Turinys

Prologas

Pirma dalis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

Antra dalis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

11 skyrius

Tre�ia dalis

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

2 SKYRIUSI

Misis Velman gulėjo ant rūpestingai sukrautų pagalvių. Jos kvėpavimas buvo sunkokas, ta�iau ji nemiegojo. Akys, vis dar tokios pa�ios gilios bei mėlynos kaip ir dukterė�ios Elinoros, �velgė į lubas. Ji buvo didelė, sunki moteris, gra�iu vanagi�ku profiliu. Jos veide atsispindėjo i�didumas ir ry�tas.

Pagaliau �vilgsnis sustojo ties figūra, sėdin�ia prie lango. Akys �velgė su meile, beveik ilgesingai.

��Mere...�� pagaliau i�tarė ji.

Mergina greitai atsisuko.

��O, jūs pabudote, misis Velman.

��Taip, a� nemiegu jau kurį laik�...�� pasakė Lora Velman.

��A� ne�inojau. Bū�iau...

Ta�iau misis Velman j� pertraukė:

��Ne, viskas gerai. A� galvojau.... Galvojau apie daugelį dalykų.

��Apie k�, misis Velman?

U�jau�iamas �vilgsnis, susidomėjimo kupinas balsas... Senutė vėl meiliai pa�velgė į mergin� ir �velniai tarė:

��A� tave labai myliu, brangioji. Tu esi man labai gera.

��O, misis Velman, tai jūs man esate labai gera. Jeigu ne jūs, ne�inau k� bū�iau dariusi! Dėl man�s jūs padarėte visk�.

��Ne�inau... tikrai ne�inau...�� ligonė neramiai sujudėjo, jos de�inė ranka truktelėjo, o kairė taip ir liko gulėti be gyvybės �enklų.

��Noriu padaryti geriausia, k� galiu, ta�iau kartais taip sunku �inoti, kas yra geriausia, kas yra teisingiausia. A� visuomet pernelyg pasitikėdavau savimi...

��O ne, esu tikra, kad jūs visuomet darydavote tai, kas geriausia ir teisingiausia,�� paprie�taravo Merė D�erard.

Ta�iau Lora Velman papurtė galv�.

��Ne. Ir tai mane neramina. Mane visuomet lydėjo pagrindinė nuodėmė, Mere: a� i�didi. O i�didumas gali virsti did�iuliu blogiu. Jis būdingas visai mūsų �eimai, Elinorai taip pat...

��Jums bus malonu matyti pas save mis Elinor� ir misterį Roderik��� jų apsilankymas pralinksmins jus. Jau senokai jie �ia nesilankė,�� greitai įsiterpė Merė.

��Jie geri, labai geri vaikai,�� tyliai pasakė misis Velman.�� Ir abu mane myli. �inau, kad man tereikia juos pakviesti ir jie tu�tuojau atvyks. Ta�iau a� nenoriu to daryti per da�nai. Jie�� jauni ir laimingi, prie�ais juos�� visas gyvenimas. Todėl jiems nėra reikalo anks�iau laiko matyti merdėjim� ir kan�ias.

��Esu įsitikinusi, kad jie tikrai taip nemano, misis Velman,�� vėl paprie�taravo Merė.

O misis Velman t�sė, kalbėdama grei�iau su savimi nei su mergina:

��Visuomet vyliausi, kad jie susituoks, ta�iau niekada apie tai neu�siminiau. Jauni �monės tokie prie�gynos. Tai tik būtų atstūm� juos vien� nuo kito! Dar tuomet, kai jie buvo vaikai, man atrodė, kad Elinora neabejinga Rod�iui. Ta�iau dėl jo a� nebuvau visi�kai tikra. Jis�� keistas sutvėrimas. Toks pats buvo ir Henris�� labai u�sidar�s ir skrupulingas... Taip, Henris...

Akimirk� ji tylėjo ir galvojo apie savo velionį vyr�.

��Taip seniai... labai seniai...�� sumurmėjo ji.�� Santuokoje mes buvome pragyven� tik penkerius metus, kai jis mirė. Nuo abipusio plau�ių u�degimo... Mes buvome laimingi, taip, labai laimingi.... Bet dabar net ir ta laimė atrodo ka�kokia nereali. A� buvau savoti�ka, pasipūtusi, nei�silavinusi, į�ymybes dievinanti mergina, kurios galva buvo prikim�ta įvairiausių idėjų. Jokios realybės...

��Tikriausiai jūs jautėtės labai vieni�a... po to.

��Po to? O taip, jau�iausi siaubingai vieni�a. Tuomet man buvo dvide�imt �e�eri... o dabar per �e�iasde�imt. Praėjo daug laiko, mieloji... labai daug laiko...�� ir staiga su kartėliu pridūrė:�� O dabar dar ir �itai!

��Turite omenyje savo lig�?

��Taip. A� visuomet labiausiai bijojau insulto. Koks pa�eminimas! Esu prausiama ir pri�iūrima kaip kūdikis. Nieko negaliu padaryti pati. Tai mane varo i� proto. Galiu pasakyti, kad O�Brajen�� gera�irdė būtybė, nes nepyksta, kai at�ariai kalbuosi su ja, be to, nėra kvailesnė u� kitas. Bet man vis tiek daug maloniau matyti �ia tave, Mere.

��Tikrai?�� mergina i�raudo.�� A�... a� taip d�iaugiuosi, misis Velman.

��Tu nerimavai dėl ateities, ar ne?�� spėjo Lora Velman.�� Palik tai man, mieloji. A� pasirūpinsiu, kad turėtum lė�ų įsigyti profesij� ir būtum nepriklausoma. Bet dar �iek tiek pakentėk�� man tiek daug rei�kia tavo buvimas �alia.

��O, misis Velman, �inoma, �inomai Nė u� k� jūsų nepaliksiu. Jeigu a� jums reikalinga...

��Tu man tikrai reikalinga...�� ligonės balsas buvo neįprastai �emas ir skambus.�� Tu esi... tu esi man kaip dukra, Mere. Ma�iau, kaip tu augai, �ia, Hanterberyje, kaip i� k� tik pradėjusio vaik��ioti kūdikio virtai gra�ia mergina... Did�iuojuosi tavimi, vaikeli. Tikiuosi, kad padariau tai, kas tau geriausia.

��Jeigu manote, kad a� nepatenkinta tuo, jog buvote tokia gera ir suteikėte man geresnį i�silavinim� nei leistų įgyti mano visuomeninė padėtis,�� greitai ėmė berti Merė,�� ar... ar, kad dėl to, kaip tėvas sako, vaizduoju ledi, tai taip tikrai nėra. A� jums be galo dėkinga. Ir jeigu a� trok�tu u�sidirbti pragyvenimui, tai tik todėl, kad manau, jog po visko, k� dėl man�s padarėte, negaliu sėdėti sudėjusi rankas. A�... a� nenorė�iau, kad �monės manytų, jog esu jūsų i�laikytinė.

Netikėtai Lora Velman pra�neko dygiu balsu:

��Tai �tai k� senasis D�erardas kala tau į galv�! Nekreipk dėmesio į savo tėv�, Mere. Niekada nebuvo ir nebus jokios kalbos apie tai, jog esi mano i�laikytinė. Pra�au tav�s pabūti �ia �iek tiek ilgiau tik dėl sav�s pa�ios. Greitai viskas bus baigta... Jeigu viskas būtų vyk� taip, kaip pridera, be tų per ilgai u�sit�susių kvailys�ių su slaugėmis ir gydytojais, bū�iau jau mirusi.

��O ne, misis Velman! Daktaras Lordas sako, kad dar galite gyventi metų metus.

��A�iū, bet a� visai to netrok�tu! Neseniai a� jam sakiau, kad padorioje civilizuotoje valstybėje man tereikėtų u�siminti, jog noriu mirti, ir jis galėtų mane neskausmingai pribaigti kokiais nors vaistais. Jei turėtumėte dr�sos, daktare,�� pasakiau a�,�� taip ir padarytumėte!

��O! Ir k� jis atsakė?�� su�uko Merė.

���is nepagarbus jaunuolis papras�iausiai i�si�iepė, mieloji, ir parei�kė, jog nerizikuos būti pakartas. Jis pasakė: ��inoma, jei visus savo pinigus paliktumėte man, būtų visai kas kita!� Begėdi�kas jaunas akiplė�a! Bet man jis patinka. Jo vizitai man padeda labiau nei jo vaistai.

��Taip, jis labai mielas,�� pritarė Merė.�� Slaugė O�Brajen jį labai vertina, slaugė Hopkins taip pat.

��Sulaukusi tokio am�iaus Hopkins turėtų būti protingesnė. O O�Brajen, kai tik jis prieina ar�iau jos, kvailai �ypsosi, kartoja �O, daktare� ir kedena tuos savo plevėsuojan�ius kaspinus.

��Varg�elė O�Brajen.

��Ji neblogas �mogus, i� tikrųjų neblogas,�� atlaid�iai pasakė misis Velman,�� ta�iau mane erzina visos slaugės.

Ka�kodėl jos įsikalusios į galv�, jog penkt� valand� ryto tu būtinai norėsi �puodelio geros arbatos�.�� Ji patylėjo.�� Kas tai? Automobilis?

Merė pa�velgė pro lang�.

��Taip, automobilis. Atva�iavo mis Elinora ir misteris Roderikas. II

��A� labai d�iaugiuosi, Elinora, dėl tav�s ir dėl Rod�io,�� pasakė misis Velman dukterė�iai.

Elinora jai nusi�ypsojo.

��A� �inojau, kad d�iaugsitės, teta Lora.

�iek tiek padvejojusi, senutė paklausė:

��Ar tu... myli jį, Elinora?

Subtilūs Elinoros antakiai kilstelėjo.

���inoma.

Lora Velman greitai pra�neko:

��Atleisk man, mieloji. �inai, tu esi labai u�daro būdo. Labai sunku suprasti, k� tu galvoji ar jauti. Kai jūs abu buvote daug jaunesni, man atrodė, kad tu pernelyg prisiri�usi prie Rod�io...

Ir vėl plony�iai Elinoros antakiai kilstelėjo.

��Pernelyg?

Senoji ledi linktelėjo.

��Taip. Neprotinga per daug stipriai mylėti. Kartais labai jaunos merginos būtent taip ir myli... D�iaugiausi, kai i�vykai į Vokietij� baigti mokslų. Kai grį�ai atgal, atrodei visi�kai abejingajam, ir a� dėl to taip pat... apgailestavau! Esu įkyri senutė, kuriai sunku įtikti, ar ne? Bet man visuomet atrodė, jog esi kar�to būdo, kurį paveldėjai i� mūsų �eimos. Ta�iau �monės su tokiu temperamentu nebuvo labai laimingi... Bet, kaip jau sakiau, kai grį�ai i� u�sienio tokia abejinga Rod�iui, a� apgailestavau dėl to, nes visuomet tikėjausi, kad kada nors jūs susieisite. Dabar tai įvyko, todėl viskas gerai! Tu tikrai jį myli?

��Rodį myliu pakankamai, bet ne per daug,�� rimtai atsakė Elinora.

Misis Velman pritariamai linktelėjo.

��Tuomet, manau, būsite laimingi. Rod�iui reikia meilės, ta�iau jam nepatinka pernelyg didelė aistra. Jis nepak�stų savininki�kumo.

��Jūs labai gerai pa�įstate Rodį,�� jausmingai pasakė Elinora.

��Jeigu Rodis tave myli siek tiek stipriau nei tu jį�� tai tik į naud�.

��Tetos Agatos patarimų skiltis:�Laikyk savo vaikin� ne�inioje! Neleisk jam būti tikramdėltavo jausmų!�

��Esi nelaiminga, vaikeli? Ar kas nors negerai?�� staiga paklausė Lora Velman.

��Ne, ne, nieko.

��Tu pamanei, jog a� esu... �iauri? Mieloji, tu esi jauna ir jautri. Deja, bet ir pats gyvenimas yra �iaurus...

��Tikriausiai,�� su vos juntamu kartėliu i�tarė Elinora.

��Vaikeli, tu esi nelaiminga? Kas atsitiko?

��Nieko, visi�kai nieko.�� Ji atsistojo, priėjo prie lango ir pusiau atsigr�usi paklausė:

��Teta Lora, pasakykite atvirai, kaip jūs manote, ar meilė visuomet atne�a laim�?

Misis Velman veidas apniuko.

��Ta prasme, kuri� tu turi omenyje�� ne, tikriausiai ne... Aistringa meilė kitam �mogui visuomet atne�a daugiau sielvarto nei d�iaugsmo. �iaip ar taip, Elinora, �itai reikia patirti pa�iam. Tas, kas niekuomet nemylėjo, niekada i� tikrųjų ir negyveno...

Mergina linktelėjo ir pratarė:

��Taip, jūs suprantate... pati tai i�gyvenote...

Staiga ji atsisuko, akyse atsispindėjo smalsumas:

��Teta Lora...

Atsidarė durys ir į kambarį įėjo raudonplaukė slaugė O�Brajen.

��Misis Velman, pas jus atėjo daktaras,�� �vitriai pasakė ji. III

Daktaras Lordas buvo trisde�imt trejų metų vyras smėlio spalvos plaukais, negra�iu, �lakuotu, bet gana maloniu veidu, kuriame i�siskyrė nepaprastai kampuotas smakras ir skvarbios skais�iai mėlynos akys.

��Labas rytas, misis Velman,�� pasilabino jis.

��Labas rytas, daktare Lordai. Susipa�inkite, �ia mano dukterė�ia mis Karlail.

Atvirame daktaro Lordo veide atsispindėjo labai akivaizdus susi�avėjimas.

��Kaip laikotės?�� paklausė jis. Rank�, kuri� i�tiesė Elinora, jis paspaudė taip atsargiai, tarytum bijotų j� sulau�yti.

��Elinora ir mano sūnėnas atva�iavo pralinksminti mane,�� toliau kalbėjo misis Velman.

��Puiku!�� su�uko daktaras Lordas.�� Būtent to jums ir reikia! Esu tikras, kad jums tai labai padės, misis Velman.

Jis vis dar �velgė į Elinor� susi�avėjimo kupinu �vilgsniu.

Eidama link durų Elinora tarė:

��Daktare Lordai, ar prie� jums i�einant dar pasimatysime?

��O... hm... taip, �inoma.

Ji i�ėjo, u�trenkdama paskui save duris. Daktaras Lordas priėjo prie lovos, o slaugė O�Brajen nupleveno paskui jį.

��Ir vėl įprastos procedūros�� pulso, įkvėpimo ir i�kvėpimo, temperatūros matavimai, ar ne, daktare? Kokie jūs, gydytojai, apgavikai!

��Ak, misis Velman!�� atsidusdama i�tarė slaugė O�Brajen.�� Kaip galima tokius dalykus sakyti daktarui!

��Misis Velman mane permato, slauge!�� �ybtelėj�s akimis nusijuokė daktaras Lordas.�� �iaip ar taip, misis Velman, turiu atlikti savo darb�. Bėda ta, kad a� taip ir nei�mokau tinkamai elgtis su ligoniais.

��Prie�ingai, jūs mokate elgtis su ligoniais, netgi did�iuojatės tuo.

Piteris Lordas sukikeno ir pastebėjo:

��Tai jūs taip sakote.

Po kelių įprastinių klausimų ir atsakymų daktaras Lordas atsilo�ė kėdėje ir nusi�ypsojo savo pacientei.

��K� gi, jūs nuostabiai taisotės.

��Ir a� jau po kelių savai�ių galėsiu atsikelti ir vaik��ioti po nam�?�� paklausė Lora Velman.

��Taip, tik ne taip greitai.

���inoma, ne. Jūs apgavikas! Kokia nauda i� tokio gyvenimo, kai negali atsikelti ir tavimi reikia rūpintis kaip kūdikiu?

��O kokia nauda i� paties gyvenimo? �tai kur klausimas. Ar kada nors teko skaityti apie puikų viduram�ių i�radim��� kalėjimo kamer�, kurioje negalima nei atsistoti, nei atsigulti? Tikriausiai manote, kad kiekvienas, pasodintas į toki� kamer�, mirtų po kelių savai�ių? Jūs klystate. Vienas �mogus �e�iolika metų i�gyveno gele�iniame narve, o paleistas į laisv� sulaukė gilios senatvės.

��Ir kokia �ios istorijos esmė?�� paklausė Lora Velman.

��Esmė ta, kad �mogus turi instinkt� gyventi,�� paai�kino Piteris Lordas.�� �mogus gyvena ne todėl, kad jo protas pritaria tam. �monės, kurie, kaip mes sakome, �geriau jau mirtų�, nenori mirti! O �monės, kuriems tikrai yra dėl ko gyventi, leid�ia sau mirti, nes jie nebeturi jėgų kovoti.

��T�skite.

��Daugiau neturiu k� pasakyti. Jūs esate i� tų �monių, kurie tikrai nori gyventi, kad ir k� jūs kalbėtumėte! Ir jeigu jūsų kūnas nori gyventi, negerai, kad jūsų protas sako k� kit�.

��Kaip jums �ia patinka?�� staiga pakeitė tem� misis Velman.

��Man �ia gerai,�� �ypsodamasis atsakė Piteris Lordas.

��Ar �ia ne nuobodoka tokiam jaunuoliui kaip jūs? Ar nenorite specializuotis? Nemanote, kad apylinkės gydytojo darbas yra gana nuobodus?

Lordas papurtė savo smėlio spalvos galv�.

��Ne. Man patinka mano darbas. �inote, a� myliu �mones ir man patinka paprastos kasdienės ligos. A� tikrai nenoriu nustatyti retai pasitaikan�ios bacilos, sukelian�ios neai�ki� lig�. Man patinka tymai, vėjaraupiai ir kitos pana�ios ligos. A� mėgstu stebėti, kaip į jas reaguoja skirtingi �monės. Man patinka i�mėginti naujus gydymo būdus. Ta�iau bėda ta, kad a� neturiu visi�kai jokių ambicijų. Liksiu �ia tol, kol u�siauginsiu �andenas ir �monės ims sakyti: �O taip, daktaras Lordas �ia gyvena jau daugelį metų. Mielas senukas, ta�iau jo gydymo metodai be galo senamadi�ki. Gal geriau pasikvieskime jaun� ir �iuolaiki�k� gydytoj�...�

��Hm!�� numykė misis Velman.�� Pana�u, kad perpratote tai!

Piteris Lordas atsistojo.

��K� gi, man laikas eiti.

��Manau, kad mano dukterė�ia nori pasikalbėti su jumis,�� spėjo misis Velman.�� Tarp kitko, ir k� apie j� manote? Juk anks�iau nebuvote jos mat�s, ar ne?

Daktaras Lordas staiga smarkiai i�raudo�� u�kaito net jo antakiai.

��A�... O! Ji labai gra�i ir, hm... man regis, protinga,�� i�lemeno jis.

Toks atsakymas misis Velman labai pralinksmino.

�Koks jis dar jaunas, i� tiesų...��� pagalvojo ji, o garsiai tarė:

��Jums reikia vesti. IV

Rodis nuklydo į sod�. Jis kirto pla�i� piev�, po to, paėj�s grįstu takeliu, į�engė į aptvert� gausiai u�sodint� ir gerai pri�iūrėt� dar��. �Įdomu, ar kada nors gyvensiu su Elinora Hanterberyje?��� klausė jis sav�s. Tikriausiai taip. Bent jau jis to norėtų, nes jam patinka gyvenimas kaime. Ta�iau jis nebuvo tikras dėl Elinoros. Galimas dalykas, jog ji pasirinks gyvenim� Londone...

Nelengva numatyti, kur gali atsidurti gyvendamas kartu su Elinora. Ji beveik niekada neatskleid�ia to, k� galvoja ar jau�ia. Jam patiko �is jos bruo�as... Rodis nemėgo �monių, kurie be perstojo pasakojo apie savo mintis bei jausmus ir naiviai tikėjo, kad tu i� tikrųjų nori pa�inti jų siel�. Paslaptingumas visuomet daug įdomesnis.

�Elinora,�� kriti�kai m�stė jis,�� tiesiog ideali.� Niekas joje nenervino ir neerzino. Į j� buvo malonu pa�iūrėti, įdomu pasi�nekėti�� apskritai ji buvo pati �avingiausia kompanionė.

�Man velni�kai pasisekė, kad j� turiu,�� labai patenkintas pagalvojo jis.�� Tik nesuprantu, k� ji pamatė tokiame vaikine kaip a�?� Roderikas Velmanas, nepaisant jo i�rankumo, nebuvo i�puik�s. Jam i� tiesų atrodė keista, kad Elinora sutiko u� jo tekėti.

Ateitį jis vaizdavosi �viesiomis spalvomis. Viskas buvo ganėtinai ai�ku, o tai visuomet gerai. Jis tikėjosi, kad jie gana greitai susituoks. �inoma, jei tik to norės Elinora. O gal ji norės vestuves �iek tiek atidėti. Nereikėtų jos skubinti. I� prad�ių jie stokos pinigų, ta�iau dėl to neverta nerimauti. Jis nuo�ird�iai vylėsi, jog teta Lora dar ilgai gyvens. Ji visuomet buvo tokia miela ir gera jam. Pasiimdavo jį atostogoms ir nuolat domėjosi jo reikalais.

Jis vengė min�ių apie nei�vengiam� tetos mirtį, nes nemėgo pernelyg ai�kiai įsivaizduoti tai, kas nemalonu (paprastai jis vengdavo galvoti apie nemalonumus)... Ta�iau... hm... po to... �ia gyventi bus labai gera, tuo labiau kad jie turės pakankamai daug pinigų i�laikyti dvar�. Įdomu, kaip teta sutvarkė savo palikim�? �iaip ar taip, tai visai nesvarbu. Nors kai kurioms moterims yra svarbu, kas valdo pinigus�� vyras ar �mona, bet tik ne Elinorai. Ji labai takti�ka ir jai tikrai nelabai rūpi pinigai.

�Ne, kad ir kas atsitiktų, nėra dėl ko nerimauti,��� pagalvojo jis i�eidamas pro vartelius, esan�ius tolimajame aptverto dar�o gale. I� �ia jis patraukė į nedidel� girait�, kurioje pavasarį �ydėdavo geltonieji narcizai. �inoma, dabar jie buvo nu�ydėj�, ta�iau �aluma, kuri� ap�vietė pro med�ius prasiskverbiantys saulės spinduliai, atrodė nuostabiai.

Tarytum atgarsis į jo ankstesnį ramum� akimirk� jį apėmė keistas nerimas. Jis jautė, kad jam ka�ko trūksta... taip, trūksta...

Auksu spindinti �aluma, ore tvyranti �iluma jį sujaudino, u�kaitino krauj� ir staiga jis ėmė nekantrauti.

Giraite link jo ėjo mergina�� �viesiais spindin�iais plaukais ir rausva oda.

�Kokia gra�i... neapsakomai gra�i mergina,��� pagalvojo jis.

Rodis stovėjo visi�kai nejudėdamas, tarytum suakmenėj�s. Jam atrodė, kad pasaulis ėmė suktis, apsivertė auk�tyn kojomis ir staiga netikėtai pakvai�o!

Mergina stabtelėjo, o po to vėl pajudėjo. Ji priėjo prie tos vietos, kur stovėjo amo netek�s ir juokingai i�si�ioj�s Rodis.

��Jūs man�s neprisimenate, misteri Roderikai?�� �iek tiek padvejojusi paklausė ji.�� �inoma, praėjo nema�ai laiko. A� esu Merė D�erard, i� sarginės.

��A! Jūs�� Merė D�erard?�� i�lemeno Rodis.

��Taip,�� patvirtino ji, o po to gana droviai pridūrė:

���inoma, nuo to laiko, kai matėte mane paskutinį kart�, a� pasikei�iau.

��Taip, jūs pasikeitėte,�� atsiliepė jis.�� A�... a� nebū�iau jūsų atpa�in�s.

Jis stovėjo ir spoksojo į j�. Rodis nei�girdo �ingsnių u� nugaros, ta�iau Merė i�girdo ir atsisuko.

Minutėl� Elinora stovėjo nejudėdama, o po to tarė:

��Sveika, Mere.

��Kaip laikotės, mis Elinora?�� pasisveikino Merė.�� Malonu jus matyti. Misis Velman laukė jūsų.

��Taip, praėjo nema�ai laiko,�� pasakė Elinora.�� A�... slaugė O�Brajen pra�ė jūsų paie�koti. Ji nori pakelti misis Velman ir sakė, kad paprastai jūs jai padedate tai padaryti.

��Tuoj pat einu,�� atsakė Merė.

Ji pajudėjo, o paskui pasileido bėgti. Elinora stovėjo ir �velgė jai įkandin. Merė bėgo greitai, grak�tumas atsispindėjo kiekviename jos judesyje.

��Atalanta...5�� tyliai i�tarė Rodis.

Elinora neatsakė. Minutėl� ji stovėjo nejudėdama, o paskui pasakė:

��Netrukus prie�pie�ių metas. Ver�iau grį�kime.

Ir jie greta patraukė link namo. V

��Eime, Mere! Tai tikrai įspūdingas filmas su Garbo6 apie Pary�ių. Pagal puikaus ra�ytojo roman�. Jo pagrindu ka�kada net opera buvo pastatyta.

��A�iū, Tedai, tu be galo malonus, bet a� tikrai nenoriu.

��Paskutiniu metu a� nesuprantu tav�s, Mere,�� piktai i�rė�ė Tedas Biglendas.�� Tu pasikeitei, visi�kai pasikeitei.

��Ne, Tedai, nepasikei�iau.

��Pasikeitei! A� manau, taip atsitiko dėl to, jog mokeisi toje pra�matnioje mokykloje, o po to Vokietijoje. Dabar mes tau per prasti.

��Tai netiesa, Tedai. A� ne tokia,�� su u�sidegimu paprie�taravo ji.

Sveikata ir jėga tryk�tantis jaunuolis, nors ir pyko, vertinan�iai nu�velgė Mer�.

��Taip, tu pasikeitei. Dabar tu beveik ledi, Mere.

��Bet juk �beveik ledi� nerei�kia �tikra ledi�, ar ne?�� su netikėtu kartėliu paklausė Merė.

��Manau, kad ne,�� staiga suprat�s atsakė jis.

���iaip ar taip, o kam �iais laikais tai rūpi? Ledi, d�entelmenai ir pana�iai...�� greitai i�bėrė Merė.

��Taip, dabar tai nėra taip svarbu kaip seniau,�� sutiko Tedas m�sliai.�� Nepaisant to, dar yra ir įvaizdis. Vie�patie, Mere, tu atrodai kaip hercogienė, grafienė ar ka�kas pana�aus.

��I�vaizda dar nieko nesako. Esu ma�iusi tokių grafienių, kurios atrodo kaip skudurininkės,�� paai�kino Merė.

��Na, tu supranti, k� a� turėjau omenyje.

Prie jų artėjo didingo stoto stambi moteris, vilkinti juodais drabu�iais. Ji metė į juos greit�, įdėmų �vilgsnį. Tedas �engė por� �ingsnių į �alį.

��Laba diena, misis Bi�op,�� pasisveikino jis.

Misis Bi�op maloningai linktelėjo galv�.

��Laba diena, Tedai Biglendai. Laba diena, Mere,�� atsiliepė misis Bi�op ir kaip laivas, i�kėl�s visas bures, greitai nu�ingsniavo toliau.

Tedas pagarbiai nusekė j� akimis.

���tai ji tai tikrai atrodo kaip hercogienė,�� sumurmėjo Merė.

��Taip, jos manieros nepriekai�tingos. Ji nuolat mane ver�ia jaustis nejaukiai.

��Ji man�s nemėgsta,�� lėtai i�tarė Merė.

��Nes�monė, mergyt.

��Tai tiesa. Nemėgsta. Ji nuolat �aiposi i� man�s.

��I� pavydo, �tai dėl ko,�� i�mintingai linguodamas galv� parei�kė Tedas.

��Galbūt ir taip...�� abejodama i�tarė Merė.

��Būk tikra, taip ir yra. Ji metų metus buvo visiems vadovaujanti ir įsakinėjanti Hanterberio ūkvedė, o dabar senoji misis Velman prisiri�o prie tav�s ir j� i�varo. �tai ir viskas!

��Kvaila, ta�iau a� negaliu pak�sti, kai kas nors man�s nemėgsta. Noriu, kad įmonės mane mylėtų,�� pasakė Merė ir jos kaktoje susimetė susirūpinimo rauk�lelė.

��Tav�s nemėgsta tik moterys, Mere! Pavyd�ios katės, manan�ios, jog esi pernelyg gra�i!

��Manau, kad pavydas yra siaubingas dalykas,�� prisipa�ino Merė.

��Galbūt, ta�iau jis egzistuoja,�� lėtai i�tarė Tedas.�� Klausyk, praeit� savait� ma�iau puikų film� �Alledore� kino teatre. Su Klarku Geibiu. Apie vien� milijonierių vyruk�, kuris nepaisė savo �monos. Tuomet ji apsimetė, kad i�krėtė jam �unyb�. Buvo ir kitas vaikinas...

��Atleisk, Tedai, bet turiu eiti. Ir taip jau vėluoju,�� pasakė Merė ir apsisuko eiti.

��Kur tu eini?

��Ketinu i�gerti arbatos su slauge Hopkins.

Tedas padarė grimas�.

��Keistas skonis. Ta moteris�� did�iausia lie�uvautoja visame kaime! Visur kai�ioja t� savo ilg� nosį.

��Man ji visuomet buvo labai maloni,�� paprie�taravo Merė.

��Ak! A� ir nesakau, kad ji yra bloga. Tiesiog ji ne�ioja paskalas.

��Lik sveikas, Tedai,�� atsisveikino Merė ir nuskubėjo, o Tedas apmaud�iai nulydėjo j� įdėmiu �vilgsniu. VI

Slaugė Hopkins nuomojosi nedidelį namelį kaimo gale. Kai įėjo Merė, ji buvo k� tik grį�usi ir atri�inėjo savo skrybėlaitės rai�telius.

��O, �tai ir jūs. A� �iek tiek vėluoju. Senoji misis Kaldekot vėl susirgo, todėl vėlavau atlikti kasdienius perri�imus. Ma�iau jus su Tedu Biglendu gatvės gale.

��Taip...�� gana liūdnai prisipa�ino Merė.

Slaugė Hopkins pasilenkusi degė dujų degiklį, vir� kurio stovėjo virdulys, ta�iau i�girdusi Merės bals� budriai pakėlė akis. Jos ilga nosis sutrūk�iojo.

��Ar jis jums pasakė k� nors ypatinga, mieloji?

��Ne. Jis tik pakvietė mane į kin�.

���tai kaip,�� nedelsdama atsiliepė slaugė Hopkins.�� Na, �inoma, jis simpati�kas jaunuolis, ir nors nepersidirba gara�e, jo tėvui sekasi geriau nei daugeliui ūkininkų �ioje apylinkėje. �iaip ar taip, mieloji, jūs man neatrodote tinkama būti Tedo Biglendo �mona. Tik ne su jūsų i�silavinimu ir visu kitu. Kaip jau sakiau, būdama jūsų vietoje, atėjus laikui, u�siim�iau masa�u. Tokiu būdu �iek tiek pakeliautumėte ir �monių pamatytumėte. Ir daugiau ar ma�iau būtumėte savo laiko �eimininkė.

��A� pagalvosiu apie tai. Prie� kelias dienas kalbėjausi su misis Velman. Ji buvo labai miela. Viskas buvo taip, kaip jūs ir sakėte. Ji nenori, kad a� dabar i�va�iuo�iau. Sakė, kad ilgėtųsi man�s. Ji liepė nesijaudinti dėl ateities ir patikino, jog ketina man padėti.

��Tikėkimės, jog tai ji i�klos juodu ant balto,�� abejodama i�tarė slaugė Hopkins.�� Ligoniai kartais būna tokie keisti.

��Kaip jums atrodo, misis Bi�op i� tiesų man�s nemėgsta ar man tik taip atrodo?�� paklausė Merė.

Slaugė Hopkins minutėl� svarstė.

��Turiu pasakyti, kad ji nutaiso rūg��i� veido i�rai�k�. Ji i� tų, kurioms nepatinka matyti, kaip jauni �monės linksminasi arba kaip jiems kas nors padeda. Galbūt mano, jog misis Velman per daug jus myli, ir tai j� piktina.

Ji linksmai nusijuokė.

��Bet jūsų vietoje a� nesijaudin�iau, mieloji Merė. Gal atidarytumėte t� popierinį mai�elį? Jame pora spurgų.

3 SKYRIUSI

Praeit� naktį jūsų tet� i�tiko antras smūgis. Prie�asties nerimauti nėra, ta�iau patariu Jums, jei tik įmanoma, atvykti. Lordas.II

Vos tik gavusi telegram� Elinora paskambino Rod�iui ir dabar jie abu sėdėjo traukinyje, vykstan�iame į Hanterberį.

Per savait�, praėjusi� po jų apsilankymo Hanterberyje, Elinora beveik nesimatė su Rod�iu. Tuos du kartus, kai trumpam susitiko, jie buvo ka�kaip keistai susikaust�. Rodis atsiuntė jai gėlių�� did�iul� puok�t� ilgastiebių ro�ių. Anks�iau jis to niekada nedarydavo. O per jų bendr� vakarien� jai buvo dėmesingesnis nei paprastai, renkantis maist� ir gėrimus vis atsiklausdavo, ko ji labiau pageidautų, nepaprastai uoliai ėmėsi padėti jai nusivilkti ir apsivilkti apsiaust�. �Jis elgiasi taip,�� pagalvojo Elinora,�� tarytum vaidintų spektaklyje... atsidavusio su�adėtinio vaidmenį...�

O tuomet tarė sau:

�Nebūk kvailė. Nieko blogo neatsitiko... Tau jau vaidenasi! Tai tik tavo baisios, bauginan�ios, savininki�kos fantazijos.�

Ji pati su Rod�iu elgėsi galbūt �al�iau, dar abejingiau nei paprastai.

Ta�iau �ioje kritinėje padėtyje susikaustymas dingo ir jie kalbėjosi pakankamai natūraliai.

��Varg�ė senutė, juk kai mes j� matėme paskutinį kart�, ji �auniai taisėsi,�� pasakė Rodis.

��A� siaubingai jaudinuosi dėl jos!�� parei�kė Elinora.�� �inau, kaip ji nemėgo sirgti, o dabar tikriausiai bus dar bejėgi�kesnė�� to ji tiesiog nei�tvers! Rodi, manau, kad �mones reikia i�vaduoti nuo kan�ių, jei jie i� tiesų patys to nori.

��Sutinku su tavimi,�� pritarė Rodis.�� Tai vienintelis civilizuotas būdas. Juk ir gyvūnus i�vaduoja nuo kan�ių. Man regis, su �monėmis to negalima daryti tik dėl �mogi�kos prigimties: �mylintys� giminai�iai padėtų i�vengti kan�ių turintiems daug pinigų, galbūt net ir tiems, kurie rimtai neserga.

��Savaime suprantama, tai turėtų spr�sti gydytojas,�� susim�s�iusi pasakė Elinora.

��Bet ir gydytojas gali būti suk�ius.

��Tokiu �mogumi kaip daktaras Lordas galima pasitikėti.

��Taip, jis atrodo pakankamai s��iningas,�� nerūpestingai sutiko Rodis.�� Malonus vyrukas. III

Daktaras Lordas pasilenkė vir� lovos. Slaugė O�Brajen sukinėjosi jam u� nugaros. Surauk�s kakt� jis mėgino suprasti neai�kius garsus, sklindan�ius i� jo pacientės burnos.

��Taip, taip,�� kalbėjo jis.�� Nesijaudinkite. Neskubėkite. Tiesiog kilstelėkite de�in� rank�, kai norėsite pasakyti taip. Jūs dėl ka�ko nerimaujate?

Jis gavo patvirtinantį �enkl�.

��Ka�kas neatidėliotino? Taip. Norite, kad ka�kas būtų padaryta? Norite, kad k� nors pakvies tume? Mis Karlail? Ir misterį Velman�? Jie jau va�iuoja.

Ir vėl misis Velman pamėgino ka�k� pasakyti. Daktaras Lordas įdėmiai klausėsi.

��Jūs norėjote, kad jie atvyktų, ta�iau dabar turėjote omenyje ne juos? Ka�k� kit�? Giminaitį? Ne? Norite sutvarkyti kokį nors verslo reikal�? Suprantu. Tai susij� su pinigais? Advokat�? Teisingai, ar ne? Norite pasimatyti su savo advokatu? Norite jam duoti nurodymus dėl ka�ko?

��Na, na, viskas gerai. Nusiraminkite. Dar turime daug laiko. K� jūs sakote? Elinora?�� Jis �iaip ne taip suprato, kieno vard� ligonė mėgina i�tarti.�� Ji �ino, kokį advokat� pakviesti? Ir susitars su juo? Gerai. Ji bus �ia ma�daug po pusvaland�io. Pasakysiu jai, ko jūs norite, paskui ateisime pas jus ir visk� i�siai�kinsime. Ir daugiau nesijaudinkite. Visk� palikite man. A� pasirūpinsiu, kad viskas būtų sutvarkyta taip, kaip norite.

Minutėl� jis stovėjo ir stebėjo, kaip ji atsipalaiduoja, tuomet tyliai pasitraukė nuo lovos ir i�ėjo į laiptų aik�tel�. Slaugė O�Brajen nusekė paskui jį. Slaugė Hopkins kaip tik kilo laiptais į vir�ų. Jis linktelėjo jai.

��Labas vakaras, daktare,�� dusdama pasisveikino ji.

��Labas vakaras, slauge.

Su abiem slaugėmis u�ėj�s į greta esantį O�Brajen kambarį, davė joms nurodymus. Slaugė Hopkins turėjo likti nak�iai ir keisdamasi su slauge O�Brajen budėti prie ligonės.

��Rytoj man reikės pasikviesti dar vien� reziduojan�i� slaug�. Blogai, kad Stamforde dabar difterijos epidemija�� slaugos namuose labai trūksta darbo jėgos.

Dav�s nurodymus, kurie buvo i�klausyti su pagarbiu dėmesingumu (kartais tai suteikdavo jam did�iulį malonum�), daktaras Lordas nulipo �emyn. Jis buvo pasiruo��s sutikti dukterė�i� ir sūnėn�, kurie, kaip rodė jo laikrodis, galėjo atvykti bet kuri� akimirk�.

Vestibiulyje jis sutiko Mer� D�erard. Jos veidas buvo i�bly�k�s ir susirūpin�s.

��Ar jai jau geriau?�� paklausė ji.

��Galiu jai u�tikrinti rami� naktį, bet tai ir viskas, k� galima padaryti,�� atsakė daktaras Lordas.

��Tai taip �iauru... taip neteisinga...�� u�sikirsdama i�tarė Merė.

Jis u�jau�iamai linktelėjo.

��Taip, kartais būtent taip ir atrodo. A� manau...�� Staiga jis nutilo.

��Tai automobilis.

Jis nuėjo prie pagrindinio įėjimo, o Merė u�bėgo į vir�ų.

Įėjusi į svetain�, Elinora �ūktelėjo:

��Ar jai labai blogai?

Rodis atrodė i�bly�k�s ir susirūpin�s.

��Bijau, kad jums tai bus nemenkas smūgis,�� liūdnai atsakė daktaras.�� Ji sunkiai suparaly�iuota. Jos kalba beveik nesuprantama. Tarp kitko, ji neabejotinai dėl ka�ko nerimauja. Todėl pra�ė pakviesti jos advokat�. Jūs pa�įstate jį, mis Karlail?

��Misteris Sedonas i� Blumsberio skvero. Bet �iuo metu kontoroje jo jau nebus, o jo namų adreso a� ne�inau,�� skubiai paai�kino Elinora.

��Tai galima sutvarkyti ir rytoj,�� nuramino daktaras Lordas.�� Ta�iau a� labai noriu, kad misis Velman kiek įmanoma grei�iau nusiramintų. Jeigu dabar su manimi pakiltumėte į vir�ų, mis Karlail, manau, mums pavyktų j� nuraminti.

��O taip, �inoma. Galime eiti tuojau pat.

��O mano pagalbos jums nereikia?�� paklausė Rodis.

Jam buvo truputį gėda, ta�iau jis labai bijojo eiti į ligonės kambarį ir ten i�vysti neri�liai kalban�i� ir bejėg� tet� Lor�.

��Jums ten eiti nėra jokio reikalo, misteri Velmanai,�� skubiai patikino jį daktaras Lordas.�� Geriau, kad kambaryje būtų kuo ma�iau �monių.

Akivaizd�iai matėsi, jog Rod�iui palengvėjo.

Daktaras Lordas ir Elinora u�lipo laiptais į vir�ų. Su paciente buvo slaugė O�Brajen.

Lora Velman sunkiai alsavo ir gulėjo tarytum sustingusi. Elinora stovėjo ir sukrėsta �velgė į paraly�iaus perkreipt� veid�.

Saiga misis Velman de�iniosios akies vokas suvirpėjo ir pakilo. Jos veido i�rai�ka ne�ymiai pakito, kai ji atpa�ino Elinor�.

Ji pamėgino ka�k� pasakyti.

��Elinora...�� Niekas nebūtų suprat�s, k� ji pasakė�� tai buvo galima tik spėti.

��A� �ia, teta Lora,�� greitai i�bėrė Elinora.�� Jūs dėl ka�ko nerimaujate? Norite, kad a� pakvies�iau misterį Sedon�?

Nuskambėjo dar keletas kimių, gerg�d�ian�ių garsų. Elinora pagavo jų prasm�.

��Merė D�erard?�� paklausė ji.

Pritariamai sujudėjo drebanti de�inė ranka.

I� moters lūpų i�sprūdo pratisas burbuliuojantis garsas. Daktaras Lordas ir Elinora bejėgi�kai susiraukė. Garsas vis kartojosi ir kartojosi. Tuomet Elinora suprato �odį.

��Aprūpinimas? Testamente jūs norite suteikti jai aprūpinim�? Norite, kad ji turėtų pinigų? Suprantu, brangioji teta Lora. Tai bus visi�kai paprasta. Misteris Sedonas atvyks rytoj ir visk� sutvarkys būtent taip, kaip jūs norite.

Kankinei, atrodo, palengvėjo. Sielvartingas �vilgsnis pama�u i�nyko i� maldaujan�ių akių. Elinora paėmė jos rank� į sav�j� ir pajuto silpn� ligonės pir�tų spustelėjim�.

��Tu... visk�... tu...�� su did�iulėmis pastangomis i�tarė misis Velman.

��Taip, taip, visk� palikite man. Pasirūpinsiu, kad viskas, ko norite, būtų padaryta!�� skubiai patikino Elinora.

Ji ir vėl pajuto pir�tų spustelėjim�. Tuomet ranka atsipalaidavo. Akių vokai apsunko ir ligonė u�simerkė.

Daktaras Lordas u�dėjo sav�j� rank� ant Elinoros rankos ir �velniai i�vedė j� i� kambario. Slaugė O�Brajen vėl atsisėdo į krėsl� �alia lovos.

Laiptų aik�telėje Merė D�erard kalbėjosi su slauge Hopkins. Ji metėsi prie jų.

��Ak, daktare Lordai, ar a� galiu j� pamatyti?

Jis linktelėjo.

��Bet netriuk�maukite ir nevarginkite jos.

Merė įėjo į ligonės kambarį.

��Jūsų traukinys pavėlavo. Jūs...�� pasakė daktaras Lordas ir nutilo.

Elinora akimis nusekė Mer�. Staiga ji suvokė, kodėl jis netikėtai nutilo. Ji atsigr�ė ir klausiamai pa�velgė į daktar�, kuris spoksojo į j�, o jo veide atsispindėjo sumi�imas. Elinoros skruostai nukaito.

��Atsipra�au, nei�girdau. K� jūs pasakėte?�� paskubomis paklausė ji.

��K� a� sakiau?�� lėtai i�tarė Piteris Lordas.�� Neprisimenu. Mis Karlail, jūs buvote tiesiog nuostabi!�� kar�tai kalbėjo jis.�� Jūs greitai visk� supratote, įtikinote j� nenuog�stauti, ir apskritai padarėte tai, k� turėjote padaryti.

Slaugė Hopkins labai tyliai prunk�telėjo.

��Varg�ė senutė. Man buvo be galo sunku matyti j� toki�.

���inoma. Ta�iau jūs to neparodėte. Tikriausiai turite did�iul� savitvard�.

��A� i�mokau... nerodyti savo jausmų,�� �iaip ne taip i�spaudė Elinora ir kietai su�iaupė lūpas.

��Vien� kart� kaukė vis tiek nukris,�� susim�st�s i�tarė daktaras.

Slaugė Hopkins nuskubėjo į vonios kambarį.

��Kaukė?�� paklausė Elinora, pakeldama plony�ius antakius ir �velgdama tiesiai jam į veid�.

��Juk, �iaip ar taip, �mogaus veidas tėra kaukė,�� paai�kino daktaras Lordas.

��O kas slypi po kauke?

��O po kauke slypi papras�iausias �mogus�� vyras arba moteris.

Ji greitai apsisuko ir ėmė lipti laiptais �emyn. Piteris Lordas, suglum�s ir neįprastai rimtas, nusekė paskui. Rodis i�ėjo į prie�kambarį jų pasitikti.

��Na?�� nekantriai paklausė jis.

��Varg�ė senutė. Labai liūdna matyti j� toki�...�� pasakė Elinora.�� A� turbūt nei�iau, Rodi, kol... kol... ji nepakviestų.

��Ar ji norėjo ko nors... ypatingo?�� paklausė Rodis.

Piteris Lordas kreipėsi į Elinor�:

��Dabar turiu eiti. �iuo metu a� daugiau nieko negaliu padaryti. U�suksiu rytoj anksti ryte. Viso gero, mis Karlail. Ir pernelyg nesijaudinkite.

Minutėl� jis laikė jos rank�, savojoje. Jo rankos paspaudimas buvo keistai raminantis ir paguod�iantis. Elinorai pasirodė, kad jis �velgė į j� taip, tarytum... tarytum jam būtų gaila jos.

Kai u� daktaro nugaros u�sidarė durys, Rodis pakartojo savo klausim�.

��Teta Lora nerimauja dėl... dėl vieno reikalo. Man pavyko j� nuraminti�� pasakiau, kad misteris Sedonas rytoj tikrai atvyks. Todėl pirmiausia mes turime jam paskambinti.

��Ji nori sudaryti nauj� testament�?�� paklausė Rodis.

��Ji taip nesakė,�� atsakė Elinora.

��O kaip?..�� viduryje sakinio jis nutilo.

Laiptais greitai leidosi Merė D�erard. Ji kirto prie�kambarį ir dingo u� durų, vedan�ių į virtuv�.

��K�? Ko tu norėjai paklausti?�� �ai�iu balsu pasiteiravo Elinora.

��A�... k�? A� pamir�au, ko norėjau paklausti,�� i�sibla�k�s atsakė Rodis. Jis spoksojo į duris, pro kurias įėjo Merė D�erard.

Elinora sugniau�ė kum��ius ir pajuto, kad jos ilgi, nusmailinti nagai įsmigo į delnus.

�A� to nei�tversiu... nei�tversiu...�� sukosi jos galvoje.�� Man nesivaidena... tai tiesa... Rodi, Rodi, negaliu tav�s prarasti...�

Ir dar pagalvojo: �K� gi tas �mogus... tas gydytojas... k� jis į�velgė mano veide ten, vir�uje? Jis kai k� suprato... O Dieve, koks siaubingas gyvenimas... jaustis taip, kaip a� jau�iuosi dabar. Pasakyk k� nors, kvailute. Susiimk?

O garsiai ramiu tonu tarė:

��O kalbant apie vakarien�, Rodi, tai a� nesu labai alkana. A� pabūsiu su teta Lora, o abi slaugės gali nusileisti �emyn.

��Jos vakarieniaus su manimi?�� sunerim�s paklausė Rodis.

��Jos juk tau neįk�s!�� �altai atrė�ė Elinora.

��O kaip tu? Ir tau reikia k� nors u�valgyti. Kodėl mums pirmiau nepavakarieniavus? Paskui leistume ir joms.

��Ne, bus geriau taip, kaip a� pasakiau.�� Ir nesivaldydama pridūrė:�� Juk pats �inai, kokios jos į�eid�ios.

O pati galvojo:

�A� negaliu kartu su juo vakarieniauti... likti dviese... kalbėtis ir elgtis taip, kaip paprastai... �

��Ak, leisk man visk� sutvarkyti taip, kaip noriu!�� nekantriai pasakė ji.

4 SKYRIUSI

Kit� ryt� Elinor� pa�adino ne kambarinė, o pati misis Bi�op, �iug�dėdama savo senamadi�kais juodais apdarais ir nuo�ird�iai verkdama.

��Ak, mis Elinora, ji mirė...

��K�?

Elinora atsisėdo lovoje.

� Jūsų mieloji teta. Misis Velman. Mano brangi �eimininkė. Mirė miegodama.

��Teta Lora? Mirė?

Elinora su nuostaba spoksojo į misis Bi�op. Atrodė, kad ji dar negali to įsis�moninti.

Dabar misis Bi�op jau įsiverkė kaip reikiant.

��Tik pagalvokit, po �itiek metų!�� kūk�iojo ji.�� A� i�tarnavau �ia a�tuoniolika metų! Ta�iau tikrai neatrodo, kad...

��Taigi, teta Lora mirė miegodama,�� lėtai i�tarė Elinora.�� Visi�kai ramiai... Kokia palaima!

��Taip netikėtai,�� raudojo misis Bi�op.�� Daktaras sakė, kad �įryt vėl u�suks, ir viskas buvo kaip visuomet...

��Na, tai atsitiko ne taip jau netikėtai,�� gana grie�tai pasakė Elinora.�� Galų gale, ji jau kurį laik� sirgo. A�iū Dievui, kad i�vadavo j� nuo tolimesnių kan�ių.

Misis Bi�op graud�iai pritarė Elinorai, o po to pridūrė:

��O kas pasakys misteriui Roderikui?

��A� pasakysiu,�� atsakė Elinora.

Ji u�simetė chalat� ir, nuėjusi prie jo kambario durų, pabeldė.

��Įeikite,�� atsiliepė jis.

Ji įėjo.

��Mirė teta Lora, Rodi. Mirė miegodama.

Sėdėdamas lovoje Rodis giliai atsiduso.

��Varg�ė mieloji teta Lora! Ir a�iū Dievui, kad mirė taip ramiai. Negalė�iau �iūrėti, kaip ji dar kurį laik� kankinasi, būdama tokios būklės kaip vakar.

��Ne�inojau, kad j� matei,�� ma�inaliai i�tarė Elinora.

Jis susigėd�s linktelėjo galv�.

��Ties� sakant, Elinora, a� pasijau�iau es�s siaubingas bailys, nes vengiau j� pamatyti. Todėl vakar vakare nuėjau pas j�. Slaugė, ta storoji, ka�ko i�ėjo i� kambario�� man regis, i�ėjo su kar�to vandens buteliu�� ir a� nepastebimai įsmukau. Savaime suprantama, ji ne�inojo, kad ten buvau. A� tik truputį pastovėjau ir pa�iūrėjau į j�, o kai i�girdau misis Gemp7 klibik��iuojan�i� į vir�ų, i�smukau. Jos būklė buvo i�ties siaubinga!

Elinora linktelėjo.

��Taip.

��Kiekviena pratraukta minutė jai būtų buvusi tikra kan�ia!

���inau.

��Tiesiog nuostabu, kad mes visus dalykus vertiname pana�iai,�� pasid�iaugė Rodis.

��Tai jau tikrai,�� tyliai pritarė Elinora.

���i� akimirk� mes jau�iame vien� ir t� patį: did�iulį dėkingum�, kad ji pagaliau i�sivadavo i� kan�ių...II

��Kas atsitiko, slauge? Jūs ka�ko nerandate?�� paklausė O�Brajen.

Slaugė Hopkins i�raudusiu veidu nar�ė po lagaminėlį, kurį praėjusį vakar� buvo padėjusi prie�kambaryje.

��Kaip apmaudu,�� suniurnėjo ji.�� Neįsivaizduoju, kaip tai galėjo atsitikti!

��Kas?

��Jūs pa�įstate Eliz� Rykin, kuri serga sarkoma?�� nelabai suprantamai atsakė slaugė Hopkins.�� Du kartus�� vakare ir ryte�� a� į�virk��iu jai morfino. Vakar vakare, prie� ateidama �ia, sunaudojau paskutin� tablet� i� senosios tūbelės, ir galiu prisiekti, kad lagaminėlyje buvo nauja tūbelė.

��Paie�kokite dar kart�. Tos tūbelės tokios ma�os.

Slaugė Hopkins paskutinį kart� perkratė lagaminėlio turinį.

��Ne, �ia jos nėra! Turbūt palikau j� savo spintelėje. O a� maniau, kad galiu labiau pasikliauti savo atmintimi! Galė�iau prisiekti, jog pasiėmiau j�!

��Ar pakeliui į �ia jūs nebuvote kur nors palikusi lagaminėlio?

���inoma, ne!�� piktai atrė�ė slaugė Hopkins.

��Na, nieko, mieloji, tikriausiai atsiras,�� paguodė j� slaugė O�Brajen.

��O taip! Vienintelė vieta, kur palikau savo lagaminėlį, buvo �is prie�kambaris, o �iuose namuose niekas nieko nenud�iautų! Matyt, �lubuoja mano atmintis. Man tai kelia nerim�, jei suprantate, slauge, k� noriu pasakyti. Be to, pirmiausia turėsiu grį�ti į namus kitame kaimo gale ir vėl ateiti.

��Tikiuosi, jums �i diena nebus pernelyg sunki po praėjusios nakties. Varg�ė senoji ledi! A� ir nemaniau, kad ji ilgai pratrauks,�� su u�uojauta i�tarė slaugė O�Brajen.

��Ir a� nesitikėjau, bet daktaras turbūt nustebs.

��Jis visuomet kupinas vil�ių, kad jo ligoniai pasveiks,�� su nepritarimo gaidele pasakė slaugė O�Brajen.

Jau pasiruo�usi i�eiti, slaugė Hopkins tarė:

��Ak, jis dar toks jaunas ir neturi mūsų patirties.

Po �ių niūrių �od�ių ji i�ėjo. III

Daktaras Lordas atsistojo. Jo gelsvai rusvi antakiai pakilo taip auk�tai, kad beveik siekė plaukus.

��Vadinasi, mirė?

��Taip, daktare.

Ant slaugės O�Brajen lie�uvio galo sukosi visos smulkmenos, ta�iau ji drausmingai laukė.

��Mirė...�� u�sigalvoj�s i�tarė Piteris Lordas.

Akimirk� jis stovėjo ir m�stė, o po to grie�tai paliepė:

��Atne�kite man verdan�io vandens.

Slaugė O�Brajen nustebo ir suglumo, ta�iau ji laikėsi ligoninėje i�moktų principų ir �inojo, kad jai nedera klausinėti. Jeigu daktaras būtų liep�s jai eiti ir atne�ti aligatoriaus od�, ji būtų tik sumurmėjusi �Klausau, daktare� ir paklusniai i�slinkusi i� kambario vykdyti nurodymo. IV

��Norite pasakyti, kad mano teta mirė nepalikusi testamento, kad ji niekada nebuvo para�iusi jokio testamento?

��Atrodo, kad taip,�� atsakė misteris Sedonas valydamas akinius.

��Kaip keista!�� su�uko Rodis.

Misteris Sedonas nepritarian�iai kostelėjo.

��Ne taip jau keista, kaip manote. Tai atsitinka da�niau nei įsivaizduojate. Apie tai yra netgi ka�koks prietaras. �monės link� galvoti, kad dar turi marias laiko. Jiems atrodo, kad vien pats testamento sura�ymo faktas jau priartina mirtį. Labai keista, ta�iau taip yra!

��Ar jūs kada nors... hm... mėginote j� įtikinti sura�yti testament�?�� paklausė Rodis.

��Da�nai,�� sausai atsakė misteris Sedonas.

��Ir k� ji sakydavo?

Misteris Sedonas atsiduso.

��Įprastus dalykus. Kad ji dar turi daug laiko. Kad dar neketina mirti. Kad dar galutinai neapsisprendė dėl palikimo.

��Ta�iau po pirmojo smūgio ji tikriausiai...�� įsiterpė Elinora.

Misteris Sedonas papurtė galv�.

��O ne, tuomet pasidarė dar blogiau. Ji nenorėjo net girdėti apie tai!

��Argi tai nėra labai keista?�� paklausė Rodis.

��O, ne. Be abejonės, dėl ligos ji tapo dar nervingesnė.

��Bet juk ji norėjo mirti...�� suglumusi i�tarė Elinora.

��Ak, brangioji mis Elinora, �mogaus protas yra labai įdomus mechanizmas,�� valydamas akinius pastebėjo misteris Sedonas.�� Galbūt misis Velman manė, jog nori mirti, ta�iau drauge su �ia mintimi puoselėjo viltį, kad visi�kai pasveiks. Ir dėl �ios vilties jai atrodė, kad sura�ius testament� �ito padaryti nepavyks. Ji ketino sura�yti testament�, ta�iau nuolat tai atidėliojo.

��Juk pats �inote,�� t�sė misteris Sedonas, netikėtai vos ne asmeni�kai kreipdamasis į Rodį,�� kaip �mogus atidėlioja ir vengia daryti tai, kas nemalonu, ir kaip jis nenori to pripa�inti.

Rodis nuraudo.

��Taip, �inoma, a�... a� tai �inau. �inau, apie k� jūs kalbate,�� sumurmėjo jis.

��Būtent,�� atsiliepė misteris Sedonas.�� Misis Velman ketino sura�yti testament�, ta�iau kasdien atidėliojo, nes nuolat sau kartojo, kad dar turi daugyb� laiko.

��Tai �tai kodėl praeit� vakar� ji buvo tokia susijaudinusi! Ji norėjo, kad pakviestume jus dėl...

��Be abejo!�� pritarė misteris Sedonas.

��Ir kas dabar bus?�� suglumusiu balsu paklausė Rodis.

��Su misis Velman turtu?�� Advokatas kostelėjo.�� Kadangi misis Velman mirė nepalikusi testamento, visas jos turtas atiteks jos artimiausiam giminai�iui, tai yra�� mis Elinorai Karlail.

��Viskas atiteks man?�� lėtai i�tarė Elinora.

���inoma, tam tikr� procent� paims vald�ia,�� paai�kino misteris Sedonas ir leidosi į detales.

Baigdamas tarė:

��Nėra jokio turto padalijimo ar patikėjimo. Su savo pinigais misis Velman galėjo elgtis kaip tinkama. Taigi�, visi pinigai atitenka mis Karlail. Bijau, kad hm.... paveldėjimo mokes�iai bus didoki, bet net ir sumokėjus juos jums liks gana daug pinigų, kurie yra labai gerai investuoti į patikimus vyriausybės vertybinius popierius.

��Ta�iau Roderikas...�� pradėjo Elinora.

��Misteris Velmanas tėra misis Velman vyro sūnėnas. Tarp jų nėra kraujo ry�io,�� atsipra�an�iai kostelėj�s paai�kino misteris Sedonas.

��Visi�kai teisingai,�� pritarė Rodis.

��Galų gale, nėra jau taip svarbu, kuris i� mūsų gaus palikim�, nes mes ketiname susituokti,�� neskubėdama pasakė Elinora, bet į Rodį nepa�velgė.

Dabar atėjo misterio Sedono eilė pritarti:

��Visi�kai teisingai!

�iuos �od�ius jis i�tarė paskubomis. V

��Bet juk tai nesvarbu, ar ne?�� paklausė Elinora.

Ji tai pasakė beveik maldaujamai.

Misteris Sedonas i�ėjo.

Rod�io veidas nervingai trūk�iojo.

��Jie turi atitekti tau. Tai visi�kai teisinga. Dėl Dievo meilės, Elinora, neįsikalk sau į galv�, jog a� tau pavyd�iu. Man nereikia tų prakeiktų pinigų!

��Mes dar Londone sutarėme, jog visai nesvarbu, kuriam i� mudviejų jie atiteks, kadangi... kadangi mes ketiname susituokti...�� netvirtu balsu priminė Elinora.

Jis nieko į tai neatsakė.

��Negi pamir�ai tai, Rodi?�� toliau atkakliai klausinėjo Elinora.

��Nepamir�au,�� atsakė jis ir įsmeigė �vilgsnį į savo kojas. Jo veidas buvo i�bly�k�s ir paniur�s, kietai su�iauptose juslingose lūpose atsispindėjo skausmas.

��Visai nesvarbu, kas paveldės pinigus, jei mes ketiname susituokti... Bet ar mes ketiname Rodi?

��Ketiname k�?�� perklausė jis.

��Ar mes ketiname susituokti?

��Mes planavome tai padaryti.

Jo tonas buvo abejingas. Rodis t�sė:

��Savaime suprantama, Elinora, jeigu tu persigalvojai...

��Ak, Rodi! Nejaugi negali būti nuo�irdus?!�� su�uko Elinora.

Jis krūptelėjo, o po to tyliu, sumi�usiu balsu i�lemeno:

��A� ne�inau, kas su manimi pasidarė...

��O a� �inau,�� dusliu balsu parei�kė Elinora.

��Galimas dalykas, tai tiesa,�� skubiai įsiterpė jis.�� Man nelabai patinka mintis, kad teks gyventi i� savo �monos pinigų...

��Ne tai...�� i�balusi kaip drobė paprie�taravo Elinora.�� Yra ka�kokia kita prie�astis...�� Ji patylėjo, o po to paklausė:�� Tai... Merė, ar ne?

��Tikriausiai,�� liūdnai sumurmėjo Rodis.�� I� kur su�inojai?

Elinoros veid� i�kreipė pa�aipi �ypsenėlė.

��Tai nebuvo sunku... Kiekvien� kart�, kai į j� pa�velgdavai... Tai para�yta tavo veide...

Staiga jis palū�o.

��Ak, Elinora! A� nesuprantu, kas vyksta! Man atrodo, kad a� kraustausi i� proto! Viskas prasidėjo tada, kai i�vydau j��� t� pirm�j� dien�, giraitėje... jos veidas... jis visk� apvertė auk�tyn kojomis. Tu negali to suprasti...

��Galiu. T�sk,�� paliepė Elinora.

��A� nenorėjau jos įsimylėti...�� bejėgi�kai i�lemeno Rodis.�� Buvau visi�kai laimingas su tavimi. Ak, Elinora, koks a� niek�as�� kalbu tau tokius dalykus...

��Nes�monės. T�sk. Papasakok man...�� paragino Elinora.

��Tu nuostabi...�� lū�inėjan�iu balsu i�tarė jis.�� Pasikalbėjus su tavimi man pasidaro daug lengviau. Patikėk, Elinora, a� tave labai myliu. Tas kitas jausmas tėra susi�avėjimas! Jis sugriovė visk��� mano supratim� apie gyvenim�, mėgstamus dalykus ir... tai, kas yra protinga...

��Meilė nėra labai protingas dalykas...�� ramiai pastebėjo Elinora.

��Taip,�� liūdnai pritarė Rodis.

��Ar kalbėjaisi su ja?�� dreban�iu balsu paklausė Elinora.

���įryt... kaip kvailys... visi�kai pame�iau galv�...�� atsakė Rodis.

��Na ir?

��Savaime suprantama, Merė pasipiktino ir i�syk mane nutildė! Dėl tetos Loros ir... dėl tav�s...

Elinora nusimovė nuo pir�to �ied� su briliantu ir tarė:

��Ver�iau pasiimk jį, Rodi.

Jis paėmė �ied� ir, nepakeldamas akių į j�, sumurmėjo:

��Elinora, tu nė neįsivaizduoji, kaip a� save niekinu!

��Manai, kad ji tekės u� tav�s?�� ramiu balsu paklausė Elinora.

Jis papurtė galv�.

��Ne�inau. Bent jau negreitai. Nemanau, kad ji mane myli, bet gal dar pamils...

��Manau, tu teisus,�� pritarė Elinora.�� Turi jai duoti laiko. Ka�kurį laik� su ja nesimatyti, o tada visk� pradėti i� naujo.

��Brangioji Elinora! Tu esi pati geriausia draugė!�� Staiga jis �iupo jos rank� ir pabu�iavo.�� �inai, Elinora, a� tikrai tave myliu�� kaip ir anks�iau. Kartais man atrodo, kad Merė tėra sapnas. Galbūt a� pabusiu ir pamatysiu, kad jos nėra...

��Jei tik nebūtų Merės...

��Kartais trok�tu, kad jos nebūtų...�� staiga jausmingai prisipa�ino Rodis.�� A� ir tu, Elinora, tinkame vienas kitam. Argi ne?

Ji lėtai nulenkė galv� ir tarė:

��Taip, tinkame.

O pati pagalvojo: Jei tik nebūtų Merės...

5 SKYRIUSI

��Laidotuvės buvo nuostabios!�� jausmingai parei�kė slaugė Hopkins.

��O taip, tikrai,�� atsiliepė slaugė O�Brajen.�� O kokios gėlės! Ar jūs kada nors esate ma�iusi tokias puikias gėles? Arfa i� baltų lelijų ir kry�ius i� geltonų ro�ių. Nuostabu!

Slaugė Hopkins atsiduso ir paėmė sviestin� bandel� su razinomis. Abi slaugės sėdėjo �Mėlynosios zylės� kavinėje.

��Mis Karlail dosni mergina,�� toliau kalbėjo slaugė Hopkins.�� Ji įteikė man miel� dovanėl�, nors jai ir nebuvo reikalo tai daryti.

��Ji i�ties puiki kilnia�irdi�ka mergina,�� kar�tai pritarė slaugė O�Brajen.�� Man labai nepatinka �yk�tumas.

��Na, ji paveldėjo did�iulį turt�,�� pastebėjo slaugė Hopkins.

��Norė�iau �inoti...�� pradėjo slaugė O�Brajen ir nutilo.

��K�?�� paskatino j� slaugė Hopkins.

��Keista, kad senoji ledi nepaliko jokio testamento.

��Tai negerai,�� grie�tai parei�kė slaugė Hopkins.�� �mones reikėtų priversti sura�yti testamentus! Nes jiems to nepadarius kyla vieni nemalonumai.

��Norė�iau �inoti,�� pasakė slaugė O�Brajen,�� kam ji būtų palikusi pinigus, jeigu būtų sura�iusi testament�?

��Vien� dalyk� �inau tiksliai,�� tvirtai parei�kė slaugė Hopkins.

��K�?

��Dalį pinigų ji būtų palikusi Merei, Merei D�erard.

��Taip, tai tiesa,�� sutiko pa�nekovė ir susijaudinusi pridūrė:�� Ar a� nepasakojau jums, kaip ji jaudinosi t� naktį, varg�elė, ir kaip daktaras darė visk�, kad j� nuramintų? Laikydama savo tetulės rank� mis Elinora prisiekinėjo Visagaliu Dievu,�� kalbėjo slaugė O�Brajen, o jos airi�ka vaizduotė staiga visai įsismarkavo,�� kad pakvies advokat� ir visk� sutvarkys taip, kaip pridera. �Merė, Merė�,�� su�nab�dėjo varg�ė ledi. �Jūs turite omenyje Mer� D�erard?��� paklausė mis Elinora ir nedelsdama prisiekė, kad Merė gaus tai, kas jai priklauso!

��Nejaugi viskas taip ir buvo?�� gana nepatikliai paklausė slaugė Hopkins.

��Viskas taip ir buvo,�� tvirtai atsakė slaugė O�Brajen,�� ir dar �tai k� jums, slauge Hopkins, pasakysiu: mano manymu, jei misis Velman būtų i�gyvenusi ir sudariusi t� testament�, galimas dalykas, kad jis būtų nustebin�s visus! Kas �ino, gal ji visk� iki paskutinio penso būtų palikusi Merei D�erard!

��Nemanau, kad ji būtų taip pasielgusi,�� garsiai suabejojo slaugė Hopkins.�� A� nepritariu tam, kad pinigai būtų paliekami ne giminai�iams.

��Bet ir viena, ir kita yra artima giminaitė,�� dviprasmi�kai pasakė slaugė O�Brajen.

��K� jūs norite tuo pasakyti?�� akimirksniu atsiliepė slaugė Hopkins.

��A� ne lie�uvautoja!�� oriai parei�kė slaugė O�Brajen.�� Ir, be to, a� niekuomet nejuodin�iau mirusio �mogaus vardo.

Slaugė Hopkins lėtai linktelėjo galv� ir tarė:

��O taip, sutinku su jumis. Daug kalbos�� ma�ai naudos.

Ji pripylė į arbatinuk� vandens.

��Tarp kitko, ar grį�usi namo radote tūbel� su morfinu?�� pasidomėjo slaugė O�Brajen.

Slaugė Hopkins susiraukė.

��Ne. Ir pati nesuprantu, kur ji galėjo dingti. Galbūt buvo taip: kol rakinau spintel�, padėjau j� ant �idinio atbrailos�� a� da�nai taip darau�� ji nusirito ir įkrito į piln� �iuk�liadė��, kuri tuoj po mano i�ėjimo buvo i�kratyta į konteinerį.�� Ji patylėjo.�� Tikriausiai taip ir buvo, nes nė neįsivaizduoju, kur kitur ji galėjo dingti.

���tai kaip,�� i�tarė slaugė. O�Brajen.�� Na, mieloji, tikriausiai taip ir buvo. Kadangi jūs niekur, i�skyrus Hanterberio prie�kambarį, nebuvote palikusi savo lagaminėlio, tai man atrodo, kad buvo būtent taip, kaip jūs ir sakėte. Ji įkrito į �iuk�liadė��.

��Teisingai,�� energingai pritarė slaugė Hopkins.�� Juk niekur kitur ji negalėjo dingti, ar ne?�� pridūrė ji ir pasiėmė ro�inį cukruot� pyragaitį.

��Juk ne...�� pradėjo ji ir nutilo.

Pa�nekovė greitai pritariamai linktelėjo, galbūt net per greitai.

��Jūsų vietoje a� dėl to daugiau nesijaudin�iau,�� nuramino ji.

��A� ir nesijaudinu...II

Jauna, ta�iau su juoda suknele at�iauriai atrodanti Elinora sėdėjo bibliotekoje u� masyvaus misis Velman ra�omojo stalo, ant kurio buvo paskleisti įvairūs dokumentai. Ji jau buvo pasikalbėjusi su tarnais ir misis Bi�op. Dabar į kambarį į�engė Merė D�erard ir nedr�siai stabtelėjo prieduryje.

��Norėjote mane matyti, mis Elinora?�� paklausė ji.

Elinora pakėlė galv�.

��Taip, Mere. U�eikite ir sėskitės.

Merė priėjo ir atsisėdo į Elinoros nurodyt� kėd�. Ji buvo �iek tiek pasukta į lang� ir �viesa pro jį krito tiesiai jai į veid�, i�ry�kindama nuostabiai skais�i� merginos od� ir aukso spalvos plaukus.

Elinora pakėlė rank� ir �iek tiek prisidengė veid�. Pro pir�tus ji galėjo stebėti kitos merginos veid�.

�Ar įmanoma ko nors taip stipriai nek�sti ir to neparodyti?��� pagalvojo ji.

O garsiai maloniu ir dalyki�ku balsu tarė:

��Manau, �inote, Mere, kad mano teta jus labai mylėjo ir būtų pasirūpinusi jūsų ateitimi.

��Misis Velman visuomet buvo man labai gera,�� romiu balsu su�nab�dėjo Merė.

��Jeigu mano teta būtų turėjusi laiko sura�yti testament�, a� �inau, kad būtų norėjusi, jog testamentinis paveldėtojas įvykdytų kelet� prievolių. Kadangi ji mirė nesudariusi testamento, atsakomybė u� jos norų įvykdym� tenka man. A� pasitariau su misteriu Sedonu ir, vadovaudamasi jo patarimu, sura�iau sumas, kurias gaus tarnai, priklausomai nuo jų i�tarnauto laiko ir taip toliau,�� Elinora nutilo.�� Savaime suprantama, jūs jau nebepriklausote tai klasei.

Elinora vylėsi, jog �ie �od�iai Mer� įskaudins, ta�iau veidas, į kurį ji �iūrėjo, nė kiek nepasikeitė. Merė priėmė tuos �od�ius visai natūraliai ir laukė, k� dar pasakys Elinora.

��Nors mano tetai buvo sunku ai�kiai kalbėti, paskutinį vakar� ji vis dėlto sugebėjo pasakyti, ko nori. Ji neabejotinai norėjo pasirūpinti jūsų ateitimi,�� paai�kino Elinora.

��Ji buvo labai gera,�� tyliai i�tarė Merė.

��Kai tik bus patvirtintas oficialus testamentas, a� paruo�iu tuos du tūkstan�ius svarų, kurie yra u�ra�yti jums. Tie pinigai bus jūsų ir galėsite su jais daryti, k� tik panorėsite.

Merė nukaito.

��Du tūkstan�iai svarų? Ak, mis Elinora, kokia jūs esate gera! Net ne�inau, k� pasakyti.

��Ne man reikia dėkoti ir, pra�au, nieko nesakykite,�� i�rė�ė Elinora.

Merė i�raudo.

��Jūs neįsivaizduojate, kaip tai smarkiai man visk� pakeis,�� su�nab�dėjo ji.

��D�iaugiuosi,�� mestelėjo Elinora ir nutilo. Ji nukreipė �vilgsnį nuo Merės į kit� kambario pus� ir �iaip ne taip i�tarė:

��O jūs... turite kokių nors planų?

��O taip,�� greitai atsakė Merė.�� Mokysiuosi kokio nors amato. Galimas dalykas, masa�o. Taip� man patarė slaugė Hopkins.

��Atrodo, tai labai gera mintis. A� susitarsiu su misteriu Sedonu ir pasistengsiu, kad tam tikra pinigų suma jums būtų i�mokėta avansu kaip įmanoma anks�iau, o jeigu įmanoma�� tuojau pat.

��Mis Elinora, jūs esate labai, labai gera,�� su dėkingumu i�tarė Merė.

��Toks buvo tetos Loros noras,�� �iurk��iai atrė�ė Elinora ir padvejojusi pridūrė:�� K� gi, manau, tai viskas.

�į kart� toks ai�kus pokalbio u�baigimas u�gavo jautri� Merės siel�. Ji atsistojo, ir pasakiusi �Labai jums a�iū, mis Elinora� i�ėjo i� kambario.

Elinora sėdėjo nejudėdama, įsmeigusi nieko nematantį �vilgsnį prie�ais save. Jos veidas buvo visi�kai beaistris�� suprasti, k� ji galvoja, buvo neįmanoma. Ta�iau ji dar ilgai taip sėdėjo... III

Pagaliau Elinora patraukė ie�koti Rod�io. Rado jį ma�ojoje svetainėje. Jis stovėjo ir �velgė pro lang�. Elinorai įėjus jis staigiai atsisuko.

��Pagaliau visk� sutvarkiau! Penki �imtai misis Bi�op�� �iuose namuose ji i�tarnavo daug metų. �imtas svarų virėjai, po penkiasde�imt Milei bei Olivijai ir po penkis svarus visiems likusiems. Dvide�imt penki svarai Stivenui�� vyriausiajam sodininkui. Ir, �inoma, liko senasis D�erardas i� sarginės. Dėl jo dar nieko nenusprend�iau. Tai gana keblu. Tikriausiai jį reikės atleisti.

�iek tiek patylėjusįjį gana skubotai t�sė toliau:

��Merei D�erard skiriu du tūkstan�ius. Juk teta Lora to ir norėjo? Man atrodo, tai pakankama suma.

��Taip, pakankama,�� ne�iūrėdamas į j� atsakė Rodis.�� Elinora, tu visuomet priimi puikius sprendimus.

Jis vėl nusisuko ir ėmė �velgti pro lang�.

Akimirk� Elinora sulaikė kvap�, o po to pradėjo nervingai ir padrikai berti �od�ius:

��Ir dar kai kas: a� noriu... būtų teisingiau... noriu pasakyti, kad tu turi gauti savo dalį, Rodi.

Kai Rodis atsisuko, jo veidas liepsnojo pyk�iu, todėl ji paskubom kalbėjo toliau:

��Tu tik paklausyk, Rodi. Tai viso labo teisingumas! Tavo dėdė visuomet manė, kad jo pinigai, kuriuos paliko savo �monai, kada nors atiteks tau. T� patį galvojo ir teta Lora. Ji man daug kartų apie tai kalbėjo. Jeigu jos pinigai atitektų man, tu turėtum gauti toki� sum�, kokia priklausė jam. Tai būtų teisinga. A�... a� nenoriu jaustis apiplė�usi tave... vien tik dėl to, kad teta Lora pabūgo sudaryti testament�. Tu privalai... turi tai suprasti.

Pailgas, jaudrus Roderiko veidas mirtinai i�bly�ko.

��Dieve mano, Elinora, tu nori, kad a� laiky�iau save paskutiniu niek�u? Negi tu manai, kad a� galė�iau i� tav�s paimti �iuos pinigus?�� paklausė jis.

��Tai ne dovana. Tie pinigai priklauso tau.

��Man nereikia tavo pinigų!�� i�rėkė Rodis.

��Jie ne mano!

��Svarbiausia, kad pagal įstatym� jie priklauso tau. Ir dėl Dievo meilės, nebūkime tokie dalyki�ki! I� tav�s a� nepaimsiu nė penso. Ir nevaidink prie� mane dosniosios ledi!

��Rodi!�� priekai�tingai su�uko Elinora.

I�reik�damas apgailestavim�, Rodis mostelėjo ranka.

��Ak, atleisk man, brangioji. A� ne�inau, k� kalbu. Jau�iuosi toks suglum�s, toks sutrik�s...

��Varg�as Rodis...�� �velniai pratarė Elinora.

Jis vėl nusigr�ė į lang� ir ėmė �aisti su u�uolaidos kutu. Staiga visai kitokiu, beaistriu balsu paklausė:

��Ar �inai... k� ketina daryti Merė D�erard?

��Ji sakė, kad ketina mokytis masa�uotojos amato.

��Ai�ku,�� atsiliepė jis.

Įsivyravo tyla. Elinora i�sitiesė, atmetė galv�.

��Rodi, a� noriu, kad atid�iai man�s i�klausytum!�� Elinoros balsas nuskambėjo netikėtai valdingai.

�iek tiek nusteb�s, jis atsigr�ė į j�.

���inoma, Elinora.

��Jei tu nieko prie�, noriu, kad pasinaudotum mano patarimu.

��Ir koks gi tas tavo patarimas?

��Tu juk nesi labai priri�tas prie darbo ir bet kada gali pasipra�yti atostogų, ar ne?

��Taip.

��Tuomet taip ir padaryk. I�vyk kur nors į u�sienį, tarkime, trims mėnesiams. Vienas. Susirask naujų draugų, aplankyk nematytas vietas. Kalbėsiu visi�kai atvirai. Dabar tu manai, kad esi įsimylėj�s Mer� D�erard. Galbūt ir taip. Ta�iau dabar nėra tinkamas laikas meilintis jai�� tu pats t� labai puikiai �inai. Mūsų susi�adėjimas neabejotinai nutrauktas. I�vyk į u�sienį ir po trijų mėnesių, kaip laisvas vyras, apsispr�sk. Tuomet tu tikrai �inosi, ar i� tiesų myli Mer� D�erard, ar tai tebuvo trumpalaikis susi�avėjimas. Ir jei būsi visi�kai tikras, jog myli j�, na, tuomet grį�k ir pasakyk jai tai, ir galbūt tuomet ji tav�s i�klausys.

Rodis priėjo prie Elinoros ir sugriebė jos rank�.

��Elinora, tu nuostabi! Taip blaiviai galvoji! Ir tokia nesavanaudė! Nesugebu i�reik�ti �od�iais, kaip tavimi �aviuosi. Padarysiu būtent taip, kaip sakai. I�vyksiu, laisvas nuo visko, ir i�siai�kinsiu, ar tai tikri jausmai, ar a� tiesiog siaubingai apsikvailinau. Ak, Elinora, mano mieloji, tu ne�inai, kaip nuo�ird�iai tave myliu! Tu visuomet buvai nepaprastai gera man. Dėkoju tau, brangioji, u� kilnum�.

Jis impulsyviai pak�telėjo jai į skruost� ir i�ėjo i� kambario.

Gal ir gerai, kad jis neatsigr�ė ir nepamatė jos veido. IV

Po keleto dienų Merė prane�ė slaugei Hopkins, kad jos laukia geresnės perspektyvos. Prakti�ka moteris nuo�ird�iai j� pasveikino.

��Jums tai didelė laimė, Mere,�� pasakė ji.�� Galbūt senoji ledi ir norėjo jums gero, bet geri ketinimai nieko nerei�kia, jei jie nėra sura�yti juodu ant balto. Jūs galėjote apskritai nieko negauti.

��Mis Elinora sakė, kad prie� mirtį misis Velman papra�ė jos man padėti.

Slaugė Hopkins purk�telėjo.

��Galbūt ir pra�ė. Bet daugelis būtų tai i�kart pamir��. Tokie jau tie giminai�iai. Patikėkite, esu ma�iusi tokių dalykų! �mogus mir�ta ir mano, kad jo mylimas sūnelis ar dukrelė i�pildys jų paskutin� vali�. Devynis kartus i� de�imties mylimasis sūnelis ir dukrelė randa labai rimt� prie�astį to nedaryti. Tokia jau �mogaus prigimtis�� niekas nenori skirtis su pinigais, ypa� jei jų never�ia įstatymas. Sakau jums, mergyt mano, jums pasisekė. Mis Karlail s��iningesnė nei daugelis.

��Ir vis dėlto ka�kodėl man atrodo, jog ji man�s ne mėgsta,�� pratarė Merė.

��Ir a� manau�� pagrįstai,�� sta�ioki�kai i�rė�ė slaugė Hopkins.�� Tik neapsimeskite, jog nieko ne�inote. Misteris Roderikas jau kuris laikas �velgia į jus įsimylėjėlio akimis.

Meri nukaito.

��Mano manymu, jis labai įsimylėj�s,�� toliau kalbėjo slaugė Hopkins.�� Jis susi�avėjo jumis taip netikėtai. O kaip jūs, mano mergyt? Ar k� nors jau�iate jam?

��A�... a� ne�inau,�� dvejodama i�tarė Merė.�� Nemanau. Bet, �inoma, jis labai simpati�kas.

��Hm... O man jis nepatinka, nes yra i� tų pernelyg smulkmeni�kų ir nervingų vyrų. Be to, visai tikėtina, kad labai i�rankus maistui. �iuolaikiniai vyrai ne tokie kaip anks�iau. Mere, mieloji, pernelyg neskubėkite. Būdama tokia gra�i jūs galite rinktis. Slaugė O�Brajen prie� kelet� dienų pastebėjo, jog jums reikėtų vaidinti filmuose. Girdėjau, kad jiems patinka blondinės.

��Slauge, kaip, jūsų manymu, a� turė�iau pasielgti su tėvu?�� suraukusi antakius paklausė Merė.�� Jis mano, kad dalį �ių pinigų turė�iau atiduoti jam.

��Net negalvokite apie tai!�� rūs�iai parei�kė slaugė Hopkins.�� Misis Velman niekada neketino skirti pinigų jam. A� manau, kad jis jau seniai būtų netek�s darbo, jeigu ne jūs. Didesnio tinginio dar reikia paie�koti!

��Keista, kad turėdama tokį turt� ji niekada nesudarė testamento.

Slaugė Hopkins papurtė galv�.

��Tokie jau tie �monės. Nustebtumėte su�inojusi, kad �į reikal� jie visuomet atideda vėlesniam laikui.

��Man tai atrodo visi�kai kvaila,�� parei�kė Merė.

��O jūs, Mere, jau sudarėte testament�?�� �ybtelėjusi akimis paklausė slaugė Hopkins.

Merė su nuostaba įsistebeilijo į j�.

��Ak! �inoma, nesudariau.

��Bet jums jau daugiau kaip dvide�imt vieneri.

��Ta�iau a�... a� neturėjau k� palikti... nors dabar tikriausiai jau turiu.

���inoma, turite,�� grie�tai i�tarė slaugė Hopkins.�� Ir pakankamai apvali� sumel�.

��Na, bet skubėti nėra ko...�� paai�kino Merė.

��Na �tai, ir jūs kalbate taip, kaip visi kiti,�� sausai pastebėjo slaugė Hopkins.�� Tai, kad esate sveika ir jauna mergina, dar ne prie�astis manyti, jog negalite �ūti �arabano ar autobuso avarijoje arba būti suva�inėta gatvėje.

Merė nusijuokė ir pasakė:

��A� netgi ne�inau, kaip sudaromas testamentas.

��Gana paprastai. Form� galite gauti pa�te. Eikime ir paimkime j� dabar pat.

Grį�usios į slaugės Hopkins namelį, jos i�skleidė form� ir aptarė svarbiausius klausimus. Slaugė Hopkins buvo be galo patenkinta. Jos nuomone, testamentas yra geriausias dalykas, kuris lieka po mirties.

��Kam atitektų pinigai, jeigu a� nesudary�iau testamento?�� paklausė Merė.

��Tikriausiai jūsų tėvui.

��Jis jų negaus,�� grie�tai parei�kė Merė.�� Ver�iau paliksiu juos savo tetulei, gyvenan�iai Naujojoje Zelandijoje.

��Neverta juos palikti jūsų tėvui, nes, �iaip ar taip Jam jau nebedaug liko gyventi.

Merė pernelyg da�nai girdėjo tokius parei�kimus i� slaugės Hopkins, todėl jai tai nepadarė jokio įspūd�io.

��Neprisimenu savo tetulės adreso. Jau daug metų nesame gav� i� jos jokios �inios.

��Nemanau, jog tai svarbu,�� pertarė j� slaugė Hopkins.�� Ar �inote jos vard�?

��Merė. Merė Raili.

��Gerai. Ra�ykite, kad visk� paliekate Merei Raili, velionės Elizos D�erard i� Hanterberio, Meidensfordo, seseriai.

Ra�ydama Merė palinko vir� formos. Baigusi ra�yti staiga krūptelėjo, nes ka�kas u�stojo saul� ir metė �e�ėlį ant jos. Ji pakėlė akis ir i�vydo Elinor� Karlail, kuri stovėjo prie lango ir �velgė į vidų.

��Kuo gi taip u�siėmusi?�� paklausė Elinora.

��Savo testamento sudarymu, �tai kuo ji u�siėmusi,�� juokdamasi paai�kino slaugė Hopkins.

��Savo testamento sudarymu?�� Staiga Elinora nusijuokė keistu, beveik isteri�ku juoku.

��Taigi, Mere, ra�ote savo testament�? Juokinga. Labai juokinga...

Vis dar juokdamasi ji apsigr�ė ir spar�iai nuėjo gatve.

Slaugė Hopkins su nuostaba palydėjo j� �vilgsniu.

��Ar esate girdėjusi k� nors pana�aus? Kas jai? V

Elinora buvo spėjusi nu�ingsniuoti gal kokį pustuzinį �ingsnių ir vis dar juokėsi, kai ant savo peties pajuto ka�kieno rank�. Ji staigiai sustojo ir atsigr�ė.

Surauk�s kakt� į j� �velgė daktaras Lordas.

��I� ko juokiatės?�� valdingai paklausė jis.

��Ties� sakant... ne�inau,�� atsakė Elinora.

��Tai gana paikas atsakymas!�� piktai pasakė Piteris Lordas.

Elinora i�raudo.

��Turbūt esu nervinga... Pa�velgiau pro apylinkės slaugės namelio lang� ir... pama�iau Mer� D�erard, ra�an�i� savo testament�. Tai mane prajuokino. Ne�inau kodėl.

��Tikrai ne�inote?�� �iurk��iai paklausė Lordas.

��Tai buvo kvaila i� mano pusės... sakau jums... esu nervinga,�� paai�kino Elinora.

��I�ra�ysiu jums tonizuojam�jį preparat�.

��Be galo naudingas dalykas,�� kand�iai pastebėjo Elinora.

Jis nuginkluojamai �yptelėjo.

��Visi�kai nenaudingas, a� sutinku. Bet tai vienintelis dalykas, kurį gali pasiūlyti, kai �monės nesako, kas jiems yra!

��Man nieko nėra,�� paprie�taravo Elinora.

��Jūs turite gana daug problemų,�� ramiai pasakė Piteris Lordas.

��Tikriausiai patyriau nema�� nervin� įtamp�...�� paai�kino Elinora.

��Manau, kad gana didel�. Bet a� kalbu ne apie tai.�� Jis padarė pauz�.�� Ar jūs... ar pasiliksite �ia ilgesniam laikui?

��I�vykstu rytoj.

��Jūs negyvensite �ia?

Elinora papurtė galv�.

��Ne. Niekada. A� manau... manau, jog parduosiu �į nam�, jei tik gausiu ger� pasiūlym�.

���tai kaip...�� beaistriai i�tarė daktaras Lordas.

��Atleiskite, bet turiu skubėti namo,�� pasakė Elinora.

Ji ry�tingai i�tiesė rank�, kuri� Piteris Lordas akimirk� palaikė savojoje.

��Mis Karlail, ar nepasakytumėte man, kas buvo jūsų galvoje tuo metu, kai taip keistai juokėtės?�� labai nuo�ird�iai papra�ė jis.

Ji skubiai i�traukė savo rank�.

��O kas turėjo būti mano galvoje?

��Būtent tai a� ir norė�iau �inoti.

Jo veido i�rai�ka buvo rimta, netgi �iek tiek liūdna.

��Man tai pasirodė juokinga, �tai ir viskas,�� nekantriai pasakė Elinora.

��Kad Merė D�erard ra�o testament�? Kodėl? Testamento sura�ymas�� protingas poelgis. Tai apsaugo mm daugybės nemalonumų. Nors kartais, �inoma, jis ir pridaro nemalonumų!

��Savaime suprantama�� visi turėtų sudaryti testamentus. A� ne tai turėjau omenyje,�� nekantriai paai�kino Elinora.

��Ir misis Velman turėjo sura�yti testament�,�� priminė daktaras Lordas.

��Taip, turėjo,�� jausmingai pritarė Elinora.

Jos veid� u�liejo raudonis.

��O kaip jūs?�� netikėtai paklausė daktaras Lordas.

��A�?

��Taip, jūs pati k� tik sakėte, jog visi turėtų sudaryti testamentus! Ar jūs jau sudarėte sav�jį?

Akimirk� Elinora su nuostaba spoksojo į jį, o paskui nusijuokė.

��Kaip keista!�� pasakė ji.�� Ne, dar nesudariau. A� apie tai nepagalvojau! Esu tokia pati kaip teta Lora. �inote, daktare Lordai, grį�iu namo ir i�kart apie tai para�ysiu misteriui Sedonui.

��Labai i�mintinga,�� pagyrė Piteris Lordas. VI

Bibliotekoje Elinora buvo k� tik baigusi ra�yti lai�k�:

6 SKYRIUSI

Lai�kas nuo slaugės O�Brajen slaugei Hopkins:

7 SKYRIUSI

Elinora Karlail i�ėjo i� �King�s Arms� vie�bu�io ketvirtadienį, liepos 27-os dienos ryt�, ir kelet� akimirkų stovėjo dairydamasi po pagrindin� Meidensfordo gatv�.

Staiga d�iaugsmingai �ūktelėjusi, ji perėjo gatv�.

Tos orios i�vaizdos ir romios, tarsi galiono8, i�skleidusio visas bures, eisenos, supainioti su kuo nors kitu buvo tiesiog neįmanoma.

��Misis Bi�op!

��Na, juk tai mis Elinora! Kokia staigmenai Nė nenutuokiau, jog esate �iuose kra�tuose! Jei bū�iau �inojusi, kad atvykstate į Hanterberį, a� pati bū�iau ten nuėjusi! O kas jums ten patarnauja? Atsive�ėte k� nors i� Londono?

Elinora papurtė galv�.

��A� apsistojau ne name, o �King�s Arms� vie�butyje.

Misis Bi�op pa�velgė į kit� pus� gatvės ir paniekinamai prunk�telėjo.

��Girdėjau, kad vie�butis visai paken�iamas,�� pripa�ino ji.�� Jis �varus ir maistas jame neblogas, bet vargu ar atitinka tai, prie ko jūs esate įpratusi, mis Elinora.

��Įsikūriau tikrai pakankamai patogiai. Be to, tik keletui dienų. Name turiu kai k� sutvarkyti: atrinkti visus asmeninius tetos daiktus ir kelis baldus, kuriuos norė�iau nusive�ti į London�.

��Vadinasi, namas parduotas?

��Taip. Majorui Somerviliui. Mūsų naujajam parlamento nariui. �inote, mirė seras D�ord�as Keras ir įvyko papildomi rinkimai.

��Jis buvo i�rinktas kaip vienintelis kandidatas,�� i�kilmingai pasakė misis Bi�op.�� Meidensforde mes visuomet renkame tik konservatorių.

��D�iaugiuosi, kad nam� nusipirko �mogus, kuris i� tiesų nori jame gyventi. Man būtų labai gaila, jei namas būtų paverstas vie�bu�iu.

Misis Bi�op u�merkė akis ir jos putlus, aristokrati�kos povyzos kūnas sudrebėjo.

��Taip, tikrai, tai būtų baisu, labai baisu. Bet ganėtinai blogai ir tai, kad Hanterberis pereina į svetimas rankas.

��Taip, bet, suprantate, man jis būtų per didelis... gyventi vienai,�� paai�kino Elinora.

Misis Bi�op �nirp�telėjo.

��Norėjau jūsų paklausti,�� greitai prakalbo Elinora,�� gal name yra koks nors ypatingas baldas, kurį norėtumėte turėti? Jeigu taip, mielai jį jums padovanosiu.

Misis Bi�op veidas nu�vito.

��Na, mis Elinora, jūs labai dėmesinga, tikrai labai gera. Jeigu tai nebus pernelyg į�ūlu...

Ji nutilo, o Elinora skubiai patikino:

���inoma, ne.

��A� visuomet labai gro�ėjausi sekreteru, stovin�iu svetainėje. Toks dailus baldas.

Elinora prisiminė t� kiek ry�kok� inkrustuoto med�io sekreter�.

��Savaime suprantama, kad gausite jį, misis Bi�op. Gal norėtumėte dar ko nors?

��A�iū, ne, mis Elinora. Jūs ir taip labai dosni.

��Dar yra keli tokio paties kaip sekreteras stiliaus krėslai. Ar norėtumėte jų?�� paklausė Elinora.

Misis Bi�op priėmė krėslus su deramu dėkingumu.

���iuo metu gyvenu pas seserį. Gal name galė�iau jums kuo nors padėti, mis Elinora? Jei norite, galiu eiti su jumis.

��Ne, dėkoju,�� paskubomis ir gana at�agariai atsakė Elinora.

��Patikėkite, man tai būtų visai nesunku, prie�ingai�� vienas malonumas. Jums turėtų būti taip liūdna per�iūrinėti mielosios misis Velman daiktus!

��Dėkoju, misis Bi�op, bet man geriau tvarkytis vienai. Kai kuriuos darbus geriau atlikti vienam...�� paai�kino Elinora.

���inoma, kaip pageidaujate,�� �altai i�tarė misis Bi�op.

���ia yra to D�erardo duktė,�� toliau kalbėjo ji.�� Laidotuvės įvyko vakar. Ji apsistojusi pas slaug� Hopkins. Girdėjau, kad �įryt jos ketina eiti į sargin�.

Elinora linktelėjo.

��Taip, a� papra�iau Merės atva�iuoti ir tuo pasirūpinti. Majoras Somervilis nori kuo grei�iau įsikelti.

���tai kaip.

��Na, dabar turiu paskubėti. D�iaugiuosi jus sutikusi, misis Bi�op. A� nepamir�iu savo pa�ado dėl sekretero ir krėslų.

Jos paspaudė rankas ir nuėjo savais keliais.

Elinora u�suko į duonos parduotuv� ir nusipirko kepal� duonos. Po to u�ėjo į pienin� ir nupirko pus� svaro sviesto bei pieno.

Galų gale ji į�engė į bakalėjos krautuv�.

��Norė�iau pa�teto sumu�tiniams.

���inoma, mis Karlail.�� Alkūne nustūm�s savo mokinį, atskubėjo pats misteris Ebotas.

��Kokio pa�teto pageidaujate? La�i�ų su krevetėmis? Kalakutienos su lie�uviu? La�i�ų su sardinėmis? O gal kumpio su lie�uviu?

Jis traukė puodyn� po puodynės ir statė jas ant prekystalio.

��Nors jų pavadinimai ir skiriasi, man visuomet atrodė, kad jų skonis beveik vienodas,�� pasakė Elinora su blankia �ypsenėle.

Misteris Ebotas akimirksniu su ja sutiko.

��Galimas dalykas, jog tam tikra prasme jų skonis toks ir yra. Taip, tam tikra prasme. Bet, savaime ai�ku, pa�tetai yra labai skanūs. Labai skanūs.

��Ka�kada buvo bijomasi valgyti �uvų pa�tetus,�� parei�kė Elinora.�� Juk buvo keletas atvejų, kai �uvų pa�tetus valg� �monės nusinuodijo ptomainu9, ar ne?

Misteris Ebotas nutaisė siaubo kupin� veido i�rai�k�.

��Galiu jus u�tikrinti, kad tai labai auk�tos kokybės rū�is�� tikrai patikima�� mes niekada neturėjome jokių nusiskundimų.

��Norė�iau la�i�ų pa�teto su an�iuviais ir la�i�ų pa�teto su krevetėmis. Dėkoju. II

Elinora Karlail į Hanterberio sod� įėjo pro galinius vartelius. Buvo kar�ta ir giedra vasaros diena. �ydėjo kvapieji pelė�irniai. Elinora praėjo visai greta jų. Jaunesnysis sodininkas Horlikas, lik�s pri�iūrėti aplink�, pagarbiai su ja pasisveikino.

��Labas rytas, mis. Gavau jūsų lai�k�. �onines duris rasite atidarytas, mis. A� atsklend�iau langines ir atidariau did�i�j� dalį langų.

��Dėkoju, Horlikai.

Jai pajudėjus, jaunuolis nervingai prabilo, jo Adomo obuolys ėmė spazmi�kai kilnotis:

��Atleiskite, mis...

Elinora atsigr�ė.

��Taip?

��Ar tiesa, kad namas jau parduotas? Noriu pasakyti, ar tai jau galutinai nuspr�sta?

��O taip!

��Ar negalėtumėte, mis, tarti �odelį u� mane majorui Somerviliui? Jam reikės sodininkų. Galbūt jis pagalvos, kad esu per jaunas vyriausiojo sodininko pareigoms, ta�iau a� jau ketverius metus i�dirbau vadovaujamas misterio Stivenso ir manau, jog turiu pakankamai �inių, be to, gana neblogai vien savo rankomis tvarkausi ir �ia,�� nervingai i�bėrė Horlikas.

���inoma, dėl jūsų, Horlikai, padarysiu visk�, k� galiu,�� paskubėjo jį nuraminti Elinora.�� Ties� sakant, a� ketinau u�siminti majorui Somerviliui apie jus ir papasakoti, koks geras esate sodininkas.

Horliko veidas tapo tamsiai raudonas.

��Dėkoju, mis. Jūs labai maloni. Suprantate, tai buvo �ioks toks smūgis�� i� prad�ių misis Velman mirtis, o po to dar taip greitai parduodamas dvaras... o a�... na, dalykas tas, jog a� ketinau �į rudenį vesti, tik tam reikia būti tikram...

Jis nutilo.

��Tikiuosi, majoras Somervilis jus priims,�� maloniai atsiliepė Elinora.�� Galite manimi pasikliauti�� padarysiu visk�, k� galėsiu.

��A�iū, mis,�� dar kart� padėkojo Horlikas.�� Suprantate, mes visi tikėjomės, jog dvaras liks �eimos rankose. Dėkoju jums, mis.

Ir Elinora nuėjo toliau.

Staiga, tarytum srovė i� pralau�tos u�tvankos, j� u�liejo pyk�io ir apmaudo banga.

�Mes visi tikėjomės, jog dvaras liks �eimos rankose... �

Ji ir Rodis galėjo gyventi �ia/ Ji ir Rodis... Rodis to būtų norėj�s. Ji ir pati būtų norėjusi. Jie visuomet mylėjo Hanterberį. Brangusis Hanterberis... Dar prie� tėvų mirtį, kai gyveno Indijoje, ji atva�iuodavo �ia atostogauti. Ji �aisdavo giraitėje, skindavo did�iulius glėbius �ydin�ių pelė�irnių, valgydavo �alius agrastus ir tamsiai raudonas kvapias avietes, vėliau�� obuolius. �ia buvo vietelių, slaptų olų, kuriose ji, susirangiusi su knyga rankose, i�tisas valandas skaitydavo.

Ji mylėjo Hanterberį ir �irdies gilumoje buvo įsitikinusi, jog kada nors liks �ia visam laikui. Ir teta Lora puoselėjo �i� mintį:

�Galbūt kada nors, Elinora, tu norėsi nupjauti tuos kukmed�ius. Jie �iek tiek per niūrūs.�

��ia būtų galima įrengti tvenkinį. Gal kada nors tu įrengsi.�

O Rodis? Rodis taip pat tikėjosi, kad Hanterberis taps jo namais. Galbūt tai glūdėjo jo jausmuose jai, Elinorai. Nes�moningai jautė, kad jiems dera gyventi Hanterberyje.

Ir jie būtų gyven� jame. Dabar jie būtų �ia kartu�� i� naujo visk� dekoruotų ir planuotų naujas gro�ybes namuose ir sode, �ingsniuotų �alia vienas kito jausdami savininki�k� pasitenkinim� ir būtų laimingi, tokie laimingi kartu, ta�iau dėl lemtingo atsitiktinumo�� gra�ios kaip laukinė ro�ė merginos...

K� Rodis �inojo apie Mer� D�erard? Nieko, visi�kai nieko! Kas gi jam taip patiko joje�� tikrojoje Merėje? Galimas daiktas, ji turi ir gerų savybių, ta�iau ar Rodis k� nors �inojo apie jas? Taip jau buvo atsitik� ne kart�.

Argi ne pats Rodis sakė, kad tai tėra �kerai�?

Nejaugi pats Rodis nenori i� jų i�sivaduoti?

Jeigu Merė D�erard, pavyzd�iui, numirtų, argi Rodis vien� dien� nepareik�tų: �Viskas tik į gera. Dabar tai suprantu. Mes neturėjome nieko bendra...�

Ir galbūt su �velnia melancholija pridurtų: �Ji buvo �avinga būtybė...�

Taip... telieka ji jam nuostabus prisiminimas... gra�us ir linksmas padarėlis...

Jeigu kas nors atsitiktų Merei D�erard, Rodis grį�tų pas j�, Elinor�... Ji buvo tuo visi�kai įsitikinusi.

Jeigu kas nors atsitiktų Merei D�erard...

Elinora pasuko �oninių durų ranken� ir, i� saulėkaitos į�engusi į namo priebland�, sudrebėjo. Viduje buvo �alta, tamsu ir grėsminga... Atrodė, kad namo viduje Ka�kas yra ir laukia jos...

Ji perėjo koridoriumi ir atitraukė gelumbės �irm�, u� kurios buvo bufetinė.

Oras buvo sudus�s. Elinora pla�iai atvėrė lang�.

Padėjusi ry�ulius su sviestu, duona ir stikliniu buteliu pieno, pagalvojo:

�Kvailė! Juk ketinau nusipirkti kavos.�

Tuomet patikrino skardines dė�utes ant lentynos. Vienoje i� jų rado truputį arbat�olių, bet kavos nebuvo.

�Na, tai nesvarbu�,�� pagalvojo ji ir i�vyniojo du stiklainius su �uvų pa�tetais. Minutėl� ji stovėjo ir spoksojo į juos. Po to i�ėjo i� bufetinės, u�lipo laiptais į vir�ų ir pasuko tiesiai į misis Velman kambarį. Elinora i�syk puolė prie did�iulės komodos: atidarinėjo stal�ius, rū�iavo ir dėliojo drabu�ius į krūveles... III

Sarginėje Merė D�erard bejėgi�kai dairėsi aplink. Tik dabar ji suvokė, kokia ji ank�ta. Mer� u�liejo prisiminimai... Mama, siuvanti rūbus jos lėlėms. Nuolat piktas ir at�iaurus tėtis. Neken�iantis jos. Taip, neken�iantis jos...

��Ar tėtis pasakė k� nors... ar pra�ė man k� nors per duoti prie� mirtį?�� staiga paklausė ji slaugės Hopkins.

���inoma, ne!�� linksmai ir be�irdi�kai atsakė slaugė Hopkins.�� Valand� prie� mirtį jis buvo be s�monės.

��Manau, man reikėjo atva�iuoti �ia ir juo pasirūpinti. Galų gale jis buvo mano tėvas,�� lėtai pratarė Merė.

��O dabar paklausykite man�s, Mere,�� �iek tiek drovėdamasi prakalbo slaugė Hopkins.�� Nepradėkite gilintis, ar jis buvo jūsų tėvas, ar ne. Sprend�iant i� to, k� teko matyti, �iais laikais vaikai nelabai rūpinasi savo tėvais, kaip ir gana daug tėvų nesirūpina savo vaikais. Mis Lambert i� vidurinės mokyklos teigia, kad taip ir turėtų būti. Anot jos, �eimyninis gyvenimas yra netinkamas, todėl vaikus turėtų auklėti valstybė. Galbūt taip ir turėtų būti�� man tai pana�u į i�liaupsint� na�lai�ių prieglaud�,�� bet, �iaip ar taip, neverta grį�ti į praeitį ir atsiduoti jausmams. Mes turime gyventi toliau, nors kartais tai ne taip jau ir lengva!

��Manau, jūs teisi,�� lėtai i�tarė Merė.�� Bet a� jau�iu kalt�, kad mes netapome artimesni.

��Nes�monė,�� i�rė�ė slaugė Hopkins, ir �is �odis nuskambėjo kaip bombos sprogimas. Mer� tai nuramino. O slaugė Hopkins pakreipė pokalbį prakti�kesne tema.

��K� ketinate daryti su baldais? Saugosite juos ar parduosite?

��Ne�inau,�� abejodama atsakė Merė.�� O k� jūs patartumėte?

Permetusi kambarį dalyki�ku �vilgsniu, slaugė Hopkins tarė:

��Kai kurie i� jų pakankamai geri ir tvirti. Galėtumėte juos i�saugoti ir kada nors jais apstatyti savo butelį Londone. Atsikratykite �lam�to. Krėslai geri, taip pat ir stalas. O tokio tipo ra�omieji stalai kaip �is nebemadingi, ta�iau jis pagamintas i� tvirto raudonmed�io, be to, �monės kalba, kad Viktorijos stiliaus baldai kada nors vėl įeis į mad�. Jumis dėta, a� atsikraty�iau tos did�iulės drabu�ių spintos�� jai bus sunku rasti vietos, nes u�ima pus� miegamojo.

Jos sudarė s�ra�� baldų, kuriuos reikia pasilikti arba parduoti.

��Advokatas, tai yra misteris Sedonas, buvo labai malonus. Jis i�mokėjo man avans�, kad galė�iau sumokėti u� moksl� ir kitas i�laidas. Jis sakė, kad likusius pinigus galėsiu gauti ma�daug po mėnesio.

��Kaip jums patinka būsimasis darbas?�� pasiteiravo slaugė Hopkins.

��Manau, jis man labai patiks. Dabar atrodo gana sunkus�� namo grį�tu mirtinai i�vargusi.

��Galvojau, jog mirsiu, kai dirbau medicinos seserimi praktikante �v. Luko ligoninėje. Atrodė, kad nei�tversiu trejų metų. Bet i�tvėriau,�� liūdnai i�tarė slaugė Hopkins.

Per�iūrėjusios senuko drabu�ius jos ėmėsi metalinės dė�utės, prigrūstos įvairių popierių.

��Man regis, juos reikia per�iūrėti,�� pasakė Merė.

Jos atsisėdo u� stalo viena prie�ais kit�. Paėmusi �ūsnį popierių slaugė Hopkins subambėjo:

��Neįtikėtina, kokį �lam�t� laiko �monės! Laikra��ių i�karpos! Seni lai�kai. Visokie niekniekiai!

���tai �ia tė�io ir mamos santuokos liudijimas,�� pasakė Merė i�skleisdama dokument�.�� Sent Albansas, 1919 metai.

��Santuokos pa�ymėjimas�� senamadi�kas terminas. �iame kaime dar daug �monių vartoja �į termin�,�� paai�kino slaugė Hopkins.

��Bet, slauge...�� prislopintu balsu i�tarė Merė.

��Kas atsitiko?

��Negi nematote?�� dreban�iu balsu prabilo Merė D�erard.�� Dabar yra 1939 metai. Man dvide�imt vieneri. 1919 metais man buvo vieneri. Tai rei�kia... tai rei�kia... kad mano tėvas ir motina iki... iki to laiko buvo nesusituok�.

Slaugė Hopkins susiraukė.

��Na, ir kas i� to?�� gyvai prakalbo ji.�� Tik nepradėkite dabar dėl to jaudintis!

��Bet, slauge, a� negaliu negalvoti apie tai.

��Daug yra porų, kurios neina į ba�ny�i� tol, kol jų neprispiria reikalas. Bet jei jie galų gale susituokia, koki� tai turi reik�m�? �tai kaip a� galvoju.

��Kaip jūs manote, ar ne dėl to tėvas man�s nemėgo?�� prislopintu balsu paklausė Merė.�� Gal nemėgo todėl, kad mano motina privertė jį vesti?

Slaugė Hopkins dvejojo. Ji prikando lūp�, o paskui tarė:

��Manau, buvo nevisi�kai taip.�� Ji padarė pauz�.�� Na, jeigu ruo�iatės dėl to kamuotis, tuomet gal geriau �inoti ties�: jūs nesate D�erardo dukra.

��Tai �tai kodėl jis man�s nemėgo!�� su�uko Merė.

��Galbūt,�� atsiliepė slaugė Hopkins.

��Nors ir negra�u i� mano pusės, bet a� d�iaugiuosi!�� pasakė Merė ir jos skruostus i�mu�ė raudonos dėmės.�� Visuomet jau�iausi nesmagiai, nes nemylėjau savo tėvo, bet jei jis nebuvo mano tėvas, tuomet viskas gerai! Kaip jūs tai su�inojote?

��Prie� mirtį D�erardas labai daug apie tai kalbėjo. A� tild�iau jį gana grie�tai, ta�iau jam tai nerūpėjo. Savaime suprantama, a� nebū�iau jums nieko sakiusi, jei tai nebūtų i�kil� į pavir�ių.

��Įdomu, kas buvo mano tikrasis tėvas?�� lėtai i�tarė Merė.

Slaugė Hopkins dvejojo. Ji prasi�iojo, bet vėl u�si�iaupė. Atrodė, kad jai sunku dėl ka�ko apsispr�sti.

O tada per kambarį nutįso ka�kieno �e�ėlis. Abi moterys atsigr�ė ir i�vydo prie lango stovin�i� Elinor� Karlail.

��Labas rytas,�� pasisveikino Elinora.

��Labas rytas, mis Karlail,�� atsiliepė slaugė Hopkins.�� Puiki dienelė, ar ne?

��O!.. Labas rytas, mis Elinora,�� pagaliau i�tarė Merė.

��Sutepiau sumu�tinių. Gal ateisite ir pasivai�insite? Dabar lygiai pirma valanda, bet tikrai nesinori eiti namo prie�pie�iauti. Pasirūpinau, kad u�tektų visoms trims.

��K� gi, mis Karlail, reikia pripa�inti, jog esate nepaprastai rūpestinga,�� parei�kė maloniai nustebinta slaugė Hopkins.�� Labai nepatogu, kai reikia nutraukti darb� ir �ingsniuoti tokį ilg� keli� iki miestelio. Tikėjausi, kad baigsime tvarkytis �įryt. Prie� tai aplankiau savo pacientus. Ta�iau i�sikraustymas u�truks ilgiau nei mes manėme.

��A�iū, mis Eliriora, jūs labai maloni,�� padėkojo Merė.

Visos trys nuėjo alėja link namo. Priekines duris Elinora buvo palikusi atdaras. Jos į�engė į vestibiulio vės�. Merė sudrebėjo. Elinora atid�iai pa�velgė į j� ir paklausė:

��Kas atsitiko?

��Ak, visi�kai nieko�� tiesiog nukrėtė �iurpas. Tikriausiai todėl, kad i� saulėkaitos patekom į vėsų nam�...

��Keista. �įryt ir man taip buvo,�� tyliai i�tarė Elinora.

��Nagi, o kit� sykį įsikalbėsite, jog namuose yra vaiduoklių!�� garsiai ir linksmai parei�kė slaugė Hopkins ir nusijuokė.�� A� nieko nepajutau!

Elinora nusi�ypsojo ir palydėjo moteris į nedidelį valgom�jį, esantį de�inėje pusėje nuo paradinių durų. U�uolaidos buvo pakeltos, langai atidaryti. Kambarys atrodė �viesus.

Elinora perėjo vestibiulį ir i� bufetinės atne�ė didel� lėk�t� su sumu�tiniais.

��Vai�inkitės,�� i�tiesdama lėk�t� Merei pasiūlė Elinora.

Merė paėmė vien� sumu�tinį. Elinora stovėjo ir stebėjo kaip balti, lygūs merginos dantys atkanda sumu�tinį. Akimirkai Elinora sulaikė kvap�, o po to atsidūsėjo. I�sibla�kiusi stovėjo laikydama prie juosmens lėk�t�, ta�iau i�vydusi slaugės Hopkins pravertas lūpas ir alkan� �vilgsnį, i�raudo ir skubiai i�tiesė lėk�t� pagyvenusiai moteriai. Po to ir pati paėmė sumu�tinį.

��Ketinau paruo�ti kavos, bet pamir�au jos nupirkti,�� atsipra�an�iai i�tarė ji.�� Ta�iau ant to stalo yra alaus, jeigu mėgstate.

��O kad bū�iau sugalvojusi atsine�ti arbat�olių,�� nuliūdo slaugė Hopkins.

���iek tiek arbat�olių dar yra lik� skardinėje dė�utėje bufetinėje.

Slaugės Hopkins veidas kaipmat pragiedrėjo.

��Tuomet a� bėgu u�kaisti virdulį. Pieno tikriausiai nėra?

��Pieno yra, a� atsine�iau,�� atsiliepė Elinora.

��Na, tuomet viskas gerai,�� parei�kė slaugė Hopkins ir i�skubėjo i� valgomojo.

Elinora ir Merė liko vienos.

Įsivyravo keista įtampa. Elinora akivaizd�iai stengėsi u�megzti pokalbį. Lie�uviu perbraukusi i�d�iūvusias lūpas, ji gana formaliai pasidomėjo:

��Ar... jums patinka darbas Londone?

��O taip, a�iū. A�... a� esu jums labai dėkinga...

Staiga i� Elinoros gerklės i�siver�ėjai visai nebūdingas �ai�us, rė�iantis ausį juokas. Nustebusi Merė įsistebeilijo į j�.

��Jums nereikia būti tokiai dėkingai!�� parei�kė Elinora.

��A� nenorėjau... tai yra...�� sutrikusi i�lemeno Merė ir nutilo.

Elinora įdėmiai �velgė į j�. �vilgsnis buvo toks tiriantis, toks keistas, kad Merė suvirpėjo.

��Ar kas nors negerai?�� paklausė ji.

Elinora greitai atsistojo ir nusigr�dama tarė:

��O kas turėtų būti negerai?

��Jūs... jūs taip �iūrėjote...�� sumurmėjo Merė.

��A� spoksojau?�� nusijuokusi paklausė Elinora.�� Labai atsipra�au. Retsykiais a� įsispoksau�� kai galvoju apie k� nors kit�.

Pro duris į�engė slaugė Hopkins ir, linksmai pasakiusi, jog u�kaitė virdulį, vėl i�ėjo i� valgomojo.

Staiga Elinora pratrūko kvatotis.

��Polė u�kaitė virdulį, Polė u�kaitė virdulį, Polė u�kaitė virdulį�� ir visi gersime arbat�! Ar prisimenate, Mere, kaip �aidėme �į �aidim� būdami vaikais?

���inoma, prisimenu.

��Kai buvome vaikai...�� susim�s�iusi i�tarė Elinora.�� Kaip gaila, Mere, kad neįmanoma grį�ti į praeitį...

��O jūs norėtumėte?�� paklausė Merė.

��Taip... norė�iau...�� prisivertė atsakyti Elinora.

Valandėlei tarp jų įsivyravo tyla. Staiga Merė prabilo, o juos skruostai i�raudo:

��Mis Elinora, neturėtumėte galvoti, kad...

Ji nutilo, nes staiga liaunas Elinoros kūnas įsitempė, galva pakilo auk�tyn.

��Ko a� neturė�iau galvoti?�� �altu ir nuo�miu balsu paklausė Elinora.

��A�... a� pamir�au, k� norėjau pasakyti,�� atsipra�an�iai sumurmėjo Merė.

Elinoros kūnas atsipalaidavo tarytum praėjus pavojui.

Į valgom�jį į�engė slaugė Hopkins. Rankose ji laikė padėkl�, ant kurio stovėjo rudas arbatinukas, �sotėlis su pienu ir trys puodeliai.

��O �tai ir arbata!�� su�uko ji visi�kai nenutuokdama apie neseniai tvyrojusi� įtamp�.

Ji pastatė padėkl� prie�ais Elinor�. Elinora papurtė galv�.

��A� negersiu.�� Ir pastūmė padėkl� link Merės.

Merė pripylė du puodelius. Slaugė Hopkins patenkinta atsiduso.

��Arbata skani ir stipri.

Elinora atsistojo ir nuėjo prie lango.

��Gal vis dėlto i�gertumėte arbatos, mis Karlail?�� pamėgino įkalbėti slaugė Hopkins.�� Jums tikrai bus geriau.

��A�iū, bet negersiu,�� sumurmėjo Elinora.

Slaugė Hopkins i�tu�tino savo puodelį, pastatė jį ant lėk�tutės ir prislopintu balsu tarė:

��A� tik i�jungsiu virdulį. U�kai�iau jį tokiu atveju, jei reikėtų dar kart� pripildyti arbatinuk�.

Ir ji i�skubėjo.

Elinora nusisuko nuo lango.

��Mere...�� maldaujan�iu balsu netikėtai kreipėsi į mergin�.

��K�?�� i�syk atsiliepė Merė D�erard.

Pama�u �iburiukai Elinoros akyse i�nyko. Lūpos susi�iaupė. Maldaujanti veido i�rai�ka i�nyko ir liko vien tik kaukė�� sustingusi ir rami.

��Nieko,�� i�ko�ė ji.

Kambaryje įsivyravo slogi tyla.

�Kaip viskas keista �iandien. Tarytum... tarytum ka�ko lauktume,��� pagalvojo Merė.

Pagaliau Elinora pajudėjo. Ji pasitraukė nuo lango ir paėmusi arbatos padėkl� u�dėjo tu��i� lėk�t� nuo sumu�tinių.

Merė greitai pa�oko.

��O, mis Elinora, leiskite man!

��Ne, likite �ia. A� pati nune�iu.

Elinora patraukė link durų. Kart� per petį metė �vilgsnį į prie lango stovin�i� Mer� D�erard, toki� jaun�, gra�i� ir gyv�... IV

Slaugė Hopkins buvo bufetinėje ir �luostėsi veid� nosine. Įėjus Elinorai, ji staigiai pakėlė akis ir tarė:

��Garbės �odis! �ia taip kar�ta!

��Taip, bufetinė i�eina į pietų pus�,�� ma�inaliai atsiliepė Elinora.

Slaugė Hopkins paėmė i� jos padėkl�.

��Leiskite man suplauti indus, mis Karlai! Jūs atrodote nekaip.

��O, man viskas gerai!�� paprie�taravo Elinora ir paėmė pa�luost�.�� A� i��luostysiu.

Slaugė Hopkins atsiraitojo rankogalius ir i� virdulio įpylė kar�to vandens į papjė ma�ė dubenį.

��Jūs įsidūrėte,�� �iūrėdama į jos rie�� lyg tarp kitko pastebėjo Elinora.

Slaugė Hopkins nusijuokė.

��Įsidūriau į vijoklinių ro�ių krūm� prie sarginės�� man įlindo spyglys. A� tuoj jį i�trauksiu.

Ro�ių krūmas prie sarginės... Elinor� u�liejo prisiminimai. Ji kivir�ijasi su Rod�iu�� vyksta Ro�ių karai. Kivir�ijasi, o po to susitaiko. Puikios, kupinos juoko ir laimės dienos. Staiga jos jausmai pasikeitė. Ir prie ko ji dabar priėjo? Kokia juoda neapykantos... ir blogio bedugnė... Ji truputį susvyravo, o po to pagalvojo:

�A� netekau galvos... visi�kai pakvai�au.�

Į j� smalsiai spoksojo slaugė Hopkins.

�Ji atrodė labai neįprastai,�� taip vėliau savo pasakojim� pradėjo slaugė Hopkins.�� Kalbėjo taip, tarsi būtų ne�inojusi, k� kalba, o jos akys keistai �ibėjo.�

Kriauklėje tar�kėjo puodeliai ir lėk�tutės. Elinora paėmė tu��i� stiklainį nuo �uvies pa�teto ir pasta�iusi jį į kriaukl� tarė:

��Vir�uje atrinkau kai kuriuos tetos Loros drabu�ius. Gal �inote, kam juos galė�iau atiduoti?�� Ir pati nusistebėjo savo balso ramumu.

��O taip. Jie praverstų misis Parkinson, senajai Nelei, taip pat tai varg�ei būtybei i� Aivi koted�o, kuriai ne visi namie. Joms tai bus netikėtas laimikis,�� greitakalbe i�bėrė slaugė Hopkins.

Sutvarkiusios bufetin�, abi moterys u�lipo į vir�ų. Misis Velman miegamajame visi drabu�iai�� baltiniai, suknelės, įvairūs dailūs apdarai, pra�matnios aksominės suknelės arbatėlei bei ondatros kailiniai�� buvo tvarkingai sudėti į krūveles. Elinora paai�kino, jog ondatros kailinius ketina atiduoti misis Bi�op. Slaugė Hopkins pritariamai linktelėjo.

Ji pastebėjo, jog misis Velman sabalo kailiniai padėti ant komodos. �Matyt, ketina persiūti juos sau�,�� pagalvojo ji ir metė �vilgsnį į auk�t� komod�. �Įdomu, ar Elinora rado t� Luiso vardu pasira�yt� nuotrauk� ir k� ji su ja padarė? Keista,�� pagalvojo ji sau,�� kaip O�Brajen lai�kas prasilenkė su manuoju. Net neįsivaizdavau, kad taip gali nutikti: ji man para�ė apie t� nuotrauk� kaip tik t� dien�, kai a� jai ra�iau apie misis Sleteri.�

Ji padėjo Elinorai atrinkti drabu�ius ir pasisiūlė suri�ti atskirus ry�ulius kiekvienai �eimai bei pasirūpinti jų i�dalinimu.

��Galėsiu visk� supakuoti per t� laik�, kol Merė nueis į sargin� ir ten baigs tvarkytis. Jai beliko tik per�iūrėti dokumentus. Tarp kitko, o kur ji? Ar ji nuėjo į sargin�?

��A� palikau j� valgomajame...�� paai�kino Elinora.

��Ji nesėdėtų ten tiek laiko,�� pasakė slaugė Hopkins ir �vilgtelėjo į savo laikrodį.�� Juk mes �ia jau beveik valand�!

Ir ji nuskubėjo laiptais �emyn. Elinora nusekė paskui.

Jos įėjo į valgom�jį.

��Vie�patie! Ji miega!�� su�uko slaugė Hopkins.

Merė D�erard sėdėjo dideliame krėsle prie lango. Ji buvo �iek tiek sukritusi jame. Kambaryje girdėjosi keistas garsas: pasunkėj�s ir kriokiantis kvėpavimas.

Slaugė priėjo prie merginos ir j� papurtė.

��Pabuskite, mieloji...

Ir staiga nutilo. Pasilenkė, pakėlė akies vok�. O tada pradėjo labai stipriai purtyti mergin�. Atsigr�usi į Elinor�, ji grėsmingu balsu paklausė:

��K� visa tai rei�kia?

��Nesuprantu, apie k� jūs kalbate. Jai bloga?�� atsiliepė Elinora.

��Kur telefonas? Kuo grei�iau pakvieskite daktar� Lord�!�� paliepė slaugė Hopkins.

��Kas atsitiko?�� nustebusi paklausė Elinora.

��Kas atsitiko? Merginai blogai. Ji mir�ta.

Elinora �ingtelėjo atgal.

��Mir�ta?

��Ji nunuodyta...�� pasakė slaugė Hopkins ir rūs�iai pa�velgė į Elinor�.

2 SKYRIUS

Piteris Lordas su nuostaba pa�velgė į jį, i�siėmė nosin�, nusi�luostė veid� ir krito į krėsl�.

��Ak!�� i�tarė jis.�� Jūs mane sunervinote! A� visai nenutuokiau, kur link jūs sukate!

��A� ai�kinausi turimus faktus prie� Elinor� Karlail. Dabar a� juos �inau. Morfinas buvo skirtas Merei D�erard. Ir kiek a� suprantu, jis buvo įmai�ytas į sumu�tinius. I�skyrus Elinor� Karlail, jų daugiau niekas nelietė. Elinora Karlail turėjo motyv� nu�udyti Mer� D�erard, be to, jūsų manymu, ji galėjo nu�udyti Mer� D�erard ir labai galimas dalykas, tai padarė. Nematau jokios prie�asties manyti kitaip.

��Bet tai, mon ami13, tik viena klausimo pusė. Dabar pereisime prie kitos. I�meskime i� galvos visus �iuos svarstymus ir pa�velkime į reikal� i� kitos pusės: jeigu Elinora Karlail nenu�udė Merės D�erard, tuomet kas j� nu�udė? O gal Merė D�erard nusi�udė?

Piteris Lordas i�sitiesė krėsle, kaktoje susimetė rauk�lelė.

��Jūs buvote nevisi�kai tikslus,�� pastebėjo jis.

��A�? Netikslus?�� Puaro atrodė įsi�eid�s.

��Taip,�� toliau nepermaldaujamai kalbėjo Piteris Lordas.�� Jūs sakėte, kad tuos sumu�tinius lietė tik Elinora Karlail. Bet jūs to tiksliai ne�inote.

��Name daugiau nieko nebuvo.

��Kiek mums �inoma. Ta�iau jūs pamir�ote apie t� trump� laiko tarp�, kada Elinora Karlail i�ėjo i� namo ir patraukė į sargin�. Tuomet lėk�tė su sumu�tiniais stovėjo bufetinėje ir kas nors galėjo priki�ti prie jų nagus.

Puaro giliai atsiduso.

��Jūs esate teisus, mano drauge,�� prabilo jis,�� pripa�įstu. Tikrai buvo laiko tarpas, per kurį kas nors galėjo prieiti prie sumu�tinių lėk�tės. Mes turime pamėginti įsivaizduoti, kas galėtų būti tas �kas nors� o tiksliau sakant, koks �mogus...�� Puaro nutilo.

��Pasvarstykime apie Mer� D�erard. Tarkime, jog ne Elinora, o ka�kas kitas trok�ta jos mirties. Dėl ko? Ar kam nors buvo naudinga jos mirtis? Ar ji turėjo pinigų?

Piteris Lordas papurtė galv�.

��Tik ne tada. Po mėnesio ji būtų turėjusi du tūkstan�ius svarų. Elinora Karlail paskyrė jai t� sum� manydama, jog to būtų norėjusi jos teta. Ta�iau senutės nuosavybės reikalai dar iki galo nesutvarkyti.

��Tuomet piniginį motyv� mes galime atmesti,�� padarė i�vad� Puaro.�� Sakote, Merė D�erard buvo gra�i. Tai visuomet sukelia problemų. Ji turėjo gerbėjų?

��Tikriausiai. A� beveik nieko apie tai ne�inau.

��O kas �ino?

Piteris Lordas i�si�iepė.

��Geriau jau nusiųsiu jus pas slaug� Hopkins. Ji�� miesto �auklė, �inanti visk�, kas vyksta Meidensforde.

��Ketinau papra�yti jūsų pasakyti savo nuomon� apie abi slauges.

��Na, O�Brajen�� airė. Pakankamai gera ir kompetentinga slaugė, ta�iau kvailoka ir pagie�inga. Gali primeluoti, bet ne i� piktos valios, o norėdama pagra�inti pasakojim�.

Puaro linktelėjo.

��Hopkins�� protinga ir į�valgi vidutinio am�iaus moteris, gana maloni ir gera, ta�iau pernelyg mėgstanti ki�ti savo nosį į kitų �monių reikalus!

��Jeigu kaime būtų kil� vaidai dėl kokio nors jaunuolio, slaugė Hopkins apie tai �inotų?

��Be abejo!�� Ir patylėj�s pridūrė:�� Vis dėlto a� netikiu, kad k� nors i� to pe�ime. Merės gana ilgai nebuvo namuose�� dvejus metus ji praleido Vokietijoje.

��Jai buvo dvide�imt vieneri?

��Taip.

��Galbūt ji turėjo problemų su kokiu nors vokie�iu?

Piterio Lordo veidas nu�vito.

��Norite pasakyti, kad ant jos galėjo grie�ti dantį koks nors vokietis? Galbūt jis atsekė paskui j�, sulaukė tinkamo momento ir pagaliau pasiekė savo tiksl�?

��Skamba �iek tiek melodrami�kai,�� suabejojo Erkiulis Puaro.

��Bet tai įmanoma?

��Ta�iau nelabai tikėtina.

��Nesutinku su jumis,�� paprie�taravo Piteris Lordas.�� Koks nors vaikinas galėjo pamesti galv� dėl Merės, o kai ji jį atstūmė, įnir�ti. Jam galėjo pasirodyti, kad ji blogai pasielgė su juo. Tai puiki mintis.

��Taip, tai puiki mintis,�� paantrino Erkiulis Puaro, ta�iau jo balso tonas nuskambėjo nepritarian�iai.

��T�skite, mesjė Puaro,�� papra�ė Piteris Lordas.

��Kaip matau, norite, kad bū�iau fokusininkas ir i� tu��ios skrybėlės trauk�iau triu�į po triu�io.

��Jei norite, galite ir taip sakyti.

��Yra ir kita galimybė,�� parei�kė Erkiulis Puaro.

��T�skite.

��T� bir�elio vakar� ka�kas i�ėmė tūbel� su morfinu i� slaugės Hopkins lagaminėlio. O jeigu Merė D�erard matė, kas tai padarė?

��Ji būtų tai pasakiusi.

��Ne, ne, mon cher. Pam�stykite. K� pagalvotų �mogus pamat�s, jog Elinora Karlail arba Roderikas Velmanas, arba slaugė O�Brajen, ar netgi bet kuris i� tarnų atidaro t� lagaminėlį ir i�ima i� jo stiklin� tūbel�? Tiesiog pamanytų, kad tas asmuo buvo pasiųstas slaugės k� nors atne�ti. Merė tu�tuojau apie tai pamir�o, ta�iau visai įmanoma, jog vėliau ji galėjo prisiminti t� fakt� ir atsitiktinai, visi�kai nieko neįtardama, apie tai u�siminti tam asmeniui. Tik įsivaizduokite, kaip tokia pastaba paveikia �mogų, kalt� dėl misis Velman nu�udymo! Merė matė, todėl j� reikia nutildyti bet kokia kaina! Galiu jus u�tikrinti, mano drauge, kad �mogui, įvykd�iusiam vien� �mog�udyst�, nebus jokių problemų įvykdyti ir kit�!

��O a� vis� laik� galvojau, kad misis Velman pati i�gėrė morfino...�� susirauk�s i�tarė Piteris Lordas.

��Bet ji juk buvo paraly�iuota, bejėgė, k� tik patyrusi antr�jį smūgį.

��O, a� �inau. Galvojau, jog ji i� ka�kur buvo gavusi morfino ir laikė jį prie sav�s.

��Ta�iau tokiu atveju misis Velman turėjo morfino gauti prie� antr�jį smūgį, o slaugė jo pasigedo vėliau.

��Hopkins galėjo pasigesti morfino tik t� ryt�. Jis galėjo būti paimtas prie� kelet� dienų, ir ji to nepastebėjo.

��Tuomet kokiu būdu senutė gavo morfino?

��Ne�inau. Galbūt papirko tarn�. Jeigu taip, tarnas niekada to neprisipa�ins.

��O jūs nemanote, kad galėjo būti papirkta kuri nors i� slaugių?

Lordas papurtė galv�.

��Nieku gyvu! Visų pirma, jos abi labai grie�tai laikosi profesinės etikos. Be to, jos mirtinai bijotų daryti tokį dalyk�, nes suprastų, kokia grėsmė joms gali kilti.

��Tai tiesa,�� pritarė Puaro ir susim�st�s pridūrė:�� Ar jums neatrodo, kad grį�tame prie to, nuo ko pradėjome? Kas, labiausiai tikėtina, paėmė t� tūbel� su morfinu? Elinora Karlail. Galime sakyti, jog ji norėjo u�sitikrinti did�iulio turto paveldėjim�. Galime būti ir kilnia�irdi�kesni, sakydami, jog �itaip pasielgti j� paskatino gailestis�� ji paėmė morfin� ir davė jo atsi�velgusi į tetos da�nai kartojam� pra�ym�. Ji paėmė morfin�, o Merė D�erard matė j� tai darant. Taigi, mes grį�tame prie sumu�tinių, tu��io namo ir Elinoros Karlail, tik �į kart� su kitokiu motyvu�� i�gelbėti savo kailį.

��Tai neįtikėtina!�� su�uko Piteris Lordas.�� Sakau jums, ji ne toks �mogus! Pinigai jai i� tikrųjų nieko nerei�kia, kaip ir�� turiu pripa�inti�� Roderikui Velmanui. A� pats girdėjau juos taip sakant!

��Girdėjote? Labai įdomu. Asmeni�kai a� į tokio pobūd�io teiginius �iūriu labai įtariai.

��Velniai jus griebtų, Puaro! Ir reikia gi jums visuomet visk� apversti taip, kad atsigr�tų prie� mergin�?

��Tai ne a� apver�iu�� viskas apsiver�ia savaime. Tai tarsi rodyklė mugėje. Ji nuolat svyruoja, ta�iau kai sustoja, visuomet rodo į t� patį vard��� Elinora Karlail.

��Ne!�� suriko Piteris Lordas.

Erkiulis Puaro liūdnai papurtė galv�, o tada paklausė:

��Ar ta Elinora Karlail turi giminių? Seserų, pusseserių? Tėv� ar motin�?

��Ne. Ji na�laitė�� visi�kai viena �iame pasaulyje...

��Skamba labai jaudinan�iai! Esu tikras, kad Balmeris tuo puikiai pasinaudos. O kas paveldėtų Elinoros pinigus, jei ji mirtų?

��Ne�inau. A� apie tai nepagalvojau.

��Apie tokius dalykus visuomet reikia pagalvoti,�� papriekai�tavo Puaro.�� O ji sudariusi testament�?

Piteris Lordas i�raudo ir dvejodamas i�tarė:

��A�... a� ne�inau.

Erkiulis Puaro nukreipė �vilgsnį į lubas ir sunėrė pir�tų galiukus.

���inote, būtų gerai, jei man papasakotumėte,�� pa stebėjo jis.

��K� papasako�iau?

��Tai, apie k� dabar galvojate�� kad ir kaip tai galėtų pasirodyti kenksminga Elinorai Karlail.

��I� kur jūs �inote?

��Taip, taip, a� �inau. Jūs prisiminėte ka�kokį įvykį. Bus geriau, jeigu papasakosite man, nes kitaip pagalvosiu blogiau nei i� tiesų yra.

��Patikėkite, tai nieko rimto...

��Pamatysime. O dabar pasakokite.

Piteris Lordas nenoromis papasakojo apie tai, kaip Elinora pa�velgė pro slaugės Hopkins namelio lang�, ir apie jos juok�.

���Taigi, Mere, ra�ote savo testament�? Juokinga, labai juokinga�. Ji taip pasakė, ar ne?�� susim�st�s pakartojo Puaro.�� Ir jums buvo visi�kai ai�ku, k� ji turėjo omenyje... Galbūt tuo metu ji galvojo, kad Merė D�erard ilgai negyvens...

��Man tik taip pasirodė. Bet tiksliai nieko ne�inau.

��Ne, tai ne vien jūsų vaizduotė...

3 SKYRIUS

Erkiulis Puaro sėdėjo slaugės Hopkins namelyje.

Daktaras Lordas atve�ė jį �ia, pristatė ir paklus�s i�kalbingam Puaro �vilgsniui paliko juos tete-a-tete14.

Slaugė Hopkins, i� prad�ių �nairai �iūrėjusi į u�sienieti�k� sve�io i�vaizd�, gana spar�iai atsileidinėjo.

��Taip, tai siaubingas dalykas,�� pasakė ji su vos juntamu niūriu pasigard�iavimu.�� Vienas i� baisiausių, apie kokius man tik teko girdėti. Merė buvo labai gra�i�� galėjo tapti net kino �vaig�de. Be to, ji buvo rimta ir, nepaisant jai rodomo dėmesio, nepasipūtusi.

Puaro tuoj pat sumaniai įterpė klausim�:

��Turite omenyje dėmesį, kurį jai rodė misis Velman?

��Taip. Senutė labai prisiri�o prie jos, i�ties labai.

��Tikriausiai jus tai stebina, ar ne?

��Kaip �ia pasakius... Gal tai ir visai suprantama. Noriu pasakyti, kad...�� slaugė Hopkins prikando lūp� ir atrodė sumi�usi.�� Noriu pasakyti, kad Merė buvo jai labai maloni ir gra�iai su ja elgėsi. Be to, mano manymu, pagyvenusiam �mogui tik į naud�, jei �alia jo yra jaunas �mogus.

��Tikriausiai mis Karlail retkar�iais atva�iuodavo aplankyti savo tetos?�� pasiteiravo Puaro.

��Mis Karlail atva�iuodavo kada tinkama,�� grie�tai atsakė slaugė Hopkins.

��Jums nepatinka mis Karlail,�� sumurmėjo Puaro.

��Tai jau tikrai! Nuodytoja! �altakraujė nuodytoja!�� pratrūko slaugė Hopkins.

��O! Kaip matau, jūs jau nusprendėte,�� pastebėjo Erkiulis Puaro.

��K� norite tuo pasakyti? K� a� nusprend�iau?�� įtariai paklausė slaugė Hopkins.

��Jūs esate visi�kai tikra, kad tai ji davė morfino Merei D�erard?

��O kas dar galėjo tai padaryti, norė�iau �inoti? Juk jūs nenorite pasakyti, kad tai padariau a�?

��Jokiu būdu! Bet nepamir�kite, kad jos kaltė dar neįrodyta.

��Tai tikrai jos darbas,�� su ramiu įsitikinimu parei�kė slaugė Hopkins.�� Be viso kito, jūs tai galite i�skaityti jos veide. Ji vis� laik� elgėsi įtartinai. Ji nusivedė mane į vir�ų ir laikė ten kiek galima ilgiau. O kai radusi Mer� tokios būklės j� u�sipuoliau, viskas atsispindėjo jos veide. Ji suprato, kad a� �inau!

��Neabejotinai sunku įsivaizduoti, kas dar galėjo tai padaryti. Nebent, �inoma, ji tai padarė pati,�� susim�st�s pasakė Puaro.

��K� turite galvoje, sakydamas �ji tai padarė pati�? Norite pasakyti, jog Merė nusi�udė? Tokios nes�monės dar nesu girdėjusi!

��Kas �ino. Jaunos merginos �irdis yra labai jautri, labai �velni.�� Jis patylėjo.�� Tikriausiai tai buvo įmanoma? Ar ji galėjo nepastebėta k� nors įberti į savo arbat�?

��Turite omenyje, įberti į savo puodelį?

��Taip. Jūs juk nestebėjote jos vis� laik�.

��Taip, a� jos nestebėjau. Taip, a� manau, kad ji galėjo tai padaryti... Bet tai visi�kas absurdas! Dėl ko ji būtų norėjusi nusi�udyti?

Erkiulis Puaro papurtė galv�, grį�damas prie savo ankstesnės versijos.

��Jaunos merginos �irdis... kaip jau sakiau, tokia jautri. Galbūt nelaiminga meilė...

Slaugė Hopkins prunk�telėjo.

��Merginos nesi�udo dėl nelaimingos meilės, na, nebent jos nė��ios. O Merė, u�tikrinu jus, tikrai nebuvo nė��ia!�� ir rūs�iai pa�velgė į Puaro.

��O ji nebuvo įsimylėjusi?

��Tik ne ji. Merė buvo visi�kai laisva. Labai mėgo savo darb� ir buvo patenkinta savo gyvenimu.

��Kadangi ji buvo tokia patraukli, tikriausiai turėjo gerbėjų?

��Merė buvo kukli mergina, o ne viliokė!�� parei�kė slaugė Hopkins.

��Bet kaime, be jokių abejonių, buvo j� įsimylėjusių vaikinų?

��Taip. Pavyzd�iui, Tedas Biglendas,�� patvirtino slaugė Hopkins.

Puaro i�gavo daugiau smulkmenų apie Ted� Biglend�.

��Jis buvo labai j� įsimylėj�s,�� pasakė slaugė Hopkins.�� Bet a� jai sakiau, kad ji visa galva pranoksta Ted�.

��Jis tikriausiai supyko, kai Merė atsisakė su juo draugauti?

��Taip, jis supyko,�� pripa�ino slaugė Hopkins.�� Ir dėl to kaltino mane.

��Jis manė, jog tai jūsų kaltė?

��Jis taip sakė. A� turėjau neabejotin� teis� patarti mergaitei. Galų gale a� nusimanau apie gyvenim�. Nenorėjau, kad mergaitė pra�udytų savo gyvenim�.

��Kas privertė jus taip susidomėti �ita mergina?�� atsargiai paklausė Puaro.

��Na, a� ne�inau...�� Slaugė Hopkins dvejojo. Ji atrodė susidrovėjusi ir �iek tiek susigėdusi.�� Na... Merė turėjo ka�k� romanti�ko.

��Ji�� galbūt, bet ne jos padėtis,�� sumurmėjo Puaro.�� Ji buvo sargo dukra, ar ne?

��Taip, taip, �inoma. Bent jau...�� pradėjo slaugė Hopkins, ta�iau nebaigė. Dvejodama nukreipė akis į Puaro, kuris labai palankiai ir įdėmiai �velgė į j�.

��Ties� sakant, Merė nebuvo senojo D�erardo dukra. Jis pats man tai pasakė. Jos tėvas buvo d�entelmenas,�� staiga atskleidė paslaptį slaugė Hopkins.

���tai kaip... O jos motina?�� sumurmėjo Puaro.

Slaugė Hopkins prikandusi lūp� vėl dvejojo, o tada tarė:

��Jos motina buvo senosios misis Velman kambarinė. Ji i�tekėjo u� D�erardo jau po Merės gimimo.

��Kaip jūs ir sakėte, tai romanti�ka ir paslaptinga istorija.

Slaugės Hopkins veidas nu�vito.

��Argi ne taip? Negali nesidomėti �monėmis, kai �inai apie juos tai, ko ne�ino niekas kitas. A� tai su�inojau visi�kai atsitiktinai. Ties� sakant, tai slaugė O�Brajen u�vedė mane ant kelio. Ta�iau tai jau kita istorija. Bet, kaip jūs sakėte, įdomu �inoti gyvenimo istorij�. Yra daugybė tragedijų, kurios taip ir lieka neatskleistos. Liūdna.

Puaro atsiduso ir papurtė galv�.

��Ta�iau man nederėjo taip �nekėti,�� staiga sunerimusi parei�kė slaugė Hopkins.�� Daugiau nė u� k� nepasakosiu apie tai. Juk tai niekaip nėra susij� su �ia byla. �monės Mer� laikė D�erardo dukra, todėl neturi būti nė u�uominos apie k� nors kit�. Tai būtų velionės vardo ter�imas visuomenės akyse! Jis vedė jos motin�, ir to pakanka.

��O gal jūs �inote, kas buvo tikrasis Merės tėvas?�� pasiteiravo Puaro.

��Na, gal ir �inau,�� nenoriai atsakė slaugė Hopkins,�� o gal ir ne. Teisingiau, a� nieko ne�inau, galė�iau tik spėti. Kaip sako �monės, senų nuodėmių �e�ėliai ilgi! Ta�iau a� ne i� tų, kurios skleid�ia paskalas, todėl daugiau nesakysiu nė �od�io.

Puaro takti�kai u�baigė �i� tem� ir griebėsi kitos.

��Turiu dar vien�, labai delikatų klausim�. Ta�iau esu tikras, kad galiu pasikliauti jūsų diskreti�kumu.

Slaugė Hopkins u�rietė galv�, o jos negra�iame veide atsirado plati �ypsena.

��Kalbu apie misterį Roderik� Velman�,�� toliau kalbėjo Puaro.�� Girdėjau, kad jis buvo susi�avėj�s Mere D�erard.

��Tiesiog pamet�s galv� dėl jos!�� patikslino slaugė Hopkins.

��Nors tuo metu jis ir buvo susi�adėj�s su mis Karlail?

��Jei norite �inoti mano nuomon�,�� kalbėjo Hopkins,�� jis niekada i� tikrųjų nebuvo įsimylėj�s mis Karlail. Tai, k� jis jai jautė, nebuvo meilė.

��Ar Merė D�erard... hm... skatino jo merginim�si?�� paklausė Puaro, pavartodamas senamadi�k� pasakym�.

��Ji elgėsi labai padoriai,�� grie�tai atkirto slaugė Hopkins.�� Niekas negalėtų pasakyti, jog Merė jį skatino.

��Ar ji buvo įsimylėjusi jį?�� pasidomėjo Puaro.

��Ne, nebuvo,�� grie�tai atsakė slaugė Hopkins.

��Ta�iau jis jai patiko?

��O taip, jai jis labai patiko.

��Ir tikriausiai laikui bėgant i� to ka�kas galėjo i�eiti?

��Galimas dalykas,�� sutiko slaugė Hopkins.�� Ta�iau Merė nebūtų skubėjusi. Ji misteriui Roderikui pasakė, kad jis neturi teisės taip su ja kalbėti, kol yra susi�adėj�s su mis Elinora. Ir kai jis atėjo aplankyti jos Londone, ji pasakė t� patį.

��O k� jūs pati galvojate apie misterį Roderik� Velman�?�� paklausė Puaro, nutais�s nuo�ird�i� i�rai�k�.

��Jis pakankamai malonus jaunuolis, nors nervingas. Vėliau jam gali i�sivystyti dispepsija15�� nervingi �monės ja da�nai serga.

��Ar jis labai mylėjo savo tet�?

��Manau, taip.

��Ar jis daug laiko praleido su ja, kai ji �itaip sunkiai susirgo?

��Turite omenyje, kai j� i�tiko antras smūgis? T� vakar� prie� jos mirtį? Manau, kad jis net nebuvo į�eng�s į jos kambarį!

���tai kaip!

��Ji nekvietė jo,�� paskubėjo paai�kinti slaugė Hopkins.�� O be to, mes nė nenumanėme, kad galas taip arti. �inote, tokių vyrų, kurie vengia u�eiti į ligonio kambarį, yra daug. Jie tiesiog nenori gadinti sau nuotaikos.

Puaro supratingai linktelėjo.

��Jūs esate įsitikinusi, kad misteris Velmanas tikrai nebuvo u�ėj�s į savo tetos kambarį prie� jos mirtį?

��Na, bent jau tol, kol budėjau a�. Slaugė O�Brajen pakeitė mane tre�i� valand� ryte. Galbūt ji ir įleido misterį Roderik� prie� ponios Velman mirtį. Bet jeigu taip ir buvo, ji man apie tai neu�siminė.

��O gal jis įėjo tuomet, kai jūs buvote i�ėjusi?�� paki�o mintį Puaro.

��Savo pacientų be prie�iūros a� nepalieku, misteri Puaro,�� piktai atkirto slaugė Hopkins.

��Labai pra�au man atleisti. A� ne tai norėjau pasakyti. Tiesiog pamaniau, kad gal turėjote u�kaisti vandenį ar dėl svarbaus reikalo nulipti į apa�i�.

Atsileidusi po atsipra�ymo, slaugė Hopkins tarė:

��A� buvau nulipusi į apa�i� pakeisti vandenį �ildyklėse. �inojau, kad virtuvėje kaitinamas virdulys.

��Ar ilgai u�trukote?

��Gal kokias penkias minutes.

��Tuo metu misteris Velmanas ir galėjo u�sukti pas j�.

��Jei taip ir buvo, jis ten ilgai neu�truko.

Puaro atsiduso ir tarė:

��Kaip jūs ir sakėte, vyrai vengia ligonių. Tai moterys yra angelai sargai. K� mes be jų darytume? Ypa� be jūsų tikrai kilnios profesijos moterų.

��Jūs labai malonus,�� raustelėjusi padėkojo slaugė Hopkins.�� A� niekada apie tai nesusim�s�iau. Slaugymas pernelyg sunkus darbas, kad dar galvotum apie jo kilnum�.

��O k� dar galite man papasakoti apie Mer� D�erard?�� paklausė Puaro.

Prie� prabildama, slaugė Hopkins akivaizd�iai dvejojo:

��Daugiau nieko.

��Jūs tuo tikra?

��Jūs nesuprantate. A� mylėjau Mer�,�� �iek tiek ne į tem� atsakė slaugė Hopkins.

��Ir tai viskas, k� galite man pasakyti?

��Viskas. Daugiau neturiu k� pasakyti.

4 SKYRIUS

Juodai vilkin�ios misis Bi�op didybės akivaizdoje Erkiulis Puaro laikėsi kukliai. Įgyti misis Bi�op pasitikėjim� buvo nelengvas u�davinys. �i konservatyvių pa�iūrų dama labai nepalankiai �iūrėjo į u�sienie�ius, o Erkiulis Puaro neabejotinai toks ir buvo. Todėl misis Bi�op atsakinėjo �altai ir �velgė į jį nepalankiai, su įtarimu.

Situacijos nesu�velnino ir tai, kad jį pristatė daktaras Lordas.

��Esu tikra, kad daktaras Lordas yra labai sumanus gydytojas ir nori gero,�� parei�kė misis Bi�op, kai daktaras Lordas i�ėjo.�� Ta�iau daktaras Rensomas, jo pirmtakas, dirbo �ia daugelį metų!

Ji norėjo pasakyti, kad i� daktaro Rensomo buvo galima tikėtis deramo elgesio, o daktar� Lord� ji laikė tik neatsakingu berniūk��iu, daktaro Rensomo viet� u�ėmusiu i�si�okėliu, kuris teturėjo vien� rekomendacij��� gerai i�manė savo darb�. Ta�iau visa misis Bi�op laikysena tarytum bylojo, kad vien i�manymo nepakanka.

Nors Erkiulis Puaro kalbėjo labai įtikinamai ir sumaniai, ta�iau misis Bi�op liko tokia pat abejinga ir nepermaldaujama.

Misis Velman mirtis j� labai nuliūdino. Ji buvo labai gerbiama visoje apylinkėje. Mis Karlail suėmimas�� tikra �gėda� ir, jos manymu, tėra ��ių naujovi�kų policijos darbo metodų� rezultatas. O misis Bi�op nuomonė apie Merės D�erard mirtį buvo ypa� miglota. �Tikrai nieko negalė�iau pasakyti�,�� tai buvo viskas, k� Erkiuliui Puaro pavyko i� jos i�pe�ti.

Tuomet Erkiulis Puaro metė savo paskutinį kozirį. Su naiviu pasidid�iavimu jis papasakojo jai apie savo paskutinį apsilankym� Sendringemo rūmuose16. Susi�avėj�s kalbėjo apie maloning� ir nuostabų karali�kosios �eimos paprastum� bei gerum�.

Misis Bi�op, kuri dvaro rūmų cirkuliare kasdien sekė kiekvien� karali�kosios �eimos judesį, buvo įveikta. �iaip ar taip, jeigu jau Jie pakvietė misterį Puaro... Na, �inoma, tai Visk� smarkiai Kei�ia. U�sienietis ar ne u�sienietis, bet kas gi ji, Ema Bi�op, tokia, kad nebendrautų su tuo, su kuriuo bendrauja karali�koji �eima?

Netrukus ji kartu su mesjė Puaro maloniai kalbėjosi tikrai įdomia tema�� apie tinkamo būsimo vyro parinkim� princesei El�bietai. Galų gale jiems nusprendus, kad visi galimi kandidatai Nėra Pakankamai Geri, pokalbis pakrypo apie ne tokius kilmingus asmenis.

��Santuoka, deja, kupina pavojų ir sp�stų,�� pamokomai pastebėjo Puaro.

��Taip, tai tiesa... o ypa� tos bjaurios skyrybos,�� pritarė misis Bi�op, tarytum kalbėtų apie u�kre�iam� lig�, toki� kaip vėjaraupiai.

��Tikriausiai misis Velman tro�ko, kad dukterė�ia susitvarkytų savo gyvenim�?

Misis Bi�op pritariamai linktelėjo galv�.

��Taip, tikrai. Jai labai palengvėjo, kai mis Elinora susi�adėjo su misteriu Roderiku. Ji visuomet vylėsi, jog tai kada nors įvyks.

��Turbūt jie susi�adėjo norėdami jai įtikti?�� pamėgino spėti Puaro.

��O ne, to nepasaky�iau, misteri Puaro. Mis Elinora visuomet buvo atsidavusi misteriui Rod�iui, mylėjo kaip ma�� vaikelį�� buvo gra�u pa�iūrėti. Mis Elinora labai atsidavusi ir i�tikima būtybė.

��O jis?�� pasidomėjo Puaro.

��Misteris Roderikas taip pat mylėjo mis Elinor�,�� rimtai atsakė misis Bi�op.

��Ta�iau jų su�adėtuvės nutrūko?�� paklausė Puaro.

Misis Bi�op veid� u�liejo raudonis ir ji tarė:

��Dėl nedoro �mogaus intrigų, misteri Puaro.

��Nejaugi?�� Puaro atrodė nusteb�s.

Misis Bi�op, kurios veidas dar labiau paraudo, paai�kino:

���ioje �alyje, misteri Puaro, apie mirusiuosius kalbama gerai arba nieko. Ta�iau ta jauna moteris, misteri Puaro, buvo Intrigantė.

Puaro akimirk� �velgė į j� susim�st�s, o tada be jokios klastos pasakė:

��Jūs mane nustebinote. Man susidarė įspūdis, kad ji buvo labai paprasta ir kukli mergina.

Misis Bi�op smakras suvirpėjo.

��Ji buvo Apsukri, misteri Puaro. Ji Apgaudinėjo �mones. Pavyzd�iui, kad ir slaug� Hopkins. Taip pat ir mano varg�� poni�.

Puaro u�jau�iamai palingavo galv� ir pliauk�telėjo lie�uviu.

��Taip,�� paskatinta �ių garsų toliau kalbėjo misis Bi�op.�� Varg�ė ponia silpo, o ta mergina Įgijo jos Pasitikėjim�, nes Ji �inojo, i� kur vėjas pu�ia. Nuolat sukinėjosi aplink, skaitė jai, atne�davo gėlių puok�teles. Tik ir girdėjome�� Merė t�, Merė an� ir �kur Merė?� O kiek pinigų misis Velman i�leido jai! Brangios mokyklos ir privatūs pensionai u�sienyje�� o juk mergina tebuvo D�erardo dukra! Patikėkite, Jam tai nepatiko. D�erardas skųsdavosi, kad ji vaizduoja Aristokrat�. Ji buvo pernelyg pasitikinti savimi, �tai kokia Ji buvo.

Puaro dar kart� palingavo galv� ir u�jau�iamai i�tarė:

��Ai-ai-ai!

��O kaip ji meilinosi misteriui Rod�iui! Jis buvo pernelyg naivus, kad J� perprastų. O mis Elinora, gerai i�auklėta jauna ledi, nesuprato, kas Vyksta. O Vyrai visi vienodi�� juos lengva suvilioti gra�iu veideliu ir meilikavimu.

Puaro atsiduso.

��Tikriausiai ji turėjo gerbėjų ir i� savo sluoksnio?�� paklausė jis.

���inoma, turėjo. Vienas i� jų�� Rufo Biglendo sūnus Tedas�� geresnio vaikino nė nerastumėte. Bet ne, panelei �aristokratei� jis pasirodė per prastas! Mane i� kantrybės vedė tas jos pasipūtimas!

��Ar Tedas nepyko ant jos u� tai?�� pasidomėjo Puaro.

���inoma, pyko. Jis apkaltino j� flirtu su misteriu Rod�iu. A� tai tikrai �inau. Ir a� nepeikiu jo u� tai, kad jautėsi į�eistas.

��Taip pat ir a�,�� pritarė Puaro.�� Nepaprastai įdomu, misis Bi�op. Kai kurie �monės turi sugebėjim� keliais �od�iais ai�kiai ir ry�tingai apibūdinti �mogų. Tai didis talentas. Pagaliau a� susidariau ai�ki� nuomon� apie Mer� D�erard.

��Tik atkreipkite dėmesį, kad a� neapkalbu merginos�� niekada to nepadary�iau, o be to, ji mirusi. Ta�iau, be jokios abejonės, per j� kilo daug nemalonumų!�� paai�kino misis Bi�op.

��Įdomu, kuo tai būtų baig�si?�� sumurmėjo Puaro.

��Ir a� taip sakau!�� paantrino misis Bi�op.�� Galite neabejoti, misteri Puaro, jeigu mano brangi ponia nebūtų mirusi�� tuo metu tai buvo did�iulis smūgis, o dabar a� suprantu, jog tai buvo Dievo malonė�� ne�inia, kuo visa tai būtų baig�si!

��K� norite tuo pasakyti?�� paskatino toliau kalbėti Puaro.

��A� esu ne kart� su tuo susidūrusi,�� rimtu veidu parei�kė misis Bi�op.�� Mano sesuo tarnavo tuose namuose, kur tai įvyko. Mirus senajam pulkininkui Rendolfui paai�kėjo, kad jis vis� savo turt� paliko ne varg�ei �monai, o ka�kokiai akiplė�ai, gyvenan�iai Isburne. O senoji misis Deikrs visk� paliko ba�ny�ios vargonininkui�� vienam i� tų ilgaplaukių jaunuolių, nors turėjo vedusius sūnus ir i�tekėjusias dukras.

��Kaip supratau, jūs norite pasakyti, jog misis Velman galėjo palikti visus savo pinigus Merei D�erard?�� paklausė Puaro.

��Man�s tai nebūtų nustebin�,�� paai�kino misis Bi�op.�� Nė trupu�io neabejoju, kad būtent to mergina ir siekė. O jeigu a� i�drįsdavau pasakyti bent �odį, misis Velman būdavo pasiruo�usi i�vainoti mane, nors a� jai tarnavau beveik dvide�imt metų! �monės nedėkingi, misteri Puaro. Mėgini atlikti savo pareig�, o to niekas nevertina.

��Deja,�� atsiduso Puaro,�� tai tiesa!

��Ta�iau Blogis ne visuomet laimi,�� pastebėjo misis Bi�op.

��Taip. Merė D�erard mirė...�� pritarė Puaro.

��Jai i�mu�ė atpildo diena ir mums nereikėtų jos teisti,�� patenkinta parei�kė misis Bi�op.

��Jos mirties aplinkybės atrodo visi�kai nesuprantamos,�� susim�st�s i�tarė Puaro.

��Ach, jau ta policija su savo naujamadi�komis idėjomis!�� paniekinamai i�tarė misis Bi�op.�� Tik pagalvokite, ar tokia kultūringa ir gerai i�auklėta jauna ledi kaip mis Elinora galėtų k� nors nunuodyti?! Jie ir mane norėjo įvelti į �į reikal�, tvirtindami, neva a� sakiau, jog ji elgėsi keistai.

��O jos elgesys nebuvo keistas?

��O kodėl turėtų būti?�� misis Bi�op krūtinė ėmė tankiai kilnotis.�� Mis Elinora�� jautri jauna ledi. Ji ruo�ėsi i�kraustyti savo tetos daiktus, o tai padaryti visuomet sunku.

Puaro u�jau�iamai linktelėjo galv�.

��Jai būtų buv� daug lengviau, jei būtumėte padėjusi.

��A� norėjau, misteri Puaro, ta�iau ji gana grie�tai atsisakė. K� gi, mis Elinora visuomet buvo labai i�didi ir santūri jauna ledi. O kad a� bū�iau ėjusi kartu su ja!

��O jums neatėjo į galv� mintis sekti paskui j� iki namo?�� paklausė Puaro.

Misis Bi�op didingai pakėlė galv�.

��A� neinu ten, kur esu nepageidaujama, misteri Puaro.

Puaro atrodė sumi��s.

��Be to, t� ryt� jūs tikriausiai turėjote svarbių reikalų?�� paki�o mintį Puaro.

��Kiek pamenu, buvo labai �ilta ir tvanki diena.�� Ji atsiduso.�� Nuėjau į kapines kaip pagarbos �enkl� padėti kelet� gėlių ant misis Velman kapo ir, matyt, gana ilgai ten u�trukau. Nuo kar��io man pasidarė bloga. Pavėlavau prie�pie�iams, o mano sesuo labai susirūpino pama�iusi, kokia a� sukaitusi, ir pasakė, jog toki� kar�t� dien� man nederėjo eiti į kapines.

Puaro pa�velgė į j� susi�avėjimo kupinu �vilgsniu.

��Pavyd�iu jums, misis Bi�op. Tikrai malonu, kai neturi sau ko priki�ti. Tikriausiai misteris Roderikas Velmanas kaltina save, kad nenuėjo aplankyti savo tetos t� naktį, nors savaime suprantama, jis juk negalėjo �inoti, jog ji atsisveikins su pasauliu taip greitai.

��Jūs klystate, misteri Puaro. Galiu jus u�tikrinti. Misteris Rodis buvo u�ėj�s į savo tetos kambarį. A� kaip tik stovėjau laiptų aik�telėje. Girdėjau, kaip slaugė nulipo �emyn, todėl pagalvojau, kad reikia įsitikinti, ar poniai ko nors nereikia, nes jūs juk �inote, kokios tos slaugės: am�inai u�trunka lie�uvaudamos su tarnais arba mirtinai įgrysta jiems savo kamantinėjimais. Nors slaugė Hopkins nėra tokia bloga kaip ta raudonplaukė airė. Pastaroji nuolat plepėdavo ir pridarydavo rūpes�ių. Jau sakiau, kad kaip tik ruo�iausi pa�iūrėti, ar viskas gerai, kai pama�iau misterį Rodį, įsmunkantį į savo tetos kambarį. Ne�inau, ar ji atpa�ino jį, ar ne, ta�iau bet kuriuo atveju jis neturi sau ko priki�ti.

��D�iaugiuosi dėl to. Tas jaunuolis atrodo gana nervingo būdo.

��Jis truputį keistas. Visuomet toks buvo.

��Misis Bi�op,�� kreipėsi į j� Puaro,�� neabejotinai esate nepaprastai protinga moteris, todėl a� labai vertinu jūsų nuomon�. Kaip jūs manote, nuo ko mirė Merė D�erard?

Misis Bi�op prunk�telėjo.

��Man atrodo, tai visi�kai ai�ku! Nuo vieno i� tų bjaurių Eboto pa�tetų. Laiko juos lentynose mėnesių mėnesius! Mano antros eilės pusseserė kart� buvo apsinuodijusi konservuotais krabais ir vos nenumirė.

��O kaip dėl morfino, rasto mirusiosios kūne?�� paprie�taravo Puaro.

��Apie morfin� a� nieko ne�inau,�� i�did�iai parei�kė misis Bi�op.�� A� tik �inau, kokie tie daktarai: tik liepk jiems ko nors paie�koti, ir jie suras! Pa�vink�s �uvies pa�tetas jiems, matot, nėra pakankamai gera mirties prie�astis!

��Kaip jūs manote, ar galimas dalykas, kad ji nusi�udė?�� paklausė Puaro.

��Ji?!�� prunk�telėjo misis Bi�op.�� �inoma, ne! Argi ji nebuvo pasiry�usi i�tekėti u� misterio Rod�io? Ji niekad nebūtų nusi�ud�iusi!

5 SKYRIUS

Kadangi buvo sekmadienis, Ted� Biglend� Erkiulis Puaro rado tėvo fermoje.

Prakalbinti jį buvo nesunku, net atrodė, kad Tedas d�iaugiasi gav�s prog� pasikalbėti ir taip palengvinti savo sielvart�.

��Taigi, mėginate su�inoti, kas nu�udė Mer�?�� susim�st�s i�tarė jis.

��Vadinasi, jūs netikite, kad j� nu�udė mis Karlail?�� pasiteiravo Puaro.

Tedas Biglendas susiraukė�� jis atrodė nuo�ird�iai sutrik�s.

��Mis Elinora�� ledi,�� lėtai i�tarė jis.�� Ji nėra i� tų... na, negalė�iau įsivaizduoti jos darant k� nors pana�aus... k� nors smurtinio jeigu, suprantate, k� noriu pasakyti. Pagaliau, sere, neįtikėtina, kad maloni jauna ledi imtų ir padarytų tokį dalyk�. Argi ne taip?

Erkiulis Puaro susim�st�s linktelėjo ir prabilo:

��Taip, neįtikėtina... Ta�iau kai kalbama apie pavyd�...�� Jis nutilo ir įsmeigė tiriam� �vilgsnį į gra�ų jaun� �viesiaplaukį mil�in�, stovintį prie�ais jį.

��Pavyd�?�� pakartojo Tedas Biglendas.�� �inau, tokie dalykai pasitaiko, ta�iau paprastai pameta galv� ir ima siautėti prisigėr�, įsikar��iav� vyrukai. O juk mis Elinora rami jauna ledi...

��Ta�iau Merė D�erard mirė... ir mirė ne natūralia mirtimi,�� priminė jam Puaro.�� Gal numanote ar k� nors �inote, kas galėtų man padėti i�siai�kinti Merės D�erard �udik�?

Vaikinas lėtai papurtė galv� ir tarė:

��Visa tai atrodo neįtikėtina. Neįmanoma, kad kas nors būtų galėj�s nu�udyti Mer�, jeigu suprantate, k� noriu tuo pasakyti. Ji buvo... ji buvo tartum gėlelė.

Staiga Erkiulis Puaro visai kitomis akimis pa�velgė į mirusi� mergin�, kuri tarytum atgijo trūk�iojan�iame jaunuolio balse. �Ji buvo tartum gėlelė...�

Netikėtai Puaro apėmė skaudus praradimo jausmas, suvokimas, jog buvo sunaikinta ka�kas nepaprastai gra�aus...

Mintyse viena frazė keitė kit�: �Ji buvo mielas vaikelis��� pasakė Piteris Lordas. Anot slaugės Hopkins, �Ji galėjo tapti net kino �vaig�de!� O misis Bi�op pagie�ingai parei�kė: �Mane i� kantrybės vedė tas jos pasipūtimas!� galiausiai visa tai nubraukė �ie tyliai i�tarti �od�iai: Ji buvo tartum gėlelė.�

��Bet juk...�� pradėjo Erkiulis Puaro, �aviai, kaip u�sienietis, skėstelėj�s rankomis.

Tedas Biglendas pritariamai linktelėjo galv�. Jis �velgė tu��iu, blausiu, ken�ian�io gyvulio �vilgsniu.

���inau, sere,�� pagaliau prabilo jis.�� �inau, kad tai, k� sakote, yra tiesa. Ji mirė ne natūralia mirtimi. Ta�iau a� svars�iau...

Jis nutilo.

��K�?�� paragino Puaro.

��A� svars�iau,�� lėtai pra�neko Tedas Biglendas,�� ar tai negalėjo būti nelaimingas atsitikimas.

��Nelaimingas atsitikimas? Koks nelaimingas atsitikimas?

���inau, sere, �inau. Tokia mintis neatrodo labai protinga. Ta�iau a� nesilioviau galvoj�s ir man atrodo, kad turbūt taip ir buvo. Atsitiko ka�kas nenumatyto, įvyko ka�kokia klaida. Tiesiog... na, tiesiog nelaimingas atsitikimas!

Jis maldaujamai �velgė į Puaro, sutrik�s dėl savo nei�kalbingumo.

Puaro kelias akimirkas tylėjo. Atrodė, jog jis svarsto.

��Keista, kad jūs taip manote,�� pagaliau pasakė jis.

��Manau, jog jūs nesuprantate, sere. A� negaliu suvokti, kaip ir kodėl kas nors galėjo tai padaryti. Tiesiog man tai sako nuojauta.

��Nuojauta kartais tampa labai svarbiu orientyru... Tikiuosi, jūs man atleisite, jeigu pasirodys, kad u�gavau jūsų jausmus, ta�iau norė�iau �inoti, ar jūs labai mylėjote Mer� D�erard?

Įdeg�s Tedo veidas smarkiai i�raudo.

��Manau, jog visi tai �ino,�� atsakė jis.

��Norėjote j� vesti?

��Taip.

��Ta�iau ji nenorėjo?

Tedo veidas dar labiau paraudo ir gniau�damas pyktį jis i�bėrė:

��Suprantu, �monės nori gera, ta�iau jie neturėtų ki�damiesi griauti kitų �monių gyvenimo. Visi tie mokslai ir kelionės į u�sienį! Tai pakeitė Mer�. Nenoriu pasakyti, kad tai j� sugadino ar kad ji dėl to u�rietė nosį, ne. Ta�iau visa tai... ak, visa tai i�mu�ė j� i� vė�ių! Ji jau nebe�inojo, kur jos vieta. Ji buvo�� et, pasakysiu tiesiai �viesiai�� per gera man, ta�iau dar nepakankamai gera tikram d�entelmenui, tokiam kaip misteris Velmanas.

��Jūs nemėgstate misterio Velmano?�� paklausė Puaro stebėdamas jį.

��O kodėl a� turė�iau jo nemėgti?�� su nuo�ird�iu įtū�iu atrė�ė Tedas Biglendas.�� Misteris Velmanas man nieko blogo nepadarė ir a� nesu nusiteik�s prie� jį. Be to, jis ne i� tų, kuriuos a� vadinu tikrais vyrais�� galė�iau imti ir perlau�ti jį perpus! Tikriausiai jis protingas... Ta�iau tai nelabai padeda jei, pavyzd�iui, sugenda automobilis. Galbūt ir i�manysite automobilio veikimo principus, ta�iau jūs vis tiek jausitės bejėgis tartum vaikas, kai reikės i�imti magazin� ir jį i�valyti.

��Jūs dirbate autoservise?�� paklausė Puaro.

Tedas Biglendas linktelėjo.

��Taip, Hendersono autoservise, esan�iame �ios gatvės gale.

��T� ryt�, kai... tai atsitiko, jūs buvote darbe?

��Taip, tikrinau vieno d�entelmeno automobilį,�� patvirtino Tedas Biglendas.�� Automobilio variklis �iaudėjo ir a� niekaip negalėjau nustatyti prie�asties. Apsukau juo nedidelį rat�. Atrodo keista, kai dabar apie tai pagalvoju. Buvo puiki diena, gyvatvorėse vis dar matėsi vienas kitas vijoklinio sausmed�io �iedas... Merė mėgo sausmed�ius. Prie� jai i�vykstant į u�sienį, vaik�tinėdami kartu da�nai jų prisiskindavome.

Tedo veide vėl atsirado ta nuo�irdi suglumusio vaiko i�rai�ka.

Erkiulis Puaro tylėjo. Tedas Biglendas krūptelėjo ir atsitokėjo.

��Atleiskite, sere, ir pamir�kite, k� a� sakiau apie misterį Velman�. Savaime suprantama, buvau supyk�s�� todėl, kad jis rė�ė sparn� apie Mer�. Jam reikėjo palikti j� ramybėje. Ji jam netiko... nelabai tiko,�� pasakė jis.

��Kaip jums atrodo, ar ji mylėjo jį?�� paklausė Puaro.

Tedas Biglendas ir vėl susiraukė.

��A� ne... tikriausiai ne. Nors gal ir mylėjo. Negaliu pasakyti.

��Ar Merės gyvenime buvo kokių nors kitų vyrų? Pavyzd�iui, koks nors vyrukas, su kuriuo ji susipa�ino u�sienyje?

��Negalė�iau pasakyti. Ji niekada apie tai neu�siminė.

��O gal kokie nors prie�ai�� �ia, Meidensforde?

��Turite omenyje �mones, kurie grie�ė ant jos dantį?�� Jis papurtė galv�.�� Niekas jos labai gerai nepa�inojo. Ta�iau j� visi mėgo.

��O Hanterberio ūkvedė, misis Bi�op, j� mėgo?�� pasidomėjo Puaro.

Netikėtai Tedas i�si�iepė ir tarė:

��O, ji jos tiesiog nekentė! Senajai damai nepatiko, kad misis Velman taip prisiri�o prie Merės.

��Ar gyvendama �ia Merė D�erard buvo laiminga? Ar ji mylėjo sen�j� misis Velman?�� toliau klausinėjo Puaro.

��Manau, jog būtų buvusi pakankamai laiminga, jei slaugė j� būtų palikusi ramybėje. Turiu omenyje slaug� Hopkins. Nuolat ragino j� u�sidirbti pragyvenimui u�siimant masa�u.

��Bet ji juk mylėjo Mer�?

��Taip, ji mylėjo Mer�. Ta�iau ji yra i� tų �monių, kurie visuomet �ino, kas kitiems geriausia!

��Tarkime,�� lėtai prakalbo Puaro,�� kad slaugė Hopkins ka�k� �ino�� �ino ka�k� tokio, kas mestų �e�ėlį ant Merės. Kaip jūs manote, ar ji tai nutylėtų?

Tedas Biglendas smalsiai pa�velgė į Puaro.

��Nevisi�kai supratau, k� norėjote pasakyti, sere.

��Kaip jūs galvojate, jei slaugė Hopkins �inotų ka�k� negero apie Mer� D�erard, ar ji laikytų lie�uvį u� dantų?

��Abejoju, ar ta moteris apskritai sugebėtų laikyti lie�uvį u� dantų! Ji did�iausia miestelio lie�uvautoja. Bet jei dėl ko nors ir laikytų lie�uvį u� dantų, tai tikriausiai dėl Merės,�� parei�kė Tedas.�� Norė�iau �inoti, kodėl jūs to klausiate?�� įveiktas smalsumo pridūrė jis.

��Kalbantis su �monėmis man susidarė toks įspūdis. Slaugė Hopkins, regis, buvo visi�kai nuo�irdi ir atvira. Ta�iau man susidarė įspūdis�� labai stiprus įspūdis�� kad ji ka�k� slepia. Ir nebūtinai svarbų dalyk�. Tai gali būti visi�kai nesusij� su nusikaltimu. Ta�iau yra ka�kas, k� ji �ino, bet nepasako. Taip pat man susidarė įspūdis, kad tas dalykas�� kad ir kas tai būtų�� neabejotinai pakenktų Merės D�erard reputacijai...

Tedas bejėgi�kai papurtė galv�.

��Na k� gi,�� atsiduso Erkiulis Puaro.�� Ateis laikas ir a� tai su�inosiu.

6 SKYRIUS

Puaro susidomėj�s �velgė į pailg�, jaudrų Roderiko Velmano veid�.

Rod�io nervai buvo apgailėtinos būklės. Rankos trūk�iojo, akys pasruvusios krauju, o balsas kimus ir dirglus.

���inoma, a� �inau jūsų vard�, mesjė Puaro,�� �iūrėdamas į vizitin� kortel� pasakė jis.�� Ta�iau a� nesuprantu, k�, daktaro Lordo manymu, jūs galite padaryti �iame reikale? Ir kaip tai lie�ia jį? Daktaras Lordas gydė mano tet�, bet kitais at�vilgiais jis yra visi�kai pa�alinis asmuo. Iki �io bir�elio, kai atvykome �ia, a� ir Elinora jo net nepa�inojome. Tikriausiai visais �iais dalykais turėtų pasirūpinti Sedonas, ar ne?

��Formaliai�� taip,�� atsakė Puaro.

��Nors Sedonas man nekelia pasitikėjimo. Jis baisiai niūrus,�� toliau liūdnai kalbėjo Rodis.

��Toks jau advokatų būdas.

��Vis dėlto,�� jau �iek tiek linksmiau t�sė Rodis,�� mes pavedėme byl� Balmeriui. Jis garsėja kaip vienas i� geriausių advokatų.

��Jis garsėja tuo, kad imasi bevilti�kų bylų,�� patikslino Erkiulis Puaro.

Rodis akivaizd�iai krūptelėjo.

��Tikiuosi, jūs nesupyksite, jei a� pamėginsiu padėti mis Elinorai Karlail?�� paklausė Puaro.

��Ne, ne, �inoma, ne. Bet...

��Bet k� a� galiu padaryti? Jūs �ito norite paklausti?

Susirūpinusiame Rod�io veide �mėk�telėjo �ypsenėlė�� tokia netikėtai �avinga �ypsena, jog Erkiulis Puaro i�syk pamatė, koks patrauklus �is vyras.

��Tai skamba į�ūlokai, ta�iau galima sakyti ir taip,�� atsipra�an�iu tonu i�tarė Rodis.�� Ties� sakant, būtent tame ir yra esmė. A� nei�sisukinėsiu. Taigi, k� jūs galite padaryti, mesjė Puaro?

��Galiu i�siai�kinti ties�,�� atsakė Puaro.

��Tikrai?�� atrodė, jog Rodis �iek tiek tuo abejoja.

��Galiu atskleisti faktus, kurie būtų naudingi kaltinamajai.

��Jei tik galėtumėte!

��Nuo�ird�iai trok�tu padėti,�� toliau kalbėjo Puaro.�� Ar nepagelbėtumėte man papasakodamas, k� konkre�iai manote apie vis� �į reikal�?

Rodis atsistojo ir ėmė neramiai vaik�tinėti pirmyn atgal.

��K� a� galiu pasakyti? Visas �is reikalas yra toks absurdi�kas, toks nerealus! Jau vien mintis, kad Elinora, ta Elinora, kuri� a� pa�įstu nuo vaikystės, įvykdė tokį melodrami�k� nusikaltim� kaip nunuodijimas, atrodo absurdi�ka. Savaime ai�ku, tai juokinga! Bet kaipgi tai paai�kinti prisiekusiesiems?

��Jūs manote, kad visi�kai neįmanoma, jog mis Karlail būtų įvykd�iusi tokį nusikaltim�?�� be jokių emocijų pasiteiravo Puaro.

��Na �inoma! Tai savaime ai�ku! Elinora yra nepaprasta būtybė: �altakrauji�ka ir rami, be jokios agresijos. Ji intelektuali, jautri ir visi�kai beaistrė. Ta�iau tik pasodinkite į prisiekusiųjų suol� dvylika bukagalvių, ir vienas Dievas te�inos, kuo jie patikės! Pagaliau būkime protingi: jie ten bus ne tam, kad aptarinėtų asmens charakterį, o tam, kad i�analizuotų faktus. Faktai, faktai ir dar kart� faktai. O faktai kaip tik ir yra jai nepalankūs!

Erkiulis Puaro susim�st�s linktelėjo galv� ir tarė:

��Misteri Velmanai, jūs esate jautrus ir supratingas �mogus. Faktai liudija prie� mis Karlail. Tai, k� jūs �inote apie j�, i�teisina j�. Taigi, kas tuomet įvyko i� tikrųjų? Kas galėjo atsitikti?

Rodis susierzin�s skėstelėjo rankomis.

���ito a� ne�inau, velniai griebtų! O slaugė negalėjo to padaryti?

��Ji net nebuvo prisiartinusi prie sumu�tinių�� a� i�klausinėjau labai detaliai�� taip pat ji negalėjo u�nuodyti arbatos nenusinuodydama pati. A� tuo visi�kai įsitikin�s. Be to, kodėl ji būtų norėjusi nu�udyti Mer� D�erard?

��Kodėl kas nors būtų norėj�s nu�udyti Mer� D�erard?!�� suriko Rodis.

��Atrodo, kad �ioje byloje į tokį klausim� neįmanoma atsakyti. Niekas nenorėjo nu�udyti Merės D�erard (o mintyse pridūrė: �i�skyrus Elinor� Karlail�). I� to sekanti logi�ka i�vada būtų tokia: Merė D�erard nebuvo nu�udyta! Deja, taip nėra. Ji buvo nu�udyta!

Ir �iek tiek melodrami�kai pridūrė:

Bet ji jau kapuose,

Ir man sunku su tuo susigyventi!

��Atsipra�au?�� sutrik�s paklausė Rodis.

��Vordsvortas,�� paai�kino Erkiulis Puaro.�� A� perskai�iau daug jo kūrinių. Galbūt tos eilutės i�rei�kia tai, k� jau�iate?

��A�?

Rodis atrodė �altas ir nedraugi�kas.

��Atsipra�au, labai atsipra�au,�� toliau kalbėjo Puaro.�� Taip sunku būti ir sekliu, ir pukka sahib17. Jūs, anglai, teisingai sakote: yra dalykų, apie kuriuos nekalbama. Deja, seklys priverstas apie juos kalbėti! Jis privalo u�duoti klausimus apie �monių asmeninį gyvenim�, jų jausmus.

��Bet juk tai visi�kai nereikalinga!

��Jei tik a� su�ino�iau tikr�j� padėtį, mes i�syk baigtume �i� nemaloni� tem� ir daugiau prie jos nesugrį�tume,�� greitai ir nuolankiu tonu i�bėrė Puaro.�� Daug kas �neka, kad jūs, misteri Velmanai, �avėjotės Mere D�erard. Tai tiesa, ar ne?

Rodis pakilo, atsistojo prie lango ir ėmė �aisti su u�uolaidos spurgu.

��Taip,�� pagaliau atsakė jis.

��Jūs įsimylėjote j�?

��Tikriausiai.

��Ak, o dabar, jai mirus, jūs sielvartaujate...

��A�... tikriausiai... noriu pasakyti... na, i� tiesų, mesjė Puaro...

Rodis atsigr�ė. Prie�ais Puaro stovėjo nervinga, liguistai jaudri ir į�eidi būtybė, atsidūrusi bevilti�koje padėtyje.

��Jeigu tik galėtumėte man pasakyti, tiesiog ai�kiai parodyti, ta tema būtų baigta,�� padr�sino jį Erkiulis Puaro.

Rodis Velmanas atsisėdo į krėsl�, ta�iau nepakėlė akių į Puaro.

��Tai labai sunku paai�kinti,�� u�sikirsdamas prakalbo jis.�� Ar mums būtina tai aptarinėti?

��Ne visuomet įmanoma i�vengti ar apeiti gyvenimo nemalonumus, misteri Velmanai. Sakote, jog tikriausiai mylėjote t� mergin�. Vadinasi, jūs nesate tuo tikras?

��Ne�inau...�� atsakė Rodis.�� Ji buvo tokia gra�i. Kaip sapnas... �tai kaip dabar man tai atrodo. Pirmas kartas, kai j� pama�iau, mano... mano meilė jai... Visa tai tebuvo sapnas, o ne tikrovė! Ka�kas pana�aus į beprotyb�! O dabar viskas baigėsi... dingo... tartum... tartum niekada nieko ir nebuvo.

Puaro linktelėjo galv� ir tarė:

��Taip, suprantu...

O po to pridūrė:

��Tuo metu, kai ji mirė, jūsų nebuvo Anglijoje?

��Taip. Į u�sienį i�vykau liepos 9-�j�, o grį�au rugpjū�io 1-�j�. Elinoros telegrama sekė paskui mane i� vienos vietos į kit�. I�skubėjau namo i�kart, kai tik mane pasiekė �i �inia.

��Tikriausiai jums tai buvo did�iulis sukrėtimas. Juk jūs labai mylėjote t� mergin�,�� spėjo Puaro.

��Kodėl tokie dalykai nutinka? Juk niekas to netro�ko! Tai prie�tarauja visiems�� visiems mano gyvenimo lūkes�iams!�� su kartėliu ir pyk�iu balse pasakė Rodis.

��Ak, ta�iau toks jau tas gyvenimas! Jis neleid�ia jums tvarkytis taip, kaip norite, jis neleis pabėgti nuo jausmų ir gyventi vadovaujantis vien sveiku protu. Jūs negalite pasakyti: �A� patirsiu i�gyvenimų tik tiek ir nė trupu�io daugiau.� Gyvenimas, misteri Velmanai, kad ir koks būtų, nėra pagrįstas sveiku protu!

��Regis, taip...�� tyliu balsu pritarė Roderikas Velmanas.

��Gra�us pavasario rytas, dailus merginos veidelis... ir jūsų gerai suplanuotas gyvenimas apsivertė auk�tyn kojom,�� davė pavyzdį Puaro.

Rodis susiraukė, o Puaro t�sė toliau:

��Kartais nepakanka vien gra�aus veido. Misteri Velmanai, k� jūs i� tikrųjų �inote apie Mer� D�erard?

��K� a� �inau?�� lėtai pasakė Rodis.�� Labai ma�ai. Dabar tai suprantu. Manau, ji buvo gra�i ir gera, ta�iau i� tikrųjų apie j� a� ne�inau nieko, visi�kai nieko... Turbūt todėl a� jos ir nesiilgiu...

Rod�io prie�i�kumas ir apmaudas dingo, dabar jis kalbėjo natūraliai ir paprastai. Savo retų sugebėjimų dėka Erkiulis Puaro įveikė jo gynyb�. Atrodė, jog ir Rodis, atverdamas �irdį, pajuto palengvėjim�.

��Ji buvo gra�i, gera, nors ir nelabai sumani. Mano manymu, �velni ir miela. Be to, turėjo rafinuotumo, kurio tikrai nesitikėtum rasti merginoje i� jos sluoksnio.

��Ar ji buvo i� tų merginų, kurios įsigyja prie�ų pa�ios to ne�inodamos?

Rodis energingai papurtė galv�.

��O ne, net negaliu įsivaizduoti, kad kas nors jos nemėgtų. Noriu pasakyti, i� tiesų jos nemėgtų. O pagie�a�� visai kas kita.

��Pagie�a?�� greitai sureagavo Puaro.�� Tai jūs manote, kad ka�kas jautė jai pagie��?

��Sprend�iant pagal t� lai�k��� taip,�� i�sibla�k�s atsakė Rodis.

��Kokį lai�k�?�� grie�tai paklausė Puaro.

Rodis nukaito, atrodė susierzin�s.

��Et, nieko svarbaus.

��Kokį lai�k�?�� pakartojo Puaro.

��Anoniminį lai�k�,�� nenoriai atsakė Rodis.

��Kada atėjo? Kam jis buvo skirtas?

Rodis gana nenoriai paai�kino.

��Įdomu,�� sumurmėjo Puaro.�� Ar galiu pamatyti t� lai�k�?

��Bijau, kad ne. Ties� pasakius, a� jį sudeginau.

��Misteri Velmanai, kodėl jūs tai padarėte?

��Tuo metu tai atrodė visi�kai suprantama,�� gana �altai atsakė Rodis.

��Ir dėl �io lai�ko jūs su mis Karlail paskubomis i�vykote į Hanterberį?�� pasiteiravo Puaro.

��Taip, mes ten nuvykome. Tik ne�inau, ar paskubomis.

��Ta�iau jūs buvote �iek tiek sunerim�, ar ne? Galbūt net �iek tiek i�sigand�?

��A� to nepasaky�iau,�� dar �al�iau atrė�ė Rodis.

��Bet juk tai visi�kai natūralu! Jūsų palikimas�� tas, kuris jums buvo pa�adėtas�� atsidūrė pavojuje! Savaime suprantama, kad jums dėl to buvo neramu! Pinigai�� labai svarbus dalykas.

��Ne toks svarbus, kaip jūs tvirtinate.

��I�ties nuostabus abejingumas �emi�koms gėrybėms!�� pagyrė Puaro.

Rodis i�raudo ir tarė:

��Na �inoma, pinigai mums buvo svarbūs. Mes nebuvome jiems visi�kai abejingi. Ta�iau pagrindinis mūsų tikslas buvo... aplankyti tet� ir įsitikinti, kad jai viskas gerai.

��Jūs nuva�iavote ten su mis Karlail. Tuo metu jūsų teta dar nebuvo sudariusi testamento. Netrukus j� i�tiko antras smūgis. Tada misis Velman panoro sudaryti testament�, ta�iau, galbūt mis Karlail laimei, ji mirė t� pa�i� naktį, taip ir nesudariusi testamento.

��Klausykite, kokias u�uominas jūs �ia darote?

Rod�io veidas buvo rūstus.

Puaro jam �aibi�kai atsakė:

��Misteri Velmanai, jūs man sakėte, kad nu�udymo motyvas, priskiriamas Elinorai Karlail, yra absurdi�kas, kad ji akivaizd�iai ne toks �mogus. Ta�iau yra ir kita interpretacija. Elinora Karlail turėjo pagrind� bijoti, kad i� jos gali būti atimta paveldėjimo teisė pa�alietės naudai. Lai�kas j� perspėjo, o jos tetos vos suprantamas murmesys tik sustiprino t� baim�. Prie�kambaryje guli lagaminėlis su įvairiais vaistais bei medikamentais. I�imti tūbel� su morfinu visai nesunku. O po to, kiek man �inoma, ji sėdi viena ligonės kambaryje, o tuo tarpu jūs su slaugėmis vakarieniaujate...

��Gerasis Dieve, mesjė Puaro, k� jūs norite įteigti?! Kad Elinora nu�udė tet� Lor�? Tai visi�kas absurdas!�� su�uko Rodis.

��Jūs juk �inote, kad yra pateiktas pra�ymas ekshumuoti misis Velman palaikus, ar ne?�� paklausė Puaro.

��Taip, �inau. Ta�iau jie nieko neras!

��O jeigu ras?

��Neras!�� Rodis buvo tuo tikras.

Puaro papurtė galv�.

��O a� nesu taip įsitikin�s. Suprantate, misis Velman mirtis t� moment� buvo naudinga tik vienam �mogui...

Rodis atsisėdo. Veidas i�bly�ko, kūnas virpėjo. Jis įsistebeilijo į Puaro, o tada tarė:

��O a� maniau, kad jūs jos pusėje...

��Kad ir kokioje pusėje būtum, reikia �iūrėti į faktus!�� atkirto Puaro.�� Man regis, misteri Velmanai, jūs visuomet, jei tik įmanoma, stengiatės ne�iūrėti jums neparankiai tiesai į akis.

��O kam save kamuoti �iūrint į blogus dalykus?�� atrė�ė Rodis.

��Todėl, kad tai yra būtina...�� liūdnai pasakė Puaro ir, �iek tiek patylėj�s, tarė:

��Tarkime, kad bus nustatyta, jog jūsų teta mirė nuo morfino. Kas tuomet?

Rodis bejėgi�kai papurtė galv�.

��Ne�inau.

��Pagalvokite. Kas galėjo jai duoti morfino? Turite pripa�inti, kad Elinora Karlail turėjo daugiausia galimybių tai padaryti.

��O kaip slaugės?

���inoma, tai padaryti galėjo bet kuri i� jų. Ta�iau slaugė Hopkins tuo metu buvo susirūpinusi dėl tūbelės dingimo ir apie tai papasakojo slaugei O�Brajen. Jai nebuvo reikalo to daryti. Mirties liudijimas buvo pasira�ytas. Kam atkreipti dėmesį į dingusį morfin�, jeigu kalta ji? Tikriausiai ji ir taip jau gaus papeikim� u� neatidum�, o jeigu ji nunuodijo misis Velman, tai tikrai buvo kvaila atkreipti dėmesį į morfin�. Be to, k� ji galėtų laimėti i� misis Velman mirties? Nieko. Tas pats ir su slauge O�Brajen. Ji galėjo duoti misis Velman morfino, galėjo jį i�imti i� slaugės Hopkins lagaminėlio. Bet vėlgi�� kuriems galams jai to reikėtų?

Rodis linktelėjo galv�.

��Jūs teisus.

��Tai galėjote padaryti ir jūs,�� priminė Puaro.

Rodis pa�oko kaip i�g�sdintas arklys.

��A�?

���inoma. Jūs galėjote i�imti morfin� i� lagaminėlio. Jūs galėjote jo duoti misis Velman! T� naktį trumpam buvote lik�s vienas su ja. Bet ir vėl kyla klausimas�� kas jums i� to? Jeigu ji būtų spėjusi sudaryti testament�, visai tikėtina, kad jūs būtumėte paminėtas tame testamente. Taigi ir vėl, kaip matote, nėra jokio motyvo. Tik du �monės turėjo motyv�.

Rod�io akys nu�vito.

��Du �monės?

��Taip. Vienas i� jų�� Elinora Karlail.

��O kitas?

��O kitas buvo to anoniminio lai�ko autorius,�� lėtai i�tarė Puaro.

Atrodė, kad Rodis tuo nepatikėjo.

��Ka�kas para�ė t� lai�k�,�� pradėjo ai�kinti Puaro,�� ka�kas, kas nekentė Merės D�erard ar bent jau nemėgo jos, ka�kas, kas buvo, kaip �monės sako, �jūsų pusėje�. Ka�kas, kas nenorėjo, jog Merė D�erard turėtų naudos i� misis Velman mirties. Taigi, misteri Velmanai, ar jūs numanote, kas galėjo būti to lai�ko autorius?

Rodis papurtė galv�.

��Neturiu jokio supratimo. Tai buvo nemok�i�kas, ant pigaus popieriaus su ra�ybos klaidomis para�ytas lai�kas.

Puaro mostelėjo ranka.

��Tai dar nieko nerei�kia! T� lai�k� laisvai galėjo para�yti i�silavin�s �mogus, norintis nuslėpti �į fakt�. Todėl būtų buv� geriau, jeigu būtumėte i�saugoj�s t� lai�k�. �monės, kurie mėgina ra�yti kaip nemok�os, paprastai i�siduoda.

��Elinora ir a� manėme, kad galbūt lai�k� para�ė vienas i� tarnų,�� susim�st�s pasakė Rodis.

��Gal numanote kuris?

��Ne, visi�kai nenutuokiu.

��Ar tai galėjo būti ekonomė misis Bi�op?

Rodis atrodė sukrėstas.

��Ak, ne, ji labai respektabili ir valdinga būtybė. Ra�o nepaprastai painius ir įmantrius lai�kus. Be to, esu tikras, kad ji niekada...

Jam u�sikirtus, įsiterpė Puaro:

��Ji nemėgo Merės D�erard!

��Gal ir nemėgo. Nors a� niekada nieko tokio nepastebėjau.

��O gal, misteri Velmanai, jūs nelabai kreipėte dėmesį?

��Mesjė Puaro, o jūs nemanote, kad mano teta galėjo i�gerti to morfino pati?�� lėtai i�tarė Rodis.

��Taip, tai dar viena prielaida,�� neskubėdamas atsakė Puaro.

��Suprantate, ji nekentė savo... savo bejėgi�kumo. Da�nai kartodavo, jog norėtų mirti,�� paai�kino Rodis.

��Ta�iau tokiu atveju ji nebūtų galėjusi atsikelti i� lovos, nulipti laiptais �emyn ir i�imti tūbel� su morfinu i� slaugės lagaminėlio?�� suabejojo Puaro.

��Taip, bet morfino jai galėjo kas nors atne�ti,�� susim�st�s i�tarė Rodis.

��Kas?

��Na, kad ir viena i� slaugių.

��Ne, nė viena i� jų to nepadarė. Jos pernelyg gerai supranta, koks pavojus joms grėstų! K� galima įtarti ma�iausiai�� tai slauges.

��Tuomet ka�kas kitas...

Jis pa�oko, pravėrė burn� ir vėl u�si�iaupė.

��Jūs ka�k� prisiminėte, ar ne?�� ramiai paklausė Puaro.

��Taip, bet...�� dvejodamas prisipa�ino Rodis.

��M�stote, ar turėtumėte man tai pasakyti?

��Na, taip...

��Kada mis Karlail jums tai pasakė?�� paklausė Puaro ir jo lūpas i�kreipė keista �ypsenėlė.

Rodis giliai įkvėpė.

��Jūs stebukladarys, dieva�i! Ji tai pasakė traukiniui artėjant prie Hanterberio. Jūs juk �inote, kad mes buvome gav� telegram�, kurioje prane�ama, kad tet� Lor� i�tiko antras smūgis. Elinora pasakė, kad jai labai gaila tetos, nes varg�elė ir taip negalėjo pak�sti savo ligos, o dabar, kai ji dar bejėgi�kesnė, gyvenimas jai taps tikru pragaru. Elinora pasakė: �Manau, kad �monėms reikia padėti i�sivaduoti i� kan�ių, jeigu jie i� tiesų to nori.�

��O k� pasakė jūs?

��A� jai pritariau.

��Misteri Velmanai, jūs k� tik atmetėte galimyb�, kad mis Karlail galėjo nu�udyti jūsų tet� i� materialinių paskatų. Bet ar jūs atmetate galimyb�, jog ji galėjo nu�udyti misis Velman i� gailes�io?

��A�... a�... ne, a� negaliu...�� i�lemeno Rodis.

Erkiulis Puaro linktelėjo galv� ir tarė:

��A� taip ir maniau, buvau įsitikin�s, jog jūs taip pasakysite...

7 SKYRIUS

Advokatų �Sedonas, Bletervikas ir Sedonas� kontoroje Erkiulis Puaro buvo sutiktas ypa� atsargiai, beveik prie�i�kai.

Misteris Sedonas, smiliumi braukantis per kruop��iai nuskust� smakr�, atrodė abejingas, ta�iau jo gudrios pilkos akys atid�iai vertino seklį.

��Savaime suprantama, jūsų pavardė man �inoma, mesjė Puaro. Ta�iau a� nesuprantu, kaip jūs esate susij�s su �ia byla?

��Mesjė, a� atstovauju jūsų klientės interesams,�� paai�kino Erkiulis Puaro.

���tai kaip? Ir kas gi... hm... jus papra�ė tai daryti?

��Esu �ia daktaro Lordo pra�ymu.

Misterio Sedono antakiai pakilo labai auk�tai.

���tai kaip! Man tai atrodo labai keista, tikrai labai keista. Kiek �inau, daktaras Lordas buvo i�kviestas į teism� kaip kaltinimo liudytojas.

Erkiulis Puaro gū�telėjo pe�iais.

��Argi tai svarbu?

��Mis Karlail gynyba yra i�imtinai mūsų �inioje. A� i� tikrųjų nemanau, kad �ioje byloje mums reikia kokios nors pagalbos i� pa�alies,�� parei�kė misteris Sedonas.

��Ar todėl, kad jūsų klientės nekaltum� bus labai lengva įrodyti?�� paklausė Puaro.

Misteris Sedonas susiraukė. �ie �od�iai jį u�rūstino, todėl tapo perdėm �altas ir oficialus.

��Tai visi�kai neprideramas klausimas,�� pasakė jis.�� Visi�kai neprideramas.

��Faktai, liudijantys prie� jūsų klient�, yra labai svarūs...�� priminė Erkiulis Puaro.

��A� tikrai nenutuokiu, mesjė Puaro, i� kur jūs tai �inote.

��Nors mane pasamdė daktaras Lordas, �ia a� turiu lai�kelį ir nuo misterio Roderiko Velmano,�� pasakė Puaro ir nusilenkdamas padavė jį Sedonui.

Misteris Sedonas atid�iai perskaitė ten buvusias kelias eilutes ir nenoromis pa�ymėjo:

��Tai, �inoma, kei�ia padėtį. Misteris Velmanas prisiėmė atsakomyb� u� mis Karlail gynyb�. Mes darysime tai, ko jis pageidauja.

Ir su akivaizd�ia antipatija pridūrė:

��Mūsų firma beveik neu�siima... hm... baud�iamosiomis bylomis, ta�iau a� jau�iau pareig� savo... hm... buvusiai klientei... imtis jos dukterė�ios gynybos. Galiu pasakyti, kad byl� mes jau pavedėme karali�kajam advokatui serui Edvinui Balmeriui.

��Ir pinigų tam reikalui nebus gailim�. Labai teisinga ir priderama!�� netikėtai ironi�kai nusi�ypsoj�s pasakė Puaro.

��Mesjė Puaro, i� tikrųjų...�� �iūrėdamas pro akinių vir�ų, pradėjo misteris Sedonas.

Puaro pertraukė jo protest�.

��I�kalba ir apeliavimas į emocijas nei�gelbės jūsų klientės. Tam reikės daug daugiau.

��O k� siūlote jūs?�� �altu tonu paklausė misteris Sedonas.

��Visuomet egzistuoja tiesa.

��Visi�kai teisingai.

��Bet ar �iuo atveju tiesa mums padės?

���tai ir vėl visi�kai nederamas klausimas,�� grie�tai pastebėjo misteris Sedonas.

��Turiu tam tikrų klausimų, į kuriuos norė�iau gauti atsakymus,�� paai�kino Puaro.

��Neturėdamas savo klientės sutikimo, a� negaliu garantuoti, jog atsakysiu į jūsų klausimus,�� apdairiai atsakė misteris Sedonas.

���inoma, a� tai suprantu.�� Puaro nutilo, o po to paklausė:�� Ar Elinora Karlail turi prie�ų?

Misteris Sedonas atrodė �iek tiek nusteb�s.

��Kiek man �inoma, ne.

��Ar velionė misis Velman kada nors buvo sudariusi testament�?

��Niekuomet. Ji nuolat tai atidėliojo.

��O Elinora Karlail yra sudariusi testament�?

��Taip.

��Neseniai? Po tetos mirties?

��Taip.

��Kam ji paliko savo turt�?

��Tai, mesjė Puaro, yra konfidenciali informacija. Be savo klientės leidimo negaliu jums pasakyti.

��Tuomet turėsiu pasikalbėti su jūsų kliente,�� paai�kino Puaro.

��Bijau, kad tai nebus lengva,�� su �alta �ypsenėle pasakė misteris Sedonas.

Puaro atsistojo ir numojo ranka.

��Erkiuliui Puaro viskas lengva,�� at�ovė jis.

8 SKYRIUS

Vyriausiasis inspektorius Marsdenas buvo labai malonus.

��Nagi, mesjė Puaro, atėjote u�vesti mane ant kelio vienoje i� mano turimų bylų?�� paklausė jis.

��Ne, ne, atėjau vedamas smalsumo ir tiek,�� paneigė spėjim� Puaro.

��Būsiu laimingas galėdamas jums pasitarnauti. Kas jus domina?

��Elinora Karlail.

��A, mergina, kuri nunuodijo Mer� D�erard. Teisme byla bus svarstoma po dviejų savai�ių. Įdomi byla. Tarp kitko, ji nugalabijo ir senut�. Galutinės eksperto i�vados dar nėra, ta�iau atrodo, kad dėl to abejonių nekyla. Morfinas. �altakrauji�ka mergu�ėlė�� niekuo nei�siduoda. Ta�iau mes turime pakankamai daiktinių jos kaltės įrodymų. Ji nei�sisuks.

��Manote, kad tai padarė ji?

Marsdenas, malonus, patyr�s �mogus, pritariamai linktelėjo galv�.

��Be jokios abejonės. Morfinas buvo įmai�ytas į vir�utinį sumu�tinį. Ji �altakraujė �udikė.

��Jūs nė kiek neabejojate? Nė trupu�io?

���inoma, ne. Esu visi�kai tuo įsitikin�s. Malonu, kai esi visi�kai tikras! Mums kaip niekam kitam nesinori klysti. Bet kokia kaina apkaltinamojo nuosprend�io mes nesiekiame, kaip kai kurie �monės galvoja. Ir �įsyk mano s��inė gali būti rami.

��Suprantu,�� lėtai i�tarė Puaro.

Skodend Jardo policininkas smalsiai pa�velgė į Puaro.

��Ar turite kokių nors kitokių įrodymų?

Puaro lėtai papurtė galv�.

��Kol kas dar neturiu. Viskas, k� iki �iol su�inojau, rodo, kad Elinora Karlail yra kalta.

��Taip, ji yra kalta,�� su d�iugiu tikrumu pritarė inspektorius Marsdenas.

��Norė�iau su ja pasimatyti,�� pasakė Puaro. Inspektorius Marsdenas pataikaujan�iai nusi�ypsojo ir tarė:

��Tikriausiai ki�enėje turite dovanėl� vidaus reikalų ministrui, ar ne? Tai bus gana lengva.

9 SKYRIUS

��Na?�� paklausė Piteris Lordas.

��Nėra jau taip gerai,�� atsakė Erkiulis Puaro.

��Jūs nieko naujo nesu�inojote?�� sunkiai i�tarė Piteris Lordas.

��Elinora Karlail nu�udė Mer� D�erard i� pavydo... Elinora Karlail nu�udė savo tet�, kad paveldėtų jos pinigus... Elinora Karlail nu�udė savo tet� i� gailes�io... Galite pats, mano drauge, pasirinkti!

��Jūs kalbate kvailystes!�� su�uko Piteris Lordas.

��Tikrai?�� atsiliepė Erkiulis Puaro.

Strazdanotas Lordo veidas atrodė piktas.

��K� visa tai rei�kia?�� paklausė jis.

��Kaip jūs galvojate, ar tai įmanoma?

��Kas įmanoma?

��Kad Elinora Karlail negalėdama ramiai �iūrėti, kaip kankinasi jos teta, padėjo jai pasitraukti i� �io gyvenimo.

��Nes�monė!

��Ar tikrai? Jūs pats man sakėte, kad senutė pra�ė jūsų pagalbos.

��Ji nekalbėjo rimtai, nes �inojo, kad a� niekada nieko pana�aus nepadary�iau.

��Vis dėlto ji apie tai galvojo. Galbūt jai padėjo Elinora Karlail.

Piteris Lordas �ingsniavo pirmyn ir atgal, kol pagaliau tarė:

��Negalima paneigti, kad toks dalykas yra įmanomas. Ta�iau Elinora Karlail yra �altakrauji�ka, ai�kiai m�stanti jauna moteris. Nemanau, kad ji būtų taip apimta gailes�io, jog u�mir�tų rizik�. Ji būtų ai�kiai įsis�moninusi, kokia tai rizika�� būti apkaltintai �mog�udyste.

��Taigi, jūs nemanote, kad ji būtų taip pasielgusi?

��Man regis,�� neskubėdamas prabilo Piteris Lordas,�� tokį dalyk� moteris galėtų padaryti savo vyrui ar vaikui, galbūt motinai. Bet nemanau, kad ji tai padarytų tetai, net jei ji t� tet� mylėtų. Bet kokiu atveju, ji tai padarytų tik tuomet, jei tas �mogus k�stų nepakeliamus skausmus.

��Galimas dalykas, jūs teisus,�� susim�st�s i�tarė Puaro, o to po pridūrė:�� Kaip jūs manote, ar Roderiko Velmano jausmai tetai galėjo būti tokie stiprūs, kad paskatintų jį padaryti tokį dalyk�?

��Jam pritrūktų dr�sos!�� su panieka atsakė Piteris Lordas.

��Įdomu,�� sumurmėjo Puaro.�� Kai kuriais at�vilgiais, mon cher, jūs nepakankamai įvertinate t� jaunuolį.

��Tikrai? Manau, kad jis protingas, intelektualus ir pana�iai.

��Būtent,�� pabrė�ė Puaro.�� Be to, jis turi �avesio... Taip, a� tai pajutau.

��Tikrai? O a� niekada to nepastebėjau. Klausykite, Puaro, nejaugi neradote u� ko u�sikabinti?�� rimtai paklausė Piteris Lordas.

��Ligi �iol mano tyrimas nebuvo sėkmingas,�� ėmė ai�kinti Puaro.�� A� visuomet grį�tu į t� patį i�eities ta�k�. I� Merės D�erard mirties niekas naudos negavo. Niekas nejautė Merei D�erard neapykantos, i�skyrus Elinor� Karlail. Todėl mums belieka sau u�duoti vienui vien� klausim�: gal kas nors neapkentė Elinoros Karlail?

Daktaras Lordas lėtai papurtė galv�.

��A� to ne�inau... Jūs norite pasakyti, kad ka�kas galėjo jai primesti padaryt� nusikaltim�?

Puaro pritariamai linktelėjo ir tarė:

��Tai tik gryna hipotezė ir a� neturiu kuojos paremti... i�skyrus galbūt tuo, kad jos nenaudai liudija pernelyg daug įkal�ių.

Jis papasakojo daktarui apie anoniminį lai�k�.

��Suprantate,�� kalbėjo jis,�� �is lai�kas tampa labai svarbiu įkal�iu prie� j�. Ji buvo perspėta, kad gali būti visi�kai i�braukta i� tetos testamento, kad �i mergina, pa�alietė, gali gauti visus pinigus. Taigi, kai jos teta trūk�iojan�iu balsu papra�ė pakviesti advokat�, Elinora nenorėjo rizikuoti ir pasirūpino, kad senutė mirtų t� pa�i� naktį!

��O kaip dėl Roderiko Velmano? Jis taip pat ėmėsi bevilti�ko reikalo!�� su�uko Piteris Lordas.

Puaro papurtė galv�.

��Ne, jam būtų buv� geriau, jei senutė būtų sudariusi testament�. Nepamir�kite, jeigu ji mir�ta nepalikusi testamento, jis negauna nieko, nes artimiausia giminaitė yra Elinora.

��Ta�iau jis ruo�ėsi vesti Elinor�,�� priminė Lordas.

��Tai tiesa,�� sutiko Puaro.�� Bet nepamir�kite, kad netrukus po to su�adėtuvės buvo nutrauktos�� Roderikas leido Elinorai ai�kiai suprasti, jog nori skirtis.

Piteris Lordas sunkiai atsiduso, pakėlė galv� ir tarė:

��Ir vėl viskas veda prie jos!

��Taip. Nebent...

Akimirk� jis tylėjo, o tada pasakė:

��Yra ka�kas tokio...

��Kas?

��Trūksta ka�kokios galvosūkio detalės. Tai yra susij� su Mere D�erard�� tuo esu visi�kai tikras. Jums, mano bi�iuli, �ia tenka i�girsti įvairiausių paskalų ir skandalų. Gal jums teko k� nors girdėti apie j�?

��Apie Mer� D�erard? Turite omenyje, apie jos būd�?

��Apie bet k�. K� nors apie jos praeitį. Apie kokį nors neproting� jos poelgį. U�uomin� apie kokį nors gėding� dalyk�. Abejones jos nuo�irdumu. Piktavali�kus gandus apie j�. Bet k�, kas neabejotinai pakenktų jai...

��Tikiuosi, neketinate man siūlyti tuo u�siimti,�� lėtai i�tarė Piteris Lordas.�� Mėginimas raustis nekaltos jaunos moters, kuri yra mirusi ir negali apsiginti, praeityje... Bet kuriuo atveju, netikiu, kad jūs galėtumėte u�siimti tokiais dalykais!

��Ji buvo tarsi moteri�kos lyties Seras Galahadas18�� gyveno nepriekai�ting� gyvenim�.

��Kiek man �inoma, taip. Niekada neteko girdėti k� nors kita.

��Negalvokite, mano drauge, kad a� drabstysiuosi purvais ten, kur i� tikrųjų to purvo nėra... Ne, ne, jūs blogai mane supratote. Gerai, kad slaugė Hopkins nemoka slėpti savo jausmų. Ji mylėjo Mer� ir apie j� �ino ka�k� tokio, k� norėtų nuslėpti, kitaip tariant, bijo, kad a� tai i�siai�kinsiu. Ji nemano, kad tai turi k� nors bendra su nusikaltimu. Antra vertus, ji yra įsitikinusi, kad nusikaltim� įvykdė Elinora Karlail, o tas faktas, kad ir koks jis būtų, nėra susij�s su Elinora. Bet suprantate, mano drauge, man būtina �inoti visk�. Nes gali būti, kad Merė padarė ka�k� negero kokiam nors pa�aliniam �mogui ir, tokiu atveju, tas �mogus galėjo turėti motyv� trok�ti jos mirties.

���inoma, ta�iau tokiu atveju slaugė Hopkins taip pat t� suprastų,�� paprie�taravo Piteris Lordas.

��Slaugė Hopkins yra gana protinga moteris, ta�iau jos intelektas vargu ar prilygsta manajam. Ji gali ir nepastebėti, bet tik ne Erkiulis Puaro!�� parei�kė Puaro.

��Atleiskite, bet a� nieko ne�inau,�� pasakė Piteris Lordas purtydamas galv�.

��Nek� daugiau �ino ir Tedas Biglendas,�� susim�st�s kalbėjo Puaro,�� nors jis ir Merė �ia pragyveno vis� savo gyvenim�. Nieko ne�ino ir misis Bi�op, nes jei apie �i� mergin� ji būtų �inojusi k� nors nemalonaus, tikrai nebūtų to slėpusi. Eh bien, beliko paskutinė viltis.

��Kokia?

���iandien ruo�iuosi aplankyti kit� slaugꠗ slaug� O�Brajen.

��Ji nedaug k� �ino apie �į kra�t�. Ji �ia tik mėnuo ar du,�� purtydamas galv� i�sakė savo nuomon� Piteris Lordas.

��A� tai �inau. Ta�iau mums, mano bi�iuli, sakė, jog ji turi ilg� lie�uvį. Ji nene�iojo paskalų miestelyje, kur tokios �nekos galėjo pakenkti Merei D�erard. Ta�iau a� abejoju, ar ji galėtų susilaikyti neu�siminusi pa�aliniam �mogui ar kolegei apie tai, kas u�valdė jos mintis. Slaugė O�Brajen gali k� nors �inoti.

10 SKYRIUS

Slaugė O�Brajen krestelėjo savo raudonplauk� galv� ir pla�iai nusi�ypsojo prie�ais j� u� arbatos staliuko sėdin�iam nedidelio ūgio vyri�kiui.

�Koks keistas vyrukas,�� pagalvojo ji sau.�� Jo akys �alios kaip katės ir dar daktaras Lordas sako, kad jis protingas!�

��Malonu sutikti sveik� ir gyvybing� �mogų. Turbūt visi jūsų pacientai pasveiksta?

��Man nepatinka paniur� �monės ir, a�iū Dievui, man pri�iūrint mirė nedaug pacientų.

��Ta�iau misis Velman atveju mirtis buvo i�ganingas i�sivadavimas i� kan�ių,�� pastebėjo Puaro.

��Ak! Taip, tikrai. Varg�elė.�� Ji įsmeigė skvarbų �vilgsnį į Puaro ir paklausė:

��Jūs norite su manimi pasikalbėti apie tai? Girdėjau, kad policija ekshumavo jos kūn�.

��O tuo metu jūs pati nieko neįtarėte?�� pasidomėjo Puaro.

��Visi�kai nieko, nors turėjau įtarti, kai pama�iau daktaro Lordo veido i�rai�k� t� ryt� ir kai jis mane visur siuntinėjo atne�ti daiktų, kurių jam nereikėjo! Ir visgi jis pasira�ė mirties liudijim�.

��Tam jis turėjo savų prie�as�ių...�� pradėjo Puaro, ta�iau ji pasakė pirmiau.

��Taip, ir jis buvo teisus. Daktarui nieko gero i� to, kad savo įtarimais į�eis �eim�, nebus. O jeigu jis klysta, jo karjerai galas�� daugiau niekas nenorės jo kviesti. Daktaras turi būti įsitikin�s!

��Buvo i�kelta prielaida, kad misis Velman galėjo nusi�udyti,�� pasakė Puaro.

��Ji? Būdama tokia bejėgė? Kilstelėti vien� rank��� tai viskas, k� ji galėjo daryti!

��Galbūt jai kas nors padėjo?

��A! Dabar suprantu, kur jūs lenkiate. Mis Karlail ar misteris Velmanas, o galbūt Merė D�erard?

��Bet juk tai įmanoma, ar ne?

Slaugė O�Brajen papurtė galv� ir tarė:

��Jie nebūtų i�drįsꠗ nė vienas i� jų!

��Gal ir nebūtų,�� sutiko Puaro, o tada paklausė:�� Kada slaugė Hopkins pasigedo tūbelės su morfinu?

��T� patį ryt�. �Esu tikra, kad tūbelė buvo �ia�,�� pasakė ji. I� prad�ių ji buvo visi�kai tuo įsitikinusi. Bet jūs juk �inote kaip būna�� po kurio laiko ji pradėjo painiotis, kol galų gale ėmė manyti palikusi tūbel� su morfinu namie.

��Ir netgi tuomet jums nekilo jokių įtarimų?�� sumurmėjo Puaro.

��Nė menkiausio! Tikrai, man nė akimirkai neatėjo į galv� mintis, kad ka�kas ne taip, kaip turi būti. Ir netgi dabar policija neturi jokių įrodymų, vien įtarimus.

��Ar mintis apie t� dingusi� tūbel� nesukėlė jums ar slaugei Hopkins nerimo?

��Na, taip nepasaky�iau... Pamenu, jog apie tai pagalvojau sėdėdama su slauge Hopkins, �Mėlynosios zylės� kavinėje. Pastebėjau, kad mano mintys persidavė ir jai. �Grei�iausiai tūbel� palikau ant �idinio atbrailos ir ji įkrito į �iuk�lių dė�ꓠ� pasakė ji. �Tikriausiai taip ir buvo�,�� pritariau a� jai, ta�iau nė viena i� mūsų nepasakė, k� i� tiesų galvoja ir ko baiminasi.

��O kaip jūs galvojate dabar?�� pasidomėjo Erkiulis Puaro.

��Jeigu jie ras morfino velionės kūne, neliks nė menkiausios abejonės, kas ir kokiam tikslui paėmė t� tūbel�, nors kol tai nebus įrodyta, a� netikėsiu, jog ji nunuodijo ir senut�.

��Jūs visi�kai neabejojate, kad Mer� D�erard nu�udė Elinora Karlail?�� paklausė Puaro.

��Nė trupu�io neabejoju! O kas gi dar turėjo prie�astį ir nor� tai padaryti?

���tai kur klausimas,�� pritarė jai Puaro.

��Argi t� vakar� a� ten nebuvau ir negirdėjau, kaip senutė mėgino kalbėti, o mis Elinora pa�adėjo, kad viskas bus padaryta deramai ir pagal jos vali�?�� toliau dramati�kai t�sė slaugė O�Brajen.�� Argi a� nema�iau kupino neapykantos jos �vilgsnio, kai kart� ji stebėjo laiptais besileid�ian�i� Mer�? Galiu prisiekti, kad t� akimirk� ji tikrai galvojo apie �mog�udyst�.

��Dėl ko Elinorai Karlail reikėtų �udyti misis Velman?�� paklausė Puaro.

��Dėl ko? Savaime suprantama, dėl pinigų. Juk kalba eina apie du �imtus tūkstan�ių svarų, ne ma�iau. �tai k� ji tuo pasiekė, �tai dėl ko ji tai padarė�� �inoma, jei tai jos rankų darbas. Elinora dr�si, labai protinga jauna ledi, ne�inanti, kas yra baimė.

��Jeigu misis Velman būtų spėjusi sudaryti testament�, kam, jūsų manymu, ji būtų palikusi savo turt�?�� pasiteiravo Erkiulis Puaro.

��Man nederėtų kalbėti apie tokius dalykus,�� parei�kė slaugė O�Brajen, ta�iau i� visko matėsi, jog ji ketina tai padaryti.�� Mano nuomone, visi senutės pinigai būtų atitek� Merei D�erard.

��Kodėl?�� pasidomėjo Puaro.

Atrodė, jog �is trumpas klausimas sujaudino slaug� O�Brajen.

��Kodėl? Jūs klausiate kodel? Na, a� manau, kad tam turėtų būti prie�astis.

��Kai kurie �monės galėtų pasakyti, jog Merė D�erard buvo labai apsukri ir taip įsiteikė senutei, jog �i pamir�o net kraujo ry�ius,�� sumurmėjo Puaro.

��Galbūt,�� susim�s�iusi i�tarė slaugė O�Brajen.

��Ar Merė D�erard buvo apsukri ir klastinga mergina?�� paklausė Puaro.

��Nemanau...�� vis dar susim�s�iusi atsakė slaugė O�Brajen.�� Viskas, k� ji darė, buvo ganėtinai natūralu, be jokios klastos. Ji buvo ne tokia. Da�nai tokių poelgių prie�astys taip ir nei�kyla vie�umon...

��Mano manymu, jūs esate labai diskreti�ka moteris, slauge O�Brajen,�� �velniai pasakė Erkiulis Puaro.

��A� nepliurpiu apie dalykus, kurie man�s nelie�ia.

��Juk jūs su slauge Hopkins sutarėte, kad tam tikrų dalykų geriau nevie�inti, ar ne tiesa?�� labai atid�iai j� stebėdamas pasakė Puaro.

��K� norite tuo pasakyti?�� paklausė slaugė O�Brajen.

��Tai nėra susij� su nusikaltimu, o teisingiau pasakius�� nusikaltimais. A� turiu galvoje kit� dalyk�,�� greitai i�bėrė Puaro.

��Kokia būtų nauda i� rausimosi po praeitį? Ji buvo padori pagyvenusi moteris, kurios vardo niekada neter�ė joks skandalas�� ji mirė visų gerbiama.

Erkiulis Puaro pritariamai linktelėjo.

��Kaip minėjote, misis Velman buvo labai gerbiama Meidensforde,�� apdairiai pasakė jis.

Kalba pakrypo netikėta linkme, ta�iau jo veide neatsispindėjo nei nuostaba, nei sumi�imas.

��Tai įvyko prie� daugelį metų. Visi jau seniai mir� ir pamir�ti,�� toliau kalbėjo slaugė O�Brajen.�� Jau�iu silpnyb� meilės romanams: visuomet sakiau ir sakysiu, kad vyrui, kurio �mona u�daryta bepro�ių namuose, yra be galo sunku, nes jį i�laisvinti gali tik mirtis.

��Taip, tikrai sunku,�� vis dar sumi��s sumurmėjo Puaro.

��Ar slaugė Hopkins jums papasakojo, kaip prasilenkė mudviejų lai�kai?�� netikėtai paklausė slaugė O�Brajen.

��Ji man to nepasakojo,�� pasakė teisyb� Puaro.

��Tai buvo keistas sutapimas. Bet, antra vertus, taip visuomet atsitinka. Sykį i�girsti kokį nors vard�, o po kelių dienų vėl su juo susiduri ir pana�iai. Turbūt t� pa�i� akimirk�, kai a� �velgiau į to vyro nuotrauk� ant pianino, slaugė Hopkins klausėsi daktaro ūkvedės pasakojimo apie jį.

��Be galo įdomu,�� parei�kė Puaro, o panosėje nedr�siai sumurmėjo:�� Ar Merė D�erard apie tai �inojo?

��O kas galėjo jai pasakyti?�� paklausė slaugė O�Brajen.�� Nesakiau nei a�, nei Hopkins. Pagaliau, kokia jai būtų buvusi i� to nauda?

Ji atmetė savo raudonplauk� galv� ir įdėmiai pa�velgė į Puaro.

��I� tiesų, kokia?�� atsidus�s paantrino Puaro.

11 SKYRIUSI

Elinora Karlail...

Puaro sėdėjo kitoje stalo pusėje ir tiriamai �velgė į j�. Jie buvo vieni. Pro stiklo sienel� juos stebėjo kalėjimo pri�iūrėtojas.

Puaro atkreipė dėmesį į jaudrų proting� veid�, lygi� balt� kakt�, dailių formų ausis ir nosį. Subtilūs bruo�ai bylojo apie i�didų, santūrų būd� ir galbūt slepiam� aistringum�.

��Mano vardas Erkiulis Puaro. Mane pas jus atsiuntė daktaras Piteris Lordas. Jo manymu, a� galiu jums padėti,�� paai�kino jis.

��Piteris Lordas...�� susim�s�iusi i�tarė Elinora Karlail ir liūdnokai �yptelėjo.�� Labai gra�u i� jo pusės, ta�iau nemanau, kad jūs galėtumėte kuo nors padėti,�� gana formaliai parei�kė ji.

��Ar atsakysite į mano klausimus?�� paklausė Erkiulis Puaro.

Ji atsiduso ir tarė:

��Patikėkite, būtų geriau jų neu�duoti, tikrai. Esu gerose rankose. Misteris Sedonas buvo be galo malonus. A� turėsiu labai garsų advokat�.

��Jis nėra toks garsus kaip a�!�� parei�kė Puaro.

��Jis labai garsus advokatas,�� su juntamu nuovargiu balse pasakė Elinora Karlail.

��Taip, jis garsėja kaip nusikaltėlių gynėjas. O a� garsėju tuo, kad įrodau nekaltum�.

Pagaliau ji pakėlė akis�� gra�ias ry�kiai mėlynas akis. Jos �velgė tiesiai į Puaro akis.

��Jūs tikite, kad a� nekalta?�� paklausė ji.

��O jūs nekalta?�� klausimu į klausim� atsakė Erkiulis Puaro.

Elinora ironi�kai �yptelėjo ir tarė:

��Tai vienas i� jūsų klausimų? Bet juk atsakyti į jį TAIP yra labai lengva, ar ne?

��Jūs labai pavargusi, tiesa?�� netikėtai paklausė jis.

I� nuostabos jos akys �iek tiek i�siplėtė.

��Ties� sakant, taip, labai pavargau,�� atsakė ji.�� O i� kur jūs �inote?

���inau...�� atsakė Erkiulis Puaro.

��D�iaugsiuosi, kai viskas pasibaigs,�� prisipa�ino Elinora.

Minutėl� Puaro �velgė į j� tylėdamas, o paskui tarė:

��Ma�iausi su jūsų... pusbroliu,�� ar galiu patogumo dėlei taip jį vadinti?�� Misteriu Roderiku Velmanu.

Pably�kusį i�didų veid� po truputį u�liejo raudonis. Į vien� i� Puaro klausimų, kurio jis net neu�davė, jau buvo atsakyta.

��Matėte Rodį?�� �iek tiek virpan�iu balsu paklausė Elinora.

��Dėl jūsų jis daro visk�, k� gali,�� pasakė Puaro.

���inau,�� �velniu balsu gyvai atsiliepė ji.

��Ar jis turtingas?�� paklausė Puaro.

��Rodis? Savų pinigų jis turi ne per daugiausia.

��Bet jis i�laidus?

��Nė vienas i� mūsų nemanėme, kad tai svarbu. �inojome, kad kada nors...�� Ji nutilo.

��Tikėjotės gauti palikim�?�� greitai pagavo mintį Puaro.�� Tai visi�kai suprantama.

��Tikriausiai girdėjote apie jūsų tetos skrodimo rezultatus?�� toliau kalbėjo jis.�� Ji mirė nuo apnuodijimo morfinu.

��A� jos ne�ud�iau.

��Gal jūs padėjote jai nusi�udyti?

��Gal padėjau?.. A, suprantu. Ne, a� nepadėjau.

��Ar �inojote, kad jūsų teta nebuvo sudariusi testamento?

��Ne, net nenumaniau,�� ma�inaliai ir abejingai, prislopintu balsu atsakė ji.

��O jūs pati ar esate sudariusi testament�?�� pasidomėjo Puaro.

��Taip.

��Jūs sura�ėte jį t� pa�i� dien�, kai daktaras Lordas su jumis apie tai pasikalbėjo?

��Taip.

Merginos veid� vėl u�liejo raudonis.

��Mis Karlail, kam jūs palikote savo turt�?�� paklausė Puaro.

��Visk� palikau Rod�iui�� Roderikui Velmanui,�� tyliai i�tarė Elinora.

��Ar jis tai �ino?

���inoma, ne,�� greitai atsakė ji.

��Jūs neaptarėte savo testamento su juo?

���inoma, ne. Jis būtų siaubingai sutrik�s ir jam labai nepatiktų tai, k� darau.

��Kas dar �ino jūsų testamento turinį?

��Tik misteris Sedonas ir tikriausiai jo tarnautojai.

��Testament� jums sura�ė misteris Sedonas?

��Taip. A� para�iau jam t� patį vakar�, turiu omenyje, t� vakar�, kai daktaras Lordas kalbėjosi apie tai su manimi.

��Lai�k� i�siuntėte pati?

��Ne, jis buvo i�siųstas drauge su kitais lai�kais.

��Vadinasi, buvo comme ca19: jūs para�ėte jį, įdėjote į vok�, u�klijavote, priklijavote pa�to �enkl� ir įmetėte į pa�to dė�ut�? Jūs neapm�stėte to, k� para�ėte, ir neperskaitėte lai�ko dar kart�?

���inoma, a� jį dar kart� perskai�iau,�� su nuostaba spoksodama į Puaro atsakė Elinora.�� Buvau i�ėjusi ie�koti pa�to �enklų, o kai grį�au, dar kart� perskai�iau lai�k�, kad įsitikin�iau, jog viskas i�dėstyta ai�kiai.

��Ar kambaryje su jumis buvo dar kas nors?

��Tik Rodis.

��Ar jis �inojo, k� darote?

��A� jau sakiau jums, kad ne.

��Ar galėjo kas nors perskaityti lai�k�, kol jūsų nebuvo kambaryje?

��Ne�inau... Norite pasakyti, kuris nors i� tarnų? Manau, kad galėjo, jeigu u�ėjo tuomet, kai man�s nebuvo kambaryje.

��Ir prie� tai, kai į kambarį įėjo misteris Roderikas Velmanas?

��Taip.

��Bet juk ir jis galėjo perskaityti lai�k�, ar ne?

��Galiu jus u�tikrinti, mesjė Puaro, kad mano �pusbrolis�, kaip jūs jį vadinate, neskaito kitų �monių lai�kų,�� skambiu ir pa�aipiu balsu pasakė Elinora.

��Taip įprasta manyti, �inau. Ta�iau jūs nustebtumėte su�inojusi, kiek �monių daro tai, ko nedera daryti.

Elinora tik gū�telėjo pe�iais.

��Juk būtent t� dien� jums pirm� kart� atėjo į galv� mintis nu�udyti Mer� D�erard?�� nerūpestingu balsu, lyg tarp kitko, paklausė Puaro.

Elinoros Karlail veid� tre�i� kart� u�liejo raudonis�� �įsyk veidas tiesiog degė.

��Jums tai pasakė daktaras Piteris Lordas?�� paklausė ji.

��Juk jums tai atėjo į galv� tuomet, ar ne?�� �velniai perklausė Puaro.�� Kai jūs pa�velgėte pro lang� ir pamatėte, jog ji ra�o savo testament�. Tuomet jums ir dingtelėjo, kad būtų juokinga ir patogu, jei Merė D�erard mirtų...

��Jis suprato, pa�velgė į mane ir suprato...�� �emu, dusliu balsu i�tarė Elinora.

��Taip, daktaras Lordas daug k� supranta... Tas raudonplaukis vyras strazdanotu veidu�� ne kvailys...�� sutiko Puaro.

��Ar tiesa, kad jis atsiuntė jus... man padėti?�� tyliai paklausė Elinora.

��Tiesa, madmuazele.

Ji atsiduso ir tarė:

��Nesuprantu. Tikrai nesuprantu.

��Paklausykite, mis Karlail,�� prabilo Puaro.�� Būtina, kad jūs papasakotumėte man, kas atsitiko t� dien�, kai mirė Merė D�erard: kur jūs ėjote, k� darėte; dar daugiau�� a� netgi noriu �inoti, k� jūs galvojote.

Ji nustebusi pa�velgė į jį. Tuomet jos lūpas i�kreipė keista �ypsenėlė.

��Turbūt jūs esate neįtikėtinai naivus �mogus,�� pasakė ji.�� Nejaugi nesuprantate, kad a� lengvai galiu jums sumeluoti?

��Tai nesvarbu,�� ramiai atsakė Puaro.

Ji suglumo.

��Nesvarbu?

��Ne. Kadangi melas, madmuazele, gali atskleisti tiek pat, kiek tiesa. Kartais netgi daugiau. Taigi, pradėkime. Jūs susitikote savo ekonom�, ger�j� misis Bi�op. Ji norėjo eiti kartu su jumis ir jums padėti, ta�iau jūs neleidote. Kodėl?

��Kodėl? Todėl, kad norėjau pabūti viena ir visk� apm�styti.

��Norėjote apm�styti. Gerai. O k� darėte po to?

��Nupirkau pa�teto sumu�tiniams,�� į�ūliai pakėlusi galv� atrė�ė Elinora.

��Du stiklainius?

��Du.

��Ir nuėjote į Hanterberio dvar�. K� ten darėte?

��U�lipau į savo tetos kambarį ir ėmiau per�iūrinėti jos daiktus.

��K� radote?

��Radau?�� Ji susiraukė.�� Drabu�ių, senų lai�kų, nuotraukų, papuo�alų.

��Neaptikote jokių paslap�ių?

��Paslap�ių? Nesuprantu jūsų.

��Tuomet t�skime. K� darėte po to?

��Nusileidau į bufetin� ir paruo�iau sumu�tinius...

��Ir apie k� jūs tuomet galvojote?�� �velniai paklausė Puaro.

Staiga jos mėlynos akys �ybtelėjo ir ji tarė:

��Galvojau apie savo bendravard�, Eleonor� Akvitaniet�20...

��Puikiai jus suprantu,�� parei�kė Puaro.

��Tikrai?

��O taip. �inau jos istorij�. Ji pasiūlė Rozamundai Gra�iajai pasirinkti durkl� arba taur� nuodų. Rozamunda pasirinko nuodus...

Elinora tylėjo. Dabar ji buvo balta kaip drobė.

��Ta�iau �į kart� pasirinkimo tikriausiai nebuvo... T�skite, madmuazele, k� darėte toliau?

��Sudėjau sumu�tinius į lėk�t� ir patraukiau link sarginės. Su Mere ten buvo ir slaugė Hopkins. Pasakiau joms, kad paruo�iau sumu�tinių.

Puaro stebėjo j�, o tada ramiai pridūrė:

��Ir jūs drauge nuėjote į nam�, ar ne?

��Taip. Mes... valgėme sumu�tinius ma�ajame valgomajame.

��Taip, taip... tarytum sapne... Ir tuomet...

��Tuomet?�� Ji įsmeigė į jį nuostabos kupin� �vilgsnį.�� A� i�ėjau į bufetin�, o ji liko stovėti prie lango. Viskas vyko taip, kaip jūs ir sakėte�� tarytum sapne... Bufetinėje slaugė plovė indus... A� jai padaviau stiklainį nuo pa�teto.

��Taip, taip. O kas atsitiko po to? Apie k� jūs tuomet galvojote?

��Ant slaugės rie�o pama�iau dūrio �ym�,�� i�sibla�kiusi pasakojo Elinora.�� U�siminiau apie tai ir ji pasakė, kad įsidūrė �alia sarginės augan�ios vijoklinės ro�ės spygliu. Ro�ės prie sarginės... Kart�, labai seniai, a� ir Rodis susikivir�ijome dėl Ro�ių karų. A� buvau Lankasteris, o jis Jorkas. Jam patiko baltos ro�ės. A� pasakiau, kad jos netikros, nes jos net nekvepia. O man patiko raudonos ro�ės, didelės, tamsiai raudonos ir aksominės, kvepian�ios vasara... Gin�ijomės pa�iu kvailiausiu būdu. Suprantate, ten, bufetinėje, atgijo visi �ie prisiminimai ir ka�kas manyje pasikeitė�� juoda neapykanta, kerojusi mano �irdyje, staiga dingo kartu su prisiminimais i� mudviejų vaikystės. Daugiau nebejau�iau neapykantos Merei. Nenorėjau, kad ji mirtų...

Ji nutilo.

��Ta�iau vėliau, kai mes grį�ome į valgom�jį, ji jau buvo prie mirties...

Ji vėl nutilo. Puaro labai įdėmiai �iūrėjo į j�. Ji i�raudo ir tarė:

��Jūs ir vėl man�s klausite, ar a� nu�ud�iau Mer� D�erard?

Puaro atsistojo ir skubiai atsakė:

��A� jūsų nieko neklausiu. Yra dalykų, kurių a� nenoriu �inoti...

Kaip buvo sutarta, daktaras Lordas pasitiko traukinį stotyje.

I� jo i�lipo Erkiulis Puaro. Jis vilkėjo londonieti�ko stiliaus rūbus ir avėjo smailius patentuotos odos batus.

Piteris Lordas nerimastingai nu�velgė jo veid�, ta�iau Erkiulis Puaro niekuo nei�sidavė.

��Padariau visk�, k� galėjau, kad gau�iau atsakymus į jūsų klausimus,�� pradėjo Piteris Lordas.�� Visų pirma, Merė D�erard i� �ia į London� i�vyko liepos 10 dien�. Antra, a� neturiu ūkvedės�� mano namus tvarko pora krizenan�ių mergio�ių. Tikriausiai jūs turite omenyje misis Sleteri, kuri buvo mano pirmtako Rensomo ūkvedė. Jei norite, galiu jus �įryt nuvesti pas j�. Susitariau, kad ji būtų namuose.

��Taip, manau, būtų puiku, jei pirmiausia pasimaty�iau su ja,�� patvirtino Puaro.

��Jūs sakėte, kad norite nuvykti į Hanterberį. Galė�iau ten va�iuoti kartu su jumis. Nesuprantu, kodėl jūs iki �iol ten nė karto nebuvote? Neįsivaizduoju, kodėl jūs nenuva�iavote į Hanterberio dvar�, kai buvote �ia anks�iau. A� maniau, jog tokioje byloje kaip �i pirmiausia reikia apsilankyti toje vietoje, kur įvyko nusikaltimas.

�iek tiek pakreip�s galv� į �on�, Erkiulis Puaro paklausė:

��Kodėl?

��Kaip tai kodėl?�� toks klausimas Piterį Lord� �iek tiek sutrikdė.�� Argi tai ne įprastas dalykas?

��Nusikaltimus tiriu remdamasis protu, o ne vadovėliais.

��Ta�iau ten galbūt rasite kokį nors įkaltį,�� paprie�taravo Piteris Lordas.

Puaro atsiduso.

��Jūs per daug prisiskaitėte detektyvinių romanų. �iame kra�te policijos pajėgos yra pakankamai geros. Nė neabejoju, kad jie labai kruop��iai apie�kojo nam� ir park�.

��Ie�kodami įkal�ių prie� Elinor� Karlail, o ne įrodymų jos naudai.

��Mano brangus drauge, policija nėra pabaisa. Elinora Karlail buvo suimta todėl, kad prie� j� buvo rasta pakankamai įkal�ių, be to, labai rimtų įkal�ių. Nebuvo prasmės tyrinėti viet�, kuri� kuo kruop��iausiai i�tyrė policija.

��Ta�iau dabar jūs norite ten nuvykti,�� paprie�taravo Piteris.

Erkiulis Puaro linktelėjo galv�.

��Taip, dabar tai padaryti būtina,�� patvirtino jis,�� nes dabar a� tiksliai �inau, ko ie�kau. Pirmiausia reikia pasinaudoti savo pilkosiomis smegenų l�stelėmis, o tik paskui�� akimis.

��Vadinasi, jūs galvojate, kad ten vis dar galima k� nors rasti?

��Taip, manau, kad mes ten kai k� rasime.

��Ka�k�, kas įrodytų Elinoros nekaltum�?

��Ak, a� to nesakiau.

Piteris Lordas tarytum suakmenėjo.

��Juk jūs nenorite pasakyti, kad vis dar manote, jog ji kalta?

��Atsakymo į �į klausim�, mano drauge, teks palaukti,�� rimtai i�tarė Puaro. II

Puaro pietavo su daktaru jaukiame kvadratiniame kambaryje su atvertu langu, i�einan�iu į sod�.

��Ar i� senosios Sleteri su�inojote tai, ko norėjote?�� pasidomėjo Lordas.

Puaro linktelėjo.

��Taip.

��O k� konkre�iai norėjote i� jos su�inoti?

��Paskalas ir gandus. Kalbas apie senus laikus. Kai kurių nusikaltimų �aknys glūdi praeityje. Manau, kad �is atvejis kaip tik toks ir yra.

��Visi�kai nieko nesuprantu,�� irzliai parei�kė Piteris Lordas.

Puaro nusi�ypsojo ir tarė:

���i �uvis nepaprastai �vie�ia ir skani.

��Tai jau tikrai�� pats j� pagavau �įryt prie� pusry�ius. Klausykite, Puaro, norė�iau �inoti, kur link jūs sukate. Kam nuo man�s visk� slepiate?

Jo pa�nekovas papurtė galv�.

��Todėl, kad man pa�iam dar niekas neai�ku. Mane sulaiko tas faktas, kad niekas, i�skyrus Elinor� Karlail, neturėjo motyvo �udyti Mer� D�erard.

��Negalite būti tuo visi�kai įsitikin�s,�� paprie�taravo Piteris Lordas.�� Nepamir�kite, jog ji kurį laik� gyveno u�sienyje.

��Nepamir�au. A� jau tai i�siai�kinau.

��Jūs buvote nuvyk�s į Vokietij�?

��A� pats�� ne.�� Ir sukiken�s pridūrė:�� Turiu savo �nipų!

��Galite pasikliauti kitais �monėmis?

���inoma. Nejaugi a� lakstysiu �en ir ten, diletanti�kai darydamas tai, k� u� nedidel� sum� gali padaryti profesionalas? Galiu jus u�tikrinti, mon cher, i� karto dirbu kelet� darbų. Turiu kelet� naudingų pagalbininkų, vienas i� jų�� buv�s įsilau�ėlis.

��Kam jis jums?!

��Pastar�jį kart� a� jam paved�iau labai kruop��iai apie�koti misterio Velmano but�.

��Ir ko gi jis ie�kojo?

��Visuomet naudinga tiksliai �inoti, kas tiesa, o kas melas,�� paai�kino Puaro.

��Ar Velmanas jums melavo?

���inoma.

��Kas dar jums primelavo?

��Manau, kad visi: slaugė O�Brajen dėl savo polinkio į romantizm�, slaugė Hopkins i� u�sispyrimo, misis Bi�op i� pagie�os. O jūs...

��Dieve mano!�� be jokių ceremonijų pertraukė jį Piteris Lordas.�� Juk nemanote, kad ir a� jums melavau?

��Kol kas ne,�� sutiko Puaro.

Daktaras Lordas vėl susmuko į kėd� ir tarė:

��Puaro, jūs ne i� patikliųjų.

O paskui pridūrė:

��Jeigu jau papietavote, gal galime vykti į Hanterberį? Vėliau turėsiu aplankyti kelis savo pacientus, o po to man�s laukia operacija.

��Esu jūsų paslaugoms, mano drauge.

Hanterberio dvar� jie pasiekė pėstute, o į park� pateko pro galinį įva�iavim�. Pusiaukelėje link namo jie sutiko auk�t�, i�vaizdų jaunuolį, stumiantį karutį. Jis kilstelėjo kepur� ir pagarbiai pasisveikino su daktaru Lordu.

��Labas rytas, Horlikai. Puaro, tai Horlikas, sodininkas. T� ryt� jis �ia dirbo.

��Taip, sere, dirbau,�� patvirtino Horlikas.�� T� ryt� ma�iau mis Elinor� ir kalbėjausi su ja.

��K� ji jums sakė?�� paklausė Puaro.

��Ji pasakė, kad namas fakti�kai parduotas, ir tai, sere, mane kiek sukrėtė. Ta�iau mis Elinora pasakė, jog u�tarė �odelį u� mane majorui Somerviliui, ir galbūt jis mane paliks, kadangi vadovaujamas misterio Stivenso a� �ia gavau ger� apmokym�, �inoma, jeigu a� jam nepasirodysiu per jaunas u�imti vyriausiojo sodininko viet�.

��Ji atrodė taip pat, kaip paprastai?�� paklausė daktaras Lordas.

��Kaip �ia pasakius, sere, atrodė kiek susijaudinusi, tarytum jai ka�kas neduotų ramybės.

��Ar pa�inojote Mer� D�erard?�� įsiterpė Puaro.

��O taip, sere. Ta�iau nelabai gerai.

��Kokia ji buvo?�� pasidomėjo Puaro.

Horlikas atrodė sumi��s.

��Kokia, sere? Turite omenyje jos i�vaizd�?

��Nevisi�kai. Noriu paklausti, kokia ji buvo mergina?

��K� gi, sere, ji buvo neeilinė mergina. Rafinuota kalba ir kiti pana�ūs dalykai. Manau, jog buvo labai geros nuomonės apie save. Suprantate, senoji misis Velman perdėtai rūpinosi ja. Jos tėv� tai siutino, dėl to jis buvo piktas kaip �uo.

��Ta�iau a� girdėjau, kad tas senis nebuvo paties geriausio būdo?

��Taip, tikrai. Jis am�inai bambėdavo ir būdavo �iurk�tus. Retai galėdavai i� jo i�girst mandagų �odį.

��T� ryt� jūs buvote �ia. Kurioje vietoje jūs dirbote?

��Daugiausia dar�e, sere.

��I� ten namo nesimato?

��Ne, sere.

��Jeigu kas nors būtų priėj�s prie namo, prie bufetinės lango, jūs nebūtumėte pamat�s?

��Ne, sere, nebū�iau.

��Kada ėjote pietauti?�� paklausė Piteris Lordas.

��Pirm� valand�, sere.

��Ir jūs nieko nepastebėjote: jokio aplink slampinėjan�io �mogaus ar u� vartų stovin�io automobilio, nieko pana�aus?

Nusteb�s jaunuolis kilstelėjo antakius.

��U� galinių vartų, sere? Ten stovėjo tik jūsų automobilis, o daugiau nieko.

��Mano automobilis?!�� su�uko Piteris Lordas.�� Ten buvo ne mano automobilis! T� ryt� a� va�iavau į Vitenberį ir grį�au tik po dviejų.

Horlikas atrodė suglum�s.

��Buvau įsitikin�s, kad tai jūsų automobilis, sere,�� abejodamas paai�kino jis.

��Tiek to, tai nesvarbu. Viso gero, Horlikai,�� greitai atsisveikino Piteris Lordas ir drauge su Puaro patraukė toliau. Horlikas nulydėjo juos nustebusiu �vilgsniu, o tada vėl ėmėsi karu�io.

��Pagaliau ka�k� u�tikome,�� tyliai, ta�iau labai susijaudin�s pasakė Piteris Lordas.�� Kieno automobilis stovėjo keliuke t� ryt�?

��Kokios markės jūsų automobilis?

��Jūros bangų spalvos Fordas, de�imtas modelis. �inoma, �ito modelio automobiliai gana pla�iai paplit�.

��Ir jūs esate tikras, kad tai buvo ne jūsų automobilis? Jūs nesumai�ėte dienų?

��Esu visi�kai įsitikin�s. Buvau Viterberyje, grį�au vėlai, �iek tiek u�kandau, o tada mane i�kvietė pas Mer� D�erard ir a� i�skubėjau.

��Atrodo, jog pagaliau, mano drauge, radome ka�k� ap�iuopiamo,�� ramiai konstatavo Puaro.

��Ka�kas �ia buvo t� ryt�... bet ne Elinora Karlail, ne Merė D�erard ir ne slaugė Hopkins...

��Labai įdomu,�� parei�kė Puaro.�� Nagi, pamėginkime patyrinėti. Pavyzd�iui, i�siai�kinkime, ar yra kokia nors galimybė prieiti prie namo nepastebėtam.

Pusiaukelėje nuo alėjos atsi�akojo takelis, vedantis pro krūmok�nius. Jie pasuko tuo takeliu, ir u� ka�kurio posūkio Piteris Lordas �iupo Puaro u� rankos ir parodė į lang�.

��Tas langas yra bufetinės, kurioje Elinora Karlail tepė sumu�tinius,�� paai�kino jis.

��I� �ia bet kas galėjo stebėti, kaip ji ruo�ė sumu�tinius,�� sumurmėjo Puaro.�� Jei gerai pamenu, langas buvo atidarytas?

��Jis buvo pla�iai atvertas. Nepamir�kite, jog buvo kar�ta diena,�� patikslino Piteris Lordas.

��Jeigu kas nors norėtų stebėti, kas vyksta, pats likdamas nematomas, �i vieta būtų kaip tik tam tinkama,�� susim�st�s i�tarė Erkiulis Puaro.

Abu vyrai apsidairė.

���tai ta vietelė, u� �itų krūmų. �ia buvo i�trypta �olė. Dabar ji ataugusi, ta�iau vis tiek pakankamai ai�kiai matosi.

Puaro priėjo prie jo ir susim�st�s tarė:

��Taip, tai gera vietelė. Jos nesimato nuo takelio, o pro t� tarp� tarp krūmok�nių gerai matosi langas. Įdomu, k� darė �ia stovėj�s mūsų bi�iulis? Gal rūkė?

Jie pasilenkė ir ėmė tyrinėti �em�, stumdydami į �alis nukritusius lapus bei �akeles.

Staiga Erkiulis Puaro suniurnėjo.

Piteris Lordas pakėlė galv�.

��Ka�k� radote?

��Degtukų dė�ut�, mano drauge. Stipriai įmint� į �em�, permirkusi�, gerokai apirusi� tu��i� degtukų dė�ut�.

Jis atsargiai pakėlė radinį ir, padėj�s ant lai�kinio popieriaus lapo, i�imto i� ki�enės, pagaliau parodė Lordui.

��Ji u�sienieti�ka. Dieve mano! Voki�ki degtukai/�� su�uko Piteris Lordas.

��O Merė D�erard buvo neseniai grį�usi i� Vokietijos!�� pridūrė Erkiulis Puaro.

��Dabar mes jau ka�k� turime. Negalite to paneigti,�� d�iūgavo Piteris Lordas.

��Galbūt...�� susim�st�s lėtai i�tarė Erkiulis Puaro.

��Po �imts velnių, �mogau. Pats pagalvokite, kas i� vietinių galėjo turėti u�sienieti�kus degtukus?

���inau, �inau,�� atsakė Erkiulis Puaro ir suglum�s nukreipė akis į ply�į tarp krūmok�nių, o paskui į lang�.

��Viskas nėra taip paprasta, kaip jūs galvojate,�� pasakė jis.�� Yra viena rimta problema, nejaugi jūs nematote?

��Kokia? Pasakykite man.

Puaro atsiduso.

��Na, jeigu jūs pats nepastebite... Gerai, ver�iau eikime į vidų.

Jie nuėjo prie namo. Piteris Lordas raktu atrakino galines duris.

Jis nuvedė savo draug� pro indauj� į virtuv�, o i� jos�� į koridorių, kurio vienoje pusėje buvo drabu�inė, o kitoje�� bufetinė. Atsidūr� bufetinėje abu vyrai apsidairė. Joje stovėjo įprastas bufetas su stumdomomis stiklinėmis durelėmis stikliniams ir porcelianiniams indams. Bufetinėje stovėjo dujų degiklis ir du virduliai, o ant lentynos vir� jo�� dvi skardinės dė�utės su u�ra�ais �Kava� ir �Arbata�. �ia buvo ir kriauklė, indų d�iovykla bei papjė ma�ė dubuo plovimui. Prie�ais lang� stovėjo stalas.

���tai ant �io stalo Elinora Karlail ir ruo�ė sumu�tinius,�� paai�kino Piteris Lordas.�� Skiautelė etiketės nuo morfino buvo rasta �iame grindų ply�yje po kriaukle.

��Policininkai�� kruop�tūs sekliai, jie nedaug k� pra�iūri,�� susim�st�s i�tarė Puaro.

��Nėra jokių įrodymų, kad Elinora kada nors lietė t� tūbel�!�� audringai parei�kė Piteris Lordas.�� Sakau jums, ka�kas stebėjo j� pro krūmok�nius. Ji nuėjo į sargin�, o tas �mogus pasinaudojo proga ir įsmuko į vidų, atkim�o tūbel�, sutrynė kelet� morfino table�ių į miltelius ir subėrė juos į vir�utinį sumu�tinį. Jis ir nepastebėjo, kad nuplė�ė dalį etiketės nuo tūbelės, ir ji nupleveno į ply�į grindyse. Jis i�skubėjo, u�vedė automobilį ir i�va�iavo.

Puaro atsiduso.

��Ir jūs vis dar nesuprantate! Keista, koks kartais gali būti kvailas protingas �mogus.

��Norite pasakyti, jog jūs netikite, kad ka�kas stovėjo �iuose krūmuose ir stebėjo lang�?�� piktai paklausė Piteris Lordas.

��Ne, a� tikiu tuo...�� pradėjo Puaro.

��Tuomet mes privalome jį rasti, kad ir kas jis būtų!

��Manau, kad mums nereikės toli ie�koti,�� sumurmėjo Puaro.

��Norite pasakyti, jog jūs �inote?

��Numanau.

��Tuomet jūsų pakalikai, kurie rinko informacij� Vokietijoje, jums ka�k� prane�ė...�� lėtai i�tarė Piteris Lordas.

��Mano drauge, viskas yra �ia, mano galvoje...�� tap�nodamas kakt� pasakė Puaro.�� Na, apsi�valgykime po nam�. III

Pagaliau jie stovėjo kambaryje, kuriame mirė Merė D�erard.

Name tvyrojo keista atmosfera: jis atrodė kupinas prisiminimų ir blogų nuojautų.

Piteris Lordas atidarė vien� i� langų ir suvirpėj�s tarė:

���i vieta tarytum kapo rūsys...

��Jeigu tik sienos galėtų kalbėti...�� prabilo Puaro.�� Viskas prasidėjo �ia, �iame name.

Jis patylėjo, o po to tyliai pridūrė:

��Merė D�erard mirė �ia, �iame kambaryje.

��Jos rado j� sėdin�i� tame krėsle prie lango...�� paai�kino Piteris Lordas.

��Jauna mergina tikriausiai buvo gra�i ir romanti�ka,�� susim�st�s kalbėjo Puaro.�� Ar ji rezgė pinkles ir intrigas? Galbūt ji buvo pasipūtėlė? O gal�� gera ir maloni, kuriai svetimos intrigos... tiesiog jauna būtybė, pradedanti savaranki�k� gyvenim�... mergina tarsi gėlelė?..

��Kad ir kokia ji buvo, ka�kas norėjo, kad ji mirtų,�� pasakė Piteris Lordas.

��Įdomu...�� sumurmėjo Puaro.

Lordas smalsiai pa�velgė į jį.

��K� turite omenyje?

Puaro papurtė galv�.

��Ne dabar,�� pasakė jis ir apsisuko.

��Mes apvaik��iojome vis� nam� ir ap�iūrėjome visk�, k� buvo galima ap�iūrėti. O dabar eikime į sargin�.

Ten, kaip ir name, viskas buvo tvarkinga: kambariai nors ir dulkėti, ta�iau tvarkingi, be asmeninių daiktų. Vyrai �ia u�truko tik kelias minutes. Kai jie i�ėjo į saulėkait�, Puaro palietė vijoklinės ro�ės, augan�ios ant pinu�ių, lapus. Ro�ės buvo rausvos ir kvapios.

��Ar �inote, kaip vadinasi �ios ro�ės?�� tyliai paklausė jis.�� Jos vadinasi Zephyrine Drubin, mano drauge.

��Ir kas i� to?�� irzliai paklausė Piteris Lordas.

��Kai susitikau su Elinora Karlail, ji man u�siminė apie ro�es. Tuomet a� ir pradėjau matyti�� ne, ne dienos �vies�, bet �viesos blykstelėjim�, kurį pamatai, kai traukinys ruo�iasi i�va�iuoti i� tunelio. Tai nėra dienos �viesa, bet perspektyva j� pamatyti.

��K� ji jums papasakojo?�� grie�tu tonu paklausė Piteris Lordas.

��Ji man papasakojo apie savo vaikyst�, �aidimus �iame sode. Ji ir Roderikas Velmanas buvo prie�ai, kadangi jam labiau patiko baltos Jorko ro�ės�� �altos ir beaistrės, o Elinora, pasak jos, mylėjo kvapnias ir spalvingas, kupinas aistros bei �velnumo raudonas Lankasterio ro�es. �tai tame ir yra skirtumas tarp Elinoros Karlail ir Roderiko Velmano.

��Ar tai k� nors paai�kina?�� paklausė Piteris Lordas.

��Tai leid�ia suprasti Elinor� Karlail, kuri yra aistringa ir i�didi ir kuri desperati�kai mylėjo vyr�, nesugebėjusį mylėti jos...�� atsakė Puaro.

��Nesuprantu jūsų...

��Ta�iau a� suprantu j�...�� pasakė Puaro.�� A� suprantu juos abu. O dabar, mano drauge, mes grį�ime į t� vietel� krūmyne.

Jie ėjo tylėdami. Strazdanotame Piterio Lordo veide atsispindėjo susirūpinimas ir pyktis. Kai jie atėjo į viet�, Puaro kurį laik� stovėjo nejudėdamas, o Piteris Lordas jį stebėjo.

Staiga ma�asis seklys sunkiai atsiduso ir tarė:

��I� tiesų, tai taip paprasta. Nejaugi nematote, kad jūsų samprotavimuose yra lemtinga klaida? Pagal jūsų teorij�, ka�koks �mogus, galimas daiktas, vyras, kuris susipa�ino su Mere D�erard Vokietijoje, atvyko �ia ketindamas j� nu�udyti. Bet pa�iūrėkite, mano drauge, pa�iūrėkite! Pasinaudokite savo kūno akimis, nes atrodo, kad jūsų proto akys jums netarnauja. K� jūs i� �ia matote? Lang�, ar ne? O prie to lango mergin�. Mergin�, kuri tepa sumu�tinius. Tai yra Elinor� Karlail. Ta�iau bent akimirk� pagalvokite apie �tai k�: kas, po galais, stebin�iam �mogui galėjo pasakyti, kad tie sumu�tiniai bus pasiūlyti Merei D�erard? Niekas apie tai ne�inojo, tik pati Elinora ir daugiau niekas! Ne�inojo nei Merė D�erard, nei slaugė Hopkins.

Jeigu �mogus stovėjo �ia ir stebėjo ir jeigu paskui nuėjo prie to lango, įlipo į vidų ir priki�o nagus prie sumu�tinių, koki� i�vad� galima padaryti? K� jis galvojo ir ko tikėjosi? Jis galvojo, turėjo galvoti, kad sumu�tinius suvalgys pati Elinora Karlail...

Puaro pabeldė į slaugės Hopkins namelio duris. Ji atidarė jas prisigrūdusi piln� burn� sviestinės bandelės.

��Na, misteri Puaro, ko jums reikia dabar?�� grie�tai paklausė ji.

��Galiu įeiti?

Slaugė Hopkins nenoriai atsitraukė, ir Puaro buvo leista per�engti slenkstį. Slaugė Hopkins �iupo arbatinuk� ir po minutėlės Puaro su nerimu �velgė į puodelį su juodu kaip naktis gėrimu.

��K� tik paruo�ta�� gera ir stipri!�� paragino vai�intis slaugė Hopkins.

Puaro atsargiai pamai�ė savo arbat� ir didvyri�kai gurk�telėjo vien� gurk�nelį.

��Ar jūs numanote, kodėl �ia atėjau?�� paklausė jis.

��Negalė�iau teigti, jog �inau, kol jūs man nepasakysite. A� nepretenduoju būti min�ių skaitytoja.

��Atėjau, kad pasakytumėte man teisyb�.

Slaugė Hopkins u�sirūstinusi pa�oko.

��K� norite tuo pasakyti, norė�iau �inoti? A� visuomet sakau teisyb�. �iaip ar taip, nesu i� tų, kurie dangstosi melu. A� papasakojau apie t� dingusi� morfino tūbel� per apklaus�, nors daugelis mano vietoje būtų ramiai sėdėj� ir tylėj�. O a� juk �inojau, kad būsiu peikiama u� nerūpestingum�, u� tai, kad palikau savo lagaminėlį be prie�iūros. Galų gale toks dalykas gali nutikti kiekvienam! Taip ir atsitiko�� a� gavau papeikim�, ir galiu pasakyti jums, kad man tai nei�eis į naud�. Ta�iau man tai buvo nesvarbu! A� �inojau tai, kas yra susij� su byla, todėl ir pasakiau. Ir pra�y�iau, misteri Puaro, visas bjaurias insinuacijas pasilaikyti sau! Apie Merės D�erard mirtį pasakiau visk�, k� �inojau, nieko nenuslėpiau, o jei jūs manote kitaip, būsiu labai dėkinga, jeigu tiksliai nurodysite, k�! A� nieko nenuslėpiau, visi�kai nieko! A� pasiruo�usi prisiekti, stoti prie� teism� ir dar kart� tai pasakyti!

Puaro net nemėgino jos pertraukti. Jis puikiai �inojo, kaip reikia elgtis su įpykusi� moterimi. Puaro leido slaugei Hopkins i�silieti, o kai ji nurimo, jis tyliai ir maloniai pra�neko:

��A� ir netvirtinau, kad nutylėjote ka�k�, kas yra susij� su nusikaltimu.

��Tai k� tada jūs turėjote omenyje, norė�iau �inoti?

��Papra�iau jūsų pasakyti ties��� bet ne apie Merės D�erard mirtį, o apie jos gyvenim�.

��A!�� slaugė Hopkins atrodė nustebusi.�� Tai �tai kur link jūs sukate. Ta�iau tai visi�kai nesusij� su �mog�udyste.

��A� ir nesakiau, kad susij�, a� tik sakiau, jog nuslėpėte kai kuriuos faktus apie j�.

��O kodėl turė�iau juos pasakoti, jeigu jie niekaip nesusij� su nusikaltimu?

Puaro gū�telėjo pe�iais.

��O kodėl neturėtumėte?

Slaugė Hopkins i�raudusiu veidu i�rė�ė:

��Todėl, kad to reikalauja elementarios elgesio normos! Tie, kuriuos tai lie�ia, dabar jau mir�. O kitiems to �inoti nebūtina.

��Galimas dalykas, jeigu tai tik spėjimas. Bet visai kas kita, jeigu jūsų �inios yra tikros.

��Nesuprantu, k� turite galvoje...�� lėtai i�tarė slaugė Hopkins.

��Padėsiu jums. Kelet� u�uominų padarė slaugė O�Brajen, be to, gana ilgai kalbėjausi su misis Sleteri, kuri puikiai prisimena dalykus, įvykusius daugiau kaip prie� dvide�imt metų. Pasakysiu jums, k� konkre�iai a� su�inojau. Daugiau kaip prie� dvide�imt metų u�simezgė meilės romanas tarp dviejų �monių. Vienas i� jų buvo jau prie� kelet� metų tapusi na�le misis Velman, moteris, mokanti stipriai bei aistringai mylėti. Kitas �mogus buvo seras Luisas Rikroftas, savo nelaimei ved�s moterį, kuri pami�o. Įstatymas tais laikais neleido i�siskirti, o ledi Rikroft, kurios fizinė sveikata buvo puiki, galėjo sulaukti ir devyniasde�imties. Manau, kad visi numanė apie tų dviejų �monių nesantuokinius meilės ry�ius, ta�iau jie abu buvo atsargūs ir laikėsi priimtų moralės normų. O paskui seras Luisas Rikroftas �uvo mū�yje.

��Na ir k�?�� paklausė slaugė Hopkins.

��Spėju, kad po jo mirties gimė vaikelis, ir tas vaikelis buvo Merė D�erard,�� pasakė Puaro.

��Atrodo, jūs visk� �inote,�� konstatavo slaugė Hopkins.

��A� taip tik spėju. Ta�iau galimas dalykas, jog jūs turite negin�ijam� to fakto įrodym�,�� paai�kino Puaro.

Slaugė Hopkins sėdėjo ir susiraukusi kelet� akimirkų tylėjo, tuomet netikėtai pakilo, perėjo kambarį, atidarė stal�ių, i�ėmė vok� ir padavė jį Puaro.

��Papasakosiu, kaip jis pateko į mano rankas,�� pasakė ji.�� �inoma, a� kai k� įtariau. Tai, kaip misis Velman �iūri į mergin�, ir dar tie gandai. Ir senasis D�erardas, kai sirgo, pasakė man, jog Merė nėjo dukra.

Taigi, po Merės mirties a� baigiau tvarkyti sargin� ir viename stal�iuje tarp senio daiktų aptikau �į lai�k�.

Puaro perskaitė u�ra��, ra�yt� i�blukusiu ra�alu:

�Po mano mirties i�siųsti Merei. �

���is lai�kas ra�ytas seniai?�� paklausė Puaro.

��Jį para�ė ne D�erardas,�� paai�kino slaugė Hopkins,�� o Merės motina, kuri mirė prie� keturiolika metų. Lai�kas buvo adresuotas mergaitei, ta�iau senis jį laikė tarp savo daiktų, todėl ji lai�ko taip ir nepamatė�� ir a�iū Dievui! Todėl ji iki pat mirties galėjo vaik��ioti auk�tai pakelta galva ir jai nebuvo ko gėdytis.

Patylėjusi slaugė Hopkins kalbėjo toliau:

��Vokas buvo u�klijuotas, ta�iau kai a� jį radau�� prisipa�įstu�� atplė�iau ir tuojau pat perskai�iau, ko, manau, neturėjau daryti. Ta�iau Merė buvo mirusi, a� daugma� numaniau, k� rasiu viduje, o kitų tai nelietė. �iaip ar taip, a� nenorėjau jo sunaikinti, nes maniau, jog tai būtų negerai. �tai, ver�iau imkite ir pats perskaitykite.

Puaro i�ėmė popieriaus lap�, primargint� smulkia kampuota ra�ysena.

2 SKYRIUSI

Kit� dien� kry�min� apklaus� vykdė seras Edvinas Balmeris. Dabar jis jau nebuvo toks mandagus.

��Dar kart� pakalbėkime apie t� lagaminėlį, apie kurį jau tiek daug girdėjome. Liepos 28-�j� lagaminėlis Hanterberio dvaro hole buvo paliktas visai nak�iai?�� grie�tai paklausė jis.

��Taip,�� patvirtino slaugė Hopkins.

��Tai buvo ganėtinai nerūpestingas poelgis, ar ne?

Slaugė Hopkins i�raudo.

��Manau, kad taip.

��Ar jūs visuomet paliekate pavojingus vaistus ten, kur juos gali bet kas paimti?

��Ne, �inoma, ne.

��Nejaugi? Ta�iau �į kart� jūs būtent taip ir padarėte?

��Taip.

��Ir dalykas tas, kad bet kas i� nami�kių būtų galėj�s paimti morfin�, jei tik būtų to panorėj�s, ar ne?

��Spėju, kad taip.

��Jūs nespėliokite, o atsakykite: taip ar ne?

��Na... taip.

��Juk ne tik mis Karlail galėjo jį paimti? Tai padaryti galėjo bet kuris i� tarnų. Arba daktaras Lordas. Arba misteris Roderikas Velmanas. Arba slaugė O�Brajen. Arba pati Merė D�erard.

��Tikriausiai. Taip.

��Taip ar ne?

��Taip.

��Ar kas nors �inojo, kad tame lagaminėlyje yra morfino?

��Ne�inau.

��Ar jūs kam nors apie tai u�siminėte?

��Ne.

��Taigi, i� tikrųjų mis Karlail negalėjo �inoti, kad lagaminėlyje yra morfino?

��Ji galėjo patikrinti, ar jo ten yra.

��Bet tai nelabai tikėtina, ar ne?

��Tikrai ne�inau.

��Labiau tikėtina, kad apie morfin� �inojo kiti �monės, o ne mis Karlail. Pavyzd�iui, daktaras Lordas. Jis turėjo �inoti. Juk jūs �į morfin� duodavote pacientams jo nurodymu, ar ne?

���inoma.

��Merė D�erard taip pat �inojo, kad lagaminėlyje yra morfino?

��Ne, ji ne�inojo.

��Juk ji da�nai lankydavosi jūsų koted�e, ar ne?

��Nelabai da�nai.

��O a� tvirtinu, kad ji pas jus būdavo labai da�nai ir kad grei�iausiai geriau nei kas kitas i� nami�kių �inojo, jog jūsų lagaminėlyje yra morfino.

��A� su tuo nesutinku.

Seras Edvinas minutėl� patylėjo.

��Rytėjus slaugei O�Brajen pasakėte, jog dingo morfinas?

��Taip.

��A� jums priminsiu, k� jūs i� tikrųjų pasakėte: �Palikau morfin� namuose. Man teks grį�ti jį paimti.�

��Ne, a� taip nesakiau.

��Jūs nesakėte, kad morfin� palikote savo koted�e ant �idinio atbrailos?

��Na, kai a� negalėjau jo rasti, pamaniau, kad taip ir atsitiko.

��Taigi, i� tiesų jūs ir pati ne�inojote, k� su juo darėte!

���inojau. A� įdėjau jį į lagaminėlį.

��Tai kodėl liepos 29-osios ryt� jūs pasakėte, kad palikote morfin� namuose?

��Nes maniau, kad galbūt taip ir buvo.

��Turiu jums pasakyti, jog esate labai nerūpestinga.

��Netiesa.

��Juk jūs ne visuomet sakote ties�, ar ne?

��Nesutinku. A� visuomet sakau ties�.

��Ar liepos 27-�j��� Merės D�erard mirties dien��� jūs sakėte, kad įsidūrėte į ro�ės krūm�?

��Nesuprantu, kaip tai yra susij� su �ia byla?

��Sere Edvinai, ar tai susij� su byla?�� įsiki�o teisėjas.

��Taip, milorde, tai yra būtina gynybos dalis, ir a� ketinu pakviesti liudytoj�, kad įrody�iau, jog tas teiginys yra melagingas.

��Ar jūs vis dar teigiate, jog liepos 27 dien� įsidūrėte rie�� į ro�ės spyglį?�� toliau klausinėjo jis.

��Taip,�� į�ūliai atkirto slaugė Hopkins.

��Kada tai atsitiko?

��Liepos 27-osios ryt�, kai i�ėjome i� sarginės ir ruo�ėmės eiti į nam�.

��Ir koks tai buvo ro�ių krūmas?

��Rausvos spalvos vijoklinės ro�ės, augan�ios prie sarginės.

��Jūs esate tuo įsitikinusi?

��Visi�kai įsitikinusi.

Seras Edvinas patylėjo, o tada paklausė:

��Jūs atkakliai tvirtinate, kad morfinas buvo lagaminėlyje, kai liepos 28 dien� atvykote į Hanterberį?

��Taip. Jis buvo mano lagaminėlyje.

��O jeigu dabar į liudininkų suol� sės slaugė O�Brajen ir prisieks, jog jūs sakėte, kad morfin� tikriausiai palikote namie?

��Morfinas buvo mano lagaminėlyje. Esu tuo tikra.

Seras Edvinas atsiduso.

��Ir jūs nejautėte jokio nerimo, kad dingo morfinas?

��Nerimo? Ne, nejau�iau.

��O, vadinasi, jūs jautėtės visi�kai rami, nepaisant to fakto, jog dingo did�iulis kiekis pavojingų vaistų?

��Tuo metu nepagalvojau, kad jį kas nors paėmė.

��Suprantu. Tiesiog tuo metu jūs negalėjote prisiminti, kur jūs jį padėjote, ar ne?

��Nieko pana�aus. Morfinas buvo lagaminėlyje.

��Dvide�imt table�ių po pus� grano morfino, tai yra de�imt granų morfino. Tokio kiekio pakaktų nu�udyti kelet� �monių, ar ne?

��Taip.

��Ta�iau jūs nejautėte nerimo ir netgi neprane�ėte apie dingim� policijai?

��Maniau, jog viskas bus gerai.

��Jei morfinas dingo tokiu būdu, jūs, kaip doras �mogus, privalote apie tai prane�ti policijai.

��K� gi, a� to nepadariau,�� smarkiai i�raudusi pasakė slaugė Hopkins.

��I� jūsų pusės tai buvo tikrai nusikalstamas nerūpestingumas. Atrodo, jūs nelabai rimtai �velgiate į savo pareigas. Ar jūs da�nai pamesdavo te �iuos pavojingus vaistus?

��Anks�iau to niekad nebuvo nutik�.

Toks kamantinėjimas truko dar kelet� minu�ių. Slaugė Hopkins, i�raudusi ir sutrikusi, nuolat prie�taravo pati sau... Ji tapo lengva sero Edvino meistri�kumo auka.

��Ar tiesa, kad liepos 6-�j�, ketvirtadienį, mirusi mergina Merė D�erard, sudarė testament�?

��Tiesa.

��O kodėl?

��Nes manė, jog reikia tai padaryti. Ir teisingai manė.

��Jūs esate įsitikinusi, jog ji tai darė ne todėl, kad buvo prislėgta ir abejojo dėl savo ateities?

��Nes�monė.

��Vis dėlto tai įrodo, kad mintys apie mirtį sukosi jos galvoje.

��Jokiu būdu. Tiesiog ji manė, jog reikia sudaryti testament�.

��Ar tai tas pats testamentas, pasira�ytas Merės D�erard, paliudytas Emilės Bigs ir Rod�erio Veido, konditerijos parduotuvės pardavėjų, kuriuo ji visk�, k� turi, palieka Merei Raili, Elizos Raili seseriai?

��Teisingai.

Testamentas buvo perduotas prisiekusiesiems.

��Ar Merė D�erard turėjo kokio nors turto?

��Tada dar neturėjo.

��Ta�iau netrukus ketino gauti?

��Taip.

��Ar tiesa, kad didel� sum� pinigų�� du tūkstan�ius svarų�� Merei ketino duoti mis Karlail?

��Tiesa.

��Ar mis Karlail nebuvo ver�iama tai daryti? Tai buvo jos pa�ios sprendimas?

��Taip, ji tai padarė savo laisva valia.

��Ta�iau jei, kaip teigiama, ji būtų nekentusi Merės D�erard, mis Elinora nebūtų laisva valia davusi jai didelės sumos pinigų.

��Galimas dalykas, kad taip ir yra.

��K� norite tuo pasakyti?

��Nieko nenoriu pasakyti.

��Visai teisingai. Ar esate girdėjusi kokių nors paskalų apie Mer� D�erard ir misterį Roderik� Velman�?

��Jis buvo įsimylėj�s j�.

��Ar turite tam kokių nors įrodymų?

���inojau tai, ir tiek.

��A, jūs ��inojote tai�! Bijau, kad toks �įrodymas� nelabai įtikins prisiekusiuosius. Ar sykį jūs nesakėte, jog Merė su juo neprasidės, nes jis buvo susi�adėj�s su mis Elinora, ir ji pati Londone jam pasakė t� patį?

��Man ji taip sakė.

Dabar liudinink� klausinėjo seras Samuelis Etenberis:

��Kai Merė D�erard su jumis tarėsi dėl �io testamento formuluotės, ar kaltinamoji �vilgtelėjo pro lang�?

��Taip, �vilgtelėjo.

��K� ji pasakė?

��Ji pasakė: �Taigi, Mere, ra�ote savo testament�? Labai juokinga.� Ir ėmė juoktis. Kvatojo ir kvatojo. Mano manymu,�� piktai parei�kė liudininkė,�� būtent t� akimirk� jai ir kilo mintis. Mintis atsikratyti merginos! �irdies gilumoje ji jau buvo suplanavusi �mog�udyst�.

��Atsakinėkite tik į jums u�duodamus klausimus,�� grie�tai perspėjo teisėjas.�� Paskutinė atsakymo dalis turi būti i�braukta...

�Kaip keista...�� pagalvojo Elinora.�� Kai kas nors pasako ties�, jie j� i�braukia...�

Ji norėjo isteri�kai juoktis. II

Liudininkų suole sėdėjo slaugė O�Brajen.

��Ar liepos 29-osios ryt� slaugė Hopkins jums k� nors pasakė?

��Taip. Ji pasakė, kad i� jos lagaminėlio dingo tūbelė su morfino hidrochloridu.

��K� jūs darėte?

��A� padėjau slaugei Hopkins jos ie�koti.

��Ta�iau neradote?

��Ne.

��Ar �inojote, kad lagaminėlis visai nak�iai buvo paliktas prie�kambaryje?

���inojau.

��Ar misteris Velmanas ir kaltinamoji buvo apsistoj� name, kai mirė misis Velman, tai yra i� bir�elio 28-osios į 29-�j�?

��Taip.

��Ar papasakosite mums apie incident�, įvykusį bir�elio 29-�j��� kit� dien� po misis Velman mirties?

��A� pama�iau misterį Roderik� Velman� su Mere D�erard. Jis kalbėjo jai apie savo meil� ir mėgino j� pabu�iuoti.

��Tuo metu jis buvo susi�adėj�s su kaltinam�ja?

��Taip.

��Kas atsitiko vėliau?

��Merė sugėdino jį ir priminė, jog yra susi�adėj�s su mis Elinora.

��K�, jūsų manymu, kaltinamoji jautė Merei D�erard?

��Ji nekentė jos. Mis Elinora nulydėdavo j� tokiu �vilgsniu, tarytum norėtų j� sunaikinti.

Seras Edvinas pa�oko.

�Kodėl jie dėl to gin�ijasi? Koki� tai turi reik�m�?��� pagalvojo Elinora.

Kry�min� apklaus� pradėjo seras Edvinas Balmeris.

��Ar ne tiesa, kad slaugė Hopkins pasakė, jog mano morfin� palikusi namie?

��Suprantate, buvo �tai taip: po to...

��Malonėkite atsakyti į mano klausim�. Argi ji nesakė, kad morfin� tikriausiai paliko namuose?

��Taip, sakė.

��Tuo metu ji dėl to nesijaudino?

��Ne, tuo metu nesijaudino.

��Todėl, kad manė, jog paliko morfin� namuose. Savaime suprantama, todėl ji ir nesijaudino.

��Ji net nepagalvojo, kad kas nors galėjo jį paimti.

��Visai teisingai. Tik po Merės D�erard mirties nuo morfino jai kilo tokia mintis.

��Man regis, sere Edvinai, kad �į klausim� jūs jau aptarėte su prie� tai buvusia liudininke,�� įsiterpė teisėjas.

��Kaip jo �viesybė pageidauja.

��Atsi�velgiant į kaltinamosios po�iūrį į Mer� D�erard, ar tarp jų kada nors buvo kil�s koks nors kivir�as?

��Tarp jų nebuvo jokių kivir�ų.

��Ar mis Karlail visuomet buvo ganėtinai maloni tai merginai?

��Taip. Tik tas jos �vilgsnis...

��Taip, taip, taip. Ta�iau mes negalime remtis tokiais dalykais. Kaip suprantu, esate airė?

��Taip.

��O airiai turi gana gyv� vaizduot�, ar ne?

��Viskas, k� pasakiau, yra tiesa!�� susijaudinusi i�rėkė slaugė O�Brajen. III

Į liudininkų suol� atsisėdo misteris Ebotas, bakalėjininkas. Nors buvo sutrik�s ir nepasitikėjo savimi, ta�iau jautėsi reik�mingas. Jo parodymai buvo trumpi. Kaltinamoji nusipirko du stiklainius su �uvies pa�tetu ir lyg tarp kitko pasakė, kad ��uvies pa�tetu labai da�nai apsinuodijama�. Ji atrodė susijaudinusi ir keista.

Kry�minės apklausos nebuvo.

3 SKYRIUSI

Į�anginė gynėjo kalba:

��Ponai prisiekusieji, galiu pareik�ti jums, kad nėra jokių įkal�ių prie� teisiam�j�. Įrodymų na�ta tenka kaltintojui, ir, tuo nė kiek neabejoju, i� dalies jums. Kaltintojas visi�kai nieko neįrodė, nors mėgino įrodyti, kad Elinora Karlail pasisavino morfin� (nors bet kuris nami�kis turėjo toki� pa�i� galimyb� jį pavogti, o be to, kyla didelė abejonė, ar morfinas apskritai buvo name) ir nunuodijo Mer� D�erard. Kaltintojas rėmėsi vien tik galimybe, ir nors siekė įrodyti motyv�, drįstu pareik�ti, kad jam nepavyko to padaryti. Dėl to, gerbiamieji �iuri nariai, kad jokio motyvo ir nėra! Kaltintojas kalbėjo apie nutrauktas su�adėtuves. Tik pamanykite�� nutrauktos su�adėtuvės! Jeigu nutrauktos su�adėtuvės yra prie�astis �mog�udystei, tai kodėl �mog�udystės pas mus nevykdomos kasdien? Be to, atminkite, kad �ios su�adėtuvės įvyko ne i� did�iulės aistros, o dėl �eimyninių prie�as�ių. Mis Karlail ir misteris Velmanas kartu u�augo; jie visuomet vienas kit� mylėjo ir palaipsniui tapo dar artimesni; ta�iau a� ketinu jums įrodyti, kad tai geriausiu atveju buvo labai abejotinos meilės ry�ys.

(�Ak, Rodi, Rodi... Abejotinos meilės ry�ys?�)

Dar daugiau, �ias su�adėtuves nutraukė ne misteris Velmanas, o teisiamoji. Drįstu pareik�ti, kad Elinora Karlail ir Roderikas Velmanas susi�adėjo tik norėdami įtikti senajai misis Velman. Kai ji mirė, abu suprato, jog jų jausmai nėra pakankamai stiprūs, ir nutraukė su�adėtuves. Ta�iau jie liko gerais draugais. Be to, Elinora Karlail, kuriai atiteko tetos palikimas, būdama geros �irdies, planavo paskirti Merei D�erard didel� sum� pinigų. Merginai, kurios nunuodijimu ji yra kaltinama! Tiesiog absurdi�ka!

Vienintelis dalykas, kuris liudija prie� Elinor� Karlail, yra aplinkybės, kuriomis įvyko nunuodijimas.

Kaltintojas sakė, kad niekas kitas, i�skyrus Elinor� Karlail, negalėjo nu�udyti Merės D�erard. Todėl jie turėjo rasti galim� motyv�. Bet, kaip ir sakiau jums, jie negalėjo rasti jokio motyvo, nes jo ir nebuvo.

Ar tiesa, kad niekas kitas, i�skyrus Elinor� Karlail, negalėjo nu�udyti Merės D�erard? Ne, tai netiesa. Galimas dalykas, kad Merė D�erard nusi�udė. Taip pat galimas dalykas, jog ka�kas priki�o nagus prie sumu�tinių, kol Elinor� Karlail buvo i�ėjusi į sargin�. Egzistuoja ir tre�ia galimybė. Pagrindinis įrodymų vertinimo principas skelbia: jeigu įmanoma įrodyti alternatyvios teorijos, kuri neprie�tarauja turimiems faktams, galimyb�, kaltinamasis turi būti i�teisintas. A� ketinu įrodyti jums, kad buvo dar vienas �mogus, kuris turėjo tiek priėjim� prie morfino, tiek labai ger� motyv� nu�udyti Mer� D�erard, ir galiu įrodyti jums, kad tas asmuo taip pat turėjo labai ger� galimyb� tai padaryti. Drįstu pareik�ti, kad jokia prisiekusiųjų �iuri pasaulyje nenuteis �ios moters u� nu�udym�, kai prie� j� nėra jokių įkal�ių, i�skyrus tik t� turėt� galimyb�, ir kai bus įrodyta, jog tas kitas asmuo turėjo ne tik galimyb�, bet ir rimt� motyv�. A� taip pat i�kviesiu liudinink� įrodyti, kad vienas i� liudininkų ty�ia melagingai liudijo valstybės kaltintojui. Ta�iau pirmiausia i�kviesiu teisiam�j�, kad ji galėtų pati jums visk� papasakoti ir kad jūs patys įsitikintumėte, kokie nepagrįsti kaltinimai jai i�kelti. II

Ji davė priesaik� ir tyliu balsu atsakinėjo į sero Edvino klausimus. Teisėjas palinko į priekį. Jis papra�ė jos kalbėti garsiau...

Seras Edvinas kalbėjo ramiai ir padr�sinamai�� u�davinėjo klausimus, atsakymus į kuriuos ji �inojo atmintinai.

��Jūs mylėjote Roderik� Velman�?

��A� jį labai mylėjau. Jis man buvo tarsi brolis ar pusbrolis. A� jį visuomet laikiau savo pusbroliu.

��Su�adėtuvės... viskas krypo į tai... Gera i�tekėti u� �mogaus, kurį pa�įsti vis� savo gyvenim�...

��Ta�iau to tikriausiai nebuvo galima pavadinti aistringu meilės romanu?

(Aistringu? Ak, Rodi...)

��Ne... suprantate, mes taip gerai vienas kit� pa�inojome...

��Po misis Velman mirties jūsų santykiai tapo �iek tiek įtempti?

��Taip.

��Ir kokia gi buvo tam prie�astis?

��Manau, kad i� dalies dėl pinigų.

��Pinigų?

��Taip. Roderikas jautėsi nesmagiai. Jis manė, kad �monės gali pagalvoti, jog jis veda mane dėl pinigų...

��Tai su�adėtuvės buvo nutrauktos ne dėl Merės D�erard?

��Roderikas buvoja susi�avėj�s, ta�iau tikrai nemaniau, jog tai rimta.

��Ar būtumėte nuliūdusi, jeigu būtų paai�kėj�, jog tai rimta?

��O ne. Bū�iau pamaniusi, jog ta s�junga nelygiavertė.

��O dabar, mis Karlail, pra�au pasakyti: ar ėmėte tūbel� su morfinu i� slaugės Hopkins lagaminėlio liepos 28-�j�?

��Neėmiau.

��Ar esate kada nors turėjusi morfino?

��Niekada.

��Ar jūs �inojote, kad jūsų teta nėra sudariusi testamento?

��Ne�inojau. Mane tai labai nustebino.

��Kaip jūs manote, ar prie� mirtį, bir�elio 28-osios naktį, ji mėgino jums ka�k� pasakyti?

��A� supratau, kad ji nebuvo pasirūpinusi Mere D�erard ir labai tro�ko tai padaryti.

��Ir norėdama i�pildyti jos nor� jūs pati buvote pasiruo�usi �itai merginai skirti tam tikr� sum� pinigų?

��Taip. Norėjau i�pildyti tetos Loros vali�. A� buvau dėkinga Merei u� t� gerum�, kurį ji rodė mano tetai.

��Liepos 26 dien� i� Londono jūs atvykote į Meidensford� ir apsistojote �King�s Arms� u�eigoje?

��Taip.

��Kokiu tikslu jūs ten va�iavote?

��Gavau pasiūlym� parduoti dvar�. �mogus, kuris jį nusipirko, norėjo kuo grei�iau į jį įsikelti. Turėjau per�iūrėti tetos asmeninius daiktus ir apskritai visk� sutvarkyti.

��Ar liepos 27-�j�, eidama į dvar�, pakeliui pirkote įvairių maisto produktų?

��Taip, pirkau. Pamaniau, jog bus papras�iau suvalgyti prie�pie�ius dvare, nei grį�ti į miestelį.

��O tada nuėjote į nam� ir per�iūrėjote asmeninius tetos daiktus?

��Taip.

��O paskui?

��Nuėjau į bufetin� ir sutepiau kelet� sumu�tinių. Tuomet nuėjau į sargin� ir pakvie�iau apylinkės slaug� ir Mer� D�erard į nam�.

��Kodėl jūs tai padarėte?

��Norėjau, kad joms nereikėtų kar�t� vasaros dien� pėdinti i� sarginės į miestelį, o po to atgal.

��I� tikrųjų, tai buvo labai suprantamas ir malonus poelgis i� jūsų pusės. Ar jos priėmė pakvietim�?

��Taip. Kartu su manim jos nuėjo į nam�.

��Kur tuo metu buvo sumu�tiniai, kuriuos jūs sutepėte?

��Palikau juos bufetinėje, lėk�tėje.

��Ar langas buvo atidarytas?

��Taip.

��Kol jūsų nebuvo, į bufetin� galėjo įeiti bet kas?

���inoma.

��K� būtų pagalvoj�s �mogus, i� lauko stebintis, kaip jūs tepate sumu�tinius?

��Tikriausiai būtų pagalvoj�s, kad ruo�iu sau u�kand�ius.

��Jis juk nebūtų galėj�s �inoti, jog valgysite ne viena?

��Ne. Mintis pakviesti apylinkės slaug� ir Mer� D�erard man kilo tada, kai pama�iau, kiek daug maisto turiu.

��Vadinasi, jei jums i�ėjus kas nors būtų įsmuk�s į nam� ir įmai��s morfino į vien� i� tų sumu�tinių, tas �mogus būtų ketin�s nunuodyti jus!

��Na taip.

��Kas atsitiko, kai jūs visos atėjote į nam�?

��Mes nuėjome į ma��jį valgom�jį. A� atne�iau sumu�tinius ir padaviau juos vie�nioms.

��Ar jūs k� nors gėrėte su jomis?

��A� gėriau vandenį. Ant stalo buvo ir alaus, ta�iau slaugė Hopkins ir Merė norėjo arbatos. Slaugė Hopkins nuėjo į bufetin� ir, u�plikiusi j� arbatinyje, atne�ė ant padėklo, o Merė i�pilstė į puodelius.

��Jūs gėrėte arbat�?

��Ne.

��Ta�iau Merė D�erard ir slaugė Hopkins gėrė arbat�?

��Taip.

��Kas atsitiko vėliau?

��Slaugė nuėjo ir i�jungė dujų degiklį.

��Palikdama jus vien� su Mere D�erard?

��Taip.

��Kas buvo toliau?

��Po kelių minu�ių a� paėmiau padėkl� su lėk�te nuo sumu�tinių ir nune�iau juos į bufetin�. Ten radau ir slaug� Hopkins, su kuria kartu suplovėme indus.

��Ar tuo metu slaugės Hopkins rankogaliai buvo atraitoti?

��Taip. Ji plovė indus, o a� juos �luos�iau.

��Ar jūs u�siminėte apie įbrė�im� ant jos rie�o?

��A� paklausiau, ar ji įsidūrė.

��Ir k� ji atsakė?

��Ji pasakė: �Tai spyglys nuo ro�ės krūmo, augan�io prie sarginės. A� tuoj jį i�sitrauksiu�.

��Kokia tuo metu buvo jos savijauta?

��Manau, jai buvo kar�ta. Ji prakaitavo, o veidas buvo įgav�s keist� spalv�.

��Kas atsitiko po to?

��Mes u�lipome į vir�ų, ir ji padėjo man atrinkti tetos daiktus.

��Kada nulipote �emyn?

��Turbūt po valandos.

��Kur buvo Merė D�erard?

��Merė sėdėjo ma�ajame valgomajame. Ji labai keistai kvėpavo ir buvo komos būklės. Slaugės Hopkins nurodymu paskambinau daktarui. Jis atva�iavo prie� jai numir�tant.

Seras Edvinas teatrali�kai pasitempė.

��Mis Karlail, ar tai jūs nu�udėte Mer� D�erard?

(Tai tavo replika! Pakelk galv� ir �iūrėk tiesiai.)

��Ne!III

Seras Samiuelis Etenberis. Teisiamosios �irdis dau�osi kaip pa�ėlusi. Dabar ji atsidūrė prie�o malonėje. Daugiau nebebus nei �velnumo, nei klausimų, į kuriuos ji �ino atsakymus.

Ta�iau jis pradeda gana �velniai:

��Jūs sakėte, kad buvote susi�adėjusi su misteriu Roderiku Velmanu?

��Taip.

��Jūs mylėjote jį?

��Labai mylėjau.

��O a� tvirtinu, jog jūs buvote tiesiog galv� pametusi dėl Roderiko Velmano ir siaubingai pavydėjote Merei D�erard.

��Nieko pana�aus! (Ar t� �nieko pana�aus� ji i�tarė su deramu pasipiktinimu?)

��O a� sakau, kad jūs s�moningai planavote pa�alinti �i� mergin� i� kelio, tikėdamasi, jog Roderikas Velmanas grį� pas jus,�� grėsmingai parei�kė seras Samiuelis.

���inoma, ne. (Niekinamas tonas su vos juntamu nuovargiu. �įsyk pavyko geriau.)

J� vis klausinėjo ir klausinėjo. Tai buvo tarsi sapnas... blogas sapnas... ko�maras...

Klausimas sekė klausim�... Siaubingi, �eid�iantys klausimai... Kai kuriems klausimams Elinora buvo pasiruo�usi, kai kurie j� u�klupo netikėtai...

Ji nuolat stengėsi nepamir�ti savo vaidmens, kovoti su savimi, kad nei�sprūstų: �Taip, a� neken�iau jos... Taip, a� tro�kau jos mirties... Taip, vis� t� laik�, kol tepiau sumu�tinius, galvojau apie jos mirtį...�

I�likti ramiai ir �altakrauji�kai, atsakinėti kaip įmanoma trumpiau ir �al�iau...

Kovoti...

Atkakliai grumtis...

Pagaliau baigta. Tas siaubingas �mogus su �ydi�ka nosimi sėdasi. Pasigirsta �velnus, pataikaujamas sero Edvino Balmerio balsas. Jis u�duoda dar kelet� klausimų. Lengvi, malonūs klausimai, skirti i�sklaidyti blog� įspūdį, kurį ji galėjo padaryti kry�minės apklausos metu...

Ji grį�o į teisiamųjų suol�. �velgė į prisiekusiųjų �iuri ir galvojo... IV

Rodis. Ten stovi Rodis... �iek tiek mirk�ioja... Jam visa tai labai nepatinka. Rodis atrodo ka�kaip nerealiai. Ta�iau dabar jau nieko nėra realaus. Viskas kei�iasi velni�ku grei�iu. Balta tampa juoda, vir�us�� apa�ia, o rytai�� vakarais... A� ne�� Elinora Karlail, o �kaltinamoji�. Ir nesvarbu, ar jie mane pakars, ar paleis, nieko jau nebus taip, kaip anks�iau. Jei tik būtų bent vienas protingas dalykas, u� kurio būtų galima u�sikabinti...

(Strazdanotas ir gana neįprastas Piterio Lordo veidas, regis, toks pats, kaip visuomet...)

Kur link seras Edvinas pakreipė kalb� dabar?

��Gal pasakysite mums, k� jums jautė mis Karlail?

��Manau, kad ji buvo labai prisiri�usi prie man�s, bet tikrai nebuvo pametusi dėl man�s galvos,�� ai�kiu balsu atsakė Rodis.

��Su�adėtuves su ja laikėte vykusiomis?

��O taip! Mes turėjome daug bendra.

��Misteri Velmanai, gal pasakytumėte prisiekusiesiems, kodėl su�adėtuvės buvo nutrauktos?

��Na, misis Velman mirtis mus gerokai sukrėtė. Man nepatiko mintis apie vedybas su turtinga moterimi, kai a� pats esu bepinigis. Ties� sakant, su�adėtuvės buvo nutrauktos abipusiu sutarimu. Mums abiem labai palengvėjo.

��Gal pasakytumėte mums, kokie buvo jūsų santykiai su Mere D�erard?

(Alt, Rodi, varg�as Rodi, kaip tau turėtų visa tai nepatikti!)

��Ji man atrodė tikra gra�uolė.

��Ar buvote j� įsimylėj�s?

��Truputį.

��Kada j� matėte paskutinį kart�?

��Leiskite pagalvoti... Turbūt liepos 5-�j� ar 6-�j�.

��Man regis, matėte j� ir vėliau,�� nuo�miu balsu priminė seras Edvinas.

��Ne. A� i�vykau į u�sienį�� į Venecij� ir Dalmatij�.

��Kada grį�ote į Anglij�?

��Kai gavau telegram��� leiskite pagalvoti�� tikriausiai rugpjū�io 1-�j�.

��Bet, mano �iniomis, Anglijoje jūs buvote jau liepos 27-�j�.

��Netiesa.

��Nagi, misteri Velmanai. Nepamir�kite, jog esate dav�s priesaik�. Argi jūsų pasas nepatvirtina fakto, jog grį�ote į Anglij� liepos 25-�j�, ir vėl i�vykote liepos 27-osios naktį?

Sero Edvino balse pasigirdo grėsminga gaidelė. Elinora susiraukė ir staiga atsipeikėjo. Kodėl gynėjas kabinėjasi prie savo liudininko?

Roderikas gerokai i�bly�ko. Minutėl� patylėjo, o po to �iaip ne taip i�spaudė:

��Taip, tai tiesa.

��Liepos 25-�j� jūs nuva�iavote į London� ir aplankėte Mer� D�erard jos bute?

��Taip.

��Ar pra�ėte jos tekėti u� jūsų?

��Hm... hm... taip.

��Koks buvo jos atsakymas?

��Ji atsisakė.

��Misteri Velmanai, jūs nesate turtingas, ar ne?

��Nesu.

��Ir netgi turite daug skolų?

��O kaip tai lie�ia jus?

��Ar ne�inojote, kad mis Karlail savo mirties atveju visus pinigus palieka jums?

��Pirm� kart� apie tai gird�iu.

��Ar buvote Meidensforde liepos 27-osios ryt�?

��Nebuvau.

Seras Edvinas atsisėdo.

Kaltintojas tarė:

��Jūs teigėte, kad kaltinamosios jausmai jūsų at�vilgiu nebuvo labai stiprūs?

��A� taip ir sakiau.

��Ar jūs kilnus �mogus, misteri Velmanai?

��Nesuprantu, k� norite tuo pasakyti.

��Jeigu ledijus stipriai mylėtų, o jūs jos nemylėtumėte, ar laikytumėte savo pareiga �į fakt� nuo jos nuslėpti?

���inoma, ne.

��Koki� mokykl� baigėte, misteri Velmanai?

��Eton�.

��Tai viskas,�� santūriai �ypsodamasis u�baigė apklaus� seras Samuelis. V

Parodymus duoda Alfredas D�eimsas Vorgreivas.

��Jūs esate ro�ių augintojas ir gyvenate Emsvorte, Berkso grafystėje?

��Taip.

��Ar spalio 20-�j� nuva�iavote į Meidensford� ir ap�iūrėjote ro�ių krūm�, augantį prie Hanterberio dvaro sarginės?

��Taip.

��Gal galėtumėte apibūdinti t� krūm�?

��Tai buvo vijoklinė ro�ė�� Zephyrinė Drouhin. Jos �iedai ro�iniai, malonaus kvapo. Ro�ė neturi spyglių.

��Įsidurti į tokį ro�ės krūm� būtų neįmanoma, ar ne?

��Visi�kai neįmanoma. �is krūmas be spyglių.

Jokios kry�minės apklausos. VI

��Jūsų vardas D�eimsas Arturas Litldeilas? Jūs esate kvalifikuotas vaistininkas ir dirbate didmenine vaistų prekyba u�siiman�ioje kompanijoje �D�enkinsas ir Heilas�?

��Taip.

��Gal pasakytumėte man, koks tai popiergalis?

Jam buvo perduotas daiktinis įrodymas.

��Tai atplai�a nuo vienos i� mūsų etiketės.

��Kokios etiketės?

��Etiketė buvo priklijuota prie tūbelės su poodinėms injekcijoms skirtomis tabletėmis.

��Ar �ios skiautelės jums pakanka nustatyti, kokie tiksliai vaistai buvo tūbelėje, prie kurios buvo priklijuota �i etiketė?

��Taip. Galiu visi�kai dr�siai teigti, kad minėtoje tūbelėje buvo poodinėms injekcijoms skirtos 1/20 grano apomorfino hidrochlorido tabletės.

��Ne morfino hidrochlorido?

��Ne, tai negalėjo būti morfino hidrochloridas.

��O kodėl?

��Ant tokios tūbelės �odis �Morfinas� ra�omas su did�i�ja M raide. O paskutinė m raidės dalis, matoma per mano didinam�jį stikl�, ai�kiai rodo, kad tai dalis ma�osios, o ne did�iosios M raidės.

��Leiskite prisiekusiesiems ap�iūrėti etiketės atplai�� per didinam�jį stikl�. Ar turite su savimi etike�ių, kurios patvirtintų jūsų �od�ius?

Etiketės buvo perduotos prisiekusiesiems.

��Tvirtinate, kad �i etiketės skiautelė yra nuo tūbelės su apomorfino hidrochloridu? O kas konkre�iai yra apomorfino hidrochloridas?

��Jo formulė C17H17NO2. Tai morfino derivatas, pagamintas kaitinant morfin� su hidrochlorido rūg�timi u�darytose tūbelėse. Tokiu būdu morfinas netenka vienos vandens molekulės.

��Kokios savybės yra būdingos apomorfinui?

��Apomorfinas yra grei�iausias ir stipriausias man �inomas vimdomasis vaistas. Jis suveikia per kelias minutes,�� ramiai atsakė misteris Litldeilas.

��Kas atsitiktų, jeigu �mogui, prarijusiam mirtin� doz� morfino, per kelias minutes būtų suleista dozė apomorfino?

��Beveik tuoj pat prasidėtų vėmimas ir morfinas būtų pa�alintas i� organizmo.

��Kas atsitiktų, jei du �monės valgytų sumu�tinius ir i�gertų arbat�, kuriuose yra morfino, bet vienas i� jų į poodį įsi�virk�tų doz� apomorfino?

���mogus, kuris įsi�virk�tė apomorfino, maist� ir gėrim� i�vemtų.

��Ir tas �mogus nepatirtų jokių neigiamų pasekmių?

��Jokių.

Staiga teismo salė suo�ė, ir teisėjui teko pareikalauti laikytis tylos. VII

��Jūs esate Amelija Merė Sedli, gyvenanti �arlzo gatvės 17, Bunamboje, Oklende?

��Taip.

��Ar jūs pa�įstate misis Dreiper?

��Taip. Mes pa�įstamos jau daugiau kaip dvide�imt metų.

��Ar jūs �inote jos mergautin� pavard�?

��Taip. A� buvau jos vestuvėse. Jos mergautinė pavardė buvo Merė Raili.

��Ar ji yra kilusi i� Naujosios Zelandijos?

��Ne, ji atvyko i� Anglijos.

��Ar jūs dalyvavote teismo posėd�iuose nuo pat �ios bylos svarstymo prad�ios?

��Taip.

��Ar jūs matėte t� Mer� Raili ar Dreiper teisme?

��Taip.

��Kur jūs j� matėte?

��Duodan�i� parodymus �iame suole.

��Pasivadinusi� kokiu vardu?

��D�esės Hopkins vardu.

��Ir jūs esate visi�kai įsitikinusi, kad �i D�esė Hopkins yra būtent ta moteris, kuri� jūs pa�inojote kaip Mer� Raili arba Dreiper?

��Be jokios abejonės.

Teismo salės gale kilo nedidelis sambrūzdis.

��Kada, iki �ios dienos, paskutinį kart� matėte Mer� Dreiper?

��Prie� penkerius metus. Ji i�vyko į Anglij�.

��Liudininkė jūsų,�� nusilenkdamas i�tarė seras Edvinas.

Seras Samiuelis atsistojo ir suglum�s prabilo:

��Misis Sedli, tikriausiai jūs klystate.

��A� neklystu.

��Galbūt jus suklaidino atsitiktinis pana�umas?

��A� pakankamai gerai pa�įstu Mer� Dreiper.

��Slaugė Hopkins yra diplomuota apylinkės slaugė.

��Prie� i�tekėdama Merė Dreiper dirbo slauge ligoninėje.

��Ar suprantate, jog kaltinate prokuroro liudinink� melagingu liudijimu?

��A� suprantu, k� kalbu. VIII

��Edvardai D�onai Mar�alai, kelet� metų jūs gyvenote Oklende, Naujojoje Zelandijoje, o dabar gyvenate Ren gatvės 14, Deptforde?

��Teisingai.

��Ar jūs pa�įstate Mer� Dreiper?

��Susipa�inau su ja prie� daugelį metų Naujojoje Zelandijoje.

��Ar �iandien matėte j� teisme?

��Ma�iau. Ji vadino save Hopkins, ta�iau i� tiesų ji yra misis Dreiper.

Teisėjas pakėlė galv�.

��Pageidautina, kad dar kart� būtų i�kviesta liudininkė D�esė Hopkins,�� plonu, ta�iau ai�kiu ir skard�iu balsu parei�kė jis.

Salė nutilo, o po to per j� nuvilnijo �nab�desys.

��Jūsų �viesybe, D�esė Hopkins i�ėjo i� teismo rūmų prie� kelet� minu�ių. IX

��Erkiulis Puaro.

Erkiulis Puaro atsistojo u� liudininkams skirto atitvaro, davė priesaik�, pasuko savo ūsus ir, pakreip�s galv� į �on�, pasakė savo vard�, adres� bei profesij�.

��Mesjė Puaro, ar atpa�įstate �į dokument�?

���inoma, atpa�įstu.

��Kaip jis pateko į jūsų rankas?

��Jį man davė apylinkės slaugė Hopkins.

��Jums leidus, milorde, perskaitysiu jį garsiai, o paskui perduosiu ponams prisiekusiesiems,�� pasakė seras Edvinas.

4 SKYRIUSI

Baigiamoji gynėjo kalba.

��Ponai prisiekusieji, dabar visa atsakomybė tenka jums. Nuo jūsų priklausys, ar Elinora Karlail i�eis i� teismo salės laisva. Jei po visų parodymų, kuriuos girdėjote, jūs vis dėlto nuspr�site, kad Mer� D�erard nunuodijo Elinora Karlail, jūsų pareiga bus pripa�inti j� kalta. Bet jeigu jums atrodys, kad įkal�iai prie� kit� asmenį yra tokie patys svarūs, o gal ir dar svaresni, tuomet jūsų pareiga�� negai�tant i�laisvinti kaltinam�j�.

Jūs jau supratote, kad �ios bylos faktai yra visi�kai kitokie, nei atrodė i� prad�ių.

Vakar, po dramati�kų mesjė Erkiulio Puaro parodymų, a� i�kvie�iau kitus liudininkus, kad įrody�iau, jog Merė D�erard buvo nesantuokinė Loros Velman dukra. I� to seka�� jo �viesybė neabejotinai jums tai patvirtins,�� kad misis Velman artimiausia giminaitė buvo ne dukterė�ia Elinora Karlail, o jos nesantuokinė dukra, �inoma Merės D�erard vardu. Taigi, mirus misis Velman did�iulį turt� paveldėjo Merė D�erard. Tai, ponai, ir buvo visa �ios bylos esmė. Merė D�erard paveldėjo apie du �imtus tūkstan�ių svarų, ta�iau ji pati �io fakto ne�inojo. Ji taip pat ne�inojo tikrosios moters, vadinusios save Hopkins, tapatybės. Galbūt jūs, ponai, pagalvosite, jog Merė Raili ar Dreiper galėjo turėti visi�kai teisėt� prie�astį pakeisti savo pavard� į Hopkins. Ta�iau jei taip, kodėl ji teismui nepasakė, kokia tai buvo prie�astis?

Tiksliai �inome tik �tai k�: slaugės Hopkins paraginta Merė D�erard para�ė testament�, kuriuo visa, k� turėjo, paliko �Merei Raili, Elizos Raili seseriai�. Mes �inome, kad slaugė Hopkins dėl savo profesijos turėjo priėjim� prie morfino bei apomorfino ir puikiai �inojo jų savybes. Be to, buvo įrodyta, kad slaugė Hopkins pamelavo sakydama, jog įsidūrė rie�� į spyglį ro�ės, kuri i� tiesų neturi jokių spyglių. Kodėl ji melavo? Nebent norėdama paskubomis paai�kinti �ym�, kuri� paliko poodinėms injekcijoms skirta adata. Prisiminkite, k� papasakojo prisaikdinta kaltinamoji: kai ji atėjo į bufetin�, slaugė Hopkins atrodė nesveikai�� jos veidas buvo �alsvos spalvos, o tai visi�kai suprantama, jei ji buvo k� tik smarkiai vėmusi.

Pabrė�iu ir kit� dalyk�: jeigu misis Velman būtų gyvenusi dvide�imt keturiomis valandomis ilgiau, ji būtų sudariusi testament�. Veikiausiai tuo testamentu būtų tinkamai aprūpinusi Mer� D�erard, ta�iau nebūtų palikusi jai did�iosios savo turto dalies, nes misis Velman manė, jog jos nepripa�inta dukra bus laimingesnė, jei liks kitoje socialinėje aplinkoje.

Ne man spr�sti apie įkal�ius prie� kit� asmenį�� a� tik noriu parodyti, jog tas kitas asmuo turėjo tokias pa�ias galimybes ir daug rimtesnį motyv� nu�udyti.

��Laikydamasis tokio po�iūrio, ponai prisiekusieji, drįstu pareik�ti, jog byla prie� Elinor� Karlail �lugo... II

I� apibendrinamosios teisėjo Bedingfildo kalbos prisiekusiesiems:

��Jūs turite būti visi�kai įsitikin�, jog �i moteris liepos 27-�j� sudavė Merei D�erard mirtin� doz� morfino. O jeigu nesate tuo tikri, kaltinam�j� privalote i�teisinti.

Kaltintojas teigė, jog vienintelis �mogus, turėj�s galimyb� suduoti nuodus Merei D�erard, buvo teisiamoji. Gynėjas siekė įrodyti, jog buvo kitų alternatyvų. Buvo i�kelta hipotezė, kad Merė D�erard nusi�udė, ta�iau vienintelis tokios hipotezės įrodymas tėra faktas, jog Merė D�erard prie� pat mirtį sudarė testament�. Nėra nė menkiausio įrodymo, jog ji buvo prislėgta, nelaiminga ar tokios dvasinės būsenos, kuri paskatintų j� atimti sau gyvyb�. Taip pat buvo i�kelta hipotezė, kad morfin� į sumu�tinius galėjo įmai�yti pa�alinis asmuo, įslink�s į bufetin� tuo metu, kai Elinora Karlail buvo i�ėjusi į sargin�. Tokiu atveju nuodai buvo skirti Elinorai Karlail, o Merės D�erard mirtis buvo klaida. O pagal tre�i� gynybos i�kelt� hipotez�, suduoti morfin� turėjo toki� pa�i� galimyb� ir kitas asmuo, ir pastaruoju atveju morfinas buvo įmai�ytas į arbat�, o ne į sumu�tinius. Norėdamas pagrįsti savo teorij�, gynėjas i�kvietė liudinink� Litdeil�. Jis prisiekė, jog bufetinėje rasta popieriaus skiautelė yra dalis etiketės nuo tūbelės, kurioje buvo laikomos apomorfino hidrochlorido tabletės�� labai stiprus vimdomasis vaistas. Jums buvo pateikti abiejų rū�ių etike�ių pavyzd�iai. Mano po�iūriu, policija pasielgė baisiai nerūpestingai atid�iai nei�tyrusi etiketės nuoplai�os ir skubotai padariusi i�vad�, jog �i etiketė yra nuo tūbelės su morfinu.

��Liudininkė Hopkins teigė, jog rie�� įsidūrė į ro�ės krūm�, augantį prie sarginės. Liudininkas Vorgreivas ap�iūrėjo krūm��� �ios ro�ės neturi jokių spyglių. Jūs turite nuspr�sti, nuo ko atsirado dūrio �ymė ant slaugės Hopkins rie�o ir kodėl jai reikėjo apie tai pameluoti...

Jeigu kaltintojas jus įtikino, kad nusikaltim� įvykdė ne kas kitas, o teisiamoji, tuomet turite pripa�inti j� kalta.

Jeigu alternatyvi teorija, kuri� pateikė gynyba, yra galima ir neprie�tarauja įrodymams, kaltinamoji turi būti i�teisinta.

Pra�au jūsų, apsvars�ius jums pateiktus įrodymus, rūpestingai ir dr�siai priimti sprendim�. III

Elinora vėl buvo atvesta į teismo sal�.

Prisiekusieji i�sirikiavo į vien� gret�.

��Ponai prisiekusieji, ar priėmėte sprendim�?

��Taip.

��Pa�velkite į teisiamųjų suole sėdin�i� kaltinam�j� ir pasakykite: kalta ar nekalta.

��Nekalta...

Jie i�vedė j� pro �onines duris.

Ji �inojo, kad �ia yra j� palaikan�ių �monių... Rodis... Seklys su dideliais ūsais...

Ta�iau ji kreipėsi į Piterį Lord�.

��Noriu dingti i� �ia...

Dabar ji sėdėjo su juo �variame Daimleryje ir dūmė i� Londono.

Jis nei�tarė jai nė �od�io. Elinora sėdėjo palaimingoje tyloje.

Kas minut� jie vis labiau tolo nuo Londono.

Naujas gyvenimas...

�tai ko ji norėjo�� naujo gyvenimo.

��A�... a� noriu nuva�iuoti ten, kur ramu... kur nebus jokių veidų...�� staiga pasakė ji.

��Viskas paruo�ta,�� ramiai atsakė Piteris Lordas.�� Jūs va�iuojate į sanatorij�. Ten rami vieta, nuostabus parkas. Niekas jums netrukdys ir nepasieks jūsų.

Ji atsiduso ir tarė:

��Taip, būtent �ito a� ir noriu...

�Jis supranta, nes yra gydytojas�,�� pagalvojo Elinora. Jis suprato ir neįkyrėjo jai. Kokia palaiminga ramybė būti �ia su juo, va�iuoti kuo toliau nuo viso �ito, nuo Londono... Į viet�, kur ji būtų saugi...

Ji norėjo pamir�ti�� pamir�ti visk�... Dabar visa tai atrodė nerealu. Viskas praėjo, dingo, baigėsi�� kartu su buvusiu gyvenimu ir buvusiais jausmais. Dabar ji buvo visai kita�� keista, sutrikusi ir pa�eid�iama, būtybė, kuri visk� pradeda nuo prad�ių. Labai keista ir labai i�sigandusi...

Ta�iau buvimas su Piteriu Lordu ramina...

Dabar jie va�iavo Londono priemies�iu.

��Viskas jūsų dėka... tik jūsų...�� pagaliau prabilo ji.

��Ne mano, o Erkiulio Puaro dėka. Tas vyrukas tiesiog stebukladarys!

Bet Elinora papurtė galv� ir paprie�taravo:

��Ne, viskas jūsų dėka. Tai jūs pasamdėte jį ir privertėte tai padaryti.

Piteris �yptelėjo.

��Taip, a� jį priver�iau...

��Jūs buvote įsitikin�s, jog a� to nepadariau? O gal abejojote?

��Niekada nebuvau visi�kai tuo tikras,�� atvirai prisipa�ino Piteris.

���tai kodėl proceso prad�ioje a� vos nepasakiau �kalta�... Suprantate, a� buvau pagalvojusi apie tai... A� galvojau apie tai t� dien�, kai juokiausi, stovėdama prie koted�o lango.

���inau,�� pasakė Piteris.

��Dabar visa tai atrodo taip keista... tarytum apsėdimas,�� sutrikusi kalbėjo ji.�� T� dien�, kai nusipirkau pa�teto ir tepdama sumu�tinius įsivaizdavau, kad įmai�iau nuodų ir ji, suvalgiusi juos, mirs. O tada Rodis grį� pas mane.

��Kai kuriems �monėms palengvėja įsivaizdavus tokius dalykus. Ir tai tikrai nėra blogai,�� paai�kino Piteris Lordas.�� Tu i�gyveni tai savo vaizduotėje, o paskui i�meti i� galvos.

��Taip, tai tiesa,�� sutiko Elinora.�� Nes tai u�ėjo netikėtai. Turiu omenyje proto u�temim�. Kai ta moteris paminėjo ro�ių krūm� prie sarginės, viskas grį�o į savo vė�es...

Ir sudrebėjusi pridūrė:

��Po to, kai mes nuėjome į valgom�jį ir radome j� mirusi�, tiksliau pasakius�� mir�tan�i�, pagalvojau: ar yra koks nors skirtumas tarp pagalvojimo apie �mog�udyst� ir jos įvykdymo?

��Labai didelis skirtumas!�� patikino Piteris Lordas.

��Tikrai?

���inoma, yra! Galvojimas apie �mog�udyst� jokios �alos nedaro. �monės kvailai įsitikin�, jog galvojimas apie �mog�udyst� yra lygus jos planavimui. Taip nėra. Jeigu pakankamai ilgai galvosite apie �mog�udyst�, staiga proto u�temimas praeis ir jūs suprasite, jog tai gana kvaila!

��Ak! Jūs taip mokate nuraminti...

��Na k� jūs! Tiesiog taip sako sveiko proto balsas,�� gana neri�liai atsiliepė Piteris Lordas.

��Teisme a� nuolat �vilg�iojau į jus,�� pasakė Elinora ir staiga jos akyse pasirodė a�aros.�� Tai suteikė man dr�sos. Jūs atrodėte toks... toks niekuo nei�siskiriantis.

Tuomet ji nusijuokė.

��Kokia a� nemandagi!

��A� suprantu,�� pasakė jis.�� Kai atsiduri ko�mare, vienintelė viltis�� kas nors įprasto. �iaip ar taip, a� visuomet maniau, jog įprasti dalykai yra patys geriausi.

Pirm� kart� nuo tada, kai įsėdo į automobilį, ji pasuko galv� ir pa�velgė į jį.

Jai nebuvo skaudu matyti jo veid�, o Rod�io veidas j� visuomet skaudino. Jis nesukėlė jai sumi�usių a�traus skausmo ir pasitenkinimo pojū�ių. Prie�ingai�� Elinora jautė �ilum� ir ramyb�.

�Koks mielas jo veidas...�� pagalvojo ji.�� Mielas ir juokingas... Taip, ir raminantis...�

Pagaliau jie prava�iavo vartus ir auk�tyn vingiuojan�iu keliuku pasiekė ant kalno �laito stovintį kuklų balt� nam�.

���ia jūs būsite visi�kai saugi,�� pasakė jis.�� Niekas nedrums jūsų ramybės.

Ji impulsyviai ant jo rankos u�dėjo sav�j�.

��Ar jūs... ar jūs atva�iuosite man�s aplankyti?�� paklausė ji.

���inoma.

��Da�nai?

��Taip da�nai, kaip norėsite.

��Pra�au, atva�iuokite... labai da�nai...

��Taigi matote, mano drauge, melas, kurį pasakoja �monės, yra toks pats naudingas kaip ir tiesa,�� parei�kė Erkiulis Puaro.

��O jums kas nors melavo?�� nusteb�s paklausė Piteris Lordas.

Erkiulis Puaro linktelėjo.

��O taip! Dėl vienos ar kitos prie�asties. Vienintelis �mogus, kuris jautė pareig� sakyti ties� ir s��iningai tai darė, mane labiausiai ir glumino.

��Pati Elinora!�� sumurmėjo Piteris Lordas.

��Būtent. Visi įkal�iai buvo prie� j�. O ji pati, būdama �varios s��inės, nieko nedarė, kad tokie įtarimai būtų paneigti. Kaltindama save dėl tro�kimo įvykdyti nusikaltim�, ji vos neatsisakė �ios pasibjaurėtinos kovos ir vos neprisipa�ino kalta dėl nusikaltimo, kurio ji i� tikrų jų neįvykdė.

Piteris Lordas sunkiai atsiduso.

��Neįtikėtina.

Puaro papurtė galv�.

��Nieko pana�aus. Ji pasmerkė save, nes sau taikė daug auk�tesnius standartus, nei taiko eiliniai �monės.

��Taip, ji tokia,�� susim�st�s pritarė Piteris Lordas.

��Nuo pat tos akimirkos, kai pradėjau savo tyrim�, man atrodė, jog yra didelė tikimybė, kad Elinora Karlail padarė t� nusikaltim�, kuriuo yra kaltinama,�� toliau kalbėjo Erkiulis Puaro.�� Ta�iau a� įvykd�iau savo įsipareigojimus jums ir i�siai�kinau, kad galima rasti gana rimtų įkal�ių prie� kit� asmenį.

��Prie� slaug� Hopkins?

��I� prad�ių�� ne. Pirmas �mogus, kuris patraukė mano dėmesį, buvo Roderikas Velmanas. Ir �iuo atveju mes pradedame nuo melo. Jis sakė man, kad i�vyko i� Anglijos liepos 9-�j�, o grį�o rugpjū�io 1-�j�. Ta�iau slaugė visi�kai atsitiktinai u�siminė, jog Merė D�erard atstūmė Roderik�. Velmanas mėgino u�megzti draugyst� tiek Meidensforde, tiek ir tada, kai �ji matėsi su juo Londone�. Jūs man prane�ėte, kad Merė D�erard i�va�iavo į London� liepos 10-�j��� kit� dien� po Roderiko Velmano i�vykimo i� Anglijos. Tuomet kada Merė D�erard kalbėjosi su Roderiku Velmanu Londone? A� papra�iau savo bi�iulį įsilau�ėlį imtis darbo ir ap�iūrėj�s Velmano pas� su�inojau, kad jis buvo Anglijoje nuo liepos 25-osios iki 27-os dienos. Ir kad jis s�moningai pamelavo.

A� nuolat galvojau apie t� laiko tarp�, kai lėk�tė su sumu�tiniais stovėjo bufetinėje, o Elinora Karlail buvo sarginėje. Ta�iau po to a� supratau, kad auka turėjo tapti pati Elinora, o ne Merė. Ar turėjo Roderikas Velmanas kokį nors motyv� �udyti Elinor� Karlail? Taip, ir labai ai�kų motyv�. Ji buvo sudariusi testament�, kuriuo jam paliko vis� savo turt�. Apsukriai paklausinėj�s i�siai�kinau, jog Roderikui Velmanui �is faktas galėjo būti �inomas.

��O kodėl jūs nusprendėte, kad jis nekaltas?

��Dėl dar vieno melo. Lygiai dėl tokio paties kvailo nereik�mingo melo. Slaugė Hopkins pasakė, jog buvo įsidūrusi į ro�ių krūm��� į rie�� jai buvo įsmig�s spyglys. A� nuėjau ir ap�iūrėjau t� ro�ių krūm�, ta�iau jis neturėjo spyglių... Taigi ai�ku, kad slaugė Hopkins melavo, ir tas melas buvo toks kvailas ir toks akivaizd�iai beprasmis, kad tai nukreipė mano dėmesį į j�.

Ėmiau galvoti apie slaug� Hopkins. Iki to momento ji man atrodė visi�kai patikima ir nuosekli liudininkė, grie�tai nusista�iusi prie� kaltinam�j� dėl visai suprantamos prie�asties�� meilės mirusiai merginai. Ta�iau dabar, turėdamas omenyje t� kvail� beprasmį mel�, a� labai kruop��iai pergalvojau tai, k� �inau apie slaug� Hopkins bei jos parodymus, ir supratau tai, ko negalėjau suprasti anks�iau. Slaugė Hopkins ka�k� �inojo apie Mer� D�erard ir labai norėjo, kad tai i�eitų į vie�um�.

��O a� maniau, kad viskas buvo atvirk��iai,�� nusteb�s įsiterpė Piteris Lordas.

��Ji tik suvaidino �mogaus, kuris ka�k� �ino, ta�iau neketina to pasakyti, vaidmenį. Ta�iau kai a� visk� gerai pergalvojau, supratau, jog kiekvienas ta tema pasakytas �odis buvo i�tartas su diametraliai prie�ingu tikslu. Ir mano pokalbis su slauge O�Brajen tik patvirtino �į mano įsitikinim�. Hopkins labai sumaniai pasinaudojo slauge O�Brajen, pastarajai to ne�inant.

Tuomet paai�kėjo, kad slaugė Hopkins �aidė ka�kokį savo �aidim�. A� palyginau abu melus�� jos ir Roderiko Velmano. Ar kuris nors i� jų galėjo turėti nekalt� paai�kinim�?

Roderiko atveju a� atsakiau i�syk: taip. Roderikas Velmanas�� labai jautrus �mogus. Prisipa�inimas, jog nesugebėjo laikytis savo plano pagyventi u�sienyje, buvo priverstas paslap�iomis grį�ti ir sukinėtis aplink mergin�, kuri nenori turėti nieko bendra su juo, būtų u�gav�s jo savigarb�. Kadangi nusikaltimo metu Anglijoje jo nebuvo ir jis nieko apie tai ne�inojo, jis pasirinko ma�iausiai pasiprie�inimo sulauksian�i� gynyb� ir i�vengė nemalonumų (tai jo būdingiausias bruo�as!) nepaminėj�s to trumpalaikio vizito į Anglij� ir teigdamas, jog grį�o į Anglij� rugpjū�io 1-�j�, kai jį pasiekė �inia apie �mog�udyst�.

O kaip dėl slaugės Hopkins? Ar galima būtų rasti nekalt� paai�kinim� jos melui? Kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau man tai atrodė keista. Kodėl slaugei Hopkins atrodė būtina meluoti dėl dūrio �ymės ant savo rie�o? Kodėl ta dūrio �ymė tokia reik�minga?

Pradėjau u�davinėti sau tam tikrus klausimus. Kam priklausė pavogtas morfinas? Slaugei Hopkins. Kas galėjo suduoti t� morfin� senajai misis Velman? Slaugė Hopkins. Taip, ta�iau kam reikėjo atkreipti dėmesį į jo dingim�? Jei slaugė Hopkins kalta, į �į klausim� galėjo būti tik vienas atsakymas: dėl kitos �mog�udystės, Merės D�erard �mog�udystės, kuri jau buvo suplanuota ir netgi i�rinktas atpirkimo o�ys, kuris turėjo galimyb� paimti morfin�.

Kai kurie kiti dalykai taip pat tiko. Anoniminis lai�kas Elinorai Karlail. Jis buvo skirtas sugadinti Elinoros ir Merės tarpusavio santykius. Be jokios abejonės, buvo tikimasi, kad Elinora atva�iuos į dvar� ir neleis, kad Merė darytų įtak� misis Velman. O ta aplinkybė, kad Roderikas Velmanas pames galv� dėl Merės, buvo visi�kai nenumatyta, ta�iau slaugė Hopkins gana greitai j� įvertino kaip nauding�. Tai buvo idealus motyvas atpirkimo o�iui Elinorai.

Ta�iau kokia buvo dviejų �mog�udys�ių prie�astis? Koks motyvas galėjo paskatinti slaug� Hopkins atsikratyti Mere D�erard? Pradėjau matyti �vies��� tiesa, kol kas labai blanki�. Slaugė Hopkins Merei turėjo labai did�iul� įtak�, kuria pasinaudojo įtikindama mergin� sura�yti testament�. Ta�iau testamentas buvo naudingas ne slaugei, o tetai Merei, kuri gyveno Naujojoje Zelandijoje. Ir tada a� prisiminiau atsitiktin� ka�kokio �mogaus i� kaimo pastab�. Ta teta buvo ligoninės slaugė.

Dabar �viesa jau nebuvo tokia blanki. Nusikaltimo modelis po truputį ėmė ai�kėti. Kitas �ingsnis buvo paprastas. A� dar kart� aplankiau slaug� Hopkins. Mes abu labai gra�iai suvaidinome komedij�. Galų gale ji leidosi įtikinama pasakyti tai, k� vis� laik� norėjo pasakyti. Tik galbūt ji pasakė tai �iek tiek anks�iau, nei ketino! Ta�iau situacija tai padaryti buvo labai palanki, ir ji negalėjo atsispirti. Be to, tiesa juk turi kada nors i�ai�kėti. Taigi su apsimestiniu nenoru ji pateikė lai�k�. Ir tada, mano drauge, nebeliko jokių prielaidų. A� jau �inojau! Lai�kas j� i�davė.

Piteris Lordas susiraukė ir paklausė:

��Bet kaip?

��Mon cher! U�ra�as ant voko skambėjo taip: �Po mano mirties i�siųsti Merei.� Ta�iau, sprend�iant pagal lai�ko turinį, Merė D�erard neturėjo su�inoti tiesos. Daug k� nu�vie�ia ir �odis i�siųsti (o ne perduoti). Lai�kas buvo para�ytas ne Merei D�erard, o kitai Merei. Eliza Raili para�ė ties� savo seseriai�� Merei Raiti, kuri gyveno Naujojoje Zelandijoje.

Slaugė Hopkins �io lai�ko nerado sarginėje po Merės D�erard mirties. Ji turėjo t� lai�k� daugelį metų, nes gavo jį dar gyvendama Naujojoje Zelandijoje, kur lai�kas buvo i�siųstas po jos sesers mirties.

Jis patylėjo.

��Kai pamatai ties� proto akimis, visa kita pasidaro lengva. Trumpa kelionė lėktuvu suteikė galimyb� liudininkei, kuri gerai pa�inojo Mer� Dreiper Naujojoje Zelandijoje, sudalyvauti teismo procese.

��O kas būtų, jeigu jūs būtumėte suklyd�s ir paai�kėtų, kad slaugė Hopkins bei Merė Dreiper yra du visi�kai skirtingi �monės?�� paklausė Piteris Lordas.

��A� niekada neklystu!�� �altai atrė�ė Puaro.

Piteris Lordas nusijuokė, o Erkiulis Puaro t�sė:

��Mano drauge, dabar mes kai k� �inome apie �i� moterį, vardu Merė Raili arba Dreiper. Naujosios Zelandijos policija nesugebėjo surinkti pakankamai įrodymų, kad patrauktų j� atsakomybėn, ta�iau kurį laik� j� stebėjo, kol ji netikėtai i�vyko i� �alies. Ji turėjo pacientꠗ senut�, palikusi� �brangiajai slaugei Raili� visai neblog� palikim�, kurios mirtis gerokai nustebino j� gyd�iusį daktar�. Merės Dreiper vyras jos naudai did�iule suma apdraudė savo gyvyb� ir jį i�tiko staigi ir nepaai�kinama mirtis. Jos nelaimei, nors jis ir i�ra�ė �ekį draudimo bendrovei, bet pamir�o jį i�siųsti. Kitos mirtys taip pat gali būti jos rankų darbas. Vienas dalykas ai�kus tikrai: �i moteris�� be gailes�io ir be jokių skrupulų.

Galima tik įsivaizduoti, kokias galimybes jos sumaniam protui atvėrė sesers lai�kas. Kai Naujojoje Zelandijoje pasidarė, kaip jūs sakote, pernelyg kar�ta, ji atvyko į �i� �alį ir, pasivadinusi Hopkins (jos buvusios kolegės, kuri mirė u�sienyje, vardu), ėmėsi savo profesijos. Jos tikslas buvo Meidensfordas. Galbūt i� prad�ių ji galvojo apie kokios nors formos �anta��.

Ta�iau senoji misis Velman buvo ne i� tų moterų, kurios leid�iasi �anta�uojamos, ir slaugė Raili, o kitaip�� Hopkins, labai protingai pasielgė, kad nemėgino daryti ko nors pana�aus. Be abejo, ji pasiklausinėjo ir su�inojo, kad misis Velman labai turtinga moteris, o i� kokių nors atsitiktinių misis Velman �od�ių paai�kėjo, kad senutė dar nėra sura�iusi testamento.

Taigi t� bir�elio vakar�, kai slaugė O�Brajen savo kolegei papasakojo, kad misis Velman pra�ė pakviesti advokat�, Hopkins nedelsė. Misis Velman turi mirti nespėjusi sudaryti testamento, kad jos nesantuokinė dukra paveldėtų visus pinigus. Hopkins jau buvo susidraugavusi su Mere D�erard ir turėjo nema�� įtak� �iai merginai. Dabar jai tik reikėjo įtikinti mergin� sura�yti testament�, kuriuo visus savo pinigus paliktų motinos seseriai. Ji labai apdairiai pasufleravo to testamento formuluot�, kurioje net neu�simenama apie giminyst�: tiesiog �Merei Raili, velionės Elizos Raili seseriai�. Kai tik testamentas buvo pasira�ytas, Merė D�erard buvo pasmerkta. Ta moteris turėjo tik palaukti tinkamo momento. A� manau, kad ji jau buvo suplanavusi nusikaltimo įvykdymo būd�, panaudojant apomorfin� savo alibi u�tikrinimui. Galbūt ji ketino atsivesti Elinor� ir Mer� į savo koted��, ta�iau kai Elinora atėjo į sargin� ir pakvietė jas u�k�sti sumu�tinių, ji i�syk suprato, kad tai labai tinkamas momentas. Aplinkybės buvo tokios, kad Elinora beveik nei�vengiamai turėjo būti nuteista.

��Jeigu ne jūs�� ji būtų buvusi nuteista,�� lėtai i�tarė Piteris Lordas.

��Ne, tai jums, mano drauge, ji turi dėkoti u� savo gyvyb�,�� skubiai paprie�taravo Erkiulis Puaro.

��Man? Bet a� juk nieko nepadariau. A� stengiausi...

Staiga jis nutilo. Erkiulis Puaro �yptelėjo.

��Mais oui, jūs labai stengėtės, ar ne? Jūs nekantravote, nes jums atrodė, kad man nieko nepavyks. Pagaliau jūs taip pat nuog�stavote, kad ji gali būti kalta. Todėl jūs siaubingai į�ūliai melavote man! Ta�iau, mon cher, jūsų melas nebuvo labai vyk�s. Atei�iai jums patariu u�siimti tymais bei kokliu�u, o ne nusikaltimų tyrimu.

Piteris Lordas i�raudo ir paklausė:

��Jūs �inojote? Vis� t� laik�?

��Jūs nusivedėte mane u� rankos į t� proskyn� krūmuose ir padėjote man rasti voki�k� degtukų dė�ut�, kuri� buvote k� tik ten numet�s! C�est l�enfantillage!22

Piteris Lordas suvirpėjo ir atsiduso:

��Nebarstykite druskos ant �aizdos.

��Jūs kalbėjotės su sodininku ir jis buvo priverstas pasakyti, kad matė jūsų automobilį prie vartų. Tuomet jūs i�sigandote ir ėmėte apsimetinėti, kad tai buvo ne jūsų automobilis. Įdėmiai �iūrėjote į mane norėdamas įsitikinti, jog a� supratau, kad tikriausiai t� ryt� ten buvo ka�koks nepa�įstamasis.

��A� buvau visi�kas kvailys,�� prisipa�ino Piteris Lordas.

��K� t� ryt� veikėte Hanterberio dvare?

Piteris Lordas vėl i�kaito.

��Tai buvo tikra kvailystė... A�... a� su�inojau, kad ji yra atvykusi. Priėjau prie namo, tikėdamasis j� pamatyti. Neketinau su ja kalbėtis. A�... tiesiog norėjau... j� pamatyti. Nuo takelio, vedan�io tarp krūmok�nių, pama�iau j� bufetinėje pjaustan�i� duon� ir tepan�i� sumu�tinius...

���arlotė ir poetas Verteris. T�skite, mano drauge.

��Ak, daugiau nėra k� pasakoti. Įsliūkinau į krūmus ir stebėjau j�, kol ji i�ėjo.

��Jūs įsimylėjote Elinor� Karlail i� pirmo �vilgsnio?�� �velniai paklausė Puaro.

Įsivyravo ilga tyla.

��Manau, kad taip.

��Na k� gi, tikiuosi, kad vėliau ji ir Roderikas Velmanas gyvens gra�iai ir laimingai,�� dar pridūrė Piteris Lordas.

��Mano mielas bi�iuli, nieko pana�aus jūs nemanote!�� paprie�taravo Erkiulis Puaro.

��O kodėl ne? Ji adeis jam u� t� istorij� su Mere D�erard. �iaip ar taip, tai tebuvo aklas susi�avėjimas ir nieko daugiau.

��Viskas yra daug rim�iau...�� ėmė ai�kinti Puaro.�� Kartais tarp praeities ir ateities atsiveria did�iulė praraja. Kai �mogus vaik��ioja po mirties �e�ėlio slėnį, o paskui i�eina į saulėkait��� tuomet, mon cher, prasideda naujas gyvenimas... Ir praeitis jam netiks...

Akimirk� patylėj�s, jis kalbėjo toliau:

��Naujas gyvenimas... �tai k� dabar pradeda Elinora Karlail... Ir t� gyvenim� jai suteikėte jūs.

��Ne.

��Taip. Tik jūsų ry�tingumas, jūsų aroganti�kas atkaklumas privertė mane padaryti tai, ko pra�ėte. O dabar prisipa�inkite, juk ji rei�kia dėkingum� jums, ar ne?

��Taip, ji yra labai dėkinga... dabar... Ji papra�ė man�s j� lankyti... da�nai,�� lėtai i�tarė Piteris Lordas.

��Taip, jūs jai reikalingas.

��Ne taip, kaip jai reikia jo!�� piktai atrė�ė Piteris Lordas.

Erkiulis Puaro papurtė galv�.

��Jai niekuomet nereikėjo Roderiko Velmano. Taip, ji mylėjo jį, ta�iau nelaimingai, netgi bevilti�kai.

��Man�s ji niekada taip nemylės,�� nutais�s niūri� veido i�rai�k�, kar�iai i�tarė Piteris Lordas.

��Galbūt,�� ramiai sutiko Erkiulis Puaro.�� Ta�iau jai reikia jūsų, mano drauge, nes tik su jumis ji gali pradėti nauj� gyvenim�.

Piteris Lordas tylėjo.

Erkiulio Puaro balsas buvo labai �velnus, kai jis pasakė:

��Nejaugi negalite pripa�inti faktų? Ji mylėjo Roderik� Velman�. Ir kas i� to? Su jumis ji gali būti laiminga...

I�na�os

Daina i� �ekspyro komedijos �Dvyliktoji naktis, arba kaip norite�, II veiksmas, IV scena; vertė A. Mi�kinis (�ekspyras, Ra�tai III, Komedijos, Valstybinės

Perfrazuotas Jėzaus Kristaus pamokymas, Mt 6,28-29, - vert. past.

Nepasiekiamoji princesė (pranc.)

Anglijos koled�as, kuriame ruo�iamos vaikų prie�iūros, ugdymo ir slaugos specialistės, - vert. past.

Atletė graikų mitologijoje; bendrine prasme - greitakojė bėgikė, - vert past.

Greta Garbo (1905-1990), tikrasis vardas Greta Lovisa Gustafsson, �vedų kilmės JAV aktorė, - vert. past.

Didelis skėtis (angl. �nek.)

Ispanų burinis laivas, � vert. past.

Nuodai, atsirandantys pūvant baltymams, - vert. past.

Tikrai? (pranc.)

Dieve mano! (pranc.)

Sudėtinga (pranc.)

Mano drauge (pranc.)

Akis į akį, vienu du (pranc.)

Vir�kinimo sutrikimas, - vert. past.

Karali�koji rezidencija, - vert. past.

Tikru d�entelmenu (ind.)

Persona�as i� viduram�ių legendos apie karalių Artūr� ir Apskritojo stalo riterius; garbingo �mogaus sinonimas, - vert. past.

Taip (pranc.)

Prancūzijos ir Anglijos karalienė (1122-1204), - vert. past.

Granas - masės vienetas, lygus 64,8 mg, - vert. past.

Tai vaiki�kumas! (pranc.)