Turinys

1 skyrius

2 skyrius

3 skyrius

4 skyrius

5 skyrius

6 skyrius

7 skyrius

8 skyrius

9 skyrius

10 skyrius

11 skyrius

12 skyrius

13 skyrius

14 skyrius

15 skyrius

16 skyrius

17 skyrius

18 skyrius

19 skyrius

20 skyrius

21 skyrius

22 skyrius

23 skyrius

24 skyrius

25 skyrius

I�na�os

1 SKYRIUS

Senasis Lenskomas klibink��iavo i� kambario į kambarį, visur pakeldamas naktines u�uolaidas. Kartkartėmis jis įdėmiai pa�velgdavo pro langus, primerkdamas savo nuo am�iaus nusilpusias akis.

Greitai jie turėtų grį�ti i� laidotuvių. Jis paspartino �ingsnį. Kiek daug langų �iame name!

Enderbi-Holas buvo dar Viktorijos laikais statytas did�iulis gotikos stiliaus namas. Langų u�uolaidos visuose namo kambariuose buvo pasiūtos i� labai puo�naus, bet dabar jau i�blukusio aksomo. Kai kurių kambarių sienos buvo apmu�tos taip pat jau i�blukusiu �ilku. Stovėdamas �aliojoje svetainėje, senasis liokajus pa�velgė į senojo Kornelijaus Eberne�io portret�, kabantį vir� �idinio. Tai jis pastatė Enderbi-Hol�. Ruda Kornelijaus Eberne�io barzda agresyviai styrojo atsiki�usi priekin, o ranka ilsėjosi ant gaublio�� neai�ku, ar jam pa�iam to norint, ar dailininko sumanymu.

Pana�u, kad jo būta labai valdingo �mogaus, bent taip visada apie jį galvodavo senasis Lenskomas, ir jis buvo laimingas, kad jam neteko to �mogaus pa�inoti asmeni�kai. Jam labiau patiko misteris Ri�ardas. Geras �eimininkas�� �tai koks buvo misteris Ri�ardas. Jo mirtis buvo labai netikėta, nors, �inoma, daktaras pastaruoju metu jį aplankydavo. Ak, juk �eimininkas neatsigavo nuo smūgio, patirto dėl jaunojo ponai�io Mortimerio mirties. Seniokas palingavo galv�, skubiai pasukdamas į balt�jį miegam�jį. Tai buvo siaubinga, tikra katastrofa! Toks puikus ir garbingas jaunas d�entelmenas, toks stiprus ir sveikas! Tiesiog sunku įsivaizduoti, kad tai galėjo jam atsitikti. Gaila, tikrai labai gaila... �tai kaip klostėsi reikalai pastaruoju metu. �eimininkui to buvo per daug. Ir vis tiek dar prie� savait� jis atrodė ganėtinai gerai.

Tre�ioji u�uolaida baltajame miegamajame u�strigo ir nepakilo iki reikiamo auk��io. Kildama ji pakrypo �iek tiek �onan ir u�sikirto. Tai vis dėl silpnų spyruoklių, �tai kur prie�astis�� tos u�uolaidos labai senos, kaip ir viskas �iame name. O �iais laikais tokių senienų niekas netaiso. Jos per daug senamadi�kos�� �tai k� jie apie jas pasakytų, linguodami galvas su kvailu prana�umu veiduose, tarsi seni daiktai nebūtų �ymiai geresni u� naujuosius! Jis galėtų jiems tai i�ai�kinti. Tos �iuolaikinės med�iagos�� tikras niekalas. Kartais med�iaga dar visai nauja, bet suty�ta tiesiog rankose. Arba netikusi pati med�iaga, arba prasti meistrai, j� i�aud�. O taip, jis jiems galėtų visk� paai�kinti. Jam nepasisekė sutvarkyti u�uolaidos, nors ir atsine�ė kopėtėles. Jam buvo sunku lipti ant kopė�ių, nes sukosi galva. Tiek to, jis nusprendė kol kas palikti �i� u�uolaid� ramybėje, kadangi baltojo miegamojo langai įtaisyti ne namo fasade, kur juos galėtų matyti �monės, grį�dami ma�inomis i� laidotuvių. �is kambarys pastaruoju metu nebuvo naudojamas, kadangi jau senokai Enderbyje nebebuvo moterų. Gaila, kad misteris Mortimeris nebuvo ved�s. Vietoj to, kad vestų koki� �auni� jaun� ledi ir gyventų namuose, kuriuose bėgioja vaiku�iai, jis nuolat vykdavo į Norvegij� �vejoti, į �kotij� med�ioti, o į �veicarij��� slidinėti. Jau seniai �iame name nebebuvo jokių vaikų...

Ir Lenskomas ai�kiai atsiminė tuos laikus�� �ymiai ai�kiau, negu pastaruosius dvide�imt metų, kurie ka�kaip susiliejo ar susimai�ė, ir jis negalėjo net atsiminti, kas atvyko ar i�vyko, netgi,�� kaip jie atrodė. Bet jis pakankamai gerai prisiminė tas sen�sias dienas.

Misteris Ri�ardas buvo lyg tėvas savo jaunesniems broliams ir seserims. Kai mirė jo tėvas, jam buvo tik dvide�imt ketveri metai. Jis i� karto pasinėrė į �eimos ir firmos valdymo reikalus. Namuose visada buvo tvarka ir visa ko perteklius. Jis u�sikrovė sau visus kasdieninius namų rūpes�ius ir uoliai stengėsi palaikyti tvark� namuose. Tai buvo laiminga �eima, kurioje augo visi tie jaunieji d�entelmenai ir jaunosios ledi. Tiesa, kartais kildavo mu�tynės ir gin�ai. Tada kliūdavo guvernantėms. Baug�tus sutvėrimėliai tos guvernantės. Lenskomas į jas visada �iūrėdavo i� auk�to. Jaunosios ledi mėgdavo pai�dykauti, ypa� mis D�eraldina. Mis Kora taip pat buvo nepės�ia, nors ir �ymiai jaunesnė. O dabar misteris Leo mir�s, mis Lora taip pat... Misteris Timotis tapo liūdnu invalidu. Ir mis D�eraldina numirė ka�kur u�sienyje. O misteris Gordonas �uvo kare. Misteris Ri�ardas, pats vyriausias, pasirodė es�s stipriausias i� jų visų. Jis juos visus pergyveno, bent jau beveik visus, kadangi misteris Timotis dar gyvas, ir ma�oji mis Kora taip pat�� ta, kuri i�tekėjo u� to nesimpati�ko dailininko. Dvide�imt penkeri metai prabėgo nuo to laiko, kai jis matė j� paskutinį kart�. Ji buvo gra�utė mergina, kai pabėgo su tuo tipu. Dabar jis j� vos pa�ino�� tokia sustorėjusi ir taip keistai apsirengusi! Jis buvo prancūzas, ar ka�kas pana�aus. Ai�ku, kad nieko gero negalėjo i�eiti i� vedybų su tokiu �mogum! Bet mis Kora visuomet buvo �iek tiek, na, kaip �ia pasakius... Jei ji gyventų kaime, j� vadintų kvailele.

Ji jį prisiminė i�kart. �Nagi, nagi, tai Lenskomas!�, pasakė ji ir, atrodo, apsid�iaugė jį matydama. Taip, tais senais laikais jie jį labai mylėjo. Kai namuose būdavo kokie kviestiniai pietūs, jis jiems visada palikdavo k� nors skanaus. Tada senasis Lenskomas buvo visiems reikalingas, o dabar... Jaunoji karta, kurios jis ir pats dabar neatpa�įsta, apie jį galvoja tik kaip apie liokajų, įleidusį �iuose namuose �aknis. �Visai nepa�įstama kompanija�� pagalvojo jis, kai jie visi susirinko į laidotuves,�� ir nepasaky�iau, kad labai �auni kompanija.�

O misis Leo buvo visai kitokia. Po vedybų ji su misteriu Leo retkar�iais �ia atva�iuodavo. Ji buvo puiki moteris, ta misis Leo, tikra ledi. Visada tinkamai apsirengusi ir susi�ukavusi. Ir �eimininkas j� visada mėgo. Gaila, kad ji su misteriu Leo neturėjo vaikų...

Lenskomas atsipeikėjo: k� gi jis �ia daro? Stovi ir svajoja apie sen�sias dienas, o �ia tiek darbo! Visos u�uolaidos apa�ioje jau sutvarkytos, tad jis liepė D�enetai eiti vir�un ir paruo�ti miegamuosius kambarius. Jis, D�eneta ir virėja dalyvavo laidotuvių ceremonijoje ba�ny�ioje, bet u�uot va�iav� su visais į krematorium�, jie parva�iavo namo sutvarkyti u�uolaidas ir paruo�ti prie�pie�ius. Tai, suprantama, turėjo būti �alti u�kand�iai: kumpis, vi��iukas, lie�uvis ir salotos. Po to �altas citrinų suflė ir obuolių tortas. O prad�iai�� kar�ta sriuba; vertėtų nueiti pasi�iūrėti, ar Mard�erė pasiruo�usi j� paduoti, kadangi jie gali atva�iuoti bet kuri� akimirk�.

Lenskomas, vilkdamas kojas, nusliūkino per kambarį. Jo �vilgsnis nuslydo siena auk�tyn ir apsistojo ties paveikslu vir� �idinio. Tai buvo antras paveikslas i� dviejų. Pirmasis kabojo �aliojoje svetainėje. Jame buvo meistri�kai nutapyti baltas baltas atlasas ir perlai. Juo apsisiautusi būtybė nebuvo tokia įspūdinga. �velnūs bruo�ai, lūpos �irdute, per vidurį perskirti plaukai. Kukli, nepretenzinga moteris. Vienintelis misis Kornelijus Eberneti vertas dėmesio dalykas buvo jos vardas�� Korali. Net praėjus �e�iasde�im�iai metų nuo pirmojo jų pasirodymo, �Korali� nuospaudų pleistrai vis dar turėjo didelį pasisekim�. Niekas negalėjo pasakyti, ar tie pleistrai i� tiesų buvo tokie nuostabūs, ta�iau jie patenkino visuomenės u�gaidas. Jų dėka i�kilo �ie neogotikinio stiliaus rūmai su dideliu juos supan�iu sodu. Tie pleistrai ir buvo pajamų �altinis septyniems vaikams, tai jų dėka ir misteris Ri�ardas Ebernetis prie� tris dienas mirė kaip labai turtingas �mogus. II

Kai Lenskomas nepatenkintas ir bambėdamas u�suko į virtuv� įspėti virėjos Mard�erės, �i nemandagiai jam atsikirto. Mard�erė buvo jauna, tik dvide�imt septynerių metų, ir nuolat erzino Lenskom�, kadangi toli gra�u neatitiko tų reikalavimų, kuriuos jis kėlė tikrai virėjai.

Mard�erė nevertino Lenskomo u�imamos padėties �iuose namuose. O ir patį nam� vadindavo �tikru senu mauzoliejumi�. Be to, ji skundėsi per didele virtuve, indauja bei maisto sandėliu. Ji vis sakydavo, jog prireikia i�tisos dienos, kad visur apeitum. Ta�iau Enderbyje ji jau dveji metai, nes, pirma, �ia gerai moka, antra, misteriui Eberne�iui labai patinka jos patiekalai. I� tiesų ji verda labai gerai. D�eneta, stovėdama prie virtuvės stalo, gaivinosi puodeliu arbatos. Ji buvo pagyvenusi kambarinė. Nors ir da�nai mėgdavo paprie�tarauti Lenskomui savo gai�iomis pastabomis, ji paprastai palaikydavo jo pus� prie� jaun�j� kart�, kuriai atstovavo Mard�eri. Ketvirtasis �mogus, esantis virtuvėje, buvo misis D�eks, �u�sukusi� pagelbėti, kur prireiks. Jai labai patiko laidotuvės.

��Kaip buvo gra�u,�� eleganti�kai �nirp�telėjusi nosimi, pasakė ji, pildamasi dar arbatos�� Devyniolika automobilių, ir ba�ny�ia buvo pilnut pilnutėlė. Ir kanauninkas labai gra�iai atliko ceremonij�. Ir diena buvo labai gra�i. Ak, varg�as brangusis misteris Ebernetis! Tokių kaip jis pasaulyje jau ma�ai beliko. Visi jį taip gerbė.

Pasigirdo pypsėjimai ir keliu artėjan�ių automobilių burzgimas. Misis D�eks padėjo puodelį ir su�uko:

���tai ir jie!

Mard�erė įjungė dujas po dideliu prikaistuvu su riebia vi�tienos sriuba. Virtuvėje buvo did�iulė viryklė, i�likusi i� Viktorijos laikų. Ji stovėjo �alta ir nenaudojama, kaip praeities aukuras.

Ma�inos priva�iavo viena po kitos; i� jų i�lipo �monės. Apsireng� juodais drabu�iais, jie gana vangiai ėjo per prie�kambarį į did�i�j� �ali�j� svetain�. U� storų plieninių �idinio grotelių besikūrenanti ugnis �ildė nuo rudens �varbos sustirusius laidotuvių dalyvius.

Ne�damas sidabrinį padėkl� su �erio taurėmis, į kambarį įėjo Lenskomas.

Misteris Entvislas, vyresnysis senos garbingos firmos �Bolardas, Entvislas, Entvislas ir Bolardas� partneris, stovėjo prie �idinio, �ildydamas nugar�. Paėm�s �erio taur�, pradėjo tyrinėti kompanij� atid�ių teisininko �vilgsniu. Daugelio jis asmeni�kai nepa�inojo, o dėl sumai�ties ir triuk�mo, kilusio i�ve�ant velionį, jų pristatymas vyko ne itin skland�iai, todėl dabar misteris Entvislas bandė juos savoti�kai sugrupuoti.

Vertindamas sen�jį Lenskom�, pirmiausia kritusį į akis, Entvislas pagalvojo: �Varg�as senukas labai susilpnėjo. Ko norėti, juk jam beveik septyniasde�imt. Jis gaus t� puiki� kasmetin� pensij�, dėl to jam nėra ko rūpintis. Tokių i�tikimų tarnų nūnai nebėra. Liūdnas pasaulis! Varg�as Ri�ardas dėl to ir nei�gyveno jam skirto laiko. Gyvenimas jam daugiau neturėjo prasmės.�

Misteris Entvislas, turintis septyniasde�imt dvejus metus, Ri�ardo Eberne�io mirtį, sulaukus �e�iasde�imt a�tuonerių, be abejonės, laikė prie�laikine mirtimi. Misteris Entvislas pasitraukė i� aktyvios veiklos prie� dvejus metus. Jis atvyko į �iaur�, nes buvo Ri�ardo Eberne�io testamento vykdytojas. Be to, norėjo pagerbti vien� i� savo seniausių klientų, kuris buvo ir jo draugas.

Mintyse per�iūrėdamas testamento teiginius, juristas vertinan�iu �vilgsniu tyrė susirinkusius �eimos narius. �inoma, jis gerai pa�inojo misis Leo Eberneti. Tai �avinga moteris, kuri� jis mėgo ir gerbė. Dabar jo akys pritardamos apsistojo ties ja, stovin�ia prie lango. Juoda spalva jai tiko. Entvislui patiko jos gerai i�silaikiusi figūra, jos i�rai�kingi bruo�ai, tos �ilų plaukų sruogos, nusidriekusios nuo smilkinių, ir tos akys, kurios dar ne visai prarado rugiagėlių mėlynum�.

Koks dabar Helenos am�ius? Tikriausiai jai kokie penkiasde�imt vieneri ar dveji. Keista, kad tokia patraukli moteris po Leo mirties nei�tekėjo. Na, bet jiedu tiesiog dievino vienas kit�.

Jo akys sustojo prie misis Timoti. Jis jos niekada labai gerai nepa�inojo. �tai jai juoda spalva netiko. Jos stilius�� kostiumas, toks patogus gyvenant kaime. Auk�ta, protinga, atrodo, gabi moteris. Ji Timo�iui visada buvo gera ir i�tikima �mona. Labai rūpinasi jo sveikata, tiesiog perdėtai juo rūpinasi. O kas gi blogo su jo sveikata? Misteris Entvislas įtarė, kad jis viso labo simuliantas. Ri�ardas Ebernetis įtarinėjo jį tuo. �Ai�ku, vaikystėje jo plau�iai buvo silpni,�� yra sak�s jis,�� ta�iau, teprasmegsiu a� skrad�iai �emės, jei patikė�iau jį dabar turint kokių rūpes�ių su sveikata.� Na, kiekvienas turi teis� į kokį nors hobi. O Timotis buvo tiesiog pami��s dėl savo sveikatos. Ar misis Tim pakliuvo ant tos me�kerės? Tikriausiai ne, bet moterys niekada to neprisipa�įsta. Timotis, be abejonės, pasiturintis vyras. Jis niekada nebuvo �vaistūnas. Ta�iau papildomos lė�os niekada niekam netrukdė, bent jau �iais laikais su visais tais mokes�iais. Tikriausiai po karo jis turėjo smarkiai suma�inti savo i�laidas.

Paskui misteris Entvislas atkreipė dėmesį į D�ord�� Krosfild�, Loros sūnų. Lora i�tekėjo u� įtartino vyruko. Niekas apie jį daug ne�inojo. Save jis vadino bir�os makleriu. Jaunasis D�ord�as dirba abejotinos reputacijos juridinėje kontoroje. I� pa�iūros�� jaunas gra�us vyras, bet ka�kas jame jam nepatiko. Vargu ar D�ord�as yra gerai apsirūpin�s. Lora visai nesiorientavo piniginiuose reikaluose. Ji beveik nieko nepaliko, kai mirė prie� penkerius metus. O buvo tokia gra�i, romanti�ka mergaitė.

O �ios dvi gra�ios merginos, tiksliau, jaunos moterys,�� kas jųdviejų yra kas? O taip, ta, kuri dabar �iūri į va�kines gėles ant malachitinio stalelio, yra Rozemunda, D�eraldinos duktė. Gra�utė, tikrai gra�i, bet veidelis kvailokas. Artistė ir i�tekėjusi u� artisto. �Gra�us tas Maiklas �einas, ir pats �ino es�s gra�us,�� pagalvojo misteris Entsvilas, kuris nelaikė darbo scenoje profesija. Įdomu, i� kur jis atsirado ir kas jis toks?� Jis nepalankiai pa�iūrėjo į �viesiaplaukį gra�uolį Maikl� �ein�.

O �tai Gordono dukra Sjuzena �ymiai geriau �iūrėtųsi scenoje negu Rozemunda. Turtingesnė individualybė, turbūt kasdieniniam gyvenimui turinti net per daug gyvybingumo. Ji stovėjo visai �alia misterio Entvislo, ir jis vog�ia j� tyrinėjo. Tamsūs plaukai, rie�uto spalvos akys su aukso blizgesiu, patrauklios, papūstos lūpos. Greta stovėjo jos vyras, u� kurio ji neseniai i�tekėjo, vaistininko padėjėjas, kiek buvo �inoma Entvislui. Tikrai, vaistininko padėjėjas! Misterio Entvislo įsitikinimu, anks�iau merginos netekėdavo u� vaikinų, dirban�ių prie prekystalio. Bet dabar, �inoma, jos teka u� bet ko! I�bly�k�s jaunas vyras nei�rai�kingais bruo�ais ir smėlio spalvos plaukais. Jis jautėsi nelabai smagiai, ir misteris Entvislas gera�irdi�kai nutarė, kad Gregorį Benks� apstulbino pa�intys su tokia daugybe �monos giminių.

Kora Lanskene paskutinė buvo ap�iūrėta skvarbiu misterio Entvislo �vilgsniu. Be abejonės, Kora buvo �eimos pagrandukas. Jauniausia Ri�ardo sesuo gimė tada, kai jos motina buvo beveik penkiasde�imties. �i nuolanki moteris nei�gyveno savo de�imtojo nė�tumo (trys jos vaikai mirė kūdikystėje). Varg�elė ma�oji Kora. Vis� gyvenim� ji buvo tikras nesusipratimas. Augdama ji buvo auk�ta ir nerangi, visada i�si�okdavo su pastabomis, kurias geriau nutylėti. Visi Koros vyresni broliai ir seserys su ja elgdavosi labai �velniai, atleisdavo visus jos trūkumus ir slėpdavo nuo kitų jos klaidas. Tikrai niekam nebūtų atėj� į galv�, kad Kora kada nors i�tekės. Tai nebuvo patraukli mergina, ir kai ji apsilankan�ius namuose jaunus vyrus imdavo gana atvirai atakuoti, tie susirūpin� tuoj pasitraukdavo. Ir tada atsirado Pjeras Lanskene�� pusiau prancūzas, kurį ji sutiko dailės mokykloje. Kora mokėsi pie�ti gėles vandeniniais da�ais, bet paskui pradėjo lankyti pie�imo i� natūros pamokas, kur ir sutiko t� Pjer� Lanskene. Jį grį�o namo ir parei�kė savo ketinim� i�tekėti u� jo. Tik pamat�s Pjer� Lanskene, Ri�ardas Ebernetis ry�tingai tam pasiprie�ino. Jis įtarė, kad �is jaunuolis tik ie�ko turtingos �monos. Bet kol jis domėjosi Lanskene praeitimi, Kora pabėgo su tuo vyruku ir slapta u� jo i�tekėjo. Did�i�j� dalį savo vedybinio gyvenimo jie praleido Bretanėje, Kornevalyje bei kitose dailininkų pamėgtose vietose. Lanskene buvo prastas tapytojas ir, pagal visus atsiliepimus, nelabai geras �mogus, bet Kora vyrui buvo i�tikima. Kora savo giminėms niekada neatleido dėl jų prie�i�kumo jos vyrui. Visgi Ri�ardas dosniai �elpė savo jauniausi� seserį, ir i� to, galvojo misteris Entvislas, �i porelė gyveno. Jis abejojo, kad Lanskene kada nors būtų u�dirb�s bent kiek pinigų. Jau kokius dvylika ar daugiau metų jo nėra gyvųjų tarpe, m�stė misteris Entvislas. Ir �tai �ia jo na�lė, smarkiai sustorėjusi ir nerangi, dėvinti gana pretenzing� juod� suknel� su juodų karolių girliandomis. Ji vėl savo vaikystės ir jaunystės namuose vaik��ioja po kambarį, lie�ia daiktus, �ūk�iodama i� malonumo, kai prisimena k� nors i� tų senų laikų. Ji neapsimeta labai sielvartaujanti dėl brolio mirties. Bet kiek prisimena misteris Entvislas, Kora niekada neapsimetinėdavo.

Vėl įeidamas į kambarį, Lenskomas i�tarė prislopintu tinkamu �iai progai balsu:

��Prie�pie�iai paduoti.

2 SKYRIUS

Suvalgius vi�tienos buljon� ir �altus u�kand�ius, po kurių sekė puikus �able vynas, laidotuvių nuotaika praskaidrėjo. Tikrai niekas nejuto gilaus sielvarto dėl Ri�ardo Eberne�io mirties, kadangi nė vienas i� jų artimai su juo nebendravo. �iūrint i� �alies, jų elgesys buvo tinkamai santūrus ir prislėgtas, i�skyrus lengvabūdi�k� Kor�, kuri ai�kiai jautėsi puikiai. Na, o dabar ir visiems pasidarė ai�ku, kad mandagumo normos i�laikytos, ir jau galima pradėti normalų pokalbį. Misteris Entvislas davė jam prad�i�. Jis turėjo patirties laidotuvėse ir tiksliai �inojo teising� įvykių eig� jose.

Kai pietūs baigėsi, Lenskomas pakvietė visus kavos į bibliotek�. Jis jautė �ios akimirkos subtilum�. Atėjo laikas testamento svarstymui. Biblioteka tam teikė tinkam� atmosfer� su knygų lentynomis ir sunkiomis aksominėmis u�uolaidomis. Lenskomas jiems padavė kav� ir pasi�alino, u�dar�s paskui save duris.

Po keleto atsitiktinių pastebėjimų visi tiriamai su�iuro į misterį Entvisl�. Jis prabilo i� karto, tik pa�iūrėj�s į savo laikrodį.

��A� turiu suspėti į 3.30 traukinį ��pradėjo jis.

��Pasirodo, ir kiti turėjo suspėti į t� traukinį.

��Kaip jūs �inote,�� tarė misteris Entvislas,�� a� esu Ri�ardo Eberne�io testamento vykdytojas...

Jį nutraukė.

��A� to ne�inojau,�� linksmai pasakė Kora ��Nejaugi? Ar jis man k� nors paliko?

Jau ne pirm� kart� misteris Entvislas suprato, kad Kora linkusi kalbėti ne vietoje.

Grie�tai pasi�iūrėj�s į j�, jis tarė:

��Prie� metus Ri�ardo Eberne�io testamentas buvo labai paprastas. Pagal tam tikrus įstatymus jis visk� buvo palik�s savo sūnui Mortimeriui.

��Varg�as Mortimeris,�� nei�laikė Kora � suaug�s �mogus, ir staiga tas siaubingas vaikų paraly�ius!

��Tokia staigi ir tragi�ka Mortimerio mirtis Ri�ardui buvo did�iulis smūgis. Jam prireikė kelių mėnesių, kad po jo atsigautų. Tada jis pakeitė savo testament�.

Modė Eberneti paklausė savo �emu balsu:

��Kas būtų atsitik�, jei jis nebūtų sura��s naujo testamento? A� noriu paklausti, ar viskas būtų atitek� Timo�iui, kaip artimiausiam giminai�iui?

Misteris Entvislas atvėrė burn�, kad paai�kintų artimiausio giminai�io s�vok�, bet pagalvoj�s sausai i�tarė:

��Taigi Ri�ardas nusprendė sudaryti nauj� testament�, ta�iau prie� tai jis nutarė geriau susipa�inti su jaun�ja karta.

��Jis mums visiems suruo�ė konkursinį egzamin�,�� netikėtai sodriai nusijuokė Sjuzena�� I� prad�ių D�ord�ui, po to Gregui, o tada Rozemundai ir Maiklui.

Kaulėtas Gregorio Benkso veidas paraudo, ir jis �ai�iai pasakė:

��A� nemanau, kad turėtum taip kalbėti, Sjuzena. Konkursinis egzaminas!

��Bet kas buvo, tai buvo, ar ne, misteri Entvislai?

��Ar jis man k� nors paliko?�� vėl paklausė Kora.

Misteris Entvislas nusikosėjo ir gana �altai tarė:

��A� atsiųsiu jums visiems testamento kopijas. Jei norite, galiu jį vis� perskaityti, bet tie juridiniai terminai jums gali pasirodyti gana painūs. Trumpai tariant, esmė tokia: atskai�ius kai kuriuos ma�us palikimus ir stambi� palikimo sum�, skirt� rentai Lenskomui, did�ioji turtų dalis (o tai labai dideli turtai) turi būti padalinta į �e�ias lygis dalis. Keturios i� jų, u�mokėjus visus mokes�ius, turi atitekti Ri�ardo broliui Timo�iui, jo sūnėnui D�ord�ui Krosfildui, jo dukterė�ioms Sjuzenai Benks ir Rozemundai �ein. I� kitų dviejų iki gyvos galvos turi būti mokama renta jo brolio Leo �monai misis Helenai Eberneti ir jo seseriai misis Korai Lanskene. Po jų mirties �is kapitalas turi būti padalintas kitiems keturiems paveldėtojams arba jų palikuonims.

��Tai labai puiku!�� tarė Kora Lanskene su nuo�ird�iu pritarimu�� Metinė renta! Koks jos dydis?

��A�... ė-ė... negaliu dabar tiksliai pasakyti. Didelės laidotuvių i�laidos, �inoma, ir...

��Ar negalėtumėte bent apytikriai j� nuspėti?

Misteris Entvislas suprato, kad Kora nenurims, kol nebus patenkintas jos smalsumas.

��Gal kokie trys ar keturi tūkstan�iai per metus.

��Jergutėliau!�� su�uko Kora�� A� vyksiu į Kapri.

Helena Eberneti �velniu balsu tarė:

��Kaip gra�u ir dosnu i� Ri�ardo pusės. A� tikrai vertinu jo jausmus man.

��Jūs jam labai patikote,�� tarė misteris Entvislas.�� Leo buvo jo mylimiausias brolis, ir jis visada labai d�iaugdavosi, kai po Leo mirties jūs jį aplankydavote.

��Gaila, ne�inojau, kad jis serga,�� pasakė Helena kupinu gailes�io balsu�� A� atva�iavau jo aplankyti prie� pat jo mirtį, bet nors ir �inojau, kad jis serga, bet nemaniau, kad taip rimtai.

��Jis vis� laik� rimtai sirgo,�� paai�kino misteris Entvislas,�� bet nenorėjo, kad apie jo lig� būtų kalbama, ir a� esu įsitikin�s, kad niekas nesitikėjo tokios staigios mirties. Kiek �inau, gydytoj� ji irgi labai nustebino.

��Laikra��iai ra�ė: �Staiga, savo namuose...� �� tarė Kora, link�iodama galv��� Mane tai tiesiog priblo�kė.

��Tai mums visiems buvo tikras �okas,�� pridūrė Modė Eberneti � Varg�elis Timotis siaubingai nusiminė. Jis vis kartojo: �Taip staiga, o vie�patie, taip staiga �.

��Ta�iau labai greitai nustojo apie tai kalbėti, tiesa?�� paklausė Kora.

Visi su�iuro į j�. Ji atrodė �iek tiek sumi�usi.

��A� manau, kad jūs visi esate visi�kai teisūs,�� pasakė ji paskubomis ir u�sikirsdama�� Visi�kai teisūs. Noriu pasakyti�� vie�umas nieko gero neduoda. Tai tikrai labai nemalonu. Reikėtų, kad tai nei�kiltų vie�umon. Kam pa�alie�iams apie tai �inoti?..

Atsukti į j� veidai atrodė net dar labiau sutrik�.

Misteris Entvislas palinko į priekį.

��Ties� sakant, Kora, man gaila, bet a� ne visai suprantu, k� jūs turite galvoje.

Kora Lanskene ap�velgė visus nuostabos kupinomis akimis. Ji tarsi pauk�telis pakreipė galv� į vien� �on�.

��Juk Ri�ard� nu�udė, ar ne?�� pasakė ji.

3 SKYRIUS

Pakeliui į London� pirmos klasės vagono kampe misteris Entvislas pasinėrė į tos keistos Koros Lanskene pastabos apm�stym�. Be abejonės, Kora�� nesantūri, aik�tinga ir ne visada i�mintinga moteris. Jis prisiminė, kad dar būdama mergaitė, ji pasi�ymėjo tuo, jog netakti�kai i�po�kindavo visiems kai kurias tiesas, apie kurias būtų buv� geriau nutylėti. Bent jau jis negalvojo, kad tai buvo tiesa. �iam atvejui �is �odis visai netiko. Tai buvo tik nevyk�s teiginys. Mintyse jis atgamino vis� vaizd�, sukelt� �ios nelemtos pastabos. Smerkiantys priblok�tų aplinkinių �vilgsniai privertė Kor� pajusti vis� jos �od�ių niek�i�kum�.

Modė su�uko:

��Nejaugi, Kora?

D�ord�as pasakė:

��Mano brangioji teta Kora!

Ka�kas kitas pasakė:

��K� tu turi galvoje taip sakydama?

O Kora, pasimetusi ir supratusi savo kalt�, visi�kai sutrikusi pralemeno:

��O, atleiskite man, a� visai nenorėjau to pasakyti. Na, �inoma, tai buvo labai kvaila i� mano pusės, bet man susidarė toks įspūdis i� jo pasakytų �od�ių... Ak, �inoma, a� suprantu, kad nieko pana�aus nebuvo, bet jo mirtis buvo tokia staigi. Ne, pra�au jūsų, pamir�kite, kad a� k� nors tokio pasakiau. A� nenorėjau pasirodyti tokia kvaila. A� pati suprantu, kad visada prikalbu visokių nes�monių.

Po to tas įvykis buvo u�mir�tas, ir prasidėjo dalyki�kas pokalbis apie velionio Eberne�io asmeninių daiktų dalybas. Misteris Entvislas pridūrė, kad namas ir jame esantys daiktai bus parduodami.

Visi pamir�o Koros i�si�okim�. Galų gale Kora visada buvo jei ne kvaila, tai bent stulbinan�iai naivi. Ji niekada neturėjo jokio supratimo, k� reikėtų kalbėti, o apie k� geriau būtų nutylėti. Tai, kas leistina devyniolikmetei, visai netinka penkiasde�imties metų moteriai. Tikrai tai jau visai nei �is, nei tas. Tauzyti visokias nes�mones... O juk tai gali būti ir tiesa. �ia misterio Entvislo min�ių grandinė staiga nutrūko. �tai jau antr� kart� jis pavartojo �odį �tiesa�. Ir kodėl gi �is �odis sukėlė toki� sumai�tį jo mintyse? I�tarti ne vietoje naivūs Koros teiginiai arba pasirodydavo es� teisingi, arba juose būdavo dalelė tiesos. Tai ir sukeldavo min�ių sumai�tį.

Nors �iaip jau apkūni keturiasde�imt devynerių metų moteris misteriui Entvislui nelabai buvo pana�i į t� liesut� anų laikų mergai�iuk�, Kora i�laikė tam tikrus savo įpro�ius. Ji vis dar kaip pauk�tytė pakreipdavo galv� į �on�, kai sakydavo ypa� į�ūli� pastab�, tarsi mėgaudamasi savo �od�ių sukeltomis pasekmėmis. Lygiai taip pat kart� Kora pakomentavo virtuvės darbininkės figūr�: �Molė vos begali prieiti prie virtuvės stalo�� jos pilvas toks atsiki��s. Ir tai tik koks mėnuo ar du. Įdomu, nuo ko ji taip sustorėjo.

Kor� greitai nutildė. Eberne�ių namuose tvyrojo Viktorijos laikų atmosfera. �i virtuvės darbininkė jau kit� dien� pradingo, o po tam tikro tyrimo jaunesniajam sodininkui buvo liepta padaryti j� garbinga moterimi. Buvo padovanotas namelis, kuriame jie ir įsikūrė.

Tai atsiminimai i� senų laikų, ta�iau jie ir dabar buvo aktualūs.

Misteris Entvislas apm�stė savo nerim� nuodugniau. K� gi slėpė juokingos Koros pastabos, kas intrigavo pas�mon�? Jis nusprendė atskirai i�analizuoti dvi frazes: �I� jo pasakytų �od�ių...� ir �Jo mirtis buvo tokia staigi...�

Pirmiausia misteris Entvislas apsvarstė pastar�jį pasakym�.

Taip, Ri�ardo mirtį galima būtų laikyti staigia. Misteris Entvislas kalbėjosi apie Ri�ardo sveikat� ir su juo pa�iu, ir su jo gydytoju. Pastarasis ai�kiai pasakė, kad negalima tikėtis, jog jis ilgai gyvens. Jei misteris Ebernetis labai save pri�iūrėtų, jis galėtų gyventi dar dvejus ar trejus metus. Gal ir ilgiau, bet tai jau abejotina. Ta�iau bet kuriuo atveju daktaras nesitikėjo, kad jis i�kris taip greit.

Na, daktaras klydo. Bet daktarai net patys kartais prisipa�įsta, kad niekada negali būti tikri dėl atskiro paciento reakcijos į koki� nors lig�. Būna atvejų, kai ligonis netikėtai i�gyja, nors nebuvo jokios vilties jį i�gydyti. O kartais jau sveikstantys atkrenta ir numir�ta. Daug priklauso nuo ligonio gyvybingumo, nuo jo paties noro gyventi.

Dar anks�iau Ri�ardo vienintelis lik�s gyvas sūnus Mortimeris i�tisus �e�is mėnesius kovojo su vaiki�ku paraly�iumi, o numirė per savait�. Jo mirtis visus tiesiog priblo�kė, kadangi jis buvo ypa� stiprus ir gyvybingas jaunuolis. Geras, atleti�kas sportininkas. Jis buvo i� tokių �monių, apie kuriuos kalbama, kad jie per vis� gyvenim� nesirgo nė vienos dienos. Jis jau ruo�ėsi susi�adėti su �avinga mergina, ir visos jo tėvo ateities viltys buvo sudėtos į �į labai mylim� ir puoselėjam� sūnų.

Bet visos viltys �lugo, ir atsitiko tragedija. Kartu su did�ios netekties jausmu Ri�ardui Eberne�iui gyvenimas prarado prasm�. Vienas jo sūnus mirė kūdikystėje, kitas nepaliko palikuonių. Jis neturėjo anūkų. Fakti�kai nebuvo kam paveldėti i� jo Eberne�ių pavard�, be to, jis buvo didelių turtų savininkas, nes vadovavo labai stambiai ir klestin�iai firmai. Ir kam gi jis galėjo visa tai perduoti?

Entvislas �inojo, kad tai Ri�ardui kėlė didelį susirūpinim�. Jo vienintelis dar gyvas brolis yra labai pasiligoj�s. Dar yra jaunoji karta. Ri�ardas m�stė, kurį gi i�rinkti pagrindiniu savo paveldėtoju,�� pagalvojo teisininkas,�� bet ir kitų jis nesiruo�ė skriausti. Taigi kiek Entvislui buvo �inoma, per pastaruosius �e�is mėnesius Ri�ardas Ebernetis pakvietė pas save pasisve�iuoti vien� po kito savo sūnėn� D�ord��, dukterė�i� Sjuzen� su vyru, dukterė�i� Rozemund� su vyru ir savo brolien� misis Leo Eberneti. Būtent tarp pirmųjų trijų Ebernetis ie�kojo savo įpėdinio,�� pamanė teisininkas. Helena Eberneti buvo pakviesta dėl asmeninės simpatijos ir gal norint su ja pasitarti. Ri�ardas visada vertino jos ger� nuovok� ir prakti�kus sprendimus. Misteris Entvislas taip pat prisiminė, kad kart� �ių �e�ių mėnesių laikotarpyje Ri�ardas trumpam aplankė savo brolį Timotį.

Viso to galutinis rezultatas buvo testamentas, kurį juristas turėjo savo portfelyje. Lygus turto paskirstymas. Taigi galima padaryti tik vien� i�vad��� jis nusivylė lygiai kaip savo sūnėnu, taip ir dukterė�iomis, o gal ir jų vyrais.

Kiek �inoma Entvislui, jis nepakvietė savo sesers Koros jį aplankyti, ir tai privertė teisinink� prisiminti t� pirm�j� Korai nerūpestingai i�sprūdusi� fraz�: �Bet i� to, k� jis man pasakė, pagalvojau...�

Ir k� gi jai pasakė Ri�ardas Ebernetis? Ir kada tai buvo? Jei Kora nebuvo Enderbyje, tai gal Ri�ardas Ebernetis j� aplankė dailininkų kaimelyje Berk�ire, kur ji nuomavosi koted��. O gal Ri�ardas jai ka�k� para�ė lai�ke?

Misteris Entvislas suraukė antakius. Kora, ai�ku, buvo kvaila moteri�kė. Ji lengvai galėjo neteisingai interpretuoti bet kurį sakinį ir i�kreipti jo prasm�. Bet jis vis tiek svarstė, koks tai galėjo būti sakinys.

Jam buvo truputį nelengva nutarti, kaip jis galėtų �ia tema pasikalbėti su misis Lanskene. Reikia kiek palaukti. Geriau būtų neparodyti, kad tai svarbu. Bet jis vis dėlto geistų su�inoti, k� būtent Ri�ardas Ebernetis jai pasakė, kas paskatino j� kaip niekur nieko i�po�kinti t� �iaurų klausim�: �Juk Ri�ard� nu�udė, ar ne?� II

Tame pa�iame traukinyje, tik tre�ios klasės vagone, Gregoris Benksas pasakė savo �monai:

��Ta tavo teta visi�kai kuoktelėjusi.

��Teta Kora?�� tingiai paklausė Sjuzena � O taip, manau, kad ji visada buvo �iek tiek kvailoka.

Sėdintis prie�ais D�ord�as Krosfildas grie�tai tarė:

��J� i� tikrųjų reikėtų sustabdyti, kad neskleistų tokių nes�monių. �monės gali pradėti ka�in k� galvoti...

Rozemunda �ein, lūpas da�ydama �irdele, vangiai tarė:

��Nemanau, kad kas nors kreips dėmesį į tai, k� kalba taip senamadi�kai apsirengusi moteri�kė. Jos drabu�iai tikrai savoti�ki�� vien tie rai�teliai i� juodo aksomo...

��Na, a� manau, kad toms kalboms reikėtų padaryti gal�,�� pasakė D�ord�as.

��Puiku, brangusis,�� nusijuokė Rozemunda, dėdama �alin lūpda�į ir patenkinta �iūrėdama į savo atvaizd� veidrodyje�� Tu jas ir sustabdyk.

Jos vyras netikėtai tarė:

��Manau, D�ord�as teisus. Daug nereikia, kad �monės pradėtų kalbėti.

��Bet argi tai svarbu?�� Rozemundos lūpų �irdutės kampu�iai pakilo �ypsenai�� Būtų tikrai gana �aunu.

���aunu?�� su�uko visi keturi kartu.

��Na, suprantante, �eimoje turėti �mog�udyst� tikrai įdomu,�� �aismingai pasakė Rozemunda.

Tam nervingam ir nelaimingam jaunuoliui Gregoriui Benksui pasirodė, kad Sjuzenos pusseserė galbūt �iek tiek pana�i į savo tet� Kor�, nepaisant jos patrauklios i�vaizdos. Kiti �od�iai sutvirtino pirm�jį jo įspūdį.

��Jei jį nu�udė, kaip manote, kas tai padarė?�� naiviai pasiteiravo Rozemunda.

Ji paslaptingai ap�velgė vagon�.

��Jo mirtis siaubingai naudinga mums visiems,�� susim�s�iusi pasakė ji�� Maiklas ir a� esame įspeisti į kamp�. Maiklui pasiūlė labai ger� vaidmenį Sendborno �ou, ir jis gaus jį, jei turės lė�ų jo sulaukti. Dabar mes gyvensime kaip inkstai taukuose. Dabar, jei tik norėsime, galėsime remti savo pa�ių �OU. Tarp kitko, yra pjesė su pasaki�ku vaidmeniu...

Niekas nesiklausė, kaip apimta ekstazės Rozemunda svarstė savo reikalus. Jie susim�stė apie savo pa�ių artimiausi� ateitį.

�Viskas kabėjo ant plauko,�� galvojo D�ord�as � Dabar a� galiu susigr��inti pinigus, ir niekas niekada nesu�inos... Bent jau kabėjau ant plauko�.

Gregoris u�simerkė ir patogiai atsilo�ė. �Tai tikras pabėgimas i� vergijos�� �tai kaip galima tai pavadinti�.

Sjuzena be jokių emocijų savo ai�kiu balsu pasakė:

��Man, �inoma, labai gaila varg�o dėdės Ri�ardo. Ta�iau jis jau buvo labai senas. Mortimeriui mirus, jis neturėjo dėl ko gyventi. Jam būtų tikras siaubas t�sti invalido gyvenim� ilgus metus. Jau geriau taip staiga numirti be visos tos sumai�ties.

Jos grie�tas jaunų akių �vilgsnis su�velnėjo, kai ji pa�velgė į savo vyro veid�. Ji dievino Greg�. Savoti�kai jautė, kad ji Gregui nėra tokia svarbi, kaip jis jai, bet tai tik dar labiau stiprino Sjuzenos jausmus jam. Gregas buvo jos, dėl jo ji padarytų visk�... Bet k�... III

Modė Eberneti liko Enderbyje nakvoti. Persirenginėdama pietums, ji svarstė, ar derėjo siūlytis pasilikti �ia ilgiau, kad padėtų Helenai surū�iuoti daiktus prie� atlaisvinant nam�. Ten visi Ri�ardo asmeniniai daiktai... Tikriausiai ten ir lai�kai... Visus svarbiausius dokumentus, kaip ji manė, jau paėmė misteris Entvislas. O jai i� tiesų reikėjo kaip galima grei�iau grį�ti pas Timotį. Jis taip nervindavosi, kai jos nebūdavo �alia. Ji tikėjosi, kad jis bus patenkintas testamentu. Jis buvo tikras, kad did�ioji Ri�ardo turto dalis atiteks jam. Pagaliau jis buvo vienintelis gyvas Ebernetis. Ri�ardas, be abejonės, galėjo patikėti jam pri�iūrėti jaun�j� kart�. Taigi ji bijojo, kad Timotis visgi susierzins, o tai taip kenkia jo vir�kinimui. I� tikrųjų, kai Timotis susierzina, jis gali pasielgti visai neprotingai. Būdavo atvejų, kai jis, atrodo, prarasdavo saiko jausm�... Ji svarstė, ar jai vertėtų pakalbėti apie tai su daktaru Bartonu... Pastaruoju metu jis vartoja per daug migdomųjų. Jis taip supyko, kai ji norėjo nuo jo paslėpti buteliuk�. Daktaras Bartonas sakė, kad jie gali būti pavojingi. Nuo jų pasidarai mieguistas ir u�mir�ti, kad juos jau gėrei, imi dar. Visko gali atsitikti. Tikriausiai buteliuke jų jau lik� ne per daugiausia. Timotis i� tikrųjų labai netvarkingai vartoja vaistus. Jis niekada jos neklauso. Kartais būna tiesiog nepaken�iamas...

Ji atsiduso, po to pralinksmėjo. Reikalai pakrypo į ger�j� pus�. �tai kad ir sodas... IV

Helena Eberneti sėdėjo prie �idinio �aliojoje svetainėje ir laukė, kada Modė nusileis pietauti. Ji apsi�valgė aplink ir atsiminė senas dienas su Leo ir kitais.

Tai buvo laimingas namas. Bet tokiam namui reikėjo �monių. Jam reikėjo ir vaikų, ir tarnų, ir daug maisto, ir liepsnos, �iem� ū�ian�ios �idinyje. Namas buvo liūdnas, kai jame gyveno vienas senas vyras, netek�s savo sūnaus...

Įdomu, kas jį nupirks? Gal jis pavirs vie�bu�iu ar institutu, o gal kokiais nakvynės namais jaunimui. Toks dabartės senų did�iulių namų likimas. Niekas jų neperka, kad juose gyventų. O gal jį nugriaus? Ji ry�tingai nusipurtė tų liūdnų min�ių. Niekam nenaudinga m�styti apie praeitį. �is namas ir laimingos dienos �ia, ir Ri�ardas, ir Leo, visa tai buvo labai puiku, bet tai jau praeityje. Ji turėjo savo interesų... O dabar, turėdama tuos pinigus, kuriuos paliko Ri�ardas, galės i�laikyti vil� Kipre ir daryti visk�, k� buvo suplanavusi. Ak, kiek rūpes�ių paskutiniu metu turėjo dėl pinigų: mokes�iai, nesėkmės dėl blogų investicijų... Dabar Ri�ardo pinigų dėka visa tai jau baigėsi...

Varg�as Ri�ardas. Taip numirti miegant�� tai tikra Dievo malonė... Kaip ten ra�ė nekrologe: �Staiga i�ėjo...� Ji pagalvojo, kad būtent tai davė pagrind� Koros absurdi�kai min�iai. Kora tikrai nepaken�iama! Ji visada tokia buvo. Helena atsiminė, kaip sutiko j� kart� u�sienyje, tuoj po jos vedybų su Pjeru Lanskene. Tada ji buvo ypa� kvaila ir tu��ia, kreipė į �alį galv� ir sakė tuos savo kategori�kus teiginius apie tapyb�, ypa� apie savo vyro tapyb�... Neai�ku, kuo labiau buvo nepatenkintas jos vyras�� �mona ar tapyba. Joks vyras negalėtų pak�sti, kad jo �mona taip apsikvailintų. Kora nebuvo i�mintinga. Na, varg�elė dėl to nekalta, ir tas jos vyras nesielgė su ja labai gerai.

Helena nukreipė i�sibla�kiusį �vilgsnį į va�kines gėles, stovin�ias ant apvalaus malachitinio stalelio. Ji prisiminė Kor�, sėdin�i� prie jo, kai visi buvo bei�ein� į ba�ny�i�. Ak, ta Kora! Ji taip d�iaugėsi, sugrį�usi į savo senuosius namus, kad net pamir�davo, ko ji �ia atva�iavusi. Vis aik�iojo, atpa�indama įvairius daiktus, kiekvienam atvejui papasakodama koki� nors istorij� i� tų tolimų dienų, praleistų �ia.

�Ko gero,�� pagalvojo Helena,�� ji buvo ma�esnė savanaudė, negu mes visi...�

Korai niekada nebuvo svarbu, k� apie jos elgesį pagalvos aplinkiniai. Juk tik ji galėjo taip betarpi�kai pareik�ti: �Juk jį nu�udė, ar ne?�

O kaip visi į j� su�iuro�� priblok�ti ir net i�g�sdinti jos �od�ių...

Staiga Helenos veidas apsiniaukė: mintyse ji vėl pamatė t� scen�... Ka�kas ten buvo ne taip...

Ka�kas i� aplinkos?..

Ka�kas i� aplinkinių?..

Gal tai buvo kieno nors veido i�rai�ka? Visgi ten buvo ka�kas, ko ji negalėjo paai�kinti �od�iais�� ko tomis aplinkybėmis neprivalėjo ten būti...

Ji pati to ai�kiai nesuprato... Tiesiog negalėjo tiksliai įvardinti... bet ji buvo įsitikinusi, kad ka�kas ka�kur buvo nenormalu. V

Tuo metu Svindono stoties bufete ledi, dėvinti pretenzingus gedulo drabu�ius, su apetitu valgė bandeles, u�sigerdama arbata, ir svajojo apie ateitį.

Ji buvo laiminga ir net nesusim�stė apie jos laukian�i� nelaim�.

Tos kelionės su persėdimu tikrai labai vargina. Ai�ku, būtų buv� papras�iau grį�ti namo per London��� ir ne k� brangiau... Ak, dabar jai pinigai jau neturi reik�mės...

Bet jeigu ji būtų va�iavusi su giminai�iais, grei�iausiai vis� keli� būtų turėjusi kalbėti, o tai per daug vargina. Ne, geriau jau va�iuoti namo su persėdimu. Tos sald�ios bandelės tikrai puikios. Keista, kaip i�alksti per tas laidotuves. Sriuba Enderbyje buvo nepaprastai skani, taip pat ir �altas suflė.

Bet kokie jie visi pasipūt� veidmainiai! Visi tie veidai, kai ji prasitarė apie Ri�ardo nu�udym�! O kaip jie visi į j� su�iuro!

Ne, gerai, kad ji pasakė tai, k� privalėjo pasakyti. Ji linktelėjo galva, teisindama save. Taip, ji pasielgė teisingai.

Ji pa�iūrėjo į laikrodį. Liko penkios minutės iki traukinio i�vykimo. Baigė gerti arbat�. Deja, arbata buvo nekokia. Ji susiraukė.

Kelet� minu�ių sėdėjo svajodama apie ateitį. Nusi�ypsojo kaip patenkintas kūdikis.

Pagaliau ji galės pasimėgauti gyvenimu... Kora atsikėlė ir nuėjo traukinio link, vis galvodama apie ateitį...

4 SKYRIUS

Misteris Entvislas miegojo labai neramiai. Ryt� jis buvo toks pavarg�s ir taip prastai jautėsi, kad net nesikėlė.

Jo sesuo, kuri pri�iūrėjo namus, atne�ė į lov� pusry�ius ant padėklo ir grie�tai jam i�ai�kino, kaip blogai jis padarė, nusibeld�s į Anglijos �iaur�, ir dar jo am�iuje, su tokia prasta sveikata. Misteris Entvislas bandė pasiteisinti, sakydamas, kad Ri�ardas Ebernetis buvo labai senas jo draugas.

��Laidotuvės!�� purk�telėjo jo sesuo nepritardama � Laidotuvės tavo am�iaus vyrui gali būti lemtingos! Tu gali nusibaigti taip staiga, kaip ir tavo brangusis Ebernetis, jei labiau nesusirūpinsi savimi.

Jai tariant �odį �staiga� misteris Entvislas susigū�ė ir nutilo. Daugiau jis su ja nesigin�ijo. Jis pats gerai suprato, kodėl �is �odis privertė jį susigū�ti. Kora Lanskene! Jos i�sakyta mintis buvo visai neįmanoma, bet vis vien jis norėtų tiksliai su�inoti, kodėl ji tai pasakė. Taip, jis būtinai nuva�iuos į Lit�et Sent-Meri ir susitiks su ja. Jis galėtų apsimesti, kad tai dėl reikalų, susijusių su testamento vykdymu, kad jam reikia jos para�o. Nebūtina jai parodyti, kad jam nors kiek rūpi ta kvaila pastaba. Bet jis nuva�iuos ir pasimatys su ja, ir labai greitai...

Jis baigė pusry�iauti, vėl atsigulė ir perskaitė �The Times�. Laikra�tis jį kiek apramino.

Buvo ma�daug be ketvir�io �e�ios vakare, kai suskambėjo telefonas. Entvislas pakėlė ragelį ir i�girdo misterio D�eimso Peroto, firmos �Bolandas, Entvislas, Entvislas ir Bolandas� antrojo partnerio bals�.

��Klausykit, Entvislai � pasakė misteris Perotas,�� man k� tik paskambino policija i� ka�kokio Lit�et Sent-Meri.

��Lit�et Sent-Meri?

��Taip. Atrodo...�� misteris Perotas patylėjo. Atrodė, kad jis suglum�s.�� Tai dėl ka�kokios misis Koros Lanskene. Ar ji nebuvo viena i� Ebeme�io turto paveldėtojų?

��Taip, �inoma. A� j� ma�iau laidotuvėse vakar.

��K�? Vakar ji buvo laidotuvėse?

��Taip. Kas gi jai atsitiko?

��Na,�� misterio Peroto balsas atrodė netvirtas,�� ji... Tai tiesiog neįtikėtina... J�... J� u�mu�ė.

Tariant paskutinį �odį, misterio Peroto balse pasigirdo priekai�tas, tarsi tas �odis k� nors galėtų reik�ti firmos �Bolandas, Entvislas, Entvislas ir Bolandas� reikalams.

��U�mu�ė?!

��Taip... Taip... Bijau, kad taip. Na, a� noriu pasakyti, kad, be abejonės, taip.

��Kaip policija surado mus?

��Jos kompanionė ar ekonomė, ar kas ji ten tokia... Ka�kokia mis Gilkrist. Policija paklausė nu�udytosios artimiausios giminės ar jos advokato pavardės. O ta mis Gilkrist, pasirodo, tiksliai ne�inojo jos giminių adresų, bet ji girdėjo apie mus. Taigi jie tuoj pat mus surado.

��Kodėl jie mano, kad ji buvo nu�udyta?�� toliau klausinėjo misteris Entvislas.

Misterio Peroto balse vėl pasigirdo priekai�to gaidelė.

��Na, atrodo, kad tai nekelia jokių abejonių. Mat nusikaltimas buvo atliktas kirvuku ar pana�iu daiktu�� labai �iaurus nusikaltimas.

��Apiplė�imas?

��Taip i� pirmo �vilgsnio ir atrodė. I�dau�tas langas, trūksta kelių papuo�alų, atidaryti stal�iai, ir pana�iai, bet policija, atrodo, galvoja, kad �ia ka�kas ne taip...

��Kuriuo laiku tai atsitiko?

��Atrodo, tarp antros ir pusės penkių �i� popiet�.

��Kur buvo namų pri�iūrėtoja?

��Ji keitė bibliotekoje knygas. Grį�usi namo apie penkt� valand�, rado misis Lanskene jau mirusi�. Policija teiraujasi, ar mes negalėtume suteikti jiems kokios informacijos apie nu�udyt�j�. A� pasakiau,�� misterio Peroto balse pasigirdo pasipiktinimo gaidelė,�� kad apie tai negali būti ir kalbos.

��Taip, �inoma.

��Tai, ai�ku, buvo koks pusprotis vietinis stuobrys, kuris galvojo, kad ten galima k� nors pavogti, bet i�sigando ir j� nudobė. Turėjo būti taip, na, kaip jūs galvojate, misteri Entvislai?

��Taip, taip...�� sumurmėjo misteris Entvislas.

Perotas teisus, tarė jis sau. Tikriausiai taip ir buvo.

Ta�iau, nelaimei, jo ausyse suskambo nerūpestingas Koros balsas: �Juk Ri�ard� nu�udė, ar ne?�

Ta Kora buvo tikra kvailutė. Ji visada buvo tokia. Visad ki�davo nosį, kur nereikia. Garsiai tėk�davo ties� į akis, nors tai kitiems ir nepatikdavo.

Ties�!

Ir vėl tas nerim� keliantis �odis... II

Misteris Entvislas ir inspektorius Mortonas ap�iūrinėjo vienas kit� tirian�iais �vilgsniais.

Tiksliai ir be�ali�kai, kaip tik mokėjo, senasis juristas i�dėstė inspektoriui visus jam �inomus faktus apie Kor� Lanskene. Apie jos auklėjim�, vedybas, na�lyst�, jos finansin� padėtį bei jos gimines. Jis paminėjo ir tai, kad misteris Timotis Ebernetis yra jos vienintelis gyvas brolis ir artimiausias giminaitis, bet, būdamas atsiskyrėlis ir invalidas, jis visai negali i�eiti i� namų.

��Jis įgaliojo mane, jei reikės, tvarkyti visus formalumus,�� pridūrė juristas.

Inspektorius linktelėjo galv�. Tikra laimė tvarkyti reikalus su �iuo pagyvenusiu grie�tu teisininku. Juolab, jis net tikėjosi, kad �is teisininkas galėtų pagelbėti jam spr�sti �i� vis keblesne tampan�i� problem�.

Jis tarė:

��Kiek supratau i� mis Gilkrist �od�ių, misis Lanskene buvo i�vykusi �iaurėn į savo vyresniojo brolio laidotuves dien� prie� savo mirtį?

��Būtent taip, inspektoriau. A� ir pats ten buvau.

��Ar nepastebėjote ko nors neįprasto jos elgesyje, ko nors keisto ar kelian�io nerim�?

Misteris Entvislas pakėlė antakius, apsimestinai nusteb�s.

��Ar paprastai �mogus, kuris netrukus turi būti nu�udytas, elgiasi keistokai?�� paklausė jis.

Inspektorius liūdnai �yptelėjo.

��A� negalvoju j� buvus ai�kiarege, ar kad ji turėjo tai nujausti. Ne, a� tik med�ioju informacij��� k� nors neįprasto.

��Nemanau, kad jus visi�kai suprantu, inspektoriau,�� tarė misteris Entvislas.

��Tai ne taip lengva suprasti, misteri Entvislai. Sakykim, ka�kas sekė t� moteri�k� Gilkrist, kai ji i�ėjo i� namo apie antr� valand� ir nuėjo į kaim�, į autobusų stotel�. Tas ka�kas tada specialiai paėmė kirvuk�, gulintį prie malkinės, i�dau�ė juo malkinės lang�, įsigavo į nam�, laiptais u�lipo auk�tyn ir �iauriai u�puolė misis Lanskene kirviu. Buvo suduoti �e�i ar a�tuoni smūgiai,�� misteris Entvislas net sudrebėjo�� O taip, kraugeri�kas nusikaltimas. Tada įsilau�ėlis i�traukė kelet� stal�ių, susi�ėrė kelis papuo�alus, vertus vos keletos svarų, ir i�sinė�ino.

��Ar ji buvo lovoje tuo metu?

��Taip. Pana�u, kad praėjusį vakar�, kai ji vėlai grį�o i� �iaurės, buvo i�sekusi ir labai susijaudinusi. Kiek �inau, ji gavo ka�kokį palikim�?

��Taip.

��Misis Kora labai blogai miegojo ir pabudo su dideliu galvos skausmu. Ji i�gėrė kelet� puodelių arbatos, i�gėrė stimuliuojan�ių vaistų nuo galvos skausmo ir po to papra�ė savo kompanion� netrukdyti jos iki prie�pie�ių. Nepasijutusi geriau, nusprendė i�gerti dvi tabletes migdomųjų. Po to pasiuntė mis Gilkrist į Riding� bibliotekoje pakeisti kelet� knygų. Kai tas �mogus įsilau�ė, ji migdėsi, jei dar nemiegojo. Jis būtų galėj�s paimti visk�, ko tik norėjo, vien jai pagrasin�s, arba jis lengvai galėjo u�kim�ti jai burn�. Bet ne, lauke specialiai paėmė kirvį. To jau per daug!

��Jis tikriausiai norėjo j� pag�sdinti,�� spėliojo misteris Entvislas�� Jei ji būtų prie�inusis, tai...

��I� medicininės ekspertizės i�vadų neatrodo, kad ji būtų prie�inusis. Kai j� u�puolė, ji ramiai miegojo ant �ono.

Misteris Entvislas neramiai pasimuistė kėdėje.

��Vis dėlto kartais galima i�girsti apie tokias brutalias ir gana beprasmes �mog�udystes,�� pastebėjo jis.

��O taip, taip, manau, galiausiai pasirodys, kad taip ir buvo. Duoti nurodymai sekti kiekvien� įtartin� tip�. Ta�iau mes beveik tikri, kad niekas i� vietinių gyventojų nėra �ia įsivėl�s. Visų vietinių pasiai�kinimai patenkinami. Daugelis tokių dienos metu dirba. Tiesa, misis Lanskene koted�as nėra pa�iame kaimelyje, bet pakeliui į jį. Bet kas galėjo ten lengvai nusigauti ir būtų nepastebėtas. Aplink kaimelį tikras kelių ir takelių labirintas. Buvo gra�us rytas, jau kelet� dienų nelijo, tad negalėjo matytis jokių ma�inos vė�ių, jei kas nors būtų atva�iav�s ma�ina.

��Jūs galvojate, kad taip ir buvo?�� grie�tai paklausė misteris Entvislas.

Inspektorius patraukė pe�iais.

��A� ne�inau. A� tik sakau, kad �ioje byloje yra daug įdomių detalių. �tai, pavyzd�iui,�� jis pa�ėrė ant stalo sauj� daiktų: dobilo formos sag� su ma�ais perliukais, sagių komplekt� su ametistais, ma�� perlų vėrinėlį ir granatų apyrank�.

��Tai tie daiktai, kurie buvo paimti i� jos papuo�alų dė�utės. Juos rado nusviestus į krūmus netoli namo.

��Taip, taip, tai gana keista. Galbūt jos �udikas i�sigando to, k� padarė...

��Taip. Bet tada jis būtų visa tai palik�s ten, vir�uje, jos kambaryje. �inoma, bėgant i� miegamojo paradinių vartų link jį galėjo apimti panika.

Misteris Entvislas ramiai tarė:

��Arba jis juos paėmė, kaip jūs spėjate, kad u�maskuotų tikras prie�astis.

��Taip, yra kelios versijos... �inoma, ta moteris Gilkrist irgi galėjo tai padaryti. Dvi moterys vienos gyvena kartu�� niekada ne�inai, kokie nesutarimai, pyk�iai ar aistros galėjo tarp jų kilti. O taip, mes pagalvojome ir apie toki� galimyb�. Bet tai ma�ai tikėtina. Kiek mums �inoma, jos labai gerai sutarė,�� jis patylėjo, prie� t�sdamas mintį � Jūsų nuomone, misis Lanskene mirtis niekam nebuvo naudinga?

Teisininkas neramiai sujudėjo kėdėje.

��A� ne visai tai norėjau pasakyti...

Inspektorius grie�tai pa�iūrėjo į jį.

��Kaip supratau, jūs sakėte, kad misis Lanskene gyveno i� jos brolio jai skiriamų lė�ų, ir neturėjo jokio kito turto arba pragyvenimo �altinio?

��Būtent taip ir buvo. Jos vyras mirė visi�kai subankrutav�s, o kiek a� j� pa�inojau, absoliu�iai nemokėjo nors kiek susitaupyti.

��Koted�� ji nuomavosi, o tie keli prasti baldai neturi jokios vertės net ir �iomis dienomis. Tiesiog ��uolo imitacija ir keletas prastų drobių. Kam ji juos bepaliktų, paveldėtojas i� to ma�ai pasipelnys, ai�ku, jei ji i� viso buvo sura�iusi testament�.

Misteris Entvislas papurtė galv�.

��A� nieko negirdėjau apie jos testament�. Supraskite, a� jos nebuvau mat�s jau daug metų.

��Tad būtent k� jūs turėjote galvoje dabar? A� manau, kad jūs ka�k� nutylite.

��Taip, taip, a� norėjau būti labai tikslus.

��Ar jūs kalbate apie palikim�, kurį anks�iau paminėjote? Ar tai tas, kurį paliko jos brolis? Ar pagal testament� ji turėjo galios juo disponuoti?

��Ne, ne ta prasme, apie kuri� jūs galvojate. Ji neturėjo teisės disponuoti tuo kapitalu. Dabar, kai ji mirė, jis bus padalintas tarp penkių kitų Ri�ardo Eberne�io paveldėtojų. �tai k� a� turėjau galvoje. Visi penki automati�kai i�lo� i� jos mirties.

Inspektorius pa�velgė į jį nusivyl�s.

��O, a� maniau, kad mes buvome beatrand� atsakym�.

��Na, ai�ku, niekas neturėjo motyvo atvykti pas j� ir smogti jai kirviu. Pana�u, kad tai kokio nors maniako darbas,�� vieno i� tų suaugusių nusikaltėlių�� tikriausiai daug jų klaid�ioja aplinkui. Ir tada jis i�sigando, sviedė į krūmus tuos papuo�alus ir pabėgo... I�ties taip ir turėjo būti. Ai�ku, jei tai ne did�iai gerbiama mis Gilkrist... Baisu net pagalvoti apie tai�� tai tikra nes�monė.

��Kada ji atrado kūn�?

��Ne anks�iau kaip penkt� valand�. Grį�usi i� Ridingo, ji atsirakino paradines koted�o duris, i�kart nuėjo į virtuv� ir u�kaitė virdulį arbatai. I� misis Lanskene kambario nesigirdėjo jokio garso, ir mis Gilkrist pagalvojo, kad ji tebemiega. Tada mis Gilkrist pastebėjo i�dau�t� virtuvės lang�: ant �emės visur buvo pilna stiklų. Netgi tada ji i� prad�ių pagalvojo, kad tai padarė koks nors berniukas su kamuoliu ar laidyne. Ji u�lipo laiptais auk�tyn ir labai atsargiai �vilgtelėjo į misis Lanskene kambarį, kad įsitikintų, ar ji dar miega, o gal ji jau pasiruo�usi gerti arbat�. Pama�iusi, kas atsitiko, ji, �inoma, suklykė ir puolė bėgti keliuku pas artimiausius kaimynus. Jos pasakojimas visi�kai įtikinamas, nerasta jokio kraujo nei jos kambaryje, nei vonioje ar ant jos drabu�ių. Ne, a� nemanau, kad mis Gilkrist su tuo turi k� nors bendra. Daktaras atvyko ten pus� �e�ių. Jis nustatė mirties laik�: ne vėliau kaip pus� penkių, o gal net ar�iau antros valandos. Taigi pana�u, kad kas tai bebūtų, jis lūkuriavo, kol mis Gilkrist i�eis i� namų.

Juristas padarė neai�ki� grimas�. Inspektorius Mortonas t�sė toliau.

��Manau, jūs nuvyksite pasimatyti su mis Gilkrist?

��A� jau galvojau tai padaryti.

��Bū�iau labai patenkintas, jei jūs tai padarytumėte. A� manau, ji mums papasakojo visk�, k� galėjo, bet k� gali �inoti... Kartais pokalbio metu ima ir i�kyla tai �is, tai tas įdomaus. Ji truputį senmergi�ka, bet visai i�mintinga ir prakti�ka moteris ir ji mums tikrai daug padėjo.

Jis nutilo, po to tarė:

��Kūnas yra morge. Jei jūs norėtumėte jį pamatyti...

Misteris Entvislas sutiko, nors be jokio entuziazmo.

Po kelių minu�ių jis stovėjo ir �iūrėjo �emyn į Koros Lanskene palaikus. Jai �iauriai smogė, jos chna da�yti kirp�iai buvo sulip� ir sukietėj� nuo kraujo. Misteris Entsvilas suspaudė lūpas ir nusisuko�� jį pykino.

Varg�elė ma�oji Kora. Kaip ji u�vakar tro�ko �inoti, ar brolis jai k� nors paliko. Kokia ro�inė jai, matyt, atrodė ateitis. Ir koki� galyb� kvailys�ių savo d�iaugsmui ji būtų prikrėtusi, turėdama tuos pinigus.

Varg�ė Kora... Kaip trumpai ji mėgavosi tomis viltimis.

Niekas neturėjo naudos i� jos mirties, net ir tas �iaurus �udikas, kuris pabėgdamas i�mėtė jos papuo�alus. Penki �monės prisidūrė kelet� tūkstan�ių, bet kapitalo, kurį jie buvo gav�, jiems daugiau negu u�teko. Ne, tai negalėjo būti motyvas �mog�udystei. Keista, kad jos mintyse �mog�udystė buvo dar dien� prie� jos pa�ios nu�udym�.

�Juk Ri�ardas buvo nu�udytas, ar ne?�

Absurdas. Tiesiog juokinga, kad ji tai pasakė. Per daug juokinga, kad būtų verta papasakoti tai inspektoriui Mortonui.

�inoma, po to, kai jis jau aplankė mis Gilkrist...

Tarkim, kad mis Gilkrist, nors tai visai neįtikėtina, jam papasakojo k� nors i� to, k� Ri�ardas buvo pasak�s Korai.

�I� to, k� jis pasakė, a� pagalvojau...�. K� Ri�ardas pasakė Korai?

��A� privalau tuoj pat aplankyti mis Gilkrist,�� pasakė pats sau misteris Entvislas. III

Mis Gilkrist buvo liesa, i�bly�kusi moteris, trumpai kirptais �ilais plaukais. Ji turėjo vien� i� tų nenusakomų veidų, kuriuos da�nai įgauna moterys, sulaukusios penkiasde�imties.

Ji �iltai pasveikino misterį Entvisl�.

��A� taip d�iaugiuosi, kad jūs atvykote, misteri Entvislai. A� tikrai labai ma�ai �inau apie misis Lanskene �eim�, ir a�, �inoma, niekada anks�iau nebuvau susidūrusi su �mog�udyste. Tai taip baisu! �inoma, kartais tenka skaityti apie jas,�� pridūrė mis Gilkrist,�� ta�iau net skaityti apie jas nelabai mėgstu. Kai kurios i� jų tokios bjaurios.

Sekdamas paskui j� į svetain�, misteris Entvislas įdėmiai �valgėsi aplinkui. Tvyrojo stiprus aliejinių da�ų kvapas. Namelis buvo tiesiog prikim�tas�� ne tiek baldų, kurie labai atitiko inspektoriaus Mortono apra�ym�, kiek paveikslų. Sienos buvo padengtos paveikslais, daugiausia tapytais aliejiniais da�ais, labai tamsiais ir purvinais paveikslais. Buvo ir akvarelinių eskizų, ir vienas kitas natiurmortas. Ma�esnieji paveikslai buvo sukrauti ant suolelio prie lango.

��Misis Lanskene pirkdavo juos i�pardavimuose � paai�kino mis Gilkrist�� Varg�elė, ji taip tuo domėjosi. Ji vaik��iojo į visus i�pardavimus, kurie tik būdavo �iose apylinkėse. Paveikslų kainos mūsų laikais taip krenta, gali jų nusipirkti tiesiog u� gra�ius. Ji nesumokėdavo daugiau kaip po svar� nė u� vien� i� jų, kartais tik kelis �ilingus, ir visuomet galima būdavo i�sirinkti k� nors vertingo, kaip ji visada sakydavo. Ji pasakojo, kad �tai �itas yra italų primityvizmo pavyzdys, vertas daugybės pinigų.

Misteris Entvislas nepatikliai pa�iūrėjo į italų primityvizmo pavyzdį. Kora, kaip jis atsiminė, niekada nieko nenusimanė apie paveikslus. Jis galėtų suvalgyti savo skrybėl�, jei nors viena i� �ių teplionių būta verta nors penkių svarų banknoto.

���inoma,�� tarė mis Gilkrist, pastebėjusi jo veido i�rai�k� ir pajutusi jo reakcij�,�� a� pati gerai nenusimanau apie juos, nors mano tėvas buvo tapytojas, deja, nelabai vyk�s. Bet, būdavo, a� pie�davau akvareles pati ir daug girdėdavau kalbant apie tapyb�, tad misis Lanskene buvo malonu turėti �alia �mogų, su kuriuo galėtų pakalbėti �ia tema ir kuris j� suprastų. Varg�elė, ji taip mėgo gra�ius daiktus...

��Ar jums ji labai patiko?

Jis pats suprato, kad tai kvailas klausimas. Negi ji galėtų atsakyti �ne�? Su Kora, pagalvojo jis, be abejonės, nebuvo saldu gyventi.

��O taip,�� pasakė mis Gilkrist � Mes labai gerai sutarėme. Kartais, �inote, misis Lanskene elgdavosi kaip vaikas. Ji sakydavo visk�, kas jai �audavo į galv�.

Apie mirusius nesakoma: �Ji buvo visi�ka kvailė�, todėl misteris Entvislas pasakė:

��Toli gra�u, ji nebuvo giliai m�stanti moteris.

��Ne... ne... tikriausiai ne. Bet ji buvo labai į�valgi, misteri Entvislai. Tikrai labai į�valgi. Kartais mane tiesiog labai stebindavo, kaip ji sugebėdavo pataikyti tiesiai į ta�k�.

Senasis juristas pa�velgė į mis Gilkrist su didesniu susidomėjimu. Jis pagalvojo, kad ji ne tokia jau kvaila.

��Manau, kad jūs praleidote su misis Lanskene kelet� metų?

��Trejus su puse.

��Na, jūs buvote jos kompanionė ir taip atlikdavote... Na... Pri�iūrėdavote namus?

Buvo akivaizdu, kad jis palietė jautri� tem�. Mis Gilkrist �iek tiek i�raudo.

��O taip, �inoma. Da�niausiai gamindavau valgį�� man tai labai patinka�� taip pat valydavau dulkes ir atlikdavau kitus lengvus namų ruo�os darbus. �inoma, ne juodus darbus,�� mis Gilkrist tonas i�rei�kė grie�t� nusistatym�.

Misteris Entvislas, kuris neturėjo supratimo, kas tie �juodi darbai�, pritariamai sumurmėjo.

��Jiems atlikti i� kaimo ateidavo misis Penter. Reguliariai, du kartus į savait�. Suprantate, misteri Entvislai, a� jokiu būdu negalėjau net pagalvoti, kad tapsiu tarnaite. A� pati turėjau ma�� arbatin�, bet karo metu ji bankrutavo. Tai buvo labai miela vietelė. A� pavadinau j� �Po gluosniu�. Visi indai buvo i�pie�ti mėlynais gluosnio pie�iniais�� labai gra�u�iais�� ir pyragai�iai buvo tikrai geri. A� visada i�kepu nuostabius pyragai�ius ir paplotėlius. Taip, man i�ties gerai sekėsi, ir tada prasidėjo karas, suma�ėjo maisto atsargos, ir mano verslas �lugo. Karo pasekmė�� �tai kaip a� tai vadinu, na, ir taip pat galvoju. A� praradau t� nedidelį kiekį pinigų, kuriuos man buvo palik�s tėvas ir kuriuos a� investavau į versl�, ir, �inoma, man reikėjo pasiie�koti kokio nors u�siėmimo. A� neturėjau jokio i�silavinimo. Taigi a� nuėjau pas vien� moterį, bet tas darbas man�s visi�kai nepatenkino. Ji buvo �iurk�ti ir valdinga. Po to a� �iek tiek dirbau kontoroje, bet man ten visai nepatiko. Ir tada a� atėjau pas misis Lanskene, ir mes i� pirmo �vilgsnio patikome viena kitai. Dėl daug ko�� dėl to, kad jos vyras buvo dailininkas, ir dėl viso kito,�� misis Gilkrist staiga nutilo ir liūdnai pridūrė:

��Bet kaip a� mylėjau savo brangi�, brangi� arbatin�. Ateidavo į j� tokie puikūs �monės!

�iūrėdamas į mis Gilkrist, misteris Entvislas joje staiga atpa�ino tipi�k� paveiksl� �imtų tokių moterų, pretenduojan�ių į ledi, kurias jis sutikdavo daugybėje tokių �Įlankos med�ių�, �Meduolinių katinų�, �Mėlynųjų papūgų� ir pana�ių vietelių. Visos jos, apsirengusios grie�tais �ydrais, ro�iniais ar oran�iniais chalatėliais, priiminėdavo u�sakymus did�iuliams puodeliams kinieti�kos arbatos su pyragai�iais ir did�iavosi kilminga klientūra. �Esu tikras, kad �alyje dar yra likusių tokių mis Gilkrist, ir visos jos pana�ios�� visos turi nuo�mius, kantrius veidus, įnoringai su�iauptas lūpas ir praretėjusius �ilus plaukus�.

Mis Gilkrist t�sė toliau:

��Bet k� a� �ia dabar�� neprivalau kalbėti apie save. Policijoje su manimi elgėsi labai maloniai ir supratingai. Tikrai labai maloniai. Inspektorius Mortonas pats asmeni�kai mane aplankė ir i�klausė kantriai ir geranori�kai. Jis netgi patvarkė, kad a� galė�iau pernakvoti pas misis Leik, kuri gyvena gatvės gale, bet a� atsisakiau. A� jau�iu, kad turiu saugoti visus misis Lanskene daiktus. Jie i�ne�ė lavon�...�� mis Gilkrist nurijo a�aras,�� ir, �inoma, u�rakino jos kambarį. Inspektorius man pasakė, kad konsteblis budės virtuvėje vis� naktį, kadangi i�dau�tas langas. Puiku, kad jį �įryt jau įstiklino... Na, apie k� a� �ia dabar? O taip, taigi a� pasakiau, kad a� visai gerai jausiuosi savo kambaryje, nors, turiu prisipa�inti, vis dėlto u�stūmiau komoda duris ir pasta�iau did�iulį �sotį su vandeniu ant palangės. Niekada ne�inai... Juk gali i�girsti apie tokius dalykus... O jeigu tai visgi buvo maniakas?..

�ia mis Gilkrist nutilo. Misteris Entvislas skubiai pasakė:

��A� �inau visus svarbiausius faktus. Inspektorius Mortonas mane informavo. Bet jei jums nebūtų nemalonu vėl visk� prisiminti, gal galėtumėt man papasakoti, kaip tai atsitiko?

���inoma, misteri Entvislai. A� gerai suprantu, k� jūs jau�iate. Policija tokia be�ali�ka, ar ne?

��Taigi misis Lanskene grį�o i� laidotuvių t� vakar� prie�...�� pradėjo misteris Entvislas.

��Taigi jos traukinys atvyko labai vėlai. A� u�sakiau taksi, kad pasitik�iau j�, kaip ji buvo pra�iusi. Varg�elė labai nuvargo, ir tai nenuostabu, bet i� tiesų ji buvo gana gerai nusiteikusi.

��Taigi, taigi... Ar ji k� nors kalbėjo apie laidotuves?

���iek tiek. A� jai daviau puodelį kar�to pieno,�� daugiau ji nieko nenorėjo,�� ir ji papasakojo, kad ba�ny�ia buvo pilnut pilnutėlė ir gausybė gėlių,�� ak! Ir ji pasakė, jog labai gailisi nepasima�iusi su savo kitu broliu Timo�iu�� ar toks jo vardas?

��Taip, Timotis.

��Ji pasakė, kad jau dvide�imt metų ji su juo nesima�iusi, kad ji tikėjosi jį ten sutikti. Bet ji puikiai supratusi, kad �iomis aplinkybėmis jam geriau likti namie. Na, o jo �mona buvusi ten, ir ji niekada negalėjusi pak�sti Modės,�� o Dieve, atleiskite man, misteri Entvislai,�� man tai tiesiog i�sprūdo, bet a� niekada nemaniau...

��Tai niekis,�� padr�sinan�iu balsu pasakė misteris Entvislas�� Suprantate, a� nesu jiems joks giminaitis. Ir a� manau, jog Kora ir jos brolienė niekada nejautė simpatijos viena kitai.

��Na, ji beveik taip ir pasakė: �A� visada �inojau, kad Modė taps viena i� tų valdingų, įkyrių moterų,� �� �tai k� ji pasakė. Ir po to ji pasakė esanti labai nuvargusi ir norinti tuoj pat eiti gulti. A� jau turėjau jai paruo�usi kar�to vandens butelį, ir ji nuėjo į savo kambarį vir�uje.

��Ir ji nieko daugiau nepasakė, ko nors ypa� įsimintino?

��Ji to nenujautė, misteri Entvislai, jei jus tai domina. A� esu tuo tikra. Suprantate, ji buvo nepaprastai gerai nusiteikusi, nekalbant apie nuovargį ir t� liūdn� įvykį. Ji man�s paklausė, ar nenorė�iau nuvykti į Kipr�. Į Kipr�! A�, �inoma, pasakiau, kad tai būtų net per daug puiku, apie tai a� net nesvajojau, o ji tarė: �Mes ten vyksime!� Būtent taip ir pasakė. Kiek atsimenu, �inoma, ji net neu�siminė, kad brolis jai paskyrė metin� rent�, ar ka�k� pana�aus.

Misteris Entvislas linktelėjo galv�.

��Mano varg�elė. Na, d�iaugiuosi, kad ji patyrė malonum� kurdama planus atei�iai,�� mis Gilkrist atsiduso ir ilgesingai sumurmėjo,�� nemanau, kad dabar kada nors nuva�iuosiu į Kipr�...

��O kit� ryt�?�� paklausė misteris Entvislas, u�mir��s mis Gilkrist nusivylim�.

��Kit� ryt� misis Lanskene visai prastai jautėsi. Ji i� tiesų siaubingai atrodė. Kaip man sakė, ji beveik nemiegojusi. Matė ko�marus. �Tai todėl, kad vakar jūs pervargote,� pasakiau jai, ir ji su manim sutiko. Ji valgė pusry�ius lovoje ir vis� ryt� nesikėlė. Atėjus prie�pie�ių metui, ji man pasakė, kad vis dar negalėjusi u�migti. �Man taip neramu,�� tarė ji,�� a� vis galvoju apie įvarius dalykus ir spėlioju�. Ir tada ji pasakė, kad i�gers table�ių miegui ir pabandys gerai i�simiegoti dienos metu. Ji norėjo, kad a� autobusu nuva�iuo�iau į Riding� ir pakeis�iau dvi knygas, kurias ji buvo paėmusi i� bibliotekos. Ji jas traukinyje perskaitė ir jau neturėjo k� skaityti. Paprastai dviejų knygų jai u�tekdavo beveik savaitei. Taigi tuoj po antros a� i�ėjau ir tai... ir tai... buvo paskutinis kartas...�� mis Gilkrist pradėjo �niurp��ioti nosimi�� �inote, tuo metu ji, be abejo, miegojo. Ji nieko nei�girdo, ir inspektorius u�tikrino mane, kad ji nesikankino... Jis mano, kad ji buvo u�mu�ta pirmu smūgiu. O Dieve, man darosi bloga vien apie tai pagalvojus!

��Na, nurimkite, pra�au jūsų. A� nenoriu, kad jūs vėl visa tai i�kentėtumėt. A� tik norėjau i�girsti, k� jūs dar galėtumėt papasakoti apie misis Lanskene. Apie paskutines valandas prie� atsitinkant �iai tragedijai.

��Tai visai natūralu, būtinai papasakokite jos giminėms, kad, ne�iūrint tokios blogos nakties, ji jautėsi labai laiminga ir su viltimi �iūrėjo į ateitį.

Misteris Entvislas luktelėjo, prie� u�duodamas kit� klausim�. Jis norėjo būti atsargus, kad neperimtų iniciatyvos i� liudininkės.

��Ar ji nepasakojo apie kurį nors i� savo giminai�ių i�samiau?

��Ne, ne, nemanau,�� mis Gilkrist pam�stė,�� i�skyrus tai, kad ji pasakė apgailestaujanti, jog nepasimatė su savo broliu Timo�iu.

��Ar ji visai nieko nekalbėjo apie savo brolio mirtį? Na, jos prie�astį? Ar k� nors pana�aus?

��Ne.

Mis Gilkrist veide nesimatė nė �enklo nerimo, o misteris Entvislas buvo įsitikin�s, jog jei Kora jai būtų prasitarusi apie t� jos i�tart� nuosprendį, būtų atvirk��iai.

��Manau, kad jis jau kurį laik� sirgo,�� vangiai tarė mis Gilkrist,�� nors turiu pasakyti, kad nustebau, i�girdusi apie jo mirtį. Jis atrodė dar toks stiprus.

Misteris Entvislas skubiai paklausė:

��Ar jūs jį matėte? Kada?

��Kai jis buvo atvyk�s pasimatyti su misis Lansken�. Turiu pagalvoti kada... tai buvo prie� tris savaites.

��Ar jis �ia ilgiau pasisve�iavo?

��O ne, atvyko tik prie�pie�iams. Tai buvo tikras siurprizas. �eimininkė nesitikėjo jo i�vysti. Kiek suprantu, anks�iau jo �eimoje yra buv� ka�kokių nesutarimų. Kaip ji man sakė, jau daug metų ji nebuvo jo ma�iusi.

��Taip, taip ir buvo.

��Jo vizitas j� labai nuliūdino,�� tikriausiai ji suprato, kad jis serga.

��Ar ji �inojo, kad jis serga?

��O taip, tai a� gerai prisimenu. Kadangi a� pati sau pagalvojau, suprantat, k� noriu pasakyti, ar tik misteris Ebernetis neserga smegenų sumink�tėjimu. Viena mano teta...

Misteris Entvislas sumaniai pakeitė pokalbio tem�.

��Ar misis Lanskene jums ka�k� pasakė, kad jūs pagalvojote apie smegenų sumink�tėjim�?

��Taip. Ji pasakė ka�k� tokio: �Varg�as Ri�ardas. Mortimerio mirtis jį taip susendino. Ir kalba jis visai kaip senis. Visos tos fantazijos apie persekiojim� ir apie tai, kad jį ka�kas nuodija. Su senais �monėmis taip būna�. A�, ai�ku, �inojau, kad taip tikrai su jais būna. Ta mano teta�� apie j� jums pasakojau�� buvo tikra, kad tarnai bando j� nunuodyti maistu, ir pagaliau ėmė valgyti tik virtus kiau�inius, kadangi, kaip ji sakė, neįmanoma įdėti nuodų į virto kiau�inio vidų. Mes i� jos juokėmės, bet jei tai būtų dabar, ne�inau, k� mes būtume dar�. Kai taip ma�ai kiau�inių, o dar ir tie atve�ami i� u�sienio...

Misteris Entvislas praleido pro ausis mis Gilkrist pasakojim� apie tet�. Jis buvo labai susirūpin�s. Kai mis Gilkrist liovėsi kalbėjusi, jis pagaliau prabilo:

��Tikiuosi, misis Lanskene ne�iūrėjo į visa tai per daug rimtai?

��O ne, misteri Entvislai, ji visa tai puikiai suprato,�� �i pastaba misteriui Entvislui taip pat sukėlė nerim�, nors ir ne ta prasme, kurios mis Gilkrist tikėjosi.

Ar Kora Lanskene visa tai suprato? Ne tada, gal vėliau. Gal ji per gerai suprato?

Misteris Entvislas �inojo, kad Ri�ardas Ebernetis toli gra�u dar nebuvo nukar��s senis. Ri�ardas visi�kai atsakė u� savo veiksmus. Jis nebuvo i� tų, kurie ken�ia nuo kokios nors formos persekiojimo manijos. Kaip ir anks�iau, jis buvo sumanus biznierius, ir �iuo at�vilgiu jo liga nebuvo niekuo dėta.

Atrodė keista, kad jis būtų pasakoj�s tokius dalykus savo seseriai, o gal Kora su savo vaiki�ku į�valgumu skaitė tarp eilu�ių ir tiksliai suprato, k� Ri�ardas norėjo pasakyti.

Daugeliu at�vilgių Kora buvo tikra kvailė, pagalvojo misteris Entvislas. Ji buvo ekscentri�ka ir pasi�ymėjo ka�kokiu infantili�ku tiesmuki�kumu bei be�irdi�kumu. Bet tuo pat metu ji turėjo t� antgamti�k� vaiko sugebėjim� kartais nuspėti įvykius, kas kitiems buvo tiesiog neįtikėtina.

Misteris Entvislas nusprendė visk� palikti taip, kaip yra. Mis Gilkrist�� jis buvo įsitikin�s�� ne�inojo daugiau, negu papasakojo. Jis paklausė, ar jai kas nors �inoma apie Koros Lanskene testament�. Mis Gilkrist i�kart atsakė, kad misis Lanskene testamentas yra laikomas banke.

Tuo jis ir baigė. Atlik�s dar �iokius tokius formalumus, paliko �iuos namus. Misteris Entvislas įsiūlė mis Gilkrist nedidel� sum� pinigų, kad ji apmokėtų pasitaikan�ias i�laidas ir pri�adėjo vėl su ja susisiekti. O dabar jis būtų jai labai dėkingas, jei ji pagyventų �iame namelyje, kol susiras nauj� tarnyb�. Tai, mis Gilkrist �od�iais, būtų jai labai patogu, ir būti �ia jai visai nėra nemalonu.

Mis Gilkrist neleido jam i�eiti, kol neaprodė viso koted�o ir nesupa�indino su įvairiais velionio Pjero Lanskene paveikslais, kurių buvo pilnas visas ma�as valgomasis ir nuo kurių misteris Entvislas net sudrebėjo. Daugiausia tai buvo nuogi aktai, nupie�ti palyginti nerūpestingai, ta�iau su labai kruop��iai i�baigtomis detalėmis. Jis taip pat buvo priverstas gėrėtis įvairiomis ma�omis drobėmis, vaizduojan�iomis �vejų uostus, kuriuos buvo nutapiusi pati Kora.

��Polpereo,�� i�did�iai i�tarė mis Gilkrist�� Mes ten buvome pernai, ir misis Lanskene gėrėjosi jo gra�iu gamtovaizd�iu.

Misteris Entvislas, �iūrėdamas į Polpereo i� pietvakarių, i� �iaurės vakarų ir, matyt, i� keletos kitų ta�kų, sutiko, kad misis Lanskene tikrai nebuvo abejinga jo gro�iui.

��Misis Lanskene �adėjo palikti man �iuos savo eskizus,�� susim�s�iusi pasakė mis Gilkrist�� A� jais taip �avėjausi. �iame jūs tiesiog matote, kaip lū�ta bangos, ar ne tiesa? Jei ji ir būtų pamir�usi apie mane, gal kartais galė�iau gauti nors vien� kaip suvenyr�, kaip jūs manote?

��Esu tikras, kad tai galima suorganizuoti,�� gera�irdi�kai tarė misteris Entvislas.

Jis atliko dar kelet� formalumų ir i�vyko pakalbėti su banko direktoriumi, po to�� dar pasitarti su inspektorium Mortonu.

5 SKYRIUS

��Tu visi�kai i�sek�s,�� tarė mis Entvisl, ir jos balse buvo girdėti pasipiktinimo ir grėsmingumo gaidelės, taip būdingos atsidavusioms seserims, kalbant su broliais, kurių namus jos pri�iūri. Tu turėtum labiau pasisaugoti, neu�mir�k savo am�iaus. K� gi tu turi bendra su tuo reikalu, norė�iau �inoti? Juk tu jau pensijoje, ar ne?..

Misteris Entvislas jai �velniai atsakė, kad Ri�ardas Ebernetis buvo vienas i� seniausių jo draugų.

��Leisk man pasakyti. Juk Ri�ardas Ebernetis yra mir�s, ar ne? Taigi a� nematau prasmės tavo ki�im�si į tuos dalykus, kurie tav�s visai nelie�ia. Tu pats gali numirti nuo per�alimo tuose bjauriuose traukiniuose, kur galybė skersvėjų. O dar ta �mog�udystė! A� visai nesuprantu, kam jie tave ten i�kvietė.

��Jie mane susirado, nes namelyje buvo lai�kas su mano para�u, kuriame Korai prane�iau apie laidotuves.

��Laidotuvės! Vienos po kitų. Ak, vos nepamir�au. Dar vienas brangusis Ebernetis tau skambino�� Timotis, taip, atrodo, jis prisistatė. Ka�kur i� Jork�iro, ir skambino jis taip pat dėl laidotuvių! Sakė, kad paskambins vėliau.

T� vakar� misteriui Entvislui ka�kas paskambino telefonu. Atsiliep�s jis kitame laido gale i�girdo Modės Eberneti bals�.

��A�iū Dievui, kad pagaliau jus suradau! Timotis siaubingai jau�iasi. �inia apie Koros mirtį jį tiesiog sukrėtė.

��Visi�kai suprantu,�� pasakė misteris Entvislas.

��K� jūs pasakėte?

��A� pasakiau, kad tai visai suprantama.

��A� manau,�� Modės balsas atrodė ypa� netvirtas,�� ar jūs norite pasakyti, kad tai i� tikrųjų buvo �mog�udystė?

��Taip, �mog�udystė,�� atsakė misteris Entvislas.

��Ir su kirviu? Taip, kaip ra�o laikra��iuose...

��Taip.

��Tai man atrodo visi�kai neįmanoma,�� pasakė Modė�� Ta Timo�io sesuo, ta tikra jo sesuo, argi ji galėjo būti nu�udyta, ir dar kirviu!?

Misteriui Entvislui tai visai neatrodė neįmanoma. Timo�io gyvenimas buvo taip nutol�s nuo prievartos, jog atrodė, kad net jo giminės turėtų jos i�vengti.

��Bijau, kad reikia pa�velgti tiesai į akis,�� �velniai tarė misteris Entvislas.

��A� labai susirūpinusi dėl Timo�io. Jam visa tai taip kenkia! A� jį dabar paguld�iau į lov�, bet jis reikalauja, kad a� įkalbė�iau jus aplankyti jį. Jis nori su�inoti �imtus dalykų: ar bus atliekama kvota ir kas joje turės dalyvauti, ir ar po to greitai įvyks laidotuvės, ir kur jos vyks, ir kaip bus su jos turtu? Ar Kora k� nors kalbėjo apie nor� būti kremuota ar kitaip?.. Ar ji paliko testament�?..

Misteris Entvislas j� nutraukė, kol klausimų s�ra�as nepasiekė begalybės.

��Taip, testamentas yra. Jo vykdytoju ji paliko Timotį.

��O Vie�patie, bijau, kad Timotis nieko nesugebės atlikti.

��Firma pasirūpins visais būtinais formalumais. Testamentas labai paprastas. Savo pie�tus eskizus ir sag� su ametistu ji paliko savo kompanionei mis Gilkrist, o visa kita�� Sjuzenai.

��Sjuzenai? Įdomu, kodėl Sjuzenai? Abejoju, kad ji kada nors j� buvo ma�iusi anks�iau, ai�ku, bent jau nuo tada, kai ji buvo dar kūdikis.

��Spėju, kad tai todėl, jog, jos �iniomis, Sjuzenos vedybos nelabai prad�iugino gimines.

Modė prunk�telėjo.

��Netgi Gregoris �ymiai geresnis negu Pjeras Lanskene! Be abejo, mano laikais buvo negirdėtas dalykas, kad kas i�tekėtų u� vyro, dirban�io parduotuvėje, bet vaistinė yra �ymiai geriau negu galanterijos parduotuvė. Be to, Gregoris bent jau atrodo visai padoriai!�� ji nutilo, o paskui pridūrė,�� ar tai rei�kia, kad Sjuzena gaus ir tuos pinigus, kuriuos Ri�ardas paliko Korai?

��O ne. Jie bus padalinti taip, kaip nurodyta Ri�ardo testamente. Varg�elė Kora paliko tik kelet� �imtų svarų ir baldus u�mies�io koted�e. Kai bus sumokėtos didelės skolos ir parduoti baldai, vargu ar visa suma sieks penkis �imtus svarų.�� Jis t�sė:�� �inoma, turės būti atlikta kvota. Ji numatyta kit� ketvirtadienį. Jei Timotis nieko prie�, mes pasiųsime jaun�jį Loid�, kad �eimos vardu stebėtų vis� proces�,�� jis pridėjo tarsi atsipra�ydamas:�� Bijau, kad nebus galima i�vengti vie�umos.

��Kaip nemalonu! Ar jie pagavo t� niek��, kuris tai padarė?

��Dar ne.

��Manau, kad tai vienas i� tų bjaurių nesubrendėlių, kurie klajoja po �alį, valkatauja ir �udo. Policija visai nieko nei�mano.

��Ne, ne,�� pasakė misteris Entvislas.�� Policija i�mano savo darb�. Negalvokite apie j� taip blogai, bent jau kol kas.

��Na, man taip keista. Ir tai �itaip kenkia Timo�io sveikatai. Gal galėtumėt pas mus atvykti, misteri Entvislai? A� jums bū�iau labai dėkinga. Galvoju, kad Timotis apsiramintų, jei jūs būtumėt �ia ir jį nuramintumėt.

Misteris Entvislas valandėl� patylėjo. Kvietimas buvo visai ne laiku.

��Jūs kalbate i�mintingai. Be to, ant kai kurių dokumentų reikia Timo�io, kaip testamento vykdytojo, para�o. Taip, tai galėtų būti visai nebloga mintis.

��Tai nuostabu. Man net palengvėjo. Rytoj? Ir jūs pasiliksit nak�iai? Geriausias traukinys i�vyksta i� Sent Pekras 11 val. 20 min.

��Deja, tai turėtų būti popietinis traukinys. Ryte a� turiu kitų reikalų,�� pasakė misteris Entvislas. II

D�ord�as Krosfildas pasisveikino su misteriu Entvislu �irdingai, bet atrodė kiek nusteb�s.

��A� k� tik atvykau i� Lit�et Sent-Meri.

��Vadinasi, tai i� tikrųjų buvo teta Kora? A� perskai�iau apie tai laikra�tyje ir tiesiog negalėjau patikėti! Pamaniau, kad tai ka�kas ta pa�ia pavarde.

��Lanskene�� neda�nai sutinkama pavardė.

��Ne, �inoma, ne. Manau, kad visai natūralu vyti �alin mintį, kad ka�kas i� tavo giminių nu�udytas. Pana�us atvejis kaip �is atsitiko praėjusį mėnesį Dartmure.

��Tikrai?

��Taip. Tos pa�ios aplinkybės. Atokus apleistas koted�as. Dvi nejaunos moterys, gyvenan�ios kartu. Gryni pinigai laikomi namie, ir jų, matyt, daugiau negu reikia.

��Pinigų kiekis visuomet yra santykinis dalykas,�� tarė misteris Entvislas,�� svarbu tik poreikiai.

��Taip, taip, manau, kad jūs teisus.

��Jei jums labai reikia de�imties svarų, tada penkiolika yra daugiau negu pakankamai. Ir atvirk��iai. Bet jei jums reikia �imto svarų�� keturiasde�imt penki bus geriau negu nieko. Na, o jei jums reikia tūkstan�ių, tai �imtai nepadės.

D�ord�o akys staiga sublizgėjo, ir jis tarė:

��Saky�iau, �iais laikais bet koks pinigų kiekis �mogui per ma�as. Visi sunkiai sukasi.

��Bet ne bevilti�kai sunkiai. Tik kai pinigai tampa gyvybės ar mirties klausimu, būna baisu... Beje, D�ord�ai, gal jums reikalingas avansas? Palikimo paskirstymas u�ims dar �iek tiek laiko.

��Ak, a� kaip tik ruo�iausi pakalbėti �iuo klausimu. Tarp kitko, a� buvau �į ryt� banke. Kai a� paminėjau jūsų pavard�, jie sutiko dar truputėlį palaukti, nors mano s�skaita jau pereikvota.

Ir vėl D�ord�o akys sublizgėjo, o misteris Entvislas i� savo ilgalaikės patirties suprato prie�astį. Jis buvo tikras, kad D�ord�o finansinė padėtis jei ne bevilti�ka, tai bent jau labai bloga. Dabar jis buvo tikras, o pas�monėje vis� laik� jautė, kad piniginiuose reikaluose D�ord�as visi�kai nepatikimas. Jam buvo įdomu, ar Ri�ardas Ebernetis, kuris taip pat turėjo daug patirties, spr�sdamas apie �mones, visa tai suprato. Misteris Entvislas buvo taip pat įsitikin�s, kad mirus Mortimeriui, Ebernetis ketino padaryti D�ord�� savo įpėdiniu. D�ord�as nebuvo Ebernetis, bet jis buvo vienintelis vyras jaunojoje kartoje. Jis buvo negin�ytinas Mortimerio įpėdinis. Ri�ardas Ebernetis pasikvietė D�ord�� ir laikė pas save kelet� dienų. Matyt, vizito pabaigoje senukas juo nusivylė. Gal jis instinktyviai pajuto, kad D�ord�as nebuvo tinkamas �iam reikalui? Eberne�ių �eima manė, kad Loros pasirinkimas buvo labai prastas. Jis buvo bir�os makleris, u�siiminėj�s ir kita gana neai�kia veikla. D�ord�as panė�ėjo daugiau į savo tėv� negu į Eberne�ius.

Matyt, neteisingai suprat�s senojo teisininko tylėjim�, D�ord�as dirbtinai nusijuokė.

��Ties� sakant, paskutiniu metu man nelabai sekėsi su investicijomis. A� �iek tiek rizikavau, ir tai nepasiteisino. Tai mane daugiau ar ma�iau �i�drenavo�. Bet dabar a� vėl atsistosiu ant kojų. Tam tik reikia �iek tiek kapitalo. Ar �Ardens Konsolideited� yra patikima firma, kaip jūs manote?

Misteris Entvislas nei sutiko, nei paneigė. Jis svarstė, ar D�ord�as nelo�ė bir�oje savo klientų pinigais. O kas, jei D�ord�ui gresia teisminis persekiojimas?

Misteris Entvislas atsargiai pasakė:

��A� band�iau su jumis susisiekti kit� dien� po laidotuvių, bet, manau, kontoroje jūsų nebuvo.

��Nejaugi? Jie man nieko nepasakė. Beje, a� pagalvojau, kad po tokios geros naujienos man priklauso i�eiginė!

��Tokios geros naujienos?

D�ord�as i�raudo.

��Na, paklausykite, a� neturėjau galvoje dėdės Ri�ardo mirties. Bet kai su�inai, kad tau lyg i� dangaus nukrito pinigų, negali nustygti vietoje. Jauti, kad reikia tai at�v�sti. Tarp kitko, a� nuėjau į Herst Park�. Pasta�iau u� du favoritus. Kai jau sekasi, tai sekasi! Jei jau tau nusi�ypsojo laimė, tai visuose frontuose! Jie abu laimėjo, nors gavau tik penkiasde�imt gabalų, bet ir tai ne pro �alį.

��O taip,�� pasakė misteris Entvislas,�� ne pro �alį. Ir dar gausite papildomai tam tikr� sum� po jūsų tetos Koros mirties.

D�ord�as atrodė susirūpin�s.

��Varg�ė senu�iukė. Jai velnioni�kai nepasisekė, ar ne? Ir kaip tik tada, kai ji ruo�ėsi pradėti d�iaugtis gyvenimu.

��Tikėkimės, kad policija suras �mogų, kalt� dėl jos mirties,�� tarė misteris Entvislas.

��Tikiuosi, kad policija jį greitai su�iups. Jie �aunuoliai, tie mūsų policininkai. Jie i�nar�o vis� apylink� ir i�rakinėja visus kauliukus įtartiniems tipams, priver�ia atsiskaityti u� savo veiksmus.

��Tai ne taip lengva padaryti, nors praėjo dar taip ma�ai laiko,�� tarė misteris Entvislas. Jis kreivai nusi�ypsojo, o tai rei�kė, kad jis ruo�iasi pasakyti juoking� dalyk��� A� pats t� dien� pus� keturių buvau Het�ardo knygyne. Argi a� tai atsimin�iau, jei policija man�s apie tai paklaustų praėjus de�im�iai dienų? Labai tuo abejoju. O jūs, D�ord�ai, jūs buvote Herst Parke! Ar, sakykim, po mėnesio jūs atsimintumėte, kuri� dien� buvote lenktynėse?

��A� galė�iau susiorientuoti pagal laidotuves�� dien� po jų.

��Tiesa, tiesa. Ir jūs statėte u� por� nugalėtojų. Dar vienas �enklas, padedantis atsiminti. Retai pamir�ti vard� to arklio, kuris tau padėjo laimėti pinigų. Tarp kitko, kuo jie buvo vardu?

��Leiskite man prisiminti. Geimarkas ir Frogsas. Taip, a� juos negreitai u�mir�iu.

Misteris Entvislas sausai nusijuokė ir atsisveikino. III

��Malonu jus matyti,�� tarė Rozemunda be entuziazmo�� Bet dar siaubingai anksti.

Ji sald�iai nusi�iovavo.

��Jau vienuolikta valanda,�� pasakė misteris Entvislas.

Rozemunda vėl nusi�iovavo. Ji tarė, lyg atsipra�ydama:

��Vakar turėjome velnioni�kai �aunų vakarėlį. Labai padauginom gėrimų. Maiklas vis dar siaubingai pagiringas.

Tuo metu pasirodė Maiklas. Jis taip pat �iovavo. Rankoje laikė puodelį juodos kavos ir dėvėjo labai pra�matnų chalat�. Atrodė i�sek�s, bet, kaip visad, patrauklus. Jo �ypsena, kaip paprastai, buvo kerinti. Rozemunda buvo apsivilkusi juod� sijon� ir ganėtinai ne�varų gelton� megztinį, o po juo, bent taip atrodė misteriui Entvislui, nieko daugiau.

Grie�tas ir įnoringas juristas visi�kai nepritarė jaunųjų �eimų gyvenimo būdui. Tas gana apgriuv�s butas antrame auk�te viename �elsio namų, visur i�mėtyti buteliai, stiklinės ir cigare�ių nuorūkos, tas tvankus oras, dulkių ir ne�varos kvapas.

Ir �itoje nepalankioje aplinkoje Rozemunda ir Maiklas tiesiog �vietė visu savo gra�umu. Jie, be abejonės, buvo labai gra�i pora, ir, pana�u,�� pagalvojo misteris Entvislas,�� kad labai myli vienas kit�. Matėsi, kad Rozemunda Maikl� tiesiog dievina.

��Brangusis,�� tarė ji�� ar nenorėtum ma�y�io gurk�nelio �ampano? Tik kad sustiprintų mūsų santykius. I�gerkim u� mūsų ateitį. Ak, misteri Entvislai, mums i� tikrųjų nusi�ypsojo pati did�iausia laimė, kad dėdė Ri�ardas paliko tuos pinigėlius būtent dabar...

Misteris Entvislas pastebėjo, kaip staiga Maiklas nepatenkintas rūs�iai susiraukė, bet Rozemunda nerūpestingai t�sė:

��Maiklui pasitaikė nuostabiausia galimybė pastatyti vien� dalykėlį. Jame yra nuostabiausia rolė jam, ir netgi yra ma�ytis vaidmuo ir man. Ta pjesė apie vien� jaun� nusikaltėlį. Ji tiesiog persunkta aktualiausiomis idėjomis. Suprantate, jis plė�ia, �udo, policija ir visuomenė jį persekioja, bet pa�iame gale jis padaro stebukl��� pasirodo, jis �ventas.

Misteris Entvislas sėdėjo piktas ir tylus. Tos nes�monės, apie kurias kalbėjo ir ra�ė �ie kvaili jaunuoliai, tiesiog pra�ūtingos.

Nepasakytum, kad Maiklas daug kalbėjo, ne, bet visgi jo �vilgsnis buvo gana rūstus.

��Misteriui Entvislui neįdomu klausytis visų �itų tavo svai�iojimų, Rozemunda,�� tarė jis�� Minutėlei u�si�iaupk ir leisk jam papasakoti, kodėl jis pas mus atvyko.

��Būtina i�siai�kinti por� reikaliukų,�� pasakė misteris Entvislas,�� a� k� tik sugrį�au i� Lit�et Sent-Meri.

��Ar teta Kora vis dėlto nu�udyta? Mes apie tai perskaitėme laikra�tyje. A� pasakiau, kad tai, savaime suprantama, ji, nes tokia pavardė nelabai da�nai pasitaiko. Varg�ė senoji teta Kora. An� dien� per laidotuves a� �iūrėjau į j� ir galvojau, kas per seniena ta teta. Tokios i�vaizdos moteris geriau jau negyventų, ir �tai ji jau mirusi. Vakar vakarėlyje niekas manimi nepatikėjo, kai jiems papasakojau, kad kirviu nu�udyta moteris, apie kuri� ra�ė laikra�tyje, yra mano teta! Jie tik pasijuokė i� man�s, tiesa, Maiklai?

Maiklas �einas nieko į tai neatsakė, o Rozemunda, vis spinduliuodama d�iaugsmu, tarė:

��Du nu�udymai, vienas po kito. To jau �iek tiek per daug, tiesa?

��Nekalbėk niekų, Rozemunda, dėdė Ri�ardas nebuvo nu�udytas.

��Na, Kora manė kitaip.

Misteris Entvislas įsiterpė:

��Po laidotuvių jūs sugrį�ote į London�, ar ne taip?

��Taip, mes sugrį�ome tuo pa�iu traukiniu, kaip ir jūs.

���inoma... �inoma. A� klausiu, nes stengiausi su jumis susisiekti,�� jis �vilgtelėjo į telefon�,�� kit� dien�, ties� sakant, net kelet� kartų, bet niekas neatsiliepė.

��O Dieve, atleiskit. K� mes tada darėme? U�vakar... Buvome namie beveik iki dvyliktos, tiesa? O tada tu nuėjai pabandyti pasimatyti su Rozenhaimu, po to tu valgei prie�pie�ius su Oskaru, o a� i�ėjau paie�koti nailoninių kojinių ir vaik��iojau po parduotuves. Turėjau susitikti su D�eneta, bet prasilenkėm. Taip, t�dien puikiai apsipirkau... Ir po to mes pietavome restorane �Kasi�. Grį�ome namo, atrodo, apie de�imt� valand�.

��Ma�daug tokiu laiku,�� patvirtino Maiklas. Jis mįslingai stebėjo misterį Entvisl� � Kodėl jus visa tai apie mus taip domina, sere?

��O! Tiesiog kilo keletas klausimų dėl Ri�ardo Ebeme�io turto�� dėl dokumentų pasira�ymo.

Rozemunda paklausė:

��Kada gi mes gausime tuos pinigus,�� dabar, ar reikės laukti vis� am�inyb�?

��Bijau, kad teisinės procedūros paprastai u�sit�sia,�� pasakė misteris Entvislas.

��Bet mes galime gauti avans�, ar ne tiesa?�� Rozemunda atrodė susinervinusi�� Maiklas sakė, kad galėtume. Ties� sakant, tai mums ne�moni�kai svarbu. Dėl to spektaklio.

Maiklas maloniai pasakė:

��Na, ties� sakant, tai ne taip ir skubu. Svarbu tik tai, ar mes pasirinksime �i� pjes�, ar ne.

��Nebus jokių problemų jums avansu gauti �iek tiek pinigų,�� tarė misteris Entvislas,�� tiek, kiek jums reikės.

��Tai labai puiku,�� Rozemunda atsiduso su palengvėjimu. Po to ji dar pridūrė:�� Ar teta Kora paliko kokių nors pinigų?

���iek tiek. Ji juos paliko jūsų pusseserei Sjuzenai.

��Įdomu �inoti, kodėl Sjuzenai? Ar jų daug?

��Keletas �imtų svarų ir �iek tiek baldų.

��Ar tie baldai gra�ūs?

��Ne, atsakė misteris Entvislas.

Daugiau �is klausimas Rozemundos nedomino.

��Visa tai taip keista, ar ne?�� ji pasakė.�� Įsivaizduokite, Kora po laidotuvių nelauktai i�po�kina: �Juk Ri�ard� nu�udė, ar ne?�, o paskui, kit� dien�, j� pa�i� nu�udo. A� noriu pasakyti, kad tai labai keista, kaip jūs manote?

Kambaryje staiga įsivie�patavo nejauki tyla, o po to misteris Entvislas ramiai i�tarė:

��Taip, tai i� tiesų labai keista... IV

Misteris Entvislas atid�iai tyrinėjo Sjuzen� Benks. Palinkusi priekiu per stal�, ji gyvai kalbėjo su juo. Joje nebuvo nieko i� Rozemundos �aismingumo, bet jos veidas buvo savaip patrauklus, ir tas patrauklumas buvo jos dvasingumas. Lūpos buvo pilnos ir gra�ios formos. Tai buvo moters lūpos, ir jos kūnas buvo pabrė�tinai moteri�kas. Ta�iau daug kuo Sjuzana jam priminė Ri�ard� Ebernetį. Galvos forma, smakro linija, į�valgios gilios akys. Ji turėjo valding�, kaip Ri�ardo, charakterį, jo u�kre�ian�i� energij�, jo į�valgum�, prot�, sugebantį daryti teisingus sprendimus. I� trijų jaunosios kartos atstovų ji vienintelė atrodė gele�ies tvirtumo, o kaip tik �is charakterio bruo�as Eberne�iams padėjo sukaupti did�iulius turtus. Ar �ioje savo dukterė�ioje Ri�ardas atpa�ino sau gimining� siel�? Misteris Entvislas pagalvojo, kad, be abejo, taip ir buvo. Ri�ardas visada sugebėdavo giliai įvertinti �mones. Joje tikriausiai jis į�iūrėjo tuos bruo�us, kurių ie�kojo. Ir visgi savo testamente Ri�ardas Ebemetis nesuteikė jai kokių nors papildomų malonių. Laikydamas D�ord�� nepatikimu,�� tuo misteris Entvislas buvo tikras,�� visai nekreipdamas dėmesio į t� daili� kvai�iuk� Rozemund�, ar jis nerado netgi Sjuzenoje to, ko taip ie�kojo�� savo paties veiklos perėmėjos?

Jei taip neatsitiko, to prie�astis, be abejonės,�� taip, tai visai logi�ka,�� jos vyras...

Misterio Entvislo �vilgsnis �velniai nuslydo Sjuzenos petimi ir apsistojo ties Gregoriu Benksu, kuris nerūpestingai dro�ė pie�tuk�. Liesas, i�bly�k�s, nenusakomas jaunas vyras rausvais smėlio atspalvio plaukais. Jį taip u�go�ė spalvinga Sjuzenos asmenybė, kad buvo sunku suprasti, koks gi jis yra i� tiesų. Nieko jame ypatingo�� gana malonus vyrukas, pasiruo��s visada visiems būti mielas,�� �taip� tipo �mogus, kaip dabar pasakytų. Ir viso to neu�teko, kad jį galima būtų vertinti teigiamai. Gregorio Benkso nuolankume buvo ka�kas, kas kelia nerim�. Jis Sjuzenai nebuvo tinkama pora, ta�iau ji u�sispyrė ir i�tekėjo u� jo, nugalėjusi visuotinį pasiprie�inim�. Bet kodėl? K� ji jame į�iūrėjo?

O dabar, praėjus �e�iems mėnesiams po sutuoktuvių, �ji tiesiog eina i� proto dėl �io vyruko�,�� pagalvojo sau Erftvislas. Jis tai matė i� jų elgesio. Daugybė �monių, turin�ių vedybinių problemų, praėjo pro �Bolardas, Entvislas, Entvislas ir Bolardas� kompanijos kabinetus. Tokios �monos yra aklai atsidavusios savo toli gra�u netobuliems ir da�nai jų nevertiems vyrams. Ta�iau jos i� auk�to �iūri ir nuobod�iauja su nepriekai�tingais ir i�ori�kai patraukliais vyrais. Vidutini�ko intelekto vyrui sunku suprasti, k� kiekviena tokia moteris mato jos i�sirinktame vyre. Bet kaip tik taip ir yra. Moteris, kuri visais kitais at�vilgiais protinga, galėjo būti visi�ka kvailė, kai kalbama apie t� �vienintelį� vyr�. Sjuzena ir yra kaip tik viena i� �ių moterų, pagalvojo misteris Entvislas. Jos nuomone, visas pasaulis sukasi apie Greg�. Ir tai pavojinga bet kuriuo at�vilgiu.

Sjuzena kalbėjo pabrė�dama �od�ius ir i�did�iai:

��Betgi tai tikra gėda. Jūs atsimenate t� moterį, nu�udyt� pernai Jork�ire? Niekas net nebuvo suimtas. O ta senutė saldumynų parduotuvėje, kuri� u�mu�ė lau�tuvu? Jie sulaikė vien� vyri�kį, bet po to jie jį paleido!

��Visur reikia įrodymų, brangute,�� pasakė misteris Entvislas.

Sjuzena nekreipė dėmesio į �i� pastab�.

��Ir dar vienas atvejis su pensininke slauge,�� �ia buvo panaudotas kirvis, kaip ir tetos Koros atveju.

��O Dieve, pasirodo, jūs esate tiesiog i�studijavusi �iuos nusikaltimus, Sjuzena,�� �velniai pasakė misteris Entvislas.

��Nenuostabu, kad tokius dalykus atsimeni. Ir kada jūsų �eimoje ka�k� u�mu�a ir labai pana�iu būdu, na, tai rodo, kad kaimuose slampinėja daug tokių �monių. Jie įsilau�ia į namus ir u�puola vieni�as moteris, o ta mūsų policija tiesiog nesivargina.

Misteris Entvislas papurtė galv�.

��Nesuma�inkite policijos nuopelnų, Sjuzena. Jų tarpe yra daug i�mintingų ir kantrių vyrų, ir atkaklių taip pat. Jei laikra��iuose apie tai nera�o, tai nerei�kia, kad byla nutraukta. Toli gra�u ne.

��Kiekvienais metais �imtai nusikaltimų visgi neatskleid�iami.

���imtai?�� misteris Entvislas suabejojo�� Tam tikras skai�ius�� taip. Daug atvejų, kai policija �ino, kas įvykdė nusikaltim�, bet, stokojant įrodymų, nuosprendis nevykdomas.

��O a� netikiu,�� pasakė Sjuzena�� Jei tiksliai �inai, kas įvykdė nusikaltim�, visuomet galima gauti įrodymų.

��A� abejoju,�� mįslingai tarė misteris Entvislas � a� tuo labai abejoju.

��Ar jie turi kokių nors įtarimų tetos Koros byloje? Kas tai galėjo padaryti?

��A� to negalė�iau pasakyti. Bent jau sprend�iant pagal tai, kas man �inoma. Bet vargu, ar jie man pasakytų, be to, praėjo per ma�ai laiko�� neu�mir�kit, kad �mog�udystė įvyko tik u�vakar.

��Tai turėjo būti, be jokios abejonės, tam tikro tipo �mogus,�� svarstė Sjuzena,�� brutalus, �iek tiek pusprotis�� demobilizuotas kareivis ar nepataisomas nusikaltėlis. Na, kad tam panaudotų kirvuk�...

Susim�st�s misteris Entvislas sumurmėjo:

��Lizi Boden kirvuku Smogė tėvui du kartu.

I�sigandusi labai,

Smogė pamotei smagiai.

��O,�� i� pasipiktinimo Sjuzena net paraudo.�� Niekas i� giminių negyveno su Kora, tik kompanionė. Beje, Lizi Boden buvo i�teisinta. Niekas tiksliai ne�ino, ar tai ji u�mu�ė savo tėv� ir pamot�.

���is eilėra�tukas yra visi�kas �mei�tas,�� sutiko misteris Entvislas.

��Jūs manote, kad tai padarė būtent kompanionė? Ar Kora jai k� nors paliko?

��Ma�ai verting� sag� su ametistu ir kelet� eskizų, vaizduojan�ių �vejų kaimelius. Jie vertingi kaip sentimentalūs prisiminimai.

���udymui reikia turėti motyvų, �inoma, jei nesi pusprotis.

Misteris Entvislas pajuokavo:

��Visiems ai�ku, kad vienintelis �mogus, turintis motyvų, tai jūs, Sjuzena.

��Kaip tai suprasti?�� staiga Gregas palinko į priekį. Jis tarsi pabudo i� miego. Jo akyse su�ibo blogio ugnelė. Staiga jis jau nebuvo tik ramus statistas.

��K� jūs norite tuo pasakyti?

Sjuzena �iurk��iai tarė:

��U�si�iaupk, Gregai. Misteris Entvislas nieko blogo neturėjo galvoje.

��A� tik truputį pajuokavau�� pasakė misteris Entvislas, tarsi atsipra�inėdamas,�� ir, deja, nevykusiai. Kora paliko savo turt�, tiek jo ten yra, jums, Sjuzena. Bet jaunai ledi, kuri k� tik paveldėjo kelet� �imtų tūkstan�ių svarų, geriausiu atveju keletas �imtinių, nemanau, kad galėtų būti akstinas �mog�udystei.

��Ji paliko savo pinigus man?�� Sjuzenos balse girdėjosi nuostaba�� Kaip keista. Ji man�s net nepa�inojo. Kaip jūs manote, kodėl ji tai padarė?

��A� manau, ji buvo girdėjusi, kad jūs turėjote, na, problemų su vedybomis�� Gregoris, kuris vėl dro�ė savo pie�tuk�, susiraukė�� Su jos pa�ios vedybomis yra buv� problemų�� ir a� manau, kad ji jus laikė likimo drauge.

Sjuzena paklausė su tam tikru susidomėjimu:

��Ar ji i�tekėjo u� dailininko, kuris giminėje niekam nepatiko? Ar jis buvo geras dailininkas?

Misteris Entvislas u�tikrintai papurtė galv�.

��Ar koted�e yra jo paveikslų?

��Taip. Tada a� pati apie juos nuspr�siu,�� pasakė Sjuzena.

Misteris Entvislas nusi�ypsojo, pamat�s, kaip jos smakras ry�tingai pajudėjo.

��Taip ir padarykite. Be abejonės, a� esu senų pa�iūrų ir bevilti�kai senamadi�kas meno klausimais, bet esu tikras, kad jūs sutiksite su mano nuomone.

��Manau, kad turė�iau ten nuva�iuoti. Turė�iau per�iūrėti daiktus. Ar ten dabar kas gyvena?

��Susitariau, kad mis Gilkrist ten pagyventų iki tolesnių nurodymų.

Gregas įsiterpė:

��Ji turi būti labai stiprių nervų, kad gyventų namelyje, kur įvykdyta �mog�udystė...

��Saky�iau, mis Gilkrist yra protinga moteris. Be to,�� sausai pridūrė juristas,�� a� nemanau, kad ji turi, kur eiti, kol susiras kit� darb�.

��Taigi tetos Koros mirtis j� tiesiog i�metė u� borto?.. Ar ji ir teta Kora buvo labai artimos?

Misteris Entvislas pa�iūrėjo į j� susidomėj�s. Jis svarstė, k� ji tuo norėjo pasakyti.

��Daugiau ar ma�iau, a� manau. Ji su mis Gilkrist niekada nesielgė kaip su tarnaite.

��Esu įsitikinusi, kad ji elgėsi dar blogiau,�� tarė Sjuzena � Tų varg�elių �damų� gyvenimas mūsų laikais toli gra�u nesaldus... A� pabandysiu jai kur nors surasti padorų darb�. Tai nebus sunku. �mogus, sugebantis atlikti namų ruo�os darbus ir gaminti valgį, dabar vertinamas aukso kaina. Ji moka virti, ar ne?

��O taip. Atsimenu, ji sakėsi nenorėsianti dirbti pas grubius �eimininkus. Bijau, kad ne visai �inau, k� ji turėjo galvoje.

Sjuzen� tai labai pralinksmino.

Misteris Entvislas pa�iūrėjo į laikrodį ir tarė:

��Jūsų teta testamento vykdytoju paliko Timotį.

��Timotį,�� i�tarė Sjuzena su panieka � Dėdė Timotis prakti�kai yra tik mitas. Niekas jo nėra mat�s.

��Matyt,�� misteris Entvislas vėl pa�iūrėjo į laikrodį � �iandien� a� vykstu su juo susitikti. A� jį informuosiu apie jūsų ketinim� nuva�iuoti į koted��.

��Manau, a� galėsiu ten pabūti koki� dien� ar dvi. Nenoriu ilgam i�vykti i� Londono. �ia turiu įvairių reikalų. Ruo�iuosi pradėti versl�...

Misteris Entvislas ap�velgė ma�u�iuko buto ank�t� svetain�. Gregas ir Sjuzena, be abejonės, sunkiai vertėsi. Jos tėvas, kiek jam buvo �inoma, i��vaistė visus savo pinigus. Savo dukr� jis paliko beveik be lė�ų.

��Ar galiu paklausti, kokie jūsų planai atei�iai?

��A� nu�iūrėjau patalpas Kardigan gatvėje. Ar galiu tikėtis, kad esant reikalui, jūs galėsite avansu man duoti �iek tiek pinigų? Gal man reikės duoti u�stat�.

��Tai galima bus suorganizuoti. Dien� po laidotuvių a� jums skambinau kelis kartus, bet niekas neatsakė. Maniau, kad jums gali rūpėti avanso klausimas. Tikriausiai buvote i�ėj� į miest�?

��O ne,�� greitai pasakė Sjuzena.�� Mes buvome namie vis� dien�. Niekur nebuvome i�ėj�.

Gregas �velniai pasakė:

���inai, Sjuzena, t� dien�, matyt, buvo suged�s mūsų telefonas. Atsimeni, kaip dienos metu a� negalėjau paskambinti į darb�. Norėjau apie tai prane�ti telefonų kompanijai, bet kit� ryt� viskas buvo tvarkoje.

��Tie telefonai,�� tarė misteris Entvislas,�� kartais būna tokie nepatikimi.

Staiga Sjuzena pasakė:

��I� kur teta Kora su�inojo apie mūsų vestuves? Juk susituokėme ba�ny�ioje ir i� prad�ių niekam apie jas nesakėme.

��Manau, kad Ri�ardas jai apie jas papasakojo. Ji perdarė savo testament� ma�daug prie� tris savaites. Anks�iau visk� buvo palikusi ka�kokiai bendrijai. Ir tai padarė tada, kai Ri�ardas buvo nuva�iav�s jos aplankyti.

Sjuzena atrodė nustebusi.

��Ar dėdė Ri�ardas buvo nuvyk�s su ja susitikti? A� nieko apie tai negirdėjau.

��Ir a� pats to net neįtariau,�� pasakė misteris Entvislas.

��Tai buvo tada, kai...

��Kada kas?

��Nieko,�� tarė Sjuzena.

6 SKYRIUS

��Jūs labai malonus, kad sutikote pas mus atva�iuoti,�� tarė Modė gerg�d�ian�iu balsu, sveikindamasi su misteriu Entvislu Beihemo Komptono stoties platformoje � Galiu jus u�tikrinti, kad ir Timotis, ir a� tai did�iai vertiname. Deja, Ri�ardo mirtis Timo�iui buvo blogiausias dalykas, kuris tik galėjo atsitikti.

Misteris Entvislas dar nebuvo pa�velg�s į savo draugo mirtį būtent i� �ių pozicijų. Bet tai vienintelės pozicijos, i� kurių, kaip jam akivaizdu, misis Eberneti vertino �į įvykį.

Einant i�ėjimo link, Modė toliau kalbėjo �ia tema.

��Visų pirma tai buvo tikras �okas. Timotis i� tiesų buvo prie Ri�ardo prisiri��s. Ir po to, savo nelaimei, Timotis įsikalė į galv� mintį apie savo mirtį. Kadangi jis toks ligonis, jis labai pradėjo nerimauti ir dėl sav�s. Jis suprato, kad liko vienintelis gyvas i� brolių, ir pradėjo sakyti, kad dabar atėjo jo eilė mirti,�� ir to nereikės ilgai laukti,�� a� jam sakiau, kad tos kalbos tiesiog liguistos...

Jie i�ėjo i� stoties ir Modė nuvedė prie aplū�usio automobilio, kuris buvo beveik i� prie�tvaninių laikų.

��Atleiskite mums dėl �ios i�klerusios senos ma�inos,�� tarė ji.�� Mes jau seniai norėjome įsigyti nauj�, bet negalėjome sau to leisti. �ioje mes jau du kartus keitėme variklį�� tos senos ma�inos tikrai labai patvarios.

Kelis kartus ji paspaudė starterį, bet pasigirdo tik beprasmis burzgimas. Misteris Entvislas, kuris niekada gyvenime nebuvo u�vedinėj�s ma�inos variklio, labai susirūpino. Bet Modė pati i�lipo, įstatė u�vedimo ranken�, ir energingais judesiais por� kartų j� pasuko, tuo prikeldama i� numirusių ma�inos variklį. Laimė, kad Modė taip galingai sur�sta, pagalvojo misteris Entvislas.

��Taigi taip,�� tarė ji.�� Senasis galvijas paskutiniu metu kre�ia įvairius fokusus. T� patį jis man i�krėtė grį�tant i� laidotuvių. Turėjau eiti pės�ia por� mylių iki artimiausios taisyklos�� o ten jie man irgi ne k� padėjo�� �inote, kaip būna provincijoje... Kol jie ten su ja krap�tėsi, turėjau laukti vietiniame vie�butyje. �inoma, tai taip pat labai nuliūdino Timotį. A� turėjau jam paskambinti ir pasakyti, kad negaliu sugrį�ti iki kitos dienos ryto. Jis dėl to labai susinervino. Nuo jo reikia tokius dalykus kiek galima labiau slėpti, bet kartais to negali padaryti�� �tai, pavyzd�iui, Koros mirtis... A� turėjau i�kviesti daktar� Barton�, kad duotų jam raminan�ių vaistų. Tokiam ligotam �mogui, kaip Timotis, tokie dalykai, kaip �mog�udystė, yra tiesiog pragai�tingi. Kiek atsimenu, Kora visada buvo tikra kvai�a.

Misteris Entvislas suvir�kino �i� pastab� tylėdamas. Jis j� ne visai suprato.

��Nemanau, kad nuo mūsų vestuvių kada nors ma�iau Kor�,�� pasakė Modė�� Tada a� nenorėjau Timo�iui pasakyti: �Ta tavo jauniausia sesuo tikrai trenkta�, bent jei jau bū�iau pasakiusi, tai ne taip stipriai... Bet pagalvojau a� būtent taip. Ji vis pasakydavo k� nors tikrai keisto! Tiesiog ne�inodavai, ar įsi�eisti, ar nusijuokti. Tiesa, manau, ji gyveno ka�kokiame nerealiame, tik jai vienai priklausan�iame pasaulyje, kupiname įvairiausių melodramų ir fantasti�kiausių min�ių apie kitus �mones. Na, varg�elė, ji dabar u� tai sumokėjo. Ar ji neturėjo kokių nors globotinių?

��Globotinių? K� jūs turite galvoje?

��A� tik galvojau... Na, apie kokius nors varg�us dailininkus ar muzikus, ar pana�iai... Ka�k�, k� ji galėjo t� dien� įleisti vidun ir kas j� galbūt nu�udė dėl jos nerūpestingai paskleistų pinigų. Tikriausiai tai buvo koks nors jaunuolis�� tokiame am�iuje jie kartais tokie nenusakomi�� ypa� jei jie yra neuroti�ki menininkai. Mano nuomone, tai atrodo taip keista, kad įsilau�ta ir u�mu�ta vidury baltos dienos. Jei įsilau�iama į namus, be abejonės, tai daroma nakties metu...

��Tada ten būtų buvusios dvi nu�udytos moterys.

��O taip, ta kompanionė. Bet a� tikrai negaliu patikėti, kad ka�kas ty�ia būtų palauk�s, kol ji i�eis, ir tada įsilau��s ir u�puol�s Kor�. Ir kam gi tai? Vargu ar būtų galima patikėti, kad ji turėtų kokių nors grynų pinigų ar vertingų daiktų. Juk, be abejonės, pasitaikydavo, kad abiejų moterų nebūdavo namuose ir namas būdavo visai tu��ias. Tada būtų buv� daug saugiau tai atlikti. Atrodo taip kvaila�� ateiti ir įvykdyti �mog�udystꠗ �iaip, be jokios prie�asties.

��O ar Koros nu�udymas niekam nebuvo reikalingas?

��Visa tai atrodo taip kvaila.

�Ar �mog�udystė turi koki� prasm�?�� pagalvojo misteris Entvislas.�� Teori�kai�� atsakymas yra �taip�. Bet �inomos visai beprasmės �mog�udystės. Tai priklauso nuo �udiko mentaliteto�.

K� jis i� viso �inojo apie �mog�ud�ius ir jų galvoje vykstan�ius procesus? Labai ma�ai. Jo firma niekad netyrinėjo kriminalinių nusikaltimų. Pats jis nestudijavo kriminologijos. �udikai, kiek jis apie juos galėjo spr�sti, būna labai įvairūs. Yra buv�, kad kai kurie buvo apimti tu��ios puikybės, kiti�� vald�ios tro�kimo jausmo, kai kurie, pana�iai kaip Sedonas, buvo nedori ir godūs, na, kiti, kaip Smitas ir Rauris, turėjo nesuvaldom� potraukį prie moterų. Buvo ir tokių, kaip Armstrongas, i� pa�iūros labai nemalonus vyrukas. Edita Tomson gyveno nerealiame pasaulyje, kupiname prievartos. Slaugė Vedington pa�alindavo i� kelio vyresnio am�iaus pacientus su dalyki�ku linksmumu.

Modės balsas nutraukė jo mintis.

��Kad taip a� galė�iau nuslėpti laikra��ius nuo Timo�io! Bet jis reikalauja juos perskaityti, o tada, �inoma, visa tai jį nuliūdina. Juk jūs suprantate, ar ne, misteri Entvislai, kad negali būti nė kalbos apie Timo�io dalyvavim� kvotoje. Jei reikia, daktaras Bartonas gali para�yti pa�ymėjim� ar k� pana�aus...

��Dėl to jūs galite būti rami.

��A�iū Dievui.

Jie įsuko per Stensfild Greind�o vartus ir nuva�iavo auk�tyn apleistu keliuku. Ka�kada tai buvo gra�i vila, apsupta gra�aus sodo, bet dabar ji atrodė liūdna ir apleista. Modė atsiduso ir tarė.

��Mes neturėjome kitos i�eities, kaip tik visa tai apleisti karo metu. Abu sodininkai buvo pa�aukti į karin� tarnyb�. O dabar turime tik vien� senuk�, ir tas nelabai koks... Algas reikia mokėti siaubingai dideles. Turiu pasakyti�� tai tikras i�ganymas, kad dabar mes galėsime skirti �iek tiek pinigų savo namui ir sodui. Mes abu �i� viet� taip mylime. A� net buvau i�sigandusi, kad turėsime savo vil� parduoti... Ai�ku, Timo�iui a� apie tai neprasitariau. Tai jį būtų tiesiog siaubingai nuliūdin�.

Jie priva�iavo prie paradinių labai seno karaliaus Jurgio laikų namo durų, kurį verkiant reikėjo nuda�yti.

��Neturime tarnų,�� su nuoskauda tarė Modė, vesdama į vidų,�� yra tik pora ateinan�ių moterų. Dar prie� mėnesį gyveno pas mus viena kambarinė. Nors ji buvo �iek tiek kuprota ir prasi�iojusi dėl polipų nosyje, o daugeliu at�vilgiu buvo tiesiog buka, bet ji vis dėlto buvo kartu, o tai buvo tikra paguoda�� ji dar labai neblogai gamindavo paprastus patiekalus. Bet jūs tiktai įsivaizduokite�� ji parei�kė i�einanti ir nuėjo dirbti pas toki� kvail� moterį, kuri laiko �e�is Pekinu veislės �unis. Nors namas ten didesnis negu �is ir yra daugiau darbo, ji pasakė, kad jai patinka tie �uneliai. Įsivaizduokite, �uneliai! Neabejoju, kad jie i�tisai vemia ir kelia netvark� visuose kampuose! A� tuo neabejoju! Tos merginos i� tikrųjų pusprotės! Na, grį�kime prie pradėtos kalbos... Ir jei kuri� popiet� a� turiu i�eiti, Timotis lieka visi�kai vienas namuose, o jei kas atsitiktų, kaip jis prisi�auktų pagalbos? Nors a� jam būtinai palieku telefon� arti prie jo kėdės tam atvejui, jei jam pasidarytų bloga. Jis galėtų tuoj pat paskambinti daktarui Bartonui.

Modė nuvedė misterį Entvisl� į svetaine, kur prie �idinio buvo padengta arbatai, ir pasodino jį ten. Pati �eimininkė nuėjo, matyt, į galinius kambarius. Ji sugrį�o po kelių minu�ių, ne�ina arbatinuku ir sidabriniu puodeliu, ir pradėjo rūpintis misteriu Entvislu. Arbata buvo gera, su naminiu pyragu ir �vie�iomis bandelėmis. Misteris Entvislas sumurmėjo:

��Kodėl gi su mumis nėra misterio?

Modė pagyvėjusi paai�kino, kad jam nune�usi padėkl� su maistu, prie� i�va�iuodama stotin.

��O dabar,�� tarė Modė,�� jis jau bus truputį pamiegoj�s, ir jam bus jau geriausias laikas susitikti su jumis. Pasistenkite jo jokiu būdu per daug nesujaudinti.

Misteris Entvislas j� u�tikrino, kad imsis visų atsargumo priemonių.

Atid�iai �iūrint į j� mirgan�ios lempos �viesoje, jį apėmė u�uojautos jausmas. �i didelė, tvirta, dalyki�ka moteris yra tokia sveika, tokia gyvybinga ir kupina sveikos nuovokos, o vis dėlto pasigailėtina vienu at�vilgiu... Jos meilė savo vyrui yra motini�ka meilė, nusprendė misteris Entvislas. Modė Eberneti nepagimdė vaikų, o ji buvo i� tų moterų, kurios sutvertos motinystei. Jos palieg�s vyras tapo jai vaiku, kurį reikia saugoti, globoti ir pri�iūrėti. Ir tikriausiai, kadangi i� judviejų ji buvo stipresnio charakterio, ji nes�moningai jam t� jo liguistum� tiesiog įkalbėjo.

Varg�ė misis Timoti, pagalvojo pats sau misteris Entvislas. II

��Gerai, kad jūs atva�iavote, misteri Entvislai.

Timotis pakilo i� savo kėdės i�tiesdamas pasisveikinimui rank�. Jis buvo didelis vyras ir labai pana�us į savo brolį Ri�ard�. Bet tai, kas pas Ri�ard� buvo jo stipriosios pusės, Timotyje buvo silpnosios. Jo burna rodė nery�tingum�, smakras buvo �iek tiek atitrauktas atgal, akys ne tokios gilios. Rauk�lės jo kaktoje rodė jo aik�ting� charakterį ir polinkį susierzinti.

Jį, kaip invalid�, pabrė�ė kilimėlis, dengiantis kelius, ir galybė ma�ų buteliukų ir dė�u�ių su vaistais ant staliuko de�inėje.

��Man negalima persitempti,�� jis perspėjo.�� Daktaras man tai u�draudė. Jis man nuolat kalba, kad nesijaudin�iau. Nesijaudinti! Jeigu jo �eimoje būtų kas nors nu�udytas, jis ir pats jaudintųsi. La�inuosi dėl to! Vienam �mogui tų nelaimių tiesiog jau per daug�� pirma, Ri�ardo mirtis, po to visk� i�girsti apie jo laidotuves ir testament��� ir dar kokį! O visk� apvainikavo ta varg�elė ma�oji Kora�� u�mu�ta kirviu! Kirviu! Net �iurpu... �iais laikais �ioje �alyje pilna gangsterių�� galva�ud�ių, u�silikusių nuo karo! Bastosi ir �udo bejėges moteris. Niekas nesiry�ta sustabdyti �ių dalykų�� reikia stiprios rankos. Kur prieis �i �alis, norė�iau tai �inoti? Kur ritasi �i prakeikta �alis?

Misteris Entvislas buvo priprat�s prie tokios prad�ios. �į klausim� anks�iau ar vėliau visada u�duodavo jo klientai jau dvide�imt metų, ir jis turėjo paruo�t� atsakym�. Tai buvo formalūs, nieko konkre�iai nerei�kiantys, raminantys �od�iai.

��Viskas prasidėjo į vald�i� atėjus tiems prakeiktiems leiboristams,�� pasakė Timotis.�� Visa �alis prie jų ritosi pra�ūtin. Ir dabartinė vyriausybė ne k� geresnė. I�ti�� skystablauzd�iai socialistai! Tik pa�iūrėkite, iki ko mes nusiritome! Neįmanoma gauti gero sodininko, negali gauti tarnų�� varg�elė Modė �ia turi visk� daryti pati, iki pa�aliavimo nusidirbdama virtuvėje. Tarp kitko, a� manau, jos kriau�ių ir pieno pudingas gerai tiktų su �uvimi �į vakar�. Brangioji, gal pirma pavalgytume truputį buljono? A� turiu ka�kuo palaikyti jėgas�� taip liepė daktaras Bartonas. Na, kuo a� baigiau? O taip, Kora. Tai mums buvo tikras smūgis! Įsivaizduokite, kaip turi jaustis �mogus, i�gird�s, kad jo sesuo, jo tikra sesuo, nu�udyta! Net dvide�imt minu�ių mano �irdis vos nei��oko i� krūtinės! Jūs turėsite visus reikalus tvarkyti vietoj man�s, Entvislai. A� negaliu vykti kvotai arba vargintis bet kuriais kitais reikalais, susijusiais su Koros nuosavybe. A� noriu u�mir�ti apie vis� �į reikal�. Tai kaip, tarp kitko, su Koros dalimi Ri�ardo pinigų? Tikiuosi, jie atiteko man?

Ka�k� sumurmėjusi, kad reikia nuimti nuo stalo, Modė paliko kambarį. Timotis atsilo�ė savo kėdėje ir tarė:

��Gerai, kai lieki be moterų. Dabar galime pakalbėti apie reikalus be kvailų komentarų.

��Ta suma, kuri testamentu buvo paskirta Korai, lygiomis dalimis atitenka jūsų dukterė�ioms ir sūnėnui,�� paai�kino misteris Entvislas.

��Bet paklausykit,�� Timo�io veide atsirado pasipiktinimo raudonis,�� juk a�, be abejonės, esu jos artimiausias giminaitis. Vienintelis dar gyvas brolis.

Misteris Entvislas su tam tikru atsargumu paai�kino tikslų Ri�ardo Eberne�io testamento turinį, atsargiai primindamas, kad jis yra i�siunt�s �io testamento kopij� Timo�iui.

��Negi jūs manote, kad a� suprantu vis� t� juridinį �argon�, k�?�� paklausė Timotis nedraugi�kai � Ak jūs, teisininkai. Tarp kitko, kai Modė grį�o namo ir man papasakojo apie jo turinį, a� negalėjau patikėti savo ausimis! Pagalvojau, kad ji neteisingai suprato. Moterys visada tokios bukos. Nors Modė pati geriausia moteris pasaulyje, ji nieko nenusimano finansiniuose klausimuose. A� netgi tikiu, kad Modė net nesuprato to, jog jei Ri�ardas nebūtų numir�s, mums būtų reikėj� i� �ia i�sine�dinti. Tai faktas!

��Esu tikras, jei būtumėt kreip�si į Ri�ard�...

Timotis nusijuokė �iurk��iu balsu, pana�iu į �uns lojim�.

��Tai man nebūdinga. Tėvas mums visiems paliko visai padori� pinigų dalį�� tai yra tuo atveju, jei mes nenorėtume dalyvauti �eimos biznyje. A� nenorėjau. Mano siela verta daugiau negu nuospaudų pleistrai, Entvislai. Ri�ardas nelabai pritarė mano pasirinkimui. Na, dėl mokes�ių, turto nuvertėjimo, �io bei to, mano reikalai susikomplikavo. A� turėjau realizuoti didel� dalį savo kapitalo. Tai geriausia, k� galima atlikti �iomis dienomis. Vis dėlto kart� a� Ri�ardui u�siminiau, kad truputį sunku i�laikyti �i� vil�. Jis buvo tos nuomonės, kad mums geriau gyventi ma�ame name. Būtų lengviau Modei�� jis pasakė � sutaupytume darbo jėgos. �Darbo jėgos taupymas��� kas per posakis! O ne, a� niekada nebū�iau Ri�ardo pra��s pagalbos. Bet galiu jums pasakyti, misteri Entvislai, kad rūpes�iai pa�ia nepalankiausia forma paveikė mano sveikat�. Su savo sveikata neturė�iau nervintis. Ir tada Ri�ardas numirė, ir tai, �inoma, natūralu, kad a� palū�au,�� visgi tai mano brolis... Bet a� negalėjau nejausti palengvėjimo dėl savo ateities perspektyvų. Taip dabar viskas eina kaip per sviest�. Nuda�ysime nam�, pasamdysime por� tikrai gerų �monių sodui�� u� gerus pinigus tai įmanoma. Visi�kai atnaujinsime ro�yn�. Na, apie k� gi a� �ia...

��Pasakojote apie savo ateities planus.

��Taip, taip, bet a� neturė�iau varginti jūsų visu tuo... Tai, kas mane tikrai u�gavo, ir u�gavo labai skaud�iai,�� tai Ri�ardo testamento s�lygos.

��Nejaugi?�� misteris Entvislas klausiamai pa�iūrėjo,�� ar jos ne tokios, kokių jūs tikėjotės?

��Saky�iau, kad ne! Suprantama, po Mortimerio mirties a� tikėjausi, kad Ri�ardas visk� paliks man.

��Na, ar jis kada nors jums apie tai u�siminė?

��Ne, jis niekada apie tai nekalbėjo�� bent jau netiesiogiai. Tas Ri�ardas buvo paslaptingas �mogus. Bet netrukus po Mortimerio mirties jis pasisiūlė �ia atvykti. Jis norėjo bendrai pakalbėti apie �eimos reikalus. Mes kalbėjome apie D�ord�� ir mergaites, ir jų vyrus. Jis norėjo su�inoti mano nuomonꠗ nors ne k� a� jam galėjau pasakyti. A� esu invalidas,�� niekur nei�vykstu, Modė ir a� gyvename labai u�darai. Pasiutusiai nevykusios abiejų merginų vedybos, jei tai jums įdomu. Na, a� jūsų klausiu, misteri Entvislai, natūralu, kad pagalvojau, jog jis tariasi su manimi, kaip su �eimos galva, mirties atveju, ir a�, ai�ku, pagalvojau, kad valdysiu tuos pinigus. Ri�ardas, be abejonės, galėjo pasitikėti manimi, a� galėjau teisingai sutvarkyti jaunosios kartos reikalus. Bū�iau taip pat pasirūpin�s varg�ele sen�ja Kora. Po velnių, Entvislai, a� esu vienas i� Ebeme�ių�� paskutinis Ebernetis. Visa galia turėtų būti palikta man.

Susijaudin�s Timotis nuspyrė �alin savo kilimėlį ir atsisėdo savo kėdėje. I�nyko bet kurie silpnumo ar trapumo po�ymiai. Jis atrodė visi�kai sveikas ir net ka�kuria prasme jaudinantis vyras, pagalvojo misteris Entvislas. Dar daugiau, senasis juristas labai ai�kiai suprato, kad Timotis Ebernetis tikriausiai visuomet slapta pavydėjo savo broliui Ri�ardui. Jie buvo abu pakankamai pana�ūs, kad Timotis įsi�eistų dėl savo brolio charakterio tvirtumo ir tvirtos rankos �eimos reikaluose. Ri�ardui mirus, Timotis mėgavosi savo vald�ia, nors ir pavėluotai, ir perspektyva tvarkyti kitų �eimos narių likimus. Ri�ardas Ebemetis nesuteikė jam �ios vald�ios. Gal jis i� prad�ių buvo galvoj�s jam j� suteikti, bet paskui persigalvojo?

Staiga sode pasigirdo ka�ių kniaukimas, ir Timotis pa�oko i� savo kėdės. Skubėdamas prie lango, jis metė �erp� ir suriko:

��Nustokit, jūs ten!�� ir, pakėl�s did�iul� knyg�, sviedė j� laukan į nenaudėles.

��Bjaurybės katės,�� bambėjo jis, grį�damas pas sve�i�.�� I�mindo gėlių lysves, be to, negaliu pak�sti jų kniaukimo.

Jis vėl atsisėdo ir pridūrė:

��Gal i�gertumėte, misteri Entvislai?

��Kol kas dar ne. Modė k� tik mane pavai�ino puikia arbata.

Timotis ka�k� suniurnėjo.

��Gabi moteris, ta Modė. Bet jai tenka per daug dirbti. Ji netgi turi krap�tytis toje mūsų senoje ma�inoje�� ji, ka�kuria prasme, jau vos ne mechanikas, suprantate?

��Girdėjau, kad jos ma�ina buvo sulū�usi grį�tant i� laidotuvių.

��Taip. Sugedo variklis. Jai u�teko proto man prane�ti apie tai, kad nesijaudin�iau, bet ta varna, mūsų ateinanti tarnaitė, para�ė �i� �ini� visai nesuprantamai. A� buvau i�ėj�s �iek tiek pakvėpuoti tyru oru�� gydytojas pataria pasimank�tinti, kiek galiu, jei man u�eina toks noras. Taigi grį�au i� pasivaik��iojimo ir radau prikeverzota ant skiautelės popieriaus: �Madam apgailestauja, ma�ina sugedo, turėjo pasilikti nak�iai�. Suprantama, pagalvojau, kad ji vis dar Enderbyje. Paskambinau ir su�inojau, kad Modė i�va�iavo dar ryt�. Ma�ina galėjo sugesti bet kur! Nieko sau reikaliukas! Ta kvailė padienė tarnaitė vakarienei man paliko sulipusį makaronų sūrį. A� turėjau nusileisti virtuvėn ir pats jį pasi�ildyti�� ir pasidaryti sau puodelį arbatos, nekalbant jau apie boilerio u�kaitim�. A� galėjau gauti �irdies smūgį�� bet ar to luomo moteriai tai svarbu? Tik ne jai! Jei ji turėtų bent jau padorumo jausm�, ji būtų sugrį�usi t� vakar� ir tinkamai mane pri�iūrėjusi. �emesnės klasės atstovai visai prarad� lojalumo jausm�!�� liūdnai svarstė Timotis.

��A� ne�inau, k� jums Modė pasakojo apie laidotuves ir savo giminai�ius,�� įsiterpė misteris Entvislas � Kora sukėlė �ioki� toki� sumai�tį. Ji staiga ramiai parei�kė, kad Ri�ardas buvo nu�udytas.

Timotis guviai sukikeno.

��O taip, a� apie tai girdėjau. Visi paniekinamai susuko nosis ir apsimetė es� priblok�ti. Bet Korai buvo būdinga visus �okiruoti! Jūs gi, Entvislai, atsimenate, kaip ji visuomet sugebėdavo i�krėsti liapsusus, dar būdama mergaitė? Atsimenu, per mūsų vestuves ji ka�k� leptelėjo ir labai sujaudino Mod�. Taip, vakare po laidotuvių Modė paskambino man, kad su�inotų, ar a� gerai jau�iuosi ir ar misis D�ons buvo atėjusi pamaitinti mane vakariene. Po to ji papasakojo, kad viskas vyko puikiai. Tada a� jos paklausiau: �O kaip su testamentu?�. Ji bandė i�sisukti nuo atsakymo, bet a�, �inoma, i�gavau i� jos vis� ties�. A� tiesiog negalėjau patikėti, ir pasakiau, kad ji tikriausiai bus suklydusi, bet ji visk� pakartojo. A� pasijutau u�gautas, Entvislai,�� tai tiesiog su�eidė mano �irdį, jei norite �inoti, �tai k� a� turiu galvoje... Jei jūs man�s klausiate paai�kinimo,�� tai tiesiog Ri�ardo spjūvis man į veid�. A� suprantu, kad negalima blogai kalbėti apie mirusius, bet, tikėkite, man...

Timotis dar kurį laik� t�sė �i� tem�.

Tada į kambarį sugrį�o Modė ir tvirtai tarė:

��Manau, kad misteris Entvislas su tavimi buvo pakankamai ilgai. Tu i� tikrųjų privalai pailsėti. Jeigu jūs dėl visko susitarėte...

��Mes dėl daugelio dalykų susitarėme. A� palieku visk� jūsų nuo�iūrai, Entvislai. Prane�kite man, kai jie sugaus t� vyruk�,�� jeigu jie kada nors jį sugaus... A� nepasitikiu �ių laikų policija. Vyriausieji konstebliai ne tokie, kokie turėtų būti. Jūs pasirūpinsite... na... laidotuvėmis... gerai? Bijau, mes negalėsime atvykti. Bet u�sakykite nuo mūsų brangų vainik�, o savo laiku turi būti pastatytas tinkamas paminklas�� manau, ji bus palaidota ten, kur gyveno? Nėra prasmės ve�ti j� į �iaur�, ir a� neturiu supratimo, kur palaidotas Lanskene, manau, kad ka�kur Prancūzijoje. Ne�inau, k� ant paminklo u�ra�yti, kai tai �mog�udystė... Netinka �ramiai u�migo�, ar k� nors pana�aus. Reikėtų parinkti tekst��� k� nors tinkamo. A. A? Ne, tai tinka tik katalikams.

���O Vie�patie, priimk mane nusidėjėl� ir atleisk man mano kaltes...� �� sumurmėjo misteris Entvislas.

Timotis pa�velgė į misterį Entvisl� i�sigand�s, ir tai privertė pastar�jį lengvai nusi�ypsoti.

��Tai i� Jeremijo raudos,�� i�tarė jis,�� ji ka�kuo melodramati�ka, tai atrodo, ir tinka. Ta�iau praeis dar �iek tiek laiko, kol i�kils atminimo akmens klausimas. Suprantate, turi susigulėti �emė. O dabar dėl nieko nesirūpinkite. Mes viskuo pasirūpinsime ir jus pilnai informuosime.

Kit� ryt� misteris Entvislas rytiniu traukiniu i�vyko į London�.

Parsirad�s namo, �iek tiek padvejojo ir paskambino vienam savo draugui.

7 SKYRIUS

��Negaliu apsakyti, kaip d�iaugiuosi jūsų pakvietimu.

Misteris Entvislas �irdingai paspaudė savo bi�iulio rank�.

Erkiulis Puaro svetingu mostu parodė į kėd� prie �idinio.

Sėsdamas misteris Entvislas atsiduso. Vienoje kambario pusėje buvo padengtas stalas dviem asmenims.

��A� grį�au �įryt i� u�mies�io,�� parei�kė misteris Entvislas.

��Vadinasi, jūs turite reikal�, dėl kurio norite pasitarti su manimi?

��Taip. Bijau, kad tai ilga ir paini istorija.

��Tada apie tai pakalbėsime po pietų. �or�ai!

Guvus kamerdineris tuoj pat atsirado kambaryje, ne�inas ��sienos pa�tetu ir kar�tais skrebu�iais, įvyniotais į servetėl�.

��Mes valgysime mūsų pa�tet� prie �idinio,�� pasakė Puaro,�� po to persikelsime prie stalo.

Tik po valandos su puse misteris Entvislas patogiai i�sitiesė savo kėdėje ir patenkintas atsikvėpė.

��Jūs, be abejonės, �inote, kaip save palepinti, Puaro. Prancūzais �ia galima pasitikėti.

��A� esu belgas. Bet sutinku su kita jūsų pastabos dalimi. �mogui mano am�iuje pagrindinis malonumas, beveik vienintelis malonumas, dar lik�s gyvenime,�� tai skaniai pavalgyti. A�iū Dievui, turiu puikų skrandį.

��O,�� atsiduso misteris Entvislas.

Suvalg� pietums įvairių pra�matnių patiekalų, suvalg� ypatingų ledų, jie perėjo prie gėrimų. Misteris Entvislas mėgavosi puikiu portveinu, stovin�ių greta jo alkūnės. Puaro, kuris nevertino portveino, gurk�nojo kakavinį likerį.

��Nesuprantu,�� ilgesingai sumurmėjo misteris Entvislas,�� kaip jums pavyko gauti tokių eskalopų! Jie tiesiog tirpo burnoje!

��A� turiu draug� mėsinink�. Padėjau jam i�spr�sti kai kurias buitines problemas. Jis buvo man labai dėkingas ir nuo to laiko man pasitarnauja skrand�io klausimuose.

��Buitinės problemos,�� atsiduso misteris Entvislas.�� Norė�iau, kad jūs nebūtumėt man primin�s... Tai toks puikus momentas...

��Mėgaukitės juo, mano drauge. Mes dar i�gersime po ma�� puodelį kavos ir puikaus brend�io, o kai ramiai vyks vir�kinimo procesas, tada jūs būtinai papasakosite, kodėl jums prireikė mano patarimo.

Laikrodis i�mu�ė pus� de�imtos, ir misteris Entvislas sujudėjo savo kėdėje. Psichologinis momentas jau buvo atėj�s. Jis jau nejautė nenoro atskleisti savo problemas�� atvirk��iai, jis tro�ko tai padaryti.

��Ne�inau,�� tarė jis,�� ar a� nepasirodysiu did�iausiu kvailiu. Bet kuriuo atveju nemanau, kad a� �ia galė�iau vienas pats k� nors padaryti. Todėl norė�iau jums i�dėstyti visus faktus ir su�inoti jūsų nuomon�.

Jis patylėjo valandėl�, o tada sausai ir pedanti�kai papasakojo vis� istorij�. Jo i�lavintas juristo protas padėjo jam tai padaryti ai�kiai, nieko nepraleid�iant, nepridedant nieko nereikalingo. Tai buvo ai�kus, glaustas prane�imas, ir jį ma�as pagyven�s vyras su kiau�inio formos galva, kuris sėdėjo ir klausėsi, įvertino teigiamai.

Jam pabaigus, stojo tyla. Misteris Entvislas buvo pasiruo��s atsakyti į u�duotus klausimus, bet kurį laik� jų nebuvo. Erkiulis Puaro mintyse per�velgė įkal�ius.

Pagaliau jis pasakė.

��Atrodo�� labai ai�ku. Jūs mintyse įtariate, kad jūs draugas Ri�ardas Ebernetis tikriausiai buvo nu�udytas. Tas įtarimas ar prielaida atsirado tik remiantis vienu dalyku�� �od�iais, kuriuos i�tarė Kora Lanskene per Ri�ardo Eberne�io laidotuves. Jeigu jų nebūtų, neliktų įtarimų. Tai, kad rytojaus dien� ji pati buvo nu�udyta, gali būti grynas sutapimas. Tiesa. Ri�ardas Ebernetis mirė staiga, bet jis gydėsi pas ger� gydytoj�, pa�inojusį jį labai seniai. Tas daktaras nieko neįtarė ir i�davė mirties pa�ymėjim�. Ar Ri�ard� palaidojo, ar kremavo?

��Jam pa�iam panorėjus,�� kremavo.

��Taip, tai įstatymi�ka. Ir tai rei�kia, kad dar vienas daktaras i�ra�ė jo mirties pa�ym��� bet ten paprastai nebūna problemų. Ir taip, mes grį�tame prie pagrindinio dalyko�� k� pasakė Kora Lanskene. Jūs ten buvote ir girdėjote jos �od�ius? Ji pasakė: �Juk Ri�ard� nu�udė, ar ne?�

��Taip.

��Ir jūsų įsitikinimu, ji sakė ties�.

Kurį laik� juristas dvejojo, po to tarė:

��Taip, a� tuo įsitikin�s.

��Kodėl?

��Kodėl?�� Entvislas pakartojo t� �odį truputį susim�st�s.

��Betgi taip, kodėl? Todėl, kad ir jus giliai �irdyje sutrikdė Ri�ardo mirties aplinkybės.

Teisininkas papurtė galv�.

��Ne, nė kiek...

��Tada tai vis dėl jos�� tos Koros. Ar jūs j� gerai pa�inojote?

��A� jos nebuvau mat�s... Na... daugiau kaip dvide�imt metų.

��Ar jūs būtumėt j� pa�in�s, jei būtumėt sutik�s gatvėje?

��Gatvėje grei�iausiai bū�iau praėj�s pro �alį jos neatpa�in�s. Ji buvo plona i�tįsusi mergai�iukė, kai ma�iau paskutinį kart�, o pavirto į stambi�, nu�iurusi� vidutinio am�iaus moterį. Bet kalbėdamas su ja akis į akį, tikrai bū�iau j� atpa�in�s. Ji plaukus �ukavo taip pat�� kakt� dengė kirp�iukai�� ir ji turėjo įprotį �velgti pro juos lyg nedr�sus �vėrelis, be to, ji turėjo charaktering� staigi� �iurk��i� kalbėjimo manier� ir pasukdavo galv� į vien� �on�, kai sakydavo k� nors į�ūlaus. Suprantate, ji buvo mergina su charakteriu, o tas charakteris visuomet individualus.

��I� principo ji buvo ta pati Kora, kuri� pa�inojote prie� daugelį metų. Ir ji vis tebekalbėjo �okiruojan�ius dalykus! Taip pat �okiruojan�ius aplinkinius, kaip ir anks�iau. Ar visada jie pasiteisindavo?

��Tai ir buvo Koros trūkumas. Jei ties� būtų buv� geriau nutylėti, ji būtinai j� i�sakydavo.

��Ir �is jos bruo�as liko nepakit�s. Ri�ardas Ebernetis buvo nu�udytas�� �į fakt� Kora i� karto konstatavo.

Misteris Entvislas neramiai sujudėjo kėdėje.

��Jūs galvojate, kad jis vis dėlto buvo nu�udytas?

��Ne, ne, mano drauge, ne taip greitai. Apsistokime ties tuo, jog Kora galvojo, kad jis buvo nu�udytas. Ji buvo visi�kai tikra, kad jį nu�udė. Tai buvo daugiau nei prielaida. Ir taip mes prieiname prie to, kad ji privalėjo turėti koki� nors prie�astį, sukėlusi� �į jos įsitikinim�. Ir kiek jūs j� pa�inojote, mes sutinkame su tuo�� tai nebuvo tik �ioks toks �monių kir�inimas. O dabar jūs man i� karto pasakykite�� tai buvo sutikta su pasipiktinimu�� ar ne tiesa?

��Visi�ka tiesa.

��Ir ji tada sutriko, susigėdo ir u�leido pozicijas. Kiek jūs atsimenate, ji pasakė ka�k� pana�aus į �Bet i� to, k� jis man papasakojo, a� pagalvojau...�

Juristas linktelėjo galva sutikdamas.

��A� negaliu visi�kai tiksliai prisiminti, bet a� tuo gana tvirtai įsitikin�s. Ji pasakė �od�ius �jis man papasakojo� ar �jis man pasakė�.

���is reikalas buvo u�mir�tas, visi nukreipė kalb� į kit� puse. Ar galite atsiminti, atid�iai pagalvoj�s, koki� nors ypating� i�rai�k� kuriame nors veide? Toki�, kuri jūsų atmintyje i�liko kaip... na, sakykim... nenatūrali?

��Ne.

��Ir po to, kit� dien� Kora buvo nu�udyta�� ir jūs sav�s klausinėjate: �Ar tai gali būti prie�astis, ar rezultatas, pasekmės?

Juristas suvirpėjo.

��Pana�u, kad jums tai atrodo tiesiog neįtikėtina?

��Visi�kai ne�� pasakė Puaro � Tarkime, kad ta pirminė prielaida yra teisinga, ji yra logi�ka. Tobula Ri�ardo Eberne�io �mog�udystė įvykdyta, viskas įvyko skland�iai, ir staiga pasirodo, kad yra �mogus, �inantis vis� ties�! �inoma, tas �mogus turi būti kaip galima grei�iau nutildytas.

��Taigi jūs vis dėlto manote, kad tai... buvo �mog�udystė?

Puaro liūdnai pasakė:

��A� manau, mano brangus drauge, kaip ir jūs, kad �i byla verta tyrinėjimo. Ar jūs ėmėtės kokių nors �ingsnių? Ar u�siminėte apie �ituos dalykus policijai?

��Ne,�� misteris Entvislas papurtė galv��� Pagalvojau, kad tai nieko gero neduos. A� tik atstovauju �eimai. Jei Ri�ardas Ebernetis buvo nu�udytas, pana�u, kad tai buvo galima padaryti tik vienu būdu.

��Nuodais?

��Būtent taip. O kūnas buvo kremuotas. Dabar nebeliko jokių įrodymų. Bet a� nusprend�iau, kad privalau i�siai�kinti vis� ties�. �tai kodėl, Puaro, a� atėjau pas jus.

��Kas buvo namuose jo mirties metu?

��Senasis liokajus, kuris dirbo �eimoje daugyb� metų, virėja ir kambarinė. Per�asi mintis, kad tai turėtų būti vienas i� jų...

��Ak! Nebandykite man�s apmulkinti. Ta Kora �inojo, kad Ri�ardas Ebernetis buvo nu�udytas, ir vis dėlto ji nuo�miai leidosi būti nutildyta. Ji tik pasakė: �Manau, jog jūs visi esate teisūs�. Todėl kaltas turi būti vienas i� �eimos, ka�kas, ko auka pati nebūtų norėjusi tuo atvirai apkaltinti. Prie�ingai, kadangi Kora labai mylėjo savo brolį, ji pati nebūtų sutikusi �tampyti miegantį �udik� u� ūsų�. Na, ar jūs sutinkate su �ia versija?

��Taip man sako protas... Taip,�� prisipa�ino misteris Entvislas.�� Ta�iau kaip kas nors i� �itos �eimos galėtų...

Puaro jį nutraukė.

��Kalbant apie nuodus, gali būti įvairių versijų. Tai galėjo būti kokia nors narkotinė med�iaga, jei jis mirė miegodamas, ir jei �iūrint i� �alies, nebuvo nieko įtartino. Jam tikriausiai gydytojas i�ra�ė tokius vaistus.

��Bet kuriuo atveju,�� tarė misteris Entvislas,�� tas �kaip� dabar nesvarbu. Mes niekada nieko nesugebėsime įrodyti.

��Misterio Eberne�io atveju�� ne. Bet su Koros Lanskene �mog�udyste visai kitaip. Jei mes su�inosime �kas?�, tada bus įmanoma gauti įrodymų.

Grie�tai pa�iūrėj�s į Entvisl�, Puaro pridūrė:

��Jūs tikriausiai �iuo klausimu jau ka�k� nuveikėte.

��Labai ma�ai. Mano tikslas i� esmės buvo paneigti. Man tiesiog bjauru pagalvoti, kad vienas i� Ebeme�ių yra �udikas. A� vis dar negaliu tuo patikėti. A� tik galėjau nuimti kalt� nuo tam tikrų �eimos narių, dėl kurių ir abejonės negali būti. O gal, k� gali �inoti, jie visi tokie? Kuriuo atveju Kora būtų suklydusi savo spėliojimu, o jos pa�ios mirtis galėtų būti priskirta atsitiktiniam valkatai, kuris įsilau�ė į jos namus? Galų gale problema labai paprasta. K� Eberne�ių �eimos nariai veikė t� popiet�, kai Kora Lanskene buvo nu�udyta?

��Eh bien, 1 k� jie tada darė?�� paklausė Puaro.

��D�ord�as Krosfildas buvo Herst Parke, �irgų lenktynėse, Rozemunda apsipirkinėjo Londone. Jos vyras�� kartu pakalbėsiu ir apie vyrus...

��Būtinai.

��Jos vyras buvo i�vyk�s tartis dėl pjesės pastatymo. Sjuzena ir Gregoris Benksai vis� dien� buvo namuose. Timotis Ebemetis, kuris yra ligonis, buvo savo namuose Jork�ire, o jo �mona buvo ma�inoje pakeliui į namus i� Enderbio.

Staiga jis nutilo.

Erkiulis Puaro pa�iūrėjo į jį ir supratingai linktelėjo galva.

��Taigi�� tai yra tai, k� jie sako. O ar visa tai atsitiko tikrovėje?

��A� tiesiog ne�inau, Puaro. Kai kuriuos teiginius galime įrodyti, kitų�� ne, bet tai būtų sunku padaryti, neatskleidus visų kortų. I� tikrųjų tai būtų tolygu apkaltinimui. A� tik papras�iausiai pasakysiu kai kurias savo i�vadas. D�ord�as galėjo būti arklių lenktynėse, bet a� tuo abejoju. Jis buvo nepakankamai atsargus ir pasigyrė, kad pastatė u� por� laimėtojų. I� savo patirties �inau, kad daugelis įstatymo pa�eidėjų sau pakenkia per daug kalbėdami. A� paklausiau nugalėtojų vardų, ir jis nedvejodamas pasakė dviejų arklių vardus. Kaip a� su�inojau, t� dien� u� abu tuos arklius statė visi, ir vienas i� jų tikrai buvo laimėj�s, o kitas, nors ir buvo tarp favoritų, netikėtai pralaimėjo ir net nebuvo prizininkas.

��Įdomu. Ar tam D�ord�ui labai reikėjo pinigų jo dėdės mirties atveju?

��Pagal mane�� net labai. A� neturiu įrodymų tai patvirtinti, bet a� labai įtariu, kad jis u�siiminėjo machinacijomis su savo klientų pinigais ir u� tai jam grėsė teisminės sankcijos. Toks man susidaro įspūdis, bet a� dar turiu ir �iek tiek patirties �iuose dalykuose. Nes��iningų firmų agentų, deja, vis dar pasitaiko. A� tik galiu jums pasakyti, kad D�ord�ui niekada nepatikė�iau savo pinigų. Įtariu, kad Ri�ardas Ebernetis, būdamas labai į�valgus �monių vertintojas, buvo nepatenkintas savo sūnėnu ir nedėjo į jį jokių vil�ių.

��Jo motina buvo gra�i, bet kvailoka mergina,�� t�sė juristas,�� ir ji i�tekėjo u� vyro, kurį pavadintum įtartinu tipu,�� jis atsiduso�� Eberne�ių mergaitės nemokėjo gerai i�sirinkti.

Jis vėl nutilo, po to t�sė:

��Kai dėl Rozemundos, tai ji gra�utė kvailelė. A� jos tiesiog negaliu įsivaizduoti smogian�ios kirviu Korai per galv�! Jos vyras, Maiklas �einas, ka�koks neai�kus tipelis. Jis ambicingas ir, pasaky�iau, kupinas tu��ios puikybės. Bet, ties� sakant, a� jo gerai nepa�įstu. A� neturiu pagrindo įtarinėti jį brutaliu nusikaltimu arba gerai suplanuotu nuodijimu. Bet kol a� ne�inau, ar jis i� tikrųjų tai darė, negaliu jo įtarinėti.

��Bet dėl jo �monos jūs neturite abejonių?

��Ne, ne�� ji turi ka�kokio sta�ioki�kumo, bet ne, a� negaliu įsivaizduoti kirvio jos rankose. Ji labai trapus sutvėrimas.

��Ir gra�us!�� cini�kai �yptelėj�s, pasakė Puaro � O ta kita dukterė�ia?

��Sjuzena? Ji labai skiriasi nuo Rozemundos. Nepaprastų gabumų mergina, saky�iau. Ji ir jos vyras�� abu jie buvo namuose. A� jiems pamelavau, kad band�iau su jais susisiekti telefonu būtent t� dien�. Gregas skubiai pasakė, kad vis� dien� buvo suged�s telefonas. Jis ka�kam norėj�s paskambinti, bet negalėj�s.

��Ir vėl ne viskas ai�ku... Jūs negalite atsisakyti to, k� ruo�ėtės padaryti... Apibūdinkite jos vyr�.

��Man sunku jį perprasti. Jis savyje turi ka�k� nemalonaus, nors sunku tiksliai nusakyti, kodėl susidaro toks įspūdis. O dėl Sjuzenos...

��Na?

��Sjuzena man primena jos dėd�. Ji turi Ri�ardo Eberne�io gyvybingum�, ver�lum� ir proto lankstum�. Gal a� tik įsivaizduoju, bet jai trūksta mano draugo gerumo ir vidinės �ilumos.

��Moterys niekada nebūna geros,�� pabrė�ė Puaro.�� Nors kartais jos ir gali būti �velnios. Ar ji myli savo vyr�?

��Saky�iau, aklai. Bet i� tikrųjų, Puaro, negaliu patikėti�� a� nė minutei nepatikėsiu, kad Sjuzena...

��Jums labiau patinka D�ord�as?�� paklausė Puaro�� Tai suprantama! Kai dėl man�s, a� nejau�iu sentimentų jaunoms gra�ioms ledi. Dabar papasakokite man apie sen�j� kart�.

Misteris Entvislas gana smulkiai papasakojo apie savo apsilankym� pas Timotį ir Mod�. Puaro apibendrino i�vadas.

��Taigi mūsų misis Eberneti gera mechanike. Ji gerai i�mano ma�inos vidų. O misteris Ebernetis nėra toks invalidas, kokiu save įsivaizduoja. Jis eina pasivaik��ioti ir, pasak jūsų, sugeba energingai veikti. Jis taip pat �iek tiek egoistas, ir jį visada erzino jo brolio sėkmė ir prana�umas.

��Jis labai �iltai kalbėjo apie Kor�.

��Ir jis i�juokė jos kvail� pastab� po laidotuvių? O kaip �e�tasis paveldėtojas?

��Helena? Misis Leo? A� jos nė kiek neįtariu. Bet kuriuo atveju jos nekaltum� bus lengva įrodyti. Ji tuo metu buvo Enderbyje. Su trimis tarnais.

��Taigi, mano drauge,�� pasakė Puaro.�� Būkime konkretūs: ko jūs i� man�s norite?

��A� noriu su�inoti teisyb�.

��Taip, taip. Jūsų vietoje a� taip pat norė�iau.

��Ir jūs esate tas �mogus, kuris man tai su�inos. �inau, kad jūs daugiau nesiimat bylų, bet a� jūsų pra�au �ios bylos imtis. Jūsų paslaugos bus apmokėtos. A� būsiu atsakingas u� atsilyginim� jums. Na, pinigai visada praver�ia.

Puaro nusi�iepė.

��Na, betgi viskas i�eina mokes�iams. Bet a� turiu pripa�inti, kad jūsų problema mane sudomino. Tai todėl, kad ji sudėtinga. Ji taip pat ir paini. Jūs, mano drauge, geriau padarykite vien� dalyk�. Po to a� pats viskuo u�siimsiu. Bet a� manau, būtų geriausia, jei jūs pats pakalbėtumėt su daktaru, gyd�iusiu Ri�ard� Ebernetį. Jūs jį pa�įstate?

���iek tiek.

��Kas jis per vienas?

��Vidutinio am�iaus apylinkės gydytojas. Gerai nusimano savo profesijoje. Labai geras Ri�ardo draugas. Tikrai geras �mogus.

��Tada suraskite jį. Su jumis jis kalbės atviriau negu su manimi. I�klausinėkite apie misterio Eberne�io lig�. Su�inokite, kokius vaistus misteris Ebernetis vartojo prie� mirtį ir anks�iau. Su�inokite, ar velionis k� nors pasakojo daktarui apie savo įtarinėjimus dėl nuodijimo. Tarp kitko, ar ta mis Gilkrist įsitikinusi, kad kalbėdamas su seserimi jis pavartojo �odį �nuodija�?

Misteris Entvislas pagalvojo.

��Ji kaip tik �į �odį pavartojo. Bet ji yra i� tų liudininkų, kurie duoda parodymus vis kitais �od�iais. Ji įsitikinusi, kad svarbu pasakyti tik pagrindin� mintį, o ne tikslius �od�ius. Jei Ri�ardas buvo pasak�s, kad bijo būti nu�udytas, mis Gilkrist galėjo manyti, kad būtent nuodų pagalba, kadangi jai tai asocijavosi su jos pa�ios teta, kuri galvojo, kad maistas apnuodytas. A� galiu visk� patikslinti, po kurio laiko dar su ja pasikalbėj�s.

��O taip. Arba a� tai padarysiu � Puaro nutilo, o po to pasakė visai kitu balsu:�� Ar jums neatėjo į galv� mintis, mano drauge, kad mis Gilkrist pati gali būti pavojuje?

Misteris Entvislas pa�iūrėjo nusteb�s.

��Prisipa�insiu, ne.

��Betgi taip. Kora i�sakė savo įtarinėjimus laidotuvių dien�. �udiko galvoje galėjo kilti klausimas, ar ji kam nors apie tai pasakė, kai i�girdo apie Ri�ardo mirtį? �mogus, kuriam ji, be abejonės, būtų galėjusi pasakyti, tai būtent mis Gilkrist. Manau, mano brangusis, kad jai geriau nepasilikti vienai koted�e.

��Manau, kad Sjuzena ten vyksta.

��A, tai misis Benks ten vyksta?

��Ji nori per�iūrėti Koros daiktus.

��Mat kaip... mat kaip... Na, mano drauge, padarykite tai, ko a� pra�au. Jūs galėtumėt taip pat paruo�ti misis Eberneti�� misis Leo Eberneti, mano vizitui. Tada mes pa�iūrėsime. Nuo �io momento a� perimu visk� į savo rankas.

Ir Puaro nepaprastai energingai pasuko auk�tyn savo ūsus.

8 SKYRIUS

Misteris Entvislas susim�st�s pa�iūrėjo į daktar� Lerebį.

Jis turėjo ilg� �monių vertinimo praktik�. Da�nai būdavo momentų, kai reikėdavo i�narplioti sudėting� situacij� arba labai delikatų reikal�. Dabar misteris Entvislas buvo tikras ekspertas klausimu, kaip tiksliausiai pradėti kalb�. Kaip geriausiai i�kvosti daktar� Lerebį klausimu, kuris jam labai sunkus. Gydytojas galėjo net įsivaizduoti, kad �ia abejojama jo profesine kompetencija.

Atvirumas, pagalvojo misteris Entvislas, ar bent jau su�velnintas atvirumas. Būtų neprotinga sakyti, kad įtarinėjimai kilo dėl atsitiktinės prielaidos, kuri� i�sakė viena kvaila moteris. Daktaras Lerebis nepa�inojo Koros.

Misteris Entvislas atsikosėjo ir dr�siai pradėjo:

��A� norė�iau su jumis pasikonsultuoti vienu labai delika�iu klausimu,�� pasakė jis.�� Jūs galite įsi�eisti, bet nuo�ird�iai norė�iau, kad taip neatsitiktų. Jūs i�mintingas �mogus ir suprasite mane. Esu tikras, kad... na... geriausias būdas i�spr�sti absurdi�kus spėliojimus yra surasti i�minting� atsakym�, o ne i� karto atmesti jį su pasipiktinimu. Tai dėl mano kliento, velionio misterio Eberne�io. A� u�duosiu jums savo klausim� tiesiai �viesiai. Ar jūs esate tikras, visi�kai tikras, kad jis mirė�� na, kaip tai sakoma, natūralia mirtimi?

I�girdus klausim�, daktaro Lerebio gera�irdis raudonskruostis pagyvenusio �mogaus veidas staiga i�tįso i� nuostabos.

��K�, po velnių, jūs kalbate�� �inoma, taip. A� sura�iau mirties pa�ymėjim�, ar ne? Jei man�s nebūtų patenkin�...

Misteris Entvislas sumaniai įsiterpė.

���inoma, �inoma. A� jus u�tikrinu, kad niekuo neabejoju. Bet bū�iau laimingas, gav�s jūsų patvirtinim�, kad paneig�iau gandus, kurie �ia sklando.

��Gandus? Kokius gandus?

��Niekas tiksliai ne�ino, kada tokie dalykai prasidėjo,�� nenuo�ird�iai pasakė misteris Entvislas,�� man atrodo, kad tam reikia padaryti gal�. Autoritetingai, jei įmanoma.

��Ebernetis buvo ligonis. Jau metus jis sirgo liga, kuri jam, kaip pasirodė, buvo lemtinga. Tai galėjo atsitikti �ymiai anks�iau. Jo sūnaus mirtis susilpnino jo nor� gyventi ir jo pasiprie�inim� ligai. Prisipa�insiu, nemaniau, kad jis mirs taip greitai. Ir i� tikrųjų jis numirė taip staiga. Bet taip būna, ir gana da�nai. Bet kuris medikas, kuris tiksliai nurodo paciento mirties laik�, rizikuoja apsikvailinti. Sunku nustatyti �mogi�k�jį faktorių. Silpnieji da�nai turi nenustatytos pasiprie�inimo energijos, o stiprieji kartais nei�laiko.

��A� visa tai suprantu. Neabejoju jūsų diagnoze. Misteris Ebernetis buvo�� bijau atrodyti melodramati�kas�� pasmerktas mir�iai. A� tik jūsų klausiu, ar įmanoma, kad �mogus, �inantis ar nujau�iantis, jog jis pasmerktas mir�iai, pats sutrumpintų sau gyvenim�? Arba kad kas nors kitas u� jį galėtų tai padaryti?

Daktaras Lerebis susiraukė.

��Jūs turite omenyje savi�udyb�? Ebernetis nebuvo i� tokių �monių.

��Suprantu. Vadinasi, jūs galite mane u�tikrinti, kaip medikas, kad tokie spėliojimai neturi pagrindo.

Daktaras neramiai sujudėjo.

��Negalė�iau kategori�kai to neigti. Po sūnaus mirties gyvenimas jį nustojo domin�s taip, kaip anks�iau. A� tikrai nemany�iau, kad jo atveju savi�udybė įmanoma. Bet ir negaliu kategori�kai sakyti, kad tai visi�kai neįmanoma.

��Jūs svarstote reikal� i� fiziologinio aspekto. Kai a� sakiau medicini�kai, turėjau galvoje tokį klausim�: ar jo mirties aplinkybės suteikia pagrindo abejonėms?

��O ne, ne. Negaliu to pasakyti. Jis mirė miegodamas, kas da�nai pasitaiko. Nebuvo pagrindo jo įtarti savi�udybe, jis nebuvo tam nusiteik�s. Jei kiekvienam �mogui, kuris buvo sunkus ligonis ir mirė miegodamas, reikalautų atlikti autopsij�...

Gydytojo veidas darėsi vis raudonesnis. Misteris Entvislas paskubėjo įsiterpti:

���inoma, be abejo. Jei būtų įrodymų�� įrodymų to, apie k� jūs pats ne�inote? Jei, pavyzd�iui, kas nors būtų kam nors k� nors pasak�s...

��Apie tai, kad jis ketino nusi�udyti? Nejaugi? Turiu pasakyti, tai mane stebina.

��Bet jeigu taip būtų,�� a� tiktai spėlioju,�� ar jūs galėtumėte atmesti t� galimyb�?

Daktaras Lerebis lėtai pasakė:

��Ne... Ne... Negalė�iau to padaryti. Bet a� jums kartoju, mane tai labai nustebintų.

Misteris Entvislas skubėjo i�naudoti palanki� prog�.

��Tad, tarkime, kad jo mirtis nebuvo natūrali�� nors tai tik spėliojimas�� kas j� būtų galėj�s sukelti? Koks vaistas, noriu pasakyti?

��Keletas. Koks nors narkotikas.

��Ar jis naudojo kokius nors trankvilizatorius? K� nors tokio?

��Taip, a� jam buvau i�ra��s slamberilio, labai saugių ir patikimų migdomųjų. Jis nenaudodavo jų kas dien�. Ir gaudavo jų tik ma�� buteliuk�. Tris ar keturis kartus didesnė dozė, negu nurodyta, nebūtų mirties prie�astis. Beje, atsimenu mat�s beveik piln� buteliuk� po jo mirties prausykloje.

��K� dar buvote jam i�ra��s?

��Įvairių vaistų�� vienus, turin�ius �iek tiek morfijaus, kuriuos jis naudodavo u�ėjus skausmo priepuoliams. Vitaminų kapsulių. Mikstūr� nuo vir�kinimo problemų.

Misteris Entvislas pagyvėjo:

��Vitaminų kapsulės? Manau, ir man buvo prira�� vis� jų kurs�. Tai tokios ma�os apvalios �elatino kapsulės?

��Taip, turin�ios adeksolino.

��Ar būtų įmanoma į vien� i� �ių kapsulių i�virk�ti k� nors kit�?

��K� nors mirtino, jūs manote?�� daktaras �iūrėjo vis labiau ir labiau nusteb�s�� Neabejotinai, niekas to nesuprastų, Entvislai, kur jūs sukate? O Vie�patie, �mogau, ar jūs manote, kad tai buvo �mog�udystė?

��A� ir pats dar ne�inau... A� tik noriu �inoti visas galimybes.

��Betgi kokių įrodymų pagrindu jūs įtariate tokius dalykus?

��A� neturiu įrodymų,�� tarė Entvislas pavargusiu balsu�� Misteris Ebernetis mir�s, ir �mogus, kuriam jis apie tai kalbėjo�� taip pat mir�s. Visas tas reikalas�� gandas, neai�kus, neįtikimas gandas, o a� noriu jį nutildyti, jei sugebėsiu. Jei jūs mane u�tikrinsite, kad niekas jokiu būdu negalėjo nu�udyti Eberne�io, a� būsiu labai laimingas! U�tikrinu jus, nuo mano pe�ių nusiris did�iulis akmuo.

Daktaras Lerebis pakilo ir pradėjo �ingsniuoti pirmyn ir atgal.

��A� jums negaliu pasakyti to, ko i� man�s pra�ote,�� pagaliau tarė jis�� Norė�iau, bet... �inoma, buvo galima tai padaryti. Bet kas būtų galėj�s i�siurbti t� aliejų i� kapsulės vidaus ir u�pildyti j��� sakykim�� grynu nikotinu ar pustuziniu kitų nuodų. Buvo galima k� nors įdėti į jo maist� ar gėrim�. Argi taip neatrodo?

��Galimas dalykas. Bet, suprantate, kai jis mirė, namuose buvo tiktai tarnai, o a� nemanau, kad tai buvo vieno i� jų darbas�� fakti�kai a� esu absoliu�iai tuo tikras. Todėl ie�kau kokios nors u�delsto veikimo nuodų panaudojimo galimybės. Nuodo, kuris veikia ne i� karto�� �mogus mir�ta, sakykim, po kelių savai�ių?

��Gera mintis, bet, bijau, nepagrįsta�� sausai pasakė daktaras�� A� �inau, kad jūs protingas �mogus, Entvislai, bet kas tai�� spėliojimas? Man tai atrodo pasiutusiai neįtikėtina.

��Ar Ebernetis nieko jums nekalbėjo? Niekada neu�siminė, kad vienas i� jo giminai�ių norėtų pa�alinti jį i� kelio?

Daktaras susidomėj�s pasi�iūrėjo į jį.

��Ne, jis man nieko apie tai nekalbėjo. Ar jūs esate tikras, Entvislai, kad ka�kas... na... vaikosi sensacijų? �inote, kai kurios isteri�kos temos gali kai kam atrodyti visai protingos ir normalios.

��Tikiuosi, kad taip ir buvo. Matyt, taip ir yra.

��Leiskite man suprasti. Ka�kas tvirtina, kad Ebernetis yra sak�s... Manau, tai buvo moteris?

��O taip, tai buvo moteris.

��... jai sakė, kad ka�kas bando jį nu�udyti?

Įvarytas į kamp�, Entvislas nenoriai papasakojo Koros pastabos per laidotuves istorij�. Daktaro Lerebio veidas nu�vito.

��Mano brangusis �mogau, a� nekreip�iau į tai jokio dėmesio! Atsakymas visi�kai paprastas. Moteris tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu, trok�dama sensacijos, be pusiausvyros, nepatikima, gali visko prikalbėti. Ir jos visko prikalba, jūs pats �inote!

Misteris Entvislas pasipiktino �ia primityvia prielaida. Jis ir pats buvo turėj�s reikalų su daugybe med�iojan�ių sensacijas ir isteri�kų moterų.

��Jūs galbūt visi�kai teisus,�� tarė jis kildamas.�� Deja, jos mes negalime priskirti prie �ios kategorijos moterų, kadangi ji pati nu�udyta.

��K� tai rei�kia�� nu�udyta?�� daktaras Lerebis pa�iūrėjo taip, lyg pats Entvislas keltų abejonių dėl jo proto stabilumo.

��Jūs tikriausiai pats skaitėte apie tai laikra�tyje. Misis Lanskene Lit�et Sent-Meri, Berk�yre.

���inoma, tik neturėjau supratimo, kad ji Ri�ardo Eberne�io giminaitė,�� daktaras Lerebis atsakė sukrėstas.

Misteris Entvislas i�ėjo, jausdamas, kad daktarui atker�ijo u� jo profesinį prana�um�. Ta�iau jis jautėsi nelaimingas, nes suprato, kad jo įtarinėjimai �į kart� nepasitvirtino. II

Grį��s į Enderbį, misteris Entvislas nusprendė pakalbėti su Lenskomu.

Jis pradėjo, paklausdamas sen�jį liokajų, kokie jo planai atei�iai.

��Misis Leo papra�ė man�s �ia pabūti, kol nebus parduotas namas, sere, ir a� būsiu labai laimingas, galėdamas padaryti jai �i� paslaug�. Mes visi labai mylime misis Leo,�� jis atsiduso�� Man labai liūdna, kad namas turi būti parduotas. A� jame gyvenau tiek daug metų. Ma�iau, kaip jame u�augo visos tos jaunosios ledi ir tie d�entelmenai. A� visada galvojau: �Mortimeris �ia gyvens po tėvo mirties ir augins �ia savo vaikus�. Buvo numatyta, sere, kad kai jau nebedirbsiu �ia, va�iuosiu į �iaurinį Lod��. Labai puiki vietelė, tas �iaurinis Lod�as, ir laukiau su nekantrumu, kad a� ten gyvensiu ir eleganti�kai įsikursiu... Bet, manau, dabar su �ituo viskas baigta...

��Bijau, kad taip, Lenskomai. Visas namas taip pat turi būti parduotas. Bet su jūsų palikimu...

��O, a� nesiskund�iu, sere, ir mane labai sujaudino misterio Eberne�io dosnumas. A� esu gerai aprūpintas �mogus, bet mūsų laikais nėra taip lengva nusipirkti gra�i� vietel�. Ir nors mano i�tekėjusi dukterė�ia pakvietė mane pasidalinti su jais jų pastoge, tai bus ne visai taip gerai, kaip turėti savo pastog�.

��A� tai �inau,�� pasakė misteris Entvislas,�� mums, senukams, sunku prisitaikyti prie �io sunkaus naujo gyvenimo. Gaila, kad ma�ai ma�iausi su savo senuoju draugu, prie� jam i�einant. Koks jis buvo tuos paskutiniuosius kelet� mėnesių?

��Na, jis nebuvo pana�us į save, bent jau į tokį, koks buvo iki Mortimerio mirties.

��Na, tai jį palau�ė. Be to, jis buvo ligonis, o ligoniai kartais visko prisigalvoja. Įsivaizduoju, kad misterį Ebernetį kankino vienas dalykas. Ar prie� mirtį jis kartais nekalbėdavo apie prie�us, apie ka�k�, kas nori jam pakenkti? Gal jis net galvojo, kad jo maistas blogas?

Senasis Lenskomas atrodė nusteb�s�� nusteb�s ir į�eistas.

��A� nieko pana�aus negaliu atsiminti.

Entvislas įdėmiai į jį pa�iūrėjo.

��Jūs esate labai i�tikimas tarnas, Lenskomai, a� tai �inau. Bet tokios misterio Eberne�io fantazijos būtų... na... nereik�mingas... natūralus kai kurių... na, ligų simptomas.

��Ar tikrai, sere? A� galiu pasakyti tiktai tiek, kad misteris Ebernetis niekada nieko pana�aus man nėra sak�s arba nėra to kalbėj�s man girdint.

Misteris Entvislas atsargiai perėjo prie kitos temos.

��Prie� mirtį pas jį sve�iavosi kai kurie jo giminai�iai. Jo sūnėnas ir dukterė�ios su savo vyrais?

��Taip, sere, tikrai taip.

��Ar jis buvo patenkintas dėl �ių vizitų? O gal jis jais nusivylė?

Lenskomo akys apsiblausė, jo sena nugara i�sikreipė.

��A� tikrai negalė�iau to pasakyti, sere.

��Manau, kad galėtumėt, jūs pats tai �inote,�� �velniau tarė misteris Entvislas � Jūs tik manote, kad jums nepridera k� nors pana�aus kalbėti. Bet būna atvejų, kai reikia pamir�ti tuos rėmus ir negalvoti, kas jums pritinka... A� buvau vienas i� seniausių jūsų �eimininko draugų. A� juo labai rūpinausi. Jūs taip pat. Todėl a� jūsų klausiu kaip �mogaus, o ne kaip liokajaus.

Kurį laik� Lenskomas tylėjo, tada bespalviu balsu pasakė:

��Ar visame tame kas nors buvo... ne taip?

Misteris Entvislas nuo�ird�iai atsakė:

��A� ne�inau. Tikiuosi, kad ne. Tik a� norė�iau tuo įsitikinti. O ar jūs pats nepajutote ko nors�� na, keisto?

��Ne anks�iau kaip po laidotuvių, sere. A� tiesiog negalėjau suprasti, kas tai. Bet misis Leo ir misis Timoti taip pat atrodė ka�kokios nesavos t� vakar�, kai visi kiti jau buvo i�va�iav�.

��Ar jūs �inote testamento turinį?

��Taip, sere. Misis Leo pagalvojo, kad a� norė�iau jį �inoti. Man pasirodė, jei tik galė�iau sau leisti pasakyti savo nuomon� apie jį,�� kad tai labai teisingas testamentas.

��Taip, tai ir buvo teisingas testamentas. Viskas visiems po lygiai. Bet tai, sere, būtent ne toks testamentas, kokį misteris Ebernetis i� prad�ių ketino sudaryti po savo sūnaus mirties. O dabar ar jūs atsakysite į mano klausim�?

��Jei jus domina mano asmeninė nuomonė...

��Taip, taip, suprantama.

���eimininkas labai nusivylė D�ord�u po to, kai pastarasis �ia sve�iavosi. Jis tikėjosi, kad D�ord�as galėtų būti pana�us į Mortimerį. Misteris D�ord�as, jei galė�iau taip i�sireik�ti, neatitiko standartų. Mis Loros vyras, i�drįs�iau pasakyti, visada buvo laikomas nevykėliu, ir bijau, kad D�ord�as pana�us į jį,�� Lenskomas trumpam stabtelėjo, po to t�sė,�� tada atvyko jaunosios ledi su savo vyrais. Misis Sjuzena jam i�kart patiko�� labai dvasinga ir gra�i jauna ledi, bet tai tik mano nuomonė, jis negalėjo pak�sti jos vyro. Mūsų laikais jaunos ledi labai juokingai i�sirenka vyrus, sere.

��O kaip ta kita pora?

��A� negalė�iau apie juos daug pasakyti. Labai maloni ir gra�i pora. Manau, �eimininkui patiko jų vie�nagė �ia, bet a� nemany�iau...�� senukas staiga sudvejojo.

��Na, Lenskomai?

��Na, �eimininkas niekada per daug nesi�avėjo scena. Vien� dien� jis man kalbėjo: �Nesuprantu, kodėl �monės praranda galv� dėl scenos. Tai kvailas gyvenimo būdas. Atrodo, kad �ia �monės praranda bet kokius proto liku�ius. A� neįsivaizduoju, kaip tai paveikia moral�. Esu tikras, kad proporcijos jausmas �ia tikrai prarandamas�. Jis, �inoma, neturėjo omenyje būtent...

��Ne, ne, a� jus puikiai suprantu. Na, o po tų vizitų? Misteris Ebernetis pats i�va�iavo�� pirma, pas brolį, o paskui�� pas savo seserį misis Lanskene?

��To a� ne�inau, sere... A� noriu pasakyti,�� jis man minėjo, kad ruo�iasi pas misterį Timotį, po to ka�kur į Sent-Meri.

��Tai tiesa. Ar jūs galėtumėt k� nors atsiminti i� to, k� jis grį��s kalbėjo apie tuos vizitus?

Lenskomas stengėsi atsiminti.

��A� tiesiog negaliu prisiminti�� nieko tiesiogiai su tuo susijusio. Jis d�iaugėsi sugrį��s. Kelionė ir buvimas svetimuose nakvynės namuose jį labai nuvargino�� �it� a� tiksliai prisimenu.

��Nieko daugiau? Nieko apie kurį nors i� jųdviejų?

Lenskomas susiraukė.

���eimininkas turėjo įprotį�� na, bambėti po nosimi, jei jūs mane teisingai suprantate,�� man ir grei�iau sau pa�iam�� beveik nepastebėdamas man�s, kadangi jis mane taip gerai pa�inojo.

��Ne tik pa�inojo, bet ir pasitikėjo jumis, ar ne tiesa?

��Bet a� labai silpnai prisimenu tai, k� jis sakė�� ka�k� tokio, kad ne�inojo, kaip pasielgti su savo pinigais�� tai buvo apie misterį Timotį, kiek supratau. Ir po to jis ka�k� tokio kalbėjo: �Moterys gali būti kvailės devyniasde�imt devyniais įvairiais atvejais, bet �imtuoju protingai į�valgios.� O taip, ir jis dar pasakė: �Atvirai pasi�nekėti galima tik su savo kartos �mogum. Jie neprisigalvoja įvairių nebūtų dalykų, kaip tie jaunikliai�. O po to jis pasakė,�� bet a� nesu tikras, ry�ium su kuo: �Labai negra�u �monėms sp�sti sp�stus, bet a� tiesiog ne�inau, kaip man �ia pasielgus�. Bet a� galvoju, jis turėjo omenyje antr�jį sodinink��� mat ka�kas vogė kriau�es.

Bet misteris Entvislas negalvojo, kad Ri�ardas Ebernetis omenyje turėjo būtent antr�jį sodinink�. U�dav�s dar kelet� klausimų, jis atleido Lenskom� ir m�stė apie tai, k� i� pastarojo buvo su�inoj�s. Nieko, i� tikro nieko, apie k� jis anks�iau nebuvo �inoj�s. Ir vis dėlto apie kai k� galima buvo pagalvoti. Ne apie savo brolien� Mod�, o būtent apie Kor� jis galvojo, sakydamas savo pastab� apie moteris, kurios, nors ir kvailutės, kartais būna net labai į�valgios. Būtent jai Ri�ardas i�sipasakojo savo �įtarinėjimus�. Ir jis taip pat kalbėjo apie sp�stų spendim�. Įdomu, kam? III

Misteris Entvislas ilgai svarstė, kiek i� viso to jis turėtų papasakoti Helenai. Galų gale jis nusprendė, kad turėtų i�kloti jai visk� �viesiai tiesiai.

I� prad�ių jis jai padėkojo, kad ji i�rū�iavo įvairius Ri�ardo daiktus ir patvarkė įvairius reikalus namuose. Po to jis pasakė, kad jau paskelbta apie namo pardavim�, ir jau atsirado pora busimųjų pirkėjų, kurie greitai turėjo atvykti jo ap�iūrėti.

��Ar tai privatūs asmenys?

��Bijau, kad ne. �į klausim� svarsto KMA2 ir dar vienas jaunimo klubas, bei D�efersono vardo paveldo klubo patikėtiniai, kurie ie�ko patalpų savo kolekcijos demonstravimui.

��Liūdna girdėti, kad name nesiruo�iama gyventi, ta�iau, ai�ku, praktiniu po�iūriu tai dabar būtų nevyk�s pasiūlymas.

��A� ruo�iuosi jūsų paklausti, ar galėtumėte �ia pagyventi, kol namas bus parduotas? O gal tai jums suteiktų didelių nepatogumų?

��Ne, i� tiesų tai man būtų visai priimtina. A� nenoriu vykti į Kipr� iki gegu�ės mėnesio ir bevėly�iau praleisti laik� �ia, o ne Londone, kaip buvau planavusi. Kaip �inote, a� myliu �į nam�. Leo jį mėgo, ir mes visada, kartu �ia būdami, buvome laimingi.

��Yra dar kita prie�astis, dėl kurios a� bū�iau jums labai dėkingas, jei �ia pasiliktumėte kurį laik�. A� turiu tokį draug�, Erkiulį Puaro...

Helena �altai tarė:

��Erkiulis Puaro? Taigi jūs galvojate...

��Jūs apie jį girdėjote?

��Taip. Vieni mano draugai... bet a� galvojau, kad jis seniai mir�s.

��Jis gyvas kaip a� ir jūs. �inoma, jau ne jaunuolis...

��Ai�ku, jis jau negalėtų toks būti.

Ji kalbėjo automati�kai. Jos veidas i�bly�ko ir jame atsispindėjo įtampa. Su tam tikra pastanga ji tarė:

��Jūs manote, kad Kora buvo teisi? Kad Ri�ardas buvo... na... nu�udytas?

Misteriui Entvislui net palengvėjo. Buvo malonu i�sipasakoti Helenai, turin�iai tokį ramų �viesų prot�.

Kai jis pabaigė pasakoti, ji tarė:

��Visa tai turėtų atrodyti pana�u į ka�k� i� fantastikos, bet taip nėra. A� kalbu apie Mod� ir mane�� t� naktį po laidotuvių. Mes abi apie tai m�stėme, bandydamos įtikinti save, kokia ta Kora kvailutė, ta�iau tas nerimo jausmas nepraėjo... Ir po viso to�� Kora nu�udyta. A� band�iau save įtikinti, kad tai sutapimas�� ai�ku, taip ir galėjo būti, bet... O Vie�patie! Kad taip galima būtų visk� i�siai�kinti. Visa tai taip supainiota...

��Taip, supainiota. Bet Puaro yra tikrai savitas �mogus, ir jis turi tikr� talent� pa�velgti į problem� i� �alies. Jis puikiai supranta, kas mus domina�� patvirtinti, kad �is reikalas visai nevertas dėmesio.

��O jeigu mes klystame?

��Kodėl gi jūs taip sakote?�� grie�tai paklausė misteris Entvislas.

��A� tiesiog ne�inau. Man taip nesmagu... Ne dėl Koros �od�ių, pasakytų tada,�� dėl ka�ko kito. A� tada pajutau, kad ka�kas ne taip.

��Ne taip? Kuria prasme?

���tai ir a� sav�s to klausiu. A� pati ne�inau, kas tai.

��Ar jūs turite galvoje ka�k� apie vien� i� kambaryje buvusių �monių?

��Taip... taip, ka�k� pana�aus. Bet nesuprantu, kas ir kodėl... O, tai skamba absurdi�kai...

��Visai ne. Tai įdomu... labai įdomu. Jūs nesate kvaila, Helena. Visa, k� jūs pastebėjote, yra labai svarbu.

��Taip, bet a� neatsimenu, būtent kas tai buvo. Kuo daugiau galvoju...

��Negalvokite. Tai blogiausias būdas prisiminti. Tegul savaime tas atsigamina. Anks�iau ar vėliau tai kaip �aibas nutvieks jūsų atmintį. O kada tai atsitiks, prane�kite man.

9 SKYRIUS

Mis Gilkrist energingai u�simauk�lino juod� skrybėl� ant galvos ir pasitaisė retus �ilus plaukus. Kvota buvo numatyta dvyliktai valandai, o dar nebuvo de�imties minu�ių po vienuoliktos. Jos pilkas �varkelis ir sijonas atrodė visai puikiai. Ji pagalvojo ir nusipirko juod� palaidinuk�. Būtų norėjusi apsirengti visi�kai juodai, bet tai būtų �ne pagal jos būsen��. Ji ap�velgė ma�� tvarking� miegam�jį. Jo sienos buvo nukabinėtos paveikslais, vaizduojan�iais Brikshemo uost�, Kokningtono kalv�, Ensteis-Kouvo, Kianso-Kouvo prieplaukas, Polfleksano uost�, Bebekomo įlank�, ir 1.1., kurių apa�ioje puikavosi Koros Lanskene para�as. Su ypatinga meile ji pa�iūrėjo į Polfleksano uost�. Ant komodos rūpestingai įrėminta stovėjo i�blukusi arbatinės �Po gluosniu� nuotrauka. Mis Gilkrist su meile į j� pa�velgė ir atsiduso.

I� jos min�ių j� staiga pa�adino skambutis į duris, esan�ias apa�ioje.

��O Vie�patie � sumurmėjo mis Gilkrist,�� įdomu, kas gi tai?

Ji i�ėjo i� savo kambario ir nusileido gana i�klerusiais laiptais. Skambutis vėl suskambėjo, ir pasigirdo stiprus beldimas...

Mis Gilkrist ka�kodėl susijaudino. Jos �ingsniai �iek tiek sulėtėjo, gana nenoriai ji nuėjo prie durų, ramindama save.

Ant slenks�io stovėjo jauna moteris, apsirengusi �aunia juoda suknele, su ma�u lagaminėliu rankose. Ji pastebėjo nerim� mis Gilkrist veide ir greitai pasakė:

��Jūs mis Gilkrist? Esu misis Lanskene dukterė�ia, Sjuzena Benks.

��O Dieve, taip, �inoma, taip. Atsargiau, neu�kliūkite u� kabyklos prie�kambaryje�� ji truputį i�siki�us. Ne�inojau, kad ir jūs atvyksite apklausai. A� bū�iau jums k� nors paruo�usi�� kavos ar dar ko nors.

Sjuzena Benks gyvai pasakė:

��A� nieko nenoriu. Atleiskite, kad jus i�g�sdinau.

��Na, jūs pati �inote, ka�kuria prasme jūs mane i�g�sdinote. Paprastai a� nesu nervinga. Ties� sakant, a� tam teisininkui pasakiau, kad nesu nervinga, ir kad a� nesinervinsiu, viena būdama �ia, ir a� i� tikrųjų nesinervinu. Gal tik ta apklausa kiek trikdo,�� vėl galvoju apie visk�,�� bet vis� ryt� buvau labai guvi... Tik �tai ma�daug prie� pusvalandį suskambo durų skambutis, ir a� vos sugebėjau prisiversti atidaryti duris. Tai buvo tiesiog labai kvaila... Nepana�u, kad �udikas sugrį��� kodėl gi jis turėtų? Ten buvo tik vienuolė, renkanti aukas na�lai�ių namams. Man taip palengvėjo, kad daviau joms du �ilingus, nors a� ir nesu Romos katalikė ir tikrai nesimpatizuoju Romos ba�ny�iai bei visoms toms vienuolėms bei vienuoliams. Ta�iau esu tikra, jog tos ma�osios varg�ų sesutės tikrai atlieka ger� darb�. Betgi pra�au, sėskitės, misis... misis...

��Benks.

��Taip, �inoma, Benks. Ar jūs atva�iavote traukiniu?

��Ne, atva�iavau automobiliu. Keliukas pasirodė toks siauras, ir a�, truputį pava�iavusi, radau ka�k� pana�aus į sen� akmens skaldykl� ir ten pasta�iau ma�in�.

���is keliukas tikrai labai siauras, bet ir ma�inos juo retai va�inėja. Tai gana apleistas kelias.

Mis Gilkrist �iek tiek sudrebėjo, tardama �iuos �od�ius.

Sjuzena Benks �valgėsi po kambarį.

��Varg�ė senoji teta Kora,�� tarė ji.�� Jūs �inote, kad ji visk� paliko man.

��Taip, �inau, misteris Entvislas man apie tai papasakojo. Tikiuosi, jūs d�iaugsitės �iais baldais. Kiek suprantu, jūs neseniai i�tekėjote, o mūsų laikais baldai tokie brangūs. Misis Lanskene turėjo kelet� labai gra�ių egzempliorių.

Sjuzena su tuo nesutiko. Kora niekada neturėjo gero skonio antikvariniams daiktams. Tarp jų buvo labai įvairūs egzemplioriai�� nuo �moderni�kų� iki �meno �edevrų�.

��A� nenoriu nė vieno i� �ių baldų � pasakė ji � A� turiu savo, suprantate. Parduosiu juos aukcione. Ai�ku, tuo atveju... Gal jūs ko nors i� jų norėtumėte? Man būtų labai malonu...

�iek tiek suglumusi ji nutilo. Bet mis Gilkrist atrodė visai kitaip. Ji tiesiog spinduliavo.

��Na, tikrai, tai labai gra�u i� jūsų pusės, misis Benks,�� tai i� tikrųjų gra�u. A� tai tikrai vertinu. Bet, ties� sakant, turiu savo daiktų. Sukroviau juos sandėlyje, jei kartais, kuri� nors dien�, man jų prireiktų... Dar turiu kelet� paveikslų, kuriuos tėvas man paliko. �inote, kadaise a� turėjau ma�� arbatin�, bet prasidėjo karas�� baisi nelaimė. Bet a� visko nei�pardaviau, kadangi a� vis tvirtai tikėjau, kad vien� dien� a� vėl turėsiu savo nuosavus namu�ius. Taigi geriausius daiktus a� sukroviau į sandėlį kartu su savo tėvo paveikslais ir kitais mūsų senųjų namų reliktais. Bet a� labai norė�iau, jei jūs tikrai nieko prie�, turėti t� ma�� da�yt� stalelį arbatai, priklausiusį brangiajai misis Lanskene. Toks gra�us daik�iukas, be to, mes visada gerdavome prie jo arbat�.

Sjuzena net nusipurtė, �iūrėdama į ma�� �ali� stalelį, i�margint� violetinėmis gėlių puok�tėmis, ir greitai pasakė, jog ji būtų labai laiminga, jei mis Gilkrist jį priimtų.

��A�iū jums, misis Benks. A� �iek tiek godi. Jau gavau visus tuos gra�iausius jos paveikslus, kaip �inote, ir labai gra�i� sag� su ametistu, bet manau, kad turė�iau visa tai jums gr��inti.

��Ne, tikrai ne.

��Gal norėsite per�iūrėti jos daiktus? Gal po apklausos?

��Pagalvojau, kad galė�iau �ia pasilikti porai dienų per�iūrėti daiktus ir visk� sutvarkyti.

��Manote �ia pernakvoti?

��Taip. Ar yra kokių problemų?

��O ne, misis Benks, �inoma, ne. A� u�tiesiu ant savo lovos �varias paklodes, o pati galiu sėkmingai permiegoti �ia, ant ku�etės.

��Betgi yra tetos Koros kambarys, ar ne? A� galiu miegoti ten.

��Jūs... jūs nieko prie�..?

��Jūs norite pasakyti, kad ji ten buvo nu�udyta? O ne, a� neturiu nieko prie� ten miegoti. A� labai �kieta�, mis Gilkrist. Ar jis jau�� a� noriu paklausti,�� ar jis jau sutvarkytas?

��O taip, misis Benks. Visus u�tiesalus nusiun�iau į valykl�, o su misis Penter �variai i�plovėme vis� kambarį. Be to, yra galybė nenaudotų antklod�ių. Bet eime, ir pamatysite pati.

Ji lipo pirma laiptais auk�tyn, o Sjuzena nusekė i� paskos.

Kambarys, kuriame mirė Kora Lanskene, buvo �varus ir �vie�ias, ir, kad ir kaip bebūtų keista, nesijautė jokios blogio atmosferos. Kaip ir svetainėje, jame buvo prikrauta �iuolaikinių buities daiktų ir pra�matniai i�pie�tų baldų. �ia buvo jau�iamas Koros �aismingai blogas skonis. Vir� �idinio pakabintoje drobėje buvo pavaizduota apkūni moteris, lipanti į voni�.

Sjuzena vėl �iek tiek pasipurtė, pa�iūrėjusi į j�, o mis Gilkrist tarė:

���i� drob� nutapė misis Lanskene vyras. Valgomajame apa�ioje yra ir daugiau jo paveikslų.

��Koks siaubas.

��Na, pati a� per daug nesi�aviu �io stiliaus paveikslais, bet misis Lanskene labai did�iavosi savo vyro sugebėjimais dailėje ir buvo įsitikinusi, jog jo kūryba nepelnytai nevertinama.

��Kur yra pa�ios tetos Koros paveikslai?

��Mano kambaryje. Ar jūs norėtumėt į juos pa�iūrėti?

Mis Gilkrist i�did�iai parodė savo turtus.

Sjuzena pastebėjo, kad tetai Korai labai patiko pajūrio kurortai.

��O taip. Suprantate, daugelį metų ji su misteriu Lanskene gyveno ma�ame �vejų kaimelyje Bretanėje. �vejų laiveliai visuomet tokie vaizdingi, ar ne tiesa?

��Turbūt,�� sumurmėjo Sjuzena. Galima būtų padaryti vis� serij� pa�to atvirukų i� Koros Lanskene eskizų,�� pagalvojo ji � kadangi jie labai spalvingi ir detalūs. �iūrint į juos net susidarė įspūdis, kad jie nutapyti �iūrint į pa�to atvirukus.

Bet kai ji nedr�siai pasakė �i� savo nuomon�, mis Gikrist pasipiktino�� misis Lanskene tapė juos visada i� natūros! Ties� sakant, kart� ji net gavo saulės smūgį, kadangi nenorėjo nutraukti savo darbo, kai buvo tinkamas ap�vietimas.

��Misis Lanskene buvo tikra dailininkė,�� priekai�tingai pasakė mis Gilkrist.

Ji �vilgtelėjo į savo laikrodėlį, po to į Sjuzen� ir skubiai pasakė:

��Taip, mes turime vykti į apklaus�.

��Ar tai toli? Ar man paimti ma�in�?

Mis Gilkrist u�tikrino, kad nueiti ten reikia tik penkių minu�ių. Taigi jos i�keliavo ten pės�iomis. Misteris Entvislas, kuris buvo atvyk�s traukiniu, jas pasitiko ir nuvedė į kaimo seniūnijos sal�.

Ten buvo daugybė nepa�įstamų �monių. Apklausa nesukėlė sensacijos. Perskaitė lavono identifikavimo protokol�, taip pat medicinin� i�vad� apie �aizdų, sukėlusių mirtį, prigimtį. Nebuvo jokių pasiprie�inimo �ymių. Kai buvo u�pulta, velionė, matyt, buvo narkotikų poveikyje, ir tai galėjo atsitikti jai nieko nejau�iant. Nepana�u, kad ji numirė anks�iau, negu pus� penkių. Ma�daug tarp antros ir pusės penkių. Mis Gilkrist paliudijo radusi kūn�. Policijos konsteblis ir inspektorius Mortonas i�sakė savo paliudijimus. Tardytojas trumpai visk� susumavo. Prisiekusieji nesiprie�ino verdiktui ��mog�udystė, įvykdyta ne�inomo asmens ar asmenų�.

Viskas pasibaigė. Jie vėl i�ėjo į saul�. Spragtelėjo pusė tuzino fotoaparatų. Misteris Entvislas nusivedė Sjuzen� ir mis Gilkrist į �Karali�kojo herbo� vie�butį, kur jis, imdamasis atsargumo priemonių, buvo suorganizav�s joms prie�pie�ius atskirame kambaryje u� baro.

��Prie�pie�iai nelabai geri,�� atsipra�inėdamas pasakė jis.

Bet prie�pie�iai buvo visai neblogi. Mis Gilkrist truputį �nirp�telėjo nosimi ir sumurmėjo, kad �viskas buvo taip bjauru�, bet pralinksmėjo ir su�veitė airi�kos �altienos porcij� po to, kai misterio Entvislo įkalbėta, i�gėrė taur� �erio. Jis pasakė Sjuzenai:

��A� ne�inojau, kad jūs ruo�ėtės �iandien atva�iuoti, Sjuzena. Galėjome va�iuoti kartu.

��Atsimenu, kad sakiau neva�iuosianti. Bet man atrodė, kad bus blogai, jei niekas i� �eimos nedalyvaus. Paskambinau D�ord�ui, bet jis pasakė es�s u�siėm�s ir tikriausiai negalėsi�s vykti. Rozemunda turėjo perklaus�, o dėdė Timotis, �inoma, yra invalidas. Taigi va�iuoti turėjau a�.

��Ar jūsų vyras neatva�iavo su jumis?

��Gregas turėjo reikalų savo parduotuvėje.

Pama�iusi nuostab� mis Gilkrist veide, Sjuzena pasakė:

��Mano vyras dirba vaistų parduotuvėje.

Vyras, dirbantis ma�meninėje prekyboje, nepridėjo Sjuzenai solidumo, bet mis Gilkrist dr�siai pasakė:

��O taip, visai kaip Kitsas.

��Gregas nėra poetas,�� tarė Sjuzena.

Paskui pridūrė:

��Mes turime didelius planus atei�iai�� dvigubo profilio įstaig�. Kosmetikos ir gro�io salonas bei speciali laboratorija, gaminanti kosmetikos priemones pagal mūsų pa�ių receptus.

��Tai bus �ymiai geriau,�� pritarė mis Gilkrist.

��Ka�kas pana�aus į Elizabet� Arden, kuri fakti�kai yra grafienė,�� bent jau man taip sakė,�� o gal tai Helena Rubin�tein? Bet kuriuo atveju,�� maloniai pridūrė ji,�� vaistų parduotuvė nėra eilinė parduotuvė�� med�iagų, ar, pavyzd�iui, bakalėjos.

��Kaip minėjote, jūs turėjote arbatos parduotuv�, ar ne?

��Taip, i� tikrųjų,�� mis Gilkrist veidas nu�vito. Jai niekada net į galv� neatėjo mintis, kad jos �Po gluosniu� būtų turėj�s k� bendro su prekyba kaip eilinė parduotuvė. Turėti arbatin� jos galvoje asocijavosi su kilmingumu. Ir ji pradėjo pasakoti Sjuzenai apie savo arbatin�.

Misteris Entvislas, kuris jau buvo girdėj�s apie tai anks�iau, nukreipė savo mintis į kitus reikalus. Po to, kai Sjuzena kreipėsi į jį du kartus, o jis neatsakė, jis skubiai atsipra�ė.

��Atleiskite man, brangioji, a� galvojau apie jūsų dėd� Timotį. A� �iek tiek nerimauju.

��Apie dėd� Timotį? A� apie jį negalvo�iau. Tikrai netikiu, kad jam kas nors yra. Jis tiesiog egoistas.

��Taip, taip, gal jūs ir teisi. Prisipa�insiu, ne jo sveikata man kelia nerim�. Tai misis Timoti. Pasirodo, ji nukrito nuo laiptų ir i�sinarino koj�. Ji atgulė, o jūsų dėdė tiesiog i� proto kraustosi.

��Tai todėl, kad jis turės j� aptarnauti, vietoj to, kas buvo anks�iau. Tai jam i�eis tik į naud�,�� pasakė Sjuzena.

��Taip, taip, drįstu sakyti... Bet ar kas nors jūsų varg�� tet� pri�iūrės? Tai tikrai klausimas. Kai namuose nėra tarnų...

��Seniems �monėms gyvenimas tampa tikru pragaru,�� tarė Sjuzena�� Jie gyvena Jurgio epochos dvaro name, ar ne taip?

Misteris Entvislas sutikdamas linktelėjo.

I� restorano jie i�ėjo gana vangūs, bet reporteriai jau buvo i�siskirst�.

Pora reporterių gulinėjo prie koted�o durų, laukdami Sjuzenos. Vedama misterio Entvislo, ji i�tarė kelet� būtinų, bet nieko neįpareigojan�ių �od�ių. Tada ji ir mis Gilkrist įėjo į koted��, o misteris Entvislas grį�o į vie�butį, kur buvo u�sisak�s kambarį. Laidotuvės turėjo įvykti kit� dien�.

��Mano ma�ina vis dar skaldykloje,�� pasakė Sjuzena.�� A� apie j� visai u�mir�au. Vėliau nuva�iuosiu su ja į kaim�.

Mis Gilkrist susirūpinusi pasakė:

��Tik nesusivėlinkite. Jūs neisite į lauk� sutemus, gerai?

Sjuzena pa�iūrėjo į j� ir nusijuokė.

��Jūs manote, kad ka�kur netoliese vis dar slankioja �udikas?

��Ne... ne, manau, ne,�� mis Gilkrist atrodė sumi�usi.

Bet ji kaip tik taip ir galvoja, pamanė Sjuzena.

Mis Gilkrist pasi�alino į virtuv�.

��Esu tikra, kad anksti gersite arbat�. Kaip manote, misis Benks, ar bus gerai ma�daug u� pusvaland�io?

Sjuzena pagalvojo, kad arbata pus� ketvirtos�� tai jau per daug, bet ji buvo pakankamai miela�irdinga ir suprato, kad mis Gilkrist �ma�as puodelis arbatos� rei�kė nervų nuraminim�, o ji turėjo savo prie�as�ių, dėl kurių norėjo pamaloninti mis Gilkrist, todėl ji pasakė:

��Kada tik jums patinka, mis Gilkrist.

Virtuvėje pasigirdo puodelių cinksėjimas, o Sjuzena nuėjo į svetain�. Nepraėjo nė kelios minutės, kai pasigirdo skambutis, o po to�� tylus beldimas į duris.

Sjuzena i�ėjo į prie�kambarį, o mis Gilkrist pasirodė virtuvės tarpduryje su prijuoste, valydama miltuotas rankas į j�.

��O Vie�patie, kas gi tai galėtų būti?

��Manau, kad dar reporteriai,�� pasakė Sjuzena.

��Vajetau, įsivaizduoju, kaip jums tai nemalonu, misis Benks.

��Na, nekreipkite dėmesio, a� atidarysiu.

��A� tik ruo�iausi i�kepti kelet� paplotėlių prie arbatos.

Sjuzena nuėjo prie paradinių durų, o mis Gilkrist nepatikliai mind�iukavo. Jaunoji moteris pamanė, ar tik ji nepagalvojo, kad �mogus su kirviu laukia jos lauke.

Ta�iau pasirodė, kad tai pagyven�s d�entelmenas, kuris, Sjuzenai atidarius duris, nukėlė skrybėl� ir, draugi�kai jai nusi�ypsoj�s, tarė:

��Jūs misis Benks?

��Taip.

��A� Gatris�� Aleksandras Gatris. A� buvau misis Lanskene draugas, labai senas draugas. Jūs tikriausiai esate jos dukterė�ia, misis Sjuzena Eberneti?

��Tikra tiesa.

��Taigi, kadangi mes jau pa�įstame vienas kit�, ar a� galiu įeiti vidun?

���inoma, pra�au.

Misteris Gatris rūpestingai nusivalė kojas į kilimėlį, įėjo į vidų, nusivilko apsiaust�, padėjo jį ir skrybėl� ant ��uolinės komodos ir nusekė paskui Sjuzen� į svetain�.

��Tai liūdnas įvykis,�� pasakė misteris Gatris, kuriam liūdesys nelabai tiko, kadangi i� prigimties jis buvo link�s �ypsotis � Taip, labai liūdnas įvykis. A� buvau �iuose kra�tuose ir nutariau, kad man derėtų dalyvauti tardyme ir, �inoma, laidotuvėse. Varg�ė Kora, varg�ė kvailutė Kora! A� j� pa�inojau, brangioji misis Benks, labai seniai, dar nuo tada, kai tik ji i�tekėjo. Buvo energinga mergina. Ji nepaprastai rimtai �iūrėjo į men� ir net į Pjer� Lanskene�� kaip į dailinink�, turiu omenyje. Jis �iek tiek trankėsi, suprantate, k� noriu pasakyti, bet, laimei, Kora tai laikė jo menininko privalumu. Jis buvo dailininkas ir todėl toks turėjo būti�� �emos moralės. Na, meno klausimuose varg�elė Kora neturėjo sveikos nuovokos, nors kitais at�vilgiais, įsidėmėkite, Kora turėjo daug sveiko proto�� taip, net stebėtinai daug.

��Visi taip, atrodo, apie j� kalba,�� pasakė Sjuzena.�� Ties� sakant, a� jos gerai nepa�inojau.

��Taigi, taigi ji nutraukė visus ry�ius su savo giminėmis, kadangi jie neįvertino jos brangiojo Pjero. Ji niekada nebuvo gra�utė, bet ka�k� turėjo. Su ja buvo malonu bendrauti! Niekada ne�inojai, k� ji pasakys kit� moment�, ir niekada nesuprasdavai, ar jos naivumas buvo tikras, ar apsimestinis. Ji mus visus labai prajuokindavo. Tai buvo am�inas vaikas! Ir tikrai, kai ma�iau j� paskutinį kart�,�� po Pjero mirties a� kartais j� aplankydavau,�� ji mane tiesiog priblo�kė savo vaiki�kumu.

Sjuzena pasiūlė misteriui Gatriui cigaret�, bet senasis d�entelmenas papurtė galv�.

��Ne, a�iū, brangioji, a� nerūkau. Gal jums įdomu, kodėl atėjau? Ties� sakant, mane �iek tiek grau�ė s��inė. A� pri�adėjau Korai j� aplankyti dar prie� kelias savaites. Paprastai a� j� aplankydavau kart� per metus, o paskutiniu metu ji u�sidegė nauju �hobi��� pirkdavo paveikslus visuotiniuose i�pardavimuose. Ji norėjo, kad a� pa�iūrė�iau į kai kuriuos i� jų. �inote, mano profesija yra meno kritika. Be abejonės, dauguma Koros pirkinių buvo siaubingos terlionės, ta�iau apskritai tai ne toks jau blogas u�siėmimas. Paveikslus tokiuose provincijos i�pardavimuose parduoda beveik u� dyk�, ir vien tik rėmai verti daugiau, negu jūs mokate u� vis� paveiksl�. Suprantama, kiekviename svarbiame i�pardavime lankosi prekybos agentai, ir ma�ai tikimybės gauti �edevr�. �tai kaip tik �iomis dienomis ma�� labai �ymaus dailininko paveiksl� pardavė u� kelis svarus, i�parduodant įvairius daiktus fermos namuose. Tai labai įdomi istorija. Jį buvo davusi savo tarnaitei viena �eima u� tai, kad ji i�tikimai tarnavo daugelį metų. Fakti�kai jie ne�inojo jo tikrosios vertės. Senoji tarnaitė jį atidavė ūkininko sūnėnui, kuriam patiko jame nupie�tas arklys, bet tas pagalvojo, kad tai tik ne�vari seniena! Taip, taip, kartais taip atsitinka, o Kora buvo įsitikinusi, kad turi ger� akį paveikslams. Bet i� tikrųjų to nebuvo. Pernai ji norėjo, kad a� atva�iuo�iau pa�iūrėti į Rembrandt�, kurį buvo k� tik nusipirkusi. Rembrandt�! Tai net nebuvo gera kopija! Bet jai pavyko gauti visai puiki� Bartolo�io graviūr��� gaila, ji buvo dėmėta nuo drėgmės. A� j� jai pardaviau u� trisde�imt svarų ir tai jai, �inoma, tiesiog suteikė sparnus. Su dideliu d�iaugsmu ji para�ė man apie vieno italų primityvisto darb�, kurį ji neseniai įsigijusi viename i�pardavime, ir a� jai pri�adėjau atva�iuoti ir jį įvertinti.

��Tikiuosi, kad tai jis,�� pasakė Sjuzena, ranka rodydama į sien� u� jo.

Misteris Gatris pakilo, u�sidėjo akinius ir nuėjo atid�iau pa�iūrėti į paveiksl�.

��Varg�elė brangioji Kora�� pagaliau i�tarė jis.

���ia jų dar daugiau,�� pasakė Sjuzena. Misteris Gatris toliau nelabai įdėmiai ap�iūrinėjo turtus, įsigytus patikliosios misis Lanskene. Kartais jis i�tardavo �Ne, ne�, kartais tik atsidusdavo.

Pagaliau jis nusiėmė akinius.

��Purvas,�� tarė jis,�� yra nuostabus dalykas, misis Benks! Jis suteikia pa�ioms bjauriausioms teplionėms romanti�kumo aureol�. Bijau, kad Bartolo�is buvo tik pradedan�iojo sėkmė. Varg�elė Kora. Bet tame ji rado gyvenimo prasm�. A� tikrai labai d�iaugiuosi, kad jos nenuvyliau.

��Yra dar keletas paveikslų valgomajame,�� pasakė Sjuzena,�� bet, manau, jie visi jos vyro darbo.

Misteris Gatris net lengvai nusipurtė ir protestuodamas i�kėlė auk�tyn rankas.

��Neverskite man�s dar kart� į juos �iūrėti. A� visuomet stengiausi neį�eisti mielosios Koros jausmų. Ji buvo atsidavusi �mona, net labai atsidavusi. Na, brangioji misis Benks, manau, neturė�iau daugiau jums įkyrėti.

��O ne, likite ir i�gerkite arbatos. Manau, ji jau beveik paruo�ta.

Virtuvėje mis Gilkrist kaip tik i�iminėjo paskutin� paplotėjių partij� i� orkaitės. Padėklas su arbata jau buvo paruo�tas, ir didelio virdulio dangtelis �iek tiek kilnojosi.

��Pas mus sve�iuojasi misteris Gatris. A� pakvie�iau jį pasilikti arbatai.

��Misteris Gatris? O taip, jis buvo didelis brangiosios misis Lanskene draugas. Tai �ymus meno kritikas. Laimė, kad i�kepiau gana daug paplotėlių, o �tai �ia turiu naminio bra�kių d�emo. Be to, a� k� tik i�plakiau orinių sausainiukų. Tuoj paruo�iu arbat��� jau u�kai�iau vandenį. O, pra�au jūsų, misis Benks, nene�kite �io sunkaus padėklo. A� galiu pati visk� padaryti.

Ta�iau Sjuzena nune�ė padėkl�, o mis Gilkrist nusekė jai i� paskos, ne�ina arbatinuku ir arbatiniu su vandeniu. Ji pasisveikino su misteriu Gatriu, ir jie visi pradėjo vai�intis.

��Kar�ti paplotėliai�� tai tikras skanumėlis,�� tarė misteris Gatris,�� ir koks nuostabus d�emas! Tikrai, parduotuvėje dabar nusiperki tikr� �lam�t�...

Misteris Gatris i� pasitenkinimo net nuraudo. Pyragai�iai buvo puikūs, o taip pat ir paplotėliai. Visi juos tikrai įvertino. Ore tvyrojo arbatinės �Po gluosniu� dvasia. �ia, ai�ku, mis Gilkrist buvo savo stichijoje.

��Na, a�iū, gal dar ir paimsiu,�� pasakė misteris Gatris, imdamas paskutinį pyragaitį, kurį jam primygtinai įpir�o mis Gilkrist.�� A� tiesiog jau�iu s��inės priekai�tus�� mėgaujuosi �ia arbata, kai varg�ė Kora taip �iauriai nu�udyta...

Mis Gilkrist reakcija buvo netikėta, deranti Viktorijos laikų stiliui.

��O, bet misis Lanskene būtų norėjusi, kad jūs i�gertumėt geros arbatos. Jus gi turite i�laikyti ger� form�.

��Taip, taip, tikriausiai jūs teisi. Suprantate, tiesiog negali prisiversti patikėti, kad ka�kas, k� jūs pa�inojote, net gerai pa�inojote, gali būti nu�udytas!

��Taip, taip, jūs teisus. Tai atrodo tiesiog neįtikėtina.

��Ir esu tikras, tai padarė ne atsitiktinis valkata, įsibrov�s ir u�puol�s j�. A� galiu įsivaizduoti prie�astis, dėl kurių Kora buvo nu�udyta...

Sjuzena staiga paklausė:

��Nejaugi? Kokios tai prie�astys?

��Ji visada buvo labai neatsargi. Kora, na, kaip �ia tiksliau pasakius, tiesiog beproti�kai tro�ko pasirodyti esanti labai protinga ir daug �inanti. Na, tarsi vaikas, nety�ia su�inoj�s kieno nors paslaptį. Ji visuomet i�plepėdavo �monių paslaptis, jei tik jai pasisekdavo juos i��niuk�tinėti. Netgi tada, jei būdavo pri�adėjusi tylėti. Tiesiog nieko negalėjo su savimi padaryti. Tai buvo jos prigimtis.

Sjuzena tylėjo. Mis Gilkrist taip pat. Ji atrodė �iek tiek susirūpinusi, o misteris Gatris t�sė toliau:

��Taigi ma�ytė dozė ar�eniko puodelyje arbatos arba dė�utė �okolado, atsiųsta pa�tu,�� tai nebūtų man�s nustebin�. Bet siaubingas apiplė�imas ir �mog�udystė�� tai atrodo visai nepaai�kinama. Gal a� klystu, bet galvo�iau, kad ji ma�ai k� turėjo, kas galėtų sudominti plė�ik�. Namuose ji ma�ai laikė grynų pinigų, ar ne tiesa?

��Labai ma�ai,�� sutiko mis Gilkrist.

Misteris Gatris atsiduso ir pakilo.

��Ak! Deja, po karo mūsuose taip da�nai pa�eidinėjami įstatymai. Taigi viskas pasikeitė, ir ne į gera.

Padėkoj�s u� arbat�, jis mandagiai atsisveikino su abiem moterimis. Mis Gilkrist palydėjo jį ir padėjo apsivilkti apsiaust�. Pro lang� Sjuzena stebėjo, kaip jis smulkiais �ingsneliais nuskubėjo keliuku link vartų.

Mis Gilkrist sugrį�o į kambarį, vienoje rankoje ne�ina ma�u paketėliu.

��Kol mes buvome apklausoje, pa�tininkas tikriausiai jį atne�ė. Jis įstūmė jį per lai�kų dė�utės ply�į. Paketėlis buvo nukrit�s į kamp� prie durų. Na, įdomu, kas gi �ia? Na, �inoma, tai tikriausiai vestuvių pyragas.

Laiminga mis Gilkrist nuplė�ė popierių. Viduje buvo ma�a balta dė�utė, perri�ta sidabriniu kaspinu.

��Būtent taip, kaip galvojau!�� ji nutraukė kaspin�. Dė�utėje buvo didelis gabalas puikaus pyrago, pertepto migdolų kremu ir apipilto baltu glaistu�� Kaip puiku! Na, nuo ko gi tai?

Ji pasi�iūrėjo į pridėt� kortel�. �D�onas ir Meri��� ten buvo para�yta.

��Na, ir kas gi tai galėtų būti? Kaip kvaila nepara�yti savo pavardės.

Sjuzena, pabudusi i� savo min�ių, vangiai tarė:

��Kartais tai tikrai sukelia problemų, kai �monės pasira�o tik savo vardais. Kart� a� gavau atviruk�, pasira�yt� �D�oana�. A� perkra�iau atmintį�� pa�inojau a�tuonias D�oanas. Paprastai su �monėmis bendrauji telefonu, todėl da�nai nepa�įsti jų brai�o.

Mis Gilkrist patenkinta svarstė, kurie i� jos pa�įstamų D�onų ir Merių tai galėtų būti.

��Tai tikriausiai Dorotėjos duktė�� jos vardas Meri, bet a� nesu girdėjusi apie jos su�ieduotuves, tuo labiau�� apie vestuves. Dar gali būti ma�asis D�onas Benfildas�� manau, jis jau pasiekė vedybinį am�ių. Arba Benfildų mergaitė�� ne, jos vardas buvo Margareta. Jokio adreso, visai nieko... Na, vis tiek labai malonu...

Ji paėmė padėkl� ir nuėjo į virtuv�. Sjuzena taip pat atsikėlė. Atsikvo�ėjo nuo min�ių ir tarė sau:

��Na, manau, man reikėtų nueiti prie ma�inos ir pastatyti j� kur nors ar�iau.

10 SKYRIUS

Sjuzena parvarė savo ma�in� i� skaldyklos, kur buvo j� palikusi, ir nuva�iavo į kaimelį. Gara�o kaimo degalinėje nebuvo. Sjuzenai patarė j� pastatyti vie�bu�io aik�telėje, kur turėtų būti vietos. Taip ji ir padarė. Pastatė j� prie did�iulio �Naimlerio�, kuris jau ruo�ėsi i�va�iuoti. Jį vairavo vairuotojas, o ma�inos gale, patogiai įsikūr�s, sėdėjo pagyven�s u�sienietis su įspūdingais ūsais.

Vaikinas, į kurį Sjuzena kreipėsi dėl savo ma�inos, spoksojo į j� taip susidomėj�s, kad, atrodo, suprato tik pus� i� to, k� ji jam sakė.

Pagaliau pagarbios baimės kupinu balsu jis paklausė:

��Jūs esate jos dukterė�ia, ar ne?

��K�?

��Jūs esate aukos dukterė�ia?�� pakartojo vaikinas su įkar��iu.

��O taip... Taip, tai a�.

��Aha! A� vis svars�iau, kur buvau jus anks�iau mat�s.

��Tikras pabaisa,�� pagalvojo Sjuzena eidama. Mis Gilkrist labai apsid�iaugė, j� pama�iusi:

��Ak, pagaliau jūs laimingai sugrį�ote,�� tarė ji su palengvėjimu. Tas perdėtas rūpestingumas Sjuzen� net suerzino. O mis Gilkrist susirūpinusi dar pridūrė:

��Ar jūs valgote spageti? A� galvojau apie vakar�...

��O taip, a� valgau visk�, ta�iau dar nesu alkana.

��A� su pasidid�iavimu galiu pasakyti, kad mano gaminti spageti nuostabaus skonio.

Ir gyrėsi ji ne be pagrindo. Kiek Sjuzenai teko patirti, mis Gilkrist buvo tikrai puiki virėja. Sjuzena pasisiūlė suplauti indus, bet mis Gilkrist, nors ir labai j� pamalonino vie�nios pasiūlymas, u�tikrino, kad pati dabar neturinti k� veikti.

Netrukus ji atne�ė kavos. Kava buvo ne tokia puiki kaip arbata, kadangi akivaizd�iai buvo per silpna. Mis Gilkrist pasiūlė Sjuzenai vestuvių pyrago, bet ji atsisakė.

��Jis tikrai labai puikus,�� d�iaugėsi ji ragaudama. Ir toliau svarstė, kas jį galėjo atsiųsti. Pagaliau apsistojo ties ka�kuo, k� vadino �brangios Elenos dukrele�, kuri, kaip ji girdėjo, buvo susi�adėjusi ir ruo�ėsi i�tekėti, tik negalėjo atsiminti jos vardo.

Sjuzena netrukdė pa�nekovei nerūpestingai kalbėti, o pati sėdėjo tylėdama. Ji laukė patogaus momento, kad pakreiptų kalb� j� dominan�ia linkme. Pagaliau, kai jos jaukiai sėdėjo prie �idinio, Sjuzena nusprendė, kad tas momentas jau atėjo. Ji paklausė:

��Atrodo, mano dėdė Ri�ardas �ia buvo atva�iav�s prie� mirtį?

��Taip, buvo.

��Gal atsimenate, kada tai buvo?

��Turiu pagalvoti... tai, be abejo, buvo prie� vien�, dvi... beveik prie� tris savaites iki jo mirties.

��Ar jis jau tada atrodė ligotas?

��Na, ne. A� nepasaky�iau, kad i� �alies matėsi, jog jis serga. Jis buvo guvus ir energingas. Misis Lanskene labai nustebo jį pama�iusi. Ji pasakė: �Na, tikrai, Ri�ardai, nesimatėme vis� am�inyb�!� O jis pasakė: �Taigi nusprend�iau u�va�iuoti ir pa�iūrėti, kaip tau sekasi.� Tada misis Lanskene atsakė: �Man sekasi puikiai!� Suprantate, manau, ji buvo �iek tiek įsi�eidusi, kad jis atvyko niekam neprane��s. Kiek patylėj�s, misteris Ebernetis tarė: �Na, u�mir�kime senas skriaudas. A�, tu ir Timotis�� likome tik mes. Su Timo�iu negali pakalbėti apie niek�, tik apie jo brangi� sveikat��. Po to jis dar pasakė: �Na, o kaip tu? Atrodo, tu su Pjeru buvai laiminga,�� matyt, a� klydau. Pripa�įstu tai. Na, dabar tu patenkinta, girdėdama mane taip sakant?� Jis taip gra�iai visa tai pasakė. I�vaizdus buvo d�entelmenas, nors, �inoma, jau pagyven�s.

��Kiek laiko jis �ia buvo?�� paklausė pagaliau Sjuzena.

���ia suvalgė prie�pie�ius. Pagaminau jautienos su alyvom. Laimei, prie� tai buvo apsilank�s mėsininkas.

Atrodė, kad mis Gilkrist atmintis buvo nukreipta beveik tik į kulinarinius dalykus.

��Ar jie maloniai �neku�iavosi, valgydami prie�pie�ius?

��O taip.

Sjuzena patylėjo, o po to paklausė:

��Ar teta Kora nustebo, i�girdusi apie jo mirtį?

��Be abejo, juk tai atsitiko taip staiga, ar ne?

��Taip, staiga... Vadinasi, ji nustebo... Ar jis jai neu�siminė, kaip sunkiai jis serga?

��O, a� suprantu, k� jūs turite galvoje...�� Mis Gilkrist sekundei nutilo ir susim�stė � Na, ko gero, ka�kas pana�aus buvo. Atsimenu, po to misis Lanskene sakė, kad jis labai paseno ir netgi suseno.

��Bet jums jis nepasirodė susen�s?

��Na, i� pa�iūros, ne. Betgi a� su juo ma�ai kalbėjausi. Be abejo, a� juos palikdavau vienus.

Sjuzena tiriamai pasi�iūrėjo į mis Gilkrist. Ar tik ji ne i� tų moterų, kurios mėgsta pasiklausyti u� durų? Sjuzena neabejojo, kad mis Gilkrist buvo s��ininga, sunku net j� įtarti, kad ji būtų galėjusi apgaudinėti �eiminink� piniginiuose reikaluose, ar atplė�inėtų jos lai�kus. Bet juk savo smalsum� galima patenkinti ir visai �nekaltais� būdais. Ji, pavyzd�iui, galėjo atrasti neatidėliotino darbo sode, prie atidaryto lango, arba valyti dulkes prie�kambaryje... Tai būtų visai leistina. Ir tada, �inoma, ji negalėtų nei�girsti �io bei to...

��Jums neteko i�girsti, apie k� jie kalbėjosi?�� paklausė Sjuzena.

��K� jūs, misis Benks. A� niekada neturėjau įpro�io klausytis u� durų!

Vadinasi, ji klausėsi, mintyse nusprendė Sjuzena, kitaip ji tiesiog būtų pasakiusi �Ne�.

Balsu gi ji i�tarė:

��Atleiskite man, mis Gilkrist. A� visai ne tai turėjau galvoje. Juk �iuose ma�uose koted�uose, kur sienos tokios plonos, kartais nenorėdamas visk� girdi. Suprantate, dabar, kai jie abu mir�, giminėms labai svarbu ir įdomu �inoti, apie k� jie kalbėjosi susitik� paskutinį kart�.

�io koted�o sienos toli gra�u nebuvo plonos. Koted�as buvo statytas tais laikais, kai statė �ymiai tvir�iau nei dabar, ta�iau mis Gilkrist prarijo masal�.

���ia jūs visi�kai teisi, misis Benks. Namelis i�ties labai ma�as, ir a� visi�kai suprantu jūsų nor� su�inoti, apie k� jie kalbėjosi, bet, deja, ma�ai kuo galiu jums padėti. Atrodo, jie kalbėjosi apie misterio Eberne�io sveikat� ir apie tai, kad kartais jam kyla... na, ka�kas pana�aus į fantazijas, jei tai taip galima pavadinti. I� jo i�vaizdos niekada nieko tokio apie jį nebū�iau pagalvojusi. Na, bet jis sirgo, o ligoti �monės da�nai dėl savo negalavimų kaltina, taip sakant, pa�alinius. Mano teta, pavyzd�iui...

�ia mis Gilkrist smulkiai papasakojo apie tet�. Sjuzena, kaip ir prie� tai misteris Entvislas, nepastebimai nukreipė kalb� kita linkme:

��Taip, taip, būtent taip mes ir galvojome. Mano dėdės tarnai jį labai mylėjo, ir jiems buvo labai nemalonu, kad jis galvojo, tarsi...�� ji staiga nutilo.

��O, �inoma! Tarnai labai jautriai reaguoja į tokius dalykus. Atsimenu, mano tetulė...

Ir vėl Sjuzena j� pertraukė:

��Tikiuosi, jis įtarinėjo tarnus? Turiu galvoje jo nuodijim�.

��A� ne�inau... A� tikrai...

Jaunoji moteris pastebėjo, kad mis Gilkrist sutriko, ir ji skubiai prat�sė mintį:

��Vadinasi, tai nebuvo kas nors i� tarnų? Ar jis įvardijo k� nors konkre�iai?

��A� ne�inau, misis Benks. A� tikrai nieko ne�inau...

Ji nukreipė �vilgsnį nuo pa�nekovės. Sjuzena pagalvojo, kad mis Gilkrist �ino daugiau negu sako. Gali būti, kad ji �ino labai daug...

Nenorėdama kol kas daryti spaudimo �iuo klausimu, Sjuzena paklausė mis Gilkrist apie jos ateities planus.

��O, a� kaip tik ruo�iausi apie tai su jumis pasikalbėti, misis Benks. Misteriui Entvislui a� sakiau, kad norė�iau �ia pasilikti, kol viskas bus aptvarkyta.

��A� �inau apie tai. Esu jums labai dėkinga.

��Ir a� norėjau jūsų paklausti, kiek tai galėtų u�trukti, nes, �inoma, privalau pradėti ie�kotis kito darbo.

Sjuzena susim�stė:

���ia nieko nepaskubinsi. Per dvi dienas galime visus daiktus surū�iuoti ir paskelbti aukcion�.

��Tad jūs nusprendėte visk� parduoti?

��Taip. Manau, kad dėl koted�o nuomos nebus jokių problemų.

��Esu tikra�� susidarys eilės norin�ių. Juk taip ma�ai koted�ų i�nuomojama. Beveik visada turi pirkti.

��Tad, matote, visa tai labai paprasta,�� Sjuzena �iek tiek dvejojo, paskui tarė:

��A� norėjau jūsų paklausti... A� tikiuosi, jūs sutiksite paimti alg� u� tris mėnesius į priekį.

��Be abejo, o, jūs tokia dosni, misis Benks. A� jums taip dėkinga... Ir jeigu jūs nieko prie�... Na, a� noriu pasakyti, a� norė�iau jūsų papra�yti... na, rekomenduoti mane, tai yra, pasakyti, kad a� tarnavau pas jūsų giminait� ir teigiamai u�sirekomendavau.

��Na, �inoma.

��A� ne�inau, ar a� turė�iau jūsų papra�yti mis Gilkrist rankos pradėjo drebėti, ir ji bandė susitvardyti,�� bet ar nebūtų galima, na, neminėti aplinkybių, arba net vardo?

��A� nesuprantu, k� jūs norite pasakyti,�� tarė Sjuzena.

��Tai todėl, kad jūs apie tai net nepagalvojote, misis Benks. Juk kalbama apie �mog�udyst�, apie kuri� ra�ė laikra��iai, ir visi galėjo tai perskaityti. �monės galėjo pagalvoti: �Dvi moterys gyveno drauge, ir viena jų nu�udyta... Ar tai tik ne kompanionės rankų darbas?� Negi jūs to nesuprantate, misis Benks? Esu tikra, kad jei a� ko nors sau ie�ko�iau, na, a�... a� dukart pagalvo�iau prie� priimdama toki�... na, jūs suprantate, k� a� noriu pasakyti... Tai man neduoda ramybės, misis Benks. Naktimis a� guliu atmerktomis akimis ir vis galvoju: kas bus, jei a� nerasiu kito tokio darbo? Juk daugiau a� nieko nemoku. K� a� tada darysiu?

Klausimas nuskambėjo kaip sielos �auksmas, ir Sjuzenai suspaudė �irdį. Dabar ji ai�kiai suprato vis� �ios malonios, kuklios moters padėties bevilti�kum�. Galimybė jai u�dirbti duonos k�snį priklauso nuo darbdavių baimių ir kaprizų. Tai, k� pasakė mis Gilkrist, yra tiesa. Samdydami sau kompanion�, jūs, be abejonės, nenorėtumėte �alia sav�s turėti �mogaus, kuris kuo nors susij�s su �mog�udystės byla.

Sjuzena nedr�siai i�tarė:

��Bet jeigu policija ras kaltinink�?

��Na, tada, �inoma, viskas bus tvarkoje. Bet ar jie jį suras? Mano galva, policija neturi nė ma�iausio supratimo, kas tas �mog�udys. Na, o jeigu jie jo nesugaus, tai a� liksiu jei ne svarbiausiu įtariamuoju, tai bent �mogumi, kuris galėjo tai padaryti.

Sjuzena susim�s�iusi palingavo galv�. I� Koros Lanskene mirties mis Gilkrist nieko nelaimėjo. Bet juk visų negali tuo įtikinti? Sklando labai daug įvairiausių istorijų apie neapykant�, kuri atsiranda tarp moterų, gyvenan�ių drauge,�� keisti, tiesiog patalogi�ki motyvai smurtui. Ka�kas, jų gerai nepa�inoj�s, galėtų įsivaizduoti, kad Koros Lanskene ir mis Gilkrist santykiai buvo būtent tokie...

��Nesirūpinkit, mis Gilkrist,�� tarė Sjuzena su jai būdingu ry�tingumu,�� esu tikra, kad galėsiu surasti jums darb� tarp savo draugų. Tai nebus sunku.

��Bijau,�� pasakė mis Gilkrist, vėl atgaudama savo įprast� poz�,�� kad a� negalė�iau imtis jokio juodo darbo, tik �iek tiek maisto gaminimo ir namų ruo�os darbų.

Staiga suskambo telefonas, ir mis Gilkrist pa�oko.

��O Vie�patie, įdomu, kas gi �ia?

��Tikiuosi, kad tai mano vyras,�� pratarė Sjuzena, kildama nuo kėdės,�� jis sakė, kad man paskambins �į vakar�.

Ji priėjo prie telefono.

��Klausau... Taip, tai pati misis Benks...�� kurį laik� ji klausė, vėliau jos balsas pasikeitė Jis tapo �velnus ir �iltas � Sveikas, brangusis, taip, taip a�... O, visai gerai... Nu�udyta ka�kokio ne�inomo asmens... Kaip paprastai būna... Tiktai misteris Entvisias... K�?.. Sunku pasakyti, bet a� taip manau... kaip tik taip, kaip mes ir galvojome... Visi�kai pagal plan�... A� parduosiu t� �lam�t�. Nėra nieko tokio, ko mes norėtume... Ne ilgiau kaip dien� ar dvi... Visi�kai siaubingai... Nekelk panikos. A� �inau, k� darau... Gregai, tu ne... Tu buvai rūpestingas... Ne, nieko. Visi�kai nieko. Labanakt, brangusis.

Ji padėjo ragelį. Mis Gilkrist buvimas �alia j� truputį var�ė. Mis Gilkrist tikriausiai galėjo girdėti visk� i� virtuvės, kur ji buvo takti�kai pasitraukusi. Sjuzena daug ko norėjo paklausti Grego, bet bevelijo patylėti. Ji tebestovėjo prie telefono, nepatenkintai suraukusi kakt�. Staiga � nusmelkė mintis.

���inoma�� sumurmėjo ji,�� būtent tai, ko man reikia.

Pakėlusi telefono ragelį, ji u�sakė tarpmiestinį pokalbį.

Po kokio ketvir�io valandos apsnūd�s balsas i� centrinės telefonų stoties prane�ė:

��Deja, niekas neatsako.

��Pra�ome dar pakartoti u�sakym�.

Sjuzena kalbėjo valdingu tonu. Ji klausėsi tolimo telefono signalo. Staiga signalas nutrūko, ir vyri�kas balsas, irzlus ir �iek tiek pasipiktin�s, atsakė:

��Taip, taip, kas �ia?

��Dėdė Timotis?

��Kas tai? A� jūsų negird�iu.

��Dėde Timoti! �ia a�, Sjuzena Benks!

��Kokia Sjuzena?

��Benks. I� Eberneti namų. Jūsų dukterė�ia, Sjuzena.

��Ak, tai tu, Sjuzena! Kas atsitiko? Dėl ko gi skambini taip vėlai?

��Dar gana anksti.

��Ne, vėlu. A� jau buvau lovoje.

��Jūs tikriausiai labai anksti gulatės. Kaip laikosi teta Modė?

��Ar tu tik dėl to skambini? Tavo teta labai blogai jau�iasi ir nieko negali dirbti, visi�kai nieko. Ji tiesiog bejėgė. Ties� sakant, mes visi�kai pasimet�. Tas liurbis daktaras net negali surasti jai slaugės. Jis norėjo j� i�ve�ti į ligonin�, bet a� tam pasiprie�inau. A� nieko nesugebu dirbti, netgi nedrįstu pabandyti. �iandien �ia yra tokia kvailė i� kaimo, bet ji vis� laik� bamba apie grį�im� pas savo vyr�. Neįsivaizduoju, k� mes darysime?

��Kaip tik dėl to a� ir skambinu. Ar jūs nepageidautumėte mis Gilkrist?

��Kas ji tokia? Niekada apie j� negirdėjau.

��Tai tetos Koros kompanionė. Ji labai miela ir darb�ti moteri�kė.

��Ar ji moka gaminti valgį?

��Taip, ir net labai gerai, ir ji galėtų pri�iūrėti tet� Mod�.

��Tai tiesiog puiku, bet kada ji galėtų atva�iuoti? A� �ia paliktas Dievo valiai, tik tos kvailės kaimietės u�eina, ir tik tada, kai jos ma�iausiai reikalingos. O man tai kenkia. Mano �irdis streikuoja...

��A� suorganizuosiu, kad ji atvyktų kaip galima grei�iau, gal, sakau, poryt...

��Na, esu tau labai dėkingas � jis pasakė tai gana irzliai. � Tu gera mergaitė, Sjuzena... na, a�iū tau.

Sjuzena padėjo ragelį ir nuėjo į virtuv�.

��Ar nenorėtumėte va�iuoti į Jork�ir� ir pri�iūrėti mano tet� Mod�? Ji susilau�ė �iurn�, o i� mano dėdės naudos�� kaip i� o�io pieno. Jis �iek tiek niurzglys, bet teta Modė�� �aunuolė. Nudirbti juodus darbus ateina moterys i� kaimo, na, o jums tektų gaminti maist� ir pri�iūrėti tet� Mod�.

I� susijaudinimo mis Gilkrist paleido kavinuk� i� rankų.

��O, a�iū jums, a�iū! Jūs tokia gera ir dėmesinga. U�tikrinu jus, kad a� tikrai gerai pri�iūriu ligonius, ir, manau, galėsiu įtikti jūsų dėdei, gamindama specialiai jam skanius ir lengvus patiekalus. Jūs tikrai labai gera, misis Benks, ir esu jums labai dėkinga u� rūpestį.

11 SKYRIUS

Sjuzena gulėjo lovoje ir stengėsi u�migti... Diena buvo tikrai ilga, ir ji jautėsi nepaprastai i�vargusi. Ji buvo tikra, kad u�migs i�kart,�� dėl to ji niekuomet neturėdavo problemų,�� bet �įkart... �tai ji �ia guli, valand� po valandos, visi�kai guvi, ir visokios mintys įkyriai j� kankina.

Ji juk pati pasakė neprie�taraujanti miegoti �iame kambaryje, �ioje lovoje�� toje pa�ioje, kur jos teta Kora Eberneti...

Ne, ne, ji privalo visa tai i�mesti i� galvos... Ji visuomet did�iuodavosi savo plieniniais nervais. Kam ji turėtų galvoti apie t� lemting� dien�? Jai reikia galvoti apie ateitį. Jos ir Grego... Tos patalpos Kardigan gatvėje�� kaip tik tai, ko jiems reikia. Pirmame auk�te bus gro�io salonas, o jų butas antrame. Patalpose i� kiemo pusės galima būtų įrengti laboratorij� Gregui... Gal tada jis pagaliau nurims ir atsigaus, ir jam liausis tie keisti priepuoliai... Kartais jis taip keistai į j� �iūri, tarsi visai neatpa�intų, kas ji tokia. Kart� ji buvo net visai rimtai i�sigandusi. Senasis misteris Koulas, jo gydytojas, perspėjo: �Jei tai pasikartos dar kart�...� Ir tai galėjo vėl pasikartoti�� tai būtinai būtų pasikartoj�, jei dėdė Ri�ardas nebūtų numir�s kaip tik tada, kai jis...

Ak, tas dėdė Ri�ardas... Jis daugiau neturėjo dėl ko gyventi. Jautėsi senas, pavarg�s ir ligotas... Varg�elis, neteko vienintelio sūnaus. Tik tiek gerai, kad Dievas jo vis dėlto pasigailėjo,�� mirė ramiai, miego metu... Na, gana tokių liūdnų min�ių... Laikas miegoti. Ak, jei tas pavyktų... Taip kvaila�� �tai �itaip gulėti, valand� po valandos... Girdi, kaip girg�da baldai, kaip �lama med�ių ir krūmų �akos u� lango, ir dar tas melancholi�kas ūkavimas, pasigirstantis kartas nuo karto. Tikriausiai pelėda, pagalvojo ji. Kaip skiriasi nyki kaimo tyla nuo betarpi�ko miesto triuk�mo. Ten, apsuptas minios, jautiesi saugiau. O �ia, namuose, kuriuose buvo u�mu�tas �mogus, kartais vyksta keis�iausi dalykai... Pasakoja, kad juose net vaidenasi... Gal ir apie �į koted�� kada nors pasakos, kad jame klaid�ioja Koros Lanskene �mėkla?

Teta Kora... Keista, bet nuo pa�ių pirmųjų buvimo �ia minu�ių Sjuzena tarsi jau�ia jos buvim� �alia. Bet tai, �inoma, gryniausia nes�monė... Kora Lanskene negyva, ir rytoj j� palaidos. Name nėra nieko, i�skyrus j�, Sjuzen�, ir mis Gilkrist. Taigi kodėl jai turėtų atrodyti, kad �iame kambaryje dar ka�kas yra?

Kora gulėjo �ioje pa�ioje lovoje, kai tas smūgis kirviu... Ji gulėjo rami, nieko neįtardama ir nebijodama, paskendusi nerūpestingame sapne... O dabar... Įkyrios mintys apie j� trukdo Sjuzenai u�migti.

Vėl sugirg�dėjo baldai... O gal �ia ka�kas sėlina? Sjuzena įsijungė �vies�. Nieko nėra... Tai grei�iausiai i�klibo jos nervai... Reikia susiimti! Turiu atsipalaiduoti, u�merkti akis... Na, �tai, dabar ji girdi dejon� ar kan�ios aiman�... Ka�kas labai ken�ia�� tarsi būtų mirties agonijoj...

��A� privalau susiimti. Neturiu pasiduoti įvairiausioms fantazijoms...�� tyliai �nib�dėjo sau po nosim Sjuzena�� Mirtis�� tai visko galas. Po jos nieko nėra ir būti negali... I� ten niekas negrį�ta. Tikriausiai tai tik mano vaizduotė... Gal a� tiesiog įsivaizduoju t� praeities scen��� mir�tanti moteris aimanuoja prie�mirtinėje agonijoje...

�tai ir vėl... Dabar ji girdi tai �ymiai ry�kiau... Ka�kas tikrai dejuoja, tarsi kankintųsi dėl nepakeliamo skausmo.

Ne, tai ne jos vaizduotė! Sjuzena vėl u�degė �vies�, atsisėdo lovoje ir geriau įsiklausė... Dejonės�� be jokios abejonės,�� būtent tai! Jos sklido i� gretimo kambario.

Jaunoji moteris pa�oko i� lovos, ant pe�ių u�simetė chalatėlį ir i�ėjo į laiptų aik�tel�. Tyliai pasibeldusi į mis Gilkrist kambario duris, ji �iek tiek palūkėjo ir įėjo vidun. Kambaryje degė �viesa, o pati mis Gilkrist sėdėjo lovoje. Ji atrodė tiesiog siaubingai! Jos veidas nuo skausmo buvo i�kreiptas.

��Kas jums, mis Gilkrist? Ar jūs sergate?

��Taip. Tiesiog neįsivaizduoju, kas �ia su manimi darosi?

Ji pabandė i�lipti i� lovos, bet jai vėl u�ėjo pykinimo priepuolis, po kurio ji vėl be jėgų parkrito ant pagalvės.

Vos girdimu balsu ji pralemeno:

��Pra�au jūsų, paskambinkite gydytojui. Matyt, būsiu ka�k� suvalgiusi...

��A� jums duosiu i�gerti sodos. Gydytoj� bus galima i�kviesti ryte�� ai�ku, jei jums nepalengvės.

Ta�iau senoji moteri�kė papurtė galv�.

��Ne, paskambinkite jam dabar. Man... siaubingai bloga...

��Ar jūs �inote jo numerį? Gal man pa�iūrėti į telefonų knygel�?

Mis Gilkrist, galuodamasi su nauju pykinimo priepuoliu, �iaip taip i�tarė reikiamo telefono skai�ius.

Sjuzena paskambino daktarui. Atsiliepė mieguistas vyri�kas balsas:

��Kas? Gilkrist? A, Mid Leine... taip, a� �inau... Netrukus būsiu pas jus.

Nepraėjus nė de�im�iai minu�ių, Sjuzena i�girdo, jog prie namo priva�iavo ma�ina. Ji nuskubėjo �emyn pasitikti gydytojo. Lydėdama jį auk�tyn, į mis Gilkrist kambarį, Sjuzena trumpai paai�kino, kas �ia nutik�.

��Ji, be abejo, bus suvalgiusi ka�k� netinkamo... Bijau, kad jai tikrai labai blogai.

Visa daktaro i�vaizda bylojo apie tai, kad jis yra i� tų �monių, kurie moka tvardytis, ir kurie nesipiktina, kai juos pakelia i� gilaus miego visai be jokios rimtesnės prie�asties. Bet vos tik jis ap�iūrėjo dejuojan�i� moterį, jo veido i�rai�ka visi�kai pasikeitė. Sjuzenai dav�s �iokius tokius nurodymus, jis nuskubėjo prie telefono. Paskambin�s jis sugrį�o ir tarė:

��A� i�kvie�iau �greit�j��. Mis Gilkrist būtina nuve�ti į ligonin�.

��Ar i� tiesų taip blogai, daktare?

��Taip, a� jai suleidau morfijaus, kad suma�ėtų skausmas, bet pana�u, kad... Beje, k� ji valgė?

Sjuzena s��iningai i�vardijo visk�, k� toji buvo suvalgiusi ir i�gėrusi.

��Ar jūs t� patį valgėte ir gėrėte?

��Taip, visi�kai t� patį.

��Ir su jumis viskas gerai? Jokių skausmo pojū�ių?

��Absoliu�iai jokių...

��Gal ji dar k� nors valgė? Pavyzd�iui, �uvies konservų ar de�ros?

��Ne. Po kvotos mes valgėme prie�pie�ius �Karali�kajame herbe�.

��Ak taip, �inoma. Juk jūs misis Lanskene dukterė�ia, tiesa?

��Taip.

Atva�iavo �Greitoji pagalba�. Mis Gilkrist i�ve�ė, ir daktaras i�va�iavo su ja. Jis pri�adėjo ryte paskambinti. Atsisveikinusi su juo, Sjuzena sugrį�o į savo kambarį, atsigulė ir �į kart� i�kart u�migo, vos tik galva palietė pagalv�. II

Laidotuvėse dalyvavo nema�ai �monių. Dauguma buvo vietiniai gyventojai. I� velionės artimųjų dalyvavo tik Sjuzena ir misteris Entvislas. Kiti giminės atsiuntė vainikus. Misteriui Entvislui paklausus, kodėl nėra mis Gilkrist, Sjuzena jam tyliai paai�kino, kas jai nutik�. Juristas labai nustebo, tai i�gird�s.

��Saky�iau, tai labai keista...

��O, bet �iandien jai jau geriau. Man jau skambino i� ligoninės. Grei�iausiai jai bus sutrik�s vir�kinimas. Kartais �monėms taip atsitinka... Kai kas dėl tokių dalykų labai panikuoja.

Misteris Entvislas jos �od�ių nekomentavo. Pasibaigus laidotuvėms, jis i�kart i�va�iavo į London�. Sjuzena sugrį�o į koted��, susirado kelet� kiau�inių ir i�sikepė omlet�. Po to ji u�lipo į Koros kambarį ir pradėjo tvarkyti velionės daiktus.

Atvyk�s daktaras atitraukė j� nuo �io u�siėmimo. Jis atrodė ka�kuo labai susirūpin�s. Į Sjuzenos klausim� jis atsakė, kad mis Gilkrist jau�iasi �ymiai geriau.

��Po poros dienų ji bus jau visi�kai atsigavusi tarė jis.�� Gerai, kad mane i�kvietėte taip greitai. Jei ne tai,�� jai galėjo liūdnai baigtis...

Sjuzena nustebusi �iūrėjo į jį.

��Nejaugi tai buvo taip pavojinga?

��Misis Benks, papasakokite man, k� ligonė vakar valgė ir gėrė. Tik nieko nepamir�kite...

Sjuzena įtempė savo atmintį ir tiksliai visk� i�vardijo. Ta�iau akivaizd�iai matėsi, kad pa�nekovo tai nepatenkino.

��Turėtų būti dar ka�kas, k� ji valgė, o jūs�� ne.

��Nemanau... paplotėliai, d�emas, arbata, spageti vakarienei�� daugiau nieko negaliu prisiminti...

Daktaras nepatenkintas pasitrynė nosį. Jis pradėjo neramiai �ingsniuoti po kambarį�� tai pirmyn, tai atgal...

��Manote, kad tai atsitiko nuo to, k� ji buvo suvalgiusi? Ar tai buvo apsinuodijimas maistu?

Gydytojas grie�tai į j� pa�iūrėjo. Ir pagaliau jis ka�kam apsisprendė:

��Tai buvo ar�enikas,�� tarė jis.

��Ar�enikas?!�� Sjuzen� tarsi �aibas trenkė�� Jūs norite pasakyti, kad ka�kas jai į maist� įdėjo ar�eniko?

��Matyt, taip.

��Ar ji negalėjo pati to padaryti? Noriu pasakyti�� specialiai.

��Jūs įtariate savi�udyb�? Bet ji tai kategori�kai neigia�� o ji tai geriau �ino... Be to, jeigu ji būtų norėjusi nusi�udyti, ji nebūtų pasirinkusi ar�eniko. Namuose yra table�ių miegui... Ji būtų galėjusi jų i�gerti mirtin� doz�.

��Gal �is nuodas pateko į maist� atsitiktinai?

��Ir a� apie tai pagalvojau. Nors tai ma�ai tikėtina, bet tokie dalykai pasitaiko. Bet jeigu jūs abi valgėte t� patį maist�...

Sjuzena u�tikrintai linktelėjo galv�.

��Tai visi�kai neįmanoma...�� pradėjo, bet staiga apmirė�� Na �inoma! Tai vestuvių pyragas!

��Kas tai? Koks vestuvių pyragas?

Sjuzena visk� paai�kino. Daktaras jos klausėsi labai dėmesingai.

��Keista... Ir jūs minėjote, kad ji nesupratusi, kas jai jį galėjo atsiųsti? Gal jo dar liko? Kur dabar galėtų būti ta dė�utė, kurioje jį atsiuntė?

��Ne�inau. Einu jos paie�koti.

Jie abu ėmėsi jos ie�koti, ir virtuvėje ant stalo jie pagaliau atrado balt� kartonin� dė�ut� su pyrago trupinėliais. Gydytojas j� atsargiai įvyniojo į popierių.

���ituo daikteliu a� pasirūpinsiu... O kur galėtų būti popierius, į kurį ji buvo įpakuota?

�į sykį jų pastangos nebuvo apvainikuotos sėkme. Sjuzena pasakė, kad jis, matyt, atsidūrė namo ap�ildymo katile �Idealas�.

��Tikiuosi, jūs dar nei�va�iuojate, misis Benks?

Tai buvo i�tarta draugi�ku tonu, bet Sjuzena pasijuto ka�kaip nejaukiai.

��Ne, a� �ia pasiliksiu dar kelet� dienų. Turiu sutvarkyti savo tetos daiktus.

��Tai gerai. Reikia manyti, kad policija norės jūsų �io to paklausti. Jūs ne�inote, kas tai galėjo jai padaryti?

Sjuzena papurtė galv�.

��A� j� visai ma�ai pa�įstu. �inau tik tiek, kad jau kelet� metų ji gyveno su mano teta.

��Taigi, taigi, ta mis Gilkrist... Ji man visada atrodė tokia maloni, gal kiek primityvoka�� na, eilinė moteri�kė... Suprantate, ji ne i� tų, kurios turi kokių nors prie�ų ar paslap�ių. Vestuvių pyragas pa�tu�� pana�u į istorij� su pavyd�ia �mona... Bet kas gi galėtų jai pavyduliauti?!

��Tai tikrai neįtikėtina.

��Na, turiu eiti... Tiesiog nesuprantu, kas �ia dedasi �iame mūsų ma�ame tykiame Lit�et Sent-Meri? Prad�ioje ta �iauri �mog�udystė, o dabar �is bandymas nunuodyti pa�tu... Keista�� vienas nusikaltimas paskui kit�.

Jis nuėjo keliuku prie savo ma�inos. Koted�e buvo labai tvanku, ir Sjuzena paliko atviras duris. Ji lėtai u�lipo auk�tyn t�sti pradėt� darb�. Kora Lanskene nebuvo tvarkinga ar metodi�ka moteris. Ir ko gi tik nebuvo priversta jos spintos ir stalo stal�iuose! Viename buvo netvarkingai suversti tualeto reikmenys, lai�kai, senos nosinės ir dailininko teptukai. Kitame, po keliais vilnoniais megztiniais, Sjuzena rado kartonin� dė�ut�, o joje�� du plaukų �injonus. Tre�iasis buvo prikim�tas senų fotografijų ir albumų eskizams. Sjuzena susim�s�iusi �iūrėjo į grupin� nuotrauk�, padaryt�, matyt, ka�kur Prancūzijoje prie� daugelį metų. Joje jauna ir liekna Kora buvo įsikibusi į jauno auk�to vyro parank�. Jis vilkėjo ka�k� pana�aus į aksomin� palaidin�. Sjuzena nusprendė, kad tai ne kas kitas, o velionis Pjeras Lanskene.

Sjuzena susidomėjo fotografijomis, bet jas kol kas atidėjo į �alį ir toliau rū�iavo į krūv� suverstus popierius, i� prad�ių kiekvien� atid�iai ap�iūrėjusi. Tam prireikė ma�daug ketvir�io valandos... Pagaliau ji atrado lai�k�, kurio turinys j� sudomino. Ji perskaitė jį du kartus, o po to sėdėjo kurį laik� susim�s�iusi. Staiga pasigirdo ka�koks garsas, nuo kurio ji net krūptelėjo ir �ūktelėjo i� netikėtumo.

��Ir k� gi tu �ia radai, Sjuzena? Sveika, ko gi tu taip i�sigandai?

I� susierzinimo Sjuzena net i�raudo. Tas nerimo �ūksnis jai i�trūko visai nevalingai, ir ji dėl to net susigėdo.

��D�ord�ai! Kaip tu mane i�g�sdinai!

Jos pusbrolis vangiai nusi�ypsojo.

��Taigi matau...

��Kaip tu �ia atsiradai?

��Įėjau pro paradines duris�� jos buvo atviros. Nerad�s nė gyvos dvasios pirmame auk�te, a� u�lipau �ia. Na, jei tave domina, kaip patekau į �iuos kra�tus�� tai i�va�iavau į �ia �įryt, norėdamas suspėti į tetos laidotuves.

��Bet a� ten tav�s nema�iau.

��Tai vis per t� mano �trandoliet��... U�sikim�o benzino padavimo agregatas. Reikėjo gerokai paplu�ėti, kad jis pagaliau atsikim�tų... Nors į laidotuves nespėjau, pagalvojau, kad vis vien vertėtų �ia atva�iuoti. �inojau, kad tave �ia rasiu.

Kurį laik� jis patylėjo, o paskui t�sė:

��Ties� sakant, a� tau skambinau, ir Gregas man pasakė, kad esi i�vykusi tvarkyti �io namo turinio. Pagalvojau, kad galė�iau tau patalkinti...

��Negi tu neturi būti darbe? O gal tu gali sau leisti atostogauti, kada tik u�sigeidi?

��Laidotuvės visuomet rimta prie�astis nebūti darbe. O �ios laidotuvės dar nėra eilinės... Juk �mog�udystės visuomet taip jaudina �mones! Beje, ateityje a� nesiruo�iu persistengti dirbdamas�� tik ne dabar, kai jau nesu skurd�ius! Tikiuosi sau susirasti geresnių u�siėmimų...

Jis nutilo, o paskui su �ypsena pridūrė:

��Taip, kaip Gregas...

Sjuzena susim�s�iusi stebėjo D�ord��. Ji ma�ai bendravo su �iuo savo pusbroliu, o kada tekdavo, ji niekaip negalėdavo jo perprasti.

��Pasakyk man tikr� ties�, D�ord�ai,�� pagaliau tarė ji,�� kodėl tu �ia atva�iavai?

��Na, kaip �ia tau pasakius... Na, dar ir tam, kad nors trumpam pabū�iau detektyvu... A� daug galvojau apie anas laidotuves. Nieko sau ko�� u�virė teta Kora! A� vis suku galv�: gal tetos �od�iuose buvo tiesos... O gal tai buvo tik tu�ti plepalai, neturintys jokio pagrindo? Apie k� tas lai�kas, kurį skaitei man įeinant?

��Tai lai�kas, kurį dėdė Ri�ardas para�ė mūsų tetai po to, kai grį�o namo, j� aplank�s,�� lėtai i�tarė Sjuzena.

Kokios juodos D�ord�o akys! Ji visada galvojo, kad jos rudos, bet, pasirodo, ji klydo... Juodos akys ka�kuo ypatingos: jos neį�velgiamos. Niekada negali suprasti, k� jų savininkas galvoja...

D�ord�as vis neatstojo. Jis lėtai, tingiai vėl paklausė:

��Ar jame yra kas nors įdomaus?

��Ne, nieko ypatingo, bet...

��Gal parodytum jį man?

Ji padvejojo valandėl�, po to įdėjo lai�k� į jo i�tiest� rank�.

D�ord�as skaitė, monotoni�ku balsu kartodamas kai kurias frazes:

���Man labai buvo malonu su tavimi vėl pasimatyti po tiek metų... Tu puikiai atrodai. Kelionė namo mane nelabai i�vargino�.

Staiga jo balsas pasikeitė. Jis jau nebuvo toks abejingas, kaip anks�iau:

���Labai tav�s pra�au, niekam neprasitark apie tai, k� a� tau sakiau. Gal a� ir klystu... Tave mylintis brolis Ri�ardas�.

D�ord�as pa�iūrėjo į Sjuzen�.

��K� tai galėtų reik�ti?

��Tai gali reik�ti bet k�. Jis galėjo turėti galvoje savo sveikat�... Arba kokias nors paskalas apie bendrus pa�įstamus...

��Taip, dabar sunku pasakyti. Visa tai tikrai nesuprantama, bet duoda peno mintims... Įdomu vis dėlto, k� jis buvo sak�s Korai? Gal kas nors �ino, apie k� jie kalbėjosi?

��Mis Gilkrist tikriausiai �ino,�� pasakė Sjuzena kiek pagalvojusi�� Man atrodo, kad ji pasiklausė jų pokalbio.

��Ak taip, ta kompanionė... Tarp kitko, kur ji dabar?

��Ligoninėje, kur ji pateko apsinuodijusi ar�eniku.

�ie �od�iai D�ord�� tiesiog priblo�kė. Kurį laik� jis netek�s �ado spoksojo į Sjuzen�.

��Tikiuosi�� tu tiktai juokauji?

��Menki �ia juokai... Ka�kas jai atsiuntė apnuodyto vestuvių pyrago.

D�ord�as susmuko ant vienos i� greta stovėjusių kėd�ių ir net �vilptelėjo i� nuostabos.

��Atrodo, kad dėdė Ri�ardas neklydo... III

Kit� ryt� į koted�� u�ėjo inspektorius Mortonas. Tai buvo santūrus vidutinio am�iaus �mogus. Nors i� pa�iūros atrodė ramus, jis �velgė tirian�iai, tiesiog verian�iai.

��Turbūt suprantate, misis Benks, apie k� a� ruo�iuosi su jumis kalbėti?�� pradėjo jis � Daktaras Proktoras jums jau papasakojo apie mis Gilkrist. Jau i�tyrėme tuos pyrago trupinius... Pasirodo, ten buv� ar�eniko.

��Vadinasi, ka�kas s�moningai norėjo j� nunuodyti.

��Atrodo, kad taip. Pati mis Gilkrist mums niekuo negali padėti. Ji tik tvirtina, kad tai visi�kai neįmanoma... Ji tiesiog neįsivaizduoja, kad ka�kas galėtų su ja taip pasielgti... Gal jūs k� nors galėtumėte mums papasakoti?

Sjuzena papurtė galv�.

� Ne, a� ir pati suku galv� spėliodama. O k� rodo pa�to �enkliuko ir ra�ysenos tyrimas?

��Jūs, matyt, u�mir�ote, kad popierius, į kurį buvo įvyniotas tas siuntinėlis, prading�s. Beje, dar nėra ai�ku, ar jis i� viso atkeliavo į koted�� pa�tu. Pa�to ma�inos vairuotojas, jaunasis Endrius, negali tiksliai prisiminti, ar tai jis jį atve�ė�� t� dien� buvo labai daug siuntinių, ir jis buvo u�va�iav�s į labai daug namų.

��Įdomu, kaip kitaip �is siuntinėlis galėjo pasiekti koted��?

��Tai visai paprasta, misis Benks. Buvo galima paimti popierių nuo anks�iau mis Gilkrist siųsto siuntinio su jos pavarde ir pa�to antspaudu, ir į jį įvynioti t� dė�ut� su pyragu. Nesunku j� įmesti vidun per korespondencijai skirt� ply�į duryse�� jis pakankamai platus.

Inspektorius kurį laik� patylėjo, po to abejingai pridūrė:

��Suprantate, viskas buvo labai sumaniai sugalvota�� paki�ti vestuvių pyrag�... Pagyvenusios senmergės jau�ia sentiment� tokiems dalykams. Jas labai pamalonina, kai keliant vestuves, ka�kas jas prisimena... Jei tai būtų saldainių dė�utė ar ka�kas pana�aus,�� atrodytų įtartinai.

��Mis Gilkrist ilgai lau�ė galv�, kas jai jį galėjo atsiųsti. Ji nieko blogo neįtarė ir, kaip jūs teisingai pastebėjote, buvo labai patenkinta. Na, kaip tas pyragas? Ar jame buvo pakankamai nuodų, kad u�mu�tų �mogų?

��Tai sunku pasakyti, kol neturime kiekybinės analizės rezultatų. Svarbu dar ir tai, ar ji suvalgė vis� gabal�, ar tik jo dalį... Ji mano, kad jo dar lik�. Gal jūs tai atsimenate?

��Tiksliai�� ne. Ji ragino ir mane pasivai�inti, bet a� atsisakiau. Ji valgė su pasigard�iavimu, vis girdama. Bet a� tikrai nepastebėjau, ar ji jį u�baigė.

��Norė�iau u�lipti į jos kambarį, jei jūs nieko prie�.

Sjuzena nusekė paskui inspektorių į mis Gilkrist kambarį. Pakeliui ji vis atsipra�inėjo:

��Bijau, kad kambaryje baisi netvarka. Suprantate�� tetos laidotuvės, ir visi tie rūpes�iai... Tiesiog neturėjau laiko sutvarkyti vis� t� betvark�. Be to, po daktaro apsilankymo pagalvojau, kad geriau ten nieko neliesti...

��Jūs labai teisingai pasielgėte, misis Benks. Ne visi jūsų vietoje būtų tai suprat�.

Jis priėjo prie lovos ir ky�telėjo rank� po pagalve. Jo veide palaipsniui atsirado �ypsena.

���tai ir jis!

Atvertus pagalv�, ant paklodės pasimatė pūpsantis nedidelis vestuvių pyrago gabaliukas, kuris, �velniai kalbant, neatrodė labai apetiti�kas.

��Kaip keista!�� su�uko Sjuzena.

��Nieko �ia keisto. Jūsų karta, matyt, to jau nedaro. Dabar jaunoms ledi nelabai rūpi i�tekėti... Ta�iau tai labai senas prietaras: padėkite po pagalve gabalėlį vestuvių pyrago ir susapnuosite savo busim�jį vyr�...

��Taigi mis Gilkrist, be abejonės...

��Taip. Ji mums nenorėjo apie tai pasakoti... Ji juk suprato, kad jos am�iaus moteraitei taip daryti�� tiesiog kvaila! Bet a� visgi maniau, kad tai įmanoma�� Jo veidas staiga surimtėjo�� Jei ne ta senmergės kvailystė, mis Gilkrist tikriausiai jau nebūtų gyvųjų tarpe.

��Įdomu, kas būtų galėj�s norėti jos mirties?

Jų �vilgsniai susitiko... Jo akyse ji į�iūrėjo įtarinėjimo kibirk�tėl� ir pasijuto labai nejaukiai.

��Gal jūs k� nors apie tai �inote?�� paklausė jis.

��Ne, tikrai ne�inau.

��Tada, atrodo, mums tai reikės su�inoti patiems,�� pasakė inspektorius Mortonas.

12 SKYRIUS

Du pagyven� vyri�kiai sėdėjo pabrė�tinai �iuolaiki�kai apstatytame kambaryje. �ia viskas buvo kvadratinių formų. I�imtis buvo tik pats �eimininkas Erkiulis Puaro. Visos jo kūno dalys buvo apvalainės. Jo pilvukas buvo simpati�kai apvalus, galvos forma priminė kiau�inį, o pra�matnūs ūsai, �auniai u�riesti auk�tyn, priminė pusmėnulius. Puaro siurb�iojo i� ma�os stiklinaitės juodųjų serbentų likerį ir susim�st�s �iūrėjo į misterį Gobį.

Tai buvo ma�as, liesas, rauk�lėtu, tarsi suglam�ytu veidu �mogutis. Jo i�vaizda niekuo ypatingu nepasi�ymėjo. Jis ne�iūrėjo į Puaro�� jis niekada niekam ne�iūrėdavo į veid�. �į kart�, i� visko sprend�iant, jis ruo�ėsi kalbėtis su �idiniu.

Misteris Gobis pasi�ymėjo tiesiog antgamti�ku sugebėjimu gauti informacij� ir, kas svarbiausia, neįtikėtinai greitai. Ma�ai kas apie jį �inojo, ir tik nedaugelis naudojosi jo paslaugomis. Pastarieji būdavo labai turtingi �monės, nes jo paslaugos brangiai kainavo. Vos tik jis spragtelėdavo pir�tais, �imtai land�ių vyrų ir moterų, jaunų ir senų, įvairių visuomenės sluoksnių atstovų, pasklisdavo į visas puses tam, kad u�duotų savo klausimus. Patikrin� atsakymų teisingum�, visk� galutinai i��niuk�tinėj�, jie gaudavo reikiam� informacij�. �iuo metu misteris Gobis daugiau neu�siiminėjo �ia veikla, bet retsykiais jis malonėdavo pasitarnauti kuriam nors i� savo senų klientų. Erkiulis Puaro buvo vienas i� jų.

��A� jums su�inojau tiek, kiek sugebėjau,�� konfidencialiai su�nib�dėjo misteris Gobis, kreipdamasis į �idinį�� Pasiun�iau savo vyrukus... Jie labai pasistengė. Taip, jie tikri �aunuoliai... Deja, toli gra�u ne tokie �aunūs kaip anks�iau... Dabar tokių, kaip senais gerais laikais, su �iburiu nesurasi. Mūsų laikais jie nesistengia i�mokti visų savo profesijos plonybių. Vos padirbėj� pusmetį, mano �in� visi�kai visk�... O svarbiausia�� tiesiog pani�kai bijo persidirbti! Nedirbs tau nė minutės ilgiau... Mane tai tiesiog stulbina!

Jis liūdnai palingavo galv�, ir dabar jo �vilgsnis apsistojo ties elektros jungikliu.

��Dėl to kalta mūsų vald�ia � t�sė jis,�� ir tas jos perdėtas dėmesys i�simokslinimui... Tik i� �ia jie dabar semiasi idėjų. Jie sugrį�ta atlik� u�duotį ir papasakoja, k� jie galvoja. Ta�iau galvoti, deja, bent jau daugelis i� jų tiesiog nesugeba. Visas savo �inias jie semiasi tik i� knygų... O mūsų profesijoje tai nieko gero neduoda. Visa, ko mums reikia,�� gauti atsakymus į rūpimus klausimus, o ne daryti savo i�vadas.

Misteris Gobis atsilo�ė kėdėje ir mirktelėjo �viestuvo gaubtui.

��Na, bet per daug piktintis vald�ia nederėtų. Neįsivaizduoju, k� mes be jos pagalbos dabar darytume. Reikia būti dėkingiems u� jų pomėgį �monėms dalinti įvairias anketas... Belieka savo �mones tinkamai aprengti, apginkluoti bloknotais ir pie�tukais, na, dar i�mokyti juos tinkamai kalbėti, tarsi jie būtų i� Bi-Bi-Si, ar dar i� kur nors, ir jūs garantuotai įeisite į bet kuriuos namus. Ten jums i�klos visas slap�iausias kasdieninio gyvenimo smulkmenas, visk� apie savo praeitį�� net kas buvo valgoma lapkri�io dvide�imt tre�i� dien� pietums. T� dien� vidurinis gyventojų sluoksnis deklaruoja savo pajamas... Taigi, priskirdami auk�tesniam sluoksniui, jūs juos labai pamaloninsite, ir tada galite klausinėti ko tik panorėj�s! Devyniais atvejais i� de�imties�� klausinėdamas neturėsite jokių problemų�� t� de�imt�jį jie gal ir pasipiktins jūsų įkyrumu, ta�iau nė akimirk� nesuabejos, kad jūs nesate tuo, kuo prisistatėte. Visi pilie�iai įsitikin�, kad vald�iai labai rūpi visk� apie juos su�inoti, nors to prie�astys ir visi�kai jiems nesuprantamos! Galiu jus u�tikrinti, mesje Puaro,�� t�sė misteris Gobis, vis dar kalbėdamasis su �viestuvo gaubtu,�� kad �is informacijos rinkimo būdas yra geriausias i� visų, kuriais kada nors teko naudotis. Tai �ymiai patogiau, negu tikrinti elektros skaitiklių parodymus ar ie�koti gedimų telefono aparate... Taip, tai net geriau, negu apsimesti vienuolėmis ar boi-skautais, renkan�iais i� gyventojų pinigus kokiems nors tikslams. Beje, �ių metodų mes dar nesame atsisak�... Taigi matote, tas vald�ios �ingeidumas tiems, kurie renka koki� nors informacij� savo tikslams, tai tikra Dievo dovana! Tegul jis niekada nesibaigia!

Puaro klausėsi tylėdamas. Taip, metams bėgant misteris Gobis tapo pernelyg �nekus... Bet galop jis turėtų pradėti kalbėti ir apie reikal�...

��Taigi,�� pasakė misteris Gobis, i�sitraukė i� ki�enės i�sipūtusi� u�ra�ų knygut� ir, paseilin�s pir�t�, pavartė j�.

���tai �ia... Pradėkime nuo misterio D�ord�o Krosfildo. Apsiribosiu tik faktais. Finansi�kai jis jau seniai seklumoje. Pagrindinė jo aistra�� arkliai. Moterys jį ne itin domina. Retsykiais nuva�iuoja į Prancūzij�, į Monte Karlo. Daug laiko praleid�ia kazino. Pasitaikius progai, nevengia apeiti įstatymus, ypa� susijusius su piniginiais dalykais. Pats būdamas juristas, moka laiku sumėtyti pėdas. Turiu pagrindo manyti, kad panaudojo savo klientų lė�as machinacijoms bir�oje. Pastaruoju metu jam baisiai nesisekė, todėl visada būdavo ka�kuo susirūpin�s, blogos nuotaikos ir susierzin�s darbe. Ta�iau, mirus dėdulei, viskas labai pasikeitė�� nuotaika puiki, svaido �ypsenas ir komplimentus į de�in� ir į kair�. O dabar konkreti informacija apie reikal�. Jo �od�iai, kad mus dominan�i� dien� buv�s arklių lenktynėse Herst Parke�� gryniausias melas. Ten jis paprastai bendrauja su dviem tais pa�iais bukmekeriais, ta�iau t� dien� nė vienas i� jų jo tenai nematė. Kiek man �inoma, kaip tik tada jis i�va�iavo traukiniu i� Pedingtono stoties ne�inoma kryptimi. Vienas taksistas, parod�ius jo nuotrauk�, pasakė lyg ir ve��s tokį �mogų į Pedingtono stotį tuo metu. Bet, ai�ku, jis galėjo ir suklysti�� eilinis �mogus, jokių ypatingų �ymių. Pedingtono stotyje nei ne�ikai, nei kiti darbuotojai neatpa�ino fotografijoje buvusio �mogaus. �elsio stotis�� artimiausia Lit�et Sent-Meri. Tai ma�a stotis, ir pa�alietį �ia i� karto pastebėtų. Ai�ku, jis būtų galėj�s va�iuoti iki Ridingo, o ten�� sėsti į autobus�. �ia autobusai visuomet būna pilni. Jie prava�iuoja beveik pro Lit�et�, o vienas jų net u�suka į patį kaimelį. Sakė, kad Lit�ete tada misterio Krosfildo niekas nematė, bet tai dar nieko nerei�kia... Beje, besimokydamas Oksforde, jis buvo koled�o mėgėji�ko teatro trupės narys. Jeigu jis t� dien� buvo apsilank�s koted�e, tai jis galėjo būti visai nepana�us į t� Krosfild�, kokį �monės buvo įprat� matyti. A� paliksiu jį įtariamųjų s�ra�e, ar sutinkate?

��Palikite,�� sutiko su juo Puaro.

Misteris Gobis paseilino pir�t� ir atvertė kit� puslapį savo u�ra�ų knygutėje.

��Misteris Maiklas �einas. Artistų tarpe jis turi ger� vard�, bet pats apie save yra dar geresnės nuomonės. Trok�ta tapti �vaig�de, ir kuo grei�iau, tuo geriau... Turi did�iulį pasisekim� moterų tarpe. Nors didelis mergi�ius, reikalai jam svarbiau. Sklandė gandai apie jo roman� su Sorele Deinton. Ji vaidino pagrindinį vaidmenį spektaklyje, kur ir jis dalyvavo. Nors jo vaidmuo buvo labai ma�as, jis ir �ia sugebėjo sublizgėti. Jo �mona apie �į roman� nieko ne�ino�� ji bendrai ma�ai k� �ino apie nuosav� vyr�. Rozemunda�� silpna aktorė, bet labai patrauklios i�vaizdos. Nors jos santuoka buvo bei�yranti, po misterio Eberne�io mirties viskas, atrodo, �ia susitvarkė...

Misteris Gobis linktelėjo galv� pagalvėlei ant sofos, pabrė�damas paskutinį fakt�.

��Jei tikėti misterio �eino �od�iais, t� dien� jis buvo susitik�s su ka�kokiu misteriu Rozenheimu ir misteriu Oskaru Luisu. I� tikrųjų jis su jais nebuvo susitik�s. Pasiuntė telegram�, kad į susitikim� atvykti negalės, o pats nuvyko į automobilių nuomos firm� �Smaragdas�. Apie vidurdienį jis ten i�sinuomojo ma�in� ir nuvairavo j� ne�inoma kryptimi. Sugrį�o jis tik �e�t� valand� vakaro. Spidometras rodė nuva�iuot� nuotolį, kuris tiksliai atitinka mus dominantį. Ta�iau i� Lit�et Sent-Meri negauta jokių �inių, patvirtinan�ių jo buvim� ten. T� dien� niekas nematė jokios nepa�įstamos ma�inos. Bet ma�in� galima būtų palikti daugybėje vietų dar nepriva�iavus paties kaimelio, mylios ar pana�iai nuotolyje. Ar misterį �ein� paliksime s�ra�e?

���inoma, paliksime.

��O dabar�� misis �ein,�� pasakė misteris Gobis, pasitryn�s nosį ir kreipdamasis į kairįjį savo mar�kinių rankogalį�� Sako, vaik��iojusi po parduotuves. Tiesiog ėjusi apsipirkti...�� misteris Gobis nukreipė �vilgsnį į lubas�� Moterys, kurios bėgioja po parduotuves,�� tiesiog �vaistūnės. �tai jos kokios! Prie� dien� ji jau buvo su�inojusi, kad gausianti palikim�, tad, suprantama, niekas negalėjo jos sulaikyti nuo mėgstamo u�siėmimo... Pastaruoju metu jos piniginiai reikalai buvo itin prasti�� kreditinės kortelės pereikvotos, o bankas primygtinai reikalauja jas apmokėti. Deja, ji net neįsivaizdavo, kaip jai tai pavyks padaryti... Taigi, kaip man tiksliai prane�ė, ji tada nieko nepirkusi, tik ap�iūrinėjo �į bei t�, matavosi sukneles, �valgėsi į brangius papuo�alus, į kainas... A� pas j� nusiun�iau vien� savo ledi, kuri puikiai moka surasti bendr� kalb� su teatralais. Ji �ino, kad artistės niekada neatsimena, kur ir kaip su �mogumi susipa�inusios, ir ar i� viso t� �mogų pa�įsta. Por� minu�ių jos svarstė įvairias scenos naujienas, o po to mano mergaitė, tarsi tarp kitko, įsiterpė ma�iusi misis �ein mus dominan�ioje vietoje mus dominan�iu dienos metu. Dauguma moterų pagautų �it� jauk� ir sakytų: �Negali to būti! A� tada buvau...� Na, nesvarbu kur, taigi taip sakytų beveik visos, bet ne misis �ein... Ji tik pa�iūrėjo apsiblaususiomis akimis ir i�tarė: ��tai kaip?� Na, ir k� gi su tokiu �mogumi daryti?�� misteris Gobis energingai papurtė galv�, �iūrėdamas į radiatorių.

��Tiesiog bevilti�ka,�� jausmingai pasakė Puaro�� Argi a� to negaliu pasakyti? Vis� gyvenim� neu�mir�iu lordo Edvero �mog�udystės... Dėl vienos �mogystos, nepasi�ymin�ios net vidutiniu protu, a�, Erkiulis Puaro, vos neapsikvailinau... Tie primityvūs �monės, įvykd� nusikaltim�, sugeba visk� palikti savieigai. Tikėkimės, kad mūsų �udikas, jei jis i�vis yra, bus protingas, i�didus, jau�iantis savo vert� ir neatsispirs pagundai persistengti slėpdamas nusikaltimo pėdsakus. Na, betgi t�skite.

Misteris Gobis vėl �vilgtelėjo į savo u�ra�ų knygut�.

��Misteris ir misis Benks. Tie, kurie sakosi vis� dien� praleid� namuose. Jos, tarp kitko, nebuvo! Ji nuėjo į gara��, pasiėmė ma�in� ir apie pirm� valand� ka�kur i�va�iavo. Grį�o penkt�. Nieko negaliu pasakyti apie nuva�iuot� nuotolį, kadangi nuo tada ji naudojosi ma�ina kiekvien� dien�.

Apie misterį Benks� mes i�knisome �į t� įdomesnio... Pradėsiu nuo to, kad mus dominan�i� dien� darbe jo nebuvo. Su�inojome, jog buvo pasipra��s keletos laisvų dienų laidotuvėms. Nuo to laiko jis nuolat ka�kur pradingdavo. Jis dabar dirba solid�ioje senoje vaistinėje, kur juo, �velniai sakant, nėra su�avėti... Pasakojo, kad kartais jam u�eina keisti, aplinkiniams labai nemalonūs, susierzinimo priepuoliai.

Taigi a� negaliu jums pasakyti, kuo jis u�siėmė misis Lanskene mirties dien�. Su �mona jis nei�va�iavo�� tai galiu pasakyti tiksliai. Kadangi jų name nėra durininko, niekas ne�ino, kada gyventojai ateina ar i�eina. Galimas dalykas, kad jis vis� dien� prabuvo namie. Ta�iau jo praeityje yra buv� įdomių dalykų. Prie� keturis mėnesius, kaip tik prie� susipa�įstant su savo būsima �mona, misteris Benksas gydėsi psichiatrinėje klinikoje. Gydytojų �od�iais, nebuvo nieko baisaus�� tik nervinis �okas. Į klinik� jis atėjo pats po nemalonumų darbe. Tuo metu jis dirbo vaistinėje Meifere. Gamindamas vaistus, padarė klaid�... A�iū Dievui, viskas baigėsi gerai. Kadangi moteris, i�gėrusi tuos vaistus, nenumirė, firma jos atsipra�ė, o jam nebuvo i�kelta byla�� juk kiekvienas gali suklysti... Benkso net neatleido i� darbo. Jis pats jį paliko savo noru, sakydamas, kad �is įvykis jį labai sukrėt�s. Po to jį apėmė gili depresija. Savo gydytojui jis skundėsi, kad jį grau�ia kaltės jausmas. Sakė tai padar�s ty�ia, nes ta moteris buvusi labai grubi ir pasipūtusi. Jis ant jos labai supyk�s ir specialiai į jai gaminam� vaist� įdėj�s beveik mirtin� doz� ka�kokių nuodingų �olelių. Vėliau jis parei�kė: �J� reikėjo nubausti u� tai, kad su manimi kalbėjo tokiu tonu!� Po to jis prapliupo verkti, vadino save nusidėjėliu, nevertu, kad jį �emė ne�iotų, ir pana�iai. Medikai toki� būsen� vadina �kaltės kompleksu�, ar pana�iai... Galop buvo nuspr�sta, kad jaunuolis tai padarė atsitiktinai, o dabar tik �i�sidirbinėja�. Taigi jį u�darė į t� sanatorij� ar klinik�, o po kurio laiko i�leido visi�kai pasveikusį. Netrukus jis sutiko mis Eberneti ir gavo darb� ma�oje presti�inėje vaistinėje, kur ir dabar tebedirba. Įsidarbindamas jis pamelavo, kad pusantrų metų negyven�s Anglijoje ir parodė ka�koki� sen� rekomendacij�. Naujoje darbovietėje juo niekas nesiskund�ia, nors jo kolega, kitas provizorius, sako, kad kartais jis būna labai keistas. �tai, pavyzd�iui, vienas klientas juokais pasakė, kad būtų gerai gauti nuodų atsikratyti �mona. O mūsų Benksas jam sako, taip ramiai, tykiai: �Galiu jums padėti. U� du �imtus svarų�. �mogelis, �inoma, labai susinepatogino ir visk� nuleido juokais. Gal taip ir buvo, bet a� manau, kad tas Benksas nėra pok�tininkas...

��Mon ami,3 � tarė Erkiulis Puaro � Mane tiesiog stebina, kaip jūs sugebate gauti t� vis� informacij�? Netgi t�, kuri susijusi su medicina ir paprastai labai u�slaptinta!

Misteris Gobis ap�velgė kambarį ir, ilgesing� �vilgsnį nukreip�s durų link, pasakė, kad tam jis turįs įvairiausių būdų...

��O dabar pereikime prie kaimo gyventojų. Misteris ir misis Eberneti... Jie turi neblog� dvar�, bet jo i�laikymui ai�kiai trūksta lė�ų. Pinigų stygių ai�kina dideliais mokes�iais ir nevykusiu akcijų įsigijimu. Misteris Ebernetis sakosi es�s blogos sveikatos. Taigi jo sveikata jam yra pagrindinis rūpestis�� tiesiog tapo jo gyvenimo �hobiu�. Be perstojo skund�iasi tai vienu, tai kitu negalavimu ir be galo mėgsta �okdinti visus aplinkinius. Valgo u� tris ir fizi�kai labai stiprus, ta�iau vargu ar kada teikiasi pats save apsitarnauti. Namie tarnų nėra, i�skyrus vien� ateinan�i� tarnait�. Kai jis būna savo kambaryje, niekas ten jo neturi trukdyti ir įeina, tik jam i�kvietus skambu�iu. Ryt� po laidotuvių jis buvo labai blogai nusiteik�s: apibarė tarnait� misis D�ons, pusry�ius suvalgė, o prie�pie�ių atsisakė. Buvo lik�s vienas namuose, ir niekas jo nematė nuo pusės de�imtos iki kito ryto.

��O kaip su misis Eberneti?

��Jums rūpimu laiku savo ma�ina ji i�va�iavo i� Enderbio, ta�iau savo namus pasiekė ne i� karto. Pės�iomis nuėjo iki gara�o, esan�io nuo�aliame Ketstouno miestelyje. Misis Eberneti pasakė, kad pakeliui sugedusi jos ma�ina, ir ji j� palikusi ant kelio poros mylių nuotolyje iki jų. Meistras j� nuve�ė į avarijos viet�, ap�iūrėjo ma�in� ir pasakė, kad j� būtina atitempti į gara��. Gedimas buvo toks rimtas, kad jis nepri�adėjo j� sutaisyti anks�iau kaip iki kito vakaro. Ledi, tai i�girdusi, labai nusiminė, bet turėjo su tuo susitaikyti. Ji susitarė dėl nakvynės Ketstouno sve�ių namuose. �ia ji papra�ė paruo�ti ir suvynioti kelet� sumu�tinių, nes, jos �od�iais, reikia pasinaudoti proga ir pasivaik��ioti po apylinkes. Grį�o ji tik vėlai vakare. Visa tai man prane��s �mogus tuo visai nesistebėjo, kadangi tie namai�� tikra skylė.

��Ar turite informacijos apie tikslų laik�?

��Sumu�tinius ji pasiėmė vienuolikt�. Jei misis Eberneti būtų nuėjusi myli� iki greitkelio, j� būtų kas nors galėj�s pavė�ėti ligi Uolkasterio. Nenoriu smulkintis, skaitydamas autobusų tvarkara�tį, bet turiu pasakyti, jog teori�kai ji būtų galėjusi įvykdyti... na, �mog�udyst�, bet tik antroje dienos pusėje.

��Mano �iniomis, tai įvyko vėliausiai pus� penkių po pietų.

��Pra�au atkreipti dėmesį į mano pastab�,�� įsiterpė misteris Gobis�� A� negalvoju, kad tai i�vis įmanoma. Misis Eberneti, mano galva, labai garbinga dama, ir j� visi labai myli. Ji tiesiog dievina savo vyr� ir rūpinasi juo kaip ma�u vaiku.

��Taigi, taigi... Motinystės kompleksas.

��Ji sveika, augalota moteris. Pati skaldo malkas ir da�nai pati jas sune�a į nam� did�iuliais krep�iais. Pasitaikius progai, būtų gerai i�siai�kinti, kaip ten buvo su tuo sugedusiu varikliu.

��A� kaip tik norėjau jūsų paklausti, kas buvo nutik� jos ma�inai?

��Che, che... A� tuo jau pasidomėjau. Buvo sunku surasti gedim�, o dar sunkiau suremontuoti. Jį specialiai būtų galėj�s padaryti tik �mogus, labai gerai nusimanantis ma�inose�� jokiu būdu ne ji pati.

��C est magnifique!4 �� i�tarė Puaro sarkasti�kai�� Nieko neatmetame, viskam pritariame. Bon dieu5, nejaugi nė vieno i� įtariamųjų s�ra�o taip ir negalėsime i�braukti? Netgi misis Leo Eberneti?

��Ji taip pat labai maloni ledi. Velionis misteris Ebernetis j� labai mėgo. Ji sve�iavosi pas jį ma�daug dvi savaitės prie� jo mirtį.

��Ar tai buvo po jo apsilankymo pas seserį?

��Ne, dar prie� tai. Kalbant apie j�, jos pajamos po karo smarkiai suma�ėjo. Turėjo atsisakyti nuosavo namo ir i�sinuomoti ma�� butelį Londone. Tiesa, Kipro saloje ji turi vil�, kur praleid�ia dalį savo laiko. Ten gyvena jos sūnėnas, kuriam ji padeda gauti i�silavinim�. Be to, ji remia por� jaunų dailininkų.

��Tikra �ventoji. Ji niekada nenusideda ir gyva tik gerais darbais,�� tai sakydamas Puaro net u�simerkė�� Juk ji niekaip negalėjo i�smukti i� Enderbio namų niekieno nepastebėta? Maldauju jūsų, pasakykite �taip�!

Misteris Gobis nukreipė �vilgsnį į iki blizgesio i�valytus pa�nekovo batus ir tarsi atsipra�inėdamas i�lemeno:

��Deja, mesje Puaro, to pasakyti negaliu. Kaip tik t� dien� misis Eberneti buvo i�va�iavusi į London� parsive�ti kai kuriuos savo daiktus. Ji buvo pri�adėjusi misteriui Entvislui kurį laik� pagyventi Enderbyje ir pri�iūrėti tuos namus.

��Il ne manquait ca!6 � energingai i�tarė Puaro.

13 SKYRIUS

Erkiulis Puaro nepaprastai nustebo, kai jam padavė Berk�yro grafystės policijos inspektoriaus Mortono vizitin� kortel�.

��Veskite jį �ionai, �or�ai, veskite! Ir atne�kite... Gal �inote, k� mėgsta gerti policininkai?

��A� pasiūly�iau alaus, sere.

��Koks siaubas! Tik anglai gali tai gerti.. Taigi atne�kite alaus!

Inspektorius Mortonas i� karto �iupo jautį u� ragų.

��Turėjau atva�iuoti į London�,�� pasakė�� �iaip ar taip, su�inojau jūsų adres�, mesje Puaro... Suprantate, mane labai nustebino jūsų dalyvavimas liudininkų apklausoje ketvirtadienį...

��Jūs mane ten pastebėjote?

��Taip. Jus pamat�s, labai nustebau ir, ties� sakant, susidomėjau, kodėl jūs mane aplankėte... Jūs man�s, ai�ku, neprisimenate, bet a� jus gerai prisimenu. Dar nuo Pengborno bylos laikų.

��O, jūs joje dalyvavote?

��Tai buvo mano pirmieji �ingsniai profesijoje. Tai buvo taip seniai... Bet a� jūsų niekada neu�mir�au.

��Ir jūs mane an� dien� i� karto atpa�inote?

��Tai nebuvo labai sunku, sere,�� inspektorius Mortonas slap�ia �yptelėjo�� Jūsų i�vaizda gana... neįprasta�� Jis nu�velgė nepriekai�tingus Puaro drabu�ius, po to apsistojo ties jo auk�tyn u�riestais ūsais. Minutėl� patylėj�s, policininkas pridūrė:

��Jūs labai i�siskyrėte i� provincijos gyventojų tarpo.

��Galbūt, galbūt...�� patenkintas sutiko Puaro.

��Taigi a� pagalvojau: �Įdomu, kokie vėjai atpūtė �į �mogų į mūsų kra�tus?� Kiek man �inoma, tokio tipo bylos jūsų niekada nedomino. Nu�udymas apiplė�imo tikslu...

��Jūs manote, kad tai i� tikrųjų buvo eilinė �iauri �mog�udystė?

��A� ir pats sav�s to klausiu. �ioje byloje yra įdomių detalių. Iki �iol mes veikėme pagal įprastin� schem�: pradėjome keleto įtartinų tipų suėmimu. Bet juos paleidome, nes jie turėjo alibi. Man atrodo, mesje Puaro, kad tai nėra eilinis nusikaltimas. Mūsų vyriausias konsteblis irgi taip galvoja. Jį įvykd�s asmuo norėjo, kad niekam nekiltų abejonių dėl jo primityvumo. Jį galėjo įvykdyti mis Gilkrist, ta�iau vargu ar ji tam turėjusi prie�as�ių, tai priskirti emocijoms�� ma�a tikimybės. Nors misis Lanskene buvo gana tiesmuki�ka, jų tarpusavio santykiai nei�ėjo u� �eimininkės ir apmokamos pastumdėlės ribų. �ia negalėjo būti nė kalbos apie liguistai perdėt� moteri�k� draugyst�. Tokių gilkrist gali �imtais visur sutikti, ir jos paprastai nelinkusios �udyti. Susidaro įspūdis, kad �udiko reikėtų ie�koti ka�kur toliau. Gal galėtumėte mums patalkinti �ioje byloje? Juk jus ka�kas atvedė į mūsų kra�tus,., misteri Puaro.

��Taip, taip. Tik ne atvedė, o atve�ė. Puikus �Daimler� firmos automobilis. Bet ir ne tik jis...

��Jūs turite... informacijos?

��Vargu ar tai galima pavadinti informacija, bent jau ta prasme, kaip jūs j� suprantate. Neturiu nieko, k� galima būtų panaudoti kaip įkal�ius teismo keliu.

��Tad kas tai? Kokios nors u�uominos, ar kas nors, kas galėtų u�vesti ant kelio?

��Taip.

��Matote, mesje Puaro, atsirado naujos aplinkybės...

Nuosekliai ir smulkiai inspektorius papasakojo apie apnuodyt� vestuvių pyrag�. Puaro, net su garsu įkvėp�s oro, tarė:

��Gudriai, labai gudriai sugalvota... Bet juk a� misterį Entvisl� perspėjau, kad pri�iūrėtų mis Gilkrist. A� numa�iau, kad jai gresia pavojus. Bet turiu prisipa�inti, kad apie nuodus net nepagalvojau. Galvojau apie kirvio varianto pasikartojim�. Maniau, kad jai geriau vienai nevaik��ioti tais kaimo keliukais sutemus.

��Bet kodėl jūs numatėte pasikėsinim� į jos gyvyb�? Manau, kad turėtumėte apie tai papasakoti.

Puaro linktelėjo galv�.

��Taip, a� jums papasakosiu. Misteris Entvislas to nepadarytų�� jis juristas, o jie nemėgsta kalbėti apie prielaidas, apie i�vadas, kurias galima padaryti, atsi�velgiant į u�mu�tosios charakterio bruo�us arba į neatsakingai i�tartus �od�ius. Ta�iau jis, manau, nesupyks, jei apie tai jums papasakosiu a�. Esu tikras, jis net pajus palengvėjim�. Pats jis bijo pasirodyti kvailiu ar fantazuotoju. Ir jis nori, kad policija �inotų tai, kas gali būti�� tikrai gali būti�� tikri faktai.

�iuo momentu į kambarį į�engė �or�as, ne�inas did�iuliu alaus bokalu.

��Gal norėtumėt kiek atsigaivinti, inspektoriau, a? Ne, ne, a� jūsų labai pra�au...

��Ar jūs palaikysite man kompanij�?

��Alaus a� negeriu, bet mielai i�gersiu stiklinait� juodųjų serbentų likerio. Kiek pastebėjau, anglai jo nemėgsta.

Inspektorius Mortonas su dėkingumu pa�iūrėjo į alų. Puaro, eleganti�kai ma�ais gurk�neliais gurk�nodamas tir�t� tamsiai raudon� skystį, t�sė pradėt�jį pokalbį.

��Viskas prasidėjo per laidotuves. Tiksliau, po laidotuvių.

Labai vaizd�iai, ne�yk�tėdamas vaizdingų gestų, seklys atpasakojo visa tai, k� jam buvo pasakoj�s misteris Entvislas. Pasakodamas jis dar pridėdavo sodrių detalių, kurias jam pasufleruodavo vaizduotė. Klausant susidarė įspūdis, kad jis pats ten dalyvavo. Inspektorius Mortonas buvo tikslaus konkretaus proto �mogus, todėl i� viso to pasakojimo i�skyrė tik tai, kas jam buvo svarbu profesiniu at�vilgiu.

��Vadinasi, tas misteris Ebernetis, galimas dalykas, buvo nunuodytas?

��Tokia galimybė yra.

��Ir jo kūnas buvo kremuotas. Taigi dabar nieko negalime įrodyti...

��Taip ir yra.

��Tai tikrai įdomu, ta�iau mums �ia nėra k� veikti. Noriu pasakyti, �ia nėra jokių faktų, pateisinan�ių misterio Eberne�io mirties aplinkybių tyrinėjim�. Tai būtų palaikyta tu��iu laiko eikvojimu.

��Bet yra tie �monės... �monės, kurie ten buvo, kurie girdėjo Koros Lanskene �od�ius. Vienam i� jų galėjo kilti mintis, kad ji, ko gero, pradės pasakoti tai, k� �inanti, gal dar ir smulkiau...

��Be abejonės, ji tai būtų padariusi. Kaip jūs jau teisingai pastebėjote, �monės�� �tai kas svarbiausia. Dabar jūs suprantate, kodėl a� stebėjau liudininkų apklaus�, ir kodėl susidomėjau �ia byla. Būtent �monės mane labiausiai domina.

��Taigi tas misis Lanskene nu�udymas...

��Turėjo įvykti. Ri�ardas Ebernetis j� aplankė ir su ja kalbėjosi. Negalime atmesti galimybės, kad jis jai įvardijo konkretų �mogų, kurį įtarinėj�s. Vienintelis �mogus, kuris tai galėjo �inoti, tai mis Gilkrist, kuri tikriausiai pasiklausė u� durų. Am�iams nutild�s Kor�, �udikas tikriausiai nesiliovė nerimav�s. I�kyla klausimas: ar ta moteris tikrai k� nors �ino? Suprantama, jei tas �udikas gudrus, jis tyliai sėdės ir lauks, kol viskas nurims. Bet �udikai retai būna tokie gudrūs. Jie nenustoja galvoj� apie tai, k� padar�, juos pradeda g�sdinti galimas pavojus, jie bijo bet kokios rizikos... Tas pasikėsinimas į mis Gilkrist�� jau didelė klaida. Dabar policija tiria dvi bylas. Jie jau turi kortel�, kuri buvo pridėta prie vestuvių pyrago, su siuntėjo brai�u. Gaila, kad popierius, į kurį tas siuntinėlis buvo įvyniotas, jau sudegintas.

��Taip, labai gaila... Jei tai nebūtų atsitik�, galėtume tiksliai pasakyti, kaip tas pyragas pateko į koted��,�� pa�tu ar kitaip.

��Ar jūs dėl to abejojate?

��Deja, pa�t� dabar i�ve�ioja ne i� pa�to skyriaus, esan�io jų kaimelyje, bet i� didesnio, esan�io Market Keise. Taigi vairuotojui tenka i�ve�ioti įvairiausias pa�to siuntas daugybei adresatų. Pa�tininkas mano, kad misis Lanskene koted�e jis paliko tiktai lai�kus, bet kategori�kai �ito patvirtinti negali... Tas vaikinas įsipainioj�s į ka�koki� nemaloni� istorij� dėl merginos ir nūnai daugiau apie niek� negali galvoti. Taigi jis nėra patikimas liudininkas. Jei vis dėlto paketėlį atne�ė pa�tininkas, keista, kad jį atrado tik i�ėjus tam misteriui Gatriui.

��Ak taip, tas misteris Gatris...

Inspektorius Mortonas nusi�ypsojo.

��Taigi, mesje Puaro. Mes juo domėjomės... Galų gale juk nėra sunku atvykti į koted�� ir papasakoti visai įtikim� istorij� apie savo sen� draugyst� su misis Lanskene... Jos dukterė�ia negalėjo �inoti, ar ta istorija tikra, ar ne. Jis būtų lengvai galėj�s numesti t� paketėlį i�eidamas. Labai paprasta jį apdoroti, kad atrodytų tarsi atkeliav�s pa�tu: truputis suod�ių ant pir�to, �iek tiek juo pateplioji�� �tai jums ir antspaudas ant pa�to �enkliuko.

��Turime dar vien� įtariam�jį,�� t�sė inspektorius�� Tada mūsų kra�tuose lankėsi ir misteris D�ord�as Krosfildas. Tiesa, tik kit� dien� po �io incidento su misis Gilkrist. Sakė norėj�s dalyvauti savo tetos laidotuvėse, bet pavėlavo, nes pakeliui sugedo ma�inos variklis. Ar jūs apie jį k� nors �inote, mesje Puaro?

���į bei t�... bet norė�iau �inoti daugiau.

���tai kaip... Pana�u, kad misterio Eberne�io testamentas labai domina vis� t� kompanij�. Tikiuosi, kad mums nereikės sekioti paskui kiekvien� i� jų.

��A� jau turiu surink�s �ioki� toki� informacij�. Ji�� jūsų paslaugoms. Suprantate, a� neturiu teisės apklausti tuos �mones, bet tai ir nebūtų protinga.

��A� ir pats neketinu skubėti: nenoriu i�baidyti pauk�telių anks�iau laiko. Na, bet kai tas laikas ateis,�� reikės juos gerai pri�iupti!

��Mano drauge, jūsų taktika yra labai protinga. Taigi jums tai tik eilinis bylos tyrimas, kuriam jūs naudojatės visais turimais kanalais, na, o man...

��Na, mesje Puaro, k� jūs norite tuo pasakyti?

��A� i�vykstu į �iaur�. Kaip jau anks�iau minėjau, mane labiausiai domina �monės. Taip, taip�� �iek tiek u�simaskuoju ir i�vykstu. Ruo�iuosi kur nors kaime paie�koti namo pabėgėliams i� u�sienio. A� atstovausiu JTOCPR.

��K� gi galėtų reik�ti tos raidės?

��Tai Jungtinių Tautų Organizacijos centras pabėgėliams remti. Skamba neblogai, kaip jūs galvojate?

Inspektorius Mortonas neatsakė, tik pla�iai nusi�ypsojo.

14 SKYRIUS

Erkiulis Puaro mandagiai padėkojo paniurusiai ir ne�nekiai D�enetai.

��Esu jums labai dėkingas. Jūs buvote labai maloni.

D�eneta i�ėjo i� kambario vis su ta pa�ia rūg��ia veido i�rai�ka. Ak, tie u�sienie�iai su savo į�ūliais klausimais! Kalba, kad �itas tipas yra u�slėptų �irdies ligų, tokių, nuo kurios mirė misteris Ebemetis, specialistas. �eimininkas mirė tikrai labai staiga... Net pats daktaras labai nustebo. Bet ko gi �ia ki�asi tas u�sienietis daktaras? Nėr jam �ia ko �niuk�tinėti...

Lengva misis Leo kalbėti: �Atsakykite, pra�au, į visus mesje Pontalje klausimus. Jis tam turi prie�as�ių, jei klausinėja�. Klausimai... Nesibaigiantys klausimai... Kartais jų būna prira�yti i�tisi popieriaus lapai... Kieno koks reikalas? Vald�ia, ar kas ten bebūtų, neturėtų ki�tis į �mogaus asmeninį gyvenim�... Įsivaizduokite, klausinėjo, kiek jai metų! Taip ji jiems ir pasakė, kur gi ne! Pasijauninau penkeriais metais, na, ir kas �ia blogo? Jei moteris jau�iasi esanti penkiasde�imt ketverių, tai turi piln� teis� sakyti, kad jai tiek yra... Tiesa, tas mesje Pontalje nesidomėjo jos am�iumi. S��inės jis vis dėlto turi. Jis domėjosi tik tuo, kokius vaistus velionis �eimininkas vartodavo, kur jie buvo laikomi, ir pana�iai. Dar jis klausė, ar namuose nėra likusių jo vaistų. Suprantama, jie visi jau i�mesti. �irdies nepakankamumas... Jis dar pavartojo ka�kokį ilg� �odį... Ak, tie daktarai! Jie vis i�galvoja k� nors naujo, bet ligos lieka tos pa�ios kaip ir anks�iau. Strėnų skausmas ir yra strėnų skausmas, kad ir kaip jį bevadintum.

Tuo metu daktaras apsi�aukėlis giliai atsiduso ir nusileido laiptais �emyn paie�koti Lenskomo. I� D�enetos jis ne ka�in k� i�spaudė, bet jis daugiau ir nesitikėjo. Jis tiktai norėjo palyginti taip sunkiai i� D�enetos i�plė�t� informacij� su gaut�ja i� Helenos Eberneti. Pastaroji j� gavo i� to paties �altinio, kaip ir jis, tik su misis Leo tarnaitė kalbėjo �ymiai atviriau. Ji sutiko, kad misis Leo turi teis� jai u�duoti bet kokius klausimus ir kiek tik jai patinka.

Taip, nusprendė Puaro, informacija, gauta i� Helenos, yra tikrai patikima. Jis ir anks�iau ja neabejojo, tik jis prat�s visk� patikrinti. Bet kuriuo atveju to dar nepakako, kad galima būtų daryti kokias nors i�vadas. Faktas, kad Ri�ardui Eberne�iui gydytojas buvo skyr�s vitaminus kapsulėse. Jos buvo laikomos dideliame buteliuke, kuris ligonio mirties dien� buvo beveik tu��ias. Panorėj�s bet kas galėjo ko nors į�virk�ti į vien� ar kelias i� �ių kapsulių, po to jas įmesti atgal į buteliuk�. Misteris Ebernetis galėjo jas vėliau i�gerti, kai to niekadėjo namuose jau nė kvapo nebuvo lik�. Įmanomas ir kitas variantas: kas nors galėjo slap�ia įsėlinti į nam� ir į�virk�ti mirtinų nuodų į vien� i� tų kapsulių arba, kas dar pana�iau į ties�, vietoj tabletės miegui ant stalelio prie jo lovos padėti t� mirtį ne�an�i� tablet�. Ir galop būtų buv� labai paprasta į jo maist� ar gėrim� įdėti nuodų.

Puaro nusprendė atlikti labai paprast� eksperiment�. Jis �inojo, kad paradinės durys visuomet rakinamos, o �onines, vedan�ias į sod�, u�rakindavo tiktai vakare. Ma�daug penkiolika minu�ių po pirmos, kai sodininkas buvo i�ėj�s prie�pie�iauti, o kiti tarnai jau sėdėjo u� stalo, Puaro įsėlino į nam� pro �onines duris ir atsargiai u�lipo laiptais į Ri�ardo Eberne�io miegam�jį. Pakeliui jis nieko nesutiko. Po to nusprendė kiek paįvairinti savo eksperiment�. Nusileido apa�ion ir prasmuko į �alia virtuvės esantį sandėliuk�. I� ten gerai girdėjosi �monių balsai, ta�iau jo niekas nepastebėjo.

Tokiu būdu jis įsitikino, kad jo spėliojimai teisingi. Bet ar taip buvo i� tikrųjų? �iame etape jam ne tiek buvo svarbu surasti įkal�ių, kiek patikrinti visas versijas. Ri�ardo Eberne�io nu�udymas buvo tik hipotezė. Įkal�iai reikalingi tam, kad būtų įmanoma surasti Koros Lanskene �udik�. Puaro rūpėjo patikrinti kiekvien� i� susirinkusių į misterio Eberne�io laidotuves, kad galėtų susidaryti apie juos savo nuomon�. Ma�ojo belgo galvoje jau buvo u�gim�s planas, bet jis i� prad�ių norėjo persimesti keliais �od�iais su senuoju Lenskomu.

Lenskomas buvo mandagus, bet santūrus. Nors jis ir nebuvo toks prie�i�kas kaip D�eneta, bet į taip i��aukian�iai atrodantį u�sienietį jis �velgė su nepasitikėjimu. �tai kur ritasi mūsų geroji senoji Anglija! Jis padėjo į �alį gabalėlį zom�os, kuria meiliai valė senovinį sidabrinį serviz�, ir i�sitiesė.

��Kuo galiu pasitarnauti, sere?�� paklausė senasis tarnas.

Puaro atsargiai atsisėdo ant suolelio indaujoje.

��Misis Eberneti man pasakojo, kad baig� savo tarnyb�, ruo�ėtės apsigyventi prie �iaurinių vartų esan�iame sargo namelyje.

��Tikra tiesa, sere. Dabar, �inoma, viskas pasikeitė. Po to, kai namas bus parduotas...

Puaro jį pertraukė:

��Jūs galėtumėt gyventi tame namelyje ir po to. Juk dar yra koted�ai sodininkams. Tas sargo namelis nebus niekam reikalingas�� nei sodininkams, nei namo gyventojams, nei jų lankytojams. Manau, dėl to bus galima susitarti...

.�� O, sere, a� jums labai dėkingas u� �į pasiūlym�. Bet nemanau, kad tai pavyks... Kaip suprantu, dauguma tų gyventojų... turėtų būti svetim�aliai?

��Taip, jūs teisus. Tarp tų �monių, kurie pabėgo i� Europos į mūsų �alį, kai kurie yra seni ir nepajėgūs. Grį�imas į tėvyn� jiems nieko gero ne�ada�� a� kalbu apie tuos, kurių artimieji �uv�... �ia jie nesugeba u�sidirbti pragyvenimui, ko nepasakytum apie jaunus ir sveikus. Tiems nelaimėliams remti yra i�skirtos lė�os, o mano atstovaujama organizacij� įpareigojo nupirkti namus kaimo vietovėje jiems apgyvendinti. Manau, kad �i vieta tam labai tinka. Fakti�kai, viskas jau nuspr�sta.

Lenskomas giliai atsiduso.

��Darosi liūdna net pagalvojus apie tai, kad �ia jau nebus gyvenamasis namas �eimai. Bet a� suprantu, kokie dabar laikai... Niekas i� �ios giminės negali sau leisti gyventi tokiame dideliame name, be to, jaunimas net to nenorėtų. O ir tarnų �iais laikais susirasti labai sunku. Jei tai pavyksta, tai arba jie labai blogi, arba u�sipra�o labai didelio u�mokes�io. Puikiai suprantu, kad �is namas jau savo atitarnavo...�� Lenskomas vėl atsiduso � Jei jau �ia turi įsikurti kokia nors įstaiga, bū�iau labai patenkintas, jei tai ka�kas pana�aus į jūsų minėt�j�. Mums labai pasisekė, kad esame �ios �alies gyventojai. Jos laivynas, aviacija bei �aunūs narsieji kariai padėjo mums i�likti... Ai�ku, padėjo ir tai, kad gyvename saloje. Jei Hitleris būtų �ia atkeliav�s, visi kaip vienas būtume sukil� ir dav� jam tinkam� atkirtį... Gaila, kad dėl blogo regėjimo a� negaliu �audyti. Bet bū�iau galėj�s kautis su �akėmis, ir jei būtų prireik�, sere, bū�iau tai padar�s. Mes visada mielai priimame į savo �alį visus likimo nuskriaustuosius, sere, ir tuo mes visada labai did�iuojamės. Mes niekada nenustosime to dar�.

��Dėkoju jums, Lenskomai,�� maloniai tarė Puaro�� �eimininko mirtis jums buvo did�iulis smūgis...

��Kurgi ne! A� �ia pradėjau dirbti, kai jis buvo dar visai jaunas. Gyvenime man labai pasisekė, sere. Negalima įsivaizduoti geresnio �eimininko u� man�jį.

��A� kalbėjau su savo draugu ir... e... kolega daktaru Lerebiu. Mes svarstėme, ar dien� prie� mirtį jūsų �eimininko niekas nebuvo sunervin�s. Gal turėjo kokį nemalonų pokalbį? Gal t� dien� jį buvo kas nors aplank�s?

��Manau, ne, sere. Kiek atsimenu,�� ne. Tiesa, arbatėlei buvo u�ėj�s mūsų pastorius. Taip pat �ia buvo kelios vienuolės, renkan�ios aukas... Ak, dar pro virtuvės duris buvo atėj�s ka�koks jaunuolis, toks į�ūlus... vis stengėsi įsiūlyti mūsų virėjai Mard�erei ka�kokius indams plauti �epe�ius. Daugiau niekas.

Lenskomo veidu perbėgo rūpes�io �e�ėlis, ir Puaro nusprendė ilgiau jo nevarginti. Senasis tarnas jau prie� tai buvo atvėr�s �irdį misteriui Entvislui, o su Puaro jis, be abejo, buvo atsargesnis.

Su Mard�ere, atvirk��iai, sekliui pasisekė i� karto. Ji toli gra�u nebuvo tipi�ka pavyzdinga tarnaitė. Ji buvo puiki virėja, ir kelio į jos �irdį nebuvo galima surasti, aplenkiant jos kulinarinius sugebėjimus. Puaro u�ėjo pas j� į virtuv�. Jis pagyrė kai kuriuos jos patiekalus, tuo parodydamas savo i�manym� kulinarijos srityje. Tuo jis tiesiog nuginklavo virėj�, nes jame ji pamatė sau gimining� siel�... Jam nebuvo sunku su�inoti, k� misteris Ebernetis valgė savo mirties i�vakarėse. �iūrint i� Mard�erės pozicijų, buvo taip: �Būtent t� vakar�, kai a� pagaminau �okoladinį suflė, mirė misteris Ebernetis. Buvau sutaupiusi �e�is kiau�inius, mano draugas pienininkas man parūpino grietinėlės�� geriau neklauskit, kiek tam reikėjo pastangų�� taigi... Bet misteriui Eberne�iui �is patiekalas nepaprastai patiko�. Ir apie kitus tos dienos patiekalus virėja papasakojo su visomis detalėmis. Taigi, nors Mard�erė labai noriai kalbėjosi su Puaro, pastarasis i� jos nesu�inojo nieko vertingo.

Padėkoj�s u� tokį įdomų pokalbį, Puaro paliko Mard�er� ir virtuv�. Dviem �alikais apsimuturiav�s kakl� ligi pat ausų, kad apsisaugotų nuo at�iauraus �iaurines Anglijos oro, jis i�ėjo į teras�. Ten Helena Eberneti nuo krūmo pjaustė paskutini�sias ro�es.

��Ar su�inojote k� nors naujo?�� paklausė ji.

��Visi�kai nieko įdomaus... Bet a� nieko ir nesitikėjau.

��A� taip ir maniau... Nuo to laiko, kai misteris Entvislas man prane�ė apie jūsų atvykim�, a� ir pati band�iau k� nors i��niuk�tinėti, bet veltui...

Ji nutilo. Valandėl� patylėjusi, paklausė taip, tarsi tikėtųsi teigiamo atsakymo:

��Gal i� tikrųjų tai tik iliuzija?

��Nu�udymas kirviu�� tik iliuzija?

��Ne Kor� a� turėjau galvoje.

��O a� kaip tik apie j� galvoju. Kodėl ka�kam buvo naudinga j� nu�udyti? Misteris Entvislas man pasakojo, kad tuo metu, kai ji i�tarė t� savo gaffe7, jūs ir pati pajutote, kad ka�kas �ia ne taip...

��Ne taip, bet a� nesu tikra...

Puaro j� pertraukė:

��Būtent kas �ne taip�? Netikėta? Neįtikėtina? O gal tai buvo keista, ar... baisu?

��O ne, baisu nebuvo. Nieko pana�aus į tai�� a� nė pati ne�inau... Dabar a� neatsimenu, be to, tai nesvarbu...

��Bet kodėl jūs negalite to atsiminti? Gal atsitiko kas nors svarbesnio, kas i�bla�kė jūsų mintis?

��Tikriausiai jūs teisus. Matyt, jai u�siminus apie nu�udym�, visa kita pasirodė neverta dėmesio...

��Gal tai buvo kurio nors i� susirinkusiųjų reakcija į �odį �nu�udė�?

��Negalė�iau to paneigti... Bet neatsimenu, kad bū�iau tai pastebėjusi. Tuo metu mes visi spoksojome į Kor�.

��O gal tai buvo koks nors garsas? Gal kas nors nukrito ar sudu�o?

Besistengdama k� nors prisiminti, Helena net susiraukė.

��Ne... nemanau...

��Tikiuosi, kad po kurio laiko jūs prisiminsite. Na, gal tai i�ties nesvarbu... Dabar, madam, pasakykite man, kas i� jūsų geriausiai pa�inojo Kor�?

Helena susim�stė.

��Manau,�� Lenskomas. Jis j� atsimena nuo pat vaikystės. D�eneta atėjo po to, kai ji i�tekėjo ir paliko �iuos namus.

��O kas dar be Lenskomo?

��Tikriausiai a�. Modė jos beveik nepa�inojo.

��Taigi, jeigu jūs Kor� pa�inojote geriausiai, gal galėtumėt pasakyti, kodėl, jūsų nuomone, ji taip keistai paklausė?

Helena nusi�ypsojo:

��Na, bet tai jai buvo taip būdinga...

��Vadinasi, tai buvo tiktai poza, betise8, ir nieko daugiau? Ji tik leptelėjo tai, kas tuo metu jai �ovė į galv�, net nepagalvojusi apie pasekmes? O gal ji tik piktd�iugi�kai norėjo visus sutrikdyti?

Helena minutėlei susim�stė.

��Juk niekad niekuo negali pasitikėti visu �imtu procentų, argi ne taip? Bent jau a� negalė�iau dabar pasakyti, ar ji tai pasakė rimtai, ar tarsi ma�as vaikas tik norėjo savo i�si�okimu atkreipti į save visų dėmesį. Juk jūs tai turėjote omenyje?

��Taip. A� tik pagalvojau, kad misis Kora sau pasakė: �O kas, jei a� pasaky�iau, kad Ri�ardas buvo nu�udytas? Būtų �aunu stebėti visų reakcij�...� Juk jūs taip pagalvojote, ar ne?

Helenos akyse pasirodė abejonė.

��Kategori�kai negalė�iau to paneigti. Jos humoro jausmas buvo tikrai keistas�� vaikai kartais tokiu pasi�ymi... Bet argi tai svarbu?

��Tai tik eilinį kart� įrodo, kad nu�udymo tema netinkama juokams,�� sausai pasakė Puaro.

Helena net sudrebėjo.

��Varg�elė Kora...

Puaro pakeitė pokalbio tem�:

��Girdėjau, kad misis Timoti Ebemeti po laidotuvių pasiliko �ia pernakvoti?

��Taip.

��Ar ji, pasilikusi su jumis, komentavo Koros �od�ius?

��O taip. Ji pasakė, kad Kora buvusi tiesiog į�ūli taip kalbėdama, bet tai buv� visi�kai jai būdinga.

��Ji juk tiems Koros �od�iams neteikė didelės reik�mės?

��O ne. Ne... Esu tuo tikra.

Antrasis �ne� nuskambėjo, Puaro nuomone, ne taip tvirtai. Bet gal tai tik todėl, kad ji stengėsi tiksliai prisiminti, kaip buv�?

��O jūs pati, madam, ar pagalvojote, kad tai i�ties rimta?

Helenos Eberneti akys, �ydros ir neįtikėtinai jaunos, visai nesiderino su �ilų plaukų sruogomis, nusidriekusiomis nuo smilkinių. Susim�s�iusi ji tarė:

��Taip, mesje Puaro, manau, kad pagalvojau.

Puaro kurį laik� palaukė, bet kai Helena nieko daugiau nepasakė, jis t�sė pradėt�jį pokalbį:

��Girdėjau, kad misis Lanskene santykiai su giminėmis buvo gana �alti.

��Mums visiems nepatiko jos vyras, o j� tai �eidė. Taip viskas ir prasidėjo...

��Ir �tai nei i� �io, nei i� to jūsų svainis i�vyksta jos aplankyti... Gal �inote, kodėl?

��Ne�inau�� gal jis jautė ar �inojo, kad netrukus mirs, ir prie� mirtį norėjo su ja susitaikyti... A� taip galvoju. Bent jau su manimi jis ta tema niekada nesikalbėjo. Jis man tik pasakė, kad ruo�iasi susitikti su savo broliu Timo�iu, bet apie Kor� jis net neu�siminė... Na, eime vidun, tuoj valgysime prie�pie�ius.

Ji nuėjo greta Puaro, ne�ina �vie�iai nupjautomis gėlėmis. Staiga jis, tarsi tarp kitko, paklausė:

��Ar jūs galėtumėt garantuoti, kad jums �ia vie�int paskutinį kart� prie� misterio Ebeme�io mirtį, jis jums nieko įdomaus nepasakė apie kurį nors savo giminaitį?

��Jūs kalbate kaip policininkas,�� �iek tiek įsi�eidusi tarė Helena.

��Kadaise a� buvau policininkas. Ai�ku, a� neturiu teisės jūsų klausinėti. Bet a� pagalvojau, kad jūs norite su�inoti ties��� bent jau taip man davėte suprasti!

Jie įėjo į �ali�j� svetain�. Helena atsiduso ir pasakė:

��Ri�ardas buvo labai nusivyl�s mūsų �eimos jaunimu. Bet tai natūralu seniems �monėms. Jam daug kas juose nepatiko, bet patikėkite, jis niekada visi�kai nieko nebuvo man kalbėj�s apie k� nors, kas duotų pagrind� galvoti apie �mog�udystės pavojų...

��Ak,�� atsiduso Puaro.

Helena paėmė porcelianin� vaz� ir pradėjo dėlioti į j� ro�es. Kai puok�tė jai pagaliau patiko, ji apsi�valgė, kur j� geriau padėjus.

��Jūs, madam, puikiai mokate sukomponuoti gėles puok�tėje,�� pagyrė j� Puaro�� Man atrodo, kad visk�, ko imatės, atliekate tiesiog tobulai.

��A�iū jums. A� tik labai myliu gėles... Manau, kad ro�ės labai gra�iai �iūrėsis ant to �alio malachitinio stalelio...

Ant stalelio, kurį paminėjo Helena, jau puikavosi va�kinių gėlių puok�tė. Kai ji jas bandė nukelti kartu su stikliniu gaubtu, po kuriuo jos stovėjo, Puaro tarsi tarp kitko paklausė:

��Ar misteriui Ebeme�iui kas nors buvo pasakoj�s, kad Sjuzenos vyras kart� vos nenunuodijo vienos savo klientės? Jis suklydo pagal recept� gamindamas vaist�... Ak, pardon9.

Puaro suprato i�si�ok�s. Bet jau buvo per vėlu! �avus karalienės Viktorijos laikų daik�iukas i�sprūdo i� Helenos rankų... Stiklinis gaubtas sudu�o į galyb� smulkių gabalėlių. Ji susierzinusi su�uko:

��Kokia gi a� nerangi! Gerai, kad nors gėlės nenukentėjo... Reikės u�sakyti nauj� gaubt�. Kol kas tegul jos pastovi spintoje u� laiptų...

Puaro jai padėjo nune�ti ir pastatyti gėles į gili� spint�, kurioje buvo laikomi įvairūs remontuotini daiktai. U�kėl� jas ant vir�utinės lentynos, jie sugrį�o į svetain�.

��Tai a� dėl to kaltas... Man nederėjo apie tai jūsų klausti...

��Beje, apie k� jūs klausėte? A� jau neatsimenu...

��Na, nesvarbu... a� ir pats jau u�mir�au...

Helena priėjo ir paėmė Puaro u� rankos.

��Mesje Puaro, argi pasaulyje yra nors vienas �mogus, kurio visas gyvenimas tyras kaip kri�tolas, geriau į jį įsi�iūrėjus. Ar verta ki�tis į kieno nors gyvenim�, juolab jei tas �mogus neturi nieko bendro su...

��Su Koros Lanskene mirtimi? Verta, nes būtina visk� patikrinti. Yra toks senas posakis, madam: nėra nė vieno �mogaus, kuris neturėtų k� slėpti. Tai taikytina mums visiems, ir jums tame tarpe... Bet patikėkite, negalima ignoruoti nė vieno įdomesnio fakto. �tai kodėl jūsų draugas Entvislas atėjo pas mane. Tai dar ir todėl, kad mano metodai skiriasi nuo tų, kuriais naudojasi policija. A� niekada nei�keliu vie�umon to, k� su�inau. Bet su�inoti privalau absoliu�iai visk�. Kadangi �iuo konkre�iu atveju nėra jokių daiktinių įrodymų, tik �monės, tai ir dirbti a� turiu su jais, nes tik taip bus galima su�inoti ties�... Taigi a� privalau, madam, susitikti su visais �monėmis, kurie laidotuvių dien� �ia buvo. Būtų labai gerai, jei galė�iau su jais susitikti �ia, �iuose namuose.

��Bijau,�� i� lėto i�tarė Helena,�� bus sudėtinga tai suorganizuoti.

��Manau, kad �ia nebus problemų. A� apie tai jau pagalvojau. Kiek girdėjau, �is namas bus parduodamas. Bent jau taip jiems prane� misteris Entvislas... Jei mano planas pavyks, jis surinks vis� gimin�, kad jie i�sirinktų i� baldų ir kitų daiktų tai, kas jiems patinka, prie� atiduodant vis� namo turinį į aukcion�. Būtų gerai, jei jie �ia susirinktų, sakysim... �į savaitgalį.

Helena �altai pa�iūrėjo jam tiesiai į akis savo �ydromis akimis.

��Ar jūs kam nors spend�iate sp�stus?

��Deja... A� tam norė�iau turėti daugiau faktų. Dar nieko neįtarinėju. Beje, norė�iau dar �į t� patikrinti...

��Patikrinti�� k� patikrinti?

��A� dar to ir pats tiksliai ne�inau. Bet kuriuo atveju būtų geriau, jei ir jūs to i� anksto ne�inotumėt...

��Taigi ir mane ruo�iatės tikrinti?

��Jus, madam, kaip sako, jau nuved�iau į u�kulisius. Tik vienas dalykas man kelia dabar rūpestį�� kaip ten atvilioti misterį Timotį Ebernetį? Girdėjau, kad jis nūnai niekur i� namų nei�vyksta.

��Manau, kad �į sykį jums labai pasisekė, misteri Puaro. Vakar vakare man skambino Modė ir sakė, kad da�o jų nam�. Timotis negali pak�sti da�ų kvapo.

Jis net įsitikin�s, kad tai labai kenkia jo sveikatai. Manau, kad jie abu mielai pasisve�iuotų Enderbyje vien� kit� savaitgalį. Modė dar prastai jau�iasi. Tikriausiai girdėjote, kad ji buvo smarkiai susi�eidusi koj�?

��Ne, apie tai nieko nesu girdėj�s. Kokia nelaimė...

��Laimei, pas juos dabar dirba ta tetos Koros kompanionė mis Gilkrist. Ji jiems�� tikras atradimas.

��Kaip tai suprasti?�� Puaro staiga sunerimo.�� Ar tai jie j� pasikvietė pas save? Kieno tai buvo idėja?

��Manau, kad tai Sjuzenos darbas. Sjuzenos Benks.

��Aaa...�� reik�mingai nut�sė Puaro, o jo balse pasigirdo keista gaidelė.�� Taigi, tai ma�ytės Sjuzenos darbas... Matau, kad ji turi ir organizacinių gabumų...

��Man susidarė įspūdis, kad Sjuzena Benks labai prakti�ka jauna moteris.

��Taip, be jokių abejonių. Tarp kitko, ar jums teko girdėti, kad ta mis Gilkrist vos neatsisveikino su �iuo pasauliu, pasivai�inusi vestuvių pyragu?

��Ne!�� Helena net i�sigando�� Dabar atsimenu, jog Modė minėjo j� neseniai i�ėjus i� ligoninės... Bet a� ne�inojau prie�asties, dėl kurios ji ten pateko. Sakote, apsinuodijo? Bet mesje Puaro, k� tai galėtų reik�ti?

��Ar jums i� tikrųjų būtų įdomu su�inoti atsakym�?

Susijaudinusi Helena rėkte suriko:

��Būtinai juos visus �ia surinkite! Prisikaskite iki tiesos! Kiekgi gali t�stis tos �mog�udystės?

��Suprantu, kad jūs pasiruo�usi man padėti?

��Taip, be jokios abejonės!

15 SKYRIUS

��Na, ir puikiai gi jums sekasi i�blizginti linoleum�, misis D�ons. Jis atrodo kaip naujas. Jūsų puodelis su arbata jau ant stalo. A� irgi prie jūsų prisijungsiu, tik pirma nune�iu misteriui Eberne�iui ko nors u�k�sti.

Mis Gilkrist smulkiais �ingsneliais nuskubėjo laiptais auk�tyn, ne�ina did�iuliu padėklu su Timo�io pusry�iais. Tyliai pabarbeno į vienerias i� durų. I�girdusi i� vidaus niurzgėjim�, ji, palaikiusi tai kvietimu įeiti, įtipeno į vidų.

��Jūsų rytinė kava ir sausainėliai, misteri Eberneti. Tikiuosi, �iandien jau�iatės geriau, juk tokia puiki diena!

Atsakydamas jis įtariai suburbėjo sau po nosim:

��Ar ant pieno nėra graimo?

��O ne, misteri Ebemeti, a� jį labai rūpestingai nuėmiau. Dėl visa ko atsine�iau ko�tuvėlį... Yra �monių, kurie jį labai mėgsta. Jie sako, kad tai grietinėlė�� manau, kad tai tiesa.

��Idiotai!�� pasipiktino Timotis�� Kokie �ia sausainiai?

��Tai puikūs vir�kinim� skatinantys sausainėliai...

��Vir�kinim� skatinantis �lam�tas! Vieninteliai sausainiai, kuriuos dar galima valgyti, tai tie su imbieru ir rie�utais.

��Deja, parduotuvėje �i� savait� jų neturėjo. Bet ir �ie labai puikūs. Tik paragaukite ir pats tuo įsitikinsite.

��A�iū jums, a� ir pats �inau, ko jie verti... Palikite ramybėje tas u�uolaidas, pra�au jūsų!

��Pagalvojau, kad gal jūs norėtumėt �iek tiek saulės �viesos? Juk �iandien tokia puiki saulėta diena.

��A� bevieliju, kad kambaryje būtų tamsu. Man tiesiog sprogsta galva. Tai nuo tų da�ų! A� visuomet buvau jautrus da�ų kvapui�� jie mane tiesiog nuodija.

Kad pati įsitikintų, mis Gilkrist patraukė nosimi ir linksmai tarė:

��Ties� sakant, �ia da�ai ma�ai juntami. Darbininkai da�o kitoje namo pusėje.

��Tiesiog jūs nesate tam tokia jautri kaip a�. Nejaugi būtina visas mano skaitomas knygas padėti taip, kad jų nepasiek�iau?!

��Atleiskite man, misteri Eberneti, nemaniau, kad jas visas dabar skaitote.

��Kur mano �mona? Nema�iau jos jau ilgiau nei valand�.

��Misis Eberneti ilsisi ant sofos.

��Pasakykite jai, kad ateitų ilsėtis �ia, vir�uje.

��Būtinai pasakysiu, misteri Eberneti. Bet ji tikriausiai bus u�migusi. Gal ji galėtų ateiti u� kokių penkiolikos minu�ių?

��Ne, pasakykite jai, kad noriu j� matyti nedelsiant. Netampykite �io u�tiesalo! Jis u�klotas taip, kaip man patinka.

��Atleiskite, bet man pasirodė, kad jis tame gale �iek tiek nuslyd�s...

��Man patinka, kai jis taip nuslyd�s. Eikite ir atveskite Mod�. A� to noriu.

Mis Gilkrist nutipeno laiptais �emyn ir ant pir�tų galų atsargiai įėjo į svetain�, kur Modė Eberneti sėdėjo ant sofos ir, padėjusi skaudan�i� koj� ant auk�to suolelio, susidomėjusi skaitė ka�kokį roman�.

��Atleiskite, misis Eberneti,�� atsipra�ydama i�tarė ji,�� bet misteris Ebernetis nori jus matyti.

Modė su kalta veido i�rai�ka nusviedė knyg� į �alį, ir i�tarusi: �O Vie�patie, tuoj pat einu!�, siektelėjo savo lazdos, be kurios vis dar negalėjo apsieiti.

Vos tik ji įėjo į savo vyro kambarį, Timotis pratrūko, reik�damas savo nepasitenkinim�:

��O, pagaliau teikeisi ateiti!

��Atleisk, brangusis, nemaniau, kad nori mane matyti...

��Ta moteris, kuri i� tavo malonės �laistosi po mūsų namus... Ji i�ves mane i� proto! Kudakuoja ir tūp�ioja aplink mane kaip tikra perek�lė. Su manim elgiasi taip, tarsi bū�iau defektyvus kūdikis... Tipi�ka senmergė!

��Suprantu, brangusis, kad ji tave erzina, bet, Timoti, a� tav�s maldauju, pasistenk nebūti su ja �iurk�tus. A� dar nesu pakankamai stipri, o ir tu pats sakai, kad ji gerai gamina valgį...

��Taip, tai ji moka gerai daryti,�� nenoriai sutiko Timotis�� Virėja ji pakankamai gera, bet dėl Dievo, tegul ji daugiau būna virtuvėje! Neleisk jai apie mane tūp�ioti.

��Gerai, brangusis, a� pasistengsiu. Kaip tu �iandien jautiesi?

��Bjauriai. Geriau k� nors pasiųsk atvesti daktar� Barton�. Norė�iau, kad jis mane ap�iūrėtų. �is da�ų kvapas kenkia mano �ird�iai. Patikrink mano puls�, girdi, koks jis neritmingas?

Modė patikrino jo puls�, patylėjo ir tarė:

��Timoti, gal mums būtų geriau pagyventi vie�butyje, kol da�o nam�?

��Tai būtų tikras pinigų �vaistymas!

��Negi dabar tai mums svarbu?

��Tu tokia pat, kaip ir visos moterys! Jūs tiek ir �inote, kaip �vaistyti pinigus į kair� ir į de�in�. Mes negalime sau leisti gyventi brangiausiuose vie�bu�iuose vien todėl, kad paveldėjome tiesiog juokingai ma�� mano brolio pinigų dalį.

��Tu mane klaidingai supratai, brangusis.

��Ir a� noriu, kad tu mane teisingai suprastum: Ri�ardo pinigai mūsų gyvenimo smarkiai nepakeis. Juk dabartinė vald�ia kaip kokia siurbėlė visk� i� mūsų pasistengs i��iulpti... Reikės beveik visk� atiduoti mokes�iams.

Misis Eberneti liūdnai palingavo galv�.

��Tai ne kava, o tikras ledas,�� pasiskundė varg�as invalidas, �iūrėdamas į puodelį su kava, prie kurio jis net nebuvo prisiliet�s�� Nejaugi taip sunku man atne�ti tikrai kar�tos kavos?

��A� nueisiu apa�ion ir pa�ildysiu...

Virtuvėje mis Gilkrist gėrė savo arbat� ir maloniai, nors �iek tiek globėji�kai, �neku�iavosi su misis D�ons.

��A� noriu kiek įstengdama pavaduoti misis Eberneti,�� kalbėjo ji�� Jai taip sunku laipioti su tuo padėklu tai auk�tyn, tai �emyn...

��Na, prie� t� savo vyr� ji tiesiog ant u�pakalinių �okinėja,�� tarė misis D�ons, mai�ydama arbat�.

��Labai liūdna, kad misteris Ebernetis toks ligotas ir bejėgis...

��Ne toks jau jis bejėgis!�� atrė�ė misis D�ons.�� Jam tiktai patinka gulinėti, skambinti skambu�iu ir kviesti, kad jam visk� atne�tų ir i�ne�tų... Bet jis ir pats puikiai sugeba atsikelti ir net vaik��ioti. Na, ir visa kita... A�, pavyzd�iui, pati esu ma�iusi, kaip jis, poniai i�va�iavus, �valiai �ingsniavo į kaim�! �tai kodėl a�, �eimininkei i�va�iavus į laidotuves, atsisakiau �ia su juo pasilikti ir jį aptarnauti. A� pati turiu vyr� ir privalau juo rūpintis, kai jis po darbo grį�ta namo. Argi a� neteisi, mis Gilkrist? Pagalvojau, kad jam nieko neatsitiks, jei nors kart� gyvenime namuose pasiliks vienas ir apsitarnaus pats. Gal nors tada pamatys, kaip �ia visi su juo terliojasi, ir supras, kad reikia bent jau būti dėkingam u� vis� tai.

Misis D�ons giliai atsiduso ir pasigard�iuodama gurk�telėjo stiprios sald�ios arbatos.

Nors ji su nepasitikėjimu �iūrėjo į mis Gilkrist ir laikė j� įkyriai priekabia�� tiesiog �tipi�ka senmerge�,�� ta�iau labai vertino tai, kad pastaroji visai netaupė �eimininkų cukraus.

Pagaliau ji pastūmė į �alį savo puodelį ir maloniai tarė:

��Dar i��veisiu virtuvės grindis ir eisiu namo. Bulvės jau nuskustos, brangute. Jas rasite prie kriauklės.

Nors mis Gilkrist nelabai patiko toks familiarumas, ji jį priėmė, kadangi buvo i�vaduota nuo tokio nemalonaus darbo... Dar jai nespėjus k� nors į tai atsakyti, suskambo telefonas, ir ji nuskubėjo pakelti ragelį. Tuo metu, kai ji atsakinėjo į skambutį, laiptų aik�telėje pasirodė Modė Eberneti.

��Skambina misis Leo Eberneti.

��Pasakykite, kad tuoj nusileisiu...

Modė laiptais lipo lėtai�� matėsi, kad tai jai sukelia skausm�. Tuo metu mis Gilkrist u�jausdama tarė:

��Man labai gaila, kad jūs priversta leistis �emyn... Ar misteris Ebernetis jau baigė pusry�iauti? A� pas jį nueisiu ir paimsiu padėkl�.�� Ir ji vėl nutipeno laiptais auk�tyn, o Modė paėmė telefono ragelį.

��Helena? �ia Modė.

Ligonis mis Gilkrist sutiko piktu �vilgsniu. I� prad�ių pareikalavo atskleisti u�uolaidas, po to u�skleisti... Tada papra�ė paduoti tai vien� knyg�, tai kit�, ir taip toliau, ir pana�iai... Galop i�varg�s krito ant pagalvės ir, nelabai skaitydamasis su �od�iais, leido jai suprasti, kad jos buvimas kambaryje yra varginantis. Taigi mis Gilkrist pasiėmė padėkl� ir skubiai i�sine�dino i� kambario. Padėjusi padėkl� ant stalo indaujoje, tarnaitė nuskubėjo į prie�kambarį, kur jos �eimininkė vis dar kalbėjo telefonu. Pa�iūrėjusi į j�, vėl i�ėjo... Po minutėlės ji sugrį�o ir prislopintu balsu paklausė:

��Atleiskite, kad jus pertraukiu, bet ten atėjo ka�kokia vienuolė... Renka aukas, atrodo, Marijos �irdies fondui... Rankoje ji turi knyg�, kur u�ra�o, kiek kas davė. Pasirodo, dauguma duoda po kron� ar penkis �ilingus...

Modė i�tarė į telefono ragelį: �Minutėl� palauk, Helena,� ir atsisukusi į mis Gilkrist, pasakė:

��Mes neremiame Romos katalikų ba�ny�ios. Mes aukojame savo ba�ny�iai.

Mis Gilkrist nuskubėjo prie paradinių durų.

Netrukus Modė baigė pokalbį tokiais �od�iais:

��Gerai, a� pasakysiu apie tai Timo�iui...

Ji padėjo ragelį ir i�ėjo į hol�. Mis Gilkrist stovėjo prie svetainės durų ir atrodė ka�kuo labai susirūpinusi. Modei prabilus, ji net krūptelėjo.

��Kas jums, mis Gilkrist, ar kas nors atsitiko?

��O ne, misis Eberneti, a� tik pagalvojau, kad stoviu �tai taip, o namuose �itiek darbo...

Mis Gilkrist vėl ėmė bėgioti po namus tarsi darb�ti skruzdėlytė, o Modė vėl sunkiai u�lipo į Timo�io kambarį.

��Skambino Helena. Matyt, namas jau parduotas... Bus ka�kokia prieglauda u�sienio pabėgėliams...

Kuriam laikui ji nutilo, o Timotis tuo tarpu energingai i�rei�kė savo nuomon� apie u�sienio pabėgėlius, į kurių rankas dabar paklius namas, kuriame gimė ir augo jis, Timotis Ebernetis! Vyrui u�baigus, Modė t�sė:

��Puikiai suprantu, kaip tu... kaip mes dėl viso to jau�iamės... Ji kvie�ia mus atva�iuoti ir ten pasisve�iuoti, kol vyks dokumentų tvarkymas. Ji labai susirūpinusi tavo sveikata, ir, kadangi da�ų kvapas tau kenkia, mano, kad būtų geriau, jei kol kas pagyventume Enderbyje.

Timotis buvo beatveri�s burn� prie�tarauti, bet staiga u�si�iaupė. Akyse �ybtelėjo gudrūs �iburiukai, ir jis pritardamas linktelėjo galv�.

��Labai malonu, kad Helena mums tai siūlo. Reikia dar apie tai pagalvoti... Tie bjaurūs da�ai mane, be abejonės, nuodija... Esu girdėj�s, kad į juos dedama ar�eniko... I� kitos pusės, tai pareikalautų i� man�s labai daug pastangų. Tiesiog ne�inau, kaip �ia geriau pasielgus...

��Gal tau geriau pasirinkus vie�butį, brangusis? Suprantu�� geras vie�butis brangiai kainuoja, bet kai kalbame apie tavo sveikat�...

Timotis j� piktai nutraukė:

��Mes nesame milijonieriai, Mode! Suprask gi tu tai pagaliau. Ar verta mums persikelti į vie�butį, jei Helena mus maloniai kvie�ia pasisve�iuoti Enderbyje? Nors, ties� sakant, ne ji turėtų ten mus pakviesti... Kas jai davė �i� teis�? Namas priklauso nėjai! Nors a� ir nesuprantu visų tų juridinių plonybių, bet, mano galva, jis priklauso lygiai mums visiems�� bent jau kol jis dar neparduotas... U�sienio pabėgėliai! Senasis Kornelijus karste apsiverstų, jei apie tai su�inotų... Taip, kol dar nenumiriau, a� mielai dar kart� pamaty�iau t� sen�j� gū�tel�...

Modė sumaniai i�metė paskutinį kozirį:

��Misteris Entvislas, atrodo, pasiūlė, kad mes visi ten susirinktume ir pasirinktume tai, kas mums patinka i� daiktų ar baldų, kol dar nepaskelbtas i�pardavimas...

Timotis staiga i�sitiesė.

��Be jokių abejonių, mes privalome va�iuoti! Būtina tiksliai įvertinti tai, k� kiekvienas i�sirinks. Tie vyrukai, u� kurių i�tekėjusios mūsų merginos... Sprend�iant i� to, k� apie juos esu girdėj�s... Jais negalima pasitikėti nė per nago juodym�. Helena yra per daug svetinga ir draugi�ka... Manau, kad mano, kaip �eimos galvos, pareiga būti ten, kai visa tai vyks.

Jis atsikėlė ir pradėjo vaik��ioti po kambarį tvirtais ir �valiais �ingsniais.

��Taip, tai i�ties puikus planas. Para�yk Helenai, kad priimi jos kvietim�. Visų pirma a� galvoju apie tave, brangioji. Tu labai nuvargai, tad �ioks toks poilsis ir aplinkos pasikeitimas tau bus labai naudingas. Da�ytojai ramiai galės u�baigti savo darb�, o toji... na, kuo ji ten vardu... Gilspi pri�iūrės namus.

��Gilkrist,�� pataisė Modė.

Timotis tik numojo ranka ir parei�kė, kad nėra jokio skirtumo. II

��A� to negaliu...�� pasakė mis Gilkrist.

Modė nustebusi �iūrėjo į j�. Mis Gilkrist visa drebėjo, maldaujan�iai �iūrėdama į �eimininkės akis.

��A� �inau, kad tai kvaila, bet a� negaliu... negaliu visi�kai viena likti name... Jei kas nors galėtų ateiti ir pernakvoti...

Modė tik palingavo galv�. Ji puikiai �inojo, kad visoje apylinkėje galima gauti tik ateinan�i� tarnait�...

Mis Gilkrist balse pasigirdo neviltis.

��A� �inau, kad pagalvosite, jog a� kvaila ir isterikė. Anks�iau a� ir įsivaizduoti nebū�iau galėjusi, kad su manimi tai gali atsitikti... A� niekada nebuvau nei kvaila, nei isterikė. Bet dabar... A� tiesiog bijau �ia pasilikti visi�kai viena nak�iai...

��Na, �inoma,�� pasakė Modė,�� kaip a� apie tai nepagalvojau? Po viso to, kas įvyko Lit�et Sent-Meri...

��Tikriausiai nuo to viskas ir prasidėjo. A� suprantu, kad tai neprotinga. I� prad�ių nieko pana�aus ir nebuvo. A� net nebijojau pasilikti viena koted�e po... po to, kai tai atsitiko. Viskas prasidėjo vėliau, palaipsniui. Jūs galite pagalvoti, kad a� visi�ka kvailė, bet vis� t� laik�, kai a� su jumis, ka�ko bijau, ka�ko, ko negaliu įvardyti�� bijau, ir tiek... Man pa�iai to gėda, labai gėda... Vis� laik� įsivaizduoju, kad turi įvykti ka�kokia nelaimė,�� siaubinga nelaimė. Net ta vienuolė, kuri buvo atėjusi,�� ir ji mane i�g�sdino! Vie�patie, gal a� kraustausi i� proto?

��Gydytojai tai vadina u�delsto veikimo �oku...�� liūdnai i�tarė Modė.

��Ne�inau, tiesiog ne�inau, k� man su savimi daryti... O Dieve, bijau, kad nepagalvotumėt mane esant nedėkinga... Po viso to, k� jūs dėl man�s padarėte... Juk jūs man tokie geri... Galite ne�inia k� apie mane pagalvoti...

��Mūsų pareiga k� nors dėl to padaryti. Mes k� nors sugalvosime,�� nuramino j� Modė.

16 SKYRIUS

D�ord�as Krosfildas dvejodamas stabtelėjo ir toliau stebėjo, kaip jį sudominusi moteri�ka nugara dingsta u� ka�kokių durų. Linktelėj�s galva, jis nusekė i� paskos.

Tos durys vedė į tu��i� parduotuv�, u�iman�i� vis� pirm�jį pastato auk�t�. Stiklinės durys, pasirodo, buvo u�rakintos. Į D�ord�o beldim� atsiliepė jaunas akiniuotas vyrukas kvaila veido i�rai�ka.

��Atleiskite,�� pradėjo D�ord�as, ai�kindamas atvykimo prie�astį�� Man pasirodė, kad pro �itas duris k� tik įėjo mano pusseserė.

Jaunuolis pasitraukė i� kelio, ir sve�ias įėjo vidun.

��Sveika, Sjuzena,�� i�tarė jis.

Sjuzena, pasilipusi ant dė�ės, sudedamu metru ruo�ėsi ka�k� matuoti. Nustebusi ji atsisuko.

��Sveikas, D�ord�ai, kokie vėjai �ia tave atpūtė?

��A� pama�iau tave ir atpa�inau i� nugaros...

��Ir koks gi tu gudruolis! Nejaugi visų �monių nugaros nėra vienodos?

��Jos skiriasi �ymiai labiau negu veidai. Priklijuok �mogui barzd�, u� �andų prikim�k vatos, k� nors padaryk plaukams�� ir niekas jo neatpa�ins, net geri pa�įstami, net jei jie susidurtų akis į akį... Bet jokiu būdu negalima atsukti nugaros!

��A�iū. A� pasistengsiu to neu�mir�ti.

Jaunasis akiniuotis, nedr�siai mind�iukuojantis greta jų, tyliai kostelėjo.

��Atleiskite, misis Benks, jei jūs norite dar �ia pasilikti...

��Taip, taip. Palikite man raktus. A� pati u�rakinsiu duris ir atne�iu jums juos į kontor� pakeliui į namus, gerai?

��Taip, a�iū jums. Kaip tik �i� popiet� labai skubu�� turiu daug darbo.

��D�iaugiuosi, kad juo atsikra�iau,�� parei�kė Sjuzena � Tie pardavimo agentai tokie įkyrūs�� vis kalba, kalba... net trukdo �mogui susikaupti.

���mog�udystė tu��ioje parduotuvėje...�� susim�st�s i�tarė D�ord�as�� Įsivaizduok tokį vaizd�: praeiviai stovi susispiet� prie stiklinių durų, u� kurių guli jaunos gra�ios moters lavonas...

��Kodėl gi tu mane turėtum �udyti, D�ord�ai?

��Nagi, �ia tai tu nieko nesupranti... Juk a� gau�iau ketvirtį tavosios dėdės Ri�ardo palikimo dalies. Tam, kas mėgsta pinigus, to visai pakaktų...

Sjuzena įdėmiai pa�iūrėjo į pusbrolį. Jos akių vyzd�iai �iek tiek i�siplėtė.

��Tu labai pasikeitei, D�ord�ai, net keista...

��Kuria prasme pasikei�iau?

��Na, kaip toje reklamoje: �Tai �mogus prie� ir po Apingtono druskos vartojimo�.

Sjuzena atsisėdo ant kitos dė�ės ir u�sirūkė.

��Atrodo, kad tu gavai tuos dėdės Ri�ardo pinigėlius pa�iu laiku, D�ord�ai.

���iais laikais visi juos gavo pa�iu laiku. O kodėl tu taip sakai?

���iaip sau... Įdomu, ir tiek.

��Ar tu nuomuojiesi �i� parduotuv�?

��A� perku vis� �į nam�. Vir�uje yra du butai�� vienas jau laisvas. Kit� ruo�iuosi i�pirkti i� jo gyventojų.

��Puiku būti turtingu, ar ne tiesa?

Klausimas nuskambėjo kiek ironi�kai, bet Sjuzena tik giliai įtraukė dūm� ir atsakė:

��Bent jau man tai tikras stebuklas! Tarsi Dievas būtų i�klaus�s mano maldų...

��Nejaugi maldomis galima u�mu�ti sen� �mogų?

Taip paskendusi savo mintyse, kad net nei�girdo �ių �od�ių, Sjuzena kalbėjo toliau:

���ios patalpos�� kaip tik tai, ko mums reikia. Vir�uje a� įrengsiu nuostabų but�... Namas puikios architektūros, kambariai puikiai i�planuoti. Apa�ioje atidarysiu gro�io salon��� supranti, visokie ten kremai, losjonai, �olelių antpilai... Tuos daik�iukus �monės gerai perka. Tik reikia visk� skoningai įrengti, o �it� a� sugebu...

D�ord�as vertindamas nu�velgė savo pusseser�. Jis visada �avėjosi jos gro�iu, jos putniomis juslingomis lūpomis, jos ry�kiais veido bruo�ais. Jos veido tikrai negali u�mir�ti�� jis tikrai neeilinis. O ir jos charakteris... �i moteris visada pasieks savo...

��Neabejoju, kad tau viskas gerai pasiseks, Sjuzena. Ar jau seniai brandini �į plan�?

��Jau daugiau nei metus...

��Kodėl nepapra�ei senojo Ri�ardo pagalbos? Jis būtų galėj�s pamėtėti tau �iek tiek kapitalo...

��A� į jį kreipiausi...

��Ir jis atsisakė tau padėti? Keista, juk tavyje jis turėjo atpa�inti tokį pat sėkming� verslinink�, koks buvo pats.

Sjuzena net nesureagavo į �i� pusbrolio pastab�. O prie� D�ord�o akis i�kilo liesas nervingas jaunas vyras neramiu veidu ir keistomis įtariomis akimis.

��O koks vaidmuo �itame projekte atitenka tam tavo... na, koks jo vardas... Gregui? Manau, jis gaus rimtesnio darbo, nei dėlioti ir pilstyti įvairias piliules ir mikstūras į dė�utes ir buteliukus?

��Be abejonės... Jis turės savo laboratorij�. Mes ruo�iamės gaminti įvairius kremus ir kitas kosmetikos priemones pagal savo sukurtus receptus.

D�ord�as vos suspėjo nuslopinti pa�aipi� �ypsen�. Jis norėjo pasakyti: �Pagaliau tavo vaikelis gaus nauj� �aisliuk�!� Jam buvo kil�s noras draugi�kai pajuokauti, bet instinktyviai pajuto, kad jos vyro tema Sjuzenai yra labai skausminga. Ka�kas viduje jam sakė, kad ji galėtų pavojingai pratrūkti... Jis svarstė, kaip ir tada per laidotuves, kas gi per tipas tas jos Gregas? Jis turėjo savyje ka�k� pavojingo... Nors i� i�vaizdos�� eilinis pilkas vyrukas, bet jauti, kad jis nėra eilinis.

Jis vėl pa�iūrėjo susidomėj�s į Sjuzen� ir pasakė:

��Tu, Sjuzena, turi t� Eberne�ių gyslel�... Vienintelė visoje �eimoje. Gaila, kad gimei moterimi... Galė�iau la�intis, kad jei tu būtum vyras, senasis dėdė būtų visus verslo reikalus perdav�s į tavo rankas.

��Ir a� taip manau...�� i� lėto pasakė jaunoji moteris.

Po neilgos pauzės ji t�sė:

���inau, kad jam labai nepatiko Gregas...

D�ord�as apsimetė labai nusteb�s.

��Keista... Ir kodėl? Bet ir jis galėjo klysti.

��Taip, galėjo...

��Na, u�tenka apie tai... Taip ar kitaip, viskas vyksta pagal tavo plan�, ar ne tiesa?

Toliau, norėdamas pakeisti pokalbio tem�, jis guviai paklausė:

��Tarp kitko, ar tu jau gavai lai�k� i� Helenos? Dėl Enderbio...

��Taip, �į ryt�. Mes su Gregu galvojame ten va�iuoti kit� savaitgalį, jei tai tiks ir kitiems. Helena, matyt, nori mus visus surinkti...

D�ord�as �ai�iai nusijuokė:

��Kad kas nors nei�sirinktų kokio vertingesnio daik�iuko nei kiti...

��Nereikia taip kalbėti, D�ord�ai. Manau, kad viskas bus įvertinta teisingai. Tikiuosi, kad kainos mums bus ma�esnės, negu aukcione. A� mielai k� nors sau pasiimsiu atminimui apie giminės gerbūvio pradinink�. Be to, manau, kad būtų neblogai �ia pasista�ius vien� kit� karalienės Viktorijos laikų daik�iuk�... Beje, tie daiktai dabar vėl darosi madingi. Man labai patinka tas malachitinis stalelis, stovintis svetainėje. Jis puikiai derintųsi su mano kambario interjeru... Na, dar tos kolibrių i�kam�os po stikliniu gaubtu ar va�kinės gėlės... O tu pats ruo�iesi ten va�iuoti?

��Be abejo. Bent jau tam, kad įsitikin�iau, jog viskas vyksta pagal taisykles.

Sjuzena net nusijuokė.

��Tikiesi didelių kivir�ų giminių tarpe? Ar nori pasilinksminti?

��Esu tikras, kad Rozemunda taip pat norės to �aliojo stalelio. Kokiam nors teatro pastatymui...

Sjuzenos veidas apsiniaukė.

��Ar tu j� matei �iomis dienomis?

��Nebuvau sutik�s savo gra�iosios pusseserės nuo tada, kai mes visi grį�ome tre�ios klasės vagonu i� dėdės laidotuvių.

��A� j� buvau sutikusi por� kartų, bet ji man pasirodė ka�kokia keista...

� Ir kas gi jai galėjo atsitikti? Gal ji bando pradėti m�styti?

��Nagi nejuokauk. Atrodo, kad ji ka�kuo labai susirūpinusi.

��Susirūpinusi perspektyva gauti krūv� pinigų ir galimybe pastatyti koki� nors visi�kai idioti�k� pjes�, kur jos brangusis Maiklas, be abejonės, i�sistatytų visuotinei pajuokai...

��Tu neteisus, D�ord�ai. Juk Maiklas visai neblogas aktorius. Jis moka u�degti publik�, ko negalime pasakyti apie Rozemund�... Ji kiek gra�i, tiek buka, visi�kai be talento...

��Varg�elė gra�ioji kvailutė Rozemund�!

��Bet ji nėra tokia kvaila, kaip atrodo i� pirmo �vilgsnio. Kartais ji pasako ir labai i�mintingų dalykų, kartais... Arba ji pastebi tai, ko kiti i� jos ir nesitiki. Aplinkinius tai kartais net nervina...

��Visi�kai pana�iai kaip teta Kora.

��Taip, pana�iai...

Staiga abu nutilo, tarsi vien tik �is vardas būtų privert�s nejaukiai jaustis. Pirmas tyl� nutraukė D�ord�as, kuris apsimestinai nerūpestingu balsu pasakė:

��Kalbant apie Kor�... K� tu galvoji apie t� jos kompanion�? Ar nemanai, kad jai reikėtų kuo nors padėti?

��K� tu turi omenyje?

��Noriu pasakyti, kad visa jos giminė turėtų ja kaip nors pasirūpinti. Kaip ten bebūtų, Kora buvo mūsų teta... Tai jos mis, manau, nebus lengva susirasti kokį nors darb�...

���tai kas tau atėjo galvon! Tikrai įdomi mintis...

��Taigi. Visi �monės dreba dėl savo kailio. Nemany�iau, kad jie gali tiesiai pagalvoti, kad ta Gilkrist gali k� nors u�pulti kirviu, bet, patikėk manimi, pas�monėje gali jos bijoti. Juk �monės tokie prietaringi!

��Kaip keista, kad tik tu apie tai pagalvojai.

��Neu�mir�k, kad esu teisininkas. Kartais man tenka susidurti su keis�iausiais dalykais �monių tarpusavio santykiuose. Kalbant konkre�iai, manau, kad mūsų pareiga ja pasirūpinti�� gal reikėtų paskirti pensij�, kad ji kaip nors galėtų pragyventi, arba gal surastume jai kokį nors darb� kontoroje, jei ji, �inoma, sugebėtų ten dirbti.

��Gali jau nesirūpinti, D�ord�ai,�� kiek ironi�kai pasakė Sjuzena,�� a� ja jau pasirūpinau. Mis Gilkrist jau i�keliavo pas Timotį ir Mod�.

D�ord�as labai nustebo.

��Klausyk, Sjuzena, ar tu įsitikinusi, kad pasielgei teisingai?

��Nieko geresnio negalėjau sugalvoti, bent jau dabar...

��Tu visuomet esi u�tikrinta savo poelgių teisingumu, ar ne, Sjuzena? Visad �inai, k� darai, ir dėl nieko nesigaili.

��Ir ko gi �ia gailėtis? Tai tik grynas laiko gai�imas,�� �aismingai atsakė Sjuzena.

17 SKYRIUS

Maiklas per stal� numetė lai�k� Rozemundai.

��Na, k� tu apie tai galvoji?

��Mes būtinai va�iuosime, ar ne? Gal ten dar liko kokių nors papuo�alų. Ai�ku, dauguma ten esan�ių daiktų�� tikra �lyk�tynė. Tos pauk��ių i�kam�os, va�kinės gėlės... brr!

��Taip, tas namas �iek tiek pana�us į muziejų... Tiesa, turė�iau ten padaryti kelet� eskizų�� toje svetainėje... Manau, labai tiktų �Baroneto karjeros� mizanscenoms.

Jis atsistojo ir pa�iūrėjo į laikrodį.

��Na, laikas eiti... Turiu susitikti su Rozenhaimu. Nelauk man�s�� grį�iu vėlai. Pietausiu su Oskaru. Aptarsime t� amerikie�ių pasiūlym� statyti bendr� pjes�.

��Mielasis Oskaras... Jam bus labai malonu vėl tave matyti po tiek laiko... Perduok jam nuo man�s linkėjimus.

Maiklas įdėmiai pa�iūrėjo į �mon�. Jis nustojo �ypsotis, o veide atsirado nerimas.

��K� tu turi galvoje sakydama �po tiek laiko�? Galima pagalvoti, kad su juo nesima�iau i�tisus mėnesius!

��Bet tu jo jau labai seniai nesi mat�s, argi ne tiesa?�� nerūpestingai suburkavo Rozemunda.

��Na jau �ia tu nusi�nekėjai. Su juo pusry�iavau tik prie� savait�.

��Tiesiog juokinga. Matyt, jis apie tai bus u�mir��s... Vakar jis skambino ir sakė, kad tav�s nemat�s nuo �Tilis �iūri į vakarus� laikų.

��Tas senas kvailys tikriausiai visai kuoktelėjo... Maiklas nusijuokė, o Rozemunda stebėjo jį savo didelėmis mėlynomis neį�velgiamomis akimis.

��Tu tikriausiai mane laikai visi�ka kvaile, Maiklai.

Maiklas energingai paprie�taravo.

��Tu įsitikin�s, kad a� tokia esu. Bet tu labai klysti, brangusis. T� dien� tu net nebuvai priartėj�s prie Oskaro. Ir a� puikiai �inau, kur tu buvai.

��Rozemunda, brangioji, k� tuo nori pasakyti?

��A� tik noriu pasakyti, kad a� tiksliai �inau, kur tu tada buvai.

Gra�uolis Maiklas atrodė sumi��s ir suglum�s. Jis nedr�siai �iūrėjo į �mon�, kuri rami ir patenkinta savimi atlaikė jo �vilgsni. �Tiesiog keista, pagalvojo jis, toks visi�kai abejingas �vilgsnis, o �mogų tiesiog i�mu�a i� vė�ių�.

Jis nevykusiai i�lemeno:

��A� visi�kai nesuprantu, kur tu suki kalb�..?

��A� niekur nesuku�� sakau tau tiesiai �viesiai. Labai negra�u taip vis� laik� meluoti...

��Klausyk, Rozemunda...

Jis dar bandė protestuoti, bet staiga nutilo, nes �mona jį �velniai pertraukė:

��Mes nesutiksime su jų pasiūlymu statyti t� pjes�, ar ne?

��Ar tu įsitikinusi, kad to nori? Gal ten būtų ir man koks nors neblogas vaidmuo...

���tai kaip tik todėl a� ir nesutinku.

��Gal man paai�kintum �iuos savo �od�ius?

��Tai tikriausiai neblogas pasiūlymas, bet nemanau, kad verta rizikuoti...

Jis spoksojo į j�, netek�s �ado, paskui tyliai i�tarė:

��Tai tavo pinigai�� a� to neu�mir�tu. Jei tu nenori rizikuoti...

��Tai mūsų pinigai, brangusis,�� pabrė�tinai pasakė Rozemunda,�� ir tai man labai svarbu.

��Klausyk, Rozemunda, tas Ailinos vaidmuo tikrai vertas dėmesio...

Rozemunda nusi�ypsojo.

��Nemany�iau, kad jo labai noriu...

��Miela mano mergyte, kas tave nūnai apsėdo?�� su siaubu paklausė Maiklas�� Vis pyksti, nerviniesi...

��Man viskas gerai, bet tu, Maiklai, turėtum pasisaugoti!

��Pasisaugoti? Kodėl? A� visuomet labai atsargus.

��O ne, tu įsitikin�s, kad tau viskas leid�iama, kad tu gali priversti �mones tikėti tavimi, kiekvienu tavo �od�iu. Beje, ta tavo istorija su Oskaru tiesiog kvaila!

I� pyk�io Maiklas net nuraudo.

��O tu pati ar geresnė? Sakei, kad eini apsipirkti su D�eneta, o ta jau kelet� savai�ių Amerikoje!

��Taip. Ir a� pasielgiau kvailai meluodama... I� tiesų buvau i�ėjus pasivaik��ioti po Rid�ents park�.

��Po Rid�ents park�? Pasivaik��ioti? Kodėl? Tu to niekada nesi dariusi! Gal tu įsigijai draugu�į? K� besakytum, Rozemunda, tu labai pasikeitei... Kodėl?

��A� tik m�stau, kaip man toliau gyventi?

Tokio atsakymo Maiklas tikrai nesitikėjo. Jis puolė prie jos i� kitos stalo pusės ir nervingai su�uko:

��Brangioji, tu juk �inai, kad beproti�kai tave myliu!

Ji leidosi jo apkabinama. Bet kai jis j� pagaliau paleido i� savo glėbio ir pa�iūrėjo į tas jos gra�i�sias akis, jose pamatė tik keist� �altum�.

��Juk tu man visuomet visk� atleisdavai, argi ne taip?�� sunerim�s paklausė jaunasis vyras.

��O taip, atleisdavau,�� abejingai pasakė Rozemunda�� Bet dabar tai visai nesvarbu... Mums reikia visk� rimtai apm�styti ir suplanuoti.

��Apm�styti ir suplanuoti? Apie k� tu �ia?

Jos veidas surimtėjo ir ji pasakė:

��Dabar pas mus viskas pasikeitė... Mes stovime prie naujo gyvenimo slenks�io, todėl būtina visk� atsakingai apgalvoti, nuspr�sti, kas svarbu, o kas ne.

��Rozemunda...

Ji sėdėjo sustingusiu veidu, ir nieko nematan�iomis akimis �iūrėjo prie�ais save. Atrodė, kad ji visi�kai u�mir�o Maikl�... Kai jis tre�i� kart� i�tarė jos vard�, ji krūptelėjo ir paklausė:

��Tu k� nors sakei?

��A� tik paklausiau, apie k� tu galvoji?

��M�stau, ar nenuva�iavus mums į Lit�et? Norė�iau susitikti su tetos ekonome ar kompanione... ar kas ji ten bebūtų. Ji gali imti ir i�va�iuoti, o mes jos turėtume apie �į bei t� paklausti...

��Apie k� gi?

��Mes turėtume jos paklausti, kas u�mu�ė tet� Kor�.

Maiklas �iūrėjo į �mon�, priblok�tas jos �od�ių.

��Ar tu manai, kad ji tai �ino?

��A� tuo neabejoju. Ji juk ten gyveno... Tiksliau, noriu pasakyti, kad ji tikriausiai �ino atsakym� į �į klausim�. Ji galėjo �į t� suprasti i� to, k� kalbėjo dėdė Ri�ardas savo apsilankymo ten metu... Sjuzena man sakė, kad jis buvo apsilank�s pas tet� Kor�. Ji, be abejo, pasiklausė jų pokalbio u� durų... Juk gyventi tokioje skylėje tikra nuobodybė! Esu visi�kai tikra, kad ji pasiklausydavo u� durų ir skaitydavo lai�kus�� juk kiekvienas jos vietoje tai darytų...

��Ir tu tai darytum?�� pasidomėjo Maiklas.

��A� to nedary�iau jau vien todėl, kad nebū�iau niekieno kompanione, tuo labiau tokioje skylėje, kaip ta!�� i� pasibjaurėjimo Rozemunda net sudrebėjo.�� Geriau jau numir�iau...

��Ir skaitytum lai�kus, ir visa kita...?

Rozemunda ramiai pasakė:

��Jei jų turinys man būtų įdomus,�� taip! Visi taip daro, negi tu su manimi nesutinki?�� jaunoji moteris kalbėjo visi�kai ramiai.�� �tai kodėl a� esu tikra, kad ji �ino vis� ties�...

Visi�kai suglum�s, Maiklas paklausė:

��Tai kas gi, pagal tave, u�mu�ė Kor�? Ir t� senuk� Ri�ard�?

Ir vėl tas �altas bereik�mis jos �vilgsnis...

��Mielasis, nevaizduok kvailelio... Tu tai �inai ne blogiau nei a�. Bet bus geriau niekada�� visi�kai niekada apie tai nekalbėti... Taigi mes taip ir padarysime.

18 SKYRIUS

Erkiulis Puaro stebėjo susirinkusius i� savo posto bibliotekoje, prie �idinio. �tai sėdi Sjuzena. Tokia tiesi, net kiek atsilo�usi, ir su perdėtu dėmesiu �iūri į savo vyr�. Jis sėdi greta jos ir apsiblaususiu beprasmiu �vilgsniu �iūri prie�ais save, o pir�tais tampo savo batų rai�telio kilp�... Toliau sėdi D�ord�as Krosfildas�� linksmuolis, ai�kiai patenkintas savimi, jis plepa su Rozemunda, kuri jam atsakinėja i�sibla�kiusi, abejingu balsu. Greta jos sėdi Maiklas�� kaip visuomet gra�us ir pasitikintis savimi. Helena, kaip paprastai, santūri, gal tik �iek tiek pasimetusi. �tai ir Timotis�� patogiai įkurdintas geriausiame krėsle, o po nugara jam paki�ta pagalvėlė. �alia jo�� Modė, taip tvirtai sur�sta, atsidavusi savo vyrui, ir pagaliau �mogysta, kukliai sėdinti u� �eimos narių rato... Tai mis Gilkrist, apsirengusi gana originalia ir pra�matnia juoda palaidinuke. Dabar, pagalvojo Puaro, ji turėtų pakilti i� vietos, atsipra�yti ir i�eiti į jai skirt� kambarį... Paprastai ji �ino savo viet�...

Taigi Erkiulis Puaro patenkintas gurk�nojo savo popie�io kav� ir pro akių ply�elius stebėjo susirinkusius.

Jis juos norėjo �ia matyti�� visus vienu metu. Ir �tai jie �ia... Jis galvojo, k� daryti su jais. Vien� akimirk� jis pajuto nor� visk� mesti ir palikti juos ramybėje... Įdomu, kodėl jis taip pasijuto? Matyt, dėl pasyvaus Helenos pasiprie�inimo... Jis jautė, kad nors ji i� pa�iūros buvo labai maloni ir paslaugi, visa savo esybe, atrodo, nenorėjo, kad Ri�ardo Eberne�io mirties aplinkybės i�kiltų aik�tėn. Ji norėjo, kad viskas nueitų u�mar�tin, ir Puaro j� puikiai suprato bei pateisino. Jį tiktai stebino tai, kad ir jis buvo link�s taip pasielgti.

Staiga jis savo mintis nukreipė kita linkme... Buvo akivaizdu, kad misteris Entvislas apibūdino �iuos �mones pavydėtinai tiksliai. Ai�ku, �ia jam padėjo a�trus protas ir juristo intuicija. Ta�iau nors ir visi�kai pasitikėdamas senojo teisininko nuomone, Puaro norėjo visk� pamatyti pats, savo akimis. Jis tikėjosi, kad su jais artimiau bendraujant, jam gims kokia nors protinga idėja. Ne, ne apie tai, kaip ir kada buvo nu�udytas Ri�ardas Ebernetis... Jis manė, kad ie�koti atsakymų į tuos klausimus�� ne jo darbas. Visų pirma jam rūpėjo i�siai�kinti, ar �ia tikrai buvo įvykdyta �mog�udystė? Jei taip�� jis privalėjo su�inoti, kas tai padarė. Tam jam turėjo pasitarnauti ilgametė patirtis... Taip, kaip meno �inovas atpa�įsta autorių, vos pa�velg�s į paveiksl�, taip ir Puaro buvo tikras sugeb�s atpa�inti nusikaltėlio-mėgėjo tipo �mogų, kuris, jei jam to dėl ko nors reikia, gali lengvai tapti �mog�ud�iu.

Ta�iau �į kart� neatrodė, kad tai bus taip paprasta.

Beveik kiekvien� i� �ių �monių Puaro turėjo pagrindo laikyti jei ne tariamu, tai bent jau potencialiu �udiku. D�ord�as galėtų nu�udyti �mogų kaip katė �iurk�, įvaryt� į kamp�; Sjuzena�� ramiai, metodi�kai, visk� i� anksto suplanavusi; Gregoris savyje turi t� keist� dvasios i�krypim�, kuris jį turintį �mogų skatina įvykdyti nusikaltim� vien tam, kad paskui turėtų dėl ko atgailauti; Maiklas�� dėl savo ambicingumo ir taip būdingo potencialiems �udikams tu�tybės jausmo; Rozemunda�� dėl savo primityvaus proto; Timotis nekentė brolio ir visada jam pavydėjo ir tro�ko jo pinigų, kurie jam �adėjo vald�i�, kurios jis taip norėjo; Modė,�� nes Timotis jai tarsi jos vaikas, dėl kurio, jei to reikia, galėtų būti �iauri ir negailestinga. Net mis Gilkrist, pagalvojo Puaro, nepabūgtų minties apie �mog�udyst�, jei tai padėtų susigr��inti jos brangi�j� arbatin� �Po gluosniu�.

O Helena? Jis net negalėjo įsivaizduoti, kad ji galėtų k� nors nu�udyti... Per daug kultūringa ir nutolusi nuo visko, kas susij� su prievarta. Be to, ji ir jos vyras i� tikrųjų mylėjo Ri�ard�.

Puaro atsiduso. Tikriausiai nebus lengva prisikasti iki tiesos... Teks pasinaudoti kitu gana patikimu, nors ir daugiau laiko reikalaujan�iu būdu. Su jais reikia kalbėtis. Kuo daugiau pokalbių... �monės galop i�siduoda�� ar meluodami, ar sakydami ties�.

Helena jį pristatė susirinkusiems. Jis turėjo labai pasistengti, kad įveiktų t� nepasitikėjim�, kurį jie jautė jam, pa�aliniam �mogui ir dar u�sienie�iui, dalyvaujan�iam jų �eimos susibūrime. Jis paleido į darb� savo ausis ir akis, stebėjo ir klausėsi atvirai ir u� durų, atkreipdavo dėmesį į jų simpatijas ir antipatijas, įsidėmėdavo neatsargiai i�tartus �od�ius... Jis gudriai suorganizuodavo susitikimus tete a tet10, pasivaik��iojimus terasoje�� vis� laik� stebėjo ir darė savo i�vadas... Puaro net kalbėjosi su mis Gilkrist apie kulinarijos paslaptis ir apie jos puikiosios arbatinės �loving�j� praeitį! Negailėdamas tam laiko, jis klausydavosi Timo�io postringavimų am�in�ja jo sveikatos tema ir apie pragai�ting� da�ų kvapo poveikį jo organizmui...

Da�ų? Puaro susiraukė. Ka�kas jau kalbėjo apie da�us... Ar tik ne misteris Entvislas?

Buvo kalbama ir apie tapyb�. Apie Pjer� Lanskene, kaip dailinink�. Apie Koros Lanskene paveikslus�� jie buvo mis Gilkrist susi�avėjimo, o Sjuzenos pajuokos objektas.

��Jie pana�ūs į pa�to atvirukus,�� nusi�aipė jaunoji ledi�� Juk ji tikriausiai pie�davo �iūrėdama į atvirukus!

Tai i�girdusi, mis Gilkrist supyko ir gal net kiek per a�triai pasakė, kad misis Lanskene visuomet tapė i� natūros.

��Galiu la�intis, kad ji kopijuodavo nuo visų pasislėpusi,�� pasakė Sjuzena, kai mis Gilkrist jau nebuvo kambaryje�� A� tiksliai tai �inau, tik nenorėjau į�eisti tos moteri�kutės jausmų, prie�taraudama jai.

��Bet kodėl jūs tai taip u�tikrintai sakote?

Puaro su pasigėrėjimu �iūrėjo į �ios jaunos moters stipraus ry�tingo smakro kontūrus... �Ji visuomet tokia pasitikinti savimi, gal net kiek per daug, pagalvojo jis. Bijau, kad vien� dien� �i jos savybė jai pakenks...�

O Sjuzena t�sė:

��A� jums papasakosiu tokį vien� dalykėlį, tik nesakykite nieko mis Gilkrist, gerai? Tarp tetulės paveikslų yra toks vienas, vaizduojantis Polfleksan��� na, uostas, prieplauka, �vyturys�� įprastinė diletanto teplionė... Bet ta prieplauka karo metais buvo susprogdinta... Kadangi teta Kora kūrė savo ��edevr�� prie� dvejus metus, vadinasi, tai negalėjo būti nupie�ta i� natūros, sutinkate su manimi? Senuose atvirukuose prieplauka, �inoma, stovi savo senoje vietoje! A� t� atviruk� radau stalo tetos miegamajame stal�iuje. Gal ji ka�kada ir padarė eskiz� i� natūros, bet paskui, pasislėpusi nuo visų, ji u�baigė paveiksl�, �iūrėdama į atviruk�. �tai i� tokių smulkmenų pamatai, kad �mogus kalba neties�... Net juokinga...

��A� visi�kai su jumis sutinku, tai tikrai juokinga.

Puaro patylėjo, o po to staiga pasakė:

��Jūs man�s tikriausiai neatsimenate, bet a� jus gerai atsimenu. Juk mes susitinkame jau ne pirm� kart�...

Sjuzena nustebusi pa�iūrėjo į jį. Puaro patenkintas linktelėjo.

��Taip, taip. A� sėdėjau ma�inoje įsisup�s į apsiaust� ir �iūrėjau į jus. Jūs kalbėjotės gara�e su mechaniku ir man�s, �inoma, nepastebėjote. Argi toks reginys vertas dėmesio�� pagyven�s u�sienietis sėdi ma�inoje, įsisup�s į apsiaust�?! Ta�iau a� jus pastebėjau, nes jūs jauna, gra�i, ir buvote ap�viesta saulės spindulių... Taigi, kai atva�iavau �ia ir pama�iau jus, tariau sau: �Koks sutapimas!�

��Gara�e? Kur tai buvo? Kada?

��O, visai neseniai, ma�daug prie� savait�... Ta�iau neprisimenu, kur tai buvo. Juk a� taip daug keliauju...

��Ie�kodamas tinkamo namo savo pabėgėliams?

��Tikrai taip... Ar jūs, madam, nieko prie�, kad �is senas jūsų namas pateks į svetimas rankas?

Sjuzena net nusijuokė, i�girdusi �į klausim�.

��Be abejonės, ne! Argi įmanoma �ia gyventi? Beje, tai visai ne mano namas, jei jūs tai norėjote pasakyti... Mano tėvai gyveno Londone, o �ia mes tik kartais atva�iuodavom �v�sti Kalėdų. Tarp kitko, jis man niekada nepatiko: tikra �ventovė, pastatyta turtų garbei...

��Taigi, taigi... Dabar statomi kiti altoriai tokiose �ventovėse. Sieniniai baldai, paslėptas ap�vietimas�� toks prabangus paprastumas... Bet turtai vis dar turi savo �ventyklas, madam! Na, atleiskite, jei pasirod�iau netakti�kas... Juk jūs pati ketinate įkurti toki� �ventov�, kur viskas de luxe11, ir nesvarbu, kiek tai kainuos.

Sjuzena vėl nusijuokė.

��Vargu ar tai bus galima pavadinti �ventove�� tai bus vieta daryti pinigus, tiesiog verslo įmonė...

��Na, nesvarbu, kaip tai pavadinsite, bet pinigėlių tai daug kainuos, ar ne?

��Mūsų laikais viskas daug kainuoja... Bet tikiuosi, kad su laiku įdėtos lė�os atsipirks.

��Gal galėtumėte man papasakoti apie savo planus, ai�ku, jei tai nėra paslaptis... Jūs nepaprastai prakti�ka moteris, kas nėra būdinga tokiai jaunai ir �aviai ledi. Kai a� buvau jaunas,�� deja, tai buvo taip seniai,�� gra�uolės rūpindavosi tik savo malonumais, kosmetika ir la toilette12, o ypa蠗 savo oda...

��Jos ir dabar ja rūpinasi. �tai �ia ir yra mūsų koziris!

��Nagi, papasakokite man apie visk�.

Ir ji jam papasakojo... atskleisdama daugyb� detalių, kurios, jai to nepastebint, parodė jam jos charakterio bruo�us. Pa�nekovas �avėjosi jos puikia orientacija verslo klausimuose, jos dr�sa rizikuojant, jos mokėjimu atskirti pagrindinius dalykus nuo nereik�mingų detalių. Įdėmiai j� stebėdamas, Puaro tarė:

��Taip, madam, sėkmė jums garantuota. Kaip puiku, kad nebeturite piniginių sunkumų. Juk be pradinio kapitalo neįmanoma k� nors pasiekti. Būtų tikrai gaila, jei negalėtumėt įgyvendinti visų �ių nuostabių savo idėjų.

��A� to nebū�iau i�gyvenus! Bet esu įsitikinusi, kad kokiu nors būdu vis vien bū�iau gavusi reikiamus pinigus. Manau, kas nors gal būtų mane parėm�s...

��A� tuo neabejoju. Jūsų dėdė, tas, kuriam priklausė �itas namas, girdėjau, buvo labai turtingas... Jei jis nebūtų mir�s,�� manau, būtų jus parėm�s...

��Tik ne dėdė Ri�ardas! Jo po�iūris į moteris buvo labai senamadi�kas. Jei bū�iau vyras...�� jos akyse blykstelėjo pyk�io ugnelės�� A� ant jo labai supykau.

��Mat kaip... A� jus suprantu...

��Seniai neturėtų trukdyti gyventi jaunimui... Ak, atleiskite man u� �iuos �od�ius.

Erkiulis Puaro tik linksmai nusijuokė ir �auniai u�rietė auk�tyn ūsus.

��Taip, a� senas, bet a� niekam netrukdau gyventi... Niekas neturi pagrindo laukti mano mirties.

��Nieko sau mintis!

��Bet juk jūs realiai �iūrite į visk�, madam. Pa�iūrėkime faktams į akis: pasaulyje yra daugybė jaunų ir nelabai jaunų �monių, kurie kantriai arba nekantriai laukia kieno nors mirties, kuri jiems suteiktų jei ne turtus, tai bent �ans�.

���ansas,�� atsiduso Sjuzena,�� �tai ko �mogui reikia!

Puaro, pa�iūrėj�s jai pro petį, �aismingai tarė:

���tai ateina jūsų vyras... Matyt, ruo�iasi prisijungti prie mūsų diskusijos... Mes kalbame, misteri Benksai, apie �ans� gyvenime. T� �ans�, kurį reikia stverti abiem rankom u� ragų, kad jis nuo jūsų nepabėgtų... O koks vaidmuo �ia atitenka s��inei? K� jūs apie tai galvojate?

Ta�iau Puaro nebuvo lemta i�girsti Gregorio Benkso nuomonės apie t� auksinį �ans� arba dar apie k� nors.. �iame jaunuolyje slypėjo ka�koks keistas nuo�mumas... Ar savo noru, ar �monos, jis neparodė nė ma�iausio susidomėjimo kalbėjimu tet a tetes arba bent jau dalyvavimu bendroje diskusijoje. Taigi pokalbis su juo taip ir neįvyko.

Na, bet Puaro iki soties prisikalbėjo su Mode Eberneti apie tai, kaip Timotis kentėjo nuo da�ų kvapo jų name, ir apie tai, kaip puiku, kad Helena į Enderbį pasikvietė ir mis Gilkrist... Ji ir �ia nepaprastai rūpinasi Timo�iu. Pasirodo, jiems tik i�ėjo į naud�, kad mis Gilkrist bijojo viena likti namie... I� prad�ių Modei net nepatiko, kad ji taip isteri�kai sureagavo į jų ketinim� palikti j� vien� namie, jiems i�va�iavus...

��Sakote, kad ji sureagavo isteri�kai...�� Puaro �is pasakojimas labai sudomino. O Modė, paakinta jo susidomėjimo, smulkiai nupasakojo, kaip mis Gilkrist drebėjo, pra�ydama jos nepalikti, kadangi ji bijojusi, nors pati ne�inojusi ko...

��Vadinasi, pasak jūsų, ji bijojo, pati ne�inodama ko? Kodėl ji bijojo? Įdomu, labai įdomu... Gal t� dien� atsitiko kas nors įdomaus?

��Ne, tikrai ne... Manau, kad jai taip pasidarė tik i�va�iavus i� Lit�et Sent-Meri. Ji pasakojo, kad ten ji nejutusi jokios baimės,�� bent jau ji taip sakė.

Ko gero, taip atsitiko dėl suvalgyto gabalėlio apnuodyto vestuvių pyrago, pats sau tarė Puaro. Nenuostabu, kad po to ji tokia i�sigandusi... Tas baimės jausmas nepraėjo net jai atsikėlus į ramų kaimelį Stensfild Greind�o apylinkėse. Dar daugiau�� jis net padidėjo... Įdomu, kodėl padidėjo? Tikriausiai ta nervinė įtampa �ia i�augo dėl to seno bambeklio Timo�io. Juk nėra lengva vis� laik� tūp�ioti apie tokį simuliant� ir nuolat tenkinti visus jo kaprizus!

Keista, bet pas juos j� visgi ka�kas bus i�g�sdin�s... Bet kas? Ar ji pati tai �inojo?

Nutaik�s patogų moment�, kai jie prie� pietus buvo vieni pasilik� kambaryje, ir tarsi norėdamas patenkinti perdėt� smalsum�, taip būding� svetim�aliams, jis atsargiai prakalbo �mog�udystės tema.

��Suprantate, kad su jos artimaisiais negaliu kalbėti �ia tema. Bet man labai smalsu... O kam mano vietoje nebūtų? Juk tai buvo tokia �iauri �mog�udystė�� nuo�aliame koted�e nu�udoma jautri menininkė. Įsivaizduoju, koks tai buvo smūgis velionės giminėms... Bet manau, kad ir jums tai buvo tikras �okas. Kaip pasakojo misis Eberneti, jūs tada gyvenote su ja?

��Taip, gyvenau. Bet... jums leidus, mesje Pontalje, nenorė�iau apie tai kalbėti.

��O, a� jus puikiai suprantu.

Pasak�s tik tiek, laukė. Ta�iau neilgai. Jis tikėjosi, kad ji nei�k�s neprabilusi ta tema. Ir ji pati pradėjo apie tai pasakoti.

Nors jis nei�girdo nieko, apie k� anks�iau nebuvo girdėj�s, vaizdavo, kad viskas jam nepaprastai įdomu ir aik�iodamas i�reik�davo, kaip gerai suprant�s, kokį siaub� jai teko patirti ir kaip jis j� u�jau�ia. Mis Gilkrist tokia jo reakcija nepaprastai patiko. Tik tada, kai senoji moteri�kė i�pasakojo visk� apie tai, kaip ji tada jautėsi, k� pasakė daktaras ir koks malonus buvo misteris Entvislas, Puaro pagaliau atsargiai pakeitė pokalbio tem�.

��Jūs labai i�mintingai pasielgėte, nelikdama koted�e viena...

��A� to nebū�iau galėjusi i�tverti, mesje Pontalje, jokiu būdu!

��Suprantu jus. Atrodo, jūs bijojote pasilikti viena ir misterio Ebeme�io namuose, jiems va�iuojant �ia?

Matėsi, kad mis Gilkrist jautėsi dėl to kalta.

��Man ne�moni�kai gėda dėl tos scenos. Ne�inau, kodėl mane buvo apėmusi tokia panika? Tiesiog pati nesuprantu...

��Nagi, nagi... Jūs tai puikiai �inote. Kaip girdėjau, jūs tik neseniai atsigavote po patirto bandymo jus nunuodyti. Jūs tikriausiai pagalvojote, kad tas nusikaltėlis, tas jūsų �eimininkės �udikas, manydamas, kad jūs apie jį �inote...

��Na, k� a� galiu �inoti? Tai tikriausiai buvo koks valkata arba pami�ėlis...

��Vargu ar tai buvo valkata. Manau, kad tai ma�ai tikėtina...

��Ak, pra�au jūsų mesje Pontalje,�� mis Gilkrist vos nepravirko�� Nekalbėkite �itaip! Nenoriu tuo patikėti...

��Ir kuo gi nenorite patikėti?

��Tuo, kad tai nebuvo... noriu pasakyti, kad tai buvo...

Sumi�usi ji nutilo.

��Na, visgi jūs tikite!�� grie�tai i�tarė Puaro.

��O ne, jokiu būdu ne!

��Manau, kad taip! �tai kodėl jūs buvote tokia i�sigandusi. Jūs ir dabar vis dar bijote, ar ne tiesa?

��Ne! Jūs tikrai klystate. Bent jau nuo tada, kai �ia atva�iavau... �ia taip daug �monių, tokia puiki �eimyni�ka atmosfera... Ak, jie visi �ia atrodo tokie puikūs!

��Man atrodo... Atleiskite man u� smalsum�, bet a�, senas �mogus, visada link�s m�styti apie tai, kas mane sudomino... Taigi man atrodo, kad Stensfild Greind�e, misterio Eberne�io namuose, turėjo įvykti ka�kas, ka�koks nereik�mingas dalykas, kuris jūsų pas�monėje pa�adino t� baimės jausm�. Dabar gydytojai pripa�įsta did�iulį pas�monės vaidmenį �mogaus gyvenime. Tarkim, kad ka�kokia smulkmena ar tiesiog koks nereik�mingas įvykis jumyse galėjo sukelti t� psichologinį �ok�, kuris jūsų mintis nukreipė tam tikra linkme... Gal atsimintumėt, kas tai galėjo būti?

Kurį laik� mis Gilkrist galvojo, paskui staiga tarė:

���inote, mesje Pontalje, manau, kad tai buvo vienuolė...

Puaro dar nespėjus sureaguoti į �iuos jos �od�ius, į kambarį įėjo Sjuzena su vyru, o po jų�� Helena.

�Vienuolė,�� pagalvojo seklys,�� �ioje byloje a� jau ka�k� girdėjau apie vienuol�...�. Jis nusprendė vakare vėl, tarsi tarp kitko, u�vesti kalb� vienuolės tema.

19 SKYRIUS

Visi �eimos nariai buvo labai malonūs mesje Pontalje, JTOCPR atstovui. Fakti�kai niekas nesuprato tų raid�ių reik�mės, ta�iau, nenorėdami pasirodyti nei�manėliais, nepra�ė jų i�ai�kinimo. Vienintelė Rozemunda nustebusi paklausė: �K� tai galėtų reik�ti? Anks�iau nieko pana�aus nesu girdėjusi...� Laimei, tuo metu nieko nebuvo �alia. Puaro ėmėsi taip įtikinamai ir autoritetingai ai�kinti, kad kiekvienas jos vietoje, tik ne ji, būtų mir�s i� gėdos, kad nieko ne�ino apie toki� pasaulinės reik�mės organizacij�... O Rozemunda tik abejingai i�tarė:

��Ak, ir vėl tie pabėgėliai... Kaip jie visi man nusibodo!

Taigi, nors ir be didelio entuziazmo, visi susitaikė su mesje Pontalje buvimu jų tarpe. Ai�ku, būtų buv� geriau, jei Helena nebūtų jo pakvietusi būtent �iam savaitgaliui, bet jei jis jau �ia, tai k� padarysi... Be to, �is svetim�alis mesje nelabai gerai moka anglų kalb� ir ne visk� supranta i� to, k� jie kalbasi,�� ypa� jei pokalbyje dalyvauja daugiau �monių ir kalbama vienu metu... Daugiau ar ma�iau visų u�mir�tas, Puaro patogiai įsikūrė krėsle. Jis gurk�nojo kav� ir stebėjo aplinkinius. �iuo metu jis jautėsi taip, kaip jau�iasi katinas, besiruo�iantis pulti būrelį nerūpestingai �ir�kian�ių �virblių...

Ri�ardo Eberne�io palikuonys vaik��iojo po nam� ir ap�iūrinėjo jo turinį. Dabar jie jau buvo pasiruo�� pareik�ti savo pageidavimus ir, jei prireiks, kautis �ragais ir nagais�, kad gautų tai, ko nori.

Pirmojo susirėmimo objektas buvo Spodo porceliano servizas. I� jo lėk�telių jie k� tik buvo suvalg� desert�.

��Manau, man ma�ai lik� gyventi...�� melancholi�ku balsu parei�kė Timotis.�� Mes su Mode neturime vaikų ir todėl mums nevertėtų apsistatyti nereikalingais daiktais... Ta�iau tų senų gerų laikų atminimui norė�iau pasiimti �į serviz�. Suprantu, kad jis nėra madingas ir bendrai dabar jis yra visi�kai bevertis, bet... Bū�iau visi�kai patenkintas, gav�s nors jį. Daugiau man i� �ia nieko nereikia, na, nebent dar to Bule bufeto i� baltojo miegamojo...

��Deja, dėde, jau pavėlavote!�� pertraukė jį D�ord�as su �aisminga pa�aipa balse�� Dar ryte a� papra�iau tetos Helenos �į serviz� atiduoti man!

I� pasipiktinimo Timotis net paraudo.

��Atiduoti tau? K� tu tuo nori pasakyti? Kad tu papra�ei, tai dar nieko nerei�kia... Kuriam galui tau tas servizas? Juk tu net neved�s...

��Įsivaizduokite�� a� kolekcionuoju Spodo porcelian�! �is servizas yra puikus jo pavyzdys. Bet a� neturiu jokių pretenzijų dėl to bufeto�� a� jo ir dovanai neim�iau...

��Nebūk toks į�ūlus, jaunuoli! A� u� tave vyresnis, be to, esu vienintelis gyvas Ri�ardo brolis. �is servizas mano, supranti?!

��Kodėl jums nepaėmus ko nors i� Drezdeno porceliano, dėde? Tas porcelianas taip pat labai vertingas, ir, esu tikras, taip pat jums brangus kaip atminimas. Kaip ten bebūtų,�� Spodo servizas�� mano. Juk kas pirmesnis, tas gudresnis, ar ne?

��Kokia nes�monė! Taip negalima elgtis,�� apsiputoj�s �aukė Timotis. �ia Modė grie�tai tarė:

��Pra�au tav�s, D�ord�ai, nenervink savo dėdės. Jam tai labai kenkia. Suprantama, jis gaus t� Spod�, jei tik jis to nori. Juk renkantis jam pirmenybė. Galų gale juk jis Ri�ardo brolis, o tu�� viso labo sūnėnas.

��Ir �tai k� a� dar pasakysiu, jaunuoli,�� Timotis virė pyk�iu�� Jei Ri�ardo testamentas būtų sudarytas teisingai, �is namas ir viskas, kas jame yra, būtų mano. �tai toks turėjo būti testamentas, jei jis būtų buv�s teisingas... Bet deja... A� tik galiu įtarti, kad �ia neapsieita be pa�alinio įsiki�imo. Tas testamentas tiesiog absurdi�kas�� tikra nes�monė!

Jis atsilo�ė, susigriebė u� �irdies ir sudejavo:

��Man labai bloga... Gal galė�iau gauti la�elį... brend�io?

Mis Gilkrist bėgte i�bėgo i� kambario ir tu�tuojau sugrį�o, ne�ina nedidele taurele, pripildyta to gydomojo gėrimo.

���tai jis, misteri Eberneti. A� jūsų labai pra�au, nesijaudinkite. Gal geriau eitumėte pagulėti?

��Nekvailiokite!�� suriaumojo Timotis, vienu ypu i�mauk�s brendį�� Eiti gulti? A� juk ketinu ginti savo interesus.

��Tu mane tiesiog stebini, D�ord�ai,�� vėl įsiterpė Modė�� Tavo dėdė visi�kai teisus. Jeigu jis nori to Spodo servizo, jis jį ir gaus.

��Tuo labiau, kad tai tokia �lyk�tynė,�� į pokalbį įsiterpė Sjuzena.

��Prik�sk lie�uvį, Sjuzena,�� pra�vok�tė Timotis.

Liesas jaunas vyras, sėdintis prie Sjuzenos, pakėlė galv�. �ai�esniu balsu, negu paprastai, jis pasakė:

��Nekalbėkit tokiu tonu su mano �mona!

Jis net �iek tiek pasikėlė nuo kėdės, bet Sjuzena greitai i�tarė:

��Viskas gerai, Gregai. A� į tai nekreipiu dėmesio.

��Bet a� kreipiu!

Tada, kaip visada rami, Helena pasakė:

��Bus labai gra�u i� tavo pusės, D�ord�ai, jeigu dėdė gaus t� serviz�.

��A� nenusileisiu, jokiu būdu!�� nenurimo Timotis.

�ia D�ord�as �aismingai nusilenkė Helenai ir pasakė:

��Jūsų �odis�� man įstatymas, teta Helena. Nurimkite, dėde Timoti, tie brangūs indeliai�� jūsų. A� tik pajuokavau.

��Jis pajuokavo! Nieko sau juokeliai!�� pratrūko Modė�� Dėdei vos �irdis neply�o!

��Na jau, na jau,�� mėgavosi D�ord�as,�� esu tikras, kad dėdė mus visus pergyvens. Jis pana�us į t� girg�dantį medį...

Timotis nu�velgė jį smerkian�iu �vilgsniu.

��Nesistebiu, kad Ri�ardas tavimi nusivylė.

��K� jūs tuo norite pasakyti?�� D�ord�as staiga surimtėjo.

��Po Mortimerio mirties tu buvai atvyk�s �ia, nes tikėjaisi u�imti jo viet�, tikėjaisi, kad tapsi Ri�ardo įpėdiniu, argi a� kalbu neties�? Bet mano varg�as brolelis i�kart tave perprato. Jis �inojo, kas atsitiktų su jo pinigais, jei jie patektų į tavo rankas. Stebiuosi, kaip jis tau dar �į t� paliko... Jis �inojo, kam tu juos i��vaistytum: arkliams, lo�imui kortomis, Monte Karlo, u�sienio kazino... Gal net dar blogiau. Ri�ardas suprato, ko i� tav�s galima laukti, argi a� neteisus?

D�ord�o �nervės i� pasipiktinimo net i�sipūtė, bet jis susitvardė ir gana santūriai i�tarė:

��Pra�y�iau skaitytis su �od�iais, dėde.

��A� blogai jau�iausi ir negalėjau atvykti į laidotuves,�� i� lėto dėstė Timotis,�� bet Modė man papasakojo, k� po laidotuvių pasakė Kora. Ji visuomet buvo kvai�a, bet tada jos �od�iuose buvo tiesos, a� �inau, kas tai galėjo padaryti...

��Timoti!�� Modė atsistojo tvirta kaip uola.�� Tu labai pavarg�s, brangusis. Turėtum pagalvoti ir apie savo sveikat�. A� negaliu tau leisti vėl susirgti. Eime auk�tyn į miegam�jį. Tu privalai i�gerti raminan�iųjų ir tuojau pat eiti miegoti. Tad, Helena, mes su Timo�iu imame Bule bufet� ir Spodo serviz� desertui. Tai bus prisiminimas apie Ri�ard�. Tikiuosi, tam niekas neprie�tarauja?

Ji ap�velgė susirinkusius. Visi tylėjo, ir ji tvirtu �ingsniu i�ėjo i� kambario, vesdama Timotį u� parankės, o kitos rankos mostu pa�alindama mis Gilkrist i� kelio. Pastaroji vis� laik� nedr�siai mind�iukavo ant slenks�io.

Jiems i�ėjus, D�ord�as pirmas nutraukė tyl�.

��Femme formidable!13 Tai tiksliai apibūdina tet� Mod�. Kitaip apie j� nepasakytum.

Mis Gilkrist vėl prisijungė prie jų, gana pasimetusi, ir suvebleno:

��Misis Eberneti tokia gera.

�i jos pastaba nuskambėjo labai kvailai. Staiga Maiklas �einas garsiai nusijuokė ir tarė:

��Nuostabu! Visa tai nepaprastai pana�u į scen� i� �Voisio palikimo�... Beje, mes su Rozemunda norime to malachitinio stalelio i� svetainės.

��O ne!�� su�uko Sjuzena.�� A� jo noriu!

��O Vie�patie, ir vėl viskas prasideda,�� pratarė D�ord�as, tragikomi�kai pakeldamas akis į lubas.

��Na, mums nėra ko gin�ytis,�� tarė Sjuzena.�� Tik noriu pasakyti, kad tas staliukas reikalingas mano gro�io salonui. Suprantate, dėl spalvinio akcento. Ant jo pastatysiu didel� va�kinių gėlių puok�t�. Tai atrodys tikrai nuostabiai. Va�kinių gėlių galiu lengvai gauti, bet rasti �ali� malachitinį stalelį�� tai jau problema.

��Bet mieloji,�� tarė Rozemunda,�� kaip tik todėl ir mums jo reikia�� naujojo spektaklio dekoracijoms.

Taip pat dėl spalvinio akcento... Su va�kinėmis gėlėmis ir kolibrių i�kam�omis.

��A� tave puikiai suprantu, Rozemunda, bet man jis labiau reikalingas. Scenoje galima pastatyti ir kartoninį malachitinį stalelį�� i� toli jis atrodys kaip tikras. Bet mano salonui būtinai reikia tikro daikto!

��Na, damos. Gal traukite burtus? Meskite monet� ar kort�... Tai visi�kai atitiktų �io stalelio dvasi�.

Sjuzenos veidas nu�vito �ypsena.

��Mes su Rozemunda tai aptarsime rytoj.

Kaip visada, ji atrodė u�tikrinta savimi. D�ord�as susidomėj�s �iūrėjo tai į j�, tai į Rozemund�. Pastaroji buvo susim�s�iusi. Atrodė, kad jos mintys klajoja ka�kur toli...

��Kieno pus� jūs palaikote, teta Helena? Manau, kad �ia �ansai visi�kai lygūs... Sjuzena yra labai u�sispyrusi, o Rozemunda�� labai tikslinga. Ji tiesiog įsimylėjusi teatr�.

��Gal a� ir apsiei�iau be tų kolibrių,�� nusileido Rozemunda.�� I� vienos tos kinieti�kos vazos gautųsi labai puikus �viestuvas, jei u�dėtum auksinės spalvos gaubt�...

Dabar mis Gilkrist suskubo įki�ti ir savo trigra�į:

���iame name tiek gra�ių daik�iukų... Tas �alias stalelis tiesiog nuostabus! Man tokio niekur neteko matyti. Esu tikra, jis labai puikiai atrodytų jūsų naujoje įstaigoje, misis Benks. Tikriausiai jis labai brangus?

��Jo kaina bus i�skai�iuota i� man skirtos dėdės palikimo dalies,�� sausai pasakė Sjuzena.

��Atleiskite, a� nenorėjau pasakyti...�� mis Gilkrist net pasimetė...

��Taip, jo kaina galės būti i�skai�iuota i� mūsų palikimo dalies,�� įsiterpė Maiklas,�� kartu su tomis va�kinėmis gėlėmis.

��Jos tikrai labai tinka ant to stalelio�� sumurmėjo mis Gilkrist.�� Atrodys taip nuostabiai, taip skoningai...

Niekas nekreipė dėmesio į senutės i�ved�iojimus. Staiga prabilo Gregas. Savo nervingu balsu jis tiesiog i�spiegė:

��Sjuzena nori to stalelio!

Visi staiga nutilo, tarsi Gregas būtų sufal�yvin�s nat�.

Tyl� nutraukė Helena.

��K� gi tu, D�ord�ai, i� tikrųjų norėtum gauti? Kai negavai to Spodo servizo...

D�ord�as pla�iai nusi�ypsojo, ir visiems palengvėjo.

��Ai�ku, nederėjo var�ytis su senuoju Timo�iu,�� pasakė jis,�� bet jis tikrai nepaken�iamas. Visados viskas turi būti taip, kaip jis nori!

��Negalima ty�iotis i� invalido, misteri Krosfildai�� įsiterpė mis Gilkrist.

��Joks jis invalidas! �iurk�tus senas egoistas�� �tai kas jis!�� parei�kė D�ord�as.

��A� su tavimi visi�kai sutinku, D�ord�ai,�� tarė Sjuzena.�� Nemanau, kad jis i�vis kuo nors serga. Kaip tu galvoji, Rozemunda?

��K� tu pasakei?

��Ar tu manai, kad dėdė Timotis i� tikrųjų serga?

��Ne, a� tuo labai abejoju...�� Rozemunda atrodė sutrikusi. Ji atsipra�ė, kad nei�girdusi klausimo�� Atleiskite man, a� kaip tik galvojau, kaip geriau ap�viesti t� stalelį.

��Dabar ir jūs patys matote,�� pasakė D�ord�as,�� kad visos jos mintys sukasi tik apie teatr�, ir ji labai u�sispyrusi. Tavo �mona, Maiklai, tikrai pavojinga moteris. Tu ir pats, manau, tai supranti...

���inoma, suprantu,�� nusijuokė Maiklas.

D�ord�as nesiliovė mėgav�sis susiklos�iusia situacija:

��Rytoj toliau t�sis �Mū�is dėl stalo�. Tikiuosi, kad kova neper�engs mandagumo ribų, bet manau, kad ji bus �ūtbūtinė. Kiekvienas i� mūsų turėtų remti kuri� nors pus�... A� tai u� Rozemund�, kuri tokia miela, nors ir nėra nuolaidi. Vyrai tikriausiai rems savo �monas. Na, o jūs, mis Gilkrist, jūs tikriausiai būsite Sjuzenos pusėje?

��O taip, misteri Krosfildai, a� nedrįs�iau...

��Teta Helena!�� D�ord�as nenorėjo klausytis mis Gilkrist i�ved�iojimų�� Jūsų balsas lemiamas. Ak, a� visai u�mir�au apie mesje Pontalje.

��Atleiskit, apie k� jūs �ia?..�� paklausė Erkiulis Puaro, tarsi pa�adintas i� miego.

I� prad�ių D�ord�as norėjo jam paai�kinti, kas �ia vyksta, bet paskui �ios minties atsisakė. �Varg�as senukas nė �od�io nesuprato i� to, kas �ia vyko,� pagalvojo jis, o balsu pasakė:

��Nieko tokio... Mes �ia tik �eimyni�kai pok�taujame...

��Taip, taip, a� suprantu,�� maloniai nusi�ypsojo senasis seklys.

��Taigi, teta Helena, jūsų balsas lemiamas! Kieno jūs pusėje?

Ji tik nusi�ypsojo ir tarė:

��Gal a� ir pati jo noriu, D�ord�ai...

Po to ji nukreipė kalb� į kit� pus�, maloniai kreipdamasi į sve�i� u�sienietį:

��Jums tikriausiai labai nuobodu, mesje Pontalje?

��O ne, madam, atvirk��iai. A� jau�iuosi labai pagerbtas, kad turėjau galimyb�, na, kaip �ia pasakiusi? Na, prisiliesti prie jūsų �eimos gyvenimo... O koks puikus �is namas! Kaip bus jame gerai mano varg�ams karo pabėgėliams. Tokia ramybė, tokia tyla... Beje, girdėjau, kad buvo ir daugiau norin�ių jį nusipirkti? Ka�kokia mokykla... Ne, ne visai mokykla, bet įstaiga, kuriai vadovauja vienuolės. Gal �eima būtų norėjusi geriau joms parduoti?

��Visi�kai ne,�� abejingai atsiliepė D�ord�as.

��Mergelės Marijos �irdies ordinas,�� t�sė Puaro�� Laimei, ne�inomo geradario dėka mes galėjome pasiūlyti didesn� sum�...�� �ia jis atsisuko į mis Gilkrist�� Man atrodo, jūs nemylite vienuolių...

Mis Gilkrist nuraudo ir pasimetė.

��O taip, misteri Pontalje, jūs neturėtumėt... na, a� noriu pasakyti, tai nieko asmeni�ko... Bet a� visada maniau, kad neturi prasmės... na, imti ir pasi�alinti nuo pasaulio... Nors esu tikra, kad jos labai pasiaukojan�ios ir daro daug gero �monėms.

��Negaliu sav�s net įsivaizduoti vienuole...�� pasakė Sjuzena.

��Mane visada labai stebina tie jų viduram�i�ki drabu�iai,�� įsiterpė D�ord�as�� Nejaugi jos mano, kad jei jos dėvės tuos savo nevykusius antisanitarinius skarmalus, tai Dievui bus maloniau į jas �iūrėti?

��Be to, su tais savo rūbais visos jos atrodo tokios pana�ios,�� toliau vystė vienuolių tem� mis Gilkrist�� Gėda prisipa�inti, bet a� vos negavau �irdies smūgio, kai man būnant pas misis Eberneti, kart� atidarius duris, ant slenks�io pama�iau renkan�i� aukas vienuol�... Neįsivaizduoju kodėl, bet man pasirodė, kad tai ta pati vienuolė, kuri� anks�iau buvau ma�iusi prie misis Lanskene namo durų Lit�et Sent-Meri. Suprantate, a� pasijutau taip, tarsi ji būtų sekiojusi man i� paskos...

��A� maniau, kad aukas jos visada renka po dvi.

���į kart� ten buvo viena,�� u�tikrino mis Gilkrist�� Matyt, ir jos taupo... Ta�iau, kaip ten bebūtų, tai, be abejo, turėjo būti skirtingos vienuolės: pirmoji rinko pinigus �vento Barnabo ba�ny�ios vargonams, o antroji�� ka�kam, susijusiam su vaikais...

��Bet sakote, kad jų veido bruo�ai pana�ūs?�� paklausė Erkiulis Puaro. Atrodė, kad �i tema jį sudomino. Mis Gilkrist atsisuko į jį, pamaloninta jo dėmesio.

��Manau, kad taip. Vir�utinė lūpa... tarsi būtų apaugusi plaukeliais. Matyt, būtent tai ir sukėlė man įtarim�. Tuo metu a� i�vis buvau sudirgusi, be to, dar atsiminiau visas tas karo meto istorijas, kai vyrai, apsireng� vienuolėmis, nusileisdavo para�iutais... Pasirodo, tai būdavo prie�o �nipai... Ai�ku, pagalvojus a� supratau, kad dabar kvaila taip galvoti...

��Vienuolės drabu�iai�� gera maskuotė. Jie paslepia kojas,�� susim�s�iusi pasakė Sjuzena.

��Ties� sakant,�� į pokalbį įsijungė D�ord�as,�� �monės retai labai įdėmiai �iūri vienas į kit�. Todėl teisme da�nai būna, kad skirtingi liudininkai įvairiai apibūdina vien� ir t� patį �mogų. �tai, pavyzd�iui, vienas apie jį sako: �emas, storas, �viesiais plaukais, o kitas�� liesas, tamsiaplaukis... Fakti�kai tik vienas i� jų teisus, bet �ia atsiranda problema!

��Būna ir taip,�� įsijautusi t�sė pokalbį Sjuzena,�� kad �vilgtelėjus į savo atvaizd� veidrodyje, kartais sav�s neatpa�įsti. Veidas lyg ir matytas, galvoji ir pagaliau supranti: Vie�patie, juk tai a�!

��Būtų dar įdomiau, jei �monės galėtų matyti savo tikr�jį vaizd�, o ne atspindėt� veidrodyje...�� tarė D�ord�as.

��Kodėl?�� susirūpinusi paklausė Rozemunda.

��Supranti, �mogus save visuomet mato kitaip, negu aplinkiniai. Jis save gali pamatyti tik veidrodyje.

��Koks �ia skirtumas?

��Didelis,�� skubiai įsiterpė Sjuzena.�� Juk �monių veidai asimetri�ki. Viena veido pusė �iek tiek skiriasi nuo kitos; skirtingi antakiai, ne visai taisyklinga nosis. Galiu tai paai�kinti pavyzd�iu. Gal turite pie�tuk�?

Greit pie�tukas buvo surastas, ir visi linksmai pradėjo eksperimentuoti. Pridėj� pie�tuk� tai i� vienos, tai i� kitos nosies pusės, jie pastebėdavo juokingus nukrypimus į kurį nors �on�. Tai juos labai pralinksmino. Niūri atmosfera i�sigiedrino, visų nuotaika pasitaisė. Dabar jie jau nebuvo Ri�ardo Eberne�io palikuonys, susirink� pasidalinti jo turtų. �ia buvo tiesiog linksma kompanija, smagiai leid�ianti savaitgalį u�miestyje.

Tik Helena sėdėjo tyli ir susim�s�iusi...

Erkiulis Puaro atsidus�s pakilo nuo kėdės ir mandagiai palinkėjo �eimininkei labos nakties.

��Gal a� kartu ir atsisveikinsiu. Mano traukinys i�vyksta devint� ryto. Tai labai anksti... Leiskite man padėkoti u� jūsų vai�ingum�. Namo pardavimo dat� suderinsiu su �auniuoju misteriu Entvislu.

��Tai bus galima atlikti bet kuriuo metu, mesje Pontalje. A�... a� �ia jau u�baigiau visus savo reikalus.

��Jūs grį�tate į savo vil� Kipro saloje?

��Taip,�� Helena lengvai nusi�ypsojo.

��Matau, kad jus tai d�iugina. Ar nebus liūdna skirtis su �iuo namu Anglijoje?

��O ne, praeitį reikia palikti ir neatsigr�ti atgal...

��Taip, jei tai yra įmanoma,�� Puaro ap�velgė visus susirinkusius su kalta �ypsena veide�� Bet ji kartais neleid�ia sav�s u�mir�ti�� stovi greta ir �nib�da tau į ausį: �Su manimi dar ne visos s�skaitos suvestos...�

��Ar jūs norite pasakyti, kad tie jūsų pabėgėliai, net persikraust� �ia, negalės u�mir�ti visų tų kan�ių, kurias jiems buvo tek� patirti?

��A� ne savo pabėgėlius turėjau galvoje...

��Jis galvojo apie mus,�� tarė Rozemunda�� Ir apie dėd� Ri�ard�, tet� Kor�, kirvį ir visa kita.

Ji atsisuko į Puaro:

��Juk a� sakau ties�, ar ne?

Puaro pa�iūrėjo į j� nieko nesakan�iu �vilgsniu ir paklausė:

��Kodėl jūs taip galvojate, madam?

��Juk jūs esate detektyvas ir todėl atva�iavote �ia! Tas jūsų JTOCPR, ar kaip jūs ten jį pavadinote,�� gryniausias akių dūmimas, argi ne tiesa?

20 SKYRIUS

Puaro pajuto, kad momentas tikrai dramati�kas, nors pats nenuleido akių nuo Rozemundos puikaus nerūpestingo veidelio.

Staiga jis jai �emai nusilenkė ir tarė:

��Jūs labai pastabi, madam.

��Nieko pana�aus. Man jus tik kart� parodė restorane, ir a� įsidėmėjau jūsų veid�.

��Ir jūs taip ilgai tylėjote?

��Taip. Man atrodė, kad taip bus įdomiau.

�ia Maiklas pratrūko, tiesiog negalėdamas susitvardyti:

��Bet mano brangi mergyte...

Puaro nukreipė savo �vilgsnį į jį. Matėsi, kad jaunuolis vos gali sulaikyti pyktį ir dar ka�k�... Gal tai buvo baimė? Detektyvas greitai nu�velgė visus kitus: pasipiktinusi� ir susierzinusi� Sjuzen�; kaip visada santūrų Greg�; kvailokai atrodan�i� i� nuostabos atverta burna mis Gilkrist; įsitempusį D�ord��; pagaliau i� pusiausvyros i�mu�t� Helen�. Visų elgesys atitiko situacij�... Gaila, kad jis nepa�iūrėjo į juos tada, kai Rozemunda i�tarė t� nelemt� �odį... Deja, ta akimirka jau praleista.

Pagaliau jis i�sitiesė ir vėl nusilenkė, tik dabar jau visiems. Jo u�sienieti�ko akcento jau beveik nebeliko.

��Taip, a� tikrai esu detektyvas ir esu įgaliotas i�tirti Ri�ardo Eberne�io mirties aplinkybes.

��Įdomu, kas jus įpareigojo?�� D�ord�o Krosfildo balsas nieko gero ne�adėjo.

��Kol kas �is klausimas jums neturėtų rūpėti, bet būtų labai gerai, jeigu jūs atsisakytumėte bet kokių abejonių, kad Ri�ardas Ebernetis mirė savo mirtimi.

��Apie tai ir kalbos negali būti. Juk jis tikrai mirė savo mirtimi. Niekas tuo net neabejoja!

��Bet Kora Lanskene abejojo, ir jos jau nėra gyvųjų tarpe.

��Taip, ji tai pasakė kaip tik �ia,�� netvirtai tarė Sjuzena,�� bet a� nemanau, kad i� tikrųjų...

��Taip tu ir nemanai, Sjuzena?�� savo sardoni�k� �vilgsnį dabar D�ord�as nukreipė į �i� savo pusseserꠗ Kam reikia apsimetinėti? Tau vis tiek nepasiseks apvynioti misterį Pontalje aplink pir�t�.

��Mes visi galvojome, kad teta Kora pasakė ties�,�� įsiterpė Rozemunda�� Beje, jis visai ne Pontalje, bet ka�koks Erkiulis...

��Erkiulis Puaro jūsų paslaugoms,�� jis ir vėl �emai nusilenkė, ta�iau jo pavardė niekam nepadarė gilesnio įspūd�io.

��Gal galė�iau su�inoti, kokias jūs padarėte i�vadas?�� pasidomėjo D�ord�as.

��Jis tau to nepasakys, brangusis,�� vietoj Puaro jam atsakė Rozemunda�� Jei k� pasakytų, tai tik neties�.

I� visų dalyvaujan�iųjų tik ji viena i� visos �irdies mėgavosi tuo, kas �ia vyko. Puaro susidomėj�s �iūrėjo į j�. II

T� naktį Puaro miegojo labai blogai. Jį kankino ka�kokie pokalbių fragmentai, ka�kieno �vilgsniai, gestai,�� viskas susipynė į sudėting� neramaus miego audinį. Vos tik jo nuvarg�s protas atsipalaiduodavo ir pradėdavo ilsėtis, kokia nors pa�ėlusi mintis vėl įkyriai pradėdavo jį varginti. Da�ai... Timotis ir da�ai. Aliejinių da�ų kvapas ka�kuo asocijavosi su misteriu Entvislu, Koros pie�iniai, meniniai atvirukai... Ka�kas buvo susij�s su Lenskomo �od�iais... Vienuolė, atėjusi į namus Ri�ardo Eberne�io mirties dien�. Ūsuota vienuolė... Vienuolė Stensfild Greind�e ir... Lit�et Sent-Meri... Ar ne per daug vienuolių? Dar ta Rozemunda jį demaskavo! Taip, visiems girdint parei�kė, kad jis detektyvas... Visi �iūrėjo į j�, netek� �ado! Tikriausiai jie taip pat �iūrėjo ir į Kor�, kai ji i�tarė tuos nelemtus savo �od�ius. Būtent t� akimirk� Helena suprato, kad ten �ka�kas ne taip�. Įdomu, kas tai galėjo būti? Keista, kad Helena taip lengvai skiriasi su praeitimi ir i�vyksta į Kipr�... Ir dar ji i�metė i� rankų tas va�kines gėles, jam pasakius... na, ir k� gi jis tada pasakė?

Puaro vėl nugrimzdo į u�mar�tį ir susapnavo sapn�...

Jis sapnavo �ali� malachitinį stalelį. Ant jo stovėjo va�kinių gėlių puok�tė po stikliniu gaubtu�� tikrai visas tas gaubtas buvo padengtas ry�kiai raudonais, kraujo spalvos, aliejiniais da�ais. Jis ai�kiai u�uodė tų da�ų kvap�, o Timotis vis dejavo ir sakė: �A� mir�tu... mir�tu... tai galas...� Modė stovėjo greta�� tokia auk�ta ir rūsti, su dideliu peiliu rankoje, ir atkartojo jo �od�ius: �Taip, tai galas...� Galas�� tai mirties patalas su u�degtomis �vakėmis ir besimeld�ian�ia vienuole. O, kad jis galėtų į�iūrėti tos vienuolės veid�, jis su�inotų...

Erkiulis Puaro prabudo ir jau turėjo tikslų atsakym�!

Taip, tai tikrai buvo galas...

Ta�iau jam dar reikėjo �į bei t� nuveikti.

Jis dėliojo mintyse įvairius faktus, tarsi mozaikos detales.

Misteris Entvislas, da�ų kvapas, Timo�io namas ir ka�kas, kas jame tikrai yra... va�kinės gėlės... Helena... Sudu��s gaubto stiklas... III

Savo kambaryje Helena neskubėjo eiti miegoti. Ji sėdėjo prie� didelį veidrodį, nieko nematan�iomis akimis �iūrėdama į savo atvaizd�, ir galvojo.

J� privertė priimti į namus Erkiulį Puaro, nors ji to nenorėjo. Tai vis misteris Entvislas�� ji negalėjo jam atsakyti... O dabar viskas i�kilo aik�tėn. Taigi net po mirties Ri�ardo Eberne�io nepalieka ramybėje. Ir vis dėl tų kelių �od�ių, i�tartų Koros...

T� dien� po laidotuvių... Įdomu, kaip jie visi tada atrodė... O kaip atrodė pati Kora?

K� gi tas D�ord�as pasakė? Apie sav�s matym� i� �alies?

Net yra toks posakis: �Save matyti kitų akimis�. Tai yra matyti save tokiu, kokiu tave mato kiti.

Staiga jos akys, beprasmi�kai �iūrėjusios į veidrodį, susidomėjo savo atvaizdu jame. Ten ji matė save�� ne toki�, kokia ji buvo tikrovėje�� ne toki�, koki� j� matė aplinkiniai, jų tarpe ir Kora tada...

Jos de�inysis�� ne, kairysis antakis buvo labiau i�lenktas, negu de�inysis. O kaip burna? Burna buvo visi�kai simetri�ka. Jeigu ji save sutiktų, ji, be abejo, atpa�intų save, nes nėra didesnių nukrypimų nuo jos veidrodinio atvaizdo. Ne taip, kaip Koros atveju.

Kora�� prie� jos akis i�kilo jos atvaizdas... Toks, kokį ji matė laidotuvių dien�: pakreipusi galv� į vien� �on�, kai klausė t� savo klausim� ir �iūrėjo į Helen�...

Staiga Helena pakėlė rankas prie veido. Sunerimusi ji i�tarė:

��Tai neįmanoma... To tiesiog negali būti... IV

Telefono skambutis pa�adino mis Entvisl i� nuostabaus sapno, kuriame ji �aidė pokerį su pa�ia karaliene Marija. I� prad�ių ji nenorėjo prieiti, bet jis nenustojo įkyriai skambėti... Mieguista ji pa�iūrėjo į prie lovos kabantį laikrodį. Be penkių septinta! Ir kas �ia, po galų, taip anksti įkyri?! Tikriausiai kas nors suklydo...

Telefonas įkyriai skambėjo, tad mis Entvisl pagriebė chalat� ir nepatenkinta nu�lepsėjo į svetain�, kur stovėjo telefonas.

��Kensingtonas 675498, klausau�� nepatenkintu balsu atsiliepė ji.

��Jus trukdo misis Eberneti. Misis Leo Eberneti. Norė�iau kalbėti su misteriu Entvislu...

��O, labas rytas, misis Eberneti,�� ji tai pasakė labai �altai�� Tai kalba mis Entvisl. Mano brolis dar miega... Beje, ir a� dar miegojau.

��Ak, atleiskite man,�� atsipra�ė Helena.�� Bet man labai svarbu nedelsiant pasikalbėti su jūsų broliu.

��Ar nebūtumėt galėjus to vėliau padaryti?

��Bijau, kad ne.

��Tada gerai, palaukite.

Mis Entvisl buvo labai nepatenkinta. Ji pasibeldusi įėjo į brolio kambarį.

��Ir vėl tie Eberne�iai neduoda ramybės...

��Kas? Eberne�iai?

��Misis Leo Eberneti. Nieko sau! Skambina dar prie� septint�!

��Tai sakai, misis Leo Eberneti? O Vie�patie. Kurgi mano chalatas?! O, a�iū tau...

Entvislas nekantriai pagriebė ragelį.

���ia Entvislas. Ar tai jūs, Helena?

��Atleiskite, kad trukdau taip anksti. Bet jūs buvote pra��s, kad a� nedelsiant jums paskambin�iau, jei atsimin�iau tai, kas t�dien buvo �ne taip� tuo metu, kai Kora mus priblo�kė savo �od�iais...

��O, jūs jau prisiminėte?

��Taip, bet tai gal kvaila...�� Helenos balse pasigirdo abejonė�� Net ne�inau, kaip visa tai paai�kinti, bet esu visi�kai tikra... Ta mintis man atėjo į galv� be�iūrint į savo atvaizd� veidrodyje dar vakar vakare... Oi!...

Po �io �ūksnio ragelyje pasigirdo ka�koks nesuprantamas garsas, tarsi ka�kas sunkus būtų krit�s ant �emės. Nesulaukdamas atsakymo misteris Entvislas vėl ir vėl �aukė į ragelį:

��Alio! Alio, Helena, kalbėkite! Kas atsitiko? Kas jums, Helena?

21 SKYRIUS

Misteris Entvislas turėjo sugai�ti daugiau nei valand�, kol, apskambin�s daugyb� telefono sto�ių, pagaliau ragelyje i�girdo Erkiulio Puaro bals�.

��A�iū Dievui! Bandau jums prisiskambinti jau daug laiko, bet telefonų stotis niekaip negalėjo sujungti su jūsų numeriu...

��Nieko nuostabaus. Ragelis buvo nukeltas...�� ka�kas Puaro balse i�g�sdino sen�jį jurist�.

��Ar kas nors atsitiko?

��Taip. Prie� dvide�imt minu�ių kambarinė rado misis Leo Eberneti ant �emės, gulin�i� be s�monės, �alia telefono aparato darbo kambaryje. Pavojingas smegenų sutrenkimas. Matyt, krisdama ji susimu�ė galv� į marmurinį daikt�, naudojam� durims atremti. Ta�iau nei a�, nei daktaras negalvojame, kad buvo būtent taip...

��Tuo metu ji skambino man, bet staiga nutilo, ir a� negalėjau suprasti, kodėl...

��Ji skambino jums? K� ji pasakė?

��Kart� a� jos buvau papra��s, kad ji man paskambintų, jei atsimintų k� nors įtartino i� tos dienos po laidotuvių... Taigi, jos �od�iais, ji staiga prisiminė ka�k�, kas tada jai sukėlė įtarim�.

��Eh bien14.

���ia joks eh bien�� pasakė misteris Entvislas.�� Ji man buvo pradėjusi pasakoti, bet ka�kas j� pertraukė.

��Kiek i� viso to ji suspėjo jums pasakyti?

��Nieko įdomaus ir svarbaus...

��Atleiskite man, mon ami15, bet �ia a� sprend�iu, kas yra svarbu, o ne jūs! Būtent k� ji jums pasakė?

��Ji man priminė, kad buvau jos pra��s i� karto man prane�ti, jeigu atsimintų tai, kas jai pasirodė keista... Ji pasakė, kad ji tai prisiminė, bet gal tai visai nieko svarbaus... Tada a� jos paklausiau, ar tai apie kurį nors i� tada susirinkusių į laidotuves? Ji tai patvirtino. Ji paai�kino, kad ta mintis jai atėjo į galv� �iūrint į veidrodį...

��Na, k� dar ji pasakė?

��Tai viskas, k� ji suspėjo man pasakyti.

��Ar ji minėjo, apie kurį �mogų ji norėjo kalbėti?

��Pasakodamas būtinai t� bū�iau pasak�s, jei nors vienu �odeliu ji būtų u�siminusi,�� nepatenkintas at�ovė Entvislas.

��Atleiskite man, mon ami. A� neabejoju, kad jūs būtinai man būtumėt apie tai pasak�s.

��Dabar reikės palaukti, kol ji atgaus s�mon�. Tik tada galėsime visk� su�inoti,�� pasakė senasis juristas.

Puaro balsas nuskambėjo labai rimtai:

��Tai gali atsitikti labai negreitai. Gal net niekada...

��Nejaugi tai taip pavojinga? Bet juk tai siaubinga, Puaro!

��Taip, tai tikrai siaubinga. �tai kodėl mes negalime laukti sudėj� rankas. Manau, kad turime reikal� su labai nuo�miu �mogumi, arba tapusiu tokiu dėl i�g�s�io. Manau, kad pavojinga palikti misis Eberneti Enderbyje. Greitoji j� jau nuve�ė į ligonin�, kur pas j� nieko neleid�ia, net giminai�ių.

��Jūs mane labai nuraminote, brangusis. Jai tikrai gali grėsti pavojus.

��Bet jai tikrai grėsė did�iulis pavojus!

Jautėsi, kad misteris Entvislas buvo giliai sujaudintas.

��A� labai gerbiu Helen� Eberneti. Visada j� gerbiau... Ypatingo charakterio moteris. Manau, kad gyvenime ji turėjusi tokių i�gyvenimų, apie kuriuos niekas ne�ino...

��Nejaugi?

��A� visada ka�k� įtarinėjau...

��Taigi, taigi... Ta vila Kipre, manau, kalba u� save...

��Nenorė�iau, kad pradėtumėt galvoti...

��Jūs man negalite u�drausti galvoti! Na, o dabar a� jums turiu ma�yt� u�duotį.

Puaro �iek tiek palaukė, paskui tarė:

��A� norėjau įsitikinti, jog mūsų niekas nesiklauso... Viskas tvarkoje. Taigi, dabar prie reikalo... Ruo�kitės kelionėn.

��Kelionėn?�� sunerimo misteris Entvislas.�� Ak, suprantu. Jūs norite, kad nuva�iuo�iau į Enderbį?

��Visi�kai ne! Jums nereikės keliauti taip toli. Tai netoli Londono. Jūs vyksite į Beri Seint-Edmunds��� ma foi!16, kokie keisti tie anglų miestų vardai! Ten jūs i�sinuomosite ma�in� ir nuva�iuosite į netoli Forsdaik Hauso esan�i� nervų ligų klinik�. Ten susirasite daktar� Penrit� ir i�siklausinėsite apie vien� jo pacient�, kuris neseniai i� ten i�ėjo. Jo pavardė�� Gregoris Benksas. I�siai�kinkite, nuo ko jis ten gydėsi.

��Jūs manote, kad Gregoris Benksas proti�kai nesveikas?

�����, skaitykitės su �od�iais... O dabar... a� dar nepusry�iavau, manau, jūs taip pat...

���inoma, ne. A� taip susirūpin�s...

��Visi�kai tuo nesistebiu. Taigi, maldauju, papusry�iaukite, o paskui dar pamiegokite. Dvylikt� valand� yra geras traukinys į Beri Seint-Edmunds�. Jei turėsiu kokių nors naujienų, paskambinsiu jums dar nei�va�iavus.

��Pasisaugokite, Puaro,�� tarė Entvislas susirūpin�s.

��Būtinai pasisaugosiu. A� ir pats nenoriu, kad man kas nors trankytų per galv� marmurine plok�te. Pri�adu labai saugotis. Na, o dabar iki pasimatymo.

Puaro i�girdo, kaip kitame gale Entvislas padėjo ragelį, o u� sekundės pasigirdo kitas toks pat garsas, tik labai silpnas... Jis nusi�ypsojo. Ka�kas taip pat padėjo ragelį, tik �ia, hole...

Jis nuskubėjo ten, bet nerado nė gyvos dvasios. Ant pir�tų galų jis nusėlino prie didelės spintos, esan�ios indaujoje u� laiptų, ir pa�velgė vidun. �ia jį pamatė Lenskomas, einantis į virtuv�. Jis, labai nusteb�s, pa�iūrėjo į i�nyrantį i� u� laiptų detektyv�.

��Pusry�iai jau valgomajame, sere,�� tepasakė jis. Senasis liokajus buvo sukrėstas ir i�bly�k�s.

��Dr�siau, draugu�i,�� pasakė Puaro, tap�nodamas jam per petį�� Viskas bus gerai... Ar negalėtumėte man atne�ti kavos puodelį į kambarį?

��Mielai. A� atsiųsiu D�enet�...

Lenskomas nepritarian�iomis akimis nusekė lipantį auk�tyn į savo kambarį Puaro. Senasis detektyvas dėvėjo egzoti�kų ra�tų �ilkinį chalat�.

��Ak, tie u�sienie�iai!�� su kartėliu sumurmėjo Lenskomas�� Mūsų namuose! O misis Leo ken�ia nuo smegenų sutrenkimo... Nesuprantu, kur mes taip prieisime? Viskas taip pasikeitė, mirus misteriui Ri�ardui.

Kai D�eneta atne�ė kav�, Puaro buvo jau pilnai apsireng�s. Ji patenkinta priėmė u�uojautos �od�ius, kadangi buvo pabrė�ta, kokį smūgį jai teko patirti �į ryt�...

��Tikra tiesa, sere, niekada nepamir�iu, kaip pasijutau pama�iusi misis Leo, gulin�i� ant �emės, kai įėjau valyti dulkių! I� prad�ių pamaniau, kad ji negyva. Matyt, kalbėdama telefonu, ji blogai pasijuto. Tik keista, kad ji atsikėlė taip anksti... Anks�iau ji niekada to nedarydavo...

��Tikrai keista,�� sutiko Puaro ir, tarsi tarp kitko, paklausė,�� tikriausiai niekas daugiau nebuvo atsikėl�s?

��Misis Timoti jau buvo ant kojų. Ji visuomet keliasi labai anksti ir da�nai prie� pusry�ius eina pasivaik��ioti. Kai nune�iau jai rytin� arbat�, visi kiti dar miegojo. Beje, dėl to, kas nutiko, a� susivėlinau su darbais... Turėjau būtinai i�gerti arbatos, kad �iek tiek nurim�iau.

�Taigi Modė Eberneti jau buvo atsikėlusi, o jaunimas dar gulėjo,�� m�stė Puaro.�� Bet tai dar nieko nerei�kia... Bet kas galėjo i�girsti, kaip Helena atidarė duris. Nesunku nusėlinti jai i� paskos, o po to vėl sugrį�ti į savo kambarį kaip niekur nieko ir apsimesti miegan�iu. Bet jei a� teisus, o a� būnu teisus visuomet, tada man nėra reikalo spėlioti, kaip ten buvo... A� tai jau �inau! Man tik reikalingi įrodymai... Po to a� i�dro�iu �ioki� toki� kalb�. Vėliau atsisėsiu ir stebėsiu situacij�...�

Vos tik D�eneta paliko kambarį, Puaro skubotai i�gėrė savo puodelį kavos, apsivilko apsiaust�, u�sidėjo skrybėl� ir bėgte nusileido laiptais. I� namo i�ėjo pro �onines duris. Guviai nu�ingsniav�s ketvirtį mylios iki pa�to, u�sisakė ten tarpmiestinį pasikalbėjim�. Jis vėl skambino misteriui Entvislui.

��Taip, taip. Ir vėl tai a�. U�mir�kite mano ankstesnį pavedim�. Cetait une blague!17 Ka�kas klausėsi mūsų pokalbio. Dabar, mon vieux18 pereisime prie tikrosios u�duoties! Taigi va�iuosite traukiniu, tik ne į Beri Seint-Edmunds�, bet į Timo�io Eberne�io namus.

��Bet Timotis ir Modė Eberne�iai dabar Enderbyje...

��Kaip tik todėl jūs ten va�iuosite! Namai tu�ti, i�skyrus toki� misis D�ons, kuri sutiko ten pagyventi, �eimininkams gra�iai papra�ius ir dosniai u�mokėjus. Noriu, kad jūs man kai k� i� tų namų paimtumėte!

��Ar jūs tikras, kad tai tikrai reikalinga, Puaro? Bijau, kad negalėsiu taip �emai pulti. Apvogti namus...

��Anokia �ia vagystė! Jūs tik pasakysite tai mielai moteri�kutei, kuri jus gerai pa�įsta, kad misteris ir misis Eberneti jūsų pra�ė paimti t� daik�iuk� ir nuve�ti jį jiems į London�... Ji nieko blogo neįtars.

��Ne, ne, tikriausiai neįtars. Bet tai man vis tiek nepatinka. Kodėl jums pa�iam to neatlikus?

��Ogi todėl, brangus drauge, kad a� nesu anglas ir akyse tokių �monių, kaip misis D�ons, esu įtartinas tipas... Jūsų atvykimas jos nė kiek nenustebins.

��Taip, taip, suprantama... Bet k� pagalvos Timotis ir Modė, apie tai su�inoj�? A� juos pa�įstu jau daugiau kaip keturiasde�imt metų...

��Lygiai tiek pat laiko jūs pa�inojote ir Ri�ard� Ebernetį. Jūs taip pat pa�inojote ir Kor� Lanskene... Nuo tada, kai ji buvo dar ma�a mergai�iukė.

Kankinio balsu misteris Entvislas paklausė:

��Ir k� gi a� ten turiu paimti?

Puaro jam ka�k� labai tyliai pasakė. Senasis juristas sunerimo:

��Bet Puaro, brangusis, a� visi�kai nesuprantu...

��Jums nieko nereikia suprasti... Svarbu, kad a� suprantu.

��K� a� toliau turėsiu daryti su tuo prakeiktu daiktu?

��Londone jūs nune�ite jį vienu adresu. U�sira�ykite!

U�sira��s adres�, misteris Entvislas atsiduso ir netvirtai i�tarė:

��Tikiuosi, �inote, k� darote, Puaro?

��A� visada tvirtai �inau, k� darau. Mes jau artėjame prie galo...

Senasis juristas ir vėl atsiduso:

��O, jei tik mes galėtume su�inoti, k� Helena ketino man pasakyti...

��Mums visai nereikia su�inoti�� a� jau tiksliai �inau!

��Jūs jau �inote? Bet mano brangusis Puaro...

��Atsakymo reikės �iek tiek palaukti. Bet leiskite man jus u�tikrinti: a� tiksliai �inau, k� Helena Ebemeti pastebėjo, pa�iūrėjusi į savo atvaizd� veidrodyje. II

Pusry�iaudami visi jautėsi labai nesmagiai ir valgė tarsi sukaustyti. Nebuvo tarp jų nei Timo�io, nei Rozemundos,�� visi kiti kalbėjo prislopintais balsais. Jie suvalgė ma�iau, nei paprastai.

D�ord�as atkuto pirmas. Jis buvo kupinas optimizmo.

��Tikiuosi, teta Helena greit atsigaus,�� tarė jis�� Daktarai visuomet link� perdėti. Galų gale k� rei�kia tas smegenų sutrenkimas? Po poros dienų�� jo kaip nebūta!

��A� pa�inojau vien� moterį, kuri karo metu irgi buvo gavusi smegenų sutrenkim�,�� įsiterpė mis Gilkrist�� Einant Totenhem Kort gatve jai ant galvos nukrito plyta, ar ka�kas pana�aus... Tai atsitiko lėktuvų antskryd�io metu. Vėliau jai tai niekados neatsiliepdavo�� jokių pasekmių! Tada ji net nesustojo... Pasijuto blogai tik po dvylikos valandų traukinyje pakeliui į Liverpulį. Ir ar jūs patikėsite, ji net neprisiminė, kaip atėjusi į stotį, kaip įlipusi į traukinį ir visa kita... Ji net nesuprato, kaip atsidūrusi ligoninėje, kai pagaliau joje atsibudo! Ten ji praleido beveik tris savaites...

��Tiesiog negaliu suprasti,�� pasakė Sjuzena,�� kodėl teta Helena skambino telefonu taip anksti ryt�? Ir kam?

��Manau, kad naktį ji pasijuto blogai ir nusileido �emyn, kad paskambintų daktarui. Grei�iausiai jai apsisuko galva, ir ji parkrito... A� tik taip galė�iau paai�kinti,�� ry�tingai i�dro�ė Modė.

��Jai tiesiog baisiai nepasisekė, kad trenkėsi galva į t� durų ramstį,�� tarė Maiklas�� Jei būtų kritusi ant to storo kilimo, nebūtų taip susitrenkusi...

Atsidarė durys, ir tarpduryje pasirodė susiraukusi Rozemunda.

��Niekur negaliu atrasti tų va�kinių gėlių,�� pasiskundė ji�� Na, tų, kurios stovėjo ant malachitinio stalelio laidotuvių dien��� Ji su priekai�tu pa�iūrėjo į Sjuzen��� Gal kartais tu jas paėmei?

���inoma, ne! Bijok Dievo, Rozemunda, kaip tu gali galvoti apie ka�kokias va�kines gėles, kai tet� Helen� i�ve�ė į ligonin� su smegenų sutrenkimu?

��Ir kodėl neturė�iau apie jas galvoti? Sutrenkus smegenis, �mogus nesupranta, kas vyksta aplinkui, ir jam visai niekas nesvarbu. Tetai Helenai vis vien niekuo negalime padėti... Mes su Maiklu rytoj turime grį�ti į London�, kadangi turime susitikti su D�eku Ligo dėl �Baroneto kelionės� premjeros datos. Taigi dabar norė�iau tiksliai susitarti dėl to stalelio. Bet pirmiausiai a� noriu dar kart� pamatyti tas gėles. Įdomu, kur jos galėtų būti? Gal Lenskomas �ino?

Kaip tik �iuo metu į kambarį įėjo Lenskomas, kad pa�iūrėtų, ar visi jau papusry�iavo.

��Mes jau baigėme, Lenskomai,�� pasakė kildamas nuo kėdės D�ord�as�� Įdomu, kur mūsų brangusis svetim�alis?

��Jis papra�ė atne�ti jam pusry�ius į vir�ų, sere.

��Petit dejeuner19 JTOCPR atstovui.

��Lenskomai, gal kartais �inote, kur pradingo nuo �aliojo stalelio tos va�kinės gėlės?

��Atrodo, misis Leo su jomis atsitiko ka�kokia avarija... Ji ruo�ėsi joms parūpinti nauj� stiklinį gaubt�, bet, bijau, dar nespėjo.

��Gal �inote, kur jos dabar yra?

��Jos tikriausiai did�iojoje spintoje u� laiptų. Ten laikomi daiktai, kuriuos būtina sutaisyti. Gal man jums jas atne�ti?

��A� pati ten nueisiu ir jas susiie�kosiu. Maiklai, mielasis, eime ten kartu. Ten tamsu, o po to, kas atsitiko, a� bijau tamsos...

��K� tu tuo nori pasakyti, Rozemunda?!�� pasipiktino Modė.

��Ka�kas jai i� u� nugaros trinktelėjo per galv�, argi to nesuprantate?

Gregoris Benksas kategori�kai parei�kė:

��Juk ji nualpo ir parkrito ant �emės...

Rozemunda net nusijuokė:

��Gal ji tau pati tai pasakė? Nebūk kvailys, Gregai. Ai�ku kaip dukart du, kad trinktelėjo...

D�ord�as j� grie�tai nutraukė:

��Tau nevertėtų taip kalbėti, Rozemunda!

Bet Rozemunda lyg u�sio�iav�s vaikas t�sė:

��Nes�monė! Esu tikra, kad tikrai taip buvo. Viskas sutampa: namuose seklys ie�ko įkal�ių, dėdė Ri�ardas nunuodytas, teta Kora u�mu�ta kirviu, mis Gilkrist ka�kas atsiuntė u�nuodyt� pyrag��� dabar dar �i nelaimė su teta Helena... Jūs dar prisiminsite mano �od�ius! Mus �ia visus i� eilės pribaigs! Tas, kuris liks gyvas, ir yra nepagaunamasis �udikas... Bet a� �ia nesiruo�iu laukti, kol mane nudės!

��Dėl ko kam nors reikėtų tave nu�udyti, gra�ioji Rozemunda?�� linksmai ir gera�irdi�kai pasidomėjo D�ord�as.

��Ogi todėl, kad a� per daug �inau, �tai kodėl!

��Ir k� gi tu �inai?�� beveik unisonu paklausė Modė Eberneti ir Gregoris Benksas.

Rozemunda visus nu�velgė angeli�kai �ypsodamasi:

��Ar ne per daug smalsūs? Eime, Maiklai!

22 SKYRIUS

Vienuolikt� valand� Erkiulis Puaro visus sukvietė į bibliotek� neoficialiam pokalbiui. Kai visi susirinko, jis juos nu�velgė ir tarė:

��Vakar vakare misis �ein jums pasakė, kad a� esu privatus seklys. Tai tiesa. A� norėjau likti u�sislapstin�s �iek tiek ilgiau... Bet tai visi�kai nesvarbu! �iandien�, ar vėliausiai rytoj, a� ir pats ketinau jums atskleisti vis� ties�. O dabar įdėmiai klausykitės, k� a� jums turiu pasakyti.

Savo srityje esu labai �inomas �mogus�� net galiu pasakyti, kad esu į�ymybė. �ia man niekas negali prilygti!

D�ord�as Krosfildas �yptelėjo ir tarė:

��Tai nes�monė, misteri Pont... ak ne, juk jūs misteris Puaro, ar ne? Juokinga, bet niekada nesu apie jus girdėj�s. Sutinkate su manimi?

��Tai visi�kai nejuokinga,�� �altai tarė Puaro�� Tai tiesiog liūdna! Deja, mūsų laikais �monės negauna tinkamo i�silavinimo... Dabar visas dėmesys skiriamas tik ekonomikos mokslams bei tam, kaip atlikinėti tuos protinių sugebėjimų tyrimo testus! Na, bet grį�kime prie reikalo. Jau daugelį metų esu geras misterio Entvislo draugas.

���tai kur �uo pakastas! Tai jis u�virė �i� ko��...

��Galite kalbėti, k� tik norite, misteri Krosfildai. Misterį Entvisl� labai sukrėtė jo seno draugo Ri�ardo Eberne�io mirtis... Jis buvo tiesiog sukrėstas �od�ių, kuriuos Ri�ardo sesuo i�tarė po laidotuvių. Dar didesnį nerim� jam sukėlė jos pa�ios, Koros Lanskene, mirties aplinkybės... Jis tik norėjo įsitikinti, kad tai tik aplinkybių sutapimas, kad Ri�ardas Ebernetis mirė savo mirtimi. Taigi misteris Entvislas mane įpareigojo atlikti tam tikrus tyrinėjimus.

Jis nutilo, o paskui pridūrė:

��Ir a� įvykd�iau �į jo pra�ym�...

Jis ir vėl reik�mingai nutilo. Visi kiti irgi tylėjo... Tada Puaro aroganti�kai atlo�ė galv� ir t�sė:

��Eh bien, atlik�s �iuos tyrinėjimus a� padariau i�vad�, kuri, manau, jus visus nud�iugins: nėra jokio pagrindo manyti, kad misteris Ebernetis mirė smurtine mirtimi! Nėra jokių įrodymų, kad jis buvo nu�udytas!

Jis pakėlė rankas, o jo veidas spinduliavo triumfo �ypsena.

��Sutikite�� juk tai puiki naujiena?

Ta�iau auditorija su juo nesutiko�� jų visų veiduose, i�skyrus vieno, vis dar atsispindėjo abejonės ir nepasitikėjimo �e�ėlis.

Ta i�imtimi buvo Timotis Ebernetis, kuris sutikdamas energingai lingavo galv�.

��Ai�ku kaip dien�, kad Ri�ardo niekas neu�mu�ė! Argi galima buvo patikėti tokia nes�mone? Tai buvo eilinis Koros fokusas. Ji tik norėjo mus priblok�ti... Tikriausiai ji pagalvojo, kad tai bus �aunus pok�tas. Nors ji ir mano sesuo, bet turiu pasakyti, kad jai, nabagėlei, visada buvo �iek tiek pasimai��... Na, k� gi, misteri, kuo jūs ten vardu? A� labai d�iaugiuosi, kad jūs turėjote pakankamai sveikos nuovokos ir padarėte teising� i�vad�, nors Entvislas �ia ir vir�ijo savo įgaliojimus... Galų gale, jei visi giminės buvo įsitikin�, kad �ia viskas tvarkoje...

��Bet giminės toli gra�u nebuvo įsitikin�, dėde Timoti!�� pasakė Rozemunda.

��K� tu tuo nori pasakyti?�� Timotis piktai dėbtelėjo į Rozemund� i� po savo antakių �epe�ių.

��Juk mes visai nebuvome tikri... Kaip malonėtumėte paai�kinti tai, kas atsitiko �įryt?

��Gryniausia nes�monė!�� nutraukė j� Modė.�� Helena pasijuto blogai ir nusileido �emyn paskambinti daktarui. Po to...

��Bet ji visai neskambino daktarui,�� paprie�taravo Rozemunda,�� a� jo pati klausiau.

��Tai kam ji tada skambino?�� Sjuzenos balse jautėsi nerimas.

��A� to ne�inau,�� nejaukiai pasijutusi pasakė Rozemunda,�� bet galiu jus visus u�tikrinti�� tikrai pasistengsiu tai su�inoti! II

Erkiulis Puaro patogiai sėdėjo Viktorijos laikų pavėsinėje. I� ki�enės jis i�sitraukė savo did�iulį laikrodį ir padėjo ant stalo prie�ais save.

Jis buvo paskelb�s, kad ketin�s i�va�iuoti dvyliktos valandos traukiniu. Iki jo i�va�iavimo liko dar pusvalandis. Taip, tik pusvalandis, per kurį ka�kas turėtų apsispr�sti ir ateiti pas jį... Gal net ne vienas...

Jis nekantriai laukė, o vir� jo galvos, pasislėp�s savo voratinklyje, voras tykojo neatsargios musės...

Pirma atėjo mis Gilkrist. Ji kalbėjo neri�liai�� ai�kiai nervinosi.

��O, mesje Pontalje, atleiskite man�� a� niekaip negaliu atsiminti jūsų tikrosios pavardės... Nusprend�iau ateiti ir pasikalbėti su jumis, nors man tai ir labai nemalonu. Bet a� jau�iu, kad tai mano pareiga po to, kas �įryt atsitiko varg�elei misis Leo. A� sutinku su misis �ein, kad tai nebuvo aplinkybių sutapimas. �inoma, tai nebuvo priepuolis, kaip mano misis Timoti. Mano tėvas taip pat buvo gav�s �irdies smūgį, bet tai atrodė visi�kai kitaip...

Ji stabtelėjo, kad įkvėptų oro. Puaro j� maloniai padr�sino:

��Na, man atrodo, jūs man ka�k� norėjote pasakyti?

��Suprantate, a� labai nenorė�iau... Ji man tiek gero padarė�� parūpino darb� pas misis Timoti ir visa kita... Ji su manimi buvo tokia maloni... Todėl a� jau�iuosi baisiai nedėkinga... Ji man net atidavė misis Lanskene puspaltį i� ondatrų kailiukų�� jis man nepaprastai tinka! I� pirmo �vilgsnio net nepastebėsi, kad kailis kai kuriose vietose jau nusitryn�s... O kada a� jai norėjau gr��inti t� sag� su ametistu, ji jos atsisakė...

��Kaip suprantu, jūs kalbate apie misis Benks?

��Taip, na, suprantate, a�...

Ji nuleido akis ir nelaiminga gr��ė rankas. Pagaliau pa�iūrėjo į sen�jį detektyv� ir, tarsi pasiruo�usi �uoliui į �alt� vandenį, i�tarė:

��Suprantate, a� tada pasiklausiau.

��Jūs norite pasakyti, kad atsitiktinai i�girdote jų pokalbį?

��Na, ne,�� mis Gilkrist papurtė galv�, tarsi pasiry�usi atlikti �ygdarbį�� Jums a� pasakysiu vis� ties�. Ir tai tik todėl, kad esate svetim�alis.

Erkiulis Puaro neįsi�eidė, kadangi puikiai j� suprato.

��Jūs norite pasakyti, kad kitatau�iams visai natūralu, kai �monės klausosi u� durų, atplė�inėja svetimus lai�kus ar prie progos juos skaito.

��O, a� niekada neatplė�inė�iau svetimų lai�kų!�� pasibaisėjusi su�uko mis Gilkrist�� Tik ne tai, bet a� tikrai klausiausi jų pokalbio, kai misteris Ebernetis buvo atva�iav�s pas seserį. Suprantate, man buvo taip smalsu... Kai neturi savo �eimos ar draugų, natūralu, kad pradedi domėtis kitų �monių gyvenimu, ypa� jei jie gyvena �alia.

��Be abejo, tai natūralu,�� pritarė jai Puaro.

��A� �inau, kad tai daryti labai �ema, bet... Na, kalbant trumpai, a� girdėjau, kaip jis jai pasakė ka�k� pana�aus: �Su Timo�iu kalbėtis visi�kai bevilti�ka... Bet a� pagalvojau, kad apie tai vertėtų papasakoti tau, Kora. Nors tu visada mėgai apsimetinėti kvailute, i� tikrųjų tu esi protingesnė u� daugelį kitų. Sakyk, sese, k� tu darytum mano vietoje?� A� blogai i�girdau misis Lanskene �od�ius, bet �odis �policija� tikrai buvo paminėtas. Man pasirodė, kad misteris Ebernetis labai supyko. Tada jis i�tarė labai garsiai: �Neu�mir�k, kad kalbu apie savo tikr� dukterė�i�!� Tuo metu virtuvėje ka�kas i�bėgo i� puodo, ir a� turėjau skubėti tenai. Kai grį�au, jie �neku�iavosi apie visai kitus dalykus. Tikrai nenorėjau jums apie tai pasakoti, ir, esu tikra, misis Lanskene taip pat nebūtų norėjusi... Bet po to, kas �įryt nutiko misis Leo! O mesje, man atrodo, kad net jūs galvojate, jog tai buvo sutapimas... Bet tai tikrai ne taip!

Puaro tik nusi�ypsojo ir tarė:

��Taip, tai nėra sutapimas. A�iū jums, mis Gilkrist. Jūs man labai padėjote. III

Detektyvas tikėjosi i�klausyti ir kitų prisipa�inimus, tad paskubėjo atsikratyti �neki�ja mis Gilkrist, o tai jam nelengvai pavyko.

Nuojauta jo neapgavo. Vos jai nuėjus, į pavėsin� tiesiog įsiver�ė Gregoris Benksas.

��Pagaliau!�� nekantriai su�uko jis�� A� jau buvau beman�s, kad ta sena idiote niekada nei�eis! A� atėjau jums pasakyti, kad �iandien ryt� jūs buvote visi�kai neteisus. Ri�ardas Ebernetis buvo nu�udytas. Tai padariau a�.

Erkiulis Puaro neparodė savo nustebimo.

��Vadinasi, tai jūs jį nu�udėte. Kaip?

��Man tai padaryti buvo visai nesunku. A� lengvai galiu gauti bent dvide�imt įvairių med�iagų, kurios bet k� galėtų pasiųsti į kit� pasaulį... Tik buvo sunkiau sugalvoti, kaip jam tai suki�ti. Na, bet ir �ia man pavyko... Net nereikėjo tuo metu pas jį būti.

��Tai labai i�radinga...

��Taip,�� Gregoris droviai nuleido akis�� �ia a� panaudojau vis� savo i�radingum�...

Puaro susidomėj�s paklausė:

��Vis dėlto, kodėl jūs jį nu�udėte? Ar dėl tų pinigų, kuriuos turėjo gauti jūsų �mona?

Gregoris net pasipiktino:

��Ne, �inoma, ne! Tai tik jis, Ri�ardas Ebernetis manė, kad Sjuzen� ved�iau dėl pinigų. Ja jis did�iavosi kaip tipi�ka Eberne�ių atstove ir �avėjosi. O mane tiesiog niekino, laikė, kad nesu jos vertas. A� jam vis neįtikau: tai ne taip rengiuosi, tai netinkamai kalbu... Jis buvo snobas�� prakeiktas snobas!

��A� taip apie jį nemany�iau,�� atsargiai įsiterpė Puaro.�� I� to, k� esu apie jį girdėj�s, snobu Ri�ardas Ebernetis tikrai nebuvo.

��Bet jis juo buvo, tikrai buvo!�� jaunelis kalbėjo taip, tarsi jam tuoj turėtų prasidėti isterijos priepuolis�� Jis man�s visai nevertino. Jis i� man�s �aipėsi, nors į akis visuomet buvo labai mandagus. A� jau�iau, kad jis man�s nemėgo!

��Gal jūs ir teisus, bet kas i� to?

��A� niekada niekam nedovanoju blogo elgesio su manimi. Kart� viena moteris... na, ji buvo su manimi grubi. Ar �inote, k� a� jai padariau?

��Taip.

��Vadinasi, jūs girdėjote apie �į įvykį? Ji vos nenumirė...�� Benksas patenkintas pasitrynė rankas�� Ri�ardas Ebernetis prie� mane rietė nosį, ir kas jam atsitiko? Jis jau negyvas...

��Tai labai kvalifikuota �mog�udystė... Bet kodėl jūs man visa tai pasakojate?

��Todėl, kad jūs pasakėte, jog jis nebuvo nu�udytas. A� privalėjau jums pasakyti, kad nesate toks protingas, kokiu įsivaizduojate es�s, be to...

Staiga Gregas �leptelėjo ant suoliuko. Jo veidas pasikeitė. Atrodė, kad jį apėmė ekstazė.

��A� pasielgiau labai blogai, nusikaltau... Mane reikia nubausti... A� trok�tu bausmės, atgailos�� suprantate?!

Kurį laik� Puaro stebėjo jį tylėdamas, po to paklausė:

��Ar jums labai norisi pabėgti nuo �monos? Bet kur, kad tik pabėgtumėt?

��Pabėgti nuo Sjuzenos?! Jūs gal i� proto i�sikraustėte?! Sjuzena nuostabi�� nepaprasta moteris!

��Taip, Sjuzena tikrai nepaprasta moteris... �alia jos vyras visada turi būti pasitemp�s... Ji jus aistringai myli, o tai taip pat įpareigoja...

Gregoris �iūrėjo į tolį. Po to pasakė taip, kaip pasakytų ant suaugusiųjų įsi�eid�s berniukas:

��Kodėl ji nepalieka man�s ramybėje?�� staiga jis pa�oko i� vietos�� O, ji jau �ia ateina! Jūs jai visa tai papasakosite, gerai? Pasakykite, kad nuėjau į policij� prisipa�inti... IV

U�dususi nuo greito ėjimo, Sjuzena paklausė:

��Kur Gregas? Juk jis �ia buvo�� pati ma�iau.

��Taip, jūsų vyras tikrai �ia buvo. Jis buvo atėj�s pasakyti, kad nunuodijimas�� jo rankų darbas.

��Kas per nes�monė! Tikiuosi, jūs juo nepatikėjote?

��Kodėl neturė�iau juo tikėti?

��Jo nė per patrankos �ūvį nebuvo arti dėdės Ri�ardo, kai tas mirė.

��Gal tai ir tiesa... Bet kur jūs buvote Koros Lanskene nu�udymo dien�?

��Mes su Gregu buvome Londone.

Puaro palingavo galv�.

��Nagi, kalbate neties�. Matau, kad mes nerasime bendros kalbos... T� dien� jūs pasiėmėte savo ma�in� ir, manau, nuva�iavote į Lit�et Sent-Meri. Prisiminkite, sutik�s jus �ia pirm� kart� pasakiau, kad esu jus anks�iau mat�s. Pasibaigus pirmajam tardymui po misis Lanskene mirties, jūs nuvykote į gara�� �alia �Karaliaus Herbo� vie�bu�io. Jūs kalbėjotės su mechaniku, o greta, kitoje ma�inoje, sėdėjo pagyven�s u�sienietis... Jūs jo net nepastebėjote, bet jis jus�� taip.

��Na, ir kas i� to? Juk tai buvo kvotos dien�.

��Bet pagalvokite geriau... Mechanikas sakė jus mat�s anks�iau. Kur jis jus galėjo matyti, madam? Tikriausiai Lit�et Sent-Meri. Jis jus buvo mat�s kaip misis Lanskene dukterė�i�. Gal jis buvo jus sutik�s prie koted�o? Nejaugi tai never�ia susim�styti? Mums pasisekė su�inoti, kad Koros Lanskene mirties dien� Lit�et Sent-Meri jūs buvote... Ma�in� pastatėte toje pa�ioje skaldykloje, kaip ir kvotos dien�. Ten jūsų ma�in� įsidėmėjo ir u�sira�ė numerį. Dabar jau ir inspektorius Mortonas �ino, kieno ji...

Sjuzena priblok�ta spoksojo į jį. Ji giliai atsiduso ir tarė:

��Na, gerai... Jei jums to taip reikia, pasakysiu vis� ties�. Per laidotuves Koros pasakyti �od�iai mane labai suintrigavo. Niekaip negalėjau jų u�mir�ti... Pagaliau apsisprend�iau pas j� nuva�iuoti ir asmeni�kai visk� i�siai�kinti. Norėjau �inoti, k� ji turėjo galvoje tai sakydama. Gregas �iai mano min�iai nepritarė, todėl i�va�iavau slap�ia... Atva�iavau į viet� ma�daug tre�i� valand� dienos�� pasibeld�iau, paskambinau, bet niekas durų neatidarė. Pagalvojusi, kad namuose nieko nėra, i�va�iavau atgal. �tai ir viskas... Gaila, kad nebuvau nuėjusi prie kitų durų,�� bū�iau pama�iusi i�dau�t� lang� ir įtarusi ka�k� blogo... Taigi nieko nepe�usi grį�au namo.

Puaro veidas jai pasakojant buvo visi�kai abejingas. Kai Sjuzena baigė, jis paklausė:

��Kodėl jūsų vyras prisiima nusikaltim� sau?

��Todėl, kad jis...�� ji nedrįso i�tarti reikiamų �od�ių. Pats Puaro u�baigė jos atsakym�:

��Todėl, kad jis nestabilios psichikos, ar ne tai norėjote pasakyti? Matote, a� apie jį �į t� �inau... A� pavyzd�iui, �inau ir tai, kad iki jūsų santuokos jis kelet� mėnesių buvo praleid�s psichiatrinėje klinikoje.

��Jis ten gydėsi savo noru.

��A� tai �inau. Jo negalima pavadinti psichiniu ligoniu tiesiogine to �od�iu prasme, bet jis turi nusikaltimo ir bausmės kompleks�. Ir tai su juo nuo vaikystės...

Staiga Sjuzena pratrūko... Ji kalbėjo greitai, net u�sikirsdama:

��Jums to nesuprasti, mesje Puaro... Gregas niekada neturėjo progos pasireik�ti! �tai kam man buvo reikalingi dėdės Ri�ardo pinigai. Dėdė nesugebėjo mano vyro įvertinti... Juk Gregui būtina pajusti savo vert�. Juk jis gali būti daugiau negu eilinis vaistininko padėjėjas arba pastumdėlis... Nuo �iol viskas bus kitaip: jis turės nuosav� laboratorij��� galės joje gaminti pagal savo sukurtus receptus...

��Taip, taip... Jūs dėl jo viskam pasiruo�usi... Tai todėl, kad jį mylite. Bet netgi jūs negalite jam duoti to, ko jis negali ir nesugeba priimti... Galų gale jis liks tik tuo, kuo nenori būti: tik Sjuzenos vyru...

��Koks jūs �iaurus. Kokias nes�mones jūs kalbate!

��Ne�iūrint jūsų blaivaus proto, viskame, kalbant apie Gregorį Benks�, jūs nesugebate būti objektyvi... Jums reikėjo dėdės pinigų ne sau, bet savo vyrui! Ir, ak, kaip smarkiai jums jų reikėjo!

Sjuzena staiga nusisuko ir kaip kulka i�bėgo i� pavėsinės. V

��Pamaniau, kad reikėtų u�sukti ir atsisveikinti...�� nerūpestingai pasakė Maiklas �einas.

Jis nusi�ypsojo, ir Puaro pajuto, koks kerintis gali būti �is jaunas vyras.

Kurį laik� jis tylėdamas jį tyrinėjo.

Senasis seklys pagalvojo, kad �į vyr� jis pa�įsta ma�iausiai i� visos kompanijos, kadangi pastarasis mokėjo parodyti tik t� savo pus�, kuri� norėjo. Kiek pakalbėj�s su juo apie �į bei t�, senasis seklys parei�kė:

��Jūsų �mona, misteri Seinai, i�ties nepaprasta moteris.

Maiklo veide pasirodė nuostaba.

��Jūs taip manote? Ji tikrai gra�utė, sutinku, bet protu tai visai nepasi�ymi. Bent jau a� taip manau.

��Jai ir nereikia būti labai protinga,�� sutiko Puaro�� Bet ji puikiai �ino, ko nori.

Jis atsiduso ir pridūrė:

��Ko negalima pasakyti apie daugelį �monių.

��Ak!�� Maiklo veide vėl pasirodė �ypsena.�� Ar jūs turite galvoje t� malachitinį stalelį?

��Galbūt... Ir tai, kas ant jo stovėjo.

��Jūs apie tas va�kines gėles?

��Būtent apie jas.

Maiklo veidas apsiniaukė.

��A� jus ne visai suprantu, mesje Puaro. Bet, kaip ten bebūtų�� puiku, kad dabar jau �inome ties�. �velniai kalbant, buvo nelabai malonu, kai įtarinėjo, jog vienas i� mūsų nu�udė varg�� sen�jį dėd� Ri�ard�.

��Jūs apie jį kalbate, kaip apie �varg�� ir sen��, tik tiek? Jis jums toks pasirodė, kai matėtės paskutinį kart�? .

��Na, pagal savo am�ių jis buvo labai gerai i�silaik�s...

��Be to, jis buvo labai protingas ir į�valgus.

��Manau, kad taip...

��Ir jis puikiai sugebėjo pa�inti �mones?

�ypsena vis dar neapleido Maiklo veido:

���ia tai a� su jumis nesutinku. Mane jis, deja, nepakankamai įvertino.

��Jis, matyt, manė jus esant nepatikimu vedybiniame gyvenime. Suprantate, tuo buvo domėtasi...

��Įdomu, kas tuo domėjosi, jūs?

��Ne tiktai a�...

Maiklas �einas klausiamai pa�iūrėjo į detektyv�. Matėsi, kad jis i�kart suprato, kur suka Puaro...

��Norite pasakyti, policija?

��Suprantate, policija nuo pat prad�ios nemanė, kad Koros Lanskene nu�udymas yra atsitiktinis nusikaltimas.

��Ir jie ta proga domėjosi manimi? Kodėl?

��Jiems buvo svarbu i�siai�kinti, kur kiekvienas velionės giminaitis buvo jos nu�udymo dien�.

��Mat kaip! Na ir prisiviriau ko�ės!�� dabar Maiklas kalbėjo nuo�ird�iai ir atvirai�� A� pasakiau, kad t� dien� prie�pie�ius valgiau su tokiu Oskaru Luisu.

��O kaip buvo i� tikrųjų?

��A� buvau su viena dama... Tai �inoma aktorė Sorelė Deinton. Įsivaizduokite, kokioje padėtyje a� atsidūriau! Policijai tai visai nesvarbu, bet Rozemundai... Ties� sakant, a� jai buvau �adėj�s daugiau niekada nesimatyti su Sorele. Na, tai nieko rimto�� flirtas, ir tiek...

��Bet ta ledi jus tikriausiai myli?

��Ko gero�� taip. Ta�iau man ji jau gerokai nusibodo. Ji man�s niekaip nenori paleisti... Bent jau policija bus visu tuo patenkinta.

��Jūs tuo tikras?

��Vargu ar a� bū�iau galėj�s kirviu u�pulti Kor�, jei tuo metu buvau pasimatyme su Sorele visi�kai kitoje vietoje�� jos koted�e Kente.

��Na, taip... Ar ta mis Deinton galės tai paliudyti teisme?

��Jai tai, manau, labai nepatiktų, bet jei toks rimtas reikalas, esu tikras�� sutiks.

��Bet ji paliudytų jūsų naudai, jei ir nebūtų su jumis ma�iusis t� dien�?

��K� jūs norite tuo pasakyti?!�� �ypsena apleido jo veid�, ir jis buvo pana�us į audros debesį.

���i ledi jus myli, o kai moteris myli,�� ji gali prisiekti sakanti ties�, nors tai gryniausias melas, jei tik to reikia.

��Vadinasi, jūs manimi netikite?

��A� galė�iau jumis patikėti, bet inspektorius Mortonas... �tai jis kaip tik �ia ateina...

Maiklas �einas staiga metėsi į �alį.

23 SKYRIUS

��A� girdėjau, kad esate �ia, mesje Puaro�� tarė inspektorius Mortonas.

Erkiulis Puaro ir inspektorius Mortonas vaik��iojo po teras� ir �neku�iavosi.

��A� �ia atvykau su vyresniuoju inspektorium Parvelu i� Me�fildo. Jam paskambino daktaras Lerebis dėl misis Leo Eberneti, ir jis nori apklausti liudininkus. Daktaras labai nepatenkintas dėl �io įvykio...

��O jūs, mano drauge, ko jūs �ia atva�iavote? Taip toli nuo gimtojo Berk�yro...

��Ir a� noriu u�duoti kelet� klausimų, o tie �monės visi �ia susirink�...

Jis nutilo, o po to pridūrė:

��Manau, jūs juos �ia sukvietėte?

��Taip, tai mano darbas.

��Ir to pasekmė�� vos neu�mu�ta misis Leo Eberneti.

��Dėl to neturėtumėt man�s kaltinti. Jei tik ji būtų atėjusi pas mane... Bet ji to nepadarė. Ji bevelijo paskambinti savo advokatui į London�.

��Ir buvo beatskleid�ianti jam ka�koki� paslaptį, kai tas smūgis per galv��� bum!

��Būtent tada ir įvyko tas�� kaip jūs sakote�� bum!

��Įdomu, kiek ji suspėjo jam pasakyti?

��Labai ma�ai. Ji tepasakė, kad �iūrėjusi į savo atvaizd� veidrodyje.

��Ak taip,�� tarė inspektorius Mortonas filosofi�kai�� Moterims būdinga taip daryti...

Po to jis grie�tai pa�iūrėjo į Puaro ir paklausė:

��Ar tai jums kelia įtarim�?

��Taip. Man atrodo, jog jau �inau, k� ji norėjo jam papasakoti.

��Pasirodo, jūs nuostabus spėliotojas, tiesa? Vis� laik� toks buvote. Na, ir k� gi ji ruo�ėsi papasakoti?

��Atleiskite, kad klausiu, bet ar jūs tiriate Ri�ardo Eberne�io byl�?

��Oficialiai�� ne. Fakti�kai�� taip, kiek ji susijusi su misis Lanskene nu�udymu...

��Taip, tai susij� su tuo. Bet a� jūsų pra�au, mano drauge, duokite man dar kelet� valandų,�� ramiai dėstė Puaro,�� tada a� jau tiksliai �inosiu, ar mano spėliojimai yra teisingi. O jei jie teisingi...

��Tada kas?

��Tada a� galėsiu įteikti įkal�ius tiesiai jums į

rankas.

��Mums tai, be abejo, labai padėtų,�� pasakė inspektorius Mortonas susijaudin�s. Bet paskui su nepasitikėjimu pa�velgė į savo pa�nekov� ir paklausė:

��K� jūs nuo man�s slepiate?

��Nieko. Visi�kai nieko... Juolab kad mano įtarinėjimai gali ir nepasitvirtinti. A� rėmiausi tik įvairių pokalbių fragmentais. A� galėjau suklysti...

Mortonas nusi�ypsojo.

��Bet jūs klystate labai retai.

��Taip, gana retai. Bet turiu prisipa�inti, nors man tai ir nelengva, kad buvau suklyd�s...

��Malonu tai girdėti i� jūsų lūpų! Visuomet būti teisiu tikriausiai kartais net nuobodu.

��Man taip nebūna,�� parei�kė Puaro.

Inspektorių �ie �od�iai net pralinksmino.

��Ir jūs man�s pra�ote apklaus� dar atidėti?

��Ne, jokiu būdu ne. Apklauskite juos kaip buvote planav�s. Tikiuosi, dar neketinote k� nors suimti?

Mortonas papurtė galv�.

��Dar trūksta įrodymų. I� prad�ių tam turėtume gauti prokuroro sankcij�, o iki to dar toli... Neturime nieko konkretaus�� tik prane�imus apie jų buvimo viet� t� mus dominan�i� dien�. Gal tik vienu atveju mums kyla rimtesnis įtarimas.

��Jūs turite omenyje misis Benks?

��Atspėjote. Kaip tik t� dien� ji ten buvo. Savo ma�in� ji buvo pasta�iusi tame pa�iame karjere.

��Ar kas nors j� ten matė prie ma�inos vairo?

��Ne, bet labai blogai, kad ji nuslėpė nuo mūsų t� savo kelion�. Ji turės pasiai�kinti.

��Esu tikras, kad ji gerai pasiai�kins�� �ia tai ji tikra specialistė...�� pasakė Puaro sausai.

��Neabejoju. Protinga jauna dama. Gal kiek per daug protinga. Beje, gavome gana įdomios informacijos i� moterų vienuolyno vyresniosios vienuolės. T� dien� dvi jų vienuolės vaik��iojo po namus, rinkdamos aukas. Pasirodo, kad dien� prie� misis Lanskene nu�udym� jos pasibeldė į koted�o duris, bet niekas neatsiliepė. Tai suprantama�� �eimininkė buvo i�va�iavusi į savo brolio laidotuves, o mis Gilkrist, turėjusi t� dien� i�eigin�, buvo ekskursijoje Bornmute. Įdomu tai, kad jos tikina ka�k� buvus viduje! I� ten sklid� atodūsiai ir net dejonės... A� pamaniau, kad jos galėjo suklysti�� gal jos bus supainiojusios dien�... Ta�iau vyresnioji mane u�tikrino, kad jos dėl dienos jokiu būdu negalėjo suklysti, nes registruojami visi aukų rinkimai: viskas u�ra�oma į speciali� knyg�. Gal kas nors pasinaudojo koted�o gyventojų nebuvimu ir viduje ka�ko ie�kojo? Nieko nerad�s, jis galėjo sugrį�ti kit� dien�... Na, tie atodūsiai ir dejonės... Jie galėjo būti vienuolės vaizduotės padarinys. Net vienuolės kartais būna prietaringos, o koted�as, kuriame ka�kas buvo nu�udytas, tiesiog pra�yte pra�osi dejonių...

Tikrai įdomu, kas ten tada galėjo būti? Juk visi Eberne�iai t� dien� buvo �ia, atvyk� į misterio Ri�ardo laidotuves?

Nieko neatsak�s į inspektoriaus klausim�, Puaro, tarsi tarp kitko, paklausė:

��Ar tos vienuolės�� tos, kurios tada rinko aukas,�� ar jos dar kada nors buvo u�ėjusios į koted��?

��Įsivaizduokite�� taip! Ma�daug po savaitės, pirminės kvotos dien�. Bet, kaip matau, tos vienuolės jus labai sudomino. Kodėl?

��Taip, �inoma. Juolab kad jos ir jus, inspektoriau, tikriausiai sudomino... Juk, kaip pastebėjote, yra labai įdomus sutapimas... Vienuolių apsilankymo dien� į koted�� pateko tas u�nuodytas vestuvių pyragas...

��Bet... juk jūs negalvojate, kad... Juk tai būtų tiesiog juokinga...

��Mano mintys niekuomet nebūna juokingos � rūs�iai tarė Erkiulis Puaro � O dabar, mon cher20, turiu jus palikti, kad galėtumėt ramiai u�siimti misis Lanskene nu�udymo byla, kuri, be abejonės, jus labai sudomino. O a� einu pasikalbėti su velionio Ri�ardo dukterė�ia.

��Kalbėkitės su misis Benks labai atsargiai, juk ji dar ir man bus reikalinga.

��Jūs man�s nesupratote. Turiu galvoje kit� misterio Eberne�io dukterė�i�. II

Puaro rado Rozemund�, sėdin�i� ant suolelio prie rododendrais apaugusio upelio. Ji �iūrėjo į vandenį ir buvo paskendusi savo mintyse.

��Tikiuosi, nesutrukd�iau, Ofelija? Tikriausiai mokinotės t� rol�?

��A� niekada nevaidinau �ekspyro... Tiesa, kart� vaidinau D�esik� �Venecijos pirklyje�. Sumauta rolė...

��Bet labai jaudinanti, sutikite su manimi,�� �ia Puaro parodė savo erudicij�, cituodamas i�traukas i� �ios pjesės ir nagrinėdamas D�esikos charakterio subtilybes, ypa� jo silpn�sias puses.

Staiga Rozemunda pa�iūrėjo į savo laikrodėlį ir nustebusi, tarsi priekai�taudama, tarė:

��Manau, kad jūs jau turėjote būti i�va�iav�s! Jau po dvyliktos.

��Pavėlavau į traukinį...

��Įdomu, kodėl?

��Ar manote, kad tai padariau specialiai?

��Esu tuo tikra. Jūs visuomet toks punktualus. Jei tik būtumėt norėj�s i�va�iuoti, tai ir būtumėt suspėj�s!

��Man labai malonu, kad apie mane taip gerai galvojate. �inote, madam, a� vis sėdėjau pavėsinėje ir laukiau, kada u�suksite pakalbėti su manimi.

Rozemunda dėbtelėjo į jį savo gra�iomis akimis.

��Ir kodėl a� bū�iau turėjusi tai padaryti? Kiek supratau, bibliotekoje jūs su mumis jau atsisveikinote...

��Taip, atsisveikinau. Bet ar jūs nieko neturėjote pasakyti man asmeni�kai?

��Ne,�� Rozemunda papurtė galv��� A� turėjau apie daug k� pagalvoti. Apie daugyb� man svarbių dalykų...

��Mat kaip!

��A� labai retai galvoju... Manau, jog tai grynas laiko gai�imas. Bet �į kart� tai labai svarbu. Band�iau apsispr�sti dėl vienos labai svarbios problemos.

��Tai dėl jūsų vyro?

��Ka�kuria prasme�� taip.

Minutėl� palūkėj�s, Puaro nusuko kalb� kita linkme.

��Jau atvyko inspektorius Mortonas.

Jis tikėjosi, kad Rozemunda norės su�inoti, kas jis ir ko jam �ia reikia, ir pana�iai... Ta�iau ji tik linksmai tarė:

��Aha, suprantu, tai dėl alibi,�� jos gra�iame veidelyje nu�vito klastinga �ypsena�� Įdomu, kaip i�sisuks Maiklas? Jis galvoja, kad a� ne�inau jį tada buvus pas t� jo merg��...

��Kodėl jūs taip manote?

��Tai supratau i� jo veido, kai man melavo va�iuoj�s prie�pie�iauti su Oskaru. Taip betarpi�kai, tarsi tarp kitko, o �nervės trūk�iojo... Taip būna visada, kai Jis meluoja. Na, vėliau a�, �inoma, paskambinau Oskarui.

��Bijau, kad jūsų vyras nėra jums i�tikimas,�� įsiterpė Puaro.

Rozemunda dėl to visai neįsi�eidė.

��Pati tai �inau,�� sutiko ji ramiai�� Bet tai man net patinka. Noriu pasakyti�� patinka turėti tokį vyr�, kurio nori visos moterys. Nenorė�iau būti i�tekėjusi, kaip varg�elė Sjuzena, u� vyro, į kurį ne�iūri nė viena moteris. Juk jos Gregas, ties� sakant, tikras menkysta!

Puaro susidomėj�s �iūrėjo į j�.

��K� jūs darysite, jei kuriai pavyks Maikl� nuvilioti nuo jūsų?

��Dabar jau tikrai nepavyks. Jis man�s dabar tikrai nepaliks, kai turiu tuos dėdės Ri�ardo pinigėlius. Nors jis ir mėgsta vaikytis paskui kiekvien� sijon�, teatras jam auk��iau visko. Matote, jis didelis garbėtro�ka ir tikrai talentingas aktorius, ko negalima pasakyti apie mane. Nors scen� a� tiesiog dievinu, esu prasta aktorė... Mane ima vaidinti tik dėl geros i�vaizdos. Taigi dabar, kai esu labai turtinga, Maiklas jokiu būdu man�s nepaliks...

Jos akys ramiai atlaikė Puaro �vilgsnį. Jis pagalvojo:

�Kaip keista�� abi Ri�ardo Eberne�io dukterė�ios i�tekėjusios u� labai mylimų vyrų, ta�iau jie neverti jų meilės. Rozemunda nepaprastai gra�i, Sjuzena�� labai patraukli. Sjuzena įsitikinusi, kad Gregas j� myli, o Rozemunda netiki savo vyro meile jai, bet ji gerai �ino, ko nori i� gyvenimo, ir realiai �iūri į jį.�

��Fakti�kai turiu labai rimtai apsispr�sti dėl ateities,�� pasakė Rozemunda�� Maiklas dar to ne�ino,�� ji �elmi�kai nusi�ypsojo tarsi i�dykėlis velniūk�tis�� A� jam prasitariau, kad t� dien� nebuvau i�ėjusi apsipirkti, bet vaik��iojau po Rid�ents park�. Jis vos nesprogo i� pavydo!..

Pama�iusi nuostab� Puaro veide, ji t�sė:

��Na, taip. I� prad�ių buvau Harlio gatvėje, kur apsilankiau pas daktar�... Po to nuėjau į park��� tiesiog pavaik��ioti ir pam�styti. Maiklas, �inoma, galvoja, kad jei ten buvau, tai tik su kokiu nors vyru. Jam tai kaip krislas akyje!

Puaro keistai pa�iūrėjo į pa�nekov� ir tarė:

��Manau, madam, kad jums reikėtų t� �ali�jį stalelį perleisti savo pusseserei.

��Kodėl turė�iau? Man pa�iai jo reikia.

���inau, �inau. Bet jūs savo vyr� i�laikysite prie sav�s, o ji savi�kį praras.

��Praras? Jūs manote, kad Gregas nuo jos pabėgs su kokia nors moterimi? Nemany�iau, kad jis tai sugebėtų,�� toks klipata...

��Vyrai prarandami ne tik tokiu būdu.

��Tikiuosi, jūs negalvojate?..�� Rozemunda spoksojo į Puaro su nuo�ird�ia nuostaba�� Negi jūs galvojate, kad Gregas nunuodijo dėd� Ri�ard�, u�mu�ė tet� Kor� ir galop trinktelėjo tetai Helenai per galv�? Tai tiesiog juokinga. Netgi a� �inau, kas visa tai padarė!

��Na, ir kas?

���inoma, D�ord�as. �inau, kad jis yra įsivėl�s į vienas finansines machinacijas. Man apie tai pasakojo vieni draugai, kurie kaip tik tada buvo Monte. Matyt, dėdė Ri�ardas apie tai su�inojo ir ruo�ėsi jį i�braukti i� savo testamento.

Rozemunda patenkinta nusi�ypsojo savo madoni�ka �ypsena ir u�baigė:

��A� vis� laik� �inojau, kad tai padarė D�ord�as.

24 SKYRIUS

Telegram� atne�ė �e�t� valand� vakaro.

Pagal i�ankstinį u�sakym� j� įteikė į rankas, o neperdavė telefonu. Puaro, kuris jau ilg� laik� sukinėjosi netoli durų, tiesiog i�plė�ė j� Lenskomui i� rankų, vos tik pa�tininkas jam j� padavė.

Senasis detektyvas paskubomis j� atplė�ė, nors jam tai ir nebuvo būdinga. Joje rado tik du �od�ius ir para��.

Puaro su palengvėjimu giliai atsiduso, po to i� ki�enės i�sitraukė vieno svaro banknot� ir įteikė jį i� nuostabos suakmenėjusiam pa�tininkui.

��Būna akimirkų, kada nereikia būti �yk��iu,�� paai�kino jis Lenskomui.

�iek tiek vėliau, jau i�eidamas i� holo ir skubėdamas į darbo kambarį, kur buvo įsikūr�s inspektorius Mortonas, jis staiga atsisuko į sen�jį tarn� ir paklausė:

��Gal atsimenate, kokie buvo pirmieji misis Lanskene �od�iai, kuriuos ji jam pasakė tik atvykusi į �eimininko laidotuves?

��Puikiai atsimenu, sere. Mis Kora, atleiskite, misis Lanskene�� ji visada man liks mis Kora...

��Taip, a� jus suprantu.

��Taigi mis Kora pasakė: �Sveikas, Lenskomai. Daug laiko praėjo nuo tų dienų, kai jūs mums atne�davote pyragai�ių į tas mūsų palapines, ar atsimenate?� Matote, visi �eimos vaikai prie parko tvoros įsiruo�davo tokias palapines... Vasar� kviestinių pietų metu a�, būdavo, jauniesiems ponai�iams atne�davau į jas saldumynų nuo vai�ių stalo. Mis Kora visada buvo mėgėja pavalgyti...

Puaro linktelėjo galv�, tarsi patvirtindamas jo �od�ius, ir nuskubėjo pas inspektorių Morton�. Vos tik įėj�s į darbo kambarį, jis i�tiesė policininkui telegram�.

��A� �ia nieko nesuprantu,�� i�tarė pastarasis, perskait�s j�.

��Manau, jau pats laikas atskleisti jums visas kortas.

��Jau seniai buvo laikas! Kiekgi galima tempti gum�? Tas vyrukas Benksas tvirtina, kad tai jis nunuodij�s Ri�ard� Ebernetį. Jis dar giriasi, kad niekaip nesu�inosime, kaip jis tai padar�s. Kodėl taip būna, kad visose �mog�udystėse visada atsiranda koks nors �mogus, kuris iki apsiputojimo tvirtina įvykd�s t� �mog�udyst�?

���iuo atveju tai tikriausiai viso labo bandymas i�vengti problemų, susijusių su jo praeitimi... Jis bijo, kad niekas nesu�inotų jį gyd�iusis psichiatrinėje klinikoje.

Staiga lyg triu�is i� burtininko skrybėlės �alia atsirado mis Gilkrist ir suskubo įki�ti savo trigra�į:

��Visa tai padarė jis! Matote, jo �od�iai visi�kai atitinka misterio Eberne�io �od�ius, pasakytus kalbant apie jo dukterė�i�. Jei nusikaltim� padarė jos vyras, tai ir jai tenka dalis kaltės... Jos pa�ios ka�kodėl net neįsivaizduoju k� nors �udant, bet dėl jo ji galėtų ry�tis bet kam...

��Kantrybės. Netrukus a� visk� papasakosiu.

��Ak, maldauju, pasakokite, ir kuo grei�iau! II

�į kart� Erkiulis Puaro visus surinko did�iojoje svetainėje. I� jų veidų buvo ding�s ankstesnis nerimas. Jie atrodė linksmi ir draugi�ki, kai �iūrėjo į Puaro: juk palyginus su policija, bendrauti su priva�iu detektyvu�� vienas malonumas...

Na, o pastarasis, visus ap�velg�s, kiek pompasti�kai tarė:

���tai jau antr� kart� jums prane�u apie savo i�vykim�. �įryt buvau sak�s, kad i�va�iuosiu dvylikt� valand�. Dabar a� parei�kiu i�va�iuoj�s pus� de�imtos vakaro, tuoj po pietų. A� i�vykstu, nes daugiau neturiu k� �ia veikti...

��Tarsi anks�iau jis būtų turėj�s k� �ia veikti... Na ir į�ūlumas!�� bambėjo Timotis.

��A� atvykau į �iuos namus tam, kad i�narplio�iau galvosūkį. Pagaliau a� tai padariau. Leiskite man smulkiau pakalbėti apie kelet� faktų, į kuriuos mano dėmesį atkreipė misteris Entvislas.

Visų pirma�� staiga mir�ta misteris Ri�ardas Ebernetis. Antra�� po jo laidotuvių jo sesuo Kora pasako: �Juk jį nu�udė, ar ne?� Tre�ia�� nu�udoma pati Kora Lanskene. I�kyla klausimas: ar visi �ie įvykiai nėra tarpusavyje susij�? Na, o kaip įvykiai vystosi toliau? Mis Gilkrist, u�mu�tosios kompanionė, suserga, pasivai�inusi ar�eniku u�nuodytu vestuvių pyrago gabalėliu. Tai tik eilinis epizodas �ioje nusikaltimų grandinėje...

Dar �į ryt� buvau minėj�s, kad savo tyrinėjimų metu a� neaptikau visi�kai nieko, kas patvirtintų misterio Eberne�io nunuodijimo versij�. Bet a� taip pat neradau nieko, kas įrodytų, jog to nebuvo. Tai, kad Kora po laidotuvių u�davė t� savo nelemt� klausim�,�� faktas, nekeliantis jokių abejonių. Lygiai taip pat visiems �inoma, jog kit� dien� ji pati buvo u�mu�ta kirviu. Dabar smulkiau panagrinėkime t� istorij� su pyragu... Pa�to i�ve�iotojas įsitikin�s, nors ir negalėtų prisiekti, kad jis neatve�ė to siuntinėlio su vestuvių pyragu į misis Lanskene namus. Jeigu taip, jį galėjo kas nors atne�ti ir įmesti pro duris. Nors tai galėjo padaryti ir koks pa�alietis, visų pirma reikėtų patikrinti tuos, kurie tuo metu buvo netoliese ir būtų galėj� jį numesti ten, kur buvo rastas. Kas gi tie �monės? Visų pirma�� tai pati mis Gilkrist; ai�ku, ir Sjuzena Benks, t� dien� atvykusi dalyvauti kvotoje; misteris Entvislas,�� taip, mes ir jo negalime aplenkti, kadangi ir jis buvo girdėj�s Koros Lanskene klausim�; galop�� toks misteris Gatris, meno kritikas; na, dar vienuolės ar vienuolė, kurios buvo u�ėjusios anksti ryte, rinkdamos aukas.

Jei tarsime, kad pa�tininkas tikrai neatve�ė to siuntinėlio, mums belieka atid�iai i�nagrinėti kiekvien� i� įtariamųjų.

Mis Gilkrist nieko nei�lo�ė i� misterio Eberne�io mirties ir labai menkai pasipelnė i� misis Lanskene. Nu�ud�ius jos �eiminink�, jai net atsirado didelių problemų, bandant gauti kit� darb�. Be to, ji net pateko į ligonin� po bandymo j� nu�udyti, panaudojus ar�enik�.

Sjuzenai Benks jos dėdės mirtis buvo labai naudinga. Tiesa, Koros mirtis�� nelabai. Ta�iau galima manyti, kad jos motyvu galėjo būti apsidraudimas. Ji turėjo prie�as�ių galvoti, kad mis Gilkrist buvo pasiklausiusi misis Lanskene pokalbio su broliu, kurio metu buvo minimas ir jos vardas. Taigi ji galėjo pasiry�ti atsikratyti pavojingu liudininku. Juk ji atsisakė valgyti t� pyrag�, o kai naktį i�girdo j� dejuojant, neskubėjo kviesti daktaro.

Misteris Entvislas teori�kai nieko nei�lo�ė i� tų mir�ių. Bet i� esmės jis tvarkė visus misterio Eberne�io reikalus ir jam buvo patikėtos did�iulės pinigų sumos. Taigi�� k� gali �inoti... Gal jis taip pat turėjo savo motyvų padėti misteriui Eberne�iui i�keliauti i� �io pasaulio. Jūs galite paklausti, kodėl jis kreipėsi į mane, jei pats kaltas? Tai tik būtų eilinis įrodymas to, kad �udikai kartais nuken�ia nuo per didelio pasitikėjimo savimi.

Taigi lieka dar du įtariamieji�� misteris Gatris ir vienuolė. Jei tas pirmasis i� tikrųjų buvo misteris Gatris, meno kritikas ir dailės �inovas, tai jo net įtarinėti negalima. Tas pats ir su vienuolėmis, ar vienuole. Bet ar galime u�tikrintai teigti, kad tai buvo būtent tie asmenys, kuriuos jie vaizdavo?

Ir �tai, turiu pasakyti, i�ry�kėja savoti�kas leitmotyvas. Gal pavadin�iau jį vienuolės leitmotyvu... Vienuolė ateina prie Timo�io namų, o mis Gilkrist atrodo, kad tai ta pati vienuolė, kuri� ji jau buvo ma�iusi Lit�et Sent-Meri. Vienuolė, ar vienuolės, ir �ia buvo u�sukusios misterio Eberne�io mirties i�vakarėse.

D�ord�as Krosfildas sumurmėjo sau po nosimi vaiki�k� skai�iuot�: �Viens, du, trys, vienuolės...�

Tuo metu Puaro, nekreipdamas į jį dėmesio, tarė:

��Taigi i�ry�kėja atskiri bendro vaizdo fragmentai: misterio Eberne�io mirtis; Koros Lanskene nu�udymas; u�nuodytas vestuvių pyragas ir vienuolės, ar vienuolių, leitmotyvas...

Prie viso to dar galima būtų pridėti meno kritiko apsilankym�, aliejinių da�ų kvap�, pa�to atviruk� su Polfleksano uosto vaizdu ir galų gale�� va�kinių gėlių puok�t�, stovėjusi� �tai ant to malachitinio stalelio, kur dabar stovi kinieti�ka vaza.

M�stydamas apie visus �iuos dalykus, a� pagaliau su�inojau vis� ties�. �tai j� dabar ruo�iuosi ir jums atskleisti...

Dar �įryt esu jums sak�s, kad nors Ri�ardo Eberne�io mirtis buvo staigi, nebūtų jokio pagrindo įtarinėti �ia k� nors bloga, jei jo sesuo per laidotuves nebūtų i�tarusi tų nelemtų �od�ių. Visai Ri�ardo Eberne�io nu�udymo versijai pagrind� davė tik tie �od�iai... Jūs jais visi patikėjote, bet ne todėl, kad jie buvo labai įtikinantys, bet todėl, kad juos i�tarė būtent Kora Lanskene, kuriai buvo būdinga sakyti tikr� ties� pa�iu netinkamiausiu metu. Ir taip�� svarbu ne tik tai, k� pasakė Kora, bet kad tai pasakė būtent ji... Svarstydamas apie tai a� staiga sav�s paklausiau: ar gerai visi pa�inojo Kora Lanskene? Ir pats sau atsakiau: visi j� pa�inojo ma�ai, net labai ma�ai... Jei �eimos jaunimas ir buvo kada j� sutik�, tai tik ankstyvoje vaikystėje. I� tikrųjų i� visų tada susirinkusių tik trys �monės j� tikrai pa�inojo�� liokajus Lenskomas, kuris jau senas ir pusaklis, misis Timoti Eberneti, kuri j� buvo sutikusi tik per savo vestuves ir dar kelet� kartų, ir misis Leo Eberneti. Pastaroji vienintelė j� pa�inojo tikrai artimai, bet nebuvo jos ma�iusi jau daugiau kaip dvide�imt metų...

Taigi a� tada sau pasakiau: t� dien� į laidotuves galėjo atva�iuoti visai ne Kora Lanskene!

��Jūs norite pasakyti, kad teta Kora buvo visai ne teta Kora?!�� Sjuzenos balsas buvo tiesiog persunktas nepasitikėjimu�� Jūs manote, kad u�mu�ta buvo visai ne teta Kora?

��Ne, ne! U�mu�ė kaip tik Kor� Lanskene. Bet ne ji buvo atva�iavusi į Enderbį dien� prie� jos brolio laidotuves. Ta moteris, atva�iavusi �ia jos vardu, tai padarė turėdama tik vien� tiksl��� sumėtyti pėdas, jei taip galima būtų i�sireik�ti... Ji norėjo atkreipti visų dėmesį į Ri�ardo Ebeme�io mirties fakt� ir priversti jo giminai�ius galvoti, kad jis tikrai buvo nu�udytas. Saky�iau, kad tai jai tikrai pavyko!

��Nes�monė! Ir kam gi jai to reikėjo? Ko ji tuo siekė?�� pasipiktinusi su�uko Modė Eberneti.

��Ko ji tuo siekė? Ogi atitraukti visų dėmesį nuo tikros �mog�udystės�� pa�ios Koros Lanskene. Juk jei Kora sako, kad Ri�ard� nu�udė, o kit� dien� ji pati nu�udoma, tai yra pagrindo manyti, jog �ios abi �mog�udystės yra tarpusavyje susijusios kaip prie�astis ir pasekmė. Ta�iau, jei Kor� atradus u�mu�t�, apiplė�imo su įsilau�imu versija policijai pasirodys nepakankamai įtikinama, tai... kaip manote? Kur tada reikia ie�koti �udiko? Ai�ku, kad ar�iau namų... ir pirmiausiai įtariama bus moteris, kartu gyvenusi su auka.

Mis Gilkrist u�protestavo beveik �aismingai:

��Na jau, na jau, mesje Pontalje... Tikiuosi, jūs negalvojate, kad galiu nu�udyti �mogų dėl sagės su ametistu ir kelių eskizų, kurie neverti nė sulū�usio skatiko?!

���inoma, ne! Jus priviliojo stambesnis grobis. Vienas i� tų eskizų vaizduoja Polfleksano prieplauk�... Misis Benks teisingai pastebėjo, kad tai kopija pa�to atviruko, vaizduojan�io mol�, koks jis buvo anks�iau. Ta�iau, kaip mes �inome, misis Lanskene visuomet tapė i� natūros. Atsimenu misterį Entvisl� kalbėjus apie da�ų kvap�, kurį jis juto pirm� kart� apsilank�s koted�e. Juk jūs mokate tapyti, mis Gilkrist? Jūsų tėvas buvo tapytojas, ir jūs pati nusimanote mene. Tarkim, kad vienas i� Koros įsigytų paveikslų yra labai vertingas... Ji pati to galėjo nesuprasti, bet jūs t� �inojote labai gerai. Girdėjote, kad �eimininkė laukia atvykstant savo seno draugo, meno kritiko... Bet �tai staiga mir�ta �eimininkės brolis, ir jūsų galvoje u�gimsta planas: į rytin� misis Lanskene arbat� jūs įdedate arkli�k� doz� migdomųjų, o pati vis� dien� vaidinate j� Enderbyje, kol ji be s�monės guli u�darytame koted�e... �eimininkės gimtasis namas jums gerai pa�įstamas i� jos nuolatinių pasakojimų apie jį�� senstantys �monės paprastai da�nai atsimena vaikyst� ir daug kalba apie j�. Jūs lengvai u�kariaujate senojo Lenskomo pasitikėjim�, pradėdama su juo kalb� prisiminimais apie pyragai�ius palapinėse... Senukas net nesuabejoja jus nesant ma��ja Kora. Savo �inias apie Enderbį jūs puikiai panaudojate ir tada, kai atpa�įstate įvairius daiktus ir prisimenate įvairiausius epizodus i� praeities... Niekam net į galv� neateina, kad jūs visai ne Kora! Jūs apsirengusi jos suknele, o po ja dar ka�k�, kad atrodytumėt pilnesnė. Misis Lanskene �ukavo plaukus, naudodama dirbtinių plaukų �injon� priekyje. Taigi su plaukais�� jokios problemos. Paimate jos atsarginį �injon� ir atkartojate jos �ukuosen�...

Niekas Koros nebuvo mat�s jau dvide�imt metų, o per tiek laiko �monės labai pasikei�ia�� da�nai girdime �mones sakant: �A� jos tikrai nebū�iau pa�inusi�� ji taip pasikeitė...� Bet �monės ilgam prisimena įpro�ius ar charakteringus judesius. Kora jų turėjo, tad jūs juos tiksliai repetuojate prie� veidrodį... Bet kaip tik �ia jūs suklydote, mis Gilkrist! Jūsų pirma klaida ta, kad u�mir�ote vaizd� veidrodyje esant atvirk��ių. Tobulindama prie� veidrodį Koros judesį, kai ji palenkdavo galv� į vien� �on�, jūs u�mir�ote, kad prie� jus veidrodinis atspindys. Kora buvo pratusi galv� pakreipti į de�in�, o jūs, norėdama gauti t� patį judesį, turėjote kreipti j� į kair�, kad atkartotumėt jos judesį veidrodyje...

�tai kodėl Helena, i�girdusi i� jūsų lūpų t� į�ymi�j� fraz�, suprato, kad ka�kas buvo ne taip su Kora Lanskene... Manau, kad po ano vakaro mūsų kalbų apie veidrodinį efekt�, misis Leo savo kambaryje eksperimentavo prie� veidrodį. Kadangi jos pa�ios veidas stebėtinai simetri�kas, ji pagalvojo apie Kor� ir, prisiminusi jos įprotį, palenkė galv� į de�inį �on�, kaip darydavo Kora. Veidrodyje stebėdama t� savo judesį, ji ir suprato, kas t� vakar� buvo �ne taip� su Kora. Ji staiga suprato: arba Kora pakeitė savo įprotį ir dabar lenkė galv� į kit� �on��� kas visai neįtikėtina�� arba �i Kora nėra tikra Kora! Nors ji savo tiems spėliojimams neteikė jokios reik�mės, vis dėlto nusprendė nedelsdama prane�ti apie savo �atradim�� misteriui Entvislui. Ka�kas, įprat�s anksti keltis, jau buvo ant kojų, j� pasekė ir i�girdo jos telefoninio pokalbio su senuoju juristu prad�i�. Bijodamas galimybės būti demaskuotu, smogė jai per galv� marmurine durų atrama.

Puaro nutilo, o paskui pridūrė:

��Beje, mis Gilkrist, misis Eberneti smegenų sutrenkimas nėra labai pavojingas. Netrukus ji pati galės apie visk� papasakoti...

��A� niekada nieko pana�aus nesu padariusi!�� pasipiktinusi pralemeno ji�� Visa tai�� tik bjaurus melas!

��Betgi tai buvote jūs,�� staiga pasakė Maiklas �einas. Jis įdėmiai �iūrėjo į jos veid��� Kaipgi a� to nesupratau anks�iau?! Ka�kur pas�monėje vis� laik� jau�iau, kad buvau jus ka�kur mat�s anks�iau... Ta�iau tai visi�kai suprantama: juk �mogus nesi�valgai į...�� �ia jis staiga nutilo.

��...Į ka�koki� kompanion�,�� u�baigė mis Gilkrist.�� A� juk tik eilinis darbinis gyvulys... Beveik tarnaitė! Na, t�skite t� savo fantastin� istorij�, mesje, pra�au jūsų.

��Taigi u�uomina apie nu�udym� buvo tik pirmasis jūsų �ingsnis,�� vėl prakalbo Puaro.�� Jūs net buvote pasiruo�usi prisipa�inti, kad pasiklausėte Ri�ardo pokalbio su seserimi apie jo įtarinėjimus. I� tikrųjų jis grei�iausiai jai pasakė, kad jam ma�ai lik� gyventi. Tuo galima būtų paai�kinti t� paslapting� fraz� jo lai�ke, kurį jis para�ė seseriai, grį��s i� vie�nagės pas j�. Kitas jūsų i�radimas buvo �vienuolė�. Vienuolė, tiksliau vienuolės, apsilankiusios koted�e kvotos dien�, jums pasufleravo t� jus �persekiojan�ios vienuolės� leitmotyv�. Jūs juo pasinaudojote, kad pasiklausytumėte Sjuzenos pokalbio su misis Timoti. Juo taip pat pasinaudojote kaip pretekstu lydėti misterį ir misis Eberne�ius į Enderbį. �ia jūs norėjote su�inoti, k� įtarinėja įvykd�ius �mog�udyst�. Bandymas gana rimtai, bet nepavojingai apsinuodyti ar�eniko turin�iu vestuvių pyragu�� senas triukas, kuris ir privertė inspektorių Morton� jus įtarti.

��Jūs minėjote paveiksl�. Kuo gi jis ypatingas?�� paklausė Rozemunda.

Puaro lėtai i�lankstė telegram�.

�įryt a� paskambinau misteriui Entvislui ir papra�iau nuvykti į Stensfild-Greind��. Ten paties misterio Eberne�io pavedimu,�� Puaro grie�tai pa�iūrėjo į Timotį,�� tarp mis Gilkrist daiktų jis turėjo surasti paveiksl�, vaizduojanti Polfleksano uost�. Surad�s jį, jis pasiėmė �į misis Lanskene ��edevr�� su savimi į London�, tarsi įrėminimui. Fakti�kai paveikslas buvo pristatytas misteriui Gatriui, i� anksto apie tai perspėjus telegrama. Pasirodo, nuvalius skubotai nutepliot� eskiz�, po juo pasirodė kitas paveikslas...�� Puaro pakėlė prie akių telegram� ir garsiai perskaitė: ��inoma, Vermeris. Gatris.�

Staiga, lyg �aibo trenkta, mis Gilkrist prapliupo kalbėti:

��A� �inojau, kad tai Vermeris. A� tai tiksliai �inojau. O ji to net neįtarė! Įsivaizduokite�� vis kalbėdavo apie Rembrandt�, italų primityvistus, o neatpa�ino Vermerio, gulin�io prie� pat nosį... Kliedėjo menu, o nieko jame nenusimanė! Ji, jei jūs norite tai �inoti, buvo visi�ka kvailė. Man iki pykinimo nusibodo tos jos kalbos apie Enderbį, apie jos vaikyst�, apie Ri�ard�, Timotį, Lor� ir visus kitus... Ir taip�� diena i� dienos, valanda i� valandos. A� ne tik turėjau visų tų niekų klausytis, bet ir atsakinėti: �O taip, misis Lanskene� ar �Negi tikrai, misis Lanskene?� A� turėjau vaizduoti, kad man tai labai įdomu, o i� tiesų man norėdavosi mirti i� nuobodulio, viso to klausantis. A� jau nema�iau jokios pro�vaistės savo gyvenime... Ir �tai�� Vermeris! Buvau skai�iusi laikra�tyje, kad ka�kokia jo drobė buvo parduota u� penkis tūkstan�ius svarų!

��Tai jūs j� u�mu�ėte�� ir dar taip �iauriai�� dėl penkių tūkstan�ių svarų?!�� su�uko Sjuzena, netikėdama savo ausimis.

��U� penkis tūkstan�ius svarų galima būtų i�sinuomoti patalp� arbatinei ir j� apstatyti,�� paai�kino Puaro.

Mis Gilkrist atsisuko į jį.

��Vienintelė man paguoda, kad nors jūs mane suprantate. Tai buvo paskutinis mano �ansas�� pirmas ir paskutinis, dar man lik�s �iame gyvenime. Man reikėjo pradinio kapitalo įsikūrimui...�� jos balsas suvirpėjo, kai ji, apimta ateities vizijos, kalbėjo apie savo arbatinꠗ A� j� ruo�iausi pavadinti �Palme�. Meniu laikikliai būtų kupranugario formos... I� eksporto liku�ių galima būtų pigiai nusipirkti visai neblogų porcelianinių indų. Norėjau savo versl� pradėti kokioje nors presti�inėje vietoje, kad ten galėtų lankytis rimti tvarkingi �monės�� tai turėtų būti �i�esteris, ar pana�i vietovė... Manau, mano arbatinė būtų turėjusi didelį pasisekim�...

Ji patylėjo ir susim�s�iusi pridūrė:

����uoliniai staleliai, pintos patogios kėdės su baltai raudonomis dry�uotomis pagalvėlėmis...

Kurį laik� ta ma�a arbatinė, kuri buvo tik svajonė, atrodė �ymiai realesnė, negu �i Enderbio svetainė su jos karalienės Viktorijos epochos solidumu.

�iuos kerus nutraukė inspektorius Mortonas. Mis Gilkrist mandagiai atsisuko į jį:

��O taip,�� tarė ji�� Eime i� karto... Nenoriu jums suteikti kokių nors rūpes�ių. Galų gale, jei jau man nelemta turėti savo �Palmės�, visa kita man visai nesvarbu.

Ji i�ėjo i� kambario kartu su inspektoriumi Mortonu. Nejauki� tyl� nutraukė Sjuzena:

��Moteris�� �mog�udė! Tiesiog negalėjau to įsivaizduoti... Tikras siaubas, ar ne?

25 SKYRIUS

��Bet a� niekaip nesuprantu, k� bendro turi va�kinės gėlės su visa �ia istorija?�� paklausė Rozemunda.

Savo rugiagėlių spalvos akimis ji priekai�tingai �iūrėjo į Puaro, kai jie abu sėdėjo Helenos butelyje Londone, kur jie buvo pakviesti arbatėlei.

��A� negaliu rasti paai�kinimo, kaip susijusios tos va�kinės gėlės su ta nemalonia istorija... Ir tas malachitinis stalelis?�� Rozemunda vis norėjo visk� i�siai�kinti.

��Malachitinis stalelis �ia niekuo dėtas... Bet va�kinės gėlės buvo antroji mis Gilkrist klaida. Ji pasakė: �Kaip gra�iai jos �iūrisi ant malachitinio stalelio�. Suprantate, madam, ji jų ten negalėjo matyti, nes dar prie� jai atva�iuojant �ia su Eberne�iais, jas nuėmė nuo stalelio. Misis Leo jas numetė ant �emės ir sudau�ė gaubt�... Taigi ji galėjo jas būti ma�iusi tik tada, kai ji �ia buvo Koros Lanskene vaidmenyje.

��Tai buvo tikrai kvaila klaida, argi ne?�� pasakė Rozemunda.

Puaro pagrasino jai pir�tu ir tarė:

��Tai tik įrodo, madam, kaip pavojinga per daug plepėti... Esu giliai įsitikin�s, kad jei jums pavyksta prakalbinti įtariam�jį ilgesniam pokalbiui, nesvarbu, kokia tema, jis būtinai ka�kuriuo momentu i�siduoda. Mis Gilkrist tai dar kart� patvirtino...

��Man reikės būti atsargesnei,�� susim�s�iusi pasakė Rozemunda.

Po to jos veidas nu�vito.

��Ar jūs tai apie mane �inojote? A� turėsiu vaikutį.

��Tai todėl jūs ėjote į Harlio gatv� ir į Rid�ents park�?

��Taip. Suprantate, a� buvau tokia sutrikusi ir nustebusi, kad norėjau pabūti viena ir visk� gerai apgalvoti.

��Atsimenu jus sakant, kad galvojate gana retai...

��Na, taip papras�iau gyventi... Bet �į kart� turėjau apsispr�sti dėl ateities. A� nusprend�iau palikti scen� ir visi�kai atsidėti motinystei.

���i rolė, esu tikras, jums labai tiks.

Jaunoji moteris laiminga nusi�ypsojo.

��Tikiuosi... �inote, Maiklas tuo labai patenkintas. Na, �ito i� jo tikrai nesitikėjau.

Po to, kiek patylėjusi, ji pridūrė:

��Sjuzena galės sau pasiimti t� malachitinį stalelį. A� pagalvojau, kad dabar, kai a� turėsiu kūdikį...�� neu�baigusi �io sakinio, ji nutilo.

��Sjuzenos kosmetikos verslas teikia daug vil�ių,�� pasakė Helena�� Ji nesustos, kol nepasieks savo. Ji gimusi dideliam skryd�iui.

��Taip, ji gimusi dideliam skryd�iui,�� pasakė Puaro�� Visai kaip jos dėdė.

��Tikiuosi, turėjote omenyje dėd� Ri�ard�?�� pasiteiravo Rozemunda.�� Ne Timotį?

��Be abejo, ne Timotį,�� sutiko Puaro.

Visi jie linksmai nusijuokė.

��Sjuzena man sakė, kad Gregoris ka�kur i�va�iavo pails� 6,�� pasakė Rozemunda.

Ji klausiamai pa�iūrėjo į Puaro, bet, jam į �iuos �od�ius nesureagavus, kalbėjo toliau:

��Niekaip negaliu suprasti, kodėl jis vis tikino u�mu��s dėd� Ri�ard�? Ar tai nėra jo liguistas polinkis atkreipti į save dėmesį? Kaip jūs galvojate?

Puaro nukreipė kalb� į kit� pus�:

��Gavau labai malonų lai�k� i� Timo�io Eberne�io. Jame jis ra�o es�s labai patenkintas mano paslaugomis jo �eimai.

��Tas dėdė Timotis tiesiog nepaken�iamas..�� pasakė Rozemunda.�� Bet, ko gero, galop ji ir dėd� Timotį būtų nudobusi. Tai būtų juoko!

��Matau, kad �mog�udystės jus tiesiog linksmina, madam.

��O ne, tikrai ne, bet a� tik buvau tikra, kad tai D�ord�o rankų darbas.

Po to ji pridūrė linksmiau:

��Bet nesistebė�iau, jei ateityje jis dar k� nors u�mu�tų...

��Ak, ir tada bus tikrai juokinga...�� sarkasti�kai u�baigė Puaro. Po to, atsisuk�s į Helen�, paklausė:

��O jūs, madam, ar i�va�iuojate į Kipr�?

��Taip, po dviejų savai�ių.

��Tad leiskite jums palinkėti geros kelionės.

Jis galanti�kai pabu�iavo jai į rank�, ir Helena palydėjo jį iki durų. Rozemunda liko stovėti prie stalelio, god�iai kim�dama vien� pyragaitį po kito.

��A� norė�iau, mesje, kad jūs apie tai �inotumėt... Ri�ardo palikimas man rei�kė �ymiai daugiau negu visiems kitiems. Matote, ten, Kipro saloje, yra toks berniukas... Mes su vyru labai mylėjome vienas kit� ir labai pergyvenome, kad neturime vaikų. Jam mirus, buvau labai vieni�a... Po karo, dirbdama karinėje ligoninėje, a� sutikau vien� vyr�... Jis buvo �ymiai jaunesnis u� mane ir ved�s, nors ir nelabai laimingai. Kurį laik� mes buvome kartu, bet labai neilgai... Po to jis grį�o į Kanad�, pas �mon� ir vaikus. �tai ir viskas... Jis niekada nesu�inojo apie mūsų sūnų. Jis jokiu būdu nebūtų jo norėj�s... Bet man tai buvo tikras stebuklas! Kai a� jau jau�iausi pagyvenusi ir maniau, kad viskas, kas geriausia mano gyvenime, jau praeityje... Ri�ardo pinigų dėka a� galėsiu duoti savo taip vadinamam sūnėnui ger� i�silavinim� ir puikų start� gyvenimui.

Ji nutilo, o paskui vėl t�sė:

��A� apie tai niekada nepasakojau Ri�ardui. Jis mane labai mėgo, ir a� jį taip pat, bet jis nebūtų man�s suprat�s.. Bet jūs... jūs taip daug apie mus visus �inote, todėl a� norėjau, kad jūs �inotumėt apie mane ir tai...

Puaro vėl nusilenkė ir pabu�iavo jai rank�. II

��Sveiki, Puaro,�� tarė misteris Entvislas.�� A� k� tik i� teismo posėd�io. �inoma, j� pripa�ino kalta. Nesistebė�iau, jei dienas ji baigtų pami�ėlių klinikoje... Pabuvus kalėjime, ji visai atsisveikino su protu. Jau�iasi visi�kai laiminga, ir vis rezga planus dėl vadovavimo visai eilei arbatinių... Paskutinioji turėtų vadintis �Alyvų krūmas� ir turėtų atsidaryti Kromeryje.

��Įdomu, ar ji ir anks�iau nebuvo kiek pami�usi? Nors a� pats taip nemanau...

��O Vie�patie, �inoma, kad ne! Planuodama �mog�udyst�, ji buvo tiek pat protinga, kaip jūs ar a�. Visk� atliko taip �altakrauji�kai... Patikėkite�� �i i� pa�iūros primityvi senmergė turi ger� galv�...

Puaro net pasipurtė.

��A� kaip tik galvoju apie Sjuzenos Benks pasakytus �od�ius... Ji sakė, kad negalinti įsivaizduoti moters�� �udikės.

��Kodėl gi?�� dalyki�kai paklausė Entvislas�� Juk tarp jų pasitaiko visokių...

Jis nutilo. Puaro galvojo apie �mog�ud�ius, kuriuos jam teko sutikti gyvenimo kelyje.

I�na�os

nagi (pranc.)

Jaunųjų krik��ionių moterų asociacija (vert. past.)

mano mielas (pranc.)

tai nuostabu (pranc.)

o Dieve (pranc.)

to dar betrūko (pranc.)

netaktas (pranc.)

kvailystė (pranc.)

atleiskit (pranc.)

vieni du (pranc.)

auk��iausios kokybės (pranc.)

tualetai (pranc.)

baisi moteris (pranc.)

nagi (pranc.)

mano drauge (pranc.)

na (pranc.)

tai buvo akių dūmimas (pranc.)

mano draugu�i (pranc.)

kuklūs pusry�iai (pranc.)

mano brangusis (pranc.)