Rafaelis Falkonė �velgė į karst�, nuleist� į kapo duob�. Karsto antvo�as buvo apibertas �emės grumsteliais bei gėlių �iedais, kuriuos atsisveikindami paliko draugai ir pa�įstami. Keletas jų � nepaprastai nuliūd� vyrai. Matyt, ne veltui sklido gandai, kad tre�i� kart� i�tekėjusi gra�uolė Esperansa Christakos turėjo dar ir meilu�ių.

Rafaelio �irdyje virė prie�taringi jausmai, o dar jis sielvartavo dėl motinos mirties. Negalėtų pasakyti, kad jiedu būtų buv� labai artimi; motina visada atrodė nepasiekiama, nuolat svajingai susim�s�iusi. Be to, buvo gra�i. Tokia gra�i, kad tėvas vos nei�protėjo i� sielvarto, kai jinai jį paliko.

Moteris, gebėjusi sutrypti subrendusių vyrų orum� ir su�lugdyti jų asmenyb�. Jam pa�iam niekada nieko pana�aus nenutiks. Rafaelis buvo atsidav�s vien darbui ir Falkonės automobilių imperijos rekonstrukcijai. Gra�ios moterys tebuvo maloni pramoga, tik tiek. Nė viena Rafaelio meilu�ių niekada neturėjo jokių iliuzijų ir tegalėjo tikėtis nebent trump� laik� pasimėgauti jo draugija.

Dėl tokios savikliovos ėmė priekai�tauti s��inė � kadaise juk turėjo meilu�� beveik privertusi� jį apsispr�sti, ta�iau jis liovėsi galvoj�s apie t� nutikim�� Daugiau tai nepasikartos.

Rafaelio įbrolis, Aleksijus Christakos, atsigr�ė į jį ir priverstinai nusi�ypsojo. Kaip visada Rafaeliui ėmė mausti krūtinėje. Jis mylėjo įbrolį nuo pat jo gimimo, ta�iau jųdviejų santykiai nebuvo itin sklandūs. Rafaeliui buvo sunku stebėti, kaip įbrolis auga nepatirdamas nė menkiausių abejonių dėl tėvo sėkmės bei paramos. Kaip tai skyrėsi nuo to, k� Rafaeliui teko patirti i� savo tikrojo tėvo. Ilg� laik� vyras jautė apmaud� dar ir dėl neslepiamo įtėvio neprielankumo posūniui.

Broliai pasisuko ir nuėjo tolyn nuo kapo duobės, kiekvienas paskend�s savose mintyse. Abu sūnūs i� motinos buvo paveldėj� savitas �alios spalvos akis, nors Aleksijaus buvo auksinio atspalvio, o Rafaelio neįprastai �viesiai �alios. Rafaelio plaukai buvo tankesni ir veikiau tamsiai rudi palyginti su įbrolio trumpai kirptais juodmed�io spalvos.

Ir vienas, ir kitas buvo daugiau nei �e�ių pėdų ūgio, nors vienas jų buvo kiek auk�tesnis. Rafaelis buvo stambaus sudėjimo ir stiprus. Aleksijus � lygiai toks pat stiprus, tik lieknesnis. �iandien Rafaelio tvirt� smakr� dengė tamsūs barzdos �eriai, ir kai jiedu sustojo prie savo automobilių, Aleksijui tai nepraslydo pro akis ir jis su ironija pastebėjo:

��Ar negalėjai nusiskusti eidamas į laidotuves?

Įtampa, kuri� Rafaelis jautė stovėdamas prie kapo duobės, pama�u ėmė slūgti. Vyras tramdė nor� gintis, nenorėjo pasirodyti silpnas, atsisuko veidu į brolį ir ry�tingai blykstelėj�s akimis lėtai tarė:

��Pavėlavau atsikelti.

Nevaliojo paai�kinti Aleksijui, kaip tro�ko nors �iokios tokios atvangos nuo tos nenustygstan�ios moters, nebenorėjo galvoti, kaip jį paveikė motinos mirtis. Nenorėjo pasakoti, kad dėl jos mirties atgijo ry�kūs prisiminimai, kaip prie� daugelį metų motina i�ėjo i� namų ir paliko tėv� visi�kai palū�usį. Net ir dabar tėvas tebejautė kartėlį ir nusprendė neiti į buvusios �monos laidotuves, nepaisė nė Rafaelio pastangų įkalbėti jį, kad atiduotų paskutin� pagarb�.

Aleksijus nekreipė dėmesio į Rafaelio vidin� sumai�tį ir kreivai �yptelėjo.

��Neįtikėtina. Esi Atėnuose tik dvi dienas ��nėra ko stebėtis, kad panorai apsigyventi vie�butyje, o ne mano bute�

Rafaelis nustūmė į �alį niūrius prisiminimus ir pa�aipiai kilstelėjo antakį atsilygindamas broliui tuo pa�iu, tada pastebėjo, kad ka�kas atvyko pavėlav�s. Jam pritrūko �od�ių, o Aleksijus liovėsi �ypsoj�sis, kai pa�velgė ten, kur krypo Rafaelio �vilgsnis.

Į juos abu įdėmiai �velgė auk�tas rūstaus veido nepa�įstamas vyras. Ta�iau� jame buvo kai kas neįtikėtinai artimo. Lyg �velgtum į savo atvaizd� veidrodyje. Ar į Aleksijų� Jei nepa�įstamojo plaukai būtų gelsvi. Nors vyro akys privertė Rafaelį suvirpėti. �alios, kaip jo ir Aleksijaus, ta�iau �iek tiek kitokios � tamsesnės, beveik rusvos. Dar vienas, paveldėj�s motinos akis?.. Ar gali taip būti?

Rafaelį papiktino karinga atvykėlio laikysena.

��Kuo galėtume padėti?���nesvetingai paklausė jis.

Vyras tik �vilgtelėjo į juodu, tada jo �vilgsnis nukrypo į kapo duob� tolumoje. Pa�aipiai patemp�s lūp� jis paklausė:

��Ar mūsų yra ir daugiau?

Rafaelis pa�velgė į Aleksijų, stovintį surauktais antakiais, ir tarė:

��Mūsų? K� turite omenyje?

Vyras pa�velgė į Rafaelį.

��Tu juk neprisimeni, tiesa?

Pama�u Rafaelis ėmė prisiminti: jiedu su motina stovi ant laiptelių. Atsidaro įspūdingo dyd�io durys, ir jis pamato berniuk�, keleriais metais u� save vyresnį, geltonplaukį ir did�iulėmis akimis. Tylumoje vyro balsas nuskambėjo �iurk��iai.

��Ji atsivedė tave į mūsų namus. Buvai bema� trejų. Man buvo beveik septyneri. Ji norėjo mane i�sivesti, bet a� eiti nenorėjau. Tik ne tada, kai ji mane paliko.

Rafaelį sukaustė �altis. Prikimusiu balsu jis paklausė:

��Kas tu toks?

Vyras nusi�ypsojo, bet nepakėlė į jį akių.

��A� tavo vyresnysis brolis ��įbrolis. Esu Cezaris Da Silva. Atvykau �ia atiduoti pagarbos moteriai, davusiai man gyvyb� Nors ji to nenusipelnė. Buvo smalsu, gal dar kas nors netikėtai pasirodys, bet turbūt esame tik mes.

Pratrūko �alia Rafaelio stovintis Aleksijus.

��Kas per velniava?..

Rafaelis buvo toks priblok�tas, kad negalėjo pajudėti. Jis buvo girdėj�s Da Silvos pavard�. Cezariui priklausė renovuota, itin sėkminga ir visame pasaulyje �inoma Da Silva bendrovė. Rafaeliui net baugu buvo pagalvoti, kad jie galbūt kada nors buvo susitik� ir ne�inojo es� broliai. Nors ir baisėjosi tuo, ko jau niekaip nebepakeisi, nesudvejojo nė vienu vyro pasakytu �od�iu. Fiziniai brolių pana�umai buvo akivaizdūs. Jie galėtų būti neidenti�ki trynukai.

Vaikystės susitikimas lyg prisiminimas, lyg sapnas visada stovėjo prie� akis � ta�iau Rafaelis nieko tikro ne�inojo, nes kai tik u�vesdavo kalb�, motina visada nukreipdavo pokalbį kita linkme. Taip pat niekada nepasakodavo apie savo gyvenim� gimtojoje Ispanijoje, vėliau Pary�iuje, kur dirbo modeliu ir susipa�ino su Rafaelio tėvu.

Rafaelis ranka parodė į savo brolį.

���ia Aleksijus Christakos� mūsų jauniausias brolis.

Cezaris Da Silva tik pa�velgė į jį lediniu �vilgsniu.

��Trys broliai, visi nuo skirtingų tėvų� Ta�iau jūsų ji nepaliko visai vienų.

Jis �engė �ingsnį į priekį, Aleksijus padarė t� patį. Du vyrai stovėjo vienas prie�ais kit�, Cezaris gal buvo �iek tiek auk�tesnis u� savo jauniausi� brolį.

Cezaris, kuris stovėjo atki��s smakr� kaip ir Aleksijus, i�tarė pro suk�stus dantis:

��Atvykau ne tam, kad kariau�iau su tavimi, broli. Neturiu nė su vienu i� jųdviejų jokių nesuvestų s�skaitų.

Aleksijus suspaudė lūpas.

��Nebent su mūsų mirusia motina, jei tai, k� sakei, yra tiesa.

Cezaris nusi�ypsojo, bet jo �ypsena buvo blanki ir pilna apmaudo.

��Ak, tikra tiesa. Labai gaila.

Tada jis �engė �ingsnį į �on� ir nuėjo prie kapo duobės. I�siėmė ka�in k� i� ki�enės ir metė kapo tamson, pasigirdo tolimas duslus dunkstelėjimas į karst�. Kurį laik� vyras pastovėjo, tada grį�o, o jo veide neatsispindėjo jokie jausmai.

Akimirk� trys vyrai stovėjo įtemptoje tyloje, tada Cezaris pasisuko, nu�ingsniavo dideliais �ingsniais, sėdo ant jo laukian�io tamsaus sidabro spalvos limuzino u�pakalinės sėdynės ir i� lėto nuva�iavo.

Rafaelis pa�velgė į Aleksijų, o tas į jį, visai sutrik�s.

��Kas per?..���ir jis nutilo.

Rafaelis tik papurtė galv�.

��Nesuprantu�

Aleksijus vėl pa�velgė į t� viet�, kur stovėjo automobilis, ir nuo tos netikėtos naujienos jam ėmė suktis galva.

Po trijų mėnesių�

��Sem, atleisk kad trukdau, bet tau skambina pirma linija� Jo balsas �emas, o u�sienieti�kas akcentas gundantis.

Sem taip ir sustingo. �emas balsas� gundantis u�sienieti�kas akcentas. Nuo tų �od�ių i� nuojautos jai per nugar� nubėgo �iurpuliukai, o dubens link plūstelėjo �is tas kar�tesnio. Pamanė sau, kad pasijuto kvailai, pakėlė akis nuo tuo kartu per�iūrimų rezultatų, ir pamatė Londono universiteto mokslinių tyrimų skyriaus sekretor�.

Oriame veide �elmi�kai �ibėjo geros akys.

��Gal k� nuveikei �į savaitgalį? O gal turė�iau klausti: su kuo?

Ir vėl Sem nugara nusirito �iurpuliukų banga, bet ji tik nusi�ypsojo Gertei.

��O kad tai būtų tiesa. Vis� savaitgalį praleidau prie Mailo dar�elio gamtos pa�inimo projekto.

Sekretorė nusi�ypsojo ir atlaid�iai tarė:

��Juk �inai, kad gyvenu viltimi, Sem. Judviem su Mailu reikia, kad atsirastų �aunus vyras, kuris jumis rūpintųsi.

Sem ir toliau �ypsojosi sukandusi dantis, kad neimtų įrodinėti, jog jiedviem su Mailu puikiai sekasi ir be jokio vyro. Dabar ji nekantravo atsiliepti į skambutį.

��Sakei, pirma linija?

Gertė mirktelėjo viena akimi ir pradingo, o Sem, prie� pakeldama telefono ragelį ir paspausdama blyk�iojantį mygtuk�, giliai įkvėpė.

��Daktarė Samanta Rurk.

Kelet� sekund�ių buvo tylu, tada pasigirdo balsas. �emas, sodrus, gundantis � be galo įsimintinas.

��Ciao, Samanta, �ia Rafaelis�

�į kart� buvo nebe nuojautos �iurpuliukai, o antausis. Tik jis vienintelis, i�skyrus jos tėv�, moterį vadino Samanta � nors, jausmams u�plūdus, ir jam i�sprūsdavo Sem. Kraujas plūstelėjo kūnu �emyn. Apimta pyk�io, kaltės, kan�ios, geismo bei klastingo �velnumo, Sem pasijuto susipainiojusi ir sumi�usi.

Kai dar kart� pasigirdo balsas, �į kart� ramesnis, ji susivokė, kad jam dar neatsakė.

��Rafaelis Falkonė� turbūt nebeprisimeni?

Lyg būtų įmanoma pamir�ti!

Ji suspaudė telefono ragelį ir su vargu i�tarė:

��Ne� Noriu pasakyti, taip. Prisimenu.

J� suėmė isteri�kas juokas. Kaip gali pamir�ti �į vyr�, jei kasdien mato ma�yt� jo kopij� � pana�ų veidelį ir �alias akis?

��Bene, � tuojau pasigirdo atsakymas. � Kaip gyvuoji, Sem? Dabar turi daktaro laipsnį?

��Taip����Sem �ird�iai darėsi ka�in kas keisto, ji pradėjo taip smarkiai plakti, jog ėmė trūkti oro.���Man suteikė daktaro laipsnį, kai����Ji u�sikirto, o nei�tarti �od�iai aidėjo galvoje. �kai įsiver�ei į mano gyvenim� ir sudau�ei jį į �ukes. Ji sukaupė dr�s�, susitvardė ir tarė tvirtesniu balsu: � Man suteikė daktaro laipsnį, kai mudu i�siskyrėme. Kuo galė�iau padėti?

Vėl sukilo isterijos banga: gal jam padės, jei pasakysiu, kad jis turi sūnų?

��Esu Londone, nes Jungtinėje Karalystėje įkūrėme Falkonės automobilių pramonės centr�.

��Tai� puiku,���tarė Sem �iek tiek nut�sdama �od�ius.

Netikėtai jai �ovė į galv� su kokiu svarbiu �mogumi kalbasi, ir ji sustingo. Rafaelis Falkonė. Londone. J� susirado. Dėl ko? Dėl Mailo? Jos sūnaus, jos gyvenimo d�iaugsmo? Savo sūnaus?

Sem i� karto kilo nelabai logi�ka mintis, kad Rafaelis tikriausiai �ino, ta�iau tuojau pasistengė nusiraminti. Jei �inotų, Rafaelis Falkonė paskambin�s nekalbėtų tokiu abejingu balsu. Ji turi juo atsikratyti, ir � tuojau pat. O tada pam�styti.

��Paklausyk� malonu, kad paskambinai, bet �iuo metu turiu gana daug darbo�

Rafaelio balse vėl pasigirdo �altukas.

��Tau net neįdomu, dėl ko paskambinau?

Baimė nuvilnijo Sem per nugar�, nes prie� akis stojo mylimo tamsiaplaukio sūnaus paveikslas.

��A�� na� manau, įdomu.���Ji, rodos, nebegalėjo suteikti balsui daugiau abejingumo.

O Rafaelis kalbėjo neperprantamai.

��Ketinau tau pasiūlyti darb� Falkonės automobilių pramonėje. Tavo dabar atliekami tyrimai kaip tik i� tos srities, kuri� mes ketiname plėsti.

Nuo apėmusio siaubo Sem sta�iai susuko vidurius. Kadaise ji dirbo �iam vyrui, o nuo to laiko daug kas pasikeitė. Moteris tarė lediniu balsu:

��Apgailestauju, bet tai neįmanoma. Esu įsipareigojusi dirbti universiteto labui.

Kelias sekundes tvyrojo įtempta tyla, paskui Rafaelis trumpai atsakė.

��Suprantu.

Sem galėjo la�intis, jog Rafaelis tikėjosi, kad ji i� dėkingumo puls jam po kojų, net jei tai tik darbo pasiūlymas, o ne kas nors asmeni�ko. Tokį poveikį Rafaelis Falkonė darė kitoms moterims. Jis visai nepasikeitė. Nepaisant to, kas tarp jųdviejų įvyko.

I�einant jo i�tarti �od�iai tebetvyrojo ore ir skambėjo lyg būtų pasakyti vakar: Taip tik geriau, cara. Galų gale lyg ir nebuvo nieko rimto, argi ne taip?

Tuokart vyras taip akivaizd�iai tro�ko, kad Sem su juo sutiktų, kad ji taip ir padarė, vangiai pritardama bejausmiu balsu. J� buvo apleid� visi jausmai. Galima buvo justi, kaip jį apėmė palengvėjimas. Samanta to dar nepamir�o, ir tai tik patvirtina jos įsitikinim�, kad apsisprendė teisingai pati viena prisiėmusi vis� atsakomyb� dėl Mailo. Net jei ir taip, j� ėmė grau�ti s��inė: Turėjai jam pasakyti.

Sem vėl apėmė siaubas, kad Rafaelio Falkonės darbo pasiūlymas sukėlė jai s��inės priekai�tų.

��Paklausyk, i�ties turiu nema�ai darbo. Jei nieko prie�?..

��Net nenori apie tai pasikalbėti?

Sem prisiminė, kaip jai buvo sukil�s įtū�is, kai Rafaelis kuo ai�kiausiai parodė, kad visai ja nesidomi, ir trumpai at�ovė:

��Ne, nenoriu. Sudie, SignorFalcone.

Sudie, Signor Falcone, � ir tai i� taip artimai jo pa�įstamos moters lūpų.

Gana ilgai Rafaelis �iūrėjo į telefono ragelį, kurį tebelaikė rankoje. Dar nesuvokdamas, kad Sem k� tik baigė pokalbį. Kitos moterys niekada pirmos nepadėdavo ragelio.

Suspaud�s lūpas Rafaelis padėjo telefon�. Juk Samanta Rurk nebuvo tokia kaip kitos. I� pat prad�ių ji atrodė kitokia. Jis nenustygo vietoje, pakilo nuo krėslo ir nu�ingsniavo prie did�iulio lango, pro kurį buvo matyti visa gamykla naujajame Jungtinės Karalystės centre Londono priemiestyje. Bet nors kart� Rafaelį domino ne ten vykstantys darbai.

Samanta Rurk atvyko sta�uotis į jo gamykl� Italijoje baigusi automobilių mechaninės in�inerijos magistro studijas. Buvo jauniausia ir vienintelė moteris grupėje. Nepaprastai gabi bei protinga. Be jokios s��inės grau�aties būtų j� įdarbin�s ir mokėj�s tokį u�mokestį, kokio būtų papra�iusi, kad tik pas jį dirbtų� Ta�iau jis prarado sveik� prot�.

Neteko nuovokos dėl jos dėmesį patraukian�io smalsumo, auk�to ūgio bei lieknos figūros. Pakvai�o dėl jos nuolat dėvimų vyri�kų drabu�ių, kuriuos tro�ko nuplė�ti, kad pamatytų visus numanomus, bet po jais slepiamus apvalumus. Ėjo i� proto dėl tobulos �viesios kelti�kos odos ir tų did�iulių migdolo formos akių dailių bruo�ų veidelyje. Pilkos Sem akys� kaip jūra per audr�.

Kaip ji pakeldavo akis ir parausdavo, kai jis sugaudavo jos �vilgsnį, kaip ma�ais baltais dantukais suspausdavo savo apatin� lūp�� K� jau kalbėti apie krintan�ius �viesius tarsi medus plaukus, kuriuos mėgdavo u�siki�ti u� ausies. Laikui bėgant, jį visai pasiglem�ė pama�u kylan�ios lai�an�ios aistros liepsnos, kurios kaskart pama�ius Samant� darėsi vis kaitresnės.

Rafaelis stengėsi nepasiduoti. Romanų jis nemėgo � ypa� darbo vietoje. Fabrike dirbo daugybė moterų, ta�iau nė viena jų neapsuko jam galvos. Rafaelio gyvenimas ėjo tiesia vaga, jis visada skyrė, kur asmeninis gyvenimas, o kur darbas. Ta�iau Sem taip skyrėsi nuo tų moterų, kurias jis paprastai pasirinkdavo: manieringų, patyrusių. Vėtytų ir mėtytų. Geidulingų moterų, kurios �inojo tokios esan�ios ir mokėjo tuo naudotis. Cini�kų, kaip ir jis pats.

Sem visa tai buvo svetima. Ta�iau ji buvo geidulinga. Ir Rafaelis numanė, kad ji pati to ne�ino. Atrodo, kad eidama pro �alį visai nepastebėdavo j� palydin�ių vyrų �vilgsnių. Tai siutino Rafaelį. Aistringas savininki�kumo protrūkis jam buvo nebūdingas. Ir dar jiems net nespėjus pasibu�iuoti!

Galų gale dėl nepatenkinto lytinio potraukio jam susimetė toks kietas geismo gumulas, kad vien� dien� jis pasikvietė mergin� į savo biur� ir, nepajėgdamas i�tarti nė �od�io, suėmė delnais jos skruostus ir ėmė j� bu�iuoti, pasinerdamas į toki� svaigi� saldyb�, kokios dar niekada nebuvo ragav�s.

Dabar vien tik tai prisiminus Rafaeliui sukilo kūno geiduliai. Jis nusikeikė. Galvojo apie j� prie� kelet� mėnesių, per motinos laidotuves. Galvojo apie j� da�niau nei norėtų pripa�inti. Sem buvo vienintelė, vos neprivertusi jo pasiduoti. Juos sieja ne vien trumpai truk�s romanas. Juos turbūt sieja� vaikas.

Net dabar Rafaelio nugara nuvinguriavo �iurpuliukai. Jam būtų tek� spr�sti tokius nesklandumus, apie kuriuos nė galvoti nenorėjo. �itai jam privalu prisiminti.

Vyras apsisuko ir bereik�miu �vilgsniu ap�velgė did�iulį savo biur�. Ai�ku, kad ji nenori su juo turėti nieko bendra, ir jis turėtų apie j� pamir�ti.

Nereikėjo verstis per galv� jos ie�kant. Turėtų laikytis kuo toliau nuo Samantos Rurk, geriau visai i�mesti j� i� galvos. Visam laikui.

Samanta nubudo �e�tadienio ryt�, kai ma�as �iltas �mogutis susirangė lovoje �alia jos. Mieguista nusi�ypsojo, apsikabino sveik� ir stiprų sūnelį ir įkvėpė taip mielo jo kvapo.

��Labas rytas, gra�uoli.

��Labas rytas, mamyte, a� tave myliu.

Jai taip smarkiai suspaudė �irdį, kad net u�gniau�ė kvap�. Ji pabu�iavo jam galvyt�.

��Ir a� tave myliu, branguti.

Mailas atsitraukė, o Sem pramerkė akį ir susiraukė nuo rytme�io �viesos.

Jis sukikeno.

��Tu juokinga.

Sem ėmė kutenti Mail�, o jis spiegė i� d�iaugsmo. Bematant jiems i�lakstė visi miegai, berniukas i�sirop�tė i� lovos ir nubildėjo laiptais �emyn.

Ji �ūktelėjo jam įkandin.

��Dar nejunk televizoriaus!

I�girdo, kad sūnelis sustojo, ir galėjo puikiai įsivaizduoti nepatenkint� berniuko veido i�rai�k�, tada jis atsiliepė:

��Gerai, pavartysiu knygut�.

Sem vėl suspaudė �irdį. Mailas taip ir padarys. �inojo, kad nusileidusi į apa�i� ras jį atid�iai vartantį knygut�, nors jis dar nemokėjo skaityti. Mailas toks geras berniukas. Toks gabus. Kartais jo sumanumas baugino Samant�, nes jautėsi neturinti būdų jam suvaldyti.

Braidė, jos tėvo namų ekonomė, prie� dvejus metus mirus tėvui pasilikusi pas juos gyventi, pa�velgusi į Sem į�valgiomis airės akimis svarstydavo:

��Na, ir i� ko, manai, jis tai paveldėjo? Jo senelis buvo fizikos profesorius, o ir tu pati nuo dvejų metukų įnikusi į knygas.

Tada Samanta, kaip buvo pratusi, prunk�telėdavo ir atsiliepdavo:

��Na, kadangi, suprantama, nieko ne�inau apie jo tėv�, negaliu sp�sti apie gabumų paveldėjim�. ��Tai būdavo proga Sem pa�velgti į ekonom� grėsmingu �vilgsniu ir pakeisti pokalbio tem�.

Nors jei ne Braidė O�Salivan, galvojo Sem lipdama i� lovos, niekada nebūtų įgijusi filosofijos daktaro laipsnio ir nebūtų patekusi į pelning� universiteto tyrimų program�, i� kurios gaunamų lė�ų pakako ir maistui, ir drabu�iams pirkti, beigi sumokėti Braidei u� puiki� Mailo prie�iūr� penkias dienas per savait�.

Braidė gyveno senelio bute, įrengtame prie� kelet� metų prista�ius namui priestat�.

Ri�damasi chalato rai�telį ir rengdamasi leistis į apa�i� ruo�ti sau ir Mailui pusry�ių, Sem stengėsi numaldyti atgijusį kaltės jausm�. Kaltė vis� savait� grau�ė j� i� vidaus, dėl to telefono skambu�io. Jei jau kalbėti visi�kai atvirai, kalt� ji nuolat juto visus ketverius metus.

Buvo taip i�mu�ta i� vė�ių, kad blogai miegodavo naktimis, prabudus kankindavo prisiminimai, o miegant � sukre�iantys sapnai. Aistringi sapnai. Ji nubusdavo susipainiojusi paklodėse, visa �lapia nuo prakaito, tankiai plakan�ia �irdimi ir skaudan�ia galva.

Rafaelis Falkonė. Vyras, parod�s Samantai vis� jos gyvenimo blankum�, o tada lengva ranka blo�k�s j� atgal į am�inas rū�kanas. Lyg jai nebūtų leista patirti jausmų lavinos ir regėti vizijų.

Net dabar tebesvarstė, k� tokio turi, kad patraukė jo dėmesį. Kad ir kas tai būtų, Samantai visados bus gėda, ir ji sau niekada neatleis, jog patikėjo, kad buvo �is tas daugiau. Kad be proto jį įsimylėjo, kaip kokia paauglė.

Ne�inia kelint� kart� t� savait� Sem bandė save įtikinti, kad Rafaelis nevertas �inoti apie Mail�, nes, pirmiausia, jam jo nė nereikėjo. Niekada nepamir� jo mirtinai i�balusio veido, kai pasisakė esanti nė��ia.

Ji susmuko ant lovos kra�to, u�klup� prisiminimai buvo netikėti ir gausūs, sunku buvo jų atsikratyti. Trejet� savai�ių Rafaelis buvo i�vyk�s, ir tuo metu Sem pasijuto esanti nė��ia. Vyras buvo pra��s jos u�eiti, kai tik jis sugrį�, ir net praėjus trims nesimatymo savaitėms Sem �irdis nesiliovė nerimastingai plakusi. Gal nėra taip, kaip jis sakė prie� i�vykdamas�

Nepakenks, cara, mums kurį laik� pabūti atskirai. Ken�ia mano darbas� tu mane per daug bla�kai.

Bet kai Sem atėjo į biur�, Rafaelis atrodė ry�tingai nusiteik�s. Rimtas. Kol dar nei�garavo dr�sa, Sem i�py�kino:

��Turiu tau �į t� pasakyti.

Rafaelis nepatikliai pa�velgė.

��Tai sakyk.

Sem paraudo, ėmė nervingai gr��yti rankas staiga suvokusi, kad buvo visi�kai kvaila tikėtis, jog jį prad�iugins �i naujiena. Juk jiedu kartu praleido tik mėnesį. Vien� svaigų nuostabų mėnesį. Keturias savaites. Ar tikrai pakako laiko?..

��Sem?

Ji pakėlė akis, giliai įkvėpė ir nieko nelaukusi pasisakė.

��Rafaeli, a� nė��ia.

�od�iai nuskambėjo grėsmingai, ir stojo mirtina tyla. Rafaelio veidas i�bly�ko, ir t� akimirk� Sem tapo visi�kai ai�ku, kad ji apsikvailino. Visais at�vilgiais.

Vyro veidas buvo visi�kai baltas, ir tame baltume i�ry�kėjo �alios akys. Sem pasirodė, kad Rafaelis apalps ir ji �engė artyn, bet jis i�tiesė rank� ir paklausė kimiu balsu:

��Kaip?

Ji taip ir liko stovėti, ir nieko negalėjo padaryti, kraujas stingo gyslose.

��Manau� t�kart, kai nesisaugojome.

Pasakyta per �velniai, nes jie buvo neatsargūs daugyb� kartų. Du�e, Rafaelio palazzo svetainėje, kai jiems nebeu�teko kantrybės nueiti iki miegamojo, jos buto virtuvėje vien� vakar�, kai jis u�kėlė j� ant stalvir�io ir nutraukė kelnaites�

Vienu metu j� apėmė ir aistra, ir gėda. Buvo taip� �iurpu. Bevilti�ka. Tai buvo seksas, ne meilė. Ar ji i� tikro jį pa�įsta? Visada nemaloniai prisimins t� akimirk� apėmusį silpnum�.

Jis pa�velgė į j� smerkian�iu �vilgsniu.

��Sakei, kad vartoji piliules.

Sem ėmė gintis.

��Vartojau� vartoju. Bet jau sakiau, kad gėriau nedidelėmis dozėmis, ir jos buvo ne vien kontraceptinės. O prie� kelias savaites buvo prikib�s gripo virusas�

Rafaelis sunkiai sudribo į krėsl�. Lyg per de�imt sekund�ių būtų pasen�s de�im�ia metų.

��Neįmanomas dalykas,���sumurmėjo jis, lyg Sem nebūtų �alia.

Sem bandė susitvardyti, kad jausmai jos visai neu�valdytų.

��Man tai sukrėtimas, kaip matyti, ir tau.

Vyras pa�velgė į j�, ir jo veido i�rai�ka tapo grie�ta.

��Ar tikrai esi sukrėsta? I� kur man �inoti, kad tai ne planas pri�iupti mane?

Samanta susverdėjo, pravėrė lūpas, bet negalėjo i�spausti nė �od�io. Pagaliau su vargu i�tarė:

��Tu manai� tikrai manai, kad taip pasielgiau ty�ia?

Rafaelis atsistojo, ėmė vaik�tinėti, skruostai �iek tiek atgavo spalv�, i�ry�kėjo priblo�kian�iai tobula skruostikaulių linija. Pasigirdo juokas, ir Sem suakmenėjo, nes dar niekada nebuvo girdėjusi jo taip juokiantis. Kimiai.

Jis pa�velgė jai į akis.

��Juk �inai, kad toks sprendimas ne naujiena moteriai, norin�iai u�sitikrinti saugų gyvenim� pasinaudojant vyro turtais.

Samant� priblo�kė toks ry�kus iki �iol slėptas cinizmas. Sugniau�usi kum��ius Sem grėsmingai prisiartino prie Rafaelio ra�omojo stalo.

��Tu, bevilti�kas �unsnuki. Niekada taip nepasielg�iau.

Ir tada moteris perprato jo elgesį ir veido i�rai�k� jai atėjus į biur�. Tada, kai neleido jam i�tarti nė �od�io. Pagaliau suprato kar�i� ir baisi� ties�.

��Ketinai pasakyti man, kad viskas baigta, tiesa? Dėl to mane ir pasikvietei.

Koki� akimirk� Rafaelis buvo diskreti�kai nukreip�s �vilgsnį į �alį, bet kai pa�velgė į j�, veido i�rai�ka nieko nesakė.

��Taip.

Viskas. Vienintelis �odis. Patvirtinimas, kad Sem skrajojo padebesiais, tikėdama, jog tarp jos ir to am�ino plevėsos ka�kas gali būti kitaip.

Ji buvo taip apimta prie�taringų jausmų ir taip sunerimusi dėl jo po�iūrio į t� �ini� ir nejautrumo, kad pabūgo, jog ėmusi kalbėti pravirks. Tada i�bėgo i� biuro. Neberūpėjo, kad taip �emai puolė.

Nebenorėdama matyti Rafaelio ir nekreipdama dėmesio į jo pastangas priversti j� atidaryti duris, Samanta pasislėpė ma�ame savo bute.

Ir tada prasidėjo. Kraujavimas ir siaubingi spazmai. Pakraupusi Sem pagaliau atidarė duris � t� akimirk� fizinės kan�ios pranoko moralines.

Ji pa�velgė į Rafaelį ir be u�uolankų parei�kė:

��A� kraujuoju.

Jis nuve�ė j� į klinik� paniur�s ir i�bal�s, bet Sem vargu ar tai pastebėjo. Laikė delnus prispaudusi prie pilvo, nes suprato norinti, kad tas l�stelių gumulėlis gyventų, nesvarbu, kokia kaina. Ji pati neteko motinos labai jauna, gyveno su bejausmiu tėvu, o dabar taip stipriai pajuto prigimtinį �auksm� tapti motina, kad buvo sukrėsta ligi pat �irdies gelmių.

Klinikoje i� gydytojo i�girdo maloni� �ini�, kad tai ne persileidimas. Ji tik ėmė kraujuoti smarkiau nei įprasta. Gydytojas paai�kino, kad spazmai tikriausiai kilo dėl įtampos, ir patikino, kad jei ilsėsis ir vengs nemalonių aplinkybių, nė�tumas vystysis palankiai, ir vaisius augs sveikas.

Sem galėjo lengviau atsikvėpti. Ta�iau prisiminė, kad Rafaelis yra u� durų, kad paniurusiu veidu vaik�tinėja pirmyn atgal. Kaip tik jis ir buvo tos nemalonios aplinkybės. Prisiminė, jog pajuto spazmus pagalvojusi, kad ir vėl teks su juo bendrauti, ir kad pabudo instinktai: būtinybė apsaugoti kūdikį.

Nepaisant visko, Sem baiminosi pasakyti, kad tai ne persileidimas.

Tada slaugytoja i�ėjo i� palatos palikusi praviras duris, ir Sem ai�kiai i�girdo i� toliau atplaukiantį Rafaelio bals�.

Sem nu��iuvo, kai i�girdo jį nervingai kalbantį: �iuo metu esu �iek tiek u�siėm�s� Ne, nieko svarbaus� I�spr�siu tai kaip galima grei�iau, o tada vėl su jumis susisieksiu�

Ir taip u�geso paskutinė klastinga vilties kibirk�tėlė, kuri� Samanta nes�moningai ir su baime kurstė. Matyt, laikantis konfidencialumo tarp gydytojo ir paciento, Rafaeliui nebuvo prane�ta, persileido ji ar ne. Jis buvo įsitikin�s, kad Sem persileido.

Atidėj�s pokalbį vėlesniam laikui, Rafaelis įėjo į palat�. Sem �iūrėjo pro lang� ir jautėsi lyg tuojau ims ir subyrės. Ji stengėsi atsikratyti įtampos ir nurimti. Dabar svarbiausia buvo kūdikis.

Rafaelis sustojo prie lovos.

��Sem�

Ji nepa�velgė į jį. Tik atsiliepė:

��K�?

I�girdo jį atsidūstant.

��Paklausyk, atleisk� Tikrai apgailestauju, kad taip atsitiko. Geriau nė nebūtume pradėj�.

Sem pasijuto praradusi visk�.

��Tikrai,���sutiko,���geriau nebūtume.

Net ir tada sukirbėjo mintis atskleisti ties�, bet t� akimirk� jai buvo taip pikta. Pajuto, kad kyla įtampa ir prasideda spazmai. Kilo pavojus kūdikiui.

J� apėmė baimė, ir pagaliau pasukusi galv� į Rafaelio pus� tarė:

��Paklausyk, kas padaryta, nebepakeisi. Viskas baigta. Turiu pasilikti per naktį, nes mane stebės, ta�iau rytoj i�vykstu. Va�iuosiu namo.

Rafaelis buvo i�bal�s, bet ji vis vien norėjo pakelti rank� ir trenkti jam antausį. Rafaeliui rūpėjo ne Samanta, o kad ji k� tik prarado kūdikį. Tenorėjo kuo grei�iau ja atsikratyti. I�spr�siu tai kaipgalima grei�iau�

��Eik, Rafaeli, palik mane vien�. ��Pra�au. Maldavo tyliai, jausdama, kad vėl kyla įtampa. Rankomis gniau�ė u�klot�, krumpliai pabalo.

Rafaelis tik pa�velgė į j� tomis neperprantamomis �aliomis akimis.

��Taip tik geriau, cara. Patikėk� Esi jauna� tau karjera prie�aky. Galų gale lyg ir nebuvo nieko rimto, tiesa?

Sem perkreipė lūpas ir t� akimirk� pasiry�o dėti visas pastangas karjeros� ir kūdikio labui. Kad ir kas nutiktų.

��Ai�ku, kad nebuvo. Dabar, pra�au, i�eik.

Sem vos tvardėsi ir pabūgo, kad bet kuri� akimirk� gali pratrūkti, ir Rafaelis pamatys, kaip giliai ji ken�ia.

Jis �engė �ingsnį atgal.

��Pasirūpinsiu tavo kelione namo. Tau nereikės dėl nieko nerimauti.

Sem vos nepradėjo isteri�kai kvatotis pagalvojusi apie i�kilusi� nelengv� u�duotį ir jos laukian�ias gyvenimo permainas. Ji skubiai linktelėjo galv�.

��Puiku.

Rafaelis tada jau buvo prie durų, jis tiesiog �vytėjo i� palengvėjimo.

��Sudie, Sem.

Did�iulėmis valios pastangomis susitvard�iusi, kad neimtų kūk�ioti, Sem sugebėjo ramiai atsisveikinti.

��Sudie, Rafaeli.���Tada nusisuko, nes a�aros ėmė grau�ti akis. Kai i�girdo tyliai u�darant duris, jai i� krūtinės i�siver�ė rauda, o skruostais ėmė plūsti kar�tos sūrios a�aros.

Vis� kit� savait� būdama namie Sem kar�tligi�kai svarstė, kas geriau: pasakyti Rafaeliui ties� ar apsisaugoti nuo būsimų i�gyvenimų. Tada per vien� televizijos kanal� apie �ymius �mones pamatė, kad Rafaelis vėl vie�umoje su i�sipuo�usia Italijos televizijos į�ymybe ir �ypsosi ta velni�kai gundan�ia �ypsena. Matydama, kaip Rafaelis �ypsosi prie� televizijos kameras apkabin�s per liemenį apvalių formų tamsiaplauk� Pietų Europos gra�uol�, suprato, kad niekada negalės jam pasakyti, nes jam papras�iausiai neįdomu.

��Mamyte, noriu Cheerios!

Sem visk� pamir�o ir grį�o į tikrov�. Mailas. Pusry�iai. Metė į �alį visus prisiminimus, drauge ir kaltės jausm� ir nuėjo pasirūpinti sūnumi.

T� vakar� suskambus durų skambu�iui Sem pakėlė akis nuo po pietų virtuvės kriauklėje plaunamų indų. Ant svetainės grindų Mailas patenkintas �aidė su ma�inėlėmis. Eidama atidaryti durų Sem buvo beveik tikra, kad tai Braidė, kaip da�nai būna, pamir�usi buto raktus.

Ta�iau tamsų vėlyv� �iemos vakar� atvėrusi duris įsitikino, kad tai ne Braidė, kurios ūgis su auk�takulniais buvo penkios pėdos ir du coliai. Tai buvo kai kas daugiau nei pėda auk�tesnis ir �ymiai vyri�kesnis.

Rafaelis Falkonė.

Kelias ilgas įtemptas akimirkas Sem buvo sunku susivokti. Laikas sustojo, ir ji ėmė pastebėti smulkmenas, lyg �iūrėtų i� �alies. Pabluk� d�insai. Aplamdytas odinis �varkas. Plonas vilnonis megztinis. Tankūs tamsiai rudi plaukai, kurie visada �iek tiek raitėsi ant apykaklės. Auk�ta kakta. Gilios stulbinan�iai �alios akys. Aristokrati�ka nosis su kuprele � negin�ijamas i�didumo bruo�as. Nuostabi skruostų linija ir aukso rusvumo oda i�davė, kad jis kil�s i� egzoti�kesnio kra�to nei �alta drėgna Anglija.

Dar lūpos. Puikios, lyg sutvertos �elmi�kiems malonumams. Visada atrodė, kad jos pavirs į gundantį �ypsnį, �adantį tikr� jausmų palaim�. Jei nebus niūriai suspaustos, kaip paskutinį kart�.

Tikrovė smogė Sem tiesiai į pa�ird�ius. Tik įkvėpusi oro susivokė, kad kelias ilgas akimirkas buvo sulaikiusi kvėpavim� ir �iop�iojo lyg �uvis.

��Samanta.

Vyro balsas įsakmiai gr��ino j� į tikrov�. Ir �alios liepsningos akys, nu�velgusios j� nuo galvos ligi kojų. Sem ūmai susivokė, kad dėvi įprastus savaitgalio drabu�ius: aptemptus d�insus, storas puskojines ir labai nudėvėtus languotus mar�kinius. Plaukai buvo susukti į kuod�, nepasida�iusi.

Rafaelis nusijuokė.

��Tebesi nutrūktgalvė, matau. Nepaisant did�iausių mano pastangų.

Moters galvoje staiga atgijo prisiminimai. Savo palazzo Rafaelis įteikia jai did�iul� balt� dė��. Po krūva sidabro spalvos vyniojamojo popieriaus pagaliau pasirodė audinio juosta.

Sem i�ėmė j� i� dė�ės ir pamatė, kad tai kvap� gniau�ianti vakarinė suknelė. Rafaelis pats j� nurengė ir perrengė ta suknele. Tesilaikanti ant vieno peties, prigludusi, su juodais bei kūno spalvos dry�iais suknelė i�ry�kino Samantos klubus, krūtis, o ilga prakarpa atidengė kojas. Tada Rafaelis nusivedė j� į vien� i� prabangiausių Milano restoranų. Jie i�ėjo paskutiniai, ma�daug ketvirt� valand� ryto, apsvaig� nuo putojan�io vyno ir aistros, ir jis parsive�ė j� į namus, į savo palazzo�

Tebesi nutrūktgalvė, matau�

Prisiminimai i�sisklaidė, ir u� Rafaelio nugaros Sem prie� akis radosi pati tikriausia priemies�io gatvė.

Gundanti �ypsena.

��Nepakviesi į vidų? Lauke �alta.

Sem suspaudė durų ranken�. Mailas. Siaubas stingdė jai krauj�. Pagaliau. Ji atsipeikėjo.

��Dabar netinkamas laikas. Nesuprantu, ko atėjai. Manau, ligoninėje ai�kiai pasakiau, jog man�s nebedomini.

Sem prisivertė pakelti akis. Praėjo ketveri metai, ir ji visi�kai pasikeitė. Jautėsi vyresnė, labiau suvargusi. Rafaelis atrodė tik dar �avesnis. Tokia neteisybė dar labiau paakstino Samant�. Jis ne�ino, kaip ji gyveno pastaruosius kelet� metų. Nes nieko jam nepasakojai, � priminė jai vidinis balsas.

��Dėl ko �ia atėjai, Rafaeli? Esu tikra, kad �e�tadienio vakar� tav�s laukia daug svarbesni reikalai.

J� pa�i� nustebino su kartėliu i�tarti �od�iai.

Rafaelio �andikaulis įsitempė, ta�iau jis bematant at�ovė.

��Pamaniau, jei pats asmeni�kai tave aplankysiu, gal įtikinsiu i�klausyti pasiūlym�.

Rafaelio skruostus nuda�ė blausus raudonis, ta�iau Sem vargu ar tai pastebėjo, nes i�girdo sau u� nugaros plonu balseliu �aukiant: Mamyte!, ir visu grei�iu trepsint kojytes.

Ji pajuto, kaip Mailas �iupo jai u� kojų ir apkabino jas ma�omis rankutėmis, įsivaizdavo, kaip jis i�ki�a galvyt� pasi�iūrėti, kas gi stovi prie durų. Lyg veltui bandytų sustabdyti ateinantį traukinį. Sem pakartojo trūk�iojan�iu balsu:

��Kaip jau sakiau, dabar netinkamas laikas.

I� Rafaelio veido suprato, kad jis, pamat�s vaik�, pama�u ima susivokti. �is ėmė neramiai kalbėti.

��Atleisk. Turėjau pagalvoti� �inoma, praėjo tiek metų� Tikriausiai i�tekėjai. Vaikai�

Tada vyras pa�iūrėjo �emyn, ir ji pamatė, kad jo akys i�siplėtė. Samantai net nereikėjo pa�velgti �emyn, ji �inojo, kad Mailas dabar stovi �alia ir laiko putnia rankyte apkabin�s jai koj�. I�plėstos �alios akys naiviai spokso į tokio pat atspalvio kitas �alias akis. Reto atspalvio. Daugelis �monių apibūdindavo jas kaip reto atspalvio.

Rafaelis įdėmiai �iūrėjo į Mail�. Labai jau ilgai. Jis suraukė antakius ir atrodė, lyg kas būtų jam trinktelėj�s į pa�ird�ius� apstulb�s. Vyras pa�velgė į Sem, ir ji ai�kiai suprato, k� jis pamatė, lyg stovėtų nuo�alyje ir stebėtų t� abipusį ry�į. I�balusiame moters veide tebuvo matyti i� baimės i�plėstos akys. Buvo balta kaip popierius. Apimta pani�kos baimės. Nusikaltusi.

T� akimirk� Rafaelio �vilgsnis tapo ledinis, ir Samantai pasidarė ai�ku, kad jis suprato.

��Mamyte, gal dabar galime pa�iūrėti ma�iny�ių per televizorių?

Sem u�dėjo rank� Mailui ant galvelės ir tyliai pasiūlė:

��Gal tu �iūrėk, o a� tuojau ateisiu, gerai?

Mailas vėl i�bėgo, o Sem ir Rafaelis tylėjo. Jis �ino. Buvo dėl to visi�kai tikra. Suprato vien pa�velg�s į sūnaus akis. Visai tokias pa�ias kaip jo. Kaip apmaudu, kad ledai tirpsta jam taip ūmai atpa�inus savo sūnų.

Rafaelis �velgė į j� taip įdėmiai, ir Sem juto, kaip kaista jos oda. Darėsi kar�ta.

��Leisk mane vidun, Samanta. Tuojau pat.

Visa drebėdama ir �lapia nuo prakaito, Sem �engė �ingsnį atgal ir atvėrė duris. Rafaelis įėjo į vidų, auk�tu galingu stotu u�pildė vis� koridorių. Nuo jo dvelkė lengvai pikanti�kas muskuso kvapas, ir, nors buvo sukrėsta, Sem kraujas suplūdo į smilkinius jį atpa�inus.

Ji u�darė duris ir nuskubėjo į virtuv� koridoriaus gale. Praeidama matė, kad Mailas jau sėdi sukry�iav�s kojas prie�ais televizorių ir �iūri populiari� program� apie automobilius. Savo mėgstamiausi�.

Samanta jau rengėsi u�daryti duris, kai �iurk��iu balsu jai i� u� nugaros pasigirdo įsakymas:

��Neu�daryk.

Ji nuleido rank� ir įsitempė. Rafaelis �velgė į Mail�, besi�avintį automobiliais ekrane. Rankutėse jis laikė kokias tris savo mėgstamas �aislines ma�inėles. Jei jo akys ir rusva oda nėra nepaneigiamas įrodymas, tada tai tik pats pik�iausias pok�tas.

Sem pasitraukė ir nuėjo į virtuv�. Ji nejautė kojų. Darėsi bloga ir sukosi galva. Atsigr�usi pamatė, kad Rafaelis įsekė jai įkandin, privėrė paskui save duris, bet visi�kai jų neu�darė.

Tamsus Rafaelio veidas buvo pabal�s. Jis atrodė įnir��s.

Pagaliau pratrūko:

��Ir dar drįsi man teigti, kad sprend�iant pagal keist� genetinio sutapimo pasirei�kim�, tas ma�as berniukas nėra trejų metų ir apytikriai trijų mėnesių am�iaus? Kad jis nepaveldėjo lygiai tokios pat spalvos akių, kokias a� paveldėjau i� savo motinos? Kad jis nėra mano sūnus?

Sem �ioptelėjo.

��Jis����Ne dabar, �i� paskutin� akimirk� ji bevilti�kai mintimis ie�kojo ko nusitverti. Juk kaip nors tai būtų galima pateisinti. Rafaelis yra berniuko tėvas. Ji nebegali slėpti. Nebeturi teisės. Niekada neturėjo. � Jis tavo sūnus.

Kurį laik� tvyrojo mirtina tyla, tada Rafaelis pakartojo:

��Jis mano sūnus?

Sem tik linktelėjo galv�. Dabar j� ėmė pykinti. Ji ėmė suvokti, k� visa tai rei�kia.

Rafaelis paleido serij� itali�kų keiksma�od�ių, Sem krūptelėjo, nes suprato kai kuriuos �iurk�tesnius �od�ius � jie juk buvo visų suprantami. Jai susuko pilv�, ir ji nevalingai pridėjo prie jo rank�. Stebėjo, kaip Rafaelis stengiasi visk� suvokti. Visu rimtumu.

��Nėra ko stebėtis, kad t�kart taip tro�kai manimi atsikratyti.

Jis vaik�tinėjo pirmyn atgal nedidelėje virtuvėje. Sem jautė, kaip kyla jo įtampa ir pyktis, kurie pasipylė kaip i� atviro elektros laido ir spragsėjo jai po kojų.

Staiga jis sustojo ir pa�velgė į j�.

��Ar tu i�tekėjusi?

Ji susikrimtusi papurtė galv�.

��Ne.

��O kas būtų buv�, jei nebū�iau nusprend�s tav�s aplankyti? Taip ir būtum leidus am�inai man likti visi�koje ne�inioje?

Visai sugniu�dyta Sem tik su�nab�dėjo:

��A� ne� ne�inau.���Nors tai pripa�inus, ėmė smelktis nuojauta. Nebūtų galėjusi i�tverti jausdama kalt�. Būtų pasakiusi.

Vyras pervėrė j� tomis �viesiai �aliomis akimis, kuriomis kadaise glamonėjo ir kurios dabar buvo �altesnės net u� led�.

��Tu, kale.

Sem krūptelėjo. Lyg jis būtų �ėr�s jai per veid�. Būtų buv� tas pats. Taip �altai ir negailestingai jis i�tarė tuos �od�ius.

��Tu nenorėjai kūdikio,���su�nab�dėjo ji, nebepajėgdama suteikti �od�iams daugiau jėgos.

��Taigi man pamelavai?

Sem pajuto, kaip kaista skruostai, i� gėdos.

��Maniau, kad man persileidimas, ir tu taip manei. Ta�iau klinikoje mane ap�iūrėj�s gydytojas pasakė, kad nepersileidau.

Rafaelis sukry�iavo rankas, ir ji pamatė, kad jos sugniau�tos į kum��ius. Net sudrebėjo baimindamasi jo įtū�io, nors �inojo, kad jis niekada jos nepalies. Ta�iau jautė, kad jam norisi į k� nors trenkti.

��Tai tu �inojai, ta�iau begėdi�kai melavai ir leidai man i�eiti.

Griebdamasi menkiausio �iaudo, Sem nery�tingai teisinosi:

��Nemelavau� tau taip pasirodė� tik neatskleid�iau tiesos.

��O prie�astis, dėl ko man nepasakei buvo� kokia?

��Tu nenorėjai �inoti.����od�iai dabar nuskambėjo netvirtai ir tu��iai. Prarado reik�m�.

��Kuo remdamasi?..

Atrodė, lyg jis negalėtų suregzti pilno sakinio. Sem jautė, kad i� įnir�io Rafaeliui �od�iai stringa gerklėje.

Jai apsunko galva.

��Dėl to, kaip tu elgeisi, kai i� prad�ių tau pasakiau�

Sem prisiminė neapsakom� skausm�, kai Rafaelis panoro su ja i�siskirti. Jo patirt� sukrėtim� su�inojus apie jos nė�tum�. Tai suteikė jai jėgų, kurių taip trūko.

��Ir dėl to, k� pasakei� klinikoje. Girdėjau, kaip kalbėjaisi telefonu.

Rafaelis suraukė antakius, jo �vilgsnis buvo rūstus.

��K� tokio pasakiau?

Sem pama�u i�daviki�kai ėmė apleisti jėgų liku�iai.

��Su ka�kuo kalbėjaisi. Sakei, kad susidūrei su ka�kuo nesvarbiu. � Net ir dabar tie �od�iai lyg peiliu rai�ė Sem vidurius.

Rafaelio veide pasirodė beproti�kas įnir�is. Jis nuleido rankas, sugniau�ė kum��ius.

��Dio, Samanta. Net neprisimenu to pokalbio. Be abejo, ka�k� pasakiau � bet k� � kad nuramin�iau asistentus. Maniau, kad tau persileidimas. Argi i� tiesų manei, kad prane�iu apie tai telefonu?

Sem �ioptelėjo ir nenoromis sutiko.

��Gal taip� o gal ir ne. O i� kur man �inoti? I�girdau tik palengvėjim�, kad neteks rūpintis kūdikiu, trukdysian�iu tau gyvenim�, ir tro�kim� kuo grei�iau i�eiti.

Jis visai pratrūko.

��Nejaugi teks tau priminti, kad ir a� patyriau sukrėtim�, ir kad tuo metu maniau, jog nėra jokio kūdikio!

Sem vos kvėpavo, o Rafaelis atrodė taip, lyg norėtų spirti į �alį tarp jų stovintį stal�, pri�okti ir j� u�dusinti.

Tada tarpduryje pasigirdo tylus nedr�sus balselis.

��Mamyte?

Sem dėmesys bematant nukrypo į Mail�, stovintį tarpduryje. Jie nepastebėjo, kada berniukas atidarė duris, o dabar jis �iūrėjo tai į vien�, tai į kit�, nuo netikėtos įtampos jam nerimastingai virpėjo apatinė lūpa.

Sem pribėgo ir pakėlė sūnų ant rankų, o jis tvirtai apkabino mam�. J� u�plūdo s��inės priekai�tai. Vyrai �iek tiek baugino Mail�, nes jam neda�nai teko su jais susidurti.

��Kodėl �is vyras dar �ia?���paklausė berniukas �nairuodamas į Rafaelį ir glausdamasis prie Sem kaip galėdamas stipriau.

Sem ramindama glostė jam nugar� ir stengėsi kalbėti kaip paprastai.

���ia senas mamytės draugas. U�suko tik pasisveikinti. Jis jau i�eina.

��Gerai,���atsakė Mailas pasijut�s ramiau.���Gal eime �iūrėti ma�iny�ių?

Sem pa�velgė į jį ir stengėsi �ypsotis.

��Kai tik atsisveikinsiu su ponu Falkone, gerai?

��Klausau, kapitone.���Mailas atsakė mėgstamu posakiu, i�girstu dar�elyje, i�sprūdo i� Sem glėbio ir i�bėgo i� virtuvės.

Sem stebėjo Rafaelio pastangas visk� suvokti. Jo veide atsispindėjo daugybė prie�taringų jausmų.

��Tu turi i�eiti,���maldavo ji.���Jei pasiliksi, sukelsi s�my�į ir jį nuliūdinsi.

Rafaelis �engė �ingsnį ar�iau, o Sem instinktyviai pasitraukė, ta�iau jai u� nugaros stovėjo viryklė. J� apgaubė Rafaelio kvapas, muskusinis ir vyri�kas. Dau�ėsi �irdis.

��Tuo viskas nesibaigs, Samanta. Dabar i�eisiu, nes nenoriu liūdinti berniuko, bet a� tav�s taip nepaliksiu.

Po ilgai trukusios kaitrios akimirkos, per kuri� ji stebėjosi, kaip neu�siliepsnojo nuo į j� nukreipto Rafaelio pyk�io, jis pasisuko ant kulnų ir i�ėjo, trumpam sustoj�s prie svetainės durų dar kart� pasi�iūrėti į Mail�.

Vyras metė į Sem kandų �vilgsnį ir i�ėjo pro laukujes duris. Sem i�girdo galingai riaumojan�io variklio gars�, kuris pama�u tolo.

Tada j� vis� pagavo drebulys. Ji stvėrėsi u� kėdės, sudribo į j� ir ėmė kalenti dantimis.

��Mamyyyyte!���i� svetainės pasigirdo gailus balselis.

Sem atsiliepė:

��Tuojau ateisiu, pa�adu.

Ji visai nenorėjo, kad Mailas j� toki� pamatytų. Buvo kaip apkvaitusi. Ne visai suvokė, kas k� tik įvyko, � kad vėl pamatė Rafaelį po anų lemtingų dienų.

Kai pagaliau �iek tiek susitvardė, nuėjo pas Mail� ir atsisėdo ant grindų greta. Nenuleisdamas nuo televizoriaus akių, jis u�sirop�tė jai ant kelių, ir Sem suspaudė �irdį. Ji pabu�iavo jo galvyt�.

Vėl prisiminė Rafaelio �od�ius: Tuo viskas nesibaigs, Samanta. Dabar i�eisiu, nes nenoriu liūdinti berniuko, bet a� tav�s taip nepaliksiu.

Ji suvirpėjo. Nenorėjo nė pagalvoti, kas laukia, kai Rafaelis vėl duos apie save �ini�.

Pirmadienio ryt� Sem į�engė į universiteto posėd�ių sal� ir atsisėdo prie ilgo stalo laukdama kassavaitinio pasitarimo biud�eto klausimais. I� nuovargio jai per�ėjo akis. Nieko nuostabaus, nes savaitgalį negalėjo u�migti, kaip ant adatų laukė sugrį�tant Rafaelio, lyg kokio vaiduoklio. Jai ėmė rodytis, kad visk� bus susapnavusi: telefono skambutį, ir kad jis pasirodė jos namuose. Kad susitiko akis į akį su savo sūnumi. Kandus balselis Samantai ku�dėjo, kad to ir nusipelnė, bet ji jo nesiklausė.

Tvirtai nusprendė, kad grį�usi į praeitį ir vėl pasielgtų lygiai taip, nes prie�ingu atveju dėl patirtos įtampos ir dėl Rafaelio nenoro įsipareigoti jai ir kūdikiui grei�iausiai būtų persileidusi.

Tada atėjo Gertė, sekretorė, ir visa u�dususi atsisėdo greta Sem. Ji paskubomis i�py�kino:

��Niekaip neatspėsi, kas įvyko savaitgalį�

Sem pa�velgė į j�, buvo pratusi prie Gertės polinkio lie�uvauti. Nenorėjo klausytis kokios nors ne�vankios istorijos apie nederam� studentų ir profesorių elgesį, ta�iau moters veido i�rai�ka staiga tapo santūri, ir Sem pamatė, kad į sal� įėjo jų skyriaus vir�ininkas.

Tada moters �irdis liovėsi plakusi. Nes jam i� u� nugaros sekė kitas vyras. Rafaelis.

Akimirk� Sem pasirodė, kad apalps. I� karto ėmė suktis galva. Samanta įsitvėrė rankomis stalo kra�to ir su did�iausia įtampa bei siaubu stebėjo, kaip Rafaelis ramiai ir �altakrauji�kai �engia į sal�. Atsidūr�s neįmantrioje akademinėje aplinkoje atrodė lyg ne vietoje, lyg spalvingas povas purvinoje pagrindinėje miestelio gatvėje.

Rafaelis net nedirstelėjo į jos pus�. Atsisėdo stalo gale greta jų vir�ininko ir atrodė stulbinan�iai gra�us bei gundantis. Įsitaisė patogiai, nerūpestingai prasisegė nepriekai�tingo kostiumo �vark�, ranka did�iulė, pir�tai ilgi�

Ji buvo pakerėta.

Tai turbūt sapnas, nerimastingai m�stė Samanta. Ji tuojau pabus. Ta�iau Gertė nelabai takti�kai kum�telėjo jai alkūne ir pusbalsiu tarė:

���tai apie k� tau norėjau papasakoti.

Vir�ininkas rūs�iu �vilgsniu nutildė visas kalbas, ir tada, o tai buvo nei�vengiama, netekusios vilties Sem akys susidūrė su Rafaelio �vilgsniu, ir ji suprato, kad tai ne sapnas. �alių akių gelmėje �vytėjo pergalės d�iugesys, o kietai suspaustose lūpose �aidė savimi patenkinto �mogaus �ypsnys.

Vir�ininkas atsistojo ir atsikrenk�tė. Sem negalėjo atitraukti nuo Rafaelio akių, o ir jis vis� laik� į j� �iūrėjo, lyg norėdamas, kad ji įsiklausytų į kiekvien� tariam� �odį, ta�iau Sem girdėjo tik nuotrupas.

Falkonės pramonės įmonės� sėkmingiausios� mums garbė, kad ponas Falkonė nusprendė paremti �į tyrim� savo lė�omis� d�iaugiamės �iuo parei�kimu� finansine parama galima bus naudotis tiek, kiek reikės.

Tada Rafaelis pakilo ir kreipėsi į susirinkusiuosius. Salėje sėdėjo apie trylika �monių, ir, kaip galima numanyti, buvo girdėti net mus� skrendant � taip jis visus pakerėjo savo �avesiu. Pagaliau jis liovėsi �iūrėj�s į Sem, ir ji vėl, nors ir sunkiai, atgavo kvap�. Moters �irdis smarkiai plakė, ji nesuvokė nieko, kas buvo sakoma, nes stengėsi priversti savo vangų prot� dirbti ir m�styti apie sukre�ian�ių įvykių padarinius.

��Samanta�

Sem pakėlė akis, apstulbo pama�iusi, kad vir�ininkas dabar kreipiasi į j�, o Rafaelis jau buvo atsisėd�s. Ji to nepastebėjo ir negirdėjo nė �od�io.

��Atsipra�au, Bilai, k� sakėte?���Pati apstulbo, kad gali kalbėti.

��Pasakiau, � pakartojo vir�ininkas kantriai ir pabrė�tinai, did�iai nepatenkintas, kad ji skraid�ioja padebesiais tokio garsaus �mogaus akivaizdoje, � kad nuo kitos savaitės prad�ios dirbsite Falkonės gamykloje. Jūs pri�iūrėsite ten kuriam� tyrimų centr�, kuris dirbs i�vien su mūsų universiteto tyrimų centru.

Tada jis vėl kreipėsi į kitus susirinkimo dalyvius, palik�s Sem saulės rezginyje tiksin�i� bomb�.

��Manau, nereikia įrodinėti, kaip svarbu, kad mums leista atlikti tiriam�jį darb� veikian�ioje gamykloje, ypa� vienoje i� lyderių ��Falkonės automobilių pramonės įmonėje. Taip atsidursime nepalyginti geresnėje padėtyje nei kiti �ios srities tyrėjai, o kadangi esame patikinti, jog Falkonė teiks finansin� param� ma�iausiai penkerius metus, sėkmė mums i�ties garantuota.

To Samantai buvo per daug. Apimta siaubo ji pakilo, ka�k� neai�kiai sumurmėjo, jog trūksta oro, ir i�lėkė i� salės.

Rafaelis lyg niekur nieko stebėjo, kaip Sem i�eina. Nuo ano vakaro jautėsi priblok�tas. Dar gyvas, bet visi�kai priblok�tas. Negalima leisti prasiver�ti pernelyg audringam įnir�iui � baugino jo galia. Ir Rafaeliui darėsi baugu, jei nors akimirk� susim�stydavo, dėl ko tokie gilūs ir kar�ti jo jausmai.

�alia sėdintis Sem vir�ininkas ėmė nepatenkintas bambėti, ko ji taip skubiai i�ėjo, ta�iau Rafaelį apėmė pasitenkinimas, nes juto sukėl�s Samantai nors truputėlį s�my�io. Priblok�tas Rafaelis instinktyviai tro�ko i�mu�ti Sem i� vė�ių, kaip kad ji pasielgė su juo.

Rafaelis su kartėliu prisiminė, kaip i� pat prad�ių ji nenorėjo kalbėtis apie jo siūlom� darb�, kaip vis� t� laik� slėpė ties�. Slėpė, kad jis turi sūnų. Rafaeliui pakako tik kart� paskambinti savo komandai ir buvo imtasi vykdyti į�ūlų sumanym� � perimti i� universiteto tyrimų program�, ir vyras galėjo i� anksto mėgautis �iuo susirinkimu.

Sem vir�ininkas vis dar kalbėjo, o Rafaelis buvo paskend�s savose mintyse, ta�iau �iūrintys į jį matė tik did�iulį vyro susikaupim�.

Jis giliai įkvėpė ir suprato, kad normaliai nekvėpavo nuo tos akimirkos, kai an� vakar� pamatė Sem jos namų tarpduryje �iūrin�i� į jį su ta bevilti�ka veido i�rai�ka. Pirm� smūgį į pa�ird�ius gavo paman�s, kad Sem i�tekėjusi, augina kito vyro vaik�. Buvo apmaudu prisiminti � jautėsi labiau pa�eid�iamas nei norėtų pripa�inti.

Buvo visi�kai nepateisinama, kad Sem daugiau nei trejus metus slėpė nuo jo sūnų. Rafaelis buvo ma�daug Mailo metų, kai subyrėjo jo paties pasaulis. Savo akimis matė klūpantį tėv�, raudantį parpuolusį prie �monos kojų ir maldaujantį jo nepalikti.

A� tave myliu. Kaip gyvensiu, kai mane paliksi? Esu niekas. Nieko neturiu�

Kelkis, Umbertai, � paliepė �mona. � �eminiesi sūnaus akivaizdoje. Koks vyras jis u�augs, jei matys nusiminusį, aimanuojantį ir verk�lenantį tėv�?

Koks vyras jis u�augs?

Rafaelis įsitempė. U�aug�s suprato, kad svarbiausias dalykas gyvenime � padėti tvirti pamatai. Saugumas. Sėkmė. Prisiekė, kad niekada dėl nieko nesi�emins, nes tėvas buvo taip pa�emintas, kad Rafaeliui nebeliko i�didumo net tvirtai stovėti ant kojų. Jausmai kėlė pavojų. Jie turėjo galios visi�kai i�vesti �mogų i� pusiausvyros. Rafaelis �inojo, kokios nepastovios esti moterys, kaip lengvai jos gali visk� mesti ir i�eiti. Arba neleisti matytis su vaiku.

Sekmadienį Rafaelis vėl atva�iavo prie Sem namų, supyk�s, pasiruo��s vėl su ja susiremti, bet kai sustojo, pamatė i�einan�ius motin� ir sūnų. Mailas stūmė paspirtuk�. Vyras nusekė juos į nedidelį vietinį park� ir kaip koks bėglys stebėjo �aid�ian�ius. Stebint ilgakojės Samantos lengvus ir grak��ius judesius viduje virė niūrūs jausmai. Rafaelis suprato, kad jei vėl būtų pasirod�s jų gyvenime, tai nebebūtų buvusi dar viena įprasta sekmadienio ryto kelionė į park�.

Matydamas, koks tvirtas jo sūnus, stebėdamas, kaip jis bėgioja, girdėdamas d�iaugsming� berniuko juok�, Rafaelis pajuto kai k� dar nepa�inta. Tai buvo� pasidid�iavimas. Ir dar kai kas, ko negalėjo įvardyti. Bet tada ir vėl prisiminė t� dien� � pa�i� niūriausi� savo gyvenime � kaip motina tvirtai ir skaud�iai sugriebė jį u� rankos ir i�sivedė i� �eimos palazzo, stovin�ių Milano miesto pakra�tyje, palikusi ant �emės gulintį ir nenumaldomai verkiantį tėv�. Apgailėtin� ir palū�usį �mogų.

Tai buvo viena i� prie�as�ių, dėl ko Rafaelis niekada nenorėjo turėti vaikų. �inodamas, kokie jie pa�eid�iami, jautė, kad jam tektų per daug didelė atsakomybė. Niekas u� jį geriau ne�inojo, kaip vaikystėje nutik� įvykiai gali paveikti tolimesnį gyvenim�. Todėl net nesitikėjo, kad susidūrus su sūnumi akis į akį, kils tiek daug jausmų, sujungsian�ių jį neregimais ir nei�dildomais saitais su �mogu�iu, kurio dar kaip reikiant nė nepa�įsta. Nesitikėjo, kad kit� dien� stebėdamas bėgiojantį sūnų i�gyvens tokius stiprius globėji�kus jausmus, kad, be jokios abejonės, bematant supras, jog padarys visk�, kad tik sūnus nenueitų klystkeliais.

Jau vaikystėje Rafaelis suprato, kad augti be tėvo tas pats, kaip būti grau�iamam rūg�ties i� vidaus.

Susiformavo tvirtas pasiry�imas, lyg koks betono gniu�ulas. Niekas gyvenime neprivers Rafaelio palikti sūnaus, kad berniukui netektų patirti to, k� jam pa�iam teko i�kentėti.

Netikėtai nutrauk�s Sem vir�inink�, Rafaelis atsistojo, sumurmėjo atsipra�ym� ir i�ėjo i� salės. �iuo metu norėjo girdėti kalbantį tik vien� �mogų.

Skrandį grau�ė rėmuo, nes pusry�iai, nors ir visai menki, nugarmėjo į klozet� moterų tualete. Sem drebėjo, jai buvo silpna, o jos veidas įskilusiame veidrodyje atrodė mirtinai i�bal�s. Ji apsi�lakstė vandeniu, i�siskalavo burn�, nes turėjo grį�ti ir susitikti�

Durys pla�iai atsidarė, Sem atsitiesė ir įsitvėrė į kriauklės kra�t�. Bent kart� meldė, kad tai būtų Gertė, bet pajuto, kad tai ne ji � piestu pasistojo kiekvienas kūno plaukelis.

Ji pasisuko ir pamatė auk�t� ir niūri� Rafaelio figūr�, nes tai jis stovėjo atsirėm�s į duris ir giliai susiki��s rankas į ki�enes. Pama�ius vyr�, pa�adinusį joje geidulius, d�iaugsmas apėmė Sem kūn� ir i� jos lūpų nei�siver�ė piktas atsakas, nes su kartėliu pastebėjo, jog net nemalonus blausus ap�vietimas negadina puikios Rafaelio i�vaizdos.

Sukilo ilgai lauktas pyktis, Sem tuo pasinaudojo ir sukry�iavo rankas ant krūtinės. Kalbėjo �iurk��iu, skausmingu balsu.

��K� tu sau manai, Rafaeli? Kaip drįsti �ia rodytis ir naudodamasis savo galiomis man ker�yti? Juk apgaudinėji darbuotojus ���mones, kurie ilgus metus pasi�vent� gilinosi į �i� sritį. Staiga įsiver�i ir �adi jiems miglot� sėkm� ateityje, kai abu �inome�

��Pakaks.

Rafaelio balsas �ai�iai aidėjo siauro, plytelėmis i�kloto moterų tualeto tyloje.

��Esu įsipareigoj�s iki galo vykdyti savo pa�ad� finansuoti ir remti �į universitet�. ��Jis kietai suspaudė lūpas.���Matyt, jau pamir�ai, kad i� pat prad�ių su tavimi susisiekiau ir papra�iau, kad dirbtum pas mane. Ketinau pasinaudoti tavo kompetencija ir prisidėti prie �io tiriamojo darbo turėdamas savų tikslų.

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Nieko �ia neįprasto: kiekviena save gerbianti automobilių pramonės bendrovė budriai stebi atliekamus naujus tyrimus ir ie�ko būdų naujų technologijų pagalba laimėti konkurencinėje kovoje. Jūs savo jėgomis pakėlėte tyrimus į daug auk�tesnį lygį nei koks kitas struktūrinis padalinys universitete ar kur kitur.

I�girdusi tuos �od�ius, Sem nepajuto jokio pasidid�iavimo savo profesiniais pasiekimais. Ji vis dar buvo sukrėsta.

��Gal ir taip,���kand�iai atsikirto,���bet dabar, kai �inai apie Mail�, sieki man atker�yti.

Ji negalėjo paslėpti kartėlio.

��Taip jau yra, kad turi priemonių įsibrauti ir perimti savo vald�ion vis� skyrių, kad vykdytų tavo įsakymus.

J� vėl apėmė siaubas prisiminus, kad vir�ininkas minėjo, jog ji pati turės dirbti Rafaelio gamykloje. Tik dar stipriau prispaudė rankas prie krūtinės prisiminusi, kaip prie� ketverius metus dirbdama Rafaelio gamykloje Milane turėjo �iltnamio s�lygas ir kaip lengvai jis j� suviliojo. Pagalvojus, kad teks grį�ti į pana�i� aplink�, net jei Rafaelis siektų j� dusinti, o ne su ja miegoti, i�pylė �altas prakaitas.

��Pas tave nedirbsiu. Liksiu universitete.

Rafaelis �engė kelis �ingsnius į priekį, ir jo veido i�rai�koje bei akyse Sem pastebėjo lyg kokį plieninį �viesos blyksnį. J� net suėmė baimė, nes jai pa�iurpo oda nuo i�daviki�ko nerimo.

��Ateisi pas mane dirbti, arba nutrauksiu sutartį, ir visi tavo kolegos grį� ten, kur buv�. Jūsų vir�ininkas man sakė, kad jei nebū�iau pa�adėj�s finansinės paramos, ketino atleisti kelet� �monių. Jis nebegali mokėti visiems atlyginimų, nes �iais metais suma�intas projekto finansavimas. Būtumėte tai su�inoj� per �į susirinkim�.

Sem neai�kiai suvokė, kad Rafaelis sako ties�. Apie tai jau kelias savaites sklandė gandai. Ji ir vėl liko priblok�ta, kad nesuprato, koks Rafaelis kieta�irdis.

��Tu �unsnukis,���tyliai piktinosi ji.

Rafaelis atrodė nepaprastai ramus.

��Vargu� nes stengiuosi i�saugoti darbo vietas. Bus visai paprasta, jei pasielgsi teisingai ir nusileisi mano norams. Ir tai tik prad�ia, Samanta.

Kraujas ėmė stingti moters gyslose.

��Prad�ia ko?

Kai Rafaelis i�tiesė rank� ir suėmė jos skruost�, ji pakraupo per vėlai supratusi, kaip arti jis priėjo. Pajuto jo delno jėg�, nuospaudas, ir prisiminė, kad nepaisydamas savo padėties, Rafaelis mėgo krap�tinėtis su automobilių varikliais. Tai buvo viena savybių, j� su�avėjusių i� pat prad�ių.

T� pa�i� akimirk� joje kilo did�iulis geismas. Kiekviena kūno l�stelė d�iūgavo nuo to prisilietimo. �ito Samanta nebesitikėjo kada nors patirti. Ji tirpo, darėsi kar�ta. Sudrėko.

Rafaelis ramiai atvėrė jos �irdies skaudulį.

��Atpildo prad�ia, Samanta. Esi man skolinga, nes trejus metus buvai atėmusi i� man�s sūnų, ir a� neleisiu, kad t� u�mir�tum.

Akimirk� Rafaelis pamir�o, kur es�s, su kuo kalbasi. Delnu jautė �ilkin� Sem od�, subtilų skruosto linkį, lyg dailiausio Murano stiklo dirbinio. Jo vos neapėmė noras slysti ranka �emyn, apkabinti moters kakl�, prisiglausti ir lūpomis suspausti jos rausvas lyg ro�ės pumpuras lūpas� Staiga Rafaelis susivokė, k� dar�s.

�iurk��iai nusikeik�s, atitraukė rank� ir �ingtelėjo atgal. Sem �iūrėjo į jį did�iulėmis pilkomis akimis, o veidas buvo baltas kaip popierius, tik su rausvomis dėmėmis skruostuose.

Ji sumirk�iojo lyg būtų buvusi apimta tokių pa�ių kerų, o tada būtų pra�viesėj� akyse. Jose pyk�io nebuvo lik� nė �enklo.

Ji pakeitė taktik�, ėmė maldauti. I�tiesė rank�, balsas tapo kimus.

��Rafaeli, pra�au, mums reikia pasikalbėti�

��Ne.���Pasakyta buvo grie�tai ir �iurk��iai, ir tai j� paveikė. Rafaelis susiėmė Samantai paband�ius pasinaudoti akimirka, kai, matyt, pajuto jį esant silpn�. Pabandė sujaudinti jo s��in�. Su ratilais po akimis atrodė trapi ir pa�eid�iama.

Jis matė, kaip motina metų metus klasta dumdavo vyrams akis, ir jie manė, kad ji pa�eid�iama, trapi. Reikėjo tik pamatyti, kokia at�iauri jiems nebematant tapdavo motinos veido i�rai�ka, kai jau būdavo gavusi, ko reikia. T� dien�, kai paliko tėv�, ji buvo tokia abejinga, neparodė nė kruopelytės gailes�io.

Kadaise jis net nebūtų patikėj�s, jog Sem yra tokia, ta�iau slėpdama nuo jo sūnų parodė tokį pat, o gal net ir didesnį, be�irdi�kum�.

Rafaelis �engė dar �ingsnį atgal ir buvo nepatenkintas, kad yra priverstas taip daryti. Rodės, tuojau prasiver� nesuvaldomas pyktis. Jis i�ko�ė pro suk�stus dantis:

��Jei būtum vyras�

Sem įsitempė ir pakėlė smakr�. Dingo ankstesnė romi i�rai�ka, nebesigirdėjo apsimestinių maldavimų.

��Jei bū�iau vyras� tai kas? Sumaltum mane į miltus? Nagi, gal pabandysi?

Rafaelis matė, kaip jos rankos prie �onų gniau�iasi į kum��ius. Pa�velgė į j� su pasibjaurėjimu.

��Nekeliu rankos prie� moterį. Ties� sakant, nei prie� niek� kita. Ta�iau pirm� kart� panorau taip pasielgti, kai supratau, kad tas berniukas ��mano sūnus.

Jis nebegalėjo liautis kalbėj�s. Vėl pasijuto sukrėstas, kaip ir t�kart.

��Mano sūnus, Sem, mano kūnas ir kraujas. Jis juk Falkonė. Dio. Kaip galėjai viena priimti tokį svarbų sprendim�? Kas tau suteikė teis� manyti, kad tu viena �inai atsakym� į �į klausim�? Kad tu viena gali nuspr�sti ir pa�alinti mane i� jo gyvenimo?

Sem, rodos, dar labiau įsitempė, o jos smakras pakilo dar auk��iau. Rausvos skruostų dėmės dar labiau i�ry�kėjo, pabrė�damos daili� skruostikaulių linij�.

��Argi man reikia tau dar kart� priminti, kaip nenustygai vietoje trok�damas t� dien� kuo grei�iau palikti klinik�? Vargiai galėjai nuslėpti, kaip tau palengvėjo, kai pamanei, jog nebėra dėl ko nerimauti. Nusprendei, kad įvyko blogiausia, kas galėjo įvykti. Tau net ne�ovė į galv� paklausti, ar i� tiesų persileidau, nes nenorėjai kūdikio.

Rafaelis paraudo, jį grau�ė s��inė, prisiminus, kaip tro�ko būti kuo toliau nuo tų did�iulių akių su ratilais, nuo draskan�io skausmo. Nuo sukrėtimo. Nuo jausmo, kad Sem labai jam rūpi.

Jis nedvejodamas prisipa�ino:

��Niekada neturėjau jokio noro turėti vaikų. Ta�iau tu net nedavei man dingsties suabejoti, kad tai buvo persileidimas. Abu buvome tuo įsitikin�.

Sem neteko amo.

��D�iaugeisi galėdamas nusiplauti rankas, todėl dabar nekaltink man�s, kad spr�sdama �į reikal� nutariau apsieiti be tav�s.

Rafaelis �velgė į Sem, stovin�i� vos u� kelių pėdų, ir matė vien jos akis. Did�iules ir pilkas kaip debesys, plaukiantys Anglijos dangumi. Jinai vėl jį traukė, bet jis nepasidavė. Sem slėpė ties�, kad jų kūdikis tebėra gyvas, s�moningai jį suklaidino persileidusi, ir jis patikėjo.

Rafaelis papurtė galv�.

��To, anaiptol, nepakanka.

Susierzinusi Sem ėmė gintis.

��Nemaniau, kad labai reikėjo su tavimi susisiekti ir pasakyti ties�, kai po savaitės pama�iau tave su kita moterimi.

Sem sunkiai kvėpavo, ir jis matė, kaip po mar�kinėliais kilnojasi krūtys. Kar�tis pliūptelėjo tiesiai Rafaeliui į slėpsnas, bet jis be gailes�io jį numal�ino. Vyras nukreipė �vilgsnį į Sem veid� ir stengėsi negalvoti, jog vienus metus Samantai jį palikus, jis nemiegojo su jokia kita moterimi. Nesvarbu, kokia būdavo jos i�vaizda ir kiek pastangų jam tai kainuodavo. Kaskart, kai pasitaikydavo proga, viduje ka�kas lyg u�sitrenkdavo. Ir nuo to laiko?.. Jis patyrė �iokių tokių nuotykių su moterimis. Dabar tai prisiminus buvo apmaudu.

Rafaelis prisimerkė.

��Nė nedrįsk dabar visko u�krauti man vienam, kad nukreiptum dėmesį nuo savo kaltės.

Ta�iau kaltės jausmo, apėmusio Rafaelį, bus nelengva atsikratyti, kad ir kaip labai jis stengtųsi. Velniai j� rautų! Neleis Sem taip su juo elgtis. Ji pagimdė vaik�. Jo sūnų. Ir nieko jam nepasakė.

Sem balse suskambo kartėlis.

��Dieve sergėk, kad kada nors pamir��iau, kokie buvo mūsų santykiai. Seksas. Beveik vien tik seksas, tiesa? Jokių pokalbių ar ko nors asmeni�kesnio, tik nuogi lovoje. Juk kuo ai�kiausiai davei suprasti, Rafaeli, nes nuolat kartojai, kad tav�s neįsimylė�iau, nes dar nesi pasireng�s.

��Ta�iau vis vien įsimylėjai, argi ne taip?���Rafaelis negalėjo paslėpti smerkian�ios balso gaidos, ir pamatė, kad Sem blyk�ta.

��Maniau, kad tave myliu.���Jos lūpos persikreipė. ���iaip ar taip, buvai man pirmas mylimasis. Argi nėra nekaltai merginai normalu atsiduoti savo pirmajam? Argi ne toks buvo vienas i� tavo man duotų naudingų patarimų?

Rafaelio akyse stojo nuogo ir įkaitusio Sem kūno vaizdas, kai ji gulėjo jo lovoje. I�kilios apvalios krūtys, liaunas liemuo, ilgos kojos. Oda buvo tokia skaisti ir balta, kad priminė jam alebastr� � tik ji buvo gyva, kvėpavo, tokia aistringa. Buvo dar nekalta. Niekada nepamir�, kaip nyrant patį pirm� kart� buvo glotnu, ank�ta ir kar�ta. Tai buvo jo pats eroti�kiausias prisiminimas. Aiktelėjusi dėl įsiskverbimo ji pajuto malonum�.

Ji t�sė:

��Ta�iau nesirūpink. Meilė greitai i�blėso: kai su�inojau, kad esu nė��ia ir turėsiu kūdikį, supratau, kokie pavir�utini�ki buvo mūsų jausmai.

��Su�inojusi, kad esi nė��ia,���i�ko�ė Rafaelis pro dantis, supyk�s, kad prisiminimai taip lengvai prasibrovė pro statytas u�tvaras,���nusprendei viskuo pasirūpinti pati.

Suprat�s, kad Sem geba perprasti, kuria linkme krypsta jo mintys, Rafaelis pakeitė taktik�.

��Gal tai bausmė, Sem? Hm?���Pats ir atsakė: ��Bausmė, kad nutraukiau su tavimi santykius? Kad nebenorėjau nieko daugiau? Kad leidau tau i�eiti? Kad nenorėjau kūdikio, nes ne to siekėme bendraudami?

Rafaelis nebesuvaldė savo demoni�kos prigimties.

��Manau, jog bėda ta, kad mane įsimylėjai, ir tau buvo pikta, jog neatsakiau tuo pa�iu, todėl nusprendei mane nubausti. Tai taip akivaizdu�

Sem prisiartino, pakėlė rank� ir trenkė Rafaeliui per veid�, net pati nepajutusi, kaip tai įvyko. Stojus nemaloniai įtemptai tylai, moteris suprato taip pasielgusi todėl, kad jis garsiai prabilo apie jos pa�ios nuog�stavimus. Ir dar �ioje bjaurioje, tu��ioje, aidin�ioje patalpoje.

Kimiu balsu nusikeik�s, su liepsnojan�iu skruostu toje vietoje, kur trenkė Sem, Rafaelis �iupo j� į glėbį ir prispaudė lūpas prie jos lūpų. Bu�iavo įnirtingai ir �iurk��iai.

Praėjus kokiai akimirkai, Sem atsigavo po sukrėtimo, ta�iau, jei būtų veikusi nors viena jos smegenų l�stelė, nebūtų pasielgusi taip, kaip pasielgė. Klastingas kūnas trukdė reik�tis protui.

Pati ėmė jį bu�iuoti su tokiu pat įnir�iu. Nes Rafaelis j� perprato. Nes garsiai i�tarė tuos �od�ius. Nes dėl jo pajuto gėd� ir sumai�tį. Nes jis buvo �ia. Nes pati ėmė jo geisti. Nes grį�o prisiminimai. Nes jis bu�iavo, norėdamas įtvirtinti savo gali� ir įrodyti, kad ji vis dar jo geid�ia.

Sem laikėsi įsikibusi jo �varko. Juto kraujo skonį, ta�iau skausmas neteko reik�mės. Visk� u�go�ė aistra, jausmai darėsi visai nebevaldomi. Rafaelis delnais skaud�iai spaudė jos rankas, ir, kilus geismui, sumi�usiam su nusivylimu, Sem akyse ėmė kauptis a�aros.

Atsimerkusi pamatė mirguliuojan�ius �alius vandenis. Rafaelis staiga i�silaisvino, o Sem girdėjo vien savo �irdies dū�ius ir trūk�iojantį kvėpavim�. Vis dar gniau�ė jo �vark�, ta�iau tuojau pat paleido, o jos rankos drebėjo.

��Tau bėga kraujas�

Neteikė paguodos ir tai, kad Rafaelis kalbėjo �iurk��iu balsu. Tebebuvo įpyk�s, visai nepaveiktas aistros.

Sem pakėlė rank�, palietė lūp� ir susiraukė, nes ėmė dilg�ioti. Lūpos buvo patinusios. Suprato, kad turi tuojau pat sprukti, kol Rafaelis nepastebėjo jos sumai�ties. Kol dar nepastebėjo, kad po jos įnir�iu slepiasi nenusakomas geismas.

��Turiu eiti. Jie mūsų pasiges.���Viskas jos viduriuose ėmė suktis, kilti. Sem i�sigando, kad vėl neimtų vemti, �į kart� tiesiai ant Rafaelio nepriekai�tingai nuvalytų batų. Nepajėgė pakelti į jį akių.

��Sem�

��Ne.���Rafaelį nutraukusi Sem pa�velgė į jį. ��Tik ne �ia.

Vyras sukando dantis.

��Puiku. Tada �į vakar� atsiųsiu tau automobilį. Pasikalbėsime pas mane.

Sem buvo per daug sukrėsta, kad prie�tarautų. Visko buvo per daug � per daug kilusios fizinės energijos. Įtikinamas įrodymas, kad jai vos tik pa�velgus į Rafaelį kyla aistros, to niekada gyvenime nepatyrė su kuo nors kitu. �iuokart ji papras�iausiai nebegalėjo nieko daugiau pasakyti, tik nenoromis sutikti.

��Gerai.���Turėjo bėgti nuo �io vyro kuo toliau, kol jis jos neperprato.

T� vakar� Sem laukė Rafaelio prabangiame sublokuotame name pa�iame Meifairo centre, kuriame įsikūr� turtuoliai ir į�ymybės. Vis� dien� jos viduje virė pyktis ir beprasmybė, nes turėjo taikytis prie bendradarbių, su jauduliu svars�iusių did�iules Rafaelio Falkonės pasiūlytas galimybes, o Sem �inojo, kad i� tiesų vyras tik nori įrodyti tebeturįs galių kaip panorėj�s tvarkyti jos gyvenim�.

J� baugino sumi�� jausmai po nutikimo tualete, o dar labiau mintis, kad ir vėl teks pas jį dirbti. Sem stengėsi giliai kvėpuoti ir sutelkti dėmesį į aplink�. Prabangias sofas bei krėslus pilkos, baltos ir kreminės spalvos apmu�alais. �emus kavos staliukus ir aptakių formų baldus. I�ties kelian�ius nerim�.

Su dalykinio stiliaus drabu�iais jautėsi ne vietoje. Tebedėvėjo siauras juodas kelnes, baltus mar�kinius ir juod� �varkelį. Bateliai �emakulniai. Atgal su�ukuoti plaukai. Jokio makia�o. Tokia aplinka tiko daug jausmingesnei moteriai: su gra�ia �ilkine suknia laisvai ir gundan�iai sėdin�iai ant sofos ir laukian�iai mylimojo.

Sem su skausmu prisiminė Rafaelio palazzo Milano pakra�tyje, kur kartais jai kildavo iliuzijų, kad u� tų keturių sienų daugiau nieko nėra. Ir kad ji vienintelė gra�i ir geidulius kelianti moteris.

��Atleisk, kad priver�iau tave laukti.

I�girdusi Rafaelio bals� Sem taip greitai atsigr�ė, kad susvaigo galva. Pajutusi, kad laiko odin� rankin� prispaudusi prie krūtinės kaip koki� apsaug�, j� nuleido.

Nebuvo pasirengusi taip greitai dar kart� susitikti su Rafaeliu, o tuos ir taip siautulingus jausmus dar stiprino pyktis bei nuolat persekiojanti gėda. Ir dar tas nirtus bu�inys. Samantos lūpos vis dar buvo jautrios. Rafaelis atrodė kaip koks nelabasis, i�nir�s i� prieblandos. Auk�tas, stambus, tvirtas, raumeningas. Ir piktas. Veidas grie�tas, nė �ypsenėlės. Apsimeta, kad gailisi, jog jai teko laukti.

Visai taip pat, kaip ir anks�iau. Bet nepaisant pyk�io Sem grau�ė s��inė. Ji nenoromis atsipra�ė:

��Atsipra�au� kad trenkiau per veid�. Ne�inau, kas man u�ėjo� bet k� tu pasakei� netiesa.

Pamelavo. Viduje ji visa degė. Geriau jau būtų laikiusi lie�uvį u� dantų. Pamelavo ir sau, ir jam.

Rafaelis �engė vidun. Paniur�s.

��Nusipelniau to. Daviau tau dingstį.

Sem pabalo ir pa�velgė į jį. Pritarimo nesitikėjo, tad jos klasta lyg ir i�garavo.

Vyras praėjo pro j� prie baro ir įsipylė gintaro spalvos gėrimo, mirguliavusio gaubto stiklo grafino dugne. Pa�velgė į j� per petį, ir kar�tis mu�ė Sem į veid�. Ji net nesumetė, kad atid�iai ap�iūrinėja jo pla�i� nugar�, siaurus klubus ir tvirtus sėdmenis.

��Tau įpilti?

Samanta skubiai papurtė galv� ir dusliai tarė:

��A�iū. Ne.

��Įsitaisyk.���Jis mostelėjo į ar�iausiai stovin�i� sof�. ��Atsisėsk, Sem. Ir gal padėtum į �alį savo rankin�? Atrodo, tau pir�tai bematant sulū�.

Sem suglumusi nuleido akis ir pamatė, kad taip stipriai laiko įsitvėrusi odinės rankinės, jog net krumpliai pabal�. Sunkiai atsidususi skubiai nuėjo prie sofos ir, atsispyrusi pagundai įsitaisyti laisvesne poza, prisėdo ant paties kra�telio.

Rafaelis priėjo ir atsisėdo prie�ais. Ai�ku, buvo daug labiau atsipalaidav�s, nes įsitaisė patogiai ir u�dėjo rank� ant sofos atlo�o. Sem stengėsi ne�iūrėti ir nematyti, kad jo mar�kiniai įsitemp� ties krūtine.

��Beje, kokios kilmės vardas Mailas? Airi�kas?

Sem sumirk�iojo. Po kokios akimirkos suprato, ko jis klausia. Buvo taip netikėta.

��Tai� mano senelio vardas.

Sem �iek tiek nustebo, kad Rafaelis prisiminė jos kilm�. Ties� sakant, Samant� tik viena karta skyrė nuo Airijos. Ji gimė ir u�augo Anglijoje, nes kai jos talentingam tėvui pasiūlė darb� Londono universitete, �eima persikėlė.

Sem pajuto besikaupiantį pyktį.

��I� tiesų, ruo�iausi tau pasakyti� kada nors. I� tikrųjų nebū�iau nuo Mailo am�inai slėpusi tiesos.

Rafaelis nemaloniai prunk�telėjo.

��Kaip gra�u i� tavo pusės. Būtum laukusi, kol jis būtų u�aug�s pilnas apmaudo, kad neturi tėvo, o a� to net nebū�iau �inoj�s.

Rafaelis atsisėdo tiesiai ir trinktelėj�s padėjo taur�. Su nekantrumu perbraukė ranka per plaukus, ir jie netvarkingai sukrito ant kaktos. Sem sutraukė vidurius, nes prisiminė, kaip kadaise jai buvo malonu braukti rankomis per tuos plaukus, laikyti u� jų, kad jis neatsitrauktų, kai veidu buvo įsikniaub�s jai tarp�

Taip pakrypus mintims, Sem ėmė degti i� gėdos. Turėtų galvoti apie Mail� ir kaip jiems abiem i�vengus Rafaelio keliamos grėsmės, o ne svai�ioti apie pasibjaurėtinai nepadorius malonumus.

Dar tylesniu balsu ji prisipa�ino:

��Gyvenau diena po dienos� neatrodė, kad reikėtų skubėti. Jis� neklausinėja apie savo tėv�.

Rafaelis i�sitiesė visu ūgiu prie�ais j�.

��Saky�iau, reikėjo skubiai prane�ti, kai tik pagimdei, Sem. Ar nemanai, kad berniukas svarsto, kodėl kiti vaikai turi tė�ius, o jis ne?

�od�iai strigo Sem gerklėje. Mailas dar neu�siminė, ta�iau ji pastebėjo jį �iūrint į draugus dar�elyje, kai jų pasiimti ateidavo tė�iai. Neilgai trukus sūnus būtų ėm�s klausinėti.

Ji irgi atsistojo, jai nepatiko jausti grėsm�.

Rafaelis u�gniau�ė kylantį pyktį, kuris tuojau būtų ėm�s lietis per kra�tus. Jausdamasi dar labiau pa�eid�iama Sem tarė grie�tu balsu:

��Paklausyk, nebegaliu ilgiau pasilikti. Auklė daro man paslaug�. Gal kalbėkimės apie tai, kas reikalinga?

Vis� dien� Rafaeliui akyse stovėjo Sem i�balusiu veidu. Ir kaip �iupo j� į glėbį lyg koks laukinis, prirėmė prie kriauklės, kad j� paimtų tame ap�iurusiame tualete. Jautė j� prie sav�s, jos lūpas prie savo lūpų. Tas prisiminimas i�judino giliai slepiamas emocijas ir sukėlė virtin� jausmų, kar�tesnių ir ver�lesnių, nei kada nors buvo patyr�s.

Vyras stengėsi sutramdyti stiprius jį u�plūdusius jausmus.

���tai kaip viskas vyks: a� pasiry��s būti savo sūnui tėvu, o tu i� visų jėgų stengsiesi, kad mums visiems būtų lengviau. Prie�ingu atveju, Samanta, nedvejodamas panaudosiu prie� tave visas juridines galias.

Rafaelis i�dėstė reikalavimus, o Sem tik �iūrėjo į jį ir stengėsi, kad jis nepamatytų, jog jo �od�iai sukrėtė j� ligi pat �irdies gelmių. Nedvejodamas panaudosiu prie� tave visas juridines galias.

��K� turi galvoje taip sakydamas, Rafaeli? Nevalia taip man�s bauginti.

Rafaelis priėjo ar�iau � pakankamai arti, nes aplinkui pasklido jo kvapas, paskatin�s j� akimirksniu prisiminti, kaip t� pa�i� dien� tik �iek tiek ankstėliau jis prispaudė lūpas prie jos lūpų. Dabar jis �iūrėjo į j� taip ilgai ir taip susikaup�s, kad ji liovėsi kvėpavusi. O tada vėl grį�o prie sofos, atsisėdo ir stebėjo j� kaip koks dykinėjantis pa�a.

��Tai ne bauginimas. Veikiau pa�adas. Noriu dalyvauti Mailo gyvenime. Esu jo tėvas. Mums vertėtų susipa�inti. Jis turi �inoti, kad a� jo tėvas.

I� siaubo Sem pa�oko adrenalino kiekis kraujyje. Kad ir labai norėdama nebūtų galėjusi nusėdėti vietoje. Įsitempė kiekvienas raumuo.

��Juk negali įsiver�ti ir pareik�ti, kad esi tėvas. Berniukas nesupras. Tik nuliūdinsi jį.

Rafaelis kilstelėjo antakį.

��O kas dėl to kaltas? Kas visa tai slėpė nuo jo ir nuo man�s? Tiktai vienas �mogus. Tu. Ir dabar tau pa�iai tenka atsakyti u� pasekmes.

��Taip.���Su kartėliu pripa�ino Sem.���A� tai pripa�įstu, o tu ai�kiai apibrė�ei, kaip toli sieks tavo įtaka ��bet tik ne mano sūnaus gerovės ir saugumo kaina.

Rafaelis atsitiesė.

��Tik dėl tav�s mūsų sūnus nelaimingas ir nesaugus. Dėl tavo u�sispyrimo jis jau treti metai ne�ino, kad turi tėv�. Tu jau padarei nepataisom� �al� vaiko raidai.

Mūsų sūnus. Sem surakino skausmas. Ji ir vėl pasijuto priblok�ta į�iūrėjusi Rafaelio veide tiksliai apibūdinam� jausm�. Nors vyras bematant u�sidėjo kauk�, lyg jį patį būtų nustebin�s toks jausmingumas.

��K� siūlai, Rafaeli?

T� akimirk� giliai �irdyje Sem stebėjosi, kad jie kadaise buvo artimi. Kad ji gulėjo �alia �io vyro lovoje ir �velgė į jo akių gelmes. T� paskutin� naktį, prie� jam i�vykstant į verslo kelion�, ji i�tiesė rank� ir palietė jo veid� lyg norėtų įsiminti bruo�us. Jis paėmė jos rank� ir pabu�iavo į deln�, o jo akyse �mėk�telėjo ka�in kas dar nematyto, kas vertė j� tankiai kvėpuoti, o �irdį plakti�

��Siūlau �tai k�, kadangi artimoje ateityje privalau būti Anglijoje, noriu matyti Mail� kiekvien� dien�, kad mudu susipa�intume.

Jai sunku buvo tai suvokti.

��Artimoje ateityje? K� tai rei�kia? Negali tik susipa�in�s vėl, kai baigsis tavo verslo reikalai, palikti sūnų, Rafaeli.

Rafaelis atsistojo ir giliai susiki�o rankas į ki�enes, lyg jam būtų kil� min�ių apie fizinį smurt�. Jis kalbėjo lip�niai.

��Ak, nėra ko nerimauti, Sem, neturiu nė ma�iausio noro jį palikti ��to nebus ��kad ir kur bū�iau i�vyk�s verslo reikalais. Mailas man taip pat sūnus kaip ir tau. Tau nebuvo jokių kliū�ių būti su juo daugiau nei trejus metus, ir tu dar kart� jo nuo man�s neatskirsi. Noriu, kad jis būtų �ia, su manimi.

Sem �ioptelėjo ir tik tada pajėgė i�tarti:

���ia, su tavimi? Bet tai absurdi�ka. Jam tik treji!

Labai nenoromis Rafaelis pridūrė:

���inoma, tu irgi turėsi atsikraustyti.

Sem baimingai nusijuokė, nes beproti�kas Rafaelio pasiūlymas buvo i�tartas kaip itin priimtinas.

��Ak, a�iū! Matyt, turė�iau dar ir dėkoti, kad leisi pasilikti su sūnumi?

Rafaelis i�raudo.

��Manau, bet kuris teisėjas teismo salėje nepalankiai �iūrės į motin�, be jokios ai�kios prie�asties slėpusi� nuo tėvo sūnų.

Sem i�bly�ko ir pabandė jį įtikinti.

��Rafaeli, mes negalime� i�sikraustyti ir persikraustyti pas tave. Tai nepatogu.���O mintis, kad teks su �iuo vyru praleisti daugiau laiko nei norėtų, mirtinai g�sdino.

Jo balsas rė�ė ausį.

��Ketinu gyventi su savo sūnumi po vienu stogu, kaip tėvui priklauso, ir dėl to nebus jokių derybų. Gali tam pritarti arba ne. Be abejo, bus papras�iau, jei pritarsi. Ir, kadangi mes vėl dirbsime kartu, taip bus tik patogiau.

Rafaeliui priminus t� sprendim� ir dėl vyro u�sispyrimo Samanta vėl supyko.

��Visi�kai nem�stai. �inoma, turėsiu būti su sūnumi� to jau tikrai nėra ko svarstyti.

Rafaelis �engė �ingsnį ar�iau, ir nors tebelaikė rankas ki�enėse, Sem pabūgo, kad jis jai suduos.

��Puikiai supranti, kaip jau�iuosi, Samanta. Lauksiu tav�s su lagaminais ir Mailu iki tos pa�ios valandos rytoj vakare, o jei ne, eisime į teism�, ir ten nuspr�s, kaip turėsime pasidalyti laik�. ��Jis dar pridūrė: ��Įrodei, kad esi įsitikinusi, jog pakanka tik vieno i� tėvų. Kas man u�draus i�bandyti �i� teorij� ir palikti tave nuo�alyje?

Sem i�ko�ė pro suk�stus dantis:

��Pripa�įstu, kad praradai galimyb� matytis su Mailu� ir kad turėjau tau pasakyti apie jį anks�iau. Bet turėjau tam prie�as�ių, ir manau, kad jos svarios.

��Labai kilnu i� tavo pusės, Samanta,���nusi�aipė Rafaelis parodydamas savo prana�um�.

Stengdamasi susikaupti, kad jis jos nebla�kytų, Sem įtikinėjo:

��Bus nepatogu mums �ia apsigyventi. Nors tai tavo namai, ir jie gra�ūs�

��Jie ne mano,���at�ovė Rafaelis.���Tai mano draugo nuosavybė. A� juos i�sinuomojau.

Sem nevalingai pakėlė rankas maldaudama, kad j� i�klausytų.

��Dar viena prie�astis, dėl ko �is sumanymas netik�s ��tai net ne tavo nuolatinė gyvenamoji vieta. Mailas kuo puikiausiai jau�iasi savuose namuose. Mūsų namo priestate įrengtas dar vienas butas, o ten gyvena Braidė.

Rafaelis kilstelėjo antakį.

��Jo auklė?

Sem linktelėjo galv�.

��Po motinos mirties ji buvo tėvo namų ekonomė, nuo tada, kai man suėjo dveji. Ji mane augino ir rūpinosi, ir pasiliko, kai prie� dvejus metus mirė tėvas.

��U�jau�iu.���Rafaelis �altai parei�kė u�uojaut�. ��Ne�inojau.

��A�iū� ��padėkojo Sem.���Esmė ta,���t�sė ji, kol Rafaelis dar domėjosi,���kad Braidė pa�įsta Mail� nuo gimimo. Ji man daug padėjo.

Sem paraudo, nes įsivaizdavo, kokios kand�ios replikos sukasi Rafaelio galvoje, todėl skubiai pridūrė:

��Mes visk� puikiai suderiname. Nuolatinė vaiko prie�iūra, kokia man prieinama, Londone yra aukso vertės.

Rafaelis parei�kė:

��Nemanau, kad man reikia ai�kinti, jog tau ma�iausiai teks rūpintis vaiko prie�iūra, jei tik leisi man tvarkytis.

Sem buvo tokia įsitempusi, kad palū�o, ir staiga jai ėmė nepaprastai suktis galva. Tikriausiai tai buvo matyti, nes Rafaelis bematant atsirado �alia, ir surauk�s antakius, laikė j� u� rankos.

��Kas yra? Dio, Sem, atrodai visai nekaip.

Kai jis i�tarė Sem, moteris pasijuto visai pa�eid�iama. Mintyse nusikeikė. Nebuvo i�glebusi mulkė, ir jai nepatiko, kad Rafaelis mato j� toki�. Pasimuis�iusi i�silaisvino i� galingo vyro glėbio.

��Man viskas gerai�

Rafaelis vis vien jėga nuvedė j� prie sofos ir privertė atsisėsti. Tada nuėjo prie gėrimų spintelės ir pripylė taur� brend�io. Grį�o ir padavė jai.

Nek�sdama sav�s, kad reikia pastiprinimo, Samanta paėmė taur�.

Nugėrė gurk�nelį. A�triam, stipriam gėrimui nutekėjus gerkle į skrandį, pasijuto ma�umėl� tvir�iau. Padėjo taur� ir pa�velgė ten, kur vėl tiesiai prie�ais j� buvo atsisėd�s Rafaelis.

��Paklausyk, pats sakei, kad nuomojiesi �ias patalpas. Būtų neprotinga i�keldinti Mail� i� namų, kuriuose jis augo nuo kūdikystės.���Ji t�sė: ��Mano tėvo namas labai patogus. Braidė gyvena �alia. Gatvės gale yra Mailo dar�elis. Netoliese ��parkas. Savaitgaliais jis eina maudytis į vietinį plaukimo basein�. �aid�ia su vaikais i� aplinkinių namų. Vieta saugi. Visi sergsti vienas kit�, ir Mail� myli.

Rafaelio veido i�rai�ka buvo neperprantama. Sem giliai atsiduso. Ji lyg paskaitė paskait�, i�dėstė visk� papunk�iui. Labiau nei bet kada suprato, kaip smarkiai, jei tik norėtų, Rafaelis galėtų sutrikdyti jos ir Mailo gyvenimus. Ir dėl to kalta vien tik ji.

Jis nut�sė:

��Tavo nupie�tas vaizdas tikra idilė.

Sem paraudo i�girdusi jo balse pa�aip�.

��Mums pasisekė, kad gyvename gerame rajone.

��O kaip jums sekėsi i�siversti finansi�kai?

Rafaelio klausimas Sem nemaloniai nustebino.

��Na� i� prad�ių buvo nelengva. Turėjau metams atidėti doktorantūros studijas. Susirgo mano tėvas. Ta�iau turėjau sukaupusi �iokių tokių santaupų, ir jos padėjo i�siversti. Tėvas gaudavo pensij�. Jam mirus, įsigaliojo draudimas, ir nebereikėjo mokėti būsto paskolos mokes�ių. Kol studijavau doktorantūr�, Mail� pri�iūrėjo Braidė, ir man pasisekė, kad vos baigusi buvau pakviesta dalyvauti tyrimų programoje. I�siver�iame. Mums pakanka.

Neabejotinai pasijutusi ori, Sem net atsitiesė. Rafaelis sprendė apie tai pagal jos pe�ių linij� ir tuo �avėjosi, nors ir nenoromis. Su�inojusi, kad nepersileido, neskubėjo pra�yti jo paramos. Kuri gi moteris nebūtų pasinaudojusi tokia padėtimi? Sem buvo pasiry�usi i�tverti viena pati.

��Ar būtum kreipusis į mane, jei būtų pritrūk� pinigų?

Rafaelis pamatė, kaip ji i�balo paminėjus toki� galimyb�, ir instinktyviai pajuto negerai padar�s. Samanta veikiau prie�insis, nei norės dar kart� su juo susitikti. Nuo to laiko, kai praėjusį �e�tadienį su�inojo lemting� naujien�, Rafaelis stengėsi nebegalvoti, kad taip nori dar kart� pamatyti Sem, jog nebepaiso sau duoto �od�io prie jos nesiartinti, ir nuėjo pas j� į namus jausdamas �į t� daugiau nei viduje kirbantį nerim�. Tai buvo pana�iau į geism�. Bandė nekreipti į tai dėmesio, bet buvo įnir��s, kad moteris laiko jį nereikaling�. Kad yra jam abejinga.

Rafaelis atsistojo.

��Tai neturi nieko bendra su mano noru pasiekti tiksl� ��atgauti savo sūnų.

Sem irgi atsistojo, jos skruostai degė, veide i�ry�kėjo pilkos lyg mirguliuojantys tvenkiniai akys. Rafaelį apėmė pragai�tingas ir nepaliaujamas geismas.

��Tik tiek. Tu net nesupranti, tiesa? Tai ne dėl mudviejų. Tai dėl Mailo, ir kaip jam geriausia. Jis ne kokia �achmatų figūrėlė, negalima jo stumdyti i� vienos vietos į kit� vien tam, kad man atker�ytum. Jo poreikiai svarbiausi.

Rafaelis pasidygėjo jos pamokymais. Būdama motina ji turėjo teis� piktintis, nes patyrė, kaip vis stiprėja jos ry�ys su sūnumi. O jis ne. Suprato, kad Samanta turi t� teis�. Rafaelis negalėjo taip paprastai ateiti ir i�plė�ti sūnaus i� jam įprastos aplinkos, nors ir labai to norėjo. U� tai nekentė Samantos.

Jis grie�tai paklausė:

��Tada k� siūlai?

Gra�iu i�rai�kingu moters veidu nuslinko palengvėjimas, ir tai tik dar labiau supykdė Rafaelį. Argi ji tikrai mano, kad bus taip paprasta?

��Paliksime Mail� ten, kur jis yra, namuose su manimi. O tu galėsi ateiti ir jį aplankyti� k� nors sugalvosime, kol esi Anglijoje� Kai pamatysime, kaip sekasi, galėsime sudaryti plan� ilgesniam laikui. Juk nebūsi �ia vis� laik��

Rafaelis pamatė, kad Sem dairosi rankinės, ir kad nuėjo jos pasiimti. Prie� savo vali� sekė akimis jos auk�t� liekn� figūr�, kaip ji pasilenkia ir atsitiesia, jos per mar�kinius i�ry�kėjusias krūtis, prisiminė, kaip patį pirm� kart� tro�ko jas paliesti, ir kaip suėm�s delnais pajuto jų stangrum� ir svorį, kaip tobulai jos atitiko jo delnų linkį. Tai, kad prisiminimai buvo tokie ry�kūs, ne�adėjo nieko gera.

Sem buvo vienintelė moteris, turėjusi galių priversti jį jaudintis. Balansuoti ties pavojinga riba. Ir visai ne taip, kaip jam patiktų, kur jis visi�kai kontroliuotų padėtį, tarkim, vairuodamas automobilį.

Pavojinga �i riba ar ne, bet ka�in kas esminio ir gilaus suspaudė Rafaelio �irdį matant, kad Sem ruo�iasi i�eiti. Ir dar su tokiu palengvėjimu � lyg jai visk� grie�tai i�dės�ius, jis būtų sutik�s.

Dabar ji ėjo durų link, u�siki�o neklusnių plaukų sruog� u� ausies, ir nuo to vienintelio gerai pa�įstamo judesio jis ėmė kraustytis i� proto.

��Ar tikrai manai, kad taip paprasta? Kad taip imsiu ir sutiksiu su tavo s�lygomis?

Ji stabtelėjo.

��Negali taip elgtis, Rafaeli, reikalauti, kad viskas vykų, kaip tu nori. Tai neteisinga Mailo at�vilgiu. Jei jis turi su tavimi susipa�inti, tegul tai vyksta jam pa�įstamoje aplinkoje. Jau ir be to berniukui kils daug painiavos.

Vos ne prie� savo vali� Rafaelis ėmė artintis prie Sem.

��O kas dėl to kaltas?���dar kart� paklausė jis, o galvoje gimė dr�sus planas.���Ko tikiesi, Sem? Kad por� kartų apsilankius man pasidarys nuobodu ir paliksiu tave ramybėje?

I� tikrųjų ji taip ir manė, ir atrodė �iek tiek susigėdusi.

��Visai ne.

Bet manė ji taip. Buvo matyti. Tikėjosi, kad tai tik laikinas Rafaelio pyk�io ir galios rodymas. Ji tikriausiai buvo labai patenkinta, kad dabar jis suprato, ir kad ji su sūnumi � jo sūnumi � bus palikti ramybėje ir galės gyveni toliau, kai jam nusibos.

Staiga Rafaelis panoro jėga įsibrauti į Sem gyvenim�. Kuo giliau. Prisiminė, koks tai jausmas � toji sulaikyta akimirka, kai nė vienas i� jų nebegalėjo nė kvėptelėti, nes jis buvo taip giliai įsiterp�s jai�

��Be jokių kalbų, bus tik taip, kaip a� noriu,���i�ko�ė jis pro dantis, be gailes�io atsikrat�s tų masinan�ių vaizdų, kad suvaldytų savo kūn�, jam prireikė �vėri�kų pastangų.

��Rafaeli�

��Ne, Samanta. Pripa�įstu, tu teisi manydama, kad svarbiausia Mailo interesai, todėl sutinku, kad jis turėtų pasilikti ten, kur jam saugiausia.

��Ar tikrai?

Rafaelis net nepasivargino dar kart� patvirtinti ir t�sė:

��Taigi, turėdamas tai galvoje, nusileid�iu.

Ji linktelėjo. Tik dabar atrodė susijaudinusi. Gerai. Taip jai ir reikia. Rafaelis nusi�ypsojo akimirk� pajut�s pasitenkinim�, nes, pa�velgusi į jo lūpas, ji nuleido sudrėkusias akis.

��Persikelsiu pas tave.

Sem pa�velgė į jį i�plėtusi akis. Jis matė, kad ji stengiasi suvokti, kas pasakyta. Net �iek tiek papurtė galv�.

��Atleisk� nemanau, kad būsiu gerai i�girdusi� Sakei, k� darysi?

Rafaelis �ypsojosi dar pla�iau, nes pirm� kart� per tas dienas jam buvo smagu.

��Gerai i�girdai mane, Samanta, sakiau, kad persikelsiu pas tave. Tada nebeturėsi dingsties neleisti man matytis su sūnumi, nes darysiu visk�, k� galiu, kad bū�iau jums naudingas. Argi tai blogai?

Sem pajuto, lyg laikas būtų sustoj�s, nepatikėjo tuo, k� i�girdo. Tada i� savimi patenkinto Rafaelio veido i�rai�kos nusprendė, kad i�girdo gerai. Ir dar du kartus.

��Bet� tu negali. Noriu pasakyti����Jos galvoje buvo tikra mai�alynė. ��Nėra vietos.

Rafaelis kilstelėjo antakį.

��Man atrodo, kad namas gana didelis. Ar esu teisus, kad ten ma�iausiai trys miegamieji? Man pakaks vieno.

Sem keikė vyro akylum� ir stengėsi negalvoti apie did�iulį Rafaelio miegam�jį jo palazzo, su lova, kurioje kuo puikiausiai tilptų futbolo komanda. Jie buvo i�naudoj� kiekvien� lovos colį.

Ji ry�tingai nusprendė:

��Prastas sumanymas. Tau ten bus nepatogu. Namas anaiptol nei�taigingas.���Ji mostelėjo ranka, rodydama, kad turi galvoje �ios aplinkos prabang�.

Rafaelis nusivaipė.

��Man vienam �ios patalpos per didelės.���Tada jo akys �elmi�kai suspindo.���Netikėtai man atsirado noras pereiti prie kuklesnių poreikių.

Sem vėl pajuto kylant kartėlį. Be abejo, jis pana�iai m�stė, kad jo norai tapo kuklesni, kai kurį laik� buvo ja susi�avėj�s. Reikia manyti, kad Rafaelį sugundė visi�kas jos nepatyrimas ir nekaltybė, nes tuokart jam buvo pabodusios labiau patyrusios moterys, kurias paprastai rinkdavosi. Taip Samanta m�stė, nes vyras nė karto nebuvo pasirod�s su ja vie�umoje, jų pasimatymai vykdavo nuo�alesnėse vietose ir slaptai.

Sem papurtė galv�, vien nuo minties, kad Rafaelis ilg� laik� gyvens jos namuose, jautė įtamp�. Jau nekalbant apie tai, jog jis tikėjosi, kad jinai pas jį dirbs.

��Ne. To nebus. Gal jei persikeltum ar�iau�

Netikėtai Rafaelis atsirado pernelyg arti, ir Sem kalbėdama u�sikirto. Visas jo �elmi�kumas i�garavo.

��Ne, Samanta. Atsikraustysiu pas tave, ir tu jokiais būdais man�s neatkalbėsi. Jau ir taip praleidau svarbiausius savo sūnaus gyvenimo įvykius ir neketinu daugiau gai�ti nė akimirkos.

Sem maldavo virpan�iu balsu:

��Pra�au, turėtum rasti kit� būd�, kaip tai padaryti.

Rafaelis priėjo dar ar�iau. Sem juto jo kvap�, matė �alių akių �iburiukus. Pastebėjo tamsius barzdos �erius ant smakro. Jis turėjo skustis du kartus per dien�. Jai suspazmavo skrandį.

���tai dėl ko nenori, kad atsikrausty�iau, Sem� Taip nebūtų, jei nieko man nejaustum, tiesa?

Ar Rafaelio balsas tapo kimus, ar tik jai taip pasirodė? Sem tik �iūrėjo į jį ir mirk�iojo. Jo akys buvo miglotos, �alios, aistringos. O ji degte degė. Tik pastebėjusi vyro akių gilumoje ka�in k� niūraus ir nedoro, i�silaisvino i� kerų. Pabūgo, kad jis ir vėl j� palies, kaip t� darė anks�iau, ir �engė �ingsnį atgal, j� sukaustė �altis.

Vien pagalvojus, kad bus i�sidavusi, kad jis galbūt apsvarstė jos elgesį ir įtarė, jog pyktis tėra priedanga, moteriai darėsi bloga i� gėdos ir pa�eminimo.

Pasistengusi kalbėti kaip galima ramiau Sem tarė:

��Nebūk juokingas, Rafaeli. Nei a� tavimi domiuosi, nei tu manimi. Viskas seniai pamir�ta.

Jo akys liepsnojo.

��Tai ar nebus jokių keblumų, kai gyvensime kartu, kad man būtų lengviau priprasti prie savo sūnaus, kurį laikei nuo man�s atskyrusi trejus metus?

I� tiesų tai buvo ne klausimas. Rafaelis kalbėjo taip pat i� auk�to, kaip jos skyriuje darbe, kai nė neabejojo, kad ji taps jam pavaldi. Jausdama, kad kitaip jau nebus, Sem pagalvojo, kad jei ir toliau prie�insis Rafaeliui, jis tik dar labiau u�sispirs. Arba jam vėl gali kilti noras flirtuoti, siekiant įrodyti savo gali�, ir galbūt tada ji tikrai i�siduos.

Nuo tos minties Sem i�pylė �altas prakaitas. Niekada neturi pamir�ti, kad jis j� be gailes�io atstūmė, ir neleisti, kad jis su�inotų, j� labai įskaudin�s.

Patikino save, kad Rafaelis, �iaip ar taip, darboholikas, taigi retai jį matys. Kad ir kaip i� auk�to jis kalbėtų, ji i� tikrųjų nemanė, jog jis i�tvers ilgiau nei savait� �aliame, bet labai nuobod�iame Londono priemiestyje.

Rafaelis � italų grafo ir garsios ispanų gra�uolės sūnus � buvo priprat�s prie gra�ių daiktų, o ypa� prie gra�ių moterų. Priprat�s gauti, ko reikia.

Tai suprasdama ir nujausdama, jog jis netrukus susivoks, kad jos namai ne jo meilu�ių priebėga, ir kad visa tai jam greitai įkyrės iki gyvo kaulo, Sem pakėlė smakr� ir tarė:

��Kada ketini atsikraustyti?

Praėjus keturioms dienoms, penktadienio vakar� Sem, įsitempusi kaip styga, laukė pasirodant Rafaelio. Vyras turėjo atsikraustyti �į vakar�, ir vis� savait� kasdien atva�iuodavo jo darbuotojai paruo�ti namų Rafaelio atvykimui.

An� pirmadienio vakar� grį�usi i� Rafaelio apartamentų Sem Braidei tiesiai i�klojo visk�, kas vyksta. Moteris visa i�klausė stebėtinai abejingai.

��Sakai, jis jo tėvas?

��Taip.���Sem atsakė pusbalsiu, �vilgsniu leisdama Braidei suprasti, jog būtų atsargi, kad nei�girstų ma�os ausytės, nes Mailas sėdėjo svetainėje ir, prie� eidamas miegoti, �iūrėjo animacinį filmuk�.

Deja, Braidė pernelyg susidomėjo �ia �inia. Ji gurk�telėjo arbatos ir pakartojo dar kart�:

��Jo tėvas� Na, i� tiesų, Sem. Tu tokia slapukė. Visada maniau, kad gal padavėjas ar gamyklos dirbtuvių darbininkas, ar kas nors pana�aus, bet juk �ia pats pa�iausias ��vir�ininkas Falkonė�

Sem i�ko�ė pro dantis:

��Jis atsikrausto laikinai. Patikėk, praeis savaitė, ir jam atsibos.

Braidė nepritariamai prunk�telėjo:

��Na, tikėkimės, kad ne dėl Mailo.

Sem laikė rankas įmerkusi į vandenį, nes po pietų plovė indus. Ji klausėsi, kaip netoliese Mailas �nekasi su Braide. Nauj� gyventoj� priima tik dėl sūnaus. Turi liautis galvojusi apie save ir m�styti tik apie sūnų. Tik taip galės visa i�tverti, nes jei nors akimirk� susim�stys, k� jai rei�kia vėl atsidurti taip arti Rafaelio, pajus neįveikiam� nor� strimgalviais bėgti kuo toliau.

Tada Braidė atskubėjo į virtuv�, ir Sem jos veide pastebėjo prastai slepiam� jaudulį. Būtų �ypsojusis, jei tik būtų galėjusi.

��Net nespėsi apsi�valgyti, ir jis bus �ia.

Namų ekonomė jai d�iugiai nusi�ypsojo ir ėmė �luostyti indus.

��Ak, nė u� k� nepraleisiu to, Sem. Tai geriau nei popie�iaus vizitas Dubline a�tuntajame de�imtmetyje.

Staiga gatvėje pasigirdo �emas galingas variklio gausmas. Savo did�iam nusivylimui Sem bematant susizgribo i� garso besistengianti perprasti variklio konstrukcij�.

Mailas, matyt, i� karto pastatė ausis, nes susijaudin�s atėjo į virtuv� ir prane�ė:

��Automobilis!

Neapsakomam berniuko nusivylimui jie neturėjo automobilio, ir dabar Sem negalėjo sustabdyti jo bėgan�io prie durų. Kai suskambo durų skambutis, jai suprakaitavo delnai. Sem nespėjus nė pajudėti, Braidė nuskubėjo pirma, ir tik tada Samanta pastebėjo, kad Braidė, prie�ingai nei paprastai, buvo pasiri�usi prijuost�. I� nuostabos jai norėjosi pakelti į vir�ų akis.

Tada durys atsidarė, ir Sem įsistebeilijo į tarpduryje pasirod�iusį auk�t� tamsų siluet� vakaro sutemų fone. Nebuvo ma�iusi jo nuo pirmadienio, ir prie� jos vali� jai ėmė spurdėti �irdis.

�alia Braidės stovintis Mailas tarė:

���ia vyras.���O tada nekreipdamas dėmesio į aplinkinių nuotaikas pridūrė: ��Ar turite automobilį?

Rafaelis bematant nukreipė �vilgsnį į Sem, ir ji d�iaugėsi, kad Braidė laiko front� prie durų. Dabar ji atliko savo pareigas: i�tiesė rank�, prisistatė, skleidė airi�k� �avesį. Daugybė be abejo ir kodėl neinate į vidų, juk lauke taip �alta. Juokinga, bet Sem pasijuto i�duota.

Rafaelis į�engė vidun, ir Sem suspaudė �irdį. Jis atrodė svetimas, tolimas. �ioje aplinkoje pernelyg nepritampantis. Pagaliau ji atsitokėjo, �engė kelet� �ingsnių ir paėmė Mail� ant rankų. Jis ir vėl �iūrėjo į Rafaelį did�iulėmis akimis.

Mailas pakartojo klausim�.

��Ar turite automobilį, pone?

Rafaelis pa�velgė į Mail�, ir Sem pamatė, kad vyro skruostus u�liejo raudonis. Akys įgavo spindesį, kokio dar nebuvo pastebėjusi� Nors gal jai buvo pasirod� vien� kart�. Ji �iek tiek stipriau apglėbė Mail�. Braidė i�skubėjo, ka�k� sumurmėjusi apie kav� bei arbat�. Jie liko vieni.

Rafaelio balsas buvo toks gilus, kad sujaudino Sem iki pat �irdies gelmių.

��Taip, tikrai turiu automobilį. A� ��Rafaelis� o koks tavo vardas?

Kimus Rafaelio balsas vėl su�adino Sem kaltės jausm�. Mailas įsikniaubė jai į kakl� ir tvirtai apsikabino rankutėmis.

Ji pasuko galv� į Mailo pus� ir ramino:

��Negi neprisimeni, kaip tau sakiau, kad ponas Falkonė kurį laik� pagyvens su mumis?���Vis dar slėpdamasis Mailas linktelėjo galvel�. Sem vėl pa�velgė į Rafaelį. ��I� prad�ių jis �iek tiek drovus su nepa�įstamais.

I�gird�s apie savo dabartin� padėtį Rafaelis grėsmingai su�aibavo akimis, ir Sem skubiai tarė:

��Palt� ir kitus daiktus gali palikti prie�kambaryje.

Jis nusivilko brangų juod� palt�, ir liko su tamsios spalvos kostiumu. Tada vėl pasirodė Braidė neįprastai i�raudusiais skruostais, paėmė Mail� i� Sem rankų ir tarė:

��Manau, kai kam jau laikas į lovyt�. Salone yra gaiviųjų gėrimų.

Sem ir vėl panoro pabalinti akis. Ir nuo kada Braidė jų svetain� ėmė vadinti salonu? Ar kalbėjo apie gaiviuosius gėrimus? Ar plikant arbat� raudo ekonomės skruostai?

Samanta su�uko jiems įkandin.

��Netrukus u�lipsiu į vir�ų paskaityti knygelės.

Ir i�girdo Mail� graud�iai skund�iantis:

��Noriu pamatyti automobilį.

Braidė skubiai patvirtino, kad jei jis bus geras berniukas ir i�sivalys prie� mieg� dantis, rytojaus ryt� galės eiti pasi�iūrėti ma�inos.

Nek�sdama Rafaelio u� tai, kad sukėlė jiems sunkumų ir i�mu�ė i� pusiausvyros, Sem pagaliau prisivertė į jį pa�velgti ir pasiūlė:

��Aprodysiu tau nam�, gerai?

Rafaelis nusi�ypsojo, ta�iau akys nesuspindo.

��Būtų puiku.

Kaip galėdama atsainiau, nejaukiai jausdamasi, nes Rafaelis kvėpavo jai į kakl�, Sem aprodė jam pirm� namo auk�t�.

Jis sustojo darbo kambaryje, ap�velgė įspūdingus įrenginius, pastatytus specialiai jam ir nustebino paklaus�s:

��Ar �ia buvo tavo tėvo darbo kambarys?

��Taip,���atsakė Sem kimiau nei jai norėjosi, nes netikėtai u�plūdo jausmai prisiminus u�mar�ų, i�sibla�kiusį tėv�, leid�iantį valandų valandas visk� aplink pamir�us. Jai suspaudė �irdį. Pamir�us net savo dukterį.

��Jie neturėjo pastatyti �ia� taip nedera.

Sem pa�velgė į Rafaelį nustebusi dėl tokios pastabos. Dėl pasirod�iusio jautrumo.

��Ne� viskas gerai. Vis tiek kambarys stovi tu��ias. Reikėtų juo naudotis.���Ji kreivai �yptelėjo.���Patikėk, buvo galima visk� �ia pastatyti prie jo gyvo, o jis nė nebūtų pastebėj�s.

Nuo a�traus Rafaelio �alių akių �vilgsnio pasijutusi pa�eid�iama Sem i�ėjo i� kambario.

��Eime į vir�ų. Parodysiu tavo kambarį.

Ji nuskubėjo laiptais į vir�ų jausdama paskui kopiantį Rafaelį ir nejaukiai pasijuto su nuobod�iais naminiais drabu�iais. Ir vėl.

Sem nemandagiai skubėdama aprodė kambarius. Jie praėjo pro vonios kambarį, kur ant paauk�tinimo, kad galėtų pasiekti kriaukl�, stovėjo Mailas ir be paliovos �iau�kėjo su Braide, padėjusia jam valytis dantis.

Rafaelis stabtelėjo, o kai berniukas pagaliau pasisuko, vėl sekė paskui Sem. Ji sudrebėjo pama�iusi smerkiantį vyro �vilgsnį. Trumpa jausmingumo akimirka, ai�ku, buvo praėjusi.

Sem nepravėrė savo miegamojo durų, tik nenoriai mostelėjo į jas ranka, ta�iau Rafaelis prasibrovė pro j� ir atidarė duris. Kambarį jis ap�iūrinėjo gana ilgai, tada nu�velgė Samant� pa�aipiu �vilgsniu. Ji visa degė i� pa�eminimo, bijojo net pagalvoti, k� jis pamanė apie jos kambarį. Kambarys neperda�ytas nuo tada, kai i�vyko mokytis į koled��, ir vis dar puikavosi patamsėjusiais ro�iniais tapetais.

I�bluk�s dekoras i�kalbingai bylojo apie slap�iausias paauglės svajones nebūti kalike, apie giliai u�slėpt� tro�kim� būti tokia, kaip kitos mergaitės. Nėra ko stebėtis, kad Rafaelis taip lengvai j� suviliojo. Pats to nesuvokdamas, pa�adino merginos meilės svajones, kurias ji bandė sutramdyti siekdama tėvo palankumo, net buvo tapusi pa�ia uoliausia mokine.

Apstulbusi, kad visa tai prisiminė, Sem u�gniau�ė nuoskaud�, i�tiesė rank� ir tvirtu judesiu u�darė duris tiesiai Rafaeliui prie� nosį. Tada nuvedė jį į jo miegam�jį.

Laimei, jis buvo kitoje namo pusėje nei jos ir Mailo miegamieji, kurie buvo vienas prie�ais kit�. Ir dar geriau � turėjo atskir� vonios kambarį. Po tos lemtingos akimirkos universitete an�dien Samanta visai nenorėjo susidurti su pusnuogiu Rafaeliu, keliaujan�iu į vonios kambarį.

Rafaelis tik greitai apmetė kambarį akimis. Vesdama jį �emyn, Sem tyliai meldė, kad jis kuo grei�iau grį�tų į savo elitin� aplink�, kur pildoma kiekviena u�gaida jam net nespėjus praverti burnos.

Braidė svetainėje i� tiesų buvo patiekusi kavos bei arbatos. Sem įpylė kavos, padavė Rafaeliui ir atsargiai stebėjo, kaip jis sėdasi ant patogios, bet labai jau nudėvėtos sofos.

Jis �valgėsi po paprastai apstatyt� svetain�.

��Turi gra�ius namus.

Sem atsisėdo kaip galima toliau nuo Rafaelio. Ji vos neprunk�telėjo.

��Nė nepalyginti su tuo, prie ko esi prat�s.

Jis pa�velgė į j� tokiu �vilgsniu, kad jai kūnas pagaugais nuėjo.

��A� ne snobas, Samanta. Gal mano auklėjimas ir buvo i�skirtinis, ta�iau kai ėmiausi atkurti Falkonės pramonės įmones, turėjau tik vienus mar�kinius. Gyvenau bute, tokio dyd�io kaip tavo veranda, o kad galė�iau baigti koled��, dirbau trijose vietose.

Nustebinta vyro atviravimo Sem suraukė antakius.

��Bet tavo patėvis� Juk jis buvo graikų milijardierius�

Rafaelis kreivai �yptelėjo.

��Kuris be galo nekentė man�s, nes buvau ne jo sūnus. Tai, kad jis i� viso leido mane į mokykl�, buvo mano motinos nuopelnas. Ta�iau kai tik buvo galima, patėvis liovėsi manimi rūpin�sis, o a� gr��inau jam kiekvien� cent�, i�leist� mano mokslams.

To Rafaelis dar nebuvo pasakoj�s � visada vengė pasakoti apie asmeninį gyvenim�. Sem manė, kad Rafaelis buvo gav�s finansin� param�, kai ėmėsi atkurti Falkonės pramonės įmones. Ne taip seniai �io susivienijimo atkūrimas buvo kuo pla�iausiai nu�viestas �iniasklaidos. Rafaelio Falkonės sėkmė buvo stulbinanti. Samanta prisiminė, kaip kartkartėmis paskambindavo Rafaelio motina, ir jų pokalbių nuotrupas, daugiausia ispani�kai, nes tai buvo moters gimtoji kalba.

Sutrikusi ir nebe�inodama, k� sakyti, Sem ėmėsi lengviausios temos.

��Kaip laikosi tavo motina?

Rafaelio veide pasirodė vos pastebima įtampa, bet ji neprasprūdo Sem pro akis.

��Ji mirė prie� tris mėnesius. Nuo �irdies smūgio.

��Atleisk, Rafaeli,���apgailestavo Sem.���Ne�inojau����Ji bejėgi�kai skėstelėjo rankomis.���Matyt, neperskai�iau, k� ra�ė spauda.

Jo ispanė motina buvo pasaulinio garso gra�uolė ir �ymus modelis. Jos vedybas ir meilu�ius pla�iai aptarinėjo �iniasklaida. Sklido gandai, kad ji be gailes�io paliko Rafaelio tėv�, kai tapo ai�ku, jog jis neteko visko i�skyrus titul�. Ta�iau Sem su�inojo apie tai tik i� nuogirdų, kai buvo nuvykusi į Milan� dirbti ir sta�uotis Falkonės pramonės įmonėje.

Rafaelis kietai su�iaupė lūpas ir papurtė galv�.

��Ra�yta buvo ma�ai, nes visa nustelbė ekonominė Graikijos krizė ��tai mums buvo tik į naud�.

Sem prisiminė, kad Rafaelis nemėgo �iniasklaidos dėmesio ir nuolat blyk�iojan�ių paparacų fotokamerų. Jis padėjo puodelį ir staiga pakilo. Sem pakėlė akis ir koki� akimirk� negalėjo atgauti kvapo, nes Rafaelis atrodė toks did�iulis ir grėsmingas. Nuostabus. Varge, kaip jai teks i�k�sti dvide�imt keturias valandas po tuo pa�iu stogu, kai jis tik kitame koridoriaus gale? Ar jis vis dar miega nuogas?..

���ar jam pasakysi?

Sem i�kaito ir paraudo, kai pamatė, kad Rafaelis �iūri į j� laukdamas atsakymo. Jis jos paklausė, o ji taip įtemptai svarstė, tebemiega jis nuogas ar ne, kad nei�girdo.

Sem atsistojo taip greitai, kad keliais trinktelėjo į kavos stalelį ir susiraukė.

��Kam k� pasakysiu?

Rafaelis atrodė susierzin�s.

��Kada ketini pasakyti Mailui, kad a� jo tėvas?

Sem sukry�iavo rankas ant krūtinės, krūtys buvo apsunkusios ir dilg�iojo.

��Manau� manau, kai jis apsipras, kad tu �ia. Kai �iek tiek tave pa�ins, tada ir galėsime pasakyti.���Ji keikė save, jog dar kart� pasitvirtino, kad �is vyras lengvai paveikia jos nusistatym�.

Rafaelis linktelėjo galv�.

��Manau, kad tai teisinga.

Sem giliai atsikvėpė, atsipalaidavo, nes suprato, kad Rafaeliui svarbiau Mailo poreikiai nei noras j� nubausti.

Kaip tik tada pro duris įki�o galv� Braidė.

��Jau baigiau, meilute, o Mailas laukia pasakėlės. Paskambink, jei man�s prireiks savaitgalį. Malonu buvo susipa�inti, pone Falkone.

Sem ėmė eiti prie durų ne tiek trok�dama i�lydėti Braid�, kaip būti kuo toliau nuo Rafaelio, ta�iau moteris pamojo jai ir blykstelėjo akimis.

��Nelydėk.

Rafaelis sumurmėjo atsisveikindamas, ir Braidė i�ėjo. Sem girdėjo j� atidarant ir u�darant lauko duris. Ir dabar ji liko namuose visi�kai viena su vyru, kurio nebesitikėjo pamatyti, ir su savo sūnumi. Mailu. Ka�kas �ia ne taip: Rafaelis Falkonė, pasaulyje �inomas milijardierius ir ū�autojas, jos priemies�io name. �velniai tariant, sunku ir įsivaizduoti.

Sem pasisuko nugara į duris.

��Turiu eiti pas Mail�. Jis ateis man�s ie�koti, jei nenueisiu.���Ir kodėl kalba tokiu balsu, lyg būtų bėgusi?

Rafaelis linktelėjo galv�.

��Turiu �iokio tokio darbo, ar nieko prie�, jei darbuosiuosi darbo kambaryje?

Sem palengvėjo, kad atgaus laisv�.

���inoma, dirbk.

Ir tada ji pasileido tekina, �okavo i�kart per dvi pakopas, visai kaip paauglystėje.

Rafaelis girdėjo laiptais bėgan�i� Samant� ir purtė galv�. Jis vėl pasi�valgė po kambarį. Tikrai aplinka jam neįprasta, kad ir kaip teisintų Sem. Tie sunkūs metai, kai jis vien dirbo, mokėsi ir miegojo, ir taip diena po dienos, skendėjo ka�kur miglose.

Jautėsi �iek tiek priblok�tas, kad lengvai i�sipasakojo Sem tai, ko niekada su niekuo neaptarinėjo. Buvo ne paslaptis, kad jis nepadėjo patėviui susigr��inti �eimos palikimo, bet �monės visada padaro savas i�vadas.

Jis suspaudė lūpas. Anks�iau atsispyrė norui i�sipasakoti � susitelkė į kūno malonumus, buvo patenkintas, kad netenka kalbėtis. Bet kokia kaina vengė didesnio artumo.

Rafaelis nusikeikė ir perbraukė delnu per plaukus, su kostiumu pasijuto kaip sukaustytas. Jis �ia atva�iavo tiesiai i� susitikimo mieste. Vos įėj�s pro lauko duris pasijuto lyg būtų u�darytas tarp keturių sienų, ir keistai panoro apsisukti, vėl sėsti į automobilį ir va�iuoti visu grei�iu į prie�ing� pus�.

Kelet� neramių akimirkų, kai �iūrėjo į Sem, laukian�i� prie�kambaryje, tegalėjo prisiminti, kaip prie� kelet� dienų j� ryte rijo. Tikino save, kad gali pasikviesti teisininkus, kurie padiktuotų jai s�lygas, ir ji būtų nubausta u� tai, jog nepasakė jam apie Mail�.

Tada pamatė Mail� ant jos rankų, ir baimė būti u�darytam dingo. �tai dėl ko jis �ia. Nes nebenori, kad praeitų dar keli mėnesiai, kol vėl atsiras proga pasisakyti sūnui kas jis toks. Dar keletas mėnesių be tų trejų metų, kuriuos praleido veltui. Rafaelis i� tiesų taip ir neatleido tėvui, kad �is palū�o ir taip teatrali�kai i�ėjo i� sūnaus gyvenimo. Kad i�leido tiek daug pinigų moteriai, kuri jo niekada nemylėjo. Kad galop tapo verksniu ir nevykėliu.

Metų metus Rafaelis pavydėjo jaunesniajam broliui Aleksijui, kuris augo tėvo mylimas ir remiamas. Pavydas buvo toks did�iulis ir Rafaelis jautė, jog kartėlis taip slėgė Aleksijų, kad pastarasis atsisakė priklausan�io palikimo. Rafaelis niūriai �yptelėjo. Gal tai įrodymas, kad laimingas niekada nebūsi?

Vyras nu�ingsniavo į darbo kambarį, atsisėdo u� ra�omojo stalo ir įjungė kelet� mechanizmų. Netikėtai i�gird�s vir� galvos garsus, liovėsi dirb�s. Jam suspaudė �irdį supratus, kad tiesiai vir� jo, matyt, yra Mailo miegamasis. Paklus�s norui, į kurį nepajėgė nekreipti dėmesio, Rafaelis atsistojo, i�ėjo i� darbo kambario ir ėmė tykinti laiptais lyg kokia pantera.

Pamat�s, kad Mailo kambario durys pusiau praviros, sustojo ir pa�velgė vidun. I�vyd�s vaizd� sulaikė kvap�. Apsikabinusi Mail� Sem sėdėjo atsirėmusi į �viesiomis spalvomis nuda�yt� lovos galvūgalį. Prie�ais laikė atverst� knygel� ir, juokingai nutaisiusi bals�, garsiai skaitė, o Mailas kikeno.

Rafaelis buvo pamir��s, kad ji skaito ir ra�o u�sidėjusi akinius. Su jais Sem atrodė labai susikaupusi ir itin gundanti. Jos lūpos buvo pilnos ir rausvos. Pro paprastus baltus mar�kinėlius ir kelnes buvo matyti dailios linijos, labai sutrikd�iusios Rafaelį. Nesitikėjo pamatyti Samant� toki�. Ir vis tiek ka�in kas buvo �iek tiek pa�įstamo � atgarsis to negailestingai u�gniau�to jausmo, kai ji pasisakė esanti nė��ia. Prie� trenkiant tam smūgiui ir begėdi�kai kylant įtarimui, kad �ia bus kėslai, sukirbo nerimas. Ka�kas trapaus ir dar nepatirto.

Ir Rafaeliui kilo neapykanta, kad Sem vis dar jaudina jį. Kad jis jos tebetrok�ta. Kad tuos ketverius metus audrino jo vaizduot�, kai jis ma�iausiai to tikėjosi. Dabar jam būtų sunku prisiminti savo paskutiniosios meilu�ės vard�, bet Sem� Jos vardas niekada nei�dils i� atminties. Ir buvo labai apmaudu, kad ji pasirodė esanti nema�iau klastinga nei jo motina, tik savaip. Kad slėpė nuo jo k� turi brangiausio. Sūnų.

Koki� akimirk� Rafaelis abejojo, ar protingas sprendimas finansuoti universiteto tyrimų program� tam, kad būtų ar�iau Sem. Tada prisiminė, kaip pa�velgė į �alias Mailo akis, kaip �vyturiai signalizavusias jam apie jiedviem bendrus genus.

Nors logi�kiems pam�stymams turėjo svari� prie�astį, Rafaeliui buvo sunku pripa�inti su logika nieko bendra neturin�ius gilius jausmus.

Rafaelis vėl pa�velgė į sūnų ir prispaudė rank� prie krūtinės, kur kaupėsi skausmas. Tai bus jo viso gyvenimo tikslas � stengtis, kad Sem nebepa�alintų jo i� sūnaus gyvenimo. Kad ir kiek tai kainuotų. Net jei reikėtų su Sem praleisti visas dvide�imt keturias valandas per par�. Jis pajėgs jai atsispirti. Ar jis gali geisti moters, u�kirtusios keli� jam pasinaudoti pa�ia pagrindine �mogaus teise? Teise būti tėvu.

Vėliau, kai Sem jau gulėjo lovoje, gerai pa�įstami seno namo girg�desiai, paprastai j� nuramindav�, dabar rodėsi grėsmingi. Nuo Rafaelio Falkonės j� teskyrė keletas plytų, sutvirtintų kalkių skiediniu. Pama�u ji ėmė suvokti tikrov�. Dabartin� tikrov�. Kad teks gyventi ir dirbti su Rafaeliu Falkone. Sem kilo įtarimas, kad vie�ai parod�s savo įtak�, kuria naudodamasis privers j� pas save dirbti, jis pirmiausia turėjo tiksl� j� supykdyti, o tik paskui grynai profesinių motyvų, kaip teigė paskambin�s telefonu.

Nuo minties, kad vėl teks grį�ti į gamykl�, j� i�pylė �altas prakaitas. Nors i� prad�ių Sem ten labai patiko � buvo taip įdomu, juk sta�avosi vienoje i� pa�angiausių automobilių pramonės įmonių.

Pradinį kapital� Rafaelis susikrovė sukūr�s kompiuterin� programin� įrang�, labai pagelbėjusi� konstruojant automobilius. �tai kaip jis i�kilo ir priblo�kė pasaulį savo sėkme. Tada jau galėjo finansuoti, pastatyti Falkonės automobilių pramon� ant kojų � į�iebti jai naujos gyvybės, pakeisti nuomon�, es� Falkonės automobiliai pasen� ir nebemadingi. Dabar Falkonės automobiliai buvo patys populiariausi ir lenktynių trasose, ir keliuose.

Sem buvo visų tų įvykių įkar�tyje, darbavosi kuriant naujausius modelius, stengėsi perprasti kur� tausojan�ių variklių sistemas. Nuo pat pirmos dienos Rafaelis kėlė jai nerim�. Pama�iusi jį skais�iai parausdavo, nesitikėjo, kad jis tikrovėje toks pat �avus kaip leidinių fotografijose.

Jis stebino j�, kad nevengė rankų darbo, nesibaimino i�sitepti, kad visada �inojo daugiau nei visi darbuotojai drauge, buvo stulbinamai sumanus bei protingas. Pramonės �akoje, kur paprastai vie�patauja vyrai, Samanta sutiko daugiau gamykloje dirban�ių moterų nei per visus savo studijų metus. �ia tikrai buvo vadovaujamasi lygių galimybių principu.

Samanta pajuto, kad kiekvien� dien� stengiasi pamatyti Rafaelį, o susidūrusi su jo �vilgsniu � tie susidūrimai darėsi vis da�nesni � nusukdavo akis į �on� kaip nepatyrusi mokinukė. Ji buvo nekalta � tiesiogine prasme. Vaikyst� praleido su abejingu tėvu ir buvo taip įnikusi į knygas, jog nė nepakeldavo galvos � jos paauglystė buvo gana nuobodi ir rami. Tuo metu, kai bendraam�ės bandė susitikinėti su berniukais, Sem veltui stengėsi rasti ry�į su savo i�sibla�kiusiu, bet talentingu tėvu. Braid� buvo apėmusi visi�ka neviltis, ir ji liovėsi įkalbinėjusi mergait� i�eiti i� namų ir pasilinksminti, u�uot rūpinusis mokslais bei tėvu.

Ir �tai paradoksas: nors j� �avėjo vyri�ka specialybė � kad ir jos gautas darbas � ji visada tro�ko jaustis moteri�kesnė. Kaip tik �iuo slaptu merginos tro�kimu visai atsitiktinai pasinaudojo Rafaelis. Vien tik nuo jo �vilgsnio Sem pasijuto moterimi pirm� kart� gyvenime.

Vienas i� pirmų jų pokalbių vyko prie sudėtingo variklio. Kiti sta�uotojai ir in�inieriai netrukus nuėjo �alin, ir Sem norėjo pasekti jų pavyzd�iu, bet Rafaelis pastvėrė j� u� rie�o. Jis bematant j� paleido, bet oda toje vietoje dar ilgai degė, o pilve kilo tikras gaisras.

��Taigi,���domėjosi jis gundan�iu balsu: ��I� kur toks susidomėjimas ir potraukis varikliams, panele Rurk?

Panele Rurk nuskambėjo �iek tiek pa�iepiamai, lyg tai būtų koks jų slaptas sutartinis �enklas. Sem buvo pakerėta ir atsakė jam ne tuojau pat. Mergina gū�telėjo pe�iais, nukreipė �vilgsnį į �alį nuo skvarbių vyro akių, kurios ir kėlė jai d�iugesį, ir baugino.

��Mano tėvas buvo profesorius fizikas, taigi augau mokslinėje aplinkoje. O mano senelė� tėvo motina� buvo airė, bet per Antr�jį pasaulinį kar� atsidūrė Anglijoje, dirbo keliose automobilių gamyklose. Matyt, ji mėgo �į darb� ir turėjo jam įgimt� potraukį ��tokį didelį, kad net karui pasibaigus kelet� metų t�sė �į darb�, tada grį�o namo ir i�tekėjo.���Sem vėl gū�telėjo.���Manau, �ia mūsų �eimos pomėgis.

Dabar Sem m�stė apie save jaun� ir nepatyrusi� ir pasijuto nejaukiai. Buvo tokia atvira, ir j� buvo lengva suvilioti. Pakako tik vieno svaiginan�io bu�inio Rafaelio biure, ir ji jam atsivėrė, pamir�usi, kad patirtis moko būti kuo toliau nuo bejausmių �monių.

Jis �nab�dėjo jai, kad ji jausminga, gundanti, gra�i, ir ji sutirpo. Mergaitė, kuri brendo nekreipdama dėmesio į savo seksualum�, neturėjo priemonių apsiginti nuo prityrusio, rafinuoto viliotojo Rafaelio.

Į meilės sūkurį ji įpuolė grei�iau nei Alisa i� Stebuklų �alies į Triu�io ol�. Kaip Alisos, taip ir jos gyvenimas visi�kai pasikeitė: gra�ios suknelės, svaigūs pasimatymai � vien� vakar� Rafaelis net nuskraidino j� sraigtasparniu į Venecij� vakarieniauti.

Paskui jiedu mylėjosi. Jis atėmė jai nekaltyb� �velniai, ko ji nesitikėjo i� įgudusio suved�iotojo. Tai jaukė prot�, veikė kaip narkotikas. Sem nebe�inojo k� ir manyti, nes nė neįsivaizdavo, kad nepatrauklus vos ne bernioki�kas jos kūnas galėtų k� nors jaudinti � k� jau kalbėti apie tokį vyr� kaip Rafaelis Falkonė, galėjusį rinktis gra�iausias pasaulio moteris.

Per trump� jų roman� jis perspėjo: Samanta, tik neįsimylėk man�s. Nesitikėk, negaliu tau pasiūlyti ko nors daugiau� Ta�iau ji nesiklausė. Tarė sau, kad jis turėjo k� nors jausti, nes besimylėdami lyg ir buvo per�eng� �ios �emės ribas ir pasiek� gelm�.

Ta�iau tuokart Samanta tik nusijuokė ir, nenorėdama pasirodyti naivi, nerūpestingai tarė: Nesirūpink, Rafaeli! Suprask, ne kiekvienai tavo sutiktai moteriai lemta tave įsimylėti. �inau, kas tai yra. Tai tik seksas.

Prisivertė i�tarti tai balsu, nors jautėsi lyg durtų peiliu sau į pilv� ir smeigtų dar giliau. Tada visai neturėjo patyrimo ir jautėsi lyg atsidūrusi Atlanto vandenyno viduryje. �inoma, sakė neties�. I� tikrųjų tik vergi�kai pasidavė pra�ūtingam Rafaelio �avesiui, kaip bet kuri kita silpna moteris.

Jei jau taip, jis davė jai ger� pamok�. Trump� akimirk� ji buvo pametusi galv� ir pamir�usi, kad jei viskas atrodo kaip sapnas, ir jauti, jog sapnuoji, tada tai i�ties tėra sapnas. Tikrovė buvo daug paprastesnė, ir jai buvo lemta į j� sugrį�ti. Su Mailu ar be jo.

Kum��iuodama po galva pasidėt� pagalv� lyg taip galėtų tolyn nustumti visus prisiminimus, Sem sumerkė akis ir davė sau pa�ad� nė akimirk� nei�siduoti, kaip smarkiai �is vyras j� įskaudino.

��Mamyte, tas vyras tebėra �ia. Jis �emai, kambaryje, kur knygos.

Sem pajuto, kad sūnus nelabai jau �velniai j� purto ir atsimerkė. Pagaliau bus u�migusi prie� i�au�tant. Vėl. Mailo akys buvo did�iulės, Sem su vargu atsisėdo, prisitraukė jį sau į glėbį ir pajuto skrand�io spazmus prisiminusi, kas pas juos yra.

��Jau sakiau tau, kad jis pagyvens pas mus kurį laik�, argi pamir�ai?���mieguista priminė ji.

Mailas linktelėjo galv� ir paklausė:

��Bet kurgi jo namai?

Sem kreivai �yptelėjo. I� kur jos ma�am sūneliui �inoti, kad jo tėvui priklauso daugybė namų visame pasaulyje.

��Jis neturi namų �ia, Londone.

��Gerai.���Mailas i�sirop�tė i� lovos ir �aviai pa�velgė į mam�. ��Gal dabar galime valgyti Cheerios?

Sem i�lipo i� lovos ir siekė paimti chalat� � o tada persigalvojo, nes įsivaizdavo, kaip Rafaelis kand�iu bei tirian�iu �vilgsniu nu�velgs nudėvėt� apdar�. Be abejo, ims svarstyti, k� ypatingo joje pamatė.

Nepatenkinta, kad j� valdo mintis, k� pagalvos Rafaelis, pasirinko d�insus bei plon� sportinį nertinį ir į kuodelį susuko miegant i�sitar�iusius plaukus. Nepasida�ė. Keiksnojo save. Galų gale juk neketina jo vilioti.

Mailas �okinėjo aplink, o tada liovėsi.

��Ar� ar manai, kad jis irgi valgys Cheerios? � Sūnelis atrodė juokingai apstulb�s. � O kas, jei jis suvalgys mano Cheerios?

Sem pasilenkė ir �nybtelėjo Mailui į nosį.

��Kol a� �ia, jis nė nepalies tavo Cheerios. Kad ir kaip būtų, tikrai �inau, kad jis per pusry�ius geria tik kav�.

Ka�kas sugniau�ė jai �irdį prisiminus tingius rytme�ius, kai Rafaelis su malonumu j� maitino, o pats nevalgė, ir jai buvo smagu.

��Ak,���parei�kė Mailas eidamas i� kambario.���Kava ��tfu.

Sem girdėjo, kaip jis lipa �emyn, trepsėdamas kaip visa banda drambliukų, ir prie� sekdama i� paskos giliai atsikvėpė. Darbo kambario durys buvo atviros, praeidama ji i�girdo tylų niūniavim�, ir jai bematant sukirbėjo pilve.

Mailas parodė pir�teliu ir garsiai su�nab�dėjo:

��Jis ten.

Sem tik linktelėjo, prispaudė pir�t� prie lūpų ir nusivedė Mail� į virtuv�, kur berniukas, greitai visk� pamir��s, padėjo dengti stal�.

Ir nors Samanta �inojo, kad Rafaelis yra namuose, dar nebuvo pasirengusi, kai apsisukusi pamatė jį stovintį tarpduryje, tokį juodbruv� ir �avų, su pablukusiais d�insais ir plonu megztiniu. Sunku buvo nepastebėti įgimto tvirtumo galingos vyri�kos figūros, tokios pana�ios į sportininko. Jis buvo toks gundantis. Dėl ai�kaus u�sienie�io prana�umo, kokio neturėjo joks anglas.

Pirmo prie� ketverius metus padaryto įspūd�io prisiminimai dar tebebuvo skausmingi, ta�iau Sem pasistengė ir maloniai pasilabino:

��Labas rytas. Tikiuosi, miegojai gerai?

Vyras �yptelėjo, ta�iau tos �ypsenos ji nepamatė �vytin�iose �aliose akyse.

��Kaip akmuo.

Prabilo Mailas:

��Tai juokinga. Akmenys nemiega.

Rafaelis pa�velgė į sūnų, ir Sem pastebėjo, kad vyro veidas ir �vilgsnis tapo �velnesni. Jis įėjo į virtuv� ir atsisėdo prie stalo netoli Mailo.

��Ak, nejaugi? Kaip tada turė�iau sakyti?

Mailas susidrovėjo, kad į jį buvo atkreiptas dėmesys, ir ėmė muistytis kėdėje.

��Teta Braidė sako, kad miega kaip kūdikis, o kūdikiai vien tik miega ir miega.

��Gerai,���sutiko Rafaelis.���Miegojau kaip kūdikis. Ar taip tiks?

Mailas tebebuvo susidrovėj�s ir vengė Rafaelio �vilgsnio, ta�iau nugalėjo smalsumas, ir jis pa�nairavo į jį.

��Tu juokingai kalbi.

Rafaelis nusi�ypsojo.

��Tai dėl to, kad atvykau i� Italijos� todėl kalbu itali�kai. Dėl to tau atrodo juokingai.

Mailas pa�velgė į Sem.

��Mamyte, kodėl mes nekalbame kaip �is vyras?

Sem vengė �iūrėti Rafaeliui į akis. Ji padėjo Mailui dubenėlį dribsnių ir �velniai priminė:

��Jo vardas Rafaelis.���O tada: ��Mes kalbame angli�kai, nes gyvename Anglijoje. Kai kuriems �monėms gali pasirodyti, kad mes kalbame juokingai.

Ta�iau Mailas jau buvo sukaup�s dėmesį į valgį ir nebesidomėjo nebylia dviejų suaugusiųjų kova, vykstan�ia ma�oje virtuvėje. Sem i�drįso pakelti į Rafaelį akis ir pabalo. Jo �vilgsnis pasakė visk�: A� atrodau juokingas, nes tu atplė�ei vaik� nuo jo kultūros.

Sem pasisuko į kavos aparat�, lyg jis būtų pats įdomiausias dalykas �emėje, ir labai jau linksmu balsu paklausė:

��Gal norėtum kavos?

Samanta i�girdo brūk�telint kėd�, apsisuko ir pamatė, kad Rafaelis jau stovi.

��Kav� gėriau anks�iau. Turiu eiti į gamykl�, ta�iau po kurio laiko grį�iu. Nesirūpink dėl vakarienės ���į vakar� eisiu į oficialų pobūvį.

��O. ��Sem atsirėmė rankomis į stalvir�į u� nugaros. Pasijuto, lyg kas būtų trinktelėj�s į saulės rezginį. Bet argi ne to tikėjosi? Tada kodėl nusiminė? Ir supyko?

�od�iai ėmė lietis jai nespėjus jų sulaikyti.

��Būsiu pamir�us, kad savaitgaliai tau tokie pat svarbūs, kaip ir kitos savaitės dienos. ��I�skyrus paskutinį savaitgalį, kurį vis� praleido su ja lovoje ir atmetė visus telefono skambu�ius.

Rafaelio akys blykstelėjo.

���iandien priimsime specialiai pagamintų detalių siunt�, ir man reikia įsitikinti, ar atitinka jų parametrai, nes kit� savait� jas montuosime į naujus automobilius. Su tuo,���t�sė jis pergalingai blykstelėj�s akimis,���tau teks susidurti, kai kit� savait� ateisi į darb�.

Sem viduje viskas tik susitraukė, nes blykstelėjo susidomėjimo kibirk�tėlė. Akimirk� net u�simir�o.

Ta�iau Rafaelis nebelaukė atsakymo ir pasilenkė, kad matytų Mailo akis. Be abejo, kai buvo paminėti automobiliai, berniukas klausėsi ausis pastat�s.

��Manau, norėtum, kad rytoj pavė�in�iau savo automobiliu?

Mailo akys nu�vito, ir jis tuojau pat pa�velgė į Sem su tokia maldaujan�ia veido i�rai�ka, kad tik turintis akmenin� �irdį būtų neleid�s.

��Gerai� jei tik Rafaelis rytoj norės. Gal jis bus pavarg�s ar�

Rafaelis j� pertraukė, balse buvo justi �altukas.

��Nebūsiu pavarg�s.

��Bet �įvakar i�eini,���priminė Sem.

Staiga jos galvoje kilo mintis apie Rafaelį su blondine � įsivaizdavo, kaip jis pary�iais partykina namo kaip koks neklau�ada studentas, susitar��s ir nesiskut�s.

Bet jis purtė galv� ir �velgė su pa�aipa, lyg skaitytų gėdingas jos mintis.

��Nebūsiu pavarg�s,���pakartojo.

Kai jis i�ėjo i� virtuvės, Sem �į t� prisiminė ir i�sekė paskui. Vilkdamasis odinį palt�, Rafaelis į j� atsisuko, ir ji padavė jam rakt�.

��Atsarginis laukujų durų raktas.

Jis priėjo, i�tiesė rank�, ir jų pir�tai susilietė. Sem rank� nutvilkė elektros srovė, ji tuojau pat j� atitraukė, lyg būtų pajutusi kar�tį, o raktas nukrito ant grindų. I� gėdos Sem u�siliepsnojo skruostai, ji pasilenkė ir Rafaeliui nesuskubus pakėlė rakt� nuo grindų ir vėl padavė jam vengdama �iūrėti į akis.

Po akimirkos, jos did�iausiam palengvėjimui, jis jau buvo u� durų. Ji apsisuko, giliai įkvėpė oro, ir jai nebelabai rūpėjo, kad Mailas, pribėg�s prie svetainės lango, �iūri į nuva�iuojantį automobilį. Bendraudama su �iuo vyru turės tvardytis, kitaip savaitės pabaigoje bus visai subyrėjusi į �ipulius.

Kai Sem t� vėlų vakar� jau gulėdama lovoje i�girdo daug rei�kiantį galingo variklio burzgim�, pa�velgė į laikrodį ir nepatikėjo savo akimis. Dar ne vidurnaktis, o Rafaelis jau namie? Namie. Ji nusivaipė, nes ta mintis taip lengvai atėjo į galv�.

Jausdamasi lyg paauglė, bet nieko negalėdama sau padaryti, ji i�lipo i� lovos, nuėjo prie lango ir �iek tiek atitraukė u�uolaidas. �irdis smarkiai plakė. Rafaelis dar buvo nei�lip�s i� automobilio, ir net i� ten ji matė, kaip jis rankomis tvirtai gniau�ia vair�.

Sem kilo kraupus jausmas, kad vyrui regis, jog vairas tai jos kaklas. Durelės staiga atsidarė, ir jis i�lipo � mil�ini�ka figūra i�kilo �alia eleganti�ko �emo automobilio. Kitu atveju Sem būtų ėmusi pagarbiai dūsauti � tokios priblo�kian�iai tobulos buvo jo kūno linijos.

�iūrėdama į stovintį Rafaelį, Sem koki� akimirk� sulaikė kvap�. Vyras dėvėjo smoking�. Praeityje buvo patyrusi, kad biure jis turi drabu�in� ir piln� spint� drabu�ių. Jis buvo praseg�s mar�kinius, o nepari�ta varlytė valiūki�kai karojo.

Rafaelis u�darė automobilio dureles, ir tada ji nustebo pama�iusi, kad jis nugara atsirėmė į automobilį, giliai susiki�o rankas į ki�enes ir sukry�iavo kojas. Jis �velgė �emyn ir atrodė toks be galo vieni�as, kad Sem pasijuto lyg vujaristė. Prie� jos vali� jai suspaudė �irdį.

Vėl jį pama�iusi, Samanta taip apstulbo, kad nė nesusim�stė, koks jis buvo sukrėstas, kai su�inojo turįs sūnų. Jis niekada jai neatleis.

Sem greitai u�traukė u�uolaid� ir atsigulė į lov�, viduje jausdama stingdantį �altį. Netrukus i�girdo atidarant ir u�darant laukujes duris, o tada sunkius �ingsnius. Koki� akimirk� sulaikė kvap�, nes pasirodė, kad jis sustojo prie jos durų, bet netrukus i�girdo tyliai u�darant dar vienas duris ir trūk�iojamai atsikvėpė.

Ma�daug po valandos Sem liovėsi apsimetinėti, kad bando u�migti. Nublo�kė apklotus ir tyliai i�tapeno i� miegamojo. Visur buvo tylu ir ramu. Ji u�ėjo pa�iūrėti Mailo, kuris kietai miegojo i�sities�s skersai lovos, tada nuėjo į virtuv� atsigerti vandens. Jau buvo virtuvėje, kai suprato esanti ne viena.

Apstulbusi �ūktelėjo, kai pamatė Rafaelį, dėvintį pablukusius d�insus pa�emintu liemeniu, basomis kojomis ir su mar�kinėliais, virtuvės kampe ramiai keliantį kavos puodelį prie lūpų.

Ji prispaudė rank� prie krūtinės, kur smarkiai plakė �irdis.

��I�g�sdinai mane. Maniau, kad jau miegi.

Rafaelis pa�aipiai kilstelėjo antakį.

��Tik jau nesakyk: juk negalėjai u�migti, kol neįsitikinai, kad grį�au į namus sveikas ir gyvas.

Sem piktai dėbtelėjo, jai nepatiko, kad jis pamatė j� toki�: u�simiegojusi�, dėvin�i� tik kelnaites ir nudėvėtus mar�kinėlius V formos i�kirpte.

J� apėmė pyktis. Pyko dėl to, kad vis� dien� be paliovos galvoje sukosi pavydulingos mintys apie vienintelį �mogų ��jį. Kad ji �itaip susidūrė su juo tokioje vietoje, kur tarėsi esanti saugi. Blogiausia, pyko ant sav�s, kad nepasakė apie Mail� tada, kai reikėjo.

Apimta jausmų ir pabūgusi, kad Rafaelis tai pastebės, ji nu�ingsniavo prie kriauklės.

��Tik i�gersiu vandens. Negaliu u�migti, bet ne dėl to, kad man rūpėtų, pareisi namo ar ne.

Melas.

Tekant vandeniui, i�girdo jo bals�.

��Ir a� negaliu u�migti.

Sem prisiminė, koks jis atrodė vieni�as, kai stovėjo lauke prie� įeidamas į vidų. Dabar jautėsi kalta, kad tai matė. Pasisuko abiem rankomis laikydama stiklin�, jautėsi sutrikusi.

Ji pa�velgė į kavos puodelį ir pa�aipiai pastebėjo:

��Na, vargu ar tai padės.

Rafaelis gū�telėjo pe�iais ir dideliais gurk�niais i�gėrė kav� iki paskutinio la�o. Tada pastatė puodelį.

��Kai negaliu u�migti, imuosi darbo.

Jis įtemptai į j� �iūrėjo, ir Sem ėmė dilg�ioti kūn�. Ji tvir�iau suspaudė stiklin�.

Jis t�sė:

��Bet turbūt turiu tav�s atsiklausti, kadangi esu sve�ias tavo namuose?

Sem vėl apėmė pyktis. Pyko, nes akimirk� pamanė, kad Rafaelis silpnas.

��Bet juk tu lyg ir ne sve�ias, tiesa? Esi �ia, kad mane nubaustum, nes negali man atleisti, kad nepasakiau tau apie sūnų.

Sem susijaudino ir pastatė stiklin�, �liūk�telėjusi per kra�t� vandens. Ji suspaudė rankas ir u�sipuolė Rafaelį.

��A� atsipra�au, gerai? Atsipra�au, kad nepasakiau apie Mail�. Turėjau pasakyti, bet to nepadariau. Atleisk.

Rafaelis susiki�o rankas į ki�enes ir stovėjo nejudėdamas. Aplink juos oras įkaito ir ėmė kibirk��iuoti. Vyras atrodė ramus, bet Sem matė, kad jis įsitemp�s lygiai kaip ir ji.

��Kodėl?

Vienas �odis, paprastas klausimas, o Sem pajuto, lyg ka�kas ima byrėti. To jis jos dar neklausė. Klausė, kaip ji galėjo, bet ne kodėl.

Ji �velgė �emyn, lyg nevalingai gindamasi apsikabino save rankomis, nepajuto, kad i�si�ovė krūtys, nepamatė, jog akimirk� Rafaelis �velgė į jas, o jo skruostus u�liejo raudonis. Ji tik jautė, kad j� apima sumai�tis. Niekada neturės pakankamai dr�sos prisipa�inti jam apie savo nuoskaud� ir apie slapt� nuojaut�, kad pagrindinė paskata buvo tas k� tik u�gim�s jausmas. Ji pernelyg gėdijosi.

Ji pasiry�o ir pakėlė �vilgsnį. Prieblandoje spindėjo Rafaelio akys.

��Tai dėl to, apie k� jau tau pasakojau, Rafaeli. Buvau sukrėsta. K� tik su�inojusi, jog esu nė��ia, vos nepraradau kūdikio. Visko buvo� per daug. Ir i� tikrųjų buvau įsitikinusi, kad tau vis tiek ��kad tau geriau, jei pasitrauk�iau ir daugiau nebeįkyrė�iau.

Ji vos krūptelėjo pama�iusi, kaip jis sukando dantis, bet kalbėjo toliau.

��Negavau jokios paramos i� tėvo. Niekada. Nors jis mane u�augino, ir gyvenome kartu. Jis nemokėjo su manimi bendrauti. Ne�inojo, ko man reikia. Manau� maniau teisingai elgiausi neleisdama Mailui nieko pana�aus patirti.

Rafaelis sukry�iavo rankas, i�ry�kėjo raumenys. Tie �od�iai buvo kupini ka�in kokios potekstės. Ka�ko jautraus. Ji tematė galing� figūr�. Liekn� ir tvirt�.

��Neturėjai teisės.

Sem pa�velgė į jį mal�indama geidulius kūno, tro�kusio būti nepavaldaus protui. Įsiaudrino, lyg nieko tarp jų nebūtų įvyk�. Lyg jis būtų liov�sis jos nek�sti.

���inau,���tarė ji grie�tai.���Ta�iau taip yra, ir tegul taip lieka, nes Mailas paims visk� u� gryn� pinig� ��ypa�, kai dabar �ia gyveni.

I�girdus tokį parei�kim�, Rafaeliui sukilo pyktis. Jis sukry�iavo rankas negalėdamas paslėpti nusivylimo. Sem stovėjo prie�ais jį, ir, nepaisant įtemptų santykių bei pasakytų �od�ių, jis ai�kiai pajuto nor� nutraukti jai per galv� tuos menkus mar�kinėlius, pasiguldyti ant stalvir�io ir smigti taip giliai, kad nebeliktų jokių min�ių, ir pra�viesėtų galva.

Kai Samanta įėjo į kambarį, jis matė tik gundan�iai i�kilusias stangrias krūtis ir pro plon� audinį i�ry�kėjusius spenelius. Jos bemiegant susitar�� plaukai priminė jam t� akimirk�, kai ji ap�ergė jį ir judėjo atlo�usi galv��

Įsisiautėjo aistra. Nepadėjo ir tai, jog bandydamas sau įrodyti, kad Sem nėra jo u�vald�iusi, ir pats nepastebėjo, kaip dalykiniame pobūvyje ėmė meilintis draugo meilu�ei. Flirtavo su mergina, davė jai savo vizitin� kortel� � tro�ko gundyti, kad būtų patenkinti �emiausi instinktai. Elgėsi taip, kaip jam buvo nebūdinga, tik į�eidė savo draug� Andrėj� Ksenakį, o nieko neįrodė.

Paai�kėjo tik tai, kad dar labiau trok�ta Samantos.

Jis jos nekentė. Ta�iau geidė. Ir jam reikėjo sūnaus.

��Palikti taip, kaip yra?���paklausė jis klaidinan�iai �velniu balsu, ir ėmė viduje d�iūgauti, pamat�s jog Sem pabalo.���Manau, kad įrod�iau es�s pakankamai nuolaidus savo sūnaus ir tavo klastos at�vilgiu.

Tai buvo Rafaelio atsakas į Sem vos ne globėji�k� ton� bei savo paties pyktį dėl ne laiku prasiver�usios aistros.

Jis perkreipė lūpas.

��Argi i� tiesų manai, kad apsigyven�iau priemiestyje, jei nemany�iau, kad taip yra geriau mano sūnui? O gal manai, kad noriu, jog dirbtum gamykloje dėl kokios kitos prie�asties, o ne dėl to, kad sek�iau klastingus tavo �ingsnius?

Dėl tokių �od�ių Sem tik dar labiau i�balo, o Rafaelis pasijuto, lyg kas jį būtų giliai pervėr�s, bet nebegalėjo liautis kalbėj�s.

��Tu mus pastatei į �i� padėtį, nes pasirinkai tokį keli�. Nes esi įsitikinusi, jog tik tu viena �inai, k� daryti, kad būtų gerai. Na, dabar ir a� �į t� suprantu, ir tu turėsi su tuo taikytis. Samanta, �inok, dabar bus taip.

Nuoskauda, kuri� Sem pajuto i�girdusi �iuos Rafaelio �od�ius, kėlė jai apmaud�. Jis atrodė kietas ir nepajudinamas, lyg jai prie� akis stūksotų granito uola. Mintis, kad jie kada nors galėtų draugi�kai susitarti, atrodė did�iausia pasaulyje kvailystė. Ta�iau jai tarp kojų į kelnaites nemaloniai trynėsi paburkusios sudrėkusios odos klostės. Norėjosi klykti � taip j� nuvylė neklusnus kūnas.

�iek tiek anks�iau, prie� u�migdamas Mailas jos paklausė tyliu nery�tingu balsu:

��Ar tas vyras� tas Rafaelis� neu�mir� rytoj man�s pavė�inti savo automobiliu?

I� pyk�io, jog Rafaelis tvirtina, kad deda visas pastangas ir galvoja apie Mailo gerov�, o i� tikrųjų tik rūpinasi kaip jai įgelti, Samanta staiga pratrūko.

��Gal tu ir aukoji savo gra�ų gyvenim� dėl sūnaus, Rafaeli, bet kas bus, kai tau atsibos ir norėsi i�trūkti? Mailas kalbėjo apie tave vis� dien�. Jis baiminasi, jog u�mir�i jį rytoj pavė�inti. Pana�u, kad vaikas tuojau ims tave garbinti kaip didvyrį, ir smarkiai nusivils, jei paved�ioj�s u� nosies veikiai dingsi i� jo gyvenimo.

Sem sunkiai kvėpavo.

���tai ko vis� laik� bandau i�vengti. Mailas pa�eid�iamas. Jis nesupranta, kas tarp mudviejų vyksta. Gali bausti mane kaip nori, Rafaeli, ta�iau �iuo metu svarbu Mailas. Nenoriu, kad dar kart� tektų atsipra�inėti.

Rafaelis atrodė neperprantamas, ta�iau Sem jautė kylan�i� įtamp�.

��Kodėl manai, kad laikui bėgant dingsiu i� Mailo gyvenimo?

�od�iai buvo i�tarti tyliai, bet Sem pajuto u� jų slepiam� did�iulį pyktį.

���inai, apie k� kalbu. Juk nepasiliksi �ia vis� laik�. Anks�iau ar vėliau i�va�iuosi. Mailas bus sumi��s. Nusimin�s.

Sem jautė, kad t� patį gali pasakyti ir apie save, apie tai, k� ji patyrė.

I� baimės, kad Rafaelis �engė �ingsnį ar�iau, Sem ėmė trūk�iojamai kvėpuoti. Nevalingai atsitraukė.

��Manau, kad tai prastas sumanymas. Turėtum i�sikraustyti, kol Mailas dar per daug neprisiri�o. Gali mus lankyti. Tada jis ne taip nusimins, kai tu i�vyksi� Turėsime nusibrė�ti tam tikras ribas.

��Sakai, ribas?���Ėmė ry�kėti Rafaelio akcentas.���Ar tokias, kokias nusibrė�ei nusprendusi, kad geriausias sumanymas nepasakyti man apie sūnų?

��Kalbi juk ne� apie įsipareigojim�, Rafaeli. Juk pats man kelet� kartų kartojai. Vaikui įsipareigojame visam gyvenimui.

Rafaelis dabar buvo taip arti, kad Sem matė tikras kibirk�tis, skriejan�ias i� jo �alių akių gelmės.

Jis �nyp�tė �emu ir pa�aipiu balsu.

��Kaip drįsti kalbėti su manimi i� auk�to? Tau teko tai patirti, pagimdei kūdikį, ir judu susiejo natūralus ry�ys ��tu nusprendei neleisti man to patirti. Dabar a� turiu tiksl� u�megzti ry�į su sūnumi, kurio asmenybė jau beveik susiformavusi. Jam neteko patirti natūralaus tėvo ir sūnaus ry�io. Tu atėmei tai i� mūsų.

Rafaelis stovėjo prie�ais Samant� ir jai buvo sunku susikaupti jau�iant jo kar�tį ir muskuso kvap�. Pyktis joje kovojo su kar�tesniais ir grėsmingesniais jausmais.

��Savo sūnui galiu įsipareigoti visam gyvenimui. Tai nesunku. O jei kada nors i�vyksiu, jis �inos, kad a� jo tėvas. Jis bus mano gyvenimo dalis, kaip oras, kuriuo kvėpuoju.

Vyras persmeigė j� �vilgsniu.

���inau tai, Sem. Dabar esu Mailo gyvenimo dalis, ir tavo, ir trauktis neketinu. Esu jo tėvas ir nevengsiu tos atsakomybės. O mudu turime i�mokti sugyventi.

Sem laikė taip stipriai suspaudusi rankas, kad pabūgo, jog kraujas liausis cirkuliav�s ir nebepasieks smegenų.

��Noriu pabandyti su tavimi sugyventi, Rafaeli. Ta�iau kada nors juk turėsi man atleisti, nes be atleidimo viskas liks kaip buv�.

Kai Sem i�ėjo, Rafaelis dar ilgai stovėjo, o �irdis smarkiai plakė. Moteris nė nesuvokė, kaip arti jis buvo, kad būtų i�ties�s rankas, prisitrauk�s j� ir i�ragav�s.

Kada nors juk turėsi man atleisti.

Pirm� kart� Rafaelis nepajuto kylant pyk�io. Vietoj to jis m�stė apie t� dien� klinikoje ir i�bly�kusį Samantos veid�. Prisiminė, kaip jį u�valdė baimė, ir kaip pajuto gėding� palengvėjim�, kai suprato galįs bėgti neatsigr�damas, atsikrat�s Sem ir jam kilusių jausmų.

Pirm� kart� Rafaeliui kilo klausimas: ar būdamas jos vietoje būtų pasielg�s taip pat? Jei jam būtų pasirod�, kad �io kūdikio nenori vienas i� tėvų? Tai nebeatrodė taip paprasta. Rafaelis turėjo pripa�inti ir savo atsakomyb�.

Visi�kai netikėtai i�niro prisiminimas, kaip vien� naktį jiems gulint lovoje Sem ėmė atvirauti. Rafaelis bodėjosi ir vengė nuo�ird�ių pokalbių, kuriuos moterys įsigudrina pradėti po sueities, ta�iau tuokart buvo kitaip. Sem apie ka�k� prakalbo, bet tuojau liovėsi. Jai u�siminus apie savo santykius su tėvu, jis paragino pasakoti toliau. Tada Sem papasakojo, kaip vien� naktį, tada ji buvo ma�daug �e�erių, negalėjo u�migti. Nulipusi mergaitė pamatė tėv�, tyliai verkiantį prie�ais �monos � Sem motinos � nuotrauk�.

Sem tada pasakojo:

��Jis kalbėjosi su ja� su nuotrauka. Klausė, k� daryti su manimi, kaip su manimi elgtis, nes esu mergaitė. Jis sakė: Jei būtų berniukas, �ino�iau, k� daryti� bet dabar ne�inau, nei kaip elgtis, nei k� jai sakyti.

Tada Sem giliai atsiduso.

��Taigi t� naktį u�lipau į vonios kambarį antrame auk�te, susiradau �irkles ir nusikirpau plaukus. Jie buvo man ligi juosmens. Kai ryt� mane pamatė mūsų namų ekonomė, ji suspiegė ir i�metė i� rankų lėk�t�.

Sem i� liūdesio perkreipė lūpas.

��O tėvas nieko nepastebėjo ��buvo per daug įsigilin�s į u�duotį, kuri� bandė i�spr�sti. Maniau galėsianti būti jam sūnumi�

Rafaelis prisiminė pajut�s kylant gailestį. Suprato, kodėl Sem taip nepasitiki savimi, kad laiko u�gniau�usi įgimt� jausmingum�. Jis taip pat buvo patyr�s, k� rei�kia turėti nelinkusį bendrauti tėv�. Nors vaikystėje leido laik� su tėvu, i� to Rafaeliui nebuvo jokios naudos, nes motinos paliktas tėvas jautė did�iulį kartėlį ir retai kreipė į sūnų dėmesį. Rafaelis svarstė, kad jo pastangos atkurti �eimos automobilių pramon� turbūt buvo bandymas u�megzti ry�į su tėvu.

T� savaitgalį Rafaelis leido Sem pasilikti jo palazzo. T� savaitgalį jis atidėjo svarbi� verslo kelion�, nes taip geidė Samantos, kad negalėjo i�vykti. Po to savaitgalio, būdamas nuo jos toli, suprato, kad ji jam kelia pavojų.

Ir įrodė sau, kad niekas nepasikeitė. Sem jam tebekelia pavojų, ir jis neturi u�simir�ti.

Kit� dien� Rafaelio automobilyje Mailas nenustygo i� susijaudinimo. Tai buvo naujausio modelio Falkonės kelių automobilis � tre�iasis modelis, i�riedėj�s i� gamyklos nuo to laiko, kai Rafaelis ėmė vadovauti bankrutuojan�iai bendrovei.

Jis buvo visai nepritaikytas vaikams ve�ioti, bet Rafaelis Sem nustebino. Moteris pastebėjo, kad jis ka�kur susirado vaiki�k� automobilin� kėdut� ir pritvirtino j� prie u�pakalinės sėdynės. Kaskart, kai Sem atsigr�davo pa�iūrėti į Mail�, vaikas �ypsojosi lyg pakvai��s. Ji net apgailestaudama papurtė galv�, kai Rafaelis ramiai ir su pasitikėjimu i�suko i� įva�iavimo į keli�.

Sem bandė nekreipti dėmesio į jo did�iules rankas, laikan�ias vair� ir pavarų perjungimo svirtį. Puikiai vairuojantis automobilį vyras neabejotinai gundo � ypa� vairuojantis tokį kaip �is, kuris yra ne tik automobilis, bet ir meno kūrinys. Rafaelis buvo keliantis pasitikėjim� vairuotojas, o ne toks, kuris norėdamas padaryti įspūdį, lekia did�iuliu grei�iu.

I� automobilio galo sklido linksmi �ūksniai � tai Mailas mėgd�iojo variklio skleid�iamus garsus. Sem pajuto virp�iojant �irdį, bet nekreipė dėmesio. Pavojinga. Po praeito vakaro jaudinan�io pokalbio tebebuvo įsitempusi. Kaip ir reikėjo tikėtis, blogai miegojo ir dabar jautėsi nekaip. �į ryt� per pusry�ius vengė pakelti į Rafaelį akis ir leido Mailui būti dėmesio centre ir reikalauti dėmesio i� namuose atsiradusios patrauklios asmenybės.

Rafaelis, rodos, irgi norėjo prasibla�kyti, o Sem tik svarstė, ar paėmė jis jos �od�ius domėn. Ar yra pasireng�s jai atleisti?

Sem pastebėjo, kad jiems u� nugaros tapo tylu, ir atsigr�ė pa�iūrėti: gal Mailas u�migo? Rafaelis irgi pa�velgė į t� pus�, Sem vėl ėmė �iūrėti į priekį ir tarė pernelyg jau dusliu balsu:

���iandien jis toks susijaudin�s� �iaip jis dien� jau nebemiega, bet kartais nuovargis jį priveikia.

Samanta plepėjo toliau, bet jai buvo baugu, kad teks būti ar�iau Rafaelio, kai rytoj pradės su juo dirbti. Ji pasiry�o ir pa�velgė į jį i� �ono. Bruo�us jis paveldėjo i� savo protėvių Italijos aristokratų.

��Paklausyk, Rafaeli, dėl to, kad dirbsiu gamykloje����Ji pastebėjo, kad jis sukando dantis ir skubiai t�sė: ��Praeit� vakar� pats man sakei, jog taip elgiesi, kad galėtum mane stebėti. Kuo puikiausiai galiu dirbti universitete. Po praeito vakaro nesuprantu, ar bus geriau, jei dirbsime kartu.

Dabar jis gniau�ė vair�, ir Sem pa�velgė į tas did�iules ir stiprias rankas. Prisiminė, kaip vyras jomis aistringai tyrinėjo jos kūn�.

Ji i�sibla�kė ir vos i�girdo, kai Rafaelis nenoriai pripa�ino �emu balsu:

��Neturėjau to sakyti. Nebuvau visi�kai atviras.

Sem nurijo seil� ir pa�velgė į jį.

��Nebuvai atviras?���Ka�kur joje įsi�iebė kibirk�tėlė, kurios ji nepajėgė u�gesinti, kad save apsaugotų.

���iaip ar taip,���priminė jis,���susisiekiau su tavimi dėl darbo prie� tai, kai su�inojau apie Mail�, o tu atsisakei i�klausyti.

J� vis dar tebekaustė baimė.

��Taip,���ji tyliai patvirtino.���Buvau sukrėsta, i�girdusi tavo bals�.

Rafaelis dirstelėjo į j� ir pa�iepė:

��Gali ir nesakyti.���Jis vėl �velgė į keli�. ��Esmė ta, kad �inojau apie jūsų vykdom� tyrim�. Skai�iau apie jus straipsnį �urnale Automotive Monthly ir supratau, kad pirmaujate kinetinės energijos regeneravimo sistemų tyrimo srityje.

Ma�a kibirk�tėlė Sem viduje u�geso. �inoma, jis tik ie�kojo naudos profesinėje srityje.

��Suprantu,���atsakė ji.���Ir dėl to panorai su manimi susisiekti?

Rafaelis gū�telėjo pe�iais, sujudėjusiais po odiniu �varku, sulamdytu ir taip nutrintu, kad net skaudu �iūrėti. Po velnių� Sem mintyse nusikeikė. Kodėl viskas krypsta į kūni�kum�, kai jo �od�iai taip �eid�ia? Ji ry�tingai nusisuko.

Jis t�sė:

���inojau, kad įsikursime Anglijoje, ir maniau, kad jūsų centras tebėra �ia� Lyg ir protinga buvo pakviesti tave vėl pas mus dirbti.

Akies kra�teliu Sem pamatė, kad Rafaelis vėl rankomis gniau�ia vair�. Jo skruosto raumenys trūktelėjo ir vėl atsileido.

��O dėl vakar vakaro ��tu buvai teisi. Sutinku, kad nėra ko galvoti apie praeitį ir reikia eiti į priekį. Ne ma�iau nei tu noriu, kad Mailui nepersiduotų tarp mūsų tvyranti įtampa.

Ka�kas grėsmingo susimetė Sem viduje i�girdus Rafaelio �od�ius. Suprato, kad jam reikėjo mil�ini�kų pastangų tai pripa�inti.

��A�iū, ��padėkojo kimiu balsu.���O a� turiu tikėti, kad tu neketini skaudinti Mailo.

Įsijungus raudonam �viesoforo signalui Rafaelis pa�velgė į j�.

��Taip, turi tikėti. Visai nenoriu skaudinti savo sūnaus. To niekada nebus.

Sem nutilo pama�iusi, kaip ugningai nu�vito vyro akys. Ji tuojau pat linktelėjo galv�, ir jai suspaudė gerkl�.

��Gerai.

U� jų pasigirdo automobilio signalas, Rafaelis neskubėdamas ir nerūpestingai atitraukė nuo jos �vilgsnį ir va�iavo toliau.

Po kurio laiko Rafaelis tarė tyliu balsu:

��Dirbsi su manimi, Sem, nes a� to noriu.

Praėjo �iek tiek laiko, ir Sem vėl pakartojo:

��Gerai.���Įnoringa moters vaizduotė pie�ė vaizdus, kad tarp jų ka�kas pasikeitė, ir kad suma�ėjo ta nuolatinė įtampa.

Did�i�j� likusios kelionės dalį jie tylėjo, bet viduje Sem pasijuto lyg ir ko netekusi. Kad ir kaip būtų keista, ji jautėsi dar labiau pa�eid�iama.

Sem pamatė, kad jie pasuko dvaro sodybos link, ir klausiamai kilstelėjo antakį, o Rafaelis paai�kino:

��Papra�iau asistento, kad �io to paie�kotų. Savaitgaliais �ia priimami lankytojai, ir jie turi veikiantį ūkį. Pamaniau, gal Mailui patiks jį ap�iūrėti.

Mailas jau buvo atsibud�s �iek tiek anks�iau, ir i� u�pakalinės sėdynės pasigirdo sujaudintas balselis:

���iūrėk, mamyte! Arkliukai!

Sem pastebėjo, kad Rafaelis �iūri į sūnų per galinio vaizdo veidrodėlį su �ypsena lūpose. Jai suspaudė krūtin�, ir ji paai�kino:

��Labiausiai Mailui patinka automobiliai ir arkliai. Vienu �ūviu nu�ausi du zuikius.

Rafaelis ilgai į j� �iūrėjo, ypa� į lūpas, kurias ėmė dilg�ioti. Sem i�kaito ir sutriko. Kam j� vilioja tokiu �vilgsniu, kai anaiptol nėra susidomėj�s? Gal jis nevalingai susijaudina, kai netoliese pasitaiko jusli moteris? Samanta prisiminė t� piln� pyk�io bu�inį, kai ji bematant u�siliepsnojo, o jis tik įrodinėjo savo tiesas.

��Ar neturėtum �iūrėti, kur va�iuoji?���Paklausė pabrė�tinai kaip mokytoja.

Tada Rafaelis liovėsi į j� �iūrėj�s, ta�iau tarė �velniai, i�did�iai bei gundan�iai:

��Cara, galė�iau vairuoti u�siri��s akis ir niekur neatsitrenk�iau.

T� tai ji prisimena. Rafaelio lengv� ir savoti�kai pavojing� �avesį. Pyktelėjusi ant sav�s Sem ėmė �iūrėti į priekį ir susikry�iavo rankas ant krūtinės.

Kai jis pastatė automobilį ir jie i�lipo, Mailas nebe�inojo, k� daryti pirmiau: stovėti ir kruop��iai ap�iūrėti automobilį ar eiti pasi�iūrėti gyvūnų. Koki� akimirk� berniukas atrodė tikrai nusimin�s, jį u�griuvo tokia jaudinanti pasirinkimo galimybė. Sem pervėrė kaltės jausmas � kitos kaltės � nes Mailui ligi �iol teikė įspūd�ių tik vietinis parkas ir plaukimo baseinas.

Sem nustebo, kad jai nespėjus įsiterpti, Rafaelis pasilenkė prie Mailo ir pasiūlė:

��Piccolino, kai mes grį�im, automobilis tebestovės �ia. Kodėl mums pirmiausia nenuėjus pasi�iūrėti gyvūnų?

Mailo veidas tapo giedras kaip saulės ap�viestas debesėlis, ir jis nusi�ypsojo parodydamas baltus dantukus.

��Klausau, kapitone, pirmiausia arkliukai.���Tada padavė Rafaeliui rank� ir ėmė traukti jį į t� pus�, kur norėjo eiti.

Akimirk� Rafaelio akyse Sem pamatė neslepiam� jausm�, ir jai tai buvo taip svarbu, kad net suspaudė krūtin�. Pirm� kart� Mailas i�tiesė rankut�, kad paliestų tėv�.

Segiodamasi �ilt� liemenuot� striuk�, Sem sekė paskui ir stengėsi nesijaudinti �iūrėdama į auk�t� stiprų vyr�, o greta jo ma�� guvų vaik�, tokių pat juodų plaukų.

Po keleto valandų Sem jau galėjo stebėti didvyrio garbinimo scen�, kuri� buvo numaniusi. Mailas k� tik buvo paleid�s Rafaelio rank�, dabar buvo pakylėtas auk�tyn ir rodė į kiaules pilname purvo aptvare.

Sem stengėsi pastebėti kokių nors �enklų, kad Rafaeliui greitai pabos � ji juk �inojo, kiek daug dėmesio Mailas kartais reikalauja, ir koks judrus yra � bet nieko nepamatė. J� stulbino, kad vyras taip lengvai prisitaikė prie esamos padėties.

Rafaelis pa�velgė į Sem, ir ji paraudo, nes matydama Mail� ant Rafaelio rankų, susijaudino labiau, nei norėjo pripa�inti.

Rafaelis surimtėjo ir tarė:

��Manau, dabar pats laikas.

Sem tuojau pat suprato. Rafaelis nori pasisakyti Mailui, kas es�s. J� apėmė baimė. Kol Mailas ne�inojo, kad Rafaelis jo tėvas, Sem lyg ir turėjo i�eitį � gal tai nėra tikra. Gal tai sapnas. Bet tai buvo ne sapnas, ir ji suprato, kad nebegali prie�intis. Rafaelis turi teis� pasakyti sūnui. Ir Mailas turi teis� �inoti.

I�pilta �alto prakaito Sem mė�lungi�kai linktelėjo galv�.

��Gerai.

Kai Mailas nuodugniai ap�iūrėjo visus gyvūnus, jie rado rami� vietel�, kur valgė dvaro sodybos kavinėje nusipirkt� maist�, ir Sem �velniai paai�kino Mailui, kad Rafaelis yra jo tėvas.

Jautė, kad Rafaelis įsitemp�s, ir jai suskaudo �irdį. Jos s��inė ir vėl buvo nerami.

Nenuspėjamas kaip visi trime�iai vaikai, Mailas nesureagavo, pa�velgė į Sem, tada į Rafaelį ir paklausė:

��Ar eisime dar kart� pasi�iūrėti arkliukų?

Reikia pasakyti, kad Rafaelis neatrodė pernelyg nusteb�s. Kai Mailas nusirop�tė nuo kėdės ir nuėjo į ka�k� pasi�iūrėti, Sem pasvarstė:

��Tikriausiai jam visko per daug�

Ta�iau Rafaelis j� pertraukė ir ramiai tarė:

���inau, kad jis suprato. Kiek prisimenu, trime�iai vaikai daug k� pastebi ir supranta.

Kol Sem svarstė pasakytų �od�ių prasm�, Rafaelis pakilo ir nusekė paskui Mail�.

Kai jie susėdo į automobilį, Mailas, sėdintis ant galinės sėdynės, ėmė be paliovos �iau�kėti: Rafeli, ar matei kiaules? Rafeli, ar matei arkliukus ir o�kas? O vi��iukus?

Apimta jausmų Sem �velgė pro lang�. Baigta. Rafaelis dabar i� tiesų Mailo tėvas. Kelio atgal nebėra. Taip ilgai laikė Mail� atskyrusi nuo tėvo. J� degino ir grau�ė kaltės suvokimas.

Netikėtai jos ranka atsidūrė dideliame �iltame delne, ir jai sustojo �irdis.

��Sem?

Pabūgusi, kad jis pamatys j� susikrimtusi�, Sem, vengdama jo �vilgsnio, i�traukė rank� ir pasitrynė akį. Ji linksmai tarė:

��Man viskas gerai. Tik ka�kas įkrito į akį.

Praėjus dviem savaitėms Sem stengėsi i�analizuoti bandymo rezultatus, ta�iau kai protas atsisakė paklusti, supykusi metė ra�iklį �alin. Pakilo nuo ra�omojo stalo ir ėmė �ingsniuoti gana dideliame gamyklos biure ir sukioti galv� į �onus, kad atsipalaiduotų raumenys.

Atrodė, jau am�iai praėjo nuo dienos, praleistos dvaro sodyboje. Po keleto dienų Mailas nedr�siai ėmė vadinti Rafaelį tė�iu, tam Braidė pritarė pla�iai �ypsodamasi, Rafaelis d�iaugėsi, o Sem pasijuto dar labiau pa�eid�iama.

Braidė pasirūpino, kad Sem ir Rafaelis kasdien galėtų eiti į darb� kartu, ir patikino Sem, kad jai nereikės sukti galvos dėl Mailo prie�iūros. Taigi per pastar�sias dvi savaites nusistovėjo tokia tvarka, kad Rafaelis veda Mail� į vaikų dar�elį kartu su Sem ar be jos, tada jiedu va�iuoja į darb� ir grį�ta, kai Mailui ateina laikas vakarieniauti. Ta�iau Sem parodė ry�tingum� ir pareikalavo, kad tre�iadieniais tedirbtų pus� darbo dienos, nes tokios tvarkos anks�iau laikėsi jiedvi su Braide.

Be to, jai prireikė parodyti vali�, kai Rafaelis pradėjo imti visk� į savo rankas. Vien� vakar� grį�� namo jie rado virtuvėje virėj�, o Rafaelis atsargiai u�siminė, kad neteisinga, jog Braidė, kuri pri�iūri Mail�, dar turi jiems gaminti valgį.

Nereikia nė sakyti, Sem puikiai matė, kad Braidė ne k� teatsiliko nuo Mailo � ji taip pat garbino Rafaelį. Dabar Rafaelis beveik kiekvien� vakar� paguldydavo Mail� į lovyt� ir skaitydavo jam knygel�, o Sem pirm� kart� per vis� t� laik� pasijuto nereikalinga.

Vykstant permainoms ir sumai��iai, Sem teikė d�iaugsmo tik tai, kad vėl dirba tiriam�jį darb� ten, kur automobiliai ir jų varikliai vos u� kelių �ingsnių. J� nustebino Rafaelio gamyklos Anglijoje mastai. Tai buvo įrodymas, kaip toli jis pa�engė per tuos trejus su puse metų. Kaip specialistė, būtų ka�in k� atidavusi, kad būtų galėjusi dalyvauti tame procese, o ir dabar vadovavo grupei in�inierių bei mechanikų, kurie dėl Rafaelio neribotų investicijų vis� savo kompetencij� skiria automobilių naujausių technologijų vystymui.

Visk� nustelbė tai, kad ji dirbo pas Rafaelį. Vėl tokioje vietoje, kurioje nei tikėjosi, nei norėjo būti. Samanta jautėsi lyg vėl būtų ta mergaitė � nepatyrusi studentė, įsi�iūrėjusi savo vir�inink�. Atid�iai jį stebinti. Jau�ianti jį. Paraustanti jų �vilgsniams susitikus. Toks jausmas kėlė susierzinim� ir �emino. Ypa� kai Rafaelis atrodė toks �altas ir visaip stengėsi vengti Sem. Kreipdavosi į j� tik prie �monių. Nesistengė u�tikti jos vienos.

Net va�iuodami į gamykl� ir atgal į namus, jie kalbėdavosi daugiausia apie Mail� ir darb�.

Sem sugniau�ė kum��ius, jai maudė vis� kūn�. Buvo patenkinta. Tikrai buvo patenkinta. Nenorėjo, kad istorija pasikartotų. Nė u� k� gyvenime. Buvo papras�iau, kai Rafaelis jos nekentė; dabar, kai tarp jų įsivyravo tos netvarios paliaubos, bendrauti tapo sudėtingiau.

Sem pa�velgė į sieninį laikrodį ir pamatė, kad jau vėlu. Paprastai Rafaelio asistentas paskambindavo ir prane�davo, kad Rafaelis jau i�eina. Liovusis apsimetinėti, kad dirba, o ne laukia Rafaelio, Sem nutarė baigti darb� ir pati jį susirasti. Prane� jam, kad va�iuoja namo. Jis pasiūlė jai naudotis vienu i� automobilių, jei kada prireiktų, taigi dabar turbūt pats laikas parodyti �ioki� toki� nepriklausomyb�.

Eidama į jo kabinet� pastebėjo, kad aplinkui tylu, dauguma darbuotojų, in�inierių bei mechanikų jau buvo i�ėj�. I�taigingas biuro laukiamasis buvo tu��ias, o sekretorės ra�omasis stalas buvo sutvarkytas.

Akimirk� ji padvejojo prie durų, tada pasibeldė. Po kurio laiko i�girdo jį garsiai �ūktelint:

��Pra�au.

Rafaelis pakėlė akis nuo telefono aparato ir �iek tiek suraukė kakt�, kad jam trukdo, o kai pamatė, jog įėjo Sem, atgijo, ir tai buvo lyg pasity�iojimas i� jo berg�d�ių pastangų suvaldyti įsi�ėlusius hormonus. Pama�iusi, kad jis kalba telefonu, Sem sustojo ir mostelėjo ranka, jog i�eina, bet visa jame stojo piestu, ir jis i�kėlė pir�t� rodydamas, kad ji palauktų.

Sem u�darė paskui save duris, o jam i� jaudulio kaito kraujas. I�tisas dvi savaites Rafaelis manė gerai dar�s, kad jos vengia. Ta�iau visai nesvarbu, kaip toli nuo jos jis būtų, regėjo j� visur. Blogiausia buvo naktimis namuose � jaukiuose �eimos namuose, kur jo sūnus miegojo kitame koridoriaus gale � o jis tegalėjo galvoti, kaip įeis į Sem miegam�jį, nurengs j� ir giliai panirs tarp jos ilgų kojų.

Jis visas įsitempė, ir jam tapo apmaudu, kad nebegali valdytis. Pa�nekovas kitame laido gale kalbėjo toliau, ta�iau k� jis sakė, Rafaeliui seniai jau buvo nebeįdomu. Kai Sem nusisuko, kad ap�iūrėtų vieno i� jo sukonstruotų automobilių modelį, jis alkanu �vilgsniu ėmė tyrinėti jos nugar�, kojas, gro�ėjosi liekna figūra ir apvaliais sėdmenimis.

Jai �iek tiek pasisukus �onu, jis �velgė į krūtų i�kilumus ir bematant prisiminė, kaip u�ti�ko Prosecco vyno ant jos krūties spenelio, ir �is tapo kietas kaip akmuo� Rafaelio vir�utin� lūp� nusėjo prakaito la�eliai. Tai jau buvo nebepaken�iama.

Jis greitai baigė pokalbį telefonu ir liovėsi apsimetinėj�s, kad valdosi. Sem atsisuko veidu į jį, ir jis paklausė �iurk��iau, nei norėjo:

��Ko tau reikia?

Ji i�raudo, o Rafaelis nutildė prabylantį s��inės bals�. Po velnių j� pa�i� ir jos gebėjim� priversti jį pasijusti niek�u.

��A� tik� jau po �e�ių. Paprastai mes jau būname i�vyk�.

Tie mes smogė jam gana smarkiai. Jis pakilo ir pamatė Sem i�plėstas akis. Tas �vilgsnis vėl sujaudino Rafaelį, ir jis vėl mintyse j� keiksnojo.

Jam i�sprūdo savaime:

��Manau, tai klaida.

Ji suraukė antakius.

��Kokia klaida?

��Tu� �ia.���Po perkūnais, net nebegali suregzti ri�laus sakinio. Jai ten tebestovint, jis įsivaizdavo j� nuog�, jam atsiduodan�i�, teikian�i� palengvėjim�, kurį patirdavo tik su ja. Pastar�sias dvi savaites matant j� gamykloje jį ėmė persekioti jausmas, kad tokias akimirkas jau yra patyr�s.

Ji vis dar buvo suraukusi antakius, bet stovėjo rami.

��A�� �ia� K� nori pasakyti, Rafaeli?

Kodėl tyliu �emu balsu tariamas vardas lyg apraizgė jo jausmus, dar labiau sustiprėjusius?

Galynėdamasis su jį u�liejusiomis geismo bangomis, jis ko�ė pro suk�stus dantis:

��Neturėjau versti tav�s �ia dirbti. Tai buvo blogas sumanymas.

Akimirk� jos ry�kiai spindin�iose pilkose akyse blykstelėjo skausmo liepsna, Rafaeliui nemaloniai priminusi kit� dien� kitame biure prie� ketverius metus.

Ji ry�tingai tarė:

��Maniau daranti visk�, ko tu nori ��per savait� �ia įkūrėme tyrimų laboratorij�. �inau, kad reikės įdėti daug darbo, bet dar tik dvi savaitės�

Rafaelis mostelėjo ranka, kad ji liautųsi.

��A� ne apie tai.

Ji paklausė skausmingu balsu:

��Tada apie k�?

Rafaelis panoro nusijuokti. Argi nemato, kaip jis jos trok�ta? Jis gi jautėsi kaip laukinis �vėris, besivejantis grobį.

Vyras niūriai nusi�ypsojo.

��Apie tave. Vienareik�mi�kai. Galvojau, kad man pavyks. Bet negaliu. Manau, kad tu turi grį�ti į universitet�� kas nors kitas gali �ia vadovauti.

Sem stovėjo prie�ais jį tiesi, blyk�iojan�iomis akimis � �įkart apimta pyk�io ir dar ne�inia kokio kito sunkiai apibūdinamo jausmo.

��Mano gyvenimas apvirto auk�tyn kojomis tik dėl tavo atkaklumo, Rafaeli, o dabar, kai nebegali man�s daugiau pak�sti, manai galįs vėl manimi atsikratyti? Atrodo, smarkiai perlenki lazd� trok�damas vadovauti, tiesa? K� gi, jei jau nusprendei, kur, tavo nuomone, yra mano vieta, tada nebėra ko rūpintis. Pasitraukus tau i� kelio, man bus tik geriau.

Ji drebėjo apimta bejėgi�ko pyk�io. Norėjo prieiti ir skelti Rafaeliui antausį. Stipriai. Lygiai kaip prie� ketverius metus. Niekas nepasikeitė per t� laik�. Ji stovi prie�ais Rafaelį jo biure, o jis j� atstumia. Vėl.

Kaip ir anks�iau Sem pabūgo, jog bematant palū�, taigi pasileido bėgti durų link. Ta�iau jai prakaituotais delnais paband�ius jas atidaryti, durys vėl u�sitrenkė, ir ji suspiegė i� baimės pajutusi sau u� nugaros tvirt� ir stiprų vyr�.

Samanta apsisuko, pamatė pla�i� Rafaelio krūtin� ir pakėlė akis. Jausmai ver�ėsi i� krūtinės. Akys liepsnojo.

��I�leisk mane i� �ia, grei�iau.

Stiprus skausmas susimet�s moters pilve i�girdus jį ai�kiai sakant, kad nebegali kasdien jos matyti, nė nemanė liautis.

��Ne taip supratai.���Rafaelis i�ko�ė įtemp�s �andikaulį, rodos, nekreipdamas dėmesio į jos pasakytus �od�ius. Rank� paki�o jai po plaukais ir braukė per sprand�, o jai ėmė gniau�ti kvap�. Jo akys buvo lyg �ali brangakmeniai. Jos blyk�iojo.

Sem kentė skausm�, pasiry�usi to neparodyti, ta�iau j� �eidė Rafaelio artumas � jis buvo taip arti, kad krūtine beveik lietė jos krūtis. Jos sustandėjo, apsunko, o speneliai tapo kieti lyg akmenėliai.

��K� ne taip supratau?���purk�telėjo Sem.

��A� neperlenkiau lazdos vadovaudamas� tik pervertinau gebėjim� tau atsispirti.

Sem apie tai negalvojo. Ji nepajėgė blaiviai m�styti, nes Rafaelis krūtine lietė jos krūtis. Ranka spaudė jai kakl�, o jo veidas vis artėjo. Darėsi neramu, jai ėmė dilg�ioti lūpas. Kraujas susitvenkė tarp kojų, ji įsijautrino ir laukė.

Stengdamasi numal�inti did�iulį geism�, Sem u�dėjo rankas Rafaeliui ant krūtinės.

��Palauk����Ji skausmingai stengėsi i�trūkti.���K� darai?

Ji lūpomis jautė Rafaelį kvėpuojant, panoro pir�tais įsikibti jam į krūtin�. Negalėjo atitraukti nuo jo �vilgsnio. �alios akys buvo įsmeigtos į pilkas, visa aplink i�sisklaidė.

Sem stengėsi suprasti: k� tik buvo įsitikinusi, kad jis nebenori jos matyti, nes dėl ka�in ko buvo tapusi jam atgrasi.

��Bet tu ne� juk tu man�s nenori.

Jis su kartėliu paklausė:

��Nejaugi?

Sem visi�kai sumi�o � pajuto apgauling� vilties kibirk�tėl�. Ji tu��iai su ja kovojo, baiminosi i�siduoti. Stūmė jį tolyn, bet jis buvo lyg plieninis.

��Leisk man eiti, Rafaeli. Nebūsiu tavo meilu�ė, nes prie� penkias sekundes to įsigeidei. Nenoriu kartoti klaidų.

Rafaelis vėl nusijuokė, �iurk��iai ir nemaloniai, lyg brauktų per jautri� Sem od� �vitriniu popieriumi.

��Prie� penkias sekundes. K� manai apie penkerius metus, Sem? Ketverius metus nenumaldomo skausmo, kad ir kaip bū�iau band�s nekreipti į jį dėmesio� Kiek kartų stengiausi jį u�gniau�ti�

Vyro balsas tapo gomurinis, kimus. Sem nelabai įsiklausė į �od�ius, bet vis tiek jie giliai krito į �irdį, ir ji pajuto i� ka�in ko i�silaisvinusi. I� ka�in kokio prie�i�kumo, kurio laikėsi įsikibusi.

��Noriu tav�s, Sem, �inau, kad ir tu man�s nori.

Ir tada jo lūpos palietė jos lūpas. Bu�iavo stipriai, aistringai. Kaip an�kart, bet ne. Nebuvo nei pyk�io, nei abipusių kaltinimų. Ir vėl Sem negalėjo atsispirti visa apiman�iam pasitenkinimui, i�siver�usiam i� labai giliai, kur laikė jį u�rakinusi.

Bu�inys truko neilgai. �iurk��iai kvėpuodamas Rafaelis atsitraukė, o tada ir Sem, pernelyg įsiaudrinusi, kad jaustųsi nesmagiai dėl j� apėmusio geismo. Jis jos trok�ta, ir tai suvokus, jai kaito kraujas. Jai nebuvo ko gėdytis.

Rafaelis vėl palinko, ir kai priglaudė kar�tas lūpas jai prie kaklo, Sem pajuto, kad jis ka�in k� daro jai u� nugaros. Ji i�girdo trak�telint durų spyn�. Galvoje jai turėtų skambėti pavojaus varpai. Turėtų prisiminti pana�ias jaudinan�ias praeities akimirkas. Bet to nebuvo. O gal jai buvo gerai ir taip. Buvo netekusi ry�to, be to, taip ilgai to tro�ko. Ilgomis naktimis, kai Mailas nenorėdavo u�migti, kai laipiojo auk�tyn �emyn su skausmingomis nuo maitinimo krūtimis, vis vien tro�ko kitokių, ne vaiko, o vyro prisilietimų.

Rafaelis atsitiesė ir, paslaptingai �velgdamas, paėmė Sem u� rankos. Akimirk� ji pasijuto kvaila bei susigėdusi ir prikando lūp�. Rafaelis sustojo, i�tiesė rank� ir brūk�telėj�s nyk��iu j� i�laisvino.

Jis sumurmėjo:

��Dio, kaip man to trūko.

Sem liepsnojo. Rafaelis atsivedė j� prie ra�omojo stalo, tada atsisuko, nuėmė jai nuo peties rankin�, nuvilko striuk�. Visa nukrito ant grindų. Sem pajuto sėdmenimis besiremianti į ra�omojo stalo briaun�. Jai linko keliai.

Rafaelis suėmė jos skruostus delnais ir vėl prigludo lūpomis prie jos lūpų, stipriai, aistringai ir ry�tingai, bet �velniai. Jis reikalavo, o ji pakluso, nes nebeturėjo jėgų atsispirti. Jų lie�uviai plakėsi vienas į kit�. Jai �ūtbūt reikėjo i�ragauti kiekvien� jo colį, pasimėgauti kylan�iu viduje kar��iu. Nė nesuvokė, kaip jos i�siilgusios rankos palietė jo krūtin�, d�iūgavo pajutusi kietus kaip uola raumenis, pir�tais susirado sagutes ir jas atsegė, kad galėtų daugiau paliesti ir patirti, kad pajustų �iurk��iais plaukeliais apaugusi� od�.

Rafaelio rankos slydo �emyn, palietė sėdmenis, juos maigė, tada jis j� kilstelėjo, ir Sem atsidūrė ant ra�omojo stalo. Jis priėjo ar�iau, prasispraudė jai tarp kojų, ir į jos pilv� įsirėmė jo dir�o sagtis. Kiek �emiau galingiausia jo kūno dalis irgi spraudėsi jai tarp kojų, nors ir var�oma drabu�ių, kuriuos Samanta panoro nuplė�ti.

Viena ranka jis tvirtai laikė jos galv� pakreip�s taip, kad galėtų įsiver�ti giliau. Jo lie�uvis veikė pana�iai kaip kita kūno dalis, o klubai judėjo, Samanta susijaudino, ėmė rangytis ir tyliai unk��ioti.

Netikėtai Rafaelis atsitraukė, Sem pa�velgė į jį pro aistros ūkanas ir pajuto savo plakan�i� �irdį, trūk�iojantį kvėpavim�. Rafaelio mar�kiniai buvo pusiau atsegti.

��Noriu tave matyti.���Kimiai tar�s pradėjo segioti jos mar�kinių sagutes.

Kai jis delnu brūk�telėjo jai per krūtis, ji suvirpėjo nuo apėmusio nepaprasto jausmo ir jau įsivaizdavo, kaip jis lie�ia jas rankomis� lūpomis bei lie�uviu.

Jis nutraukė jai mar�kinius, taupiu judesiu i�vadavo i� liemenėlės, o tada ilgai į j� �iūrėjo su mįslinga veido i�rai�ka, nuo kurios Samantai pilve ėmė beproti�kai plazdenti drugeliai. Kai pagaliau pajuto Rafaelio deln� ant krūties, kūnu perbėgo jausmų banga, moteris vos nesu�uko kylant įtampai. Įsitempė, i�rietė nugar�, instinktyviai jį skatindama� o jam to net ir nereikėjo.

Susėm�s rie�ku�iomis stand�ius i�kilumus, Rafaelis palenkė galv� ir apgaubė kiet� vir�ūnėl� kar�tomis drėgnomis lūpomis. Sem �ūktelėjo pajutusi jį aistringai �iulpiant.

Kol Rafaelis glamonėjo krūtį, nematydama kur, nevikriomis rankomis bei pir�tais Sem susirado dir�o sagtį ir j� atsegė. Ji i�vėrė dir�� i� kelnių, ir �is nukrito ant grindų, bet nespėjus nė prisiliesti prie u�trauktuko, Rafaelis jau buvo atsistoj�s ir padėjo jai nutraukti kelnes. Jis liko nuogas prie� pat jos i�alkusias akis. Jergutėliau. Jis buvo toks pat did�iulis, kokį Samanta prisiminė. Ilgas ir standus. Dėl jos.

Sem u�kaito, lyg būtų apimta liepsnos. Nevikriais pir�tais ji palietė Rafaelio mar�kinių sagas norėdama jį nurengti. Biuro tyloje buvo girdėti garsus Sem kvėpavimas. Svarbiausia jai buvo, kad Rafaelis liktų nuogas: kai pagaliau atsegė jo mar�kinius, ir jie nuslydo jam nuo pe�ių, ji giliai atsikvėpė, rankomis braukė per kietus raumenis, �iurk��ius tamsius plaukelius, i�si�ovusius stand�ius spenelius.

Negalėdama atsispirti pagundai, Sem apvedė lie�uviu t� sustandėjusį susirauk�lėjusios odos plotelį, pajuto Rafaelio rank� sau ant galvos. Jis įkvėpė oro ir i�pūtė krūtin�. Jo speneliai buvo jautrūs. Sem lūpomis slydo į vir�ų, i�sitiesė visu kūnu, nusėjo bu�iniais ir braukė lie�uviu jam per kakl�, kol kieti barzdos �eriai ant skruostų ėmė �eisti �velni� jos od�.

U�dėjusi rankas jam ant galvos Samanta truktelėjo jį �emyn. Vėl ėmė ie�koti jo lūpų, lyg aklas �mogus dykumoje vandens. Įsisiurbdama lūpomis Sem pajuto besiver�iantį penį, nuleido rank�, jį apglėbė ir pajuto, kaip jis trūk�ioja i� įtampos.

��Sem�

Ji vos atpa�ino Rafaelio bals�. Jis buvo pilnas kan�ios. Atitraukusi lūpas Sem pakėlė akis ir pasijuto svaigstanti i� geismo bei aistros. Buvo tik jie ir tas beproti�kas geismas. Penis buvo toks stangrus jos rankoje, toks tvirtas� Sem burnoje ėmė kauptis seilės prisiminus, kaip ragavo jį anks�iau, kaip apėmusi lūpomis �iulpė galvut�, kaip lai�ė ir tyrinėjo pa�i� vir�ūnėl� tuo pat metu gniau�ydama jį ranka, kaip Rafaelis buvo mok�s�

Net nepajuto, kaip ranka ėmė ritmingai judėti, ta�iau Rafaelis pir�tais pakėlė jos smakr� ir papra�ė:

��Noriu pas tave į vidų.

Sem ėmė tvink�ioti.

��Taip,���sutiko tyliai, pakėlė klubus, kad Rafaeliui būtų lengviau numauti jai kelnes ir kelnaites. Buvo �iek tiek nustebusi, kad jas tebedėvi, kad jos dar iki �iol nei�tirpo.

Rafaelis suėmė penį � tuo tik vyrams būdingu judesiu. Sem sėdėjo ant ra�omojo stalo nuoga, praskėtusi kojas kaip kokia pasileidėlė, ta�iau jai niekas nerūpėjo. Ji tetro�ko, kad jis būtų joje. Rafaelis braukė ranka per jos virpantį kūn�, audrino, kol ji ėmė kand�ioti lūp�. Praskėtė pla�iau jos kojas ir �iūrėjo į j�.

Jis braukė ranka auk�tyn vidine �launies puse ir palaikė j� koki� akimirk� prie masinan�ios sandūros, paskui ilgais pir�tais palietė drėgn� vidurėlį � o tada vienu judesiu suki�o juos į vidų.

Sem �ioptelėjo ir �iupo Rafaelį u� pe�ių, negalėdama atitraukti �vilgsnio nuo jo valdingų �vytin�ių �alių akių. Jo pir�tai slys�iojo pirmyn atgal, o jos raumenys ėmė susitraukinėti artindami did�iausi� malonum�.

Vien� akimirk� Sem susilaikė. Nenorėjo baigti pirma, �iūrint Rafaeliui. Patraukė jo rank� į �alį ir tiesmukai parei�kė:

��Ne� ne taip. Orgazm� patirsime kartu.

Rafaelis nusi�ypsojo nuo�mia �ypsena. U�kariautojo �ypsena. Jis kankinamai bu�iavo j� į lūpas, o jos drėgmė tebebuvo jam ant pir�tų, kai stipriai apkabino j� per klubus. Vienu lemiamu judesiu Rafaelis smigo gilyn, sutramdė jos pasitenkinimo �ūksnius, tvirtai laikė j� ranka, kai ji taip įsitempė susijaudinusi, jog manė, kad tuojau pat subyrės, nepaisydama savo dr�saus pa�ado orgazm� pasiekti kartu.

I� lėto, nenumaldomai, sumaniai Rafaelis atitolino malonum�, o tada lėtais, tiksliais judesiais smigo į j� tol, kol ji vėl susijaudino.

Sem apsivijo kojomis Rafaelio juosmenį, sukry�iavo pėdas, tvirtai įsirėmė pėdomis jam į sėdmenis, ragino jį, maldavo be �od�ių pasinerti į j� giliau. �iek tiek j� stumtelėj�s, bet prilaikydamas ranka jis smigo stipriau.

Sem atlo�ė galv�. U�merkė akis. Nebepajėgė to i�tverti � nebepajėgė ai�kiai pasakyti, ko jai reikia. Norėjo patirti orgazm�, bet Rafaelis buvo nenumaldomas. Suvokė, kad bematant ims maldauti. Sukrėsta pajuto, kad a�aros grau�ia akis � tada Rafaelis smigo taip giliai, kad, rodos, pasiekė �irdį.

Pla�iai atmerktomis akimis, įtempusi visus kūno raumenis, Sem pasiekė toki� svaiginan�i� bei akinan�i� pasitenkinimo vir�ūn�, kad vos galėjo kvėpuoti. Aiktelėjo pajutusi, kad Rafaelis vėl kuo giliausiai sminga ir j� nardindamas į dar didesnį malonum�. Vyras energingai judėjo jai tarp kojų, o ji juto nesuskai�iuojamus orgazmo pliūpsnius, privertusius �ilta srove tekėti jo syvus.

Tos priblo�kian�ios kulminacijos pasekmė � Sem nebepajėgė blaiviai m�styti. Kojomis vis dar buvo stipriai apsivijusi siaurus vyro klubus. Rafaelio galva ilsėjosi prie jos kaklo, ir jai kilo did�iulis noras i�tiesti rank� ir paliesti jo plaukus, ta�iau pakelta pla�taka smarkiai drebėjo.

Rafaelio krūtinė kilnojosi ir buvo drėgna. Sem krūtys � jautrios. Rafaelis vis dar buvo joje, standus, ta�iau jo jėgos i� lėto silpo. Tada jis netikėtai pakilo paklaikusiomis akimis, Sem krūptelėjo taip staiga atsiskyrus kūnams.

��Sargis. Nenaudojome sargio.

Sem pa�velgė į jį ir sustingo, tada nugalėjo sveikas protas. Paguoda buvo maloni ir liūdna.

��Ne,���tyliai nuramino ji.���Viskas gerai. A�� saugi.

Ji prikando lūp�, staiga ai�kiai suprato, koks pavojus jai buvo kil�s ant Rafaelio ra�omojo stalo. Pasijuto jautri, lyg kas od� būtų nudir�s. Suspaudė kum��ius.

��Ar esi įsitikinusi?���Rafaelis grie�tai paklausė.

Ji prisivertė pakelti akis į Rafaelį. Jos lūpos persikreipė.

��Taip. Esu tikra. K� tik baigėsi mėnesinės.

Jis giliai atsiduso.

��Gerai.

Sem nepajėgė paslėpti kartėlio.

��Tai tu manimi tiki?

Jis tik i�tiesė rank� pasiimti drabu�ių ir pa�velgė į j�.

��Tikiu tavimi. Nemanau, kad norėtum pakartoti tai, kas buvo. Kaip ir a�.

�ie �od�iai neturėjo būti skaudūs. Kaip ir anks�iau jo pasakyti �od�iai. Bet jie skaudino. Sem nenorėjo gilintis kodėl.

Vyptelėjusi, nes suskaudo raumenis, ji nuslinko nuo ra�omojo stalo, netvirtai atsistojo ant kojų ir paėmė i� Rafaelio rankų mar�kinius ir liemenėl�.

Negalėjo pakelti į jį akių. Liepsnojan�iu veidu nusigr�ė, apsirengė ir ėmėsi saviplakos. Ji vėl visk� pakartojo, �ia ir dabar. Mylėjosi su juo jo biure, visai kaip anks�iau. Prisiminė, kaip anuomet sunku buvo grį�ti į gamykl�, nes buvo ir pakilios nuotaikos, ir jautė gėd�, lyg kaktoje būtų �ymė, jog ji � puolusi moteris. Vir�ininko sugulovė.

Nevikriais pir�tais u�sitempė kelnaites, u�simovė kelnes, jautė, kad Rafaelis �ia pat, kad rengiasi, vėl slepia savo nuostabų kūn�.

Kai Sem apsirengė, jis ramiai paragino:

��Eime?

Ji pasiry�o, atsigr�ė ir pamatė, kad Rafaelio drabu�iai atrodo nesusiglam��, tik plaukai �iek tiek susitar��. O ji turbūt atrodo kaip kaliausė. Biure tvyrojo aistros kvapas, ir jis turėtų jai kelti �leik�tulį, bet buvo prie�ingai. Samanta tro�ko dar.

��Taip,���greitai sutiko, kad jis nepastebėtų, kokia pa�eid�iama ji jau�iasi.

Tamsoje i�vairuodamas automobilį i� gamyklos teritorijos su greta sėdin�ia nekalbia Sem, Rafaelis jautėsi kaltas. Kaltino save ne dėl to, kas įvyko; pakartotų tai dabar, jei tik galėtų. Kaltino save dėl to, kaip tai vyko. Elgėsi lyg paauglys, nesitvėrė savame kailyje, lyg tai jam būtų pirmas kartas, nė nemanė būti subtilus.

Kai ji k� tik paklausė, ar jis ja tiki, Rafaelis atsakė spontani�kai, bet ne s��iningai. Jis tik kartoja istorij�, ir supranta, jog nepajėgs Sem atsispirti, net jei norės.

Tiesiog stebuklas, kad jis susivaldė ir leido Sem baigti pirmai � ta�iau tada prisiminė, kaip jam vos palietus j� pir�tais, ji vos nepatyrė orgazmo. Kaip ir jam pa�iam dabar vėl kilo erekcija, ir jis turėjo gudriai tai nuslėpti tamsiame automobilio salone.

Jis paėmė Sem ant savo ra�omojo stalo. Iki �iol tebuvo leid�s tik vienai moteriai trukdyti jam darbe � tai pa�iai moteriai. Kol sutiko Sem, jo gyvenimas buvo grie�tai suskirstytas į darb� ir malonumus. Malonumai buvo trumpalaikiai ir visi�kai nuo jo priklausė. Nors kai jis atkreipė į Sem dėmesį, tiedu susiliejo į viena.

Rafaelis vis dar prisiminė stingdan�i� baim�, kai paskutinį savaitgalį prie� ketverius metus atsibudo savo lovoje su Sem, apsivijusia jį lyg vijoklis. Jo neu�griuvo prie�taravimai, kaip tik jautėsi neįprastai ramus. Kol suprato akimirkos svarb�, toji ramybė buvo sutrikdyta. Atidėjo svarbų susitikim� t� savaitgalį, kad galėtų praleisti jį su Samanta. Net i�jungė telefon�. Netikrino elektroninio pa�to. Atsiskyrė nuo viso pasaulio. Pirm� kart� gyvenime. Dėl moters.

Nuo to jam net ėmė spausti krūtin�. Suprato, kaip toli nukrypo nuo savo tiesaus kelio.

Net ir dabar jautė t� patį, kaip jautė �alia sėdin�ios Sem, dėvin�ios juodas kelnes, dailias liaunas �launis, nukreiptas į prie�ing� pus� nuo jo, lyg moteris vengtų būti ar�iau, nei reikia, tokioje intymioje aplinkoje.

Dio. Jei ji būtų jo, jis verstų j� dėvėti vien sijonus bei sukneles, kad jam pakaktų paki�ti rank� � jei ji būtų jo. Kai ta mintis �ovė į galv� �luodama visk� nuo kelio kaip u�delsto veikimo bomba, automobilis akimirk� metėsi į �alį, o Rafaeliui tai buvo nebūdinga.

Jis pajuto Sem susirūpinusį �vilgsnį ir įsivaizdavo, kaip ji suraukia antakius.

��Atsipra�au,���sumurmėjo jis ir susitvardė. Akies kra�teliu matė, kaip Sem sukry�iavo rankas ant krūtinės. Ji buvo tokia įsitempusi, jog jam pasirodė, kad jei palies, ji lū� pusiau.

Tyla ėmė jį erzinti, nervai buvo įtempti. Norėjo pakurstyti Sem pasakyti savo nuomon� apie �iandienos įvykį. K� jai tai rei�kia. Ar vis tie patys nemieli prisiminimai tebesisuka jos galvoje?

Suteik�s balsui apsimestinio nerūpestingumo Rafaelis tarė:

��Tik nesakyk, kad jau ėmei gailėtis to, kas įvyko, cara.

Ji jam at�ovė:

��Argi tai matyti?

Nepaisydamas erotinių vaizdinių, kilusių prie� kelias akimirkas, Rafaelis i� nepasitenkinimo suspaudė lūpas.

��Tai buvo nei�vengiama, ir tu tai �inai. T� buvo galima numatyti nuo tos akimirkos, kai mudu i�vydome vienas kit�.

Jis pa�velgė į Sem, ir jų akys susitiko. Elektros srovė trenkė tiesiai Rafaeliui į slėpsnas.

Sem su�nyp�tė:

��Tai nebuvo nei�vengiama. Akimirksniu buvo priimtas labai prastas sprendimas. Tu ai�kiai jauteisi nusivyl�s ��gal dėl to, kad buvai priverstas keltis į priemiestį, kur nebegali linksmintis su savo meilu�ėmis.

Rafaeliui sukilo pyktis, ir jis suniurzgė:

���iuo metu neturiu meilu�ių.

Sem prunk�telėjo:

��Dabar gal ir ne, bet per pastaruosius ketverius metus, esu tikra, turėjai daugyb�.

Rafaelis negalėjo prisiminti nė vienos. Jei būtų tapytojas, galėtų u�simerk�s nutapyti Sem nuog�. Prisiminė, kaip ji prikando lūp�, ir kaip jam i�sprūdo: Kaip man to trūko. Jis jai pasakė, kad per ketverius metus nerado pana�ios į j�. Tada prisipa�ino, kad bandė j� pamir�ti su kitomis moterimis. Jam sutraukė skrandį.

Jis vos i�spaudė:

��Gal manai, kad patikėsiu, jog per tuos ketverius metus tav�s niekas taip ir nepalietė? ��Jis pa�velgė į j� ir net prietemoje pamatė, jog ji i�balo.���Na? Kaip buvo?

Sem �iūrėjo tiesiai į priekį. Pastėrusiu �vilgsniu.

��Ai�ku, kad nepalietė. Tiesa, buvo vienas� �iek tiek seniau.

Koki� akimirk� Rafaelis girdėjo tik ū�esį ausyse. Jis įtū�o. Vos nepasidavė impulsui pasukti automobilį į kelkra�tį. Tikėjosi, jog Samanta pasakys: Ai�ku, kad nepalietė, ir jo paties veidmainystė i� jo pasity�iojo. Bet, � nuo�miai sau tarė Rafaelis, � ne tas kitas vyras pradėjo kūdikį.

Rafaelis juto, kad atsirad�s jausmingumas drums�ia �iaip jau laisv� jo po�iūrį, o tai vyrui nepatiko.

��Kas jis toks?���kand�iai paklausė, o laikan�ių vair� pir�tų krumpliai pabalo. Vien tik mintis, kad Sem su kuo nors bu�iavosi, kėlė jam įtū�į.

��Jis buvo mano bendradarbis. Vieni�as tėvas� tai mus siejo.

Rafaelis pajuto, lyg kas būtų dūr�s jam į pilv� kar�tu �arstekliu. Ramiu balsu, kad nuslėptų besiver�ian�ius jausmus, tarė:

��Tu buvai vieni�a motina savo noru, Samanta. Dabar jau nebesi.

Rafaelis i� visų jėgų stengėsi valdytis. Norėjo priversti Sem papasakoti daugiau � kiek kartų? Kur? Kada?

Lyg jausdama did�iulį jo susidomėjim�, Sem i�py�kino:

��Tai neturėjo didelės reik�mės. Buvo tik kart�. Vien� popiet� mes buvome apsistoj� vie�butyje, ir, jei s��iningai, tai buvo siaubinga. Jau�iausi� padariusi niek�yb�.

Sem tvirtai su�iaupė lūpas, o Rafaelis pajuto, kad liovėsi kvėpav�s. Tada jis trūk�iojamai i�kvėpė, rankos atsileido. Nors vis dar norėjo susirasti t� beveidį bevardį vyr� ir trenkti jį į sien�.

T� akimirk�, kai Sem per�engė jo biuro slenkstį, Rafaelis visas degte degė. Tai buvo per savait� susikaupusių jausmų auk��iausia i�rai�ka. Jame įsi�ėlusi pragari�ka ugnis buvo per kaitri, kad galėtų nekreipti į j� dėmesio. Laikyti Sem glėbyje, spausti lūpas prie jos lūpų, jausti, kaip ji atsiduoda, spaud�iasi prie jo� Nė nesuvok�s, kaip tai įvyko, �tai �ia, ant ra�omojo stalo, jis smigo į t� ank�t� glotni� kar�t� vietel�, kurios nė nebuvo pamir��s. Jį valdė galingesnė jėga nei racionalus protas.

Jie net nesinaudojo sargiu. Sem buvo vienintelė, su kuria taip atsitiko, o kai dėl pasekmių, tai jis dabar turbūt guldomas į lovyt�. Rafaelis vėl pa�velgė į Sem ir pastebėjo, kad ji vis dar i�balusi, kaklo apa�ioje pulsavo vena. Moteris pagaliau atkry�iavo rankas, krūtinė kilojosi �iek tiek per greitai, i�duodama jausmus. Jie įstrigo spūstyje, ir Rafaelis paėmė Sem u� rankos, suspaudė, kai ji pabandė j� i�traukti.

Jis privertė Samant� į jį pa�velgti, jos akys buvo did�iulės. Koki� akimirk� Rafaeliui pasirodė, kad jų gelmėse mato ka�i k� jautraus, bet regimybė i�sisklaidė, ir jis u�gniau�ė pana�ų jam kilusį jausm�. Pavydas vis dar degino vyr� i� vidaus.

Norėjo nek�sti Sem, kam ji pasirodė jo gyvenime ir sugriovė jo puikiai surėdyt� pasaulį. Pasaulį, kuriame niekas daugiau neturėjo reik�mės, tik Falkonės pramonės įmonių atkūrimas ir garantija, kad jis niekada ne�lugs kaip tėvas. Sem jau buvo pasta�iusi jį į pavojų, o dabar tai įvyko dar kart�. Ta�iau Rafaelis suprato, kad daugiau nebegali nek�sti Sem, dėl to, kad atsirado Mailas. Ir dėl to, kad jos geid�ia.

��Paleisk mane, Rafaeli,���tyliai papra�ė Sem.

Niekada, � sukosi vyro galvoje, jis negalėjo atsikratyti �ios minties. Jis �velgė jai tiesiai į akis kiek sumi��s, kad jausmai jam nebekelia sunkumų. Paprastai Rafaelis vengdavo tirian�ių moterų �vilgsnių. Ta�iau ne �ios moters. Jis vėl sustandėjo. Negali vėl imti negeisti Sem po �ios aistringos pertraukėlės. Tai buvo neįmanoma.

��Nepaleisiu, Sem.

Jis pakėlė jos besiprie�inan�i� rank� sau prie lūpų ir pabu�iavo į deln�. Nuo jos kvapo dar labiau sustandėjo. Rafaelis i�ki�o lie�uvį, palai�ė jos deln�, ir jam pasirodė, kad pajuto aistros kaitr� � o gal u�uodė, kad ji sujaudinta?

Jį apėmė nusivylimas dėl savaitgalio planų. Jiedu negali mylėtis jos namuose. Tik ne tada, kai jo sūnus miega. Mintis, kad Mailas pabus ir pamatys, kaip kraupiai Rafaelis elgiasi su Sem, tikrai smerktina. Ypa� kai Rafaelis būdamas ma�as tapo savo tėvo �lugimo liudininku.

Sem akys tapo did�iulės. Suspindo. Vyzd�iai i�siplėtė. Trukdė susikaupti. Vertė jį apgailestauti, kad ma�iausiai kelet� dienų negalės su ja mylėtis. Tai niekada nebevyks biure. Tikrai niekada. Bet dar ne viskas prarasta � toli gra�u.

��Nepaleisiu tav�s, kol nebus viskas baigta. Kadaise paleidau tave per greitai, nebekartosiu �ios klaidos.

U�sidegė �alia �viesa, ir Rafaelis paleido Sem rank�. Jis vėl vis� dėmesį nukreipė į keli�, ir automobilis pajudėjo pirmyn.

Sugniau�usi dilgsin�i� rank� Sem pasuko galv� ir įsistebeilijo tiesiai prie� save. Ji tebebuvo įkaitusi po to, kas įvyko, ta�iau jau tro�ko dar. Į atmintį įsirė�ė jo �od�iai: Paleidau tave per greitai. Jis buvo ka�k� minėj�s, kad stengėsi i�trinti j� i� atminties� Sem �irdis ėmė stipriai plakti dėl to prisipa�inimo sukelto jaudulio.

Ir kodėl, po galais, ji i�sipasakojo apie savo vienintelį nevykusį bandym� u�megzti nauj� ry�į? Kad įgytų prana�umo? Kad pabandytų įrodyti Rafaeliui, jog ne jis vienas svarbus jos gyvenime?

K� ji i� tikrųjų bandė nuveikti su visais at�vilgiais maloniu ir paprastu vyri�kiu Maksu. Jis pastebėjo Samant� vien� pras�iausių jos gyvenimo dienų. Sem netikėtai pamatė laikra�tyje straipsnį apie pradėt� gaminti nauj� Falkonės automobilį ir Rafaelio, apsikabinusio �avi� blondin�, nuotrauk�.

Bevilti�kai nusiminusi ir sunerimusi, jog Rafaelis vis dar j� tebejaudina, ir kad po tiek laiko jos vis dar neapleid�ia prisiminimai, Sem daug negalvojusi priėmė Makso pasiūlym� pavakarieniauti. Kelias savaites vyko malonūs, bet nelabai reik�mingi jųdviejų pasimatymai, o tada Sem pajuto nor� pabandyti ir įrodyti sau, kad prisiminimai apie Rafaelį tėra apgaulė. Kad lovoje visi vyrai vienodi, ir ji nesijaus nieko praradusi, nors daugiau tokio malonumo kaip su Rafaeliu niekada nepatirs.

Vien� popiet� jos kvietimu jiedu susitiko vie�butyje. Lyg Maksas būtų ved�s, o ji i�tekėjusi, ir jiedu turėtų roman�. Ta�iau Sem manė, kad taip patogiau, turint galvoje, kad namuose buvo vaikai. Samantai neatrodė, kad yra patogus laikas supa�indinti Maks� su Mailu� Nors vyras buvo u�simin�s, kad jau metas.

Nuo pat pirmos akimirkos toji popietė buvo nesmagi ir siaubinga. Pasibjaurėjusi savimi, nes �inojo taip pasielgusi silpnumo akimirk�, Sem tuojau pat visk� metė.

Ka�kas grėsmingo ir trapaus kirbėjo prie �irdies, kur ji jau seniai laikė u�rakinusi jausmus Rafaeliui. Akimirksnį Sem pasirodė, kad jai paminėjus Maks�, Rafaeliui kilo pavydas� Tikra kvailystė. Koki� teis� jis turi pavyduliauti? Jis t� teis� prarado, kai j� paleid�s, vos po keletos dienų jau buvo su kita moterimi.

Sem giliai įkvėpė oro ir stengėsi u�gniau�ti miglot� ir grėsm� keliantį jausm�. Bus pati did�iausia kvailė �emėje, jei į�iūrės norim� prasm� Rafaelio savininki�kame elgesyje. Kaip pats sakė, jį domins tol, kol bus i�semta, kas tarp jųdviejų vyksta.

O Sem i� savo patirties �inojo, kad grei�iau i�sisems jis, o ne ji, ir jai vėl teks stengtis atgauti ramyb� � tik �įkart bus sunkiau, nes dabar jie am�iams suri�ti, dėl Mailo, ir jai kilo bloga nuojauta, jog yra pavojus vėl pamilti Rafaelį. Jei tiksliau, nesiliovė jo mylėjusi.

Sem nustėro pagalvojusi, kad, matyt, jos nenoras pasakyti Rafaeliui apie Mail� buvo bandymas i�vengti tokios savanaudi�kos įvykių eigos.

Rafaelis skland�iai įvairavo automobilį ir pastatė prie laukujų durų. Sem tik sumirk�iojo. Nė nepajuto, kaip atva�iavo. Tada prasiskleidė u�uolaida, ir Sem pamatė Mailo veidelį su pla�iausia �ypsena. Jai stipriai suspaudė �irdį. Ji įsivaizdavo, kaip sūnus d�iaugsmingai su�unka: Tėtis parva�iavo!, Braidės tvirtinimu, taip jis jau darė kelet� dienų. Ekonomė matė vien tik gera, kad Rafaelis atsirado jų gyvenime.

Buvo penktadienis. Jiems reikės i�gyventi savaitgalį, ir Sem nesitikėjo, kad Rafaelis naktį įsliūkins pro jos miegamojo duris, kad pradėtų nuo ten, kur jie buvo baig�. I� patirties �inojo, jog jis siekia laikyti j� slapta, nelabai svarbia savo gyvenimo dalimi.

Sem giliai įkvėpė ir nutaisė ramų veid� tikėdamasi, kad Rafaelis nepajus, kokie neramumai jai dėl jo kyla, ir kad net ir dabar jai maud�ia tarp kojų, ir ji nori, kad jis prispaustų ten rank� ir suma�intų kylan�i� įtamp�.

Tai, kad ji vėl grį�o ten, i� kur ketverius metus bandė i�siver�ti, buvo nemalonus atradimas. Labai nemalonus.

Sekmadienį Sem lankstė skalbinius ma�oje pagalbinėje patalpoje �alia virtuvės. Rafaelis buvo nuve��s Mail� paplaukioti, o grį�� namo jiedu �aidė su Mailo ma�inėlėmis svetainėje. Dabar Rafaelis guldė berniuk� miegoti.

Vis� savaitgalį Sem nerado sau vietos. Naktį gulėjo lovoje, ir jai visur maudė nuo įtampos. Ji įtempė raumenis, kad nenueitų į koridoriaus gale esantį Rafaelio miegam�jį ir neimtų maldauti jos pamylėti. Buvo nepriimtina taip akivaizd�iai i�siduoti. Ir Sem buvo teisi. Vis� savaitgalį jis su ja elgėsi santūriai, ai�kiai vengė biuro nuotykį perkelti į namų aplink�.

Sem jį tenkino tik tam tikroje aplinkoje. Niekas nepasikeitė. Apėm�s kartėlis kirto jai visa jėga. Permainingi moters jausmai buvo juntami visuose namuose.

Nepadėjo ir jiems atsikėlus i� ryto Rafaelio pateikta nedidelė staigmena. Vienas stropus bei klusnus darbuotojas glotnų galing� Rafaelio sportinį automobilį, kuriuo jis naudojosi nuo to laiko, kai pasirodė jų gyvenime, buvo pakeit�s į solidesnį �eimos visureigį.

��Kas gi �ia?���atsainiai paklausė Sem nuo laukujų durų, kai Rafaelis mitriai prisegė Mail� automobilio kėdutėje prie� ve�damas paplaukioti.

Jis tik abejingai į j� �vilgtelėjo.

��Tai automobilis, Sem. Patogesnis automobilis vaikui, manau, su tuo sutiksi�

Sem pasijuto lyg stovinti ant bedugnės kra�to. Rafaeliui i�vykus su besi�avin�iu Mailu ant u�pakalinės sėdynės, ji tegalėjo galvoti apie tai, kaip Rafaelis � vienas i� jos sutiktų mėgėjų pasipuikuoti, ir ko gero pats did�iausias � i� ū�autojo su sportiniu automobiliu, nespėjus nė mirktelėti, virto vyru su vaiku ir saugiu automobiliu. Tai dar labiau erzino Sem. Ji su baime �velgė į visus tuos poky�ius ir jų pasekmes�

I�girdusi triuk�m� įsitempė, nes pajuto, jog Rafaelis virtuvėje stovi jai u� nugaros. Pasijuto pernelyg pa�eid�iama, kad į jį atsigr�tų.

��Noriu, kad judu su Mailu vyktumėte su manimi į Milan�.

Koki� akimirk� Sem stovėjo lyg sustingusi, tada ėmė lankstyti paklod�, lyg jis nebūtų prane��s tos stulbinan�ios naujienos. Nepasitenkinimas savimi, juo, nepatenkintas lytinis potraukis draskė j� i� vidaus ir prakalbus pasigirdo jos balse.

��K� �ia kalbi, Rafaeli? Juk negalime taip imti ir vykti su tavimi į Milan�.

Nekantrus Rafaelis suirzo:

��Sem, negaliu kalbėti, kai tu nusigr�usi.���Jo balsas pasikeitė, tapo �iurk�tesnis.���Kai tu tokia �avi. O tavo u�pakaliukas su tais d�insais� Dio, ar �inai, kaip man buvo sunku prie tav�s nė neprisiliesti vis� savaitgalį?

Sem tuojau pat atsisuko, u�kait�s kraujas pradėjo plūsti į visas jautriausias vietas. I� nusilpusių rankų i�krito paklodė.

Nepaisant to, kad vis� savaitgalį tro�ko to paties, ji su�nyp�tė:

��Liaukis. Draud�iu taip kalbėti su manimi. Tik ne �ia, kai namuose Mailas.

Rafaelis stovėjo atsirėm�s į durų stakt�, gana toli. �velgė į j� primerk�s akis, nu�iūrinėjo jos d�insus bei mar�kinius. Jis rimtai pripa�ino:

��Suprantu. Dėl to paties ir a� susilaikiau.

Sem nurimo i�girdusi jį pripa�įstant, kad svarbiausia rūpintis Mailu. Pasijuto pa�eid�iama, tarp kojų ėmė skausmingai tvink�ioti.

Ji pakėlė paklod� ir įbruko j� tiesiai Rafaeliui į rankas.

���tai tau �varūs lovos skalbiniai.

Rafaelis spėjo pa�iupti krintan�i� ant grindų paklod�. Jis vėl kietai suspaudė lūpas.

��Tai kaip? Ar girdėjai, k� sakiau apie Milan�? Noriu, kad judu su Mailu vyktumėte su manimi �i� savait�.

Pagalvojus, kad teks grį�ti į nusikaltimo viet�, Sem vėl apėmė dviprasmi�ki jausmai. Ji apsisuko ir i�py�kino:

��Tai nerealu, Rafaeli. Negali taip prane�ti�

��Dio, Sem.

Sem net suspigo nustebinta gerklinio Rafaelio balso ir pamatė jos mest� paklod�, skrendan�i� jai vir� galvos ir kaip pakliuvo krintan�i� ant skalbinių krūvos. Tada pajuto did�iules rankas, sukan�ias j� aplink, kol vėl prie�ais pamatė paniurusį veid�.

��Sem, a�� ��Jis nutilo. Pa�velgė jai į lūpas ir tik vėl i�tarė: Dio, dar ka�k� sumurmėjo itali�kai ir prisitraukė j�.

Rafaelis prispaudė savo degan�ias lūpas prie jos lūpų, ji bematant u�siliepsnojo, kiekviena kūno dalimi ver�ėsi prisiglausti prie jo tvirtos figūros.

Apimta nesuvaldomo geismo ir prie�taravimų, sudejavusi Sem pasidavė meistri�koms Rafaelio lūpų bei lie�uvio glamonėms. Tada savisaugos liku�iai įveikė beįsiplieskian�i� aistr�, Sem įgavo jėgų ir i�silaisvino. Ji pa�velgė į Rafaelio veid� ir vos nei�tirpo, o tada pastebėjo nuo�mų �vilgsnį. Įrėmė rank� jam į krūtin�, ta�iau taip buvo tik blogiau, nes pajuto plakant vyro �irdį.

��Mes negalime. Tik ne �ia�

Rafaelis nusi�ypsojo, bet nelinksmai.

��Gal turėtumėm u�sisakyti kambarį vie�butyje, nes jauti silpnyb� tokioms i�daigoms.

Tai davė Sem impuls� veikti, ir ji skuodė i� tos vietos, apibėgo Rafaelį ratu, sukry�iavo rankas ant i�daviki�kai tvink�iojan�ios krūtinės. Tada tarė tyliu, pilnu pyk�io balsu:

��Neturi teisės man�s kaltinti, kai pats, man i�vykus i� Italijos, vos po savaitės į�okai į kitos moters lov�.

Rafaelis suraukė antakius. Atrodė tuoj pratrūks.

��Apie k�, po paraliais, tu kalbi? Nebuvau a� su niekuo.

Sem at�ariai nusijuokė, nes stengėsi paslėpti, jog įsi�iebė kai kas trapaus. Viltis.

��Na, ne visai taip ��ma�iau tavo nuotrauk� per vis� puslapį su italų televizijos į�ymybe.

Rafaelis �iojosi ka�k� sakyti, bet Sem pakėlė rank�, kad jis tylėtų.

Ji įnirtingai patikino:

��Man nesvarbu, Rafaeli. ��Melas.

Kvailas kaltės jausmas dėl savo pa�ios meilės ry�io kėlė jai dar didesnį pyktį.

��Net jei bū�iau tau pasakiusi apie Mail�, vis tiek nebūtume tap� laiminga �eima. Juk man sakei, k� galvoji apie vedybas, ir kad niekada gyvenime nevesi.

Sem liovėsi kalbėti, tik sunkiai kvėpavo ir pastebėjo, kad Rafaelio veidas visai bejausmis. Ai�ku, kad jam nepatiko tai, k� ji priminė.

��O a� prisimenu, kad tu i� visos �irdies pritarei, Sem. Ar nekalbėjai, kad pama�iusi tėv�, verkiantį prie� tavo motinos nuotrauk�, pabijojai dėti per daug vil�ių į vien� �mogų, nes gali jį prarasti ir likti vieni�a vis� likusį gyvenim�?

Sem suspazmavo skrandį. Akimirk� susvaigo galva, tada nuoskauda ir pa�eminimas u�liejo j� lyg potvynio banga. Ji buvo su juo tokia atvira. I�sipasakojo kiekvien� smulkmen�. Lyg jam būtų buv� įdomu! Argi ne taip ji elgėsi? Po mėnesio, praleisto jo lovoje, argi nebuvo pasirengusi visi�kai juo pasitikėti, bet tada suprato, kaip baisiai klydo.

Kad pakeistų pokalbio tem�, i� siaubo Samanta pasakė pirm� į galv� atėjusį dalyk�.

��K� norėjai pasakyti� kai u�siminei apie Milan�?

Rafaelis sukando dantis, bet jai labai palengvėjo, kai pamatė, kad jis atsileido.

��Noriu nuve�ti Mail�, kad susipa�intų su savo seneliu ��mano tėvu. Kad a� turiu sūnų, anks�iau ar vėliau bus paskelbta spaudoje, ir noriu, kad Umbertas jau būtų susipa�in�s su juo. Be to, tėvas jau senas ir silpnos sveikatos� Bijau, kad tik nenumirtų.

�od�iai buvo i�tarti be jausmo, ir tai Sem �iek tiek sukrėtė. Rafaelis ma�ai pasakojo apie savo tėv�, tik buvo minėj�s, kad jis gyvena netoli Milano Bergame, ir kad ten persikėlė, kai �eimos verslas �lugo, ir jie visk� prarado. Sem �inojo, kad Rafaelis pirmiausia atpirko Falkonės palazzo netoli Milano, ir ten gyveno ketverius metus.

Būdama su Rafaeliu Samanta nesusitiko su Umbertu Falkone, bet prie�ingai sveikam protui smalsumas buvo su�adintas, nes magėjo pamatyti kit� Rafaelio gyvenimo pus�. Ir taip pat įsitikinti, kad Mailas turi bent jau vien� gyv� senelį.

Rafaelis t�sė:

��Kit� savait� jis atvyksta į Milan�, kad jam atliktų įprast� medicininį patikrinim�, jis apsigyvens �eimos palazzo, esan�iame netoli nuo miesto. O ir a� turiu grį�ti keletui dienų, nes dalyvausiu tarybos susirinkime ir tuo pat metu apsilankysiu gamykloje. Tam turėsiu puiki� prog�.

Sem vis dar prie�inosi, nors darėsi įdomu.

��Puiki proga tau, galbūt� Mailas neis į dar�elį, kaip įprasta. Ir kaip su mano darbu?

Rafaelio lūpa persikreipė.

��Pra�y�iau, nejaugi tikrai manai, kad patikėsiu, jog Mailui bus padaryta nepataisoma �ala, jei jis kelet� dienų nenueis į dar�elį? Ir����tos akys smigo į j� tarsi lazerio spinduliai.���Manau, tavo vir�ininkas bus labai sukalbamas ir leis pasiimti laisvų nuo darbo dienų.

Labai patenkintas savimi Rafaelis palaidojo paskutin� Samantos viltį i�sigelbėti.

��Kalbėjau apie tai su Braide, kai buvome susitik� lauke �iek tiek anks�iau, ir ji pasakė, kad bus laiminga galėdama su mumis vykti į Italij�, kur padės mums pri�iūrėti Mail�. Ji pasisakė, kad būdama pamaldi katalikė visada norėjo aplankyti Rom�, o a� jai pa�adėjau, kad prie� grį�dami namo ten u�suksime�

Sem sugniau�ė kum��ius ir prispaudė rankas prie �onų.

��Tai �emos ir niekingos u�ma�ios, Rafaeli.

Jis gū�telėjo pe�iais.

��Vadink kaip nori, Sem, bet, tikiuosi, turiu teis� į �iokias tokias u�ma�ias. Po dviejų dienų tu, Mailas ir Braidė skrisite su manimi į Italij�, todėl geriau imk ruo�tis.

Sem �iūrėjo, kaip Rafaelis pasisuka ir i�eina, ir pasidavė pyk�iui. Be abejo, jis visk� suplanavo nuo prad�ių ligi galo, persikėl�s į jos namus ir parod�s, kad gali eiti į kompromisus dėl savo sūnaus gerovės, jis j� u�liūliavo suteikdamas apgauling� saugumo pojūtį. Rafaelis dabar parodė savo tikr�jį veid�: jis trok�ta vadovauti.

Ta�iau blogiau u� visk� buvo tai, kad sunku, bet teks grį�ti į t� viet�, kur viskas ir prasidėjo. Jei jau ji vos i�tveria �ia, kaip bus, kai teks susidurti akis į akį su praeitimi?

Po dviejų dienų, pagal Rafaelio savavali�kus nurodymus jie sėdėjo asmeniniame lėktuve, kuris priklausė Rafaelio jaunesniajam įbroliui, graikų aviacijos ir kelionių milijardieriui Aleksijui Christakos.

Braidė tyliai �avėjosi prabanga, o Mailas buvo lyg supurtytas limonado butelis � bet kuri� minut� galėjo pok�telėti. Kiekviena dienos akimirka jam atskleisdavo vis naujų neapsakomų lobių, ir dabar Sem �iūrėjo į jį klūpantį ant gretimos sėdynės ir stebintį, kaip gatvės ir namai vis labiau tolsta.

Mailas pirm� kart� gyvenime skrido lėktuvu ir bematant ėmė dairytis naujo mylimo �mogaus: Rafaelio. Rodydamas putliu pir�teliu jis vis kartojo: �iūrėk, tėti, �iūrėk!

Sem taip stipriai suspaudė �irdį, kad turėjo pridėti rank� prie krūtinės, lyg tai padėtų nuraminti liūdinantį, bet kartu malonų skausm� bei nerim�. Kaip jai patikėti, kad Rafaeliui nepabos, ir jis nedings i� jų gyvenimo, nepaliks Mailo vieno? Ir jos� Sem net nesinorėjo apie tai galvoti.

Jie dabar skrido kreiseriniu grei�iu, Rafaelis atsistojo, ir patogus de�imties sėdimų vietų lėktuvas pasirodė labai ma�as. Jis i�tiesė Mailui rank�.

��Ar nori pamatyti lakūno kabin�?

Vos tik jis tai pasakė, Mailas pa�oko nuo sėdynės ir pribėgo prie jo. Rafaelis pakėlė berniuk� ant rankų. Mailas net nepa�velgė į Sem, ar ji pritaria.

Sem pajuto, kad akis ėmė grau�ti paikos a�aros ir nusisuko, bet i�girdo Braidės bals� i� kitos praėjimo pusės:

��Geras jis �mogus. Pasirūpins jumis abiem.

Sem i� visų jėgų stengėsi susitvardyti, pa�velgė į Braid� ir nusi�ypsojo pro a�aras. Niekas nepraslydo pro �ios moters akis, ji matė, kokia Sem buvo priblok�ta, kai grį�o namo i� Italijos. O tėvas nieko nepastebėjo, buvo taip u�sisklend�s savyje, kad vargu ar matė, jog ji nė��ia. Kai Mailas atsirado namuose, tėvas tik kilstelėjo antakį ir toliau elgėsi taip, lyg Mailas visados būtų buv�s.

Sem i�tiesė Braidei rank� ir spustelėjo.

��Kaip gerai, kad tu �ia.

��Ir a� d�iaugiuosi, meilute,���tarė Braidė, o tada d�iugiai pridūrė: ��Susitiksiu su popie�iumi!

Sem nusijuokė:

���inau, jog Rafaelis daug gali, bet nesu tikra, kad jo įtaka taip toli siekia.

��Nesi tikra, kad mano įtaka siekia k�?

Sem įsitempė ir pamatė į j� įsmeigtas �alias Rafaelio akis. Ji paraudo ir i�lemeno:

��Nieko� Mailui reikia pavalgyti. Jis turbūt alkanas.

Braidė pakilo nuo sėdynės ir paėmė Mail� Rafaeliui i� rankų.

��Pasikalbėsiu su skryd�ių palydove, k� nors jam rasime.

Kai jie nuėjo, Rafaelis atsisėdo į Braidės viet� ir i�tiesė ilgas kojas praėjimo link. �iandien jis buvo tikras italų vyro elegancijos įsikūnijimas � dėvėjo tamsiai pilk� kostium�, baltus mar�kinius ir buvo pasiri��s kaklarai�tį. Bet Sem �avėjo jo natūralus patrauklumas, slypintis po rafinuotumu.

���inai, kad nemandagu kalbėti apie �mones jiems u� akių, ��pastebėjo Rafaelis visai be apmaudo.

Sem tas Rafaelio mandagumas pasirodė įtartinas. Jis, be abejo, d�iaugiasi galėdamas grį�ti į sau įprast� aplink�.

Vengdama jo �vilgsnio Sem �yptelėjo.

��Nėra ko nerimauti. Tavo antroji pagal eil� gerbėja kalba apie tave tik gerai.

��Ne taip, kaip tu�

Norėdama i�sklaidyti netikėtai kilusi� įtamp� Sem skubiai paklausė:

��Tavo tėvas� ar jis �ino, kad mes atvykstame?

Rafaelis atsilo�ė. Ka�kur toli buvo girdėti linksmas Mailo �iau�kėjimas.

Sem nepraslydo pro akis, kad paminėjus tėv�, Rafaelis tapo santūrus.

��Kalbėjausi su juo telefonu ir jam paai�kinau.

��Kaip jis sutiko naujien�� kad turi vaikaitį?

Rafaelis suspaudė lūpas.

��Jis nekantrauja susipa�inti su nauj�ja karta.

��Judu nelabai artimi, tiesa?

Rafaelis pa�velgė į j� ir beveik kaltindamas paklausė:

��I� kur tu �inai?

Ji gū�telėjo pe�iais.

��Niekada daug apie jį nepasakojai. Ir �inau, kad tėvas tav�s neaugino.

��Neaugino,���pripa�ino Rafaelis. Dar labiau su�iaupė lūpas ir Sem panoro i�tiesti rank� ir jį paliesti. Moteris sugniau�ė kum��ius ir pasidėjo ant kelių.

Rafaelis nenoromis pasakojo:

��Mama jį paliko, kai man buvo treji, ir i�sivedė mane su savimi. Tėvas buvo tokios būklės, kad nebūtų pajėg�s manimi rūpintis, net jei ji būtų norėjusi mane palikti.

Akimirk� Sem prisiminė t� dien�, kai jie pasakė Mailui, kas yra Rafaelis, ir kai Rafaelis padarė t� mįsling� pastab�, kad ir jis buvo trejų. Matyt, turėjo omenyje �itai.

��Ai�ku, tavo motina nebūtų taip pasielgusi?..

Rafaelis nusteb�s kilstelėjo antakį.

��Nejaugi? Tada kodėl ji apleido mano vyresnį įbrolį? Savo pirmagimį sūnų?

Sem tik �ioptelėjo.

��Tu turi dar vien� brolį?

Lyg apgailestaudamas Rafaelis greitai atsakė:

��Jis pasirodė visai netikėtai per motinos laidotuves. Mudu su Aleksijumi net ne�inojome, kad jis yra� Na, prisiminiau mūsų trump� susitikim�, kai buvau ma�as, bet maniau, kad tai sapnas.

Sem tarė lyg ir sau pa�iai:

��Taigi, Mailas turi du dėdes�

Rafaelis nusijuokė.

��Nėra ko rūpintis, nepana�u, kad artimiausiu metu susibursime visi į vien� didel� �eim�. Aleksijus u�siėm�s savo imperija, o Cezaris visai nenori su mumis bendrauti.

Tada praėjimu atbėgo Mailas, �iupo Rafaelį u� rankos ir i�tempė jį i� sėdynės.

��Pusry�iai paruo�ti!

Rafaelis leidosi tempiamas ir i�tiesė rank� Sem.

Po jųdviejų pokalbio ji jautėsi sutrikusi ir �iek tiek pa�eid�iama. �ios savo gyvenimo dalies Rafaelis jai dar nebuvo atskleid�s. Sem padavė rank� ir leidosi pakeliama nuo sėdynės. Vyras tvirtai laikė jos rank�, kol jie ėjo į kit� lėktuvo gal�, bet Sem nepasirodė, kad �is gestas būtų labai romanti�kas. Prie�ingai, jis priminė, kad jie turi nebaigtų reikalų.

Rafaelio palazzo buvo tokie patys, kokius ji prisiminė: įspūdingi ir gra�ūs. Ve�lūs �ali sodai buvo puikiai suplanuoti. �iek tiek apsilaupiusių rūmų didybė slėpė did�iul� prabang�. Prie� ketverius metus Rafaelis vis dar organizavo jų atstatymo darbus, o dabar viskas buvo baigta.

Kol jie ėjo prie pagrindinių laiptų, Sem net nepajuto, kokia buvo įsitempusi, bet Mailas gailiai pasiskundė:

��Oi, mamyte, per stipriai. � Samanta tuojau pat atgniau�ė rank�.

Juos pasitiko kita namų ekonomė, ne toji, kuri� prisiminė Sem, ir Rafaelis pristatė, kad tai Luiza. Ji nieko nelaukusi nurodė vairuotojui, kur ne�ti lagaminus. Braidė net i�si�iojo i� sukrėtimo bei nuostabos, o Sem vos susilaikė neėmusi isteri�kai juoktis, tada pasirodė pasikūprin�s vyras su lazda rankoje.

Jis ka�k� garsiai pasakė itali�kai, ir Sem pamatė, kaip įsitempė prie�ais j� stovintis Rafaelis. Ji ir vėl susijaudinusi panoro jį paliesti, nuraminti.

Rafaelis trumpai paai�kino:

��Angli�kai, tėve. Jie nekalba itali�kai.

Senasis vyras su�narp�tė ir priėjo ar�iau. Jo akys buvo giliai įdubusios ir tokios tamsios spalvos, kad atrodė juodos, jos �ibėjo grie�tų bruo�ų veide, o rauk�lės bylojo apie senolio am�ių ir patirt� nusivylim�.

Mailas glaudėsi prie Sem, ir ji pakėlė sūnų ant rankų.

��Na?���suniurnėjo Umbertas.���Kur mano vaikaitis?

Dvejodama Sem �engė į priekį ir atsistojo �alia Rafaelio. Pajuto, kad jis apkabino j� per liemenį, o ji nenorom palinko į jo pus� ir apsid�iaugė ta parama.

��Tėve, �ia Samanta Rurk, mūsų sūnus Mailas ir Sem draugė Braidė.

Mūsų sūnus.

Sem sveikindamasi linktelėjo galv�. Vyras, rodos, rijo juos savo juodomis akimis. Jis nieko nesakė. Tada, did�iam Sem nustebimui, Mailas ėmė rangytis, kad i�silaisvintų, ir ji turėjo pastatyti jį ant �emės.

Sulaikiusi kvap� Sem stebėjo, kaip Mailas eina prie senelio. Ji norėjo truktelėti jį atgal, lyg i� pavojaus nasrų, ir net sujudėjo. Bet Rafaelis sugriebė j� u� rie�o ir sustabdė, ir Sem pajuto jo tvirtyb�. Netgi dabar�

Mailas sustojo prie�ais vyr� ir paklausė su vaiki�ku naivumu:

��Kam jums lazda?

Vyras kurį laik� į jį �iūrėjo, o tada garsiai nusijuokė.

��Dio, Rafaeli, tikras tavo paveikslas, kai buvai jo metų. Jis Falkonė � nėra ko abejoti.

Rafaelis taip stipriai suspaudė Sem liemenį, kad ji pakėlė akis, ta�iau pamatė, kad jis sukand�s dantis, ir kad trūk�ioja veido raumuo. Jai nespėjus nieko pasakyti ar padaryti, Rafaelis j� paleido, nuėjo ir pasilenkė prie Mailo, kuris su pasitikėjimu į jį įsikniaubė.

Rafaelis kimiai tarė:

���ia tavo senelis, piccolino.

Umbertas Falkonė i�tiesė vaikai�iui rank�.

��Malonu susipa�inti.

Mailas nusi�ypsojo, paėmė senelio rank� ir ėmė smarkiai purtyti, ir Umbertas juokingai susiraukė. Mailas sukikeno ir pa�velgė į Rafaelį.

��Ar dabar galime �aisti?

Rafaelis atsistojo vis laikydamas Mail� u� rankos, ir tarp abiejų vyrų pasklido ka�in kokia įtampa. Rafaelis tarė Mailui:

��Gal pirmiau įsikurkime? Pa�aisime vėliau.

��Klausau, kapitone.���Mailas i�trauk�s delniuk� grį�o pas Sem, kuri vėl pakėlė jį ant rankų.

Rafaelis dabar vedė j� ir Braid� artyn, kad supa�indintų Umbert� su jomis, ta�iau vyro linksmumas jau buvo i�garav�s. Jis atrodė toks, koks buvo i� prad�ių.

Braidė mandagiai tarė:

��Turite gra�ius namus, pone Falkone.

Senasis vyras pa�velgė į savo sūnų ir prabilo tvirtu balsu:

��Jie ne mano� o Rafaelio. Jis juos atpirko po�

��Tėve,���perspėjo Rafaelis, ir vyras nutilo.

Umbertas pa�velgė į Braid� ir pakvietė:

��Eime, atsigaivinsime, lai jaunieji įsikuria.

Braidė pa�velgė į Sem, ir Sem pastebėjo, kad ekonomės skruostai paraudo. Sem �velniai j� stumtelėjo į t� pus�, kur nuėjo Umbertas, stebėtinai judrus, nepaisant lazdos ir pakumpusios figūros.

��Eik, atsisėsk ir pailsėk. Mes susitvarkysime.

Greitai berdama itali�kai namų ekonomė nusiuntė jaun� moterį į t� pus�, kur ėjo Umbertas su Braide, tada palydėjo juos laiptais auk�tyn. Sem laikė apkabinusi Mail�, pabūgusi antplūd�io prisiminimų, tykojusių u� kiekvieno kampo. Kur tik jiedu su Rafaeliu nesimylėjo �iuose palazzo. Jis atsive�davo j� �ia po darbo, i�skyrus por� kartų, kai nuve�ė j� į jos but�, nes neturėjo kantrybės laukti, ta�iau �ia nė karto nebuvo savaitgalį, i�skyrus t� paskutinį�

Dabar jie ėjo gerai pa�įstamu koridoriumi, ir Sem �irdis ėmė smarkiai plakti, kai ji kairėje pamatė Rafaelio miegamojo duris. Laimei, jie sustojo prie kitų durų prie�ais �ias.

���ia tavo kambarys. Mailo greta tavojo.

Sem įėjo į Rafaelio nurodyt� kambarį. Namų ekonomė pasi�alino. Mailas ėmė spurdėti, ir Samanta jį paleido, kad jis galėtų apsi�valgyti. Kambarys buvo i�taigingas, ta�iau su saiku. Saikinga prabanga. Vien santūrūs gėlių ra�tai ir daug �velniai pilkos spalvos. Sem i�girdo spiegiantį i� susijaudinimo Mail� ir nuėjo į jo kambarį.

�ia buvo ma�o berniuko rojus. Jo lovelė buvo automobilio formos. Sienos �viesių spalvų. Kur pa�velgsi, vien knygelės ir �aislai. Sem bejėgi�kai su�iuro į Rafaelį, o Mailas susirado �aislinį traukinuk�.

Vaikas jį pasi�iupo ir priėjo prie Sem.

��Ar jis man, mamyte?

Sem metė Rafaeliui priekabų �vilgsnį. Ji pasilenkė.

��Taip, tau, mielasis. Bet �ia Rafaelio namai. Kai va�iuosime namo, turėsi jį palikti.

Mailas atrodė sutrik�s ir atsisuko į Rafaelį.

��Kai va�iuosime namo, ar leisi jį pasiimti?

Rafaelis tarė gerg�d�ian�iu balsu.

��Ai�ku, piccolino.

Mailui ėmė drebėti lūpa. Sem matė, kad jam jau visko per daug.

��Bet� bet jei ateis kitas berniukas, ir norės su juo pa�aisti?

Rafaelis pasilenkė ir pa�velgė Mailui į akis.

��To nebus. Tu būsi vienintelis berniukas, kuriam leisiu �ia �aisti, pa�adu.

Bematant nurim�s Mailas dūmė �alin ir ėmė �aisti.

Sem su�nyp�tė Rafaeliui:

��To jau per daug. Juk negali nusipirkti prierai�umo, Rafaeli.

Rafaelis pakilo, paėmė Sem u� rankos ir nusivedė ten, kur niekas negalėtų girdėti.

��Po paraliais, Sem, nė nemanau jo papirkti, noriu palepinti. Argi tai blogai?

Sem pa�velgė Rafaeliui į akis ir pasijuto lyg sk�stų. Giliai savyje suvokė, kad Rafaelis taip elgiasi dėl savo dosnios ir geros �irdies, o ne vedamas nedorų u�ma�ių. Jis galėtų taip pasielgti su ja, bet i� pat prad�ių buvo itin atsargus ėm�sis iniciatyvos bendrauti su Mailu.

Ji sukry�iavo rankas, jautėsi kvailai. �velgė �emyn.

��Atleisk� tai buvo neteisinga.

Rafaelis pakėlė jos smakr�.

��Tikrai taip.

Rafaelis matė vien tik sūkuriuojan�ias pilkas gelmes, siurbte siurbusias jį ten, kur jo dar netraukė. Netikėtai pasijuto priblok�tas, kaip Mailas. Paleid�s Sem smakr�, �engė �ingsnį atgal. Panoro erdvės. Tuojau pat.

��Papra�ysiu Luizos, kad atne�tų gaiviųjų gėrimų. Judu su Mailu turite įsikurti ir pailsėti. Valgysime septint�.

Nuėj�s į savo darbo kambarį pirmame auk�te Rafaelis u�darė duris ir giliai atsiduso. Nuėjo tiesiai prie gėrimų spintelės, įsipylė taur� viskio ir i�gėrė vienu gurk�niu. Vyro nusivylimui mintys sukosi ne apie Mail� ir ne apie tai, kad sūnus yra jo namuose. Jos sukosi apie Sem. Kad ji sugrį�o. Kad priminė jam t� jos keliam� beproti�k� aistr�. Kaip stipriai jis jos geidė, koks buvo nepasotinamas.

Ji buvo tokia miela � tokia nekalta. Tokia gyva. Nepana�i į kitas jo pa�įstamas moteris. Sem be pastangų įviliojo jį į painų geismų voratinklį, i� kurio jis i�sipainiojo su vargu. Ta�iau po ketverių metų skausmo jam palengvėjo.

Maudulys liovėsi, kai tik nusprendė susirasti Samant� Anglijoje. Tarė sau, kad bus kitaip, kad jos nebegeis. Kad galės parodyti, jog yra pasikeit�s� Bet kai i�girdo moters bals� kitame laido gale, jį apėmė geismas�

O tada� Mailas.

Rafaelis pajuto, kad rank� persmelkė skausmas, nieko nesuprasdamas pa�velgė �emyn ir pamatė, kad sutrai�kė trapaus stiklo taur�. Keiksnodamas save susirado servetėl� ir tarė sau, kad elgiasi visai kvailai. Kad Sem vėl �ia, ir jo tėvas, �iuose palazzo� Pats nesitikėjo, kad kada nors taip bus. K� �ia ir bepridursi.

Kit� ryt� Sem atsibudusi negalėjo susigaudyti, kur esanti, kol pasijuto gulinti mink�tutėlėje lovoje prabangioje aplinkoje. Ji pa�oko i� baimės.

Mailas.

Greitai i��oko i� lovos ir nuėjo prie pravirų gretimų durų. Mailo lovytė buvo sujaukta, pi�ama gulėjo ant grindų, o jo niekur nesimatė.

Turbūt Braidė nusivedė jį pusry�iauti. Praeit� vakar� jie visi sėdo vakarieniauti � kad būtų auk��iau, Mailui ant kėdės buvo padėta knygų. Berniukas norėjo valgyti pats, kaip didelis, tro�ko padaryti įspūdį seneliui, kuris tokį nor� vertino palankiai.

Sem palengvėjo, kai po vakarienės Rafaelis, toks gundantis su d�insais ir juodais mar�kinėliais, atsipra�ė ir nuėjo į savo darbo kambarį. Tada Braidė u�sispyrė vesianti Mail� miegoti, nes jis vos i�silaikė neu�snūd�s ir su vargu sulaukė savo mėgstamo naujo deserto: gelato.

Sem pasijuto nejaukiai pasilikusi viena su Umbertu, ta�iau jis atsistojo ir davė jai �enkl� eiti paskui jį gerti kavos, k� ji ir padarė. Senasis vyras nusivedė j� į jaukų ir patogų nedidelį kambarėlį greta valgomojo.

Atėjo Luiza ir įpylė jiems kavos, o Sem pajuto nor� pasiteisinti.

��Man labai gaila, kad jūs anks�iau ne�inojote apie Mail�.

Senasis vyras numojo į jos �od�ius ranka ir gerg�d�ian�iu balsu prisipa�ino:

��Ilg� laik� buvau visi�kai atsisak�s teisės ki�tis į Rafaelio gyvenim�.

Ne�inodama, k� atsakyti, Sem gurk�telėjo kavos. Visada mėgo stipri� itali�k� kav�.

��Mailas dabar yra tokio pat am�iaus, koks buvo Rafaelis, kai i�ėjo su motina.

Sem pa�velgė į Umbert�.

��Jis buvo labai ma�as.���Senojo vyro veidas apsiniaukė. ��Per ma�as, kad matytų, k� a� dariau�

Sem suraukė antakius.

��Atleiskite� ne�inau�

Umbertas pa�velgė į j� numaniu �vilgsniu.

��Kai �mona mane paliko, Samanta, visai palū�au. Buvau jau visk� prarad�s. Namus, �eimos turt�, gamykl�. Orum�. Maldavau jos ant kelių atsiklaup�s, kad man�s nepaliktų, bet ji vis tiek padarė savo. Rafaelis buvo mano nusi�eminimo akimirkos liudininkas, ir nemanau, kad jis man u� tai kada nors atleis.

Sem stengėsi tai suvokti. �inojo, kad Rafaelio motina paliko vyr�, bet ne�inojo, kas nutiko vėliau. Svarstė, kaip skaudu turėjo būti vaikui matyti, kaip jo motina atsuka tėvui nugar�, ir lyg �is tas ėmė ai�kėti � suprato, i� kur kilo Rafaelio baimė įsipareigoti.

��Tai buvo labai seniai����tarė Umbertas.���Gerai, kad tu �ia su Mailu. Tai tikras i��ūkis mano i�did�iam sūnui, bet turbūt tai į gera.

Sem sumirk�iojo nuo ryto �viesos savo miegamajame ir tas prisiminimas dingo. Dabar ji prisiminė, kad vis� naktį j� kankino padriki sapnai, kuriuose matė vyr�, klūpintį ant kelių, nusi�eminusį, pra�antį pasigailėjimo, o �alia stovintį Mail�, verkiantį i� sielvarto� Ji su�iaupė lūpas. Dėl vieno dalyko buvo visi�kai tikra: Rafaelis nesi�emins ir niekieno nemaldaus atsiklaup�s ant kelių.

Stengdamasi negalvoti apie sutrikusį trejų metukų Rafaelį, kai svarbiausias jos galvos rūpestis buvo Mailas, Sem nusiprausė, apsirengė ir i�ėjo ie�koti sūnelio ir Braidės. Rado juos saulės ap�viestame valgomajame.

Sem pasilenkė, pabu�iavo sūnų ir pajuto ramų �alių akių �vilgsnį. Umbertas ir Braidė pertraukė savo pokalbį ir su ja pasisveikino, o Rafaelis atsistojo. Sem teko u�gniau�ti skausm�. Jai pasirodė, jog t� akimirk�, kai ji įėjo, jis panoro i�eiti.

���į ryt� turiu eiti į susirinkim� gamykloje� Susitariau su vairuotoju, kad jis po valandos atva�iuos ir jus visus paims. Jis u�ve� Umbert� pas gydytoj�, o jus nuve� pasi�valgyti po Milan�. Popiet ir a� prisijungsiu prie jūsų ir mes papietausime.

Umbertas sumurmėjo ka�k� �iurk�taus apie gydytojus, ir Sem pamatė, kad Braidė �ypsosi.

Mailas paklausė Sem:

��O kas yra pasi�valgyti?

Rafaelis smeigė į Sem t� neįskaitom� �vilgsnį, ir jai u�ėmė kvap�.

���į vakar� turiu dalyvauti verslo pokylyje. Norė�iau, kad eitum kartu.

Sem pravėrė lūpas:

��A��

Bematant įsiterpė Braidė.

���inoma, kad ji eis. Gali praleisti vakar� ne namuose, Sem, meilute. Tam esu a�, juk Mailas gali miegoti su manimi, todėl nesirūpink, nesudrumsi jam ramybės.

Sem įdėmiai pa�velgė į Braid�, atrėmusia jos �vilgsnį su nekalta veido i�rai�ka, kuria Sem nė akimirk� nepatikėjo. Umbertas tylėjo ir nesiki�o.

Sem pa�velgė į Rafaelį ir buvo nelinkusi jam leisti suprasti, kad nenori eiti dėl labai asmeninių prie�as�ių.

Ji kilstelėjo petį.

���inoma, kodėl ne?

T� vakar� Sem suprato, kad norint įgyvendinti ketinim� eiti kartu su Rafaeliu į verslo pobūvį, trūksta esminio dalyko. Ji neturėjo suknelės. Buvo pagalvojusi apie tai anks�iau, Milane, bet susidomėjo trumpa ekskursija po miest�. J� Rafaelis suorganizavo Braidei ir Mailui, nebuvusiems tame mieste. Paskui jie paėmė Umbert� i� klinikos, susitiko su Rafaeliu ir papietavo.

Kand�iodama lūp� ir svarstydama, k� daryti, Sem nuėjo prie drabu�ių spintos, ta�iau nesitikėjo ten ko nors rasti. Atidariusi duris �ioptelėjo, ir jai sustingo �irdis. Ten kabėjo ta pati suknelė, kuri� Rafaelis buvo nupirk�s prie� ketverius metus. Samanta prisiminė did�iul� balt� dė��, į kuri� ji buvo supakuota, priderintus apatinius drabu�ius, batelius ir brangius papuo�alus. Ji visk� paliko palazzo, nes jautė, kad drabu�iai jai nepriklauso.

Po dviejų mėnesių, Sem jau grį�us į Anglij�, per siuntų gabenimo tarnyb� ji gavo siuntinį, kuriame buvo suknelė, bateliai, apatiniai drabu�iai bei papuo�alai. Pama�iusi, kas tai, ir perskai�iusi siuntinyje buvusį ra�telį � Nupirkau j� tau, Rafaelis � Sem visk� nusiuntė atgal, drauge su perplė�tu per pus� ra�teliu.

O dabar suknelė kabėjo �ia.

Sem pritrūko kvapo. Ji i�ėmė suknel� i� spintos. Audinys buvo svarus ir glundantis prie kūno, Samanta i�tykino i� miegamojo, perėjo į kit� koridoriaus pus� ir įėjo į Rafaelio miegam�jį net nepasibeldusi.

Ji i�pūtė akis pama�iusi Rafaelį, nuog� i�einantį i� vonios kambario ir besi�luostantį rank�luos�iu plaukus. Vyras gana ilgai taip stovėjo, o Sem negalėjo atplė�ti akių nuo jo pla�ios krūtinės. Kar�tis plūstelėjo jai į pilv�.

Laikydama prie�ais save suknel� ji dusliai kostelėjo ir pakėlė akis.

��K� tai rei�kia?

Su did�iausiu nerūpestingumu Rafaelis apsisuko klubus rank�luos�iu ir gundan�iai �yptelėjo.

��Stebiuosi, kad dar gebi parausti, cara.

Ji i�ko�ė pro suk�stus dantis:

��Nevadink man�s taip. Nesu tavo cara. Kodėl dar laikai �i� suknel�?

Rafaelio veidas buvo mįslingas. Jis gū�telėjo pe�iais.

��Gaila buvo j� i�mesti vien dėl to, kad tu jos nenorėjai.

Sem suirzo.

��Kiek laimingų moterų j� dėvėjo prie� mane?

Rafaelio skruosto raumuo truktelėjo.

��Nė viena. Maniau, �į vakar� susiprasi ir atrodysi kaip visi, u�uot pasirod�iusi su tau įprastu nutrūktgalvės apdaru.

Pasipiktinusi Sem pajuto, kad jai a�aros ima grau�ti akis.

��Pasistengsiu nenuvilti tav�s, Rafaeli. Juk suprantu, kokia garbė pasirodyti su tavimi vie�umoje, nes niekada anks�iau nė nemanei, kad derėtų.

Ji apsisuko ir i�ėjo i� kambario u�trenkdama paskui save duris.

Rafaelis suraukė kakt� ir įsisprendė rankomis į �onus. I� apmaudo spaudė krūtin�. Reikėjo pasikliauti savo galva ir i�mesti suknel� � kai suprato, kad Sem j� paliko � o ne nusiųsti jai, nes buvo įdomu, k� Samanta darys, nors �inojo, kad tarp jųdviejų viskas baigta.

Suknelė grį�o atgal drauge su perplė�tu ra�teliu, tada jis turėjo drabu�iu atsikratyti. Bet Rafaelis namų ekonomei liepė suknel� pakabinti į spint�, o pats nė nesusim�stė, kodėl taip padarė.

Tai buvo tik suknelė.

Dabar visai suirz�s ir apgailestaudamas, kad nė nesvarst�s pakvietė Sem lydėti jį vakare, Rafaelis ėmė rengtis.

Ma�daug po valandos Sem, vis dar nekalbi, sėdo ant Rafaelio samdyto vairuotojo vairuojamo automobilio galinės sėdynės. Moteris sėdėjo atokiai nuo Rafaelio tiek, kiek įmanoma nei�kritus pro automobilio dureles, ir bodėjosi tarp jų tvyran�ia įtampa.

Jiems susiruo�us i�eiti Mailas, palazzo vestibiulyje įsikib�s Umbertui į rank�, aiktelėjo:

��Mamyte, tu pana�i į princes�.

Sem i�pylė raudonis, ir ji dar labiau u�kaito, kai pasirodė Rafaelis, stulbinan�iai atrodantis su klasikiniu smokingu. Staiga Samanta pasijuto patenkinta įdėjusi pastangų. Jai reikėjo pasirodyti kaip galima geriau.

Moters plaukai buvo sukelti į kuod� ant vir�ugalvio, prilaikomi smeigtuko su brangakmeniais, kurį pasiskolino i� Braidės. Makia�as kitoks nei paprastai: buvo pasiry�kinus akis ir patankinusi blakstienas. Prie suknelės deran�iais bateliais auk�ta pakulne Sem siekė Rafaeliui ligi peties.

Jiems i�einant, jis prie jos nė neprisilietė. Tik parodė, kad Sem eitų pirma, ir ji siaubingai jaudinosi jam ramiai j� stebint, meldėsi, kad tik nepargriūtų.

Dabar jie sustojo prie�ais puikų pastat�, kur uniformuoti vyrai sutiko puo�niai apsirengusius sve�ius. Sem pilve plazdėjo drugeliai.

Ji pasijuto �velniai laikoma u� rankos, ir jai po kūn� pasklido daugybė elektros kibirk�tėlių. Nenoromis pakėlė į Rafaelį akis, ir j� nustebino atviras vyro �vilgsnis.

��Turėjau pasakyti anks�iau� Gra�iai atrodai.

��A�� ��Sem balsas sudrebėjo.���A�iū.

Kaip tik tada jos prie�i�kumas i�tirpo. Moteris suprato, kad pama�iusi t� suknel�, kaban�i� drabu�ių spintoje, ėmė puoselėti �ioki� toki� viltį, kad Rafaelis pasiliko drabu�į dėl prielankumo jai, ir tik dėl to Sem ir pratrūko. Pyko ant sav�s, kad yra tokia bevilti�kai silpna.

Rafaelis paleido jos rank�. Ka�kas atidarė automobilio dureles ir palaukė, kol Sem i�lips. Kai ji i�lipo, ten jau stovėjo Rafaelis nieko nesakan�ia veido i�rai�ka. Samanta svarstė, gal jai tik pasigirdo tie jo �od�iai�

Rafaelis paėmė j� u� parankės ir jiedu įėjo vidun. Sem apsid�iaugė, kad jis j� prilaiko, nes niekur nebuvo nė u�uominos, kad įėjusi į vidų, ji pamatys tokius akinamus turtus ir gro�į.

Moteris pasijuto ne vietoje: ir per prastai, ir per gerai apsirengusi. Rafaelis atne�ė jiems gėrimų, ir jį kaipmat apsupo judrūs patarnautojai � vyrai ir moterys. Jiems ten tebestovint, aplinkui ėmė burtis moterys. Jos svaidė į Sem �vilgsnius, ir smalsius, ir atvirai piktus � lyg Rafaelis nebūtų turėj�s teisės ateiti �ia su moterimi.

�inoma, Rafaelis buvo geid�iamas laimikis, dėl kurio verta pakovoti, ir Sem nė nepajuto, kaip �itai suvokus susierzino ir jai u�virė kraujas. Pajuto keliantį nerim� nenugalim� nor� kaip nors parodyti, kad jis jai priklauso. Vis kirbėjo galvoje, kad yra pagimd�iusi Rafaeliui kūdikį, ir ji panoro pasakyti toms moterims k� nors pikto, kad atsitrauktų.

Su tingiu nerūpestingumu, nė kiek neatvėsinusiu jai kraujo, Rafaelis j� apkabino, ir Sem prigludo jam prie �ono. Moterų prie�i�kumas i� karto i�augo.

Jis tarė juos apsupusiems �monėms:

��Norė�iau jus supa�indinti su Samanta Rurk.

Taip paprastai pristatyta Sem nustėro, nes nebuvo tikra � kas ji jam yra?

Ta�iau k�, jos manymu, jis turėjo sakyti? �ia mano sūnaus motina, kuri tokia patikli, jog leid�ia man su ja permiegoti, nors �ino, kad jos neken�iu?..

Samanta pastebėjo kelet� pasipūtusių moterų, �iūrin�ių į j�. Lyg jos sakytų: Ji mums ne var�ovė. Jai ir vėl u�virė kraujas.

Sem tvardėsi, o kai jie liko vieni, u�sipuolė Rafaelį.

��Jei atsivedei mane �ia, kad atitrauk�iau �ių �ird�ių ėdikių dėmesį, tai savo darb� atlikau. Norė�iau būti namuose su Mailu, o ne stebėti, kaip besimaivan�ios tavo gerbėjos stoja į eil�, kad pasakytų tau komplimentų.

Įsiutusi, kad negali suvaldyti emocijų, Sem bedė pir�tu Rafaeliui į krūtin�.

��Esu tavo vaiko motina ��pasakyk tai savo būsimai meilu�ei.

Rafaelis pa�velgė į Sem, ir ka�kas skaud�iai pervėrė jam krūtin�. �od�iai akimirksniu neteko prasmės jam pa�velgus į tas spindin�ias pilkas akis. Samanta atrodė tokia jauna, tokia stulbinanti. Kaklas buvo ilgas ir grak�tus, o oda tokia �viesi, kad buvo matyti plonytės gyslelės. Suknelė buvo prigludusi ir i�ry�kino kiekvien� linkį � dabar drabu�is Samantai tiko daug labiau nei prie� ketverius metus. Rafaelis nukreipė akis į pilnas moters krūtis, ir vėl suskambo jos �od�iai: Esu tavo vaiko motina.

Prie� kelet� akimirkų, kai glaudė j� prie sav�s, jį buvo apėmusi pani�ka baimė. Būtinas ir savaime suprantamas veiksmas: jis pristatė Sem sau lygiems �monėms, ir kai pasklis �inia apie jo sūnų, ir kad Samanta yra berniuko motina, visi supras, kad Rafaelis ir Sem yra kartu. Taip pagalvojus vyrui nebesinorėjo trauktis.

Kai Rafaelis papra�ė Sem vykti su juo į verslo pokylį, net nebuvo svarst�s tokios galimybės. Tik pa�velgė į j�, ir �od�iai patys i�sprūdo� Tas įvykis tik įrodė, kad Samanta geba sujaukti jo mintis. Kad nesunkiai pasiekia jo vidines gelmes bei pas�mon�, lemian�ius �iaip jau į galv� ne�audavusius pasirinkimus bei sprendimus.

Negalėjo jos kaltinti. Samanta neskatino jos pakviesti, net atrodė pa�iurpusi, kai Rafaelis pasiūlė eiti kartu. Rafaeliui virė kraujas. Jautė Sem pir�t�, spaud�iantį jo krūtin�. Visa aplinkui liovėsi egzistuoti, matė vien j�. Duso nuo geismo ir aistros, tapo nepaprastai pa�eid�iamas.

I�ties�s rank� jis apkabino j� u� kaklo ir prisitraukė. Netvėrė d�iaugsmu pamat�s spinduliuojan�ias ir laukian�ias moters akis. Ta�iau suvokimas, jog jam ramu, kad �monės �ino, kas yra Sem, ir kad jie kartu, buvo naujas ir pernelyg skausmingas. Rafaelis norėjo nuslopinti �iuos jausmus. Sumenkinti Sem.

��Turiu tik vienintel� meilu��, ir ji yra �ia, Sem. Kam man ie�koti kitos, jei tu pasirodei tokia sukalbama?

Moters skruostai pabalo, o Rafaelis pajuto lyg gav�s �iaurų smūgį.

��Tu �unsnukis.

Samanta i�trūko, apsisuko ir ėmė brautis pro mini�. Tik po ilgokos akimirkos Rafaelis vėl galėjo pajudėti ir i�sekė paskui j�. Tir�ta tamsa u�gulė krūtin� pagalvojus apie did�iules pilnas skausmo Samantos akis. Jis sukėlė jai skausmo. Ty�ia. Nes buvo silpnas.

Sem sunkiai gaudė or�. Visa kunkuliavo pyk�iu. Buvo skaudu ir pikta, kad Rafaelis j� nuvylė. Kad jį savinosi, ir kad pavydėjo toms moterims. Vien dėl akimirkos vilties, kad jųdviejų buvimas �į vakar� �ia kai k� rei�kia�

Ji pamojo durininkui, kad tas i�kviestų taksi, bet tada buvo tvirtai sugriebta u� rankos ir apsukta.

��Kur i�siruo�ei?

Rafaelis atrodė toks įnir��s kaip ir ji, ta�iau jis neturėjo teisės pykti. Sem i�laisvino rank�.

��Va�iuoju namo, Rafaeli. Man nereikia priminti visiems matant, kiek ma�ai rei�kiu tavo gyvenime.

Sem vėl apsisuko ir aiktelėjo i� nusivylimo, kai pamatė, kad Rafaelio vairuotojo vairuojamas automobilis sustojo laiptų papėdėje. Rafaelis nuvedė Sem �emyn prie atidarytų durelių, jai nespėjus paprie�tarauti. Dureles greitai u�darė, pats atsisėdo kitoje pusėje. Sem kilo kaprizingas noras atidaryti dureles ir i��okti lauk, bet ji sutramdė �į vaiki�k� tro�kim�. Susivokė, kad neturi pinigų u�mokėti u� taksi. Rūstavo ant sav�s. Rafaelis kėsinosi visi�kai suvar�yti jos laisv�.

Rafaelis davė vairuotojui trump� nurodym� ir su trenksmu u�darė pertvaros langelį. Jiems tamsoje sėdint ant u�pakalinės automobilio sėdynės, vyras �velgė į j� �ėrin�iomis akimis, bet net ir dabar susitraukė Sem dubens raumenys, o i�daviki�kas aistros pliūpsnis rei�kė, kad ji pasirengusi priimti �į vyr�. Savo vyr�. Vėl netikėtai prisiminė t� kvail� tvirtinim�. Vos nepradėjo urgzti i� nusivylimo.

Tada Rafaelis kand�iai prisipa�ino:

��Neturėjau tau to sakyti. Tu to nenusipelnei.

To Sem visai nesitikėjo i�girsti ir tyliai patvirtino:

��Tikrai nenusipelniau.���O tada: ��Kodėl mane vedeisi, Rafaeli? �monės tik ims klausinėti, kai su�inos apie Mail�� Mūsų neturėjo matyti kartu. I� to nei�eis nieko gera.

Rafaelio veidas atrodė lyg i� akmens.

��Esi mano vaiko motina, Samanta. Būtina, kad mus matytų kartu, ir nesvarbu, kas bus vėliau.

Sem ėmė vaizduotis Rafaelį, vedusį koki� nemaloni� �viesiaplauk� gra�uol�, ir jau paaugusį Mail�, patį vien� lipantį į lėktuv�, kad nuskristų aplankyti tėvo ir jo naujos �eimos. Tas vaizdas taip skaudino, kad moteris turėjo giliai įkvėpti, ir at�oko nuo Rafaelio kaip galima toliau.

J� kankino ne vien skausmas, bet ir nuolat nepatenkintas lytinis potraukis. Jautėsi lyg eitų i� proto. I� vidaus degino kar�tis, o oda dilg�iojo. �alia matė did�iulį tamsų Rafaelio siluet� ir įsivaizdavo galing� nuog� kūn�, kaip jis pakyla vir� jos ir sminga taip giliai, kad pagaliau ji gali nors �iek tiek nusiraminti.

Vos susilaikė nesudejavusi, ir, nepaisant tvyran�ios įtampos, pajuto Rafaelio į j� mest� �vilgsnį.

Dievulėliau. Labai jau seniai Sem turėjo tokį malonum�, bet jei �is geismas nebus greitu laiku numal�intas, ji i�eis i� proto.

��Sem.

Rafaelio balsas buvo kimus, ir Sem �irdis ėmė smarkiai plakti. Nenoromis pakėlė į jį akis, ir jai ėmė tvink�ioti tarpukojį. I� nevilties ji suglaudė �launis.

Vyras paėmė jos rank�, ir Sem vos nesu�uko i� nuostabos. Norėjo i�traukti rank�, bet Rafaelis jos nepaleido.

��Noriu tav�s.

Jo veidas buvo �e�ėlyje, bet Sem juto vyro neviltį. Tai �iek tiek guodė. Pajuto, kad suartėjimas nei�vengiamas. Galėjo atsispirti bet kam, bet ne �iems �od�iams. Tai teikė vil�ių, kad netrukus, jei ji leis, Rafaelis numal�ins jos gėl�, suplė�ys j� į skutelius. Dabar artumas buvo u� visk� svarbiau.

Prie� savo vali� Sem su�nab�dėjo bejėgi�kai ir nuolankiai:

��Taip�

Taip�

Pirmiausia Rafaelis pajuto jį apėmusį pasitenkinim�, kūno įtamp�. Geidė pask�sti joje, u�valdyti, palikti �ym�. Tro�ko turėti j� am�inai.

Ne!

Rafaelis atmetė �į ne�abot� sumanym�, dar prie� susivokiant u�vald�iusį jo mintis.

Ta�iau nepajėgė paleisti Samantos rankos, nors ji buvo nusisukusi ir �velgė pro lang�. Pamat�s, kaip po suknele kilnojasi moters krūtinė, turėjo sugniau�ti kit� rank� į kum�tį, kad delnu nesuimtų pilnos krūties.

Sem, �inoma, m�stė apie t� patį kaip ir jis: kad juos matė kartu, ir k� galima būtų padaryti. Paman�s, kad jinai jį atstums, Rafaelis staiga panoro pareik�ti į j� teises. Visais įmanomais būdais. Vie�ai ir prie keturių akių.

Ta�iau dabar svarbiausia buvo tai, kas po tuo slypi. Dabar jo norai buvo kūni�ki.

Kai automobilis grak��iai įplaukė pro palazzo vartus, jaudulys pasiekė auk��iausi� ta�k�. Automobiliui sustojus, jis i�lipo, apėjo aplink, atidarė Sem dureles ir pats padėjo jai i�lipti. Ji pa�velgė tomis did�iulėmis i�rai�kingomis akimis, ir jį u�valdė ugningas ir geliantis geismas � kaip visada �i moteris sukėlė jam tikr� jausmų mai�alyn�.

Vienu lengvu judesiu jis pakėlė Sem ant rankų. Jos lūpos buvo su�iauptos i� geismo, u�vald�iusio ir Rafaelį. Vyras jautėsi lyg �vėris. Nepajėgė kalbėti. Negalėjo nusakyti �od�iais, ko jam reikia. Viskas buvo instinktyvu, kūni�ka. Norėjosi greitai.

Su Sem ant rankų Rafaelis į�engė pro paradines palazzo duris. Plūstelėjus abipusei aistrai, Samanta s�moningai krūtimis prisispaudė prie tvirtos kaip siena krūtinės.

Namuose buvo tylu. Rafaelis kuo ramiausiai ėmė lipti laiptais auk�tyn, ir Sem prikando lūp�. Vyras ne�ė j� tiesiai į savo miegam�jį. Jos �irdis spurdėjo nuo min�ių apie laukian�ius malonumus. Akimirksniu pra�viesėjo protas, ir Sem ėmė svarstyti, kad paskui gali imti save kaltinti, ir kad dar ne�inia, k� Rafaelis i� tiesų jai jau�ia.

Ji nery�tingai bandė griebtis pirmos pasitaikiusios minties.

��Palauk, Mailas�

Rafaelis atlaisvino glėbį ir Sem slydo jo tvirtu kūnu jausdama vien� itin stangri� viet�. Jis traukė �emyn jos suknelės petne�ėl�, ir jai ėmė dilg�ioti od�.

Vyro balsas buvo kimus.

��Juk �inai, kad Mailas yra su Braide.

Sveikas protas vertė j� bandyti vėl, nors kiekviena kūno dalelė stojo piestu.

��Rafaeli�

��Liaukis kalbėjusi, Sem. A� geid�iu tav�s. Tu man�s. Viskas labai paprasta.

Nors taip paprasta nebuvo, ir Sem vėl �iojosi prie�tarauti. Ta�iau Rafaelis ėmė j� bu�iuoti ir traukė petne�ėl� dar �emiau, j� u�liejo kylantis geismas, ir pama�u� ji pasidavė. Norėjo pamir�ti, k� liepė protas ir mylėtis.

Jos tarpukojis sudrėko ir ėmė tvink�ioti. Prie�intis tapo bevilti�ka, kai Rafaelis apnuogino vien� krūtį, suėmė j� delnu, suspaudė putnų apvalum� ir nyk��iu ėmė glostyti spenelį.

Nusivylusi dėl savo silpnumo ir jaudinama kylan�io geismo Sem tyliai suaimanavo, apkabino rankomis Rafaelio kakl�, prisispaudė prie jo, o jo ranka liko ant jos krūties.

Kita ranka Rafaelis slydo �emyn, apglėbė ir delnu ėmė maigyti jos sėdmenis, ir Sem ėmė nekantriai siūbuoti klubais. Tarp kojų ji pajuto ilg� ir standų penį, ir kar�tis mu�ė jai į slėpsnas.

Rafaelis akimirk� atsitraukė, jis giliai kvėpavo, akys liepsnojo. Sem negalėjo atsimerkti. Jai sukosi galva. Su Rafaeliu visada taip � tik palies, ir ji jau svaigsta.

Jis plė�ė nuo sav�s �vark�, kaklarai�tį, mar�kinius, numetė juos ant grindų, atsegė dir�o sagtį, atsisegiojo kelnes.

Jo balsas buvo kimus.

��Noriu, kad dabar nusirengtum.

Sem susijaudino, ir jai ėmė dilg�ioti od�. Bandė nutempti �emyn petne�ėl�, bet rankos buvo neklusnios, Rafaelis lyg ir susikeikė, apsuko j�, surado u�trauktuk�, patraukė jį �emyn ir i�laisvino Samant� i� krintan�io audinio.

Sem nuspyrė batelius. Dabar liko tik su juodomis nėrinių kelnaitėmis. Rafaelis atsuko j� į save, nu�velgė kar�tu �alių akių �vilgsniu, krūtys, rodos, brinko ir standėjo jam be�iūrint.

��Tu tokia gra�i.

Sem nulenkė galv�.

��Visai ne.

Rafaelis pakėlė jos smakr� ir privertė pa�velgti jam į akis.

��Taip, tikrai.

Jis ir anks�iau taip darė � vertė j� jaustis energinga. Moteri�ka. Ta�iau viskas suskilo į �ukes, kai jis j� atstūmė. Bet Sem dabar tai buvo nesvarbu.

Rafaelis vėl j� trūktelėjo prie sav�s, ir ji susvyravo lyg traukiama magneto. Jis j� bu�iavo, lie�uviu niro gilyn, kurstė aistros �arijas. Vyras buvo nuogas, ir Sem nevalingai tro�ko jį liesti ranka, susirasti ir apglėbti penį, judėti auk�tyn �emyn ir jausti, kaip glotni oda sprūsta ir slysta aplink tvirt� vyri�kum�. Neatsitraukdamas nuo jos lūpų Rafaelis braukė delnu �emyn nuo krūties, palietė pilv�, nuslinko po kelnaitėmis, kur pir�tais susirado t� miel� kar�t� vietel�, o Sem praskyrė �launis, kad jis galėtų pasiekti daugiau.

Jam glamonėjant ir tyrinėjant, Sem liovėsi jį bu�iavusi. Tada Rafaelis įki�o vien� pir�t� gilyn, ir jai nuo malonumo prover�io nutirpo kojos.

Rafaelis mikliai nutraukė kelnaites, pakėlė Sem ir paguldė j� ant lovos. Sem �velgė į Rafaelį ir �avėjosi, koks jis vyri�kas ir puikus. Krūtinė plati ir galinga. Siauras juosmuo, raumeningos �launys, o tarp jų� Jai ėmė kauptis seilės.

Moteris atsisėdo ir pakėlė į Rafaelį akis. Jis �velgė atsargiai, o ji pajuto svaiginantį jėgų antplūdį. Pasislinko prie lovos kra�to, u�dėjo rankas jam ant klubų ir prisitraukė jį dar ar�iau.

��Sem�

Ji jo nepaisė, paėmė penį į rank� ir ap�iojo. Prisiminusi jo skonį pasidavė jausmams. Vargiai girdėjo Rafaelio pasitenkinimo aimanas, nes suko lie�uviu ratus aplink i�gaubt� galvut�, i� naujo patirdama jos form� bei stangrum�. Jo rankos buvo panirusios Samantai į plaukus ir tvirtai laikė galv�.

Sem laikė penį rankoje, lai�ė ir �iulpė. Rafaelis pats buvo j� to i�mok�s.

��Dio, Sem�

Sem pajuto, kaip jis įsitempė ir ėmė nevalingai spaustis klubais prie jos, lyg nebegalėdamas susilaikyti. Rankomis stengėsi j� atstumti, bet ji �inojo, kad prie� savo vali�. Rafaelis dar niekada nebuvo leid�s jai nueiti taip toli, bet Sem �ūtbūt norėjo pamatyti, kaip jis dėl jos netenka savitvardos, ir darbavosi toliau, nekreipdama dėmesio į �iurk��ius maldavimus, kol pagaliau pajuto vis� jo aistros kar�tį, tryk�tantį jai į burn� bei gerkl�, ir ritmingus jo klubų judesius.

Sem laikė penį burnoje gana ilgai, o tada pagaliau i�traukė. Pama�iusi, kad Rafaelis apsvaig�s, Sem nebegalėjo sulaikyti �ypsenos. Netrukus tas svaigulys praėjo, ir jis pa�velgė į j� primerk�s akis. Moterį persmelkė nerimo ir nuojautos drebulys, nes suprato, kad Rafaelis buvo nepatenkintas, jog ji privertė jį i�silieti. T� akimirk� Samanta pasijuto kaip niekad stipri�

Rafaelis pasirėm�s rankomis palinko vir� jos, ir ji turėjo trauktis. Ji krito auk�tielninka ant lovos.

��Manau, man teks tave sutramdyti�

Koki� akimirk� Sem sutrikusi �velgė į Rafaelį, tada stebėjo, kaip jis atsistoja ir eina prie netoliese stovin�ios spintos. Jis i�traukė dvi ilgas �ilko juostas, ir ji suprato, kad tai kaklarai��iai. Suvirpėjo � ta�iau ne i� baimės, o i� susijaudinimo. Ne�inojo, k� Rafaelis sumanė, ta�iau nors ir nepripa�ino, jai buvo smalsu�

Jis paėmė vien� jos rank�, paskui kit�, apvyniojo kaklarai��iais ir u�ri�o po mazg�. Sem pa�velgė į jį ir prikando lūp�. Tada Rafaelis i�tiesė abi jos rankas jai vir� galvos, ir Sem suprato, k� jis padarė tik tada, kai jai nebepavyko nuleisti rankų� Jis buvo priri��s jas prie vieno i� keturių lovos statrams�ių.

��Rafaeli� Kas?

Rafaelis vėl pasilenkė vir� jos. Nelietė, bet Samanta juto vyro kar�tį.

��Noriu, kad ir tu pajustum, k� rei�kia prarasti savitvard��

Sem vos nenusijuokė. Prarasdavo savitvard� vien pa�velgusi į �į vyr�! Kad ji bus sutramdyta, rodėsi taip nuodėmingai malonu, kad nustelbė susidariusius nedidelius nepatogumus. Labiau u� visk� Sem pasitikėjo Rafaeliu, o dabar toks tvirtas įsitikinimas jai ėmė kelti abejonių. Iki �ios akimirkos net nesuvokė, kaip labai juo pasitikėjo.

Tada jis palenkė galv�, prispaudė savo kar�tas lūpas prie jos lūpų, jas atvėrė, buvo reiklus, ir gavo kuo nuo�ird�iausi� atsak�. Dabar Samanta nusivylė, kad buvo priri�ta. Norėjo Rafaelį liesti, bet negalėjo. Ėmė tyliai dejuoti, ir galėjo prisiekti, kad girdi Rafaelį piktd�iugi�kai juokiantis.

Jis lūpomis slydo �emyn, braukė per jos smakr�, kakl�. Rankomis glostė jos kūn� vengdamas jautriausių vietelių, o ji turėjo suk�sti dantis, kad neimtų maldauti. Nesėkmingai bandė i�laisvinti rankas i� �ilkinių pan�ių.

Tada Rafaelis lūpomis palietė krūtį, ir Samanta i�sirietė. Taip. Jis skyrė dėmesio abiem sustandėjusioms krūtų spenelių vir�ūnėlėms ir tol nuo jų nesitraukė, kol jas ėmė dilg�ioti ir per�ėti. Sem pajuto jo rank� sau ant pilvo ir begėdi�kai prasi�ergė, lyg nebyliai maldaudama. Akimirk� Rafaelis atsitraukė ir ap�velgė j� vis�. Sem nuleido akis ir pamatė, kad jo penis vėl standus ir vis dar drėgnas nuo jos glamonių burna. Jai ėmė mausti viduje.

Rafaelio ranka atsirado jai tarp kojų, tada jis lūpomis ėmė slysti �emyn, visur keldamas kibirk�tis, nusėjo bu�iniais krūtis, pilv�, ir leidosi dar �emiau. Sem net liovėsi kvėpavusi, kai pajuto, jog vyras pla�iai praskėtė jos kojas. Ėmė tampyti pan�ius. Dar niekada nesijautė tokia apnuoginta ir tokia pa�eid�iama.

Rafaelis lūpomis jau buvo nusigav�s ten, jai tarp kojų, ir Sem trūk�iodama įkvėpė. Jautėsi tokia įkaitusi, tokia įsitempusi, tokia� jautri.

��Rafaeli�

Ta�iau jis jau lietė j� lie�uviu, atskleisdamas moteri�kum�, susirado sudrėkusi� vietel�, j� atvėrė, smigo gilyn, o Sem nevalingai sudejavo ir ėmė judinti klubus. Tada jis i�traukė lie�uvį ir giliai suki�o pir�tus, kita ranka susirado krūtį ir nyk��iu bei rodomuoju pir�tu ėmė �naibyti spenelį.

I� Sem lūpų i�sprūdo trūk�iojantis garsas � laukinis riksmas. Ji pakėlė klubus maldaudama Rafaelio, kad gertų jos drėgm� kaip anks�iau buvo dariusi jam. Pasitenkinimas vis augo ir darėsi nevaldomas, nu�lavė visus sveiko proto liku�ius, palikdamas vien aistr� bei gilų visa apimantį malonum�, nes lūpas jis vis dar tebelaikė prispaud�s.

Rafaelis lėtai pakilo ir palinko vir� jos. Prispaudė lūpas prie jos lūpų, ir ant jų Sem pajuto savo i�try�kusį geism�. Ar ant jos lūpų jis jau�ia savo paties skonį? Nuo tos minties jai papilvėje įsi�iebė naujos kibirk�tys, ir ji labai tro�ko i�siriesti ir atsiduoti visaapiman�iam malonumui. Dabar Sem beveik nebejuto, kad yra supan�iota. Net panorėjusi nebūtų galėjusi pakelti rankų.

O tada Rafaelis slydo� gilyn. Sem giliai įkvėpė, vyzd�iai i�siplėtė. Vyras �velgė i� vir�aus, ir ji matė tik jo �alias akis. O jose aistr�. Dar drėgnus nuo prakaito pla�ius pe�ius. Rafaelis atsitraukė� i� lėto. Viena ranka apkabino j� per nugar�. Sem i�sirietė, viena krūtis i�kilo, jis palenkė galv�, suėmė j� lūpomis ir ėmė įnirtingai �iulpti, tuo pat metu skverbdamasis vis giliau ir stipriau.

Sem aiktelėjo. To jau per daug. Dabar ji i� tiesų pajuto pan�ius ir juos trūktelėjo. Jai prireikė į k� nors įsikibti. Jautė, lyg Rafaelis stumtų j� link prarajos kra�to, o ji neturėtų u� ko laikytis.

Ta�iau nepajėgė i�tarti nė �od�io. Rafaelis, krūtine spaud�iantis jai krūtis, teikė malonaus skausmo. Nepaliaujami jo kūno judesiai pirmyn atgal kėlė j� vis auk�tyn. Sem nieko kito neliko tik �velgti į jo akių gelmes, lyg tai padėtų i�silaikyti �ioje �emėje.

Kaip tik t� akimirk� j� ka�kas pervėrė � pyktis ant Rafaelio, kam pavertė j� tokia besmegene pasileidėle, vien �iop�iojan�ia ir be�ade. Sem dabar mėgavosi jo galingu peniu, įsiskverbusiu taip giliai, kad buvo priversta u�simerkti, nes pajuto lyg jis būtų apnuogin�s pa�i� slap�iausi� jos kertel�, o tam ji dar nepasiruo�usi.

Rafaelis paliepė gomuriniu balsu.

��Sem, �iūrėk į mane.

Bet ji negalėjo. Jei pa�velgs, jis supras. Niekada Samanta negulėjo tokia nuoga, nesijuto tokia pa�eid�iama, ir jei dabar į Rafaelį pa�velgs, jis supras, kaip stipriai jį myli � nes niekada nesiliovė mylėjusi. Ne tik dėl Mailo, bet ir dėl kitų prie�as�ių.

��Ne,���nesutiko Sem tokiu pat dusliu balsu.

Sem i�girdo vyr� kimiai �ūktelint, taip jis i�rei�kė nusivylim�, ta�iau juodu taip u�valdė ne�abotas �okio ritmas, kad nei vienas, nei kitas nepajėgė liautis. Jie nesiliovė tol, kol subyrėjo juos kaus�iusi įtampa ir jiedu vienas po kito patyrė orgazm�. Sem raumenų spazmai buvo tokie stiprūs, kad ji jautė, jog apima vis� pritvinkusį Rafaelio penį. Traukė į save vis� jo esyb�, ir tas jausmas buvo toks galingas, o dar tas baugiai apnuoginantis pa�eid�iamumas, kad a�aros ėmė grau�ti jai akis.

Ji pakreipė galv� į �alį. Rafaelis dar buvo joje, pulsavo, pama�u traukėsi. Sem pajuto skruostu riedan�i� a�ar� ir pagaliau rado reikiamus �od�ius.

��Atri�k mane, Rafaeli.

Ji drebėjo i� did�iulio malonumo, supratusi, kokie gilūs tebėra jos jausmai.

��Sem�

��Atri�k mane.���Balsas net jai pa�iai pasirodė �iurk�tus.

Jis i�tiesė rankas. Ji jautė, kaip jis j� lie�ia rankomis bei krūtine, ir nevalingai suvirpėjo. Net dabar. Rafaelis mikliai atri�o mazgus, ir Sem rankos vėl buvo laisvos, tik nuo pan�ių tampymo maudė rie�us. Pabūgusi, kad Rafaelis pamatys tikruosius jos jausmus, Sem skubiai i�sirangė i� po jo ir i�sirop�tė i� lovos. Pasi�iupo, kas pasitaikė po ranka, o tai buvo Rafaelio mar�kiniai, u�simetė juos ir nuėjo prie durų.

I�girdo Rafaelį keikiantis ir nerimaujant:

��Sem, palauk� Kurgi tu?..

Ta�iau ji i�ėjo. Ėjo apgraibomis, svirduliuodama, kad tik atsidurtų kuo toliau nuo jo, ir kad vėl netektų tirpti potyrių bei jausmų siautuly. Vyras tro�ko j� u�valdyti, parodyti, kieno vir�us, ir, be abejo, jam tai pavyko. Samanta ėmė bjaurėtis patirtais erotiniais malonumais, nes ėmė vaizduotis, kaip Rafaelis �altakrauji�kai ir tiksliai nusprend�ia, kaip geriausia įrodyti, kas vir�esnis. Prie� vėl pa�velgdama jam į akis Samanta turėjo susitvardyti.

Rafaelis pasijuto priblok�tas. Nepasitenkinimas savimi grau�ė lyg koks kartėlis. Jam visada akyse stovės Sem, suri�tomis vir� galvos rankomis, į �on� pasuktu veidu ir skruostu riedan�ia a�ara. Jis vis dar juto stiprius jos kūno tvink�iojimus ir suprato, kad ji nusisuko ne dėl to, kad jai būtų buv� nepatogu ar skaudėj�.

Prisiminė, kad paskutinė akimirka, kai dar galėjo galvoti, buvo prie� tai, kai lie�uviu įsliuogė Sem į burn�, kūnu spraudėsi į j�, o rankomis laikė jos galv�, kad galėtų� Jis nusikeikė ir i�lipo i� lovos, nes kūnu vėl nuvilnijo energijos pliūpsnis.

Su ja jis kaskart patirdavo vis daugiau nei su kitomis moterimis. Jis �velgė į j� �emyn, kai ji atitraukė nuo jo lūpas � �elmi�kiausias bei maloniausias kankinimo būdas, kurį jam kada nors yra tek� patirti. Sem jam nusi�ypsojo, ir toji �ypsena buvo grynai moteri�ka, paslaptinga� Rafaeliui �ovė į galv� klastinga mintis� Ar ji taip darė ir anam? Tam meilu�iui, kurį turėjo? Gal anas buvo pirmasis, patyr�s jos glamones burna, ir buvo įleistas taip giliai, kad nebepajėgė atsitraukti, ir pra�uvo� Ar jinai jį taip pat glamonėjo?

Toji mintis sukėlė Rafaeliui įtū�į. Pasijuto pa�eid�iamas � daug labiau pa�eid�iamas, nei stovėtų prie�ais j� nuogas. Tokį pojūtį jau seniai buvo patyr�s. Gal tik vaikystėje. Prisiminė motin�, bejausmiu �vilgsniu �iūrin�i� į jo tėv�, nors pastarasis buvo palū��s, parpuol�s prie jos kojų.

Tada Rafaelis vėl panoro valdyti pa�lijusi� padėtį. Buvo beprarand�s vald�i�. Todėl suri�o Sem� kad ji negalėtų jo liesti ir vėl priversti u�simir�ti, bet vis vien nebebuvo kaip buv�. Kad Sem buvo priri�ta, tik sustiprino jaudulį, tapo eroti�kiau, įdomiau� Ir taip i�ai�kėjo tiesa: nors ir supan�iota, Samanta jį u�valdė � to Rafaelis negali nuneigti.

Jis pasi�iupo po ranka pasitaikiusius drabu�ius ir atsainiai juos u�simetė. Eidamas i� kambario Rafaelis pasijuto nekaip. Samanta verkė. Pirmiausia vyras u�suko į jos kambarį, ta�iau ten buvo tamsu ir lova dar negulėta. Jis nusileido laiptais.

Surado j� svetainėje stovin�i� prie lango, pro kurį buvo matyti �emai danguje �vie�ianti pilnatis. Mar�kiniai dengė Sem �launis. Po jais moters kojos atrodė ilgos ir dailios. Su �iuo pla�iu baltu audeklu Samanta atrodė neįtikėtinai trapi.

��Sem�

Sem įtempė pe�ius. Rafaelis tyliai basomis artėjo, ir ji atsigr�ė lyg pabūgusi, kad jis prieis per arti. Jos rankoje vyras pamatė taur� su auksaspalviu gėrimu.

Sem �yptelėjo, bet buvo suirzusi, kilstelėjo taur�. Į sveikat�, � tada gerokai gurk�telėjo.

Rafaelis pastebėjo, kad Samantos skruostai paraudo, bet ji nei�tarė nė �od�io. A�arų pėdsakų nematyti, ta�iau akys buvo did�iulės, paakiai patamsėj�.

��Sem����Jam prakalbus suspaudė gerkl�. ��Atleisk. Nenorėjau tav�s įskaudinti�

��Neįskaudinai man�s, Rafaeli, man patiko. Kiek tave pa�įstu, be abejonių, įgijai i�krypėlio bruo�ų� Ar dėl kokios meilu�ės u�gaidų? Ar tai tik patirties �enklas ��įprastas seksas kelia nuobodulį?

Rafaelis sukando dantis. Sem atsidavė, jis jautė jos įsijautrinusį kūn�, ir tai buvo paskata� O susikrimto Samanta jau po sekso�

��Niekada nedariau to su jokia kita moterimi,���nenoriai prisipa�ino jis.���Nebuvo net kil�s toks noras.

Sem nusijuokė ir nustebusi kilstelėjo antakį.

��Tik su manimi? Turė�iau jaustis pamaloninta, kad taip tave supykd�iau, jog panorai mane supan�ioti?..

I�mu�tas i� vė�ių Rafaelis suraukė kakt�.

��Supykdei?���Ar jau taip buvo matyti? Kad jam kilo pavydo priepuolis ir jis tapo pa�eid�iamas?

Ta�iau Sem kalbėjo toliau.

���inau, kad teberūstauji dėl Mailo, Rafaeli, bet negali taip lieti ant man�s pyktį.

Rafaelis atsakė nė nemirktelėj�s:

��Bet a� nebepykstu dėl Mailo.

T� akimirk� jis i� tikrųjų suprato, kad dėl to nepyksta � jau nebe. Tas pyktis nuslopo, ta�iau jį pakeitė dar nuo�mesnė rūstybė� nes tik dėl Sem liovėsi tvard�sis, u�mir�o, kas jam buvo svarbiausia. Pyko, nes tik dėl jos jautėsi toks pa�eid�iamas.

Ta�iau Sem, atrodo, nei�girdo. Ji priėjo ar�iau, pastatė i�tu�tint� taur�, ir pro bet kaip susegiotus mar�kinius Rafaelis pamatė gundantį krūties linkį. Kaip atsakas, bematant apatinėje vyro kūno dalyje kilo liepsnos. T� akimirk� jam tapo ai�ku: tos moters jam niekad nebus gana, nepasisotins nė per vis� gyvenim�. Jųdviejų ugnis neu�ges, tik dar labiau įsiliepsnos.

Rafaelis buvo priblok�tas, jam ply�o galva suvokus, kad niekada nebei�silaisvins nuo �io nepasotinamo geismo. Jis net nepastebėjo, kaip Sem i�ėjo i� kambario. Rafaelis įtemptai m�stė stengdamasis suvokti, kas buvo atėj� į galv� anks�iau, kai dar nebuvo pasireng�s pripa�inti jausmų Samantai. Jis nė u� k� nebegalės paleisti Samantos. Dabar tai tapo taip ai�ku, kad ai�kiau ir būti negalėjo.

Lipdama laiptais Sem turėjo įsitverti turėklų. Gal Rafaelis ir sako, kad nebepyksta dėl Mailo, bet jis tebepyksta ant jos. Tai ai�ku kaip dien�. Gal tai, kad jis jos geid�ia, jį ir siutina?

Savitvardos, grį�usios prie� pasirodant Rafaeliui ir per jų trump� pokalbį, nebeliko, Samanta vos laikėsi ant kojų. Sunkiai nusigavo į savo kambarį, u�darė duris ir prie jų susmuko. A�aros ėmė grau�ti akis. Ir vėl. A�aros dėl vyro, kurio ji tikriausiai taip ir neperpras.

Buvo pernelyg i�sekusi, kad atsisegiotų sagutes. Darėsi silpna nuo patirtų malonumų ir pojū�ių. Nusiplė�ė Rafaelio mar�kinius, sagutės i�ply�o ir tyliai pabiro ant grindų, o ji įsirop�tė į lov�. I� ryto du�inėje palįs po vandeniu ir nusiplaus mylėjimosi kvap�, bet dabar � koks nepastovumas � jai to nesinorėjo. Nepaisant to, kas įvyko.

��Rafaelis sakė, kad po valandos vyksime į Rom�.

Sem su apsimestiniu nerūpestingumu pa�velgė į Braid�, k� tik įėjusi� į valgom�jį.

��Ak?

Braidė laikė u� rankutės Mail�, kuris pribėgo prie Sem, o ji pakėlė jį ant rankų, stipriai priglaudė prie sav�s ir d�iaugėsi kūnelio tvirtumu bei mielu vaiko kvapu.

Braidė įsipylė kavos ir paklausė:

��Kaip vakaryk�tis pokylis?

Kai Sem pabudusi i� ryto nusileido, Braidė, Mailas ir Umbertas neabejotinai jau buvo pavalg�, nes pusry�ių liku�iai dar tebebuvo ant stalo, o jų pa�ių nematyti. Jai labai palengvėjo, kai pamatė, kad Rafaelis jau irgi pavalgė, nes jo vietoje stalo gale jau irgi buvo sėdėta.

��Pokylis buvo� labai įspūdingas,���atsakė Sem, nes �inojo, jog Braidei bus labai įdomu i�girsti apie vakarines sukneles ir prabang�. Samanta gudriai i�sisuko smulkiai papasakojusi ekonomei apie prabang�, kartu stengdamasi nustumti tolyn nerim� kelian�ius prisiminimus, kurie galėjo plūstelėti bet kuri� akimirk�.

Kelionė i� Milano į Rom� truko ma�iau nei valand�, ir jie atvyko per prie�pie�ius. Rafaelis buvo nurod�s vienam i� savo asistentų atvykti į oro uost� automobiliu, tad Braidė buvo skubiai nuve�ta į Vatikan�. Rafaelis jai buvo u�sak�s asmenin� ekskursij�, kuria moteris labai d�iaugėsi.

Laukė ir kitas automobilis, ir Sem pamatė, kad Rafaelis ketina vairuoti jį pats, nes mikliai prisegė Mail� vaiki�koje automobilio kėdutėje, pritvirtintoje prie u�pakalinės sėdynės. Tai privertė Sem pagalvoti, kad Mailas be vargo tapo Rafaelio gyvenimo dalimi, ir jai suskaudo �irdį dėl to, kaip būtų buv�, jei i� pat prad�ių būtų pasakiusi Rafaeliui apie nė�tum�.

Sem įlipo į automobilį ir jai ėmė smarkiai plakti �irdis, kai �is galingas vyras patogiai įsitaisė prie vairo. Iki �io ryto ji nepratarė nieko daugiau, tik taip arba ne.

Rafaelis į j� pa�velgė, ir Samanta negalėjo į jį nekreipti dėmesio. Ji pasisuko, vyro �vilgsnis buvo įdėmus. Moters veidas i�raudo, nes atmintyje i�kilo audringi praeitos nakties vaizdai.

��Ar viskas gerai?���paklausė jis, labai j� sutrikdydamas, nes jo balse Sem i�girdo tai, ko anks�iau nebuvo girdėjusi. Jis paklausė nuo�ird�iai. Rūpestingai.

Sem buvo įsitikinusi, kad jai tik taip pasirodė, todėl greitai linktelėjo galv� ir atsigr�ė į Mail�, kuris �ypsojosi rodydamas ma�us dantukus. Berniukas spaudė prie sav�s mink�t� me�kutį, kurį prie� jiems i�vykstant jam buvo padovanoj�s Umbertas. Sem buvo nustebusi, kai jiems i�vykstant, senojo vyro akyse pastebėjo ka�i k� įtartinai pana�aus į a�aras, o drauge ir ilgesing� �vilgsnį į Braidės pus�, kuri buvo �iek tiek labiau susijaudinusi nei paprastai.

Kai Rafaelis i�suko i� nuosavo oro uosto, Sem tarė:

��Tavo tėvas� ne toks, kokį tikėjausi pamatyti.

Rafaelis suspaudė lūpas, bet atsakė:

��Ne� Ir a� buvau nusteb�s, kad jis taip greitai pripa�ino Mail�.

��Puiku,���pritarė Sem.���Kad ir kaip būtų, Umbertas vienintelis gyvas Mailo senelis. Mano tėvas mirė, kai Mailas buvo kūdikis, taigi tarp jų ry�io nebuvo, ir Mailas jo neprisimins. Braidė Mailui kaip senelė, ta�iau yra kitaip, kai kraujas�

Rafaelis pa�velgė į j�, o jo veido i�rai�ka buvo mįslinga.

��Taip,���sutiko jis.���Tiesa.

Pirm� kart� Sem nepajuto, kad Rafaelis �aipytųsi. Atrodė, lyg jis pats būtų pana�iai man�s.

��Turėtume����Sem paraudo ir nutilo.���Tai yra, a� turė�iau pabandyti leisti Mailui kuo da�niau matytis su Umbertu. Kaip manai, ar jis atvyktų į Anglij�?

Rafaelis perkreipė lūpas ir vėl �vilgtelėjo į Sem.

��Manau, galėsime jį įtikinti, ypa�, jei Braidė bus ten.

Sem nusi�ypsojo, d�iaugsmas u�liejo krūtin�.

��Ir tu tai pastebėjai?

Rafaelis pa�velgė į j� ir surimtėjo. Jis paėmė jos rank�, i�tiest� ant kelių, ir laikė j�. Bematant Sem kūnas davė atsak�. Stengėsi atsitraukti, bet Rafaelis nepaleido. Atmintyje atgijo praeit� naktį suvar�yta laisvė. Jaudino. Drumstė jai ramyb�.

Rafaelis pasakė ka�k� �iurk�taus itali�kai ir turėjo paleisti Sem rank�, kad i�vengtų eismo keliamų pavojų. Kai kelias vėl prasilaisvino, jis prabilo:

��Sem, mums reikia pasikalbėti�

��Ne,���piktai nutraukė Sem, pabūgusi minties, kad bus kalbama apie tai, kas įvyko praeit� naktį. Ji atsigr�ė į laiming� Mail�, �aid�iantį su me�kiuku, o tada į Rafaelį. ��Nėra ko svarstyti.

��Yra, Sem,���tvirtai parei�kė jis.���Patinka tau tai ar ne. �į vakar� eisime vakarieniauti.

��Rafaeli�

Rafaelis nutildė j� rūs�iu �vilgsniu.

Sem suspaudė lūpas, atsilo�ė sėdynėje ir pasijuto mai�taujanti. Giliai �irdyje suprato, kad Rafaelis teisus. Jie turi pasikalbėti, bet ji pasirūpins, kad kalbama būtų apie ateitį, apie tai, kas bus su Mailu, ir kad ji nebenori miegoti su Rafaeliu. Melas, � �aipėsi i� jos vidinis balsas. Ta�iau Sem jį nuslopino. Praeit� naktį ji vos nepalū�o. Moteriai paai�kėjo, kaip smarkiai Rafaelis j� jaudina. Ir jeigu jie vėl miegos kartu, ji nepajėgs tvardytis.

��Nuve�iu judu su Mailu į apartamentus ir visk� aprodysiu, o tada, bijau, man teks vykti į biur�, kur prabūsiu kelet� valandų.

��Gerai,���greitai sutiko Sem griebdamasi minties, kad turės kelet� valandų atokvėpio, nes Rafaelis jos nejaudins. Gal tada apslops prisiminimai, ir jai pasidarys ramiau.

Rafaelio apartamentai Romoje buvo gra�iame senoviniame pastate tik u� kelių gatvių nuo į�ymiosios Barberinio aik�tės judriame Romos centre. Juos pasitiko besi�ypsantis namų valdytojas, laisvai kalbantis angli�kai. Rafaelis palydėjo Sem į jos kambarį, kuris buvo nuostabus, apstatytas dailiais rokoko stiliaus baldais, o grindys buvo i�klotos parketu. Jame buvo dar vienerios durys. Mailas, i�ties�s rankut�, bandė jas atidaryti, bet rankena buvo per auk�tai.

Nusivyl�s berniukas atsisuko su juokinga i�rai�ka, ir Rafaelis pakėlė jį ant rankų.

��Pirmiau turi �iek tiek paūgėti, piccolino.

Rafaelis atidarė duris ir įėjo, o Sem sekė paskui juos. Tai buvo Mailo kambarys, ir Rafaelis, ai�ku, buvo nurod�s paruo�ti jį trime�iam berniukui. Tai buvo vaiko rojus, ir Mailas jau ver�ėsi Rafaeliui i� rankų, kad galėtų ap�iūrėti lobyn�.

Rafaelis pa�velgė į Sem lyg vėl tikėdamasis kritikos, bet ji tik �yptelėjo apgailestaudama ir gū�telėjo pe�iais, lyg sakydama: K� a� galiu padaryti?

Tada, palik�s Mail� sau u� nugaros, Rafaelis priėjo ar�iau, delnu suėmė Samantos skruost�, nyk��iu perbraukė jai per apatin� lūp�, timptelėjo. Sem tuojau pat įsigeidė jo lūpų, god�iai į jas įsisiurbė, prisitraukė jį prie sav�s.

Plūstelėjo aistra, ir ji vos įstengė atsitraukti. Perspėdama papurtė galv�.

Vyras meilikavo:

���įvakar, Sem. Tada ir pasikalbėsime.���Atsigr�ė į Mail�: ��Ciao, piccolino. Dabar turiu eiti į darb�.

Mailas visk� metė ir pirm� kart� nuo tada, kai Rafaelis pasirodė jų gyvenime, pastarajam pasilenkus jo apkabinti, pribėgo prie tėvo ir pabu�iavo.

��Atia, tėti.

Sem ėmė mausti krūtin�, kad Mailas taip paprastai ir greitai prisitaikė prie naujos padėties, ir kilo grėsmė, kad �ie jausmai tuoj pat prasiver�. Niekada gyvenime moteris nė nenumanė, kad bus taip paprasta� ar taip svarbu.

Rafaelis i�ėjo, ir i� Sem lūpų i�sprūdo ilgas trūksmingas atodūsis. Ties� sakant, ji net nebūtų numaniusi, ko tikėtis, jei būtų sukaupusi dr�s� ir pasakiusi Rafaeliui apie Mail�. Viskas taip susiklostė, nes Sem nenorėjo, kad Rafaelis įsiver�tų į motinos ir sūnaus gyvenim�, imtųsi vadovaujan�io vaidmens bei atsakomybės.

Ai�ku, sprendimas buvo lemtingas, ta�iau ne. Pirmiausia Samanta nebesitikėjo, kad Rafaelis vis dar jos geid�ia. Nei pripa�ino, kad jis apie j� tebegalvoja, kad niekada nesiliovė jos geid�s.

Nuo �ių klausimų jai paskaudo galva� Kodėl jis tada j� paleido, jei jos taip geidė? Instinktyviai nujautė, kad jau beveik rado atsakym�. O gal kaip tik dėl geismo Rafaelis j� ir atstūmė?

��Mamyte, pa�aisk su manimi!���pasigirdo įsakmus reikalavimas, įtartinai pana�us į kito �mogaus.

Sem pa�velgė į sūnų ir nusi�ypsojo. Ji atsisėdo ant grindų �alia sūnelio, pasinėrė į guvaus smalsaus trime�io vaiko fantazijų pasaulį ir mėgavosi atgaiva.

T� vakar� po kelionės į Vatikan� bei �ventojo Petro bazilik� Braidės entuziazmas liejosi per kra�tus.

��A� viena ap�iūrėjau Siksto koply�i�. Viena! Ir man pasirodė, jog ma�iau popie�ių, vaik�tinėjantį nuosavame sode, ta�iau nesu tikra� Mi�ias lotyni�kai laikė malonus kunigas. Ak, Sem, tai buvo nuostabu.

Sem atlaid�iai �yptelėjo eidama pasiimti rankinės. Rafaelis �ūktelėjo, kad atsiųs automobilį, ir kad jie susitiks restorane.

Staiga Braidė liovėsi d�iūgavusi ir pasibaisėjo:

��Juk neisi �itaip atrodydama?

Sem pa�velgė į savo drabu�ius: d�insus, languotus mar�kinius. Sportinius batelius. Pasijuto netinkamai apsirengusi. �inoma, Rafaelis bus u�sak�s k� nors brangaus ir pra�matnaus. Turėjo susiprasti.

Braidė sujudo.

���inau, kad atsive�ei t� juod� suknel�, Sem. Turi persirengti.

�inodama, kad dabar vis tiek teks persirengti, Sem nusekė paskui Braid�. Braidė, rodos, buvo pasiry�usi suvesti juodu su Rafaeliu draugėn ir tvirtai tikėjo, kad laiminga pabaiga jau nebe u� kalnų.

Kai Sem įėjo į miegam�jį, Braidė jau buvo paruo�usi juod�j� suknel�, kuri� Sem buvo įsidėjusi, jei kartais prireiktų.

��Nagi, apsivilk j� ir pasida�yk. Pasakysiu, kai atva�iuos automobilis.

Koridoriumi atidūmė Mailas. Braidė ji pa�iupo ir tarė:

��Taigi, laikas vakarieniauti, jaunuoli, o tada teks anksti eiti gulti. Rytoj vykstame namo, todėl turėsi būti pailsėj�s.

Sem greitai persirengė ir vyptelėjo atvaizdui veidrodyje, galiausiai pasipudravo, kad skruostai neatrodytų tokie bly�kūs, tada pasida�ė blakstienas.

Rytoj namo. Nėra ko stebėtis, kad Rafaelis panoro pasikalbėti dabar. Samanta neabejojo, kad vyras yra tvirtai nusprend�s, kaip jie gyvens toliau, ir virpėjo i� baimės, kad Rafaelis panorės i� pagrindų pakeisti įprast� jos gyvenimo ritm�.

Dabar Mailui jaudinan�ios atostogos, ta�iau jos nesit�s vis� laik�. Berniukui reikia tvarkos ir pastovumo, ir jo gyvenimas � jų gyvenimas � Anglijoje.

Sem i�girdo Braid� �aukiant:

��Sem, automobilis atva�iavo!

Giliai atsikvėpusi ir įsispyrusi į atsive�tus �emakulnius batelius, Sem i�ėjo pasitikti lemties.

Restoranas buvo visai ne toks, kokio tikėjosi Sem. Automobiliu ji buvo nuve�ta į kit� upės pus�, į naujovi�k� bei triuk�ming� Trasteverės rajon�, o pastatas atrodė ma�as ir paprastas, ir nors buvo vėsi vasario prad�ia, staliukai stovėjo lauke. Ant �aligatvio liejosi aukso spalvos �viesa, o pro duris sklindantys kvapai vertė kauptis seiles.

Sem įėjo į vidų, ir jos akį bematant patraukė atsistoj�s auk�tas vyras. �irdis i�daviki�kai suspurdėjo, lyg ji nebūtų ma�iusi Rafaelio prie� kelet� valandų. Be to, pasijuto kvailai susidrovėjusi � tai buvo visi�ka beprotystė, turint galvoje, kas praeit� naktį vyko Rafaelio miegamajame.

Tada rūpestingas padavėjas paėmė i� Samantos palt�, ir ji liepsnojan�iais skruostais nuvingiavo tarp staliukų Rafaelio link.

Jis atitraukė jai kėd�, ir Sem susidrovėjo, kam apsivilko t� suknel�. Tikėjosi, kad Rafaelis nepamanys j� įdėjus ypatingų pastangų.

Kad atitrauktų jo dėmesį, skubiai paai�kino:

��Braidė manė, kad turė�iau �iek tiek pasipuo�ti����Sem apsi�valgė aplink.���Nemanau, kad reikėjo. Pamaniau, kad parinksi k� nors prabangesnio.

��Nusivylei?���Rafaelis paklausė grie�tu balsu.

Sem greitai į jį atsisuko ir pajuto, kaip plaukai brūk�telėjo jai per petį.

��Ak, ne! Man �ia patinka. Tik� nesitikėjau, kad tau patinka tokios vietos.

Rafaelio veide nebeliko įtampos, o pastebėjusi �erius ant vyro skruostų, Sem akimirk� pajuto geism�, nes įsivaizdavo, kaip jie trinasi jai tarp kojų. Pasibjaurėjusi savimi, ji po stalu suglaudė �launis.

���ia mano mėgstamiausias restoranas ��puiki �iaurieti�ko maisto virtuvė, be to, restoranas pelnė pasaulinį pripa�inim�. Ta�iau jie i�liko kuklūs ir nepardavė�

Tada priėjo i�didus vyras ir pernelyg jausmingai pasisveikino su Rafaeliu, paskui paėmė Sem rank�, pakėlė prie lūpų ir pabu�iavo. Moteris negalėjo liautis �ypsojusis, nors nesuprato nė �od�io. Samanta i�girdo �odį bellissima ir paraudo, dėl to nepa�įstamas vyras liejo jausmus toliau.

Po kurio laiko vyras i�ėjo, ir Rafaelis mostelėjo galva jo link.

��Tai Franciskas ��administratorius. Pa�įstu jį nuo studijų laikų, kai �ia dirbau.

Sem i�plėtė akis, nes prisiminė Rafaelį pasakojus, jog teko dirbti trijuose darbuose, kad galėtų baigti koled��.

��Tu �ia dirbai?

Rafaelis linktelėjo, atsilau�ė duonos ir pada�ė j� į aliejų su balzaminiu actu. Sem irgi paėmė gabalėlį duonos, �iek tiek nustebusi įsivaizdavo, kaip jaunesnis Rafaelis �ia plu�a, o moterys alpsta dėl jo, apsivilkusio padavėjo uniforma � baltais mar�kiniais bei juodomis kelnėmis.

Ji pa�aipiai pripa�ino:

��Ma�ai tikėtina.

Rafaelis pakėlė antakį ir atrė�ė su pajuoka.

��Manai, kad nesugebu priimti u�sakymų ir nuvalyti staliukų?

Sem sukirbėjo �irdyje, ir ji sumi�usi nusuko akis. Tai labai priminė tuos laikus, kai Rafaelis siekė j� suvilioti.

Ji pa�velgė į jį.

��Tu niekada anks�iau apie tai nepasakojai�

Rafaelio veido i�rai�ka tapo nemaloni, ir Sem panoro i�tiesti rank� ir jį paliesti. Ji sugniau�ė kum��ius.

��Anks�iau buvo kitaip�

Sem perkreipė lūpas, sukilo senos nuoskaudos.

���inau. Tu nenorėjai rodytis su manimi vie�umoje.

Rafaelis pa�velgė į j�, kilstelėjo smakr�.

��Taip nebuvo�

Juos pertraukė padavėjas, atėj�s priimti u�sakymų.

Į restoran� u�suko dar viena pora, abu susikib� u� rankų, ir Sem pajuto kylant malonų, bet liūdn� tro�kim�. Kad j� kur, t� Braid�, trok�tan�i� to, ko niekada nebus. Samanta buvo kvaila, kad to tikėjosi praeityje, dabar nepadarys tos pa�ios klaidos.

Kai padavėjas nuėjo priėm�s jų u�sakymus, Sem atsilo�ė ir pa�velgė į Rafaelį.

��Tai kaip tada buvo?

Koki� akimirk� Rafaelis tapo toks pana�us į Mail�, kai tas nenorėdavo ko nors daryti, kad Sem u�ėmė kvap� ir ji pajuto, kaip j� apima �velnumas.

��Nenorėjau tavimi dalytis� �tai kas. Norėjau u�rakinti tave savo palazzo. Ėjau i� proto, nes dirbai tarp vyrų, kurie nu�iūrinėjo tave ir tav�s geidė.

I�girdusi Rafaelio balse kuo ai�kiausi� pavyd�, Sem turėjo nuslopinti juok� ir prisidengti i�daviki�kai trūk�iojantį pilv�.

��Ne, to nebuvo.

��Buvo,���suniurzgė Rafaelis.���Nors tu nepastebėjai, nesuvokei, kokį darei jiems įspūdį. Niekada nebuvau sutik�s tokios moters kaip tu, ir, ai�ku, tokios, kuri �iniomis ir profesine kompetencija būtų lygi bet kuriam vyrui. Tokios, kuri gebėtų mane sudominti labiau, nei tariausi įmanoma.

Pojū�iai sustiprėjo, ir Sem ėmė nieko nebesuprasti � lyg būtų pasikeitusios taisyklės, ir ji ne�inotų, kur jos vieta. Jiems atne�ė u�kand�ius, ir Sem vis� dėmesį sutelkė į patiekalus, lyg jie būtų svarbiausias dalykas pasaulyje. Su Rafaeliu ji buvo patekusi į kebli� padėtį ir ne�inojo, kurlink pakryps jų pokalbis.

Baigus u�kand�iauti, Rafaelis atsilo�ė ir paėmė rankon vyno taur�. Sem pastebėjo por� susidomėjusių moterų, atėjusių prie� kelet� minu�ių, ir, kaip praeit� vakar�, pajuto kylant pavyd�.

Rafaelis lėtai tarė:

��Sem, an� vakar� pokylyje�

Samanta įsitempė. Tikrai nenorėjo apie tai kalbėtis. Grau�iantis pavydas buvo pernelyg �vie�ias ir nepagrįstas.

��Neturėjau omenyje to, k� pasakiau� apie tai, kad tapsi mano meilu�e. �inau, nesi tokia moteris.

Ji nusijuokė, nors buvo giliai į�eista.

��Gali tai bet kada pakartoti.

Jis palinko į priekį ir padėjo taur� ant stalo.

��Dio, Sem, nekalbėk u� mane. Norėjau pasakyti, kad esi vertesnė u� visas moteris, praeit� vakar� buvusias pokylyje.

Samanta pa�velgė į jį, ir �irdis nukeliavo į kulnus. Jis įdėmiai į j� �iūrėjo.

Ir vėl netikusiu laiku pasirodė padavėjas ir atne�ė valgius, Sem pa�velgė į �uvį, kuri� turbūt buvo u�sisakiusi, bet nebeprisiminė, kad būtų rinkusis. Esi vertesnė u� visas ten buvusias moteris.

Ji pa�velgė į Rafaelį ir su�nab�dėjo:

��K� nori tuo pasakyti?

��Valgyk, pasikalbėsime vėliau.

Sem pajuto, kad jai bus sunku ir k�snį nuryti, ta�iau prisivertė valgyti sulting� patiekal�, bet beveik nejuto skonio. Tik buvo tikra, kad jis skanus.

Kai nune�ė indus, Sem pasijuto labai susinervinusi. Rafaelis vis� laik� įdėmiai j� stebėjo, ir moters nervai įsitempė lyg styga.

Pagaliau jis paai�kino:

��Man reikėjo gerai pagalvoti prie� praeit� vakar� vedantis tave į pokylį.

Matyt, Sem ka�kaip i�sidavė, nes Rafaelis pakėlė rank� ir t�sė:

��Ne dėl to, kad nenoriu, jog mus drauge pastebėtų vie�ose vietose, o dėl to, kad tu teisi: mums reikia susivokti, kas� mes esame.

Sem suraukė antakius.

��Kas mes esame?

Rafaelis paėmė jos rank�. Sem pa�velgė į savo �viesi� rankut� jo tamsioje rankoje, ir visai suti�o.

��Sem, manau, kad turėtume susituokti.

Sem pa�velgė jam tiesiai į akis. Apstulbusi.

��K� pasakei?

��Pasakiau, kad, mano manymu, turėtume susituokti.

Sem net nepajuto, jog Rafaelis paleido jos rank�, kad padavėjas galėtų padėti ant stalo kav� ir desert�. Ji buvo priblok�ta. Nemaloniai nustebinta.

Ji papurtė galv� lyg norėdama i�gryninti mintis, kad geriau suvoktų, k� Rafaelis k� tik pasakė. Neturėjo likti abejonių.

��Ar pasakei, kad, tavo manymu, turėtume susituokti?

Vyras linktelėjo galv� ir �iūrėjo į j� atid�iai, lyg ji tuoj ims ir susprogs ar i�garuos.

��A�� Kodėl, po galais, tu taip sakai?

Dabar, kai Sem perprato pasakytus �od�ius, jos kūnu persirito prie�taravimų banga, ir pa�iurpo oda. Prie� ketverius metus, kai įsitikino esanti nė��ia ir vėl pasimatė su Rafaeliu, svajojo apie �i� akimirk� � tik jos svajonėse Rafaelis nesėdėjo kitoje stalo pusėje ir neatrodė lyg k� tik būtų parei�k�s nuomon� apie or�, o buvo priklaup�s ant vieno kelio.

Apmaud�iausia, kad Samanta augo tvirtai įsitikinusi, jog niekada netekės, nes jai buvo baugu matyti po motinos mirties visi�kai palū�usį tėv�. Ta�iau susipa�inusi su Rafaeliu, ji visa tai pamir�o, ėmė puoselėti svajones, neatitikusias tikrovės.

��Kodėl?���dar kart� pakartojo Samanta. Dabar garsiau. Beveik piktai. Ties� sakant, i� tikrųjų supykusi.���Gal manai, kad tau �ia ka�in kokia labdara, ir a� sutiksiu netverdama d�iaugsmu, nes gali pasirūpinti manimi ir Mailu?

Moteris nebegalėjo liautis.

��Įreng�s dar kelis miegamuosius netapsi nei tėvu, nei vyru, Rafaeli. Nesuprantu, i� kur tau kilo tokia mintis. Tai dar vienas būdas mums vadovauti, tiesa?

Jis su�aibavo akimis, kai ji taip pratrūko.

��Ne, Sem. Tik pagalvok. Kodėl mums nesusituokus? Svars�iau galimyb� pirkti nam� Londone. Galėtume ten gyventi. Braidė irgi galėtų atsikraustyti� Paie�kotume Mailui geros mokyklos. Artimiausioje ateityje daugiausia dirbsiu Anglijoje, o nuolatinės kelionės po Europ� neturėtų pernelyg man�s atitraukti�

Jis visk� apskai�iavo. Patogiai įkurdins Sem ir Mail� ir i�brauks juos i� s�ra�o. Kita vertus, jo pateiktas vaizdas giliai palietė slapt� moters �irdies kertel� � kadaise puoselėtas svajones. Jai tereikėjo pagalvoti apie praeit� naktį, kai beveik visi�kai jam atsivėrė. Samanta nedvejojo, kad Rafaelis nė nemano, jog ji rimtai norėtų būti jo �mona.

Pabūgusi j� u�plūdusių stiprių jausmų, Sem atsistojo ir skubiai i�ėjo i� restorano.

Rafaelis �iūrėjo Sem įkandin. Ne pirm� kart� jis priver�ia j� nuo jo bėgti. Ji atrodė siaubo apimta. Ne to vyras tikisi, kai pasiper�a. Rafaelis nusivaipė ir pripa�ino, kad i� tiesų juk nepasipir�o. Bet nuo kada Sem parūpo sentimentai? O gal jai to reikia? Tai, k� jis siūlo, yra itin prakti�ka. Logi�ka. Deja, Sem ir bet koks bandymas pritaikyti logikos dėsnius visada baigdavosi nesėkme.

Rafaelis pakilo. Jo draugas Franciskas mojo jam, kad eitų i� restorano paskui savo mylim�j�. Senas romantikas. Rafaelis santūriai �yptelėjo.

Gatvėje buvo ramu. �iuo metų laiku �ia daugiausia pasirodydavo vietiniai. Bet po keleto mėnesių bus kar�ta, tvanku ir sunku kvėpuoti. Sem i�did�iai �ingsniavo tolyn, o kai jis su�uko, ji, rodos, dar paspartino �ingsnį.

Tyliai keiksnodamas Rafaelis sekė jai i� paskos ir pagaliau prisivijo.

���tai tavo paltas ir rankinė, Sem.

Ji sustojo, atsigr�ė ir mai�taudama susikry�iavo ant krūtinės rankas. Paskui pastvėrė savo daiktus jam i� rankų, apsivilko palt� ir u�sikabino rankin� ant peties.

Samanta pakėlė į jį akis. Prietemoje jos atrodė did�iulės.

��Nesuprantu, kodėl tu tai pasiūlei.

Jis giliai susiki�o rankas į ki�enes, kad nesumanytų jos paliesti � ne�inojo, ar nori Sem gerai papurtyti ar pabu�iuoti. Nors i� tiesų tai buvo netiesa. Kad ir kas būtų, jis tro�ko j� bu�iuoti. Ta mintis jam sukėlė �iokį tokį s�my�į.

��Man pasirodė, jog tai labai geras sumanymas. Yra ir daugiau prie�as�ių, dėl ko turėtum jį apsvarstyti u�uot atmetus. Mus sieja praeitis. Mes gerai sutariame. Turime vaik�� Mus traukia vien� prie kito. Negali to paneigti, cara.

��Potraukis nuslops.

Pasakė tai su tokiu neviltį kelian�iu a�trumu, kad paveikė ir Rafaelio jausmus.

Jis norėjo, kad ir ji įsis�monintų, k� jis suvokė praeit� naktį � vedybos visk� i�spr�stų� Vis� t� jausmų painiav�, kurios sprendimo pats nenori imtis, � priekai�tavo jam s��inės balsas. Ta�iau Rafaelis nekreipė į jį dėmesio. Ai�ku, j� ved�s gal nebepatirs tokio siautulio? Noro u�valdyti, sunaikinti? Proto u�temimo? Nuslopins t� visi�kai nepriimtin� nor� j� u�valdyti� Visi �inos, kad Samanta priklauso jam, ir jis atgaus dvasin� pusiausvyr�.

��Mes turime vaik�. Argi tai nepakankama prie�astis? Noriu, kad Mailas turėtų mano pavard�. Jis paveldės i�vystyt� pramon� ir turtus.

��Ne, Rafaeli,���paprie�taravo Sem tyliu balsu.���To nepakanka. Kadaise galvojau, kad galbūt pakaktų, bet dabar nebe. Ir sau, ir Mailui noriu daugiau. Jis vertas turėti abu tėvus, mylin�ius vienas kit�.

Rafaelis atsakė pa�aipiu balsu.

��Mudu abu �inome, kad pasakų nebūna. Mus sieja geresni jausmai, Sem. Galime pasikliauti vienas kitu. Mes vienas kit� gerbiame.

Ji pakėlė smakr�.

��I� kur man �inoti, kad man atleidai u� tai, jog slėpiau nuo tav�s Mail�? Kad nepasinaudosi tuo ateityje? Kad pagalvoj�s apie t� paslaptį neimsi piktintis?

Rafaelis mostelėjo ranka.

��Sem, tai nebesvarbu. Vertinu tavo argumentus ir pripa�įstu: neparod�iau jokio �enklo, kad patikėtum, jog įsileisiu vaik� į savo gyvenim�. Negalime pakeisti praeities, bet galime pasistengti, kad ateityje mums puikiai klotųsi.

Sem ilgai į jį �iūrėjo, o tada paai�kino:

��Netekėsiu u� tav�s. Tik ne dėl to, kad visa būtų kaip reikia. Kad tau būtų papras�iau gyventi. Man reikia daugiau����Ir ji apgailestaudama truktelėjo petimi.

Rafaelis pajuto kaupiantis pyktį, kai pagalvojo, jog kitas vyras apsigyvens tuose jaukiuose namuose ramiame priemiestyje, atsibus �alia Sem ankstų ryt�, ir jie ims tingiai mylėtis�

��Negi i� tiesų manai, kad toks kaip tavo buv�s meilu�is gali tau sukurti laiming� gyvenim�? O ar toks gyvenimas i� viso būna?

Sem ėmė trauktis.

��Neketinu daugiau apie tai kalbėtis, Rafaeli. Nenoriu u� tav�s tekėti. Ir baigta.

Rafaeliui suspaudė krūtin� ir ėmė stingti kraujas gyslose.

��Na, k� gi����Jis nebepa�ino savo paties balso.���Atrodo, nebeteiki man kitos galimybės kaip teisiniu keliu įgyti savo sūnaus glob�.

Sem sustojo ir sukry�iavo rankas. Ji su�nab�dėjo:

��To neprireiks, Rafaeli. Mes galime susitarti.

Rafaelis pasijuto tvirtas kaip uola.

��Man reikia sūnaus, ir a� noriu duoti jam savo pavard�.

��Negaliu bylinėtis su tavimi teisme, Rafaeli. Neturiu tam lė�ų.

Rafaelis nutildė s��inės bals�. Jis buvo pilnas pyk�io � pyktis buvo jo gyvenimo palydovas. �tai jis stovi prie�ais �i� moterį, ir t� akimirk�, kai ji pasakė, jog nenori u� jo tekėti, jam buvo kilusi pagunda priklaupti ant vieno kelio ir j� įtikinti. Tai truko tik akimirk�, bet k� jau padarysi � lyg antausis. Argi jis taip nieko ir nepasimokė?

Dėl Sem jis taip nesi�emins. Nė dėl kokios kitos moters. Jam svarbus tik sūnus. Rafaelis neapleis sūnaus, nepaliks augti vieno, kaip buvo padar�s jo paties tėvas.

Rafaelio balsas suskambo �altai, taip jis ir jautėsi.

��Tu visa tai pradėjai, Samanta.

Sem suspaudė rankas, ir Rafaelis pamatė, kaip pabalo jos krumpliai.

��Vis� t� laik� tu mus mulkinai, apgaudinėjai mane, kad esu saugi. Rytoj mes i� �ia i�vykstame namo. Elkis kaip nori, man vis tiek.

T� akimirk� Rafaelis pasijuto viskam kur�ias. Sem pastebėjo taksi automobilį, lėtai va�iuojantį pro �alį. Retai Romoje gausi taksi. Moteris susistabdė taksi ir į�oko į vidų. Samantai va�iuojant pro �alį, buvo matyti jos profilis. Rafaelis pajuto, kaip jausmai bando prasiver�ti pro jį apėmusį stingulį, bet be gailes�io sutramdė emocijas, ir pasistengė atsikratyti nuojautos, kad sudu�o ka�kas be galo brangaus.

Kit� dien� Rafaelis i�lydėjo Samant� ir kitus oro uoste. Jiems buvo nupirkti bilietai į reguliarų skrydį namo, nors ir pirm�ja klase.

Mailas buvo sumi��s ir vis kartojo:

��Kodėl neskrenda tėvelis, mamyte?

Melsdama, kad tik neimtų verkti, Sem kartojo gal kokį �imt�jį kart�:

��Nes turi dirbti. Mes greitai jį pamatysime. ��Veikiausiai teismo salėje, � pagalvojo vos tvardydamasi.

Praeit� vakar� ji nuėjo tiesiai į savo miegam�jį ir u�sirakino. Ne dėl to, kad Rafaelis lau�tųsi pas j� vidun. Rafaeliui taip abejingai pasipir�us, ji pamatė, kad niekas nepasikeitė. Jam reikėjo Mailo, o ji tebuvo priemonė tikslui pasiekti.

Jai atmetus pasiūlym�, Rafaelis parodė savo tikr�jį veid�. Ji pasibjaurėjo, nes, matyt, pats veiksmas jam atrodė lyg koks �ygdarbis. Vyras veikė ne �irdies skatinamas, o tik naudodamas pasiūlym� kaip būd� jiems susaistyti.

Sem pastebėjo susirūpinusį Braidės �vilgsnį ir prisivertė nusi�ypsoti. Dabar jai būtų nepakeliamas Braidės motini�kas smalsumas. Bus geriau, jei ekonomė galvos, kad neatsitiko nieko blogo, ir viskas yra kaip numatyta � skrendant �ia juk Rafaelis sakė, kad liks dirbti Romoje. Sem paskaudo galva pamanius, kas bus netolimoje ateityje, turint galvoje, kad Rafaelis gyvens jos namuose.

Rafaelis laikė Mail� ant rankų ir kalbėjo �emu kimiu balsu, i�daviki�kai sujaudinusiu Sem iki pat �irdies gelmių.

��Ciao, piccolino. Greitai pasimatysime.

Mailas apsikabino putniomis rankutėmis Rafaelio kakl�, o Rafaelis per Mailo petį pa�velgė Sem į akis. �alių akių �vilgsnis buvo ledinis, tai buvo priekai�tas Sem. Paskelbė jų skrydį, ir Sem i�tiesė į Mail� rankas. Rafaelis jai perdavė Mail� ne i� karto.

Tada Braidė priėjo atsisveikinti su Rafaeliu ir vėl ėmė postringauti apie kelion� į Vatikan�, o Sem nuėjo vartų link, jausdamasi lyg kas jos �irdį būtų sudrask�s į skutelius.

��Pamaniau, galė�iau �ia �iek tiek pasilikti, jei tu nieko prie�?

Rafaelis sutramdė nor� a�triai atkirsti tėvui. Jau savaitė, kai Sem su Mailu savo namuose, o jo krūtinės vis nepalieka gelianti tu�tuma.

���inoma,���tarė jis at�ariai.����ia tavo namai, lygiai kaip ir mano.

Tėvas kreivai �yptelėjo.

��Jei ne tu, �ia tebebūtų griuvėsiai, o ir jie priklausytų bankui.

Rafaelis grubiai at�ovė:

��Nebesvarbu. Viskas pasikeitė.

��Taip,���tarė Umbertas.���Mailas ��tai� dovana. O ir Sem puiki moteris. Ji tau tinka, Rafaeli. Natūrali. Nuo�irdi.

Rafaelis at�ariai nusijuokė ir papriekai�tavo:

��Nekalbėk apie tai, ko ne�inai, tėve. Beveik ketverius metus ji slėpė nuo man�s sūnų.

Tada Rafaelis pakilo nuo pietų stalo ir nu�ingsniavo prie lango. Grį�o į Milan� tik pasi�iūrėti, ar viskas gerai gamykloje, ir dabar nebe�inojo, ko griebtis. Norėjo skristi į Anglij�, kad pamatytų Mail�, bet susilaikė dėl� Sem. Ji sukėlė jam daug sumai�ties.

��Matyt, ji turėjo tam pagrindo.

Taip, turėjo. Ir tu suteikei jai t� pagrind�, nes įtikinai, jog negali tverti, kada jos atsikratysi.

Rafaeliui papriekai�tavo s��inė. Ėmė priekai�tauti dar labiau, kai jis pagalvojo apie savo tvirt� pasiry�im� nutraukti su ja santykius. Ir apie moters veido i�rai�k�, kai jis patvirtino, jog nebenori jos matyti. An� vakar� gatvėje toks pat jausmas vėl u�plūdo vyro krūtin�.

Rafaelis įtempė �andikaulį ir priminė tėvui:

��Dar kart� kartoju, tai ne tavo reikalas.

Girdėjo, kad jam u� nugaros sujudėjo tėvo kėdė, bet tebe�iūrėjo pro lang�, jautėsi nepalenkiamas. Jautė kylant vis nepraeinantį pyktį.

��Atleisk, Rafaeli�

Rafaelis visas įsitempė ir lėtai apsisuko.

��U� k�?

Umbertas �velgė į jį liūdnomis juodomis akimis.

��U� visk�. Kad buvau toks bukagalvis ir nepajėgiau tvardytis, kad pralo�iau turtus, kad praradau versl�. Kad tavo akivaizdoje maldavau �mon� man�s nepalikti� Suprantu, toks vaizdas, be abejo, turėjo pasekmių�

Rafaelis nusi�ypsojo, niūriai, nelinksmai. Norėjo nuslėpti, kad jam taip spaud�ia krūtin�, jog darosi sunku kvėpuoti.

��Kodėl taip padarei? Kodėl neleidai jai i�eiti? Kodėl taip nusi�eminai?

Tėvas truktelėjo petimi.

��Nes maniau, kad j� myliu. Bet i� tiesų nemylėjau. Tada to nesuvokiau. Geid�iau jos, nes buvo gra�i, atrodė nepasiekiama. Iki tol jau buvau visk� prarad�s. Buvo likusi tik ji, ir pajutau, kad jei ji i�eis, tapsiu tu��ia vieta. Nulis.

Rafaelis prisiminė tėvo �od�ius, lyg jie būtų pasakyti vakar: Kaip gali mane palikti? Jei mane paliksi, būsiu niekas. Nieko nebeturiu.

��Juk �inai, man tav�s reikėjo,���tarė tėvas tyliu balsu.���Kai gavau darb� ir turėjau pakankamai lė�ų pragyventi, norėjau tave atsiimti. Bet tavo motina man�s neprileido nė artyn. Man tebuvo leista su tavimi pasimatyti per apsilankymus Atėnuose.

Rafaelis prisiminė tuos skaud�ius, įtemptus bei nenuo�ird�ius susitikimus. Motina liejo tul�į ant vyro, kadaise turėjusio turtų, bet juos praradusio, leisdama Rafaeliui suprasti, koks nevykėlis yra jo tėvas, ir skatindama sūnaus ambicijas �ūtbūt siekti sėkmės.

��Kodėl dabar man t� sakai?���grie�tai paklausė Rafaelis, staiga supyk�s, kam tėvas dabar visa tai primena.

��Nes matau, kad tu bijai, Rafaeli. �inau, kad praeitis tave paskatino siekti sėkmės, prikelti Falkonės automobilių pramon� i� pelenų. Ta�iau tau nereikia bijoti. Tu ne toks kaip a�. Esi u� mane daug stipresnis. Ir nepasielgsi su Mailu taip, kaip a� su tavimi. Sūnui neteks matyti tav�s silpno ir nusi�eminusio.

Rafaeliui ėmė svaigti galva, nes suvokė galįs pakartoti tėvo klaid�. Jis pana�iai pasielgė an� vakar�, tik sūnaus tada nebuvo �alia. Ir a�iū Dievui.

Ta�iau Umbertas dar nebuvo baig�s kalbėti.

��Neleisk, kad baimė sugriautų tavo laim�, Rafaeli. Ilg� laik� jau�iau kartėlį, o tai prastas gyvenimo palydovas. Pats �inai. Tau niekada neteks skursti� Nebijok norėti daugiau.

Ir tada Rafaelis suvokė, kad tėvas pakump�s, kad sen� veid� vagoja liūdesio rauk�lės, kurių anks�iau nepastebėjo.

��Nebijau,���dr�sinosi Rafaelis. Bet �inojo, kad tai netiesa. Suprato, kad bijo.

��Nagi, tau laikas į lovyt�.

��Ne. Nenoriu į lovyt�.

Sem atsiduso. Mailas neklauso nuo to laiko, kai jie parvyko namo, ir kasdien klausinėja apie Rafaelį.

Kur mano tėtis? Kada jis parva�iuos automobiliu? Kodėl mes neturime automobilio? Kur dabar senelis?

Sem susi�valgė su Braide, padėjusia sutvarkyti Mailo daiktus, tada suskambo durų skambutis. Jos pa�velgė viena į kit�, o Mailas bematant pribėgo prie durų �aukdamas: Tėvelis! Tėvelis!

Ply�tan�ia �irdimi Sem nusekė jam i� paskos.

��Mailai, tai ne jis�

Sem atitraukė berniuk� nuo durų ir jas atidarė tikėdamasi pamatyti kurį kaimyn� ar į namus ateinan�ius įkyrius religijos i�pa�inėjus. Ta�iau tai buvo ne jie.

��Tėtis!���nuskardėjo Mailo balselis prane�damas, kas atėjo.

Jis �okinėjo, nes dar buvo per drovu pulti į glėbį vyrui, taip neseniai pasirod�iusiam jo gyvenime. Bet kai Rafaelis pasilenkė ir i�tiesė į jį rankas, Mailas nubėgo tiesiai pas jį, o Sem taip suspaudė �irdį, kad net suskaudo. Ji i�girdo, kaip jai u� nugaros �ūktelėjo Braidė ir pakvietė Rafaelį vidun.

Sem matė, kad Rafaelis ka�k� laiko rankoje, ir kai nuleido Mail� ant �emės, padavė jam. Tai buvo mechaninis automobiliukas.

Mailas skubiai ir nemandagiai jį pastvėrė.

��Oho!

Sem, sutrikusi ir sukrėsta, i� papratimo subarė sūnų.

��Mailai, k� reikia sakyti?

��A�iū!

Sem buvo taip įsitempusi, kad, rodės, subyrės. Ji vengė Rafaelio �vilgsnio pabūgusi �altų kaip ledas �alių akių.

Braidė paėmė Mail� u� rankutės ir pasakė:

��Eime, �adėjai padėti man susirasti akinius mano bute�

Mailas prie�inosi, pana�iai jautėsi ir Sem, ta�iau Braidė pakėlė Mail� ant rankų ir numaldė jo prie�inim�si pa�adėdama leisti pa�iūrėti filmuk�. O tada jie i�ėjo Sem nespėjus pasakyti nė �od�io, ir ji liko koridoriuje viena su Rafaeliu.

Jis i�tiesė rank� ir u�darė laukujes duris, o Sem nepajėgė pakelti į jį akių. Pagaliau ji pa�velgė į jį ir nustebusi i�plėtė akis. Vyras atrodė siaubingai. Pagal �avaus italų lyderio standartus, i� tiesų, anaiptol ne siaubingai. Ta�iau Rafaelis atrodė pavarg�s, persimain�s, i�bal�s. Pasen�s. Ka�in kaip suma�ėj�s.

Sem tuojau pat susirūpinusi paklausė:

��Kas yra? Gal kas tavo tėvui?

Rafaelis papurtė galv�.

��Ne, ne tėvui. Jam viskas gerai. Jis klausinėja apie jus.

��Na� tuomet kas? Atrodai� ��Taip pat prastai, kaip jau�iuosi a�.

Rafaelis �yptelėjo suspaud�s lūpas, ta�iau tuojau liovėsi �ypsoj�sis, dar niekada neatrodė toks rimtas.

Sem sukry�iavo rankas ant krūtinės ir ėmė nervingai vapėti.

��Atėjai pirmiau nei tavo teisininkų komanda? Jei taip, tai gali nesivarginti, Rafaeli�

Jis papurtė galv�, atrodė įskaudintas. Vien� klaiki� akimirk� Sem pasirodė, jog gal jam kas atsitiko, ir jai pasidarė silpna.

��Ne. Neturėjau tau to sakyti. Atleisk. Savaime suprantama, teisininkų komandos nebus�

Sem panoro atsisėsti. Jai palengvėjo lyg balzamo ant �irdies u�pylus.

��Bet kodėl tada pasakei?

Rafaelis nusijuokė.

��Kadangi dėl daug ko mane bauginai, pamaniau, jog galėsiu suvaldyti� suvaldyti tave.

Ji įsidėmėjo �od�ius. Tu mane bauginai. O tada, lyg jaustųsi var�omas, Rafaelis nusivilko aplamdyt� odinį �vark� ir patiesė jį laiptų apa�ioje. Jis dėvėjo lengv� megztinį, buvo apsimov�s d�insus, ir Sem ėmė kaisti kraujas. Jau dabar.

Netikėtai Rafaelis paklausė:

��Ar tu nieko prie�, jei i�lenksiu stiklelį?

Sem papurtė galv� ir pasitraukė. Vyras įėjo į svetain�, Samanta suglumusi atkry�iavo rankas ir nusekė paskui. Rafaelis priėjo prie bufeto ir įsipylė taurel� jos tėvo viskio. Jis apsi�valgė ir pakėlė taurel� ragindamas, bet ji papurtė galv�. Vis dar įsitempusi stovėjo prie durų. Lyg pasiruo�usi bėgti.

Jos balsas buvo neįprastas, gerg�d�iantis.

��Rafaeli, kodėl tu �ia?

Jis atsigr�ė veidu į j�.

��Nes mums reikia pasikalbėti. I� �irdies.

Sem dar labiau įsitempė, ir lyg nujausdamas, kad ji ketina ka�k� pasakyti, Rafaelis pakėlė rank�, kad j� sustabdytų.

��Juk sakiau tau, kad buvau ma�daug Mailo metų, kai mano motina paliko tėv� ir pasiėmė mane su savimi?

Sem atsargiai linktelėjo galv�.

Rafaelis suspaudė lūpas.

��Deja, t� dien� man teko pamatyti tėv�, parklupusį motinai po kojų� maldaujantį, kad ji nei�eitų. Verkiantį, apgailestaujantį. T� dien� pama�iau palū�usį vyr�� ir ilg� laik� buvau įsitikin�s ��klaidingai ��kad kalta buvo mano motina, kad tai jos darbas. O i� tikrųjų, �inoma, buvo kur kas sudėtingiau� Nesvarbu, kad did�i�j� gyvenimo dalį jis kaltino j�, atsisakydamas pripa�inti, kad ir pats buvo kaltas dėl savo nuopuolio.

Sem įkvėpė oro.

��Tavo tėvas man �iek tiek u�siminė�

Net ir dabar jai maudė �irdį, nes pagalvojo, koks būtų Mailui skausmas bei sielvartas, jei jam tektų būti tokios scenos liudininku. Kaip toks vaizdas paveiktų silpn�, jautrų trejų metų vaik�?

Ta�iau Rafaelis jos nė nesiklausė. Jis �iūrėjo į viskį taurėje, kuri� lėtai sukiojo rankoje.

��O tada mano patėvis� Dar viena i�skirtinė asmenybė. Palik�s palū�usį �mogų, kuris buvo visk� prarad�s, apsigyvenau pas vyr�, kuris visk� turėjo. Juos siejo tik mano motina. Jie buvo lyg apsėsti, tro�ko jos labiau u� visk�. O ji? � Rafaelis niūriai nusi�ypsojo. � Abiem ji buvo abejinga, bet pasirinko mano patėvį, nes jis garantavo jai padėtį visuomenėje ir saugum�, ko jai ir reikėjo�

Rafaelis pakėlė į Samant� akis, ir jo �ypsena tapo liūdna.

��Ilg� laik� nė negalvojau, kodėl ji taip elgėsi� bet kai suradau savo vyresnį brolį ir su�inojau, jog jinai jį paliko, supratau, kad labiausiai jai reikėjo saugumo ��labiau nei �ilumos bei jausmų. Labiau u� visk�. Kas �ino, k� ji patyrė su savo pirmuoju vyru, kad ji pasielgė taip �iurk��iai, paliko sūnų ir jo tėv��

Jis perkreipė lūpas.

��Anksti patyriau, kad moterys gali sugriauti gyvenim�, net jei tau sekasi ir esi turtingas. Įtikėjau, kad man seksis, jei laikysiu moteris atstu, kaip motina kadaise elgėsi su vyrais. Niekada nebūsiu silpnas kaip mano tėvas ar patėvis, ir niekada neprarasiu savitvardos.

Rafaelis vėl nusi�ypsojo, bet ta �ypsena buvo be galo liūdna.

��O tada pasirodei tu ir taip stipriai mane sujaudinai, kad pastebėjau, jog praradau t� brangi� man savitvard�, kai jau buvo per vėlu.

Sem pa�ėlusiai plakė �irdis. Ji pajuto, kad svaigsta galva.

��A� ne� K� tu sakai, Rafaeli?

Jis pa�velgė į j�, ir jo �vilgsnis smigo giliai.

��Vis vien noriu, kad susituoktumėme, Sem�

Į j� įsirangė lyg koks �altukas. Jis vis vien laikosi savo. Jis k� tik pasakė jai, kokios yra nuomonės apie savo gyvenimo moteris, ir tai, kad įrodė esanti visai kitokia, ji nusipelnė vietos jo gyvenime. Ji ėmė trauktis prie durų ir pamatė, kad jis padėjo taur� ir suraukė kakt��

��Sem?

Sem i�ėjo pro duris, nuėjo prie laukujų durų ir jas atidarė. Rafaelis pasirodė koridoriuje vis dar surauk�s kakt�.

Ji papurtė galv�.

��Rafaeli, man nuo�ird�iai gaila, kad tau teko tiek daug patirti, ir dar tokiam ma�am, ir kad a� pakei�iau tavo po�iūrį į moteris� Ir a� suprantu, kad Mailas yra tokio am�iaus, kai lengvai gali tave valdyti� Ta�iau negaliu u� tav�s tekėti.

Sem stengėsi �iūrėti į jį, nors jautėsi lyg kas pjautų peiliu.

��Man reikia daugiau, Rafaeli� Nepaisant mano i�sakytos nuomonės apie vedybas, visada slapta tikėjausi, kad sutiksiu t�, kurį pamilsiu. Tik maniau galinti pati apsiginti, ta�iau klydau� niekam tai nepavyksta.

Rafaelis matė Sem verandoje ap�viest� i� u� nugaros, ir net tokioje paprastoje namų aplinkoje ji atrodė labai gra�i. Jam ply�o �irdis, ir jis suprato, kad neturi kito pasirinkimo tik paspartinti �ingsnį ir �engti į bedugn� � ir galbūt pasiekti visk�.

Vyras paėjėjo į koridoriaus vidurį ir pa�velgė į Sem. Tada labai i� lėto atsiklaupė prie�ais j� ant kelių. Vien� siaubing� akimirk� Rafaelis pajuto i� praeities atsiritant bang�, grasinan�i� pakilti ir jį paskandinti, i�girdo jį persekiojan�ius balsus, teigian�ius, jog jis nė kiek ne geresnis u� savo tėv�� Ta�iau taip neatsitiko. Pirm� kart� po tiek laiko jį apėmė svaigi ramybė.

Sem �velgė į jį priblok�ta. Ji vėl greitai u�darė duris ir į jas atsirėmė.

��Rafaeli, kelkis� K� darai?

Staiga Rafaelis atgavo kalbos dovan�.

���is ko�mari�kas planas jau taip seniai sukasi mano galvoje, Sem, kad net nuo jo pavargau. Tiesa ta, kad ir man norisi daugiau. Noriu visko. Ir esu pasiruo��s to maldauti ��visai kaip mano tėvas. I�skyrus tai, kad �ia visai kas kita. A� ne jis.

Sem papurtė galv�, ir Rafaelis pastebėjo, kad jos akys įtartinai suspindo.

Ji tarė prikimusiu balsu.

��Tau nereikia taip elgtis, kad tai įrodytum. Kelkis, Rafaeli�

Vyras papurtė galv�. Jam pasirodė, kad vaizdas i� apa�ios nėra jau toks blogas. Jei tik reikės, jis ir dar kart� parklups prie mylimos moters kojų.

Jis �velniai paklausė:

��Sem� argi tu nesupranti?

Ji ne�ymiai papurtė galv�.

��Ko nesuprantu?

Rafaelis giliai įkvėpė oro.

��Jog a� taip beproti�kai stipriai tave myliu, kad visk� sugadinau�

Prie� pasiry�damas, akimirk� jis nuleido akis, paskui vėl į j� pa�velgė.

���inau, kad tu to nejauti� Ir kaip galėtum, kai praeityje su tavimi taip blogai pasielgiau? Manau, jog galėtume pasistengti� ir laikui bėgant gal k� ir pajustum. Turime Mail��

Sem ilgai į jį �iūrėjo, tada tyliai paklausė:

��Ar k� tik prisipa�inai, kad mane myli?

Pajut�s, kokia ji sukrėsta, Rafaelis linktelėjo galv�, ir skausmas lyg adatėlėmis ėmė badyti jo �irdį, nepaisant dr�siai pasakytų �od�ių. Nuo pa�eminimo �iurpo oda. Demonai netoli tebuvo pasitrauk�.

Ji u�merkė akis, ir jis i�girdo trūk�iojantį kvėpavim�. Kai Samanta atsimerkė, akys buvo pilnos a�arų.

��Sem����tarė jis kimiu balsu ir norėjo atsistoti.

Ta�iau nespėjus jam pajudėti, ji puolė prie jo, ir, rankoms bei kojoms susipynus, jie atsidūrė ant grindų. Akimirk� Rafaeliui pritrūko oro, o tada jis pamatė vir� sav�s palinkusį Sem veid� ir pajuto jos a�aras la�ant sau ant skruostų. Jis nebesitvardė ir palenkė moters galv�, kad galėtų pabu�iuoti. Net jei nebuvo visi�kai tikras, jis turėjo j� paliesti.

Bu�inys buvo pa�ėl�s, sūrus ir drėgnas, o tada Sem atsitraukė sunkiai kvėpuodama. Ji apglėbė delnais jo veid� ir tarė:

��Tu mane myli?

Ji gulėjo ant jo, jie lietėsi kiekvienu kūno coliu, ir Rafaelis pajuto, kaip kyla geismas. Jis linktelėjo galv�.

��Taip. Myliu tave, Sem. Noriu, kad būtum mano gyvenimo dalimi am�inai� Tu ir Mailas. Noriu, kad mes būtume �eima. Negaliu be tav�s gyventi. Kai an� savait� i�vykai, manyje viskas mirė. Pasigirdo Sem rauda, ir Rafaelis pajuto, kaip kilnojasi jos krūtinė.

Pagaliau ji prisipa�ino:

��Myliu tave, Rafaeli. Pamilau tave prie� ketverius metus, o kai mane paleidai, maniau, kad mirsiu. Ta�iau buvo Mailas� ir pagalvojau, kad liausiuosi tave mylėjusi ir imsiu nek�sti. Bet taip neatsitiko. Visada tave mylėjau ir visada mylėsiu.

Rafaelis atsisėdo, o Sem i�tiesė kojas jam prie klubų, ir jie �iūrėjo vienas į kit�. Ji sėdėjo jam ant kelių, o jo pritvink�s penis trukdė susikaupti, bet jis prisivertė į j� pa�velgti, o pa�velg�s paskendo tose pilkose gelmėse ir stebėjosi, kad nepadarė to anks�iau. Juk tai visi�kai nesunku.

Suprat�s Samantos �od�ius, jis i�pūtė krūtin� ir pajuto, kaip pama�u įsitvirtina pasitikėjimas ir neleid�ia�

��Ir a� tave pamilau� bet man pasidarė baugu, ir a� pabėgau. Buvai per arti, Sem. Ar�iau nei kas nors kitas, ir kai t� supratau, nieko nebegalėjau padaryti. Kaip koks bailys palikau tave vien� su tavo skausmu�

Sem �velniai paglostė jam skruost�. Ji pa�velgė į jį su skausmu akyse.

��A� tave nubaud�iau� taip baisiai. Buvai teisus. Buvau įskaudinta, prislėgta, susisielojusi, kad tau man�s nereikia� Slėpiau nuo tav�s Mail�, o tu to nenusipelnei.

Rafaelis u�ki�o Sem plaukų sruog� u� ausies. Jis buvo labai rimtas.

��Suprantu, kodėl taip padarei. Jautei, kad nenoriu, Sem, kad trok�tu visko i�vengti. Bet bėgau ne nuo tav�s, o tik nuo sav�s paties� Niekada tav�s nepamir�au. Tu nedavei man ramybės.

Sem akys blykstelėjo.

��To nepakako, ir tuojau pat nuėjai į lov� su kita moterimi.

Rafaelis stengėsi suprasti, o tada prisiminė, kad Samanta kaltino jį po savaitės, kai j� paliko, buvus su kita moterimi. Vyras papurtė galv� ir kreivai �yptelėjo suprat�s, kad vis� likusį gyvenim� Sem turės priklausyti kiekvienas jo colis, ir ne kitaip.

��Ar tau bus geriau, jei su�inosi, nors gali atrodyti kitaip� Tau i�ėjus su niekuo nemiegojau.���Jis nusivaipė. ��Man� nepavyko.

I� grynai moteri�ko pasitenkinimo Sem nustebusi i�plėtė akis.

��Buvai nepajėgus?

Rafaelis pa�velgė i� padilbų.

��Nesu nepajėgus.

Sem ėmė rangytis jam ant kelių ir pati pajuto, koks jis pajėgus.

��Su manimi tu pajėgus.

Rafaelis tyliai atsiduso, delnais palietė jos veid�, nyk��iu spustelėjo apatin� lūp�.

��Niekada nebūsiu su tavimi nepajėgus. Vos tik į tave pa�velgiu, man sukyla jausmai.

Sem rimtai tarė:

��Ir a��

��Sem� t� naktį, kai tave supan�iojau�

Tamsus raudonis i�ry�kino jo skruostikaulius, ir ka�kas Sem viduje ėmė tirpti matant jį netekusį įprasto pasitikėjimo savimi ir į�ūlumo. Rafaelis vengė jos �vilgsnio, ir ji kilstelėjo jo smakr�.

��Man patiko����su�nab�dėjo ji ir paraudo.

��Bet paskui tu verkei�

Samantos �vilgsnis tapo �velnus.

��Nes supratau, kad tave tebemyliu. Pasijutau tokia pa�eid�iama, ir pamaniau, kad baudi mane dėl Mailo.

Rafaelis sudejavo.

��Buvau supyk�s, nes vėl stipriai mane sujaudinai, o man to buvo per daug. Sukėlei tiek daug jausmų, kad praradau savitvard�� todėl man prireikė tave sutramdyti.

Sem akys �elmi�kai suspindo.

��Būsime atsiteis�, jei leisi man kit� kart� suri�ti tave.

Sem pajuto trūktelint Rafaelio kūn�.

Jis kilstelėjo antakį.

��Mailas pas Braid�

Sem nereikėjo dar kart� raginti, ji nerangiai nusirop�tė Rafaeliui nuo kelių ir atsistojo. Pa�velgė į jį i� vir�aus ir i�tiesė rank�. Rafaeliui taip suspaudė �irdį, kad net suskaudo. �ios akimirkos reik�mė buvo did�iulė, jis padavė Sem rank� ir leido jai padėti jam pakilti, ta�iau prie� pakildamas priklaupė ant vieno kelio.

��Palauk� yra dar �is tas.

Sem prikando lūp�, ir Rafaeliui ėmė smarkiai plakti �irdis. Vyras pastvėrė jos rank�, lyg nuo to priklausytų jo gyvybė, o kita ranka i� ki�enės i�traukė ma��, bet brangų daiktelį.

Laikydamas rankoje senovinį �ied� su deimantu, Rafaelis pakėlė į j� akis.

��Samanta, ar tekėsi u� man�s? Nes myliu tave labiau u� gyvenim�. Tave ir Mail�.

Moteris pa�velgė į �ied�, ir jos akyse suspindo a�aros.

��Koks gra�us�

Rafaelis matė jos veide paskutin� abejon�, baim� patikėti, kad tai tikra� Ta�iau tada Sem nusi�ypsojo, ir jį u�liejo anks�iau niekada nepatirta �iluma.

��Taip, tekėsiu u� tav�s, Rafaeli.

Ir ji i�tiesė dreban�i� rank�.

Nė kiek ne tvirtesne ranka, Rafaelis u�movė jai ant pir�to �ied�. O tada stipriai tebelaikydama jo rank� ji i�laisvino jį i� skausmingos praeities ir pakėlė sutikti �viesesnės ateities.

Prabėgo mėnuo�

Ma�oje koply�ioje, stovin�ioje Rafaelio Milano palazzo �emės valdose, giliai atsikvėpusi Sem �engė prie altoriaus. J� lydėjo Umbertas, kuriam net nebereikėjo lazdos. Kiekvien� dien� jis vis labiau tiesėsi ir stiprėjo� Ypa� tomis dienomis, kai netoliese sukiojosi Braidė�

Priekyje ėjo Mailas, apsivilk�s kostiumu, ir kaip pakliūva mėtė ro�ių �iedlapius. Berniukas kaskart atsigr�davo ir pla�iai nusi�ypsodavo, ir Sem turėjo jam priminti, kad eitų pirmyn. Koplytėlė buvo pilna �monių, bet Sem buvo nė motais. Ji tematė vyr�, jos laukiantį prie altoriaus. O tada Rafaelis atsigr�ė, lyg nepajėgdamas susilaikyti, ir nusi�ypsojo. Sem visa nu�vito.

Umbertas atidavė nuotak� su derama pagarba, o Rafaelis, prisitraukdamas j� prie sav�s, parodė, jog ji jam priklauso. K� sakė kunigas, Sem praslydo pro ausis. Negalėjo pasakyti, kad būtų labai religinga, ta�iau apeigos lyg ir u�baigė visa, k� jiedu su Rafaeliu prie� mėnesį pradėjo � �alinti jau nereik�mingus, bet vis dar skausmingus praeities liku�ius.

Liko tik dabartis ir ateitis, svarus vestuvinis �iedas ant pir�to ir Rafaelis, besilenkiantis jos pabu�iuoti su tokia pagarba, kad Sem vos neapsiverkė. I� tiesų ji verkė, tik Rafaelis pir�tais nubraukė jos a�aras.

Vėliau, kai jie �oko per priėmim�, surengt� palapinėje prie palazzo, Rafaelis meilikavo:

��Ar sakiau, kokia tu gra�i?

Sem nusi�ypsojo.

��Ma�daug �imt� kartų, bet gali pakartoti.

I� tiesų, pirm� kart� gyvenime Sem jautėsi gra�i. Nors jos suknelė buvo paprasta, ir plaukus ne stilistas su�ukavo, ir pasida�iusi buvo pati. Samanta jautėsi u�tikrinta, patraukli ir, svarbiausia, mylima.

Prie jų kojų atsirado Mailas, Rafaelis pakėlė jį ant rankų, ir taip jie baigė vestuvių �okį � visi trys meiliu rateliu.

Palapinės kampe stovėjo Aleksijus Christakos, Rafaelio įbrolis. Jis buvo vyriausiasis pabrolys, atliko savo pareig�, pasakė visus prajuokinusi� kalb�. Moterys krizeno ir varstė jį god�iais �vilgsniais. Net dabar jos sukiojosi netoliese, laukdamos menkiausio padr�sinan�io gesto, kad galėtų pulti pirmyn.

Aleksijus nusivaipė. Pasijuto suvar�ytas. Po paraliais. K� jis bando apgauti? Jau�iasi suvar�ytas dėl brolio nuo to laiko, kai Rafaelis pasisakė, kad ketina vesti ir turi sūnų!

Aleksijus vėl papurtė galv� ir nusivaipė, kai pamatė Rafaelį, bu�iuojantį nuotak� gal kokį �imt�jį kart�. Aleksijus �iūrėjo į j�. Manė, kad ji gana gra�i, �velni ir kukli, ta�iau nesuprato, kaip ji geba pa�adinti Rafaelyje �vėrį, kai tik koks kitas vyras pasirodydavo netoliese. Net Aleksijui, nuo tada kai jie susipa�ino, buvo siun�iami ne itin �velnūs signalai patraukti �alin rankas.

Aleksijus svarstė, kaip įmanoma, kad Rafaelis nesupranta, jog ji tikriausiai teka u� jo dėl saugumo ir turtų. Ar jam geras seksas bus apdūm�s akis, kad pamir�o svarbiausias pamokas, kurias jie buvo gav� i� savo mielosios jau mirusios motinos? Kad moters pagrindinis gyvenimo tikslas yra susisukti lizdelį ir susirasti j� globojantį turting� vyr�.

Aleksijus mintyse sveikino savo brolį ir linkėjo jam viso, kas geriausia. Vyras tvirtino sau, kad nei�tars A� tau sakiau, kai viskas subyrės. Tik pa�iūrėkit, jis turėjo pripa�inti, kad vaikas mielas. Jo sūnėnas. Kai tarp jungtuvių ir priėmimo teko pri�iūrėti berniuk�, jiedu gana smagiai leido laik�. Ta�iau� Aleksijų nukrėtė �iurpas. Artimiausiu metu jis nebuvo numat�s imtis tokių veiksmų�

Aleksijus liovėsi �iūrėti į įbrolį, jaun�j� bei jų sūnų ir pasi�valgė po sve�ių mini�. Jo akį patraukė netoliese stovinti brunetė. Auk�ta ir liekna, ir i�kilumai buvo ten, kur reikia. Mergina pa�velgė į jį gundan�iai, su pasitikėjimu ir nusi�ypsojo, kaip geba įgudusios viliokės.

Aleksijus pajuto, kaip sujudo kūnas, o kraujas plūstelėjo �emyn. �į kart� masalas ne itin jį sudomino� Ta�iau kada paskutinį kart� tai buvo? Aleksijus nekreipė į mintį dėmesio ir nusi�ypsojo nepa�įstamajai. Kai pamatė moters akyse pergalės �vilgsnį, nes patraukė geid�iamiausio viengungio dėmesį, Aleksijus nugalėjo savyje glūdintį tu�tumo jausm� ir pasuko prie brunetės.

Kitame serijos �Kraujo broliai� romane skaitykite apie Aleksijų Christakos�.