2.

Kai Erkiulis Puaro su ponia Leisi sėdėjo kalbėdamiesi prie vieno i� didelių muslinu u�dengtų langų, temperatūra ilgoje Kings Leisio svetainėje buvo a�tuoniasde�imt �e�i laipsniai pagal Farenheit�, kaip tik tiek, kiek reikėjo. Ponia Leisi siuvinėjo. Ji nedarė petit point ir nesiuvinėjo gėlių �ilku. Ne, ji u�siėmė prozai�ka veikla�� apsiuvinėjo audekl�. Siūdama ji kalbėjo �velniu susim�s�iusiu balsu, kuris Puaro pasirodė labai �avus.

��Viliuosi, mesje Puaro, kad jums patiks mūsų Kalėdų �ventė. �inote, bus tik �eima. Mano anūkė ir anūkas, ir jo draugas, ir Brigita, kuri yra mano puiki dukterė�ia, ir pusseserė Diana, ir labai senas draugas Deividas Velvinas. Tik �eimos �ventė. Bet Edvin� Mokombė sakė, kad būtent tai norėjote pamatyti. Senovi�kas Kalėdas. Niekas negali būti senamadi�kesnis u� mus! �inote, mano vyras gyvena visai pasinėr�s į praeitį. Jis mėgsta, kad viskas būtų taip, kaip tada, kai jis buvo dvylikmetis berniūk�tis ir atvykdavo �ia atostogauti,�� ji nusi�ypsojo�� Visi tie seni daiktai, Kalėdų eglutė ir pakabintos kojinės, ir austrių sriuba, ir kalakutas�� du kalakutai, vienas keptas, vienas virtas,�� ir slyvų pudingas su �iedu ir viengungio saga, ir su visais kitais daiktais jame. Dabar negalime įdėti �e�iapensių, nes jie nebe gryno sidabro. Bet visi tie senovi�ki desertai, Elvos slyvos ir Karlsbado slyvos, migdolai su razinomis, kri�toliniai vaisiai ir imbieras. O vie�patie, a� kalbu, lyg bū�iau katalogas i� �Fortnamo ir Meisono�!

��Man jau skiriasi skrand�io sultys, madam.

��Tikiuosi, kad ryt vakare visi turėsime bjaurius vir�kinimo sutrikimus,�� pasakė ponia Leisi.�� �iuo metu �monės valgo ne per daugiausia, tiesa?

J� pertraukė keli garsūs �ūksniai ir juoko pliūpsniai u� lango. Ji pa�velgė į lauk�.

��Ne�inau, k� jie ten daro. Manau, kad �aid�ia kokį �aidim� ar pana�iai. Vis� laik� baiminausi, kad tiems jaunuoliams per mūsų Kalėdas bus nuobodu. Bet ne, viskas kaip tik atvirk��iai. Dabar mano pa�ios sūnus su dukra ir jų draugai kiek daugiau �inos apie Kalėdas. Sakoma, kad visa tai nes�monė ir per daug triuk�mo, ir kad būtų buv� daug geriau vykti į kokį vie�butį ir pa�okti. Bet atrodo, kad jaunoji karta tuo susidomėjo. Be to,�� prakti�kai pastebėjo ponia Leisi,�� mokiniai visada alkani, tiesa? Manau, kad tose mokyklose jie marinami badu. Pagaliau vaikas tokiame am�iuje suvalgo tiek, kiek trys stiprūs vyrai.

Puaro nusijuokė ir pasakė:

��Labai miela, kad jūs ir jūsų vyras, madam, įtraukėte mane į jūsų �eimos �vent�.

��O, a� įsitikinusi, kad mums abiem tai teikia malonumo,�� pasakė ponia Leisi.�� O jei pastebėsite, kad Horisas truputį �iurk�tokas, nekreipkite dėmesio. �inote, toks jo būdas.

O tai, k� i� tiesų pasakė jos vyras, pulkininkas Leisis, skambėjo taip:

��Negaliu suvokti, kodėl nori, kad vienas i� tų prakeiktų u�sienie�ių painiotųsi �ia per Kalėdas? Kodėl negali jo pakviesti kitu metu? Neken�iu u�sienie�ių! Gerai, gerai, tai Edvin� Mokombė norėjo, kad jis pabūtų su mumis. K� tai turi bendro su ja, norė�iau �inoti? Kodėl ji jo nepasikvie�ia Kalėdoms?

��Nes tu puikiai �inai,�� atsakė ponia Leisi,�� kad Edvin� visada va�iuoja pas Klerid�us.

Jos vyras pa�velgė į j� verian�iu �vilgsniu ir pasakė:

��Ar tik ko nors nesumanei, Ema?

��K� nors sumaniau?�� pasakė Ema, pla�iai atmerkdama ry�kiai mėlynas akis�� Ai�ku, kad ne. Kodėl turė�iau?

Senasis pulkininkas Leisis nusijuokė giliu, dundan�iu juoku.

��A� neguldy�iau galvos, Ema,�� pasakė jis.�� Kai tu �iūri nekal�iausiu �vilgsniu, ai�ku, kad ka�k� sumanei.

Galvodama apie t� pokalbį, ponia Leisi kalbėjo toliau:

��Edvin� sakė maniusi, kad jūs tikriausiai galėtumėt mums padėti... A� tikrai ne�inau kaip, bet ji sakė, kad jūs savo draugams labai padėjote ka�kokiu... ka�kokioje pana�ioje į mūsų situacijoje. A�... na, tikriausiai jūs ne�inote, apie k� a� kalbu?

Puaro dr�sinan�iai į j� pa�iūrėjo. Ponia Leisi buvo beveik septyniasde�imties, tiesi kaip styga, sniego baltumo plaukais, rausvais skruostais, mėlynomis akimis, juokinga nosimi ir ry�tingu smakru.

��Jei yra kas, k� galė�iau padaryti, būsiu laimingas, tai darydamas,�� pasakė Puaro�� Supratau, kad tai yra gana nesėkminga jaunos merginos aistra.

Ponia Leisi linktelėjo.

��Taip. Atrodo neįprasta, kad turiu... na, kad noriu apie tai kalbėtis su jumis. Pagaliau, jūs i�ties visi�kai pa�alinis �mogus...

��Ir u�sienietis,�� supratingai pridūrė Puaro.

��Taip,�� pasakė ponia Leisi,�� bet tikriausiai taip bus lengviau. �iaip ar taip, regis, Edvin� manė, jog jūs galbūt galite k� nors �inoti... Kaip �ia pasakius... �inoti k� nors naudingo apie �į jaun�jį Desmond� Li-Vortlį.

Puaro susi�avėjo pono D�esmondo i�radingumu ir tuo, kaip paprastai jis pasinaudojo ledi Mokombe, siekdamas savo paties tikslų..

��Kaip supratau, to jaunuolio reputacija nėra labai gera?�� atsargiai pradėjo jis.

��Ai�ku, kad ne! Jo reputacija labai bloga! Bet tai nema�ina Saros susidomėjimo. Niekad nėra gerai sakyti jaunoms merginoms, kad vyrai turi blog� reputacij�, tiesa? Tai... tai jas tik paskatina!

��Tikra tiesa,�� pasakė Puaro.

��Kai buvau jauna,�� t�sė ponia Leisi,�� (Dieve, tai buvo taip seniai!), mus įspėdavo, �inote, dėl kai kurių jaunuolių, ir suprantama, kad tai padidindavo mūsų domėjim�si jais, ir jei kuriai i� mūsų pasisekdavo su jais pa�okti, ar vienai pabūti su jais tamsioje oran�erijoje...�� ji nusijuokė.�� Dėl to a� neleisdavau daryti Horisui to, k� jis norėjo daryti.

��Pasakykit man,�� tarė Puaro,�� kas gi kelia jums nerim�?

��Mūsų sūnus �uvo kare,�� pasakė ponia Leisi.�� Mano marti mirė gimdydama Sar�, tad ji visada buvo su mumis, ir mes j� auklėjome. Gal darėme tai nei�mintingai�� a� ne�inau. Bet manėme, kad visada turime palikti jai toki� veiksmų laisv�, kokia tik įmanoma.

��Manau, kad tai pageidautina,�� pasakė Puaro.�� Negalima eiti prie� laiko dvasi�.

��Taip,�� pasakė ponia Leisi�� Būtent taip galvoju. Ir, �inoma, merginos �iais laikais tuo u�siima.

Puaro klausiamai pa�iūrėjo į j�.

��Manau, tai pasirei�kia tuo,�� pasakė ponia Leisi,�� kad Sara turi įsirengusi namuose taip vadinam�jį bar�. Ji neina į �okius, vaik�to netinkamai apsirengusi, nesilanko baliuose ar pana�iai. U�tat ji turi du gana nemalonius kambarius �elsyje prie upės, ir dėvi tuos juokingus rūbus, kuriuos jiems patinka dėvėti, ir juodas ar �viesiai �alias kojines. Labai storas kojines. (Visada galvojau, kad tai labai dygu). Ir ji vaik�to ne�ukuotais, neplautais plaukais.

��Ca, c�est tout a fait naturelle3 � pasakė Puaro. Tai �iuolaikinė mada. Jie i� jos i�augs.

��Taip, �inau,�� pasakė ponia Leisi�� Dėl �ito a� nesijaudinu. Bet �inote, ji prasidėjo su tuo Desmondu Li-Vortliu, o jo reputacija tikrai nekokia. Jis daugiausia gyvena i� pasiturin�ių merginų. Atrodo, kad jos dėl jo i� proto kraustosi. Jis vos nevedė Houpų mergaitės, bet jos �eima įtikino j� atsisakyti su�ieduotuvių ar pana�iai. Ir, ai�ku, būtent tai nori padaryti Horisas. Jis sako turįs tai padaryti, kad j� apsaugotų. Bet nemanau, kad tai labai gera mintis, mesje Puaro. Jie tiesiog pabėgs kartu į �kotij�, Airij�, Argentin� ar kur nors kitur, ir arba susituoks, arba gyvens nesusituok�. Ir nors tai būtų panieka su�adėtuvėms ir taip toliau... Pagaliau tai nėra gera i�eitis, ar ne? Ypa�, jei gimtų vaikas. Tada reikėtų pasiduoti ir leisti jiems susituokti. O tada, man atrodo, po metų ar dviejų visada būna skyrybos. Ir tada mergina grį�ta namo. Paprastai po poros metų ji i�teka u� ka�ko, kas yra toks nuostabus ir kvailokas, ir tada nusiramina. Bet man atrodo, kad ypa� liūdna, jei yra vaikas, nes nelabai gerai, kai tave auklėja patėvis, nors ir mielas. Ne, manau, kad daug geriau daryti taip, kaip mes elgėmės jaunystėje. Norėjau pasakyti, kad pirmas jaunuolis, kurį pamilstame, visada būna ka�koks netinkamas. Prisimenu, kad buvau siaubingai susi�avėjusi jaunuoliu, vardu�� na, koks gi buvo jo vardas�� keista, a� i�vis negaliu prisiminti jo vardo! Jo pavardė buvo Tibitas. Jaunasis Tibitas. Ai�ku, mano tėvas u�draudė jam lankytis mūsų namuose, bet jis buvo kvie�iamas į �okius, ir mes �okdavom kartu. Kartais mes pasprukdavome ir sėdėdavome drauge, o atsitiktiniai pa�įstami ruo�davo i�kylas, į kurias eidavom kartu. Ai�ku, tai buvo labai įdomu ir u�drausta, ir mes tuo mėgavomės. Bet nesielgdavome... na, nem�stydamos, kaip elgiasi �ių dienų merginos. Tad po kiek laiko Tibitų �eima i�sikėlė. Ir tik pagalvokite, po ketverių metų a� jį vėl pama�iau ir nustebau, k� galėjau jame į�velgti! Jis atrodė toks kvailas jaunuolis. Rėksmingas, suprantate. Nebuvo galima įdomiai pasikalbėti.

��Kiekvienas mano, kad jo jaunystės dienos buvo geriausios,�� ka�k� pana�aus į posakį pasakė Puaro.

���inau,�� pasakė ponia Leisi.�� Tai nuobodu, tiesa? Neturė�iau būti nuobodi. Bet man vis tiek nesinori, kad Sara, tikrai miela mergina, tekėtų u� Desmondo Li-Vortlio. Ji ir Deividas Velvinas, kuris yra �ia, visada buvo tokie geri draugai ir taip beproti�kai mėgo vienas kit�, ir mes tikėjomės, Horisas ir a�, kad jie u�augs ir susituoks. Bet ai�ku, kad jai jis dabar atrodo kvailas, ir ji ne�moni�kai susi�avėjusi Desmondu.

��Turbūt nelabai supratau, madam,�� pasakė Puaro�� Tas Desmondas Li-Vortlis dabar yra �ia, �itame name?

��Tai mano darbas,�� pasakė ponia Leisi�� Horisas norėjo u�drausti jai matytis su juo ir taip toliau. Ai�ku, Horiso laikais tėvas ar globėjas būtų atėj�s į jaunuolio namus su botagu! Horisas norėjo u�drausti vaikinui lankytis �iuose namuose, ir u�drausti merginai su juo susitikinėti. Pasakiau jam, kad tai klaidinga pozicija. �Ne,�� a� pasakiau.�� Pakviesk jį pas mus. Kartu at�v�sime Kalėdas.� Ai�ku, mano vyras pasakė, kad a� i�protėjau! Bet a� pasakiau: ��iaip ar taip, brangusis, i�bandykime tai. Leisk jai pa�velgti į jį mūsų aplinkoje ir mūsų name, ir mes elgsimės su juo labai maloniai ir mandagiai, ir tikriausiai tada jis jai pasirodys ne toks įdomus!�

��Manau, kad jūsų, kaip sakoma, galva gerai dirba, madam,�� tarė Puaro�� Manau, kad jūsų po�iūris labai i�mintingas. I�mintingesnis u� jūsų vyro.

��Na, tikiuosi, kad taip ir yra,�� abejodama i�tarė ponia Leisi�� Nepana�u, kad tai labai padėtų,�� staiga jos skruoste pasirodė duobutė�� Kai k� jums prisipa�insiu, mesje Puaro. Man pa�iai jis patinka. Na, a� nemanau, kad jis man tikrai patinka, protu, bet a� jau�iu jo �avesį. Taip, a� galiu suprasti, kuo jis patinka Sarai. Bet a� pakankamai sena moteris ir turiu pakankamai patirties, kad �ino�iau, jog i� jo nieko gero nebus. Net jei man patinka jo kompanija. Nors a� manau,�� gana ilgesingai pridūrė ponia Leisi,�� kad jis turi kelet� gerų savybių. �inote, jis paklausė, ar galėtų �ia atsive�ti savo seserį. Ji buvo operuota ir gulėjo ligoninėje. Jis pasakė, kad būtų labai liūdna, jei ji būtų slaugos namuose per Kalėdas, ir jis norėjo �inoti, ar nebūtų per daug rūpes�ių, jei jis galėtų atsive�ti j� drauge. Jis pasakė, kad ne� jai valgius ir pana�iai. Na, a� manau, kad tai buvo gana miela, tiesa, mesje Puaro?

��Tai rodo dėmesį,�� susim�st�s pasakė Puaro,�� kas beveik netinka jo būdui.

��Ak, ne�inau. Galima būti prisiri�usiam prie �eimos ir tuo pa�iu metu norėti pagrobti jaun� turting� mergin�. �inote, Sara bus labai turtinga, ne tik i� to, k� jai paliksime�� ir ai�ku, tai nebus labai daug, nes did�ioji dalis atiteks mano anūkui Kolinui. Bet jos motina buvo labai turtinga moteris, ir Sara paveldės visus jos pinigus, kai jai sueis dvide�imt vieneri. Jai dabar tik dvide�imt. Ne, manau, kad miela, jog Desmondas pasirūpino savo seserimi. Ir jis neapsimetinėjo, kad ji labai nuostabi ar pana�iai. Ji yra ma�inininkė stenografistė, kaip supratau, dirba sekretore Londone. O jis toks geras, kaip ir sakė�� ne�ioja jai padėklus. Ai�ku, ne visada, bet gana da�nai. Tad a� manau, kad jis turi kelet� mielų savybių. Bet vis tiek,�� tvirtai apsisprendusi pasakė ponia Leisi,�� nenoriu, kad Sara u� jo tekėtų.

��I� visko, k� girdėjau ir kas man buvo pasakyta,�� pasakė Puaro,�� tai tikriausiai būtų nelaimė.

���iaip ar taip, kaip jūs manote, ar galėtumėte mums padėti?�� pasiteiravo ponia Leisi.

��Taip, manau, kad tai įmanoma,�� atsakė Erkiulis Puaro,�� bet nenorė�iau per daug pri�adėti. Nes �io pasaulio ponai Desmondai Li-Vortliai yra gudrūs, madam. Bet nenusivilkite. Turbūt galima ka�k� padaryti. �iaip ar taip, a� pasistengsiu, jei tik taip galėsiu atsidėkoti u� jūsų malonų pakvietim� at�v�sti Kalėdas,�� jis apsi�valgė�� Ir �iomis dienomis nebus labai lengva linksmintis.

��Ne, suprantama,�� atsiduso ponia Leisi. Ji pasilenkė į priekį�� Ar �inote, mesje Puaro, apie k� a� i� tiesų galvoju�� k� norė�iau turėti?

��Ne, bet pasakykite man, madam.

��A� papras�iausiai aistringai noriu turėti modernų vienaauk�tį namuk�. Ne, turbūt ne būtent vienaauk�tį namuk�, bet nedidelį, modernų, lengvai pri�iūrim� namelį, pastatyt� kur nors �iame parke, ir gyventi jame su naujausia virtuve ir be ilgų koridorių. Viskas būtų paprasta ir lengva.

��Tai labai prakti�ka idėja, madam.

��Man ne,�� atsakė ponia Leisi�� Mano vyras dievina �i� viet�. Jam patinka �ia gyventi. Jis ignoruoja menkus nepatogumus, jis nepak�stų, tiesiog nepak�stų gyvenimo ma�ame moderniame name parke!

��Tad jūs aukojatės dėl jo norų?

Ponia Leisi atsitiesė.

��Nelaikau to auka, mesje Puaro,�� pabrė�ė ji � A� i�tekėjau u� savo vyro, norėdama padaryti jį laiming�. Jis buvo man geras, ir tuos visus metus a� buvau laiminga, todėl noriu duoti jam laim�.

��Tad jūs ir toliau gyvensite �ia,�� pasakė Puaro.

���ia i� tiesų nėra taip jau nepatogu,�� pasakė ponia Leisi.

��Ne, ne,�� skubiai atsiliepė Puaro.�� Prie�ingai, �ia labai patogu. Jūsų centrinis �ildymas ir vanduo vonioje yra tobulybė.

��Mes i�leidome daug pinigų tam, kad name būtų patogu gyventi,�� pasakė ponia Leisi�� Mes turėjome parduoti �emės. Manau, kad tai vadinama pagerinimo i�laidomis. Laimei, to nesimato i� namo, nes tai yra kitoje parko pusėje. Tikrai gana bjaurus �emės plotelis be gra�aus vaizdo, bet mums u� jį gerai u�mokėjo. Tad mes galėjome padaryti tiek patobulinimų, kiek tik įmanoma.

��O kaip su aptarnavimu, madam?

��Ak, na, tai sudaro daug ma�iau sunkumų, nei jūs galėtumėt pagalvoti. Ai�ku, negali tikėtis, kad būsi pri�iūrimas ir aptarnaujamas taip, kaip turėtum. I� kaimo ateina visokie įvairūs �monės. Dvi moterys ateina ryte, kitos dvi verda pietus ir plauna indus, dar kitos ateina vakare. Yra begalės �monių, kurie nori ateiti ir padirbėti po kelias valandas per dien�. Suprantama, Kalėdoms mums pasisekė. Mano mieloji ponia Ros visada atvyksta per Kalėdas. Ji nuostabi virėja, tikrai pirmos klasės. Ma�daug prie� de�imt metų ji atsistatydino, bet nenumatytais atvejais atva�iuoja mums padėti. Be to, yra mielasis Peverelis.

��Jūsų vyresnysis liokajus?

��Taip. Jis i�ėj�s į pensij� ir gyvena ma�ame namelyje prie vartininko, bet jis toks atsidav�s, būtinai nori aptarnauti mus per Kalėdas. A� tikrai bijau, mesje Puaro, nes jis toks senas ir netvirtas, kad jau�iu�� jei jis ne�a k� nors sunkaus, tai i�mes. Jį stebėti�� tikra kan�ia. Bet a� baisiai jį į�eis�iau, jei neleis�iau ateiti. Jis piktinasi, sarkasti�kai baisisi ir nepritardamas priekai�tauja, kai mato, kaip atrodo mūsų sidabras, ir po trijų dienų, kai jis apsigyvena �ia, viskas vėl būna nuostabu. Taip. Jis yra mielas, i�tikimas draugas,�� ji nusi�ypsojo Puaro�� Tad matote, mes visi pasiruo�� laimingoms Kalėdoms. Be to, baltoms Kalėdoms,�� pridūrė, �vilgtelėjusi pro lang��� Matote? Pradeda snigti. O, ateina vaikai. Mesje Puaro, jūs privalote susipa�inti su jais.

Puaro pristatymo ceremonija truko ilgai. Pirmiausia jis buvo pristatytas Kolinui ir Maiklui�� anūkui moksleiviui bei jo draugui, �auniems mandagiems penkiolikme�iams, i� kurių vienas buvo �atenas, o kitas blondinas. Tada jų pusseserei Brigitai, juodaplaukei ma�daug to paties am�iaus mergaitei, kuri tryk�te try�ko energija.

��O �ia mano anūkė Sara,�� pasakė ponia Leisi.

Puaro kiek susidomėj�s pa�velgė į Sar�, �avi� mergin� su raudonų plaukų sruogomis; jam pasirodė, kad ji pasitiki savimi ir kad jos elgesys kiek i��aukiantis.

��O �ia ponas Li-Vortlis.

Ponas Li-Vortlis dėvėjo �vejo megztinį ir siaurus juodus d�insus; jo plaukai buvo gana ilgi, ir nebuvo ai�ku, ar jis skutosi t� ryt�. Lyg jo prie�ingybė buvo jaunuolis, pristatytas kaip Deividas Velvinas, santūrus ir ramus, kuris maloniai �ypsojosi, ir akivaizd�iai buvo pratus prie muilo ir vandens. �ia buvo dar vienas draugijos narys, daili, gana kar�to būdo mergina, pristatyta kaip Diana Midlton.

Įne�ė arbat�. Daug mink�tų bandelių, paplotėlių, sumu�tinių ir trijų rū�ių pyragai�iai. Jaunesnieji draugijos nariai mėgavosi arbata. Pagaliau atėjo pulkininkas Leisis ir pasakė nieko neįsipareigojan�iu balsu:

��Ei, arbata? O taip, arbata.

I� �monos rankų jis gavo savo puodelį arbatos, pasiėmė por� paplotėlių, mėtė nedraugi�k� �vilgsnį į Desmond� Li-Vortlį ir atsisėdo nuo jo kiek galėdamas toliau. Tai buvo didelis vyras su tankiais antakiais ir raudonu, vėjo nugairintu veidu. Jis atrodė pana�esnis į ūkinink� nei į dvaro savinink�.

��Pradėjo snigti,�� pasakė jis�� Bus tikros baltos Kalėdos.

Po arbatos kompanija i�sisklaidė.

��Manau, kad dabar jie eis groti savo plok�telių,�� pasakė Puaro ponia Leisi. Jos anūkui paliekant kambarį, ji atid�iai jį nu�velgė. Jos tonas buvo toks, lyg ji sakytų: �Vaikai eina �aisti su savo �aisliniais kareivėliais�.

���inoma, jie bauginan�iai techni�ki,�� pasakė ji ir labai did�iuojasi tuo.

Ta�iau berniukai ir Brigita nusprendė eiti prie e�ero ir pa�iūrėti, ar ledas tinkamas �iu�inėti.

��Manau, kad mes galėjome pa�iu�inėti �į ryt��� pasakė Kolinas.�� Bet senasis Hodkinsas pasakė ne. Jis visada siaubingai atsargus.

��Eime pasivaik��ioti, Deividai,�� �velniai pasakė Diana Midlton.

Deividas akimirk� abejojo, �velgdamas į raudon� Saros galv�. Ji stovėjo �alia Desmondo Li-Vortlio, laikydama jį u� rankos ir �iūrėdama į jo veid�.

��Gerai,�� pasakė Deividas Velvinas,�� eime.

Diana greitai sugriebė jį u� parankės, ir jie pro duris nuėjo į sod�. Sara pasakė:

��Ar mums taip pat nenuėjus, Desmondai? Namuose baisiai tvanku.

��Kas gi nori vaik�tinėti?�� pasiteiravo Desmondas.�� A� paimsiu savo ma�in�. Nuva�iuosime į �Marg�jį �ern�� ir i�gersime.

Prie� atsakydama, Sara valandėl� dvejojo:

��Va�iuokime į Ledbario turgų, į �Balt�jį Elni��. Bus daug smagiau.

Nors u� niek� pasaulyje nebūtų pasakius to garsiai, Sara instinktyviai vengė va�iuoti į vietin� alud� su Desmondu. Tai ka�kaip kirtosi su Kings Leisio tradicijomis. Kings Leisio moterys niekada nebuvo per�engusios �Margojo �erno� baro slenks�io. Ji neai�kiai jautė, kad eiti ten reik�tų apvilti sen�jį pulkinink� Leisį ir jo �mon�. Ir kodėl ne? Taip pasakytų Desmondas Li-Vortlis. Susierzinusi Sara pajuto, kad jis turėtų �inoti, kodėl ne! Negalima liūdinti tokių mielų senukų kaip senelis ir brangioji senoji Ema, nebent to nebūtų galima i�vengti. Jie tikrai buvo labai mieli, leisdami jai gyventi savo gyvenim�, nors nesuprasdami, kodėl ji norėjo gyventi �elsyje taip, kaip ji gyveno, bet toleruodami tai. Ai�ku, tai buvo Emos nuopelnas. Senelis būtų kėl�s nesibaigian�ius barnius.

Sara neapgaudinėjo sav�s, vertindama savo senelio pa�iūras. Ne dėl jo pastangų Desmondas buvo pakviestas pabūti Kings Leisyje. Taip atsitiko dėl Emos, o Ema visada buvo ir yra miela.

Kai Desmondas nuėjo atvaryti ma�inos, Sara vėl įki�o galv� į svetain�.

��Mes va�iuojame į Ledbario turgų. Tikriausiai i�gersime ko nors pas �Balt�jį Elni��.

Jos balsas nuskambėjo kiek niekinan�iai, bet atrodė, kad ponia Leisi to nepastebėjo.

��K� gi, brangute,�� tarė ji�� A� įsitikinusi, kad bus puiku. Matau, kad Deividas ir Diana i�ėjo pasivaik��ioti. A� taip d�iaugiuosi. Tikrai manau, kad buvo neblogas sumanymas pakviesti �ia Dian�. Taip liūdna tokiai jaunai�� tik dvide�imt dviejų metų�� likti na�le, tikiuosi, kad netrukus ji vėl i�tekės.

Sara staiga pa�velgė į j�.

��K� jūs sumanėte, Ema?

��Tai mano ma�utis planas,�� d�iugiai pasakė ponia Leisi�� Manau, kad ji labai tinka Deividui. �inoma, brangioji Sara, �inau, kad jis baisiai mylėjo tave, bet tu to nevertinai, ir a� ai�kiai suprantu, kad jis ne tavo skonio. Bet a� nenoriu, kad jis būtų nelaimingas, ir manau, kad Diana jam tikrai tiks.

��Kokia jūs pir�lė, Ema,�� tarė Sara.

���inau,�� atsakė ponia Leisi�� Visos senos moterys tokios. Manau, kad Diana jau susi�avėjo juo. Ar nemanai, kad ji jam bus kaip tik?

��Nepasaky�iau,�� paprie�taravo Sara�� Manau, kad Diana per daug... na, per daug rimta, per daug uoli. Many�iau, kai Deividas su ja susituoks, jam bus labai nuobodu.

��K� gi, pa�iūrėsim,�� pasakė ponia Leisi�� �iaip ar taip, tu jo nenori, ar ne, brangute?

��Ne, ai�ku,�� labai greitai pasakė Sara. Staigiai sujudėjus, pridėjo:

��Jums patinka Desmondas, ar ne, Ema?

��A� manau, kad jis tikrai labai mielas,�� pasakė ponia Leisi.

��Senelis jo nemėgsta,�� pasakė Sara.

��Na, tau turbūt sunku kitko tikėtis, tiesa?�� protingai pasakė ponia Leisi�� Bet drįstu sakyti, kad jis apsigalvos, kai apsipras su ta mintimi. Neturėtum jo skubinti, mieloji. Seni �monės labai lėtai kei�ia savo po�iūrį, o tavo senelis yra gana u�sispyr�s.

��Man nesvarbu, k� senelis mano ar sako,�� tarė Sara�� A� i�tekėsiu u� Desmondo, kai tik panorėsiu!

���inau, mieloji, �inau. Bet pabandyk m�styti realiai. �inai, kad tavo senelis galėtų pridaryti daug rūpes�ių. Tu dar nepilnametė. Kitais metais galėsi daryti, k� norėsi. Tikiuosi, kad Horisas apsigalvos daug anks�iau.

��Jūs mano pusėje, ar ne, brangioji?�� pasiteiravo Sara. Ji apkabino senelės kakl� ir �velniai j� pabu�iavo.

��Noriu, kad būtum laiminga,�� tarė ponia Leisio � Tavo jaunikis �ia atvarė ma�in�. �inai, man patinka tie itin siauri d�insai, kuriuos dabar dėvi jaunuoliai. Jie atrodo tokie ank�ti�� tik, ai�ku, tai pabrė�ia įlinkusias į vidų kojas.

Taip, pamanė Sara, Deivido kojos įlinkusios į vidų, ji niekad anks�iau to nepastebėjo.

��Eik, brangioji, pasilinksmink,�� pasakė ponia Leisi.

Ji stebėjo, kaip Sara eina prie ma�inos, tada, prisiminusi savo sve�i� i� u�sienio, nuėjo į bibliotek�. Ta�iau pa�velgusi vidun pamatė, kad Puaro sald�iai snaud�ia ir, �ypsodamasi pati sau, ji koridoriumi nuėjo į virtuv� pasitarti su ponia Ros.

��Eime, gra�uole,�� tarė Desmondas � Tavo �eima tave �iurk��iai u�sipuola, nes tu eini į alud�. Jie �ia metų metais atsilik� nuo laiko, tiesa?

��Jie tikrai neu�sipuola,�� irzliai atsiliepė Sara, sėsdamasi į ma�in�.

��Kas �ia per mintis laikyti �iuose namuose t� vyruk� i� u�sienio? Jis seklys, tiesa? K� �ia reikia sekti?

��O, jis �ia ne dėl profesinių tikslų,�� pasakė Sara�� Edvin� Mokombė, mano senelė, papra�ė mus jį pasikviesti. Regis, jis seniai pasitraukė i� profesionalaus darbo.

��Atrodo, kad jis sukrio��s senas kuinas,�� pasakė Desmondas.

��Turbūt jis norėjo pamatyti senovi�kas anglų Kalėdas,�� neai�kiai sumurmėjo Sara.

Desmondas paniekinan�iai nusikvatojo.

��Tokie dalykai tai tikras �lam�tas,�� pasakė jis.�� Ne�inau, kaip tu gali tai pak�sti.

Raudoni Saros plaukai �vystelėjo atgal, o jos karingas smakras kilstelėjo.

��Man tai patinka!�� i��aukian�iai pasakė ji.

��Tau negali tai patikti, ma�ute. Baikim visa tai rytoj. Va�iuokim į Skarbor� ar kur kitur.

��A� tiesiog negaliu to daryti.

��Kodėl?

� O, tai juos įskaudins.

��Ak, niekai! Tu pati �inai, kad tau nepatinka tos vaiki�kos sentimentalios kvailystės.

��Na, turbūt, bet...�� Sara u�sikirto. Su kaltės jausmu ji suprato, kad ji laukė geros Kalėdų �ventės. Jai viskas patiko, bet jai buvo gėda prisipa�inti tai Desmondui. Buvo nemadinga d�iaugtis Kalėdomis ir �eimyniniu gyvenimu. Valandėl� ji norėjo, kad Desmondas i� viso nebūtų �ia atvyk�s. Buvo daug linksmiau susitikinėti su Desmondu Londone nei �ia, namie.

Tuo tarpu berniukai ir Brigita ėjo nuo e�ero į namus, vis dar kar�tai aptarinėdami �iu�inėjim�. Krito snaigės, ir �iūrint į dangų buvo galima prana�auti, kad netrukus bus smarki pūga.

��Snigs vis� naktį,�� pasakė Kolinas.�� La�inuosi, kad Kalėdų ryt� bus kelios pėdos sniego.

Perspektyva buvo maloni.

��Padarykime senį besmegenį,�� pasiūlė Maiklas.

��Jėzau Kristau,�� i�tarė Kolinas�� Nedariau senio besmegenio nuo to laiko... na, nuo tada, kai man buvo ketveri.

��Nemanau, kad jį labai lengva padaryti,�� pasakė Brigita.�� Norėjau pasakyti, reikia �inoti, kaip.

��Mes galime padaryti mesje Puaro atvaizd�,�� pasakė Kolinas � Prilipdyti jam didelius juodus ūsus. Vieneri yra drabu�ių spintoje.

���inote, a� neįsivaizduoju,�� m�sliai pasakė Maiklas,�� kad mesje Puaro ka�kada galėjo būti seklys. Neįsivaizduoju, kad jis kada būtų mokėj�s maskuotis.

��Suprantu,�� pasakė Brigita,�� ir negaliu įsivaizduoti, kaip jis laksto su mikroskopu ir ie�ko paslapties rakto ar matuoja pėdsakus.

��Sugalvojau,�� pasakė Kolinas.�� Surenkime jam spektaklį!

��K� tu turi galvoje, sakydamas �spektaklį�?�� paklausė Brigita.

��Na, suruo�kime jam �mog�udyst�.

��Koks puikus sumanymas,�� pasakė Brigita � Turi galvoje kūn� sniege,�� ka�k� tokio?

��Taip. Tai leis jam pasijusti kaip namie, ar ne?

Brigita prunk�telėjo.

��Ne�inojau, kad galiu padaryti k� nors pana�aus.

��Jei snigs,�� pasakė Kolinas,�� mes turėsime puiki� aplink�. Kūnas ir pėdsakai�� mes turime tai atid�iai apm�styti, nu�vilpti vien� i� senelio durklų ir padaryti kiek kraujo.

Jie sustojo pailsėti ir, pamir�� greitai krentant) snieg�, ėmė susijaudin� gin�ytis.

��Sename klasės kambaryje yra da�ų dė�ė. Mes galėtume sumai�yti kiek kraujo, many�iau, tamsiai raudono.

��A� manau, kad tamsiai raudonas nelabai tinka,�� pasakė Brigita.�� Jis turėtų būti kiek rudesnis.

��Kas bus lavonas?�� paklausė Maiklas.

��A�,�� greitai atsiliepė Brigita.

��Ei, klausykit,�� įsiterpė Kolinas�� A� tai sugalvojau.

��O ne, ne,�� atkirto Brigita,�� tai turiu būti a�. Mergaitė. Labiau jaudina. Gra�i mergina, gulinti be gyvybės �enklų sniege.

��Gra�i mergina! Ehei,�� pa�iepė j� Maiklas.

��Be to, mano plaukai juodi,�� pasakė Brigita.

��K� tai turi bendra su �iuo reikalu?

��Na, jie gerai atrodys sniege, o a� dėvėsiu raudon� pi�am�.

��Jei tu dėvėsi raudon� pi�am�, ant jos nesimatys kraujo dėmių,�� prakti�kai pastebėjo Maiklas.

��Bet ji taip efektingai atrodys sniege,�� paprie�taravo Brigita,�� ir �inot, ant jos yra balti apsiuvai, tad kraujas gali būti ant jų. Ak, argi tai ne puiku? Kaip jūs manot, ar jis tikrai tuo patikės?

��Taip, jei mes pakankamai gerai tai padarysim,�� pasakė Maiklas�� Mes tik turėsim tavo ir kito �mogaus, einan�io prie kūno ir nueinan�io nuo jo�� ai�ku, vyro,�� pėdsakus sniege. Jis nenorės jų sugadinti, tad ne�inos, ar tu i� tiesų negyva. Ar jūs nemanote...�� Maiklas u�sikirto, staiga �ovus vienai min�iai. Kiti pa�iūrėjo į jį.�� Ar jūs nemanote, kad tai jį suerzins?

��Oi, a� taip nemany�iau,�� su skubotu optimizmu pasakė Brigita�� A� įsitikinusi, kad jis supras, kad tai padarėme tik norėdami jį pralinksminti. Tokie kalėdiniai smagumai.

��Nemanau, kad turėtume tai daryti Kalėdų dien�,�� susim�st�s pasakė Kolinas�� Manau, kad tai seneliui nelabai patiktu:

��Tada antr�j� Kalėdų dien�,�� pasiūlė Brigita.

��Antroji Kalėdų diena bus kaip tik,�� pritarė Maiklas.

��Tada mes turėsime daugiau laiko,�� t�sė Brigita,�� Pagaliau reikia daug k� sutvarkyti. Eime, ap�iūrėsime butaforij�.

Jie nuskubėjo į nam�.

3.

Vakaras buvo kupinas įvykių. Buvo atne�ta daug bugienių ir amalo, o viename valgomojo gale pastatyta Kalėdų eglutė. Kiekvienas padėjo j� puo�ti, prikai�ioti bugienio �akelių tarp paveikslų ir pakabinti amal� tinkamoje koridoriaus vietoje.

��Neįsivaizdavau, kad dar dedasi tokie archai�ki dalykai,�� sumurmėjo Desmondas Sarai su pa�aipa.

��Mes visada tai darėme,�� gynėsi Sara.

��Tai ne prie�astis!

��O, nebūk įkyrus, Desmondai. A� manau, kad tai smagu.

��Sara, mieloji, kaip tu gali taip galvoti!

��K� gi, galbūt ir negaliu, bet galvoju.

��Kas nepabūgs sniego ir eis į vidurnak�io mi�ias?�� be dvide�imt dvylika paklausė ponia Leisi.

��Tik ne a�,�� pasakė Desmondas.�� Eime, Sara.

Laikydamas mergin� u� rankos, jis nuvedė j� į bibliotek� ir priėjo prie gramofono.

��Yra ribos, brangioji,�� pasakė Desmondas�� Vidunak�io mi�ios!

��Taip,�� pasakė Sara�� O taip.

Garsiai kvatodami, nusimet� �varkus ir trepsėdami kojomis, i�ėjo dar keli. Du berniukai, Brigita, Deividas ir Diana, krintant snaigėms, i�ėjo į de�imties minu�ių kelion� ba�ny�ion. Jų juokas tilo, jiems tolstant.

��Vidurnak�io mi�ios!�� �niok�tuodamas pasakė pulkininkas Leisis�� Jaunas būdamas, niekad neidavau į vidurnak�io mi�ias. Mi�ios, kur gi ne! Popie�ius! O, a� atsipra�au, mesje Puaro.

Puaro mostelėjo ranka.

��Nieko tokio. Nekreipkite į mane dėmesio.

��Saky�iau, pakankamai geros ir rytmetinės pamaldos,�� pasakė pulkininkas�� Tikros sekmadienio ryto mi�ios. �Klausyk, kaip gieda �aukliai angelai� ir visos geros senos Kalėdų giesmės. O tada atgal, Kalėdų pietų. Ar ne, Ema?

��Taip, brangusis,�� atsiliepė ponia Leisi.�� Taip darome mes. Bet jauniesiems patinka vidurnak�io mi�ios. Ir tikrai nuostabu, kad jie nori eiti.

��Sara ir tas vaikinas nenori eiti.

��Na, brangusis, manau, kad �ia tu klysti,�� pasakė ponia Leisi.�� Juk tu �inai, kad Sara norėjo eiti, bet nenorėjo to pasakyti.

��Man nesuprantama, kodėl ji paiso to vaikėzo nuomonės.

��Ji tikrai labai jauna,�� taikiai pasakė ponia Leisi.�� Ar jūs einate miegoti, mesje Puaro? Labos nakties. Tikiuosi, kad gerai i�simiegosit.

��O jūs, madam? Dar neinate?

��Dar ne,�� pasakė ponia Leisi�� Matote, turiu pripildyti kojines. O, a� �inau, kad jie beveik u�aug�, bet jiems patinka pilnos dovanų kojinės. Dedame į jas visokius nieku�ius. Kvailus ma�us daik�iukus. Bet tai labai smagu.

��Jūs sunkiai dirbate, kad per Kalėdas padarytumėt �iuos namus laimingus,�� pasakė Puaro.�� A� jus gerbiu.

Jis mandagiai pakėlė jos rank� prie savo lūpų.

��Hm,�� suniurnėjo pulkininkas Leisis, kai Puaro atsitraukė�� Įmantrus vyrukas. Ta�iau jis tave vertina.

Ponios Leisi skruostuose įsispaudė duobutės.

��Ar tu pastebėjai, Horisai, kad a� stoviu po amalu?�� su apsimestiniu devyniolikmetės mergaitės kuklumu pasiteiravo ji.

Erkiulis Puaro nuėjo į miegam�jį. Tai buvo didelis kambarys su radiatoriais. Eidamas link didelės lovos su baldakimu, ant pagalvės pastebėjo vok�. Atplė�ė jį ir i�traukė popieriaus skiaut�. Ant jos kreivomis did�iosiomis raidėmis buvo prane�imas:

NEVALGYKIT SLYVŲ PUDINGO. �MOGUS, LINKINTIS JUMS GERO.

Erkiulis Puaro įsistebeilijo į ra�telį. Jo antakiai pakilo.

��Paslaptinga,�� sumurmėjo jis.�� Ir ypa� nelaukta.

4.

Kalėdų pietūs prasidėjo antr� valand� dienos. Tai buvo tikra �ventė. Mil�ini�ki r�stai linksmai tra�kėjo pla�iame �idinyje, o t� tra�kėjim� stelbė daugelio kartu kalban�ių burnų keliamas klegesys. Buvo suvalgyta austrių sriuba, atėjo ir pranyko du did�iuliai kalakutai�� i� jų liko tik griau�iai. Dabar kriti�ka akimirka�� i�kilmingai įne�amas Kalėdų pudingas!

Nors senojo Peverelio rankos ir keliai per a�tuoniasde�imt gyvenimo metų buvo nusilp� ir tirtėjo, bet jis neleido niekam kitam ne�ti pudingo. Ponia Leisi sėdėjo, nervingai suspaudusi rankas, apimta blogos nuojautos. Reikėjo arba rizikuoti leisti Pevereliui kristi negyvam, arba taip jį į�eisti, kad jis tikriausiai norėtų geriau mirti nei gyventi, todėl ji pasirinko ankstesn� alternatyv�.

Kalėdinis pudingas ant sidabrinės lėk�tės pūpsojo visoje didybėje. Didelis pudingo indas, lyg triumfo vėliava įbesta bugienio �akelė, didingos mėlynos ir raudonos liepsnos, kylan�ios aplink jį. Tada plojimai ir �ūksniai: �Oi! Ai!�.

Vien� darb� ponia Leisi atliko: įkalbėjo Peverelį padėti puding� prie�ais j�, kad ji galėtų vai�inti juo, u�uot siuntus jį aplink stal�. Ji su palengvėjimu atsikvėpė, kai pudingas buvo saugiai padėtas prie�ais j�. Skubiai aplinkui buvo pasiųstos lėk�tės, liepsnoms dar lai�ant porcijas.

��Sugalvokite nor�, mesje Puaro,�� su�uko Brigita�� Sugalvokite nor�, kol i�nyks liepsnos. Grei�iau, brangioji senele, grei�iau.

Ponia Leisi patenkinta atsilo�ė. Operacija �Pudingas� pavyko. Prie� kiekvien� buvo vai�ės, kurias vis dar ly��iojo liepsnos. Akimirk�, kol kiekvienas galvojo apie nor�, prie stalo buvo tylu.

Niekas nepastebėjo gana keistos mesje Puaro veido i�rai�kos, kai jis ap�iūrinėjo pudingo porcij� savo lėk�tėje. �Nevalgykite slyvų pudingo�. K�, po galais, rei�kia tas nelemtas įspėjimas? Jo slyvų pudingo pordja galėjo niekuo nesiskirti nuo likusių! Atsidus�s prisipa�ino sau, kad pateko į aklaviet�,�� o Erkiuliui Puaro niekad nepatikdavo prisipa�inti sau, kad jis aklavietėje,�� ir paėmė �auk�t� su �akute.

��A�traus pada�o, mesje Puaro?

Puaro pasivai�ino a�triu pada�u.

� Ei, Ema, tu vėl nu�vilpei mano geriausi� konjak�?�� i� kito stalo galo gerai nusiteikusiu balsu pasiteiravo pulkininkas. Ponia Leisi �vilgtelėjo į jį.

��Ponia Ros reikalavo paduoti geriausi� konjak�, brangusis,�� pasakė ji�� Ji sakė, kad viskas priklauso nuo jo.

��Na, na,�� pasakė pulkininkas Leisis,�� Kalėdos būna kart� metuose, o ponia Ros yra puiki moteris. Puiki moteris ir puiki virėja.

��Ji tikrai tokia,�� pasakė Kolinas.�� �itas slyvų pudingas ver�ia i� koto. Mmmm,�� jis prisikim�o piln� burn�.

Erkiulis Puaro atsargiai, beveik baik��iai ėmėsi savo pudingo porcijos. Jis valgė pilna burna. Pudingas buvo puikus! Jis ėmėsi kito gabalo. Ka�kas skimbtelėjo ant jo lėk�tės. Jis pradėjo tirti t� daikt� �akute. Brigita, kuri buvo jam i� kairės, atėjo į pagalb�.

��Jūs ka�k� turite, mesje Puaro,�� pasakė ji�� Man įdomu, k�...

Puaro atskyrė ma�� sidabrinį daik�iuk� nuo jį supan�ių razinų.

��Oho,�� su�uko Brigita,�� tai viengungio saga! Mesje Puaro turi viengungio sag�!

Erkiulis Puaro panardino ma�� sidabrin� sag� į dubenėlį pir�tams nusiplauti, stovintį �alia jo lėk�tės, ir �variai nuplovė nuo jos pudingo trupinius.

��Ji labai gra�i,�� pastebėjo.

��Tai rei�kia, kad jūs būsite viengungis, mesje Puaro,�� paslaugiai paai�kino Kolinas.

��Reikėtų to tikėtis,�� rimtai pasakė Puaro�� A� viengungis jau daugelį metų, ir nepana�u, kad dabar �i padėtis pasikeistų.

��Oi, niekada nesakykit niekada,�� įsiterpė Maiklas�� Laikra�tyje skai�iau, kad ka�koks devyniasde�imt penkerių metų vyras vedė dvide�imt dvejų metų mergin�.

��Tu mane padr�sinai,�� pasakė Erkiulis Puaro.

Pulkininkas Leisis staiga riktelėjo. Jo veidas pasidarė purpurinis, o rank� jis įki�o į burn�.

��Po velnių, Emelina,�� griaudėjo jis,�� kokių galų tu leidai virėjai įdėti stikl� į puding�?

��Stikl�!�� nustebusi su�uko ponia Leisi.

Pulkininkas Leisis i�ėmė erzinantį daikt� i� burnos.

��Galėjo sulau�yti dantį,�� bambėjo jis.�� Arba galėjau praryti t� prakeikt� daikt� ir susirgti apendicitu.

Jis įmetė stiklo gabaliuk� į dubenėlį, nuplovė jį ir pakėlė į vir�ų.

��O vie�patie,�� �ūktelėjo jis.�� Tas raudonas akmuo i�imtas i� vienos i� tų pigių sagių,�� auk�tai pakėlė akmenį.

��Ar neleistumėt..?

Mesje Puaro labai vikriai pasilenkė pro savo kaimyn�, paėmė akmenį i� pulkininko Leisio pir�tų ir atid�iai jį ap�iūrėjo. Kaip ir sakė dvarininkas, tai buvo did�iulis, rubino spalvos raudonas akmuo. Puaro sukant jį, �viesa �ibėjo jo sienelėse. Ka�kur prie stalo kėdė staigiu judesiu buvo atstumta atgal ir vėl pritraukta.

��Fiūt!�� �vilptelėjo Maiklas�� Kaip būtų puiku, jei jis būtų tikras.

��Gal jis yra tikras,�� viltingai tarė Brigita.

��Ak, nebūk kvaila, Brigita. Tokio dyd�io rubinas vertas tūkstan�ių tūkstan�ių svarų. Ar ne, mesje Puaro?

��Tikriausiai,�� patvirtino Puaro.

��Ko a� negaliu suprasti,�� pasakė ponia Leisi,�� tai kaip jis pateko į puding�.

��Oo,�� pasakė Kolinas, atkreip�s dėmesį į paskutinį savo k�snį,�� a� gavau par�elį. Tai nes��ininga.

Brigita tuoj pat pradėjo dainuoti.

��Kolinas gavo par�elį! Kolinas gavo par�elį! Kolinas yra ėdrus, besotis par�as!

��A� turiu �ied�,�� ai�kiu auk�tu balsu pasakė Diana.

��Dievas su tavimi, Diana. Tu pirmoji i� mūsų visų i�tekėsi.

��A� gavau antpir�tį,�� suaimanavo Brigita.

��Brigita bus senmergė,�� dainavo du berniukai,�� uch, Brigita bus senmergė.

��Kas gavo pinigėlį?�� paklausė Deividas.�� �iame pudinge yra tikra auksinė de�imties �ilingų moneta. A� �inau. Man tai pasakė ponia Ros.

��Manau, kad a� tas laimingasis,�� pasakė Desmondas Li-Vortlis.

Du �monės, sėdintys prie pulkininko, i�girdo jį murmant:

��Taip, turėtum būti.

��A� irgi turiu �ied�,�� pasakė Deividas ir pa�iūrėjo į Dian��� Sutapimas, ar ne?

Prapliupo juokas. Niekas nepastebėjo, kad mesje Puaro atsargiai, lyg galvodamas apie ka�k� kit�, įsiki�o raudon�jį akmenį į ki�en�.

Po pudingo sekė pyragai su įdaru ir Kalėdų desertas. Tada vyresnieji �ventės dalyviai pasitraukė malonaus poilsio prie� arbatos ceremonij� ir Kalėdų eglutės ap�vietim�. Ta�iau Erkiulis Puaro nėjo ilsėtis. Jis nuėjo į mil�ini�k� senovin� virtuv�.

��Ar galima,�� paklausė jis, �valgydamasis aplink ir d�iugiai �ypsodamasis,�� padėkoti virėjai u� t� stebukling� patiekal�, kurį k� tik suvalgiau?

Valandėl� buvo tylu, o tada ponia Ros didingai i�ėjo jo sutikti į priekį. Ji buvo auk�ta moteris, puikiai sudėta, ori kaip hercogienė. Dvi sulinkusios �ilos moterys u� nugaros plovė indus, o mergina su plaukais, susuktais į kuodelį, vaik��iojo i� virtuvės į podėlį ir atgal. Bet jos ai�kiai buvo tik tarnaitės. O ponia Ros buvo virtuvės karalienė.

��D�iaugiuosi girdėdama, sere, kad jums patiko vai�ės,�� maloningai tarė ji.

��Patiko!�� �ūktelėjo Erkiulis Puaro. Ekstravaganti�ku u�sienie�io gestu jis pakėlė jos rank� prie savo lūpų, pabu�iavo j� ir pasiuntė bu�inį į lubas�� Bet jūs geniali, ponia Ros! Geniali! Niekada nesu valg�s tokio nuostabaus patiekalo. Austrių sriuba,�� jis su�epsėjo,�� ir įdaras. Kalakutas su ka�tonų įdaru�� tai buvo ka�kas neregėta.

��K� gi, smagu, kad jūs taip sakote, sere,�� maloningai tarė ponia Ros�� Tas įdaras turi ypating� recept�. Jį man davė vyriausias virėjas austras, pas kurį a� dirbau prie� daugelį metų. Bet visa kita,�� pridūrė ji,�� tai tik geri, paprasti angli�ki valgiai.

��O ar yra kas nors geresnio u� juos?�� paklausė Erkiulis Puaro.

��K� gi, malonu tai girdėti, sere. Ai�ku, jūs, būdamas u�sienietis, galite teikti pirmenyb� �emyno valgiams. Ta�iau �emyno valgių taip gerai nepagamin�iau.

��A� įsitikin�s, ponia Ros, kad jūs galėtumėt pagaminti bet k�! Bet jūs turit �inoti, kad anglų valgiai�� geri anglų valgiai, ne tie, kuriuos gauni antros klasės vie�bu�iuose ar restoranuose,�� yra labai vertinami �emyno gurmanų, ir tikiu, kad esu teisus, sakydamas, kad į London� a�tuonioliktame �imtmetyje buvo nuvykusi speciali ekspedicija, kuri atsiuntė prane�im� apie stebukling�jį anglų puding�. �Mes neturime nieko pana�aus Prancūzijoje,�� ra�ė jie�� Verta nukeliauti į London� tik tam, kad paskanautum puikaus ir įvairaus anglų pudingo.� Bet vir� visų jų,�� i�kilmingai t�sė Puaro,�� yra tas kalėdinis slyvų pudingas, toks, kokį valgėme �iandien. Tai naminis pudingas, tiesa? Ne pirktinis?

��Taip, �inoma, sere. Mano pa�ios darytas, pagal mano pa�ios recept�, toks, kokį darau jau daugelį metų. Kai atvykau �ia, ponia Leisi sakė, jog ji u�sakiusi puding� i� Londono parduotuvės, kad man nereikėtų rūpintis. Bet ne, madam, pasakiau a�, tai buvo miela, bet pudingas, pirktas parduotuvėje, negali prilygti naminiam. Atsiminkite,�� pasakė ponia Ros, įsijausdama į menininkės vaidmenį,�� jis buvo padarytas prie� dien�. Geras Kalėdų pudingas turi būti padarytas prie� kelias savaites ir paliktas laukti. Kuo ilgiau jie laikomi (proto ribose, �inoma), tuo jie geresni. Atsimenu, kai buvau dar vaikas, ir mes sekmadieniais eidavome į ba�ny�i�, mi�ios prasidėdavo giesme �Sumai�yk, o Vie�patie, ko mes tave pra�ome�, nes tos mi�ios buvo �enklas, kad kit� savait� turi būti u�mai�omi pudingai. Ir taip būdavo visada. Mes klausydavom mi�ių sekmadienį, o t� savait� mano motina darydavo Kalėdų pudingus. Ir taip buvo �ia �iemet. �is pudingas buvo padarytas tik prie� tris dienas, t� dien�, kai jūs atvykote, sere. Ta�iau a� laikiausi seno papro�io. Kiekvienas namų gyventojas turėjo ateiti į virtuv�, pamai�yti puding� ir sugalvoti nor�. Tai senas paprotys, sere, ir a� visada jo laikausi.

��Labai įdomu,�� pasakė Erkiulis Puaro.�� Labai įdomu. Tad kiekvienas buvo atėj�s į virtuv�?

��Taip, sere. Jaunieji d�entelmenai, panelė Brigita ir d�entelmenas i� Londono, jo sesuo ir ponaitis Deividas, ir panelė Diana�� turė�iau sakyti ponia Midlton. Taip, visi jie mai�ė.

��O kiek pudingų padarėte? Ar tai vienintelis?

��Ne, sere, a� padariau keturis. Du didelius ir du ma�esnius. Kit� didelį norėjau paduoti Naujųjų metų dien�, o ma�esnieji buvo pulkininkui ir ponia Leisi, kai jie būna vieni, be �eimos.

��Suprantu, suprantu,�� pasakė Puaro.

��Ties� pasakius, sere,�� pasakė ponia Ros,�� tas pudingas, kurį �iandien valgėte prie�pie�iams, buvo ne tas.

��Ne tas pudingas?�� Puaro suraukė antakius�� Kaip tai?

��Na, sere, mes turime didel� kalėdin� form�. Porceliano form� su bugienio ra�tais ir amalu vir�uje, ir mes visada kalėdinį puding� kepame joje. Bet įvyko nelaimingas atsitikimas. �į ryt� Anė, ne�dama j� �emyn i� maisto sandėlio, paslydo, i�metė form�, ir �i sudu�o. K� gi, sere, a� tiesiog negalėjau jos panaudoti, tiesa? Joje galėjo būti �ukių. Tad mes paėmėme Naujųjų Metų form�, kuri buvo apskrita. Pasidaro gra�us skritulys, bet jis ne toks puo�nus kaip kalėdinė forma. Nė ne�inau, i� kur gausime kit� toki� pa�i� form�. �iais laikais nebedaro tokio dyd�io daiktų. Visi daiktai ma�y�iai. Net negali nusipirkti tokios pusry�ių lėk�tės, kad joje tilptų nuo a�tuonių iki de�imties kiau�inių kiau�inienė su la�inukais. O, viskas taip kei�iasi.

��Taip, �inoma,�� tarė Puaro. Bet �iandien taip nėra. �i Kalėdų diena buvo tokia, kaip ankstesnės Kalėdų dienos, tiesa?

Ponia Ros atsiduso.

��K� gi, d�iaugiuosi, kad taip sakote, sere, bet, ai�ku, dabar neturėjau tokios pagalbos, koki� turėdavau. Kvalifikuotos pagalbos. �iuolaikinės merginos,�� ji prislopino bals�,�� yra labai geros ir stropios, bet jos nei�mank�tintos, sere, jei suprantate, k� turiu galvoje.

��Taip, laikai kei�iasi,�� pasakė Erkiulis Puaro�� A� taip pat manau, kad tai kartais liūdina.

���inote, sere, �is namas yra per didelis �eimininkei ir pulkininkui,�� pasakė ponia Ros�� �eimininkė tai �ino. Gyventi viename jo gale, kaip jie daro, nėra gerai. Namas atgyja tik per Kalėdas, kai suva�iuoja visa �eima.

��Manau, kad ponas Li-Vortlis ir jo sesuo pirm� kart� �ia sve�iuojasi.

��Taip, sere,�� ponios Ros balse pasigirdo santūri gaida.�� Jis yra labai mielas d�entelmenas, bet... mūsų galva, jis atrodo gana keistas draugas Sarai. Bet... Londono keliai ne�inomi! Liūdna, kad jo sesuo taip prastai jau�iasi. Ji buvo operuota. Pirm� dien� �ia atvykusi, atrodė visai gerai, bet t� dien�, kai mes mai�ėme pudingus, ji vėl pasijuto blogai ir iki �iol guli lovoje. Manau, kad per anksti atsikėlė po operacijos. O, �iuolaikiniai daktarai i�meta tave i� ligoninės, kai tu tik gali pastovėti ant savo kojų. Juk mano pa�ios sūnėno �mona...�� ir ponia Ros pradėjo ilg� ir jausming� pasakojim� apie ligoninės gydym�, skirt� jos giminėms, nepalankiai lygindama jį su gydymu, kuris būdavo skiriamas jiems seniau.

Puaro u�jautė j�.

��Lieka,�� tarė jis,�� padėkoti jums u� �iuos rinktinius pra�matnius valgius. Ar leisite �į ma�� mano susi�avėjimo patvirtinim�?�� tra�kus penkių svarų banknotas perėjo i� jo rankos į rank� ponios Ros, kuri atsainiai pasakė:

��To jūs tikrai neturėtumėt daryti, sere.

��A� primygtinai pra�au. Pra�au.

��K� gi, jūs tikrai labai malonus, sere,�� ponia Ros paėmė dovan�, lyg ji būtų jai priklausiusi.�� Ir a�, sere, linkiu jums labai laimingų Kalėdų ir sėkmingų Naujųjų metų.

5.

Kalėdų dienos pabaiga buvo tokia kaip daugumos Kalėdų dienų. Buvo u��iebta eglutė, prie arbatos patiektas puikus Kalėdų pyragas buvo sutiktas su pritarimu, bet jo valgyta susilaikant. Tai buvo �alta vakarienė.

Puaro bei jo �eimininkas su �eimininke anksti nuėjo gulti.

��Labanakt, mesje Puaro,�� pasakė ponia Leisi�� Tikiuosi, kad jūs gerai pasilinksminot.

��Buvo nuostabi diena, madam, nuostabi.

��Atrodote labai susim�st�s�� pastebėjo ponia Leisi.

��Galvoju apie angli�k� puding�.

��Galbūt jis jums pasirodė per ma�ai i�kepusi?�� delika�iai pasiteiravo ponia Leisi.

��Ne, ne, a� nekalbu apie kulinarines jo savybes. A� m�stau apie jo reik�m�.

���inoma, jis tradicinis,�� pasakė ponia Leisi�� K� gi, labanakt, mesje Puaro, ir nesapnuokit per daug Kalėdų pudingų ir pyragų su įdaru.

��Taip,�� sumurmėjo rengdamasis Puaro.�� Tas kalėdinis slyvų pudingas�� tai tikras rūpestėlis. Ka�kas �ia yra, ko i�vis nesuprantu,�� jis susierzin�s papurtė galv��� Na, pa�iūrėsim.

Po rimtų pasiruo�imų Puaro atsigulė į lov�, bet ne miegoti.

Po poros valandų jo kantrybė buvo atlyginta. Labai tyliai atsivėrė jo miegamojo durys. Jis �yptelėjo pats sau. Viskas vyko taip, kaip jis ir manė. Jo mintys nuskriejo atgal, prie kavos puoduko, kurį taip paslaugiai jam įteikė Desmondas Li-Vortlis. Kiek vėliau, Desmondui nusisukus, seklys kelioms akimirkoms pastatė puodelį ant stalo. Tada vėl jį pakėlė, ir Desmondas galėjo su pasitenkinimu (jei tai buvo pasitenkinimas) stebėti, kaip seklys geria kav� iki paskutinio la�o. �ypsenėlė kilstelėjo Puaro ūsus, kai jis suprato, kad ne jis, bet ka�kas kitas �i� naktį miegos ramiai ir sald�iai.

��Tas mielas jaunasis Deividas,�� pasakė sau Puaro,�� yra susirūpin�s, nelaimingas. Jam nepakenks naktį gerai i�simiegoti. O dabar pa�iūrėkime, kas bus toliau.

Jis gulėjo gana ramiai, lygiai kvėpuodamas, imituodamas silpn� knarkim�.

Ka�kas priėjo prie lovos ir palinko vir� jo. Tada patenkintas tas ka�kas nusisuko ir priėjo prie tualetinio stalelio. Gana didelio �ibinto �viesoje lankytojas ap�iūrinėjo Puaro nuosavyb�, dailiai i�dėstyt� ant tualetinio stalelio vir�aus. Pir�tai i�nar�ė pinigin�, tyliai i�traukė tualetinio stalelio stal�ius, tada t�sė paie�k� Puaro drabu�ių ki�enėse. Pagaliau lankytojas priėjo prie lovos ir labai atsargiai paki�o rank� po pagalve. I�trauk�s rank�, jis akimirk� ar dvi stovėjo, ne�inodamas, k� daryti toliau. Jis apėjo kambarį, ap�iūrinėdamas ornamentų vidų, įėjo į �alia esan�i� voni�, i� kurios netrukus grį�o. Tada, tyliai bevilti�kai �ūktelėj�s, i�ėjo i� kambario.

��O,�� pa�nib�domis pasakė Puaro.�� Tu nusivylei. Taip, taip, rimtai nusivylei. Fu! Negalima tikėtis, kad Erkiulis Puaro paslėps ka�k� taip, kad tu galėtum surasti!�� ir, apsivert�s ant kito �ono, seklys ramiai u�migo.

Kit� ryt� jis pabudo nuo įkyraus tylaus beldimo į duris.

��Qui est la?4 Įeikit, įeikit.

Atsidarė durys. U� slenks�io be kvapo, i�raud�s stovėjo Kolinas. U� jo nugaros buvo Maiklas.

��Mesje Puaro, mesje Puaro.

��Taip?�� Puaro atsisėdo lovoje�� Ar tai rytme�io arbata? Bet ne. Ar tai tu, Kolinai? Kas atsitiko?

Akimirkai Kolinas neteko �ado. Atrodė, kad jį u�valdė stiprios emocijos. I� tikrųjų jį apstulbino naktinės Erkiulio Puaro kepuraitės vaizdas. Netrukus jis susivald�s prabilo:

��Sakykit... mesje Puaro, ar galėtumėte mums padėti? Atsitiko ka�kas labai baisaus.

��Ka�kas atsitiko? O kas?

��Tai... Tai Brigita. Ji yra ten, sniege. Atrodo... ji nejuda ir nekalba, ir... O, geriau jūs ateikit ir pats pa�iūrėkit. Man labai baisu�� ji gali būti negyva.

��K�?�� Puaro nublo�kė �alin antklod�.�� Madmuazelė Brigita�� negyva!

��Man atrodo... A� manau, kad ka�kas j� nu�udė. Ten... ten kraujas ir... O, ateikite!

��Taip, �inoma. Taip, �inoma. Tuoj pat ateinu.

Puaro mikliai apsiavė lauko batus ir u�simetė kailiu apkra�tuot� palt� ant pi�amos.

��A� einu. Ateisiu po akimirkos. Ar pa�adinote nami�kius?

��Ne. Ne, kol kas to nesakiau niekam, i�skyrus jus. Maniau, kad taip bus geriau. Senelis ir senelė dar neatsikėlė. Apa�ioje ruo�ia stal� pusry�iams, bet a� nieko nesakiau Pevereliui. Ji�� Brigita�� yra kitoje namo pusėje, prie terasos ir bibliotekos lango.

��Suprantu. Rodykit keli�. A� eisiu i� paskos.

Nusisuk�s, slėpdamas patenkint� �ypsnį, Kolinas nuvedė juos �emyn. Jie i�ėjo pro �onines duris. Buvo �viesus rytas, saulė dar nepakilusi vir� horizonto. Dabar nesnigo, bet pūga �ėlo vis� naktį, ir �em� dengė nepaliestas storo sniego kilimas. Pasaulis atrodė labai baltas, tyras ir gra�us.

���ia,�� i�tarė Kolinas.�� A�... �tai �ia!�� dramati�kai parodė jis.

Vaizdas tikrai buvo gana dramati�kas. U� kelių jardų sniege gulėjo Brigita. Ji dėvėjo skais�iai raudon� pi�am�, o ant jos pe�ių buvo u�mestas baltas vilnonis �alikas. Jis buvo i�teptas raudonai. Jos galva buvo pasukta į �alį ir paslėpta po palaidais juodais plaukais. Viena ranka buvo po jos kūnu, kita gulėjo nublok�ta į �alį, pir�tai sugniau�ti, o raudonos dėmės viduryje styrojo didelio lenkto kurdų peilio, kurį pulkininkas Leisis buvo rod�s praėjusį vakar�, rankena.

��Mon Dieu!5�� su�uko mesje Puaro.�� Tai ka�kuo primena scen�.

Maiklas vos girdimai ka�k� sumurmėjo. Kolinas greitai perėmė iniciatyv�.

���inau,�� tarė jis�� Tai... tai ka�kaip neatrodo tikra, tiesa? Ar matote tuos pėdsakus�� manau, kad turime jų nesumind�ioti?

��O taip, pėdsakus. Taip, turime būti atsargūs, kad nesumind�iotume tų pėdsakų.

��Ir a� taip maniau,�� pasakė Kolinas�� Todėl nebū�iau leid�s niekam prie jos prieiti, kol jūs neatėjot. Maniau, kad �inosite, k� daryti.

��Vis tiek,�� gyvai pasakė Erkiulis Puaro,�� pirmiausia turime pa�iūrėti, ar ji dar gyva. Ar ne?

��Na... Taip... �inoma,�� truputį abejodamas pasakė Maiklas,�� bet suprantate, mes manėme... Norėjau pasakyti, mes norėjome...

��Ak, jūs buvote atsargūs! Jūs skaitėte detektyvines istorijas. Svarbiausia nieko nepaliesti ir lavon� palikti toje pa�ioje padėtyje. Bet mes negalime būti įsitikin�, kad tai lavonas, tiesa? Pagaliau atsargumas yra puiku, bet svarbiausia elgtis �moni�kai. Prie� pagalvodami apie policij�, turime pagalvoti apie daktar�, tiesa?

��O taip. �inoma,�� pasakė Kolinas, vis dar truputį suglum�s.

��Mes tik galvojome... norėjau pasakyti... mes manėme, kad geriau i� prad�ių, prie� k� nors darydami, paimsime jus,�� skubiai i�bėrė Maiklas.

��Tada jūs abu likite �ia,�� pasakė Puaro.�� A� prieisiu i� kitos pusės, kad nesugadin�iau pėdsakų. Tokie nuostabūs, ai�kūs pėdsakai. Mergaitės ir vyro pėdsakai, einantys į t� viet�, kur ji guli. O tada vyro pėdsakai grį�ta atgal, o mergaitės�� ne.

��Tai turėtų būti �udiko pėdsakai,�� su�nib�dėjo Kolinas.

��Būtent,�� pasakė Puaro�� �udiko pėdsakai. Ilga siaura pėda su gana retai pasitaikan�iu batu. Labai įdomu. Manau, kad bus lengva atpa�inti. Taip, �ie pėdsakai labai svarbūs.

Tuo tarpu Desmondas Li-Vortlis su Sara i�ėjo i� namo ir priėjo prie jų.

��K�, po galais, jūs �ia darote?�� paklausė jis beveik teatrali�kai�� Ma�iau jus pro miegamojo lang�. Kas atsitiko? Gerasis Dieve, kas tai? Tai... tai atrodo...

��Tikra tiesa,�� pasakė Erkiulis Puaro.�� Tai atrodo kaip �mog�udystė, ar ne?

Sarai u�ėmė kvap�, paskui ji metė greit�, įtarų �vilgsnį į du berniukus.

��Norite pasakyti, kad ka�kas nu�udė mergaitꠗ kuo ji vardu�� Brigit�?�� paklausė Desmondas�� Kas, po galais, galėtų norėti j� nu�udyti? Tai neįtikėtina!

��Daug dalykų yra neįtikėtini,�� pasakė Puaro�� Ypa� prie� pusry�ius, ar ne? Taip sakė vienas i� jūsų klasikų. �e�i neįmanomi dalykai prie� pusry�ius,�� pridūrė jis.�� Pra�om visus palaukti �ia.

Atsargiai darydamas lank�, jis priėjo prie Brigitos ir valandėl� i�buvo pasilenk�s vir� jos. Dabar Kolinas ir Maiklas tiesiog drebėjo nuo tramdomo juoko. Sara prisijungė prie jų, murmėdama:

��Kas jums abiems atsitiko?

���aunuolė Brigita,�� �nab�dėjo Kolinas,�� Argi ji ne nuostabi? Net nesujudėjo!

��Niekad nema�iau, kad kas atrodytų toks negyvas kaip Brigita,�� �nip�telėjo Maiklas.

Erkiulis Puaro vėl atsitiesė.

��Siaubinga,�� pasakė jis. Jo balse buvo tokios emocijos, kokių anks�iau nesijautė.

Apimti d�iaugsmo, Maiklas ir Kolinas nusisuko.

Smaugiamu balsu Maiklas pasakė:

��K�... k� mes turime daryti?

��Galime padaryti tik vien� dalyk�,�� pasakė Puaro.�� Turime i�kviesti policij�. Ar skambins kuris nors i� jūsų, ar norėtumėt, kad tai padary�iau a�?

��Manau,�� pasakė Kolinas,�� manau... K� darom, Maiklai?

��Taip,�� pasakė Maiklas,�� manau, kad jis u�kibo,�� jis i�ėjo į priekį. Pirm� kart� pasirodė, kad jam trūksta pasitikėjimo savimi.�� Man siaubingai gaila,�� pasakė jis,�� tikiuosi, kad jūs per daug neimsite to į galv�. Tai... hm... tai buvo toks kalėdinis pok�tas ar pana�iai, suprantate. Mes sumanėme... na, suruo�ti jums �mog�udyst�.

��Jūs sumanėte suruo�ti man �mog�udyst�? Tada tai... Tada tai...

��Tai tik mūsų parengtas spektaklis,�� paai�kino Kolinas,�� kad... kad... Na �inote, kad pasijustumėt kaip namie.

��Aha,�� pasakė Erkiulis Puaro�� Suprantu. Jūs padarėte i� man�s baland�io kvailį, tiesa? Bet �iandien ne baland�io pirmoji, o gruod�io dvide�imt �e�toji.

��Manau, kad tikrai neturėjome to daryti,�� pasakė Kolinas,�� bet... bet jūs labai nepykstate, ar ne, mesje Puaro? Ei, Brigita,�� pa�aukė jis,�� kelkis. Turėtum būti pusiau mirtinai su�alusi.

Ta�iau figūra sniege nesujudėjo.

��Keista,�� pasakė Erkiulis Puaro.�� Atrodo, kad ji jūsų negirdi.

Jis susim�st�s pa�iūrėjo į juos.

��Sakėte, kad tai pok�tas? Ar jūs įsitikin�, kad tai pok�tas?

��Ai�ku, kad taip,�� nejaukiai jausdamasis kalbėjo Kolinas.�� Mes... Mes nenorėjome padaryti nieko blogo.

��Bet kodėl tada madmuazelė Brigita nesikelia?

��Neįsivaizduoju�� pasakė Kolinas.

��Na, Brigita,�� nekantriai pasakė Sara.�� Negulėk �ia apsimesdama kvaile.

��Mes tikrai labai atsipra�ome, mesje Puaro,�� susirūpin�s pasakė Kolinas.�� Mes tikrai atsipra�ome.

��Nereikia atsipra�inėti,�� ypatingu tonu pasakė Puaro.

��K� tai rei�kia?�� Kolinas įsistebeilijo į jį. Vėl nusigr�ė.�� Brigita! Brigita! Kas atsitiko? Kodėl ji nesikelia? Kodėl ji guli �ia?

Puaro pamojo Desmondui.

��Jūs, pone Li-Vortli. Ateikite �ia...

Desmondas priėjo prie seklio.

��Palieskite jos puls�,�� pasakė Puaro.

Desmondas Li-Vortlis pasilenkė ir palietė merginos rank��� rie��.

��Pulso nėra,�� jis įsistebeilijo į Puaro�� Jos ranka rami. Gerasis dieve, ji tikrai negyva!

Puaro linktelėjo pritardamas.

��Taip, ji negyva,�� pasakė jis�� Ka�kas pavertė komedij� į tragedij�.

��Ka�kas... Kas?

��Yra ateinantys ir nueinantys pėdsakai. Pėdsakai, labai pana�ūs į tuos, kuriuos jūs k� tik palikote, pone Li-Vortli, eidamas nuo takelio į �į ta�k�.

Desmondas Li-Vortlis apsisuko.

��Kas po galais... Jūs kaltinate mane? MANE? Jūs i�protėjote! Kodėl po galais turė�iau trok�ti nu�udyti mergait�?

��Ak�� kodėl? Įdomu... Pa�iūrėkim...

Jis pasilenkė ir labai �velniai atgniau�ė suspaustus merginos pir�tus.

Desmondas giliai įkvėpė. �velgė �emyn, netikėdamas savo akimis. Mirusios mergaitės delne buvo did�iulis rubinas.

��Tai tas prakeiktas daiktas i� pudingo!�� suriko jis.

��Tikrai?�� paklausė Puaro.�� Ar jūs tikras?

���inoma.

Desmondas staiga pasilenkė ir pagriebė raudon�jį akmenį i� Brigitos rankos.

��Jums nereikėjo to daryti,�� priekai�tingai tarė Puaro.�� Nereikėjo nieko judinti.

��A� nepajudinau lavono, ar ne? Bet �is daiktas gali... Gali pasimesti, o jis yra įkaltis. Dabar reikia kuo grei�iau i�kviesti policij�. Lekiu prie telefono.

Jis apsisuko ir greitai nubėgo namo link. Sara priėjo prie Puaro.

��Nesuprantu,�� su�nib�dėjo ji. Jos veidas buvo mirtinai i�bly�k�s.�� Nesuprantu,�� ji su�iupo Puaro rank�.�� K� jūs norėjot pasakyti apie... apie pėdsakus?

��Pa�iūrėkit pati, madmuazele.

Pėdsakai, kurie ėjo prie lavono ir kurie vedė atgal, buvo tokie patys, kaip tie �alia Puaro pėdsakų, einan�ių prie lavono ir atgal.

��Norit pasakyti... kad tai buvo Desmondas? Nes�monė!

Staiga i� tolo atsklido ma�inos burzgesys. Jie atsigr�ė ir gana ai�kiai pamatė pa�ėlusiu grei�iu va�iuojan�i� �emyn keliu ma�in�, o Sara atpa�ino, kieno ji.

��Ji Desmondo,�� pasakė ji�� Tai Desmondo ma�ina. Jis... jis turbūt i�va�iavo atve�ti policininkus, u�uot jiems skambin�s.

I� namų pas juos atbėgo Diana Midlton.

��Kas atsitiko?�� u�dususi �aukė ji�� Desmondas k� tik buvo įbėg�s į nam�. Jis ka�k� paistė, kad Brigita nu�udyta, ir kad jis bandė skambinti, bet telefonas neveikė. Jis negalėj�s prisiskambinti. Sakė, kad laidai turbūt nupjauti. Kad svarbiausia sėsti į ma�in� ir va�iuoti į policij�. Kodėl į policij�?

Puaro skėstelėjo rankomis.

��Brigita?�� Diana atid�iai pa�velgė į jį�� Bet i� tiesų... Ar tai ne pok�tas? Praėjusi� naktį ka�k� tokio girdėjau. Maniau, mesje Puaro, kad jie norėjo i�krėsti jums pok�t�?

��Taip,�� pasakė Puaro.�� Tokia buvo mintis�� i�krėsti man pok�t�. Bet dabar visi eikime į nam�. Galime persi�aldyti, o padaryti negalime nieko, kol ponas Li-Vortlis grį� su policija.

��Bet klausykit,�� pasakė Kolinas�� Mes negalime... negalime Brigitos palikti �ia vienos.

��Negalime padaryti nieko geresnio, kaip palikti j� �ia,�� �velniai pasakė Puaro�� Eikime, tai liūdna, labai liūdna tragedija, bet mes daugiau negalime padėti madmuazelei Brigitai. Tad eikime ir su�ilkime, ir galbūt i�gerkime puodelį kavos ar arbatos.

Jie paklusniai nusekė paskui jį į nam�. Peverelis kaip tik tuo metu norėjo mu�ti gong�. Jei jis ir manė, kad neįprasta daugumai nami�kių būti lauke, o Puaro pasirodyti su pi�ama ir paltu, tai jis to neparodė. Peverelis, nors ir būdamas senas, vis dar buvo puikus vyresnysis liokajus. Jis nepastebėdavo nieko, ko niekas jo nepra�ė pastebėti. Jie įėjo į valgom�jį ir susėdo. Kai prie� visus buvo po puodelį kavos, ir jie j� gurk�nojo, Puaro pradėjo kalbėti:

��Turiu jums papasakoti,�� pasakė jis,�� nedidel� istorij�. Ne, negaliu atskleisti jums visų detalių. Bet galiu atkurti bendr� vaizd�. Tai susij� su jaunu princu, kuris atvyko į mūsų �alį. Jis atsive�ė garsų brangakmenį; jį turėjo dovanoti damai, kuri� ruo�ėsi vesti. Bet, nelaimei, prie� tai susidraugavo su kita labai gra�ia jauna dama. Gra�i jauna dama nelabai domėjosi vyri�kiu, bet ji domėjosi jo brangakmeniu�� taip labai, kad vien� dien� ji i�nyko kartu su istorine nuosavybe, kuri ėjo princo �eimoje i� kartos į kart�. Tad galite suprasti, kad varg�as jaunuolis pateko į kebli� padėtį. Be to, negalėjo kelti skandalo. Negalėjo eiti į policij�. Todėl jis ateina pas mane, Erkiulį Puaro. �Suraskite man,�� sako jis,�� mano istorinį rubin�.� Eh bien, �i jauna dama turi draug�. O draugas yra įsivėl�s į kelis nelabai ai�kius ry�ius. Jis susij�s su �anta�u ir su brangenybių pardavinėjimu u�sienyje. Jis visada buvo labai gudrus. Jis įtariamas, bet niekas neturi prie� jį įrodymų. A� su�inau, kad �is labai gudrus d�entelmenas �ven�ia Kalėdas �iuose namuose. Gra�i jauna ledi, kuri įsigijo brangakmenį, turėtų laikinai i�nykti, kad nebūtų jokio spaudimo, jokių klausimų. Todėl sutariama, kad ji atvyks �ia, į Kings Leisį, apsimetusi gudriojo d�entelmeno seseria.

Sara giliai įkvėpė.

��O ne. O ne, ne �ia! Ne prie man�s!

��Bet taip yra,�� pasakė Puaro�� Ir po nedidelių manipuliacijų per Kalėdas a� taip pat sve�iuojuosi �ia. �i jauna dama dedasi, kad ji k� tik i�ėjusi i� ligoninės. Kai atvyksta �ia, jau�iasi daug geriau. Bet tada ateina �inia, kad atvykstu a�, seklys�� gerai �inomas seklys. Tuoj pat ji, kaip jūs sakote, i�nyksta. Ji paslepia rubin� pirmoje pasitaikiusioje vietoje, o tada labai greitai j� vėl suima liga, ir ji atgula. Ji nenori, kad j� pamaty�iau, nes neabejotinai turiu jos nuotrauk� ir j� atpa�in�iau. Taip, jai labai nuobodu, bet ji turi likti kambaryje, o jos brolis ne�ioja į vir�ų padėklus.

��O rubinas?�� paklausė Maiklas.

��Manau,�� pasakė Puaro,�� kad tuo metu, kai buvo prane�ta, jog a� atvykstu, jaunoji ledi su jumis visais buvo virtuvėje; jūs juokėtės, kalbėjotės ir mai�ėte pudingus. Kalėdų pudingai dedami į indus. Jaunoji dama paslepia rubin�, įspausdama jį į vien� i� pudingų. Ne į t�, kurį turėjome valgyti per Kalėdas. O ne, ji �inojo, kad �is yra specialioje formoje. Ji deda rubin� į kit� puding�, į t�, kuris turi būti suvalgytas Naujųjų Metų dien�. Prie� tai ji bus pasiruo�usi i�vykti, o kai ji i�vyks, nėra abejonių, kad Naujųjų metų pudingas keliaus su ja. Bet �velkime, kaip likimas visk� paima į savo rankas. Kalėdų ryt� įvyksta nelaimė. Kalėdų pudingas ornamentuotoje formoje i�krinta ant akmeninių grindų, ir forma sudū�ta į gabalėlius. K� daryti? Geroji ponia Ros paima kit� puding� ir patiekia jį.

��Gerasis Dieve,�� i�tarė Kolinas.�� Ar norit pasakyti, kad per Kalėdas, kai senelis valgė savo puding�, tas rubinas, kurį jis rado savo burnoje, buvo tikras?

��Kaip tik taip,�� atsakė Puaro,�� ir jūs galite įsivaizduoti Desmondo Li-Vortlio jausmus, kai jis tai pamatė. Eh bien, kas vyksta toliau? Rubinas siun�iamas aplink stal�. A� i�tiriu jį ir įsigudrinu nepastebimai įsidėti jį į ki�en�. Nerūpestingai, lyg juo nesidomė�iau. Ta�iau bent vienas �mogus pastebi, k� a� padariau. Kai a� guliu lovoje, tas �mogus apie�ko mano kambarį. Jis apie�ko mane. Jis neranda rubino. Kodėl?

��Nes,�� sulaik�s kvap�, pasakė Maiklas,�� jūs davėte jį Brigitai. Tai jūs norėjote pasakyti. Ir todėl... Bet a� gerai nesuprantu... Norėjau pasakyti... Klausykit, kas atsitiko?

Puaro jam nusi�ypsojo.

��Dabar eikime į bibliotek�,�� tarė jis,�� ir pa�velkime pro lang�, o a� jums parodysiu kai k�, kas jums gali paai�kinti mano paslaptį.

Jis rodė keli�, o kiti ėjo i� paskos.

��Dar kart� ap�iūrėkime,�� pasakė Puaro,�� nusikaltimo viet�.

Jis parodė pro lang�. Visiems vienu metu u�ėmė kvap�. Sniege nebuvo lavono, atrodė, kad neliko jokių tragedijos �ymių, i�skyrus krūv� sujaukto sniego.

��Visa tai nebuvo sapnas, tiesa?�� vos i�stenėjo Kolinas�� A�... Ar ka�kas paėmė lavon�?

��O,�� pasakė Puaro�� Matote? I�nykusio lavono paslaptis,�� jis linktelėjo galv�, o jo akyse �ybtelėjo nery�ki liepsnelė.

��Gerasis Dieve!�� su�uko Maiklas�� Mesje Puaro, jūs... jūs ne... oi, klausykit, jis vis� laik� ved�iojo mus u� nosies!

Liepsnelė Puaro akyse pary�kėjo.

��Tiesa, mano vaikai, a� taip pat i�krė�iau nedidelį pok�t�. Matote, a� �inojau apie jūsų sumanym�, tad sukūriau prie�ing� plan�. O, voila6 madmuazelė Brigita. Tikiuosi, kad nieko blogo neatsitiko po jūsų ekspozicijos sniege. Niekada sau neatleisiu, jei susigavot une fluxion de poitrine7.

Brigita kaip tik įėjo į kambarį. Ji dėvėjo stor� sijon� ir vilnonį megztinį. Ji juokėsi.

��A� pasiun�iau ramunėlių arbatos į jūsų kambarį. Ar j� i�gėrėt?�� grie�tai paklausė Puaro.

��Pakako vieno gurk�nio!�� pasakė Brigita.�� A� jau�iuosi puikiai. Ar gerai tai padariau, mesje Puaro? Dieve, man iki �iol skauda rank� nuo to turniketo, kurį privertėte u�sidėti.

��Tu buvai puiki, mano vaikeli,�� pasakė Puaro.�� Puiki. Bet klausyk, visi likusieji dar klaid�ioja rūke. Praėjusį vakar� a� atėjau pas madmuazel� Brigit�. Pasakiau, kad �inau apie jūsų ma�� complot8, ir paklausiau jos, ar nesuvaidintų mano sugalvotos rolės. Ji j� suvaidino labai protingai. Ji padarė pėdsakus su pono Li-Vortlio batų pora.

Sara prabilo �iurk��iu balsu:

��Bet koks jūsų tikslas, mesje Puaro? Kodėl siuntėte Desmond� paimti policijos? Jie labai supyks, kai su�inos, kad buvo apgauti.

Puaro �velniai papurtė galv�.

��Bet a� net akimirk�, madmuazele, nemaniau, kad ponas Li-Vortlis i�vyko parve�ti policijos,�� pasakė jis�� �mog�udystė tai toks dalykas, į kurį ponas Li-Vortlis nenori būti įpainiotas. Jo dr�sa i�garavo. Jam tik rūpi, kaip paimti rubin�. Jis �iumpa jį, apsimeta, kad telefonas neveikia, ir i�va�iuoja, apsimet�s, kad vyksta parve�ti policijos. A� pats manau, kad kuriam laikui jūs matėte jį paskutinį kart�. Kaip suprantu, jis turi savo kelius, kuriais gali i�vykti i� Anglijos. Jis turi savo plan�, ar ne, madmuazele?

Sara linktelėjo.

��Taip,�� pasakė ji.�� Mes galvojome apie...�� ji u�sikirto.

��Jis norėjo, kad jūs pabėgtumėte su juo i� namų, ar ne? Eh bien, tai labai puikus būdas kontrabanda i�ve�ti brangakmenį i� �alies. Kai pabėgi su mergina, ir tas faktas i�reklamuojamas, tada nebūsi įtariamas kaip asmuo, kontrabanda i�ve�antis istorinį akmenį i� �alies. O taip, �itaip i�eitų labai gera maskuotė.

��Netikiu tuo,�� pasakė Sara�� Netikiu nė vienu �od�iu!

��Tada paklausk jo sesers,�� pasakė Puaro, �velniai parodydamas smakru į ka�k� u� jos peties.

Sara staiga pasuko galv�.

Tarpduryje stovėjo platininė blondinė. Ji dėvėjo kailinius ir rūs�iai �velgė į juos. Ji ai�kiai buvo padūkusi.

��Apmautos sesers!�� pasakė ji, trumpai nemaloniai nusijuokdama�� Tas kiaulė ne mano brolis! Tad jis paspruko, ar ne, ir paliko mane srėbti t� ko��? Tai jis visa tai sugalvojo! Jis mane į tai įvėlė! Sakė, kad tai lengvai u�dirbami pinigai. Jie niekad nepersekiosi� mūsų teismo keliu bijodami skandalo. A� galė�iau visada grasinti jiems, sakydama, kad Ali davė man istorinį rubin�. Dezas ir a� turėjome pasidalinti grobį Pary�iuje�� o dabar tas par�as pabėga be man�s! Norė�iau jį nu�udyti � ji staiga nukreipė kalb� kita kryptimi�� Kuo grei�iau a� i� �ia i�sine�dinsiu... Ar kas nors gali i�kviesti taksi?

��Madmuazele, ma�ina laukia jūsų prie paradinių durų, kad nuve�tų į stotį,�� pasakė Puaro.

��Apie visk� pagalvojot, tiesa?

��Apie daugelį dalykų,�� patenkintas savimi pasakė Puaro.

Bet Puaro nepavyko taip lengvai i�sisukti. Kai jis, palydėj�s netikr�j� panel� Li-Vortli į laukian�i� ma�in�, grį�o į valgom�jį, Kolinas laukė jo.

Jo bernioki�kas veidas buvo surauktas.

��Bet �iūrėkit, mesje Puaro. O kaip rubinas? Ar tai rei�kia, kad leidote jam pasprukti su juo?

Puaro veidas i�tįso. Jis pasuko savo ūsus. Atrodė, lyg nekaip jaustųsi.

��A� dar atrasiu jį,�� tyliai pasakė jis�� Yra kitų būdų. A� vis dėlto...

��Na nieko sau!�� pasakė Maiklas.�� Leisti tam par�ui pabėgti su rubinu!

Brigita buvo protingesnė.

��Jis vėl �aiposi i� mūsų,�� su�uko ji�� Ar ne taip, mesje Puaro?

��Gal mes padarysime paskutinį fokusininko triuk�, madmuazele? Įki�kite rank� į mano kairi�j� ki�en�.

Brigita įki�o rank�, paskui vėl j� i�traukė su triumfo �ūksniu ir auk�tyn pakėlė did�iulį rubin�, mirgantį puo�niu raudoniu.

��Tu supranti,�� paai�kino Puaro,�� jog tas, kurį laikei savo rankoje, buvo tiksli kopija i� stiklo masės dirbtiniams brangakmeniams gaminti. Atsive�iau jį i� Londono ketindamas juos sukeisti. Suprantate? Juk nenorime skandalo. Mesje Desmondas bandys parduoti t� rubin� Pary�iuje, Belgijoje ar bet kur, kur jis turi savo ry�ių, ir tada paai�kės, kad akmuo netikras! Kas gali būti nuostabesnio? Laiminga pabaiga. Skandalo i�vengta, mano princas gauna savo rubin�, jis grį�ta į savo �alį, �i�siblaivo�, ir tikėkimės, kad laimingai veda. Viskas gerai baigiasi.

��I�skyrus man,�� sumurmėjo pa�nib�domis Sara.

Ji kalbėjo taip tyliai, kad niekas jos nei�girdo, i�skyrus Puaro. Jis �velniai papurtė galv�.

��Jūs klystate, madmuazele Sara. Jūs įgijote patirties. Bet kokia patirtis yra vertinga. A� prana�auju, kad jūs būsite laiminga.

��Tai jūs taip manote,�� pasakė Sara.

��Bet paklausykit, mesje Puaro,�� susiraukė Kolinas�� Kaip jūs su�inojote, kad ruo�iame jums spektaklį?

��Mano u�siėmimas yra visk� �inoti,�� pasakė Erkiulis Puaro. Jis pasuko ūsus.

��Taip, bet nesuprantu, kaip galėjote tai su�inoti. Ar ka�kas i�davė... ar ka�kas atėjo ir jums pasakė?

��Ne, ne, ne taip.

��Tada kaip? Pasakykit mums kaip?

Visi �aukė choru:

��Na, pasakykit mums, kaip.

��O ne,�� protestavo Puaro�� O ne. Jei pasakysiu jums, kaip tai susekiau, jūs manysit, kad tai niekai. Tai lyg burtininkas, kuris parodo, kaip daro savo triukus!

��Pasakykit mums, mesje Puaro! Nagi. Pasakykit, pasakykit!

��Jūs tikrai norite, kad atskleis�iau jums �i� paskutin� paslaptį?

��Taip. Pasakykit mums.

��Ka�in, ar verta. Jūs nusivilsite.

��Nagi, mesje Puaro, pasakykit mums. Kaip jūs su�inojote?

��K� gi, �inote, vakar a� po arbatos sėdėjau prie bibliotekos lango krėsle ir ilsėjausi. Buvau u�mig�s. Kai pabudau, jūs aptarinėjote savo planus prie artimiausio lango, o lango vir�us buvo atvertas.

��Ir tai viskas?�� pasibjaurėj�s su�uko Kolinas.�� Kaip paprasta!

��I� tiesų?�� �ypsodamasis paklausė Erkiulis Puaro�� Matote? Jūs nusivylėte!

��Na k� gi,�� pasakė Maiklas,�� �iaip ar taip, dabar mes visk� �inome.

��Tikrai?�� sumurmėjo Erkiulis Puaro pats sau.�� O a� ne�inau. Nors mano darbas yra visk� �inoti.

Jis nuėjo koridoriumi, purtydamas galv�. Gal dvide�imt� kart� i�sitraukė i� ki�enės gana purvin� popieriaus gabalėlį. �NEVALGYKITE SLYVŲ PUDINGO. �MOGUS, KURIS LINKI JUMS GERO.�

Puaro susim�st�s papurtė galv�. Jis galėjo paai�kinti visk�, i�skyrus tai! �eminantis dalykas. Kas tai para�ė? Kodėl tai buvo para�yta? Kol tai su�inos, neras sau ramybės. Staiga jį i� susim�stymo pa�adino keistas duslus triuk�mas. Jis skubiai pa�iūrėjo �emyn. Ant grindų buvo būtybė su gėlėtu chalatu, kuodeliu ant galvos ir su �iuk�lių kibiru bei �epe�iu. Ji spoksojo į popierių jo rankoje didelėmis apvaliomis akimis.

��O, sere,�� pasakė �i �mėkla�� O, sere. Pra�au, sere.

��O kas tu esi, mon enfant?9 � �velniai paklausė mesje Puaro.

��Anė Beits, sere, jums leidus, sere. Atva�iavau �ia, kad padė�iau poniai Ros. Nenorėjau, sere, nenorėjau... daryti nieko, ko neturė�iau daryti. A� norėjau gero, sere. Jums gero, norėjau pasakyti.

Puaro nu�vito. Jis laikė purvin� popieriaus lapelį.

��Ar tu tai para�ei, Ane?

��Nenorėjau padaryti nieko blogo, ser�. Tikrai nenorėjau.

��Suprantama, Ane,�� jis nusi�ypsojo jai�� Bet papasakok man apie tai. Kodėl tu para�ei tai?

��Na, jie buvo dviese, sere. Ponas Li-Vortlis ir jo sesuo. A� tikra, kad ji nebuvo jo sesuo. Nė vienas i� mūsų taip negalvojo! Ir ji nesirgo. Mes visi galėjome tai pasakyti. Mes manėme�� mes visi manėme,�� kad �ia ka�kas įtartino. A� jums tiesiai pasakysiu, sere. A� buvau jos vonioje, atne�usi �varius rank�luos�ius, ir klausiausi prie durų. Jis buvo jos kambaryje, ir jie kalbėjosi. Kuo ai�kiausiai girdėjau tai, k� jie kalbėjo. ��is seklys,�� sakė jis.�� Tas vyrukas Puaro, kuris �ia atvyko. Mes turime ka�k� su juo padaryti. Turime jį pa�alinti i� kelio taip greitai, kaip tik įmanoma.� Ir tada jis sako jai �lyk��ių, pikta lemian�iu, tyliu balsu: �Kur tu jį padėjai?� O ji atsakė jam: �Į puding��. O, sere, mano �irdis taip pa�oko, jog galvojau, kad nustos plakti. Maniau, kad jie nori jus nunuodyti Kalėdų pudingu. Ne�inojau, k� daryti! Ponia Ros neklausytų tokių kaip a�. Tada sugalvojau para�yti jums įspėjim�. Ir a� padariau tai, ir padėjau jį ant pagalvės, kad rastumėt jį, eidamas miegoti,�� Anė u�dususi nutilo.

Puaro kelias minutes rimtai į j� �iūrėjo.

��Manau, Ane, kad tu �iūri per daug nuotykių filmų,�� pagaliau pasakė jis,�� ar galbūt televizorius tave veikia? Bet svarbu, kad tavo �irdis gera ir kad tu esi i�radinga. Kai grį�iu į London�, atsiųsiu tau dovan�.

��Oi, dėkui jums, sere. Labai jums dėkoju, sere.

��Kokios dovanos norėtum, Ane?

��Ko norė�iau, sere? Ar galiu gauti tai, ko noriu?

��Proto ribose,�� i�mintingai pasakė Erkiulis Puaro,�� taip.

��O, sere, ar a� galė�iau gauti rankinuk�? Tikr� puikų, puo�nų rankinuk�, tokį kaip pono Li-Vortlio sesers, kuri nebuvo jo sesuo?

��Taip,�� pasakė Puaro,�� taip, manau, kad galima tai padaryti.

�Įdomu,�� pagalvojo jis.�� Neseniai buvau muziejuje ir ap�iūrinėjau senovinius Babilono ar tų vietovių daiktus�� tūkstan�ių metų senumo�� ir tarp jų buvo kosmetikos dė�utės. Moters �irdis nesikei�ia.�

��Sere?�� pasakė Anė.

��Nieko tokio,�� pasakė Puaro.�� A� susim�s�iau. Tu gausi savo rankinuk�, vaikeli.

��O, dėkui jums, sere. A� tikrai labai jums dėkinga, sere.

Anė pasitraukė ekstazėje. Puaro nusekė j� �vilgsniu, patenkintas purtydamas galv�.

��O,�� pasakė pats sau.�� O dabar�� a� einu. Daugiau nėra k� �ia veikti.

Netikėtai jo pe�ius apkabino dvi rankos.

��Jei jau stovite po amalu...�� pasakė Brigita.

Erkiuliui Puaro tai patiko. Labai patiko. Jis pasakė sau, kad labai gerai praleido Kalėdas.

2.

Ties� sakant, ispani�kos skrynios paslaptis buvo ne Puaro reikalas. Jis tuo metu buvo pasamdytas vienos i� didelių naftos kompanijų i�ai�kinti delikatų reikal�, kuriame vienas i� auk�tų darbuotojų galėjo būti įsivėl�s į ka�kokius neai�kius ry�ius. Tai buvo neskelbtina, svarbu ir nepaprastai pelninga. Tai buvo pakankamai sudėtinga byla, ver�ianti Puaro susitelkti, ji turėjo didelį privalum�, nes reikalavo labai nedaug fizinių jėgų. Tai buvo rafinuotas nusikaltimas, kai nesilieja kraujas. Auk��iausio lygio nusikaltimas.

Ispani�kos skrynios paslaptis buvo dramati�ka ir jausminga; du ypatumai, kuriuos, pasak Puaro, Hastingsas visada buvo link�s pervertinti, ir i� tiesų pastarasis da�nai taip ir darė. �ioje srityje Puaro buvo grie�tas ce cher Hastings, o dabar jis elgėsi beveik taip pat kaip jo draugas, apsėstas min�ių apie gra�ias moteris, nusikaltimus dėl aistrų, pavydo, neapykantos ir visų tų romanti�kų �mog�udystės prie�as�ių! Jis norėjo visk� �inoti apie tai. Jis norėjo �inoti, koks buvo majoras Ri�as, ir koks buvo jo tarnas, Bergesas, ir kokia buvo Margarita Kleiton (nors tai, galvojo jis, jis �inojo) ir koks pagaliau buvo Arnoldas Kleitonas (nes jis manė, kad aukos charakteris labai svarbus �mog�udystės byloje) ir net kokie buvo komandoras Maklarenas, i�tikimas draugas, ir ponas bei ponia Spensai, neseni pa�įstami.

Bet ne�inojo, kaip galėtų patenkinti savo smalsum�!

Kodėl visas tas reikalas jį taip intriguoja? Apm�st�s jis nusprendė, kad pagal turimus faktus viskas daugiau ar ma�iau neįmanoma! Taip, tai Euklido u�davinys.

Pradedant nuo nekelian�ių didelių abejonių dalykų, buvo barnis tarp tų dviejų vyrų. Prie�astis�� turbūt moteris. Vienas vyras nu�udė kit�, u�ėjus pyk�io priepuoliui. Taip, tai atsitiko, nors būtų labiau priimtina, jei vyras nu�udytų meilu�į. Ta�iau meilu�is nu�udė vyr�, nudūrė jį durklu (?), labai neįtikėtinu ginklu. Tikriausiai majoro Ri�o motina buvo italė. Ka�kur tikrai turi slypėti ka�kokia prie�astis, kodėl pasirinktas durklas. �iaip ar taip, reikia pripa�inti, jog tai buvo durklas (kai kurie laikra��iai jį vadina stiletu!). Jis pakliuvo po ranka ir buvo panaudotas. Lavon� �udikas paslėpė skrynioje. Taip siūlė sveikas protas,�� ir tai buvo nei�vengiama. Nusikaltimas nebuvo apgalvotas, ir, kadangi tarnas galėjo bemat grį�ti, ir netrukus turėjo atvykti keturi sve�iai, atrodė, kad tik tokia galėjo būti įvykių eiga.

Vakarėlis baigėsi, sve�iai i�siskirsto, tarnas jau i�ėjo... Ir... majoras Ri�as eina miegoti!

Kad suprastum, kaip tai galėjo atsitikti, reikėjo pamatyti major� Ri� ir su�inoti, kokio tipo �mogus taip elgiasi.

Ar galėjo būti taip, kad įveiktas siaubo dėl to, k� padarė, ir ilgo vakaro, stengdamasis atrodyti normaliai, jis i�gėrė kokių nors migdomųjų ar trankvilizantų, kurie u�migdė jį giliu miegu, kuris truko ilgai po jo įprastos pabudimo valandos? Įmanoma. Ar tai buvo tas atvejis, kai, pasak psichologų, kai majoro Ri�ė pas�monės kaltės jausmas privertė jį norėti, kad nusikaltimas būtų atskleistas? Kad sutiktum su tokiu po�iūriu, reikėjo pamatyti major� Ri�. Viskas grį�ta prie...

Suskambėjo telefonas. Puaro leido jam skambėti kelias akimirkas, kol suvokė, kad panelė Lemon, atne�usi jam pasira�yti lai�kus, prie� kurį laik� i�ėjo namo, ir kad D�ord�as tikriausiai i�ėj�s. Jis pakėlė ragelį.

��Mesje Puaro?

��A�!

��Oi, kaip puiku,�� Puaro net prisimerkė, i�gird�s �avų moters bals��� Tai Ebė �ėterton.

��O, ledi �eterton. Kuo galiu jums pasitarnauti?

��Ateidamas kaip galima grei�iau tiesiai į eilinį bjaurų mano kokteilių vakarėlį. Ne tik į kokteilių vakarėlį�� i� tiesų į kai k� visai kit�. Man reikia jūsų. Tai labai svarbu. Pra�au, pra�au, pra�au, neapvilkite man�s! Nesakykite, kad negalite.

Puaro nesiruo�ė sakyti nieko pana�aus. Lordas �etertonas, i�skyrus tai, kad buvo karalystės peras ir sakydavo labai kvailas kalbas Lordų Rūmuose, buvo niekas. Bet ledi �eterton buvo viena i� deiman�iukų visuomenėje, kuri� Puaro vadino le haut monde. 13 Visa tai, k� ledi �eterton darė ar sakė, buvo sensacinga. Ji turėjo smegenų, gro�io, originalumo ir tiek energijos, kad būtų galėjus paleisti raket� į mėnulį.

Ji vėl pasakė:

��Man reikia jūsų. Tik paraitykite tuos savo nuostabius ūsus ir ateikite!

Viskas nebuvo taip greita. I� prad�ių Puaro kruop��iai apsirengė, tada pasirait� ūsus ir i�ėjo.

�avaus ledi �eterton namo �eriton gatvėje durys buvo atviros, ir girdėjosi toks triuk�mas, kokį galėtų sukelti �ėlstantys zoologijos sode gyvūnai. Ledi �eterton, kuri �neku�iavosi su dviem ambasadoriais, u�sienie�iu regbio �aidėju ir amerikie�iu evangelistu, vikriu rankos mostelėjimu atsikratė jais ir atsidūrė �alia Puaro.

��Mesje Puaro, kaip malonu jus matyti! Ne, negerkite to �lyk�taus martinio. Turiu jums kai k� ypatingo�� �erbet�, kokį geria Maroko �eichai. Jis mano kambarėlyje vir�uje.

Ji rodė keli� į vir�ų, o Puaro sekė paskui j�. Ji sustojo ir pasakė per petį:

��Nei�vijau �ių �monių, nes visi�kai ai�ku, kad nė vienas neturėtų �inoti, kad �ia vyksta ka�kas ypatingo, ir a� pa�adėjau tarnams mil�ini�kas premijas, jei jie laikys lie�uvius u� dantų. Pagaliau niekas nenori, kad jo nam� apgultų reporteriai. Ir, varg�elė, ji ir taip daug i�kentėjo.

Ledi �eterton nesustojo antrame auk�te, bet u�lipo į vir�utinį auk�t�.

Gaudydamas kvap� ir i� dalies suglumintas, Erkiulis Puaro ėjo i� paskos.

Ledi �eterton sustojo, greitai pa�iūrėjo �emyn pro laiptų turėklus, tada skubiai atidarė duris, �ūktelėdama:

��Turiu jį, Margarita! Turiu jį! �tai jis!

Ji triumfuodama pasitraukė į �alį, leisdama Puaro įeiti, tada greitai juos supa�indino.

��Tai Margarita Kleiton. Ji labai labai gera mano draugė. Jūs padėsite jai, tiesa? Margarita, tai tas nuostabusis Erkiulis Puaro. Jis padarys visk�, ko tik panorėsi�� tiesa, brangusis mesje Puaro?

Ir, nelaukdama atsakymo�� ji neabejodama laikė jį teigiamu (juk niekas neatsilaikydavo prie� ledi �eterton gro�į),�� ji i�nėrė pro duris ir nulėkė laiptais �emyn, gana neatsargiai �aukdama:

��Turiu grį�ti pas tuos baisius �mogėnus...

Moteris, kuri sėdėjo kėdėje prie lango, pakilo ir priėjo prie jo. Jis būtų j� pa�in�s net tada, jei ledi �eterton nebūtų paminėjusi jos vardo. �ia buvo ta plati, ta labai plati kakta, tamsūs plaukai, kurie plevėsavo lyg sparnai, pilkos akys gana toli viena nuo kitos. Ji dėvėjo aptempt� tamsaus juodo audinio suknel� auk�tu kaklu, kuri rodė jos kūno gro�į ir pabrė�ė magnolijos baltumo od�. Tai buvo nepaprastas veidas, grei�iau gra�us�� vienas i� tų keistų proporcijų veidų, kuriuos retkar�iais galima pamatyti italų primityvistų portretuose. Ji atrodė ka�kaip viduram�i�kai paprasta, tai galėjo būti keista nekaltybė, pagalvojo Puaro, kur kas pavojingesnė u� atvir� palaidum�. Jos kalba buvo pana�i į vaiko, atvira.

��Ebė sakė, kad jūs man padėsite...

Ji tirian�iu �vilgsniu rimtai �iūrėjo į jį.

Kurį laik� jis stovėjo gana ramiai, atid�iai j� ap�iūrinėdamas. Tokiame jo elgesyje nebuvo nieko �iurk�taus. Tai grei�iau buvo mielas, bet tiriantis �vilgsnis, kokiu į�ymus konsultantas �velgia į nauj� pacient�.

��Ar jūs įsitikinus, madam,�� pagaliau pasakė jis,�� kad a� galiu padėti jums?

Jos skruostai kiek i�raudo.

��Nesuprantu, apie k� jūs.

��K� norite, madam, kad padary�iau?

��O,�� ji atrodė nustebusi�� Maniau... kad jūs �inote, kas a�?

���inau, kas esate. Jūsų vyras buvo nu�udytas�� nudurtas, o majoras Ri�as are�tuotas ir apkaltintas jo �mog�udyste.

Raudonis sustiprėjo.

��Majoras Ri�as nenu�udė mano vyro.

Puaro �aibi�kai paklausė:

��Kodėl?

Ji nustebo, suglumo.

��A�... dovanokite?

��A� jus supainiojau, nes neu�daviau to klausimo, kurį u�duoda kiekvienas�� policija, advokatai... �Kodėl majoras Ri�as nu�udė Arnold� Kleiton�?� A� klausiu prie�ingo dalyko. Klausiu jūsų, madam, kodėl jūs tikra, kad majoras Ri�as jo nenu�udė?

��Todėl,�� ji akimirk� patylėjo,�� kad a� taip gerai pa�įstu major� Ri�.

��Jūs taip gerai pa�įstate major� Ri�,�� abejingu balsu pakartojo Puaro.

Jis patylėjo, o paskui staiga paklausė:

��Kaip gerai?

Ar ji suprato jo klausim�, jis negalėjo atspėti. Jis pagalvojo: �Tai arba labai paprasta moteris, arba labai klastinga. Daugelis �monių turėjo taip galvoti apie Margarit� Kleiton...�

��Kaip gerai?�� ji �velgė į jį abejodama�� Penkerius metus, ne, beveik �e�erius.

��A� ne visai tai turėjau galvoje... Jūs turite suprasti, madam, kad a� turėsiu u�duoti jums akiplė�i�kus klausimus. Galbūt jūs kalbėsite ties�, galbūt meluosite. Kartais moteriai būtina meluoti. Moterys privalo apsiginti, ir melas gali būti geras ginklas. Bet yra trys �monės, madam, kuriems moteris turėtų sakyti ties�. Dvasininkui, pas kurį eina i�pa�inties, savo kirpėjui ir savo priva�iam sekliui�� jei ji juo pasitiki. Ar pasitikite manim, madam?

Margarita Kleiton giliai įkvėpė.

��Taip,�� pasakė ji,�� taip, pasitikiu.

Ir pridūrė:

��A� privalau.

��Tada labai gerai. K� a� turė�iau padaryti�� rasti jūsų vyro �udik�?

��Manau taip... taip.

��Bet tai ne esminis dalykas? Norite, kad i�teisin�iau major� Ri�?

Ji greitai, dėkingai linktelėjo.

��Tiek�� ir tik tiek?

Jis matė, kad tai buvo nereikalingas klausimas. Margarita Kleiton buvo moteris, kuri� vienu metu domina tik viena problema.

��O dabar,�� pasakė jis,�� dėl akiplė�i�kumo. Jūs ir majoras Ri�as esate meilu�iai, tiesa?

��Norite �inoti, ar mes buvome artimi? Ne.

��Bet jis jus myli?

��Taip.

��O jūs�� jūs jį mylite?

��Man taip atrodo.

��Regis, nesate tuo tikra?

��Esu tikra � dabar.

��O! Jūs nemylėjote savo vyro?

��Ne.

��Jūs atsakinėjate nuostabiai paprastai. Daugelis moterų norėtų labai smulkiai i�ai�kinti tai, k� jos jau�ia. Kiek laiko jūs i�tekėjusi?

��Vienuolika metų.

��Ar jūs galite man kiek papasakoti apie savo vyr��� koks jis buvo?

Ji susiraukė.

��Tai bus sunku. A� tikrai ne�inau, koks buvo Arnoldas. Jis buvo labai ramus, labai santūrus. Niekas ne�inojo, apie k� jis galvoja. Jis, ai�ku, buvo protingas�� kiekvienas sakė, kad jis tikras deiman�iukas... Noriu pasakyti, darbe. Jis... kaip �ia pasakius... jis niekada neatsiverdavo...

��Ar jis jus mylėjo?

��O taip. Matyt, mylėjo. Kitaip jis nebūtų dėl to taip pergyven�s...�� ji staiga u�sikirto.

��Dėl kitų vyrų? Tai jūs norėjote pasakyti? Ar jis buvo pavydus?

Ji vėl pasakė:

� Matyt, buvo,�� o tada, lyg pajutusi, kad ta frazė reikalauja paai�kinimo, t�sė.�� Kartais jis nekalbėdavo i�tisas dienas.

Puaro susim�st�s linktelėjo.

��Smurtas... atėj�s į jūsų gyvenim�. Ar tai pirmas kartas?

��Smurtas?�� ji suraukė kakt�, tada i�raudo�� Ar... jūs norite pasakyti... tas varg�as berniukas, kuris nusi�ovė?

��Taip,�� pasakė Puaro�� Manau, kad tai norėjau pasakyti.

��Neįsivaizdavau, kad jis taip jau�iasi. Man buvo jo gaila... jis atrodė toks drovus�� toks vieni�as. Manau, kad jis turėjo būti labai neuroti�kas. Ir buvo du italai... dvikova... Tai buvo kvaila! �iaip ar taip, dėkui Dievui, tada niekas ne�uvo... Ir i� tiesų man niekad nerūpėjo nė vienas i� jų! A� net niekad neapsime�iau, kad jie man rūpi.

��Ne. Jūs tik... �tai! Kur jūs pasirodote, būtinai kas nors atsitinka! Esu su tuo susidūr�s ir anks�iau. Tai todėl, kad jums nerūpi, jog vyrai kraustosi i� proto. Bet jums rūpi majoras Ri�as. Tad... mes turime padaryti tai, k� galime.

Valandėl� jis tylėjo.

Ji sėdėjo rimta ir stebėjo jį.

��Mes pereiname nuo asmenybių, kurios i�ties da�nai yra svarbios, prie ai�kių faktų. A� �inau tik tai, kas para�yta laikra��iuose. Pagal juose paskelbtus faktus, tik du �monės turėjo galimyb� nu�udyti jūsų vyr�, tik du �monės galėjo jį nu�udyti�� majoras Ri�as ir majoro Ri�o kamerdineris.

Ji atkakliai pakartojo:

��A� �inau, kad �arlzas jo nenu�udė.

��Tada tai turi būti kamerdineris. Jūs sutinkate?

Ji pasakė abejodama:

��Suprantu, k� norite pasakyti...

��Bet jūs tuo abejojate?

��Tai tiesiog atrodo... nerealu!

��Vis dėlto yra tokia galimybė. Jūsų vyras neabejotinai įėjo į but�, nes jame buvo rastas jo kūnas. Jei tikėsime tarno pasakojimu, jūsų vyr� nu�udė majoras Ri�as. Bet jei jis meluoja? Tada tarnas nu�udė jį ir paslėpė kūn� skrynioje prie� sugrį�tant �eimininkui. Jam pasirodė, kad tai puikus būdas paslėpti lavon�. Jis tik turi kit� ryt� �pastebėti kraujo dėm� ir �atrasti� lavon�. Įtarimas tuoj pat kris ant majoro Ri�o.

��Bet kam jam �udyti Arnold�?

��Ak, kam? Motyvas negali būti akivaizdus, nes policija tai i�tirtų. Įmanoma, kad jūsų vyras �inojo k� nors, kas nuplė�tų tarno garb�, ir norėjo prane�ti tai majorui Ri�ui. Ar jūsų vyras kada nors kalbėjo su jumis apie t� tarn� Berges�?

Ji papurtė galv�.

��Kaip jūs manote, ar jis galėjo tai padaryti, jei i� tiesų viskas taip vyko?

Ji suraukė kakt�.

��Sunku pasakyti. Tikriausiai ne. Arnoldas niekada daug nekalbėjo apie �mones. Sakiau jums, kad jis buvo santūrus. Jis nebuvo... jis niekada nebuvo... plepus.

��Jis buvo vyras, kuris saugojo savo paslaptis... Taip, o kokia jūsų nuomonė apie Berges�?

��Tai nelabai pastebimas �mogus. I�tikimas geras tarnas. Patyr�s, nors ir nenu�lifuotas.

��Kiek jam metų?

��Many�iau, trisde�imt septyneri ar a�tuoneri. Per kar� jis buvo pasiuntinuku armijoje, ta�iau nebuvo reguliarios kariuomenės karys.

��Kiek laiko jis yra pas major� Ri�?

��Nelabai ilgai. Manau, apie pusantrų metų.

��Niekada nepastebėjote nieko keisto jo elgesyje su jūsų vyru?

��Mes nebūdavome ten labai da�nai. Ne, a� nieko nepastebėjau.

��Dabar papasakokite man apie to vakaro įvykius. Kelintai valandai jūs buvot pakviesti?

��Tarp penkiolikos po a�tuonių ir pusės devynių.

��Ir kokio pobūd�io būdavo tie vakarėliai?

��Na, ten būdavo gėrimų ir paprastai labai geri �alti u�kand�iai. Foie gras14 ir kar�ti skrebu�iai. Rūkyta la�i�a. Kartais ten būdavo ry�ių patiekalas�� �arlzas turėjo ypating� recept� i� Artimųjų Rytų�� bet tai grei�iau �iemos valgis. Paskui mes klausydavomės muzikos; �arlzas turi labai ger� stereo patefon�. Mano vyras ir D�okas Maklarenas labai mėgo klasikines plok�teles. O mes klausydavomės �okių muzikos, nes Spensai labai entuziastingi �okėjai. Taip viskas vykdavo�� ramūs, draugi�ki vakarėliai. �arlzas labai geras �eimininkas.

��O �is ypatingas vakaras, ar jis buvo toks kaip kiti? Ar nepastebėjote ko nors neįprasto�� ko nors netinkamo?

��Netinkamo?�� ji suraukė kakt��� Kai jūs pasakėte tai, a�... ne, neprisimenu. Buvo ka�kas...�� ji vėl papurtė galv�.�� Ne. Turė�iau atsakyti, kad nieko neįprasto t� vakar� nebuvo. Mes linksminomės. Kiekvienas atrodė atsipalaidav�s ir laimingas,�� ji krūptelėjo.�� Ir pagalvojus, kad vis� t� laik�...

Puaro mikliai kilstelėjo rank�.

��Negalvokite. K� jūs �inote apie reikalus, dėl kurių jūsų vyras buvo i�kviestas į �kotij�?

��Nedaug. Buvo ka�koks gin�as dėl apribojimų parduodant �emės sklyp�, kuris priklausė mano vyrui. Pardavimas turbūt ėjo gerai, o paskui staiga atsirado ka�kokia netikėta kliūtis.

��K� konkre�iai pasakė jūsų vyras?

��Jis atėjo su telegrama rankoje. Kiek prisimenu, jis pasakė: �Man jau įkyrėjo. Turėsiu naktiniu pa�to traukiniu vykti į Edinburg� ir rytoj ryt� susitikti su D�onstonu... Blogai, nes maniau, kad pagaliau viskas vyksta skland�iai.� Tada jis pasakė: �Ar man paskambinti D�okui ir pasakyti, kad tave paimtų�, o a� atsakiau: �Nes�monė, a� tiesiog paimsiu taksi�, o jis pasakė, kad D�okas arba Spensai palydės mane namo. A� paklausiau, ar jis nori k� nors susidėti, o jis atsakė, kad jau įsimetė kelis daiktus į krep�į, ir kad u�k�s klube, prie� va�iuodamas traukiniu. Tada jis i�ėjo�� ir tai buvo paskutinis kartas, kai a� jį ma�iau.

Jos balsas kiek sudrebėjo, tariant paskutinius �od�ius.

Puaro pa�iūrėjo į j� labai grie�tai.

��Ar jis parodė jums telegram�?

��Ne.

��Gaila.

��Kodėl jūs taip sakote?

Jis neatsakė į klausim�. Vietoj to smagiai pasakė:

��Dabar prie reikalo. Kokie advokatai dirba majorui Ri�ui?

Ji pasakė jam, ir jis u�sira�ė adresus.

��Ar jūs nepara�ytumėt jiems keleto �od�ių ir neduotumėt to ra�telio man? Norė�iau pasimatyti su majoru Ri�u.

��Jis... jam savaitei paskirtas kardomasis kalinimas.

��Natūralu. Tokia procedūra. Gal taip pat para�ytumėt ra�telius komandorui Maklarenui ir jūsų draugams Spensams? Norė�iau su jais visais pasimatyti, ir svarbu, kad jie i� karto nei�grūstų man�s lauk.

Kai ji pakilo nuo ra�omojo stalo, jis pasakė:

��Dar vienas dalykas. A� susidarysiu savo įspūdį, bet norė�iau i�klausyti jūsų nuomon� apie komandor� Maklaren� bei apie ponus Spensus.

��D�okas yra vienas mūsų seniausių draugų. Pa�įstu jį nuo to laiko, kai dar buvau vaikas. Jis atrodo gana �iaurus, bet i� tikrųjų jis yra mielas, visada toks pats, visada u�tikrintas. Jis nėra linksmas ir smagus, bet tvirtas kaip uola�� Arnoldas ir a� labai pasikliaudavome jo sprendimais...

��Ir jis taip pat neabejotinai jus myli?�� Puaro akys su�ibėjo.

��O taip,�� laiminga atsakė Margarita�� Jis visada mane mylėjo, bet dabar tai tapo beveik įpro�iu.

��O Spensai?

��Jie linksmi ir labai gera kompanija. Linda Spens tikrai reto proto mergina. Arnoldui patikdavo su ja kalbėtis. Ji taip pat yra gra�i.

��Jūs draugės?

��Ji ir a�? Tam tikru mastu. Ne�inau, ar ji man tikrai patinka. Ji labai piktavali�ka.

��O jos vyras?

��O, D�eremis yra �avingas. Labai muzikalus. Taip pat nusimano apie paveikslus. Mes su juo da�nai kartu einame į paveikslų parodas...

��O, k� gi, a� pats pa�iūrėsiu,�� jis paėmė jos rank��� Tikiuosi, madam, jūs neapgailestaujate, kad papra�ėte mano pagalbos.

��Kodėl?�� ji i�pūtė akis.

��Niekad negali �inoti,�� paslaptingai pasakė Puaro.

��Ir a�... a� ne�inau,�� pasakė pats sau, leisdamasis laiptais �emyn. Kokteilių vakarėlis vis dar buvo pa�iame smagume, bet jis i�vengė pokalbių ir pasiekė gatv�.

��Ne,�� pakartojo jis�� A� ne�inau.

Jis galvojo apie Margarit� Kleiton.

Tas ai�kus vaiki�kas atvirumas, ta nuo�irdi nekaltybė... Ar buvo tik tai? Ar tai slėpė dar ka�k�? Viduram�iais buvo tokių moterų kaip �i�� moterų, apie kurias istorija neturėjo vieningos nuomonės. Jis pagalvojo apie Marij� Stiuart, �kotijos karalien�. Ar ji t� naktį Kerko laukuose �inojo apie rengiam� klast�? Ar buvo visi�kai nekalta? Ar s�mokslininkai jai nieko nepasakė? Ar ji buvo viena i� tų vaiki�kų silpnų moterų, kurios gali sakyti sau �A� ne�inau� ir tuo tikėti? Jis pajuto Margaritos Kleiton �avesį. Bet jis nebuvo visi�kai tikras dėl jos...

Tokios moterys galėjo būti, pa�ios būdamos nekaltos, nusikaltimo prie�astimi.

Tokios moterys galėjo turėti nusikaltėli�kų tikslų ir sumanymų, nors pa�ios jų nevykdė.

Jų rankoje niekada nebuvo peilio...

Kaip Margaritos Kleiton... ne... jis ne�inojo!

3.

Majoro Ri�o advokatai nebuvo labai naudingi Erkiuliui Puaro. Jis to ir nesitikėjo.

Jie norėjo parodyti, nors to ir nesakė, kad jų klientui būtų daug geriau, jei ponia Kleiton neveiktų jo naudai.

Puaro apsilankė pas juos dėl etiketo. Jis turėjo pakankamai ry�ių su Vidaus reikalų ministerija ir Nusikaltimų tyrimų skyriumi, kad susitartų dėl pokalbio su kaliniu.

Inspektorius Mileris, kuris buvo atsakingas u� Kleitono byl�, nebuvo vienas i� Puaro numylėtinių. Ta�iau dabar jis nebuvo prie�i�kas, tiesiog �iūrėjo su panieka.

��Negaliu �vaistyti savo laiko �itam senam sukrio�ėliui,�� pasakė jis savo ser�antui padėjėjui, prie� įvedant Puaro.�� O vis dėlto privalau būti mandagus.

��Jums tikrai teks padaryti stebukl�, jei ruo�iatės u�siimti �ia byla, mesje Puaro,�� linksmai pastebėjo jis.�� Vyruk� galėjo nu�udyti tik Ri�as.

��Arba tarnas.

��O, a� duosiu jums tarn�! Kaip galimyb�. Bet jūs nieko neįrodysite. Net motyvų nėra.

��Mes negalime būti tvirtai tuo įsitikin�. Motyvas yra labai keistas dalykas.

��Na, jis niekaip nebuvo susij�s su Kleitonu. Jo praeitis visai be dėmių. Ir jis atrodo visai sveiko proto. Ne�inau, ko jūs dar norite?

��A� noriu įrodyti, kad Ri�as neįvykdė nusikaltimo.

��Kad pamalonintumėt ledi, a?�� inspektorius Mileris piktai nusi�ypsojo�� Manau, kad ji prisikasė iki jūsų. Ji visai nieko, ar ne? Cherchez la femme15 i� visų jėgų. Jei ji būtų turėjus galimyb�, �inote, ji būtų galėjus padaryti tai pati.

��Tik ne tai!

��Jūs būtumėt nustebintas. Pa�inojau vien� toki� moterį. I� kelio pa�alino por� vyrų net nemirktelėjus savo nekaltomis �ydromis akutėmis. Kiekvien� kart� taip pat palau�ta skausmo. Prisiekusieji būtų j� i�teisin�, jei būtų turėj� nors ma�iausi� galimyb�, kurios jie neturėjo, įrodymai buvo i�ties gele�iniai.

��K� gi, mano drauge, nesigin�ykim. I�drįsiu paklausti apie kelias įvykio detales. K� ra�o laikra��iai�� naujienos, bet ne visada teisingos!

��Jie turi i� ko nors gyventi. Kas jus domina?

��Kuo tikslesnis mirties laikas.

��Kuris negali būti labai tikslus, nes kūnas nebuvo tirtas iki pat ryto. Manoma, kad mirtis u�klupo jį de�imt�� trylika valandų prie� jį atrandant. Tai yra tarp praėjusio vakaro septynių ir de�imties valandų... Jis buvo nudurtas į kaklo ven�... Mirtis turėjo i�tikti po kelių akimirkų.

��O ginklas?

��Itali�kas stiletas�� gana ma�as, skustuvo a�trumo. Niekas prie� tai jo nebuvo mat�s, ir niekas ne�ino, i� kur jis. Bet mes galų gale su�inosime. Reikia tik laiko ir kantrybės.

��Jis negalėjo būti paimtas barnio metu?

��Ne. Tarnas sako, kad tokio daikto bute nebuvo.

��Mane domina telegrama,�� pasakė Puaro�� Telegrama, kuria Arnoldas Kleitonas buvo i�kviestas į �kotij�. Ar tai buvo tikras i�kvietimas?

��Ne. Ten nebuvo nei kliū�ių, nei rūpes�ių. �emės perdavimas, ar kas tai būtų, vyko normaliai.

��Tada kas atsiuntė t� telegram��� spėju, kad tai buvo telegrama?

��Turbūt... Mes nebūtinai turime tikėti ponios Kleiton �od�iais. Bet Kleitonas tarnui pasakė, kad jis telegrama buvo i�kviestas į �kotij�. T� patį jis sakė komandorui Maklarenui.

��Kada jis matė komandor� Maklaren�?

��Jie kartu u�kando savo klube �Įvairios Paslaugos��� tai buvo daugma� penkiolika po septynių. Tada Kleitonas taksi nuva�iavo į Ri�o but�, atvyko prie� pat a�tuonias. Po to...�� Mileris skėstelėjo rankomis.

��Ar niekas nepastebėjo nieko keisto Ri�o elgesyje t� vakar�?

��Na, jūs �inote, kokie tie �monės. Kai atsitinka kas nors, �monės mano, kad jie pastebėjo daugelį dalykų, kurių, a� galiu la�intis, i� viso nebuvo. Dabar ponia Spens sako, kad jis vis� vakar� buvo i�sibla�k�s. Ne visada pataikydavo atsakyti. Lyg �Būtų apie ka�k� galvoj�s�. Kaipgi negalvos, jei turėjo lavon� skrynioje! M�stė, kaip po velnių juo atsikratyti!

��Kodėl jis juo neatsikratė?

��Nesuprantu. Tikriausiai prarado dr�s�. Bet buvo beprotybė palikti ten lavon� iki kitos dienos. T� naktį jis turėjo puikiausi� galimyb�. Naktinio �veicoriaus nėra. Jis galėjo atvaryti automobilį, įdėti jį į baga�in� (tai didelė baga�inė), i�va�iuoti i� miesto ir kur nors jį palikti. Blogiausiu atveju jį būtų pamat� kraunant lavon� į automobilį, bet langai i�eina į skersgatvį, o i�va�iuojama i� kiemo. Sakykim, apie tre�i� ryto tam buvo geriausia proga. O k� jis daro? Eina į lov�, miega iki vėlaus ryto ir atsibud�s randa policij� bute!

��Jis eina į lov� ir miega kaip nekaltas �mogus.

��Galvokit taip, jei jums patinka. Bet ar jūs tikrai tuo pats tikite?

��A� galėsiu atsakyti į �į klausim�, kai pats pamatysiu t� vyr�.

��Manote, kad su�inosite, ar jis nekaltas, vos jį pamat�s? Tai ne taip lengva.

���inau, kad tai nelengva�� ir nesakau, kad galiu tai padaryti. A� tik noriu su�inoti, ar tas vyras toks kvailas, koks turėtų būti.

4.

Puaro norėjo aplankyti major� Ri� tada, kai bus pasimat�s su visais kitais.

Pradėjo nuo komandoro Maklareno.

Maklarenas buvo auk�tas, įdeg�s, nekalbus vyras. Jo i�rai�ka buvo at�iauri, bet mandagi. Jis buvo drovus ir sunkiai prakalbinamas. Bet Puaro u�sispyrė.

�iupinėdamas Margaritos ra�telį, Maklarenas beveik nenoromis pasakė:

��Na, Margarita nori, kad pasaky�iau jums visk�, k� galiu, ai�ku, kad tai padarysiu. Nors ne�inau, k� �ia gali pasakyti. Jūs visk� jau girdėjote. Bet to nori Margarita... visada darydavau tai, ko ji norėdavo, dar nuo tada, kai jai buvo �e�iolika. �inote, ji moka visk� padaryti savaip.

���inau,�� pasakė Puaro.

Jis t�sė:

��I� prad�ių norė�iau, kad jūs pakankamai nuo�ird�iai atsakytumėt į klausim�. Ar manot, kad majoras Ri�as kaltas?

��Taip. Nesaky�iau to Margaritai, jei ji nori manyti, kad jis nekaltas, bet a� tiesiog nematau kito kelio. Visk� pasvėrus, vaikinas turi būti kaltas.

��Ar tarp jo ir pono Kleitono kildavo kokių blogų jausmų?

��Nė kiek. Arnoldas ir �arlzas buvo geriausi draugai. �tai kodėl tas atsitikimas toks nepaprastas.

��Gal majoro Ri�o draugystė su ponia Kleiton...

Jį nutraukė.

��Fe! Visas tas �lam�tas. Visi laikra��iai, klastingai u�simenantys apie tai... Prakeiktos u�uominos! Ponia Kleiton ir Ri�as buvo geri draugai ir daugiau nieko! Margarita turi daug draugų. A� esu jos draugas. Buvau metų metus. Ir visas pasaulis negalėtų i� to nieko i�pe�ti. Taip pat ir i� �arlzo su Margarita.

��Tad jūs nemanote, kad jie buvo artimi?

���inoma, NE!�� įsiuto Maklarenas.�� Neklausykit tos velnio katės Spens. Ji bet k� pasakytų.

��Bet tikriausiai ponas Kleitonas įtarė, kad tarp jo �monos ir majoro Ri�o gali ka�kas būti.

��Prisiekiu savo galva�� jis tikrai nieko pana�aus nemanė! Bū�iau tai �inoj�s. Arnoldas ir a� buvome artimi draugai.

��Koks jis buvo �mogus? Jūs turėtumėt geriausiai �inoti.

��Na, Arnoldas buvo ramus vyrukas. Bet jis buvo protingas�� pagal mane, proto kalnas. Tai vadinama pirmarū�ėmis finansininko smegenimis. �inote, jis buvo gana daug pasiek�s valstybės i�de.

��Tai a� girdėjau.

��Jis daug skaitė. Ir kolekcionavo pa�to �enklus. Ir buvo rimtai susi�avėj�s muzika. Jis ne�okdavo ir retai i�eidavo i� namų.

��Kaip manote, ar tai buvo laimingos vedybos?

Prie� atsakydamas, komandoras Maklarenas patylėjo. Atrodė, kad jis apm�sto klausim�.

��Tokį dalyk� labai sunku pasakyti... Taip, manau, kad jie buvo laimingi. Jis buvo jai atsidav�s. Esu tikras, kad ji jį mylėjo. Neatrodė, kad jie ruo�tųsi skirtis, jei tai turite galvoje. Bet galbūt jie neturėjo daug bendro.

Puaro linktelėjo. T� jis ir norėjo su�inoti. Jis pasakė:

��Dabar papasakokite man apie t� vakar�. Ponas Kleitonas pietavo su jumis klube? K� jis sakė?

��Pasakė man, kad turi va�iuoti į �kotij�. Atrodė susierzin�s. Beje, mes nepietavome. Nebuvo laiko. Tik sumu�tiniai ir gėrimas. Jam. A� tik atsigėriau vyno. Prisimenu, ėjau valgyti �altų u�kand�ių.

��Ar ponas Kleitonas paminėjo telegram�?�� Taip.

��Ar jis jums kartais jos neparodė?

��Ne.

��Ar jis sakė, kad nori pakeliui dar u�sukti pas Ri�?

��Neai�kiai. I� tiesų jis suabejojo, ar u�teks laiko. Jis pasakė: �Paai�kinti gali Margarita arba tu,�� o tada tarė,�� pa�iūrėk, kad ji laimingai parva�iuotų namo, gerai?� Tada jis i�ėjo. Visa tai buvo gana natūralu ir paprasta.

��Ar jis neįtarė, kad telegrama netikra?

��Ar ji tokia buvo?�� komandoras Maklarenas atrodė apstulb�s.

��Turbūt taip.

��Kaip keista...�� atrodė, kad komandoras Maklarenas nebepastebi, kas darosi aplinkui. Paskui jis staiga pasakė:

��Bet tai tikrai keista. Nesuprantu, kodėl? Kodėl ka�kam reikėjo, kad jis vyktų į �kotij�?

��Į �į klausim� tikrai reikėtų atsakyti.

Erkiulis Puaro i�ėjo, palikdamas komandor� spr�sti mįsl�.

5.

Spensai gyveno nedideliame koted�e �elsyje.

Linda Spens labai maloniai priėmė Puaro.

��Papasakokite man,�� pasakė ji�� Papasakokite man visk� apie Margarit�! Kur ji?

���ito negaliu jums pasakyti, madam.

��Ji gerai pasislėpė! Margarita tokiais atvejais elgiasi labai gudriai. Bet a� manau, kad ji bus i�kviesta duoti parodymus teisme? Ji negali nuo to i�sisukti.

Puaro pa�iūrėjo į j� vertinan�iu �vilgsniu. Jis nenorom nusprendė, kad ji buvo puiki pagal �ių laikų supratim� apie moters gro�į (tada buvo madingos moterys, pana�ios į alkanus na�lai�ius). Tai nebuvo tas tipas, kuriuo jis �avėjosi. Artisti�kai sukedenti nepaklusnūs plaukai, į�valgios akys stebėjo jį i� nenuprausto veido be makia�o, i�skyrus ry�kias vy�nines lūpas. Ji dėvėjo did�iulį �viesiai gelton� megztinį, beveik siekiantį kelius, ir siauras juodas kelnes.

��Kokia jūsų rolė visame tame?�� pasiteiravo ponia Spens�� Ka�kaip i�traukti jos draugu�į? Taip? Ma�a vilties!

��Jūs manote, kad jis kaltas?

���inoma. O kas gi kitas?

Tai, pamanė Puaro, buvo geras klausimas. Jis i�vengė atsakymo, u�dav�s kit� klausim�:

��Koks jums atrodė majoras Ri�as t� vakar�? Kaip visada? Ar ne toks kaip visada?

Ponia Spens kriti�kai pa�velgė į jį.

��Ne, jis nebuvo toks kaip visada. Jis buvo... kitoni�kas.

��Koks�� kitoni�kas?

��Na, i� tiesų, jei �altakrauji�kai nuduri �mogų.

��Bet jūs tuo metu ne�inojote, kad jis k� tik �altakrauji�kai nudūrė �mogų, tiesa?

��Ne, �inoma, ne.

��Tad kaip jūs apibūdintumėt jo kitoni�kum�?

Kaip?

��Na, jis buvo... i�sibla�k�s. Ak, a� ne�inau. Bet po to visk� apgalvojus, a� nusprend�iau, kad tikrai turėjo ka�kas būti.

Puaro atsiduso.

��Kas atvyko pirmas?

��Mes, D�imas ir a�. O tada D�okas. Ir pagaliau Margarita.

��Kada pirm� kart� buvo paminėtas pono Kleitono i�vykimas į �kotij�?

��Kai atėjo Margarita. Ji pasakė �arlzui: �Arnoldas labai atsipra�o. Jis turėjo i�skubėti į Edinburg� naktiniu traukiniu.� O �arlzas pasakė: �O, tai blogai.� Ir tada D�okas pasakė: �Atsipra�au. Maniau, kad tu jau �inai�. Ir tada mes i�gėrėme.

��Ar majoras Ri�as nepaminėjo, kad matė pon� Kleiton� t� vakar�? Jis nieko nepasakė apie jo apsilankym� pakeliui į stotį?

��A� nieko tokio negirdėjau.

��Ta telegrama,�� pasakė Puaro,�� buvo keista, ar ne?

��Kas ten keisto?

��Tai buvo falsifikacija. Niekas Edinburge nieko apie j� ne�ino.

���it kaip. Mane nustebino laikas.

��Jūs turite galvoj telegram�?

��Saky�iau, kad tai krenta į akis.

��K� jūs turite galvoje?

���mogau,�� pasakė Linda�� Neapsimetinėkit nekaltu�iu. Ne�inomas apgavikas pa�alina vyr� i� kelio! �iaip ar taip, tai nak�iai kelias laisvas.

��Norit pasakyti, kad majoras Ri�as ir ponia Kleiton ketino kartu praleisti naktį?

��Jums teko girdėti apie tokius atsitikimus, ar ne?�� Linda atrodė linksmai.

��O telegram� pasiuntė vienas i� jų?

��Tai man�s nenustebintų.

��Jūs manote, kad majoras Ri�as ir ponia Kleiton turėjo roman�?

��Sakykim, nenusteb�iau, jei taip. Ne�inau to kaip fakto.

��Ar ponas Kleitonas tai įtarė?

��Arnoldas buvo nepaprastas �mogus. Jis buvo slapukas, jei suprantate, k� noriu pasakyti. Manau, kad jis �inojo. Bet jis buvo �mogus, kuris niekada neatskleistų paslapties. Visi manė, kad jis bejausmis stuobrys. Bet a� įsitikinusi, kad viduje jis toks nebuvo. Keista, bet manau, kad bū�iau ma�iau nustebusi, jei Arnoldas būtų nudūr�s �arlz�. Manau, kad Arnoldas buvo nesveikai pavydus.

��Tai įdomu.

��Nors pana�iau, kad jis būtų nu�ud�s Margarit�. Kaip Otelas. �inote, Margarita nepaprastai veikia vyrus.

��Ji gerai atrodo,�� protingai sumenkindamas pasakė Puaro.

��Daugiau. Ji ka�k� turi. Ji varo vyrus i� proto, o pati apsisuka ir pasi�iūri į juos i� nuostabos pla�iai i�plėstomis akimis, dėl ko jie visai pameta galv�.

��Une femme fatale16.

��Tai tikriausiai u�sienieti�kas tokio elgesio pavadinimas.

��Ar gerai j� pa�įstate?

��Dieve mano, ji viena i� geriausių mano draugių�� ir a� nepasitikė�iau ja nė per nago juodym�!

��O�� pasakė Puaro ir pakreipė kalb� apie komandor� Maklaren�.

��D�okas? Senas i�tikimasis? Jis yra naminis gyvūnėlis. Gimė būti �eimos draugu. Jis ir Arnoldas buvo labai artimi draugai. Manau, kad Arnoldas atleisdavo jam daugiau nei kitiems. Ai�ku, jis buvo paklusnus Margaritos katinėlis. Jis atsidav�s jai jau de�imtis metų.

��Ar ponas Kleitonas jam taip pat pavydėjo?

��Pavydėjo D�okui? Keista mintis! Margarita tikrai �avisi D�oku, bet ji niekada jam nepaliko jokių vil�ių. Tikrai nemanau, kad kas nors... ne�inau, kodėl. Tai atrodo gėdinga. Jis toks puikus.

Puaro nukreipė dėmesį į tarn�. Bet, i�skyrus miglot� pasakym�, kad jis labai gerai prieidavo prie automobilio �ono, atrodė, kad Linda neturi k� pasakyti apie Berges�, ir tikriausiai ji vos pastebėdavo jį.

Bet ji buvo gana greitos orientacijos.

��Regis, jūs galvojate, kad jis galėjo taip pat lengvai nu�udyti Arnold� kaip �arlzas? Man tai atrodo gana kvaila.

��Ta pastaba mane nuvylė, madam. Bet tada man atrodo (nors jūs tikriausiai su tuo nesutiksite), kad kvaila�� ne tai, kad majoras Ri�as nu�udė Arnold� Kleiton�, bet tai, kad jis nu�udė jį �itokiu būdu.

��Tuo kvailu stiletu? Taip, tai tikrai beproti�ka. Labiau tiktų bukas instrumentas. O gal jis galėjo jį u�dusinti?

Puaro atsiduso.

��Grį�kime prie Otelo. Taip, Otelas... Jūs paki�ote man vien� mintį...

��Tikrai? Koki�...�� jie i�girdo, kaip duryse sukasi raktas, ir kaip atidaromos durys.�� O, tai D�eremis. Ar norite ir su juo pasikalbėti?

D�eremis Spensas atrodė malonus, apie trisde�imties su vir�um metų vyras, i�puoselėtas ir mėgst�s pasirodyti takti�ku. Ponia Spens pasakė, kad ji geriau eis ir pa�iūrės, kaip virtuvėje tro�kinasi mėsa. Ji i�ėjo, palikdama abu vyrus kartu.

D�eremis Spensas nebuvo toks nuo�irdus kaip jo �mona. Jis ai�kiai i�vis nenorėjo painiotis į t� byl�, ir jo pastabos buvo atsargios bei neinformatyvios. Jie kurį laik� pa�inoj� Kleitonus, Ri� ne taip gerai. Atrodo, kad Kleitonas ir Ri�as visada puikiai sutar�. Visas įvykis atrodo nepaai�kinamas.

Per vis� pokalbį D�eremis Spensas rodė, kad laukia, kol Puaro i�eis. Jis buvo mandagus, bet tik tiek.

��Bijau,�� pasakė Puaro,�� kad jums nepatinka tie klausimai?

��Na, mes pakankamai apie t� įvykį pasikalbėjome su policija. A� jau�iu, kad to pakanka. Mes pasakėme visk�, k� �inome ar matėme. Dabar... Norė�iau tai pamir�ti.

��U�jau�iu jus. Baisiai nemalonu į tai veltis. Būti klausinėjamam ne tik apie tai, k� jūs �inote ar matėte, bet ir tai, k� jūs galvojate.

��Geriau negalvoti.

��Bet ar galima to i�vengti? Pavyzd�iui, kaip jūs galvojate, ar ponia Kleiton taip pat tame dalyvavo? Ar ji su Ri�u suplanavo savo vyro mirtį?

��Dieve mano, ne,�� Spensas atrodė �okiruotas ir i�g�sdintas.�� Net neįsivaizdavau, kad gali kilti tokių įtarimų!

��Ar jūsų �mona nekalbėjo apie toki� galimyb�?

��O, Linda! �inote, kokios tos moterys�� visada gelia viena kitai. Moterys Margaritai niekada nebuvo ypa� palankios�� ji per daug patraukli. Bet i� tiesų ta teorija, kad Ri�as su Margarita suplanavo �mog�udyst�, yra fantasti�ka!

��Būna tokių dalykų. Pavyzd�iui, ginklas. Tokiu ginklu grei�iau gali pasinaudoti moteris nei vyras.

��Norit pasakyti, kad policija priskiria tai jai�� to negali būti! Noriu pasakyti....

��A� nieko ne�inau,�� s��iningai atsakė Puaro ir skubiai pasi�alino.

I�vyd�s nustėrusi� Spenso veido i�rai�k�, jis nutarė, kad �is d�entelmenas turės apie k� pagalvoti!

6.

��Atleiskite man u� �iuos �od�ius, mesje Puaro, bet nesuprantu, kaip jūs galite man padėti.

Puaro neatsakė. Jis susim�st�s �iūrėjo į vyr�, kuris buvo kaltinamas savo draugo, Arnoldo Kleitono, nu�udymu. Jis �iūrėjo į stiprius �andikaulius, pailg� galv�. Liesas įdeg�s vyras, atleti�kas ir raumeningas. Ka�kuo pana�us į kurt�. �mogus, kurio i�rai�ka nieko nesakė, ir kuris ne itin svetingai priėmė lankytoj�.

��A� beveik suprantu, kad ponia Kleiton pasiuntė jus pas mane, vedama geriausių norų. Bet jei atvirai, manau, kad ji buvo nei�mintinga. Nei�mintinga ir dėl sav�s, ir dėl man�s.

��Tai yra?

Ri�as nervingai pa�velgė per petį. Bet kalėjimo pri�iūrėtojas buvo nustatytame nuotolyje. Ri�as patylino bals�.

��Jie turi rasti motyv� �iam kvailam apkaltinimui. Jie bandys įrodyti, kad tarp man�s ir ponios Kleiton buvo... ry�ys. Tai, k�, a� manau, jums pasakė ponia Kleiton, yra netiesa. Mes tik draugai, nieko daugiau. Bet, be abejonės būtų pageidautina, kad ji nesiimtų jokių veiksmų mano naudai.

Erkiulis Puaro ignoravo tem�. Vietoj to jis i�rinko vien� �odį.

��Jūs pasakėt tas �kvailas� apkaltinimas. Bet yra ne taip, jūs �inote.

��A� nenu�ud�iau Arnoldo Kleitono.

��Tada vadinkime tai klaidingu apkaltinimu. Sakykime, kad jis neteisingas. Bet jis ne kvailas. Prie�ingai, jis labai tikėtinas. Turite tai labai gerai suprasti.

��Galiu tik pasakyti jums, kad jis man atrodo nerealus.�� Toks po�iūris jums duos labai nedaug naudos. Mes turime pagalvoti apie k� nors naudingesnio.

��Mane gina advokatai. Kaip suprantu, jie pasamdė garsų teisinink� dalyvauti mano gynyboje. Negaliu sutikti su �od�io �mes� vartojimu.

Puaro netikėtai nusi�ypsojo.

��O,�� pasakė jis savo u�sienieti�kiausia maniera,�� tai atkirtis, kurį jūs man davėte. Labai gerai. Baikim. Norėjau jus pamatyti. A� jus pama�iau. A� taip pat ap�velgiau jūsų karjer�. Jūs gerai i�laikėte egzaminus Sendharste. Jūs įstojote į Stef koled��. Ir taip toliau, ir taip toliau. �iandien apie jus susidariau savo nuomon�. Jūs nesate kvailys.

��K� tai turi bendro su visu tuo?

��Visk�. Neįmanoma, kad jūsų gabumų �mogus įvykdytų �mog�udyst� tokiu būdu, kaip ji buvo įvykdyta. Labai gerai. Jūs nekaltas. Dabar papasakokite apie savo tarn� Berges�.

��Berges�?

��Taip. Jei jūs nenu�udėte Kleitono, tai turėjo padaryti Bergesas. Tokia i�vada atrodo nei�vengiama. Bet kodėl? �ia turi būti �kodėl?�. Jūs vienintelis �mogus, kuris pakankamai pa�įsta Berges�, kad galėtų atspėti. Kodėl, majore Ri�ai, kodėl?

��Neįsivaizduoju. Papras�iausiai nesuprantu. O, a� m�s�iau taip pat kaip ir jūs. Taip, Bergesas turėjo galimybꠗ vienintelis, kuris turėjo, i�skyrus mane. Problema ta, kad a� tiesiog negaliu tuo patikėti. Bergesas ne toks �mogus, kurį galėtum įsivaizduoti ka�k� �udant.

��K� mano jūsų teisės patarėjai?

Ri�o lūpos niūriai susi�iaupė.

��Mano teisės patarėjai leid�ia laik�, įtikinamai klausinėdami man�s, ar tikrai a� vis� savo gyvenim� ken�iau nuo proto aptemimo, kai ne�inodavau, k� i� tiesų darau!

��Jei taip, tai blogai,�� pasakė Puaro.�� Na, turbūt atrasime, kad Bergesas yra asmuo, kuriam pasitaiko proto aptemimų. Tai nebloga mintis. Dabar ginklas. Jie parodė jį jums ir paklausė, ar jis jūsų?

��Jis ne mano. Niekada prie� tai jo nema�iau.

��Ne, jis ne jūsų. Bet ar jūs visi�kai įsitikin�s, kad niekada anks�iau jo nematėte?

��Taip,�� jis ai�kiai dvejojo�� Tai ornamentuotas �aisliukas... tikrai... Tokie da�nai guli �monių namuose.

��Pavyzd�iui, moters svetainėje. Gal ponios Kleiton svetainėje?

���inoma, NE!

Paskutinis �odis buvo i�tartas garsiai, ir pri�iūrėtojas pa�iūrėjo į juos.

��Très bien17. �inoma, ne�� ir nereikia �aukti. Bet ka�kur ka�kada jūs matėte ka�k� labai pana�aus. A? Tiesa?

��A� taip nemanau... Kokioje antikvarinių daiktų parduotuvėje... galbūt.

��A, galimas daiktas,�� Puaro pakilo�� A� i�einu.

7.

��O dabar,�� pasakė Erkiulis Puaro,�� Bergesas. Taip, pagaliau Bergesas.

�ioje byloje jis kai k� su�inojo apie tuos �mones i� jų pa�ių ir apie kiekvien� i� kitų. Bet niekas jam nieko nepasakė apie Berges�. Jokios u�uominos apie tai, koks jis.

Pamat�s Berges�, suprato kodėl.

Tarnas laukė jo majoro Ri�o bute, telefonu su�inoj�s apie jo apsilankym� i� komandoro Maklareno.

��A� esu mesje Erkiulis Puaro.

��Taip, sere, a� jūsų laukiau.

Bergesas pagarbiai prilaikė duris, kol Puaro įėjo. Ma�as sta�iakampis prie�kambaris, atviros durys kairėje, vedan�ios į svetain�. Bergesas i�vadavo Puaro nuo jo skrybėlės bei palto ir nusekė paskui jį į svetain�.

��Aha,�� Puaro apsi�valgė�� Tai įvyko �ia?

��Taip, sere.

Ramus vyrukas Bergesas, skaistaus, kiek liesoko veido. Nerangūs pe�iai ir alkūnės, Kategori�kas balsas su provincijos, kurios Puaro ne�inojo, akcentu. Turbūt rytinės pakrantės. Tikriausiai nervingas �mogus, bet kitu at�vilgiu�� jokių tikslių charakteristikų. Buvo sunku tikėtis i� jo kokio nors ry�tingo veiksmo. Ar galėtų toksai u�mu�ti �mogų?

Jo akys buvo bly�kios, bėgiojan�ios, k� nelabai į�valgūs �monės da�nai susieja su nes��iningumu.

��Kas daroma su butu?�� pasiteiravo Puaro.

��A� vis dar jį pri�iūriu, sere. Majoras Ri�as susitarė dėl mano algos ir dėl to, kad gerai jį pri�iūrė�iau, kol... kol...

�vilgsnis vėl pradėjo lakstyti.

��Kol...�� sutiko Puaro. Jis pridūrė kaip neabejotin� fakt�:

��Saky�iau, kad majoras Ri�as beveik tikrai bus patrauktas į teism�. Byla tikriausiai truks apie tris mėnesius.

Bergesas papurtė galv�, ne neigdamas, o tiesiog sumi��s.

��Tai tikrai neatrodo įmanoma,�� pasakė jis.

��Kad majoras Ri�as būtų �udikas?

��Viskas. Ta skrynia...

Jo akys perbėgo per kambarį.

��A, tai ta į�ymioji skrynia?

Tai buvo mil�ini�kas labai tamsaus i�blizginto med�io baldas, apkaltas �alvariu, su dideliu �alvariniu skl�s�iu ir senovine spyna.

��Gra�us daik�iukas,�� Puaro priėjo prie skrynios.

Ji stovėjo prie sienos, �alia lango, greta jos buvo �iuolaiki�ka spintelė plok�telėms. I� kitos pusės buvo pusiau atviros durys. Duris beveik slėpė didelė spalvota odinė �irma.

��Jos į majoro Ri�o miegam�jį,�� pasakė Bergesas.

Puaro linktelėjo. Jo akys nuklydo į kit� kambario pus�. Ten buvo du stereo plok�telių grotuvai, kiekvienas ant �emo staliuko, nuo jų kaip gyvatės rangėsi laidai. Lengvos kėdės, didelis stalas. Ant sienų kabėjo japoni�kos graviūros. Tai buvo gra�us, patogus kambarys, bet ne i�taigingas.

Jis vėl pa�iūrėjo į Viljam� Berges�.

��Tas atradimas,�� pasakė maloniai,�� turėjo jus smarkiai �okiruoti.

��O taip, sere. Niekada to nepamir�iu,�� puolė kalbėti tarnas. �od�iai plaukte plaukė i� jo. Tikriausiai jis jautė, kad gana da�nai pasakodamas t� istorij�, pagaliau galės i�braukti j� i� savo atminties.

��A� ėjau aplink kambarį, sere. Valiau. Stiklus ir taip toliau. A� tik sustojau paimti por� alyvų nuo grindų ir pama�iau tai�� ant kilimo, surūdijusi�, tamsi� dėm�. Ne, kilimo dabar nėra. Atiduotas valyti. Tai padarė policija. �Kas tai?�� pagalvojau a�. Sakiau sau beveik juokaudamas,�� Tai visai kaip kraujas! Bet i� kur jis? Kas jį paliejo?�. O tada a� pama�iau, kad jis i� skrynios�� vieno �ono apa�ioje, �ia, kur yra ply�ys. Ir tada a� pasakiau, vis dar nieko negalvodamas: �Nagi nagi?� Pakėliau dangtį �tai �itaip,�� jis parodė t� judesį ranka,�� ir �ia buvo susirietusio vyro, gulin�io ant �ono, lyg jis būtų miegoj�s; lavonas. Ir tas �lyk�tus u�sienieti�kas peilis ar durklas, styrantis i� jo kaklo. Niekada to nepamir�iu�� niekada! Tol, kol būsiu gyvas! Tas �okas, to nesitikint, suprantate...

Jis giliai įkvėpė.

��Leidau dang�iui nukristi, i�bėgau i� buto ir pasileidau gatve. Ie�kojau policininko ir laimei, radau�� kaip tik u� kampo.

Puaro susim�st�s �velgė į jį. Spektaklis, jei tai spektaklis, buvo labai geras. Jis pradėjo baimintis, kad tai ne spektaklis, kad būtent taip viskas ir vyko.

��Ar nepagalvojote i� prad�ių pa�adinti major� Ri�?�� paklausė seklys.

��Tai man neatėjo į galv�, sere. Dėl �oko. A�... a� tiesiog norėjau i� �ia pasprukti...�� jis mė�lungi�kai gurktelėjo,�� ir... ir pakviesti pagalb�.

Puaro linktelėjo.

��Ar jūs pastebėjote, kad tai buvo ponas Kleitonas?�� paklausė jis.

��Turėjau, sere, bet �inote, netikėjau tuo. �inoma, kai tik grį�au su policininku, pasakiau: �Na, tai ponas Kleitonas!�, o jis paklausė: �Kas tas ponas Kleitonas?�. O a� sakau: �Jis buvo �ia praėjusį vakar�.�

��A,�� pasakė Puaro�� praėjusį vakar�... Ar tiksliai prisimenate, kada �ia atva�iavo ponas Kleitonas?

��Ne minutės tikslumu, bet daugma� be penkiolikos a�tuonios, saky�iau.

��Jūs gerai jį pa�inojote.

��Jis su ponia Kleiton gana da�nai �ia lankydavosi per tuos pusantrų metų, kai a� �ia dirbu.

��Ar jis atrodė toks kaip visada?

��Man taip regis. Kiek u�dus�s, bet priskyriau tai skubėjimui. Jis skubėjo į traukinį, ar pana�iai.

��Tikriausiai jis su savim turėjo lagamin�, jei jau va�iavo į �kotij�?

��Ne, sere. Galvojau, kad apa�ioje laukia taksi.

��Ar jis buvo nusivyl�s, kai su�inojo, kad majoro Ri�o nėra?

��Nepastebėjau to. Tik pasakė, kad para�ys ra�telį. Jis įėjo �ia, priėjo prie stalo, o a� grį�au į virtuv�. Kiek vėlinausi paruo�ti kiau�inius su �protais. Virtuvė yra koridoriaus gale, ir i� jos nelabai gerai girdėti. Negirdėjau, kaip jis i�ėjo, ar kaip atėjo �eimininkas, nes a� ir nesiklausiau.

��O toliau?

��Majoras Ri�as pa�aukė mane. Jis stovėjo ant slenks�io. Pasakė, kad pamir�o ponios Spens turki�kas cigaretes. Turėjau skubiai jų atne�ti. Taip ir padariau. Parne�iau ir padėjau jas �ia ant stalo. Ai�ku, pamaniau, kad ponas Kleitonas i�skubėjo į traukinį.

��Ir niekas kitas neatėjo į but� tuo metu, kai majoras Ri�as buvo i�ėj�s, o jūs buvote virtuvėje?

��Ne, sere, niekas.

��Ar esate tuo tikras?

��Kaipgi būtų galėj�s ateiti? Būtų turėj�s paskambinti.

Puaro papurtė galv�. Kaipgi būtų galėj�s? Spensai, Maklarenas ir ponia Kleiton, jis jau �inojo, galėjo atsiskaityti u� kiekvien� minut�. Maklarenas buvo su pa�įstamais klube, Spensai prie� i�va�iuodami i�gėrė namie su pora draugų. Margarita Kleiton kaip tik tuo metu kalbėjo su drauge telefonu. Jis pagalvojo, kad nė vienas i� jų tokios galimybės neturėjo. Turbūt buvo geresnių būdų nu�udyti Arnold� Kleiton�, nei nusekti paskui jį į but�, kur yra tarnas, ir kur �eimininkas gali grį�ti bet kuri� akimirk�. Taip, jis dar dėjo paskutines viltis į �paslapting� nepa�įstam�jį�! Galbūt ka�kas i� nepriekai�tingos Kleitono praeities atpa�ino jį gatvėje ir nusekė paskui jį �ia. U�puolė jį su stiletu, įki�o lavon� į skryni� ir pranyko. Gryna melodrama, neparemta jokiais argumentais ir faktais! �i ispani�ka skrynia tinka tik romanti�koms istorinėms apysakoms.

Jis vėl sugrį�o prie skrynios. Pakėlė dangtį. Jis pakilo lengvai, be garso.

Bergesas tyliai pasakė:

��Ji i�valyta, sere. A� tuo pasirūpinau.

Puaro palinko vir� jos. Negarsiai �ūktelėj�s, pasilenkė �emiau. Palietė j� pir�tais.

��Tos skylės i� galo ir vieno �ono atrodo... atrodo, lyg būtų pragr�tos visai neseniai.

��Skylės, sere?�� tarnas pasilenkė pa�iūrėti�� Tikrai negaliu pasakyti. Niekad anks�iau jų nepastebėjau.

��Jos nėra labai pastebimos. Bet jos �ia yra. Kaip pasakytumėt, kam jos?

��Tikrai ne�inau, sere. Kokie nors gyvūnai, tikriausiai... Norėjau pasakyti, kokie nors vabalai. Ka�kas, kas grau�ia medį?

��Kokie nors gyvūnai?�� perklausė Puaro�� Įdomu.

Jis �engė į kambario gilum�.

��Kai atėjote �ia su cigaretėmis, ar kas nors �iame kambaryje atrodė kitaip? I�vis kas nors? Pastumtos kėdės, stalas, kas nors tokio?

��Keista, bet kai pasakėte, sere... Kai tai paminėjote... Ta �irma, kuri saugo nuo skersvėjo i� miegamojo durų, buvo kiek pastumta į kair�.

��Taip?�� Puaro �velniai stumtelėjo.

��Dar truputį... �itaip.

Iki tol �irma dengė beveik pus� dė�ės. Dabar ji paslėpė beveik vis� dė��.

��Kaip jūs manote, kodėl ji buvo pastumta?

��A� negalvojau apie tai, sere.

(Kita panelė Lemon!)

Bergesas abejodamas pridūrė:

��Manau, kad taip paliekamas laisvesnis kelias į miegam�jį�� jei damos norėtų palikti savo apsiaustus.

��Galbūt. Bet gali būti ir kita prie�astis,�� Bergesas klausiamai į jį pa�iūrėjo�� Dabar �irma dengia dė��, ir slepia kilim� prie dė�ės. Jei majoras Ri�as būtų nudūr�s pon� Kleiton�, kraujas būtų greitai pradėj�s tekėti pro ply�ius dė�ės apa�ioje. Ka�kas galėtų tai pastebėti�� kaip jūs kit� ryt�. Tad �irma buvo perkelta.

��Niekad apie tai nesusim�s�iau, sere.

��Kokios �ia �viesos, stiprios ar blankios?

��Parodysiu jums, sere...

Tarnas greitai u�traukė u�uolaidas ir įjungė kelet� lempų. Jų �viesa buvo �velni ir nery�ki, net skaitymui nepakankamai stipri. Puaro pasi�iūrėjo į lempas palubėje.

��Jos nebuvo įjungtos, sere. Jos labai retai naudojamos.

��Puaro ap�velgė kambarį, ap�viest� bly�kia lempų �viesa.

Tarnas pasakė:

��Nemanau, sere, kad jūs būtumėt pastebėj�s kraujo dėmes. Per tamsu.

��Manau, kad jūs teisūs. Tad kodėl buvo perkelta �irma?

Bergesas krūptelėjo.

��Baisu pagalvoti, kad toks malonus d�entelmenas kaip majoras Ri�as tai padarė.

� Jūs neabejojate, kad jis tai padarė? Kodėl jis tai padarė, Bergesai?

��Na, �inoma, jis buvo kare. Jį galėjo su�eisti į galv�, ar ne? Sakoma, kad kartais tai pasirei�kia po daugelio metų. Jie staiga tampa keisti ir ne�ino, k� daro. Ir sakoma, kad tada daugiausia kliūva jų artimiausiems ir mieliausiems �monėms. Kaip jūs manote, ar galėjo taip būti?

Puaro pasi�iūrėjo į jį. Atsiduso. Nusisuko.

��Ne,�� pasakė jis�� Buvo ne taip.

Tarsi burtais, Bergeso rankoje atsirado �laman�io popieriaus lapelis.

��O, a�iū jums sere, bet a� tikrai...

��Jūs man padėjote,�� pasakė Puaro.�� Parodėte �į kambarį. Parodėte, kas yra �iame kambaryje. Parodėte, kas įvyko t� vakar�. Nėra nieko neįmanomo! Prisiminkite tai. A� pasakiau, kad buvo tik dvi galimybės�� a� klydau. Buvo tre�ia galimybė,�� jis apsi�valgė ir krūptelėjo�� Atitraukite u�uolaidas. Įleiskite �viesos ir oro. �iam kambariui to reikia. Jį reikia i�valyti. Manau, kad praeis daug laiko, kol jis bus i�valytas nuo kan�ios ir u�sit�susių neapykantos prisiminimų.

Bergesas i�si�ioj�s padavė Puaro jo skrybėl� ir palt�. Jis atrodė suglum�s. Puaro, kuris mėgo kalbėti nesuprantamai, patenkintas i�ėjo į gatv�.

8.

Puaro grį�o namo ir paskambino inspektoriui Mileriui.

��Kas atsitiko su Kleitono lagaminu? Jo �mona sakė, kad jis jį susidėjo.

��Lagaminas buvo klube. Kleitonas paliko jį pas �veicorių. Tada tikriausiai jį pamir�o ir i�ėjo be jo.

��Kas jame buvo?

��Ko ir reikėjo laukti. Pi�ama, kostiumas, higienos reikmenys.

��Labai jau rūpestingai susiruo�ė.

��O kaip jūs manėte, kas jame bus?

Puaro neatsakė į klausim�. Jis tarė:

��Dabar apie stilet�. Siūly�iau apklausti valytoj�, kuri valo ponios Spens nam�. Su�inokite, ar ji kada nors matė k� nors pana�aus ten gulint.

��Ponia Spens?�� Mileris �vilptelėjo.�� Ar jūsų mintys krypsta į t� pus�? Spensams buvo parodytas stiletas. Jie jo neatpa�ino.

��Vėl jų paklauskite.

��Norite pasakyti...

��O tada prane�kite man, k� jie pasakė...

��Jūs gudraujate!

��Skaitykite �Otel��, Mileri. Apm�stykite �Otelo� veikėjus. Mes praleidome vien� i� jų.

Puaro padėjo ragelį. Paskambino ledi �eterton.

U�imta.

Kiek vėliau jis vėl pabandė. Vis dar nesėkmingai. Jis paskambino D�ord�ui, savo tarnui, ir liepė jam skambinti tuo numeriu, kol kas nors atsilieps. Jis �inojo, kad ledi �eterton yra nepataisoma telefono maniakė.

Puaro atsisėdo ant kėdės, atsargiai nusiavė odinius batus, pajudino kojų pir�tus ir atsilo�ė.

��A� esu senas,�� pasakė Erkiulis Puaro�� Lengvai pavargstu...�� jis nu�vito.�� Bet l�stelės vis dar funkcionuoja. Lėtai, bet jos funkcionuoja... Taip, �Otelas�. Kas man tai pasakė? O taip, ponia Spens. Lagaminas... �irma... Lavonas, gulintis taip, lyg vyras būtų u�mig�s. Gudrus �udikas. Apm�styta, suplanuota... Manau, jam tai patiko!..

D�ord�as prane�ė jam, kad ledi �eterton prie telefono.

���ia Erkiulis Puaro, madam. Ar galiu pasikalbėti su jūsų vie�nia?

��Na �inoma! O, mesje Puaro, ar jūs padarėte stebukl�?

��Dar ne,�� pasakė Puaro,�� bet galbūt vėliau.

Tuoj pat Margaritos balsas�� ramus, �velnus.

��Madam, kai paklausiau jūsų, ar pastebėjote k� nors ne vietoj t� vakar�, jūs susiraukėt, lyg būtumėt ka�k� prisiminus, o paskui vėl pamir�ot. Ar tai buvo �irmos padėtis?

���irma? Na �inoma, taip. Ji buvo ne visai įprastoje vietoje.

��Ar jūs �okote t� vakar�?

��Kurį laik�.

��Kas daugiausia �oko su jumis?

��D�eremis Spenseris. Jis nuostabus �okėjas. �arlzas geras, bet neimpozanti�kas. Jis �oko su Linda, o paskui mes pasikeitėme. D�okas ne�oko. Jis dėjo plok�teles, rū�iavo jas ir paskelbdavo, k� gros.

��Vėliau klausėtės rimtosios muzikos?

��Taip.

Stojo tyla. Tada Margarita pasakė:

��Mesje Puaro, kam... visa tai? Ar jūs... ar yra... viltis?

��Ar �inote, madam, k� jau�ia �monės, esantys aplink jus?

Kiek nustebusiu balsu ji atsakė:

��A�... A� manau, taip.

��O a� manau, kad ne. Manau, kad net neįsivaizduojate. Manau, kad tai jūsų gyvenimo tragedija. Bet tai tragedija kitiems �monėms, o ne jums. �iandien ka�kas paminėjo man Otel�. Paklausiau jūsų, ar jūsų vyras buvo pavydus, jūs atsakėte, kad tikriausiai buvo. Bet pasakėte tai nerūpestingai kaip vaikas. Jūs pasakėte tai taip, kaip būtų pasakiusi Desdemona, nepastebinti pavojaus. Ji taip pat atpa�ino pavyd�, bet nesuprato jo, nes pati niekada nepavydėjo ir negalėjo pavydėti. Manau, kad ji nieko ne�inojo apie smarkios fizinės aistros jėg�. Ji mylėjo savo vyr� su romanti�ka aistra, tarsi garbindama didvyrį, ji gana nekaltai mylėjo savo draug� Kasijų kaip artim� draug�... Manau, kad pati būdama atspari aistroms, ji vertė vyrus kraustytis i� proto... Ar suprantate mane, madam?

Stojo pauzė, o tada jis i�girdo Margaritos atsakym�. �altakrauji�k�, malonų, kiek suglumusį:

��A� ne... a� tikrai nesuprantu, k� jūs sakote...

Puaro atsiduso. Po to pasakė dalyki�ku tonu:

���į vakar� a� jus aplankysiu.

9.

Inspektorių Milerį nebuvo lengva įtikinti. Bet ir Erkiuliu Puaro, kai jis pajunta tvirt� pagrind� po kojomis, nelengva atsikratyti. Inspektorius Mileris bambėjo, bet kapituliavo.

� ... nors k� su tuo bendro turi ledi �eterton...

��I� tikrųjų nieko. Ji tik padėjo savo draugei, ir viskas.

� Kaip jūs su�inojote apie tuos Spensus?

��Apie tai, kad tas stiletas i� jų? Tai buvo spėjimas. D�eremis Spensas ka�kaip paki�o man �i� mintį. A� spėjau, kad stiletas priklausė Margaritai Kleiton. Spensas pasakė, kad jis tikrai �ino, jog yra ne taip,�� seklys nutilo.

��K� jie pasakė dabar?�� smalsiai paklausė.

��Pastebėjo, kad jis labai pana�us į �aislinį durkl�, kurį jie ka�kada turėjo. Bet prie� kelias savaites jie jį ka�kur nuki�o ir tikrai apie jį pamir�o. Manau, kad Ri�as jį i� ten nu�vilpė.

���mogus, kuris mėgsta �aisti saugiai, ponas D�eremis Spensas,�� pasakė Erkiulis Puaro. Jis sumurmėjo pats sau:

��Prie� kelias savaites... O taip, planuoti pradėta seniai.

��Ei, apie k� jūs?

��Nieko, mes atva�iavome,�� pasakė Puaro. Taksi sustojo prie ledi �eterton namo �eriton gatvėje. Puaro u�mokėjo.

Margarita laukė jų kambaryje vir�uje. Kai ji i�vydo Milerį, jos veidas sustingo.

��A� ne�inojau...

��Jūs ne�inojote, kas tas draugas, kurį pasisiūliau atvesti?

��Inspektorius Mileris nėra mano draugas.

��Tai labiau priklauso nuo to, ponia Kleiton, ar jūs norite, kad laimėtų teisingumas, ar ne. Jūsų vyras buvo nu�udytas...

��O dabar turime pakalbėti apie t�, kuris jį nu�udė,�� greitai pasakė Puaro�� Ar mes galime atsisėsti, madam?

Margarita lėtai atsisėdo į atsukt� į du vyrus kėd� auk�tu atlo�u.

��A� pra�au,�� pasakė Puaro, kreipdamasis į abu klausytojus,�� kantriai mane i�klausyti. Manau, kad dabar �inau, kas t� fatali�k� vakar� atsitiko majoro Ri�o bute... Mes visi pradėjome nuo klaidingos prielaidos... Prielaidos, kad tik du �monės turėjo galimyb� įdėti kūn� į skryni��� majoras Ri�as arba Viljamas Bergesas. Bet mes klydome�� bute buvo tre�ias �mogus, kuris t� vakar� turėjo toki� pa�i� galimyb�.

��O kas tai buvo?�� skepti�kai pasiteiravo Mileris�� Lifto berniukas?

��Ne. Arnoldas Kleitonas.

��K�? Paslėpė savo lavon�? Jūs i�protėjote.

���inoma, kad ne lavon��� gyv� kūn�. Papras�iau tariant, jis pasislėpė skrynioje. Tokie įvykiai da�nai minimi istorijose. Negyva nuotaka �Amalo �akelėje�, Joachimas, kuris suplanuoja nuplė�ti Imod�in garb� ir taip toliau. A� pagalvojau apie tai, vos pamat�s, kad skrynioje neseniai buvo pragr�tos skylės. Kodėl? Jos buvo pragr�tos tam, kad skrynioje pakaktų oro. Kodėl t� vakar� �irma buvo perkelta i� įprastos vietos? Kad paslėptų skryni� nuo �monių, esan�ių kambaryje. Tad tas pasislėp�s vyras galėjo kartkar�iais pakelti skrynios dangtį ir pramank�tinti savo s�narius bei geriau girdėti, kas vyksta.

��Bet kodėl,�� pasiteiravo Margarita, i� nuostabos pla�iai atvėrusi akis,�� kodėl Arnoldas būtų panorėj�s slėptis skrynioje?

��Ar to jūs klausiate, madam? Jūsų vyras buvo pavydus �mogus. Taip pat ir neatviras �mogus. �U�sisklend�s�, kaip pavadino jūsų draugė ponia Spens. Jo pavydas augo. Jis jį kankino! Ar jūs buvote, ar nebuvote Ri�o meilu�e? Jis ne�inojo! Jis turėjo �inoti! Tad�� �telegrama i� �kotijos�, telegrama, kuri niekada nebuvo i�siųsta, ir kurios niekas niekada nematė! Sudedamas lagaminas nak�iai ir patogiai pamir�tamas klube. Jis eina į but� tuo metu, kai yra tikras, jog Ri�as bus i�ėj�s... Jis sako tarnui, kad para�ys ra�telį. Kai tik lieka vienas, gr�ia skyles skrynioje, pastumia �irm� ir įlipa į skryni�. �i�nakt jis su�inos ties�. Gal jo �mona liks su kitais, gal ji i�eis, bet sugrį�. T� naktį bevilti�kai kankinamas pavydo vyras su�inos...

��Jūs juk nesakote, kad jis pats save nudūrė?�� Milerio balsas buvo skepti�kas.�� Nes�monė!

��O ne, jį nudūrė ka�kas kitas. Ka�kas, kas �inojo, jog jis ten yra. Tai tikrai buvo �mog�udystė. Atsargiai suplanuota, gerai apgalvota �mog�udystė. Pagalvokime apie kitus �Otelo� veikėjus. Turėtume prisiminti Jag�. Subtiliai u�nuodijamos Arnoldo Kleitono mintys: u�uominomis, įtarimais. Dorasis Jagas, i�tikimasis draugas, vyras, kuriuo tu visada tikėjai! Arnoldas Kleitonas visada tikėjo juo. Arnoldas Kleitonas leido keroti savo pavydui, tapti jam kar�tlige. Ar planas pasislėpti skrynioje buvo paties Arnoldo mintis? Jis galėjo galvoti, kad taip�� tikriausiai jis taip galvojo! Tad scena paruo�ta veiksmui. Stiletas, ramiai pavogtas prie� kelias savaites, paruo�tas. Ateina vakaras. �viesos nery�kios, groja patefonas, dvi poros �oka, lik�s vyras u�siėm�s plok�telėmis, netoli ispani�kos skrynios ir j� dengian�ios �irmos. Nunerti u� �irmos, pakelti dangtį ir kirsti... Dr�su, bet gana paprasta!

��Kleitonas būtų riktelėj�s!

��Nebūtų, jei jam buvo duota narkotikų,�� pasakė Puaro.�� Anot tarno, lavonas gulėjo taip, lyg �vyras būtų u�mig�s�. Kleitonas miegojo, narkotikų jam davė vienintelis �mogus, kuris galėjo jų duoti, vyras, su kuriuo jis gėrė klube.

��D�okas?�� vaiki�kai nustebusi, Margarita prabilo garsiau.�� D�okas? Tik jau ne brangusis senasis D�okas. Ne, a� juk pa�įstu D�ok� vis� savo gyvenim�! Kodėl po galais D�okas turėtų..?

Puaro atsisuko į j�.

��Kodėl du italai kovojo dvikovoje? Kodėl nusi�ovė jaunuolis? D�okas Maklarenas yra tylus �mogus. Jis turbūt nustojo vilties, būdamas i�tikimas jūsų ir jūsų vyro draugas, bet tada atsiranda majoras Ri�as. To jau per daug! Aistrų ir neapykantos tamsoje jis suplanuoja tai, k� beveik galima pavadinti tobula �mog�udyste�� dviguba �mog�udyste, nes Ri�as beveik tikrai bus apkaltintas. Ir, pa�alin�s major� Ri� ir jūsų vyr� i� kelio, jis mano, kad pagaliau jūs atsigr�ite į jį. Ir turbūt, madam, jūs būtumėt taip padarius... A?

Ji spoksojo į jį siaubo i�plėstomis akimis.

Beveik nes�moningai ji su�nib�dėjo:

��Turbūt... A�... ne�inau...

Staiga prisimin�s savo autoritet�, prabilo inspektorius Mileris:

��Labai gerai, Puaro. Tai tik teorija, ir nieko daugiau. �ia nėra nė ma�iausio (rodymo. Tikriausiai nė vienas �odis nėra teisingas.

��Visa tai tiesa.

��Bet nėra įrodymų. Neturime kuo pasiremti.

��Jūs neteisus. Manau, kad Maklarenas, jei jam tai pasakysime, prisipa�ins. Tai yra, jei jam pasidarys ai�ku, kad Margarita Kleiton �ino...

Jis nutilo, o paskui pridūrė:

��Nes kai jis tai su�inos, jis bus pralo��s. Puiki �mog�udystė tampa berg�d�ia.

2.

Horisas Bindleris grį�o į London�, nesurad�s daugiau baisūnų, o Reimondas Vestas para�ė lai�k� panelei Grin�, prane�damas, kad jis pa�įsta poni� Luiz� Oksli, kuri sugebėtų padirbėti su dienora��iais. Po kelių dienų atėjo lai�kas, para�ytas voratinkli�ka senamadi�ka ra�ysena, kuriame panelė Grin� paskelbė, jog trok�ta pasinaudoti ponios Oksli paslaugomis, ir pasiūlė poniai Oksli atvykti ir susitikti su ja.

Lu mielai ėmėsi �io darbo, buvo suderėtas dosnus atlyginimas, ir kit� dien� ji pradėjo dirbti.

��A� jums baisiai dėkinga,�� pasakė ji Reimondui�� Tai nuostabiai man tiks. A� galėsiu nuve�ti vaikus į mokykl�, eiti į Grin�o Beprotyb� ir grį�dama juos pasiimti. Kaip fantasti�kai ten viskas atrodo! O t� senut� reikia pamatyti savo akimis, kad patikėtum, jog tokia yra.

Pirm� savo darbo dienos vakar� ji sugrį�o ir nupasakojo savo dien�.

��A� beveik nema�iau ūkvedės,�� pasakojo ji�� Pus� vienuolikos ji atėjo su kava ir sausainiais, visaip maivėsi ir beveik nekalbėjo su manimi. Manau, kad ji nepritaria mano pasamdymui,�� ji t�sė,�� atrodo, kad tarp jos ir sodininko, Alfredo, tvyro nesantaika. Jis yra vietinis vaikinas ir labai tingus, many�iau, ir jis nesikalba su ūkvede. Panelė Grin� i�did�iai pasakė: �Kiek pamenu, tarp sodininkų ir nami�kių visada tvyrodavo nesantaika. Sode buvo trys vyrai ir berniukas, o name a�tuonios tarnaitės, bet visada būdavo trintis.�

Kit� dien� Lu sugrį�o su kitomis naujienomis.

��Tik įsivaizduokit,�� pasakė ji�� a� �įryt buvau papra�yta paskambinti sūnėnui.

��Panelės Grin� sūnėnui?

��Taip. Atrodo, kad jis yra aktorius, vaidinantis teatre, kuris vasaros sezon� vaidina pajūryje, Borhome. A� paskambinau į teatr� ir palikau �inut�, kad jis rytoj kvie�iamas prie�pie�ių. Tikrai gana juokinga. Senutė nenorėjo, kad tai �inotų ūkvedė. A� manau, kad ponia Kresvel padarė ka�k�, kas j� supykino.

��Rytoj kita �io �iurpaus serialo dalis,�� sumurmėjo Reimondas.

��Tai tikrai kaip serialas, ar ne? Susitaikymas su sūnėnu, kraujas tir�tesnis u� vandenį�� bus para�ytas kitas testamentas, o senasis sunaikintas.

��Teta D�eine, jūs atrodote per daug rimta.

��Tikrai, brangioji? Ar tu girdėjai dar k� nors apie policinink�?

Lu atrodė sugluminta.

��A� nieko ne�inau apie policinink�.

��Ta jos pastaba, brangute,�� pasakė panelė Marpl,�� turi ka�k� reik�ti.

Lu kit� dien� atvyko į darb� linksmai nusiteikusi. Ji įėjo pro atviras paradines duris�� namo durys ir langai visada būdavo atidaryti. Atrodė, kad panelė Grin� nebijo įsilau�ėlių, ir tikriausiai buvo teisi, nes dauguma daiktų name svėrė kelias tonas ir neturėjo piniginės vertės.

Lu praėjo pro Alfred�. Kai ji pirm� kart� jį pamatė, jis buvo atsirėm�s į medį ir rūkė cigaret�, bet tik pamat�s j�, jis �iupo �luot� ir pradėjo uoliai �luoti lapus. Tingus jaunuolis, pagalvojo ji, bet gra�us. Jo i�vaizda jai kai k� priminė. I� prie�kambario u�lipusi laiptais į bibliotek�, ji pa�iūrėjo į didelį Natanielio Grin�o portret�, tapyt� Viktorijos epochos klestėjimo laikais, kuris kabėjo vir� �idinio atbrailos. Vyri�kis sėdėjo atsilo��s dideliame fotelyje, rankose laikė auksin� grandinėl�, kuri kybojo skersai jo talpaus pilvo. Kai jos �vilgsnis nukrypo nuo pilvo link veido su sunkiais �andikauliais, tankiais antakiais ir ve�liais juodais ūsais, jai atėjo mintis, kad jaunasis Natanielis Grin�as turėjo gra�iai atrodyti. Jis turbūt buvo truputį pana�us į Alfred�...

Ji nuėjo į bibliotek�, u�darė duris, atsidarė ra�om�j� ma�inėl� ir i�traukė dienora��ius i� stal�iaus stalo �one. Pro atvir� lang� ji pa�velgė į panel� Grin� klostuota spalvota, �akelių ornamentais puo�ta suknele, kuri, palinkusi prie alpinariumo, uoliai rovė pikt�oles. Buvo dvi lietingos dienos, kuriomis pikt�olės puikiai pasinaudojo.

Lu, miesto mergina, nutarė, kad jei kada turės sod�, niekada neįsirengs alpinariumo, kurį reikia ravėti rankomis. Tada ji sėdo prie darbo.

Kai ponia Kresvel pus� vienuolikos įėjo į bibliotek� su kavos padėklu, ji ai�kiai buvo labai blogos nuotaikos. Ji padėjo padėkl� ant stalo ir kreipėsi į erdv�:

��Sve�iai prie�pie�iams�� ir nieko nėra namuose! K� man daryti, norė�iau �inoti? O Alfredo nė �enklo.

��Jis �lavė keli�, kai ėjau �ia,�� įsiterpė Lu.

��Kurgi ne. Puikus lengvas darbas.

Ponia Kresvel i�lėkė i� kambario ir trenkė durimis. Lu i�si�iepė. Ji galvojo, kaip atrodys �sūnėnas�.

Ji baigė gerti kav� ir vėl sėdo prie darbo. Ji taip įsigilino, kad laikas bėgo greitai. Kai Natanielis Grin�as pradėjo ra�yti dienora�tį, jis pasidavė malonumui būti nuo�ird�iu. Redaguodama i�trauk�, skirt� asmeniniam kaimyninio miesto bufetininkės �avesiui, Lu suvokė, kad reikės nema�ai padirbėti.

Kai ji taip m�stė, j� i�g�sdino kieme nuaidėj�s klyksmas. Ji pa�oko ir pribėgo prie atviro lango. Panelė Grin� nuo alpinariumo svirduliavo namo link. Jos rankos buvo prispaustos prie krūtinės, o tarp jų ky�ojo papuo�tas plunksnomis kotas, kurį Lu nustėrusi atpa�ino kaip strėlės kot�.

Panelės Grin� galva su sulankstyta �iaudine skrybėle nusviro ant krūtinės. Ji pa�aukė Lu silpstan�iu balsu:

...�� nu�ovė... jis nu�ovė mane... su strėle... eik pagalbos...

Lu nubėgo prie durų. Ji paspaudė ranken�, bet durys neatsidarė. Ji valandėl� berg�d�iai stengėsi jas atidaryti, kol suvokė, kad jos u�rakintos. Ji nubėgo atgal prie lango.

��A� u�rakinta.

Panelė Grin�, pasisukusi nugara į Lu, sverdėdama �aukė ūkvedei tolimesniame lange:

��Paskambink policijai... telefonu...

Tada, svirduliuodama lyg girtuoklė, ji pranyko Lu i� akių lipdama per lang� apa�ioje į svetain�. Po akimirkos Lu i�girdo dū�tan�io porceliano garsus, duslų trenksm�, o tada stojo tyla. Jos vaizduotė atkūrė scen�. Panelė Grin�, matyt, aklai nusvyravo prie ma�o staliuko su Sevro arbatos servizu.

Lu bevilti�kai dau�ė duris, �aukdama ir klykdama. U� lango nebuvo nei vamzd�io, nei vijoklių, kuriais būtų galima i�sigauti i� kambario.

Pagaliau pavargusi nuo durų dau�ymo, ji grį�o į kambarį. Toliau esan�ios svetainės lange pasirodė ūkvedės galva.

��Ateikite ir i�leiskite mane, ponia Oksli. A� u�rakinta.

��Ir a� u�rakinta.

��Dieve mano, koks siaubas! A� paskambinau policijai. Turiu papildom� telefon� �iame kambaryje, bet ko nesuprantu, ponia Oksli, tai kaip mus u�rakino. A� negirdėjau, kaip pasisuko raktas, o jūs?

��Ne. A� i�vis nieko negirdėjau. Vie�patie, k� mes darysime? Gal Alfredas gali mus i�girsti?

Lu suriko i� visų jėgų:

� Alfredai, Alfredai!

��Turbūt jis i�ėjo pietauti. Kiek laiko?

Lu pa�iūrėjo į savo laikrodį.

��Dvide�imt penkios minutės po dvylikos.

��Jam neleid�iama i�eit prie� pus� pirmos, bet jis nusiplauna kiek galima anks�iau.

��Ar jūs manote... ar jūs manote...

Lu norėjo paklausti: �Ar jūs manote, kad ji negyva?�, bet �od�iai įstrigo jai gerklėje.

Jos galėjo tik laukti. Lu atsisėdo ant palangės. Atrodė, kad praėjo am�inybė, kol i� u� namo kampo pasirodė flegmati�kas �almuotas policininkas. Ji pasilenkė pro lang�, o jis pa�iūrėjo į j�, prisideng�s akis ranka.

��Kas �ia dedasi?�� nepritariamai paklausė jis.

I� savo langų Lu ir ponia Kresvel i�liejo ant jo jausmingos informacijos sraut�.

Policininkas i�siėmė u�ra�ų knygut� ir pie�tuk�.

��Jūs, ponios, u�lipote į vir�ų ir u�sirakinote? Ar galiu su�inoti jūsų pavardes, pra�y�iau?

��Ne. Mus ka�kas u�rakino. Ateikite ir i�leiskite mus.

Policininkas pasakė priekai�tingai:

��Viskas savo laiku,�� ir i�nyko pro �emutinį lang�.

Vėl slinko begalinės minutės. Lu i�girdo atva�iuojan�i� ma�in�, ir, atrodė, po valandos, bet i� tiesų po trijų minu�ių, u� originalųjį konsteblį budresnis policijos ser�antas i�laisvino i� prad�ių poni� Kresvel, o paskui ir Lu.

��Panelė Grin�?�� sumik�iojo Lu.�� Kas... kas... nutiko jai?

Ser�antas atsikrenk�tė.

��Gailiuosi, turėdamas pasakyti jums, madam,�� pasakė jis,�� k� jau sakiau poniai Kresvel. Panelė Grin� negyva.

��Nu�udyta,�� pasakė ponia Kresvel.�� �tai kas tai�� �mog�udystė.

��Galėjo būti nelaimingas atsitikimas,�� suabejojo ser�antas,�� kai kurios kaimo ledi �audo i� lankų su strėlėmis.

Vėl pasigirdo atva�iuojan�ios ma�inos garsas. Tada ser�antas pasakė:

��Tai greitoji pagalba,�� ir nubėgo �emyn.

Bet tai nebuvo greitoji pagalba. Kai Lu ir ponia Kresvel nulipo �emyn, jaunuolis dvejodamas įėjo pro paradines duris ir sustojo, �valgydamasis aplink su kiek suglumusia i�rai�ka.

Tada maloniu balsu, kuris Lu pasirodė ka�kaip pa�įstamas,�� galbūt kaip giminės jis buvo pana�us į panelės Grin� bals�,�� jis paklausė:

��Atsipra�au, ar... e... ar �ia gyvena panelė Grin�?

��Ar galiu su�inoti jūsų pavard�, jei malonėsite,�� artėdamas prie jo pasakė ser�antas.

��Fle�eris,�� pasakė jaunuolis,�� Natas Fle�eris. Ties� pasakius, esu panelės Grin� sūnėnas.

��I� tiesų, sere, na... man gaila... a� esu tikras...

��Ar kas nors atsitiko?�� paklausė Natas Fle�eris.

��Nelaimingas atsitikimas... jūsų teta buvo nu�auta su strėle... įsmigo į kaklo ven�...

Ponia Kresvel prabilo isteri�kai ir be įprasto rafinuotumo:

��Jūsi�kė teta buvo nu�udyta, �it kas atsitiko. Jūsi�kė teta nu�udyta.

3.

Inspektorius Vel�as prisitraukė kėd� ar�iau stalo ir leido �vilgsniui klajoti nuo vieno prie kito i� keturių kambaryje buvusių �monių. Tai buvo tos pa�ios dienos vakaras. Jis apsilankė Vestų namuose tam, kad dar kart� patikrintų Lu Oksli parodymus.

��Jūs esate tikra dėl �ių �od�ių tikslumo? Nu�ovė... jis nu�ovė mane... su strėle... eik pagalbos?

Lu linktelėjo.

��O laikas?

��Po poros minu�ių a� pa�iūrėjau į savo laikrodį�� tada buvo dvide�imt penkios minutės po dvylikos.

��Jūsų laikrodis gerai eina?

��A� taip pat pa�iūrėjau į sieninį laikrodį.

Inspektorius pasisuko į Reimond� Vest�.

��Pasirodo, sere, kad ma�daug prie� savait� jūs ir ponas Horisas Bindleris buvote panelės Grin� testamento liudininkais?

Reimondas glaustai nupasakojo įvykius, kai jis su Horisu Bindleriu vien� popiet� apsilankė Grin�o Beprotybėje.

���ie jūsų parodymai gali būti svarbūs,�� pasakė Vel�as.�� Panelė Grin� ai�kiai pasakė jums, kad jos testamentas sura�ytas ūkvedės ponios Kresvel naudai, kad ji nemokės poniai Kresvel jokios algos, tikėdamasi, kad ponia Kresvel j� aptarnaus iki pat mirties?

���itaip ir pasakė, taip.

��Ar galite pasakyti, kad ponia Kresvel gerai �inojo �į fakt�?

��Be abejonės. Panelė Grin� man būnant prane�ė, kad paveldėtojai negali liudyti testamento, ir ponia Kresvel ai�kiai suprato, k� ji turėjo omeny. Panelė Grin� pati man pasakė, kad ji susitarė dėl to su ponia Kresvel.

��Tad ponia Kresvel turėjo prie�as�ių tikėti, kad ji yra suinteresuotas asmuo. Jos atveju motyvai gana ai�kūs, drįstu sakyti, kad ji dabar būtų mūsų svarbiausia įtariamoji, jei nebūtų buvus saugiai u�rakinta savo kambary, kaip ir ponia Oksli, bet panelė Grin� ai�kiai pasakė, kad j� pa�ovė vyras...

��Ji tikrai buvo u�rakinta savo kambaryje?

��O taip. J� i�leido ser�antas Keilis. Tai didelė senovinė spyna su dideliu senoviniu raktu. Raktas buvo spynoje, ir jo niekaip nebuvo galima pasukti i� vidaus ar pana�iai. Ne, jūs turite visi�kai patikėti tuo, kad ponia Kresvel buvo u�rakinta to kambario viduje ir negalėjo i�eiti. O kambaryje nebuvo nei lankų, nei strėlių, ir panelė Grin� jokiu būdu negalėjo būti nu�auta i� lango (netinkamas �ūviui kampas),�� ne, ponia Kresvel i�krinta i� �aidimo.

Jis patylėjo ir t�sė:

��Ar patikėtumėt, kad panelė Grin� mėgo pok�tauti?

Ponia Marpl staiga pa�iūrėjo į jį i� savo kampo.

��Tad testamentas i�vis nebuvo ponios Kresvel naudai?�� pasakė ji.

Inspektorius Vel�as pa�iūrėjo į j� nusteb�s.

��Tai labai protingas spėjimas, madam,�� pasakė jis�� Taip. Ponia Kresvel nebuvo paminėta kaip paveldėtoja.

��Kaip ir ponas Neismitas,�� linktelėjo galv� ponia Marpl�� Panelė Grin� pasakė poniai Kresvel, kad ji ruo�iasi jai palikti visk� ir todėl nemokėjo jai algos; ir tada ji visk� paliko ka�kam kitam. Nėra abejonių, kad ji buvo labai savim patenkinta. Ai�ku, kad ji d�iūgavo, padėjusi testament� į �Ledi Odli paslaptį�.

��Laimei, kad ponia Oksli galėjo mums papasakoti apie testament� ir kur jis padėtas�� pasakė inspektorius�� Mes i�ties kitu atveju galėjome ilgai jo ie�koti.

��Viktorijos epochos humoro supratimas,�� sumurmėjo Reimondas Vestas.

��Tad ji paliko savo pinigus sūnėnui,�� pasakė Lu.

Inspektorius papurtė galv�.

��Ne,�� pasakė jis,�� ji nepaliko jų Natui Fle�eriui. �ia istorija kartojasi�� �inoma, a� naujokas �iose vietose ir a� girdėjau tik paskalas i� antrų lūpų,�� bet atrodo, kad panelė Grin� ir jos sesuo seniai buvo susi�avėjusios gra�iu raiteliu, ir jos sesuo u� jo i�tekėjo. Ne, ji nepaliko pinigų savo sūnėnui,�� jis patylėjo, kasydamas smakr�,�� ji paliko juos Alfredui,�� pasakė jis.

��Alfredui�� sodininkui?�� �ana pratarė nustebusiu balsu.

��Taip, ponia Vest. Alfredui Polokui.

��Bet kodėl?�� su�uko Lu.

Ponia Marpl kostelėjo ir sumurmėjo:

��Many�iau, nors gal a� ir klystu, kad �ia galėjo būti�� galime pavadinti�� �eimyninių prie�as�ių.

��Jūs galite jas taip vadinti,�� sutiko inspektorius.�� Kaime gerai �inoma, kad tas Tomas Polokas, Alfredo senelis, berods buvo vienas i� senojo pono Grin�o nesantuokinių vaikų.

���inoma,�� su�uko Lu,�� tas pana�umas! A� pastebėjau jį �įryt.

Ji prisiminė, kaip, praėjusi pro Alfred�, nuėjo į nam� ir pasi�iūrėjo į senojo Grin�o portret�.

��Drįstu sakyti,�� tarė ponia Marpl,�� kad ji manė, jog Alfredas Polokas gali did�iuotis tuo namu, gali netgi norėti jame gyventi, o jos sūnėnui jis beveik tikrai būtų nereikalingas ir jis kuo grei�iau jį parduotų. Jis aktorius, ar ne? Kokioje pjesėje jis dabar vaidina?

Senoji ledi nukrypo nuo temos, pamanė inspektorius Velsas, bet mandagiai atsakė:

��Manau, madam, kad jie vaidina D�eimso Bario pjeses.

��Baris,�� susim�s�iusi pasakė ponia Marpl.

���K� �ino kiekviena moteris�,�� pasakė inspektorius Velsas ir paraudo.�� Pjesės pavadinimas,�� greitai pridūrė jis.�� A� ne per daugiausiai vaik�tau į teatr�,�� pridėjo,�� bet �mona ėjo ir matė pjes� praėjusi� savait�. Anot jos, ji neblogai pastatyta.

��Baris para�ė kelet� �avingų pjesių,�� pasakė ponia Marpl,�� nors a� turiu pasakyti, kad kai a� nuėjau su savo senu draugu, generolu Isterliu, pa�iūrėti Bario �Ma��j� Marij��,�� ji papurtė galv�,�� nebuvo į k� �iūrėti.

Inspektorius, nesusipa�in�s su pjese �Ma�oji Marija�, atrodė visi�kai sumi��s. Ponia Marpl paai�kino:

��Kai a� buvau mergaitė, inspektoriau, niekas net neminėdavo �od�io �pilvas�.

Inspektorius atrodė dar labiau pasimet�s. Panelė Marpl pa�nib�domis murmėjo pavadinimus.

���Nuostabusis Kri�tonas�. Labai protinga. �Marija Roza��� �avi pjesė. Prisimenu, a� verkiau. �Kokybės gatvės� a� nelabai mėgau. Paskui buvo �Bu�inys Pelenei�. O, �inoma.

Inspektorius Vel�as negalėjo �vaistyti laiko teatrinėms diskusijoms. Jis grį�o prie svarstomo reikalo.

��Klausimas,�� pasakė jis,�� ar Alfredas Polokas �inojo, kad senoji ledi para�ė testament� jo naudai? Ar ji jam pasakė?�� jis pridūrė,�� �inote, Borheme yra �audymo i� lanko klubas, o Alfredas Polokas yra jo narys. Jis labai geras lankininkas.

��Tad ar tada jūsų byla nėra pakankamai ai�ki?�� paklausė Reimondas Vestas.�� Jis tinka ir abiejų moterų u�rakinimui�� jis �inojo, kur name jos tada buvo.

Inspektorius pa�iūrėjo į jį. Jis kalbėjo su gilia melancholija.

��Jis turi alibi,�� pasakė inspektorius.

��Visad maniau, kad alibi yra labai įtartini.

��Galbūt, sere,�� atsiliepė inspektorius Vel�as.�� Jūs kalbate kaip ra�ytojas.

��A� nera�au detektyvinių apysakų,�� pasakė Reimondas Vestas, i�g�sdintas net tokios minties.

��Gana lengva pasakyti, kad alibi yra įtartini,�� t�sė inspektorius Vel�as,�� bet, deja, mes turime atsi�velgti į faktus.

Jis atsiduso.

��Turime tris įtariamuosius,�� pasakė jis�� Tris �mones, kurie, kai tai atsitiko, buvo netoli veiksmo vietos. Keista, bet atrodo, kad nė vienas i� tų trijų negalėjo to padaryti. Ūkved� a� jau aptariau,�� sūnėnas, Natas Fle�eris, tuo metu, kai panelė Grin� buvo nu�auta, buvo u� kelių mylių, pylėsi benzin� į ma�in� ir klausė kelio,�� o dėl Alfredo Poloko,�� �e�i �monės prisieks, kad jis įėjo į ��unį ir Antį� dvide�imt minu�ių po dvylikos ir ten valand� kaip paprastai valgė duon� su sūriu ir gėrė alų.

��Apdairiai sukurtas alibi,�� viltingai pasakė Reimondas Vestas.

��Galbūt,�� pasakė inspektorius Vel�as,�� bet vis dėlto jis jį susikūrė.

Stojo ilga tyla. Tada Reimondas pasuko galv� ten, kur tiesi ir susim�s�iusi sėdėjo ponia Marpl.

��Tai jums, teta D�eine,�� pasakė jis�� Inspektorius pasidavė, ser�antas pasidavė, a� pasidaviau, �ana pasidavė. Lu pasidavė. Bet jums, teta D�eine, tai absoliu�iai ai�ku. Ar tiesa?

��Nepasaky�iau to, brangusis,�� pasakė ponia Marpl,�� ne absoliu�iai ai�ku, o �mog�udystė, brangusis Reimondai, nėra �aidimas. Nemanau, kad varg�elė panelė Grin� norėjo mirti, o tai ai�kiai buvo brutali �mog�udystė. Labai gerai suplanuota ir gana �altakrauji�ka. Ir nėra dėl ko �ia �aipytis!

��A� atsipra�au,�� susigėdo Reimondas�� Tikrai nesu toks be�irdis, kaip atrodo. �mogus kalba apie įvykius lengvabūdi�kai, kad pabėgtų nuo jų siaubingumo.

��Manau, kad tai �ių laikų tendencija,�� pasakė ponia Marpl�� Visi tie juokai apie laidotuves. Taip, tikriausiai a� nepagalvojau, kai pasakiau, kad tu be�irdis.

��Taip nėra,�� pasakė �ana,�� nors mes jos i�vis gerai nepa�inojome.

��Tai tikra tiesa,�� pasakė ponia Marpl�� Tu, brangioji �ana, i�vis jos nepa�inojai. A� i�vis jos nepa�inojau. Reimondas susidarė įspūdį apie j� i� vienos popietės pokalbio. Lu bendravo su ja dvi dienas.

��Na, teta D�eine,�� pasakė Reimondas,�� i�sakykite mums savo po�iūrį. Jūs neprie�tarausite, inspektoriau?

��Ne, ne,�� mandagiai pasakė inspektorius.

��K� gi, brangusis, atrodo, kad mes turime tris �mones, kurie turėjo motyv�, ar galėjo galvoti, kad jie turi motyv� nu�udyti sen�j� dam�. Ir trys gana paprastos prie�astys, kodėl nė vienas i� trijų negalėjo to padaryti. Ūkvedė negalėjo to padaryti, nes ji buvo u�rakinta jos kambaryje, o panelė Grin� primygtinai tvirtino, kad j� pa�ovė vyras. Sodininkas negalėjo to padaryti, nes jis buvo ��unyje ir Antyje� tuo metu, kai buvo įvykdyta �mog�udystė, ir sūnėnas negalėjo to padaryti, nes �mog�udystės metu jis vis dar buvo u� tam tikro atstumo savo ma�inoje.

��Labai ai�kiai i�dėstyta, madam,�� pasakė inspektorius.

��O kadangi labai nepana�u, kad koks nors pa�alietis būtų galėj�s tai padaryti, kur tada mes esame?

��Tai ir norėtų su�inoti inspektorius,�� pasakė Reimondas Vestas.

��Da�nai į daiktus �iūrima i� klaidingos pusės,�� atsipra�an�iu tonu prabilo ponia Marpl.�� Jei negalime pakeisti tų trijų �monių veiksmų ar vietos, ar negalėtume pakeisti �mog�udystės laiko?

��Norite pasakyti, kad mano rankinis laikrodis ir sieninis laikrodis ėjo neteisingai?�� paklausė Lu.

��Ne, brangute,�� pasakė ponia Marpl,�� nenorėjau pasakyti nieko pana�aus. Turiu galvoje, kad �mog�udystė neįvyko tuo metu, kai tu manei, kad ji įvyko.

��Bet a� tai ma�iau,�� su�uko Lu.

��K� gi, a� m�s�iau, brangute, ar tu negalėjai manyti, kad matai. �inai, a� klausiau sav�s, ar nebuvo kokios tikros prie�asties, kodėl tu buvai pasamdyta �iam darbui.

��K� jūs turite galvoj�, teta D�eine?

��K� gi, brangute, tai atrodo keista. Panelė Grin� nemėgo leisti pinigų, bet ji pasamdė tave ir gana noriai sutiko su tavo s�lygomis. Man atrodo, kad tikriausiai tu buvai skirta būti ten, bibliotekoje, antrame auk�te, ir �iūrėti pro lang�, kad galėtum būti pagrindine liudytoja�� ka�kas i� pa�alio, kuo negalima netikėti�� nustatant tikslų �mog�udystės laik� ir viet�.

��Bet jūs negalite pasakyti,�� nepasitikėdama i�tarė Lu�� kad panelė Grin� ketino būti nu�udyta.

��Pasakysiu, brangute,�� pasakė ponia Marpl,�� kad tu tikrai nepa�įsti panelės Grin�. Nėra jokių prie�as�ių, kodėl panelė Grin�, kuri� tu matei, atėjusi į nam�, turėtų būti ta pati panelė Grin�, kuri� matė Reimondas prie� kelet� dienų? O taip, a� �inau,�� t�sė ji, nelaukdama Lu atsakymo,�� ji dėvėjo ypating� senamadi�k� kartūno suknel� ir keist� �iaudin� skrybėl�, o jos plaukai buvo nesu�ukuoti. Ji tiksliai atitiko Reimondo pasakojim� praėjusį savaitgalį. Bet �inai, tos dvi moterys buvo labai pana�aus am�iaus, svorio ir ūgio. Turiu galvoje ūkved� ir panel� Grin�.

��Bet ūkvedė stora!�� su�uko Lu�� Ji turi mil�ini�k� krūtin�.

Panelė Marpl kostelėjo.

��Bet brangute, tikrai, dabar a� ma�iau... e... parduotuvėse jas pati kuo nekukliausiai i�statytas. Bet kam yra labai lengva turėti... turėti bet kokio dyd�io ir apimties krūtin�.

��Kurlink jūs sukate?�� pasiteiravo Reimondas.

��A� tiesiog manau, brangusis, kad per tas dvi ar tris dienas, kai ten dirbo Lu, viena moteris galėjo vaidinti dvi roles. Tu pati sakei, Lu, kad tu beveik nematei ūkvedės, i�skyrus vien� kart� rytais, kai ji atne�davo tau padėkl� su kava. Tie gudrūs artistai ateina į scen� kaip skirtingi veikėjai, persirengdami per por� minu�ių, ir a� įsitikinusi, kad pasikeitim� atlikti nebuvo sunku. Ta markizės �ukuosena galėjo būti tiesiog nuimamas ir u�dedamas perukas.

��Teta D�eine! Jūs norite pasakyti, kad panelė Grin� buvo negyva prie� tai, kai a� pradėjau ten dirbti?

��Ne negyva. Saky�iau, privaryta narkotikų. Labai lengvas darbas tokiai nes��iningai moteriai kaip ūkvedė. Tada ji susitarė su tavimi ir liepė tau paskambinti sūnėnui ir pakviesti jį prie�pie�ių tam tikru metu. Vienintelis �mogus, kuris būtų pa�in�s, kad �i panelė Grin� yra ne panelė Grin�, tai Alfredas. Ir jei tu prisimeni, pirmosiomis dvejomis dienomis, kai tu ten dirbai, lijo, ir panelė Grin� sėdėjo namuose. Alfredas niekada neidavo į namus dėl kivir�ų su ūkvede. O paskutinį ryt� Alfredas �lavė keli�, kai panelė Grin� dirbo alpinariume... norė�iau pa�iūrėti į t� alpinarium�.

��Norite pasakyti, kad panel� Grin� nu�udė ponia Kresvel?

��Manau, kad, atne�usi tau kav�, moteri�kė i�eidama u�rakino duris, nune�ė s�monės netekusi� panel� Grin� į svetain�, tada persirengė panele Grin� ir i�ėjo dirbti prie alpinariumo, kur tu galėjai matyti j� pro lang�. Po kurio laiko ji sukliko ir nuėjo svyruodama prie namo, suspaudusi strėl� taip, lyg ji būtų pervėrusi jos gerkl�. Ji �aukėsi pagalbos ir buvo atsargi, sakydama �jis pa�ovė mane�, kad ūkvedė nebūtų įtariama. Ji taip pat �ūktelėjo į ūkvedės lang�, lyg ten būtų j� pama�ius. Tada svetainėje ji parvertė staliuk� su porcelianu ir skubiai nubėgo į vir�ų, u�sidėjo markizės peruk� ir po kelių akimirkų galėjo i�ki�ti galv� pro lang� ir pasakyti tau, kad ji taip pat u�rakinta.

��Bet ji buvo u�rakinta,�� pasakė Lu.

���inau. �ia ateina policininko eilė.

��Kokio policininko?

��Tikrai�� kokio policininko? Inspektoriau, ar negalėtumėt man pasakyti, kaip ir kada jūs atvykote į scen�.

Inspektorius atrodė kiek suglum�s.

��Dvylika dvide�imt devynios ponia Kresvel, panelės Grin� ūkvedė, telefonu mums prane�ė, kad jos �eimininkė nu�auta. Ser�antas Keilis ir a� tuoj pat i�va�iavome ir atvykome į nam� dvylika trisde�imt penkios. Mes radome panel� Grin� negyv� ir dvi damas, u�rakintas jų kambariuose.

��Tad matai, brangute,�� pasakė Lu ponia Marpl.�� Policininkas, kurį matei tu, nebuvo tikras policininkas. Tu niekada apie jį daugiau nepagalvojai, niekas nepagalvojo,�� visi tiesiog priėmė dar vien� uniformuot� kaip teisėt� įstatymų vykdytoj�.

��Bet kas... kodėl?

��Jei kas... na, kai vaidinamas �Bu�inys Pelenei�, policininkas yra pagrindinis veikėjas. Natas Fle�eris galėjo tik apsivilkti kostium�, kurį jis dėvi scenoje. Jis paklausė kelio gara�e, rūpestingai atkreipdamas dėmesį į laik��� dvylika dvide�imt penkios, tada greitai nuva�iavo, paliko savo ma�in� u� kampo, apsivilko policininko uniform� ir atliko savo �rol�.

��Bet kodėl?.. Kodėl?

��Ka�kas turėjo u�rakinti ūkved� i� lauko, ir ka�kas turėjo įsmeigti strėl� į panelės Grin� gerkl�. Galima nudurti bet k� su strėle ne pras�iau, kaip ir nu�auti, bet tam reikia jėgos.

��Norite pasakyti, kad jie abu buvo į tai įsivėl�?

��O taip, a� taip manau. Motina ir sūnus ir niekas kitas.

��Bet panelės Grin� sesuo mirė prie� daugelį metų.

��Taip, bet a� neabejoju, kad ponas Fle�eris vėl vedė. Jis atrodo toks vyras, kuris taip pasielgtų, ir a� manau, kad įmanoma, jog vaikas taip pat mirė, ir tas vadinamasis sūnėnas buvo antrosios �monos vaikas ir i�vis ne giminė. Moteris gavo ūkvedės darb� ir i�niuk�tinėjo visus reikalus. Tada jis para�ė lai�k� kaip jos sūnėnas ir pasisiūlė pas j� atvykti�� jis galėjo i�krėsti kokį juok�, atvykdamas su policininko uniforma, arba pakviesti j� pa�iūrėti pjes�. Bet manau, kad ji įtarė ties� ir atsisakė jį pamatyti. Jis būtų jos paveldėtojas, jei ji mirtų, nepara�iusi testamento,�� bet �inoma, ji para�ė testament� ūkvedės naudai (taip jie manė), tad kelias buvo ai�kus.

��Bet kodėl reikėjo naudotis strėle?�� prie�inosi �ana.�� Taip teatrali�kai.

��Ne visai teatrali�kai, brangioji. Alfredas priklausė lankininkų klubui�� Alfredas turėjo būti apkaltintas. Faktas, kad jis buvo aludėje taip anksti�� dvylika dvide�imt�� buvo pats nesėkmingiausias, �iūrint i� jų ta�ko. Jis visada i�eidavo kiek prie� įprastinį laik�, ir viskas būtų labai tinkama,�� ji papurtė galv�.�� Atrodo visai netinkama�� morali�kai, turiu galvoje, kad Alfredo tingumas i�gelbėjo jam gyvyb�.

Inspektorius atsikrenk�tė.

��K� gi, madam, jūsų spėjimai labai įdomūs. �inoma, turėsiu juos i�tirti...

4.

Panelė Marpl ir Reimondas Vestas stovėjo prie alpinariumo ir �iūrėjo į sodo kraitel�, piln� d�iūstan�ių pikt�olių.

Panelė Marpl murmėjo:

��Laibenis, uolaskėlė, ciklamenas, katilėlis... Taip, tai visi (rodymai, kurių man reikėjo. Vakar ryt� �ia ravėjo ne sodininkė�� ji i�rovė gėles kartu su pikt�olėmis. Tad dabar �inau, kad esu teisi. A�iū, brangusis Reimondai, kad mane �ia atve�ei. Norėjau pati pamatyti t� viet�.

Ji su Reimondu pa�iūrėjo į �iaurų Grin�o Beprotybės pastat�.

Kostelėjimas privertė juos atsisukti. Gra�us jaunuolis irgi �iūrėjo į nam�.

��Baisiai didelis namas,�� pasakė jis�� Per didelis �iais laikais�� taip jie sako. Man taip neatrodė. Jei laimė�iau futbolo totalizatorių ir gau�iau daug pinigų, tokį nam� norė�iau pasistatyti.

Jis droviai nusi�ypsojo.

��Manau, kad dabar galiu pasakyti, kad �it� nam� pastatė mano prosenelis,�� pasakė Alfredas Polokas.�� Ir tai yra puikus namas, nors visi jį vadina Grin�o Beprotybe!

I�na�os

su visais patogumais

gerai (pranc.)

taip, visa tai gana natūralu (pranc.)

Kas ten? (pranc.)

Dieve mano! (pranc.)

�tai (pranc.)

plau�ių u�degimas (pranc.)

s�mokslas (pranc.)

mano vaikeli (pranc.)

brangusis Hastingsas (pranc.)

vis dėlto (pranc.)

na, �inoma (pranc.)

Pasaulio vir�ūnė

keptos kepenėlės (pranc.)

ie�kokite moters (pranc.)

pra�ūtinga moteris (pranc.)

labai gerai (pranc.)

moterys (pranc.)

nejaugi (pranc.)

visi�kai tiksliai (pranc.)

gerai (pranc.)

mesje (pranc.)

mano drauge (pranc.)

gerai (pranc.)

�tai (pranc.)

puiki (pranc.)

labai gerai (pranc.)

a�iū tau (pranc.)

kit� kart� (pranc.)

mano drauge (pranc.)

mesje daktare (pranc.)

tai veikia (pranc.)

tai baisu (pranc.)

vis dėlto (pranc.).

mesje Daktare

meno kūriniai (pranc.)

didysis Dieve (pranc.)

mano draugai

paguldė ant men�ių (pranc.)