Turinys

Viens, du, u�sek man batus

Trys, keturi, u�daryk duris

Penki, �e�i, surink �apus

Septyni, a�tuoni, gerai juos susuk

Devyni, de�imt, vi�ta riebi

Vienuolika, dvylika, duobė gili

Trylika, keturiolika, merginamos visos

Penkiolika, �e�iolika, net ir virtuvėj lik�

Septyniolika, a�tuoniolika, jos vis dar �ia

Devyniolika, dvide�imt, deja, lėk�tė tu��ia

I�na�os

Viens, du, u�sek man batus I

Per pusry�ius ponas Marlėjus buvo ne itin gerai nusiteik�s.

Jis skundėsi �onine, domėjosi, kodėl kava atrodo kaip skystas purvas, ir pastebėjo, jog ko�ė kiekvien� kart� vis prastesnė ir prastesnė.

Ponas Marlėjus buvo nedidelis vyras atsiki�usiu �andikauliu ir ry�tingu smakru. Jo tvarkanti namus sesuo�� stambi moteri�kė, �iek tiek pana�i į grenadierių. Ji atid�iai nu�velgė brolį ir pasiteiravo, ar vanduo vonioje vėl buvo �altas.

Ponas Marlėjus nenoromis pripa�ino, jog vanduo buvo �iltas.

Jis �vilgtelėjo į laikra�tį ir pastebėjo, kad vyriausybė, atrodo, i� nekompetentingos virsta visi�ka silpnaprote.

Panelė Marlėj bosu atsakė, kad tai yra gėdinga.

Būdama paprasta moteris, ji visada manė, kad bet kokios valdan�ios vyriausybės darbas ypa� naudingas. Ji pareikalavo, kad brolis paai�kintų, kodėl dabartinė vyriausybės politika buvo neįtikinama, idioti�ka, kvaila ir, atvirai �nekant, pragai�tinga.

I�sak�s visk�, k� apie tai mano, ponas Marlėjus i�gėrė antr� puodelį paniekintos kavos ir atskleidė tikr�j� sielvarto prie�astį.

��Tos panelės,�� tarė jis,�� jos visos vienodos! Nepatikimos, egocentri�kos, jomis jokiu būdu negalima pasikliauti.

Panelė Marlėj paklausė:

��Gladisė?

��A� tik k� gavau �inut�. Jos tet� i�tiko priepuolis, ir todėl ji turinti vykti į Somerset�.

Panelė Marlėj pasakė:

��Tai labai erzina, brangusis, ta�iau vargu ar ji dėl to kalta.

Ponas Marlėjus liūdnai palingavo galv�.

��I� kur man �inoti, kad jos tetai priepuolis? I� kur man �inoti, ar ji nesusitarė su tuo visi�kai niekam tikusiu jaunuoliu, su kuriuo susitikinėja? Galiu tvirtai pasakyti, kad jis tikras netik�a! Grei�iausiai jie susiplanavo �ios dienos i�vyk�.

��O ne, mielasis, a� nemanau, jog Gladisė galėtų taip pasielgti. Juk tu ir pats sakei, kad ji visada buvo labai dora.

��Taip taip.

��Protinga mergaitė ir tikrai sumani darbuotoja, kaip tu sakei.

��Taip taip, Georgina, bet taip buvo prie� pasirodant tam netikusiam jaunuoliui. Ji pasidarė visi�kai kitokia pastarosiomis dienomis, visi�kai kitokia�� i�sibla�kiusi, nusiminusi, nervinga.

Grenadierius giliai atsiduso. Ji tarė:

��Pagaliau, Henri, merginos įsimyli. Ir nieko �ia nepadarysi.

��Ji neturėtų leisti, kad tai kaip nors įtakotų jos, kaip mano sekretorės, darb�. Ir ypa� �iandien, kai a� taip u�siėm�s! Keletas labai svarbių pacientų. Tai labai erzina,�� at�ovė ponas Marlėjus.

��A� suprantu, kad tai nepaprastai apmaudu, Henri. Tarp kitko, o kaip sekasi naujam berniukui?

Henris Marlėjus niūriai atsakė:

��Jis blogiausias i� visų, kokius esu turėj�s! Negali teisingai įsidėmėti nė vienos pavardės ir yra baisiai nerangus. Jei jis nepasitaisys, a� jį atleisiu ir ie�kosiu kito. Nesuprantu, kas dabar atsitiko mokymo įstaigoms. Atrodo, kad jos i�leid�ia nei�manėlius, negalin�ius suvokti jiems sakomų elementarių dalykų, k� jau kalbėti apie tai, kad jie k� nors atsimintų!

Jis �vilgtelėjo į laikrodį.

��Man jau reikia eiti. Visas rytas u�imtas, o dar ta Sainsberi Syl, kuri� irgi turiu priimti, mat jai skauda dantį. Patariau kreiptis į Reilį, bet ji net girdėti apie tai nenorėjo.

���inoma, ne,�� i�tikimai pritarė Georgina.

��Reilis labai gabus, tikrai labai gabus. Jo diplomas auk��iausios klasės. Dirbdamas jis taiko naujausius metodus.

��Jo rankos dreba,�� i�tarė Georgina.�� Mano nuomone, jis geria.

Jos brolis nusijuokė, gera nuotaika grį�o. Jis pasakė:

��Sumu�tinio pakilsiu kaip visada, pus� dviejų. II

�Savojos� vie�butyje dantų, krap�tuku ponas Amberiotis rakinėjo dantis ir pats sau �ypsojosi.

Viskas klojosi puikiai.

Jam, kaip visada, sekėsi. Tik pamanykite, keli jo mandagūs �odeliai tai idiotei vi�tai taip apsimokėjo. Jis visada buvo gera�irdis. Ir dosnus! Ateityje jis galės būti dar dosnesnis. Labdaros kupini vaizdai i�kilo jam prie� akis. Ma�asis Dimitrijus... Ir gerasis Konstantopopolus, vargstantis savo restoranėlyje... Kokie malonūs siurprizai jų laukia...

Dantų krap�tukas neatsargiai slystelėjo, ir ponas Amberiotis krūptelėjo. Rausvos ateities vizijos u�leido viet� dabar�iai. Jis �velniai ėmė tirti �aizdel� lie�uviu. Tada i�sitraukė savo u�ra�ų knygel�. Dvylikta valanda, Karalienės �arlotės gatvė 58. Pasistengė susigr��inti d�iugi� nuotaik�. Ta�iau veltui. Horizontas susitraukė iki �e�ių paprastų �od�ių:

��Karalienės �arlotės gatvė 58. Dvylikta valanda. III

Vie�butyje �Glengowrie Cort�, pietų Kenzingtone, pusry�iai ėjo į pabaig�. Panelė Sainsberi Syl vestibiulyje �neku�iavosi su ponia Boulito. Jos u�ėmė �alia stovin�ius staliukus valgomajame ir susidraugavo prie� savait�, jau kit� dien� po panelės Sainsbery Syl atvykimo.

Panelė Sainsberi Syl pasakė:

���inote, brangioji, jį tikrai nustojo skaudėti! Net nediegia! Manau, gal a� paskambinsiu...

Ponia Boulito j� nutraukė:

��Mieloji, nekvailiokite. Jūs eisite pas dantist� ir baigsite �į reikal�.

Ponia Boulito buvo auk�ta, įtaigi moteris, kalbanti �emu balsu. Panelė Sainsberi Syl�� keturiasde�imties su vir�um metų, kiek i�blukusiais plaukais, kurie krito netvarkingomis garbanomis. Jos rūbai buvo beformiai ir meni�ki, o pensnė vis� laik� slydo. Panelė Syl buvo puiki pa�nekovė.

Dabar ji ilgesingai pratarė:

��Ta�iau, suprantate, jo i�ties visai neskauda.

��Nes�monė, jūs juk sakėte, kad �i� naktį bluosto nesudėjote.

��Taip, a� tikrai nemiegojau, bet gal nervas jau mirė.

��Dar svaresnė prie�astis apsilankyti pas dantist�,�� tvirtai pasakė ponia Boulito.�� Mes visi link� tai atidėlioti, ta�iau tik i� baimės. Geriau jau pasiry�ti ir baigti t� reikal�!

Ka�kas praslydo pro panelės Sainsbery Syl lūpas. Grei�iausiai tai buvo mai�tingas: �Taip, ta�iau tai mano dantis!�

Ta�iau viskas, k� ji i�tarė garsiai, tebuvo:

��Tikiuosi, jūs teisi. O, be to, ponas Marlėjus yra toks atsargus, jis tikrai niekada niekam nesuteikia skausmo. IV

Direktorių tarybos posėdis baigėsi. Jis praėjo ramiai. Prane�imas pavyko. Jame nebuvo nieko prie�taringo. Vis dėlto jautrusis ponas Samuelis Roter�tainas ka�k� pajuto�� pirmininko kalba skambėjo kiek neįprastai.

Jo tonas vien� ar du kartus pasirodė �iurk�tus ir gana a�trus, visai netinkamas posėd�iui.

Galbūt jį kamavo koks nors slaptas nerimas? Ta�iau Roter�tainas niekaip negalėjo susieti nerimo su Alisteriu Blantu, kuriam emocijos buvo visai nebūdingos. Jis buvo toks normalus tipas, tikrų tikriausias britas.

�inoma, �mogų gali kankinti kepenys... Patį pon� Roter�tain� retsykiais vargino kepenų skausmai. Ta�iau jis nebuvo girdėj�s, kad Alisteris kada nors skųstųsi kepenimis. Alisterio sveikata buvo tokia pat patikima kaip ir jo protas bei finansinių operacijų suvokimas. Tasai tvirtumas nei kiek neerzino, tiesiog spinduliavo rami� gerov�.

Ir vis dėlto ka�kas buvo ne taip. Vien� ar du kartus pirmininko ranka nuslydo veidu. Sėdėjo pasirėm�s smakr�. Tai buvo jam nebūdinga. Ir vien� ar du kartus jis tikrai atrodė i�sibla�k�s.

Jie i�ėjo i� posėd�ių salės ir nusileido laiptais.

Roter�tainas paklausė:

��Ar jus pavė�ėti?

Alisteris Blantas �yptelėjo ir papurtė galv�.

��Mano ma�ina laukia.�� Jis pa�velgė į laikrodį.�� Negrį�tu į miest�,�� stabtelėjo,�� i� tikro a� einu pas dantist�.

Paslaptis i�ai�kėjo. V

Erkiulis Puaro i�lipo i� taksi, sumokėjo vairuotojui ir spustelėjo Karalienės �arlotės gatvės 58 namo durų skambutį.

Netrukus duris atidarė uolus, �lakuotas, rudaplaukis jaunuolis patarnautojo uniforma.

Erkiulis Puaro pasakė:

��A� pas pon� Marlėjų.

�irdyje ruseno kvaila viltis, kad ponas Marlėjus bus kur nors i�kviestas, negaluojantis arba �iandien nepriims pacientų... Visai tu��iai. Patarnautojas atsitraukė, Erkiulis Puaro įėjo į vidų, ir durys u� jo nugaros, kaip negailestingas ir nepakei�iamas likimas, u�sivėrė.

Patarnautojas pasiteiravo:

��Jūsų pavardė, pone?

Puaro prisistatė, patarnautojas atidarė duris holo de�inėje, ir Puaro į�engė į laukiam�jį.

Kambarys buvo apstatytas gana skoningai, ta�iau Erkiuliui Puaro jis pasirodė neapsakomai niūrus. Ant poliruotos �eratono1 stalelio kopijos buvo tvarkingai i�dėlioti laikra��iai ir �urnalai. Ant Heplvaito2 indaujos, kuri taip pat buvo kopija, stovėjo dvi paauksuotos �vakidės ir vaza vaisiams bei pyragėliams. Ant �idinio matėsi bronzinis laikrodis ir dvi bronzinės vazos. Langus puo�ė mėlynos aksomo u�uolaidos. Kėdės buvo aptrauktos Jakobinų3 stiliaus apmu�alais su raudonais pauk��iais ir gėlėmis.

Ant vienos jų sėdėjo primenantis kari�kį vyras nuo�miais ūsais ir pageltusiu veidu. Jis pa�velgė į Puaro kaip į kokį nuoding� vabzdį. �vilgsnis sakė, kad �iuo atveju su savimi jis norėtų turėti ne �autuv�, o skys�io vabzd�iams naikinti. Puaro, �iūrėdamas į jį su antipatija, tarė sau: �I�ties kai kurie anglai yra tokie nemalonūs ir kvaili, kad jų kan�ias reikėjo nutraukti vos tik jiems gimus�.

Kurį laik� paspoksoj�s kari�kis pagaliau stvėrė �Times�, pasisuko su visa kėde taip, kad nematytų Puaro, ir įniko skaityti.

Puaro pasiėmė �Punch�.

Jis skrupulingai per�iūrėjo laikra�tį, bet nerado jame nieko juokingo.

Į laukiam�jį įėj�s patarnautojas prane�ė: �Pulkininkas Aroubambis�, ir kari�kis i�ėjo.

Puaro besvarstant, ar tokia pavardė i� tikro egzistuoja, atsidarė durys ir į vidų į�engė ma�daug trisde�imties metų vyras.

Kol jis, stovėdamas prie stalo, neramiai ap�iūrinėjo �urnalų vir�elius, Puaro i� �ono �velgė į jį. Nemalonus ir turbūt pavojingas �mogus,�� galvojo jis,�� galėtų būti �mog�udys. �iaip ar taip, jis atrodė daug labiau pana�us į �mog�udį nei visi, kuriuos Erkiulis Puaro buvo are�tav�s per savo karjer�.

Patarnautojas atidarė duris ir ka�kam prane�ė: �Ponas Pyro�

Suprat�s, kad �od�iai skirti jam, Puaro pakilo. Patarnautojas nuvedė jį holu, pasuko u� kampo, kur buvo ma�as liftas, ir jie pakilo į antr� auk�t�. �ia jis palydėjo jį koridoriumi, atidarė duris į ma�� prie�kambarį, pasibeldė į kitas duris, nelaukdamas atsakymo atidarė jas ir pasitrauk�s leido Puaro įeiti.

Puaro ėjo į tekan�io vandens gars� ir, u�ėj�s u� durų, pamatė pon� Marlėjų, su profesiniu pasimėgavimu besiplaunantį rankas prie kriauklės. VI

Net ir did�iųjų �monių gyvenime pasitaiko �eminan�ių akimirkų. Sakoma, kad niekas negali būti didvyris savo tarno akyse. Prie �io posakio galima pridėti, kad retam lemta i�likti didvyriu pas dantist�.

Erkiulis Puaro puikiai suvokė �į fakt�.

Jis buvo �mogus, įprat�s apie save galvoti tik gerai. Jis�� Erkiulis Puaro, daugeliu atvejų prana�esnis u� kitus. Ta�iau dabar jis toks nesijautė. Nuotaika buvo lygi nuliui. Erkiulis Puaro buvo paprastas, i�sigand�s �mogelis, bijantis dantisto kėdės.

Ponas Marlėjus baigė plautis rankas. Dabar jis prabilo įprastu, dr�sinan�iu profesionalo tonu:

��Visai ne taip �ilta, kaip turėtų būti �iuo metų laiku, ar ne?

Jis ramiai ėjo iki nustatytos vietos�� kėdės! Sumaniai manipuliavo atlo�u: tai pakeldavo jį, tai vėl nuleisdavo.

Erkiulis Puaro giliai atsiduso, �engė pirmyn, atsisėdo ir suglebo, atsiduodamas pono Marlėjaus malonei.

��Na, �tai,�� tarė ponas Marlėjus su pasi�lyk�tėtinu linksmumu.�� Patogu. Ar tikrai?

Gūd�iu balsu Puaro pratarė, kad visai patogu.

Ponas Marlėjus prisitraukė savo ma�� stalelį, pasiėmė ma�� veidrodėlį, tvirtai jį sugniau�ė ir pasiruo�ė darbui.

Erkiulis Puaro sugriebė ranktūrius, u�simerkė ir atvėrė burn�.

��Ar kamuoja kokia ypatinga bėda?�� pasiteiravo ponas Marlėjus.

Nors ir gana neri�liai kalbantis, kadangi atvira burna sunku i�tarti priebalsius, Erkiulis Puaro buvo suprastas: jokios ypatingos negandos jo nekankina. I� tikro tai buvo, kaip reikalavo jo tvarkos ir �varos supratimas, tik du kartus per metus atliekamas kruop�tus patikrinimas. �inoma, visai įmanoma, kad jam nieko nedarys... Galimas daiktas, ponas Marlėjus nepastebės to antro i� galo danties, kuris kartais tvink�ioja... Galimas daiktas, ta�iau to neverta tikėtis, nes ponas Marlėjus buvo labai geras specialistas.

Ponas Marlėjus lėtai ap�iūrinėjo dantis, stuksėjo, tikrino, o tai darydamas murmėjo po nosim.

��Ta plomba truputi nudilusi, ta�iau nieko rimto. Dantenos gana geros būklės, malonu tai matyti.

Ka�k� pastebėj�s stabtelėjo, patikrino atid�iau, ne, galima t�sti, tai tebuvo apgaulingas pavojus. Dabar jis ėmėsi apatinių dantų. Pirmas, antras, tre�ias? Ne. ��uo,�� pagalvojo Erkiulis Puaro,�� suuodė ki�kį!�

���ia turime nedidel� bėd�. Ar neskauda? Hm, stebiuosi.�� Patikrinimas t�sėsi.

Pagaliau ponas Marlėjus patenkintas atsitraukė.

��Nieko rimto. Tik kelios plombos bei gedimo �ymė vir�utiniame krūminiame dantyje. Visa tai galime sutvarkyti, manau, �iandien ryte.

Jis paspaudė mygtuk�, ir pasigirdo ū�imas. Ponas Marlėjus nukabino gr��t� ir su meile įstatė adat�.

��Vadovaukite man,�� trumpai pasakė jis ir pradėjo siaubing� darb�.

Puaro nebuvo reikalo pasinaudoti �iuo leidimu, pakelti rank�, mirktelėti ar �ūktelėti. Ponas Marlėjus liovėsi gr��s kaip tik tada, kai reikėjo, trumpai sukomandavo: �Skalaukite�, įdėjo nauj� tvarstį, pasirinko nauj� adat� ir t�sė. Kankinimas gr��tu grei�iau kėlė siaub� nei skausm�.

Kol ponas Marlėjus ruo�ė plomb�, buvo galima t�sti pokalbį.

���į ryt� turiu visk� daryti pats,�� paai�kino jis.�� Panelei Nevil reikėjo i�vykti. Ar atsimenate panel� Nevil?

Puaro meluodamas sutiko.

��Ji buvo i�kviesta į kaim�, nes susirgo jos giminaitė. Tokie dalykai būtinai nutinka, kai turi daug darbo. A� ir taip �įryt nespėju. Pacientas, buv�s prie� jus, vėlavo. Labai erzina, kai taip atsitinka. Sutrikdė vis� ryt�. O, be to, dar turiu priimti papildom� pacient�, kadangi jai skauda dantį. A� visada pasilieku laisv� pusvalandį ryte tokiam atvejui. Vis dėlto tai ver�ia skubėti.

Besidarbuodamas ponas Marlėjus �vilgtelėjo į grūstuv�. Tada toliau t�sė savo prane�im�.

��Pasakysiu jums �tai k�, mesjė Puaro. Visuomet pastebiu, kad svarbūs �monės, dideli �monės, prisistato laiku�� niekada never�ia laukti. Pavyzd�iui, karali�kosios �eimos nariai. Labai punktualūs. Arba verslininkai i� Si�io, taip pat. O �į ryt� pas mane apsilanko labai svarbus asmuo�� Alisteris Blantas!

Ponas Marlėjus �i� pavard� i�tarė triumfuodamas.

Dėl keleto vatos tamponų ir stiklinio vamzdelio, gurguliuojan�io po jo lie�uviu, Puaro negalėjo kalbėti, tad i�leido neai�kų gars�.

Alisteris Blantas! Viena i� tų pavard�ių, kurios �iandien kėlė sensacij�. Ne kunigaik��iai, ne grafai, ne ministrai pirmininkai. Ne, paprastas Alisteris Blantas. �mogus, kurio veidas visuomenei buvo beveik nepa�įstamas, �mogus, kurio pavardė tik retkar�iais pasirodydavo laikra��iuose. Jis nebuvo impozanti�ka persona.

Tiesiog tylus, niekuo nei�siskiriantis anglas, valdantis did�iausi� bank� Anglijoje. �mogus, turintis did�iulius turtus. �mogus, sakantis �Taip� arba �Ne� vyriausybei. �mogus, kuris gyvena tyliai ir kukliai, niekada nesirodo vie�umoj� ir nesako kalbų. Ta�iau �mogus, turintis neribot� vald�i�.

Ponas Marlėjus, dėdamas plomb� į viet�, vis dar �nekėjo pagarbiu balsu.

��Visada pasirodo tiksliai nustatytu laiku. Da�nai i�siun�ia savo ma�in� ir pėstute keliauja į darb�. Malonus, be pretenzijų vyrukas. Mėgsta �aisti golf� ir pri�iūrėti sod�. Net neįtartum, kad jis galėtų nupirkti pus� Europos! Atrodo kaip jūs aras.

Ponui Marlėjui taip be ceremonijų palyginus pavardes, akimirksnį Puaro pajuto apmaud�. Ponas Marlėjus buvo geras dantistas, to nepaneigsi, ta�iau Londone buvo ir daugiau gerų dantistų. Bet Erkiulis Puaro�� tik vienas.

��Pra�au i�skalauti,�� pasakė ponas Marlėjus.

��Jį galima prie�pastatyti visokiems Hitleriui ar Musoliniui,�� t�sė ponas Marlėjus, ap�iūrinėdamas kit� dantį.�� Mes ne�okinėjame apie tokius. Mūsų karalius ir karalienė yra labai demokrati�ki. Ai�ku, jūs, kaip ir visi prancūzai, esate įprat� prie respublikoni�kų idėjų...

��Ah ne panūhas, ah, ah�� behas.

��Aha,�� liūdnai i�tarė Donas Marlėjus.�� Skyl� reikia visi�kai i�d�iovinti.�� Ir negailestingai pradėjo pūsti į j� kar�t� or�.

Tuomet t�sė:

��Ne�inojau, kad jūs belgas. Labai įdomu. Labai �aunus vyras, karalius Leopoldas, bent jau a� taip girdėjau. A� pats kar�tai tikiu karali�kosios vald�ios tradicijomis. �inote, auklėjimas yra puikus dalykas. Tiesiog nuostabu, kaip jie įsimena pavardes ir veidus. Ai�ku, kai kurie �monės turi įgimtų gabumų tokiems dalykams. Pavyzd�iui, a�. Neatsimenu pavard�ių, ta�iau, nors gali atrodyti neįtikėtina, niekada nepamir�tu veidų. Tarkim, vienas mano pacientų, kuris buvo praėjusi� dien�,�� a� t� veid� buvau mat�s anks�iau. Pavardė man nieko nesakė, bet i� karto tariau sau: �Kur buvau tave sutik�s?� Iki �iol dar neatsiminiau, ta�iau būtinai prisiminsiu, esu tuo tikras. Būkite malonus, dar kart� i�skalaukite burn�.

Baig�s �i� procedūr�, ponas Marlėjus kriti�kai ap�velgė savo paciento burn�.

��K� gi, atrodo, jog viskas tvarkoj. Suk�skite dantis, labai atsargiai... Ar patogu? Tikrai plomba visai jums netrukdo? Pra�y�iau vėl i�si�ioti. Atrodo, viskas gerai.

Erkiulis Puaro pakilo, laisvas �mogus.

��Na, tai sudie, mesjė Puaro. Tikiuosi, mano namuose neaptikote jokių nusikaltėlių.

��Prie� ateinant �ia visi man buvo pana�ūs į nusikaltėlius! Dabar grei�iausiai viskas bus kitaip!

��Tai jau tikrai did�iulis skirtumas tarp prie� ir po! Vis dėlto mes, dantistai, nebesame tokie baisūs, kokie buvome anks�iau! Ar paskambinti, kad jums atsiųstų lift�?

��Ne ne, a� nusileisiu pats.

��Kaip jums patogiau, liftas yra prie pat laiptų.

Puaro i�ėjo. U�darydamas duris jis i�girdo, kaip i� krano pradėjo bėgti vanduo.

Jis nusileido laiptais. Kai pasiekė paskutinį laiptelį, pamatė, kad Indijoje tarnav�s pulkininkas i�eina. Visai neprastai atrodantis vyras,�� gera�irdi�kai pagalvojo Puaro. Grei�iausiai puikus �aulys, nu�ov�s daugyb� tigrų. Naudingas �mogus � tikras Imperijos sargybinis.

Puaro nuėjo į laukiam�jį pasiimti ten paliktos skrybėlės ir lazdelės. Nenustygstantis jaunuolis, jo nuostabai, vis dar buvo ten. Kitas pacientas�� vyras�� skaitė �Field�.

Puaro ap�iūrėjo jaunuolį, pilnas vėl u�gimusios gerumo dvasios. Jis vis dar atrodo grėsmingas, lyg norėtų k� nors nu�udyti, ta�iau jau neprimena �mog�ud�io,�� �velniai pagalvojo Puaro. Be jokios abejonės, �is jaunuolis po kankynių nusileis laiptais laimingai besi�ypsantis ir visiems linkintis gero.

Įėjo patarnautojas ir ai�kiai bei tvirtai i�tarė:

��Ponas Blantas.

Vyras, sėdėj�s prie stalelio, padėjo �Field� ir pakilo. Vidutinio ūgio, vidutinio am�iaus, nei per storas, nei per plonas. Gerai apsireng�s, kuklus.

Jis nusekė paskui patarnautoj�.

Vienas i� turtingiausių ir galingiausių vyrų Anglijoje,�� ta�iau ir jis turėjo eiti pas dantist�, kaip visi kiti, ir, be abejonės, jautėsi taip pat kaip visi kiti!

Taip m�stydamas Erkiulis Puaro pasiėmė savo skrybėl� bei lazdel� ir pasuko durų link. Eidamas jis atsisuko, ir staiga jam �ovė mintis, kad jaunuolis i� tikro ken�ia baisų danties skausm�.

Hole Puaro stabtelėjo prie�ais veidrodį susitvarkyti ūsų, kurie, pono Marlėj aus dėka, buvo truputėlį sudarkyti.

Vos tik jis baigė tvarkytis ūsus, liftas vėl nusileido, o i� holo i�niro nedarniai �vilpaudamas patarnautojas. Pamat�s Puaro jis staiga nutilo ir nuėjo jam atidaryti lauko durų.

Tuo metu prie namo sustojo taksi, ir ka�kas i� ma�inos i�ki�o koj�. Puaro susidomėj�s nu�velgė j�.

Grak�ti kulk�nis, gana geros kokybės kojinės. Neprasta pėda. Ta�iau jam nepatiko batelis. Visi�kai naujas lakuotas batelis su didele �vytin�ia sagtimi. Jis papurtė galv�.

Jokios elegancijos�� labai provincialu!

Dama i�lipo i� taksi, bet lipdama kita koja u�kliuvo u� durų, ir bato sagtis nuply�o. Skambtelėdama ji nukrito ant �aligatvio. Galanti�kasis Puaro puolė į priekį, pakėlė j� ir nusilenkdamas įteikė poniai.

Deja! Grei�iau penkiasde�imtmetė nei keturiasde�imtmetė. Su pensnė. Netvarkingi gelsvai �ili plaukai, netinkantys drabu�iai, slegian�ios meni�kai �alios spalvos! Ji padėkojo i�mesdama pensnė, o po to�� ir rankin�.

Puaro, mandagus, nors ir nebe toks galanti�kas, visk� surinko.

Ji pakilo Karalienės �arlotės gatvės 58 namo laipteliais, o Puaro nutraukė taksisto, pasipiktinusio menkais arbatpinigiais, samprotavimus.

��Hein4, jūs laisvas?

Taksistas niūriai atsakė:

��Taip, a� laisvas.

��A� taip pat,�� tarė Erkiulis Puaro.�� Laisvas ir be rūpes�ių!

Jis pastebėjo, kad taksistas į jį �velgia įtariai.

��O ne, mano drauge, a� nesu girtas. Tiesiog buvau pas dantist� ir man nebereikės ten eiti i�tisus �e�is mėnesius. Nuostabi mintis.

Trys, keturi, u�daryk duris I

Kai suskambo telefonas, buvo be penkiolikos trys. Erkiulis Puaro sėdėjo krėsle ir laimingas vir�kino puikius pietus.

Pasigirdus skambu�iui jis nė nekrustelėjo, tik laukė, kol atsilieps i�tikimasis D�ord�as.

��Eh bien5?�� paklausė, kai D�ord�as, tardamas: �Minutėl�, sere�, nuleido ragelį.

��Tai vyriausias inspektorius D�apas, sere.

��Aha?

Puaro pakėlė ragelį.

��Eh bien, mon vieux6,�� tarė jis.�� Kaip sekasi?

��Ar �ia jūs, Puaro?

��Suprantama.

��Girdėjau, kad �į ryt� lankėtės pas dantist�. Ar i� tikro? Puaro sumurmėjo:

��Skotlend Jardas �ino visk�!

��Pas dantist�, pavarde Marlėjus. Karalienės �arlotės gatvės 58 name?

��Taip,�� Puaro balsas pasikeitė.�� Bet kodėl klausiate?

��Tikiuosi, kad ten lankėtės dėl sveikatos, o ne įtardamas koki� klast�?

��Ai�ku, kad dėl sveikatos. Man sutvarkė tris dantis, jei jau norite �inoti.

��Koks jis jums atrodė, toks kaip paprastai?

��Many�iau, kad toks pat, taip. Ta�iau kodėl teiraujatės?

D�apo balsas pasidarė oficialus.

��Todėl, kad netrukus po jūsų apsilankymo jis nusi�ovė.

��K�?

��Jus tai stebina?�� kand�iai pasiteiravo D�apas.

��Atvirai, taip.

��Man ir pa�iam tai nelabai patinka... Norė�iau su jumis pasikalbėti. Manau, galėsite atvykti?�� pasakė D�apas.

��O kur jūs esate?

��Karalienės �arlotės gatvėje.

Puaro atsakė:

��Nedelsdamas ten vykstu. II

58 namo duris atidarė policijos konsteblis. Jis pagarbiai pasiteiravo:

��Mesjė Puaro?

��Tas pats.

��Vyriausias inspektorius yra vir�uje. Antrame auk�te, ar �inote�� kur?

Erkiulis Puaro atsakė:

���įryt �ia buvau.

Kambaryje buvo trys vyrai. D�apas, Puaro įėjus, pakėlė akis.

Jis pasakė:

��Malonu jus matyti, Puaro. Mes kaip tik ruo�iamės perkelti kūn�. Ar norėtumėte prie� tai jį pamatyti?

Vyras su fotoaparatu, klūpoj�s prie kūno, pakilo.

Puaro priėjo ar�iau. Kūnas gulėjo �alia �idinio.

Mir�s ponas Marlėjus atrodė beveik taip pat kaip ir gyvas. �emiau jo de�iniojo smilkinio juodavo nedidelė skylė. Ant grindų, �alia atmestos de�inės rankos, gulėjo ma�as pistoletas.

Puaro vos vos palingavo galv�.

D�apas tarė:

��Viskas tvarkoj, dabar galite jį i�ne�ti.

Jie i�ne�ė pono Marlėj aus kūn�. D�apas su Puaro pasiliko vieni.

��Mes atlikome visk�, kas priklauso. Paėmėme pir�tų atspaudus ir pana�iai,�� pasakė D�apas.

Puaro atsisėdo. Tarstelėjo:

��Pasakokite.

D�apas susiraukė ir pratarė:

��Jis galėjo nusi�auti. Grei�iausiai ir nusi�ovė. Ant ginklo�� tik jo pir�tų atspaudai, ta�iau a� abejoju.

��Ar matote kokių prie�taravimų?

��Na, visų pirma, neatrodo, kad būtų kokių prie�as�ių, dėl kurių jis galėjo nusi�auti... Jo sveikata buvo puiki, gerai u�dirbo, rūpes�ių neturėjo, bent jau niekas apie tai ne�inojo. Bent jau nebuvo įsivėl�s į joki� istorij� su moterimi,�� D�apas atsargiai pasitaisė,�� kiek mums �inoma. Jis nebuvo prislėgtas, kamuojamas depresijos ar nesavas. I� dalies dėl to a� ir norėjau i�girsti tai, k� jau man pasakojote. Jūs matėte jį �į ryt�, ir man įdomu, gal k� pastebėjote.

Puaro papurtė galv�.

��Visi�kai nieko. Jis buvo, k� galė�iau pasakyti, įprastumo įsikūnijimas.

��Vadinasi, visa tai keista, ar ne? �iaip ar taip, jūs nepagalvotumėte, kad �mogus nusi�autų, taip sakant, vidury darbo dienos. Kodėl nepalaukus vakaro? Tai būtų natūraliau.

Puaro sutiko.

��Kada įvyko tragedija?

��Negaliu tiksliai pasakyti. Atrodo, kad niekas negirdėjo �ūvio. Tarp koridoriaus ir kabineto yra dvejos durys, o be to, jos apmu�tos bajumi, matyt, kad sulaikytų garsus, sklindan�ius i� dantisto kėdės.

��Gali būti. Kartais pacientai, veikiami vaistų, kelia daug triuk�mo.

��Tikrai. O i�orėje, gatvėje, labai didelis judėjimas, neatrodo, kad galima k� nors i�girsti būnant ten.

��Kada buvo rastas kūnas?

��Apie pus� dviejų, jį rado patarnautojas, Alfredas Bigsas. Visų nuomone, ne itin sumanus elementas. Atrodo, kad Marlėjaus pusės pirmos pacientė sukėlė nedidelį triuk�m� dėl to, kad buvo priversta laukti. Ma�daug de�imt po pirmos patarnautojas pakilo ir pasibeldė į duris. Jis nei�girdo jokio atsako ir, akivaizdu, nesiry�o įeiti vidun. Jau buvo gav�s kelias Marlėjaus pastabas ir bijojo pasielgti netinkamai. Jis nusileido �emyn, o pacientė įsi�eidusi i�ėjo apie penkiolika po pirmos. A� jos nekaltinu. Ji buvo priversta laukti tris ketvir�ius valandos ir norėjo valgyti.

��Kas ji tokia?

D�apas �yptelėjo.

��Jei tikėsime jaunuoliu, tai buvo panelė �erti, ta�iau i� registracijos knygos matyti, kad jos pavardė Kerbi.

��Kaip pacientai u�eidavo pas daktar�?

��Kai Marlėjus būdavo pasiruo��s priimti kit� pacient�, jis paspausdavo skambutį, ir patarnautojas palydėdavo �mogų į vir�ų.

��O kada Marlėjus paskutinį kart� paspaudė skambutį?

��Penkios po dvylikos, tada jaunuolis palydėjo laukiantį pacient�. Pon� Amberiotį, apsistojusį �Savojos� vie�butyje,�� taip sako registracijos knyga.

Puaro vos vos �yptelėjo. Jis sumurmėjo:

��Įdomu, kaip mūsų patarnautojas i�darkė t� pavard�.

��Įtariu, kad visk� supainiojo. Reikės jo pasiteirauti, jei norėsime pasijuokti.

Puaro paklausė:

��O kelint� tas ponas Amberiotis i�ėjo?

��Patarnautojas jo nepalydėjo, taigi�� jis ne�ino... Daugybė pacientų papras�iausiai nusileid�ia laiptais, nekviesdami lifto, ir patys i�eina.

Puaro linktelėjo.

D�apas t�sė:

��Ta�iau a� paskambinau į �Savojos� vie�butį. Ponas Amberiotis buvo labai tikslus. Jis pasakė, kad i�ėj�s pro paradines duris pa�iūrėjo į laikrodį ir tuo metu buvo dvide�imt penkios minutės po dvylikos.

��Ar jis pasakė k� nors svarbaus?

��Nieko, tik tai, jog daktaras atrodė visi�kai normalus ir ramus.

��Eh bien7,�� tarė Puaro.�� Tada viskas ai�ku. Tarp dvylikos dvide�imt penkių ir pusės dviejų ka�kas įvyko, ir, matyt, ar�iau pusės dviejų.

��Tikrai. Kitaip...

��Kitaip jis būtų paspaud�s skambutį, kviesdamas kit� pacient�.

��Būtent. Medicininiai tyrimai irgi tai patvirtina. Divizijos chirurgas i�tyrė kūn� dvide�imt po dviejų. Ta�iau jis nenori prisiimti atsakomybės�� dabar jie visada taip daro, tvirtina, es� per daug individualių savybių. Bet Marlėjus negalėjo būti nu�autas vėliau nei pirm�, sako jis, galimas daiktas, �ymiai anks�iau, ta�iau jis nebuvo tikslus.

Puaro susim�st�s pasakė:

��Vadinasi, dvide�imt penkios minutės po dvylikos mūsų dantistas yra normalus daktaras, linksmas, mandagus, kompetenti�kas. O po to? Neviltis, kan�ia, kas tik norite,�� ir jis nusi�auna?

��Keista,�� pasakė D�apas.�� Turite pripa�inti�� tai keista.

��Keista, ne tas �odis, kaip keista,�� tarė Puaro.

���inau, bet taip pasakytų daugelis. Neįprasta, jei taip jums labiau patinka.

��Ar pistoletas jo?

��Ne. Jis neturėjo pistoleto. Niekada neturėjo. Jo sesers �od�iais tariant, namuose nebuvo tokio daikto. Kaip ir daugelyje namų. Antra vertus, jei buvo nusprend�s nusi�udyti, jis galėjo nusipirkti ginkl�. Jei taip, mes tai greitai su�inosime.

Puaro pasiteiravo:

��Ar dar kas nors jums kelia nerim�?

D�apas pasitrynė nosį.

��Na, tai dėl to, kaip jis gulėjo. Netvirtinu, kad kūnas negalėtų taip nukristi, ta�iau viskas ka�kaip įtartina. O, be to, ant kilimo yra kelios �ymės, tarytum kas buvo juo tempiama.

��Be abejo, tai kelia �iokių tokių min�ių.

��Taip, jei to nepadarė tas prakeiktas jaunuolis. A� jau�iu, kad jis galėjo patraukti kūn�, kai jį rado. �inoma, jis tai neigia, bet juk buvo i�sigand�s. Jis�� vienas i� tų jaunų kvailių. Tokių, kurie pasako k� nors kvailo, po to patys dėl to ken�ia ir yra priversti beveik nevalingai meluoti.

Puaro susim�st�s ap�velgė kambarį.

Jo �vilgsnis keliavo nuo plovyklos u� durų iki auk�tos spintelės su medikamentais prie kitos sienos. Nuo stomatologo kėdės ir aparatūros prie lango iki �idinio ir vėl atgal�� iki tos vietos, kur gulėjo kūnas, o �ia, sienoje �alia �idinio, buvo dar vienerios durys.

D�apas sekė Puaro �vilgsnį.

��U� jų nedidelis kabinetas.�� Jis suskubo atverti duris.

Kaip jis ir sakė, kambaryje stovėjo ra�omasis stalas, stalelis su spiritine lempa, arbatos virimo aparatas ir kelios kėdės. Daugiau durų nebuvo.

���ia dirbo jo sekretorė,�� paai�kino D�apas.�� Panelė Nevil. Atrodo, kad �iandien jos nebuvo.

Jo �vilgsnis susitiko su Puaro. Pastarasis pasakė:

��A� atsimenu, jis tai minėjo. Ar tai negalėtų būti ta�kas savi�udybės nenaudai?

��Turite omenyje, kad ji buvo i�pra�yta?

D�apas sudvejojo. Jis prabilo:

��Jei tai nebuvo savi�udybė, jis buvo nu�udytas, ta�iau�� kodėl? �is sprendimas atrodo toks pat neįtikėtinas kaip ir anas. Nepavojingas vyrukas. Kam kilo mintis jį �udyti?

Puaro pasakė:

��Kas galėjo jį nu�udyti?

D�apas atsakė:

��Atsakymas į jūsų klausim��� kone bet kas! Jo sesuo galėjo nusileisti i� jų buto vir�uje ir jį nu�auti, viena i� tarnai�ių taip pat. Jo partneris, Reilis, irgi galėjo. Tas jaunuolis Alfredas galėjo jį nu�auti. Jį galėjo nu�auti ir vienas i� jo pacientų,�� jis stabtelėjo ir po to pridėjo,�� Amberiotis galėjo jį nu�auti, jam tai buvo papras�iausia.

Puaro linktelėjo.

��Ta�iau tuo atveju mes turime su�inoti�� kodėl.

��Būtent. Jūs ir vėl grį�ote prie pradinio klausimo. Kodėl? Amberiotis apsistoj�s �Savojos� vie�butyje. Kodėl turtingas graikas norėtų nu�auti niekuo nepavojing� dantist�?

��Atrodo, kad tai ir bus mūsų did�ioji kliūtis. Motyvas!

Puaro patraukė pe�iais. Jis tarė:

��Atrodytų, kad mirtis be jokios meninės nuojautos pasirinko ne t� �mogų. Paslaptingasis graikas, turtingasis bankininkas, �ymusis detektyvas,�� visai natūralu, kad vienas i� jų turi būti nu�autas! Dėl to, kad turtingi u�sienie�iai gali būti susij� su �nipinėjimu, turtingi bankininkai gali turėti giminai�ių, kurie praturtėtų po jų mirties, �ymūs detektyvai gali būti pavojingi nusikaltėliams.

��Tuo tarpu varg�as ponas Marlėjus niekam nekėlė grėsmės,�� niūriai pastebėjo D�apas.

��Ka�in.

D�apas atsisuko į Puaro.

��K� norite tuo pasakyti?

��Nieko. Tiesiog �iaip pastaba.

Jis pakartojo D�apui pono Marlėjaus �od�ius apie tai, kaip pastarasis atsimena veidus ir paminėjo pacient�.

D�apas abejojo.

��Manau, tai įmanoma. Ta�iau taip galime nuklysti per daug toli. Tai galėjo būti bet kas, nenorintis, kad jo asmenybė būtų �inoma. Ar nepastebėjote �į ryt� kitų pacientų?

Puaro sumurmėjo:

��Laukiamajame pastebėjau jaunuolį, kuris atrodė kaip tikras �mog�udys!

D�apas sunerim�s paklausė:

��Kas jis?

��Mon cher8, tai buvo tada, kai a� atėjau! Buvau susinervin�s, kaprizingas, en fin,9 tam tikros nuotaikos. Man viskas atrodė kaip bloga lemiantis �enklas�� laukiamasis, pacientai, netgi kilimas ant laiptų! I� tikro a� manau, kad jaunuoliui labai skaudėjo dantį. Tik tiek!

���inau, kaip būna,�� pasakė D�apas.�� Ta�iau mes vis tiek patikrinsime jūsų �mog�udį. Patikrinsime visus, nesvarbu, ar tai buvo savi�udybė, ar ne. Manau pirmiausiai reikėtų dar kart� pasikalbėti su panele Marlėj. A� persime�iau su ja tik keliais �od�iais. J�, �inoma, i�tiko �okas, bet panelė Marlėj ne i� tokių, kurie palū�ta. Kylame pasikalbėti su ja dabar. III

Auk�ta ir nuo�mi Georgina Marlėj klausėsi, k� jai pasakojo abu vyrai, ir atsakinėjo į jų klausimus. Ji pabrė�tinai pasakė:

��Neįtikėtina, visi�kai neįtikėtina, kad mano brolis galėjo nusi�udyti!

Puaro paklausė:

��Madmuazele, ar jūs suvokiate alternatyv�?

��Jūs turite omenyje �mog�udyst�?�� Ji susim�stė. Tada lėtai i�tarė:�� Teisybė, alternatyva atrodo beveik tokia pat neįtikėtina.

��Ta�iau ne tokia nereali?

��Ne, nes a� kalbu, na, jūs suprantate, apie tai, k� �inau, tai yra brolio dvasin� būsen�. A� �inau, kad jis nieko nebuvo suman�s. �inau, kad nebuvo jokios prie�asties�� visai jokios prie�asties atimti sau gyvyb�!

��Jūs matėtės i� ryto, prie� jam pradedant darb�?

��Per pusry�ius, taip.

��Ir jis buvo toks kaip visada, neatrodė nei susijaudin�s, nei prislėgtas?

��Jis buvo susijaudin�s, bet ne taip, kaip jūs manote. Tiesiog suirz�s!

��Ir kokia to susierzinimo prie�astis?

��Jo laukė labai u�imtas rytas, o sekretorė ir pagalbininkė i�vyko.

��Panelė Nevil?

��Taip.

��K� paprastai ji darydavo?

��Tvarkė vis� korespondencij�, registracijos �urnal�, pildė pacientų korteles. Ji taip pat sterilizavo instrumentus, trindavo plombas ir paduodavo jam, kai jis dirbdavo.

��Ar seniai ji jam dirbo?

��Trejus metus. Ji labai patikima mergina, ir mes labai j� mėgstame... mėgome.

Puaro pasakė:

��Ji i�vyko dėl giminaitės ligos, taip man sakė jūsų brolis.

��Taip. Ji gavo telegram�, kurioje buvo ra�oma, kad jos tet� i�tiko smūgis. Anksti ryte panelė Nevil traukiniu i�vyko į Somerset�.

��Ir todėl jūsų brolis taip suirzo?

��Taaip.�� Panelės Marlėj balse pasigirdo nery�tingumo gaidelė. Ji kalbėjo toliau, gana paskubomis:�� Jūs... jūs neturėtumėte galvoti, kad mano brolis nejautrus. Jis tiesiog pagalvojo, tai truko labai trumpai...

��Klausome, panele Marlėj?

��Na, kad ji galėjo ty�ia neiti į darb�. Oi, pra�om suprasti mane teisingai, esu visi�kai tikra, kad Gladisė niekada taip nesielgtų. A� taip ir pasakiau Henriui. Mat ji susi�adėjo su visi�kai niekam tikusiu jaunuoliu. Henrį tai labai erzino, ir jam pasirodė, kad tas jaunuolis įkalbėjo j� pasiimti i�eigin�.

��Ar taip galėjo būti?

��Ne, �inoma, ne. Gladisė yra labai dora mergina.

��Ta�iau tas jaunuolis galėjo jai paki�ti toki� mintį?

Panelė Marlėj prunk�telėjo.

��Saky�iau, labai pana�u.

��K� jis veikia, tas jaunuolis, kokia jo pavardė, tarp kitko?

��Karteris, Frankas Karteris. Man atrodo, jis yra ar buvo draudimo agentas. Prarado darb� prie� kelet� savai�ių ir, i� visko sprend�iant, negali rasti kito. Henris sakė, ir a� drįstu sakyti, kad jis buvo teisus, jog tas jaunuolis�� visi�kas nenaudėlis. Gladisė jam paskolino savo santaupų dalį, ir Henriui tai labai nepatiko.

D�apas suktai paklausė:

��Ar jūsų brolis bandė j� įtikinti nutraukti su�adėtuves?

��Taip, jis bandė, a� �inau.

��Vadinasi, visai tikėtina, kad tas Frankas Karteris grie�ė dantį ant jūsų brolio.

Grenadierius tvirtai at�ovė:

��Nes�monė, negi jūs manote, kad Frankas Karteris nu�ovė Henrį. Henris patarė Gladisei apsigalvoti, ta�iau ji nepasinaudojo jo patarimu, ji kvailai atsidavusi Frankui.

��Ar yra dar kas nors, kas, jūsų manymu, galėjo grie�ti dantį ant jūsų brolio?

Panelė Marlėj papurtė galv�.

��Ar jis gerai sutarė su savo partneriu, ponu Reiliu?

Panelė Marlėj �altai atsakė:

��Taip gerai, kaip tik įmanoma sutarti su airiu!

��K� tuo norite pasakyti, panele Marlėj?

��Na, airiai yra kar�tako�iai ir mėgsta bet kokius skandalus. Ponas Reilis mėgo gin�ytis dėl politikos.

��Tik tiek?

��Tik tiek. Daugeliu at�vilgių ponas Reilis kelia nepasitenkinim�, ta�iau jis labai profesionalus,�� taip sakė mano brolis.

D�apas u�sispyrė:

��Kodėl jis kelia nepasitenkinim�?

Panelė Marlėj kurį laik� dvejojo, po to �altai i�tarė:

��Jis per daug geria, bet, pra�au, neminėkite to kitiems.

��Ar dėl to tarp jūsų brolio ir jo kildavo kokių problemų?

��Henris kelis kartus jam apie tai u�siminė. Dantistui,�� pamokomai t�sė panelė Marlėj,�� reikia tvirtos rankos, o alkoholio kvapas taip pat nekelia pasitikėjimo.

Pritardamas D�apas linktelėjo galv�. Tuomet pasakė:

��Ar galite k� nors pasakyti apie brolio finansin� padėtį?

��Henris gerai u�dirbdavo ir turėjo atsidėj�s tam tikr� sum�. Mes abu �į bei t� gaudavome i� to, k� paliko tėvas.

Krenk�telėj�s D�apas paklausė:

��Tikiuosi, jūs �inote, ar jūsų brolis paliko testament�?

��Paliko, ir a� galiu jums pasakyti jo turinį. Jis paliko �imt� svarų Gladisei Nevil, visa kita atitenka man.

��Supratau. O...

Pasigirdo garsus beldimas į duris. Po to pasirodė Alfredo veidas. I�vert�s akis į abu lankytojus jis �ūktelėjo:

��Tai panelė Nevil. Ji sugrį�o ir yra nepaprastai susijaudinusi. Nori �inoti, ar gali įeiti.

D�apas linktelėjo, ir panelė Marlėj tarė:

��Pasakyk jai, kad įeitų, Alfredai.

��Gerai ��pasakė Alfredas ir pradingo.

Panelė Marlėj atsiduso ir pabrė�tinai i�tarė:

��Tas jaunuolis�� bevilti�kas. IV

Gladisė Nevil buvo auk�ta, maloni, �iek tiek anemi�ka, ma�daug dvide�imt a�tuonerių metų mergina. Nors ir labai nusiminusi, ji i� karto įrodė esanti protinga ir sumani.

Apsimet�s, kad reikia per�iūrėti pono Marlėjaus dokumentus, D�apas nusivedė j� �emyn, į ma��jį kabinet�.

Ji daugiau nei vien� sykį pakartojo:

��A� papras�iausiai negaliu tuo patikėti! Tiesiog neįtikėtina, kad ponas Marlėjus galėjo taip pasielgti!

Ji atkakliai tvirtino, kad jis visai neatrodė susirūpin�s ar sunerim�s.

Tada D�apas pradėjo:

���iandien jūs buvote i�kviesta, panele Nevil...

Ji nutraukė jį:

��Taip, ir visas �is reikalas yra pikta i�daiga! Manau, jog bjauru taip elgtis. A� tikrai taip manau.

��Apie k� jūs kalbate, panele Nevil?

��Na, mano tetai visi�kai nieko nenutiko. Ji negalėjo suprasti, kodėl a� staiga prisista�iau. �inoma, buvau labai laiminga, ta�iau tai mane nepaprastai siutina. Siųsti toki� telegram�, �itaip mane i�g�sdinti!

��Ar jūs turite t� telegram�?

��A� i�me�iau j�, manau, stotyje. Joje tebuvo para�yta:� Jūsų tet� praėjusį vakar� i�tiko smūgis. Pra�ome tuojau pat atvykti�.

��Ar jūs tikra, na...�� D�apas delika�iai krenk�telėjo,�� kad telegram� siuntė ne jūsų draugas ponas Karteris?

��Frankas? Kam? Ak, supratau,�� jūs manote, kad mes buvome susitar�? Ne, i� tikrųjų, inspektoriau, nė vienas i� mūsų to nedarytų.

Jos pasipiktinimas buvo toks tikras, kad D�apui prireikė �iek tiek laiko j� nuraminti. Klausimas apie �io ryto pacientus vėl sugr��ino Gladis� į vė�es.

��Jie visi u�registruoti. Drįs�iau teigti, kad jūs knyg� jau per�iūrėjote. A� beveik visus juos pa�įstu. De�imt� valand� ponia Soums, ji u�sira�ė dėl naujų protezų. Pus� vienuolikos�� ledi Grant, tai�� pagyvenusi ponia, ji gyvena Londo skvere. Vienuolikt� valand� mesjė Puaro, jis �ia lankosi reguliariai, ak, tai juk jūs,�� atleiskite, mesjė Puaro, ta�iau a� tokia prislėgta! Vienuolikt� trisde�imt�� ponas Alisteris Blantas, bankininkas, jūs �inote�� tai buvo trumpas vizitas, nes ponas Marlėjus paruo�ė plombuoti dantį praėjusį kart�. Tada panelė Sainsberi Syl�� ji paskambino vėliau, nes jai skaudėjo dantį, ir ponas Marlėjus pasistengė j� priimti. Baisi tau�kale, niekad nenutyla, be to, labai nervinga. Tada, dvylikt� valand�,�� ponas Amberiotis, jis�� naujas pacientas, u�sira�ė i� �Savojos� vie�bu�io. Pas pon� Marlėjų lankosi daug u�sienie�ių ir amerikie�ių. Dvylikt� trisde�imt�� panelė Kerbi. Ji atva�iuoja i� Vortingo.

Puaro paklausė:

��Kai a� atėjau, �ia buvo auk�tas kari�kis. Kas jis toks?

��Manau, kad vienas i� pono Reilio pacientų. Ar man atne�ti jums jo s�ra��?

��Dėkoju, panele Nevil.

Jos nebuvo kelias minutes. Grį�o ne�ina knyga, pana�ia į pono Marlėjaus registracijos knyg�.

Ji pradėjo skaityti:

��De�imt� valand��� Betė Hyt. Ma�a devynerių metų mergaitė. Vienuolikt� valand� � pulkininkas Aberkrambis.

��Aberkrambis!�� sumurmėjo Puaro.�� C�etait ca10!

��Vienuolikt� trisde�imt�� ponas Hovardas Raiksas. Dvylikt� valand��� ponas Barnsas. Tai visi �io ryto pacientai. Ponas Reilis, ai�ku, nėra toks u�imtas kaip ponas Marlėjus.

��Ar galite k� nors papasakoti apie pono Reilio pacientus?

��Pulkininkas Aberkrambis yra senas pacientas, o visi ponios Hyt vaikai lankosi pas pon� Reilį. Negaliu nieko pasakyti apie pon� Raiks� arba pon� Barns�, ta�iau manau, kad girdėjau tas pavardes. Suprantate, a� atsiliepiu į visus telefono skambu�ius.

D�apas pasakė:

��Mes patys galime pasiteirauti pono Reilio. A� norė�iau pamatyti jį kiek galima grei�iau.

Panelė Nevil i�ėjo. D�apas tarė Puaro:

��Visi�� seni pono Marlėjaus pacientai, i�skyrus Amberiotį. Netrukus man�s laukia įdomus pokalbis su ponu Amberio�iu. Faktai rodo, kad jis yra paskutinis, mat�s Marlėjų gyv�, ir mes turime įsitikinti, kad Marlėjus tuo metu dar buvo gyvas.

Purtydamas galv� Puaro lėtai pasakė:

��Jūs vis tiek turite įrodyti, kad jis turėjo motyv�.

���inau. Tai bus sunkiausias u�davinys. Ta�iau galbūt ko nors rasime apie Amberiotį Jarde.�� Jis kand�iai pridūrė:�� O jūs labai dėmesingas, Puaro!

��A� norė�iau kai k� su�inoti.

��K�?

Puaro neai�kiai �ypsodamasis paklausė:

��Kodėl vyriausias inspektorius D�apas?

��Kaip?

��A� klausiau: kodėl vyriausias inspektorius D�apas? Tokias auk�tas pareigas u�imantis pareigūnas�� argi tokie paprastai kvie�iami tirti savi�udybių bylų?

��Ties� sakant, tuo metu a� buvau netoliese, Leivenhame, Vigmoro gatvėje. Ten veikė gana i�radingi suk�iai. Man paskambino kaip tik tuomet.

��Ta�iau kodėl paskambino jums?

��Ak, jūs apie tai... tai visai paprasta. Alisteris Blantas. Vos tik divizijos inspektorius i�girdo, kad ir jis ten buvo �į ryt�, i�kart kreipėsi į Jard�. Ponas Blantas priklauso tokiems asmenims, kuriais �ioje �alyje mes rūpinamės.

��Norite pasakyti, kad yra tokių �monių, kurie norėtų matyti jį pa�alint�?

��Galiu la�intis, kad taip. Pradėkime raudonaisiais ar mūsų draugais separatistais. Blantas ir jo grupė vieningai remia dabartin� vyriausyb�. Patikimi, tvirti konservatorių finansai. �tai dėl ko. Jei yra bent menkiausia galimybė, kad ka�kas prie� jį buvo rezgama, reikės atlikti nuodugnų tyrim�.

Puaro linktelėjo.

��Tai a� daugiau ar ma�iau numa�iau. Taip ir jau�iau,�� jis i�rai�kingai sumojavo rankomis,�� kad grei�iausiai �ia ka�kas... ne taip. Tikroji auka buvo... turėjo būti... Alisteris Blantas. O gal tai tik prad�ia�� kokios nors kampanijos prad�ia? A� u�uod�iu... a� u�uod�iu,�� jis pauostė or�,�� didelius pinigus, susijusius su �iuo reikalu!

D�apas pasakė:

���inote, jūs per daug u�sibrė�iate.

��A� įtariu, kad ce pauvre11 Marlėjus buvo tik pėstininkas �iame �aidime. Galimas dalykas, jis k� nors �inojo, gal jis k� nors pasakė Blantui, o gal kas nors bijojo, kad jis gali k� nors pasakyti Blantui.

Puaro nutilo, nes Gladisė Nevil įėjo į kambarį.

��Ponas Reilis dabar u�siėm�s�� traukia dantį,�� pasakė ji.�� Jis bus laisvas po kokių de�imties minu�ių, jei tai jums tinka.

D�apas pasakė, kad bus gerai. Dabar, nutarė, jis dar kart� pasikalbės su Alfredu. V

Alfred� draskė prie�taravimai: jis nervinosi, d�iaugėsi ir mirtinai bijojo, kad nebūtų apkaltintas dėl visko, kas nutiko!

Jis tik dvi savaites dirbo pas pon� Marlėjų ir tas dvi savaites visk� darė nuosekliai ir visuomet taip pat blogai. Nuolatiniai kaltinimai pakirto jo pasitikėjim� savimi.

��Galbūt jis buvo bjauresnis nei paprastai,�� atsakė Alfredas į klausim�,�� nieko daugiau negaliu prisiminti. Niekada nebū�iau pagalvoj�s, kad jis galėtų taip pasielgti.

Puaro įsiterpė:

��Jūs privalote mums papasakoti,�� tarė jis,�� visk�, k� atsimenate apie �į ryt�. Jūs�� labai svarbus liudininkas, ir jūsų atsiminimai gali mums be galo padėti.

Alfredo veid� u�liejo tir�tas raudonis, krūtinė i�sipūtė. Jis trumpai jau buvo papasakoj�s D�apui visk�, kas vyko ryte. Dabar nutarė i�siplėsti. Jį u�plūdo raminantis svarbumo jausmas.

��A� jums visk� pasakysiu. Tik klauskite.

��Prad�iai i�siai�kinkime, ar �į ryt� nevyko nieko ypatingo.

Alfredas minutėl� mintimis sugrį�o atgal ir po to gana liūdnai pasakė:

��Neprisimenu, kad kas būtų nutik�. Viskas�� kaip visada.

��Ar buvo u�suk� kokių nors nepa�įstamų �monių?

��Ne, sere.

��Net ir nepa�įstamų pacientų?

��Nesupratau, kad klausiate ir apie pacientus. Niekas, kas nebuvo u�sira��s, neatėjo, jei apie tai kalbate. Jie visi sura�yti knygoje.

D�apas linktelėjo. Puaro paklausė:

��Ar kas nors i� gatvės galėtų patekti į vidų?

��Ne, negalėtų. Reikia turėti rakt�, suprantate?

��Ta�iau i�eiti i� �ia gana paprasta?

��O taip, pakanka tik pasukti ranken�, i�eiti ir tada pastumti duris. Kaip ir sakiau, dauguma jų taip ir daro. Jie da�nai nusileid�ia laiptais, kol a� keliu kit� liftu, ai�ku?

��Ai�ku. Dabar papasakokite mums, kas pirmas atėjo �į ryt� ir taip toliau. Jei neatsimenate pavard�ių, papasakokite, kaip jie atrodė.

Alfredas minutėl� pam�stė. Tada pasakė:

��Ledi su ma�a mergaite pas pon� Reilį ir ponia Soup ar ka�kas pana�aus�� pas pon� Marlėjų.

Puaro pratarė:

��Labai gerai. T�skite.

��Tada�� kita pagyvenusi dama, gana dabiti�ka, atva�iavo su Daimleriu. Jai i�ėjus, atėjo auk�tas kari�kis, o po jo�� jūs,�� jis linktelėjo Puaro pusėn.

��Teisingai.

��Tada atėjo amerikietis d�entelmenas...

��Amerikietis?�� perklausė D�apas.

��Taip, sere. Jaunas vaikinas. Tikras amerikietis, jautėsi i� akcento. Jis atėjo anks�iau, tikrai. Buvo u�ra�ytas vienuoliktai trisde�imt. Dar daugiau�� jis nesulaukė savo laiko.

��Kaip tai?�� tuoj pat paklausė D�apas.

��Atėjau jo nuvesti, kai suskambo pono Reilio skambutis, vienuolikt� trisde�imt, ties� sakant, buvo truputį vėliau, gal be dvide�imt dvylika,�� o jo jau nebuvo. Turbūt i�sigando ir i�ėjo.�� Ir �inovo tonu pridėjo:�� Kartais jie taip daro.

��Vadinasi, jis turėjo i�eiti vos man i�ėjus,�� pasakė Puaro.

��Teisingai, sere. Jūs i�ėjote po to, kai a� įleidau tokį dabit�, kuris atva�iavo Roisu. Ten tai bent ma�ina! Ponas Blantas�� vienuolika trisde�imt. Tada a� nusileidau ir i�leidau jus, po to įleidau į vidų dam�. Panel� Sam Beri Syl, ar ka�kas pana�aus. Tada a�... na... a�, ties� sakant, įsmukau į virtuv� apa�ioje prie�pie�ių, ir kai ten buvau, suskambėjo skambutis � pono Reilio skambutis. A� pakilau, o, kaip jau sakiau, amerikietis d�entelmenas buvo ding�s. Nuėjau ir prane�iau ponui Reiliui, tasai nusikeikė�� jis taip daro.

Puaro paragino:

��T�skite.

��Leiskite man pagalvoti. Kas gi buvo po to? Ak, taip. Pasigirdo pono Marlėjaus skambutis, skirtas panelei Syl, o dabita nusileido �emyn ir i�ėjo, kai a� ved�iau panel� Kokia-jos-pavardė į lift�. Tada a� vėl nusileidau �emyn, atėjo du d�entelmenai�� vienas juokingu spiegian�iu balsu. Nepamenu jo pavardės. Jis buvo pas pon� Reilį. Ir storas u�sienietis pas pon� Marlėjų.

��Panelė Syl ilgai neu�truko�� ne daugiau nei ketvirtį valandos. A� i�lydėjau j� ir nuved�iau į vir�ų u�sienietį. Prie� tai a� i� karto nuved�iau kit� d�entelmen� pas pon� Reilį.

��Ir jūs nematėte, kaip ponas Amberiotis, u�sienietis, i�ėjo?�� pasiteiravo D�apas.

��Ne, sere, negaliu pasakyti, kad ma�iau. Jis turėjo i�eiti pats. A� nema�iau, kaip i�ėjo ir tie kiti du d�entelmenai.

��Kur jūs buvote nuo dvyliktos valandos ir vėliau?

��A� vis� laik� sėd�iu lifte, sere, laukiu, kol suskambės skambutis prie lauko durų arba pas kurį nors daktar�.

Puaro paklausė:

��Ir grei�iausiai skaitote?

Alfredas vėl i�raudo.

��Nieko blogo �ia, sere.

��Visai teisingai. K� jūs skaitėte?

���Mirtis vienuolikt� keturiasde�imt penkios�, sere. Tai�� amerikie�ių detektyvinis apsakymas. Jis pritrenkiantis, sere, tikrai! Apie �udikus.

Puaro �yptelėjo ir tarė:

��Ar i� tos vietos, kur jūs sėdite, girdisi, kaip u�sidaro durys?

��Turite galvoje, jei kas i�eina? Nemanau, sere. Noriu pasakyti, a� nepastebė�iau. Suprantate, liftas yra holo gale ir u� kampo. Visi skambu�iai girdisi puikiai. Jutai jau nepra�iopsosi.

Puaro linktelėjo, o D�apas paklausė:

��Kas vyko po to?

Alfredas, i� visų jėgų stengdamasis prisiminti, suraukė antakius.

��Tik paskutinė dama, panelė �erti. A� laukiau pono Marlėjaus skambu�io, bet jo nebuvo, ir pirm� valand� ponia, kuri laukė, suirzo.

��Ar jums ne�ovė į galv� prie� tai u�lipti į vir�ų ir pasi�iūrėti, ar ponas Marlėjus jau pasiruo��s?

Alfredas kategori�kai papurtė galv�.

��Tik ne man, sere. A� net nesvajo�iau apie tai. Maniau, kad paskutinis d�entelmenas dar buvo vir�uje. A� turėjau laukti skambu�io. Ai�ku, jei bū�iau �inoj�s, kad ponas Marlėjus nusi�ovė...

Prislėgtas Alfredas papurtė galv�.

��Ar paprastai skambutis nuskamba prie� pacientui nusileidus, ar atvirk��iai?�� paklausė Puaro.

��Kaip kada. Da�niausiai pacientas nusileid�ia laiptais, ir tada pasigirsta skambutis. Jei jie kvie�ia lift�, grei�iausiai skambutis skambės, man leid�iantis �emyn. Ta�iau nebuvo nustatytos tvarkos. Kartais praeidavo kelios minutės, kol ponas Marlėjus paskambindavo prane�damas, kad atėjo kito lankytojo eilė. Jei skubėdavo, jis skambindavo i�kart i�ėjus pacientui.

��Supratau...�� Puaro stabtelėjo, o po to t�sė toliau:

��Ar jus nustebino pono Marlėjaus savi�udybė, Alfredai?

��A� buvau pritrenktas. Jam nebuvo jokio reikalo �udytis, bent jau mano nuomone, ar...�� Alfredo akys i�siplėtė ir suapvalėjo,�� arba... juk jis nebuvo nu�udytas, ar ne?

Puaro įsiterpė dar neprabilus D�apui.

��Tarkim, jis buvo nu�udytas, ar tai jus ma�iau stebintų?

��Na, a� ne�inau, sere, tikrai. Ne�inau, kas galėjo norėti nu�udyti pon� Marlėjų. Jis buvo... na... jis buvo visi�kai paprastas d�entelmenas, sere. Ar jis tikrai buvo nu�udytas, sere?

Puaro oriai pasakė:

��Mes negalime atmesti nė vienos galimybės. Todėl a� ir sakiau jums, kad esate labai svarbus liudininkas ir turite prisiminti visk�, kas vyko �į ryt�.

Puaro pabrė�ė visus �od�ius, o Alfredas net susiraukė, sukaup�s visas jėgas, kad prisimintų.

��A� tikrai daugiau nieko neatsimenu, sere. Tikrai.

Alfredo balsas skambėjo liūdnai.

��Labai gerai Alfredai. Ar jūs esate tikras, kad į namus buvo atėj� tik pacientai?

��Joks svetimas �mogus nebuvo atėj�s, sere. Buvo u�suk�s panelės Nevil draugas ir nepaprastai susijaudino jos nerad�s.

D�apas staiga paklausė:

��Kelint� valand� tai buvo?

��Ma�daug po dvylikos. Kai a� jam pasakiau, kad panelės Nevil nebus vis� dien�, atrodė, kad jis labai susierzino, po to pasakė, kad palauks ir pasi�nekės su ponu Marlėjum. A� pasakiau, kad ponas Marlėjus bus u�siėm�s iki pat pietų, bet jis man liepė nesijaudinti, atseit, jis palauks.

��Ir jis laukė?�� paklausė Puaro.

Alfredo akyse pasirodė apstulbimas. Jis pasakė:

��Vaje... a� apie tai nepagalvojau! Jis nuėjo į laukiam�jį, bet vėliau jo ten nebebuvo. Tikriausiai jam atsibodo laukti ir jis nutarė ateiti kit� kart�. VI

Alfredui i�ėjus i� kambario, D�apas staiga paklausė:

��Manote, kad buvo protinga u�siminti jam apie �mog�udyst�?

Puaro patraukė pe�iais.

��Manau, kad taip. Tai paskatins jį prisiminti visk�, k� girdėjo ar matė, be to, bus budrus ir seks visk�, kas �ia dedasi.

��Vis dėlto mes nenorime, kad gandai pasklistų per greitai.

��Mon cher12, jie nepasklis. Alfredas skaito detektyvus, jis pakerėtas nusikaltimų. Kad ir apie k� jis prasitartų, visi galvos, kad tai jo liguista fantazija.

��Na, gal jūs ir teisus, Puaro. Dabar mes turime i�klausyti, k� mums papasakos Reilis.

Pono Reilio kabinetas ir pagalbinis kambarys buvo pirmame auk�te. Jie buvo tokie pat erdvūs kaip ir Marlėj aus, ta�iau ne tokie �viesūs ir ne taip gerai įrengti.

Pono Marlėjaus partneris buvo auk�tas, tamsaus gymio jaunas vyras i�sipe�iojusiais plaukais, kurie netvarkingai krito jam ant kaktos. Jo balsas buvo patrauklus, o akys�� gudrios.

��Mes turime vilties, pone Reili,�� pasakė D�apas prisistat�s,�� kad jūs galėsite mums padėti.

��Vadinasi, jūs klystate, nes a� jums negaliu padėti,�� atsakė tas.�� �tai k� jums pasakysiu�� Henris Marlėjus jokiu būdu negalėjo nusi�udyti. A� gal ir galė�iau taip padaryti, ta�iau jis�� niekada.

��Kodėl jūs galėtumėte taip padaryti?�� pasiteiravo Puaro.

��Nes a� turiu begal� problemų,�� atsakė Reilis.�� Paminėsiu tik vien��� pinigus. Niekada nesugebu suderinti savo i�laidų su pajamomis. Ta�iau Marlėjus buvo atsargus �mogus. Jūs neaptiksite jokių skolų, jokių finansinių problemų, tuo a� esu tikras.

��O kaip meilės romanai?

��Ar jūs kalbate apie Marlėjų? Gyvenimo d�iaugsmas jam buvo svetimas! Jį sesuo laikė po padu, varg�as vyras.

D�apas pasiteiravo smulkmenų apie pacientus, kuriuos jis priėmė �į ryt�.

��Na, man atrodo, kad jie visi dori ir s��iningi. Ma�oji Betė Hyt, �auni mergai�iukė, pas mane lankosi visa �eima. Pulkininkas Aberkrambis�� taip pat senas pacientas.

��O kaip Hovardas Raiksas?�� paklausė D�apas.

Reilis pla�iai i�si�iepė.

��Tas, kuris pabėgo? Niekada dar pas mane nesilankė. Nieko apie jį ne�inau. Jis skambino ir pra�ė, kad jį priimtų kaip tik �į ryt�.

��I� kur jis skambino?

��I� vie�bu�io �Holborn Palace�. Man atrodo, jis amerikietis.

��Taip sakė ir Alfredas.

��Alfredas turėtų �inoti,�� pasakė Reilis.�� Jis�� filmų garbintojas, tas mūsų Alfredas.

��O jūsų kitas pacientas?

��Barnsas? Juokingas pedanti�kas vyrukas. Atsistatydin�s pareigūnas. Gyvena Ylingo kelyje.

D�apas minutėl� dvejojo, o po to paklausė:

��K� galite mums papasakoti apie panel� Nevil?

Ponas Reilis pakėlė antakius.

��Gra�i�j� blondin� sekretor�? Nieko, vyrukai. Jos santykiai su seniu Marlėjum buvo absoliu�iai tyri, esu tuo tikras.

��A� ir negalvojau, kad jie buvo kitokie,�� atsakė D�apas, truputį paraud�s.

��Suklydau,�� pasakė Reilis.�� Dovanokite u� ne�varias mintis. A� pagalvojau, kad jūs bandote cherchez la femme13.

��Atleiskite, kad kalbu jūsų kalba,�� jis kreipėsi į Puaro.�� Puikus akcentas, ar ne? �tai k� rei�kia būti i�auklėtam vienuolių.

D�apui nepatiko toks lengvabūdi�kumas. Jis paklausė:

��Ar �inote k� nors apie jaunuolį, su kuriuo ji susi�adėjusi? Kiek �inau, jo pavardė Karteris. Frankas Karteris.

��Marlėjus buvo ne ka�in kokios nuomonės apie jį,�� pasakė Reilis.�� Jis bandė įkalbėti Nevil nutraukti t� ry�į.

��Karteris galėjo jausti apmaud�.

��Grei�iausiai tai jį labai erzino,�� linksmai sutiko Reilis.

Jis stabtelėjo ir pridūrė:

��Atleiskite ponai, juk jūs tiriate savi�udyb�, o ne �mog�udyst�.

D�apas grie�tai paklausė:

��Jei tai būtų �mog�udystė, ar tai keltų jums kokių min�ių?

��Ne! Norė�iau, kad tai būtų Georgina! Viena tų nuo�mių, nuosaikių moterų. Ta�iau bijau, kad ji vadovaujasi moralinėm nuostatom. �inoma, a� pats lengvai galėjau prasmukti auk�tyn ir nu�auti vyruk�, bet to nedariau. Ties� sakant, negaliu įsivaizduoti nė vieno �mogaus, kuris norėtų nu�udyti Marlėjų. Ta�iau vėlgi negaliu suvokti, kad jis nusi�udė.

Tada jau kitokiu balsu pridūrė:

��I� tikrųjų man labai gaila, kad taip įvyko... Neturėtumėte nieko spr�sti i� mano manierų. Tai nervai, suprantate. Man patiko senasis Marlėjus ir man jo trūks.

D�apas padėjo telefono ragelį. Jo veidas, kai atsigr�ė į Puaro, buvo gana niūrus.

��Ponas Amberiotis nekaip jau�iasi, �i� popiet� jis nenori nieko priimti,�� pasakė D�apas.

��Jis priims mane, niekur nedings! �Savojoje� budi vienas i� mano vyrų ir yra pasireng�s jį sekti, jei tas mėgintų dingti.

Susim�st�s Puaro paklausė:

��Galvojate, kad Amberiotis nu�ovė Marlėjų?

��A� ne�inau. Bet jis paskutinis matė Marlėjų gyv�. Ir jis buvo naujas pacientas. Remiantis jo �od�iais, jis paliko Marlėjų gyv� ir sveik� dvide�imt penkios minutės po dvylikos. Tai gali būti tiesa, o gali būti melas. Jei Marlėjus tada buvo gyvas, mes turime atkurti vėlesnius įvykius. Iki kito paciento dar buvo likusios penkios minutės. Ar kas nors u�ėjo pas jį tuo metu? Tarkim, Karteris? O gal Reilis? Kas atsitiko? Faktai rodo, kad tarp dvylikos trisde�imt ir be dvide�imt penkių pirmos Marlėjus mirė, kitaip jis būtų paskambin�s arba prane��s panelei Kerbi, kad negali jos priimti. Vadinasi, arba jis buvo nu�udytas, arba ka�kas pasakė jam k� nors tokio, kas visi�kai sujaukėjo mintis, ir jis nusi�ovė.

Jis stabtelėjo.

��Ketinu pasi�nekėti su visais pacientais, kurie lankėsi pas jį �į ryt�. Galimas daiktas, jis galėjo prasitarti apie k� nors, kas nuves mus teisingu keliu.

D�apas pasi�iūrėjo į laikrodį.

��Ponas Alisteris Blantas sakė, kad gali skirti man kelias minutes penkiolika po keturių. Pirmiausiai mes vyksime pas jį. Jis gyvena �elsio krantinėje. Tada, pakeliui pas Amberiotį, mes aplankysime t� moteri�k� Sainsberi Syl. Prie� pradėdamas pokalbį su mūsų draugu graiku norė�iau �inoti visk�. Po to dar norė�iau �nektelėti su amerikie�iu, kuris, anot jūsų, �atrodė kaip �udikas�.

Erkiulis Puaro papurtė galv�.

��Ne kaip �udikas�� jam skaudėjo dantį.

���iaip ar taip, mes aplankysime t� pon� Raiks�. Jo elgesys, �velniai tariant, buvo keistas. Patikrinsime panelės Nevil telegram�, jos tet� ir su�adėtinį. I� tikrųjų, mes patikrinsime visk� ir visus! VIII

Alisteris Blantas niekada ne�mėk��iojo publikos akyse. Grei�iausiai dėl to, kad buvo labai kuklus ir santūrus �mogus. O gal dėl to, kad daugelį metų jis buvo karalienės vyras, o ne karalius.

Rebeka Sanseverato, buvusi Amolt, atvyko į London� sulaukusi keturiasde�imt penkerių metų ir palaidojusi iliuzijas. I� abiejų tėvų ji paveldėjo nesuskai�iuojamus turtus. Jos motina buvo garsios Europoje Roter�tainų �eimos paveldėtoja. Jos tėvas vadovavo garsiam Amerikoje Amoltų bankui. Rebeka Amolt po tragi�kos dviejų brolių ir giminai�io mirties lėktuvo katastrofoje liko vienintelė mil�ini�kų turtų paveldėtoja. Ji i�tekėjo u� Europos aristokrato garsia pavarde, princo Felipo de Sanseverato. Po trejų metų i�siskyrė ir gavo vaiko glob�. Dvejus metus ji pragyveno su apgailėtinu, nors ir auk�tos kilmės niek�u, kurio elgesys garsėjo visoje Europoje. Po kelerių metų jos vaikas mirė.

Apkartus gyvenimui, Rebeka Amolt savo neabejotinus sugebėjimus nukreipė į finansin� veikl�, t� ji paveldėjo kartu su krauju. Su tėvu ji pradėjo valdyti bank�.

Po jo mirties su savo begaliniais turtais Rebeka Amolt ir toliau liko galinga finansų pasaulio figūra. Ji atvyko į London�, ir jaunesnysis Londono �akos partneris buvo nusiųstas į Klarid�� pristatyti jai įvairių dokumentų. Po �e�ių mėnesių visas pasaulis sujudo, i�gird�s, kad Rebeka Sanseverato i�teka u� Alisterio Blanto, vyro, kuris buvo beveik dvide�imt metų jaunesnis u� j�.

Pasigirdo įprastos pa�aipos ir pajuokos. Rebeka�� sakė jos draugai�� buvo nei�gydoma kvailė, kai kalba sukosi apie vyrus! Pirmiausiai�� Sanseverato, dabar�� �is jaunuolis. �inoma, jis vedėj� tik dėl pinigų! Jos laukė dar viena nesėkmė! Ta�iau visų nuostabai, vedybos buvo sėkmingos. �monės, prana�av�, kad Alisteris Blantas i�leis jos pinigus kitoms moterims, klydo. Jis buvo atsidav�s savo �monai. Net ir po jos mirties, praėjus de�im�iai metų, kai jau visi galvojo, kad jis, kaip begalinio turto paveldėtojas, gali jaustis laisvas, Alisteris Blantas nevedė. Jis ir toliau gyveno kukliai ir paprastai. Jo finansinis genijus niekuo nenusileido �monos sugebėjimams. Jo sprendimai ir sandėriai buvo tvirti, o dorybės�� auk��iau abejonių. Jis valdė nesuskai�iuojamus Amoltų ir Roter�tainų turtus vadovaudamasis savo talentu.

Alisteris Blantas retai pasirodydavo visuomenėje, turėjo namus Kente ir Norfolke, kuriuose praleisdavo savaitgalius, bet ne keldamas triuk�mingus pobūvius, o su keliais artimais draugais. Jam rūpėjo sodininkystė.

Toks tai buvo vyras, pas kurį senu taksi va�iavo vyriausias inspektorius D�apas ir Erkiulis Puaro.

Goti�kas namas buvo gerai �inomas objektas �elsio krantinėje. Vidus atrodė pra�matnus, o kartu ir paprastas. Ne itin modemus, ta�iau nuostabiai patogus.

Alisteris Blantas nevertė laukti. Jis prisistatė beveik tuoj pat.

��Vyriausias inspektorius D�apas?

D�apas nusilenkė ir pristatė Erkiulį Puaro. Blantas susidomėj�s nu�velgė jį.

��A�, �inoma, esu girdėj�s jūsų pavard�, mesjė Puaro. Ir tikrai ka�kur visai neseniai,�� jis stabtelėjo ir suraukė antakius.

Puaro pasakė:

���į ryt�, monsinjore, ce pauvre14 mesjė Marlėjaus laukiamajame.

Alisterio Blanto kakta i�silygino. Jis pasakė:

��Ai�ku. �inojau, kad jus ka�kur ma�iau.�� Jis pasisuko į D�ap�.�� Kuo galiu jums padėti? Man nepaprastai gaila, kad taip nutiko varg�ui Marlėjui.

��Ar tai jus nustebino?

��Labai. A�, ai�ku, nedaug apie jį �inojau, bet many�iau, kad jis visai nepana�us į �mogų, galintį nusi�udyti.

��Vadinasi, jis buvo geros nuotaikos ir atrodė sveikas �į ryt�?

��Manau, kad taip.�� Alisteris Blantas dvejojo, bet po to su beveik vaiki�ka �ypsena tarė:�� Pasakysiu jums ties�. A� baisiai bijau apsilankymo pas dantistus. Ir papras�iausiai neken�iu to �lyk�taus gr��to, kurį jie suvaro. Tai todėl a� nelabai k� ma�iau. Bent jau kol viskas baigėsi ir a� atsistojau eiti. Ta�iau Marlėjus atrodė visi�kai įprastai. Malonus ir u�siėm�s.

��Ar da�nai pas jį lankėtės?

��Manau, tai buvo tre�ias ar ketvirtas vizitas. Niekada neturėjau per daug bėdų dėl dantų iki praėjusių metų. Turbūt pradėjo silpti.

Erkiulis Puaro pasiteiravo:

��Kas jums rekomendavo pon� Marlėjų?

��Leiskite pagalvoti... man staiga suskaudo dantį... ir ka�kas pasakė, kad Marlėjus, kurio kabinetas�� Karalienės �arlotės gatvėje, yra kaip tik tas �mogus, kuris gali padėti... Ne, viso gyvenimo neu�tektų prisiminti, kas man jį rekomendavo. Dovanokite.

��Jei prisimintumėte, gal galėtumėte vienam i� mūsų prane�ti,�� papra�ė Puaro.

Alisteris Blantas smalsiai pasi�iūrėjo į Puaro.

��Gerai... �inoma. Ta�iau kodėl? Ar tai svarbu?�� atsakė.

��A� jau�iu,�� pasakė Puaro,�� kad tai gali būti labai svarbu.

Jie leidosi laipteliais, vedan�iais i� namo, kai priėjo priva�iavo ma�ina. Tai buvo sportinis automobilis, i� kurio i�lipant reikėjo pademonstruoti nema�ai sugebėjimų.

Mergina, kuri i�sirangė i� u� vairo, rodos, turėjo tik kojas ir rankas. Vyrams pasukus į gatv�, ji pagaliau i�sikrap�tė i� automobilio.

Stabtelėjusi ant �aligatvio ji �iūrėjo pavymui. Po to garsiai ir energingai �ūktelėjo: �Ei!�

Nesuprasdami, kad tai buvo skirta jiems, vyrai neatsisuko, ir mergina dar kart� �ūktelėjo:

��Ei! Ei! Jūs, tenai!

Jie atsigr�ė ir klausiamai su�iuro į j�. Mergina pasileido jų link. Vis dar atrodė, kad ji teturi kojas ir rankas. Buvo auk�ta, plona, jos veidas spindėjo protu ir energija, o tai kompensavo tikrojo gro�io stok�. Ji buvo tamsiaplaukė ir įdegusi.

Mergina kreipėsi į Puaro:

��A� �inau, kas jūs toks... detektyvas�� Erkiulis Puaro! Jos balsas buvo �iltas ir gilus, su vos juntamu amerikieti�ku akcentu.

Puaro i�tarė:

��Jūsų paslaugoms, madmuazele.

Jos �vilgsnis nukrypo į Puaro kompanion�.

Puaro pristatė:

��Vyriausias inspektorius D�apas.

Jos akys i�siplėtė�� matėsi�� i� baimės. Mergina prabilo trūk�iojan�iu balsu:

��K� jūs �ia veikėte? Ar nieko... ar nieko neatsitiko dėdei Alisteriui?

Puaro greitai paklausė:

��Kodėl jūs taip manote, madmuazele?

��Tai nieko? Gerai.

D�apas dar sykį u�davė Puaro klausim�:

��Kodėl jūs galvojate, kad kas nors atsitiko ponui Blantui, panele...

Jis nutilo tikėdamasis atsakymo.

Mergina nevalingai atsakė:

��Olivera. D�einė Olivera.�� Tada ji lengvai ir gana neįtikinamai nusijuokė:�� Sekliai, sutikti ant laiptų, leid�ia manyti, kad palėpėje yra bomba, argi ne?

��Ponui Blantui nieko neatsitiko, malonu jums tai prane�ti, panele Olivera.

Ji pa�iūrėjo tiesiai į Puaro.

��Ar jis jus dėl ko nors kvietė?

D�apas atsakė:

��Mes patys atėjome pas jį, panele Olivera, pasiteirauti, ar jis negalėtų suteikti mums kokių �inių apie savi�udyb�, įvykusi� �į ryt�.

Ji greitai paklausė:

��Savi�udyb�? Kieno? Kur?

��Tokio pono Marlėjaus, dantisto, dirban�io Karalienės �arlotės gatvėje, 58 name.

��Ak,�� abejingai pasakė D�einė Olivera.�� Ak!..�� Ji, suraukusi kakt�, įsispoksojo prie� save. Tada netikėtai i�tarė:�� Ak, bet juk tai absurdas!�� Ir, apsisukusi ant kulno, netikėtai, be ceremonijų juos paliko. Ji u�bėgo goti�kojo namo laipteliais ir atsirakino duris.

��Na,�� pasakė D�apas spoksodamas pavymui,�� tikrai keistas pasakymas.

��Įdomu,�� �velniai pastebėjo Puaro.

D�apas susigriebė, pasi�iūrėjo į laikrodį ir i�kėlė rank� artėjan�iam taksi.

��Mes turime laiko aplankyti t� Sainsberi Syl prie� eidami į �Savoj��. IX

Panelė Sainsberi Syl sėdėjo blausiai ap�viestame vie�bu�io �Glengowrie Court� vestibiulyje ir gėrė arbat�.

Pama�iusi policijos pareigūn� be uniformos ji susijaudino, ta�iau tas susijaudinimas, pastebėjo jis, buvo grei�iau malonus. Puaro apgailestaudamas pastebėjo, kad ji dar neprisisiuvo sagties prie batelio.

��Tikrai, pareigūne,�� i�dainavo panelė Sainsberi Syl, �valgydamasi aplinkui,�� a� tikrai ne�inau, kur galėtumėme nueiti, kad mums niekas netrukdytų. Labai komplikuota�� dabar kaip tik arbatos valanda... ta�iau gal jūs norėtumėte arbatos... ir... jūsų draugas, gal jis irgi...

��A� tikrai ne, madam,�� pasakė D�apas.�� Leiskite pristatyti mesjė Erkiulį Puaro.

��Tikrai?�� paklausė panelė Sainsberi Syl.�� Ar tikrai... nė vienas jūsų nenorite arbatos? Ne, gerai, tada gal pabandykime nueiti į salon�, nors jis da�nai būna pilnas �monių... O, �tai, �iūrėkite, ten yra laisvas kampelis, ni�oje. �monės kaip tik i�eina. Gal eime ten...

Ji ėjo priekyje, vesdamasi juos į palyginti nuo�ali� viet�. Ten, ni�oje, stovėjo sofa ir dvi kėdės. Puaro ir D�apas nusekė i� paskos, pastarasis pakėlė �alik� ir nosin�, kuriuos panelė Sainsberi Syl pametė pakeliui.

Jis įteikė tuos daiktus jai.

��Ak, dėkui. Kaip nerūpestinga i� mano pusės. Pra�om, inspektoriau, ne, vyriausias inspektoriau, tiesa?�� klauskite man�s, ko tik pageidaujate. Koks apgailėtinas reikalas. Varg�as vyras... a� manau, jį ka�kas kamavo. Tai laikai atėjo!

��Ar jums jis pasirodė susirūpin�s, panele Sainsberi Syl?

��Na...�� panelė Sainsberi Syl susim�stė ir galų gale nenoriai pratarė:�� I� tikro negalė�iau pasakyti... kad jis atrodė susirūpin�s. Ta�iau grei�iausiai tokiomis aplinkybėmis a� nieko nebū�iau pastebėjusi. �inote, gėda prisipa�inti, bet esu gana baili.

Panelė Sainsberi Syl sukikeno ir pasitvarkė susitar�iusias garbanas.

��Ar galite pasakyti, kas dar buvo laukiamajame, kol jūs laukėte?

��K� gi, leiskite pagalvoti... ten buvo vienas jaunuolis, kai a� įėjau. Man atrodo, jam labai skaudėjo, nes vis murmėjo sau po nosimi, atrodė įsiut�s ir įnirtingai vartė �urnalo puslapius. Po to jis staiga pa�oko ir i�ėjo. Jam tikrai turėjo labai skaudėti.

��Kaip jūs manote, i�ėj�s i� laukiamojo jis nukeliavo namo?

��Tiesiog ne�inau. A� įsivaizdavau, kad jis nebegali daugiau laukti ir turi tu�tuojau patekti pas daktar�. Ta�iau pas pon� Marlėjų negalėjo eiti, nes po kelių minu�ių pasirodė tas jaunuolis ir ten palydėjo mane.

��Ar jūs u�ėjote į laukiam�jį po vizito pas dantist�?

��Ne. Todėl, kad, suprantate, a� u�sidėjau skrybėl� ir susitvarkiau plaukus pono Marlėjaus kabinete. Kai kurie �monės,�� t�sė panelė Sainsberi Syl įsikar��iavusi,�� palieka skrybėles laukiamuosiuose, bet a� niekada taip nedarau. Vienai mano pa�įstamai, kuri taip elgėsi, atsitiko baisi nelaimė. Ji turėjo nauj� skrybėl� ir labai atsargiai pasidėjo j� ant kėdės, o kai grį�o atgal, nepatikėsite, ant jos sėdėjo vaikosi Jis sugrūdo j�. Sugadino! Visi�kai sugadino!

��Katastrofa,�� mandagiai pastebėjo Puaro.

��Tai buvo tik motinos kaltė,�� bes�lygi�kai parei�kė panelė Sainsberi Syl.�� Motinos turi pri�iūrėti savo vaikus. Ma�ieji nenori padaryti nieko blogo, ta�iau juos reikia stebėti.

��Taigi tas jaunuolis skaudan�iu dantimi buvo vienintelis pacientas, kurį jūs pastebėjote Karalienės �arlotės gatvės 58 name,�� pasakė D�apas.

��Kai a� ėjau pas pon� Marlėjų, laiptais nusileido d�entelmenas... Ak, prisiminiau, i� namo i�ėjo labai savoti�kas u�sienietis... kaip tik tuo metu, kai a� atva�iavau.

D�apas krenk�telėjo. Puaro oriai pasakė:

��Tai buvau a�, madam.

��O Dieve!�� panelė Sainsberi Syl įsispoksojo į jį.�� Tikrai taip! Pra�om dovanoti... a� tokia trumparegė... ir... �ia taip tamsu, ar ne?�� Toliau ji pradėjo niurnėti ka�k� nesuprantamo.�� O, �inote, a� visada giriuosi, kad gerai įsimenu veidus. Ta�iau ap�vietimas �ia tikrai prastas, tiesa? Pra�au atleisti man!

Jie nuramino j�, ir D�apas paklausė:

��Ar jūs tikra, kad ponas Marlėjus neminėjo nieko... na, pavyzd�iui, kad jo laukia varginantis pokalbis. Ar ko nors pana�aus?

��Ne, tikrai ne. Esu tikra, kad ne.

��Ar jis neu�siminė apie pacient�, pavarde Amberiotis?

��Ne ne. Jis nieko nesakė, na, tik tai, k� paprastai �neka dantistai.

Puaro ausyse nuskambėjo: �Skalaukite. Pra�om pla�iau i�si�ioti. Dabar atsargiai susi�iaupkite�.

D�apas toliau t�sė savo darb�. Gali būti, kad panelė Sainsberi Syl turės duoti parodymus tardymo metu.

I�g�stingai �ūktelėjusi panelė Sainsberi Syl, atrodo, aprimo. D�apui paband�ius dar paklausinėti, panelė Sainsberi Syl papasakojo vis� savo gyvenimo istorij�.

Atrodo, kad ji grį�o i� Indijos į Anglij� prie� �e�is mėnesius. Ji gyveno įvairiuose vie�bu�iuose ir pensionuose, kol galų gale apsistojo viename�� �Glengourie Court�, dėl to, kad jai labai patiko jame tvyranti namų atmosfera. Indijoje ji daugiausia laiko praleido Kalkutoje, kur dirbo misionierės darb�, taip pat mokė retorikos.

��Tiksli ir ai�ki tarsena anglų kalbai yra labai svarbi, vyriausias inspektoriau. Suprantate,�� panelė Sainsberi Syl manieringai kilstelėjo galv�,�� kai buvau jauna, a� vaidinau. Ak, tik nedideles roles. Provincijoje! Ta�iau buvau labai ambicinga. Sudarėme repertuar�, tad keliavau vaidindama po pasaulį�� �ekspyras, Bernardas �ou.�� Ji atsiduso.�� Visa mūsų varg�ių moterų bėda�� �irdis ir gailestingumas. Skubios impulsyvios vedybos. Deja! Mes i�siskyrėme beveik tuoj pat.

Mane... mane �iauriai apgavo. A� susigr��inau savo mergautin� pavard�. Draugai mane �iek tiek parėmė, ir a� atidariau i�kalbos mokykl�. Taip pat padėjau įkurti labai ger� aktorių mėgėjų draugij�. Privalau jums parodyti kelet� mūsų skelbimų.

Vyriausias inspektorius D�apas pajuto pavojų. Jis suskubo pasi�alinti, bet spėjo nugirsti paskutinius panelės Sainsberi Syl �od�ius:

��Jei dėl kokios nors prie�asties mano pavardė pasirodytų spaudoje... na, a� turiu omenyje, kaip liudininkės... u�tikrinkite, kad ji būtų teisingai u�ra�yta. Meiblė Sainsberi Syl. Meiblė ra�osi M.E.I.B.L.Ė., o Syl�� S.Y.L.. Ir, ai�ku, jie gali norėti paminėti, kad a� vaidinau spektaklyje �Kaip jums patinka� Oksfordo teatre...

���inoma �inoma,�� vyriausias inspektorius D�apas tiesiog i�lėkė.

Taksi jis atsiduso ir nusi�luostė nuo kaktos prakait�.

��Jei prireiks, mes galėsime visk� patikrinti,�� pastebėjo jis,�� nebent visa tai buvo melas, ta�iau man taip neatrodo.

Puaro papurtė galv�.

��Melagiai,�� pasakė jis,�� nėra tokie smulkmeni�ki ir nenuoseklūs.

D�apas t�sė toliau:

��A� bijojau, kad ji pradės spyriotis dėl kvotos�� dauguma vidutinio am�iaus senmergių pradeda. Ta�iau tai, kad ji vaidino, paai�kina, kodėl ji buvo tokia entuziastinga. Pajus truputėlį rampos �viesos!

Puaro pasakė:

��Ar jūs i� tikro norite, kad ji dalyvautų kvotoje?

��Grei�iausiai ne. Priklauso nuo daugelio dalykų.�� Jis stabtelėjo, o po to pasakė:�� Dabar a� dar labiau įsitikin�s, Puaro. Tai nebuvo savi�udybė.

��O koks motyvas?

��Dar ne�inau. Tarkim, Marlėjus suviliojo Amberio�io dukr�?

Puaro tylėjo. Jis stengėsi įsivaizduoti pon� Marlėjų suved�iotojo vaidmenyje, viliojantį sald�iaak� jaun� graik�, ta�iau tai buvo apgailėtinas vaizdas.

Puaro priminė D�apui Reilio �od�ius, kad jo partneris visai nejautė gyvenimo d�iaugsmo.

D�apas neai�kiai pasakė:

��Na, juk negali �inoti, kas gali nutikti kruize.

Tada su pasitenkinimu pridūrė:

��Mes �inosime daug daugiau, kai pasi�nekėsime su tuo vyruku.

Jie susimokėjo u� taksi ir įėjo į �Savojos� vie�butį.

D�apas pasiteiravo, kur galima rasti pon� Amberiotį.

Klerkas pasi�iūrėjo į juos gana keistai ir pasakė:

��Pon� Amberiotį? Dovanokite, sere, bijau, kad jūs negalėsite jo pamatyti.

��Na jau, ne, a� galėsiu,�� pasakė D�apas negailestingai. Jis stumtelėjo klerk� į �alį ir parodė jam savo dokumentus.

��Jūs nesupratote, sere. Ponas Amberiotis prie� pusvalandį mirė.

Erkiuliui Puaro pasirodė, kad durys u�sitrenkė.

Penki, �e�i, surink �apus I

Po dvide�imt keturių valandų D�apas paskambino Puaro. Jo tonas buvo pilnas kartėlio.

��Viskas baigta! Visas tas reikalas!

��K� norite pasakyti, mano drauge?

��Marlėjus nusi�udė, �ia viskas ai�ku. Mes jau turime motyv�.

��Ir koks gi jis?

��A� k� tik gavau daktaro prane�im� apie Amberio�io mirties prie�astį. Neskaitysiu jums oficialaus �argono, ta�iau normalia anglų kalba tariant, jis mirė perdozav�s novokaino ir adrenalino. Tai paveikė �irdį, kaip a� supratau, ir jis nusilpo. Kai apgailėtinas varg�as vakar sakė, kad blogai jau�iasi, jis kalbėjo ties�. Tai �tai. Adrenalin� ir novokain� stomatologai leid�ia į dantenas�� tai vietiniai anestetikai. Marlėjus suklydo, suleido per didelį kiekį, o tada, kai Amberiotis i�ėjo, jis suprato, k� padarė, pamanė, kad negalės dr�siai �velgti niekam į akis, ir nusi�ovė.

��Pistoletu, apie kurį niekas nebuvo girdėj�s?�� suabejojo Puaro.

��Jis galėjo ir turėti jį. Giminai�iai nebūtinai visk� �ino.

Nustebtumėte i�gird�s dalykus, kurių jie ne�ino!

��Tai tiesa.

���iaip ar taip, tai�� visai logi�kas paai�kinimas,�� pasakė D�apas.

Puaro tarė:

���inote, mano mielas, mane tai nelabai tenkina. Teisybė, �inoma, kad pacientai nepalankiai reaguoja į vietinius nuskausminan�iuosius. Adrenalinui būdingos ypatybės yra labai gerai �inomos. Junginys su novokainu, net ir ma�os dozės, gali duoti toksinį efekt�. Ta�iau daktaras ar dantistas, naudojantis vaistus, negali �itaip susijaudinti, kad tai privestų iki savi�udybės.

��Taip, ta�iau jūs kalbate apie atvejus, kai anestetikai naudojami reikiamu kiekiu. Tuomet gydytojai negali būti dėl nieko kaltinami. Tada mirties prie�astys susijusios su pacientų ypatybėmis. Ta�iau �iuo atveju visi�kai ai�ku, kad vaistų buvo perdozuota. Jie dar nenustatė tikslaus kiekio�� ta kiekybės analizė u�truks mėnesius,�� ta�iau ai�ku, kad vaistų buvo perdozuota. O tai rei�kia, kad Marlėjus suklydo.

��Net ir tokiu atveju tai buvo tik klaida, o ne kriminalinis nusikaltimas.

��Ne, bet tai būtų labai pakenk� jo reputacijai. Ties� sakant, tai galėjo su�lugdyti jį. Niekas nesilankys pas dantist�, kuris gali suleisti mirtin� nuskausminan�iųjų doz� tik dėl to, kad yra i�sibla�k�s.

��Pripa�įstu, taip daryti neįprasta.

��Tokie dalykai nutinka, nutinka gydytojams, nutinka vaistininkams... Atsargūs ir patikimi, dirba metų metus, ir staiga�� menkas aplaidumas�� �ala padaryta, varg�ams belieka gintis. Marlėjus buvo jautrus �mogus. Kitais atvejais kalte galima pasidalyti su chemiku ar vaistininku arba prisiimti atsakomyb� kartu. �į kart� buvo atsakingas tik Marlėjus.

Puaro abejojo.

��Argi jis nebūtų palik�s kokio ra�telio? Paai�kin�s, k� jis padarė? Kad negali susitaikyti su pasekmėmis? Para��s k� nors pana�aus? Nors �odelį savo seseriai?

��Kaip a� suprantu, ne. Jis staiga suvokė, k� padarė, prarado savitvard� ir pasirinko grei�iausi� keli�.

Puaro neatsakė.

D�apas tarė:

��A� pa�įstu jus, draugu�i. Jei jau jūs energingai ėmėtės tirti �mog�udystės byl�, norėtumėte, kad tai ir būtų �mog�udystės byla! Prisipa�įstu, kad a� pats �į kart� u�siund�iau jus. K� gi, klydau. Pripa�įstu tai laisva valia.

Puaro pasakė:

���inote, a� vis tiek galvoju, kad gali būti ir kitas paai�kinimas.

��Daugybė kitų paai�kinimų, drįs�iau sakyti. Galvojau apie tai... ta�iau visi jie per daug neįtikėtini. Tarkime, Amberiotis nu�ovė Marlėjų, parėjo namo, jį pradėjo grau�ti s��inė, ir jis nusi�udė vaistais, kuriuos nugriebė Marlėjaus kabinete. Jei jums atrodo, kad taip galėjo įvykti, tai man visai ne. Jarde mes turime Amberio�io byl�. Ji gana įdomi. Karjer� pradėjo kaip ma�o vie�butėlio Graikijoje savininkas, tada įsipainiojo į politik�. Jis �nipinėjo Vokietijoje ir Prancūzijoje, u�sidirbo nema�ai pinigų. Ta�iau jam atrodė, kad turtai auga per lėtai, net manoma, kad jis u�siėmė ir �anta�u. Ne toks jau malonus �mogus, mūsų ponas Amberiotis. Praėjusiais metais jis buvo Indijoje, ir kalbama, kad �anta�uodamas i�viliojo nema�ai pinigų i� vieno vietos princo. Ta�iau sunku k� nors įrodyti. Slidus kaip ungurys. Yra dar viena galimybė. Įmanoma, kad jis dėl ko nors �anta�avo Marlėjų. Marlėjus, pasitaikius puikiai progai, perdozuoja adrenalino ir novokaino, tikėdamasis, kad tai bus įvertinta kaip nelaimingas atsitikimas, adrenalino ypatybė arba pana�iai. Tada, vyrui i�ėjus, Marlėjus ima gailėtis ir nusi�udo. Tai įmanoma, �inoma, ta�iau a� neįsivaizduoju apgalvotai �udan�io Marlėjaus. Ne, a� visai tikras, kad viskas buvo taip, kaip a� i� prad�ių sakiau. Jis nety�ia suklydo, nes t� ryt� buvo persidirb�s. Mes turėsime visk� taip ir palikti, Puaro. A� kalbėjau apie tai su auk��iausia vald�ia, ir atsakymas į �į klausim� buvo vienareik�mis.

��Suprantu,�� atsidus�s atsakė Puaro,�� suprantu...

D�apas �velniai pasakė:

���inau, kaip jūs jau�iatės, draugu�i. Ta�iau juk negalite kiekvien� kart� gauti pirmarū�ės �mog�udystės! Iki pasimatymo. Viskas, k� galiu jums pasakyti: �Dovanokite, kad sutrukd�iau�.

Jis padėjo ragelį. II

Erkiulis Puaro sėdėjo prie savo puikaus modernaus ra�omojo stalo. Jam patiko �iuolaiki�ki baldai. Taisyklingos jų formos ir masyvumas jam tiko labiau nei �velnūs senovinių baldų kontūrai.

Prie� jį gulėjo sta�iakampis popieriaus lapas su pavardėmis ir komentarais. Prie kai kurių i� jų buvo padėti klaustukai.

Pirmiausiai buvo u�ra�ytas:

Amberiotis. �piona�as. Būtent todėl jis Anglijoje? Pernai lankėsi Indijoje. Mai�tų ir neramumų laikotarpiu. Gali būti komunistų agentas.

�ioje vietoje buvo paliktas tarpas. Toliau:

Frankas Karteris? Marlėjus galvojo, kad jis niekam tik�s. Neseniai buvo atleistas i� darbo. Kodėl?

Po �io buvo u�ra�yta tik pavardė su klaustuku:

Hovardas Raiksas?

Toliau�� sakinys kabutėse.

�Ta�iau tai�� absurdas!�???

Erkiulis Puaro klausiamai pakreipė galv�. U� lango pauk�telis ne�ėsi �akel� savo lizdeliui. Erkiulis Puaro palinkusia kiau�inio formos galva pats priminė pauk�tį.

Jis u�ra�ė dar vien� pavard�:

Ponas Barnsas?

Stabtelėjo ir tada para�ė:

Marlėj aus kabinetas? �ymė ant kilimo. Galimybės.

Kurį laik� jis susim�st�s �iūrėjo į paskutinį u�ra��.

Tada pakilo, pasiėmė skrybėl� bei lazdel� ir i�ėjo. III

Po trijų ketvir�ių valandos Erkiulis Puaro i�ėjo i� metro stotelės Ylingo Brodvėjuje, o dar po penkių minu�ių pasiekė savo tiksl��� Kastlgardeno Roudo 88 nam�.

Tai buvo nedidelis, atskiras namas. Jo fasadinio sodelio tvarka susilaukė Erkiulio Puaro pasigėrėjimo kupino linktelėjimo.

���aviai simetri�kas,�� pats sau sumurmėjo jis.

Ponas Barnsas sėdėjo namie, tad Puaro buvo nuvestas į ma�� pedanti�k� valgom�jį, į kurį netrukus prisistatė ir ponas Barnsas.

Ponas Barnsas buvo neauk�tas vyras da�nai mirksin�iomis akimis, beveik nuplik�s. Pro akinių vir�ų, kairėje rankoje vartydamas kortel�, kuri� Puaro įteikė tarnaitei, jis �vilgtelėjo į lankytoj�.

Jis prabilo manieringu falcetu:

��Na na, mesjė Puaro? A� tikrai esu pagerbtas.

��Dovanokite, kad a� leidau sau nesivar�ydamas jus aplankyti,�� i�tarė skrupulingasis Puaro.

��Labai tinkamas būdas,�� pasakė ponas Barnsas.�� Ir laikas tiesiog puikus. Be ketvir�io septynios. �iuo metų laiku toki� valand� tikrai visus galima rasti namie.�� Jis mostelėjo ranka.�� Sėskitės, mesjė Puaro. Neabejoju, mes turime daug k� aptarti. Tikiuosi, tai�� Karalienės �arlotės gatvės 58 namas?

Puaro pasakė:

��Jūs galvojate teisingai, ta�iau kas jus ver�ia taip manyti?

��Mielas sere,�� atsakė Barnsas,�� a� jau kurį laik� atsistatydin�s i� Vidaus reikalų ministerijos, ta�iau dar nesu visai atsilik�s. Jei vyksta kas nors, apie k� nenorima kalbėti vie�ai, geriau nesinaudoti policijos paslaugomis. Pritraukia per daug dėmesio!

Puaro tarė:

��A� u�duosiu dar vien� klausim�. Kodėl manote, kad vyksta kas nors slapto?

��O argi ne?�� pasiteiravo anas.�� Jei taip ir nėra, tai, mano nuomone, turėtų būti. Jis pasilenkė į priekį ir savo pensnė pastukseno per kėdės ranktūrį.�� �valgyba nenori gaudyti smulkių �uvelių, visi tikisi stambaus laimikio, ta�iau norint jį pagauti, reikia nei�g�sdinti mailiaus.

��Man rodosi, pone Barnsai, kad jūs �inote daugiau nei a�,�� pasakė Erkiulis Puaro.

��A� i� viso nieko ne�inau,�� atkirto Barnsas,�� tiesiog pridėjau du prie dviejų.

��Ir kas tai galėtų būti?

��Amberiotis,�� nedelsdamas atsakė ponas Barnsas.�� Jūs pamir�ote, kad sėdėjau prie� jį laukiamajame kelet� minu�ių. Jis nepa�ino man�s. A� visada buvau nery�kus vyrukas. Kartais tai ne taip jau blogai. Ta�iau a� jį tikrai pa�inau... ir galėjau spėti, ko jis ten buvo.

��Ir ko jis ten buvo?

Pono Barnso akys sumirksėjo dar da�niau.

��Mes, �ios �alies gyventojai, esame labai nuobodūs. Mes esame konservatyvūs, jūs �inote, konservatyvūs iki kaulų smegenų. Mes nuolatos skund�iamės, ta�iau i� tikrųjų visai nenorime sutriu�kinti savo demokratinės vyriausybės ar imtis kokių nors naujamad�ių eksperimentų. �tai kas kelia apgailėtiniems u�sienio agitatoriams tikr� �irdies skausm�! Visa problema ta, anot jų, kad mes, kaip �alis, esame palyginti mokūs. �iuo metu vargu ar Europoje galima surasti kit� toki� �alį! Norint sutrikdyti Anglij�, a� kalbu apie tikr� netvark�, reikia sujaukti jos finansin� sistem�, �tai ko jiems reikia! O sujaukti finansin� sistem�, kai jai vadovauja toks �mogus kaip Alisteris Blantas, yra sudėtinga.

Ponas Barnsas stabtelėjo, o po to t�sė:

��Blantas yra toks �mogus, kuris visada apmokės asmenines s�skaitas ir gyvens atsi�velgdamas į savo pajamas, nesvarbu, ar jis turės kelis pensus, ar milijonus. Jis tiesiog toks �mogus. Jo nuomone, nėra jokių prie�as�ių �aliai gyventi kitaip! Jokių brangių eksperimentų. Jokių beproti�kų investicijų į galimas utopijas. �tai dėl ko,�� jis stabtelėjo,�� �tai dėl ko tam tikri �monės nusprendė, kad Blantas privalo dingti.

��Aha,�� pratarė Puaro.

Barnsas linktelėjo.

��Taip,�� tarė jis,�� a� �inau, apie k� kalbu. Kai kurie i� jų�� visai malonūs vyrukai. Ilgi plaukai, nuo�irdus �vilgsnis, pilni idealų apie geresnį pasaulį. Kiti nėra tokie malonūs, saky�iau, grei�iau pavojingi. Besislapstan�ios �iurkės su barzdomis ir u�sienieti�kais akcentais. Dar kiti�� pana�ūs į chuliganus. Ta�iau juos visus vienija ta pati idėja: �Blantas privalo dingti�.

Jis vėl pasisupo ant kėdės.

��Nu�luokime sen� tvark�! Torius, visus konservatorius, kietakak�ius ir įtartinus verslininkus,�� �tai apie k� jie galvoja. Gali būti, tie �monės yra teisūs�� a� ne�inau,�� ta�iau a� �inau vien� dalyk��� turi būti kas nors, kas galėtų dirbti vietoj tų nu�luotų... ne �iaip kas nors, kas gra�iai ir teisingai skamba, bet kas gali dirbti. Tiek to, neverta gilintis. Mes �ia kalbame apie konkre�ius faktus, o ne abstrak�ias teorijas. Nuimkite rams�ius, ir namas sugrius. Blantas yra vienas rams�ių, laikan�ių visk� savo vietose.

Jis palinko į priekį.

��Jiems tikrai reikia Blanto. T� a� �inau. Ir, mano nuomone, vakar ryte jie buvo labai arti. Gal a� ir klystu, ta�iau bandymų buvo ir anks�iau. A� kalbu apie metodus.

Jis sudvejojo, o po to tyliai ir atsargiai paminėjo tris pavardes. Nepaprastai gabaus finansų ministro, progresyviai m�stan�io verslininko ir daug vil�ių teikusio jauno politiko, traukusio publikos dėmesį. Pirmasis mirė ant operacinio stalo, antrasis nei�laikė neai�kios ligos, kuri buvo nustatyta per vėlai, o tre�i�jį suva�inėjo automobilis.

��Tai labai paprasta,�� pasakė ponas Barnsas.�� Anesteziologas apsiriko duodamas anestetikus... na, taip jau nutinka. Antruoju atveju�� simptomai kėlė abejonių. Gydytojas tebuvo gero linkintis terapeutas, negalima buvo tikėtis, kad jis juos atpa�intų. Tre�iuoju atveju�� rūpestinga motina skubėjo pas sergantį vaik�. Graudus atvejis, prisiekusieji pripa�ino j� nekalta!

Jis stabtelėjo:

��Viskas labai natūralu. Ir greitai pamir�ta. Bet tuoj pasakysiu, k� tie trys �monės veikia dabar. Anesteziologas dirba nuosavoje auk��iausios klasės tyrimų laboratorijoje. I�laidų jai įrengti nebuvo pagailėta. Terapeutas nebepraktikuoja. Jis įsigijo jacht� ir jaukų namelį. Rūpestinga motina gali parūpinti visiems savo vaikams geriausi� i�silavinim�, ponius savaitgaliais ir gra�i� sodyb� u�miestyje su dideliu sodu ir veja.

Jis lėtai linktelėjo galv�.

��Tarp kiekvienos profesijos atstovų, o ir �iaip �monių, pasitaiko tokių, kurie neatsispiria pagundoms. Mūsų atveju problema ta, kad Marlėjus toks nebuvo!

��Manote, kad viskas taip ir vyko?�� paklausė Puaro.

Ponas Barnsas atsakė:

��Tikrai taip. Ne taip jau paprasta priartėti prie did�iųjų �monių, gi �inote. Jie puikiai saugomi. Triukai su ma�inomis yra rizikingi ir ne visada nusiseka. Ta�iau �mogus yra visi�kas bejėgis dantisto kėdėje.

Jis nusiėmė pensnė, nuvalė ir vėl u�sidėjo. Jis pasakė:

��Tokia mano teorija! Marlėjus atsisakė. Deja, jis �inojo per daug, ir jiems teko jį pa�alinti.

��Jiems?

��Kai sakau jie�� a� kalbu apie organizacij�, kuri slypi u� viso �ito. Visk� atliko, �inoma, tik vienas �mogus.

��Kuris?

��Na, a� galiu spėti,�� pasakė ponas Barnsas,�� ta�iau tai tik spėjimas, todėl galiu klysti.

Puaro tyliai paklausė:

��Reilis?

��Ai�ku! Tai akivaizdu. A� manau, kad grei�iausiai jie niekada nepra�ė Marlėj aus paties imtis �io reikalo. Jam tereikėjo perduoti Blant� savo kolegai paskutin� minut�. Staigus negalavimas ar kas nors pana�aus. Reilis būtų visk� sutvark�s: dar vienas nelaimingas atsitikimas�� �ymaus bankininko mirtis, nepaguod�iamas, susigū��s, ken�iantis jaunas dantistas teisme, kuris jį pripa�įsta nekaltu. Jis būtų met�s stomatologij� ir apsigyven�s kur kitur su gra�iomis kelių tūkstan�ių svarų per metus pajamomis.

Ponas Barnsas pa�velgė į Puaro.

��Nemanykite, kad a� esu romantikas,�� pasakė jis.�� Tokie dalykai nutinka.

��Taip taip, a� �inau.

Ponas Barnsas kalbėjo toliau, tap�nodamas per knyg� blizgan�iu vir�eliu, kuri gulėjo ant stalo, jam po ranka:

��A� perskai�iau daugyb� �ių neįtikėtinų pasakojimų apie �nipus. Kai kurie i� jų tikrai fantasti�ki. Ta�iau, kad ir kaip keista, jie nėra fantasti�kesni u� realų gyvenim�. Nuostabūs nuotykiai, tamsios, nelemtos asmenybės u�sienieti�kais akcentais, tarptautinės asociacijos bei ypatingi suk�iai! Man būtų gėda skaityti apie tokius dalykus, kuriuos a� �inau, o be to, niekas nė minut� jais netikėtų.

��Remiantis jūsų teorija, koks yra Amberio�io vaidmuo?

��A� nesu visi�kai tikras. Manau, kad jam būtų buvusi suversta kaltė. Jis ne kart� �aidė dvigub� �aidim� ir dabar buvo priremtas prie sienos. Turėkite omenyje, tai tik idėja.

Erkiulis Puaro tyliai paklausė:

��Tarkim, kad jūsų idėjos yra teisingos, tad kaip viskas vystysis toliau?

Ponas Barnsas patrynė nosį.

��Jie vėl bandys jį pri�iupti,�� pasakė jis.�� Taip taip. Jie bandys dar kart�. Laikas nelaukia. Drįs�iau sakyti, kad Blantas turi �monių, kurie juo rūpinasi. Jie turi būti ypa� atsargūs. Tai nebus vyras, pasislėp�s krūmuose su pistoletu. Nieko �iauraus. Jie turi saugotis gerbiamų �monių�� giminai�ių, senų tarnų, vaistininko padėjėjo, kuris gamina vaistus, prekiautojo vynu, pristatan�io portvein�. Alisteris Blantas vertas daugybės milijonų. Tiesiog nuostabu k� �monės galėtų padaryti... na, tarkim, u� keturis tūkstan�ius metinių pajamų!

��Tiek daug?

��Gal ir daugiau...

Puaro kurį laik� tylėjo, tada pasakė:

��A� i� pat prad�ių įtariau Reilį.

��Airis? I.R.A?

��Ne dėl to. Ant kilimo liko �ymė, suprantate, tarytum juo buvo trauktas kūnas. Ta�iau jei Marlėjų nu�ovė pacientas, jis būtų tai padar�s kabinete ir nereikėtų judinti kūno. Todėl jau i� pat prad�ių a� įtariau, kad jis buvo nu�autas ne kabinete, o kambaryje... esan�iame �alia. Tai reik�tų, kad jį nu�udė ne pacientas, bet ka�kas i� nami�kių.

��Sumanu,�� pagarbiai i�tarė ponas Barnsas.

Puaro atsistojo ir i�tiesė rank�.

��Dėkoju,�� pasakė jis.�� Jūs man labai padėjote. IV

Va�iuodamas namo, Puaro u�suko į vie�butį �Glengowrie Court�.

Dėl �io vizito jis kit� ryt� labai anksti paskambino D�apui.

��Bon jour, mon ami15. Kvota �iandien�, ar ne?

��Taip. Ar ruo�iatės dalyvauti?

��Nemanau.

��Manau, neverta gai�ti.

��Ar jūs pakvietėte liudyti panel� Sainsberi Syl?

���avi�j� Meibl�? Ne, a� jos nekvie�iau. Nėra jokio reikalo.

��Ar nieko apie j� negirdėjote?

��Ne, kodėl turė�iau?

Erkiulis Puaro pasakė:

��Tik paklausiau. Galbūt jums įdomu bus su�inoti, kad panelė Sainsberi Syl u�vakar prie� pietus i�ėjo i� vie�bu�io �Glengowrie Court� ir negrį�o.

��K�? Paspruko?

��Gali būti.

��Ta�iau kodėl? Juk viskas buvo tvarkoj. Viskas tikra ir s��ininga. A� dėl jos susisiekiau su Kalkuta�� tai buvo dar prie� man su�inant Amberio�io mirties prie�astį, kitaip bū�iau nesivargin�s. Praėjusį vakar� gavau atsakym�. Viskas tvarkoj. J� ten pa�inojo daug metų, jos gyvenimo istorija tikra, i�skyrus tai, kad �į t� nutylėjo apie savo vedybas. Ji i�tekėjo u� indo studento, o tada su�inojo, kad jis turi ir kitų ry�ių. Susigr��ino mergautin� pavard� ir atsidėjo geriems darbams. Ji palaiko draugi�kus santykius su misijomis, moko retorikos, padeda saviveiklos teatrams. I� tiesų, net pavadindamas j� siaubinga moterimi, negalė�iau įtarti įsipainiojus į �mog�udyst�. O dabar man sakote, kad ji pradingo! Nesuprantu.�� Jis stabtelėjo, o po to abejodamas t�sė:�� Gal jai tiesiog atsibodo vie�butis? Man tikrai taip nutiktų.

Puaro pasakė:

��Jos visi daiktai ten. Ji nieko nepasiėmė.

D�apas nusikeikė.

��Kada ji i�ėjo?

��Ma�daug be ketvir�io septynios.

��O k� �neka �monės vie�butyje?

��Jie labai nusimin�. Valdytoja eina i� proto.

��Kodėl jie neprane�ė policijai?

��Todėl, mon cher16, kad, tarkime, dama nakvoja kur kitur,�� nors tai ir nepana�u, sprend�iant i� jos i�vaizdos,�� ji tikrai būtų labai nepatenkinta, kai sugrį�usi su�inotų, kad jos ie�ko policija. Ponia Harison, valdytoja, apskambino visas ligonines. Ji jau svarstė, ar neskambinus policijai, kai a� atėjau. Mano pasirodymas buvo kaip atsakas į jos maldas. A� apsiėmiau sutvarkyti vis� �į reikal� ir paai�kinau, kad kreipsiuosi pagalbos į diskreti�kiausi� policijos pareigūn�.

��Diskreti�kiausias policijos pareigūnas, tikiuosi, nuolankus jūsų tarnas?

��Teisingai.

D�apas sunkiai atsiduso:

��Gerai. Po kvotos susitinkame vie�butyje �Glengowrie Court�. V

Jiems belaukiant valdytojos D�apas niurnėjo.

��Kodėl ta moteris nutarė pradingti?

��Pripa�inkite, tai įdomu.

Ilgiau �nektelėti jie nesuspėjo.

Ponia Harison, vie�bu�io valdytoja, jau buvo su jais.

�nekioji Ponia Harison vos neverkė. Ji labai nerimavo dėl panelės Sainsberi Syl. Kas jai galėjo nutikti? Greitomis ji aptarė visus galimus nelaimingus atsitikimus. Atminties praradim�, staigi� negali�, trūkusi� kraujagysl�, o gal j� perva�iavo omnibusas, apiplė�ė arba u�puolė, i�prievartavo...

Ji stabtelėjo, kad atgautų kvap�, ir sumurmėjo:

��Tokia puiki moteris, atrodė, kad jai �ia patiko ir ji buvo laiminga.

D�apo pra�ymu ji palydėjo juos į paprast� miegam�jį, kuriame gyveno pradingusi ledi. Viskas atrodė �varu ir tvarkinga. Drabu�iai kabojo spintoje, o naktiniai padėti ant lovos, kampe stovėjo du kuklūs panelės Sainsberi Syl lagaminai. Po tualetiniu staleliu, i�rikiuoti į eil�, stovėjo batai: pora patvarių pusba�ių, dvi poros gana neskoningų, blizgan�ių ir neįprastų batelių, papuo�tų odiniais kaspinais, viena pora paprastų vakarinių juodo satino batelių ir pora mokasinų. Puaro pastebėjo, kad vakariniai bateliai buvo numeriu ma�esni nei kasdieniai, t� fakt� galėjai susieti su moters tu�tybe arba nuospaudomis. Puaro pasidarė įdomu, ar panelė Sainsberi Syl prie� i�eidama surado laiko prisisiūti bato sagtį. Jis tikėjosi, kad taip, nes aplaidumas rengiantis jį visuomet erzino.

D�apas u�siėm�s per�iūrinėjo lai�kus, kuriuos rado tualetinio stalelio stal�iuje. Erkiulis Puaro entuziastingai atitraukė komodos stal�ių. Jame buvo sudėti apatiniai drabu�iai. Susikuklin�s jį u�darė, suniurnėjo, kad sprend�iant i� visko, panelė Sainsberi Syl mėgo dėvėti vilnonius apatinius, ir atidarė kit� stal�ių. Jame buvo sudėtos kojinės.

D�apas pasiteiravo:

��Ar radote k� nors įdomaus, Puaro?

Puaro, liūdnai mosuodamas kojinių pora, atsakė:

��De�imto dyd�io, pigaus blizgan�io �ilko, kaina�� grei�iausiai du pensai vienuolika.

D�apas atsakė:

��Draugu�i, jūs gi nesudarinėjate testamento. �ia radau du lai�kus i� Indijos, kelis �ekius i� labdaros organizacijų, jokių s�skaitų. Labai gerbtina asmenybė, mūsų panelė Sainsberi Syl.

��Ta�iau jos skonis labai prastas,�� liūdnai pastebėjo Puaro.

��Turbūt vertino drabu�ius labai �emi�kai.�� D�apas u�sira�inėjo adres� nuo seno lai�ko, atsiųsto prie� du mėnesius.

��Tie �monės gali apie j� k� nors �inoti,�� pasakė jis.�� Jie gyvena Hempsted Roude. I� lai�ko galima suprasti, kad jie buvo labai artimi.

Daugiau jokių �inių vie�butyje �Glengowrie Court� gauti nepavyko, neskaitant neigiamo fakto, kad panelė Sainsberi Syl buvo nei susijaudinusi, nei susirūpinusi, kai i�ėjo, atrodė, kad ji tikrai ruo�iasi grį�ti, nes praeidama savo draugei poniai Boulito ji �ūktelėjo:

��Po pietų a� jus i�mokysiu to �aidimo kortomis, apie kurį kalbėjau.

Dar daugiau, vie�butyje �Glengowrie Court� buvo laikomasi tradicijos įspėti, jei nesiruo�i valgyti. Panelė Sainsberi Syl nieko neįspėjo. Todėl visiems atrodė ai�ku, kad ji ketina grį�ti pavalgyti tarp pusės a�tuonių ir pusės devynių.

Ta�iau ji negrį�o. Ji i�ėjo į Kromvelio Roud� ir dingo.

D�apas ir Puaro nuvyko pagal adres�, nurodyt� ant voko,�� į vakarų Hempsted�.

Namas buvo jaukus, o Adamsai�� linksmi �monės, turintys daug vaikų. Jie daugelį metų pragyveno Indijoje ir labai �iltai atsiliepė apie panel� Sainsberi Syl. Ta�iau daugiau jie niekuo padėti negalėjo.

Pastaruoju metu jie jos nematė bent jau mėnesį, nuo tada, kai �eima grį�o i� Velykų atostogų. Tuo metu ji buvo apsistojusi Raselo skvere. Ponia Adams davė Puaro adres�, taip pat ir kelių panelės Sainsberi Syl draugų britų, gyvenan�ių Strythame, adresus.

Ta�iau vyrai nieko nepe�ė abiejose vietose. Panelė Sainsberi Syl buvo apsistojusi vie�butyje nurodytu adresu, ta�iau �monės nelabai k� prisiminė apie j�, nieko, kas galėtų pagelbėti. Tik tiek, kad ji buvo maloni ponia, gyvenusi u�sienyje. �monės, kurie gyveno Strythame, taip pat nepadėjo. Jie nebuvo mat� panelės Sainsberi Syl nuo vasario mėnesio.

Vis dar buvo likusi tikimybė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, ta�iau ir ji buvo greitai i�sklaidyta. Į joki� ligonin� nebuvo pristatyta auka, atitinkanti apra�ym�.

Panelė Sainsberi Syl i�nyko erdvėje. VI

Kit� į ryt� Puaro nuvyko į vie�butį �Holborn Palace� ir pasiteiravo, kur gali rasti pon� Hovard� Raiks�.

Tuo metu jį ka�in ar būtų nustebin�s atsakymas, kad ponas Hovardas Raiksas vien� vakar� taip pat i�ėjo ir nebegrį�o.

Ta�iau ponas Hovardas Raiksas dar gyveno vie�butyje �Holborn Palace� ir �iuo metu pusry�iavo.

Erkiulio Puaro pasirodymas prie pusry�ių stalo, atrodo, nesuteikė Hovardui Raiksui malonumo.

Nors jis ir nebebuvo pana�us į �mog�udį kaip sujauktuose Puaro prisiminimuose, jo rūstus �vilgsnis vis dar atrodė grėsmingas. �velgdamas į nekviest� sve�i� Hovardas Raiksas nemandagiai pratarė:

��Po velnių!

��Ar leisite?

Erkiulis Puaro prisitraukė kėd� nuo kito stalo.

Ponas Raiksas atsakė:

��Nekreipkite į mane dėmesio! Sėskitės ir jauskitės kaip namie!

Puaro �ypsodamasis taip ir padarė.

Ponas Raiksas �iurk��iai paklausė:

��Na, tai ko gi jūs norite?

��Ar jūs mane prisimenate, pone Raiksai?

��Niekada nesu jūsų mat�s.

���ia jūs klystate. Ne daugiau kaip prie� tris dienas kartu su manimi viename kambaryje jūs praleidote ma�iausiai penkias minutes.

��Negaliu prisiminti visų, kuriuos sutinku tuose prakeiktuose vakarėliuose.

��Tai nebuvo vakarėlis,�� atsakė Puaro.�� Tai buvo dantisto laukiamasis.

Neai�kus jaudulys prasiskverbė į jaunuolio akis, bet akimirksniu pradingo. Jo manieros pasikeitė. Jau nebebuvo nekantrus ir nerūpestingas. Staiga tapo atsargus. Jis pa�velgė į Puaro ir pratarė:

��Na, ir!

Prie� atsakydamas Puaro įdėmiai jį nu�velgė. Jis ai�kiai pajuto, kad ponas Raiksas�� tikrai pavojingas jaunuolis. Liesas alkanas veidas, agresyvus smakras, fanatiko akys. Ta�iau tasai veidas patiko moterims. Jis buvo netvarkingas, netgi nudrisk�s, o be to, valgė taip god�iai, kad stebin�iam jį Puaro tai pasirodė reik�minga.

Puaro vertinimas buvo toks: �M�stantis �vėris...�

Raiksas �iurk��iai paklausė:

��K�, po velnių, visa tai rei�kia?

��Ar mano vizitas jums nemalonus?

��A� net ne�inau, kas jūs toks.

��Atleiskite man.

Puaro vikriai i�sitraukė savo dėkliuk� su vizitinėmis kortelėmis ir vien� jų padėjo ant stalo.

Pono Raikso veide vėl pasirodė ka�koks jaudulys, kurio Puaro negalėjo apibrė�ti. Tai nebuvo baimė, grei�iau�� agresija. J�, kaip ir reikėjo tikėtis, pakeitė pyktis.

Jis numetė kortel� atgal.

��Tai �tai kas jūs toks. Esu apie jus girdėj�s.

��Kaip ir dauguma �monių,�� kukliai atsakė Puaro.

��Jūs privatus seklys, ar ne? Ir be to, dar brangus. Toks, kuris samdomas, kai pinigai�� ne kliūtis, kai verta mokėti bet kiek, kad tik i�gelbėtum savo pasigailėtin� kailį!

��Jei negersite savo kavos,�� pastebėjo Erkiulis Puaro,�� ji atvės.

Jis kalbėjo maloniai ir autoritetingai.

Raiksas įsispoksojo į jį.

��Sakykite, kokios rū�ies padaras jūs esate?

���iaip ar taip, �ioje �alyje kava yra labai prasta,�� pasakė Puaro.

��Saky�iau, tai tiesa,�� kar�tai sutiko ponas Raiksas.

��Ta�iau jei leisite jai at�alti, ji taps kone negeriama.

Jaunuolis palinko į priekį.

��Ko jūs siekiate? K� sum�stėte �ia eidamas?

Puaro patraukė pe�iais.

��A� norėjau... pasimatyti su jumis.

��Nejaugi?�� skepti�kai pasiteiravo ponas Raiksas.

Jo akys susiaurėjo.

��Jei jums reikia pinigų, pasirinkote netinkam� �mogų! �monės, su kuriais a� susij�s, negali sau leisti pirkti, ko jie nori. Geriau jau grį�kite pas t�, kuris jums moka pinigus.

Atsidus�s Puaro pasakė:

��Niekas man nieko nesumokėjo... bent jau kol kas.

��Ir jūs man tai sakote,�� pratarė ponas Raiksas.

��Tai tiesa,�� atsakė Puaro.�� A� �vaistau daug vertingo laiko ir negaunu jokios kompensacijos. Tarkime, a� papras�iausiai noriu numal�inti savo smalsum�.

��Vadinasi,�� pasakė Raiksas,�� jūs mal�inote savo smalsum� ir pas t� prakeikt� dantist�.

Puaro papurtė galv�. Jis pasakė:

��Atrodo, kad jūs praleidote pro pir�tus papras�iausi� prie�astį, dėl kurios galima sėdėti dantisto laukiamajame,�� �monės tikrinasi dantis.

��Tai �tai k� jūs ten veikėte,�� pono Raikso tonas i�davė paniek� ir nepasitikėjim�.�� Laukėte, kol jums patikrins dantis?

���inoma.

��Turbūt atleisite, jei a� pasakysiu, kad netikiu.

��Tada ar galė�iau paklausti, pone Raiksai, k� jūs ten veikėte?

Staiga ponas Raiksas i�si�iepė. Jis pasakė:

���tai ir pri�iupau jus! A� taip pat laukiau, kad man ap�iūrėtų dantis.

��Jums turbūt skaudėjo dantį?

��Teisingai, draugu�i.

��Ta�iau ne�iūrint į tai, jūs i�ėjote nesulauk�s, kol jus priims dantistas.

��Na, ir kas, jei i�ėjau. Tai mano reikalas.

Jis nutilo, o po to staiga įnir�io kupinu balsu i�pylė:

��Ak, kam, po velnių, reikalingos tos gudrios �nekos? Jūs buvote ten, kad pri�iūrėtumėte didįjį �mogų. Na, k� gi, jam nieko nenutiko, ar ne? Nieko nenutiko jūsų neįkainojamam ponui Alisteriui Blantui. Jūs nieko prie� mane neturite.

Puaro paklausė:

��Kur jūs nuėjote, kai taip netikėtai palikote laukiam�jį?

��Ai�ku, kad i�ėjau i� namo.

��Aha!�� Puaro pa�velgė į lubas.�� Ta�iau niekas nematė, kaip jūs i�ėjote, pone Raiksai.

��Ar tai svarbu?

��Gali būti. Atsimenate, kai kas netrukus po to tame name mirė.

Raiksas nerūpestingai atsakė:

��Ak, jūs kalbate apie t� dantist�.

Puaro tonas pasidarė grie�tas:

��Taip, a� kalbu apie dantist�.

Raiksas įsispoksojo į Puaro. Jis pasakė:

��Jūs taikotės man tai pripai�yti? Kas �ia per �aidimas? Na, jūs to negalite padaryti. A� k� tik perskai�iau ataskait� apie vakaryk�t� kvot�. Varg�as nelaimėlis nusi�ovė po to, kai suprato perdozav�s vietinių nuskausminan�iųjų ir dėl to mirė vienas jo pacientų.

Puaro nepajudinamai laikėsi savo:

��Ar galite įrodyti, kad i�ėjote i� namo tada, kaip sakote? Ar yra kas nors, kas galėtų tvirtai paliudyti, kur jūs buvote tarp dvyliktos ir pirmos valandos?

Pono Raikso akys susiaurėjo.

��Vadinasi, jūs taikotės tai pripai�yti man. Manau, kad Blantas jus sukurstė.

Puaro atsiduso:

��Dovanokite, ta�iau man atrodo, kad jūs esate apsėstas manijos�� nuolatos minite pon� Alisterį Blant�. Jis nesamdė man�s, a� niekada nesu jam dirb�s. Mane jaudina ne jo saugumas, bet vyro, gero savo profesijos �inovo, mirtis.

Raiksas pakraipė galv�.

��Atleiskite,�� pasakė jis,�� ta�iau a� jumis netikiu. Jūs tikrai esate Blanto privatus seklys.�� Jo veidas apsiniaukė, kai jis palinko prie stalo.�� Ta�iau jūs negalite jo apsaugoti, suprantate. Jis turi dingti�� kaip ir viskas, kam jis atstovauja! Turi būti įgyvendinama nauja programa, senoji korumpuota finansų sistema, kuri voratinkliu apraizgė vis� pasaulį, turi i�nykti. Jie visi turi būti nu�luoti nuo �emės pavir�iaus. A� asmeni�kai neturiu nieko prie� Blant�, ta�iau jis priklauso tokiam �monių tipui, kurių a� neken�iu. Jis�� vidutinybė, jis�� ribotas. Jis i� tokių, kurie nepasi�alina, nebent panaudojus dinamit�. Jis toks �mogus, kuris sako: �Jūs negalite suardyti civilizacijos pagrindų�. Ar tikrai? Leiskim jam palaukti, ir jis pamatys! Jis yra kliūtis Progresui, ir jį reikia pa�alinti. �iandien pasaulyje nėra vietos tokiems �monėms kaip Blantas�� tokiems, kurie įsitvėr� laikosi praeities, tokiems, kurie nori gyventi, kaip gyveno jų tėvai, o gal net ir kaip jų protėviai! �ia, Anglijoje, jų pilna, seni u�kietėj� konservatoriai, niekam nereikalingi nusidėvėj� supuvusios eros simboliai. Dieve mano, jie turi i�nykti! Turi atsirasti naujas pasaulis. Ar suprantate, apie k� a� kalbu,�� turi atsirasti naujas pasaulis.

Puaro atsiduso ir atsistojo.

��Kaip suprantu, pone Raiksai, jūs esate idealistas,�� pasakė jis.

��Na, ir kas, jei a� toks?

��Per didelis idealistas, kad suktumėte sau galv� dėl dantisto mirties.

Ponas Raiksas paniekinamai i�tarė:

��K� rei�kia vieno apgailėtino dantisto mirtis?

Erkiulis Puaro atsakė:

��Tai nieko nerei�kia jums. Ta�iau tai svarbu man. �tai kas mus skiria. VII

Puaro parvykus namo D�ord�as prane�ė, kad jo laukia ledi.

��Ji... hm... truputį susijaudinusi, sere,�� pasakė D�ord�as.

Kadangi ledi neprane�ė savo vardo, Puaro beliko spėlioti. Jis neatspėjo: jaunoji dama, kuri susijaudinusi pakilo nuo sofos, buvo velionio pono Marlėj aus sekretorė panelė Gladisė Nevil.

��Ak, mesjė Puaro, labai apgailestauju, kad jus trukdau... tikrai ne�inau, kaip i�drįsau ateiti... bijau, jūs pamanysite, kad tai labai į�ūlu... ir a� tikrai nenoriu gai�inti jūsų laiko... �inau, k� rei�kia laikas tokiam u�imtam �mogui... ta�iau a� tikrai labai nuliūdusi... tik nesakykite, kad visa tai, tik laiko gai�imas...

Pasinaudodamas bendravimo su anglais patirtimi, Puaro pasiūlė puodelį arbatos. Panelės Nevil reakcija buvo tokia, kokios ir reikėjo laukti.

��Mesjė Puaro, tai labai malonu i� jūsų pusės. Nors po pusry�ių praėjo ne itin daug laiko, ta�iau puodelis arbatos niekada netrukdo, ar ne?

Puaro, kuris galėjo visada apsieiti be arbatos, nors ir meluodamas, jai pritarė. Apie tai buvo prane�ta D�ord�ui, ir po stebuklingai trumpo laiko Puaro su savo lankytoja sėdėjo prie padėklo su arbata.

��A� turiu jūsų atsipra�yti,�� pasakė panelė Nevil, atsigavusi nuo arbatos,�� ta�iau vakaryk�tė kvota gerokai mane nuvylė.

��Esu tikras, kad taip ir buvo,�� �velniai i�tarė Puaro.

��Niekas net nekalbėjo apie tai, kad a� liudy�iau. Ta�iau jau�iau, kad kas nors turi eiti su panele Marlėj. Ponas Reilis, ai�ku, buvo ten, ta�iau a� turiu galvoje moterį. Be to, panelė Marlėj nemėgsta pono Reilio. Taigi pamaniau, kad mano pareiga�� eiti.

��Labai gra�u i� jūsų pusės,�� padr�sindamas pasakė Puaro.

��Na, k� jūs, a� tiesiog jau�iau, kad turiu eiti. Suprantate, a� gana ilgai dirbau ponui Marlėjui... ir visas tas reikalas mane tikrai �okiravo... o kvotos eiga visk� dar labiau pablogino...

��Bijau, kad taip ir buvo.

Panelė Nevil, įsitikinusi savo teisumu, palinko į priekį.

��Ta�iau visa tai�� melas, mesjė Puaro. Tikrai viskas yra ne taip.

��Kas ne taip, madmuazele?

��Na, tai tiesiog negalėjo atsitikti�� bent jau ne taip, kaip jie sako,�� a� turiu omenyje, kad į dantenas buvo suleista per didelė dozė.

��Vadinasi, jūs manote, kad buvo ne taip?

��A� tuo esu tikra. Kartais pacientai gali jausti pa�alinių poveikių, ta�iau tai vyksta dėl jų fiziologijos�� dėl to, kad �irdies veikla nėra normali. Bet esu tikra, kad perdozuojama retai. Suprantate, praktikuojantys gydytojai puikiai jau�ia kiekius � jie automati�kai skiria tinkam� doz�.

Puaro pritariamai linktelėjo. Jis pasakė:

��A� ir pats apie tai galvojau.

��Suprantate, tai įprasta procedūra, visai ne taip, kaip vaistininkai, kurie turi kiekvien� kart� gaminti skirtingus kiekius, didinti dozes ir pana�iai. Tada klaida gali atsirasti dėl dėmesio stokos. Taip gali nutikti daktarui, i�ra�inėjan�iam daugyb� receptų. Ta�iau dantistui negali nutikti nieko pana�aus.

Puaro pasiteiravo:

��Ar nepapra�ėte, kad jums leistų i�dėstyti savo mintis per kvot�?

Gladisė Nevil papurtė galv�. Abejodama ji gniau�ė rankas.

��Suprantate,�� pagaliau pratrūko ji,�� a� bijojau... bijojau visk� dar labiau sugadinti. �inoma, a� �inau, kad ponas Marlėjus negalėtų taip padaryti, ta�iau tai verstų galvoti, kad jis taip padarė ty�ia.

Puaro linktelėjo.

Gladisė Nevil pasakė:

���tai kodėl atėjau pas jus, mesjė Puaro. Todėl, kad kalbantis su jumis�� viskas bus neoficialu. O be to, a� galvoju, kad kas nors turi �inoti, kokia neįtikinama yra ta visa istorija!

��Niekam neįdomu,�� tarė Puaro.

Ji nustebusi įsispoksojo į jį.

Puaro pasakė:

��Norė�iau �inoti �į t� daugiau apie telegram�, kuri� jūs gavote ir kuri jus kvietė atvykti pas tet�.

��I� tikrųjų ne�inau, k� apie tai galvoti, mesjė Puaro. Tai atrodo labai keista. J� turėjo siųsti kas nors, �inantis visk� apie mane, tet� ir apie tai, kur ji gyvena, suprantate.

��Atrodo, kad j� siuntė kas nors i� jūsų artimų draugų arba �eimynyk��ių, kurie visk� apie jus �ino.

��Nė vienas i� mano draugų taip nepasielgtų, mesjė Puaro.

��O k� jūs pati apie tai manote?

Mergina delsė. Po to ji lėtai prabilo:

��I� prad�ių, kai a� galvojau, kad ponas Marlėjus nusi�ovė, man buvo atėjusi į galv� mintis, kad jis pats galėjo j� i�siųsti.

��Turite omenyje, norėdamas, kad jūsų tada ten nebūtų?

Mergina linktelėjo.

��Ta�iau tai tikrai atrodė fantasti�ka idėja, net jei jis t� ryt� galvojo apie savi�udyb�. Tai tikrai labai keista. Frankas, mano draugas, �inote, i� prad�ių pagalvojo visai absurdi�k� dalyk�. Jis apkaltino mane, kad a� norėjau pasiimti i�eigin� ir praleisti j� su kuo nors kitu,�� lyg a� galė�iau taip pasielgti.

��O ar yra kas nors kitas?

��Ne, �inoma nėra. Ta�iau Frankas dabar labai pasikeitė, jis toks įtarus ir paniur�s. Suprantate, jis prarado darb�, negali susirasti kito. Nedarbas labai blogai veikia vyr�. A� labai jaudinuosi dėl Franko.

��Tai jis labai nusiminė su�inoj�s, kad jūs i�va�iavote t� dien�?

��Taip, suprantate, jis u�suko pasakyti, kad susirado nauj� darb��� puikų darb��� u� de�imt svarų per savait�. Jis nekantravo. Tro�ko, kad a� i� karto su�ino�iau. Ir manau, jis norėjo, kad ponas Marlėjus taip pat su�inotų. Jis jautėsi labai įskaudintas, kad ponas Marlėjus jo nevertino, o be to, įtarė, kad ponas Marlėjus stengėsi mane atkalbėti nuo draugystės su juo.

��Ar taip ir buvo?

��Na, taip, tam tikru at�vilgiu. Ai�ku, Frankas prarado ne vien� darb�, jis nebuvo, na, kaip �ia pasakius, labai pastovus. Ta�iau nuo �iol viskas bus kitaip. A� manau, kad įtakojamas �mogus gali labai pasikeisti, ar jūs taip negalvojate, mesjė Puaro? Jei vyras jau�ia, kad moteris i� jo daug tikisi, jis stengiasi prilygti jos įsivaizduojamam idealui.

Puaro atsiduso. Ta�iau jis nesigin�ijo. Jis jau �imtus kartų klausėsi moterų, pateikian�ių t� patį argument� ir taip pat aklai tikin�ių, kad moters meilės jėga gali visk� nugalėti. Vien� i� tūkstan�io kartų, cini�kai pagalvojo jis, taip gali nutikti.

Jis tepasakė:

��A� norė�iau susitikti su jūsų draugu.

��A� taip pat norė�iau, kad jūs susitiktumėte, mesjė Puaro. Ta�iau �is sekmadienis�� jo vienintelė laisva diena.

Suprantate, vis� savait� jis dirba u� miesto.

��Ak, naujame darbe. O tarp kitko, koks tai darbas?

��Na, a� labai tiksliai ne�inau, mesjė Puaro. Įsivaizduoju, ka�kas pana�aus į sekretoriaus. O gal kas nors vyriausybėje. A� tik �inau, kad turiu siųsti lai�kus Frankui Londono adresu, o jie jam vėliau perduodami.

��Tai truputį keista, ar ne?

��Na, a� irgi taip maniau... bet Frankas sako, kad dabar taip da�nai daroma.

Puaro kelias akimirkas �velgė į j� tylėdamas.

Tada jis, apgalvodamas kiekvien� �odį, pasakė:

��Rytoj sekmadienis, tiesa? Gal jūs abu galėsite suteikti man malonum� ir suvalgysite su manimi prie�pie�ius Logano Komerio restorane? A� norė�iau aptarti �į liūdn� reikal� su jumis abiem.

��Na... dėkui jums, mesjė Puaro. A�... taip, a� esu tikra, mes mielai su jumis pavalgysime. VIII

Frankas Karteris buvo �viesus, vidutinio ūgio jaunuolis. Pigiai gudrios i�vaizdos. Jis kalbėjo lengvai ir skland�iai. Jo akys buvo gana arti viena kitos ir susijaudinus neramiai lakstė aplinkui.

Jis norėjo pasirodyti įtartinas ir truputį prie�i�kas.

��A� ne�inojau, kad mūsų laukia malonumas valgyti su jumis, mesjė Puaro. Gladisė man nieko apie tai nesakė.

Kalbėdamas jis metė į j� irzlų �vilgsnį.

��Mes tik vakar susitarėme,�� �ypsodamasis pasakė Puaro.�� Panel� Nevil labai nuliūdino pono Marlėjaus mirties aplinkybės, ir a� pagalvojau, gal mes visi galėsime k� i�siai�kinti...

Frankas Karteris �iurk��iai jį nutraukė:

��Marlėjaus mirtis? A� jau sotus Marlėjaus mirties! Kodėl negali jo u�mir�ti, Gladise? Kiek a� suprantu, jis visai nebuvo nuostabus �mogus.

��Ak, Frankai, nemanau, kad tu turėtum taip �nekėti. Jis man paliko �imt� svarų. Apie tai man vakar vakare buvo prane�ta lai�ke.

��Visa tai labai gerai,�� nenorom pripa�ino Frankas.�� Ta�iau kodėl jis turėjo pasielgti prie�ingai? Jis i�naudojo tave kaip negr�...�� o kas susikraudavo visus pinigus? Jis pats!

���inoma, jis pats... bet jis mokėjo man labai ger� alg�.

��Mano nuomone, ne! Tu per daug nuolanki, Gladise, mergaite, tu leidiesi i�naudojama, pati �inai. A� turiu savo nuomon� apie Marlėjų. Tu taip pat gerai �inai, kaip ir a�, kad jis stengėsi priversti tave mane mesti.

��Jis nesuprato.

��Jis visk� gerai suprato. Dabar jis jau mir�s, kitaip, galiu tau pasakyti, a� jam i�dėsty�iau savo nuomon�.

��Jūs ir atėjote to padaryti t� ryt�, kai jis mirė, ar ne?�� atsargiai pasiteiravo Puaro.

Frankas Karteris piktai atkirto:

��Kas taip sakė?

��Juk jūs buvote u�suk�s, tiesa?

��Na, ir kas, jei buvau? A� norėjau pasimatyti su panele Nevil.

��Ta�iau jums prane�ė, kad jos nėra.

��Taip, ir tai, galiu jums pasakyti, man sukėlė įtarimų. A� pasakiau tam raudonplaukiui stuobriui, kad noriu pasikalbėti su Marlėjum. Jis jau per ilgai nuteikinėjo Gladis� prie� mane. Norėjau pasakyti Marlėjui, kad a� ne koks varg�as nenaudėlis bedarbis, o vyras, gav�s puikų darb�, ir kad Gladisei pats laikas prane�ti apie savo atsistatydinim� ir pradėti galvoti apie kraitį.

��Ta�iau i� tikro jūs jam to nepasakėte?

��Ne, man atsibodo laukti tame niūriame mauzoliejuje. A� i�ėjau.

��Kada jūs i�ėjote?

��Neatsimenu.

��Tai kada jūs ten atėjote?

��A� ne�inau. Įsivaizduoju, kad tai buvo tuoj po dvylikos.

��Ir jūs ten prabuvote pus� valandos: ilgiau ar trumpiau?

��Sakau jums, kad ne�inau. A� ne toks vyrukas, kuris nuolat �iūri į laikrodį.

��Ar dar kas nors buvo laukiamajame, kol jūs ten buvote?

��Ten laukė riebus tipas, kai a� įėjau, bet neilgai. Po to a� likau vienas.

��Vadinasi, jūs turėjote i�eiti prie� pus� pirmos, nes tuo metu prisistatė ledi.

��Drįstu sakyti, kad taip ir buvo. Ta vieta, kaip jau sakiau, pradėjo mane nervinti.

Puaro susim�st�s nu�velgė jį.

��Panelė Nevil sakė man, kad jums labai pasisekė, nes susiradote puikų darb�.

��Atlyginimas geras.

��De�imt svarų per savait�, kaip ji man sakė.

��Teisingai. Ne taip jau blogai, ar ne? Parodo, kad pasiekiu, ko noriu, kai u�sibrė�iu tiksl�.

Jis jautėsi i�didus.

��Taip, tikrai. O ar darbas labai sunkus?

Frankas Karteris trumpai atrė�ė:

��Nelabai.

��Įdomus?

��O taip, gana įdomus. Jei jau kalbame apie darb�, man visada buvo smalsu, kaip jūs, privatūs detektyvai, tvarkote savo reikalus? Manau, kad �iandien nedaug kas liko i� �erloko Holmso laikų, daugiausiai pasitaiko skyrybos, tiesa?

��A� neu�siimu skyrybomis.

��Tikrai? Tada a� nesuprantu, i� ko jūs gyvenate.

��Sukuosi, mielas drauge, sukuosi.

��Ta�iau jūs�� pa�ioje vir�ūnėje, ar ne, mesjė Puaro?�� įsiterpė Gladisė Nevil.�� Ponas Marlėjus taip sakydavo. Na, a� turiu omenyje, į jus kreipiasi karali�kosios �eimos asmenys, Vidaus reikalų ministerija, hercogienė.

Puaro nusi�ypsojo jai.

��Jūs man meilikaujate,�� pasakė jis. IX

Puaro tu��iomis gatvėmis u�sigalvoj�s ėjo namo.

Parėj�s jis paskambino D�apui.

��Atleiskite, jog trukdau, draugu�i, ta�iau ar jūs kada pasidomėjote, i� kur buvo i�siųsta telegrama Gladisei Nevil?

��Vis dar u�siėm�s tuo pa�iu? Taip, ties� sakant, mes pasidomėjome. Telegrama buvo... ji buvo i�siųsta gana sumaniai. Teta gyvena Ri�borne, Somersete, o telegrama buvo i�siųsta i� Ri�barno, na, �inote, Londono priemies�io.

Erkiulis Puaro pripa�indamas i�tarė:

��Tai buvo sumanu, taip, tai buvo protinga. Jei gavėjas būtų pa�iūrėj�s, i� kur ji i�siųsta, pavadinimai būtų atrod� pakankamai pana�ūs, kad ji nuskambėtų įtikinamai.

Jis stabtelėjo.

��Ar �inote, k� a� apie tai manau, D�apai?

��Na?

��Viskas labai apgalvota.

��Erkiulis Puaro nori, jog tai būtų �mog�udystė, vadinasi, tai turi būti �mog�udystė.

��O kaip jūs paai�kinsite telegram�?

��Sutapimas. Ka�kas pasijuokė i� merginos.

��Kodėl kas nors turėtų?

��O Dieve, Puaro, kodėl �monės taip elgiasi? Visa tai�� i�daigos, juokai. Netinkamas jumoro supratimas, tik tiek.

��Ir ka�kas sugalvojo pajuokauti kaip tik t� dien�, kai Marlėjus ruo�ėsi suklysti leisdamas nuskausminan�iuosius.

��Tai galėjo būti prie�as�ių ir pasekmių sutapimas. Panelės Nevil nebuvo, Marlėjus turėjo skubėti, todėl atsirado daugiau galimybių suklysti.

��Ta�iau tai man�s netenkina.

��Drįs�iau teigti�� ta�iau ar nematote kur veda jūsų samprotavimai? Jei kas nors ir pa�alino Nevil, tai grei�iausiai tai buvo pats Marlėjus. O tai daro Amberio�io nu�udym� ty�inį, o ne atsitiktinį.

Puaro tylėjo. D�apas pasakė:

��Ar suprantate?

Puaro tarė:

��Amberiotis galėjo būti nu�udytas ir kitaip.

��Tik ne jis. Niekas nebuvo u�suk�s pas jį į �Savoj�.� Prie�pie�ius jis valgė savo kambaryje. O daktarai sako, kad medikamentai buvo ty�ia suleisti, jie nebuvo i�gerti�� skrandyje nieko nerasta. Tai ai�ki byla.

��Visi nori, kad taip būtų galvojama.

��Auk��iausia vald�ia patenkinta.

��O kaip jai patinka dingusioji ledi?

��Pradingusios Syl byla? Ne, tai jai nepatinka, mes vis dar atliekame tyrim�. Ta moteris turi kur nors būti. Neįmanoma i�eiti į gatv� ir pradingti.

��Atrodo, kad ji taip ir padarė.

��Taip atrodo tik dabar. Juk turi ji kur nors būti, gyva ar mirusi, o a� negalvoju, kad ji mirė.

��Kodėl ne?

��Todėl, kad iki �iol mes dar neradome jos kūno.

��Ak, D�apai, argi kūnai visada atsiranda taip greitai?

��A� manau, kad jūs norite pasakyti, jog ji jau yra nu�udyta ir mes rasime j� akmens skaldyklose, sukapot� į ma�y�ius gabalėlius, kaip poni� Rakston?

��Galų gale, mon ami17, ar nepasitaiko dingusių asmenų, kurių kūnai nėra randami?

��Labai retai, draugu�i. Daugybė moterų dingsta, tikrai, ta�iau mes paprastai jas randame sveikas. Devynis kartus i� de�imties taip atsitinka dėl seno gero sekso. Jos yra kur nors su vyru. Ta�iau a� nemanau, kad taip nutiko mūsų Meiblei, o jūs?

��Niekada negali �inoti,�� atsargiai pasakė Puaro.�� Ta�iau mano galva, tai neįtikėtina. Vadinasi, jūs tikri, kad j� rasite?

��Mes tikrai j� rasime. Mes paskelbsime jos apibūdinim� spaudoje, o be to, mes tarsime �odį per B.B.C.18

��Ak,�� pasakė Puaro,�� tikiuosi, tai paspartins bylos eig�.

��Nesijaudinkite, draugu�i. Mes surasime dingusi� gra�uol� dėl jūsų su visais vilnoniais apatiniais ir pana�iai.

Jis padėjo ragelį.

D�ord�as kaip paprastai, nekeldamas triuk�mo, įėjo į kambarį. Ant nedidelio stalelio jis padėjo garuojantį kar�to �okolado puod� ir kelet� biskvito gabalėlių.

��Ar dar ko nors pageidausite, sere?

��Mano smegenys susidūrė su dilema, D�ord�ai.�� Nejaugi, sere. Apgailestauju tai girdėdamas.

Puaro įsipylė į puodelį �okolado ir susim�st�s mai�ė.

D�ord�as, atpa�in�s signalus, pagarbiai laukė. Būdavo tokių akimirkų, kai Erkiulis Puaro aptardavo bylas su savo tarnu. Jis visada sakė, kad D�ord�o komentarai jam padėdavo.

��Neabejoju, D�ord�ai, kad jūs girdėjote apie mano dantisto mirtį.

��Pono Marlėjaus, sere. Taip, sere. Baisi nelaimė, sere. Kaip supratau, jis nusi�ovė.

��Taip buvo nutarta. Ta�iau jei jis nenusi�ovė, jis buvo nu�udytas.

��Taip, sere.

��Kyla klausimas: jei jis buvo nu�udytas, tai kas jį nu�udė?

��Teisingai, sere.

��Yra tik tam tikras �monių, galėjusių jį nu�udyti, skai�ius, D�ord�ai. Taip sakant, �monės, kurie tuo metu buvo arba galėjo būti namuose.

��Teisingai, sere.

��Tie �monės yra�� virėja ir tarnaitė, mielos nami�kės, labai nepana�u, kad jos k� nors tokio darytų. Atsidavusi sesuo, taip pat labai nepana�u, ta�iau ji paveldi visus brolio pinigus, nereikia nuvertinti finansinio aspekto. Gabus ir kvalifikuotas partneris�� motyvas neai�kus. Bukagalvis patarnautojas, link�s skaityti pigias kriminalines apysakas. Ir galiausiai graikas, kurio praeitis miglota.

D�ord�as kostelėjo.

��Tie u�sienie�iai, sere...

��Būtent. A� visi�kai sutinku. Graikas, ai�ku, įtartinas.

Ta�iau supranti, D�ord�ai, graikas taip pat mirė, ir, be abejonės, jį nu�udė ponas Marlėjus. Mes negalime būti tikri�� ar tai buvo injekcija, ar nelemta klaida.

��Gali būti, sere, kad jie nu�udė vienas kit�. A� turiu omenyje, sere, kad abu d�entelmenai buvo sugalvoj� nu�udyti vienas kit�, ta�iau, �inoma, nė vienas i� jų ne�inojo apie kito d�entelmeno ketinimus.

Eikiulis Puaro pritariamai sumurkė.

��Labai i�radinga, D�ord�ai. Dantistas nu�udo nelaiming� d�entelmen�, sėdintį kėdėje, nesuvokdamas, kad auka tuo pat metu galvoja apie tai, kada i�sitraukti pistolet�. �inoma, taip galėjo atsitikti, D�ord�ai, ta�iau man tai atrodo visi�kai neįtikėtina. O be to, mes dar neper�iūrėjome viso savo s�ra�o. Mes vis dar turime du asmenis, kurie galėjo būti name tuo metu. Visus pacientus, atėjusius iki pono Amberio�io, kas nors matė i�einant, i�skyrus vien�,�� tai buvo jaunas amerikietis. Jis i�ėjo i� laukiamojo ma�daug be dvide�imt dvylika, ta�iau i� tikro niekas nematė, kaip jis i�ėjo i� namo. Dėl to mes galime jį skirti prie turėjusių galimyb�. Kitas, turėj�s galimyb�, yra toks Frankas Karteris�� ne pacientas,�� kuris atėjo į namus truputį po dvylikos, norėdamas pasimatyti su ponu Marlėjumi. Jo taip pat niekas nematė i�einant. Tokie, mano gerasis D�ord�ai, yra faktai�� k� tu apie tai manai?

��Kada buvo įvykdyta �mog�udystė, sere?

��Jei �mog�udyst� įvykdė ponas Amberiotis, tai buvo bet kurį moment� tarp dvyliktos valandos ir dvide�imt penkios minutės po dvylikos. Jei j� įvykdė kas nors kitas, tai galėjo įvykti vėliau nei dvide�imt penkios po dvylikos, kitaip ponas Amberiotis būtų pastebėj�s lavon�.

Jis dr�sinamai pa�velgė į D�ord��.

��Na, mano gerasis D�ord�ai, k� gali pasakyti apie vis� �į reikal�?

D�ord�as visk� apsvarstė ir pasakė:

��Man dingtelėjo į galv�, sere...

��Taip, D�ord�ai?

��Jūs turėsite susirasti kit� dantist�, kuris pri�iūrėtų jūsų dantis ateityje, sere.

Erkiulis Puaro pasakė:

��Jūs pranokote pats save, D�ord�ai. Apie �i� įvykio pus� a� dar nepagalvojau.

Patenkintas D�ord�as i�ėjo i� kambario.

Erkiulis Puaro liko gurk�noti �okolado ir svarstyti faktų, kuriuos pats tik k� i�dėstė. Jis liko patenkintas, kad jie buvo tokie, kaip jis ir sakė. Ka�kuris i� tų asmenų būrio i� tikro įvykdė �mog�udystꠗ nesvarbu kieno skatinamas.

Tada jis kilstelėjo antakius suvok�s, kad s�ra�as buvo nepilnas. Jis pamir�o vien� pavard�.

Nieko nevalia pamir�ti�� net ir ma�iausiai įtartino asmens.

�mog�udystės metu namie buvo dar vienas �mogus.

Jis u�sira�ė:

�Ponas Barnsas�. X

D�ord�as prane�ė:

��Ledi nori kalbėtis su jumis telefonu, sere.

Prie� savait� Puaro neatspėjo lankytojos vardo. �į kart� jo spėjimas buvo teisingas.

Jis i� karto pa�ino jos bals�.

��Mesjė Puaro?

��Klausau.

���ia D�einė Olivera�� pono Alisterio Blanto dukterė�ia.

��Taip, panele Olivera.

��Pra�au jūsų, gal galite atvykti į goti�k�jį nam�? A� manau, jūs �į t� turite �inoti.

���inoma. Koks laikas būtų jums patogus?

��Pus� septynių.

��A� ateisiu.

Akimirksniu jos balse pasigirdo despoti�ka gaidelė:

��A�... a� tikiuosi, kad netrukdau jums dirbti?

��Visi�kai ne. A� tikėjausi, kad jūs man paskambinsite.

Jis greitai padėjo ragelį ir �ypsodamasis nuo jo pasitraukė. Jam buvo įdomu, kokį pasiteisinim� sugalvojo D�einė Olivera, kad galėtų jį pakviesti.

Atvyk�s į goti�k�jį nam� Puaro buvo palydėtas tiesiai į didel� bibliotek�, pro kurios langus matėsi upė. Alisteris Blantas sėdėjo prie ra�omojo stalo ir i�sibla�k�s �aidė peiliu popieriui pjaustyti. Jis atrodė truputį i�varg�s, lyg su moterimis, gyvenan�iomis namuose, buvo per sunku susitvarkyti.

D�einė Olivera stovėjo prie �idinio. Puaro �engiant į kambarį, pilna vidutinio am�iaus moteris suirzusi �nekėjo:

��... ir a� tikrai galvoju, kad į mano jausmus turi būti atsi�velgta, Alisteri.

��Taip, Julija, �inoma, būtinai,�� tarė raminamai Alisteris Blantas, pakildamas pasisveikinti su Puaro.

��Ir jei toliau kalbėsite apie siaubingus dalykus, a� i�eisiu i� kambario,�� pridūrė geroji ledi.

��A� privalau, mama,�� pasakė D�einė Olivera.

Ponia Olivera i�ėjo i� kambario, nesiteikdama net pastebėti Puaro.

Alisteris Blantas pasakė:

��Labai gerai, kad jūs atėjote, mesjė Puaro. Manau, kad jūs pa�įstate panel� Oliver�? Tai ji pakvietė jus...

Nelauktai D�einė tarė:

��Tai dėl tos prapuolusios moters, apie kuri� ra�o visi laikra��iai. Panelė ka�kokia Syl.

��Sainsberi Syl, tiesa?

D�einė vėl atsisuko į Puaro.

��Jos tokia pompasti�ka pavardė, todėl ir prisimenu. Ar man papasakoti, ar jūs pats pasakysite, dėde Alisteri?

��Mano mieloji, tai tavo istorija.

D�einė ir vėl pasisuko į Puaro.

��Gali būti, kad tai visai nesvarbu, ta�iau a� pagalvojau, kad jūs turite �inoti.

��Taip?

��Tai įvyko, kai dėdė Alisteris paskutinį sykį lankėsi pas dantist�, a� nekalbu apie t� kit� dien�, turiu omenyje jo vizit� prie� tris mėnesius. A� kartu su juo va�iavau Rols Roisu į Karalienės �arlotės gatv�, vairuotojas turėjo nuve�ti mane aplankyti draugų į Ryd�ento park�, o po to nuva�iuoti pasiimti dėdės. Mes sustojome prie 58 namo, dėdė i�lipo, o tuo metu i� 58 namo i�ėjo moteris�� vidutinio am�iaus, susitar�iusiais plaukais ir pretenduojan�iais į ger� skonį drabu�iais. Ji pasuko tiesiai į dėd� ir pasakė,�� pamėgd�iojant D�einės Oliveros balsas pasidarė spigus:�� �Ak, pone Blantai, jūs man�s neprisimenate, esu tikra!� Na, �inoma, sprend�iant i� dėdės veido i�rai�kos, jis tikrai jos neprisiminė...

Alisteris Blantas atsiduso.

��A� niekada neprisimenu. �monės visada sako...

��Jis nutaisė tam tikr� min�,�� toliau pasakojo D�einė.�� A� gerai j� pa�įstu. Tokia mandagi ir maloni. Net ir kūdikio neapgautum. Jis pasakė visi�kai neįtikinamai: �Na, taip, �inoma.� O ta siaubinga moteris kalbėjo toliau. ��inote, a� buvau gera jūsų �monos draugė!�

��Jie t� taip pat da�nai sako,�� pratarė Alisteris Blantas, dar labiau nusimin�s.

Jis gailiai �yptelėjo.

��Viskas visada baigiasi taip pat. Kam nors reikia paaukoti. �į kart� i�sisukau lengvai, dav�s penkis svarus Zenanos19 misijai. Pigu!

��Ar ji tikrai pa�inojo jūsų �mon�?

��Na, jos pagalba Zenanos misijai privertė mane pagalvoti, kad jei ji ir pa�inojo mano �mon�, tai turėjo būti Indijoje. Mes ten buvome ma�daug prie� de�imt metų. Ta�iau, ai�ku, kad ji negalėjo būti gera jos draugė, nes kitaip a� j� bū�iau pa�in�s. Galimas daiktas, buvo j� susitikusi kokį kart� priėmime.

D�einė Olivera pasakė:

��A� visai netikiu, kad ji i� viso kada nors buvo susitikusi tet� Rebek�. Manau, kad tai tebuvo dingstis prakalbinti dėd�.

Alisteris Blantas toleranti�kai pasakė:

��Na, tai visai įmanoma.

D�einė tarė:

��Noriu pasakyti, kad, mano nuomone, susipa�inimo su dėde būdas, kurį ji pasirinko, yra keistas.

Alisteris Blantas taip pat toleranti�kai i�tarė:

��Ta�iau daugiau ji man�s netrukdė.

Jis papurtė galv�.

��A� niekad apie j� daugiau negalvojau. Net buvau pamir��s jos pavard�, kol D�einė aptiko j� laikra�tyje.

D�einė truputį neįtikinamai tarė:

��Na, a� maniau, kad apie tai reikia papasakoti mesjė Puaro.

Puaro mandagiai tarė:

��Dėkoju, madmuazele.

Jis pridūrė:

��Daugiau netrukdysiu jūsų, pone Blantai. Jūs u�siėm�s �mogus.

D�einė greitai pratarė:

��A� palydėsiu jus.

Erkiulis Puaro �yptelėjo į ūs�.

Jiems nusileidus į apa�i�, D�einė Olivera staiga stabtelėjo. Ji pratarė:

��U�eikite �ia.

Jie pasuko į ma�� kambarį �alia holo.

Ji pasisuko veidu į Puaro.

��K� jūs turėjote omenyje, kai telefonu pasakėte, kad tikėjotės mano skambu�io?

Puaro nusi�ypsojo. Jis skėstelėjo rankomis.

��Tik tiek, madmuazele. A� tikėjausi jūsų skambu�io, ir jūs paskambinote.

��Norite pasakyti, kad jūs �inojote, kad paskambinsiu jums dėl tos Sainsberi Syl?

Puaro papurtė galv�.

��Tai tebuvo pretekstas. Jūs būtumėte i�galvojusi bet k�, jei jums būtų prireik�.

D�einė paklausė:

��Kodėl, po velnių, a� turė�iau jums skambinti?

��Kodėl jūs turėtumėte man pateikti toki� sensacing� �inel� apie panel� Sainsberi Syl, vietoj to, kad paskambintumėte į Skotlend Jard�? Juk taip padaryti būtų buv� visai natūralu.

��Puiku, pone Visa�ini, k� tikrai jūs �inote?

��A� �inau, kad jūs domitės manimi nuo tada, kai apsilankiau vie�butyje �Holborn Palace�.

Ji taip i�balo, kad Puaro net i�sigando. Jis negalėjo patikėti, kad įdegusi jos oda staiga gali įgauti �alsvo atspalvio.

Jis toliau tyliai ir santūriai kalbėjo:

��Jūs privertėte mane �ia ateiti, kad i�gautumėte informacijos apie pon� Hovard� Raiks�.

D�einė Olivera pasiteiravo:

��O kas jis toks?

Tai nebuvo sėkmingas bandymas.

Puaro tarė:

��Jums nereikia man�s kamantinėti, madmuazele. A� pasakysiu, k� �inau, o grei�iau�� k� nuspėjau. T� dien�, kai mes �ia lankėmės su inspektoriumi D�apu, jūs i�sigandote mus pama�iusi, jūs sunerimote. Jūs pagalvojote, kad ka�kas nutiko jūsų dėdei. Kodėl?

��Na, jis toks �mogus, ir su juo daug kas gali nutikti. Vien� dien� prie pa�to mes radome bomb�. O be to, jis gauna daug grasinan�ių lai�kų.

Puaro kalbėjo toliau:

��Vyriausias inspektorius D�apas pasakė jums, kad buvo nu�autas toks dantistas, ponas Marlėjus. Gal ir prisimenate savo atsakym�. Jūs pasakėte: �Ta�iau tai�� absurdas�.

D�einė prikando lūp�. Ji pasakė:

��Tikrai? Visai kvaila i� mano pusės.

��Tai buvo gana įdomi pastaba, madmuazele. Ji atskleidė, kad jūs �inojote apie pono Marlėjaus egzistencij�, kad jūs, galimas daiktas, tikėjotės, jog kas nors nutiks, gal ne jam, ta�iau jo namuose.

��Jums patinka i�galvoti nebūtus dalykus, tiesa?

Puaro nekreipė jokio dėmesio.

��Jūs tikėjotės, o tiksliau�� bijojote, kad kas neįvyktų pono Marlėjaus namuose. Ir jūs bijojote, kad kas nenutiktų jūsų dėdei. Jei taip, jūs �inojote ka�k�, ko ne�inojome mes. A� susim�s�iau apie �mones, t� dien� apsilankiusius pono Marlėjaus namuose, ir i� karto supratau, kad vienas asmuo gali būti susij�s su jumis. Tai buvo tas jaunasis amerikietis ponas Hovardas Raiksas.

��Kaip koks serialas. Apie k� kita sensacinga serija?

��A� aplankiau pon� Hovard� Raiks�. Jis pavojingas ir patrauklus jaunuolis...

Puaro padarė i�rai�king� pauz�.

D�einė susim�s�iusi pasakė:

��Jis tikrai toks yra,�� ji nusi�ypsojo.�� Gerai! Jūs laimėjote! A� vos nenumiriau i� baimės.

Ji palinko į priekį.

��A� ruo�iuosi jums �į t� pasakyti, mesjė Puaro. Jūs ne tas, kurį galima ved�ioti u� nosies. Ver�iau papasakosiu jums pati, nei leisiu jums �nipinėti. A� myliu t� vyr�, Hovard� Raiks�. A� tiesiog einu dėl jo i� proto. Motina atsive�ė mane �ia, kad a� jo nematy�iau. Ir dar dėl to, kad ji tikisi, jog dėdė Alisteris gali mane pamėgti ir palikti savo turt� po mirties.

Ji kalbėjo toliau.

��Mama po vedybų tapo jo dukterė�ia. Jos mama buvo Rebekos Amolt sesuo. Jis nėra pats artimiausias giminaitis, ta�iau neturi savo kraujo giminių, ir mama mano, kad mes galime paveldėti jo turt�. Ji ir dabar neblogai jį ap�varina.

��Matote, a� atvira jums, mesjė Puaro. Mes jau tokie �monės. Ties� sakant, mes ir pa�ios turime pakankamai pinigų, nepadoriai daug, anot Hovardo, ta�iau mes nepriklausome dėdės Alisterio klasei.

Ji stabtelėjo. Viena ranka ji piktai sudavė per savo kėdės ranktūrį.

��Kaip man jus priversti suprasti? Viskas, kuo mane mokė tikėti, Hovardui atrodo pasibjaurėtina. Ir �inote, kartais man pa�iai taip atrodo. Man labai patinka dėdė Alisteris, ta�iau kartais jis mane nervina. Jis toks neįdomus, toks tikras britas,�� atsargus ir konservatyvus. Kartais a� manau, kad jis ir tokie kaip jis turi būti pa�alinti, man rodosi, jie stabdo progres�, o be jų visk� bus galima sutvarkyti!

��Vadinasi, jums priimtinos pono Raikso idėjos?

��Ir priimtinos... ir ne. Hovardas yra... na, jis yra dar labiau pami��s nei jo m�stymo broliai. Yra tokių �monių, kurie sutinka su Hovardu tik i� dalies. Jie norėtų... norėtų pabandyti k� nors pakeisti, jei dėdė Alisteris ir jo klika sutiktų. Ta�iau jie niekada nesutiks! Jie tiesiog sėdės, purtys galvas ir kalbės: �Mes negalime rizikuoti� bei �Ekonomikos at�vilgiu tai būtų neprotinga�, bei �Mes turime prisiimti sau atsakomyb�, bei �Remkimės istorija�. Ta�iau a� manau, kad istorija remtis nereikia. Tai �iūrėjimas atgal. O �velgti reikia į priekį.

Puaro atsargiai i�tarė:

��Tai patraukli vizija.

D�einė paniekinamai pa�velgė į jį.

��Jūs taip pat taip sakote!

��Grei�iausiai dėl to, kad a� esu senas. O seniai, suprantate, teturi tik svajones.

Jis stabtelėjo ir po to abejingu balsu paklausė:

��Kodėl ponas Hovardas Raiksas buvo u�sira��s pas dantist�?

��Todėl, kad a� norėjau, jog jis pamatytų dėd� Alisterį, ir ne�inojau, kaip kitaip t� suorganizuoti. Jis taip pyksta ant dėdės Alisterio, toks pilnas neapykantos, kad a� norėjau, jog jis jį pamatytų, kad pamatytų, koks puikus, kuklus tai �mogus... ir galbūt jis imtų galvoti kitaip... A� negalėjau suorganizuoti susitikimo �ia dėl mamos Ji būtų visk� sugadinusi.

Puaro pasakė:

��Ta�iau visk� suorganizavusi, jūs i�sigandote.

Jos akys i�siplėtė ir patamsėjo. Ji tarė:

��Taip. Nes... nes... kartais Hovardas per daug sau leid�ia. Jis... jis...

Erkiulis Puaro tarė:

��Jis nori eiti trumpiausiu keliu. Sunaikinti...

D�einė Olivera suriko:

��Nekalbėkite!

Septyni, a�tuoni, gerai juos susuk I

Laikas bėgo. Nuo pono Marlėjaus mirties praėjo jau mėnuo, o apie panel� Sainsberi Syl nieko nebuvo girdėti.

D�apas vis labiau nir�o.

��Baikite, Puaro, ta moteris privalo kur nors būti.

��Be abejonės, mon cher20.

��Ji arba gyva, arba mirusi. Jei ji mirusi, kur jos kūnas? Tarkime, pavyzd�iui, ji nusi�udė...

��Dar viena �mog�udystė?

��Negrį�kime prie to paties. Jūs vis dar tvirtinate, kad Marlėjus buvo nu�udytas, a� sakau�� tai buvo savi�udybė.

��Ar jau nustatėte, kam priklausė pistoletas?

��Ne, jis u�sienieti�kos markės.

��Tai kai k� sako, ar ne?

��Tik ne tai, apie k� jūs m�stote. Marlėjus buvo u�sienyje. Jis keliaudavo laivais, jis ir sesuo. Visi britų salų gyventojai plaukioja laivais. Galėjo jį nusipirkti u�sienyje. �monės link� galvoti, kad gyvenimas yra pavojingas.

Jis stabtelėjo ir pridūrė:

��Nekeiskite pokalbio temos. A� sakiau, jei,�� įsidėmėkite, tik jei,�� ta prakeikta moteri�kė nusi�udė, pavyzd�iui, pasiskandino, jos kūnas būtų jau i�kil�s. Jei ji būtų buvusi nu�udyta, taip pat.

��Ne, jei prie jos kūno buvo pritvirtintas svarstis, o ji�� įmesta į Temz�.

��Dar pasakykite, kad ji buvo nu�udyta rūsyje. Skamba, kaip moters ra�ytas trileris.

���inau... �inau. A� raudonuoju �itaip kalbėdamas!

��Tikiuosi, j� nu�udė tarptautinių nusikaltėlių gauja.

Puaro atsiduso. Jis tarė:

��Visai neseniai man pasakojo, kad tokie dalykai egzistuoja.

��Kas jums apie tai pasakojo?

��Ponas Red�inaldas Barnsas i� Kastlgarden Roudo, Ylinge.

��Na, jis gali apie tokius dalykus �inoti,�� abejodamas pasakė D�apas.�� Jis buvo atsakingas u� u�sienie�ius, kai dirbo Vidaus reikalų ministerijoje.

��O jūs su tuo nesutinkate?

��Tai ne mano sfera. Taip, tokie dalykai egzistuoja, ta�iau paprastai jie yra labai reti.

Puaro sukant ūsus, įsivyravo trumpa tyla.

D�apas pasakė:

��Mes gavome dar �iokios tokios informacijos. I� Indijos ji sugrį�o tuo pa�iu laivu, kuriuo plaukė ir Amberiotis.

Ta�iau ji plaukė antra klase, o jis�� pirma, taigi nemanau, kad �ia galima k� nors į�velgti, nors vienas �Savojos� padavėjų mano, kad ji valgė su juo vie�butyje prie�pie�ius, likus ma�daug savaitei iki jo mirties.

��Vadinasi, tarp jų buvo ka�koks ry�ys?

��Galėjo būti... bet man tai atrodo neįtikėtina. Negaliu įsivaizduoti damų, padedan�ių misijoms, įsipainiojusių į koki� nors įtartin� veikl�.

��Ar Amberiotis buvo įsivėl�s į koki�, anot jūsų, �įtartin� veikl��?

��Taip, buvo. Jis artimai bendradarbiavo su kai kuriais mūsų draugais i� Centrinės Europos. �piona�inis reketas.

��Ar esate tuo tikras?

��Taip. Na, jis pats nedarė ne�varių darbelių. Mes negalėjome jo prigriebti. Jo veiklos sritis�� organizuoti ir priimti prane�imus.

��Ta�iau tai niekaip negali padėti Sainsberi Syl atveju. Ji negalėjo būti susijusi su reketu.

��Atsimenate, ji gyveno Indijoje. Praėjusiais metais ten buvo daug neramumų.

��Amberiotis ir puikioji panelė Sainsberi Syl... negaliu įsivaizduoti jų kaip porininkų.

��Ar jūs �inojote, kad panelė Sainsberi Syl buvo artima velionės ponios Alister Blant draugė?

��Kas taip sako? Netikiu. Jos priklauso skirtingoms visuomenės klasėms.

��Ji pati taip sakė.

��Kam ji taip sakė?

��Ponui Alisteriui Blantui.

��Ak! Tik kalbos. Jis turėtų būti priprat�s prie tokių dalykų. Ar manote, kad taip Amberiotis ja naudojosi? Tai neveiktų. Blantas būtų jos atsikrat�s, duodamas kiek nors pinigų. Jis nebūtų jos kviet�s pavie�ėti savaitgalį ar ko nors pana�aus. Jis ne toks jau nepatyr�s.

Tai buvo tokia akivaizdi tiesa, kad Puaro teliko sutikti. Po minutės ar dviejų D�apas kalbėjo toliau, susumuodamas faktus apie Sainsberi Syl.

��Gal jos kūn� koks nors i�protėj�s mokslininkas įgrūdo į talp� su rūg�timi. Tai dar vienas sprendimas, kuris labai patiktų detektyvų kūrėjams. Ta�iau patikėkite mano �od�iu, a� akylai stebiu visa �į reikal�. Jei moteris yra negyva, jos kūnas buvo ka�kur tykiai palaidotas.

��Bet kur?

��Taigi. Ji pradingo Londone. Niekas �ia neturi sodo, na, bent jau tam tinkamo. Atoki ferma, �tai ko mums reikia!

Sodas! Akimirksniu Puaro mintys nuklydo į t� pedanti�kai tvarking� sodelį su taisyklingomis lysvėmis Ylinge. Kaip nuostabu, jei moteris ten būtų palaidota! Jis pats save nutraukė, pasak�s, kad tai per daug absurdi�ka.

��O jei ji gyva,�� t�sė D�apas.�� Tai kur ji? Jau daugiau kaip mėnuo praėjo, jos apra�ymas paskelbtas laikra��iuose, platinamuose visoje Anglijoje...

��Ir jos niekas nematė?

��O taip, beveik visi j� matė! Jūs net neįsivaizduojate, kiek yra vidutinio am�iaus vystan�ių moterų, dėvin�ių alyvuogių �alumo megztus drabu�ius. J� matė Jork�yro vir�ynuose, vie�bu�iuose Liverpulyje, sve�ių namuose Devone, Ramsgeito paplūdimiuose. Mano vyrai leido laik� kantriai tirdami visus tuos prane�imus, i� kurių nebuvo jokios naudos, tik tiek, kad mus klaidingai nuvesdavo pas pagarbias vidutinio am�iaus moteris.

Puaro u�jau�iamai caktelėjo lie�uviu.

��Ir vis dėlto,�� toliau kalbėjo D�apas,�� ji yra tikras asmuo. A� turiu omenyje, kad kartais mes susiduriame su i�galvotais persona�ais, su kuo nors, kas atvyksta į reikiam� viet� ir apsimeta kokia nors Spinks, o tuo tarpu jokios Spinks i� viso nėra! Ta�iau �i moteris yra tikra, ji turi praeitį, aplink�! Mes visk� �inome apie j�, pradedant jos vaikyste! Ji gyveno gerbtin�, normalų gyvenim�, ir staiga, presto21 � pradingo!

Puaro nekantriai pasakė:

��Man net tokia mintis nebuvo atėjusi į galv�, kad ji nu�ovė Marlėjų. �inoma, kad ne. Bet vis tiek...

��Jei jūs teisus dėl Marlėjaus, tai daug pana�iau, kad jis apie k� nors jai u�siminė, o tai, jai net neįtariant, buvo u�uomina �udikui. Tokiu atveju ji galėjo būti ty�ia pa�alinta i� kelio,�� pasakė D�apas.

Puaro tarė:

��Tada į �į reikal� turėtų būti įsipainiojusi organizacija, koks nors didelis koncernas, kuris visi�kai netinka prie kuklaus Karalienės �arlotės gatvės dantisto mirties.

��Netikėkite viskuo, k� jums sako Red�inaldas Barnsas! Jis keistas senas pauk�tis, jam terūpi �nipai ir komunistai.

D�apas pakilo, ir Puaro pasakė:

��Prane�kite man, jei turėsite naujienų.

D�apui i�ėjus Puaro surauk�s antakius spoksojo į prie�ais jį stovintį stal�.

Jis tikrai jautė, kad ka�ko laukia. Kas tai galėjo būti?

Jis prisiminė, kaip anks�iau sėdėjo prie stalo, u�sira�inėdamas padrikus faktus bei pavardes. Anapus lango tada jis pastebėjo pauk�tį, snape ne�antį �ap�.

Jis taip pat rinko �apus.

Penki, �e�i, surink �apus...

Puaro buvo prisirink�s �apų, gana nema�ai. Jie visi buvo �ia, suklasifikuoti jo mintyse, ta�iau iki �iol jis dar nebandė jų tvarkingai i�dėstyti. Tai buvo jau kitas �ingsnis, reikėjo juos supinti.

Kas jį laikė? Atsakym� jis �inojo. Puaro ka�ko laukė.

Ka�ko nei�vengiamo, i� anksto nulemto, grandies, kurios trūko grandinėje. Kada ji atsiras, tada, tik tada, jis galės stumtis į priekį. II

Po savaitės, vėlų vakar�, kvietimas buvo gautas. Telefonu D�apo balsas skambėjo �iurk��iai.

��Tai jūs, Puaro. Mes j� radome. Geriau atvykite �ia. Karaliaus Leopoldo gyvenamieji namai. Batersio parkas 45.

Po ketvir�io valandos taksi atve�ė Puaro prie karaliaus Leopoldo gyvenamųjų namų.

Tai buvo didelis gyvenamųjų namų kvartalas �alia Batersio parko. 45 butas buvo antrame auk�te. D�apas pats atidarė duris.

Jo veidas atrodė nuo�mus.

��U�eikite,�� pasakė jis.�� Vaizdas nėra labai malonus, ta�iau a� manau�� jūs pats norėsite visk� ap�iūrėti.

Puaro pratarė, ta�iau tai nebuvo klausimas:

��Negyva?

��Galima būtų apibūdinti, kad labai negyva.

Puaro pakėlė galv�, i�gird�s pa�įstam� gars�, sklidusį i� u� durų Puaro de�inėje.

��Tai durininkas,�� paai�kino D�apas.�� Vemia į indų plovykl�. Turėjau jį �ia atsivesti, kad galėtų atpa�inti.

D�apas nuėjo koridoriumi, ir Puaro nusekė i� paskos. Jis suraukė nosį.

��Nelabai gra�u,�� pratarė D�apas.�� Bet nieko kito ir negalėjome tikėtis. Ji mirusi gerokai ilgiau nei mėnesį.

Kambarys, į kurį jie įėjo, buvo ma�as, u�verstas �lam�tu ir dė�ėmis. Jo viduryje stovėjo didelė metalinė dė�ė, tokia, kokioje laikomi kailiniai. Dangtis buvo praviras.

Puaro �engė pirmyn ir pa�velgė į vidų.

Pirmiausiai jis pamatė pėd�, pėd� su nudėvėtu batu ir įmantria sagtimi. Jis atsiminė, kad pirmasis susitikimas su panele Sainsberi Syl buvo susij�s su bato sagtimi.

Jo �vilgsnis keliavo į vir�ų, �aliu vilnoniu �varku ir sijonu, kol pasiekė galv�.

Jis ka�k� neai�kiai sumurmėjo.

���inau,�� pasakė D�apas,�� gana bjauru.

Veidas buvo neatpa�įstamai sudau�ytas. Pridėkime dar ir natūralų irimo proces�, tad nebus keista, kad abu vyrai įgavo �alio atspalvio, kai nusisuko nuo dė�ės.

��K� gi,�� pasakė D�apas.�� Viskas bus sutvarkyta. Be abejonės, kartais mūsų darbas yra �lyk�tus. Kitame kambaryje rasite �lakelį brend�io. Ver�iau gurk�telėkite.

Svetainė buvo apstatyta madingais �iuolaiki�ko stiliaus baldais: nema�a chromo, keli masyvūs sta�iakampiai krėslai, aptraukti gelsvai rusvu audiniu su geometrinėmis figūromis.

Puaro susirado grafin� ir įsipylė sau �iek tiek brend�io. Baig�s gerti, jis pratarė:

��Vaizdas nebuvo gra�us! Dabar, mano drauge, klokite man visk� i� eilės.

D�apas pradėjo:

���is butas priklauso poniai Albert �apmen. Ponia �apmen, kaip a� supratau, yra mėgstanti puo�tis keturiasde�imties su trupu�iu blondinė. Ji apmoka savo s�skaitas, retsykiais mėgsta palo�ti brid�� su kaimynais ir per daug su niekuo nebendrauja. Vaikų neturi. Ponas �apmenas�� keliaujantis verslininkas.

��Sainsberi Syl lankėsi �ia t� vakar�, kai mes j� apklausėme. Ma�daug penkiolika po septynių. Vadinasi, grei�iausiai �ia ji atėjo tiesiai i� vie�bu�io �Glengowrie Court�. Ji �ia lankėsi ne pirm� kart�, taip sako durininkas. Suprantate, viskas ai�ku, jokių įtarimų, draugi�kas vizitas. Durininkas u�kėlė j� liftu iki buto. Paskutinį kart� jis matė j�, stovin�i� ant kilimėlio ir spaud�ian�i� skambutį.

Puaro pastebėjo:

��Jam tikrai prireikė nema�ai laiko, kol tai prisiminė.

��Jis turėjo problemų su skrand�iu, atrodo, kad jis gulėjo ligoninėje, o jį pavadavo kitas. Prie� savait� jis sename laikra�tyje pastebėjo �ie�komos moters� apra�ym� ir pasakė savo �monai: �Atrodytų lyg ta sena merga, kuri buvo atėjusi pas poni� �apmen, gyvenan�i� antrame auk�te. Ji vilkėjo �ali� vilnonį apdar� ir batus su sagtimis�. Dar po valandos jis pratarė: �Manau, kad ir pavardė buvo ka�kokia pana�i. Tikrai skambėjo kaip panelė Vienokia ar Kitokia Syl!�

��Po to,�� t�sė D�apas,�� jam prireikė dar keturių dienų, kad nugalėtų natūrali� baim� būti įsipainiojusiam į bet kokius reikalus su policija, kol galiausiai jis atėjo pateikti �inomos informacijos.

��I� tikro mes negalvojome, kad i� to mums kas nors paai�kės. Neįsivaizduojate, kiek klaidingų prane�imų gavome. Ta�iau a� nusiun�iau ser�ant� Bedous��� jis protingas jaunuolis. Gal ir per daug i�silavin�s, ta�iau tai ne jo kaltė. Dabar tai madinga.

��Na, Bedousas atvyko �ia ir i� karto įtarė, kad galų gale aptikome ka�k� realaus. Pirmiausiai tos ponios �apmen niekas nematė jau daugiau nei mėnesį. Ji i�vyko nepalikusi adreso. Tai atrodė truputį keistai. Ties� sakant, viskas, k� jis su�inojo apie pon� ir poni� �apmenus, skambėjo keistai.

��Jis nustatė, kad durininkas nematė, kaip panelė Sainsberi Syl i�ėjo. Tai nebuvo keista. Ji lengvai galėjo nusileisti laiptais ir i�eiti nepastebėta. Bet tada durininkas pasakė, kad ponia �apmen i�vyko gana netikėtai. Kit� ryt� ant i�orinės durų pusės tebuvo paliktas ra�telis: �PIENO NEPRISTATYTI. PASAKYKITE NELEI, KAD A� I�VYKUSI�.

��Neli buvo ateinanti tarnaitė, tvarkiusi namus. Ponia �apmen jau buvo staiga i�vykusi vien� ar du kartus, taigi mergina nepagalvojo, kad tai keista. Ta�iau nustebino tai, jog ji nepaskambino durininkui, kad jis nune�tų �emyn lagaminus ar i�kviestų taksi.

���iaip ar taip, Bedousas nusprendė įeiti į but�. Mes gavome kratos orderį ir atsarginį rakt� i� valdytojo. Bute nieko įdomaus neaptikome. Ta�iau matėsi, kad prie� i�einant paskubomis buvo sutvarkyta vonia. Ant linoleumo, kampuose, liko kraujo pėdsakai, kurie per neapsi�iūrėjim� nei�plauti. Po to teliko rasti kūn�. Ponia �apmen negalėjo i�sine�ti jokio baga�o, kitaip durininkas būtų pastebėj�s. Vadinasi, kūnas vis dar turėjo būti bute. Greitai mes pastebėjome dė�� kailiams, ji�� hermeti�ka, suprantate,�� kaip tik tinkama vieta. Raktai gulėjo tualetinio stalelio stal�iuje.

��Mes atidarėme j� ir radome prapuolen�!

��O kaip ponia �apmen?�� pasiteiravo Puaro.

��I� tikro kaip? Kas tokia Silvija? Tarp kitko, jos vardas Silvija. Vienas dalykas akivaizdus. Silvija arba Silvijos draugai nu�udė ledi ir įdėjo j� į dė��.

Puaro linktelėjo.

Jis paklausė:

��Ta�iau kodėl jos veidas buvo sudau�ytas? Tai labai negra�u.

��Saky�iau, tikrai negra�u. O kodėl�� apie tai telieka spėlioti. Galbūt tai paprastas ker�tas. O galbūt norėta nuslėpti moters asmenyb�.

��Ta�iau tai nenuslėpė jos asmenybės.

��Ne, nes mes turėjome ne tik labai ger� apibūdinim� to, k� Meiblė Sainsberi Syl dėvėjo i�eidama, bet ir jos rankinė buvo įki�ta į dė�� kailiams, o joje�� senas lai�kas, adresuotas jai į Raselo skvero vie�butį.

Puaro prisėdo. Jis pasakė:

��Ta�iau tai... tai jau prie�tarauja sveikam protui!

��Tai jau tikrai. A� manau, taip įvyko per neapsi�iūrėjim�.

��Taip... tikriausiai per neapsi�iūrėjim�. Ta�iau...

Jis atsistojo.

��Ar jūs ap�iūrėjote vis� but�?

��Gana nuodugniai. Nieko ypatingo neradome.

��A� norė�iau ap�iūrėti ponios �apmen miegam�jį.

��Tada eime.

Miegamajame nesimatė jokių skubaus i�vykimo �enklų. Jis buvo �varus ir tvarkingas. Lovoje nemiegota, ta�iau ji buvo paruo�ta nak�iai. Visur matėsi storas dulkių sluoksnis.

D�apas pasakė:

��Jokių pir�tų atspaudų, bent jau kol kas jų neradome. Kelet� radome virtuvėje, ta�iau a� įtariu, kad jie bus tarnaitės.

��Tai rei�kia, kad po �mog�udystės butas buvo labai atid�iai i�valytas.

��Taip.

Puaro i� lėto ap�velgė kambarį. Kaip ir svetainė jis buvo modemus ir apstatytas i� vidutinių pajamų. Daiktai, esantys kambaryje, buvo brangūs, bet ne per daug. Rėksmingi ir toli gra�u ne auk��iausios kokybės. Dominavo ro�inė spalva. Jis ap�iūrėjo rūbin�. Madingi drabu�iai, ta�iau ir vėl�� ne auk��iausios kokybės. Jo akys nukrypo į batus. Daugiausiai�� dabar madingi sandalai, kai kurie su auk�tais kam�tiniais padais. Jis paėmė vien� į rankas, nustatė, kad ponia �apmen ne�iojo penkto dyd�io avalyn�, ir padėjo jį atgal. Kitur jis aptiko krūv� kailių.

D�apas pasakė:

��I�imti i� kailių dė�ės.

Puaro linktelėjo.

Rankose jis laikė pilkus voverių kailinius. Vertinan�iai pastebėjo:

��Pirmarū�iai.

Jis nuėjo į vonios kambarį.

�ia buvo daugybė kosmetikos. Puaro susidomėj�s visk� ap�iūrėjo. Pudra, skaistalai, kremas, maitinantis kremas, du buteliukai plaukų da�ų.

D�apas pasakė:

��Grei�iausiai nenatūrali platininė blondinė.

Puaro sumurmėjo:

��Sulaukus keturiasde�imties, mon ami22, daugelio moterų plaukai pradeda �ilti, ta�iau ponia �apmen buvo ne vienintelė, nusileidusi gamtai.

��Grei�iausiai dabar ji tapo raudonplauke.

��Įdomu būtų �inoti.

D�apas pasakė:

��Ka�kas neduoda jums ramybės, Puaro. Kas tai?

Puaro tarė:

��Tikrai a� esu susirūpin�s. A� labai rimtai susirūpin�s. Susidūriau su nei�sprend�iama problema.

Jis ry�tingai dar kart� patraukė į kambarį, kuriame buvo sudėtos dė�ės...

Nuavė bat� nuo mirusios moters kojos. Jis sunkiai nusiavė.

Jis įdėmiai ap�iūrėjo sagtį. Ji buvo grubiai prisiūta ranka.

Erkiulis Puaro atsiduso ir tarė:

��A� sapnuoju!

D�apas susidomėj�s paklausė:

��K� jūs mėginate padaryti, bandote visk� dar labiau supainioti?

��Būtent taip.

D�apas pasakė:

��Vienas lakuotos odos batelis su sagtimi. Kas �ia negerai?

Erkiulis Puaro atsakė:

��Nieko... absoliu�iai nieko. Ta�iau vis tiek... a� nesuprantu. III

Poni� Merton i� 82 Karaliaus Leopoldo gyvenamųjų namų buto durininkas nurodė kaip artimiausi� ponios �apmen draug� tuose namuose.

Dėl to D�apas su Puaro ir nuėjo ten.

Ponia Merton buvo plepi moteri�kė �vitriomis juodomis akimis ir pra�matnia �ukuosena.

Kalbėti jos nereikėjo versti. Ji lengvai prisitaikė prie dramati�kos situacijos.

��Silvija �apmen... na, ai�ku, a� nelabai gerai j� pa�įstu... taip sakant, ji nėra labai artima mano draugė. Retkar�iais mes lo�davome brid�� vakarais, kartu eidavome į kin�, na, ir, ai�ku, apsipirkti. Ak, pra�om pasakyti, juk ji gyva, ar ne?

D�apas u�tikrino j�.

��Na, man tikrai palengvėjo tai i�girdus! Matot, pa�tininkas labai susijaudin�s prane�ė, kad viename i� butų buvo rastas lavonas... Ta�iau i� tikrųjų juk negali aklai tikėti tuo, k� i�girsti. A� niekada netikiu.

D�apas klausinėjo toliau.

��Ne, a� nieko negirdėjau apie poni� �apmen, negirdėjau nuo tada, kai mes kalbėjome, jog reiktų nueiti pasi�iūrėti nauj� film� su D�ind�er Rod�ers ir Fredu Astoru, o tada ji neminėjo, kad jai reiks i�vykti.

Ponia Merton niekada negirdėjo minint panelės Sainsberi Syl pavardės. Ponia �apmen niekada nekalbėjo apie asmenį tokia pavarde.

��Ta�iau, �iaip ar taip, ta pavardė man girdėta, tikrai girdėta. Atrodo, lyg a� visai neseniai bū�iau j� girdėjusi.

D�apas sausai pasakė:

��T� pavard� jau kelias savaites mini laikra��iai...

���inoma, ka�kokia dingusi be �inios, taip? Ir jūs pagalvojote, kad ponia �apmen galėjo j� pa�inoti? Ne, a� visi�kai tikra, kad nesu girdėjusi Silvij� minint t� pavard�.

��Ar galėtumėte k� nors papasakoti apie pon� �apmen�, ponia Merton?

Ponios Merton veidas įgavo gudri� i�rai�k�. Ji tarė:

��Jis buvo keliaujantis verslininkas�� man taip sakė ponia �apmen. Keliavo po u�sienį savo firmos reikalais, man atrodo, jis prekiavo ginklais. Apva�inėjo vis� Europ�.

��Ar jūs kada nors jį matėte?

��Ne, niekada. Jis labai retai būdavo namuose, o kai būdavo namuose, nei jis, nei ponia �apmen nenorėdavo bendrauti su pa�aliniais. Visai suprantama.

��Gal �inote, ar ponia �apmen turėjo artimų giminių, o gal draugų?

��A� nieko ne�inau apie draugus. Nemanau, jog ji turėjo artimų giminai�ių. Ji niekada nėra nieko minėjusi.

��Ar ji kada nors buvo Indijoje?

��Apie tai a� nieko ne�inau.

Ponia Merton sudvejojo, ta�iau paklausė:

��Bet pra�om pasakyti, kodėl jūs viso �ito klausiate? A� puikiai suprantu, kad jūs i� Skotlend Jardo, bet juk turi būti kokia nors ypatinga prie�astis?

��Na, ponia Merton, jūs vis tiek anks�iau ar vėliau su�inosite. Ties� sakant, lavonas buvo rastas ponios �apmen bute.

��Kaip?..

Akimirksniu ponia Merton įgavo �uns didelėmis lyg lėk�tės akimis i�rai�k�.

��Lavonas! Juk tai ne ponia �apmen, tiesa? Gal ten koks u�sienietis?

D�apas pasakė:

��Tai visai ne vyro lavonas, jis�� moters.

��Moters?

Ponia Merton, atrodo, nustebo dar labiau.

Puaro atsargiai paklausė:

��Kodėl galvojote, kad ten buvo vyras?

��Ak, a� ne�inau. Ka�kaip man atrodė, kad tai labiau tikėtina.

��Bet kodėl? Ar dėl to, kad ponia �apmen turėjo mad� priiminėti d�entelmenus?

��Ak, ne, �inoma, ne.�� Ponia Merton pasipiktino.�� A� visai ne t� turėjau omenyje. Silvija �apmen visai nepana�i į toki� moterį, visi�kai! A� taip pagalvojau dėl to, kad ponas �apmenas... na, a� turiu omenyje...

Ji nutilo.

Puaro pasakė:

��Man atrodo, madam, kad jūs �inote daugiau, nei mums sakote.

Ponia Merton nery�tingai i�tarė:

��A� nelabai �inau, kaip man elgtis. Noriu pasakyti, kad nelabai norė�iau i�duoti pasitikėjim� ir, ai�ku, a� niekam nesu minėjusi to, k� Silvija man pasakojo, na, nebent vienai ar dviem labai artimoms draugėms, kurios, �inau, neprasitars...

Ponia Merton palinko į priekį ir prabilo tyliau:

��Vien� dien� tai tiesiog i�sprūdo. Mes �iūrėjome film� apie Slapt�sias tarnybas, ir ponia �apmen pasakė, kad tas, kas ra�ė scenarijų, nelabai nutuokė, k� kalba, ir tada jai i�sprūdo�� tik ji prisaikdino mane tylėti. A� turiu omenyje, kad ponas �apmenas�� �valgas. Tai buvo tikroji prie�astis, dėl kurios jis taip da�nai turėjo vykti į u�sienį. Ginklų kompanija tebuvo priedanga. Tai nedavė poniai �apmen ramybės, nes ji negalėjo jam ra�yti arba gauti jo lai�kų, kai jis būdavo i�vyk�s. O be to, ai�ku, tai buvo siaubingai pavojinga! IV

Jiems besileid�iant laiptais į 42 but�, D�apas jausmingai su�uko:

��Filipo Openhaimo, Valentino Viljamso, Viljamso le Kjukso23 �e�ėliai, man atrodo, a� einu i� proto.

Protingasis ser�antas Bedousas jų laukė.

Jis pagarbiai prane�ė:

��I� tarnaitės nesugebėjau i�gauti nieko vertingo. Atrodo, kad ponia �apmen keisdavo tarnaites gana da�nai. Pastaroji jai tedirbo mėnesį ar du. Ji sako, kad ponia �apmen buvo maloni ledi, mėgusi muzik�, su ja buvo lengva sutarti. Mergina buvo susidariusi nuomon�, kad jos vyras j� apgaudinėjo, ta�iau ponia �apmen to neįtarė. Kartais ji gaudavo lai�kų i� u�sienio, kelis i� Vokietijos, du i� Amerikos, vien� i� Italijos ir vien� i� Rusijos. Merginos draugas kolekcionuoja pa�to �enklus, ir ponia �apmen jai juos atiduodavo.

��Ar k� nors radote tarp ponios �apmen dokumentų?

��Visi�kai nieko. Ji nedaug jų laikė. Kelios s�skaitos, �ekiai, visi vietiniai. Kelios senos teatro programos, vienas ar du pyragų receptai, i�kirpti i� laikra��ių, bei lankstukas apie Zenanos misij�.

��Galime atspėti, kas jį �ia atne�ė. Ji visai nepana�i į �udik�, ar ne? Ta�iau būtent taip viskas atrodo. �iaip ar taip, ji turi būti bendrininkė. Ar t� vakar� aplinkui nepastebėta įtartinų tipų?

��Durininkas nieko neprisimena, ta�iau a� ir nemaniau, kad jis iki �iol prisimintų, o be to, tai juk didelis gyvenamasis namas, �monės �ia vaik�to pirmyn atgal. Jis tegali prisiminti panelės Sainsberi Syl apsilankymo dat�, nes kit� dien� buvo paguldytas į ligonin� ir i� vakaro jautėsi tikrai prastai.

��Gal kas nors kituose butuose girdėjo k� nors neįprasta?

Jaunasis pareigūnas papurtė galv�.

��A� teiravausi bute, esan�iame vir� �io, taip pat ir apatiniame bute. Niekas negali prisiminti, kad būtų girdėj�s k� nors neįprasto. Kaip supratau, abiejuose butuose buvo klausomasi radijo.

Divizijos chirurgas i�ėjo i� vonios, kurioje plovėsi rankas.

��Pasibjaurėtinas lavonas,�� linksmai tarė jis.�� Atsiųskite j�, kai būsite pasiruo��, ir a� i�siai�kinsiu esm�.

��Ar turite kokių min�ių apie mirties prie�astis, daktare?

��Negaliu pasakyti, kol neatlikau skrodimo. Veidas, saky�iau, buvo sumaitotas tikrai po mirties. Ta�iau a� �inosiu tiksliau, kai ji bus nugabenta į lavonin�. Vidutinio am�iaus moteris, visai sveika, plaukai prie �aknų pra�il�, bet pa�viesinti. Ant kūno turbūt bus ypatingų �ymių, jei ne, gali i�kilti keblumų identifikuojant asmenyb�. Ak, jūs �inote, kas ji tokia, nuostabu. Kaip? Dingusi moteris, dėl kurios buvo sukeltas visas tas triuk�mas? Na, �inote, a� niekada neskaitau laikra��ių. Tik i�sprend�iu kry�ia�od�ius.

Daktarui einant i� kambario D�apas kar�iai pasakė:

���tai jums ir vie�umas!

Puaro buvo palink�s prie ra�omojo stalo. Jis pasiėmė ma�� rud� u�ra�ų knygel�.

Nenuilstantysis Bedousas prane�ė:

���ia nėra nieko itin įdomaus, daugiausiai kirpėjos ir siuvėjos. A� pa�ymėjau visus adresus, prie kurių buvo pavardės.

Puaro atsivertė knygut� ties D raide.

Jis perskaitė: daktaras Deivisas, Princo Alberto Roudas, Dreikas ir Pomponetis, �uvų pardavėjai. �emiau: dantistas. Ponas Marlėjus, Karalienės �arlotės gatvė 58.

Puaro akys nu�vito. Jis tarė:

��A� įsivaizduoju, kad nebus jokių sunkumų identifikuojant kūn�.

D�apas smalsiai pa�velgė į jį ir paklausė:

��Tikrai? Jūs taip manote?

Puaro kar�tai i�tarė:

��Noriu būti tikras. V

Panelė Marlėj persikėlė į kaim�. Ji gyveno ma�ame kaimi�kame name netoli Hertfordo.

Grenadierius draugi�kai sutiko Puaro. Po brolio mirties jos veidas, ko gero, pasidarė dar niūresnis, laikysena dar tiesesnė, o bendras po�iūris į gyvenim� dar grie�tesnis. Ji buvo įskaudinta ir pasipiktinusi, kad kvotos rezultatai sutepė ger� brolio vard�.

Puaro�� ji turėjo pagrindo tuo tikėti�� taip pat manė, kad nuosprendis buvo neteisingas. Todėl grenadierius truputį atsipalaidavo.

Ji gana greitai ir pasitikėdama atsakinėjo į jo klausimus. Visus dokumentus, susijusius su pono Marlėjaus darbu, panelė Nevil sutvarkė ir perdavė pono Marlėjaus įpėdiniui. Kai kurie pacientai patys perėjo pas pon� Reilį, kiti pasirinko nauj�jį partnerį dar kiti persiregistravo pas kitus dantistus.

Panelė Marlėj, suteikusi vis� įmanom� informacij�, pratarė:

��Vadinasi, jūs radote t� moterį, Henrio pacient�, panel� Sainsberi Syl, ir ji taip pat buvo nu�udyta.

Ji pabrė�ė �taip pat�.

Puaro pasakė:

��Ar jūsų brolis neu�siminė jums apie k� nors ypatinga, kalbėdamas apie panel� Sainsberi Syl?

��Ne, a� neatsimenu, kad jis būtų k� sak�s. Jis man papasakotų, jei pacientas būtų buv�s ypa� varginantis arba jei vienas i� pacientų būtų kalbėj�s k� nors juokingo, jis būtų man perpasakoj�s, ta�iau paprastai mes nelabai �nekėjomės apie jo darb�. D�iaugėsi galėdamas jį u�mir�ti po darbo dienos. Kartais jis būdavo labai pavarg�s.

��Ar jūs girdėjote pacientus minint ponios �apmen pavard�?

���apmen? Ne, nemanau. �iuo klausimu jums padėti galėtų panelė Nevil.

��A� labai noriu su ja susisiekti. Kur ji dabar?

��Man rodos, ji pradėjo dirbti pas dantist� Ramsgeite.

��Ar ji dar nei�tekėjo u� to jaunojo Franko Karterio?

��Ne. Tikiuosi, kad tai niekada neįvyks. Man nepatinka tas jaunuolis, mesjė Puaro, man tikrai jis nepatinka. Ka�kas su juo negerai. A� vis dar jau�iu, kad jis neturi tinkamo supratimo apie moral�.

Puaro pasakė:

��Kaip jūs manote, ar įmanoma, kad jis būtų nu�ov�s jūsų brolį?

Panelė Marlėj lėtai pratarė:

��A� įsivaizduoju, kad jis sugebėtų taip padaryti, jis nekontroliuojamo būdo. Ta�iau tikrai ne�inau, ar tas jaunuolis turėjo kokį motyv�, o be to, ir galimyb�. Suprantate, juk Henriui nepavyko įtikinti Gladis�, kad mestų t� jaunuolį. Ji i�tikimai laikėsi jo.

��Kaip manote, gal jį galėjo papirkti?

��Papirkti? Kad nu�udytų mano brolį? Kokia neįtikėtina mintis!

Tuo momentu daili tamsiaplaukė mergina atne�ė arbatos. Kai ji i�eidama u�darė duris, Puaro paklausė:

��Ta mergina buvo su jumis Londone, tiesa?

��Agnesė? Taip, ji buvo kambarinė. A� atleidau virėj�, nes ji vis tiek nenorėjo va�iuoti į kaim�, o Agnesė visk� man padaro. Ji tampa visai padoria virėja.

Puaro linktelėjo.

Jis labai gerai �inojo Karalienės �arlotės gatvės 58 namo tvark�. Po tragedijos jie j� nuodugniai i�studijavo. Ponas Marlėjus su seserim du vir�utinius auk�tus buvo įsireng� kaip but�. Pusrūsį beveik u�darė, jame paliko tik siaur� perėjim� į galinį kiem�, i� kurio liftu buvo pakeliami pristatyti pirkiniai ir kur buvo įmontuotas garsintuvas. Vadinasi, vienintelis įėjimas į namus buvo lauko durys, kurias atidaryti privalėjo Albertas. Remdamasi tuo, policija galėjo būti tikra, kad joks pra�alaitis nepateko į namus t� nelemt� ryt�.

Abi merginos, virėja ir kambarinė, tarnavo Marlėjams kelerius metus ir pasi�ymėjo geru būdu. Taigi, nors teori�kai ir buvo įmanoma, kad viena ar kita galėjo prasmukti �emyn ir nu�auti �eiminink�, tokia galimybė rimtai net nebuvo svarstoma. Nė viena i� dviejų per apklaus� neatrodė pernelyg sumi�usi ar nusiminusi, tad, �inoma, nebuvo jokio pagrindo sieti jas su daktaro mirtimi.

Ne�iūrint į tai, kai Agnesė įteikė Puaro jo lazdel� ir skrybėl�, ji netikėtai susinervinusi paklausė:

��Ar... ar kas nors su�inojo k� nors daugiau apie �eimininko mirtį, sere?

Puaro atsisuko, norėdamas j� matyti.

��Nieko naujo nepaai�kėjo,�� pasakė jis.

��Jie vis dar tikri, kad jis nusi�ovė dėl to, kad apsiriko leisdamas vaistus?

��Taip. O kodėl jūs klausiate?

Agnesė pasitaisė savo prijuost�. Ji nukreipė �vilgsnį ir gana neai�kiai pasakė:

���eimininkė... mano �eimininkė taip nemano.

��Ir jūs turbūt su ja sutinkate?

��A�? Ak, a� nieko ne�inau, sere. A� tik... a� tik norėjau pasitikslinti.

Erkiulis Puaro �velniausiu, kiek tik įmanoma, balsu pasiteiravo:

��Ar jums palengvėtų, jei �inotumėte, kad tai i� tiesų buvo �mog�udystė?

��Ak, taip, sere,�� Agnesė greitai pritarė.�� Man tikrai palengvėtų.

��Dėl kokios nors ypatingos prie�asties?

Jos i�g�stingas �vilgsnis susitiko su jo. Agnesė truputį susigū�ė.

��A�... a� nieko apie tai ne�inau, sere. A� tik paklausiau.

�Ta�iau kodėl ji teiravosi?��� nerimo Erkiulis Puaro, eidamas takeliu vartelių link.

Jis buvo tikras, kad tas klausimas turi atsakym�. Ta�iau kol kas Puaro negalėjo į jį atsakyti.

Vis dėlto jis jautėsi pasistūmėj�s į priekį. VI

Kai Puaro sugrį�o, jis nustebo su�inoj�s, kad jo laukia netikėtas sve�ias.

I� u� kėdės atlo�o ky�ojo plikė, o po to pasirodė ir ma�a tvarkingojo pono Barnso figūra.

Kaip paprastai, mirksėdamas akimis, jis �altai atsipra�ė.

Jis u�suko�� paai�kino pats�� atsakydamas į vizit�.

Puaro atvirai prisipa�ino, kad jam labai malonu matyti pon� Barns�.

D�ord�ui buvo liepta atne�ti kavos, nebent lankytojas pageidautų arbatos ar viskio su soda.

��Kavos i�gerti būtų nuostabu,�� pasakė ponas Barnsas.�� Tikiuosi, kad jūsų tarnas ruo�ia j� puikiai. Dauguma anglų to nemoka.

Netrukus, pasikeitus keliomis mandagiomis frazėmis, ponas Barnsas kostelėjo ir prabilo:

��Būsiu atviras su jumis, mesjė Puaro. Mane �ia atvedė smalsumas. A� įsivaizduoju, kad jūs gerai �inote visas �ios neįprastos bylos smulkmenas. I� laikra��ių su�inojau, kad dingusioji panelė Sainsberi Syl buvo rasta, o kvota atidėta įkai�iams papildyti. Mirties prie�astis�� per didelė medinalio dozė.

��Visi�kai teisingai,�� pasakė Puaro.

Kurį laik� buvo tylu, tada Puaro paklausė:

��Ar jūs kada esate girdėj�s apie Albert� �apmen�, pone Barnsai?

��A, ponios, į kurios but� atėjo numirti panelė Sainsberi Syl, vyr�? Nepagaunamasis, bent taip jau atrodo.

��Ta�iau ka�in ar neegzistuojantis?

��O ne,�� pasakė ponas Barnsas.�� Jis egzistuoja ar egzistavo. A� girdėjau, kad jis mir�s. Ta�iau negalima tikėti gandais.

��Kas jis buvo, pone Barnsai?

��Nemanau, kad jie apie tai prane� per kvot�. Nebent teks. Jie pateiks ginklų prekeivio istorij�.

��Tada jis tarnavo Slaptojoje tarnyboje?

���inoma. Ta�iau jis neturėjo to pasakoti savo �monai, tikrai neturėjo. Ties� sakant, po vedybų nereikėjo ten likti. Paprastai taip nebūna, jei jau priklausai tam sluoksniui.

��O Albertas �apmenas priklausė?

��Taip. Q.�X.912. Toks jo slapyvardis. Pavardė tokiais atvejais netinka. Ak, a� nenoriu pasakyti, kad Q.�X.912 buvo ypa� svarbus ar kas nors pana�aus. Ta�iau jis buvo naudingas, nes niekuo nei�siskyrė i� kitų, toks, kurio veid� sunku įsidėmėti. Da�niausiai jis dirbdavo kurjeriu Europoje. Na, jūs �inote, apie k� a� kalbu. Vienas pompasti�kas lai�kas yra siun�iamas per ambasadorių Ruritanijoje, kitas toks pat, bet neoficialus, kuriame i�dėstytas visas purvas�� per Q.�X.912, kitaip tariant Albert� �apmen�.

��Taigi jis turėjo daug naudingos informacijos.

��Grei�iausiai nieko ne�inojo,�� linksmai pasakė ponas Barnsas.�� Jo darbas tebuvo �okinėti i� traukinio į traukinį, i� lėktuvo�� į lėktuv�, i� laivo�� į laiv� ir visada pateikti pateisinan�i� istorij�, paai�kinan�i�, kodėl ir kur jis vyksta!

��Ir jūs girdėjote, kad jis mir�s?

��Taip a� girdėjau,�� pasakė ponas Barnsas,�� ta�iau negalima tikėti viskuo, k� girdi. Niekada taip nedarau.

�iūrėdamas į pon� Barns� Puaro pasiteiravo:

��Kas, jūsų nuomone, nutiko jo �monai?

��Neįsivaizduoju,�� atsakė ponas Barnsas. I�plėt�s akis jis �iūrėjo į Puaro.�� O jūs?

��A� turiu vien� mintį...�� atsakė Puaro ir nutilo.

Po to lėtai i�tarė:

��Tai labai painu.

Ponas Barnsas u�jau�iamai suniurnėjo:

��Kas konkre�iai neduoda jums ramybės?

Erkiulis Puaro lėtai pasakė:

��Taip. Tai, k� a� ma�iau savo akimis... VII

D�apas įėjo į Puaro svetain� ir taip trenkė savo katiliuk�, kad sudrebėjo stalas.

��Koks velnias jus privertė apie tai galvoti?�� pasakė jis.

��Mano gerasis D�apai, neturiu supratimo, apie k� jūs kalbate.

D�apas lėtai pro suk�stus dantis i�tarė:

��Kas paki�o jums mintį, kad rastas kūnas nepriklauso panelei Sainsberi Syl?

Puaro atrodė susirūpin�s.

��Nerim� man kėlė veidas. Kodėl reikia dau�yti mirusios moters veid�?�� pasakė jis.

D�apas tarė:

��Sakau jums, norė�iau, kad senasis Marlėjus būtų kur nors ir galėtų mums padėti. Galbūt jis buvo ty�ia pa�alintas i� kelio... kad negalėtų duoti parodymų.

��Tikrai būtų daug geriau, jei jis pats galėtų liudyti.

��Lyteranas irgi tiks. Marlėjaus įpėdinis. Jis labai profesionalus, gerų manierų, o ir įrodymai nenuneigiami.

Kitos dienos vakariniuose laikra��iuose pasirodė sensacinga �inia. Lavonas, rastas bute, �alia Batersi parko, buvo ne panelės Sainsberi Syl, kaip visi tikėjo, jis buvo neabejotinai identifikuotas kaip ponios Albert �apmen.

Ponas Lyteranas i� Karalienės �arlotės gatvės 58 namo nesvyruodamas prane�ė, kad tai ponia �apmen. Jis rėmėsi velionio pono Marlėjaus profesiniais u�ra�ais apie dantis ir �andikaulį.

Kūnas apvilktas panelės Sainsberi Syl drabu�iais, panelės Sainsberi Syl rankinė gulėjo �alia, ta�iau kur buvo pati panelė Sainsberi Syl?

Devyni, de�imt, vi�ta riebi I

I�ėj�s i� kvotos, D�apas triumfuodamas prane�ė Puaro:

��Neblogai padirbėjome. Pateikėme jiems sensacij�!

Puaro linktelėjo.

��Jūs pirmas tai pastebėjote,�� pasakė D�apas,�� bet �inote, a� ir pats nebuvau labai patenkintas tuo kūnu. Galų gale juk nei i� �io, nei i� to nedau�ysi mirusiojo veido ir galvos. Tai purvinas ir nemalonus darbas, ir buvo visi�kai ai�ku, kad jis atliktas dėl kokios nors prie�asties. O prie�astis galėjo būti vienintelė�� nuslėpti tapatyb�.�� Tada jis gera�irdi�kai pridūrė:�� Ta�iau a� taip greitai nesupras�iau, kad i� tikro tai buvo kita moteris.

�ypsodamasis Puaro pasakė:

��Ir vis dėlto, mano drauge, fakti�ki moterų apibūdinimai buvo pana�ūs, jei kalbame apie esminius dalykus. Ponia �apmen buvo dabita, gerai atrodanti moteris, susitvarkiusi ir madingai besirengianti. Panelė Sainsberi Syl buvo neskoningai apsirengusi, nenaudojo nei skaistalų, nei lupų da�ų. Ta�iau esminiai dalykai sutapo. Abi jos buvo keturiasde�imties su trupu�iu. Abi buvo beveik tokio pat ūgio ir sudėjimo.

Abiejų plaukai pra�il�, tad juos da�ė, kad atrodytų auksiniai.

��Taigi, jei jau jūs taip pasakėte. Vien� dalyk� mes turime pripa�inti�� doroji Meiblė apmovė mus abu, nors atrodė tokia gera ir teisinga. A� bū�iau prisiek�s, kad ji buvo realus asmuo.

��Ta�iau, mano drauge, ji ir buvo realus asmuo. Mes �inome vis� jos praeitį.

��Mes ne�inojome, kad ji gali nu�udyti, o dabar kaip tik taip ir atrodo. Silvija nenu�udė Meiblės. Meiblė nu�udė Silvij�.

Erkiulis Puaro susirūpin�s papurtė galv�. Jam vis dar buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad Meiblė Sainsberi Syl gali būti �udikė. Vis dėlto ausyse jam skambėjo plonas, ironi�kas pono Barnso balsas:

��Ie�kokite tarp gerbiamų �monių...

Meiblė Sainsberi Syl buvo puiki ir respektabili.

D�apas pabrė�tinai i�tarė:

��A� ruo�iuosi i�narplioti �it� byl�, Puaro. Ta moteris tikrai man�s neapmaus. II

Kit� dien� paskambino D�apas. Jo balsas skambėjo keistai.

��Puaro, ar norėtumėte i�girsti naujien�? Viskas baigta, berneli. Darbas atliktas!�� pasakė jis.

��Pardon?�� prastas ry�ys. A� ne visai supratau...

��Pabaiga, mano mielas. P.A.B.A.I.G.A.�Viskas baigėsi.

Galite dykinėti!

Dabar jau abejonių neliko. Puaro apstulbo.

��Kas baigta?

��Visas �is prakeiktas sujauktas reikalas! Visos gaudynės! Vie�umas! Pok�tai!

��Bet a� vis tiek nesuprantu.

��Na, tai klausykite. Klausykite atid�iai, nes a� negaliu minėti pavard�ių. Jūs atsimenate kvot�? �inote, kad mes nar�ėme �alį ie�kodami pagrindinio veikėjo?

��Taip taip. Puikiai. Dabar a� suprantu.

��Na, dabar visa tai at�aukta. Nutildyta�� liepta tylėti. Ar dabar jau suprantate?

��Taip, taip. Ta�iau kodėl?

��Prakeiktos U�sienio reikalų ministerijos nurodymas.

��Argi tai nėra labai keista?

��Na, retkar�iais taip nutinka.

��Kodėl jie turėtų būti tokie pakantūs panelei�� pagrindinei veikėjai?

��Jie visai jai nepakantūs. Nė skatiko u� j� neduotų. Kaltas vie�umas: jei ji stotų prie� teism�, i�ai�kėtų per daug dalykų apie poni� A.��.�Lavon�. Tai yra slaptoji dalis! Galė�iau tik įtarti, kad tas prakeiktas vyras�� ponas A.��.... Supratote?

��Taip taip.

��Kad jis yra ka�kur u�sienyje, patek�s į kebli� situacij�, ir jie nenori sunkinti jo padėties.

Puaro pliauk�telėjo lie�uviu.

��K� jūs pasakėte?

��A�, mon ami24, i�leidau nepasitenkinimo gars�!

��Ak, tai �tai kas ten buvo. A� galvojau, kad jūs persisaldėte. Turite pagrindo piktintis. Galė�iau pasakyti ir stipresnį �odį. Paleisdami t� dam�, jie tikrai mane įsiutino.

Puaro labai �velniai pasakė:

��Jai nepavyks i�sisukti.

��Mūsų rankos�� suri�tos, sakau jums.

��Jūsų galbūt, bet ne mano!

��Gerasis senasis Puaro! Vadinasi, jūs eisite toliau?

��Mais oui25�� iki mirties.

��Na, seni, �iūrėkite, kad tai nebūtų jūsų mirtis! Jei �is reikalas klostysis kaip iki �iol, kas nors pa�tu jums atsiųs nuoding� tarantul�!

Padėj�s ragelį Puaro pats sau tarė:

��Na, ir kodėl gi a� pavartojau toki� melodramati�k� frazꠗ �iki mirties�. Vraiment26, tai absurdi�ka! III

Lai�kas buvo pristatytas su vakariniu pa�tu. Atspausdintas ma�inėle, tik pasira�ytas.

Brangus mesjė Puaro (buvo ra�oma jame),

Jūs padarytumėte man didel� paslaug�, jei kuriuo nors metu rytoj mane aplankytumėte. Galbūt a� turiu jums u�duotį. Tebūnie tai pus� pirmos mano namuose �elsyje. Jei laikas jums nepatogus, gal galėtumėte paskambinti mano sekretoriui.

Dovanokite, kad taip skubu.

Nuo�ird�iai Jūsų,

Alisteris Blantas

Puaro i�lygino lai�k� ir dar kart� jį perskaitė. Tuo metu suskambo telefonas.

Kartais Erkiulis Puaro fantazuodavo, kad pagal savo telefono skambutį jis gali nuspėti, kokios �inios tikėtis.

�įsyk jis i� karto nusprendė, kad skambutis bus svarbus. Nei klaidingas numeris, nei kas nors i� jo draugų.

Jis pakilo ir paėmė ragelį.

��Alio?�� mandagiai ir su u�sienieti�ku akcentu i�tarė jis.

Beasmenis balsas papra�ė:

��Pasakykite, pra�au, savo numerį.

��Vaitholas, 7272.

Kurį laik� buvo tylu, tada�� trek�telėjimas, ir pasigirdo balsas. Tai buvo moters balsas.

��Mesjė Puaro?

��Taip.

��Mesjė Erkiulis Puaro?

��Taip.

��Mesjė Puaro, jūs arba jau gavote, arba netrukus gausite lai�k�.

��O kas �ia skambina?

��Jums �inoti nebūtina.

��Puiku. A� gavau, madam, vakariniu pa�tu a�tuonis lai�kus ir tris s�skaitas.

��Tada jūs �inote, apie kokį lai�k� a� kalbu. Jūs protingai pasielgtumėte, mesjė Puaro, atsisak�s u�duoties, kuri jums siūloma.

��Tai, madam, a� nuspr�siu pats.

Balsas �altai tarė:

��A� įspėju jus, mesjė Puaro. Jūsų ki�imasis ilgiau nebus toleruojamas. Laikykitės atokiau.

��O jei a� nesilaikysiu nuo�aliai?

��Tada mes imsimės priemonių, kad u�tikrintumėm, jog jūsų ki�imasis nebekeltų pavojaus...

��Tai grasinimas, madam!

��Mes tik pra�ome jūsų elgtis protingai... Jūsų paties labui.

��Jūs i�ties kilnia�irdė!

��Jūs negalite pakeisti įvykių eigos ir to, kas buvo suplanuota. Taigi laikykitės nuo�aliai nuo to, kas su jumis nesusij�. Ar suprantate?

��Ak, taip, a� suprantu. Ta�iau manau, kad pono Marlėjaus mirtis yra mano reikalas.

Moters balsas kand�iai pasakė:

��Marlėj aus mirtis tebuvo nelaimingas atsitikimas. Jis sukliudė mūsų planus.

��Jis buvo �mogus, madam, ir mirė prie� laik�.

��Ne itin svarbus.

Puaro balsas skambėjo grėsmingai, kai jis labai tyliai pasakė:

���tai �ia jūs klystate...

��Tai buvo jo paties kaltė. Jis nenorėjo būti supratingas.

��A� taip pat atsisakau būti supratingas.

��Tada jūs esate kvailys.

Kitame gale pasigirdo tark�telėjimas�� ragelis buvo padėtas.

Puaro pasakė: �Alio?� ir padėjo ragelį. Jis nesivargino pra�yti, kad susektų numerį. Buvo visi�kai tikras, kad skambinta i� telefono automato.

Puaro intrigavo ir stebino tas faktas, kad jam dingojosi, jog t� bals� jau buvo ka�kur girdėj�s. Jis knisosi smegeninėje stengdamasis atsiminti. Ar galėjo tai būti panelės Sainsberi Syl balsas?

Kiek jis prisiminė, panelės Sainsberi Syl balsas buvo auk�tas, ji kalbėjo susijaudinusi, ka�kaip visk� pabrė�dama. �is balsas buvo visai ne toks, ir vis dėlto tai galėjo būti pakeitusi bals� panelė Sainsberi Syl. Galų gale kadaise ji vaidino. Grei�iausiai lengvai galėjo pakeisti bals�. Asmeninės �io balso savybės priminė t�, kurį girdėjo anks�iau.

Ta�iau toks paai�kinimas jo netenkino. Ne, balsas jam priminė ka�k� kit�. Tai nebuvo gerai pa�įstamas balsas, ta�iau jis vis dar manė, kad buvo jį girdėj�s sykį, o gal ir du.

Jis stengėsi suprasti, kam reikėjo skambinti ir grasinti. Negi tie �monės rimtai tikėjo, kad grasinimai jį atbaidys. Akivaizdu, kad jie to tikėjosi. Prasti psichologai! IV

Rytiniuose laikra��iuose pasirodė sensacinga �inia. Vakar vakare Ministrui Pirmininkui su draugu i�einant i� Dauningo gatvės 10 namo, į jį buvo �auta. Laimė, kulka praskriejo pro �alį. Buvo sulaikytas vyras, indas.

Tai perskait�s Puaro i�sikvietė taksi ir nuva�iavo į Skotlend Jard�, kur buvo palydėtas į D�apo kabinet�. Pastarasis nuo�ird�iai jį pasveikino.

��Aha, vadinasi, jus �ia atvedė naujienos. Ar nors vienas laikra�tis paminėjo, koks �draugas� buvo kartu su premjeru?

��Ne, kas jis toks?

��Alisteris Blantas.

��Tikrai?

��Ir,�� t�sė D�apas,�� mes turime daugyb� prie�as�ių tikėti, kad kulka buvo skirta Blantui, o ne premjerui. Taigi. Nebent tas vyras būtų dar siaubingesnis �aulys!

��Kas �ovė?

��Ka�koks pami��s studentas i� Indijos. Kaip paprastai�� sukurstytas. Tai nėjo idėja.

D�apas pridūrė:

��Neblogai padirbėjome jį su�iupdami. Paprastai 10-t� nam� stebi grupelė �monių. Kai buvo i��auta, jaunas amerikietis sugriebė u� rankos ma�� barzdo�ių. Laikė jį kaip mirtis savo gniau�tuose ir �aukė policijai, kad su�iupo nusikaltėlį. Tuo tarpu indas tyliai taikėsi dingti, ta�iau vienas i� mūsų vyrų vis tiek ji prigriebė.

��Kas tas amerikietis?�� susidomėj�s paklausė Puaro.

��Jaunuolis, pavarde Raiksas. Kodėl...�� jis staiga sustojo ir įsistebeilijo į Puaro.�� Kas yra?

Puaro pasakė:

��Hovardas Raiksas, apsistoj�s vie�butyje �Holborn Palace�?

��Teisingai. Kas?.. Kodėl? Na, �inoma! A� taip ir galvojau, kad pavardė man girdėta. Jis�� tas pacientas, kuris pabėgo ryt�, kai Marlėjus nusi�ovė...

Jis nutilo. Tada lėtai pasakė:

��Stebėtina, kaip tas reikalas vis i�lenda. Jūs vis dar turite min�ių apie jį, ar ne, Puaro?

Erkiulis Puaro svariai atsakė:

��Taip. A� vis dar turiu min�ių... V

Goti�kame name Puaro pasitiko sekretorius, auk�tas, gle�nas, gerai i�auklėtas jaunuolis.

Jis labai atsipra�inėjo.

��A� labai apgailestauju, mesjė Puaro, taip pat ir ponas Blantas. Jis buvo i�kviestas į Dauningo gatv�. Dėl to... kaip �ia pasakius... nelaimingo atsitikimo praėjusį vakar�. A� skambinau jums į namus, ta�iau jūs jau buvote i�ėj�s.

Jaunuolis greitai kalbėjo toliau:

��Ponas Blantas įpareigojo mane paklausti jūsų, ar galėtumėte praleisti savaitgalį kartu su juo jo namuose Kente. Ik�ame, jūs turbūt �inote. Jei taip, ryt vakare jis automobiliu u�va�iuos jūsų pasiimti.

Puaro delsė.

Jaunuolis įtikinan�iu balsu tarė:

��Ponas Blantas tikrai nekantraudamas laukia susitikimo su jumis.

Erkiulis Puaro nulenkė galv�.

��Dėkoju. A� priimu kvietim�,�� pasakė jis.

��Ak, kaip puiku. Ponas Blantas labai apsid�iaugs. Jei jis u�suks jūsų be ketvir�io �e�t�, ar tai... Ak, labas rytas, ponia Olivera...

D�einės Oliveros motina įėjo į kambarį. Ji buvo stilingai apsirengusi, pasipuo�usi skrybėle ir labai eleganti�kai susi�ukavusi.

��Ak! Pone Selbi, ar ponas Blantas paliko jums kokių nurodymų dėl tų sodo kėd�ių? A� norėjau vakar vakare su juo apie tai pasikalbėti, nes �inojau, kad mes i�vykstame savaitgaliui ir...

Ponia Olivera pastebėjo Puaro ir nutilo.

��Ar pa�įstate poni� Oliver�, mesjė Puaro?

��A� jau turėjau malonum� susitikti su madam.

Puaro nusilenkė.

Ponia Olivera abejingai pratarė:

��O, kaip gyvuojate? Ai�ku, pone Selbi, a� �inau, kad Alisteris yra labai u�siėm�s �mogus ir tos smulkios buitinės problemos jam nerūpi...

��Viskas tvarkoj, ponia Olivera,�� pasakė visada pasiruo��s padėti ponas Selbis.�� Jis man tai minėjo, ir a� paskambinau ponams Dyversams.

��Na, tai puiku, man nebereikės tuo rūpintis. O dabar, pone Selbi, ar galite man pasakyti...

Ponia Olivera tar�kėjo toliau. Ji, pagalvojo Puaro, kaip vi�ta. Didelė, riebi vi�ta! Ponia Olivera vis dar tar�kėdama ir didingai atki�usi krūtin� pasuko durų link.

��...ir jei jūs tikras, kad savaitgalį mes būsime vieni...

Ponas Selbis kostelėjo.

��Na, mesjė Puaro taip pat praleis savaitgalį su mumis.

Ponia Olivera sustojo. Ji apsisuko ir nepatenkinta nu�velgė Puaro.

��Ar tikrai?

��Ponas Blantas buvo labai malonus ir pakvietė mane,�� pasakė Puaro.

��K� gi, įdomu�� kodėl? Labai keista i� Alisterio pusės. Dovanokite man, mesjė Puaro, ta�iau ponas Blantas man pabrė�tinai minėjo, kad nori praleisti ramų savaitgalį su �eima!

Selbis tvirtai i�tarė:

��Ponas Blantas ypa� trok�ta, kad mesjė Puaro va�iuotų kartu.

��Tikrai? Man jis apie tai neu�siminė.

Atsidarė durys. Tarpdury stovėjo D�einė. Ji nekantriai i�tarė:

��Mama, ar tu neini? Mūsų pietūs prasideda penkiolika po pirmos.

��Ateinu, D�eine. Nebūk tokia nekantri.

��Na, tai tada eikime, dėl Dievo meilės. Sveiki, mesjė Puaro.

Staiga ji sustingo�� jos nekantrumas i�garavo. �vilgsnyje atsispindėjo atsargumas.

Ponia Olivera �altai pasakė:

��Mesjė Puaro kartu su mumis praleis savaitgalį Ik�ame.

���tai kaip.

D�einė Olivera pasitraukė nuo durų, kad praleistų motin�. Tuo metu, kai jau ruo�ėsi i�eiti, ji staiga atsigr�ė.

��Mesjė Puaro!

Jos balsas skambėjo įsakmiai.

Puaro pasuko prie jos.

Ji tyliai pratarė:

��Jūs va�iuojate į Ik�am�? Kodėl?

Puaro patraukė pe�iais.

��Tai malonus jūsų dėdės pasiūlymas,�� pasakė jis. D�einė tarė:

��Bet jis negali �inoti... Jis negali... kada jis jus pakvietė? Ak, nėra reikalo...

��D�eine!�� i� holo pakvietė motina.

Tyliai, ta�iau primygtinai D�einė pasakė:

��Nesiki�kite. Pra�au, neva�iuokite.

Ji i�ėjo. Puaro girdėjo i� holo sklindant gin�us. Jį pasiekė auk�tas nepatenkintos ponios Oliveros kudakavimas:

��A� tikrai netoleruosiu tavo �iurk�tumo, D�eine... A� imsiuosi ko nors, kad tu nesiki�tum...

Sekretorius paklausė:

��Vadinasi, rytoj truputį prie� �e�ias, mesjė Puaro? Puaro sutikdamas mechani�kai linktelėjo. Jis stovėjo kaip �mogus, pamat�s vaiduoklį. Ta�iau buvo apstulbintas ne to, k� matė, o to, k� girdėjo.

Du i� sakinių, kuriuos jis nugirdo pro praviras duris, buvo beveik identi�ki tiems, kuriuos vakar vakare girdėjo telefonu. Jis suprato, kodėl tas balsas atrodė pa�įstamas. I�ėj�s į saul� Puaro bejėgi�kai purtė galv�.

Ponia Olivera?

Ta�iau tai neįmanoma! Telefonu negalėjo kalbėti ponia Olivera!

Ta tu��iagalvė auk�tosios visuomenės poniutė, savanaudi�ka, kvaila, godi, egocentri�ka? Kodėl jis pagalvojo apie j� tik dabar?

��Ta gera riebi vi�ta? C�est ridicule27!�� tarė pats sau Puaro.

Jo ausys, matyt, jį apgavo. Ta�iau... VI

Rols Roisas, turėj�s pasiimti Puaro, buvo punktualus�� atva�iavo prie� pat �e�ias.

Alisteris Blantas ir jo sekretorius buvo vieninteliai keleiviai. Atrodė, kad ponia Olivera su D�eine kita ma�ina jau buvo i�vykusios anks�iau.

Vairuotojas tylėjo. Blantas kalbėjo ma�ai, daugiausia apie savo sod� ir neseniai vykusi� sodininkystės parod�.

Puaro pasveikino jį sėkmingai i�vengus mirties, o Blantas paprie�taravo:

��Ak, tai! Nemanau, kad tas jaunuolis taikėsi į mane. �iaip ar taip, varg�as visi�kai neturi supratimo apie taiklum�! Vienas i� tų pusiau pami�usių studentų. I� tikro jie nekelia jokio pavojaus. Jie tiesiog sukurstyti ir galvoja, kad taiklus �ūvis į Ministr� Pirminink� pakeis istorijos eig�. Tiesiog apgailėtina.

��Bet juk buvo ir kitų pasikėsinimų į jus, ar ne?

��Skamba labai melodramati�kai,�� pasakė Blantas mirktelėj�s.�� Ne taip seniai ka�kas pa�tu man atsiuntė bomb�. Ji nepadarė daug �alos. �inote, tie jaunuoliai, pasiry�� valdyti pasaulį negali pagaminti net veikian�ios bombos, kaip jie ruo�iasi efektyviai dirbti?

Jis papurtė galv�.

��Visada tas pats�� ilgaplaukiai, vilnonius megztinius dėvintys idealistai. O galvoje nė vienos prakti�kos minties. A� nesu protingas �mogus, niekada toks nebuvau, ta�iau moku skaityti, ra�yti ir galiu skai�iuoti. Ar suprantate, k� noriu pasakyti?

��Manau, kad taip, ta�iau kalbėkite toliau.

��Na, jei perskaitau k� nors, kas para�yta angli�kai, a� suprantu, k� tai rei�kia. Nekalbu apie sudėtingus dalykus�� formules ar filosofij�, a� turiu galvoje paprast� verslo kalb�. Dauguma �monių jos nesupranta! Jei noriu k� nors para�yti, galiu i�dėstyti savo mintis. A� su�inojau, kad dauguma �monių to taip pat nemoka! Ir, kaip jau sakiau, a� galiu atlikti paprastus aritmetinius veiksmus. Jei D�onsas turi a�tuonis bananus, o Braunas i� jo atima de�imt, tai kiek liko D�onsui? �monės apsimeta, kad atsakymas į �į klausim� labai paprastas. Pirmiausiai jie nepripa�įsta, kad Braunas negali to padaryti, o antra�� tokio atsakymo i� viso negali būti!

��Jiems geriau, kad atsakymas būtų fokusininko triukas?

��Būtent. Politikai lygiai tokie pat. Ta�iau a� visada buvau sveiko proto �alininkas. Galų gale juk jo negali nugalėti.

Droviai sukiken�s jis pridūrė:

��Bet neturė�iau kalbėti apie dalykus, susijusius su profesija. Blogas įprotis. Be to, verslo reikalus a� mėgstu palikti nuo�alyje, kai i�va�iuoju i� Londono. Nekantriai laukiu pasakojimo apie jūsų nuotykius, mesjė Puaro. �inote, a� skaitau daug trilerių ir detektyvų. Kaip manote, ar daugelis jų pana�ūs į tikrov�?

Likusi� kelionės dalį kalba sukosi apie įstabiausias Erkiulio Puaro tirtas bylas. Alisteris Blantas buvo smalsus kaip mokinukas.

Maloni kelionės atmosfera tik sustiprino nedraugi�k� nuotaik�, tvyrojusi� Ik�ame, kur masyvioji ponia Olivera tiesiog spinduliavo nepasitenkinimu. Ji, kiek tai įmanoma, ignoravo Puaro, kreipdamasi tik į �eiminink� ir į pon� Selbį.

Pastarasis palydėjo Puaro į jam skirt� kambarį.

Namas buvo �avingas, nelabai didelis ir apstatytas skoningai, k� Puaro pastebėjo ir Londone. Brangu, bet paprasta. Tai, kad viskas buvo be galo brangu, matėsi tik i� to, kaip buvo sukurtas �is tariamas paprastumas. Indai buvo verti pasigėrėjimo, virtuvė angli�ka, o ne kontinentinė, o vynas bei valgiai sukėlė aistring� Puaro susi�avėjim�. Jie valgė nuostabų sultinį, grilyje kept� �uvį, avienos nugarin� su ma�ais �vie�iais �irneliais bei bra�kes su grietinėle.

Puaro taip viskas patiko, kad jis nekreipė dėmesio į �alt� ponios Oliveros ir sta�ioki�k� jos dukters elgesį. Dėl ka�kokios prie�asties D�einė buvo akivaizd�iai prie�i�ka. Vakarienei einant į pabaig� Puaro galvojo, kodėl taip atsitiko.

Blantas susidomėj�s pa�iūrėjo į stal� ir paklausė:

��Ar Helena nevakarieniaus su mumis �į vakar�?

Julija Olivera tvirtai suspaudė lūpas.

��Man atrodo, kad brangioji Helena per daug dirbo sode. A� pasiūliau jai eiti ir pailsėti, u�uot varginusis ir persirenginėjus vakarienei. Ji visi�kai pritarė man,�� pasakė ji.

��Aha, supratau,�� pasakė Blantas, nors ir atrodė nusteb�s.�� A� galvojau Jai malonu leisti laik� su mumis savaitgaliais.

��Helena tokia paprasta. Ji mėgsta anksti keltis,�� tvirtai i�tarė ponia Olivera.

Kai Puaro prisijungė prie damų svetainėje,�� Blantas su savo sekretoriumi liko kelias minutes pasikalbėti,�� jis nugirdo, kaip D�einė Olivera pasakė savo motinai:

��Alisteriui Blantui nepatiko, kad tu �altai kalbėjai apie Helen� Montresor, mama.

��Nes�monė,�� tvirtai pasakė ponia Olivera.�� Alisteris per daug geras. Neturtingi giminai�iai�� labai gerai, labai gra�u i� jo pusės leisti jai �ia gyventi ir nieko nemokėti, ta�iau galvoti, kad ji turi sėdėti u� stalo kiekvien� savaitgalį ��tai jau absurdi�ka! Ji tik antros eilės pusseserė ar ka�kas pana�aus. Nemanau, kad Alisteris turėtų jaustis įsipareigoj�s.

��O a� manau, kad ji turi kuo did�iuotis,�� pasakė D�einė.�� Ji tiek daug dirba sode.

��Tai parodo jos tikr�sias savybes,�� patenkinta pasakė ponia Olivera.�� �kotai yra labai nepriklausomi ir dėl to gerbiami.

Ji patogiai įsitaisė ant sofos ir, vis dar nekreipdama dėmesio į Puaro, pridūrė:

��Paduok man �Low Down Review�, brangioji. Tenai ra�oma apie Luis� Van �iuler ir jos ekskursij� į Marok�.

Alisteris Blantas pasirodė tarpduryje. Jis pakvietė:

��Mesjė Puaro, eime į mano kambarį.

Alisterio Blanto kabinetas buvo �emas, ilgas kambarys galinėje namo dalyje, pro jo langus matėsi sodas. Jis buvo patogus, su mink�tais krėslais bei kanapomis ir jaukiai netvarkingas.

(Nereikia nė sakyti, kad Erkiulis Puaro pasigedo simetrijos!)

Savo sve�iui pasiūl�s cigaret�, o sau prisideg�s pypk�, Alisteris Blantas tiesiai ir paprastai prabilo apie esm�.

Jis pasakė:

��Yra daug dalykų, kuriais a� nepatenkintas. Suprantama, kalbu apie t� moterį Sainsberi Syl. Dėl savų prie�as�ių, dėl, neabejoju, visi�kai pateisinamų prie�as�ių, vald�ia at�aukė jos paie�k�. A� tiksliai ne�inau, kas yra Albertas �apmenas ir k� jis veikia, ta�iau, kad ir kas jis būtų, vyksta ka�kas svarbaus, tokie dalykai, dėl kurių jis gali atsidurti pavojuje. Ne�inau visų smulkmenų, ta�iau Ministras Pirmininkas minėjo, kad jie negali leisti jokio vie�umo, susijusio su �ia byla, ir kuo grei�iau �monės visk� u�mir�, tuo bus geriau.

��Viskas normalu. Tai oficialus po�iūris, jie geriau �ino, ko reikia. Taigi policijos rankos suri�tos.

Sėdėdamas kėdėje jis palinko į priekį.

��Ta�iau a� noriu �inoti ties�, mesjė Puaro. Ir jūs esate tas �mogus, kuris man j� pasakysite. Jūs nesusij�s su oficialiais organais.

��K� norite, kad a� padary�iau, pone Blantai?

��A� noriu, kad jūs surastumėte t� moterį�� t� Sainsberi Syl.

��Gyv� ar mirusi�?

Alisterio Blanto antakiai pakilo.

��Jūs galvojate, kad ji gali būti mirusi?

Erkiulis Puaro minut� ar dvi patylėjo, tada lėtai ir pasverdamas kiekvien� �odį pasakė:

��Jei norite �inoti mano nuomon�, tai tėra mano nuomonė, tad ��taip. A� manau, kad ji mirusi.

��Kodėl jūs taip galvojate?

Erkiulis Puaro �yptelėjo.

��Jei paai�kin�iau, kad taip manau dėl poros padėvėtų kojinių, gulin�ių stal�iuje, jūs vis tiek nieko nesuprastumėte,�� pasakė jis.

Alisteris Blantas smalsiai įsistebeilijo į Puaro.

��Jūs keistas �mogus, mesjė Puaro.

��A� labai keistas. Taip sakant, a� metodi�kas, mėgstu tvark�, o be to, logi�kai m�stau. Ir nei�kraipau faktų vien tam, kad parem�iau teorij�. Man tai nepriimtina!

Alisteris Blantas tarė:

��A� vis svars�iau visa tai, man visada prireikia �iek tiek laiko apgalvoti visk� iki galo. O �is reikalas yra velni�kai keistas. A� kalbu apie t� dantist�, kuris nusi�ovė, o po to dar ta �apmenų moteri�kė sudau�ytu veidu, supakuota į savo pa�ios kailių dė��. Tai bjauru! Tai pasiuti�kai bjauru! A� negaliu nustoti galvoj�s, kad ka�kas u� to slypi.

Puaro linktelėjo.

Blantas pasakė:

���inote�� kuo ilgiau a� galvoju, tuo tikresnis esu, kad ta moteris niekada nepa�inojo mano �monos. Tai tebuvo pretekstas mane prakalbinti. Ta�iau kodėl? K� jai tai davė? Na, a� turiu omeny�� nedidel� auk�, ir ta buvo skirta nėjai, o draugijai. Ir vis dėlto jau�iu, kad viskas buvo suplanuota. Tas susitikimas ant laiptų. Viskas vyko taip laiku. Taip įtartinai gerai sutapo! Bet kodėl? �tai ko a� sav�s klausiu�� kodėl?

��I� tikro tai tinkamas �odis�� kodėl? A� ir pats sav�s to klausiu... ta�iau nesuprantu... Ne, negaliu to suprasti.

��Tai jūs neturite jokių samprotavimų tuo klausimu?

Puaro susierzin�s pamojavo ranka.

��Mano samprotavimai labai vaiki�ki. A� sau sakau, gal tai buvo gudrybė, sugalvota tam, kad būtumėte parodytas ka�kam, kas jūsų dar nemat�s. Ta�iau ir vėl, tai�� absurdas. Esate gana garsus �mogus. Tad bet kokiu atveju papras�iau pasakyti: ��tai jis, vyras, kuris įėjo pro duris�.

��Ir visgi,�� pasakė Blantas,�� kodėl ka�kas norėjo nurodyti mane?

��Pone Blantai, dar sykį prisiminkite ryt�, kai sėdėjote dantisto kėdėje. Ar niekas, apie k� kalbėjo Marlėjus, nepasirodė jums keista? Ar tikrai nieko neprisimenate, kas galėtų mums pasitarnauti kaip u�uomina?

Alisteris Blantas susirauk�s stengėsi prisiminti. Tada papurtė galv�.

��Labai gaila. Nieko negaliu sugalvoti.

��Ar jūs tikras, kad jis neminėjo tos moters, tos panelės Sainsberi Syl?

��Ne.

��O tos kitos moters�� ponios �apmen?

��Ne... ne... mes visai ne�nekėjome apie �mones. Mes �nektelėjom apie ro�es, sodus, apie tai, kad trūksta lietaus, apie atostogas... nieko daugiau.

��Ir niekas nebuvo u�ėj�s įkabinėt�, kol jūs buvote ten?

��Leiskite man pagalvoti... ne, nemanau. Anks�iau ten, pamenu, būdavo jauna moteris, �viesiaplaukė mergina. Ta�iau �į kart� jos nebuvo. Ak, buvo u�ėj�s jo kolega dantistas, prisiminiau... jaunas vyras, kalbantis su airi�ku akcentu.

��K� jis sakė ar darė?

��Tik ka�ko paklausė Marlėjaus ir vėl i�ėjo. Marlėjus, man atrodo, buvo jam �iurk�tokas. Jis teu�truko minut� ar pana�iai.

��Ir jūs daugiau nieko neatsimenate? Visai nieko?

��Ne. Jis buvo toks kaip paprastai.

Erkiulis Puaro susim�st�s pasakė:

��Man irgi jis pasirodė visi�kai normalus.

Kurį laik� tvyrojo tyla. Tada Puaro paklausė:

��Ar jūs prisimenate, monsinjore, jaunuolį, kuris kartu su jumis t� ryt� buvo laukiamajame?

Alisteris Blantas suraukė antakius.

��Leiskite man prisiminti, taip, ten buvo jaunuolis, jis nenustygo vietoje. Ta�iau detaliau apibūdinti jo negalė�iau. O kodėl klausiate?

��Ar vėl pamat�s jį pa�intumėte?

Blantas papurtė galv�.

��A� vos �vilgtelėjau į jį.

��Ar jis nebandė su jumis u�megzti pokalbio?

��Ne.

Blantas smalsiai �velgė į Puaro.

��K� tai rei�kia? Kas tas jaunuolis?

��Jo pavardė Hovardas Raiksas.

Puaro stengėsi į�iūrėti koki� ypating� reakcij�, ta�iau nieko nepamatė.

��Ar turė�iau �inoti jo pavard�? Gal a� jį kur buvau sutik�s?

��Nemanau, kad su juo matėtės. Jis�� jūsų dukterė�ios, panelės Oliveros, draugas.

��Ak, vienas i� D�einės draugų.

��Kaip a� supratau, jos mama nepritaria tai draugystei.

Alisteris Blantas i�sibla�k�s pasakė:

��Manau, kad D�einei tai neturi reik�mės.

��Jos motina taip rimtai �iūri į �i� draugyst�, jog i�sive�ė j� i� Valstijų, kad tik jie nebūtų drauge.

��Ak,�� Blanto veide atsispindėjo supratimas�� Tai tas vaikinas, ar ne?

��Aha, dabar jums pasidarė įdomu.

��A� manau, jis pats netinkamiausias vaikinas visais at�vilgiais. Įsipainioj�s į ardom�j� veikl�.

��Kaip supratau i� panelės Oliveros, jis u�sira�ė t� ryt� Karalienės �arlotės gatvėje tik dėl to, kad pamatytų jus.

��Mėginimas gauti mano pritarim�?

��Na... ne... a� supratau, kad jis turėjo palankiai įvertinti jus.

��Na, �ia jau į�ūlumas!

Puaro pasistengė nuslėpti �ypsen�.

��Pasirodo, jūs atstovaujate viskam, kam jis nepritaria.

��Jis tai jau tikrai toks jaunuolis, kurio poelgiams a� nepritariu! Leid�ia laik� gatvėse rė�damas kalbas ir tauk�damas niekus, geriau jau imtųsi padoraus darbo.

Puaro minut� patylėjo, po to pasakė:

��Dovanokite, jei mano klausimas nuskambės į�ūliai ir labai asmeni�kai.

��Rė�kite.

��Ar mirties atvejui para�ytas jūsų testamentas?

Blantas įsispoksojo į Puaro. Jis kand�iai paklausė:

��Kodėl jūs norite �inoti?

��Todėl, kad galimas dalykas,�� jis truktelėjo pe�iais,�� �iuo atveju tai yra svarbu.

��Nes�monė!

��Gal ir taip. Bet gal ir ne.

Alisteris Blantas �altai i�tarė:

��Mano nuomone, jūs per daug melodramati�kas, mesjė Puaro. Niekas nesistengia man�s nu�udyti!

��Bomba ant jūsų pusry�ių stalo... �ūvis gatvėje...

��Na jau! �mogus, susij�s su pasaulio finansais, visada patraukia kokio nors i�protėjusio fanatiko dėmesį!

���iuo atveju tai gali būti ir ne fanatikas, ir ne kas nors, i�sikraust�s i� proto.

Blantas spoksojo.

��Kur jūs sukate?

��Vienu �od�iu, a� noriu �inoti, kas pasipelno i� jūsų mirties.

Blantas �yptelėjo.

��Daugiausia gauna �vento Edvardo ligoninė, onkologijos ligoninė ir Karali�kasis aklųjų institutas.

��Hm.

��Be to, a� palikau tam tikr� pinigų sum� savo giminaitei i� �monos pusės, poniai Julijai Oliverai, toki� pa�i� sum�, ta�iau ji yra banke, jos dukrai, D�einei Oliverai, taip pat ir pakankam� pinigų kiekį vienintelei mano likusiai giminaitei, antros eilės pusseserei Helenai Montresor, kuri liko visai be pajamų ir gyvena ma�ame name, �iame dvare.

Jis sustojo, o po to prat�sė:

��Tai, mesjė Puaro, yra labai konfidencialu.

��Suprantama, monsinjore, suprantama.

Alisteris Blantas sarkasti�kai pridūrė:

��Tikiuosi, mesjė Puaro, kad jūs nenorite pasakyti, kad arba Julija, arba D�einė Olivera, arba mano pusseserė Helena Montresor planuoja mane nu�udyti dėl pinigų?

��A� nieko nenoriu pasakyti, visi�kai nieko.

Blanto susierzinimas i�nyko. Jis pasakė:

��O jūs atliksite t� kit� u�duotį?

��Ar surasiu panel� Sainsberi Syl? Taip, būtinai.

Alisteris Blantas nuo�ird�iai i�tarė:

��Jūs�� patikimas �mogus. VII

I�ėj�s i� kambario, Puaro beveik atsitrenkė į auk�t� figūr�, stovėjusi� u� durų.

��Pra�au atleisti man, madmuazele.

D�einė Olivera truputį atsitraukė.

Ji pasakė:

��Ar �inote, k� a� galvoju apie jus, mesjė Puaro?

��Eh bien28, madmuazele...

Ji neleido jam baigti. Puaro klausimas buvo retorinis. Jis tenorėjo, kad ji pati pasakytų.

��Jūs esate �nipas, �tai kas jūs toks! Pasigailėtinas, �emas, smalsus, visur ki�antis nosį ir sukeliantis problemas!

��U�tikrinu jus, madmuazele...

��A� �inau, ko jūs siekiate! Ir �inau, kaip meluojate! Kodėl tiesiog to nepripa�įstate? Na, gerai, �tai k� jums pasakysiu ��jūs nieko nesu�inosite, visi�kai nieko! Nėra, k� su�inoti! Mano brangiam dėdei nė plaukas nuo galvos nenukris. Jis pakankamai saugus. Jis visada bus saugus. Saugus, patenkintas savimi ir klestintis, ir banalus! Jis tik niekam neįdomus D�onas Bulas29, neturintis nė gramo vaizduotės ir jokių vizijų.

D�einė Olivera nutilo, o jos malonus, kimus balsas pasidarė dar �emesnis.

��A� bjauriuosi jumis, jūs, prakeiktas, ma�as, bur�uazinis detektyve!�� apmaud�iai pasakė ji.

I�did�iai nusisuko nuo jo ir nuėjo.

Erkiulis Puaro liko stovėti i�plėt�s akis, pakėl�s antakius ir glostydamas ūsus.

Jis pripa�ino, kad epitetas �bur�uazinis� jam tiko. Puaro po�iūris į gyvenim� i� esmės buvo bur�uazinis. Taip buvo visada, ta�iau puikiai i�auklėta D�einė Olivera pavartojo jį su panieka, ir tai suteikė jam peno apm�stymams.

Puaro, vis dar galvodamas, nuėjo į svetain�.

Ponia Olivera dėliojo pasjans�.

Puaro įėjus ji pakėlė galv�, nu�velgė jį �altu �vilgsniu it tarakon� ir i� tolo suniurnėjo:

��Raudonas valetas ant juodos damos.

Sudrebėj�s Puaro i�ėjo. Jis liūdnai pagalvojo.

��Deja, atrodo, niekas man�s nemyli!

I�ėjo į sod�. Vakaras buvo kerintis, kvepėjo naktimi. Puaro laimingas uodė or� ir kulniavo takeliu, i� abiejų pusių apaugusiu �ole.

Jis pasuko u� kampo ir pamatė, kaip i�siskyrė dvi vos į�iūrimos figūros.

Atrodė, kad jis sutrukdė įsimylėjėlių porelei.

Puaro staigiai apsisuko ir grį�o.

Net ir �ia, lauke, rodos, niekas jo nelaukė.

Jis praėjo pro Alisterio Blanto langus ir pamatė, kad tasai diktuoja ponui Selbiui.

Atrodė, kad Erkiuliui Puaro liko tik viena vieta.

Jis pakilo į savo kambarį.

Kurį laik� svarstė įvairius neįtikėtinus �ios situacijos aspektus.

Ar jis suklydo manydamas, kad balsas, kurį girdėjo telefonu, priklausė poniai Oliverai? Idėja tikrai buvo absurdi�ka!

Puaro prisiminė, k� jam atskleidė ma�asis, kuklusis ponas Barnsas. Spėliojo, kur galėtų būti paslaptingasis ponas Q.�X.912, kitaip Albertas �apmenas. Susierzin�s jis prisiminė susijaudinusį tarnaitės Agnesės �vilgsnį...

Visada taip būna. �monės slepia faktus! Paprastai tai būna visai nesvarbūs dalykai, ta�iau kol jie neatskleisti, neįmanoma eiti tiesiu keliu.

Dabar kelias buvo bet koks, ta�iau jokiu būdu ne tiesus!

O pati did�iausia kliūtis ai�kiam protavimui ir pa�angai buvo, kaip jis pats sau apibūdino, prie�taringa ir nei�sprend�iama panelės Sainsberi Syl problema. Nes, jei faktai, kuriuos jis pats patikrino, teisingi, viskas atrodė beprasmi�ka!

��Negi a� pradėjau senti?�� tarė sau nustebintas tos minties Erkiulis Puaro.

Vienuolika, dvylika, duobė gili I

Praleid�s nerami� naktį Erkiulis Puaro kit� ryt� pabudo anksti. Oras buvo puikus, jis patraukė vakaryk��iu keliu.

�olė buvo pa�iame gra�ume, ir, nors Puaro labiau būtų patik�s darnesnis gėlių i�dėstymas�� tokia tiksli raudonų geranijų tvarka, koki� gali pamatyti Ostende, jis turėjo pripa�inti, kad �ia atsispindėjo angli�kojo sodo tobulumas.

Jis ėjo keleliu per ro�ių dar�elį kuriame tvarkingos ro�ių alėjos d�iugino jo akį o po to pasuko vingiuotu takiuku pro alpinių akmenų alėj�, kol pasiekė aptvert� dar�elį prie virtuvės.

�ia jis pastebėjo tvirt� moterį tvido �varku ir sijonu, juodais antakiais ir juodais, trumpai kirptais plaukais, lėtai, su ry�kiu �koti�ku akcentu kalban�i� su akivaizd�iai vyriausiu sodininku. Puaro suprato, kad vyriausiam sodininkui pokalbis neteikė malonumo.

Panelės Helenos Montresor balse pasigirdo sarkasti�kos intonacijos, ir Puaro vikriai pasuko į �oninį takelį.

Sodininkas, kuris, kaip įtarė gudrusis Puaro, ilsėjosi ant kastuvo, pradėjo įnirtingai kasti. Puaro priėjo ar�iau. Vyras, jaunuolis, kasė u�sideg�s, jo nugara buvo atsukta į Puaro, kuris stabtelėj�s stebėjo jį.

��Labas rytas,�� draugi�kai pasisveikino Puaro.

��Sveiki, sere,�� pasigirdo neai�kus murmesys, o vyras nesustodamas kasė toliau.

Puaro nustebo. Kiek jis prisiminė, sodininkas, nors ir labai norėdamas pasirodyti uolus darbininkas, kam nors artėjant visada noriai sustodavo ir u�kalbintas sugai�davo �iek tiek laiko.

Tai atrodo, pagalvojo jis, truputį netikra. Kelias minutes jis stovėjo, �iūrėdamas įtriūsian�iojo figūr�. Ar jam tik pasirodė, ar tikrai pe�ių i�linkimas buvo ka�kur matytas? O gal, susim�stė Puaro, jau virto įpro�iu galvoti, kad balsai ar pe�iai yra pa�įstami, kai i� tikro nieko pana�aus nėra sutik�s? O gal jis, kaip kad buvo i�sigand�s praėjusį vakar�, tikrai ėmė senti?

Susim�st�s jis pasuko i� u�tverto dar�elio ir sustojo ap�iūrėti krūmais apaugusio �laito.

Netrukus, kaip stebuklingas mėnulis, apvalus objektas atsargiai i�lindo vir� virtuvės dar�elio sienos. Tai buvo kiau�inio formos Erkiulio Puaro galva, o Erkiulio Puaro akys labai susidomėjusios �velgė į jaunojo sodininko veid�, kuris nustojo kasti ir rankove braukė prakait�.

��Labai keista ir labai įdomu,�� sumurmėjo Erkiulis Puaro, diskreti�kai pasislėpdamas u� tvoros.

Jis i�lindo i� krūmynų ir nusikratė kelis �apelius bei lapus, gadinusius jo tvarking� i�vaizd�.

Taip, tikrai, labai keista ir įdomu, kad Frankas Karteris, kuris dirbo u�miestyje sekretoriumi, i� tikro tarnavo dar�ininku pas Alisterį Blant�.

Svarstydamas apie tai, k� pamatė, Puaro tolumoje i�girdo gong� ir patraukė namo link.

Pakeliui jis sutiko �eiminink�, besikalbantį su panele Helena Montresor, kuri tik k� pro toliau esan�ius vartelius i�ėjo i� aptvertojo dar�elio.

Jos balsas buvo ai�kus ir ry�kus:

��Labai malonu i� tavo pusės, Alisteri, ta�iau a� bū�iau linkus nepriimti jokių kvietimų �i� savait�, kol su tavimi vie�i tavo giminaitės i� Amerikos!

Blantas pasakė:

��Julija kartais nejau�ia takto, ta�iau ji nenorėjo...

Panelė Montresor �altai atkirto:

��Mano nuomone, jos po�iūris į mane yra labai u�gaulus, o a� su tuo nesitaikstysiu, nesvarbu, ar tai bus amerikietė, arkas kitas!

Panelė Montresor nuėjo. Priėj�s Puaro pamatė, kad Alisteris Blantas atrodo apykvailiai, kaip ir visi vyrai, kai turi problemų dėl moteri�kosios pusės. Jis nusimin�s pasakė:

��Moterys tikrai yra velnio pamestos! Labas rytas, mesjė Puaro. Nuostabi diena, tiesa?

Jie pasuko namo link, ir atsidus�s Blantas i�tarė:

��Man labai trūksta mano �monos!

Valgomajame jis, kreipdamasis į rūs�i�j� Julij�, tarstelėjo:

��Bijau, Julija, kad jūs u�gavote Helenos jausmus.

Ponia Olivera niūriai atsakė:

���kotai visada nepaprastai jautrūs.

Alisteris Blantas atrodė labai nelaimingas.

Erkiulis Puaro pasakė:

��A� pastebėjau, kad jūs turite jaun� sodinink�, kurį, manau, priėmėte į darb� visai neseniai.

��Saky�iau, kad taip,�� pasakė Blantas.�� Taip, Bartonas, mano tre�iasis sodininkas, i�ėjo ma�daug prie� tris savaites, ir vietoj jo mes priėmėme �į vaikin�.

��Ar atsimenate, i� kur jis atvyko?

��Tikrai ne. Jį priėmė Makalisteris. Man rodosi, ka�kas pra�ė man�s leisti jam pabandyti. Nuo�ird�iai jį rekomendavo. Man keista, nes Makalisteris sako, kad jis nelabai k� sugeba. Jis nori jį atleisti.

��Kokia jo pavardė?

��Daningas, Sanberis, ka�kas pana�aus.

��Ar labai akiplė�i�ka būtų paklausti, kiek jūs jam mokate?

��Visai ne. Manau, kad du svarus ir penkiolika �ilingų.

��Ne daugiau?

��Tikrai ne daugiau, galimas daiktas, net ma�iau.

��Na,�� pasakė Puaro,�� tai jau tikrai įdomu.

Alisteris Blantas klausiamai pasi�iūrėjo į jį.

Ta�iau D�einė Olivera �lamindama laikra��iu nutraukė pokalbį.

��Atrodo, kad daugelis trok�ta tavo kraujo, dėde Alisteri.

��Ak, tu skaitai apie debatus Parlamente. Viskas tvarkoj. Prie� mane tik Ar�ertonas, jis vis� laik� kovoja su vėjo malūnais. O jo idėjos, susijusios su finansais, visi�kai beproti�kos. Jei mes jam leisime pasiekti, ko jis nori, Anglija �lugs per savait�.

D�einė pasakė:

��Ar tau niekada nekilo mintis i�bandyti k� nors naujo?

��Ne, nebent tai būtų geriau nei sena, mano brangioji.

��Ta�iau tu niekada nepagalvoji, kad tai gali būti naudinga. Tu visada sakai: �Tai nepadės�. O net nebandai.

��Eksperimentai gali padaryti daug �alos.

��Taip, ta�iau kaip tu gali tenkintis dabar egzistuojan�ia tvarka. Visais nuostoliais, nelygybe ir neteisybe. K� nors reikia daryti.

��Atsi�velgus į visk� �ioje �alyje mes neblogai tvarkomės, D�eine.

D�einė jausmingai pasakė:

��Mums reikia naujo dangaus ir naujos �emės! O tu sėdi ir nieko nedarai!

Ji atsikėlė ir pro stiklines duris i�ėjo į sod�.

Alisteris atrodė truputėlį nusteb�s. Jis jautėsi nejaukiai.

��Pastaruoju metu D�einė gerokai pasikeitė. I� kur ji prisirenka tokių min�ių?�� pasakė jis.

��Nekreipk dėmesio į tai, k� ji sako,�� tarė ponia Olivera.�� D�einė labai kvaila mergaitė. Juk tu �inai, kokios tos mergaitės. Jos vaik�to įkeistus vakarėlius studijose, į kuriuos renkasi jaunuoliai, ry�intys keistus kaklarai��ius, ir kalba visokias nes�mones.

��Taip, bet D�einė�� visko ma�iusi jauna moteris.

��Tai�� mada, Alisteri, visos tos idėjos sklando ore.

Alisteris Blantas pasakė:

��Taip, tikrai, jos sklando ore.

Jis atrodė susirūpin�s.

Ponia Olivera atsistojo, ir Puaro atidarė jai duris. Ji susiraukusi praėjo pro �alį.

Staiga Alisteris Blantas pasakė:

���inote, o man tai nepatinka! Visi kalba apie t� patį! O tai nieko nerei�kia! Tu��ios kalbos! A� pats esu nusiteik�s prie� t� nauj� dangų ir nauj� �em�. K� tai rei�kia? Jie patys nesupranta! Jie tiesiog svaigsta nuo �od�ių.

Jis staiga �yptelėjo, gana liūdnai.

��A� esu vienas i� paskutiniųjų, priklausan�ių senajai gvardijai.

Puaro susidomėj�s pasiteiravo:

��O jei jus pa�alintų, kas būtų tada?

��Pa�alintų! Na, ir pasakėte!�� Staiga jo veidas pasidarė niūrus.�� A� jums pasakysiu. Daugybė prakeiktų kvailių pradėtų daugyb� brangių eksperimentų. Tai reik�tų stabilumo pabaig�. Tai būtų sveiko proto, �alies mokumo galas. Ties� sakant, tai būtų Anglijos, koki� mes pa�įstame...

Puaro linktelėjo galv�. Jis visi�kai sutiko su bankininku. Jis taip pat pritarė vykdomai politikai. Puaro pamatė naujoje �viesoje, kam atstovavo Alisteris Blantas. Ponas Barnsas jam sakė, ta�iau tada jis apie tai nesusim�stė. Staiga jis i�sigando... II

��A� baigiau diktuoti lai�kus,�� pasakė Blantas, pasirod�s vėliau ryte.�� Dabar, mesjė Puaro, ketinu parodyti jums savo sod�.

Blantui kar�tai pasakojant apie savo hobį abu vyrai i�ėjo.

Akmenų ir retų augalų i� Alpių sodas buvo jo did�iausias pasidid�iavimas. Jame jie vaik�tinėjo tol, kol Blantas rodė ypa� retas rū�is.

Erkiulis Puaro, apsiav�s savo geriausiais lakinės odos batais, kantriai klausėsi, atsargiai perkeldamas svorį nuo vienos kojos ant kitos ir retkar�iais susigū�damas, nes nuo kar��io atrodė, kad jo pėdos virto giganti�kais pudingais!

Jo �eimininkas �ingsniavo toliau, rodydamas įvairius sodo augalus. Dūzgė bitės, ir visai netoli girdėjosi monotoni�kas sodininko �irklių spragsėjimas�� ka�kas karpė laurų gyvatvor�.

Atrodė, tvyro taika ir ramybė.

Blantas stabtelėjo prie tvoros galo ir atsigr�ė. �irklių spragsėjimas girdėjosi visai arti, nors paties kerpan�iojo nesimatė.

��Pasi�iūrėkite į vaizd�, atsiveriantį i� �ia, Puaro. Kvapnieji gvazdikai �iemet ypa� gra�ūs. Nebeprisimenu, kada tokius ma�iau. O �tai ten auga lubinai. Pasigėrėtinos spalvos.

Pyk�t! �ūvis sutrikdė ryto tyl�. Ka�kas pra�vilpė oru. Alisteris Blantas suglum�s pasisuko į t� pus�, kur i� laurų gyvatvorės vidurio kilo lengvas dūmelis.

Staiga pasigirdo pikti �ūksniai, besigalynėjant dviems vyrams svyravo laurai. Amerikietis auk�tu, ry�tingu balsu su�uko:

��Pri�iupau tave, prakeiktas niek�e! Mesk ginkl�!

Du besigalynėjantys vyrai i�lindo i� krūmų. Jaunasis sodininkas, taip nuo�ird�iai kas�s ryte, raitėsi galinguose beveik galva auk�tesnio vyro gniau�tuose.

Pastar�jį Puaro pa�ino i� karto. Jis jau buvo atspėj�s i� balso.

Frankas Karteris suurzgė:

��Paleiskite mane! Sakau jums, tai ne a�! A� ne�oviau!

Hovardas Raiksas pasakė:

��Ak, ne? Gal �audėte į pauk�telius?

Jis stabtelėjo ir pasi�iūrėjo į stovin�ius vyrus.

��Ponas Alisteris Blantas? Tas vyras tik k� �ovė į jus.

A� su�iupau jį nusikaltimo vietoje.

Frankas Karteris su�uko:

��Tai melas! A� kirpau gyvatvor�. Girdėjau �ūvį, o ginklas nukrito tiesiai man po kojomis. A� jį pakėliau... tai visai natūralu, o tada tas tipas puolė mane.

Hovardas Raiksas negailestingai i�tarė:

��Ginklas buvo jūsų rankose, i� jo k� tik �auta!

Nutrauk�s kalbas, jis sviedė ginkl� Puaro.

��Pa�iūrėkime, k� seklys pasakys apie tai! Pasisekė, kad a� su�iupau jį pa�iu laiku. Spėju, kad ginkle yra dar keli �oviniai.

Puaro sumurmėjo:

��Tikrai.

Blantas piktai susiraukė. Jis grie�tai i�tarė:

��Na, Danonai, Danderi, ar kokia ten jūsų pavardė?

Erkiulis Puaro įsiterpė. Jis pasakė:

��Jo pavardė Frankas Karteris.

Karteris įsiut�s atsisuko į jį.

��Jūs jau seniai nusistat�s prie� mane! Jūs atėjote �nipinėti man�s an� sekmadienį. Sakau jums, tai netiesa. A� niekada į jį ne�oviau.

Erkiulis Puaro atsargiai pasiteiravo:

��Tada kas �ovė?�� Jis pridūrė:�� Juk aplinkui daugiau nieko nėra, tik mes. III

Takeliu atbėgo D�einė Olivera. Jos plaukai plaikstėsi vėjyje. Akys i�siplėtusios i� siaubo. Ji dusdama paklausė:

��Hovardai?

Hovardas Raiksas linksmai tarė:

��Sveika, D�eine. A� k� tik i�gelbėjau tavo dėdės gyvyb�.

��Ak!�� ji nutilo.�� Tikrai?

��Jūs pasirodėte, atrodo, tikrai laiku, pone, hm...�� Blantas sudvejojo.

��Tai Hovardas Raiksas, dėde Alisteri. Jis mano draugas.

Blantas pasi�iūrėjo į Raiks� ir �yptelėjo.

��Aha!�� pasakė jis.�� Vadinasi, jūs�� D�einės draugas! A� privalau jums padėkoti.

�nopuodama kaip garinis variklis pasirodė Julija Olivera. �nop�damaji pratarė:

��A� girdėjau �ūvį. Ar Alisteriui... K�...�� ji nematan�iomis akimis įsispitrijo į Hovard� Raiks�.�� Jūs? Kodėl? Kaip? Kaip jūs drįsote?

D�einė lediniu balsu i�tarė:

��Hovardas k� tik i�gelbėjo dėdės Alisterio gyvyb�, mama.

��Kaip? A�... a�...

��Tas vyras bandė nu�auti dėd� Alisterį, o Hovardas su�iupo jį ir atėmė ginkl�.

Įtū��s Frankas Karteris pasakė:

��Jūs esate prakeikti melagiai, jūs visi.

Ponia Olivera, taip ir nesugebėjusi u�si�iaupti i� nuostabos, sutrikusi tarė:

��Ak!

Jai prireikė kelių minu�ių, kol atgavo pusiausvyr�. Pirmiausiai ji pasisuko į Blant�.

��Mano brangus Alisteri! Kaip siaubinga! Dėkui Vie�pa�iui, tau nieko neatsitiko. Tave turbūt i�tiko �okas. A�... a� pati jau�iuosi nusilpusi. A� galvoju... kaip tu manai, gal man i�gerti brend�io?

Blantas skubiai atsakė:

���inoma. Grį�kime į namus.

Ji paėmė Blant� u� parankės ir pakibo ant jos visu sunkumu.

Blantas per petį pasi�iūrėjo į Puaro ir Hovard� Raiks�.

��Ar galite atvesti t� vaikin�?�� paklausė jis.�� Mes prane�ime policijai ir tada jį perduosime jiems.

Frankas Karteris pravėrė burn�, ta�iau nei�tarė nė �od�io. Jis buvo mirtinai i�bal�s, jo keliai drebėjo. Hovardas Raiksas pradėjo jį tempti, suėm�s negailestinga ranka.

Prikim�s Frankas Karteris neįtikinamai murmėjo:

��Tai melas...

Hovardas Raiksas pa�velgė į Puaro.

��Kilnusis seklys nelabai turi, k� pasakyti, ar ne? Kodėl gi �vaistote savo jėgas veltui?

��A� svarstau, pone Raiksai.

��Spėju, kad jums tikrai reikia visk� apsvarstyti! Saky�iau, kitaip galite prarasti savo darb�! Ne jums reikia dėkoti, kad Alisteris Blantas liko gyvas.

��Tai jau antras pana�aus pobūd�io geras darbas, kurį jūs padarėte, ar ne taip, pone Raiksai?

��K�, po velnių, jūs turite omeny?

��Juk tik vakar, ar ne, jūs pagavote ir laikėte vyr�, kuris, jūsų manymu, �ovė į pon� Blant� ir Ministr� Pirminink�?

Hovardas Raiksas pasakė:

��Na, taip. Atrodo, tai virsta įpro�iu.

��Ta�iau yra �iokių tokių nesklandumų,�� pastebėjo Puaro.�� Vakar jūsų sulaikytas vyri�kis buvo ne tas, kuris �ovė. Jūs suklydote.

Frankas Karteris niūriai pasakė:

���iandien jis irgi suklydo.

��Tylėt,�� tarė Raiksas.

Erkiulis Puaro pats sau suniurnėjo:

��Įdomu... IV

Rengdamasis vakarienei ir taisydamasis kaklarai�tį, kad jis laikytųsi per pat vidurį, Erkiulis Puaro susiraukė savo atvaizdui veidrodyje.

Jis buvo nepatenkintas, ta�iau negalėjo paai�kinti kodėl. Byla, kaip kad sakė pats sau, labai ai�ki. Frankas Karteris i� tiesų buvo su�iuptas nusikaltimo vietoje.

Jam Frankas Karteris nei itin patiko, nei jis juo tikėjo. Karteris, be�ali�kai galvojo jis, tikrai buvo, kaip anglai sako, niekam tik�s. Nemalonus jaunas chuliganas, toks, kokie patinka moterims, ir jos negali patikėti blogiausiais jų poelgiais, kad ir kokie akivaizdūs būtų įrodymai.

O be to, Karterio istorija buvo visai neįtikinama. Jis pasakojo, kad su juo susisiekė Slaptoji tarnyba ir pasiūlė pelning� darb�. U�imti sodininko pareigas ir prane�inėti apie kitų sodininkų veiksmus ir kalbas. Tai buvo istorija, kuri� i� karto galima buvo atmesti,�� ji neturėjo jokio pagrindo.

Visai prastas sumanymas, pagalvojo Puaro, tai gali i�galvoti tik tokie kaip Karteris.

Nebuvo nieko, kas liudytų Karterio naudai. Jis nepateikė jokio paai�kinimo, i�skyrus t�, kad �ovė ka�kas kitas. Vis kartojo, kad tai buvo sp�stai.

Ne, tikrai nebuvo galima pasakyti nieko Karterio naudai, galbūt tik tai, kad keisto sutapimo dėka Hovardas Raiksas dvi dienas i� eilės prisistatė tuo metu, kai kulka praskriejo pro Alisterį Blant�.

Ta�iau, tarkime, �ia nėra nieko keisto. Raiksas tikrai nei��ovė Dauningo gatvėje. O �ia jis buvo dėl to, jog atvyko pabūti ar�iau savo merginos, tai visai natūralu. Ne, jo istorijoje tikrai nebuvo nieko keisto.

Akivaizdu, kad viskas apsivertė Hovardo Raikso naudai. Kai �mogus i�gelbėja k� nors nuo kulkos, negalima u�trenkti jam namų durų. Ma�iausia, k� galima padaryti, rodyti draugi�kum� ir svetingum�. Poniai Oliverai tai nepatiko, ta�iau net ir ji suprato, kad nieko negali pakeisti.

Netinkamas D�einės draugu�is įkėlė koj� į namus ir buvo pasiry��s �ia likti!

Vis� vakar� Puaro m�sliai jį stebėjo.

Savo vaidmenį jis atliko labai sumaniai. Neskleidė jokių griaunan�iųjų idėjų, i� viso nekalbėjo apie politik�. Jis pasakojo linksmas istorijas apie keliones ir �ygius.

��Jis jau nebe vilkas,�� pagalvojo Puaro.�� Ne, jis įlindo į avelės kailį. Ta�iau kas slepiasi po juo? Norė�iau �inoti...

Puaro ruo�iantis miegoti, pasigirdo beldimas į duris.

��U�eikite,�� tarė jis.

Pro duris įėjo Hovardas Raiksas.

��Nustebote mane pamat�s? A� vis� vakar� jus stebėjau. Man nepatiko, kaip jūs �iūrėjote į mane. Tai vertė susim�styti.

��Kodėl tai turėtų jus jaudinti, mano drauge?

��Ne�inau, ta�iau tai mane jaudina. A� pagalvojau, kad gal jums per daug sudėtinga suvir�kinti kai kuriuos dalykus.

��Eh bien30? O jei ir taip, tai k�?

��Na, a� nutariau, kad geriau bus visk� papasakoti. Turiu galvoje vakaryk��i� dien�. Tai tebuvo apsimestinis pasirodymas, tiesa! Suprantate, a� stebėjau, kaip jo didenybė i�ėjo i� Dauningo gatvės 10 namo, ir pama�iau, kaip Ramas Lalas �ovė į jį. A� pa�įstu Ram� Lal�. Jis puikus vaikinas. Kartais per daug susijaudina, ta�iau jau�ia vis� skriaud�, padaryt� Indijai. Na, nieko blogo nenutiko, ta nuostabi prikim�tų �varkų pora nebuvo su�eista, kulka nuskriejo ma�daug per myli� nuo jų abiejų, ir a� nusprend�iau suvaidinti spektaklį, tikėdamasis, kad indui pavyks i�sisukti. Griebiau skurd�iai apsitaisiusį smulkų vaikin�, su�ukau, kad laikau nusidėjėlį, ir vyliausi, kad Ramas Lalas paspruks. Ta�iau policininkai buvo per daug gudrūs. Jie jį u�griuvo t� pa�i� akimirk�. �tai kaip viskas buvo. Suprantate?

Erkiulis Puaro paklausė:

��O �iandien?

��Tai jau kita istorija. �iandien �ia nebuvo jokių ramų lalų. Karteris buvo vienintelis vyras toje vietoje. Jis tikrai �ovė! Kai a� �okau ant jo, jis vis dar turėjo ginkl� rankoje. Man atrodo, jis norėjo �auti dar kart�.

Puaro pasakė:

��Jūs labai nekantraudamas norėjote i�saugoti mesjė Blanto gyvyb�.

Raiksas �yptelėjo, jo �ypsena buvo �avi.

��Truputį keista, galvojate jūs, po viso to, k� jums esu sak�s. Ak, pripa�įstu. Mano galva, Blantas yra toks �mogus, kuris turi būti nu�autas�� Progreso ir Humanizmo labui. A� neturiu omenyje jo asmeni�kai�� jis pakankamai mielas anglas. Ta�iau kai pama�iau t� tip�, bandantį Blant� nu�auti, a� turėjau sutrukdyti. Tai įrodo, kokie nelogi�ki padarai yra �monės. Argi tai ne kvaila?

��Tarp teorijos ir praktikos egzistuoja didelis ply�ys.

��Ir a� taip manau.

Ponas Raiksas pakilo nuo lovos, ant kurios sėdėjo. Jo �ypsena buvo rami ir kelianti pasitikėjim�.

��A� tiesiog pagalvojau,�� pasakė jis,�� kad u�eisiu ir paai�kinsiu jums, kas nutiko.

Jis i�ėjo, atsargiai u�darydamas duris. V

�Vie�patie, nuo piktų �monių mane i�gelbėk, nuo smurtininkų apsaugok!�31�� giedojo ponia Olivera tvirtu balsu, truputį nepataikydama į takt�.

Jos balsas skambėjo negailestingai, ir todėl Puaro nuspėjo, kad smurtininkas jos mintyse buvo Hovardas Raiksas.

Erkiulis Puaro palydėjo �eiminink� ir jo �eim� į ryto pamaldas kaimo ba�ny�ioje.

Hovardas Raiksas su vos juntama panieka paklausė:

��Vadinasi, jūs visada einate į ba�ny�i�, pone Blantai?

Alisteris Blantas neai�kiai suniurnėjo, jog i� jo �ia to tikimasi ir kad jis negalįs apvilti klebono. Tai buvo būdingas anglams sentimentalumas, beveik i�mu��s jaunuolį i� vė�ių ir privert�s Erkiulį Puaro supratingai �yptelėti.

Ponia Olivera takti�kai lydėjo �eiminink� ir liepė D�einei elgtis taip pat.

���Jų lie�uvis yra a�trus kaip gyvatės, angių nuodai yra u� jų lūpų.�32�� giedojo choristai verian�iais diskantais.

Tenorai ir bosai su pasimėgavimu reikalavo:

���Vie�patie, saugok mane nuo nedorėlių rankų, nuo smurtininkų apsaugok�� nuo tų, kurie nori paki�ti man koj��.33

Erkiulis Puaro bandė nery�tingu baritonu:

���I�didieji pinkles man spend�ia, tiesia tinklus, kilpas stato pakelėse�.34

Taip ir liko i�si�ioj�s.

Puaro suprato, kuo ai�kiausiai suprato, kad jam buvo pasp�sti sp�stai, į kuriuos jis beveik pateko!

Kaip �mogus, apimtas transo, Erkiulis Puaro taip ir stovėjo i�si�ioj�s ir spoksojo į erdv�. Jis liko stovėti visai parapijai atsisėdus, kol D�einė Olivera patraukė jį u� rankos ir su�nyp�tė:

��Sėskitės.

Erkiulis Puaro atsisėdo. Pagyven�s kunigas su barzda progiesmiu i�tarė:

���ia prasideda Pirmosios Samuelio knygos penkioliktasis skirsnis,�� ir pradėjo skaityti.

Ta�iau Puaro negirdėjo nieko apie amalekie�ių sutriu�kinim�.

�abangos buvo gudriai pasp�stos, supintas virvių tinklas, prie jo kojų �iojėjo duobė, taip rūpestingai i�kasta, kad jis būtinai turėjo įkristi.

Puaro buvo apsvaig�s, palaimingai apsvaig�s, ir atskiri faktai kaip pa�ėl� sukosi jo galvoje, kol galų gale sugulė į tinkamas vietas.

Viskas sukosi kaip kaleidoskope�� bato sagtis, 10 ��to dyd�io kojinės, subjaurotas veidas, blogas Alfredo, patarnautojo, literatūrinis skonis, pono Amberio�io veikla ir vaidmuo, kurį atliko velionis ponas Marlėjus. Galiausiai viskas stojo į savo vietas.

Pirm� kart� Puaro �velgė į byl� i� teisingo ta�ko.

���Nepaklusnumas yra kaip �yniavimo nuodėmė ir u�sispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Vie�paties �odį, jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi�.35 �ia baigiasi pirmasis pamokymas,�� i�pylė pagyven�s dvasininkas vienu atsikvėpimu.

Kaip sapne Erkiulis Puaro atsistojo pa�lovinti Vie�patį Te Deum36 giesme.

Trylika, keturiolika, merginamos visos I

��Pone Reili, ar tai jūs?

Jaunasis airis krūptelėjo i�gird�s bals�.

Jis atsisuko.

�alia jo kelionių agentūroje stovėjo ma�as �mogus dideliais ūsais ir kiau�inio formos galva.

��Jūs turbūt man�s neprisimenate?

��Jūs per daug save nuvertinate, mesjė Puaro. Esate ne toks �mogus, kurį lengva pamir�ti.

Jis pasisuko taip, kad galėtų �nekėtis su klerku, kuris jo laukė.

Balsas prie pono Reilio alkūnės sumurmėjo:

��Ar vykstate atostogų į u�sienį?

��Na, a� vykstu neatostogauti. O jūs pats, mesjė Puaro? Tikiuosi, kad neatsukate �iai �aliai nugaros?

��Kartais,�� pasakė Puaro,�� a� trumpam grį�tu į savo tėvyn� Belgij�.

��A� vykstu toliau,�� tarė Reilis,�� į Amerik�,�� ir dar pridūrė:�� Ir manau, kad negrį�iu.

��Man labai gaila tai girdėti, pone Reili. Vadinasi, jūs metate savo praktik� Karalienės �arlotės gatvėje.

��Jei pasakytumėte, kad ji meta mane, būtumėte ar�iau tiesos.

��Tikrai? Tai labai liūdna.

��Man�s tai nejaudina. Kai pagalvoju, kokias nesumokėtas skolas a� paliksiu �ia, pasijuntu laimingas �mogus.

Jis meiliai nusi�ypsojo.

��A� ne toks, kad nusi�au�iau dėl piniginių problemų. Nusisuk nuo jų, sakau sau, ir pradėk visk� i� prad�ių. A� kvalifikuotas, ir mano kvalifikacija auk�ta.

Puaro sumurmėjo:

��A� buvau susitik�s su panele Marlėj.

��Ar tai buvo jums malonu? Saky�iau, nelabai. Didesnės surūgėlės nesu mat�s. A� da�nai galvodavau, kokia ji atrodytų i�gėrusi, ta�iau to niekada niekas nesu�inos.

Puaro paklausė:

��Ar sutinkate su teismo sprendimu dėl jūsų partnerio mirties?

��Ne,�� pabrė�tinai pasakė Reilis.

��Jūs negalvojate, kad jis apsiriko darydamas injekcij�?

Reilis pasakė:

��Jei Marlėjus suleido tam graikui toki� vaistų doz�, kaip jie sako, tai jis arba buvo girtas, arba norėjo jį nu�udyti. A� nesu mat�s jo girto.

��Taigi jūs manote, kad jis taip padarė ty�ia?

��Man pa�iam nepatinka, kaip tai nuskambėjo. Sunkus kaltinimas. Ties� sakant, a� tuo netikiu.

��Turi būti koks nors paai�kinimas.

��Tikrai, paai�kinimas turi būti, bet a� jo dar nesugalvojau.

Puaro pasakė:

��Kada jūs i� tiesų paskutinį kart� matėte Marlėjų gyv�?

��Leiskite man prisiminti. Praėjo jau nema�ai laiko. Grei�iausiai i�vakarėse, ma�daug be ketvir�io septint�.

��Jūs nematėte jo �mog�udystės dien�?

Reilis papurtė galv�.

��Ar esate tikras?�� neatstojo Puaro.

��Ak, netvirtin�iau, ta�iau a� neprisimenu...

��Ar jūs, pavyzd�iui, apie vienuolikt� trisde�imt penkios nebuvote u�suk�s į jo kabinet�, kai ten buvo pacientas?

���inote, jūs teisus, buvau. Man reikėjo jam u�duoti techninį klausim� apie instrumentus, kuriuos u�sakinėjau. Man dėl to skambino. Ta�iau a� u�trukau ten gal minutėl� ir tai visai i�garavo i� galvos. Tuo metu man�s laukė pacientas.

Puaro linktelėjo. Jis pasakė:

��Yra dar vienas klausimas, kurį vis ketinau jums u�duoti. Jūsų pacientas, ponas Raiksas, i�ėjo. K� jūs veikėte t� pusvalandį, kai turėjote laisvo laiko?

��T�, k� visada darau, kai turiu laisvo laiko. Pasidariau i�gerti. Ir, kaip jau sakiau, man paskambino, tad minutėlei nubėgau pas Marlėjų.

��A� taip pat supratau, kad jūs neturėjote pacientų nuo pusės pirmos iki pirmos, po to, kai i�ėjo ponas Barnsas. Tarp kitko, kada jis i�ėjo?�� paklausė Puaro.

��Ak! I� karto po pusės pirmos.

��Ir k� jūs veikėte tada?

��T� patį, k� ir prie� tai. Prisipyliau dar vien� taurel�!

��Ir vėl nuėjote pas Marlėjų?

Ponas Reilis nusi�ypsojo.

��Norite paklausti, ar a� nenuėjau ir nenu�oviau jo? Jau seniai sakiau jums, kad to nedariau. Ta�iau jūs galite tikėti tik mano �od�iais.

Puaro pasakė:

��K� jūs manote apie kambarin� Agnes�?

Reilis nustebo:

��Na, tai jai tikrai keistas klausimas.

��Ta�iau a� norė�iau �inoti.

��Gerai, atsakysiu jums. A� nieko apie j� nemanau. Georgina grie�tai pri�iūrėjo merginas, teisingai darė. Ta mergaitė niekada net nepa�velgė į mane, o tai jau nemandagu.

��A� jau�iu,�� pasakė Puaro,�� kad ta mergina ka�k� �ino.

Jis klausiamai pa�velgė į Reilį. Pastarasis nusi�ypsojo ir papurtė galv�.

Jis pasiėmė bilietus, kurie gulėjo prie�ais jį, ir linktelėj�s bei �ypsodamasis i�ėjo.

Puaro nuvylė klerk� paai�kin�s, kad niekur nekeliaus. II

Puaro dar sykį apsilankė Hampstede. Grei�iausiai ponia Adams truputį nustebo pama�iusi jį. Nors, taip sakant, u� jį ir laidavo vyriausias Skotlend Jardo inspektorius D�apas, ponia Adams manė jį esant �neįprast�, ma�� u�sienietį� ir nelabai rimtai �iūrėjo į Puaro siekimus. Ne�iūrint į tai, ji mielai sutiko pasikalbėti.

Po pirmojo sensacingo prane�imo apie aukos tapatyb� kvotos rezultatai sulaukė nedaug vie�umo. Tai buvo klaidingo asmenybės nustatymo byla, kurioje ponios �apmen kūnas neteisingai buvo identifikuotas kaip panelės Sainsberi Syl kūnas. Ir tai viskas, k� �inojo visuomenė. Faktas, kad grei�iausiai panelė Sainsberi Syl buvo paskutinė, ma�iusi poni� �apmen gyv�, nebuvo pabrė�tas. Spauda net neu�siminė, kad panelės Sainsberi Syl ie�ko policija, nes ji kaltinama kriminaliniu nusikaltimu.

Ponia Adams pajuto palengvėjim�, su�inojusi, kad tokiomis dramati�komis aplinkybėmis rastas kūnas buvo ne jos draugės. Atrodė, kad jai net nekilo mintis apie įtarimus panelės Sainsberi Syl at�vilgiu.

��Keista, kad ji taip pradingo. A� tikrai jau�iu, mesjė Puaro, kad ji prarado atmintį.

Puaro pasakė, kad tai visai įmanomas dalykas. Jis �inojo tokių atvejų.

��Taip, a� prisimenu vienos savo giminaitės draug�. Ji turėjo daugyb� rūpes�ių, kurie galiausiai j� pribaigė. Man atrodo, tai vadinama amnezija.

Puaro pritardamas pasakė, kad, jo įsitikinimu, toks ir yra medicinos terminas.

Jis patylėjo, o po to pasiteiravo, ar ponia Adams kada nors nebuvo girdėjusi panel� Sainsberi Syl minint poni� Albert �apmen?

Ne, ponia Adams neprisiminė, kad jos draugė būtų u�siminusi apie k� nors tokia pavarde. Ta�iau, ai�ku, panelė Sainsberi Syl negalėjo kalbėti apie visus, kuriuos pa�inojo. Kas buvo ta ponia �apmen? Ar policija numano, kas galėjo j� nu�udyti?

��Tai vis dar paslaptis, madam,�� Puaro papurtė galv� ir paklausė, ar ne ponia Adams rekomendavo pon� Marlėjų, kaip ger� specialist�, panelei Sainsberi Syl.

Ponia Adams atsakė neigiamai. Ji pati lankėsi pas pon� Fren�, Harlei gatvėje, ir jei Meiblė būtų pasiteiravusi apie dantist�, ji būtų nusiuntusi j� tenai.

Gali būti, pagalvojo Puaro, kad ponia �apmen rekomendavo panelei Sainsberi Syl pon� Marlėjų.

Ponia Adams sutiko, kad taip būti galėjo. O ar dantisto kabinete apie tai nieko ne�ino?

Ta�iau Puaro apie tai jau buvo klaus�s panelės Nevil, ir toji nieko pana�aus ne�inojo arba neprisiminė. Ji atsiminė poni� �apmen, ta�iau panelei Nevil neatrodė, kad ji kada būtų minėjusi panel� Sainsberi Syl. Ta pavardė buvo tokia neįprasta, kad ji atsimintų, jei būtų kada girdėjusi.

Puaro atkakliai klausinėjo toliau.

Ponia Adams susipa�ino su panele Sainsberi Syl Indijoje, ar ne tiesa? Ponia Adams sutiko.

Gal ponia Adams �ino, ar panelė Sainsberi Syl buvo pa�įstama su ponu arba ponia Alister Blant?

��Ne, a� taip nemanau, mesjė Puaro. Jūs kalbate apie t� garsų bankinink�? Jie buvo atvyk� prie� keliolika metų ir apsistoj� pas vicekaralių, ta�iau a� įsitikinusi, kad jei Meiblė būtų su jais susipa�inusi, ji apie tai papasakotų ar bent u�simintų.

��Bijau,�� pridūrė ponia Adams besi�ypsodama,�� kad �monės mėgsta kalbėti apie į�ymybes. �irdyse mes visi snobai.

��Ji niekada neminėjo Blantų, ypa� ponios Blant?

��Niekada.

��Jeigu ji būtų buvusi artima ponios Blant draugė, ar jūs būtumėte apie tai �inojusi?

��Na, taip. Ta�iau a� netikiu, kad ji pa�inojo k� nors i� tos aplinkos �monių. Visi Meiblės draugai�� paprasti �monės, tokie kaip mes.

��Taip kalbėti a� jums draud�iu, madam,�� galanti�kai tarė Puaro.

Ponia Adams toliau kalbėjo apie Meibl� Sainsberi Syl, kaip kalbama apie neseniai mirusį draug�. Ji prisiminė visus gerus Meiblės darbus, jos nuo�irdum�, triūs� be atvangos misijos labui, jos stropum� ir u�sidegim�.

Erkiulis Puaro klausėsi. Kaip ir sakė D�apas, Meiblė Sainsberi Syl buvo realus asmuo. Ji gyveno Kalkutoje, mokė i�kalbos meno, dirbo drauge su vietos gyventojais. Ji buvo gerbiama, geranori�ka, galbūt kvailoka ir nervinga, ta�iau moteris, kuri� galima pavadinti turin�ia auksin� �irdį.

Ponios Adams balsas liejosi toliau:

��Ji taip uoliai visk� dirbdavo, mesjė Puaro. Manė, kad �monės yra labai apati�ki, juos taip sunku i�judinti. I� �monių labai sunku gauti pinigų labdarai, kiekvienais metais vis sunkiau, suprantate, didėjant mokes�iams ir kainoms. Vien� kart� ji man pasakė: �Kai �mogus �ino, k� gali pinigai, kiek nuostabių dalykų galima padaryti jų turint... Tikrai, Alisa, kartais man atrodo, kad dėl jų a� galė�iau nusikalsti.� Tai juk daug pasako apie �mogų, ar ne tiesa, mesjė Puaro?

��Ji taip ir pasakė?�� susim�st�s paklausė Puaro.

Jis lyg tarp kitko paklausė, kada panelė Sainsberi Syl taip pasakė, ir su�inojo, kad tai įvyko ma�daug prie� tris mėnesius.

Puaro i�ėjo paskend�s mintyse.

Jis svarstė apie Meiblės Sainsberi Syl būd�.

Puiki moteris, nuo�irdi ir gera, gerbiama ir padori. Tarp tokių, kaip manė ponas Barnsas, ir reikia ie�koti potencialių kriminalinių nusikaltėlių.

I� Indijos ji grį�o tuo pa�iu laivu, kaip ir ponas Amberiotis. Atrodo, buvo prie�as�ių tikėti, kad ji su juo pietavo �Savojos� vie�butyje.

Ji u�kalbino ir sakė pa�įstanti Alisterį Blant� ir ypa� pabrė�ė, kad jo �mona buvo jos artima draugė.

Ji du kartus lankėsi karaliaus Leopoldo gyvenamuosiuose namuose, kur vėliau buvo rastas lavonas, aprengtas jos drabu�iais ir su jos rankine, tinkamai įtakojan�i� identifikacij�.

Tai per daug patogu!

Panelė Sainsberi Syl i�ėjo i� vie�bu�io �Glengowrie Court� netrukus po to, kai j� apklausė policija.

Ar galėjo teorija, kuri, Puaro manymu, buvo teisinga, visa tai paai�kinti?

Jis manė, kad galėjo. III

Tokios mintys sukosi Puaro galvoje pakeliui į namus, iki pat Ryd�ento parko. Prie� susistabdydamas taksi jis nutarė pasivaik��ioti parke. I� patirties �inojo tikslų laik�, kada jo puikūs lakiniai pusba�iai pradės spausti kojas.

Buvo puiki vasaros diena, ir Puaro atlaid�iai �velgė į siekian�ias prielankumo aukles ir jų garbintojus, kurie juokėsi ir kryk�tavo, o putnūs globotiniai naudojosi dėmesio trūkumu.

�uneliai lojo ir siautė.

Berniukai plukdė laivus.

Beveik po kiekvienu med�iu sėdėjo susiglaudusi porelė...

��Ak! Jeunesse, Jeunesse37,�� murmėjo Erkiulis Puaro, maloniai nuteiktas tokio vaizdo.

Jos tikrai buvo chic38, tos jaunutės Londono merginos. Jos puikavosi savo neskoningais drabu�iais.

Ta�iau merginų kūnai jam atrodė apgailėtinai netobuli. Kur dingo tos puikios linijos, tie geidulingi i�linkimai, kurie anks�iau taip �avėdavo gerbėjus?

Jis, Erkiulis Puaro, prisiminė moteris... Ypa� vien�... Koks tai buvo įstabus kūrinys�� rojaus pauk�tė, Venera...

Ar buvo tarp �ių �avių mergiūk��ių moteris, kuri galėtų ne�ti �vak� kunigaik�tienei Verai Rusakovai? Tikrai Rusijos aristokratei, aristokratei iki kaulų smegenų! Jis taip pat prisiminė ir pa�i� geriausi� vagil�... Vien� tikrų genijų...

Atsidus�s Puaro atitraukė savo mintis nuo spalvingosios asmenybės, u�pild�iusios jo svajas.

Jis pastebėjo, kad Ryd�ento parko med�iai priviliojo ne tik aukles ir pana�ias į jas.

Po liepa jis pastebėjo idili�k� vaizdelį. Jaunuolio veidas buvo taip arti merginos lūpų, o ji taip nuo�ird�iai gynėsi.

Nereikia per greitai nusileisti! Jis vylėsi, kad mergina tai supranta. Med�ioklės malonumus reikia prat�sti kiek galima ilgiau...

Dar neatitrauk�s gera�irdi�ko �vilgsnio nuo porelės, jis staiga suprato, kad figūros pa�įstamos.

Vadinasi, D�einė Olivera atėjo į Ryd�ento park� susitikti su jaunuoju amerikie�iu revoliucionieriumi?

Jo veidas staiga pasidarė liūdnas ir netgi grie�tas.

Tik trumpai padvejoj�s, jis �ole pasileido jų link. Įmantriu mostu nusiėm�s skrybėl� pasakė:

��Bonjour39, madmuazele.

D�einė Olivera, pagalvojo jis, i�vydusi mane ne itin nusiminė.

Antra vertus, Hovard� Raiks� jo pasirodymas tiesiog suerzino.

Jis suurzgė:

��Ak! Tai ir vėl jūs!

��Laba diena, mesjė Puaro,�� pasisveikino D�einė�� Jūs visada i�dygstate taip netikėtai, tiesa?

��Visai kaip perkūnas i� giedro dangaus,�� pasakė Raiksas, vis dar �altai �velgdamas į Puaro.

��Tikiuosi, nesutrukd�iau,�� susirūpin�s paklausė Puaro.

D�einė Olivera mandagiai atsakė:

��Visi�kai ne.

Hovardas Raiksas nutylėjo.

��Jūs atradote tikrai puiki� vietel�,�� pasakė Puaro.

��Tokia ji buvo iki �iol,�� pratarė ponas Raiksas.

D�einė pasakė:

��Nusiramink, Hovardai. Tu turi i�mokti gra�iai elgtis.

Hovardas Raiksas prunk�telėjo ir paklausė:

��O kas gero i� to gra�aus elgesio?

��Supranti, geros manieros padeda gyventi,�� pasakė D�einė.�� Mano pa�ios jos nekokios, ta�iau tai nėra labai svarbu. Pirmiausiai a� esu turtinga, pusėtinai atrodanti ir turiu daugyb� įtakingų draugų, nesu kankinama bejėgi�kumo, apie k� tiek daug dabar ra�oma laikra��iuose. A� galiu i�siversti ir be gerų manierų.

Raiksas pasakė:

��A� nesu nusiteik�s pliauk�ti niekus, D�eine. Geriau jau eisiu.

Jis atsistojo, trumpai linktelėjo Puaro ir nuėjo.

D�einė Olivera �iūrėjo jam i� paskos ranka pasirėmusi smakr�.

Atsidus�s Puaro pasakė:

��Deja, patarlė teisingai sako�� merginant tre�ias nereikalingas.

D�einė tarė:

��Merginant? Na, tai bent �odelis!

��Ta�iau man atrodo, kad tai tinkamas �odis, argi ne? Jis vartojamas tada, kai jaunuolis domisi mergina dar prie� pra�ydamas jos rankos. Man taip sakė draugai.

��Atrodo, kad jūsų draugai �ino visokių įdomių dalykų.

Puaro sudainavo:

��Trylika, keturiolika, merginamos visos... Aplinkui tik tai ir matau.

D�einė at�agariai at�ovė:

��Taip, atrodo, kad a� tik viena i� daugelio...

Staiga ji atsisuko į Puaro.

��A� noriu atsipra�yti jūsų. An� dien� suklydau. Galvojau, kad jūs įsiskverbėte į �eim� ir va�iavote į Ik�am� tik �nipinėti Hovard�. Bet po to dėdė Alisteris papasakojo man, kad jis pats pra�ė jūsų atvykti ir i�siai�kinti t� reikal� dėl dingusios moters, tos Sainsberi Syl. Ar tai tiesa?

��Tikra tiesa.

��A� labai apgailestauju dėl to, k� prikalbėjau jums t� vakar�. Ta�iau, suprantate, man viskas atrodė kitaip. Turiu omenyje tai, kad jūs sekėte Hovard� ir �nipinėjote mus abu.

��Jei taip ir buvo, madmuazele, tai a� esu puikus liudininkas to, kad ponas Raiksas i�gelbėjo jūsų dėdės gyvyb�, sugaudamas u�puolėj� ir neleisdamas jam dar kart� �auti.

��Jūs keistai rei�kiate mintis, mesjė Puaro. A� niekada nesuprantu, ar jūs kalbate rimtai.

Puaro liūdnai pasakė:

��Dabar a� kalbu labai rimtai, panele Olivera.

D�einė trūk�iojan�iu balsu paklausė:

��Kodėl jūs į mane taip �iūrite? Lyg... lyg jums būtų man�s gaila.

��Grei�iausiai dėl to, madmuazele, k� a� netrukus turėsiu atlikti...

��Na, tai tada... tada nedarykite to.

��Deja, madmuazele, a� privalau...

Ji akimirk� įdėmiai �velgė į jį, po to paklausė:

��Ar jūs radote t� moterį?

��Sakykime, a� �inau, kur ji yra,�� pasakė Puaro.

��Ar ji negyva?

��To a� nesakiau.

��Tada ji yra gyva.

��To a� taip pat nesakiau.

D�einė susierzinusi pa�velgė į jį ir �ūktelėjo:

��Na, ji juk turi būti gyva arba mirusi, kaip kitaip?

��Ties� sakant, ne viskas taip paprasta.

��Man atrodo, kad jūs tiesiog mėgstate visk� komplikuoti!

��Apie mane taip kalba,�� pripa�ino Puaro.

D�einė sudrebėjo.

��Argi ne keista? Puiki �ilta diena, o man staiga pasidarė �alta...�� pasakė ji.

��Gal jūs geriau eikite, madmuazele.

D�einė atsistojo. Minutėl� ji stovėjo ne�inodama, k� daryti. Nelauktai pasakė:

��Hovardas nori, kad tekė�iau u� jo. I� karto. Niekam apie tai neprane�us. Jis sako, kad tai vienintelis kelias man, kad esu per silpna, kad kitaip a� niekada nesiry�iu...�� Ji nutilo, tada staiga stipriai sugriebė Puaro u� rankos.�� K� man daryti, mesjė Puaro?

��Kodėl jūs pra�ote man�s patarimo? Juk turite daug artimesnių �monių!

��Motin�? Vien i�girdusi apie tai, ji pradėtų taip rėkti, jog nulėktų namo stogas! Dėdės Alisterio? Jis atsargus ir nuobodus. �Dar daug laiko, brangioji. Tu geriau pagalvok. Tas tavo vaikinas gana keistas. Nėra jokio reikalo skubėti...�

��O kaip jūsų draugai?�� pasiūlė Puaro.

��A� neturiu draugų. Kvailių gauja, su kuriais a� geriu, �oku bei tau�kiu niekus. Hovardas yra vienintelis tikras �mogus, kurį sutikau per savo gyvenim�.

��Vis dėlto... kodėl klausiate man�s, panele Olivera?

D�einė pasakė:

��Dėl to keisto jūsų �vilgsnio. Lyg jums būtų ko nors gaila, lyg jūs k� nors �inotumėte... Ka�k�, kas greitai įvyks...

Ji nutilo.

��Na?�� pareikalavo ji atsakymo.�� Tai k� jūs sakote?

Erkiulis Puaro lėtai papurtė galv�. IV

Kai Puaro parėjo namo, D�ord�as prane�ė:

��Vyriausias inspektorius D�apas laukia jūsų, sere.

Puaro įėjus į kambarį D�apas gailiai �yptelėjo.

��A� �ia, senas bi�iuli, kad pasaky�iau jums: �Argi jūs ne nuostabus? Kaip jums tai pavyksta? Kaip jūs visk� apgalvojate?�

��Visa tai rei�kia, kad... Ta�iau dovanokite, gal norėtumėte atsigaivinti? Likerio? Viskio?

��Gerai būtų viskio.

Po kelių minu�ių jis pakėlė taur� ir tarė:

��U� Erkiulį Puaro, kuris visada teisus!

��Ne, ne, mon ami40.

��Mes tyrėme puiki� savi�udybės byl�. E.�P. sako, kad tai �mog�udystė, nori, kad tai būtų �mog�udystė, ir �tai jums�� �mog�udystė!

��Aha! Tai galų gale jūs sutinkate?

��Niekas negali pasakyti, kad esu bukagalvis. A� neignoruoju įkal�ių. Bėda ta, kad anks�iau įkal�ių nebuvo.

��O dabar jie atsirado?

��Taip, ir a� atėjau �ia garbingai atitaisyti padėtį ir pateikti sensacingas naujienas jums ant padėklo.

��A� nekantrauju, gerasis mano D�apai.

��Gerai. �tai visa istorija. Pistoletas, kuriuo �e�tadienį Frankas Karteris bandė nu�udyti Blant�, yra pistoleto, kuriuo buvo nu�udytas Marlėjus, dvynys!

Puaro spoksojo į D�ap�.

��Neįtikėtina!�� �ūktelėjo jis.

��Taigi ponai�iui Frankui visai riesta.

��Ta�iau tai dar ne pabaiga.

��Ne, bet pakankama prie�astis per�iūrėti savi�udybės byl�. Tie pistoletai yra u�sienieti�ki ir gana reti.

Puaro vis dar spoksojo. Jo antakiai atrodė kaip pusmėnuliai. Galiausiai jis tarė:

��Frankas Karteris? Ne, tikrai ne!

D�apas piktai atsiduso.

��Kas jums darosi, Puaro? Pirmiausiai jūs teigiate, kad Marlėjus buvo nu�udytas, kad tai nebuvo savi�udybė. Dabar, kai a� prane�u, kad mes link� pripa�inti jūsų po�iūrį, ka�k� mykiate duodamas suprasti, kad tai jums nepatinka.

��Nejaugi jūs i� tiesų tikite, kad Frankas Karteris nu�udė Marlėjų?

��Viskas atitinka. Karteris grie�ė ant Marlėj aus dantį t� mes �inome. T� ryt� jis atėjo į Karalienės �arlotės gatv�, nors vėliau apsimetė, kad u�ėjo tik pasakyti savo merginai, jog susirado darb�. Ta�iau dabar mes �inome, kad tada jis darbo neturėjo. Jis jį gavo tik kit� dien�. Dabar Karteris tai pripa�ino. Vadinasi�� �ia pirmas melas. Jis negali paai�kinti, kur buvo nuo dvide�imt penkių minu�ių po dvylikos. Sako, kad ėjo Marileboun Roudu, ta�iau vienintelis dalykas, kurį jis gali įrodyti, yra tas, kad po pirmos penkios jis i�lenkė taurel� bare. Barmenas tvirtina, jog Karteris atrodė kaip visada: jo rankos drebėjo, pats buvo i�bal�s kaip popieriaus lapas!

Erkiulis Puaro atsiduso ir papurtė galv�.

��Tai nesutampa su mano samprotavimais,�� sumurmėjo jis.

��Tai kokie tie jūsų samprotavimai?

��Tai, k� jūs pasakojate, labai trikdo. Tikrai labai trikdo. Nes, suprantate, jei jūs teisus...

Durys atsargiai atsivėrė, ir D�ord�as pagarbiai pasakė:

��Dovanokite, sere, ta�iau...

Daugiau pasakyti jis nesuspėjo. Panelė Gladisė Nevil stumtelėjo jį į �on� ir susijaudinusi į�engė į kambarį. Ji verkė:

��Ak, mesjė Puaro...

��Na, tai a� jau kylu...�� skubiai i�tarė D�apas.

Jis paskubom i�ėjo i� kambario.

Gladisė Nevil jam pavymui metė apmaudų �vilgsnį.

��Tai tas �mogus, tas siaubingas inspektorius i� Skotlend Jardo. Tai jis sukurpė byl� prie� Frank�.

��Na na, nesijaudinkite.

��Ta�iau jis t� ir padarė. Pirmiausiai tie veidmainiai teigė, kad jis bandė nu�udyti pon� Blant�. Jiems to nepakako, tad dabar jie jį kaltina varg�o pono Marlėjaus nu�udymu.

Erkiulis Puaro krenk�telėjo ir tarė:

���inote, a� pats buvau Ik�ame, kai buvo �auta į pon� Blant�.

Gladisė Nevil susipainiojusi pasakė:

��Ta�iau net jei Frankas tai ir padarė, jei pasielgė taip kvailai, o jis priklauso Rudmar�kiniams, na, �inote, jie mar�uoja ne�ini įvairiais plakatais ir juokingai sveikinasi, o be to, man atrodo, kad pono Blanto �mona buvo pagarsėjusi �ydė, o jie i�naudoja varg�us �mones, tokius kaip Frankas, o tada jiems atrodo, kad daro ka�k� nuostabaus ir patrioti�ko.

��Ar tai Franko Karterio gynyba?�� pasiteiravo Erkiulis Puaro.

��Ak, ne. Frankas prisiekė, kad jis nieko nepadarė ir kad jis niekada nematė to pistoleto. A�, ai�ku, su juo nekalbėjau, man neleistų, ta�iau jis turi advokat�, ir jis man perdavė, k� sakė Frankas. Frankas sako, kad tai�� sp�stai.

Puaro sumurmėjo:

��Ir jo advokatas galvoja, kad Frankui reikėtų sugalvoti įtikinamesn� istorij�?

��Teisininkai tokie sudėtingi �monės. Jie nieko nesako tiesiai. Ta�iau a� jaudinuosi dėl kaltinimo �mog�udyste. Ak!

Mesjė Puaro, esu tikra, kad Frankas nenu�udė pono Marlėjaus. A� tikrai taip manau�� jis neturėjo jokio pagrindo.

��Tiesa,�� pasakė Puaro,�� ta�iau tai nekei�ia esmės. Ar jis gavo darb� i� ryto, ar po pietų, visai nesvarbu.

Po to pridūrė:

��Ta�iau, pasak Franko, jis atėjo jums papasakoti, kad jam pasisekė. Dabar atrodo, kad jam visai nepasisekė. Kodėl jis tada atėjo?

��Na, mesjė Puaro, varg�as vaikinas buvo liūdnas ir prislėgtas, ir, ties� sakant, a� manau, kad jis buvo i�gėr�s. Varg�as Frankas labai jautrus, alkoholis jį dar labiau sugniu�dė, ir jis pajuto, kad reikia sukelti triuk�m�. Dėl to ir atėjo į Karalienės �arlotės gatv�, kad i�siai�kintų su ponu Marlėjumi. Suprantate, jis labai jautrus, jį labai nuliūdino tai, kad ponui Marlėjui jis nepatiko ir kad pastarasis, kaip Frankas sakė, nuodijo man prot�.

��Vadinasi, jam �ovė į galv� mintis sukelti skandal� darbo metu?

��Na na, a� manau, toks buvo jo tikslas. �inoma, Frankui nevertėjo taip galvoti.

Puaro susim�st�s �iūrėjo į apsiverkusi� jaun� �viesiaplauk�, sėdin�i� prie�ais jį.

��Ar �inojote, kad Frankas turi pistolet�, tiksliau�� kelis?�� paklausė jis.

��Ak, ne, mesjė Puaro. Prisiekiu, a� ne�inojau. Ir netikiu, kad tai tiesa.

Puaro apstulb�s lėtai purtė galv�.

��Ak, mesjė Puaro, pra�au, padėkite mums. Jei tik a� jaus�iau, kad jūs esate mūsų pusėje...

Puaro pasakė:

��A� nepalaikau nė vienos pusės. Esu tik tiesos pusėje. V

Atsikrat�s merginos Puaro paskambino į Skotlend Jard�. D�apas dar nebuvo sugrį��s, ta�iau detektyvas ser�antas Bedousas paslaugiai suteikė informacij�.

Policija dar nebuvo radusi įrodymų, kad iki pasikėsinimo Ik�ame pistoletas priklausė Frankui Karteriui.

Puaro u�sigalvoj�s padėjo ragelį. Tai buvo ta�kas Karterio naudai. Ta�iau jis buvo vienintelis.

I� Bedouso jis taip pat su�inojo kelet� smulkmenų i� to, k� Frankas Karteris pasakė apie savo sodininko darb� Ik�ame. Jis laikėsi versijos, kad į darb� jį priėmė Slaptoji tarnyba. Jam i� anksto buvo sumokėti pinigai, i�bandyti jo, kaip sodininko, sugebėjimai ir paai�kinta, kad kreiptųsi į vyriausi� sodinink� pon� Makalisterį dėl darbo.

Frankui Karteriui buvo liepta klausytis kitų sodininkų pokalbių, sekti, ar jie neskleid�ia �raudonų� idėjų ir pa�iam apsimesti truputį �raudonam�. Jį apklausė ir instruktavo moteris, kuri jam pasakė, kad ji�� Q.�H.56 ir kad jis rekomenduotas jai kaip ar�us antikomunistas. Pokalbis vyko silpnai ap�viestoje patalpoje, ir jis nemano galįs pa�inti t� moterį. Tai buvo raudonplaukė, stipriai i�sida�iusi dama.

Puaro sudejavo. Filipo Openhaimerio �e�ėlis vėl i�kilo.

Jam kilo pagunda pasikonsultuoti ta tema su ponu Barnsu.

Pono Barnso nuomone, tokie dalykai buvo įmanomi.

Su paskutiniu pa�tu Puaro gavo tai, kas jį dar labiau sutrikdė.

Pigus vokas, adresas u�ra�ytas nesusiformavusia ra�ysena, i�siųstas Hertford�yre.

Puaro atplė�ė jį ir pradėjo skaityti:

Brangus Sere,

tikiuosi, kad man atleisite u� sutrukdym�, bet a� labai sunerimusi ir ne�inau, k� daryti. Jokiu būdu nenoriu turėti reikalų su policija. Suprantu, kad tai, k� �inau, turėjau pasakyti anks�iau, bet kai jie prane�ė, kad �eimininkas nusi�ovė, a� pagalvojau, kad nenoriu velti panelės Nevil vaikino į bėd�. Nė akimirk� negalvojau, kad tai padarė jis, bet dabar jis buvo sulaikytas dėl to, kad �ovė į d�entelmen�. Taigi gal Frankas Karteris ir nėra nekaltas, o a� turiu pasakyti, k� �inau, bet nutariau para�yti, nes jūs esate �eimininkės draugas ir man�s klausėte, ar a� k� pastebėjau, dabar norė�iau, kad bū�iau jums pasakiusi tada. Tikiuosi, kad neturėsiu reikalų su policija, nes a� to nenorė�iau, o ir mano motina nenorėtų. Ji vis� laik� buvo labai grie�ta.

Pagarbiai Jūsų,

Agnesė Fle�er

Puaro sumurmėjo:

��Vis� laik� �inojau, kad tai susij� su kokiu nors vyru. A� neteisingai spėjau, tik tiek.

Penkiolika, �e�iolika, net ir virtuvėj lik� I

Susitikimas su Agnese Fle�er įvyko apleistoje arbatinėje Hertforde, nes Agnesė nenorėjo pasakoti to, k� ji �ino, kriti�kai stebint panelei Marlėj.

Pirmasis pusvalandis prabėgo besiklausant, kokia smulkmeni�ka visada buvo Agnesės motina. O Agnesės tėvas, nors ir namo savininkas, niekada neturėjo jokių reikalų su policija ir, be to, Agnesės tėvas ir motina Ma�ajame Darlinge, Glou�ester�yre, buvo visų gerbiami, į juos buvo lygiuojamasi, o �e�i ponų Fle�erių vaikai (du mirė dar kūdikiai) niekada nesukėlė savo tėvams net ma�iausio nepasitenkinimo. Taigi, jei Agnesė dabar turės nors ir menkų reikalų su policija, mamytė ir tėvelis gali mirti, nes, kaip ji jau sakė, jie visada gyveno i�kėl� galvas ir niekada neturėjo jokių problemų su policija.

Kai tai buvo pakartota da capo41 kelet� kartų su įvairiais pagra�inimais, Agnesė pagaliau priartėjo prie reikalo.

��A� nenorėjau nieko pasakoti panelei Marlėj, sere, nes, suprantate, ji būtų pasakiusi, kad a� turėjau pasakyti anks�iau, bet mes su virėja visk� apsvarstėme ir pagalvojome, kad tai ne mūsų reikalas, nes laikra�tyje ai�kiai ir paprastai buvo para�yta, kad �eimininkas suklydo leisdamas vaistus ir po to nusi�ovė ir kad pistoletas buvo jo rankoje, ir taip toliau, taigi viskas atrodė ai�ku, argi ne, sere?

��O kada jūs supratote, kad ka�kas ne taip?�� Puaro tikėjosi priartėti prie paslapties atskleidimo padr�sindamas, o ne u�duodamas per daug tiesius klausimus.

Agnesė i� karto atsakė:

��Kai pama�iau, kas para�yta laikra�tyje apie t� Frank� Karterį, panelės Nevil draug�. Kai perskai�iau, kad jis �ovė į d�entelmen�, pas kurį dirbo sodininku, na, a� pagalvojau, kad jam gal galvoj negerai, nes �inau, kad yra �monių, kuriems atrodo, kad juos persekioja ar pana�iai, kad jie apsupti prie�ų, ir galų gale jie tampa pavojingi nami�kiams, tuomet juos reikia atiduoti į prieglaud�. Ir a� pagalvojau, kad Frankas Karteris toks ir buvo, nes atsimenu, kaip jis mėgdavo vis �nekėti apie pon� Marlėjų, kad tas nusistat�s prie� jį ir nori i�skirti su panele Nevil, bet, �inoma, ji nenorėjo girdėti nė vieno prie�i�ko jam �od�io ir teisingai darė, galvojome mes su Ema, nes negali paneigti, jog ponas Karteris buvo labai gra�us ir atrodė kaip d�entelmenas. Ir, ai�ku, nė viena mūsų negalvojo, kad jis k� padarė ponui Marlėjui. Mes tik pamanėme, kad tai truputį keista, jei jūs suprantate, k� a� noriu pasakyti.

Puaro kantriai pasiteiravo:

��Kas jums atrodė keista?

��Tai buvo t� ryt�, sere, t� ryt�, kai ponas Marlėjus nusi�ovė. A� galvojau, ar galiu drįsti nusileisti �emyn paimti pa�to. Pa�tininkas jau buvo pristat�s lai�kus, bet tas Alfredas neatne�ė jų į vir�ų, jis to ir nedaro, nebent keli lai�kai adresuoti panelei Marlėj ar ponui Marlėjui, o jei jie adresuoti Emai ar man, jis nesi vargina jų atne�ti iki prie�pie�ių.

��Taigi, a� i�ėjau į koridorių ir pasi�iūrėjau, ar nieko nematyti ant laiptų. Panelei Marlėj nepatinka, jei mes einame į hol�, tik jau ne tada, kai ponas Marlėjus priiminėja pacientus, bet a� pagalvojau, kad gal pamatysiu Alfred�, lydintį pacient�, ir pakviesiu jį, kai jis i�eis i� kabineto.

Agnesė u�duso, giliai atsikvėpė ir t�sė toliau:

��Ir tada a� pama�iau jį, t� Frank� Karterį, turiu galvoje. Ant laiptų, u�lipusį auk��iau nei �eimininko kabinetas. Jis stovėjo ant laiptų, ka�ko laukė ir �iūrėjo �emyn, o man vis keis�iau visa tai atrodė. Dingojos, kad jis labai įdėmiai ka�ko klausosi, jei suprantate, k� noriu pasakyti.

��Kada tai buvo?

��Turėjo būti po pusės dvylikos, sere. Ir a� kaip tik galvojau: �Na va, atėjo Frankas Karteris, o panelė Nevil turi i�eigin�, jis nusimins, gal man nusileisti ir pasakyti jam apie tai, nes atrodė, kad tas �ioplys Alfredas pamir�o, kitaip gi jis jos nelauktų.� Ir kol a� sau taip svars�iau, atrodė, kad ponas Karteris apsisprendė, nes jis labai greitai nusileido laiptais ir koridoriumi nuėjo �eimininko kabineto link, o a� pagalvojau, jog �eimininkui tai nepatiks, grei�iausiai jie susikivir�ys, bet tada mane pakvietė Ema klausdama, k� a� ten veikiu. U�lipau į vir�ų, o po to i�girdau, kad �eimininkas nusi�ovė, o tai, �inoma, buvo taip siaubinga, kad man viskas i�garavo i� galvos. Bet vėliau, kai policijos inspektorius jau buvo i�ėj�s, a� pasakiau Emai, kad neprasitariau pon� Karterį t� ryt� buvus pas �eiminink�, o ji paklausė, ar jis tikrai buvo. A� jai visk� papasakojau, ir ji pasakė, kad a� grei�iausiai turė�iau papasakoti, bet �iaip ar taip, a� pasakiau, kad dar palauksiu, ir ji sutiko, nes nė viena mūsų nenorėjo u�traukti Frankui Karteriui bėdos. O tada, kai po kvotos i�ai�kėjo, kad �eimininkas suklydo leisdamas vaistus, i�sigando ir nusi�ovė, viskas atrodė labai tikrovi�ka, ir, ai�ku, nebuvo jokio reikalo kam nors k� pasakoti. Bet perskai�iusi laikra�tį prie� dvi dienas... Ak! A� visk� atsiminiau! Ir sau tariau:, Jei jis vienas i� tų pami�ėlių, kuriems atrodo, kad juos persekioja ir dėl to jie �audo �mones, na, tai gal jis nu�ovė ir �eiminink�!�

Jos akys, susirūpinusios ir i�sigandusios, su viltimi �velgė į Erkiulį Puaro. Jis kuo įtikinamiau pasakė:

��Būkite tikra, Agnese, kad pasielgėte labai teisingai man visk� papasakojusi.

��Na, turiu pasakyti, sere, kad man palengvėjo. Suprantate, a� vis sau sakiau, kad reikėtų apie tai papasakoti. Bet vėl, galvojau, kad taip turėsiu reikalų su policija, o k� pasakys mano motina. Ji visada buvo tokia smulkmeni�ka visų mūsų at�vilgiu...

��Taip taip,�� paskubomis i�tarė Puaro.

Apie Agnesės motin�, manė Puaro, �i� popiet� jis jau buvo prisiklaus�s pakankamai. II

Puaro nuvyko į Skotlend Jard� ir papra�ė palydėti pas D�ap�. Kai buvo nuvestas į vyriausio inspektoriaus kabinet�, Erkiulis Puaro pasakė:

��A� noriu pasikalbėti su Karteriu.

D�apas metė į jį greit�, įkyp� �vilgsnį ir pasakė:

��K� sugalvojote, Puaro?

��Ar jūs nelink�s man leisti pasimatyti su juo?

D�apas patraukė pe�iais.

��Ak, ar a� galė�iau prie�tarauti. I� to jokios naudos. K� labiausiai myli Vidaus reikalų ministras? Jus. Kas savo ki�enėje turi pus� Ministrų Kabineto? Jūs. Jūs gi nutildote visus jų skandalus,�� tarė jis.

Puaro mintys akimirk� nuklydo prie bylos, kuri� jis buvo pavadin�s �Augijo arklid�ių byla�. Patenkintas savimi jis sumurmėjo:

��I�radinga, ar ne? Turite pripa�inti. Tarkime, puikiai nuspėta.

��Niekas kitas ir nebūtų taip sugalvoj�s! Kai kada, Puaro, man atrodo, kad jūs visai be skrupulų!

Staiga Puaro veidas pasidarė liūdnas. Jis pasakė:

��Tai netiesa.

��Na, gerai, Puaro, a� nenorėjau taip pasakyti. Ta�iau kartais jūs būnate labai patenkintas tuo savo prakeiktu i�radingumu. Dėl ko jūs norite pasimatyti su Karteriu? Paklausti, ar jis i� tiesų nu�udė Marlėjų?

D�apo nuostabai Puaro pabrė�tinai linktelėjo galv�.

��Taip, mano drauge, tai tikroji prie�astis.

��Ir jūs manote, kad jis prisipa�ins tai padar�s?

Tai pasak�s D�apas nusijuokė, ta�iau Puaro i�liko rimtas.

��Jis gali man pasakyti, tikrai,�� tarė jis.

D�apas smalsiai pa�velgė į jį ir pasakė:

���inote, a� jau seniai jus pa�įstu�� gal dvide�imt metų? Na, pana�iai. Ta�iau a� ne visada suprantu, kur jūs lenkiate. �inau, kad jūs originalas. Dėl vienos ar kitos prie�asties jūs nenorite, kad Frankas Karteris būtų kaltas...

Erkiulis Puaro energingai pakratė galv�.

��Ne ne, �ia jūs klystate. Viskas yra atvirk��iai...

��A� pagalvojau, kad tikriausiai jūs taip manote dėl tos jo merginos, tos blondinės. Kai kuriais atvejais jūs esate sentimentalus senas suopis...

Puaro akimirksniu pasipiktino:

��Visai ne a� esu sentimentalus! Tai juk anglų trūkumas! Anglijoje jūs verkiate dėl jaunų įsimylėjėlių, mir�tan�ių motinų ir atsidavusių vaikų. A�... a� esu logi�kas. Jei Frankas Karteris yra �udikas, a� tikrai nesu toks sentimentalus, jog norė�iau, kad jis vestų gra�i�, nors ir banali� mergel�, kuri, jei jis bus pakartas, po metų kitų jį pamir� ir susiras k� nors kit�.

��Tai kodėl nenorite patikėti, kad jis yra kaltas?

��A� noriu tikėti, kad jis yra kaltas.

��Manau, kad norite pasakyti, jog �inote tai, kas daugiau ar ma�iau i�ties įrodo, kad jis yra nekaltas? Kodėl nepasakote? Jūs turite būti atviras su mumis, Puaro.

��A� atviras jums. Netrukus pateiksiu jums liudininkės, kuri yra neįkainojama jūsų bylai, pavard� ir adres�. Jos liudijimas turėtų tikrai u�baigti byl� prie� jį.

��Tada... Ak! Jūs visai mane supainiojote. Kodėl taip nekantraujate su juo pasimatyti?

��Kad numal�in�iau smalsum�,�� pasakė Puaro. Jis daugiau nepratarė nė �od�io. III

Frankas Karteris, i�varg�s, i�bal�s, bet vis dar triuk�mingas, �velgė į savo netikėt� lankytoj� su neslepiamu apmaudu. Jis �iurk��iai tarė:

��Ak, tai jūs, prakeiktas u�sienietpalaiki. Ko jums reikia?

��A� norėjau pamatyti jus ir pasi�nekėti.

��Na, jūs mane pamatėte, ta�iau a� ne�nekėsiu. A� ne�nekėsiu be savo advokato. Juk tai mano teisė, ar ne? Jūs negalite jos nepaisyti. Turiu teis� reikalauti savo advokato prie� i�tardamas bent �odį.

��Jūs, �inoma, turite toki� teis�. Jei norite, papra�ykite, kad jį i�kviestų, ta�iau a� norė�iau, kad jūs to nedarytumėte.

��Kurgi ne. Galvojate, kad įviliosite mane į sp�stus, ir a� k� nors prisipa�insiu, k�?

��Mes visai vieni, nepamir�ote?

��Tai truputį keista, ar ne? Jūsų bi�iuliai policininkai klausosi, net neabejoju.

��Klystate. Tai privatus pokalbis tarp jūsų ir man�s.

Frankas Karteris nusijuokė. Jis atrodė suktas ir nemalonus.

��Tai jau taip! Jūs man�s taip lengvai neapmausite,�� tarė jis.

��Ar atsimenate mergin��� Agnes� Fle�er?

��Niekada negirdėjau tokios pavardės.

��A� manau Jūs prisiminsite, nors niekada nekreipėte į j� per daug dėmesio. Ji dirbo kambarine Karalienės �arlotės gatvės 58 name.

��Na, ir kas i� to?

Erkiulis Puaro lėtai pasakė:

��Tos dienos, kai ponas Marlėjus buvo nu�autas, ryt�, Agnesė per turėklus �iūrėjo �emyn į apatinį auk�t�. Ant laiptų ji pamatė jus�� laukiantį ir besiklausantį. Netrukus ji pastebėjo jus einant pono Marlėjaus kabineto link. Tuo metu buvo dvide�imt �e�ios ar pana�iai po dvylikos.

Frankas Karteris smarkiai sudrebėjo. Jo kakt� i�pylė prakaitas. Akys, dar labiau i�sigandusios, lakstė į �alis. Jis piktai suriko:

��Melas! Prakeiktas melas! Jūs sumokėjote jai, policija jai sumokėjo, kad ji pasakytų ma�iusi mane.

��Tuo metu,�� pasakė Puaro,�� kaip pats tvirtinote, jūs jau buvote i�ėj�s i� namų ir ėjote Marileboun keliu.

��Taip ir buvo. Ta mergina meluoja. Ji negalėjo man�s matyti. Tai�� purvinas s�mokslas. Jei tai tiesa, kodėl ji apie tai nepasakė anks�iau?

Erkiulis Puaro ramiai paai�kino:

��Ji apie tai u�siminė savo draugei ir kolegei, virėjai. Jos buvo i�sigandusios ir nustebusios, tad ne�inojo, k� daryti. Kai buvo paskelbta i�vada apie savi�udyb�, joms gerokai palengvėjo, todėl nutarė, kad nereikia niekam apie tai pasakoti.

��A� netikiu nė vienu �od�iu! Jos abi susimokė ir tiek. Porelė purvinų, meluojan�ių...

Ir jis įsiut�s pradėjo burnoti prie� Diev�.

Erkiulis Puaro laukė.

Kai pagaliau Karterio balsas pritilo, Puaro prabilo vėl, vis taip pat ramiai ir apgalvotai:

��Pyktis ir kvaili į�eidinėjimai jums nepadės. Merginos ruo�iasi papasakoti tai, k� jos matė, ir jomis patikės. Kadangi, jūs pats �inote, jos sako teisyb�. Ta mergina, Agnesė Fle�er, tikrai jus matė. Tuo metu stovėjote ten, ant laiptų. Dar nebuvote i�ėj�s. Jūs u�sukote į pono Marlėjaus kabinet�.

Jis stabtelėjo ir tada tyliai paklausė:

��Kas nutiko po to?

��Sakau jums, tai melas!

Erkiulis Puaro pasijuto labai pavarg�s. Jam nepatiko Frankas Karteris. Labai nepatiko. Jo nuomone, Frankas Karteris buvo pagyrūnas, melagis, suk�ius�� tipas, be kurio pasauliui būtų geriau. Jam, Erkiuliui Puaro, tereikėjo pasitraukti ir leisti jaunuoliui tvirtai laikytis savo melo, pasaulis tik atsikratytų vieno i� nemalonių gyventojų...

Erkiulis Puaro pasakė:

��Patariu jums pasakyti ties�...

Jis visk� suvokė labai ai�kiai. Frankas Karteris buvo kvailas, bet ne toks kvailas, kad prisipa�intų. Jei tik jis prisipa�intų, kad buvo u�ėj�s į kabinet� dvide�imt �e�ios minutės po dvylikos, tai būtų �ingsnis kapo duobės link. Po to, kad ir kokias pasakas jis pasakotų, viskas būtų pripa�įstama melu.

Vadinasi, leiskime jam visk� neigti. Jei jau taip, Puaro bus atlik�s savo pareig�. Sprend�iant i� visko, Frank� Karterį pakars u� Henrio Marlėjaus nu�udym�, ir, galimas daiktas, nuosprendis bus teisingas.

Erkiuliui Puaro teliko pakilti ir i�eiti.

Frankas Karteris vėl pasakė:

��Tai melas!

Po to�� pauzė. Erkiulis Puaro nepakilo ir nei�ėjo. Jis būtų norėj�s taip pasielgti, net labai. Ne�iūrint į tai, jis liko.

Jis palinko į priekį ir tarė, o jo balsas atspindėjo vis� kaustan�i� galingos asmenybės jėg�:

��A� jums nemeluoju. Pra�au patikėti manimi. Jei jūs nenu�udėte Marlėjaus, jūsų vienintelė viltis yra pasakyti ties� apie tai, kas nutiko t� ryt�.

Niek�o, i�daviko veidas �velgė į jį. Frankas svyravo, jis nebebuvo toks u�tikrintas. Patempė lūp�. Akys lakstė į �alis, i�g�sdinto �vėriūk��io akys.

Viskas priminė gaudynes.

Tada, staiga nugalėtas prie�ais jį sėdin�iojo stiprybės, Frankas Karteris pasidavė.

Jis kimiai tarė:

��Na, gerai, a� jums pasakysiu. Būkite prakeiktas, jei dabar mane nuvilsite! A� tikrai įėjau į... U�lipau laiptais ir laukiau, kad įsitikin�iau, jog u�tiksiu jį vien�. Laukiau vir�uje, auk��iau nei Marlėjaus kabinetas. Tada i� kabineto i�ėjo d�entelmenas, storas d�entelmenas. A� kaip tik ruo�iausi eiti, kai i� Marlėjaus kabineto i�ėjo dar vienas d�entelmenas ir nusileido laiptais. �inojau, kad veikti turiu greitai. Nuėjau koridoriumi ir įsmukau į vidų nepasibeld�s. Buvau nusprend�s susitvarkyti su juo. Drabstyti mane mė�lu, nuteikinėti prie� mane mergin�, prakeiktas...

Jis nutilo.

��Na ir?�� paklausė Puaro, jo balsas vis dar atkakliai vertė paklusti.

Frankas neai�kiai i�bumbėjo:

��Ir jis gulėjo ten... negyvas. Tai tiesa! Prisiekiu, tai tiesa! Gulėjo taip, kaip jie pasakojo per kvot�. I� prad�ių a� negalėjau patikėti. Vos neu�kliuvau u� jo. Jis tikrai buvo mir�s. Rankos kaip numirėlio, ir a� ma�iau kulkos palikt� skyl� pajuodavusiais nuo kraujo kra�tais jo galvoje...

Tai prisiminus Franko kakt� vėl i�mu�ė prakaitas.

��Tada a� supratau, kad atsidūriau sp�stuose. Visi sakys, kad tai padariau a�. Nelie�iau nieko, i�skyrus jo rank� ir durų ranken�. I�eidamas a� i� abiejų pusių nuvaliau ranken� nosine ir kuo grei�iau nėriau �emyn. Holas buvo tu��ias, a� pats i�ėjau į lauk� ir kiek įkabindamas pasileidau tolyn. Nieko nuostabaus, kad atrod�iau keistai.

Jis nutilo. I�sigand�s �iūrėjo į Puaro.

��Tai tiesa. Prisiekiu, tai tiesa... Jis jau buvo mir�s. Jūs turite patikėti manimi!

Puaro pakilo. Liūdnu ir pavargusiu balsu tarė:

��A� jumis tikiu.

Jis pasuko durų link.

Frankas Karteris su�uko:

��Jie pakars mane, jie tikrai pakars mane, jei su�inos, kad a� ten buvau.

Puaro pasakė:

��Pasakydamas man ties� jūs i�sigelbėjote nuo kartuvių.

��Nesuprantu. Jie sakys...

Puaro nutraukė jį:

��Jūsų pasakoj imas tik patvirtino tai, k� a� �inojau. Dabar visk� galite palikti man.

Jis i�ėjo.

Puaro visai nesijautė laimingas. IV

Pono Barnso namus Yling Roude jis priėjo �e�t� keturiasde�imt penkios. Puaro prisiminė, kaip ponas Barnsas sakė, jog tai tinkamas metas.

Ponas Barnsas darbavosi savo sode.

Pasisveikindamas jis pasakė:

��Reikia lietaus, mesjė Puaro, labai reikia.

Po to susim�st�s pa�velgė į savo sve�i� ir tarė:

��Nekaip atrodote, mesjė Puaro.

��Kartais,�� atsakė Erkiulis Puaro,�� man visai nepatinka tai, k� a� turiu daryti.

Ponas Barnsas u�jau�iamai linktelėjo galv� ir pasakė:

���inau.

Erkiulis Puaro i�sibla�k�s ap�velgė tvarkingas lysves.

��Jis gerai suplanuotas, �is sodas. Viskas apskai�iuota. Jis nedidelis, bet labai tikslus,�� pasakė jis.

Ponas Barnsas pasakė:

��Kai turi nedaug vietos, reikia j� vis� i�naudoti. Negali sau leisti suklysti planuodamas.

Erkiulis Puaro linktelėjo.

Barnsas kalbėjo toliau:

��Kaip supratau, jūs jau su�iupote nusikaltėlį.

��Frank� Karterį?

��Taip. Mane tai i� tiesų nustebino.

��Jūs manote, kad tai nebuvo, kaip �ia pasakius, asmeninio pobūd�io �mog�udystė?

��Ne, ties� sakant, a� taip nemaniau. O kaip Amberiotis ir Alisteris Blantas? A� buvau tikras, kad tai buvo vienas i� �piona�o atvejų.

���į po�iūrį man i�dėstėte mūsų pirmojo susitikimo metu.

���inau. Buvau tada tuo įsitikin�s.

Puaro lėtai pasakė:

��Ta�iau klydote.

��Taip. Neaitrinkite �aizdos. Bėda ta, kad kiekvienas vadovaujasi savo patirtimi. A� sukinėjausi tuose sluoksniuose gana ilgai ir todėl esu link�s visur tai į�velgti.

Puaro pasakė:

��Kada nors matėte, kaip fokusininkai rodo kortas, ar ne?

��Taip, �inoma.

��Taip buvo ir �iuo atveju. Kiekvien� sykį kam nors susim�s�ius apie asmenines Marlėjaus mirties prie�astis, staiga atsiranda nauja korta. Amberiotis, Alisteris Blantas, nestabili �alies politika...�� Jis patraukė pe�iais.�� O jūs, pone Barnsai, pastūmėjote mane į �alikel� labiau nei kas kitas.

��Ak, Puaro, man labai gaila. Tikiuosi, tai tiesa.

��Suprantate, atrodė, kad jūs turite �inoti. Vadinasi, jūsų �od�iai buvo svarūs.

��Na, a� tikėjau tuo, k� sakiau. Tegaliu pra�yti jūsų atleidimo.

Jis nutilo ir atsiduso.

��Ir vis� laik� tai buvo vien asmeninis reikalas?

��Būtent. Man prireikė daug laiko, kol supratau �mog�udystės prie�astį, ir tai... man labai pasisekė.

��Kaip?

��A� nugirdau pokalbio fragment�. I� tikro labai daug pasakantį fragment�, jei tik man būtų u�tek� proto laiku suvokti jo svarb�.

Sodininko kastuvėliu ponas Barnsas susim�st�s pasikasė nosį. Prie nosies �ono prilipo ma�as �emės grumstelis.

��Labai jau jūs paslaptingas,�� gera�irdi�kai pastebėjo jis.

Erkiulis Puaro patraukė pe�iais ir tarė:

��Grei�iausiai a� esu įsi�eid�s, kad jūs su manimi nebuvote atviresnis.

��Ar a�?

��Taip.

��Mielas bi�iuli, a� niekada net nenumaniau, kad Karteris gali būti kaltas. Kiek man buvo �inoma, jis i�ėjo i� namų gerokai anks�iau, nei buvo nu�udytas Marlėjus. Įtariu, dabar jie nustatė, kad jis nei�ėjo tada, kai sakė?

Puaro pasakė:

��Karteris buvo namuose dvide�imt �e�ios minutės po dvylikos. Akivaizdu, kad jis matė �udik�.

��Vadinasi, Karteris ne...

��Sakau jums, Karteris matė �udik�!

Ponas Barnsas paklausė:

��Ar jis jį pa�ino?

Erkiulis Puaro lėtai papurtė galv�.

Septyniolika, a�tuoniolika, jos vis dar �ia I

Kit� dien� Erkiulis Puaro praleido kelias valandas su savo pa�įstamu teatro agentu. Po pietų i�vyko į Oksford�. Rytojaus dien� jis grį�o vėlai.

Prie� i�eidamas i� namų jis paskambino Alisteriui Blantui ir susitarė susitikti vakare.

Buvo pusė de�imtos, kai jis pasiekė goti�k�jį nam�.

Alisteris Blantas sėdėjo vienas bibliotekoje, kai į j� buvo palydėtas Puaro.

Spausdamas rank� jis nekantriai �velgė į lankytoj�.

��Na?�� pasakė Blantas.

Erkiulis Puaro lėtai linktelėjo galv�.

Blantas skepti�kai �iūrėjo į jį.

��Ar radote j�?

��Taip. Taip. A� j� radau.

Jis atsisėdo ir atsiduso.

Alisteris Blantas pasakė:

��Jau�iatės pavarg�s?

��Taip. A� jau�iuosi pavarg�s. O tai, k� ruo�iuosi jums papasakoti, toli gra�u nėra malonu.

Blantas paklausė:

��Ar ji negyva?

��Priklauso,�� lėtai i�tarė Puaro,�� nuo po�iūrio.

Blantas susiraukė ir pasakė:

��Brangus drauge, asmuo gali būti gyvas arba mir�s. Panelė Sainsberi Syl turi būti arba gyva, arba mirusi.

��Taip, ta�iau kas tokia yra panelė Sainsberi Syl?

Alisteris Blantas paklausė:

��Negi norite pasakyti, kad tokio asmens visai nėra?

��Ak, ne ne. Toks asmuo buvo. Ji gyveno Kalkutoje. Ji mokė i�kalbos. Darė gerus darbus. Ji atplaukė į Anglij� �Maharana�, tuo pa�iu laivu kaip ir ponas Amberiotis. Nors jie keliavo skirtingomis klasėmis, ponas Amberiotis jai padėjo, grei�iausiai pane�ė lagaminus. Atrodo, kad jis buvo geras �mogus, jei kalbėsime apie smulkmenas. O gerumas, pone Blantai, kartais atsisuka pa�ia netikė�iausia puse. Taip nutiko ir ponui Amberio�iui. Jam pavyko susitikti t� moterį Londono gatvėje. Jis buvo atviras ir gera�irdi�kai pakvietė j� prie�pie�ių į �Savojos� vie�butį. Netikėtas malonumas jai. Ir netikėta sėkmė ponui Amberio�iui! Nes jo gerumas nebuvo i� anksto suplanuotas, jis neturėjo nė menkiausio supratimo, kad ta nuvytusi, pusam�ė moteri�kė ruo�iasi jam įteikti aukso gysl�. Ji taip ir padarė, nors pati to net neįtarė.

��Suprantate, ji niekada nebuvo labai sumani. Geros dū�ios, ta�iau, saky�iau, vi�tos protelio.

Blantas paklausė:

��Tada ne ji nu�udė poni� �apmen?

Puaro lėtai i�tarė:

��Labai sunku visk� paai�kinti. A� manau, kad pradėsiu nuo to, kaip man prasidėjo �i byla. Ji prasidėjo nuo batelio!

Blantas bejėgi�kai paklausė:

��Nuo batelio?

Erkiulis Puaro linktelėjo.

��Taip, nuo batelio su sagtimi. A� i�ėjau po vizito pas dantist� ir stovėjau ant Karalienės �arlotės gatvės 58 namo laiptelių, kai prie namo sustojo taksi, atsidarė durys, o pro jas i�lindo moters koja. A� priklausau tokiems vyrams, kurie pastebi moterų �iurnas ir pėdas. Tai buvo daili pėda su gra�ia �iurna bei brangiomis kojinėmis, ta�iau man nepatiko batelis. Tai buvo naujas, blizgantis lakinis batelis su didele įmantria sagtimi. Jokios elegancijos, visi�kai jokios elegancijos!

��Man tai stebint, i� automobilio i�lipo dama, ir, ties� sakant, a� nusivyliau�� tai buvo vidutinio am�iaus, visi�kai ne�avi, neskoningai apsirengusi moteris.

��Panelė Sainsberi Syl?

��Kaip tik taip. Jai i�lipant atsitiko nelaimė�� bato sagtis įstrigo duryse ir nuply�o. A� j� pakėliau ir atidaviau jai. Tuo viskas ir baigėsi.

��Vėliau, t� pa�i� dien�, a� su vyriausiu inspektoriumi D�apu apklausėme ledi. Tarp kitko�� ji dar nebuvo prisisiuvusi sagties.

��T� patį vakar� panelė Sainsberi Syl i�ėjo i� vie�bu�io ir dingo. �ia, galima sakyti, baigiasi pirma dalis.

��Antra dalis prasidėjo, kai vyriausias inspektorius D�apas i�kvietė mane į Karaliaus Leopoldo gyvenamuosius namus. Ten stovėjo kailių dė�ė, kurioje buvo rastas kūnas. A� įėjau į kambarį nuėjau iki dė�ės ir, pirmas dalykas, k� a� pama�iau, buvo nune�iotas batelis su sagtimi!

��Ir?

��Jūs nesupratote. Ten buvo nune�iotas batelis, gerokai nune�iotas! Ta�iau, suprantate, panelė Sainsberi Syl atėjo į Karaliaus Leopoldo gyvenamuosius namus tos pa�ios dienos vakar�, dienos, kai buvo nu�udytas ponas Marlėjus. Ryte bateliai buvo nauji, o vakare�� seni. Niekas nenune�ioja batų poros per dien�, suvokiate?

Alisteris Blantas ne itin susidomėj�s pasakė:

��A� manau, ji galėjo turėti dvi batų poras.

��Ak, ta�iau buvo ne taip. Mes su D�apu lankėmės jos �Glengowrie Court� vie�bu�io kambary ir ap�iūrėjome visus daiktus�� tarp jų nebuvo batelių su sagtimis. Ji galėjo turėti sen� por� batų, tai tiesa. Galėjo persiauti juos po varginan�ios dienos vakare, tiesa? Ta�iau jei taip, kita pora turėjo likti vie�butyje. Tai buvo įdomu, ar sutinkate?

��Nesuprantu, kodėl tai turėtų būti svarbu.

��Ne, tai nesvarbu. Tai visai nesvarbu. Ta�iau man nepatinka dalykai, kurių a� negaliu paai�kinti. Stovėjau prie kailių dė�ės ir �iūrėjau į batelį sagtis visai neseniai buvo prisiūta ranka. Prisipa�insiu, tada a� akimirk� suabejojau, suabejojau savimi. �Taip,�� tariau pats sau,�� Erkiuli Puaro, t� ryt� tu tikrai buvai truputį apsvaig�s. Pasaulį tu matei pro ro�inius akinius. Negi seni bateliai tau pasirodė nauji?�

��Gal tai ir buvo paai�kinimas?

��Ne, tai nebuvo paai�kinimas. Akys man�s neapgavo! T�siant, a� įdėmiai ap�iūrėjau mirusiosios kūn�, bet man nepatiko tai, k� pama�iau. Kodėl veidas buvo neu�tarnautai ir ty�ia sudau�ytas, paverstas neatpa�įstamu?

Alisteris Blantas sunerim�s sujudėjo ir pasakė:

��Ar mes privalome vėl apie tai kalbėti? Mes �inome...

Erkiulis Puaro tvirtai tarė:

��Tai būtina. A� privalau jus vesti tais �ingsniais, kurie galų gale atvedė mane į ties�. Pasakiau sau: �Ka�kas �ia negerai. Mes turime negyv� moterį su panelės Sainsberi Syl rūbais�� gal nebent i�skyrus batus?,�� panelės Sainsberi Syl rankine, ta�iau kodėl jos veidas neatpa�įstamas? Galbūt todėl, kad tai yra ne panelės Sainsberi Syl veidas?� A� nedelsdamas pradėjau dėlioti į vietas visk�, k� girdėjau apie kitos moters, moters, kuriai priklausė butas, i�vaizd�. Klausiau sav�s, ar negali būti, kad �ia negyva guli ta kita moteris? Tada nuėjau ir ap�iūrėjau tos kitos moters miegam�jį. Band�iau įsivaizduoti, kokia ji. Pavir�utini�kai �velgiant, ji buvo visi�kai kitokia. Puo�eiva, i�laikanti form�. Ta�iau i� esmės jos nesiskyrė. Plaukai, stotas, am�ius... Buvo vienas skirtumas. Ponia Albert �apmen avėjo penkto dyd�io batus. Panelė Sainsberi Syl ne�iojo de�imto dyd�io kojines, o tai rei�kia, kad ji turėjo avėti bent jau �e�to dyd�io avalyn�. Vadinasi, ponios �apmen koja buvo ma�esnė nei panelės Sainsberi Syl. A� vėl grį�au prie kūno. Jei mano pusiau susiformavusi idėja buvo teisinga ir kūnas priklausė poniai �apmen, kuri buvo aprengta panelės Sainsberi Syl rūbais, tai batai turėjo būti per dideli. A� paėmiau vien� bat�, ta�iau �is nebuvo laisvas. Jis puikiai tiko.

Atrodė, kad vis dėlto tai buvo panelės Sainsberi Syl kūnas! Ta�iau tokiu atveju, kodėl buvo sumaitotas veidas? Jos tapatyb� įrodė rankinė, kuri� lengvai galima buvo paslėpti, bet ji nepaslėpta.

��Tai buvo galvosūkis, tikra painiava. Desperati�kai a� griebiausi ponios �apmen u�ra�ų knygelės, dantistas buvo vienintelis asmuo, galėj�s tiksliai nustatyti asmenyb�. Sutapimo dėka ponios �apmen dantistas pasirodė es�s ponas Marlėjus. Marlėjus negyvas, ta�iau identifikuoti buvo galima. Jūs �inote rezultatus. Teisme pono Marlėjaus įpėdinis identifikavo kūn� priklausius poniai �apmen.

Blantas neramiai muistėsi kėdėje, ta�iau Puaro nekreipė į tai dėmesio. Jis kalbėjo toliau:

��Dabar man liko i�spr�sti psichologin� problem�. Kokia moteris buvo toji Meiblė Sainsberi Syl? Atsakymai buvo du. Pirmasis akivaizdus: jis rėmėsi jos gyvenimu Indijoje bei draugų pasakojimais. Jie apibūdino j� kaip nuo�ird�i�, dor�, ta�iau truputį kvailok� moterį. Ar buvo dar viena panelė Sainsberi Syl? Be abejonės, taip. Moteris, kuri valgė prie�pie�ius su gerai �inomu u�sienio agentu, kuri u�kalbino jus gatvėje, teigdama, kad ji yra artima jūsų �monos draugė�� teiginys, kuris beveik garantuotai buvo melas,�� kuri i�ėjo i� namų prie� pat įvykstant �mog�udystei, kuri apsilankė pas kit� moterį t� vakar�, kai pastaroji grei�iausiai buvo nu�udyta, ir kuri po to dingo, nors turėjo �inoti, kad Anglijos policijos pajėgos jos ie�ko. Ar �ie visi veiksmai suderinami su panelės Sainsberi Syl draugų pateiktu apibūdinimu? Atrodo, kad ne. Vadinasi, jei panelė Sainsberi Syl visai nebuvo gera ir draugi�ka asmenybė, kokia atrodė, tai ji, visai galimas daiktas, buvo �altakraujė �mog�udė arba�� beveik nėra ko dvejoti�� nusikaltimų bendrininkė.

��A� turėjau dar vien� kriterijų�� savo patirt� įspūdį. Pats kalbėjausi su panele Sainsberi Syl. Kokia ji man pasirodė? Tai, pone Blantai, buvo pats sunkiausias klausimas. Viskas, k� ji pasakojo, jos kalbos maniera, gestai, viskas puikiai atitiko jai suteiktas savybes. Bet tiko ir gerai aktorei, puikiai atliekan�iai savo vaidmenį. O pagaliau, Meiblė Sainsberi Syl ir pradėjo savo karjer� kaip aktorė.

��Didelį įspūdį man paliko pokalbis su ponu Barnsu, gyvenan�iu Yling Roude, kuris taip pat buvo Karalienės �arlotės gatvės 58 namo pacientas t� nelemt� dien�. Pagal jo teorij�, įtaigiai i�dėstyt� man, Marlėjaus ir Amberio�io mirtys tebuvo, taip sakant, tik atsitiktinumas, tikroji auka turėjote būti jūs.

Alisteris Blantas pasakė:

��Na jau, jūs siekiate per toli.

��Nejaugi, mesjė Blantai? Negi ne tiesa, kad �iuo metu egzistuoja įvairios grupės �monių, kurioms gyvybi�kai svarbu, kad jūs būtumėte pa�alintas? Kad jūs daugiau negalėtumėte įtakoti �alies gyvenimo?

Blantas atsakė:

��Na, taip, tai tiesa. Ta�iau kodėl painiojate tuos reikalus su Marlėjaus mirtimi?

��Dėl to, kad, kaip �ia man geriau paai�kinus, �ioje byloje visko buvo per daug. Su i�laidomis nesiskaitoma, �mogaus gyvybė nieko nerei�kia. Taip, viskas beproti�ka, neatsi�velgiama į niek�, o tai rodo didelį nusikaltim�!�� pasakė Puaro.

��Jūs nemanote, kad Marlėjus nusi�ovė dėl aplaidumo?

��A� niekada taip negalvojau, nė sekundės. Ne, Marlėjus buvo nu�udytas, Amberiotis buvo nu�udytas, neatpa�įstama moteris buvo nu�udyta. Kodėl? Ant kortos buvo pastatyta tikrai daug. Barnso teorija sakė, kad ka�kas bandė papirkti Marlėjų arba jo partnerį, kad pa�alintų jus.

Alisteris Blantas irzliai pasakė:

��Nes�monė!

��Ar tikrai? Tarkime, kas nors nori k� nors pa�alinti. Ta�iau tas asmuo yra atid�iai saugomas, prie jo sunku prieiti. Norint nu�udyti tokį asmenį, reikia priartėti prie jo taip, kad jam nekiltų įtarimų. O kur �mogus bus ma�iausiai įtarus, jei ne dantisto kėdėje.

��Na, manau, tai tikėtina. A� niekada apie tai nesusim�s�iau.

��Tai tiesa. Ir kai j� suvokiau, man viskas pradėjo ai�kėti.

��Taigi jūs sutikote su Barnso teorija? Tarp kitko, kas tas Barnsas?

��Barnsas buvo Reilio dvyliktos valandos pacientas. Jis�� atsistatydin�s Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, gyvena Yling Roude. Niekuo nei�siskiriantis ma�as �mogelis. Ta�iau jūs klystate sakydamas, kad a� sutikau su jo teorija. A� sutikau tik su pagrindinėmis taisyklėmis.

��K� turite omenyje?

Erkiulis Puaro pasakė:

��Vis� laik�, vis� �į laik� a� buvau klaidinamas, kartais�� atsitiktinai, kartais�� ty�ia, turint tam tikr� tiksl�. Vis� laik� man pir�o mintį, kad tai buvo, kaip �ia pasakius, vie�as nusikaltimas. Taip sakant, jūs, pone Blantai, kaip visuomenės veikėjas, buvote visų įvykių centre. Jūs�� bankininkas, valstybės finansų pri�iūrėtojas, konservatyvių tradicijų �alininkas!

��Ta�iau kiekvienas visuomenės veikėjas turi ir privatų gyvenim�. Suklydau pamir��s asmeninį gyvenim�. Egzistavo ir asmeninės prie�astys, dėl kurių galima buvo nu�udyti Marlėjų, o jų turėjo, pavyzd�iui, Frankas Karteris.

��Taip pat gali egzistuoti asmeninės prie�astys nu�udyti jus... Jūs turite giminių, kurie paveldės pinigus, kai jūs mirsite. Turite pa�įstamų, kurie jus myli arba neken�ia ne dėl to, kad esate visuomenės veikėjas, bet dėl to, kad jūs esate.

��Ir taip a� pasiekiau kritinį ta�k�. Franko Karterio bandymas jus nu�udyti. Jei tas bandymas buvo tikras, vadinasi, nusikaltimas politinis. Ar galėjo būti koks kitas paai�kinimas? Galėjo. Krūmuose slėpėsi dar vienas vyras. Vyras, kuris suskubo su�iupti Karterį. Vyras, kuris lengvai galėjo i��auti ir numesti �autuv� prie Karterio kojų taip, kad tas nei�vengiamai jį paketų ir būtų aptiktas su ginklu rankose...

��A� apsvars�iau visk�, kas susij� su Hovardu Raiksu. Raiksas lankėsi Karalienės �arlotės gatvėje Marlėjaus mirties dien�. Raiksas buvo ar�us viso to, kam jūs atstovaujate, prie�as. Taip, ta�iau Raiksas rei�kė ka�k� daugiau. Raiksas buvo vyras, kuris gali vesti jūsų dukterė�i�, o jums mirus toji paveldėtų apvali� sum�, nors jūs ir apdairiai sutvarkėte, kad ji negalėtų pasinaudoti pagrindine suma.

��Gal pagaliau tai buvo asmeninio pobūd�io nusikaltimas, nusikaltimas siekiant asmeninės naudos, savo norų patenkinimo? Kodėl a� galvojau apie vie�� nusikaltim�? Todėl, kad ne kart�, o daugelį kartų ta idėja buvo per�ama, primetama man...

��Ir tada man kilo mintis, pradėjo ai�kėti tiesa. Tuo metu a� buvau ba�ny�ioje, giedojau psalmės eilut� apie virves, i�tiestas kaip tinkl�...

��Sp�stai? Pasp�sti man? Taip, galimas daiktas... Bet tuomet kas juos spend�ia... Tai neturėjo jokios prasmės, o gal turėjo? Ar netyriau a� visko atvirk��iai? Pinigai�� jokia problema? Tikrai! �mogaus gyvybės nepaisymas? Taip. Nes pastatyta suma, dėl kurios �aidė kaltininkas, buvo pernelyg didelė...

��Jei ta nauja, neįprasta mano mintis buvo teisinga, ji turėjo visk� i�ai�kinti. Ji, pavyzd�iui, turėjo paai�kinti panelės Sainsberi Syl dvigubos prigimties paslaptį. Ji turėjo padėti įminti batų su sagtimi mįsl�. Ir atskleisti, kur dabar yra panelė Sainsberi Syl.

��Eh bien42, visa tai paai�kėjo, ir dar daugiau. Man pasidarė ai�ku, jog panelė Sainsberi Syl buvo visa ko prad�ia ir pabaiga. Nieko nuostabaus, kad atrodė, jog yra dvi Meiblės Sainsberi Syl. Jos tikrai buvo dvi. Buvo geroji, draugi�koji, kvailutė moteris, u� kuri� galvas guldė jos draugai. Buvo ir kita � moteris, įsipainiojusi į dvejas �mog�udystes, melavusi ir paslaptingai dingusi.

��Atsimenate, Karaliaus Leopoldo gyvenamųjų namų durininkas sakė, kad panelė Sainsberi Syl jau lankėsi ten anks�iau...

��Atkūrus įvykius pasirodė, kad tas pirmas kartas ir buvo vienintelis. Ji taip ir nei�ėjo i� Karaliaus Leopoldo gyvenamųjų namų. Jos viet� u�ėmė kita panelė Sainsberi Syl. Ta kita Meiblė Sainsberi Syl, apsirengusi to paties tipo drabu�iais ir avinti naujais bateliais su sagtimis, nes anie jai buvo per dideli, nuvyko į vie�butį �Russell Square� tuo metu, kai ten daug lankytojų, susipakavo mirusiosios daiktus, apmokėjo s�skait� ir i�vyko. Ji apsistojo vie�butyje �Glengowrie Court�. Atsimenate, niekas i� tikrų panelės Sainsberi Syl draugų nuo tada jos nematė. Ji apsimetinėjo Meible Sainsberi Syl daugiau nei savait�. Dėvėjo Meiblės Sainsberi Syl rūbus, kalbėjo Meiblės Sainsberi Syl balsu, ta�iau jai teko nusipirkti vienu dyd�iu ma�esnius vakarinius batelius. O tada... ji dingo, paskutinį kart� j� matė įeinant į Karaliaus Leopoldo gyvenamuosius namus t� vakar�, kai buvo nu�udytas Marlėjus.

��Ar norite pasakyti,�� paklausė Alisteris Blantas,�� kad tame bute vis dėlto buvo Meiblės Sainsberi Syl lavonas?

���inoma, taip! Tai buvo labai gudrus dvigubas melas�� sudau�ytas veidas rei�kė, kad kils klausimų dėl jos tapatybės!

��O kaip dantisto parodymai?

��Ak! Pagaliau priėjome ir prie to. Juk parodymus davė ne pats dantistas. Marlėjus jau buvo mir�s. Jis negalėjo liudyti. Jis būtų �inoj�s, kas toji mirusioji. Kaip liudijimas buvo pateikti u�ra�ai, o u�ra�ai buvo suklastoti. Abi moterys�� jo pacientės, prisimenate. Viskas, k� reikėjo padaryti, tik pakeisti ant kortelių vardus.

Erkiulis Puaro pridūrė:

��Dabar suprantate, k� turėjau omenyje, kai paklausėte, ar ta moteris mirusi, ir a� atsakiau: �Tai priklauso nuo po�iūrio.� Kai jūs sakote �panelė Sainsberi Syl�, apie kuri� moterį kalbate? Apie moterį, kuri dingo i� vie�bu�io �Glengowrie Court�, ar apie tikr�j� Meibl� Sainsberi Syl?

Alisteris Blantas pasakė:

��A� �inau, mesjė Puaro, kad jūs turite puiki� reputacij�. Todėl sutinku, kad turite pagrindo tokiai nepaprastai prielaidai, nes tai tėra prielaida, nieko daugiau. Ta�iau viskas, k� i�girdau, yra visai neįtikėtina. Jūs sakote, ar ne, kad Meiblė Sainsberi Syl buvo ty�ia nu�udyta ir kad Marlėjus taip pat buvo nu�udytas, idant negalėtų identifikuoti mirusiosios kūno. Ta�iau kodėl? �tai k� a� noriu �inoti. Ta moteris juk visai nekenksminga, vidutinio am�iaus, turinti daugyb� draugų ir nė vieno prie�o. Kam, po paraliais, reikalingas toks detalus planas, kad atsikratytų ja?

��Kodėl? Taip, tai teisingas klausimas. Kodėl? Kaip kad sakote, Meiblė Sainsberi Syl net musės nenuskriaustų. Tai kodėl ji buvo ty�ia ir brutaliai nu�udyta pati? Gerai, pasakysiu jums, k� a� galvoju.

��Klausau jūsų.

Erkiulis Puaro palinko į priekį.

��A� manau, kad Meiblė Sainsberi Syl buvo nu�udyta todėl, kad per daug gerai atsiminė veidus,�� pasakė jis.

��K� norite tuo pasakyti?

Erkiulis Puaro tarė:

��Mes i�skyrėme susidvejinusi� asmenyb�. Turime nekalt� ledi i� Indijos. Ta�iau vienas incidentas visk� sujaukia. Kuri panelė Sainsberi Syl prakalbino jus prie pono Marlėjaus durų? Ji teigė, prisimenate, kad �buvo gera jūsų �monos draugė�. T� teiginį jos draugai įvertino kaip mel�, taip pat atrodė ir apsvars�ius visas galimybes. Taigi galime sakyti: �Tai buvo melas. Tikroji panelė Sainsberi Syl nemeluoja�. Vadinasi, ka�kodėl melavo apsi�aukėlė.

Alisteris Blantas linktelėjo.

��Taip, jūsų samprotavimai visai ai�kūs. Ta�iau a� vis tiek ne�inau, koks viso to tikslas.

Puaro pasakė:

��Ak, pardon, pirmiausiai pa�velkime į tai i� kitos pusės. Tai buvo tikroji panelė Sainsberi Syl. Ji�� nemeluoja. Vadinasi, teiginys turi būti teisingas.

��Manau, galima į tai pa�iūrėti ir �itaip, ta�iau tai atrodo labai nepana�u...

���inoma, kad labai nepana�u! Ta�iau priimant �i� hipotez� kaip fakt�, teiginys tampa teisingas. Todėl panelė Sainsberi Syl tikrai pa�inojo jūsų �mon�. Ji gerai j� pa�inojo. Vadinasi, jūsų �mona turėjo priklausyti tokiam �monių tipui, kokius galėjo pa�inoti panelė Sainsberi Syl. Tokiai klasei, kuriai priklausė pati Sainsberi Syl. Gal Indijos anglams, gal misionieriams, o gal, jei kapstysimės dar giliau, teatrui, taigi tai�� ne Rebeka Amolt!

��Ar dabar suprantate, pone Blantai, k� turėjau omenyje kalbėdamas apie asmeninį ir vie�� gyvenim�? Jūs�� didis bankininkas. Ta�iau ir vyras, ved�s turting� moterį. Prie� vedybas jūs buvote tik jaunesnysis firmos partneris, nelabai tolimas kelias nuo Oksfordo.

��Suvokiate, a� pradėjau vertinti byl� i� tinkamos pusės. I�laidos�� ne kliūtis? �inoma, ne, tik ne jums. Nesiskaitymas su �mogaus gyvybe�� taip pat, kadangi ilgus metus jūs buvote tikras diktatorius, o diktatoriui jo paties gyvenimas tampa pernelyg svarbus, kitų gi�� visi�kai nieko vertas.

Alisteris Blantas pasakė:

��Kur jūs sukate, mesjė Puaro?

Puaro ramiai tarė:

��A� noriu pasakyti, mesjė Blantai, kad tada, kai vedėte Rebek� Amolt, jūs jau buvote ved�s. A� noriu pasakyti, kad apakintas vizijos, ne tiek turtų, kiek galios, jūs nuslėpėte tokį fakt� ir apgalvotai vedėte dar sykį.

��Ir kas gi ta tikroji �mona?

��Karaliaus Leopoldo gyvenamuosiuose namuose ji �inoma kaip ponia Albert �apmen. Patogi vietelė, penkios minutės kelio nuo jūsų namų �elsio krantinėje. Jūs pasiskolinote tikro slapto agento vard� suprasdamas, kad tai patvirtins jos u�uominas apie vyr�, dirbantį �valgyboje. Jūsų planas suveikė puikiai. Niekada nekilo jokių įtarimų. Ne�iūrint į tai, faktas, jog jūs niekada nebuvote legaliai ved�s Rebekos Arnolt vis dar egzistavo, o be to, jus galima buvo apkaltinti dvipatyste. Jūs nė nesapnavote pavojaus po tiek metų. Trenkė kaip perkūnas i� giedro dangaus, įgav�s įkyrios moters pavidal�, kuri prisiminėjus po dvide�imties metų kaip savo draugės vyr�. Atsitiktinumas sugr��ino j� atgal į Anglij�, atsitiktinumas leido jai susitikti jus Karalienės �arlotės gatvėje, tik atsitiktinumo dėka su jumis kartu buvo jūsų dukterė�ia, nes kitaip a� niekada nebū�iau atspėj�s.

��A� pats papasakojau jums apie tai, brangus mano Puaro.

��Ne, tai jūsų dukterė�ia primygtinai reikalavo i�klausyti, o jūs nelabai galėjote smarkiai protestuoti, kad nesukeltumėte įtarimų. Po to susitikimo buvo dar vienas nelemtas�� jūsų po�iūriu�� atsitiktinumas. Meiblė Sainsberi Syl susitiko su Amberio�iu ir kartu valgė prie�pie�ius, per kuriuos jam papasakojo apie jūsų susitikim�: �Po tiek metų! Atrodė vyresnis, �inoma, ta�iau nelabai pasikeit�s!� Pripa�įstu, a� tik spėlioju, ta�iau man atrodo, kad buvo būtent taip. A� nemanau Meibl� Sainsberi Syl nors akimirk� susim�s�ius, kad ponas Blantas, u� kurio i�tekėjo jos draugė, buvo kaip tik tas �e�ėlinis asmuo, kuris tvarkė viso pasaulio finansus. Pagaliau jūsų pavardė nėra neįprasta. Bet Amberiotis, kaip jūs pamenate, be �piona�o, dar ir �anta�uodavo. �anta�uotojai turi antgamti�k� uosl� paslaptims. Amberiotis pasidomėjo. Labai paprasta su�inoti, kas toks ponas Blantas. O tada, a� neabejoju, jis paskambino jums arba para�ė... Ak, tikrai, tai buvo Amberio�io aukso gysla.

Puaro trumpam nutil�s kalbėjo toliau:

��Yra tik vienas efektyvus metodas, kaip susidoroti su patyrusiu ir gabiu �anta�uotoju. Jį reikia nutildyti.

��Tai nebuvo, kaip a� pats sau neteisingai teigiau, Alanto pa�alinimo atvejis�. Prie�ingai, tai buvo �Amberio�io pa�alinimo atvejis�. Ta�iau atsakymas liko tas pats! Lengviausia prieiti prie �mogaus, kai jis nepakankamai budrus, o argi ne dantisto kėdėje �mogus ma�iausiai budrus?

Puaro vėl nutilo. Jo lūpas i�kreipė neai�ki �ypsena. Jis tarė:

��Tiesa i�ai�kėjo labai seniai. Patarnautojas, Alfredas, kaip tik skaitė detektyv�, pavadint� �Mirtis vienuolikt� keturiasde�imt penkios�. Mes turėjome įvertinti tai kaip �enkl�. Nes, ai�ku, ma�daug tuo metu buvo nu�udytas Marlėjus. Jūs nu�ovėte jį i�eidamas. Tada paspaudėte skambutį, atsukote kranus ir i�ėjote i� kabineto. Jūs taip apskai�iavote laik�, kad kai nusileidote laiptais, Alfredas į lift� lydėjo tariam�j� Meibl� Sainsberi Syl. Jūs i� tikro atsidarėte lauko duris, galimas daiktas, net ir i�ėjote, bet kai u�sidarė lifto durys, vėl įsmukote vidun ir laiptais pakilote auk�tyn.

��A� i� savo patirties �inau, kaip elgiasi Alfredas palydėj�s pacient�. Jis pasibeld�ia į duris, atidaro jas ir atsitraukia, kad pacientas galėtų įeiti. Viduje girdėjosi tekantis vanduo, i�vada�� Marlėjus, kaip paprastai, plovėsi rankas. Ta�iau i� tikro Alfredas jo nematė.

��Kai tik Alfredas nusileido liftu, jūs įsmukote įkabinėt�. Kartu su savo bendrininke pakėlėte kūn� ir nune�ėte jį į gretim� kambarį. Tada greitai per�iūrėjote bylas ir sukeitėte panelės Sainsberi Syl ir ponios �apmen duomenis. Jūs u�sivilkote balt� chalat�, galbūt jūsų �mona pasitvarkė makija��. Ta�iau daug pastangų nereikėjo. Tai buvo pirmas Amberio�io vizitas pas Marlėjų. Jis niekada nebuvo sutik�s jūsų. O jūsų nuotraukos retai pasirodo laikra��iuose. Be to, kodėl jis galėtų k� nors įtarti? �anta�uotojas nebijojo savo dantisto. Panelė Sainsberi Syl nusileid�ia �emyn, ir Alfredas j� i�lydi. Pasigirsta skambutis, ir Amberiotis vedamas į vir�ų. Kaip ir turi būti, jis randa dantist� besiplaunantį rankas. Amberiotis nukreipiamas į kėd�. Jis parodo skaudam� dantį. Jūs �nekate tai, kas įprasta. Paai�kinate, kad geriausia yra u��aldyti dantenas. Prokainas ir adrenalinas jau paruo�ti. Jūs suleid�iate mirtin� doz�. O be to, jis nepajus jūsų nemok�i�kumo.

��Visi�kai nieko neįtariantis Amberiotis i�eina. Jūs atgabenate atgal Marlėjaus kūn� ir paguldote jį ant grindų. Turite tempti jį kilimu, nes esate vienas. Tada nuvalote pistolet� ir įdedate jam į rank�, gerai nu�luostote durų ranken�, kad neliktų jūsų pir�tų atspaudų vir�uje. Instrumentai, kuriais naudojotės, sudedami į sterilizatorių. Jūs i�einate i� kabineto, nusileid�iate laiptais ir tinkamu metu prasmunkate pro lauko duris. Tai�� vienintelis pavojingas momentas.

��Viskas turėjo taip puikiai klostytis! Du �monės, kurie kėlė grėsm� jūsų saugumui, nebegyvi. Tre�ias asmuo taip pat negyvas, ta�iau tai, jūsų po�iūriu, buvo nei�vengiama. O taip pat ir lengvai paai�kinama. Marlėj aus savi�udyb� paai�kina Amberio�io mirtis. Dvi mirtys anuliuotos. Tiesiog apgailėtinas nelaimingas atsitikimas.

��Ta�iau, deja, scenoje pasirodau a�. Man kyla abejonės. A� prie�tarauju. Viskas einasi ne taip lengvai, kaip jūs tikėjotės. Vadinasi, reikia atidaryti antr� gynybos linij�. Jei reikia, rei�kia, bus ir atpirkimo o�ys. Jūs jau visk� �inote apie Marlėjaus namų aplink�. Ten lankosi toks vyras, Frankas Karteris, jis kaip tik tinkamas. Jūsų bendrininkė suorganizuoja jam paslapting� sodininko darb�. Jei vėliau jis pasakos toki� juoking� istorij�, niekas netikės. Tam tikru laiku bus atrasta kailių dė�ė. Pirmiausiai visi galvos, jog kūnas priklauso panelei Sainsberi Syl, vėliau prireiks dantisto liudijimo. Didelė sensacija! Atrodytų, kad tai nereikalingos komplikacijos, bet jos buvo būtinos. Jūs nenorite, kad Anglijos policijos pajėgos ie�kotų dingusios ponios Albert �apmen. Ne, ver�iau tegul ponia �apmen būna mirusi, o policija tegul ie�ko panelės Sainsberi Syl. Jie vis tiek jos niekada neras. Be to, jūsų ry�ių dėka byla gali būti nutraukta.

��Taip ir padarėte, bet jums būtina buvo �inoti, k� veikiu a�, ir todėl pasikvietėte mane, kad paskatintumėte surasti dingusi� moterį. Jūs ir toliau pir�ote man savo idėjas. Jūsų bendrininkė paskambino man ir melodramati�kai perspėjo�� idėja ta pati�� �piona�as ir vie�umo aspektas. Ji puiki aktorė, ta jūsų �mona, bet norėdamas nuslėpti bals�, �mogus nevalingai pradeda imituoti kit�. Jūsų �mona pamėgd�iojo poni� Oliver�. Tai mane nustebino, saky�iau, labai nustebino.

��Tada jūs mane pasiėmėte į Ik�am�. Paskutinė dramos scena buvo suvaidinta ten. Kaip paprasta padėti u�taisyt� pistolet� tarp laurų, kai juos karpo sodininkas, juk jis jį būtinai u�kliudys, ir tas i��aus. Pistoletas nukris jam prie kojų. I�sigand�s sodininkas jį pakels. Ko dar trūksta? Jis pagaunamas su nusikaltimo įrankiu, papasakoja absurdi�k� istorij�, o pistoletas yra lygiai toks pats, kokiu buvo nu�autas Marlėjus.

��Visa tai tik tinklas Erkiuliui Puaro.

Alisteris Blantas krustelėjo kėdėje. Jo veidas buvo rimtas ir truputį liūdnas.

��Nesupraskite man�s klaidingai, mesjė Puaro. Kiek jūs spėjate, o kiek �inote i� tikro?�� pasakė jis.

Puaro paai�kino:

��A� turiu santuokos liudijim� i� registracijos biuro netoli Oksfordo. Jis i�duotas Martinui Alisteriui Blantui ir Gerdai Grant. Frankas Karteris matė, kaip du vyrai i�ėjo i� Marlėjaus kabineto truputį vėliau nei dvide�imt penkios po dvylikos. Antrasis, �inoma, buvote jūs. Frankas Karteris jūsų nepa�ino. Jis jus matė i� vir�aus.

��Kaip garbinga i� jūsų pusės apie tai u�siminti!

��Jis nuėjo į kabinet� ir rado Marlėjaus kūn�. Rankos jau buvo at�alusios, o aplink �aizd� kraujas sukre�ėj�s. Tai rei�kia, kad Marlėjus jau kurį laik� buvo mir�s. Taigi dantistas, kuris rūpinosi Amberio�iu, negalėjo būti Marlėjus ir turėjo būti Marlėjaus �udikas.

��Dar kas nors?

��Taip. �į vakar� buvo suimta Helena Montresor.

Alisteris Blantas staiga kilstelėjo nuo kėdės, bet ir vėl prisėdo.

��Vadinasi, viskas �lugo,�� pasakė jis.

Erkiulis Puaro tarė:

��Taip. Tikroji Helena Montresor, tolima jūsų giminaitė, mirė Kanadoje prie� septynerius metus. Jūs nuslėpėte t� fakt� ir vėliau juo pasinaudojote.

Alisterio Blanto veid� nu�vietė �ypsena. Jis prabilo paprastai, netgi su berniuki�ku d�iūgavimu:

���inote, Gerd� visa tai smagino. Norė�iau priversti jus suprasti. Jūs toks protingas �mogus. A� ved�iau neprane��s savo �eimai. Tuo metu ji vaidino teatre. Mano �eima labai grie�tų pa�iūrų, o a� ruo�iausi eiti dirbti į rimt� firm�. Mes sutarėme tai laikyti paslaptyje. Ji ir toliau vaidino. Kompanijai priklausė ir Meiblė Sainsberi Syl. Ji �inojo apie mus. Tada ji i�vyko vaidinti į u�sienį. Sykį ar du para�ė Gerdai i� Indijos. Po to susira�inėjimas nutrūko. Meiblė susidėjo su ka�kokiu indu. Ji visada buvo apykvailė ir labai patikli.

��Norė�iau, kad jūs suprastumėte, kaip įvyko, kad a� ved�iau Rebek�. Gerda suprato. Galė�iau paai�kinti, kad jau�iausi kaip karalius. Turėjau galimyb� vesti karalien� ir elgtis kaip jos vyras ar netgi kaip karalius. Mano santuoka su Gerda buvo morganatinė. A� j� mylėjau. Nenorėjau jos prarasti. Ir viskas klostėsi puikiai. Man nepaprastai patiko Rebeka. Tai buvo moteris, kuriai būdingas pirmarū�is finansininko m�stymas, mani�kis buvo ne prastesnis. Mes �auniai dirbome kartu. Visa tai nepaprastai jaudino. Ji buvo puiki kompanionė, ir a� manau, kad padariau j� laiming�. Nepaprastai liūdėjau, kai ji mirė. Keis�iausia buvo tai, kad mums su Gerda labai patiko slaptų mūsų pasimatymų jaudulys. Mes buvome labai sumanūs. Ji i� prigimties aktorė. Jos repertuar� sudarė septynios ar a�tuonios rolės�� ponia �apmen tebuvo viena jų. Pary�iuje ji vaidino na�l� i� Amerikos. Mes susitikdavome, kai a� ten nuvykdavau darbo reikalais. Ji va�iuodavo tapyti į Norvegij�, a� ten va�iuodavau �vejoti. Po to, vėliau, a� prista�iau j� kaip savo pusseser� Helen� Montresor. Mus abu tai labai linksmino, kūrė romanti�k� nuotaik�, a� taip galvoju. Mes galėjome oficialiai susituokti po Rebekos mirties, bet nenorėjome. Gerdai būtų buv� sunku prisitaikyti prie mano oficialaus gyvenimo normų, o be to, �inoma, kas nors galėjo pradėti kapstyti praeitį. Bet a� manau, kad mes ir toliau taip gyvenome dėl to, kad mums labai �avėjo slaptumas. Ramus �eimyninis gyvenimas mums būtų kėl�s nuobodulį.

Blantas nutilo. Kai jis pra�neko, jo balsas buvo pasikeit�s, skambėjo tvirtai:

��O tada ta prakeikta kvailė visk� sugadino. Pa�inti mane... po tiek daug metų! Papasakoti apie tai Amberio�iui. Suprantate... privalote suprasti... kad ka�k� reikėjo daryti! Kalba sukosi ne vien apie mane. Jei a� bū�iau �lug�s ir netek�iau garbės... tai įtakotų ir �alį, mano �alį. Nes a� �į bei t� nuveikiau Anglijos labui, mesjė Puaro. A� vald�iau j� tvirtai ir i�laikiau j� moki�. Be diktatūros... be fa�istų, be komunistų. Man i� tiesų nerūpi pinigai. Man patinka galia, man patinka valdyti... bet a� nenoriu būti tironas. Anglijoje mes esame demokrati�ki�� tikrai demokrati�ki. Galime skųstis, galime kalbėti, k� galvojame, ir juoktis i� savo politikų. Mes esame laisvi. Visatai man rūpi�� tai mano gyvenimas. Ta�iau jei a� i�ei�iau, na, jūs turbūt numanote, kas įvyktų. Man�s reikia, mesjė Puaro. O prakeiktas gudruolis, �anta�uotojas ir suk�ius graikas ruo�ėsi sugriauti mano gyvenim�. Gerda taip pat tai suprato. Mums tikrai buvo gaila tos Sainsberi Syl... ta�iau kitaip pasielgti mes negalėjome. Turėjome j� nutildyti. Negalėjome tikėtis, kad ji laikys lie�uvį u� dantų. Gerda aplankė j�, pasikvietė puodeliui arbatos ir pasakė, kad ie�kotų ponios �apmen, nes ji buvo apsistojusi jos bute. Meiblė Sainsberi Syl nieko neįtardama apsilankė. Ji taip nieko ir nesuprato. Medinalis buvo jos arbatoje�� tai visai neskausminga. Ji u�migo ir daugiau niekada neprabudo. Veidas subjaurotas vėliau�� gan �lyk�tus darbas, ta�iau tai buvo nei�vengiama. Ponia �apmen turėjo palikti scen�. Savo �pusseserei� Helenai a� leidau apsigyventi namelyje. Nutarėme, kad po kurio laiko mes apsivesime. Ta�iau pirmiausiai i� kelio reikėjo pa�alinti Amberiotį. Viskas klostėsi nuostabiai. Jis net neįtarė, kad a� nesu tikras dantistas. �nyplėmis dirbau visai neblogai. Nerizikavau gr�ti. �inoma, po injekcijos jis negalėjo jausti, k� a� darau. Dar geriau!

Puaro paklausė:

��O pistoletai?

��I� tikro jie priklausė sekretoriui, kuris dirbo man Amerikoje. Jis pirko juos ka�kur u�sienyje. Kai i�ėjo i� darbo, pamir�o juos pasiimti.

Kurį laik� buvo tylu. Tada Alisteris Blantas pasiteiravo:

��Ar norėtumėte su�inoti dar k� nors?

Erkiulis Puaro pasakė:

��K� pasakysite apie Marlėjų.

Alisteris Blantas paprastai pasakė:

��A� labai apgailestauju.

��Taip, suprantu...�� tarstelėjo Erkiulis Puaro.

Po to�� ilga pauzė, kol Alisteris Blantas i�tarė:

��Na, mesjė Puaro, tai k� jūs ruo�iatės daryti?

Puaro tarė:

��Helena Montresor jau sulaikyta.

��Dabar mano eilė?

��Taip, a� taip manau.

Blantas atsargiai pasiteiravo:

��Ta�iau tai jums nepatinka, k�?

��Ne, man tai visai nepatinka.

Alisteris Blantas pasakė:

��A� nu�ud�iau tris �mones. Matyt, turiu būti pakartas, ta�iau jūs girdėjote ginam�j� kalb�.

��Kurioje jūs sakėte... k�?

��Kad a� visa siela ir �irdimi tikiu, jog esu reikalingas taikai ir gerovei �ioje �alyje palaikyti.

Erkiulis Puaro pripa�ino:

��Taip... sutinku.

��Vadinasi, jūs sutinkate?

��Taip, a� sutinku. Jūs atstovaujate viskam, kas, mano galva, yra svarbu. Jūs atstovaujate sveikam protui, balansui, stabilumui ir doriems sandėriams.

Alisteris Blantas tyliai i�tarė:

��A�iū.

Po to pridūrė:

��Na, tai k� mes darysime?

��Jūs siūlote man... mesti �i� byl�?

��Taip.

��O kaip bus su jūsų �mona?

��Man tereikės patraukti u� tinkamų virvelių. Manau, kad neteisingai nustatyta asmenybė tiks.

��O jei a� atsisakysiu?

��Tada,�� tarė Alisteris Blantas paprastai,�� man beliks jums pritarti.

Jis t�sė:

��Viskas jūsų rankose, Puaro. Jums spr�sti. Ta�iau �tai k� jums pasakysiu, tai ne tik dėl to, kad i�saugo�iau sveik� kailį,�� man�s reikia pasauliui. Ar �inote kodėl? Todėl, kad a��� doras �mogus. Todėl, kad turiu sveiko proto ir nesiekiu egoistinių tikslų.

Puaro linktelėjo. Nors ir keista, jis tuo tikėjo.

��Taip, tai viena medalio pusė. Jūs esate tinkamas �mogus tinkamoje vietoje. Ta�iau yra ir kita pusė. Trys negyvi �monės,�� pasakė jis.

��Taip, bet pagalvokite apie juos! Meiblė Sainsberi Syl, pats sakėte, turėjo vi�tos smegenis! Amberiotis�� �anta�uotojas ir negarbingas �mogus!

��O Marlėjus?

��A� jau sakiau jums. Man labai gaila Marlėj aus. Ta�iau pagaliau... jis tebuvo geras dantistas ir padorus �mogus... juk dantistų yra ir daugiau.

��Taip,�� pasakė Puaro,�� yra ir kitų dantistų. O Frankas Karteris? Jūs be gailes�io būtumėte leid�s jam numirti?

Blantas pasakė:

��Jo man visai negaila. Jis niekam tik�s, visi�kas nevykėlis.

Puaro i�tarė:

��Ta�iau jis �mogus...

��Na jau, visi mes �monės...

��Taip, mes�� visi �monės. Kaip tik tai jūs ir pamir�ote. Sakėte, kad Meiblė Sainsberi Syl buvo kvaila moteris, o Amberiotis�� nedorėlis, Frankas Karteris�� niekam tik�s, o Marlėjus... Marlėjus tebuvo dantistas. �tai �ia, pone Blantai, mes galvojame skirtingai. Man tų keturių �monių gyvybės yra tokios pat svarbios kaip ir jūsų.

��Jūs klystate.

��Ne, a� neklystu. Jūs i� prigimties esate doras ir s��iningas �mogus. �engėte vien� �ingsnį į �alį, ir i� pirmo �vilgsnio atrodo, kad jūsų tai nepaveikė. Visuomenei jūs likote toks pats�� tiesus, patikimas ir doras. Ta�iau jūsų meilė vald�iai tapo nenugalima. Tad paaukojote keturias gyvybes ir neteikėte tam jokios reik�mės.

��Negi nesuvokiate, Puaro, kad visos nacijos saugumas ir laimė priklauso nuo man�s?

��Man nerūpi nacijos, monsinjore. Man rūpi individų, kurie turi teis� gyventi, likimai.

Jis atsistojo.

��Tai toks yra jūsų atsakymas,�� pasakė Alisteris Blantas. Pavargusiu balsu Erkiulis Puaro tarė:

��Taip... toks mano atsakymas...

Jis nuėjo prie durų ir atidarė jas. Į vidų į�engė du vyrai. II

Erkiulis Puaro nusileido �emyn, kur jo laukė mergina. D�einė Olivera, i�balusi ir įsitempusi, stovėjo atsirėmusi į �idinį. �alia jos�� Hovardas Raiksas.

Ji pasiteiravo:

��Na?

Puaro tyliai pasakė:

��Viskas baigta.

Raiksas at�iauriai perklausė:

��K� turite omenyje?

��Ponas Alisteris Blantas suimtas u� �mog�udyst�,�� pasakė Puaro.

Raiksas tarė:

��A� galvojau, jis jus papirks...

��Ne. A� taip niekada nemaniau,�� pasakė D�einė. Puaro atsiduso ir tarė:

��Pasaulis dabar priklauso jums. Naujas rojus ir nauja �emė. Teklesti naujame jūsų pasaulyje, mano vaikai, laisvė ir gailestingumas... Tai viskas, ko pra�au.

Devyniolika, dvide�imt, deja, lėk�tė tu��ia

Tu��iomis gatvėmis Erkiulis Puaro ėjo namo.

Priėjo prisigretino kukli figūra.

��Na?�� pasiteiravo ponas Barnsas.

Erkiulis Puaro patraukė pe�iais ir i�skėtė rankas. Barnsas pasakė:

��Kokio po�iūrio jis laikėsi?

��Jis pripa�ino visk� ir maldavo i�teisinimo. Sakė, kad �aliai jo reikia.

��Jai tikrai jo reikia,�� pasakė Barnsas.

Po kelių minu�ių pridūrė:

��Ar jums taip neatrodo?

��Man irgi taip atrodo.

��Na, tai...

��Mes galime klysti,�� pasakė Erkiulis Puaro.

��Niekada apie tai nesusim�s�iau,�� pasakė ponas Barnsas,�� gal ir taip.

Jie truputį paėjėjo, ir tada Barnsas susidomėj�s paklausė:

��Apie k� jūs galvojate?

Erkiulis Puaro pacitavo:

���Kadangi tu atmetei Vie�paties �odį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi43�.

��Hm... Supratau,�� i�tarė ponas Barnsas.�� Saulius prie� Amalekie�ius. Taip, galime galvoti ir �itaip.

Jie paėjėjo dar toliau. Barnsas pasakė:

��Nuo �ia a� va�iuosiu metro. Labanaktis, Puaro,�� jis nutilo, o tada, nors ir nepatogiai jausdamasis, pasakė:�� �inote, yra kai kas, k� norė�iau jums pasakyti.

��Taip, monami44 ?

��Jau�iuosi jums skolingas. Nety�ia suklaidinau jus. Viso �io nuotykio esmė�� Albertas �apmenas, Q.�X.912.

��Taip?

��A� esu Albertas �apmenas. I� dalies todėl buvau taip susidomėj�s. Suprantate, a� �inojau, kad niekada nebuvau ved�s.

Kvaksėdamas jis nuskubėjo �alin.

Puaro sustojo kaip įbestas. Pla�iai atvertomis akimis ir pakeltais antakiais.

��Devyniolika, dvide�imt, deja, lėk�tė tu��ia...�� tarė sau.

Ir nuėjo namo.

I�na�os

Tomas �eratonas (1751-1803) jo vardu vadinamas angli�kų baldų stilius, kuriam būdingos tiesios linijos, grak�tumas ir paprastumas (vert. past.)

Baldai, kuriems būdingos lieknos, grak��ios linijos, paga�mint� 18 a. pabaigoje pagal D�ord�� Heplvait� (vert. past.)

17 a. prad�ios modifikuotas El�bietos laikų architektūros ir baldų stilius (vert. past.)

nagi, taigi (pranc.)

na k� (pranc.)

na k�, seni (pranc.)

na, k� gi (pranc.)

mano mielas (pranc.)

na, pagaliau (pranc.)

tai bent (pranc.)

varg�elis (pranc.)

mano mielas (pranc.)

ie�koti moters (pranc.)

varg�as (pranc.)

mano drauge (pranc.)

mano mielas (pranc.)

mano mielas (pranc.)

Britanijos radijo ir televizijos transliacijos korporacija (vert. past.)

Zenana Indijoje ta namo dalis, kurioje yra atskirtos �eimos mergaitės ir moterys, indi�kai ir persi�kai Zenana - moteris (vert. past.)

mano mielas (pranc.) 108

staiga, greitai (it.)

mano mielas (pranc.)

garsūs �nipai (vert. past.)

mano mielas (pranc.)

be abejo (pranc.)

tikrai (pranc.)

tai juokinga (pranc.)

taigi (pranc.)

D�onas Bulas - Anglijos, anglų tautos ar individo personifikacija (vert. past.)

nagi (pranc.)

Senasis Testamentas (1966 m.), Psalmių knyga (140 psalmė), 1 eil., 619 psl., vert. past.)

Senasis Testamentas (1966 m.), Psalmių knyga (140 psal�mė), 3 eil., 619 psl., vert. past.)

ten pat (4 eil.)

ten pat (5 eil.)

Senasis Testamentas (1966 m.), Pirmoji Samuelio knyga (15 skyrius, 23 eil., 293 psl., vert. past.)

�loviname tave, Vie�patie..., himnas, giedamas Romos ka�talikų ir protestantų ba�ny�iose (vert. past.)

jaunyste, jaunyste (pranc.)

pra�matnios (pranc.)

laba diena (pranc.)

mano drauge (vert. past.)

i� prad�ių, vėl (it.)

na, k� gi (pranc.)

Senasis Testamentas (1966�m.), Pirmoji Samuelio knyga (15 skyrius, 23 eil., 293 psl., vert. past.)

mano drauge (pranc.)