Turinys

Pratarmė

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

11 skyrius

12 skyrius

13 skyrius

14 skyrius

15 skyrius

16 skyrius

17 skyrius

18 skyrius

19 skyrius

20 skyrius

21 skyrius

22 skyrius

23 skyrius

24 skyrius

25 skyrius

I�na�os

PRATARMĖ

Markas Isterbrukas

Man rodos, �i� keist� �Pal�o �irgo� istorij� galima perteikti dviem būdais. Nepaisant Baltojo karaliaus priesako, sunku i�laikyti paprastum�. Juk nepasakysi: �Pradėk nuo prad�ių, t�sk iki galo ir tuomet sustok.� O kur ta prad�ia?

Istorikui tai visad sudaro keblumų. Kokiame istorijos ta�ke prasideda tam tikra istorijos atkarpa?

�iuo atveju galima būtų pradėti nuo tos akimirkos, kai tėvas Gormanas i� savo namų i�eina aplankyti mir�tan�ios moters. Arba nuo anks�iau, nuo vieno vakaro �elsyje.

Kadangi did�i�j� �io pasakojimo dalį a� pats ra�au, gal nuo to vakaro ir pradėsiu.

1 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Kavos automatas man u� peties �nyp�tė kaip pikta gyvatė. Tas garsas skambėjo ka�kaip grėsmingai, ko gero, net �ėtoni�kai. Gal, pamaniau a�, tokia prasmė daugumos �iuolaikinių garsų. Bauginantis nir�us reaktyvinių lėktuvų klyksmas, jiems skrod�iant dangų; lėtas nelemtas metro traukinių bildesys, jiems artėjant per tunelį; didieji sunkve�imiai, drebinantys tavo namų pamatus... Netgi silpnesni nūdienos garsai namų ūkyje, nors ir lydintys nauding� darb�, skamba ka�kaip nuog�stingai. Indų plovimo ma�inos, �aldytuvai, greitpuod�iai, aimanuojantys dulkių siurbliai � visi tarsi sako: �Būk atsargus. A� esu genijus, įkinkytas tau tarnauti, bet jei tu man�s nesuvaldysi...�

Pasaulis pavojingas � �tai kaip, pasaulis pavojingas. Pamai�iau putot� skystį puodelyje, stovin�iame prie�ais mane. Skaniai kvepėjo.

� Ko dar pageidautumėte? Puikaus sumu�tinio su bananu ir kumpiu?

Man tai pasirodė keistas derinys. Bananai priminė vaikyst� arba retkar�iais pasmaguriaudavau flambe su cukrumi ir romu. Kumpis mano mintyse neatsiejamas nuo kiau�inių. Ta�iau gyvendamas �elsyje, valgyk kaip �elsie�iai. Puikaus sumu�tinio su bananu ir kumpiu neatsisakiau.

Nors gyvenau �elsyje � kitaip tariant, pastaruosius tris mėnesius �ia nuomojau but� su baldais, � visais kitais at�vilgiais �iame kra�te buvau svetimas. Ra�iau knyg� apie tam tikrus mongolų architektūros aspektus, bet dėl to puikiausiai bū�iau galėj�s gyventi Hempstede, Blumsberyje, Stritheme ar �elsyje � būtų buv� vis tas pat. Aplinkos a� nepastebėdavau, i�skyrus savo amato įnagius, ir buvau visi�kai abejingas mane supan�iai aplinkai � gyvenau savame pasaulyje.

Kaip tik t� vakar� mane ūmai apėmė pasibjaurėjimas, pa�įstamas visiems ra�ytojams.

Mongolų architektūra, mongolų imperijos, mongolų gyvenimo būdas ir visi i� to kylantys viliojantys klausimai ūmai tapo dulkėmis ir pelenais. Na ir kas jie tokie? Kodėl panūdau apie juos ra�yti?

Perver�iau kelis savo prira�ytus puslapius, tai �en, tai ten paskaitinėdamas, k� para�iau. Viskas man pasirodė vienodai prastaskurd�iai para�yta ir baisiai neįdomu. Tas, kas pasakė, jog �Istorija � tai plepalynė� (gal Henris Fordas?), buvo teisų teisiausias.

Su pasi�lyk�tėjimu atstūm�s rankra�tį, atsistojau ir pa�velgiau į laikrodį. Buvo netoli vienuoliktos valandos vakaro. Band�iau prisiminti, ar pietavau... I�gird�s pilvo urzgim�, supratau, kad ne. Prie�pie�ius, taip, valgiau �Atėnėjume�. Bet jau senokai.

Nuėj�s pasi�iūrėjau į �aldytuv�. Ten gulėjo u�silik�s k�snelis sud�iūvusio lie�uvio. Pa�velgiau į jį ne itin palankiai. Tad patraukiau į Kings Roud� ir galiausiai u�sukau į �Ekspreso� kavos bar�, kurio lange raudonomis neoninėmis �viesomis buvo i�ra�ytas Luid�io vardas. Svarstydamas valgyti sumu�tinį su bananu ir kumpiu ar ne, susim�s�iau apie nelemt� �iuolaikinių garsų prasm� ir jų poveikį aplinkai.

Pamaniau, jog visi tie �iuolaikiniai garsai turi ka�k� bendra su mano vaikystės prisiminimais apie pantomim�. Debesų kamuoliuose i� savo skrynios pasirodo Deivis D�onsas! I� nuleid�iamų durų ir langų pasklinda pragari�kos blogio jėgos, grasindamos gerajai fėjai Deimantei ar kokiai kitai mergaitei, pasivadinusiai pana�iu vardu, kuri mojuoja plona burtų lazdele ir nuobod�iu balsu deklamuoja viltingas nuvalkiotas frazes apie galutin� gėrio pergal�, �itaip pradėdama privalom� �Tos akimirkos dain��, nieko bendra neturin�ia su atliekamos pantomimos turiniu.

Omai man �ovė mintis, kad blogis gal nei�vengiamai vaizduojamas įspūdingesnis nei gėris. Jis turi sudaryti reginį! Turi priblok�ti ir patraukti dėmesį! Tai nepastovumo puolimas prie� pastovum�. Bet galų gale, pamaniau, pastovumas visad laimi. Pastovumas atlaiko gerosios fėjos Deimantės banalum�; nuobodų bals�, surimuot� posmelį, netgi visai atsiet� skambų parei�kim�: ��emyn pakalnėn nuvingiuoja kelias į mano mylim� senųjų laikų miest��. Atrodytų, labai skurd�ios priemonės, ta�iau tos priemonės nei�vengiamai vyrauja. Pantomima pasibaigdavo taip, kaip baigiasi visos pantomimos. Laiptai, vyresnumo eile nulipantys artistai, o geroji fėja Deimantė, prisilaikanti krik��ioni�kos nuolankumo dorybės ir nelendanti būti pirm�ja (ar �iuo atveju paskutini�ja), pasirodo per vidurį �ios procesijos, greta k� tik buvusio savo prie�ininko, dabar apsirei�kian�io jau ne kaip urzgiantis Demonų karalius, i�kvepiantis ugnį bei sier�, o kaip paprastas �mogus, apsitemp�s raudonu triko.

Kavos automatas vėl man su�nyp�tė į ausį. A� pamojau, kad noriu dar vieno puodelio kavos ir apsi�valgiau. Mano sesuo visada mane kaltindavo, kad a� nepastabus, nematau, kas darosi aplink. �Tu gyveni u�sisklend�s savame pasaulyje�, � sakydavo ji kaltinamai. Dabar, pats d�iaugdamasis, kad vaduojuosi i� tos ydos, susidomėjau, kas darosi aplink. Kasdien norom nenorom pasiskaitydavau apie �elsio kavos barus ir jų nuolatinius lankytojus; �tai proga pa�iam įvertinti �iuolaikinį gyvenim�.

Kavos bare buvo gana tamsu ir visko ai�kiai negalėjau matyti. �ia buvo prisirink� beveik vien jaunimo. Apme�iau �vilgsniu: visi vadinamosios nevar�omos kartos. Merginos atrodė, kaip �iais laikais man atrodo visos merginos � ne�varios. Be to, pernelyg �iltai apsirengusios. T� pastebėjau jau prie� kelias dienas, su draugais i�ėj�s papietauti. Greta man�s sėdėjo kokių dvide�imties metų mergina. Restorane buvo kar�ta, bet ji vilkėjo gelton� vilnonį megztinį, juod� sijon�, mūvėjo vilnones kojines ir valgant jai veidu vis� laik� �liaukė prakaitas. Nuo jos sklido priprakaituotos vilnos kvapas ir trenkė neplautais plaukais. Pasak mano draugų, ji visiems atrodanti labai patraukli. Tik ne man! Man ji kėlė vienintelį nor� įmesti j� į kar�t� voni�, duoti gabal� muilo ir liepti gerokai su juo pasidarbuoti! O tai tikriausiai byloja, kaip a� atsilik�s nuo laikme�io. Turbūt todėl, kad taip ilgai gyvenau u�sieniuose. Maloniai prisiminiau indų moteris gra�iu juodų plaukų kuodu, grynų, ry�kių spalvų sarius, krintan�ius grak��iomis klostėmis, ir ritmi�kai linguojan�ius jų kūnus einant...

Omai sustiprėj�s triuk�mas atitraukė mane nuo �ių malonių min�ių. Prie gretimo staliuko susivaidijo dvi jaunos merginos. Du jauni vaikinai, buv� drauge su jomis, veltui bandė u�glaistyti jų barnį.

Staiga jos ėmė viena ant kitos �aukti. Viena mergina trenkė kitai per veid�, o antroji nutempė pirm�j� nuo kėdės. Juodvi susikibo kaip pras�iokės, isteri�kai plūsdamosios. Viena buvo susi�iau�usi rudaplaukė, kita lygiais �viesiais plaukais. Dėl kojos susipe�ė, nesupratau, ai�kiai buvo girdėti tik keiksma�od�iai. Nuo kitų stalų pasigirdo �ūksmai ir �vilpimas.

� Smarkiau, mergaite! Trenk jai, Lu!

U� baro stovintis savininkas, laibas, pana�us į ital� vyrukas su �andenomis, kurį supratau esant Luid�iu, įsiki�o kalbėdamas grynu Londono �argonu.

� K� jūs �ia dabar pe�atės, liaukitės � sakau, liaukitės. Tuoj vis� gatv� sutrauksit. Tik policininkų prisi�auksit. Sakau, nustokit.

Ta�iau lieknoji �viesiaplaukė nusitvėrė rudaplauk� u� plaukų ir įnirtingai j� purtė rėkdama.

� Ak tu, i�tvirkėle, tau tik vyrus nusivilioti!

� Pati tu i�tvirkėlė.

Luid�is ir abu sutrik� merginų draugai juodvi i�skyrė. Tarp �viesiaplaukės pir�tų styrojo dideli kuok�tai rudų plaukų. Ji d�iaugsmingai i�kėlė t� rank�, o paskui numetė plaukus ant grindų.

Durys pla�iai prasivėrė, ant slenks�io pasirodė pareigūnas mėlynu kostiumu ir oriai tarė tvarkdari�kus �od�ius:

� Kas �ia darosi?

Pasirod�ius prie�ui, tuojau pat buvo sudarytas bendras frontas.

� �iaip sau linksminamės, � atsakė vienas i� tų dviejų vaikinų.

� Ir tiek, � pritarė Luid�is. � �iaip sau draugai tarpusavyje linksminasi.

Plaukų kuok�tus jis mikliai paspyrė po artimiausiu staliuku. Abi var�ovės per apsimestines paliaubas viena kitai nusi�ypsojo.

Policininkas įtariai visus ap�velgė.

� Mes jau i�einame, � maloniai tarė �viesiaplaukė. � Eime, Dugai.

Lyg susitar� pakilo dar keli �monės. Pareigūnas nusekė juos niūriu �vilgsniu. Buvo matyti, jog �į kart� jis praleid�ia tai pro pir�tus, bet juos visus įsidėmėjo. Neskubėdamas jis i�ėjo.

Rudaplaukės draugas apmokėjo s�skait�.

� Kaip jautiesi? � paklausė Luid�is merginos, kai ji taisėsi skarel�. � Lu negra�iai pasielgė, �itiek plaukų tau su �aknimis i�rovė.

� Man neskaudėjo, � atsakė mergina atsainiai. Ji nusi�ypsojo jam. � Atleisk u� sukelt� triuk�m�, Luid�i.

Visa kompanija i�ėjo. Ties� sakant, baras tikrai pratu�tėjo. Pasi�iupinėjau ki�enėje smulkių.

� Ji �aunuolė, kalbos nėra, � tarė Luid�is pritariamai �iūrėdamas į u�sidaran�ias duris. Pagrieb�s �luot�, jis su�lavė rudų plaukų kuok�tus u� prekystalio.

� Turbūt dar ir kaip skaudėjo, � pasakiau.

� A�, ja dėtas, bū�iau balsu subliov�s, � prisipa�ino Luid�is, � bet ji tikra �aunuolė, toji Tomi.

� Gerai j� pa�įstate?

� O, ji u�eina �ia kone kiekvien� vakar�. Jos pavardė Takerton, Tomasina Takerton, jeigu jums įdomu, jos pilnas vardas. Bet �ia visi vadina j� Tomi Taker. Pinigais aptekusi. Tėvas paliko jai didelį turt�, o ji k� veikia? Atsidangina į �elsį, apsigyvena ka�kokiame aptriu�usiame kambarėlyje netoli Vendsvorto tilto ir trainiojasi su tokių pat dykaduonių gauja. Man galvoj netelpa, � pusė tos �utvės pinigingi. Gali turėti k� tik u�simano; panorėj� galėtų Ricoje gyventi. Bet jiems, matyt, did�iausias smagumas �itaip laik� leisti. Taigi � man galvoj netelpa.

� Jūs rinktumėtės kitokį gyvenimo būd�?

� A, a� turiu sveikos nuovokos! � atsakė Luid�is. � Kai nėra i� ko rinktis, va �itaip sukuosi.

A� pakilau eiti ir paklausiau, dėl ko jos susivaidijo.

� A, Tomi nuviliojo tos kitos merginos vyruk�. Bet dėl jo neverta pe�tis, kaip mane gyv� matote!

� Antroji mergina turbūt mano, kad verta, � tariau a�.

� O, Lu labai romanti�ka, � atsakė Luid�is pakan�iai.

A� kitaip suprantu romantik�, bet nieko nepasakiau. II

Praėjus kokiai savaitei, mano akys u�kliuvo u� pavardės The Times nekrologų skiltyje.

2 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Ponia D�erati atidarė klebonijos duris, kaip buvo pratusi � staigiai jas atplė�dama. Tai buvo ne atsakymas į durų skambutį o veikiau pergalingas i�puolis, i�rei�kiantis jos nusiteikim�: ��į sykį a� tave nutvėriau!�

� Na, ir ko tau prireikė? � karingai paklausė ji.

Ant laiptelių prie durų stovėjo berniukas, i� pa�iūros menkas berniukėlis, tokį nelabai ir pastebėsi, nelabai ir prisiminsi � berniukas kaip berniukas. Jis �niurk��iojo, nes turėjo slog�.

� Ar �ia gyvena kunigas?

� Ar tau reikia tėvo Gormano?

� Taip, jo prireikė, � atsakė berniukas.

� Kam jo prireikė, kur ir dėl ko?

� Bentolo gatvėje. Dvide�imt tre�iame name. Sako, ten moteri�kė mir�tanti. Mane pasiuntė ponia Kopins. �ia kataliki�ki namai, taip? Ta moteris sakė, kad vikaras netiksi�s.

Ponia D�erati dėl to jį nuramino, liepė palaukti ir nuėjo atgal į klebonij�. Po kokių trijų minu�ių i�ėjo auk�tas senyvas kunigas, ne�inas nedideliu odiniu sakvoja�u.

� A� tėvas Gormanas, � pasakė jis. � Bentolo gatvė, taip? Ten, u� gele�inkelio depo, ar ne?

� Taip, nuo �ia pora �ingsnių, ne daugiau.

Jiedu nuėjo, kunigas �engdamas pla�iais �ingsniais.

� Tai, sakai, ponia Kopins? Tokia pavardė?

� Ji to namo savininkė. I�nuomoja kambarius, taip taip. O jūsų prireikė vienai nuomininkei, rodos, Deivis jos pavardė.

� Deivis. Dabar galvoju. A� neprisimenu...

� Ji tikrai jūsi�kė. Na, katalikė. Sakė, joks vikaras netiks.

Kunigas linktelėjo. Jiedu labai greitai priėjo Bentolo gatv�. Berniukas parodė auk�t� apleist� aprūkusį nam� eilėje tarp kitų aprūkusių namų.

� Va �itas.

� Tu neisi vidun?

� A� �ia negyvenu. Ponia Kopins man davė �iling�, kad jums pasaky�iau.

� Ak, �tai kaip. Kuo tu vardu?

� Maikas Poteris.

� A�iū, Maikai.

� Nėra u� k�, � atsakė Maikas ir nuėjo sau �vilpaudamas. Jam nė kiek nerūpėjo, kad ka�kas jau mir�ta.

Dvide�imt tre�iojo namo durys atsidarė, ant slenks�io stovėjo stambi raudonveidė moteris, kuri apsid�iaugusi pakvietė sve�i� vidun.

� Pra�om, pra�om. Saky�iau, kad jai paskutinioji. Ligoninėje jai vieta, ne �ia. A� paskambinau, bet vienas Dievas te�ino, kada kokia nors pagalba �iais laikais pasirodys. Mano sesers vyras, susilau��s koj�, turėjo �e�ias valandas laukti. Saky�iau, gėdinga. Nieko sau sveikatos apsauga! Pinigus tai ima, o kai jų pagalbos prireikia, negali sulaukti.

Kalbėdama ji lipo vir�un, siaurais laiptais vesdama kunig�.

� Kas jai yra?

� Gripas, ne kas kita. Buvo lyg pagerėjusi. Saky�iau, per anksti pradėjo vaik��ioti. Vienaip ar kitaip, bet vakar vakare parėjo i�balusi kaip drobė. Paguld�iau į patal�. Nieko nė į burn� neėmė. Gydytojo atsisakė. �į ryt� pama�iau, kad ji degte dega. Persimetė į plau�ius.

� Plau�ių u�degimas?

Pritrūkusi kvapo, ponia Kopins i�leido gars�, nelyginant garve�ys, matyt, rei�kiantį pritarim�. Ji atlapojo duris, pasitraukė į �on�, praleisdama tėv� Gorman�, ir jam per petį apsimestinai smagiai pasakė:

� �tai ir dvasi�kas tėvas. Dabar jums pagerės.

Ir i�ėjo.

Tėvas Gormanas įėjo vidun. Kambarys, apstatytas Viktorijos laikų senamadi�kais baldais, buvo �varus ir tvarkingas. Lovoje prie lango gulinti moteris bejėgi�kai pasuko galv�. Kunigas i�syk suprato, kad ji sunkiai serga.

� Jūs atėjote... Nebedaug laiko.... � prabilo ji gaudydama or�. � Nedorumas... toks nedorumas... A� privalau... privalau... negaliu �itaip numirti... I�pa�insiu... a� i�pa�insiu savo nuodėm�... sunki�... sunki�.... � primerktos akys ka�kur nuklydo...

I� jos lūpų sklido neri�lūs, monotoni�ki �od�iai.

Tėvas Gormanas priėjo prie lovos. Jis prakalbo taip, kaip da�nai kalbėdavo � labai da�nai. Prakalbo reik�mingais paguodos �od�iais... savo pa�aukimo ir tikėjimo �od�iais. Kambarį apgaubė ramybė... I� skausmingų ligonės akių pranyko kan�ia.

Kunigui atlikus savo pareig�, mir�tan�ioji vėl pra�neko:

� Sustabdyta... Tai privalo būti sustabdyta... Jūs...

Kunigas pasakė su paguod�ian�ia įtaiga:

� A� padarysiu visk�, kas reikalinga. Galite manimi pasikliauti...

Kiek vėliau tuo pat metu atva�iavo ir gydytojas, ir greitoji pagalba. Ponia Kopins pasitiko juos piktd�iugi�kai.

� Pavėlavote, kaip paprastai, � pasakė. � Ji mirė... II

Tėvas Gormanas ėjo atgal per tamsėjan�i� priebland�. Naktis ūkanota, rūkas spar�iai tir�tėjo. Surauk�s kakt� tėvas Gormanas stabtelėjo. Tokia neįtikėtina, nepaprasta istorija... Kokia jos dalis padiktuota kliedesio ir kar�tinės? �inoma, ka�kiek yra teisybės, bet kiek? �iaip ar taip, svarbu pasi�ymėti kai kuriuos vardus, kol nei�dilo i� atminties. Pranci�konų brolija jau bus susirinkusi, kai jis sugrį�. Kunigas staiga u�suko į ma�� kavinuk�, u�sisakė puodelį kavos ir atsisėdo. Apsi�iupinėjo savo sutanos ki�en�. Ak, ta ponia D�erati � juk pra�ė jos sutaisyti pamu�al�. Kaip paprastai, ji nesutaisė. Jo u�ra�ų knygelė, pie�tukas ir kelios monetos, kurias visad ne�iodavosi, buvo i�krit� u� pamu�alo. Pora monetų ir pie�tuk� jis i�sitraukė, bet u�ra�ų knygutės neįveikė. Kai atne�ė kav�, jis papra�ė, ar negalėtų gauti popieriaus lapelio.

� �itas tiks?

Tai buvo popierinio mai�elio skiautė. Tėvas Gormanas linktelėjo ir paėmė. Ėmė ra�yti pavardes � svarbu nepamir�ti pavard�ių. Pavardės jam nesilaikė atmintyje.

Atsidarė kavinės durys, įvirto trys dabitos vaikinai ir triuk�mingai susėdo.

Tėvas Gormanas baigė ra�yti savo atmintin�. Sulankst�s popieriaus skiaut� jau norėjo ki�tis į ki�en�, bet prisiminė, kad ta prakiurusi. Jis padarė taip, kaip da�nai darydavo � sulankstyt� popierių įsiki�o į bat� ir prispaudė pėda.

Tyliai įėjo ka�koks vyri�kis ir atsisėdo pa�iame kampe. Tėvas Gormanas i� mandagumo por� sykių gurk�telėjo silpnos kavos, papra�ė atne�ti s�skait� ir susimokėjo. Po to atsistojo ir i�ėjo.

K� tik įėj�s vyri�kis, matyt, apsigalvojo. �vilgtelėjo į laikrodį ir tarsi susigrieb�s, kad nebeturi laiko, atsistojo ir i�ėjo.

Rūkas greitai tir�tėjo. Tėvas Gormanas paspartino �ingsnį. �į rajon� jis puikiai pa�inojo. Tad pasuko trumpiausiu keliu į skersgatvį, einantį palei pat gele�inkelį. Jis tikriausiai girdėjo u�pakalyje sav�s �ingsnius, bet jų nepaisė. Kodėl būtų turėj�s paisyti?

Smūgis vėzdu jam buvo visi�kai netikėtas. Jis pasviro į priekį ir nugriuvo... III

�vilpaudamas �Tėv� O�Flin��, daktaras Korigenas įėjo į Seklių skyriaus inspektorių kambarį ir nusiteik�s paplepėti kreipėsi į to skyriaus seklį inspektorių Le�on�.

� A� u� jus ap�iūrėjau t� padr�, � pasakė jis.

� Ir kokios i�vados?

� Specifinius terminus palikime tardytojui. I� peties nugalabintas. Tikriausiai mirė nuo pirmo smūgio, bet tas, kas jam tvojo, norėjo, kad neliktų abejonių. Gana �lyk�tus darbas.

� Taip, � pritarė Le�onas.

Jis buvo kresnas vyras, tamsiais plaukais ir pilkomis akimis. Atrodė apgaulingai ramus, bet judesiai buvo kartais netikėtai staigūs � i�duodantys, jog yra kil�s i� prancūzų hugenotų.

Susim�st�s jis pridūrė:

� �lyk�tesnis, nei būtina apiplė�iant?

� Ar tai buvo apiplė�imas? � paklausė daktaras.

� Taip manoma. Jo ki�enės buvo i�verstos, o sutanos pamu�alas praplė�tas.

� Nelabai ko galėjo tikėtis, � tarė Korigenas. � Dauguma parapijų kunigų vargani kaip elgetos.

Jie sukne�ino jam galv�, matyt, kad neliktų abejonių, � svarstė Le�onas. � Kyla klausimas � kodėl.

� Galimi du atsakymai, � tarė Korigenas. � Tai darbas kokio piktybi�ko jauno galva�ud�io, kuris mėgsta smurt� vardan smurto � juo liūdniau, kad jų �iais laikais apstu.

� O koks antras atsakymas?

Daktaras gū�telėjo pe�iais.

� Kas nors ant tėvo Gormano grie�ė dantį. Ar tikėtina?

� Visai netikėtina. Jis buvo populiarus �mogus, �iame rajone visų mylimas. Neturėjo jokių prie�ų, bent nieko pana�aus neteko girdėti. Ir apiplė�imas nėra tikėtinas. Nebent...

� Nebent kas? � susidomėjo Korigenas. � Policija ka�k� u��iuopė? Ar taip?

� Vienas dalykas, kurį jis turėjo prie sav�s, nebuvo paimtas. Ties� sakant, tėvas Gormanas laikė jį bate.

Korigenas su�vilpė.

� Pana�u į detektyvinį roman�.

Le�onas nusi�ypsojo.

� Kur kas papras�iau nei romane. Jo ki�enė buvo kiaura. Ser�antas Painas pasikalbėjo su jo �eimininke. Matyt, ji nevalyva. Nesutaisydavo jo drabu�ių, kaip derėjo. Pati prisipa�ino � tėvas Gormanas kartais įsiki�davo kokį popierių ar lai�k� į bat�, kad tas neu�kristų u� sutanos pamu�alo.

� O �udikas �ito ne�inojo?

� �udikui tokia mintis neatėjo. �inoma, jeigu jam tos popieriaus skiautės reikėjo labiau nei kelių varganų smulkių.

� O kas buvo ant to popieriaus para�yta?

Įki��s rank� į stal�ių, Le�onas i�traukė menk� sulamdyto popieriaus skiaut�.

� Tik pavard�ių s�ra�as, � pasakė jis.

Korigenas smalsiai pa�iūrėjo į popierių.

3 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Na, i� tiesų ne�inau, pone Le�onai, k� dar galė�iau jums pasakyti! A� jau visa tai pasakojau jūsų ser�antui. A� ne�inau, kas buvo ponia Deivis ir i� kur ji atvyko. Pas mane ji pragyveno pus� metų. Nuom� mokėjo laiku ir atrodė maloni, rami, padori moteris, o to, k� jūs dar norėtumėte i�girsti, a� tikrai ne�inau.

Ponia Kopins nutilo atgauti kvapo ir pa�velgė į Le�on� tarsi ka�ko nepatenkinta. Jis atsakė �velnia, liūdna �ypsena, kuri� i� patirties �inojo būsiant veiksming�.

� A� jums mielai norė�iau pagelbėti, jei galė�iau, � pasitaisė ji.

� A�iū. �ito mums ir reikia � pagalbos. Moterys daug daugiau �ino, joms nuojauta pasako � nei vyras pajėgus �inoti.

Tai buvo geras ėjimas � veiksmingas.

� Ak, � tarė ponia Kopins. � Gaila, kad jūsų �od�ių negirdi Kopinsas. Jis buvo toks pasipūt�s, toks be atodairos. �Dediesi visk� i�mananti, kai tau nieko nereikia daryti�, � sakydavo jis su panieka. O devynis kartus i� de�imties būdavo mano teisybė.

� �tai todėl man ir įdomu i�girsti, kokia jūsų nuomonė apie poni� Deivis. Kaip manote, ar ji buvo nelaiminga moteris?

� Ar nelaiminga? Ne, nepasaky�iau, kad nelaiminga. Dalyki�ka. �itokia ji visad atrodė. Nuosekli. Tarsi jos gyvenimas būtų suplanuotas ir pagal t� plan� ji gyventų. Kaip supratau, ji turėjo darb� ka�kokioje vartotojų tyrimo asociacijoje. Vaik��iodavo ir klausinėdavo �monių, kokius skalbimo miltelius jie vartoja, ar kokius miltus, kaip i�leid�ia savaitines pajamas ir kaip jos paskirstomos. Na, man visados atrodė, kad tokios apklausos ne kas kita, kaip nosies kai�iojimas ne į savo reikalus! Ir kodėl vald�ia, ar kas nors kitas, tuo domisi, man galvoj netelpa! Galų gale parei�kiama tai, kas visiems ir be tų apklausų puikiausiai �inoma. Bet va, �iais laikais tai kaip pami�imas. Bet jeigu jums įdomu, saky�iau, varg�elė ponia Deivis savo darb� atlikdavo be priekai�tų. Labai maloniai, per daug nesmalsaudama, tiesiog dalyki�kai, trumpai drūtai.

� Ar jūs ne�inote, koks pavadinimas tos firmos ir asociacijos, kurioje ji dirbo?

� Ne, ne�inau, tikrai ne�inau.

� Ar kada nors ji u�simindavo apie kokius nors giminai�ius?

� Ne. Supratau, kad ji na�lė, o vyro neteko prie� daugelį metų. Jis buv�s nelabai sveikas, bet ji niekuomet apie jį daug nekalbėdavo.

� Ar ji neminėjo i� kur esanti � i� kokio kra�to?

� Nemanau, kad ji būtų londonietė. Saky�iau, kilusi i� �iaurės.

� Nepajutote, kad j� būtų gaubusi ka�kokia � na, paslaptis?

Le�onas tai sakydamas sudvejojo. Jeigu ji pasiduodanti įtaigai moteris... Ta�iau ponia Kopins nepasinaudojo jai suteikta proga.

� Na, ne, tikrai negaliu pasakyti, kad bū�iau pajutusi. Bent jau i� to, k� ji kalbėdavo. Gal vienintelis dalykas, man sukėl�s �iokių tokių spėlionių, buvo jos lagaminas. Jis buvo geros rū�ies, bet nenaujas. O inicialai ant jo buvo perda�yti. D�. D. � D�esi Deivis. Bet anks�iau ten buvo D� ir ka�kokia kita raidė. Turbūt H. Gal ir A. �iaip ar taip, tada a� apie tai nieko nepagalvojau. Da�nai galima rasti ger� padėvėt� lagamin� � jie tokie pigūs, ir nieko stebėtino, kad pakeiti inicialus. Ji turėjo nedaug daiktų � tilpo viename lagamine.

Le�onui tai buvo �inoma. Mirusioji turėjo neįprastai ma�ai asmeninių daiktų. Nelaikė jokių lai�kų, jokių fotografijų. Matyt, neturėjo nei draudimo kortelės, nei banko, nei �ekių knygelės. Jos drabu�iai buvo kasdieniai, geros rū�ies, patvarūs, beveik nauji.

� Ar ji atrodė laiminga? � paklausė jis.

� A� taip manau.

Jis nusitvėrė abejonės, praskambėjusios jos balse.

� Jūs tik taip manote?

� Juk apie tokius dalykus niekada nesusim�stai, tiesa? Saky�iau, kad ji buvo neblogai apsirūpinusi, turėjo ger� darb� ir savo gyvenimu buvo visai patenkinta. Ji nebuvo i� tų, kurie tryk�ta laime. �inia, kai susirgo...

� Taigi, kai susirgo? � skatino jis.

� I� prad�ių susikrimto. Turiu galvoje, kai gripas j� paguldė. Sakė, jos visi planai sugriūsi�. Nenueisianti į paskirtus susitikimus ir pana�iai. Bet gripas yra gripas, ir kai prispaud�ia, nieko tu nepadarysi. Tad jinai gulėjo lovoje, ant dujų viryklės i�sivirdavo arbatos, gėrė aspirin�. A� sakiau, kodėl nepasikvietus gydytojo, bet ji atkirto, kad nes� prasmės. Kad nuo gripo nes� vaistų, tik reikia gulėti lovoje, �iltai, ir kad a� ver�iau artyn jos nei�iau, nes galiu u�sikrėsti.. Kai ji kiek pasitaisė, a� �io to i�virdavau. Kar�tos sriubos su skrudinta duona. Retkar�iais pudingo. �inia, sirgdama ji nusilpo � gripas visad i�sekina, bet saky�iau, ne daugiau kaip paprastai per grip�. Tik kar��iui nukritus, �mogus būni prislėgtas, ir ji buvo prislėgta, kaip ir visi tokiais atvejais. Pamenu, sėdi prie �idinio ir man sako: �Gerai būtų, kad �mogus neturėtum tiek daug laiko galvoti. A� nemėgstu, kai turiu daug laiko galvoti. Mane tai slegia!�

Le�onas ir toliau itin įdėmiai jos klausėsi, ir poniai Kopins visai atsiri�o lie�uvis.

� Paskolinau jai kelis �urnalus, taigi. Bet ji turbūt negalėjo susikaupti ir skaityti. Kart�, pamenu, pasakė: �Jei gyvenimas nėra toks, koks turėtų būti, geriau apie jį ne�inoti, ar jūs taip nemanote?�, ir a� atsakiau: �Teisybė, �irdele.� O ji sako: �Ne�inau � a� dėl visko abejoju�. Ir a� jai tuomet sakau, kad tai nieko bloga. O ji sako: �A� visuomet visk� darau tiesiai, atvirom kortom. A� sau neturiu ko priki�ti.� O a� jai sakau: �Ko gi turėtum, �irdele.� Bet pati sau viena pagalvojau, ar tik toje firmoje, kurioje ji dirbo, nedaromos kokios maklės su s�skaitom, o ji nujau�ia, bet suprantanti, kad i� teisybės tai ne jos reikalas.

� Gali būti, � sutiko Le�onas.

� Vienu �od�iu, jos sveikata vėl pasitaisė � beveik pasitaisė, ir ji i�ėjo į darb�. A� sakiau, kad nesiskubintų. Dar vien� kit� dien� pagulėtų. Ir va, ar ne mano teisybė? Kit� vakar� kai parėjo i� darbo, i�kart pama�iau, kad vėl kar��iuoja. Vos ne vos laiptais u�lipo. Tau būtinai reikia daktaro, sakau jai, o ji ne, nė u� k�. Ir t� dien� ji ėjo vis blogyn, blogyn � akys kaip stiklinės, skruostai dega, pati duste dūsta. O kitos dienos vakar� ji man sako, sako taip, kad vos girdėti: �Kunigo. Man reikia kunigo. Ir greit, nes tuoj bus vėlu.� Bet mūsų vikaro ji atsisakė. Jai kad būtų Romos katalikų kunigas. A� nė ne�inojau, kad ji katalikė, niekur pas j� nebuvo nukry�iuotojo, ar ko nors tokio.

Ta�iau nukry�iuotojo būta, u�ki�to lagamino dugne. Le�onas apie tai nei�sitarė. Sėdėjo klausydamasis.

� Pama�iau gatvėje Maik� ir pasiun�iau jį tėvo Gormano i� �vento Dominyko ba�ny�ios. Savo nuo�iūra ir gydytojui paskambinau, ir į ligonin�, jai nieko nesakydama.

� Ar jūs nuvedėte kunig� pas j�, kai jis atėjo?

� Taip, a�. Ir palikau juos vienudu.

� Ar kuris i� jų k� nors pasakė?

� Kad dabar gerai ir neprisimenu. A� pati kalbėjau, pasakiau, kad �tai kunigas ir dabar jai bus geriau � band�iau j� prabla�kyti, bet tikrai atsimenu, kad u�darydama duris nugirdau j� ka�k� �nekant apie nedorum�. Taigi... ir dar ka�k� apie �irgus � gal apie �irgų lenktynes. Man ir pa�iai patinka statyti kelis �ilingus u� kokį �irg�, bet �monės kalba, kad lenktynėse labai suk�iaujama.

� Nedorum�, � pakartojo Le�onas. Jam �is �odis padarė įspūdį.

� Katalikai prie� mirtį turi i�pa�inti nuodėmes, ar ne? Matyt, taip ir buvo.

Le�onas neabejojo, kad taip ir buvo, bet jo vaizduot� pa�adino pavartotas �odis. Nedorumas...

Ka�koks ypatingas nedorumas, pamanė jis, jei apie tai �inantį kunig� pasekė ir mirtinai pritvojo... II

I� kitų trijų namo nuomininkų nebuvo k� i�pe�ti. Du i� jų, banko tarnautojas ir pagyven�s vyri�kis, dirbantis batų parduotuvėje, ten jau kelerius metus gyveno. Tre�ioji � dvide�imt dvejų metų mergina, neseniai tame name apsigyvenusi ir dirbanti netoliese esan�ioje universalinėje parduotuvėje. Visi trys pa�inojo poni� Deivis tik i� matymo.

Moteris, prane�usi, kad matė tėv� Gorman� gatvėje, nesuteikė jokių naudingų �inių. Ji buvo katalikė, lankanti �vento Dominyko ba�ny�i�, ir pa�inojo tėv� Gorman� i� matymo. Tėv� Gorman� ji matė be de�imt a�tuonios pasukant i� Bentolo gatvės ir u�einant į Tonio kavin�. Tiktai tiek.

Ponas Osbornas, vaistinės ant Bartono gatvės kampo savininkas, galėjo suteikti i�samesnių �inių.

Jis buvo �emas, vidutinio am�iaus, nuplik�s, apskrito atviro veido ir su akiniais.

� Labas vakaras, vyriausiasis inspektoriau. Gal u�eitumėte u� prekystalio? � Jis pakėlė senamadi�ko prekystalio nuleid�iam� kra�t�. Le�onas praėjo pro vaistų ruo�imo ni��, kur jaunas vyri�kis baltu chalatu mikliai it profesionalus fokusininkas pilstė į buteliukus vaistus, ir pro ark� pateko į ma�� kambarėlį; jame stovėjo pora krėslų, stalas ir ra�omasis stalas. Ponas Osbornas paslaptingai u�traukė arkos u�uolaid�, atsisėdo į vien� krėsl�, o Le�onui parodė sėstis į kit�. Jo akys �ibėjo i� malonaus susijaudinimo, kai jis pasilenkė į priekį.

� Kaip sykis a� jums turbūt galė�iau padėti. Tas vakaras buvo ne i� sunkiųjų � ne ka�in kiek darbo, nes oras buvo nepalankus. U� prekystalio darbavosi mano jaunoji panelė. Ketvirtadieniais vaistinė visad atdara iki a�tuntos valandos vakaro. Kilo rūkas, ir �monių buvo nedaug. A� nuėjau prie durų pasi�iūrėti, koks oras, ir dar pamaniau sau, kad rūkas spar�iai renkasi. Per orų prognoz� taip ir �adėjo. A� ten pastovėjau � vaistinėje jokio svarbesnio darbo nebuvo, jaunoji mano panelė puikiausiai galėjo susidoroti � veido kremai, vonios druskos ir pana�ūs dalykai. Tuomet pama�iau tėv� Gorman�, �ingsniuojantį kita gatvės puse. A� jį gerai pa�įstu, ai�ku, i� matymo. Baisus dalykas ta �mog�udystė, �itaip u�pulti visų gerbiam� �mogų. �Va tėvas Gormanas�, � tariau sau. Jis ėjo link Vest gatvės � nuo �ia pirmas posūkis į kair� prie�ais gele�inkelį, jūs gi �inote. Nuo jo kiek atsilik�s ėjo kitas �mogus. A� nei dėmesio nebū�iau atkreip�s, nei k� pagalvoj�s, bet tas antrasis �mogus labai staiga sustojo � tiesiog nei i� �io, nei i� to, ir kaip tik sulig mano durimis. Pagalvojau sau, ko jis sustojo, bet tada pastebėjau, kad priekyje tėvas Gormanas �engia vos koja u� kojos. Sustot nebuvo sustoj�s. Tarsi taip būtų susim�st�s, kad kone pamir�o ein�s. Po to jis vėl paspartino �ingsnį, ir tas antrasis �mogus nuskubėjo i� paskos. Pagalvojau, � tiek tada ir tepagalvojau � kad gal koks tėvo Gormano pa�įstamas nori pasivyti ir pasikalbėti.

� Bet i� tikrųjų jis gal tiesiog jį sekė?

� Dabar tuo nė kiek neabejoju, bet tuomet tokia mintis neatėjo. Rūkui kylant, jie man abu kone kartu dingo i� akių.

� Ar galėtumėte nors kiek apibūdinti t� �mogų?

I� Le�ono balso neatrodė, kad jis tuo labai tikėtų. Manė i�girsi�s kaip paprastai neai�kų apibūdinim�. Ta�iau ponas Osbornas buvo kitokio molio nei Tonis i� Tonio kavinės.

� Taip, manau, kad galė�iau, � atsakė ponas Osbornas pasipuikuodamas. � Jis auk�tas vyras...

� Auk�tas? Kokio auk�tumo?

� Na, saky�iau, tarp penkių pėdų vienuolikos colių ir �e�ių pėdų. Nors galėjo pasirodyti auk�tesnis, nes labai liesas. Nuolaidūs pe�iai ir i�si�ov�s Adomo obuolys. I� po hamburgi�kos skrybėlės buvo i�lind� ilgoki plaukai. Nosis kaip kablys. Labai atsiki�usi. Savaime ai�ku, neį�iūrėjau jo akių spalvos. Kaip suprantate, ma�iau jį i� profilio. Kokių penkiasde�imties metų. Spėju i� eisenos. Jauno �mogaus visai kitokie judesiai.

Le�onas mintyse primetė, koks atstumas iki kitos gatvės pusės, paskui vėl susim�stė apie pon� Osborn� ir suabejojo. Labai suabejojo...

Toks apibūdinimas, kokį pateikė vaistininkas, galėjo reik�ti viena i� dviejų. Jį galėjo padiktuoti nepaprastai laki vaizduotė � tokių pavyzd�ių jis �inojo aib�, � ji ypa� būdinga moterims. Jos sukuria įsivaizduojam� portret�, koks, jų manymu, turėtų atrodyti �udikas. Ta�iau tokie įsivaizduojami portretai turėdavo ai�kiai i�galvotų detalių � tarkime, i�verstos akys, tankūs antakiai, kaip be�d�ionės �andikaulis, tū�mingas ir �iaurus veidas. Pono Osborno pateiktas apibūdinimas pana�us į realaus �mogaus portret�. Tokiu atveju, galimas daiktas, kad �tai �is liudininkas vienas i� milijono � tiksliai ir smulkiai visk� įsidėmėj�s � ir nė kiek neabejojantis tuo, k� matė.

Vėl Le�onas primetė atstum� iki kitos gatvės pusės. Susim�st�s �iūrėjo į vaistinink�. Jis paklausė:

� Kaip manote, ar vėl pamat�s t� �mogų atpa�intumėte?

� O taip. � Ponas Osbornas tuo buvo tvirtai įsitikin�s. Veidų a� niekad nepamir�tu. �ia vienas i� mano mėgstamiausių u�siėmimų. A� visad sakydavau, kad jei koks nors �monos �udikas ateitų pas mane į vaistin� nusipirkti ma�� daili� dė�ut� arseno, galė�iau teisme prisiek�s paliudyti. Visados puoselėjau viltį, kad vien� gra�i� dien� kas nors pana�aus nutiks.

� Bet iki �iol dar nenutiko?

Ponas Osbornas liūdnai prisipa�ino, jog ne.

� Ir nebenutiks, � pridūrė jis ilgesingai. � Parduodu savo versl�. Gavau u� jį labai ger� kain� ir, i�ėj�s į pensij�, i�va�iuoju į Bornmet�.

� Bet jūsų �ia jauki vaistinė.

� Ji auk�tos klasės, � atsakė ponas Osbornas pasidid�iuodamas. � Beveik �imtas metų, kai mes j� įsteigėme. Prie� mane ji buvo tėvo, dar anks�iau � senelio. Rimtas, senamadi�kas �eimos verslas. Kai buvau jaunas, man, �inoma, kitaip atrodė. Priplėkusi skylė, maniau a�. Kaip ir daugum� jaunuolių mane viliojo scena. Buvau įsikal�s į galv�, kad mokė�iau vaidinti. Tėvas man�s neatkalbinėjo. �Pabandyk, kas i� to i�eis, sūnau.�, � pasakė jis. �įsitikinsi, kad tu ne Henris Irvingas�. �venta teisybė. Labai i�mintingas �mogus buvo mano tėvas. Kokius pusantrų metų pavaidin�s, grį�au į versl�. Ir did�iavausi juo, dar ir kaip did�iavausi. Mūsų prekės visada būdavo geros. Senamadi�kos. Bet kokybi�kos. Ta�iau �iais laikais, � jis liūdnai palingavo galv�, � farmacininkui vieni nusivylimai. Visi tie tualeto reikmenys. Nori nenori turi jais prekiauti. Pus� pelno gauni i� viso to �lam�to. Pudra, lūpda�iai, veidui kremas, plaukams �ampūnai, spalvingos kempinės. A� prie tų niekniekių ir pir�tų neki�u. Pasta�iau u� prekystalio jaun� panel�, tegu jais prekiauja. Ne, dabar turėti vaistin� nebe tas, kas anks�iau. Bet a� pasitaupiau pinigėlių ir u� vaistin� gaunu labai ger� kain�, ir jau įmokėjau pradinį įna�� u� labai miel� vienaauk�tį namelį netoli Bornmuto. Reikia tada i�eiti į pensij�, kai gyvenimas dar teikia d�iaugsmo, � pridūrė jis. � Toks mano �ūkis. A� turiu daugyb� u�siėmimų. Pavyzd�iui, drugeliai. Arba retkar�iais mėgstu stebėti pauk��ius. Arba sodininkystė � turiu krūvas puikių knygų apie tai, kaip u�veisti sod�. Galėsiu keliauti. Galėsiu leistis į kelion� jūromis, kol dar ne vėlu, pamaty�iau svetimus kra�tus.

Le�onas pakilo.

� K� gi, linkiu jums kuo geriausios kloties, � tarė jis. � Bet jeigu, kol dar nei�va�iavote i� �ių vietų, jums akis u�kliūtų u� �io �mogaus...

� A� jums tuoj pat prane�iu, pone Le�onai. Savaime suprantama. Galite manimi pasikliauti. Bus vienas malonumas. Kaip minėjau, a� veidus puikiai įsimenu. Būsiu budrus. Kaip sakoma, sargyboje. Taip taip. Galite manimi pasitikėti. Man bus vienas malonumas.

4 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

I�ėjau i� Old Viko teatro kartu su savo drauge Hermija Redklif. Mudu �iūrėjome spektaklį �Makbetas�. Lietus pliaupte pliaupė. Mudviem bėgant per gatv� ten, kur buvau pastat�s automobilį, Hermija visai neteisingai pastebėjo, kad visada lyja, kai mes einam į Old Viko teatr�.

� Kaip u�burta.

Nepritariau tokiam po�iūriui ir pasakiau, kad ji prisimena tik lietingas valandėles � prie�ingai nei saulės laikrod�iai.

� O Glaindborne, � kalbėjo toliau Hermija, kai įjungiau bėgį, � man visada sekasi. Neįsivaizduoju, kad ten galėtų būti kas nors netobula: muzika, visur prisodinta nuostabių gėlių, ypa� baltų gėlių.

Mudu pakalbėjome apie Glaindborn� ir jo muzik�, o tada Hermija paklausė:

� Negi mes va�iuojame valgyti į Douverį?

� Į Douverį? Kas per mintis. Maniau, nuva�iuosime į �Fantazij��. Po viso to didingo kraujo ir niūrumo �Makbete�, būtina gerai pavalgyti ir atsigerti. �ekspyras man visada su�adina �vėri�k� alkį.

� Tiesa, taip pat ir Vagneris. Per pertraukas Kovent Gardene rūkytos la�i�os sumu�tinių neu�tenka, kad numal�intum alkį. Apie Douverį todėl paklausiau, kad mes va�iuojame ta linkme.

� Reikia daryti lankst�, � paai�kinau jai.

� Bet tu padarei per didelį lankst�. Jau mes gerokai nuva�iavome senuoju (o gal naujuoju) Kento keliu.

Apsi�valg�s turėjau pripa�inti, kad Hermija kaip paprastai teisi.

� �ia a� visad pasiklystu, � tariau atsipra�ydamas.

� I�ties painu, � sutiko Hermija. � Aplink ir aplink Vaterlo stotį.

Pagaliau sėkmingai prisikas� iki Vestminsterio tilto, t�sėme pokalbį, aptarinėdami k� tik matyt� �Makbeto� pastatym�. Mano draugė Hermija Redklif � jauna, gra�i, dvide�imt septynerių metų moteris. Didingo stoto, veik nepriekai�tingu graiki�ku profiliu ir kupeta tamsiai ka�toninių plaukų, susuktų ant sprando į kuod�. Mano sesuo jos kitaip nevadindavo, kaip �Marko draugu�e�, �iuos �od�ius tarsi sakydama kabutėse ir kaskart mane suerzindama.

�Fantazijoje� mus maloniai sutiko ir pasodino u� nedidelio staliuko prie sienos tamsiai raudono aksomo apmu�alais. �Fantazija� pelnytai mėgstama vieta, todėl staliukai arti vienas kito. Kai atsisėdome, su mumis linksmai pasisveikino kaimynai nuo gretimo staliuko. Deividas Ardinglis yra istorijos dėstytojas Oksforde. Jis mus supa�indino su savo bi�iule, labai gra�ia mergina madinga �ukuosena � nuo jos vir�ugalvio neįtikėtinais kampais stirksojo visokie pluo�teliai, galiukai ir sukinukai. Keista, bet tokia �ukuosena jai tiko. Jos mėlynos akys buvo did�iulės, o burna nuolatos pra�iota. Kaip ir visos Deivido merginos, ji buvo reto kvailumo. Deividas, nepaprastai protingas vaikinas, galėdavo atsipalaiduoti tik su tokiomis merginomis, kurios buvo tikros puskvai�ės,.

� �ia mano ypatinga meilė, Popi, � paai�kino jis. � Susipa�ink su Marku ir Hermija. Jiedu labai rimti ir intelektualūs, ir tu pasistenk. Mes k� tik matėme �Vardan linksmybių�. �avingas spektaklis. Jūs, be abejo, tiesiai i� �ekspyro arba atgaivinto Ibseno.

� �iūrėjome �Makbet�� Old Vike, � pasakė Hermija.

� Na, ir kokia jūsų nuomonė apie Betersono pastatym�?

� Man patiko, � atsakė Hermija. � Labai įdomus ap�vietimas. Ir a� dar nebuvau ma�iusi taip gerai sure�isuotos pokylio scenos.

� Na, o kaip raganos?

� Klaikios, � atsakė. � Kaip paprastai, � pridūrė.

Deividas jai pritarė.

� Dabar visur prikai�iojama pantomimos elementų, � pasakė jis. � Kiekvienas persona�as kvailioja, �okinėja ir rai�iojasi lyg pats Demonų valdovas. Norom nenorom lauki pasirodant Gerosios fėjos baltu, blizgu�iais papuo�tu apdaru ir tariant lėk�tu balsu:

Jūsų blogis nenugalės. Galų gale Makbetas i�protės.

5 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Koks palengvėjimas, � atsiduso ponia Oliver, � kai pagalvoji, kad �ventė jau pasibaigė ir nieko neatsitiko.

Tai buvo atsipūtimo valandėlė. Roudos �ventė � labdaros mugė praėjo taip, kaip visos labdaros mugės praeina. Labai nerimauta dėl oro, kuris ankstų ryt� atrodė nenuspėjamas. Ilgokai svarstyta, ar statyti nors kelis prekystalius po atviru dangumi, ar viskas tegu vyksta ilgoje dar�inėje ir palapinėje. Aistringai gin�ytasi dėl arbatos rakandų, dirbinių prekystalių ir taip toliau. Labai takti�ki Roudos nurodymai. Nuolat pasprunkantys �avingi, bet nedrausmingi Roudos �unys, kurie turėjo būti įkalinti namuose, suabejojus jų elgesiu tokia i�kilminga proga. Ir reikia pasakyti, kad tos abejonės visi�kai pasitvirtino. Mug� pradėti atvyksta maloni, bet i�sibla�kiusi �vaig�delė, skendinti pilk�vuose kailiniuose; ji atidaro mug� labai patraukliai, kelis �od�ius pridurdama apie pabėgėlių vargus; visi sutrinka, nes mugės tikslas buvo ba�ny�ios bok�to atstatymas. Nepaprastas gėrimų prekystalio pasisekimas. Įprastiniai sunkumai dėl gr��os. Tikras pragaras arbatos gėrimo metu, kai kiekvienas mecenatas, vos į�eng�s į palapin�, tuoj pat nori gerti arbat�.

Galų gale ateina palaimingas vakaras. Ilgojoje dar�inėje dar vyksta vietinių �okėjų koncertas. Dar buvo numatytas fejerverkas ir lau�as, bet nusivar� rengėjai susirenka namuose ir valgomajame u�kand�iauja �altu, lengvu patiekalu, tuo pat metu neri�liai �neku�iuodami, kai kiekvienas dalijasi savo įspūd�iais, nelabai paisydamas, k� kitas sako. Viskas buvo padrika ir smagu. Paleisti nuo pavad�io �unys po stalu triau�kino kaulus.

� Surinkome daugiau nei praėjusiais metais per mug� �Gelbėkime vaikus�, � pasakė d�iūgaudama Rouda.

� Man atrodo labai keista, � tarė panelė Makalister, �koti�ko vaikų dar�elio auklėtoja, � kad tre�ius metus i� eilės paslėpt� lobį randa Maiklas Brentas. Man kyla įtarimas, ar jam i� anksto nepasakoma?

� Ledi Brukbenk laimėjo kiaul�, � pasakė Rouda. � Nemanau, kad ji būtų jos norėjusi. Atrodė baisiai sumi�usi.

Mūsų draugij� sudarė mano pusseserė Rouda, jos vyras pulkininkas Despardas, panelė Makalister, jauna mergina rudais plaukais, taikliai vadinama Rude, ponia Oliver ir vikaras, tėvas Keilebas Deinas Keltropas su �mona. Vikaras buvo �avus pagyven�s klasikinių kalbų �inovas, kuriam did�iausias malonumas buvo pritaikyti kokį nors lotyni�k� posakį. Nors dėl to da�nai visi suglumdavo ir nutrūkdavo pokalbis, dabar tie posakiai kuo puikiausiai priderėjo. Vikaras niekad nesitikėdavo, kad būtų pripa�įstama daininga jo lotynų kalba � malonumas rasti taikli� citat� pats savaime buvo jam atlygis.

� Kaip sakė Horacijus... � įterpė jis ir tylomis ap�velgė stal�.

Visi mandagiai patylėjo ir po to prabilo susim�s�iusi Rudė:

� Mano manymu, ponia Horsfol dėl �ampano butelio mus apstatė. Jis atiteko jos sūnėnui.

Ponia Dein Keltrop, nenustygstanti moteris gra�iomis akimis, m�sliai �iūrėjo į poni� Oliver. Omai ji paklausė:

� O k� jūs tikėjotės �ioje mugėje įvyksiant?

� Na, tarkime, �mog�udyst� ar k� nors pana�aus?

Matyt, ponia Dein Keltrop susidomėjo.

� O kodėl ji turėtų įvykti?

� Be jokios prie�asties. Tiesiog nei i� �io, nei i� to. Taip įvyko paskiausioje mugėje, kurioje lankiausi.

� Ai�ku. Ir jums sugadino nuotaik�?

� Labai.

Vikaras nuo lotynų kalbos perėjo prie graikų.

Po tylos panelė Makalister i�rei�kė dvejones, ar dora į loterij� įtraukti gyv� antį.

� Koks draugi�kas tas senasis Lagas i� �Karaliaus ginklų�, kad gėrimų prekystaliui atsiuntė mums dvylika tuzinų butelių alaus, � pasakė Despardas.

� �Karaliaus ginklų�? � paklausiau ūmai.

� Tai mūsų smuklė, mielasis, � paai�kino Rouda.

� O ar �ia kur netoliese nėra kitos aludės? Rodos, jūs minėjote �Pal�� �irg��, � paklausiau pasisukdamas į poni� Oliver.

Mano klausimas anaiptol nepadarė tokio įspūd�io, kokio tikėjausi. Į mane atgr�ti veidai buvo bereik�miai ir abejingi.

� �Pal�as �irgas� � ne aludė, � paai�kino Rouda. � �od�iu, dabar jau nebe aludė.

� Tai buv�s senas vie�butėlis, � pasakė Despardas. � Saky�iau, �e�iolikto am�iaus. Dabar tai papras�iausias namas. Man visuomet atrodė, kad jiems derėjo pakeisti pavadinim�.

� O ne, � su�uko Rudė. � Būtų did�iausia kvailystė jį pavadinti ��alikele� ar �Gra�iu vaizdu�. Mano manymu, �Pal�as �irgas� daug įdomiau, be to, yra i�likusi nuostabi seno vie�bu�io i�kaba. Jos įrėmino j� prieangyje.

� Kas jos? � paklausiau.

� Namas priklauso Terzai Grei, � atsakė Rouda. � Ne�inau, ar tu j� �iandien matei? Auk�ta moteris trumpais �ilais plaukais.

� Ji labai domisi okultizmu, � pasakė Despardas. � U�siima spiritizmu, transais, magija. Ne visai juodosiomis jėgomis, bet pana�iai.

Rudė staiga nusikvatojo.

� Atleiskite, � atsipra�ė ji. � A� tik įsivaizdavau panel� Grei kaip madam de Montespan ant juodo aksominio altoriaus.

� Rude! � įspėjo Rouda. � Gal ne prie vikaro.

� Atleiskite, pone Deinai Keltropai.

� Nieko tokio, � tarė �vytėdamas vikaras. � Kaip sakydavo senovės graikai... � ir jis u�baigė graiki�kai.

Po pagarbios, įvertinim� rei�kian�ios tylos, a� atnaujinau puolim�.

� Ir vis dėlto man įdomu, kas tos jos � panelė Grei ir kas dar?

� A, su ja gyvena jos draugė. Sibilė Stemfordis. Ji turbūt atlieka mediumo vaidmenį. Tikriausiai matėte j� �ia kur nors. Apsikars�iusi skarabėjais ir karoliais, kartais apsivynioja sariu � niekaip nesuprantu, kodėl, Indijoje ji niekados nėra buvusi.

� Dar ten gyvena Bel�, � pridėjo ponia Dein Keltrop. � Jų virėja, � paai�kino. � Toji irgi ragana. Kilusi i� Ma�ojo Daningo. Tame kra�te ji pagarsėjo raganavimu. Tai jų �eimoje paveldima. Jos ir motina buvo ragana.

Ponia Dein Keltrop kalbėjo labai dalyki�kai.

� �nekate taip, ponia Dein Keltrop, tarsi tikėtumėte raganavimu, � pasakiau a�.

� O kaipgi! �ia nėra jokios paslapties ar mįslingumo. Viskas labai paprasta. Tu paveldi giminei duot� talent�. Vaikai įspėjami neerzinti tavo katės, kartkartėmis �monės tau atne�a var�kės, puodyn� naminės uogienės.

�velgiau į j� dvejodamas. Ji, atrodo, kalbėjo visai rimtai.

� Sibilė �iandien� prie mūsų labdaros prisidėjo burdama ateitį, � pasakė Rouda. � Sėdėjo �aliojoje palapinėje. Man rodos, ji gerai moka burti.

� Man i�prana�avo puiki� ateitį, � tarė Rudė. � Pinigus rie�ku�iomis semsiu. Sulauksiu gra�aus juodbruvo nepa�įstamojo i� u�jūrių, turėsiu du vyrus ir �e�is vaikus. I�ties dosniai atseikėta.

� Ma�iau, kaip i� palapinės i�ėjo kikendama Kur�ių duktė, � tarė Rouda. � Ir po to ji su savo vaikinu buvo itin santūri. Pasakė jam, tegul negalvoja, kad tik vienas �uo pasaulyje margas.

� Varg�as Tomas, � tarė jos vyras. � Ar jis kaip nors atsikirto?

� O taip. �A� nepasakoju, k� ji man pa�adėjo, � at�ovė jis. � Tau, mano mergu�ėle, gali tai nepatikti�.

� �aunuolis Tomas.

� Senoji ponia Parker visai apniuko, � tarė juokdamasi Rudė. �Visa tai kvailystės�, � ji tepasakė. �Judu netikėkite nė vienu �od�iu�. Bet tuomet prasi�iojo ponia Krips ir tarė: �Tu, Lizi, ne blogiau �inai negu a�, kad panelė Stemfordis pramato tai, ko kiti nepramato, o panelė Grei dienos tikslumu nuspėja, kada mirtis i�tiks. Ir kad bent kada būtų suklydusi! Man kartais net plaukai �iau�iasi�. O ponia Parker ir sako: �Mirtis � tai kas kita. J� numatyti � talentas�. O ponia Krips atrė�ė: ��iaip ar taip, nieku gyvu nenorė�iau į�eisti kurios nors i� tos trijulės!�

� Labai įdomu. Norė�iau su jomis susipa�inti, � tarė ilgesingai ponia Oliver.

� Rytoj galime jus tenai nuve�ti, � pa�adėjo pulkininkas Despardas. � Sen�jį vie�butį tikrai verta pamatyti. Jos labai protingai jį pertvarkė � padarė patogų nam�, nesugadindamos jo stiliaus.

� Rytoj ryt� paskambinsiu Terzai, � tarė Rouda.

Turiu prisipa�inti, kad nuėjau miegoti �iek tiek aprim�s. �Pal�as �irgas�, �mėk��ioj�s mano mintyse kaip simbolis ka�ko nepa�into ir grėsmingo, pasirodė es�s visi�kai ne toks.

Nebent, �inoma, kur nors kitur yra dar vienas �Pal�as �irgas�?

Prie� u�migdamas apie tai svars�iau. II

Kit� dien� buvo sekmadienis, visus apėmė atsipalaidavimo nuotaika. Taip da�niausiai būna praėjus pobūviui. Ant vejos drėgname vėjyje plazdeno supliu�kusi did�ioji ir ma�osios palapinės, laukdamos, kad kit� ryt� jas pa�alintų pri�iūrėtojo vyrai. Pirmadienį visi imsimės darbo, įvertinsime, kiek padaryta �alos, ir visk� sutvarkysime. �iandien, i�mintingai nusprendė Rouda, vertėtų kuo daugiau pasi�monėti.

Visi nuėjome į ba�ny�i� ir pagarbiai i�klausėme pono Deino Keltropo mokslingo pamokslo pagal Izajaus tekst�, kuriame buvo �nekama ne tiek apie tikėjim�, kiek dėstoma Persijos istorija.

� Pietausime su ponu Vineiblu, � po to paai�kino Rouda. � Tau jis patiks, Markai. I� tikro labai įdomus �mogus. Visur buv�s, visk� i�band�s. I�mano apie visokiausius negirdėtus dalykus. Prie� trejet� metų nusipirko Prioro dvar�. Ir jo sutvarkymas Vineiblui tikriausiai kainavo didelius pinigus. Jis persirgo poliomielitu ir yra pusiau paraly�iuotas, todėl gali judėti tik ve�imėlyje. Jam turbūt labai liūdna, nes iki ligos, man rodos, jis buvo didelis keliautojas. �inia, pinigų turi mai��, ir, kaip sakiau, nuostabiai atstatė vis� rūm�, kuris buvo tikras lau�as, griuvena. O dabar jis pilnas visokiausių gro�ybių. Man rodos, kad dabar Vineiblas vis� dėmesį sutelk�s į aukcionus.

Prioro dvaras buvo vos u� kelių mylių. Nuvykome ten, ir �eimininkas pats atva�iavo per hol� ve�imėliu mūsų pasitikti.

� Kaip malonu, kad visi apsilankėte, � pasakė jis �irdingai. � Po vakardienos tikriausiai dar neatsigavote. Jūsų renginys turėjo didelį pasisekim�, Rouda.

Ponas Vineiblas buvo kokių penkiasde�imties metų vyras, lieso vanagi�ko veido, aroganti�kai atsiki�usia kumpa nosimi. Jis dėvėjo atverst� apykakl� ir atrodė truputį senamadi�kai.

Rouda visus supa�indino.

Vineiblas nusi�ypsojo poniai Oliver.

� Su �ia dama a� vakar susipa�inau, jai atliekant profesin� pareig�, � pasakė jis. � Įsigijau �e�ias jos knygas su autografu. Nereikės galvos sukti dėl �e�ių kalėdinių dovanų. Puikias knygas ra�ote, ponia Oliver. Daugiau jų mums para�ykite. Tokių per daug nebus. � Jis nusi�ypsojo Rudei.

� O jūs vos ant man�s nenutupdėte gyvos anties, panele. � Paskui jis atsigr�ė į mane. � Man patiko jūsų straipsnis �Ap�valgoje� an� mėnesį, � tarė.

� Koks jūs geras, pone Vineiblai, kad apsilankėte mūsų mugėje, � pasakė Rouda. � Po to, kai mums atsiuntėte tokį dosnų �ekį, tikrai nesitikėjau, kad jūs pats dalyvausite.

� O, tokie dalykai man patinka. Ar tai ne kaimi�ko Anglijos gyvenimo paprotys? Grį�au namo, laikydamas glėbyje klaikiausi� lėl�, laimėt� per lanko mėtym�, ir d�iaugdamasis man i�prana�auta nuostabia, bet neįtikėtina ateitimi, kuri� lėmė mūsų Sibilė, apsivyniojusi blizgan�iu turbanu ir apsikabinėjusi gal visa tona netikrų egiptieti�kų karolių.

� Geroji mieloji Sibilė, � tarė pulkininkas Despardas. � �iandien po pietų vykstame gerti arbatos su ja ir Terza. Įdomus senas namas.

� �Pal�as �irgas�? Taip. Man net gaila, kad jis nei�liko kaip vie�butėlis. Man visad atrodo, kad to namo istorija paslaptinga ir nepaprastai nedora. Kontrabanda pro ten varoma negalėjo būti � mes per daug toli nuo jūros. Gal plė�ikų priebėga? O gal ten nakvodavo turtingi keliautojai, ir jų niekas akyse daugiau neregėdavo. Ka�kaip atrodo banaloka jį paversti trims senmergėms geidautina buveine.

� A, apie jas a� �itaip niekad negalvoju! � su�uko Rouda. � Gal Sibilė Stemfordis � su savo sariais, skarabėjais, aplink �monių galvas nuolat matanti auras � ir yra keistoka. Bet Terza kelia ka�koki� pagarbi� baim�, ar jums taip neatrodo? Ji nesisako esanti ai�kiaregė, bet visi tvirtina j� toki� esant.

� O Bel�, palaidojusi du vyrus, toli gra�u nėra senmergė, � pridūrė pulkininkas Despardas.

� Nuo�ird�iai jos atsipra�au, � pasakė nusijuokdamas Vineiblas.

� Ir lemtingai ai�kinusi apie gresian�i� kaimynams mirtį, � pridėjo Despardas. � Sako, jie neįtik� jai, todėl nu�iūrėjusi juos, ir tie pama�u pasiligoj� ir sunyk�.

� Tiesa, a� ir pamir�au, ar ji vietinė ragana?

� Taip teigia ponia Dein Keltrop.

� Raganavimas � įdomus dalykas, � pasakė susim�st�s Vineiblas. � Visame pasaulyje kartojasi jo atmainos; pamenu, kai buvau Rytų Afrikoje...

Ta tema jis kalbėjo skland�iai ir įdomiai. Pasakojo apie Afrikos kerėtojus; apie ma�ai �inomas Bomėjaus sektas. Jis pa�adėjo po pusvaland�io parodyti mums Vakarų Afrikos burtininkų kaukių.

� Ko tik nėra �iuose namuose, � parei�kė nusijuokdama Rouda.

� Na k� gi, � jis gū�telėjo pe�iais, � jei pats niekur negali nuvykti, tuomet viskas pas tave turi atvykti.

Vien� akimirk� jo balse nuskambėjo netikėta kartėlio gaidelė. Jis �vilgtelėjo �emyn, į savo paraly�iuotas kojas.

� �Pasaulis kupinas daugybės daiktų� � pacitavo jis.

� Turbūt �ia ir yra mano pra�ūtis. A� tiek daug noriu �inoti � pamatyti! K� gi, ka�kada a� ne taip blogai leidau laik�. Ir netgi dabar gyvenimas teikia paguodos.

� Kodėl būtent �ionai? � ūmai paklausė ponia Oliver.

Visi pasijutome nelabai smagiai � taip pasijuntama, kai u�kliudoma tavo artimo tragedija. Tik ponia Oliver nereagavo. Ji paklausė, nes jai rūpėjo �inoti. Jos atviras smalsumas praskaidrino surimtėjusi� nuotaik�.

Vineiblas klausiamai pa�velgė į j�.

� A� norėjau paklausti, � pasiai�kino ponia Oliver, � kodėl jūs kaip tik �ionai atva�iavote ir apsigyvenote? Taip toli nuo visokios veiklos. Ar todėl, kad �ia turėjote draugų?

� Ne. �į pasaulio kamp�, jeigu jums įdomu, a� pasirinkau todėl, kad �ia neturiu jokių draugų.

Jo lūpomis �mėk�telėjo lengva ironi�ka �ypsena.

Įdomu, a� pagalvojau, ar labai skaud�iai jis yra paveiktas savo luo�umo. Ar prarastas nevar�omas judėjimas, prarasta laisvė pa�inti pasaulį giliai pakirto jo siel�?

Ar jis pajėgė prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių su tam tikra pusiausvyra � su tikrai didinga dvasios stiprybe?

Tarytum perskait�s mano mintis, Vineiblas tarė:

� Savo straipsnyje jūs suabejojote �od�io �didis� prasme � palyginote, kokios skirtingos prasmės jam priskiriamos Rytuose ir Vakaruose. Bet koki� prasm� mes �iandien �ia, Anglijoje, teikiame posakiui �didis �mogus�?

� Be abejo, didelio proto, � pasakiau, � ir, �inoma, stiprios moralės.

Jis pa�velgė į mane �iban�iomis, �vie�ian�iomis akimis.

� O ar piktavalis �mogus negalėtų būti apibūdintas kaip didis �mogus? � paklausė jis.

� Ai�ku, galėtų, � su�uko Rouda. � Napoleonas ir Hitleris ir oo... daugybė. Jie visi buvo didūs �monės.

� Dėl savo veiklos padarinių? � paklausė Despardas. � Bet jeigu juos būtum pa�inoj�s asmeni�kai, ka�in ar jie būtų atrod� didūs.

Rudė pasilenkė į priekį ir pir�tais persibraukė per morkų spalvos savo plaukus.

� Tai įdomi mintis, � pra�neko ji. � Gal jie būtų atrod� apgailėtini, neū�augos �mogeliai. Pasipūtėliai, apsimetėliai, nevykėliai, pasiry�� prasimu�ti, kad ir griaudami pasaulį aplink save?

� O ne, � kar�tai paprie�taravo Rouda. � Būdami �itokie nevykėliai, jie nebūtų pasiek� tokių rezultatų, kokių pasiekė.

� Na, ne�inau, � įsiterpė ponia Oliver. � Juk ir paikiausias vaikas labai lengvai gali padegti nam�.

� Pala, pala, � pasakė Vineiblas. � A� tikrai negaliu sutikti, kad �iais laikais blogis nuvertinamas, tarsi jo nė nebūtų. Blogio esama. Ir blogis stiprus. Kartais stipresnis u� gėrį. Jis niekur nedingo. Jį reikia atpa�inti � su juo kovoti. Antraip... � jis skėstelėjo rankomis, � mes panirsime į tams�.

� A�, �inia, buvau mokoma tikėti velniu, � prisipa�ino lyg teisindamasi ponia Oliver. � Ir juo tikėjau. Bet, �inote, jis man visada atrodė toks kvailas. Su kanopomis ir uodega, ir visa kita. Kre�iantis i�daigas tarsi prastas aktorius. Savo knygose a�, �inoma, da�nai įtraukiu pikt� �ėton� �monėms tai patinka, � bet tikrai darosi vis sunkiau ir sunkiau jį pavaizduoti. Kol skaitytojas nesusivokia, kas jis, galiu jį i�laikyti įspūding� � bet, tiesai i�ai�kėjus, jis atrodo ka�koks nevyk�s. Nuvilianti atomazga. Kur kas lengviau sukurti banko valdytoj�, i��vais�iusį kapital�, arba vyr�, trok�tantį atsikratyti �mona ir vesti vaikų guvernant�. Tai daug natūraliau � jei suprantate, k� turiu galvoje.

Visi nusijuokėme, ir ponia Oliver teisindamasi pasakė:

� �inau, kad nelabai skland�iai dėstau, bet jūs suprantate, k� turiu galvoje.

Mes visi atsakėme puikiai suprant�, k� ji turi galvoje.

6 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

I� Prioro dvaro i�va�iavome jau po keturių. Pavalgius ypatingai skanius pietus, Vineiblas mums surengė ekskursij� po savo namus. Su did�iausiu malonumu jis rodė mums visokį savo ger� � tie namai buvo i�tisas lobynas.

� Jis turbūt piniguose maudosi, � pasakiau, kai galiausiai i�vykome. � Tie nefritai... ir afrikieti�kos skulptūros � jau nekalbant apie Meiseno porcelian� ir Bo deimantus. Jums laimė turėti �itokį kaimyn�.

� Tarsi mes patys �ito ne�inotume! � pasakė Rouda. � Dauguma �monių �i�ia malonūs. Bet neabejotinai lėk�toki. Ponas Vineiblas palyginti yra tikra egzotika.

� O kaip jis praturtėjo? � pasidomėjo ponia Oliver. � Ar visada buvo turtingas?

Despardas pa�aipiai įsiterpė, kad mūsų laikais niekas negali pasigirti tokiu dalyku, kaip didelės paveldėtos pajamos. Laidotuvių i�laidos bei mokes�iai jas mikliai apma�ina.

� Ka�kas man sakė, � pridūrė jis, � kad karjer� tas �mogus pradėjo uosto kroviku, bet tai atrodo neįtikėtina. Apie savo vaikyst� ar �eim� jis niekad nesipasakoja... � Jis pasisuko į poni� Oliver. � �tai jums paslaptingasis asmuo...

Ponia Oliver atsakė, kad �monės jai nuolat per�a tai, ko jai nereikia...

�Pal�o �irgo� namas buvo pastatytas pusiau i� r�stų (i� tikrų rastų, ne imitacijos). Jis stovėjo tolėliau nuo miestelio gatvės. U� jo buvo matyti aptvertas sodas, teikiantis namui malonaus senovi�kumo. A� juo nusivyliau, taip ir pasakiau.

� Nė i� tolo neatrodo įtartinas, � pasiskund�iau. � Nenuotaikingas.

� Palūkėkite, kol vidun įeisite, � tarė Rudė.

I�lip� i� ma�inos, nu�ingsniavome prie durų, kurios, vos mums prisiartinus, atsidarė.

Ant slenks�io stovėjo panelė Terza Grei, auk�ta, kiek vyri�ka, vilkinti tvido �vark� ir sijon�. Nuo auk�tos kaktos augantys �ili jos plaukai buvo �iurk�tūs, didelė nosis � kumpa, o �viesiai mėlynos akys � labai skvarbios.

� �tai ir jūs pagaliau, � tarė ji nuo�ird�iu, �emu balsu. � Jau maniau, kad pasiklydote.

U� jos tvido dengiamų pe�ių pastebėjau veid�, spoksantį i� tamsaus prieangio �e�ėlių. Keist�, beformį veid�, kurį tarsi i� plastelino nulipdė vaikas, atklyd�s į skulptoriaus studij� pa�aisti. Tokį veid�, pamaniau a�, kartais i�vysti primityvistiniuose paveiksluose tarp minios italų ar flamandų.

Rouda mus supa�indino ir paai�kino, kad mes valgėme prie�pie�ius pas pon� Vineibl� Prioro dvare.

� Ak, taip! � tarė Panelė Grei. � Dabar viskas ai�ku! Smaguriavote! Ak, tas jo virėjas italas! O dar gra�aus namo puo�menos. Na, taip, varg�as �mogus turi kuo nors prasibla�kyti. Bet pra�om vidun... pra�om vidun. Savo nedideliu nameliu mes did�iuojamės. Statytas penkioliktame am�iuje... dalis � keturioliktame.

Vestibiulis buvo �emas ir tamsus, i� jo į vir�ų � įviji laiptai. Prie sienos didelis �idinys, o vir�um �idinio kabėjo įrėmintas paveikslas.

� Senoji vie�bu�io i�kaba, � pasakė panelė Grei, pastebėjusi mano �vilgsnį. � Tokioje �viesoje sunku į�iūrėti. �Pal�as �irgas�.

� A� jums atnaujinsiu t� paveiksl�, � pasisiūlė Rudė. � Juk sakiau, kad galiu jį i�valyti. � Duokite man ir pamatysite.

� A� �iek tiek abejoju, � pasakė Terza Grei ir tiesmukai i�py�kino: � O jeigu sugadinsite?

� Tikrai nesugadinsiu, � pasakė įsi�eidusi Rudė. � Juk a� tuo u�siimu.

� A� dirbu Londono galerijose, � paai�kino ji man.

� Su �iuolaikiniu paveikslų restauravimu reikia apsiprasti, � pasakė Terza Grei. � Dabar nuėjusi į Nacionalin� galerij�, a� kaskart i�si�ioju i� nustebimo. Visi paveikslai atrodo taip, tarsi būtų i�maudyti naujausiame valiklyje.

� Nejaugi jums labiau patiktų, kad jie būtų tamsūs, garsty�ių spalvos, � paprie�taravo Rudė. Ji įsi�iūrėjo į vie�bu�io i�kab�. � Daug kas i�ry�kėtų. Ant �irgo gal net ir raitelis pasimatytų.

A� drauge su ja įsi�iūrėjau į paveiksl�. Primityviai nutapytas, nedidelės vertės, nebent tuo vertingas, kad senas ir ne�varus. Pal�o �irgo figūra �vietė tamsiame nenusakomos spalvos fone.

� Ei, Sibile, � su�uko Terza. � Sve�iai priekabiauja prie mūsų �irgo, koks neregėtas į�ūlumas!

Pro duris prie mūsų atėjo panelė Sibilė Stemfordis � auk�ta liauna moteris tamsiais riebaluotais plaukais; jos veide buvo kvailoka �ypsena, o burna kaip �uvies.

Vilkėjo ji ry�kų smaragdo �alumo sarį, bet nuo to neatrodė gra�esnė. Jos balsas buvo slopus ir trūk�iojantis.

� Mūsų mielasis, brangusis �irgas, � pasakė ji. � Mes įsimylėjome �i� sen� vie�bu�io i�kab�, vos j� pama�iusios. A� tikrai manau j� turėjus įtakos mūsų pasirinkimui. Tu taip nemanai, Terza? Bet pra�om vidun, pra�om vidun.

Kambarys, į kurį ji mus įvedė, � ma�as, keturkampis, turbūt perdarytas i� kadaise buvusio baro. Dabar jis buvo i�mu�tas kartūnu, apstatytas �ipendeilo stiliaus baldais � neabejotinai kaimi�ko stiliaus moterų svetainė. Vazose primerkta chrizantemų.

Po to mes buvome pakviesti ap�iūrėti sodo, kuris tikriausiai �avus vasar�, o kai sugrį�ome į vidų, stalas jau buvo padengtas arbatai. Buvo padėta sumu�tinių bei namuose keptų pyragai�ių, ir, mums susėdus, įėjo ta sena moteris, kurios veidas man �mėk�telėjo vestibiulyje, ne�ina sidabriniu arbatiniu. Ji buvo apsivilkusi prastu tamsiai �aliu chalatu. Atid�iau į j� įsi�iūrėjus, dar sustiprėjo įspūdis, kad jos galv� nulipdė vaikas i� plastelino. Jos veidas atrodė kvailas, primityvus, bet a� negalėjau suvokti, kodėl jis man pasirodė bloga lemiantis.

Staiga supykau pats ant sav�s. Kas man rūpi tas perstatytas vie�butis ir trys pusam�ės moterys!

� A�iū, Bel�, � padėkojo Terza.

� Ar visko yra, ko pageidaujate? � Tie �od�iai buvo vos girdimai praniurnėti.

� Taip, a�iū.

Bel� �engė prie durų. Ji į niek� nebuvo pa�velgusi, bet prie� pat i�eidama, pakėlė akis ir greitosiomis dėbtelėjo į mane. Tas �vilgsnis ka�kodėl mane i�g�sdino, nors sunku pasakyti � kodėl. Jis bylojo apie piktavali�kum� ir keist� nuovokum�. Tarsi be jokių pastangų, beveik nesmalsaudama ji būtų tiksliai įskai�iusi, kokios mintys mano galvoje.

Terza Grei pastebėjo mano reakcij�.

� Bel� sėja nerim�, tiesa, pone Isterbrukai? � pasidomėjo ji �velniai. � Pastebėjau j� �iūrint į jus.

� Juk ji vietinė, ar ne? � stengiausi atrodyti tik i� mandagumo susidomėj�s.

� Taip. Turbūt kas nors jums jau sakė, kad ji vietinė ragana.

Sibilė Stemfordis subar�kino savo karoliais.

� Na, prisipa�inkite, pone... pone...

� Isterbrukas.

� Isterbrukai.

� Jūs tikriausiai jau girdėjote, kad mes visos u�siimame raganavimu. Na, prisipa�inkite. Mat apie mus sklinda gandai...

� Turbūt pelnytai, � pasakė Terza. Ji, atrodo, mėgavosi pokalbiu. � Va Sibilė, garsi dideliais talentais.

Sibilė patenkinta atsiduso.

� Mane visuomet traukė okultizmas, � sumurmėjo ji. � Dar ma�a būdama, a� suvokiau, kad turiu nepaprastų galių. Automatinis ra�ymas man savaime i�eidavo. A� net ne�inojau, kas tai yra. Tiesiog atsisėsdavau su pie�tuku rankose � net nenutuokdama, kas darosi. Ir, �inoma, buvau ypatingai jautri. Kart� nuėjusi pas draug� į namus arbatos gerti � nualpau. Tame kambaryje ka�kas baisaus buvo nutik�. A� pajutau! Mums tik vėliau paai�kino. Ten buvo nu�udytas �mogus. Prie� dvide�imt penkerius metus. Tame pa�iame kambaryje!

Ji palingavo galv� ir su dideliu pasitenkinimu ap�velgė mus visus.

� Tikrai stebėtina, � pasakė pulkininkas Despardas mandagiai, ta�iau neslėpdamas, kad jam nemalonu apie tai kalbėti.

� Ir �iame name yra atsitik� negerų dalykų, � tarė niūriai Sibilė. � Bet mes ėmėmės reikalingų priemonių. Prie �emės priri�tos dvasios buvo i�vaduotos.

� Savoti�kas pavasarinis dvasių valymas? � pasufleravau a�.

Sibilė pa�velgė į mane dvejodama.

� Kokį gra�ų spalving� sarį jūs dėvite, � įsiterpė Rouda.

Sibilės veidas pragiedrėjo.

� Taip, jį įsigijau būdama Indijoje. Ten labai įdomiai leidau laik�. Studijavau jog�, �inote, ir visa kita. Ta�iau man atrodė, kad visa tai per daug įmantru � nelabai natūralu ir dirbtina. Jau�iau, kad reikia grį�ti prie pa�ių i�takų, prie pirmyk��ių jėgų. A� esu viena i� nedaugelio moterų, apsilankiusi Haityje. Va ten �mogus tikrai prisilieti prie pirminių okultizmo �altinių. �inoma, jie jau apaugo nema�u korupcijos ir i�kraipymų sluoksniu. Bet to dalyko �aknys � ten. Man daug k� parodė, ypa� su�inoj�, kad turiu truputį u� save vyresnes dvynukes seseris. Vaikas, gim�s po dvynukų, būna apdovanotas ypatingomis galiomis � jie man taip sakė. Įdomu, ar ne? Nuostabūs jų mirties �okiai. Visa ta mirties atributikakaukolės, sukry�iuoti kaulai, duobkasio įrankiai � kastuvas, lau�tuvas ir kaplys. Jie apsirengia kaip laidotojai su skrybėlėmis, juodais drabu�iais...

Ceremonmeisteris yra baronas Samedi, o Ligba yra jo i��aukiamas dievas, dievas, kuris �pa�alina kliūtį�. Tada gali pasiųsti mirtį k� nors numarinti. Baisi mintis, tiesa?

� Va �is, � Sibilė atsistojusi atne�ė ka�kokį daikt� nuo pagalvės. � �is yra mano Asonas. Sud�iovintas moliūgas su karolių tinkleliu ir � matote �iuos gabaliukus? � sud�iovintos gyvatės slanksteliai.

Mes mandagiai, nors be didelio susidomėjimo pasi�iūrėjome.

Sibilė meiliai pabar�kino savo klaikųjį �aisl�.

� Labai įdomu, � mandagiai pasakė i�auklėtasis Despardas.

� A� jums galė�iau daug daugiau papasakoti...

Sulig tais �od�iais mano dėmesys nuklydo kitur.

�od�iai mane pasiekė lyg pro rūk�, kai Sibilė toliau demonstravo savo �inias apie burtus ir kerus: maestro Karefur�, Koa, Gvid�ių �eimyn�...

Pakreip�s galv� pama�iau Terz� klausiamai �velgiant į mane.

� Tuo netikite, tiesa? � negarsiai paklausė ji. � Bet �inokite, kad klystate. Visko negalima paai�kinti vien prietarais, baime ar fanatizmu. Esama pradinių tiesų ir pradinių galių. Visad buvo. Visad bus.

� Dėl to a� tikrai nesigin�ysiu, � atsakiau a�.

� I�mintingas �mogus. Eime pasi�iūrėti mano bibliotekos.

Pro stiklines duris palei namo kamp� nusekiau paskui j� į sod�.

� Mes j� įrengėme senose arklidėse, � paai�kino. � Arklidės ir ūkiniai pastatai buvo perstatyti, ir padaryta viena didelė patalpa. Palei ilg� sien� buvo vien knygos. Nuėjau tiesiai prie jų ir netrukus su�ukau:

� Jūs turite labai retų leidinių, panele Grei. Ar tai autenti�kas Malleus Maleficorum leidinys? Dieva�i, �ia tikri lobiai.

� Tikrai taip.

� �is Grimuaras � i�ties didelė retenybė. � Ėmiau nuo lentynų vien� knyg� po kitos. Terza mane ved�iojo akimis � nuo jos sklido tylus pasitenkinimas, kurio a� nesupratau.

Padėjau atgal Sadducismus Triumphatus, Terzai sakant:

� Malonu sutikti �mogų, kuris gali įvertinti tai, kas tau brangu. Daugelis tik �iovauja arba vėpso.

� Matyt, nėra to, ko jūs ne�inotumėte apie raganavim�, burtus ir pana�ius dalykus, � pasakiau. � Kas paskatino visu tuo susidomėti?

� Dabar jau sunku pasakyti... Tai buvo seniai... Kartais �mogus �iūri į k� nors pro pir�tus � ir tik staiga pajunti, kad jau esi giliai įsitrauk�s. Nepaprastai įdomios studijos! Kuo �monės tikėjo ir kokias nelemtas kvailystes jie krėtė.

A� nusijuokiau.

� �ia jau geriau. D�iaugiuosi, kad tikite ne viskuo, k� perskaitote.

� Nematuokite man�s tuo pa�iu matu kaip varg�� Sibil�. Taip, taip, ma�iau, kaip į j� i� auk�to �iūrėjote! Bet jūs klystate. Daugeliu at�vilgiu ji kvai�a moterėlė. U�siima kerais ir demonais, ir juod�ja magija, visk� sumai�ydama į fantasti�k� okultizmo ko��. Bet ji turi galių.

� Galių?

� Ne�inau, kaip kitaip pavadinti. Esama �monių, kurie gali tapti gyvu tiltu tarp �io pasaulio ir nepa�into, antgamti�ko pasaulio. Sibilė tokia. Ji � pirmos rū�ies mediumas. Ji niekada to nedarė dėl pinigų. Bet jos sugebėjimai ypatingi. Kai ji ir a�, ir Bel�...

� Bel�?

� O taip. Bel� irgi turi savoti�kų galių. Mes visos turime, kiekviena kitokiu mastu. Kaip komanda...

Ji nutilo.

� Burtininkių bendrovė? � pasakiau nusi�ypsoj�s.

� Galima ir taip vadinti.

Pa�velgiau į knyg�, kuri� laikiau rankose.

� Nostradamus ir visa kita?

� Nostradamus ir visa kita.

� Jūs tuo tikrai tikite, ar ne?

� A� ne tikiu. A� �inau.

Ji kalbėjo triumfuodama � pa�velgiau į j�.

� Bet i� kur? Kokiu būdu? Kuo remiantis?

Ji mostelėjo ranka į knygų lentynas.

� Visu tuo! �ia tiek daug nes�monių! Tokia i�pūsta juokinga kalba! Bet atmetus prietarus ir to meto paklydimus, pa�ioje �erdyje � teisybė! Tu j� tik gra�iai aptaisai � ji visuomet buvo puo�iama, � kad �monėms darytų didesnį įspūdį.

� A� turbūt nelabai pagaunu jūsų mintį.

� Mano mielas, kodėl �monės per am�ius eidavo pas juoduosius magus, kerėtojus, �iniuonius? I� tikro tik dėl dviejų prie�as�ių. Tik dviejų dalykų �monėms taip labai reikia, kad jie net nebijo u�sitraukti prakeikim�. Meilės �olelių ir taurės nuodų.

� Aa.

� Taip paprasta, ar ne? Meilė ir mirtis. Meilės �olelės, � kad laimėtum geid�iam� vyri�kį; juodoji magija, � kad i�laikytum savo mylim�jį. Burti reikia per mėnulio pilnatį. Kartok velnio ar dvasių vardus. Pai�yk ant grindų ar ant sienų ra�tus. Visa tai tik dekoracijos. Teisybė tuose burtuose yra afrodisiastinė2.

� O mirtis? � paklausiau.

� Mirtis? � Ji keistai sukrizeno ir nuo to juoko man nejauku pasidarė. � Jūs domitės mirtimi?

� Kas gi nesidomi? � atsakiau nerimtai.

� Įdomu. � Ji metė į mane skvarbų, tiriantį �vilgsnį. A� sumi�au.

� Mirtis. Jos apyvarta visada geresnė nei meilės �olelių. Ir visgi kaip praeityje visa tai buvo vaiki�ka. Bord�ijos ir jų garsieji paslaptingi nuodai. �inote, kokie tie nuodai i� tikrumų buvo? Papras�iausias baltasis arsenas! Lygiai toks pat, kokiu nuo�aliose gatvelėse vyrai savo �moneles nuodydavo. Bet nuo to laiko mes padarėme didel� pa�ang�. Mokslas praplėtė mūsų ribas.

� Nesusekamais nuodais? � Mano balsas nuskambėjo skepti�kai.

� Nuodais! Tai vieux jeu3. Vaikų �aidimas. Atsivėrė nauji horizontai.

� Tarkime, kokie?

� Protas. Pa�inimas, kas yra protas � k� jis gali atlikti ir k� jį galima priversti atlikti.

� Pra�om toliau pasakoti. Nepaprastai įdomu.

� Principas gerai �inomas. Juo am�ių am�ius naudojosi �iniuoniai pirmyk�tėse bendruomenėse. Visai nereikia aukos �udyti. Reikia tik vieno � liepti aukai numirti.

� Įtaiga? Bet ji nepaveiki, jeigu auka tuo netiki.

� Norite pasakyti, kad ji nepaveiki europie�iams, � pataisė ji mane. � Kartais būna paveiki. Bet ne tai svarbu. Mes gerokai pranokome raganas ir kerėtojus. Psichologai parodė keli�. Mirties tro�kimas! Jis visiems būdingas. Juo remkis! Remkis mirties tro�kimu.

� Įdomi mintis. � Prakalbau slopindamas mokslinį susidomėjim�. � Rūpim� asmenį paveiki taip, kad jis pats nusi�udytų? Ar taip?

� Jūs vis dar atsiliekate. Ar esate girdėj�s apie traumines ligas?

� �inoma.

� �monės, kurie nes�moningai, trok�dami neiti į darb�, i�siugdo tikrų negalavimų. Ne apsimestinų, o tikrų ligų su visais simptomais, tikrų skausmų. Ilg� laik� gydytojams tai buvo mįslė.

� Imu u��iuopti jūsų mintį, � pasakiau i� lėto.

� Tam, kad sunaikintum pasirinkt�jį asmenį, reikia paveikti jo slapt�jį �a��. Visuose mumyse esantis mirties tro�kimas turi būti su�adintas, sustiprintas. � Ji vis labiau jaudinosi. � Suprantate? Tas mirties ie�kantis �a�� pakursto, sukelia tikr� lig�. Nori sirgti, nori mirti � i� tiesų susergi ir numir�ti.

Ji pergalingai atmetė galv�. Man staiga pasidarė labai �alta. Visa tai, �inoma, nes�monės. �i moteris kvanktelėjusi... Ir visgi...

Terza Grei ūmai nusijuokė.

� Jūs manimi netikite, tiesa?

� Tai �avinga teorija, panele Grei, ir pripa�įstu, kad ji labai dera prie �iuolaikinės m�stysenos. Bet kaip jūs siūlytumėte su�adinti t� visuose mumyse glūdintį mirties tro�kim�?

� Tai mano paslaptis. Būdas! Priemonės! Juk galima bendrauti be s�ly�io. Tik prisiminkite radij�, radarus, televizij�. Ekstrasensoriniai pojū�iai tiek nepasistūmėjo į priekį, kaip �monės vylėsi, vien todėl, kad jie neu��iuopė vieno pagrindinio paprasto principo. Kartais pasitaiko, kad nety�iomis tai padarysi � ir tada, su�inoj�s, kaip �is principas veikia, gali jį kiekvien� kart� pritaikyti...

� Ar ir jūs tai galite?

Ji man ne i�kart atsakė. Paėjusi �alin tarė:

� Nepra�ykite man�s, pone Isterbrukai, i�duoti jums visas savo paslaptis.

Nusekiau paskui j� i� sodo atgal prie namo durų...

� Kodėl jūs man visa tai i�pasakojote? � paklausiau.

� Jūs suprantate mano knygas. �mogui kartais reikia su... su... na, su kuo nors pasi�nekėti. Ma�a to...

� Taigi?

� Man atėjo mintis � t� pat ir Bel� pagalvojo, � kad jums gal mūsų prireiks?

� Prireiks jūsų?

� Bel� mano, kad jūs atvykote mūsų susirasti. Ji retai kada klysta.

� Kodėl norė�iau, anot jūsų, susirasti jus?

� �ito, � tarė �velniai Terza Grei, � a� dar ne�inau.

7 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� �tai kur jūs! Mes galvojome, kur jūs esate. � Pro duris i�ėjo Rouda, o paskui j� visi kiti. Ji apsi�valgė. � Tad va kur jūs rengiate savo seansus, ar ne taip?

� Jūsų �inios tikslios, � nusijuokė �valiai Terza Grei. � Kaime visi tavo reikalus i�mano geriau nei tu pats. Esu girdėjusi, kad apie mus sklinda piktos kalbos. Prie� �imt� metų būtume paskandintos arba sudegintos ant lau�o. Mano propramotė � gal ir dar pora �pro� � buvo sudeginta kaip ragana, rodos, Airijoje. �tai kokių būta laikų!

� A� visad maniau, kad jūs �kote.

� I� tėvo pusės taip, i� ten ir ai�kiaregystė. I� motinos pusės � airė. Sibilė yra mūsų gyvatė, ji kilusi i� Graikijos. Bel� atstovauja senajai Anglijai.

� Makabri�kas �monių kokteilis, � įsiterpė pulkininkas Despardas.

� Jūsų �od�iais tariant.

� Įdomu, � pasakė Rudė.

Terza dirstelėjo į j�.

� Tam tikra prasme taip. � Ji pasisuko į poni� Oliver. � Jums derėtų para�yti knyg� apie �mog�udyst� juodosios magijos būdu. A� jums galė�iau apie tai suteikti daug �inių.

Ponia Oliver sumirksėjo ir atrodė sumi�usi.

� A� ra�au tik apie labai paprastas �mog�udystes, � pasakė lyg teisindamasi.

Ji kalbėjo tokiu balsu, kokiu sakoma: �A� verdu tik labai paprastus patiekalus�.

� Ir tik apie �mones, kurie norėdami pa�alinti nuo savo kelio kitus �mones, stengiasi tai labai gudriai atlikti, � pridūrė ji.

� Jie man paprastai būna per gudrūs, � pasakė pulkininkas Despardas. Jis �vilgtelėjo į laikrodį. � Rouda, manau...

� O taip, mes turime eiti. Nemaniau, kad taip vėlu. Buvo i�sakyti padėkos ir atsisveikinimo �od�iai.

Mes i�ėjome pro �oninius vartus, aplinkui, o ne atgal pro nam�.

� Jūs laikote vis� būrį pauk��ių, � įterpė pulkininkas Despardas, pa�velg�s į vielos aptvar�.

� Nepaken�iu vi�tų, � pasakė Rudė. � Jos taip įkyriai kudakuoja.

� �ia daugiausia gaid�iukai. � Tai Bel� pra�neko. Ji kaip tik i�ėjo pro duris į kiem�.

� Balti gaid�iukai, � tariau a�.

� Ar tai mėsiniai pauk��iai? � paklausė Desperadas.

Bel� atsakė:

� Jie mums naudingi.

Jos burna kreivai i�siviepė putliame beformiame veide. Akys �velgė gudriai, lyg ji ka�k� �inotų.

� Jie yra Belos vald�ioje, � pasakė juokais Terza Grei.

Mes atsisveikinome; pro atviras duris į gatv� pasirodė Sibilė Stemfordis paskubinti besiskirstan�ių sve�ių.

� Man ta moteris nepatinka, � pasakė ponia Oliver, mums i�va�iuojant. � Labai nepatinka.

� Nepriimkite panelės Terzos �od�ių u� gryn� pinig�, � pasakė atlaid�iai Despardas. � Jai didelis malonumas gra�byliauti apie tuos dalykus ir �iūrėti, kokį daro įspūdį.

� A� ne j� turiu galvoje. Ji moteris be s��inės, geros progos nepra�iopsanti. Bet ne tokia pavojinga, kaip ta kita.

� Bel�. Sutinku, ji �iurpoka pabaisa.

� Ir ne apie j� kalbu. Turiu galvoje Sibil�. Ji tik atrodo kvaila. Visi tie karoliai ir drapiruotė, ir tau�kalai apie kerus, ir stebuklingos reinkarnacijos, apie kurias mums priporino. (Kodėl neatgimsta buvusi indų plovėja ar negra�i sena sodietė? Visuomet tik Egipto princesės arba gra�iosios Babilono vergės. Labai įtartina.) Ir vis vien, nors ji kvaila, mano tokia nuojauta, kad turi galios ka�k� padaryti � priversti dėtis keistiems dalykams. A� nemoku skland�iai paai�kinti � bet a� turiu galvoje, kad ja gali pasinaudoti... kas nors... saviems tikslams, vien dėl jos kvailumo. Nemanau, kad būtumėte suprat�, k� norėjau pasakyti, � baigė ji graud�iai.

� A� suprantu, � pasakė Rudė. � Ir nenusteb�iau, jei paai�kėtų, kad jūs neklydote.

� Mums i�ties reikėtų nueiti į kokį nors jų seans�, � tarė u�sigalvojusi Rouda. � Gali būti visai įdomu.

� Ne, tu neisi, � pasakė tvirtai Despardas. � A� neleisiu, kad tu įsiveltum į pana�ius dalykus.

Jiedu ėmė juokomis gin�ytis. Atsitokėjau i� savo min�ių, tik i�gird�s poni� Oliver teiraujantis apie kito ryto traukinius.

� Galite parva�iuoti su manim, � tariau.

Ponia Oliver tarsi dvejojo.

� A� galbūt ver�iau va�iuosiu traukiniu...

� O, kas �ia jums dabar? Esate su manim anks�iau va�inėjusi. A� itin patikimas vairuotojas.

� Ne todėl, Markai, rytoj a� turiu eiti į laidotuves. Tad negaliu grį�ti į miest� vėlai. � Ji atsiduso. � Nepaken�iu laidotuvių.

� Ar privalote dalyvauti?

� �iuo atveju, ko gero, privalau. Meri Delafonten buvo labai sena mano draugė, manau, ji pageidautų, kad a� atei�iau. Ji buvo toks �mogus.

� Be abejo, � su�ukau. � Delafonten... �inoma.

Visi nusteb� su�iuro į mane.

� Atleiskite, � tariau. � A� tiesiog... na... galvojau, kur pastaruoju metu buvau girdėj�s Delafonten pavard�. � Tai jūs, ar ne? � A� pa�velgiau į poni� Oliver. � Jūs minėjote lankiusi j� klinikoje.

� Ar a�? Galimas daiktas.

� Nuo ko ji mirė?

Ponia Oliver suraukė kakt�.

� Nuo toksinio polineurito � ar ka�ko pana�aus.

Rudė įdėmiai mane stebėjo. Jos �vilgsnis buvo skvarbus, tiriantis.

Kai visi i�lipome i� automobilio, ūmai tariau:

� A� eisiu truputį pasivaik��ioti. Tiek prisivalgėme. Nuostabūs prie�pie�iai ir dar po to arbata. Reikia, kad susikratytų.

Spar�iai nu�ingsniavau, kol niekas nespėjo pasisiūlyti eiti drauge. Labai norėjau pabūti vienas ir surikiuoti savo mintis.

Kas gi �ia yra? Vertėtų pa�iam sau i�siai�kinti. Visa prasidėjo � argi ne taip? � nuo tarp kitko pasakytų, bet g�sdinan�ių Popi �od�ių, kad jei nori �kuo nors atsikratyti�, reikia kreiptis ne kur kitur, o į �Pal�� �irg��.

Paskui sekė mano pasimatymas su D�imiu Korigenu ir jo s�ra�as pavard�ių, kurios siejamos su tėvo Gormano mirtimi. Tame s�ra�e buvo Hesket-Diubua pavardė ir Takerton pavardė, mintimis mane gra�inusi į an� vakar� Luid�io kavos bare. Ten dar buvo ir �iek tiek girdėta Delafonten pavardė. Tai ponia Oliver buvo j� paminėjusi, kalbėdama apie savo draug� ligon�. Ta draugė ligonė jau mirė.

Po to dėl ka�kokios prie�asties, kurios pats negaliu gerai suprasti, nuėjau u�sp�sti Popi jos gėlių pavėsinėje. Ir Popi kar�tai i�sigynė �inanti tokį būst�, kaip �Pal�as �irgas�. Ir, kas dar reik�mingiau, Popi i�sigando.

O �iandien � toji Terza Grei.

Bet, �inoma, �Pal�as �irgas� ir jo gyventojai yra viena, o pavard�ių s�ra�as � kas kita, visai nesusij�. Kodėl, po velnių, savo mintyse a� juos sukergiu?

Kodėl turė�iau bent vien� akimirk� įsivaizduoti tarp jų esant ka�kokį ry�į?

Galimas daiktas, kad ponia Delafonten gyveno Londone. Tomasinos Takerton namai buvo kur nors Sarėjuje. Nė vienas tame s�ra�e esan�ių neturėjo nieko bendra su Mac Dipingo miesteliu. Nebent...

Kaip tiktai buvau priėj�s �Karaliaus ginklus�. �Karaliaus ginklai� yra tikra aludė, puikiai atrodanti, su naujai i�da�ytu skelbimu, kvie�ian�iu prie�pie�ių, pietų ir arbatos gerti.

Pastūm�s pravėriau duris ir įėjau vidun. Kairėje pusėje buvo dar neatidarytas baras, o de�inėje � ma�as vestibiulis, pradvok�s u�sistovėjusiais dūmais. Prie laiptų buvo u�ra�as: Ra�tinė. Ra�tin� sudarė sandariai u�darytas langas ir i�spausdinta kortelė: SPAUSTI MYGTUK�. Visa patalpa dvelkė tokiu dienos metu i�tu�tėjusios aludės nuotaika. Ant lentynos prie ra�tinės lango gulėjo aptrinta sve�ių registracijos knyga. Atsivert�s j� pavar�iau. �ia ne per daugiausia lankomasi. Per savait� penki ar �e�i įra�ai, paprastai visi t� patį vakar�. Vėl perver�iau puslapius, įsidėmėdamas pavardes.

Neilgai trukus u�ver�iau knyg�. Aludėje vis dar niekas nepasirodė. Ties� sakant, �iame savo tyrimų etape dar nenorėjau u�duoti jokių klausimų. Vėl i�ėjau į �velnų drėgn� pavakarės or�.

Ar tai tik sutapimas, kad praėjusiais metais �Karaliaus ginkluose� buvo apsistoj�s �mogus, pavarde Sendfordas, ir �mogus, pavarde Parkinsonas? Abi pavardės buvo Korigeno s�ra�e. Taip, bet tos pavardės nėra ypatingai retos. Bet a� įsidėmėjau dar vien� � Martino Digbio pavard�. Jeigu tai mano pa�įstamas Martinas Digbis, tai jis yra antros eilės sūnėnas moters, kuri� a� vadindavau teta Mine � ledi Hesket-Diubua.

�ingsniavau, nematydamas, kur einu. Miltinai norėjau su kuo nors pasi�nekėti. Su D�imiu Korigenu. Arba su Deividu Ardingliu. Ar su Hermija, tokia ramia ir sveikos nuovokos. Buvau vienas su savo sujauktom mintim, o vienas būti nenorėjau. Atvirai kalbant, norėjau, kad kas nors nugin�ytų tas mano mintis.

Pusvalandį pamaklinėj�s purvinomis gatvelėmis, galų gale pasukau pro klebonijos vartus ir �engiau ypatingai blogai pri�iūrimu keliuku prie, matyt, surūdijusio varpelio greta paradinių durų. II

� Skambutis suged�s, � tarė ponia Dein Keltrop, pasirodydama prie durų, tarsi būtų genialiai nujautusi mane ateinant.

Tuojau buvau j� įtar�s.

� Jis jau du kartus taisytas, � pasakė ponia Keltrop. � Bet taisymas neilgam tepadeda. Tad a� turiu būti budri. O jei koks svarbus atvejis. Jums, atrodo, svarbu, tiesa?

� Na... taip, man tai svarbu.

� Va ir a� t� turėjau galvoje. � Ji m�sliai pa�velgė į mane. � Taip, ai�ku, prasti popieriai... Ko pageidautumėte? Vikaro?

� A�... a� pats gerai ne�inau...

Atėjau pasikalbėti su vikaru, bet dabar netikėtai suabejojau. Netgi ne�inojau, kodėl. Bet tuoj pat ponia Keltrop man pasakė, kodėl.

� Mano vyras labai geras �mogus, � tarė ji. � �od�iu, ne vien todėl, kad jis vikaras. Kartais dėl to tik sunkiau. Mat geri �monės nelabai perpranta blogį. � Ji nutilo, o paskui pridūrė �valiai ir įtikinamai: � A� manau, kad ver�iau su manim pasikalbėkite.

A� vos �yptelėjau lūpomis.

� Ar blogis � jūsų sritis? � paklausiau.

� Taip, mano. Parapijoje svarbu �inoti apie visokias, na... daromas nuodėmes.

� O ar nuodėmės � ne jūsų vyro sritis? Taip sakant, jo tiesioginė pareiga?

� Nuodėmių atleidimas, � pataisė ji mane. � Jis gali duoti i�ri�im�. A� negaliu. Bet a�, � pasakė ponia Dein Keltrop itin d�iugiai, � a� jam galiu nuodėmes sudėlioti ir surū�iuoti. Apie jas �inodamas, gali u�kirsti keli�, kad kiti �monės nenukentėtų. Patiems klystantiems negali padėti. �od�iu, a� negaliu. Kaip �inote, � o gal jūs ir ne�inote, nes mūsų laikais daugelis ne�ino, � tik Dievas gali paakinti atgailai.

� Jūsų i�manymui negaliu prilygti, � atsakiau, � bet ir a� noriu u�kirsti keli�, kad �monės nenukentėtų.

Ji metė į mane skubų �vilgsnį.

� Ak, �it kaip? Tada ver�iau u�eikite ir mums abiem bus patogiau.

Klebonijos svetainė buvo didelė ir ap�iurusi. J� labai tamsino u� lango augantys giganti�ki Viktorijos laikų krūmai, kurių, matyt, niekas nevaliojo apkarpyti. Net keista, kodėl ta prieblanda nebuvo niūri. Prie�ingai, ramiai nuteikianti. Dideli ap�iur� krėslai buvo įdub� � per daugelį metų juose nema�ai �monių sėdėta. Drūtas laikrodis ant �idinio atbrailos tiksėjo sunkiai ir paguod�iamai. �ionai visada atrandama laiko pasi�nekėti, i�sakyti, kas guli ant �irdies, atsipūsti nuo rūpes�ių, kurių atne�a �viesi diena u� lango.

Supratau, kad �ia did�iaakės merginos, įsitikinusios, kad taps motinomis, a�arodamos prisipa�indavo apie savo bėd� poniai Dein Keltrop ir gaudavo blaivų, gal ne visuomet įprast� patarim�; �ia įnir�� giminės i�liedavo apmaud� ant savo vyro ar �monos artimųjų, �ia mamos ai�kindavo, kad jų Bobas nėra blogas vaikis, tik �iaip judrus ir jį siųsti į pataisos mokykl� būtų kvailystė. Vyrai su �monomis i�sipasakodavo vedybinius nesklandumus.

Ir �tai a�, Markas Isterbrukas, mokslo vyras, ra�ytojas, patyr�s �mogus, stoju �ilaplaukės moters vėjo nugairintu veidu ir geromis akimis akivaizdon, pasireng�s jai i�kloti visas savo bėdas. Kodėl? Ne�inau. Bet ka�kodėl buvau įsitikin�s, jog ji yra kaip tik tas �mogus, kurio man reikia.

� Mes k� tik gėrėme arbat� pas Terz� Grei, � pradėjau.

Atsiverti poniai Dein Keltrop niekada nėra sunku. Ji tave i� pusės �od�io supranta.

� A, ai�ku. Ir jums sugadino nuotaik�? Sutinku, t� trijul� nelengva i�tverti. A� ir pati esu apie tai galvojusi... Jos taip giriasi. I� savo patirties �inau, kad paprastai tikrieji nedorėliai nesigiria. Savo nedorum� jie moka slėpti. Tik tuomet noriai �neka apie savo nuodėmes, jeigu jos nėra labai sunkios. Nuodėmė juk toks smulkus, menkas reikalas. Baisiai svarbu j� i�pūsti, kad atrodytų didinga ir reik�minga. Kaimų raganos paprastai būna puskvai�ės pik�iurnos senės, kurioms patinka bauginti �mones ir �itaip dykai �į t� pe�ti. �inoma, tai �uni�kai lengva. Kai i�gai�ta ponios Braun vi�tos, tau daugiau nieko nereikia daryti, tik palinguoti galv� ir niūriai tarti: �A, jos Bilis mano katyt� an� ketvirtadienį erzino.� Bel� Veb galbūt yra tokio pobūd�io ragana. Bet galbūt... galbūt ji turi ir ka�ko daugiau... Ka�ko, kas i�liko nuo labai senų laikų ir kas kaimo vietovėse kartkartėmis dar atgyja, atgij�s baugina, nes tai tikrų tikriausias piktavali�kumas, ne tik noras padaryti įspūdį. Tokios kvailės, kaip Sibilė Stemfordis, man dar neteko sutikti, bet ji i� tikro yra mediumas � kad ir kas tie mediumai būtų. Terza � ne�inau... K� ji sakė jums? Turbūt tai, k� ji pasakė, jus taip prislėgė.

� Jūs labai patyrusi, ponia Dein Keltrop. I� viso to, k� jūs �inote ir k� esate girdėjusi, ar pasakytumėte, kad �mogų gali sunaikinti toli esantis kitas �mogus, neturėdamas jokio akivaizdaus ry�io.

Ponios Dein Keltrop akys �iek tiek i�siplėtė.

� Kai sakote sunaikinti, a� suprantu, jog turite galvoje nu�udyti! Grynai fizinį veiksm�?

� Taip.

� A� pasaky�iau, kad tai nes�monė, � atsakė tvirtai ponia Dein Keltrop.

� A! � tariau su palengvėjimu.

� Bet a�, �inoma, galiu klysti, � tarė ponia Dein Keltrop. � Mano tėvas sakė, kad lėktuvai yra nes�monė, o mano proprosenelis tikriausiai sakė, kad gele�inkelio traukiniai nes�monė. Ir jų abiejų teisybė. Anuo metu ir viena, ir antra buvo neįmanoma. Ta�iau dabar nėra neįmanoma. K� ta Terza daro, suaktyvina mirties spindulį ar dar k� nors? Ar jos visos trys pie�ia pentagramas ir siun�ia blogus linkėjimus?

A� nusi�ypsojau.

� Jūs i�ry�kinate, kas ko vertas, � pasakiau. � A� turbūt leidausi tos moters hipnotizuojamas.

� O ne, � paprie�taravo ponia Dein Keltrop. � Jūs taip nesielgtumėte. Jūs ne toks �mogus, kad pasiduotumėte įtaigai. Ten dar ka�ko būta, kas anks�iau atsitiko. Prie� visa tai.

� Jūs visai teisi. � Ir a� jai paprastai, kaip galėdamas papras�iau, papasakojau apie tėvo Gormano nu�udym� ir apie tai, jog naktiniame klube tarp kitko buvo paminėtas �Pal�as �irgas�. Tuomet i�sitraukiau i� ki�enės pavard�ių s�ra��, kurį atsi�vie�iau nuo daktaro Korigeno man parodyto popieriaus lapelio.

Ponia Dein Keltrop susiraukusi pasi�iūrėjo į jį.

� Mat kaip, � tarė. � O tie �monės? K� jie visi turi bendra?

� Mes dvejojame. � Gal tai būta �anta�o � o gal narkotikų...

� Niekai, � tarė ponia Dein Keltrop. � Jūs ne todėl nerimaujate. I� tiesų manote, kad jie visi nebegyvi?

Giliai atsidusau.

� Taip, � prisipa�inau. � A� taip manau. Bet tikrai ne�inau, ar taip yra. Trys i� jų mir�. Mini Hesket-Diubua, Tomasina Takerton, Meri Delafonten. Visos trys mirė savo lovose, sava mirtim. O pasak Terzos Grei, taip ir būna.

� Norite pasakyti, ji tvirtino pati tai padariusi?

� Ne, ne; Apie jokius konkre�ius asmenis ji nekalbėjo. Ji dėstė tik, jos manymu, mokslin� galimyb�.

� Kuri, sprend�iant i� visa ko, yra kvailystė, � pasakė m�sliai ponia Dein Keltrop.

� �inau, jei nebūtų buv�s taip keistai paminėtas �Pal�as �irgas�, a� bū�iau mandagiai pasiklaus�s, �irdyje juokdamasis.

� Taigi, � tarė susim�s�iusi ponia Dein Keltrop. � �Pal�as �irgas�. Visokių min�ių �adina.

Valandėl� ji patylėjo. Paskui pakėlė galv�.

� Blogai, � pasakė. � Labai blogai. Kad ir kas u� to slypi, reikia sustabdyti. Bet ir pats tai �inote.

� Na taip... Bet k� �mogus gali padaryti?

� �itai turėsite su�inoti. Ir negalima gai�ti laiko. � Ponia Dein Keltrop pakilo lyg veiklos sūkurys. � Nedelsdamas privalote tuo u�siimti. � Ji pasvarstė. � Ar neturite draugo, galin�io jums padėti?

A� susim�s�iau. D�imis Korigenas? U�siėm�s �mogus, neturintis laiko ir �iaip jau darantis visk�, k� pajėgia. Deividas Ardinglis � bet ar Deividas patikės bent vienu �od�iu? Hermija? Taip, dar yra Hermija. Ai�kaus proto, nuostabiai logi�ka. Tvirtybės bok�tas, jeigu tik duosis įkalbama būti s�jungininke. Galiausiai ji ir a�... nebaigiau sakinio. Hermija man tikra draugė, Hermija � asmenybė.

� Ar sugalvojote kas? Gerai.

Ponia Dein Keltrop buvo �vali ir dalyki�ka.

� A� tų trijų raganų nei�leisiu i� akių. Nors jau�iu, kad jos � ka�kodėl � nėra tikrosios kaltininkės. �ia kaip su ta Stemfordis pu�ia miglas apie egiptie�ių paslaptis ir prana�ystes i� piramid�ių tekstų. Visa, k� ji sako, yra gryni paistalai, bet juk i� tikrųjų esama ir piramid�ių, ir tekstų, ir �ventyklų paslap�ių. Mano tokia nuojauta, kad Terza Grei arba ka�k� turi savo rankose, arba ka�k� su�inojo, o gal girdėjo apie tai �nekant ir dabar tuo naudojasi norėdama pasirodyti, kokia esanti svarbi, turinti antgamti�kų galių. �monės taip did�iuojasi savo nedorumu. Keista, ar ne, kad geri �monės savo gerumu niekad nesipuikuoja. A� manau, jog �tai kada praver�ia krik��ioni�kas nuolankumas. Krik��ionys net ne�ino es� geri.

Valandėl� patylėjusįjį tarė:

� Mums labiausiai reikalinga kokia nors jungtis. S�saja tarp nors vienos i� tų pavard�ių ir �Pal�o �irgo�. Kas nors ap�iuopiama.

8 SKYRIUS

Seklys inspektorius Le�onas i�girdo koridoriuje �vilpaujant gerai pa�įstam� �Tėvo O�Flino� melodij� ir pakėlė galv�, įeinant daktarui Korigenui.

� Gailiuosi, jus visus nuvildamas, � pasakė Korigenas, � bet to �Jaguaro� vairuotojo kraujyje nebuvo nė kiek alkoholio. Policininkas Elisas, tam papūtus, turbūt u�uodė įsivaizduojam� alkoholį arba savo burnos blog� kvap�.

Bet tuo metu Le�onui nerūpėjo kasdieniai vairuotojų prasikaltimai.

� Eik�ekite, pasi�iūrėkite, � tarė jis.

Korigenas paėmė jam i�tiest� lai�k�, para�yt� smulkia, tvarkinga ra�ysena. Lai�ko atgalinis adresas buvo �Everestas�, Glendoverio aik�tė, Bornmetas.

9 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Kokių įdomybių nutinka kaime! � tarė nerūpestingai Hermija.

Mes buvome k� tik papietav�. Prie�ais mus stovėjo kavinukas juodos kavos...

Pa�velgiau į j�. Ne tokių �od�ių i� jos tikėjausi. Pastar�sias penkiolika minu�ių pasakojau, kas man rūpėjo. Ji klausėsi protingai ir įdėmiai. Ir a� tikėjausi ne tokio atsakymo. Jos balse buvo atlaidumo gaidelė � ji neatrodė nei nustebusi, nei susijaudinusi.

� �monės, kurie sako, kad kaime nuobodu, o mieste vienos įdomybės, patys ne�ino, k� �neka, � kalbėjo ji toliau. � Paskutinioji ragana nuėjo į pogrindį kokioje nors apgriuvusioje lū�noje, juodajai magijai u�kampio dvaruose atna�auja dekadenti�kas jaunimas. Nuo�aliuose kaimeliuose apstu prietarų. Pusam�ės senmergės bar�kina netikrais skarabėjais ir rengia seansus, o lėk�tutės grėsmingai slankioja po tu��io popieriaus lak�tus. Apie visa tai būtų galima para�yti �auni� serij� pramoginių straipsnių. Ko tau nei�band�ius plunksnos?

� Man regis, tu nelabai supranti, Hermija, k� a� tau pasakojau.

� Suprantu, Markai, suprantu! A� manau, kad tai nepaprastai įdomu. Tai mūsų istorijos puslapis, dar tebegyvuojantis primir�tas viduram�ių mokslas.

� Istorinis po�iūris man�s nedomina, � pasakiau irzliai. � Mane domina faktai. Juodu ant balto sura�ytas pavard�ių s�ra�as. �inau, kas nutiko kai kuriems tų �monių. Kas nutiks arba jau nutiko kitiems?

� Ar tu ne per daug įsijautei?

� Ne, � atsakiau atkakliai. � A� taip nemanau. Manau, kad grėsmė rimta, ir a� ne vienas taip manau. Vikaro �mona su manim sutinka.

� O, vikaro �mona! � Hermijos balse buvo panieka.

� Ne, visai ne �vikaro �mona�. Ji moteris, kokių reta. Visas �is reikalas nei�galvotas, Hermija.

Hermija gū�telėjo pe�iais.

� Galbūt.

� Bet tu taip nemanai?

� A� manau, kad tavo vaizduotė truputį perkalto, Markai. Ko gero, tos tavo pusam�ės panelės pa�ios nuo�ird�iai savo burtais tiki. Nė kiek neabejoju, kad jos bjaurios senmergės.

� Bet i� tikrųjų negrėsmingos?

� I�ties, Markai, kaip jos galėtų būti grėsmingos?

Valandėl� tylėjau. Mintyse bla�kiausi � nuo �viesos linkau į tams� ir vėl atgal. �Pal�o �irgo� tamsa ir Hermijos atstovaujama �viesa. Ai�ki, kasdienė, protinga �viesa, tvirtai į patron� įsukta elektros lemputė, ap�vie�ianti visus tamsius kampus. Juose nieko ypatinga � visai nieko, tik kasdieniai daiktai, kurių visad būna kambaryje. O vis dėlto, vis dėlto... � Hermijos �viesa, kad ir pary�kinanti daiktus, galiausiai yra dirbtinė �viesa...

Mintimis grį�au prie reikalo, ry�tingai, atkakliai nesitraukiau...

� A� noriu tai i�siai�kinti, Hermija. Nuodugniai i�siai�kinti, kas darosi.

� Sutinku. Manau, tau vertėtų. Gali būti visai įdomu. Ties� sakant, būtų lyg kokia pramoga.

� Ne dėl pramogos, � atrė�iau. � A� norėjau papra�yti, ar tu man negalėtum padėti, Hermija.

� Tau padėti, kaip?

� Padėti man i�tirti. Prisikasti, k� visa tai rei�kia.

� Bet, Markai, mielasis, �iuo metu a� baisiai u�siėmusi. Tas straipsnis �urnalui. Ir Bizantijos tema. Ir dar esu pa�adėjusi dviem savo studentams...

Jos balsas toliau skambėjo įtikinamai, protingai � a� nelabai ir klausiausi.

� Ai�ku, � tariau. � Tu apsikrovusi darbais.

� Taigi. � Hermijai akivaizd�iai palengvėjo, kad a� jos nespaud�iau. Ji man nusi�ypsojo. Ir vėl man krito į akis jos atlaidi i�rai�ka. Taip atlaid�iai �ypsosi motina, sūneliui nesitraukiant nuo naujo �aislo.

Po velnių, a� ne ma�as vaikas. A� ie�kau ne motinos � tikriausiai ne tokios motinos. Mano motina buvo �avi ir bejėgė; bet visi aplinkui, tarp jų ir sūnus, su d�iaugsmu ja rūpinosi.

Per stal� bejausmiai �velgiau į Hermij�.

Tokia gra�i, tokia brandi, tokia i�silavinusi, tokia apsiskai�iusi Ir tokia... kaip �ia pasakius? Tokia... taip, tokia velni�kai lėk�ta!II

Kit� ryt� band�iau pagauti D�imį Korigen�, bet man nepavyko. Ta�iau palikau �inut�, kad tarp �e�ių ir septynių būsiu namuose � gal jis u�suktų i�lenkti taurel�. �inojau, kad yra u�siėm�s �mogus, ir abejojau ar galės vos pakviestas i�kart ateiti, bet ma�daug be de�imt septynios jis pasirodė. Kol įpyliau viskio, jis pavaik�tinėjo po kambarį, ap�iūrinėdamas mano paveikslus ir knygas. Galų gale pasakė, jog mieliau sutiktų būti mongolų imperatoriumi nei be atokvėpio dirban�iu, � da�nai ir vir�valand�ius, � policijos chirurgu.

� Nors ties� sakant, � tarė, sėsdamasis į krėsl�, � juos turbūt gerokai moterys nukamuoja. A� bent �ito i�vengiu.

� Vadinasi, esi neved�s?

� O ne. I� �ios patogios betvarkės, kurioje gyveni, sprend�iu, jog ir pats esi neved�s. �mona viens du padarytų tvark�.

Atsakiau jam neman�s, kad moterys tokios blogos, kaip jis nudeda.

Pasista�iau savo taur� prie kėdės prie�ais jį ir atsisėd�s prabilau.

� Tikriausiai stebiesi, ko man taip tav�s neatidėliotinai prireikė, bet matai, kas i�kilo aik�tėn ir gali būti susij� su tuo, apie k� mudu �nekėjomės, kai buvome an�kart susitik�.

� Apie k�? � a, ai�ku. Apie tėv� Gorman�.

� Taip, bet ar �od�iai �Pal�as �irgas� tau k� nors rei�kia?

� Pal�as... Pal�as �irgas � ne, turbūt ne. O kodėl turėtų reik�ti?

� Mat, mano manymu, tai gali būti susij� su tuo pavard�ių s�ra�u, kurį man parodei. Buvau su draugais kaime � vietovėje, vadinamoje Ma� Dipingu, ir jie mane pasikvietė į sen� alud� � ar kadaise buvusi� alud�, � vadinam� �Pal�u �irgu�.

� Pala! Ma� Dipingas? Ma� Dipingas... Ka�kur netoli Bornmeto?

� Ma�daug penkiolika mylių nuo Bornmeto.

� Tau turbūt neteko ten sutikti �mogaus, pavarde Vineiblas?

� �inoma, teko.

� Teko? � Korigenas susijaudin�s net atsitiesė. � Tu i�ties sugebi pataikyti ten, kur reikia! Ir koks jis?

� Jis nepaprastas �mogus.

� Ak �itaip? Ir kuo jis nepaprastas?

� Visų pirma stipri asmenybė. Nors yra visi�kai suluo�intas poliomielito.

Korigenas staiga mane pertraukė:

� K�?

� Prie� kelet� metų jis persirgo poliomielitu. Ir nuo liemens yra paraly�iuotas.

Korigenas atsilo�ė krėsle su pasidygėjimo i�rai�ka veide.

� Tai visk� nubraukia. A� taip ir maniau � būtų pernelyg gerai.

� Nesuprantu, apie k� tu kalbi.

� Tau reikės susitikti su S. S. I. Seklių skyriaus inspektoriumi Le�onu. Jam bus įdomu tave i�klausyti. Kai Gormanas buvo nu�udytas, Le�onas papra�ė visų, kas t� vakar� matė Gorman� gatvėje, paliudyti, k� matė. Dauguma atsakymų, kaip paprastai, buvo bever�iai. Bet atsi�aukė vienas farmacininkas, pavarde Osbornas, kuris netoli tos vietos turi vaistin�. Jis prane�ė t� vakar� mat�s Gorman� praeinant pro jo vaistin� ir taip pat mat�s jam i� paskos nusekant ka�kokį �mogų savaime ai�ku, tuokart jis nieko bloga nepagalvoj�s. Bet t� �mogų jis sugebėjo gana i�samiai apibūdinti ir buvo įsitikin�s, kad jį atpa�intų. Ir prie� kelias dienas Le�onas gavo i� Osborno lai�k�. Mat i�ėj�s į pensij�, jis persikėlė į Bornmet�. Ra�o buv�s ka�kokioje vietinėje �ventėje ir neva pamat�s t� �mogų, bet �is ten sėdėj�s invalido ve�imėlyje. Osbornas pasidomėjo, kas jis, ir su�inojo, kad jo pavardė Vineiblas.

Korigenas klausiamai pa�velgė į mane. A� linktelėjau.

� Visai teisingai, � tariau. � Tai Vineiblas. Jis buvo nuvyk�s į �vent�. Bet jis negalėjo būti tas �mogus, kuris Pedingtone ėjo gatve, sekdamas paskui tėv� Gorman�. Tai fizi�kai neįmanoma. Osbornas suklydo.

� Jis labai smulkiai jį apibūdino. Ma�daug �e�ių pėdų auk��io, didele kumpa nosimi ir dideliu Adomo obuoliu. Teisingai?

� Taip. Pana�u į Vineibl�. Bet vis vien...

� �inau, ponas Osbornas nebūtinai taip gerai atpa�įsta �mones, kaip jis mano. Jį ai�kiai suklaidino atsitiktinis pana�umas. Bet neai�ku, kodėl tu nei i� �io nei i� to imi �nekėti apie t� patį rajon� ir minėti pal�� �irg�. Kas tas pal�as �irgas? Pla�iau papasakok.

� Nepatikėsi, � įspėjau jį. � A� pats nelabai tikiu.

� Grei�iau. Klok.

A� jam papasakojau apie pokalbį su Terza Grei. Jis i�kart parei�kė savo nuomon�.

� Negirdėti pliurpalai!

� Sakai, pliurpalai?

� Taip, �inoma. Kas tau darosi, Markai? Balti gaid�iai... Turbūt aukojimui! Mediumas � vietinė ragana, pusam�ė senmergė kaimietė, galinti pasiųsti minties spindulį, nuo kurio nei�vengiamai mir�tama. Juk tai beprotybė, �mogau, gryna beprotybė!

� Taip, beprotybė, � sunkiai i�tariau.

� O! Liaukis man pritarinėj�s, Markai. �itaip elgdamasis tu man diegi mintį, jog �ia ka�ko esama. Tu tiki �ia ka�k� slypint, tiesa?

� Pirmiausia leisk man tau u�duoti klausim�. Visi tie įrodinėjimai, kad kiekvienas �mogus turi slapt� mirties potraukį ar tro�kim�. Ar juose esama kokios nors mokslinės tiesos?

Korigenas valandėl� padelsė. Po to tarė:

� A� ne psichiatras. Tarp mudviejų �nekant, man atrodo, kad pusė tų, kurie taip sako, yra patys �iek tiek pasimai��. Jie svaiginasi teorijomis. Ir per toli įsivaro. A� tau galiu pasakyti, kad policija itin nemėgsta liudininko medicinos eksperto, kurį visuomet kvie�iasi gynyba paai�kinti, kodėl tas ar kitas tipas nu�udė bejėg� senut� dėl centų jos taupyklėje.

� Tau labiau prie �irdies tavoji liaukų teorija.

Jis nusi�iepė.

� Taip. Taip. A� irgi teoretikas. Prisipa�įstu. Bet mano teorija bent remiasi rimtomis fiziologinėmis prie�astimis � jei tik kada galėsiu prie jų prisikasti. Bet visi tie įrodinėjimai apie pas�mon�! Fe!

� Tu jais netiki?

� �inoma, tikiu. Bet tie �mogėnai pernelyg toli u�griebia. Nes�moningas �mirties tro�kimas� ir visa kita, �inoma, turi tiesos grūd�, bet toli gra�u ne tokį, kaip jie i�pu�ia.

� Bet tokių dalykų esama, � nenusileidau a�.

� Ver�iau eik, nusipirk psichologijos knyg� ir visk� apie tai perskaityk.

� Terza Grei teigia visk� apie tai �inanti.

� Terza Grei! � prunk�telėjo jis. � K� skystagalvė kaimietė senmergė i�mano apie psichologij�?

� Ji sakosi daug i�mananti.

� Kaip jau sakiau � pliurpalai.

� �itaip, � pabrė�iau a�, � �monės sakydavo apie bet kokį atradim�, kuris neatitikdavo pripa�intų idėjų. Varlės, trūk�iojan�ios kojas ant u�tvaros...

Jis mane pertraukė.

� Tai tu aklai visu tuo ir patikėjai?

� Anaiptol, � atsakiau. � Man tik rūpėjo su�inoti, ar �ia esama kokio nors mokslinio pamato.

Korigenas prunk�telėjo.

� Vajergau, mokslinio pamato!

� Tiek to. Man tik rūpėjo su�inoti.

� Kit� kart� pasakysi, kad ji �Moteris su skrynele�.

� Kokia moteris su skrynele?

� Tai viena tų beproti�kų Nostradamo istorijų i� �Motinos �ipton�, kurios kartkartėmis i�kyla į pavir�ių. Yra tokių �monių, kurie bet kuo aklai tiki.

� Bent pasakytum, kaip tau einasi su tuo pavard�ių s�ra�u.

� Vaikinai dirba i�sijuos�, bet tokiems dalykams reikia daug laiko ir daug juodo darbo. Nelengva atsekti arba nustatyti asmenybes be adresų ir be vardų.

� Pa�velkime kitu kampu. Dėl vieno esu tikras. Per gana trump� laik�, � tarkime, per metus ar pusantrų, � visos tos pavardės atsirado ant mirties liudijimų. Teisyb� sakau?

Jis dėbtelėjo į mane.

� Teisyb�, kiek yra �inoma.

� �tai kas jas visas sieja � mirtis.

� Taip, bet gal tai nėra taip reik�minga, Markai, kaip i� pavir�iaus atrodo. Ar nutuoki, kiek �monių Britų salose mir�ta kiekvien� dien�? O kai kurios i� tų pavard�ių yra gana da�nos � ir todėl tai nieko nepaai�kina.

� Delafonten, � pasakiau. � Meri Delafonten. Tai nėra labai da�na pavardė, tiesa? Kiek �inau, laidotuvės įvyko an� ketvirtadienį.

Jis dirstelėjo į mane.

� I� kur �inai? Tikriausiai perskaitei laikra�tyje.

� Jos draugė man sakė.

� �i mirtis neįtartina. Galiu tau u�tikrinti. Ties� sakant, nebuvo abejonių nė dėl tų mir�ių, kurias tiria policija. Jei tai būtų buvusios �avarijos�, gal ir kiltų įtarimų. Bet tos visos mirtys buvo grynai savaiminės. Plau�ių u�degimas, kraujo i�siliejimas į smegenis, smegenų auglys, tul�ies pūslės akmenligė, vienas poliomielito atvejis � nė dėl vienos nė ma�iausio įtarimo.

A� linktelėjau.

� Ne avarija, � tariau. � Ne nunuodijimas. Tik papras�iausios ligos, nuo kurių �monės mirė. Taip, kaip tvirtina Terza Grei.

� Ar tu teigi, kad ta moteris gali kam nors, ko ji akyse nėra ma�iusi, per did�iausi� nuotolį sukelti plau�ių u�degim�, ir tas �mogus mir�ta.

� A� �ito neteigiu. Ji teigia. A� manau, tai neįtikėtina ir bū�iau link�s manyti, jog tai neįmanoma. Bet esama tam tikrų keistų veiksnių. Tarp kitko, paminimas ka�koks �Pal�as �irgas� � kalbant apie tai, kaip pa�alinami nepageidautini asmenys. Yra toks namas, vadinamas �Pal�u �irgu�, o jame gyvenanti moteris i�ties giriasi, kad tokia operacija įmanoma. Kaimynystėje gyvena vyri�kis, kuris atpa�įstamas, jog būtent jis sekė tėv� Gorman� vakare, kai �is buvo nu�udytas, vakare, kai ėjo i�kviestas mir�tan�ios moters, kuri, kaip buvo nugirsta, kalbėjo apie �baisų nedorum��. Ar nemanai, kad pernelyg daug sutapimų?

� Tas �mogus negalėjo būti Vineiblas, nes, anot tav�s, jis jau daug metų paraly�iuotas.

� Ar medicinos po�iūriu įmanoma apsimesti paraly�iuotu?

� �inoma, ne. Galūnės nebūtų atrofav�si.

� Tuomet klausimas i�spr�stas, � pripa�inau. Ir atsidusau. Gaila. Jeigu yra � net ne�inau, kaip pavadinti � organizacija, kurios veikla ��monių pa�alinimas�, Vineiblas pakankamai protingas, mano supratimu, kad galėtų jai vadovauti. Savo namuose jis turi pasaki�kus pinigus kainuojan�ių dalykų. O i� kur tie pinigai gaunami?

A� nutilau, paskui pasakiau:

� Ar tiems �monėms mirus savo lovose nuo tos ar kitos ligos, kas nors i� jų mirties pasipelnė?

� I� mirties visada kas nors pasipelno � didesniu ar ma�esniu mastu. Nebuvo kokių ypa� įtartinų aplinkybių, jeigu tu �itai turi galvoje.

� Ne visai.

� Ledi Hesket-Diubua, kaip tu tikriausiai �inai, paliko apie penkiasde�imt tūkstan�ių grynais. Paveldi dukterė�ia ir sūnėnas. Sūnėnas gyvena Kanadoje. Dukterė�ia i�tekėjusi ir gyvena Anglijos �iaurėje. Abiem pinigai ne pro �alį. Tomasina Takerton i� tėvo paveldėjo labai didelį turt�. Jeigu ji mir�ta nei�tekėjusi ir nesulaukusi dvide�imt vienerių metų am�iaus, jis atitenka jos pamotei. Pamotė, atrodo, esanti nepriekai�tinga būtybė. Dar yra tavoji ponia Delafonten � pinigai lieka pusseserei...

� Ak, taip. O pusseserė?

� Su vyru Kenijoje.

� Nuostabu, kad visų arti nėra, � pastebėjau.

Korigenas apmaud�iai pa�velgė į mane.

� I� visų trijų Sendfordų, pakra�iusių kojas, vieno liko daug jaunesnė u� jį �mona, kuri vėl i�tekėjo, ir gana greitai. Velionis Sendfordas buvo Romos katalikas ir nebūtų dav�s sutikimo skirtis. �mogus, pavarde Sidnis Harmondsvortas, mir�s nuo kraujo i�siliejimo į smegenis, Skotlend Jarde buvo įtariamas didin�s savo pajamas atsargiu �anta�u. Keletui �monių, u�iman�ių auk�tas vietas, turbūt labai palengvėjo, kad jo nebėra gyvo.

� Tu dabar bandai įrodyti, kad visos tos mirtys buvo parankios mirtys. O kaip Korigenas?

� Korigenas da�na pavardė. Mirė nema�ai Korigenų, bet, kiek mums kol kas �inoma, niekam i� to didelės naudos nebuvo.

� Viskas ai�ku. Kita, teikianti vil�ių auka, esi tu. Labai saugokis.

� Saugosiuos. Ir nemanyk, kad tavoji Endoro ragana pribaigs mane dvylikapir�tės �arnos opa ar ispani�ku gripu. U�grūdinto gydytojo nepriveiks!

� Paklausyk, D�imi. Man rūpi i�tirti t� Terzos Grei teiginį. Ar tu man padėsi?

� Ne, nepadėsiu! Niekaip negaliu suprasti, kad toks protingas, i�silavin�s �mogus u�kibtų ant pliurpalų.

A� atsidusau.

� Gal pavartotum kit� �odį? Man �is įkyrėjo.

� Ant paistalų, jei tau labiau patinka.

� Nelabai.

� Tu tikras u�sispyrėlis, Markai, tiesa?

� Mano supratimu, � atkirtau, � ka�kas turi būti ir u�sispyr�s.

10 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Glendoverio akligatvis buvo naujutėlaitis. I�sidėst�s nelygiu puslankiu, �emutiniame gatvelės gale dar triūsė statybininkai. Ma�daug per vidurį buvo varteliai, ant kurių para�yta �Everestas�.

Sode, prie gėlių lysvės, pasilenk�s �mogus sodino gėlių svogūnus, ir inspektorius Le�onas nesunkiai atpa�ino tai esant pon� Zakarijų Osborn�. Inspektorius atidarė vartelius ir įėjo į kiem�. Ponas Osbornas atsitiesė ir pasisuko pasi�iūrėti, kas į�engė į jo valdas. Pa�inus sve�i�, ir taip įraud�s jo veidas i� malonumo dar labiau i�raudo. Ponas Osbornas kaime atrodė lygiai taip pat, kaip ponas Osbornas savo vaistinėje Londone. Jis avėjo patvarius kaimi�kus batus, buvo vienmar�kinis, bet netgi toks kasdienis apsirengimas nesumenkino dabiti�kai tvarkingos jo i�vaizdos. Blizganti plikė ant jo galvos buvo gra�iai i�rasojusi nuo prakaito. Prie� eidamas pasitikti sve�io, stropiai j� nusi�luostė, i�sitrauk�s i� ki�enės nosin�.

� Inspektorius Le�onas! � maloniai su�uko jis. � Kokia man garbė. I� tiesų, pone. Gavau jūsų atsakym� į savo lai�k�, bet jokiu būdu nesitikėjau pamatyti jus asmeni�kai. Pra�ome u�eiti į mano būst�. Sveiki atvyk� į �Everest��. Turbūt toks pavadinimas jus nustebino? Mane visada labai domino Himalajai. Sekiau kiekvien� Everesto ekspedicijos smulkmen�. Kokia �lovė mūsų �aliai. Seras Edmundas Hileris! Koks �mogus! Kokia i�tvermė! Man pa�iam niekada neteko patirti jokių nepatogumų, todėl a� �aviuosi dr�sa tų, kurie ry�tasi įveikti nenugalimus kalnus ar plaukti ledo kaustomomis jūromis, norėdami atskleisti A�igalio paslaptis. Bet pra�om vidun ir malonėkite kuo nors atsigaivinti.

Eidamas pirmas, ponas Osbornas įsivedė Le�on� į nedidelį vieno auk�to nam�, kuris buvo pavyzdingai tvarkingas, nors gana negausiai apstatytas.

� Dar ne visai įsikūriau, � pasiai�kino ponas Osbornas. � Kur galėdamas lankausi vietiniuose i�pardavimuose. �itaip galima rasti daiktų u� ketvirtį kainos, kuri� sumokėtum parduotuvėje. Ir ko galė�iau jums pasiūlyti? Taur� vy�nių likerio? Alaus? Puodelį arbatos? Arbatinukas beregint u�virtų.

Le�onas pageidavo alaus.

� Tad �tai, pra�om, � tarė ponas Osbornas, po valandėlės grį��s su dviem putojan�iais alaviniais bokalais. � Prisėskime ir atsikvėpkime. �Everestas�. Cha, cha! Mano namo pavadinimo dvejopa prasmė. A� visad mėgstu juokauti.

Atlik�s �eimininko pareig�, ponas Osbornas viltingai pasilenkė į priekį.

� Ar mano suteiktos �inios jums pravertė?

Le�onas kaip mokėdamas su�velnino smūgį.

� Ko gero, ne tiek, kiek mes tikėjomės.

� A, prisipa�įstu, man tai nusivylimas. Nors i� tiesų suprantu � nėra jokio pagrindo manyti, jog �mogus, ėj�s ta pa�ia linkme, kaip ir tėvas Gormanas, būtinai turėjo būti jo �udikas. O tas ponas Vineiblas pasiturintis, vietinių �monių labai gerbiamas, kaip suprantu, bendrauja su visuomenės grietinėle.

� Visa bėda, � tarė Le�onas, � kad būtent t� vakar� jūsų matytas �mogus negalėjo būti ponas Vineiblas.

� O, bet tai buvo jis. A� nė kiek neabejoju savo akimis. Dėl veidų a� niekad nesuklystu.

� Ko gero, �į sykį suklydote, � pasakė maloniai Le�onas. � Mat ponas Vineiblas yra poliomielito auka. Daugiau nei treji metai jis nuo pusės paraly�iuotas ir nebevaldo kojų.

� Poliomielito! � su�uko ponas Osbornas. � O varge, varge... Tai viskas ai�ku. Ir vis dėlto atleiskite man, inspektoriau Le�onai. Tikiuosi, jūs neįsi�eisite. Bet ar i� tiesų taip yra? �od�iu, ar dėl to jūs turite konkre�ių medicininių įrodymų?

� Taip, pone Osbornai. Turime. Ponas Vineiblas yra pacientas sero Viljamo Dagdeilo i� Harlio gatvės, vieno geriausių gydytojų.

� Savaime ai�ku. Savaime ai�ku. Karali�kojo gydytojų koled�o narys. Pla�iai �inoma pavardė. O varge, matyt, būsiu smarkiai pra�ov�s. Buvau taip tvirtai įsitikin�s. Ir jus tik veltui trukd�iau.

� Dėl to neimkite į galv�, � skubiai pasakė Le�onas. � Jūsų suteiktos �inios vis vien labai vertingos. Dabar ai�ku, jog jūsų matytas �mogus labai pana�us į pon� Vineibl�, o kadangi pono Vineiblo i�vaizda yra labai i�siskirianti, mums tai ypa� vertinga �inia. �monių, atitinkan�ių t� apibūdinim�, negali būti daug.

� Teisybė, teisybė. � Ponas Osbornas �iek tiek pragiedrėjo. � �mogus i� nusikaltėlių sluoksnio, i�vaizda pana�us į pon� Vineibl�. Tokių i� tikro negali būti daug. Skotland Jardo bylose...

Jis viltingai pa�velgė į inspektorių.

� Gal ne viskas taip paprasta, � tarė lėtai Le�onas. � Gal apie t� �mogų ir nėra duomenų. Bet kaip k� tik pats pasakėte, kol kas nėra pagrindo manyti, jog tas �mogus ka�kuo susij�s su tėvo Gormano u�puolimu.

Ponas Osbornas vėl atrodė nusimin�s.

� Jūs man atleiskite, a� turbūt savo nor� padėti supainiojau su tikrove... Man taip būtų patik� duoti parodymus teisme per �mog�udystės byl�... Jie man�s jokiais būdais nebūtų palenk�, tuo jus galiu u�tikrinti. O ne, a� bū�iau laik�sis savo parodymų!

Le�onas tylėjo ir susim�st�s �velgė į �eiminink�. Ponas Osbornas į t� tylų �vilgsnį taip atsakė:

� Taigi?

� Pone Osbornai, kodėl, kaip jūs sakote, būtumėt laik�sis savo parodymų?

Ponas Osbornas atrodė nusteb�s.

� Todėl, kad esu tvirtai įsitikin�s... o... o taip, ai�ku, k� turite galvoje. Tas �mogus nebuvo tas �mogus. Tad a� neturiu pagrindo jaustis toks įsitikin�s. Ir visgi jau�iuosi.

Le�onas pasilenkė į priekį.

� Jūs tikriausiai spėliojate, kodėl a� �iandien atvykau jūsų aplankyti. Kodėl a� �ia, nors gavau medicininius parodymus, kad jūsų matytas �mogus negalėjo būti ponas Vineiblas?

� Taigi. Taigi. Tad kodėl, inspektoriau Le�onai, jūs atvykote?

� Atvykau todėl, � atsakė Le�onas, � kad man padarė įspūdį jūsų pasitikėjimas savimi, apibūdinant t� �mogų. Man įdomu su�inoti, kuo jūsų pasitikėjimas grįstas. Prisimenu, t� vakar� buvo rūkas. A� nuėjau į jūsų vaistin�. Atsistojau tarpduryje, kur jūs stovėjote, ir pa�velgiau į kit� gatvės pus�. Man rodos, ūkanot� vakar� i� tokio atstumo �mogaus figūra būtų labai nery�ki, o bruo�us ai�kiai į�iūrėti beveik neįmanoma.

� Tam tikra prasme jūs, �inoma, teisus. Rūkas kilo. Bet jis, jei mane suprantate, ėjo ruo�ais. Trumpam tai �en, tai ten prasisklaidydamas. Ir t� valandėl�, kai pama�iau tėv� Gorman� greitai �ingsniuojantį �aligatviu kitoje gatvės pusėje, jis buvo prasisklaid�s. �tai kodėl a� taip pat ai�kiai ma�iau ir jį, ir �mogų, sekantį jam i� paskos. Juo labiau, kad antrasis vyri�kis, atsidūr�s prie�ais mane, u�sidegė �iebtuvėlį, u�gesus cigaretei. T� akimirk� jo profilis buvo labai ry�kus � ir nosis, ir smakras, ir i�si�ov�s Adomo obuolys. Pamaniau, koks krintantis į akis �mogus. Jo anks�iau niekad nebuvau mat�s. Pamaniau, jei kada būtų lank�sis mano vaistinėje, tikrai bū�iau jį prisimin�s. Tad jums ai�ku...

Ponas Osbornas nutilo...

� Taip, ai�ku, � pasakė susim�st�s Le�onas.

� Gal brolis, � viltingai paki�o mintį ponas Osbornas. � Gal brolis dvynys? Tai būtų paai�kinimas.

� Identi�kų dvynukų paai�kinimas? � Le�onas nusi�ypsojo ir papurtė galv�. � Romanuose labai parankus paai�kinimas. Bet gyvenime... � jis papurtė galv�. � �inote, taip nebūna. Tikrai nebūna.

� Ne... Ne. Turbūt, kad ne. Bet galėjo būti paprastas brolis. Ir labai pana�us... � Ponas Osbornas atrodė u�sigalvoj�s.

� Kiek mes galėjome patikrinti, � atsargiai pra�neko Le�onas, � ponas Vineiblas neturi brolio.

� Kiek jūs galėjote patikrinti? � tuos �od�ius pakartojo ponas Osbornas.

� Nors britų tautybės, jis gimė u�sienyje, ir tėvai parve�ė jį į Anglij�, kai jam buvo vienuolika metų.

� Vadinasi, i� tiesų jūs apie jį nedaug te�inote. �od�iu, apie jo �eim�?

� Ne, � atsakė susim�st�s Le�onas. � Apie pon� Vineibl� nelengva daug k� su�inoti � juk nenueisi ir tiesiai nepaklausi, tam mes neturime pagrindo.

Inspektorius kalbėjo apgalvotai. Yra būdų, kaip galima su�inoti nenuėjus ir neapklausus, bet jis neketino jų atskleisti ponui Osbornui.

� Tad jeigu ne medicininiai parodymai, � tarė jis stodamasis, � jūs būtumėte įsitikin�s, kad atpa�inote t� �mogų?

� O taip, � atsakė ponas Osbornas irgi atsistodamas. � Mat įsidėmėti veidus � mano mėgstamiausias u�siėmimas. � Jis sukrizeno. � �itaip esu ne vien� klient� nustebin�s. � �Kaip astma?� � Paklausiu, ir moteri�kė gerokai nustemba. �Anų metų kov� buvote atėjusi, � sakau jai, � su receptu. Daktaro Hargrivo receptu.� Kur nenustebs! O pastabumas man versle labai praversdavo. �monėms malonu, kai juos prisimena, nors pavard�ių taip gerai kaip veidų neįsidėmėdavau. Tuo pradėjau u�siiminėti dar visai jaunas. Jei karaliai sugeba, sakydavau sau, ir tu, Zakarijau Osbornai, sugebėsi! Paskui tai tampa įpro�iu. Nereikia ir didelių pastangų.

Le�onas atsiduso.

� Norė�iau tokį, kaip jūs, liudinink� teisme turėti, � pasakė. � Tapatybės nustatymas visad painus reikalas. Daugiausia �monės nieko doro negali pasakyti. Ma�daug �itaip ai�kina: �O, saky�iau, auk�tokas. �viesiais plaukais � na, ne visai �viesiais, vidutini�kais. Veidas niekuo neypatingas. Akys mėlynos... arba pilkos... o gal rudos. Pilkas lietpaltis... o galbūt tamsiai mėlynas.�

Ponas Osbornas nusijuokė.

� I� tokio apibūdinimo jums ma�a naudos.

� Atvirai sakau, �itoks liudininkas, kaip jūs, būtų Dievo dovana!

Ponas Osbornas atrodė patenkintas.

� įgimtas sugebėjimas, � tarė jis kukliai. � Bet atminkite, kad a� savo gabumus lavinau. �inote, yra toks �aidimas, vaikai mėgsta taip �aisti: sudeda ant padėklo daug daiktų ir leid�ia per kelias minutes įsiminti. A� kaskart galiu juos �imtu procentų atsiminti. �monės nustemba. Sako, neįtikėtina. Nieko neįtikėtino. Tai įgudimas įgytas treniruojantis. � Jis sukikeno, � A� ir neblogas fokusininkas. Per Kalėdas vaikus palinksminu. Atsipra�au, pone Le�onai, bet k� jūs turite vir�utinėje ki�enėje?

Pasilenk�s prie inspektoriaus, jis i�traukė ma�� pelenin�.

� O lia lia, pone, jūs gi policijos darbuotojas!

Jis nuo�ird�iai juokėsi, ir Le�onas juokėsi drauge su juo. Paskui ponas Osbornas atsiduso.

� Ger� vietel� man pavyko �ia įsigyti. Kaimynai atrodo malonūs, draugi�ki. Metų metus tokio gyvenimo tro�kau, bet turiu jums prisipa�inti, pone Le�onai, kad pasigendu savo verslo įdomumo. Nuolat �monės tai ateina, tai i�eina. Ir tiek tipų gali panagrinėti, tiek tipų. Tro�kau turėti savo sodelį ir turiu daugyb� u�siėmimų. Kaip jums sakiau, drugeliai ir retkar�iais pauk��ių stebėjimas. A� nenuma�iau, kad pasigesiu vadinamojo �mogi�ko faktoriaus.

Tro�kau pakeliauti po sve�ias �alis. Taigi vien� savaitgalį buvau nukeliav�s į Prancūzij�. Turiu pasakyti, ten gana gra�u, bet stipriai pajutau, kad man labai gerai ir Anglijoje. Visų pirma man nepatiko u�sienieti�ka virtuvė. Mano manymu, jie neturi menkiausio supratimo, kaip i�kepti kiau�inien� su kumpiu.

Jis atsiduso.

� Ir tai atskleid�ia �mogi�k� prigimtį. Be galo tro�kau i�eiti į pensij�, tikrai. O dabar... �inote, a� i� tiesų pratinuosi prie minties, kad �ia, Bornmete, reikėtų nusipirkti nedidel� dalį farmacinio verslo akcijų. �iaip, dėl įdomumo, kad vis� laik� nebūtum priri�tas prie vaistinės. Bet vėl pasijus�iau gyvenimo verpete. Turbūt ir jums bus tas pat. I� anksto puoselėsite visokius sumanymus, bet kai ateis tas laikas, pasigesite dabartinio gyvenimo įdomumo...

Le�onas nusi�ypsojo.

� Policininko gyvenimas nėra toks romanti�kas ir įdomus, kaip jūs manote, pone Osbornai. Jūsų po�iūris į nusikaltim� romanti�kas. O mūsų darbo did�i�j� dalį sudaro nuobodi kasdienybė. Mes ne visuomet gaudome nusikaltėlius ir ai�kinamės paslaptingus pėdsakus. Tai kartais būna i�ties nuobodus darbas.

Ponas Osbornas neatrodė įtikintas.

� Jūs geriau i�manote, � pasakė jis. � Sudie, pone Le�onai, ir a� tikrai gailiuosi, negalėj�s jums padėti. Bet jei kas nors... kada nors...

� A� jums būtinai prane�iu, � pa�adėjo Le�onas.

� T�dien per �vent� atrodė �itokia proga, � liūdnai burbtelėjo ponas Osbornas.

� Suprantu. Gaila, kad medicininiai įrodymai tokie ai�kūs, o jų negalima nepaisyti, ar ne?

� Na, taip... � Ponas Osbornas nut�sė �odį, bet Le�onas to nepastebėjo. �valiai nu�ingsniavo. Ponas Osbornas stovėjo prie vartelių, �iūrėdamas jam įkandin.

� Medicininiai įrodymai, � tarė jis. � Kas jau tie gydytojai! Jeigu jis bent pus� to �inotų apie gydytojus, kiek a�... naivuoliai, �tai kas jie! Gydytojai, matote!

11 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Pirma Hermija. Dabar Korigenas.

Na tegul. A� apsijuokiau!

Pliurpalus palaikiau gryna tiesa. Ta suk�iuvienė Terza Grei mane taip u�hipnotizavo, kad patikėjau nes�monių kratiniu. A� lengvatikis, prietaringas asilas.

Nutariau i�mesti i� galvos vis� t� nelemt� reikal�. �iaip ar taip, kas man rūpi?

Per prablaivėjimo migl� i�girdau primygtinai mane raginan�ios ponios Dein Keltrop balso aid�.

�Būtinai turite k� nors DARYTI!�

Lengva pasakyti.

�Reikia, kad jums kas nors padėtų...�

Man reikėjo Hermijos. Reikėjo Korigeno. Bet jie abu atsisakė. Daugiau nieko nėra.

Nebent...

Atsisėdau apsvarstyti t� mintį.

Instinktyviai priėjau prie telefono ir paskambinau poniai Oliver.

� Alio. �ia kalba Markas Isterbrukas.

� Taip?

� Gal man galėtumėte pasakyti vard� merginos, kuri per �vent� buvo apsistojusi tame name?

� Tikriausiai. Pala... Taip, �inoma, Rudė. Jos toks vardas.

� Tai a� �inau. Bet koks jos tikras vardas?

� Tikras vardas?

� Abejoju, ar ji buvo pakrik�tyta Rude. Ir manau, ji turi pavard�.

� Na, �inoma. Bet nenumanau, kokia jos pavardė. �iais laikais pavard�ių niekad ir nei�girsi. A� j� pirm� kart� ma�iau. � Stojo trumpa tyl�, o po to ponia Oliver pridūrė. � Jums teks paskambinti Roudai ir jos paklausti.

Man tokia mintis buvo ne prie �irdies. Ka�kodėl drovėjausi.

� O, man nepatogu, � pasakiau.

� Juk labai paprasta, � dr�sino mane ponia Oliver. � Pasakykite, kad pametėte jos adres� ir negalite prisiminti nei vardo, nei pavardės, o pa�adėjote jai nusiųsti kuri� nors savo knyg� arba pavadinim� parduotuvės, prekiaujan�ios pigiais ikrais; arba gr��inti nosin�, kuri� ji paskolino, kai vien� dien� jums i� nosies tekėjo kraujas, arba prane�ti adres� turtingo draugo, kuriam reikia restauruoti paveiksl�. Ar bent kuris i� �ių pretekstų tiks? Jei norite, tokių dings�ių galiu sugalvoti daug daugiau.

� Bent vienas puikiausiai tiks, � nuraminau j�.

Padėjau ragelį, susukau 100 ir netrukus jau kalbėjausi su Rouda.

� Rudė? � paklausė Rouda, � A, ji gyvena Mijuze. Kelgerio namai. Keturiasde�imt penktas numeris. Lukterėk. A� tau duosiu telefono numerį. � Ji nuėjo nuo telefono, bet tuoj sugrį�o. � O�iaragis 35987. U�sira�ei?

� Taip, a�iū. Bet a� ne�inau jos vardo. Net negirdėjau.

� Jos vardo? A, turi galvoje jos pavard�. Korigen. Katerina Korigen. K� sakai?

� Nieko. A�iū, Rouda.

Man tai pasirodė keistas sutapimas. Korigen. Du Korigenai. Gal tai lemtingas �enklas.

Susukau O�iaragio 35987. II

�Baltojoje kakadu�, kur mes susitikome i�gerti po taurel�, Rudė atsisėdo prie stalelio prie�ais mane. Ji atrodė tokia pat gaivi, kaip ir Ma� Dipinge � susi�iau�usi kupeta rudų plaukų, patrauklus strazdanotas veidas ir �valios �alios akys. Ji buvo savo londonieti�ku menininkų apdaru rausvomis, labai apgludusiomis trumpomis kelnėmis, apdribusiu megztiniu ir vilnonėmis juodomis kojinėmis, bet �iaip ta pati Rudė, kaip ir tada. Man ji labai patiko.

� Turėjau gerokai paplu�ėti, kol jus suradau, � pasakiau. � Nieko ne�inojau � nei pavardės, nei adreso, nei telefono numerio. Buvo nelengva.

� �itaip nuolat sako mano ateinanti tarnaitė. Paprastai tai rei�kia, kad turėsiu nupirkti prikaistuviui �veisti nauj� plau�in� arba kilimui �epetį, ar dar kokį nors �lam�t�.

� Dabar neteks nieko pirkti, � patikinau j�.

Po to jai pasipasakojau. U�trukau trumpiau, nei pasakodamas Hermijai, nes �i jau �inojo, kas yra �Pal�as �irgas� ir kas jo gyventojos. Baig�s nudelbiau akis į �alį. Nenorėjau matyti, kaip ji reaguos. Nenorėjau i�vysti atlaid�ios �ypsenos ar grie�to nepatiklumo. Visa ta istorija �įsyk nuskambėjo dar kvailiau. Turbūt niekam (i�skyrus poni� Dein Keltrop) ji neatrodė tokia svarbi, kaip man. Ant plastmasinio stalo vir�aus su po ranka pakliuvusi� �akute brai�iau visokius ra�tus.

Rudės balsas guviai nuskambėjo.

� Tai tiek, ar ne?

� Tiek, � prisipa�inau.

� K� �adate dėl to daryti?

� Manote, kad k� nors turė�iau daryti?

� O kaipgi kitaip! Ka�kas privalo k� nors daryti! Negi leisi i�tisai gaujai galabyti �mones ir nieko nedarysi.

� Bet k� a� galiu padaryti?

Vos nepuoliau jai ant kaklo ir neapsikabinau.

Suraukusi kakt� ji gurk�nojo pernod�. Mane u�liejo �iluma. A� jau nebuvau vienas.

Netrukus ji susim�s�iusi tarė:

� Teks i�siai�kinti, k� visa tai rei�kia.

� Sutinku. Bet kaip?

� Atrodo, jog yra vienas arba du ėjimai. Gal a� galė�iau padėti.

� Jūs padėtumėte? O kaip jūsų darbas?

� Po darbo valandų galima dar daug nuveikti. � Susim�stydama ji vėl suraukė kakt�.

� Ta mergina, � tarė ji pagaliau. � Su kuria vakarieniavote po spektaklio Old Vike. Rodos, Popi ar kuo vardu. Ji apie tai �ino... turėtų �inoti... sprend�iant i� to, kaip ji elgiasi.

� Taip, bet kai band�iau paklausinėti, ji i�sigando ir ėmė trauktis. Pabūgo. Ir tikrai nekalbės.

� �tai kur a� galiu padėti, � pasitikėdama tarė Rudė. � Ji man pasakys tokių dalykų, kokių jums nepasakytų. Ar galėtumėte surengti visų mūsų susitikim�? Jūsų draugas su ja ir jūs su manim? Į spektaklį nueitume ar papietauti, ar dar kur nors? � Paskui ji tarsi sudvejojo. � Ar per brangiai kainuotų?

Nuraminau j�, kad a� i�galė�iau sumokėti.

� O jums... � Rudė valandėl� pagalvojo, � man rodos, � tarė ji i� lėto, � geriausia būtų veikti per Tomasin� Taker.

� Bet kaip? Jos nebėra.

� Ka�kas norėjo, kad jos nebūtų, jeigu jūs teisingai samprotaujate! Ir tuo pasirūpino per �Pal�� �irg��. �ia galėtų būti du suinteresuoti asmenys. Pamotė arba ta mergina, su kuria ji susikibo pas Luid�į ir kurios vaikin� paver�ė. Gal ji ketino u� jo tekėti. O tai nebūtų atitik� pamotės interesų � arba tos merginos, jeigu jai tas vaikinas rūpėjo. Abi būtų galėjusios kreiptis į �Pal�� �irg��. �ia galime nutverti siūlo gal�. Kuo ta mergina vardu, ar jūs ne�inote?

� Rodos, Lu.

� Pelenų spalvos �viesiais plaukais, vidutinio ūgio, gana krūtinga?

Pritariau jos apibūdinimui.

� Man rodos, ka�kur esu j� sutikusi. Lu Elis. Ji ir pati prie pinigo...

� Tokia neatrodė.

� Visos jos neatrodo, bet toji tikrai ne varg�ė. �iaip ar taip, ji i�galėtų susimokėti �Pal�o �irgo� i�laidas. Ten turbūt veltui nieko nedaroma.

� Sunku įsivaizduoti, kad būtų kitaip.

� Turėsite apdoroti pamot�. Jums labiau dera nei man. Nuva�iuokite jos aplankyti...

� Kad ne�inau nei adreso, nei nieko.

� K� nors apie Tomi namus Luid�is �ino. Manau, jis �ino, kokioje grafystėje ji gyveno. O visa kita rasite abonementų knygoje. Bet kokie mes kvailiai! Juk prane�im� apie jos mirtį skaitėte laikra�tyje �The Times�. Taigi teks tik nueiti ir pavartyti jų komplektus.

� Man reikia kokios nors dingsties apsilankyti pas pamot�.

Rudė pasakė, kad tai nesudarysi� sunkumų.

� Mat esate �is tas, � paai�kino ji. � Istorikas, skaitote paskaitas, prie jūsų pavardės ra�omos mokslinio laipsnio raidės. Poniai Takerton tai padarys įspūdį, ir toks susitikimas jai tik pakutens savimeil�.

� O kokia dingstimi?

� Gal jus kuo nors domina jos namas? � atsainiai paki�o mintį Rudė. � Jeigu jis senas, tikriausiai kuo nors įdomus.

� Su mano nagrinėjamu periodu tikrai neturi nieko bendra, � paprie�taravau.

� �ito ji ne�inos, � pasakė Rudė. � �monės visad mano, kad istorikui arba archeologui įdomu viskas, kas senesnis nei �imto metų. O gal koks paveikslas? Ten tikriausiai yra kokių nors senų paveikslų. �od�iu, jūs susitariate susitikti, nuva�iuojate, jai įsiteikiate, j� pakerite, o tuomet pasisakote ka�kada sutik�s jos dukterį � podukr�, � apgailestaujate ir taip toliau... Ir tada labai ūmai u�simenate apie �Pal�� �irg��. Galite būti �iek tiek grėsmingas, jei norite.

� Ir k�?

� Ir stebėkite, kaip ji reaguos. Jei u�siminsite apie �Pal�� �irg�� nelauktai, lyg perkūnas i� giedro dangaus, o jos s��inė ne�vari, galv� dedu, kad kaip nors ji i�siduos.

� O jeigu ji i�siduoda � kas toliau?

� Svarbiausia, kad su�inotume, ar einame teisinga linkme. Įsitikin� galėsime varytis į priekį visu grei�iu.

Ji m�sliai palingavo galv�.

� Tai dar ne viskas. Kodėl, jūsų manymu, toji Grei visk� pasakė jums? Kodėl buvo tokia atvira?

� Blaiviausias atsakymas būtų todėl, kad ji kvanktelėjusi.

� Ne tai turiu galvoje. Turiu galvoje � kodėl jums? Būtent jums? A� k� tik pagalvojau, ar �ia nesama kokios s�sajos...

� S�sajos su kuo?

� Luktelėkite, kol a� savo mintis surikiuosiu.

Palūkėjau. Rudė du kartus pabrė�tinai linktelėjo galv� ir tada pra�neko.

� Tarkime... tarkime, kad viskas taip ir eisis. Ta mergina Popi �ino apie �Pal�� �irg�� netiesiogiai � ne i� savo asmeninės patirties, o girdėjo apie tai �nekant. Ji, atrodo, yra i� tų merginų, į kurias �monės �nekėdami nelabai kreipia dėmesio, bet, galimas daiktas, kad ji kur kas nuovokesnė, negu atrodo. Kvaileliai da�nai tokie būna. Tarkime, an� vakar� kas nors nugirdo j� apie tai �nekant su jumis ir i�barė. Kit� dien� jūs atėj�s vėl j� klausinėjate, o ji jau prig�sdinta ir atsisako kalbėti. Ta�iau tas faktas, kad buvote atėj�s jos i�kvosti, tampa �inomas. Kuriems galams j� kvostumėte? Jūs gi ne policininkas. Vadinasi, jūs esate galimas klientas.

� Bet tikrai...

� Tai logi�ka, a� jums sakau. Jūs esate girdėj�s gandų ir norite apie visk� i�samiau su�inoti savais sumetimais. Netrukus pasirodote �ventės metu Ma� Dipinge. Jus atsiveda į �Pal�� �irg�� � galimas daiktas, todėl, kad pats pra�ėtės ten nuvedamas. Ir kas nutinka? Terza Grei ima i�kart reklamuotis.

� Many�iau, kad taip galėjo būti. � A� susim�s�iau � Ar, jūsų nuomone, Rude, ji sugeba tai padaryti, k� teigia sugebanti.

� A� linkusi manyti, kad tikrai nesugeba! Bet pasitaiko keistų dalykų. Ypa� su ta hipnoze. Kam nors liepk kit� popiet� ketvirt� valand� nulau�ti gabalėlį �vakės, ir �mogus �itaip padaro, pats neturėdamas supratimo, kodėl. Ir pana�ūs dalykai. Arba elektroniniai prietaisai, į kuriuos įdedi la�elį kraujo, ir tau pasako, ar per dvejus metus gausi vė�į. Visa tai atrodo prasimanymas, bet gal nėra vien prasimanymas. O dėl Terzos a� nemanau, jog tai tiesa, ta�iau labai bijau, kad taip gali būti!

� Taip, � tariau niūriai, � tai visk� puikiai paai�kina.

� A� galė�iau pasidarbuoti su Lu, � tarė susim�s�iusi Rudė. � �inau daugyb� vietų, kur j� galė�iau u�tikti. Gal ir Luid�is k� nors �ino.

� Bet visų pirma, � pridūrė ji, � reikia padraugauti su Popi.

Dėl to buvo susitarta gana nesunkiai. Tris vakarus i� eilės Deividas buvo laisvas, mes susitarėme nueiti į muzikinį spektaklį, ir jis atvyko su Popi prie �ono. Vakarieniauti nuėjome į �Fantazij��, ir pastebėjau, jog Rudė su Popi ilgokai u�truko, nuėjusios pasipudruoti nosies, ir sugrį�o puikiai susigiedojusios. Per vakarien�, kaip buvo nurod�iusi Rudė, nepaliesta jokių gin�ytinų temų. Galiausiai mes i�siskyrėme, ir a� parve�iau Rud� namo.

� Nedaug kuo turime pasigirti, � tarė ji linksmai. � A� buvau sutikusi Lu. Tarp kitko, vyri�kis, dėl kurio jos susipe�ė � tai D�inas Pleidonas. Mano manymu, geras nenaudėlis. Labai stengiasi prasimu�ti. Merginos jį dievina. Jis sukosi apie Lu, bet pasimai�ė Tomi. Lu sako, kad jis buv�s abejingas Tomi, jam rūpėj� tik jos pinigai, bet gal Lu taip maloniau galvoti. �iaip ar taip, jis metė Lu it skudur� ir, savaime ai�ku, jai buvo skaudu. Anot jos, tai nebuvusios pe�tynės � �iaip mergi�kas pasikar��iavimas.

� Mergi�kas pasikar��iavimas! Ji rovė Tomi plaukus i� �aknų.

� A� jums tik perpasakoju, k� man Lu sakė.

� Matyt, ji buvo labai atvira.

� A, visos mėgsta papasakoti apie savo meilės reikalus. I�plepės kiekvienam, kas klausysis. �iaip ar taip, bet Lu jau turi kit� draug� � saky�iau, kit� pa�lemėk�, bet vėl i� proto eina dėl jo. Tad man neatrodo, kad ji būtų pra�iusi �Pal�o �irgo� paslaugų. Kai jį paminėjau, ji liko abejinga. Manau, j� galime i�braukti. Ir Luid�is nemano, kad ten kas būtų buv�. Kita vertus, jo nuomone, Tomi tas D�inas labai patiko. Ir D�inas jai nebuv�s abejingas. O k� nuveikėte dėl pamotės?

� Ji i�va�iavusi u�sienin. Grį�ta rytoj. Para�iau jai lai�k� kitaip sakant, pasakiau savo sekretorei, kad para�ytų ir papra�ytų skirti man laiko.

� Gerai. Mes jau pajudėjome. Tikiuosi, niekur neįstrigsime.

� Jei i� to k� nors pe�ime.

� K� nors vis vien pe�ime, � atsakė d�iugiai Rudė. � Man tai vėl primena, kad reikia grį�ti prie prad�ios, prie versijos, kad tėvas Gormanas buvo nu�udytas po to, kai apsilankė pas mir�tan�i� moterį, ir dėl to, k� ji jam pasakė arba prisipa�ino. Kas nutiko tai moteriai? Ir kas ji tokia? �ia turėtų būti u� ko nors u�sikabinti.

� Ji mirė. Tiek apie j� ir te�inau. Man rodos, jos pavardė Deivis.

� Na, o ar nebūtų galima daugiau su�inoti?

� Pasistengsiu padaryti visk�, k� galiu.

� Jei prisikastume prie jos biografijos, galėtume i�siai�kinti, i� kur ji �inojo tai, k� �inojo.

� Suprantu.

Anksti kit� ryt� paskambinau D�imiui Korigenui ir i�dės�iau savo klausimus.

� Pala. Mes �iek tiek toliau pasislinkome, bet nelabai daug. Deivis nebuvo jos tikra pavardė, todėl kiek u�trukome, kol j� patikrinome. Lukterėk, a� �į t� turiu apie j� pasi�ymėj�s... O va, �tai. Tikroji jos pavardė Ar�er, jos vyras buvo smulkus suk�ius. Ji paliko jį ir susigr��ino mergautin� pavard�.

� Kokio pobūd�io suk�ius buvo tas Ar�eris? Ir kur jis dabar?

� Et, smulkus vagi�ius. Kniaukdavo prekes i� universalinių parduotuvių. Niekniekius tai �en, tai ten. Kelis kartus teistas. O kur jis dabar � jau mir�s.

� I� viso to ne ka�in kiek naudos.

� Taip, ma�ai naudos. Firma, kurioje ponia Deivis dirbo prie� mirtį � �Pirkėjų poreikių tyrimai� � apie j� ar jos biografij� nedaug, matyt, te�inojo.

Padėkoj�s jam, padėjau ragelį.

12 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Po trijų dienų man paskambino Rudė.

� A� jums �į t� turiu, � pasakė ji. � Pavard� ir adres�. U�sira�ykite.

Pasiėmiau savo u�ra�ų knygel�.

� Sakykite.

� Pavardė Bredlis, o adresas Savivaldybės skvero pastatai, septyniasde�imt a�tuoni, Birmingemas.

� Po paraliais, k� visa tai rei�kia?

� Vienas Dievas te�ino! A� ne�inau. Abejoju, ar Popi �ino!

� Popi? Ar tai...

� Taip. A� puikiai i�kvo�iau Popi. Sakiau, kad pasistengusi galiu i� jos k� nors i�spausti. Kai j� sumink�tinau, nebebuvo sunku.

� Ir nuo ko pradėjote? � paklausiau smalsiai. � Rudė nusijuokė.

� Nuo mergi�kos draugystės. Jūs nesuprasite. Matote, kai mergina i�sipasakoja kitai merginai, tai nieko nerei�kia. Ji nemano, jog tai paslapties i�davimas.

� Kitaip sakant, savoti�kas profesinis solidarumas?

� Galite ir taip pavadinti. �od�iu, mudvi drauge valgėme prie�pie�ius ir a� jai patau�kiau apie savo meilės reikalus ir visokias kliūtis � ved�s vyras, turi nepaken�iam� �mon�, katalik�, ji neduoda skyrybų ir jo gyvenim� paver�ia tikru pragaru. Dabar jau esanti invalidė, nuolat kamuojama skausmų, bet dar pratrauks ne vienerius metus.

Jai ir pa�iai būtų geriau, jei galėtų numirti. Pasakiau, jog esu rimtai nusiteikusi kreiptis į �Pal�� �irg��, bet ne�inau, nuo ko pradėti ir ar labai brangiai kainuotų. O ta Popi sako: taip, jos nuomone, brangiai. Ji girdėjusi, kad tos raganos u�sipra�an�ios mai�o pinigų. Tada a� sakau jai: �Matai turiu vilties tokį mai�� gauti�. Na, supranti, a� turiu senelio brolį, tikrai labai miel� seneliuk�, ir jokiu būdu nelinkė�iau jam mirties, bet tas faktas labai pravertė. Galbūt, pasakiau a�, joms tai būtų �ioks toks garantas? Ta�iau nuo ko pradėti? Ir tada Popi prisipa�ino ir man davė t� pavard� ir adres�. Pirmiausia reikia kreiptis į jį ir susitarti dėl atlyginimo.

� Fantastika, � tariau a�.

� Daugma�.

Valandėl� abu patylėjome.

Nepatikėdamas pasakiau:

� Ji pasakė jums visai atvirai? Neatrodė i�sigandusi?

Rudė nekantriai atsakė:

� Jūs nesuprantate. Kad man pasakė, dar nerei�kia, kad i�davė paslaptį. Galiausiai, Markai, jeigu mes manome, kad yra tikras verslas, jis turi būti daugiau ar ma�iau reklamuojamas, argi ne taip? Juk joms vis� laik� reikia turėti naujų �klientų�.

� Mes i�protėjome, kad tikime pana�iais dalykais.

� Tegul, i�protėjome. Ar va�iuosite susitikti su ponu Bredliu?

� Taip, � pasakiau. � Va�iuosiu susitikti su ponu Bredliu. Jeigu toks yra.

Negalėjau patikėti, kad toks yra. Bet a� klydau. Ponas Bredlis tikrai egzistavo.

Savivaldybės skvero pastatai buvo mil�ini�kas įstaigų korys. Septyniasde�imt a�tunt� numerį radau tre�iame auk�te. Ant matinio stiklo durų buvo tvarkingai juodomis raidėmis atspausdinta: K. R. Bredlis, ĮGALIOTAS AGENTAS. �emiau, ma�esnėmis raidėmis para�yta: Pra�om u�eiti.

A� u�ėjau.

Ma�as laukiamasis buvo tu��ias, o durys su u�ra�u KABINETAS praviros. Balsas u� jų pakvietė:

� Pra�om u�eiti.

Kabinetas buvo erdvesnis. Jame stovėjo ra�omasis stalas, viena ar dvi patogios kėdės, telefonas, kūpsojo stirta aplankų, o u� ra�omojo stalo sėdėjo ponas Bredlis. Jis buvo neauk�tas, tamsiaplaukis, skvarbiomis tamsiomis akimis. Vilkėjo tamsi� verslininko eilut� ir atrodė it gyvas padorumas.

� Gal malonėtumėte u�daryti duris? � papra�ė jis maloniai. � Ir sėskitės. �i kėdė visai patogi. Gal cigaret�? Ne? Na, tai kuo jums galė�iau pasitarnauti?

Pa�velgiau į jį. Ne�inojau, k� sakyti. Turbūt grynai i� nevilties rė�iau sta�iai. O gal paskatintas ma�ų blizgan�ių jo akių.

� Kiek kainuos?

Su pasitenkinimu pastebėjau, kad jis kiek apstulbo, bet ne tiek, kiek jam derėjo apstulbti. Jis nepagalvojo, kaip a� juo dėtas bū�iau pagalvoj�s, kad į kabinet� atėjo koks silpnaprotis.

Jis tiktai kilstelėjo antakius.

� Taigi, taigi, taigi, � tarė. � Jūs tu��iai laiko negai�tate, tiesa?

A� nesitraukiau.

� Man rūpi atsakymas.

Jis tarsi priekai�taudamas vos palingavo galv�.

� Gal ne tokia turėtų būti prad�ia. Reikėtų deramai pradėti kalb�.

A� gū�telėjau pe�iais.

� Kaip norite. O kaip būtų deramai?

� Juk mudu vienas kitam net neprisistatėme, tiesa? A� ne�inau jūsų pavardės.

� Kol kas, � pasakiau, � a�, ko gero, nesu link�s pasisakyti.

� Atsargus?

� Atsargus.

� Pagirtina savybė, nors ne visuomet praver�ia. Ir kas gi jus pas mane atsiuntė? Kas tas mūsų bendras draugas?

� Vėlgi negaliu jums pasakyti. Mano draugas turi draug�, pa�įstantį jūsų draug�.

Ponas Bredlis linktelėjo.

� �itaip dauguma mano klientų ateina, � pasakė jis. � Kartais juos varginantys rūpes�iai būna gana subtilūs. Manau, jūs �inote, kokios mano pareigos?

Jis nebuvo nusiteik�s laukti mano atsakymo. Paskubėjo pats atsakyti.

� Hipodromo įgaliotas agentas, � pasakė. � Jūs turbūt domitės... �irgais?

Prie� paskutinį �odį buvo trumpa pauzė.

� A� nelo�iu lenktynėse, � atsakiau.

� �irgas gali būti visaip panaudojamas. Lenktynėms, med�ioklei, pasijodinėjimui. Mane domina sportinis panaudojimas. La�ybos. � Jis nutilo valandėlei, o po to atsainiai, pernelyg atsainiai, tarė:

� Ar jūs turite galvoje kokį nors vien� �irg�?

Gū�telėjau pe�iais ir u�kirtau sau keli� trauktis.

� Pal�as �irgas...

� A, labai gerai, puiku. Jūs pats, drįs�iau pasakyti, esate gana tamsus �irgas. Cha cha! Nesijaudinkite. Jums tikrai nėra ko jaudintis.

� Tai jūs taip manote, � atsakiau at�arokai.

Ponas Bredlis ėmė elgtis �velniau, labiau raminamai.

� A� puikiai suprantu jūsų jausmus. Bet galiu jums laiduoti, kad nėra ko nerimauti. A� pats esu teisininkas, �inoma, netek�s advokato teisių, � pridūrė lyg tarp kitko, bet kone �aviai pasiai�kindamas. � Antraip �ia nesėdė�iau. Bet tikrai galiu jums laiduoti, jog įstatymus i�manau. Mano rekomenduojami dalykai yra visi�kai teisėti ir atviri. Juk tai tik la�ybos. �mogus gali la�intis dėl ko tik nori � ar rytoj lis, ar rusai pajėgūs nusiųsti �mogų į mėnulį, ar jūsų �mona pagimdys dvynukus. Jūs galite la�intis, ar ponia B mirs prie� Kalėdas, arba ar ponia C i�gyvens iki �imto metų. Jūs la�inatės dėl savo nuomonės ar dėl savo intuicijos � vadinkite kaip tinkamas. Labai paprasta.

Pasijutau taip, lyg mane prie� operacij� būtų ramin�s chirurgas. Ponas Bredlis nepriekai�tingai atliko konsultuojan�io gydytojo vaidmenį.

� A� nelabai suprantu to �Pal�o �irgo� veiklos, � pasakiau i� lėto.

� Ir todėl nerimaujate? Taip, dėl to daugelis �monių nerimauja. �emėje ir danguje, Horacijau, daug visokių dalykų ir taip toliau, ir taip toliau. Atvirai kalbant, a� pats nesuprantu. Bet ji duoda rezultatų. Stebėtinu būdu duoda rezultatų.

� Jei galėtumėte man pla�iau apie tai papasakoti...

Dabar jau buvau įsijaut�s į savo vaidmenį � atsargus, susidomėj�s, bet � įsig�sdin�s. Bredliui su tokia laikysena, matyt, teko da�nai susidurti.

� Ar k� nors �inote apie t� nam�?

Greitai apsisprend�iau. Meluoti būtų nei�mintinga.

� A�... na... taip, buvau ten su draugais. Jie mane nusivedė...

� �avi sena aludė. Įdomi istoriniu po�iūriu. Jos pasaki�kai j� restauravo. Vadinasi, jūs susipa�inote su ja? Turiu galvoje savo draug�, panel� Grei.

� Taip... taip, �inoma. Nepaprasta moteris.

� Argi ne? Taip. Ji tokia. Taikliai nusakėte. Nepaprasta moteris. Ir nepaprastų galių.

� Ir k� ji sakosi galinti! Tikrai... visi�kai... tiesiog neįmanomus dalykus?

� Būtent. �ia ir yra esmė. Tai, k� ji teigia galinti su�inoti ir galinti atlikti � neįmanomi dalykai! Kiekvienas taip pasakytų. Pavyzd�iui, teisme...

Juodos blizgan�ios jo akutės skverbte skverbėsi į man�sias. Ponas Bredlis pakartojo tuos �od�ius ty�ia pabrė�damas.

� Pavyzd�iui, teisme tokį dalyk� i�juoktų! Jei ta moteris atsistotų ir prisipa�intų įvykd�iusi �mog�udyst� nu�ud�iusi per nuotolį arba �valios jėga�, ar kaip ji tai pavadintų, toks prisipa�inimas būtų niekinis! Net jeigu jos parei�kimas būtų teisingas (o tuo, �inoma, blaivaus proto �mogus, kaip jūs ir a�, jokiu būdu nepatikėtų), teismo jis nebūtų pripa�intas. �mog�udystė per nuotolį įstatymo po�iūriu nėra �mog�udystė. Tai nes�monė. �ia visas to reikalo privalumas � ir jūs pagalvoj�s taip įvertinsite.

Supratau, kad esu raminamas. �mog�udystė, įvykdyta okultinėmis priemonėmis Anglijos teisme nėra �mog�udystė. Jei a� pasamdy�iau gangsterį įvykdyti �mog�udyst� vėzdu arba peiliu, bū�iau su juo are�tuotas � a� nusikaltimo bendrininkas, u�sak�s �mog�udyst�. Bet jei paves�iau Terzai Grei tai atlikti pasinaudojant juod�ja magija, ta juodoji magija teisėta. Ir tai, anot pono Bredlio, visas to reikalo privalumas.

Pasiprie�indamas sukilo mano įgimtas skepticizmas. A� pratrukau:

� Bet, po velnių, juk tai fantazijos, � su�ukau. � A� tuo netikiu. Tai neįmanoma.

� Pritariu jums, tikrai pritariu. Terza Grei � nepaprasta moteris, tikrai turinti nepaprastų galių, ta�iau negalima patikėti tuo, k� ji teigia sugebanti. Kaip jūs sakote, tai per daug fantasti�ka. �iais laikais i� tiesų niekas nepatikės, jog kas nors per medium� arba pats, sėdėdamas savo namuose Anglijoje, gali pasiųsti min�ių bangas ar k� pana�aus ir susargdinti parankia liga bei numarinti �mogų, esantį, sakysime, Kipre ar dar kur.

� Bet juk �itai ji teigia?

� O taip. Be abejoji turi galių, ji �kote, o vadinamoji ai�kiaregystė būdinga tai tautai. Ai�kiaregystės esama. �tai kuo a� tikiu, tikiu nedvejodamas. � Jis pasilenkė į priekį, įspūdingai grasindamas pir�tu. � Terza Grei tikrai �ino... i� anksto... kas mirs. Tai talentas. Jai įgimtas.

Jis atsilo�ė, stebėdamas mane. A� laukiau.

� Pateikime teorinį pavyzdį. Kam nors � jums ar kokiam kitam �mogui � labai rūpi �inoti, kada mirs, tarkime, senoji teta Eliza. Turbūt pripa�insite, kad tokį dalyk� pravartu �inoti. �ia nieko bloga, nieko pikta � tiesiog patogu �inoti. K� planuoti atei�iai? Ar, tarkime, iki kito lapkri�io atsiras reikalinga pinigų suma? Jeigu tikrai �inotumėte, galėtumėte ko nors naudingo imtis. Juk mirtis nenuspėjama. Gal mieloji senutė Eliza, palaikoma daktarų, dar pratrauks de�imt metų. �inoma, jūs tuo labai d�iaugtumėtės, jūs taip mylite miel�j� senut�, bet kaip būtų pravartu �inoti.

Nutil�s jis dar labiau pasilenkė į priekį.

� Ir �tai tada a� įsiterpiu. A� la�ybininkas. La�inuosi dėl bet ko � ai�ku, savo s�lygomis. Jūs ateinate su manim pasikalbėti. Savaime ai�ku, jūs nenorėtumėte la�intis, kada senutė mirs. Tai �eistų jūsų jausmus. Tad sutariame �itaip. Jūs man statote tam tikr� sum�, jog iki Kalėdų teta Eliza bus sveika ir gyva, o a� susila�inu, jog nebus.

Blizgan�ios akutės buvo įbestos į mane...

� Kas �ia tokio? Visai paprasta. Mudu dėl to susigin�ijame. A� sakau, kad tetos E. dienos jau suskai�iuotos, jūs sakote, kad ne. Mudu sudarome kontrakt� ir pasira�ome. A� pasiūlau dat�. Sakau, jog dvi savaites prie� ar po tos datos u� tet� E. bus atlaikytos gedulingos mi�ios. Jūs sakote, kad ne. Jeigu bus, kaip jūs sakote, � a� moku jums. O jeigu prie�ingai, � jūs mokate man!

Pa�velgiau į jį. Band�iau įsivaizduoti, k� jau�ia �mogus, panor�s nuo kelio pa�alinti sen� turting� dam�. Pavyzd�iui, prie�astis �anta�as. Lengviau įsijausti į �anta�uojamo kailį. Kas nors i� man�s metų metus traukia pinigus. Daugiau nebegaliu i�tverti. Trok�tu, kad to asmens nebūtų gyvo. Pats neturiu dr�sos jį nugalabyti, ta�iau bet k� atiduo�iau... taip, bet k�...

Pra�nekau � mano balsas buvo kimus. Pasijutau atliek�s savo vaidmenį su tam tikru pasitikėjimu.

� Kokios s�lygos?

Pono Bredlio laikysena tuoj pat pasikeitė. Jis pralinksmėjo, kone d�iūgavo.

� �tai nuo ko mes pradėjome, tiesa? Ar veikiau nuo ko jūs pradėjote, cha cha. Jūs paklausėte: �Kiek kainuos?� I�ties mane gerokai apstulbinote. Dar nebuvau mat�s, kad kas nors i�kart eitų prie reikalo esmės.

� Kokios s�lygos?

� Tai nuo daug ko pareina. Nuo kelių skirtingų veiksnių. Labiausiai nuo to, kokia suma pastatyta ant kortos. Kai kuriais atvejais pareina nuo kliento i�teklių. Pavyzd�iui, neparankus vyras arba koks �anta�uotojas, ar kas pana�aus pareina nuo to, kiek mano klientas i�gali mokėti. Su skurd�iais klientais, nenorėdamas nesklandumų, a� nesila�inu, i�skyrus k� tik mano nusakyt� atvejį. Tuo atveju tai pareina nuo tetos Elizos turto vertės. S�lygos nustatomos tarpusavio susitarimu. Mudu abu norime �į t� laimėti, tiesa? Paprastai sulygstame dėl santykio vienas nuo penkių �imtų.

� Vienas �imtas nuo penkių �imtų? Auk�toka kaina.

� Mano la�ybų kaina auk�toka. Jeigu tetos Elizos viena koja jau būtų kape, pats tai �inotumėte ir pas mane neitumėte. I�prana�auti kieno nors mirtį dviejų savai�ių tikslumu yra nelengva ir reik�tų gana didelį santykį. �imtas nuo penkių tūkstan�ių svarų nebūtų i�imtis.

� Tarkime, jūs pralo�iate?

Ponas Bredlis gū�telėjo pe�iais.

� Būtų didelė nesėkmė. Tuomet a� moku.

� O jei pralo�iu, a� moku. O tarkime, nemoku?

Ponas Bredlis atsilo�ė kėdėje. Prisimerkė.

� �ito a� jums nepatar�iau, � pasakė �velniai. � Tikrai nepatar�iau.

Kad ir �velnus buvo jo balsas, man �iurpas per nugar� perbėgo. Tiesiai jis nei�tarė jokio grasinimo. Bet grasinimas nuskambėjo.

Atsistoj�s tariau:

� Man... man reikia visk� apgalvoti.

Ponas Bredlis vėl buvo malonus ir mandagus.

� Būtinai apgalvokite. Sta�ia galva niekur nepulkite. Jei nuspr�site imtis �ito reikalo, sugrį�kite ir mudu smulkiai aptarsime. Neskubėkite. Ne gaisras. Neskubėkite.

I�ėjau tiems �od�iams skambant ausyse. �Neskubėkite...�

13 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Savo u�duoties pasikalbėti su ponia Takerton ėmiausi nenoromis. Kad ir kaip raginamas Rudės, a� anaiptol nebuvau įsitikin�s, ar būtų i�mintinga su ja kalbėtis. Visų pirma nesijau�iau tinkamas u�duo�iai, kuri� u�sikroviau. Abejojau savo sugebėjimu sukelti reikiam� reakcij� ir skaud�iai suvokiau, jog teks apsimetinėti tuo, kuo nesu.

Rudė pamokė mane telefonu. Savo sumanumu, kurį pasitelkdavo, kai jai to reikėjo, mane kone g�sdindama.

� Bus labai paprasta. Tas namas projektuotas Ne�o. Bet yra ne tokio stiliaus, kuris jam būdingas. Tai veikiau goti�kas jo vaizduotės polėkis.

� Ir kodėl a� panūdau jį ap�iūrėti?

� Ketinate para�yti straipsnį arba knyg� apie įtakas, dėl kurių kei�iasi architekto stilius. K� nors pana�aus.

� Man atrodo labai dirbtina.

� Niekai, � atkirto tvirtai Rudė. � Kai palie�iamos temos i� mokslo ar meno srities, nelauk�iausi �monės kuo rim�iausiu tonu pripaisto arba prira�o neįtikimiausių teorijų. Tokių skiedalų a� jums galė�iau i�tisus skyrius pacituoti.

� �tai kodėl tai u�duo�iai jūs kur kas labiau tiktumėte nei a�.

� Klystate, � paprie�taravo man Rudė. � Ponia Takerton gali jus rasti �inyne Kas yra kas ir jai tai padarys deram� įspūdį. Man�s ji ten neras.

Mano abejonės nei�sisklaidė, nors laikinai buvau nugalėtas.

Po to neįtikėtino pokalbio su ponu Bredliu mudu su Rude pasitarėme. Jai tai neatrodė taip neįtikėtina kaip man. Ji tarsi buvo netgi patenkinta.

� Baigiasi mūsų spėliojimai, ar kartais neprisifantazavome, � parei�kė ji. � Dabar mes �inome, kad tikrai yra tokia organizacija, kuri pa�alina nepageidautinus asmenis.

� Antgamti�komis priemonėmis!

� Jūsų ribotas m�stymas. Tai pa�iau�ti Sibilės plaukai ir netikri skarabėjai jus klaidina. Jeigu ponas Bredlis būtų pasirod�s es�s �arlatanas daktaras arba pseudoastrologas, jūs vis vien dar būtumėte neįtikintas. Bet kadangi jis yra bjaurus, �emi�kas, įstatymo raide besinaudojantis niek�elis � bent a� tokį įspūdį apie jį susidariau i� jūsų pasakojimo...

� Beveik, � atsakiau.

� Tokiu atveju viskas nuostabu. Kad ir kokia apgavystė visa tai atrodo, tos trys moterys �Pal�ame �irge� ka�k� turi savo rankose, kas veikia.

� Jei esate taip įsitikinusi, tad kam dar eiti pas t� poni� Takerton?

� Papildomas patikrinimas, � atsakė Rudė. � Mes �inome, k� Terza Grei sakosi galinti. �inome, kokia yra apmokėjimo tvarka. �į t� �inome apie tris aukas. Mums rūpi daugiau su�inoti apie klientus.

� Tarkime, ponia Takerton niekuo nei�siduoda buvusi jų klientė?

� Tuomet turėsime kitur patyrinėti.

� �inia, a� galiu visk� su�lugdyti, � tariau nusimin�s.

Rudė patarė apie save būti geresnės nuomonės.

Tad �tai a� atvykstu prie Karavėjaus parko paradinių durų. Namas, �inoma, nė kiek nepana�us į mano įsivaizduot�, pastatyt� pagal Ne�o projekt�. Daugeliu at�vilgių tai kone kuklių dyd�ių pilis. Rudė buvo �adėjusi man atsiųsti neseniai i�leist� knyg� apie Ne�o architektūr�, bet pavėlavau j� gauti, tad atvykau nepakankamai pasikaust�s.

Paspaudus skambutį, duris atidarė gerokai apskur�s tarnas alpakos �varku.

� Ponas Isterbrukas? � paklausė jis. � Ponia Takerton jūsų laukia.

Jis nuvedė mane į pra�matniai apstatyt� svetain�. Kambarys man padarė nemalonų įspūdį. Viskas jame buvo brangu, ta�iau neskoninga. �iaip kambarys būtų atrod�s malonių proporcijų, jeigu būtų buv�s tu��ias. Ant sienų kabėjo pora gerų paveikslų ir nema�ai blogų. Buvo daug geltono brokato. Tolesnius mano svarstymus nutraukė įėjusi pati ponia Takerton. Sunkiai atsistojau i� gilios ry�kiai geltono brokato sofos.

Ne�inau, k� tikėjausi i�vysti, bet savo nusiteikim� turėjau visi�kai pakeisti. Namo �eimininkė neatrodė kuo nors grėsminga, � paprastų papras�iausia moteri�kė tarp jauno ir vidutinio am�iaus. Nelabai įdomi, pamaniau, ir ne itin gra�i. Lūpos, nors ir storai pada�ytos, buvo plonos, bylojan�ios apie neger� būd�. Smakras kiek nusklembtas. Akys �viesiai melsvos ir tarsi įkainojan�ios visa, k� matė. Tokios moterys ne�ikams ir rūbininkams �yk�ti arbatpinigių. Tokių pasaulyje daug, tik gal ne taip brangiai pasipuo�usių ir ne taip gerai pasida�iusių.

� Ponas Isterbrukas? � Ji ai�kiai d�iaugėsi mano apsilankymu. Netgi buvo pakylėtos nuotaikos. � Man taip malonu su jumis susipa�inti. Taip netikėta, kad jūs susidomėjote �iuo namu. A�, ai�ku, �inojau, kad jis statytas D�ono Ne�o, man vyras buvo sak�s, bet niekada nemaniau, kad juo galėtų susidomėti toks �mogus, kaip jūs!

� Matot, ponia Takerton, jis nėra visai būdingas jo stiliui ir todėl įdomus... e...

Ji i�gelbėjo mane nuo tolesnio ai�kinimo.

� Kad a� baisiai nei�manau apie tokius dalykus � turiu galvoje architektūr�, archeologij� ir visa kita. Bet jūs nepaisykite mano nemok�i�kumo...

Visai jo nepaisiau. Netgi d�iaugiausi.

� Be abejo, tie dalykai be galo įdomūs, � pasakė ponia Takerton.

Atsakiau, kad, prie�ingai, � mes, specialistai, mus dominan�iom siaurom profesinėm temom paprastai kalbame ilgai ir nuobod�iai.

Ponia Takerton paprie�taravo, jog tai tikrai netiesa, ir paklausė, ar a� pageidau�iau pirma i�gerti arbatos, o po to ap�iūrėti nam�, ar pirma ap�iūrėsiu nam� ir po to i�gersiu arbatos.

Dėl arbatos nebuvo tartasi � man paskirtas laikas buvo pusė keturių, bet pasakiau, gal pirma ap�iūrėsiu nam�.

Ji mane ved�iojo po nam� ir vis� laik� neu�si�iaupdama tar�kėjo, tad man nedavė progos i�reik�ti savo nuomon� apie architektūr�.

Laimė, pasakė ji, kad a� paskubėjau atvykti. Namas jau parduodamas � �Vyrui mirus, jis man per didelis�, � ir regis, jau yra pirkėjas, nors dar tik savaitė, kai agentai įtraukė jį į savo s�ra�us.

� Man būtų nemalonu, jei būtumėte pamat�s jį tu��i�. Mano manymu, jei nori įvertinti nam�, jis turi būti gyvenamas. Kaip jūs manote, pone Isterbrukai?

�is namas man labiau būtų patik�s negyvenamas ir neapstatytas, bet, savaime ai�ku, �ito negalėjau pasakyti. Paklausiau jos, ar liks gyventi �iose apylinkėse.

� Dar pati gerai ne�inau. I� prad�ių truputį pakeliausiu. Pasimėgausiu saule. Nepaken�iu �ito klimato. Ties� sakant, �iemoti ketinu Egipte. Buvau ten prie� dvejus metus. Tokia nuostabi �alis, bet jūs tikriausiai visk� apie j� �inote.

Apie Egipt� a� nieko ne�inojau, taip jai ir pasakiau.

� Jūs turbūt kuklinatės, � tarė ji linksmai ir atsainiai. � �ia valgomasis. Jis a�tuoniakampis. Taip, ar ne? Be sta�ių kampų.

Pasakiau, kad tikrai taip, ir pagyriau kambario proporcijas.

Netrukus ekskursij� baigėme, grį�ome į svetain�, ir ponia Takerton paskambino, kad atne�tų arbatos. Atne�ė tas apskur�s tarnas. Didelį sidabrinį Viktorijos laikų arbatinį būtų buv� ne pro �alį nu�veisti.

Tarnui i�ėjus, ponia Takerton atsiduso.

� Vyrui mirus, vedusiųjų pora, kuri �ia tarnavo kone dvide�imt metų, pasipra�ė atleid�iami. Sakėsi i�ein� pensijon, bet paskui i�girdau, kad jie susirado kit� viet�. Labai gerai apmokam�. Man atrodo, kad mokėti tokius didelius atlyginimus būtų kvailystė. Kai pagalvoji, kiek kainuoja tarnų maistas ir butas � jau nekalbant apie skalbinius.

Taip, pamaniau, �yk�ti. Bly�kios akys, siauros lūpos byloja apie godum�.

Poni� Takerton prakalbinti nebuvo sunku. Ji �neki moteris. Ir ypa� mėgo kalbėti apie save. Atid�iai klausydamasis, tai �en, tai ten įterpdamas po skatinantį �odelį, apie poni� Takerton nema�ai su�inojau. Daugiau nei ji suvokė man pasakiusi.

Su�inojau, jog prie� penkerius metus ji i�tekėjo u� Tomo Takertono, na�lio. Ji buvusi �daug daug u� jį jaunesnė�. Susipa�inusi su juo dideliame pajūrio vie�butyje, kur laikiusi brid�o salon�. Ji neju�iomis apie tai prasitarė. Netoliese esan�ioje mokykloje mokėsi jo duktė � �vyras ne�ino, kaip elgtis su dukra, kur nors j� i�vedus�.

� Varg�as Tomas buvo toks vieni�as... Pirmoji jo �mona buvo mirusi prie� kelet� metų ir jis labai jos ilgėjosi.

Ponia Takerton toliau pie�ė savo portret�. Mink�ta�irdė, gera moteris, pagailėjusi senstan�io vieni�o vyri�kio. Jo blogėjanti sveikata ir jos atsidavimas.

� Nors, �inia, į jo ligos pabaig� jokių draugų nebegalėjau turėti.

Pagalvojau, ar buvo kokių vyri�kos lyties draugų, kurie ponui Takertonui atrodė nepageidautini? Gal tai paai�kina jo testamento s�lygas?

Rudė u� mane pasidomėjo jo testamento s�lygomis Somerset Hauze.

Dalis palikimo skirta seniems tarnams, porai krik�tavaikių, o �mona aprūpinta pakankamai, bet ne pernelyg dosniai. Iki mirties ji gaus pajamas i� patikimai įdėtos sumos. Jo dukteriai Tomasinai Anai paliekamas �e�ia�enkliu skai�iumi įvertintas dvaras, kuris taps asmenine nuosavybe, jai sukakus dvide�imt vieneriems metams arba i�tekėjus. Jeigu ji mirtų netekėjusi, nesulaukusi dvide�imt vienerių metų, pinigai atitektų jos pamotei. Atrodo, jog daugiau �eimos narių nebuvo.

Didelis laimikis, pamaniau. O ponia Takerton mėgsta pinigus... I� visko matyti. Buvau įsitikin�s, kad savų pinigų, kol i�tekėjo u� senyvo na�lio, ji neturėjo. Tada turbūt pinigai ir apsuko jai galv�. Apsunkinta ligonio vyro, ji laukė meto, kada bus laisva, dar jauna ir tokia turtinga, kokia net nedrįso svajoti būsianti.

Testamentas turbūt j� apvylė. Ji svajojo apie �į t� geriau nei kuklios pajamos. Ji tikėjosi brangių kelionių pra�matniais laivais, drabu�ių, gal net pasimėgauti pa�iais pinigais, kaupiant juos banke.

Tuo tarpu visus pinigus gaus podukra! Podukra bus turtinga paveldėtoja. Podukra, kuri, galimas daiktas, nemėgo pamotės ir tai parodydavo � jaunystė negailestinga. Podukra bus turtinga, nebent...

Nebent?.. Ar to pakako? Ar tikrai galė�iau patikėti, kad �i �viesiaplaukė apgaulinga būtybė, taip skland�iai tau�kianti banalybes, ry�tųsi kreiptis į �Pal�� �irg�� ir tartis dėl jaunos merginos mirties?

Ne, tuo negalėjau patikėti.

Ta�iau privalėjau atlikti savo pareig�. Omai a� tariau:

� Jūs galbūt �inote, kad vien� vakar� buvau sutik�s jūsų dukterį � jūsų podukr�.

Ji pa�velgė į mane truputį nustebusi, bet ne itin susidomėjusi.

� Tomasin�? Nejaugi?

� Taip, �elsyje.

� Ak, �elsyje! Taip, galėjo būti... � Ji atsiduso. � Ak, tos �iuolaikinės merginos. Taip sunku su jomis. Atrodo, kad jų niekas negali suvaldyti. Tėvas dėl to labai sielojosi. A�, �inoma, nieko negalėjau padaryti. K� a� sakydavau, ji niekad neklausydavo. � Ji vėl atsiduso. � Matote, kai mudu susituokėme, ji buvo jau beveik suaugusi. Pamotė... � ji palingavo galv�.

� Visuomet keblioje padėtyje, � tariau u�jau�iamai.

� A� buvau nuolaidi � stengiausi kaip įmanydama.

� Tuo neabejoju.

� Bet viskas veltui. Tomas, �inia, jai neleisdavo elgtis su manimi atvirai �iurk��iai, bet nedaug trūko, kad ji per�engtų visas ribas. Per j� gyvenimas buvo tiesiog nepaken�iamas. Tam tikra prasme man net palengvėjo, kai ji u�sispyrė i�eiti i� namų, bet a� puikiai supratau, k� Tomas pergyveno. Ji susidėjo su nepageidautina �utve.

� A� tai pastebėjau, � tariau.

� Varg�ė Tomasina, � pasakė ponia Takerton. Ji pasitaisė u�kritusi� �viesių plaukų garban�. Po to pa�velgė į mane. � Ak, jūs gal ir ne�inote. Prie� mėnesį ji mirė. Nuo encefalito � labai staigiai. Man rodos, tai jaunų �monių liga taip gaila.

� �inojau, kad ji mirė, � pasakiau.

Atsistojau.

� Labai a�iū, ponia Takerton, kad aprodėte man savo namus. � Mudu paspaudėme vienas kitam rank�.

Jau �engdamas eiti atsisukau.

� Tarp kitko, � tariau, � man regis, jūs �inote �Pal�� �irg��, tiesa?

Nekilo jokių abejonių, kad ji i�sigando. �viesiose akyse �mėk�telėjo i�g�stis, niekas daugiau, tik i�g�stis. Veidas i�balo net po kosmetikos kauke.

Ji prakalbo �ai�iu plonu balsu:

� Pal�as �irgas? Apie kokį pal�� �irg� jūs kalbate? A� nieko ne�inau apie jokį pal�� �irg�.

�vilgsniu i�rei�kiau nustebim�.

� O, vadinasi, suklydau. Ma� Dipinge yra labai įdomi sena aludė. An�dien tuose kra�tuose buvau, ir mane nusivedė pasi�iūrėti. Namas nuostabiai perstatytas, i�laikant sen�j� nuotaik�. Man tikrai atrodo, kad jūsų pavardė tada buvo paminėta, � o gal ten lankėsi jūsų podukra � ar kas kitas jūsų pavarde. � A� nutilau. � Tie namai gana pla�iai �inomi.

Buvau patenkintas savo atsisveikinimu. Viename i� veidrod�ių ant sienos pama�iau atsispindėjusį ponios Takerton veid�. Ji spoksojo man įkandin. Buvo labai labai i�sigandusi, ir a� įsivaizdavau, kaip ji atrodys ateityje... Reginys ne i� maloniųjų.

14 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Tad mes jau tvirtai įsitikinome, � pasakė Rudė.

� Mes ir pirma buvome įsitikin�.

� Taip � tam tikra prasme. Bet dabar padėtas galutinis ta�kas.

Valandėl� a� tylėjau. Įsivaizdavau poni� Takerton, keliaujan�i� į Birmingem�. Įeinan�i� į Savivaldybės skvero pastatus, susitinkan�i� su ponu Bredliu. Ji nervinga, būg�taujanti... jis gera�irdi�kai ramina. Gudriai, primygtinai įkalbinėja, jog nes� jokios rizikos. (Poniai Takerton jis turėjo tai itin pabrė�ti). Tarsi ma�iau, kaip ji niekuo neįsipareigojusi i�eina. Kad apsiprastų su ta mintim. Gal nuvyksta aplankyti podukros, gal podukra savaitgaliui parva�iuoja namo. Galėjo kalbėtis, u�siminti apie vestuves. O ji vis� t� laik� galvoja apie PINIGUS � ne apie kokį vargan� pragyvenimo minimum�, bet apie didelius pinigus, krūvas pinigų, pinigus, tenkinan�ius visas tavo u�gaidas! Ir jie visi atitenka �iai puolusiai, nei�auklėtai mergiotei, kuri, vilkina d�insais ir purvinais megztiniais, kiurkso �elsio kavinėse su savo nepageidautinais puolusiais draugais. Kodėl �itokiai mergiotei, niekam tikusiai mergiotei, kuri niekad nebus kitokia, turi atitekti visi nuostabūs pinigai?

Tad ji dar kart� apsilanko Birmingeme. Dar atsargesnė, dar labiau nuraminama. Pagaliau prakalbama apie s�lygas. Nenoromis nusi�ypsojau. Ponui Bredliui nei�ėjo visko savaip pakreipti. Su ja nebuvo lengva sulygti. Bet galiausiai sutariama, pasira�omi reikalingi dokumentai, ir kas tada?

�tai �ia mano vaizduotė sustojo. �tai ko mes ne�inome.

Atsitokėj�s i� savo min�ių, pama�iau Rud� mane stebint.

Ji paklausė:

� Na, pergalvojote?

� I� kur �inote, k� a� darau.

� Imu perprasti jūsų min�ių eig�. Pergalvojote jos kelius, ar ne, sekdamas paskui j� į Birmingem� ir visa kita?

� Taip, bet mano mintys staiga sustojo. Ties ta vieta, kai ji susitarė Birmingeme, � kas buvo toliau?

Mudu susi�valgėme.

� Anks�iau ar vėliau, � pasakė Rudė, � kas nors turės tiksliai su�inoti, kas dedasi �Pal�ame �irge�.

� Kaip?

� Ne�inau... Nebus lengva. Niekas, kas ten tikrai buvo, kas tikrai tai darė, niekas nepasakys. Antra vertus, tik tie �monės ir galėtų pasakyti. Sunku tikėtis... Ka�in...

� Galėtume kreiptis į policij�, � paki�au mintį.

� Taip. Galų gale mes jau �inome �į t� gana apibrė�to. Ar manote, kad tuo galima remtis?

� Parodymai apie ketinimus. Ar to u�tenka? Tas mirties tro�kimas � nes�monė. O, � neleidau jai įsiterpti, � gal ir nėra nes�monė, ta�iau teisme �itaip atrodytų. Mes net nenutuokiame, kas ten i� tikrųjų vyksta.

� Vadinasi, turėsime su�inoti. Bet kaip?

� Reikėtų pamatyti savo akimis ir i�girsti savo ausimis. Bet tame did�iuliame kaip klojimas kambaryje visi�kai nėra kur pasislėpti, o a� manau, jog būtent ten �tai� turėtų vykti.

Rudė atsisėdo tiesiai, krestelėjo galv� lyg smarkus terjeras ir pasakė:

� Yra vienintelis kelias su�inoti, kas ten i�ties darosi. Reikia tapti jų tikru klientu.

I�pū�iau į j� akis.

� Tikru klientu?

� Taip. Jūs arba a�, nesvarbu kuris, turime panorėti k� nors pa�alinti. Vienam i� mudviejų teks nueiti pas Bredlį ir susitarti.

� Man tai nepatinka, � pasakiau grie�tai.

� Kodėl?

� Juk gali būti pavojinga.

� Mums?

� Galbūt. Nors a� galvoju apie auk�. Mums teks rasti auk� ir pasakyti tos aukos pavard�. Auka negali būti pramanyta. Jie gali pasitikrinti � ties� sakant, jie neabejotinai pasitikrintų, ar taip nemanote?

Pagalvojusi valandėl� Rudė linktelėjo.

� Taip. Auka turi būti tikras �mogus su tikra pavarde.

� �tai tas man ir nepatinka, � pasakiau a�.

� Ir turėsime nurodyti tikr� prie�astį, dėl kurios norime ta auka atsikratyti.

Valandėl� mudu tylėjome, galvodami apie �i� reikalo pus�.

� Kad ir kas bus tas �mogus, reikės gauti jo sutikim�, � tariau i� lėto. � Tai didelis pra�ymas.

� Visa jų veikla tikriausiai gerai sutvarkyta, � tarė apm�stydama Rudė. � Bet dėl vieno dalyko, kurį pasakėte an�dien, jūs visi�kai teisus. Did�iausia jų verslo silpnybė, kad jie yra padėtyje be i�eities. Jų verslas turi būti ir slaptas, ir ne pernelyg slaptas. Galimi klientai turi kaip nors apie jį i�girsti.

� Man keista, � pasakiau, kad policija apie jį, matyt, nėra girdėjusi. Paprastai jie nujau�ia, jei vyksta kokia nusikalstama veikla.

� Taip, bet, mano nuomone, jie neu�kliūva todėl, jog tikr�ja �io �od�io prasme tai mėgėji�kas būrelis. Ne profesionalų. Nesamdomi ir neįtraukiami jokie profesionalūs nusikaltėliai. Nesamdo gangsterių galvoms nuimti. Viskas labai privatu.

Pritariau, kad jos �od�iuose esama teisybės.

Rudė kalbėjo toliau:

� Tarkime, kad jūs arba a� (aptarsime abi galimybes) �ūtbūtinai norime kuo nors atsikratyti. Kas galėtų būti tas asmuo, su kuo mes norėtume susidoroti? A� turiu sen� miel� dėd� Mervin�, kuriam i�keliavus anapilin, man teks nema�a pinigų sumelė. I� visos giminės esame lik� tik a� ir mano pusbrolis Australijoje. Tad galėtų būti �i dingstis. Bet jam jau per septyniasde�imt, �iek tiek kuoktelėj�s, tad man tarsi būtų protingiau palaukti savaiminės baigties � nebent mirtinai pristig�iau pinigų, o tai suvaidinti tikrai būtų gana sunku. Be to, jis labai mielas ir a� jį labai myliu; kuoktelėj�s ar ne kuoktelėj�s �mogus, bet dar d�iaugiasi gyvenimu ir u� jokius pinigus nenorė�iau nors valandėle jį sutrumpinti, juo labiau tokiu dalyku rizikuoti! O kaip jūs? Ar turite kokių giminai�ių, ketinan�ių jums palikti pinigų?

Papur�iau galv�.

� Nė vieno.

� Blogai. O gal tai tebūnie �anta�as? Nors reikėtų didelio pasiruo�imo. Jei būtumėte parlamento narys, būsimas ar buv�s ministras, arba dirbtumėte u�sienio reikalų ministerijoje, būtų kas kita. Tas pat ir man. Prie� penkiasde�imt metų būtų buv� lengva. Kompromituojantys lai�kai, nuotraukos Adomo kostiumu, bet mūsų laikais kam tai rūpi? Gali pasielgti kaip Velingtono hercogas ir atrė�ti: �Spausdinkite ir eikite po velnių!� K� dar būtų galima sugalvoti? Dvipatyst�? � Ji įsmeigė į mane priekai�ting� �vilgsnį. � Kaip gaila, kad niekad nebuvot ved�s. Jei būtumėte ved�s, tad i� to galėtume k� nors sukurpti.

Matyt, i�sidaviau veido i�rai�ka. Rudė buvo pagauli.

� Atsipra�au, � tarė ji. � Gal u�gavau jautri� viet�?

� Ne, � atsakiau. � Nebejautri�. Tai buvo seniai ir a� gerokai abejoju, ar kas nors dabar apie tai �ino.

� Buvot ka�k� ved�s?

� Taip. Dar studijuodamas. Mes slap�ia susituokėme. Ji nebuvo... �od�iu, mano tėvai būtų grie�tai pasiprie�in�. A� netgi nebuvau pilnametis. Mes savo metus sumelavome.

Valandėl� a� tylėjau, grį�damas į praeitį.

� Ta santuoka nebūtų ilgai tvėrusi, � tariau pama�u. � Dabar tai suprantu. Ji buvo gra�i ir mokėjo būti labai miela... bet...

� Kas atsitiko?

� Mudu nuva�iavome į Italij� ilgų atostogų. Įvyko avarija... automobilio avarija. Ji i�kart �uvo.

� O jūs?

� A� nebuvau tame automobilyje. Ji buvo... su draugu.

Rudė dirstelėjo į mane. Turbūt suprato, kaip ten buvo. Kokį smūgį patyriau, paai�kėjus, jog ved�iau mergin�, kuri nebūtų buvusi i�tikima �mona.

Rudė pakreipė kalb� prie prakti�kesnių dalykų.

� Jūs tuokėtės Anglijoje?

� Taip. Piterboro metrikacijos biure.

� Bet ji �uvo Italijoje?

� Taip.

� Vadinasi, Anglijoje nėra jokių dokumentų apie jos mirtį?

� Ne.

� Tad ko mums daugiau reikia? Mūsų maldos i�klausytos. Nieko negali būti papras�iau. Jūs iki ausų įsimylėj�s ka�koki� mergin� ir norite j� vesti, bet ne�inote, ar jūsų �mona gyva. Jūsų keliai i�siskyrė prie� daugelį metų ir nuo tol nieko apie j� nesate girdėj�s. Ar i�drįsite surizikuoti? Kol svarstote, k� daryti, staiga atsiranda jūsų �mona! Lyg perkūnas i� giedro dangaus, ir atsisako jums duoti skyrybas, be to, grasina nueisianti pas jūsų i�rinkt�j� ir atskleisianti paslaptį.

� Kas ta mano i�rinktoji? � paklausiau truputį sumi��s. � Jūs?

Rudė atrodė priblok�ta.

� �inoma, ne. A� ne tokio tipo � a� tikriausiai su jumis sutik�iau gyventi ir nuodėmėje. Ne, jūs puikiai �inote, k� turiu galvoje � ir, saky�iau, ji labai tiktų. Stotinga brunetė, su kuria visur vaik�tote. Labai mokyta ir rimta.

� Hermija Redklif?

� Na, taip. Jūsų nuolatinė draugė.

� Kas jums apie j� pasakė?

� Ai�ku, Popi. Be to, juk ji turtinga?

� Nepaprastai turtinga. Bet i�ties...

� Gerai gerai. A� nesakau, kad vesite j� dėl pinigų. Jūs ne toks �mogus. Bet tokie menkystos, kaip Bredlis, labai gali taip pagalvoti... Jūs jau norite pasiūlyti savo rank� Hermijai, bet i� praeities i�dygsta nepageidautina �mona. Ji atva�iuoja į London�, ir jūsų popieriai visai prasti. Jūs reikalaujate skyrybų, 0 ji atatupsta. Ji ker�tinga. Tuomet ir i�girstate apie �Pal�� �irg��. Galv� dedu, Terza ir ta puskvai�ė kaimietė Bel� pamanė, kad tik dėl to pas jas ir atvykote. Apsiuostyti, todėl Terza ir buvo tokia atvira. Ji tiesiog jums pasireklamavo.

� Gal taip ir buvo. � Perkra�iau atmintyje t� dien�.

� Ir kad netrukus apsilankote pas Bredlį, tai irgi nuostabiai sutampa. Jau esate u�kib�s. Būsimas...

Ji pergalingai nutilo. Jos sumanymas įdomus, bet a� nelabai supratau...

� A� many�iau, � tariau, � kad jie visk� labai nuosekliai patikrins.

� Be abejonės, � sutiko Rudė.

� Nesunku susigalvoti tariam� �mon�, prikelt� i� praeities, bet jie pareikalaus smulkesnių �inių � kur ji gyvena � ir visa kita. O kai a� bandysiu i�sisukinėti...

� Jums nereikės i�sisukinėti. Kad būtų �varus darbas, �mona turės būti �ia � ir ji bus! � Nei�sig�skite, � įspėjo Rudė. � A� jūsų �mona!II

I�plė�iau akis. Gal taikliau pasakius, i�ver�iau akis. I� tiesų keista, kad ji neprapliupo juoktis.

Kai ji pra�neko, vos buvau atsitokėj�s.

� Nėra ko stebėtis, � pasakė ji. � A� jums nesiper�u.

Atgavau am�.

� Ne�inote, k� sakanti.

� Ai�ku, �inau. Mano pasiūlymas puikiausiai įvykdomas � ir tuo geras, kad į galim� pavojų neįtrauksime jokio kito niekuo dėto �mogaus.

� Pati statote save į pavojų.

� Tai jau mano reikalas.

� Ne, ne tik jūsų. �iaip ar taip, visas tas sumanymas baltais siūlais siūtas.

� O ne, ne baltais. A� apgalvojau. A� atvykstu į i�sinuomot� but� ne�ina vienu ar dviem lagaminais su u�sienieti�kom etiketėm. I�sinuomoju but� ponios Isterbruk vardu � ir kas, po galais, pasakys, kad a� nesu ponia Isterbruk?

� Visi, kas pa�įsta.

� Visi, kas mane pa�įsta, man�s nematys. A� neisiu į darb� neva dėl ligos. Dar la�as plaukų da�ų... beje, kokia buvo jūsų �mona, �viesiaplaukė ar tamsiaplaukė? Nors tai ir nesvarbu.

� Tamsiaplaukė, � atsakiau negalvodamas.

� Gerai, man nepatiktų �viesintis plaukus. Kitoks apsirengimas, sluoksnis kosmetikos, ir nė geriausia draugė man�s nepa�intų. O kadangi pastaruosius penkiolika metų jūsų �monos niekas akyse neregėjo, nė vienas �uo nesulos, kad a� tai ne ji. Kodėl �Pal�ame �irge� kas nors turėtų suabejoti, kad esu ne ta, kuo deduosi esanti? Jeigu jūs pasireng�s pasira�yti dokumentus, la�indamasis i� didelės sumos, kad a� liksiu gyva, negali likti abejonių, jog tikrai esu bona fide4 asmuo. Jūs niekaip nesate susij�s su policija � esate patikimas klientas. Jūsų vedybas jie gali patikrinti Somerset Hause. Gali pasidomėti jūsų draugyste su Hermija ir visa kuo kitu � ko dar dvejojate?

� Jūs nesuvokiate sunkumų � pavojaus.

� Pavojaus po velnių! � atkirto Rudė. � � A� mielai jums padė�iau laimėti i� to ryklio Bredlio vargan� �imt� ar ten kiek svarų.

Pa�velgiau į j�. Ji man labai patiko... Rudi plaukai, strazdanėlės, narsi dvasia. Bet a� negaliu jos statyti į tokį pavojų.

� Rude, a� �ito negaliu imtis, � pasakiau. � O jeigu kas nors atsitiktų?

� Man?

� Taip.

� Ar tai ne mano reikalas?

� Ne. A� jus į visa tai įtraukiau.

Susim�s�iusi ji linktelėjo.

� Taip, gal ir jūs. Bet ne tiek svarbu, kas pirmas pradėjo. Dabar mudu abu įsitraukėme ir turime ka�k� daryti. Dabar a� kalbu rimtai, Markai. Neapsimetinėju, kad visa tai pramoga. Jeigu tai, k� mes manome esant, tikrai yra, toks �iaurumas ne�moni�kas. Jį reikia sustabdyti! Juk tai ne �mog�udystė pasikar��iavus, i� neapykantos ar pavydo; �mog�udystė netgi ne i� godumo, ne i� �mogi�kos silpnybės k� nors pelnyti, pa�iam rizikuojant. Tai �mog�udystė kaip verslas � �udymas, nepaisant nei kas yra auka, nei kokia ji.

� Taip, � pridūrė ji, � jeigu to i� tikrųjų esama.

Ji �vilgtelėjo į mane akimirk� sudvejojusi.

� Esama, � atsakiau. � �tai kodėl ir bijau dėl jūsų.

Rudė pasidėjo abi alkūnes ant stalo ir pradėjo gin�ytis.

Mudu perkratėme visus argumentus i� naujo, persimesdami jais, � din, dan � ir pasikartodami, kol ant �idinio atbrailos stovin�io laikrod�io rodyklės pama�u suko rat�.

Galiausiai Rudė apibendrino.

� Tai �tai. A� esu i� anksto perspėta ir pasirengusi. �inau, k� man ka�kas bando padaryti. Bet a� jokiu būdu netikiu j� tai galint padaryti! Jei visiems būdingas �mirties tro�kimas�, manasis menkai tepasirei�kia! Esu stiprios sveikatos. Ir tiesiog negaliu patikėti, kad man tul�ies pūslėje atsiras akmenys ar susirgsiu meningitu vien todėl, kad senmergė Terza ant grindų pie� pentagramas arba Sibilė puls į trans� � ne�inia, k� tos moteri�kės i�darinėja.

� Spėju, kad Bel� aukoja balt� gaidį, � tariau susim�st�s.

� Pripa�inkite, jog visa tai baisūs pramanai!

� Mes juk ne�inome, kas ten i� tikrųjų darosi, � pabrė�iau a�.

� Ne�inom. Todėl labai svarbu su�inoti. Bet nejaugi tikite, rimtai tikite, kad a� kokiame nors bute Londone galiu susirgti mirtina liga dėl to, k� tos trys moterys i�darinėja �Pal�o �irgo� dar�inėje? Negalite tuo patikėti!

� Ne, � sutikau, � negaliu patikėti. � Bet, � pridūriau, � tikiu, kad...

Mudu pa�velgėme viens į kit�.

� Taip, � tarė Rudė, � �ia mūsų silpnumas.

� Paklausykite, � pasakiau. � Darykime prie�ingai! Tegu a� būsiu Londone. O jūs būkite klientė. Galėtume k� nors sukurpti...

Ta�iau Rudė ėmė smarkiai purtyti galv�.

� Ne, Markai, � pasakė ji. � Taip nieko nei�eis. Dėl kelių prie�as�ių. Svarbiausia, kad mane �Pal�ame �irge� jau pa�įsta kaip laisv� pauk�t�. Visus duomenis apie mano gyvenim� jos gali i�gauti i� Roudos � ir nieko pana�aus nei�knistų. O jūsų padėtis jau dabar ideali � esate nervingas klientas, apsiuostantis, bet dar nepajėgiantis ry�tis. Ne, reikia �itaip veikti.

� Man nepatinka. Negaliu nė pagalvoti, kad viena ka�kur sėdėsite netikra pavarde ir nieko, reikalui esant, negalėsite prisi�aukti. Man rodos, prie� �ito imantis, vertėtų nueiti į policij� � dabar pat � ir tik tada toliau bandyti veikti.

� Dėl to neprie�tarauju, � tarė i� lėto Rudė. � Ties� sakant, būtina kreiptis į policij�. Ar turite u� ko u�sikabinti? Į koki� policij�? Skotlend Jard�?

� Ne, � atsakiau a�. � Mano manymu, geriausia kreiptis į Seklių skyriaus inspektorių Le�on�.

15 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Seklių skyriaus inspektorius Le�onas man patiko i� pirmo �vilgsnio. Jis atrodė ramus, gabus �mogus. Be to, pamaniau, kad jis turi vaizduot� � toks �mogus bus link�s apsvarstyti ir neįprastas aplinkybes.

Jis tarė:

� Daktaras Korigenas man pasakojo apie susitikim� su jumis. Jis tuo reikalu nuo pat prad�ių susidomėjo. Be abejo, tėvas Gormanas �iame rajone buvo puikiai �inomas ir gerbiamas. Tai sakote turįs mums ypatingos informacijos?

� Ji lie�ia namus, � pasakiau, � vadinamus �Pal�u �irgu�.

� Kaip suprantu, Ma� Dipingo miestelyje?

� Taip.

� Papasakokite.

Pasakiau, kad pirm� kart� paminint �Pal�� �irg�� i�girdau �Fantazijoje�. Po to papasakojau apie apsilankym� pas Roud� ir kaip buvau supa�indintas su �trimis keistuolėmis seserimis�. Kaip galėdamas tiksliau nusakiau Terzos Grei pokalbį t� ypating� popiet�.

� Ir jos kalba jus paveikė?

A� sumi�au.

� Na, nelabai. �od�iu, a� rimtai nepatikėjau...

� Nejau, pone Isterbrukai? Man rodos, kad patikėjote.

� Ko gero, jūs teisus. Tik nemalonu prisipa�inti, kad esi toks lengvatikis.

Le�onas nusi�ypsojo.

� Bet jūs kai ko nepasakėte, tiesa? Jums tas ��irgas� rūpėjo jau atvykus į Ma� Diping�, kodėl?

� Matyt, todėl, kad ta mergina paklausta labai i�sigando.

� Panelė i� gėlių parduotuvės?

� Taip. Ji tarp kitko pati ir buvo prasitarusi apie �Pal�� �irg��. Jos i�g�stis bylojo, � na, kad yra ko baimintis. Po to a� susitikau daktar� Korigen�, ir jis man parodė t� pavard�ių s�ra��. Du �mones i� to s�ra�o a� pa�inojau. Abu nebegyvi. Tre�ioji pavardė man irgi buvo �inoma. Paskui i�girdau, kad toji moteris taip pat jau mirė.

� Tai turbūt ponia Delafonten?

� Taip.

� T�skite.

� Nutariau, jog privalau apie �į reikal� daugiau su�inoti.

� Ir jo ėmėtės. Kaip?

Papasakojau jam apie savo apsilankym� pas poni� Takerton. Galiausiai priėjau prie pono Bredlio ir Savivaldybės aik�tės pastatų Birmingeme.

Dabar jis buvo jau rimtai susidomėj�s. Pakartojo t� pavard�.

� Bredlis, � pasakė. � Tai Bredlis �ia įsisuk�s?

� Pa�įstate jį?

� O taip, apie pon� Bredlį mes visk� �inome. Jis mums daug rūpes�ių pridarė. Slidus vertelga, meistras nei�krėsti nieko, u� k� jį galėtume prigriebti. I�mano visas įstatymo gudrybes ir landas. Ir niekada nepa�eid�ia įstatymo. Jis galėtų para�yti knyg�, pana�i� į sen�sias kulinarijos knygas ��imtai būdų, kaip apeiti įstatym��. Bet, saky�iau, jog �udynės, juo labiau organizuotos �udynės, jam nebūdingos. Taip, tikrai nebūdingos...

� Dabar, kai papasakojau apie mudviejų pokalbį, ar galėtumėte juo remdamiesi pakedenti t� �mogėn�?

Le�onas pama�u papurtė galv�.

� Ne, tuo remtis negalėtume. Visų pirma nebuvo jūsų pokalbio liudininkų. Kalbėjotės vienudu, ir panorėj�s jis galėtų i�siginti! Be to, jis visi�kai teisus, jums sakydamas, kad �mogus gali dėl bet ko la�intis. Pavyzd�iui, susila�ina, kad kas nors mirs, � ir pralo�ia. Kas �ia nusikalstamo? Nebent kaip nors galėtume Bredlį susieti su tikru �iuo atveju įvykstan�iu nusikaltimu, � o tai, man rodos, bus nelengva.

Gū�telėj�s pe�iais, jis daugiau nieko nepasakė. Patylėj�s po valandėlės paklausė:

� Ar būdamas Ma� Dipinge jūs atsitiktinai nesutikote �mogaus, pavarde Vineiblas?

� Taip, � atsakiau. � sutikau. Vien� dien� mane nusivedė pas jį prie�pie�ių.

� A! Ir gal malonėtumėte pasakyti, kokį įspūdį jums padarė?

� Labai ger� įspūdį. Jis � didelė asmenybė. Invalidas.

� Taip. Suluo�intas poliomielito.

� Jis gali judėti tik invalido ve�imėliu. Ta�iau negalė, matyt, sustiprino jo ry�t� gyventi ir d�iaugtis gyvenimu.

� Papasakokite apie jį visk�, k� �inote.

Apibūdinau Vineiblo nam�, jo meno lobius, jo interesų rat� ir mast�.

Le�onas tarė:

� Gaila.

� Ko gaila?

� Kad Vineiblas invalidas, � atsakė jis trumpai.

� Atleiskite, bet ar jūs įsitikin�s, kad jis i� tiesų invalidas? O gal jis... na... apsimetinėja toks es�s.

� Mes taip esame įsitikin� jo luo�umu, kad labiau negalėtume ir būti. Jo gydytojas yra seras Viljamas Dagdeilas i� Harlio gatvės, �mogus auk��iau bet kokių įtarinėjimų. Mes turime sero Viljamo paliudijim�, jog Vineiblo kojos atrofavosi. Mūsų ponulis Osbornas gal ir įsitikin�s, kad t� vakar� Bartono gatve matė jį einant, bet jis klysta.

� Ai�ku.

� Sakau, gaila, nes jeigu yra organizacija, u�siimanti priva�iomis �mog�udystėmis, tai Vineiblas kaip tik toks �mogus, kuris gebėtų jas suplanuoti.

� Taigi ir a� taip pagalvojau.

Ant stalo prie�ais save Le�onas pir�tu ved�iojo persipinan�ius apskritimus. Po to ūmai pakėlė galv�.

� Na, dabar surinkime visk� į krūv�: prie mūsų turimų �inių pridėkime jūsi�kes. Atrodo, jog pagrįstai galima tvirtinti esant agentūr� arba organizacij�, kuri specializuojasi tuo, k� pavadintume nepageidautinų asmenų pa�alinimu. Ta organizacija anaiptol ne smurtinė. Ji nesamdo eilinių galva�ud�ių ar banditų... Niekaip neįrodysi, kad aukos nemirė natūralia, savaimine mirtimi. Galiu pasakyti, kad be jūsų paminėtų trijų mir�ių, mes turime gana nekonkre�ios informacijos ir apie kelias kitas ne visai įprastas mirtis � kiekvienu atveju tai mirtis dėl savaiminių prie�as�ių, bet i� kiekvienos jų kai kas pasipelnė. Ir įsidėmėkite � jokių įrodymų.

� Gudru, velni�kai gudru, pone Isterbrukai. Kas tai sugalvojo, � o juk apgalvotos menkiausios smulkmenos, � turi ger� smegenin�. Mūsų rankose tik kelios niekuo nesusijusių �monių pavardės. Dievai �ino, kiek jų daugiau buvo ir kaip pla�iai �i veikla paplitusi. Ir tos pavardės, kurias turime, mums į rankas pakliuvo atsitiktinai � tik todėl, kad moteris, jausdama artėjant mirtį, panoro susitaikyti su Dievu.

Piktai papurt�s galv�, jis kalbėjo toliau:

� Ta moteris, Terza Grei, sakote, ji gyrėsi jums apie savo galias! K� gi, tai daryti ji gali nebaud�iama. Apkaltink j� �mog�udyste, pasodink į kaltinamųjų suol�, leisk jai skelbti dangui ir prisiekusiųjų teismui, kad valios jėga ar regzdama kerus, i�laisvindavo �mones nuo �io pasaulio vargų � ir kas i� to? Pagal įstatym� ji nebus kalta. Ji nė artyn nebuvo priėjusi prie tų �monių, kurie jau mir�. Mes patikrinome: pa�tu nesiųsdavo jiems u�nuodytų �okoladinių saldainių � nieko pana�aus. Pasak jos pa�ios kalbų, ji tik sėdinti savo kambaryje ir u�siimanti telepatija! Kur jau, i� tokios bylos teisme tik i�sijuoktų!

� Bet Lu ir Ingesė nebesijuokia, � suniurnėjau a�. � Ir niekas, nu�eng�s į dangaus auk�tybes.

� Kas �ia dabar?

� Atleiskite. Citata i� �Nemirtingos valandos�.

� Taip, tikra teisybė. Juokiasi tik velniai pragare, bet ne dangaus valdovas. Tai � �ėtoni�kas darbas, pone Isterbrukai.

� Taip, � tariau a�. � �is �odis mūsų dienomis neda�nai vartojamas. � Bet �iuo atveju jis taikliausias. �tai kodėl...

� Taip?

Le�onas klausiamai pa�velgė į mane.

A� paskubomis kalbėjau toliau:

� Mano manymu, yra proga... galima proga... daugiau apie visa tai su�inoti. A� su savo drauge sugalvojome plan�. Gal jis pasirodys jums labai kvailas...

� A� pats nuspr�siu.

� Pirmiausia i� �io mūsų pokalbio a� susidariau įspūdį, kad jūs neabejojate, jog tokia organizacija, kuri� ap�nekėjome, ir kad ji veikia?

� Be abejo, veikia.

� Bet jūs ne�inote, kaip ji veikia. Pirmieji �ingsniai jau susekti. Asmuo, kurį pavadin�iau klientu, kur nors nugirsta apie �i� organizacij�, daugiau apie j� susi�ino, yra nusiun�iamas pas pon� Bredlį į Birmingem� ir nutaria, kad pasinaudos ja. Jis sudaro su Bredliu sutartį ir po to � bent a� taip manau � yra nusiun�iamas į �Pal�� �irg��. Bet kas tada vyksta, mes nenutuokiame! Kas tikrai vyksta �Pal�ame �irge�? Kas nors turi nueiti ir patirti.

� T�skite.

� Kol nesu�inosime, k� i� tiesų i�darinėja Terza Grei, negalėsime eiti toliau. Jūsų daktaras D�imis Korigenas sako, kad pati mintis yra i� pir�to lau�ta � bet ar taip? Ar ir jūs taip manote, inspektoriau Le�onai?

Le�onas atsiduso.

� Jūs �inote, k� a� atsaky�iau � k� kiekvienas sveiko proto �mogus atsakytų: �Taip, �inoma, taip�, � bet dabar a� kalbėsiu neoficialiai. Per pastar�jį �imtmetį atsitiko daug keistų dalykų. Ar prie� septyniasde�imt metų kas nors būtų patikėj�s, jog per ma�� dė�ut� galėsi i�girsti, kaip Big Benas mu�a dvylika, o paskui, jam nustojus mu�ti, savo ausimis pro lang� i�girsti tuos laikrod�io dū�ius dar kart� ir be jokių burtų ar fokusų. Ta�iau Big Benas i�mu�ė juk vien� kart�, ne du, garsas pasiekė to �mogaus ausis dviem skirtingomis bangomis! Ar būtumėt patikėj�s, kad net neįjung�s laido, savo svetainėje girdėsite, k� �mogus Niujorke kalba? Ar būtumėt patikėj�s?.. O! De�imtys visokių dalykų � dalykų, kuriuos dabar vos pradėj�s veblenti vaikas �ino!

� Kitaip tariant, visko gali būti?

� T� ir norėjau pasakyti. Jei man�s paklaustumėte, ar Terza Grei gali k� nors nu�udyti i�versdama akis, puolusi į trans� ar nukreipdama savo vali�, a� vis vien saky�iau �Ne�. Bet... a� nesu toks tikras... Kaip galė�iau būti? Gal ji k� nors aptiko...

� Taip, � pritariau a�. � Antgamtiniai dalykai ir atrodo antgamtiniai. Bet rytdienos mokslas �iandien irgi atrodo antgamtinis.

� Atminkite, a� kalbu neoficialiai, � įspėjo mane Le�onas.

� Vie�patie, jūs protingai kalbate. I�vada viena, kas nors turi ten nueiti ir įsitikinti, kas i� tiesų dedasi. T� a� ir siūlau padaryti � nueiti ir įsitikinti.

Le�onas �iūrėjo į mane i�plėt�s akis.

� Kelias jau i�grįstas, � pasakiau jam.

Tuomet patogiau įsitaisiau ir jam visk� i�dės�iau. Tiksliai i�dės�iau, k� mudu su drauge ketiname daryti.

Jis klausėsi raukydamasis ir atki�damas apatin� lūp�.

� Pone Isterbrukai, suprantu jūsų po�iūrį. Taip sakant, aplinkybės jums davė rakt�. Bet ne�inau, ar jūs gerai suvokiate, kad jūsų siūlomas planas pavojingas � tie �monės pavojingi. Gali būti ir jums pavojinga, bet jūsų draugei neabejotinai bus pavojinga.

� �inau, � atsakiau, � �inau. � Mes jį persvarstėme �imtus kartų. Man nepatinka, kokio vaidmens ji imasi. Bet ji pasiry�o � galutinai pasiry�o. Po velnių, ji �ito u�simanė!

Nelauktai Le�onas paklausė:

� Rodos, minėjote, kad ji rudaplaukė?

� Taip, � atsakiau nusteb�s.

� Rudaplaukių nenugin�ysi, � pasakė Le�onas. � Kas kas, o a� �inau!

Pagalvojau, ar tik jo �mona ne rudaplaukė.

16 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Antr� kart� eidamas pas Bredlį nė kiek nesijaudinau. Ties� sakant, ėjau netgi pasismagindamas.

� Įsigyvenkite į savo vaidmenį, � skatino Rudė prie� man i�sirengiant, tad a� ir stengiausi įsijausti.

Ponas Bredlis mane pasitiko su svetinga �ypsena.

� Labai malonu jus matyti, � tarė jis, atki�damas putni� rank�. � Tad jau apsvarstėte savo rūpestėlį, ar ne? Na, kaip sakiau, pama�u, pama�u. Neskubant.

� Kad a� kaip tik negaliu neskubėti, � Tai... mat... gana skubu...

Bredlis nu�velgė mane. Pastebėjo, kad elgiuosi nervingai, kreipiu nuo jo akis, lyg nesavom rankom laikau skrybėl�, ir ta vis nukrinta ant grindų.

� Taigi, taigi, � tarė jis, � pa�iūrėkime, k� galėtume padaryti. Jūs norite dėl ka�ko susila�inti, tiesa? Niekas taip neatitraukia nuo min�ių, nuo... rūpes�ių, kaip sportinis įkar�tis.

� �tai kaip yra... � pradėj�s nutilau. Leidau Bredliui atlikti savo darb�. Ir jis atliko.

� Matau, kad �iek tiek jaudinatės, � pasakė jis. � Atsargus. A� vertinu atsargum�. Niekada nesakyk to, ko motinai nederėtų girdėti! Na, gal jums �ovė į galv�, kad mano kabinete įtaisytos blakutės?

A� nesupratau, ir tai atsispindėjo mano veide.

� Taip �argonu vadinami mikrofonai, � paai�kino jis. � Įra�inėjimas. Ir visa kita. Ne, a� jums duodu garbės �odį, kad �ia nieko pana�aus nėra. Mūsų pokalbis jokiomis priemonėmis nebus įra�inėjamas. O jei manimi netikite, � jo atvirumas buvo gana paperkantis, � kodėl turėtumėte tikėti? Turite puikiausi� teis� nurodyti savo pasirinkt� viet� kokį restoran� ar laukiam�jį vienoje i� mūsų jaukių angli�kų gele�inkelio sto�ių, � ir aptarsime t� reikal�.

Atsakiau neabejoj�s, jog �ia visai gerai.

� Teisingai. U�tikrinu jus, tokie dalykai mums neapsimokėtų. Nei jūs, nei a� nei�tarsime nė �od�io, kuris, juridine kalba �nekant, galėtų būti �panaudotas prie� mus�. O dabar �tai nuo ko pradėkime. Jūs dėl ka�ko nerimastaujate. A� jums atrodau atjau�iantis �mogus, ir esate link�s man apie tai i�sipasakoti. A� �mogus patyr�s ir gal jums galė�iau k� nors patarti. Kaip sakoma, pasidalintas vargas � pusė vargo. Gal �itaip visa tai įvardinkime?

Taip mudu įvardijome, ir a� u�sikirsdamas pradėjau pasakoti.

Ponas Bredlis buvo itin sumanus. Paki�davo man �odį, pasklandindavo sunkesnį sakinį. Jis buvo toks paslaugus, kad a� jam be jokios įtampos papasakojau apie savo jaunatvi�k� kar�t� meil� Dorinai ir mūsų slaptas vedybas.

� �itaip da�nai atsitinka, � tarė jis, linguodamas galv�. � Suprantama! Jaunuolis, susikūr�s ideal�. I� tikro gra�i mergina. Ir �tai � pra�om. Nespėsi nė mirktelėti, o jiedu jau vyras su �mona. Ir kas i� to i�eina?

Toliau papasakojau, kas i� to i�ėjo.

Nuo tos vietos ty�iomis nesileidau į smulkmenas. Stengiausi vaidinti vyr�, kuris ne�vankias smulkmenas apeina. Perteikiau tik nusivylimo įspūdį � jaunas kvailys susivokia esantis jaunas kvailys.

Daviau suprasti, kad paskutinis mūsų kivir�as ir buvo paskutinis. Jei Bredlis įsivaizdavo, kad jauna mano �mona nuėjo pas kit� vyri�kį arba kad vis� t� laik� buvo kitas, � juo geriau.

� Bet matote, � pasakiau susirūpin�s, � nors ji nebuvo, na, nebuvo tokia, kaip tikėjausi, ji i�ties buvo labai miela. Ir man nebūtų nė į galv� atėj�, kad ji tokia... �od�iu, kad ji �itaip pasielgtų.

� Tad kaip ji i� tikrųjų su jumis pasielgė?

Paai�kinau, kaip mano ��mona� su manim pasielgė � sugrį�o.

� O jūs kaip manėte, kas jai atsitiko?

� Gal pasirodys ir keista, bet i� tiesų a� nieko nemaniau. Tikriausiai maniau, kad jos gyvos nebėra.

�iūrėdamas į mane Bredlis palingavo galv�.

� Norus supainiojote su tikrove. O kodėl jai nebūti gyvai?

� Ji man nė karto nepara�ė. Nieko apie j� negirdėjau.

� I� teisybės jūs visk� norėjote apie j� pamir�ti.

Tas apskritaakis advokatėlis buvo savoti�kas psichologas.

� Taigi, � tariau maloniai. � Mat a� neketinau k� nors vesti.

� O dabar... e... jau ketinate?

� Na... � tarsi nenorėjau atsiskleisti.

� Nebijokite, pasisakykite tėtu�iui, � ragino �lyk�tynė Bredlis.

Gėdindamasis prisipa�inau, jog taip, pastaruoju metu ėmiau galvoti apie vedybas...

Bet a� u�sispyriau ir grie�tai atsisakiau k� nors papasakoti apie t� mergin�. Jos į visa tai nieku gyvu neįvelsiu. Apie j� neprasitarsiu jam nė puse lūpų.

Ir vėl, man regis, pasirinkau teising� taktik�. U�uot reikalav�s apie j� daugiau i�girsti, pasakė:

� Savaime ai�ku, mielasis pone. Ta nemaloni jūsų patirtis jau praeityje. Dabar susiradote ka�k�, kas jums visi�kai tinka, kas sugebėtų pritarti jūsų literatūriniams pomėgiams ir jūsų gyvenimo būdui. Būtų tikra draugė.

Supratau, kad jis �ino apie Hermij�. Tai labai paprasta. Pasiklausinėjus apie mane, nesunku buvo i�siai�kinti, kad a� artimai draugauju tik su viena moterimi. Gav�s mano lai�k�, kad vėl noriu su juo susitikti, Bredlis tikriausiai visk� su�inojo apie mane ir apie Hermij�. Jis puikiai informuotas.

� O kaip dėl skyrybų? � paklausė jis. � Ar tai ne paprastesnė i�eitis?

� Apie skyrybas negali būti nė kalbos, � atsakiau. � Ji... mano �mona apie jas nenori nė girdėti.

� Varge, varge. Koks jos santykis į jus, drįs�iau paklausti?

� Ji... e... nori pas mane grį�ti. � Ji... visai neprotauja. �ino, kad yra kita moteris, bet... bet...

� Elgiasi neatleistinai... Ai�ku... Niekur nematyti i�eities, nebent, �inoma... Bet ji dar gana jauna...

� Ji gyvens �imt� metų, � pasakiau apmaud�iai.

� O, �ito nenuspėsi, pone Isterbrukai. Sakote, ji gyveno u�sienyje.

� Taip ji man sakė. Ne�inau, kur ji buvo.

� Gal gyveno Rytuose. Mat kartais tuose kra�tuose gali susigriebti bacil�, kuri metų metus tūno! O sugrį�us į tėvyn� staiga atgyja. �inau du ar tris tokius atvejus. Ir �iuo atveju taip gali būti. Jeigu jums nuo to bus lengviau, � jis nutilo, � galė�iau dėl to susila�inti i� nedidelės sumos.

� Ji gyvens �imt� metų.

� K� gi, pripa�įstu, jūsų �ansai didesni... Bet galime susila�inti. Tūkstantis penki �imtai prie� vien�, kad toji ponia pasimirs laikotarpiu nuo dabar iki Kalėdų: ar tinka?

� Grei�iau! Reikėtų grei�iau. A� negaliu laukti. Yra tokių dalykų...

Ty�iomis buvau nenuoseklus. Ne�inau, ar jis pamanė mudviejų su Hermij� santykius jau taip toli nu�engus, kad nebegalėjau ilgiau laukti ar kad mano ��mona� grasina nueisianti pas Hermij� ir u�virsianti ko��. Galėjo pagalvoti, kad atsirado kitas vyri�kis, rė�iantis sparn� aplink Hermij�. Man vis vien, k� jis galvojo. Man rūpėjo pabrė�ti, jog tai neatidėliotina.

� Truputį pakeiskime santykį, � pasakė jis. � Tarkime, tūkstantis a�tuoni �imtai prie� vien�, kad per mėnesį jūsų �mona i�leis paskutinį kvap�. A� turiu toki� nuojaut�.

Pamaniau, laikas derėtis, ir pradėjau derėtis. Paprie�taravau, sakydamas, kad �itokios pinigų sumos neturiu. Bredlis ne pės�ias. Vienokiu ar kitokiu keliu jis susiuostė, koki� sum� galė�iau surinkti kra�tutiniu atveju. Susiuostė ir kad Hermija prie pinigo. Apie tai bylojo subtili jo u�uomina, jog kai vesiu, nebejausiu pralo��s la�ybas. Be to, mano skuba tik stiprino jo pozicijas. Jis nenusileido jokiu būdu.

I�ėjau susila�in�s su juo i� pasaki�kos sumos.

Pasira�iau ka�kokį T. O. S. blank�. Terminai buvo pernelyg juridiniai, kad a� supras�iau. Ties� sakant, labai abejojau, ar jie turėjo kokios nors juridinės galios.

� Ar tai u�deda kokių nors teisinių įpareigojimų?

� Nemanau, � atsakė Bredlis, �vystelėdamas puikiais dantų protezais, � jog kada nors tai būtų tikrinama. � Jo �ypsena nebuvo itin maloni. � La�ybos yra la�ybos. Jei �mogus nesumoka...

Pakėliau į jį akis.

� A� nepatar�iau, � tarė jis negarsiai. � Nepatar�iau. Suk�iautojų mes nemėgstame.

� A� nesuk�iausiu, � atsakiau.

� Esu tikras, pone Isterbrukai, kad jūs nesuk�iausite. O dabar... e... dėl visos eigos. Sakote, jog ponia Isterbruk gyvena Londone. Kokiu adresu?

� Ar turite tai �inoti?

� Turiu tiksliai �inoti. Toliau reikia susitarti, kada susitiksite su panele Grei � pamenate panel� Grei?

Atsakiau, jog, �inoma, pamenu.

� Nepaprasta moteris. Tikrai nepaprasta. Reto talento. Jai reikės kokio nors jūsų �monos dėvimo daikto, pir�tinės, nosinaitės, ko nors...

� Bet kam? Vardan...

� Ai�ku ai�ku. Man�s neklauskite, kam. Neturiu menkiausio supratimo. Panelė Grei savo paslap�ių neatskleid�ia.

� Bet kas ten vyksta? K� ji daro?

� Tikrai patikėkite manim, pone Isterbrukai, nuo�ird�iai sakau, kad neturiu nė menkiausio supratimo!

Ne�inau � ir svarbiausia, nenoriu �inoti. Daugiau prie to negrį�kime.

Patylėj�s jis kalbėjo toliau kone tėvi�ku balsu.

� A� taip patar�iau jums, pone Isterbrukai. Aplankykite savo �mon�. Apraminkite, leiskite suprasti, jog dėl galimo susitaikymo jūs pakeitėte nuomon�. Tarkime, jums dabar kelioms savaitėms tenka i�vykti į u�sienį, bet sugrį��s, ir taip toliau, ir taip toliau...

� O po to?

� I� jos kasdienės aprangos nepastebimai nukniauk�s kokį daiktelį, nuvyksite į Mac Diping�. � Jis m�sliai patylėjo. � Rodos, per an� apsilankym� minėjote tose apylinkėse turįs draugų ar giminių?

� Pusseser�.

� Tuomet labai paprasta. Dien� kit�, be abejonės, galite pas j� apsistoti.

� K� �monės tokiais atvejais daro? Apsistoja vietiniame vie�butėlyje?

� Kartais turbūt taip arba va�inėja i� Bornmeto. Kaip nors pana�iai, nors a� apie tuos reikalus labai ma�ai nutuokiu.

� O k�... e... pagalvos mano pusseserė?

� Pareik�kite, kad susidomėjote �Pal�u �irgu�. Panūdote dalyvauti tenyk��ių gyventojų seansuose. Kas �ia ypatinga? Panelė Grei ir jos draugė mediumas da�nai rengia tokius seansus. Juk �inote, kas yra spiritizmas. Jūs ginkitės, kad tai, be abejo, nes�monė, bet jums įdomu. Ir tiek, pone Isterbrukai. Kaip matote, nieko nėra papras�iau...

� O... o po to?

Jis �ypsodamasis papurtė galv�.

� A� jums tik tiek galiu pasakyti. Tiek, teisyb� sakant, ir te�inau. Paskui jau viskas Terzos Grei rankose. Nepamir�kite pasiimti pir�tinės, nosinės, ar k� rasite. Po to jums patar�iau trumpam i�va�iuoti u�sienin. Tokiu metų laiku itali�koje Rivieroje labai malonu. Kad ir savaitei ar porai savai�ių.

Atsakiau, kad į u�sienius nenoriu va�iuoti. Sakiau norįs likti Anglijoje.

� Tebūnie taip, bet jokiu būdu ne Londone. Taip, a� jums primygtinai nepatar�iau būti Londone.

� Kodėl ne?

Ponas Bredlis pa�velgė į mane priekai�tingai.

� Klientams garantuojamas visi�kas... e... saugumas, � pasakė jis, � jeigu jie laikosi nurodymų.

� O kaip Bornmetas? Ar Bornmetas tiktų?

� Taip, galima ir Bornmete. Apsistokite vie�butyje, susiraskite pa�įstamų, rodykitės jų draugijoje. Nepriekai�tingas gyvenimas � �tai ko mes siekiame. Jei atsibostų Bornmete, visuomet galite nuva�iuoti į Torkvėjų.

Jis kalbėjo meilikaudamas lyg kelionių agentas.

Vėl turėjau paspausti putli� jo rank�.

17 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Ar tu i� tikrųjų eisi į Terzos seans�? � pasiteiravo Rouda.

� Kodėl gi ne?

� Niekad nemaniau, Markai, kad domiesi tokiais dalykais.

� Ne i� rimtųjų, � pasakiau nuo�ird�iai. � Bet jos tokios keistuolės, visos trys. Man smalsu pasi�iūrėti, kokius vaidinimus jos i�taiso.

Nebuvo lengva dėtis nerūpestingu. Akies kra�teliu pama�iau Hju Despard�, �iūrintį į mane ir ka�k� galvojantį. Jis į�valgus �mogus, nuėj�s nuotyking� gyvenimo keli�. Vienas i� tų �monių, kurie �e�tuoju pojū�iu nujau�ia pavojus. Manau, jis ir dabar u�uodė � suprato, kad rizikuojama ne dėl tu��io smalsumo, o vardan ka�ko svarbesnio.

� Tuomet a� eisiu su tavim, � d�iugiai pasakė Rouda. � Man seniai knietėjo nueiti.

� Niekur tu neisi, Rouda, � u�griaudėjo Despardas.

� Bet juk a� netikiu nei dvasiomis, nei kitokiom nes�monėm, Hju. Tu �inai, kad a� netikiu. �iaip norėjau nueiti dėl pramogos!

� Tokie dalykai � menka pramoga, � atrė�ė Despardas. � Gal juose esama ka�kokio grūdo, tikriausiai esama. Ir �mones, kurie ten eina �i� tu��io smalsumo�, negerai paveikia.

� Tuomet turi atkalbėti Mark�.

� A� u� Mark� neatsakau, � atkirto Despardas.

Ir vėl jis į mane greitomis pa�nairavo. Neabejojau, kad jis nujautė mane turint tiksl�.

Rouda suirzo, bet netrukus vėl pralinksmėjo, ir kai t� ryt� truputį vėliau atsitiktinai susitikome Terz� Grei, Terza pati u�vedė apie tai kalb�:

� Labas, pone Isterbrukai, mes jūsų �įvakar laukiame. Tikiuosi, jums bus ko pasi�iūrėti. Sibilė � nuostabus mediumas, bet i� anksto niekad ne�inai, kas i�eis. Tad bet kokiu atveju nesijauskite apviltas. Tik vieno jūsų pra�au. I� anksto nenusiteikite neigiamai. Nuo�irdus smalsuolis visad laukiamas sve�ias, bet lengvabūdi�kas, pa�iepiamas po�iūris nepageidautinas.

� Ir a� norėjau ateiti, � pasisakė Rouda. � Bet Hju taip nusistat�s prie�. Jūs gi �inote, koks jis.

� Vis vien jūsų nebū�iau priėmusi, � atsakė Terza. � Gana vieno pa�alinio.

Ji pasisuko į mane.

� Kai ateisite, gal pirmiausia drauge u�k�sime, � tarė jinai. � Prie� seansus mes niekados daug neprisivalgome. Tad apie septint�? Gerai, mes jūsų lauksime.

Ji linktelėjo, nusi�ypsojo ir �valiai nu�ingsniavo. Spoksojau jai įkandin taip įnik�s į savo spėliones, kad nei�girdau, k� man Rouda sako.

� K� tu sakei? Atleisk.

� Pastaruoju metu tu labai keistas, Markai. Nuo tada, kai atva�iavai. Gal kas atsitiko?

� Ne, tikrai ne. Kas galėtų atsitikti?

� Gal knyg� nesiseka ra�yti? Ar kas nors tokio?

� Knyg�? � Valandėl� negalėjau prisiminti, apie koki� knyg� kalbama. Paskui greitosiomis pasakiau: � O taip, knyg�. Nieko, daugma� gerai einasi.

� Man rodos, tu įsimylėj�s, � pasakė kaltinamai Rouda. � Taip, tikrai. � Meilė vyrams ne į sveikat� sumai�o prot�. O moteris meilė prie�ingai paveikia � suteikia sparnus, tada jos �vieste �vie�ia ir dvigubai pagra�ėja. Keista, ar ne, kad moterys nuo meilės pra�ysta, o vyrai atrodo lyg pamu�ti �unys.

� A�iū! � tariau.

� O, nepyk ant man�s, Markai. � Mano nuomone, tai i�ties labai puiku � a� d�iaugiuosi. Ji tikrai labai maloni.

� Kas maloni?

� �inoma, Hermija Redklif. Tu, matyt, galvoji, kad a� nieko ne�inau. Jau seniai ma�iau, kad prie to einama. O ji tikrai tau Dievo skirta moteris � gra�i, protinga, visapusi�kai tinkanti.

� Nieko kandesnio negalėjai sugalvoti? � atkirtau.

Rouda pasi�iūrėjo į mane.

� Na jau, � tarė ji.

Nusisukdama pasakė, jog turinti nueiti ir i�koneveikti mėsinink�. A� pasakiau, kad eisiu apsilankyti klebonijoje.

� Bet ne u�sakų paduoti! � u�bėgau u� akių jos komentarams. II

Ėjau į klebonij� kaip į savo namus. Laukujos durys buvo vai�ingai atdaros, ir į�eng�s vidun pajutau tarsi akmuo būtų nuo �irdies nukrit�s.

Ponia Dein Keltrop i�ėjo pro duris gale prieangio, dėl man nesuprantamos prie�asties ne�ina did�iuliu ry�kiai �aliu plastmasiniu kibiru.

� Labas, � pasisveikino ji. � Taip ir maniau, kad �ia jūs.

Ji padavė man kibir�. Nenutuokiau, k� su juo daryti, tad stovėjau suglum�s.

� Laukan u� durų, ant laiptelio, � paliepė nekantriai ponia Keltrop, tarsi pats turėjau �inoti.

Padariau, kaip lieptas. Po to nusekiau paskui j� į t� patį tamsų skurdok� kambarį, kuriame anuokart sėdėjome. �idinyje ugnis buvo priblėsusi, bet ponia Dein Keltrop j� pa�arstė ir dar u�metė pliausk�. Po to parodė, kad sės�iausi, pati klestelėjo į kėd� ir įbedė į mane nekantriai �iban�ias akis.

� Na kaip? � paklausė. � K� nuveikėte?

Jos elgesys buvo toks energingas, tarsi mudu būtume vėlav� į traukinį.

� Jūs man sakėte ko nors imtis. �į t� ir darau.

� Gerai. K�?

Papasakojau. Visk� i�pasakojau. Neju�iomis jai i�pasakojau tokius dalykus, kurių ir pats gerai nesuvokiau.

� �įvakar? � paklausė ponia Dein Keltrop susim�stydama.

� Taip.

Valandėl� ji tylėjo, matyt, galvodama. Nebesitverdamas a� i�py�kinau:

� Man tai nepatinka, Vie�patie, kaip man tai nepatinka.

� Kodėl turėtų patikti?

Į �į klausim�, �inoma, nėra k� atsakyti.

� A� klaikiai baiminuosi dėl jos.

Ji meiliai pasi�iūrėjo į mane:

� Jūs nesuvokiate, � tariau, � kokia ji... kokia ji dr�si. Jei kokiais nors būdais jie sugebėtų padaryti jai k� nors bloga...

Ponia Dein Keltrop i� lėto pasakė:

� Neįsivaizduoju � tikrai neįsivaizduoju, kaip jie galėtų jai padaryti k� bloga tais būdais, kuriuos jūs turite galvoje.

� Bet kiti �monės nuo jų nukentėjo.

� Atrodo, kad taip... � Ji lyg buvo nepatenkinta.

� Visais kitais at�vilgiais jai nieko negali atsitikti. Mes ėmėmės visų įmanomų atsargumo priemonių. Jai negali būti padaryta jokia fizinė �ala.

� Bet tie �monės tvirtina geb� pakenkti fizi�kai, � pabrė�ė ponia Dein Keltrop. � Tvirtina galį per dvasi� pakenkti kūnui. Pri�aukti negal� � lig�. Jeigu jie tikrai gali, labai įdomu. Bet gana baisu! Ir, kaip mudu jau nusprendėme, tai turi būti sustabdyta.

� Ta�iau ji vienintelė stoja į pavojų, � su�nib�dėjau.

� Ka�kam tenka, � tarė ramiai ponia Dein Keltrop. � Jūsų savimeilė u�gauta, kad ne jūs einate į pavojų. Turite sutramdyti savo i�didum�. Rudė �iam vaidmeniui idealiai tinka. Moka valdytis, yra protinga. Ji neapvils jūsų.

� A� ne dėl to jaudinuosi.

� Apskritai liaukitės jaudintis. Jai nuo to ne geriau. Pavojų nei�vengsi. Jeigu ji mirs dėl �io eksperimento, mirs vardan tauraus tikslo.

� Vie�patie, kokia jūs �iauri!

� Ka�kam tenka būti �iauriam, � atsakė ponia Dein Keltrop. � Numatykite blogiausi� atvejį. Net nenumanote, kaip tai nervus nuramina. I�kart imi galvoti, kad taip blogai, kaip įsivaizduoji, negali būti.

Ji raminamai man linktelėjo.

� Gal ir jūsų teisybė, � pasakiau svyruodamas.

Ponia Dein Keltrop atsakė tvirtai įsitikinusi, kad neabejotinai jos teisybė.

A� perėjau prie ap�iuopiamesnių dalykų.

� Ar turite telefon�?

� Taip, �inoma.

Paai�kinau, k� norė�iau daryti.

� Po to... kai �įvakar tas reikalas pasibaigs, norė�iau su Rude palaikyti artim� ry�į. Skambinti jai kiekvien� dien�. Ar galė�iau i� �ia skambinti?

� �inoma. Pas Roud� per daug �monių. Norite būti tikras, kad jūsų niekas nenugirs.

� Pas Roud� dar kiek pabūsiu. Po to gal va�iuosiu į Bornmet�. Man nevalia grį�ti į London�.

� Nėra ko u�bėgti toli į ateitį, � atsakė ponia Dein Keltrop. � Toliau nei �is vakaras.

� �is vakaras... � A� atsistojau. Ir nei i� �io, nei i� to pasakiau: � Pasimelskite u� mane... u� mus, � papra�iau.

� Savaime ai�ku, � atsakė ponia Dein Keltrop nustebusi, kad dar reikia to pra�yti.

I�eidamas pro laukujės duris, staiga pagautas smalsumo paklausiau:

� O kam �ia tas kibiras?

� Kibiras? A, kad mokiniai nuo gyvatvorių surinktų uogas ir lapus � ba�ny�iai. Ne itin pagirtina, bet patogu.

Pa�velgiau į sodrų rudens pasaulį. Toks �velnus, tykus gro�is...

� Angelai sargai, saugokite mus, � tariau.

� Amen, � pridūrė ponia Dein Keltrop. III

�Pal�ame �irge� mane sutiko kuo papras�iausiai. Ne�inau, kokios ypatingos nuotaikos a� tikėjausi, bet tikrai ne tokios.

Duris atidarė Terza Grei kasdiene tamsia suknele ir dalyki�ku balsu pasakė:

� A, �ia jūs. Gerai. I�kart sėsime vakarieniauti...

Jos elgesys niekuo nebuvo ypatingas ar i�siskiriantis.

Stalas paneliais i�mu�to vestibiulio gale buvo padengtas eilinei vakarienei. Valgėme sriubos, omleto ir sūrio. Mums patarnavo Bel�. Ji vilkėjo juod� vilnon� suknel� ir buvo dar labiau pana�i į moterį i� minios italų primityvistų paveiksle. Sibilė skleidė egzoti�kesn� nuotaik�. Ji vilkėjo ka�koki� ilg� margaspalvio, auksu dabinto audinio suknel�. �į kart� nebuvo apsikars�iusi karoliais, bet ant rie�ų turėjo u�simovusi dvi sunkias auksines apyrankes. Ji suvalgė tik k�snelį omleto ir daugiau nieko. Daug ne�nekėjo, elgėsi su mumis taip, lyg būtų nutolusi į dvasines auk�tumas. Tai turėjo būti įspūdinga. Bet tikrai nebuvo. Atrodė teatrali�ka ir dirbtina.

U� visus kalbėjo Terza Grei � guviai aptarinėjo vietinius įvykius. T� vakar� ji atrodė gyva britų provincijos senmergė � maloni, sumani, nesidominti niekuo, kas i�eina u� jos siauro rato ribų.

A� beprotis, tikras beprotis, pamaniau sau. Ir ko �ia bijoti? T� vakar� netgi Bel� atrodė sena puskvai�ė kaimietė, kaip �imtai kitų tokių, � gimusi i� kraujomai�os, neragavusi mokslo, neturinti platesnio po�iūrio.

Atgal pa�velgus, pokalbis su ponia Dein Keltrop atrodė nerealus. Įsijausmin� mudu, dievai �ino, ko prisigalvojome. Pati mintis, kad Rudei � Rudei su da�ytais plaukais ir svetima pavarde � gresia pavojus nuo to, k� �ios trys eilinės moterys gali padaryti, buvo tikrai juokinga!

Baigėme valgyti.

� Kavos nebus, � atsipra�ydama pasakė Terza. � Nepatartina pernelyg susi�adinti. � Ji pakilo. � Sibile?

� Taip, � tarė Sibilė, nutaisydama veido i�rai�k�, kuri� pati įsivaizdavo esant įkvėpt�, kaip i� ano pasaulio. � A� turiu eiti PASIRUO�TI...

Bel� pradėjo tvarkyti stal�. A� nu�ingsniavau prie kaban�ios ant sienos senojo vie�bu�io i�kabos. Terza atsekė paskui mane.

� Prie tokios �viesos blogai matyti, � pasakė ji.

Teisybė. Vos galėjai į�iūrėti, kad blankus, nery�kus siluetas ne�varumais apsine�usiame tamsiame fone � tai arklys. Vestibiulyje �vietė silpnos elektros lemputės, pridengtos storais va�kuotės gaubtais.

� Ta rudaplaukė mergina... kaip jos vardas... � Rudė � na, kur �ia buvo su jumis atėjusi, � siūlėsi jį i�valyti ir restauruoti, � pasakė Terza. � Bet vargu ar kada prisimins tai pa�adėjusi, � atsainiai pridūrė. � Ji Londone dirba ka�kokioje galerijoje.

Mane nusmelkė keistas jausmas, i�girdus apie Rud� kalbant taip nerimtai ir atsainiai.

Neatitraukdamas akių nuo paveikslo, atsakiau:

� Galėtų būti įdomu.

� Tai, �inoma, prastas paveikslas, � tarė Terza. � �iaip terlionė. Bet jis neatskiriamas nuo �io namo � jam tikrai daugiau nei trys �imtai metų.

� Jau pasiruo�usi.

Mes ūmai atsigr�ėme.

I� tamsos i�nirusi mums mojo Bel�.

� Metas pradėti, � tarė Terza, vis tokia pat �vali ir dalyki�ka...

Nuėjau paskui j� į perstatyt� klojim�.

Kaip jau sakiau, i� namo į jį nebuvo įėjimo. Vakaras pasitaikė tamsus, apsiniauk�s, ne�vaig�dėtas. I� tir�tos tamsos lauke įėjome į ap�viest� ilg� patalp�.

Vakare klojimas buvo lyg ne tas. Dienos metu jis atrodė jauki biblioteka. Dabar tapo ka�kuo kitu. Jame kabėjo lempų, bet jos nedegė. Netiesioginis ap�vietimas u�tvindė patalp� mink�ta, bet �alta �viesa. Viduryje stovėjo auk�ta lova ar sofa, u�klota violetiniu u�tiesalu, i�siuvinėtu visokiais paslaptingais �enklais.

Pa�iame kambario gale padėtas ma�as �arijų indas, o greta jo � didelis varinis dubuo, i� pa�iūros senas.

Kitame gale, beveik prie pat sienos, pristumta sunki kėdė su ��uoline atkalte. Terza man pamojo į j�.

� Sėskitės ten, � pasakė.

Paklusniai atsisėdau. Terzos laikysena pasikeitė. Keis�iausia, kad tiksliai nebū�iau galėj�s nusakyti, kuo pasikeitė. Jokių Sibilės dirbtinių okultizmo aprai�kų neatsirado. Tarsi pakilo kasdienė paprasto, buitinio gyvenimo u�uolaida. U� jos buvo �emi�ka moteris, kuri nelyginant chirurgas, ruo�ėsi stoti prie operacinio stalo atlikti sunkios bei pavojingos operacijos. Toks įspūdis dar sustiprėjo, kai, priėjusi prie sieninės spintelės, ji i�siėmė ka�kokį ilg� kombinezon�. �viesai ant jo u�kritus, pasirodė, lyg kad jis i�austas i� metalinio pluo�to. Ji u�simovė ilgas plonas tinklines pir�tines, kurios man priminė kart� matyt� �neper�aunam� liemen�.

� Tenka imtis atsargumo priemonių, � pasakė ji.

Tie �od�iai man nuskambėjo �iek tiek grėsmingai.

Tuomet ji kreipėsi į mane pabrė�tinai giliu balsu.

� Turiu jus įspėti, pone Isterbrukai, jog sėdėtumėte kuo tyliausiai. Jokiu būdu nesikelkite nuo kėdės. Gali tapti nesaugu. �ia ne vaikų �aidimas. A� bendrausiu su jėgomis, kurios tiems, kas nemoka su jomis elgtis, gali būti pavojingos! � Ji nutilo, o paskui pridūrė: � Ar atne�ėte, kas jums buvo sakyta atne�ti?

Netardamas nė �od�io i�traukiau, i� ki�enės rud� zom�os pir�tin� ir jai padaviau.

Paėmusi nusine�ė j� prie lempos su gaubtu, pailgu it ��sies kaklas. U�degusi lemp�, palaikė pir�tin� po jos spinduliais, kurie buvo itin blausios spalvos, ir todėl sodriai rudos spalvos pir�tinė virto nenusakomai pilka.

U�gesinusi lemp� palankiai linktelėjo.

� Kuo puikiausiai tinka, � tarė. � Jos �eimininkės fizinis spinduliavimas gana stiprus.

Ji padėjo pir�tin� ant vir�aus, matyt, didelės radijo spintelės, esan�ios gale kambario. Po to garsiau pa�aukė:

� Bel�. Sibile. Mes pasireng�.

Pirmoji įėjo Sibilė. Ant margos suknelės ji buvo apsigaubusi ilg� juod� apsiaust�. Dramati�ku judesiu jį nusimetė nuo pe�ių. Tas nuslydo ant grindų ir liko tenai nelyginant juoda bala. Ji �engė į priekį.

� Tikiuosi, kad viskas bus gerai, � pasakė ji. � K� gali �inoti. Pra�om nenusiteikti skepti�kai, pone Isterbrukai. � Tai labai apsunkina mus.

� Ponas Isterbrukas �ion atėjo ne ty�iotis, � pasakė Terza. Jos balsas nuskambėjo ka�kaip nuo�miai.

Sibilė atsigulė ant violetinės sofos. Pasilenkusi prie jos Terza patvarkė klostes.

� Ar visai patogu? � paklausė ji rūpestingai.

� Taip, a�iū, mieloji.

Terza prigesino kelias lempas. Tada ji prive�ė, kas, pasirodo, buvo �irma ant ratukų. J� pastatė taip, kad u�stotų sof� ir paliko Sibil� tamsiame �e�ėlyje, apsuptame nery�kios prieblandos.

� Per ry�ki �viesa kenkia giliam transui, � pasakė ji. Manau, kad mes pasirengusios, Bel�?

Bel� �engė i� �e�ėlio. Abi moterys prisiartino prie man�s. Terza de�ine ranka paėmė mano kair� rank�. Kaire ranka paėmė Belos de�in�. Belos kairė ranka surado mano de�in� rank�. Terzos ranka buvo sausa ir kieta, o Belos � �alta ir suglebusi � pajutau lyg mėsos gabal� rankoje laiky�iau ir pasibjaurėj�s nusipur�iau.

Terza tikriausiai paspaudė kur nors esantį mygtuk�, nes nuo lubų pasklido tyli muzika. Pa�inau, jog tai Mendelsono laidotuvių mar�as.

� Mise en scene5, � tariau sau gan paniekinamai. � įspūdingos dekoracijos! � Buvau nusiteik�s �altakrauji�kai ir kriti�kai, bet vis dėlto �irdyje jutau nepageidautin� virpulį.

Muzika nutilo. Tyloje ilgai laukėme. Buvo girdėti tik kvėpavimas. Belos kiek �vok��iantis, Sibilės � gilus ir lygus.

Ir tuomet staiga prabilo Sibilė. Ta�iau ne savo balsu. Vyri�ku balsu ir visai ne savo manieringa, o gomurine, svetimkalbe intonacija.

� A� esu �ia, � tarė tas balsas.

Tuodvi paleido mano rankas. Bel� nuplasnojo į �e�ėlį.

Terza tarė:

� Labas vakaras. Ar �ia Makendalas?

� A� esu Makendalas.

Priėjusi prie sofos, Terza nustūmė �irm�. �velni �viesa krito Sibilei ant veido. Ji, pasirodo, buvo giliai įmigusi. Miegan�ios jos veidas atrodė visai kitoks.

Rauk�lės i�silygino. Ji atrodė daug jaunesnė. Netgi būtum pasak�s, kad gra�i.

Terza paklausė:

� Ar esi pasireng�s, Makendalai, paklusti mano norui ir mano valiai?

Tas naujasis gilus balsas atsakė:

� Esu.

� Ar imiesi �ia gulintį Dosu kūn�, kuriame �iuo metu apsigyvenai, saugoti, kad jis nenukentėtų nuo bet kokios fizinės įtakos ar �alos? Ar jo gyvybines jėgas skirsi mano tikslui, kad per jį tas tikslas būtų pasiektas?

� Imuosi.

� Ar �į kūn� aukosi tam, kad mirtis per jį pereitų, paklusdama gamtos dėsniams, kurie būtų taikytini gavėjo kūnui?

� Mirusieji privalo būti siun�iami pri�aukti mirtį. Taip bus.

Terza per �ingsnį atsitraukė.

Priėjo Bel�, ir pama�iau, kad ji atne�ė kry�ių. Terza padėjo jį Sibilei ant krūtinės atbulai. Po to Bel� atne�ė ma�� �ali� stiklinį buteliuk�. Terza i� jo u�la�ino por� la�ų Sibilei ant kaktos ir pir�tu ka�k� para�ė. Vėl man pasirodė, jog tai atvirk��ias kry�iaus �enklas.

Man ji trumpai pasakė:

� �v�stas vanduo i� Garsingtono katalikų ba�ny�ios.

Ji kalbėjo paprastu balsu, turėjusiu i�sklaidyti visus kerus, bet nei�sklaidė. Viskas ka�kodėl dar baugiau atrodė.

Galiausiai ji atne�ė t� baisų, jau matyt� bar�kal�. Pakra�iusi tris kartus, įdėjo jį į Sibilės rank�.

Pasitraukusi atgal tarė:

� Viskas paruo�ta...

Bel� pakartojo:

� Viskas paruo�ta...

Tyliu balsu Terza kreipėsi į mane:

� Visas �is ritualas jums turbūt didelio įspūd�io nedaro, tiesa? Kai kuriuos mūsų sve�ius jis paveikia. Jums turbūt atrodo ilgas ir beprasmi�kas... burbalas... Bet nebūkite toks tikras. Ritualas � tam tikri �od�iai ir frazės, laiko ir vartojimo pa�ventinti, veikia �mogaus dvasi�. Kas sukelia minios masin� isterij�? Mes gerai ne�inome. Bet tokio rei�kinio esama. Tie senų laikų papro�iai atlieka tam tikr� vaidmenį � manau, būtin� vaidmenį.

Bel� buvo i�ėjusi i� kambario. Dabar grį�o ne�ina baltu gaid�iu. Jis buvo gyvas ir spurdėjo, stengdamasis i�trūkti.

Ji atsiklaupė ir balta kreida ant grindų aplink �arijų ind� ir varinį dubenį ėmė brė�ti �enklus. Gaidį auk�tielnink� paguldė ant vingiuotos linijos, nubrė�tos aplink dubenį, ir tas gulėjo nekrutėdamas.

Dar pabrai�ė �enklų, �emu gomuriniu balsu monotoni�kai kartodama ka�kokius �od�ius. �od�iai man buvo nesuprantami, bet ji klūpėjo ir lingavo � akivaizd�iai �adinosi, stengdamasi pasiekti ka�koki� ne�vanki� ekstaz�.

Stebėdama mane, Terza pasakė:

� Jums nelabai patinka. Tai atėj� i� senovės, i� gilios senovės. Pagal sen� paprotį motina mirties kerus perduodavo dukteriai.

Terzos negalėjau perprasti. Ji nieko nedarė, kad bū�iau labiau paveiktas, o Belos gana klaikus spektaklis būtų galėj�s paveikti. Terza turbūt apgalvotai ėmėsi ai�kintojos vaidmens.

Bel� i�tiesė rankas ties �arijų indu, ir �oktelėjo mirguliuojanti liepsna. Ji ka�ko pa�lakstė ant liepsnos, ir ore pasklido prisodrintas kvapas.

� Mes pasiruo��, � pasakė Terza.

Chirurgas, pamaniau sau, ima skalpelį...

Ji nuėjo prie baldo, kurį palaikiau radijo spintele. Kai j� atidarė, pama�iau, jog tai ka�koks sudėtingas, didelis elektros prietaisas.

Jis riedėjo kaip stalelis su ratukais, ir Terza jį lėtai, atsargiai atve�ė prie sofos.

Pasilenkusi pareguliavo valdymo svirteles, sau po nosimi burbėdama:

� Sukis į �iaur�, į �iaurės rytus... laipsniais... ma�daug gerai. � Paėmusi pir�tin�, pakreipė į tam tikr� padėtį, �alia u�degusi silpn� violetin� �viesel�.

Po to prakalbo į nejudan�i� �mogyst� ant sofos.

� Sibile Dajana Helen, tu i�vaduota i� savo mirtingo apvalkalo, kurį patikimai tau saugo Makendalo dvasia. Dabar tu laisva ir gali susilieti su pir�tinės savininke. Kaip ir visų �monių, jos gyvenimo tikslas nukreiptas į mirtį. Tik mirtis i�sprend�ia visas problemas. Tik mirtis atne�a tikr� ramyb�. Visi didieji �monės tai patyrė. Prisimink Makbet�. �Jis ramiai sau miega po gyvenimo audrų�. Prisimink Tristano ir Izoldos ekstaz�. Meilė ir mirtis. Meilė ir mirtis. Bet didingesnė mirtis...

Tie �od�iai skambėjo aidėdami, pasikartodami � i� didelio, į dė�� pana�aus aparato ėmė sklisti tylus ū�esys, su�yb�iojo lemputės � a� pajutau, kad svaigsta galva ir a� ka�kur tolstu. Suvokiau nebeįstengiantis i� viso to �aipytis. Atpalaidavusi savo gali�, Terza pavergė paslik� �mogyst�, gulin�i� sofos. Ji naudojosi ja. Naudojosi savo tikslu. Miglotai suvokiau, kodėl ponia Oliver baiminosi ne Terzos, bet i� pa�iūros kvailos Sibilės. Sibilė turėjo ka�kokios galios � įgimt� dovan�, atsiet� nuo min�ių ar proto; tai buvo fizinis gebėjimas, gebėjimas atsiskirti nuo kūno. O atsiskyrus jos mintys buvo nebejos, o Terzos. Ir Terza naudojosi laikina savo nuosavybe.

Taip, bet kam ta dė�ė? Koks dė�ės vaidmuo?

Ir staiga visa mano baimė persikėlė į dė��! Kokia velni�ka paslaptis pritaikoma per j�? Ar ji gali skleisti kokius nors materialius spindulius, veikian�ius smegenų l�steles? Tam tikro �mogaus smegenų l�steles?

Girdėjau Terz� toliau kalbant:

� Silpna vieta... visuomet esti silpna vieta... giliai kūno audiniuose... Per silpnum� ateina jėga � jėga ir mirties ramybė... Tikrasis kelias, savaiminis kelias... į mirtį... pama�u... savaime į mirtį. Kūno audiniai paklūsta protui... Vairuok juos, vairuok juos... į mirtį... Nugalėtoja mirtis... Mirtis... labai greitai... Mirtis... Mirtis... MIRTIS!

Jos balsas vis stiprėdamas tapo riksmu... O kitas klaikus gyvuli�kas riksmas i�siver�ė i� Belos burnos. Ji atsistojo, �vystelėjo peilis... gaidys klaikiai, dusliai sugargaliavo... Kraujas i�ti�ko į varinį dubenį. Bel� pribėgo tekina, atki�o dubenį...

Ir suklykė:

� Kraujas... kraujas... KRAUJAS!

Terza stvėrė i� aparato pir�tin�. Bel� j� pamirkė į krauj� ir atidavė Terzai, kuri padėjo j� atgal.

Bel� vėl suklykė ne�emi�ku balsu...

� Kraujas... kraujas... kraujas...

Ji bėgo aplink �arijų ind�, paskui trūk�iodama pargriuvo ant grindų. �arijos suruseno ir u�geso.

Mane klaikiai pykino. Nieko nematydamas spaud�iau krėslo ranktūrius, o galva tarsi sukosi erdvėje...

I�girdau trak�telėjim�, ir aparato ū�esys nutilo.

Po to pasigirdo ai�kus ir ramus Terzos balsas:

� Senoji magija ir naujoji. Senos tikėjimo tiesos ir naujos mokslo tiesos. Jos drauge vie�pataus...

18 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Na, tai kaip ten buvo? � prie pusry�ių stalo nekantriai paklausė Rouda.

� O, nieko ypatinga, � atsakiau abejingai.

Nelabai smagus jutau nukreipt� į mane Despardo �vilgsnį. Pagaulus �mogus.

� Ant grindų buvo pie�iamos pentagramos?

� Daugybė.

� Baltų gaid�ių buvo?

� Savaime ai�ku. �i pareiga tose linksmybėse ir �aidimuose teko Belai.

� Ir transai, ir haliucinacijos?

� Anot tav�s, ir transai, ir haliucinacijos.

Rouda atrodė nusivylusi.

� Tau, matyt, pasirodė nuobodu, � pasakė ji tarsi įsi�eidusi.

Atsakiau, kad visi tie dalykai yra vieno galo. �iaip ar taip, a� patenkinau savo smalsum�.

Vėliau, Roudai i�ėjus į virtuv�, Despardas man�s paklausė:

� Vis dėlto �iek tiek sukrėtė, tiesa?

� K� gi...

Stengiausi dėtis į visa tai �iūrįs pro pir�tus, ta�iau Despardas ne toks �mogus, kurį lengvai apgausi. I� lėto atsakiau:

� Ten... tam tikra prasme... gana �iauru.

Jis linktelėjo.

� Tokiais dalykais �mogui sunku patikėti, � tarė Despardas. � Bent jau �altu protu, ta�iau jie vis vien paveikia. Prisi�iūrėjau jų Rytų Afrikoje. �iniuoniai ten �monėms turi baisi� gali�, ir tenka pripa�inti, jog nutinka tokių keistenybių, kad blaiviu protu nepaai�kinsi.

� I�tinka mirtys?

� O taip. Jei �mogus su�ino, kad yra pa�enklintas mirti, tai ir numir�ta.

� Turbūt įtaigos galia?

� Tikriausiai.

� Bet tav�s toks atsakymas nepatenkina?

� Ne... ne visai. Būna atvejų, kuriuos mūsų pavir�utini�komis Vakarų mokslinėmis teorijomis sunku paai�kinti. Europie�ių tie burtai paprastai neveikia (nors �inau ir tokių atvejų). Bet jei tas tikėjimas tau į krauj� įaug�s, � daugiau nieko ir nereikia! � Tai pasak�s jis nutilo.

Pasakiau susim�st�s:

� Sutinku, kad negalima visko nuneigti. Ir mūsų �alyje atsitinka keistų dalykų. Kart� Londone buvau ligoninėje. Atvyko mergina, neurasteni�ka asmenybė, kuri skundėsi baisiais skausmais kauluose, rankoje ir t.t. O jokių ligų gydytojai nerado. Įtarė, kad ji � isterikė. Gydytojas pasakė, kad j� galima i�gydyti, pertraukus per rank� raudonai įkaitint� virb�. Ar ji sutiksianti? Ji sutiko.

Mergina nusisuko ir u�simerkė. Gydytojas panardino stiklinį virb� į �alt� vandenį ir brūk�telėjo per rank� i� vidinės pusės. Mergina suklykė i� skausmo. Gydytojas j� nuramino: �Dabar tu pasveiksi�. Ji atsakė: �A� tuo tikiu, bet buvo baisu. Taip degino�. Man keis�iausia buvo ne tai, kad ji patikėjo, jog buvo nudeginta, bet kad jos ranka i� tikrųjų apdegė. Tose vietose, kur lietė virbas, oda buvo pūslėmis nuėjusi.

� Ar ji pagijo? � pasmalsavo Despardas.

� O taip. Neuritas, ar kas ten buvo, daugiau nepasikartojo. Nors jai turėjo gydyti ir apdegint� rank�.

� Neregėtas daiktas, � tarė Despardas. � Bet akivaizdus, tiesa?

� Pats gydytojas i�sigando.

� Kur nei�sig�s... � Jis smalsiai pa�velgė į mane.

� Kodėl vakar vakare taip panūdai nueiti į t� seans�?

Gū�telėjau pe�iais.

� Tos trys moterys mane sudomino. Knietėjo pamatyti, kokį jos surengs vaidinim�.

Despardas daugiau nieko nepasakė. Nemanau, kad jis manim patikėjo. Kaip sakiau, jis pagaulus �mogus.

Netrukus patraukiau į klebonij�. Durys buvo atviros, bet viduje atrodė nebuvo nė gyvos dvasios.

Įėj�s į kambarėlį, kur buvo telefonas, paskambinau Rudei.

Man pasirodė, kad praėjo am�inybė, kol ji atsiliepė.

� Alio!

� O, �ia tu. Kas yra?

� Ar tau nieko blogo neatsitiko?

� �inoma, nieko. Kodėl man turėtų atsitikti kas nors bloga?

Per mane siūbtelėjo palengvėjimo banga.

Rudei nieko bloga neatsitiko; pa�įstama valiūki�ka jos laikysena man buvo geriausias vaistas. Kaip galėjau patikėti, kad ka�koks burtininkavimas gali pakenkti tokiai sveikai merginai, kaip Rudė?

� �iaip pamaniau, gal tave kamavo blogi sapnai ar dar kas nors, � pralemenau a�.

� Ne, niekas nekamavo. Turėjau vilties, kad kamuos, bet viso labo tik da�nai pabusdavau, galvodama, ar man kas ypatinga nesidaro...

Nusijuokiau.

� Bet papasakok, � ragino mane Rudė. � Kas ten vyko?

� Nieko ypatingesnio. Sibilė atsigulė ant violetinės sofos ir įpuolė į trans�.

Rudė sukikeno.

� Nejau? Nuostabu! Ar sofa buvo aksominė, o Sibilė nuoga?

� Sibilė ne madam de Montespan. Ir tai nebuvo juodosios magijos atna�avimas. Ties� sakant, Sibilė vilkėjo margai mėlyn� suknel�, i�siuvinėt� daugybe simbolių.

� Tokia turbūt labiau jai dera prie veido ir atitinka Sibilės stilių. K� Bel� veikė?

� Toji tikrai buvo �iauroka. Ji papjovė gaidį ir į krauj� pamirkė tavo pir�tin�.

� Oo... bjauru... Kas dar?

� Ko tik ten nebuvo, � atsakiau.

Pamaniau, jog neblogai sekasi j� linksminti. Pasakojau toliau.

� Terza man pademonstravo gyv� gal� triukų. I��aukė dvasi� � rodos, pavarde Makendalas. Ko tik ten nebuvo � ir spalvotos �viesos, ir mantrų kartojimas. Kai kam ta visa i�monė būtų padariusi įspūdį � įvariusi baimės.

� Bet tau neįvarė?

� Bel� truputį įvarė, � atsakiau. � Ji turėjo baisų peilį ir pamaniau, kad tik įsijautusi ir man�s nepaguldytų �alia gaid�io, kaip antr� auk�.

Rudė atkakliai kvotė:

� Daugiau niekas tav�s nei�g�sdino?

� Man�s tokie dalykai neveikia.

� Tad ko taip apsid�iaugei, i�gird�s, kad man nieko bloga nenutiko?

� Na, todėl... � A� nutilau.

� Tiek to, � tarė nuolaid�iai Rudė. � Į �į klausim� gali neatsakyti. Ir tau nėra ko i� paskutiniųjų stengtis sumenkint t� reikal�. Ka�kas tave vis dėlto paveikė.

� Turbūt... nebent tas, kad jos � turiu galvoje Terz� atrodė tokios įsitikinusios pasekmėmis.

� Įsitikinusios, kad visa tai, apie k� man �ia pasakoji, i� tiesų gali numarinti �mogų?

I� Rudės balso atrodė, kad ji tuo netiki.

� Tai bukaprotystė, � pritariau a�.

� Ar ir Bel� buvo įsitikinusi dėl pasekmių?

Pagalvoj�s atsakiau:

� Man regis, Belai tiesiog malonumas pjauti gaid�ius ir įsijausti į savoti�k� piktų linkėjimų orgij�. Yra ko paklausyti, kaip ji �vok��ia: �Kraujas... kraujas�.

� Gaila, kad negirdėjau, � tarė apgailestaudama Rudė.

� Ir man gaila, kad tu negirdėjai, � pasakiau. � Atvirai kalbant, ten buvo i�tisas vaidinimas.

� Dabar jau gerai jautiesi, ar ne? � paklausė Rudė.

� Kaip suprasti � jau gerai?

� Kai paskambinai, nekaip jauteisi, bet dabar jau gerai.

Ji puikiai mane suprato. Linksmo, natūralaus jos balso skambesys man buvo kaip vaistai. Bet slap�ia nukėliau skrybėl� prie� Terz� Grei, nors visas tas burtininkavimas buvo akių dūmimas, bet man u�krėtė mintis dvejonėmis ir būg�tavimais. Ta�iau dabar tai buv� nebuv�. Rudei viskas gerai � ji net blogų sapnų nesapnavo.

� O k� toliau darysime? � pasiteiravo Rudė. � Ar turėsiu �ia lindėti dar savait�?

� Jei noriu i� pono Bredlio u�sidirbti �imt� svarų, taip.

� U�dirbsi, jei tai paskutinis kartas, kai �ituo u�siimi... Ar apsistojai pas Roud�?

� Neilgam. Paskui va�iuosiu į Bornmet�. Turi man skambinti kasdien, įsidėmėk, � arba geriau a� tau skambinsiu. Dabar kalbu i� klebonijos.

� Kaip laikosi ponia Dein Keltrop?

� Puikiai. Tarp kitko, a� jai apie visa tai pasakiau.

� Taip ir maniau, kad pasakysi. Tai �iuokart sudie. Kit� savait� ar por� savai�ių gyvensiu labai nuobod�iai. Pasiėmiau darbo ir nema�ai knygų, kurias vis ketinau perskaityti, bet nerasdavau laiko.

� K� apie tave galerijoje mano?

� Kad a� i�vykau į kelion� jūra.

� Nenorėtum jūra pakeliauti?

� Nelabai, � atsakė Rudė... Jos balsas keistokai nuskambėjo.

� Ar jokių įtartinų tipų pas tave nesilankė?

� Tik tie, kokių gali tikėtis. Pienininkas, dujų skaitiklių tikrintojas, moteris, klausinėjanti, kokius patentuotus vaistus ir kosmetik� naudoju, ka�koks �mogus pra�ė pasira�yti peticij�, kad būtų u�draustos atominės bombos, dar viena moteris dėl prenumeratos akliesiems. Dar, �inia, namo durininkai. Labai paslaugūs. Vienas pataisė degiklį.

� Atrodo niekuo dėti, � įsiterpiau.

� O ko tikėjaisi?

� Pats ne�inau.

Turbūt tikėjausi ko nors akivaizdesnio, prie ko galė�iau prikibti.

Bet juk �Pal�o �irgo� aukos mirdavo savo gera valia... Ne, �odis �valia� �ia netaikytinas. Jiems atsirado fizinio silpnumo u�uomazgos per ka�kokį proces�, kurio a� nesuprantu. Rudė atrėmė mano dvejones, kad dujų skaitiklio parodymus galėjo tikrinti koks apsimetėlis.

� Jis turėjo tikrus dokumentus, � atkirto ji. � A� papra�iau parodyti. Tai toks �mogus, kuris vonios kambaryje u�lipa kopėtėlėmis, patikrina skai�ius ir juos u�sira�o. Jis pernelyg orus, kad ki�tų pir�tus prie vamzd�ių ar sklend�ių. Ir galiu tau laiduoti, kad jis mano miegamajame dujų vamzd�io neprakiurdė.

Ne, �Pal�as �irgas� neu�siima atsitiktiniais dujų nutekėjimais � tai būtų per daug ap�iuopiama!

� Tiesa! Sulaukiau dar vieno sve�io, � pasakė Rudė. � Tavo draugo, daktaro Korigeno. Jis malonus �mogus.

� Tikriausiai jį Le�onas pasiuntė.

� Jis turbūt mano prival�s stoti u� bendrapavard�. Korigenai, vienykitės!

Padėjau ragelį gerokai palengvėjusia �irdim.

Grį��s radau Roud� ant vejos, u�siėmusi� vienu i� savo �unų. Tepė jį ka�kokiu tepalu.

� K� tik i�ėjo veterinaras, � paai�kino ji. � Sakė, kad �ia kerpligė. Man rodos, labai u�kre�iama. Nenoriu, kad vaikai u�sikrėstų arba kiti �unys.

� Ar netgi suaug� �monės, � priminiau.

� O, paprastai tik vaikai u�sikre�ia. A�iū Dievui, jie vis� dien� būna mokykloje. Nusiramink, �il�. Nesiraivyk.

� Nuo �ito tepalo plaukai i�krinta, � kalbėjo ji toliau. � Vietomis lieka pliki lopai, bet paskui vėl atauga.

Linktelėjau, pasisiūliau padėti, bet ji atsisakė mano pagalbos, ir a� patenkintas nuėjau.

Kaimo prakeikimas tas, pamaniau sau, kad retai kur gali i�eiti pasivaik��ioti daugiau nei trimis kryptimis. Ma� Dipinge galėjai patraukti arba Garsingtono keliu, arba Long Kotenhemo keliu, arba pasukti �edhengerio keliuku ir u� dviejų mylių patekti į Londono � Bornmeto keli�.

Kit� dien� iki prie�pie�ių jau buvau i�band�s Garsingtono ir Long Kotenhemo kelius. Dar buvo lik�s �edhengerio keliukas.

Nu�ingsniavau juo ir beeinant man �ovė į galv� mintis. Prioro dvaras yra prie �edhengerio keliuko. Kodėl neu�sukus ir neaplankius pono Vineiblo?

Kuo ilgiau svars�iau, tuo labiau man ta mintis patiko. Mano apsilankymas neatrodys kuo nors įtartinas. Kai an� kart� �ia buvau, Rouda mane buvo pas jį nusive�usi. Kas �ia tokio, jeigu u�eisiu ir papra�ysiu dar kart� parodyti kokį nors ypatingesnį daikt�, kurio t�syk nespėjau gerai ap�iūrėti ir pasigro�ėti.

Kad tas vaistininkas � kokia jo pavardė? Ogdenas? Osbornas? � pa�ino. Vineibl�, ma�ų ma�iausia įdomu. Juolab kad, pasak Le�ono, įtariamu �mogumi Vineiblas jokiais būdais negali būti dėl savo luo�umo, ta�iau įdomu, jog buvo suklysta dėl �mogaus, gyvenan�io būtent �iose apylinkėse, ir �mogaus, tenka pripa�inti, tokiam vaidmeniui labai tinkan�io.

Vineiblas buvo ka�koks mįslingas. Tai pajutau pirm� kart� jį pamat�s. Neabejojau, kad jis turi galv� ant pe�ių. Ir dar turi ka�koki� savyb� � kaip j� apibūdinus? � gal �odis lapini�kas būtų taikliausias. Grobuoni�kas, destrukyvus. Jis manding pernelyg gudrus, kad pats taptų �udiku, bet panorėj�s būtų nepamainomas �mog�udys�ių rengėjas.

Pagal jo ypatumus puikiausiai galėjau jį įsivaizduoti tokiame vaidmenyje. U�kulisinis vadovas. Bet tas vaistininkas Osbornas dievagojasi mat�s Vineibl� einant Londono gatve. Kadangi tai neįmanoma, asmens tapatybės nustatymas atpuola, ir nieko nerei�kia, kad Vineiblas gyvena �Pal�o �irgo� kaimynystėje.

Ir vis dėlto, pamaniau, norė�iau dar kart� pamatyti pon� Vineibl�. Tad netrukus įsukau pro Prioro dvaro vartelius ir nu�ingsniavau ketvirtį mylios vingiuojan�iu keliuku.

Duris atidarė tas pats tarnas ir pasakė, jog ponas Vineiblas namuose. Atsipra��s, kad palieka mane koridoriuje, � �Ponas Vineiblas ne visada gali priimti sve�ius dėl prastos savijautos� � jis nuėjo, bet po valandėlės grį��s prane�ė, jog ponas Vineiblas su malonumu mane priimsi�s.

Atsistūm�s ve�imėliu Vineiblas sutiko mane �irdingai, pasisveikindamas lyg su senu draugu.

� Kaip �aunu, mielas bi�iuli, kad mane prisiminėte. Girdėjau, jog vėl lankotės mūsų apylinkėse, ir jau ketinau paskambinti mielajai Roudai ir pasikviesti jus visus prie�pie�ių arba pietų.

Atsipra�iau netikėtai įsibrov�s, bet paai�kinau, jog tokia mintis man staiga �ovė į galv�. I�ėj�s pasivaik��ioti apsi�iūrėjau, kad esu jau prie jo vartų, tad nutariau u�sukti nekviestas.

� Ties� sakant, � tariau, � man knieti dar kart� pamatyti jūsų mongoli�kas miniatiūras. An�syk nebuvo laiko jas gerai ap�iūrėti.

� Tikrai nebuvo. D�iaugiuosi, kad jas vertinate. Jos tokios subtilios.

Po to mūsų kalba nukrypo siauromis meno temomis. Turiu prisipa�inti, jog patyriau didelį malonum�, atid�iai įsi�iūrėj�s į kai kurias jo turimas tikrai nuostabias meno vertybes.

Buvo patiekta arbata, ir jis primygtinai pra�ė kartu su juo i�gerti.

A� nemėgstu �io ritualo, bet įvertinau kvapi� kini�k� arbat� ir plonus puodukus, į kuriuos ji buvo įpilta. Prie arbatos buvo padėta kar�tų skrebu�ių su sviestu bei �uvimi ir skanus senovi�kas slyvų pyragas, primin�s man, kaip vaikystėje gerdavau arbat� pas savo senel�.

� Naminis pyragas, � tariau mėgaudamasis.

� Savaime ai�ku. �iuose namuose krautuviniai pyragai nevalgomi.

� Jau �inau, kad turite nuostabų virėj�. Ar jums nesunku kaime, taip toli nuo miesto teikiamų patogumų, susirasti gerus �eimynyk��ius?

Vineiblas gū�telėjo pe�iais.

� Man viskas turi būti auk��iausio lygio. �ito reikalauju. �inia, u� tai reikia mokėti! A� ir moku.

�ia ir pasirodė visa to �mogaus puikybė.

� Jei �mogus esi toks dalingas ir �itaip gyventi i�gali, be abejonės, � kodėl gi ne, � atpuola daug rūpes�ių � pasakiau sausai.

� Matot, viskas priklauso nuo to, ko �mogus i� gyvenimo nori. Jeigu tavo tro�kimai pakankamai stiprūs � tai visk� nulemia. Tiek daug �monių kala pinigus, nesuvokdami, k� su jais veikti! Dėl to jie įsipainioja į tai, k� galėtume pavadinti pinigų kalimo mechanizmu. Jie vergai. Anksti eina į savo kontoras ir vėlai i� jų i�eina; jie neturi kada pasid�iaugti. O k� u� tai gauna? Vis didesnius automobilius, erdvesnius namus, brangesnes meilu�es arba �monas ir, drįstu pridurti, didesnius galvos skausmus.

Jis pasilenkė į priekį.

� Daugeliui turtingų �monių vienintelis ir visaapimantis tikslas yra � gauti pinigų. Dėti juos į didesnes įmones, gauti dar didesnius pinigus. Bet vardan ko? Ar jie kada patys sav�s paklausia � vardan ko? Jie �ito ne�ino.

� O jūs? � paklausiau.

� A�... � nusi�ypsojo jis. � A� �inojau, ko noriu. Bekra��io laisvalaikio, kad galė�iau mėgautis �io pasaulio gro�ybėmis � tiek gamtos, tiek �mogaus sukurtomis. Kadangi pastaraisiais metais man atimtas malonumas nukeliauti ir jas pamatyti natūralioje aplinkoje, rūpinuosi, kad i� viso pasaulio jos būtų gabenamos pas mane.

� Bet visų pirma tam reikia turėti pinigų.

� Taip, savo �ingsnius reikia numatyti, ir daug k� numatyti, ta�iau mūsų laikais visai nebūtina įsikinkyti į koki� nieking� tarnyst�.

� A� turbūt nelabai jus suprantu.

� Pasaulis kei�iasi, pone Isterbrukai. Visais laikais keitėsi, bet dabar poky�iai vyksta daug spar�iau. Padvigubėjo greitis � ir tuo verta pasinaudoti.

� Pasaulis kei�iasi, � pasakiau susim�stydamas.

� Atsiveria nauji keliai.

Pasakiau teisindamasis:

� Kad jūs, ko gero, �nekatės su �mogum, kurio �vilgsnis nukreiptas prie�inga kryptimi � į praeitį, o ne į ateitį.

Vineiblas gū�telėjo pe�iais.

� Į ateitį? Kas j� gali numatyti? A� kalbu apie dabartį apie nūdien�! Daugiau nieko neimu domėn. Nauja technologija yra tam, kad dabar ja naudotumės. Jau turime aparatūr�, kuri atsakymus į klausimus gali pateikti per sekundes � palyginkite su i�tisų valandų ar dienų �mogaus triūsu.

� Kompiuteriai? Elektroninės smegenys?

� Taip, tokie dalykai.

� Ar galiausiai ma�inos i�stums �mones?

� �mones � taip. �mones, kurie yra tik darbo jėga, sraigteliai. Bet �mogaus nei�stums. Turi būti �mogus Vadovas, �mogus M�stytojas, kuris sugalvoja, kokius klausimus ma�inoms u�duoti.

Dvejodamas palingavau galv�.

� �mogus � ant�mogis? � mano balse buvo pajuokos gaidelė.

� Kodėl ne, Isterbrukai? Kodėl ne? Atsiminkite, kad mes �iek tiek pa�įstame � ar pradedame pa�inti � �mogų, kaip �mogi�k� gyvūn�. Veikla, kuri kartais neteisingai vadinama smegenų plovimu, atveria nepaprastai įdomias galimybes. Ne tik kūnas, bet ir �mogaus protas reaguoja į tam tikrus jaudiklius.

� Pavojinga teorija, � tariau.

� Pavojinga?

� Pavojinga gydomajam.

Vineiblas patraukė pe�iais.

� Visas gyvenimas pavojingas. Mes pamir�tame, jog u�augome viename i� nedidelių civilizacijos telkinių. Juk civilizacija ir yra �monių telkinys, Isterbrukai. Tai �en, tai ten �monės susiburia dėl bendro saugumo ir todėl pajėgia pergudrauti gamt� ir j� valdyti. Jie įveikė d�iungles, bet �i pergalė laikina. D�iunglės bet kada gali paimti vir�ų. Kadaise buv� didingi miestai tapo vien �emės kauburiais, u��ėlusiais skurd�ia augmenija ir aptūptais lū�nomis skurd�ių, vos įstengian�ių palaikyti gyvyb�. Gyvenimas visuomet pavojingas � �ito nepamir�kite. Galiausiai jis gali būti sugriautas ne tik galingų gamtos jėgų, bet ir mūsų pa�ių rankomis. �iuo metu esame labai prie to priartėj�...

� �ito, �inoma, nenuneigsi. Bet mane sudomino jūsų valdymo teorija � proto valdymo.

� A, tai... � ūmai Vineiblas sumi�o. � Gal ir perlenkiau.

Mane sudomino jo sumi�imas ir i� dalies atsi�adėjimas ankstesnių teiginių. Vineiblas ilg� laik� gyveno vienas. Vieni�iems �monėms reikia i�sikalbėti � kam nors, bet kam. Vineiblas man i�sikalbėjo, gal ir nelabai protingai.

� �mogus � ant�mogis, � grį�au prie jo �od�ių. � Jūs mane kone įtikinote modernesniu tos minties variantu.

� Ta mintis tikrai ne nauja. Ant�mogio apibrė�imas ateina i� gilios senovės. Juo paremtos i�tisos filosofijos.

� Taip. Bet man regis, kad jūsi�kis ant�mogis yra... na, kitoks ant�mogis... �mogus, galintis primesti savo vali�, � niekam ne�inant, kad jis gali j� primesti. �mogus, kuris sėdi savo kambaryje ir tampo virveles.

Kalbėdamas nenuleidau nuo jo akių. Jis �ypsojosi.

� Ar jūs mane numatote �iam vaidmeniui, Isterbrukai? Norė�iau, kad taip būtų. U� �itai reikėtų kokio nors atlygio.

Jis pliauk�telėjo ranka per u�dengtus stora skara kelius, o jo balse i�girdau skausm� ir apmaud�.

� A� jums nesiūlau savo u�uojautos, � tariau. � �mogui jūsų padėtyje menka nauda i� u�uojautos. Bet �tai k� norė�iau pasakyti: jeigu mes jau įsivaizduojame toki� asmenyb� � geban�i� nenumatyt� nelaim� paversti sėkme � mano manymu, jūs geriausiai j� atitiktumėte.

Jis nuo�ird�iai nusijuokė.

� Jūs man meilikaujate.

Ta�iau buvo akivaizdu, kad jis patenkintas.

� Ne, � atsakiau. � Per savo gyvenim� esu sutik�s tiek daug visokių �monių, kad i�kart atskiriu, kuris yra neeilinė, ypatingai apdovanota asmenybė.

Bijojau, kad jau būsiu perlenk�s, bet ar galima perlenkti meilikaujant? Liūdna mintis! Reikia įsidėmėti ir pa�iam vengti tokių sp�stų.

� Man įdomu, � tarė jis susim�st�s, � kodėl jūs taip kalbate? Dėl viso �ito? � Jis atsainiai mostelėjo į savo kambarį.

� Tai įrodymai, kad esate turtingas �mogus, mokantis protingai nupirkti, i�manantis daiktų vert� ir turintis skonį. Bet a� jau�iu, jog tai byloja ne vien apie turt�. Jūs kaupiate gra�ius bei įdomius daiktus, bet tiesiai u�siminėte, kad jie įsigyti ne per sunkų darb�.

� Taip, Isterbrukai, tikrai taip. Kaip sakiau, tik kvailiai dirba. Reikia galvoti, savo veikl� numatyti iki menkiausių smulkmenų. Visokios sėkmės paslaptis labai paprasta, bet reikia sugalvoti! K� nors paprasta. Sugalvoji, įvykdai � ir �tai pra�om!

�iūrėjau į jį. K� nors paprasta... gal taip paprasta, kaip nepageidautinų asmenų pa�alinimas? Poreikio patenkinimas. Veikla, nesukelianti niekam pavojaus, i�skyrus auk�. Suplanuota sėdin�io invalido su ilga kumpa kaip plė�raus pauk��io nosimi ir i�si�ovusiu Adomo obuoliu, slankiojan�iu tai auk�tyn, tai �emyn. O kieno įvykdyta? Terzos Grei?

Nenuleisdamas nuo jo akių tariau:

� �is mūsų pokalbis apie tolim� valdym� man primena keistuolės Terzos pasakojim�.

� Ak, mūsų mieloji Terza! � Jis kalbėjo ramiai, atlaid�iai (bet ar akių vokai nekrustelėjo?) � Tos dvi mielos damos tau�kia niekus! Bet �inokite, kad jos pa�ios jais tiki, tikrai tiki. Ar jūs jau dalyvavote � esu tikras, kad primygtinai jus kviesis, � bent viename i� tų juokingų jų seansų?

Akimirk� padvejoj�s, greit apsisprend�iau, kaip �iuo atveju dera elgtis.

� Taip, � atsakiau, � buvau nuėj�s į vien� jų seans�.

� Ir įsitikinote, jog tai tikra nes�monė? O gal jums padarė įspūdį?

Vengdamas jo �vilgsnio, kaip mokėdamas dėjausi �mogum, kuris labai var�osi.

� Man�s... taigi... �inoma, neįtikino. O jos atrodė labai įsijautusios, bet... � �vilgtelėjau į laikrodį. � Nemaniau, kad taip vėlu. Turiu skubėti. Pusseserė rūpinsis, kur taip ilgai u�trukau.

� Nuobod�i� popiet� prabla�kėte invalid�. Parne�kite gerų dienų Roudai. Netrukus turėtume vėl susirinkti prie�pie�ių. Rytoj va�iuoju į London�. Sotbyje bus įdomus aukcionas. Prancūzi�ki viduram�ių dramblio kaulo dirbiniai! Retas gro�is! Esu tikras, kad jums patiks, jei man pavyktų juos įsigyti.

I�siskyrėme tokia draugi�ka gaida. Ar pastebėjus, kaip a� sumi�au dėl to seanso, jam i� tiesų pikd�iugi�kai su�ibo akys? Man taip pasirodė, bet nebuvau tvirtai įsitikin�s. Labai galimas daiktas, kad dabar daug k� prisigalvoju.

19 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

I�ėjau vėlyv� pavakarį. Buvo jau sutem�, dangus apsiniauk�s, tad �engiau vingiuotu keliuku kone ap�iuopom. Kart� atsigr�iau pasi�iūrėti į �vie�ian�ius namo langus. Ir neju�ia nu�eng�s nuo �vyruoto keliuko ant �olės, susidūriau su ka�kokia �mogysta, einan�ia prie�ing� kryptimi.

Tai buvo �emas, kresnas vyras. Abu vienas kito atsipra�ėme. Jo balsas buvo sodrus gilus bosas, gana įtaigus, su pedanti�kom intonacijom.

� Labai atsipra�au...

� Nėra u� k�. A� pats kaltas, tikrai...

� Niekad anks�iau nesu �ia buv�s, � paai�kinau, � todėl nelabai susigaudau, kur ein�s. Vertėjo pasiimti �ibintuvėlį.

� Leiskite man.

Nepa�įstamasis i�sitraukė i� ki�enės �ibintuvėlį, u�degė ir padavė man. �ibinto �viesoje pama�iau, jog tai pusam�is vyras, apskritu it cherubino veidu, juodais ūsais, su akiniais. Vilkėjo geros rū�ies tamsų lietpaltį � t� �mogų buvo galima apibūdinti kaip padorumo įsikūnijim�. Ir vis dėlto man dingtelėjo mintis, kodėl, turėdamas �ibintuvėlį, pats juo nepasinaudojo.

� Ak, � tariau gana paikai. � Ai�ku. Nukrypau nuo keliuko.

Grį��s į keliuk�, pasiūliau jam atsiimti �ibint�.

� Dabar jau rasiu keli�.

� Ne ne, pra�om turėti, kol prieisite vartus.

� Bet jūs... jūs juk ėjote į nam�.

� Ne ne. A� einu ta pa�ia kryptimi, kaip ir jūs. Tolyn �ituo keliuku. O paskui į autobusų stotel�. Noriu suspėti į Bornmeto autobus�.

Tariau �Ak taip�, ir mudu �ingsniavome greta koja kojon. Mano bendrakeleivis tarytum ka�ko var�ėsi. Jis paklausė, ar ir a� ein�s į autobusų stotel�. Atsakiau, jog esu apsistoj�s netoliese.

Vėl stojo tyla ir pajutau, jog mano bendrakeleivis vis labiau var�osi. O jis, matyt, i� tų �monių, kurie nemėgsta atsidurti keblioje padėtyje.

� Ar buvote pas pon� Vineibl� sve�iuose? � paklausė atsikrenk�t�s.

Atsakiau, jog taip, ir pridūriau:

� Man pasirodė, kad ir jūs tenai ėjote?

� Ne, � atsakė jis. � Ne... Ties� sakant... � Jis nutilo. � A� gyvenu Bornmete... ar veikiau prie Bornmeto. Visai neseniai atsikėliau ten į nedidelį vienaauk�tį nam�.

Man galvoje ka�kas sukirbėjo. K� pastaruoju metu girdėjau apie vienaauk�tį nam� Bornmete? Kol stengiausi prisiminti, mano pakeleivis, dar labiau sutrik�s, galų gale pra�neko.

� Jums turbūt atrodo labai keista, a�, �inoma, pats pripa�įstu jog keista � u�tikti �mogų klaid�iojantį prie namo, kurio savininkas... e... nepa�įstamas. Man sunkoka paai�kinti prie�astis, nors, patikėkite, prie�as�ių esama. Tik tiek galiu pasakyti, kad nors Bornmete įsikūriau neseniai, esu �ia jau gerai �inomas ir galė�iau nurodyti kelis gerbiamus asmenis, kurie u� mane asmeni�kai laiduotų. Esu farmacininkas, neseniai pardaviau sen� vaistin� Londone ir atsikraus�iau į �į pasaulio kra�t�, nes jis mane visad viliojo � tikrai labai viliojo.

Man pradėjo ai�kėti. Ko gero, jau �inojau, kas tas �mogelis. Tuo tarpu jis visai atsivėrė.

� Mano pavardė Osbornas, Zakarijas Osbornas ir, kaip sakiau, turiu... veikiau turėjau... labai neblog� versl� Londone, Bartono gatvėje, Pedington Grine. Mano tėvo laikais tas rajonas buvo labai geras, bet dabar liūdnai pasikeit�s... o taip... labai pasikeit�s. Smarkiai nusmuko.

Jis atsiduso ir palingavo galv�.

Paskui toliau kalbėjo.

� �ia pono Vineiblo namas, tiesa? Jis turbūt... e... jūsų draugas?

Atsakiau pasverdamas �od�ius.

� Vargu ar galima pasakyti, kad draugas. Iki �ios dienos buvau mat�s jį tik vien� kart�, kai bi�iuliai buvo mane nusive�� pas jį prie�pie�ių.

� Ak taip � ai�ku... Taip, �inoma.

Jau buvome priėj� pagrindinius vartus.

I�ėjome pro juos. Ponas Osbornas nery�tingai stabtelėjo. Atidaviau jam �ibintuvėlį.

� A�iū, � tariau.

� Nėra u� k�. A�... � Jis nutilo, o paskui ėmė berti �od�ius: � Nenorė�iau, kad jūs galvotumėte... �od�iu, formaliai a�, �inoma, buvau į�eng�s į svetim� vald�. Bet patikėkite, ne i� į�ūlaus smalsumo. Jums turbūt mano buvimas ten pasirodė itin keistai ir gali būti neteisingai suprastas. A� tikrai norė�iau paai�kinti... nu�viesti, kodėl ten buvau.

Laukiau. Taip atrodė i�mintingiausia. Pajutau begėdi�k�, o gal ir ne begėdi�k� smalsum�. Norėjau jį patenkinti.

Valandėl� patylėj�s, Osbornas apsisprendė.

� Tikrai norė�iau paai�kinti jums, pone... e...

� Isterbrukas. Markas Isterbrukas.

� Pone Isterbrukai. Kaip sakiau, mielai pasinaudo�iau proga pasiai�kinti jums dėl keisto savo elgesio. Jei turite valandėl�?.. Nuo �ia penkios minutės kelio iki pagrindinės autostrados. Benzino kolonėlėje prie autobusų stotelės yra visai padori kavinė. Mano autobusas atva�iuos tik u� dvide�imties minu�ių. Gal neatsisakytumėte su manim i�gerti puodelį kavos?

Neatsisakiau. Mudu pasileidome eiti keliu. Ponas Osbornas, apramin�s savo susvyravusį orum�, smagiai tau�kėjo apie Bornmeto patogumus, puikų jo klimat�, koncertus ir apie tenai gyvenantį puikų visuomenės sluoksnį.

Priėjome autostrad�. Benzino kolonėlė buvo ant kampo, o u� jos ir autobusų stotelė. Kavinė buvo apytu�tė � kampe sėdėjo tik jauna pora. Kai įėjome, ponas Osbornas u�sakė kavos ir sausainių dviem.

Po to pasilenk�s per stal� i�liejo �irdį.

� Visa tai prasidėjo nuo nusikaltimo, apie kurį prie� kiek laiko buvo ra�yta laikra��iuose. Tai nebuvo didelė sensacija � laikra��ių antra�tėse neatsispindėjo, jei taip galima i�sireik�ti. Auka buvo Romos katalikų parapijos kunigas i� to Londono rajono, kur a� turiu... turėjau... vaistin�. Vien� vakar� jis buvo u�pultas ir nu�udytas. Labai liūdna. Mūsų laikais tokie atsitikimai pernelyg da�ni. Manau, kad jis buvo geras �mogus, nors a� pats nesilaikau Romos doktrinos. �iaip ar taip, turiu paai�kinti, kodėl tuo susidomėjau. Buvo paskelbtas policijos prane�imas, kad jiems rūpi pasikalbėti su visais, kas t� vakar� matė tėv� Gorman�. T� vakar� apie a�tunt� valand� a� atsitiktinai stovėjau prie savo vaistinės durų ir ma�iau praeinant tėv� Gorman�. Nedaug atsilik�s paskui jį sekė vyri�kis, kurio ry�koka i�vaizda patraukė mano dėmesį. Tuosyk a�, �inia, nieko bloga nepagalvojau, bet a� pastabus �mogus, pone Isterbrukai, ir turiu įprotį dėtis į galv�, kaip �monės atrodo. Tai sta�iai mano hobis, ir ne vienas �mogus, atėj�s į mano vaistin�, nustebdavo, i�gird�s mane sakant: �O taip, rodos, su tuo pa�iu receptu buvot atėj� anų metų kovo mėnesį?� �monėms mat malonu, kai juos prisimena. Ir, kaip įsitikinau, naudinga verslui. Trumpai tariant, t� mano matyt� �mogų a� apibūdinau policijai. Jie man padėkojo, tuo ir baigėsi.

� Dabar prasideda gana netikėta mano pasakojimo dalis. Prie� de�imt dienų buvau nuva�iav�s į nedidel� ba�nytin� mug� ma�ame miestelyje, va�iuojant tuo keliu, kuriuo mudu k� tik atėjome � ir kaip nustebau, i�vyd�s t� patį, mano minėt� �mogų. Pamaniau sau, kad jis tikriausiai buvo patek�s į avarij�, nes stūmėsi invalido ve�imėlyje. Pasiklausinėj�s su�inojau, kad tai turtingas vietinis gyventojas, pavarde Vineiblas. Por� dienų pasvarst�s, para�iau tam pa�iam policijos pareigūnui, kuriam buvau dav�s pirmuosius parodymus. Jis atvyko į Bornmet�, jo pavardė Le�onas. Atrodė skepti�kai nusiteik�s, ar ponas Vineiblas yra tas pats �mogus, kurį a� ma�iau vakare, kai buvo įvykdyta �mog�udystė. Jis man pasakė, jog ponas Vineiblas po persirgto poliomielito jau keleri metai yra paraly�iuotas. Anot jo, a� tikriausiai suklydau dėl atsitiktinio pana�umo.

Ponas Osbornas ūmai nutilo. Pamai��s bly�kų skystį prie�ais save, atsargiai gurk�telėjau. Ponas Osbornas į savo puodelį įsidėjo dar tris gabaliukus cukraus.

� K� gi, matyt, tuo viskas ir paai�kinama, � numykiau a�.

� Taip, � tarė ponas Osbornas. � Taip... � Jo balse skambėjo ry�kus nepasitenkinimas. Po to jis vėl pasilenkė į priekį, po elektros lempute sublizgėjo plika apskrita jo galva, u� akinių akys fanati�kai sublizgėjo... � Turiu �į t� daugiau paai�kinti. Kai dar buvau ma�as, pone Isterbrukai, mano tėvo draugas, kitas vaistininkas, buvo kvie�iamas duoti parodymus �ano Polo Merigoto byloje. Gal prisimenate � jis nunuodijo savo angl� �mon� arseno preparatu. Mano tėvo draugas teisme jį atpa�ino kaip �mogų, jo nuodų registracijos knygose pasira�iusį svetima pavarde. Merigotas buvo nuteistas ir pakartas. Man tai padarė didelį įspūdį � tuo laiku buvau devynerių metų, jautraus įspūd�iams am�iaus. Ir a� dėjau dideles viltis, kad vien� gra�i� dien� ir a� dalyvausiu kokioje nors cause celebre6 ir padėsiu �udik� patraukti atsakomybėn! Gal nuo tada ir ėmiau praktikuotis įsidėmėti veidus. Prisipa�insiu, pone Isterbrukai, nors jums tai pasirodys labai juokinga, jog metų metus a� puoselėjau viltį, kad į mano vaistin� kada nors į�engs vyri�kis, panor�s atsikratyti savo �monos, ir nusipirks, kas jam reikalinga.

� Arba gal kokia antroji Madlena Smit, � paki�au jam mintį.

� Tikrai. Bet, deja, � atsiduso ponas Osbornas, � �ito neįvyko. O jei ir įvyko, tas �mogus nebuvo patrauktas atsakomybėn. Saky�iau, jog tai atsitinka da�niau, nei būtum link�s manyti. Tad �is atpa�inimas, nors ir ne visai atitik�s mano viltis, bent atvėrė galimyb� būti liudininku �mog�udystės byloje.

Jo veidas �vietė vaiki�ku pasitenkinimu.

� Tad jums didelis nusivylimas, � pasakiau jį u�jausdamas.

� Ta-aip. � Vėl Osborno balse pasigirdo keista nepasitenkinimo gaidelė.

� A� u�sispyr�s �mogus, pone Isterbrukai. Laikui bėgant, vis tvir�iau įsitikinu, jog a� neklydau. Mano matytas vyri�kis buvo ne kas kitas kaip ponas Vineiblas. O! � jis pakėlė rank�, atmesdamas galimus mano prie�taravimus. � �inau. Buvo ūkanota. A� stovėjau tolokai. Ta�iau �tai ko policija nepaėmė domėn � juk a� lavinausi atpa�inti �mones. Lemia ne vien bruo�ai � didelė nosis, Adomo obuolys, � svarbu ir galvos laikysena, Kaklo palinkimo kampas su pe�iais. A� sau sakau �Liaukis, liaukis, prisipa�ink suklyd�s�. Bet vis vien jau�iuosi nesuklyd�s. Policija teigia, jog tai neįmanoma. Bet nejau neįmanoma? �tai ko sav�s klausiu.

� Be abejo, �itaip paraly�iuotas...

Jis mane pertraukė pagras�s virpan�iu pir�tu.

� Taip taip, bet mano patirtis Nacionalinėje sveikatos... Na, jūs ne juokais nustebtumėte, kam ry�tasi �monės ir kaip jie nenubausti i�sisuka! Nenorė�iau teigti, jog profesionalius medikus lengva apgauti � paprast� apsimetinėjim� jie lengvai susektų. Bet yra būdų, yra tokių būdų, kuriuos farmacininkui lengviau įvertinti nei gydytojui. Pavyzd�iui, kai kurie vaistai ar tarsi niekuo nekalti preparatai. Galima sukelti kar�tin�, įvairius bėrimus, odos u�degimus, gerklės d�iūvim� ar pagausėjusias i�skyras...

� Bet vargu ar atgaivinti sunykusias galūnes, � įsiterpiau.

� Taigi taigi. Bet kas sako, kad pono Vineiblo galūnės sunykusios?

� Berods, jo gydytojas?

� Taigi. Bet �iuo klausimu pasistengiau gauti �inių. Pono Vineiblo gydytojas yra londonietis, gyvena Harlio gatvėje � teisybė, kai �ionai jis atsikėlė, jį ap�iūrėjo vietos gydytojas. Bet tas gydytojas i�ėjo į pensij� ar i�va�iavo u�sienin. Dabartinis gydytojas niekada nėra ap�iūrėj�s pono Vineiblo. Ponas Vineiblas kart� per mėnesį va�iuoja į Harlio gatv�.

Smalsiai pasi�iūrėjau į jį.

� Mano nuomone, �ia vis vien nelieka jokios spragos, per kuri�...

� Jūs ne�inote tokių dalykų, kokių a� �inau, � pertraukė mane ponas Osbornas. � U�tenka papras�iausio pavyzd�io. Ponia H. daugiau nei metus gauna draudos pa�alpas. Gauna trijose skirtingose vietose: tik vienoje vietoje ji � ponia S., o kitoje vietoje � ponia T. Ponia T. ir ponia S. jai paskolino savo draudos korteles u� atlyginim�, ir ji susirinko tris kartus daugiau pinigų...

� Nesuprantu...

� Tarkime... na, tik tarkime... � Jo pir�tas dabar grasino nesustodamas, � kad mūsi�kis ponas Vineiblas susitaria su tikrai poliomielito suluo�intu �mogumi, atsidūrusiu sunkiose aplinkybėse. Ir pateikia jam pasiūlym�. Tas �mogus galbūt į jį pana�us, na, bendrais bruo�ais, ne daugiau. Tikrasis invalidas, pasivadin�s ponu Vineiblu, apsilanko pas gydytoj� ir yra ap�iūrimas, tad ligos istorija sura�oma visi�kai teisinga. Po to ponas Vineiblas nusiperka �ia nam�. Vietinis gydytojas ketina greit i�eiti į pensij�. Vėl pas jį apsilanko tikrasis invalidas ir yra ap�iūrimas. Ir �tai pra�om! Dokumentuose patvirtinta, jog ponas Vineiblas yra paraly�iuotas poliomielito, jo galūnės sunykusios. Jis �iose vietose matomas kai matomas invalido ve�imėlyje ir taip toliau.

� Bet jo �eimynyk��iai tikrai �inotų ties�, � paprie�taravau. � Jo tarnas.

� O, tarkime, kad �ia ta pati gauja � tarnas vienas i� gaujos. Kas galėtų būti papras�iau? Galbūt ir kiti �eimynyk��iai tokie pat.

� Bet kodėl?

� A, � tarė ponas Osbornas. � �ia jau kitas klausimas, argi ne? A� jums savo teorijos nei�klosiu, turbūt i� jos tik pasijuoktumėte. Bet �tai pra�om � parūpintas kuo puikiausias alibi �mogui, kuriam alibi reikalingas. Jis gali būti ir �ia, ir ten, ir dar kitur, ir niekas ne�inos. Matė �ingsniuojantį Pedingtone? Negalimas daiktas! Jis bejėgis luo�ys, gyvena provincijoje ir taip toliau. � Ponas Osbornas nutilo ir �vilgtelėjo į laikrodį. � Tuoj atva�iuos mano autobusas. Turiu paskubėti. Matote, a� apie tai daug m�s�iau. Galvojau, ar galė�iau kaip nors, taip sakant, įrodyti. Tad pamaniau, atva�iuosiu � dabar turiu marias laiko, kartais kone pasigendu savo verslo � ateisiu į jo kiem� ir... na, atvirai kalbant, truputį pa�nipinėsiu. Sakysite, nelabai gra�u ir a� su jumis sutinku. Bet jeigu tikslas atskleisti ties�, su�iupti nusikaltėlį... Jei, pavyzd�iui, a� suseku pon� Vineibl� ramiai sau vaik�tinėjantį po savo kiem� � k� pasakytumėt?! Ir dar pamaniau, kad jeigu pas juos anksti neu�traukiamos u�uolaidos, � gal pastebėjote, kad �monės, dienai blėstant, dar jų neu�traukia, i� įpro�io neskuba, nes sutems tik po valandos, � a� galėsiu prisėlinti ir vog�iomis dirstelėti. Gal jis vaik�tinėja po bibliotek�, net neįtardamas, kad jį kas gali sekti? Ko jam bijoti? Kiek jam �inoma, niekas jo neįtarinėja!

� Kodėl jūs toks įsitikin�s, jog t� vakar� jūsų matytas vyri�kis buvo Vineiblas?

� A� �inau, kad ten buvo Vineiblas!

Jis pa�oko.

� Atva�iuoja mano autobusas. Buvo malonu su jumis susipa�inti, pone Isterbrukai; paai�kinus jums, k� veikiau Prioro dvare, man kaip akmuo nukrito. Jums tikriausiai visa tai pasirodė didelė nes�monė.

� Visai ne, � tariau. � Bet jūs man nepasakėte, kokiais, jūsų nuomone, ne�variais darbais ponas Vineiblas u�siima.

Ponas Osbornas atrodė sumi��s ir kiek susidrovėj�s.

� Jūs turbūt pasijuoksite. Visi kalba, kad jis turtingas, bet niekas, matyt, ne�ino, kaip jis pralobo. A� pasakysiu savo nuomon�. A� manau, kad jis yra koks nusikaltėlių vadas, apie kuriuos knygose ra�oma. Na, �inote, planuoja nusikaltimus ir turi gauj�, kuri juos vykdo. Gal jums ir kvailai atrodo, bet a�...

Autobusas sustojo. Ponas Osbornas pasileido prie jo tekinas...

Nu�ingsniavau keliuku susim�st�s... Ponas Osbornas i�dėstė neįtikėtin� teorij�, bet turėjau pripa�inti, kad joje gal ir esama ka�kokio grūdo.

20 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Kit� ryt� paskambin�s Rudei, pasakiau, kad u� dienos va�iuosiu į Bornmet�.

� Radau malonų tylų vie�butėlį, pavadint� (dievai �ino, kodėl) Elnių parku. Jame yra pora gerų, nekrintan�ių į akis �oninių i�ėjimų. Galė�iau i�smukti ir tave aplankyti.

� Gal tau vis dėlto nederėtų. Bet turiu atvirai pasakyti, kad būtų tikras rojus, jei atva�iuotum. Kokia nuobodybė! Tu negali įsivaizduoti. Jei negalėtum �ia u�eiti, gal a� i�smuk�iau ir kur nors su tavim susitik�iau.

Staiga man ka�kas toptelėjo.

� Rude! Tavo balsas... Jis ka�koks kitoks...

� A, dėl to? Nieko tokio. Nesijaudink.

� Bet kas yra tavo balsui?

� �iek tiek skauda gerkl�, � ka�kas pana�aus, ir tiek.

� Rude!

� Na, paklausyk, Markai, visiems gali skaudėti gerkl�. Man, ko gero, prasideda sloga. O gal gripas kimba.

� Gripas? Pala, nei�sisukinėk. Ar tu sveika, ar nesveika?

� Nesikar��iuok. Sveika.

� Tiksliai pasakyk, kaip jautiesi. Ar jautiesi taip, lyg prasidėtų gripas?

� Na... galbūt... Visur maud�ia, na, �inai, kaip būna...

� Temperatūros turi?

� Gal kiek ir turiu...

Sėdėjau prie telefono ir mane ėmė kaustyti �altis. I�sigandau. Be to, supratau, kad ir Rudė i�sigandusi, nors ir kaip nenorėjo to pripa�inti.

Vėl pasigirdo jos balsas.

� Markai, nepulk į panik�. Tu jau panikuoji, o tikrai nėra ko panikuoti.

� Gal ir ne. Bet privalome imtis visų atsargumo priemonių. Paskambink gydytojui, kad ateitų ir tave ap�iūrėtų. Tuojau pat.

� Gerai... Bet jis pagalvos, kad a� įsikalbu lig�.

� Tegul sau galvoja. Būtinai pasikviesk gydytoj�! O kai jis i�eis, paskambink man.

Padėj�s ragelį, ilgai sėdėjau spoksodamas į juodus �altus telefono kontūrus. Panika, neprivalau pasiduoti panikai... Tokiu metų laiku visada siau�ia gripas... Gydytojas nuramins... Gal tai tik menkas per�alimas...

Mintyse įsivaizdavau Sibil� marga suknele, prikeverzota pikta lemian�ių �enklų. Girdėjau Terzos bals�, rei�kiantį jos vali�, gali�... Ant kreida pripai�ytų grindų Bel�, i�kėlusi� spurdantį gaidį ir murman�i� savo piktus kerus...

Nes�monės, grynos nes�monės... Be abejonės, visa tai yra prietaringos nes�monės...

Į spintel�... ka�kodėl į t� spintel� ne taip lengva numoti ranka. Ta spintelė atspindėjo ne �mogi�kus prietarus, o mokslines galimybes... Bet juk neįmanoma jokiu būdu neįmanoma, kad...

Ponia Dein Keltrop u�klupo mane sėdintį ir spoksantį į telefon�. Ji i�kart paklausė.

� Kas atsitiko?

� Rudė blogai jau�iasi... � atsakiau.

Tro�kau i�girsti j� sakant, jog visa tai nes�monė. Tro�kau, kad ji mane nuramintų. Bet ji man�s nenuramino.

� Negerai, � tarė ji. � Taip, a� manau, kad tai negerai.

� Negalimas daiktas, � kurs�iau j� man pritarti. � Negalimas daiktas, kad jie gebėtų padaryti tai, k� teigia geb�!

� Nejau?

� Jūs juk ir netikite � negalite patikėti...

� Mielasis Markai, � pasakė ponia Dein Keltrop, � ir jūs, ir Rudė jau pripa�inote, jog tokie dalykai galimi � antraip nebūtumėte ėm�si to, k� judu dabar veikiate.

� O dėl to, kad mes patikėjome, yra dar blogiau � dar pana�iau, kad gali atsitikti.

� Judu dar tiek toli nenuėjote, kad patikėtumėte � jūs tik pripa�inote, kad atsiradus įrodymų, galėtumėte patikėti.

� įrodymų? Kokių įrodymų?

� Rudės negalavimas jau yra įrodymas, � atsakė ponia Dein Keltrop.

Pajutau jai neapykant�. Piktu balsu garsiai atrė�iau:

� Kodėl taip pesimisti�kai m�stote? Tai tik paprastas per�alimas, ar kas nors tokio. Kodėl jūs būtinai patikėjote, kad jau visų blogiausia?

� Todėl, kad jeigu yra visų blogiausia, neturime u�simerkti ir lįsti į krūmus, kol ne vėlu.

� Manote, kad tie juokingi u�kalbėjimai gali paveikti? Tie transai ir kerai, ir gaid�io aukojimas, ir gyvas galas kitokių triukų?

� Ka�kas vis dėlto paveikia, � atsakė ponia Dein Keltrop. � �tai prie� k� negalima u�simerkti. Manau, jog daug kas i� viso to � did�ioji dalis � yra tik akių dūmimas. �iaip, nuotaikai sukurti � nuotaika svarbu. Bet po tuo akidūmiu slypi kokie nors rimti dalykai � veiksmingi dalykai.

� Pavyzd�iui, radioaktyvumas per atstum�?

� Kas nors tokio. �inote, nuolat padaroma naujų atradimų � baisių atradimų. Kokias nors i� tų naujų �inių nes��iningi �monės gali panaudoti saviems tikslams; Terzos tėvas buvo fizikas...

� Bet kasi Kasi Ta prakeikta spintelė! Jeigu j� galėtų i�tirti... Jeigu policija...

� Be rimtesnio pagrindo, negu mes galėtumėme pateikti, policija nesistengia gauti kratos orderio ar paimti ap�iūrai svetimus daiktus.

� Jei a� ten prasigau�iau ir sudau�y�iau t� nelemt� dė��?

Ponia Dein Keltrop papurtė galv�.

� I� to, k� jūs man pasakojate, matyti, jog pakenkta � jeigu buvo pakenkta � t� vakar�.

Pasirėm�s rankomis galv�, sudejavau.

� Kam mes ėmėmės to nelemto reikalo.

Ponia Dein Keltrop tvirtai pasakė:

� Jūsų paskatos buvo pagirtinos. Ir kas padaryta � nepataisysi. Daugiau �inosite, kai Rudė paskambins, gydytojui i�ėjus. Ji turbūt skambins į Roudos namus...

A� susiprotėjau.

� Ver�iau grį�iu.

� Matyt, a� kvai�telėjau, � pasakė ponia Dein Keltrop, man i�einant. � Ai�kiai kvai�telėjau. Akių dūmimas! Mes leid�iamės apmulkinami. Negaliu atsikratyti jausmo, kad galvojame taip, kaip jie norėtų, kad mes galvotume.

Gal ji ir teisi. Bet kaip kitaip dabar galima būtų galvoti?

Rudė man paskambino po dviejų valandų.

� Buvo gydytojas, � pasakė ji. � Jis atrodė kiek sutrik�s, bet sakė, kad tikriausiai man gripas. Dabar daug kas serga. Liepė nesikelti i� lovos, tuojau atsiųs vaistų. Temperatūra gana auk�ta. Bet juk sergant gripu visada būna auk�ta temperatūra, ar ne?

Po i�vir�ine dr�sa jos u�kimusiame balse skambėjo bevilti�kas �auksmas.

� Tu pasveiksi, � raminau, bet tie �od�iai man pa�iam skambėjo apgailėtinai. � Girdi? Tu pasveiksi. Ar labai blogai jautiesi?

� Na, �inai � kar�tis, vis� lau�o, visur maud�ia, ir kojas, ir od�. Bijau prie sav�s prisiliesti. Visa degu.

� Tai kar�tinė, brangioji. Klausyk, a� pas tave atva�iuoju! Tuojau pat atva�iuoju, i�kart. Ne, neprie�tarauk.

� Gerai. D�iaugiuosi, kad atva�iuoji, Markai. Ko gero, nesu tokia dr�si, kaip maniau... II

Paskambinau Le�onui.

� Panelė Korigen serga, � pasakiau.

� K�?

� A� gi pasakiau, ji serga. Kvietėsi savo gydytoj�. Pasak jo, galbūt gripas. Galbūt. Bet gal ir ne. Ne�inau, k� jūs galėtumėte padaryti. Man į galv� ateina tik vienintelė mintis � pasikviesti kokį nors tos srities specialist�.

� Kokį specialist�?

� Psichiatr� arba psichoterapeut�, arba psicholog�. Kokį nors �mogų, i�manantį apie sugestij�, hipnoz�, apie smegenų plovim� ir kitus tokius dalykus. Juk esama �monių, kurie tiria tokius dalykus?

� �inoma, esama. Taip. Vidaus reikalų ministerijoje yra pora darbuotojų, kurie specializuojasi �ioje srityje. Manau, kad jūs velni�kai teisingai galvojate. Gal tai tik gripas, bet gali būti ir koks nors psichologinis atvejis, apie kurį nedaug te�inoma. Vie�patie, Isterbrukai, gal �ia ir yra tai, ko mes tikėjomės!

Trenkiau ragelį. Gal mes k� nors ir su�inosime apie psichologinius ginklus, bet man rūpėjo vien Rudė � narsi, bet i�sigandusi. Juk mes tuo rimtai netikėjome, nė vienas i� mudviejų � o gal tikėjome? Ne, tikrai netikėjome. Mes �aidėme �aidim� � policininkus ir vagis. Ta�iau tai ne �aidimas.

�Pal�as �irgas� įrodo es�s tikrovėje.

Pasirėmiau rankomis galv� ir sudejavau.

21 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Ka�in ar kada pamir�iu tas kelias dienas. Dabar man jos atrodo kaip sukratytas kaleidoskopas be jokios formos ar ra�to. Rudė i� to buto buvo pergabenta į priva�i� klinik�. Man buvo leista su ja susitikti tik lankymo valandomis.

Jos gydytojas, man regis, nebuvo link�s savimi abejoti, buvo link�s riesti nosį. Jis niekaip negalėjo suprasti, ko �ia taip nerimauti. Jo diagnozė esanti visi�kai ai�ki � po gripo i�sivys�iusi bronchopneumonija, apsunkinta tam tikrų, kiek neįprastų simptomų, bet, kaip jis pabrė�ė, �tai nuolat pasitaiko�. Nes� nė vieno �tipi�ko� atvejo. Yra �monių, kurie sunkiai pasiduoda gydymui antibiotikais.

Taip, visa, k� jis sakė, tiesa. Rudei buvo bronchopneumonija. Dėl tos ligos, kuri j� kamavo, nėra jokių paslap�ių. Ji tiesiog ja susirgo � sunkiai susirgo.

Kart� pasikalbėjau su Vidaus reikalų ministerijos psichologu.

Jis buvo keistas �mogelis, kaip gaidys nuolat pasistiebiantis ir vėl nusileid�iantis ant kulnų, pro storus akinių stiklus mirksin�iomis akutėmis.

Jis man u�davė begal� klausimų, pusė jų man pasirodė visi�kai beprasmi�ki, bet, matyt, turėjo ka�koki� prasm�, nes man atsakius, jis supratingai palink�iodavo. Jis pats nieko nepasakė � tikriausiai i�mintingai elgėsi. Tik �en bei ten įterpdavo po �odelį � turbūt i� savo amato �argono. Man regis, jis Rudei bandė taikyti įvairias hipnozės formas, apie kurias turbūt, visuotiniu susitarimu, man niekas daug nesakė. Ko gero, nebuvo k� sakyti.

Vengiau savo draugų ir pa�įstamų, ir mano vieni�umas tapo nei�tveriamas.

Galiausiai i� bekra�tės nevilties paskambinau Popi į gėlių parduotuv�. Pakvie�iau drauge kur nors papietauti. Popi mielai sutiko.

Nusived�iau j� į �Fantazij��. Popi linksmai �iau�kėjo ir mane jos draugija veikė raminamai. Bet juk pasikvie�iau j� ne tam, kad mane ramintų. U�liūliav�s jos budrum� skaniais valgiais ir gėrimais, pradėjau po truputį ai�kintis. Gal kartais Popi k� nors �ino. Paklausiau, ar ji prisimena mano draug� Rud�. Popi atsakė:

� �inoma, � ir i�plėtusi dideles mėlynas akis paklausė, k� dabar Rudė veikia.

� Ji sunkiai serga, � atsakiau.

� Varg�elė. � Popi atrodė tokia susirūpinusi, kokia tik ji sugebėjo būti � vadinasi, ne itin.

� Ji ka�kur įsivėlė, � tariau. � Man rodos, ji dėl to klausė ir tavo patarimo. Dėl to �Pal�o �irgo�. Ji suki�o baisius pinigus.

� O! � su�uko Popi ir dar labiau i�plėtė akis. � Ak, tai jūs!

Valandėl� nieko nesupratau. Paskui man toptelėjo, kad Popi mane sutapatino su tuo �vyru�, kurio invalidė �mona esanti kliūtis Rudės laimei. Ji taip susijaudino, atskleidusi mūsų meilės roman�, kad net nei�sigando, jog u�siminta apie �Pal�� �irg��.

Ji suku�dėjo jausmingai:

� Ar paveikė?

� Ne visai taip, kaip norėta, � ir pridūriau: Ne tas, o kitas �uo nusibaigė.

� Koks �uo? � paklausė Popi nieko nesusigaudydama.

Supratau, kad kalbantis su Popi, visuomet reikia vartoti �od�ius tiesiogine prasme.

� Tas... e... reikalas, matyt, persimetė į Rud�. Ar girdėjai kada nors taip nutinkant?

Popi nebuvo girdėjusi.

� Be abejo, � tariau, � tu �inai, kas dedasi tame �Pal�ame �irge�, Ma� Dipinge, tiesa?

� A� ne�inojau, kur tai yra. Ka�kur provincijoje.

� I� Rudės pasakojimo negalėjau suprasti, kas ten vyksta...

Kantriai laukiau.

� Gal kokiais spinduliais veikia? � tarė atsainiai Popi. � Kas nors tokio. I� kosmoso, � pridūrė paai�kindama. � Kaip rusai!

Nutariau, jog Popi kliaujasi ribota savo vaizduote.

� Kas nors pana�aus, � sutikau su jos spėjimu. � Bet tai turbūt labai pavojinga? Jei Rudė �itaip susirgo.

� Bet juk turėjo susirgti ir numirti jūsų �mona, ar ne?

� Taip, � atsakiau, prisimindamas Rudės ir Popi man skiriam� vaidmenį. � Taip, bet tikriausiai ka�kas negerai i�ėjo � pasisuko prie�inga kryptimi.

� Turite galvoje?.. � Popi sutelkė visas savo protines pajėgas. � Pana�iai būna, kai negerai įjungi elektrinį lygintuv� ir tave trenkia, ar ne?

� Taip, � pasakiau. � Visai taip. Ar �inai, kad �itaip kada būtų atsitik�?

� Ne, �itaip ne...

� O kaip?

� Na, �inau, jei kas nors nesumoka... po to. Mano vienas pa�įstamas atsisakė sumokėti. � I� siaubo jos balsas visai pritilo. � Jis �uvo metro stotyje, nukrito nuo platformos prie�ais traukinį.

� Gal tai buvo nelaimingas atsitikimas?

� O ne, � paprie�taravo Popi, sukrėsta tokios minties. � Tai JŲ darbas.

Įpyliau Popi į taur� dar �ampano. Pajutau, kad mergina, sėdinti prie� mane galėtų būti naudinga, jeigu tik sugebė�iau i�pe�ti tuos, tegul ir pabirus faktus, kurie pleveno jos smegeninėje. Ji yra prisiklausiusi visokių dalykų, pus� i� jų pamir�o, kitus supainiojo; niekas per daug nesisaugodavo prie jos �nekėdamas, nes ji �tik Popi�.

Ėjau i� proto, ne�inodamas, ko jos paklausti. Jei pra�ausiu, ji i�sigandusi u�si�iaups kaip moliuskas ir nebepravers burnos.

� Mano �mona, � tariau, � kaip buvo, taip ir tebėra invalidė, bet jai, atrodo, nė kiek ne blogiau.

� Tai negerai, � tarė u�jau�iamai Popi, gurk�nodama �ampan�.

� Tad k� man toliau daryti?

Popi, regis, ne�inojo.

� Mat Rudė visk�... a� dėl nieko nesitariau. Ar galė�iau k� nors surasti?

� Yra viena vieta Birmingeme, � pasakė Popi dvejodama.

� Ten u�daryta, � atsakiau. � Ar dar ko nors nepa�įsti, kas galėtų bent k� apie tai nutuokti.

� Eilina Brendon galėtų k� nors �inoti, bet vargu.

Netikėtai i�gird�s apie ka�koki� dar Eilin� Brendon, krūptelėjau. Paklausiau, kas ta Eilina Brendon.

� Ji tikra pabaisa. Pilkybė. Plaukams dedasi labai stiprų cheminį su�ukavim� ir niekada neavi auk�takulnių batų. Ji � �akės. � Pla�iau paai�kindama pridūrė. � Mudvi kartu mokėmės, bet ji ir tada buvo pilka. Puikiai mokėjo geografij�.

� O k� ji turi bendra su �Pal�u �irgu�?

� Nieko. Jai tik viena mintis atėjo į galv�. Ir jinai metė.

� K� metė? � paklausiau i�mu�tas i� vė�ių.

� Savo darb� PPT.

� O kas yra PPT?

� Kad ir a� gerai ne�inau. Taip ir sako � PPT. Gal pirkėjų paklausos ar pareikalavimo tyrimas. Tai visai nedidelė kompanija.

� O Eilina Brendon joje dirbo? Kokios buvo jos pareigos?

� �iaip vaik�tinėti ir klausinėti �monių, koki� jie vartoja dantų past� ar koki� kempin�, koki� turi dujų virykl�. Labai įkyru ir nuobodu. Na, kam tai rūpi?

� Tikriausiai PPT. � A� pradėjau jaudintis.

T� lemting� naktį tėvas Gormanas aplankė moterį, dirbusi� tokioje pat organizacijoje. Ir... taip, �inoma, pas Rud� tame bute buvo u�ėjusi tokia pat darbuotoja.

�ia jau esama ka�kokios grandies.

� Kodėl ji i�ėjo i� darbo? Todėl, kad nusibodo?

� Nemanau. Ten gerai mokėjo. Bet jai atėjo mintis, kad ten ka�kas kita nei atrodo.

� Ji pagalvojo, kad ta kompanija ka�kuo susijusi su �Pal�u �irgu�? Ar taip?

� Kad a� ne�inau. Gal kas nors pana�aus. Ji dabar dirba �Ekspreso� kavos bare prie Kort Roudo.

� Duok man jos adres�.

� Ji ne jūsų skonio.

� Neketinu jai meilintis, � atrė�iau �iurk��iai. � Noriu daugiau su�inoti apie Pirkėjų tyrimus. �adu pirkti vienos i� tų firmų akcijų.

� A, taip, � atsakė Popi, visai pasitenkindama tokiu paai�kinimu.

I� jos daugiau nebebuvo k� i�pe�ti, tad mudu baigėme gerti �ampan�, a� parve�iau j� namo ir padėkojau u� malonų vakar�. II

Kit� ryt� band�iau prisiskambinti Le�onui, bet nepavyko. Ta�iau vargais negalais pagavau D�imį Korigen�.

� O kaip tas nusus�s psichologas, Korigenai, su kuriuo mane buvai suved�s? K� jis sako dėl Rudės?

� Sudėtingai ai�kina. Bet a� link�s manyti, Markai, kad tu jį i� rimtųjų sugluminai. Tu gi �inai, �monės serga plau�ių u�degimais. �ia nei kas paslaptinga, nei ypatinga.

� Taip, � atsakiau. � O keli �monės, kurių pavardės mums �inomos i� tam tikro s�ra�o, mirė nuo bronchopneumonijos, gastroenterito, nugaros smegenų paraly�iaus, smegenų auglio, parafito ir kitų ai�kiai diagnozuotų ligų.

� �inau, k� tu i�gyveni... Bet k� galėtume padaryti?

� Jai blogiau, tiesa? � paklausiau.

� Gal ir taip...

� Tad būtina ka�k� daryti.

� Ok�?

� Mano supratimu, galima veikti dviem būdais. Nuva�iuoti į Ma� Diping�, nutverti Terz� Grei ir prig�sdinus, kad jai �irdis kulnyse atsidurtų, priversti atitraukti tuos kerus ar k� ten...

� Na, gal tai ir padėtų.

� Arba... a� galė�iau nueiti pas Vineibl�...

Korigenas grie�tai paprie�taravo.

� Vineiblas? Jis �ia niekuo dėtas. Kaip jis galėtų būti su tuo susij�s? Jis luo�ys.

� Ka�in. Ten nuėj�s, nutrauk�iau t� apklot� nuo kojų ir įsitikin�iau, ar jo galūnės tikrai sunykusios, ar jis tik apsimetinėja!

� Mes jau visa tai patikrinome.

� Pala. Ma� Dipinge atsitiktinai susidūriau su tuo �mogeliu, vaistininku Osbornu. Norė�iau tau pakartoti, koki� jis mintį man paki�o.

Trumpais bruo�ais i�dės�iau jam Osborno teorij� apie veikim� per kit� asmenį.

� Tam �mogui vienas var�tas atsisuk�s. Jis i� tų, kurių visuomet turi būti vir�us.

� Bet Korigenai, ar negalėtų būti taip, kaip jis sako? Juk tai įmanoma, tiesa?

Po valandėlės Korigenas i� lėto pasakė.

� Taip. Tenka pripa�inti, jog tai įmanoma. Bet tokiu atveju apie tai turėtų �inoti keli �monės � ir kad jie laikytų lie�uvį u� dantų, jiems tektų dosniai sumokėti.

� Na ir kas? Jis juk aptek�s pinigais, taip? Ar dar Le�onas nei�niuk�tinėjo, i� kur tie jo pinigai?

� Ne. Dar ne visai... �tai k� galiu tau pasakyti. To �mogaus s��inė nėra labai �vari. Jo praeitis miglota. Dėl savo pinigų jis įvairiais būdais gudriai pasiteisina. Be tyrimo, u�truksian�io metų metus, neįmanoma visko patikrinti. Policijai �ituo u�siimti derėjo anks�iau � kai jie susidūrė su ka�kokiu finansiniu suk�ium, slėpusiu pėdas po be galo sudėtingu tinklu. Man regis, Mokes�ių inspekcija apie Vineibl� jau kuris laikas �į t� u�uod�ia. Bet jis gudrus. O tu jį įsivaizduoji kaip tos gaujos vad�?

� Taip. Įsivaizduoju. Manau, kad tai jis visk� sumano.

� Galbūt. Atrodo, tam jo galva būtų tinkama. Bet jis nebūtų grieb�sis smurto ir pats u�mu��s tėv� Gorman�.

� Prispirtas paskutiniosios gal ir būtų. Tėv� Gorman� reikėjo nutildyti, kol jis niekam neperdavė �inių, gautų i� tos moters apie �Pal�o �irgo� veikl�. Be to...

A� nutilau.

� Ei, ar lie�uvį prarijai?

� Ne, a� svarstau... Man k� tik į galv� atėjo mintis...

� Kokia?

� Dar tiksliai nesuformulavau... Kad tikr� saugum� galima u�tikrinti vienu keliu. Dar pats gerai neapgalvojau... �iaip ar taip, man metas eiti. Turiu pasimatym� kavos bare.

� Ne�inojau, kad tu taip susine�ei su �elsio kavos baro kompanija!

� A� nesusine�iau. Tarp kitko, a� lankau kavos bar� Totnem Korto gatvėje.

Padėjau ragelį ir �vilgtelėjau į laikrodį.

Jau man �engiant prie durų, suskambo telefonas.

A� susvyravau. Veikiausiai skambina Korigenas, norėdamas daugiau su�inoti, kokia ta mano mintis.

Vėl kalbėtis su Korigenu nebuvau link�s.

Ėjau prie durų, bet telefonas atkakliai, įkyriai skambėjo.

Juk gali skambinti i� ligoninės � Rudė...

Tuo negalėjau rizikuoti, tad nekantriai nu�ingsniavau per kambarį ir stvėriau ragelį.

� Alio?

� Ar �ia tu, Markai?

� Taip, kas �ia kalba?

� �inoma, a�, � tarė tas balsas su priekai�to gaida. � Klausykis, a� tau noriu �į t� papasakoti.

� Ak �ia jūs. � Pa�inau ponios Oliver bals�. � Mat a� labai skubu, turiu i�eiti. A� jums vėliau paskambinsiu.

� Nieko nebus, � atsakė tvirtai ponia Oliver. � Turi mane dabar i�klausyti. Tai svarbu.

� Tuomet paskubėkite. A� turiu pasimatym�.

� Che, � tarė ponia Oliver. � į pasimatym� galima pavėluoti. Visi vėluoja. Tik būsi brangesnis.

� Ne, i� tiesų turiu...

� I�klausyk, Markai. Tai svarbu. A� įsitikinusi, kad svarbu. Negali būti nesvarbu!

I� paskutiniųjų sukaup�s kantryb�, �iūrėjau į laikrodį.

� Tai kas yra?

� Mano Mili sugriebė angin�. Smarkiai įsisirgo ir i�va�iavo į kaim� pas savo seserį...

Sugrie�iau dantimis.

� Labai dėl to apgailestauju, bet tikrai...

� Klausykis. A� dar nepradėjau. Kur �ia sustojau? O taip. Mili i�va�iavo, ir a� paskambinau į agentūr�, į kuri� visuomet kreipiuosi, į Regentyst� toks kvailas pavadinimas, man kaskart atrodo, tarsi tai būtų kinas...

� Man tikrai metas...

� Ir papra�iau, kad atsiųstų man koki� moterį. Jie atsakė, dabar es� labai sunku, ties� sakant, jie �itaip visada sako, � bet padarysi�, k� gali.

Dar niekad mano draugė Ariadna taip man�s nesiutino.

� ...ir �į ryt� atėjo moteris � kaip manai, kas tokia?

� Neturiu supratimo. Matote...

� Moteris, pavarde Edita Bins � juokinga pavardė, tiesa? Ir tu j� tikrai pa�įsti.

� Ne, nepa�įstu. Girdėti nesu girdėj�s apie moterį pavarde Edita Bins.

� Bet tu tikrai pa�įsti ir neseniai j� matei. Ji ilgus metus tarnavo pas tavo krik�tamot�. Pas ledi Hesket Diubua.

� A, pas j�!

� Taip. Ji tave matė t� dien�, kai buvai nuėj�s pasiimti ka�kokių paveikslų.

� Visa tai labai malonu ir jums turbūt labai pasisekė, kad j� radote. Manau, kad ji labai patikima moteris, kuria galima pasikliauti ir pana�iai. Taip teta Mina sakydavo. Bet a� jau tikrai...

� Palauk, nejau negali? A� dar nepriėjau prie svarbiausio. Ji daug papasakojo apie ledi Hesket-Diubua, kaip ji sirgo prie� mirtį ir visa kita, nes tokioms, kaip Edita Bins, ligos ir mirtis labai knieti, o po to ji apie tai pasakė.

� Apie k�?

� Apie tai, į k� a� atkreipiau dėmesį. Ji pasakė ka�kaip pana�iai: �Varg�elė mieloji ledi, tiek prisikentėjo. Sako, jai ant smegenų buv�s baisus gumbas, auglys, o iki tol buvo sveikut sveikutėlė. Ligoninėje graudu buvo į j� �iūrėti � visi plaukai, tankūs, gra�ūs �ili plaukai, tvarkingai kas dvi savaitės pamelsvinami, i�slink� ant pagalvės. Plaukai saujomis slinko.� Ir tuomet, Markai, a� pagalvojau apie Meri Delafonten, savo draug�. Ir jai plaukai i�slinko. Ir prisiminiau, k� tu man ka�kada pasakojai apie mergin�, kuri� matei �elsio kavinėje pe�antis su kita mergina, ir kaip jos plaukai buvo saujomis raunami. Plaukų, Markai, taip lengvai nei�rausi. Pabandykna, bent pabandyk kuok�telį savo plaukų i�rauti i� �aknų! �iaip pabandyk! Įsitikinsi. Nenormalu, Markai, kad visoms toms moterims plaukai i�slinko. Nenormalu. �ia ka�kokia ypatinga nauja liga � ji ka�k� turėtų reik�ti.

Suspaud�iau rankoje ragelį, man ėmė svaigti galva. Primir�ti dalykai, pabiri prisiminimai susiėjo krūvon. Rouda su savo �unimis ant vejos... mano skaitytas straipsnis Niujorko medicinos �urnale... Nėra abejonių... Nėra abejonių!

Staiga atsitokėjau, kad ponia Oliver dar patenkinta �iau�ka.

� Telaimina jus Dievas, � tariau. � Jūs nuostabi! Trenk�s ragelį, tuojau vėl pakėliau. Susukau numerį, ir �į sykį man pasisekė surasti Le�on�.

� Sakykite, � tariau, � ar Rudės plaukai saujomis slenka?

� Ko gero, slenka. Turbūt nuo auk�tos temperatūros.

� Eikit, eikit, nuo temperatūros, � pasakiau. � Rudė ken�ia ir visi kiti kentėjo ne nuo ko kito, o nuo apsinuodijimo taliu. Dieve duok, kad tik mes nepavėluotume.

22 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Ar suspėsime? Ar ji gyvens?

�ingsniavau ten ir atgal. Negalėjau ramiai nusėdėti.

Le�onas sėdėjo ir ved�iojo mane akimis. Jis kantrus ir geras.

� Galite būti ramus, padaryta viskas, kas galima.

Vis tas pats atsakymas. Jis man�s nepaguodė.

� Ar daktarai i�mano, kaip gydyti nuo apsinuodijimo taliu?

� Tokių atvejų neda�nai pasitaiko. Bet bus i�bandyta viskas, kas įmanoma. Jei norite �inoti mano nuomon�, saky�iau, kad ji i�sikapstys.

Pa�velgiau į jį. Sunku buvo nuspėti, ar jis pats tiki, k� sak�s. Ar tik stengiasi mane nuraminti?

� �iaip ar taip, ar patvirtinta, kad tai buvo talis.

� Taip, patvirtinta.

� Tad tiesa apie �Pal�� �irg�� paprasta. Nuodai. Ne burtai, ne hipnozė, ne moksliniai mirties spinduliai. Papras�iausias nuodijimas! O ji man migl� pu�ia, velniai j� rautų. Tiesiai į akis migl� pu�ia! Turbūt vis� laik� �irdyje juokdamasi.

� Apie k� jūs kalbate?

� Apie Terz� Grei. Nuo pat pirmos dienos, kai buvau pas jas arbatos gerti. Kalbėjomės apie Bord�ijas, �retų bei nesusekamų nuodų sudėtį�, u�nuodytas pir�tines ir visa kita. �Paprastas baltasis arsenas�, � pasakė ji tada, � �niekas kitas�. Va kaip paprasta. O visos tos i�monės � transas ir balti gaid�iai, ir �arijų indas, ir pentagramos, ir kerai, ir atbulas kry�ius � visa tai skirta prietaringiems tamsuoliams. O garsioji �spintelė� � tai jau kita i�monė, skirta �iuolaiki�kai m�stantiems. Juk mes nebetikime dvasiomis, burtininkėmis ir kerais, bet esame lengvatikiai, kai kalba eina apie �spindulius�, �bangas� ar psichologinius rei�kinius. Galv� dedu, kad ta spintelė yra ne kas kitas, kaip dailus elektros efektų, spalvotų lempu�ių ir �vilpian�ių ventilių rinkinys. Kadangi mes gyvename kasdien baimindamiesi, kad nei�kristų radioaktyvių dalelių, stroncijaus ar dar ko nors, esame link� pasiduoti mokslingų kalbų įtaigai. Visa, kas vyko �Pal�ame �irge�, buvo tariama! �Pal�as �irgas� tik priedanga, nei daugiau, nei ma�iau. Visas dėmesys buvo sutelkiamas į tai, kad mums nekiltų įtarimų, kas daroma kita linkme. Gra�iausia, kad joms negrėsė joks pavojus. Terza Grei galėjo visu balsu girtis, kokiomis okultinėmis galiomis yra apdovanota ar kokias galinti valdyti. Jos niekad nebūtų galima patraukti teisminėn atsakomybėn ar tuo pagrindu nuteisti u� �mog�udyst�. Jos spintelė gal būtų buvusi i�tirta ir pripa�inta nekenksminga. Bet koks teismas būtų nusprend�s, jog visa ta veikla � gryna, visi�ka nes�monė! �inia, tokia ir yra.

� Ar manote, kad jos visos trys į tai įsivėlusios? � paklausė Le�onas.

� Nemany�iau. Saky�iau, kad Bel� burtais nuo�ird�iai įtikėjusi. Ji tiki savo pa�ios galiomis ir jomis mėgaujasi. Taip pat ir Sibilė. Ji turi tikr� mediumo dovan�. Ji įpuola į trans� ir nesuvokia, kas dedasi. Ji tiki kiekvienu Terzos �od�iu.

� Vadinasi, Terza yra valdan�ioji ranka?

I� lėto atsakiau:

� Viso to, kas vyksta �Pal�ame �irge�, taip. Bet ne ji viso renginio smegeninė. Tikroji smegeninė veikia u�kulisiuose. Toji sumano ir organizuoja. Juk viskas kuo puikiausiai suderinta. Kiekvienas arba kiekviena atlieka savo darb� ir nieko bendra neturi su kitu. Bredlis atsakingas u� finansin� ir teisin� pus�. Ta�iau kas darosi kitur, jis ne�ino. Jam, savaime ai�ku, daug moka; kaip, beje, ir Terzai Grei.

� Jūs, matyt, su malonumu visk� perkrimtote, � tarė �altai Le�onas.

� Dar ne visk�. Bet jau �inome svarbiausius dalykus. Nuo am�ių tas pat. Paprasta ir primityvu. Tiesiog nuodai. Senos, i�bandytos nuodų dozės.

� Kas jums paki�o mintį apie talį?

� Keli pastebėjimai susiėjo krūvon. Visa ko prad�ia buvo scena, kuri� ma�iau t� vakar� �elsyje. Kai vienai merginai su �aknimis i�rovė plaukų kuok�tus kita mergina. Ir toji pasakė: �Man visai neskaudėjo�. Tai nebuvo bravūra, kaip a� pamaniau, o tikra tiesa. Jai neskaudėjo. Būdamas Amerikoje, skai�iau straipsnį apie apsinuodijim� taliu. Viename fabrike vienas po kito mirė daug darbininkų. Jų mirtis buvo ai�kinama stebėtinai skirtingomis prie�astimis. Tarp jų, jei gerai prisimenu, buvo salmoneliozė, apopleksija, alkoholinis neuritas, gastroenteritas ir taip toliau. Kitas atsitikimas, kai viena moteris nunuodijo septynis �mones. Diagnozės buvo tokios: smegenų auglys, encefalitas ir plau�ių u�degimas. Simptomai, matyt, smarkiai skyrėsi. Galėjo prasidėti viduriavimu ar vėmimu, ar pasireik�ti kaip tam tikra intoksikacijos forma, o gal i� prad�ių ėmė skaudėti galūnes ir buvo diagnozuotas polineuritas, reumatinis u�degimas arba poliomielitas � vienas pacientas net buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo. Kartais būna odos pigmentacija.

� Kalbate lyg i� medicinos �odyno!

� Nieko nuostabaus. A� jį paskaitinėjau. Bet vienas simptomas anks�iau ar vėliau visiems pasirei�kia. I�slenka plaukai. Vienu metu talis buvo naudojamas plaukams pa�alinti � ypa� vaikams, sergantiems kerplige. Paskui buvo atrasta, kad tai pavojingas nuodas. Bet kartais jis skiriamas vidiniam vartojimui, tik labai atid�iai dozuojant pagal ligonio svorį. Man regis, �iais laikais talis da�niausiai vartojamas �iurkėms nuodyti, nes yra be skonio, tirpus ir nesunkiai galima jo nusipirkti. Būtina tik viena s�lyga � neturi kilti įtarimo, kad jis bus panaudotas �monių nuodijimui.

Le�onas linktelėjo.

� Tiksliai nusakėte, � pridūrė Le�onas. � �tai kodėl toks grie�tas �Pal�o �irgo� reikalavimas, kad �udynių u�sakovas nebūtų arti savo numatytos aukos. Todėl niekad nekyla įtarimų dėl negarbingo �aidimo. Kodėl turėtų kilti? Nė vienas suinteresuotas asmuo negali prieiti prie maisto ir gėrimo. Jis arba ji niekada neperka talio ar kokio kito nuodo. �tai kaip puikiai sugalvota. Tikr�jį darb� atlieka tas, kuris niekaip nėra susij�s su auka. Manau, tas, kas pasirodo vien� kart� � tik vien� kart�.

Jis nutilo.

� Ar dėl to jums atėjo kokių min�ių?

� Tik viena. Bendra aplinkybė, atrodo, yra ta, kad kiekvienu atveju u�sukdavo maloni, niekuo neįtartina moteris, atliekanti apklausas ka�kokiai namų apyvokos reikmenų tyrimo firmai.

� Jūsų nuomone, toji moteris ir palieka nuodų? Kaip pavyzdį? K� nors pana�aus?

� Manau, tai nėra taip paprasta, � atsakiau i� lėto. Mano supratimu, tos moterys nuo�ird�iai dirba. Bet jos ka�kaip į tai įtraukiamos. Tikiuosi, kad �į t� galėtume su�inoti pasi�nekėj� su moterimi, pavarde Eilina Brendon, kuri dirba �Ekspreso� kavinėje prie Totnem Korto kelio. II

Turint galvoje ypating� Popi po�iūrį į �mones, ji gana tiksliai apibūdino Eilin� Brendon. �ios �ukuosena nebuvo pana�i nei į chrizantemos krūm�, nei į i�pe�iot� pauk��io lizd�. Plaukai bangavo prie pat galvos, buvo labai santūriai pasida�iusi, o apsiavusi batais, kuriuos būtų galima pavadinti patogias. Ji pasisakė, kad jos vyras �uv�s autoavarijoje ir ji likusi su dviem ma�ais vaikais. Anks�iau daugiau nei metus dirbusi Pirkėjų paklausos tyrimų biure. I�ėjusi i� ten savo noru, nes tas darbas jai nepatiko.

� Kodėl nepatiko, ponia Brendon?

�į klausim� u�davė Le�onas. Ji pasi�iūrėjo į jį.

� Jūs esate policijos seklys inspektorius? Taip?

� Tikrai taip, ponia Brendon.

� Ar jūs manote, kad toje firmoje dedasi nelabai �varūs dalykai?

� T� ir ai�kinuosi. Ar jūs pastebėjote k� nors įtartina? Todėl ir i�ėjote i� to darbo?

� A� neturiu ap�iuopiamos prie�asties. Nieko konkretaus jums negaliu pasakyti.

� Savaime ai�ku. Mes suprantame. Tai slaptas pokalbis.

� Ak, taip. Bet a� tikrai labai nedaug k� galė�iau pasakyti.

� Pasakykite, kodėl panorote i� to darbo i�eiti.

� Turėjau nuojaut�, jog ten ka�kas vyksta, ko a� ne�inau.

� Norite pasakyti, kad jums tie tyrimai neatrodė tikri?

� Ma�daug taip. Mano manymu, tas darbas nebuvo deramai tvarkomas, įtariau, kad po juo slypi ka�koks kitas tikslas. Bet koks tas tikslas, a� iki �iol ne�inau.

Le�onas dar smulkiau paklausinėjo, kokius darbus ji turėdavusi atlikti. Jai būdavo įteikiami kokio nors rajono pavard�ių s�ra�ai. Jos pareiga buvo aplankyti tuos �mones, pateikti tam tikrus klausimus ir juos u�ra�yti.

� Ir kodėl jums tai pasirodė nelabai �varu?

� Mano manymu, tie klausimai nebuvo nuoseklūs kokio nors tyrimo po�iūriu. Jie atrodė padriki, kone atsitiktiniai. Tarsi... kaip �ia pasakius... jie būtų ka�kam tik priedanga.

� Ar numanote kam?

� Ne. Man tai liko mįslė.

Valandėl� patylėjusįjį dvejodama tarė:

� Vienu metu man buvo atėjusi mintis, ar visos tos apklausos nedaromos rengiant apiplė�im�, taip sakant, i��nipinėti vietov�. Bet taip negalėjo būti, nes man�s niekada nepra�ė nusakyti, kokie kambariai, u�raktai ir pana�iai; arba kada to buto arba namo gyventojai gali būti i�ėj� arba i�vyk�.

� O apie kokias prekes būdavo klausiama?

� Apie įvairias. Kartais apie maisto produktus. Apie javainius, pyragų te�los mi�inius arba apie muilo dro�les ir valymo priemones. Kartais apie kosmetik�, veido pudr�, lūpų da�us, kremus ir pana�iai. Kartais apie naujus medikamentus ar vaistus � aspirino rū�į, nuo kosulio pastiles, migdom�sias tabletes, stiprinam�sias tabletes, gerklei ir burnai skalauti priemones, vaistus vir�kinimui pagerinti ir taip toliau.

� Ar jums nereikėdavo, � lyg tarp kitko paklausė Le�onas, � apklausos metu pateikti tam tikrų prekių pavyzd�ių?

� Ne. Nereikėdavo.

� Jūs tiktai u�duodavote klausimus ir pasi�ymėdavote atsakymus?

� Taip.

� Ir koks buvo tų apklausų tikslas?

� Tai man ir atrodė keis�iausia. Mums niekad ai�kiai nepasakydavo. Neva jos buvo atliekamos tam, kad gamintojų firmoms būtų teikiama informacija, bet tos apklausos būdavo nepaprastai primityvios. Be jokios sistemos.

� Kaip manote, ar i� klausimų, kuriuos jūs turėdavote u�duoti, t� biur� domino tik vienas klausimas ar viena grupė klausimų, o visi kiti būdavo tik priedanga?

Ji pagalvojo kiek susiraukusi, o paskui linktelėjo.

� Taip, � atsakė. � Tai paai�kintų labai nenuoseklų klausimų parinkim�, bet a� neturiu menkiausio supratimo, koks klausimas ar kokie klausimai buvo tie svarbieji.

Le�onas įdėmiai pa�velgė į j�.

� Bet jūs mums dar ne visk� papasakojote, � tarė jis maloniai.

� Tas ir yra, kad visk�. A� tik jau�iau, kad visa ta veikla ka�kokia ne�vari. O po to a� dar pasikalbėjau su viena moteri�ke, tokia ponia Deivis...

� Jūs kalbėjotės su ponia Deivis?

Le�ono balsas nė kiek nei�davė jo susidomėjimo.

� Ji irgi tuo darbu nebuvo patenkinta.

� O kodėl ji nebuvo patenkinta?

� Buvo �į t� nugirdusi.

� K� ji buvo nugirdusi?

� Sakau jums, nieko konkretaus ne�inau. Ji man i�samiai nepasakojo. Tiktai i� to, k� buvo nugirdusi, i�eitų, jog visos tos apklausos yra ka�kokia apgaulė. �Jos visai ne tas, kas atrodo�. �itaip ji pasakė. Paskui dar pridėjo: �Na, k� gi, tai mūsų nelie�ia. Gauname gerus pinigus ir i� mūsų nereikalaujama, kad darytume k� nors, kas pa�eistų įstatymus, tad a� nesuprantu, kam mums dėl to sukti galv�.�

� Tik tiek?

� Ji dar vien� dalyk� pasakė. Ne�inau, k� turėjo galvoje. �Kartais a� jau�iuosi lyg bū�iau mirties prana�as�. Tuokart nesusigaud�iau, k� ji turi galvoje.

Le�onas i�sitraukė i� ki�enės popierių ir jai padavė.

� Ar kurios nors pavardės i� �io s�ra�o jums �inomos? Ar prisimenate lankiusis pas k� nors i� tų �monių?

� Nebeprisiminsiu. � Ji paėmė popierių. � Tiek jų pro mano akis praėjo... � Apmesdama �vilgsniu s�ra�� ji tylėjo. Paskui tarė:

� Ormerodas.

� Ar Ormerod� prisimenate?

� Ne. Bet ponia Deivis kart� jį minėjo. Jis labai staiga mirė, tiesa? Nuo insulto. Ponia Deivis buvo nusiminusi. Sakė: �Prie� dvi savaites jis buvo mano s�ra�e. Atrodė sveikata tryk�tantis �mogus.� Po to ji ir prasitarė apie mirties prana��. Ji pasakė: �Kai kurie �monės, pas kuriuos a� u�einu, vien pasi�iūrėj� į mane u�ver�ia kojas ir i�keliauja į an� pasaulį.� Ji juokėsi ir sakė, jog tai vien sutapimas. Bet man rodos, jai buvo nemalonu. Ta�iau sakėsi dėl to nesuksianti galvos.

� Ir tik tiek?

� Na...

� Papasakokite.

� Tai buvo jau po kurio laiko. Buvau jos senokai nema�iusi. Bet vien� dien� mudvi susitikome Soho restorane. A� pasisakiau, kad i�ėjau i� Pirkėjų paklausos tyrimo ir susiradau kit� darb�. Ji man�s paklausė, kodėl, ir a� prisipa�inau, jog neramiai jau�iausi, ne�inodama, kas ten i� tiesų dedasi. Ji atsakė: �Gal ir protingai pasielgei. Betgi jie moka gerus pinigus, o darbo diena trumpa. Galų gale reikia naudotis proga! A� savo gyvenime laimės neturėjau, tad ko man rūpintis, kas nutinka kitiems?� Jai ir sakau: �Nesuprantu, apie k� kalbi. Kuo tas darbas ne�varus?� Ji atsakė: �Nesu tvirtai įsitikinusi, bet tau galiu pasakyti, kad an� dien� atpa�inau vien� �mogų. Ne�inas įrankių mai�u, jis i�ėjo i� namo, kur neturėjo jokio darbo. Man įdomu, k� jis ten su tais įrankiais veikė?� Dar ji paklausė, ar man neteko sutikti moters, ka�kur esan�ios aludės �Pal�as �irgas� savininkės. A� jos paklausiau, kuo �ia dėtas �Pal�as �irgas�?

� Ir k� ji atsakė?

� Nusijuokė ir tepasakė: �Pasiskaityk biblij��.

� Ne�inau, k� ji turėjo galvoje, � pridūrė ponia Brendon. � Tuomet j� paskutinį sykį ma�iau. Ne�inau, kur ji dabar, ar dar dirba Pirkėjų paklausos tyrimuose, ar i� ten i�ėjo.

� Ponia Deivis mirė, � pasakė Le�onas.

Eilina Brendon atrodė i�sigandusi.

� Mirė! Bet nuo ko?

� Nuo plau�ių u�degimo, prie� du mėnesius.

� Ak, taip. Labai gaila.

� Ar dar k� nors mums galėtumėte papasakoti, ponia Brendon?

� Turbūt ne. Girdėjau ir kitus �mones prasitariant apie �Pal�� �irg��, bet jeigu smulkiau pasiteirauji, jie tuojau u�si�iaupia. Tarsi i�sigand�.

Ji atrodė sunerimusi.

� A�... a� nenorė�iau būti įvelta į kokius pavojus, inspektoriau Le�onai. Turiu du ma�us vaikus. Atvirai sakau: k� �inojau, papasakojau.

Jis įdėmiai pa�velgė į j�, linktelėjo ir leido i�eiti.

� Dar �iek tiek pasistūmėjome į priekį, � tarė jis, Eilinai Brendon i�ėjus. � Ponia Deivis per daug �inojo. Ji stengėsi u�merkti akis į tai, kas ten i� tiesų dėjosi, bet, matyt, turėjo labai rimtų įtarimų. Tada ji staiga susirgo, bet prie� mirtį pasikvietė kunig� ir jam atvėrė, k� �inojo ir k� įtarė. Klausimas, kieky �inojo. Many�iau, kad tame s�ra�e yra �monės, pas kuriuos ji lankėsi savo darbo reikalais ir kurie po to mirė. �tai i� kur tas posakis apie mirties prana��. Svarbiausias klausimas, k� ji �atpa�ino� i�einantį i� namo, kur jokio darbo neturėjo, apsimetusį darbininku? Dėl �itokio �inojimo ji darėsi pavojinga. Jeigu jinai jį atpa�ino, o gal ir jis atpa�ino j� ir suprato, kad yra jos atpa�intas. Jeigu ji �į dalyk� atskleidė tėvui Gormanui, �ūtbūtinai reikėjo nutildyti tėv� Gorman�, kol jis niekam kitam to neatskleidė.

Jis pa�velgė į mane.

� Jūs pritariate, ar ne? Tikriausia �itokia buvo visa eiga.

� O taip, � atsakiau. � Pritariu.

� Ir gal numanote, kas tas �mogus?

� Gal ir numanau, bet...

� Suprantu. Mes dar neturime nė menkiausio įrodymo.

Valandėl� jis patylėjo. Paskui atsistojo.

� Bet mes jį nutversime, � tarė. � Tik negalima suklysti. Kai tikrai �inosime, kas jis, rasime, kaip jį su�iupti. I��iupinėsime visus tuos niek�us.

23 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Po kokių trijų savai�ių automobilis sustojo prie paradinių Prioro dvaro durų.

I�lipo keturi vyrai. A� buvau vienas jų. Ten dar buvo seklys inspektorius Le�onas ir seklys ser�antas Li. Ketvirtasis �mogus buvo ponas Osbornas, kuris nesitvėrė i� d�iaugsmo ir susijaudinimo, kad jam leista dalyvauti.

� �inokite, kad turite laikyti lie�uvį u� dantų, � įspėjo jį Le�onas.

� Taip, be abejo, inspektoriau. Manimi galite visi�kai pasikliauti. A� nė �od�io nepratarsiu.

� �iūrėkit, kad nė neprasi�iotumėte.

� Man tai garbė. Didelė garbė, nors a� nelabai suprantu...

Bet tuokart niekas nepuolė jam ai�kinti.

Le�onas paskambino į duris ir pasipra�ė pas pon� Vineibl�.

Mus įvedė vidun tarsi koki� delegacij�.

Jei Vineiblas ir buvo nustebintas mūsų apsilankymo, tai niekuo nei�sidavė. Jis elgėsi itin mandagiai. Kai ve�imėliu pava�iavo atgal, kad aplink jį susidarytų platesnis ratas, vėl pagalvojau, kad to �mogaus i�vaizda labai įsimintina. Adomo obuolys kilnojosi tarp senamadės apykaklės kra�tų, liesame profilyje lenkta nosis atrodė lyg plė�raus pauk��io snapas.

� Malonu vėl jus matyti, Isterbrukai. Atrodo, �iuo metu daug laiko praleid�iate mūsų kra�te.

Man pasirodė, kad jo balse nuskambėjo pyk�io gaidelė. Jis kalbėjo toliau:

� Ir, jei neklystu, seklys inspektorius Le�onas? Turiu prisipa�inti, kad su�adinote mano smalsum�. �iame kra�te taip ramu, jokių nusikaltimų negirdėti. Ir �tai apsilanko seklys inspektorius! Kuo galė�iau jums padėti, sekly inspektoriau?

Le�onas buvo ramus, labai malonus.

� Mes manome, kad vienu atveju jūs galėtumėte mums padėti, pone Vineiblai.

� Taip visuomet sakoma, tiesa? Kuo, jūsų manymu, galė�iau jums padėti?

� Septint� lapkri�io Vest gatvėje Pedingtone buvo nu�udytas parapijos kunigas, pavarde tėvas Gormanas. A� turiu �inių, kad tuo metu � tarp 7.45 ir 8.15 vakaro jūs buvote netoliese ir galbūt k� nors svarbaus matėte?

� Ar tuo metu tikrai buvau netoliese? �inote, a� abejoju, labai abejoju. Kiek prisimenu, tame Londono rajone niekad nesu buv�s. Kalbant i� atminties, man rodos, kad tuomet net nebuvau Londone. Kartkartėmis koki� dien� praleid�iu Londone, jei būna įdomus aukcionas, ir dar re�iau nuva�iuoju pasitikrinti pas gydytoj�.

� Turbūt pas ser� Viljam� Dagdeil� Harlio gatvėje?

Ponas Vineiblas �altai pasi�iūrėjo į jį.

� Jūs puikiai informuotas, inspektoriau.

� Ne taip puikiai, kaip norė�iau. Ta�iau a� nusivyl�s, kad tuo at�vilgiu, kokiu a� tikėjausi, jūs negalite mums padėti. Man turbūt derėtų paai�kinti aplinkybes, susijusias su tėvo Gormano mirtimi.

� �inoma, jeigu pageidaujate. Tos pavardės niekad nesu girdėj�s.

� T� ūkanot� vakar� tėvas Gormanas buvo pakviestas pas mir�tan�i� moterį, gyvenusi� tame rajone. Ji įsipainiojo į nusikalstam� organizacij�, i� prad�ių nieko bloga nepagalvojusi, bet vėliau i� kai kokių dalykų ji ėmė įtarti, jog tai labai rimta. Ta organizacija u�siima nepageidautinų asmenų pa�alinimu, savaime ai�ku, u� nemenk� sum�.

� Vargu ar tai naujas sumanymas, � burbtelėjo Vineiblas. � Amerikoje...

� A, bet toji organizacija turėjo ir kai kurių naujovi�kų bruo�ų. Visų pirma, tuos �mones pa�alindavo tariamomis priemonėmis, kurias gal būtų galima pavadinti psichologinėmis. Pa�adinant neva visiems būding� �mirties tro�kim��...

� Ir tas numatytas �mogus paslaugiai nusi�udo? Taip gerai tik pasakose gali būti, inspektoriau.

� Nenusi�udo, pone Vineiblai. Tas numatytas �mogus numir�ta grynai savaimine mirtimi.

� Na, na. Nejau jūs tuo tikite? Visai nedera blaiviai m�stan�ioms policijos pajėgoms!

� Sako, jog tos organizacijos �tabas yra namuose, kurie vadinasi �Pal�as �irgas�.

� Ak, dabar jau pradedu suprasti. �tai kas jus atvedė į mūsų maloni� kaimi�k� vietov� � mano bi�iulė Terza Grei su savo i�monėmis! Niekaip negaliu i�siai�kinti, ar ji pati tuo tiki, ar ne. Bet tai gryna nes�monė! Ji turi paik� draug�, medium�, o vietinė ragana jai verda pietus. Reikia turėti dr�sos juos valgyti � bet kada sriuboje gali rasti durnarop�! Ir tos trys mielos moterėlės i�garsėjo visoje apylinkėje. �inoma, labai blogai, bet nebandykite man įrodinėti, kad Skotland Jardas, ar i� kur jūs esate, į tai rimtai �iūri?

� Mes i� tikrųjų labai rimtai �iūrime, pone Vineiblai.

� Nejaugi jūs i�ties tikite, jog Terzai pagra�byliavus auk�tomis frazėmis apie ka�kokius niekus, Sibilei įpuolus į trans�, o Belai u�siėmus juod�ja magija, kas nors numir�ta?

� O ne, pone Vineiblai, mirties prie�astis daug paprastesnė... � Jis valandėl� patylėjo. � Prie�astis � nunuodijimas taliu.

Stojo trumpa tyla.

� K� jūs sakote?

� Nunuodijimas talio druskomis. Labai paprasta ir ai�ku. Tik reikėjo kokios nors priedangos; o ar rasi geresn� priedang�, kaip pseudomoksliniai, psichologiniai veiksmai, palydimi �iuolaikinio �argono ir pastiprinti senais prietarais. Sugalvota tam, kad būtų atitrauktas dėmesys nuo paprasto nuodų įdėjimo.

� Talis... � susiraukė ponas Vineiblas. � Man rodos, apie tokį nesu girdėj�s.

� Ne? Pla�iai naudojamas �iurkėms nuodyti, retkar�iais plaukams pa�alinti vaikams, sergantiems kerplige. Lengvai gaunamas. Beje, jūsų stoginės kampe yra u�ki�tas jo pakelis.

� Mano stoginėje? Negali būti.

� Jis ten yra. Mes buvome truputį i� ten paėm�, norėdami i�tirti...

Ponas Vineiblas �iek tiek sunerimo.

� Turbūt kas nors ten padėjo. A� nieko apie jį ne�inau. Ni�nieko.

� I� tiesų? Jūs, pone Vineiblai, pasiturintis �mogus.

� K� tai turi bendra su tuo, apie k� mes kalbame?

� Kiek �inoma, Mokes�ių inspekcija pastaruoju metu buvo u�davusi jums keblių klausimų? Pavyzd�iui, papra�ė nurodyti pajamų �altinį.

� Mūsų mokes�ių sistema neabejotinai yra gyvenimo Anglijoje prakeikimas. Pastaruoju metu a� labai rimtai m�stau, ar nepersikėlus gyventi į Bermudus.

� Manau, kad į Bermudus jūs kol kas nei�vyksite, pone Vineiblai.

� Ar tai grasinimas, inspektoriau? Nes jeigu taip...

� Ne, ne, pone Vineiblai. A� tik parei�kiau savo nuomon�. Ar norėtumėte i�girsti, kaip veikė �i afera?

� Jūs, �inoma, pasiry��s man apie tai i�kloti.

� Ji labai gerai organizuota. Piniginius reikalus tvarkė teisininkas Bredlis, i� kurio atimtos advokato teisės. Ponas Bredlis turi kontor� Birmingeme. Klientai jį ten aplanko ir susitaria. Kitaip sakant, su juo susila�ina, ar koks nors �mogus per tam tikr� laik� numirs... Ponas Bredlis, mėgstantis la�intis, paprastai pesimisti�kai numato. Kliento spėjimas būna viltingesnis. Jeigu la�ybas laimi ponas Bredlis, pinigai turi būti i�kart sumokėti � antraip gali nutikti kas nors nelemta. Pono Bredlio pareigos tik tokios � susila�inti. Nesudėtinga, tiesa?

� Po to klientas apsilanko �Pal�ame �irge�. Panelė Terza Grei su savo draugėmis surengia vaidinim�, kuris paprastai klient� paveikia taip, kaip norima, kad paveiktų.

� O �tai kas vyksta u�kulisiuose. Tam tikros moterys, vienos i� daugelio firmų, tirian�ių pirkėjų paklaus�, bona fide7 darbuotojos pasiun�iamos į tam tikr� rajon� surinkti atsakymų į anketos klausimus. �Koki� duon� labiau mėgstate? Kokius tualeto reikmenis bei kosmetik�? Kokius vartojate liuosuojan�ius, raminan�ius, tonizuojan�ius, padedan�ius vir�kinti vaistus, ir taip toliau? Mūsų laikais �monės priprat� atsakinėti į anketas. Retai kada atsisako.

� Ir �tai � paskutinis �ingsnis. Nesudėtingas, dr�sus, sėkmingas! Vienintelis darbas, kuris to plano sumanytojo atliekamas asmeni�kai. Gal jis dėvi to namo durininko uniform�, o gal tai �mogus, u�einantis patikrinti dujų ar elektros skaitiklio. Gal jis santechnikas, elektrikas ar �iaip koks darbininkas. Kad ir kas jis, bet turi su savimi turėti deramus dokumentus, jeigu kas papra�o parodyti. Dauguma �monių nepra�o. Kad ir kuo jis dedasi, tikrasis jo tikslas paprastas � pakeisti aukos naudojam� prek�, kuri� Pirkėjų paklausos tyrimo anketos dėka �ino jį naudojant, atsine�ta tokia pa�ia. Gal jis pabar�kina vamzd�ius, nusira�o skaitiklių parodymus ar patikrina vandens spaudim�, bet tikrasis jo tikslas anas. Tai atlik�s, jis i�eina ir tame rajone daugiau nebepasirodo.

� Kelet� dienų gal ir nieko nenutinka. Bet anks�iau ar vėliau aukai pasirei�kia ligos simptomai.

Pakvie�iamas gydytojas, bet jis nieko ypatinga neturi pamato įtarti. Galbūt jis pasiteirauja, k� ligonis valgė ar gėrė, bet jis jokiu būdu neįtaria paprasto namų apyvokos reikmens, metų metus ligonio vartoto.

� Ar jūs, pone Vineiblai, į�velgiate, koks viso �io plano gerumas? Vienintelis �mogus, �inantis, k� i� tikrųjų daro organizacijos vadas, yra pats organizacijos vadas. Nėra kas jį i�duoda.

� Tad i� kur jūs tiek daug �inote? � maloniai pasidomėjo ponas Vineiblas.

� Jei kurį �mogų kuo nors įtariame, yra būdų pasitikrinti.

� Nejau? Pavyzd�iui?

� Nebūtina visus nurodyti. Pavyzd�iui, galima pasinaudoti fotoaparatu. �iais laikais yra visokiausių gudrių aparatų. Galima nufotografuoti �mogų jam nė nenujau�iant. Mes turime puikių nuotraukų, pavyzd�iui, uniformuoto durininko, �mogaus i� dujų tarnybos ir taip toliau. Naudojama tokia maskuotė, kaip netikri ūsai, dantų protezai, ir kitokia, bet mūsi�kis įtariamasis buvo labai lengvai atpa�intas visų pirma ponios Isterbruk, kitaip Katerinos Korigen, be to, moters, pavarde Edita Bins. Atpa�inimas � įdomus dalykas, pone Vineiblai. Tarkime, �is d�entelmenas, ponas Osbornas, pasiry��s prisiekti, kad spalio septint� dien�, apie a�tunt� valand� vakaro, matė jus sekant tėv� Gorman� Bartono gatve.

� Bet a� jus tikrai ma�iau! � Ponas Osbornas pasilenkė į priekį, visas tirtėdamas i� susijaudinimo. � A� jus tiksliai apibūdinau!

� Gal net pernelyg tiksliai, � pasakė Le�onas. � Kadangi t� vakar�, stovėdamas lauke prie savo vaistinės durų, jūs nematėte pono Vineiblo. Jūs ten visai nestovėjote. Kitoje gatvės pusėje buvote pats sekėte paskui tėv� Gorman�, kol tas pasuko į Vest gatv�, o tada pasivijote ir jį u�mu�ėte...

Ponas Zakarijas Osbornas i�tarė:

� K�!

Turėjo būti juokinga. Ir buvo juokinga! Atvėp�s �andikaulis, i�sprogusios akys...

� Leiskite jus supa�indinti, pone Vineiblai, su ponu Zakarijum Osbornu, farmacininku, pastaruoju metu turėjusiu vaistin� Bartono gatvėje Pedingtone. Jūs asmeni�kai juo susidomėsite, kai pasakysiu, jog ponas Osbornas, kurį mes �iek tiek laiko stebėjome, pasielgė labai neprotingai, į jūsų stogin� įki�damas talio pakelį. Ne�inodamas apie jūsų negali�, jis d�iūgavo, jums �iame vaidinime skyr�s piktadario vaidmenį; o būdamas labai u�sispyr�s, taipogi ir labai kvailas, jis niekaip nenori prisipa�inti pra�ov�s.

� Kvailas? Kaip drįstate mane vadinti kvailu? Jei �inotumėte... jei bent numanytumėte, k� a� esu padar�s... k� a� pajėgus padaryti... a�...

Įsiut�s Osbornas drebėjo ir ta�kėsi seilėmis.

Le�onas jį taikliai nusakė. Man jis priminė �mogų, vaidinantį �uvį.

� Jūs be reikalo stengėtės būti toks gudrus, � pasakė Le�onas priekai�tingai. � K� gi, jei būtumėte ramiai lindėj�s savo vaistinėje ir nesiki��s, man�s dabar �ia nebūtų ir, kaip man pareigos liepia, a� jūsų neįspė�iau, kad viskas, k� jūs sakote, u�ra�oma ir...

Tuomet Osbornas ir ėmė klykti.

24 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

� Klausykite, Le�onai, a� dar daug k� norė�iau su�inoti.

U�baigus formalumus, galėjau vienas pabūti su Le�onu. Mudu susėdome, prie�ais pasidėj� du didelius bokalus alaus.

� Taigi, pone Isterbrukai? Turbūt jums buvo staigmena?

� Be abejonės. A� visas mintis buvau nukreip�s į Vineibl�. Jūs man nedavėt nė ma�iausios u�uominos.

� Neleistina buvo duoti u�uominas, pone Isterbrukai. Tokie dalykai daromi taip, kad ir �uo nesulotų. Jie painūs. I� teisybės mes galime remtis nedaugeliu įrodymų. �tai kodėl turėjome surengti t� vaidinim�, bendradarbiaudami su Vineiblu. Teko atsivesti Osborn� tiesiai kiemo takeliu ir po to staiga u�sipulti ir jį palau�ti. Ir tai pasisekė.

� Ar jis i�protėj�s?

� Saky�iau, kad jis per�engė t� rib� dabar. I� prad�ių, �inoma, toks nebuvo, bet �monių �udymas nepraeina be pėdsakų. Pasijunti u� visus didesnis ir galingesnis. Pasijunti visagaliu Dievu. O toks nesi. Esi tik nusikaltėlis, kurio �lyk�tūs darbai i�ai�kinti. Ir kai tau pateikiami faktai, staiga nei�tveria tavo egoizmas. Imi klykti, �vaistytis skambiomis frazėmis, girtis, k� esi padar�s ir koks gudrus esi. Na, jūs pats matėte.

A� linktelėjau.

� Vadinasi, Vineiblas dalyvavo jūsų surengtame vaidinime, � tariau. � Ar jam patiko mintis su jumis bendradarbiauti?

� Manau, kad jam buvo Įdomu, � atsakė Le�onas. � Be to, jis buvo toks į�ūlus ir pasakė, jog u� ger� atsilyginama geru.

� O k� jis turėjo galvoje, paslaptingai įterpdamas �į posakį?

� K� gi, �ito man nederėtų sakyti, � tarė Le�onas. � Tai neskelbtina informacija. Prie� a�tuonet� metų pasipylė serija bankų apiplė�imų. Naudotas vis tas pat metodas. Ir vagims vis pavykdavo pasprukti! U�puolimai buvo gudriai sumanyti, bet pats sumanytojas, vykdant operacij�, nedalyvaudavo. Tas �mogus pasiglem�ė mai�us pinigų. Mes gal ir įtarėme, kas jis, bet neturėjome įrodymų. Jis buvo toks gudrus, kad mus apeidavo. Ypa� finansiniu po�iūriu. Ir jis turėjo tiek blaivios nuovokos, kad niekada nesistengė savo sėkm� bandyti antr� kart�. Tiek tepasakysiu. Jis gudrus suk�ius, bet ne �udikas. Niekam nebuvo atimta gyvybė.

Mano mintys vėl grį�o prie Zakarijo Osborno.

� Ar jūs vis� laik� įtarėte Osborn�? � paklausiau a�. � Nuo pat prad�ių?

� Na, kad jis pats į save atkreipė dėmesį, � atsakė Le�onas. � Kaip jau sakiau, jeigu būtų tyliai sėdėj�s ir nelind�s į akis, mes net nebūtume susapnav�, kad gerbiamas vaistininkas Zakarijas Osbornas kuo nors �ia dėtas. Bet keista, kad �udikai nevalioja tylėti. Tūnotų sau tyliai, bet kur tau. Jie negali nurimti. A� tikrai ne�inau, kodėl.

� Mirties tro�kimas? � paki�au mintį. � Terzos Grei teiginio atmaina.

� Kuo grei�iau pamir�ite panel� Terz� Grei ir k� ji jums pripaistė, tuo geriau, � grie�tai pasakė Le�onas. � Ne, � tarė jis susim�st�s. � A� manau, jog tai i� vienatvės. Pats �inai es�s labai gudrus, o negali niekam apie tai pasigirti.

� Taip ir nepasakėte, nuo kada pradėjote jį įtarti, � priminiau Le�onui.

� Kad jis i� pat karto ėmė meluoti. Mes papra�ėme, kad visi, kas t� vakar� matė tėv� Gorman�, mums prane�tų. Ponas Osbornas prane�ė, bet jo prane�imas buvo akivaizdus melas. Jis mat�s �mogų, sekantį paskui tėv� Gorman�, ir apibūdino to �mogaus bruo�us. Bet ūkanot� vakar� jis tikrai negalėjo ta.; gerai jo į�velgti. Gal kump� nosį ir į�iūrėjo, bet ne Adomo obuolį. Jis gerokai perlenkė. Tas melas, �inoma, galėjo būti ir visai nekaltas. Gal ponas Osbornas u�simanė save sureik�minti. Yra daug tokių �monių. Bet tada a� atkreipiau dėmesį į patį pon� Osborn�, nes jis i� tikrųjų savoti�kas �mogus. I�kart man apie save i�sipasakojo. Labai nei�mintinga. A� susidariau įspūdį, kad tai �mogus, visad norėj�s būti reik�mingesniu, nei buvo. Jis kratėsi senamadi�ko tėvo verslo. I�vyk�s pabandė laim� scenoje, bet, matyt, nieko nei�ėjo. Veikiausiai todėl, kad pats nesugebėjo re�isuoti. O jam niekas nenurodys, kaip vaidinti t� ar kit� vaidmenį! Turbūt buvo nuo�irdus, sakydamas apie savo tro�kim� dalyvauti �mog�udystės byloje liudininku, sėkmingai atpa�inusiu �mogų, kuris atėjo i� jo pirkti nuodų. Many�iau, kad ta linkme jo mintys vis� laik� krypo. Be abejo, mes ne�inome, kada jam �ovė į galv�, jog ir pats gali tapti stambiu nusikaltėliu � gudruoliu, kuris niekad nepakliūva į teisingumo rankas. � Bet tai vien prielaidos. Grį�kime atgal. T� vakar� matyt� �mogų Osbornas apibūdino įdomiai. Ir buvo akivaizdu, jog jis apibūdina tikr�, ka�kada matyt� �mogų. Mat yra nepaprastai sunku k� nors apibūdinti. Akis, nosį, smakr�, ausis, laikysen� ir visa kita. Jei pabandytumėte, pats susivoktumėte, jog neju�iomis nusakote kur nors � tramvajuje, traukinyje ar autobuse � matyt� �mogų. Osbornas akivaizd�iai kalbėjo apie kiek neįprastos i�vaizdos �mogų. Turbūt kada nors Bornmete jis pastebėjo Vineibl�, sėdintį savo automobilyje, ir jam krito į akis to i�vaizda � jei �itaip jį pamatė, negalėjo suprasti, kad tas �mogus yra luo�as.

� Domėjausi Osbornu dar ir dėl kitos prie�asties � todėl, kad jis vaistininkas. Pamaniau, kad gal tas mūsų turimas s�ra�as susij�s su kur nors vykstan�ia narkotikų prekyba. Bet taip nebuvo, ir tikriausiai pon� Osborn� bū�iau pamir��s, jei pats ponas Osbornas nebūtų lind�s į akis. Jam rūpėjo pamatyti, su�inoti, k� mes veikiame, ir jis mums para�o mat�s t� įtartin� �mogų ba�nytinėje �ventėje Ma� Dipinge. Jis vis dar nenutuokia, kad ponas Vineiblas yra paraly�iuotas. O apie tai su�inojus, nepakako nuovokos u�si�iaupti. Jis neįstengė prisipa�inti suklyd�s. Kaip paskutinis kvailys laikėsi įsikib�s savo tvirtinimo, i�galvodamas visokias absurdi�kas teorijas. Man buvo labai įdomu apsilankyti jo vienaauk��iame name Bornmete. Vien tik namo vardas galėjo jį i�duoti: Everestas. Taip pats pavadino. Ir prieangyje pakabino Everesto nuotrauk�. Sakė man, kad labai domisi Himalajų tyrinėjimais. Bet i� tiesų jis mėgavosi pigiu s�mojumi: Ever rest8. Toks buvo jo amatas, jo profesija. Jis i� tiesų �monėms suteikdavo am�in� poilsį u� deram� u�mokestį. Visas sumanymas buvo puikus, tenka jam tai pripa�inti. Bredlis Birmingeme, Terza Grei rengia savo seansus Ma� Dipinge. Ir kas būtų įtar�s pon� Osborn�, kuris neturėjo jokio ry�io nei su Terza Grei, nei su Bredliu, nei su auka. Tikrasis �udymo metodas vaistininkui buvo vaikų �aidimas. Kaip sakiau, jei tik ponas Osbornas būtų turėj�s blaivios nuovokos tylėti.

� Bet k� jis veikė su pinigais? � paklausiau a�. � Galų gale juk jis �udė tikriausiai dėl pinigų?

� O taip, dėl pinigų. Be abejonės, puoselėjo didingas svajones, kaip jis keliauja, linksminasi, yra turtingas ir įtakingas asmuo. Bet, �inoma, jis nebuvo toks �mogus, koks įsivaizdavo es�s. Manau, kad pats �mog�udystės įvykdymas jam stiprino savo galios pojūtį. Jis svaigo nuo to, kad po kiekvienos �mog�udystės i�eidavo sausas. Ma�a to, jis net kalėjime mėgausis savimi. Pagrindinis persona�as, į kurį nukreiptos visų akys!

� Bet k� jis su pinigais veikė? � klausiau prisispyr�s.

� O, tai labai paprasta, � atsakė Le�onas, � nors ka�in ar bū�iau taip pagalvoj�s, jei nebū�iau pamat�s, kaip jo namas apstatytas. Jis �yk�tuolis. Mylėjo pinigus ir jų tro�ko, o baldai nusipirkti pigūs, ne nauji. Jis nemėgo leisti pinigų, jis tro�ko jų turėti.

� Ar manote, kad dėdavo į bank�?

� O ne, � atsakė Le�onas. � Saky�iau, kad mes juos surasime kur nors jo name, po grindimis.

Mudu su Le�onu valandėl� tylėjome, ir a� susim�s�iau apie t� keist� �mogėn� Zakarij� Osborn�.

� Korigenas pasakytų, � tarė svajingai Le�onas, � jog jis toks yra vien dėl to, kad ka�kokios liaukos � blu�nis ar kasa, ar dar ka�kokia per silpnai arba per stipriai veikia � niekaip neprisimenu taip ar taip. A� paprastas �mogus ir manau, kad jis tiesiog nedoras. Bet man niekaip galvoj netelpa, � ne tik jo atveju, � kaip �mogus, būdamas toks gudrus, gali būti paskutinis kvailys.

� Slapt� vad� mes įsivaizduojame, � tariau a�, � kaip ka�koki� diding� ir grėsming� asmenyb�, įkūnijan�i� blogį.

Le�onas papurtė galv�.

� Yra visai ne taip, � pasakė jis. � Blogis nėra ant�mogi�kas, jis menkesnis nei �mogus. Jūsi�kis nusikaltėlis nori būti reik�mingas, bet jis niekada nebus reik�mingas, nes visuomet bus menkesnis nei �mogus.

25 SKYRIUS

Marko Isterbruko pasakojimas

Ma� Dipinge viskas tekėjo sava vaga.

Rouda buvo u�siėmusi � gydė �unis. �į kart�, man rodos, nuo kirminų. Man įėjus, ji pakėlė galv� ir paklausė, ar nenorė�iau jai padėti. A� atsisakiau ir paklausiau, kur Rudė.

� Nuėjo į �Pal�� �irg��.

� K�?

� Sakė, turinti tenai ka�k� padaryti.

� Bet tie namai tu�ti.

� �inau.

� Ji pervargs. Dar ne tiek sustiprėjusi...

� Kaip tu jaudiniesi, Markai. Rudei nieko neatsitiks. Ar matei nauj�j� ponios Oliver knyg�? Ji vadinasi Baltoji kakadu. �tai ten, ant stalo.

� Tepadeda Dievas poniai Oliver. Taip pat ir Editai Bins.

� Kas, po galais, ta Edita Bins?

� Moteris, atpa�inusi kai k� fotografijoje. Be to, i�tikima mano velionės krik�tamotės tarnaitė.

� Tu dabar kalbi ka�kokiomis beprasmybėmis. Kas tau yra?

Nieko jai neatsakiau, bet patraukiau į �Pal�� �irg��.

Eidamas sutikau poni� Dein Keltrop.

Ji d�iaugsmingai su manim pasisveikino.

� I� pat prad�ių jutau kvailai galvojanti, � tarė ji. � Tik nesupratau � kodėl. Jos man akis apdūmė.

Ji ranka mostelėjo į tu��i� vie�butį, tokį taikų vėlyvo rudens saulėje.

� Juodas darbas ne ten buvo atliekamas � ne ta prasme, kaip manyta. Ir su �ėtonu ten niekas nesidėjo, ir nebuvo ten tamsios piktavalės didybės. O tik saloniniai triukai, atliekami u� pinigus ir nebranginant �mogaus gyvybės. �tai koks tikrasis blogis. Visai ne didingas ar įspūdingas, o menkas ir niekingas.

� Judu su inspektoriumi Le�onu, ko gero, esate vienodos nuomonės.

� Man tas �mogus patinka, � pasakė ponia Dein Keltrop. � Eime į �Pal�� �irg�� ir susiraskime Rud�.

� K� ji ten veikia?

� Ka�k� valo.

Mudu įėjome pro �emas duris. Sklido stiprus terpentino kvapas. Rudė ka�k� veikė, apsikrovusi skudurais ir buteliukais. Mums įėjus, ji pakėlė galv�. Vis dar buvo labai i�bly�kusi ir sulysusi, galv� apsivyniojusi skara, nes plaukai dar nebuvo ataug� � ankstesnės Rudės tik �e�ėlis.

� Ji jau sveika, � pasakė ponia Dein Keltrop, kaip paprastai atspėdama mano mintis.

� �iūrėkite! � tarė pergalingai Rudė.

Ji parodė sen� vie�bu�io i�kab�, prie kurios triūsė.

Pa�alinus metų apna�as, buvo ai�kiai matyti raitelio ant �irgo figūra i�si�iep�s skeletas blizgan�iais kaulais.

U�pakaly sav�s i�girdau sodrų, daining� ponios Dein Keltrop bals�:

� Aprei�kimas, �e�tas skyrius, a�tunta eilutė. Ir a� regėjau: �tai pasirodė pal�as �irgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė mirusiųjų pasaulis...

Mes visi valandėl� patylėjome, o po to ponia Dein Keltrop � ji ne i� tų, kurie baiminasi atomazgos � tarė tokiu balsu, lyg ka�k� i�mesdama į �iuk�lių dė��:

� Tad �tai kaip yra.

� Man jau metas eiti, � pridūrė ji. � Motinų susirinkimas.

Tarpduryje sustojusi ji galva mostelėjo į Rud� ir nelauktai pasakė:

� Tu būsi gera motina.

Ka�kodėl Rudė nuraudo kaip vy�nia.

� Rude, � tariau a�, � ar tu?

� K� a�? Ar būsiu gera motina?

� Tu �inai, k� a� noriu pasakyti.

� Galbūt... Bet man labiau patiktų rimtas pasipir�imas.

A� jai rimtai pasipir�au...

Po valandėlės Rudė primygtinai paklausė:

� Ar tu tvirtai įsitikin�s, kad nenori vesti tos Hermijos?

� Vie�patie! � su�ukau. � Buvau visai pamir��s.

I� ki�enės i�sitraukiau lai�k�.

� Gavau prie� tris dienas; ji man�s klausia, ar nenuei�iau su ja į Old Viko teatr� pasi�iūrėti Prarasto meilės triūso.

Rudė paėmė man i� rankų lai�k� ir suplė�ė.

� Jei ateityje panorėsi eiti į Old Viko teatr�, � pasakė ji tvirtai, � eisi su manim.

I�na�os

Patiekalas i� ka�tonų, konservuotų apelsinų ir d�iovintų vaisių.

skatinanti seksualinį potraukį (vert. past.)

senas �aidimas (pranc.)

bona fide - tikras (lot.)

mizanscena (pranc.)

garsi byla (pranc.)

tikras (lot.)

am�inas poilsis (angl.)