turbūt gailėsis, kad nemirė. Procesas gali trukti kelias minutes ar valand� ilgiausiai dvi valandas. Bet u� laiko tėkm� atsakingos s�monės būsenos.

� įtariamųjų po�iūriu, procedūros u�sit�s?

��Ne vienerius metus, bent taip jiems atrodys. � Kiju�enas vyptelėjo. � Gal net �imtme�ius, kiek nei�gyvena paprastas �mogus.

��Vadinasi, jūs padarysite belaisviams paslaug�. Pasirūpinsite, kad jie gyventų ilgiau.

��Kan�ioje.

Donalas patraukė pe�iais.

��Kiekvienas mūsų veiksmas turi padarinius.

Kiju�enas linktelėjo.

��Gryna tiesa.

Haraldas į�engė į specialiojo būrio kontor� įsitaisė u� stalo ir �velnias savo akis įbedė į tolum�.

��Ei,�� su�uko Aleksa,�� tu gerai jautiesi?

Detektyvas atsigrį�o į j�.

��Nemanau.

��Kuo galė�iau tau�

Bet jis jau spėjo i�traukti stal�ių, kuriame su�vejojo geltonus protokolų aplankus. Padėj�s �ūsnį ant registracijos knygos, ėmė sklaidyti puslapius, u�pildytus įra�ų eilutėmis, kurias skyrės platūs tarpai. Vartė juos, kad turėtų kuo u�siimti. Aleksa matė, jog Haraldas neskaito prane�imų.

I� kabineto i�nirusi Lora prisitraukė kėd� ir atsisėdo tarp dviejų detektyvų.

��Kas naujo apie ptera�ik�nosparnį? � paklausė Aleksos.

��Deja, nieko. � Ji pa�nairavo į u�ra�ų knygutėje brūk�telėtus oficialius adresus bei telefonų numerius. Kiekvien� i� pastarųjų rai�ė juodos linijos. � Susisiekiau su visomis agentūromis, kokios tik atėjo į galv�, � pridūrė. � Pradedant Federalinėmis oro pajėgomis ir Civilinių skryd�ių valdyba. Netgi paskambinau į orų tarnyb�, paklausiau, ar jų �valgybiniai balionai k� nors u�fiksavo.

Protingus �mėklas-balionus neretai vadindavo baidyklėmis, bet neigiam� atspalvį turin�ios pravardės Aleksa vengė, kad neįsi�eistų Ksalija. Nors pastaruoju metu �ios niekas nematė.

��O kaipgi FOP? Ptera�ik�nosparnis neįstengtų nepastebimai kirsti federalinės oro erdvės.

��Susimildama, Lora. � Aleksa pabarbeno pir�tu į bloknot�. �Pasienio zona driekiasi tūkstan�ius mylių, ir ji prakti�kai neapgyvendinta. Jei įsibrovėlis skriejo neauk�tai, �emiau kerų tinklo, kurį u�metė �valgai-ai�kiaregiai, vargu ar jį kas galėjo pamatyti.

� �ia specialisto nuomonė?��� Lora vir�un pakreipė vien� lūpų kamputį. � Tu tokia įsitikinusi savo teisumu.

Detektyve ma�umėl� nuraudo.

��A� prakalbinau vien� i� CSV pareigūnų. Miel� vyruk�.

��Tikrai?�� abejingu balsu pasiteiravo Haraldas: erzino Aleks� tik dėl bendros tvarkos, nejausdamas didelio noro. Tik ne dabar, kai Su�anos sveikatos būklė tebebuvo kriti�ka.

��K�jis tau i�klojo?�� paklausė Lora.

��K� girdėjai. Nuo transliacinių bok�telių bangos vilnija tūkstan�io pėdų auk�tyje. Naktį, prastomis oro s�lygomis, �emiau kerų tinklo pralėktų ir pro ban�i patrulius prasmuktų netgi ptera�ik�nosparnis.

Haraldas pasitrynė veid�

��Ar jis tikrai atlėkė i� Ilurio? Turiu omenyje ptera�ik�nosparnį? Galbūt pakilo ir nusileido mūsų teritorijoje?

��Na, Deividas minėjo��� Aleksa prikando lie�uvį, pa�iūrėjo į Lor� su Haraldu. � Palikit mane ramybėje. Jis labai mielas. Dirba CSV saugumo skyriuje. �od�iu, ptera�ik�nosparnis per didelis, kad nutūptų įprastame ma�ame aerodrome, ir atokioje fermoje ar kitoje nuo�alioje vietoje juo niekas negalėtų pasirūpinti.

��Tas Deividas neved�s?�� pasidomėjo Lora.

��A� ne� klausyk, nenusteb�iau, jeigu jis man nebepaskambintų. � Aleksa atsiduso. � Tanatas griebtų. Taigi, Deivido manymu, toks skrydis galimas tiktai i� oro uosto, nebent turėtum velni�kai gerus organizacinius gebėjimus ir nestokotum i�teklių. Ta�iau CSV neatsiuntė jokios informacijos apie ptera�ik�nosparnį, kuris atitiktų mūsų įtariam�jį.

��Bet tai nėra neįmanoma,�� tarė Haraldas.

��Taip. Ptera�ik�nosparnis galėjo pakilti ir nusileisti federalinės erdvės zonoje. Nors ma�ai tikėtina.

��Kodėl klausi?�� pasiteiravo Lora. � Gavai ka�kokių naujų duomenų? I� kurių sprendi, kad Iluris nagų nepriki�o?

Haraldas papurtė galv�.

��Papras�iausiai m�stau logi�kai. Stengiuos, jog nesuteiktume dėmesio į vienus pėdsakus, kol dar nesame dėl jų tikri.

��Argi ne tu budėjai prie ambasados?�� tarstelėjo komandore.

��Nusekiau vairuotoj� iki��� Haraldas trumpam nutilo. � Ei, a� nesu nusiteik�s prie� Donal�

Aleksa, regis, nustebo.

��Kuo tau neįtinka Donalas?

��Ne, a� sakiau�

��Kokius �od�ius i�tarei ir kaip įsitempė tavo balsas yra du skirtingi dalykai,�� parei�kė Lora. � Tavo ton� girdėjome abi su Aleksa.

Nors ir apniukusi, detektyve linktelėjo.

Haraldas u�simerkė, pro lūpas i�pūtė or� tada praplė�ė vokus.

��Jei pameni, į mūsų būrį leitenant� paskyrė Vilnaras. Nesvarbu, u�verbavai tu Donal� ar ne � i�ėj�s i� ligoninės mūsų bi�iulis prisistatė pas komisar� kuris ir komandiravo jį pas mus.

��K� nori tuo pasakyti?�� lediniu balsu pasitikslino Lora.

��Nieko. Visi�kai nieko. Tu klausei man�s.�� Haraldas atsistojo, i� rankų nepaleisdamas aplankų. � Va�iuoju į ligonin�. Leisiu Viktorui pailsėti.

Vien� ilg� iki am�inybės u�sit�susi� akimirk� komandore jį svilino įdėmiu �vilgsniu.

��Gerai,�� pagaliau i�tarė. � I�siųsk Viktor� namo.

��Pabandysiu.

Lora �iūrėjo, kaip Haraldas i�eina, laukdama, jog durys u�sidarys su trenksmu. Kai jos �velniai u�sivėrė, komandore vis vien krūptelėjo. Staiga suvokė, kad j� atid�iai stebi Aleksa.

��Manai, nepastebiu ka�kokios intrigos?�� paklausė kolegės.

��Tikiuosi, ne,�� atsiliepė Aleksa. � Jei tau kas nors praslydo pro akis, a� juo labiau nieko neį�iūriu.

Ne�inodama, kaip reaguoti į atsakym�, Lora linktelėjo ir grį�o į savo kabinet�, kur galėjo atsisėsti prie�ais did�iulį, ant sienos prisegt� miesto �emėlapį ir pasvarstyti, k� daryti toliau.

Procesas priminė skrodim�

į�engus į kvotos kambarį, Donalo laukė anaiptol ne toks reginys, kokį jis tikėjosi pamatyti. Vietoj klykian�io, besirangan�io, prakaitu bei krauju pasruvusio pavidalo, leitenantas i�vydo bly�kų nyk�tuko kūn� kurį beveik u�go�ė ry�kiaspalviai, erdvėje kybantys vaizdai. Įtariamasis, rodės, skendėjo komoje, jo veidas buvo susting�s.

Tuo tarpu Kiju�enas sėdėjo prie tolimosios sienos, u� staliuko, ir valdė įmantrius, Donalui anks�iau nematytus įrengimus.

Vis dėlto leitenantui susidarė įspūdis, kad jis stebi vivisekcij�: bet ne kūno, o s�monės arba veikiau sielos. Ore pleveno auksu �vilgantys rėmeliai su keistais u�ra�ais:

Ksalija sunkiai skynėsi keli� tarp kliū�ių, kurias Gerte be vargo įveikdavo. Pastaroji jau �imt� dvide�imt su vir�um metų sklandė lifto �achtomis ir per kitus menkiau pa�įstamus statinio elementus. Ji puikiai �inojo, kokius mūrus galima kirsti, nesusiduriant su jokiomis u�tvaromis, ir kur keli� pastodavo klastingos apsauginės sistemos.

Nūnai, kybodama prie�ais paskutinį labirint�, Gerte rodė, kurlink reikėtų pleventi.

*Ana ten. Matai?*

*Taip. A�iū.*

Padėdama kitai �mėklai Gerte rizikavo, ta�iau ji pasi�ymėjo kaprizingu būdu, be to, jau daugelį dienų nuobod�iavo. Ksalija dirbo drauge su leitenantu, priklausė naujajai jo komandai, o lifto �mėkla Donalui jautė prielankum� kuris, laikui bėgant, tiktai stiprėjo.

Ksalija muistėsi, rangėsi, pavojingai praretino savo form� siekdama įveikti u�kardas. Jai magėjo rasti įrodymų, liudijan�ių, jog Donalas tap�s nusikaltimo bendrininku, ir juos pateikti Lorai. Ta�iau ugninį labirint� sukūrė puikiai savo darb� i�manantis specialistas.

*Kaip sekasi, Ksalija?*

Gertės �od�iai prasismelkė pro ugnin� kerų mar�k� nelyginant tolimas aidas. Ksalija pamėgino atsakyti siauruoju ry�io spinduliu �

tiesiog panūdo su�inoti, ar sugebės. �iuo momentu privalėjo kaip reikiant susitelkti.

*Puikiai. O k� tu galvojai?*

Matyt, pastangos atsiliepti truputį i�bla�kė dėmesį, nors Ksalija nebuvo tuo tikra� vienaip ar kitaip, kerų grotos, plūduriuojan�ios tarp plonesnių apsauginių ekranų, grėsmingai sustorėjo ir įkaito. �mėkla privertė savo pavidal� susitraukti, tuomet pakibo nekrutėdama.

I� ry�kėjan�ių grotų ūmai i�niro riesti energijos spygliai, ir Ksalija suvokė netrukus pra�ūsianti.

Apie bandymus skverbtis į labirinto gilum� negalėjo būti nė kalbos. A�tuonkampėse ni�ose įniko suktis antrinių ir tretinių struktūrų pynės, kurios i�siver�usios i� kitų kontinuumų pasklido mirtingųjų visatoje, u�tvindė visas spragas.

*Vilnarai, sumautas mo�kru�*

Komisarui skirt� prakeiksm� nutraukė pirmieji du energijos dygliai, pervėr� pusiau bekūn� �mėkl� ir jos paranervus u�liejo agoni�kas skausmas, kokio eilinis �mogus gyvenime nepatirtų.

*Ksalija?*

*Mane pri�iupo.*

Tarp naujų, aplinkui i�dygusių grotų nutįso plonytis siūlas � prailginusi save Gerte siekė., tiksliau, stengėsi pasiekti bendra�yg�.

Kai s�monė trumpam pra�viesėjo, Ksalija suprato, k� ji daro ir kodėl. Prisiminė, kaip Gerte juokaudavo su Donalu, kaip ramiai pastarasis reagavo į tai, kad į specialųjį būrį įtraukta ir laisvoji �mėkla.

Po velnių, Ksalijai patiko leitenantas, bet jeigu jis susidėjo su prie�u�

*Gerte, a� ketinau paie�koti įkal�ių prie� Donal�.*

Sekundei gija at�lijo tarytum akla, atgal vinguriuojanti gyvatė, kuri� nukratė elektra.

Į tankėjantį labirint� grį�o po akimirkos, ir Ksalija suvokė, jog neverta Gertės pra�yti ne�dintis velniop. Lai pati i�vysta, kokioje bjaurioje padėtyje ji atsidūrė.

Ksalija tempėsi, kol savo kontūrais palietė gelbėtojos atsiki�imus � abidvi �mėklos įsiliejo į bendr� erdv�, � bet tuo momentu į kūn� smigo dar du riesti spygliai, ir ji sustugo, spinduliuodama kan�i� �mogui ne�inomais da�niais bei energijos laukais.

Gertės pavidalo dalys, kurias Ksalija juto, ėmė pulsuoti bei tvyks�ioti, nes apsauginiai kerai skausmingai perrė�ė ir jos paranervų sistem�. I� tolumos atsklido klyksmas.

*Po �imts, Gerte, ar pagaliau mus i�trauksi?*

Atsakymas nutvilkė Ksalijos paranervus ma�daug po vienos �imtosios sekundės.

*�ia mano sumautas pastatas, ir niekas nedrįs su manimi taip elgtis!*

Gertės form� nutvieskė energijos sankaupa, kokios Ksalijai iki tol neteko regėti.

Donalas gavo telefono numerį, dar vien� įkaltį prie� komisar� Vilnar� bet nujautė, kad jo negalėtų panaudoti teismo salėje. Kiju�enas, burtų specialistas, kiūtojo susting�s ir �iūrėjo, kaip i� kambario i�ne�a nyk�tuk�.

Įrodymas ma�ų ma�iausiai negaliotų dėl dabartinės įtariamojo būklės.

Jis nemirė, o paniro į Basilisko trans� kuris, pasak diagnostinės Kiju�eno aparatūros, buvo neįveikiamas. Juridiniu po�iūriu tokia gili katatonijaprilygo mir�iai. Per vis� teisin� Tristopolio istorij� dar niekam nepavyko i�sivaduoti i� Basilisko transo.

Jaunasis stebukladaris spoksojo į tu�tum�.

��Jūs jau�iatės prastai,�� tarė Donalas stebėdamas, kaip i�eina ne�ikai ir u�sitrenkia gele�inės durys. Visai neseniai ry�kiai pliesk� ekranai priblėso iki kelių ma�utėlių, blankių pamėklių.

��Ir, ko gero, galėtumėte pasinaudoti savo instrumentais, kad pakeltumėte sau nuotaik��

Kiju�enas kilstelėjo galv�.

���ta�iau taip elgtis nederėtų, � prat�sė Donalas. � Nes jūs nu�udėte �mogų, ir nuo �ito smūgio niekada neatsikvo�ėsite� su tuo papras�iausiai teks susigyventi.

��A� nenorėjau� suprantat.

��Taip,�� atsakė leitenantas. � Bet mes abu �inojome, kaip rizikuojame.

Po akimirkos Kiju�enas ėmė drebėti. Dėl sukrėtimo jo oda i�bly�ko. Donalui be�iūrint, vaikin� u�valdė virpulio priepuolis.

��Atsipalaiduokite. Nesiprie�inkite. I�gyvenkite reakcij��

Kiju�enas u�simerkė ir i�spaudė aiman�

���nes ji yra visi�kai natūrali. Vėliau pasijusite geriau.

Kai kurie �od�iai atsklido i� leitenanto pas�monės, kurioje įsigėr� per hipnozinį trans� Po pirmojo susi�audymo gatvėse jį atitinkamai apdorojo policijos magas. Kai Fredrikso gerklė i�sprogo tamsiai raudono arterinio kraujo pliūpsniais, Donalas nupylė ne vien� o tris �mones.

Jis matė, kaip ser�antas Fredriksas Polsenas � Donalui prakti�kai tap�s tėvu � stingo �vok�damas, kaip sustiklėjo akys, ir netrukus i� �mogaus beliko kuras reaktoriams.

Po dviejų minu�ių (nors Kiju�enui turbūt atrodė, kad prabėgo daugiau laiko) drebulys ėmė silpnėti, kol galutinai pranyko. Jaunuolis nukor� pe�ius.

Luktelėj�s sekund� kit� Donalas pasi�alino i� kambario.

Gertei tempiant Ksalij� pro u�sitraukian�ias skausmo ertmes, pastaroji spiegė ir sukosi tarsi veikian�ios skalbyklės centrifūgoje, protarpiais i�tirpdavo i� realybės, bet veikiai į j� sugrį�davo. Tankėjantys labirintai draskė �mėklos pavidal� svilindami jį agoni�komis kan�iomis.

Ta�iau Gerte, kuri puikiai i�manė topologines subtilybes, sugebėjo prasmukti pro mirtinai pavojingus kerus ir, Ksalijos laimei, į gabalėlius nesuplė�ė. Neilgai trukus abi atsidūrė u� perimetro ribų, paniro į maloniai �alt� sien� Vir� jų vilnijo ir kunkuliavo i�oriniai apsaugos sistemos srautai,

Į Ksalijos s�mon� įsiskverbė Gertės �od�iai.

*Na, kas tau �iandien paai�kėjo?*

Kiekvien� bekūnės esybės judesį lydėjo deginantis skausmas. *K�� turi� omenyje?*

*Tu ketinai ka�kuo apkaltinti Donal�.*

Ksalija i�sipūtė; pastato mūre subangavo apdraskytas, nematerialus jos pavidalas. Nūnai �mėkla nepajėgė susitelkti ir vos įstengė palaikyti ry�į.

*Taip�*

*Ar u�fiksavai asmenybės rezonans�? Labirinto energijos srovėse?*

Ksalija pasimuistė, mėgindama susikaupti.

*Rezonans�?*

*Aha� kas tu per �mėkla?*

Su�alota esybė į save įtraukė u�tektinai energijos, kad at�autų: *Atsiknisk.*

Gerte prunk�telėjo.

*Taip daug geriau. Kuo anks�iau susiprotėsi, kieno aromat� pajutai�* � ji kalbėjo apie rezonanso aromat� � *�tuo grei�iau paliksi jaun�jį Donal� ramybėje.*

*Tau jis� patinka.*

Gerte vėl pralinksmėjo.

*Kaip ir vilkiūk��iai. Ar kada lankeisi myriovilkių ir�tvoje?*

Jei Ksalija būtų turėjusi akis, ji neabejotinai būtų u�simerkusi.

�iuo metu klausytis pa�aipų nejautė jokio noro. Bekūn� form� tebevarstė skausmas.

*A�� nesuprantu.*

*Į jaun�jį Donal� �iūriu kaip į naminį gyvūnėlį. Į tave � kaip į kaimynų mergait�. Beje, tau pats metas susivokti, k� jauti Lorai Styl.*

*Dėjau ant tav�s�*

*�mėklai nederėtų nieko dėti. Tik ne ant �monių.*

Tojau per daug,�� nusprendė Ksalija. Ta�iau kiti Gertės �od�iai nuskambėjo �velniau, jie ramino ir skatino atsitraukti nuo ugningojo labirinto. Abi �mėklos ėmė slinkti �emyn, nei�lįsdamos i� vėsios, saugios akmeninės sienos.

*Keliaujam, Ksalija. Parodysiu tau ni�as, apie kurių egzistavim� niekas neienutuokia. Kelios jų u�tvindytos gydomaisiais energijos srautais.*

*Na� ne�inau.*

Gerte prie jos prisiartino.

*Pasitikėk manimi. A� tave pagydysiu.*

Ksalija atsiliepė po sekundės:

*Taip�*

*K� gi, judinkimės.*

Jos spar�iau nusklendė �emyn.

Leitenantas u�suko į Loros kabinet�. Komandore įsakė vidinėms stiklinėms sienoms aptemti, idant drauge su Donalu liktų vieni. Jie apsikabin� pasibu�iavo � moteris sudejavo, kai jo delnai ir pir�tų galiukai perbraukė plon� palaidinuk� bei �ilkin� liemenėl�, �bet tuojau pat at�lijo vienas nuo kito, nedrįsdami prat�sti suartėjimo akimirkos.

Policijos �tabe netrūko �monių ir kitokių esybių, geban�ių fiksuoti galingus rezonansus; pasimylėti jie galės tik tada, kai grį� į Loros apartament�. Donalas giliai atsiduso.

��Ak, Tanate.

��O taip�

Leitenantas nugurkė seiles ir atsigr�ė į matin� sienel� tarsi panūd�s ka�k�joje į�velgti.

��A� nenoriu i�vykti. Tikiuosi, tu supranti,�� pratarė.

��Nė kiek netrok�ti aplankyti sve�ios �alies?

Donalas papurtė galv�.

��Atvirai kalbant, velni�kai bijau skristi. Ai�ku, visada galiu prisigerti iki s�monės netekimo. �inai, i�kylų į u�sienį na�lai�ių prieglaudoje niekas nerengdavo, todėl mielai pakeliau�iau, bet� ne �ia esmė.

� �inau,�� tyliu, silpnu balsu atsiliepė Lora. � Tau baisu, ar ne? Dėl to, kaip greitai rutuliojasi mūsų santykiai?

��Būtent.

��Tau nesinori su manimi i�siskirti, ir tai d�iugu. � Moteris liūdnokai nusi�ypsojo. � A� irgi taip jau�iuosi, brangusis. Bet mes abu suvokiame, kad skrendi į Ilurį, nes, prie�ingu atveju, savo u�duoties mes neatliksime.

Po pauzės Donalas linktelėjo.

��Turbūt. Klausyk, nenorė�iau, jog tau kiltų pavojus� bet jei prie man�s prisijungtum�

��Nemanau.

Jis pasitrynė veid�.

��Nejau neįmanoma tau suorganizuoti atostogas, kol a� u�siimsiu tyrimu? Į slapto agento darb� tav�s nė u� k� nevel�iau � atleisk, �inau, kad esi mano vir�ininkė, � bet mudu galėtume apsistoti skirtingose vietose. Nardydamas skersgatviais be vargo atsikraty�iau persekiotojų�

��Ak, mano �aunuoli.

Lora �engė ar�iau, �altu delnu palietė Donalo skruost� � leitenantui gestas pasirodė nuostabiai raminantis � ir �velniai jį pabu�iavo.

��Kas yra?

��Tu elgiesi su manimi kaip su paprasta moterimi.

��Na��� jis �yptelėjo. � Ne visai kaip su paprasta.

��Cha. �tai kur esmė.

��Kur?

� �ia. � Lora pamojo į kairi�j� savo krūtinės pus�. � A� nesu paprasta moteris. Mano tipo �monės atid�iai sekami, kad ir kur keliautų. Nė ne�inau, ar Iluryje turė�iau kokias teises.

��O, mė�las�

Lora �avingai nusi�ypsojo.

��Kaip pasakysi, mano meile. Svarbiausia, kad kuo grei�iau grį�tum namo.

Donalas papurtė galv� u�simerk�s. Komandore prajuko.

��Gerai,�� pridūrė, � prie� tavo i�vyk� atitinkamai pasiruo�ime. Tarp tenyk��ių Haraldas pa�įsta neapsakomai vertingų �monių� beje, kur jis?

��Mes nesimatėme �imt� metų, � atsakė leitenantas. � Galbūt i�va�iavo į ligonin�? Pas Su�an�?

��Ne, visai neseniai ten skambinau. Jai draugij� palaiko Viktoras. Rodos, jiedu su Haraldu paeiliui budi prie jos lovos.

��Na, ir puiku.

Palink�s vir� savo motociklo, Haraldas visu grei�iu lėkė De�iniosios Akies greitkeliu. Jis suprato, kad artimiausiu metu, ko gero, teks aptemdyti komandorės laim�. Geresnės vir�ininkės u� Lor� Styl neturėjo netgi tarnaudamas jūrų pėstininkų gretose. �inia, jog Donalas priklausė Juodajam Ratui, jai i� po kojų i�mu� tvirt� pagrind�

Bet tuomet detektyvas prisiminė Su�anos veid� kurį subjaurojo Sėlis �nyplius su savo vyrais. Viktoras kalbėjosi su vienu i� ligoninės gydytojų ir, kai pagaliau � rodės, po visos am�inybės,�� i�niro i� kabinėtojo akyse atsispindėjo negyvas �vilgsnis, o aplink lūpas įsispaudė įtū�io rauk�lės.

Haraldas pasirūpins, kad kaltininkai u� tai sumokėtų� pradės nuo leitenanto Riordano ir nesustos, kol prigriebs policijos vir�inink�. Tereikėjo gauti dar vien� įrodym�. Antra vertus, jis visuomet jautė, jog komisaro valdose ka�kas ne taip. Vilnaro kontoroje sklandė ir raibuliavo keistos energijos srautai, �mė�uojantys ties Haraldo juslių, kurias kaip reikiant i�lavino tarnyba armijoje, pakra��iais.

�Fantomas� pasviro ant �ono, įveikė posūkį, i�g�sdindamas pagyvenusi�, dailiai apsirengusi� moterį, kuri ketino pereiti gatv�, tada grį�o į vertikali� padėtį ir vėl padidino temp�

Iksilas Deltrasolis,�� nenoromis pasakė informatorius Bitrilas. Anks�iau tarnavo armijoje. Tikras vieni�ius.

Ambasados vairuotojas, i� tiesų dirbantis Juodajam Ratui, apie kurį grei�iausiai nieko ne�inojo, tebuvo smulkmė, geriausiu atveju prilygstanti eiliniam kareiviui, įsiliejusi į nematomų individų kontroliuojam� avigalvių bei i�krypėlių armij� (nors tarp viduriniosios grandies vadukų pasitaikydavo ir įspūdingų tipų kaip, pavyzd�iui, Sėlis �nyplius).

Ta�iau tyrinėti, kuo u�siima policijos komisaras, nei�drįstų niekas. Bent kiek u� Harald� blaiviau m�stantis �mogus nė nesvarstytų tokios galimybės.

Jie sumokės u� visk�.

Susitaikyti su esama padėtimi neleido Su�ana. Būtent ji tapo pro�vaiste Haraldo pasaulyje, kurį kartais apgaubdavo at�iauri tamsa.

Nutol�s nuo puo�nių, blizgan�iomis �alvarinėmis baliustradomis apsuptų senamies�io namų, detektyvas privertė �Fantom�� va�iuoti lė�iau. Jiedu nukako į Penkiakampio rajon� nėrė tarp did�iulių, kitados i�taigingų pastatų, seniai virtusių varganais vie�bu�iais. �iuose kvartaluose, savo forma pana�iuose į penkia�onį sod� naktimis niekas nebedrįsdavo lankytis be palydos arba ginklų.

Jis nuvairavo motocikl� siaurėjan�iomis, tamsėjan�iomis gatvėmis, riedėjo, kol prie�akyje pamatė akis rė�ian�ias, daugiausiai mėlyno bei raudono atspalvių �viesas. Haraldas sukinėjosi teritorijoje, apie kurios egzistavim� su�inojusi turtinga ponia � ma�ai trūko, kad būtų j� perva�iav�s � garantuotai apstulbtų, nors pa�ios prabangūs namai stovėjo vos u� pusės mylios.

Vir� �Sido rando� salono dir�ingais sparneliais suplasnojo ma�utis, demoni�kas, grandinėmis prirakintas pavidalas; runų ir mazgelių i�raitymai, vagojantys jo kūn� liudijo, kaip įstabiai Vienaakis Sidas valdė skustuv�.

Mėnulio Pjautuvo gatvėje jis garsėjo meni�kais darbais, ta�iau Haraldas atsiminė jaunystės laikus, kai jiedu priklausė tai pa�iai gaujai, o Sidas griebdavosi a�menų, kai prispirdavo būtinybė, u�uot siek�s finansinės naudos arba savo, kaip menininko, pripa�inimo.

Nors tam tikru menu galima vadinti ir tai, kaip Sidas �vaistydavosi supera�tria gele�te.

Tyliai urgzdamas, vos pasukdamas ratus, motociklas nuslinko palei daugiabriaunį, belangį, Bevard�iu vadinam� statinį, pro la�ybų punkt� ir naktinį klub� kuris dėl senkan�io klientų srauto pama�u virto vie�namiu. Tristopolyje tokios įstaigos buvo paskelbtos u� įstatymo ribų, bet jos taip ir nei�nyko.

Ar kada nors egzistavo didmiestis be prostitucijos? Haraldas da�nai susim�stydavo, kaip arti vienas kito yra vietinis rajonas bei Gailestingumo teismas � nutol� vos dviejų mylių atstumu, ta�iau priklausantys visi�kai skirtingiems pasauliams. Bent jau vyriausieji teisėjai, nusprend� ateiti į Mėnulio Pjautuvo gatv� ir pasimėgauti �ia teikiamomis paslaugomis, mantijas palikdavo darbo kabinetuose.

De�inėje kelio pusėje, dar u� trijų landynių, papuo�tų blizgan�iais �enklais, detektyvas į�iūrėjo efemeri�k� rank� kuri i�niro i� sienos ir pakibo vir� �aligatvio, kviesdama praeivius u�sukti vidun. ��iūrėk ir mėgaukis� atrodė pra�matnesnis nei dauguma aplinkinių naktinių klubų, bet pana�iose u�eigose sve�iuodavosi tik tam tikras tipas �monių. Nuo kai kurių i� jų pykino netgi u�grūdint� skrandį turintį Harald�

Prie�ais stovėjo purpurinis taksi, ir jis sustabdė motocikl� tiesiai u� automobilio. I� salono kvatodami i�virto trys jauni, pusgir�iai Zurinamo jūreiviai. Haraldas nuo�ird�iai vylėsi, jog trijulė, �į vakar� u�sigeidusi patirti naujų nuotykių, ma�ų ma�iausiai i�gyvens pasitenkinimo iliuzij� (visai nesvarbu, kokius �lyk��ius sandorius teks sudaryti) ir traumomis nesusigadins likusio savo gyvenimo.

Bet �ia paskutinis vaizdas, kuris, prie� atplūstant tamsai, įsirė�tų į apkvaitusias s�mones, veikiausiai tebūtų a�menų �mėstelėjimas arba kulkos �ybsnis. Jie, ko gero, nė nejaustų, kaip svetimi pir�tai i� ki�enių krap�tytų pinigines bei asmens tapatybės korteles.

Taip nutikdavo ir vietinėse apylinkėse, ir svetimų �alių uostose, kur Haraldui, anuomet jaunam jūrų pėstininkui, tekdavo apsilankyti. Turbūt, taipjau sukurtas pasaulis. Sekund� kit� jis svarstė, ar nevertėtų parodyti detektyvo �enkliuk� ir nuginti trijul� �alin� bet jaunikliai tiesiog paklius į bėd� kitur.

Atsimin�s, kokia Su�anos būklė, Haraldas bemat u�mir�o jūreivius. Motociklas atsargiai i�ki�o stov� leisdamas �eimininkui palinkti ant �ono bei nu�velgti ��iūrėk ir mėgaukis� tarpdurį.

Prie įėjimo stovėjo keturi vyrai tamsiai purpuriniais, klubo spalvos apsiaustais; stambiausias ir auk��iausias i� jų buvo Akmeninis. Haraldas �aliūk� pa�inojo gana seniai (tik tokia pravarde, kuri, beje, puikiai jam tiko.)

��K� gi,�� motociklui sumurmėjo detektyvas,�� keliausiu pro paradines duris. O tu lik pasislėp�s.

�Fantomas� pritariamai urgztelėjo, pariedėjo pirmyn i�ki�damas stovus.

Tamsiame skersgatvyje, nuklotame sulau�ytomis dė�ėmis bei mėlynomis, rudomis stiklo �ukėmis, Haraldas jį sustabdė. Stoveliams įsirėmus į �em�, nulipo ir pamatė bly�kų berniuk�, kurio kakt� bjaurojo roplio �vynai.

Vaikis atrodė penkerių metų, nors, jei prastai maitinosi, galėjo būti ir a�tuonerių.

��Ei!�� su�uko Haraldas. � Padarytum man paslaug�?

Po sekundės �vynuotasis ma�ylis palinksėjo. Detektyvas panar�ė ki�en� i� metė kelet� devyn�onių monetų. Berniukas jas pagavo.

� �iūrėk, kad prie motociklo nelįstų �monės,�� pridūrė Haraldas. � Grį��s sumokėsiu dar.

Per kaulinį �Fantomo� kiaut� nuvilnijo raibulys. Vaiko akys suapvalėjo.

��Aha,�� patvirtino policininkas. � Jų pa�ių labui, o ne motociklo.

Berniūk�tis i�si�iepė.

Po akimirkos Haraldas atsakė tuo pa�iu. Galop, nuleid�s ginkl� prie �ono, i�kulniavo i� skersgatvio ir patraukė link laukujų klubo durų.

Akmeninis i�vydo pareigūn� kai t� nuo pastato tebeskyrė �imtas jardų. Jis �engė į �aligatvio vidurį, i�kilo kaip tikra, giganti�ka uola, okupavusi pus� s�siaurio. Praeiviai slinko pro �alį, nes�moningai lenkdami mil�in� i� abiejų pusių.

��Ei, ser�ante,�� u�griaudėjo apsaugininkas.

��Sveikas, Akmenini.

��Tau jo prireiks?�� �aliūkas pamojo akmens sluoksnyje įkalinta ranka. � Mums gresia nemalonumai?

��Tikiuosi, ne. � Haraladas tebelaikė pistolet�, nukreip�s vamzdį �emyn. � Bet ketinu būti pasireng�s bet kam.

��Sakai, kad į klientų būrį įsisuko neklau�ada?�� Akmeninis susiraukė, ir vienas į kit� girg�telėjo susijungusių, kakt� dengian�ių granito plok�telio kra�tai. � Mūsų įstaiga, ser�ante, pirmaklasė.

��Suprantu. Ir manau, poky�ių nepageidaujate.

��Kokį piktadarį vaikaisi?

��Piktadarį?

��Kas yra?�� Akmeniniam i�si�iepus, aplink lūpas sukrutėjo granitiniai luistai. � Galvoji, ne�inau skambių �od�ių?

��Nieko pana�aus netvirtin�iau, di�ki. Piktadario pavardė � Deltrasolis, nors a� nenutuokiu, kaip jis �ia prisistato.

��O, �itas. � apsaugininko �ypsnis tapo dar platesnis. � Jam patinka mergu�ėlės� i� bekūnių padermės. Nenori suglam�yti vairuotojo kostiumo, bent jau i� i�orės, jei tau ai�ku, apie k� kalbu.

Haraldas suprato, kur Akmeninis suko.

��Ar kada svarstei galimyb� susirasti padorų darb�?

��Gal policijos pareigūno? Apsivilkti daili� uniform�, vaik�tinėti gatvėmis, gaudyti nusidėjėlius�

��Mes jų taip nevadi�

��Nuo tada, kai i� man�s su�inojai, k� rei�kia piktadarys. Akivaizdu.

��Tiek to. � Įsivaizdav�s, kaip atrodytų Akmeninis, dėvintis policininko uniform�, akademijoje studijuojantis visuomeninius santykius bei kriminologij�, Haraldas vyptelėjo. � Kur ie�koti mūsų bi�iulio Deltrasolio?

��Vir�utiniame auk�te. Pa�iame gale.

��Piktadariams teikiate tiktai auk��iausios klasės paslaugas?

��Na, matot, ser�ante. Turite visai neblog� smegenin�

���kaip idiotas faras,�� u�baigė Haraldas. � Labai tau dėkui.

Kitapus slenks�io detektyvas prasismelkė pro vestibiulyje pakibusi� ektoplazmin� mar�k� � ji nuslydo oda tarsi drėgnas skudurėlis � ir pajudėjo raudonai juodais baldais apstatytu koridoriumi. Sienų ni�ose mirgėjo fėjos-�altvykslės.

De�inėje pusėje, u� skliautuoto praėjimo, atsivėrė tamsi klubo salė. Keliose i� melsvai ap�viestų kabinų sėdėjo vidutinio am�iaus vyrai su apmokamomis palydovėmis, kai kuriais atvejais, netgi tikrais �monėmis: ��iūrėk ir mėgaukis� �eimininkai stengėsi įtikti įvairiems klientų skoniams.

Pagal ausis rai�an�i� muzik� siūbavo trys �mėklos, apatines galūnes suleidusios į baro pavir�ių. Viena atsigr�ė į Harald�, nukreipė į jį juodas dėmes, atstojan�ias akis, ir lėtai mirktelėjo. Tada ne�ymiai pasuko galv� į u�pakalin� statinio dalį tarsi supratusi, jog detektyvas atėjo prigriebti Deltrasolį. Gestas patvirtino, k� sakė Akmeninis, tad Haraldas pir�to galiuku palietė savo kakt�, atiduodamas pagarb�, ir nu�ygiavo raudonai ap�viestu koridoriumi.

Per sien� slinko atvirk��iai u�ra�yti �od�iai, vidurin� jų dalį u�temdė Haraldo �e�ėlis. �vytėjimas sklido nuo blizgan�ios, u�nugaryje plevenan�ios i�kabos. Detektyvas prisigretino prie sienos, kad nebūtų matyti jo silueto, pajudėjo pirmyn kry�mai statydamas kojas.

Haraldas stabtelėjo ties antr�ja sale, pa�nairavo pro tarpdurį � tam atvejui, jeigu Akmeninis suklydo, ir įtariamasis tūnojo kitoje vietoje. Patalpoje, atsuk� nugaras į i�ėjim�, sėdėjo broliai Tiplogai, ir policininkas mintyse save įspėjo, kad vėliau pasidomėtų, k� tuodu sum�stė. Jokių kitų dėmesio vertų individų neį�velgė.

Vėl patrauk�s koridoriumi, jis nusigavo iki laiptatakio, prie kurio kyban�ios dvi �mėklos tu�tuojau prasiskyrė. Viena i�si�iojo ir pademonstravo geltonų liepsnų dantis.

Nepaisydamas porelės, Haraldas ėmė kilti auk�tyn. Pakopas dengė lipnus, nuo purvo pajuod�s kilimas. Klubo gelmėse �eimininkai apsiėjo be tariamai romanti�kos atmosferos, vie�pataujan�ios bare ir salėse: geismo migla prislopindavo akis grau�ian�i� realyb�, silpnus, visur įsigėrusius nevilties bei sėklos kvapus.

Paai�kėjo, kad vir�utinis koridorius i�klotas nutrintomis medinėmis lentomis. Nuo plonų durų laupėsi da�ai; u� poros buvo girdėti ritmi�kos dejonės. Haraldas stvėrėsi u� ginklo, ketindamas paeiliui jas i�spirti, kad ir kas lindėtų kambaryje.

Viena i� �mėklų, turbūt numa�iusi, jog pareigūnas ruo�iasi pridaryti nuostolių, i�nirusi kiaurai grindis parodė į galines duris. Haraldas kinktelėjo galva. Ji nusklendė �emyn ir veikiai pranyko i� akių.

Detektyvas laiko negai�o.

Nuo �mogaus svorio sugirg�dėjo lentos, bet Haraldo kulnas įsirė�ė į duris, greta spynos, anks�iau, nei Deltrasolis spėjo sureaguoti į pa�alinius garsus. Po galingo smūgio pasipylė nuoplai�os, ir durys atsilapojo. Policininkas pasisuko visu kūnu, laikydamas pistolet� ties klubu, nukreip�s vamzdį į kambarį � �Karingieji septintukai� propagavo Instinktyvųjį �audym�, nes tradicinis prisitaikymas reikalaudavo papildomų sekund�ių.

��Sveikas, Iksilai. � Jis kreipėsi į Deltrasolį vardu, naudojosi elementaria g�sdinimo taktika. � Pramogauji?

Ant lovos akis i�plėt�s tysojo bly�kiaveidis, tamsų kostium� dėvintis vyri�kis. Perpus materialum� įgavusi, jį ap�ergusi �mėkla dar �iek tiek palingavo sėdim�ja ir sustingo. Galų gale atsigrį�o į Harald� rodos, i�si�iepė � pra�iota burna panė�ėjo į �vaig�dėmis nusėt� tamsaus dangaus lopinėlį. Tuomet vėl virto bekūne, prakti�kai tapo nematoma. Detektyvas, stengdamasis ne�iūrėti į kauburį, pūpsantį Deltrasolio kelnėse, nusijuokė.

��Taip nuolat nutinka, ar ne, Iksilai? Vien� sekund� ji dar �ia, o kit� � i�nyksta kaip dūmas. � Haraldas kreipėsi į vairuotojo partner�: � Teisingai, brangute?

Jau smegdama į grindis �mėkla linktelėjo, ne�ymiai pamojo lovos pusėn ir pagaliau pradingo.

Deltrasolis i�si�iojo, vėl u�si�iaupė. Nurij�s seiles suvebleno:

��Kas?..

��A� tave suimu u� �mog�udyst�, � paai�kino Haraldas.

��Ne�

��Taip. Nebent pateiktum labai svari� prie�astį, kodėl turė�iau tave paleisti. Tokiu atveju bematant i�lėktum į Ilurį, tiesa?

��A�� ne, pasilik�iau �ia. Garbės �odis, pareigūne�

��Neteisingas atsakymas. � Policininko ranka �aibi�kai �mėstelėjo.

Deltrasolio kakt� nuda�ė kraujo la�ai. �Karingieji septintukai� į tradicinį prisitaikym� �iūrėdavo kreivai, ta�iau vir� pistoleto buo�ės ky�antį taikiklį galima panaudoti įvairiais būdais.

Haraldas i�kėlė ginkl�, pasireng�s rim�iau su�aloti auk�.

��Eee� pareigūne. Ko� ko jūs i� man�s norite?

Vamzdis nukrypo į vairuotojo �akum�.

��Man patinka ma�utėliai taikiniai. Mėgstu i��ūkius, supranti?

��Klausykit, a� nenumaniau, kad nyk�tukai� ne�inojau, k�jie i�krės. Apie įvykius i�girdau per radij�. Tanatas rautų� į tokius� reikalus nė u� k� nesivel�iau.

Detektyvas truputį nuleido ginkl�, idant neatrodytų pernelyg grėsmingai. Bet kryptelėj�s rie�u galėjo be vargo per�auti Deltrasolio �launį ir sudraskyti arterij�.

��Norė�iau tavimi tikėti. � Haraldas palinko į priekį, kairi�ja ranka suėmė vairuotoj� u� gerklės. � Deja, negaliu.

Jeigu Deltrasolis s�moningai prisidėjo prie to, k� patyrė Su�ana, Haraldas pir�tais sutrai�kys gerklų kremzl�. Prie� u�dusdama auka ilgai merdės.

��O, ne� meld�iu, nereikia.

��Suteiksiu vien� vienintelį �ans�. � Jis pabaksnojo Deltrasoliui į kakt� � Atsipalaiduok.

��A� ne�

���neįsivaizduoju, ar �inai, bet� prarasti savikontrol� labai lengva� tiesiog leidi kūnui suglebti ir u�snūsti� papras�iausiai u�snūsti��� Haraldas, �velgdamas įtariamajam į akis, pra�neko lė�iau bei tyliau,�� �dabar gali u�simerkti� �tai taip� tau niekas negresia�

Deltrasolio akių vokai nusviro.

Jūrų pėstininkų gretose detektyvas i�moko ne vien �udyti �audyklėmis ir a�menimis arba plikomis rankomis bei kojomis, bet ir įsisavino subtilesnius ginklus.

Iksil� Deltrasolį u�valdė transas. Baimė i�mu�ė vyri�kį i� pusiausvyros, todėl jis lengvai pasidavė hipnozuojan�iam Haraldo tonui.

Grimzdo vis giliau.

���tiek daug skausmo� pa�alink kliūtis� apsauga nereikalinga� palik j� ramybėje�

Vairuotojui, dirban�iam ambasadoje, be abejo, nema�ai įgūd�ių suformavo transe, bet jie pasirodė besantys pavir�utini�ki. Kai Haraldas įveikė pirminį apsaugos lygį, Deltrasolis tapo dar labiau pa�eid�iamas: taip da�nai skendėjo transe, kad be vargo vėl į jį paniro.

��Policininkas,�� murmtelėjo.

Haraldas sumoduliavo bals� taip, kad �is derėtų prie aukos neurofiziologijos.

���nes tik a� tau padėsiu� i�vengti skausmo� lai tavo atmintis praskaidrėja� pas�monė pati �ino., kaip tau pagelbėti� i�klok man�

��Policija. Mūsų ry�ininkas. Jis atliko� parengiamuosius darbus.

Detektyvas pasviro dar ar�iau.

���pasakok visk��

Lora �engė į bendr�j� kontoros patalp�. Leitenantas i�ėjo kavos prie� am�inyb� � pasiūlė atne�ti puoduk� ir jai,�� todėl komandore ėmė spėlioti, kur jis prapuolė. Juodam zombio kraujui kofeinas nedarė jokio poveikio, ta�iau Donalas paprastai taip ilgai neu�trukdavo.

Nuo tada, kai prisijungė prie specialiojo būrio, jis kelet� kartų gėrė pigų, deginantį viskį, kurio Lora nieku gyvų nelaikytų savo automobilio salone � �inojo, jog įnoringoji ��ie�ula� to nepak�stų. O zombiui alkoholio skonis priminė rūg�tų act� sumai�yt� su �iurkių �lapimu arba limfiniu sutrai�kytų vabalų skys�iu.

Oksimoronas �Girtas kaip zombis� �nekamojoje kalboje ka�kodėl virto palyginimu. Būdama gyva, Lora neretai pagalvodavo, jog tokia transformacija įkūnij� vien� i� ironi�kų gyvenimo aspektų.

��Ei, Lora. � Aleksa delnu pridengė telefono ragelį. � Man paskambino Haraldas��� ji netikėtai susiraukė, dirstelėjo į komandor� ir pagū��iojo. � Atleisk. Jis k� tik nutraukė ry�į.

��Viskas gerai?

��Papra�ė, kad at�auktume IPĮ. I�duot� Ilurio ambasados vairuotojui��� Aleksa pa�vairavo į u�ra�ų knygel�. � Iksilui Deltrasoliui.

Loras pa�iūrėjo į tarpdurį, pro kurį slinko Donalas, ne�inas trimis puodeliais kavos. Nieko nuostabaus, kad jis ilgam pradingo.

��Kas atsitiko? Tik nesakyk, jog jis��� komandore neu�baigė sakinio. � Tiek to.

Aleksa akimirk� į j� pa�iopsojo.

��Nemanau, kad Haraldas vyruk� nudobė, jei a� teisingai tave supratau.

��Ne. Mano pareigūnai taip nesielgtų.

��Pritariu. � Donalas prisiartino ir krūptelėjo, nes �iek tiek apsiliejo mėgindamas nuleisti puodelius ant Aleksos stalo. � Atleisk. Kaip mums nederėtų elgtis?

��Su įtariamaisiais susidoroti be teismo,�� atsakė Aleksa.

��Apsaugok Tanate.

��Tiksliau, juos numarinti,�� pridėjo Lora. � Pradanginti be pėdsakų.

��O. � Donalas atsisuko į Aleks�. � Apie k� jūs �nekat?

��Iksil� Deltrasolį. Ie�kom� dėl�

��Ambasados vairuotoj�?

��Taigi. � Komandore prisėdo ant stalo kra�to. � Ar Haraldas pateikė kokių nors u�uominų, kodėl turėtume at�aukti I�plėstinės paie�kos įsakym�? Negi ne�ino, kiek man reikėjo įdėti pastangų, kol j į gavau?

� �ino, ai�ku,�� atsiliepė Aleksa.

��Bet dėl to nekvar�ina galvos. � Donalas kreivai vyptelėjo.

��Manau,�� Aleksa vėl nukreipė akis į u�ra�ų knygel�, � Haraldas su�iupo t� tip� ir privertė liudyti.

Lora krimstelėjo lūp�.

��Ai�ku.

Matydamas jos i�rai�k�, leitenantas nusprendė, kad Haraldas pakliuvo į bėd�, bet nuo nemalonumų grei�iausiai i�sisuks. Donalui ne sykį teko pana�iai kivir�ytis su vir�ininkais. Tu apklausi liudinink�, pasinaudoji proga i�kvosti reikaling� informacij�, manais pasiūlai �velnesnį nuosprendį ar k� kita.

Esmė ta, kad pareigūnas, nors ir veikdamas impulsyviai, privalėjo tesėti pa�ad�, nes gatvėse �od�io nesilaikymas tolygus pa�iam baisiausiam nusikaltimui.

��Ai�ku,�� pakartojo komandore. � Tebūnie. Jeigu būsiu i�ėjusi, kai Haraldas pasirodys, priversk jį man�s sulaukti.

��Hmm� pasistengsiu. � Aleksa nurijo kavos la��, linktelėjo Donalui. � A�iū.

Lora paragavo savo gėrimo, nuleido puoduk� ant detektyvės stalo ir jį u�mir�o. Kav� gerdavo, bet poreikio jai nejausdavo.

��Donalai, i�siai�kinai visas smulkmenas, susijusias su skryd�iu?

��Aha, sekundėl�. � Rankoje tebelaikydamas puodelį, leitenantas �engė prie savo stalo ir paėmė �alsv� bloknot�. � �tai. Ar tikrai i�galėsi kelion� apmokėti?

��Tikrai.

��K� gi� gerai.

�unkeliais ėj�s na�laitis susiruo�ė i�vykti į u�sienį.

Po velnių. A� skrendu į Ilurį.

Sesuo Merė Ana Stiks juo labai did�iuotųsi.

Haraldas palinko prie Deltrasolio.

���vis giliau ir giliau��� dudeno. � Dabar sakyk� ar ten u�slėpti� kokie nurodymai.

Jis kalbėjo apie vairuotojo pas�mon�, ir ne be prie�asties: jeigu Juodasis Ratas j� aprūpino kerų sp�stais, �ių egzistavim� atskleistų netgi paprastas hipnozės seansas.

Įtariamasis pratrūks klykti, jei u�slėpti stebukliniai trintuvai įniks grem�ti visus atsiminimus, iki pat vaikystės laikų. Bet Haraldas ry�osi surizikuoti. Nes i� dalies norėjo, kad Deltrasolis rimtai nukentėtų.

���pasinaudoti atsiminimais, kur� bosai u�slėpė nurodymus�

��Ne. � Akių vokai suvirpėjo. Deltrasolis pakratė galv�

Jo asmenybės hipnozė nesuluo�ino. Kerų sp�stų s�monėje nepaliko jokie magai.

���ir tu nori man papasakoti� kokį krovinį nyk�tukai grobė�

��Taip. Sampan� Labai brangų. Tūkstan�ių vertas dė�es. Mes �inojome, kaip reaguos policija. Ir todėl ptera�ik�nosparnis nusileido ant kaukolės vir�ugalvio.

�ampanas?

Visa tai dėl sumauto �ampano?

���ir kai pamatei, jog nyk�tukai turi lavon� kai pamatei furgon��

��Spjoviau įjuos. Atsisakiau dirbti kartu. Man tokių nemalonumų nereikia.

���pasistengsime i�vengti, kai nuspr�si, kad nuo�ird�iai man padėsi�

��Taip.

���tavo bosas, seras Alvanas�

��Teisingai.

���judu esate draugai?

��Ne.

���bet tu daug laiko praleidi jo kabinete�

��Klube.

���dėl �ios vietos? Dėl ��iūrėk ir mėgaukis�? Sakyk�

��Seras Alvanas �ia u�suka. Atsitiktinai jį pastebėjau. Ir atpa�inau.

���net ir u�simaskavusį�

��Taip, jis buvo su kauke. Apkerėta. Pa�inau i� eisenos.

���ir nusprendei ser� Alvan� �anta�uoti�

��Pagal jo mastelius, norėjau visai menko atlygio.

���jei papra�ytum, jis padarytų tau paslaug��

��Paslaptis. Jį su�lugdytų. Jeigu j� atskleis�iau.

���ir seras Alvanas galėtų tau suorganizuoti skrydį atgal į Ilurį�

��Taip.

Taigi Deltrasolis savo ambasadoje u�siėmė �anta�u. Haraldui velni�kai knietėjo sudoroti �i� padugn�, bet jeigu Iluryje, Silvekso mieste, kur traukė Donalas Riordanas, slypėjo informacijos �altiniai�

Pri�iupau tave, zombių dulkintojau.

�unsnukiai, paspruk� su Kortindo kūnu ir � vardan Mirties � brangiu �ampanu, turėjo savo �mogų teisėtvarkos gretose, ry�inink�, kuris jiems prane�ė apie policijos darbo metodus. Pats įrodymas ne k� terei�kė, bet jis tapo paskutini�ja grandimi ilgoje prie�as�ių ir pasekmių grandinėje, nudrikusioje iki komisaro Vilnaro kabineto.

Vis dėlto i� prad�ių būtina pasirūpinti svarbiausiais reikalais.

Riordanai. Tu � lavonas.

Haraldas liepė Deltrasoliui pamiegoti minutėl�, idant pats galėtų pagalvoti.

Tuomet pama�u, �ingsnis po �ingsnio, sukurpė savo plan�.

���grį��s į ambasad� jo papra�ysi��� detektyvas u�si�iaupė, nes koridoriuje pasigirdo griausmingi riksmai. Ka�kur �itame auk�te staugė nusilak�s �mogus: vienas i� klubo klientų prarado savikontrol�.

Jeigu triuk�mas i�bla�kys trans�, kils problemų.

Staiga jo ausis pasiekė trinktelėjimas, ir keiksmų srautas, plūd�s i� girtuoklio gerklės, nutrūko. Tyloje nuskambėjo Akmeninio balsas:

��Vyrukas atvėsintas. Elkitės su juo �velniai.

Nurodym� lydėjo brū�avimai, kuriuos i�gavo, velkamų per medines grindis batų kulnai.

Nutais�s įtaigų, valding� ton� Haraldas pateikė Deltrasoliui instrukcijas.

��Auk�tutiniame �iauriniame Kiltrine� stovi namas�

Minėtame Silvekso rajone netrūko prabangių kvartalų, kur detektyvas gyveno, kai vie�ėjo Iluryje. Karinė stovykla buvo įrengta u� dvide�imties mylių nuo didmies�io. Komandiruotas į karin� policij�, Haraldas did�i�j� dalį laiko praleido pa�iame mieste, bendraudamas su vietiniais civiliais.

Jis padėdavo tirti bylas, per a�tuontadienius prisijungdavo prie KP trijulių, i� po suskaldytų stalų ir s�mon� praradusių civilių traukdavo prisiliuobusius jūrų pėstininkus. Podraug stengėsi mirtinai nesumaitoti girtutėlių vyrų, kurie buvo apmokyti �udymo meno.

��Kiltrinas,�� sumurmėjo Deltrasolis. � Palkvilo kalva.

�teisingai� ir nuo Palkvilo kalvos zigzagais nusileisi��� prie� t�sdamas Haraldas palaukė, kol ambasados vairuotojas linktelės,�� �iki sidabri�kai balto dvaro, kurį lauke sergėja trys plieninės� chimeros� i�skleistais sparnai�

��Jos juda.

���taip, chimeros juda��� detektyvas pra�neko dar tyliau: � �o tame name� dvare gyvena �mogus, donas Falvinas Mentrasoris�

��Donas Mentrasoris.

���būtent� donas turi dukr�� vardu Rasa� ir tarnus� vyriausi�jį liokajų� turbūt Adamnol��

Nuo paskutinio Haraldo apsilankymo Silvekse praėjo daugiau nei dveji metai. Adamnolas veikiausiai ten tebedirbo, kita vertus, gyvenimas vietoje nestovi.

���tu i�tarsi kodinius �od�ius� kuriuos artimiausiu metu u�mir�i� bet juos prisiminsi, kai ten prisistatysi� �Tamsiosios dainos �aibas��� toks bus slapta�odis� vėliau, vie�int dono Mentrasorio namuose, jis i�kris tau i� galvos.

Donas, prakaulus, eleganti�kas vyras �ila, smailia barzdele, paprastai į ausies lezgelius įsiseg�s perlus, savo reikalus tvarkydavo rūpestingai, bet lengvai ir grak��iai � lygiai tokias pa�ias savybes demonstruodavo bendraudamas su �monėmis.

�tai kodėl jis labai nusivylė savo dukra Ra�a, kai toji įsimylėjo jaun� įtartinos kilmės ir būdo student�. Pastarasis priklausė vietinių nusikaltėlių gaujai, susijusiai su korumpuotais karinių bazių intendantais, kuriuos sekė KP. Apsireng� kaip civiliai, Haraldas su keturiais kolegomis įsiver�ė į vien� i� arsenalų tuo momentu, kai i� jo pabėgti mėgino vagys, ne�ini ginklais bei kitais reikmenimis.

Pora nusikaltėlių griebėsi �audyklių, ir po sekundės sprogmenų pilname sandėlyje įniko �vilpti kulkos: visa laimė, jog pastatas nevirto ugnies kamuoliu, nes �is būtų nu�lav�s baz�, įskaitant du tūkstan�ius vyrų bei moterų.

Ra�os Mentrasori su�adėtinis buvo per kvailas, kad pasiduotų.

Be to, pasielgė idioti�kai, nepalik�s Ra�os namuose. U�simanė pasipuikuoti, parodyti es�s svarbus �ulas tarp įtakingų verslininkų, todėl paslėpė j� vogtame armijos d�ipe ir atsive�ė į baz�. Mergina i�ropojo i� ma�ojo visureigio, kai prasidėjo susi�audymas.

Ne�inia kieno atsitiktinė kulka pataikė į de�inįjį jos petį � galbūt paleista i� Haraldo, gal i� kito pistoleto. �iaip ar taip, Ra�a susmuko ant �emės be garso �iop�iodama, nes jai suparaly�iavo gerkl�. Petys virto mėsos ir kaulų nuoplai�ų ko�e.

I�skerdusi grobikus, kurie nepanoro nuleisti ginklų, Haraldo komanda pasirūpino Ra�a bei dar dviem su�eistais gaujos bendrais. Pagrindines trijulės arterijas u�ver�ė �audmenų dėklų dir�eliais � kaip ironi�kai sėkmingai susiklostė likimas.

Mergin�jie privalėjo perduoti civilių policijai, bet Haraldas padarė i�vad� kad ji i� esmės tebuvo nekalta auka, kuria manipuliavo su�adėtinis, per mū�į sudraskytas į tris dalis.

O Ra�os tėvas, donas, laikėsi garbės kodekso. Ir savo skolas visuomet sumokėdavo.

���tu paai�kinsi� donui Mentrasoriui� kad netrukus pas jį atva�iuos �mogus, vardu Donalas Riordanas� prisistatys Haraldo Hamerseno draugu� lai donas elgiasi� tarsi tuo tikėtų� pabrė�k� tarsi tuo tikėtų�. nes i� tiesų atvykėlis� meluos�

Haraldas privertė Deltrasolį nugrimzti į dar gilesnį trans�, jam į s�mon� įrė�ė papildomus nurodymus: atsipeikėj�s vairuotojas neatsimins �itų �od�ių.

���Riordanu nevalia pasikliauti� nevalia� tegul Donas įvilioja Riordan�� į sp�stus� ir jį pribaigia.

Deltrasolis ėmė raukytis, ta�iau veikiai atsipalaidavo, dėl hipnozės poveikio nepajėgdamas prie�gyniauti.

����tai, kaip��� detektyvas prabilo lė�iau, kruop��iai parinko �od�ius,�� �donas� nu�udys� Riordan��

Ma�daug po valandos, grį�damas į specialiojo būrio kontor� pasiėm�s dar du kavos puodelius ir tamsiai mėlyn� aplank� kurį spaudė po pa�astimi, Donalas i�vydo koridoriumi at�ygiuojantį, i� sidabrinio plok��io butelio gurk�nojantį Harald� Tas savo ruo�tu, pamat�s leitenant� u�suko gertuvės dangtelį ir j� nugrūdo į u�antį.

��Sveikas, Donalai, kaip reikalai?

��Gerai. Man rodos, kai kurie �monės nerimavo dėl tav�

��Gal tau padėti? Duok�. � Detektyvas �iupo vien� kavos puodelį. � Kokius popierius ne�iojies?

Leitenantas pamojavo aplanku.

��Likusius kelionės dokumentus. A� i�ties skrendu į Ilurį.

��Puiki �inia� Taip ir maniau, kad i�vyksi.

��Aha� kas naujo dėl Su�anos? Mes galvojome, kad nuva�iavai į ligonin�.

��Ne-e. Ten budi Viktoras, ar ne?

Jiedu �engė į bendr�j� specialiojo būrio patalp�. Donalas raukėsi, nevaliodamas suprasti Haraldo nuotaikos poky�ių.

��Ei, Donalai,�� su�uko Aleksa. � I�ėjai kavos, o parsivedei jūrų pėstinink�?

��Man irgi malonu tave matyti,�� tarė Haraldas.

��Taip, taip.

Detektyvas linktelėjo ir, Lorai i�nirus i� savo kabineto, pernelyg pla�iai i�si�iepė.

��Labas, bose.

��Labas ir tau? Kaip laikaisi?

��Normaliai. � Surimtėj�s Haraldas pridūrė: � Girdėjau, kad mūsų bi�iulis Donalas skrenda į Ilurį.

��Teisingai,�� patvirtino Lora. � Na, pasakok apie Deltrasolį.

��Deltrasolį.

��Aha.

��Palikau jį Kūgiavorio Heptagone. I� prad�ių turėjau prasmukti pro vyrukus i� A ir V. Regis, �monės i� Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriaus tau kaip reikiant skolingi, jei sutiko, kad jų komanda taip ilgai budėtų.

��Mes jau atsiskaitėme.

��K� gi��� Haraldas dirstelėjo į Aleks�. � Rodos, mūsų bernelis Deltrasolis �anta�avo ser� Alvan� i� ambasados.

��Kaip?�� sukluso Donalas. � Kur ambasadorius įsivėlė?

��Tarkim, jam patinka retsykiais naktimis paslankioti po miest�. Jokiais rimtais nusikaltimais neu�siima.

��Kodėl jį paleidai?

��Deltrasoliui įvariau tiek baimės, kad vaikinas nedrįso meluoti. Ir nenutuokė, kas Su�anai paspendė pinklės. � Haraldas įbedė akis į komandor�. � Juk nemanai, jog, prie�ingu atveju, bū�iau gra�iuoju su juo atsisveikin�s.

��Ne, �inoma, ne.

��Dabar Ilurio ambasadoje turėsime informatorių, � pasakė Donalas. � �auniai padirbėjai, Haraidai,

Detektyvas kinktelėjo galv� kietai su�iaup�s lūpas, nepratardamas nė �od�io.

Oro uostas veiklos nestokojo. Keliautojus svaigino pagrindinio pastato fasadas, įspūdinga aplinka arba tiesiog nuovargis. Laukan protarpiais i�nirdavo sienose tūnan�ios �mėklos-sargybinės. Atokiau nuo registracijos punktų atsivėr�, kerais apsaugoti praėjimai vedė į krovinių skyrius ir pakilimo bei nusileidimo takus.

Donalas �ia nesilankė nuo tos dienos, kai atskrido primadona. Ar jauti dain�?

Vardan Mirties, juk �inai, kad jau�iu.

U� stiklinės sienos kybojo tamsus, lyg ir mėliu nusida��s dangus. Pastovus vėjas skverbėsi kiaurai apsiaustus, stingdė link orlaivio einan�ius keleivius. Baga�� kraunantys darbininkai plu�ėjo spar�iai.

�alia registratūros stovintį Donal� atpa�ino keli apsaugininkai. Prie jo prisiartino du pareigūnai civiliais drabu�iais.

��Skrendat į Ilurį? � paklausė vienas jų, kai Donalas atki�o biliet�. � Neblogai, leitenante.

��Apie i�vyk� kalbėti negaliu. Tarkim, privalau sutvarkyti �eimos reikalus.

Porelė susi�valgė. Tikriausiai �inojo, kad jis neturi jokios �eimos, neskaitant departamento.

��Norėsite apsi�valgyti?

��Ai�ku. Tikiuosi, nuo tada, kai �ia vaik�tinėjau, nedaug kas pasikeitė.

��Nebent saugumo at�vilgiu. � Pareigūnai vėl dirstelėjo vienas į kit�. � Gaila, sere, �itų priemonių nei�bandė, kol �ia vie�ėjo primadona, jei tik jūs nieko prie�, kad apie j� kalbame.

��Kokių priemonių?

��Apsaugos nuo transo turime iki kaklo, leitenante. Apie tai ir �nekame. Mums nederėtų to atskleisti, bet visais reisais skraido u�simaskav� magai.

� �ito ne�inojau,�� prisipa�ino Donalas.

��Kaip ir dauguma kitų �monių.

Bet gal �inojo kai kurie auk�tesnio rango pareigūnai ir politikai, Įdomu i�siai�kinti kas būtent.

Nes jie suprastų, kad primadon� parankiausia pulti mieste.

��Pasirūpinti jūsų baga�u, sere?

��Hmm� gerai.

��Kra�tas ar langas?

��K�?

��Kur jums patogiau sėdėti? Prie lango ar tarpueilio?

Donalas pamirksėjo.

��Neįsivaizduoju. A� tesu varg�as berniukas i� na�lai�ių prieglaudos. Lėktuvais niekada neskraid�iau.

��Galite mėgautis �avingu vaizdu arba įsitaisyti ten, kur nereikės mindyti keleiviams kojų, einant į tualet�.

��Mm-hmm. � Leitenantas pagalvojo. � Pasirinksiu viet� prie lango.

Vyrai perėmė Donalo ne�ulius. Sen�, nutrint� �iurkių oda aptraukt� lagamin� kurį dovanojo sesuo Ana Merė Stiks, kai jis atsisveikino su na�lai�ių namais, ir kuriame paprastai leitenantas laikydavo vertingas, nemainomas knygas, bei nauj� blizgantį, gaut� i� Loros. Mintis, jog u� pastarojo kain� būtų įmanoma pamaitinti vis� prieglaud� kurstė nejaukumo jausm� bet Donalas stengėsi jį u�gniau�ti.

��Leitenante, norėsite pamatyti gyvūnus? Beje, a� esu Pirsenas.

��Gyvūnus?

��Kurie skris lėktuvu. Keliaus į trium� kartu su kitu baga�u.

��Ar tai nepavojinga?

��Tam tikri triumai yra hermetizuoti. Eik�ekit, a� jums parodysiu.

Donalas nusekė įkandin Pirseno, pro duris, pa�ymėtas u�ra�u

�Tik oro uosto personalui�, ir pajuto, kaip od� perbraukė �alti, bekūniai pir�tai. Mintyse tarė a�iū, bet ne todėl, kad mėgavosi �varbiu palytėjimu. Tiesiog numanė, jog �mėklos-sargybinės ned�iugino būtinybė jį apie�koti.

��Ar visi girdėjo, kas nutiko?�� paklausė Pirseno, kai jiedu nu�ingsniavo niauriu koridoriumi. � Kalbu apie primadon�?

��Kai kas i� mūsų pa�inojo t� vakar� budėjusius �mones. Turiu omenyje, teatre. Vienas i� uniformuotųjų pasakojo, kad �monės paklaiko. Jam pa�iam teko lankytis pas policijos mag�, dalyvauti transo seansuose, jog panaikintų apkerėjimo pasekmes.

Pirsenas stabtelėjo prie masyvių, rodos, ka�kuo suteptų durų.

��Kiek �inau, u�būrė vis� auditorij�. Keletas tuzinų laikinai virto parazombiais, ar ne?

��Teisingai,�� atsakė Donalas. � Kas u� slenks�io?

��Kroviniai. � Bendra�ygis pastūmė duris. � Juos reikia perkelti į lėktuv�.

��O, Tanate. Tiek daug?

Jis i�vydo auk�tus baga�o kauburius, i�kilusius vir� ve�imėlių, kuriuos link did�iųjų i�orinių durų vairavo �altaveid�iai darbininkai. Patalpoje riogsojo ir pilkos, �e�iakampės dė�ės su viduje tūnan�iais, u� storų grotų vos į�iūrimais gyvūnais.

Vienoje i� jų Donalas pastebėjo slankiojan�ius metalo melsvumo �vynus, kitoje į�velgė pievinius, bly�kiai ro�inius sparnus. I�girdo graudų unk��iojim� ir psichozės paveiktus, nevilties kupinus urzgimus.

��Negi gyvūnams negalima suleisti raminamųjų?

��Galima, �inoma,�� atsakė Pirsenas,�� tik jie nelabai padeda. Kai kuriuos padarus �eimininkai apsvaigino vaistais, bet �ių poveikį labai greitai i�sklaido įtampa.

Vakar Donalas turėjo valand� praleisti transe, idant skryd�io baimė u�leistų viet� d�iaugsmui, kad jis pirm� kart� vie�ės sve�ios �alies mieste. Persigand� gyviai dr�sos neįkvėpė.

��Tos grotos atrodo ganėtinai tvirtos. � Leitenantas savo balse i�girdo abejon�. � Juk oro linijos nerizikuotų lėktuvu.

Pirsenas nuleido rank� ant pilkos dė�ės, nepaisydamas i�jos sklindan�io �nyp�timo.

��Netrukus jie u�migs.

��Bet jūs sakėt�

��O, taip. � Apsaugininkas pra�iepė dantis. � Kiekvienu orlaiviu keliauja magas arba ragana. Skrendant jūsų tikrai neu�puls parazombiai.

Donalas sumirksėjo.

��Apmaudu, kad jums teko i�guldyti vis� jų �utv� energijos valdyboje, ar ne?�� prat�sė Pirsenas.

��Eee� aha.

��Velnias. � Pa�nekovas nu�velgė grotuotas dė�es, kum��iu smogė į vienos �on� � Gaila, jog ten nebuvo man�s. Nuo tų zombių ima �iurpas, suprantat?

Pro leitenanto lūpas i�trūko pratisas atokvėpis.

��Tikrai?

��K� jums niekada nesinorėjo nupilti zombio ir�

��U�sikru�k, Pirsenai.

Apsisuk�s Donalas grį�o į registracijos zon� kur prisijungė prie eilinių keleivių.

Greta įlaipinimo vartų � tiesa, iki paties lėktuvo dar reikėjo paeiti kelis �imtus jardų, gairinant �varbiems vėjo gūsiams,�� uniformuota moteris tikrino bilietus ir juos keitė leidimais. Donalas atsistojo į eil� ir neilgai trukus prisiartino prie oro uostos darbuotojos.

��Keliaujate vienas, sere?

��Taip. Ir pirm� kart�.

Leitenantas ūmai sustingo. Patarnautojos oda buvo itin balta, o pilkos, vos matomos gyslelės bylojo, kad jomis teka juodas, �altas kraujas.

Ar jauti kaulus?

Aha.

Moteris i�plėtė �nerves. Vien� ilg� u�sit�susi� akimirk� stebeilijosi į Donal�. Galiausiai palenkė galv� purpuriniu ra�alu ka�k� brūk�telėjo į sidabrin� registracijos knyg� para�ė por� �od�ių į balt� leidimo kortel� ir j� atidavė keleiviui.

� Į �it� reis� visi bilietai nei�pirkti, sere�

��K� tai rei��

���todėl perkėliau jus į pirm� klas�.

Donalas spoksojo į patarnautoj� ne�inodamas, k� sakyti.

��Malonaus skryd�io, sere.

��Hmm, ir jums. Tai yra geros dienos.

Jos veid� nutvieskė ledinė zombio �ypsena.

��Esu tikra, kad ji bus puiki. Dėkui jums.

Kai Haraldui atėjo eilė pri�iūrėti Su�an� Viktoras � nusnūd�s vos por� valandų � prisivertė grį�ti į darb�. Būtent jis pakėlė ragelį, suzirzus telefonui. I� registratūros skambinantis' ser�antas prane�ė, kad su leitenantu Riordanu asmeni�kai norėtų pasikalbėti kaulų klausytoja. Viktoras nusileido į pirm� auk�t� su ja susitikti.

Rado atvykėl�, nebyliai bendraujan�i� su dviem myriovilkiais, kurių akys �vilgėjo lyg tamsaus gintaro gabalėliai. Detektyvas dirgliai sukry�iavo rie�us, pasireng�s i�sitraukti �Bubius�, pakėlė rankas anks�iau, nei suvokė, k� daro.

Jis atsikrenk�tė:

��A� esu Viktoras Harmanas. Donalo Riordano bendradarbis.

��Leitenanto nėra?�� kaulų klausytoja, Feora, į mil�in� nukreipė keistas, �velnias akis, juoduojan�ias bly�kios odos fone. � Kas atsitiko?

��Susiruo�ė i�skristi. � Viktoras pa�iūrėjo į savo laikrodį. � Gal jau lipa į lėktuv�.

��Apmaudu. � Feora atsistojo. � Norėjau jam pateikti informacij�.

��Koki�? � �aliūkas prikando lie�uvį suprat�s, kaip skamba jo balsas. � Tai yra galbūt a� jums padė�iau? Arba kas kitas?

��Kas dar su juo dirba?

��Mums vadovauja.komandore Styl. Ji�

��Lora Styl?�� did�iulės Feoros akys blykstelėjo.

��Eee� taip.

Kaulų klausytoja i�tiesė rankas link abiejų myriovilkių, ka�k� sumurmėjo archaji�ka kalba, kurios Viktoras nei suprato, nei �inojo. Porelė pla�iai, vilki�kai i�si�iepė, nukardama ilgus lie�uvius, pademonstruodama a�trias iltis. Jie pakinkavo galvomis, sutartinai apsisuko ir nu�lepsėjo durų pusėn.

Ser�antas Eduardas Koulmanas, įsiliej�s į granitinį registratūros luit� stebėjo scen� i�plėstomis akimis. O Feora jau �irgliojo link artimiausios virtinės �alvarinių lifto �achtų.

Viktoras mirktelėjo tris kartus, pagaliau atgavo savitvard� ir nusekė jai i� paskos.

��Jūs pa�įstate komandor� Styl?�� prisivij�s Feor� paklausė.

��Mes �inome, kas ji tokia. � Kaulų klausytoja apdovanojo detektyv� �alta �ypsena. � Ir domimės jūsų byla. Dabartine operacija.

Jie drauge nėrė į lift�. Apglėbusi Feor� �mėkla u�si�iebė melsvu �vilgesiu, kokio jis gyvenime nebuvo regėj�s. Viktor� įkalino tradici�kai �altuose, nematerialiuose gniau�tuose. Bet vir�un �ovė skland�iau ir eikliau nei įprastai.

Moteris atsigr�ė į policinink� Kai prabilo, oro sraute atsikartojo trikdantis aidas.

��Jūsų persekiojami �monės,�� tarė, � nu�udė ne �iaip mūsų koleg�. Mina D'Alkarnė galėjo tapti viena i�kiliausių kaulų klausytojų per vis� jų gyvavimo istorij�. Vargu ar jūs suprasite, apie k� a� kalbu.

��Na� mes stengiamės�

� �inau. � Skryd�io tempui lėtėjant, Feora nukreipė �vilgsnį auk�tyn, vėl pa�iūrėjo į Viktor�. � Ir mes esame jūsų pusėje, prie�ingu atveju, man�s �ia nebūtų.

��Ai�ku.

Kai �mėkla sustingo lifto �achtoje, moters veidas keistai su�velnėjo. Pir�tų galiukais ji pamojavo prie�ais Viktoro kakt�. Detektyvas pajuto, kaip kūn� pakaitomis perliejo �ilti ir vėsūs impulsai.

Feora linktelėjo, ir �mėkla juodu i�stūmė į pilka kilimine danga apklot� koridorių.

��Jums, Viktorai Harmanai,�� prabilo,�� tenka galvoti ir apie savo �aizdas. Tikiuosi, kad jos tinkamai ir greitai u�gis.

��I� mano partnerių, su�eista tiktai viena,�� sumurmėjo mil�inas.

��Bent jau fizi�kai. Vis dėlto į �iuos reikalus derėtų �velgti giliau, ar ne?

Viktoras jau �iojosi, kai suprato, kad nenutuokia, k� atsakyti.

��Eime,�� pridūrė Feora. � Supa�indinkite mane su komandore. Nekantrauju pasimatyti su garsi�ja Lora Styl.

Rodydamas keli�, jis nu�ingsniavo priekyje, bet jautėsi taip, lyg sektų kaulų klausytojai pavymui. Pojūtis pasirodė keistas, todėl �aliūkas sumirksėjo nuvargusiomis, tarytum �vyro pripiltomis akimis, sykiu ie�kodamas apkerėjimo pėdsakų � polinkis spar�iai mirk�ioti ir �iovauti liudytų, kad Viktoras visai neseniai buvo u�hipnotizuotas.

Jokių u�uominų į hipnoz� u�fiksuoti nepavyko. Detektyvas pasitelkė vizualizacijos metodus, kuriuos įsisavino per apmokymus, panir�s į trans�. Vėlgi nieko nepe�ė.

I�ėjusi i� kabineto Lora pasilabino su kaulų klausytoja.

��Sveiki, a� esu Lora Styl. � Ji i�tiesė rank�. � U�jau�iu dėl daktarės d'Alkarnės.

��Taip. � Feora nusilenkė ir palietė komandorės pla�tak�. � Jūs kalbate nuo�ird�iai.

��Hmm� kuo galė�iau padėti?

��Ar sugebėtumėt u�megzti ry�į su leitenantu Riordanu, prie� jam i�skrendant į Ilurį?

��Nesu tikra��� Lora atsisuko į Aleks�. � Susisiek su komisaro priimamuoju ir papra�yk �vitriaakės paskambinti��� ji nutilo pastebėjusi, kaip Haraldas purto galv� � Velniop,�� prat�sė. � Pasirūpink, kad komutatorius tave sujungtų su skryd�io valdymo bok�teliu, apsauga arba kitais, kuriuos priverstum �iek tiek palūkėti.

��Bus padaryta. � Aleksa stvėrė ragelį ir susuko disk� iki nulio.

��Komutatoriau? Man reikia�

Lora nusivedė Feor� į savo kabinet�, u� nugaros u�trenkė duris.

Likusi viena su kaulų klausytoja, ji paklausė:

��Turite informacijos i� archyvų?

��I� Pinu�ių gelmių. Paie�kos u�truko ilgai. Leitenantas Rioradanas gilinosi į byl�, galimai susijusi� su s�mokslu. Manau, todėl į jį ir atkreipėte dėmesį.

��Teisingai. Ir jūs �inote apie primadon�.

��Taip. Ne vien apie j�, bet ir apie kitus precedentus. Garsius atlikėjus pakirto pirmalaikė mirtis, idant tam tikri asmenys galėtų mėgautis jų kaulais.

Feora �od�ius i�tarė lip�niu tonu, nuo kurio Lora suvirpėjo.

��Man ka�kas prasprūdo pro akis?�� paklausė ji. � Juk tuos atlikėjus numarino netgi ne Tristopolyje� o, velnias.

��Ry�ys su Iluriu akivaizdus, antraip leitenantas Riordanas ten nevyktų. Bet a� norė�iau dar kai k� pridėti. Ar esate girdėjusi apie trynukes Tringulijan?

��Ne. � Lora atsiminė, kaip su tėvais lankydavosi spektakliuose � jos jaunystės laikais, kai pasaulis buvo �iltas, �viesus ir paprastas. Motina laikra��iuose nuolat skaitydavo apie teatro �vaig�des. �Palaukit� jos irgi dainuoja operoje?

��Taip. Visai neseniai stebukladariai genijai i� Svaltimo operavo trynes � u�uot jas atskyr�, pasirūpino geresne sveikatos būkle. Iki tol ji prastėjo, bet po operacijos��� Feora kalbėjo taip, lyg �odis į �odį cituotų laikra��io straipsnį, � ligoninės atstovas parei�kė, es� prognozės tiesiog puikios, o vyriausiasis stebukladaris paskelbė, jog �iuolaikinių operacijų metodikoje įvykdytas reik�mingas prover�is.

Bendrojoje patalpoje, matomoje pro stiklines Loros kabineto sienas, Aleksa mostelėjo į ragelį, gestu parodė, kad susisiekė su oro uostu. Komandore pakėlė rank� pra�ydama: minutėl�.

��Klausykit, jei norit leitenantui Riordanui perduoti ka�k� svarbaus, jums teks�

��Kaip matau, judu sieja intymūs santykiai,�� atsiliepė Feora. �Gal skryd�io valdymo bok�telis nusiųstų prane�im� į lėktuv� kol tas nenutolo u� ry�io zonos ribų? Net jeigu orlaivis jau pakil�s?

��Kas dien� tokia veikla neu�siimame,�� pastebėjo Lora. � K� ketinate prane�ti Donalui?

��Esu devyniasde�imt septyniais procentais įsitikinusi, kad s�mokslininkai, kuriuos, jei neklystu, vadinate Juoduoju Ratu, puls trynukes Tringulijan. Jos atitinka garsių atlikėjų, kurių kaulus med�ioja� tie �monės, apibūdinim�

�įkart Feoros balse pasigirdo neapykanta.

� �inia, jog trynės gyvens dar kelis de�imtme�ius,�� pridūrė, �rimtai suerzins s�mokslininkus. Kita vertus, trynukės netrukus pasirodys Silvekso miesto scenoje, ir tai suteiks prog�..

��Jie surengs dar vien� antpuolį? Silvekse?

��Taip. �tai k� privalo su�inoti Donalas Riordanas. Be to, man pasisekė susiaurinti įtariamųjų s�ra��. Jie veikia netiesiogiai, todėl mano spėjimų tikslumas lygus penkiasde�imt trims procentams, ta�iau nuojauta tvirtina, kad esu teisi.

Lora nenuleido akių nuo Feoros. Kaulų klausytojos intuicija buvo vertingesnė u� faktus, bent taip nuolat tikindavo komandorės mokytojas, kapitonas Feltornas (atsisveikin�s su gyvybe mėnesiu anks�iau u� Lor� ir, deja, visam laikui).

��Manote �inanti, kas priklauso Juodajam Ratui? Kas organizavo primadonos puolim�?

��Nedrįs�iau u�tikrinti, jog minėtai operacijai vadovavo jis� bet tarybos narį Gelbtorn� labai domina bankininkystės bei energetikos sritys, ir jo interesai atitinka ilgalaik� Juodojo Rato strategij� Būtent �it� asmenį Donalas Riordanas privalo suimti. Tikiuosi, leitenantas gavo u�sienyje galiojan�ius orderius?

��Taip. Tris tu��ius lapus, kerais susietus su teisėjo Prioro kabinetu. � Jei teisėjas pasira�ys vietines kopijas, ta pati informacija nu�vis Donalo turimuose originaluose. � Jeigu jūs tikrai garantuota dėl to, k� i�klojote, galime tu�tuojau ten nuvykti.

��O kaipgi oro uostas?

Lora i�ki�o galv� pro kabineto tarpdurį.

��Dar �nekiesi su farais i� oro uosto?

��Ry�ys k� tik nutrūko,�� atsiliepė Aleksa. � Ka�koks vyrukas, pavarde Pirsenas, pasakė, jog Donalas jau i�ėjo pro pagrindinius vartus. Galbūt įstengsime perduoti �ini� tiesiai į lėktuv� nors Pirsenas minėjo, atseit tai neįmanoma.

Prie savo stalo sėdintis Haraldas vyptelėjo; galv� laikė pakreip�s taip, kad niekas �ypsenos neį�iūrėtų.

Miest� apgaubė purpurinė tamsa, ir Aleksa įjungė stalin� lemp� Neseniai �mėklos kruop��iai i�valė kambario langus � tiek i� i�orės, tiek i� vidaus pusės,�� todėl dabar, u�si�iebus ry�kiai �viesai, nuo stiklų atsispindėjo visa patalpa, ir toje ato�vaistėje detektyve į�velgė Haraldo �ypsnį.

Pamatė, kaip jis perkreipė lūpas i�gird�s, jog Donalas nepasiekiamas.

Aleksa vėl pakėlė ragelį, i�mėgindama nauj� taktik� papra�ė oro linijų operatoriaus sujungti su i�ankstinių u�sakymų skyriumi. Jeigu planas nei�degs, ji sum�stys kit�.

Haraldas atsistojo, sumurmėjo ein�s į �audykl�. Atrodė kaip �mogus, privalantis nuleisti gar�, ta�iau i�krovai ne visada tiko �aidimai su ginklais. �audyklos pri�iūrėtojas netruks pastebėti pareigūn�, kurio emocinė būklė bylojo, kad pliekti i� pistoletų jam nederėtų.

Aleksa palydėjo koleg� įdėmiu �vilgsniu.

Lora atidarė stal�ių, įbedė akis į ten gulintį �Magnus��. Donalo nuosavyb� teko palikti kontoroje, nes oro linijos neleisdavo į lėktuvus įsine�ti ginklus, ir draudimui turėjo paklusti visi, i�skyrus padangių budėtojus.

Kaip gaila, kad jis negalėjo pasiimti pistoleto.

��A� palauksiu,�� tarė Feora. � Pas teisėj� irgi neverta skubėti. Orlaivis nusileis Silvekso mieste ne anks�iau kaip po trijų valandų� ar net gerokai vėliau. Juk �inote, kokios audros siautėja Ilurio pasienyje. O orderiai įsigalios akimirksniu.

��Taip, �inau��� Lora nukreipė �vilgsnį į stiklin� sienel�, pamatė, kaip gestikuliuoja telefonu kalbanti, į kivir� įsivėlusi Aleksa. �Bet sėdėdamos �ia nieko nepasieksime. Eime.

Kaulų klausytoja pamirksėjo vaiskiomis akimis.

��Komandore Styl, a� nujau�iu, kad su jumis susidoroti ruo�iasi galingi prie�ai.

��Hmm� ai�ku. Kas konkre�iai?

��Kol kas nenumanu, kitaip būtinai jums pasaky�iau. Esmė ta� kad jie rimtai suklydo. �udyti Minos d�Alkarnės nederėjo.

��Kaip?.. K� turite galvoje?

��Pinu�iuose plinta prie�astiniai raibuliai, tam tikros struktūros, kurios i�ry�kės tarp informacinių vektorių. Bet�

��Kas?

���mes tesame �monės ar bent��� Feora nelinksmai nusi�ypsojo,�� �tokie pat �monės kaip jūs, komandore. Kaulų klausytojai turėtų i�likti ne�ali�ki, ta�iau reikia atsi�velgti ir į motyvacijos klausim�.

Bendrojoje patalpoje Aleksa ragelį trenkė atgal ant telefono aparato ir nusikeikė.

��Jums taip pat maga prigriebti �udikus, ar ne?�� paklausė Lora.

Feora ne�ymiai, vos pastebimai linktelėjo.

��Tuomet judviem metas judėti. � Komandore matė, kaip Aleksa patikrino, ar į rankin� įsidėjo revolverį. � Kol įkalbėsite vyriausi�jį teisėj� u�truksite nema�ai laiko, bet, manau, įspūdį jam padarysite. Tikiuosi, jo labui.

��Taip.

Aleksa spragtelėjo rankinės u�raktu.

��A� pasirengusi.

Pro paskutinius vartus i�ėj�s laukan, Donalas padėkojo �valgybinei �mėklai. Vir� degutbetonio dvelkė �altas vėjas, prie�ais siūbuojanti prakauli moteris viena ranka prispaudė balt�, pla�iakra�t� kepur�, kita įsikibo į suknel� ir apsiaust�. Pirmyn traukė ma�utėliais �ingsneliais, mėgindama i�laikyti pusiausvyr� ant auk�tų smailių kulniukų.

Jie pėdino link laiptų, kuriuos patarnautojai pristūmė prie lėktuvo. Sraigto mentės stirksojo sustingusios, laukė to momento, kai galės atgyti, ims suktis ir auk�tyn pakels metalinį orlaivį.

Liesos moters vyras, stuomeningas individas dvieiliu �varku, kulniavo nukor�s makaul�, nė neketindamas pagelbėti �monai. Donalas palingavo galva, nu�velgė kitus bendrakeleivius. Kiekvienas i� jų atrodė prabangiau apsireng�s nei policijos pareigūnas, bet visi, �inoma, skristi pirm�ja klase negalėjo.

Įdomu,�� sav�s.paklausė leitenantas,�� ar �valgybinė �mėkla būtų leidusi į lėktuv� įsine�ti vertingiausi� jo �aisliuk� Na, dabar dėl to grau�tis neverta: �Magnusas� paliktas �tabe ir u�rakintas Loros stalo stal�iuje.

Pirmiesiems keleiviams, kopiantiems trapu, i� vir�aus �irdingai nusi�ypsojo dvi juodomis pelerinomis apsigaubusios palydovės.

Net ir gav�s pirmosios klasės biliet� įveikti pakopas turėjai savo jėgomis, nors Donalas įtarė, jog ateityje grei�iausiai atsiras �mėklos, kurios u�kels keleivius į lėktuv� Lipant auk�tyn, jį per�niojo vėjo gūsis. Leitenantas įsistvėrė į turėkl� � tokį �alt� kad, rodės, prie metalo prilips delnas.

Donalas palaukė, kol prie�ais einanti moteris nusigaus iki tarpdurio, prisivijo j� vienu metu per�okdamas po du laiptelius ir pro atvir� liuk� nėrė į salon�

��Sveiki atvyk�, sere.

��A�iū.

��Jūsų vieta ana ten.

Pirmosios klasės zonoje jau sėdėjo apkūnusis vyri�kis su laiba �mona. Siurb�iodamas brendį, kurio taur� atne�ė palydovė, i� sidabrinio dėklo storulis i�sitraukė cigar� įsiki�o tarp lūpų ir energingu �įstelėjimu jį prisidegė. Krėsl� apsupo beveik neį�iūrima mar�ka, kuri atskyrė �mogų nuo likusios salono dalies.

Donalas nepakentė cigarų. Antipatij� rūkaliui pakurstė ir tai, jog savaime u�sidegantis tabakas buvo i�mirkytas �mėklos-�altvykslės esencijoje.

��Gal jums atne�ti ko nors i�gerti?�� pasiteiravo lieknas, moteri�kų manierų palydovas. � Galbūt chereso?

��Viskio,�� atsakė Donalas. � Salyklinio. Atskieskit savo nuo�iūra.

��Gerai, sere. Dėkui.

Jam pajudėjus į u�pakalin� lėktuvo dalį, leitenantas ap�velgė likusius personalo narius, pamatė glebaus sudėjimo vaikinus, plepan�ius su moterimi, atkreipė dėmesį į du netipi�kos i�vaizdos palydovus: lieknus, bet nesud�iūvusius, i�didintais krumpliais, aplink akis įsirė�usiais randais.

Atpa�in� porel�, kiti keleiviai veikiausiai sunerimtų, o Donalo nuomone, pareigūnai i� Federalinio padangių poskyrio įkūnijo papildom� saugumo garant� Vis dėlto dabar leitenantas apgailestavo papra��s vietos prie lango: jeigu kiltų koks incidentas, jam geriausia būtų sėdėti ar�iau tarpueilio.

Ties� sakant, nuo tų laikų, kai Goladolo separatistų aljansas u�grobė lėktuvus (i� viso septynis) ir privertė juos skristi į Zurinam� praėjo dvylika metų. Paskutinių dviejų orlaivių keleiviams Zurinamo vald�ia įvykdė mirties bausm� � savo laimikį grobikai s�moningai nutupdė per a�tunt�j� Raudų savaitės dien� kai netikintiesiems draud�iama i�eiti i� namų, ir vyskupai-gladiatoriai i��udė niekuo dėtus, į Zurinam� atskraidintus u�sienie�ius, nors patys nesulaikė a�arų, � todėl vėliau �monės ėmė prie�intis u�puolikams, o saugumo lygis pastebimai i�augo.

Pastaruosius du bandymus tik i� dalies galima vadinti sėkmingais. �iaip ar taip, mai�tininkai ramybės nedrumstė jau devynerius metus.

Vis dėlto Goladolo provincija i�liko Ilurio valdose. Jeigu tie reti prane�imai, kurie prasismelkdavo pro pasienio cenzorius, buvo patikimi, region� tebedrebino neramumai. Nenuostabu, jog Tristopolio vald�ia ir federalai bendradarbiavo, siekdami u�kam�yti saugumo spragas.

� �tai, sere. Puikaus viskio stiklas.

Donalas vylėsi, kad gėrimas nebus pernelyg rafinuotas, ta�iau, paragavus alkoholio, galvoje įsivyravo svaiginanti migla. Jis u�simerkė, mėgaudamasis skoniu.

Neju�ia nusijuokė.

��Nepamir�kit u�sisegti saugos dir�o, sere.

��Taip, taip, būtinai.

Ma�daug u� de�imties pėdų nuo įėjimo į lakūno kabin� stiebėsi centrinė pertvara, kuri� pridengė juodos u�uolaidos. I� prad�ių Donalas manė, jog ten įsikūrė papildoma virtuvėlė arba baras, skirtas keliaujantiems pirm�ja klase.

Bet vėliau jis pamatė, kad viskio butelį palydovas gr��ino į virtuv�, įrengt� u�pakalinėje orlaivio dalyje, ir pastebėjo, kaip įsitempė vienas i� at�iauriųjų federalų, neriantis u� juodos skraistės. Grei�iausiai, toji zona ka�kaip susijusi su saugumu.

Galbūt ten ginklinė?

Praėjo dar a�tuonios minutės, kol į lėktuv� sulipo visi keleiviai, kurie vorele tebesvyravo link ekonominės klasės sektoriaus. Sraigtų mentės virptelėjo ir įniko suktis, o a�tuonios bekūnės �mėklos nutempė laiptus �alin.

Salonas suvibravo; prie�akiniai ratai pakrypo, ir orlaivis lėtai atsigrį�o į pakilimo tak�. Purpurinės dausos, regis, tapo dar tamsesnės.

U�gaudė varikliai.

Donalas nurijo viskio gurk�nį.

��Ponios ir ponai, su jumis sveikinasi lėktuvo kapitonas Jer�vinas. Mes pasiruo�� kilti. Pra�om patogiai įsitaisyti ir mėgautis skryd�iu.

Sesuo Merė Ana Stiks i� na�lai�ių prieglaudos jautė potraukį ai�kinti esminius fizikos dėsnius � kuriuos i�manė, suprantama,�� ir juos nuolat dėstydavo jauniesiems, daugiausiai skepti�kai nusiteikusiems auklėtiniams.

Bet Donalas mokytojos klausydavosi įdėmiai, todėl dabar �inojo, kad, orlaiviui įsibėgėjant pakilimo taku, į sėdynės atlo��jį įspaudė inercija. Kai variklių ū�esys susilpnėjo, u� lango i�skydo �viesos. Neilgai trukus jos nutolo apa�ion, nes lėktuvas �ovė į vir�ų; nuo kerais apsaugotų turbinų, kurios siurbė energij� i� nekroskopinių, sparnuose ir fiuzelia�e įmontuotų elementų, sklido blausiai �alsvas �vytėjimas.

A� skrendu į Ilurį.

Donalas vėl papurtė galv� ir vienu ilgu, maloniu mauku i�tu�tino viskio liku�ius.

Specialiojo būrio kontoroje Aleksa sėdėjo viena. Ant stalo pasistatė dar vien� puodelį kavos, bet nusprendė jos nebegerti: antraip vis� vakar� teks lakstyti į tualet� Galva nei�ne�ė, kaip Donalui tilpdavo tokie kiekiai skys�ių.

Galbūt vyrai turėjo didesnes �lapimo pūsles? Kai Su�ana atsigaus tiek, kad pajėgs �neku�iuotis, reikės bi�iul� pakamantinėti. Gal atsakym� �inos ji?

Donalas i�skrido, Aleksai nespėjus į oro uost� perduoti �inios, ir nūnai ji nebe�inojo, k� daryti toliau.

Prakti�kas, blaiviai protaujantis �mogus keliautų namo.

Jeigu specialiojo būrio nariai i�kovos įspūding� pergal�, juos, visai įmanoma, deramai pagerbs ir paauk�tins� bet skundikai, ir juo labiau policijos pareigūnai, Įduodantys savo kolegas, nepatinka niekam. Padėtis būtų paken�iama, jeigu komandorės �monės tirtų korupcijos, egzistuojan�ios u� departamento ribų, atvejus.

Net ir tada detektyvo karjer� galėjo su�lugdyti miesto politikų �nip�telėjimas, u�uominos arba kompromituojanti, apdairiai pateikta informacija, kuri pasiektų reikalingas ausis.

Aleksa pati ketino vien� dien� tapti komandore. Atitraukus kairįjį seno stalo stal�ių, akiratyje pasirodė stirta knygų, paimtų i� namuose saugojamos kolekcijos: nuobodūs tomeliai, kuriuos ji privalėjo i�kalti mintinai ir perprasti, idant kit� mėnesį i�laikytų egzamin� ser�anto laipsniui gauti.

Kai kurie egzemplioriai buvo ploni, įri�ti į pigius vir�elius, o pa�iame vir�uje gulėjo knyga, vartyta vos kelet� kartų: �Sekimas II � skaitymas i� lūpų�. Aleksa turėjo visus septynis tomus i� �Sekimo� serijos, taip pat ir �neoficialų� a�tunt�jį, kurio joks pareigūnas nedrįstų tyrinėti aplinkinių akivaizdoje � �Kaip pasprukti�.

Pastarojo autorė, tarnybos laikais patruliavusi gatvėse, galop i�ėjusi į pensij� apra�ė geometrines slapstymosi subtilybes, �viesos bei �e�ėlių vektorius ir pabėgimo kampus. (Paprastai sprunkantis staiga keisdavo kryptį, bet tuomet persekiotojas nulėkdavo sta�iojo trikampio į�ambine, o med�iojamai aukai tekdavo skuosti palei kitas dvi kra�tines. Kitaip tariant, ji padarydavo lemting� klaid�)

Knygos, be abejo, suteikdavo daug praktinės informacijos, bet jei tave pamatydavo įsikniaubusį į tomelį, kuris ai�kino pabėgimo strategijas, artimiausias savaites ar net mėnesius neatsigindavai pa�aipų bei į�eidimų. Neigiamas po�iūris buvo i�ve�ėj�s ne tik vietiniame departamente, bet ir, ko gero, kiekvieno miesto teisėsaugos pajėgose.

Aleksa i�sitraukė �Skaitym� i� lūpų�, padėjo knygel� ant stalo, per�iūrėjo skyrius, ie�kodama įdomesnių pastraipų, kurias norėjosi dar kart� paskaityti. (Autorė nepagailėjo asmeninių, juokingų bei perdėtų istorijų, matyt, jomis siekdama pabrė�ti i�sakomas savo mintis.) Po kelių minu�ių Aleksa pastūmė knyg� į �on� ir j� u�vertė.

Pareigūnai, dėvintys civilius drabu�ius, pasitelkdavo ir kitokius ezoterinius įgūd�ius. Tarkim, panardinim� į trans�. Haraldas jai suteikė vertingų patarimų, supa�indino su esminėmis hipnozės procedūromis, parodė, kaip manipuliuoti kitų �monių bei savo s�mone.

Per vis� tarnybos laikotarpį Aleksa nė sykio nebuvo įtariamojo nugramzdinusi į trans� Ta�iau, kai įsisavino vizualizacijos metodus, �audykloje pagerino taiklum� ir u� tai turėjo padėkoti Haraldui.

Haraidai, man nepatinka, kaip �į vakar� �ypsojaisi.

Po maloniomis jo manieromis slėpėsi pavojingas �mogus, jūrų pėstininkų gretose i�lavin�s civiliams� ir did�iumai policininkų ne�inomus, netgi neįsivaizduojamus gebėjimus.

Ka�kas �ia ne taip.

Transas padėdavo atgaivinti atsiminimus,�� kadaise tokiu tikslu buvo naudojamas medicinos srityje,�� taip smulkmeni�kai i�gyventi praeities įvykius, kad asmuo galėdavo patyrinėti juos nulėmusius stimulus, kurių s�moningai neu�fiksuodavo.

Psichoterapijoje jis pary�kindavo d�iugius pacientų prisiminimus, su�adindavo pozityvų m�stym� Atvirk�tinė procedūra apmal�indavo skausm� kurį keldavo trauminiai potyriai.

Policijos pareigūnai, ypa� sekliai, i� minėtų įgūd�ių i�pe�davo papildomos naudos.

Mintyse i�vydus Donal� ir Lor� kuriuos regėjo pro stiklin� kabineto sien� suvirpėjo Aleksos akių vokai. Leitenantas buvo k� tik grį��s i� archyvų, kur matėsi su kaulų klausytoja, Feora, �iandien� apsilankiusia specialiojo būrio valdose�

Ne. Epizod� pasirinko netinkam� Aleksa prisiminė, kaip Donalas grį�o i� kvotos kambario, kuriame dirbo su daktaru Kiju�enu Ju. Apie tardymo eig� ne�nekėjo, bet vėliau juodai apsireng� medikai vien� i� nyk�tukų i�gabeno į izoliatorių.

Taip�

Detektyve dar giliau paniro į trans�

Reikalingas �itas atsiminimas.

Anuomet įvyko ka�kas svarbaus. Haraldas tikriausiai �inojo, kas būtent, sprend�iant i� to, kaip jis �velgė į Donal�

Aleksa nustatė reikiam� epizod�. Dabar privalėjo mintimis į jį sugrį�ti. U�simerkė ir nuo septynių �imtų ėmė skai�iuoti atbuline tvarka. Vėl virptelėjusi vokais atsilo�ė kėdėje, nusi�ypsojo.

S�monės gelmėse nu�vito vaizdas.

Loros lūpos sujudėjo, o Donalas atsuko nugar� į stiklin� kabineto sien�, bet apie jo nerim� i�kalbingai bylojo pe�ius kaustanti įtampa� po akimirkos leitenantas atsigr�ė, ir �įkart (kitaip nei per laiko tarp� i�gyvent� tikrovėje) Aleksa i� lūpų i�skaitė kiekvien� Donalo pasakyt� �odį.

��Septyni-septyni-septyni. � Patylėj�s jis pridūrė: � Du-devyni-septyni-du, �e�i-�e�i-devyni-�e�i.

��Informacij� i�gavai i� nyk�tuko��� Lora �engė į �on� ir jos veidas pasislėpė u� leitenanto peties.

Ta�iau to u�teko.

Negaliu patikėti�

Drebėdama Aleksa įniko alsuoti giliau, jautėsi lyg naras, kylantis į telkinio pavir�ių. Donalas prane�ė, jog į nusikaltimus įsivėl�s komisaras. Įtarimus patvirtino antras įrodymų �altinis. Neabejotinai.

Su Vilnaru susijusius įkal�ius Donalas perdavė Lorai.

Bet Haraldas į leitenant� ėmė �iūrėti kreiviau.

O, ne, tik ne jis.

Tuo sunku patikėti. Ir dar �inant, kad ligoninėje guli Su�ana.

Haraldas? Vilnaro �nipas? Neįmanoma.

Sudrebinusi akių vokus, Aleksa vėl nėrė į prisiminimus.

Po penkių minu�ių �aibi�kai atsimerkė.

��Haraidai, tu sumautas kretine.

Lėktuvas skrido jau valand� kai i� po grindų ataidėjo tyli dejonė. Krūptelėj�s, i�sigand�s, kad atlū�o dalis sparno, Donalas nukreipė �vilgsnį laukan, bet tepamatė �ali� turbinų �vytėjim� kuris pary�kėjo tamsiai violetinės nakties fone.

Antr� aiman� palydėjo pratisas urzgimas. Palydovai rūs�iomis veido i�rai�komis jau traukė į u�pakalin� orlaivio dalį. Leitenantas sumojo, kad jie �ygiavo ten, i� kur galėtų patekti į triumus.

Garsus skleidė vienas i� gyvūnų? Jis atsiminė, kaip bandė į�iūrėti padarus, tūnan�ius grotuotose dė�ėse. Kai kurie keltų rimt� pavojų, jei tik i�trūktų į laisv�.

U� lango, tolumoje, tvykstelėjo baltas �aibas, liudijantis, jog lėktuvas artėjo link audros, kupinos sūkuringų srautų ir koncentruotų kerų, nuolat �ėlstan�ios vir� Ilurio pasienio.

Bet, anot kapitono Jer�vino prane�imo, kuris nuskambėjo netrukus po to, kai orlaivis atsiplė�ė nuo �emės, iki am�inųjų uraganų reikėtų skristi dar dvi valandas. Burtais su�adinti rei�kiniai pasirodė per anksti.

Triume nuaidėjo klaikus rėksmas, kuriam antrino sutartinis staugimas. Ne�inia, kas ten nutiko, ta�iau s�my�is apėmė ne vien� �vėrį. Ties� sakant, atrodė, kad gerkles paleido visi, tarytum panūd� kauksmu i�lieti baim� ir įnir�į.

I�balusi palydovė pripuolė prie juodųjų, pertvar� dengian�ių u�uolaidų, bet link jų tiesdama rank� trumpam sustingo. Donalas mintyse paspėliojo, kas slėpėsi kitapus �irmos.

��Atleiskit. � Jis atsistojo, per�engė �ilaplaukės, greta sėdin�ios moters kojas.

��Atsargiau, jaunuoli.

��Labai atsipra�au, mem, jeigu jus u�kliud�iau.

��Ne, norėjau pasakyti, kad neprarastumėte budrumo, ramindamas tuos grėsmingus gyvūnus.

��Pasistengsiu.

Antra vertus, jis neturėjo ginklo ir nenutuokė, k� darytų, �vėrims i�siver�us i� dė�ių.

��Pra�om nesijaudinti. � Per garsiakalbį nugriaudėjo ne kapitono Jer�vino, o jaunesnio vyro balsas. � Kalba pirmasis kapitono padėjėjas Smeltilis. Padėtis visi�kai kontroliuojama. Pra�om likti savo vietose ir u�sisegti saugos dir�us.

Donalo rank� palietė palydovė, bet ne toji, kuri nuskubėjo į pirmagalį.

��Sere, pra�om grį�ti�

Jis pasviro link moters ausies.

��A� esu policijos pareigūnas. Galiu suteikti pagalb�.

��O, leitenante, taip�

Taigi į keleivių s�ra�� įtraukta ne tik pavardė, bet ir laipsnis.

��Atleiskit.

Praeiti pro Donal� mėgino pirmoji palydovė, įkandin kurios sekė tamsaus gymio, anks�iau nematyta moteris. Ji vilkėjo juodus drabu�ius, buvo apsigaubusi purpurine mantija, tarp nedidelių krūtų pasikabinusi vienuolika�onį, sidabru ir juoda spalva �vilgantį amulet�.

Atviruose odos lopinėliuose � įsitempusiame, rauk�lėtame veide ir ant kaulėtų rankų � bangavo heptagramos. Nepa�įstamoji priminė nuo smėlio padūlėjusi� i�tisus de�imtme�ius dykumoje stūksan�i� skulptūr�

Leitenantas jau ruo�iesi i�kelti rank� ir papra�yti moters niekur neiti, bet suakmenėjo pamat�s jos akis, pana�ias į blizgan�ius telkinius, kurių keistose gelmėse plaukiojo gyviai.

Ragana?

Teisingai.

Donalui dingojosi, kad mintis priklausė jo s�monei.

Po kelių sekund�ių jis sumirksėjo ir atsipeikėjo. Abi palydovės nusi�iovavo, virptelėjo akių vokais bei atsimerkė.

��Kas�

Ragana jau buvo nusigavusi į u�pakalin� orlaivio dalį.

��Gerai, kad ji palaiko mūsų pus�, � sumurmėjo Donalas. � Juk palaiko?..

��O, taip.

��A�iū Hadui.

Lėktuvas ūmai pasviro ant �ono. Aiktelėjo arba u�riko tuzinas �monių.

��Velnias. � Leitenantas įsikibo į artimiausi� sėdyn�, tuo pat metu ant grindų su trenksmu nukrito padėklas.

��Grei�iau,�� paragino pro jį besispraud�ianti palydovė.

��Gerai.

Donalas nusiūbavo link virtuvėlės, kurioje pranyko ragana. Kitapus tarpdurio pradaryt� liuk� laikė rūs�iaveidis federalas. Atsivėrusioje ertmėje į �e�ėlius vedė metaliniai laipteliai. Palink�s vir� angos leitenantas pastebėjo, kaip �mėstelėjo purpurinė raganos mantija.

��Tanatas griebtų. Keliaujam. � Jis įsikibo į plieninius turėklus ir �oko �emyn. Nuslydo apa�ion delnais gniau�damas metalinius strypus, visai kaip na�lai�ių prieglaudoje, kuomet �iuo�davo laiptatakio turėklu. Netrukus kojos įsirėmė į tvirt� apatinio denio pagrind�.

� �a.

Ragana sėdėjo prie�ais narvus sukry�iavusi kojas, i�tiesusi rankas, u�simerkusi ir palenkusi galv� Rodos, baimės u�valdytų gyvūnų pusėn spinduliavo energijos bangas, kad ir k� tai reik�tų: Donalas kone girdėjo skepti�k� i� mistikos besi�aipantį sesers Anos Merės Stiks bals� Grotuotose dė�ėse tvyks�iojo sidabriniai �vynai, purpurinė oda ir pilki nagai.

U�nugaryje pasigirdo dunkstelėjimas ir keiksmai. Atsigrį��s leitenantas pamatė, kad vienas i� rimtaveid�ių palydovų � u�simaskav�s federalinis pareigūnas, �inoma,�� tyso ant �ono ir vien� kelį laiko pritraukt� prie krūtinės.

Jam mėginant nusileisti, lėktuv� vėl sukratė. Donalas bemat susigaud�, kad vyri�kio koja sulau�yta.

��A� esu Riordanas,�� prisistatė. � Ginkl� turite?

��Aha��� su�eistasis pro dantis i�spaudė: � Dėklas� ties kita kulk�nimi.

��Radau.

Donalas mitriai i�krap�tė juod� revolverį trumpa buo�e. Lū�usi� galūn� derėjo supan�ioti įtvaru, bet jeigu �vėrys i�sivaduos � arba jeigu turbulentiniai srautai sustiprės,�� pirmosios pagalbos nebeprireiks.

Pritūp�s jis nusitaikė į artimiausi� narv� pasuko vamzdį į gretimus. Trium� u�liejo bly�kos, perregimos �viesos srūvis.

Tik tada leitenantas įsis�monino akivaizd�i� ties� �ia ne įprasta audra ir ne paprasti gyvūnai. Norint i�sisukti i� keblios padėties, kulkų neu�teks.

Ragan� apgaubė tamsus tviskėjimas.

Lėktuvas smigo �emyn. Salon� pervėrė riksmai ir stiklo �vangesys, bet garsus prislopino triumo lubos bei dar ka�kas� naujos vibracijos, drebinan�ios erdv� u� girdimumo ribų.

Oras, supantis paslapting� moterį, dar labiau patamsėjo. Grotuotose dė�ėse �vėrys prityko, bet jų akys su�vilgo ry�kiau. Paskui visi ėmė zyzti ir ropli�kai karkti prisijungdami prie tylaus, monotoni�ko, pas�mon� veikian�io raganos giedojimo. Donalas nuleido revolverį.

Pirmyn.

Kelias sekundes jis nesuvokė, kas i�tarė �odį. Moteris purpurine mantija tebetraukė giesm�, bet leitenantui ka�kodėl rodės, kad galv� pervėr�s raginimas priklausė jos s�monei.

Paliesk gyvūnus,�� atsklido mintis. � Vien� po kito.

��A� ne�

Tu�tuojau.

Donalas atsisuko į pareigūn� sulau�yta koja. I� skausmo vyro akys sudrėko, bet apalpti jis nesiruo�ė. Leitenantas sugr��ino ginkl� savininkui.

��Man jo nereikės,�� pasakė.

��K� jūs� darot?

��O, kad a� �ino�iau.

Orlaivis vėl pakrypo ant �ono. Donalas nusirideno glotniomis grindimis, pagaliau į jas įrėmė kelį ir sustingo. Nors horizontalus pavir�ius gerokai pasviro, ragana nė nekrustelėjo � vis dar sėdėjo sukry�iavusi kojas, visa esybe panirusi į vidinį savo pasaulį.

Leitenantas numanė nevaliosi�s suvokti, kokiame mū�yje toji moteris dalyvavo ir kiek energijos pareikalavo kova. Tegalėjo įvykdyti jos pra�ym� Donalas nuropojo iki pirmojo narvo.

��Ne,�� i�ko�ė su�alotas federalas. � Pasitraukit.

��Neturiu kitos i�eities. � Jis įsistvėrė į grotas, perpus pakilo sta�ias. � �inau, kad elgiuosi bepro�

Pla�tak� ly�telėjo juodas, �altas, �iurk�tus lie�uvis.

Ar jauti kaulus?

��O, Tanate,�� suku�dėjo Donalas. � Juk �ia Basilis�

Paskubėk, laiko lieka vis ma�iau,�� smegenis nutvilkė raganos

�od�iais.

Juos palydėjo kitokio atspalvio mintis.

Ar jauti dainos skonį?

Lėktuvas grį�o į horizontali� padėtį. Korpus� dar kelet� sykių krestelėjo, ir keleivių salone vėl nuaidėjo klyksmas, perskrod�s panikos �urmulį. Donalas prisitraukė prie kito narvo ir įki�o rank� pro grotas.

��O�

Rie�� sukando dantys. A�trūs. Od� nusvilino rūg�tis. Leitenantas prisivertė nejudėti: smailios, riestos iltys galėjo be vargo sudraskyti sausgysles.

Ar jauti?..

�a. Leisk man dirbti.

Donalas turėjo pasitelkti visas per hipnozės seansus u�grūdintos valios jėgas, kad nuslopintų instinktyvi� reakcij� ir i�liktų nekrutėdamas, kol atlėgs spaudimas. Kai galiausiai nuropojo pirmyn, kūn� tebevarstė deginimo pojūtis. Liko dar keturi narvai.

Įvykiai triume kėlė rimtesnį pavojų nei lauke siautėjanti, kerais pakurstyta audra. Neai�ku kaip, bet incident� i� dalies nulėmė tai, kad lėktuvu skrido Donalas.

Ar girdi muzik�?

Ji skamba dėl man�s.

Vienas i� gyvūnų buvo bekūnis, pana�us į �mėkl� ta�iau neturintis nieko bendra su �mogumi. Jo dė�ės grotas atstojo nekro-magnetinio, padar� sulaikan�io lauko laidininkai.

Kai leitenantas ky�telėjo rank� vidun, liepsnų lai�om� od� persmelkė ledinis dūris � keistoji forma akimirk� su juo susiliejo. Aplinkui viskas ėmė suktis neįmanomais kampais ir kryptimis. Pasaulis prie� akis virto kubistiniu paveikslu � tokiu įmantriu, kad eilinis pilietis nė u� k� nebūtų i�tvėr�s jo vaizdo.

Omai atplūdo siaubinga migrena, skaldanti galv� nelyginant kirvis. Krisdamas ant nugaros Donalas suriko� ir staiga suvokė, kad jau�iasi kuo puikiausiai.

��Kokia �ia velniava?

Ragana sudrebėjo. Leitenantas mintyse nei�girdo jokių �od�ių, bet esm� suprato: ilgai ji nei�silaikys. Donalas privalėjo pasirūpinti, kad įsivyrautų ramybė, kuo skubiau u�megzti savoti�k� ry�į su likusiais gyvūnais, antraip orlaivis taps nevaldomas ir sudu�.

A� dėl visko kaltas. Jiems reikia suvokti, jog nekeliu grėsmės.

Dar trys narvai. Donalas abiem rankomis įsikibo į kit� tvirtai įsirėmė į grindis, nes orlaivis vėl pasviro, ir įgrūdo veid� tarp grotų.

Kaip kvailai rizikuoji�

�įkart �vėrį turėjo į�iūrėti ai�kiai, bet purpuriniai �vynai taip spar�iai sūkuriavo, kad i�skydo prie� akis. Padaras paleido ka�kokios rūg�ties spjūvį tiesiai į jo fizionomij� Donalas krūptelėjo, atplė�ė pir�tus nuo grotų strypų ir nusirideno per kiet� metalinį pavir�ių.

Atsitrenkė į gretim� dė��.

Ne� Dvilinka susirietusi ragana, rodės, tuojau apalps. Jis nepuola.

��O man atleid�ia,�� tarė leitenantas. � Suprantu.

Ne�

Akimirk� Donalas galvojo, kad ragana prie�tarauja. Staiga lėktuvo korpus� nukratė virpesiai, moteris parkrito, ir leitenantas sumojo, jog viskas baigta: dėl jo kaltės orlaivis tėk�is į �em�, keleiviai praras gyvybes.

Sud�er�gė deformuojamas fiuzelia�o metalas. Donalas kum��iu tvojo į artimiausi� narv�, pajuto, kaip per od� ka�kas nuslydo, prasiskverbė į rank�, gyvsidabrio pavidalu įsismelkė į kaul�, sukeldamas skausm�.

I� jo gerklės i�trūko riksmas, o trium� perliejo smūginė banga, kuri policinink� nutrenkė į pertvar�.

Ragana tysojo ant grindų, lyg ir be s�monės. Su�eistas vyras drebėdamas rietėsi į kamuoliuk�.

Liko vienas narvas.

Lėktuv� purtė prie�mirtinės konvulsijos, ta�iau jį dar buvo galima i�gelbėti. Donalas �oko link paskutinės grotuotos dė�ės, bet tuo momentu triumas apvirto auk�tyn kojomis, ir visos pastangos�

NE!

�nuėjo niekais*

Atsipeikėj�s Donalas pastebėjo, kad su�eistuoju rūpinasi keletas �monių. Vienas i� palydovų ir prabangiai apsireng�s keleivis galūn� u�dengė nenumatytiems atvejams skirtais įtvarais, kuriuos apri�o lininėmis servetėlėmis. Raganos � nė �enklo.

Ka�kas priėjo padėjo buteliuk� vandens. Donalas atsuko dangtelį ir ėmė gerti. \ bum� susivert�s paskutinį la��, dirstelėjo į etiket�: kalnų �altinių vanduo i� Goladolo, esan�io �iauriniame Iluryje.

Orlaivis skrido pradiniu kursu.

��Tfui. � Donalas vargais negalais atsisėdo. � Vir�uje yra vaistų spintelė. Ma�iau j� anks�iau.

��Taip, mes �inome. � Palydovas į jį nukreipė akis. � Bėda ta, kad salone guli tuzinas su�eistųjų. Vienas patyrė �irdies priepuolį.

��Bet i�gyvens,�� sumurmėjo brangius drabu�ius dėvintis vyri�kis, kuris tebetvirtino įtvar�.

��Kai nusileisime, mūsų lauks greitoji pagalba,�� pridūrė stiuardas.

��Su s�lyga, kad lėktuvo neu�grius kitos audros. Gal vertėtų apsisukti?

Palydovas atsiliepė po trumpos pauzės:

��Hmm� niekam to nepasakokite, bet u�nugaryje oro s�lygos gerokai prastesnės nei prie�akyje. Meteorologų biuras to neprognozavo.

Medikas prunk�telėjo.

��Kaip sakau, niekada nepasitikėk prana�ais.

��Kas nutiko��� Donalas pamojo į grindis��� tai� poniai?

��Raganai? Nieko. Ji jau�iasi normaliai. Kodėl klausiate?

� �iaip sau. � Paskutinį sykį, kai leitenantas j� matė, moteris drybsojo susmukusi; vis dėlto raganos ir įprastos normos buvo du nesuderinami dalykai. � O kaipgi gyvūnai?

Narvuose vie�patavo tyla.

��Nurimo. Nė neįsivaizduoju, kas juos i�g�sdino. Na� turbūt audra, ar ne? Tik nenutuokiu, kaip �vėrys �inojo, kad gresia nemalonumai.

��A� taip pat nenumanau.

Vis dėlto leitenant� kankino negera nuojauta, jog ragana sakė ties�, ir jis tapo �iuos įvykius nulėmusi� prie�astimi. Nūnai prisiminė, kaip stovėjo u�pakalinėje teatro dalyje, kai priekinės apkerėtų, į parazombi�k� trans� nugrimzdusių �iūrovų eilės sutartinai pakilo, nusiūbavo primadonos pusėn� ir link paties Donalo.

Ar girdi kaulus?

Ne.

��Kur ji dabar? Ragana?

��Rūpinasi vienu keleiviu��� mediko balse pasigirdo kartėlis,�� kuriam niekuo negalėjau pagelbėti. I� man�s daugiau naudos �ia, apa�ioje.

Ar jauti muzik�?

Tai ne mano kaltė.

�mogus sulau�yta koja i� skausmo aiktelėjo ir vėl prarado s�mon�.

Nusi�ypsoj�s Donalas pa�iūrėjo į narvus.

��Kas jus pralinksmino?

��Niekas. Atleiskit. Man sutrenkė galv�. Atsigav�s keistai reaguoju į aplink�.

Jau�iuosi nuostabiai.

Atsakymas nei�sklaidė mediko nerimo.

��Tiesiog pasėdėkite, ir po minutėlės a� jus ap�iūrėsiu�

��Ne, ne. Smegenų man nesukrėtė. Matot?�� Donalas pakėlė de�ini�j� rank�, nyk��iu nulenkė ma�ylį. � Trys pir�tai, teisingai? Keis�iausia� kaip puikiai jau�iuosi.

Tikrai puikiai.

��Jūs apimtas euforijos,�� pastebėjo medikas. � Galbūt dėl deguonies lygio triume� tiek to. Jei pajėgiate judėti, ver�iau lipkite į salon�. Pa�iūrėkite, ar galėsite kam nors padėti. I� pa�iūros atrodo, kad sugebėtumėte.

��Gerai. � Donalas ėmė kopti laipteliais, krizendamas panosėje.

��Gerai.

Taip, reakcija i�ties labai neįprasta.

Kai leitenantas u�sirop�tė iki angos, liauna ranka sugniau�ė jo rie�� tarsi gele�inėmis �nyplėmis ir timptelėjo auk�tyn. Paai�kėjo, kad į salon� Donal� i�traukė senoji, juoda suknele ir purpurine mantija pasipuo�usi ragana. Rie�as nesiliovė pulsav�s netgi tada, kai ji atleido pir�tus.

��Eee� a�iū.

Niekas jo nemokė, kaip reikėtų kreiptis į tokias esybes. Prie�ingai nuo vienuolių: plieninė, per koj��iauk�inti liniuotė įkalė į galv�, kad jas reikėtų pagarbiai vadinti seserimis (arba motinėle, jei bendrauji su vyresni�ja, be�irde kale, kuri vadovavo na�lai�ių prieglaudai.) Bet raganos � visai kas kita. Nuojauta tvirtino, es� etiketo stoka jos nejaudino.

��Tave palytėjo juodas kraujas,�� prabilo moteris. � �į vakar� audros laukas taip i�plito, kad i� toli u�fiksavo tav�jį rezonans�. Galbūt paie�kas kontroliavo ka�kieno protas?

��Silvekso mieste veikiausiai turiu prie�ų, nors niekada ten nesilankiau. � Donalas pagū��iojo. � Toks jau mano darbas.

��Nieko gero, jaunuoli.

��Taip, mem.

Raganai nusi�ypsojus, sen� jos od� surai�ė rauk�lelės.

��Bet nuo pavojų nespruksi? �aunuolis, Donalai Riordanai.

��I� kur mane pa�įstat?

Moteris kryptelėjo smakru link virtuvės pertvaros, kurios permatomoje stiklinėje ni�oje bolavo smulkiai prira�ytas popieriaus lapas.

��Jį vadina keleivių s�ra�u.

��O�

��Akylai stebėk pasaulį, jei nori, kad tave lydėtų sėkmė.

Donalas truputį nuleido galv� tarsi nusilenkdamas.

� �tai. � Ragana įki�o pir�tus į savo u�antį, ka�k� timptelėjo ir i�traukė sidabrinį, juod� amulet� kurį Donalui teko regėti anks�iau.

� �ia tau.

��A� negal�

��Imk. Tu�tuojau.

��Hmm��� amuletas atsidūrė jo delne. � Tanatas rautų. Kaip jūs tai padarėte?

��A� nieko nedariau. Nejau nori pasakyti, kad kontroliuoju tavo rankas?

��Na, vargu ar įmanoma�

��Nedelsdamas pasikabink jį po kaklu.

���man nurodyti��� Donalas ties savo sprandu sumazgė virvel�, ir amuletas nuslydo ant krūtinkaulio,�� �elgtis taip, kaip nenorė�iau�

��Būtent. � Ragana vėl nusi�ypsojo, ir �įsyk leitenantas pajuto �ilum�, kuri� spinduliavo jos dvasia � jauna, sklidina energijos, nors ir tūnanti sename fiziniame pavidale. � Nejau nesid�iaugi, kad u�simanei pasielgti teisingai?

��O, taip�

��Atleisk. � Ji palietė Donalo rank�. � Mano pagalbos reikia dar keliems �monėms.

��Taip, a� tik�

��Grį�k į savo viet�.

Jis leido raganai praeiti į virtuv�, pats nu�ingsniavo atgal į pirmos klasės zon� Keleiviai tyliai parpė, nors ne taip seniai salone vyravo panika.

Leitenantas atsisėdo, leido akių vokams nusvirti mėgaudamasis oran�iniu �vilgesiu, kurį į�iūrėjo netgi u�simerk�s. Ragana ka�kaip įkvėpė pasitenkinim� Jis jautė pama�u grimzt�s į �ilum�

Ar�

Donalas u�migo i�si�iep�s.

Audros �erdyje plaikstėsi giganti�ka sidabrinio ir purpurinio �vytėjimo mar�ka � centrinė pa�vaistė, priklausanti uraganui, kuris jau �imtme�ius (ar net tūkstantme�ius) siautėjo vir� Ilurio pasienio. Lėktuv� bet kada galėjo perverti sidabri�kas �aibas.

Taip ir atsitiko. Jis smogė į korpus�.

Lakūnų kabinoje tvykstelėjusi balta �viesa nuribėjo tarpueiliais bei i�gaubtomis sienomis ir pranyko. Ta�iau niekas nepersigando. Orlaivio sistemos funkcionavo kaip įprastai.

�iuo momentu pulti į panik� buvo pajėgi nebent ragana, bet ji turėjo k� veikti ir dėl smulkmenų nekvar�ino galvos � sukaupusi jėgas stengėsi, kad nei�sisklaidytų raminantys, keleivius įsup� ap�avai, ypa� daug dėmesio skyrė Donalui Riordanui, kuris sapnuodamas ka�k� malonaus nusi�ypsojo ir sumurmėjo vien� �odį: Lora.

I�girdusi vard� � arba ka�kaip pajutusi,�� ragana irgi �yptelėjo. Ji taip pat kadaise turėjo mylim�jį, u� savo svajonių mago buvo i�tekėjusi trisde�imt penkerius metus, kol jis �uvo per akistat� su būriu parazombių, kuriuos kontroliavo ne�inomos galios. Nelemtas incidentas įvyko �saugiame� ligoninės priestate.

Atsisak� policijos pareigūnus įleisti į izoliatorių, medikai patys mėgino suvaldyti apkerėtus parazombius, jos vyras Valktonas i�bandė grupinį egzorcizm�, neketindamas laukti pagalbos. Kerų koncentracija augo sulig kiekviena minute: pacientų s�mones u�vald�s individas fizi�kai keliavo į ligonin�, ir jam artėjant poveikis nenumaldomai stiprėjo (pagal elementarų geometrinį atvirk�tinių kvadratų dėsnį).

Blėstan�iame, sutuoktinio lavon� apsupusiame spinduliavime ragana u�tiko Juodojo Rato rezonans�. Anuomet ne�inojo, kaip vadinosi s�mokslininkų klanas, ta�iau jų pėdsakus į�velgė Donale Riordane.

Tu jau suvoki, ar ne?

Informacij� i�gavo i� leitenanto pas�monės per dvide�imt minu�ių u�trukusi� apklaus�, kuri� ji surengė virtuvėje, kai Donalas kilo i� triumo. Nors jam pasirodė, jog pokalbis t�sėsi vos kelias sekundes.

Pradedi suvokti, k� jie tau padarė, tiesa, Donalai Riordanai?

Jis atsibudo, lėktuvui po truputį leid�iantis. Nuo lango (gal �į reikėtų vadinti iliuminatoriumi?) atitraukė baltas u�uolaidėles ir kaipmat pastebėjo du dalykus: beveik juod� dangų ir tobulų lygumų, plytin�ių u� Silvekso miesto, atspind�ius.

Donalas pramiegojo t� moment�, kai apa�ioje nusidriekė Stiklinės Plynės, per �imt� kvadratinių mylių i�plit� stiklo lak�tai. Jų sluoksnius, atskirtus penkiasde�imties arba �imto pėdų tarpais, prilaikė atraminiai stulpai � visa struktūra panė�ėjo į trimat� �achmatų lent�, u� kurios �aisdavo dievai. Atskira marmurinė kolona u�ėmė tiek pat ploto kiek eilinis didmiestis.

Apie Plynių, atsiradusių prie� am�inyb�, kilm� sklandė aibė legendų. Kiekviena tikėjo tūkstan�iai ar net �imtai tūkstan�ių �monių, nors did�iuma jų prie�taravo vienos kitoms. Tiesos niekas ne�inojo; daug kas tvirtino j� atskleid�s.

Kol leitenantas pūtė į akį, lėktuvas i�niro i� siautulingų vėtrų zonos ir nuskriejo vir� Ilurio teritorijos. Keis�iausia, kad mintyse Donalas ai�kiai regėjo ilgaam��, pasienį sergėjan�i� audr�.

Variklių gausmas pakito. Smaragdinis jų �vilgesys nusida�ė sodresne �aluma, vos tik orlaivis pakrypo į kair� ir ilgu, per mylias nutįsusiu vira�u ėmė leistis į aerodrom�.

Silvekso miestas spindėjo purpuriniu ir �alsvu atspalviais, auksu bei kobalto �ydryne. Violetinės �viesos fone stiebėsi stikliniai �piliai, kuriuose tarytum ūkai pleveno geltoni ra�tai.

Kita �alis.

Miestui augant, akiratyje ry�kėjo vis daugiau įstabių smulkmenų, ir Donalo veid� nutvieskė plati �ypsena. Galop lėktuvas nusileido. Kai ratai palietė grublėto, matinio stiklo tak� leitenanto galva �astelėjo į priekį. įsijungus stabdymo sistemoms, orlaivio greitis pama�ėl sulėtėjo.

Beliko dar keli didingi manevrai, po kurių Donalas galės i�nirti laukan, į Silvekso miest�

Lėktuvas sustojo ir apmirė lygiagre�iai terminalo pastatui, vienam i� septynių, stiklinėje lygumoje i�sidės�iusių �vaig�dės forma. Nuo sienos atsiskyrė ir fiuzelia�o kryptimi pajudėjo ovalo pavidalo lankas, įkandin sav�s i�tempdamas tunelį, kurį sudarė vienos kitas u�klojusios metalo plok�tės.

��Mes norėtume padėkoti, kad pasirinkote �Ilurio� oro kompanijos reis�, ir nekantraujame�

Kol pirmasis kapitono padėjėjas kalbėjo per garsiakalbį, pritariamai �urmuliavo netgi labiausiai nusikamav� pirmosios klasės keleiviai. Viena kūninga ponia, įsisupanti į kailin� �erp�, kreipėsi į savo vyr�:

��Nuostabus skrydis, brangusis. Pana�iai pakeliauti galėtume artimiausiu metu.

���vėl su jumis susitikti. Dar kart� a�iū.

� Būtinai.

I�girdusios �iuos �od�ius, palydovės nė nemirktelėjo. Jokios reakcijos neparodė ir moteris sutvarstyta ranka. Kaip ji sau paai�kins, kur susi�eidė? įsipjovė į įskilusios taurės kra�telį?

Federalo lū�usia koja niekur nebuvo matyti. Raganos gardelį vėl u�dengė juodos u�uolaidos, bet Donalas neabejojo, kad ji ten sėdėjo.

Visi laimingi.

Jis luktelėjo, kol i� salono i�eis �monės, apsimetė krap�t�s mant� i� po sėdynės, nors teturėjo apsiaust� ir ��mogaus: eretiko� egzempliorių plonais, nutriu�usiais vir�eliais, kit� tom� kurį ketino perskaityti.

Juodosios u�uolaidos nė nekrustelėjo.

Donalas dar palūkėjo. Galiausiai i� visų keleivių liko paskutinis.

��Maloniai paskraidėme,�� tarė moteri�kų manierų palydovui. �Jei neskaitytume įdomių smulkmenų.

��A� puikiai suprantu, sere, k� jūs turite galvoje.

�eng�s prie u�uolaidų leitenantas pasvarstė, ar jas derėtų atitraukti. Jeigu ragana skendėjo ka�kokiame transe, trukd�iai gali jai kelti pavojų.

Priėjo krūtinkaulio glaudėsi kietas ir �altas, po mar�kiniais u�ki�tas amuletas.

Ar?..

�a.

Į lėktuv� įlipo trys vyrai juodomis mantijomis. Auk��iausiojo akys, nukreiptos į Donal�, regis, i�siplėtė.

��Kas jūs?

��A� esu Donalas Riordanas.

Kitas magas pir�tu dūrė į leitenanto krūtin�, tiesiai į amulet�, slypintį po mar�kiniais ir kaklarai��iu.

��Jis buvo perleistas, o ne pavogtas.

��Teisybė, � patvirtino tre�ias magas.

��Jūs palaimintas,�� vėl prabilo trijulės vadas. � Priimkit ne tik jos, bet ir mūsų palaiminimus.

��Hmm� a�iū, � padėkojo Donalas. � �inant, kad��� dirstelėj�s į u�uolaidas, tarė: � Ver�iau paliksiu jus vienus.

Magai stovėjo suakmenėj�, kol jis pasi�alino i� orlaivio.

Palubėje, ant supintų, bronzinių, briaunotais stikliniais la�ais lyg brangakmeniais inkrustuotų grandinių kybojo penkia�onis, puo�nus, i� tokio pat metalo i�lietas laikrodis, kuriam energij� tiekė vandens �mėklos. Grindis dengė tamsiai �alio, blizgan�io, juodomis spiralėmis i�raizgyto mineralo plytelės.

Ir �ia tik baga�o laukiamasis.

Donalo bendrakeleiviai lūkuriavo, kol stikliniu lataku, įmontuotu į vir�utin� sienos dalį, nusileis jų manta. Vos tik leitenantas priartėjo prie lovio, �emyn nu�iuo�ėjo lagaminai. Kai kurie �monės dėbtelėjo į atvykėlį, tarytum �is būtų i� anksto pasirūpin�s be eilės atgauti daiktus.

Ai�ku, Donalui viso labo pasisekė, ta�iau jis nusi�ypsojo, lyg patvirtindamas įtarimus, �iupo savo turt� ir apsidairė. Jokių �enklų nepamatė, bet i� to, kaip aplinkiniai stovėjo, intuityviai pasirinko tinkam� arkinį i�ėjim�.

Pasitraukus i� salės, keli� link muitinės nurodė �mėkla-�altvykslė.

Leitenantas nupėdino koridoriumi, gan įprasto gotikinio-deko stiliaus, tik gausiau i�puo�tu aukso bei stiklo dirbiniais. Oras kvepėjo beveik antiseptine �vara. Prie vartų, vedan�ių į dengt� aik�t�, dokumentus tikrino muitininkai, netoli pastarųjų eilėse rikiavosi �monės, dirgliai laukiantys, kol juos pakvies.

Baltas pir�tinaites u�sitemp�s pareigūnas pamojo Donalui ir, �iam keliant pas�, gestu paragino praeiti.

��Sveiki atvyk� į Ilurį, leitenante.

��O� a�iū.

Viskas klostėsi taip lengvai.

Kontoroje, įrengtoje greta vartų, ne�ymiai mostelėjo vos į�iūrimas, juoda arba tamsiai purpurine mantija apsigaub�s pavidalas. Po palaiminimo Donal� u�liejo neapsakomai geras jausmas, nors jis neįstengė į�iūrėti, kas i�tarė burta�od�ius � magas ar ragana.

Ar?..

Netrukus. Jau greitai.

Pro ertm� i�ėj�s į mil�ini�k�, dengt� aik�t�, leitenantas susirado valiutos keitykl� nes Tristopolyje neturėjo laiko įsigyti iluri�kų pinigų. Jis krūptelėjo pamat�s, koki� plonyt� �ūsnel� gavo u� savo florinus.

�alimais raudonavo telefonų automatų būdelės. Donalas sustojo greta artimiausio, į ply�į įmetė dvi keturiolika�ones monetas ir surinko numerį. Kurį laik� ragelyje ū�ė bei �nyp�tė, galų gale į skambutį atsiliepė komutatoriaus �mėkla, ir jis prane�ė, su kuo norėtų kalbėtis.

Dar po penkių sekund�ių i�girdo Loros bals�:

��Spėk, k� pasakysiu, mano meile? Tu vėl lankysies operos teatre�

Vir�uje, tarp plieninių skersinių, tvieskė kri�tolas ir pleveno gintarinės, �mėklas-�altvyksles įkalinusios kapsulės. Stulbinan�iame auk�tų knib�dyne blizgėjo �varios krautuvėlės bei u�kandinės. Mil�ini�koje erdvėje i� visur aidėjo pora tūkstan�ių balsų.

Jo dėmesį patraukė kavinė, anot i�kabos, siūlanti dvide�imt dvi kavos rū�is ir septyniolik� rū�ių arbatos. �velgdamas į u�eig�, uosdamas sodrų, nuo jos sklindantį aromat� Donalas �yptelėjo.

Savo lagamin� nusine�ė prie sieninio staliuko. Nuo �io pakilusi ma�utė perregima fėja įniko plazdenti beveik neį�iūrimais sparneliais, kad i�silaikytų ore. Leitenantas bedė pir�tu į �Zurinamo �okoladin�.

��Man vidutinio dyd�io� ne, didelį puodelį.

Fėja nusi�ypsojo ar bent jau pasistengė, jog smulkų, ma�ne �mogi�k� veidelį nu�viestų vypsnis. Sekundei prasmego stalo pavir�iuje, vėl i�niro ir nupleveno link baro, kur dirbo �monės.

Kav� atne�ė dailiausia padavėja, koki� tiktai teko regėti, ir Donalas, d�iugiai i�si�iep�s, parei�kė:

��Atrodo fantasti�kai.

Reaguodama į pakili� kliento nuotaik� ji taip pat nu�vito.

��Jums patiks.

Aplinkui vie�patavo ramybė.

Grį�usi prie baro, padavėja �yptelėjo kolegai, kuris pjovė pyrago gabaliuk� stambaus stoto, vidutinio am�iaus vyri�kiui. Pastarasis merginos s�mojį � Donalas nenugirdo �od�ių � palydėjo malonia pastaba, �iupo pyrag� su arbata ir įsitaisė kampe. Tuomet �akute atsiriekė gabalėlį, pakėlė jį prie lūpų, i� pasitenkinimo u�simerkė.

Ka�kodėl Donalui rodės, jog d�iugesys, kurį jis spinduliavo priimdamas kav�, pasklido po u�eig� ir per kelias sekundes apkrėtė dar tris �mones. Argi nebūtų nuostabu, jeigu gyvenimas visada spindėtų �viesiomis spalvomis?

Kas �ino, gal taip ir nutiks?

Kalbant apie ateitį, Donalas buvo u�tikrintas tiktai dėl vieno dalyko: visų pirma jos reikia sulaukti.

Pam�st�s apie netolim� praeitį, jis tegalėjo pasakyti, jog Tristopolyje, kai lipo į lėktuv�, gera nuotaika netry�ko. O atsibudus salone, vir� Silvekso miesto, �irdyje i�sikerojo tikra palaima. Galbūt j� ka�kaip įkvėpė skrydis auk�tybėse? Ar netgi vietinės atmosferos sudėtis?

Leitenantas prie baro nune�ė lėk�tut� ir i�tu�tint� kavos puodelį, tarė a�iū dviem, ten stovin�ioms padavėjoms (tre�ioji u�siėmė savais reikalais tarnybinėje patalpoje). Merginų veidus papuo�ė nuo�ird�ios �ypsenos, dėl ko akių kra�telius i�pynė rauk�lelės, ir jos d�iugiai palinkėjo geros dienos.

Jokių ga�lių kėslų Donalas nepuoselėjo. Abidvi panelės buvo pernelyg jaunos.

Tobul� dabarties moment� ma�umėl� gadino melancholij� kurstantis suvokimas, kad �ituos nuotykius jam magėtų i�gyventi drauge su Lora. Jei tik jiems negrėstų jokie pavojai.

Donalas atlo�ė galv�, įsmeigė �vilgsnį į stiklinį kupol� ir am�in� tams�, slegian�i� aik�tės dang�, Įprat�s prie dausų, nusida�an�ių įvairiais purpuro atspalviais, jis norėjo pa�iūrėti, kaip atrodo �ionyk�tės padangės. Ar beveik juodas fonas turėjo kokių nors topologinių savybių? Ar jos matomos plika akimi?

Jis apsidairė, ie�kodamas i�ėjimo �enklų. Vienas skelbė: �Ant�eminis transportas�, ir leitenantas spėjo, jog turimi omenyje autobusai bei taksi. Atskira, traukiniams skirta rodyklė krypo į �emyn vedan�ius laiptus.

Donalas norėjo patekti į toki� viet� i� kur� o, �tai. Nudro��s link i�kabos su u�ra�u �Ap�valgos salė�, �engė ant judan�io tako, kuris i� prad�ių slinko horizontaliai, bet netrukus ėmė kilti ir pavirto savoti�ku eskalatoriumi, nutįstan�iu vir� dviejų, restoranais bei drabu�ių parduotuvėmis u�pildytų auk�tų.

Kai takelis u�sibaigė, jis nu�ingsniavo palei stiklinį bar�, nepaisydamas raginimų i�gerti ir patraukė i�ėjimo pusėn. Did�iuma �monių tenkinosi tuo, kad sėdėjo prie�ais stiklo sienas, bet Donalas atidarė duris, vedan�ias į vidaus kiemelį, ir nėrė į �alt� tams�.

Juod� dangų margino geltoni ta�kai. Padrikai i�sibarst� �vilgėjo bly�kiai melsvi �viesuliai.

Tikra naktis.

Nei Tristopolyje, nei kitoje federalinės erdvės dalyje nieko pana�aus nepamatytum. Tik �ia �monija galėjo i�vysti diding�j� visat�, �vaig�d�ių �vies�, kurį u�trukdavo i�tisas epochas, kol įveikdavo tu�tumos bedugn�.

Donalui be�iūrint, dausas paeiliui perrė�ė trys tamsiai raudoni meteorai.

Jis sustingo, gėrėdamasis neaprėpiamomis platybėmis.

Kai leitenantas grį�o į aik�t�, ne�inas dviem savo lagaminais, laikrodis jau rodė po dvide�imt penktos valandos. Lauke Donalas prastovėjo ilgiau, nei ketino.

Aleksa telefonu rezervavo vie�bu�io kambarį, nepasitikėdama departamentui priklausan�iu kelionių skyriumi: daug jėgų teko įdėti, kol pavyko i�sirūpinti leidim� i�vykai, nors u� lėktuvo biliet� sumokėjo Lora. Tik Donalas nenutuokė, ar po vidurnak�io �Nova De Liuks� registruoja sve�ius.

Spiraliniu eskalatoriumi jis nusileido per septynis auk�tus, kol pasiekė �Ant�eminio transporto� lygį. Tarp �eimų, laukian�ių giminai�ių arba pigių, neoficialiai u�sakytų taksi, stovėjo grupelė apniukusių vairuotojų. Kai kurie vilkėjo tamsias uniformas ir laikė plakatus su u�ra�ytomis keleivių pavardėmis.

�E. Alsaisenas; tarybos narys Livkas� skelbė vienas; skaitant antr�, reikėjo palau�yti lie�uvį: �Labru�ihijo �eima�; tre�iame buvo matyti �D. Riordanas�; ketvirt� u�pild�s �mogus ra�ė su klaidomis arba vartojo kitos kalbos �od�ius: �LeksKo ygaliotinis�.

Donalas priėjo prie vyruko, u�simauk�linusio kepurėl� su snapeliu, lūkuriuojan�io �D. Riordano�.

��Kas jus atsiuntė?

Man�s niekas nelaukia.

��O� pone Riordanai. Ar galiu paimti jūsų lagaminus?

Sutelk�s dėmesį į alsavim�, privert�s savo akis itin jautriai reaguoti į judesius, pastebėtus akies kra�teliu, Donalas pakartojo:

��Kas jūsų darbdavys?

��Atleiskit, man i� karto derėjo pasakyti�. donas Falvinas Mentrasoris yra Haraldo Hamerseno draugas.

��Ai�ku. K� gi, rodykit keli�. � Jį pasitiko vienas i� Haraldo pa�įstamų. � Savo daiktus ne�iuos pats.

��Taip, sere. Pra�om eiti �ia.

��Jūs atvykote, kai nusileido lėktuvas?�� Donalas dirstelėjo į laikrodį. � Beveik prie� valand�?

��Hmm, taip, sere.

��Nepykit, kad priver�iau laukti. Gal prie� kelion� pageidausite kur nors apsilankyti?

Leitenantas �inojo, kaip vargina budėjimas. �tai kodėl į kiekvien� automobilį arba kambarį reikėjo pasiimti bent po vien� ar net kelis didelius, tu��ius butelius: tam atvejui, jei stebėjimo punkte tektų u�sibūti.

Padvejoj�s vairuotojas atsakė:

��Tuojau grį�iu.

Donalas nusi�ypsojo, �vilgsniu palydėjo vyruk�, traukiantį link tualeto, tuomet nuleido lagaminus ant blizgan�ių plytelių ir apsidairė.

Aplinkui nestigo krautuvėlių, parduodan�ių pigius nieku�ius, įprastus maisto produktus ir netgi medikamentus. Jeigu �ioji aik�tė nesunkiai pasiekiama i� �emutinių miesto lygių, matyt, vietiniams bei oro uosto personalui ji atstojo prekybos centr�.

Prie Donalo priartėjo apskur�s, ant peties liutni� u�sikabin�s jaunuolis.

��Atleiskit, sere��� vaikino gymis buvo baltas kaip dramblio kaulas, akys atrodė įkypos, o tartis liudijo, kad jis kil�s i� pajūrio,

��gal �inote, kaip nusigauti į Dali�vilio kalnyn�?

Leitenantas prastokai i�manė Ilurio geografij�, bet �inojo, jog toji vieta nuo oro uosto nutolusi per �imtus mylių.

��Deja, ne. Traukinių stotis ana ten. � Jis pamojo į laiptus, vedan�ius �emyn. � Man regis, jais keliauti pigiausia.

��Taip, autobusų �ia nėra.

Jaunuolis, �inoma, kalbėjo apie tarpmiestinius reisus.

��Sėkmės,�� palinkėjo jam Donalas.

��A�iū, sere.

Ap�epėlis su liutnia nukulniavo laiptų kryptimi.

��Kas nutiko, sere?�� grį��s paklausė vairuotojas. � Ka�kas prie jūsų kibo?

Visi Donal� vadino seru.

��Ne. Tik klausė kelio.

��Aha. Ir pirmiausia kreipėsi į jus.

Leitenantas patraukė pe�iais. Jei atrodai ramus bei budrus, �monės galvoja, kad esi �ionyk�tis. Kad ir kaip ten būtų, �is didmiestis nedaug kuo skyrėsi nuo kitų, nors ir �vilgėjo�

Ar jauti kaulus?

Ne, ka�k� kit�, visai netoliese.

Jis paspoksojo į traukinių stoties rodykl�.

��Sere? Mums derėtų�

��Kuo jūs vardu? Mane galite vadinti Donalu.

��A� esu Riksas.

��K� gi, Riksai, gal vis dėlto paimkite mano mant�. � Nuo �emės kilstelėj�s savo lagaminus, atidavė juos vairuotojui. � Ir nuve�kite į dono Mentrasorio namus.

��Eee�

��Taip, tiktai mano daiktus. A� atvyksiu vėliau. Koks adresas?

��Dono Mentrasorio valdų? � pasitikslino Riksas, lyg neįstengdamas patikėti, jog ka�kas galėtų ne�inoti, kur gyveno donas.

��Būtent.

��Jos plyti auk�tutiniame �iauriniame Kiltrine. Kelias spiralėmis vingiuoja nuo Palkvilo kalvos, o dono dvaras stovi�

��Koks kelias?

��Palkvilo kalvos. Taip vadinasi vie�kelis. Pastatas sur�stas priva�ioje, bevardėje gatvelėje.

Įdomu, kaip į j� pristatomas pa�tas,�� mintyse paspėliojo Donalas; bet kol kas jam tereikėjo su�inoti, kaip ten nukakti.

��Esu tikras, jog taksistas �inos, kur keliauti. \ koki� viet� jis turėtų mane pristatyti? \ Mentrasorio rezidencij�?

��Taip, j� nesunku rasti. Lėtai va�iuokite keliu, kol pamatysite fasad� su trimis plieninėmis chimeromis, paprastai i�skleidusiomis sparnus. �tai taip. � Riksas pla�iai praskėtė rankas. � Arba dvi ir tu��i�., hmm� cokolį.

��Donas atnaujina namus?

��Ne, tiesiog� viskas aplinkui juda, suprantat? Tada, kai jūs nematote.

Riksas laikė lagaminus be didelių fizinių pastangų, lygiai taip pat, kaip ir pats leitenantas.

��Sere? Tai yra Donalai� jūs ka�ko norėjote? Donas gali jus aprūpinti bet kuo.

Donalas pa�vairavo į parduotuves.

��Kelių smulkmenų, kurias u�mir�au atsive�ti. Galbūt �iek tiek apsi�valgysiu, pasigro�ėsiu vaizdais.

Ar?..

Paskubėk.

Vairuotojas nukreipė akis į savo laikrodį. Ciferblatas blizgėjo i� vidinės rie�o pusės, kaip ir ant Donalo rankos. Akivaizdu, kad jis tarnav�s armijoje.

��Dėl man�s nesijaudinkit. Miegoti gatvėse ne�adu.

��Gerai. � Riksas pir�tų galiukais palietė kepurės snapelį. � Sėkmės, sere.

Leitenantas palaukė, kol vairuotojas nutols, ir numygo krautuvėlių linkme. Kai jas pasiekė, dirstelėjo į laikrodį tarsi ka�k� atsimin�s, apsisuko ir �engė įkandin Rikso. Ap�iūrėjo asfaltuot� aik�tel�, kur lūkuriavo prabangūs automobiliai bei taksi, pamatė, kaip vyrukas sėdasi į juod� �emagrindį limuzin�

Skland�iai pajudėjusi i� vietos ma�ina nubraukė keliu ir netrukus pranyko po matinio stiklo lubomis.

Ar?..

Taip, taip.

Donalas laiptais nulipo į traukinių stotį. Tristopolyje plė�rūnus i� padugnių pasaulio viliodavo autobusų parkas. Silvekso mieste subtilūs geometriniai po�ymiai ir �vara skatino pasirinkti kit� variant�

Po�eminėje stotyje driekėsi septyniolika ilgų, tamsių peronų. Oras tvyrojo �varbus; aplinka skendėjo keistai sidabri�koje fluorescencinėje �viesoje. Tolimuosiuose trijų prieva�ų galuose į gatvės lygį vedė pakilimo takai. Vienu i� jų riedėjo taksi, u�nugaryje paliekanti platform�, ant kurios teriogsojo baga�o mai�ai. Palei vagonus g�stan�iais langais nulingavo pora gele�inkelininkų.

Tokiu paros metu stotyje daug �monių nesi�laistė. Nusileid�s į artimiausi� peron� Donalas i�vydo u� drūtos kolonos stovintį patrulinį policijos automobilį. I� u�nugario i�niro ir pro leitenant� palengva praėjo du uniformuoti pareigūnai. Augesnis vyras įspūdingo plo�io pe�iais bei raumeningu sprandu sulėtino �ingsnį, �nairuodamas į Donal�. Pastarasis apsimetė nepastebėj�s policininko �vilgsnio, i� vidinės ki�enės i�sikrap�tė pinigin�, atsegė j� ir pakėlė akis į platformos �enkl� � judanti �mėklos ranka kursyviniu purpuriniu �riftu ra�ė nauj� galutinės stotelės, į kuri� va�iuos kitas traukinys, pavadinim� Leitenantas linktelėjo lyg apsid�iaug�s, jog pateko į reikiam� peron� Pareigūnai nu�ingsniavo savo keliu.

Donalas slapta ap�iūrėjo keleivių būrelius ir vieni�us individus, kurie stovėjo susikūprin�, rankas įgrūd� į ki�enes, arba gū�ėsi ant �altų suoliukų. Besi�valgydamas kone įtikėjo, kad nuojauta jį apgavo.

Į akis krito ant suolelio prisėdusi mergina� ne, veikiau mergaitė. Ar patruliuojantys policininkai domėjosi, k� ji �ia veikia? I� pa�iūros ne vyresnė kaip keturiolikos metų, vienui viena ir todėl lengvai pa�eid�iama.

Kai pareigūnai pradingo i� akira�io, nuo stulpo at�lijo prakaulus, nesiskut�s individas. Jis nu�irgliojo per platform� pernelyg i�sprogdintomis akimis paeiliui į visus dėb�iodamas. Donalas į pe�ius įtraukė galv� ir ne�ymiai pasilenkė � savo kūno kalba pavaizdavo tariam�, baiming� nerim�.

Tokioje vietoje ir �iuo paros metu daugum� paprastų pilie�ių i�ties apimtų baugulys.

Apeidamas leitenant� vyri�kis vos girdimai suniurzgė; Donalas virptelėjo ir dar tvir�iau įsisupo į apsiaust�. Po sekundės nepa�įstamasis nukulniavo link mergaitės, kiūtan�ios ant suoliuko.

Taip ir galvojau.

�iurpus tipas prie jos prisiartino spinduliuodamas perdėt� pasitikėjim� savimi, i�si�iepė bei pasiteiravo:

��Labas, galiu prisėsti?

Mergina veik nepastebimai sudrebėjo ir gū�telėjo. Pakėlė į jį akis, bet po sekundės nusigr�ė.

��Nesibaimink man�s,�� pridūrė vyri�kis. � A� esu pamokslininkas. Nėra ko nerimauti.

Pamokslininkas. Galbūt Donalas suklydo.

Ar jauti kaulus?

Na, jeigu jau u�siminei�

Nukor�s galv� leitenantas pasislinko ar�iau suolelio. Atėjūno laikysena bylojo, jog de�iniojoje vir�utinio apdaro ki�enėje slypėjo gele�inis strypas arba lazda. Pistolet� buvo u�siki��s ties kairiuoju klubu, ko gero, buo�e į vir�ų; nors stotyje vyravo �varbus oras, ilgo apsiausto nesisagstė.

O gaila. Kvailas arba per daug pasipūt�s �mogus veikiausiai jį u�sisegtų, dėl ko sunkiau pasiektų ginkl�.

Dar keli �ingsniai į priekį.

��Man rodos, tau reikia draugo. � Vyri�kio tonas try�ko u�uojauta. � Ir kar�to maisto. �inau vien� nam� kur��� staiga pastebėjo Donal� � Ei, tu. � Jis grėsmingai pra�iepė dantis, prabilo �emesniu, �altesniu balsu, kuris patvirtino leitenanto įtarimus. � Atsitrauk. Tu�tuojau.

��K�? � Donalas sumirksėjo.

Kildamas nuo suolo, atsitiesdamas, ki�damas pir�tus į u�antį, �mogus i�ko�ė:

��Tu. Nuokru�a. Nori� �ito?

Iki vieno �od�io sutrumpėj� sakiniai liudijo, kad jis ruo�ėsi pulti, vadinasi, ilgiau delsti nevalia.

Dabar.

Kai įsitempė ginkl� traukianti nepa�įstamojo ranka, Donalo s�monėje ka�kas spragtelėjo. Jis u�griuvo auk� �aibi�kai kaip roplys, kairi�ja pla�taka vo�ė vyrui į fizionomij� nedelsdamas įsistvėrė į deln� spaud�iantį pistolet� de�iniuoju kum��iu i� visų jėgų trenkė į kaklo �on� �mogus susmuko atsijung�s.

Iki grindų Donalas jį palydėjo kelių smūgiais, po kurių pasigirdo �leik�tus trek�ėjimas.

Paskui i� gniau�tų i�lupo pistolet� � paprastai �audyklės atimamos tada, kai savininkai nebepajėgia jomis naudotis.

Galų gale apie�kojo ki�enes, vienoje su�vejojo plienin�, sustumiam� lazd� � kas �ino, galbūt ji praves ateityje,�� i� kitos i�traukė sauj� palaidų �ovinių. Kaip neprofesionalu.

Antra vertus, vyrukas u�siimdavo tuo, kad susidraugaudavo su jaunomis merginomis ir jas įstumdavo į nuostabųjį kek�ių pasaulį. Vėliau nuo savo vergių, vis giliau grimztan�ių į prostitucijos liūn� atimdavo didesn� dalį u�darbio.

�įkart tau nei�degė.

Donalas aptiko pinigin� ir i�jos i�griebė visas kupiūras bei a�tuon�ones Ilurio monetas. Pinigus įbruko mergaitei.

��Imk,�� tarė. � Manau, mūsų bi�iulis norėjo, kad juos gautum.

��Atleiskit� pone.

��U� k�? Jis norėjo tave paversti auka, bet tu esi asmenybė ir u� save� pakovosi� taip?

Ant �emės gulintis vyri�kis sudejavo.

��Teisingai?�� t�sė Donalas. � Tu nusipirksi maisto bei kai kam skambtelėsi. Ar �iame mieste gyvena Mirties seserys?

Mintyse jis i�vydo seserį Mer� An� Stiks, kuri taip skyrėsi nuo kitų �altų, rūs�iaveid�ių vienuolių. Vis dėlto Mirties ordino nariai rūpinosi pabėgėliais vaikais ir �iems smegenų neplaudavo, nes tai prie�taravo jų religijai.

��Turbūt�

��Na, ir puiku. U�teks �ia sėdėti. Keliauk į parduotuves, nusipirk ko nors u�k�sti. Tuomet paskambink joms.

��Taip, sere. � Mergaitė atsistojo. � Gerai.

Ji pajudėjo laiptų pusėn, trumpam sustingo ir atsigrį�o į drybsantį �mogų.

��K�jūs�

��Tiesiog eik.

Nulenkusi galv� mergina ėmė lipti auk�tyn, į dengt� aik�t�, kur bent artimiausiu metu jai negrės jokie pavojai. Donalas nujautė, kad jo raginimų mergaitė paklausys. Rimtesnės pagalbos jis pasiūlyti negalėjo.

S�mon� praradusio vyro ranka krustelėjo.

Leitenantas jį pasodino � i�skėstos kojos tebetysojo ant �altų platformos grindų, � vog�iomis nu�velgė peron� Niekas įjuos nesidairė, visi keleiviai pasistengė atsiriboti nuo incidento.

Sprande spausdamas tam tikrus ta�kus, Donalas privertė sutenerį pusiau atsipeikėti, grį�ti į skausming� realyb�.

��Jei bū�iau palik�s tave be s�monės,�� suku�ėjo vyri�kiui į ausį, kai virptelėjo jo vokai,�� tu būtum nusibaig�s. Manai, kam nors rūpėtų tokia padugnė?

��Eee�

��Jeigu �ia grį�i, pa�adu, kad mirsi.

�mogus suaimanavo, nugurkė seiles ir prasi�ioj�s �vok�telėjo. Donalas stipriau sumygo sprand�.

��Jeigu vėl i�naudosi merginas, pa�adu, kad mirsi.

Nūnai i� gerklės tei�trūko krenk�timas. Leitenanas truputį atleido gniau�tus.

��Jas kontroliavai i� savo namų? Merginas?

��Taip�

��Koks adresas?

��Graitliviko aveniu.

��Numeris?

��Kas?..

��Koks namo numeris?

��Septy� niolika.

��Tik pabandyk ten sugrį�ti, ir tu mirsi. Supratai?

Nors ir varstoma skausmo, jo auka palinksėjo.

��Kelkis. � Donalas padėjo �mogui atsistoti. � Ir ne�dinkis.

��Kur?..

��Toliau nuo �itos vietos. Toliau nuo savo gyvenimo.

��Taip�

U�uot pasuk�s laiptų kryptimi, vyri�kis ilgu apsiaustu nuklup�iojo prie metalinių, geltonai nuda�ytų durų, vargais negalais jas atidarė ir kone nuvirto per tarpdurį. Metalinėmis pakopomis dusliai nuaidėjo �ingsniai. Donalas patraukė jam įkandin.

Atsarginis i�ėjimas vedė į purvin� tunelį, kuriame, palei �altas bei drėgnas sienas, kėpsojo dvokian�ių �iuk�lių krūvos. Kaip leitenantas ir spėjo, trūnėsių netrūko netgi Silvekso miesto �erdyje.

Jam be�iūrint, su�eistas, svirduliuojantis individas pradingo i� akių. Rodos, tamsoje su�mė�avo dar vienas �e�ėlis, galbūt kitas grobuonis, panūd�s u�pulti atmat� i� savo padermės, u�uod�s jos �aizdas ir silpnum�. Donalas nudūrė �vilgsnį į delne gniau�iam� pistolet�, vėl įsispitrėjo į tunelį, trūktelėjo pe�iais.

Ir u�trenkė sunkias duris.

Į peron� grį�o tuo momentu, kai per sidabri�kus bėgius nuaidėjo d�iugus dundėjimas. Į stotį atva�iavo traukinys. I� vagonų ėmė lipti keleiviai, kai kurie ne�ini lagaminais, pasireng� i�skristi reisiniais lėktuvais.

Leitenantas kopė laiptais įsiliej�s į būrį atvykėlių, �urmuliuojan�ių ir plepan�ių apie būsimas atostogas, gyvybingų netgi tokiu vėlyvu paros metu, �velgian�ių į Donal� kaip į atsitiktinį naktibald�. Neilgai trukus visi i�niro į did�i�j� aik�t�.

Jis vėl atsidūrė tarp ry�kiaspalvių fasadų, tarytum �adan�ių, jog civilizuotame pasaulyje dvikojės �iurkės nei�gyvens. Ir �monės naiviai tuo tikėjo.

Aleksa rado Lor� aprūkusioje, tvankioje valgykloje. Naujos i�kabos tvirtino, es� �ia įsikūrė VOLKOVANO RESTORANAS, bet i� tiesų niekas nepasikeitė: u�kandinė tiekė tuos pa�ius įkyrėjusius patiekalus, kuriuos dabar gamino pa�alinė kompanija, o ne departamento nusamdyti civiliai.

Nors ir apsieidama be maisto, Lora �inojo, jog privalo palaikyti ry�į su pa�įstamais, susidraugauti su reikalingais �monėmis arba paveikti tuos, kurie praverstų specialios paskirties būriui� ir jos pa�ios karjerai. Kai pakyli iki komandorės lygio, kitaip suktis neįmanoma.

Aleksa visk� suprato, bet dėl intrigų nesijaudino. Pati tro�ko tapti komandore, įgyti laipsnį būdama jaunesnė u� Lor� O, taip� ir sulaukti paauk�tinimo nepraradusi gyvybės.

Bendradarbio, kuris priėmė nevykusį sprendim� �nipinėjimas � ne pats geriausias būdas kilti karjeros laiptais. Aleksa neabejojo, jog Donalui kilusi grėsmė, ir dėl to atsakingas Haraldas. Bet i� prad�ių vertėtų su pastaruoju �nektelėti, kad ir kaip būtų pavojinga griebtis tokių veiksmų.

Ramybės nedavė dar kai kas. Ksalija.

Lora atsisveikino su nuovados kapitonu, kurio Aleksa nepa�inojo. Detektyve luktelėjo, kol jis i�eis, ir priėjo prie komandorės.

��Labas.

��O, Aleksa. Viskas gerai?

��Lyg ir� tik i� Ksalijos jokių �inių. Ji pradingo be pėdsakų ir iki �iol nepasirodė.

��Nebijok. A� �inau, kur� Ne. Minutėl�.

��Kas yra?

Lora stebeilijosi į laikrodį.

��Ji dar negrį�o?

��Ne. � Atsiminusi trans� ir i� lūpų perskaitytus �od�ius, Aleksa intuityviai paklausė: � Jai pavedei u�duotį, susijusi� su komisaru?

��Kodėl taip sakai?

Abidvi moterys pasidairė tikrindamos, ar niekas nenugirdo pokalbio. Ta�iau jos sėdėjo ganėtinai toli nuo sienos arba kolonos, kur galėjo lindėti �mėklos. O restorano grindis dengė kanapių pluo�to kilimas, visi�kai netinkantis smailiems kulniukams, bet sudarantis puikų izoliacinį sluoksnį.

��Papras�iausiai spėju.

��Ai�ku. � Apsi�valgiusi Lora i�vydo juod� vidaus ry�io telefon�, pritvirtint� prie mėlynų sienos plytelių. � Reikia paskambinti ir paie�koti Ksalijos. Eime su manimi.

��Dėkui. � Aleksa nu�ygiavo koja kojon su komandore. � Ar Donalas puoselėja Vilnarui tokius pat jausmus, kaip ir tu?

Lora kryptelėjo antakį. Ma�ai trūko, kad būtų nusi�ypsojusi, bet paskutiniu momentu susivaldė.

��K� turi omenyje?

Detektyve atsiduso.

��Arba Donalas tiekia Vilnarui informacij� apie mus, arba �nipinėja komisar� tavo labui. A� teisi?

Lora papurtė galv�. I�tiesusi rank� link telefono aparato pakėlė ragelį ir komutatoriaus operatorės papra�ė j� sujungti su �mėklų Rezonanso Zona. Po kelių sekund�ių tarė:

� �ia komandore Styl. Ar galite aptikti Ksalij�� � ji neu�baigė sakinio. � Kaip tai? Ar ilgam? Kas atsitiko?�� por� akimirkų tylėjo klausydamasi, padėkojo operatorei ir gr��ino ragelį į viet� � Mė�las.

��Kas yra?

��Ksalija su�eista. Negalės �nekėti, kol nepasitrauks i� ka�kokio gydomojo lauko. Ten pratūnos ne vien� dien�.

Aleksa ir Lora susi�valgė, abidvi pagalvojo apie Su�an� prikaustyt� prie ligoninės lovos. Specialiajam būriui sekėsi nekaip.

��Pabandysiu su ja susisiekti,�� pridūrė komandore. � Tu grį�i į tarnyb�?

��Taip, �inoma. Juk Donalas mūsų pusėje, ar ne?

��Duodu galv� nukirsti,�� tvirtai, be jokių dvejonių, atsakė Lora.

��Jeigu ka�kuriuo metu būsiu pranykusi i� akira�io, o Donalas sukinėsis aplinkui, elkis su juo lygiai taip pat, kaip su manimi.

��Mm-hmm� supratau.

��Iki. � Skubiai pasi�alinusi i� restorano, Lora spartino �ingsnį, kol dingo kolegei i� akių.

Aleksa kurį laik� �iūrėjo ten, kur i�nyko komandore. Galiausiai stvėrė juodojo telefono ragelį ir operatorės papra�ė sujungti su detektyvu Harmanu. Viktoro balsas nuskambėjo vos po vieno pyptelėjimo:

��Alio?

��Ei, �ia a�, Aleksa. Dar koki� valand� kontoroje pasėdėsi?

��Taip, ai�ku. Kodėl klausi?

��U�simaniau vėlyvos vakarienės. � Aleksa nenorėjo jam meluoti. Grį�dama galbūt prigriebs kokių u�kand�ių. � Tau ko nors atne�ti?

��Ne. Minutėl� gal bandel�. Ka�k� pana�aus.

��Gerai. Kaip jautiesi?

��Lyg ir normaliai�

Jo tone buvo girdėti skausmas. Aleksa nei�drįso u�siminti apie su�eist� Ksalij�. Tas varg�elis u�tektinai prisikentėjo � Viktorui �mėkla visada patiko, kad ir kaip ji mėgdavo erzintis.

��Laikykis, di�ki.

��Aha.

Po spragtelėjimo ry�ys nutrūko. Aleksa pakabino ragelį ir nupėdino tuo pa�iu keliu, kuriuo patraukė Lora.

Greta pirmosios lifto �achtos lūkuriavo grupelė �monių. Detektyve �engė prie pa�ymėtos Nr.7 ir nėrė pro atsivėrusį tarpdurį.

*Kur keliauji?*

� Į pirm� auk�t�, Gerte. A�iū.

�achta krisdama �emyn, Aleksa u�simerkė. Jautrumo nestokojanti �mėkla jos balse pajuto įtamp� ir suprato, kad moteris skuba.

*Mes jau vietoje.*

Gerte �velniai i�stūmė detektyv� laukan.

��Dar kart� dėkui.

Aleksa nulėkė palei registratūros ser�ant�, pro mil�ini�kas duris ir myriovilkius. Did�iaisiais laiptais nusileido iki gatvės, kur i� purpurinio taksi lipo du �monės. Pasilenkusi ji su�uko vairuotojui:

��Pavė�ėsite dar vien� keleivį?

��Be abejo, brangute. Kur jus pristatyti?

� \ ligonin�.

Du pareigūnai civiliais drabu�iais palaukė, kol vairuotojas i�ra�ys �ekį, ir sumokėjo tiksli� pinigų sum�, nepapildydami jos arbatpinigiais. U� vairo sėdintis vyras susiraukė, ta�iau nepratarė nė �od�io, kol porelė laiptais u�lipo iki �tabo durų. Aleksa nu�iuo�ė ant u�pakalinės sėdynės.

��Gob�iai,�� suniurzgė jis.

Vidaus saugumas, norėjo pasakyti detektyve, bet prikando lie�uvį. Kai esi policininkas, tyrinėjantis k�\t\\farų prasi�engimus, privalai elgtis grie�tai pagal taisykles. Nes turi per daug prie�ų, kurie mielai tau atker�ytų.

��Ketinate k� nors aplankyti?�� pasidomėjo vairuotojas, i�va�iav�s į keli� ir įsiliej�s į eismo sraut�.

��Pana�iai.

Galbūt, prie� u�sukant į palat�, ligoninės parduotuvėje derėtų nupirkti gėlių? Bet Aleksai reikėjo �nektelėti su Haraldu, o ne Su�ana, ir pigios dovanėlės jos �od�ių nesu�velnins.

Haraidai, man regis, tu įklimpai į velni�kai gili� mė�lo krūv�.

Vis dėlto dabar jai labiausiai rūpėjo tai, jog Donalui grėsė rimtas pavojus.

Leitenanto taksi sustojo prie�ais pla�ius vartus. Paskutinius du �imtus jardų automobilis zigzagais riedėjo nuo�ulniu, it ledas glotniu taku, ir vairuotojo dirglumas pastebimai stiprėjo. �iose vietose �vietė vos vienas kitas gatvės �ibintas, idant po apylinkes nesibastytų atsitiktiniai, dykinėjantys pėstieji.

��Mes va�iuojame vadinamu Milijardierių keliu,�� tarė vairuotojas. � Ties� sakant, man �ia ne itin jauku.

��Vietiniai neda�nai naudojasi jūsų paslaugomis?

��Ne-e. Jie turi nuosavus limuzinus.

��Ai�ku,�� linktelėjo Donalas. � Gal jau i�leiskit mane. Nėra reikalo traukti iki pat namo.

Apimtas palengvėjimo, vairuotojas nukor� pe�ius, ir leitenantas mintyse sav�s paklausė, kuo gi i�garsėjo �ionyk��iai dvarai. Jis atskai�iavo monetas, kol u� vairo įsitais�s vyrukas ra�ė �ekį.

��Gr��os nereikia.

��O, a�iū. Gal norite, jog �ekyje padidin�iau sum�?

��Ne, nebūtina. � Donalas nuslydo sėdyne.

��Sėkmės,�� palinkėjo vairuotojas. � Geros nakties.

��Jums taip pat. � I�lip�s laukan, leitenantas atsistojo ant glotnaus kelio pavir�iaus ir u�darė dureles. Tuomet pakėlė akis auk�tyn.

Naktinėse dausose kybojo keistas �vilgesys, juod� padangių skraist� margino geltonos ir blausiai melsvos �vaig�dės. Kai per tamsų skliaut� nuskriejo dar vienas, tamsiai raudonas meteoras, kurį lydėjo bly�kesnė, tokiu pat grei�iu lekianti kopija, Donalas sumojo, kad vir�uje kabo mil�ini�ka stiklo plok�tė, gatv� atskirianti nuo tikrojo dangaus.

Vairuotojui mėginant pasukti automobilį, kad jis pirmagaliu atsigrį�tų į vingiuojantį tak� variklio ū�esys sustiprėjo. Pamanevrav�s vyrukas nuspaudė stabdį ir dirstelėjo į Donal�: patikrino, ar keleiviui nieko nenutiko.

Leitenantas pakėlė rank� ir �engė pro atvirus vartus, nėrė tarp did�iųjų kolonų. Kol įveikė galingų skenuojan�ių kerų lauk� ant sprando ir viso kūno piestu pasistojo gyvaplaukiai.

Jis ma�umėl� pastovėjo, galop nudro�ė pirmyn, girg�dindamas �vyr�.

Palei tak� su�mė�avo ir pritūpė bly�kūs, sunkiai �nopuojantys pavidalai. Jų akys tviskėjo raudoniu, o ne gintaru kaip Tristopolyje.

Dvaro �eimininko myriovilkiai.

Po akimirkos kitos Donalas nusprendė, kad jie nepuls. I� prad�ių į priekį pajudėjo per �ingsnį, paskui per antr�. Vilkai atsiplė�ė nuo �emės ir nusekė i� paskos.

Vos tik leitenantas nusigavo iki marmurinių, sidabru aptaisytų laiptų, bronzinės paradinės durys atsilapojo. Ant slenks�io stiebėsi auk�tas, uniformuotas, besi�iepiantis vyri�kis.

��Sveiki atvyk�, sere. Pra�om u�eiti. A� esu Hiksas.

��Hiksas.

��Taip, sere.

Donalas nu�ingsniavo į vestibiulį � erdvų, pra�matniai įrengt� kaip jis ir tikėjosi.

��Gal jus ka�kas sieja su Riksu, vairuotoju?

��Deja, jis yra mano pusbrolis, sere.

��Bet apie jus atsiliepė labai palankiai.

��Hmm� puiku.

Aplinkui netrūko statulų, įdomių paveikslų, bet laikrodis jau rodė pirm� nakties, ir Donalas jautėsi i�sek�s. Hiksas jį nusivedė prie spiralinių laiptų, gestu pasiūlė lipti pirmam.

Nuleidus koj� ant pakopos, laiptatakis atgijo ir nuslinko vir�un, ne�damas sve�i� į antr� auk�t� kur jis palaukė Hikso.

��Ta pa�ia kryptimi, sere.

��Ar mums nereikėtų kalbėti tyliau?

��Sere? O, ne� �ia nieko nėra. Tik ne �iame priestate.

��Ai�ku.

�eng�s į kambarį Hiksas prilaikė duris, kad �ios neu�sidarytų. Donalas nupėdino jam pavymui.

Patalpoje i�vydo giganti�k� lov� u�verst� mink�tomis pagalvėlėmis, papildyt� auksiniais rėmais, vir� kurių ne�ymiai virpėjo melsvas baldakimas, nors skersvėjis oro nedrebino.

��Vonios kambarį rasite ten. � Hiksas pamojo į duris. � Ar jau valgėte? Gal norėsite i�gerti?

Donalas linktelėjo vienos spintelės pusėn.

��Ar ten baras?

��Taip, sere. O patikrin�s drabu�ių spint� pamatysite sukabintus savo apdarus.

��Och, Tanate, galė�iau prie to įprasti.

��Labai gerai, sere.

��K� turite omeny?

��Nesupratau, sere?

��K� rei�kia �labai gerai, sere�? Kad i� man�s i�girdote s�mojing� replik�? Ar tiesiog maloniai vakarojate?

��Hmm� sunku pasakyti, sere.

��Tiek to, Hiksai, atleiskit.

��Sere� atsipra�inėti nėra reikalo.

��Ir vis dėlto a� apgailestauju nenulaik�s lie�uvio. Be to, esu dėkingas, jog mane pasitikote. � Donalas pa�nairavo į laikrodį. �Nors iki ryto liko ne tiek jau daug. Dėl man�s nesijaudinkite; ver�iau keliaukite į savo lov�.

Hiksas nulenkė galv�, kaip buvo įgud�s, atbulas pasi�alino i� kambario ir u�darė duris. Jos por� sykių trek�telėjo: suveikė papildomų spynų mechanizmai.

A� įkalintas.

Ta�iau Donalas sve�iavosi ten, kur privalėjo atvykti, ir nūnai kūn� slėgė nepakeliamas nuovargis. Jis �vilgsniu paie�kojo jungiklių, bet nieko nerado.

Velnias. Kaip įjungti prakeiktas lempas?

Ar sve�ioj �aly taip nutinka visada?

Staliniame �viestuve mirgėjo vos į�iūrimos liepsnelės, bet jokių rankenėlių ar mygtukų jis nepastebėjo. Galų gale nusprendė paimprovizuoti � spragtelėjo pir�tais, nors ir jautėsi kvailai.

Kambaryje u�si�iebė visos �viesos.

Donalas nusirengė ir griuvo ant lovos. I�sities�s nugrimzdo�

Ar jauti?..

Taip, visur.

�į miego gelmes.

Nuo monitorių fėjų, pakibusių vir� pacientų, sklido tylūs ciepsėjimai, dejonės ir �ir�kesiai. Haraldas laikė miegan�ios Su�anos rank�. Prie dilbio prijungta la�elinė pasirūpino, kad moteris nepabustų i� narkotinės komos, kol nuslops skausmas ir u�gys �aizdos� bent jau fizinės.

Lov� supo �viesos ratas; u� jo ribų vyravo tamsa, kurioje, atskirti u�uolaidomis, kirmijo kiti pacientai � dauguma jų papras�iausiai merdėjo. Haraldas puikiai �inojo, kokia sunki Su�anos būklė.

Tarpueiliu netikėtai at�ygiavo Aleksa, į ki�en� įsiki�anti auksinį detektyvo �enklelį, kurį teko parodyti, idant j� įleistų į ligonin�. Lankymo valandos seniai baigėsi, negana to, Su�ana buvo kolegė, o ne giminaitė.

Ta�iau Aleksa atėjo pasimatyti su Haraldu.

��Kas yra?�� jis nustebo, bet nedelsdamas u�gniau�ė emocijas ir nutaisė ledin� veido i�rai�k�. � Kas atsitiko?

��O tu tikėjaisi?�� Aleksa liko stovėti, nes tik taip galėjo i�saugoti savoti�k� psichologinį prana�um� prie� buvusį jūrų pėstinink�. �Kad įvyks ka�kas negero?

��Apie k� tu �neki?

��Galbūt Iluryje? Donalui Riordanui?

Haraldas padėbsojo į j� ir skėstelėjo rankomis.

� �a� a� ne�inau, k� �ia tau�ki, bet mudu esame reanimacijos izoliatoriuje�

��Donalas Riordanas �nipinėja komisar� Vilnar�. Mūsų� Loros labui, Įdomu, ar �inojai?

��Ne.

��Beje, su�eista ir Ksalija. Specialiajame būryje atsirado �mogus, atliekantis Juodojo Rato darbus. Galbūt, Haraidai, mums ne visk� papasakojai? Ko niekada neminėjai Su�anai? Nes tu mus i�davei.

Nors panirusi į gili� narkotin� kom� Su�ana i�stenėjo aiman� ir palingavo galva. I�tinusiame, mėlynėmis nusėtame veide įsispaudė rauk�lės. Bet akys neatsimerkė.

��Nejau tikrai galvoji��� Haraldas jau stovėjo. Rodės, tarytum kūno padėtį pakeitė nepastebimai, stebuklingu būdu, u�uot tiesiog pa�ok�s. �.;.kad esu i�davikas? Pa�iūrėk, k� jie padarė� � detektyvas mostelėjo į Su�anos lov�.

��Lygiai taip pat nemanau, jog i�davikas yra Donalas,�� tyliai, bet nuo�miai atrė�ė Aleksa. � �inau, kaip jis rizikavo ir kiek dėl mūsų prisikentėjo. Po velnių, kas, tavo nuomone, gavo Vilnaro telefono numerį?

��K�?

��Jeigu leitenantas nebūtų atsived�s Kiju�eno Ju, vaikino, su kuriuo susipa�ino, kai, Juodojo Rato pastangomis, atsidūrė ligoninėje� jei pameni, būtent jis bendravo su Feora Karin. Abiejų įkal�ių pėdsakus rado ne kas kitas, o Donalas.

��A� ne��� raukydamasis Haraldas pa�iūrėjo į sumu�t� Su�anos veid� � Ne. A� negalėjau taip suklysti.

��Gal tau derėjo rim�iau pam�styti?

��Tanatas griebtų, � i�ko�ė jis pro kietai suk�stus dantis.

� �ventojo Tanato ligoninėje, pirmame auk�te, ma�iau koply�i� Gal norėtum ten apsilankyti ir pasimelsti? Pagalvoti, k� darai?

Aleksa �inojo rizikuojanti. Savo koleg� apkaltino baud�iam�ja veika � jeigu įtarimais pasidalintų su vadovybe, o Harald� nuteistų� ko tiktai nenutikdavo į kalėjim� patekusiems farams.

Bet i� to, kaip ji kalbėjo, buvo akivaizdu, kad apie partnerio �ygius niekam neprasitarė.

��Haraidai?

Galbūt reikėjo atviriau pa�nekėti su Lora?

��Gerai,�� atsiliepė jis, nustebindamas Aleks�. � Taip ir pasielgsiu.

��Kaip?..

��Nueisiu į koply�i� pasimelsti.

Detektyvas tyliai j� apėjo ir nuslinko izoliatoriumi nelyginant vaiduoklis. Aleksa tebestypsojo sumi�usi, nei�manydama, ko griebtis.

Donalas basas nu�lepsėjo per stor�, mink�t� kilim�, i� prad�ių u�suko į prabangų vonios kambarį, tuomet patraukė prie artimiausio lango ir �vilgtelėjo laukan. Vis dar juodame danguje �mai�ė skais�iai raudoni meteorai.

Koks gro�is.

Vejoje plu�ėjo sodininkai. Plataus tako �vyr� grėbliu lygino jų padėjėjas.

Pasak puo�naus, ant barokinio stiliaus staliuko i�kilusio laikrod�io, jau buvo po vienuoliktos ryto. Bet Donalas nejautė jokio poreikio keltis anks�iau.

Jis paspėliojo, ar donas Mentrasoris dirba namuose. Galbūt kur nors i�vyko ir pasinėrė į veikl�, kuria u�siima pragyvenimui? O gal dvaro �eimininkui tereikia skai�iuoti pinigus bei juos �vaistyti?

Leitenantas suvokė nenutuoki�s, kaip gyvena turtuoliai.

Grį��s į vonios kambarį, atsuko �iaup� į stiklin� prisipylė vandens ir atsigėrė. Paskui ėmė mank�tintis bei lankstytis, boksuotis su įsivaizduojamu var�ovu, podraug juto, jog pratimus atlieka kur kas lengviau nei anks�iau, o �irdyje liepsnoja keistas, iki tol nepatirtas d�iugesys.

Viskas stojo į savas vietas. Tuo neabejojo nuo tada�

Ar jauti kaulus?

Koks skirtumas?

�kai lėktuve ragana dovanojo amulet� �iuo metu kadaruojantį po kaklu.

Donalas nutraukė penkių smūgių kombinacij� Nuo nedalios apsaugantis amuletas? Talismanas, dėl kurio į�valgum�jis laikė savaime suprantamu dalyku?

Na�lai�ių prieglaudoje Donalas perprato, kaip tapti savo likimo kalviu. Ta�iau sesuo Merė Ana Stiks mėgdavo kartoti, es� atitinkamai nusiteikusį berniuk� lydėtų sėkmė, jei tik vaikas įsis�monintų, kokias galimybes turįs, ir nepabūgtųjų i�naudoti.

Taigi� jis apsistojo dvare, kuris priklausė turtingam s�jungininkui, pasiruo�usiam i�tiesti pagalbos rank� �ino, ko privalo ie�koti: tarybos nario Gelbtorno. �io pavard� Feora i�gavo i� Pinu�ių.

Donalui Riordanui, ko gero, atėjo laikas praverti sėkmei duris ir j� įsileisti į savo gyvenim�.

Ak, Lora, kaip gaila, jog �ia nėra tav�s.

U�siseg�s �varius mar�kinius, įsisup�s į t� patį �vark�, kurį vilkėjo lėktuve, Donalas i�ėjo pasidairyti pusry�ių. Amulet� buvo pasikabin�s i�orinėje mar�kinių pusėje, bet nutarė, jog atrodo kaip suteneris i� �emutinio Pietinio rajono, ir papuo�al� paslėpė.

��Pone Riordanai,�� nuskambėjo jau girdėtas, pasipūtėli�kas balsas.

��Hiksai. Labas rytas.

��Jei pageidausite pietų, pra�om apsilankyti virtuvėje, kur donui ruo�iami prie�pie�iai.

��O kur virtuvė?

��Eikite tuo koridoriumi. � Liokajus pamojo ranka į pirm� auk�t�. � Pasukus į kair� � antros durys i� de�inės.

��Ai�ku. Atsipalaiduokit, Hiksai.

Donalas jį apdovanojo d�iugia �ypsena, nes jautėsi nuostabiai, be to, �inojo, kad negalima leistis sutrikdomam � reikia i�saugoti �altakrauji�kum� ir visi�kai nesvarbu, �iepiesi tu ar esi nutais�s akmenin� veido i�rai�k�

�narp�telėj�s Hiksas vėl įniko blizginti antikvarinį, prie sienos pritvirtin� skyd� Skersai jo kybojo trumpas kardas. Donalui teko regėti pigias tokios ginkluotės kopijas; bet �i� veikiausiai būtų galima eksponuoti muziejuje.

�vilpaudamas sen� �okių melodij� Donalas patraukė nurodyta kryptimi ir neilgai trukus įki�o galv� į virtuv�. I�klota raudonomis plytelėmis, blizganti vario katilais ji įkūnijo vyriausiojo virėjo svajon�.

��Ei, bi�iuliai,�� kreipėsi leitenantas į keturis patalpoje triūsian�ius vyrus. � Gal pavai�intumėte pusry�iais?

� �inoma. Sėskitės. � Vienas i� vietinių gestu parodė į medinį stal� � K� valgysite? De�reles, omlet�? K� nors kit�?

��Su malonumu u�k�s�iau omleto. Paruo�kite jį savo nuo�iūra.

Sėdėti ir �iūrėti, kaip kiti gamina tau valgyti, buvo labai gera.

Lyg lankytumeis restorane, kuriame i� tav�s nereikalautų u�mokes�io. Minut� kit� Donalas netgi sugebėjo įsivaizduoti atostogauj�s. Dar visai neseniai poilsio dienas būtų mielai praleid�s vienas. Bet dabar ilgėjosi Loros.

Gurk�nodamas juod� stipri� kav� leitenantas sulaukė, kol jam patiekė omlet�, pagardint� mėlynaisiais pipirais, keistais oran�iniais grybeliais, i�tirpusiu melsvai �alsvu sūriu ir dviem storomis, sviestu suteptomis skrebu�ių riekėmis. Donalui kem�ant maist�, virėjai toliau ruo�ė prie�pie�ius.

��Velni�kai skanu,�� pagaliau pagyrė jis.

��Jūs dar nei�tu�tinot lėk�tės.

��Bet mano pilvas jau pilnas. �inote, nieko skanesnio gyvenime nesu ragav�s.

��A�iū. � Virėjas ai�kiai jautėsi pamalonintas.

Donalas mostelėjo į verdan�ius puodus, i� kurių sklido gardūs kvapai.

��Kiek sve�ių atvyks pas don�?

��Tiktai trys,�� atsakė kitas vyri�kis. � Svarbūs �ulai i� �iaurės.

Vėl prisipildamas kavos, leitenantas sumurmėjo:

� Įdomu, kada donas ras laiko pasimatyti su manimi.

Tarsi jį nugird�s, virtuvėje i�dygo liokajaus uniform� vilkįs plikagalvis. Turbūt vienas i� Hikso pagalbininkų.

��Jus kvie�ia donas,�� prabilo atėjūnas. � Į Raudon�j� bibliotek� Pra�om sekti paskui mane.

��Jau bėgu.

Donalas tebesijautė pakiliai nusiteik�s.

Tik neai�ku,�� pagalvojo jis,�� kas atsitiktų, jei amulet� nusiimtų.

Tuo pat metu po�eminiame ligoninės gara�e Aleksa ir Viktoras kalbėjosi su sesele, po pertraukėlės grį�tan�ia į darb� Prie� tai bendravo su mirtinai sergan�io ligonio artimaisiais, kurie kiaur� naktį budėjo vietinėje koplytėlėje.

Tie �monės patvirtino mat� vyri�kį, atitinkantį Haraldo apibūdinim� Jis gan ilgai sėdėjo koply�ioje, lyg ir panir�s į trans� galiausiai atsistojo ir burbtelėjo: �Velniop�. Pakėlė akis į �vent�sias relikvijas bei pridūrė: �Atsipra�au�.

Paskui i�lėkė laukan, tik ne�inia kur. Aleksa neabejojo dėl vieno: atgal į izoliatorių detektyvas negrį�o. Prie Su�anos lovos ji prasėdėjo ilgiau nei valand�, bet Haraldo taip ir nesulaukė.

��Teisingai. � Dabar seselė �nekėjo su Viktoru. � Kaulų spalvos motociklas, �Fantomas IV�. A� draugavau su vaikinu, kuris dievino motociklus, ir jis sakė� Na, �ie agregatai labai galingi, tad man jis i� karto krito į akis.

���Fantomu� i�va�iavo �itas vyrukas?�� Viktoras parodė momentin� Haraldo nuotrauk�.

��Aha. Nubėgo laiptais. � Mergina pamojo į duris, įmontuotas betoninėje sienoje. � I�niro pro ten. �oko ant savo motociklo, kuris, garbės �odis, u�sivedė anks�iau, nei �eimininkas nusileido ant jo balnelio, ir nurūko protu nesuvokiamu grei�iu.

��Jūs įsitikinusi?�� pasitikslino Aleksa.

��O taip, �ia tikrai jis. Ka�k� i�krėtė?

��Ne,�� automati�kai atsakė detektyve.

��Kol kas,�� suniurzgė Viktoras.

Jeigu jau vadiniesi donų, privalai atitinkamai ir rengtis, bent taip manė Donalas. �mogus, kuris pakilo nuo krėslo, puikavosi perlamutriniu kostiumu, baltais, nėriniuotais mar�kiniais ir kaklajuoste, susegta sege su did�iuliu mėlynu deimantu.

Jis buvo lieso sudėjimo, įdeg�s, smailia, �ila, eleganti�kai pakirpta barzdele. I� i�orės, bendrais bruo�ais, priminė am�inatilsį Melfaks� Kortind� ta�iau dvaro �eiminink� supo visi�kai kitokia aura.

��Jūs esate donas Mentrasoris. � Donalas atki�o deln�.

��O jūs � leitenantas Riordanas. � Jiedu paspaudė vienas kitam rankas. � Pra�om sėstis, jei tik nesibaidote kietų kėd�ių.

��Dėkui.

��Kavos i�gersite?

��K� tik i�tu�tinau vis� puod�. Virėjų draugijoje.

��O��� donas nusi�ypsojo. � �inote, jie valgo geresnį maist� negu a� arba oficialūs mano sve�iai. Ir to nusipelnė.

��Haraldas jums siun�ia linkėjimus.

��Kaip jam sekasi, leitenante?

��Puikiai. Spėju, kad klausti, kaip einasi jūsų reikalai, neverta.

��Donalas gestu aprodė rusvas lentynas, u�pildytas knygomis, dauguma kurių buvo įri�tos į skais�iai raudonos odos vir�elius. � Interjero vaizdas atima �ad�

��Besiklausant jūsų, susidaro įspūdis, jog kalbate nuo�ird�iai.

��Cha. � Donalas �vilgtelėjo į kelių knygų nugarėles. Pavadinimai priklausė filosofiniams tekstams, apie kuriuos leitenantas nedaug k� girdėjo ir, be abejo, niekada nebandė jų skaityti. � Galima ir taip pasakyti.

Donas Mentrasoris pa�iūrėjo į savo rankinį laikrodį. Donalas kone tikėjosi, kad jis bus ki�eninis, padabintas grandinėle, ta�iau laikrodis atrodė �iuolaiki�kas ir be galo brangus.

��Pasistengsiu sve�ių neu�laikyti ir pasirūpinsiu, kad vakare turė�iau laisvo laiko. Tuomet padėsiu jums, kuo tiktai galėsiu.

��A�iū. Hmm� netrukus operos spektaklyje dainuos garsiosios trynukės� kokia ten jų pavardė�

��Tringulijan. Kitų nėra.

��Taip. Būtent jos. Ar sugebėtumėte gauti biliet�?

� Į kokį pasirodym�? � Donas atsilo�ė ir sukry�iavo kojas. � Jei neklystu, kalbate apie premjer�

��Ir kitus vakarus. Jei tik įmanoma.

��Visus? Kam to reikia?

Donalas į jį įbedė akis.

��Kad sumokėtumėte savo skol� Argi ne taip atsakytumėt?

��O, leitenante. Jūs dar nesat mat�s mano dukters Ra�os. Ji pasiekė stulbinan�ias akademines auk�tumas, dabar gyvena u�jūryje, bet prie� kelerius metus� �inot, sumokė�iau �imt� kartų daugiau, nei pra�ot ir vis vien tebū�iau atlygin�s menkut� dalį to, k� dėl man�s padarė Haraldas. Jis man gr��ino dukr�

��Ai�ku.

��Beje, operos teatre visam sezonui nuomojuos lo��, tik pats neda�nai ten lankausi. Ar toks pasiūlymas jus tenkins, leitenante?

��Dėkui, donai Mentrasori.

��Kalbant apie verslo susitikim� vadinam� prie�pie�iais, nors įtariu, jog sve�iai neturės apetito, nes mūsų sandoriuose figūruoja itin didelės sumos�

��A� jums netrukdysiu.

��Kaip pageidaujate, leitenante. Tiesiog ketinau pridurti, kad jie, kaip ir a�, įsitrauk� į energijos tiekimo versl� Kiek girdėjau, tarp Tristopolio energijos valdybos bei �monių, kurių ie�kote, egzistuoja tam tikros s�sajos. Jei teisingai supratau.

��Galimas daiktas,�� tarė Donalas, nenorėdamas i�duoti informacijos.

��Man kyla klausimas, ar jie nebus susij� ir su mūsi�kiais energijos centrais. Turiu pripa�inti, jog nieko konkretaus nepastebėjau, nors ir turiu nema�ai korporacijos akcijų. Na, mano pajus tesiekia a�tuonis procentus, bet jis antras pagal dydį, jei �nekėtume apie fizinius asmenis.

��Nesuprantu.

��Jei gau�iau jums leidim� patekti į pagrindinį Energijos centr� ir patyrinėti archyv�� ar tai padėtų? Ir, �inoma, nepamir�kime operos. Jeigu mano asistentai kam nors pernuomojo lo��, visus susitarimus at�auksiu.

��A�iū.

Leitenantui norėjosi daugiau su�inoti apie tarybos narį Gelbtorn� Ta�iau viskas, k� iki �iol dėstė donas Mentrasoris, galėjo būti paistalai, o tiriant byl� i�duoti įtariamojo pavard� nederėtų. Prie� pra�ydamas konkre�ios pagalbos, Donalas pamėgins gauti informacijos apie tarybos narį aplinkiniais būdais.

� Į Energijos centr� jus nuve� mano vairuotojas,�� tarė donas.

��Kai kam paskambinsiu, suorganizuosiu leidimus, ir Riksas jus paims. Nesijaudinkit, į oper� suspėsite. Ar turite tinkam� aprang�?

��Hmm��� Donalas patimp�iojo �varko skvern�

��Nieko tokio. Viena i� namų �mėklų jus i�matuos. � Dvaro �eimininkas nuo stalo �iupo varpelį ir jį pakratė. Jei tas ir suskambėjo, �mogaus ausys tilind�iavimo nei�girdo. Bet i� grindų kaipmat i�niro melsva �mėkla. � Flisvela, i�matuok �it� pon� naujiems drabu�iams.

Oras trumpam padūmavo, kūn� tarsi palytėjo drėgni pir�tai, ir �mėkla pranyko.

��Viskas?�� nustebo Donalas.

��O, taip. Siuvėjai jau imasi darbo.

��Tuomet a� eisiu ir luktelėsiu� pasiskolinti knygos turbūt negalėsiu?

��Mielas drauge. � Donas atsistojo. � Netrukus bus paruo�ti prie�pie�iai, ir man reikia pasitikti sve�ius. Likite �ia, kiek tik norite, skaitykite, k� u�sigeisite. Papurtykit kit� varpelį, juod�jį� � jis dūrė pir�tu,�� kad i�sikviestumėte liokajų. Jei panorėsite grį�ti į miegam�jį ar �iaip pasivaik��ioti, keliaukite dėl nieko nesijaudindamas. Mano namai visi�kai saugūs. Rakinti durų nėra reikalo.

��O� ai�ku. A�iū.

Donas linktelėjo ir pasi�alino i� bibliotekas. Donalas savo ruo�tu prilipo prie lentynų, pir�tais perbėgo per senovinių, įspūdingų tomų nugarėles, pakerėtas alternatyvų gausos.

Po trijų valandų nuo skaitymo jį atitraukė beldimas į duris. Leitenantas pakėlė galv� suvokė, jog ka�kas laukia leidimo įeiti, ir su�uko:

��Pra�om.

Vyri�kis, pravėr�s duris, vilkėjo tamsi� eilut�, kaip ir vakar, ta�iau buvo be kepurės.

��Laba dien� sere.

��Juk sakiau, kad mane vadintumėt�

��Taip, Donalu. A� esu Riksas, jei prisimenate.

��Be abejo. Jau susipa�inau su jūsų pusbroliu Hiksu,

��U�jau�iu. � Vairuotojas kreivai nusi�ypsojo. � Nors mano giminaitis labai mielas, jam vertėtų i�kosėti praryt� miet�.

��Esu tikras, kad jis � nuostabus �mogus.

��Cha. � Riksas suplojo delnais. � Na, pasireng�s naujam nuotykiui? Donas jums suplanavo pasiva�inėjim� po vaizdingas apylinkes. Energijos centras taps galutiniu tikslu, teisingai?

��Taip mes susitarėme.

��Leidimas jūsų jau lauks. Vie�nagės formalumai sutvarkyti. Kada man priva�iuoti prie namo? Gal po de�imties minu�ių?

Donalas u�vertė enciklopedijos tom� ir straipsnius apie nelinijin� kerodinamik� � perskaitytos eilutės prie�taravo �inioms, kurias na�lai�ių prieglaudoje suteikė sesuo Merė Ana Stiks. Jam svaigo galva.

��Gerai. Lygiai po de�imties minu�ių.

Tiek laiko u�teks, kad jis spėtų i� virtuvės prigriebti kavos, nulėkti į tualet� ir dar sykį patikrinti nusavint� pistolet�: i� to ginklo niekada ne�audė, todėl papildomos atsargumo priemonės nepakenks.

Energijos centras buvo įrengtas netoli dokų, bent taip sakė Riksas. Kitaip tariant, teko traukti į Silvekso pakra�tį, kur ore pleveno orlaiviai, priri�ti prie �vartavimosi stulpų. Jie nekantriai laukė momento, kuomet galės pasikinkyti laminarines pastovių vėjų sroves, horizontaliai dvelkian�ias tarp stiklo plok��ių.

Sustabd�s automobilį, Riksas leido keleiviui pasigro�ėti reginiu.

��Kaip jie grį�ta?�� paklausė Donalas.

Vairuotojas pamojo į orlaivį, kylantį pro did�iul�, apvali� stikliniame pavir�iuje atsivėrusi� ertm�.

��Tarp įvairių sluoksnių vėjo srautai plūsta skirtingomis kryptims. Sistema gal ir keistoka, bet visi prie jos įprat�.

��Nuostabu.

Po kurio laiko Riksas u�vedė variklį, įveikė dar penkias mylias ir pasuko į spiralinį, stiklinį, �e�ių juostų atsi�akojim� vedantį �emyn, į miesto gelmes. Nusileid�s per penkis lygius, limuzinas nėrė po plienine arka. Ū�damas aidin�iu tuneliu, pasiekė vartus ir prie jų vėl sustingo.

Automobilio korpus� kiaurai i�ilgai i�varstė �mėklos. Kai jos u�baigė patikrinim� prie durelių at�ygiav�s �mogus metė akį į dokumentus, kuriuos Riksas i�tiesė pro atvir� lang�

��Labas, Riksai,�� pasisveikino sargybinis. � Įprasta procedūra.

��Ir kaip įprastai �jokių problemų�.

��Taigi��� sargybinis atidavė dokumentus. Į Donal� įsitaisiusį ant u�pakalinės sėdynės, nė nepa�velgė. � Va�iuokite.

Mil�ini�ki vartai prasiskyrė, ir Riksas nuvairavo limuzin� vidun. Vos tiktai nuspaudė stabdį, vartų plok�tės u�sidarė, o prie�akyje atsivėrė vidinės durys, u� kurių kelias driekėsi į Energijos centro gelmes. Donalas pajuto, kaip krūtinkaulį persmelkė kar��io ir �al�io bangos. Nudūr�s �vilgsnį apa�ion pamatė, jog mar�kiniai �vilga.

O, Tanate�

Nutvisko, �inoma, ne audinys, o po juo slypintis amuletas, kuris u�si�iebė fluorescenciniu �vytėjimu reaguodamas į energij�, naudojam� �ioje jėgainėje.

Donalas tvir�iau įsisupo į �vark�, idant nuslėptų blizgesį.

Tiek sargybiniai, tiek technikai vilkėjo vienodas �alias uniformas � tokias tamsias, kad ry�kiai ap�viestoje erdvėje jos kone pajuoduodavo. Keletas vyrų ir moterų linktelėjo Riksui bei Donalui, kulniuojantiems per kompleks�, traukiantiems vingriais, klaid�iais koridoriais, i� kurių leitenantui būtų sunku i�sigauti savo jėgomis.

Galų gale jiedu pasiekė lifto platform�, skausmingai primenan�i� įrenginį, sumontuot� Tristopolio energijos valdyboje, ir t� dien�, kai �uvo primadona bei Melfaksas Kortindas.

��Tik nesakykit,�� i�si�iojo Donalas, jiems leid�iantis �achta,�� jog archyvų sektorių rasime apa�ioje, prie nekrosrauto reaktorių.

Greta porelės stovėjo moteris trumpai kirptais plaukais. Nustebusi ji atplė�ė akis nuo savo segtuvo ir pakėlė galv�.

��Ne visai. � Riksas jai i�si�iepė (Donalas pastebėjo, kad vairuotojo �avesys privertė pakeleiv� atsakyti tuo pa�iu.) � A� pamaniau, kad jūs mielai pa�iūrėtumėte į energijos gamybos proces�. Nes mudu��� jis pa�vairavo į laikrodį, ��atva�iavome �iek tiek per anksti. Ir mes, beje, nesinaudojame reaktoriais.

Moteris tebe�iopsojo į vyrus.

��Mano bi�iulis gyvena Tristopolyje,�� paai�kino Riksas.

��O. � Ji linktelėjo ir nusi�ypsojo leitenantui. � Sveiki atvyk� į Energijos centr�.

��Dėkui.

Liftas sustojo, durys nuslydo į �on�, ir moteris �engė laukan.

��Kuo jūs vardu?�� su�uko Riksas.

��Debė �antol. I� Suderinimo skyriaus. � Durims u�sidarant, ji pamojo ranka.

Platformai vėl nuslinkus �emyn, vairuotojas susiraukė. Galop atsisuko į Donal� ir patraukė pe�iais.

��Atleiskit. Man sunkiai sekasi įsiminti vardus.

��O, nieko tokio.

Po minutės liftas pasiekė grindis. Pro atsivėrusias duris pirmas smuko Riksas, leitenantas nusekė įkandin. Eidami akmeniniu, paprasta kilimine danga apklotu tuneliu, su jokiais darbuotojais jie nesusidūrė. Neilgai trukus pasuko kitu koridoriumi.

Abu vyrai i�niro į kvadratinį balkon�, i�kilusį vir� sta�iakampės salės, kurioje lygiomis gretomis kiūtojo �imtai statulų.

Tiesa, figūros su skulptūromis neturėjo nieko bendra.

Daugybėje eilių sėdėjo kojas sukry�iav�, melsvas palaidinukes dėvintys, plikai skusti vaikai. Jų akys stebeilijosi į begalin� tu�tum�.

��Kas �ia��� Donalas nesuvokė k� regįs.

Grindis ir kiekvieno ma�ylio krūtin� jungė lankstus, stiklinis vamzdelis. Nuojauta leitenantui ku�dėjo, kad jais vilnijo ka�kokios, nenusakomos spalvos bangos. Jo od� svilino įkait�s amuletas.

Du tūkstan�iai vaikų vienu metu mirktelėjo.

Donal� apėmė siaubas. Jis matė bly�kias, sinchroni�kai besikilnojan�ias krūtines. Nors �irdies dū�ių negirdėjo, buvo tikras, kad jos irgi plaka sutartinai. Salėje vyravo slogi, �altais energijos srautais u�tvindyta atmosfera.

Rikso kum�tis, spaud�iantis ginkl� pakilo auk�tyn. �aibi�kai.

Saugokis.

Pasisuk�s visu kūnu, tokiu būdu pasitrauk�s i� ugnies linijos, Donalas �vystelėjo kairi�j� rank� pirmyn.

Nuo giganti�kos salės sienų nuaidėjo griausmingas pistoleto �ūvis.

Galbūt įkalinti vaikai visi kartu aiktelėjo, bet leitenantas garso nei�girdo, nes, prispyrus būtinybei, sutelkė dėmesį į savo judesius

��keliu pa�ventino Rikso blu�nį, vir�ugalviu te�kės jam į veid� ir i� suglebusių pir�tų i�griebė ginkl�

Tuomet buo�e tvojo prie�ininkui į tarpuakį.

Donalas skubiai i�sitraukė nuosav� �audykl�, kuri� jau buvo nuodugniai i�tyrinėj�s, ir Rikso pistolet� persimetė į kairi�j� rank� Akira�io pakra�tyje ka�in kas su�mė�avo, tad jis sukdamasis priklupo ir du sykius nuspaudė gaiduk� Po sekundės į ginkluotus, priedangon nėrusius sargybinius paleido dar por� �ūvių.

Ar?..

Tik ne dabar, velniai griebtų.

U�nugaryje lik�s Riksas sujudėjo, ir Donalas spyrė jam į gerkl�.

I� sargybinių pusės pasipylė kulkų kru�a, todėl leitenantui teko nusiridenti į �on� Artimiausiu metu koridoriuje bus saugu, nors ilgalaikės perspektyvos at�vilgiu jis įkūnijo tobulus sp�stus. Kad ir kaip ten būtų, �iuo metu verkiant reikėjo kur nors pasislėpti. Donalas stryktelėjo į kit� balkono pus� ir pranyko sargybiniams i� akių.

Kas toliau?

Jis ap�iūrėjo i� Rikso atimt� ginkl� �Magnus��, ir nusi�ypsojo. Kiekvienoje rankoje gniau�damas po pistolet� nusitaik�s į sal� bei koridorių, kar�tligi�kai įniko regzti veiksmų plan�

Vairuotojo dejonės nenustelbė tylių, skubrių �e�ėjimų, kuriuos i�gavo kareivių auliniai guminiais padais. Sargybiniai bandė u�imti naujas, takti�kai patogesnes pozicijas.

Kiek tų �unsnukių ten susibūrė?

Jie naudosis ��okan�ios varlės� sistema � viena grupelė bėgs į priekį, kita j� pridengs. Veikiai visi prisiartins prie balkono ir koridoriaus ertmės. O i� komplekso gilumos atskubės pastiprinimas�

��DĖMESIO GINKLUOTAM PERSONALUI! ATSITRAUKITE! NE�AUDYKITE, NEBENT JŪSŲ GYVYBEI KILTŲ GRĖSMĖ. TU�TUOJAU ATSITRAUKITE!�� salėje, kur sėdėjo įkalinti vaikai, nuskardėjo per garsiakalbius u�riaumoj�s balsas. � MES GAVOME KLAIDING� PRANE�IM�! KARTOJU, GAVOME KLAIDING� PRANE�IM�! LEITENANTAS RIORDANAS NEKELIA, KARTOJU, NEKELIA PAVOJAUS KOMPLEKSUI. LEITENANTE RIORDANAI, JŪS NEPRIVALOTE NULEISTI GINKLO, BET �INOKITE, KAD JŪSŲ NIEKAS NEPULS.

Balsas skambėjo labai įtikimai, būtent todėl Donalas juo nepasikliovė.

Po kurio laiko koridoriuje pasigirdo kostelėjimas. Leitenantas nukreipė vamzdį į kolon� bet i� priedangos i�slink�s �mogus tevilkėjo tamsiai �alius �ortus. Jis buvo liesas, ta�iau glebnas, anaiptol nepana�us į kovotoj�. Rankoje laikė melsv� popieriaus lap�

��Eee� sere? Ar galiu �it� jums įteikti?

Donalas nesiliovė �vilgsniu �aud�s į abi koridoriaus puses.

��Dėk ant grindų ir pranyk.

��Taip, sere!�� sud�iūvėlis, kurio kūn� virpino drebulys, padėjo lak�t� ties savo kojomis ir ėmė tipenti atatupstas. U� posūkio leidosi tekinas, sykiu baimingai �nopavo, tarsi įsitikin�s, kad nugar� pervers kulka.

Leitenantas vien� ginkl� nuleido ant kilimo, atsisegė mar�kinius, per galv� nusitraukė amulet� ir prie� pakeldamas pistolet� grandinėle apsivijo kairįjį dilbį. Tada pritūp�s nukrypavo iki ra�telio, vir� jo nukor� raganos dovan�. Kelet� sekund�ių lūkuriavo, kol od� ims �naibyti dilgsėjimai, stengėsi į�iūrėti bent menkiausi� kibirk�tį, kuri u�si�iebtų amulete.

Bet nieko pana�aus nesulaukė. Ant paprasto popieriaus lapo viso labo pamatė para�ytus �od�ius.

Lora tupėjo, smailius kulniukus įbedusi į mink�t�, mėlyn� kilimėlį. Akmeninė kamera pasirodė besanti sausa ir per �varbi, kad �mogus, dėvintis sijonėlį, galėtų atsiklaupti: per �alta gyvam �mogui.

�alia komandorės pleveno bekūnė Gerte. Ji vėl apleido lift� ir dabar sklendė vir� sidabrinių grotų, kurios smigo kiaurai sienas bei lubas.

Į toki� konstrukcij� da�niausiai perkeldavo laikinos psichozės paveiktus magus, kad �ie, nebepajėgdami suvaldyti savo kerėjimo galių, s�moningai arba atsitiktinai nepakenktų kitiems. Ta�iau sidabrinį narv� buvo įmanoma panaudoti ir kitaip. Gertei padedant, prie� Lor� atsivers vaizdiniai, kurių i�vysti niekaip neįstengtų dauguma �monių, įskaitant ir atsisveikinusius su įprasta gyvybės forma.

Nematerialūs �mėklos pir�tai palietė ledin� zombio od�, ma�umėl� sudvejojo ir nugrimzdo gilyn, į smegenų dalį, atsaking� u� regėjim�. Neurocheminėmis jungtimis įniko sūkuriuoti energijos srautai, plūstantys nuo Gertės parametabolizmo.

Po kelių sekund�ių Loros akiratyje subangavo mėlynas fonas, ir ji aiktelėjo.

��Kas �ia?

*K� nors į�iūri?*

��Ne�

*PaIūkėk. Vaizdas tuojau i�ry�kės.*

��O, �tai.

Loros akys, o gal s�monė � tarp jų prakti�kai neliko skirtumo � į�velgė melsv�, raibuliuojantį, ai�kesnius kontūrus įgaunantį kiau�inio formos lauk�, kuriame�

*Ar j� matai?*

��Ksalija, taip. A� matau Ksalij�.

*Na, ir puiku.*

Apie �mėklų i�or�, neapsakomai sudėtingus, �mogui da�niausiai neregimus pavidalus, komandore ne k� tei�manė, nes did�iuma jų neegzistavo gyviems organizmams įprastoje trimatėje erdvėje.

Ta�iau vaizdiniai ka�kaip pakurstė supratim�. Lora neabejojo, jog baltos ry�kios juostos, tystan�ios per vis� Ksalijos ūgį, j� gydo.

Palei kūn� pulsavo keistos kerų bangos, u�lopan�ios įdrėskimus ir pjūvius, kuriuos i�rai�ė Vilnaro kabinet� apsup� jėgos laukai.

��Ksalija��� neju�ia suku�dėjusi Lora krūptelėjo, nes koleg� persmelkė bly�kios �viesos banga.

*Nemėgink su ja u�megzti ry�io.*

��Ne. Atleisk.

Būtent toki� s�lyg� i�kėlė Gerte, prie� sutikdama �ia atsivesti komandor�. Bet Lora reagavo instinktyviai. Matė, kaip Ksalija ken�ia.

Ir dėl to atsakingas komisaras Vilnaras.

*Ver�iau atsitraukime. Palikime j� gyti.*

��Ar galiu?..

*Tu�tuojau, komandore.*

��Taip. I�vesk mane.

Reginys suribėjo, tapo keistas bei chaoti�kas. Bekūniams Gertės pir�tams slystant i� smegenų, Lor� apėmė liūdesys, ir po akimirkos ji vėl liko viena, įkalinta kone �mogi�kuose jutimuose.

��Tanatas griebtų.

Kai Lora i�niro i� transo, po kurio laiko sunkias metalines kameros duris sudrebino beldimas. Atsisukusi į langelį, u� storų grotų ji pastebėjo veidus ir atpa�ino Aleksos galvos siluet�.

��U�eikit,�� su�uko. � A� baigiau.

*Taip.*

Gerte paniro į grindis i�tįsdama, kad neprisiliestų prie paslėptų sidabrinių strypų.

��A�iū�

Aleksai ir Viktorui pasirod�ius kambarėlyje, �mėkla jau buvo dingusi.

��Kas naujesnio?�� detektyve apsidairė. � A� �inojau, jog tave rasiu �ia, tik nenumaniau, k� veiki.

��Pasima�iau su Ksalija, bet ne be pa�alinės pagalbos. � Lora atsainiu mostu aprodė kamer�. � Prisijungiau prie �mėklų da�nių.

��Kaip ji laikosi?�� paklausė Viktoras, rankoje gniau�iantis popieriaus lapelį, pa�ymėt� ka�kokios tarnybos �enklu.

��Sveiksta, bet �nekėti negali. K� turi?

��Telegram�, � neįstengdama nutylėti įsiterpė Aleksa. � Karin�.

Nedaug kam teko girdėti, jog kari�kiai i�laikė nuosav� tinkl� ekranuotų kabelių, kuriais, i�ne�iodamos u��ifruotas �inutes, mil�ini�kais grei�iais lakiodavo fėjos. Lora tik kart� gyvenime buvo regėjusi tokia telegram�.

��Kam ji skirta?

��Mums. Tau ir likusiems. � Viktoras kalbėjo apie specialųjį būrį. � Atsiuntė Haraldas, tas kvė�a.

Nekreipdama dėmesio į lapelį, komandore tebespoksojo į detektyvo veid�.

��Kas ten para�yta? Ir kodėl telegrama persiųsta kariniu tinklu?

��Savo bi�iulių, jūrų pėstininkų, Haraldas papra�ė paslaugos,�� atsakė Viktoras. � Vyrukų, su kuriais palaiko ry�į� juk tu jį pa�įsti.

Aleksa su Lora ne�ymiai vyptelėjo. Haraldas garsėjo gebėjimu u�megzti pa�intis.

��Ir?..�� paragino komandore.

� �ia ra�oma: ATLEISKIT KABLELIS SUSIMOVIAU TA�KAS BANDAU I�TAISYTI PADĖTĮ TA�KAS H. � Viktoras nuleido telegram� � Negaliu juo patikėti.

��K� Haraldas turi omeny? Kas �ia vyksta?�� Loros �vilgsnis nukrypo į Aleks� � K� tai rei�kia?

��Hmm� Donal�jis palaikė informatoriumi,�� paai�kino kolegė.

� �nipinėjan�iu mus Vilnaro labui.

��K�?

��Na, padarė logi�kas i�vadas��� i�si�iojo Viktoras, bet pats save nutraukė. � Ne, nes�monės. Kodėl jis man nieko nesakė?

Aleksa palietė mil�ino rank� ir atsigrį�o į komandor�.

��Viskas gerai. A� paai�kinau Haraldui padėtį. Jis �ino, jog Donalas � mūsų pusėje. Eee� juk mūsų, ar ne?

Abiejų pavaldinių akyse Lora i�vydo netikėtai blykstelėjusi� dvejon�.

��Vardan Tanato, �inoma, kad mūsų.

Viktoras nugurkė seiles.

��Aleksa galvoja� jog Iluryje Haraldas paspendė leitenantui sp�stus.

��Prakeikimas.

��Aha. Kai Aleksa �nektelėjo su mūsų bi�iuliu, jis i�rūko i� ligoninės kaip įkirptas. Ka�kur nulėkė sėd�s ant savo motociklo.

��Kurgi jis patraukė?

��Man spėti?�� Viktoras pamojo ranka, kurioje laikė telegram�.

��I�skrido kariniu reisu. Mes turime bazių Iluryje, tenyk��iai įkūr� savi�kes mūsų kra�tuose� manau, tarp dviejų �alių orlaiviai kursuoja nuolat.

��Bet įsipra�yti į kari�kių pterasparnį civiliai negalėtų.

��Tu negalėtum. � Viktoro lūpas perkreipė �ypsenėlė. � O Haraldas?..

Kai atvyko uniformuoti Silvekso policininkai, Donalas suprato, jog prie�intis nebeverta. Kartu su pareigūnais atėjo detektyvas, vilkintis civilius drabu�ius, įsisup�s į prabangų mėlyn� apsiaust�, kuris Tristopolyje neabejotinai būtų patrauk�s vidaus saugumo tarnybos dėmesį.

Detektyvas prisistatė Temesino pavarde ir prane�ė, jog leitenant� u�puol�s �mogus bus suimtas ligoninėje. Jei tik Donalas leis greitosios pagalbos sanitarams jį i�sive�ti.

��Kalbat apie Riks�?

��Teisingai.

Donalas nuleido ginklus ant grindų ir auk�tai pakėl�s rankas atsistojo. Pro jį prasispraudė keturi link balkono skubantys pareigūnai.

��Tam vaikinui gali prireikti tracheotomijos,�� tarė leitenantas.

��O gal ir ne � juk dar kvėpuoja. Jis turėjo por� pistoletų.

Temesino lūpas sudrebino �ypsena.

��Apmaudu, kad vyrukas nieko nenutuokė apie spalvų derinim� Be to, į kompleks� įsine�ė skirtingo kalibro ginklus, kuriems vienas kito �audmenys netinka.

��Aha, man irgi pasirodė, jog elgėsi pernelyg nerūpestingai.

Balkone pasigirdo uniformuoto pareigūno �ūksnis:

��Jam kliudė trapecinius raumenis. Ne�ymiai pa�eidė arterij�

Detektyvas pa�iūrėjo į Donal�

��Man�s nekaltinkit,�� tarė leitenantas, vis dar i�kėl�s rankas. �Aplinkui �vilpė kulkos, ir �audė į mane. Gal kas teiktųsi paai�kinti kodėl?

� �inau tik tiek� klausykit, nuleiskite tas rankas,�� mostelėjo Temesinas. � Ka�kas galvojo, kad esate diversantas. Paskui nusprendė suklyd�s. Sutinku, skamba painiai. Nenorėtumėt man padėti?

Donalas atsipalaidavo, pir�tu bedė į popieriaus lapelį, gulintį ant grindų.

��A� apsistojau dono Mentrasorio namuose. � Kai detektyvo antakiai �oko vir�un, leitenantas skubiai pridūrė: � Jis bi�iuliaujasi su mano draugu. Bent jau pagelbėjo i�sisukti i� �itos keblios padėties.

��Hmm. � Temesinas įsmeigė akis į pareigūnus ir sanitar�-mag� ne�an�ius Riks� kuris, ap�avėtas morfiniais kerais, nepaliaujamai mirksėjo. � Tik gaila, kad jo vairuotojas nepritarė darbdavio nuomonei.

��Aha. �tai kur tikras galvosūkis.

��Jūsų įsitikinimu, į bėd� pakliuvote dono pastangomis?

��Galbūt. Sakykit, Temesinai, ar �iame miestelyje Mentrasoris labai įtakingas?

��Na��� Detektyvas nagais grem�telėjo pailg� smakr�. � Jam netrūksta nei turtų, nei ry�ių. Manot, pa�įstu kiekvien� pasiturintį verslinink�? Beje, mes gyvename didmiestyje.

��Nepatinka, kad jį vadinu miesteliu?

��A� esu jautruolis. � Temesinas i�si�iepė, �iupo ginkl� kurį Donalas atėmė i� traukinių stoties plė�rūno. Gestu pakvietė vien� i� uniformuotų policininkų, ir tas prigriebė Rikso pistolet�. � Tvarka. Duokit man. � Jis paslėpė �audykl� apsiausto ki�enėje. � Protokol� u�pildysiu pats, pareigūne Raili,�� pridūrė. � Gerai?

��Taip, sere.

��A� galė�iau tapti puikiu sekretoriumi. � Temesinas atsigr�ė į Donal�. � Jus pavė�ėti iki Mentrasorio valdų? O gal į ramų vie�butį? Mano teta įkūrusi pension�, kur pernakvotumėte u� labai patraukli� kain��

��Ver�iau grį�iu ir pa�nekėsiu su donų.

��Ir kodėl a� buvau tikras, jog taip atsakysite?

��Todėl, kad jūs pasielgtumėte lygiai taip pat.

Specialiojo būrio kontoroje Aleksa pagaliau baigė kalbėti su ligoninės administracija ir nuleido ragelį. U�ra�ų knygelėje buvo pakeverzojusi telefono numerį, kurį komutatoriaus �mėklos atkūrė, o joms vadovaujantis �mogus perskaitė.

Tuos skaitmenis Haraldas susuko gydymo įstaigos vestibiulyje įrengtame telefone automate; jis ne�inojo, kad visi skambu�iai nukreipiami per vietinį komutatorių. Aleksa gerokai u�truko, kol prisi�aukė �mėklas, atsakingas u� ry�į su miestu, ir jas privertė surasti ka�kuriuo praeities momentu rinkt� numerį; laimei, ligoninė, kaip i� policijos �tabas, fiksuodavo visus skambu�ius� netgi i�einan�ius.

��Jis iluri�kas,�� komandorei prane�ė Aleksa. � I�siai�kint, kam priklauso? Tik ne�inau, ar �valgyba turės kitos �alies abonentų knygas.

��Parodyk. � Lora stvėrė u�ra�ų knygel�. � Tiesiog paskambinsiu. Pa�iūrėsim, kas atsilieps.

Ji surinko numerį ir veikiai i�girdo maniering� bals� tariantį �od�ius su keistu akcentu.

��Dono Mentrasorio rezidencija.

��Sveiki, a� skambinu i� Tristopolio, bandau susisiekti su leitenantu Donalu Riordanu. Jis turėtų būti�

��O, taip. Taku, vedan�iu prie namo, matau riedantį� automobilį. Jei neklystu, ant u�pakalinės sėdynės į�iūriu leitenant�. Papra�yt, kad jums paskambintų?

� Kokia kryptimi jis va�iuoja?

��Atleiskit, mem?

� Leitenantas Riordanas tuojau grį� į namus?

��Lyg ir.

��Tuomet a� palauksiu.

��Taip, mem.

Po dviejų minu�ių ragelyje nuskambėjo Donalo balsas:

��Alio?

� Labas, brangusis.

��Lora! Ei�

� Viskas gerai?

��Dabar, kai �nekuosi su tavimi, taip. Ir� Aha, dabar jau�iuosi puikiai.

Lorai pro ausis neprasprūdo por� sykių pakartotas �odis �dabar�.

��Buvai patek�s į bėd�?

��Nieko baisaus. Įvyko nereik�mingas nesusipratimas. Dirstelėjusi į Aleks�, komandore tarė:

��Problemų galėjo kilti dėl to, k� Haraldas perdavė savo pa�įstamam. Ka�kokiam donui Mentrasoriui, ar ne?

��O, taip. Bet Haraldas� kodėl jis?..

��Regis, galvojo, kas esi informatorius.

��Bet��� Loros ausis pasiekė ne kart� girdėtas juokas, kurį girdint suspaudė �irdį. � K� Haraldas veiktų be �nipų? Jis gi specializuojasi informacijos rinkimo srityje.

� Verbuoja reikalingus �mones,�� nusi�ypsojo komandore,�� bet pats prie jų rato neprisijungia.

� �tai kur skirtumas� kaip tu laikaisi? Kaip kiti?

� Kaip visada. Su�ana tebegyja. Taip pat ir Ksalija.

��Ksalija? Kas atsitiko?

� Ji mėgino prasibrauti į komisaro Vilnaro kabinet�. Paie�koti įkal�ių. A� �inau, jog tu gavai telefono numerį, bet man reikėjo daugiau įrodymų.

Pokalbį nustelbė vandenyno bangų o�imas.

Po pauzės leitenantas tarstelėjo:

��Kiek suprantu, nieko nerado.

Lora papurtė galv�, nors per tūkstantį mylių nutol�s Donalas negalėjo jos matyti.

� Įkal�ių man u�teks. Nemanai, kad prie jų derėtų priskirti su�eist� �mėkl�? Nors ji dar nepajėgia �nekėti?

��O�

I� kito laido galo vėl atsklido trikd�ių ū�esys.

��Būk atsargi, gerai? A� tave myliu.

��Aha. A�� � Lora pa�nairavo į Aleks� ir Viktor�� � taip pat. Ai�ku?

��Taip.

Ry�ys nutrūko.

��Tvarkelė. � Komandore padėjo ragelį, atsigr�ė į mil�in� paskui nukreipė �vilgsnį į Aleks� � Judu nusiteik� kovai?

��Tik ne prie� tave, bose,�� nusi�iepdamas atsakė Viktoras.

��Turėjau galvoje policijos komisar� Metas jį prigriebti.

Koridoriuje stovintis Donalas nuleido ragelį ant telefono aparato, pasisuko visu kūnu, idant nepastebimai patikrintų ties strėnomis, u� dir�o, u�ki�t� pistolet� Temesinas vog�iomis jį įki�o leitenantui į deln� kai tas lipo i� patrulinio automobilio.

Lik�s salone detektyvas sardoni�kai mostelėjo ir parei�kė:

� �inot, tikiuosi, jog artimiausiu metu mudu nesusitiksime.

��A� irgi puoselėju tokias viltis,�� atsakė Donalas. � Ir� a�iū.

��Pra�om. � Temesinas patap�nojo per vairuotojo sėdynės atlo�� � Va�iuojam, Raili.

��Taip, sere.

Donalas atsitraukė per kelis �ingsniu, nes i� po prasisukan�ių padangų visomis kryptimis �ovė �vyras. Galiausiai jos sukibo su takelio pagrindu, ir ma�ina nurūko link vartų, u� kurių nėrė į vingrų, nuo�ulnų keli� Nu�ygiav�s į nam� leitenantas pamatė lūkuriuojantį Hiks� �is nedelsdamas prane�ė, kad su juo ka�kas nori kalbėti telefonu.

Nūnai Donalas pa�velgė liokajui tiesiai į akis.

��Jūsų pusbrolis man pridarė daug rūpes�ių, � pasakė.

��Atleiskit, sere. � Hiksas trumpam u�simerkė. � �monės jį laiko �avingu padau�a. Viliuosi, didelių nepatogumų jums nesukėlė.

Leitenantas sutelkė dėmesį į savo jutimus. Rodos, Hiksas kalbėjo nuo�ird�iai: buvo atviras, nors �altokų manierų, o Riksas elgėsi lyg draugas, bet pasirodė besantis prie�as.

��Dono turbūt nėra?�� paklausė Donalas.

��O, ne, jis namuose, sere. Sakė norįs su jumis pasimatyti, kai tiktai grį�ite. Nuvesti į jo darbo kambarį?

��Taip ir padarykite.

��Velniai griebtų, kuo jūs įsivaizduojate es�s?�� i�dro�ė Donalas, susting�s atvirame kabineto tarpduryje.

Greta stypsantis Hiksas nugurkė seiles, i�sprogintas akis įbedė į �eiminink� Pastarasis gestu liepė liokajui pasi�alinti.

��A� nusipelniau jūsų nemalonės,�� tarė donas Mentrasoris. �

Pra�om u�eiti� kaip jau susiprotėjote, ėmiausi veiksmų, gav�s klaiding� informacij�. Bet man pavyko laiku sustabdyti Riks�.

��Ne visai. � Leitenantas į�engė į kambarį. � A� neutralizavau sumaut� jūsų marionet�. Jeigu jis pakratys kojas, a�aros tikrai nenubrauksiu.

Donas krūptelėjo, tik ne�inia, kas jį privertė sudrebėti � sve�io tonas ar s�monėje nu�vit� vaizdiniai.

��Meld�iu atleisti. Beje, kaip ir pra�ėte, pasirūpinau vietomis teatre.

��Kuo?

��Kalbu apie premjer�. Ji įvyks �iandien. Man teko kaip reikiant pasistengti� hmm, tiek to. Per kitas tris savaites spektaklį galėsite �iūrėti kas vakar�, jei i�ties to norite.

Donalas i�ko�ė pro suk�stus dantis:

��Mentrasori, man nerūpi, kas jus sieja su Hamersenu. Jei vėl trukdysite, pri�adu jus sulyginti su �emėmis.

Dono gerklėje virptelėjo Adomo obuolys.

��A� jumis tikiu,�� pasakė jis.

Pra�matnioje, auk�tai vir� parterio i�kilusioje lo�ėje Donalas atsisėdo po trijų valandų. Jis pasitaisė sta�i� apykakl�, pir�tais perbraukė �varko atlap�. Fraku pasipuo�ė pirm� kart� gyvenime.

Nors niekada nesvajojo tapti pana�ius į padavėj�

Visai �alia nėriniuotus mar�kinių rankogalius taisėsi donas, kaip ir leitenantas, dėvintis frak� tik pasiūt� i� aksomo � bet kuris kitas �mogus taip apsireng�s atrodytų absurdi�kai.

Kokia kvailystė.

Donalas neturėjo ginklų, nes i� anksto �inojo, kad prie įėjimo į teatr� lankytojus patikrins �valgybinės �mėklos. Nors buvo nematomos (atsisakiusios materialumo elgėsi takti�kai, nes �iūrovų daugum� sudarė turtuoliai), jų akivaizdoje leitenanto amuletas perspėjamai pa�naibė krūtin�.

Galop �viesos prigeso, orkestro duobėje muzikantai u�grojo uvertiūr� ir Donalas patogiai atsilo�ė. Teatriniais �iūronais dar kart� ap�velgė sal�, kuri grimzdo į tir�tėjan�i� tams�. Pastebėjo, kaip prie�ingoje pusėje į lo�� įėjo du vėluojantys �monės.

Vieno i� jų, vilkin�io tamsų aksominį frak� kaip ir donas Mentrasoris, neatpa�ino� ta�iau kito bruo�us lyg ir teko matyti anks�iau. Po sekundės leitenantas susigaud� k� regįs.

Kongreso narį Kinlį Finros� i� Tristopolio.

Per tyrim� prakti�kai niekas apie jį neu�siminė, vis dėlto� Donalas mintyse atkūrė lai�k� kurio autorius suorganizavo pasimatym� su Melfaksu Kortindu.

Įpusėjus antram veiksmui, keletas �iūrovų eilių įniko sutartinai alsuoti, o Donalo krūtin� nusvilino amuletas.

��Po �imts.

Ka�kas atsisuko prie lūpų spausdamas pir�t�.

Velnias, velnias, velnias.

Leitenantas nuo kaklo nusiplė�ė amulet�, ir tuomet įvykiai ėmė rutuliotis spar�iau. Scenoje stovin�ios trynukės dainavo taip įspūdingai, jog Donalo s�mon� baudėsi u�lieti atsiminimai apie primadon�

Ar jauti kaulus?

O, Mirtie, taip.

Ant kilimo gulin�io amuleto �vytėjimas bluko. Prie Donalo kūno jis nebesiglaudė, todėl apsauginiai kerai pama�u blėso ir nebeįstengė prie�intis galingoms tamsiosioms jėgoms.

Pro�ektoriai u�tvindė scen� auksine �viesa (pagal operos siu�et� artimiausiu metu u�burtame Brismangidoro kra�te turėjo prasidėti kaimo �ventė). Donalas pastebėjo balt� mirgėjim� � tarytum �aibo tvyksnius. Palubės �ibintuose, nukreiptuose į �iūrovų akis, blyk�iojo runos, pas�mon� veikiantys stimulai, kuriuos jam ka�kaip pavyko u�fiksuoti.

Demaskav�s leitenant� Juodasis Ratas vėl galės jį i�naudoti.

Tanatas rautų, a� pats įpuoliau į jų glėbį.

Kaip paai�kėjo, u�uot sergėj�s Donal� nuo i�orinių jėgų, amuletas nuo pasaulio slėpė vidin� jo tams� Bet dabar apsaugos nebeliko.

Ar jauti kaulus?

NE!

Kai kurie �iūrovai suglum� atsisuko į leitenant� ta�iau daugum� ap�avėjo �ybsin�ios runos. Masiniai parazombiniai kerai suveikė, kita vertus, Juodasis Ratas nesitikėjo, kad oper� �iūrės Donalas Riordanas. Tik ne �ia, ne �į vakar�. Antraip auditorija būtų apkerėta lygiai taip pat, kaip Myriovilkio teatre. Nes masinių burtų �idinį įkūnijo ne primadona � Juodojo Rato magai, �inoma, siekėj� prigriebti, ta�iau stebuklinėmis bangomis u�liejo sal� pasitelk� kit� tarpinink� kuris atliko savoti�ko l�io funkcij�

Ar jauti muzikos skonį?

��Taip! Taip, jau�iu.

Tarpinink�� l�į atstojo Donalas.

Jis tapo ginklu, kuris atėmė primadonos gyvyb�.

Leitenantas stovėjo nekrutėdamas, raumenys įsitempė ir suakmenėjo lyg apimti katatonijos. Į s�monės pavir�ių i�niro reabilitacijos procedūros, pastangos atgaivinti prisiminimus, visos kan�ios. Donalas taip vargo, kad susigr��intų sen�j� savo esyb�, kuri egzistavo prie� tai, kai jis atsidūrė kaulų įtakoje.

Salėje sūkuriavo keisti harmoningi garsai: aimanos ir dejonės, neturin�ios nieko bendra su orkestro muzika.

Ar girdi kaulus?

Nuolat.

Ar�

Kiekvien� prakeikt� akimirk�.

Prie�ingoje pusėje, sve�ių lo�ėje, ne ma�iau i�taigingoje negu toji, kurioje įsitaisė Donalas su donų Mentrasoriu, du vyrai įdėmiai stebeilijosi į auditorij�. Ne� kongreso nario Finroso �vilgsnis �mai�ė tarp �iūrovų, vis giliau grimztan�ių į kerų liūn� ir trynukių ant scenos.

U�tat jo bendro akys �vilgėjo, u�tvindydamos teatr� stebukline energija.

Gelbtornas.

Donalas kone fizi�kai juto �emyn vilnijan�ias juodas bangas, nors suprato, kad jos tėra iliuzija, tam tikra metafora: energijos srautai niekaip nesusij� su �viesa. �mogaus tinklainės nepajėgios pastebėti nekronus.

Lora.

Pasistenk. Vardan Loros.

Senajam bokso treneriui Melui O'Brajenui kart� teko kelti Donal� nuo ringo grindų. Kova turėjo būti treniruotės pobūd�io, bet gerokai sunkesnis prie�ininkas dėl ka�kokių savų prie�as�ių u�siplieskė neapykanta, ir suktas, pro akis prasprūd�s smūgis įskėlė Donalui �onkaulius, negana to, nuo trinktelėjimo į kiet� ringo pagrind� lū�o dilbis.

Melas pasakė: ��aizdos sugis, berniuk. O tavo narsa? Ji niekur nedingo.�

Ir Donalas su�uko prie�ininkui, ketinan�iam apleisti ring�: �Ei, jau bėgi?�

Tolimesni įvykiai pakurstė tū�ming� d�iugesį � jis puolė pirmyn keldamas rank� į �i� sutelk�s visas jėgas, kaip niekad galingai vo�damas i� apa�ios. Sunkiasvoris �unsnukis i�sitiesė ant nugaros ir nebepajudėjo.

Bet dabar Donalo mintyse nuskambėjo �od�iai, kuriuos Melas i�tarė vėliau, �ilkaverpio rai��iais pan�iodamas įtvarus.

�Nesijaudink. Kai lū�� kaulai sugyja, jie tampa dar tvirtesni.�

�ia, teatro salėje, plūdo ir slūgo �e�ėlių bangos. Staiga tarybos narys Gelbtornas, magas bei tikrasis prie�as, pa�iūrėjo į leitenant� ir suvokė regįs asmenį, instrument�, kurį burtininkas galėtų i�naudoti.

Gelbtornas susitelkė.

Ar girdi kaulus?

Donalas įsivėlė į vidin� kov� stengėsi i�saugoti blaivų prot� nes privalėjo i�likti �mogumi: neprarasti s�sajų su realybe, neleisti, kad jo nervų sistem� magas paverstų filtru.

Kai lū�� kaulai sugyja, jie tampa dar tvirtesni.

Ar jauti muzik�? �

Nors leitenantas suvokė mat�s iliuzij�, bet jam rodės, tarsi Gelbtorno akys ėmė ry�kėti, i�augo iki pro�ektoriaus apim�ių, smigdamos į ind�, galintį sukaupti perduodam� energij�.

Į Donal�.

Kai lū�� kaulai�

Ar�

Sugyja�

..Jauti�

Jie tampa� dar tvirtesni.

�muzik�?

Kiekviena neapykantos sekundė, i�gyventa na�lai�ių prieglaudoje, kiekviena akimirka meilės, kuri persmelkdavo �irdį Loros akivaizdoje, suteikė papildomų jėgų, ir Donalas pajuto, kaip i� jo gilumos kyla keistas juokas.

Ne.

A� esu muzika.

Kerų tinklas suei�ėjo.

Donalas i�trūko i� jų pan�ių.

Po pirmojo burtų pliūpsnio dalis auditorijos liko ap�avėta. Scenos pro�ektoriai į �iūrovų akis tebeplieskė pas�mon� veikian�ias, elgsen� koreguojan�ias runas. Kai kurie stokojo imlumo, kad paklustų Gelbtorno persiųstiems nurodymams, ta�iau salėje nestigo ir jautresnių, mago įtakai lengvai pasidavusių �monių.

Donalui teks susiremti su �imtais prie�ininkų. Visame teatre į jį nukrypo �vilgsniai.

Greta vieno i� atsarginių pirmojo auk�to i�ėjimų spietėsi būrelis vyrų medikų uniformomis. Jie nenuleido akių nuo trynukių Tringulijan. Sulauk� tinkamo momento, �iups merdin�ias (arba jau pasimirusias) trynes ir i�sine�dins laukan.

Įdomu, ar kaulus nuo mėsos apvalys patys? O gal kūnus su pasitenkinimu i�skros Gelbtornas, kuriam turbūt pagelbės Finrosas?

A� esu muzika.

I�ėjimai� Donalas prisiminė koridoriuje pastebėj�s gaisro signalo mygtuk�: nūnai atmintis veikė be priekai�tų.

Ko lauki? Nestovėk kaip įkaltas.

Jis atbulas persivertė per krėsl� į �on� nutrenkdamas dono rankas � �iuo metu Mentrasorio veiksmus kontroliavo Gelbtornas,

��trimis mil�ini�kais �ingsniais i�lėkė į koridorių ir kum��iu vo�ė per raudon� trikampį mygtuk�

Sustugo sirena.

I� purk�tuvų, įmontuotų lubose, plūstelėjo vandens �iurk�lės. Tolėliau, įstiklintoje spintelėje, jis i�vydo �arn�, smėlio kibirėlį ir ugniagesio kirvį. Stvėr�s pastar�jį, grį�o į lo��.

Salėje pylė liūtis � atlikėjai sustingo lyg įbesti, instrumentų garsai disonuodami nutyko. Apkerėti �iūrovai krūptelėjo ir i�niro i� transo.

Nuskambėjo moters riksmas, sukėl�s panik�.

��Gaisras!

Prie�ingoje lo�ėje sėdintis Gelbtornas sekundei įsispoksojo į Donal�. Susikoncentrav�s siekė u�valdyti jo s�mon�.

��U�sikru�k,�� palinkėjo leitenantas.

I� u�nugario į frak� įsikibo dono ranka, bet Donalas alkūne trenkė Mentrasoriui į veid� ir sulau�ė nosį, kuri bemat pasruvo krauju. Tuomet, sugniau��s kirvį, i�lėkė į koridorių.

Jis nukūrė sprinterio grei�iu. Gelbtornui i�sisukti nepavyks.

A� esu muzika.

Bet i� salės jau ver�ėsi panikuojantys �monės.

Donalas nusigavo iki durų, vedan�ių į scen�. I� kitos pusės jas ka�kas lėtai vėrė. Leitenantas įsikibo į ranken�, trūktelėjo j� į save ir nėrė palei vyri�kį, i� netikėtumo net priklupusį.

Nepaleisdamas i� rankų kirvio, Donalas nuskuodė į u�kulisius. �iūrovų salėje vie�patavo chaosas, todėl jis neabejojo, kad Gelbtorno lo�� grei�iausiai pasieks būtent �ituo keliu.

Ir Finroso. Nederėtų u�mir�ti kongreso nario Finroso.

Leitenantas vingiais driuokė tarp atlikėjų bei darbininkų, kol pripuolė prie atsarginio i�ėjimo. Ten stovintis pe�iuitas vyras policininko uniforma vadovavo kitiems trims pareigūnams, kurie pri�iūrėjo persigandusius, laukan garman�ius �mones. Vien� i� uniformuotųjų Donalas atpa�ino: automobilį vairavusį Railį.

Gelbtorno � nė �enklo.

Ta�iau akiratyje pasirodė Temesinas, įsisup�s į tamsiai mėlyn� apsiaust�, stebėtinai ramiai rūkantis cigaret�, nors i� vir�aus kliokė vanduo, o pro �alį bildėjo �imtai civilių.

Donalas nutarė juo pasikliauti.

Nepaisydamas pliaupian�io lietaus, leitenantas prasibrovė iki detektyvo ir su�uko:

��Jis sėdėjo ten, vir�uje. Savo lo�ėje. �mones apkerėj�s magas. Matyt, burtai atsigr�ė prie� jį patį.

��Gal ir taip. � Temesinas sekund� padėbsojo į kirvį, paskui nukreipė akis auk�tyn. � Jūs kalbate apie tarybos narį Gelbtorn�. Jam draugij� palaikė sve�ias.

��I� Tristopolio. Kongreso narys Kinlis Finrosas.

��Nuostabu. Dar vienas politikas. Beje, apie kokius kerus mes kalbame?

Medikai, lauk� trynukių mirties, jau buvo surakinti antrankiais. Juos supo penki uniformuoti pareigūnai.

��A� siūly�iau�

��Kol dar neprat�sėte, turiu prane�ti, kad Gelbtornas pabėgo.

��Kitaip tariant, jūsų �monės lauke bandė jį susekti?

��Galbūt. � U�gesusi�, per�lapusi� cigaret� Temesinas nuspriegė ant �liugino kilimo. � Mums trūksta įkal�ių, todėl orderio negausime.

��Are�to?�� pasitikslino Donalas. � Ar kratos?

��Nei vieno, nei kito. � Netikros, bet neslūgstan�ios liūties merkiamas detektyvas pa�nairavo į leitenant�. � Apmaudu.

��Aha�

Donalas atsigrį�o į lo��, kurioje neseniai sėdėjo. Dono nei�vydo.

��Ar kada pastebėjote, jog nelaimingi įvykiai link� kartotis?

Temesinas susigrūdo rankas į ki�enes.

��K� turite galvoje?

��Na, jei i�ties kiltų gaisras ar ka�kas pana�aus, tarkim, Gelbtorno namuose, jūs drauge su pareigūnais be baimės įsilau�tumėte į pastat� ir pamėgintumėte i�gelbėti �aunųjį tarybos narį� argi ne taip?

��Galimas daiktas. � Detektyvas dirstelėjo į Railį, tebeginantį �mones pro atsarginį i�ėjim�. � Ne, privalau pasitaisyti � neabejotinai.

Tokius veiksmus reikėtų deramai suplanuoti� bet Donalas �inojo, jog kongreso narys Finrosas priklausė kinkadrebių padermei, ir po nesėkmingo pasikėsinimo, po nenusisekusio bandymo pagrobti trynukių kaulus, jis i�skris į Tristopolį pirmuoju reisu.

Du tūkstan�iai sutartinai alsuojan�ių vaikų�

Prisiminimus apie ma�ylius, įkalintus Energijos centre, ko gero, atgaivino sinchroni�kas �iūrovų, i�sivaduojan�ių i� Gelbtorno kerų, atodūsis.

O gal energijos tiekėjus jėgainėse augindavo nuo kūdikystės? Donalas nė nebuvo tikras, ar jų akyse į�iūrėjo nors la�elį s�moningumo. Kita vertus, ne�inia, kas bjauriau � naudotis gyvomis esybėmis ar mirusiųjų kaulais.

Jis atminė pokalbį energijos valdybos komplekse ir Kortindo �od�ius:

��I� tiesų jų sankaupa nieko nem�sto ir nejau�ia.

��Netgi skausmo?�� paklausė Donalas.

��Netgi jo. Bent taip atsakau visiems, kurie į mane kreipiasi oficialiais klausimais.

Leitenantas i�pūtė or�.

��Kaip energija patenka į namus? Į did�iuosius?

��Kaip Gelbtorno? Jis netgi turi savo� generatorius, jei galima taip sakyti.

��A� lankiausi jūsi�kiame Energijos centre.

��Taip, taip� mes bent jau laidojame velionius.

��Velnias.

��Taigi. Pagalbinius generatorius prie centrų jungia ilgos �achtos. Tam atvejui, jeigu įvyktų nelaimė, ir nutrūktų energijos tiekimas. Jei pa�inotumėte kokį įtaking� asmenį i� korporacijos, gal net gautumėte sistemos schem�.

Purk�tuvų lietus susilpnėjo iki dulksnos.

��Jei tik pa�ino�iau��� nut�sė Donalas.

��Mm-hmm.

Teisėjas Prioras atsilo�ė krėsle.

��Panele,�� kreipėsi į Lor�, � mudu su tavo tėvu artimai bendravome daugyb� metų. Pamenu visus gimtadienius, kuriuose tu su kitais ma�uliais�

��Kitų turtuolių at�alomis.

��Tebūnie. Bet tavo pra�ymo i�pildyti negaliu.

��Meld�iu, jūsų kilnybe. Tai labai svarbu.

��Kaip ir teisingumas. � Teisėjas nusiėmė skaitymui skirtus akinius, į �on� pastūmė orderį, pasitrynė nosį. � Atleisk, Lora.

Aleksa �engtelėjo manydama, jog komandore ketina pasi�alinti i� kabineto, ir sustojo.

��Minutėlei atsipra�ysiu. � Lora i� rankinės i�griebė nedidelį objekt�. � Ar mudu galėtume pa�nekėti akis į akį?

� �ia apsauginis kūgis?�� Prioras pa�vairavo į Aleks�. � K� gi, brangioji, kaip nori. Bet a� nepersigalvosiu�

Lora aktyvavo talismano kerus, ir vir� teisėjo bei komandorės nusileido apverstas, or� virpinantis kūgis, pro kurio sieneles nei�trūkdavo jokie garsai.

Perregimas sieneles.

Aleksa stypsojo nekrutėdama, įdėmiai �velgdama į por� vildamasi, kad Lora ir Prioras u�mir� esantys ne vieni. Stebėjo juodu kokias dvi minutes.

Galų gale izoliacinis laukas i�sisklaidė, o komandore įsiki�o talisman� atgal į rankin�. U�segusi j� palaukė, kol teisėjas virpan�ia ranka atsuks brangaus plunksnako�io kam�telį ir orderio apa�ioje brūk�telės savo pavard�.

� �tai. Patenkinta? �

��Taip. Dėkui, sere. � Lora stvėrė orderį. � Mes i�eisime pa�ios.

Teisėjas palydėjo moteris �vilgsniu ir, joms priartėjus prie kabineto durų, tarė:

��Tu pasikeitei, Lora Styl. Anks�iau buvai kitokia.

��Aha. Taip nutinka, kai mir�ti.

Kai porelė i�niro laukan ir nusileido laiptais, ry�kiai u�si�iebė pre�akiniai ��ie�ulos� �ibintai. Abidvi tylėdamos sėdo į salon� bei nuriedėjo įva�iavimo taku.

Automobiliui pasiekus vie�kelį, Aleksa atsiduso.

��Negaliu tuo patikėti.

��Dokumentas pasira�ytas,�� at�ovė Lora. � Visa kita neturi reik�mės. Tikiuosi, skaityti i� lūpų neatpratai?

��Dar sugebu. Nejau tėvas i� tikrųjų tau pasakojo dav�s ky�į teisėjui? Senajam, nepaperkamajam Priorui?

��Pasakojo, bet ne man. A� jo klausiausi per rakto skylut�.

��O.

��ie�ulai� braukiant palei tamsų, grėsmingos i�vaizdos park� Aleksa pasiteiravo:

��K� ten kalbėjai apie pasiry�im� aukotis? Kuo �ia dėtas teisėjas?

��Niekuo� �įvakar prie�� įsigijau a�.

��Prakeikimas.

��Galvoji, man nenusispjaut?

Falvinas Mentrasoris, nosį apsiklijav�s �aliu �ilkaverpio tvars�iu, visa savo esybe spinduliuodamas įtū�į, � nir�o ne ant Donalo,

��ne vien suteikė informacij� Hiksui (ne Riksui) sėdus u� limuzino vairo, donas asmeni�kai nuve�ė leitenant� į Energijos centr� kur jiedu apėjo vaikus, įkalintus generatorių salėje, aplinkiniu keliu.

Leitenantas paklausė sav�s, ar elgiasi teisingai �itų įvykių sūkuryje persekiodamas vien� konkretų �mogų, bet po akimirkos prisiminė, kas nutiko primadonai ir jam pa�iam.

Uniformuoti technikai padavė suvyniotus, ant purpurinio popieriaus atspausdintus planus bei masyvų pro�ektorių.

��Did�i�j� kelio dalį įveiksite ve�imėliu,�� tarė vienas i� jų.

Puo�nų frak� tebedėvintis donas kinktelėjo Donalui.

��Mano am�iaus �mogui tokia i�kyla pernelyg rizikinga,�� pasakė. � Bet a� linkiu jums sėkmės.

��Taip, a�iū. � Leitenantas palinksėjo galva � �il�iau atsisveikinti su Mentrasoriu neprisivertė � ir pamojavo popieriniu ritinėliu. � Dėkui u� pagalb�

Nuo tada, kai Riksas bandė jį nu�udyti, praėjo jau penkios valandos. Galbūt vėliau dėl pasikėsinimo Donalas ims kaltinti Harald�, o ne don�.

��Pra�om eiti �ia.

Sekdamas paskui du technikus, jis smuko pro liuko ertm�, metalinėmis kopėtėlėmis nusileido į siaur� remontininkų tunelį, kuriame driekėsi vienas vienintelis bėgis. Apa�ioje, kaip ir buvo �adėta, pamatė ve�imėlį, nedidel� platform� su dviem ratukais, sumontuotais vienas greta kito. Donalas neįsivaizdavo, kaip �ioji transporto priemonė gebėjo i�likti sta�ia ir kas jai tiekė energij�

��Jis veikia nekromagnetinės indukcijos principu,�� paai�kino vienas technikas. � Pa�velkit auk�tyn.

Leitenantas pakluso. Vir�uje, �alia liuko, į�iūrėjo oran�inį skai�ių 327.

��Jūs va�iuosite, kol pasieksite Nr. 201. Paskui kopė�iomis u�lipsite į tunelius, kurie �akojasi ir veda į nuosavus namus. Pasirinkite Nr. 5. Eikite juo iki antro pastato.

��Supratau. 201, 5, antras namas.

��Ir jums prireiks �itų. � Technikas įteikė sunkius apsauginius akinius. � Transporteris lekia gana spėriai.

Donalas juos u�sismaukė vir� akių, įsitaisė ant ve�imėlio pagrindo sukry�iuodamas kojas, sykiu prisimindamas bejausmius, visai netoliese tokiomis pa�iomis pozomis sėdin�ius vaikus.

��K� man daryt?..

Ratuotoje platformoje, �alia de�iniosios jo rankos, nu�vito bly�kiai oran�inis sta�iakampis.

��Paspauskite dėmel�

Leitenantas delnu primygo oran�inį �vytėjim� ir ve�imaitis pajudėjo.

���ir patraukite rank� kai norėsite sustoti.

Technikams nė nereikėjo sakyti, kad jis spaud�ia automatinį jungiklį.

Greitis nenumaldomai augo, bet nukristi nuo horizontalaus pagrindo neleido ka�koks laukas.

Pasiva�inėjimas patiktų vaikams.

Et, jei dabar jį matytų na�lai�ių prieglaudos gyventojai (su s�lyga, kad nekreiptų dėmesio į g�sdinan�i� �imtų, ne, tūkstan�ių vietinių ma�ylių būsen�). Jei tik �ia būtų sesuo Merė Ana Stiks�

Tunelis vingiu pasuko kairėn ir nudriko �emyn; dabar u�nugaryje vietoj Energijos centro komplekso tebuvo matyti plikos sienos ir virtinės i�skydusių avarinių �viesų.

A� esu muzika.

Kairi�ja ranka Donalas vėl pa�iupinėjo prie strėnų prigludusį ginkl�

Tristopolyje grupelė A ir V detektyvų sekė paskui Viktor� kuris trumpu takeliu traukė link juodo mūro namo, priklausan�io komisarui Vilnarui. Mil�ino manymu, Lora elgėsi nes��iningai, pra�ydama Apiplė�imų ir Vaidenimosi skyriaus bent kuo nors prisidėti prie operacijos � mėginimai įsibrauti į policijos vadovo rezidencij� niekaip nesiderino su pastangomis siekti karjeros auk�tumų.

Jis bent jau galės u� visus pakalbėti, nusprendė Viktoras. Rankoje laikydamas orderį, pabeldė į duris. Jos atsivėrė ma�daug u� penkių sekund�ių. Policinink� rūs�iai nu�velgė rauk�lėta moteris.

��Vardan prakeikto Tanato, ko jums prisireikė tokiu metu?

Viktoras parodė orderį.

��Ar komisaras namie, mem?

��Ne. Ka�ko i�lėkė į nelemt� kontor� Jūs ved�s, detektyve?

��Eee� ne, mem. Ne visai.

��Pabandykite įsijausti į varg�ės savo moters kailį ir paklauskite sav�s, ar ji trok�ta i�tekėti u� viso sumauto departamento. K� man atki�ot? Kratos orderį?

��Taip�

��Ne�inau, kas �ia vyksta, bet jūs, vyru�iai, kaip reikiant įsiutinsite Arenijų. Kavos i�gersite?

��Arenijų?

��Ver�iatės į namus ir nė ne�inote, kuo vardu jų �eimininkas?

Viktoras pasitrynė veid�

��Apgailestauju, mem.

��Abejoju. Bet įtariu, jog dar gailėsitės.

Tuo pat metu Lora su Aleksa vedėsi kit� būrį A ir V pareigūnų, i� viso �e�is, liftų pusėn. Pro vien� tarpdurį i�niro ir juos mostu pa�aukė Gertės ranka.

Vyrai bei moterys susi�valgė ir vieningai nėrė į �achtas. Informacinės rodyklės jose neveikė.

Visi kilo tylėdami, 187-ajame auk�te i�ėjo į koridorių, kurį juosė ledinio �al�io bei deginan�ios kaitros �iedai. Jiems �ygiuojant per laukiam�jį, Lora nepratarė nė �od�io.

�vitriaakė kaip įprastai sėdėjo u� stalo; juodus, ilgus plaukus pablizgino �viesa, atsispindinti nuo sidabrinių kabelių, kurie jos akiduobes jungė su prietaisų skydu ir stogo veidrodėliais� tiksliau sakant, komisaro kontroliuojama, vir� gatvių i�kilusia ry�io bei stebėjimo sistema.

Galbūt sekretorė ka�k� �inojo apie are�to orderį, nes Aleksa pastebėjo, kaip ji ky�telėjo rank� po stalu ir nuspaudė mygtuk�. Į �on� nuslydo durys; vedan�ios į Vilnaro kabinet�.

Detektyve nusekė paskui Lor�, �engusi� į komisaro valdas, vyrai i� A ir V skyriaus traukė įkandin.

��Kas atsitiko?�� Vilnaras gestu apramino sve�ių kėd�, kuri ėmė transformuotis į ilganag�, pulti pasirengusi� baidykl�. � Kas yra?

Patalpoje nestigo ir kitokių, subtilesnių, nelauktų apsaugos priemonių, pana�ių kaip peleninė, atstojanti sprogstam�j� granat�.

��Juodasis Ratas,�� atsiliepė Lora taip laikydama orderį, kad komisaras neį�iūrėtų savo pavardės,�� įsisuko į neįtikėtinai auk�tus miesto vald�ios sluoksnius.

��Turite įrodymų?

��U�tektinai.

��Jūs įsitikinusi?�� Komisaras sugniau�ė kum��ius. � Garantuota?

��Tiek, kad teisėjas sutiko pasira�yti orderį.

Kone kvadratinis Vilnaro veidas pra�ydo grobuoni�ku vypsniu.

��Tuomet pri�iupkime j�, � tarė policijos vadas. � Neįsivaizduojate, kaip ilgai �ito laukiau.

Lora suakmenėjo, tebegniau�dama popieriaus lap�.

��K� jūs pasakėte?

��A�� vardan Tanato, o k� jūs manote? Gal esate kur�ia?

��Ne, bet�

Kabinete nugriaudėjo dundesys � vibracija, kuri perrė�ė or� arba visų akių obuolius. �monės susmuko ant grindų. I� komandorės rankos i�slyd�s orderis nupleveno prie bukų komisaro pir�tų. Jis pasikėlė, atsisėdo ant kilimo, įbedė �vilgsnį į popierių.

Po sekundės pa�iūrėjo į Lor�.

��Na, ir kvai�a,�� i�ko�ė.

Komandore atgavo bals� po ilgos, u�sit�susios pauzės.

��Sere?�� jos ry�tas susvyravo. � Mes turime įrodymų, gautų i� patikimų �altinių. �inome telefono numerį, kuriuo naudojotės, kad u�megztumėte ry�į su��� Lora u�si�iaupė, neu�baigusi sakinio.

��Kokį numerį?

Atsiliepė Aleksa:

��Septyni-septyni-septyni, du-devyni, trys-penki-vienas, septy-ni-du-nulis. Be jokių abejonių.

Mėgindamas atsistoti, komisaras su�vok�tė:

��Jis priklauso telefonui, stovin�iam ant Marnės stalo.

Tarpdurio nebeliko. Pareigūnai i� A ir V skyriaus jau tupėjo greta sienos, kur anks�iau buvo durys. Pora nugrimzdo į gilų trans�, idant atsektų, kokius kerus prie�ininkas pasitelkė. Vienas jų kolegų sudirg�s kum��iu tvojo į vientis� mūr�

��Kieno?�� paklausė Lora.

��Marnės, mano sekretorės.

��O, jūs kalbate apie �vitriaak�, � įsiterpė Aleksa.

Vilnaro lūpos virptelėjo.

��Taip, Marn� Finros, kongreso nario dukterė�i� kuri� kaip maniau, akylai stebėjau, kol jūs visk� sumovėte.

Lora stengėsi suprasti, kas �ia vyksta. Visi �inojo, jog komisaras buvo grie�tas ir sunkiai sukalbamas, bet jis puikiai sugebėdavo i�sisukti i� nemalonių akistatų.

��Neblogas bandymas, komisare. Bet greitosiomis sukurptas pramanas nenustelbs įrodymų.

��Negalvojate, jog dėl jūsų skubotų veiksmų Marnė paspruks?

Komandore i�si�iojo, ketindama at�auti, bet j� aplenkė viena i� A ir V skyriaus pareigūnių.

��Mem, jis sako ties�

��O jūs esate�

��Petr� Halsted. Man�s pra�ė pagelbėti.

��Lora, man teko apie j� girdėti,�� tyliai pratarė Aleksa. � Prie mūsų prisijungė ties�skelbė. Kuri� atestavo federaliniai kerėtojai.

��Mė�las.

Komisaras atsikrenk�tė.

��Abipusiais kaltinimais lai �vaistosi idiotai. Gal ver�iau pam�stykime, kaip i�bristi i� prakeikto jovalo.

Donalas laikė ginkl� rankoje ir pasilenk�s slinko siauru tuneliu. Pagrindiniame koridoriuje �mėklos kontroliuojamas ve�imėlis pasi�alino, vos tik leitenantas nulipo nuo platformos. Taigi, jeigu kils pavojus, �aibi�kai pabėgti nepavyks.

Jei tik jis nesuklydo, visi atsi�akojimai u�sibaigdavo did�iulių, prabangių namų po�emiuose: nė vienas nevesdavo laukan, į atvir� erdv�. Matyt, saugumo sumetimais.

Prisiartin�s prie antrų durų, Donalas sustojo. Nekromagnetinė spyna atrodė mil�ini�ka, ir jis tik dabar suvokė deramai neapm�st�s, k� darys, jei susidurs su tokia problema.

Staiga suū�ė energinės ritės, u�griaudėjo at�aunamos velkės.

Durys atsilapojo.

��Velnias.

Į leitenant� nukrypo kulkosvaid�iai � �Bubiai Staugūnai� su disko formos dėtuvėmis,�� kuriuos spaudė du giganti�ki vyrai bly�kiais zombių veidais. Jeigu jų pir�tai bent ne�ymiai pajudėtų, �ūvių papliūpa sudraskytų Donal� pusiau, ir po akimirkos dvi kruvinos kūno dalys �nektelėtų ant grindų.

Sau pripa�inus, kaip bukagalvi�kai pasielgė, Donal� u�valdė beribė neviltis. Be chaoso, kurį jis ketino �ia sukelti, Temesino pareigūnai � su s�lyga, jog �ie jau apsupo Gelbtorno dvar� � neturės jokios prie�asties ver�tis į pastat� neva gelbėdami tarybos narį.

Atleisk, Lora.

Kad tave nuvyliau. Kad mudu niekada nebepasimatysime.

O, Tanate..

Staiga įvykiai pakrypo visi�kai netikėta eiga. Donalas iki tol nebuvo girdėj�s, jog per policijos operacijas nutiktų ka�kas pana�aus.

Abudu zombiai nuleido ginklus, susi�valgė ir papurtė galvas. Tuomet atsigrį�o į leitenant� ir vienas jų parei�kė:

��Tave pa�enklino tamsus kraujas.

��Eee�

� �iame name,�� pridūrė kitas,�� vie�patauja neramumai ir piktadarybės.

��Kas?�� Donalas nujautė, kad veltis į diskusijas nederėtų� bet kas, po galais, �ia atsitiko?

Pirmasis zombis perleido �Bubį� kolegai, prasisegė mar�kinius, pir�tų galiukais tam tikra seka įniko spūs�ioti balt� krūtin�. Pasigirdo ti�us dryksnis, ir prie� Donalo akis, kurių jis nepajėgė nusukti �alin, prasiskyrė krūtinės dalis.

Ertmėje ritmi�kai pulsavo juoda, blizganti zombio �irdis. Sargybinis palietė tvinksintį jos pavir�ių ir tarė:

��Broli, a� tav�s neskriausiu.

Antrasis zombis padėjo kulkosvaidį ant grindų, i�sities�s taip pat prispaudė pir�tus prie juodos partnerio �irdies.

��A� irgi prisiekiu, kad �itas �mogus bus mano brolis.

Jiedu įbedė �vilgsnius į leitenant�

��Hmm, a�iū. Tai yra� dėkui.

��To u�tenka.

Bly�kiaodis rankomis apsivijo krūtin�, suspaudė j� ir �aizda � ar prieigos anga � bemat u�sivėrė. Jis vėl ėmė sagstytis mar�kinius.

��Tarybos nariui Gelbtornui mes nebetarnaujame,�� Donalui paai�kino kitas sargybinis. � Atsisakėme darbo savo veiksmais. Jo valdos mums niekada nepatiko.

��Gelbtornas drums�ia tams� � pridėjo kolega.

Leitenantui vis dar nesisekė juos suprasti.

��A� esu Brajalas,�� prisistatė pirmasis zombis. �4o vardas � Sinveksas.

��Labai� malonu su jumis susipa�inti.

Porelė apsisuko ir numygo blausiu tuneliu. Kurį laik� Donalas juos stebėjo, pats jautėsi suglum�s ir niekaip neįstengė suvokti, kas, vardan Tanato, �ia įvyko.

Automatas tebekėpsojo ant grindų.

��Ei� jūs kai k� pamir�ot.

Bet zombiai jau buvo pranyk�.

��Negi leisi prapulti tokiai gėrybei?

Leitenantas kilstelėjo ginkl� patikrino, ar dėtuvė pilna, ar gerai veikia mechanizmai, ir i�si�iepė prisimin�s, kaip batalione, �audymo i� kulkosvaid�ių var�ybose, u�ėmė antr� viet� Visuomet galvojo, kad atsitiktinai: pliekti i� automatų nemokėjo.

Galbūt �įsyk jis sugebės tapti �empionu.

Juos i�gelbėjo Gerte, kuri prasiskverbė kiaurai mūr� norėdama įvertinti padėtį ir veikiai aptiko haliucinacijų jungiklį, įmontuot� po �vitriaakės stalu. Tiksliau, po Mamės Finros stalu: Lora tebesiuto ant sav�s, kad pro akis praleido akivaizd�ius dalykus.

Sienoje materializavosi did�iosios durys.

I� kabineto i�kurnėjo �mėklų kontroliuojami baldai. Pirmoji i�niro atgijusi metalinė kėdė, įkandin sekė įvairūs daiktai, apsup� masyvų, ant trumpų, drūtų kojelių kėblinantį stal�. �monės, įsitikin�, kad jiems negresia jokie pavojai, i�ėjo paskutiniai.

Durys į komisaro valdas vėl pranyko.

*U�jau�iu, Arenijau.*

��Dėl ko?�� pasiteiravo Vilnaras.

*Ko gero, savo kabinet� praradai am�iams.*

Jis nusi�ypsojo.

��A� visuomet galiu įsikurti kitame.

Komandore sumirksėjo. Komisaras su lifto �mėkla palaikė draugi�kus santykius? Tokius artimus, kad leido jį vadinti vardu? Nejau apie t� �mogų Lora susidarė klaiding� nuomon�?

��Komandore Styl, ko laukiate?�� paklausė Vilnaras.

��Eee� sere?

��Jūs privalote tu�tuojau suimti Marn�. � Pamoj�s į tu��i� stal� pridūrė: � Raskite j� ir atveskite.

��Taip, sere.

Lora spėriu �ingsniu i�dro�ė i� kambario. Pavymui nusekė Aleksa. Pareigūnai i� A ir V skyriaus susi�valgė, linktelėjo komisarui ir taip pat pasi�alino.

Vilnaras i� u�an�io i�sitraukė stambų, i� mėlyno plieno nuliet� pistolet� patikrino, ar nuleistas saugiklis, gr��ino ginkl� į dėkl� Tada �engė prie kabyklos, �iupo savo apsiaust� ir į jį įsisupo. Kol rengėsi, Marnės �iuk�liadė�ėje pastebėjo lūpda�iu sutept� nosinait�. Pakėl�s j� įsiki�o į ki�en�.

��Gerte?

*Taip, Arenijau?*

��Ar galėtum pagreitintu būdu mane nuleisti iki gatvės? Kaip senais gerais laikais?

*Su malonumu.*

��Tuomet imkis darbo.

�emutiniais Gelbtorno dvaro koridoriais klaid�iojo keista esybė. Ore plūdo �al�io bangos.

Aplinkui leitenant� įsivyravo chaosas � pro �alį skuodė tarnaitės ir kiti namų ūkio darbuotojai, kurie slėpėsi kambariuose bei u�uoglaudose, rakino visas duris. Du stambūs pilk�vo gymio vyrai su mozaikine �arvų danga, įspausta į abiejų od� brovėsi į patalynės spint� �vilgsniais �audydami po koridorių.

Kad ir kas i�trūko į laisv�, Donalas nė kiek netro�ko su tuo padaru susidurti.

U�lėk�s trumpu laiptatakiu, jis trumpam sustingo erdviame atriume, nu�velgė baltas sienas, raudonas plyteles, ma�daug penkiolika keistais kampais ky�an�ių balkonų, akies kra�teliu pamatė tamsių �vynų �mėstelėjim� ir vėl pajudėjo i� vietos. Antru laiptatakiu u�bėgo kaip įmanydamas tyliau.

Donalui lekiant dvigubų stiklinių durų kryptimi, jam i� kelio skubiai traukėsi �monės i� vietinio personalo. Netikėtai i�vyd�s raudon� mygtuk� pana�ų į operos teatre regėt� gaisro signal� leitenantas pasielgė kaip priderėjo: smogė į jį kum��iu.

Nieko neįvyko.

��Velnias, velnias, velnias.

Tai signalizacijos įrenginys, be jokių abejonių. Tik Donalas nesusiprotėjo, kad sistema veiks nebyliai, o perspėjim� apie pavojų perduos namų personalui, u�uot pratrūkusi kaukti ir priviliojusi nepageidaujamus pa�alie�ius. Bet �ia ir visa esmė�

Nuo grindų ėmė kilti metalo plok�tė, u�kertanti keli� į apartamentus.

Judinkis.

Leitenantas sureagavo instinktyviai, pasikliovė intuicija � a� esu muzika,�� nurūko pirmyn � spar�iai � jausdamas, kaip i� u�nugario atplūsta dvokiantis �altis � dar grei�iau,�� stryktelėjo per u�tvar�, nusileido ant kilimo ir sudribo.

Nusiriden�s ant �ono, apimtas pojū�io, kad aplinkui sukasi sienos, Donalas spėjo į�iūrėti mil�ini�k� tamsi� tarsi i� haliucinacijų i�nirusi� roplio akį, kuri spoksojo į �mogų, kol plieninis u�kardas įsirė�ė į lubas ir jį atkirto nuo i�orinio pasaulio.

Pagaliau saugus.

Daina�

Iki kaulų smegenų įsismelkė �alta, �iurpi giesmė, kurios reik�mė buvo akivaizdi. Magas visai �ia pat.

Vilnaras i�lėkė laukan ir nelyginant �ik�nosparnis nu�vilpė nuo pastato. It mantija plazdendamas apsiausto skvernais, jis nusileido ant visų keturių. Krūptelėj� myriovilkiai į�iūrėjo melsv� komisar� gaubiantį pavidal�: Gerte, �mėkla, policijos �tabe visada turėjo� gan pla�ius įgaliojimus.

Ji pakilo ir nusklendė atgal į tamsų, saugum� garantuojantį bok�t�. Aplink komisar� tupintys myriovilkiai suurzgė, �yb�iodami gintarinėmis akimis.

��FenSeptintuke bei FenBetaDevyntuke, ar esate pasiruo�� med�ioklei?�� paklausė Vilnaras.

��Hrrr�

��Eime. � Nors ir gremėzdi�ko stoto, jis nukulniavo eikliu �ingsniu. � Patikrinkime� po �imts.

Basiliskų aveniu sruvo srautai �monių, i�einan�ių i� teatrų, traukian�ių į restoranus. Marnė galėjo nesunkiai pasimesti tarp tūkstan�ių praeivių, kurie knib�dėjo tarpeklį primenan�ioje gatvėje, arba bet kokiame i� aplinkinių, per du �imtus auk�tų i�kilusių bok�tų.

��Mes ie�kome brunetės,�� sumurmėjo komisaras. � �tai jos kvapas. � Ki�enėje su�vejojo nosinait�, rast� Marnės �iuk�liadė�ėje.

��Kas �ino, galbūt ji pasirūpinusi apsauginiais kerais, todėl nepraraskite budrumo.

Myriovilkiai įsiliejo į mini�. Turtuoliai, neprat� matyti tikrų plė�rūnų, beveik neį�velgė liaunų, pavojingų būtybių, niekada nebandė įsis�moninti, kad egzistuoja rimtesni, betarpi�kesni pavojai u� machinacijas, kombinuojamas posėd�ių kabinetuose ar klubuose.

Į gatv� i�bėgo Lora su Aleksa. Pastaroji stabtelėjo kaip įkalta, vos tik akiratyje atsidūrė komisaras, ir i�si�iojo, nors nepajėgė i�tarti nė �od�io.

Link moterų atrūko ��ie�ula�, komandorės automobilis, kuris �viegdamas padangomis įstri�ai nuslydo iki �aligatvio, apsisuko, sustojo ir kaipmat atvėrė duris. Salone nebuvo nė gyvos dvasios.

Lora pa�iūrėjo į komisar�.

��Pirmyn!�� pamojo Vilnaras. � Prigriebkit j�!

Mirktelėjusi komandore �oko prie vairo ir nuspaudė akceleratorių anks�iau, nei Aleksa spėjo sureaguoti.

��Gerai,�� į detektyv� kreipėsi komisaras, kai ��ie�ula� įsiliejo į transporto priemonių sraut� � jūs prisijungsite prie man�s.

Aleksa jau ruo�ėsi keliauti paskui Lor� bet Vilnaras j� sustabdė.

��Ne, mes grį�tame vidun.

Donalas į�engė į kaulų galerij�. �ie ėmė jį traukti link sav�s.

Suakmenėjusios griau�ių rankos, blausiai ap�viestas, auksiniais rėmais papuo�tas, vien� vienintelį rie�akaulį demonstruojantis stendas, nuo griau�ių atskirti �onkauliai ir trys, į savoti�k� triptik� i�dėstytos kaukolės, kurios �iepėsi pro �alį klup�iojan�iam leitenantui.

Kaulai dainavo.

Jam prie� akis įniko sūkuriuoti i�skyd� vaizdai, i� pir�tų neju�ia i�slydo automatas, kūn� pervėrė sopuliai bei mė�lungiai, raginantys nesiprie�inti nuostabiesiems vaizdiniams.

Jie dainavo Donalui.

Ne. Padėkit�

Aplinkui giedantys kaulai �adėjo siautulingus, gundan�ius, fantasti�kai meni�kus sapnus.

Primadona, padėk man.

O gal ji ma�iausiai norėtų i�tiesti pagalbos rank� net jeigu būtų gyva? Galbūt Donalas nusipelnė pra�ūti stebuklingo transo gelmėse?

Pastebėj�s vidines duris puo�niomis rankenomis, leitenantas įsikibo į vien� ir pavėluotai sumojo, koki� klaid� padarė� nes rankenėles atstojo rai�yti seniai mirusių menininkų kaulai.

Ne�

Jį u�liejo reginių verpetas.

Rubino atspalvio jūrose plaukiojo smulkiakrūtės undinėlės, ir jų giesmės viliojo�

Ne.

�į gyv� mi�k� kupin� gėlių, dvelkian�ių aromatais, kurių gyvenime neteko�

A� neleisiu�

�galybė jų rankelių glamonėjo Donalo od� spaudė�

�kad taip�

�įtraukė�

�nutiktų.

�į pastelinių spalvų sūkurį ir įkvėpė�

NE!

Jis i�trūko i� vizijų pan�ių.

Nes�

Kurį laik� stovėjo sunkiai �nopuodamas, permirk�s prakaitu, atlapoj�s duris į mil�ini�k� kambarį.

A� esu daina.

Atsikratyti kaulų kerais pagelbėjo valios jėga. Ta�iau matydamas, kas tyso patalpoje, Donalas suprato, kad i� iliuzinių gniau�tų i�sivadavo per vėlai.

Jis pasistengė nuslopinti pykinim�

Aplink altoriaus plok�t� stovėjo trys vyrai: tarybos narys Gelbtornas, kongreso narys Finrosas ir individas �ilų plaukų kupeta, fotogeni�kais bruo�ais, i� pa�iūros ka�kur matytais, lyg jie priklausytų garsenybei, kurios nuotraukos nuolat spausdinamos laikra��iuose � ko gero, dar vienas politikas, nusprendė leitenantas. Ta�iau lavon� i�sitiesusį ant altoriaus, jis atpa�ino be vargo, nes tas �mogus gavo gal� nuo Donalo rankos.

Melfaksas Kortindas.

O ant grindų�

Vardan Tanato, ne.

�kėpsojo tai, kas liko nuo sudedamųjų, trijulės darbui reikalingų dalių � i�tekliai, suteik� energijos keistiems jų sukurptiems burtams. Kai numirėlio vokai virptelėjo, Donal� kaustanti įtampa kone i�sisklaidė, nes rezultatas, be abejo, turėjo būti vertas kerėjimo proceso, net jeigu juo u�siėmė i�kryp� Juodojo Rato magai: vertas tų �aliavos �altinių, kuriuos jie pasitelkė.

Did�iajame kambaryje gulėjo tuzinai negyvų vaikų bereik�mėmis i�plėstomis akimis, kurioms jau nieko nelemta regėti.

Gelbtornas i�kėlė rank� nukreipė j� į leitenant�. Patalp� perrė�ė oran�inis �ybsnis.

Po akistatos su atėjūno krūtine, jis i�sprogo. Donalas �engtelėjo atbulas. Kai s�monėje i�sikerojo haliucinacijos, suprato nebeturįs laiko bėgti atgal į kaulų galerij� ir pasiimti numest� automat�

Paskutinė proga�

Būtent tuo momentu Melfakso Kortindo lavonas mė�lungi�kai krūptelėjo, pasisuko ant altoriaus, atsisėdo ir nuleido kojas ant grindų, basomis pėdomis Įtrėk�damas vaikų palaikus.

Glebni, nejudantys kūneliai skųstis, �inoma, negalėjo.

��U�sikru�kit,�� i�ko�ė leitenantas ir pasileido tekinas.

Pro tarpdurį įpuolus į galerij� kur kaulų trauka draskė jo siel� įkandin nuaidėjo juokas. Ta�iau Donalas teu�truko sekund�, kol griebė ginkl� apsigr�ė ir nuspaudė gaiduk�

U�daroje erdvėje nugriaudėjo kurtinantis tratėjimas. Kietai sukand�s dantis, jis pliekė į gretim� patalp� leido vien� kulk� po kitos, taikėsi į sėdintį mirėsį ir tris vyrus�

I�tu�tėjus dėtuvei, automatas spragtelėjo,

�kurie tebestovėjo.

Prie�ais trijul� kybojo migla juodų miltelių: �tai kuo pavirto u�taisai, įsirė�� į apsauginį ekran� kuris apsupo grupel�, kai magas, Gelbtornas, pamojo ranka.

Negyv� Kortindo veid� i�kreipė �ypsnis, nė i� tolo nepana�us į �mogi�k� U� pajuodusių dantų sukrutėjo i�puv�s lie�uvis. Akimirka anks�iau, nei lavonas u�si�iaupė, leitenantas, regis, burnoje į�iūrėjo lervas.

Laimei, toji baidyklė kol kas neįstengė �nekėti. Jai atgavus kalbos dovan� Donalas jau bus padėj�s galv�

Ak, Lora�

Visi keturi magai, įskaitant Kortind� i�tiesė rankas, pasireng� jį sunaikinti.

�atleisk man.

U�nugaryje driokstelėjo sprogimas, i�ta�k�s plienines duris. Smūginė banga nutrenkė Donal� pro tarpdurį, atgal į didįjį kambarį, kur stypsojo magai.

Jis nuvirto ant negyvų vaikų.

Atsivėrusioje ertmėje stiebėsi auk�taūgis vyras, savo petį prislėg�s sunkiu, apsauginius kerų laukus ardan�iu granatsvaid�iu. U� jo buvo matyti erdvusis atriumas, kuriame vieni�as, kaulų spalvos motociklas puldinėjo giganti�k� �vynuot� i� baimės besispjaudantį roplį.

��O, u�griuvo jūrų pėstininkai,�� nusi�ypsojo Donalas.

��Kaip įprastai,�� tarstelėjo Haraldas.

Ketvertuk� juodosios magijos atstovų, pasiruo�usių atsakomajam smūgiui, apsupo oran�iniai, vis ry�kiau blyksintys �aibai� bet kontrpuolim� nutraukė tamsiai �ali motociklai, kurie atriaumojo į atrium� �ybsėdami �vyturėliais.

Jiems i� paskos atbėgo būrys policininkų �aliomis uniformomis ir baltais �almais; visi gniau�ė automatinius ginklus, nukreip� vamzd�ius pirmyn. Įkandin pareigūnų sekė liauno sudėjimo vyri�kis, i� pirmo �vilgsnio ramus ir atsipalaidav�s, Temesinas, kuris dūmijo cigaret� ir prie�ais save laikė detektyvo �enklelį.

Donalas pa�velgė į keturis magus.

� �aidimas baigtas,�� i�tarė.

��Aaaa��� i� negyvo Kortindo burnos i�siver�ė ne�mogi�kas garsas.

Tarybos narys Gelbtornas ir �ilaplaukis vyras rankomis apsivijo atgaivint� lavon� tarytum dalyvaudami groteski�kam^ apsikabinimų seanse.

Jie nukor� galvas ir susitelkė, bet prie� tai �ilaplaukis spėjo pagie�ingai dėbtelėti į Donal� Po akimirkos oras ėmė virpėti, banguoti, srūti ratu. Patalpoje nu�vito keistos geometrinės figūros.

��Ne, nepalikit��� persigand�s i�lemeno Finrosas.

Ta�iau trijulė magų sulipo į vien� mas�, kuri sukosi vis grei�iau, kol persikreipė neįtikėtinu, visoms a�ims � Donalo po�iūriu � sta�iu kampu� ir pranyko.

Kambaryje beliko kūk�iojantis, palū��s kongreso narys. Jis rėmėsi į apleist� altorių, dunksantį tarp keturiasde�imties ar net daugiau negyvų vaikų.

Leitenantas atsistojo.

��Ne! Tai Blancas. Jis� jis mane u�būrė! � ma�ne vebleno Finrosas. � Meld�iu, meld�iu, ne�udykit� a� visk� papasakosiu. Jie mane privertė� a� neturėjau kitos i�eities��� kongreso narys u�si�iaupė, ūmai suvok�s, jog per daug save ap�nekėjo.

��Senatorius Blancas,�� i�ko�ė Donalas. � Prakeiktas �unkara.

Finrosas i�sikėtojo ant grindų ir sustingo.

��Rodos, apalpo,�� pasakė Temesinas, nepastebimai įėj�s į altoriaus kambarį. � Apmaudu. Man patiko, kaip skamba jo balselis.

Donalas i�plėtė �nerves, gestu aprodė patalp�.

��Vaizdas jūsų netrikdo?

Detektyvas ap�iūrėjo lavonėlius.

��Man teko regėti bjauresnių dalykų.

��Mė�las�

Temesinas atsigrį�o į Harald�

� įspūdingas pasirodymas,�� pratarė.

��Aha. � Haraldas nusispjovė ir pra�iepė dantis. � Kol �ia esu, gal norėsite, kad įsiver��iau į kitus pastatus?

��ie�ul�� vairuojanti Lora riedėjo Basiliskų aveniu, dairėsi į mini� �vilgsniu ie�kojo tamsiaplaukės �vitriaakės� Marnės Finros.

Bėda ta, jog komandore j� įsivaizdavo tiktai su sidabriniais kabeliais, nuo akių tįstan�iais iki refrakcinio aparato, kuris sekretor� jungė su veidrod�ių sistema, įrengta ant policijos �tabo stogo. Marnės bruo�ų nė u� k� nepavyktų atpa�inti.

O gatvėje bruzdėjo �imtai, tūkstan�iai �monių. Jeigu ji smuko į kokį pastat��

��Pasiduodu,�� ��ie�ulai� tarė Lora. � Nenumanau, kaip sugebė�iau t� kal� aptikti.

Akiratyje nelauktai su�mė�avo du pavidalai, nardantys tarp praeivių kojų. Ausis pasiekė �e�ėjimas � porelė myriovilkių iltimis įsikibo į vienos moters apsiaust� ir jį nutraukė. Plazdendama ilgais baltais plaukais, u�pultoji spruko tolyn nuo grobuonių�

��Velnias, ten ji. Pasikeitė netgi plaukų spalv�

�staiga nusispyrė smailiakulnius batelius, �oko ant sta�ios artimiausio bok�to sienos ir įniko rop�tis vir�un. Marnė Finros spėriai lipo auk�tyn, prie vertikalaus pavir�iaus prilipdama delnais bei padais. Abu myriovilkiai atsitūp� pratrūko kaukti.

��ie�ula� cypdama sustojo, jos kėbul� nukratė virpulys.

��Nagi,�� paragino Lora,�� a� �inau, jog tu pajėgsi.

Komandorei palietus pavarų perjungimo svirtį � viso labo palietus,�� automobilis apsisuko ir nuva�iavo tiesiai link statinio, į kurį rab�dinosi Marnė Finros. U�pakaliniai ��ie�ulos� ratai trumpam transformavosi į spyruokles, ir ji stryktelėjo per de�imt pėdų į or�.

I� spar�iai besisukan�ių ratų i�niro nusklembti, į plieninių gėlių �iedlapius pana�ūs nagai. Kai tik jie įsikibo į mūr� ma�ina nuriedėjo vir�un. Nuo įtampos u�kriokė variklis, bet ji slinko vis lė�iau bei lė�iau� kol sustojo ir drebėdama pakibo ant sienos.

Lora prikando lūp�

Po sekundės kitos automobilis atbulas nusileido ant �aligatvio, graud�iai suurzgė ir pajudėjo atgal į va�iuojam�j� kelio dalį, nė nepasivargin�s ratams gr��inti pradinės formos.

��Viskas gerai. � Komandore patap�nojo per vair�. � Tikrai.

Auk�tumos ��ie�ulai� kėlė siaub� netgi jaunystėje.

Ma�ina burgztelėjo, prie�akinius �ibintus pasuko į dangų, vis� savo energij� nukreipė į lemputes, kurios taip skais�iai nutvisko, jog dabar priminė pro�ektorius. Ry�kūs balti jų spinduliai slydo bok�to siena ir pagaliau ap�vietė tebekopian�i� Mamės Finros figūrėl�.

��Puiku,�� sumurmėjo Lora. � Nieko daugiau mums nereikia.

��ie�ulos� �viesos sekė �vitriaak�, kol toji nusigavo iki stogo ir pranyko i� akių. Sekundės dalį komandore neabejojo, kad gaudynės pasibaigė. Bet nerim� i�sklaidė raudoni, auk�tybėse vienas po kito sublizgėj� ta�keliai, kurie bylojo, jog bėglei pasislėpti nelemta.

Lora pir�tu bedė į dureles, ir �ios atsivėrė. Ji i�niro i� salono.

��Ilgai neu�truksiu,�� pri�adėjo.

Pastato �veicorius atsarginiu raktu atrakino greitaeigio lifto duris, pavymui komandorės �engė į �acht� Į mansard� jiedu �ovė dideliu grei�iu, kuris suma�ėjo tiktai per paskutines skryd�io sekundes. Kartu su policijos pareigūne i�ėj�s į koridorių, jis atrakino armuoto stiklo duris, sustojo ir aiktelėjo.

��Nesijaudinkit,�� tarė Lora. � Jūsų jos nenuskriaus.

Prie�ingai nuo Marnės Finros. *

� �ia, �ia�

��Mano draugai. Tiesiog draugai.

Ant stogo, kad ir kur pa�velgsi, tupėjo katinai.

�imtai.

Kiekvieno akys tviskėjo skais�iu raudoniu, u�burdamos t�, kuri drįso į jas pa�iūrėti ir bandė prilygti kerėjimo meno specialistams.

Marnė Finros stengėsi �vilgsniu įveikti prie�ininkus.

�iuo momentu �vitriaakės kūnas drybsojo i�tiktas katatonijos, susiriet�s į kamuoliuk� ir paraly�iuotas, pana�us į fosilij� suakmenėjusi� prie� am�inyb�; jos s�monė nugrimzdo į beprotybės liūn� virto druzgais, kurių niekuomet nebepavyks sulipdyti.

Lora nusi�ypsojo.

��A�iū.

Tuo metu slaptuose policijos �tabo po�emiuose Aleksa turėjo pasitelkti visas jėgas, idant bejausmį komisaro kūn� i�tįstų i� kameros, kurioje jis mėgino gauti atsakymus į tam tikrus klausimus. Vilnaras �inojo, kad per paie�kas praras s�mon�, pasikliovė detektyve ir buvo tikras, jog moteris i�trauks jį i� patalpos, nes ten per ilgai pratūnojus grėstų mirtis.

Aleksa įsitempė (koks jis sunkus!), i�vilko policijos vad� per slenkstį, paguldė akmeniniame koridoriuje. Dirstelėjo atgal į kambarį, kur kunkuliavo akinamai baltas �vytėjimas� bet durys ūmai u�sitrenkė, ir vaizdas pranyko.

Ant grindų i�sities�s Vilnaras sudejavo.

� �tai. � Detektyve atkim�o vandens buteliuk� kurį prigriebė, vykdydama komisaro nurodym� pakėlė jo galv� ir tarp lūpų nuvarvino kelet� la�ų. � Gerai.

Po minutės jis galutinai atsipeikėjo. Akivaizdu, jog į vandenį buvo ka�ko primai�yta. Komisaras giliai įkvėpė, atki�o rank� kad moteris pagelbėtų atsistoti.

��Mūsų departamente jūs auk�tai kilsite,�� pasakė. � Ne visi s�jungininkų tinklai tokie suged� kaip Juodasis Ratas.

��Hmm� ne, suprantama. � Aleksa niekaip nepajėgė sutramdyti savo �vilgsnio, vis krypstan�io į duris.

��Bet jūs niekam nepasakosite, k� �ia matėte. � Vilnaro akys, regis, i�siplėtė ir suapvalėjo. � Tiesa?

Aleksa nugurkė seiles.

��Niekada.

��Taip ir maniau. Dabar mudu informuosime kitus, ai�ku?

��Taip, sere.

Komisaro veid� perkreip�s vypsnis atrodė ne�mogi�kas. �inant, k� Vilnarui teko i�gyventi prie� minut�, keista, kad jis i�vis valiojo �ypsotis.

��Senatorius Blancas galvoja es�s tikras klastūnas.

��Sere?

��Slepiasi prie�ais mūsų akis. Bet mes juo pasirūpinsime� ne.

Aleksa stovėjo tylėdama, nedrįsdama klausinėti, Įvykiai rutuliojosi itin spar�iai.

� �itos garbės nusipelnė komanda. Are�tui vadovaus Lora Styl. Juk taip būtų teisingiau?

Galų gale detektyve leido sau �yptelėti.

��Taip. Jūsų pasiūlymas nuostabus.

Kongreso rūmai buvo įsikūr� mil�ini�kame, devyn�oniame, deformuotame daugiakampyje, vir� kurio nepaliaujamai plaukė tamsūs debesys � lyg juodo ra�alo juostos, nutįsusios indigo spalvos padangėse. Ant laiptų būriavosi �urnalistai, nekreipdami dėmesio į gyvsidabrio lietų, ketindami fotografuoti netrukus atvyksian�ius senatorius. �iandiena turėjo pateikti reik�mingų poky�ių.

Ir visi�kai nesvarbu, kad rūmuose nepasirodys pats įstatymo projekto autorius. Senatoriui Blancui nė nereikėjo dalyvauti balsavime dėl �Gyvybės prat�simo� bilio. Korespondentus, be abejo, domino ir prie�taringi gandai, susij� su senatoriaus dingimu. Niekas i� vir�iausios vald�ios paskalų nekomentavo� bent jau oficialiai.

Kai priva�iavo greitoji pagalba, ir i� automobilio medikai-magai i�traukė lengvus ne�tuvus, suspragsėjo blykstės. �iandienos balsai pasidalys beveik vienodai, todėl į kongreso kvietimus sureagavo netgi prikaustyti prie ligos (galbūt ir mirties) patalo.

Suvytusi figūra priklausė kongreso nariui Vilui �arpingui, garbaus am�iaus liberalui, jaunesnei kartai tapusiam tikru stabu. �arping� gerbė ir prie�ininkai, laikantys jį senosios mokyklos atstovu, kurio nepalenkdavo net brutalūs veiksmai, nūdien i�populiarėj� politikoje.

Daug kam rūpėjo, kaipgi �arpingas balsuos, nes jis paveiktų ne vien savo, bet ir kitų partijų nuomones.

Rūmų salės balkone, prie akmeninės kolonos, glaudėsi Lora su Donalu. Jiedu stebėjo kongreso narius, įsitaisan�ius krėsluose, ir magus, kurie ka�kaip privertė ne�tuvus susilenkti, todėl dabar rodėsi, kad �arpingas sėdi, kaip ir aplinkiniai.

��Imkimės darbo,�� suku�dėjo komandore.

��Taip.

I� Ilurio leitenantas grį�o prie tris dienas. �iuo momentu, drauge su Lora įsiliejant į politikų rat�, lyg styga įsitempė kiekvienas jo nervas.

Prie� balsavim� kongreso rūmų pirmininkas dėstė įstatymo projekto esm�.

���ne�mogi�kos, tarp�mogi�kos ir buvusios �mogi�kos esybės nebegalės naudotis teisinėmis konsultacijomis, tuoktis bei darbintis�

I�vydus Lor� su Donalu, lipan�ius laiptais �emyn, jo balsas suvirpėjo. Galimas daiktas, pirmininkas buvo geresnis magas, nei atrodė i� pirmo �vilgsnio ir suvokė regįs zombį, vos tik pastebėjo moterį.

���iki �iol, hmm, turėt� nuosavyb� konfiskuos valstybė�

Ji sustingo pirma. I� paskos sek�s Donalas atmetė �varko skvern� ir pademonstravo mėgstam� savo �Magnus��, ky�antį i� naujo perpetės dėklo, Loros dovanėlės.

Komandore i� rankinės i�krap�tė detektyvės �enklelį ir paskelbė:

��A� esu komandore Styl i� Tristopolio policijos departamento. O tai��� atgal padėjusi �enkliuk� su�vejojo va�kinio popieriaus lap� u�pildyt� purpuriniais ra�menimis,�� �orderis senatoriaus Blanco are�tui�

Per sal� nuo�ė murmesiai. Nejau atėjūne ne�inojo, jog senatorius Blancas kongreso rūmuose nepasirodė?

���kitaip tariant, a� suimu jus.�� Kitoje rankoje jau laikydama antrankius, Lora nudro�ė prie rauk�lėto senio retais �ilais plaukais.

I� vir�aus atsklido pirmininko kostelėjimas.

��Panele, nejuokinkit. �ia kongreso narys �arpingas, kurio�

Į priekį �eng�s Donalas tvirtai suėmė �ilaplaukio rie��. Kaip leitenantas ir tikėjosi, sustiprėj�s savojo a� pajautimas � tikroji raganos bei kaulų dovana � nei�blėso.

Iliuzij� jis permatė kiaurai.

A� esu�

Ma�a to, regėjimo apgaul� i�sklaidė prie� kitų akis.

�daina.

Auk��iausiems valstybės pareigūnams susidarė įspūdis, kad oras ėmė virpėti ir ei�ėti, kol pagaliau �mogus, kurio rank� įkalino Donalo gniau�tai, įgavo tvirto, energingo vyro i�vaizd�; jo plaukai, nors ir lik� �ili, akivaizd�iai sutankėjo.

��Blancai, mes jus pri�iupome.

Kongreso rūmų sal� pervėrė oran�inis �aibo tvyksnis.

Smūgis nutrenkė Donal� Federalinių stebukladarių apkerėta liemenė, deja, neapsaugojo nuo sprogimo bangos. Sekund� jis manė, jog nieko baisaus nenutiko, ir operacija klostosi pagal plan�.

Galop suvokė; jog senatorius Blancas atliko fokus� kurio sėkm� nulėmė ne tiek magija, kiek rankų miklumas.

�ilaplaukis laikė Donalo �Magnus�� ir taikėsi tiesiai į leitenant�.

Ne�

Netikėtai pakreip�s vamzdį į �on�, Blancas nuspaudė gaiduk�. Donalas puolė pirmyn puikiai suprasdamas, kas įvyko.

Loros galva i�sprogo kaulų �ipuliais ir smegenų purslais.

NE!

Tuo momentu, kai Donalas suvarė pir�tus į Blanco akis, leitenantui į �irdį smigo kulka, nors pats �ūvio driokstelėjimas nuskambėjo ka�kur tolybėse. Jam mir�tant, vaizdas prie� akis aptemo�

�ir vėl nu�vito. Tik dabar akiratyje buvo matyti priėjo plu�antys medikai-magai. Donalas tysojo ant akmeninių salės grindų, kai kurie i� kongreso narių stebėjo operacij�, neslėpdami siaubo.

Jis sudrebino lūpas, pabandė prabilti.

��Nekalbėkite,�� murmtelėjo vienas i� magų. � Viskas bus gerai.

Ne, nebus.

Donalas atplė�ė pakau�į nuo kieto pagrindo, įbedė akis į atvir� savo krūtinės ertm�. Pora stebukladarių į jo kūn� suki�o rankas, iki alkūnių i�terliotas juodu skys�iu. O �iojin�ioje angoje�

O, Tanate.

�tvinksėjo juoda, glotni �irdis�

O, Mirtie.

�paimta i� tos, kuriai jos nebereikės.

NE, NE, NE, NE, NE!

Nes be smegenų negali gyventi netgi zombis. Tik ne tada, kai kaukolė i�ta�kyta į nuoplai�as ir ti�ius gniutulus.

Ne�

Po trijų dienų, nepaisydamas medikų patarimų, Donalas stovėjo prie kapavietės, tamsiame I�plitusio slėnio vir�yne, Juodosios Gele�ies mi�ko pakra�tyje. Nepaliaujamai pliaupiant gyvsidabrio lietui, duobkasiai į kap� vertė �lapi� �em�.

Jų veiksmus stebėjo �ventike ir specialiojo būrio nariai. �ių u�nugaryje stypsojo komisaras Vilnaras, kuriam politinis patarėjas primygtinai siūlė nedalyvauti ceremonijoje. Kad ir kas Lora buvo prie� fizin� mirtį, dabar jie laidojo zombį� Blancas gal ir sukompromituotas, ta�iau senatoriaus judėjimas tebegyvavo.

Jos �irdis plakė ritmi�kai.

Lora.

Donalo krūtinėje.

A� tave myliu.

Bent tiek gerai, jog Lora nepateks į jėgainės reaktorius. Kitaip nei Donalas, kai ateis jo eilė.

Ak, Tanate�

Nes am�ino poilsio neatgul� kaulai tryk�ta stiprybe ir gieda audringas dainas.

Pernelyg siautulingas, kad jas pavyktų sutramdyti.

Furlongas � a�tuntoji mylios dalis, 201m.