Turinys

1. �Mad�estiko� vie�butis

2. Endhauzas

3. Atsitiktinumai?

4. Ka�kas vis tiek yra

5. Ponas ir ponia Kroftai

6. Apsilankymas pas pon� Vaiz�

7. Nelaimė

8. Lemtinga skraistė

9. Nuo A iki J

10. Nikės paslaptis

11. Prie�astis

12. Elena

13. Lai�kai

14. Ding�s testamentas

15. Keistas Frederikos elgesys

16. Pokalbis su ponu Vaitfildu

17. �okoladinių saldainių dė�ė

18. Veidas lange

19. Puaro surengia vaidinim�

20. J.

21. Veikėjas K.

22. Pabaiga

I�na�os

Edenui Philpottsui, kuriam a� būsiu visada dėkinga u� jo draugyst� ir paskatinim�, duot� prie� daugelį metų.

1. �Mad�estiko� vie�butis

Nė vienas pajūrio miestas Anglijos pietuose turbūt nėra toks gra�us kaip Seint Lu. Jis ne veltui laikomas jūros kurortų karaliumi ir labai primena Rivjer�. Mano manymu, �ita Kornvelio pakrantė nė kiek ne prastesnė nei Prancūzijos pietų pajūris.

Toki� nuomon� a� pasakiau savo draugui Erkiuliui Puaro.

��Mon ami1, �itaip para�yta meniu restorano vagone, kur vakar valgėm. Tavo mintis neoriginali.

��O tu ne taip manai?

Jis pats sau �ypsojosi ir nieko neatsakė. A� vėl pakartojau klausim�.

���imtus kartų atsipra�au, Hastingsai. Mano mintys buvo toli nuklydusios. Į t� pasaulio kra�t�, kurį k� tik paminėjai.

��Pietų Prancūzij�?

��Taip. M�s�iau apie ten praleist� �iem� ir apie įvykius, kurie tada nutiko.

Ir a� prisiminiau. Mėlynajame eksprese buvo įvykdyta �mog�udystė, ir į�valgusis Erkiulis Puaro atrado �io painaus ir klaidaus nusikaltimo kaltinink�.

��Man taip gaila, kad tada nebuvau su tavim,�� pasakiau nuo�ird�iai apgailestaudamas.

��Ir man tavo patirtis būtų buvusi brangesnė u� pinigus.

Pa�nairavau į jį. Nuo seno nebetikiu jo komplimentais, bet �įkart jis turbūt rimtai pasakė. Labai galimas daiktas, nes a� kiaurai �inau jo naudojamus metodus.

��Visų labiausiai pasigedau tavo lakios vaizduotės, Hastingsai,�� kalbėjo jis u�sisvajoj�s.�� Nieko nepadarysi, �mogui reikia atokvėpio. Mano liokajus D�ord�as puikus �mogus, a� su juo net tariuosi kai kuriais klausimais, bet jis be jokios fantazijos.

Jo pastaba buvo netaikli.

��Klausyk, Puaro, negi tu niekad nesigundai vėl imtis savo veiklos. Toks ramus gyvenimas...

��Man visai prie �irdies, draugu�i. Ar gali būti didesnis malonumas, kaip sėdėti saulės atokaitoje? Ar nekilnu nu�engti nuo pjedestalo �lovės vir�ūnėje? Dabar apie mane sakys: ��tai Erkiulis Puaro... didis... vienintelis. Jam nėra lygių ir nebus!� Eh bien2, a� patenkintas. Man daugiau nieko ir nereikia. A� kuklus.

Juo dėtas, a� nebū�iau sak�s �od�io �kuklus�. Man rodos, kad metams bėgant mano senas draugas koks buvo tu��iagarbis, toks ir liko. Glostydamas ūsus, jis atsilo�ė kėdėje, kone murkdamas i� savimeilės.

Mes sėdėjom vienoje �Mad�estiko� vie�bu�io terasoje. Tai did�iausias Seint Lu vie�butis, stovintis dideliame sode, atsigr��s tiesiai į jūr�. Parke, nusidriekusiame apa�ioj prie� mus, tai �en, tai ten augo palmės. Jūra buvo mėlyna, dangus giedras, rugpjū�io saulė, kaip ir dera, kaitino nepailsdama, nors paprastai anglų ji nelepina. Ausį kuteno bi�ių dūzgimas � buvo tikra idilija.

Mes atva�iavom tik i� vakaro, ir tai buvo pirmasis mūsų numatytos �ia praleisti savaitės rytas. Jei oras nepasikeis, mes i� tiesų nuostabiai pailsėsim.

Pakėliau i�slydusį i� rankų laikra�tį ir toliau per�iūrinėjau rytines naujienas. Politinė ap�valga buvo nei �iokia, nei tokia, ir visai neįdomi: neramumai Kinijoje, ilgi komentarai apie nuskambėjusi� Si�io afer�,�� nieko priblo�kian�io.

��Keistas daiktas ta papūgų liga,�� pasakiau versdamas puslapį.

��Labai keistas.

���tai Lidse dar du mirties atvejai.

��Baisiai liūdna.

A� perver�iau puslapį.

��O apie �ėton�, skrendantį aplink pasaulį, jokių �inių. Jo amfibija �Albatrosas�, ko gero, nepaprastas i�radimas. Būtų gaila, jei jis būtų i�keliav�s pas savo prosenelius. Nors dar ne visos viltys prarastos. Jis galėjo nusileisti kokioj nors Ramiojo vandenyno saloj.

��Saliamono salų gyventojai tebėra kanibalai, ar ne?�� patenkintas pasidomėjo Puaro.

��Jis turbūt �aunus vyras. Tokių dėka �mogus gali d�iaugtis, kad esi anglas.

��Tai paguod�ia po pralaimėjimų Vimbldone,�� įgėlė Puaro.

��Turėjau visai ne tai galvoj...�� pradėjau a�.

Mano draugas, grak��iai mostelėj�s, nutraukė mano atsipra�inėjimus.

��A�,�� parei�kė jis,�� nors ir ne amfibija, kaip varg�o kapitono �ėtono ma�ina, bet esu kosmopolitas. Ir tu �inai, kad nuo seno �aviuosi anglais. Pavyzd�iui, vien u� tai, kad jie taip nuodugniai skaito laikra��ius.

Mano dėmesį patraukė politinės naujienos.

��Atrodo, kad vidaus reikalų ministrui jau visai riesta,�� pasakiau sukiken�s.

��Varg�as �mogelis. Jam rūpes�ių per akis. Kur tau. Ne i� gero ie�ko paramos neįtikimiausiose vietose.

Įbed�iau į jį �vilgsnį.

�yptelėj�s Puaro i�sitraukė i� ki�enės rytin� korespondencij�, tvarkingai perri�t� gumele. I�ėm�s vien� lai�k�, pamėtėjo man.

��Tikriausiai vakar dar mūsų nerado.

Ėmiau skaityti lai�k�, maloniai jaudindamasis.

��Puaro,�� tariau,�� tau didelė garbė.

��Taip manai, drauge?

��Jis gra�iausiais �od�iais kalba apie tavo gabumus.

��Teisyb� kalba,�� tarė Puaro, kukliai nukreipdamas akis.

��Jis meld�ia tav�s imtis �io reikalo, pra�o kaip asmeninės paslaugos.

��Taip. Tau nėra ko visa tai man kartoti. Brangusis Hastingsai, pats �inai, kad a� jau lai�k� perskai�iau.

��Prastos naujienos. Baigsis mūsų atostogos.

��O ne ne, calmez-vous3, apie tai negali būti nė kalbos.

��Juk ministras sako, kad reikalas skubus.

��Gal ir skubus, o gal ir ne. Tie politikai greit puola į panik�. Prisi�iūrėjau Chambredes Deputes4Pary�iuje...

��Taigi taigi, Puaro, bet jau reikia ruo�tis. Ekspresas į London� i�va�iavo dvylikt� valand�, kitas...

��Raminkis, Hastingsai, a� tav�s pra�au nusiraminti. Vis tie nervai, vis sujudimas. Mes neva�iuosim į London� nei �iandien, nei rytoj.

��Bet �is kvietimas...

��Man�s nelie�ia. A� netarnauju jūsų policijoj, Hastingsai. Dėl �io reikalo į mane kreipėsi kaip į privatų seklį, bet a� atsisakau.

��Atsisakai?

���inoma. Para�ysiu jam kuo mandagiausiai, i�dėstysiu visus apgailestavimus ir atsipra�ymus, paai�kinsiu, kad labai u�jau�iu, bet k� padarysi. A� i�ėjau į atsarg�, ir man baigta.

��Kur tau baigta!�� su�ukau kar�tai.

Puaro patap�nojo man per kelį.

���tai kur geras draugas�� i�tikimas kaip �uo. Ir tu nedaug suklydai. Smegenys dar funkcionuoja, logika, metodai�� viskas kaip buv�. Bet sykį atsistatydinau, drauge, tai ir nebegrį�iu. Galas. A� ne numylėtinis artistas, kuris po de�imt kartų atsisveikina su publika. Sakau be jokio pavydo�� tegul jaunimas pabando jėgas. Gal ir jiems kas dora i�eis. A� tuo abejoju, bet visko gali būti. �iaip ar taip, jie tikrai susidoros su tuo nedvejotinai nuobod�iu ministro reikalėliu.

��Puaro, bet koks garsas!

��O kas man tas garsas! Vidaus reikalų ministras nuovokus �mogus ir supranta, kad jei a� imsiuosi �ito reikalo, viskas bus gerai. Bet nieko nepape�i. Jam nepavyko. Erkiulio Puaro paskutinė byla jau i�narpliota.

Pa�velgiau į jį. �irdyje gailėjausi, kad jis toks u�sispyr�s. I�painiojus toki� paslaptį, jo pasaulinė �lovė būtų naujai su�ibusi. Ir vis dėlto slapta �avėjausi nepalenkiamu jo nusistatymu.

Man �ovė į galv� viena mintis, ir a� nusi�ypsojau.

��Tik stebiuosi, kad tu toks dr�sus. �itoks kategori�kas parei�kimas gali supykdyti dievus.

��Jokiu būdu,�� atsakė jis,�� dar negimė tas, kuris palenktų Puaro vali�.

��Dar negimė, Puaro?

��Tavo teisybė, mon ami, gal �itaip ir nederėtų sakyti. Ak, ma foi5, jei kulka pramu�tų man prie galvos sien�, a� neatsi�adu ie�koti kaltininko. A� irgi �mogus.

Nusi�ypsojau. Sulig Puaro �od�iais terasoje nukrito akmenukas, ir man tai pasirodė jo kalbos iliustracija. Kalbėdamas Puaro pasilenkė ir jį pakėlė.

��Taip, esu irgi �mogus. O �mogus�� tai tarsi miegantis �uo,�� geras ir ramus; bet �uo gali būti pa�adintas. Tokia patarlė yra ir jūsų kalboje.

���od�iu,�� tariau,�� jei ryt ryt� prie savo pagalvės rastum padėt� durkl��� tegul nusikaltėlis pasisaugo.

Jis abejingai linktelėjo. Ir baisiai nustebau, kai jis staiga pakilo ir nulipo por� laiptelių i� terasos į park�. Jam lipant, pasirodė mergina, skubanti link mūsų.

A� tik spėjau pastebėti, jog mergina labai gra�i, bet tuoj pat mano dėmesį patraukė Puaro, kuris, ne�iūrėdamas, kur eina, u�kliuvo u� med�io �aknies ir pargriuvo. Jis jau buvo kaktomu�om su ta mergina, ir mes abu su ja padėjom jam atsikelti. Be abejo, buvau susirūpin�s draugu, bet vis tiek įsidėmėjau merginos tamsius plaukus, �elmi�k� veid� ir dideles tamsiai mėlynas akis.

���imtus kartų atsipra�au,�� pralemeno Puaro.�� Madmuazele, jūs labai gera. I� visos �irdies atsipra�au,�� ak, koj� smarkiai skauda. Ne ne, nieko rimta�� nikstelėjau, ir tiek. Po valandėlės viskas bus kaip nebuv�. Bet gal tu man padėtum, Hastingsai, i� vienos pusės, o madmuazelė i� kitos, jei ji tokia maloni. Man net gėda jos pra�yti.

Mudu su mergina, i� abiejų pusių prilaikydami, greit pasodinom Puaro į kėd� terasoje. A� pasiūliau atvesti gydytoj�, bet Puaro grie�tai atsisakė.

��A� gi sakau, kad �ia niekai. Patemptas s�naris, ir daugiau nieko. I�kart skauda, bet tuoj praeina.�� Jis susiraukė.�� Pamatysi, po valandėlės a� pats jau būsiu pamir��s. Madmuazele, jums didelis a�iū. Jūs reto gerumo. Pra�om sėsti.

Mergina atsisėdo.

��Gal ir nieko baisaus,�� pasakė ji.�� Bet vis dėlto geriau būtų kreiptis į gydytoj�.

��Madmuazele, tai i� tikrųjų menkniekis. Malonioj jūsų draugijoj skausmas jau baigia praeiti.

Mergina nusijuokė.

��Tai gerai.

��O gal i�gertume kokteilio?�� pasiūliau a�.�� Kaip tik pats laikas.

��Hm...�� ji nesiry�o,�� Labai a�iū.

��Martinio?

��Taip, pra�om tada sauso martinio.

A� pakilau. Kai grį�au, u�sak�s gėrimus, Puaro su ta mergina smagiai �neku�iavosi.

���inai, Hastingsai,�� tarė Puaro,�� tas namas, ten pa�iame gale, kur mes abu �avėjomės, yra madmuazelės.

��Nejaugi,�� pasakiau, niekaip negalėdamas prisiminti, kada a� juo �avėjausi. Teisyb� sakant, jo nebuvau net pastebėj�s.�� Jis toks gūdus ir įspūdingas, atsiskyr�s nuo visų.

��Jis taip ir vadinamas�� Endhauzas6,�� tarė mergina.�� A� jį myliu, nors jis vos laikosi. Greit subyrės.

��Jūs paskutinė senos giminės palikuonė, madmuazele?

��Ne tokia jau sena ta mūsų giminė. Nors Bakliai �ia gyvena du ar tris �imtus metų. Mano brolis mirė prie� trejus metus, ir a� paskutinė i� visos giminės.

��Liūdna. Jūs ten viena gyvenat, madmuazele?

��Tiek a� ten ir gyvenu. Bet kai parva�iuoju, namas visad pilnas smagių draugų.

��Labai �iuolaiki�ka. O a� įsivaizdavau jus gyvenan�i� niūriame paslaptingame name, persekiojam� giminės prakeikimo.

��Kaip įdomu! Jūsų, matyt, laki vaizduotė. O ne, man�s niekas nepersekioja, o jei persekioja, tai gera�irdis vaiduoklis. Per tris dienas a� tris kartus tik per plauk� i�vengiau mirties,�� tikriausiai esu u�kerėta.

Puaro sukluso.

��I�vengėte mirties? Darosi įdomu, madmuazele.

��Ak nieko ypatingo. Gryni atsitiktinumai.�� Ji staigiai atmetė galv�, nes pro �alį pralėkė vapsva.�� Kad jas kur galas tas vapsvas. �ia gal kur nors yra jų lizdas.

��Jūs nemėgstate vapsvų ir bi�ių, madmuazele? Ar jos yra kada jums įgėlusios?

��Ne, bet nepaken�iu, kai jos sukinėjasi apie nosį.

��A bee in one�s bonnet7,�� tarė Puaro.�� Jūsų, anglų, posakis.

Tada buvo atne�ti kokteiliai. Mes pakėlėme taures ir persimetėm keliom įprastom bereik�mėm frazėm.

��A� kaip tik ėjau į vie�butį i�gerti kokteilio. Ka�in, k� jie mano, kur a� dingau?

Puaro atsikrenk�tė ir padėjo taur�.

��O, kad dabar būtų galima gauti puoduk� gero tir�to �okolado,�� suniurnėjo jis.�� Bet Anglijoj jo negausi. U�tat �ia yra kitų malonių papro�ių. Kaip gra�iai Anglijoj jaunos merginos u�sideda ir nusiima skrybėlaites�� taip dailiai, taip grak��iai...

Mergina įbedė į jį akis.

��Nesuprantu. O kaip kitaip?

��Jūs nesuprantate todėl, kad esate dar labai jauna, madmuazele. Man pats papras�iausias dalykas yra auk�ta, standi �ukuosena ir skrybėlaitė, prisegta daugybe smeigtukų�� la-la-la et-la8.�� Jis keturis kartus smarkiai bakstelėjo į or�.

��Bet juk tai baisiausiai nepatogu.

��A, �inoma,�� tarė Puaro. Nė viena, nusikankinusi prie savo �ukuosenos dama nebūtų i�rai�kingiau pasakiusi �ių �od�ių.�� Pu�iant stipriam vėjui, tai tikra kan�ia, net migrena prasideda.

Panelė Bakli nusitraukė nuo galvos paprast� pla�ialkra�t� skrybėlait� ir pasidėjo �alia.

��O dabar mes �tai kaip darom,�� pasakė ji.

��Taip daug protingiau ir �aviau,�� linktelėjo jai Puaro.

A� susidomėj�s pa�velgiau į mergin�. Jos tamsūs plaukai buvo pasi�iau��, ir ji atrodė pana�i į nyk�tuk�. Visa buvo pasi�iau��, ir ji atrodė pana�i į nyk�tuk�. Visa ka�kuo priminė nyk�tuk�. Smulkus apvalus gyvas veidas, did�iulės tamsiai mėlynos akys ir dar ka�kokia i�rai�ka�� patraukli ir nekasdieni�ka�� ar tai nerūpestingumas? Jos paakiuose buvo tamsūs ratilai.

Terasa, kurioje mes sėdėjom, buvo pustu�tė. Daugiausia �monių susirinkdavo pagrindinėje terasoje tuoj u� kampo, kur uolėtas �laitas leidosi tiesiai į jūr�.

I� u� to kampo tuo metu i�niro raudonskruostis vyras, siūbuojan�ios eisenos, suspaustais kum��iais prie �onų. Jis buvo ka�koks gaivus ir nerūpestingas�� tikras jūrininkas.

��Galva nene�a, kur jinai galėjo pasidėti,�� pasakė jis taip garsiai, kad ir prie mūsų stalo buvo girdėti.�� Nike, Nike.

Panelė Bakli pakilo.

��Taip ir maniau, kad jie susirūpins. Ei, D�ord�ai, a� �ia.

��Frede pa�ėlusiai nori i�gerti, eik �en, mergu�ėle.

Neslėpdamas smalsumo, jis pasi�iūrėjo į Puaro, kuris kaip dangus ir �emė skyrėsi nuo visų Nikės draugų.

Mergina supa�indindama parodė į vien� ir į kit�:

��Kapitonas �elend�eris ir...

Keista, bet Puaro, u�uot pasak�s laukian�iai merginai savo pavard�, atsistojo, labai mandagiai nusilenkė ir suniurnėjo:

��O, anglų laivyno kapitonas, a� labai gerbiu anglų laivyn�.

Anglai po �itokių �od�ių ne�ino, k� sakyti. Kapitonas �elend�eris paraudo, bet Nikė Bakli i�gelbėjo padėtį.

��Eime, D�ord�ai, nevėpsok. Eime pas Fred� ir D�im�.

Ji nusi�ypsojo Puaro.

��A�iū u� kokteilį. Tikiuosi, skausmas tuoj praeis. Linktelėjusi man, ji įsikibo jūrininkui į parank�, ir jie abu dingo u� kampo.

��Vadinasi, �itas yra vienas madmuazelės draugų,�� susim�st�s pasakė Puaro.�� I� jos glaudaus ratelio. Kaip jis tau? I�dėstyk savo, kaip �inovo, nuomon�, Hastingsai. Ar pasakytum, kad tai geras vaikis, k�?

Valandėl� patylėjau, bandydamas suprasti, koks, anot Puaro, turi būti �geras vaikis�, ir atsakiau netvirtai:

��Taip, jis turbūt neblogas, bent sprend�iant i� pirmo �vilgsnio.

��(domu,�� tarė Puaro.

Mergina u�mir�o skrybėlait�. Puaro pasilenk�s j� pakėlė ir i�sibla�k�s ėmė sukti ant pir�to.

��Ar jis jau�ia jai tendresse9? Kaip manai, Hastingsai?

��Brangusis Puaro. Ar man �inoti? Duok� t� skrybėl�. Ledi jos tuoj pasiges. A� nune�iu.

Puaro tarsi negirdėjo mano pra�ymo. Ir toliau sukiojo sau skrybėlait�.

��Pas encore. cam�amuse10.

��Nejau, Puaro!?

��Taip, drauge. Senstu ir vaikėju, ar ne?

�odis �odin �itaip galvojau ir man nesmagu pasidarė, kad jis i�sakė mano mintis. Puaro suprunk�tė ir pasilenk�s prisidėjo pir�t� prie nosies.

��Bet ne, a� dar ne toks suvaikėj�s, kaip tu manai. K� �ia �nekėt, mes gr��insim skrybėlait�, tik vėliau. Nune�im j� į Endhauz� ir turėsim progos dar kart� pamatyti nuostabi�j� Nik�.

��Puaro,�� tariau,�� tu, ko gero, įsimylėjai.

��Ar ji negra�i?

��K� gi, pats matei. Kam dar man�s klausi?

��Deja, pats nebemoku spr�sti. Dabar jau man, kas jauna, tas ir gra�u. Jeunesse... jeunesse... 11 Tai mano metų tragedija. U�tat esi tu�� a� ir kreipiuosi į tave. Ai�ku, tavo sprendimas, pragyvenus �itiek ilgai Argentinoje, nėra �iuolaikinis, tavo gro�io idealas penkeriais metais pasen�s, bet esi vis vien modernesnis nei a�. Juk ji gra�i? Ir vyrams patraukli.

��Puaro, u�tenka patikti vienam vyrui. Be abejo, mano nuomonė apie j� kuo palankiausia. Bet kodėl �i ledi tau taip parūpo?

��Man? Parūpo?

��Tu pats k� tik sakei.

��Moti ami, tu ne taip supratai. Teisybė, man rūpi �i ledi, bet jos skrybėlė dar labiau.

A� i�pū�iau akis, bet jis kalbėjo rimtai. Ir dar palinksėjo galv�.

��Taigi, Hastingsai, �ita skrybėlė.�� Jis pakėlė skrybėlait�.�� Ar supranti kodėl?

��Gra�i skrybėlaitė,�� pasakiau sumi��s.�� Tik niekuo neypatinga. Pulkai merginų su tokiom.

��Tik ne su tokiom.

Dar atid�iau ap�iūrėjau skrybėlait�.

��Ar ai�ku, Hastingsai?

��Labai �velnaus rusvo fetro, gra�aus fasono...

��A� nepra�iau apibūdinti. Vadinasi, nesupranti. Tiesiog neįtikėtina, varg�eli Hastingsai, kaip tu niekad nieko nepamatai. Kiekvien� kart� a� negaliu atsistebėti. Atmink, brangus senasis ma�vaiki, nėra ko daug galvos sukti, kai visi�kai pakanka akių. �iūrėk, �iūrėk.

Tada pagaliau ir a� pama�iau, kur jis kreipia dėmesį. Jis pama�u ant pir�to suko skrybėlait�, o pir�t� buvo įki��s į skylut� jos kra�te. Pamat�s, kad supratau, k� turi galvoj, jis i�traukė pir�t� ir i�kėlė skrybėlait� prie� mane. Skylutė buvo lygi, nedidelė, visai apvali, bet niekaip nesugalvojau, kam ji.

��Pastebėjai, kaip madmuazelė Nikė nuvijo praskrendan�i� vapsv�? A bee in one�s bonnet, tai ir skylė skrybėlėj.

��Bitė negalėjo padaryti tokios skylės.

��Taigi, Hastingsai! Koks į�valgumas! Ai�ku, bitė negalėjo. Bet kulka�� galėjo, mon cher12.

��Kulka?

��Mais oui13 �tai �itokia kulka.

Jis i�tiesė rank� su ma�u daikteliu ant delno.

���ia i��autoji kulka, mon ami. �tai kas nukrito ant terasos mums �nekant. Kulka!

��Vadinasi...

��Vadinasi, dar vienas colis, ir �ita skylė būtų atsiradusi ne skrybėlėje, o galvoje. Dabar supranti, Hastingsai, kas man rūpi? Tavo teisybė, drauge, man nereikėjo sakyti �niekas neprivers�. Mes esame tik �monės. Bet jis padarė didel� klaid�, tas būsimasis �udikas, �audamas į savo auk� per tuzin� �ingsnių nuo Erkiulio Puaro. Jam tai i� tiesų la mauvaise chance14. Dabar tau ai�ku, kodėl mes turime prasigauti į Endhauz� ir ar�iau susieiti su madmuazele? Per tris dienas tris kartus tik per plauk� i�vengta mirties. Tai jos �od�iai. Turime greitai veikti, Hastingsai. Pavojus �ia pat.

2. Endhauzas

��Puaro,�� pasakiau,�� a� k� tik galvojau.

��Pagirtinas u�siėmimas, mano drauge. Galvok ir toliau.

Mudu pusry�iavome vienas prie�ais kit� prie nedidelio stalo ties langu.

���ūvis turėjo būti paleistas prie pat mūsų, o mes nei�girdom.

��O tu manai, kad jaukioj tyloj, drums�iamoj tik bangelių ple�kenimo, mes turėjom jį i�girsti.

��Keistas daiktas.

��Ne, nekeistas. Kai pripranti prie kokių nors garsų, jų net negirdi. Vis� �į ryt� motorinės valtys siuvo po įlank�. Prad�ioj pats skundeisi, o paskui jų nė negirdėjai. Ma foi, �itoms valtims burzgiant jūroje, gali �audyti i� kulkosvaid�io ir tai negirdėsi.

��Tas teisybė.

��Ak! Voila15,�� burbtelėjo Puaro.�� Madmuazelė su savo draugais. Matyt, �ia �ada pusry�iauti, ir man teks atiduoti skrybėlait�. Nieko tokio. Reikalas toks rimtas, kad vien dėl jo galėsim apsilankyti Endhauze, neie�kodami kitų dings�ių.

Jis greitom pakilo, nuskubėjo per sal� ir, panelei Bakli su draugais sėdantis u� stalo, įteikėjai skrybėlait�.

Jie buvo keturiese: Nikė Bakli, kapitonas �elend�eris ir dar vienas vyras bei mergina. I� mūsų vietų jų beveik nebuvo matyti. Tik kartkartėmis girdėjom jūrinink� griaudint i� juoko. Jis tikriausiai buvo nuo�irdus sta�iokas ir man patiko.

Per pusry�ius mano draugas buvo ne�nekus ir i�sibla�k�s: trupino duon�, �ūk�iojo ka�k� pats sau ir vis stumdė indus po stal�. Band�iau jį prakalbinti, bet nieko nei�ėjo, tad ir a� nutilau.

Suvalg�s sūrį, jis dar ilgai nesikėlė nuo stalo. Ta�iau, vos madmuazelės kompanija i�ėjo i� salės, jis pakilo. Jiems tvarkantis prie stalo vestibiulyje, Puaro kaip kareivis nu�ingsniavo prie jų ir sta�iai kreipėsi į Nik�:

��Madmuazele, malonėkite trump� valandėl�.

Mergina susiraukė. Visai suprantama. Ji i�sigando, kad �is keistas ma�utis u�sienietis prie jos neprikibtų. Matydamas, kaip merginai viskas pasirodė, pajutau jai u�uojaut�. Ji nenoromis paėjėjo į �alį.

Puaro paskubom su�nib�dėjo kelis �od�ius, ir a� tu�tuojau i�vydau, kaip ji nustebo.

Per t� laik� a� stovėjau nei pakartas, nei paleistas. �elend�eris, būdamas supratingas, mane i�gelbėjo, pasiūl�s cigaret� ir pasak�s kelias bendras frazes. Mes i�kart vienas kit� perkandom ir pajutom vienas kitam palankum�. A� turbūt buvau jam artimesnis, negu tas vyras, su kuriuo jis pusry�iavo. Dabar turėjom progos pamatyti ir pastar�jį. Jis buvo auk�tas, �viesiaplaukis i�sipust�s gra�uolis stamboka nosimi; �iūrėjo į kitus i� auk�to ir kalbėjo, t�sdamas �od�ius. Man labiausiai nepatiko, kad jis visas buvo kaip nulai�ytas.

Tada pasi�iūrėjau į moterį. Ji sėdėjo krėsle tiesiai prie� mane ir buvo k� tik nusiėmusi skrybėl�. Tokios moterys retai sutinkamos�� taikliausiai būtų j� apibūdinti kaip nuvargusi� madon�. Jos �viesūs beveik balti plaukai per vidurį perskirti; u�leisti ant ausų ir su�ukuoti į kuod� u�pakalyje. I�varg�s veidas baltas it drobė, bet vis tiek patrauklus. Akys �viesiai pilkos su dideliais vyzd�iais. �iūrint į j� atrodė, kad visas pasaulis jai ka�koks tolimas. Ji buvo įsmeigusi akis į mane. Staiga pra�neko:

��Sėskitės, kol jūsų draugas pasikalbės su Nike.

Jos balsas buvo tarsi i�sek�s, ka�koks nenatūralus, dirbtinis, bet vis vien malonus�� skambus, tingaus gro�io. Ji man darė įspūdį. Tokio nuvargusio �mogaus kaip ji dar iki �iol nebuvau mat�s. Nuvargusio dvasi�kai, ne kūnu, tarsi visas pasaulis jai būtų rod�sis tu��ias ir bevertis.

��Panelė Bakli buvo labai maloni ir padėjo, kai mano draugas i�sinarino koj�,�� paai�kinau, priimdamas jos pasiūlym�.

��Nikė mums sakė.�� Ji pakėlė į mane akis tarsi i� ano pasaulio.�� Jau praėjo, tiesa?

A� visas i�raudau.

��Taip, buvo tik nikstelėj�s,�� pasakiau.

��Ak, malonu, kad tai teisybė, o ne Nikės prasimanymas. Matot, ji apsigimusi melagė. Ir tiesiog geniali.

Ne�inojau, k� sakyti. Jai, matyt, patiko, kad a� taip sutrikau.

��Nikė yra sena mano draugė,�� tarė ji,�� o a� esu įsitikinusi, kad toleranti�kumas be galo nuobodi dorybė, labiausiai būdinga �kotams, kaip �yk�tumas ir �abo �ventimas. O Nikė tikra melagė, ar ne, D�imai? Ta neįtikėtina istorija apie ma�inos stabd�ius,�� D�imas sako, kad ten nėra nė �od�io teisybės.

�viesiaplaukis sodriu balsu tarė:

��A� �į t� i�manau apie automobilius.�� Jis kiek pasigr�ė.

Lauke tarp daugybės ma�inų stovėjo ilgas raudonas automobilis. Toks ilgas ir toks raudonas, kad kito tokio ir būt negalėjo. Blizgan�io metalo kėbulas �ėrėte �ėrėjo. Ma�inų ma�ina!

A� �aute i��oviau:

��Ar �ia jūsų ma�ina?

Jis linktelėjo:

��Taip.

Vis nepasakiau: �Kieno gi bus kito!�

Tuo metu prie mūsų priėjo Puaro. Atsistojau, jis įsikibo man į rank� ir visiems linktelėj�s greit mane nusitempė.

��Jau susitarta, drauge. Apsilankysime pas madmuazel� Endhauze pus� septynių. Tada ji grį� sveika ir gyva.

Ir i� jo veido, ir i� balso buvo matyti, kad jis susirūpin�s.

��K� jai pasakei?

��Papra�iau, kad ji paskirtų pusvalandį pokalbiui su manim, ir kuo grei�iau. Ji, �inoma, spyrėsi. A� jos mintis skaityte skai�iau. Ji galvojo: �Kas �is �mogelis? Akiplė�a, i�si�okėlis ar kino re�isierius?� Jai nebuvo kaip atsisakyti�� kai esi netikėtai u�kluptas, papras�iausia sutikti. Madmuazelė tikisi sugrį�ti pus� �e�ių, Ca y est16.

Pasakiau, kad viskas gerai, bet Puaro mano �od�iams liko abejingas. I� tiesų Puaro t� dien� nerado sau vietos: vis� popiet� vaik��iojo po kambarį, pats su savim kalbėjo, �ia pastumdamas, �ia perkeldamas niekniekius. Kai jį �nekindavau, tik numodavo ranka ir purtydavo galv�.

Daugiau nei�tverdami, lygiai �e�t� i�ėjom i� vie�bu�io.

��Neįtikėtina,�� tariau, mums lipant terasos laiptais,�� kad kas kėsintųsi �auti į �mogų vie�bu�io sode. Nebent beprotis.

��Nesutinku. Tai visai apgalvota ir nepavojinga. Visų pirma sodas apleistas. �monės, ateinantys į vie�butį�� tai tik avių banda. Terasoje priimta sėdėti, atsigr�us į įlank�, eh bien, visi taip sėdi. Tik a�, kadangi esu keistuolis, sėd�iu veidu į sod�. Ir vis vien a� nieko nepama�iau. Sode gera priedanga�� med�iai, guotai palmių, �ydintys krūmai. �ia bet kas galėjo, niekieno nepastebimas, ramiai slėptis ir laukti, kol madmuazelė praeis. O ji tikrai eina tuo taku. Sukti aplink gatve nuo Endhauzo daug toliau. Madmuazelė Nikė Bakli yra i� tų, kurie visad vėluoja ir renkasi trumpiausi� keli�.

��Ir vis vien tai didelė rizika. Jį galėjo pastebėti, o juk neapsimesi i��ov�s atsitiktinai.

��Ne, tai ne atsitiktinumas.

��K� turi galvoje?..

��Nieko, man atėjo viena mintis. Gal ji pasiteisins, o gal ir ne. Duokim jai ramyb� ir pakalbėkim apie tai, k� a� minėjau � tam tikras s�lygas.

��Kokios tai s�lygos?

��Hastingsai, pats galėtum pasakyti.

��Nenoriu atimti tau malonumo pabūti protingesniam negu a�.

��O! Koks sarkazmas! Kokia ironija! K� gi. Į akis krinta vienas dalykas: pasikėsinimo prie�astis visi�kai neai�ki. Prie�ingu atveju tatai, �inoma, būtų per didelė rizika. Tuoj pasklistų kalbos. �O gal i��ovė tas ar tas? O kur buvo tas ir tas �ūvio metu?� Ne, �udikas, tiksliau, būsimasis �udikas neai�kus. �ito, Hastingsai, a� ir bijau. A� dabar i� tiesų bijau. Pats guod�iuosi:, Jų keturi, o kol jie kartu, nieko negali atsitikti. Tai būtų beprotybė!� Ir vis vien baimė nepraeina. Tie �nelaimingi atsitikimai�... noriu juos smulkiai i�siai�kinti.

Jis staiga apsisuko.

��Dar anksti. Eime pro kitur�� gatve. Sode nieko nauja nesu�inosim. Ap�iūrėkim kit� keli� į Endhauz�.

Mes i�ėjom per did�iuosius vie�bu�io vartus, pasikėlėm sta�ia kalva į de�in�; gale siauro keliuko ant sienos buvo u�ra�as �TIK Į ENDHAUZ��.

Paėjome dar kelis �imtus metrų ir po staigaus posūkio i�vydome apgriuvusius, nusilupusius vartus.

U� vartų de�inėje stovėjo nedidelis namukas. Koks pikanti�kas kontrastas tokiems vartams ir u��ėlusiam keliukui! Sodelis prie namo kaip nupie�tas, langų rėmai �vie�iai nuda�yti, ant langų baltutėlės u�uolaidos.

Ka�koks �mogus i�blukusiu norfolki�ku �varku triūsė prie gėlių lysvės. Vartams sugirg�dėjus, jis atsitiesė ir pasi�iūrėjo į mus. Tai buvo tvirto sudėjimo vyras, kokių �e�iasde�imties metų, ma�iausiai �e�ių pėdų ūgio, vėjo nugairintu veidu, kone visai plikas. �iban�ios akys ry�kiai mėlynos. Jis man pasirodė malonus.

��Laba diena,�� tarė jis, mums praeinant.

Atsak�s nuėjau, jausdamas smalsų jo �vilgsnį.

��Įdomu,�� tarė susim�st�s Puaro.

Jis nesiteikė daugiau paai�kinti, kas jam įdomu.

Pats madmuazelės namas buvo didelis, gerokai ap�iur�s ir niūrus. Jį u�stojo med�iai, �akomis siekdami net stog�. Namas buvo labai reikalingas remonto. Puaro kriti�kai nu�velgė jį, prie� paskambindamas; skambutis buvo toks pasen�s, kad jam patraukti reikėjo Heraklio jėgos, o suskambėj�s ilgai ir nykiai aidėjo.

Duris atidarė vidutinio am�iaus moteris, �padori moteris juoda suknele�,�� turbūt tokiais �od�iais tektų apibūdinti �i� pagarbi�, rūs�i�, viskam abejing� asmenyb�.

Ji pasakė, kad panelė Bakli dar negrį�o. Puaro paai�kino, jog mums paskirtas pasimatymas, ir tik per varg� j� įtikino, nes ji, matyt, nepasitikėjo svetim�aliais. Man tikrai glosto savimeil� mintis, kad visk� nulėmė mano i�vaizda. Pagaliau ji mus įsileido ir nuvedė į svetain� palaukti, kol panelė Bakli sugrį�.

�ia nieko nebuvo niūraus. Kambarys saulėtas, langais į jūr�. Gerokai apleistas, apstatytas pagal skirtingus stilius: pigūs ultramoderni�ki daiktai greta masyvių Viktorijos epochos baldų. U�uolaidos i� nublukusio brokato, bet u�tiesalai nauji, ry�kių spalvų, o pagalvėlės tiesiog rėkian�ios. Ant sienų kabėjo �eimos portretai. Mano supratimu, keli tikrai vertingi. Aplink gramofon� i�mėtytos plok�telės, �alia tranzistorinis radijo aparatas. Kambary nė vienos knygos, tik ant sofos atskleistas laikra�tis. Puaro paėmė jį ir patemp�s lūp� padėjo atgal. Tai buvo Seint Lu �Weekly Herald and Directory�. Ka�ko jis vėl pakėlė laikra�tį ir ėmė skaityti vien� straipsnį; tuo tarpu į kambarį įėjo Nikė Bakli.

��Atne�k ledo, Elena,�� tarė ji per petį ir tada kreipėsi į mus.

���tai ir a�; visais kitais atsikra�iau. Mir�tu i� smalsumo. Gal a� kaip tik esu toji herojė, kurios niekaip negalėjot rasti savo filmams? Jūs atrodėt labai i�kilmingai,�� (ji tai pasakė Puaro),�� kad nieko kito a� negalėjau ir pagalvoti. Na, tad laukiu puikaus pasiūlymo.

��Deja, madmuazele...�� pradėjo Puaro.

��Geriau nesakykit, kad viskas prie�ingai,�� papra�ė ji.�� Nesakykit, kad jūs tapot miniatiūras ir atėjot man por� įsiūlyti. Ne, ne su tokiais ūsais, gyvenant �Mad�estike�, kur neskaniausiai verda ir brangiausiai plė�ia, to negali būti.

Mus įleidusi moteris įėjo ir atne�ė padėkl� su buteliu ir ledu. Nikė mitriai mai�ė kokteilius ir toliau sau �nekėjo. Veikiausiai Puaro tylėjimas (jam toks nebūdingas) padarė jai įspūdį. Pildama koktelius, ji staiga nutilo ir tarė:

��Natai gerai.

���ito a� ir linkiu: kad viskas būtų gerai, madmuazele. Jis paėmė i� jos kokteilį.�� Į sveikat�, madmuazele, ilgų ilgų metų!

Mergina buvo ne kvailė. Suprato reik�ming� jo ton�.

��Ar kas nors atsitiko?

��Taip, madmuazele, �tai...

Jis ant delno padavėjai kulk�. Ji paėmė nesusivokdama.

���inot, kas tai yra?

��Ai�ku, �inau. Kulka.

��Tikra. Madmuazele, �į ryt� ne vapsva, o �i kulka prazvimbė jums pro �alį.

��Negi jūs manot, kad koks idiotas �audo vie�bu�io sode?

��Galbūt.

��K� gi, a� u�keikta,�� tarė atvirai Nikė.�� Mano gyvenimas, pasirodo, i� tiesų nepaprastas. Tai jau ketvirtas kartas.

��Taip,�� pasakė Puaro.�� Tai jau ketvirtas, ir a� norė�iau i�girsti apie anuos tris.

Ji įbedė į jį akis.

��Noriu galutinai įsitikinti, madmuazele, kad tai buvo tik atsitiktinumai.

���inoma, kas gi kitas?

��Madmuazele, kaupkite jėgas, jūsų laukia didelis sukrėtimas. Ar tik kas nesikėsina į jūsų gyvyb�.

Nikė prapliupo juokais. Tokia mintis j� smagiai pralinksmino.

��Nuostabi mintis! Mielasis pone, kaip manote, ko būtų kėsinamasi į mano gyvyb�? A� ne gra�uolė paveldėtoja, po kurios mirties liktų milijonai. Norė�iau, kad kas nors pasikėsintų į mane�� bent būtų stiprus pojūtis, tik visa bėda, kad nėra jokios vilties.

��Gal jūs man papasakotumėt, madmuazele, apie anuos nutikimus?

��Kodėl ne, tik nieko įdomaus. Papras�iausi niekai. Prie mano lovos kabo didelis paveikslas. Naktį jis nukrito. Visi�kai atsitiktinai i�girdusi trinktelint ka�kurias duris, a� buvau i�ėjusi pasi�iūrėti ir u�rakinti�� ir �itaip likau gyva. Paveikslas tikriausiai būtų perskėl�s man galv�. Tai pirmas kartas.

Puaro nesi�ypsojo.

��T�skite, madmuazele. Koks buvo antras kartas?

��Tas dar menkesnis, į jūr� yra takelis labai sta�iu �laitu. A� juo einu maudytis. Toj vietoj yra uola, nuo kurios galima nardyti. Ka�kaip atskilo uolos nuolau�a ir pra�vilpė pro mane, bet nepataikė. Tre�ias atvejis visi�kai kitoks. Ka�kas pasidarė ma�inos stabd�iams�� ne�inau kas, nes neįdėmiai klausiausi, kai mechanikas ai�kino. �iaip ar taip, jeigu bū�iau i�va�iavusi per vartus �emyn tuo kalneliu, jie nebūtų i�laik�,�� bū�iau atsitrenkusi į rotu�� ir i� man�s būtų likusi ko�ė. Rotu�ė �iek tiek būtų nukentėjusi, o man�s būtų kaip nebuv�. Bet, kaip paprastai, ka�k� pamir�usi namie, apsisukau ir grį�dama atsimu�iau tik į gyvatvor�.

��Ar negalėtumėt pasakyti, kas buvo atsitik� stabd�iams?

��Galit pasiteirauti Moto gara�e. Ten tikrai �inos. Paprastas dalykas, ka�kas, rodos, buvo neprisukta. A� maniau, gal tai Elenos berniuko darbas. Mano tarnaitė, kuri atidarė duris, turi nedidelį sūnų. Berniukas mėgsta sukinėtis apie ma�inas. Bet Elena dievagojasi, kad jis nė artyn nebuvo priėj�s. A� nepaisiau, k� Motas sako, man rodos, kas nors i�siklebetavo, ir tiek.

��O kur jūsų gara�as, madmuazele?

��Anoj pusėj namo.

��Jis u�rakinamas?

Nikė net akis pastatė.

��O ne! �inoma, ne.

��Ir kiekvienas, kas tik nori, gali nueiti ir krap�tyti ma�in�?

��Na... taip. Bet juk tai kvaila.

��Ne, madmuazele, tai nekvaila. Jūs nesuvokiate. Jums gresia pavojus�� rimtas pavojus. A� sakau. O jūs net ne�inot, kas a�.

��Ne,�� atsakė Nikė, u�gniau�usi kvap�.

��A� esu Erkiulis Puaro.

��O!�� pasakė ji visai bereik�miu balsu.�� O taip!

��Jūs girdėjot mano pavard�?

��Taip, taip.

Mergina i� nesmagumo sukrutėjo. Akyse pasirodė i�g�stis. Puaro atid�iai į j� �iūrėjo.

��Jums nesmagu. Matyt, nesate skai�iusi mano knygų.

��Taip, ne, ne visas. Bet jūsų pavard� a� tikrai �inau.

��Madmuazele, jūs esate mandagi melagėlė.�� A� net krūptelėjau, prisimin�s, kas buvo pasakyta �Mad�estiko� vie�butyje ryt�, po pusry�ių.�� Buvau pamir��s, jūs dar vaikas, tad i� kur galėjot girdėti. �lovė trumpalaikė! �tai mano draugas galėtų �į t� pasakyti.

Nikė pa�velgė į mane. Atsikrenk��iau ka�ko sumi��s ir ��Madmuazele, jūs esate mandagi melagėlė.�� A� net krūptelėjau, prisimin�s, kas buvo pasakyta �Mad�estiko� vie�butyje ryt�, po pusry�ių.�� Buvau pamir��s, jūs dar vaikas, tad i� kur galėjot girdėti. �lovė trumpalaikė! �tai mano draugas galėtų �į t� pasakyti.

Nikė pa�velgė į mane. Atsikrenk��iau ka�ko sumi��s ir paai�kinau:

��Mesje Puaro yra... e-e... garsus seklys.

��A, mano drauge!�� su�uko Puaro.�� Daugiau neturi k� pasakyti? Mais dic donc?17 Pasakyk madmuazelei, kad esu vienintelis, nepralenkiamas, did�iausias per vis� istorij� seklys.

��Dabar man nebėra ko �itai sakyti,�� tariau �altai.�� Pats pasakei.

��A! Bet man būtų buv� maloniau nenusi�engti kuklumui. Nedera pa�iam girtis.

��Kam laikyti �unį, jei pa�iam tenka loti?�� pa�aipiai pritarė jam Nikė.�� Beje, o kas gi tas �uo? Turbūt daktaras Votsonas.

��Mano pavardė Hastingsas,�� pasakiau �altai.

��1066 metų mū�is... Kas sako, kad a� nei�simokslinusi? Ir viskas darosi taip nepaprasta! Negi manot, kad kas i� tikrųjų nori mane pribaigti? Man net kvap� gniau�ia. Bet tokių dalykų gyvenime nebūna, tik knygose. Man rodos, mesje Puaro�� kaip chirurgas, sugalvoj�s nauj� operacij�, ar gydytojas, surad�s ne�inom� lig�, trok�ta, kad kiekvienas ja sirgtų.

��Sacre tonnerre!18�� sugriaudėjo Puaro.�� Ar jūs mokat rimtai kalbėti? Jūs, dabartinis jaunimas, ar mokat į k� nors rimtai pasi�iūrėti? Būtų menki juokai, madmuazele, jei jūsų lavonas, gra�us nedidelis lavonas, dabar gulėtų vie�bu�io sode ir daili nedidelė skylutė būtų ne jūsų skrybėlaitėje, o galvoje. Tada gal nebesijuoktumėt, a?

��Seanse pasigirdo juokas i� ano pasaulio,�� pasakė Nikė.�� Ne, i� tiesų, mesje Puaro, jūs labai geras ir taip toliau, bet juk tai vien atsitiktinumas.

��Esate u�sispyrusi kaip velniūk�tis!

��Nuo jo vard� gavau. Visi �nekėjo, kad mano senelis velniui pardavė savo siel�. Ir jį praminė senuoju Niku19. Jis buvo ydingas senis, bet labai smagus. A� jį dievinau. Mes visur būdavom drauge, ir jį vadindavo senuoju Niku, o mane jaun�ja Nike. Mano tikras vardas Magdala.

��Retas vardas.

��Tai mūsų �eimos vardas. Bakli giminėj buvo daug Magdalų. �tai ten viena.�� Ji linktelėjo į paveiksl� ant sienos.

��Aha!�� tarė Puaro ir, �vilgtelėj�s į portret� vir� �idinio, paklausė:�� Ar tai jūsų senelis, madmuazele?

��Taip, įspūdingas portretas, tiesa? D�imas Lazaras pra�ė jį parduoti, bet a� nesutikau. Senasis Nikas�� mano meilė.

��Aha!�� Puaro patylėjo valandėl�, o tada labai rimtai pasakė:�� Revenons a nos moutons20. Madmuazele, meld�iu jus susikaupti. Jums gresia pavojus. �iandien ka�kas �ovė į jus i� maizerio.

��Mauzerio?

Nikė krūptelėjo.

��Taip, o kodėl? Ar kas i� jūsų pa�įstamų turi mauzerį?

Ji �yptelėjo.

��A� pati turiu.

��Jūs?

��Taip, tėvo. Jis parsive�ė i� karo. Nuo to laiko ir mėtosi visur. Dar an�dien ma�iau stal�iuje.

Ji mostelėjo į senovi�k� sekreter�. Paskui jai ka�kas dingtelėjo į galv�, ji priėjo prie jo ir atidarė stal�ių. Tada atsigr�ė, i�pūtusi akis. Pasikeitusiu balsu pasakė:

��O! Jo �ia nebėra.

3. Atsitiktinumai?

Nuo tada pokalbis pasidarė visai kitoks. Iki tol Puaro ir mergina kalbėjo katras sau. Tarp jų buvo metų bedugnė. Jai Puaro �lovė ir reputacija buvo niekas, nes jos karta �ino tik �ios dienos garsenybes. Jo įspėjimai nedarė Nikei jokio įspūd�io. Puaro jos akyse buvo tik juokingas senstelėj�s u�sienietis, m�stantis keistai ir melodramati�kai.

�itoks jos nusiteikimas pribaigė Puaro. Visų pirma buvo į�eista jo tu�tybė. Jis nuolatos sakydavo, kad visas pasaulis �ino Erkiulį Puaro. O �ia atsirado tokia, kuri ne�inojo. Jam tai į sveikat�,�� ir a� �irdy d�iaugiausi, tik visa bėda, kad nuo to mūsų byla nejudėjo į priekį.

Kai paai�kėjo, jog pistoletas ding�s, viskas pakrypo kita vaga. Nikė pamatė, kad �ia ne tokie linksmi juokai, kaip ji manė. Į galv� ji labai neėmė, nes buvo įpratusi į visk� �iūrėti pro pir�tus, bet gerokai surimtėjo.

Ji atėjo nuo sekretero ir susim�s�iusi atsisėdo ant fotelio atramos.

��Keista,�� tarė ji.

Puaro atsigr�ė į mane.

��Prisimeni, Hastingsai, koki� mintį tau buvau sak�s? Pasirodo, a� teisingai galvojau. Tarkim, madmuazelė rasta negyva vie�bu�io sode. Ji ten galėjo pragulėti kelias valandas�� tuo keliu beveik niekas neina. O �alia, i�krit�s jai i� rankos, būtų gulėj�s revolveris. Nėra abejonių, geroji madam Elena būtų jį atpa�inusi. Ir prasidėtų spėliojimai�� gal pervargimas, gal nemiga.

Nikė sukrutėjo.

��Teisybė. Esu mirtinai nuvargusi. Man visi sako, kad esu nervinga. Taip, jie tai prisimintų...

��Ir patvirtintų, kad tai savi�udybė. Paai�kėtų, jog ant revolverio ne kieno kito, o madmuazelės pir�tų atspaudai � viskas būtų labai paprasta ir įtikima.

��Baisiai linksma!�� tarė Nikė, ir a� apsid�iaugiau, kad jai ne taip linksma, kaip ji sakė.

Puaro suprato tiesiogin� tų �od�ių prasm�.

��N�est-ce pas?21 Tik, madmuazele, �iūrėkit, kad daugiau to nebūtų. Keturis kartus pasisekė, o penktas kartas gali nemeluoti.

��Tad u�sakykit katafalk� su guminiais ratais,�� sumurmėjo Nikė.

��Juk mes, a� ir mano draugas, �ia ir atėjome, kad apsaugotume jus nuo �ito.

Buvau dėkingas u� �mes�. Paprastai Puaro pamir�davo apie mano buvim�.

��Taip,�� įsiterpiau,�� nebijokit, panele Bakli, mes jus apginsim.

��Jūs nuostabiai geri,�� tarė Nikė.�� �i istorija nepaprasta. Man net plaukai �iau�iasi.

Ji vis dar kalbėjo nerūpestingai, pavir�utini�kai, bet jos akys buvo sunerimusios.

��Pirmiausia,�� tarė Puaro,�� mums reikia pasitarti.

Jis atsisėdo ir draugi�kai nusi�ypsojo.

��I� prad�ių, madmuazele, įprastinis klausimas: ar turite kokių nors prie�ų?

Nikė apgailestaudama papurtė galv�.

��Atrodo, neturiu,�� pasakė ji atsipra�ydama.

��Bon22. �i� galimyb� tenka atmesti. Kitas klausimas kaip kino filmuose ar detektyviniuose romanuose: kam, madmuazele, būtų naudos i� jūsų mirties?

��Nė nesugalvoju,�� atsakė ji.�� �tai todėl man visa tai atrodo nes�monė. A� turiu �it� sen� sugriuvusi� dar�in�, bet jos kiekviena sija u�statyta, stogas kiauras, o �emėje tikrai nėra nei anglies klodų, nei kitokių lobių.

��Namas u�statytas? Hein?23

��Taip. Turėjau u�statyti. Mūsų namuose buvo dvejos laidotuvės�� vos vien� palaidojom, mirė kitas. Pirma senelis, prie� �e�erius metus, o paskui brolis. Ir mano ki�enė visai i�tu�tėjo.

��O tėvas?

��Jis i� karo grį�o invalidas, susirgo plau�ių u�degimu ir 1919 metais mirė. Motina mirė, kai dar buvau kūdikis. A� �ia gyvenau su seneliu. Juodu su tėvu nesutarė�� nė nesistebiu�� ir tėvui buvo parankiau primesti mane seneliui, o pa�iam laisvam kaip pauk��iui skrajoti po pasaulį. Brolis irgi nesutarė su seneliu. Galbūt ir a� nebū�iau suteikusi, jei bū�iau buvusi berniukas. Visa laimė, kad gimiau mergaitė. Senelis sakydavo, kad a� senojo med�io at�ala ir paveldėjau jo dvasi�.�� Ji nusijuokė.�� Jis buvo senas nusidėjėlis, ta�iau begaliniai laimingas. �monės �ia sakydavo, kad prie ko jis prisilie�ia, t� paver�ia auksu. Ta�iau jis buvo aistringas lo�ėjas ir visk� pralo�davo. Po mirties paliko tik �į nam� ir �emės. A� tada buvau �e�iolikos, o D�eraldas dvide�imties metų. D�eraldas prie� trejus metus u�simu�ė per avarij�, ir namas atiteko man.

��O po jūsų, madmuazele? Kas jūsų artimiausias giminaitis?

��Pusbrolis �arlis. �arlis Vaizas. Jis vietinis advokatas. Geras ir rimtas �mogus, tik labai nuobodus. Duoda man gerų patarimų ir bando sutramdyti mano ekstravaganti�kus pomėgius.

��Jis tvarko jūsų reikalus?

��Taip, norint galima ir taip pavadinti. Bet a� neturiu k� daug tvarkyti. Jis tik padėjo u�statyti nam� ir įkalbėjo priimti nuomininkų.

��A! Nuomininkų. A� kaip tik norėjau paklausti, ar turit nuomininkų.

��Taip, australie�ių �eim�. Pavarde Kroftai. Labai nuo�irdūs �monės ir taip toliau. Jų gerumas net įgrysta. Ko tik man neprine�a�� stirtas salierų, ankstyvųjų �irnių. Jiems galvoj netelpa, kaip a� �itaip apleidau sod�. Ties� sakant, gana įkyrūs, bent jau jis. Be galo saldus. Ji, varg�ė, luo�a ir i�tisas dienas guli ant sofos. �iaip ar taip, jie moka nuom�, o man tai svarbiausia.

��Seniai jie �ia?

��A, koks pusmetis.

��Aha. O be to pusbrolio... beje, ar jis i� tėvo pusės, ar i� motinos?

��I� motinos. Mano mama Emė Vaiz.

��Bien! Na, o be to pusbrolio, kaip sakiau, ar daugiau neturit giminių?

��Jork�yre yra labai tolimi giminai�iai Bakliai.

��Daugiau nieko?

��Ne.

��Jūs labai vieni�a.

Nikė i�pūtė akis.

��Vieni�a? Man net į galv� neatėjo. Juk a� ma�ai �ia būnu. Daugiausia Londone. I� giminių paprastai jokios naudos. Tik visur lenda, ki�asi. Geriau būt pa�iai sau �eimininke.

��Tad mano u�uojauta nereikalinga. Jūs, madmuazele, tikrai �iuolaikinė mergina. O kas jūsų �eimynyk��iai?

��Kaip tai didingai skamba! Visi mano �eimynyk��iai�� Elena. Ir jos vyras sodininkas. Nelabai koks. Jie man dirba pusdykiai, nes a� leid�iu �ia laikyti vaik�. Kai parva�iuoju, Elena man �eimininkauja, o jei darau vai�es, k� nors samdau jai padėti. Pirmadienį laukiu sve�ių. Juk prasideda regata.

��Pirmadienį, o �iandien �e�tadienis. Taigi taigi. Madmuazele, o kas jūsų draugai, pavyzd�iui, tie, su kuriais �iandien pusry�iavote?

��Na, Frede Rais, ta �viesiaplaukė, yra mano artimiausia draugė. Nekoks jos gyvenimas. I�tekėjo u� galvijo � jos vyras girtuoklis, narkomanas, �od�ių trūksta jo bjaurumui apsakyti. Po poros metų Frede paliko jį. Nuo tada taip ir bla�kosi. A� tik meld�iu Diev�, kad ji gautų i�siskyrim� ir i�tekėtų u� D�imo Lazaro.

��Lazaro? Paveikslų prekiautojo Bond-strite?

��Taip, D�imas jų vienturtis sūnus. Pinigų turi kaip �ieno. Matėt jo automobilį? Jis įsimylėj�s Fred�. Jiedu niekur nesiskiria. �i� savait� jie dar pagyvens �Mad�estiko� vie�buty, o nuo pirmadienio pereis pas mane.

��O ponios Rais vyras?

��Tas niek�as? A, jo �ia nėra nė kvapo. Apie jį Frede nieko ne�ino. Ji labai keblioj padėty. Kaip i�siskirsi su vyru, jei ne�inai, kur jis.

��Evidemment!24

��Varg�ė Frede,�� tarė susim�s�iusi Nikė.�� Neturi laimės. Kart� jau viskas buvo sutvarkyta. Ji susirado vyr�, visk� i�ai�kino, ir jis pasakė mielai sutink�s skirtis, tik neturįs u� k� pasikviesti moters į vie�butį. Galų gale Frede jam davė pinigų, o jis pasiėm�s dingo, ir iki �iol nieko apie jį negirdėti. Tikras niek�as.

��Vie�patie!�� su�ukau a�.

��Mano draugas Hastingsas pasipiktin�s,�� tarė Puaro.�� Pasigailėkite jo madmuazele. Supraskit, jis senamadi�kas. K� tik grį��s i� tolimų kra�tų ir taip toliau, turi i� naujo mokytis mūsų laikų kalbos.

��Nėra ko piktintis,�� tarė Nikė i�pūsdama akis.�� Man rodos, kiekvienas suaug�s �ino, kad yra tokių �monių. Ir vis dėlto a� manau, jog tai labai �ema. Varg�ei Fredei tada buvo taip sunku, kad ji ne�inojo, prie ko ir �lietis.

��Taip, taip, negra�iai i�ėjo. O jūsų kitas draugas, madmuazele, �aunusis kapitonas �elend�eris?

��D�ord�as? A� jį pa�įstu nuo gimimo, na, bent jau kokius penkerius metus. Jis geras vyras.

��Ir jums per�asi?

��Kartkartėm u�simena apie vestuves. Rytui au�tant ar i�gėr�s por� taurių portveino.

��Bet jūsų �irdis nepalenkiama?

��Kas i� to, kad mudu susituoktume? Abu pliki kaip tilvikai. D�ord�as seno gero auklėjimo ir su juo baisiai nuobodu. Be to, jis jau persirito per keturiasde�imt.

A� net susigū�iau.

���inoma, jis jau viena koja grabe,�� tarė Puaro.�� A, man�s nepaisykit, madmuazele. A��� senelis, niekas. Tik man dar papasakokit apie tuos nelaimingus atsitikimus. Pavyzd�iui, apie paveiksl�.

��Jis vėl pakabintas, ant naujos virvelės. Eime, galit, jei norit, pasi�iūrėti.

Mes nusekėm paskui j� i� kambario. Tai buvo tapybos darbas sunkiais rėmais ir kabojo tiesiai vir� lovos galvūgalio.

Suburbėj�s: �Jums leidus, madmuazele�, Puaro nusiavė batus ir atsistojo ant lovos. Ap�iūrėj�s paveiksl� ir virvut�, jis atsargiai jį pakilnojo ir su reik�minga mina nulipo nuo lovos.

��Menkas malonumas, jei toks paveikslas u�griūtų ant galvos. Ar jis pirma, madmuazele, kabojo ant tokios virvės, kaip �i?

��Taip, tik ant plonesnės. �į kart� u�kabinau stor�.

��Savaime ai�ku. Ar jūs ap�iūrėjot, kur ji trūko?. Ar buvo prasitrynusi?

��Turbūt, bet a� nesidomėjau. Kam?

��Sakot, kam? O a� norė�iau ap�iūrėti t� virv�. Ar ji kur nors yra?

��Ji buvo likus ant paveikslo. Tik �mogus, priri��s nauj�, tikriausiai sen�j� i�metė.

��Gaila, labai norė�iau j� pamatyti.

��Jūs vis tiek netikit, kad tai buvo grynas atsitiktinumas? Betgi daugiau nieko negalėjo būti.

��Gal ir atsitiktinumas. Sunku pasakyti. Bet ma�inos stabd�iai tikrai neatsitiktinai buvo sugadinti. O akmuo, nuriedėj�s nuo uolos... Įdomu būtų pamatyti t� viet�.

Nikė per sod� nuvedė mus prie uolos kra�to. Apa�ioj tviskėjo mėlyna jūra. Per uol� ėjo nelygus takas. Nikė parodė, nuo kur nusirito nuolau�a. Puaro susim�st�s linktelėjo ir paklausė:

��Madmuazele, o per kur dar galima patekti į sod�?

���alia priestato yra pagrindinis įėjimas. Ties keliuko viduriu yra vartai produktų i�ne�iotojams. O dar vieni varteliai yra prie uolos kra�to. Nuo jų eina raitytas takas pro �Mad�estiko� vie�butį į pajūrį. Į �Mad�estiko� sod� dar galima i�eiti tiesiai pro tarp� gyvatvorėje�� tuo taku a� ėjau �įryt. Per vie�bu�io sod� tiesiausias kelias į miest�.

��O kur paprastai dirba jūsų sodininkas?

��Jis da�niausiai tupinėja dar�e arba sėdi pa�iūrėje, apsimesdamas, kad galanda �irkles.

��Vadinasi, anoj pusėj namo?

��Taip.

���od�iu, jei kas nors ateitų ir i� ten mestų akmenį, jo niekas nepastebėtų.

Nikė net krūptelėjo.

��Ar jūs manot, kad uolien� kas nors numetė?�� paklausė ji.�� A� niekaip negaliu patikėti. Viskas atrodo taip beprasmi�ka.

Puaro vėl i�siėmė i� ki�enės kulk� ir pa�velgė į j�.

��Kulka turėjo ka�koki� prasm�, madmuazele,�� pasakė jis mandagiai.

��Tai bepro�io darbas.

��Galimas daiktas. Įdomi tema popietiniam pokalbiui�� ar visi nusikaltėliai yra bepro�iai. Gal jų smegenų l�stelės i�sigimusios? Visko gali būti. Tai daktarams spr�sti. Man rūpi kas kita. A� galvoju apie teisųjį, o ne apie kalt�jį�� apie auk�, o ne nusikaltėlį. A� dabar susirūpin�s jumis, madmuazele, o ne ne�inomu u�puoliku. Jūs jauna, gra�i, jums �vie�ia saulė, pasaulis toks gra�us, prie� akis dar meilė ir visas gyvenimas. �tai apie k� galvoju, madmuazele. Sakykit, ar tie jūsų draugai, ponia Rais ir ponas Lazaras, seniai �ia?

��Frede į �į pakra�tį atva�iavo tre�iadienį. Kelias paras buvo apsistojusi netoli Teivistoko pas pa�įstamus. �ion atva�iuoja savo ma�ina. Da�niausiai savaitgaliais.

Puaro linktelėjo. Mes tylėdami ėjom atgal į nam�. Staiga jis pra�neko:

��Ar turit tokį draug�, kuriuo galėtumėte pasikliauti?

��Frede.

��O be Fredės?

��Pati ne�inau. Turbūt turiu. O kam?

��Norė�iau, kad nuo �iol kas nors gyventų su jumis.

��A!

Nikė sumi�o. Valandėl� pagalvojusi, pasakė dvejodama:

��Gal Magė? J� turbūt prisipra�y�iau.

��O kas ta Magė?

��Mano pusseserė i� Jork�yro. Jų didelė �eima. Tėvas pastorius, Magė beveik mano vienmetė. A� j� da�nai kvie�iu pasisve�iuoti vasar�. Tik i� jos ma�a d�iaugsmo�� �inot, tikra �ventuolė, tik su tokia �ukuosena, kuri lyg ty�ia dabar atėjo į mad�. �i� vasar� norėjau jos i�vengti.

��O ne. Jūsų pusseserė, madmuazele, puikiausiai tinka. Kaip tik apie toki� a� ir galvoju.

��Gerai,�� atsiduso Nikė.�� Nusiųsiu jai telegram�. Net ne�inau, k� kit� galė�iau nutverti. Visi jau k� nors susiplanav�. Jeigu dabar nebus berniukų choro pikniko ar kokios motinų �ventės, ji atva�iuos.

��Galėtumėt taip susitvarkyti, kad ji miegotų jūsų kambaryje?

��Manau, kad galė�iau.

��Jai tai nepasirodytų keista?

��O ne, Magė niekada nem�sto, tik su krik��ioni�kų atsidavimu ir pasiaukojimu nuolankiai visk� vykdo. Gerai, a� jai i�siųsiu telegram�, kad pirmadienį atva�iuotų.

��Kodėl ne rytoj?

��Sekmadienio traukiniu? Ji pamanys, kad a� mir�tu, jei �aukiuosi jos sekmadienį. Ne, pasikviesiu pirmadieniui. Ar jūs �adat jai papasakoti, kad vir� mano galvos pakibo likimo pir�tas?

��Nous verrons25. Vis dar juokaujat? Matau, dr�sos jums nestinga.

���itaip nors prasibla�kai,�� atsakė Nikė.

Ka�kodėl jos balsas man pasirodė keistas, ir a� smalsiai pasi�iūrėjau į j�. Nujau�iau, kad ji ka�k� nutylėjo. Mes vėl buvome svetainėje. Puaro, sėdėdamas ant sofos, �aidė su laikra��iu.

��Skaitėt �į numerį, madmuazele?�� paklausė jis netikėtai.

���St. Loo Herald�? Ne, atid�iai neskai�iau, tik buvau atsivertusi pasi�iūrėti potvynių. Jie kas savait� skelbia.

��Ai�ku. Tarp kitko, madmuazele, ar turite para�iusi testament�?

��Taip. Para�iau prie� pusmetį. Prie� pat savo op.

��Qu�est-ce que vous dites?26 Savo op?

��Operacij�. Apendicito. Ka�kas pasakė, kad para�y�iau testament�. A� ir para�iau. Tada pasijutau labai svarbus asmuo.

��Kam paliekat turt�?

��Endhauz� paskyriau �arliui, o visa kita u�ra�iau Fredei, bet ne ka�in kiek to viso kito. Manau�� juk taip sakoma?�� kad pasyvas vir�ytų aktyv�.

Puaro u�sigalvoj�s linktelėjo.

��Dabar a� i�einu. Au revoir27, madmuazele. Saugokitės.

��Ko?�� paklausė Nikė.

��Jūs gi suprantat�� �ia ir yra visa bėda, kad ne�inia, ko saugotis. Ir kas pasakys? Bet pasitikėkit manim�� po kelių dienų atskleisiu teisyb�.

��O iki tol saugotis nuodų, bombų, revolverio �ūvių, avarijų ir strėlių, pamirkytų paslaptinguose Pietų Amerikos nuoduose,�� i�po�kino Nikė.

��Nesity�iokit pati i� sav�s, madmuazele,�� rimtai pasakė Puaro.

Prie durų jis stabtelėjo.

��Beje, koki� sum� jums siūlo ponas Lazaras u� senelio portret�?

��Penkiasde�imt svarų sterlingų.

��Aha,�� tarė Puaro.

Jis atsigr��s dar kart� rimtai pasi�iūrėjo į niūrų veid� vir� �idinio.

��A� juk sakiau, kad senuko nenoriu parduoti.

��Taip,�� pasakė u�sigalvoj�s Puaro.�� Taip, suprantu.

4. Ka�kas vis tiek yra

��Puaro,�� tariau, vos tik i�ėjome į keli�,�� tau reikia vien� dalyk� �inoti.

��Kokį, mon ami?

Papasakojau, k� ponia Rais sakė apie atsitikim� su ma�ina.

��Tiens! C�est interessant, ca28. Taip, yra tokių tu��iagarbių isterikų, kurie nori būti įdomūs, pasakodami, kaip per plauk� i�vengė mirties. Jie mėgsta dėstyti nebūtas istorijas. Tokie �monės gerai �inomi. Jie net ty�ia susi�eid�ia, kad jų �nekos būtų įtikinamesnės.

��Manai, kad...

��Kad madmuazelė Nikė i� tokių? Ne, ne. Pastebėjai, Hastingsai, j� net buvo sunku įtikinti, kad gresia pavojus. Vis� laik� ji mus erzino ir vaidino, kad netiki. �i mergaitė dabartinės kartos. Ir vis vien įdomu tai, k� pasakė ponia Rais. Kodėl ji pasakė? Net jeigu tai teisybė, vis vien�� kam? Jai nederėjo sakyti�� tiesiog gauche29.

��Taip, teisybė,�� pritariau.�� Ji u�vedė t� kalb� nei i� �io, nei i� to.

��Keista. Taip, taip, keista. Man patinka, kai i�nyra tokie keisti dalykėliai. Jie svarbūs�� parodo keli�.

��Keli�? Kur?

��Taikai kaip pir�tu į dangų, nepakei�iamasis Hastingsai. Kur? I� tiesų, kur? Deja, dar mes patys ne�inom kur.

��Puaro, pasakyk, kodėl j� spyrei pasikviesti pusseser�?

��Galvok!�� su�uko jis.�� Nors kiek pagalvok, Hastingsai. Mes suspeisti i� visų �onų. Mūsų rankos suri�tos. Ie�koti �udiko, kai nusikaltimas įvykdytas, c�est tout simple30. Bent mano gabumų �mogui. Padarydamas nusikaltim�, �udikas, taip sakant, palieka savo para��. O �iuo atveju nusikaltimas dar neįvykdytas,�� mes netgi nenorim, kad jis įvyktų. Susekti dar nepadaryt� nusikaltim� yra nepaprastai sunku.

Koks mūsų pirmasis u�davinys? Madmuazelės saugumas. Tai nelengvas u�davinys. Nelengvas, Hastingsai. Mes patys jos negalim saugoti dien� ir naktį ir negalim atsiųsti policininko su dideliais batais, kad j� saugotų. Juk mes nemiegosim jaunos merginos miegamajame. Taigi i� visų pusių vien sunkumai. Tik �tai k� mes galim: statyti kliūtis �udikui ant kelio. Mes įspėjom madmuazel� ir �alia jos parūpinom be�ali�k� liudinink�. Tik labai protingas �mogus sugebės apeiti �ias dvi kliūtis.

Jis nutilo ir po valandėlės prabilo visai kitokiu balsu.

���inai, ko a� bijau, Hastingsai?

��Ko?

��A� bijau, kad jis yra labai protingas. Todėl man baisiai neramu�� nerandu sau vietos.

��Puaro,�� pasakiau,�� a� imu nervintis.

��A� irgi nervinuosi. Prisimeni t� laikra�tį �St. Loo Weekly Herald�? �inai, per koki� viet� jis buvo sulenktas? Ties nedidele �inute: �Vie�butyje, tarp kitų sve�ių, apsistoj�s mesje Erkiulis Puaro ir kapitonas Hastingsas�. Vadinasi, vadinasi, ka�kas skaitė �į skyrelį. Jie �ino mano pavardꠗ kas ne�ino...

��Panelė Bakli ne�inojo,�� atsakiau �yptelėj�s.

��Nėra kojos paisyti, tos vėjavaikės panelės Bakli... Rimtas �mogus�� nusikaltėlis�� �ino. Jį tuoj suims baimė. Susim�stys, pradės u�davinėti sau klausimus. Tris kartus jam pasikėsinus į madmuazelės gyvyb�, netoliese apsistoja Erkiulis Puaro. Jis ims galvoti, ar tai sutapimas. Ir i�sig�s, kad ne sutapimas. K� tada darys?

��Liausis kėsin�sis ir ims dangstyti savo pėdsakus,�� pasakiau savo nuomon�.

��Taip, taip, bet jei būtų ne�aboto akiplė�i�kumo, negai�damas smogtų paskutinį smūgį. A� dar nespė�iau apsiklausinėti, o pyk�t�� madmuazelė ir nebegyva. �itaip elgtųsi akiplė�a.

��O kodėl tu manai, kad kas kitas, o ne panelė Bakli perskaitė �i� �inut�?

��Ne panelė Bakli j� skaitė. Man pasakius savo pavard�, ji nė nemirktelėjo. Jai nebuvo girdėta. Juk pati sakė, kad �iūrėjo laikra�ty, kas prane�ta apie potvynius, ir daugiau nieko. O jokių prane�imų apie potvynius tame puslapyje nebuvo.

��Manai, kad kas nors i� to paties namo?..

��Ar i� to namo, ar pa�alinis, galintis į jį lengvai įeiti�� juk durys ten neu�sidaro. Jos draugai, kada panorėj�, ateina ir i�eina.

��O k� tu apie tai galvoji? Ar k� įtari?

Puaro i�skėtė rankas.

��Nieko. Kaip sakiau, motyvai nėra akivaizdūs. Būsimasis �udikas jau�iasi saugių saugiausiai, jei �itaip i�drįso elgtis �įryt. I� pavir�iaus nematyti, ko būtų kėsinamasi į ma�osios Nikės gyvyb�. Dėl turto? Dėl Endhauzo? Jis atiteks pusbroliui,�� bet ar tas pusbrolis trok�ta u�statyto aplū�usio namo? �arliui jis netgi nebrangus kaip prosenelių prisiminimas. Nepamir�k, kad jis ne Baklis. Kalbos nėra, mes dar susitiksim mesje �arlį Vaiz�, bet toks spėliojimas�� be jokio pagrindo. Dar yra artimiausia draugė, madam, keistų akių ir pana�i į nusivylusi� madon�.

��Ir tau toks įspūdis?�� a� net pa�okau.

��Kiek j� galima įtarti? Ji sakė, kad jos draugė melagė. C�est gentille, ca?31 Kam ji tai sakė? Ar bijo, kad Nikė ko neprasitartų? Pavyzd�iui, ko nors apie automobilį? O gal ji �iaip sau pasakė apie automobilį, pati bijodama visai kito. Be to, ar i� tiesų kas nors priki�o nagus prie ma�inos, ir kas? Ar ji tai �ino? Ir dar gra�uolis �viesiaplaukis Lazaras.

K� jam galima priki�ti? Turi stebukling� automobilį, pinigų per akis. Ar jis kaip nors gali būti įsivėl�s į �i� istorij�? Kapitonas �elend�eris...

��Dėl jo nesuk galvos,�� skubiai įterpiau.�� A� dėl jo ramus. Jis tikras d�entelmenas, pukka sahib.

��Jis, be abejo, gero auklėjimo, kaip tu sakai. Visa laimė, kad esu u�sienietis ir tokie prietarai man netrukdo seklio darbui. Bet turiu prisipa�inti, sunku į�iūrėti kokį nors ry�į tarp kapitono �elend�erio ir �ių pasikėsinimų. Neį�iūriu, k� jis turėtų su jais bendra.

��Tikrai nieko,�� atsakiau patenkintas.

Puaro, ka�k� svarstydamas, pasi�iūrėjo į mane.

��Tavo poveikis man, Hastingsai, ypatingas. Tu beveik visad u�uodi prie�ingai, ir a� net gundausi paklausyti tavo uoslės. Tu esi grynai i� tų dorų, garbingų, pasitikin�ių �monių, kuriuos niek�ai lengvai vynioja apie pir�t�. Tokie kaip tu investuoja pinigus į abejotinus naftos gr�inius ar į aukso kasyklas, kuriose nėra aukso. I� �imtų tokių kaip tu suk�iai valgo duon�. K� gi, a� patyrinėsiu t� kapiton� �elend�erį. Tu man sukėlei abejonių.

��Brangusis Puaro,�� su�ukau įpyk�s.�� Kalbi visi�kas nes�mones. �mogus, prasitrank�s po vis� pasaulį kaip a�...

��Taip nieko ir nei�moksta,�� liūdnai atsakė Puaro.�� Keista, bet taip yra.

��Negi manai, kad mano ran�a Argentinoje būtų suklestėjusi, jei bū�iau toks paikas lengvatikis, kokį tu mane pai�ai?

��Ne�irsk, mon ami. Jūs sėkmingai tvarkėtės ran�oje�� tu ir tavo �mona.

��Bel� visad daro, kaip a� sakau.

��Ji tiek �avi, tiek protinga,�� atsakė Puaro.�� Geriau nesigin�ykim, draugu�i. �tai ten prieky Moto gara�as. Turbūt tas pats, kurį minėjo panelė Bakli. Keliais klausimais mes i�gausim teisyb�.

Mes įėjom į gara��, ir Puaro mandagiai prisistatė kaip rekomenduotas panelės Bakli. Jis pasiteiravo, ar galima i�sinuomoti ma�in� pasiva�inėti pavakariais, ir greit pakreipė kalb� apie gedimus panelės Bakli ma�inoje.

Tada gara�o savininkui atsiri�o lie�uvis. Jam buv�s neregėtas dalykas. Jis berte bėrė techninius terminus, nors a� nieko nei�manau apie mechanik�, o Puaro nė tiek, kiek a�. Bet kai kas i�kilo aik�tėn. Prie ma�inos ka�kieno priki�ta pir�tų. �itiek galėjo būti sugadinta per labai trump� laik�.

��Ak �tai kaip,�� atsakė Puaro, mums i�ėjus.�� Ma�oji Nikė sakė teisyb�, o turtuolis mesje Lazaras klydo. Mielas drauge Hastingsai, darosi labai įdomu.

��K� dabar veiksim?

��U�eisim į pa�t� ir, jei ne vėlu, i�siųsim telegram�.

��Telegram�?�� su viltim paklausiau.

��Taip,�� atsakė u�sigalvoj�s Puaro.�� Telegram�.

Pa�tas dar veikė. Puaro, para��s telegram�, j� i�siuntė, man nesiteikdamas pasakyti turinio. Nujausdamas jį laukiant, kada pats paklausiu, a� saugojausi, kad neprasi�io�iau.

��Gaila, kad ryt sekmadienis,�� tarė jis, mums �ingsniuojant į vie�butį.�� Nepamatysim Vaizo lig pirmadienio ryto.

��Galima u�eiti pas jį į namus.

���inoma. Bet �ito a� vengiu. Visų pirma norė�iau pasitarti su juo kaip su teisininku ir tokiu po�iūriu susidaryti savo nuomon� apie jį.

��Taip,�� atsakiau susim�st�s,�� �itaip būtų geriausiai.

��Pavyzd�iui, atsakymas į vien� menkutį klausim� gali daug k� atskleisti. Jei mesje Vaizas �iandien pus� pirmos buvo savo kontoroje, vadinasi, ne jis �ovė prie�piet �Mad�estiko� vie�butyje.

��Ar nereikėtų patikrinti alibi tų trijų, kurie �iandien prie�pie�iavo vie�butyje?

��Tai kur kas sunkiau. Nieko nėr kuriam nors i� jų valandėl� pasi�alinti, i�eiti per vienas i� begalės vestibiulio, rūkomojo, svetainės ar kabineto durų, skubom pasislėpti ten, kur mergina turėjo praeiti, i��auti ir tuoj pat sugrį�ti. Tik kol kas, moti atni, mes dar ne�inom, ar aptikom visus dramatis personcie32. Dar yra gerbiama Elena ir mums kol kas nepa�įstamas jos vyras. Abu gyvena Endhauze ir abu, matyt, �iau�iasi prie� ma��j� mūsų madmuazel�. Priestate gyvena visai ne�inomi australie�iai. O kur dar kiti panelės Bakli draugai ir bi�iuliai, kurių neįtardama ji net nepaminėjo? Mane, Hastingsai, persekioja mintis, kad �ia ka�kas slypi, ko mes dar neu��iuopėm. Esu tikras, kad panelė Bakli �ino daugiau nei mums pasako.

��Manai, ji ka�k� slepia?

��Taip.

��Gal nori k� apsaugoti?

Puaro grie�tai papurtė galv�.

��Ne, ne. Kol kas man toks įspūdis, kad ji su mumis visi�kai atvira. Esu įsitikin�s, jog apie tuos tris pasikėsinimus ji pasakė visk�, k� �inojo. Bet dar ka�kas yra�� ji net nemano, kad tai turi k� nors bendra su �iais atsitikimais. A� ir noriu i�siai�kinti, kas �ia galėtų būti. Juk a��� sakau, nė kiek nenusi�engdamas kuklumui,�� turiu daugiau proto, negu ta unepetite comme ca33. Taip, a� galiu u�tikti pėdsakus. Bet dabar, Hastingsai, atvirai ir nuolankiai prisipa�įstu, kad dar, kaip tu sakai, klaid�ioju tamsoj. Ir tik u��iuop�s prie�astį, pamatysiu ka�koki� pro�vaist�. Juk yra ka�kas, ka�koks veiksnys, tik a� jo niekaip neu�griebiu. Koks? Je me demande ca sans cesse. Qu�est-ce que c�est?34

��Su�inosi,�� atsakiau jį nuramindamas.

��Kad tik nebūtų per vėlai,�� niūriai atsakė Puaro.

5. Ponas ir ponia Kroftai

T� vakar� vie�butyje buvo �okiai. Nikė Bakli pietavo ten su draugais ir, pasisveikindama su mumis, linksmai pamojo.

Ji buvo ilga, grindis siekian�ia raudono �ifono suknele, pary�kinan�ia jos balt� kakl�, nuogus pe�ius ir nedidel�, juod�, į�ūliai atlo�t� galv�.

��Patraukli, velniūk�tis,�� pasakiau.

��Visai kitokia negu jos draugė, tiesa?

Frederik� Rais buvo apsirengusi baltai. Ji �oko grak��iai, bet lėtai ir tingiai, visi�kai ne taip, kaip smarkioji Nikė.

��Ji tikra gra�uolė,�� tarė staiga Puaro.

��Kas? Mūsų Nikė?

��Ne, anoji. Kas joje slypi? Gėris? Blogis? Ar tik �iaip yra nelaiminga? Kas pasakys? Ji�� mįslė. O gal tik tu��ia vieta. Bet atsimink, drauge, kad ji allumeuse35.

��Kokia prasme?�� paklausiau smalsiai.

Jis �ypsodamasis palingavo galv�.

��Anks�iau ar vėliau pats suprasi. Prisiminsi mano �od�ius.

Nei i� �io, nei i� to jis pakilo. Nikė �oko su kapitonu �elend�eriu. Frederik� ir Lazaras buvo k� tik baig� �okti ir atsisėdo u� stalo. Paskui Lazaras atsistojo ir nuėjo. Ponia Rais liko viena. Puaro nuėjo sta�iai prie jos stalo. A� i� paskos.

Puaro veikdavo tiesiai, be u�uolankų.

��Galima?�� Jis u�dėjo rank� ant kėdės atlo�o, o tada atsisėdo.�� Norė�iau tarti jums por� �od�ių, kol draugė �oka.

��Pra�om.�� Jos balsas skambėjo �altai, abejingai.

��Madam, ne�inau, ar draugė jums pasakojo. Jei ne, a� pasakysiu. �iandien buvo pasikėsinta į jos gyvyb�.

I� siaubo ir nustebimo ji i�plėtė dideles pilkas akis. Didelės juodos lėliukės irgi i�siplėtė.

��K� jūs sakot?

���io vie�bu�io sode buvo �auta į madmuazel� Bakli.

Staiga ji nusi�ypsojo�� �velniai, nepatikliai ir su gailes�iu.

��Ar jums Nikė sakė?

��Ne, madam, pats savo akimis ma�iau. �tai kulka.

Jis i�tiesė rank� su kulka, ir ji atsitraukė.

��Vadinasi, vadinasi...

��Tai ne madmuazelės fantazija ar vaizduotė, pati matote. Galiu garantuoti. Ir ne vien tai. Per paskutines dienas nutiko labai keistų dalykų. Gal jau girdėjot, o gal dar nespėjot, juk tik vakar atva�iavote.

��Taip, vakar.

��Prie� tai, rodos, vie�ėjot pas draugus Teivistoke?�� Taip.

��Man įdomu, madam, kuo pavarde tie jūsų draugai?

Ji pakėlė antakius.

��O kam a� tai turė�iau sakyti?�� paklausė ji �altai. Puaro kuo nekal�iausiai nustebo.

���imtus kartų atsipra�au, madam, kad buvau toks meladroit36. Mat a� irgi turiu draugų Teivistoke, pamaniau, kad buvot su jais susitikusi... Tai Bakenenai.

Ponia Rais papurtė galv�.

��Ne, tokių neprisimenu. Turbūt nebuvau susitikusi.�� Ji kalbėjo nuo�ird�iai.�� Kam �nekėt apie pa�įstamus? Geriau apie Nik�. Kas į j� �ovė? Kodėl?

��Dar ir a� ne�inau kas,�� atsakė Puaro,�� bet su�inosiu. Taip, be abejo, su�inosiu. Matot, a� seklys, pavarde Erkiulis Puaro.

��Labai garsus vardas.

��Madam labai maloni.

Ji paklausė i� tyko:

��Ko jūs i� man�s norėtumėt?

Manau, kad ji mus abu pritrenkė. To mes nesitikėjome.

��Papra�y�iau, madam, saugoti savo draug�.

��Gerai.

��Tik tiek.

Jis atsistojo, linktelėjo ir mes grį�ome prie savo stalo.

��Puaro,�� tariau,�� ar ne per greit atidengei kortas?

��Mon ami, nieko nepape�i. Gal taip ne itin gudru, bet tikriau. Negalima rizikuoti. �iaip ar taip, vienas dalykas jau paai�kėjo.

��Kas?

��Ponia Rais nebuvo Teivistoke. O kur ji buvo? Nieko, dar su�inosim. Nuo Erkiulio Puaro nepasislėpsi. �tai gra�uolis Lazaras sugrį�o. Frederik� jam pasakoja. Jis �iūri į mus. Jis nekvailas, tas pauk�tis. Pa�iūrėk, kokios formos jo galva. A, jei dabar �ino�iau...

��K�?�� paklausiau, kai jis nutilo.

��T�, k� i�girsiu pirmadienį,�� atsakė jis dviprasmi�kai.

Pa�velgiau į jį, daugiau neklausinėdamas. Jis atsiduso.

��Tavo smalsumas, mano drauge, jau nebe tas. Seniau...

��Yra malonumų, kurių nepatirti tau būtų į naud�.

��Pavyzd�iui?

��Malonumas nuleist negirdom mano klausimus.

��A, c�est malin37.

��Taip.

��Nagi, nagi,�� sumurmėjo Puaro.�� Stipruolis tylenis, Eduardo epochos romanistų numylėtinis.

Jo akys su�yb�iojo kaip kadaise.

Netrukus pro �alį ėjo Nikė. Atsitraukusi nuo savo partnerio, ji �vystelėjo prie mūsų kaip margaplunksnė pauk�tė.

���okis ant mirties slenks�io,�� pasakė ji �aismingai.

��Ar nauja sensacija, madmuazele?

��Taip. Gana linksma.

Ji tik mums pamojo ir dingo.

��Kam ji taip sako?�� tariau i� lėto.�� ��okis ant mirties slenks�io�. Man nepatinka.

��Suprantu. �iuose �od�iuose per daug teisybės. �iai ma�ylei dr�sos nestinga. Taip, ji dr�si. Tik gaila, kad dabar ne dr�sa reikalinga. Atsargumas, o ne dr�sa�� voila ce cu�il nous faut!38

Rytojaus dien� buvo sekmadienis. Sėdėjome terasoje, atsisuk� į vie�butį. Apie pus� dvyliktos Puaro staiga pakilo.

��Eime, drauge. Padarysim tokį bandymėlį. Mesje Lazaras i�va�iavo su madam automobiliu, o madmuazelė kartu su jais. Mūsų rankos laisvos.

��Kam laisvos?

��Pamatysi.

Mes nulipom laiptais ir per nedidel� pievel� priėjom prie vartų, nuo kur takas vingiavo prie jūros. I� pajūrio ėjo i�simaud�iusi porelė. �nekėdamiesi ir juokdamiesi jie mus aplenkė.

Kai jie nutolo, Puaro priėjo prie tos vietos, kur buvo nepastebimi varteliai surūdijusiom vyrėm ir nusitrynusiu u�ra�u: �ENDHAUZAS. PRIVATI NUOSAVYBĖ�. �ia nebuvo nė gyvos dvasios. Mes tyliai į�engėm pro vartelius ir atsidūrėme vejoje prie�ais nam�. Aplinkui nieko nebuvo. Puaro dar nuėjo prie uolos kra�to ir apsidairė. Tada patraukė prie namo. Durys į teras� buvo atidarytos, ir mes patekom tiesiai į svetain�. Puaro negai�o. Atidarė duris ir įėjo į vestibiulį. I� ten pasikėlė laiptais į Nikės miegam�jį. A� sekiau i� paskos. Atsisėd�s ant madmuazelės lovos kra�to, jis man mirktelėjo.

��Matai, draugu�i, �ia patekti�� vienas juokas. Niekas nematė mūsų įeinant, niekas nepamatys i�einant. Be jokios rizikos galim padaryti k� tinkami. Pavyzd�iui, galėtume taip suploninti �it� virv�, kad, nespėjus apsidairyti, paveikslas nukristų. Na, o tarkim, kad kas nors buvo prie namo ir mus matė. Mes turim kuo geriausi� pasiteisinim� � juk esame pristatyti kaip �eimininkės draugai.

��Vadinasi, nėra ko galvoti, kad �ia darbavosi koks nepa�įstamas.

��Taip, Hastingsai. �ia ne klajojan�io bepro�io darbeliai. O grei�iau artimųjų.

Jis apsigr�ė eiti i� kambario, a� irgi. Abu tylėjom. Mus u�plūdo neramios mintys.

Ties laiptų posūkiu mes abu staiga stabtelėjome. Į vir�ų ka�kas lipo.

Ir tas �mogus sustojo. Jo veid� u�stojo �e�ėlis, bet buvo ai�ku, kad jis sutriko. Jis prakalbo pirmas garsiu, i��aukian�iu balsu.

��Sakykit, k�, po velnių, �ia darot?

��A,�� tarė Puaro,�� Tai turbūt ponas Kroftas.

��Taip, mano tokia pavardė, bet...

��Gal eikim į svetain� pasi�nekėti. Bus geriau.

Tas �mogus mums nusileido, staiga apsigr�ė, ėmė lipti �emyn. Mes nė per pėd� neatsilikome. U�sidarius svetainės durims, Puaro linktelėjo.

��Galiu prisistatyti. Erkiulis Puaro, jūsų paslaugoms.

Tas kiek pra�viesėjo.

��A,�� pasakė neskubėdamas.�� Jūs seklys. Skai�iau apie jus.

��Ar Seint Lu laikra�ty �Herald�?

��Kur? Apie jus skai�iau dar Australijoje. Rodos, esat prancūzas.

��Belgas. Tai neturi reik�mės. �ia mano draugas, kapitonas Hastingsas.

��Malonu su jumis susipa�inti. Bet kas gi nutiko? K� �ia veikiate? Ar kas negero?

��Kas �ino, kas gera, kas ne.

Australietis linktelėjo. Nors plikas ir senyvo am�iaus, jis dar buvo gra�us. Puikaus sudėjimo, stambaus, saky�iau, �iurk�taus veido, atsiki�usiais �andikauliais. Labiausiai i�siskyrė mėlynos skvarbios jo akys.

��Matot,�� tarė jis,�� a� u�ne�iau panelei Bakli pomidorų ir agurkų. Jos sodininkas�� apsigim�s dykinėtojas, nė dar�ovės neu�augina. Tikras tinginys. Motin� ir mane tai labai pykdo, ir mums atrodo, kad kaimynams pridera dalytis kuo turi. Mes tiek u�siauginom pomidorų, jog patys nebesuvalgom. Kaimynai turi draugauti, tiesa? A� kaip visad įėjau per terasos duris ir, i�krov�s krep�į, norėjau i�eit, bet vir�uj i�girdau �ingsnius ir vyri�kus balsus. Kas �ia dabar, manau sau. Iki �iol aplinkui nebuvo girdėti įsilau�imų, bet visko gali pasitaikyti. Galvoju, reikia pasi�iūrėti, ar nieko neatsitiko, ir ant laiptų susitikau judu abu. A� ma�umėl� nustebau. Ir �tai pasisakote es�s seklių seklys. Kas yra?

��Paprastas dalykas,�� atsakė �ypsodamasis Puaro.�� Vien� naktį madmuazelė ne juokais i�sigando. Nukrito paveikslas, kabantis vir� jos lovos. Gal ji pasakojo?

��Taip. Per plauk� liko gyva.

��Kad �ito daugiau nepasikartotų, pa�adėjau atne�ti speciali� grandinėlꠗ tegul būna garantuota. Ji sakė, kad �įryt i�va�iuosianti, bet a� galįs ateiti i�matuoti, kokio ilgumo reiks grandinėlės. Voila�� viskas paprasta.

Kroftas giliai atsiduso.

��Daugiau nieko?

��Taip, jūs tu��iai i�sigandot. Mudu su draugu�� romūs pilie�iai.

��Ar ne jus a� vakar ma�iau?�� pasakė lėtai Kroftas.�� Vakar vakare. Ar nepraėjot pro �ia?

��A, tai jūs triūsėte sode ir mandagiai pasisveikinote, mums praeinant?

��Teisybė. Taigi, taigi. Ir jūs esate tas ponas Erkiulis Puaro, apie kurį a� �itiek girdėjau. Ar labai skubat, pone Puaro? Gal u�eitumėt pas mus: i�gertumėt puodelį rytme�io arbatos pagal australie�ių paprotį ir susipa�intumėt su mano �mona. Ji laikra��iuose skaito visus prane�imus apie jus.

��Jūs nepaprastai malonus, mesje Kroftai. Mes neturim k� veikti ir su d�iaugsmu u�eisim.

��Mat kaip gerai.

��Hastingsai, ar tiksliai i�matavai?�� paklausė Puaro, atsigr��s į mane.

U�tikrinau, kad i�matavimai teisingi, ir mudu nusekėm paskui nauj�jį savo draug�.

Greit pamatėm, kad Kroftas �nekus �mogus. Jis mums i�pasakojo apie savo namus netoli Melburno, kaip plūkėsi jaunystėje, kaip susipa�ino su �mona, kaip abu dirbo ranka rankon, galų gale prasimu�ė ir prasigyveno turto.

��Ir tada mes sugalvojom pakeliauti,�� kalbėjo jis.�� Jau seniai norėjom aplankyti sen�j� tėvyn�. Ir �tai mes �ia, �iame pasaulio kra�te. Norėjom susirasti �monos giminai�ių�� jie kilimo i� �itų vietų, bet nebeaptikom jų pėdsakų. Tada apkeliavom �emyn��� Pary�ių, Rom�, Italijos e�erus, Florencij� � visas tas vietas. Italijoj mes patekom į traukinio katastrof�. Mano �mona skaud�iai nukentėjo. Net baisu. A� j� i�ve�iojau po geriausius gydytojus, bet visi sakė viena � j� tik laikas pagydys, tik per ilg� laik� gulėdama galės pasitaisyti. Nugarkaulio su�eidimas.

��Kokia nelaimė!

��Nesiseka, tiesa? Nieko nepadarysi. Tada ji sumanė būtinai �ia atva�iuoti. Įsikalė į galv�, kad jei turėtumėm savo kamp�, viskas būtų gerai. Kokių tik lū�nų mes neprisi�iūrėjom, kol pagaliau laimė nusi�ypsojo. �ia tyku, ramu, nuo�alu�� nei ma�ina pro �alį prava�iuoja, nei gramofonai pas kaimynus ply�auja. Kai tik pama�iau, tuoj pat i�sinuomojau.

Sulig paskutiniais �od�iais mes priėjom priestat�. Kroftas prane�ė, kad ateina, su�ukdamas �Kui-i-i!� I� namo mes i�girdom taip pat atsiliepiant.

��Pra�om į vidų,�� tarė ponas Kroftas.

Paskui �eiminink� mes įėjom pro atviras duris ir nedideliais laipteliais pasikėlėm į jaukų miegam�jį. Ant sofos gulėjo stambi vidutinio am�iaus moteris gra�iais �ilais plaukais ir maloniai �ypsojosi.

��Motin, atspėk, kas pas mus atėjo!�� su�uko ponas Kroftas.�� Did�iausias, viso pasaulio į�ymiausias seklys ponas Erkiulis Puaro. A� atsived�iau jį pasi�nekėt su tavim.

��Nerandu �od�ių i�reik�ti d�iaugsmui,�� tarė ponia Kroft, �irdingai spausdama Puaro rank�.�� Skai�iau, skai�iau apie atsitikim� Mėlynajame eksprese, kaip jūs ten buvot, ir daugyb� kitų jūsų bylų. Nuo to laiko, kai susi�alojau nugar�, turbūt perskai�iau visus kriminalinius romanus, kiek tik jų yra para�yta. Juos skaitydama, nepamatau, kaip laikas prabėga. Bertai, brangusis, pasakyk, kad Edita u�piltų arbatos.

��Gerai sakai, motin.

��Edita�� mano savoti�ka slaugė,�� paai�kino ponia Kroft.�� Ji kas rytas ateina man�s pasi�iūrėti. O tarnų mes nemėgstame. Bertas pats ir i�verda, ir apsikuopia,�� turi u�siėmim�. Dar sod� pri�iūri.

���tai ir arbata jau gatava,�� su�uko Kroftas, įeidamas su padėklu.�� �iandien, motin, mums didelė �ventė.

��Ar jūs �ia pavie�ėsit, pone Puaro?�� paklausė ponia Kroft, pasilenkdama virdulio.

��Taip, madam, noriu pailsėti.

��Prisimenu, ka�kur skai�iau, kad jūs jau metėt darb� ir visam laikui pasitraukėt poilsio.

��A, madam, negalima viskuo tikėti, k� ra�o laikra��iai.

��Teisybė. Tai jūs dar nemetėt darbo?

��A� niekad neatsisakau įdomių atvejų.

��Bet �ia atva�iavot ne dėl darbo?�� į�valgiai pasiteiravo ponas Kroftas.�� O gal tik dėl akių sakot atostogauj�s?

��Bertai, pagalvok, kokius tu u�duodi klausimus,�� pra�neko ponia Kroft.�� Nikė kaip gyvas sidabras. Kai �ion parva�iuoja, visi namai atgyja. Nors girdėjau, kad kaimynai jos nemėgsta. Bet taip jau būna tuose Anglijos u�kampiuose. Linksmos ir gyvos merginos visad smerkiamos. O tas ilganosis pusbrolis neįkalbės jos apsigyventi �ia visam laikui kaip... kaip... ne�inau kas.

��Mile, nelie�uvauk,�� pertraukė j� vyras.

��Aha,�� pasakė Puaro,�� �tai i� kur vėjas pu�ia. Pasitikėkim madam nuojauta. Vadinasi, mesje �arlis Vaizas įsimylėj�s mūsų mergu�ėl�?

��Jis visai galv� pamet�s,�� tarė ponia Kroft.�� Bet ji netekės u� provincijos advokato. Ir a� jos nesmerkiu. Jis tikras stuobrys. Kas i� jo? A� norė�iau, kad ji i�tekėtų u� to gra�uolio jūrininko, rodos, pavarde �elend�eris. Būtų gra�i pora. Tai kas, kad jis vyresnis. Jaujai reikia nutūpti. Skraido kaip pla�takė ir į �emyn� buvo nusigavusi�� ir vis arba viena, arba su ta keistuole ponia Rais. Ji �auni mergina, pone Puaro, a� j� pa�įstu, tik man dėl jos neramu. Paskutiniu laiku tokia nusiminusi, tarsi ka�kas j� slegia. Man ta mergaitė rūpi, ar ne, Bertai?

Ponas Kroftas nei i� �io, nei i� to atsistojo ir tarė:

��Mile, kam apie tai �nekėt? Gal ponui Puaro būtų įdomu pasi�iūrėti nuotraukų i� Australijos?

Mes dar pasėdėjom de�imtį minu�ių, bet daugiau nieko įdomaus nebei�girdom.

��Malonūs �monės,�� pasakiau, mums i�ėjus.�� paprasti, nepasipūt�. Tipi�ki australie�iai.

��Tau patiko?

��O tau ne?

��Taip, jie buvo labai malonūs ir labai draugi�ki.

��Tai kas yra? Tu ka�k� kita galvoji.

��Jie, ko gero, per daug tipi�ki, atsakė mįslingai Puaro.�� Tie �ūkaliojimai �Kui-i-i� ir primygtinas nuotraukų rodymas,�� ar ne per uoliai jie stengėsi atlikti savo vaidmenį?

��Oho, tavo įtarumas velni�kas!

��Sakai teisyb�, mon ami. A� kiekvien� �mogų galiu viskuo įtarti. Mane slegia baimė, Hastingsai, baisi baimė.

6. Apsilankymas pas pon� Vaiz�

Puaro taip ir neatprato nuo prancūzi�kų pusry�ių. Jis sakydavo, kad negali �iūrėti, kaip a� valgau kiau�inien� su kumpiu,�� jam net pikta. Todėl jis visada lovoje i�gerdavo puodelį kavos su bandele, o a� galėdavau netrukdomas pagal anglų paprotį prisikirsti kumpio, kiau�inienės, marmelado.

Pirmadienį ryt�, nulipdamas laiptais, dar dirstelėjau į jo kambarį. Jis sėdėjo lovoje su nematytu chalatu.

��Bonjour39, Hastingsai. Jau norėjau tau skambinti. Ar nemalonėtum pasirūpinti, kad �is lai�kelis, kurį para�iau, būtų tuoj pat nune�tas į Endhauz� ir įteiktas madmuazelei.

I�tiesiau rank� lai�ko. Puaro pasi�iūrėjo į mane ir atsiduso.

��O, Hastingsai, jei tu skirtum plaukus ne �one, o per vidurį! Tavo povyzos būtų kita simetrija! Ir kokie gi tavo ūsai! Jei jau ne�ioji ūsus, tai tegul jie būna į ūsus pana�ūs�� gra�ūs, kaip mano.

Vos nenusipurt�s nuo tos minties, tvirtai paėmiau i� Puaro ra�telį ir i�ėjau.

Mes sėdėjom kartu svetainėje, kai prane�ė, kad atvyko panelė Bakli. Puaro liepė tuoj pat j� atvesti.

Jinai įėjo linksma, bet ratilai jai po akim man pasirodė juodesni nei paprastai. Įėjusi ji i�kart padavė telegram� Puaro ir pasakė.

���tai, manau, dabar būsit patenkintas.

Puaro garsiai perskaitė:

���Atvykstu �iandien 6.50. Magė�.

��Mano sargas ir globėjas!�� tarė Nikė.�� Bet jūs suklydot. Juk Magei galva visai nedirba. Ji tik labdarystėm sutverta. Ir niekad nesupranta juokų. Frede �imt� kartų grei�iau susektų �udik�. O D�imas Lazaras būtų ir u� Fred� į�valgesnis. Man rodos, dar nė vienas neperprato, koks yra D�imas.

��O kapitonas �elend�eris?

��A, D�ord�as! Jis nieko neįtartų, nebent jam ant nosies u�kristų. Bet pastebėj�s, nedovanotų. Atidengtom kortom D�ord�as yra nepamainomas.

Ji nusiėmė skrybėlait� ir kalbėjo toliau:

��A� liepiau įleisti t� �mogų, apie kurį jūs ra�ėt ra�telyje. Kaip tai paslaptinga. Gal įrengs diktofon� ar k� nors tokio?

Puaro papurtė galv�.

��Ne, ne, jokių mokslinių įrengimų. Man, madmuazele, įdomu, k� tas �mogus pasakys apie vien� daiktelį.

��Tegul sau,�� tarė Nikė.�� Visa tai labai smagu, tiesa?

��Argi, madmuazele?�� �velniai paklausė Puaro. Valandėl� ji pastovėjo, nusigr�usi nuo mūsų, �iūrėdama pro lang�. Kai atsisuko, jos veide į�ūlumo nebebuvo nė la�o. Tik vaiki�kai patempta lūpa, nes ji stengėsi nepravirkti.

��Ne,�� pasakė ji,�� �ia menkas smagumas. A� bijau, klaikiausiai bijau, kaip niekad. O maniau esanti dr�si.

��Dr�si ir esate, mon enfant40. Mudu su Hastingsu neatsigėrim jūsų dr�sa.

��Taip, tikrai,�� nuo�ird�iai pasakiau.

��Ne,�� tarė Nikė, purtydama galv�.�� Kokia gi a� dr�suolė! Baisiausia tas laukimas. Vis� laik� galvoji, kas dar nutiks, kaip nutiks. Ir tikrai �inai, kad nutiks.

��Taip, taip, nebėra ramybės.

��Praėjusi� naktį nustūmiau lov� į vidurį kambario, u�kabinau lang�, u��oviau duris. Ryt� pas jus ėjau aplink, keliu. Mano nervai visai i�klibo. Dar negana to...

��K� jūs turit galvoje, madmuazele, ko negana?

Ji patylėjo prie� atsakydama.

��Nieko ypatingo. Turbūt, kaip laikra��iai ra�o, �įtemptas �iuolaikinis gyvenimas�. Per daug kokteilių, per daug cigare�ių ir taip toliau. Nesiginu, mano būklė dabar juokinga.

Ji susigū�ė kėdėje, nervingai gniau�ydama pir�tus.

��Madmuazele, jūs man neatvira. Ka�k� slepiate.

��Ne, tikrai nieko.

��Ka�ko jūs dar nepasakėt.

��Ne, papasakojau visk� iki menkiausio daikto,�� atsakė ji rimtai ir nuo�ird�iai.

��Taip, apie tuos atsitiktinumus, apie jus tykojusius pavojus.

��O k� reikėtų dar?

��Jūs nepasakėt, kas darosi jūsų �irdyje, jūsų gyvenime...

��O kas apie tai pasakojasi?�� paklausė ji i� tyko.

��Aha,�� tarė triumfuodamas Puaro.�� Pati prisipa�įstat.

Ji papurtė galv�. Jis nenuleido nuo jos akių.

��O gal,�� paki�o jai mintį,�� tai kieno nors kito paslaptis?

Man pasirodė, kad jos vokai virptelėjo. Ir ji i�kart pa�oko.

��Pone Puaro, a� jums kuo smulkiausiai visk� papasakojau apie tuos kvailus nuotykius. Klystat, jei manot, kad a� k� nors daugiau �inau ar įtariu. U�tat ir einu i� proto, kad nieko neįtariu. Juk a� ne kvailė. Ir suprantu�� jeigu tai ne atsitiktinumai, vadinasi, ka�kas visk� padarė, ka�kas i� artimų, gerai mane pa�įstan�ių. Neturiu jokio supratimo, kas tai galėtų būti.

Ji vėl priėjo prie lango, nusisukusi nuo mūsų. Puaro man davė �enkl� tylėti. Matyt, tikėjosi dar k� nors atsiskleisiant, kai merginos savitvarda palū�o.

Ji pra�neko visai kitokiu balsu, tarsi u�sisvajojusi apie ka�k� tolima.

���inot, koks mano senas slaptas noras? A� myliu Endhauz�. Ir vis� laik� norėjau jame surengti spektaklį. Pats namas kupinas dramati�kos nuotaikos. Mintyse a� ma�iau jame vaidinant įvairiausias pjeses. O dabar �ia tarsi statoma drama, tik a� ne jos re�isierė... o veikėja, pa�ios pjesės veikėja, gal herojė, mir�tanti pirmame veiksme.

Jos balsas nutrūko.

��Madmuazele, kas �ia dabar?�� Puaro kalbėjo smagiai ir gyvai.�� �itaip nedera. �ia jau isterija.

Apsigr�usi madmuazelė įdėmiai pasi�iūrėjo į jį.

��Ar jums Frede i�plepėjo, kad a� isterikė?�� paklausė ji.�� Jos nuomone, a� kartais puolu į isterij�. Ne visad tikėkit Fredės �od�iais. Mat ji kartais pati būna kaip nesava.

Po valandėlės Puaro u�davė klausim� visai i� kito galo.

��Pasakykit, madmuazele,�� tarė jis,�� ar esat gavusi kokių pasiūlymų dėl Endhauzo?

��Jį parduoti?

��Taip taip.

��Ne.

��Jei kas pasiūlytų ger� sum�, ar parduotumėt?

Nikė susim�stė.

��Ne, tikriausiai neparduo�iau. Nebent tai būtų beproti�kai didelė suma.

��Precisement41.

��A� nenoriu parduoti, nes esu prie jo prisiri�usi.

���inoma, suprantama.

Nikė pama�u nuėjo prie durų.

��Beje, �iandien fejerverkas. Gal ateitumėt? Pietūs a�tunt�, fejerverkas pus� de�imtos. Jis bus puikiausiai matyt i� mano sodo nuo uosto pusės.

��A� su�avėtas.

���inoma, pra�om abu,�� nepamir�o Nikė.

��Didelis a�iū,�� pasakiau.

��Subuvimas geriausiai pataiso nuotaik�,�� tarė Nikė ir nusijuokusi i�ėjo.

��Pauvre en fant42,�� tarė Puaro.

Jis pasiėmė skrybėl� ir nuvalė nematomas dulkes.

��Ar kur nors eisim?�� pasiteiravau.

��Mais oui43, juk turim apsilankyti pas advokat�, mon ami.

��Tiesa. Ai�ku.

��Kaip nebus ai�ku tokio proto �mogui, kaip tu, Hastingsai.

Ponų Vaizo, Trevanjono ir Vinardo kontoros buvo pagrindinėje miesto gatvėje. U�lip� laiptais į antr� auk�t�, patekom į kambarį, kur nepakeldami galvos ra�ė trys klerkai. Puaro pasisakė atėj�s pas pon� �arlį Vaiz�.

Klerkas ka�k� sumurmėjo telefonu ir, matyt, gav�s teigiam� atsakym�, pasakė, jog ponas Vaizas mudu sutinka priimti. Jis mus nuvedė per koridorių, pasibeldė į vienas duris ir pasitraukė į �alį, mus praleisdamas.

U� didelio stalo, apkrauto teismo dokumentais, ponas Vaizas atsistojo pasisveikinti su mumis.

Tai buvo auk�tas, pably�k�s jaunas vyras nei�rai�kingų bruo�ų, ties smilkiniais praplik�s, su akiniais, �viesių, neai�kios spalvos plaukų.

Puaro atėjo ne tu��iomis. Jis turėjo pasiėm�s dar nepasira�yt� sutartį ir norėjo pasikonsultuoti su ponu Vaizu dėl kelių punktų.

Ponas Vaizas labai glaustai ir i�samiai paai�kino kai kuriuos netiksliai apibrė�tus sutarties klausimus, i�bla�kydamas Puaro abejones.

��Esu jums be galo dėkingas,�� pralemeno Puaro.�� Matot, svetim�aliui teisminiai reikalai ir i�sirei�kimai sunkiausiai įkandami.

Tik tada ponas Vaizas paklausė, kas jį rekomendavo.

��Panelė Bakli,�� tuoj pat atsakė Puaro.�� Ji, berods, jūsų pusseserė? �avinga mergina. U�siminiau, kokių turiu nesklandumų, ir ji patarė kreiptis į jus. Buvau �ia atėj�s �e�tadienį apie pus� pirmos, bet jūsų neradau.

��Prisimenu. �e�tadienį i�va�iavau anksti ryt�.

��Madmuazelei, jūsų pusseserei, ko gero, liūdna vienai tokiame dideliame name. Kiek supratau, ji ten viena gyvena.

��Taip.

��K� jūs manot, pone Vaizai, ar galima tikėtis, kad madmuazelė Bakli parduos Endhauz�?

��Manau, kad ne.

���inot, a� ne �iaip sau klausiu. Rimtas sumetimas. Pats norė�iau įsigyti pana�ų nam�. Seint Lu klimatas mane pakerėjo. Teisybė, nam� reikia i� pagrindų remontuoti, bet, matyt, �eimininkė neturėjo i� ko. Taigi ir pamaniau, ar madmuazelė nesusim�stytų dėl mano pasiūlymo.

��Nė nepagalvotų,�� �arlis Vaizas ry�tingai papurtė galv�.�� Mano pusseserė nepaprastai prisiri�usi prie Endhauzo. Esu tikras, kad niekas jos nesugundytų parduoti. Endhauzas � jos gimti namai.

��A� suprantu, bet...

��Jokių kalbų negali būti. A� savo pusseser� pa�įstu. Ji fanati�kai prisiri�usi prie �io namo.

Po kelių minu�ių mes jau �ingsniavome gatve.

��Puiku, draugu�i,�� pra�neko Puaro,�� kokį tau įspūdį padarė tas mesje �arlis Vaizas?

A� pagalvojau.

��Labai nekokį,�� pagaliau pasakiau.�� Pilkas �mogelis.

��Atseit, menka asmenybė?

��Taigi. Tokio i� vieno karto neatpa�insi. Vidutinybė.

��Jo i�vaizda i� tiesų nekrintanti į akis. O ar nepastebėjai prie�taravimų jo kalboje?

��Taip,�� atsakiau.�� Pastebėjau, kai buvo kalbama apie Endhauzo pardavim�.

��Taigi. Ar tu pasakytum, kad madmuazelė Bakli �fanati�kai prisiri�usi prie Endhauzo�?

��Per smarkiai i�sireik�ta.

��Taigi, o mesje Vaizui �itokie svarūs posakiai nebūdingi. Jo įprastinė teisininko maniera grei�iau yra ko nors nei�sakyti, nei pasakyti per daug. Ir vis dėlto jis i�sirei�kė, kad madmuazelė �fanati�kai prisiri�usi� prie savo protėvių namo.

���įryt ji veikiau darė kitokį įspūdį,�� pasakiau.�� Kalbėjo apie jį labai protingai. Jai, �inoma, mielas �is namas�� kam gi nebūtų mielas, bet nieko daugiau.

��Vadinasi, vienas i� juodviejų melavo,�� tarė Puaro.�� I� tiesų Vaizo laikysena primena D�ord�� Va�ington�. O dar vien� dalyk� ar pastebėjai, Hastingsai.

��K� tokio?

���e�tadienį pus� pirmos jis nebuvo savo kontoroje.

7. Nelaimė

T� vakar� atėj� į Endhauz� mes pirmiausia pamatėm Nik�. Ji sukosi po sal�, įsisiautusi į nuostabų kimono su slibinais.�� A, tai tik jūs?

��Madmuazele, man plis �irdis.

��Suprantu. Nemandagiai pasakiau. Mat a� laukiu atne�ant nauj� suknel�. Jie, bjaurybės, pri�adėjo, dievagojosi.

��A, �ia la toilette! �įvakar pas jus �okiai, ar ne?�� Taip, po fejerverko ketinam pasi�okti. A� taip manau, ��pasakė ji liūdnu balsu, bet tuoj nusijuokė.�� Neverta nusiminti! Toks mano �ūkis. Nereikia pa�iam �auktis bėdos. �įvakar vėl atgavau pusiausvyr�. Vėl būsiu smagi ir linksminsiuos.

Laiptais ka�kas lipo. Nikė apsigr�ė.

��O, tai Magė. Mage, �tai tie sekliai, kurie saugoja mane nuo paslaptingo �udiko. Nusivesk juos į svetain�, tegul tau patys papasakoja.

Mes pasisveikinom su ja ir, kaip mums buvo sakyta, nuėjom į svetain�. I�kart pajutau �iai merginai palankum�. Veikiausiai mane patraukė jos ramumas ir nuosaikumas.

Tyli ir gra�i, tik ne pagal �ių laikų skonį�� nekrintanti į akis. Ji buvo nė kiek nepasida�iusi, vilkėjo paprasta, pane�iota juoda i�eigine suknele. Mėlynos jos akys �velgė nuo�ird�iai, balsas skambėjo �velniai ir negarsiai.

��Nikė man pripasakojo neįtikėtinų atsitikimų,�� prabilo ji.�� Gal Nikė perdeda? Kas galėtų jai linkėti pikta? Kas galėtų būti jos prie�ai?�� I� balso buvo ai�ku, kad ji netiki. �iūrėjo į Puaro ne itin maloniai. Supratau, kad tokiai merginai, kaip Magė Bakli, svetim�aliai yra įtartini.

��Ir vis dėlto, panele Bakli, tai tikra teisybė,�� ramiai pasakė Puaro.

Ji tylėjo, bet i� veido buvo matyti, kad netiki.

��Nikė �iandien atrodo kaip ant mirties slenks�io,�� pasakė ji.�� Ne�inau, kas jai darosi. Kaip nesavam kaily.

Tas posakis �ant mirties slenks�io� mane net nupurtė. Ir tonas man pasirodė keistas.

��Ar jūs �kote, panele Bakli?�� paklausiau gan nelauktai.

��Mano motina �kote,�� paai�kino ji.

Ji �iūrėjo į mane palankiau nei į Puaro, ir mano �od�iai jai buvo svaresni negu jo.

��Jūsų pusseserė rodo didel� dr�s�,�� pasakiau jai.�� Elgiasi kaip niekur nieko.

��O k� jai daugiau daryti?�� paklausė Magė.�� Net jei �mogus ir labai susigrau��s, kas i� to, jei kitiems i�siduoda. Kam dar kitiems kvar�inti galvas?�� Ji nutilo, o paskui �velniai pridūrė:�� A� myliu Nik�. Ji man labai gera.

Mes nutraukėm t� kalb�, nes į kambarį plaukte įplaukė Frederik�. Mėlynu madoni�ku apdaru ji atrodė trapi ir ne�emi�ka. Jai i� paskos atėjo Lazaras, o po to atskrido ir Nikė. Ji buvo juoda suknele ir nuostabia skai�iai raudona senovi�ka kini�ka skraiste.

��Sveiki, draugu�iai!�� tarė ji.�� Gal kokteilių?

Mes i�gėrėm, o Lazaras pakėlė taur� į Nik� ir tarė:

��Nepaprastai gra�i skraistė. Turbūt labai sena?

��Taip, j� parsive�ė mano pro-pro-pro-prosenelis Timotis i� savo kelionių.

���ia tikrai reta gro�ybė. Kitos tokios norėdamas nerasi.

��Ir �ilta,�� pasakė Nikė.�� Bus gerai, kai �iūrėsim fejerverk�. Be to, ji ry�ki. Nepaken�iu juodos spalvos.

��Tikrai,�� tarė Frederik�.�� Iki �iol, ko gero, dar nesu tav�s ma�iusi su juoda suknele. Kodėl j� pasisiuvai?

��A, pati ne�inau.�� Mergina lyg supykusi nusisuko, bet a� pastebėjau, kad jos lūpos i�sikreipė tarsi i� skausmo.�� Negi �mogus supaisysi, k� kartais padarai.

Nuėjom pietų. I�dygo paslaptingas tarnas, turbūt specialiai �iai progai pasamdytas. Valgiai nebuvo ypatingi, tik �ampanas geras.

��D�ord�o vis dar nėra,�� pasakė Nikė.�� Tikras nesusipratimas, kad jis turėjo grį�ti į Plimut�. A� vis dar laukiu, kad �įvakar jis ateis. Nors į �okius spėtų. Ir Magei pakvie�iau partnerį. Tegul ir nekerintį, bet padorų.

Pro langus pasigirdo tolimas burzgesys.

��Vėl motorinės valtys,�� pasakė Lazaras.�� Įgriso iki gyvo kaulo.

��Tai ne motorinė valtis,�� tarė Nikė,�� o hidroplaneris.

��Gal ir tavo teisybė.

���inoma, mano. Visai kitoks ū�imas.

��O kada tu įsigysi savo, Nike?

��Kai pralobsiu,�� nusijuokė Nikė.

��O tada tikriausiai va�iuosi į Australij� kaip ta mergina, pamir�au pavard�.

��Gerai būtų...

��A� ja labai �aviuosi,�� pasakė nuvargusiu balsu Frederik�.�� Nepaprastos i�tvermės. Ir kokia savaranki�ka!

��O a� �aviuosi visais lakūnais,�� tarė Lazaras.�� Jei Maiklui �ėtonui būtų pavykusi kelionė aplink pasaulį, jis visai pelnytai būtų �ių dienų herojus. Neapsakomai gaila, kad jį i�tiko nelaimė. Netekus tokio �mogaus, Anglijai didelis nuostolis.

��O gal jis sveikas ir gyvas,�� paprie�taravo Nikė.

��Vargu. I� tūkstan�io tik vienas �ansas, kad jis gyvas. Gaila patrakėlio �ėtono.

��Jis taip ir buvo vadinamas patrakėliu �ėtonu?�� pasiteiravo Frederik�.

Lazaras linktelėjo ir paai�kino:

��Jų visa giminė keistuoliai; dėdė Metjus �ėtonas, kuris pasimirė an� savait�, buvo tikras beprotis.

��Ar tas pami�ėlis milijonierius su pauk��ių draustiniais?�� vėl paklausė Frederik�.

��Taip, jis supirkinėjo salas. Baisiai nekentė moterų. Matyt, jaunystėje nusivylė kokia mergina ir, ie�kodamas paguodos, kibo į gamtos mokslus.

��Kodėl tu manai, kad Maiklo �ėtono nebėra gyvo?�� nenusileido Nikė.�� Dar nėra ko prarasti vilties.

��Tiesa, juk tu pa�inojai jį,�� tarė Lazaras.�� Buvau pamir��s.

��A� ir Frede susipa�inom su juo Le Tuke pereitais metais. Jis �avingas, tiesa, Frede?

��Brangute, kam tu mane klausi? Juk jis�� tavo laimėjimas, o ne mano. Rodos, kart� su juo net skraidei.

��Taip. Skarbore. Trūksta �od�ių apsakyti�� buvo kaip pasakoj.�� Ar jums teko skristi, kapitone Hastingsai?�� mandagiai palaikydama pokalbį, paklausė man�s Magė.

Prisipa�inau, kad mano kelionės oru buvo tik ligi Pary�iaus ir atgal.

Staiga Nikė �ūktelėjo ir pa�oko.

��Telefonas. Man�s nelaukit, jau vėlu, o a� prisikvie�iau �itiek sve�ių.

Ji i�ėjo. �vilgtelėjau į laikrodį. Buvo lygiai devynios. Buvo paduotas portveinas ir desertas. Puaro su Lazaru �neku�iavosi apie men�. Lazaras sakė, kad paveikslai dabar neturi paklausos rinkoje. Ir jie įsileido į �nekas apie nauj� baldų ir interjero mad�.

A� stengiausi regzti pokalbį su Mage Bakli, bet ji buvo ne i� �nekiųjų. Ji maloniai atsakinėjo, bet pokalbio nepalaikė. Prakaitavau vienas.

Frederik� Rais sėdėjo svajingai tyli, pasidėjusi alkūnes ant stalo, o cigaretės dūmai plaikstėsi vir� jos �viesių plaukų. Ji atrodė kaip susim�st�s angelas.

Lygiai dvide�imt po devintos Nikė įki�o galv� pro duris.

��Visi eik�ekit �ia! �vėrynas jau renkasi po por�.

Mes paklusniai sustojom. Nikė sveikino atvykstan�ius sve�ius. Buvo sukviesta apie dvylika �monių. Dauguma jų�� nepatrauklios asmenybės. Pastebėjau, kad Nikė moka priimti sve�ius. Atsisakiusi �iuolaikinių manierų, senovi�ku papro�iu ji sveikino kiekvien�. Tarp sve�ių buvo ir �arlis Vaizas.

Mes visi tuoj i�ėjom į sod�, ten, i� kur buvo matyti jūra ir uostas. Senesniems buvo atne�tos kėdės, visi kiti stovėjo. Pirmoji raketa nu�vietė dangų.

T� valandėl� i�girdau skardų pa�įstam� bals� ir atsigr��s pama�iau, kaip Nikė sveikinasi su ponu Kroftu.

��Kaip gaila,�� sakė ji,�� kad ponia Kroft negali �ia ateiti. Mums reikėjo j� ant ne�tuvų atne�ti.

��Varg�elė, neturi laimės. Bet nesiskund�ia,�� jos �venta kantrybė. Cha! �tai kaip gra�u!�� pasid�iaugė jis, kai auksinis lietus nu�ėrė dangų.

Naktis buvo tamsi, be mėnulio, tik u� trijų dienų turėjo pasirodyti jaunatis. Buvo vėsus vasaros vakaras. Mag� Bakli, stovin�i� greta man�s, nukrėtė �iurpas.

��Bėgu apsiausto,�� tarė ji.

��Geriau a� atne�iu.

��Ne, jūs nerasit.

Ji pasileido į namus, ir Frederik� su�uko jai pavymui:

��Ei, Mage, atne�k ir man. Jis mano kambary.

��Ji nebei�girdo,�� pasakė Nikė.�� A� tau atne�iu, Frede. Einu u�simesiu pelerin�, su skraiste �alta. Pakilo vėjas.

I� tiesų nuo jūros pūtė �varbus vėjas.

I��auti paveikslėliai leidosi ant krantinės. Įsi�nekėjau su pagyvenusia dama, stovin�ia �alia, ir ji ėmė mane kvosti apie mano gyvenim�, karjer�, pomėgius ir kiek �ia �adu būti.

Pyk�t! �alių �vaig�d�ių lietus pasipylė danguje. Ir dar kart�, ir dar.

��Vien tik �Och� ir �Ak�,�� su�nib�dėjo Puaro man į ausį.�� Ar dar tau nenusibodo? Brrr! �olė visa �lapia. Gausiu dar atkentėti, �įvakar persi�ald�s. Ir jokios galimybės gauti tisane44.

��Kaip galima tokį gra�ų vakar� persi�aldyti?

��Gra�us vakaras! Gra�us vakaras! Jeigu lietus nepila kaip i� kibiro, jums ir gra�us. Jums svarbu, kad tik nelytų. Draugu�i, sakau tau, jei �ia būtų termometras, pamatytum.

��Teisybė,�� prisipa�inau,�� ir man ne pro �alį u�simesti palt�.

��Labai i�mintingai pasakei. Ne veltui esi gyven�s �iltuose kra�tuose.

��Ir tau atne�iu.

Puaro kaip katinas pakėlė nuo �emės vien� koj�, paskui kit�.

��A� bijau per�lapti kojas. Kaip manai, ar �ia būtų galima rasti por� kalio�ų?

Vos nenusi�ypsojau.

��Nė nesitikėk,�� pasakiau.�� Suprask, Puaro, niekas nebene�ioja kalio�ų.

��Tada a� pasėdėsiu namie,�� parei�kė jis.�� Kam man enrhumer45 dėl ka�kokio Gajaus Foko reginių? Dar, ko gero, gausiu fluxion de poitrine46.

Puaro piktai burbant, pasukom į nam�. Nuo pylimo pasigirdo pyk�telėjimas, ir pasirodė dar viena iliuminacija�� rodos, laivas su u�ra�u �Sveikinam sve�ius�.

���irdy mes visi vaikai,�� susim�st�s pasakė Puaro.�� Les Feux d�Artifices47, �aidimai su sviediniais ir net fokusininkas, apgaunantis akis, nors ir kaip įdėmiai jį stebi. Mais qu�est-ce que vous avez?48

Nutvėr�s jį u� rankos, a� suspaud�iau i� visų jėgų, kita rodydamas į priekį.

Mes buvom koks �imtas metrų nuo namo, ir prie�ais mus, netoli terasos, gulėjo sukniub�s kūnas su skais�iai raudona kini�ka skraiste.

��Mon Dieu!49�� su�nib�dėjo Puaro.�� Mon Dieu.

8. Lemtinga skraistė

Sukaustyti siaubo, turbūt pastovėjom susting� ne ilgiau kaip minut�, o atrodė, kad praėjo valanda. Tada Puaro i�traukė rank� ir �engė į priekį kaip nesavom kojom.

��Tai įvyko,�� su�nib�dėjo jis, ir a� nemoku nupasakoti, koks skausmas ir apmaudas buvo jo balse.�� Viskas nuėjo niekais, visas atsargumas. Tai įvyko. Menkas a� seklys, jei nemokėjau jos apsaugoti. Turėjau pramatyti, taip, turėjau pramatyti. Nė akimirkos neturėjau nuo jos atsitraukti.

��Nekaltink vien sav�s,�� i�tariau.

Burna buvo i�d�iūvusi, ir a� vos apver�iau lie�uvį. Puaro nieko neatsakė, tik skausmingai papurtė galv�. Jis atsiklaupė prie lavono.

Tada mus i�tiko antras smūgis.

Nuaidėjo skardus linksmas Nikės balsas, ir jos pa�ios siluetas pasirodė ap�viestame tarpduryje.

��Nepyk, Mage, kad tiek u�trukau,�� tarė ji.�� Bet...

Ji nutilo, prie�ais pama�iusi t� liūdn� vaizd�.

Sudejav�s Puaro atvertė lavon�, ir a� pripuoliau pasi�iūrėti. Pama�iau negyv� Magės Bakli veid�.

Nikė tuoj atlėkė prie mūsų. Ji suspigo:

��Magė, o Magė! Negali būti!

Puaro ap�iūrėjo merginos lavon�. Pagaliau jis vargais negalais atsistojo.

��Ar ji, ar...�� Nikė sukūk�iojo.

��Taip, madmuazele. Ji negyva.

��Bet kodėl? Kodėl? Kas galėjo j� nu�udyti ir kam?

Puaro atsakymas buvo greitas ir tvirtas.

��Buvo norėta ne j� nu�udyti, madmuazele, o jus! Skraistė suklaidino.

Nikė suklykė.

��Kodėl ne mane?�� dejavo ji.�� Oi, kodėl ne mane? Geriau man reikėjo mirti. A� nebenoriu gyventi. A� noriu, a� trok�tu, man did�iausia laimė numirti.�� U�lau�usi rankas, ji susvyravo. Sugriebiau j� per liemenį, kad nepargriūtų.

��Vesk j� į namus, Hastingsai,�� pasakė Puaro,�� ir paskambink policijai.

��Policijai?

��Mais oui. Prane�k, kad nu�autas �mogus. Ir būk su madmuazele Nike. Jokiu būdu nenueik nuo jos.

Linktelėjau, suprat�s �ių nurodymų reik�m�, ir prilaikydamas kone alpstan�i� mergin�, įėjau per teras� į svetain�. Paguld�s j� ant sofos ir paki��s po galva pagalvėl�, i�bėgau į vestibiulį, dairydamasis telefono.

Net krūptelėjau, vos neatsimu��s į Elen�. Oraus jos veido i�rai�ka buvo labai savoti�ka. Akys blizgėjo, ir ji vis lai�ė sukepusias lūpas. Rankos drebėjo tarsi i� susijaudinimo. Pama�iusi mane, ji pra�neko:

��Ar... ar kas atsitiko, pone?

��Taip,�� atsakiau paslaugiai.�� Kur telefonas?

��Bet nieko blogo, pone, nieko blogo?

��Nelaimingas atsitikimas,�� i�sisukau.�� Vienas nukentėj�s. Turiu paskambinti.

��Kas nukentėjo, pone?

Ji įsisiurbė į mane akimis.

��Panelė Bakli. Panelė Magė Bakli.

��Panelė Magė? Panelė Magė? Ar jūs tikras, pone, tai yra ar jūs įsitikin�s, kad tai panelė Magė?

��Tvirtai įsitikin�s,�� atsakiau.�� Kodėl?

���iaip sau. A� pamaniau, kad viena i� anų damų. Pamaniau, gal tai ponia Rais.

��Klausykit,�� netekau kantrybės.�� Kur telefonas?

��Anam kambarėly, sere.�� Atidariusi duris, ji man pir�tu parodė į telefon�.

��A�iū,�� pasakiau. Ji dar delsė ir todėl pridūriau:�� A� tik tiek norėjau papra�yti, a�iū.

��Jei reikalingas daktaras Grehemas...

��Ne, ne, daugiau nieko nereikia,�� atsakiau.�� Pra�om eiti. Ji nuėjo nenorom, kaip įmanydama lė�iau. Galimas daiktas, ji klausėsi u� durų, bet tai nebebuvo mano valioj. Galų gale vis vien greitai visi su�inos.

Prisiskambin�s į policij�, visk� prane�iau. Tada savo nuo�iūra paskambinau gydytojui Grehemui, kurį paminėjo Elena. Jo numerį radau abonentų knygoje. �inojau, kad tai varg�ei mergaitei, gulin�iai sode, jau joks daktaras nebepadės, bet medicininės prie�iūros buvo reikalinga Nikė. Gydytojas pa�adėjo tuoj pat atvykti, a� pakabinau ragelį ir vėl i�ėjau į vestibiulį.

Jeigu Elena ir klausėsi u� durų, tai spėjo pasprukti. Kai i�ėjau, vestibiuly nebuvo nė vieno �mogaus. Sugrį�au į svetain�. Nikė bandė atsisėsti.

��Ar negalėtumėt man atne�ti taurel� konjako?

��Tuoj pat.

Nuskubėjau į valgom�jį ir, susirad�s, ko ie�kojau, sugrį�au. Po kelių gurk�nių mergina atsigavo, skruostai pama�u ėmė rausti. Pataisiau jai pagalvėl�.

��Kaip klaiku,�� ji nusipurtė.�� Viskas viskas.

���inau, brangioji, �inau.

��Ne, jūs ne�inote. I� kur jums �inoti? Koks nesusipratimas! Jei ten bū�iau buvusi a�, viskas jau būtų buv� baigta...

��Nesielvartaukit taip labai,�� tariau.

Tada ji staiga pravirko. Verkė tyliai, bevilti�kai, kaip vaikas. Nuo a�arų jai turėjo palengvėti, todėl nė neraminau jos.

Pirmajam Nikės skausmui aprimus, tyliai priėj�s, pa�velgiau pro lang�. Prie� valandėl� buvo pasigird� �auksmai. Dabar visi buvo sustoj� pusra�iu aplink tragedijos viet�, o Puaro, lyg pasakų sargybinis, neleido jų artyn.

Pama�iau du uniformuotus �mones, �engian�ius per �ol�.

Atvyko policija.

Tyliai sugrį�au į savo viet� prie sofos. Nikė pakėlė apsiverkusias akis.

��Gal man k� daryti?

��Ne, ne brangioji. Puaro pasirūpins. Pasikliaukit juo.

Nikė, valandėl� patylėjusi, tarė:

��Varg�ė Magė. Varg�elė mano Magė. Tokia gera mergaitė, per savo gyvenim� nė musės nenuskriaudė. Ir būtinai turėjo jai �itaip atsitikti! A� taip jau�iuosi, tarsi bū�iau j� nu�ud�iusi. Ir kam j� �ia pasikvie�iau?!

Liūdnai palingavau galv�. Ateities nenuspėsi. Argi Puaro manė, kad, spirdamas Nik� pasikviesti draug� pasira�ė mirties nuosprendį nepa�įstamai mergaitei.

Abu tylėjom. Man labai rūpėjo su�inoti, kas ten dedasi lauke, bet i�tikimai vykd�iau Puaro nurodymus ir nesitraukiau i� vietos.

Man pasirodė, kad praslinko kelios valandos, kol atsidarė durys ir į kambarį įėjo Puaro su policijos inspektoriumi. Kartu su jais buvo dar vienas �mogus, matyt, daktaras Grehemas. Jis nuskubėjo tiesiai prie Nikės.

��Kaip jūs jau�iatės, panele Bakli? Jums baisus sukrėtimas.�� Jis u��iuopė puls�.�� Nieko, neblogas.

Jis atsigr�ė į mane.

��Ar ko nors jai davėt?

��Taurel� konjako.

��Man jau gerai,�� pasakė dr�siai Nikė.

��Ar pajėgsit atsakyti į kelis klausimus?

���inoma.

Policijos inspektorius atsikrenk�t�s �engė į priekį. Nikė, pasisveikindama su juo, pabandė nusi�ypsoti:

���įkart a� nenusi�engiau eismo taisyklėms.

Matyt, jie abu jau buvo pa�įstami.

��Baisus atsitikimas, panele Bakli,�� tarė inspektorius.�� I� �irdies jus u�jau�iu. �tai mesje Puaro (jo vardas man labai gerai �inomas, ir didelė garbė, kad jis greta mūsų) man tvirtina, kad u�vakar ryt� į jus buvo �auta �Mad�estiko� vie�bu�io parke.

Nikė linktelėjo.

��A� maniau, kad tai vapsva,�� paai�kino ji.�� Bet ne.

��Ir dar prie� tai turėjot nepaprastų nutikimų?

��Taip, bent jau keista, kad jie u�griuvo vienas po kito.

Nikė trumpai papasakojo apie kiekvien�.

���tai kaip. O kodėl �įvakar jūsų pusseserė apsigaubė jūsų skraiste?

��Mes įėjom vidun paimti jai palto�� pasidarė vėsu, be�iūrint fejerverko. A� nume�iau skraist� �ia ant sofos. Tada pasikėliau laiptais ir u�sisiau�iau lengv� kailin� nutrijos pelerin�, va t� pa�i�, su kuria dabar esu; po to i� ponios Rais kambario paėmiau jos apsiaust�. �tai jis ant grindų prie lango. Magė man su�uko, kad neranda savo palto. Pasakiau, kad jis apa�ioj. Ji nulipo laiptais, bet vėl pasakė, kad ten nėra. Tada su�ukau jai, kad tikriausiai nepasiėmėm i� ma�inos�� jos buvo tvido paltukas, ji neturi vakarinės kailinės pelerinos,�� ir kad jai duosiu k� nors savo. Ji man atsakė, kad neie�ko�iau, ji pasiimsianti mano skraist�, jei man nereikia. �inoma, atsakiau, bet ar nebus �alta? Jokiu būdu, po Jork�yro jai �ia nes� taip �alta, tik �iaip norėjusi k� nors u�simesti. Gerai, pasakiau, tuoj einu. O kai i�ėjau, kai i�ėjau...

Jos balsas nutrūko.

��Taip nesisielokit, panele Bakli. Tik �tai dar k� pasakykit. Ar jūs girdėjot vien� �ūvį, ar du?

Nikė papurtė galv�.

��Nė vieno. Tik fejerverko pok�telėjimus.

���ia teisybė,�� tarė inspektorius.�� Per fejerverko triuk�m� jokio �ūvio nei�girsi. Manau, tu��iai jūsų klaus�iau, ar nieko neįtariat dėl visų �ių pasikėsinimų?

��Neturiu nė menkiausio supratimo,�� atsakė Nikė.�� Visi�kai nenumanau.

��Kur �ia numanysi,�� pasakė inspektorius.�� Mano nuomone, tai kokio bepro�io, apimto �udymo manijos, darbas. Bjaurūs dalykai. Daugiau �įvakar, panele, jūsų nevarginsiu klausimais. Man trūksta �od�ių, kaip a� susikrimt�s.

Gydytojas Grehemas �engė į priekį.

��Patar�iau, panele Bakli, jums �ia nepasilikti. A� pasitariau su mesje Puaro. Galė�iau paguldyt jus puikioj ligoninėj. Po �oko jums reikia visapusi�ko poilsio.

Nikė ne�iūrėjo į jį. �velgė į Puaro.

��Ar dėl sukrėtimo?�� paklausė ji.

Puaro priėjo prie jos.

��Noriu, kad jaustumėtės saugi, mon enfant. Ir pats noriu jausti, kad esat saugi. Ten jus slaugys seselė, maloni, darb�ti, be didelių fantazijų. Ji bus �alia per naktį. Jei prabusit ir �ūktelsit, ji bus �ia pat, greta, suprantat?

��Taip,�� tarė Nikė�� A� suprantu, tik jūs nesuprantat. Man baimė jau praėjo. O jei kas ruo�iasi mane nu�udyti�� tegul sau �udo.

����, nekalbėkit taip,�� nei�ken�iau a�.�� Jums pakrik� nervai.

��Jūs ne�inot. Niekas nieko ne�ino!

��Mano nuomone, mesje Puaro pasiūlymas labai tinkamas,�� įsiterpė guosdamas gydytojas.�� Nuve�iu jus savo ma�ina. Mes jums duosim ko nors, kad naktį ramiai i�simiegotumėt. Kaip manot?

��Kaip sau norit, a� nieko nesakau,�� tarė Nikė.�� Man vis vien.

Puaro paėmė j� u� rankos.

��A� suprantu, madmuazele, suprantu, kas jums darosi. Man gėda prie� jus, ir a� sukrėstas iki �irdies. Pats �adėjau apsaug�, o taip ir neapsaugojau. Nesugebėjau. Esu menkysta. Patikėkit, madmuazele, man �irdis ply�ta dėl �ios nesėkmės. Jei suvoktumėt, k� jau�iu, tikrai man atleistumėt.

��Nieko, nieko,�� tarė Nikė tuo pa�iu abejingu balsu.�� Neverskit sau kaltės. Jūs stengėtės i� paskutiniųjų, esu tikra. Niekas �ia nebūtų galėj�s padėti ar daugiau k� padaryti. Nesigrau�kit.

��Jūs labai atlaidi, madmuazele.

��Ne, a�...

Jai nedavė baigti; atsidarė durys, ir į kambarį įlėkė D�ord�as �elend�eris.

��Kas pasidarė?�� su�uko jis.�� A� k� tik atva�iavau. Prie vartų sutikau policinink� ir gird�iu visus kalbant, kad ka�kas nu�autas. Kas yra? Dėl Dievo meilės, pasakykit. Negi, negi tai... Nikė?

Buvo baisu girdėti tokį skausm� jo balse. Tik tada pama�iau, kad Puaro ir daktaras jam u�stoj� Nik�.

Nė vienam nespėjus atsakyti, jis vėl pakartojo klausim�.

��Pasakykit, kad tai netiesa. Juk Nikė gyva!

��Taip, moti ami,�� pasakė �velniu balsu Puaro,�� ji gyva.�� Jis pasitraukė, kad �elend�eris galėtų pamatyti mergin� ant sofos.

Valandėl� �elend�eris �iūrėjo į j�, pats savo akim netikėdamas. Paskui susvirduliav�s lyg girtas pratarė:

��Nike, Nike.

Tada jis sukniubo ant kelių prie sofos, u�sidengė rankomis veid� ir dusliu balsu su�uko:

��Brangioji Nike, a� maniau, kad tav�s nebėra!

Nikė pabandė atsisėsti.

��Visai ne, D�ord�iai. Nekvailiok. Matai, kad man nieko neatsitiko.

Pakėl�s galv�, jis nesavom akim apsidairė.

��Bet ka�kas nu�udytas. Policininkas sakė.

��Taip,�� tarė Nikė.�� Magė. Varg�elė Magė! Ak!

Skausmas i�kreipė jos veid�. Daktaras su Puaro pripuolė prie jos. Grehemas padėjo jai atsistoti, ir juodu su Puaro i�vedė j� i� kambario.

��Jums reikia kuo grei�iau atsigulti į lov�,�� parei�kė daktaras.�� Tuoj pat nuve�iu jus su savo ma�ina. A� papra�iau ponios Rais sukrauti jums būtiniausius daiktus.

Jie dingo u� durų. �elend�eris nutvėrė mane u� rankos.

��Nieko nesusigaudau. Kur jie i�sivedė j�?

Paai�kinau.

��A! Suprantu. Hastingsai, papasakokit man, kas �ia dedasi. Kokia klaiki nelaimė! Varg�ė mergaitė.

��Eime, i�gersim la�elį,�� pasakiau,�� nes jūs nebei�tversite.

Nuėjom į valgom�jį.

��Matot,�� pasakė jis, i�gėr�s taurel� stipraus viskio su soda,�� a� pamaniau, kad tai Nikė.

Supratau kapiton� �elend�erį. Tokio atviro įsimylėjėlio man nebuvo tek� matyti.

9. Nuo A iki J

Anos nakties a� turbūt niekad nepamir�iu. Puaro baisiai grau�ėsi, nerasdamas sau vietos, ir a� nejuokais i�sigandau. Be paliovos jis �ingsniavo i� vieno kambario galo į kit� ir �aukėsi ant savo galvos prakeikimų, o mano nuo�ird�ių prie�taravimų visai nesiklausė.

��Va kaip i�eina, kai �mogus esi per geros nuomonės apie save! A� nubaustas, taip, a�, Erkiulis Puaro, nubaustas. Per daug apie save galvojau...

��Ne, ne!�� pertraukiau jį.

��Kas galėjo laukti, kas galėjo laukti �itokio nematyto akiplė�i�kumo! A�, regis, griebiausi visų atsargumo priemonių. Įspėjau �udik�.

��Įspėjai �udik�?

��Mais oui. Atkreipiau jo dėmesį į save. Leidau jam suprasti, kad a� ka�k� įtariu. Maniau, jog per �itokį pavojų jis nei�drįs daugiau kėsintis. Madmuazel� apsta�iau sargybinių kordonu. Ir jis vis vien prasmuko. Prasmuko dr�siai, mums po pat nosim. Nors visi akylai budėjom, jis pasiekė savo tiksl�.

��Ne, ne toks buvo jo tikslas,�� priminiau.

��Tai tik per apsirikim�. Mano po�iūriu, tai vis vien. Atimta �mogaus gyvybė, Hastingsai, o kiekvieno gyvybė brangi.

���inoma. A� ne tai turėjau galvoj.

��Nors, antra vertus, tu sakai teisyb�. Ir dėl to tik blogiau�� de�imt kartų blogiau, nes �udikas nė kiek nepriartėjo prie savo tikslo. Supranti, draugu�i. Padėtis pasikeitė tik į blog�j� pus�. Tai gali kainuoti dar vien� gyvybꠗ i� viso dvi.

��Ne, tu tam u�kirsi keli�,�� parei�kiau tvirtai.

Jis sustojo ir paspaudė man rank�.

��Merei, mon ami! Merei! Tu dar pasitiki seniu, dar juo tiki? Tu man įkvėpei dr�sos. Daugiau Erkiulis Puaro nepralaimės. Antra gyvybė nebus atimta. A� i�taisysiu savo klaid��� juk ka�kur prasmuko klaida. Ka�kur atsirado spraga �iaip visad nepriekai�tingoj mano metodų ir min�ių eigoj. Imsiuos i� naujo. Ir �į kart� nepralaimėsiu.

��Tu tikrai manai, kad Nikės Bakli gyvybei dar gresia pavojus?�� paklausiau.

��Draugu�i, o kuriem galam, tavo manymu, i�gabenau j� į ligonin�?

��Tai ne dėl sukrėtimo?

��Sukrėtimo! Chm! Savo namuose �mogus gali taip pat atsigauti po sukrėtimo kaip ir ligoninėje,�� netgi dar grei�iau. Negi �alios linoleumo grindys, seserų �nekos, valgiai ant padėklų ir nesiliaujantis plovimas taip gerai i�bla�ko? Ne, tik saugumo dėlei, ir niekieno kito. A� gydytojui atskleid�iau savo paslaptį. Jis sutiko. Jis viskuo pasirūpins. Niekas, mon ami, niekas, net geriausi draugai negalės aplankyti panelės Nikės Bakli. Tik a� ir tu būsim pas j� įleid�iami. Pour les autres�� eh bien...50 Bus pasakyta: �Toks gydytojų nurodymas�. Tai labai parankus posakis�� niekas nė �odelio neburbtelės.

��Taip, tariau.�� Tiktai...

��Kas, Hastingsai?

��Ji ten negulės vis� gyvenim�.

��Teisingai pastebėta. Bet mes galėsim atsikvėpti. Ar pamatei, kad mūsų veiklos pobūdis kei�iasi?

��Kokia kryptim?

��Pirmas mūsų u�davinys buvo apsaugoti madmuazel�. Dabar mūsų darbas paprastesnis ir gerai mums �inomas�� tik susekti �udik�.

��Tavo galva, �is darbas paprastesnis?

��Be abejo. �udikas, kaip an�dien sakiau, pasira�ė po �mog�udyste. Jis i�ėjo į �vies�.

��Ar nemanai...�� a� suabejojau, bet u�baigiau,�� ar nemanai, kad policininkas teisingai spėja, jog �ia siautėja beprotis ar lunatikas, apimtas �udymo manijos?

��Esu kaip niekad tvirtai įsitikin�s, jog �ia ne toks atvejis.

��Ir tikrai galvoji, kad...

Vėl nutilau. Puaro labai rimtai u�baigė mano klausim�:

� ...�udikas yra artimiausias madmuazelės �mogus? Taip, mon ami, a� taip galvoju.

��Bet anas vakaras atmeta toki� galimyb�. Mes visi buvom drauge ir...

Jis nedavė man baigti.

��Ar prisiektum, Hastingsai, kad nė vienas i� mūsų, stovėjusių ten, ant uolos kra�to, per t� laik� nepasitraukė? Ar galėtum garantuoti bent u� vien�, kad vis� laik� buvo tau akyse?

��Ne,�� atsakiau lėtai, pritrenktas jo �od�ių.�� Turbūt negalė�iau. Jau buvo tamsu, o mes visi stovėjom ne vienoj vietoj. Protarpiais pamatydavau poni� Rais, Lazar�, tave, Kroft�, Vaiz�, bet ne vis� laik�.

Puaro linktelėjo.

��Taigi. Juk �ia poros minu�ių darbas. Dvi mergaitės eina į nam�. �udikas nuslenka nepastebėtas ir pasislepia u� to platano vidury pievelės. Nikė Bakli, kaip jis mano, i�eina pro duris, prisiartina prie jo per por� �ingsnių, ir jis tris kartus i� eilės nesustodamas i��auna...

��Tris?�� pertraukiau jį.

��Taip. �įkart jis veikė garantuotai. Kūne rastos trys kulkos.

��Juk tai didelė rizika?

��Matyt, ma�esnė, nei paleid�iant vien� �ūvį. Mauzerio �ūviai negarsūs. Be to, jie nelabai skiriasi nuo fejerverko pyk�telėjimų, tad niekas per t� triuk�m� jų ir nepa�ino.

��Ar radot pistolet�?�� paklausiau.

��Ne. �tai kur, Hastingsai, mano nuomone, nenuneigiamas įrodymas, kad būta ne pa�alinio. Mes visi sutariam, ar ne, jog panelės Bakli pistoletas buvo paimtas tam, kad ji būtų įtarta savi�udybe?

��Taip.

��Tik �itoks galimas paai�kinimas, tiesa? Bet dabar, kaip matai, �udikas nė nemėgina mūsų klaidinti. Jis �ino, kad mes �itaip nebeapsigausim. Vadinasi, �ino, k� mes galvojam.

Mintyse pripa�inau gele�in� Puaro m�stymo logik�.

��K� jis, tavo manymu, padarė su pistoletu?

Puaro patraukė pe�iais.

��Tai nelengva pasakyti. Bet jūra visai po ranka. Gerai u�simojai, pistoletas nuskendo, ir neberasi. Mes, �inoma, negalim laiduoti, bet a� bū�iau taip padar�s.

Man net plaukai pasi�iau�ė nuo �itokio �altojo dėstymo.

��Kaip manai, ar jis pa�ino ne t� nu�ud�s?

��Jokiu būdu,�� niūriai atsakė Puaro.�� Taip, su�inojus teisyb�, jam buvo nemalonu. Ir nebuvo lengva nei�siduoti, kad nė vienas raumuo netvinktelėtų.

Tada a� prisiminiau keist� kambarinės i�rai�k�. Papasakojau Puaro apie savoti�k� jos elgesį. Jis labai susidomėjo.

��Ji nustebo, kad nu�udyta Magė, tiesa?

��Nepaprastai nustebo.

��Keista. O tai, kad įvyko �mog�udystė, jos nenustebino? Taip, tuo verta susidomėti. Kas ji, toji Elena? Tokia rami, tokia angli�kai pagarbi. Negi tai ji?.,�� jis nutilo.

��Jeigu nori jai priskirti ir visus anuos nutikimus,�� priminiau jam�� tai �inok, kad tik vyras būtų galėj�s nuridenti toki� sunki� uolos nuolau��.

��Nebūtinai. Svarbu, i� kokios padėties ji buvo paleista. O, taip. Bet kas j� galėjo nuridenti.

Ir vėl jis nu�ingsniavo i� vieno kambario galo į kit�.

��Kiekvienas, buv�s Endhauze vakar vakare, yra įtariamas.

Nors a� nemanau, kad tai kas nors i� sve�ių. Daugelis buvo tik pa�įstami. Tarp jų ir jaunosios Endhauzo �eimininkės nėra jokio artumo.

���arlis Vaizas irgi buvo tarp sve�ių,�� parei�kiau.

��Taip, jo neu�mir�kim. Pagal logik�, jis įtartiniausias.�� I� nevilties mostelėj�s rankomis, Puaro krito į kėd� prie�ais mane.�� Voila, mes visad grį�tam prie to paties. Motyvai! Jei norim suprasti �į nusikaltim�, turim i�siai�kinti, kokiais sumetimais jis padarytas. Ir tada, Hastingsai, i�kart patenku į aklaviet�. Kam rūpi atsikratyti madmuazelės Nikės? A� neatsisakau nuo kvailiausių spėliojimų. A�, Erkiulis Puaro, puoliau iki gėdingų vaizduotės i�monių, ėmiau m�styti kaip pigiame kriminaliniame romane. Ar senelis Nikas i� tiesų pralo�ė visus pinigus, kaip apie jį kalbama, klausiu sav�s. O gal prie�ingai,�� jis juos paslėpė? Gal jie kur nors Endhauze, u�kasti �emėj? Turėdamas galvoj �itoki� i�vad� (net gėda prisipa�inti) teiravausi madmuazelės Nikės, ar kas nors nepra�ė parduoti namo.

���inai, Puaro, mano manymu, tai labai į�valgi mintis. Ji gali pasiteisinti.

Puaro sudejavo.

��Tik to betrūko! Taip ir maniau, kad tavo romanti�kas, bet kiek vidutini�kas protas �ito nusitvers. Tau, be abejo, patinka tokia mintis�� u�kasti turtai.

��K� gi, a� nematau, kodėl...

��Todėl, drauge, kad visų prozai�kiausias ai�kinimas yra visų tikriausias. Dėl madmuazelės tėvo a� dar �emiau smukau. Jis buvo keliautojas. Tai gal jis pasivogė brangenybꠗ kokio stabo akį�� ir fanatikai jį susekė? Taip, a� Erkiulis Puaro, puoliau net ligi �itiek. Dėl tėvo buvau sugalvoj�s dar kitokių dalykų. Ir rimtesnių, ir įtikimesnių. Gal per savo klajones jis vedė antr� kart�? Gal yra artimesnis įpėdinis negu �arlis Vaizas? Nors mes vėl �itaip atsimu�am į t� pa�i� sien��� nėra �ia ko paveldėti. Neatme�iau jokios galimybės. Net apie madmuazelės Nikės u�simint� Lazaro pasiūlym�. Prisimeni? Kad parduotų senelio portret�. Telegrafavau, kad atva�iuotų ekspertas ir t� paveiksl� ap�iūrėtų. Apie jį a� ir para�iau �įryt madmuazelei. Gal tas portretas vertas kelių tūkstan�ių svarų sterlingų?

��Tu juk negalvoji, kad toks turtuolis kaip Lazaras...

��Ar jis turtuolis? Nespr�sk pagal i�or�. Netgi senos firmos su skoningais parodų salonais, i� pa�iūros klestėte klestin�ios, gali stovėti ant supuvusio pamato. O k� tokiais atvejais firmos galva daro? Manai, laksto �ūkaudamas, kad atėjo sunkūs laikai? Ne, nusiperka moderniausi� prabangų automobilį, ima i�laid�iau gyventi, labiau atkreipdamas kitų dėmesį. �inok, visk� lemia kreditas. O paskui grandiozinis verslas su�lunga, pristigus kelių tūkstan�ių svarų grynais.

��A, a� �inau,�� kalbėjo toliau, neduodamas man nė i�si�ioti.�� A� per toli nuklydau, bet taip vis geriau, nei tie ker�tingi �ventikai ar u�kastos brangenybės. �iaip ar taip, tai neatsij� nuo tikrovės. O neturim nieko niekinti, kas gali mus priartinti prie tiesos.

Jis labai rūpestingai sudėliojo daiktus prie�ais save ant stalo. Tada vėl pra�neko rimtai, bet �įkart ramiu balsu:

��Prie�astys! Vėl prisiminkim prie�astis ir �įkart jas apsvarstykim ramiai ir nuosekliai. Visų pirma aptarkim, kokios būna �mog�udys�ių prie�astys? Kokiais sumetimais vienas �mogus ry�tasi atimti gyvyb� kitam �mogui?

Laikinai atmeskim �udiko maniako galimyb�, nes esu absoliu�iai įsitikin�s, kad atsakymas į mūsų problem� ne �ia. Negalimas ir nety�inio nu�udymo atvejis, padarytas i� nesuvaldomo impulso. Tai apskai�iuota, i� anksto apgalvota, �altakrauji�ka �mog�udystė. Kokios būna tokių �mog�udys�ių prie�astys?

Visų pirma�� nauda. Kas galėjo pasipelnyti i� madmuazelės Bakli mirties? Tiesiogiai ar netiesiogiai? Galim pa�ymėti �arlį Vaiz�. Jis paveldėtų nuosavyb�, kuri finansiniu po�iūriu tikriausiai neturi jokios vertės. Na, jis gali gr��inti u�stat�, pastatyti ant �io sklypo nedidelių vilų ir turėti i� to �iokį tokį peln�. Galimas daiktas, ta vieta jo �ird�iai brangi, pavyzd�iui, kaip prosenelių namai. Tai kai kuriems �monėms labai giliai įsi�aknij�s instinktas, galintis pastūmėti į nusikaltim�. A� pats �inau kelis tokius atvejus. Tik tokie dalykai ne mesje Vaizui.

Dar vienas asmuo, galintis turėti �iokios tokios naudos i� madmuazelės Bakli mirties, yra jos draugė madam Rais. Bet jai pelnas būtų i� tiesų labai menkas. Daugiau niekas, kiek a� matau, negalėtų pasipelnyti i� madmuazelės Bakli mirties.

Kokios dar prie�astys? Neapykanta, o gal meilė, virtusi neapykanta. Crime passionnel51. I� pastabiosios madam Kroft mes girdėjome, kad ir �arlis Vaizas, ir kapitonas �elend�eris įsimylėj� jaun�j� ledi.

��Pastar�jį rei�kinį patys turėjom progos i�vysti,�� pasakiau �yptelėj�s.

��Taip, dorasis jūrininkas nedangsto savo jausmų. Dėl Vaizo pasikliausim madam Kroft �od�iais. Ka�in ar �arlis Vaizas, pajut�s, kad yra nurungtas, sielotųsi taip smarkiai, kad geriau nu�udytų savo pusseser�, negu leistų jai i�tekėti u� kito?

��Tai būtų labai melodramati�ka,�� pasakiau suabejoj�s.

��Sakai, būtų ne angli�ka. Sutinku. Bet net ir anglai nėra bejausmiai. O tokio tipo �monės, kaip �arlis Vaizas, gali būti ypa� jausmingi. Jis santūrus vyri�kis, lengvai neatveriantis savo �irdies. Tokių jausmai da�niausiai būna stiprūs. O, pavyzd�iui, kapitono �elend�erio a� niekad neįtar�iau padarius �mog�udyst� i� stipraus jausmo. Ne, jis ne i� tokių. �arlis Vaizas�� kas kita.

Bet ir toks ai�kinimas man�s nepatenkina.

Dar viena nusikaltimo prie�astis�� pavydas. Skiriu jį nuo anks�iau minėtos prie�asties, nes pavydo esama ir neseksualinio. Galima pavydėti turto, prana�umo. I� tokio pavydo jūsų did�iojo �ekspyro Jagas padarė vien� i� sumaniausių�� profesiniu po�iūriu�� nusikaltimų.

��Kodėl sumaniausių?�� man pasidarė įdomu.

��Parbleu52, todėl, kad jis buvo įvykdytas kitų rankomis. Įsivaizduok �ių laikų nusikaltėlį, kuriam negalima u�dėti grandinių vien dėl to, kad pats jis nieko nedarė. Tik mes ne apie tai �nekam. Ar galima bet kokios rū�ies pavyd� laikyti �io nusikaltimo prie�astimi? Kas galėtų pavydėti madmuazelei? Kita moteris? Nebent madam Rais, bet, kaip mes matėm, tos abi moterys dėl nieko nesivar�o. Ta�iau mes vėl sprend�iam tik i� to, kiek patys matėm. O ko nematėm?

Galų gale�� baimė. Gal madmuazelė Nikė �ino kieno nors paslaptį? Ir gal j� atskleidus kitam su�lugtų gyvenimas? Jei net taip, galim dr�siai teigti, jog pati madmuazelė �ito ne�ino. Bet taip gali būti. Gali. Ir �itokiu atveju mums būtų labai sunku. Mat gal ji turi siūlo gal�, bet, pati apie tai nenumanydama, ir mums negalės pasakyti.

��Manai, kad �itaip gali būti?

��Tai tik hipotezė. Jos griebiausi, nesugalvodamas kitokios teorijos. Kai atmeti visas galimybes, imiesi vienintelės likusios ir, kadangi kitų nebėra, sakai, jog taip ir yra...

Puaro ilgai tylėjo.

Paskui, pabud�s i� susim�stymo, pasidėjo prie�ais save popieriaus lap� ir ėmė ra�yti.

��K� ra�ai?�� paklausiau smalsiai.

��Mon ami, darau s�ra��. S�ra�� �monių, bendraujan�ių su madmuazele Bakli. Tame s�ra�e, jei mano teorija teisinga, turi būti ir �udiko vardas.

Jis ra�ė apie penkiolika minu�ių, tada man pastūmėjo �į popieriaus lap�.

A.�Elena.

B.�Jos vyras, sodininkas.

C.�Jų vaikas.

D.�Ponas Kroftas.

E.PoniaKroft.

F.�PoniaRais.

G.�Ponas Lazaras.

H.�Kapitonas �elend�eris.

I.�Ponas �arlis Vaizas.

J.?

Pastabos:

A.�Elena.

Įtartinos aplinkybės: jos elgesys ir kalba, i�girdus apie nusikaltim�. Turėjo geresnes u� visus kitus s�lygas pasikėsinimui ir �inojo, kur yra pistoletas, bet nepana�u, jog būtų priki�usi pir�tus prie automobilio; be to, jos protas apskritai yra per menkas, kad galėtų padaryti nusikaltim�.

Motyvai. Jokių... nebent neapykanta, kilusi po kokio nors mums ne�inomo įvykio.

Pastaba. Daugiau i�klausinėti apie jos praeitį ir santykius su N.�B.

B.�Jos vyras.

Tas pat, kaip auk��iau. Tik galėjo sugadinti automobilį.

Pastaba. Reikia pasikalbėti.

C.�Vaikas.

Atpuola.

Pastaba. Tik reikia pasi�nekėti Gali suteikti įdomių �inių.

D.�Ponas Kroftas.

Įtartina aplinkybė�� susitikom lipdami į miegam�jį. Pasiai�kino gana įtikimai. O gal melavo? Apie praeitį nieko ne�inoma.

Motyvai. Jokių.

E.�Ponia Kroft.

Įtartinos aplinkybės: jokių

Motyvai. Jokių.

F.�Ponia Rais.

Įtartinos aplinkybės: visos galimybės. Papra�ė N.�B. atne�ti pelerin�. Apgalvotai stengėsi sudaryti įspūdį, kad N.�B. melagė ir jos pasakojimai apie nelaimingus atsitikimus i�galvoti. Nebuvo Teivistoke, kai tie atsitikimai įvyko. O kur buvo?

Motyvai. Nauda? Labai menka. Pavydas? Galbūt, tik neai�ku dėl ko. Baimė? Taip pat galima, bet irgi neai�ku dėl ko.

Pastaba. Apie j� pasi�nekėti su N.�B.�Pasi�iūrėti, kas paai�kės. Gal kas susij� su F.�R. vedybomis.

G.�Ponas Lazaras.

Įtartinos aplinkybės: įvairios galimybės. Pra�ė parduoti paveiksl�. Sakė, kad ma�inos stabd�iai nebuvo paged� (anot F.�R.). Galėjo netoliese būti anks�iau negu penktadienį.

Motyvai. Jokių. Nebent norėtų pasipelnyti i� paveikslo? Baimė? Nepana�u.

Pastaba. Su�inoti, kur D�. L. buvo prie� atvykdamas į Seint Lu. Su�inoti, kokia firmos �Aronas Lazaras ir sūnus� finansinė būklė.

H.�Kapitonas �elend�eris.

Įtartinos aplinkybės: nėra. Vis� savait� buvo netoli, ir s�lygos pasikėsinimui geros. Atva�iavo pusvalandis po �mog�udystės.

Motyvai. Jokių.

I.�Ponas Vaizas.

Įtartinos aplinkybės: nebuvo kontoroj tuo metu, kai �auta vie�bu�io sode. S�lygos geros. �od�iai dėl Endhauzo pardavimo abejotini. Santūraus būdo. Turėtų �inoti apie pistolet�.

Motyvai. Nauda? Menka. Meilė ar neapykanta? Galimas atvejis tokio temperamento �mogui kaip jis. Baimė? Nepana�u.

Pastaba. Su�inoti, kam u�statytas namas. Su�inoti Vaizo firmos padėtį.

J.�Galimas ir J.

Kitaip tariant, pa�alinis. Bet turintis ry�į su auk��iau i�vardytais, sakysim su A, D, E arba F.�Jei būtų J, paai�kėtų:

1. Kodėl Elena nė kiek nenustebo dėl nusikaltimo, o buvo netgi ka�ko patenkinta? (O gal �inia apie nu�udym� j� maloniai nuteikė, bet ne daugiau nei kuri� kit� jos klasės moterį?)

2. Kodėl Kroftas su �mona apsigyveno fligelyje?

3. Kodėl R.�F. bijo, kad nebūtų atskleista ka�kokia paslaptis, arba ko ji pavydi?

Puaro stebėjo mane, kol a� skai�iau.

��Grynai angli�kas stilius, tiesa?�� pasakė i�did�iai.�� A� labiau i�laikau angli�k� dvasi� ra�ydamas negu kalbėdamas.

��Puikus darbas,�� pasakiau kar�tai.�� Visi atvejai skland�iai i�dėstyti.

��Taip,�� pasakė jis susim�st�s, imdamas i� man�s popierių.�� Viena pavardė krinta į akis. �arlis Vaizas. Jis turi geriausias s�lygas. Nusikaltim� jis galėjo padaryti net dėl dviejų prie�as�ių. Ma foi, jeigu tai būtų lenktyninių arklių s�ra�as, mes statytume u� jį, n�est ce pas?53

��Jis, be abejo, įtartiniausias.

��Paprastai tu, Hastingsai, įtartiniausiu ap�auki nekal�iausi�. Per daug skaitai kriminalinių romanų. O gyvenime devynis i� de�imties kartų įtartiniausias būna ne nusikaltėlis.

��Negi ir �į sykį taip yra?

��Vienas dalykas tai paneigia: nusikaltimo dr�sumas. Tai krito į akis i� pat prad�ių. Ir todėl �itaip sunku susekti nusikaltimo prie�astį.

��Taigi, t� sakei nuo prad�ios.

��Ir vėl sakau.

Staiga sugrieb�s savo s�ra��, jis sulamdė ir sviedė ant grindų.

��Ne,�� tarė jis, kai su�ukau prie�taraudamas.�� �is s�ra�as nereikalingas. Bet vis dėlto jis prablaivė mintis. Tvarka ir nuoseklumas. Tai pirmoji pakopa. Faktai turi būti surikiuoti tiksliai ir tvarkingai. Tada...

��Kas?

��Antras etapas�� psichologinis. Reikia teisingai panaudoti smegenis. Geriau, Hastingsai, eik miegoti.

��Ne,�� tariau.�� Neisiu, kol tu neisi. Tav�s vieno nepaliksiu.

��Koks prierai�us �uo! Matai, Hastingsai, galvoti tu man vis vien negali padėti. O dabar a� nieko nedarysiu, tik galvosiu.

Vis tiek pur�iau galv�.

��O gal norėsi dėl ko nors su manim pasitarti?

��Gerai jau, gerai, i�tikimasis drauge! Bent persėsk į krėsl�. �io pasiūlymo paklausiau. Greit visas kambarys man ka�kur prasmego. Tik i�liko vaizdas, kaip Puaro rūpestingai renka nuo grindų sulamdytus lapus ir deda į �iuk�lių dė��. A� u�migau.

10. Nikės paslaptis

Pabudau jau i�au�us. Puaro sėdėjo ten, kur i� vakaro, ta pa�ia poza, tik kita i�rai�ka veide. Jo �alios akys �yb�iojo kaip katės, ir a� gerai pa�inau t� jų spindesį.

Vargais negalais atsistojau, nes visas buvau nutirp�s. Miegoti kėdėje nepatartina jokiame am�iuje. Tik tiek buvo naudos, kad pabudau ne maloniai suting�s ir mieguistas, o �valus, blaivaus proto, kaip ir u�migdamas.

��Puaro,�� paklausiau,�� ar k� sugalvojai?

��Atsakyk man, Hastingsai, į �iuos tris klausimus. Kodėl Nik� paskutiniu metu kankino nemiga? Kodėl, niekad neturėjusi nieko juodo, nusipirko juod� vakarin� suknel�? Kodėl vakar vakare ji pasakė: �Dabar nebėra ko gyventi�?

A� i�pū�iau akis. Su �itokiais klausimais Puaro pataikė kaip pir�tu į dangų.

��Atsakyk, Hastingsai, į �iuos klausimus, atsakyk!

��Na. Dėl pirmojo... ji pati sakė, kad pasidarė nervinga.�� Teisingai. Bet ko jai nervintis?

��Dėl juodos suknelės... na, kiekvienam norisi permainos.

��Esi ved�s vyras, o tik �itiek nutuoki apie moterų psichologij�. Jei moteris mano, kad kokia nors spalva jai netinka, ji tokios spalvos kaip gyva nene�ios.

��Tre�ia�� k� gi, taip pasakyti po tokio sukrėtimo yra papras�iausias dalykas.

��Ne, mon ami, ne papras�iausias dalykas taip pasakyti. Kad ji buvo pagauta siaubo, kad grau�ėsi, taip�� �ia suprantama. O �is posakis�� ne. Ji kalbėjo apie gyvenim�, lyg jis būtų jai įgris�s, pasidar�s nebe mielas. Anks�iau mes �ito nepastebėjom. Taip. I� prad�ių ji buvo at�ari, tarsi į visk� jai nusispjaut, bet paskui i�sigando ir pasikeitė. Atsimink, i�sigando, nes gyvenimas malonus ir ji nenori mirti. Gyvenimas jai neįgris�s. O ne! Netgi dar prie� pietus nebuvo įgris�s. �tai �ia, Hastingsai, yra psichologinis pasikeitimas. Ir jis įdomus. Kodėl pasikeitė jos po�iūris?

��J� sukrėtė pusseserės mirtis.

��Abejoju. Tik po sukrėtimo jai atsiri�o lie�uvis. O pasikeitimas įvyko anks�iau. Kas j� galėjo taip paveikti?

��Nė nenumanau.

��Pagalvok, Hastingsai. Duok smegenims darbo.

��Na...

��Kada mes paskutinį kart� turėjom progos j� stebėti?

��Berods, per pietus.

��Tikrai. Po to tik matėm j� sutinkant sve�ius, sveikinantis su jais�� atliekant formalumus. O kas atsitiko, baigiantis pietums?

��Ji nuėjo prie telefono,�� atsakiau i� lėto.

��A la bonheur54. Pagaliau prisikasei. Ji i�ėjo pasikalbėt telefonu ir ilgai negrį�o. Ma�iausiai dvide�imt minu�ių. Ar ne per ilgas telefono pokalbis? Su kuo ji kalbėjosi? K� jai pasakė? O gal ji net nekalbėjo telefonu? Mes turim su�inoti, Hastingsai, kas atsitiko per tas dvide�imt minu�ių. Esu tvirtai įsitikin�s, jog �ia ir slypi siūlo galas, kurio mes ie�kom.

��Tikrai taip galvoji?

��Mais oui, mais oui! A� tau vis� laik� sakiau, Hastingsai, kad madmuazelė ka�k� nutyli. Ji nemano, kad tai turi kokį ry�į su nusikaltimu, bet Erkiulis Puaro geriau �ino! O ry�ys yra.�� Vis� t� laik� nujau�iau, kad dar turi būti ka�kokia grandis. Jei tos grandies netrūktų, man seniai būtų buv� viskas ai�ku. O dabar neai�ku,�� eh bien, vadinasi ta stingama grandis padės atskleisti paslaptį. A� �inau, kad mano teisybė, Hastingsai. Tik pirmiausia turiu rasti atsakymus į tuos tris klausimus. O tada, tada ims �viesėti...

��Gerai,�� pasakiau r��ydamasis,�� bet skustis ir praustis vis vien reikia.

Nusipraus�s ir persivilk�s pasijutau daug geriau. Praėjo sustingimas po nepatogiai i�miegotos nakties. Atsisėdau prie pusry�ių stalo su ta mintim, kad po puodelio kavos atgausiu jėgas.

Per�velgiau laikra�tį, bet nebuvo jokių ypatingų naujienų, tik patvirtinta Maiklo �ėtono mirtis. Bebaimis lakūnas �uvo. Ka�in, pagalvojau, ar naujos sensacingos antra�tės sumirgės ryt laikra��iuose? �PER FEJERVERK� NU�UDYTA MERGINA. PASLAPTINGA TRAGEDIJA�. Ar kas nors pana�iai.

Buvau jau papusry�iav�s, kai prie stalo priėjo Frederik� Rais. Ji buvo paprasta juodo marokeno suknele su balta plisuota apykakle; �i suknelė dar labiau i�ry�kino jos gro�į.

��Kapitone Hastingsai, a� noriu pasimatyti su mesje Puaro.

Ar jis jau atsikėl�s?

��A� jus galiu nuvesti, jis svetainėje.

��A�iū.

��Tikiuosi,�� pasakiau, mums i�ėjus i� valgomojo,�� kad jūs gerai i�simiegojot.

��Kokia tragedija,�� tarė ji m�sliu balsu.�� Bet a� nepa�inojau varg�ės mergaitės. Jei būtų nu�udyta Nikė, būtų kas kita.

��Ar su ja anks�iau nebuvot susitikusi?

��Vien� kart� Skarbore. Ji buvo atėjusi kartu su Nike pusry�iauti.

��Tėvui ir motinai didelis skausmas,�� pasakiau.

��Baisus.

Ji tai pasakė be jokios i�rai�kos. Turbūt didelė egoistė. Kas jos nelietė, jai neegzistavo.

Puaro jau buvo papusry�iav�s ir dabar skaitė laikra�tį. Atsistoj�s jis pasveikino Frederik� su būdingu jam gali�ku mandagumu.

��Madam,�� tarė jis.�� Enchante55!�� Ir pritraukė kėd�. Vos �yptelėjusįjį padėkojo ir atsisėdo, pasidėjusi rankas ant kėdės atramų. Ji sėdėjo tiesi, �velgdama prie�ais save ir nesiskubino pradėti pokalbio. Jos ramumas ir abejingumas net g�sdino.

��Mesje Puaro,�� pagaliau ji pra�neko.�� Manau, netenka abejoti, kad vakaryk�tė nelaimė yra visų tų įvykių grandis? Atseit, vakar auka turėjo būti Nikė?

��Madam, dėl to nėra jokių abejonių.

Frederik� vos suraukė kakt�.

��Nik� tarsi kas ap�avėjo,�� pasakė ji. Jos balse buvo ka�kokia potekstė, kurios nemokėjau i�skaityti.

��Sako, kad laimė neam�ina,�� pastebėjo Puaro.

��Galbūt ir neverta prie� tai kovoti.

Dabar jos balse buvo girdėti tik nuovargis. Po valandėlės ji t�sė:

��A� turiu jūsų atsipra�yti mesje Puaro, taip pat ir Nikės. Iki vakar vakaro a� netikėjau. Net nesapnavau, kad pavojus toks rimtas.

��Tikrai, madam?

��Dabar suprantu, jog visk� reikia nuodugniai i�tyrinėti. Ir galvoju, kad artimiausi Nikės draugai nei�vengs įtarimų. �inoma, juokinga, bet taip yra. Ar a� teisingai sakau, mesje Puaro?

��Jūs labai protinga, madam.

��An� vakar� jūs man�s kai ko klausėt apie Teivistok�. Anks�iau ar vėliau vis vien būtumėt su�inoj�s, bet geriau pati prisipa�insiu. Teivistoke a� nebuvau.

��Nebuvot, madam?

��Anos savaitės prad�ioj mudu su ponu Lazaru atva�iavom �ion automobiliu. Nenorėjom bereikalingų �nekų. Tad apsistojom �elakombo kaimelyje.

��Kokie septyni kilometrai nuo �ia?

��Ma�daug.

Jos balsas buvo vis tarsi i� toli.

��Ar galima u�duoti vien� nekuklų klausim�, madam?

��Nejau būna ir tokių �iais laikais?

��Gal ir jūsų teisybė, madam. Ar jūs seniai draugaujat su mesje La�am?

��Susipa�inom su juo prie� pusmetį.

��Ar jis... patinka jums, madam?

Frederik� gū�telėjo pe�iais.

��Jis turtingas.

��Oh! la, lai�� su�uko Puaro.�� Negra�u taip sakyti.

Puaro �od�iai j� pralinksmino.

��U�uot jums u� mane tai pasakius, geriau a� pasakysiu pati.

���inoma, taip. Dar kart� i�drįsiu pakartoti, kad jūs labai protinga.

��Jūs man netrukus i�duosit diplom�,�� tarė Frederik� ir atsistojo.

��Ar man daugiau nieko nenorėjot pasakyti, madam?

��Ne, turbūt nieko. Dabar eisiu pas Nik�, nune�iu gėlių ir pasi�iūrėsiu, kaip ji laikosi.

��O, tai labai aimable56. A�iū jums, madam, u� atvirtum�.

Ji skvarbiai pasi�iūrėjo į Puaro, tarsi dar norėdama ka�k� pasakyti, bet apsisuko ir vos �yptelėjusi, kai atidariau jai duris, i�ėjo i� kambario.

��Ji protinga,�� tarė Puaro.�� Taip, bet Erkiulis Puaro irgi ne kvailys.

��K� turi galvoj?

��Labai gera ir labai gra�u brukti man į akis mesje Lazaro turt�.

��Turiu prisipa�inti, kad a� pasibaisėjau.

��Mon cher, tu jau nuo seno baisiesi ne ten, kur reikia.

Dabar �neka ne apie takt� ar pana�iai. Jeigu madam Rais turi turting� atsidavusį draug�, suteikiantį jai visko, ko �irdis geid�ia, tai visiems akivaizdu, kad ji ne�udys artimiausios draugės dėl kelių skatikų.

��A!�� i�tariau.

��Precisement, a!

��Ko nesulaikei, kad ji neitų į ligonin�?

��O kam man ki�tis? Argi Erkiulis Puaro draud�ia madmuazelei Nikei susitikinėti su draugais? Quelle idee!57 Tai daktarų ir seselių darbas. Tos įkyriosios seselės! Joms daugiau niekas nerūpi�� tik taisyklės, potvarkiai ir daktarų nurodymai.

��Ar nebijai, kad j� vis dėlto gali įleisti, jei Nikė u�sispirs?

��Niekas pas Nik� neįeis, brangusis mano Hastingsai, tik tu ir a�. Ir juo grei�iau mes ten nueisim, juo geriau.

Staiga atsivėrė durys, ir į kambarį įsibrovė D�ord�as �elend�eris. Jo rusvas veidas degė i� pasipiktinimo.

��Klausykit, mesje Puaro,�� pasakė jis,�� kokia �ia velniava? A� skambinau į ligonin�, kur paguldyta Nikė. Paklausiau, kaip ji jau�iasi ir kada galiu j� aplankyti. Ir man atsakė, jog daktarai pas j� neleid�ia jokių lankytojų. Norė�iau �inoti, k� tai rei�kia? Sakykit tiesiai, ar tai jūsų darbas, ar Nikė i� tiesų rimtai susirgo po �io sukrėtimo?

��Patikėkit, mesje, kad ne a� nustatau ligoninių taisykles. Net nei�drįs�iau. Ar ne geriau jums būtų paskambinus daktarui... kaip jo pavardė... a, Grehemas...

��Jau skambinau. Jis pasakė, kad ji jau�iasi taip, kaip ir buvo galima laukti�� įprastos �nekos. A� tuos daktarus kiaurai permatau�� mano dėdė irgi gydytojas. Harli-strite. Nervų specialistas. Psichoanalizė ir taip toliau. Jis man papasakojo, kaip �velniais guod�ian�iais �odeliais atsikratoma giminių ir draugų. Netikiu, kad Nikė neturėtų jėgų k� nors matyti. Ir esu įsitikin�s, jog �ia jūsų darbas, mesje Puaro.

Puaro jam labai maloniai nusi�ypsojo. Jau ir anks�iau pastebėjau, kad �is įsimylėjėlis mano draugui patinka.

��Klausykit, mon ami,�� tarė jis.�� Jei įleisi vien� lankytoj�, tai ir kitų nesulaikysi. Suprantat? Arba visiems, arba nė vienam. Ir jūs, ir a� norim, kad madmuazelė būtų u�tikrintai saugi, tiesa? Taigi, matot, niekam lankyti nevalia.

��Ai�ku,�� i� lėto tarė �elend�eris.�� Bet tada...

���a! Daugiau nė �od�io. Pamir�kim, k� dabar kalbėjom. Dabar visų svarbiausia yra atsargumas, nepaprastas atsargumas.

��A� moku laikyti lie�uvį u� dantų,�� pasakė ramiai jūrininkas.

Ir jis pasuko prie durų, bet stabtelėj�s dar paklausė:

��Gėlėms jokių apribojimų, tik, �inoma, jeigu jos ne baltos?

Puaro nusi�ypsojo ir, smarkiajam �elend�eriui u�darius duris, pasakė:

��Mesje �elend�eris, madam ir mesje Lazaras tikriausiai visi susitiks gėlių krautuvėje, o mes tuo tarpu ramiausiai keliausim į ligonin�.

��Ir u�duosim tuos tris klausimus?�� pasiteiravau.

��Taip. U�duosim. Nors atsakymus a� jau �inau.

��K�?�� su�ukau.

��Taip.

��Kada gi juos su�inojai?

��Pusry�iaudamas, Hastingsai. Jie nukrito kaip i� dangaus.

��Papasakok.

��Ne. Geriau pats i�girsi i� madmuazelės.

Tarsi norėdamas atitraukti mano dėmesį, jis man pastūmėjo atplė�t� lai�k�.

Tai lai�kas i� eksperto, kurį Puaro buvo papra��s i�tirti senojo Nikolo Baklio portret�. Ekspertas nustatė, kad paveikslas nevertas daugiau kaip dvide�imt svarų sterlingų.

��Taigi vienas klausimas i�ai�kintas,�� pasakė Puaro.

��Į �iuos sp�stus niekas neįkliuvo,�� prisiminiau Puaro metafor�, pasakyt� per paskutin� byl�.

��A, tu dar prisimeni? Taigi, kaip sakai, į �iuos sp�stus niekas neįkliuvo. Vertas dvide�imt svarų, o mesje Lazaras siūlė penkiasde�imt. Toks, berods, gudrus vyrukas, o daro �itokias klaidas. Bet gana, mums laikas eiti.

Ligoninė buvo ant auk�to kalno prie�ais įlank�. Mus pasitiko sanitaras baltu chalatu ir nuvedė į ma�� kambarėlį pirmame auk�te. Tuoj atėjo �vali seselė.

Vieno �vilgsnio į Puaro jai pakako. Matyt, daktaras Grehemas, duodamas jai nurodymus, smulkiai apibūdino ma��jį seklį. Ji vos tvardė �ypsen�.

��Panelė Bakli miegojo kaip u�mu�ta,�� pasakė.�� Ar eisite pas j�?

Nikė gulėjo puikioj saulėtoj palatoj. Siauroje, gele�inėje lovoje ji atrodė kaip nusilp�s vaikas. Veidas buvo nubal�s, akys įtartinai paraudusios, pati i�vargusi, abejinga.

��Kaip gerai, kad jūs atėjot,�� tarė ji bereik�miu balsu.

Puaro suėmė j� u� rankos.

��Dr�sos, madmuazele. Gyventi visada yra dėl ko.

�ie �od�iai j� sukrėtė. Ji pa�velgė jam į veid�.

��Ak,�� i�tarė,�� ak!

��Madmuazele, o gal man pasakytumėt, kas jus taip jaudina paskutiniu metu? Ar man pa�iam atspėti? Madmuazele, a� jums rei�kiu nuo�ird�i� u�uojaut�.

Ji paraudo.

��Vadinasi, jūs �inot. Ak! Dabar nesvarbu, jei kas apie tai ir �ino. Viskas baigta. A� vis vien daugiau jo nepamatysiu.

Jos balsas nutrūko.

��Dr�sos, madmuazele.

��Dingo mano dr�sa. Per �ias tris savaites i�sieikvojo visa mano dr�sa iki paskutinio la�elio. Vis vyliausi, vyliausi, vyliausi net tada, kai nebebuvo lik� jokios vilties.

A� tik �iūrėjau, pastat�s akis, nesuprasdamas nė �od�io.

��Pasigailėkite varg�o Hastingso,�� tarė Puaro.�� Jis ne�ino, apie k� mes �nekam.

Susitikau su liūdnu jos akių �vilgsniu.

��A� buvau susi�iedavusi su lakūnu Maiklu �ėtonu,�� pasakė Nikė,�� o jis �uvo.

11. Prie�astis

Buvau apstulbintas.

Atsigr�iau į Puaro.

��Ar tu man apie tai kalbėjai?

��Taip, mon amu �įryt a� su�inojau.

��O i� kur su�inojai? Kaip tu atspėjai? Sakei, kad pusry�iaujant tau i�vada kaip i� dangaus nukrito.

��Taip ir buvo, mano drauge. A� atsiver�iau pirm� laikra��io lap�, prisiminiau vakaryk��ius pietus, ir mane tarsi �ventoji dvasia ap�vietė.

Jis vėl atsisuko į Nik�.

��Ar jūs �i� naujien� su�inojot vakar vakare?

��Taip, per radij�. A� ty�ia pasakiau, kad einu prie telefono. Norėjau viena i�klausyti �inių, o jeigu...�� Jai sugniau�ė gerkl�.�� Ir a� i�girdau...

��Taip, taip.�� Jis suėmė jos abi rankas.

��Man buvo be galo baisu. Visi sve�iai renkasi, pati ne�inau, kaip i�tvėriau. Viskas buvo tarsi per sapn�. Ma�iau pati save i� �alies�� elgiausi kaip visada. Net keista.

���inoma, �inoma, suprantu.

��O kai turėjau atne�ti Fredei apsiauto, valandėl� man u�ėjo silpnumas. Bet a� tuoj susitvard�iau. Magė vis �aukė, kur jos paltas. Pagaliau, paėmusi mano skraist�, ji i�ėjo. Truputį pasipudravusi ir pasida�iusi, ir a� i�ėjau. O ji jau buvo nebe gyva.

��Taip, jums i� tikrųjų buvo kraupus smūgis.

��Jūs nesuprantat. A� baisiai įtū�au. Pati norėjau būti jos vietoje. A� norėjau mirti, o likau sveika gyva, pasmerkta dar ilgus metus gyventi. O Maiklo nebėra, jis nuskendo ka�kur toli Ramiajame vandenyne.

��Pauvre enfant.

��Nenoriu daugiau gyventi; sakau, kad noriu numirti!�� su�uko ji mai�tingai.

��Suprantu, suprantu. Mums visiems, madmuazele, u�eina toks metas, kai geriau mirti nei gyventi. Bet viskas praeina�� ir nelaimės, ir kan�ios. Dabar, ai�ku, jūs �itaip negalvojat. �ia tu��ia senio kalba. Galvojat, kad tai beprasmi�ki �od�iai.

��Manot, jog a� visk� pamir�iu ir i�tekėsiu u� kito? Niekados!

Ji buvo patraukli, kai atsisėdo lovoje degan�iais skruostais, sugniau�tais kum��iais.

Puaro �velniai atsakė:

��Ne, madmuazele, a� neturėjau tokios minties. Jūs laiminga, kad buvot mylima tokio dr�suolio, tikro didvyrio. Kaip judu susipa�inote?

��Tai buvo La Tuke, an� rugsėjį. Jau beveik metai.

��O kada susi�iedavot?

��Tuoj po Kalėdų. Bet tai buvo mūsų paslaptis.

��Kodėl?

��Maiklo dėdė, seras Metjus �ėtonas, mylėjo pauk��ius ir neapkentė moterų.

��Ah! Ce n�est pas raisonnable!58

��Ne, a� ne taip pasakiau. Jis buvo keistuolis, įsitikin�s, jog moterys griauna vyrams gyvenim�. O Maiklas visi�kai nuo jo priklausė. Senis nepaprastai did�iavosi Maiklu, davė pinigų �Albatrosui� statyti ir skryd�iui aplink pasaulį. Tai buvo ir Maiklo, ir jo viso gyvenimo svajonė. Jei Maiklui būtų pavyk�, jis būtų galėj�s pra�yti senį visko. Ir net jei seras Metjus būtų o�iav�sis, jau būtų neturėj� reik�mės. Maiklas būtų tap�s pasaulio į�ymybe, ir galų gale senis būtų jam nusileid�s.

��Taip, taip, ai�ku.

��Bet Maiklas sakė, senis nedovanotų, jei anks�iau k� nors u�uostų. Mes turėjome kaip �emė tylėti. Ir a� tylėjau, net Fredei nepasakiau.

Puaro sumykė.

��Kad man būtumėt patikėjusi paslaptį!

Nikė pasi�iūrėjo į jį nustebusi.

��O kas i� to? Juk tai nieko neturėjo bendra su tais pasikėsinimais? Ne, a� buvau pa�adėjusi Maiklui ir i�laikiau �odį. Buvo be galo sunku vis� laik� rūpintis, spėlioti, kraustytis i� proto. Ir visi stebėjosi, kad pasidariau nervinga, o paai�kinti negalėjau.

��Taip, a� visk� puikiai suprantu.

��Matot. Jis ir anks�iau buvo kart� ding�s. Kai skrido per dykum� į Indij�. A� tada ne�inojau, kur dėtis, bet viskas gerai baigėsi. Jo lėktuvas buvo suged�s, bet jis pasitaisė jį ir nuskrido toliau. Ir a� stengiausi save įtikinti, jog ir �įkart bus taip pat. Visi jau aplinkui �nekėjo, kad jis �uvo, o a� pati sau tvirtinau, kad jis gyvas ir sveikas. Ir �tai vakar vakare...

Jos balsas suvirpėjo.

��Jūs iki tol nebuvot praradusi vilties?

��Pati ne�inau. Gal tik save apgaudinėjau. Labai sunku, kai su niekuo negali savo mintimis pasidalyti.

��O, a� įsivaizduoju. Bet ar nė karto nesusigundėt papasakot, pavyzd�iui, poniai Rais?

��Taip, kartais vos i�tverdavau.

��O ar negalvojat, kad ji numanė?

��Ne, nemanau.�� Nikė susim�stė.�� Ji niekad apie tai neprasitarė. Be abejoji u�simindavo, kad esam geriausios draugės ir pana�iai.

��O po Maiklo �ėtono dėdės mirties ar nenorėjot jai pasisakyti? Juk �inojot, kad jis mirė prie� koki� savait�?

���inau. Po operacijos, ar ka�kas pana�iai. Tada galėjau atskleisti paslaptį, bet man atrodo negra�u. Tada, kai visi laikra��iai ra�ė vien apie Maikl�, būtų buv� tarsi pasigyrimas. Tuoj mane būtų u�plūd� korespondentai. Pigi istorija, ir Maiklas jos būtų nepakent�s.

��Teisybė, madmuazele. Pla�iai apie tai nebuvo ko garsintis. Na, bet galėjot pasisakyti kokiam artimam draugui.

��Vienam asmeniui u�siminiau apie tai,�� tarė Nikė.�� Man atrodė, kad taip dera pasielgti. Tik ne�inau, kaip tas asmuo suprato mano u�uomin�.

Puaro linktelėjo.

��Ar gerai sugyvenat su savo pusbroliu mesje Vaizu?�� paklausė jis, gan staigiai pakreip�s kalb�.

���arliu? Kodėl jis atėjo jums į galv�?

���iaip sau pagalvojau.

���arlis man bloga nelinki,�� tarė Nikė.�� Tik jis stuobrys. I� namų kojos nekelia. Man rodos, jis į mane ne itin palankiai �iūri.

��Ak! Madmuazele, madmuazele! A� girdėjau, kad jis jums savo �irdį paklojo.

��Juk galima pakvai�ti dėl �mogaus, nors ir kreivai į jį �iūrėtum. �arlio nuomone, mano gyvenimo būdas peiktinas; jis nepritaria mano rengiamiems kokteiliams, mano veido spalvai, mano draugams ir mano �nekoms. Ir jis vis vien negali atsispirti mano kerams. Gal dar tikisi mane perauklėti.

Ji nutilo; po valandėlės, �ybtelėjusi akimis, paklausė:

��O i� ko jūs i�kvotėte �ias vietines �inias?

��Nei�duokit man�s, madmuazele. A� truputį �neku�iavau su �ita australe, madam Kroft.

��Kai turi laiko, malonu su ja pabendrauti. Tik ji reto sentimentalumo. �inot tokius �mones: meilė, namai ir vaikai.

��Madmuazele, a� pats senamadi�kas ir sentimentalus.

��Argi? Man toks įspūdis, kad i� juodviejų sentimentalus yra kapitonas Hastingsas.

A� i� pasipiktinimo paraudau.

��Matot, jis tū�ta,�� pasakė Puaro patenkintas, kad man nesmagu.�� Jūsų teisybė, madmuazele, taip, jūsų teisybė.

��Nieko pana�aus,�� tariau supyk�s.

��Jis tyros ir geros �irdies �mogus. Tai man da�niausiai ir kliudo.

��Nepaistyk niekų, Puaro.

��Visų pirma jis niekur nenori matyti nieko pikta. O kai blogis tiesiog akis bado, jis nebemoka nuslėpti teisėto savo pasipiktinimo. Jo siela�� nepaprasto gro�io. Ne, mon ami, nedrįski prie�tarauti. Juk taip yra.

��Judu abu man labai geri,�� tarė maloniai Nikė.

��La la, madmuazele. �ia dar juokai. Mūsų laukia rimtas darbas. Visų pirma: jūs liekat �ia ir klausot nurodymų�� darysite kaip liepiama. �itaip susidėjus aplinkybėms, man niekas neturi trukdyti.

Nikė nuvargusi atsiduso.

��Darysiu visk� pagal jūsų vali�. Man vis vien.

��Artimiausiu metu nesusitikinėsite su draugais.

��Man tas pats. A� nieko nenoriu matyti.

��Jūs atliksite pasyvųjį vaidmenį, o a� aktyvųjį. O dabar, madmuazele, a� jau i�einu ir nebeaitrinsiu jūsų �irdgėlos.

Jis priėjo prie durų ir, jau paėm�s ranken�, per petį grį�telėj�s paklausė:

��Tarp kitko, jūs kart� prasitarėt para�iusi testament�. Kur jis?

��A, kur nors voliojasi.

��Endhauze?

��Taip.

��Seife ar u�rakintas ra�omajame stale?

��Kad pati gerai ne�inau. Ten kur nors yra.�� Ji susiraukė:�� A� nepaken�iamai netvarkinga. Dokumentai ir visi kiti popieriai tikriausiai u�rakinti ra�omajame stale, bibliotekoje. Ten ir visokios s�skaitos, turbūt ir testamentas tarp jų.

��Ar leistumėt man jo paie�koti?

��Pra�om, jei tik norit. �iūrėkit, kur patinka.

��Merei, madmuazele. A� pasinaudosiu jūsų leidimu.

12. Elena

Kol mes i� ligoninės i�ėjom laukan, Puaro nepratarė nė �od�io. O tada sugriebė man u� rankos.

��Matai, Hastingsai, aha, pats matai! Sacre tonnerre59. Mano teisybė! Mano! Nuo pat prad�ių sakiau, kad �ia yra spraga, kad ka�kokia mįslė neįminta. O esant �itokiai spragai, viskas pasidaro beprasmi�ka.

Niekaip nesusigaud�iau, ko taip d�iūgauti, pametus galv�. Mano supratimu, neįvyko jokio stebuklo.

��Per vis� t� laik� a� negalėjau suprasti, kas tai. Ir kaipgi suprasi? Suvokti, kad dar ka�ko trūksta�� vienas dalykas, o nustatyti, ko trūksta�� c�est bien plūs difficile60.

��Manai, tai turi tiesioginį ry�į su �mog�udyste?

��Ma foi61, o tu ne taip manai?

��Ties� sakant, ne.

��Negali būti. Juk mes kaip tik �ito ie�kojom�� tai ir yra toji spraga, neap�iuopiama nusikaltimo prie�astis.

��Gal esu bukagalvis, bet nesuprantu. Manai, pavydas?

��Pavydas? O ne, draugu�i, ne. Nuolatinė, nesikei�ianti prie�astis�� pinigai. Dėl pinigų, mano drauge, dėl pinigų!

I�plė�iau akis. Jis toliau kalbėjo kiek nurim�s.

��Klausyk, mon amu Prie� savait� mir�ta seras Metjus �ėtonas. O jis milijonierius�� vienas turtingiausių �monių Anglijoj.

��Taip, bet...

��Attendez62. Nėra ko skubėti. Jis turi sūnėn�, kurį garbina ir kuriam, galim dr�siai teigti, palieka didelį turt�.

��Bet...

��Mais oui, yra daugiau paveldėtojų, atiduodama duoklė ir pauk�teliams, bet did�ioji dalis atitenka Maiklui �ėtonui. An� antradienį prane�ama, kad Maiklas �ėtonas �uv�s, ir jau nuo tre�iadienio pradedama kėsintis į madmuazelės gyvyb�. Tarkim, Hastingsai, kad Maiklas �ėtonas para�ė testament�, prie� pakildamas į �į skridim�, ir vis� savo turt� u�ra�ė su�adėtinei.

��Tai tik spėliojimas.

��Taip, spėliojimas, kuris pasitvirtins. Prie�ingu atveju visi įvykiai netektų prasmės. Kalba eina ne apie vien� kit� �iling�, o apie did�iulį turt�.

Kiek patylėjau, vėl visk� i� naujo permesdamas mintyse. Man rodėsi, kad nuo vienos i�vados Puaro nutrūktgalvi�kai metasi prie kitos, nors �irdy tikėjau, kad jis neklysta. Tikriausiai man turėjo įtakos jo kategori�kas įsitikinimas savo teisybe. Ir vis dėlto dar daug k� reikėjo patikrinti.

��Bet juk niekas ne�inojo apie jų su�adėtuves,�� nenusileidau.

��Hm! Kas nors vis vien �inojo. Taip nebūna, kad niekas nesu�inotų. O jei ne�ino, numano. Ponia Rais įtarė, pati Nikė tai pasakė. O gal ji rado progos patikrinti savo spėliojimus.

��Kokiu būdu?

��Visų pirma�� Maiklo �ėtono lai�kai madmuazelei Nikei. Jie gi ne vakar susi�iedavo. O net jos geriausias draugas neu�gins, kad ji nevalyva. Jos daiktai i�mėtyti po visus kampus. Abejoju, ar k� nors gyvenime yra u�rakinusi. O, buvo kaip pasitikrinti!

��Ar Frederik� Rais �inojo apie draugės testament�?

��Be abejo. Aha, daug kas jau atpuolė. Prisimeni mano s�ra���� s�ra�� asmenų nuo A iki J? Jis suma�ėjo tik ligi dviejų �monių. Tarnus a� atmetu, taip pat ir kapiton� �elend�erį, nors nuo Plimuto iki �ia�� apie trisde�imt kilometrų�� jis va�iavo pusantros valandos. Atmetu ir mesje Lazar�, nors tas siūlė penkiasde�imt svarų sterlingų u� paveiksl�, vert� tik dvide�imties. Atmetu ir simpati�kuosius �irdinguosius australie�ius. Palieku s�ra�e tik du �mones.

��Vienas�� Frederik� Rais,�� tariau lėtai.

Man prie� akis i�kilo auksiniai jos plaukai, baltas lyg permatomas veidas.

��Taip. Dėl jos nėra abejonių. Kad ir kaip neatid�iai brūk�telėjo testament� madmuazelė, ji ai�kiai i�sirei�kė, kad visas jos turtas, i�skyrus Endhauz�, atiteks Frederikei. Jei ne madmuazelė Magė, o madmuazelė Nikė būtų nu�auta vakar vakare, ponia Rais �iandien būtų buvusi turtuolė.

��Man galvoj netelpa.

��Tau galvoj netelpa, kad gra�uolė gali būti �udikė. Tokiais atvejais mums nelengva būna ir su prisiekusiaisiais. Gali būti ir tavo teisybė. Juk įtariama ne tik ji.

��Kas dar?

���arlis Vaizas.

��Juk jam paskirtas tik namas.

��Taip, bet gal jis to ne�ino. Ar jis u� madmuazel� sura�ė testament�? Nepana�u. Jei jis būtų para��s, testamentas nesimėtytų pakampiais, kaip madmuazelė sakė. Taigi matai, Hastingsai, labai galimas daiktas, kad jis apie testament� nė ne�ino. Gal jis mano, kad jokio testamento nėra ir visas turtas atiteks jam, kaip artimiausiam giminai�iui?

���inai,�� tariau,�� taip visai gali būti.

��Tavo romanti�ka galvosena, Hastingsai. Apie nedorėlius advokatus ra�oma kiekviename romane. O jei dar to advokato veidas lyg kaukė�� daugiau neabejoji. Neslėpsiu, kai kuriais at�vilgiais Vaizas yra įtartinesnis u� madam. Jis grei�iau galėjo �inoti apie pistolet� ir juo pasinaudoti.

��Ir nuridenti uolien�.

��Taigi. Nors, kaip jau sakiau, svarbu, ir nuo kokios vietos uoliena paleista. Bet ji buvo paleista ne laiku ir nepataikė į madmuazel�, todėl veikiau per�asi mintis, kad tai moters darbas. Sugadinti ma�inos stabd�ius�� vyri�kas sumanymas, nors mūsų laikais moterys mechanikoje prilygsta vyrams. Tiesa, kaltinime prie� mesje Vaiz� yra kelios spragos.

��Pavyzd�iui?..

��Grei�iau madam negu Vaizas �inojo apie madmuazelės su�ieduotuves. Ir ne vien tai. Buvo elgtasi per daug beatodairi�kai.

��Nesuprantu.

��Juk iki vakar vakaro nebuvo tikrų �inių, kad �ėtonas �uvo. O teisininkui nebūdinga elgtis neapgalvotai, nieko tikrai ne�inant.

��Taip,�� sutinku. O moteris gali pasikar��iuoti.

��Taigi taigi. Ce que femme veut, Dieu veut63. Jos taip mano.

��Nikė per stebukl� i�vengė mirties. Negaliu atsistebėti.

Man tada dingtelėjo, kokiu balsu Frederik� pasakė: �Nik� tarsi kas ap�avėjo�. Net nusipur�iau prisimin�s.

��Taip,�� pasakė susim�st�s Puaro,�� o a� prie to stebuklo neprisidėjau. Ir mane tai �emina.

��Tokia dangaus valia,�� murmtelėjau.

��Ak! Mon ami, nekrauk Dievui ant pe�ių visos �mogaus paklydimų na�tos. Sekmadienio ryt� tu tai i�tarei dievobaimingu balsu, nė nepagalvoj�s, kad i� esmės pasakei, jog le bon Dieu64 nu�udė panel� Mag� Bakli.

��K� tu �neki, Puaro!

��Taip i�eina, draugu�i. Tik a� nelauksiu, sudėj�s rankų, ir nesakysiu, kad mus tvarko le bon Dieu ir kad man nėra ko ki�tis. Esu tvirtai įsitikin�s, kad le bon Dieu tam ir sukūrė Erkiulį Puaro, kad jis visur ki�tųsi. Toks mano metier65.

Pama�u vingiuotu takeliu mes pakilom į �lait� ir per vartelius patekom į Endhauzo valdas.

��Fu,�� u�duso Puaro.�� �ia toks status skardis, a� visas sukaitau. Net ūsai nukaro. Taigi, kaip sakiau, a� visad u�stoju nekalt�jį. Esu madmuazelės Nikės pusėje todėl, kad į j� buvo pasikėsinta. Esu madmuazelės Magės pusėje todėl, kad ji nu�udyta.

��Ir stoji prie� Frederik� Rais ir �arlį Vaiz�.

��Ne, ne, Hastingsai. A� prie� juos nenusistat�s, tik �iuo metu jiems i�puola rim�iausi kaltinimai, ir tiek.

Mes priėjome pievel� prie namo, kuri� su ma�inėle �ienavo ka�koks vyras. Jis buvo pailgo kvailo veido ir tu��io �vilgsnio. Aplink jį sukiojosi nedidelis de�imties metų berniukas, negra�us, bet protingų akių.

Man �ovė mintis, jog mes negirdėjom ū�iant �ienapjovės, bet pamaniau, kad sodininkas gal ne i� darb��iųjų. Jis turbūt ilsėjosi, o griebėsi darbo, tik i�gird�s artėjant mūsų balsus.

��Labas rytas,�� tarė Puaro.

��Labas rytas, pone.

��Jūs turbūt sodininkas? Patarnaujan�ios madam vyras?

��Jis mano tėtė,�� pasakė berniukas.

��Teisybė, pone,�� tarė vyras.�� O jūs, matyt, tas u�sienietis d�entelmenas, taip sakant, seklys. Kas nauja apie jaun�j� �eiminink�, pone?

��Tiesiai i� jos ateinu. Pernakt ji pailsėjo.

��Pas mus buvo atėj�s policininkas,�� įsiterpė berniukas.�� Į t� viet�, kur panelė buvo u�mu�ta. �tai ten, prie laiptų. Tėte, juk a� vien� kart� ma�iau pjaunant kiaul�?

��Ak,�� tarė tėvas be jokios i�rai�kos.

��Kai gyvenom fermoje, tėvelis pjaudavo kiaules. Tiesa, tėveli, a� ma�iau, kaip pjauna kiaules, labai gra�u.

��Vaikams patinka �iūrėti, kaip pjauna kiaules,�� tarė vyras, tarsi pasakydamas nekintam� gamtos dėsnį.

��O panelė buvo nu�auta pistoletu,�� netilo berniukas.�� Gerklės jai neperpjovė, visai ne.

Mes nuėjom į nam�, ir man net palengvėjo, kad atsikratėm to kraugeri�ko vaiko.

Puaro į�engė į svetain� pro atdaras duris ir paspaudė skambutį. Atėjo Elena, apsivilkusi tvarkinga juoda suknele. Ji nė trupu�io nenustebo, tarsi būtų mūsų laukusi.

Puaro paai�kino, kad mes atėjom, panelei Bakli leidus, apie�koti namo.

��Pra�om, pone.

��Policija jau visk� ap�iūrėjo?

��Jie sakė ap�iūrėj�, kas jiems reikėjo, pone. Jie vaik��iojo po sod� jau nuo ankstyvo ryto. Ne�inau, ar ten k� rado.

Elena jau norėjo eiti i� kambario, bet Puaro jai u�davė dar vien� klausim�.

��Ar vakar labai nustebot, kai i�girdot, jog panelė Bakli nu�auta?

��Taip, pone, labai nustebau. Panelė Magė buvo tokia maloni mergaitė. Mano galva nene�a, koks nedorėlis galėjo pakelti prie� j� rank�.

��Ar jūs nebūtumėt taip nustebusi, jei būtų kas kitas nu�autas?

��Nesuprantu, ko jūs klausiate, pone.

��Kai vakar vakare a� įėjau į sal�, jūs paklausėt, ar kas nenukentėjo,�� priminiau jai.�� Ar tikėjotės ko nors tokio?

Ji tylėjo, pir�tais sukiodama prijuostės kamp� Palingavusi galv�, ji tyliai tarė:

��Jūs, d�entelmenai, �ito nesuprastumėt.

��Ne, ne,�� u�gynė Puaro.�� A� visk� supras�iau. Nors fantasti�kiausius dalykus pasakotumėt, vis vien supras�iau.

Ji pa�velgė į jį abejodama, bet paskui lyg nusprendusi juo pasikliauti, tarė:

��Matot, pone, �ia nekokie namai.

A� kiek nustebau ir pajutau Elenai tarsi paniek�. O Erkiuliui Puaro �is sakinys pasirodė paprastų papras�iausias.

��Turit galvoj, kad �ia seni namai.

��Ne, pone, labai nekokie namai.

��Jau jūs seniai �ia?

���e�ti metai, pone. Bet tarnavau �ia dar mergaitė. Virtuvėj, padėjėja. Dar senajam ponui Nikolui gyvam esant. Tas pat buvo ir tada.

Puaro pasi�iūrėjo į j� įdėmiai.

��Senuose namuose da�nai tarsi įsiveisia blogis.

��Taigi, taigi, pone,�� pasakė kar�tai Elena,�� Blogis. Piktos mintys ir pikti darbai. Tai kaip sausi pelėsiai name, jų nei�naikinsi. Juo net oras prisigėr�s. Mano �irdis nujautė, kad vien� gra�i� dien� kas nutiks �ituose namuose.

��Pasirodo, jūsų �irdis nesuklydo.

��Taip, pone.

Jos balse buvo slepiamas pasitenkinimas, kaip �mogaus, kurio tamsi nuojauta pasitvirtino.

��Tik jūs nesitikėjot, jog auka bus panelė Magė?

��Ne, jokiu būdu, pone. Jai niekas negalėjo linkėti bloga. �iuose �od�iuose a� į�iūrėjau siūlo gal�. Maniau, kad Puaro jau nebepaleis jo, o jis nei i� �io, nei i� to pasuko kalb� visai į kit� pus�.

��O �ūvių negirdėjot?

��Kur ten girdėsi, fejerverkas be sustojimo py�kėjo. Visur toks triuk�mas, nors ausis u�sikim�k.

��Ne�iūrėjot fejerverko?

��Ne, dar nebuvau sutvarkiusi virtuvės po pietų.

��Ar kelneris jums nepadėjo?

��Ne, jis buvo i�ėj�s į sod� pasi�iūrėt fejerverko.

��O jūs nėjot?

��Ne, pone.

��O kodėl?

��Norėjau grei�iau susiruo�ti.

��Jums neįdomu fejerverkai?

��Oi, pone, kur nebus įdomu! Tik fejerverkas bus du vakarus, o Viljamas ir a� ryt būsim laisvi, tad galėsim i�eit į miest� ir pasi�iūrėti.

��Suprantama. O jūs ar girdėjot madmuazel� Mag� klausiant, kur jos paltas ir kad niekur jo nerandanti?

��Girdėjau, pone, kad panelė Nikė u�bėgo laiptais, o panelė Magė �aukėjai i� apa�ios ka�ko nerandanti, ir tikrai girdėjau j� sakant, tiek to, pasiimsianti skraist�...

��Atleiskit,�� pertraukė Puaro,�� ar nepadėjot jai ie�koti palto, nenuėjot atne�ti jo i� ma�inos?

��Pone, a� turėjau darbo.

��Teisybė. O nei viena, nei antra panelė, be abejo, nepra�ė jūsų, nes manė, kad lauke �iūrite fejerverk�?

��Taip, pone.

��O kitais metais visada eidavot �iūrėti?

Į jos pably�kusius skruostus plūstelėjo kraujas.

��K� jūs turit galvoj, pone? Mums niekad nedraud�iama i�eiti į sod�. Man rodos, kas kam darbo, jei �įmet a� geriau norėjau susitvarkyti ir eit miegoti, ir man nerūpėjo fejerverkai.

��Mais oui. Mais oui. A� nenorėjau jūsų į�eisti. Kas jums neduos daryti, kaip pati norite? O permaina visad maloni.

Patylėj�s jis pridūrė:

��Gal galėtumėt atsakyti dar į vien� klausim�. �ia senas namas. Ne�inot, ar jame nėra kokių slaptų u�kaborių?

��Hm, �itam pa�iam kambary u� panelio yra slėpykla. Dar mergaitė buvau, kai man j� parodė. Tik dabar gerai neatsimenu, kurioje vietoje. Pala, o gal ji bibliotekoje? Nebeatsimenu.

��O joje �mogus ar galėtų pasislėpti?

��Ne, pone, jokiu būdu. Ten tik lyg spintelė, lyg savoti�ka ni�a. Bus kvadratinės pėdos dyd�io, ne didesnė.

��O ne, a� ne tokios norėjau, kad parodytumėt.

Jai vėl paraudo veidai.

��Nemanykit, kad a� ka�kur slėpiausi, ne! I�girdau panel� Nik� nulekiant laiptais, tada i�girdau jos �ūksm� lauke ir įėjau į vestibiulį pasi�iūrėti, kas atsitiko. Sakau jums kaip prie� Diev�, kaip prie� Diev�.

13. Lai�kai

Sėkmingai atsikrat�s Elenos, Puaro susikaup�s atsigr�ė į mane.

��Įdomu, ar ji tikrai negirdėjo �ūvių? Manau, kad girdėjo. Tada pravėrė virtuvės duris ir tuo metu Nikė, nulipusi laiptais, i�bėgo į lauk�, o ji pati įėjo į vestibiulį su�inot, kas atsitiko. �ia nieko nepaprasto. Dabar man tik �tai kas rūpi, Hastingsai: ko ji t� vakar� nei�ėjo pasi�iūrėt fejerverko.

��Kodėl jos paklausei apie slapt� u�kaborį?

���iaip sau �ovė į galv�; gal, sakau, dar mes nesam laisvi nuo J.

��J?

��Taip. Paskutinis mano s�ra�e. Neai�kus pa�alinis. Tarkim, kad jis, ka�kuo susiri��s su Elena, vakar �ia atėjo. Jis (manau, kad tai jis, o ne ji) pasislėpė �io kambario slėptuvėje. Pro �alį praėjo mergina, jis palaikė j� Nike ir, nutykoj�s i� paskos, nu�ovė. Non-c�est idiot!66 Be to, jau �inom, kad �ia nėra jokios slėptuvės. Ir grynas sutapimas, kad Elena vakar niekur nenorėjo eiti i� virtuvės. Eime, paie�kokime madmuazelės Nikės testamento.

Svetainėje nebuvo jokių dokumentų. Mes perėjom į bibliotek�, tamsų kambarį, langais į keliuk�. Ten buvo didelis senovi�kas rie�utmed�io ra�omasis stalas.

Ilgokai u�trukom, kol visk� ap�iūrėjom. Viskas �ia buvo auk�tyn kojom. Ir s�skaitos, ir kvitai vienoj krūvoj, ir pakvietimai, ir ra�teliai, raginantys apmokėti s�skaitas, ir draugų lai�kai.

��Padarysim tarp tų popierių tvark�,�� grie�tai tarė Puaro.

Kaip tarė, taip padarė. Po pusvaland�io jis patenkintas atsilo�ė. Viskas buvo sudėliota, surū�iuota, surikiuota.

��C�est bien, ca67. Nėra to blogo, kas nei�eitų į gera. Mes taip nuodugniai visk� per�iūrėjom, kad nė vieno popiergalio nepraleidom.

��Tikrai nepraleidom. Nors ne ka�in k� ir suradom.

��Gal bent va �it�.

Jis pamėtėjo ra�telį. Ra�ysena buvo plati, nut�sta, beveik neįskaitoma.

Brangioji, pobūvis buvo nepaprastas, stebuklingas. O �iandien negera �irdy. Protingai elgiesi, kad vengi �ito �lam�to, brangioji,�� geriau nepradėk, nes mesti pragari�kai sunku. A� ra�au savo draugeliui, kad grei�iau daugiau pristatytų. Ne gyvenimas, o pragaras.

Tavo Frede

��Ra�ytas an� vasar�,�� tarė u�sigalvoj�s Puaro.�� Ji, �inia, vartoja narkotikus; tai supratau i� pirmo �vilgsnio.

��Tikrai? O a� nė neįtariau.

��Tai ai�ku kaip dien�. Tik pasi�iūrėk į jos akis. Ir ji nepaprastai permainingų nuotaikų. �ia �vali, pakili, �ia suglebusi, apati�ka.

��Narkotikai atsiliepia ir moralei, tiesa?

��Nei�vengiamai. Tik man neatrodo, kad ponia Rais yra nebepagydoma narkomanė, ji dar tik pradedanti.

��O Nikė?

��Dar neturi jokių simptomų. Gal yra buvusi ten, kur rūkomas opiumas, bet pati dar neragavo.

��D�iaugiuosi.

Tuoj pat prisiminiau Nik� sakant, jog Frede kartais būna kaip nesava. Puaro linktelėjo ir pabarbeno į lai�k�, kurį laikė rankoj.

��Apie tai ji ra�o lai�ke, mums nėra ko galvos sukti. K� gi, u�pildėm dar vien� tu��i� skiltį, kaip tu sakai. Eime į Nikės kambarį.

Jos kambary taip pat buvo ra�omasis stalas, bet apytu�tis. O testamento ir �ia nė kvapo. Tik radom automobilio pas� ir pagal taisykles u�pildyt� mėnesio senumo pa�ymėjim� atsiimti dividend�. �iaip daugiau nieko reik�mingo.

Puaro atsiduso, nesitverdamas pyk�iu.

��Koks gi �iais laikais jaunų merginų auklėjimas! Jų niekas nemoko tvarkos, nuoseklumo. Taip, madmuazelė Nikė �avinga, bet jai galvoj vėjai. Taip, vieni vėjai.

Jis dabar ėmė raustis po stal�ius.

��Liaukis, Puaro,�� pasakiau sumi��s,�� juk �ia moteri�ki baltiniai.

Jis stabtelėjo nusteb�s.

��Kas �ia tokio, draugu�i?

��Ar nemanai, tai yra ka�in ar mums...

Puaro prapliupo kvatotis.

��Varg�eli Hastingsai, tu tikras Viktorijos laikų d�entelmenas. Jei �ia būtų madmuazelė Nikė, irgi t� patį pasakytų. Grei�iausiai ji pasakytų, kad tu atsilikusios m�stysenos. �ių dienų jaunos merginos nesigėdi savo baltinių. Liemenėlė, kelnaitės jau nebe drovi paslaptis. Paplūdimy kas dien� visi tie rūbeliai padedami tau po nosim. Ir kodėl ne?

��Tik a� nematau reikalo, kam tau �ia raustis.

��Ecoutez68, mano drauge. Ai�ku, ji savo brangenybių nerakina. O jei kartais panorėtų k� nors paslėpt nuo akių, kur dėtų? Paki�tų po kojinėmis ir apatinukais. Aha. O �ia kas?

Jis i�ėmė pundelį lai�kų, perri�tų nublukusiu rausvu kaspinėliu.

��Jei neklystu, mesje Maiklo �ėtono meilės lai�kai.

Jis kuo ramiausiai atri�o kaspin� ir ėmė traukti i� vokų lai�kus.

��Puaro,�� su�ukau pasipiktin�s.�� Kas taip daro? �ia ne juokai.

��Taip, �ia ne juokai, mon ami.�� Jo balsas pasidarė grie�tas ir �iurk�tus.�� A� ie�kau �udiko.

��Taip, bet asmeninius lai�kus...

��Gal juose ir nieko nerasiu, o galiu ir rasti. Eik�, draugu�i, kartu skaitysim. Dvi poros akių�� tai ne viena. Pasiguosk, kad atsidavusioji Elena tikriausiai juos mintinai moka.

Man �itai nepatiko. Bet a� ma�iau, kad būti skrupulingam�� Puaro per didelė prabanga; dar raminausi, kad paskutinieji Nikės �od�iai: ��iūrėk, kur patinka� davė daug laisvės.

Lai�kai buvo ra�yti įvairiom datom, nuo anos �iemos.

Naujieji metai

Brangioji,

Jau atėjo Naujieji metai, ir a� turiu daug gerų sumanymų. Negaliu patikėti savo laime, kad tu mane tikrai myli. Dabar mano gyvenimas kitoks. Juk mes abu tai supratom, vos i�vydo vienas kit�. Laimingų tau Naujųjų metų, geroji mano mergyt.

Am�inai tavo Maiklas

Vasario 8

Mylimoji,

Mano did�iausias noras kuo da�niau tave matyti. O dabar taip bjauru, tiesa? Man nepaken�iamas toks nelemtas slapukavimas, bet a� tau i�ai�kinau, kaip yra. �inau, kad tu nekenti melo ir mėgsti tiesum�. Ir a� toks pat. Bet, garbės �odis, kitaip visk� sugadintume. Dėdė Metjus įsikal�s, jog ankstyvos vedybos sugriauna vyro ateitį. Brangusis angele, kaip tu galėtum sugriauti man ateitį?

Nenusimink, mylimoji. Viskas bus gerai.

Tavo Maiklas

Kovo 2

�inau, kad dvi dienas tau neturiu ra�yti, bet nepajėgiu. �iandien lėktuve galvojau apie tave. A� skridau vir� Skarboro. Palaimintas, palaimintas, palaimintas Skarboras,�� gra�iausia vieta pasaulyje. Brangioji, tu ne�inai, kaip tave myliu.

Tavo Maiklas

Baland�io 18

Brangiausioji,

Viskas nutarta. Galutinai. Jei įveiksiu (o a� įveiksiu), tada su dėde Metjum bus tiesi kalba, o jei jam nepatiks�� kas man darbo. Labai miela, kad tau įdomu smulkus �Albatroso� techninis apra�ymas. Negaliu sulaukti, kada tave kartu pasiimsiu skrisdamas. Bet sulauksiu! Dėl Dievo meilės, nesirūpink manimi. Tai perpus nėra taip pavojinga, kaip atrodo. Dabar, kai tu galvoji apie mane, a� norėdamas neu�simu��iau. Mylimoji, viskas bus gerai. Tikėk manim.

Maiklas

Baland�io 20

Angele, kiekvienas tavo �odis�� tiesa, ir �it� lai�k� a� saugosiu am�inai. A� tav�s nevertas. Tu kitokia negu visi. A� tave garbinu.

Tavo Maiklas

Paskutinis lai�kas be datos.

Brangiausioji,

Rytoj i�skrendu. A� įsitemp�s kaip styga, bet tikiu savo laime. Senasis �Albatrosas� tarsi naujutėlis. Jis man�s neapvils.

Mylimoji, nenusimink ir nesijaudink. �inoma, tai 142 pavojinga, bet gyvenimas pilnas pavojų. Tiesa, man vienas vyrukas patarė para�yti testament� (tai bent takti�kas �mogus, nors patarė gero norėdamas). Taigi a� para�iau ant pusės lapo ir nusiun�iau senajam Vaitfildui. Nebeturėjau kada pats nueiti. Man papasakojo, kad ka�koks �mogus para�ė testament� i� dviejų �od�ių� Viskas mamai�, ir jis buvo juridi�kai teisėtas. A� irgi pana�iai para�iau. Laimė, mano galva gera, tai prisiminiau, kad tavo pilnas vardas Magdala. Du vyrukai paliudijo.

Ne�iūrėk į tuos testamentus labai rimtai ir neimk į �irdį. A� apie nelaimingus atsitikimus net negalvoju. Būsiu sveikas kaip ridikas. Tau siųsiu telegramas i� Indijos, Australijos ir t.t. Nenusimink Viskas bus gerai. Ai�ku?

Labos nakties ir telaimina tave Dievas.

Maiklas

Puaro sulankstė lai�kus ir vėl sudėjo.

��Matai, Hastingsai? Mano teisybė, reikėjo perskaityti ir įsitikinti. Vadinasi, viskas ir yra taip, kaip a� sakiau.

��O kitokiu būdu negalėjai to su�inot?

��Ne, mon cher, a� pasielgiau teisingai. Kito kelio nebuvo. Dabar mūsų rankose labai svarūs paliudijimai.

��Kokie?

��Dabar jau mes �inom, kad Maiklas vis� savo turt� paliko madmuazelei Nikei�� tai juoda ant balto u�ra�yta. Kas skaitė �iuos lai�kus, tas irgi �ino. O kai lai�kai �itaip nerūpestingai laikomi, juos kas tik nori gali skaityti.

��Elena?

��Saky�iau, kad dėl Elenos nėra ko abejoti. Bet prie� i�eidamas, padarysiu su ja vien� bandymėlį.

��O Nikės testamento�� nė �enklo!

��Taigi, tas ir yra keis�iausia. Veikiausiai jis u�mestas ant knygų lentynos vir�aus ar įki�tas į koki� kini�k� vaz�. Pamėginsim paklausinėti madmuazel�, gal prisimins. �iaip ar taip, mums jau viskas ai�ku.

Kai nulipom, Elena tvarkė vestibiulį.

Praeidamas Puaro labai maloniai palinkėjo jai labo ryto. Prie durų dar atsigr��s paklausė:

��Jūs tikriausiai �inojot, kad panelė Bakli susi�iedavusi su lakūnu Maiklu �ėtonu?

Ji i�pūtė akis.

��K�? Su tuo, apie kurį laikra��iai ra�o?

��Taip.

��Ne, nieko negirdėjau. K� jūs sakot! Susi�iedav�s su Nike?

��Visai įtikima, kad �i naujiena jai buvo didelė ir nelaukta,�� pasakiau i�einant.

��Taigi, atrodo, kad ji nuo�ird�iai nustebo.

��Taip ir bus,�� pritariau.

��O kaip su lai�kais, kurie keli mėnesiai voliojasi po lingerie?69 Ne, mon ami.

�Labai puiku,�� pamaniau pats sau.�� Bet ne visi yra Erkiuliai Puaro. Ne visi kai�ioja nosį, kur nedera�. Bet sakyti nepasakiau.

���i Elena�� mįslė,�� tarė Puaro.�� Man tai nepatinka. A� �ia ka�ko nesuprantu.

14. Ding�s testamentas

Nuėjom tiesiai į ligonin�.

Nikė nesitikėjo mūsų.

��Taip, madmuazele,�� tarė Puaro, suprat�s jos �vilgsnį.�� A� kur buv�s, kur nebuv�s�� ir vėl �ia. Visų pirma prane�u, kad sutvarkiau jūsų popierius. Dabar viskas dailiai sudėliota.

��K� gi, jau metas,�� pasakė Nikė nesutvardydama �ypsenos.�� Jūs labai tvarkingas, mesje Puaro?

��Paklauskit mano draugo Hastingso.

Mergina įbedė į mane klausiam� �vilgsnį.

I�vardijau kelias menkesnes Puaro keistenybes: kad jam būtų skrudinamos tik keturkampio kepalo riekės, kad kiau�iniai būtų kaip vienas didumo, kad jis nemėgsta golfo todėl, jog tai beformis ir chaoti�kas �aidimas, kuriame vertinga tik duobelės. Ir u�baigiau tuo garsiuoju atveju, kurį Puaro i�sprendė, savo įpro�iu tvarkingai rikiuodamas nieku�ius ant �idinio.

Puaro sėdėjo, pro ūs� �ypsodamasis.

��Jis surezgė vis� pasakojim�,�� tarė man nutilus.�� Nors i� esmės tai teisinga. �inot, madmuazele, a� nesiliaunu įkalbinėj�s Hastingso, kad jis skirtų plaukus per vidurį, o ne ant �ono. Kaip jis atrodo�� �leivas, nesimetri�kas.

��Tai a� jums irgi nepatinku, mesje Puaro, nes skiriu plaukus ant �ono. O turėtų patikti Frede, nes jos skyrimas per vidurį.

��An� vakar� Puaro tikrai ja �avėjosi,�� įgėliau a�.�� Dabar supratau kodėl.

��C�est assez70,�� tarė Puaro.�� A� �ia ne juokaut atėjau. Madmuazele, a� neradau jūsų testamento.

��O!�� ji suraukė antakius.�� Bet argi tai svarbu? Galų gale a� dar gyva. O testamentas neturi didelės reik�mės, kol tu dar nenumir�s, tiesa?

��Tas teisybė. Bet man vis vien įdomu jūsų testamentas. Dėl jo a� turiu kelis sumanymus. Pagalvokit, madmuazele. Pasistenkit prisiminti, kur padėjot, kur jį matėt paskutinį kart�.

��Rodos, į joki� ypating� viet� nedėjau,�� tarė Nikė.�� A� nieko nepadedu į viet�. Gal kur įki�au į stal�ių.

��O ar kartais nepadėjot jo į slaptaviet� u� panelio?

��Į koki� slaptaviet�?

��Jūsų kambarinė Elena sakė, jog ar svetainėje, ar bibliotekoje u� panelio esanti slėpykla.

��Nes�monė,�� tarė Nikė.�� Nieko negirdėjau. Elena taip sakė?

��Mois oui. Ji, rodos, tarnavo Endhauze dar jaunystėje. Jai virėjas parodė.

��Pirm� kart� gird�iu. Senelis būtų turėj�s apie tai �inoti, bet man jis nieko nesakė, o tikrai nebūtų nuo man�s slėp�s. Mesje Puaro, ar jūs tikras, kad tai ne Elenos i�monė?

��Ne, madmuazele, a� nesu tikras. Il me semble71, kad ta jūsų Elena ka�kokia keista.

��O, nepasaky�iau. Viljamas tikras pusprotis, jų vaikas nepaken�iamas akiplė�a, bet Elena visi�kai normali ir be galo paslaugi.

��Ar vakar leidot jai i�eiti pasi�iūrėti fejerverko, madmuazele?

���inoma, jie visada eina. O susitvarko paskui.

��Bet ji nėjo.

��Kaipgi, ėjo.

��I� kur �inot, madmuazele?

��I�... i�... tiesiog ne�inau, i� kur. Pasakiau, kad eitų pasi�iūrėti, ji padėkojo, todėl ir maniau, kad buvo i�ėjusi.

��Prie�ingai, ji buvo namuose.

��Bet labai keista!

��Jums tai atrodo keista?

��Taip, keista. A� �inau, kad ji niekad �itaip nedarydavo. Ar ji paai�kino kodėl?

��Esu įsitikin�s, kad tikrosios prie�asties nesakė.

Nikė įdėmiai pasi�iūrėjo į jį.

��O tai svarbu?

Puaro i�skėtė rankas.

���ito, madmuazele, pats negalė�iau pasakyti. C�est curieux72. Ir tiek.

��Ir ta kalba apie slaptaviet�,�� tarė susim�s�iusi Nikė.�� Man nei�eina i� galvos, nes tai baisiai keista ir neįtikima. O ar ji parodė?

��Sakė negalinti prisiminti.

��Man regis, kad tai nebūtas daiktas.

��Gal ir prasimanymas.

��Jai, varg�elei, turbūt jau pasimai�ė.

��Ji tikrai pradeda regzti nebūtus dalykus! Sako, kad Endhauzas es�s nekoks namas.

Nikė sudrebėjo.

��Dėl to ji gal teisi,�� tarė pama�u.�� Ir man kartais taip pasirodydavo. Mūsų namų neįprasta nuotaika.

Jos akys i�siplėtė ir patamsėjo, �vilgsnis buvo lyg pasmerktosios. Puaro kuo grei�iausiai nukreipė kalb�.

��Mes nuklydom nuo temos, madmuazele. Grį�kim prie testamento. Prie Magdalos Bakli paskutinės valios ir testamento.

��A� taip ir para�iau,�� i�tarė Nikė pasidid�iuodama.�� Taip u�ra�iusi, liepiau sumokėti visas skolas ir teismo i�laidas. Prisiminiau, kad ka�kur buvau skai�iusi.

��Jūs ra�ėt ne ant blanko?

��Ne, nebuvo kada, nes skubinausi į ligonin�. Be to, ponas Kroftas sakė, jog testamentų blankai nepatikimi.

Geriausia paprastai para�yti, pernelyg nepaisant formalumų.

��Mesje Kroftas? Jis buvo, kai ra�ėte?

��Taip. Jis man�s ir paklausė, ar para�iau testament�. Man pa�iai net į galv� nebūtų atėj�. Jis pasakė, jei mir�iau, ne...

��Neu�ra�iusi turto,�� padėjau jai.

��Taip, taip, niekam neu�ra�iusi turto, tai visk� pasiimtų valstybė, o vis dėlto gaila.

��Koks paslaugus tas puikusis mesje Kroftas.

��O taip,�� pasakė kar�tai Nikė.�� Jis pasikvietė Elen� ir jos vyr� liudininkais. Vaje tu mano! Na ir kvailė esu!

Mes abu i�pūtėm akis.

��Taip, esu tikra kvai�a. Jūs kui�iatės po vis� Endhauz�, o testamentas pas �arlį! Pas mano pusbrolį, �arlį Vaiz�!

���tai kaip!

��Ponas Kroftas patarė, kad geriausia jį atiduoti advokatui saugoti.

��Trės correcte, ce bon M.�Croft73.

��Kartais ir vyrai būna naudingi,�� tarė Nikė.�� Jis taip ir pasakė: arba pas advokat�, arba į bank�. Mano nuomone, geriau jau pas �arlį. Įdėj� testament� į vok�, u�klijavome ir tuoj pat i�siuntėme.

Atsidususi ji atsi�liejo į pagalves.

��Atleiskit, kad buvau tokia kvaila. Bet dabar jau viskas tvarkoj. Testamentas pas �arlį ir, jeigu jums taip įdomu, jis tikrai parodys.

��Tik, �inoma, jums leidus,�� tarė �ypsodamasis Puaro.

��Tikra paikystė!

��Ne, madmuazele. Tik apdairumas.

��O, man rodos, tai paika.�� Ji paėmė lapelį popieriaus i� krūvos prie lovos.�� K� man para�yti? Kad �uniui parodytų zuikį?

��Comment?74

Jis taip nustebo, kad a� net nusijuokiau.

Po to Puaro padiktavo, o Nikė paklusniai �odis �odin u�ra�ė.

��A�iū�� pasakė jis, pasiimdamas ra�telį.

��Atleiskit., kad jus tiek privarginau. Bet visai buvo i�ėj� i� galvos. �inot, �ia dedi, �ia pamir�ti.

��Jei galvoj tvarka, tai nepamir�ti.

��Man dar teks gydytis. Jūs man baigiat įdiegti nepilnaverti�kumo kompleks�.

��Negalimas daiktas. Au revoir, madmuazele.�� Jis apsi�valgė po patalp�.�� Kokios gra�ios gėlės.

��Labai. Gvazdikai nuo Fredės, ro�ės nuo D�ord�o, o lelijos nuo D�imo Lazaro.�� O �tai �ia...

Ji i�vyniojo didel� pintin� �iltnamio vynuogių.

Puaro veidas i�tįso. Jis ry�tingai �engė į priekį.

��Dar jų neragavot?

��Ne. Dar ne.

��Ir neragaukit. Madmuazele, nevalgykit nieko, k� jums atne�a pa�aliniai. Nieko. Suprantate?

��O!

Blyk�dama ji įbedė į Puaro akis.

��Suprantu. Ar manot, kad dar ne galas? Manot, dar jie nesiliaus?�� su�nib�dėjo Nikė.

Puaro paėmė j� u� rankos.

��Negalvokit apie tai. �ia jums niekas negresia. Bet nepamir�kit�� nieko nelieskit, k� gaunat i� �alies.

I�ėjus i� kambario, man prie� akis tebestovėjo baltas i�sigand�s madmuazelės veidas ant pagalvių.

Puaro �vilgtelėjo į laikrodį.

��Bon. Kaip tik u�tiksime mesje Vaiz� kontoroje, dar nei�ėjusį pietauti.

Kontoroje negai�tant buvome nuvesti pas �arlį Vaiz�.

Jaunasis advokatas pasisveikindamas su mumis atsistojo. Kaip visada buvo oficialus ir �altas.

��Labas rytas, mesje Puaro. Kuo galiu būti naudingas?

Puaro be jokių kalbų i�traukė Nikės ra�telį. Teisininkas jį perskaitė ir, nei�leisdamas i� rankų, sumi��s pasi�iūrėjo į mus.

��Atleiskit, bet a� i� tiesų nieko nesusigaudau.

��Ar madmuazelė Bakli neskland�iai paai�kino?

���iame lai�ke,�� jis pabaksnojo nagu,�� Nikė pra�o man�s duoti jums jos testament�, para�yt� pernai vasario mėnesį ir įteikt� man saugoti.

��Taip, mesje.

��Bet, brangusis pone, joks testamentas man nebuvo patikėtas saugoti.

��Comment?

��Kiek man �inoma, pusseserė nėra para�iusi jokio testamento. A� i� tikro jai nesura�iau.

��Kiek �inau, ji para�ė pati viena, tik pa�tu jums nusiuntė.

Advokatas papurtė galv�.

��Tokiu atveju galiu pasakyti, kad a� jo negavau.

��Argi, mesje Vaizai?

��Nieko pana�aus, mesje Puaro, nesu gav�s.

Po trumpos tylos Puaro atsistojo.

��Tokiu atveju, mesje Vaizai, daugiau nėra ko �nekėti. �ia ka�koks nesusipratimas.

��Tikriausiai koks nors nesusipratimas.

Jis irgi pakilo.

��Viso labo, mesje Vaizai.

��Viso labo, mesje Puaro.

��Ir daugiau nieko,�� tariau, kai atsidūrėm jau gatvėje.

��Precisement.

��Kaip manai, ar jis meluoja?

��Neįmanoma atspėti. Mesje Vaizo veidas kaip medinis, ir �iaip jis atrodo lyg miet� prarij�s. Tik viena ai�ku, jis savo �od�io nemaino. Pasak�s, kad testamento negavo, jis nesitrauks nė per �ingsnį.

��Kalbos nėra, Nikė privalo turėti ra�ti�k� kvit�, kad testamentas priimtas.

��Cette petite75 dėl tokių dalykų nekvar�ina sau galvos. I�siuntusi ji �ia pat pamir�o. Voila. Be to, t� pa�i� dien� i�ėjo į ligonin� pjaut apendicito. Jai ne tas rūpėjo.

��Tai k� dabar darysim?

��Parbleu, eime pasi�nekėti su mesje Kroftu. Pa�iūrėsim, k� jis apie tai prisimena. Testamentas, atrodo, jo did�iausias nuopelnas.

���iaip ar taip, jis i� to pelno neturėjo,�� pasakiau susim�st�s.

��Ne, ne, nematau, kokios jis galėjo siekti naudos. Jo turbūt toks veiklus būdas�� tvarkyti kaimynų reikalus.

Ir man atrodė, kad tai buvo būdingas pono Krofto bruo�as. I� tokių gera�ird�ių pasauliui tik daugiau bėdos.

Radom jį atraitytom rankovėm plu�antį prie garuojan�io puodo. Visas priestatas taip kvepėjo, kad net nosį rietė.

Jis su entuziazmu pasitraukė nuo savo kulinarijos, nenustygdamas pa�nekėti apie �mog�udyst�.

��Atsipra�au,�� tarė jis.�� Gal malonėtumėt į vir�ų. Ir motinai labai įdomu. Ji mums nedovanotų, jei �nekėtume apa�ioj. Kui-i-i, Mile. Ateina du draugai.

Ponia Kroft su mumis �irdingai pasisveikino, nekantraudama i�girsti naujienų apie Nik�. Ji man darė daug geresnį įspūdį negu vyras.

��Varg�elė mergaitė,�� tarė ji.�� Sakot, ligoninėj? Nė nesistebiu, jei jos sveikata pa�lijo�� klaikūs dalykai, pone Puaro, neregėti dalykai. Nu�auta jauna nekalta mergaitė! Vien nuo tokios minties baisu darosi. �ia gi ne laukinio pasaulio kra�tas, o pats Anglijos centras. Vis� naktį nesudėjau akių.

��Man �irdis neleid�ia dabar i�eiti ir palikti tave vien�, senu�iuke,�� pasakė jos vyras, apsivilk�s �vark� ir įsijungdamas į kalb�.�� Tik pagalvojus, kad vakar vakar� buvai palikta vienui viena, mane �iurpas nukrato.

��Tai daugiau man�s vienos ir nepalik,�� tarė ponia Kroft.�� Bent sutemus. Jau a� norė�iau kuo grei�iau i�va�iuot i� �io kra�to. Vis vien nuotaika sugadinta. Varg�ė Nikė Bakli turbūt daugiau bijos nakvoti Endhauze.

Vis nebuvo kaip pradėti kalbos apie tai, ko atėjom. Ponas ir ponia Kroftai �nekėjo neu�si�iaupdami, visk� smulkiai i�siklausinėdami. Ar atva�iuos tos varg�ės nu�autos mergaitės �eimyna? Kada laidotuvės? Ar bus tardymas? Kokios policija nuomonės? Ar jau aptiko pėdsakus? Ar teisybė, kad Plimute ka�koks �mogus are�tuotas?

I�gird� atsakymus į visus �iuos klausimus, jie u�sispyrė, kad pasiliktume prie�pie�ių. Mus i�gelbėjo tik Puaro prasimanymas, jog turime skubėti prie�pie�ių pas policijos vir�inink�.

Galų gale visi valandėlei nutilo ir Puaro, nelaukdamas nieko, i�po�kino savo klausim�.

��Taigi taigi,�� tarė Kroftas. Surauk�s kakt�, apie ka�k� galvodamas, jis por� kartų trūktelėjo u�uolaidų virvel�.�� Visk� prisimenu. Tai atsitiko mums �ia tik apsigyvenus. Prisimenu. Daktarai nustatė, kad apendicitas...

��O gal jokio ten apendicito nebuvo,�� įsiterpė ponia Kroft.�� Tie daktarai, kur nutvėr� �mogų, tuoj pjauna. �iaip ar taip, tada dar operacija buvo nebūtina. Jai ėmė nevir�kinti skrandis, padarė rentgeno nuotrauk� ir pasakė, kad geriau būtų i�pjauti. O ji, na�laitėlė, ir i�va�iavo į t� ligonin�.

��A� tik pasiteiravau, ar ji paliko testament�; na, daugiau dėl juoko.

��Ak taip?

��O ji ėmė ir para�ė. U�siminė, kad reikėtų gauti i� pa�to blank�, bet a� jai nepatariau. Man vienas �mogus sakė, jog su blankais tik daugiau bėdos. Galų gale jos pusbrolis�� advokatas. Tad, kai pasveiks,�� o tuo a� buvau įsitikin�s,�� jis galės ir deramai sura�yti. �is, pasakiau, tebus tik dėl atsargos.

��O kas paliudijo?

��A, Elena, kambarinė, ir jos vyras.

��O paskui? Kur paskui jį dėjot?

��A, mes nusiuntėm Vaizui, tam advokatui.

��Tikrai �inot, kad jis buvo i�siųstas?

��Brangusis mesje Puaro, a� gi pats i�siun�iau. Įme�iau į t� lai�kų dė�ut� prie vartų.

��Vadinasi, jei mesje Vaizas sako jo negav�s...

Kroftas i�pūtė akis.

��Negi jis dingo pa�te? Bet juk tai neįmanoma.

���iaip ar taip, jūs esat tikras, kad i�siuntėt?

��Kaip nebūsiu tikras,�� pasakė kar�tai ponas Kroftas.�� Prireikus galė�iau prisiekti.

��Aha. Gerai!�� tarė Puaro.�� Laimė, tai neturi reik�mės. Madmuazelė dar nesiruo�ia mirti.

Atsipra�� mes i�skubėjome.

��Et voila76,�� tarė Puaro, kai mūsų jau nebuvo galima i�girsti.�� Kas meluoja? Mesje Kroftas ar �arlis Vaizas? Prisipa�įstu, nematau, kam mesje Kroftas meluotų. Kokia jam būtų nauda, pasisavinus testament�, tuo labiau para�yt� jo patarimu? Ne, jo visi paai�kinimai sklandus ir �odis �odin sutampa su tuo, k� mums sakė madmuazelė Nikė. Bet vis vien...

��Kas?

��Vis vien apsid�iaugiau rad�s jį verdantį. Jis paliko nuostabų riebaus nyk��io ir smali�iaus atspaud� ant laikra��io, padėto ant virtuvės stalo. Man pavyko nepastebimai t� kamputį nuplė�ti. Nusiųsiu �į atspaud� gerajam savo draugui Skotland Jardo inspektoriui D�epui. Gera proga pasitikrinti, ar jis nieko apie juos ne�ino.

��Tikrai?

���inai, Hastingsai, negaliu atsikratyti minties, ar ne per daug geras tas gera�irdis mesje Kroftas. O dabar,�� pridūrė jis,�� le de jeuner77. Mir�tu i� alkio.

15. Keistas Frederikos elgesys

Pasirodo, Puaro �od�iai dėl policijos vir�ininko ma�ai prasilenkė su teisybe. Tuoj po pusry�ių pas mus apsilankė pulkininkas Vestonas.

Jis buvo auk�tas, kari�kos laikysenos, gana gra�us vyras. Jis rei�kė prideram� pagarb� Puaro laimėjimams, apie kuriuos, matyt, nema�a �inojo.

��Didelė laimė, kad jūs �ia,�� kartojo jis kelint� kart�. Jis labiausiai baiminosi, kad tik netektų kreiptis į Skotland Jard� paramos. Jam rūpėjo, kad be jų pagalbos būtų i�ai�kinta nu�udymo paslaptis ir sugautas nusikaltėlis. �tai kodėl pulkininkas taip d�iūgavo, kad Puaro pasimai�ė netoliese.

Kiek a� supratau, Puaro nuo jo nieko neslėpė.

��Velni�kai neįprasta byla,�� tarė pulkininkas.�� Dar tokios nesu mat�s. �inoma, tai merginai ligoninėje turėtų būti saugu. Bet jos ten vis� gyvenim� nelaikysi.

���ia ir yra, mesje le Colonel78, visas sunkumas. O i�eitis tik viena.

��Kokia?

��Turim suimti nusikaltėlį.

��Jei jūsų įtarimai pasitvirtins, tai bus nelengva.

��Ah! Je le sais bien79.

��Įrodymai! Bus perkūni�kai sunku gauti įrodymų.�� Ka�ko u�sigalvoj�s jis susiraukė.�� Tie atvejai, kuriems nepritaikysi įprastų metodų, visų kebliausi. Jei būtume rad� revolverį...

��Veikiausiai jis jūros dugne. �inoma, jei �udikas buvo blaivaus proto...

��A,�� atsakė pulkininkas Vestonas.�� Da�niausiai jie neturi daug proto. Net nepatikėtumėt, kiek �monės daro kvailys�ių. A� neturiu galvoj �mog�udys�ių�� mūsų kra�te, a�iū Dievui, ne tiek daug jų pasitaiko,�� tik �iaip paprastus kriminalinius nusikaltimus. Ui nusikaltimų paikumas jus nustebintų.

��Matyt, jie nevienodo protinio i�sivystymo.

��Taip, gali būti. Jeigu tai Vaizas, galim sudėt ginklus. Jis atsargus geras advokatas ir nei�siduos. Jei tai moteris�� daugiau �ansų. Statau de�imt prie� vien�, kad ji vėl bandys. Moterys nekantrios.

Jis atsistojo.

��Tardymas prasidės ryt ryt�. Tardytojas palaikys ry�ius su mumis ir stengsis kuo ma�iau garsintis. Visa tai turim laikyt paslapty.

Jis jau buvo beein�s prie durų, bet staiga ka�ko sugrį�o.

��Dieve mano, visų įdomiausi� dalyk�, apie kurį norė�iau su�inoti jūsų nuomon�, bū�iau pamir��s.

Vėl atsisėsdamas jis i�sitraukė i� ki�enės ranka prira�yt� popieriaus skiautel� ir padavė Puaro.

���tai k� surado mano policininkai, kratydami sod�, netoli tos vietos, i� kur jūs stebėjote fejerverk�. Tai vienintelis daiktas, galintis paki�ti koki� nors mintį.

Puaro lapelį i�tiesino. Ra�ysena buvo stambi, nelygi.

�... neatidėliotinai reikalingi pinigai. Jei tu ne kas atsitiks. A� tave įspėju�.

Puaro susiraukė. Jis dar kart� perskaitė, ir dar.

��Įdomu,�� tarė jis.�� Galiu pasiimti?

���inoma. Ant jo nėra pir�tų atspaudų. D�iaugiuosi, jei nors kiek bus naudinga.

Pulkininkas Vestonas vėl pakilo.

��Man jau laikas eiti. Tardymas, kaip sakiau, rytoj. Beje, jūs nebūsit kvie�iamas kaip liudininkas, tik kapitonas Hastingsas. Nenoriu, kad �urnalistai u�uostų jus �ia prisidėjus.

��Suprantu. O kas nauja apie tos varg�ės mergaitės artimuosius?

��Tėvas ir motina �iandien atva�iuos i� Jork�yro apie pus� �e�ių. Tai nelaimė! I� visos �irdies juos u�jau�iu. Ryt jie i�sive� lavon�.

Jis palingavo galv�.

��Nemalonus atsitikimas. Man �is darbas nesuteikė nė kiek pasitenkinimo, mesje Puaro.

��O kam gi suteikė, mesje le Colonel? Tai, kaip jūs sakot, nemalonus atsitikimas.

Jam i�ėjus, Puaro dar kart� ap�iūrėjo popieriaus skiautel�.

��Reik�mingas?�� paklausiau.

Jis patraukė pe�iais.

��K� gali �inot? Kvepia �anta�u. Ka�kas i� mūsų draugijos t� vakar� labai nemaloniai buvo prispirtas duoti pinigų. Be abejo, tai galėjo būti ir kas nors i� pa�alinių.

Jis ap�iūrėjo lapelį per nedidel� lup�.

��Ar jums �i ra�ysena nematyta, Hastingsai?

��Ji man ka�k� primena. A, �inau, ponios Rais ra�telį.

��Taip,�� tarė pama�u Puaro,�� jie pana�ūs. Neabejotinai pana�ūs. Įdomu. Bet man neatrodo, kad �is ra�ytas madam Rais. Pra�om,�� tarė jis, nes ka�kas pabeldė į duris.

Įėjo kapitonas �elend�eris.

���iaip sau u�bėgau,�� paai�kino jis.�� Norėjau su�inot, kiek jūs pasistūmėjot į priekį.

��Parbleu,�� su�uko Puaro.�� �iuo metu man atrodo, kad mes pasitraukėm gerokai atgal. A�, ko gero, einu į priekį en reculant80.

��Tada prastai. Nors a� tuo netikiu, mesje Puaro. Esu tiek girdėj�s apie jūsų veikl� ir �aunum�. Sako, kad jūs nesėkmių niekad neturėj�s.

��Neteisybė,�� paprie�taravo Puaro.�� Belgijoje 1893 metais mane i�tiko didelė nesėkmė. Ar prisimeni, Hastingsai? A� tau pasakojau. Byla dėl �okolado dė�ės.

��Prisimenu,�� atsakiau ir �yptelėjau, nes tada, pasakodamas t� istorij�, jis man liepė i�tart ��okolado dė�ė�, kai tik pamatysiu jį keliantis į puikyb�. O pasijuto skaud�iai į�eistas, kada pasakiau �iuos �od�ius, praėjus vos porai minu�ių nuo jo pamokymo.

��Et, niekai!�� tarė �elend�eris.�� Tai buvo labai seniai, ir nėra ko apie tai �nekėti. Juk �į kart� jūs vis vien rasit siūlo gal�.

��Galiu prisiekti, Erkiulio Puaro garbės �odis. A� esu i� tų pėdsekių �unų, kurie, u�uod� kvap�, neatsitraukia.

��Puiku. Ar kas ai�kėja?

��A� įtariu du �mones.

��Man turbūt nedera klausti k�.

��A� jums ir nepasaky�iau. Supraskit, a� galiu klysti.

��Mano alibi tikriausiai nekelia abejonių,�� pasakė �elend�eris, vos mirktelėj�s.

Puaro atlaid�iai nusi�ypsojo stovin�iam prie�ais įdegusiam vyri�kiui.

��Jūs i�va�iavot i� Devonporto kelios minutės po pusės devynių. Ir �ion atva�iavot penkios minutės vienuoliktos�� dvide�imt minu�ių po to, kai buvo padarytas nusikaltimas. Bet nuo Devonporto iki �ia yra tik kiek daugiau kaip trisde�imt mylių, kelias geras, ir jūs da�nai u�trukdavot ne ilgiau valandos. Taigi, matot, jūsų alibi menkas.

��Na, a�...

��Supraskite, a� teiraujuosi visko. Kaip jau sakiau, jūsų alibi menkas. Bet ne vien alibi svarbu. Mano nuomone, jūs norėtumėt vesti madmuazel� Nik�?

Jūrininkas paraudo.

��A� seniai noriu j� vesti,�� atsakė kimiu balsu.

��Teisingai. Eh bien, madmuazelė Nikė buvo susi�iedavusi su kitu. Ar tai ne prielaida u�mu�ti t� kit� vyr�? Bet apsiėjo be to�� jis mirė didvyrio mirtimi.

��Vadinasi, tai tiesa, kad Nikė buvo susi�iedavusi su Maiklu �ėtonu? �įryt po miest� sklinda toks gandas.

��Tiesiog nuostabu, kaip greit plinta naujienos. Jūs �ito anks�iau nenujautėt?

���inojau Nik� susi�iedavus su ka�kuo, ji pati prie� por� dienų pasakė, tik nei�sidavė, kas jis.

��Maiklas �ėtonas. Entre nous81, manau, jis paliko jai nema�� turt�. Bet tat visai ne prie�astis atimti madmuazelei Nikei gyvyb�, bent jau jūsų akimis �iūrint. Dabar ji rauda savo mylimojo, bet �irdis greit apsipranta. Ji jauna. Ir mano nuomone, mesje, jūs labai jai patinkat...

�elend�eris, valandėl� patylėj�s, pralemeno:

��O, jeigu taip būtų...

Vėl ka�kas pasibeldė.

�įkart Frederik� Rais.

��A� tav�s ie�kojau,�� tarė ji �elend�eriui.�� Man pasakė, kad tu �ia. Norėjau paklausti, ar atsiėmei mano rankinį laikrodį.

��O, taip, �įryt buvau u�ėj�s.

I�ėm�s i� ki�enės jis padavė jai neįprastos formos laikrodį�� apvalų kaip rutulys su juodo muaro kaspinėliu. Prisiminiau pana�ų mat�s ant Nikės Bakli rankos.

��Dabar turbūt gerai eis.

��Jau man įgriso. Vis ka�ko genda.

��Madam, jis dėl gra�umo, ne dėl naudos,�� pasakė jai Puaro.

��O ar tai nesuderinama?�� Ji permetė mus abu �vilgsniu.

��Ar sutrukd�iau jūsų pasitarim�?

��O ne, madam. Mes �nekėjom apie apkalbas, o ne apie nusikaltim�. Stebėjomės, kaip greit plinta gandai�� jau visi �ino, kad madmuazelė Nikė buvo susi�iedavusi su tuo narsiuoju lakūnu, kuris �uvo.

��Argi Nikė buvo susi�iedavusi su Maiklu �ėtonu?�� su�uko Frederik�.

��Jus tai stebina, madam?

���iek tiek. Net ne�inau kodėl. Pati ma�iau, kad jis buvo labai ja susi�avėj�s an� rudenį. Jie visur buvo drauge. O paskui po Kalėdų abu tarsi at�alo. Kiek a� �inau, jie beveik net nesusitikdavo.

��Jie mokėjo saugot savo paslaptį.

��Tai vis turbūt dėl senio sero Metjaus. Man rodos, jam jau buvo pasimai��.

��Ir jūs nieko nenumanėt, madam? Juk esate geriausia Nikės draugė.

��Nikė moka būti u�sidariusi kaip velniūk�tis,�� sumurmėjo Frederik�.�� Bet dabar suprantu, ko ji irzli paskutiniu metu. Oi, pati turėjau susiprotėti i� to, k� an�dien ji pasakė.

��Jūsų draugė labai patraukli, madam.

��Anks�iau ir D�imas Lazaras buvo tokios nuomonės, ��tarė �elend�eris, nei i� �io, nei i� to garsiai nusikvatodamas.

��A, D�imas...�� Ji patraukė pe�iais, mano nuomone, su apmaudu. Po to atsisuko į Puaro:

��Pasakykit, mesje Puaro, ar jūs...

Ji nebaigė. Jos auk�ta figūra susverdėjo, veidas dar labiau pably�ko, akys buvo įbestos į stalo vidurį.

��Jums negera, madam?

Pristūm�s kėd�, j� pasodinau. Purtydama galv� ji pratarė: �Man nieko nėra�, ir pasilenkė, suimdama rankomis galv�. Man buvo nesmagu į j� �iūrėti.

Netrukus ji atsisėdo tiesiai.

��Kokia kvailystė! Mielas D�ord�ai, nesirūpink. Pakalbėkim geriau apie �mog�udystes. Ar �iaip apie k� nors �iurpaus. Man įdomu, ar mesje Puaro jau aptiko pėdsakus?

��Dar anksti sakyt,�� tarė Puaro i�sisukinėdamas.

��Bet �is tas jau i�ry�kėjo, tiesa?

��Galbūt. Bet dar trūksta daug įrodymų.

��O!�� pasakė ji nedr�siu balsu ir staiga pakilo.�� Man skauda galv�. Geriau eisiu ir atsigulsiu. Gal ryt jau leis pasimatyti su Nike.

Ir ūmai ji i�ėjo. �elend�eris susiraukė.

���itos moters nesuprantu. Nikė gal ir prisiri�usi prie jos, bet ji Nikei abejinga. Nors jų nesupaisysi. Be perstojo �iau�ka �brangute, brangute�, o galvoja turbūt �tegul tave velniai griebia�. Ar jau einat, mesje Puaro?

Puaro buvo atsistoj�s ir rankiojo dulkeles nuo skrybėlės.

��Taip, eisiu į miest�.

��Dabar neturiu k� veikti. Galiu eiti drauge?

���inoma. Labai malonu.

Mes visi i�ėjom. Puaro atsipra��s sugrį�o. Pavij�s pasiai�kino, kad buvo lazd� pamir��s.

�elend�eris sumirksėjo. Tikrai, lazda su dideliu auksiniu galu krito į akis.

Puaro pirmiausia nuėjo į gėlių parduotuv�.

��Turiu nusiųsti gėlių madmuazelei Nikei.

Puaro buvo i�rankus.

Galiausiai i�rinko paauksuot� krep�elį ir liepė pridėti piln� oran�inių gvazdikų ir perri�ti dideliu melsvu kaspinu.

Pardavėja padavė jam kortel� ir jis nuraud�s u�ra�ė: �Geriausi linkėjimai nuo Erkiulio Puaro�.

��A� irgi jai �įryt nusiun�iau gėlių,�� prisipa�ino �elend�eris.�� Gal jai nusiųsti vaisių?

��Inutile!82�� pasakė Puaro.

��K�?

��Sakau, kad tai beprasmi�ka. Neleid�iama duoti nieko valgomo.

��Kas pasakė?

��A� sakau. Pats sugalvojau toki� taisykl� ir paai�kinau madmuazelei Nikei. Ji suprato.

��Vie�patie Dieve!�� tarė �elend�eris.

Jis ne juokais i�sigando ir įbedė į Puaro klausiantį �vilgsnį.

��Ak �tai kaip,�� tarė jis.�� Jūs vis dar bijot.

16. Pokalbis su ponu Vaitfildu

Tardymas buvo grynas formalumas ir nieko daugiau. Buvo pripa�inta tapatybė, a� daviau parodymus, kaip surastas lavonas. Po to buvo perskaityta medicininė i�vada ir tardymas savaitei atidėtas.

Apie Seint Lu �mog�udyst� dienra��iai ra�ė pirmuosiuose puslapiuose. Ji jau nustelbė antra�tes ��ĖTONO DAR NERANDAMA�, �NE�INOMAS DINGUSIO LAKŪNO LIKIMAS�.

Dabar, kai �ėtonas �uvo ir deramai buvo pagerbtas jo atminimas, reikėjo naujos sensacijos. Taigi, kai redakcijos kvar�ino galvas, kokiomis naujienomis u�pildyti rugpjū�io numerius, Seint Lu paslaptis tarsi i� dangaus nukrito.

Po tardymo, sėkmingai i�sisuk�s nuo reporterių, susitikau Puaro, ir mudu nuėjom pasikalbėti su dvasi�kuoju tėvu D�ailsu Bakliu ir jo �mona.

Magės tėvai buvo labai malonūs �monės, be jokios tu�tybės ir suktumo.

Ponia Bakli buvo auk�ta blondinė, tvirto būdo, ai�kiai �koti�kos kilmės. Jos vyras �emas, pra�il�s, net vaiki�kai drovus.

Varg�eliai buvo pritrenkti staigios nelaimės, atėmusios i� jų mylim� dukterį, kaip jie sakė: �Mūsų Mag�.

��A� iki �iol negaliu patikėti,�� pasakė ponas Baklis.�� Toks geras vaikas, mesje Puaro. Rami, nesavanaudi�ka, niekada kito neu�mir�. Kas galėjo jai pikta linkėti?

��A� nieko nesupratau, gavusi telegram�,�� atsiduso ponia Bakli.�� Juk tik i� vakaro buvom j� i�lydėj�.

��Gyvenimo pusiaukelėje mus tyko mirtis,�� su�nib�dėjo jos vyras.

��Pulkininkas Vestonas buvo labai malonus,�� tarė ponia Bakli.�� Jis mus u�tikrino, jog viskas daroma, kad tik būtų rastas nusikaltėlis. Tai tikriausiai beprotis. Kitaip negali būti.

��Madam, nerandu �od�ių i�reik�ti u�uojautai dėl �itokios nelaimės ir susi�avėjimui jūsų i�tverme.

��A�aromis vis vien Magės nesusigr��insim,�� liūdnai tarė ponia Bakli.

��Mano �mona nepaprasta. Jos tikėjimas ir dr�sa stipresni u� mano. A� jau nieko nebesusigaudau, mesje Puaro.

��Suprantama, suprantama, mesje.

��Jūs garsiausias seklys, mesje Puaro?�� paklausė ponia Bakli.

��Taip �monės sako, madam.

��O, a� girdėjau. Net tolimam mūsų u�kampy esate �inomas. Jūs rasit teisyb�, mesje Puaro?

��Tol nenurimsiu, kol rasiu.

��Teisybė atsivers jums, mesje Puaro,�� kunigo balsas sudrebėjo.�� Blogis nelieka nenubaustas.

��Blogis, mesje, nelieka nenubaustas. Tik bausmė ne visad būna akivaizdi.

��K� jūs turit galvoj, mesje Puaro?

Puaro tik palingavo galv�.

��Varg�elė Nikė,�� tarė ponia Bakli.�� Man jos labiausiai gaila. Ji man para�ė tokį liūdn� lai�k�. Ra�o, kad j� slegia kaltė�� tarsi mir�iai būtų pakvietusi Mag�.

��Tai dėl liguistos būsenos,�� pasakė ponas Baklis.

��Taip, bet a� suprantu jos savijaut�. Kad mane įleistų pas j�! Keista, pas j� neleid�ia net giminių.

��Daktarai ir gailestingosios seselės labai grie�ti,�� tarė nusisukdamas Puaro.�� Tokios ligoninės taisyklės, ir jų nepakeisi. Be to, jie bijo, kad pama�iusi jus, Nikė vėl ims kankintis.

��Galimas daiktas,�� ponia Bakli sudvejojo.�� Tik nieko gero i� tų ligoninių. Nikė daug grei�iau atsigautų, jei j� leistų su manim i�va�iuoti i� �ia.

��Galbūt, bet vargu ar jie sutiks. Ar seniai matėtės su madmuazele Bakli?

��Praeit� rudenį. Ji buvo Skarbore. Tada Megė nuva�iavo pas j� vienai dienai, po to jos abi grį�o pas mus ir Nikė pernakvojo. Ji gera, tik man jos draugai nelabai patinka. Ir gyvenimo būdas, tik gal �ia ne jos kaltė. Varg�as vaikelis. Jos niekas neauklėjo.

��Endhauzas�� keisti namai,�� rimtai tarė Puaro.

��A� jų nemėgstu,�� pasakė ponia Bakli.�� Jie persisunk� ka�kokio blogio. A� nepak�sdavau ir senio sero Nikolo. Mane nuo jo �iurpas krėsdavo.

��Manau, kad jis buvo blogas �mogus,�� pasakė jos vyras,�� nors kartu ir patrauklus.

��Man jis neatrodė patrauklus,�� tarė ponia Bakli.�� Ir �is namas kupinas blogio. O, kam mes leidom Mag� �ia atva�iuoti!?

��Ak, kam!�� ponas Baklis papurtė galv�.

��K� gi,�� pasakė Puaro,�� daugiau nevarginsiu jūsų. Tik dar kart� priimkit mano nuo�ird�iausi� u�uojaut�.

��Jūs labai geras, mesje Puaro. Mes i� �irdies dėkojame u� visa tai, k� jūs darote.

��O kada grį�tat į Jork�yr�?

��Rytoj. Liūdna bus kelionė. Viso geriausio, mesje Puaro, dar kart� dėkoju.

��Kokie paprasti ir nuo�irdūs �monės,�� pasakiau, kai i�ėjom. Puaro linktelėjo.

���irdis ply�ta, tiesa, mon ami? Tokia beprasmi�ka, betikslė tragedija! Cette jeune fille83. Ak! A� negaliu sau atleisti. A�, Erkiulis Puaro, buvau nusikaltimo vietoj, o nusikaltimo sutrukdyti nevaliojau.

��Niekas jo nebūtų sutrukd�s.

��Hastingsai, kalbi negalvodamas. Eilinis �mogus gal ir ne, bet kuriam velniui būti Erkiuliu Puaro ir turėti geresn� u� kitus smegenin�, jei tesugebu tiek pat, kiek paprastas �mogelis?

��Na taip,�� sutikau.�� Jei i� tos pusės imsi �iūrėti...

��Taigi, �inoma. A� pa�emintas, sugėdintas, suniekintas.

Toks Puaro nusi�eminimas priminė kitų �monių tu�tyb�, bet a� i�mintingai nutylėjau.

��O dabar,�� tarė jis.�� En avant84. Į London�.

��Į London�?

��Mais oui. Dar lengvai suspėsim į antros valandos traukinį. �ia dabar ramu. Madmuazelė saugi ligoninėje. Niekas ten jai nieko nepadarys. Sarginiai �unys gali atsikvėpti. Man dar reikia kai kurių �inių.

Vos atvyk� į London�, pirmiausia nuėjom pas velionio kapitono �ėtono advokatus, ponus Pard�aiterį ir Vaitfild�.

Puaro buvo susitar�s dėl pasimatymo i� anksto, todėl nors buvo po �e�ių, mus sutiko pats firmos vadovas ponas Vaitfildas.

Tai labai įspūdinga ir rafinuota asmenybė. Prie�ais ant stalo jis buvo pasidėj�s policijos vir�ininko ir ka�kokio auk�to Skotland Jardo pareigūno lai�kus.

��Viskas taip neįprasta ir nepaklūsta jokioms taisyklėms, mesje Puaro,�� tarė jis, valydamas akinių stiklus.

��Visai teisingai, mesje Vaitfildai. Bet ir �mog�udystė taipogi nei�plaukia i� jokių taisyklių ir�� d�iaugiuosi, galėdamas tai pasakyti�� taip pat nėra įprastas rei�kinys.

��Teisybė, teisybė. Tik ar ne per menkas ry�ys tarp �ios �mog�udystės ir mano velionio kliento testamento, a?

��A� kitokios nuomonės.

��A, jūs kitokios. K� gi, tokiomis aplinkybėmis, ypa� kad ponas Henris taip primygtinai lai�ke ra�o, d�iaugsiuos, galėdamas kuo nors padėti.

��Ar jūs buvot oficialus kapitono �ėtono patikėtinis?

��Visos �ėtonų �eimos, brangusis pone. Mes tvarkom jų reikalus�� a� turiu galvoj, mūsų firma tvarko jų reikalus jau �imtas metų.

��Parfaitement85. Ar velionis seras Metjus �ėtonas buvo para��s testament�?

��Mes buvom jam sura��.

��O kam velionis paliko savo turt�?

��Padalijo jį į kelet� dalių, vien� paskyrė gamtos istorijos muziejui, o vis� likusį turt��� turiu pasakyti, did�iulį turt� ��paliko kapitonui Maiklui �ėtonui. Velionis daugiau artimų giminių neturėjo.

��Sakot, did�iulį turt�?

��Velionis seras Metjus buvo antrasis Anglijos turtuolis, ��santūriai atsakė ponas Vaitfildas.

��Jis, rodos, buvo savoti�kų pa�iūrų?

Ponas Vaitfildas rimtai pa�velgė į Puaro.

��Milijonieriui, mesje Puaro, atleistina, jei jis ekscentri�kas. Netgi pageidautina.

Puaro nuolankiai i�klausė �ių pastabų ir u�davė kit� klausim�:

��Jis mirė netikėtai, tiesa?

��Visai netikėtai. Seras Metjus buvo geros sveikatos.

Bet jam augo piktybinis auglys, kurio gydytojai neįtarė. Prasidėjo metastazė ir reikėjo neatidėliotinai operuoti. Operacija, kaip visada tokiais atvejais, �imtu procentu pavyko, bet seras Metjus mirė.

��Ir jo turtas atiteko kapitonui �ėtonui.

��Taip.

��Kiek �inau, kapitonas �ėtonas, prie� i�skrisdamas i� Anglijos, buvo para��s testament�.

��Tai vargiai pavadintum testamentu,�� pa�eminamai pasakė ponas Vaitfildas.

��Ar jis teisėtas?

��Taip, visi�kai. Testatoriaus noras ai�kus ir paliudytas. �inoma, testamentas teisėtas.

��Nors jūs nepritariat jam?

��Mielas pone, o kam gi mes esam?

A� irgi ne sykį susim�stydavau. Kart� pats turėjau progos para�yti paprastutį testament� ir man plaukai pasi�iau�ė, kai atsidūr�s advokato rankose, jis virto ilgiausia tu��ių frazių virtine.

��Svarbiausia,�� t�sė ponas Vaitfildas,�� kad tuo metu kapitonas �ėtonas beveik neturėjo ko palikti. Jo vienintelės pajamos buvo dėdės skiriami pinigai. Jis, matyt, suprato, kad ir kaip para�yta, vis vien bus gerai.

Teisinga nuomonė, pagalvojau.

��O kokios testamento s�lygos?�� vėl paklausė Puaro.

��Absoliu�iai visk�, k� paliko mirdamas, jis paskyrė būsimai savo �monai panelei Magdalai Bakli. Man suteikė visas vykdytojo teises.

��Vadinasi, panelė Bakli yra paveldėtoja?

��Taip, panelė Bakli.

��O jei panelė Bakli pirmadienį būtų mirusi?

��Kadangi mirtis kapiton� �ėton� i�tiko anks�iau, pinigai būtų atitek� tam, k� ji paskyrė turto paveldėtoju, o jei jos testamentas nesudarytas, turtas atitektų artimiausiam jos giminai�iui. Turiu pasakyti,�� pridūrė su pasitenkinimu ponas Vaitfildas,�� kad tokiu atveju paveldėjimo mokestis būtų itin didelis. Itin didelis! Nepamir�kit, trys mirtys viena po kitos ir taip greitai.�� Jis papurtė galv�.�� Itin didelis!

��Bet vis tiek kas nors dar liktų paveldėtojui,�� romiai tarė Puaro.

��Mielas pone, kaip jau sakiau, seras Metjus buvo antrasis Anglijos turtuolis.

Puaro pakilo.

��Labai a�iū, pone Vaitfildai, u� suteikt� informacij�.

��Nėr u� k�, nėr u� k�. Galiu pasakyti, kad a� susisieksiu su panele Bakli, gal netgi dabar jau i�siųstas jai lai�kas. Būsiu laimingas, galėdamas jai kuo nors pasitarnauti.

��Tokiai jaunai merginai,�� pasakė Puaro,�� labai pravers gero teisininko patarimas.

��Manau, kad atsiras daug pretendentų į jos kraitį,�� pasakė ponas Vaitfildas, linguodamas galv�.

���ito nei�vengsi,�� sutiko Puaro.�� Viso labo, mesje.

��Viso labo, mesje Puaro. Malonu, kad galėjau padaryti jums paslaug�. Jūsų pavardė, aha, man �inoma.

Jis pasakė �it� prisipa�inim�, tarsi darydamas Puaro malonum�.

��Viskas lygiai taip, Puaro, kaip tu manai,�� pasakiau jau lauke.

��Mon ami, taip ir turėjo būti. Kitoks atvejis negalimas. Dabar eikim į ��e�iro sūrį�, nes ten D�epas mūsų lauks prie�pie�ių.

Skotland Jardo inspektorius D�epas jau laukė sutartoje vietoje. Jis su didele simpatija pasveikino Puaro.

���imt� metų nema�iau jūsų, mesje Puaro. Maniau, kad kaime ėmėt auginti moliūgus.

��Mėginau, D�epai, mėginau. Betgi netgi augindamas moliūgus, nei�vengsi �mog�udys�ių.

Jis atsiduso. �inojau, kad jis turėjo galvoj neįprast� Fernlio Parko byl�. Kaip a� gailėjausi, jog tuo metu man�s ten nebuvo!

��O ir kapitonas Hastingsas drauge,�� tarė D�epas.�� Kaip gyvuojat?

��A�iū, puikiai,�� atsakiau.

��Tai vėl nauja �mog�udystė?�� smagiau paklausė D�epas.

��Taigi, nauja.

��Tik senam vilkui nedera nukabinti nosies, net jei kas ir nepasiseka. Nenorėkit savo am�iuj tokio taiklumo kaip anks�iau. Metams bėgant, mes visi apkerpėjam. K� gi, reikia ir jaunimui neu�stoti kelio.

��Bet senas �uo niekada neapvils,�� subumbėjo Puaro.�� Jis sumanus ir, u�uod�s pėdas, nebesitraukia.

��O, taip, bet mes kalbam apie �mones, o ne apie �unis.

��Ar toks didelis skirtumas?

��Svarbu, i� kokio ta�ko pa�iūrėsim. Na, bet jūs, mesje Puaro, nepaprastas, ar ne, kapitone Hastingsai? Toks nuo seno. Ir dabar beveik nepasikeit�s�� gal tik plaukai vir�ugalvy praretėj�, u�tat ant veido ve�lesni.

��K�?�� paklausė Puaro.�� K� tai rei�kia?

��Jis tave sveikina, u�siauginus ūsus,�� paai�kinau jam ramiai.

��Jie pra�matnūs, tiesa?�� tarė Puaro, i� savimeilės paglostydamas ūsus.

D�epas pratrūko juoktis. Po valandėlės tarė:

��Va. Padariau, ko pra�ėte. �tai tie pir�tų atspaudai, kuriuos buvot atsiunt�.

��Na kaip?�� Puaro visas sukluso.

��Nieko ypatinga. Kad ir kas būtų tas d�entelmenas, į mūsų rankas dar nebuvo patek�s. Nors, antra vertus, telegrafavau į Melburn�, bet ten tokios i�vaizdos ir tokia pavarde �mogaus niekas ne�ino.

��A!

��Gal jis ir įtartinas, bet ne i� mūsi�kių. Na,�� kalbėjo D�epas toliau,�� o dėl antrojo klausimo...

��Na, kaip?

��Lazaro ir sūnaus firma yra geros reputacijos. Jų veikla visad tiesi ir garbinga. Be abejo, biznyje nereikia �iopsoti, bet �ia jau kas kita. Biznis�� ne �ioplių darbas. Bet jų firma ne suk�iai. Dabar, tiesa, jiems riesta, tai yra finansine prasme.

��Ak �tai kaip?

��Taip, paveikslų paklausa gerokai suma�ėjo, taip pat ir senovinių baldų. Eina į mad� �lam�tas i� �emyno. Jie pernai pasistatė nauj� pastat� ir, pasaky�iau, dabar galo nebesuduria su galu.

��Esu jums labai dėkingas.

��Nėr u� k�. �ia ne mano sritis, kaip �inot. Bet tai, k� jūs pra�ot su�inot, man įstatymas. O mums prieinama visokia informacija.

��O gerasis D�epai, k� a� be jūsų dary�iau?

��Na jau, nėra ko �nekėti. Visada malonu pasitarnauti senam draugui. Anais laikais jums perleisdavau įdomių atvejų, tiesa?

Supratau, kad �itaip jis atsidėkoja Puaro u� tai, kad tas yra i�painioj�s tokių atvejų, kurių pats inspektorius neįveikė.

��Geri buvo laikai, a?

��A� ir dabar mielai su jumis pasi�neku�iuo�iau. Gal jūsų metodai ir paseno, bet protas dar neprarado a�trumo, mesje Puaro.

��O k� atsakysit į paskutinį mano klausim� apie daktar� Makelisterį?

��A, apie jį. Jis moterų ligų specialistas. Ne, ne ginekologas. A� kalbu apie nervų ligas�� duoda patarimus miegoti kambaryje su raudonomis sienomis ir oran�inėmis lubomis. Kiekvienu atveju kalba apie libido ir pataria jo nevar�yti. Mano manymu, jis �undaktaris, bet moterys juo tiki ir būriais plaukia pas jį. Nema�ai i�būna u�sieniuose, rodos, u�siima ka�kokia medicinine veikla Pary�iuje.

��Koks �ia daktaras Makelisteris?�� paklausiau sumi��s, nes tokio nebuvau girdėj�s.�� I� kur jis atsirado?

��Daktaras Makelisteris yra kapitono �elend�erio dėdė,�� paai�kino Puaro.�� Prisimeni, jis buvo u�simin�s apie savo dėd� gydytoj�.

��Koks tu kruop�tus,�� pasakiau.�� Manai, jis operavo ser� Metjų?

��Jis ne chirurgas,�� tarė D�epas.

��Mon ami,�� pasakė Puaro.�� A� nieko nepraleid�iu nepasiteirav�s. Erkiulis Puaro�� geras �uo. O toks �uo visada seka pėdomis. Bet jei i�tinka nesėkmė ir pėdsakai dingsta, jis ima uostinėti aplinkui, bene ras k� ne itin malonų. Erkiulis Puaro irgi �itoks. Ir da�nai,�� o, gana da�nai,�� jis suranda, ko ie�ko.

��Mūsų profesija ne itin maloni,�� pritarė D�epas.�� sakot, �ia �Stiltonas�86? A�iū, paragausiu... taigi, nekokia profesija. O jūsų dar prastesnė nei mano. Būdamas neoficialus asmuo, da�nai turit prisikasti netiesiais keliais.

��D�epai, a� niekad nesidangstau. Ir niekad nesidangs�iau.

��Jūs negalit u�sidengti, net ir norėdamas. Nes toks esat vienintelis. Kart� pamat�s, jūsų nebepamir�i.

Puaro pa�velgė į jį nepasitikėdamas.

��A� tik pajuokavau,�� tarė D�epas.�� Man�s nepaisykit. Gal taur� portveino? K� gi, jei sakot...

Laikas plaukte praplaukė. Mes įsileidom į prisiminimus. O ta byla, o ana, o tre�ia. Turiu prisipa�inti, kad ir man buvo malonus pokalbis apie praeitį. Tai buvo seni geri laikai. O koks senas, koks patyr�s jau�iausi dabar!

Varg�elis Puaro. Ai�kiai ma�iau, kad �i byla jam visai sumai�ė galv�. Jo jėgos jau nebe tos. Jau�iau, kad Puaro nebei�tvers, ir Magės Bakli �udikui taip ir neteks atsakyti u� savo darb�.

��Dr�siau, drauge,�� tarė Puaro, tap�nodamas man per petį.�� Dar ne viskas prarasta. Meld�iu, nenukabink nosies.

��Nieko pana�aus. A� visai nenukabinau nosies.

��Ir a� ne. Ir D�epas ne.

��Mes visi nenukabinam nosių,�� tarė linksmai D�epas.

I�siskyrėme gana smagūs.

Kit� ryt� parkeliavom į Seint Lu. Sugrį��s į vie�butį, Puaro tu�tuojau paskambino į ligonin� ir pakvietė Nik� prie telefono.

Jo veidas visas persimainė,�� jis kone i�metė ragelį.

��Comment? Kas tai? Pra�om pakartoti.

Valandėl� jis klausėsi, o tada pasakė:

��Taip, taip, tuojau ateinu.

Jis atsigr�ė į mane visas i�bal�s.

��Hastingsai, kam a� i�va�iavau i� �ia? Mon Dieu! Kam?

��Kas atsitiko?

��Madmuazelė Nikė pavojingai serga. Apsinuodijimas kokainu. Visgi jie prasibrovė iki jos. Mon Dieu, kam a� i�va�iavau?

17. �okoladinių saldainių dė�ė

Vis� keli� iki ligoninės Puaro be perstojo ka�k� murmėjo, niurnėjo, vis pats save grau�damas.

���itokia klaida neatleistina,�� dejavo jis,�� neatleistina.

��Nors, antra vertus, k� a� bū�iau padar�s. Ėmiausi visų atsargumo priemonių. Juk nebuvo kaip, nebuvo kaip iki jos prasigauti! Kas sulau�ė mano nurodymus?

Ligoninėje buvom nuvesti į nedidelį kambarėlį pirmame auk�te, ir netrukus ten atėjo daktaras Grehemas. Jis buvo i�bly�k�s ir pablog�s.

��Ji i�gis,�� pasakė jis.�� Jau viskas pakrypo į ger�j� pus�. Visas vargas buvo nustatyti, kiek ji nurijo to nelemto narkotiko.

��O kas tai buvo?

��Kokainas.

��Ji tikrai i�gis?

��Taip, taip, tikrai.

��Kaip tai atsitiko? Kas galėjo įeiti? Kas įleido?�� Puaro nebenustygo vietoje.

��Niekas nebuvo įleistas.

��Negalimas daiktas.

��Tikrai.

��O kaip tada?..

��Tai buvo �okoladinių saldainių dė�ė.

��Ak, sacre87. O a� jai sakiau nieko neimti į burn�, kas atne�ama i� �alies.

��A� �ito ne�inojau. Mergina vargiai atsispirs pagundai, turėdama dė�� saldainių. Dėkui Dievui, kad ji tik vien� suvalgė.

��Ar visuose saldainiuose buvo kokaino?

��Ne. Vien� suvalgė panelė Bakli ir dar du buvo vir�utinėje eilėje. Kiti geri.

��O kaip tai buvo padaryta?

��Gana nemok�i�kai. Saldainis perpjautas pusiau, į vidų įmai�yta kokaino, ir abu galai vėl sulipdyti. Diletanti�kas darbas, galima sakyt, namudinis.

Puaro sudejavo.

��Ak, kad a� bū�iau �inoj�s, kad bū�iau �inoj�s! Galima u�eit pas madmuazel�?

��Jei ateitumėt dar po valandos, tikriausiai jau galėtumėt,�� parei�kė daktaras.�� Tvardykitės, ji dar ne�ada mirti.

Vis� valand� vaik��iojom Seint Lu gatvėmis. I� paskutiniųjų stengiausi prabla�kyti Puaro, įrodinėdamas jam, kad viskas baigėsi gerai, kad galų gale neatsitiko jokios nelaimės.

Bet jis tik purtė galv� ir vis kartojo:

��Man baisu, Hastingsai, man baisu.

Ir tai jis sakė tokiu balsu, kad net man įvarė baimės.

Sykį jis sugriebė mane u� rankos:

��Klausyk, mano drauge. �ia viskas ne taip. A� klydau nuo pat prad�ių.

��Manai, ne dėl pinigų?

��Ne, ne, dėl to a� garantuotas. O taip! Bet va tiedu... Per daug �ia viskas ai�ku, per daug paprasta. �ia turi dar ka�kas būti. Taip, �ia dar ka�kas yra.�� Ir pasipiktin�s suriko:�� A! cette petite! Argi nebuvau jai u�draud�s? Argi nesakiau, kad neliestų nieko, k� gauna i� �alies? O ji man�s neklauso � man�s, Erkiulio Puaro! Negi jai negana, kad keturis kartus i�sigelbėjo nuo mirties? Dar laukia penkto karto? A, c �est inoui!88

Galų gale mes pasukom atgal į ligonin�. Luktelėjom ir mus nuvedė laiptais į vir�ų.

Nikė sėdėjo lovoje. Jos akių vyzd�iai buvo i�siplėt�, rankos smarkiai tirtėjo; ji buvo susijaudinusi.

���tai ir vėl,�� su�nib�dėjo ji.

Puaro, j� pamat�s, nejuokais susijaudino. Atsikrenk�t�s suėmė jos rank�.

��Ak, madmuazele, madmuazele.

��Man būtų vis vien,�� pasakė ji su i��ūkiu,�� jei �įkart jau būtų mane pribaig�. Man viskas taip įgriso, taip įgriso!

��Pauvre petite89.

��Ir vis dėlto a� ka�kodėl negaliu su tuo susitaikyti.

��Dėl savo nepalenkiamos dr�sos. Jūs �aunuolė, madmuazele.

��Matot, net �itoj senoj jūsų ligoninėj nėra ramybės,�� tarė Nikė.

��Jei būtumėt paklausiusi mano nurodymų, madmuazele...

Ji pa�velgė kiek nustebusi.

��A� klausiau...

��Argi jums nebuvo sakyta, kad nieko neimtumėt į burn�, k� gaunat i� �alies?

��A� ir neėmiau.

��O �okoladinius saldainius?

��Jie nebuvo u�ginti. Jūs pats atsiuntėt.

��K� jūs kalbat, madmuazele?

��Jūs pats atsiuntėt!

��A�? Niekados! Nieko pana�aus.

Kaipgi! Ten buvo įdėta jūsų kortelė.

��K�?

Nikė smarkiai pasisuko į stal� prie lovos. Tuoj pri�oko seselė.

��Ar norit tos kortelės, kuri buvo dė�utėje?

��Taip, malonėkit, sesele.

Visi tylėjom, kol grį�o seselė su kortele rankoje.

��Pra�om.

Mes abu su Puaro i�si�iojom. Ant kortelės buvo pla�ia ra�ysena i�ved�ioti tie patys �od�iai, kuriuos buvo para��s Puaro, siųsdamas gėlių pintin�: �Geriausi linkėjimai nuo Erkiulio Puaro�.

��Sacre tonnere90!

��Matot,�� priekai�tingai pasakė Nikė.

���ia ne mano ra�yta!�� su�uko Puaro.

��K�?

��Ir vis dėlto,�� pralemeno jis,�� �ia mano ra�ysena.

��Taigi. Lygiai tokia pati kortelė buvo įdėta į oran�inį gvazdikų krep�elį. Man į galv� neatėjo, kad �okolado dė�ė galėjo būti ne nuo jūsų.

Puaro palingavo galv�.

��Kaip būtų atėj�! Tai velnias! Gudrus ir �iaurus velnias! �itokia i�monė! Taip, �is �mogus genialus, genialus! �Geriausi linkėjimai nuo Erkiulio Puaro�! Paprastutis dalykas. Taip, bet �ito nereikėjo i�leist i� akių. O a� i�leidau. Tokio jo �ingsnio nenuma�iau.

Nikė neramiai sukrutėjo.

��Nesijaudinkit, madmuazele. Jums nieko negalima priki�ti�� nieko! �ia a� kaltas, a�, menkas skystaprotis. Kaip a� nenuma�iau �itokio atvejo, kaip nenuma�iau!?

Jam galva nusviro ant krūtinės, ir Erkiulis Puaro dabar atrodė tarsi įkūnyta neviltis.

��Jau turbūt...�� pradėjo seselė. Ji susiraukusi tūp�iojo po palat�.

��A? Taip, taip, tuoj i�einu. Dr�siau, madmuazele. Tai buvo paskutinė mano klaida. Man gėda, baisu. A� buvau apgautas, apstatytas kaip mokinukas. Bet daugiau �ito nepasikartos. Tikrai ne, pasi�adu. Eime, Hastingsai.

Puaro po to pirmiausia apklausė vyriausi�j� seserį. �is atsitikimas, savaime suprantama, buvo j� prislėg�s.

��Kur tai girdėta, mesje Puaro, kur girdėta? Kad �itokie dalykai dėtųsi mūsų ligoninėje!

Puaro buvo labai malonus ir takti�kas. Gerokai j� nuramin�s, ėmė klausinėti, kokiomis aplinkybėmis pateko į ligonin� tas nelemtas paketas. Mums sesuo parei�kė, kad geriausia apie tai pasiklausti tuo metu budėjusį sanitar�.

Sanitaras, dvide�imt dvejų metų jaunuolis, vardu Hodas, buvo paikas, bet doras. Jis atrodė i�sigand�s ir jaudinosi, bet Puaro jį greit nuramino.

��Jums negalima primesti jokios kaltės,�� tarė jis maloniai.�� Tik a� noriu, kad jūs smulkiai papasakotumėt, kaip �ia pateko �is siuntinys.

Sanitarui tai buvo galvosūkis.

��Sunku pasakyti, pone,�� tarė jis neskubiai.�� �ia praeina būriai �monių, jie visko teiraujasi ir palieka ligoniams perduoti visokių daiktų.

��Sesuo sako, kad �is buvo perduotas vakar vakare,�� pasakiau jam.�� Apie �e�t� valand�.

Vaikinas nu�vito.

��Jau prisiminiau. Pone, prisiminiau. Jį atne�ė ka�koks d�entelmenas.

��Lieso veido, �viesiaplaukis?

���viesiaplaukis, o veido neįsi�iūrėjau.

��Negi �arlzas Vaizas pats jį ne�tų?�� su�nib�dėjau a� Puaro. Buvau pamir��s, jog vaikinas gali �inoti vietines pavardes.

��Ne, ne ponas Vaizas,�� pasakė jis.�� A� jį pa�įstu. Tas d�entelmenas buvo auk�tesnis, gra�us vyras ir atva�iavo didele ma�ina.

��Lazaras,�� i�trūko man.

Puaro tik paskersakiavo į mane, ir a� norėjau nusik�sti sau lie�uvį.

��Jis atva�iavo didele ma�ina ir paliko paket� Nikei Bakli?

��Taip, pone.

��O k� jūs su juo padarėt?

��A� ir pir�tu neprisilie�iau, seselė jį paėmė.

��Ai�ku, bet kaipgi jūs neprisiliet�s galėjot jį paimti i� d�entelmeno, n�est-ce pas?

��O taip, pone, paimdamas a� prisilie�iau. Bet i� jo paėm�s, padėjau ant stalo.

Gal galėtumėt parodyti, ant kurio stalo?

Sanitaras nusivedė mus į vestibiulį. Durys į gatv� buvo pravertos. Visai prie jų buvo ilgas marmuriniu vir�um stalas, apdėtas lai�kais ir paketais.

��K� lankytojai atne�a, mes visk� �ia padedam, o seselės atiduoda ligoniams.

��Ar prisimenat, kokiu laiku buvo paliktas �is paketas?

��Apie pus� �e�tos, o gal dar vėliau. Prisimenu, k� tik buvo atėj�s lai�kininkas, o jis ateina pus� �e�tos. Popietė buvo labai nerami, daugybė �monių paliko gėlių ir ėjo lankyti ligonių.

��A�iū. O dabar gal eime pas sesel�, kuri perdavė paket� Nikei.

Pasirodo, tai buvo viena i� sta�uotojų, juokinga ma�iulė, neatgaunanti kvapo i� susijaudinimo. Ji prisiminė nune�usi paket� �e�t� valand�, kai atėjo budėti.

���e�t� valand�,�� burbtelėjo Puaro.�� Vadinasi, paketas kokį dvide�imt minu�ių pragulėjo apa�ioj ant stalo.

��Pra�om?

��Nieko, madmuazele. T�skit. Jūs nune�ėt paket� panelei Nikei Bakli?

��Taip, jai buvo keli daiktai. �i dė�ė ir puok�tė gėlių�� kvepian�iųjų �irnelių, rodos, nuo pono ir ponios Kroftų. Visk� nune�iau tuo pa�iu kartu. Ir buvo dar paketas, atsiųstas pa�tu,�� net keista, tokia pati dė�ė Fulerio �okoladinių saldainių.

��Comment? Kita dė�ė?

��Taip, tikras sutapimas. Panelė Bakli, jas abi atvyniojusi, tarė: �O! Kaip gaila. Man juos u�drausta valgyti�. Tada ji atidarė vir�us pasi�iūrėti, ar abi dė�ės vienodos, ir pama�iusi vienoje jūsų vizitin� kortel�, pasakė: �Sesele, i�ne�kit an� nedor�j� dė�� i� �ia, kad a� nesupainio�iau�. Ak, Dieve, kam galėjo ateiti į galv�? Pana�u į Edgar� Velis�, tiesa?

Puaro u�kirto �itokias kalbas.

��Sakot, buvo dvi dė�ės? O nuo ko antroji?

��Nebuvo ra�telio.

��O kuri buvo nuo man�s�� kuri neva buvo nuo man�s? Atsiųstoji pa�tu ar antroji?

��Sakau, kad nebeprisimenu. Gal man u�lipti pas panel� Bakli ir paklausti?

��Jeigu malonėtumėt.

Ji bėgte u�bėgo laiptais.

��Dvi dė�ės,�� suniurnėjo Puaro.�� Naujas galvosūkis.

Seselė sugrį�o be kvapo.

��Panelė Bakli gerai ne�ino, nes tik abi atvyniojusi pasi�iūrėjo vidun. Ji mano, kad nuo jūsų buvo ta, kuri ne pa�tu atsiųsta.

��Hm?�� Puaro kiek sutriko.

��Nuo jūsų dė�ė buvo atsiųsta ne pa�tu. Ji taip mano, nors nėra įsitikinusi.

��Diable!91�� tarė Puaro, mums i�ėjus.�� Ar yra kas tikra? Tik kriminaliniuose romanuose, o gyvenime, pilkam gyvenime�� viena mai�atis. Ar bent a� pats kuo nors tikras? Ne, tūkstantį kartų ne.

��Lazaras,�� i�tariau.

��Tai staigmena, tiesa?

��Ar jam k� nors apie tai sakysi?

��Būtinai. Man bus įdomu, kaip jis i�klausys. Tarp kitko, galima �iek tiek perdėti madmuazelės ligos pavojingum�. Nieko blogo, jei nupie�im, kad ji ant mirties slenks�io. Supranti? I�kilmingi veidai. O, �avinga. Dabar tu tikrai kaip i� laidotuvių kontoros. C�est tout a fait bien92.

Lazar� tuojau radom. Jis buvo prie�ais vie�butį, pasilenk�s prie automobilio.

Puaro nuėjo sta�iai prie jo.

��Vakar vakare, mesje Lazarai, jūs nune�ėt madmuazelei saldainių dė��,�� i�py�kino jis sta�iai.

Lazaras kiek nustebo.

��Na ir kas?

��Tai labai gra�u.

��Ties� sakant, dė�ė buvo nuo Fredės, nuo ponios Rais. Ji mane papra�ė nune�ti.

��A, suprantu!

��A� ir nuva�iavau ma�ina.

��Ai�ku.

Valandėl� patylėj�s, Puaro paklausė:

��O kur madam Rais?

��Turbūt salone.

Frederik� gėrė arbat�. Kai įėjom, ji susirūpinusi pa�velgė į mus.

��Girdėjau, kad Nikė susirgo?

��Madam, tai mįslingiausias atsitikimas. Pasakykit, ar vakar jai nusiuntėt dė�� �okoladinių saldainių?

��Taip, juk ji pati man�s pra�ė.

��Ji pra�ė jūsų?

��Taip.

��Bet pas j� nieko neleid�ia. Kur jūs j� matėt?

��A� jos nema�iau. Ji man paskambino.

��Aha! Ir k� pasakė?

��Ar negalė�iau jai nupirkti dviejų svarų �okoladinių saldainių dė��.

��O koks buvo jos balsas, ar silpnas?

��O ne. Visai stiprus. Tik ka�koks pasikeit�s. I� prad�ių net nepa�inau, kad tai ji.

��O paskui ji pasisakė, kas kalba?

��Taip.

��Madam, ar esat tikra, kad skambino jūsų draugė? Frederik� apstulbo.

��A�... a�... kodėl, tai buvo ji. Kas gi kitas?

��Tai svarbus klausimas, madam.

��Negi jūs manot...

��Ar galėtumėt prisiekti, madam, kad tai buvo jos balsas, jeigu ji nebūtų pasisakiusi vardo?

��Ne,�� tarė i� tyko Frederik�,�� negalė�iau. Jos tikrai buvo kitoks balsas. Tik a� pamaniau, kad gal per telefon�, o gal dėl ligos.

��Jei ji nebūtų prisista�iusi, ar būtumėt atpa�inusi?

��Ne, ne, turbūt nebū�iau. O kas tai buvo, mesje Puaro? Kas?

��A� ir pats noriu su�inot, madam.

Jo rimtas veidas jai sukėlė nerim�.

��Ar kas nors atsitiko Nikei?�� paklausė ji, u�gniau�usi kvap�.

Puaro linktelėjo.

��Ji serga, pavojingai serga. Tie saldainiai, madam, buvo u�nuodyti.

��Saldainiai, kuriuos a� jai nusiun�iau? Negali būti, negali būti!

��Gali būti, madam, nes madmuazelė yra prie mirties slenks�io.

��O, Dieve mano!�� Ji u�sidengė rankomis veid�. O kai vėl pakėlė galv�, buvo visa balta ir drebėjo.�� Nieko nesuprantu, nieko. Gal kita dė�ė, tik ne �ita. Jie negalėjo būti u�nuodyti. Prie jų niekas kitas neprisilietė, tik a� ir D�imas. Jūs darot baisi� klaid�, mesje Puaro.

��Tai ne a� darau klaid�, nors mano pavardė ir buvo įdėta į dė��.

Ji įbedė į jį akis, nieko nesusigaudydama.

��Jei madmuazelė Nikė mirs...�� tarė jis ranka pagrasindamas.

Ji tyliai aiktelėjo.

Jis atsigr�ė ir, paėm�s mane u� rankos, nusivedė į svetain�.

��Nieko nenutuokiu, nieko! Esu kaip aklas. Kaip ma�as vaikas. Kas i�lo�tų i� madmuazelės mirties? Madam Rais? Ji perka saldainius ir rezga pasakojim�, baltais siūlais siūt�, kad jai ka�kas paskambino telefonu. Madam Rais? Per daug viskas paprasta ir per daug kvaila. O ji ne i� kvailųjų, ne!

��Gerai, tada...

��Hastingsai, bet ji yra kokainistė, a� tikras, kad ji kokainistė. Dėl to nėra jokių abejonių. O tuose saldainiuose buvo kokaino. Ir k� ji turėjo galvoj, sakydama: �Gal kita dė�ė, tik ne �ita�? Toks pasakymas reikalingas paai�kinimo. O kokį �ia vaidmenį atlieka tas dabita mesje Lazaras? Ir k� �ino madam Rais? Ji ka�k� �ino. Bet a� i� jos negaliu i�gauti. Ji ne i� tų, kuriems įsibauginus atsiri�a lie�uvis. Bet ji ka�k� �ino, Hastingsai. Ar tas pasakojimas apie telefon� teisingas, ar i�galvotas? Jei teisingas, kieno tai buvo balsas? Taigi, Hastingsai, �ia tamsu lyg juod�iausi� naktį.

��Prie� au�r� visada būna tamsu,�� padr�sinau jį.

Jis papurtė galv�.

��O ir anoji dė�ė, atsiųsta pa�tu. Jos irgi ranka nenubrauksi, nes madmuazelė jas sumai�ė. Ar ne pikta?

Jis sudejavo.

Jau buvau bei�si�ioj�s, bet jis mane nutildė.

��O ne, ne. Patarlių jau gana. A� nebei�laikysiu. Jei tu esi geras ir paslaugūs draugas...

���inoma,�� pasakiau kar�tai.

��Tai meld�iu, nueik ir nupirk man kortų kalad�.

Man akys i��oko ant kaktos, bet pasakiau �altai:

��Labai gerai.

Nenorom pamaniau, kad taip jis manim nusikratė.

Bet mano galvota neteisingai.

T� vakar�, u�ėj�s į svetain�, apie de�imt� valand� radau Puaro rūpestingai statantį kortų namelius. Tada ir prisiminiau. Tai buvo jo sena i�monė raminti nervus. Jis man �yptelėjo.

��Taigi, prisimeni. Tikslumas labai svarbu. Viena korta ant kitos�� �itaip, lygiai toje pat vietoje, kad paremtų vir�utin� kort�, ir taip vis auk�tyn, auk�tyn. Prablaivinsiu prot�.

Apie penkt� valand� ryto mane ka�kas papurtė. Prie lovos stovėjo Puaro. Jis buvo patenkintas, visas �vytėjo.

��Tu pasakei tikr� teisyb�, mon ami... O! Tikrų tikriausi�. Tai netgi spirituel!93

Mirk�iojau, �iūrėdamas į jį, nes dar buvau ne visai i�sibudin�s.

��Prie� au�r� visada būna tamsu,�� tu taip pasakei. Buvo labai tamsu, o dabar pra�vito.

�vilgtelėjau į lang�. Jau tikrai buvo pra�vit�.

��Ne, ne, Hastingsai. Pra�vito galva! Protas! Smegenys!

Jis nutilo ir tyliai u�baigė:

��Matai, Hastingsai, madmuazelė mirė.

��K�?�� su�ukau; man visi miegai i�kart i�lakstė.

�����. Taip yra. Ne i� tikrųjų, bien entendu94, bet mes galim taip padaryti. Na, tik vienai parai. A� susitarsiu su gydytoju ir seselėmis. Supranti, Hastingsai? �udikui pavyko. Jis bandė keturis kartus, bet vis nesėkmingai, o penkt� kart� jam pasisekė. O tada pasi�iūrėsim, kas dėsis. Bus labai įdomu.

18. Veidas lange

Kitos dienos įvykiai mano galvoj liko labai migloti. Lyg ty�ia pabudau, purtomas kar�tligės. Nuo to laiko, kai buvau gav�s maliarij�, man visad u�eina kar�tligės priepuoliai pa�iu netinkamiausiu laiku.

Todėl tos dienos įvykiai mano atminty i�liko kaip ko�maras, o ateinantis ir i�einantis Puaro buvo tarsi fantastinis klounas, kartkartėmis pasirodantis cirko arenoje.

Manau, kad jis t� dien� i� pasitenkinimo nesitvėrė savo kaily. Jis be priekai�tų atliko sutrikusio, nevilties apimto �mogaus vaidmenį. Kaip įgyvendino savo plan�, kurį man atidengė brėk�tant, sunku pasakyti. Bet įgyvendino.

Jam buvo nelengva. Jo sugalvota klasta ir apgaulė buvo be galo didelė. Anglų būdui nepaken�iamas beatodairi�kas melas, o pagal Puaro plan� tik to ir reikėjo. Puaro visų pirma turėjo atskleisti savo sumanym� daktarui Grehemui. Patrauk�s į savo pus� gydytoj�, jis turėjo įkalbėti vyriausi�j� seserį ir kit� ligoninės personal�. O tai buvo ne juokas. Ir visk� nulėmė tik svarus daktaro Grehemo �odis.

O kur dar policijos vir�ininkas ir visa policija? Juk Puaro ėjo prie� vie��j� tvark�. Ir vis dėlto jis �iaip taip i�gavo pulkininko Vestono sutikim�, lik pulkininkas ai�kiai ir grie�tai parei�kė nesiim�s jokios atsakomybės. U� �iuos melagingus gandus visa kaltė tekrinta vienam Puaro. Puaro sutiko. Jis su viskuo būtų sutik�s, kad tik jam būtų leista vykdyti savo sumanym�.

Kone vis� dien� a� prasnaud�iau fotelyje, susisuk�s kojas į pled�. Kas dvi ar tris valandas įpuldavo Puaro ir prane�davo, kaip jam einasi.

��Comment ca va, mon ami?95 Kaip a� tave u�jau�iu. Nors gal taip ir geriau. Tu nemokėtum taip vaidinti, kaip a�. A� k� tik u�sakiau vainik��� nuostabų mil�ini�k� vainik�. I� lelijų, mano drauge, vien i� lelijų. �Nuo�ird�iausia u�uojauta nuo Erkiulio Puaro�. O, kokia komedija.

Ir jis i�ėjo.

��K� tik graud�iai pasi�nekėjau su madam Rais,�� atne�ė jis man naujų �inių.�� Jai labai tinka gedulingi drabu�iai. Varg�ė jos draugė, kokia tragedija! A� u�jausdamas dejuoju. Ji sako, jog Nikė buvusi tokia smagi, tokia gyvybinga. Sunku įsivaizduoti, kad jos nebėra. A� sutinku: �Tai mirties ironija�� mirtis nusine�a �itokius �mones, o senus ir nesveikus palieka�. O, la la! A� vėl sudejuoju.

��Ar tau tai patinka?�� pralemenau a�.

��Du tout96. Tai tik mano plano dalis, ir tiek. Kad sėkmingai suvaidintum komedij�, turi į j� įdėti vis� �irdį. Taigi, kai įprastinė u�uojauta pareik�ta, madam ima �nekėti apie kasdieni�kus dalykus. Ji vis� naktį nesudėjusi akių ir galvojusi apie tuos saldainius. Tai negalimas daiktas, negalimas daiktas. �Madam,�� pertraukiu j�,�� tai galimas daiktas. Pasi�iūrėkite analizės rezultatų�. Ir ji taria nelabai tvirtu balsu: �Ar sakot, kad tai kokainas?� A� sutinku. Ir ji taria: �O, Vie�patie, a� nesuprantu�.

��Vadinasi, teisybė.

��Ji puikiai nutuokia, kad jai gresia pavojus. Yra protinga. Sakiau tau jau pirma. Taip, ji �ino, kad gresia pavojus.

��Ir visgi man atrodo, kad tu pirm� kart� suabejojai jos kaltumu?

Puaro susiraukė, jo įkar�tis atslūgo.

��Hastingsai, �į kart� tu tikrai pataikei. I� tiesų man dabar vienas įvykis nebesiderina su kitu. Visiems pasikėsinimams buvo būdinga subtilumas, ar ne tiesa? O dabar jokio subtilumo�� grynas primityvus �iaurumas. Ne, visa tai nesiderina.

Jis atsisėdo prie stalo.

��Vaila, per�iūrėkim visus įvykius. Galimi trys atvejai. Madam nupirko saldainius, o mesje Lazaras nune�ė. Vadinasi, kaltas arba vienas, arba antras, arba abu. O tariamas pokalbis telefonu su madmuazele Nike�� grynas prasimanymas. Toks yra akivaizdus ir suprantamas sprendimas.

Antras atvejis. Antroji saldainių dė�ė atsiųsta pa�tu. J� galėjo atsiųsti bet kas. Bet kas i� įtariamų s�ra�o nuo A iki J.�Prisimeni? S�ra�as gana ilgas. Bet �itie saldainiai u�nuodyti, kam dar prasimanymas apie telefono skambutį? Ir kam dar visk� komplikuoti su antra dė�e?

A� vos papur�iau galv�. Kai tau trisde�imt devyni laipsniai temperatūros, bet kokia komplikacija atrodo nereikalinga ir absurdi�ka.

��Tre�ias atvejis. Geroji saldainių dė�ė, nupirkta madam, buvo pakeista u�nuodyt�ja. Tokiu atveju pokalbis telefonu visai suprantamas ir gudriai sugalvotas. Madam rankomis pasinaudota �arijoms �arstyti. Taigi, tre�ias atvejis yra logi�kiausias, bet ir visų painiausias. Kas galėjo garantuoti, kad dė�ė bus pakeista reikiamu momentu? Sanitaras galėjo dė�� nune�ti tiesiai į vir�ų. Galėjo atsirasti �imtai nenumatytų kliū�ių. Ne, vargiai įtikėtina.

��Nebent tai būtų padar�s Lazaras,�� pasakiau.

Puaro metė į mane �vilgsnį.

��Tau, drauge, kar�tligė. Turbūt kyla temperatūra?

A� linktelėjau.

��Net keista, kad keli laipsniai kar��io �itaip su�adina prot�! Tu dabar i�tarei genialaus paprastumo pastab�. Ji tokia paprasta, kad man nė į galv� nebuvo atėjusi. Hm, tokiu atveju susidaro labai keista situacija. Mesje Lazaras, brangiausias madam draugas, i� paskutiniųjų stumia j� į kartuves. Gali i�ai�kėti labai keistų dalykų, bet ir labai sudėtingų.

A� u�simerkiau. D�iaugiausi pasak�s toki� gudri� mintį, bet nenorėjau galvoti apie jokius sudėtingumus. Norėjau miego.

Puaro tikriausiai vis kalbėjo, bet a� negirdėjau. Jo balsas buvo tolimas, raminantis...

Jau buvo vėlyva popietė, kai vėl jį pama�iau.

���is mano menkutis sumanymas gėlių parduotuvėms sukraus aukso kalnus,�� parei�kė jis.�� Visi u�sakinėja vainikus�� mesje Kroftas, mesje Vaizas, kapitonas �elend�eris...

I�girdus paskutin� pavard�, man pabudo s��inė.

��Klausyk, Puaro,�� tariau.�� Turėtum jam pasakyti visk�. Varg�eliui i� skausmo ply� �irdis. �itaip negra�u.

��Tavo �irdis vis� laik� į jį linksta, Hastingsai.

��Jis man patinka. Labai doras vaikinas. Jam reikia atskleisti paslaptį.

Puaro papurtė galv�.

��Ne, moti ami, a� nedarau jokių i�im�ių.

��Bet tu juk neįtari jo kuo nors �ia prisidėjus?

��A� nedarau i�im�ių.

��Pagalvok, kaip jis ken�ia.

��Prie�ingai, a� geriau galvosiu, koki� staigmen� jam padarysiu. �mogus mano, kad jo mylimoji mirusi, o pasirodo, kad gyva! Tai nepakartojama, neprilygstama sensacija!

��Esi u�sispyr�s kaip senas o�ys. Jis niekam nei�duotų paslapties.

��Nesu tuo įsitikin�s.

��Jis s��iningas �mogus. Galv� galiu dėti.

��Todėl jam dar sunkiau bus i�saugoti paslaptį. Paslapties saugojimas�� tai menas daug ir sumaniai meluoti, talentingai vaidinti ir, svarbiausia, visa tai daryti i� �irdies. Argi kapitonas �elend�eris mokėtų apsimetinėti? Jeigu jis toks, kaip tu sakai, tikrai negalėtų.

��Vadinasi, jam nepasakysi?

��A� grie�tai atsisakau dėl ka�kokių sentimentų statyti į pavojų savo sumanymus. Tai �ūtbūtinė kova, mon cher. Tarp kitko, kan�ios taurina �mogų. Daug tavo garsių dvasi�kių taip sako, jei neklystu, netgi vyskupas.

Daugiau nė nesistengiau jo įtikinti. Supratau, kad yra neperkalbamas.

��Pietums nepersirengsiu,�� suniurnėjo.�� A� juk palū��s senis. Supranti, toks mano vaidmuo. �lugo mano pasitikėjimas savim�� a� palū�au. A� sugniu�au. A� vos paliesiu valgį, ir viskas liks lėk�tėse beveik neparagauta. Mano i�manymu, �itaip turiu elgtis. Savo kambary suvalgysiu kelis bio�us ir kelis vadinamuosius �okoladinius eklerus, kuriuos i� apdairumo nusipirkau konditerijoje. Et vous?

��A� gal i�gersiu chinino,�� tariau liūdnai.

��Ak, varg�as Hastingsai! Nenukabink nosies, ryt jau būsi sveikas.

��Gali būti. �ie priepuoliai da�niausiai trunka tik vien� par�.

Negirdėjau, kada jis sugrį�o. Turbūt miegojau.

Kai pabudau, jis sėdėjo prie stalo ir ra�ė. Prie�ais buvo pasidėj�s i�tiesint� sulamdyto popieriaus lak�t�. Atpa�inau, kad tai tas pats lapas, ant kurio jis buvo sudar�s įtartinų �monių s�ra�� nuo A iki J, o paskui suglam��s numetė.

Jis linktelėjo, atsakydamas į mano mintis.

��Taip, drauge, a� jį atsta�iau. Tik dar visk� pergalvojau i� kito ta�ko. Darau s�ra�� klausimų apie kiekvien� asmenį. Klausimai gali neliesti �mog�udystės, a� tik i�dėstau man ne�inomus ar nei�ai�kintus faktus apie kiekvien�.

��Kiek jau nusikasei?

��Jau baigiau. Gal nori pasiklausyti? Ar tau u�teks jėgų?

��Taip, ties� sakant, man daug geriau.

��Ala bonheur! Labai gerai, tada a� paskaitysiu. Kai kas, be abejo, ten pasirodys paika.

Jis atsikrenk�tė.

A.�Elena. Kodėl ji pasiliko namie ir nei�ėjo pasi�iūrėti fejerverko? (I� madmuazelės nustebimo ir �od�ių ai�ku, kad tai i�imtinis atvejis.) K� ji tikėjosi ar spėjo atsitiksiant? Ar ji k� nors įleido (pvz., J) į namus? Ar teisyb� sako apie slapt� panelį? Jei i� tikrųjų toks daiktas yra, kodėl ji neatsimena, kur 198 jis? (Madmuazelė, atrodo, įsitikinusi, kad �itokio dalyko nėra, o ji turėtų �inoti.) Jeigu pati i�sigalvojo, tai kodėl? Ar buvo skai�iusi Maiklo �ėtono meilės lai�kus, ar nuo�ird�iai nustebo, i�girdusi, kad madmuazelė Nikė susi�iedavusi?

B.�Jos vyras. Ar jis toks kvailas, kaip atrodo? Ar Elena jam yra sakiusi, jei pati k� nors �ino? Ar jis psichi�kai visai sveikas?

C.�Jų vaikas. Ar tai, kad jis su tokiu pomėgiu kalba apie krauj�, būdinga visiems jo am�iaus ir i�sivystymo berniukams, ar �ia liguista būsena? I� kurio gimdytojo paveldėjo t� liguistum�? Ar yra �aud�s su �aisliniu revolveriu?

D.�Kas yra ponas Kroftas? I� kur jis galų gale atvyko? Ar tikrai pa�tu i�siuntė testament�, kaip kad saikstosi? Kokiais sumetimais galėjo jo nei�siųsti?

E.�Ponia Kroft. Tas pat, kaip auk��iau. Kas jie tokie, tie Kroftai. Gal jie ko slapstosi? O jeigu slapstosi�� tai ko? Ar juos kas nors ri�a su Baklių gimine?

F. Ponia Rais. Ar ji tikrai �inojo, kad Nikė susi�iedavusi su Maiklu �ėtonu? O gal tik spėja? Ar ji skaitė jų lai�kus? (Tuo atveju �inotų, kad madmuazelė yra �ėtono turtų paveldėtoja.) Ar ji �inojo, kad ir jai paskirta madmuazelės turto? (Manau, jog taip. Madmuazelė jai tikriausiai pasakė apie tai, pridurdama, kad ji ne ka�in k� gautų.) Ar yra nors dalis tiesos kapitono �elend�erio �od�iuose, kad Lazaras buvo susi�avėj�s madmuazele Nike? (I� to i�plauktų abiejų draugių at�alimas, i�ry�kėj�s per paskutinius mėnesius.) Kas tas draugelis, tiekiantis madam narkotikų, kurį ji mini savo lai�kutyje? Gal tai ir yra J? Ko ji �itam pa�iam kambary an�dien apalpo? Ar k� suprato i� mūsų kalbos, ar k� pamatė? Ar pasakojimas, kad jai buvo paskambinta telefonu ir papra�yta nupirkti �okolado dė��, teisingas, ar tai apgalvotas melas? Ir k� ji turėjo galvoje, sakydama: �Gal kita dė�ė, tik ne �ita?� Jei ji nekalta, k� slepia nuo mūsų?

��Pastebėjai,�� staiga pats save pertraukė Puaro,�� kad klausimams apie madam Rais nėra galo. Nuo prad�ių iki dabar ji mįslė. Ir todėl per�asi i�vada: arba madam Rais kalta, arba ji �ino, ar bent mano �inanti, kas yra nusikaltėlis. Bet ar ji neklysta? Ar tikrai �ino, ar tik įtaria? K� daryt, kad ji galų gale pra�nektų?�� Atsidus�s pridūrė:�� K� gi, skaitysiu toliau savo s�ra��.

G.�Ponas Lazaras. Keista, bet jam i� esmės neturiu klausimų, tik vien�, negailesting��� ar jis pakeitė saldainius u�nuodytais? Po to man dar lieka vienas klausimas visi�kai ne į tem�. Bet a� jį u�ra�iau. Kodėl mesje Lazaras pasiūlė penkiasde�imt svarų u� paveiksl�, vert� dvide�imties?

��Norėjo pasitarnauti Nikei,�� pasakiau.

��Tik ne �itokiu būdu. Jis gi makleris. Ir ne tam perka, kad parduotų su nuostoliu. Jei būtų norėj�s jai įsiteikti, būtų paskolin�s pinigų kaip priva�iam asmeniui.

���iaip ar taip, tai neturi nieko bendra su nusikaltimu.

��Tas teisybė, bet vis vien norė�iau �inoti. Nepamir�k, jog domiuosi psichologija. Na, dabar pereikim prie H.

H.�Kapitonas �elend�eris. Kodėl madmuazelė Nikė jam pasakė, kad yra susi�iedavusi su ka�kuo kitu? Kas j� prispyrė? Juk niekam kitam nebuvo prasitarusi. Gal jis jai pasipir�o? Kokie jo santykiai su dėde?

��Ar su jo dėde, Puaro?

��Taip, su tuo gydytoju. Tai gana miglota asmenybė. Na, toliau skaitau:

Ar buvo gauta neoficialių �inių apie Maiklo �ėtono mirtį per admiralitet�, kol dar vie�ai nebuvo paskelbta?

��Puaro, a� nesuvokiu, kur tu suki. Jei net �elend�eris pirmas su�inojo apie �ėtono mirtį, mums abiem dėl to nei �ilta, nei �alta. Po galų, argi tai būtų prie�astis u�mu�ti mylim� mergin�?

��Visai sutinku. Tu protingai �neki. Bet kaip tik tai ir norė�iau su�inoti. A� mat esu dar ir �uo, uostinėjantis be didelio i�rankumo.

I.�Ponas Vaizas. Kam jis kalbėjo, kad jo pusseserė fanati�kai prisiri�usi prie Endhauzo? Kokiais sumetimais tai mums pasakė? Ar gavo testament�, ar negavo? Ar jis i� tikrųjų doras �mogus, ar ne?

Galiausiai J.�Eh bien, tas pat, kas pirma�� didelis klaustukas.

Ar toks �mogus apskritai yra, ar...

��Mon Dieu, kas tau, mano drauge?

A� surik�s pa�okau nuo kėdės. Dreban�ia ranka parod�iau į lang�.

��Veidas, Puaro!�� su�ukau.�� Veidas, prisispaud�s prie stiklo! Klaikus veidas! Dabar jau nebėra, bet a� ma�iau.

Puaro priėjo prie lango ir atidar�s persisvėrė per jį.

��Lauke nieko nėra,�� tarė jis susim�st�s.�� Hastingsai, gal tai tik tavo vaizduotė?

��Ne, ne. Tai buvo siaubingas veidas.

��Tiesa, �ia yra balkonas. Jei kas norėtų mūsų pasiklausyti, būtų lengvai pasiek�s. O k� rei�kia, tavo supratimu, klaikus?

��Ka�koks ne�moni�kas veidas, perbal�s, i�sprogusiom akim.

��Mon ami, tai nuo kar�tligės. Ten galėjo būti veidas, taip. Netgi nemalonus. Tik neįtikėtina, kad ne�moni�kas. Tau taip pasirodė, nes jis buvo prisispaud�s prie stiklo, juo labiau kad visi�kai nesitikėjai ten veido pamatyti.

��Tai buvo klaikus veidas,�� nenusileidau.

��Ar tau pa�įstamas?

��Tikrai ne.

��Hm, galėjo ir taip būti. Tik vargu ar tokiomis aplinkybėmis būtumei ir pa�įstam� pa�in�s. Nuostabu, tikrai nuostabu.

Susim�st�s jis ėmė rinkti savo popierius.

��Tik vienas dalykas gerai. Net jei tokio veido �mogus ir nugirdo mūsų pokalbį, mes neu�siminėm, kad madmuazelė Nikė yra sveika gyva. Kad ir k� jis galėjo nusiklausyti, bet �ito jis nesu�inojo.

��Ties� sakant, �io tavo genialaus manevro rezultatai kol kas nėra labai d�iugūs. Nikė mirusi, o jokios pritrenkian�ios atomazgos nematyti.

��A� iki �iol jos ir nesitikėjau. Sakiau, per dvide�imt keturias valandas. Mon ami, jei neapsirinku, rytoj �is tas i�ai�kės. O jei ne, vadinasi, klystu nuo pat prad�ios iki pabaigos. �inok, kad veikia ir pa�tas. Dedu vil�ių į rytdienos lai�kus.

Ryt� pabudau nusilp�s, bet kar�tis jau buvo suma�ėj�s. Norėjau valgyti. Mudviem su Puaro pusry�iai buvo atne�ti į svetain�.

��Na,�� įgėliau, jam skirstant lai�kus,�� ar pa�tas pateisino tavo viltis?

Puaro, praplė��s du vokus, ai�kiai matyt, su s�skaitų kvitais, nieko neatsakė. Jis man atrodė prislėgtas, povi�ko jo pasipūtimo nė �ymės nebebuvo.

A� praplė�iau savo lai�kus. Viename buvo prane�imas apie spiritistų susirinkim�.

��Jei kitaip nieko nepasieksim, griebsimės spiritizmo,�� pasakiau.�� Pats sau ne kart� stebėjausi, kodėl taip ma�ai juo naudojamasi. Aukos dvasia sugrį�ta ir pati nurodo �udik�. Tai mums būtų įrodymas.

��Mums tai būtų menka parama,�� galvodamas apie ka�k� kita, tarė Puaro.�� Vargu ar Magė Bakli �inojo, kieno ranka j� nu�udė. Net jei ji prakalbėtų, mums nieko vertingo nepasakytų. Tiens97, keistas sutapimas.

��Kas?

��Tu kalbi apie mirusiųjų apsirei�kim�, o a� sulig tavo �od�iais atplė�iau �į lai�k�. Jis pamėtėjo lai�k� man. Lai�kas buvo i� ponios Bakli.

�Lenglio klebonija.

Brangusis mesje Puaro,

Parva�iavus radau �į lai�k�, para�yt� nelaimingos mano dukrelės i� Seint Lu. Jums turbūt nieko įdomaus, bet pamaniau, gal norėtumėt jį perskaityti.

Esu dėkinga u� jūsų gerum�,

Nuo�ird�iai jūsų

D�in� Bakli�

Skaitant įdėt� lai�k�, man u�gniau�ė gerkl�. Jis buvo grynai kasdieni�kas, artėjan�ios tragedijos �e�ėlis jo netemdė.

�Brangioji mama,

Atva�iavau sėkmingai. Kelionė buvo gana maloni. Vis� keli� iki Egzeterio vagone buvo tik du keleiviai.

�ia labai gra�us oras. Nikė atrodo sveika ir �vali, tik ka�ko nerami. Nesuprantu, kam ji atsiuntė t� telegram�. Nieko nebūtų atsitiko, jei bū�iau atva�iavusi ir antradienį.

Kol kas tiek Dabar einam pas kaimynus gerti arbatos. Jie yra australie�iai, bet nuobodūs. �ada atva�iuoti ponia Rais su ponu Lazaru. Jis prekiauja meno kūriniais. �į lai�k� įmesiu į pa�to dė�ut� prie vartų ir jį lai�kininkas paims. Rytoj vėl para�ysiu.

Jus mylinti duktė

Magė

PS. Nikė sako ne tu��iai telegrafavusi. Paai�kins po arbatos. Ji ka�kokia keista ir nerami. �

��Mirusiojo balsas,�� tyliai tarė Puaro,�� bet mums nieko nepasakė.

��Dė�utė prie vartų,�� tariau nei i� �io, nei i� to.�� Kroftas sakosi ten įmet�s testament�.

��Taip, jis taip sakė. Įdomu. Labai įdomu!

��Ar kituose tavo lai�kuose nieko nauja?

��Nieko, Hastingsai. Man labai liūdna. Aplinkui tamsa. Jokios pro�vaistės. A� nieko nenutuokiu.

Sulig jo �od�iais suskambo telefonas. Puaro pakėlė ragelį.

Jo veidas i�kart persimainė. Jis laikėsi labai santūriai, bet nuo mano akių jam nepavyko nuslėpti did�iulio susijaudinimo.

Jo paties atsakymai buvo visai nereik�mingi, ir a� negalėjau susigaudyti, apie k� ėjo kalba.

Tuoj pat pasak�s �Trės bien. Je vous remercie�98, jis padėjo ragelį ir priėjo prie man�s. Jo akys degė i� pasitenkinimo.

��Mon ami,�� tarė jis.�� Ar a� tau nesakiau? Naujienos prasidėjo.

��Kas tokio?

���ia skambino mesje �arlis Vaizas. Jis prane�ė man, kad �įryt pa�tu gavo testament�, pasira�yt� jo pusseserės praeitų metų vasario 25 dien�.

��K�? Testament�?

��Evidemment99.

��Atsirado?

��Kaip tik laiku, n�est-cepas?

��Ar nemanai, kad jis meluoja?

��O tu manai, kad jis vis� t� laik� jau turėjo testament�? Tokia tavo nuomonė? K� gi, keistokai viskas atrodo. Tik viena ai�ku. Tau jau sakiau, kad pasipils naujienos, kai tik pasklis �inia, jog madmuazelė Nikė mirė, ir va�� jau prasidėjo.

��Nuostabu,�� pasakiau.�� Tavo teisybė. �ia tikriausiai tas testamentas, pagal kurį ir Frederik� Rais yra jos turto paveldėtoja?

��Mesje Vaizas nieko neprasitarė, kas para�yta testamente. Juk jis be galo korekti�kas. Bet atrodo, nėra ko abejoti, kad testamentas tas pats. Vaizas sakė, kad jis paliudytas Elenos Vilson ir jos vyro.

��Ir vėl grį�kim prie to paties klausimo,�� tariau.�� Frederik� Rais.

��Tikra mįslė.

��Frederik� Rais,�� sumurmėjau be jokio nuoseklumo.�� Gra�us vardas.

��Gra�esnis negu j� draugai vadina. Frede,�� Jis nutaisė rūg��i� min�.�� Ce n�est pas jolie100 jaunai damai.

��O kaip kitaip sutrumpinsi Frederik�?�� paklausiau.�� �ia tau ne Margarita, kur yra de�imtys sutrumpinimų: Magė, Margo, Med�ė, Ped�ė ir t.t.

��Tiesa, Hastingsai, sakyk, ar tau smagiau pasidarė, kai reikalai pajudėjo i� vietos?

��Na, �inoma. O ar tu �ito tikėjaisi?

��Ne, ne visi�kai. A� nieko apibrė�to neįsivaizdavau. Tik pagalvojau, kad turint konkre�ius rezultatus, gali paai�kėti tų rezultatų �aknys.

��Taip,�� tariau pagarbiai.

��Pala, k� a� norėjau sakyt, prie� suskambant telefonui?�� stengdamasis prisiminti, sumurmėjo Puaro.�� A, apie t� madmuazelės Magės lai�k�. Norė�iau dar kart� į jį �vilgtelėti.

Ka�kur pas�monėje man įstrigo viena frazė.

Paėmiau numest� lai�k� ir padaviau jam.

Jis tyliai skaitė, o a� vaik��iojau po kambarį, �iūrėdamas pro langus, kaip įlankoje lenktyniauja burlaiviai.

Staiga Puaro kad riktels, ir a� i�sigand�s atsigr�iau.

Susiėm�s rankomis galv�, Puaro lingavo priekin ir atgal, prislėgtas baisiausio sielvarto.

��O,�� dejavo jis,�� a� buvau aklas, aklas.

��Kas atsitiko.

��A� sakiau, sudėtinga, painu. Mais non101. �ia taip paprasta, kad papras�iau negali nė būti. O a� esu pasigailėtinas varg�as, jei iki �iol nieko nema�iau.

��Dieve mano, Puaro, kas per �ventoji dvasia tave nu�vietė?

��Palauk, palauk, patylėk. Leisk man susikaupti. Visk� pergalvoti po �itokio stulbinan�io atradimo.

Su�iup�s jis per�iūrėjo klausimų s�ra��, tylomis krutindamas lūpas. Vien� ar du kartus, lyg k� patvirtindamas, linktelėjo galv�.

Padėj�s s�ra��, atsilo�ė kėdėj ir u�simerkė. Pamaniau, kad galų gale u�snūdo.

Bet staiga atsidus�s jis atsimerkė ir tarė:

��Na taip! Visi galai susieina. I�sisprendė visi mano nei�sprend�iami galvosūkiai. Visa tai, kas man atrodė beveik neįmanoma, puikiausiai i�sidėstė savo vietose.

��Vadinasi, tu visk� �inai?

��Beveik visk�, kas man svarbu. Kai kuriais at�vilgiais mano i�vados buvo teisingos, bet kai kurios juokingai toli nuo teisybės. Ta�iau dabar viskas ai�ku. �iandien pasiųsiu telegram�, klausdamas dviejų dalykų, nors atsakymus a� jau �inau�� �tai kur jie.�� Jis patap�nojo sau per kakt�.

��O kada gausi atsakymus?�� paklausiau smalsiai.

Jis pa�oko.

��Draugu�i, prisimeni, madmuazelė Nikė norėjusi pastatyti pjes� Endhauze? �įvakar mes ir pastatysim toki� pjes�. Tik re�isierius bus Erkiulis Puaro, o madmuazelė Nikė atliks joje vien� vaidmenį.�� Staiga jis nusi�ypsojo.�� Matai, Hastingsai, �ioje pjesėje vienas veikėjas bus dvasia. Taip, dvasia. Endhauze dar nesivaideno, o �įvakar pasivaidens.�� Ne,�� jis man neleido u�duoti nė vieno klausimo,�� daugiau nieko nesakysiu. �įvakar, Hastingsai, suvaidinsim savo komedij� ir atskleisime ties�. Bet dar yra daug darbo.

Ir jis i�siskubino i� kambario.

19. Puaro surengia vaidinim�

T� vakar� Endhauze susirinko nepaprasta draugija.

Vis� dien� a� beveik nema�iau Puaro. Pietavo jis ka�kur kitur, tik man paliko ra�telį, kad bū�iau Endhauze devint� valand�. Dar pridūrė, jog nesivilk�iau vakarinės eilutės.

Tas vakaras buvo kaip absurdi�kas sapnas.

Vos atvyk�s, buvau nuvestas į valgom�jį. Apsidair�s pama�iau, kad �ia susirinko visi asmenys i� Puaro s�ra�o�� nuo A iki J. J nedalyvavo todėl, kad, pana�iai kaip ponia Haris102, tokio �mogaus visai nebuvo.

Netgi ponia Kroft sėdėjo ka�kokioj invalidų kėdėj. Ji man linktelėjo ir nusi�ypsojo.

��Tai bent staigmena, ar ne?�� paklausė ji linksmai.�� Man tikrai didelė permaina. Turbūt nuo �iol a� da�nai i�sijudinsiu. Tai mesje Puaro sumanymas. Eik�ekit, sėskit �alia man�s, kapitone Hastingsai. Man �is sumanymas labai nemalonus, bet ponas Vaizas taip u�sispyrė.

��Ponas Vaizas?�� nustebau.

�arlis Vaizas stovėjo prie �idinio. Puaro jam ka�k� pusbalsiu kar�tai kalbėjo.

Apsi�valgiau po kambarį. Jie �ia buvo visi ligi vieno. Įleidusi mane (a� por� minu�ių pavėlavau), Elena vėl atsisėdo ant kėdės prie durų. �alia, įsitemp�s, sunkiai alsuodamas, sėdėjo jos vyras. Greta nenustygdamas sukiojosi jų berniukas Alfredas.

Visi kiti buvo susėd� aplink stal�. Frederik� juoda suknele, �alia jos Lazaras, o D�ord�as �elend�eris ir Kroftas kitoje stalo pusėje. A� atsisėdau atokiau, prie ponios Kroft. Tada �arlis Vaizas, paskutinį kart� linktelėj�s Puaro, u�ėmė savo viet� gale stalo, o Puaro ne�ymiai �murk�telėjo greta Lazaro.

Matyt, re�isierius, kaip Puaro save titulavo, neketino �ioje pjesėje atlikti svarbaus vaidmens. Tikriausiai u� veiksmo eig� buvo atsakingas �arlis Vaizas. Man buvo smalsu, kokių staigmenų jam turėjo Puaro.

Jaunasis advokatas atsikrenk�tė ir atsistojo. I� pa�iūros jis buvo toks, kaip visada,�� ne�ali�kas, oficialus ir �altas.

��Mūsų susibūrimas �įvakar,�� pradėjo jis,�� neeilinis. Mat susidėjo ypatingos aplinkybės. A�, �inoma, kalbu apie padėtį, susiklos�iusi� po mano pusseserės, panelės Nikės Bakli, mirties. Dar, ai�ku, bus skrodimas, nes nėra abejonių, kad ji mirtinai apsinuodijo, o nuodai jai buvo s�moningai įduoti. Tik �ia jau policijos sritis, ir a� į j� nesibraunu. Manau, kad policija mielai i�sivers be man�s.

Paprastai velionio testamentas yra skaitomas po laidotuvių, bet, atsi�velgdamas į mesje Puaro ypating� nor�, siūlau perskaityti dar prie� laidotuves. Taigi siūlau paskelbti jį �ia, dabar. Todėl visi ir buvote sukviesti. Kaip jau minėjau, aplinkybės ypatingos ir pateisina nukrypim� nuo taisyklės.

Pats testamentas man pateko į rankas gana keistu būdu. Nors jis atiduotas pereitų metų vasarį, a� jį gavau pa�tu tik �įryt. Bet ra�ysena yra negin�ijamai mano pusseserės�� dėl to neturiu jokių abejonių; dokumentas, kad ir para�ytas ne reikiama forma, yra paliudytas tinkamai.

Jis nutilo ir dar kart� atsikrenk�tė.

Visų akys buvo įsmeigtos į jį.

��Testamentas visai trumpas,�� pasakė Vaizas ir po deramos pauzės ėmė skaityti.

� Tai paskutinė Magdalos Bakli valia ir testamentas. �iuo ra�tu įsakau apmokėti visas laidotuvių i�laidas ir mano valios vykdytoju skiriu pusbrolį �arlz� Vaiz�. Vis� savo turt� po mirties palieku Mildredai Kroft, pareik�dama dėkingum� u� jos neįkainojamas paslaugas mano tėvui Filipui Bakliui.

Magdalos Bakli para�as

Liudininkai Elena Vilson

Viljamas Vilsonas�

A� buvau priblok�tas. Taip veikiausiai jautėsi ir kiti. Tik ponia Kroft tylomis pritariamai link�iojo galv�.

��Teisybė,�� tyliai pasakė ji,�� nors a� niekada neketinau apie tai kalbėti. Filipas Bakli buvo Australijoje ir, jei ne a�... bet geriau patylėsiu. Tai buvo paslaptis, tegu taip ir lieka. Tiesa, ji apie tai �inojo; a� turiu galvoje Nik�. Tikriausiai tėvas buvo papasakoj�s. Mes �ia atkeliavom, nes norėjom patys pamatyti, kaip visa tai atrodo. Man seniai buvo smalsu i�vysti Endhauz�, apie kurį mums tiek pripasakojo Filipas Baklis. O pasirodo, �i miela mergaitė visk� �inojo ir tiesiog nesugalvojo, kaip mums atsilyginti. Pra�ė, kad atsikeltume pas j� gyventi. Tik mes nesutikom. Tada prispyrė, kad apsigyventume fligelyje, o nuomos neėmė nė skatiko. Mes vaidindavom, kad jai mokam�� nenorėjom bereikalingų kalbų, o ji mums pinigus gr��indavo. O dabar�� va. Hm, jei dar kas galvoja, kad pasaulyje nebėra dėkingumo, galiu jiems į akis pasakyti, kad jie klysta. �it įrodymas!

Visi apstulb� tylėjo. Puaro �vilgtelėjo į Vaiz�.

��Ar esat k� apie tai girdėj�s?

�arlis papurtė galv�.

��A� �inojau, kad Filipas Baklis yra gyven�s Australijoje. Bet nesu girdėj�s jokių skandalingų gandų.

Jis klausiamai pasi�iūrėjo į poni� Kroft.

Ji papurtė galv�.

��Ne, ne, daugiau nesakysiu nė �od�io. Niekam neprasitariau iki �iolei, tai ir toliau tylėsiu. �i� paslaptį nusine�iu į kap�.

Vaizas nieko nesakė, tik tyliai pie�tuku barbeno į stal�.

��Mano nuomone, mesje Vaizai,�� Puaro pasilenkė į priekį,�� kaip artimiausias giminaitis jūs galėtumėt gin�yti �į testament�. Kiek a� suprantu, dabar �is gin�as būtų dėl daug didesnio turto, negu tada, kai testamentas buvo ra�omas.

Vaizas �altai į jį pasi�iūrėjo.

���is testamentas yra visi�kai teisėtas. Man nė į galv� neateina gin�yti pusseserės turto paskyrim�.

���tai kur doras �mogus,�� pasid�iaugė ponia Kroft,�� a� pasirūpinsiu, kad jis nebūtų nuskriaustas.

�arlis net susigū�ė nuo �ių gerais norais pasakytų netakti�kų �od�ių.

��Na, motin,�� pasakė ponas Kroftas, nebegalėdamas nuslėpti savo d�iaugsmo.�� Iki bent siurprizas! Nikė niekad apie tai nebuvo u�siminusi.

��Mūsų geroji mergaitė,�� tarė ponia Kroft, prisidėdama prie akių nosinait�.�� Kaip norė�iau, kad ji dabar mus matytų i� auk�tybių. O gal ji ir mato? Kas �ino?

��Taip,�� pritarė Puaro.

Staiga jam į galv� neva �ovė ka�kokia mintis. Jis apsidairė.

���inot k�? Mes visi sėdim aplink apvalų stal�. Padarykim spiritizmo seans�.

��Seans�?�� ponia Kroft atrodė priblok�ta.�� I� tiesų...

��I� tiesų tai būtų nepaprastai įdomu. Juk Hastingsas turi mediumo gabumų.�� (Kam jis mane ki�a, pamaniau.)�� Tai nepakartojama proga�� gauti �ini� i� ano pasaulio. A� jau�iu, kad tam dabar palankios aplinkybės. O kaip tu manai, Hastingsai?

��Taip,�� atsakiau ry�tingai, prisidėdamas prie jo vaidinimo.

��Gerai. A� taip ir maniau. Grei�iau, gesinam �viesas.

Jis tuoj pat atsikėlė ir i�jungė �vies�. Viskas buvo padaryta vienu ypu, ir draugija nebūtų spėjusi prie�tarauti. Net jei būtų norėjusi. Bet dabar visi, matyt, dar nė nebuvo atsikvo�ėj� po testamento.

Kambary nebuvo visi�kai tamsu, nes vakaras buvo �iltas, langai praviri ir u�uolaidos praskleistos. Pasėdėjom valandėl� tylėdami, ir a� jau pradėjau į�iūrėti nery�kius baldų kontūrus. Sukau galv�, k� man reikės daryti, ir �irdy keikiau Puaro, kam jis man�s i� anksto nepamokė.

Vis dėlto u�simerkiau ir ėmiau garsiai �nopuoti.

Netrukus Puaro atsistojo ir ant pir�tų galų priėjo prie mano kėdės. Grį�damas į savo viet�, jis su�nib�dėjo:

��Taip, jis jau transe. Tuoj viskas prasidės.

Kai sėdi laukdamas tamsoje, tave nenorom apima ka�kokia baimė. Mano nervai buvo įtempti kaip styga. Taip pat, be abejo, jautėsi ir kiti. Bet a� turėjau �iokį tokį supratim�, kas bus, a� �inojau svarbiausi� dalyk�, o kiti�� nieko.

Ir vis vien man �irdis vos nei��oko, kai i� tyko ėmė vertis valgomojo durys. Jos visai negirg�dėjo (matyt, buvo pateptos), ir įspūdis buvo i�ties siaubingas. Durys pama�ėle atsivėrė; praėjo minutė, kita. �alto oro gūsis ū�telėjo į kambarį. Mano manymu, tai buvo skersvėjis pro atdar� lang�, bet mums atrodė, jog padvelkė ledinė vėsa kaip visose knygose apie vaiduoklius, kurias esu skait�s.

Ir pagaliau mes visi pamatėm! Tarpdury pasirodė balta nery�ki statula. Nikė Bakli!

Ji artinosi pama�u ir be jokio garso�� tarsi plaukte plaukė per or� ir atrodė tikrai ne�emi�ka būtybė.

Tada supratau, koki� aktor� pasaulis prarado. Nikė vis� laik� norėjo suvaidinti Endhauze. Ir dabar ji vaidino�� ai�kiai ma�iau, su kokiu malonumu ji tai darė. Jos vaidyba buvo be priekai�tų.

Ji plaukė į vidurį kambario, ir tyla sprogo.

I� invalidų kėdės greta man�s pasigirdo slopus �auksmas.

Ponas Kroftas ka�k� sugargaliavo. �elend�eris i� i�g�s�io suvaitojo. �arlis Vaizas, berods, atitraukė kėd�. Lazaras pasilenkė į priekį. Tik viena Frederik� buvo tyli, nė nesukrutėjo.

Staiga kambarį perskrodė klyksmas, ir Elena pa�oko nuo kėdės.

��Tai ji!�� suriko.�� Ji sugrį�o ir vaidenasi! Nesava mirtimi numir� visada vaidenasi! Tai ji, ji!

Tuo momentu spragtelėjusi u�sidegė elektra.

Puaro stovėjo prie jų ir kaip konferansjė �ypsojosi. Nikė, baltai apsigaubusi, stovėjo vidury kambario.

Pirmoji prabilo Frederik�. Ji nedr�siai i�tiesė rank� ir palietė savo draug�.

��Nike,�� vos su�nib�dėjo ji,�� ar �ia tikrai tu?

Nikė nusijuokė ir �engė artyn.

��Taip,�� atsakė,�� tikrai a�. Be galo jums dėkinga, ponia Kroft, kad �itiek gero padarėt mano tėvui. Tik bijau, kad dar nepasipelnysit i� mano testamento.

��O Dieve mano,�� �iop�iojo ponia Kroft.�� O Dieve mano!�� Ji rangėsi kėdėj.�� I�ve�k mane i� �ia, Bertai. I�ve�k. Brangioji, tai buvo tik pok�tas�� pajuokavom, ir tiek, garbės �odis.

��Keistas pok�tas,�� atsakė Nikė.

Durys vėl atsidarė, ir tyliai įėjo �mogus, kad net nebuvo girdėti. Nustebau, pa�in�s D�ep�. Jis greit linktelėjo Puaro, tarsi atsakydamas į ka�kokį klausim�, ir staiga nu�vitusiu veidu �engė prie neramiai besirangan�ios �mogystos invalidų kėdėje.

��O-lia-lia!�� tarė jis.�� K� a� matau? Sena pa�įstama!

Pati Milė Merton. Ir vėl, brangioji, senos i�daigos.�� Nepaisydamas spiegian�ios ir besimuistan�ios ponios Kroft, jis atsigr�ė ir visiems paai�kino:�� Gudresnės dokumentų klastotojos kaip Milė Merton niekur nerasi. Mes �inojom, kad sprukdami nuo policijos paskutinį kart�, jie pateko į avarij�. Bet kas i� to? Net nugarkaulio su�eidimas jos neat�aldė. O, ji tikra menininkė.

��Ar testamentas suklastotas?�� paklausė Vaizas.

��Be abejo, tai klastotė,�� atsakė su panieka Nikė.�� Nejau manai, kad a� para�iau tokį idioti�k� testament�? Ne, Endhauz� a� paskyriau tau, o visa kita Frederikai.

Kalbėdama ji priėjo ir atsistojo prie savo draugės, ir t� pa�i� akimirk� tai įvyko...

U� lango plykstelėjo ugnis ir suzvimbė kulka. Po to �ūvis trenkė dar kart�, ir su dejone ka�kas lauke sugriuvo...

Frederik� parpuolė, ir plona kraujo �iurk�lė nutekėjo jai per rank�...

20. J.

Visa tai atsitiko taip staiga, kad i� prad�ių nieko nesusigaudėm.

Netrukus, garsiai surik�s, prie durų puolė Puaro, o jam i� paskos �elend�eris.

Po valandėlės jie sugrį�o, ne�dami suglebusį vyri�kį. Kai jie atsargiai jį paguldė į didelį odinį krėsl� ir pasimatė jo veidas, a� su�ukau:

���ia tas pats veidas, kurį ma�iau lange!

Taip, an� vakar� į mus pro lang� �iūrėjo �itas �mogus. I�kart atpa�inau jį. Supratau, kad, pavadin�s jį ne�moni�ku, a� kiek perdėjau, kaip Puaro ir sakė.

Bet vis vien jo veidas buvo toks, kad a� turėjau pagrindo jį palaikyti ne�moni�ku. Tai buvo puolusio �mogaus veidas, �mogaus, pamynusio �moni�kum�.

Tai buvo ne veidas, o grei�iau balta i�kreipta bevalio kaukė�� tarsi dvasia jau seniai būtų atsiskyrusi nuo kūno.

Per jo skruost� tekėjo kraujas.

Frederik� pama�u paėjo į priekį ir stabtelėjo prie kėdės, nes jai keli� pastojo Puaro.

��Jūs su�eista, madam?

Ji papurtė galv�.

��Kulka tik nubrozdino man petį ir daugiau nieko.

Mandagiai jį pastūmėjusi, Frederik� pasilenkė prie krėslo.

�mogus pramerkė akis ir pamatė j� prie sav�s.

���į kart� bū�iau tave sutvark�s,�� tul�ingai ir dusliai prako�ė jis, bet staiga prakalbo lyg koks vaikas:�� Ak, Frede, a� nenorėjau, a� nenorėjau. Tu su manim vis� laik� dorai elgeisi...

��Nieko...

Ji atsiklaupė �alia.

��A� nenorėjau...

Jo galva nusviro, sakinys taip ir liko nebaigtas.

Frederik� pakėlė akis į Puaro.

��Taip, madam, jis jau mir�s.

Ji i� lėto pakilo ir atsistojo, vis �iūrėdama į jį. Viena ranka tarsi i� gailes�io palietė jam kakt�. Tada atsidususi atsigr�ė į mus.

��Tai mano buv�s vyras,�� tarė ji tyliai.

��J,�� su�nib�dėjau a�.

Puaro i�girdo ir linktelėjo.

��Taip, tarė jis negarsiai,�� a� vis� t� laik� nujau�iau, kad dar yra J.�Argi nesakiau nuo pat prad�ių?

��Tai mano buv�s vyras,�� vėl pakartojo Frederik�. �iuos �od�ius ji pasakė neapsakomai i�vargusio �mogaus balsu ir susmuko į kėd�, kuri� jai atne�ė Lazaras.�� Dabar jau galiu jums visk� papasakoti.

Tai buvo bevilti�kai puol�s �mogus, narkomanas. Jis ir mane pripratino vartoti narkotikus. Palikusi jį, vis� laik� kovojau su �iuo įpro�iu. Dabar pagaliau esu beveik i�sigyd�iusi. Nors man buvo sunku, o, nepakeliamai sunku. Niekas to nesupras.

Niekur nuo jo negalėjau pasislėpti. Jis visur mane rasdavo ir grasindamas reikalaudavo pinigų. Tiesiog �anta�uodavo: jei jam neduosiu pinigų, jis nusi�ausi�s. Taip jis g�sdindavo i� prad�ių, o paskui ėmė grasinti nu�ausi�s mane. Ir nieko nebūtų pais�s. Jis buvo paklaik�s, tikras beprotis.

A� spėju, kad jis nu�ovė Mag� Bakli, ai�ku, norėdamas ne j� nu�auti. Turbūt manim palaikė. Tikriausiai man derėjo seniai tai pasakyti. Bet a� nebuvau visi�kai tikra. O kai prasidėjo tie visi Nikės nelaimingi atsitikimai, a� ėmiau abejoti, ar tai jo darbas. Gal kieno nors kito.

O vien� dien� pama�iau jo ranka prira�yt� popiergalį ant mesje Puaro stalo. Man ra�yto lai�ko skiaut�. Tada supratau, kad mesje Puaro jau aptiko jo pėdsakus. Ir nuo tol ėmiau laukti...

Tik man galva nei�ne�a dėl tų saldainių. Jis neturėjo dėl ko nuodyti Nikės. �ia a� niekaip negaliu rasti jokio ry�io. Niekaip.

Ji u�sidengė rankomis veid�, o paskui, pakėlusi akis, keistu gailiu balsu u�baigė:

���tai ir viskas.

21. Veikėjas K.

Prie jos greit priėjo Lazaras.

��Brangioji,�� tarė jis,�� brangioji.

Puaro, nuėj�s prie bufeto, pripylė jai taur� vyno ir atne��s palaukė, kol ji i�gėrė.

Atiduodamajam stiklin�, ji nusi�ypsojo ir pasakė:

��Jau man geriau. O k�, k� mes dabar darysim?

Ji �vilgtelėjo į D�ep�, bet inspektorius papurtė galv�.

��Man atostogos, ponia Rais. Tik senam draugui padariau paslaug�. �is reikalas Seint Lu policijos rankose.

Ji pakėlė akis į Puaro:

��O policija mesje Puaro rankose?

��O, guelle idee, madam! A� tik menkas patarėjas.

��Mesje Puaro,�� paklausė Nikė,�� ar negalėtume �i� byl� visai numarinti?

��Toks jūsų noras, madmuazele?

��Taip. Juk pagaliau �ioje istorijoje svarbiausias asmuo esu a�. O dabar į mane daugiau niekas nebesikėsins.

��Teisyb� sakot. Į jus dabar niekas daugiau nesikėsins.

��Jūs galvojat apie Mag�. Bet mesje Puaro, Magės jau neprikelsi i� numirusių. O �i� istorij� i�garsindami, tik daug kan�ios ir nusivylimų suteiksime Frederikai, nors ji to tikrai nenusipelnė.

��Sakot, kad nenusipelnė?

��Kas �ia per klausimas! Jums jau pa�ioj prad�ioj sakiau, kad jos vyras galvijas. Pats pamatėt, koks jis. Bet jo nebėra gyvo. Tuo ir pasitenkinsime. Tegul policija ie�ko, kas nu�ovė Mag�. Paie�kos, paie�kos, bet nieko neras.

��Vadinasi, madmuazele, jūs taip siūlote? Visk� u�gniau�ti?

��Taip, a� pra�au jūsų, brangusis mesje Puaro. Labai pra�au.

Puaro i� lėto pervedė visus �vilgsniu.

��O kokia jūsų nuomonė?

Kiekvienas i� eilės pasisakė.

��A� sutinku,�� pasakiau, kai Puaro pa�velgė į mane.

��Ir a�,�� sutiko Lazaras.

��Geriau nieko nesugalvosi,�� tarė �elend�eris.

��Pamir�kime visk�, kas �įvakar �ia įvyko,�� toks buvo kategori�kas Kroftų pasisakymas.

��K� jūs kita sakysit!�� įsiterpė D�epas.

��Nebūkit man tokia negailestinga,�� Krofto �mona suink�tė Nikei, kuri su panieka pasi�iūrėjo, bet nieko nepasakė.

��Jūs, Elena?

��Mes su Viljamu patylėsim. Tyla gera byla.

��O jūs, mesje Vaizai?

��Tokių įvykių neu�gniau�i,�� pasakė �arlis Vaizas.�� Apie �iuos dalykus reikia prane�ti atitinkamai įstaigai.

���arli!�� suriko Nikė.

��Atleisk, mieloji,�� a� �iūriu i� juridinės pusės.

Puaro netikėtai nusikvatojo.

��Vadinasi, jūs vienas prie� septynis. Gerasis D�epas lieka neutralus.

��Man atostogos,�� atsakė D�epas �yptelėj�s.�� Man�s neskaitykit.

��Septyni prie� vien�. Vienintelis mesje Vaizas nepasiduoda�� jis gina tvark� ir įstatym�. Mesje Vaizai, jūs esat nepalenkiamo būdo.

Vaizas gū�telėjo pe�iais:

��Padėtis visi�kai ai�ki ir kito kelio nėra.

��Taip, jūs garbingas �mogus. Eh bien, a� irgi prisidėsiu prie ma�umos. A� taip pat stoju u� teisyb�.

��Mesje Puaro!�� su�uko Nikė.

��Madmuazele, jūs mane pati įtraukėte į �i� byl�. A� jos ėmiausi jūsų pageidavimu. Tai dabar man�s nebenutildysit.

Jis grasindamas pakėlė pir�t��� a� �inojau, k� tai rei�kia.

��Visi sėskitės, ir a� jums atskleisiu ties�.

Jo paliepimu nutil�, mes nuolankiai susėdom ir atgr�ėm į jį susikaupusius veidus.

��Ecoutez! �tai a� turiu s�ra�� �monių, vienaip ar kitaip susijusių su �iuo nusikaltimu. A� juos visus pa�enklinau abėcėlės raidėmis, baigiant J. J raide buvo pa�ymėtas ne�inomasis, prisidėj�s prie nusikaltimo per kokį nors mums �inom� asmenį. Iki �io vakaro a� ne�inojau, kas jis toks, bet buvau tikras, kad yra. �io vakaro įvykiai patvirtino mano nuomon�.

O vakar a� netikėtai supratau padar�s stambi� klaid�.

Buvau praleid�s vien� veikėj�. Ir prie �io s�ra�o dar pridėjau vien� raidꠗ raid� K.

��Dar vienas nepa�įstamasis?�� �yptelėjo Vaizas.

��Ne visai taip. Nepa�įstam�jį a� pa�enklinau raide J.�Kitas ne�inomasis, pa�ymėtas raide K, turi kitoki� reik�m�. Ji pa�ymi asmenį, kuris turėjo būti įtrauktas į s�ra��, bet per neapsi�iūrėjim� liko neįtrauktas.

Jis pasilenkė prie Frederikos.

��Nesikrimskit, madam. Jūsų vyras nekaltas dėl �mog�udystės. Madmuazel� Mag� nu�ovė K.

Ponia Rais i�pūtė akis.

��O kas yra tas K?

Puaro linktelėjo D�epui. Tas �engė į priekį ir prakalbo tokiu balsu, kokiu turbūt duodavo parodymus teisme.

��Vykdydamas paliepim�, anksti i� ryto a� stojau į post�, kur mane slapta nuvedė Puaro. A� pasislėpiau u� u�uolaidos svetainėje. Kai visi susirinko �iame kambaryje, jauna mergina įėjo į svetain� ir įjungė �vies�. Priėjusi prie �idinio, ji atidarė sienoje nedidel� ang�, kuri atsiveria, paspaudus spyruokl�. I� ten i�ėmė revolverį ir, laikydama rankoje, i�ėjo i� kambario. Pasitrauk�s i� savo vietos, per durų ply�į �iūrėjau, kas bus toliau. Visų sve�ių paltai ir apsiaustai buvo palikti vestibiulyje. Jaunoji ledi rūpestingai nuvalė revolverį nosinaite ir įki�o į pilko apsiausto ki�en�, į ponios Rais apsiausto.

��Tai melas,�� suriko Nikė.�� �ia nėra nė �od�io teisybės!

Puaro parodė į j� ranka ir tarė:

��Voila. �tai veikėjas K.�Mag� Bakli nu�ovė jos pusseserė madmuazelė Nikė

��Gal jūs i� proto i�sikraustėt? Kam j� bū�iau nu�ovusi?

��Tam, kad paveldėtum pinigus, paskirtus jai Maiklo �ėtono testamentu. Ji taip pat Magdala Bakli, ir Maiklas �ėtonas buvo susi�iedav�s su ja, o ne su jumis.

��Jūs, jūs...

Ji stovėjo visa tirtėdama, negalėdama pratarti nė �od�io. Puaro atsisuko į D�ep�.

��Paskambinot policijai?

��Taip. Jie jau laukia salėje. Ir orderį are�tui turi.

��Jūs visi proto netekot!�� su panieka suriko Nikė. Ji greit pribėgo prie Frederikos:�� Frede, duok man atminimui savo rankinį laikroduk�, būk gera.

Frederik� pama�u atsegė laikrodį su brangakmeniais ir padavė Nikei.

��A�iū. O dabar laikas u�baigti t� absurdi�k� komedij�.

���i� komedij�, kuri� jūs sumanėt ir pastatėt Endhauze. Taigi. Tik jums nevertėjo skirti pagrindinio vaidmens Erkiuliui Puaro. �ia, madmuazele, jūsų klaida, did�ioji jūsų klaida.

22. Pabaiga

��Norit, kad paai�kin�iau?

Puaro mus nu�velgė su gerai man pa�įstama patenkinta �ypsena ir apsimestu kuklumu.

Mūsų liko ma�iau, kai perėjom į svetain�. Tarnai mandagiai pasi�alino, o Kroftams buvo liepta eiti kartu su policininkais. Pasiliko tik Frederik�, Lazaras, �elend�eris, Vaizas ir a�.

��Eli bien, prisipa�įstu,�� tarė Puaro,�� kad buvau apgautas, apgautas kaip paskutinis mulkis. Ma�oji Nikė ved�iojo mane u� nosies, anot jūsų patarlės. O madam, kai jūs sakėt, kad jūsų draugė gudri melagė�� tai buvo �venta teisybė. �venta teisybė!

��Nikė vis� laik� meluodavo,�� santūriai tarė Frederik�.�� Todėl a� ir netikėjau tais jos i�sigelbėjimais i� mirties �abangų.

��O a�... tikras ma�vaikis, tikėjau.

��Ar visa tai buvo i�galvota?�� pasiteiravau.�� Prisipa�įstu, a� visi�kai nieko nebesusigaudau.

��Visi �nelaimingi atsitikimai� buvo prasimanyti�� ir labai gudriai, kad susidarytų tikras įspūdis.

��Koks įspūdis?

��Kad madmuazelės Nikės gyvybė pavojuje. Bet a� pradėsiu nuo pat prad�ių. Papasakosiu vis� istorij� nuosekliai, kaip ji susiklostė, o ne taip, kaip a� j� surankiojau i� visų pa�alių.

I� prad�ios pasirodo Nikė Bakli, jauna ir gra�i, neskrupulinga, tik aistringai ir fanati�kai prisiri�usi prie savo namų.

�arlis Vaizas linktelėjo.

��A� jums sakiau.

��Sakėt ties�. Madmuazelė Nikė myli Endhauz�. Bet ji neturi pinigų, o namas u�statytas. Jai baisiai reikia pinigų, bet nėra i� kur gauti. Le Tuke ji susipa�įsta su jaunuoju �ėtonu ir su�avi jį. Labai galimas daiktas, ji �ino, kad jis yra dėdės turto pavedėtojas, o tas turtas�� milijonai. Ir �tai ji mano, kad jos �vaig�dė patekėjo. Bet jo susi�avėjimas pavir�utini�kas. Ji �iaip jam patinka, tik tiek. Jie susitinka Skarbore, jis ve�asi j� paskraidyti, ir... katastrofa. Jis sutinka Mag� ir įsimyli i� pirmo �vilgsnio.

Madmuazelė Nikė priblok�ta. J� nurungė pusseserė Magė, kurios ji net nelaiko gra�ia. O �ėtonui Magė �ne tokia kaip visos�. Vienintelė mergina pasaulyje. Jie slapta susi�ieduoja. Apie tai �ino tik vienas �mogus�� madmuazelė Nikė. Varg�ė Magė d�iaugiasi, turėdama nors vien� artim�, su kuriuo gali apie visk� pasi�nekėti. Be abejo, ji skaito pusseserei savo su�adėtinio lai�kų i�traukas. �tai �itaip madmuazelė Nikė i�girsta ir apie testament�. Tuo metu �i� �ini� praleid�ia pro ausis, bet ji įstringa pas�monėje.

Tada netikėtai mir�ta seras Metjus �ėtonas, ir pasklinda gandas apie Maiklo �ėtono dingim�. Merginos galvoj gimsta akiplė�i�kas planas. �ėtonas ne�ino, kad tikras Nikės vardas yra taipogi Magdala. Jis pa�įsta j� tik kaip Nik�. Jo testamentas para�ytas, nepaisant jokių formalumų, paminėtas tik 226 paveldėtojos vardas. Bet visuomenės akyse Nikė yra �ėtono draugė, ir �is vardas siejamas tik su ja. Jei ji pradėtų tvirtinti susi�iedavusi su juo, niekas nė nesistebėtų. Tik reikia Mag� nu�alinti nuo kelio.

Laiko nedaug. Ji susitaria su Mage, kad toji atva�iuos ir pabus kelet� dienų. Tada Nik� ima persekioti nelaimės. Įpjaunama paveikslo virvė. Sugadinami ma�inos stabd�iai. Nuo uolos ant jos nurieda akmuo�� galėjo jis ir i� tikro nuriedėti, tik ji pridūrė, kad stovėjusi apa�ioj.

Bet �tai laikra�tyje ji u�tinka mano pavard� (sakiau tau, Hastingsai, kad visi pa�įsta Erkiulį Puaro) ir per savo į�ūlum� mane padaro savo bendrininku. Kulka, neva per�ovusi jai skrybėlait�, nukrinta man prie kojų. O! Linksma komedija. O a� ir apsigavau. Patikėjau, kad jos tyko pavojai! Bon! Į jos pus� stoja vertingas liudininkas. Lyg pagal jos u�sakym� a� papra�iau, kad atsikviestų koki� draug�. Ji nepraleid�ia progos ir telegrafuoja Magei atva�iuoti viena diena anks�iau.

I� tiesų nusikaltimui padaryti nebelieka jokių kliū�ių. Palikusi mus prie vai�ių stalo ir per radij� i�girdusi, kad �ėtonas tikrai �uvo, ima veikti. Ji turi daug laiko; paėmusi �ėtono lai�kus Magei, per�iūri ir atrenka kelis, tinkan�ius jos tikslui. Juos nune�a į savo kambarį, o paskui, pa�iūrėjusios fejerverko, jos grį�ta į namus ir Nikė duoda Magei u�simesti savo skraist�. Po to i�sėlinusi i� paskos, j� nu�auna. Greit grį�ta namo ir slėptuvėje u� panelio, kurio, jos manymu, niekas ne�ino, paslepia revolverį. Greit u�lipa laiptais ir laukia, kol sode pasigirs balsai. Kada lavonas jau atrastas, ji i�eina į scen�.

Nubėgusi laiptais, i�lekia pro duris.

Kaip puikiai ji atliko savo vaidmenį. Genialiai! O, ji �ia i� tiesų vaidino rimt� dram�. Kambarinė Elena parei�kė, kad �ia negeri namai. A� link�s su ja sutikti. �ie namai turėjo įtakos madmuazelei Nikei.

��O tie u�nuodyti saldainiai?�� tarė Frederik�.�� A� iki �iol dar nesuprantu.

��Tai irgi to paties sumanymo dalis. Matot, ir po Magės mirties kėsinamasi į Nikės gyvyb�,�� vadinasi, ai�ku, kad Magė �uvo per klaid�. Palaukusi, kiek, jos manymu, derėjo, ji skambina poniai Rais ir pra�o atne�ti �okoladinių saldainių dė��.

��Tai ten vis dėlto buvo jos balsas?

��O taip! Da�niausiai papras�iausias ai�kinimas būna teisingiausias. N�est-ce pas? Ji nutaiso kiek kitokį bals�, ir tiek. Kad paklausta negalėtumėt tikrai atsakyti. O gavus dė�ꠗ irgi nesudėtinga. Į tris saldainius įdeda kokaino, kurio turėjo gudriai pasislėpusi, vien� saldainį suvalgo ir sunegaluoja. Ji puikiai �ino, kiek galima kokaino suvalgyti ir kokius jo veikimo po�ymius pabrė�ti.

O �ia dar vizitinė kortelė, mano vizitinė kortelė! Ak! Sapristi103, akiplė�i�kumo jai netrūko! Tai tikrai buvo mano kortelė, kuri� įdėjau, siųsdamas jai gėlių. Kaip paprasta! Bet atspėk, kad geras.

Puaro nutilo, ir Frederik� vėl paklausė:

��O kam ji įdėjo revolverį į mano apsiaust�?

��Taip ir maniau, kad jūs paklausite, madam. Tam turėjo ateiti laikas. Pasakykit, ar jums niekad nedingtelėjo, kad madmuazelė Nikė jūsų nemėgsta? Ar nepajutot, kad ji gali imti jūsų neapk�sti?

��Sunku pasakyti,�� tarė i� lėto Frederik�.�� Mūsų santykiai nebuvo nuo�irdūs. Bet kadaise a� jai patikau.

��Mesje Lazarai, pasakykit be jokio apsimesto drovumo�� tam dabar ne metas,�� ar tarp jūsų ir Nikės kas nors buvo?

��Ne,�� Lazaras papurtė galv�.�� Vienu metu buvau ja susi�avėj�s, bet paskui, pats ne�inau kodėl, at�alau.

��Aha!�� Puaro i�mintingai palingavo galv�.�� Tai jos tragedija: �monės ja susi�avi, bet paskui at��la. Ir jūs, u�uot stipriau prie jos prisiri��s, įsimylėjot jos draug�. Nikė ėmė nek�sti madam, nes �i dabar įsigijo turting� draug�. An� �iem�, kai ra�ė testament�, ji dar mylėjo poni� Rais. O paskui viskas pasikeitė.

Nikė nepamir�o testamento, bet kad Kroftas jį sulaikė ir jis nepasiekė adresato, ji ne�inojo. Taigi madam�� bent taip manys �monės�� turi laukti jos mirties. Ir �tai ji skambina, pra�ydama atsiųsti saldainių. �įvakar pagal testament� madam būtų buvusi paskelbta Nikės turto paveldėtoja, o jos ki�enėje būtų rastas revolveris�� tas pats revolveris, su kuriuo nu�auta Magė Bakli. Jei pati madam būtų aptikusi revolverį, tai būtų irgi sukėlusi įtarim�, bandydama juo atsikratyti.

��Ji turbūt man�s labai nekentė,�� tyliai tarė Frederik�.

��Taip, madam. Jūs esat ne tokia, kaip ji�� �monėms, pamilusiems jus, meilė nepraeina.

��Gal a� esu kietakaktis,�� tarė �elend�eris,�� bet nelabai susigaudau, kaip ten buvo su tuo testamentu.

��Dar ne? Tai kita linija, visai nesudėtinga. Kroftai slapstosi �ia, o madmuazelei reikia operuotis. Ji dar neturi testamento. Kroftams gera proga. Jie įkalba para�yti testament� ir pasiųsti pa�tu. Tada jei kas atsitiktų madmuazelei � jei ji mirtų�� jie meistri�kai padirbtų kit� testament�, pagal kurį visi pinigai atitektų poniai Kroft. Pretekstas Australija ir Filipas Baklis, kurį jie girdėjo ka�kada buvus �ioje �alyje.

Tik madmuazelei apendicito operacija praėjo sėkmingai, ir suklastotas testamentas niekam nereikalingas. Bent kol kas. Ta�iau prasideda pasikėsinimai į jos gyvyb�. Kroftams vėl įsidega viltis. Galiausiai a� paskelbiu apie jos mirtį. �itokios progos nebegalima praleisti. Suklastotas testamentas i�kart nusiun�iamas mesje Vaizui. Beje, jie manė madmuazel� esant daug turtingesn�, nes ne�inojo, kad namas u�statytas.

��O man labai įdomu, mesje Puaro,�� pra�neko Lazaras,�� kaip jūs visa tai su�inojot. Kada jums ėmė kilti įtarimas?

��A, man sta�iai gėda. A� taip negreit susiprotėjau, taip negreit. Tiesa, kai kurie klausimai man nedavė ramybės. Kai kas atrodė įtartina. Tarkime, neatitikimai tarp to, k� sakė madmuazelė Nikė ir k� pasakojo kiti �monės. Visa bėda, kad a� tikėjau Nike.

Ir vien� kart� a� praregėjau. Madmuazelė Nikė padarė klaid��� i� to didelio gudrumo. Kai paraginau, kad pasikviestų draug�, ji pasi�adėjo tai padaryti, o nutylėjo, kad madmuazel� Mag� jau buvo i�sikvietusi. Taip jai atrodė būsi� ramiau, ir ji smarkiai pra�ovė.

Mat, tuoj pat atva�iavusi, Magė Bakli i�siuntė tėvams lai�k�, ir vienas nekaltas sakinys sukėlė man įtarim�. �Nesuprantu, kam ji man atsiuntė telegram�. Nieko nebūtų atsitik�, jei bū�iau atva�iavusi ir antradienį�. Kam ji u�siminė apie antradienį? Matyt, antradienį ji ir �iaip ketino atva�iuoti. Vadinasi, madmuazelė Nikė sumelavo arba, geriausiu atveju, nutylėjo.

Ir pirm� kart� a� į j� pasi�iūrėjau kitokiom akim. Ėmiau kriti�kai vertinti jos �od�ius. U�uot aklai ja patikėj�s, pats sau tariau: �O jeigu ne taip?� Prisiminiau, kad ji kitaip pasakodavo apie tuos pa�ius dalykus nei kiti. O gal visus tuos kartus ne kiti, o Nikė melavo?

Pamaniau, kad reikia į visk� pa�iūrėti papras�iau. Kas gi i� tikrųjų nutiko?

Pama�iau, kad vienintelis tikras įvykis yra tik Magdalos Bakli nu�udymas. O kas galėjo trok�ti jos mirties?

Ir man tada atėjo į galv� visai kas kita�� kelios paikos, k� tik pasakytos Hastingso pastabos, kad Margaretos vard� galima įvairiai sutrumpinti: Magė, Margo ir t.t. Ir man dingtelėjo: �Įdomu, koks pilnas madmuazelės Magės vardas?�

Tada tout d�un coup104 man pasidarė ai�ku. O jei jos vardas Magdala? Madmuazelė Nikė buvo sakiusi, kad jų giminėj tai da�nas vardas. O jei yra dvi Magdalos Bakli?..

Mintimis perbėgau skaitytus Maiklo �ėtono lai�kus. Nieko negalimo. Lai�ke minimas Skarboras, bet Magė, kaip sakė jos motina, ten buvo su Nike.

Tuo būdu paai�kėjo dar vienas dalykas, nedav�s man ramybės�� kodėl tiek nedaug lai�kų? Jei mergina laiko meilės lai�kus, tai laiko visus. O kodėl �ia tik keli? Ar jie kuo ypatingesni?

Prisiminiau, kad �iuose lai�kuose niekur nepaminėtas vardas. Jie visi pradedami skirtingai, kokiu nors meiliu �od�iu. Nė viename nėra Nikės vardo. Ir dar vienas dalykas, kurį turėjau anks�iau pastebėti, nes baisiai ai�kus.

��Koks?

���tai koks. Madmuazelei Nikei apendicitas buvo i�operuotas pereitų metų vasario 27 dien�. O Maiklo �ėtono lai�ke, ra�ytame antr� kovo, nėra jokio nerimo dėl jos sveikatos ar ko nors kito. Tai turėjo mane paakinti, kad lai�kai ra�yti visai kitam asmeniui.

Vėl per�iūrėjau savo sudaryt� s�ra��. Atsakiau į tuos klausimus nauju po�iūriu.

Beveik visi atsakymai pasidarė paprasti ir ai�kūs. Netgi atsakiau į klausim�, kurį sau buvau anks�iau u�dav�s: kodėl madmuazelė Nikė nusipirko juod� suknel�? Tam, kad būtų taip apsirengusi, kaip ir jos pusseserė, o raudona skraistė tik dar viena detalė. Ir tik �itas ai�kinimas teisingas, o ne kitas. Mergina nesipirks gedulingos suknelės, dar ne�inodama, ar jos mylimasis mir�s. Taip nebūna�� tai netikrovi�ka.

A� savo ruo�tu sugalvojau nedidelį vaidinim�, ir atsitiko tai, ko tikėjausi. Nikė Bakli labai kar�tai neigė slapto panelio buvim�. Tvirtino nesant tokio daikto. Bet jei yra�� nesuprantu, kam Elena būtų i�sigalvojusi,�� tai Nikė tikrai turi �inoti. Ko ji taip neigia? Gal ten įdėjo revolverį, slapta ketindama kam nors jį primesti ir sukelti įtarim�?

A� jai ty�ia leidau susidaryti nuomon�, kad visi įtarimai krinta ant madam. Juk toks buvo ir jos sumanymas. Kaip numa�iau, ji neatsispyrė pagundai paki�ti galutinį nenugin�ijam� įrodym�. Be to, �itaip ir pa�iai ramiau, nes Elena, ko gero, gali atrasti t� slapt� panelį ir ten padėt� revolverį.

Mes visi ramiai sėdim valgomajame, o Nikė svetainėje laukia i�ėjimo į scen�. Ji mano, jog atėjo tinkamiausia valanda i�imti revolverį i� slaptos vietos ir įdėti į madam ki�en�. Bet �į sykį jai pagaliau nepasisekė.

Frederik� net suvirpėjo.

��Vis vien nesigailiu, kad atidaviau jai savo laikrodį.

��Teisingai, madam.

Ji �vilgtelėjo į Puaro.

��Ir tai jūs �inot?

��O kaip Elena?�� pertraukiau juos.�� Ar ji k� �inojo, ar tik nujautė?

��Ne. A� jos klausiau. Sakė nėjusi i� namų tik todėl, kad, jos �od�iais tariant, buvo ka�kas neai�ku. Matyt, Nikė pernelyg primygtinai spyrė j� eiti pasi�iūrėti fejerverko. Ji sakė, jos �irdis jautė, kad ka�kas bus, tik manė, jog tai atsitiks madam Frederikai. Elena �inojusi Nikės būd�, ji vis� laik� tokia keistuolė.

��Taip,�� su�nib�dėjo Frederik�.�� Tokios nuomonės ir pasilikim, kad ji keistuolė. Keista mergaitė, nemokėjusi gyventi... Bent a�...

Puaro paėmė jos rank� ir pakėl�s �velniai pabu�iavo. �arlis Vaizas nesmagiai sukrutėjo.

���ia bus nemaloni istorija,�� tarė jis tyliai.�� Man gal derėtų paie�kot jai gynėjo.

��Manau, nebereikės,�� �velniai atsakė Puaro.�� Jei tik mano prielaidos teisingos.

Jis netikėtai atsigr�ė į �elend�erį.

��Juk jūs ten slepiat narkotikus, tiesa? Tuose rankiniuose laikrod�iuose?

��A�... a�...�� sumi��s pralemeno jūrininkas.

��Apsimesdamas paprastu ir geru vaikinu, jūs man�s neapgausit. Hastings� apgavote, bet ne mane. Juk labai pelninga prekiauti narkotikais, ar ne,�� ir jums, ir dėdei i� Harli-strito?

��Mesje Puaro!

�elend�eris pakilo.

Mano draugas ramiai pa�velgė į jį.

��Jūs esat tas parankinis �draugelis�. Ginkitės, jei patinka. Tik a� jums patar�iau dingti, jei nenorit patekti policijai į rankas.

Ir a� baisiai nustebau, nes �elend�eris taip ir padarė. Dingo i� kambario lyg �aibas. I�si�ioj�s �vilgtelėjau jam pavymui.

Puaro nusijuokė.

��A� tau sakiau, nion ami. Tavo nuojauta visada klaidinga. C�est epatant!105

��Tai kokaino buvo rankiniame laikrodyje?..�� pradėjau a�.�� Taip, taip. Todėl madmuazelei Nikei buvo labai patogu nusine�ti jo į ligonin�. O kadangi vis� ten buvusį sudėjo į saldainius, tai dabar papra�ė madam laikrod�io, kuris dar pilnas.

��Manot, kad be jo Nikė jau nebetveria?

��Ne, ne, madmuazelė Nikė ne kokainistė. Kartais gal i�dykaudama pabando. Tik �įvakar jai prireikė kokaino kitam tikslui. �įvakar ji i�gers vis� norm�.

��Nejau?..�� i�si�iojau a�.

��Tai vienintelė jos i�eitis. Vis geriau nei kartuvių kilpa. Bet ���... ne�nekėkim taip, mesje Vaizui girdint. Jis atstovauja įstatymui ir tvarkai. Oficialiai a� nieko ne�inau. Tik spėlioju, kas galėtų būti rankiniame laikrodėlyje, ir tiek.

��Jūsų spėliojimai visada teisingi, mesje Puaro,�� pasakė Frederik�.

��Man jau laikas eiti,�� tarė mesje Vaizas, demonstratyviai parodydamas mums nepritari�s.

Puaro pervedė �vilgsnį nuo Frederikos į Lazar�.

��Tai �adat susituokti?

��Ir kuo skubiausiai.

��Mesje Puaro,�� pra�neko Frederik�,�� a� nesu tokia nepataisoma kokainistė, kaip jūs manot. A� savo doz� nepaprastai suma�inau. O dabar, kai mano laimė ranka pasiekiama, manau, kad rankinių laikrodėlių visai nebeprireiks.

��Madam, a� tikiu, kad jūs rasit savo laim�,�� pasakė �velniu balsu Puaro.�� Jūs tiek prisikentėjot, bet likot geros �irdies.

��A� rūpinsiuos ja,�� tarė Lazaras.�� Dabar mano reikalai prasti, bet, manau, i�brisiu. O net jei nepasiseks, Frederik� su manim nebijos vargo.

Ji linktelėjo �ypsodamasi.

��Jau vėlu,�� tarė Puaro, �vilgtelėj�s į laikrodį.

Visi pakilom.

���iame keistame name praleidom keist� vakar�,�� dar pridūrė Puaro.�� Elena sakė teisyb�, kad �ia blogi namai...

Jis pasi�iūrėjo į senojo sero Niko portret�. Ir nei i� �io, nei i� to sugrieb�s Lazar� u� rankos pasivedėjo į �alį.

��Atleiskit, bet dar vienas klausimas man neai�kus. Sakykit, kodėl jūs siūlėte penkiasde�imt svarų u� �į paveiksl�?

Man būtų labai malonu �inoti, suprantat, tada nebeliktų klausimų.

Lazaras kiek pa�iūrėjo į jį be jokios i�rai�kos. Paskui nusi�ypsojo.

��Mesje Puaro, �inokit, a� prekybininkas.

��Taip.

���is portretas vertas dvide�imt svarų, ir nė penso daugiau. �inojau, kad pasiūlius penkiasde�imt, Nikė pamanytų kainuojant jį dar daugiau ir nueitų kur pasitikrinti, o ten i�girstų, kad paveikslas vertas perpus ma�iau. Ir kai kit� kart� pasiūly�iau kiek nors u� paveiksl�, ji nebėgtų teirautis.

��O kas i� to?

��Paveikslas ant galinės sienos yra vertas ma�iausiai penkių tūkstan�ių svarų sterlingų,�� �altai atsakė Lazaras.

��Aha.�� Puaro giliai atsikvėpė ir pasakė laimingas:�� Daugiau neai�kumų nebėra.

I�na�os

Mano drauge (pranc.).

Na, gerai (pranc.)

Nusiraminkit (pranc.).

Deputatų rūmai (pranc.).

Garbės �odis (pranc.).

Galutinis namas (angl.).

Įnoris, keistumas (angl.); pa�od�iui: �Bitė skrybėlaitėje�.

�ia, �ia, �ia ir �ia (pranc.).

�velnumas (pranc.).

Palauk. Man įdomu (pranc.).

Jaunystė (pranc.).

Mano brangusis (pranc.)

Taigi (pranc.).

Nepasisekė (pranc.).

�tai (pranc.).

Tvarka (pranc.).

Na, kaip (pranc.).

Po velnių! (pranc.).

Velnias (angl.).

Kalbėkime apie reikal� (pranc.).

Ar ne taip? (pranc.).

Gerai (pranc.).

Na (pranc.).

Suprantama (pranc.).

Pa�iūrėsim (pranc.).

K� jūs pasakėte? (pranc.).

Iki pasimatymo (pranc.).

�tai kaip. Tai įdomu (pranc.).

Netaktas (pranc.).

Labai paprasta (pranc.).

Malonu, ar ne? (pranc.).

Veikian�ius asmenis (lot.).

Ma�ylė (pranc.).

Vis keliu sau �į klausim�. Kas �ia galėtų būti? (pranc.).

Kar�ta (pranc.).

Netakti�kas (pranc.).

Suk�ius (pranc.).

�tai ko mums reikia! (pranc.).

Laba diena (pranc.).

Mano vaike (pranc.).

Kaip tik (pranc.).

Varg�as vaikas (pranc.).

Bet taip (pranc.).

�olių antpilas (pranc.).

Sloguoti (pranc.).

Plau�ių u�degimas (pranc.).

Fejerverkai (pranc.).

Kas tau? (pranc.).

Mano Dieve (pranc.).

O kitiems... (pranc.).

Nusikaltimas i� aistros (pranc.).

Po velnių (pranc.).

Ar ne? (pranc.).

Pasisekė (pranc.).

Su�avėtas (pranc.).

Miela (pranc.).

Kas per mintis (pranc.).

Juk tai neprotinga (pranc.).

Po velnių (pranc.).

Tai daug sunkiau (pranc.).

Garbės �odis (pranc.).

Palaukit (pranc.).

Ko nori moteris, to nori ir Dievas (pranc.).

Gerasis Dievas (pranc.).

Amatas (pranc.).

Ne, tai nes�monė (pranc.).

Dabar tvarka (pranc.).

Paklausykit (pranc.).

Baltiniai (pranc.).

U�teks (pranc.).

Man atrodo (pranc.).

Keista (pranc.).

Teisingai padarė tas gerasis mesje Kroftas (pranc.).

Kaip? (pranc.).

�ita ma�ylė (pranc.).

Tai va (pranc.).

Prie�pie�iai (pranc.).

Pulkininkas (pranc.).

A� tai gerai �inau (pranc.).

Traukdamasis (pranc.).

Tarp mūsų (pranc.).

Nereikalinga (pranc.).

Tokia jauna mergina (pranc.).

Pirmyn (pranc.).

Puiku (pranc.).

Sūrio rū�is.

Prakeikimas (pranc.).

Kur tai girdėta (pranc.).

Varg�elė (pranc.).

Po perkūnais (pranc.).

Velnias (pranc.).

Labai gerai (pranc.).

S�mojinga (pranc.).

Savaime suprantama (pranc.).

Kaip laikaisi, mano drauge? (pranc.).

Visai ne (pranc.).

Tikrai (pranc.).

Puiku. Dėkoju jums (pranc.).

�inoma (pranc.).

Nieko sau vardas (pranc.).

O ne (pranc.).

Prasimanytas asmuo, kuriuo savo kalboje vis remiasi �. Dikenso romano �Martino �azlvito gyvenimas� veikėja Sara Hemp.

Po velnių (pranc.).

I�kart (pranc.).

Net stebėtina! (pranc.).