1

Tre�iadienis, antra valanda popiet. Baras beveik tu��ias. Denas Vilsonas u�sisakė po bokal� �Guinness Draft� ir �Harpoon IPA�, alų nusine�ė prie staliuko kampe, kur jo jau laukė kolega �rinivas Kumaras. Tvirto stoto, tvarkingai apsireng�s ir kvepiantis muskusu.

�rinivas Kumaras u�augo �iaurinėje Indijos dalyje, netoli Naujojo Delio. Persikraustė į JAV, studijavo Floridos universitete. Įgij�s kompiuterijos mokslų magistro diplom�, jis i�vyko gyventi į Masa�ūsets�, ten įsidarbino programuotoju. Prie� pusantrų metų ma�a programinės įrangos firma, kurioje jiedu su Denu susipa�ino ir kartu dirbo, bankrutavo. Per t� laik� �rinivas teturėjo nedidelį keturių mėnesių darbelį.

Denas�� stambus, draugi�ko veido vyrukas trumpai kirptais, gerokai �ilstelėjusiais plaukais (kiek per daug 48-erių vyri�kiui)�� padavė bokal� indi�ko �viesiojo �Harpoon� keturiolika metų u� save jaunesniam �rinivui (arba �riniui, kaip jis mėgo būti vadinamas) ir prisėdo �alia. Vilsono veid� puo�ė įprastas, vos matomas, �ypsnis ir ne�ymiai pajuod� paakiai. Ta�iau Denas atrodė �valus ir puikiai nusiteik�s.

�rinis i�sitraukė pinigin�.

��Kiek skolingas u� alų?

��Nesijaudink, draugu�i. Slėpk pinigin�. U� kit� moki tu.

��Na, tuomet į sveikat�,�� d�iugiai pakėlė bokal� �rinis.

��Visai kaip senais gerais laikais,�� i�tarė Denas ir pa�velgė liūdesio kupinomis akimis.

Vyrai gurk�nojo alų tylėdami, kiekvienas paskend�s savo mintyse. �rinis �iojosi ka�k� sakyti, bet susilaikė. Įsitemp�s jis apsi�valgė, ar niekas nesiklauso jų pokalbio.

���iandien popiet susitinki su D�oeliu?�� paklausė �emu balsu.

��Taip. Teks dvi valandas vairuoti į ka�kokį Naujojo Hamp�yro u�kampį. Kvailas kaimietis. Gyvena pasaulio pakra�tyje. Ta prakeikta vieta lyg kokia slapta karinė bazė.

��Esi įsitikin�s, jog verta juo pasitikėti?

��Kartu dirbome vienuolika metų. Tikrai juo pasitikiu,�� Denas gurk�telėjo alaus.�� Septynerius metus vis dar palaikome ry�į. Jis �aunus vyrukas, geros �irdies. Kiek į�ūlokas, bet geras.

��Manai, jis norės tai daryti?

��Taip. Jį atleido prie� por� metų, ir nuo tada jis sėdi be darbo. D�oelis niekada daug neu�dirbo, o dar tos trejos skyrybos... Nesutaupė nė gra�io. Dabar turbūt leid�ia savo pensijos fondo santaupas, kaip ir mes.

��Tai dar nieko nerei�kia.

��Gerai pa�įstu t� vyruk�. Jis tikrai pasira�ys. K� belieka daryti penkiasde�imt penkerių metų programinės įrangos in�inieriui, dvejus metus neturin�iam kur pasidėti? Gal pradėti mokytis bioin�inerijos�� tokio am�iaus! O galbūt įsidarbinti nekilnojamojo turto agentu? Kiek mums jų dar reikės?

Den� įtikino jo paties kalba. Jis pabaigė �Guinness� likutį ir ranka nusivalė lūpas. Pa�velgė į kompanion�, �is sėdėjo susirauk�s.

���rini, draugu�i, kas nutiko?

��Man tai nepatinka. Mes labai rizikuojame. A� nepa�įstu tavo draugo. Turiu patikimų �monių Indijoje...

��Turbūt juokauji?�� kilstelėjo antakį Denas ir vos girdimai sumurmėjo:�� Nesiruo�iu ve�tis �monių i� u�jūrio. FTB akimirksniu imtų minti mums ant kulnų.

��Bent i�klausyk mane...

���rini, turi manim pasitikėti. D�oelis yra būtent tas �mogus, kurio mums reikia. Delika�iai kalbant, vyrukas ne i� protingiausiųjų, antroji konstitucijos pataisa�� viskas, kuo jis tiki ir vadovaujasi. D�oelis turi visus reikalingus ginklus, mes saugūs.

�rinis sududeno:

��Ginklų galima gauti ir kitur.

���inoma, ta�iau labai rizikuotume. Pamatysi, D�oelis atrodo kaip eilinis tipelis. Metro �e�iasde�imt septynių centimetrų ūgio, sveria ma�daug �e�iasde�imt a�tuonis kilogramus. Beje, jis kasdien sportuoja. D�oelis tikrai turės smarvės, gal net daugiau nei mudu.

��Manau, turiu pakankamai smarvės.

���inau, vyruti. Nesėdė�iau �ia su tavim, jei būtų kitaip. Papasakosiu daugiau apie D�oelį. Jį u�kniso koled�as, todėl vos įpusėjus pirmam kursui, D�oelis visk� metė ir 1973-iaisiais i�va�iavo tarnauti į Izraelį, dalyvavo Jom Kipuro kare. Patikėk, �is vyrukas�� tikrai kietas.

�rinis sėdėjo suruk�s.

��Kaip jis atsidūrė JAV ir tapo programinės įrangos in�inieriumi?�� niūriai paklausė.

��Baig�s tarnyb� armijoje, vedė vietin� moterį ir parsive�ė j� į Jungtines Valstijas. Kurį laik� prekybos centrams pardavinėjo vonios reikmenis. Toks darbas galiausiai u�kniso, ir mano bi�iulis pradėjo vakarais mokytis. Taip įgijo kompiuterijos mokslų laipsnį. Jis tvarkė �Vixox� sistemas mano grupėje�� toks buvo jo pirmasis, kaip in�inieriaus, darbas. I�gėrėme nesuskai�iuojam� kiekį bokalų alaus, kai jis pirm�kart skyrėsi.

Denas pa�velgė į tu��i� bokal� ir ėmė jį sukioti rankose. �rinis prikando apatin� lūp� ir tylėjo.

��Juk neapsigalvojai, �rini?�� paklausė Denas.�� Ver�iau pakeiskime tem�.

��Dėl man�s gali būti ramus. A� nusiteik�s labai rimtai. Tikrai to imsiuosi.

��Atrodai labai susirūpin�s. Nusiramink, juk detales aptarėme. Viskas bus gerai. Ir nesijaudink dėl D�oelio.

��Nesijaudinu dėl to tavo draugelio. Pasitikiu tavimi.

��Tai ko sėdi surauk�s u�pakalį?

��Eik �ikt.

��Nagi, pasipasakok.

��Negaliu liautis galvoj�s apie Gordon�. Ar tikrai nedarome klaidos?

��Maniau, jau kalbėjome apie tai.

��Bet jis toks keistas!

��Pa�įstu Gordon� jau dvide�imt metų. Taip, jis savoti�kas, labiau ekscentri�kas nei keistas. Bet, supranti, mums jo reikia. Be jo nei�siversime.

�rinio veidu nuslydo kreiva �ypsena.

��Manau, tai tu visk� sutvarkei taip, kad mums jo reikėtų. Tu ir vėl jį suki i� keblios padėties.

��Tokia jau mano dalia�� padėti varg�ams draugams. Gordonui, D�oeliui, tau.

�rinis atki�o vidurinį pir�t� ir nusi�ypsojo. Po akimirkos �ypsena dingo.

��Tikrai manai, jog galim juo pasitikėti?

��Prisiekiu savo gyvenimu.

��Nori pasakyt, mūsų abiejų gyvenimais?

Denis vėl �vilgtelėjo į tu��i� bokal�.

��Be abejonės, galime juo pasitikėti.

��Mes tikrai tai darome,�� tarė �rinis.

��Mes tikrai tai darome,�� pakartojo Denas ir vos girdimu balsu su�nab�dėjo.�� Mes apiplė�ime t� sumaut� bank�.

�rinis baigė savo alų.

��Antr� statau a�.

��Ver�iau nereikia,�� atsiduso Denas.�� Turiu judėti į Nauj�jį Hamp�yr�.

***

Nors vairavo su tamsiais akiniais, saulės spinduliai vis tiek vertė Den� prisimerkti. Prie� septynis mėnesius akių gydytojas diagnozavo pigmentinį retinit�. Daktaras teigia, jog grei�iausiai su �ia liga Denas gyvena nuo dvide�imt penkerių. Tai bent jau paai�kina, kodėl jam vis kildavo sunkumų vairuoti tvieskiant saulei arba naktį. Denas �inojo, kad liga paūmėjo: per dvejus metus susilpnėjo periferinis matymas, tapo sunku skaityti smulkų �rift�. Apie savo negali� Denas niekam nepasakojo, net savo �monai Kerol. Jai tikrai dabar nereikia �ito �inoti.

Kerol... Deno nedarbas stipriai j� veikė. Keista, kad �į ryt�, tarsi laikas būtų atsisuk�s atgal ir nieko nebūtų įvyk�, prie� i�eidama į darb� Kerol krito jam į glėbį ir apdovanojo aistringu bu�iniu. Taip Deno �mona nesielgė mėnesių mėnesius, o jos �vilgsnio �velnumas vyr� tiesiog pakerėjo. Denas prisiminė, kokia nepaprastai gra�i ji buvo t� akimirk�. Dėl Kerol ir vaikų jis padarytų visk�. Net apiplė�tų bank�.

Nors prie� �rinį jis dėjosi dr�sus, mintis apiplė�ti bank� Den� g�sdino. Per vis� savo gyvenim�, būdamas dar visai vaikas, jis pavogė tik batonėlį i� vaistinės. Niekada nėra sulau��s įstatymo, smurtav�s, o pastar�jį kart� kum��iais mojavo a�tuntoje klasėje. Ta�iau dabar jis rengiasi apiplė�ti bank�! Viskas jau suplanuota. Jiedu su �riniu apgalvojo visas detales. Beliko įgyvendinti ambicing� plan�.

Denas ir �rinis gyveno vien mintimi apie apiplė�im�. �i tiesiog apsėdo, nė vienas nebegalėjo atsitraukti. Deno popieriai prastėjo: prarad�s darb�, jis neteko ir draudimo. Jei neapiplė� banko, jo �eima turės gyventi i� pa�alpos. Jis privalo surasti jėgų, susikaupti ir padaryti tai.

Reikia iki menkiausių smulkmenų apgalvoti kiekvien� �ingsnį. Jokiu būdu nesuklysti. �i mintis priversdavo Den� juoktis. Būdamas tiesiog genialus programinės įrangos in�inierius, Denas visur ie�kojo klaidų ir sistemos trūkumų. Mintyse jis repetavo blogiausius įmanomus �io įvykio scenarijus, ta�iau bandė sutramdyti min�ių sraut� ir susikoncentruoti į esminius dalykus.

Spazmai skrandyje kėlė skausm�. Denas i� visų jėgų suspaudė vair� ir jam suskaudo rankas. �Turiu i�likti ramus, kitaip planas �lugs,�� tramdė save Denas.�� D�oelis neturi u�uosti mano baimės.�

Būtinai reikia dar vienų mar�kinių. �ie kiaurai permirk� prakaitu ir lipo prie kūno. Denas negalėjo susitikti su D�oeliu tokios būsenos, visas suprakaitav�s. Jam reikia susigr��inti pasitikėjim� ir taip nesinervinti.

2

�velgdamas į savo atvaizd� veidrodyje, Gordonas Karmaiklas įtraukė pilv�. Būdamas penkiasde�imt a�tuonerių, jis tebeturėjo ve�lius �viesius plaukus. Tokio am�iaus�� ir nė vieno �ilo plaukelio! Gordonas pasukiojo galv� ir ap�iūrėjo veid� i� visų pusių, ie�kodamas rauk�lių. Patenkintas �engtelėjo atgal. Atki��s apatin� lūp�, kilstelėjo galv� auk�tyn ir paplek�nojo sau per pasmakr�. Jei ne tas sudrib�s pagurklis, atrodytų kaip keturiasde�imties. Gordonas pa�iupinėjo nukarusi� od��� be jos atrodytų trisde�imt penkerių. Jei tik turėtų pinigų plastinei operacijai, nedvejodamas susigr��intų jaunyst�. Gordonas dar kart� dirstelėjo į veidrodį: jau nusirė�ė penket� metelių, reikėtų dar antra tiek nusimesti. Keturiasde�imt septyneri būtų pats tas. Vyri�kis atsiduso, i�ėjo i� vonios ir per ank�t� miegam�jį nu�lepsėjo į savo kambarį�� ka�k� pana�aus į valgom�jį, svetain� ir darbo kabinet� viename.

Gordono Karmaiklo apartamentai nebuvo mil�ini�ki�� �imto dvide�imties kvadratinių metrų, kuriuos galų gale i�mokėjo. Per trejus nedarbo metus Gordonas stengėsi s��iningai mokėti visus mokes�ius. Jis stengėsi pragyventi prekiaudamas akcijomis bei sudarinėdamas pirkimų sandorius, ta�iau keli nesėkmingi mėnesiai suma�ino jo i�teklius iki penkių tūkstan�ių dolerių. Ant darbo stalo gulėjo �ūsnis neapmokėtų s�skaitų ir pirmasis įspėjimas dėl teisės naudotis nuosavybe atėmimo. Jei situacija nepasikeis, greitai jis kaip reikiant įklimps į mė�l�.

Gordonas atsivertė kompiuterį ir truputį pagra�ino savo gyvenimo apra�ym�, pakoreguodamas kelet� datų bei �pakirpdamas� kelerius metelius. Permet�s akimis patobulint� CV, jis pajuto kartėlį. Vienas i� nedaugelio laimėjimų, kuriais Gordonas tikrai did�iavosi, buvo jo ilgus metus trukusi tarnyba �Vixox�. I� dvide�imt vienerių, pakoregavus curriculum vitae, �ių beliko tik de�imt. Apie tai pagalvoj�s, Gordonas pajuto tu�tum�.

Apra�� jis patalpino į kelis darbo su naujausiomis technologijomis paie�kos tinklalapius. Prie� i�jungdamas kompiuterį, patikrino elektroninį pa�t� ir rado lai�k� nuo Elenos. Ji ra�ė, kad daugiau su juo nebebendraus, nes i�teka u� ka�kokio tipo i� Oregono. Nors Elena atsiuntė tik por� trumpų sakinių, Gordonui reikėjo kelis kartus juos perskaityti, kad suvoktų �ių prasm�. Kai situacija pagaliau tapo ai�ki, jis kelias minutes sėdėjo susting�s ir tvardėsi netrenk�s kum��iu į �vie�iantį kompiuterio ekran�.

Gordonas �iupo ma�inos raktelius, ta�iau, pribėg�s prie laukujų durų, stabtelėjo. Jis visa �irdimi tro�ko sėsti į ma�in� ir lėkti iki pat D�ersio. Ne todėl, kad k� nors ten pa�inotų ar mėgtų t� viet�, ta�iau D�ersis buvo pakankamai toli nuo namų ir visų problemų. Ūmai Gordonas prisiminė kit� dien� sutar�s susitikti su Denu i�lenkti por� bokalų alaus. Kilo mintis at�aukti susitikim�, ta�iau Gordonas pasvarstė, jog tai nebūtų pati geriausia i�eitis. Taigi planai rūkti į D�ersį buvo atidėti, bent jau kuriam laikui.

Gordonas nusprendė aplankyti sen� bi�iulį Peiton�. Jiedu nei�skiriami draugai jau dvide�imt metų, Peiton� jis pa�įsta net ilgiau nei Den�. Naujųjų technologijų rinkos am�iuje, u� juoking� sum� nupirkus firm�, kurioje tuo metu dirbo, Peitonas staiga praturtėjo ir u�dirbo beveik a�tuonis milijonus dolerių.

Gordonas įvairavo į Peitono kiem�. Jo namas Gordonui buvo pana�us į prastai sulipdyt� keist� trima�io vaizdo dėlion�. Prie� tapdamas multimilijonieriumi, Peitonas gyveno varganoje ma�oje lū�nelėje, o praturtėj�s pasistatė nei �iokį, nei tokį monstr�, visi�kai nederantį prie kaimynų fermerių namukų.

Gordonas pajuto sunkum�. Pastaruosius dvejus metus jiedu su Peitonu retokai matydavosi. Gordonas kelis kartus spustelėjo durų skambutį. Peitonas pasirodė tarpduryje, vilkėdamas chalat�.

��Sveikas, draugu�i. Kas nutiko?�� nusteb�s paklausė.

��Nieko nenutiko. Tiesiog va�iavau pro �alį, pamaniau, pasiūlysiu susitikti porai alaus.

��Na, a� mielai, bet, na...�� Peitonas i�spaudė drovų �ypsnį.�� Vaikų nėra namie, tad mudu su �mona, na, �inai, leid�iam laik�...

��Jėzau, atsipra�au, kad sutrukd�iau!

��Nieko tokio, �mogau. Klausyk, kit� savait� grei�iausiai gausiu por� bilietų į �Red Sox� rungtynes. Galbūt net pavyks gauti vietas priekyje. K� manai?

��Puiku. Tiesiog norėjau papasakoti apie lai�k�, kurį Elena man para�ė.

��Dabar tam ne pats tinkamiausias metas, atleisk. Galbūt kit� savait�, gerai?

��Gerai. Dar m�s�iau apie t� restoran�...

��A� taip pat. Supranti, painioti draugyst� ir verslo reikalus�� ne pati geriausia mintis. Pakalbėsim apie tai vėliau, �mogau.

��Gerai. Perduok linkėjimų Vendei.

��Nesijaudink, padarysiu tai tuojau pat.

��Dar �is tas...

��Man reikia bėgti, �mogau. Pakalbėsim kit� savait�, gerai?�� Peitonas skubiai atsisveikino ir u�darė duris.

Gordonas akimirk� sustingo, i�raudo, ėmė drebėti rankos. �Idiote tu,�� i�ko�ė pro dantis.�� Kokio velnio tau reikėjo prasi�ioti apie t� restoran�? Kvailys!�

Nors stovėjo vienas, jautėsi taip, tarsi jo gėd� stebėtų daugybė �monių. Keistai tebevypsodamas, Gordonas nusliūkino prie automobilio ir įrėmė deln� į vir�ugalvį.

�Kvailys!�� tebesiplakė.�� Dabar tikrai negaliu grį�ti namo.�

Buvo tre�ia valanda po pietų. Dar anksti pietauti, ta�iau jis galėjo nulėkti iki �Louelio� ir nusipirkti i�sine�ti Kambod�os virtuvės maisto, kurį galėtų vėliau suvalgyti. �Louelis� Gordonui buvo tarsi oazė, viena i� nedaugelio vietų, kurioje jis galėjo gauti gero egzoti�ko maisto. Kai prasidėjo moderniųjų technologijų bumas, dauguma kompanijų įsikūrė Bostono priemies�iuose, ma�daug u� trisde�imties mylių1 �iaurės Vakarų kryptimi. Nebloga vieta pajodinėti ar auginti vaikus, ta�iau gero maisto �ia nė su �iburiu nerasi. Dvide�imt minu�ių, ir jis jau �Louelyje�.

Vis dėlto Gordonas nutarė pasukti kitur, į jaukų restoran�, kurį atrado prie� kelis mėnesius. Jauna azijietė nuobod�iavo prie kasos aparato. Įėjus Gordonui, ji pakėlė akis ir vos pastebimai nusi�ypsojo.

��Lauke labai kar�ta,�� pirmasis prabilo Gordonas.

��Taip,�� �velniai atsiliepė mergina.�� Tikrai labai kar�ta. Tiesiog nepakeliamai tvanku.

��Neveikia kondicionierius?�� pasidomėjo Gordonas.

��Ne, dabar ne. Vėliau įjungsime.

��Dar per anksti pietums ir jau per vėlu pusry�iams. Paprastai valgau kitame restorane u� poros kvartalų. Va�iuodamas pro �alį pastebėjau jus.

��Malonu. Neabejoju, jums patiks mūsų maistas.

��K� rekomenduotumėte paragauti?

��Viskas skanu. Ypa� puikios krevetės.

Gordonas �vilgtelėjo į meniu.

��Kreve�ių patiekalai brangiausi,�� tarė.

��Jie tikrai skanūs,�� tvirtino mergina ir jos �ypsena kiek prigeso.

��Na, tuomet norė�iau paragauti tų su rie�utais ir a�triu citrinų pada�u.

��Papra�ysiu virtuvės �efo, kad paskubėtų. Manau, laukti reikės ne ilgiau kaip penkias minutes,�� patikino ji.

Gordonas nulydėjo akimis mergin�. Ji buvo smulki, labai liekna, o ilgi plaukai beveik dengė nugar�. �alios spalvos aptemptas sijonėlis i�ry�kino klubus ir kojas. Gordonui nuo kvap� gniau�ian�io vaizdo net apsvaigo galva. Grį�usi mergina mandagiai nusi�ypsojo ir atsivertė �urnal�.

��Jūs i� Kambod�os?�� paklausė Gordonas.

��Taip.

��Na, nebuvau tikras. Jūs galėtumėt būti ir vietnamietė. Pa�įstu kelet� merginų i� Vietnamo, dirban�ių kambod�ie�ių restoranuose.

��A� esu kambod�ietė.

��Baisu, kas vyko Kambod�oje Pol Poto laikais,�� pokalbį mėgino u�megzti Gordonas.�� Akinius ne�iojantys �monės buvo laikomi intelektualais ir be gailes�io �audomi. Ar galite įsivaizduoti?

��Apie tai �inau tik i� knygų. Tai vyko gerokai prie� man gimstant.

��Atleiskite. Noriu pasakyti, kad jūsų anglų kalba puiki. Kiek laiko �ia gyvenate?

��A� �ia gimiau.

��Tikrai? Na, jūs tikrai puikiai kalbate angli�kai. Daug geriau nei kitos kambod�ie�ių restoranų darbuotojos.

��Ko gero, turė�iau jums padėkoti.

��Galiu paklausti kai ko asmeni�ko?�� pasiteiravo Gordonas, atki�o smakr�, tarsi pozuodamas, ir susidėjo rankas ant klubų. Mergina kiek sutriko, �vilgtelėjo į jį, o nuo veido dingo �ypsena.

��Kaip manote, kiek man metų?�� paklausė jis.

��Ne... Ne�inau. Netrukus grį�iu,�� ji apsisuko ir nuskubėjo.

Gordonui norėjosi kuo grei�iau sprukti, bet jau u�sisakė maisto. Po poros minu�ių i� virtuvės i�ėjo kostiumu vilkintis kambod�ietis. Priėj�s prie Gordono, įdavė mai�elį su maistu.

���iandien maistas nemokamas,�� i�tarė.�� Esu restorano savininkas ir pra�au jūsų daugiau �ia nebegrį�ti.

��Kodėl?�� nesuprato Gordonas.

��Jūs privertėte �i� mergin� labai nemaloniai pasijusti.

��K� a� padariau?�� nustebo sutrik�s.�� Tiesiog norėjau palaikyti pokalbį ir būti draugi�kas.

��Ji kitaip pasakojo.

��K� ji sakė? Kad band�iau j� kabinti? Patikėkit, tik norėjau palaikyti pokalbį, kol laukiau u�sakymo.

��Pra�au jūsų i�eiti.

��Ar viskas dėl to, kad papra�iau jos atspėti, kiek man metų? Tik buvo smalsu, ar ji duotų man penkiasde�imt!

��Klausėte, kiek jums metų? Norite, a� atspėsiu jūsų am�ių? Jūs esate purvinas senis. Ir pra�au jūsų daugiau �ia negrį�ti.

Gordonas pa�velgė restorano �eimininkui į akis ir vos suturėjo kum��ius. Norėjo trenkti jam į veid�, ta�iau sviedė mai�elį su maistu �emėn, sumindė jį, apsisuko ir i�ėjo.

3

Kerol Vilson vos tramdė a�aras. Kompanijos galva Tomas Haroldas suplanavo susitikim� su advokato padėjėjų grupe pus� keturių, ta�iau ji negalėjo liautis galvojusi, jog praras darb�. Advokatai nebebuvo tokie draugi�ki, o praėjusi� savaitꠗ netgi �iurk�tesni nei visada. Advokatas Bobas Tortonas nedrįso jai nė į akis pa�iūrėti, skirdamas u�duotį. O �arlis Bi�opas, teisininkų kontoroje tvarkantis kompiuterius, pastar�sias kelias dienas siuntinėjo Kerol bei kitiems advokatų padėjėjams beveik atsipra�an�i� �ypsen�.

Kerol pasiėmė vien� i� skolos bylų, kuri� reikėjo perskaityti, ta�iau negalėjo susikaupti, �od�iai popieriuje liejosi. Ant peties ji pajuto rank�. Atsisukusi pamatė stovin�i� Nens� Goldberg.

��Susitikimas po kelių minu�ių,�� pasakė ji.�� Eime, i�gersime kavos.

��Nemanau, kad tai labai gera mintis. Ver�iau palaukime iki pusės keturių ir pasiimkime kavos pakeliui.

��Koks skirtumas?

��Ar girdėjai, apie k� kalbėjau?

��Kodėl negalime i�gerti kavos dabar?

Pakilusi nuo kėdės, Kerol pajuto, kaip svaigsta galva. Ji turėjo laikytis įsikibusi į atlo��, kad įstengtų �engti pirm� �ingsnį.

Keturiasde�imt ketverių Kerol Vilson buvo labai patraukli moteris. Liekna, smulki, iki pe�ių kirptais �viesiais plaukais, dailių, mielų bruo�ų. Kelerių metų i�gyvenimai ir stresas paliko �ymių jos veide, �is atrodė i�sek�s. Iki susilaukė vaikų, Kerol septynerius metus dirbo advokato padėjėja. Kai Denas prie� pusantrų metų prarado darb�, ji pradėjo ie�koti naujos vietos. Rasti darb� buvo sunkiau nei ji tikėjosi�� firmų vadovai mieliau samdo jaunesnes padėjėjas. �ioje vietoje Kerol atsidūrė po penkių mėnesių paie�kų. Tuo tarpu jos kolegė Nensė, būdama dvide�imt �e�erių, jau turi penkerių metų darbo patirtį. Ji įsidarbino advokatų kontoroje dar mokydamasi koled�e.

Svaigulys liovėsi. Kerol pasivijo Nens� ir abi tylėdamos �ingsniavo į poilsio kambarį. Nensė pripylė du puodelius kavos, vien� padavė Kerol.

��K� tu �inai?�� paklausė �i.

Nensė gurk�telėjo kavos. Jos �andikaulis kiek įsitempė, kai pa�velgė į Kerol.

��Jie sukūrė daugyb� naujų elektroninio pa�to paskyrų,�� pasakė.�� �arlis Bi�opas tai pasakė prie� valand�.

��K� tai galėtų reik�ti?

��Nieko gero.

��Dieve, a� negaliu...�� Kerol i� lėto atsisėdo.�� A� tikrai negaliu prarasti �io darbo.

��Gali būti, kad apsirinku. Bet kokiu atveju, nesunkiai rastum kit� darb�. Na, o a� kartu su kitais nevykėliais vėl stosiu į teis�.

��Kodėl naujos pa�to paskyros turėtų reik�ti, kad jie mūsų atsisako?

��Galbūt klystu,�� neįtikinamai pasakė Nensė.

Kerol jautė, jog tuoj apsiverks.

��Atleisk, Kerol. Nenorėjau tav�s sunervinti, tik įspėti. Gal esu tiesiog bjaurios nuotaikos ir per daug visko į�velgiu.

Kava Kerol atrodė be skonio.

��Ver�iau eikime į t� susitikim�,�� pasiūlė Nensė.

Advokatų padėjėjai jau laukė susirinkimų kambaryje. Daugumos i� jų veidai atrodė susirūpin�, likusieji nuobod�iavo. Tomas Haroldas�� �emas, pradedantis plikti ma�daug �e�iasde�imties metų vyri�kis apvalia galva ir ma�omis, tarsi kūdikio, ausimis�� stovėjo i� kito stalo galo, sukry�iav�s u� nugaros rankas. �velgdamas pro storus akinių stiklus, akimis nulydėjo Nens� ir Kerol į jų vietas. Nervingai trepsėdamas koja, palaukė, kol �ios atsisės, dirstelėjo į laikrodį, tada į auditorij� ir prabilo.

��Pakvie�iau visus į �į susitikim� tam, kad i�sklaidy�iau sklandan�ius gandus,�� tarė.�� Galiu nuraminti, kad nė vienas i� �ia esan�iųjų nepraras savo darbo vietos.

Tomas Haroldas laukė kokios nors reakcijos. Jis i�girdo palengvėjimo atodūsius. Advokato padėjėja �arlota Henri, keleriais metais jaunesnė u� Kerol, d�iaugsmingai suplojo delnais. Kerol nusi�ypsojo. Akies kra�teliu ji pagavo kvailok� Nensės �ypsen�.

��Mes norime pasinaudoti i�skirtine proga,�� t�sė Haroldas.�� Indijos teisinė sistema labai pana�i į mūsi�k�, todėl ruo�iamės samdyti kelet� �ios �alies teisininkų asistentų...

��...u� penktadalį mūsų algos,�� Kerol su�nab�dėjo Nensė.

��...kurie galėtų dirbti naktį,�� toliau kalbėjo kompanijos bosas.�� Vadinasi...

��...mes suma�insime jūsų atlyginimus, kad i�simokėtume didesnes premijas,�� vėl tyliai su�nab�dėjo Nensė.

��...visi �ioje firmoje dirbantys teisininkai, tarp jų ir a�, galėsime dirbti produktyviau. I� vakaro kilusios problemos kitos dienos ryt� jau bus i�spr�stos. Gerokai suma�ės krūvis, todėl būsime priversti ma�inti darbo valandų skai�ių.

Nensė suprunk�tė.

��Panele, norite ka�ko paklausti?�� kreipėsi į j� Haroldas, blizgindamas akimis.

��Ne, ne. Tik u�springau.

��I�gerkite vandens,�� pasiūlė Haroldas ir u�laikė �vilgsnį kelias sekundes. Po akimirkos nusigr�ė ir kalbėjo toliau.

��Kaip jau sakiau,�� t�sė jis,�� bus nelengva. �inoma, labai gaila, bet�� dar kart� kartoju�� tai padidins įmonės produktyvum�. Be to, tai laikina. Savaitės pabaigoje mano sekretorė supa�indins jus su naujais darbo grafikais. Tai tiek.

Kerol apsidairė. Kolegų veiduose �vytėjo daugybė emocijų. Vieni atrodė atsipalaidav�, kiti jautėsi prislėgti. Kerol jautėsi keistai. Esant dabartinei padė�iai ji ir niekur nedirbantis Denas nesuduria galo su galu. Sunku net įsivaizduoti, kaip jie versis su dar ma�esnėmis pajamomis. Kerol kylant nuo kėdės, Nensė linktelėjo ir tarė:

��D�iaugiuosi, kad tai laikina. Jei �is eksperimentas pavyks, mes visi atsidursime gatvėje.

Priėjo Haroldas ir įdėmiai pa�velgė į Nens�. Jo ma�a burna judėjo, tarsi kramtytų gum�.

��Kuo jūs vardu, panele?�� kreipėsi į Nens�.

�i pasisuko kiek sutrikusi.

��Nensė Goldberg. Dirbu �ia jau penkerius metus.

��Labai gerai. Panele Goldberg, ar tikitės �ia dirbti dar penkerius metus?

Nensė lėtai, tarsi nenoromis, linktelėjo.

��Tai�� teisininkų kontora. Mes tikimės rimtesnio jūsų po�iūrio. Suprantate?

Nensė akimirk� patylėjo, o tada jos veidu nusirito �ypsena ir ji nerūpestingai parei�kė:

��Atleiskite, jūs norite, kad �ypso�iausi, kai mane mausto? Taip elgdamasi, galė�iau dirbti ir vie�namyje�� ten labai �rimta� atmosfera. Nė nesivarginkit. A� i�einu.

Ji �yptelėjo Kerol ir nu�ingsniavo. Haroldas kurį laik� �iūrėjo pavymui. Pajuto, kaip jo kūnas tarsi apmirė, o ausys pradėjo raudonuoti. Pastebėj�s Kerol, pasisuko į j�.

��Gal norėtumėte k� nors pridurti?�� paklausė dirbtinu balsu.

Kerol papurtė galv�.

��Tikiuosi, į susitikimus atvyksite laiku? Pavėluoti tris minutes yra taip pat blogai, kaip vėluoti pusvalandį. Supratote?

��Taip, pone.

Grį�usi prie darbo stalo, Kerol pratrūko raudoti. Ji nieko negalėjo sau padaryti. Vis dar kūk�iodama, ji pasiėmė vien� skolininkų bylų ir prisivertė j� perskaityti, stengdamasi nesu�lapinti popieriaus a�aromis.

4

Denas atvyko į Bristolį Naujajame Hamp�yre apie pus� penkių. Iki D�oelio ran�os buvo dar penkiolika minu�ių kelio negrįstu �vyrkeliu. Namas, kurį i�vydo Denas, jam pasirodė ypa� bjaurus ir labiau priminė kareivines. Ta�iau į D�oelio vienkiemį neda�nai kas u�sukdavo: artimiausias kaimynas gyveno u� beveik de�imties kilometrų.

Denas pasuko prie laukujų durų. D�oelis gyrėsi, jog turi plienu kaustytas duris, ir niekas, jokie federaliniai agentai, jų niekada nei�spirs. Denas paspaudė skambutį, po kelių akimirkų durys prasivėrė ir i�lindo D�oelis�� papūsta tarsi gaid�io krūtine, didelėmis ausimis, ma�omis blizgan�iomis akutėmis ir i�retėjusiais plaukais.

��Tik pa�iūrėkite, kas pas mus atvyko net i� Teksa�usetso!�� nusiviepė D�oelis.�� Tu vėluoji dvide�imt minu�ių.

��Man irgi malonu tave matyti. Jei tik negyventum tokiame u�kampy...

��Eik �ikt! Neatsipra�inėk. Man ir �ia labai gerai. O tu gyvenk tam savo Teksa�usetse su visais tais liberalų �unsnukiais.

D�oelis pasilenkė prie Deno, pakrutino �nerves, tarsi uosdamas or�, ir nutaisė pasi�lyk�tėjimo min�.

��Kokia �ia smarvė? A, tai nuo tav�s sklindantis �unsnukių liberalų tvaikas.

Jis patenkintas nusijuokė ir pagaliau i�tiesė Denui rank�:

��Tai kaip laikaisi, draugu�i?

��Galėtų būti ir geriau.

Denas paspaudė D�oeliui rank� ir pla�iose jo letenose pasijuto tarsi spaustuvuose.

D�oelis Kasneris pa�velgė į Deno lagamin�.

��K� ten turi?�� paklausė jis.�� Pinigus, kuriuos �adi man pralo�ti, �aisdamas nardus?

��Parodysiu vėliau. Tai kaip einasi?

��O kaip tu manai? Suknistai. Kaip tu?

��Ko gero, labiau suknistai nei tu.

��Suprantu,�� sumurmėjo D�oelis ir jo bjauri �ypsenėlė nusitrynė nuo veido.�� Tikrai nelengva. U�jau�iu, draugu�i. A� pats valdau visus savo finansus, kontroliuoju i�laidas ir neturiu namie laukian�ių vaikų. Mani�kiai jau sulaukė a�tuoniolikos ir, laimė, man nebereikia i�laikyti jų tingių subinių. U�eik, nardai jau paruo�ti�� pats laikas i�pe�ti i� tav�s �iek tiek pinigų.

Denas nusekė įkandin. D�oelio buto interjeras priminė gara�� ar automobilių prekių i�parduotuv�, bet tik ne namus. Baldai nederėjo tarpusavyje, atrodė seni ir nusidėvėj�. Ant sofos mėtėsi keli �urnalai apie ginklus.

��Vis dar �aidi su �itais,�� Denas mostelėjo į �urnalus.

��Eik �ikt. Geriau pradedam �aidim�.

Nardų lenta gulėjo paruo�ta ant ma�o plastikinio staliuko virtuvėje. D�oelis atidarė �aldytuv� ir i�traukė du butelius �Budweiser�.

��Nori?�� pasiūlė.

���inoma.

��Baksas,�� paerzino D�oelis, tiesdamas deln�.

��Nori, kad susimokė�iau u� alų?

��Kodėl gi ne, jis man irgi kainavo dolerį. Galėjai atsine�ti savo alaus, tu, subingalvi.

Denas nieko neatsakė, prisiminė, ko atva�iavo, ir i�tiesė dolerį u� alų. Jie susėdo prie �aidimo staliuko ir paeiliui i�rideno kauliuk�, kad i�siai�kintų, kuris pradės �aisti pirmas. Nardų įkar�tyje D�oelis i�metė ne t� skai�ių, pa�velgė į lubas ir pagrūmojo kum��iu.

��Tai �iknius,�� keikėsi jis.�� Neleidi i�ri�ti nė vieno tinkamo skai�iaus!

��Pats kaltas, D�oeli.

��U�si�iaupk ir mesk kauliuk�.

Dar po dviejų ridenimų jis i�metė trisde�imt �e�is ir įgijo persvar�. D�oelis patenkintas atsilo�ė.

��I� ko �aid�iam? Penki boksai u� ta�k�?

��Ketvirtis. Jei jautiesi toks pasitikintis, duok� dubliavimo kauliuk�.

��Gal ir duosiu,�� D�oelis liovėsi kvailai �ypsotis.�� Pasakyk atvirai, kaip sekasi ie�koti darbo?

��Nekaip,�� Denas nutilo ir įsmeigė �vilgsnį į kambario kamp�. Kai vėl pa�velgė į D�oelį, �is i�spaudė bejausmį �ypsnį.�� Per vis� savo karjer� sutikau daug u� save vyresnių in�inierių. Dabar sunku rasti vyresnį nei trisde�imt penkerių. Jie kankina mane klausimais apie tokius projektavimo pavyzd�ius, kokių prie� penkerius metus net neegzistavo. Mano dvide�imt �e�erių metų darbo patirtis jiems kelia juok�, nes dirbau, jų manymu, atgyvenusiomis programavimo kalbomis. Sulauk�s keturiasde�imt a�tuonerių, jau�iuosi visi�kas nevykėlis. Gal toks ir esu...

��Pralaimėjusiojo �od�iai, draugu�i,�� palingavo galv� D�oelis.�� A� jau įpusėjau savo JAVA atestacijos program� ir, kai baigsiu, pamatysi�� vėl dirbsiu.

Denas �iojosi ka�k� sakyti, ta�iau nutilo. Jie tylėdami pabaigė �aidim�. Kai ruo�ė lent� naujai partijai, D�oelis pa�velgė į draug�, jo nuvargusias akis.

��Ar labai blogai?�� paklausė.

��Blogai,�� atsakė Denas.�� Jau i�leidau visas savo pensijos santaupas, Kerol u�dirba nepakankamai...

��Pats kaltas, draugu�i! Kas liepė pirkti t� pilį? Visuomet stebėjausi, kam tau trijų tūkstan�ių a�tuonių �imtų kvadratinių pėdų2 namas. Po �imts, parduok jį!

��Lengva tau kalbėt.

��Tada pradėk mokytis,�� pasiūlė D�oelis.�� Su tokia projektų vadovo patirtimi, gav�s JAVA sertifikat�, būtum tiesiog aukso vertės.

Denas norėjo pridurti, jog apaks, nespėj�s tų kursų nė pabaigti, ta�iau susiturėjo ir tik kar�iai nusi�ypsojo draugui.

��Gyveni fantazijų pasaulyje, D�oeli,�� pasakė jis.�� Gali turėti �imtus JAVA sertifikatų, vis tiek niekas tav�s nesamdys. Kam jiems penkiasde�imt penkerių vyras, jei gali pasiimti kokį vaikį i� koled�o? Ir pigiau, ir parankiau.

��Nes�monė,�� bandė prie�tarauti D�oelis. Jis nuleido akis, lūpų kampu�iai nusviro.�� K�, po galais, man daugiau daryti? Pasiduoti, kaip darai tu?

��Kas sakė, kad a� pasiduodu?�� i�pūtė akis Denas.�� Tavo �iniai, gal a� irgi ka�k� veikiu, kuriu planus? Galbūt net tave į juos įtraukiau?

��Nesupratau?

��Noriu tau kai k� pasiūlyti.

��Ketini įkurti kompanij�?

��Pana�iai.

��Kalbėk ai�kiau! Turi investitorių?

��A� kalbu ai�kiai, D�oeli.

��Na, tada varyk, vyruti. Dirbsiu, k� reikės,�� testuosiu, koduosiu ir taip toliau.

��Kalbu ne apie tai,�� Denas giliai įkvėpė ir i�kvėpė.�� Dar nesakiau, ta�iau turėjau trijų mėnesių kontrakt�, kuris baigėsi prie� mėnesį.

��Kodėl neįtraukei ir man�s?

��Jie perkėlė visas pajėgas į Indij�. Jei tik bū�iau galėj�s, tikrai bū�iau tave įtrauk�s.

��K� tai turi bendra su tavo pasiūlymu?

��Kantrybės, tuoj paai�kinsiu. Mane pasamdė bankas, kad suprojektuo�iau nauj� apsaugos sistem�: kai pasigirsta aliarmas, kompiuteris i�kart perduoda signal� policijai, FTB ir saugos firmai. Sistema taip pat automati�kai u�rakina saugyklos bei kelet� kitų durų. Taigi bankui nebereikia samdyti apsaugininkų.

��Ir?..

��Senoji banko apsaugos sistema turėjo signalizacij�, kuriai suveikus i� karto atvyksta vietinė policija. Dabar tarp �ių grand�ių yra kompiuteris, supranti?

��Vadinasi,�� D�oelis pagavo mintį,�� jei kompiuteris nulū�ta, signalizacija nesuveikia?

��Būtent.

��Ar yra koks atsarginis kompiuterio saugos planas?

��Yra. Jei kompiuteris sugenda, signalas perduodamas per atsargin� sistem�. Abiejų sistemų darb� palaiko baterijos.

��Kvaila sistema,�� burbtelėjo D�oelis.�� Ver�iau jie sutelktų dėmesį į pagrindin� linij�.

��Pala. Dabar įdomiausioji dalis,�� entuziastingai ai�kino Denas.�� Indų in�inieriai labai prastai atliko jiems patikėt� u�duotį. A� panagrinėjau sistemos kod��� visi�ka painiava. Sistema periodi�kai turi atlikti dviejų ir a�tuonių de�imtųjų sekund�ių saugos test�. Jie susimovė ir dabar automatinė sistema �į patikros test� atlieka tik kas dvide�imt a�tuonias minutes.

��Gerai, jie sukūrė niekam tikusį kod�. K� nori daryti? Parodyti jį bankui, kad mus pasamdytų jį sutvarkyti?

��Ne visai taip. A� ne�ymiai pakei�iau �į kod�, ir dabar, sistemai atliekant automatinį test�, aliarmo signalas nebeveikia.

��Ar supranti, kad u� visk� atsakingas būsi tu?

��Kodėl?�� nustebo Denas.

��Kodėl?! Juk tu�� �ios sistemos autorius, kvaily!

��Tai nieko nerei�kia. Bankas mano, kad a� nė ma�ojo pir�telio nepriki�au prie programinės įrangos. Jei jie ir aptiks kokių pakitimų, tai bus nevykusio kodo kūrėjų Indijos in�inierių klaida. Nepalikau jokių įkal�ių.

��Vis tiek nesuprantu, k� bandai man pasakyt.

Denas minutėl� patylėjo. Jo veidu perbėgo klastingas �ypsnis.

��Algoritmas, kurį indai sukūrė laiko intervalams skai�iuoti, nėra atsitiktinis,�� tarė.�� Jis nuspėjamas. Ties� sakant, galė�iau tau tiksliai pasakyti, kuriomis savaitės dienomis ir kokiu laiku signalizacija neveiks�� dvide�imt a�tuonias minutes. Pagavai mintį?

D�oelis prisimerkė ir su�niok�tė.

��Nė negalvok apie tai,�� įspėjo.

��Suplanavau kiekvien� smulkmen�, D�oeli. Mums tikrai pavyks.

��Tu pusgalvis!�� riktelėjo D�oelis.�� Tai dabar ruo�iesi būti banko plė�ikas? Ver�iau patylėtum. Ir paklausyk man�s: baik fantazuoti, geriau toliau �aiskim nardus.

��D�oeli, mes galime tai padaryt,�� neatly�o Denas.�� Ir turime tam teis�.

Denas aplai�ė i�d�iūvusias �ypsniui sudėtas lūpas.

��Ar �inai, kiek metų a� dirbau ma�ose firmelėse po a�tuoniasde�imt valandų per savait�, norėdamas u�sidirbti, kol galiausiai jos bankrutuodavo? �inau, jog ir pats darei t� patį. Tai�� mūsų �ansas praturtėti.

��Tu i�protėjai.

��Na, i�klausyk mane.

��Stokis.

��K�?

��Sakau, stokis!�� suriaumojo D�oelis.

Skėstelėj�s rankomis, Denas atitraukė kėd� ir bandė pakilti. Jau beveik atsistojo, kai D�oelis staiga pa�oko ir �iebė Denui tiesiai į kair� akį. Smūgis jį priblo�kė. Denas kiek susverdėjo, kol atgavo pusiausvyr�. Stvėr�sis u� degan�io veido, jis pajautė, kad akis pradeda tinti.

��K�, po galais, tu sau galvoji!

��Juk tu dabar bankų plė�ikas, ar ne? Turėtum būti tam pasireng�s.

���iknius,�� i�ko�ė Denas.

��Tu mane vadini �ikniumi? Atėjai lyg niekur nieko ir bandai mane įtikinti apiplė�ti bank�! Pa�iūrėk į save, net nesugebi atlaikyti smūgio, bankų plė�ike.

��Pabandyk dar kart�.

��Kad gal ne. Dabar esi pasireng�s. �ia ir esmė: kai rengiesi pana�ioms kvailystėms, gali nutikti bet kas. Kaip pats k� tik įsitikinai, tu neturi reikiamo kovingumo to atremti. Atne�iu tau ledo,�� D�oelis į plastikinį mai�elį pridėjo ledukų ir padavė Denui. �is atsilo�ė ir vos girdimai sudejavo, glausdamas �alt� mai�elį prie skruosto. Jis suprato, kokioje i� tiesų klaikioje situacijoje atsidūrė. Denas tarytum sustingo.

��Na, ar įkrė�iau nors kiek proto?

��Galėjai būti �velnesnis ir apsieiti be kum��io. Atrodo, ka�k� man įskėlei.

��Baik ink�ti. Nieko a� neįskėliau. Ir liaukis svai�ioti apie bankų plė�imus. Juk tu programų in�inierius, supranti?

Įdėmiai pa�velg�s D�oeliui į akis, Denas papurtė galv�.

��Ne, nesu,�� pasakė.�� Tu irgi nesi. Galbūt ka�kada ir buvom, ta�iau jau nebe. Jie u�trenkė mums visas duris.

��Jei nori, tikėk tuo. A� nesiruo�iu.

D�oelis palietė ranka savo �andikaulį ir pradėjo lėtai jį trinti.

��Tu puikiai �inai, kad sakau ties�,�� t�sė Denas.�� Bet koks JAVA sertifikatas naudos tau duos tiek pat, kiek ir ritinėlis tualetinio popieriaus.

��Jei tikrai taip manai, grį�k į mokykl� ar dar kur.

Denui vėl sukilo nenumaldomas noras prisipa�inti D�oeliui apie gresiantį apakim�, ta�iau jis susitvardė ir labai ramiai pasakė:

��Kam? Net jei turė�iau pinigų, kur rasti toki� mokykl�, kuri galėtų pasiūlyti darbo garantijų penkiasde�imtme�iam programuotojui?

��Tai juokinga.

��D�oeli, kartu dirbome prie daugybės projektų. Ar a� kada susimoviau?

��Tai ne tas pats.

��Norė�iau, kad taip būtų,�� pasakė Denas.�� Gal pirmiausia i�klausyk mane ir tada nuspr�sk, gerai?

D�oelis �iojosi prie�tarauti, ta�iau nei�tarė nė �od�io. Jis atsiduso, atsilo�ė kėdėje, sunėrė rankas u� galvos ir �velniai tarė:

��Kalbėk. A� klausau.

Denas padėjo mai�elį su ledukais ant stalo, atidarė lagamin�, i�traukė �ūsnį popierių ir nuosekliai i�dėstė bi�iuliui savo plan�. D�oelis i� prad�ių nepatikliai juokėsi, paskui jo veide pasirodė �yk�ti pagarba. Galiausiai akyse su�vito susidomėjimas, net kalbėti pasidarė sunku:

��Turiu pripa�inti, jog tai galėtų suveikti,�� pats netikėdamas savo �od�iais, i�tarė D�oelis.�� Puikiai atlikai namų darbus. Viskas, k� sakei, tiesa?�� jo akys sublizgėjo.

��Taip.

D�oelis lo�telėjo, pir�tais prilietė lūpas ir akimirk� susting�s sėdėjo, apm�stydamas Deno �od�ius. Paskui staiga i�sitiesė, įdėmiai pa�velgė į Den� ir raudonis plykstelėjo į skruostus.

��Esi kvailys, jei nori į �į reikal� įpainioti Gordon�,�� net sucypė D�oelis.�� Gal i�sikraustei i� galvos?

��Be Gordono mums nepavyks. Kaip ir be tav�s.

��Garbės �odis, tu beprotis! Gordono plepumas mus pra�udys. Jis nė penkių minu�ių nei�būna u�si�iaup�s.

D�oelis tampė vir�utin� lūp�.

��Manau, kad tas tipas�� beveik psichinis ligonis.

��Jis normalus. Pasitikėk manimi.

��Ar jau kalbėjai su juo?

��Dar ne.

��Tai nieko jam ir nesakyk.

��Manai, galė�iau su Gordonu dirbti beveik dvide�imt metų ir juo nepasitikėti? Vyrukas tarnavo Vietname. Jis moka savimi pasirūpinti. Ir �is planas be jo nei�degs. Juk ir pats tai supranti, ar ne?

��Tau teks rinktis�� a� arba jis. Tikrai nerizikuosiu ir nepasitikėsiu tuo pakvai�ėliu.

��Nusiramink. Viskas bus gerai. Gordonas�� protingas vyrukas. Keturiese u�truksim vos de�imt minu�ių. Gordonas tikrai i�tvers tiek laiko nepliurpdamas.

��O kas po to?

��Jis niekada niekam apie tai neprasitars, galv� guldau. Ar kada girdėjai jį pasakojant apie Vietnam�?

D�oelis susim�stė ir lėtai papurtė galv�.

��Man vis tiek �i mintis nepatinka,�� suniurzgėjo.�� Minėjai, kad būsime keturiese. Kas ketvirtasis?

��Vienas mano draugas. Dirbome kartu pastaruosius penkerius metus. Tu jo nepa�įsti. �rinis�� indas. Kai tik viskas bus baigta, jis grį� į Indij�.

��Jis daug �ino?

��Tiek pat, kiek a�. Pastar�sias �e�ias savaites visk� kruop��iai planavome kartu. Ir�� kol vėl nei�si�iojai,�� taip, a� juo pasitikiu. Turi klausimų?

��Man vis dar nepatinka, kad įtraukei ir Gordon�.

��T� patį jis pasakys apie tave.

��A� dar nesutikau. Tegul kalba, k� nori, vis tiek jam galvoj trūksta kelių var�telių.

��Gal geriau su�aid�iam dar por� partijų ir apie tai nebekalbam? Visk� apm�stysi ir tada nuspr�si.

��Gerai. Puiku.

Abu �aidė nei�tardami nė �od�io. Pralaimėj�s tris partijas i� eilės, D�oelis sviedė kauliuk�, tas nusirideno iki virtuvės.

��Prakeiktas kauliukas,�� jis kelis kartus garsiai Įkvėpė ir i�kvėpė or�.�� Tavo pasiūlymas i�ties rimtas, tiesa?

��Pakankamai. Praktikavausi vogdamas ma�inas,�� atsakė Denas.

��Negaliu patikėti, kad apie tai kalbam,�� prie temos grį�o D�oelis.�� Jei nepavyks, tavo gyvenimas bus baigtas, draugu�i. A� neturiu �monos, nesirūpinu vaikais, todėl i�tversiu gyvenim� kalėjime. Ta�iau tau teks atsisveikinti su �eima ir, man labai nemalonu tau t� sakyti, nei�tversi kalėjime nė metų. Nesi toks stiprus, kad ten i�gyventum.

��Mums pavyks, girdi?

��O jei ne?

��Tada bus riesta,�� gū�telėjo pe�iais Denas ir surimtėj�s pridūrė.�� Suprantu, kad visko gali nutikti. Ta�iau bus tikrai riesta, jei nepasinaudosim �ia galimybe.

��Ar kalbėjai apie tai su Kerol?

��Ne.

��Ketini?

��Jokiu būdu. Niekada. Tai kaip, D�oeli? Sutinki?

D�oelis nusivaipė ir i� lėto pasakė:

��Pagalvosiu.

5

�rinis įtempė kairės rankos raumenis ir pa�velgė į save sporto salės veidrodyje. Jis daug sportavo ir labai did�iavosi savo i�vaizda. Dabar apie fizin� form� galvojo dar rim�iau: likus savaitei iki apiplė�imo, jis turėjo jaustis kiek įmanoma stipresnis.

�rinis vėl pa�iūrėjo į veidrodį ir palietė ranka pilv�, jausdamas jo plok�tum�. Patenkintas ėmėsi �tangos: galuose u�movė dvide�imties ir de�imties kilogramų svorio diskus. �tangos virbalas svėrė beveik dvide�imt kilogramų, taigi i� viso pasiruo�ė i�kelti beveik a�tuoniasde�imties kilogramų svorį. �rinis įsitaisė ant specialaus �tangos spaudimo suolo, pasimuistė, kad galėtų patogiai suimti �tang�. Giliai įkvėp�s, nukėlė �tang� ir �i įsirėmė jam į krūtin�. I�kėl�s �tang� dvylika kartų, vėl u�kėlė j� ant laikiklių.

Pasitrenirav�s su �tanga, �rinis prisėdo atsipūsti. Nusi�luost�s vir�ugalvį ir kakt�, jis pakilo ir de�imties kilogramų gele�inius svarmenis pakeitė dvide�imties. Įsitais�s ant suolo, pagniau�ė kum��ius, stengdamasis nusiteikti būsimiems i��ūkiams�� �imtui kilogramų ant krūtinės, banko apiplė�imui ir gyvenimui po jo.

Kiekvien� kart� pagalvoj�s apie plė�im�, �rinis pajusdavo adrenalino antplūdį. Nors pinigų jam reikėjo, svarbiausia buvo įrodyti sau, jog jis gali tai padaryti. Jei sugebės įvykdyti apiplė�im�, nebebus nieko neįmanomo. �rinis nė kiek neabejojo būsima sėkme. Jiedu su Denu suplanavo kiekvien� smulkmen�. Taip puikiai sukurtas planas tiesiog negali nepavykti. Gav�s savo dalį, �rinis perves pinigus į �veicarijos bank�, paskui perkels juos į vien� i� Indijos bankų. Grį��s namo, investuos pinigus į nuosav� u�sakomosios programinės įrangos gamybos kompanij�. �rinis turėjo nema�ai pa�in�ių, todėl įkurti įmon� nebus sunku. Tie, kurie nenorėjo jo samdyti jam gyvenant ir dirbant JAV, galės siųsti pinigus į Indij� u� t� patį darb�.

Mergina prie treniruoklio jam nusi�ypsojo. Ji buvo daili, ne daugiau kaip dvide�imt penkerių, �viesiai rudų plaukų, sportinis kostiumas i�ry�kino liekn� atleti�k� nepa�įstamosios figūr�. �rinis taip pat jai nusi�ypsojo, ir jam toptelėjo, kad Indijoje labiausiai pasiges Amerikos merginų.

Moterims �is egzoti�kos i�vaizdos vyri�kis patiko, ir �rinis mėgdavo dailiajai ly�iai demonstruoti savo prana�umus. Gaila, kad tėvai jau organizuoja jo ir Amritos vedybas�� kai tik grį�, turės j� vesti. Su Amrita jiedu mokėsi toje pa�ioje mokykloje, ir �rinis prisiminė, kad anuomet ji buvo putli ir ne itin patraukli, visada surūgusi. Jis pagalvojo apie nektar� (tokia jos vardo reik�mė)�� grei�iausiai tas kokio sugedusio vaisiaus. �tai su kokia moterimi jam teks praleisti vis� likusį gyvenim�.

�rinis i�lindo i� po �tangos ir priėjo prie besi�ypsan�ios merginos.

��Atleiskite, panele,�� mandagiai kreipėsi į j� �rinis.�� Man reikia pagalbininko �tangos kilnojimo pratimams. Gal sutiktumėte man padėti?

���inoma. Tik abejoju, ar esu tam pakankamai stipri.

��Jums nereikės daug kilnoti. Kai baigsiu paskutinį pratimo judesį, jums tereikės truputį kilstelėti �tangos stryp� į vir�ų. Esu tikras, lengvai padarysite tai viena ranka, galbūt net vienu pir�tu.

��Gal jums ir pavyktų vienu pir�tu,�� nusijuokė ji.�� Bijau, kad man prireiks abiejų rankų.

��Pati nustebsite, kaip tai lengva.

Mergina sutiko, �rinis prisistatė. Mergina pasisakė esanti vardu Sonija.

��Sonija? I�vertus i� hindi kalbos, tai rei�kia �auksinė�. Jūs tikrai tokia.

��Norite, kad jums padė�iau, ar tiesiog flirtuojate su manimi?�� �yptelėjo ji.

��Tikrai ne,�� �rinis pla�iai nusi�ypsojo.�� Bū�iau kreip�sis į jus pagalbos, net jei būtumėt koks prakaituotas vyrukas. Tikrai.

���inoma, kurgi ne.

��Tikrai nemeluo�iau tokiai auksinei merginai. Na, padėkit man.

�rinis palydėjo j� prie suolelio ir parodė, kur atsistoti.

��Viskas, k� jums reikia daryti, tai laukti, kol papra�ysiu padėti. Viena ranka padėkite �tang� atgal į laikiklį. Daugiausia darbo atliksiu pats, jums tereikės truputį man padėti.

��Tikiuosi, sugebėsiu,�� juokėsi Sonija.�� �tanga atrodo tikrai sunki.

�rinis jai nusi�ypsojo.

���ita? �imto dviejų kilogramų? Tik dvide�imt septyniais kilogramais daugiau u� mano svorį!

Patogiai įsitais�s ant suolelio, �rinis tvirtai sugriebė �tang� ir pakėlė j� nuo laikiklių. J� kilnodamas, �rinis truputį suk�iavo: leido �tangai atsimu�ti nuo jo krūtinės, kai stipriai i�kvėpdavo. Paprastai tokio svorio �tang� jis i�keldavo �e�is kartus. Norėdamas pasirodyti prie� Sonij�, stengėsi i�spausti daugiau. Po vienuolikto bandymo rankos ėmė drebėti, �tanga beveik rėmėsi į krūtin�. Sonija suskubo jam padėti.

��Ne, dar ne,�� stenėdamas sustabdė j� �rinis, jo veidas buvo raudonas.

Sukaup�s paskutines jėgas, jis �iaip taip i�kėlė �tang� ir gr��ino j� ant laikiklių.

��Atrodo nelengva,�� pasakė Sonija.

�rinis atsisėdo. Atrodė perdėtai nusivyl�s.

��K� jūs, vieni juokai.

��Buvo malonu susipa�inti, �rini.�� Kelias sekundes padvejojusi, i�tarė:�� Ver�iau nebetrukdysiu jums treniruotis.

��Man irgi labai malonu.�� �rinis i�tiesė rank� ir buvo patenkintas, nes ji akivaizd�iai nenori jo paleisti.�� Ma�iausia, k� galiu padaryti atsidėkodamas, tai vėliau pavai�inti jus kokiu nors gėrimu.

���inoma, būtų labai malonu,�� mergina lengvai nuraudo.�� Prisipa�insiu, pastebėjau jus jau anks�iau, kai ateidavau �ia sportuoti.

��A� irgi jus pastebėjau,�� atsakė jai tuo pa�iu �rinis ir berg�d�iai bandė prisiminti, ar yra kada nors j� mat�s. Jį �ildė d�iugesys, kai pasikeitė Sonijos i�rai�ka, o jos veid� nutvieskė dar ry�kesnė �ypsena. Taip, jis tikrai pasiilgs Amerikos. Kol gali, stengsis ja dar pasimėgauti.

***

Viktoras Petrenka nebekreipė dėmesio į rankų svorį, kai paleido du smūgius i� kairės ir vien� de�inįjį i� apa�ios. Pirmi du smūgiai gerokai supurtė kriau��, tre�ias pakėlė j� penkiolika centimetrų. Viktoras Petrenka �engtelėjo atgal ir pabandė pakartoti t� pa�i� kombinacij�, stengdamasis susikoncentruoti į kojų darb� ir kūno judėjimo pagreitį, kai jis atsipalaiduodavo smogdamas apatinį smūgį. Tai darė jau keturiasde�imt penkias minutes, i�laikydamas t� patį temp�. Beveik visi smūgiai buvo vienodai stiprūs. Jei ne, jo �iaip jau bejausmį veid� perkreipdavo brutali �ypsena.

Viktoras Petrenka boksu u�siminėjo beveik vis� gyvenim�. Būdamas vienuolikos, jis įsitraukė į Sovietų S�jungos jaunųjų boksininkų veikl�. Nors smūgiavo taikliai ir buvo stiprus, a�tuoniolikos pasitraukė i� �io sporto, nes nusprendė, kad iki elitinio boksininko statuso jam trūksta grei�io.

Boksas visada buvo did�iausia Viktoro Petrenkos aistra. Jis net pagyvėdavo, kai smogdavo prie�ininkui į �onkaulius ir �is pakildavo nuo �emės, i�leisdamas i� plau�ių vis� or�. Vėliau, tap�s vyriausiuoju KGB tardytoju, Petrenka �į prana�umo ir pasitenkinimo jausm� galėjo patirti daugyb� kartų, ta�iau jau niekada �is nebūdavo toks, kaip bokso ringe. Dabar jis tenkinosi daugiausia bokso kriau�e.

Ka�kas pabeldė į duris. Po akimirkos Viktoro Petrenkos namo rūsyje įrengtoje bokso treniruo�ių salėje pasirodė Jurijus Tolkovas. Petrenka nekreipė į jį dėmesio ir toliau dau�ė kriau��. Po de�imties minu�ių i�sitiesė ir nusiėmė nuo rankų odines apsaugas. Blausiai mėlynomis pusskaidrėmis akimis �vilgtelėjo į kietas nuospaudas, susidariusias jam ant krumplių per ilgus boksavimosi metus, �iupo rank�luostį, nusi�luostė nuo kaklo bei rankų prakait� ir prisėdo prie nedidelio staliuko kampe, kur ledų kibirėlyje �alo butelis degtinės �Pravda�. Prisipyl�s taurel�, pagaliau kreipėsi į sve�i�.

��Na?

Jurijus Tolkovas nuo Petrenkos stovėjo keturių pėdų3 atstumu.

��Kalbėjau su arabais. Jie leido mums nustatyti deimantų vert�.

��Man tai nepatinka. I� kur jie �ino mano vard�?

Jurijus gū�telėjo pe�iais.

��Jie tvirtina su�inoj� i� Ekharto.

��I� Ekharto? Tas vokietis... Kokio velnio jis pasakė arabams mano vard�?

Vėl tas pats Jurijaus judesys.

��Man tai nepatinka�� gali būti pinklės. Gal net FTB.

��Nemanau, kad tai pinklės,�� nusiviepė Jurijus, apnuogindamas pageltusius dantis.�� Jau tikrinau. Vienas i� tų arabų yra labiausiai FTB ie�komų nusikaltėlių de�imtuke.

Petrenka akimirk� pam�stė.

��Tie deimantai turėtų būti neapdirbti, ar ne?

Jurijus linktelėjo.

��Tada mes juos įvertinsim.

Jurijus apsisuko i�eiti, ta�iau nelauktai sustojo.

��Galime juos papras�iausiai pavogti,�� pasiūlė jis.

��Tie arabai gali turėti jų daugiau,�� vos �yptelėjo Petrenka ir atrodė kaip besirengianti kirsti gyvatė.�� Mes juos pavogsime, kai pasiūlysime savo kain�.

Jurijus jau siekė durų rankenos, kai Petrenka jį sustabdė.

��Nepamir�k,�� priminė.�� Rytoj ryte tame turguje turime reikal�. Pasiimk ir Sergejų.

Jurijus linktelėjo ir i�ėjo i� salės, tyliai u�darydamas duris. Petrenka įsipylė dar vien� stikliuk� degtinės ir lėtai i�gurk�nojo.

6

Daugiausia laiko, va�iuodamas i� Naujojo Hamp�yro, Denas nir�o dėl D�oelio smūgio. Jis buvo kar�tako�is, ir Denas t� �inojo. Būtent su tokiu kar�tuoliu jis planavo banko apiplė�im�. Denas buvo vienturtis vaikas, ir D�oelis jam buvo tarsi brolis. Tiesa tokia: jei bandai pasakyti vyresniajam broliui, jog �is m�sto kvailai, jis padarys visk�, kas jo valioje, kad įtikintų, jog yra kaip tik prie�ingai. Denas �inojo, kad kritinėje situacijoje galės pasikliauti D�oeliu.

Namo Denas parvyko beveik nusiramin�s.

Automobilį palik�s prie kelio, Denas į�engė pro �onines duris ir pamatė virtuvėje sėdin�i� Kerol. I� paraudusių akių ir �niurk��iojan�ios nosies buvo ai�ku, kad ji verkė.

��Vėluoji,�� burbtelėjo ji.

��Atleisk, turėjau kai k� aptarti su D�oeliu.

��Tai ne tik maukėt alų ir kilnojote �a�kes?

��I�gėriau tik vien� �Budweiser�. Mudu generavome kelias verslo idėjas.

��Ir kaip sekėsi?

��Dar per anksti k� nors spr�sti. Pamatysime.

��Kas nutiko tavo skruostui?

Denas prilietė i�tinusi� viet�.

��Paslydau lipdamas į ma�in� ir trinktelėjau į dureles, jei i�vis įmanoma tuo patikėti.

Denas nusuko akis.

��Orkaitėje yra makaronų su sūriu,�� pasakė Kerol.

��A�iū. U�k�siu truputį vėliau. Kur vaikai?

��Siuzė savo kambaryje, o Garis nakvoja pas draug�.

��Kokį draug�?

��Brendon�.

Denas linktelėjo.

��Einu pas Siuz�. Tuoj grį�iu.

��Sėkmės.

Denas kiek padvejojo prie� nueidamas. Norėjo k� nors pasakyti, bet nesugalvojo nieko, kas bent kiek su�velnintų situacij�. Juk negalėjo lyg niekur nieko i�tarti: �Nesijaudink, brangioji, greitai a� apiplė�iu bank� ir viskas eisis kaip i� pypkės.� Denui pasidarė bloga. Lipdamas laiptais, jis mėgino nusiteikti pasimatyti su dukra ir bandė i�spausti �ypsen�. Pabeld�s į Siu�ės kambario duris, laukė klausimo �Kas?� perdėtai susierzinusiu balsu. Mergaitė gulėjo lovoje ir klausėsi �iPod�. Denas prisėdo ant lovos kra�to ir pabu�iavo j� į vir�ugalvį. Siuzė akimirk� pasimuistė, kol galiausiai i�siėmė ausines.

��Labas, tėti,�� pasisveikino ji be didelio entuziazmo.

��Labas, princese. U�ėjau tik pasisveikinti. Norėjau pa�iūrėti, kaip laikaisi.

��Gerai,�� sumurmėjo ji.

�iūrėdamas į niūrų dukters veid� ir �ypsodamasis, Denas jautėsi įsitemp�s. Siuzė buvo toks gra�us kūdikis, ta�iau augdama ji darėsi vis pana�esnė į jį. Mergaitė paveldėjo ne subtilius Kerol bruo�us ar lankstų, beveik tobul�, jos kūn�, bet �gavo� Deno kaulus ir kūno sudėjim��� pla�ius pe�ius ir klubus bei stor� kakl�. Denui buvo apmaudu, kad jo dvylikametė Siuzė nebuvo apdovanota dailia i�vaizda. Siu�ės genai kėlė jam nerim�.

��Ar �iandien nuveikei k� nors smagaus?�� paklausė jis.

��Neturiu k� veikti. Visi mano draugai stovykloje.

��Tu kit�met irgi ten va�iuosi.

��Tiek to, tai nesvarbu.

Siuzė vog�iomis pa�velgė į tėv� ir papūtė lūpas, tarsi būtų įsi�eidusi.

��Mama sakė, kad turėsime kraustytis,�� tarė ji.

��Ne, brangute, tai netiesa.

��Kodėl mama melavo?

��Tavo mama labai pavargusi, ir tiek.

��O jei turėtume i�sikraustyti, kur va�iuotume?

��Brangute, pra�au, pamir�k tai. Mes niekur nesikraustysim. Pa�adu.

��Nenoriu prarasti draugų,�� Siu�ės lūpos virptelėjo.

��Ir neprarasi. Brangute, a� juk tau pa�adėjau...

Ji linktelėjo, nors neatrodė įtikinta, ir vėl įsiki�o ausines. Denas pasėdėjo minutėl�, �velniai patap�nojo Siuzei galv� ir i�ėjo. Kai sugrį�o į virtuv�, Kerol sėdėjo stebeilydama į vien� ta�k� ir atrodė tarsi i�tikta katatonijos. Denas nieko jai nesakė ir tylėdamas prisikrovė lėk�t� makaronų su sūriu. Jis neatsisėdo �alia jos prie stalo, o prisistūmė kėd� prie baro. Įsidėj�s kelis k�snius į burn�, pajuto valgio skonį, nors �is ir nebuvo ka�kuo ypatingas.

���iandien Nensė i�ėjo i� darbo,�� pagaliau prabilusi prane�ė Kerol.

Denas pakėlė nuo lėk�tės akis.

��Kas tokia?

��Nensė Goldberg. Ko gero, ji buvo vienintelė mano draugė darbe.

��Apgailestauju. Kodėl ji taip pasielgė?

��Jie nusprendė apkarpyti mūsų etatus. Ketina perkelti dalį teisinių darbų į Indij�.

��Turbūt juokauji?

Kerol papurtė galv�.

��Nejaugi Indijos teisininkai taip puikiai i�mano Masa�ūsetso teisin� sistem�?

��Kaip matai...

��Ar tai įmanoma?

��Teisinius dokumentus ir teismų nuosprend�ius galima įra�yti į kompiuterių duomenų laikmenas ir dirbti su jomis bet kurioje pasaulio �alyje. Taip jie mano.

��Ar jie apkarpys ir tavo etat�?

��Paai�kės savaitės pabaigoje. Nensė mano, kad tai tik eksperimentas: jie nori įsitikinti, kaip dirba Indijos teisininkai, o paskui mus visus atleis.

Denas pakilo nuo baro kėdės ir nusine�ė �i� prie �monos. Jis atsisėdo �alia ir paėmė j� u� rankos.

��Kad ir kas nutiktų, nesijaudink. Viskas bus gerai.

Kerol pa�oko tarsi gavusi �lapia mazgote.

��Kaip gali taip sakyti?

��Pasitikėk manimi.

��Ne, Denai, negaliu. Manau, jog turi pagaliau pa�velgti tiesai į akis. Mes neturime pinigų! Nebei�galime sumokėti mokes�ių ir mums jau skambinėja skolų i�ie�kojimo agentūros.

��Viskas netrukus baigsis.

Kerol lūpos pa�aipiai i�sikreipė.

��Kaip?!

��Turiu kelias idėjas, kas galėtų mums padėti. Pasitikėk manimi, pamatysi, viskas bus gerai.

Kerol �vilgsnis vėl suakmenėjo. Po kelių akimirkų ji taip stipriai trenkė delnu per stal�, kad Denui nugara perbėgo �iurpuliai.

��Po galais! Nesiruo�iu �ia sėdėti ir pliauk�ti apie pasitikėjim�. I� mūsų atims nam�, mes prarasime visk� ir liksime be sudilusio skatiko ki�enėje. Supranti?

Denas įbedė ry�ting� �vilgsnį į Kerol ir papurtė galv�.

��I�gyvensime,�� tarė.

��Ne, Denai. Pats laikas pripa�inti: mes nebeturime u�tektinai pinigų, kad i�laikytume �į nam�, ir nebegalime toliau taip gyventi. �inau, kad tau nelengva, bet mes turime parduoti nam�.

��Namo mes neparduosime,�� nukirto Denas.�� Ir tu neturi jokios teisės tokių dalykų kalbėti Siuzei.

��Ji�� protingas vaikas, kaip ir Garis. Jie abu puikiai suvokia, kas vyksta.

��Gal baikim apie tai kalbėt, gerai?

��Sakyk, i� ko mes sumokėsime u�stat�?

��Kaip nors prasimanysime pinigų.

��Denai, kartoju,�� Kerol neteko kantrybės.�� Mes turime parduoti �į nam� ir kraustytis į labiau įkandam� viet�.

��Kokia prasmė tai daryti?�� Denas pakėlė bals�.�� �is namas paskend�s paskolose. Nekilnojamojo turto kainos krenta, todėl, pardav� nam�, negausime u� jį nė gra�io. Grei�iausiai net prarasime ka�kiek pinigų. Todėl papras�iau būtų �ia likti, o jei i� mūsų atims nuosavyb�, tada ir i�sikraustysime.

Kerol ruo�ėsi su juo diskutuoti, ta�iau apsigalvojo ir nutilo. Atrodė, kad ji susitaikė su esama situacija. Tada vos girdimu balsu sumurmėjo:

��Gal tau jau pats laikas susirasti darb�?

��O k�, manai, a� veikiu?

��Nebūtinai programinės įrangos srityje...

��K� nori, kad a� dirb�iau? Plau�iau indus? O gal pakuo�iau dar�oves?

��Bent u�dirbtum �iek kiek pinigų,�� jos balse skambėjo priekai�tas.�� Manai, man toje teisininkų kontoroje labai patinka?

�ito Denui buvo per daug. Jis pajuto, kaip galvoje pradėjo tvink�ioti kraujas. Netrukus jis visai prarado savitvard�. I� burnos pasipylė nuoskaudos:

��K� �ia nusi�neki?! Dvide�imt penkerius metus dirbau programinės įrangos in�inieriumi. Pastaruosius trylika ariau kaip jautis, kol tu sėdėjai nieko neveikdama. Kartais dirbdavau po �e�iolika valandų per par� septynias dienas per savait�, ir tu dar drįsti man ai�kinti, kaip turė�iau elgtis, padirbėjusi toje savo teisininkų kontoroje vos metus! Kaip tu gali?!

Ta�iau pyktis greit nuslūgo, kaip ir sukilo. Netek�s jėgų, Denas sudribo kėdėje ir u�sidengė rankomis veid�.

��Atleisk,�� pasakė jis.

Girdėjo, kaip �alia kūk�iojo Kerol.

��Brangioji, pats nesuprantu, k� �neku,�� atsipra�inėjo Denas.�� Manau, mes abu labai įsitemp�. Pasistenkime pamir�ti pastar�sias kelias minutes, gerai?

Jis pabandė paliesti Kerol petį, ta�iau ji i�kart nusipurtė Deno rank�.

��Neliesk man�s,�� Kerol dar gailiau pravirko, o a�aros bėgo jos kaklu.

Denas griuvo atgal į kėd�. Kurį laik� jis tik sėdėjo ir �iūrėjo į verkian�i� �mon�. Pagaliau ji nusiramino.

��Kiek kartų turėsiu tav�s atsipra�yti?�� paklausė.

��Palik mane ramybėje,�� pavargusiu balsu papra�ė Kerol.

��Suprask, i� tiesų a� taip negalvoju,�� Denas gėdijosi pa�velgti į akis.�� Myliu tave.

Kerol sėdėjo tylėdama, o įsitemp� veido raumenys i�davė viduje vykstan�i� kov�.

��A� taip pat tave myliu,�� galų gale ji i�tarė.�� Bet nesu tokia kaip tu. Negaliu imti ir pradėti galvoti, kad viskas bus gerai. Man reikia laiko.

��K� turė�iau padaryti?

��Tiesiog palik mane vien�.

��Gerai, jei tikrai to nori.

Denas pakilo nuo kėdės. Jau buvo bei�ein�s i� virtuvės, kai jį pasivijo Kerol i�tarti �od�iai:

��Noriu, kad �inotum, jog ne viskas, k� pasakiau, yra tiesa. �inau, kad daug ir sunkiai dirbai daug metų, kol a� namie auginau vaikus. �inau, jog neseniai baigėsi tavo trijų mėnesių darbo kontraktas ir kad tu labai stengiesi i�laikyti �eim�. Ta�iau man baisu. Nesu tokia optimistė, kaip tu. Tiesiog nematau jokios i�eities.

Denas ruo�ėsi praverti burn�, ta�iau Kerol pakeltas pir�tas jį sustabdė.

��Nebenoriu girdėti, kad viskas bus gerai. Pra�au, nebekartok �ito! Jei dar kart� tai i�tarsi, pradėsiu rėkti.

Denas, tarsi pasiduodamas, i�kėlė rankas ir i�ėjo i� virtuvės.

***

Konfliktas su Kerol Den� baisiai i�sekino. Kiek kaltinimų, priekai�tų ir nusivylimo buvo jos �od�iuose! Giliai �irdyje Denas jautė, kad j� tebemyli, ta�iau jam darėsi vis sunkiau i�tverti su ja viename kambaryje. Bus daug lengviau, kai Denas pasiims savo dalį po banko apiplė�imo. �inoma, jei viskas pavyks... D�oelis dar neapsisprendė, be to, jis dar nei�dėstė savo plano Gordonui. Jei bent vienas i� jų nesutiks, apiplė�imo idėj� Denas galės pamir�ti.

Jis spustelėjo televizoriaus pultelį ir nustebo i�vyd�s prasidėjusias de�imtos valandos �inias. Denas prisiminė, kad turi paskambinti �riniui. �is nekėlė ragelio. Denas ketino palikti �inut� atsakiklyje, kai staiga kitame laido gale pasigirdo �rinio balsas.

��Sveikas, �rini,�� pasisveikino.�� Atleisk, kad trukdau tokiu vėlyvu metu. Turėjau tau paskambinti anks�iau.

��Nesijaudink,�� perdėtai rimtai į ragelį i�tarė �rinis.�� Beveik vis� vakar� mank�tinausi�� dariau pratimus �ird�iai ir kraujagyslėms.

Denas i�girdo, kaip ragelyje nusiprunk�tė moteri�kas balsas.

��A, turi sve�ių. Tikrai, atleisk, kad sutrukd�iau.

��Jokių problemų, draugu�i. Mes dabar ilsimės. Patikėk, tikrai nusipelnėme poilsio.

Balsas ragelyje vėl prunk�telėjo. Denas i�girdo, kaip �rinis trumpam dingo, o paskui tarė:

��Atsakyk man �taip� arba �ne�, nes naktį negalėsiu miegoti. Nenoriu būti ne�inioje.

��Atsakau�� �galbūt�. Pasuksiu tau rytoj.

��Gerai, draugu�i. Labanakt,�� Denas padėjo ragelį.

Jis prisėdo ir kelias minutes pa�iūrėjo �inias, tada ėmė junginėti kanalus, kol aptiko nauj� realybės �ou �Darbelis bank�. Denas i� nuostabos net sustingo, negalėjo patikėti savo akimis: �ou dalyviai turėjo suplanuoti banko apiplė�im�, po dviejų savai�ių �is imituojamas. Jei dalyviai su u�duotimi sėkmingai susidoros, jų laukia milijonas dolerių, patalpintų banko seife.

Denas i� laimės netvėrė savo kailyje. Jis nieko negalėjo sau padaryti. Įėjo Kerol, atrodė labai pavargusi.

��Ko taip d�iūgauji?�� pasiteiravo, stovėdama tarpduryje.

��Ned�iūgauju,�� susitvardė Denas, �luostydamas d�iaugsmo a�aras.�� Kvailas realybės �ou.

��Jei jau toks kvailas, ko �iūri?

��Tuoj i�jungsiu. Norėjau dar kelias minutes pasėdėt.

��Einu į lov�,�� pasakė Kerol.�� Gal prisijungsi?

��Ateisiu truputį vėliau. Noriu kiek pailsinti smegenis.

��Lauksiu vir�uje. Ir gal gali patildyti televizorių?�� papra�ė, kopdama laiptais.

Televizorius ū�ė vos girdimai, ta�iau Denas vis tiek patildė gars�. Jis nesuprato, ar Kerol i� tiesų jautri garsui, ar papras�iausiai i� jo ty�iojosi,�� pastaruoju metu jie pykosi ir gin�ijosi tikrai daug.

��Tuoj ateisiu,�� pasakė jai pavymui.

Rodė vienuoliktos valandos �inias. Po jų Denas įsijungė vakarin� pokalbių laid�. Paskui susidomėjo filmu �French Connection� ir be�iūrėdamas jį u�snūdo.

7

I� ryto Den� pa�adino telefono skambutis. Netvirtomis kojomis jis pakilo, jautė savo sustingusį kakl� ir susivokė, kad vis� naktį miegojo atsilo��s. Ragelį pakėlė Siuzė ir �ūktelėjo Den� prie telefono.

Jis pajuto, kad nugara tarsi apmirusi. Neai�kiai ka�k� vapėdamas, jis nuklibino į virtuv� ir susidūrė su Siuze.

��Tau,�� i�tiesė ragelį Siuzė, u�versdama į vir�ų akis.

Skambino D�oelis.

��Na, ir kuitiesi,�� pasiskundė tas į ragelį.

��Pa�adinai mane.

��Kaip�� pa�adinau? Jau pusė de�imtos, vyruti. Klausyk, esu Na�ua. Susitinkam de�imt� �iaurinėje prekybos centro stovėjimo aik�telės dalyje?

��Iki Na�ua�� apie pusvalandis kelio. Turiu nusiprausti, i�sivalyti dantis...

��Skambinu i� taksofono, todėl neturiu laiko �itoms nes�monėms. Man nusispjaut, koks kvapas sklinda tau i� burnos. Laukiu de�imt� stovėjimo aik�telėje, ai�ku?�� D�oelis pakabino ragelį, nelaukdamas atsakymo.

Denas lėtai padėjo telefon�. Patikrino, ar turi ma�inos raktelius bei pinigin�, ir i�ėjo.

***

Denas pastebėjo D�oelį, palinkusį prie savo raudono �Ford Escort�. Jis stabtelėjo prie jo, ir D�oelis įsėdo.

��Visų pirma tavo galva pilna mė�lo,�� pasakė D�oelis.

��Man irgi malonu tave matyti,�� atsakė Denas.

��Taip ir yra. Jei būtum tikrai norėj�s programuotojo darbo, būtum susirad�s.

��Tikrai?

��Tikrai. Daugybė mūsų am�iaus �monių dirba �į darb�,�� įrodinėjo D�oelis, o jo lūpos susidėjo į siaur� oval�.

��Anks�iau�� galbūt. Ta�iau tik todėl, kad jie jau seniai tupi tose vietelėse. Įdomu, kaip jiems sektųsi darbo pokalbiuose dabar?

��Tu tikrai mė�linas.

Denas irzliai nusijuokė.

��Kalbi kaip mano �mona.

��Taip, nes ji�� protinga moteris,�� pasakė D�oelis.�� Nors ir i�tekėjo u� tokio �unsnukio, kaip tu.

��Kaip manai, kodėl a� vis dar neturiu darbo?

��Tu pervargai,�� D�oelio akys susitraukė iki siaurų ply�elių.�� Be to, tu dar ir baisiai suirz�s. Po viso to, kaip stropiai dirbai ir ko pasiekei, esi priklausomas nuo kamantinėjan�ių pasipūtusių �lyk�tukų malonės. Ta�iau jei tikrai norėtum dirbti, galėtum persikvalifikuoti ir sėkmingai susirasti darb�.

��Klysti,�� paprie�taravo Denas.

��Tu ir vėl man meluoji,�� parei�kė D�oelis.

Deno kakta sustingo tarsi nuo �al�io.

��Ar tam, kad tai pasakytum, liepei man �ia atva�iuoti?�� tu��iai nuskambėjo Deno �od�iai.�� Galėjai pasakyti telefonu, kad nenori to daryti.

��Nieko pana�aus nesakiau.

D�oelis kiek padvejojo ir pir�tais patampė apatin� lūp�.

��Tiesiog stengiuosi būti s��iningas sau, ir tiek,�� pasakė jis.�� Tau patar�iau padaryti t� patį. Nemanau, kad tai paskutinė i�eitis, ta�iau man atsibodo ra�yti programas. Turiu pasakyti, kad kai kurie dalykai tavo plane man patinka.

��Taigi tu pasira�ai?

��Galbūt. Ta�iau turiu savo s�lygų. Pirma, tu privalai įtraukti į plan� ir mano draugu�į Erik� Hoferį.

��Erik� Hoferį?�� pakartojo Denas.

��Matei jį per antr�sias mano vestuves.

Denas miglotai prisiminė beveik visai nuplikusį kresn� vyr� ma�omis akutėmis.

��T�, kurį neseniai are�tavo?�� paklausė Denas, pasikuit�s atmintyje.

��T� patį. Ta�iau jis buvo neteisingai apkaltintas. Kalėjo keturis mėnesius be jokios kaltės.

��Jei neklystu, jis buvo apkaltintas bandymu i�prievartauti?

��Nieko pana�aus,�� D�oelis papurtė galv� ir vos �yptelėjo.�� U� nepadorų ir ga�lų elgesį. Tas idiotas sėdėjo ma�inoje su prostitute. Jau sagstėsi klyn�, kai pamatė i� paskos sekan�ius patrulius. Norėdama i�lipti sausa, ta kalė pradėjo rėkti, kad j� prievartauja. Per �į incident� Erikas prarado �eim�, darb�, be to, ne trump� laik� praleido u� grotų. Jis jau trejus metus laisvėje, ta�iau vis dar negali atsigauti. Jam reikia to darbo.

��Atleisk, D�oeli, bet penkių �monių bus per daug.

��Kas taip nusprendė?

��Jau apm�s�iau visas detales.

��Nejaugi? Ir staiga tapai bankų plė�imo ekspertu? Tavo pa�onėje�� Gordonas ir tas tavo draugu�is indas. Eik �ikt! Jei sutiksiu, noriu, kad �alia būtų �mogus, kuriuo a� galiu pasitikėti. Man reikia savo priedangos.

��Tavo bi�iulis kart� buvo are�tuotas. Policija turi jo pir�tų antspaudus,�� nenorėjo sutikti Denas.

��Ir k�? Juk mes mūvėsime pir�tines. Tavo planas�� mus u�maskuoti, ai�ku?

Denas patrynė nutirpusi� kakt� ir sumurmėjo:

��Man nepatinka �i mintis.

���inai, o man nepatinka tas netikėlis Gordonas. Ta�iau a� pasitikiu tavimi ir tikiu, kad jam pavyks patylėti de�imt minu�ių. Be to, policija gali susekti mano ginklus, ta�iau Eriko�� ne. Mums jo reikia. Tai�� faktas. Tai kaip? Veikiam pagal plan� ar baigiam �nekas?

Denas norėjo paklausti, kodėl D�oelis nerimauja dėl ginklų, ta�iau ir pats puikiai susivokė. Jei ginkl� rastų nusikaltimo vietoje, pavyzd�iui, k� nors su�eidus, ginkl� lengvai susektų. D�oelis spoksojo į Den�, kaip į kokį pami�ėlį.

��Tai k� galvoji?�� galiausiai pertraukė tyl� D�oelis.

Denas pritariamai linktelėjo. Jis nė nesiūlė nuimti nuo ginklų etiketes su serijų numeriais�� �is būdas irgi netiko, nes kiltų problemų, jei D�oeliui tektų atsiskaityti u� registruotus ginklus.

��Gerai, sutinku,�� pasakė jis.�� Įtraukime tavo draugu�į Erik�. Ar jau kalbėjai su juo?

��Ne, bet jis tikrai pasira�ys.

��Palauk, kol pakalbėsiu su Gordonu.

��Kada tai padarysi?

���iandien po pietų.

��Gerai, tik namo man neskambink. Ir į mobilųjį taip pat. Pasuksiu tau vėliau i� taksofono. Visi susira�inėsime tik per anoniminius elektroninio pa�to adresus. Noriu, kad kit� savait� nebūtų nė vieno mūsų pokalbio įra�o.

��Truputį perdedi, nemanai?

��Ne. Tikrai ne. Tai irgi būtina s�lyga.

Denas gū�telėjo pe�iais.

��Reikia būti kaip galima atsargesniems. �iandien sukursiu nauj� elektroninio pa�to dė�ut�. Paskambink man i� taksofono ir padiktuosiu tau adres�,�� ir pridūrė.�� K� gali �inoti?�� kum�telėjo Denui ir nusi�ypsojo.�� Gal mums ir pavyks?

��Įdomu, k� atsakys Gordonas.

D�oelis i�siviepė.

��Man vis dar nepatinka, kad nori pripai�yti ir t� kloun�. Dirbau su juo vienuolika metų �Vixox� ir man jo daugiau nei gana.

D�oelis trūksmingai atsiduso ir gū�telėjo.

��Ta�iau turiu pripa�inti, kad sukurpėt puikų plan�,�� D�oelio nuotaika pasitaisė.�� Vis� naktį praleidau ie�kodamas spragų ir nieko neradau.

��A�iū.

Denas �vilgtelėjo į laikrodį automobilyje ir susierzino. Po dviejų valandų jis turi susitikti su Gordonu, prie� tai dar reikia u�sukti namo nusiprausti.

��Dar kas nors?

��Ne. �į kart� tiek. Jei visi sutiks, rytoj renkamės pas mane aptarti plano detalių. Orientuokitės apie pietus.

Denas linktelėjo ir paspaudė D�oeliui rank�. Lipdamas i� ma�inos, bi�iulis atsisuko ir m�sliai nusi�ypsojo.

��Juk supranti, kad paskui turėsime pamir�ti vienas kit�?

Po visko nebebus jokių nardų, jokio alaus,�� vienas kitam nebeegzistuosim.

Denas nusijuokė.

��Nematau jokių problemų, D�oeli. Nesvarbu, ar kartu plė�ime bank�, vis tiek neplanavau da�nai su tavimi matytis.

D�oelis taip pat atsidėkojo pa�aipa:

��A� taip pat.

***

Detektyvas Aleksas Resnikas gavo prane�im�, kad ka�kas iki s�monės netekimo sumu�ė Kijevo turgaus savinink� bei apiplė�ė jo parduotuv�. Jo kolega Voltas Magvairas nekreipė į �i� �inut� dėmesio ir, susikrov�s ant stalo kojas, telefonu kalbėjo su savo mergina. Resnikas patap�nojo jam per petį ir leido suprasti, jog metas eiti. Magvairas linktelėjo, keliskart mėgino gra�iai u�baigti pokalbį, tada sumurmėjo: �Paskambinsiu vėliau�, ir padėjo ragelį.

��Kas nutiko?�� pasiteiravo Voltas Magvairas.

��Sumu�tas rusų bakalėjos parduotuvės Steit gatvėje savininkas.

��Yra liudininkų?

��Dar ne�inau.

Automobilį vairavo Resnikas. �e�iolika metų jis buvo Lyno policijos pajėgų veteranas, septynerius dirbo detektyvu. Jo partneris Voltas Magvairas buvo dvide�imt a�tuonerių metų vaikis, detektyvu tap�s vos prie� mėnesį. Resniko nuomone, jis dar nei�augo i� vystyklų. Įjungta sirena jie pasiekė bakalėj� per septynias minutes. Ten jau buvo atvyk� trys policijos ekipa�ai ir greitosios pagalbos automobilis. Tuzinas smalsuolių stengėsi �ūtbūt pa�velgti į parduotuvės vidų. Priva�iav�s Resnikas pamatė i�dau�t� priekinį lang� ir ant �aligatvio besivoliojantį kasos aparat�.

Magvairas i�lipo i� automobilio. Jis apsimovė pir�tines, keliskart atsiduso, pakėlė kasos aparat�, pa�iūrėjo ir vėl padėjo jį ant �aligatvio.

��Sunkus daik�iukas,�� pasakė jaunasis detektyvas.�� Matyt, senovi�kas, gal net padengtas �vinu. Sveria ma�iausiai trisde�imt kilogramų.

Prie parduotuvės budėjo keturi akivaizd�iai nuobod�iaujantys patruliai. Magvairas kreipėsi į ar�iausiai stovėjusįjį.

��Gal padėtum man �it� įne�ti į vidų?�� galva parodė į kasos aparat�.

Policininkas nusivaipė.

��Gal ir padė�iau, jeigu norė�iau būti suluo�intas. A�iū, bet geriau patausosiu nugar� saviems baldams tampyti.

Resnikas priėjo ir kreipėsi į t� patį pareigūn�:

��K� galėtumėte pasakyti?

��Savininkas sumu�tas iki s�monės netekimo. Medikai jam jau suteikė pirm�j� pagalb�. Jie viduje. Atrodo, vyrukui viskas gerai. Ka�kas neblogai padirbėjo, siaubdamas �i� vietel�.

��Liudininkų yra?

Policininkas papurtė galv�.

��Kartu buvo jo �mona. Ji tvirtina, kad jos vyras pargriuvo ir taip susitrenkė galv�.

��Gerai, likite savo vietose ir sulaikykite �mones.

Resnikas pasisuko į kitus patrulius.

��Gal apklauskite �i� �iūrovų mini�? Paskui�� ir gretimų parduotuvių darbuotojus. I�siai�kinkite, ar atsiras norin�iųjų su mumis pakalbėti.

Resnikas buvo metro septyniasde�imt a�tuonių centimetrų ūgio, svėrė septyniasde�imt devynis kilogramus � jis buvo septyniais centimetrais �emesnis ir a�tuoniolika kilogramų lengvesnis u� koleg� Magvair�. Resnikas u�sikėlė kasos aparat� ant peties ir patraukė link įėjimo.

��K� tu darai?�� �oko Magvairas, skubėdamas atidaryti duris.�� Bū�iau padėj�s. Nutrinsi visus pir�tų antspaudus.

��Ant jo nebus jokių pir�tų antspaudų,�� u�tikrintai pasakė Resnikas.

Jis padėjo kasos aparat� ant prekystalio, toje vietoje, kur buvo likusi dulkių �ymė. Senyvo am�iaus vyras gulėjo, ji ap�iūrinėjo pora medikų. �alia stovėjo ir verkė bakalėjininko �mona�� ma�a smulki moterytė.

Resnikas paskubomis apsi�valgė. �aldytuvas buvo sudau�ytas, grei�iausiai gele�iniu ratų raktu. Vir�utinės lentynos buvo i�traukytos, apatinės apspardytos. Tikra betvarkė.

Parduotuvės �eimininko vir�ugalvis buvo stipriai sutvarstytas, i� ausies tekėjo kraujas. Resnikas pasiteiravo medikų, kokia su�eistojo būklė.

��Stabilizuojasi,�� met�s trump� �vilgsnį į detektyv�, atsakė jam vienas i� medikų.�� Jis beveik atsigavo. Smūgio į galv� būta stipraus.

��Ta�iau jam viskas gerai?

��Pana�u, kad taip.

Tuo tarpu Magvairas, pasived�s į �alį, apklausė parduotuvės savininko �mon�.

��Mano vyras pargriuvo ir susi�eidė,�� tarė ji verkdama.

��Tvirtinate, kad jis susitrenkė galv� griūdamas?

��Taip. Jis tikrai pargriuvo. �tai ten,�� ji mostelėjo į tarpdurį.

��I� kur tuomet kraujas ant baro?

Priėjo Resnikas ir nutildė Magvair�.

��Labai apgailestauju dėl to, kas nutiko, ponia Vaisman,�� pasakė.

Ponia Vaisman verkė u�merktomis akimis.

��Ar a� jus pa�įstu?�� paklausė ji, bandydama atsimerkti, kad pamatytų pa�nekov�.

��Kartais �ia apsiperku,�� atsakė Resnikas.�� Jūsų rūkytos baltamėsės �uvys labai skanios.

Ponia Vaisman linktelėjo:

��Taip, prisimenu, ma�iau jus.

Medikai u�kėlė jos vyr� ant ne�tuvų.

��Turbūt norite vykti kartu su savo vyru į ligonin�? Galime pakalbėti vėliau,�� supratingu balsu tarė Resnikas ir padavė poniai Vaisman vizitin� kortel�.

��Kaip galiu drauge va�iuoti?�� nesutiko ji.�� Negaliu palikti parduotuvės.

��Tada pasirūpinsiu, kad jums paskambintų i� ligoninės.

Resnikas giliai atsiduso, tarsi visk� suprastų.

��Ponia Vaisman, �ia�� ne Rusija. Tokie �monės kaip Viktoras Petrenka �ia nėra nebaud�iami. Jei patvirtinsite, kad tai jo darbas, pa�adu, patupdysiu Petrenk� į kalėjim�.

Ponia Vaisman susigū�ė, �iūrėdama, kaip medikai i�ne�a jos vyr� į greitosios pagalbos automobilį. Ji u�sidengė delnu burn� ir �vilgsniu įvertino padarytus nuostolius. Sutikusi Resniko �vilgsnį, ponia Vaisman papurtė galv�.

��Ne,�� vos i�spaudė ji.�� Mano vyras parkrito.

Resnikas supratingai linktelėjo ir padėjo rank� jai ant peties. Pasitrauk�s nuo prekystalio, paėmė adresų knyg�, i�kvietė stiklintojus ir susitarė, kad �ie per valand� pakeistų stikl�. Trūksmingai atsidus�s, Resnikas pasitraukė nuo praėjimo, sudėliojo į vietas lentynas, tada ėmė dėlioti maisto produktus.

��Kas �ia vyksta?�� paklausė Magvairas.

��Pasidomėk, ar kas paai�kėjo apklausus tuos �mones,�� paliepė Resnikas.�� Duok man kokį pusvalandį, gerai?

��Tai juokinga. Tegul ponia pasisamdo valytojus. Ir kas tas Viktoras Petrenka?

Resnikas nekreipė į Magvairo replikas dėmesio ir toliau rankiojo nuo grindų i�mėtyt� maist�. Magvairas kurį laik� į jį �iūrėjo, o po to nepatenkintas prisijungė prie savo kolegos.

��Negaliu patikėti, kad mes tai darome,�� nepatenkintas skundėsi Magvairas.

Resnikas metė į partnerį piktok� �vilgsnį.

��Paliktum j� vien� tokioje parduotuvėje?

��Tai ne mūsų problemos,�� burbtelėjo Magvairas.

Jis bandė atremti Resniko �vilgsnį, bet nei�laikė ir nusisuko.

��Be to, nemėgstu, kai man meluoja,�� toliau irzo jaunuolis.�� Ji abejingu balsu ai�kina, kad jos vyras parkrito, ta�iau ai�ku kaip dien�, kad ka�kas kaip reikiant trankė jo galv� į prekystalį.

��Ji neturi kito pasirinkimo,�� tarė detektyvas Resnikas.

��Nes�monė,�� toliau purk�tavo jo jaunesnysis kolega.�� Ir kas tas Viktoras Petrenka?

Resnikas liūdnai pa�velgė į Magvair�, o paskui u�kalbino policinink�, ie�kojusį įvykio liudininkų.

��K� nors radot?�� paklausė jis.

Policininkas papurtė galv�.

��Niekas nieko nematė�� bent jau taip sako.

��Norė�iau, kad nuvyktumėte į Lyn� ir gautumėte to vyro parodymus, kai tik jis atsigaus. Gerai?

��Gerai, bet tik tu��iai �vaistysim laik�. Jis tau nieko nepasakys.

���inau, bet mums būtinai reikia jo parodymų,�� tarė Resnikas.�� Palauk, kol tie stikliai baigs savo darb� ir paimk kartu jo �mon�.

��Taip ir padarysiu.

Resnikas patap�nojo policininkui per petį ir patraukė prie savo �Buicko�. I� paskos atsekė Magvairas ir, Resnikui atrakinus dureles, įsitaisė keleivio kėdėje.

��Gal man paai�kinsi, kas �ia vyksta?�� paklausė jis.

Resnikas prisisegė dir�� ir tarė:

��Petrenka �iaurinėje pakrantėje turi subūr�s gauj�, kuri plė�ia rusų imigrantus. �ia jo darbas.

��Kodėl �mona to nepatvirtina? Man atrodė, ji buvo bepradedanti kalbėti.

Resnikas gū�telėjo pe�iais.

��Nesuprantu,�� t�sė Magvairas,�� kas tiems �monėms negerai? Jei ji mums visk� papasakotų, galėtume jį suimti.

��Tada jis j� nu�udys. Taip pat ir jos vyr� arba vaikus.

��Nes�monė. Mes galime j� apginti!

Resniko veidu nuslinko �e�ėlis.

��Ne, negalime,�� tarė jis.

Įsuk�s į Esekso gatv�, Rasnikas pasuko į de�in� ir ėmė tolti nuo stoties pastato.

��Kur mes va�iuojame?

��Manau, reikia tave supa�indinti su Petrenka. Tik nesu tikras, ar nuo to bus geriau.

Resnikas vairavo tylėdamas, jo veid� gaubė tamsus �e�ėlis. Magvairas kurį laik� jį stebėjo, paskui nusuko akis, nenorėdamas u�sikrėsti slogia nuotaika. Akies kra�teliu jis pastebėjo, kad Resniko veide nu�vito vos matoma �ypsena.

��Kas vyksta?�� paklausė Magvairas.

��Kai k� sugalvojau. Kai susitiksi su Petrenka, pasakyk jam, jog manai, kad jis �ydas.

��Kodėl? Ar jis tikrai �ydas?

��Ne.

��Kam tada reikia tai sakyti?

Resniko �ypsena darėsi vis platesnė.

��Tiesiog padaryk ko pra�au, gerai?

��Gerai, sutinku. K� turėjai galvoje sakydamas tai moteriai, kad tokie �monės, kaip Petrenka, �ia nėra nebaud�iami?

��T� ir turėjau galvoje.

Resnikas liovėsi �ypsotis.

��Petrenka dirbo KGB. Sovietų S�jungoje tas sadistas galėjo daryti, k� norėjo. �ia gyvenanti rusų bendruomenė pa�įsta Petrenk� ir jo bijo.

��Kaip jis pateko į Jungtines Valstijas?

��Gavo kvietim�. Petrenka pasirodė Lyne prie� penkiolika metų, k� tik buvau baig�s pirmuosius metus tarnyboje. Jis pradėjo manytis pinigų kaip skolų i�mu�inėtojas, lupdamas nusigyvenusius lo�ėjus. Band�iau jį sulaikyti, ta�iau netikėtai buvau sustabdytas. Pasidomėjau tuo ir supratau, kad tai vyksta su Valstybės departamento �inia. Petrenka su jais ka�k� susitarė.

��Turbūt juokauji?

��Norė�iau.

��Ar jis vis dar saugomas?

��Tikrai nebe departamento. Ta�iau Petrenka ne kvailas ir nesunkiai i�vengia problemų. Bent jau iki �iol a� nieko negalėjau jam pripai�yti.

��Kokių sunkių nusikaltimų jis yra įvykd�s?

��Ma�daug por� tuzinų �mog�udys�ių.

��Eik sau!�� negalėjo patikėti Magvairas.�� Juk juokauji, ar ne?

��Norėtum.

Sustoj�s prie automobilių dalių parduotuvės, Resnikas nutaisė skausming� min�.

��Petrenka laukia mūsų viduje.

��I� kur �inai?

��Seniai perpratau t� kalės vaik�.

Stojo tylos minutė.

��Būk atsargus. Mes norim jį pri�iupti, todėl neleisk, kad jis pri�iuptų tave,�� įspėjo Resnikas.�� Jis ne itin geras advokatas. Jei duosi jam galimyb� i�kelti tau byl�, jis ja pasinaudos.

Parduotuvė buvo įrengta purviname betoniniame pastate, kurio visi langai buvo u�kalti fanera. Viduje degė daugybė dienos �viesos lempų. Du vyrukai taisė kadilako bamperį, dar trys rūkė. Detektyvams įėjus, visi penki �vilgtelėjo į juos ir grį�o prie darbo. Resnikas nekreipė į juos dėmesio, pasibeldė į u�darytas duris ir dr�siai jas patraukė. Viktoras Petrenka sėdėjo darbo kabinete prie stalo pats vienas. Neatrodė, kad jis būtų patenkintas matydamas nekviestus sve�ius.

��Ka�ko norėjot, detektyve?�� paklausė jis abejingu tonu ir pa�iūrėjo į juos stiklinėmis akimis.

��Norėjau u�duoti tau kelet� klausimų,�� prabilo Resnikas.

��A� tave pa�įstu,�� be jokios i�rai�kos Petrenka �iūrėjo į Resnik�. Tada skubiai nu�velgė Magvair� ir tarė:

��O tav�s akyse nesu mat�s.

Magvairas irgi įdėmiai �velgė į Petrenk�, bandydamas prisiminti, kur matė �ias akis. Tikriausiai kokiame nors roplių narve zoologijos sode, mintyse pasi�aipė Magvairas. Jis parodė Petrenkai savo ID kortel� ir įbruko j� atgal į pinigin�.

Resnikas kreipėsi į Petrenk�:

��Septyniasde�imt dvejų Kijevo bakalėjos parduotuvės savininkas, ma�daug dvigubai u� tave smulkesnis, �iauriai sumu�tas, o jo parduotuvė nuniokota.

��Kaip baisu,�� su apsimestine u�uojauta i�tarė Viktoras Petrenka.

��Kuo jis tau prasikalto, Viktorai? Nesumokėjo u� �stog�� ar pabandė u� save pakovoti ir tau pasiprie�inti?

��Tu kaltini mane dėl to incidento?

��O turiu tam pagrindo?

��Tu man pasakyk. Jei taip elgiesi, reikės paskambinti savo advokatams.

��Tau nieko nereikia daryti. Tik pasakyti man, kur buvai �iandien de�imt� ryto?

Petrenka palengva nusi�ypsojo.

��Buvau �ia.

��Kas nors gali tai paliudyti?�� paklausė Resnikas be didelio entuziazmo, tarsi i� anksto �inotų atsakym�.

���inoma.

Petrenka pakilo, priėjo prie durų, atidarė jas ir ka�k� �ūktelėjo rusi�kai. Vienas i� trijų rūkorių atsisuko, metė cigaret� ant grindų ir nudūlino į biur� pas Petrenk�. Jis buvo pana�esnis į neandertalietį, negu į normalų �mogų: turėjo storų antakių įrėmintas akis, juodų plaukų kupet�, kuri beveik dengė vis� kakt�. Nerangiai vilkdamasis link durų, jis nekreipė dėmesio į detektyvus ir �iūrėjo tiesiai į Petrenk�.

��Paklausk jo,�� Petrenka liepė Resnikui.

��Na, pirmyn, skelk ir mauk i� �ia,�� kreipėsi Resnikas į pusiau pirmyk�tį �mogų.

Tas klausiamai pa�iūrėjo į Petrenk� ir pradėjo mik�iodamas pasakoti tai, kad Petrenka jam buvo liep�s i� ryto.

��Sakiau, mauk i� �ia.

Vyras palaukė, kol Petrenka jam linktelėjo, ir i�ėjo i� biuro.

��Manai, jie k� nors pasakys?�� nusi�aipė Petrenka.�� Jei nieko prie� mane neturi, ver�iau baikim t� priekabiavim�?

Magvairas staiga piktai nusijuokė.

��Ar pasakiau ka�k� juokingo?�� paklausė jo Petrenka.

��Tu esi sumautas bailys, Viktorai. Kaip galėjai pakelti rank� prie� sen� �mogų. Jis tau tiktų į tėvus!

��Netiktų,�� at�ovė Petrenka.

��Kodėl gi ne?�� Magvairas mirktelėjo Resnikui.�� Juk jūs abu rusai, ar ne? Ir abu �ydai?

Petrenka krūptelėjo, jo raumenys įsitempė. Jis �engtelėjo link Magvairo ir i�ko�ė pro dantis:

��A� ne �ydas.

Resnikas akimirk� liovėsi kvėpuoti ir jau siekė revolverio. Ta�iau Petrenka staiga tarsi pabudo i� sapno, kum��iai atsigniau�ė ir jis grį�o prie stalo.

��Neįsi�eiskit,�� tarė jis Resnikui ir vėl ne�ymiai �yptelėjo.

Resnikas papra�ė Magvairo i�eiti ir tarė Petrenkai:

��Jei nori vadinti mane �ydu�� pirmyn. Man tu esi pasiut�s gyvulys, kurį reikia nudėti, ir, manau, vien� dien� a� t� padarysiu.

��Jūs man grasinate, detektyve?

��Tai�� ne grasinimas, o faktas. Būsiu Steit gatvėje, saugosiu tų rusų parduotuvių savininkus. Tikiuosi tave ten i�vysti.

***

Kai Magvairas ir Resnikas grį�o prie ma�inos, Magvairas paklausė partnerio:

��Kas k� tik nutiko?

��Band�iau priversti Petrenk� tave į�eisti. Beveik pavyko.

��A�iū,�� i�tarė Magvairas, visas nuraud�s.�� Labai gera mintis.

��Galėjo tau trenkti�� būtų buv�s puikus pretekstas jį suimti arba, dar geriau, paleisti kulk� jam į galv�.

��Labai gra�u i� tavo pusės versti mane �itaip aukotis,�� sumurmėjo Magvairas.

��Neturėjau kito pasirinkimo. Mane jis būtų tiesiog ignorav�s.

Magvairas minutėl� sėdėjo �irsdamas. Tada paklausė:

��Kodėl jis taip susinervina, kai kas pavadina jį �ydu?

��Rusijoje �ydų nelaiko rusais. �ydus laiko kitokiais. Dauguma vadinamų grynakraujų rusų, tokių, kaip Petrenka, yra antisemitai.

Resnikas nutilo, jo veidas apsiniaukė.

��Pinigai, kuriuos jis i�plė�ia i� tų parduotuvėlių savininkų, tėra kapeikos. Petrenka taip su jais elgiasi, nes mano, kad demonstruoti savo jėg� prie� juos yra jo pareiga.

Resnikas pamatė laisv� automobilių stovėjimo viet� prie vieno nelabai kokios reputacijos baro Va�ingtono gatvėje ir pasuko link jo.

��Metas pietauti,�� paskelbė jis.

��Abejoju, ar �ia bus maisto.

��Pamatysim.

Resnikas i�maukė dvigub� burbono ir u�sisakė dar vien�.

��Man neįprasta gerti darbo metu,�� nenoromis i�tarė Magvairas.

��Tai negerk. �ia mano verslo pietūs. Pabendrav�s su Viktoru Petrenka, tik taip galiu nuraminti nervus.

Magvairas pradėjo nervingai glostinėti smakr�, matydamas, kaip jo kolega u�siver�ia antr� taurel� burbono ir papra�o tre�ios.

��Man kai kas neduoda ramybės,�� tarė Magvairas.�� Kam reikėjo taip nusiaubti parduotuv�? Kaip tie �monės i�galės mokėti Petrenkai, kai jų verslas naikinamas?

��Jie neturi kito pasirinkimo. Jiems teks rasti kit� pajamų �altinį. Tai, k� Vaismanai gaus i� draudimo, viskas keliaus tiesiai į Petrenkos ki�en�.

Barmenas įpylė dar vien� taurel�.

��Daugiau nebegausi,�� parei�kė Magvairas.

Resnikas linktelėjo ir vienu mauku i�tu�tino taurel�. Jis atidavė ma�inos raktelius Magvairui, i�tiesė prie� save rank� ir pirm� kart� po Petrenkos i�puolio pamatė, kad �i nebedreba.

8

O jergutėliau. A� tikrai ruo�iuosi apiplė�ti bank�!

Nepaisant to, kad viskas buvo kruop��iai suplanuota, banko plė�imo idėja Denui vis dar neatrodė reali. Jis netgi tikėjosi, jog D�oelis atsisakys, ir tai bus puiki prie�astis sustoti. Dabar, kai D�oelis vis dėlto sutiko, apiplė�imas nebebuvo tik miglota idėja. Jie tikrai ruo�ėsi t� padaryti. Jis tikrai ruo�ėsi apiplė�ti bank�. Kai pirm� kart� t� ai�kiai suvokė, Denas visas nutirpo. Vairuodamas i� Naujojo Hamp�yro, jis vos galėjo sutelkti dėmesį į keli�, va�iavo tarsi autopilotu, galva buvo tu��ia�� jokių min�ių ar pam�stymų. Tarsi būtų apsirūk�s.

Denas atsitokėjo tik sustoj�s prie namų. Jo plaukai buvo drėgni, matyt, maudėsi po du�u. Miglotai prisiminė kalbėj�s su vaikais. Va�iuodamas pas Gordon�, Denas buvo sustoj�s picos ir pakuotės �Guinnesso��� �iuos pirkinius jis pastebėjo ant priekinės sėdynės.

Gordonas lūkuriavo stovėjimo aik�telėje. Jis vilkėjo nudėvėtus batikinius mar�kinėlius, pro kuriuos ky�ojo pilvas, o stambios �launys vos tilpo �ortuose. Gordonas pasitiko Den� sėdėdamas ma�inoje.

��Sveikas, Denai. Maniau, perkalsiu tav�s laukdamas. Tai k� darom�� valgom lauke ar einam vidun?�� pasiteiravo jis.

��Gal į vidų?

Gordonas �iupo alaus pakuot�, Denas nusekė įkandin. Jis stengėsi elgtis įprastai. Tarsi erzindamas, Denas patap�nojo draugui per pilv�.

��Priaugai truputį svorio, draugu�i?

Gordonas kaltai nusi�ypsojo:

��Taip, man reikia didesnių drabu�ių. Nugara apsunko, keliai irgi, nebegaliu bėgioti. Nesportuojant svoris auga pa�ėlusiu grei�iu. Tampu eiliniu nutukėliu,�� atsiduso Gordonas.�� Kas girdėti i� kitų?

��Nelabai �inau. Pakalbėsime viduje.

Įėjus Gordonas pasiteiravo apie �rinį ir kitus bendrus pa�įstamus, ta�iau Denas negalėjo pratari �od�io. Kai jiedu į�engė į Gordono but�, Den� apėmė panika. Pasidarė sunku kvėpuoti, tarsi kas būtų u�gul�s jo plau�ius, prakaitas �liaugė upeliais. Kambarys tarsi u�griuvo ant jo. Sukaup�s visas valios jėgas, Denas siekė kėdės, visas sudribo ir i� visų jėgų stengėsi likti s�moningas ir nenualpti. Laikas bėgo neapsakomai greitai. Gordonas be perstojo plepėjo, jo lūpos kalbėjo sau ir neturėjo nieko bendra su aplink sklindan�iais garsais. Jo balsas tarsi zyzimas gr�ė Denui smegenis.

Staiga Denas nurimo. Blaivia galva suvokė, jog apiplė�imas vis dėlto įvyks. Jis tarsi susitaikė su �ia mintimi. Zvimbimas jo galvoje liovėsi ir Denas pajuto ramyb�. Pasaulis aplink jį tarsi sustojo. Denas paklausė, ar galėtų pasinaudoti vonia.

���inoma, bet k� apie tai manai?

��Ne�inau,�� kiek suglum�s atsakė Denas.�� Paklausk, kai grį�iu.

��Tu bent girdėjai, k� sakiau?

Denas atsipra�ė ir lėtai nuslinko į voni�. Kojos buvo tarsi guminės ir jo neklausė. Denas atsuko �alto vandens �iaup� ir koki� minut� prausė veid�, po to pa�velgė į veidrodį. Jo veidas buvo i�bal�s, lūpos atrodė praradusios spalv�. Denas �inojo, jog jį k� tik buvo i�tik�s panikos priepuolis, ir tai neturi nieko bendra su jo �irdimi. Pagalvoj�s apie Gordon�, taip panirusį savo pasaulyje, kad nė nepastebėjo Deno priepuolio, primenan�io �irdies smūgį, jis negalėjo susilaikyti liguistai nenusi�ypsoj�s.

Vienintelis vonioje kaboj�s rank�luostis buvo visas purvinas. Denas nusi�luostė veid� mar�kiniais. Kai grį�o pas Gordon�, trys gabalėliai picos jau buvo ding�, o ant grindų voliojosi du tu�ti alaus buteliai. Gordonas pabaigė ryti pic� ir nusivalė veid� ranka, palikdamas riebalų ruo��.

��Pasakojau tau apie Elen�. Pameni, prie� kelis mėnesius skridau pas j� į Kankun�? Vakar ji man para�ė lai�k�. Elena mane meta dėl ka�kokio bi�o i� Oregono. Manau, jinai jį sutiko, kai buvome Kankune.

��Gordonai, a� nenusiteik�s apie tai kalbėti.

��Na, tada atsipra�au,�� įsi�eidė �is ir atsilo�ė, o jo veid� nutvieskė pasipiktinimo grimasa.

��Tiesiog norėjau i�girsti tavo nuomon�,�� po akimirkos jis t�sė.�� �iaip ar taip, manimi tiesiog atsikratė.

��Gerai, atleisk. T�sk,�� atly�o Denas.�� Ko norėjai man�s paklausti?

��Na, k�, manai, man reikėtų daryti?

��Nieko nebesuprantu. Juk pastaruosius kelis mėnesius man ai�kinai, kad ji tau nebepatinka.

��Ne �ia esmė. A� sumokėjau u� skrydį i� Maskvos į Kankun�. Koki� teis� turėjo ka�koks tipas i� Oregono tuo pasinaudoti?�� piktinosi Gordonas.�� Be to, nedrįs�iau tvirtinti, kad ji man nepatinka. Elena puikiai kalba angli�kai.

��Praleidai su ja savait� viename kambaryje ir kartu nemiegojot. Berods sakei, kad ji miegodavo ant sofos?

��Tai todėl, kad a� labai knarkdavau. Kai pabudau ir radau j� miegan�i� ant sofos, k� turėjau daryti?

��K� nori man pasakyti, Gordonai? Kad norėtum j� vesti?

��Na, ne, bet a� juk sumokėjau u� t� kelion�. Pagalvok, kaip pats jaustumeisi? Tas tipas i� Oregono galėjo bent jau gr��inti pinigus!

��Ne�inau, k� tau patarti.

��Na, dabar bent jau supranti, kaip a� jau�iuosi.

Gordonas paėmė gabalėlį picos ir abejingai jį sukramtė.

��Manau, man reiktų pamir�ti Rusijos moteris. �į mėnesį nusi�iūrėjau labai daili� dvide�imt a�tuonerių metų mergin� i� San Paulo. Ji�� burnos higieniste ir turėtų būti i�silavinusi. Galiu visada suorganizuoti mums pasimatym� Rio, o tėvams pasakyti, kad sutikau j� atostogaudamas. Vienintelė problema ta, kad ne�inau, kaip gerai ji kalba angli�kai.

��Taip, tai tikrai didelė problema,�� su neslepiama pa�aipa pasakė Denas.

��Nebūk toks sarkasti�kas,�� tarė Gordonas, vėl nutais�s įsi�eidusiojo min�.�� Tai tikrai kebli situacija. Jei ji gerai nekalbės angli�kai, �monėms kils klausimas, kur a� j� sutikau.

Denas grie�tai pa�velgė į Gordon�, bandydamas apsispr�sti. Vyrukas, be abejo, buvo keistas, ir jis suprato D�oelio nenor� priimti jį į kompanij�. Kita vertus, nebuvo jokių abejonių, kad Gordonas sumanus ir turi savit� po�iūrį, o tai galėtų labai praversti. Nors Gordonas labai mėgo kalbėti, Denas negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kada jis būtų prasitar�s apie kokį svarbų dalyk�. Kai kurie dalykai taip ir lieka jo galvoje.

��Ketinu apiplė�ti bank�. Nori prisijungt?�� atsainiai paklausė Denas.

��Ne, ver�iau jau dalyvausiu viename tų �ou.

��K�?

���inai, �Didysis brolis� ar �Nepaprastos lenktynės�. Praėjusį vakar� band�iau �iūrėti t� �Darbelį banke�, ir man�s jis visai nesu�avėjo.

��Gordonai, kalbu apie tikr� apiplė�im�.

��Ai�ku, kurgi ne.

��A� rimtai.

��Jėzau, Denai, niekada to nepadary�iau. K� pagalvotų mano tėvai, jei mane sugautų?

��A� nejuokauju, Gordonai. �rinis jau sutiko.

��Tikrai?

��Ir D�oelis.

��Nejuokauji?

Gordonas atsistūmė kėd� ir ėmė nyk��iu tap�noti sau per smakr�. Jis �velgė į vien� ta�k� lubose.

��Landūnas?�� pasitikslino.

��Taip.

Gordonas pa�velgė į Den�. �į nustebino Gordono veide atsirad�s nuo�mumas ir �iurk�tumas. Jis niekada nėra mat�s tokio Gordono.

��Tu tikrai nejuokauji?�� paklausė jis.

Denas papurtė galv�.

���rinis ir Landūnas... Tai bent. �inai, k�? A� su jumis.

��Nori su�inoti detales?

��Ne, juk pa�įsti mane. Man sunku susidaryti bendr� vaizd�. Noriu �inoti, k� man reikės daryti, ir vis� dėmesį sutelkti į darb�.

Denas linktelėjo, tikėdamasis tokio atsakymo. Jis neabejojo, kad Gordonas sutiks. Denas ka�kodėl pagalvojo, kad Gordonui puikiai tiktų viena Bobo Dylano dainos eilutė: �Daug kas i� mūsų mano, kad gyvenimas�� tai pok�tas�.

��O gal neplė�kim banko,�� lėtai tarė Gordonas, sukdamas �vilgsnį nuo Deno,�� a� neseniai sukūriau plan�, kuris būtų gerokai efektyvesnis ir pelningesnis. Mes galėtume pagrobti vien� i� Peitono vaikų.

��Apsimesiu, kad nesuprantu, apie k� tu kalbi, Gordonai.

��Ai�ku, kad supranti�� pagrobimas, i�pirka... I� Peitono galėtume i�spausti kelet� milijonų.

��Tu juokauji, tiesa?

��Kodėl taip manai? Jei ruo�iesi plė�ti bank�, geriau apsvarstykim mano plan��� bus �ymiai papras�iau.

��Kaip tu ketini t� padaryti? Juk Peitono vaikai mus pa�įsta.

��Na, juk negali i�kepti omleto, nesudau��s poros kiau�inių,�� sentencijomis prabilo Gordonas.

��Gordonai, liaukis.

��Peitonas to nusipelnė.

Gordonas trumpam nutilo, u�gniau�damas emocijas.

��Jis sukiojasi aplink t� restoran� man matant jau kokius trejus metus nuo to laiko, kai mane atleido. Tai buvo jo idėja investuoti į atvir� teksasieti�k� kepsnių restoran� ir paskirti mane jam vadovauti. Peitonas pats man tai pasiūlė. Ir ū�ė galv� gal trejus metus. Vakar a� pirm� kart� ry�ausi jo apie tai paklausti, ir staiga jis nebenori su manim kurti verslo. Ar gali tuo patikėti, Denai? Jis sėdi ant savo a�tuonių milijonų ir negali investuoti �e�iolikos tūkstan�ių, kad su draugu pradėtų versl�.

��Gal baigiam �i� tem�?�� papra�ė Denas.

��Galim apie tai nekalbėti, ta�iau pasakysiu tau�� man tikrai nebūtų sunku pagrobti vien� i� jo vaikų. Galbūt man netgi patiktų juo rūpintis.

��Nenoriu nieko apie tai girdėti. Mes nieko neskriausime, ypa� vaikų. Juk Peiton� pa�įstame labai seniai.

���inoma. Na, a� tik pasiūliau... K� man tavo banko apiplė�imo plane reikės daryti?

��Įjunk kompiuterį, ir a� tau parodysiu.

Gordonas taip ir padarė. Kompiuteriui su�vietus, Denas įjungė interneto paie�k� ir surado spalvot� vieno i� Bostono mafijos narių Raimondo Lombardo nuotrauk�.

��Manau, mums labai pravers tavo, kaip teatro grimuotojo, patirtis. Galėtum mane padaryti pana�ų į jį?�� paklausė Denas.

��Pa�iūrėsime. Kalbėk konkre�iau.

��K� turi galvoje?

��Kaip nori atrodyti�� kaip jis i� tolo, i� arti ar taip, kad net jo motina nepa�intų? Tokie tad dalykai. Kaip pana�us į jį tu nori būti?

��Noriu, kad man�s nepa�intų per stebėjimo kameras.

��Kokio jis ūgio?

��Pana�aus į mano.

Gordonas ap�iūrinėjo nuotrauk�, vertindamas padėtį.

��Jis u� tave stambesnis.

��Taip. Ma�daug dvide�imt septyniais kilogramais.

��Manau, man pavyks,�� pasakė Gordonas linktelėdamas.�� Tik reikės prikim�ti pamu�al�, kad atrodytum stambesnis. K� ruo�iesi vilkėti?

��Darbinį kombinezon�.

��Gerai, tada jokių problemų. Tau reikės peruko ir ūsų. Pastorinsiu tavo �andikaulį ir nosį. Praverstų tamsūs akiniai, kad paslėptum akis. �inoma, galiu tai padaryti,�� patenkintas apibendrino Gordonas.

��Man nereikės tamsių akinių. Neseniai įsidėjau kosmetinius kontaktinius l�ius, kei�ian�ius akių spalv�. Mūvėsiu slidininko kauk� ir j� nusiimsiu, kad mane nufilmuotų apsaugos kamera.

��Manau, kils problemų.

��Kokių?

��Grimui naudosiu glaist�, todėl, nusiiminėdamas kauk�, gali i�simurzinti nosį. Sukelsi policininkams juoko.

Gordonas pasikasė galv�.

��Galė�iau naudoti ir gumos mi�inį,�� garsiai m�stė jis.�� Turėtų suveikti. Kada planuojam veikti?

��Po �e�ių dienų.

��Galėjai įspėti ir anks�iau... Na, bet jei per savaitgalį nugrimavau �Operos fantom��, tai, manau, spėsiu ir tave pagra�inti.

��Tau tikrai patinka visas �is teatro reikalas, ar ne?

��Absoliu�iai negaliu pak�sti.

��Nesuprantu. Juk tiek metų tuo u�siiminėjai.

Gordonas vos �yptelėjo mįslinga Monos Lizos �ypsena.

��Nuo koled�o laikų, jei tiksliau. Norėjau panervinti savo tėv� ir, manau, tai buvo geriausias būdas tai padaryti. Priklausyti teatralų klubui buvo presti�as, ir mano mama apie tai gyrėsi visiems savo draugams, ta�iau tėvui tai buvo kankynė. U�siimu �ia veikla tik todėl, kad turė�iau su jais apie k� kalbėtis grį��s namo Kalėdoms.

��Darei t� tiek metų tik dėl savo tėvuko?

��Juk tai normalu. Nori, kad dary�iau tik grim�, ar turė�iau dalyvauti ir pa�iame apiplė�ime? Juk �inai, buvau Vietname...

��Tav�s reikės ir pa�iame apiplė�ime. Rytoj tinkamės pas D�oelį aptari detalių. Paimsiu tave de�imt�.

��Ar duosi man ir ginkl�?

��Taip.

Gordonas sunėrė rankas ir linktelėjo.

��Tada puiku.

***

Jurijus Tolkovas įvairavo savo mersedes� pro ma�o kolonijinio stilaus namo vartus viename i� Melrouzo akligatvių. Petrenka sėdėjo ant priekinės sėdynės, gale buvo įsitais�s vyresnis u� jį �velnių bruo�ų vyras. Jurijus dar kart� �vilgtelėjo į adres�, u�ra�yt� popieriaus lapelyje, ir patvirtino Petrenkai, kad �is teisingas. I�lip� i� ma�inos, vyrai patraukė link paradinių durų, Jurijus su Petrenka ėjo pirmi. Vyresnysis vyras ne�ėsi odin� rankin�, jis �engė tarsi �vyro pribertais batais.

��Mūsų laukia trys arabai?�� pasitikslino Petrenka.

��Taip buvome sutar�.

Kai pasibeldė, lango u�uolaida sukrutėjo ir netrukus rūs�ios i�vaizdos vyras atidarė duris, nekantriai pakviet�s u�eiti vidun. Jam buvo vos dvide�imt, plonas kaip �iaudas, u� juosmens u�ki��s kompakti�k� devynių milimetrų pistolet� �Glock�. Ant sofos sėdėjo kiti du arabai. Vienas�� stambaus sudėjimo, tvarkinga ve�lia barzda, kitas buvo lieknas, labai �iurk��ių bruo�ų ir atrodė piktas. Visi trys arabai vilkėjo laisvalaikio kostiumais.

Jurijus rusi�kai kreipėsi į Petrenk�, sakydamas, kad piktasis vyras ant sofos�� tai vienas i� de�imties labiausiai FTB ie�komų �monių. Jo vardas buvo Abasas.

Abaso veide tvykstelėjo pyktis, kai i�girdo rusų kalb�.

��Mes tarėmės, kad kalbėsimės tik angli�kai,�� įspėjo jis pyk�iu kunkuliuojan�iomis akimis.�� Dar vienas �odis rusi�kai, ir viskas bus baigta.

Petrenka nusi�ypsojo vos matoma bejausme �ypsena.

��Nurimk,�� tarė jis.�� Mano pavaldinys tik stengėsi būti diskreti�kas. Jis sakė, kad �ia smirda kaip tvarte. Turiu su juo sutikti. Ir dar tvanku kaip pirtyje. Gal atidarytumėte lang� ar įjungtumėte kondicionierių?

Abasas minutėl� �iūrėjo į Petrenk� buku �vilgsniu, tada ka�k� pasakė arabi�kai juos įleidusiam �mogui. Dar labiau susierzin�s, vyras priėjo prie lango ir vos jį pravėrė.

��Turime de�imt deimantų ir norime, kad juo įvertintumėte,�� pasakė Abasas, o jo veidas vis dar degė pyk�iu.�� Likusieji a�tuoniasde�imt laikomi saugioje vietoje.

Staiga Petrenka liovėsi �ypsoj�sis.

��Galime sutarti dėl kainos, ta�iau vėliau mes įvertinsime visus deimantus ir nustatysime sum�.

��Jums nereikės nustatinėti jokių sumų, ir mums nebūtina apie tai kalbėti.

Abasas įki�o rank� į ki�en�, i�traukė i� jos ma�� �ilkinį mai�elį ir i�tiesė jį Petrenkai, nė nepajudėjusiam i� vietos. Vyresnysis vyras paėmė deimantus ir buvo palydėtas prie staliuko, kur galėjo juos ap�iūrėti. Jis i�sitraukė i� savo krep�io ne�iojam�j� ksenono lemput�, nedideles svarstykles, �naiderio lup� ir buteliukus su skirtingais tirpalais, pasilenkė prie deimantų ir pradėjo kiekvien� i� jų ap�iūrinėti bei sverti. Baig�s darb�, jis pri�lub�iojo prie Petrenkos ir rusi�kai pasakė, kad tie de�imt deimantų labai geros kokybės ir verti kokių �imto penkiasde�imties tūkstan�ių dolerių.

��Angli�kai! Juk tarėmės kalbėti tik angli�kai!�� u�riko Abasas ir vėl ka�k� sukomandavo arabi�kai. �alia Petrenkos stovėj�s arabas jau siekė pistoleto, kai Petrenka staigiu judesiu mostelėjo de�in� rank� ir beveik i�kart smogė kaire vyrukui į krūtinꠗ smūgio trajektorijos beveik nesimatė. Ataka i�vertė arab� i� kojų. �iam parkritus ant grindų, pistoletas i�sprūdo ir nukrito per pus� metro nuo jo. Nespėjus arabui pasiekti ginklo, Petrenka u�mynė jam ant rankos ir pakėlė ginkl�. Stambusis arabas rausėsi vidinėje �varko ki�enėje, ta�iau suakmenėjo suprat�s, kad rusas laiko įrėm�s jam į gerkl� dvide�imties centimetrų spyruoklinį peilį.

Petrenka i�ėmė i� pistoleto apkab� ir tu��i� ginkl� padavė Abasui.

��Jei norė�iau jus nu�udyti ir pavogti deimantus, tai nebūtų sunku padaryti,�� tarė jis.�� Ta�iau a� neketinu to daryti. Tikiuosi, kad tu ir tavo draugai baigs elgtis kaip ma�vaikiai, ir tai bus pirmasis mūsų sandėris.

Abasas net purtėsi i� baimės ir įtū�io.

��Juk tarėmės�� kalbėsimės tik angli�kai!

��Jis nemoka angli�kai, tik rusi�kai,�� atsakė Petrenka, rodydamas į juvelyr�.�� Jis man pasakė, kad deimantai ne itin gryni ir �ie akmenėliai verti vos dvide�imties tūkstan�ių dolerių.

��Taip, tiesa, kiekvienas deimantas yra vertas po dvide�imt tūkstan�ių dolerių.

��Ne kiekvienas, o visi de�imt. Kadangi a� tikiuosi bendradarbiauti su jumis ir ateityje, sumokėsiu jums �e�iasde�imt procentų visų devyniasde�imties deimantų vertės�� tai yra �imt� a�tuoniasde�imt tūkstan�ių dolerių.

��Jie verti penkiskart daugiau.

��Tikrai ne.

Petrenka nutilo minutėlei ir patrynė abu smilkinius.

��Ir baik rėkti�� man įsiskaudėjo galv�. Tai sutariam?

Abas� beveik i�tiko epilepsijos priepuolis. Deimantų prekeivis buvo pernelyg įsiut�s ir i�sigand�s, kad k� nors darytų, tik be garso krutino lūpas, tarsi kalbėtų su savimi. Jis bejėgi�kai pa�velgė į abu kompanionus: vienam bendrui vis dar įremtas peilis po kaklu, kitas tįsojo ant grindų, glostydamas su�eist� rank�.

��Tau nebūtina sutikti, nei nenori,�� nerūpestingai pridūrė Petrenka.�� A� labai nenusiminsiu. Jei nori, bandyk ie�koti, kas sumokės tau daugiau. Gali bet kada nukeliauti į Niujorko juvelyrų kvartal� ir pa�iūrėti, ar ten kas nors norės su tavimi turėti reikalų.

Abasas bandė kalbėti, bet negalėjo rasti tinkamų �od�ių. Po tre�io bandymo prabilti jis pagaliau i�lemeno:

��Tu mus i��udysi, jei a� nesutiksiu.

��Ne, kodėl turė�iau? Jei nenori su mumis turėti reikalų, mes i�eisime. Ta�iau nemanau, kad rasi geresn� kain�.

Jurijus nusisuko. Stambusis arabas ūmai pa�aliavo ir ėmė kasytis peilio įrė�t� viet�. Abasas �vilgtelėjo į jį, po to skubriu �vilgsniu nulydėjo nokautuot� ir ant grindų sėdintį savo bendrinink�. Jis apsilai�ė lūpas:

��Apsvarstysiu jūsų pasiūlym�,�� sunkiai pralemeno jis.

Petrenka gū�telėjo pe�iais.

���inai, kur mane rasti,�� pasakė.�� Ilgai nedelsk,�� jis apsisuko ir i�ėjo.

Juvelyras i�sliūkino paskui jį. Galiausiai Jurijus paslėpė peilio a�menis ir atbulomis i�ėjo i� namo.

Ma�inoje Jurijus pasisuko į Petrenk�:

��Tikrai nenori grį�ti ir pasiimti tų deimantų? Penkios minutės, ir baigta.

Petrenka papurtė galv�.

��Jei būsime kantrūs, jie atiduos mums visus deimantus. Ir dar daugiau�� ateityje. Mes siūlome tik ma�� dalel� to, ko jie nori. Tiems arabams reikės padengti skirtum�, parduodant mums daugiau deimantų. Prasmukti pro sien� su deimantais jiems nesunku, o �tai pasidaryti grynųjų�� nelabai.

Petrenka minutėl� patylėjo, sugniau�ė kum�tį ir patrynė nyk��iu krumplius, jausdamas nuospaudas.

��Be to,�� po akimirkos pridūrė,�� jei a� ten grį��iau, man prireiktų daugiau negu penkių minu�ių.

9

Po audringų skyrybų kapitonas Kenetas Hedlis persikėlė i� Somervilio į Lyno policijos padalinį, kur susiklostė labai palankios aplinkybės. Ta�iau problemos jį persekiojo viena po kitos. Galbūt jo nebenervino buvusi �mona, nuolat rėkavusi ir mė�iusi jam kaltinimus, ta�iau naujas darbas buvo ne k� geresnis. Kaip ir Somervilyje, �ia jam reikėjo tvarkytis su tais pa�iais miesto nusikaltimais: ma�inų vagystėmis, įsilau�imais, narkotikais, jaunuolių gaujomis. Skirtumas tik tas, kad �ia jam reikėjo dirbti su rusų banditais.

Kaip ir Somervilyje, Lyne irgi buvo darbo vietoje girtuokliaujantis pareigūnas. Kai Resnikas įėjo į Hedlio darbo kabinet�, i� jo burnos pajuto stiprų burbono kvap�. Gal jis bent galėjo suvalgyti kelis mėtinius ledinukus, prie� grį�damas į darb�? Nors Resnikas atrodė nuoseklus ir nesunkiai perprantamas, degė atkaklumu ir jėga. Todėl Hedlis nusprendė nekreipti dėmesio į Resniko įpro�ius�� vyrukas buvo geriausias detektyvas, o i�gėrinėjimų atvejai tebuvo pavieniai. Hedlį vargino Resniko skundai dėl Viktoro Petrenkos ir jis suprato, kad alkoholis �iam padeda atsipalaiduoti.

��Juk turi būti ka�koks būdas,�� kalbėjo jam Resnikas.�� Mes juk negalime leisti tam �unsnukiui terorizuoti kaimynų ir aplinkinių verslininkų. Jo autodalių parduotuvė virto vogtų automobilių dirbtuvėmis. Reikia susitelkti, iki galėsime k� nors jam pripai�yti, arba a� jį seksiu ir darysiu spaudim�.

Hedlis pa�iūrėjo į laikrodį. Jie diskutavo jau de�imt minu�ių.

��Aleksai, mūsų rankos suri�tos, nes suma�ėjo finansavimas. Negaliu tau leisti �itiek laiko gaudyti vėj� laukuose. Be to, nukentėjusysis teigė, jog tai buvo nelaimingas atsitikimas. Jo versij� patvirtino ir �mona, tikindama, kad jos vyras paslydo.

��Jiems buvo prigrasinta.

��Turiu jais patikėti...

��O parduotuv� ji turbūt nusiaubė pati? Galbūt per stipriai veikė oro kondicionierius ir pro lang� nety�ia i�pūtė trisde�imt �e�ių kilogramų kasos aparat�?

Hedlis bevilti�kai i�tiesė delnus.

��Kol tie �monės laikysis savo, a� niekuo negaliu padėti.

Hedlis priėjo ar�iau ir, nu�emin�s bals�, tarė tarsi s�mokslininkas.

��Pasi�iūrėk į tai i� mano varpinės: mes tiriame byl�, kuriai reikia �mogi�kųjų resursų. Prie�ingu atveju, byla gali būti u�daryta. Mes ir taip turime per daug bylų.

��Kenai, taip galvoti�� �lyk�tu. Be to, susitvarkius su Petrenka, bylų �ymiai suma�ėtų. Juk mes galime ka�k� padaryti!

��Tu gal ir gali ka�k� padaryti,�� tarė Hedlis.�� Pasiimk laisvadienį�� atrodai nekaip.

��Man viskas gerai.

��Ne, negerai. Negaliu leisti policijos pareigūnams gerti darbo metu,�� nei�tvėrė Hedlis ir po akimirkos nuleido bals�.�� A� tav�s nekaltinu. Matau, esi truputį pavarg�s, todėl gali kelias valandas pailsėti.

Resnikas pa�velgė Hedliui į bly�kiai �ydras akis ir linktelėj�s nusisuko.

��Niekada nei�gėrinėdavau darbo metu. Tai dėl Petrenkos... Rytoj atidirbsiu vir�valand�ius,�� pa�adėjo Resnikas.

��Neprivalai. Tu ir taip nuolat sėdi vir�valand�ius. Tiesiog pasistenk taip nenusita�yti, gerai?

��Pa�adu.

I�eidamas i� kontoros, Resnikas atsakė į Magvairo klausiam� �vilgsnį gū�telėjimu:

��Juk sakiau, kad esu i�gėr�s,�� informavo partnerį.�� �iandien nebedirbsiu. Rytoj i� ryto grį�iu �vie�ias.

��Supratau,�� atsakė Magvairas, į�ūliai �ypsodamasis,�� prisigeri darbe ir dar gauni laisvadienį.

��Atsipra�au, rodau blog� pavyzdį.

Resnikui nueinant, Magvairas dar bandė sakyti, kad �is veda jį i� kantrybės. Ta�iau jis tik pamojavo, liepdamas partneriui nesirūpinti.

***

Aleksas Resnikas su buvusia �mona susipa�ino koled�e. Ji buvo gra�i raudonplaukė i� Long Ailendo, tarsi i� pieno plaukusi. Tokių kaip jos nuostabių �alių akių Aleksas dar niekada nebuvo mat�s. Jis siekė politinių mokslų magistro ir baig�s koled�� planavo stoti į teisės mokykl�. Nusprend�s laikyti Lyno policijos stojamuosius egzaminus, gavo auk��iausi� bal�. Alekso tėvas bandė visais įmanomais būdais atkalbėti sūnų nuo darbo policijoje.

��Aleksai,�� sakydavo jam tėvas,�� kam tau to reikia? Gali puikiai pragyventi ir dirbdamas teisininku. Nedaryk �ios klaidos. Jei tau reikia pinigų, a� tau padėsiu.

��Tėti,�� prisimena savo �od�ius Resnikas,�� �ydų teisininkai yra pigiau grybo. O kiek pa�įsti �ydų policininkų? Be to, juk norėtum, kad kas nors pagaliau sutvarkytų tuos tavo reikaliukus su neapmokėtais automobilių stovėjimo bilietais?�� dar paerzindavo.

Resniko tėvas dirbo taksistu ir, būdamas rūpestingas sūnus, Aleksas tikrai nenorėjo, kad jo gimdytojas dirbtų vir�valand�ius, kad padėtų jam. Resnikas įtikinėjo tėv�, kad darbas policijoje labai pravers būsimai teisininko karjerai. Po kelerių metų jis grį�i�s į teisės mokykl� ir gausi�s magistro laipsnį, �adėjo Aleksas. Tėvo �nekos nepakeitė jo didelio noro u�sidirbti pragyvenimui, kad galėtų vesti Ker�. Aleksas dėl jos buvo pamet�s galv� ir labai norėjo, kad Kerė būtų jo �mona.

Po a�tuoniolikos jų vedybinio gyvenimo mėnesių Kerė pagimdė sūnų. Brajenas buvo i� tų retųjų kūdikių: beveik neverkdavo ir visada �ypsodavosi Resnikui jį paėmus ant rankų. Resnikas labai mylėjo �mon�, ta�iau jo jausmai berniukui buvo stipresni nei jis galėjo įsivaizduoti. Palikti jį kiekvien� ryt� jam būdavo tas pats, tarsi netekti dalelės �irdies. Kai Brajenui sukako dveji, paai�kėjo, kad berniukas turi �irdies yd� ir vien� vo�tuv� reikėjo pakeisti dirbtiniu. Operacija buvo pavojinga, ta�iau viskas baigėsi laimingai.

Po trejų metų, devynis mėnesius kovoj�s su plau�ių vė�iu, mirė Alekso tėvas, u�kietėj�s rūkorius. Po savaitės Anapilin i�keliavo ir Resniko motina�� grei�iausiai nuo �irdies smūgio. Nors jos mirtis ir sukrėtė Resnik�, tai jam nebuvo netikėta. Aleksas �inojo, kad jo tėvai beproti�kai mylėjo vienas kit� ir negalėjo gyventi skyrium. Jis dar nebuvo atsigav�s po tėvų mirties, kai su�inojo, kad vien� i� sūnaus plastikinių vo�tuvų būtina pakeisti. T� kart� Brajenas nei�tvėrė operacijos ir mirė.

Kerė manė, jog būtent tada Resnikas emoci�kai nuo jos atsiribojo. Nors jai nepritardavo, Aleksas nematydavo jokio reikalo gin�ytis. Jis tiesiog negalėjo tverti savame kailyje: negalėjo miegoti, negalėjo ramiai nusėdėti. Aleksui ne�moni�kai skaudėjo �irdį, ir vienintelis kelias buvo bandyti gyventi toliau. Jis pradėjo dirbti vir�valand�ius, prisiimdamas sau visus įmanomus darbus, kartais dirbdavo net po dvide�imt keturias valandas per par�. Nuovargis padėjo gėlos kankinamam policininkui: i�sek�s jis u�simerkdavo ir galėdavo panirti į nes�moning� būsen�. Blogiausia, jog kartais jis sapnuodavo. Tuose jo sapnuose lankydavosi Brajenas, ir kiekvien� kart� nubud�s Aleksas turėdavo suvokti, jog galutinai prarado sūnų.

Po dvejų metų Kerė parei�kė Aleksui, kad po pirmosios Brajeno operacijos jis prarado humoro jausm�. Gal net savo �irdį. Resnikas bukai į j� pa�iūrėjo.

��Ne�inau, k� tau pasakyti,�� tarė jis.

��Apie tai a� ir kalbu, Aleksai. Vyras, u� kurio i�tekėjau, turi mokėti mane pralinksminti. Net jei labai sunku.

��Mano �mona�� nenuilstanti optimistė.

��Nepataikei.

Ji nutilo, veido spalva pasikeitė, moteris visa i�balo.

��Nuo tada, kai netekome Brajeno, verkiu kiekvien� dien�, kartais i�tisas valandas. Ta�iau nė karto nema�iau tav�s verkian�io�� nuo to laiko nei�spaudei nė vienos a�aros. Tu bėgi, Aleksai, nesugebi susitaikyti su savo skausmu. Jei neleisi sau pasielvartauti, mūsų reikalai vargu ar pagerės.

Aleksas Resnikas negalėjo su ja nesutikti, bet tai nepadėjo jam nusiraminti. Kerė pernelyg primindavo Brajen�, ypa�, kai sėdėdavo �alia ir akimis maldaudavo, kad jis k� nors pasakytų. Aleksas paliko jų nedidelį kuklų nam� su dviem miegamaisiais. Kitaip pasielgti jis negalėjo.

Jų santuoka ėmė griūti. Aleksas ir Kerė beveik nesikalbėjo. Didelio prie�i�kumo ar nuoskaudų jiedu vienas kitam nejautė. Alekso jausmai Kerei beveik nepasikeitė nuo tada, kai pirm� kart� j� pamatė, ta�iau atsirado atstumas, kurį jis pats ir sukūrė. Galbūt ji per daug Aleksui priminė mirusį sūnų. Todėl jis �monos neprisileido, ir po kurio laiko �i nustojo stengtis. Aleksas ir Kerė i�siskyrė praėjus ma�daug trejiems metams po Brajeno mirties. Dar po kelerių metų Kerė i�tekėjo antr� kart�.

***

Resnikas pasuko link studijos, kurioje gyveno po skyrybų. Pusiaukelėje jis apsigalvojo, apsisuko ir nuva�iavo į Lyno memorialin� ligonin�. Atvyk�s jis pasikalbėjo su gydytoju, ap�iūrėjusiu �ion atve�t� pon� Vaisman�. Be smegenų sukrėtimo, vyrui buvo praskelta priekinė kaukolės dalis bei pa�eisti kaklo raumenys. Jie laikė jį intensyviosios prie�iūros palatoje.

U�ėj�s Resnikas rado Vaisman� vien� gulintį palatoje. Vyro galva buvo sutvarstyta, ant kaklo u�dėtas įtvaras. Jis �iūrėjo į detektyv� stiklinėmis akimis, kol vargais negalais jį atpa�ino.

��Jūs da�nai pas mus apsiperkate,�� kimiai suku�dėjo ponas Vaismanas.�� Prisimenu jus. Mano �mona pasakojo, kad �iandien jai padėjote. A�iū.

��Maniau, rasiu �ia jūsų �mon�.

��Kam ji raudanti �ia reikalinga?�� lėtai tarė jis.�� I�siun�iau j� atgal į parduotuvꠗ tegul verkia ten.

��Skai�iau parei�kim�, kurį para�ėte pareigūnui.

��A� paslydau,�� tarė.

��Mudu abu puikiai �inome, kad tai netiesa, pone Vaismanai.

Jis sugū��iojo pe�iais, kiek leido kaklo įtvaras.

��Kartais seni �monės pargriūva.

��Viktoras Petrenka su jumis pasielgė labai negarbingai. Taip jis elgiasi ir su �imtais kitų tokių, kaip jūs. Reikia, kad kas nors man padėtų, ir patupdy�iau t� padugn� į kalėjim�.

��Jei būtų kalbama tik apie mane...�� nery�tingai pradėjo Vaismanas, ta�iau senuko balsas staiga nutrūko, o lūpos pradėjo drebėti. Jis nusuko akis į �on�. Kai susitvardė ir jau galėjo kalbėti, jis t�sė toliau:�� Turiu �mon� An�, mudu susituok� jau penkiasde�imt dvejus metus. Ne, atleiskite, galiu tik patvirtinti, jog paslydau.

Resnikas padėjo ant stalo savo vizitin�.

��Jei apsigalvotumėte ir nuspr�stumėte papasakoti, kas i� tikrųjų įvyko, paskambinkite man.

Vyras pa�iūrėjo į Resnik�, ta�iau jo pusiauviros akys nejudėjo.

��Ar apsaugosite mano An�?

Resnikas negalėjo atsakyti į �į klausim�.

��Taip ir maniau,�� tarė Vaismanas, u�merkdamas akis.�� Sakau jums, a� paslydau. Palikite mane, a� labai pavarg�s.

Resnikas �iūrėjo į dar ka�k� pasakyti bandantį senolį. Galų gale jis pasidavė.

10

Palik�s Gordon�, Denas sustojo prie �rinio namų, tikėdamasis jį rasti. Laimė, �rinis atskubėjo jo įleisti.

��Sveikas, draugu�i,�� pasisveikino, atidar�s duris.�� Keista tave �ia matyti. Maniau, prie� tai paskambinsi.

Denas u�darė paskui save duris ir papra�ė draugo atne�ti butelį tekilos.

��Reikia at�v�sti, �mogau,�� mes būsime bankų plė�ikai!�� i�kilmingai paskelbė Denas.�� Naujieji Bu�as Kasidis ir Sandansas Kidas.

��Jėga, vyruti!�� suplojo rankomis �rinis.�� Manau, mums pasiseks geriau nei tiem dviem!

Denas atsisėdo, �rinis surado butelį tekilos ir por� �varių taurelių. Deno ramybė stebino jį patį�� tarsi pas Gordon� jį būtų i�tik�s nepaai�kinamas priepuolis, o dabar jis visai abejingas. Kaip bebūtų, jis jautėsi puikiai.

�rinis atne�ė butelį tekilos su �aliosiomis citrinomis ir trupu�iu druskos, pripylė abu stikliukus.

��Taigi tavo bi�iulis D�oelis prie mūsų prisijungia?�� paklausė �rinis.

��Taip, Gordonas su mumis.

Denas paėmė gabalėlį citrinos, jį i��iulpė, tada i�gėrė tekil�, jausdamas �ilt� sprogim� pilve, ir įsipylė antr�.

��Turime pakoreguoti plan�. D�oelis reikalavo, kad priimtume ir jo draug�.

��Turbūt juokauji?

��Atleisk, �mogau, neturėjau kitos i�eities. Tas vyrukas mums parūpins nesusekamų ginklų. Jei bū�iau nesutik�s, D�oelis nebūtų pasira��s, o tai reik�tų, kad planas nei�degs.

��Ar pa�įsti t� �mogų?

��Prie� metus kart� buvau sutik�s�� truputį įtartinas tipelis.

��Man tai nepatinka.

��Man irgi, bet D�oelis primygtinai reikalavo�� ir dėl ginklų, ir tam, kad turėtų ka�k� i� �savi�kių�. Negaliu jo kaltinti.

��Ne, tai man nepriimtina. Būtume gav� ginklų i� kitur! Negalim įtraukti nepa�įstamų �monių. Tai�� per didelė rizika.

��Man irgi nepatinka, ta�iau teks su tuo susitaikyti. Renkamės rytoj aptarti plano. Turėsi galimyb� susipa�inti su D�oeliu, o mudu�� su jo draugu. Jei kuris nors i� mūsų pajus ka�k� negero, visk� mesime.

�rinis nutaisė kartok� veid�.

��Taip neteisinga, bi�iuli.

��Suprantu. Tikrai suprantu. Bet juk susitikimas dar nieko nesugadins?

��Gerai, susitiksime. Bet man tai labai nepatinka...�� pakartojo �rinis.

Įdėmiau pa�velg�s į Den�, jis tarė:

��Draugu�i, tau po akimi mėlynė. Kas nutiko? Ka�kas gerai tave aptal�ė?

��Tai buvo viena i� daugybės tavo merginų,�� at�ovė Denas.�� Ji paklausė, ar galė�iau tau perduoti �inut�. �tai ji,�� Denas pir�tu parodė į mėlyn�.

��Labai juokinga,�� nusi�aipė �rinis.�� Tai kas nutiko?

��Nieko įdomaus,�� į kalbas nesileido Denas.�� U�suksiu rytoj tav�s prie� de�imt�, tada paimsime Gordon� ir va�iuosime į Nauj�jį Hamp�yr� pas D�oelį.

��Susitikimas Naujajame Hamp�yre, D�oelio namuose?�� pasitikslino �rinis.

��Taip, vieta labai atoki, todėl puikiai tinka tokiam susirinkimui. Tau tinka?

��Tikriausiai.

��Puiku, tada iki rytojaus.

��Kur taip skubi?�� sustabdė �rinis.�� Mums dar liko trys ketvirtadaliai butelio.

��Atleisk, vyruti. Turiu sutvarkyti kelet� reikalų ir pasiruo�ti kitai savaitei.

��Būdamas tavo vietoje, dar neskubė�iau. A� rimtai galvoju pasitraukti,�� parei�kė �rinis.�� Patikėk, man tikrai labai nepatinka tavo draugelio įgeid�iai.

��Nekaltinu tav�s, �rini. Ta�iau mes u�truksime vos de�imt minu�ių. Susisuksime tikrai greitai�� D�oelio draugas nieko nepakeis.

��Bet mes jo nepa�įstame. Ne�inome, ar po to jis neprasitars.

��Tu teisus. Mes jo nepa�įstame, ta�iau pa�įsta D�oelis. O jis tikrai nenorėtų rizikuoti savo kailiu.

Denas u�sivertė dar vien� taurel� tekilos ir pajuto, kaip �i nubėgo gerkle. Sukdamas link durų, jis patap�nojo �riniui per nugar�. Vilkdamas kojas, Denas jautėsi baisiai i�sek�s. Atsisėd�s į automobilį, prisiglaudė prie vairo ir kelioms sekundėms u�simerkė.

Kai pravėrė akis, jau buvo tamsu. Denas jautėsi tarsi būtų prarij�s sauj� pjuvenų. Jis pasėdėjo minutėl�, kol akys priprato prie tamsos. Laikrodis ma�inoje rodė dvide�imt tris po devynių vakaro.

Tikėjosi, kad Kerol i�kels scen�, kai grį� namo. Ta�iau Denas nustebo atidar�s duris ir i�vyd�s jos akyse susirūpinim�. Jo nuostabai, Kerol jam net truputį �ypsojosi.

��Nerimavau dėl tav�s,�� pasakė ji, paimdama u� rankos.

��Įvyko keistas nesusipratimas,�� ėmė ai�kinti jis.�� Pakeliui u�sukau pas �rinį, o grį��s į ma�in� nety�ia u�migau. Tiesiog nulū�au. Pabudau gal prie� de�imt minu�ių.

Kerol palietė jo kakt�, tarsi tikrindama, ar Denas nekar��iuoja.

��Tau viskas gerai?�� paklausė ji.

��Manau, taip. Pastaruosius por� mėnesių prastai miegojau. Taigi pagaliau pajutau to pasekmes,�� nervingai nusijuokė.�� Stebiuosi, kad niekas nei�kvietė policijos�� buvau atsijung�s kokioms septynioms valandoms.

��Turiu tau gerų naujienų,�� nusi�ypsojo Kerol.�� Tau skambino dėl darbo.

Denas u�sikirto, bandydamas paklausti, kas skambino. Jis atsikosėjo ir pabandė dar kart�, i�spausdamas �od�ius.

��U�sira�iau jo vard�. Jis perskambins rytoj a�tunt� ryto. Gal nori ko nors pietums? Pavyzd�iui, kiau�inienės su kumpiu?

���inoma.

Denas nusekė paskui Kerol į virtuv� ir atsisėdo prie baro. Ten rado lapelį, ant kurio buvo u�ra�ytas to vyruko vardas�� Martinas Filipsas. Denas jo nepa�inojo.

��Ar jis k� nors pasakojo apie t� darb�?

��Tik tiek, kad ie�ko programinės įrangos apsaugos specialisto. O tu tikrai tam tinki.

Kerol trumpam suraukė nosį.

��Vos nepamir�au. Apie devint� skambino D�oelis.

Atrodė supyk�s, kad nerado tav�s namie. Sakė perskambins apie de�imt�.

Virtuvėje laikrodis rodė be dvide�imt de�imt. Denas įsitaisė ir stebėjo, kaip jo �mona ruo�ia kiau�inien�. Kai ji baigė, buvo be septynių minu�ių de�imt. Denas greit suvalgė maist�, norėdamas būti vienas kambaryje, kai skambins D�oelis.

��Pana�u, kad esi labai i�alk�s,�� pastebėjo Kerol.

Denas ka�k� sumurmėjo pritardamas. Jis jau stojosi nuo stalo, kai staiga suskambo telefonas. Jis neleido Kerol pakelti ragelio�� pats nubėgo prie aparato.

��Skambinau tau devint�,�� pakėlus ragelį, i�kart pasiskundė D�oelis.�� Kur tu buvai?

��Atleisk. Turėjau reikalų.

��Nemalk �ūdo. �inai, kaip mane u�knisa jau antr� kart� va�iuoti prie taksofono? Dvide�imt du kilometrai pirmyn ir atgal, kvaily.

��Pasakysiu tau �tai k�: savo skundus i�sakysi, kai susitiksime rytoj. Taip pat susikursime elektroninį pa�t�.

D�oelio tonas pasikeitė, jis tapo santūresnis.

��K�, k�?

��Tu man pasakyk. K� tau sakė tavo draugu�is i�krypėlis?

��Eik �ikt. Būk pas mane lygiai dvylikt�, supratai?�� D�oelis padėjo ragelį.

Denas minutėl� stovėjo susting�s ir padėjo ragelį į viet�. Kai atsisuko, pamatė tarpduryje jį stebin�i� Kerol.

��Kokios �ia paslaptys?�� paklausė ji.

��K�? Nieko, tipi�kos D�oelio nes�monės, ir tiek. Ar ilgai �ia stovi?

��Ne, neilgai. Prie� lipdama į vir�ų norėjau paklausti, ar eisi gulti anksti. Jau seniai nėjome anks�iau gulti kartu.

���inoma. Būtų puiku. Tik prie� tai u�eisiu pas vaikus.

��Jie savo kambariuose.

Denas sudvejojo, pastebėjo, kad Kerol įdėmiai į jį �iūri. Jos veide pasirodė keista i�rai�ka.

��Ar D�oelis tave taip i�gra�ino?

��K� �ia �neki? Juk vakar sakiau, kad paslydau lipdamas į ma�in�. Nori�� tikėk, nori�� ne, bet taip ir buvo.

��Ka�kas atsitiko, Denai?

��Ne, �inoma, ne.

Jis prisivertė pa�iūrėti Kerol į akis, veid� i�mu�ė kar�tis.

��Kodėl klausi?

��Atrodei toks įpyk�s ir įsitemp�s, kai padėjai ragelį. Ne�inau, niekada anks�iau tav�s tokio nema�iau.

��Smulkūs nesusipratimai, nieko rimto. Juk pa�įsti D�oelį�� plūdosi apie �niek�us Masa�ūsetso liberalus�. Tiesiog neturėjau tam nuotaikos.

��Jis skambino tau dukart, kad tai pasakytų?

��Ne visai. Jis teiravosi dėl vieno darbo pasiūlymo.

��Kodėl jis skambino i� taksofono?

��Tikrai?

��Taip, supratau i� numerio.

��Gal jis buvo prekybos centre?

��Juk jis turi mobilųjį, da�niausiai skambina i� jo.

��Juk pa�įsti D�oelį. Einu pas vaikus, netrukus ateisiu į vir�ų.

Praeidamas pro Kerol jis juto, kaip galvoje tvinksi kraujas. Denas turėjo kelias minutes pastovėti prie sienos, kol i�drįso pajudėti. Jis �inojo, kad Kerol jį stebi, jautė jos į nugar� įbest� �vilgsnį. Vienintelis dalykas, kurio Denas ne�inojo,�� ar ji i� tikrųjų k� nors įtaria, ar tik �iaip kabinėjasi. Grei�iausiai tik �iaip kabinėjasi. Denas bandė prisiminti, ar kalbėdamas su D�oeliu pasakė k� nors, ko Kerol nereikėjo nugirsti. Ko jis taip puolė prie telefono? Juk �inojo, kad reikia labai nedaug, kad su�adintų Kerol smalsum�.

Priėj�s prie sūnaus kambario durų, jis giliai įkvėpė, nusiramino, tada pasibeldė ir įėjo. Garis gulėjo ant lovos ir �iūrėjo beisbol�. Jis atsisuko ir liūdnai nusi�ypsojo.

��Sveikas, tėti,�� pasisveikino berniukas.�� �Red Sox� pralaimi. Lugo i�sive�ė į priekį, jis privertė pasitraukti i� aik�telės jau du �aidėjus ir grį�o �namo�.

Denas prisistūmė kėd� ar�iau lovos. De�imties metų Garis buvo pana�esnis į Kerol: �emo ūgio, retų �viesių plaukų, gra�ių, kiek moteri�kų bruo�ų. Nepaisant jo kūno sudėjimo, Garis buvo geras atletas ir u�ėmė saugo pozicij� mokyklos beisbolo komandoje. Nors Denas tikėjosi, kad Garis paūgės, jis neabejojo, kad puikia i�vaizda ir geru būdu sūnus patrauks daugyb� merginų.

Jis pakedeno sūnui plaukus.

��Negaliu patikėti, kad jūs tokie i�lep�. Du pasaulio �empionatai per ketverius metus! Negali tikėtis, kad jie laimėtų juos visus.

Garis pla�iai nusi�ypsojo:

���inoma, galim!

Denas irgi atsakė �ypsena:

��Ar tau dar nereikėtų gulti?

��Jau a�tuntasis perdavimas. Ar galiu pabaigti �iūrėti rungtynes?

��Koks rezultatas?

��Devyni ir du,�� liūdnai atsakė Garis.�� Bet jie dar gali pasivyti. Leisk pabaigti �iūrėti, pra�au!

��Gerai, bet po rungtynių�� i�kart į lov�, pa�adi?

��Pa�adu. A�iū, tėti.

Denas pabu�iavo sūnų į kakt�. Prie� i�eidamas i� kambario jis atsisuko ir pamatė, kaip įdėmiai jo sūnus seka �aidim�. Den� sujaudino faktas, kad Garis gali taip aistringai �avėtis tokiu paprastu dalyku, kaip beisbolas. Su liūdesiu sau pripa�ino, kad jau seniai nejautė nieko pana�aus.

Siuzė, atrodo, klausėsi jų pokalbio, nes vos u�sivėrė Gario kambario durys, ji i�kart atidarė sav�sias. Mergaitė stengėsi atrodyti abejinga, kai i�ėjo i� kambario klausydamasi �iPod�. Ji stabtelėjo, niūriai pa�velgė į Den�, i�sitraukė ausines ir sumurmėjo pasisveikindama.

��Labas, princese,�� atsakė Denas.�� Kaip tik ketinau pasibelsti ir paklausti, kaip tau sekasi.

��Pana�u, i�gelbėjau tave nuo �ios nemalonios pareigos,�� at�ovė Siuzė, patempdama apatin� lūp� ir pabrė�dama rūs�i� poz�. Ji minutėl� padvejojo ir ry�osi paklausti:

��Ar galėsi rytoj mane ir D�iul� nuve�ti į paplūdimį?

��Negalėsiu, brangute. Turiu susitikti su keliais �monėmis.

��Mama sakė, kad a�tunt� tau darbo pokalbis. Galėtume va�iuoti po to.

��Atleisk, bet turėsiu susitikim� ir po jo. Gal �e�tadienį?

��Tiek to, nesvarbu,�� pasakė Siuzė ir jos lūpos susitraukė.

��Į Salisburio paplūdimį galime nuvykti ir autobusu,�� parei�kė ji.

��A� taip nemanau. Nenoriu, kad vienos va�inėtumėte autobusu.

��Įdomu, kaip mums sutrukdysi? Juk tav�s nebus namie. Tav�s �ia niekada nebūna! Nors nevaik�tai į darb�, niekada nebūni namie.

Ji priekai�tingai pa�iūrėjo į Den�. Norėjo gin�ytis toliau, bet apsisuko ir skubiai grį�o į savo kambarį.

Denas atsiduso ir pasitrynė akis. Anks�iau jam būtų buv� net koktu pagalvoti, kad nuvils savo dukterį. Dabar jis nieko nejautė ir pagaliau susigyveno su idėja, kad rengiasi apiplė�ti bank�. Jis nebejautė baimės, tik savoti�k� s�stingį. Netgi jautėsi įsipareigoj�s. Jis tiek daug kartų plė�ė bank� mintyse, kad nekantravo padaryti tai ir realybėje. Staiga jam toptelėjo: k� daryti, jei pasiūlys darb�? Ta�iau stengėsi i�gyvendinti �i� mintį: kai tai nutiks, tada ir galvos.

Prie� į�engdamas į miegam�jį, Denas paskubomis nusiprausė ir i�sivalė dantis. Kerol laukė lovoje, vilkėdama ne naktinius, o vienus i� senų Deno mar�kinėlių. Jis atsigulė �alia. Kerol prisiglaudė prie jo, u�kėlė ant jo �launį. Jų lūpos ie�kojo vienos kitų, Kerol kvėpavimas darėsi vis tankesnis, rankomis ji glamonėjo Deno krūtin� ir slydo �emyn. Jis bandė įsitraukti į �į �aidim�, bet negalėjo nusikratyti jį apėmusio s�stingio. Atrodė, tarsi Kerol reikėtų prikelti numirėlį, todėl paband�iusi ir nesulaukusi atsako, ji liovėsi. Kerol atsitraukė nuo Deno ir atsuko jam nugar�.

��Labanakt,�� pasakė ji �altu balsu.

��Atleisk, Kerol. Mano galvoje �iuo metu per daug min�ių.

��Jau kelias savaites to nedarėme.

��Atleisk...

��Pamir�k. Nebekalbėkim apie tai. Pa�adinsiu tave, kad spėtum į pokalbį. Labanakt.

Denas u�simerkė. Nejautė nieko, tik s�stingį. Ramus nesijautė, bet ir nebesikankino taip, kaip kiekvien� naktį. Jo galvoje nebebuvo jokių min�ių: jokių įsivaizduojamų apiplė�imo scenarijų, jokių policijos sirenų, jokių riksmų, jokių kruvinų lavonų. Tik tu�tuma.

***

Kit� ryt� Kerol, kaip ir buvo pa�adėjusi, pa�adino Den�. Net i�miegoj�s septynias valandas automobilių stovėjimo aik�telėje, naktį miegojo labai kietai. Dėl pastaruoju metu patiriamo streso jam reikėjo papildomai pamiegoti.

Denas pasisiūlė pagaminti pusry�ius, ta�iau to ėmėsi Kerol. Stebėdamas j� virtuvėje, jis panoro antro �anso miegamajame. Kerol atrodė atsigavusi, atsipalaidavusi, plaukai buvo suri�ti į arklio uodeg�, sijonas i�ry�kino lieknas jos �launis. Atne�usi kav�, Kerol apglėbė delnu jo rank�. Daugyb� metų jis nematė taip gra�iai besi�ypsan�ios �monos.

��Sėkmės pokalbyje,�� palinkėjo ji.�� Man reikia va�iuoti į darb�. Paskambink papasakoti, kaip sekėsi.

Jis palinksėjo galv� ir pa�adėjo paskambinti. Kerol skubriai jį pabu�iavo ir spustelėjo rank�. Denas akimis nulydėjo Kerol iki durų, pirm� kart� per ilgus kartu nugyventus metus stebėdamasis, kokia ji gra�i.

Buvo dar tik po septynių penkiolika. Denas gurk�telėjo kavos. I�tu�tin�s puodelį, atsistojo ir įsipylė dar vien�. A�tunt� valand� suskambo telefonas. Kitame laido gale �mogus prisistatė Martinu Filipsu, naujo programinės įrangos plėtros padalinio viceprezidentu. Jis pasakojo rad�s Deno gyvenimo apra�ym� internete ir susidomėjo jo, programinės įrangos apsaugos eksperto, patirtimi. Skambinusysis minutėl� padvejojo ir pasakė, kad i� Deno CV nelabai suprato, kiek jis turi JAVA programavimo patirties.

��I�mokau to savaranki�kai,�� prisipa�ino Denas.

Martinas Filipsas vėl akimirk� dvejojo, tada ne tokiu linksmu tonu paklausė:

��Tai jūs neturite bent penkerių metų darbo patirties �ioje srityje?

Denas pajuto, kaip u�verda kraujas. Jis i�girdo save liepiant Filipsui u�sikru�ti. Stojo tylos minutė, kol linija i�sijungė. Denas �iūrėjo į telefono ragelį, jo veid� sukaustė bjauri grimasa. Kai veido raumenys atsipalaidavo, jis paskambino Kerol ir prane�ė, kad pokalbis pavyko puikiai ir kit� savait� jo laukia kitas atrankos etapas.

11

Jurijus prane�ė Petrenkai, kad su juo susisiekė arabai.

��Jie virkavo, bet galų gale sutiko su tavo kaina,�� tarė jis.

Petrenka patra�kino pir�tais ir jo bejausmį �vilgsnį nu�vietė pasitenkinimas.

��Juk sakiau,�� vyptelėjo �is.

��Tu buvai teisus. U� toki� sum� galėtume tuos deimantus pavogti. De�imt centų u� vien� dolerį,�� Jurijus i�si�iepė, rodydamas dantų protezus.�� Panaudotume ginklus ir tuos deimantus lengvai pasisavintume. Po to įduotume t� arab� FTB ir gautume u� jį �imto tūkstan�ių dolerių premij�.

��Per ma�ai. Mūsų draugai arabai u� tuos deimantus tikisi bent pusės milijono dolerių. Vadinasi, jiems reikės jų perve�ti dar daugiau, kad gautų toki� sum�. Paimsim i� jų milijonus, Jurijau. Dar pasinaudosime �ia aukso gysla.

��Kodėl arabai tiesiog neparduoda tų deimantų Europoje u� �ymiai geresn� kain�?

Petrenka papurtė galv�.

��Kaip jie pervestų sau pinigus? Tai būtų ne taip lengva, juolab kai kiekvien� �ingsnį stebi FTB,�� paai�kino Petrenka.�� Be to, jie gauna tuos deimantus pigiai. O turėti grynųjų �ia jiems labai svarbu. Kada galėsime gauti pirkinį?

��Pirmadienį. Jie �adėjo pasakyti mums nauj� adres�. Nemanau, kad ilgai u�sibus vienoje vietoje. Gal jie mums spend�ia sp�stus?

��Būk ramus. Jiems mūsų reikia. Visk� i� jų i�mel��, atsikratysim tais arabais. Mūsų operacija bus ginkluota. Tapsime FTB herojais�� bet dar ne dabar.

Jurijus linktelėjo. Jau norėjo i�eiti, ta�iau Petrenka jį sustabdė.

��Pasakyk tiems prekybininkams,�� tarė Petrenka,�� kad padidinau mokes�ius dar a�tuoniasde�im�ia dolerių per mėnesį. U� tai jie gali padėkoti savo draugu�iui �ydui, bakalėjos savininkui.

***

Jie priva�iavo prie D�oelio namo Naujajame Hamp�yre be kelių minu�ių dvylika. Denas i�lipo, atidarė baga�in�, i�traukė i� jos prikraut� �iuk�lių mai�� ir u�simetė ant peties. Atidar�s duris, D�oelis sutiko Den� ir Gordon� at�ariu linktelėjimu, paspaudė rank� �riniui ir palydėjo juos į svetain�, kur Erikas Hoferis jau gulėjo ant lovos ir gurk�nojo �Budweiser�. Jis atrodė pana�iai, kaip Denas ir įsivaizdavo. Dėmesį jis atkreipė į ma�as, kiauli�kame kumpio spalvos veide beveik paskendusias akis. Kai visi buvo supa�indinti vieni su kitais, Hoferis ka�k� sumurmėjo ir pasislinko į priekį, norėdamas paduoti Denui savo drėgn� rank�.

��Kaip suprantu, jūs esate viso �io plano smegenys,�� tarė Erikas Hoferis, bandydamas pla�iai �ypsotis. Jis kalbėjo lėtai, apgalvodamas kiekvien� �odį, tarsi būtų gav�s per galv� ar prisiki��s ko nors burn�.�� A�iū, kad leidai man prisijungti, �efe.

Denas i�traukė rank�.

��U� tai dėkok savo draugu�iui D�oeliui.

Hoferio �ypsena pasidarė tarsi plastikinė.

��Kad ir kaip ten būtų, �efe, a� jūsų nenuvilsiu.

��Gerai,�� pertraukė juos D�oelis,�� u�teks �itų mandagybių. Metas aptarti reikalus.

Pakeliui į Nauj�jį Hamp�yr� Gordonas be paliovos plepėjo. Ta�iau, vos į�eng�s į D�oelio namus, jis nutilo. Gordonas �iupo kėd�, nusine�ė j� prie sienos, kad galėtų atsiremti, ir atsisėdo, susidėj�s ant krūtinės rankas. �rinis taip pat atrodė santūresnis nei įprastai ir tylėdamas sėdėjo ant sofos.

Denas trumpai i�dėstė apiplė�imo plano detales. Klausydamasis Gordonas u�simerkė, jo galva palinko ar�iau krūtinės, atrodė, tarsi jis būtų u�snūd�s. Erikas Hoferis entuziastingai linksėjo, �ypsodamasis ta plastikine �ypsena. �rinis sėdėjo tylėdamas ir įdėmiai klausėsi. D�oelis sunkiai tvardėsi: vis dirs�iojo į Gordon� ir sunkiai nustygo vietoje. Galų gale nebei�tvėrė, puolė prie Gordono ir spyrė į kėdės koj� taip, kad �i sulū�o, o Gordonas vos spėjo atsiremti į sien�, kad i�silaikytų nenuvirt�s. Tankiai kvėpuodamas, jis pasilenkė į priekį.

���unsnuki,�� rėkė D�oelis pyk�io perkreiptu veidu.�� Manai, dabar laikas miegoti? Kas �ia tau, vaikų �aidimai?

��Koks tavo suknistas reikalas?�� atsikirto Gordonas.�� Dar kart� taip padarysi, ir mano koja atsidurs tavo �iknoj, supratai?

��Su�iktas klounas,�� i�ko�ė D�oelis.

Pasipiktin�s Gordonas pa�velgė į Den�:

��Nepak�siu, kad tas Landūnas mane į�eidinėtų. Dingstu i� �ia.

��Landūnas?�� pakartojo D�oelis.�� Man nepatiko, kai davei man �i� pravard� dirbant �Vixox�, man ji nepatinka ir dabar.

��Gordonas atsistojo, ir jo didelės mėsingos rankos gniau�ėsi į kum��ius.

��Tai ir nesielk kaip su�iktas landūnas.

��D�oeli, Gordonai,�� kreipėsi į abu Denas,�� gal baigsit �itas nes�mones? Mes visi kaip ant parako statinės. Net negalėjome pagalvoti, kad planuosime banko apiplė�im�. Bet negalime to sugadinti dėl ka�kokių kvailys�ių.

Gordonas nenoromis apsigr�ė ir nusliūkino prie kėdės. D�oelis, liko stovėti.

Kantriai, tarsi vaiko, Denas papra�ė Gordon� pakartoti, apie k� jis kalbėjo dar prie� �į incident�.

��Tu ai�kinai, kaip po apiplė�imo mums reikės kelet� mėnesių slėpti pinigus�� kol įsitikinsime, kad esame saugūs.

Denas atsisuko į D�oelį.

��Nurimk, D�oeli. Mums pasiseks, jei i�liksime ramūs.

��Neai�kink. Maniau, jis miega,�� teisinosi D�oelis.

��Jis nemiegojo. Klausėsi dar įdėmiau negu tu,�� u�tarė bi�iulį Denas.�� Gal atne�k alaus, mums reikia truputį nuleisti gar� ir atsipalaiduoti.

D�oelis ka�k� ketino sakyti, bet nusprendė patylėti ir i�ėjo i� kambario. Hoferis nusekė paskui. Grį�� jie visiems padalijo alų. Gordonas paėmė butelį nepatenkintas.

��U� �it� mokėti nereiks,�� D�oelis pasakė Denui.�� Tu teisus, elgiausi kaip idiotas. Kit� kart� u� alų mokėsi tu.

��Sutarta,�� tarė Denas, nekreipdamas dėmesio į D�oelį.�� Tai did�iausias atsipra�ymas, kokio tik gali tikėtis i� D�oelio. Draugai?�� Denas pa�velgė į kiekvien�.�� Ar papras�iausiai baigiam visa tai?

��Ei, ne�iūrėk taip į mane,�� pasimuistė Gordonas.�� A� sėdėjau ir nieko bloga nepadariau.

��Viskas gerai, D�oeli?

��Taip, tiesiog puiku,�� burbtelėjo tas ir gr��ino visus prie temos.�� �tai koks klausimas: kur mes laikysime pinigus, kol bus saugu jais pasinaudoti?�� po akimirkos, visiems tylint, jis t�sė toliau.�� Prie� dvejus metus i�sinuomojau didel� saugykl� seniems baldams laikyti. Nuomos sutartis sudaryta penkeriems metams, todėl galime paslėpti pinigus ten.

��O a� turiu de�imt hektarų �emės�� ten yra daug vietų, kur galima paslėpti pinigus. Kam rizikuoti ir slėpti juos saugykloje, kuri� gali surasti policija?

��To nebus,�� nukirto Denas.

��Labai įtikinami �od�iai. Gal balsuokime? Ar kuris nors mano, kad slėpti pinigus saugiau �ia?

Vienintelis Hoferis pakėlė rank�. D�oelis pa�aipiu �vilgsniu lėtai ap�velgė kambarį. �

��Taip ir bus?�� paklausė jis.�� Jūs trys visada laimėsite prie� mudu.

��D�oeli, kartoju: jei manim nepasitiki, gal baikim �į reikal�?

��A� tavim pasitikiu. T�siam, gerai?

��Gerai, t�siam.

Gordonas ir �rinis nerodė jokių emocijų. Hoferio �ypsena vis platėjo, jis darėsi vis pana�esnis į kvail� kaimietį. Denas pakėlė atne�t� �iuk�lių mai�� ir i�pylė jo turinį ant grindų. Jame buvo darbininkų kombinezonai, pir�tinės ir slidininkų kaukės. Denas i�tiesė juos, ragindamas pasimatuoti.

��Deja, turiu tik keturis komplektus,�� Denas kreipėsi į Hoferį.�� Kai juos rinkau, dar ne�inojau, kad dalyvausi ir tu.

��Jokių problemų, �efe. Visk� turiu namie.

��Esi tikras, kad niekas tav�s nepa�ins?

Hoferis papurtė galv�:

��Jokių �ansų.

Hoferis prisėdo ant sofos, kol kiti matavosi kostiumus, jo veide �vietė ta pati kvailoka �ypsena. Denas, D�oelis, Gordonas ir �rinis atrodė kaip tikri bankų plė�ikai, o ne keisti bedarbiai programuotojai. Gordonas pa�velgė į �rinį.

��Mes turime atrodyti kaip kieti Italijos mafiozai, ar ne?�� Gordonas kreipėsi į Den�.�� Gal pada�yti �riniui akis, kad atrodytų �viesesnis? Arba tegul dėvi akinius nuo saulės.

��Renkuosi akinius, draugu�i,�� atsiliepė �rinis.

��O kaip dėl burnos juostų?�� vėl pasiteiravo Gordonas.

��Manau, jos padėtų prislopinti balsus.

��O jei kam nors i� mūsų sloga? Mes u�dusime.

��Nagi, Gordonai...

��Na, a� visada mokėjau taip kalbėti,�� tarė Gordonas, imituodamas �vedi�k� akcent�.

��Kiek galima,�� u�vertė akis į vir�ų D�oelis.

��Banke turėsime kalbėti kiek įmanoma ma�iau,�� įspėjo Denas.�� Tik tada, kai bus tikrai būtina. Ir jokio u�sienieti�ko akcento, sutarta?�� jis pasuko akis į Gordon�.�� Pasistenkite kalbėti �emu gomuriniu balsu. Ir jokiu būdu nei�tarkit savo tikrojo vardo. Truputį pasiknis�s, radau keleto Raimondo Lombardo bendrininkų vardus. Jei dėl kokių nors prie�as�ių mums reikėtų kreiptis vieniems į kitus vardais, a� būsiu Rėjus, D�oelis�� Tonis, �rinis bus Vinis, Erikas�� Selas, o Gordonas�� �arlis.

��Kodėl a� turiu būti �arlis?�� nepatenkintas suburbėjo Gordonas.�� Kodėl negalime patys i�sirinkti vardų?

��A� nebegaliu,�� pratrūko D�oelis.�� Jis�� visi�kas infantilas.

��Nusiramink, gerai?�� grie�tu balsu atsakė Denas.�� Jis tik atkartoja �Pasiutusius �unis�.

Gordono pilvas sujudėjo po kombinezonu, kai nusijuokė patenkintas savo pok�tu. Jo akys �ybtelėjo, tarsi i�duodamos praeities nuoskaudas, u� kurias teks sumokėti.

��Kas nutiko, D�oeli? Apsiuostei prie� atva�iuodamas?�� pasi�aipė Gordonas.�� Atsipalaiduok, draugu�i. Atsileisk truputį.

��Gordonai, man buvo be galo malonu su tavimi nedirbti pastaruosius septynerius metus. Gaila, kad teks vėl tai daryti.

��Man taip pat, D�oeli.

D�oelis pasisuko į Den� ir tarė:

��Mudu su Eriku turėsime automatus ir saugosime bank�. Kala�nikovo vamzdis visus priver�ia u�si�iaupti. Jūs trys turėsit �Smith and Weason� keturiasde�imt penkto kalibro pistoletus. Tai�� geri ginklai, gaminami JAV.

��Man nereikia ginklo,�� nesutiko Denas.

���inoma, kad reikia. Visiems trims reikia, kitaip į t� viet� kojos nekelsiu.

��Privalau sutikti su tavo draugu, Denai,�� tarė �rinis.

��Banke praleisime gal de�imt minu�ių. Nebus jokių susi�audymų�� niekas į niek� ne�audys. Mudviem su �riniu nereikia ginklų.

D�oelis nusitraukė nuo veido kauk�.

��Leisk man tau kai k� paai�kinti,�� pasakė jis rusenan�iomis akimis.�� Kai įeisim į t� prakeikt� bank�, situacija taps rimtesnė. Visi susitarimai neteks prasmės. Galbūt ir nenorėsite nieko nu�auti, ta�iau, jei į bank� nety�ia u�klystų koks policininkas, jis tikrai nepraleistų progos pyk�telti. Į jus arba�� į mane. Sutinku dalyvauti �ioje operacijoje tik tuo atveju, jei būsime pasireng� viskam. O tai rei�kia, kad prireikus turėsite mane pridengti ir i��auti. Akivaizdu, jog niekas nenori, kad taip nutiktų, ta�iau turime būti viskam pasireng�.

Denas pasisuko į �rinį ir Gordon�. Jie irgi nusiėmė kaukes.

��Landūnas teisus,�� pritarė Gordonas.

��A� nemoku naudotis ginklu,�� tyliu balsu pasakė Denas.

��Tipi�kas Masa�ūsetso liberalas,�� nusi�aipė D�oelis.�� Tikisi, kad u� jį pakovos kiti. Tik ne �į kart�, draugu�i. Rūsyje turiu priva�i� �audykl��� pamokysiu tave �audyti. Norė�iau pamatyti, kaip tai daro ir kiti du draugu�iai. Taigi visi�� į rūsį.

D�oelis parodė keli�. Kai nusileido į rūsį, D�oelis paėmė �Kala�nikov AK-47� ir jį pagyrė.

��Mudu su Eriku paimsime por� �itų ma�ylių. Kiek laiko u�truksime i� stovėjimo aik�telės nukakti iki paradinių vestibiulio durų?

��Jei bėgte�� apie de�imt sekund�ių.

��Galė�iau jį paslėpti po kombinezonu, ta�iau nematau prasmės. Penki į bank� įeinantys kaukėti, kombinezonus vilkintys vyrukai ir taip atrodo įtartinai. Jokio skirtumo, ne�asi jie kala�nikovus ar ne.

D�oelis padėjo automat�, paėmė pistolet� ir dė�ut� �ovinių. Visiems i�dalij�s pigius ausų kai�tukus, pats u�sidėjo gerokai brangiau kainuojan�ias ausines. Rūsys priminė siaur� dvylikos metrų koridorių. Jo gale prie did�iulės griozdų krūvos buvo pritvirtintas taikinys.

Gordonas i�tiesė D�oeliui rank�.

��Nori, kad parody�iau, kaip juo naudotis?�� pasiteiravo D�oelis.

��Tik duok man ginkl� ir �ovinių.

D�oelis pakluso. Gordonas i�ėmė apkab�, sudėjo �ovinius, įstatė apkab� atgal, palaikė ginkl� rankoje dar kelias sekundes ir i��ovė penkias kulkas. D�oelis pa�vairavo į jį ir pa�velgė į taikinį.

��Trys�� į centr�, du�� beveik,�� sumurmėjo jis.�� Gerai �audai.

��Esu truputį primir��s,�� kuklinosi Gordonas.�� Trisde�imt metų ne�aud�iau i� jokio ginklo.

Jis padavė pistolet� D�oeliui. �is paai�kino �riniui ir Denui �audymo pagrindus, parodė, kaip laikyti ginkl� ir naudoti priekinį bei galinį matym�, norint nusitaikyti. �rinis greit visk� perprato ir ketvirtu �ūviu pataikė į taikinį. Denas negalėjo �io į�iūrėti ir susikaupti�� taikinys tarsi i�siliejo purvinoje sienoje. Jis i��audė dvi apkabas ir nė karto nepataikė.

��Kas tau?�� nusistebėjo D�oelis.�� Gal tu �libas?

���ia per tamsu,�� sugalvojo pasiteisinim� Denas.

��Nesiteisink. �ia pakankamai �viesu. Be to, banke ap�vietimas irgi nebus pritaikytas tavo poreikiams.

D�oelis niūriu �vilgsniu, netgi piktai, pa�iūrėjo į Den� ir ne�ymiai linktelėjo, suprat�s, kad nieko gero nebus.

��Duok� man ginkl�. I��vaistei veltui per daug �ovinių. Jei banke tau prireiks �audyti, pirmiausia įsitikink, kad taikinys pakankamai arti, jog nety�ia nenu�autum man�s.

Pa�aud� jie grį�o į vir�ų, galutinai suderino plano detales ir sutarė susitikimo viet�. Skirstantis Gordonas papra�ė leidimo pasiimti kaukes, nes ketino jas patobulinti, kad geriau u�maskuotų.

Eidamas link automobilio, Denas negalėjo nusikratyti apėmusio nerimo. Jautėsi taip, tarsi kas būtų u�gul� jo plau�ius, ir pajuto keist� virpulį. Daugyb� metų jis su �iais �monėmis gėrė alų ir kalbėdavosi. Nors �is susitikimas irgi turėjo t� jaunatvi�k� polėkį, �įkart jie ne �iaip skundėsi nekompetentingais Vadovais ar nevykusiais projektais. Jie aptarinėjo tai, kas pakeis jų gyvenimus, ir kelio atgal nebebus. Denas labai norėjo, kad viskas vyktų pagal plan� ir jis gautų pakankamai pinigų, kad galėtų pateisinti �į poelgį.

Nė vienas nebenorėjo kalbėti. Net Gordonas ant galinės sėdynės sėdėjo tylėdamas, o jo veid� apgaubė liūdesys. Kai Denas i�leido jį prie namų, Gordonas pasakė, kad ruo�iasi praleisti kelias dienas D�ersyje, bet iki antradienio vakaro grį�.

Denas paklausė �rinio, k� �is apie visa tai mano.

��Tavo bi�iulis D�oelis�� labai jautrus �mogus,�� pasakė �rinis.

��Tam tikra prasme�� taip. Galėtume jį vadinti kar�tako�iu, ta�iau dėl D�oelio esu visi�kai ramus. K� manai apie Erik�?

��Jis atrodė tarsi ma�a kiaulė dviem kojomis. Vyruti, ka�kas su juo negerai.

Denas linktelėjo, jausdamas sunkum� plau�iuose kiekvienu kvėptelėjimu.

��Tai k� darom? Visk� at�aukiam?

��Vis dar noriu tai daryti,�� tarė �rinis.�� Mūsų planas per daug geras, kad jo atsisakytume. K� manai?

��Ne�inau, �mogau. Man dar reikia pagalvoti.

��Patausok nervus, draugu�i. Negalvok apie tai.

��Pamėginsiu,�� nusijuokė Denas.�� Mane bla�ko D�oelis ir jo bi�iulis. Ne�inau, k� daryti, ka�kas su jais negerai.

��Tau pakriko nervai. Nusiramink, viskas bus gerai.

Denas ketino i�leisti �rinį prie jo namų, ta�iau u�ėjo kelioms taurelėms tekilos. Po tre�iosios jo nerimas atslūgo.

Įvairav�s į kiem� gerokai prie� penkias, Denas nustebo pamat�s Kerol ma�in�. Paprastai anks�iau negu penkt� i� darbo ji niekada negrį�davo. Įėj�s į namus, Denas rado Kerol sėdin�i� virtuvėje, ant stalo stovėjo atidarytas vyno butelis. Kerol niekada nemėgo svaigintis alkoholiu, ta�iau �į kart�, atrodė, ji jau buvo nugėrusi kelias taures.

Kerol pa�iūrėjo į Den� u�verktomis akimis ir i�balusiu perkreiptu veidu prane�ė, kad j� atleido.

��Jie palaukė iki ketvirtos valandos ir tada man pasakė,�� tarė ji apsvaigusi.�� Tvirtino, kad atleid�ia mane dėl konkre�ios prie�asties�� u� tai, kad pavėlavau į susirinkim�. Tris minutes!

��U� tai jie tave i�metė?�� negalėjo patikėti Denas.

��Taip sako. Reali prie�astis, manau, buvo ta, kad stovėjau �alia Nensės, kai ji liepė vyresniajam firmos partneriui u�siknisti. Tas menkas egocentri�kas kvailys, matyt, negalėjo susitaikyti, kad ma�iau �į incident�.

Denas pasikasė �andikaulį, m�stydamas apie tai, k� pasakė Kerol.

��Na, ir tegul,�� galiausiai pasakė jis.�� Tau ten vis tiek nepatiko. Rasi kit� darb�, o kol ie�kosi, gausi bedarbio pa�alp�.

��Regis, tu nesupranti. Mane i�metė, o ne laikinai atleido. Neturiu teisės į jokias i�mokas.

��Jie gali taip elgtis?

��Jie taip elgiasi. Kaip galiu kovoti su teisininkų kontora?

Kerol pa�velgė į Den� netekusi vilties ir visi�kai pasimetusi.

��Pra�au, pasakyk, kad tau pasisekė tame interviu.

Denas akimirk� į j� �iūrėjo, kol pagaliau susivokė, k� Kerol turėjo galvoje.

��Taip,�� tarė jis,�� viskas gerai. Sutarėme susitikti kit� savait�. Sekantis interviu vyks ateinantį ketvirtadienį.

��Nenoriu daryti spaudimo, bet jei negausi to darbo, neįsivaizduoju, k� darysime. Neturime jokių pajamų ir nesu tikra, kada man pavyks susirasti nauj� darb�. Kitos firmos greit su�inos, kad mane i�metė.

Sukaup�s visas jėgas, Denas bandė k� nors pasakyti.

��Tik nesakyk, kad viskas bus gerai,�� papra�ė Kerol.�� Nesakyk to. A� neteksiu proto, jei dar kart� tai i�tarsi. Garbės �odis.

Denas linktelėjo sutikdamas. Jis suprato, kad kitos i�eities tikrai nebėra: jis privalo apiplė�ti t� bank�. Jautėsi tarsi netek�s dalies sav�s.

��Kur vaikai?�� paklausė jis beveik pa�nib�domis.

��Brendono tėtis nusivedė Garį į beisbolo var�ybas. Siuzė paliko ra�telį, kad yra su D�iule ir grį� iki septynių.

Kerol liūdnai nusi�ypsojo:

��Norė�iau, kad palaikytum man kompanij� miegamajame. Pra�au, pabūk su manimi bent valand�.

Denas nusekė paskui Kerol į vir�ų. Miegamajame, netardami nė �od�io, jiedu nusirengė. T� akimirk� jis pajuto, kad prarado save.

12

Gordonas nusistatė �adintuv� �e�tai valandai ryto ir dvide�imt penkios minutės po �e�tos jau buvo kelyje. Pus� dvylikos jis įva�iavo į Asberio Parko paplūdimį. Pora paauglių, atsirėm� į �Mustang�� nudengiamu stogu, klausėsi gangsterių repo i� dunksin�io grotuvo. Nu�velgdami praeinantį Gordon�, jie kvailai nusi�aipė. Gordonas nekreipė į berniūk��ius dėmesio ir i� lėto nu�ingsniavo į plia��. Rad�s laisv� viet�, jis atsisėdo ir ėmė sagstytis mar�kinius, ta�iau, i�vyd�s balt� sudribusį pilv�, minties i�sirengti atsisakė.

Veidu pajut�s spindulių �ilum�, pakreipė kūn� į saul�. Pro �alį praėjo dvi įdegusios merginos�� ma�daug a�tuoniolikos, abi plonos ir ilgomis kojomis, tik viena�� blondinė, o kitos plaukais buvo tamsūs. Gra�uolės buvo su bikiniais, ir Gordonas nei�tvėrė jų neu�kalbin�s. Jis paklausė, ar jos kartais ne i� Brazilijos.

Merginos sustojo ir net i�si�iojo i� nuostabos į jį �iūrėdamos.

��Ka�k� sakėte?�� pasiteiravo blondinė.�� K� turėjote galvoje?

��Nieko,�� ėmė teisintis Gordonas ir pajuto, kaip pradėjo prakaituoti.�� Ketinu eiti į pasimatym� su mergina i� San Paulo. Norėjau paklausti, ar jūs ne i� Brazilijos.

��Mes jums atrodome kaip brazilės?�� piktai paklausė tamsiaplaukė.

��Sunku pasakyti. Jūs abi auk�tos, lieknos ir labai gra�ios,�� kiek sutrik�s dėl tokio atsakymo Gordonas apsidrausdamas pridėjo:�� Galbūt.

��Mes gimėme �ia, Naujajame D�ersyje, kvaily.

��Nenorėjau jūsų į�eisti,�� atsipra�ė Gordonas.

Tamsiaplaukė pasisuko į draug�:

��Man atrodo, �is senas storas idiotas mus kabina.

�viesioji sukikeno ir, �vilgtelėjusi į Gordon�, ty�ia apsilai�ė lūpas.

��Tikrai?�� paklausė ji Gordono.�� Manai, mes norėtume turėti kokių nors reikalų su tokiu i�krypėliu, kaip tu?

��Pirma,�� tarė Gordonas, i�did�iai pakeldamas smakr�,�� a� nesu senis. Neturiu nė vieno �ilo plauko ar rauk�lės. I� kur jūs �inot, kiek man metų�� gal vos perkopiau trisde�imt!

Tamsiaplaukė papurtė galv�.

��Ar gali patikėti tuo tipu?�� juokdamasi paklausė draugės.

Blondinė vis dar �iūrėjo į Gordon�, lėtai lai�ydamasi lūpas.

��Tu neatsakei į mūsų klausim�, er�ile,�� pasakė ji.�� Manai, turi �ansų bent vien� i� mūsų nukabinti?

��Na, ne�inau... O jei esu labai turtingas?

��Jis mano, kad mes kek�ės,�� tarė �viesiaplaukė savo draugei. Tada Gordonui:�� K� bandai apgauti? Tu neturi pinigų, o net jei ir turėtum, niekada neleis�iau tau paliesti �itų,�� ji rankomis apglėbė savo krūtis, į�ūliai spoksodama į Gordon�.

��Greitai a� turėsiu labai daug pinigų,�� nei�tvėrė Gordonas.�� Daugiau nei jūs galit įsivaizduoti.

���iūrėk,�� suspigo tamsiaplaukė, �velgdama į Gordono tarpkojį,�� tam i�krypėliui stojasi! Manau, jis tuoj pradės tenkinti save.

��Man nesistoja,�� paprie�taravo Gordonas.

��Bjaurybė! I�krypėlis!�� �aukė blondinė. Ji �iupo savo draug� u� rankos ir nutempė į �alį. Tamsiaplaukė nusispjovė ant smėlio. Joms nueinant, Gordonas, ranka imituodamas judesį �aunamuoju ginklu, paleido po kulk� į liaun� liemenį. Jis vis dar ��audė�, kai merginos sustojo prie dviejų raumeningų ma�daug dvide�imtme�ių vyrukų ir ka�k� jiems pasakė. Tie pa�iūrėjo į Gordon� ir pasileido į jo pus�.

��Po perkūnais,�� nusikeikė Gordonas ir skubiai i�sine�dino i� paplūdimio.

13

Petrenka buku �vilgsniu stebėjo arabus, kol jo juvelyras ap�iūrinėjo deimantus. Abasas ry�tingai atrėmė �vilgsnį. �į kart� buvo ir ketvirtas arabas. Įeinant trys i� jų parodė u�ki�tus pistoletus �Glock�. Rūs�ios i�vaizdos arabo de�inė ranka buvo sugipsuota, todėl ginkl� jis laikė kairėje. Vienintelis patalpoje girdimas garsas buvo senuko juvelyro niurnėjimas judant.

Petrenk� lydėjo Jurijus ir Sergėjus. Dar keturi vyrai sėdėjo ma�inoje lauke. Jie girdėjo visk�, kas vyksta viduje, nes Petrenkos ki�enėje esantis mobilusis įra�inėjo gars�. Jei tik i�girs kokį sambrūzdį, per kelias sekundes atsiras prie durų.

Petrenka nesitikėjo jokių nemalonumų. Jis pa�velgė į savo vyrus�� abu stovėjo susting� tarsi statulos. Nuobod�iaudamas Petrenka mirktelėjo Abasui.

��Jie gali taip stovėti valandų valandas. Gal man reikėtų sumokėti jiems daugiau ir pasamdyti saugoti tų rūmų Anglijoje? K� manai?

Abasas nekreipė į Petrenk� dėmesio, tad �is toliau nuobod�iai ap�iūrinėjo aplink�. Viduje buvo kar�ta ir tvanku, o tie arabai net nepasiūlė i�gerti. Jokio verslo etiketo, pagalvojo Petrenka.

Senasis juvelyras sujudėdamas sumurmėjo, pakilo ir, priėj�s prie Petrenkos, linktelėjo, patvirtindamas, kad deimantai tokie pat kokybi�ki, kaip ankstesnieji. Petrenka buvo suman�s nusukti dar kelis dolerius, bet apsigalvojo, suprat�s, kad daugiau i� jų spausti nebegalima.

Petrenka padavė Abasui atsine�t� portfelį. Abasas jį atidarė ir perskai�iavo banknotus po �imt� dolerių. Baig�s tikrinti pinigus, arabas u�darė portfelį ir leido savo bendrininkams �inoti, kad pinigai visi. Ta�iau arabai tebelaikė pistoletus.

Petrenka atsistojo ir susirinko deimantus. Grį��s prie Abaso, i�tiesė jam rank�. Arabas rūg��iu �vilgsniu pa�iūrėjo į j� ir silpnai spustelėjo.

��Jei norėsite parduoti daugiau deimantų, �inote, kaip su manimi susisiekti,�� pasiūlė Petrenka. Abasas piktai linktelėjo.

Ma�inoje Jurijus prasitarė, kad arabai nebuvo labai patenkinti kaina.

��Ir a� taip manau,�� pritarė Petrenka.�� Puiki diena. Pirmiausia nuve�kime �iuos akmenukus į saugi� viet�, o tada at�v�sime.

Jurijus pasuko mersedes� į bank� �Lynn Capital�.

14

Kelias dienas iki apiplė�imo Denas praleido su �eima. Jokių pramogų, kainuojan�ių daugiau negu kelis dolerius,�� tik pora i�vykų į paplūdimį ir kelionė į pramogų park�. Visiems buvo labai smagu. Vien� dien� Denas leido sau pai�laidauti ir nusivedė Kerol bei vaikus į B lygos beisbolo rungtynes.

Jis stebėjosi, kaip greitai bėga laikas. Pastaruosius metus jis buvo labai nutol�s nuo �monos ir duktės, ta�iau per tas kelias dienas jie vėl pasijuto kaip �eima�� lyg pastarųjų metų nė nebuvo. Siuzė daugiausia atrodė laiminga, nebesipuikavo ir net juokėsi kaip anks�iau. Ji netgi sėdėjo Denui ant kelių, apkabinusi jam kakl�! �itaip ji nesielgė daug metų. Kerol dar labiau nustebino Den�: ji dar ne�inojo, kaip toliau gyvens praradusi darb�, ta�iau buvo tokia, kaip anks�iau�� atsipalaidavusi, mylinti ir �aisminga. Garis buvo savimi�� visada geros nuotaikos, jis, atrodė, nekreipė dėmesio į namie tvyrojusi� įtamp� bei finansines problemas, ardan�ias �eim�. Per �eimos i�vykas jis dar labiau u�sikrėtė visų gera nuotaika ir buvo dar labiau i�dyk�s, nei anks�iau.

I� prad�ių Den� glumino Kerol elgesys. Jis manė, kad ji tik apsimetinėja dėl vaikų, norėdama atrodyti linksma, ta�iau greit �ias mintis nuvijo �alin. Galbūt ji jautėsi rami, nes buvo tikra, kad Denui pavyks gauti t� darb�, o galbūt ji tiesiog nebeturėjo jėgų nervintis. Kad ir kokios buvo Kerol nuotaikos poky�ių prie�astys, Denas buvo dėl to laimingas. Kelis kartus jis pastebėjo j� �iūrint į tolį nerimastingu �vilgsniu, ta�iau Kerol neleido sau per ilgai u�sisėdėti tokios būsenos.

Tre�iadienio ryt� Denas jautėsi kaip įprastai, �inodamas, kad jo laukia ka�kas nemalonaus, pavyzd�iui, vizitas pas dantų gydytoj� ar mokes�ių blankų pildymas. Tai, k� turi susiimti ir padaryti. Jis jautėsi beveik gerai, gal tik truputį nervinosi, �iek tiek jautė įtamp� skrandyje ir ma�umėl� nekantravo.

Elektroninis laikrodis rodė be a�tuonių minu�ių vienuolikt� valand�. Denas nepatikėjo, kad jau taip vėlu, o tada i� įpro�io siekė Kerol, ta�iau suprato, kad lovoje guli vienas. Jis buvo nustat�s �adintuv� pusei a�tuonių, ta�iau ka�kaip sugebėjo pramiegoti. Jis niekaip nespės vienuolikt� valand� susitikti su Gordonu. Ta�iau viskas buvo suplanuota tiksliai minutėmis�� jie negalėjo vėluoti. Net de�imties minu�ių.

Pa�ok�s i� lovos, Denas greitai apsirengė. Leisdamasis laiptais, i�girdo i� virtuvės sklindantį Kerol bals�:

��Pagaliau atsikėlei,�� tarė ji.�� Miegojai kaip u�mu�tas, todėl nedrįsau �adinti. Gal pabūtum su manim virtuvėje�� paruo��iau tau vėlyvus pusry�ius.

Vadinasi, tai Kerol i�jungė �adintuv�. Denas nervingai �vilgtelėjo į laikrodį ir įtampa pilve sustiprėjo, kai pamatė, kad iki vienuoliktos liko trys minutės. Jis įki�o nosį į virtuv� ir pasakė Kerol, kad po kelių minu�ių turi susitikti su �riniu. Jis �inojo, kad jam niekaip nebūtų pavyk� paai�kinti, kodėl susitinka su Gordonu.

��Tikėjausi, kad kartu praleisim vis� dien�,�� apgailestaudama pasakė Kerol.�� Jei viskas susiklostys gerai, nebeturėsime progų leisti kartu laiko �iokiadieniais.

Denas suprato, kad Kerol turi omenyje t� darbo pokalbį, į kurį jis turėtų eiti rytoj. Įėj�s į virtuv�, jis pasakė, kad norėtų su Kerol praleisti dien�, ta�iau yra pa�adėj�s �riniui susitikti su juo. Kerol i�virė kavos ir Denas susipylė j� į ne�iojam� gertuv�.

��Turime aptarti kelet� verslo idėjų,�� paai�kino Denas.�� Turiu pagalvoti apie atsarginius variantus, jei kartais rytoj man nepasisektų.

��Rodos, sakei, kad interviu praėjo gerai.

��Taip, bet niekada negali �inoti.

��Manai, gali būti, kad tau nepasiūlys to darbo?

Kerol akyse vėl pasirodė tas liūdnas �vilgsnis, kurį Denas matė paplūdimyje. Jam net suskaudo �irdį, ta�iau prisivertė nusi�ypsoti.

���inau, kad tau nepatinka tai, k� nuolat kartoju, ta�iau esu tikras, kad viskas bus gerai. Man tikrai reikia eiti. Pasistengsiu grį�ti iki penkių.

Denas paskubomis pabu�iavo Kerol ir, eidamas pro duris, i�girdo j� sakan�i�:

��Būk atsargus, brangusis. Pasiilgsiu tav�s.

Jos balse girdėjosi nuo�irdus susirūpinimas, beveik privert�s Den� apsisukti ir grį�ti. Ta�iau jis tik giliai įkvėpė ir i�ėjo pro duris.

Va�iuodamas pas Gordon�, jautėsi blogai, kad pamelavo Kerol. Ta�iau kito pasirinkimo nebuvo�� ji būtų pa�ėlusi.

Denas planavo būsim� �rinio kompanij� panaudoti kaip priemon� atgauti daliai jo paties pinigų, ta�iau tai galėjo u�trukti �e�is mėnesius ar net ilgiau. Denui reikės dalies pinigų anks�iau ir jis sumanė padirbti sutartį, kad galėtų pasiteisinti, i� kur juos gavo.

Denas prisiminė Kerol pra�ym� būti atsargiam. Ji visada turėjo puiki� intuicij� ir pajusdavo, jei ka�kas įvykdavo. K� ji turėjo galvoje �į kart�? Denas nesuprato. Kerol turbūt�� irgi.

Kai Denas pagaliau atva�iavo prie Gordono namų, pamatė jį lūkuriuojantį stovėjimo aik�telėje ir nervingai vaik�tinėjantį pirmyn atgal. Denas priva�iavo ar�iau.

��Tu vėluoji,�� neramiai i�tarė Gordonas ir rūpes�io rauk�lė įsirė�ė jam į kakt�.

Denas �vilgtelėjo į mobilųjį, kurį Gordonas laikė rankoje.

��Juk neskambinai man, ar ne?�� paklausė jis.�� Tarėmės�� jokių telefonų skambu�ių.

��Ne, bet nebedaug trūko�� vėluoji dvide�imt minu�ių! Juk sakiau, kad man reikės valandos.

���inau. Atleisk. Pradėkim, gerai?

Kai jie ėjo pas Gordon�, �is vis dar skundėsi, kad geram grimui jam reikės ma�iausiai valandos. Denas ka�k� pritariamai murmėjo. Pana�ius skundus jis girdėjo daugyb� metų. Ta�iau Gordonas visuomet suspėdavo laiku atlikti darbus, tiesiog jam reikia tiksliai susiplanuoti dienotvark�, kad jaustųsi patogiai ir galėtų neskubėdamas dirbti. Jei tik imi Gordon� spausti, jis nebegali nieko daryti.

Vyrai susėdo prie kompiuterio, kur jau buvo atverstos dalis Raimondo Lombardo nuotraukų. Gordono rankos drebėjo, kai jis tvirtino Denui platesnį �andikaulį.

��Nurimk,�� bandė jį sutramdyti Denas.�� Giliai įkvėpk. Nagalvok apie plan�. Neskubinu tav�s�� turi vis� valand�.

��O kaip su jūsų planu?

��Viskas gerai,�� ramino Denas.

Gordonas paniro į darb�. Jo rankos judėjo vis grei�iau ir ramiau, jam lipdant Deno nosį ir �andikaulį. Dirbdamas jis be paliovos kalbėjo apie dvide�imt a�tuonerių metų dantų higienist� i� San Paulo, su kuria tikėjosi u�megzti ry�į. Baig�s tvarkyti �andikaulį ir nosį, Gordonas u�dėjo Denui ant galvos peruk� ir pritvirtino jį smeigtukais, bei priklijavo �andenas ir ūsus. Kai darbas buvo baigtas, dar priklijavo rand� prie skruosto. Denas įsidėjo kontaktinius l�ius ir �vilgtelėjo į save veidrodyje. Jis buvo stulbinamai pana�us į Raimond� Lombard�. Įdėmiau įsi�iūrėjus, buvo matyti, kad �andikaulis ir nosis�� netikri, ta�iau apsaugos kameros �io skirtumo tikrai neu�fiksuos.

Gordonas padavė Denui slidininko kauk�.

��Pabandyk u�simauti,�� paragino.�� Noriu pa�iūrėti, ar grimas laikysis.

Denas u�simovė. Abu lengviau atsikvėpė�� grimas laikėsi.

��Dabar�� kombinezon�,�� toliau komandavo Gordonas ir padėjo Denui apsirengti. Kaip Gordonas ir �adėjo, kombinezone įsiuvo dar vien� pamu�al�, todėl jį vilkėdamas, Denas tapo nerangus, nors judėjo pakankamai laisvai.

��K� manai?�� paklausė Denas.

Gordonas patenkintas nu�velgė Den� ir lėtai linktelėjo.

��Atrodai pakankamai pana�us į jį, kad suklaidintum apsaugos kameras.

Denas pa�iūrėjo į laikrodį�� Gordonas baigė darb� keturiolika minu�ių anks�iau. Jie baigė netgi anks�iau nei buvo suplanav� pagal grafik�.

��Va�iuoji tiesiai į mūsų susitikimo viet�?�� neramiai paklausė Denas.

��Nesijaudink, būsiu ten.

Gordonas atsikvėpė ir susiraukė, tarsi suvalg�s citrin�.

��Beje, savaitgalį buvau D�ersio pakrantėje. Ta vieta man ka�ko nebepatinka.

��Gal pakalbėsime apie tai vėliau?

���inoma, geriau jau leisiu tau eiti.

Gordonas padavė Denui suvyniot� popierinį ry�ulį.

���ia yra slidininkų kaukės ir viskas, ko reikės, kad nusivalytum grim�.

Ranka paliesdamas savo �andikaulį, pridūrė:

��Padaryk man paslaug�, Denai. �į savaitgalį skrendu į San Paul� ir nebeketinu grį�ti. Turiu tik keturis tūkstan�ius dolerių. Jei labai susispausiu, man jų u�teks kokiems �e�iems mėnesiams. Kai situacija bus stabili, norė�iau, kad pervestum man mano dalį.

Denas linktelėjo�� pra�ymas jo nenustebino.

��Pasirūpinsiu tuo, draugu�i. Nepamir�k, susitinkam lygiai pus� dviejų.

��Gerai!

Jie paspaudė vienas kitam rankas. I�ėjus Den� apėmė lengva nostalgija. Gordonas, �rinis, D�oelis,�� jis visus juos pa�inojo daug metų, ta�iau greitai nebematys. Kai apiplė�imas bus įvykdytas, draugystė bus baigta. Su ja i�nyks ir dalis gyvenimo. Denui suspaudė krūtin� ir jis pajuto kylant panik�. Kelet� kartų giliai įkvėpė ir stengėsi liautis apie tai galvoti, o susikaupti reikalui. Denas atidarė abu automobilio langus, bijodamas apalpti, jei neįsileis gryno oro.

Atvyk�s pas �rinį, rado jį jau pasiruo�usį: bi�iulis indas dėvėjo kombinezon� ir pir�tines, ir laukė ten, kur buvo sutarta. Denas priva�iavo prie �rinio �Honda Civic�. Vairuotojo kėdėje sėdėjo �rinis ir suokalbi�kai �ypsojosi.

��Ei, Raimondai Lombardai! Kaip sekasi, draugu�i?

Denas i�lipo i� savo automobilio ir persėdo į �rinio ma�in�. Jis vis dar jautėsi sukrėstas panikos priepuolio ir laukė, kol �rinis i�va�iuos į gatv�.

���auni diena banko apiplė�imui,�� vangiai, negyvu balsu tarė �rinis, bandydamas pasirodyti dr�sesnis, nei jautėsi i� tiesų.

��Visk� turi baga�inėje?

��Taip, �mogau.

�rinis pa�vairavo į Den�.

��Gordonas�� tikras menininkas,�� pasakė jis.�� Patikėk manimi. Jis turėtų dirbti Brodvėjuje ar Holivude.

�rinis padavė Denui lapelį. Ant jo buvo sura�yti trys jų nu�iūrėtų ma�inų adresai. Visi jie buvo Reveryje. Jei bent viena i� �ių ma�inų bus neprieinama, apiplė�imas neįvyks. Jie buvo sutar�: jei ka�kas nepavyks, jie galės pasitraukti, jei tik bus įmanoma.

Denas parodė �riniui keli� į vien� i� trijų lapelyje u�ra�ytų vietų. Jie rado, ko ie�kojo. Denas ir �rinis i�lipo i� ma�inos, i� baga�inės i�traukė visrak�ius bei atsuktuv� ir prisiartino prie surūdijusio seno modelio �Chevrolet Camaro�, stovin�io gatvėje. Visrak�iu atrakin� ma�in� per kelias sekundes, jie sumetė daiktus į �io baga�in�. Denas atsuktuvu bandė i�traukti degimo laidus.

Po akimirkos laidai buvo sujungti ir ma�ina u�sivedė. Denas i�suko į gatv�. �rinis sekė i� paskos. Planas pasiteisino. Nors Denui kildavo sunkumų mėginant perprasti naujus automobilius, senas geldas jis galėjo atrakinti per ma�iau nei dvi minutes.

Reverio prekybos centro stovėjimo aik�telėje Denas pa�iūrėjo į laikrodį. �rinis vis dar va�iavo u� jo, sekė jį taip, kaip buvo sutarta. Netrukus Denas pamatė D�oelio ma�in� bei joje sėdin�ius jį ir Hoferį. Denas priva�iavo, jie i�lipo ir persėdo į �Chevrolet�. D�oelis ir Erikas turėjo didelius sportinius krep�ius. D�oelis buvo apsivilk�s kombinezon�, Hoferis susirado sen� bėgimo kostium�.

Kitoje stovėjimo aik�telės vietoje jie pasiėmė Gordon�, iki atvykstant bendrininkams dariusį prisitraukimus. Denas dar kart� �vilgtelėjo į laikrodį�� jie nukrypo nuo grafiko tik por� minu�ių. Gordonas atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir, prie� nusisukdamas, įdėmiai pa�iūrėjo D�oeliui ir Hoferiui į akis.

Dar reikėjo paimti �rinį. �is įsitaisė �alia Hoferio.

��Na, vyru�iai, metas pa�ėlti,�� tarė jis, ta�iau nė vienas jam neatsakė. Gordonas ir D�oelis atrodė pernelyg susim�st�, Hoferis �ypsojosi ta pa�ia kvaila �ypsena. Pasukus į Lyno pus�, D�oelis pagyrė Gordono darb�, pasakydamas, kad �is padirbėjo fantasti�kai, paversdamas Den� Raimondu Lombardu.

��Tas kalės vaikas atrodo visai kaip tas mafiozas,�� kalbėjo D�oelis.�� Ir, po paraliais, turiu pripa�inti, an�dien mane nustebinai savo taiklumu �audykloje.

Gordonas atsisuko į D�oelį ir jam linktelėjo.

��A�iū, D�oeli. Nepatikėsi, bet man daug rei�kia �ie tavo �od�iai.

��Gerai,�� pertraukė juos Denas, demonstruodamas vald�i� ir pasitikėjim� savimi.�� Kol nepradėjote virkauti ir dar neapsikabinote, noriu prane�ti, kad iki banko liko penkios minutės kelio. A�iū sumautam indų technikų darbui ir visiems jums, banko signalizacija neveiks ateinan�ias dvide�imt a�tuonias minutes. Turėsime pakankamai laiko, kad įvykdytume savo plan�. Įeisime ir greitai apsisuksime.

Kiek patylėj�s, jis pridūrė:

��Jokių �audymų, supratot?

��Nebent bus būtina,�� i�sprūdo D�oeliui.

��Nebent kurio nors i� mūsų gyvybei grėstų pavojus,�� patikslino Denas.�� Jei ka�kas nepasisektų ir bus galimybė taikiai pasiduoti, taip ir padarysime. Visiems ai�ku?

D�oelis sėdėjo rūstus, su�iauptomis lūpomis.

��D�oeli, praėjusi� savait� sutikai su tuo. Turi tai patvirtinti arba apsigr�iu.

��Gerai, gerai,�� sumurmėjo �is.�� Man tai nepatinka, ta�iau sutinku.

Denas riedėjo gatvės, kurioje stūksojo bankas �Lynn Capital�, pakra��iu ir pasuko de�iniau. Jis įvairavo į laisv� parduotuvės stovėjimo aik�tel� visai �alia banko teritorijos. Prasibrovus pro krūmus, skirian�ius banko ir parduotuvės aik�teles, iki vestibiulio tebuvo de�imt sekund�ių kelio. Vieta buvo dėkinga, todėl pro bank� vaik��iojo ma�ai praeivių. Nors ir buvo menka tikimybė, kad juos gali kas nors pamatyti, Denas to nesitikėjo.

D�oelis i�dalijo keturiasde�imt penkto kalibro pistoletus su papildomomis apkabomis.

��Kiekvienas turite po keturiolika �ūvių,�� įspėjo visus.

Denas įsidėjo ginkl� į ki�en� ir i�dalijo slidininko kaukes. Gordonas sau ir D�oeliui pridėjo truputį plaukų�� atrodė, tarsi jie turėtų ilgas garbanas. �rinis u�sidėjo tamsius aviatoriaus akinius ir u�sitraukė kauk� ant jų. Minutėl� jie sėdėjo kaupdamiesi, kol Denas su�vilpė, norėdamas atkreipti jų dėmesį. I�lip�s i� ma�inos, Denas i� baga�inės i�traukė kelioninį krep�į. T� patį padarė �rinis. D�oelis ir Hoferis i� savo krep�ių i�sitraukė po kala�nikov�.

��Grei�iau,�� paragino D�oelis,�� judinamės.

Jis pirmas pradėjo skintis per krūmus ir pasileido bėgti į banko vestibiulį. Denas sekė jam i� paskos�� jautėsi keistai, tarsi stebėtų save i� �ono. Viskas atrodė tarsi sapnas. Tarsi per miegus jie įėjo į vidų ir i�sitraukė ginklus. Keletas klientų ir banko darbuotojai neteko amo. Viena vyresnio am�iaus moteris pradėjo �aukti. D�oelis nutildė j�, trenkdamas automato vamd�iu į pakau�į. Moteri�kė nutilo ir susmuko ant grindų, susiėmusi galv�.

Denas apsi�valgė. Kai kurių banko kasininkų akyse jis matė �iburėlius, vos tik jie susivokė, kas vyksta. Du i� jų buvo nuleid� rankas po banko langeliu. Denas �inojo, kad jie spustelėjo pagalbos signal�. Vienas i� banko tarnautojų vos nusi�ypsojo, tarsi norėdamas papasakoti plė�ikams negirdėt� pok�t�. Ta�iau jie ne�inojo, kad signalizacija buvo i�jungta. D�oelis su Hoferiu apsupo juos, paguldė ant grindų, o Gordonas suri�o jiems rankas lipnia juosta. Denas nubėgo į banko direktoriaus kabinet�. �is i�sigand�s pa�velgė į Den� ir pasakė jam, kad pavojaus signalas įjungtas.

��Galit bėgti, kol galit,�� pasakė jis,�� kol niekas nenukentėjo.

Tai �is �mogus nusprendė programinės įrangos plėtros pajėgas sutelkti į Indij�.

Denas ginklu paliepė banko valdytojui stotis. Kai �is pakilo nuo kėdės ir metėsi link durų, Denas smarkiai jį pastūmė. Direktorius parklupo ant kelių. D�oelis pamatė jį ir skubiai pribėg�s nutempė prie kitų.

Denas su �riniu tiesiausiu keliu nubėgo į patalp�, kurioje buvo saugomi seifai. Jų tikslas buvo pasiektas. Denas įsilau�ė į banko klientų duomenų baz� ir rado, kad vienas klientas turi net a�tuonis seifus. Pamat�s, kad tai�� �ymus rusų mafiozas, Denas net nud�iugo. Viktoras Petrenka negalės pasiskųsti policijai, o be skundo policija jų negaudys. Keli apkiaut� programuotojai niekam nesukels įtarimo�� akivaizdus fizinis įrodymas, kad bank� apiplė�ė �ymus mafiozas.

Koridoriuje Denas su �riniu i� kelioninių krep�ių i�sitraukė ilginamuosius laidus ir įjungė �iuos į elektros lizdus. Durys į saugykl� buvo atviros. Jei veiktų signalizacija, durys būtų aklinai u�darytos. Denas ir �rinis i�sitraukė du galingus gr��tus, įjungė juos į ilgintuvus ir ėmėsi darbo.

Kelet� tokių pat seifų Denas pirko internetu, padarė perlaid� ir nusiuntė į Reverį, Raimondui Lombardui. Jiedu su �riniu nema�ai treniravosi, bandydami seifus atidaryti. Vėliau atrado: reikėjo pragr�ti tris sklendes, ir dė�utės lengvai atsidaro. Gr�damas Petrenkos seifus ir kraudamas vis� turt� į savo kelioninį krep�į, Denas vis dar negalėjo atsitokėti. Dė�ėse buvo daug pinigų, daugiausia krūvelėmis po �imt� dolerių, suri�tų gumine juostele.

Jie jau buvo bebaigiantys, kai staiga i�girdo nuaidint �ūvį. Garsas buvo daug didesnis nei Denas galėjo įsivaizduoti ir, atrodė, aidės am�inai. Jis i�jungė gr��t�.

��Ar tu irgi girdėjai �ūvį?�� paklausė Deno �rinis.

Denas pakėlė rank�, liepdamas jam patylėti, ir bandė įsiklausyti, kas dedasi. Jis i�girdo rėkian�i� moterį ir dar vien� �ūvį.

��Ne�dinamės i� �ia,�� paliepė jis �riniui.

��Lukterėk.

�rinis įjungė gr��t� ir baigė daryti paskutin� skyl�. Denas stovėjo ir �iūrėjo, jausdamas, kad jo �irdis tuoj sprogs. �rinis susikrovė seifo turinį į krep�į, u�traukė jį ir abu su Deniu patraukė į vestibiulį.

Denas nesuprato, kas įvyko. Nebuvo nei policijos, nei jokios kitos prie�asties �audyti. D�oelis ir Hoferis rankose laikė savo automatus, Gordonas stovėjo nejudėdamas, nukreip�s ginkl� į dvi moteris. Po viena i� jų telk�ojo kraujo bala. Ji buvo ne vyresnė negu dvide�imties. Jaunos moters mar�kinėliai buvo persisunk� krauju. Ji gulėjo u�simerkusi ir i�balusi. Buvo ai�ku, kad moteris negyva. Kita auka, ma�daug keturiasde�imties, raitėsi ant grindų ir garsiai dejavo�� jai buvo per�autas pilvas. Gordonas kelis kartus jos paklausė, ar ji dar norinti jam k� nors pasakyti.

Denas �iūrėjo �ia į Gordon�, �ia į D�oelį, �ia į Hoferį, bandydamas i�siai�kinti, kas nutiko. D�oelis piktai papurtė galv� ir pasuko i�ėjimo link, Hoferis nusekė paskui jį. Denas padarė t� patį. Jis jautė, kaip galva ėmė svaigti, bandant suvokti, kaip buvo pa�autos �ios dvi moterys. Bėganti Den� sulaikė �rinis ir parodė pir�tu į savo kauk�. Tai buvo svarbi plano dalis, kurios Denas vos nepamir�o. Prie�ais vien� slapt� apsaugos kamer� jis, vis dar pritrenktas, nusiėmė kauk�, stabtelėjo minutėlei ir patraukė tolyn. Kai grį�o prie ma�inos, ten jo jau laukė įpyk�s D�oelis.

��Sakiau tau jo neimti!�� sustūgo jis.

��Kas nutiko?

��Paklausk savo idioto bi�iulio!�� įnir��s ply�avo D�oelis.

Gordonas brovėsi per krūmus, sunkiai kvėpuodamas.

��Gordonai, kas, po velnių, nutiko?

��Denai, turėjai girdėti, k� tos dvi man pasakė.

��Turime kuo grei�iau mauti i� �ia,�� pasakė D�oelis, paimdamas i� �rinio slidininko kauk� ir ginkl�. Denas ne�iūrėdamas padavė D�oeliui ginkl� ir kauk�.

��Gordonai, ar bent įsivaizduoji, k� mums i�krėtei?

��Na, a� juk mums nieko nepadariau. Ar jas nu�ovus kas nors pasikeis?

��Ar pasikeis?..�� savo ausimis negalėjo patikėti Denas.

D�oelis pertraukė Gordon�, pliauk�telėdamas jam per rank�.

��Atiduok kauk�, idiote.

Gordonas susierzin�s numetė kauk� D�oeliui ir vėl pasisuko į Den�.

��O ko tu tikėjaisi?�� toliau kalbėjo Gordonas.�� Pakvietei mane ir davei ginkl�. Turėjai suprasti, kad galiu ka�k� pana�aus padaryti...

Denas i� nuostabos spoksojo į jį. D�oelis i�tiesė rank� ir sugriebė Gordono pir�tus.

��Ginkl�!�� suriko jis.

Gordonas pasisuko į jį paraudusiu veidu.

��Atstok,�� atgal riktelėjo Gordonas, brukdamas ginklo vamzdį D�oeliui į deln�.

D�oelis nedvejodamas paėmė ginkl� ir i��ovė Gordonui tiesiai į kakt�. �is lo�telėjo ir nukrito tarsi r�stas. Tada D�oelis nutaikė ginkl� į Den�. Akies kra�teliu jis matė, kaip Hoferis nukreipė automat� į �rinį, o jo apsimestinė �ypsena virto pa�aipa.

��Nuvilk nuo jo kombinezon�,�� �velniu balsu paliepė D�oelis.�� Jūs abu.

��K� tu darai, D�oeli?�� apstulbo Denas.

��Turit dvide�imt sekund�ių,�� sukomandavo D�oelis. Jo akys buvo stiklinės, o jis pats�� visas i�bal�s.�� Skai�iuoju. Kitaip tu ir tavo draugu�is indas gulėsite �alia to kvailio.

D�oelis pradėjo garsiai skai�iuoti. �rinis sujudo pirmas, jis pasilenkė vir� Gordono kūno ir atsegė kombinezon�. Denas prisijungė, jo rankos drebėjo. Jis girdėjo, kaip Hoferis �alia kikeno. Vargais negalais jie nutraukė kombinezon� nuo Gordono. Po apa�ia jis buvo apsivilk�s mar�kinėlius su u�ra�u �Grateful Dead�, mūvėjo �ortus. Hoferis paėmė kombinezon� ir įmetė jį į �Chevrolet� baga�in� kartu su kelioniniais krep�iais.

��Paimkit jo raktelius,�� įsakmiai paliepė D�oelis.

Denas i�kratė Gordono ki�enes ir i�traukė pinigin� su raktais. D�oelis pamojo Denui ginklu.

��Dingstam i� �ia. Denai, tu vairuosi, o Gunga Dinas gali sėdėti gale su Eriku.

Jie greit sulipo į ma�in�. Denas visas net drebėjo i� įnir�io, laikydamas vair�. Jis i�va�iavo į gatv� ir pajudėjo link greitkelio.

��Jūs tikrai būtumėte mane nu�ov�?�� paklausė jis.

��Taip, jei nebūtum spėj�s laiku nuvilkti kombinezono.

Denas kurį laik� vairavo tylėdamas. Tada jis i�sitraukė i� ki�enės mobilųjį.

��K� darai?�� suriaumojo D�oelis.

��Kvie�iu greit�j�. Tai pa�autai moteriai banke reikia pagalbos.

��Pamir�k tai. Ka�kas tikrai girdėjo �ūvius ir ten jau va�iuoja �imtai greitųjų.

Tolumoje i� tiesų pasigirdo sirenos. Kiekvien� akimirk� veriantis jų garsas stiprėjo, kol pasidarė beveik kurtinamas, o paskui po truputį tilo. Policijos patruliai ir greitosios pagalbos automobiliai prava�iavo pro �alį.

��Tu mus apmulkinai,�� tarė Denas.�� Gordonas pasielgė nedovanotinai, bet tu mus visus apmovei. Policija apkaltins jį. Tu sugadinai vis� plan�!

D�oelis viena ranka suspaudė �andikaulį, kita nusitaikė ginklu į Den�.

��A� tik priėmiau lemiam� sprendim�,�� pasakė D�oelis.�� Nesiruo�iau patikėti savo gyvenimo tam kvailiui, pamat�s, k� jis pridirbo banke. Jis gavo, ko nusipelnė, u� tai, k� padarė toms moterims.

��Tu vis tiek mus apmovei,�� Denas laikėsi savo.

��Nieko a� neapmoviau. Naudojausi tokiais pat ginklais. Policija i�siai�kins, kad jį nu�ovė tikrieji plė�ikai. Gal tam, kad paimtų jo ma�in�. O galbūt tiesiog pagalvos, kad jis atsidūrė netinkamu laiku netinkamoje vietoje.

��Teisingai, �efe,�� i� galo atsiliepė Hoferis.�� Nėra dėl ko nerimauti.

D�oelis atsisuko ir pa�iūrėjo į jį, �vilgsniu liepdamas u�si�iaupti.

��Kas ten nutiko?�� paklausė Denas.

��Tai, ko ir galėjai tikėtis.

D�oelis nutaisė skausming� i�rai�k� ir papurtė galv�.

��Dar blogiau�� įvyko tai, ko a� galėjau tikėtis. Niekada nepritariau idėjai imti Gordon�.

��Jis tiesiog pradėjo �audyti į tas moteris?

��Pana�iai. I� prad�ių jis kalbėjosi su mergina, pa�auta į krūtin�. Negirdėjau, k� jis jai sakė�� regis, minėjo Brazilij�, D�ersio paplūdimį ar ka�k� pana�aus. Ji por� kartų pavadino jį negra�iai, o jis j� parsivertė ir i��ovė į krūtin�. Tada ta kita moteris ėmė kelti triuk�m�, ir Gordonas j� pargriov�s i��ovė į pilv�.

��Negi negalėjot jo sustabdyti?

��Kaip?�� paklausė D�oelis.�� K� a� galėjau padaryti?

Jis piktai papurtė galv�.

��Ne, draugu�i, �ia tu susimovei. Norėjai, kad jis dalyvautų. Pa�adėjai, kad priversi jį nors de�im�iai minu�ių u��iaupti nasrus,�� D�oelio balsas ėmė trūk�ioti, bruo�ai tapo grie�tesni ir darė jį pana�ų į senį. Susitvard�s jis �velniai tarė:�� A� nepasira�iau �mog�udystei. Atleisk, Denai, bet tai visk� kei�ia. Kai priva�iuosi prie savo draugu�io ma�inos, abu su �riniu i�lipsit ir pamir�it savo pinigus.

��Taip neteisinga, D�oeli,�� nesutiko Denas.

��Tai kaina, kuri� turi sumokėti.

��O kaipgi a�?�� i� galo atsklido �rinio balsas.

��Atleisk, Gunga, bet tai taip pat ir tavo klaida. Kaip suprantu, prie Gordono dalyvavimo abu prisidėjote vienodai. Mano patarimas tau būtų grį�ti į Indij� ir pamir�ti, kas nutiko.

Denas pasuko į prekybos centro stovėjimo aik�tel�, kurioje jie buvo palik� savo automobilius. Jis priva�iavo prie �rinio �Hondos� ir tarė:

��Tai nėra gera mintis, D�oeli.

��Kodėl ne? Įskųsi mane policijai?�� D�oelis i�siviepė.

��Nemanau.

Jis įrėmė ginkl� Denui į krūtin� ir pa�iūrėjo stiklinėmis akimis.

��Jei, u�uot tyliai i�lip� i� ma�inos, sukelsit bent menkiausi� triuk�m�, nudėsiu jus abu vietoje. Sėkmės gyvenime, draugu�i!

��Malonu buvo su jumis bendradarbiauti, �efe,�� nuo sav�s pridėjo Hoferis.

Denas sėdėjo nejudėdamas, kai pajuto į �onkaulius įremt� D�oelio pistolet�. Jis dar norėjo ka�k� sakyti, bet D�oelio �vilgsnis jam sakė, kad i� to nebus naudos. Denas i�lipo i� ma�inos. �rinis bejėgi�ku �vilgsniu pa�velgė į Den� ir padarė t� patį. Jie sėdėjo ir �iūrėjo, kaip D�oelis atsisėdo prie �Chevrolet� vairo, o Erikas persėdo į priekį. Nuva�iuojant Hoferis atidarė ma�inos lang� ir i�ki�o vidurinį pir�t�.

15

Įėj�s į bank�, Aleksas Resnikas pastebėjo apsaugos kameras. Kiti du detektyvai�� Tomas Stilvolas ir Filas Holingsas�� apklausė liudininkus. Resnikas linktelėjo jiems pasisveikindamas ir pa�iūrėjo į negyv� moterį. Per tuos metus jis i�moko nebereaguoti į negyvėlius, ta�iau, �iūrint į t� mergait�, jam pasidarė silpna. Ji buvo per jauna mirti.

Resnikas i�girdo silpn� dejon� ir pamatė savo partnerį, �iūrintį į mirusios moters pus�.

��Ten daug kraujo,�� tarė Magvairas.

Stilvolas priėjo prie jų, susiki��s rankas į ki�enes, jo �vilgsnis surauktame veide buvo tarsi akmeninis. Tomas Stilvolas buvo stambus netvarkingas vyras ne�ukuotais plaukais ir kelių valandų barzda. Jo �varkas, keliais dyd�iais per didelis, kabojo tarsi miegmai�is.

��Ei, vyru�iai,�� kreipėsi jis į Resnik� ir Magvair�, nutaisydamas dar skausmingesn� i�rai�k�,�� kokia netvarka, a? U�truksime �ia vis� naktį. Ir kaip tik tada, kai gavau bilietus į �io vakaro �Red Sox� rungtynes.

��Nu�auti du �monės?�� paklausė Resnikas, nesileisdamas į i�ved�iojimus.

��Taip, teisingai,�� Stilvolas �vilgtelėjo į u�ra�ų knygel�.�� Viena i� jų�� Merė O�Donel, keturiasde�imt dvejų, gyvena �ia, Lyne. Ji atrodė nekaip, kai j� i�ne�ė. U�puolikas i� arti per�ovė jai pilv� keturiasde�imt penkto kalibro pistoletu. Tas, kas tai padarė, norėjo jai sukelti daug skausmo, bi�iuli. O �i varg�ė mergaitė,�� t�sė Stilvolas, ranka mostelėdamas į kūn�,�� yra Margarita Viljams. Jai buvo vos dvide�imt treji. Sunku pasakyti, �iūrint į j� negyv�, bet turėjo būti labai gra�i. U�puolikas įvykdė tikr� egzekucij�. Beje, kaip ir pirmoji auka, ji irgi buvo nu�auta keturiasde�imt penkto kalibro pistoletu. Du �ūviai�� dvi aukos.

��Kodėl ji vis dar �ia?

��FTB siun�ia �ionai vien� Kriminalinių nusikaltimų tyrimų ekspert�, nors nematau prasmės. Turiu galvoje, mes �inome, kas atsitiko, o jei ir ne�inotume, vėliau pa�iūrėsime filmuot� med�iag�. Ta�iau nieko nepadarysi�� taisyklės yra taisyklės,�� toliau tar�kėjo Stilvolas.

Jis dar labiau priartėjo prie Resniko.

��Duosiu tau greit� ataskait�,�� tarė jis, nuleisdamas bals�.�� �ia praū�ė �e�i ar septyni vyrukai, visi kaukėti ir ginkluoti. Kai kurie i� jų turėjo automatus, galbūt �AK-47�. Jie suguldė visus ant pilvų ir suri�o jų rie�us bei kojas.

Stilvolas ūmai susiraukė, ranka suėm�s viet�, kur turėtų būti skrandis.

��Prakeiktos rūg�tys,�� pasakė po kurio kiek laiko.�� Valgiau pietums laivinį sumu�tinį su de�rele ir pirm� kart� jau�iu pasekmes.

��Taigi visi jie buvo �ia,�� tarė Resnikas, norėdamas gr��inti Stilvol� prie temos.

��Taigi. Jie susirinko �ia ir patraukė link seifų. Jie nebandė eiti į saugykl� ar traukti pinigų i� kasos aparatų.

��O �ūviai?

��Vis dar neai�ku, kas nutiko. Tas vyrukas �alia Filo, plonu kaip siūlas kaklu, kuris, atrodo, tuoj perlū�, yra Kreigas Braunas, �ios �aunios banko įstaigos vadovas. Pasak Brauno ir kelių kitų liudininkų, ka�kas įvyko tarp vieno i� plė�ikų ir dviejų aukų.

Stilvolas prisislinko ar�iau ir �emu balsu suniurnėjo:

��Man kai kas neduoda ramybės. �is bankas turi naujausi� apsaugos sistem�. Patikrinome j� prie� penkias minutes�� veikė kuo puikiausiai, ta�iau per apiplė�im� ka�kodėl nesuveikė. Labai įdomu, kodėl.

��Manai, ka�kas i� savi�kių?�� paklausė Resnikas.

��Ne�inau, kaip kitaip tai paai�kinti. Visa apsaugos sistema įrengta u�rakintame kabinete. Rakt�, pasak Brauno, turi tik jis vienas. Jis atrakino mums t� kabinet� ir parodė, kad sistema kuo puikiausiai veikia. Mano manymu, prie� apiplė�im� sistema buvo i�jungta. Kaip paai�kinsi �itai, vyruti?�� Stilvolas kilstelėjo antakį, laukdamas Resniko reakcijos. Nesulauk�s atsako, jis pasisuko į Magvair�.

��Jūsų partneris�� sunkus �mogus. Jis dar ir labai �nekus, bet, manau, jūs tai ir taip puikiai �inote.

Stilvolas palūkuriavo dar kelias sekundes ir, nesulauk�s jokios reakcijos, atsiduso:

��Jūs abu neturite humoro jausmo.

Stilvolas nuėjo į patalp�, kur buvo laikomi seifai. Pro praviras duris koridoriuje i� lizdų ky�ojo du ilginamieji laidai. Resnikas įėjo į saugykl�. Joje abu ilgintuvai buvo prijungti prie gr��tų, paliktų ant grindų. Jis suskai�iavo, kad ant grindų gulėjo a�tuoni i�plė�ti seifai, kiekvienas�� su trimis pragr�tomis skylėmis. Ap�iūrėj�s vien�, Resnikas pastebėjo, kad buvo pragr�tos sklendės, saugojusios seif�.

��Atrodo, jie �inojo, k� daro,�� tarė Resnikas.

��Tikrai taip,�� sutiko Stilvolas.

Magvairas stovėjo, �nairuodamas į seifų eiles.

��Įdomu, kodėl jie pasirinko būtent tuos seifus?

��Ar galime su�inoti, kam jos priklauso?�� Resnikas paklausė Stilvolo.

�is ne�ymiai nusi�ypsojo.

��Braunas nelabai nusiteik�s dalytis su mumis �ia informacija. Jis paisto niekus apie klientų privatum� ir pana�ias nes�mones, ta�iau nieko konkretaus nepasako. Galėtume i�sirūpinti tam teismo orderį dar �iandien, bet, manau, jei truputį jį paspausime, Braunas neatsilaikys ir pasakys, kam priklausė tie seifai. K� manai, Aleksai?

���inoma, tik duok man minutėl�.

Resnikas �engtelėjo atgal ir kelet� kartų nufotografavo i�plė�tus seifus, paskui įsidėjo skaitmeninį fotoaparat� į ki�en�.

Jie grį�o į vestibiulį kaip tik tada, kai į bank� atvyko du FTB agentai. Resnikas i� uniformų ir agentų elgesio i�kart suprato, kas jie tokie. Vienas elitinių policijos pajėgų pareigūnas buvo auk�tas keturiasde�imties metų vyras pailgu niūroku veidu, o jo partnerė�� auk�ta atleti�ko sudėjimo brunetė, ma�daug trisde�imties. Ji būtų labai patraukli, jei neatrodytų tokia bejausmė ir niūri.

Filas Holingsas juos supa�indino, pareigūnai vieni kitiems prisistatė. Agentė, vardu Ketlina Li�iano, buvo nusikaltimo vietų tyrėja, todėl greit pasi�alino, nuskubėjusi ap�iūrėti kūno. Jos kolega buvo vardu Donaldas Spiceris. Stilvolas glaustai jam nupasakojo įvykius�� daug grei�iau nei Resnikui ir Magvairui.

��Vyriausybė ruo�iasi skirti mirties bausm� tiems, kurie u� tai atsakingi,�� niūriu balsu prane�ė agentas Spiceris.�� Laukėme pana�ios bylos Masa�ūsetse nuo pat mirties bausmės įsigalėjimo.

� Tikiuosi, būsime jums naudingi,�� �yptelėjo Stilvolas.�� Tai padar� nusikaltėliai verti tokios bausmės. Mes ketiname pasikalbėti su Kreigu Braunu ir jo paklausti, kodėl apiplė�iant bank� staiga nustojo veikusi apsaugos sistema. Norėtumėte prisijungti?

Spiceris sutiko. Salės viduryje stovėj�s Braunas truputį sunerimo, i�vyd�s prie jo prieinan�ius keturis detektyvus ir FTB agent�. Stilvolas jam visk� paai�kino. Banko vadovas norėjo paduoti FTP agentui rank� pasisveikindamas, ta�iau, pastarajam neatkreipus į jį dėmesio, �i� patraukė.

��Eime pasikalbėti į ramesn� viet�,�� pasiūlė Resnikas.

��Visi?�� suglumo Braunas.

��Jei dėl to nekils problemų,�� įsiterpė Spiceris.

��Ne, �inoma, ne,�� Brauno �vilgsnis �ok�iojo nuo Resniko prie Spicerio. Jis i�sitraukė i� ki�enės nosinait� ir perbraukė ja kakl�.�� Mano kabinetas puikiai tiks pokalbiui.

Kai pareigūnai įsitaisė banko vadovo darbo kabinete, Resnikas pasiteiravo Brauno apie �ūvius.

��Jie liepė visiems gultis veidu į grindis. Abejoju, ar kuris nors matė, kaip jie �audė. Kai nuaidėjo pirmasis �ūvis, maniau, kad sprogo bomba. Niekada nesu girdėj�s tokio garsaus �ūvio.�� Brauno balsas sudrebėjo tai prisiminus. Susitramd�s ir pa�velg�s į Resnik�, jis i�balo, tapo tarsi va�kinis.

��Vis dar negaliu patikėti tuo, kas atsitiko,�� su�nab�dėjo jis.�� Maniau, gausiu �irdies smūgį.

��Gal norite, kad jus ap�iūrėtų medikai?�� pasiteiravo Magvairas.

Braunas papurtė galv�:

��U�teks ir stiklinės vandens.

Braunas jau kėlė nuo stalo kavos puodelį, kai atsistojo Magvairas ir jį atėmė.

��Įpilsiu jums vandens,�� pasakė.

��Kaip manote, kodėl u�puolikai nu�ovė tas dvi moteris?�� paklausė Resnikas.

��Vienas i� jų kalbėjosi su Pege. Nesupratau, k� jis jai sakė, ta�iau, rodos, ka�k� apie brazili�kus bikinius ar kitus keistus dalykus. Man atrodo, jis bandė j� kabinti. Pegė jam atsikirto ir rė�ė, k� galvojanti. Tada jis j� nu�ovė.

��Sakydamas �Pegė�, turite galvoje Margarit� Viljams? Jūs j� pa�inojote?

��Atsimenu j� nuo septyniolikos. Pa�įstu Pegės tėvus. Ji buvo gra�i mergaitė, ta�iau labai barni ir nepak�sdavo, jei kas kalbėdavo nes�mones.

��Ar jūs turėjote su ja kokių nors santykių?�� paklausė Holingsas.

��K� turite omenyje? �inoma, ne.

��Kaip manote, kodėl nesuveikė jūsų banko apsaugos sistema?�� paklausė Spiceris. Jo balsas skambėjo grie�tai ir banko vadovas krūptelėjo vien jį i�gird�s. Tarsi kas būtų smog�s kum��iu.

��Neturiu supratimo,�� atsakė jis agentui. Magvairas atne�ė jam kavos puodelį su vandeniu. Brauno rankos drebėjo jį keliant prie lūpų, o vanduo varvėjo ant brangaus kostiumo.

��Kai atsilaisvinau, patikrinau kabinet��� apsaugos sistema veikė. Vėliau dar kart� patikrinome j� su dviem detektyvais�� veikė be priekai�tų. Nesuprantu, kas nutiko.

��Kas buvo su jumis?

��K� turite galvoje?

��Kas buvo su jumis, kai tikrinote kabinet�?

��Buvau vienas,�� atsakė Braunas ir staiga nutilo, suprat�s, kur lenkia Spiceris. Be�iūrint į FTB agent�, akis aptemdė �e�ėlis.

��Man nepatinka, kur jūs sukate,�� grie��iau pasakė Braunas.�� Geriau pasikalbėsiu su savo advokatu.

��Jūs turite toki� teis�,�� pasakė Resnikas.�� Jei jūs ka�kaip su tuo susij�s, tai būtų visai nebloga mintis.

��Jei norite turėti reikalų su teisininkais, d�iaugsimės, galėdami nuve�ti jus į nuovad�, oficialiai apklausti ir informuoti apie tai �iniasklaid�,�� pridėjo Stilvolas.

Braunas visas i�balo, jo akys �okinėjo nuo Spicerio prie Stilvolo.

��Tai juokinga,�� pasimetė Braunas.�� A� su tuo niekaip nesusij�s.

��Galite nesunkiai numanyti, kodėl mes jus įtariame,�� tarė Resnikas.

��Ties� sakant, visai nesuprantu.

��Ar dar kas nors turi rakt� nuo kabineto, kuriame įrengta apsaugos sistema?

Kreigas Braunas papurtė galv�.

��Na, �tai, matote,�� įsiterpė Holingsas.

��O dar tas jūsų nenoras su mumis bendradarbiauti...�� priminė Resnikas.

��Nenoras bendradarbiauti?�� nusteb�s pakartojo Braunas.�� Kodėl mane kaltinate nenoru bendradarbiauti?

��Viena moteris nu�auta, kita�� sunkiai su�eista, o jūs nenorite mums pasakyti, kodėl nesuveikė jūsų apsaugos sistema,�� ta�kus ant �i� sudėliojo Stilvolas.

��Juk jau sakiau, a� ne�inau.

��Kodėl nenorite pasakyti, kam priklauso apvogti seifai?�� paklausė Resnikas ir pridūrė.�� Tai tiesiog juokinga!

Jei būtume teisme, jus per nepiln� valand� priverstų pateikti �i� informacij�.

��Tuomet įteikite man �aukim� į teism�,�� nepasidavė Braunas.�� Tų seifų savininkas man nepadėkotų, su�inoj�s, kad savavali�kai i�daviau jo tapatyb�.

��Ar gerai supratau�� tie visi seifai priklauso vienam �mogui?�� perklausė Magvairas.

Braunas linktelėjo ir vos girdimai pasakė:

��Viktorui Petrenkai.

Resnikas sumik�iojo, pra�ydamas Brauno pakartoti vard�. Braunas pakartojo, kad Viktoras Petrenka yra visų i�plė�tųjų seifų savininkas.

Resnikas jautė, kaip pradeda dau�ytis jo �irdis.

��Ar jis turėjo daugiau seifų?�� paklausė jis.

Braunas papurtė galv�.

��Ne, tik tuos, kurie buvo i�vogti.

Ka�kas pabeldė į duris ir pro durų ply�į pasirodė policijos pareigūno galva.

��Lauke radome dar vien� lavon�,�� prane�ė jis.

��Kurioje vietoje?

��Netoli banko pastato. Baltasis vyras, ma�daug �e�iasde�imties, nu�autas vienu �ūviu į galv�.

Resnikas pa�velgė į savo partnerį, tada�� į Stilvol�, nuleidusį galv� ir u�sidengusį akis.

��Dabar jau tikrai galiu i�mesti �Red Sox� bilietus,�� sudejavo jis.

Resnikas ir Magvairas i�ėjo su pareigūnu, kiti liko kalbėtis su Braunu. Resnikui �ūtbūt reikėjo i�trūkti i� to kabineto įkvėpti oro. I�gird�s, kad tie seifai priklausė Petrenkai, Aleksas pajuto adrenalino pliūpsnį. Petrenka tose saugyklose, matyt, laikė ne tik pinigus�� galbūt jose buvo ginklų ar kokių kitų įkal�ių. Jei Resnikas galėtų nors akies kra�teliu �vilgtelėti, kas buvo tose dė�ėse, jis galėtų pateikti kaltinimus Petrenkai ir patupdyti jį u� grotų ilgam.

Jiems einant per vestibiulį, Resnikas buvo toks susim�st�s, kad net nei�girdo Magvairo klausiant pareigūno, ar apie įvykį jau su�inojo �iniasklaida.

���ia tikras beprotnamis,�� susiėmė u� galvos pareigūnas.�� Vietinės televizijos ir laikra��ių reporteriai susispiet� pastato priekyje.

��Ar kas nors jau �ino apie lavon� lauke?�� pasiteiravo Resnikas.

��Kiek man �inoma, ne. Stengiamės juos sulaikyti.

Resnikas pastebėjo, kad Margaritos Viljams kūno vestibiulyje nebebuvo�� tik didelė kraujo dėmė. Kai jie i�ėjo pro paradines duris, minia juos tiesiog u�puolė, klausinėdama įvairiausių dalykų. Resnikas �vilgtelėjo auk�tyn ir pamatė daugyb� reporterių bei operatorių, susispietusių prie uniformuotos policijos u�kardos. Nekreipdamas į juos dėmesio, Resnikas patraukė į stovėjimo aik�tel�. Pareigūnas parodė keli� per tankų, beveik trijų metrų auk��io, krūmų ruo��.

Magvairas susinervino, kai jo kelnės u�kliuvo u� �akos ir praply�o. Kitoje krūmų pusėje prie mirusio kūno buvo palinkusi Ketlina Li�iano. Ji pastebėjo ateinantį Resnik� ir, �iam prisiartinus, prane�ė:

��Jis buvo nu�autas vienu �ūviu į galv� keturiasde�imt penkto kalibro pistoletu.

Resnikas pavaik��iojo po tu��i� automobilių stovėjimo aik�tel�.

��Ar jis galėjo būti nu�autas banko stovėjimo aik�telėje ir atitemptas �ia?

��Ne. Radau �ia kulkos tūtel�. Be to, jei jį kas būtų temp�s per tuos krūmus, ant jo drabu�ių būtų lik� �olės ar �emių.

Magvairas pa�velgė į savo kostium� ir nubraukė kelis prilipusius lapus. Priėjo prie Resniko, vis dar ai�kiai nervindamasis dėl suplė�ytų kelnių.

��K� tik nusipirkau,�� apmaud�iai guodėsi jis. Pa�iūrėj�s į lavon�, jis nusipurtė.�� Nesuprantu, kas tiems senukams pasidaro, kad gatvėje jie jau�iasi kaip Vudstoke. Jį reikėjo nu�auti vien u� toki� aprang�,�� Magvairas net suirzo.�� Ar jau ai�ku, kas jis toks?

Agentė Li�iano papurtė galv�:

��Nėra jokių asmens identifikavimo �enklų.

��Ma�inos raktelių nėra?�� paklausė Resnikas.

��Ne. Jo ki�enės tu��ios.

Resnikas ap�iūrėjo lavon�. Kaktos viduryje matėsi nedidelė �aizda. Net ne�iūrėdamas Resnikas suprato, kad pakau�yje bus pramu�ta didelė skylė. Mirusio vyri�kio kūnas atrodė i�pamp�s, oda papilkėjusi, o nedidelis veidas atrodė tarsi susitrauk�s. Ant grindinio matėsi i�ta�kytų smegenų liku�ių bei kaukolės nuotrupų.

��Įdomu, k� tas �mogus �ia veikė?�� retori�kai paklausė Resnikas.�� �i parduotuvė nebedirba jau daug metų.

��Matyt, jam tiesiog nepasisekė,�� savo i�vad� paskelbė Magvairas.�� Galbūt jis norėjo sukti pro bank�, ta�iau jį pamatė nusikaltėliai ir nu�ovė.

��Ta�iau kam jam apskritai reikėjo �ia statyti ma�in�?�� m�stė Resnikas.�� Kodėl ne banko aik�telėje?

��Ne�inau.

Ketlin Li�iano atsistojo, nusimovė gumines pir�tines ir pasir��ė.

��Savo darb� baigiau,�� tarė ji.

Ji padavė Resnikui vizitin� kortel�.

��Paskambinkite man rytoj, pasakysiu skrodimų rezultatus.

Prie jų sustojo greitosios pagalbos automobilis. Ji priėjo pasikalbėti su darbuotojais apie kūno i�ve�im�. Resnikas dar kart� �vilgtelėjo į lavon� ir atsisuko į Magvair�:

��Tegul Tomas su Filu apklausia liudininkus,�� tarė jis.�� Paimk filmuot� med�iag�. Susitiksime nuovadoje.

��O k� veiksi tu?

Resnikas vos nusi�ypsojo. �i� �ypsen� Magvairas per tris darbo drauge mėnesius matė vos kelis kartus.

��Turiu sutvarkyti vien� reikal�,�� pasakė Resnikas.

16

Vairavo �rinis. Denas susmuk�s sėdėjo ant galinės sėdynės. Jie buvo nusivilk� kombinezonus. Denas nusiėmė peruk� ir, kaip pamokė Gordonas, nusilupo ūsus ir �andenas. Jis nenorėjo, kad kas nors jį pamatytų, kol nenusivalė grimo.

�rinis vairavo piktas ir nepratarė Denui nė �od�io. Tarpais jis susinervin�s imdavo trankyti vair� ir plūstis�� tiek anglų, tiek indų kalbomis. �rinio �ėlas t�sėsi apie keturiasde�imt minu�ių. Tada, kiek patylėj�s, jis silpnu balsu i�tarė:

��Jei tavo draugas mano, kad a� ramiai grį�iu į Indij�, vien� dien� jis labai nustebs.

��D�oeliui reikia nusiraminti. Kai jis tai padarys, atiduos mūsų dalį,�� patikino Denas, ta�iau jo paties balsas jam skambėjo ka�kaip keistai ir nervingai.

Jis vis dar jautėsi, lyg būtų įvykių stebėtojas, �alia savo kūno.

��Nemanau. Visa tai D�oelis buvo i� anksto suplanav�s.

��Nagi, �rini. Jis susinervino dėl Gordono. Nusiramink.

��Pats nusiramink! Kaip manai, kodėl jis norėjo įpai�yti į operacij� t� savo kiauliasnukį draugelį?�� �rinis net paspringo kalbėdamas. Denas per priekinio vaizdo veidrodėlį matė pyk�iu �aibuojan�ias jo akis.

��Patikėk,�� �rinis vos galėjo kalbėti.�� A� atsiimsiu savo dalį i� to pasipūtusio tavo draugelio povo ir gerai atspardysiu jam �ikn�.

Denas nuleido galv� ir u�simerkė. Jis jautė maud�iantį nerim�. Suprato, kad negali kaltinti D�oelio, juk jam pa�adėjo, kad Gordonas sugebės susitvardyti. D�oelis buvo teisus�� jis turėjo u� tai sumokėti. Vis dar negalėjo patikėti, kad Gordonui nepavyko�� tai buvo neįtikima.

��Beje, k� jis turėjo galvoje, pavadindamas mane Gunga Dinų?�� pasiteiravo �rinis.�� �ia ka�koks rasistinis juokelis?

��Jis tiesiog norėjo tave į�eisti. Nusiramink, gerai? Jei duosime D�oeliui por� dienų nurimti, jis atsileis.

��Nenoriu jam duoti nė dienos! Nusipirksime por� automatų, patykosime jo prie namų ir padarysime t� patį, k� jis ketino mums. Tada pasiimsime pinigus ir dviese juos pasidalinsime.

��K� �ia paistai? Nori jį u�klupti ir nu�udyti?!

��Skamba neblogai.

��Pra�au, nusiramink, �rini. Mes nesame �udikai.

��Man nemalonu tau t� sakyti, ta�iau esame. Gordonui nu�ud�ius tas moteris, �udikais tapome ir mes.

��I� kur mes galėjome �inoti, kad Gordonas taip niek�i�kai pasielgs?

��Tai�� nesvarbu. Jei mus pagaus, mus teis ir u� �mog�udyst�. Toks įstatymas.

��Mūsų nepagaus,�� u�sispyrė Denas, nors ir nebuvo tuo tikras. Kai D�oelis nu�ovė Gordon�, viskas pasikeitė. Jis negalėjo ramiai galvoti apie D�oelio poelgio pasekmes. Kiekvien� kart� paband�ius, mintis tarsi nutrūkdavo.

��Mes nusipirksime por� automatų,�� pakartojo �rinis, ir jo tonas tapo labiau nekantrus negu piktas.

��Jei mėgintume tai padaryti, jis grei�iausiai pats mus nudėtų. D�oelis yra paranoi�kas �unsnukis�� jis mus u�uostų. Tiesiog duokime jam �iek tiek laiko, ir viskas susitvarkys.

�rinis �oko prie�tarauti ir dar kart� i� pyk�io trinktelėjo per vair�. Jie buvo per ger� kilometr� nuo Gordono namų. Kai D�oelis liepė Denui i�traukti i� Gordono kombinezono ki�enės raktelius, jam reikėjo i�traukti ir jo pinigin�. Kadangi policija vis tiek ras Gordono kūn�, Denas norėjo įsitikinti, kad jo namuose nebūtų jokių įkal�ių, galin�ių susieti jį su įvykdytu nusikaltimu. Jis tikėjosi, kad ant Gordono kūno policija neras daugiau identifikavimo �ymių, kurios leistų jiems rasti jo but� per artimiausi� valand�.

�rinis įva�iavo į kiem� ir pastatė ma�in� vienoje i� saugomų aik�telių. Jiedu susi�valgė ir Denas linktelėdamas giliai įkvėpė. Jie rizikavo, nes kas nors galėjo juos pamatyti einan�ius į Gordono but�, ta�iau neturėjo kitos i�eities. Jiedu �ingsniavo lėtai, �rinis�� atsilikdamas nuo Deno beveik per trisde�imt metrų. Perėj� per kiem�, jie įėjo į nam� pro �onines duris. Denas trumpai apsi�valgė, ta�iau nieko įtartino nepastebėjo. Priėj�s prie �oninių durų, jis apgraibomis ie�kojo buto rakto, ir jam atrodė, kad tos paie�kos t�sėsi �imtme�ius. Pagaliau Denas rado, ko ie�koj�s, ir atidarė duris. Jis palaikė duris atviras, kol įėjo �rinis, o tada patraukė tiesiai į Gordono but�. Jo duris pavyko atidaryti be jokio garso. Tik įėj�s, Denas atsi�liejo į prie�kambario sien��� �irdis pradėjo pa�ėlusiai dau�ytis. �rinis įėjo po kelių sekund�ių.

��Manai, mus kas nors matė?�� paklausė Denas, vos kvėpuodamas.

��Nurimk, draugu�i. Dabar be penkių pusė ketvirtos. Aplink�� nė gyvos dvasios.

Denas susiėmė u� pilvo, vos gaudydamas kvap�.

��Gerai,�� tarė jis,�� man reikia pabaigti nusivalyti grim�. Kol būsiu vonioje, i�trink Gordono kompiuteryje visas Lombardo nuotraukas. Taip pat�� ir jo anoniminį elektroninį pa�t�.

��Gal dar ko nors reikia?

���mogau, mes neturime laiko pyktis.

�rinis i�kėlė pir�t�, norėdamas Den� u�sipulti, ta�iau susilaikė. Purtydamas galv�, jis įjungė kompiuterį. Denas minut� stovėjo, negalėdamas pajudėti i� vietos. Reikėjo labai daug pastangų, kad jis nueitų į voni�. Pamat�s savo atvaizd� veidrodyje, Denas prapliupo juoktis: be peruko ir plaukų ant veido, jis atrodė kaip savo paties ir Raimondo Lombardo parodija.

Nugramdyti gum� nuo veido buvo sunkiau negu Denas manė,�� ji tiesiog nenorėjo nusilupti. Jis i�bandė Gordono priemones, ta�iau nieko gero nei�ėjo. Galų gale jis nugramdė mas� nagų dilde. Kai baigė varginan�i� procedūr�, pamatė, kad prilipusi masė paliko tamsiai raudon� dėm� ant jo �andikaulio, smakro ir nosies. �Ech,�� pagalvojo Denas,�� ir kas dar man�s laukia�� varlės, skėriai, �unvotės�?

Jis stovėjo ir �iūrėjo į veidrodį, kol susitaikė su esama padėtimi ir grį�o pas �rinį. �is pastebėjo Den� ir pasisuko į jį.

��Tave i�bėrė.

��Taip, �inau.

��Kaip tik ten, kur buvo grimas. Manau, tai nieko gero.

���inau. Gali pasiūlyti i�eitį?

��Tai nepadės.

�rinis sėdėjo, ilgai �iūrėdamas į Den�, ir papurtė galv�.

��Galiu nupirkti vaistų i� vaistinės,�� tarė jis.�� Galėtum pernakvoti pas mane. Ryte tavo bėrimas jau bus praėj�s.

��Nesu tikras, ar pavyks, ta�iau pakalbėsime apie tai vėliau. Dabar ver�iau apie�kosiu but� ir įsitikinsiu, ar �ia nėra nieko, kas galėtų susieti Gordon� su apiplė�imu. Kaip tau sekasi su kompiuteriu?

�rinis gū�telėjo pe�iais.

��Darau Gordonui paslaug� ir trinu visus jo pornografijos vaizdelius. Patikėk manimi, ten jos daug. Beveik baigiau.

��Gerai. Man reikės kokių de�imties minu�ių.

Virtuvėje Denas surado �iuk�lių mai�� ir greitai apėjo but�. Be gumos gabalų ir i�sipe�usių plaukų i� peruko, panaudotų maskuotei, Denas rado vienintelį rimt� įkaltį�� spausdintas Lombardo nuotraukas. Dar jis rado kelias susuktas �imto dolerių kupiūras virtuvės spintos stal�iuje�� i� viso suskai�iavo keturis tūkstan�ius du �imtus dolerių. Jis dvejojo, k� daryti su pinigais, ta�iau tik akimirk��� paskui įsidėjo juos į ki�en�. Pastebėj�s �rinį, banknotų ritinėlį parodė ir jam.

��Pusė tavo, draugu�i,�� pasakė jis �riniui. �is pagalvojo ir papurtė galv�.

��Kad gal ne�� jausiuos kaip numirėlių plė�ikas. Būsiu patenkintas, kai atgausiu i� D�oelio savo dalį. Patikėk manim�� a� j� tikrai atgausiu.

Denas linktelėjo, suprasdamas, kaip jau�iasi �rinis.

��Pasiruo��s?

��Po penkių minu�ių,�� tarė Denas. Jis nuvalė kompiuterio klaviatūr� ir pel�, po to susuko ir i�sine�ė �iuk�lių mai��. Atidar�s duris, pa�iūrėjo, ar koridorius tu��ias, ir liepė �riniui i�eiti. I�ėj�s i� Gordono buto, u�rakino duris ir, stengdamasis atrodyti kuo ramesnis, i�ėjo i� pastato. Įlip�s į �rinio automobilį, jis pajuto, kad smarkiai prakaituoja, o galva pradėjo tvink�ioti. Jis vos neapalpo keleivio kėdėje.

��Kvėpuok, draugu�i,�� nusigando �rinis.�� Ma�iausiai norė�iau, kad u�silenktum mano ma�inoje.

��Malonu, kad rūpiniesi.

Jie va�iavo tylėdami. Denas bandė prisiminti, kas vyko per ir po apiplė�imo, bet buvo pernelyg pavarg�s. Jis u�simerkė. Kai s�monė pradėjo temti, jį pa�adino �rinio balsas.

��A� atgausiu savo pinigus i� tavo draugo,�� kalbėjo jis.

��Mes abu atgausim.

��Noriu susitikti su juo rytoj.

���rini, pasikliauk manim�� duokim jam kelet� dienų.

��Duodu daugiausia dvi dienas. Tai�� viskas.

�rinio veidas patamsėjo nuo pyk�io, kai jis pagalvojo apie visus įvykius.

��Patikėk manimi�� a� tikrai nepamir�iu, kaip jie laikė į mus nukreiptus ginklus.

Denas linktelėjo. Jis bandė nesumerkti akių, ta�iau vokai apsunko ir akys pa�ios merkėsi. �rinis vėl jį pa�adino.

��A� tav�s nepaliksiu,�� pasakė jis.

���inau,�� sumurmėjo Denas, nors gerai nė nei�girdo, k� kalbėjo �rinis.

��Tikrai. Kai atgausiu i� D�oelio savo dalį, pus� pinigų duosiu tau.

Denas �iūrėjo prie� save. Por� minu�ių patylėj�s, �rinis paklausė Deno, k� �is ruo�iasi daryti su bėrimu.

��Atrodai dar pras�iau.

��Ne�inau. Manau, policija manys, jog ten buvo Lombardas. Mano alergija neturėtų niekam u�kliūti.

�rinis priva�iavo prie savo namų. Pastat�s ma�in�, paklausė Deno, ar �is nenorėtų pas jį u�sukti ir pabaigti tekil�.

��Turime i�gerti u� Gordono atminim�,�� pasiūlė jis.

Denas pagalvojo ir papurtė galv�.

��Man�s laukia Kerol.

��Tada pabaigsiu butelį vienas.

�rinis paniuro ir trumpam mintimis ka�kur nuklydo. Atsipeikėj�s jis pasisuko į Den�.

��Pasimatysime po dviejų dienų,�� tarė jis.

Denas linktelėjo ir i�lipo i� ma�inos.

***

�Pinigai�� tai gazas. Griebk, kiek gali, ir parūkyk ha�i�o4�,�� u�dainavo Hoferis.

��Gal u�si�iaupsi?

Hoferis, �viesdamas ta pa�ia pla�ia �ypsena, at�ovė:

��Kas tau darosi? Nepatinka, kaip a� dainuoju?

D�oelis i�siviepė, lėtai trindamas smilkinius ir alkūnėmis prilaikydamas vair�:

��Tu neturi klausos�� �tai kur problema.

�Pinigai�� tai smūgis. Tik neprisidek, ko nereikia5�,�� toliau repavo Hoferis.

��Juk liepiau tau u�si�iaupti,�� D�oelis skersomis pa�velgė į Hoferį.�� Antr� kart� nebekartosiu.

Hoferis negalėjo nustygti vietoje ir muistėsi kėdėje.

��Tu man pavydi, �mogau.

��Eik �ikt. Man galv� skauda ne tik nuo tavo bliovimo, bet ir nuo to, kaip i�kraipai dainos tekst�. Negadink �Pink Floyd�.

Hoferis pliauk�telėjo kelis kartus sau per deln�.

��Dabar a� toks apsine��s,�� tarė jis.�� Norė�iau parūkyti geros �olytės.

��Taip, būtų puiku,�� ironi�kai sutiko D�oelis.�� Gal susistabdome pirm� pasitaikiusį policinink� ir papra�ome jo, kad apie�kotų mūsų ma�in�? �ioplys,�� galiausiai burbtelėjo.

��Tu per daug nerviniesi,�� trumpai drūtai pasakė Hoferis.�� Veikim k� nors, �mogau. Turime ginklų ir slidininkų kaukes. Pirma pakelės kolonėlė, k� manai? Galėtume pagriebti grynųjų ir pa�iūrėti, kaip koks �iknius stena, i�vyd�s du �AK-47�.

D�oelis �altai pa�iūrėjo į bendrinink� ir jo apatinė lūpa pa�aipiai i�sikreipė.

��Gal ver�iau grį�k prie �Pink Floyd� parodijos...�� pasiūlė jis.�� Būtų daug geriau, nei klausytis �ių tavo genialių idėjų.

Hoferis atki�o jam vidurinį pir�t� ir laikė tol, kol D�oelis jo nenulenkė savo i�tiestais pir�tais.

��Nesuprantu tav�s, D�oeli. Mes tai padarėm, �mogau�� mes apiplė�ėm bank�! Mes pabėgom ir turim visus pinigus! Ko sėdi visas surūg�s?

��Jei dar nepastebėjai, a� nu�ud�iau �mogų,�� sumurmėjo D�oelis vos įkvėpdamas.

��Negird�iu, �mogau, k� sakai?

��Sakiau, kad a� nu�ud�iau �mogui�� garsiau pakartojo D�oelis.�� Jei dar pratarsi nors vien� �odį arba i�leisi bent kokį gars�, i�mesiu tave i� ma�inos�� prisiekiu.

Hoferis buvo bepradedantis barbenti į automobilio prietaisų skyd�, bet D�oelio �vilgsnis jį sustabdė. Po kelių minu�ių, va�iuojant tyloje, D�oelio veidas staiga i�sikreipė, ir atrodė, kad jam kas būtų trenk�s į pilv�.

��Kodėl jam reikėjo nu�auti tas dvi moteris?

��Jis buvo kuoktelėj�s.

��Ar girdėjai, apie k� jis kalbėjosi su ta mergina?

��Nieko negirdėjau.

��Jai geriau �inoti...

D�oelis papurtė galv�, jo apatinė lūpa atlipo nuo dantų.

��Geriau neatsikalbinėti prie� tip�, į tave įrėmusį ginkl�, k� jis besakytų,�� t�sdamas �od�ius, kalbėjo D�oelis.

��Gal j� tiesiog u�kniso?

��Kodėl galėjo u�knisti?

��Ne�inau, gal ji prisiminė, kad jis ka�kada graibė jai u�pakalį.

D�oelis pabalo, �iūrėdamas į Hoferį.

��K� turi galvoje?

Hoferio veide vėl pasirodė kreiva �ypsena:

��Jos buvo gra�us u�pakaliukas, �mogau. Kaip dvi prisirpusios suspaustos kriau�ytės.

��Na, ir kas?

��Taigi a� negalėjau susilaikyti ir gryb�telėjau progai pasitaikius.

��Tu�� tikras idiotas.

��Ei, i� kur a� galėjau �inoti, kad tas pami�ėlis pradės j� kabinti? Draugu�i, ji tikrai gerai jam nudavė. Jis jai�� taip pat,�� pasakė tyliau.

D�oelis sėdėjo tiesus, tik jo akių obuoliai judėjo, nu�iūrinėjant Hoferį.

��Papasakok man dar kart�, kodėl tave are�tavo.

��O kam? Jau pasakojau tau prie� daug metų.

��Noriu i�girsti dar kart�.

Hoferis perbraukė lie�uviu per lūpas ir ėmė kalbėti.

��Nėra �ia k� pasakoti... Buvau per daug i�gėr�s ir �lapinausi viename skersgatvyje, kai ka�kokia nervinga ma�a princesė pradėjo rėkt, kad ka�k� prievartauju. �tai ir viskas, �mogau.

��Anks�iau man pasakojai kitaip.

��Tikrai?

��Taip. Sakei, kad buvai savo ma�inoje su prostitute, o kai priva�iavo policija, ji pradėjo rėkti, kad j� prievartauji.

Hoferio akys apsiniaukė ir jis linktelėjo.

��Taip, tai tikrai galėjo nutikti.

��Tu, kalės vaike, visus tuos metus man melavai. Bandei i�prievartauti t� mergin�?

��Koks dabar skirtumas? Baga�inėje guli du mai�ai pinigų. Vienas�� tau, kitas�� man. Tai dabar svarbiausias dalykas.

��Vienas�� tau, kitas�� man?�� pakartojo D�oelis.

��Mes pasidalinsime pinigus per pusꠗ apie tai ir kalbu.

��Mes nesidalinsime pinigų per pus�. Tau priklauso dvide�imt procentų.

��Nemanau.

��K� rei�kia�� tu taip nemanai? Toks buvo susitarimas, kvaily!

��Susitarimas pasikeitė tada, kai nudėjai t� pakvai�ėlį ir atsikratei �efo bei jo ma�ojo draugo.

��Kas taip sako?

��Susitarimas yra susitarimas.

Hoferis sukry�iavo rankas, jo ma�os apsiblaususios akys atrodė negyvos ir �altos.

��Bet kokiu atveju, pasiimsiu pus� tų pinigų.

Kai D�oelis pa�velgė į Hoferį, jo automobilis staiga atsidūrė ties skiriam�ja linija, ir jis turėjo staiga pasukti vair�, kad kaktomu�a nesusidurtų su sunkve�imiu. Krovininio automobilio vairuotojas i�raudo, jo akys i�sipūtė, kai nuspaudė ma�inos garso signal� ir garsiai suriko. D�oelis �altai pa�velgė į vairuotoj� prie� nusukdamas, tik jo rankos buvo i�balusios, kai pagriebė vair�.

��Tu nori mane apiplė�ti ir sulau�yti mūsų susitarim�,�� sunkiai i�tarė D�oelis, beveik �nab�dėdamas.�� Mes pasidalinsime tuos pinigus, pusgalvi,�� sutiko jis.

��Duodi �odį? Pasidalinsime lygiai per pus�?

��Argi ne tai a� k� tik pasakiau?

���mogau, pakartok.

��Gerai. Duodu tau �odį. Pasidalinsime pinigus. K� dar nori i� man�s prievarta i�gauti?

Hoferis ore sugniau�ė kum�tį.

���mogau, elgiesi labai teisingai. Mes pasidalinsime pinigus, kai atvyksime į viet�.

��Net nesvajok. Nė vienas i� mūsų nepalies pinigų, kol viskas neaprims.

��K� turi galvoje?

��Mane gali įtarti dėl Gordono �mog�udystės. Vadinasi, yra tikimybė, kad policija atvyks pas mane ie�koti pinigų.

��Galime paslėpti juos pas mane.

��Tu tikras kvailys, ar ne? Jei policija susies mane su Gordono mirtimi, tai, be abejo, susies mane ir su tavimi. Turiu apie de�imt hektarų �emės. U�kasime pinigus ten.

Hoferio veidas susitraukė, kai jis pagalvojo apie �į pasiūlym�.

��Turiu geresn� idėj�. Tu paslėpk vien� krep�į, o a� surasiu, kur padėti kit�.

��Atleisk, draugu�i, bet a� nerizikuosiu. Nenoriu, kad mano gyvenimas priklausytų nuo tav�s.

��Nesuprantu, kur problema.

��Jau sakiau tau, be to, daviau �odį. Ko dar nori?

Hoferis nenoromis, bet su juo sutiko.

��Tu juk pa�įsti mane jau penkiolika metų. Ar kada esu sulau��s pa�ad�?

��Gerai, sutinku.

Prie� nusisukdamas, D�oelis �altai pa�iūrėjo į Hoferį. Atvykus į viet�, jis paliepė Hoferiui paimti krep�ius su pinigais, o pats nuėjo atne�ti poros kastuvų. Kai grį�o, Hoferis ap�iūrinėjo vien� krep�į.

��K� tu darai?

��Man reikia trupu�io pinigų, �mogau. Pasiimsiu tik tūkstantį dolerių.

��Parodyk, k� turi.

Hoferis laikė de�imt banknotų po �imt� dolerių. D�oelis nusiviepė ir pritariamai linktelėjo.

��Gerai jau,�� tarė.�� Padėk tuos pinigus ir �iupk krep�ius.

Hoferis susigrūdo pinigus į ki�en�. U� D�oelio namo �elian�ios pievelės driekėsi did�iuliai plotai mi�kų. Einant per mi�k�, Hoferis pastebėjo u� D�oelio juosmens u�ki�t� keturiasde�imt penkto kalibro pistolet�.

��Kam tu jį ne�iesi?�� paklausė jis.

��Dieve �ventas, m�styk galva! �iuo ginklu a� nu�oviau Gordon�. Kaip manai, kodėl jį ne�uosi?

Hoferis nervingai apsilai�ė lūpas, �iūrėdamas į ginkl�.

��Ne�inau,�� pasakė jis.

��Man reikia jį u�kasti, kvaily.

��Ir tiek?�� paklausė Hoferis, nervingai �iūrėdamas tai į D�oelį, tai į �autuv�.

��O k�, manei, a� ketinau su juo daryti?

��Tu davei man �odį, nepamir�k.

���inau. K� turi galvoje?

Hoferis papurtė galv�.

��Nesvarbu.

Jie ėjo mi�ku apie de�imt minu�ių, kai D�oelis nusprendė, kad jau pakankamai toli.

��U�kasime krep�ius �alia to didelio akmens,�� tarė jis. Ma�daug u� dvide�imties pėdų buvo nedidelė proskyna.

D�oelis ir Hoferis �iupo įnagius ir i�kasė trijų pėdų gylio duob�. Hoferis, visas suprakaitav�s, numetė kastuv�.

��Manau, u�teks,�� tarė jis.

��Dar ne. Jei gausiai lis, į krep�ius gali patekti vandens. Turime i�kasti gilesn� duob�.

��Pats ir kask,�� nesutiko Hoferis.�� Man jau gana. Hoferis jau rop�tėsi i� duobės ir buvo i�ki��s vien� koj�, kai D�oelis jį sugriebė ir sviedė atgal. Hoferis nusileido kietai�� smūgis supurtė jo vidurius. Atsimerk�s jis pamatė, kad D�oelis laiko atki��s pistolet�. Ramstydamasis D�oelis i�ropojo i� duobės.

��Tu man pa�adėjai,�� kaip mald� kartojo Hoferis dreban�iu balsu.

��A� pa�ado nesulau�ysiu,�� pasakė D�oelis.�� Sakiau, kad reikia gilesnės duobės.

Hoferis i� lėto atsistojo.

��Geriau pradėk kasti,�� paliepė D�oelis.

Hoferis pastvėrė kastuv� ir ėmėsi darbo. Kasant duob�, jam linko keliai. Vien� akimirk� kojos nei�laikė ir jis parklupo ant vieno kelio.

��Kask, kask,�� įsakinėjo D�oelis.

��D�oeli, pamir�k lygias dalis. Man u�teks ir dvide�imties procentų,�� pasakė Hoferis.

��Sakiau, kask.

��Sakau, man u�teks ir dvide�imties procentų.

��O a� liepiu kasti toliau.

Pakėl�s akis į vir�ų, Hoferis pravirko.

��Tu man �adėjai,�� maldavo jis.

��A� i�tesėsiu pa�ad�. Juk gerai mane pa�įsti ir tai �inai.

��Tu nori mane nu�udyti!

��Sakiau tau, i�tesėsiu savo pa�ad�,�� kartojo D�oelis.

Apsiblaususiomis akimis, vis dar kūk�iodamas Hoferis vargais negalais atsistojo. Jo rankos drebėjo, auk�tyn �emyn kilnojant kastuv� su �emėmis. Kai duobė buvo keturių pėdų, D�oelis liepė jam sustoti.

��Padėk kastuv�,�� sukomandavo D�oelis, įrėm�s pistolet� Hoferiui į krūtin�.

��Tu man pa�adėjai!�� subliuvo Hoferis.

��Jei būsi gyvas, kai dalinsimės pinigus, gausi pus�,�� pasakė D�oelis �altu balsu ir i��ovė.

Nuo smūgio Hoferis griuvo ant nugaros. Apsvaig�s, ta�iau dar neprarad�s s�monės, jis palietė krūtin� ir �iūrėjo, kaip pro pir�tus sunkiasi kraujas. Tada pa�iūrėjo į D�oelį.

��Mes pa�įstami jau penkiolika metų,�� pasakė, sunkiai kvėpuodamas.

��Gordon� pa�inojau dar ilgiau,�� pasakė D�oelis ir paleido dar tris �ūvius į Hoferį.

I� prad�ių Hoferis gulėjo ramiai, po to vos sujudėjo, kol galiausiai bandė atsisėsti. Nepatenkintas, kad nepasiėmė dar vienos apkabos, D�oelis numetė tu��i� ginkl� į duob�, �iupo kastuv� ir pradėjo kasti. Kai Hoferio kūnas jau buvo padengtas nestoru �emių sluoksniu, jis vis dar bandė pasikelti. Hoferio kūnas nenustojo tampytis tol, kol duobė nebuvo u�kasta.

D�oelis sulygino �em� ir lėtai suskai�iavo iki de�imties, klausydamasis, ar nei�girs kokio bruzdesio. Jis pamanė, kad vėliau ant Hoferio kapo pasodins avie�ių krūmų. Perbrauk�s ranka per kakt�, D�oelis pasiėmė abu krep�ius ir nukulniavo namo.

***

Aleksas Resnikas surado Petrenk� ma�ame rusų restorane Esekso gatvėje. Petrenka sėdėjo su trimis vyrais, ant stalo ledų kibirėlyje �alo butelis degtinės �Cristall� ir buvo padėta lėk�telė ikrų. Gėrė keturiese. Petrenka atrodė linksmas, kai Resnikas priėjo prie jų stalo.

��Pakvies�iau prisijungti, detektyve, deja, mūsų staliukas jau pilnas.

��Atėjau �ia ne gerti su tavimi.

��Ne? Kaip gaila... Juk degtinė�� geras dalykas. �inoma, jei at�aldyta iki tinkamos temperatūros, ko amerikie�iai da�niausiai nesugeba. Dar pridedi kelias bruknių uogas ir gauni ka�k� nepaprasto.

Prie stalo sėdėj� kiti trys vyrai linksmi �ypsojosi. Resnikas tarė:

��Labiau mėgstu burbon�.

Petrenka savo kompanionams ka�k� pasakė rusi�kai, ir �ie pradėjo juoktis. Atsisuk�s į Resnik�, jis �yptelėjo.

��Tau reikėtų praplėsti akiratį. Bent jau paragauk �itų,�� Petrenka parodė į ikrus.�� Silpnai sūdyti did�iojo er�keto ikrai�� patys geriausi.

Petrenka pakabino krekeriu truputį ikrų ir i�tiesė delikates� Resnikui. �is �vilgtelėjo į traputį su ikrais ir papurtė galv�.

���uvų kiau�inėliai? Ne, a�iū. Man reikia su tavim pasikalbėti. Gal tavo draugai galėtų trumpam mus palikti?

Petrenka apgailestaudamas papurtė galv�, dėdamasis į burn� krekerį ir lėtai jį kramtydamas.

��Neįsivaizduoji, k� prarandi,�� tarsi negirdėdamas Alekso �od�ių, kalbėjo Petrenka.�� Abejoju, ar, gaudamas tokį atlyginim�, kada nors galėsi paragauti ko nors pana�aus. Pats kaltas. Apie k� nori pakalbėti?

��Policijos reikalai.

��Ai�ku. Mano draugai liks,�� nukirto Petrenka.�� Kas nutiko, detektyve? Dar vienas senyvas vyri�kis parkrito ir prasiskėlė galv�?

��Apiplė�tas bankas. Viena moteris nu�udyta, kitos būklė�� kriti�ka.

��Ir?.. Kelint� valand� tai įvyko?

��Apie antr�.

Petrenka vėl kreipėsi į kompanionus rusi�kai, sukeldamas jų juok�. Tada dalyki�kai kreipėsi į Resnik�:

��Veltui gai�ti laik�. Sėdime �ia nuo pietų. O gal man reikėtų pasikalbėti su savo advokatu dėl �ių į�eidinėjimų?�� pasi�aipė rusų matininkas.

��Tu nesupratai, Petrenka. Nesiruo�iu tav�s kaltinti.

��Tai ko tada nori?�� nesuprato �is.

��Apiplė�ti tavo seifai �Lynn Capital�. Reikia, kad para�ytum parei�kim�.

Linksmybės staiga baigėsi. Petrenkos �vilgsnis vėl tapo �altas ir susting�s.

��Kokius �ia �aidimus �aidi, detektyve?

��Ne�aid�iu jokių �aidimų.

Resnikas i�sitraukė i� ki�enės u�ra�ų knygel� ir perskaitė apvogtų seifų numerius.

��Jei netiki, turiu ir nuotraukų.

Petrenka Ūktelėjo. Jo veidas i�balo. Sustingusiais pir�tais jis paėmė i� Resniko fotoaparat� ir skystųjų kristalų ekrane įdėmiai per�iūrėjo visas nuotraukas. Kai gr��ino įrodymus Resnikui, Petrenkos veido bruo�ai prarado �mogi�kum�, jis tapo pana�us į roplį.

��Juokingiausia, kad buvo apvogti tik tavo seifai.

��Jokių kitų nei�plė�ė?�� pasitikslino Petrenka.

��Ne. Atrodo, jie nusitaikė į tave. Gal įsivaizduoji, kas tai galėjo padaryti?

Petrenka sėdėjo ramiai, nejudėdamas, �velgė prie� save bejausmėmis stiklinėmis akimis. Resnikas akimirk� �iūrėjo į jį, vos galėdamas sutramdyti ironi�k� �ypsen�.

��Turiu �inoti, kas buvo tose dė�ėse,�� pasakė Resnikas kokiu įmanoma formaliausiu tonu.

Petrenka pasimet�s pa�iūrėjo į Resnik�, tarsi nesuprasdamas, ko jis �ia vis dar stovi. Suvok�s, ko �is pra�o, Petrenka piktai pasipurtė:

��Tai asmeni�ka, detektyve. O dabar, jums leidus...

��Atleisk, bet buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas,�� neatly�o Resnikas.�� Turi man atsakyti, kas buvo seifuose. Jei ne, teks kalbėti prie� did�i�j� �iuri. Beje, man labai patiktų tave are�tuoti u� trukdym� nusikaltimo tyrimui.

Petrenka sėdėjo, nerodydamas jokių emocijų, �altas akis įsmeig�s į Resnik�. Po minutėlės jis nusisuko ir prisipylė stikliuk� degtinės.

��Tuose seifuose nieko nebuvo,�� pasakė jis.

��Mokėjai bankui u� a�tuonis tu��ius seifus?

��Ketinau u�daryti savo s�skait� tame banke.

��Kas dar �inojo tavo seifų kodus?

Petrenka gū�telėjo pe�iais:

��Kiek �inau, niekas. Detektyve, nuo degtinės man norisi miego. Nemanau, kad �iandien galėsiu jums kuo nors padėti.

��Gerai, nesijaudink. Esu tikras, kad tose dė�ėse nebuvo nieko vertingo�� gal tik popieriai bei kiti nereik�mingi daiktai. Gali neabejoti, kad surasiu to įvykio kaltininkus ir su�inosiu, kas buvo tuose seifuose. Jei reikės, dirbsiu, tirdamas �i� byl�, dvide�imt keturias valandas per par�, septynias dienas per savait�. Neabejok tuo�� kai rasiu, tu pirmas apie tai su�inosi.

Du vyrai susi�valgė, suprat�, k� Resnikas turėjo galvoje. Detektyvui i�ėjus, Petrenka vis dar �iūrėjo abejingu �vilgsniu ir lėtai sugniau�ė kum��ius.

��Tas �ydas,�� i�ko�ė jis pro dantis,�� atėjo �ia pasity�ioti. Vien� dien� a� pats su juo susidorosiu.

Jis pasisuko į Jurijų Tolkov�, sėdėjusį jam i� de�inės, ir tarė:

��Pasidomėk, ar arabai pasiliko lagamin�.

Jurijus linktelėjo, nustūmė kėd� ir pakilo nuo stalo. Kiti du vyrai nusekė jam įkandin, palikdami kum��ius begniau�antį Petrenk�.

17

Pama�iusi savo vyr�, Kerol susirūpinusi paklausė:

��Kas nutiko tavo veidui?

Denas atsargiai prilietė �andikaulį.

��Pietums �rinis gamino l�ius su �aliuoju kariu. Mane nuo jų ka�kodėl i�bėrė.

Kerol suraukė antakius ir priėjo ar�iau.

��Keista,�� tarė ji, įdėmiai ap�iūrinėdama bėrim�,�� tav�s niekada neberdavo nuo azijieti�ko maisto. Be to, tas bėrimas labai keistas, i�berta tik nosis ir �andikaulis.

��Manau, nieko rimto,�� Denas numojo ranka.�� A� labai pavarg�s. Einu į vir�ų prigulti.

Kerol nepatenkinta linktelėjo.

��Netrukus bus pietūs. Prane�iu, kai valgis bus paruo�tas. Beje, vos nepamir�au, tau skambino Gordonas.

Vien� sekundės dalį Denas pamanė, kad jo �irdis sustos. Vos pastovėdamas ant kojų, jis paklausė Kerol, kelint� valand� tai buvo.

���į ryt�, i�kart po to, kai i�ėjai.

��Ar jis k� nors sakė?

��Norėjo su tavimi pakalbėti.

��Numig�s jam perskambinsiu,�� tarė Denas.

Kopdamas laiptais į vir�ų, Denas tikrai jautėsi i�sek�s.

U� visk� labiausiai dabar jis tro�ko atsigulti į lov� ir u�simerkti. Pasislėpti nuo visų tamsoje. Miegamajame Denas u�traukė u�uolaidas ir griuvo į lov�. Gulėdamas galvojo apie mel�, i�tart� Kerol. Anks�iau Denas niekada jai nemeluodavo�� nė karto. Dabar tai darė nuolat. I� prad�ių jautėsi dėl to kaltas, net kentėjo s��inės priekai�tus. Vėliau nieko nebejausdavo. Denui net buvo keista, kaip lengva meluoti.

Jis jau buvo įming�s, kai ka�kas kambaryje u�degė �vies�. Jis pamatė ateinan�i� Kerol, jos veidas buvo nuraud�s i� susijaudinimo.

��Nepatikėsi, k� rodė per �inias,�� tarė ji, vos atgaudama kvap�.

Denas pakilo ir atsisėdo, Kerol įjungė televizorių miegamajame. Pagrindinė �inių naujiena buvo banko apiplė�imas. Kai ekrane pasirodė Margaritos Viljams vidurinės mokyklos baigimo nuotrauka, Denas norėjo susiriesti į kamuoliuk� ir tamsiame kampe numirti. Reporta�e buvo prane�ta, kad kita moteris yra gydoma intensyviosios terapijos skyriuje ir gydytojai nėra tikri, ar ji i�gyvens. �Tikslesn� informacij� galėsime pateikti per artimiausias keturiasde�imt a�tuonias valandas�,�� sakė vienas i� gydytojų.

Atrodė, kad �is reporta�as t�sis am�inai. Denas sėdėjo i�bly�k�s, apmir�s i� baimės, kad tuoj pamatys Gordono nuotrauk�. Netrukus jis i�girdo, kad netoli banko rastas negyvas vyras, ma�daug penkiasde�imties, vilkėjo �Grateful Dead� mar�kinėlius ir �ortus. Policija spėjo, kad jį nu�udė banko plė�ikai�� grei�iausiai norėdami atsikratyti liudininko. Gordono kūno jie neparodė, tik pie�inį, kuriame pavaizduota, kaip jis turėjo atrodyti gyvas. Policija pra�ė visų, k� nors apie jį �inan�ių, kreiptis į Lyno policijos nuovad�. Kerol net aiktelėjo, i�vydusi pie�inį.

���inai, į k� jis pana�us?�� apstulbusi tarė ji.

Denas papurtė galv�.

��Tai tikrai Gordonas,�� buvo įsitikinusi Kerol.�� Dar tie �Grateful Dead� mar�kinėliai...

��Nebūtinai,�� tarė Denas.�� Daugybė �monių vilki tokius mar�kinėlius. Be to, jis visai nepana�us į Gordon��� tik senyvo am�iaus vyri�kis.

��Jis man labai pana�us į Gordon�,�� įsikando Kerol.�� Gal paskambink jam? Įsitikink, ar jis namie.

��Paskambinsiu jam vėliau.

��Sakau tau, tai tikrai jis,�� susijaudinusi kalbėjo Kerol.�� Jei jam nepaskambinsi, a� tai padarysiu.

Neapsikent�s Denas pakėlė ragelį ir surinko kino teatro informacijos telefono numerį. Palauk�s, kol i�girdo įsijungiant balso pa�t�, jis apsimetė, kad paliko �inut� Gordonui, ir padėjo ragelį. Kerol nervingai gr��ė rankas.

��Jo nėra namie,�� prane�ė Denas.�� Bet tai nieko nerei�kia. Jo niekada nebūna. K� gali �inoti, gal jis dabar pakeliui į D�ersio pakrant�.

��Skambinu policijai,�� ry�tingai nusprendė Kerol.�� Sakau tau, tai tikrai jis.

Denas sustabdė Kerol, siekian�i� telefono.

��Juk pa�įsti Gordon�. Jei į jo namus pasiusi policij�, jis grei�iausiai daugiau niekada nebenorės su manimi kalbėtis.

��Kalbi taip, tarsi tai būtų did�iulis nuostolis,�� pasakė Kerol pusiau juokais.

��Gordonas nėra blogas vyrukas.

��Jis labai keistas. Kai su juo kalbu, da�niausiai nieko nesuprantu.

Kerol papurtė galv�.

��Įdomu, k� jis ten veikė?

��Kodėl esi tokia tikra, kad tai jis? Sprendi i� �ito pie�inio?

��Tikrai manau, kad tai jis,�� tarė ji, ta�iau jos balse pasigirdo abejonė. Ji dvejojo minutėl� ir vos pravėrė lūpas.�� Kai �iūrėjau �inias apa�ioje, jie minėjo, kad nesuveikė banko apsaugos sistema. Ar tai ne ta pati sistema, kuri� jiems kūrei?

��A� j� tik suprojektavau. Jei, u�uot samd� specialistus i� Indijos, jie būtų leid� j� kurti man, esu tikras, sistema būtų suveikusi.

��Esi tikras, kad sistema nesuveikė ne dėl tavo klaidos?

��Taip, visi�kai. Ko tu nerimauji? Manai, kad po �ito man�s niekas nebesamdys?

Kerol bandė nusi�ypsoti, ta�iau �ypsnys greitai dingo.

���iomis dienomis nerimauju dėl daug ko,�� pasakė ji.�� Juk nesijauti labai pa�eng�s, kai į tavo sukurt�...

��Suprojektuot�,�� pataisė j� Denas.

��...kai į tavo suprojektuot� banko sistem� ka�kas įsilau�ia,�� prat�sė savo mintį Kerol.�� Gal tau reikėtų i�trinti t� paskutinį punkt� i� savo gyvenimo apra�ymo?

��Gal tai ir nebloga mintis,�� sutiko Denas.

��Manai, jie kaltins ir tave?�� paklausė Kerol nerimo perkreiptu veidu.

��Esu tikras, kad savo darb� atlikau gerai. Jei ir buvo kokių problemų, tai�� sistemos diegimo bėda. Taip da�niausiai ir nutinka, kai galvojama tik apie pinigus, o programas patikima kurti pras�iausiai apmokamiems specialistams. Nesijaudink, gerai?

��Stengsiuosi. �is įvykis�� labai keistas,�� pridūrė Kerol.�� Ypa� dėl to �mogaus pie�inyje, labai pana�aus į Gordon�.

Denas bandė nekaltai pajuokauti. Pakil�s i� lovos jis jautėsi netek�s jėgų, tarsi sirgtų sunkia gripo forma. Jis girdėjo, kaip apa�ioje Kerol pasibeldė į Siu�ės ir Gario kambario duris, kviesdama juos pietų. Kai visi susėdo prie stalo, Denas negalėjo pa�iūrėti į savo vaikus ir pakelti minties, kad �ie �iūri į jį. Jis vos kilstelėjo galv� nuo lėk�tės. Po apiplė�imo jis vis dar buvo �oko būsenos. Visa ta įvykių grandinė jį dar labiau prislėgė. Negyvi du �monės, viena moteris sunkiai su�eista, ir viskas dėl jo kaltės. Gordonas ir ta jauna mergina guli morge, ir jis dėl to kaltas. Jis...

�K� a� padariau...�� sukosi jo galvoje.�� Dieve, k� a� padariau..

Kerol papasakojo vaikams apie apiplė�im� ir pasakė, kad tai tas pats bankas, kuriame prie� mėnesį dirbo jų tėvas. Jai kalbant, Denas jautėsi �irnio dyd�io, toks menkas ir apgailėtinas, o jos �od�iai smigo jam giliai į �irdį.

��Oho,�� pasakė Garis.�� Tėti, k� tu būtum dar�s, jei �iandien būtum buv�s banke, ir ten įsiver�tų gauja ginkluotų vyrų?

Denas pajuto įdėmų Gario �vilgsnį. Jis jautėsi purvinas, sergantis, tarsi galėtų savimi apkrėsti �mon� ir vaikus. Jis nebegalėjo tverti �io jausmo.

�K� a� padariau�� sau, jiems... K� a� padariau jiems?�

��Ne�inau,�� atsakė jis sūnui, springdamas savo �od�iais.

Siuzė taip pat ka�ko paklausė apie apiplė�im�. Kaip jis galėjo sėdėti ir jų klausytis? Kaip jis galėjo?

Denas pastūmė kėd�.

��Prastai jau�iuosi,�� pasakė jis Kerol.�� Einu į vir�ų prigulti.

Jo �mona suraukė antakius tarsi nustebusi.

��Gal tau padėti nusine�ti pietus į vir�ų?�� paklausė ji.

��Ne, viskas gerai. Neturiu apetito.

Prie� nusisukdamas Denas pamatė susmigusius jų �vilgsnius. Kerol atrodė sunerimusi ir pasimetusi. Siu�ės i�rai�ka buvo pikta, ji sėdėjo susiraukusi. Netgi Garis atrodė �okiruotas.

�Net nenorėdamas jų įskaudinti, a�...��� Denui pasidarė silpna. Jis lėtai i�ėjo i� valgomojo ir pasuko laiptų link. Jo kojos, �altos ir apmirusios, neklausė kūno. �velgdamas į laiptus, jis ne�inojo, kaip pajėgs jais u�kopti, ta�iau privalėjo atsigulti ir įtikinti save, kad viskas bus gerai.

***

Kapitono Keneto Hedlio �viesios mėlynos akys nedegė d�iaugsmu, Resnikui įėjus į nuovad�. Jo apvalus �velnių bruo�ų veidas atrodė i�vargintas pastarųjų įvykių sukelto streso. Jis pamojo Resnikui, kad �is ateitų pas jį į kabinet�.

Kai Resnikas atsisėdo, Hedlis pyktelėj�s paklausė, kur jis buvo.

��Rinkau parodymus i� Viktoro Petrenkos.

��Voltas grį�o jau prie� dvi valandas.

��Petrenk� sunku surasti.

��Jei kartais pamir�ai, priminsiu, kad įvyko banko apiplė�imas, du �monės nu�udyti, viena moteris guli intensyviosios terapijos palatoje per�autu pilvu. Noriu, kad dabar dirbtum tik su �ia byla. Jokių darbo metu vykdomų asmeninių ker�to planų!

Resnikas gū�telėjo pe�iais.

��Mums reikėjo Petrenkos parodymų.

��Tai galėjo ir palaukti.

Resnikas tylėjo.

��Juk nepadarei nieko, kuo galėtum pakenkti sau ir mūsų skyriui?

��A�?�� nustebo Resnikas ir pasimuistė.�� �inoma, ne. Buvau labai delikatus, pasakiau, kad labai gaila, jog jam taip nepasisekė, ir pa�adėjau padaryti visk�, kad atgautume jo pavogt� turt�.

Hedlis atsiduso ir jo nosis tyliai �vilptelėjo.

��K� jis sakė?�� paklausė jis.

��Tvirtino, kad jo seifai buvo tu�ti.

��Tai jis nenori mums pasakyti, k� juose laikė?

��Galbūt tam yra rimta prie�astis?

Resnikas palinko į priekį ar�iau kapitono Hedlio.

���inia, apie banko apiplė�im� labai sukrėtė Petrenk�. Ne�inia, k� jis prarado, ta�iau ai�ku, kad tas mafiozas negali leisti, kad mes tai su�inotume. Gal kelias dienas reikėtų pasekti jį ir jo �mones ir pasi�iūrėti, kur nuves pėdsakai.

Hedlis kelis kartus sumirksėjo ir apstulb�s �iūrėjo į detektyv� Resnik�.

��Jokių �ansų. Mums ir taip trūksta �monių. Visas pajėgas skirsime banko apiplė�imo bylai.

��Visai neturi vaizduotės, Kenai.

��Gal ir ne, bet turiu asmenų, spardan�ių man u�pakalį, kol visko nei�siai�kinsime.

Resnikas abejingai linktelėjo, suvokdamas, kad diskusija beprasmi�ka.

��Turime pasirūpinti banko vadovo apsauga. Nebent nori dar vieno lavono.

��Manai, jis priki�o prie to nagus?

��Ne a�. Taip pamanys Petrenka.

��K� ruo�iesi daryti?

��Ne�inau. Nusikaltim� įvykd� asmenys ka�kaip su�inojo seifų numerius�� arba i� Petrenkos, arba i� banko darbuotojų. Neįsivaizduoju, kaip Petrenka galėtų kam nors duoti tokios informacijos. Beje, ka�kas i� banko darbuotojų turėjo i�jungti apsaugos sistem� ir vėl j� įjungti.

��Tu vis tiek neatsakei į mano klausim�. Ar banko vadovas į tai įsitrauk�s?

��Logi�kai m�stant, jis ir turėtų būti tas �mogus, nors, ties� sakant, ne�inau. Abi versijos man�s neįtikina. Tomas su Filu vis dar ai�kinosi su juo, kai i�ėjau. Kalbėjai su jais?

��Jie vis dar banke.

Hedlis lėtai papurtė galv�, jo veide pasirodė skausminga i�rai�ka.

��Magvairas per�iūri apsaugos kamerų įra�us. Gal prisijungsi ir tu? O rytoj dar paklausinėkite bando vadov�. Reikia i�siai�kinti, ar jis prie to prisidėj�s. Noriu sutvarkyti tuos reikalus, kol man�s nepribaigė skrand�io opa.

��O kaip su apsauga Braunui?

��Nepamir�au.

Resnikas ketino stotis, ta�iau staiga sustojo.

��Tas kūnas, kurį radome netoli banko. Ar jau ai�ku, kieno jis?

��Dar ne.

Resnikas linktelėjo ir paliko suvargusį Hedlį, �viesiai mėlynomis akimis �iūrintį į tolį. Jo partneris videokabinete sėdėjo vienas. Patalpa buvo ma�daug trijų metrų ilgio ir dviejų metrų plo�io, be langų. Kabinete tebuvo kasetinis videomagnetofonas ir monitorius�� skyrius tik tiek galėjo sau leisti. Prie�ais Magvair� gulėjo krūva vaizdo juostų. Jis kar�iai �yptelėjo, trumpai �vilgtelėj�s į Resnik�.

��Tvarkei asmeninius reikalus? Turėjo būti smagu.

��Ne visai. Ie�kojau Petrenkos, norėjau jį įkalbėti ra�yti parei�kim�.

��Rimtai? Kaip tas �unsnukis sutiko naujien�?

��Nekaip.

��Gaila, kad man�s nepasiėmei kartu�� būtų buv� smagu pamatyti to tipo reakcij�. Manau, �ymiai linksmiau leidai laik� nei a�.

Resnikas nusisuko, jau �inodamas, k� Magvairas jam pasakys.

��Į nuovad� buvo atvyk� Margaritos Viljams tėvai. Tas bailys Hedlis liepė man prane�ti jiems �ini�. D�iaugiuosi, kad nereikėjo lydėti jų į morg�.

Sunkiausia �iame darbe Resnikui buvo prane�ti tėvams apie jų vaikų mirtį. Dėl �ios pas�moningos prie�asties jis ir i�vyko ie�koti Petrenkos, todėl ir u�truko. Resnikas �inojo, kad, jei būtų grį��s į savo post�, Hedlis būtų jam liep�s prane�ti �ini� mirusios merginos tėvams.

��Turbūt buvo nesmagu,�� supratingai pasakė Resnikas.

��Taip, bet juk tai irgi mūsų darbas, ar ne? Taigi kol tu linksminaisi, a� be perstojo dirbau. Ir �inai, k�? Viena kamera fiksavo vaizd� patalpoje, kurioje įrengta apsaugos sistema. Per�iūrėjau visas vaizdajuostes�� nuo vakar vidurnak�io iki apiplė�imo į kabinet� niekas nebuvo įėj�s.

��Sistema galėjo būti i�jungta prie� kelias dienas.

��Galbūt. Pa�iūrėk,�� Magvairas i�ėmė įdėt� juost� ir pakeitė j� kita, gulėjusia atskirai nuo kitų. Atsivert�s u�ra�ų knygel�, jis pasuko vaizd� iki reikiamos vietos ir įjungė įra��. Jame buvo matyti, kaip Kreigas Braunas u�dus�s ir suri�tomis rankomis bėga į apsaugos kabinet� ir ima desperati�kai ie�koti raktų, jo kaklas ir kakta buvo �lapi nuo prakaito. Atidar�s duris, jis sustojo, kelias sekundes �valgėsi po patalp� ir atrodė akivaizd�iai pasimet�s.

��Matei?�� sustabd�s įra��, paklausė Magvairas.�� Kabinete jis nieko nelietė, neįjungė ir nei�jungė apsaugos sistemos, nes ji jau buvo įjungta. Vadinasi, ji buvo įjungta ir apiplė�imo metu.

��Kodėl tada ji nesuveikė?

��Gal niekas i� darbuotojų nenuspaudė pavojaus signalo mygtuko?

��Braunas teigia, kad nuspaudė,�� tarė Resnikas.

��Skambinau Tomui. Trys kasininkai irgi tvirtino, kad nuspaudė aliarmo mygtuk�. Gal jie visi meluoja?

��Keturi banko darbuotojai, įtraukti į nusikaltim�?�� Resniko galva pradėjo silpnai tvink�ioti. Jis paspaudinėjo akis, stengdamasis i�k�sti skausm�.

��Per daug. Nebūtų i�degꠗ kuris nors vienas tikrai būtų visk� sugadin�s. Į apsaugos sistem� tikriausiai buvo įsilau�ta. Viskas darosi labai komplikuota.

��Pamatysime. Paskambinau Tomui ir papra�iau, kad paimtų pir�tų antspaudus nuo apsaugos mygtukų.

Resnikas nemanė, kad tai duos naudos: kasininkai nuolat lie�ia tuos mygtukus, kartais tiesiog norėdami įsitikinti, kad jie yra. To jis nesivargino pasakyti Magvairui, tik d�iaugėsi, kad jo partneris rodo vis daugiau iniciatyvos.

Tvinksėjimas galvoje darėsi vis įkyresnis. Resnikas visada ne�iojosi buteliuk� aspirino�� jis įsimetė por� table�ių į burn� ir lėtai jas nurijo. Detektyvas Aleksas norėjo, kad viskas �ioje byloje būtų paprasta ir kad apiplė�imo prie�astis būtų i�jungta apsaugos sistema. Mintis, kad reikės ai�kintis, kaip buvo nulau�ta apsaugos sistema, jam kėlė nepakeliam� galvos skausm�.

��Ar jau per�iūrėjai patį apiplė�im�?�� paklausė Resnikas.

��Taip, tuoj tau parodysiu.

Magvairas įdėjo kit� vaizdajuost�, taip pat atskirt� nuo krūvos, ir atsuko viet�, kurioje buvo nufilmuoti plė�ikai. Juostoje matėsi did�ioji banko vestibiulio dalis, ta�iau joje negalėjai matyti pagrindinių durų. Resnikas �iūrėjo, kaip kaukėti vyrai įbėga, du i� jų ne�asi automatus, kitas�� pistolet�. Jis pasilenkė ir sustabdė vaizdajuost�.

��Matau penkis įsibrovėlius,�� pasakė Resnikas.

��A� irgi.

��Kaip manai, ar yra asmenų, kurių neu�fiksavo kameros?

��Ne�inau. Galbūt.

Keturi i� penkių vyrų vilkėjo raudonus kombinezonus ir mūvėjo slidininkų kaukes. Penktasis buvo apsivilk�s gelton� bėgimo kostium�. Jis taip pat turėjo slidininko kauk�, ta�iau ne toki�, kaip kitų.

��Jie planavo plė�ti bank� keturiese,�� į�valgum� pademonstravo Resnikas.�� Penkt� paėmė paskutin� minut�.

��Pa�velk, kokie tų vyrukų ginklai,�� susi�avėj�s tarė Magvairas.�� Du automatai, o tas storas vyrukas ilgais plaukais mojuoja keturiasde�imt penkto kalibro pistoletu. Mano nuomone, kiek per daug tokio banko apiplė�imui. �ie ginklai sukelia �urmulio ir triuk�mo.

��Bet kuris ginklas sukelia daug triuk�mo. Jie turbūt norėjo visus i�g�sdinti ir perimti vald�i� į savo rankas.

Magvairas susim�stė.

��Galbūt,�� sutiko jis.�� Beje, tas stambus vyras, mojuojantis pistoletu, ir �ovė į abi moteris. Jis turbūt nu�ovė ir t� vyruk� �Grateful Dead� mar�kinėliais ma�inų stovėjimo aik�telėje.

Magvairas įjungė įra�� ir stebėjo, kaip trys plė�ikai banko darbuotojus ir klientus suguldo ant pilvų ir suri�a jiems rankas bei kojas. Kiti du, ant pe�ių u�simet� po sportinį krep�į, nubėga koridoriumi, vedan�iu prie seifų.

��Deja, seifų patalpoje nėra kamerų,�� atsiduso Magvairas.�� Pasak Brauno, tai pa�eistų klientų privatum��� jie neturi teisės filmuoti jų seifų turinio.

Resnikas supratingai linktelėjo, suvokdamas, kad banko vadovas buvo teisus.

��Iki �ūvių daugiau nieko įdomaus nevyksta,�� t�sė Magvairas.�� Leisk man pasukti iki �ia.

Juostai besisukant, Resnikas pamatė kai k� įdomaus. Jis sustabdė vaizdajuost�, atsuko j� ir vėl įjungė. Vyrukas sportiniu kostiumu palinksta prie Margaritos Viljams, kad patikrintų, ar tvirtai suri�tos jos rankos. Toliau Resnikas �iūrėjo sulėtint� vaizd�: jis atsuka nugar� į kamer�, todėl labai neai�kiai, gal tik sekund�, bet vis dėlto matyti, kaip jis u�ki�a abi rankas merginai u� sijono.

��Tas ma�as storas i�krypėlis,�� su�uko Magvairas.�� Jis j� tvirkina!

Resnikas įjungė vaizd� normaliu grei�iu. Toliau vyras, mojav�s pistoletu, prieina prie Margaritos Viljams.

���tai kur tai nutinka,�� tarė Magvairas.

Vyras ka�k� sako Viljams. Jis atrodė nerūpestingas, atsipalaidav�s. Po kelių akimirkų mergina pasuka galv�, bandydama į jį geriau įsi�iūrėti. Ji įpyksta, kaklo kraujagyslės i�pampsta, kai ka�k� jam sako. Plė�ikas ima neramiai dairytis į abi puses, tarsi norėtų pabėgti. Po akimirkos jo elgesys visi�kai pasikei�ia: kūnas įsitempia, jis griebia j� abiem rankomis ir parver�ia ant nugaros. T� pa�i� akimirk� jis nutaikė į j� ginkl� ir i� vamzd�io pasipylė liepsna. Margaritos Viljams kūnas net pa�oko nuo smūgio. Po toji liko gulėti, pasukusi veid� �onu.

Resniko �andikaulis įsitempė, stebint �audymo scen�. Jis sustabdė vaizdajuost� ir i� naujo j� atsuko.

Magvairas sudejavo:

��Abejoju, ar noriu dar kart� tai �iūrėti.

��Noriu tau kai k� parodyti,�� sujudo Resnikas.�� Atkreipk dėmesį į t� vyruk� sportiniu kostiumu�� pa�iūrėk, kaip jis elgiasi, kai mergina �aukia ant to, kuris �ovė. Jo pe�iai kruta. Jis juokiasi�� jam patinka tai, kas vyksta. Dabar stebėk tre�i� u�puolik�: jis akivaizd�iai sunerim�s; kai �auti pasiruo��s vyras pakelia automat�, jis taip pat kilsteli savo ginkl�, tarsi norėdamas jį nu�auti. �ia ka�kas ne taip...�� Resnikas dar kart� per�iūrėjo vaizdajuost�, dalindamasis savo pastebėjimais su Magvairu.

��Na, gerai,�� galiausiai tarė Magvairas,�� turime por� bepro�ių. Kaip tai mums padės?

Resnikas sustabdė vaizdajuost�. Jo �andikaulis dar labiau įsitempė, be�iūrint į ekran�.

��Tam tikra prasme, banko u�puolimas atrodo labai profesionaliai suplanuotas: nulau�ta signalizacijos sistema, tiksliai pragr�ti seifai. Ta�iau esu beveik įsitikin�s, kad �ie vyrukai�� ne profesionalai.

��Jie�� bepro�iai,�� rė�ė Magvairas.�� Nori pamatyti kit� �ūvį?

Resnikas niūriai linktelėjo. Magvairas pakeitė vaizdajuost�. Merė O�Donel gulėjo �alia Viljams. Kai Viljams nu�ovė, O�Donel pradėjo rėkti. Ji atsisuko, norėdama pamatyti �udik�. Kurį laik� vyras stovėjo susting�s, o tada pradėjo ant jos �aukti. Koja jis parvertė j� ir nedvejodamas i��ovė į pilv�. Jis j� kalbino, kol �i raitėsi i� skausmo ant grindų. Resnikas pastebėjo, kad vyrukas sportiniu kostiumu nebesijuokė. Tre�iasis u�puolikas nebebandė kontroliuoti situacijos.

Resnikas per�iūrėjo likusi� įra�o dalį. Du vyrai grį�o į vestibiulį, ne�damiesi sportinius krep�ius. Jis stebėjo, kaip keturi vyrai pabėga i� banko. �audytojas pasiliko. Tarsi apduj�s, jis sustojo prie O�Donel ir laikė nukreip�s į j� ginkl�. Tada, suprat�s, kad liko vienas, i�sine�dino lauk.

Magvairas atsiduso.

��Negaliu �ito �iūrėti, tai mane sekina. Turiu pailsėti ir ko nors u�k�sti. Nori ko nors?

Resnikas papurtė galv�.

��Kurių dar nespėjai per�iūrėti?

Magvairas i�traukė i� krūvos �e�ias kasetes.

���ia�� lauko kamerų med�iaga.

Jis pakilo nuo kėdės, i�sitiesė ir, suėm�s rankomis sprand�, pajuto, kaip trak�telėjo kaklas.

��Grį�iu u� pusvaland�io,�� pasakė jis ir i�ėjo.

Resnikas atsisėdo į jo viet� ir persuko keturias vaizdajuostes, nepastebėdamas nieko įdomaus. Penktoje juostoje kamera u�fiksavo penkis vyrus, vilkin�ius kombinezonus ir su slidininkų kaukėmis, bėgan�ius link banko. Jis suie�kojo viet�, kai jie įeina į bank�. Vienas i� vyrų sustojo ir nusiėmė savo kauk�, prie� dingdamas i� kameros vaizdo. Resnikas atsuko juost� ir sustabdė vaizd�, kuriame buvo matyti ry�kus vyro profilis. Kurį laik� Resnikas tik spoksojo į ekran� ir jautė, kaip smarkiai dau�osi jo �irdis. Tada jis pratisai �vilptelėjo.

***

D�oelis i�kratė krep�ių turinį ant grindų ir antr� kart� perskai�iavo pinigus. Pirm�jį kart� jis suskai�iavo keturis �imtus tris banknotų ry�ulius�� kiekvienas i� jų buvo suri�tas dviejomis gumos juostelėmis, visos krūvelės buvo vienodo storio. Imdamas po tuzin�, jis suskai�iavo po penkiasde�imt �imto dolerių banknotų,�� tai yra penkis tūkstan�ius kiekvienoje. Vadinasi, jis turėjo daugiau kaip du milijonus dolerių. Baig�s antr� kart� skai�iuoti pinigus, jis gavo t� patį rezultat�.

Be pinigų, i� Petrenkos Denas su �riniu dar paėmė nuotraukų, įvairių dokumentų, vaizdo juostų bei kompiuterio laikmenų. Juos sudėjo atskirai ir supakavo į dė��. I� prad�ių D�oelis buvo nusprend�s anonimi�kai nusiųsti t� dė�� policijai. Nors jį �avėjo mintis pamokyti t� komuniūg� dar kart�, vis dėlto D�oelis nusprendė �iuos daiktus geriau sunaikinti. Jis �inojo, kad FTB galiausiai vis tiek atseks, i� kur atėjo siuntinys, todėl jis negalėjo rizikuoti, kaip koks pusgalvis. Jis nusprendė pasilikti pinigus ir dėl to buvo patenkintas. Be to, D�oeliui nebuvo jokio skirtumo�� sės Petrenka į kalėjim� ar ne.

Tarp grobio jis rado ir �e�is �ilkinius mai�elius, jų turinį i�bėrė ant virtuvės stalo. Deimantai, devyniolika deimantų. Jis paėmė vien��� deimantas atrodė tvirtas, sunkus ir labai akinamai �ibėjo. Akmuo atrodė tiesiog be priekai�tų, ta�iau D�oelis vis tiek nusprendė patikrinti. Jo dėdė dirbo Deimantų rajone Niujorke�� po kelių dienų D�oelis jį aplankys ir i�siai�kins, ko verti �ie akmenukai.

Vien� dien� jis sėdi su paskutiniais keliais tūkstan�iais dolerių, o kit� jau�� milijonierius. Kai Denas papasakojo jam apiplė�imo idėj�, D�oelis galvojo, jog bus laimingas, gav�s u� darb� penkiasde�imt tūkstan�ių dolerių. Jis suprato, kad Denas �inojo, k� �neka. I�skyrus Gordono beprotystes, viskas klojosi pagal plan�. Jis truputį gailėjosi, palik�s Den� nuo�alyje, ta�iau jautėsi teisus, įspėj�s jį dėl Gordono�� �imtus kartų jam kartojo, kad turės pats atsakyti u� to nevispro�io kvailystes, o save D�oelis laikė �od�io besilaikan�iu �mogumi. Denas turėjo atsiimti u� tokį savo elgesį�� jis daugyb� kartų buvo jį įspėj�s.

D�oelis nesigailėjo, kad nu�ovė Gordon�. Nebent tik to, kad nepasirūpino juo dar iki į�engiant į bank�. Prisiminus, kaip Gordonas nu�udė tas bejėges silpnas moteris, jo kraujas u�virdavo. Koks niek�as! Pasitaikius progai, jis su d�iaugsmu nu�autų Gordon� i� naujo.

Eriko gyvybės jam taip pat nebuvo gaila�� tas niek�elis norėjo sulau�yti susitarim� ir pasigvie�ti pus� pinigų! Kai buvo įtrauktas į operacij�, jam buvo pa�adėti dvide�imt procentų, ir Hoferis t� gerai �inojo. Net jei situacija pasikeitė, susitarimas liko toks pat. Be to, Hoferio bandymas lįsti prie tos merginos grei�iausiai i�provokavo Gordon�. Jis nusipelnė mirties lygiai taip pat, kaip ir Gordonas. D�oelis prisiminė, kad Erikas jam melavo apie kalėjim�, ir jį nukrėtė �iurpas. Jiedu pa�inojo vienas kit� penkiolika metų, ir kas i� to? K� jie turėjo bendro? Politik�, ginklus, pomėgį alui? Gerai, kad pavyko jo atsikratyti.

D�oelis subėrė deimantus atgal į �ilkinius mai�elius (jie grei�iausiai verti bent jau pusės milijono, toptelėjo jam), o pinigus sugrūdo į vien� i� kelioninių krep�ių. Turėdamas du su puse milijono dolerių jis galės daryti, k� panorėj�s. Nors ir ilgėsis namų privatumo, nuo�alumo, de�imties hektarų mi�ko ir rūsyje įrengtos �audyklos, D�oelis nusprendė, kad pats laikas kelti sparnus. Galbūt i�vis i� �ia i�va�iuoti ir įsikurti Floridoje? Jis nusprendė nepriimti jokių skubotų sprendimų�� reikia laiko pagalvoti. Kol kas jis truputį paremontuos sen�jį nam�, atliks tai, apie k� seniai svajojo.

D�oelis nusi�ypsojo pagalvoj�, kaip jam pasisekė. Jis pakėlė akis į lubas ir pla�iai i�si�iepė:

��Pagaliau man i�krito septynetas. Pa�iu laiku.

18

Stilvolas ir Holingsas pasirodė nuovadoje praėjus kelioms minutėms po to, kai Resnikas per�iūrėjo vaizdo įra��, kurioje u�fiksuotas Raimondas Lombardas.

��Tavo draugas i� FTB tave paliko?�� paerzino Stilvol� Resnikas.

��Lygiai penkt� jis i�ėjo,�� atsakė �is ir pasikrap�tė skruost�.�� �tai tokie tie federalinio darbuotoj o d�iaugsmai...

��Gaila. Norėjau jam kai k� parodyti.

Resnikas parodė jiems apiplė�imo įra�� ir viet�, kurioje Lombardas nusiima kauk� ir parodo veid�. Stilvolo veidas sustingo, pama�ius Raimondo Lombardo profilį.

��Turbūt juokauji,�� savo akimis negalėjo patikėti jis.�� Mes gai�tame laik� apklausdami liudininkus, kai tuo tarpu turime nufilmuot� med�iag�!

��Taigi,�� tarė Holingsas, purtydamas galv� i� nuostabos.�� Tai neįtikima, draugai.

Resnikas turėjo sau pripa�inti, kad jau�iasi geriau nei nemat�s to įra�o, vis dėlto ka�kas jį toje juostoje neramino, ta�iau pats gerai nesuvokė, kas. Jis �iūrėjo j� kadras į kadr�, dar ir dar kart�. Įėjo Magvairas.

��Neįtikima,�� pasakė jis.

��Mes prasėdėsime �ia vis� naktį,�� vėl sudejavo Stilvolas.�� Nepamatysiu nė paskutinių beisbolo perdavimų.

Atėjo Hedlis. Po daugybės pokalbių su vietiniais teisininkais, FTB, Lombardo advokatu buvo sutarta, kad įtariamasis bus sulaikytas rytojaus dien� de�imt� ryto. Niekas neatrodė patenkintas.

��Dviguba �mog�udystė, moteris intensyviosios terapijos skyriuje, ir mes dar leid�iame jam mus �okdinti ir kelti savo s�lygas?�� piktinosi Stilvolas.

Hedlis atrodė pavarg�s:

��Padariau, k� galėjau. Dar �is tas, Tomai. Mes dirbame su federaline organizuoto nusikalstamumo u�duotimi...

��Vis tiek negerai. Tai iki rytojaus ryto,�� atsisveikino Stilvolas.

��Lombardas bus atve�tas į FTB buvein� Bostono centre.

��Tikiuosi, jie nebandys tartis su tuo galva�ud�iu.

Stilvolas nutilo, jį persmelkė pyktis.

��Jūs matėte, kaip buvo nu�autos tos moterys,�� nusiramin�s tarė jis.�� Gal parodyk kapitonui vaizdajuost�, Aleksai?

��Man nebūtina jos �iūrėti.

��Ar k� nors i�siai�kinote dėl lauke rasto vyro?�� paklausė Holingsas.

Hedlio veidas sukrito. Jis papurtė galv�.

��Dar ne,�� i�tarė jis nuovargio kupinu balsu.

***

Aleksas pradelsė darbe dar kelias valandas, baigė sutvarkyti kelet� reikalų ir nutarė pa�iūrėti vienuoliktos valandos �inias�� gal jie pateiks kokių naujų faktų apie negyv� vyr�. Nieko naujo jis nei�girdo. Va�iuodamas namo jis stabtelėjo kini�ko maisto i�sine�ti.

Resnikas grį�o namo prie� vidurnaktį, pa�ildė maist� mikrobangų krosnelėje. Sukrat�s valgį į lėk�t�, padėjo �i� ant didelio tamsaus med�io stalo, kuris ka�kada priklausė jo tėvams. Kai Brajenas buvo gyvas, jis kasdien laukdavo tos akimirkos, kai Resnikas grį� namo ir pietaus su juo bei Kere. Dabar grį�ti namo Aleksui Resnikui buvo nemalonu.

Jis stengėsi valgyti greitai, kad nespėtų u�plūsti prisiminimai, ta�iau mintimis vis tiek nuklydo į praeitį. Jis galvojo apie Ker� ir apie tai, kokia ji buvo laiminga. Ji �ypsodavosi pa�ia nuostabiausia �ypsena, kai jausdavosi laiminga, o j� pama�ius Resnikui kone sustodavo �irdis.

Jau de�imt metų jis nematė tos �ypsenos. Aleksui dingtelėjo, kad penkerius metus su �mona nepalaikė jokio ry�io. Ji vienintelį kart� paskambino paklausti, kaip jam sekasi, ta�iau pa�adėjo daugiau taip nedarysianti. Ir Kerė laikėsi sau duoto �od�io.

Mintys apie t� skambutį nuteikdavo Aleks� nemaloniai. Paskutinis dalykas, kurį Kerė jam tada pasakė, buvo tas, kad ji negalėjo susitaikyti su jo �nuolatiniu bėgimu nuo Brajeno mirties fakto�. Aleksas nes�moningai perbraukė nyk��iu per stalo pavir�ių, kol aptiko ma�� griovelį. Tai�� Brajeno darbas, kai �is buvo ketverių. Resnikas prisiminė t� jo i�dykėli�k� �vilgsnį, kai Brajenas i�gramdė t� skylut� �akute. Berniukas taip did�iavosi savimi, kad laukė kokios nors tė�io reakcijos. Ir nors Resnikas labai stengėsi nutaisyti grie�t� �vilgsnį, jam nepavyko atrodyti rimtam, ypa�, kai į jį taip �iūrėjo jo vaikas. Aleksas nei�tvėr�s pradėjo juoktis, tada ir Brajenas ėmė kryk�tauti kaip pa�ėl�s.

Resnikas pakilo nuo kėdės ir siuvo po namus pirmyn atgal. Jam būtinai reikėjo judėti�� jis nenustygo vietoje. Tame bute ar, tiksliau būtų pasakyti, studijoje, sienos buvo plikos�� �iuose namuose nebuvo jokių nuotraukų ar kitų asmeninio gyvenimo prisiminimų. Nieko, i�skyrus kelias knygas, tarsi įrodan�ias, kad tuose namuose ka�kas gyvena.

Spaudimas krūtinėje atlėgo, jis vėl galėjo kvėpuoti. Aleksas labai norėjo nueiti kur i�gerti, ta�iau susilaikė. Jis da�nai eidavo i�lenkti taurelės po darbo, ta�iau suprato�� jei gers kas kart� pajut�s nostalgij� ir grau�atį, turės gerti kiekvien� vakar�. Aleksas nenorėjo tapti alkoholiku. Detektyvo darbas buvo vienintelė Resniko paguoda, dariusi jį u�imt�. Beveik kiekvien� savait� jis dirbdavo po septynias dienas ir i�eidavo i� kontoros tik tada, kai jau būdavo visi�kai nusikamav�s i� nuovargio. Tuomet grį�davo namo ir nieko nebegalvodamas u�migdavo. Nes�moningai nebegalvodamas apie Brajen�...

***

Petrenka dau�ė bokso kriau�� jau tris valandas, bandydamas i�lieti susikaupusi� energij� bei įtū�į. O k� jis galėjo daryti�� sėdėti ir laukti? Nors rankos buvo sunkios, kaip cementinės, Petrenka kartojo vis t� pa�i� kombinacij�. Tiesus smūgis-tiesus smūgis-�kablys�-tiesus smūgis-tiesus smūgis-smūgis i� apa�ios... Jis bandė nusiraminti ir susikoncentruoti į kojų darb� bei kūno judesius, ta�iau u�einantys įnir�io priepuoliai bla�kė Petrenkos dėmesį.

Per vienuoliktos valandos �inias jis i�girdo, kad apiplė�ime galėjo dalyvauti vyras i� Vidurio Rytų. �i �inia buvo kaip �ibalas ugniai. Koks ten pusprotis? Visi�kas idiotas! I� to, k� Resnikas prane�ė jam apie apiplė�im�, Petrenka suprato, kad �ia nagus bus priki�� arabai. Nieko keista, kad jie �itaip pasielgė: vien� dien� jie parduoda deimantus, o kit� juos pavagia ir juokiasi.

Jis būtinai turėjo pri�iupti tuos arabus. Tikėjosi, kad �ie dar tebeturėjo jo palikt� lagamin� su įmontuota sekimo įranga. Nors, be turto tuose seifuose, Petrenka turėjo ir kitų s�skaitų, jos nebuvo taip lengvai realizuojamos ir jis nebūtų galėj�s jas taip greit i�gryninti. Be to, tuose seifuose buvo dokumentų, kurie jokiu būdu negalėjo patekti FTB į rankas. Jei taip nutiktų, jis sėstų į kalėjim� ilgam. Petrenka �inojo, kad gyvas liko tik todėl, kad keli svarbūs pareigūnai nebuvo suinteresuoti, kad tie dokumentai būtų pavie�inti. Jei jis neatgaus tų popierių, jam reikės bėgti, galbūt net atgal į Rytų Europ�, ta�iau ten jis sėdėtų be pinigų ir nebegalėtų sau leisti tokio gyvenimo, kokiu įprato mėgautis Amerikoje.

Banko vadovas taip pat turėjo atsiimti. Ka�kas davė tiems arabams seifų kodus�� grei�iausiai tai padarė jis. Petrenka paleido stiprų smūgį į kriau��, prisimin�s savo pokalbį su banko valdytoju: Braunas ramiu veidu jam ai�kino, kad jų naujoji apsaugos sistema yra tiesiog nepriekai�tinga ir jų bankas saugesnis u� Nokso fort�. Petrenka�� kvailys�� juo patikėjo ir i�sipirko dar �e�is seifus, kuriuose laikė pinigus ir svarbius dokumentus. Jis niekada nebūtų pagalvoj�s, kad Braunas galėjo taip pasielgti. Kita vertus, net bailiausia hiena kartais puola liūt�. Beldimas į duris pertraukė Petrenkos mintis. Jis liovėsi kum��iav�s ir rusi�kai paliepė u�eiti. Pamat�s lagamin� rankoje laikantį Jurijų, Petrenka su palengvėjimu atsiduso. Sunkiai judėdamas jis nusiėmė odines apsaugas nuo rankų ir abejingai pa�iūrėjo į �iurk��ius kruvinus krumplius.

��Kvailiai,�� tarė Jurijus, tiesdamas lagamin� Petrenkai.

���ia visi pinigai?

��Beveik visi�� devyniasde�imt �e�i tūkstan�iai dolerių.

��O arabai?

��Radome du i� jų, su kuriais derinome kain�. Jie nustebo mus pamat�, laukia mūsų sandėlyje.

Petrenka paėmė auksinį laikrodį �Rolex� ir nustebo, kad jau beveik trys ryto. Nors jis labai nekantravo baigti tvarkyti �į reikal�, suprato, kad geriau t� padaryti pailsėjus ir �vie�ia galva. Kelios valandos nieko nepakeis.

��Jie gali palaukti,�� pasakė Petrenka.�� Mums reikia i�simiegoti. Jie palauks.

Petrenka kiek padvejojo, trindamas krumplius.

��K� nors radote?

��Dar ne.

Tai i�gird�s, Petrenka stengėsi susitvardyti ir neatrodyti sutrik�s. Jis pasiėmė rank�luostį, nusi�luostė rankas ir kakl�, tada priėjo prie staliuko su at�aldytu buteliu degtinės. Jis prisipylė stikliuk� ir vienu mauku i�gėrė, bandydamas nuslėpti nusivylim�, kad turės pasakyti Jurijui, jog susitikimas įvyks rytoj po pietų.

��Mūsų laukia sunki diena,�� pridėjo jis.�� Viskas paruo�ta?

��Taip. Plastikinė danga nuleista. Viskas, ko reikės, paruo�ta.

��Mūsų sve�iai arabai nesijau�ia nepatogiai?

Jurijus pla�iai nusi�ypsojo, apnuogindamas pageltusius kreivus dantis.

��Atleisk, bet palikau juos labai nepatogioje padėtyje.

Petrenka linktelėjo ir įtū�is vėl sukilo, u�liedamas pabalusį veid�.

��Tai gerai,�� pasakė jis.

19

Naktį Denas miegojo prastai. Nors bandė tvardytis, jo mintys �okinėjo nuo vieno prie kito praėjusios dienos momento: mirusios merginos, per�autos jos krūtinės, vis didėjan�io kraujo klano aplink j�; po to jis prisiminė dejuojan�i� vidutinio am�iaus moterį baisioje agonijoje su i�virtusiomis �arnomis; pagalvojo apie per�aut� Gordono kaukol�; prisiminė ir D�oelį, nukreipusį į jį ginkl� ir dvejojantį, ar nuspausti gaiduk�... Atrodė, kad tie vaizdai kaip karuselė suksis jo galvoje nesustodami, net atsimerk�s juos matys. Jie persekios jį kaip vaiduokliai, kol galiausiai i�nyks tamsoje.

Vien� akimirk� nuovargis beveik palau�ė Den� ir galva pasidarė tu��ia, tarsi jis plauktų upe pasroviui. Jis jautėsi beveik ramus. Po kurio laiko Denas i�girdo �aukiant jį vardu. Balsas atrodė pa�įstamas. Jis bandė nekreipti į tai dėmesio, ta�iau tas, kuris jį kvietė vardu, nesiliovė.

��Ei, Denai, atsisuk.

Dejuodamas i� nuovargio, jis atsisuko ir pamatė Gordon�. Jis buvo visai nepana�us į save�� �emesnis, vyresnis, �iurk�tesnių bruo�ų, be jam būdingos kvailumo i�rai�kos.

��Juk sakiau tau, kad D�oelis�� niek�as,�� tarė jis.

��Jis nėra toks blogas...�� bandė teisinti D�oelį Denas.

��Nėra toks blogas?�� pakartojo Gordonas.�� Tas niek�as i�ta�kė man smegenis!

��Apgailestauju dėl to.

��Kas i� to? Kas padaryta�� padaryta.

��Vis tiek apgailestauju.

��Taip, �inau, bet tai jau įvyko. Kaip tu?

��K� turi galvoje?

��Denai, juk �inai, k� turiu galvoje. Kaip atsiimsi savo dalį i� to niek�o?

��Jis man j� atiduos. D�oeliui tiesiog reikia nusiraminti.

��Neturėk vil�ių�� jis neduos tau nė skatiko. Tu puikiai tai �inai.

��Gal ir ne�inau... Gordonai, kas nutiko banke?�� nepraleido progos paklausti Denas.

��Draugu�i, tai nebuvo mano klaida.

��Ta�iau tu į jas �ovei.

��Tau reikėjo girdėti, k� jos man kalbėjo. Turiu galvoje, Denai, tu būtum padar�s t� patį, jei pasipūtusi ma�a kalė tave i�vadintų �lyk��ių pasibjaurėtinu i�krypėliu. Jei ji tau sakytų, kad ver�iau santykiautų su kiaule, negu kada nors mylėtųsi su tavim, k� darytum? K� man reikėjo daryti? Tiesiog nueiti?

��Gordonai, ji buvo suri�ta ir negalėjo nieko padaryti. Taip, tau reikėjo tiesiog nueiti.

��Klausyk, nueidavau vis� savo gyvenim�. �į kart� nebeketinau taip pasielgti, ypa� kai turėjau ginkl�. A� negalėjau papras�iausiai nueiti, nes D�oelio storas draugelis stovėjo ir i� man�s �aipėsi.

��O kodėl �ovei į kit� moterį?

��Dėl to paties. Ji i�drįso man pareik�ti, kad degsiu pragare. Nusprend�iau jai suteikti prog� pagalvoti apie kitus dalykus. Velniop jas abi!

Denas jautėsi sutrik�s. Prie� jį esantis �mogus tarsi buvo Gordonas, bet tuo pat metu ir ne jis. Nuo jo dvelkė �al�iu ir abejingumu. Gordonas buvo tarsi tu��ias kiautas, besielė būtybė, kuri� Denas ka�kada tarėsi pa�inoj�s. Dabar jo akyse tebuvo matyti vien pyktis ir įnir�is.

��Kam j� kalbinai?�� paklausė Denas, apimtas pyk�io ir u�sikirsdamas.�� Tu man pa�adėjai, Gordonai. Kodėl taip pasielgei?

��A� tik kvailiojau, ir tiek. Stūmiau laik�, bandydamas būti draugi�kas. Nemaniau, kad tai labai blogai.

��Nemanei?! Juk mes rizikavome daugybe dalykų. K�, įsivaizduoji, turėjai pasakyti tai moteriai, kad jai būtų malonu tav�s klausytis?

��A� jai tik pasakojau apie D�ersį ir kelet� faktų apie Brazilij�. Tai viskas.

��Turiu tau naujienų, Gordonai. Niekam neįdomūs tie tavo fakteliai, ai�ku?

��Manai, ne�inau?

��Tada kodėl, Gordonai, kodėl? Kodėl sukėlei mums pavojų, tauk�damas niekus?

��Kodėl?�� su�iaupė jis lūpas galvodamas.�� Ne�inau. O k� dar a� galėjau sakyti?

��Kam i�vis reikėjo su kuo nors kalbėtis?

��Na, juk neda�nai pasitaiko progų pakalbėti su tokia gra�ia mergina. Be to, Denai, a� turėjau ginkl� ir buvau mandagus. Jai tereikėjo ramiai gulėti ir man�s klausyti. Leisti man bent apsimesti, kad turėjau su�ikt� �ans� j� pakabinti. Kas �ia tokio?

��Nieko, tik ka�kodėl niekada negirdėjau tav�s taip keikiantis.

��Na, kaip suprantu, a� mir�s. Tai koks dabar skirtumas?

��Tiesiog tai�� ne tu.

��Pana�u, kad a�, Denai... Kodėl vis suki akis į �alį? Norėtum būti kur nors kitur?

��Manau, a� pavarg�s.

��Kaip gali būti pavarg�s? Juk k� tik i�simiegojai.

��A� labai nusikaliau. Gal baigiam �į pokalbį?

��Gal juokauji? A� juk nebegyvas, Denai. Tai turbūt paskutinė proga mums pasikalbėti, o tu nori manimi nusikratyti?

��Gordonai, atleisk, bet a� labai pavarg�s.

��Nesvarbu. Gerai. Jei jau taip nori... Ta�iau atsakyk man į vien� klausim�. T�, kurio vengi. Kaip atsiimsi savo dalį i� to niek�o? Tau bus visi�kos �akės, jeigu to nepadarysi.

��K� nors sugalvosiu.

��Ne, nesugalvosi. Tau tikrai nekas, Denai. Supranti, kad tau tuoj paskambins policija? Jie norės su�inoti, kodėl nesuveikė banko apsaugos sistema.

���inau.

��Esi tam pasireng�s?

��Manau, taip.

��Esi pasireng�s tam, kas atsitiks, kai jie su�inos, kad buvau vienas i� plė�ikų?

��Taip nenutiks.

��Nebū�iau toks tikras...

���iuo metu policija mano, kad tu buvai auka. Nėra pagrindo galvoti kitaip.

��Yra didelio pagrindo, ir tu t� puikiai �inai, Denai. Jei atsiimtum savo dalį, galėtum bandyti pabėgti. O dabar gali tik sėdėti kaip pelė po �luota. Jei jie susies mane su tuo nusikaltimu, tu būsi kitas. O tada būsi �uv�s. Prarasi visk��� Kerol, vaikus, savo gyvenim�. D�oelis tau neduos nė skatiko.

��Gordonai, pakaks.

��K� turi galvoje? Paskutinis dalykas, ir daugiau niekada tav�s nebetrukdysiu...

��Ne, a� rimtai. U�teks.

Gordonas lėtai su�iaupė lūpas. Jis �iūrėjo į Den� savo tu��iomis akimis, tada suraukė lūpas ir piktai nusikeikė:

��U�sikru�k. Dingstu i� �ia.

Ir Gordonas pradingo.

Denas pajuto palengvėjim� ir kartu ka�koki� tu�tum�. Jis suprato, kad visa tai netikra, kad jis tik sapnuoja, ta�iau, kita vertus, �is susitikimas buvo labai keistas. Atrodė, tarsi viskas labai organizuota ir logi�ka, ne padrika, kaip kituose jo sapnuose. Gal ten tikrai buvo Gordonas�� tikroji jo pusė? Toji, kuri bjaurisi savimi, yra paskendusi pyktyje ir įnir�yje.

Denui buvo nesvarbu, ar policija susies jį su tuo nusikaltimu, ar ne. Jis �inojo, kad vis tiek jau visk� prarado�� Kerol, vaikus, ateitį. Visa tai, kas nutiko, įvyko tik dėl jo kaltės. Jei ir niekas apie tai nesu�inos, niekada nebebus taip, kaip anks�iau.

Jis padėjo ant kortos visas savo vertybes ir rizikavo dėl nieko. Tu�tuma viduje i�siplėtė, ir Denas jautėsi visi�kai tu��ias.

Jį pa�adino Kerol. Denui labai skaudėjo krūtin�, jo veidas buvo drėgnas ir lipnus nuo prakaito ir a�arų. Jis suprato, jog kūk�iojo.

��Kas nutiko?�� i�sigandusi paklausė Kerol.

��Nieko. Tik blogas sapnas.

20

Resnikas atėjo į nuovad� �e�t� valand� ryto. Jie vis dar nei�siai�kino, kas buvo tas rastas negyvas vyras. Jis per�iūrėjo liudininkų parodymus, u�ra�ytus Stilvolo ir Holingso, abi vaizdajuostes, kuriose nufilmuotas apiplė�imas ir kauk� nusiimantis Raimondas Lombardas. Ka�kas tose vaizdajuostėse buvo ne taip, pagalvojo Resnikas. Jis ilgai galvojo ir suprato, kas: iki nusiimdamas kauk�, Lombardas neramiai �valgėsi, tarsi akimis ie�kotų apsaugos kamerų. Resnikas kelet� kartų atsuko juost�. Jis nebuvo �imtu procentų įsitikin�s, ta�iau jam atrodė, kad Lombardas ty�ia nusiėmė kauk�. Ramybės nedavė klausimas, kodėl jis tai padarė. Ka�kas �ia buvo negerai, ta�iau Resnikas niekaip negalėjo suprasti, kas. Tarsi koks vardas painiotųsi ant lie�uvio galo ir niekaip negalėtum jo prisiminti.

Apie a�tunt� valand� atėjo Hedlis. Pamat�s Resnik�, persimetė su juo keliais �od�iais, vis pabrė�damas, koks jis patenkintas, kad pavyko taip greitai i�narplioti �į nemalonų reikal�. Resnikas nebuvo dėl to tikras, ta�iau patylėjo. Hedlis atrodė labai d�iugiai nusiteik�s, jo akys beveik blizgėjo i� pasitenkinimo, ir jis nenorėjo savo nuojautomis gadinti �ios pakilios nuotaikos. Ta�iau Resnikas nujautė, kad �is apiplė�imas nebuvo toks paprastas, kaip atrodė kitiems jo kolegoms.

Buvo keista, kad jie vis dar neturėjo jokių �inių apie nu�aut� vyr�. Galbūt vyrukas buvo ne i� �ios valstijos arba vieni�as�� neturėjo nei �eimos, nei draugų. Kitaip kodėl jo niekas nepasigedo ir neatsi�aukė į policijos prane�imus? Resnikas per�iūrėjo Lyno policijos archyvus ir nerado jokios informacijos apie dingusius automobilius. Jis skambinėjo į gretimas nuovadas ir klausinėjo budin�iųjų ser�antų, ar neseniai nerado senų apleistų automobilių. Jie galėtų atsekti aukos ma�in�, jei jis toki� turėjo, manė Resnikas.

Magvairas atvyko į darb� truputį po devynių, ne�damasis mai�elį spurgų ir du puodelius kavos�� vien� padavė Resnikui. Netrukus pareigūnai susiruo�ė vykti į FTB būstin� Bostone.

��Praėjusi� naktį prastai miegojau,�� pasiguodė Magvairas.�� Nereikėjo man �iūrėti tos vaizdajuostės.

Magvairas i� tiesų atrodė visai nemiegoj�s, visas papilkėj�s, paakiai buvo patin�. Resnikas nieko neatsakė. K� jis galėjo pasakyti�� nesijaudink, draugu�i, priprasi prie i�ta�kytų jaunų merginų kūnų? Ne. Galbūt Resniko mieg� trikdydavo kitos prie�astys, ta�iau neįmanoma priprasti prie kasdien matomo nekaltų aukų kraujo.

FTB būstinėje Denas sutiko Ketlin Li�iano. Jos rankos paspaudimas buvo vėsus ir drėgnas. Ji atrodė labiau atsipalaidavusi nei an�dien, labiau profesionali ir dalyki�ka negu grie�ta. Agentės Li�iano kabinete Resnikas pasakė, kad jie vis dar ne�ino u� banko rasto mirusio vyro tapatybės. Jis padavė Ketlin Li�iano vaizdajuost� su apiplė�imo įra�u.

��Tikiuosi, padėsite mums nustatyti nusikaltėlių bruo�us,�� pasakė Resnikas.�� Ūgį, svorį bei kitus fizinius duomenis.

��Turime tam skirt� speciali� kompiuterių program�. Tuojau pat to imsiuosi,�� dalyki�kai tarė agentė Li�iano, i�traukė i� stal�iaus aplank� ir padavė Resnikui.

��Jūsų kopija,�� tarė ji, tiesdama aplank� detektyvui.�� Balistikos ekspertų i�vados rodo, kad į visas tris aukas buvo �auta i� to paties ginklo. Viljams mirė i� karto, kaip ir neatpa�intasis vyras...

��Turite galvoje t� vyruk�, vilkėjusį �Grateful Dead� mar�kinėliais,�� įsiterpė Magvairas, paleid�s kvail� juokelį.

��...rastas stovėjimo aik�telėje,�� t�sė Li�iano, nekreipdama dėmesio į Magvairo i�si�okim� ir �iūrėdama tiesiai į Resnik�.�� Vyro ūgis�� metras a�tuoniasde�imt penki centimetrai, svoris�� �imtas vienas kilogramas. Am�ius�� nuo �e�iasde�imties iki �e�iasde�imt penkerių. Ant de�inės �launies jis turėjo rand�, kuriame radau �rapnelio, naudoto Vietnamo kare, pėdsakų.

��Vadinasi, jis galėjo būti Vietnamo karo veteranas, galbūt netgi turi Purpurin� �irdį6,�� priėjo i�vad� Resnikas.

Li�iano linktelėjo.

� Galbūt tai padės jį atpa�inti,�� pasakė ji.�� Jokių kitų skiriamųjų �ymių neaptikta�� jokių nuospaudų ar įpjovimų. Jis grei�iausiai buvo tarnautojas ir dirbo įstaigoje.

Magvairas ap�iūrinėjo savo rankas.

��Galėjo būti ir foras,�� tarė jis.

Li�iano nekreipė dėmesio ir į �į Magvairo s�mojį. Ji kreipėsi į Resnik�:

��Jei turėsite klausimų dėl �ios ataskaitos, skambinkite bet kuriuo metu.

��A�iū. Labai vertinu jūsų pagalb�.

Jie paspaudė vienas kitam rankas. Ketlin Li�iano paspaudimas buvo toks pat vėsus, ta�iau stiprus,�� tai Resnikui labai patiko. Magvairas, kiek paniur�s, net nesumojo paduoti rankos, ta�iau Li�iano to nė nepastebėjo.

I�einant i� agentės Li�iano kabineto, Magvairas sumurmėjo Resnikui:

��Kokia įsitempusi moteris. Kas nors galėtų j� bent truputį atpalaiduoti.

Resnikas nesureagavo į �i� partnerio replik�.

��Manai, ji tau padės?�� paklausė Magvairas ir pats atsakė į savo klausim�, atlikdamas neai�kų gest� vienos rankos nyk��iu ir rodomuoju pir�tu bei kitos rankos viduriniuoju pir�tu.

��Nelabai gra�iai �neki,�� pastebėjo Resnikas. I� prad�ių Magvairas pagalvojo, kad partneris juokauja, ta�iau, i�vyd�s jo i�rai�k�, suprato, kad ne.

��Atleisk,�� pasakė jis.�� Juk sakiau, kad prastai miegojau. Vis� naktį galvojau apie t� mergin�, apie tai, kaip ji buvo nu�auta. Man bjauru apie tai galvoti, nuotaika visai sumauta. Beje, maniau, tas pok�tas apie �Grateful Dead� mar�kinėlius bus juokingas.

��Pamir�k tai.

��Bet ji tavimi tikrai domisi, kolega,�� pridūrė Magvairas.

��U�si�iaupk, gerai?

���mogau, tavo �mona tau tikrai gerai pagadino gyvenim�.

Resnikas sustojo.

��I� kur �inai, kad turėjau �mon�?�� �altai paklausė jis.

��Stilvolas man pasakė.

Resnikas pakėlė pir�t� ir priki�o jį prie partnerio veido, jo �andikaulis įsitempė.

��Dabar paklausyk man�s, Voltai. Tu niekada neu�simink man apie mano asmeninį gyvenim� ir a� nepra�ysiu Keno, kad man paskirtų nauj� partnerį. Supratai?

Magvairas buvo apstulbintas Resniko tono.

��Atleisk, kad pasidomėjau,�� tarė įsi�eisdamas.�� Gerai, koks skirtumas. Būk, koks nori, man nesvarbu.

��A�iū, kad leidi.

Buvo be penkiolikos de�imt, kai jie grį�o prie pagrindinio apsaugos posto. Resnikas mobiliuoju paskambino agentui Spiceriui. Susitikim� jie nusprendė surengti viename i� tardymo kambarių. Stilvolas ir Holingsas jau laukė ten. Stilvolas sėdėjo u�simerk�s, sukry�iav�s rankas ant kaklo, kojas susimet�s ant stalo,�� atrodė, kad jis miega. Holingsas sarkasti�kai �ypsojosi ir akies mirktelėjimu pasveikino kolegas. Prie stalo sėdėjo ir amerikieti�kojo futbolo gynėjo sudėjimo vyrukas kvadratiniu �andikauliu, jis vilkėjo kostium�, ry�kiai per ank�t� krūtinei ir pe�iams. Tai buvo D�imas Teiloras, FTB organizuoto nusikalstamumo skyriaus tyrėjas. Jis pasisveikino su sve�iais vos linktelėdamas. Spicerio pailgas rūstus veidas atrodė beveik laimingas, kai jis sveikinosi su Resniku ir Magvairu.

��Mes padarysime did�iulį darb�,�� tarė Spiceris.�� Gaudėme Raimond� Lombard� jau metus ir pagaliau, regis, jį pri�iupsim.

��Spėju, leisite jam eiti,�� tarė Magvairas.�� Nesvarbu, kad du �monės negyvi, o viena moteris sunkiai su�eista.

Spiceris grie�tai pa�iūrėjo į Magvair�, jo pailgame veide linksmumas buvo ding�s.

��Kartais reikia �velgti pla�iau.

��Tai padės sustabdyti mafijos veikl� nuo Bostono iki Providenso,�� prakalbo Teiloras.

��O jeigu jis�� nekaltas?�� netikėtai paklausė Resnikas.

��K�?

��Man tas vaizdo įra�as kelia įtarimų.

Stilvolas primerkė akį.

��Pra�ytume pla�iau, kolega.

��Man krito į akis, kad, prie� nusiimdamas kauk�, Lombardas akimis s�moningai ie�kojo stebėjimo kameros.

Spiceris suraukė lūpas, apm�stydamas Resniko �od�ius.

��Kartais, labai atkakliai stebint, galima pamatyti dalykų, kurių i� tikrųjų neegzistuoja,�� pasakė Spiceris plonu auk�tu balsu.�� Nėra jokių abejonių, kad juostoje nufilmuotas �mogus yra Raimondas Lombardas.

��Tada kodėl jis nusiėmė kauk�?�� paklausė Resnikas.

De�inioji Spicerio akis sutrūk�iojo.

��Gal jam pasidarė kar�ta,�� i�tarė.�� Galbūt sunervino įvykiai banke,�� toliau spėliojo Spiceris.�� Kas �ino, ir, jei atvirai, niekam tai nerūpi.

��Galbūt galime tai paanalizuoti kompiuteriu...

��Ar tikite �iuo vyruku?�� pertraukė Teiloras, �iūrėdamas į Resnik� taip, tarsi jo galva būtų futbolo kamuolys, kurį reikia atskirti nuo kūno.

��Nepaisant to, kad turime reikalų su advokatais, bandan�iais mus įtikinti visokiais nematomais triukais, ir prisiekusiaisiais, kurių neįtikinsime, kol neparodysime nusikaltimo įra�o, ka�koks klounas bando mums ai�kinti, kad tai nepakankamas įrodymas,�� kar��iavosi Teiloras.

Spiceris i�kėlė rank�, liepdamas Teilorui liautis, ir piktai pa�velgė į Resnik�.

��Mums nereikia jokių kompiuterinių analizių.

Jis parodė nyk��iu į duris kitoje kambario pusėje:

��Manau, bus geriau, jei su partneriu palauksite stebėjimo kambaryje. I� ten visk� matysite, o Lombard� gali trikdyti tiek daug pareigūnų.

Magvairas �oko gin�ytis, Resnikas gū�telėjo pe�iais ir patraukė link durų. Juos stebėjo Teiloras. Stilvolas tik dabar atsimerkė ir linksmai pa�iūrėjo. Magvairas nenoromis nusekė paskui Resnik� i� kambario.

��Na, ir į�ūlus tas vyrukas,�� pastebėjo Magvairas.�� Tai mūsų byla, o jis nori mus nuo jos nu�alinti. Kvailys.

��Nesvarbu,�� ramiai pasakė Resnikas.�� I� �ia taip pat visk� puikiai matysime.

Resnikas pasuko į juos monitorių ir atsilo�ė kėdėje. Magvairas i�traukė i� mai�elio spurg� ir pasiūlė Resnikui. �is papurt�s galv� atsisakė.

��Tu i� tiesų manai, kad tai galėjo būti ne Lombardas?

��Ne�inau. A� tik stebiuosi, kodėl jis stabtelėjo prie�ais kameras nusiimti tos kaukės. Atrodė, tarsi jis ty�ia pozuotų.

��Manau, tu per daug stengiesi ka�k� į�velgti. Kartais turi patikėti papras�iausiu paai�kinimu ir akivaizd�iais įrodymais.

��Kokie jie?

Kramtydamas spurg�, Magvairas susim�stė.

��Lombardas susimovė. Jis nėra labai protingas. Jam atsibodo blaiviai m�styti. Rinkis labiausiai patinkantį atsakym�.

��Gal ir tavo tiesa, Voltai,�� atsiduso Resnikas ir gū�telėjo pe�iais, pats abejodamas savo �od�iais.

Dvide�imt minu�ių po de�imtos valandos į tardymo kambarį buvo atvestas Raimondas Lombardas. Jis buvo auk�tas ir gana stambus, �variai nusiskut�s, o ilgus �iurk��ius plaukus buvo pakeitusi trumpų, gelsvai da�ytų plaukų �ukuosena apelsinų spalvos sruogelėmis. Jį lydėjo stambus raudonveidis, įsirov�s į kambarį tarsi bulius. Vyrukas prisistatė Rasų Korkinu, Lombardo advokatu.

��Tai ne�moni�ka!�� vos įėj�s, ėmė �aukti Korkinas, jo akys i�sipūtė.�� Girdėjau, kad i� ka�kokios skautų mergytės atėmė pinigus sausainiams. Gal ir dėl �ito apkaltinsite mano klient�?

��Jei atsiras tai patvirtinan�ios filmuotos med�iagos�� �inoma,�� tarė Teiloras.

Korkino akys susiaurėjo ir jis įtariai paklausė:

��K� norite pasakyti?

Spiceris bandė �ypsotis, ta�iau tai atrodė pana�iau į i�rai�k�, kai susuka vidurius.

��Geriau vien� kart� pamatyti, negu �imt� kartų i�girsti,�� senu posakiu atsiliepė jis ir spustelėjo nuotolinio valdymo pultelį. Kitoje kambario pusėje įsi�iebė monitorius. Surad�s viet�, kurioje Lombardas nusiima kauk�, Spiceris sustabdė įra��.

Lombardas, vis� laik� prie veido prisiseg�s pasipūtėli�k� �ypsen�, pamat�s įra��, surimtėjo.

��Tai�� ne a�,�� pasakė advokatui.

��Jūs neprivalote nieko sakyti,�� tarė Korkinas, suvald�s savo tul�ingas manieras.

��Sakau tau, tas �mogus įra�e�� ne a�,�� pakartojo Lombardas.�� Tai melagingas kaltinimas�� jie suklastojo t� juost�!

��Mes nieko neklastojome,�� tarė Stilvolas.�� Tai nufilmavo viena i� banko apsaugos lauko kamerų.

��Tai absurdas!�� suriko Lombardas ir prisivertė giliai įkvėpti. Purtydamas galv�, jis pla�iai nusi�ypsojo, ta�iau jo akys nesijuokė.

��Jūs susimovėte,�� kalbėjo Lombardas.�� Pa�iūrėkite į tuos plaukus savo netikusioje juostoje�� jie ne mano.

��Pastebėjome, Raimondai,�� tarė Teiloras,�� kad truputį apsikirpai, ar ne? Kas nutiko, kad i�kart po banko plė�imo nusprendei pakeisti įvaizdį?

��T� bank� apiplė�ė vakar, tiesa?�� paklausė Lombardas.

��Kvailini mus?�� pyktelėjo Teiloras.�� Tu puikiai �inai, kada jis buvo apiplė�tas.

��Na, �ia jūs ir susimovėt. Kirpausi ir skutausi praėjusį �e�tadienį,�� nusijuokė Lombardas.

Teiloras kelis kartus sumirksėjo.

��Esi sumautas melagis, Raimondai.

Tada pra�neko Holingsas.

��Kodėl nusprendei apsikirpti?�� paklausė jis.

Lombardas nusi�ypsojo savimi pasitikin�io �mogaus �ypsena.

��Man nepatiko, kaip atrod�iau spaudoje,�� tarė jis.�� Pamaniau, kad ilgi plaukai ir ūsai mane sendina, be to, atrodau storesnis, nei esu i� tiesų.

Jis atsisuko į Teilor� ir pla�iai i��iepė dantis:

��K� manai, �ikniau? Dabar geriau atrodau?

��Atrodysi dar geriau po mirtinos injekcijos,�� atsakė Teiloras.�� Nepatikėjau �iomis kvailystėmis nė sekund�. Tame banke buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, u� kurį, pagal naujus federalinius įstatymus, gali būti baud�iama mirties bausme. Pa�adu, Raimondai, sėdėsiu pirmoje eilėje, kai jie i�virk� kalio chlorido į tavo stor� taukais apaugusį kūn�.

Korkinas staiga tarsi atsipeikėjo.

��Tai siaubinga!�� jis rėkė, o apvalus veidas dar labiau paraudonavo.�� Turite į�ūlumo pateikti �i� padirbt� vaizdajuost� kaip įrodym�? Pa�iūrėsiu, kaip jūs u� tai atsakysite.

��Galite būti ramūs,�� tarė Stilvolas.�� �i juosta�� tikra. Vadinasi, jūsų klientas apiplė�iant bank� dėvėjo peruk� ir buvo prisiklijav�s netikras �andenas.

��Tai kvaila!

��Galbūt. O gal ir ne. Jeigu jūsų klientas mums padės ir pasakys, kur buvo vakar tarp antros ir tre�ios valandos popiet, pasistengsime �itai i�siai�kinti.

���ia net nėra ko ai�kintis,�� įsijaut�s kalbėjo Korkinas.�� Kaip suprantu, �i �arada�� įminta. Nebent norite pateiki mano klientui kaltinimus, ta�iau tada a� būsiu labai nepatenkintas, nes...

��Neverta dėl to gai�ti laiko, Rasai. Vakar �aid�iau golf� a�tuoniolika taiklių smūgių Svempskot Grynse.

Lombardas patrynė �andikaulį ir susim�stė.

��Jei �i vaizdajuostė tikra, tie vyrukai padarė auk��iausio lygio darb�, planuodami �į plė�im�,�� tarė jis.�� Visa ta egzekucija baisi, bet kad ir kas tai suplanavo, tai�� profesionalų darbas. Jei su�iupsite t� vyruk� ir negalėsite jam pripai�yti pakankamai kaltinimų, prane�kite, kad jam pas mane visada atsiras darbelio. Beje, visi�kai nesijau�iu į�eistas.

��Jūs labai kilnus, Raimondai. Gal pasakytumei, su kuo �aidei golf�?

Lombardas i�bėrė keturių �aidėjų pavardes.

��Gal jau baigiame?�� tarė Korkinas, stodamasis nuo kėdės.

��Nemanau,�� tarė Spiceris.�� Man vis dar priimtina mintis, kad jūsų klientas slėpė veid� po slidininko kauke, net ir turint galvoje, jog jis, kaip teigia, apsikirpo �e�tadienį.

��K� turite galvoje, t� sakydamas? Manote, kad meluo�iau apie tokį lengvai i�ai�kinam� dalyk�? Arba apie tai, kad vakar �aid�iau golf�?�� paklausė Lombardas.

Spiceris jam neatsakė.

��Mes laikysime jūsų klient� dvide�imt keturias valandas, kol nuspr�sime, ar pareik�ti jam kaltinimus,�� pasakė jis.

Korkinas piktai papurtė galv�:

��Einu tiesiai į federalinį teism� perduoti įsakymo,�� tarė jis.

Tada pasisuko į Lombard�:

��Rėjau, nekalbėk su �iais �monėmis.

��Nesijaudink dėl to,�� tarė Lombardas.�� Jie�� tik grupelė klounų.

***

Resnikas pylėsi kav�, kai prie jo priėjo agentas Spiceris.

��Esu visi�kai įsitikin�s, kad juostoje nufilmuotas Lombardas,�� tarė jis.

��O jei atsiras liudininkų, patvirtinsian�ių, kad jis i� tiesų vakar �aidė golf�?

��Tai reik�, kad jis tuos liudininkus papirko.

Spiceris nutilo, po akimirkos pridūrė:

��Buvai teisus, sakydamas, kad jis pozavo prie� apsaugos kamer�. Geras pastebėjimas.

��Manai, tai įmantraus Lombardo plano dalis?�� paklausė Resnikas, bandydamas u�gniau�ti savo nepasitikėjim�.

��Kodėl gi ne? Juk �inai, kokie tie prisiekusieji. Jis gali teigti, kad mes jį melagingai kaltiname, ta�iau būtume kvaili, jei nesuvoktume fakto, kad jis ty�ia apsikirpo ir persida�ė plaukus.

��Viskas atrodo labai sudėtinga,�� pasakė Resnikas.�� Kam gai�ti laik� tokiems dalykams?

��Jis mano, kad yra u� mus protingesnis.

��Ne�inau. Taip i�siduoti, kad po to tvirtintum, jog buvai neteisingai apkaltintas, man atrodo visi�ka nes�monė.

��Tai kaip tu tai paai�kintum?

��Arba mes susidūrėme su labai gudriais vagimis, �inan�iais, kur yra įmontuotos apsaugos kameros, arba su labai kvailais FTB agentais, bandan�iais mums įki�ti padirbtas vaizdajuostes.

��Niekas i� FTB nesuklastojo tos vaizdajuostės!

Resnikas gurk�telėjo kavos.

��Vadinasi, susidūrėme su labai protingais plė�ikais.

***

Denas stengėsi apsimesti, kad negirdi skamban�io telefono, ta�iau Kerol jį purtė tol, kol jis atmerkė akis.

��Tav�s teiraujasi Kreigas Braunas i� banko �Lynn Capital�,�� prane�ė jam Kerol. Denas norėjo, kad �mona paliktų jį vien�, ta�iau suprato, kad to nebus. Jis atsisėdo, saulė spigino tiesiai į akis, todėl norėjosi vėl u�simerkti. Dangstydamasis nuo �viesos, Denas pa�vairavo į �mon�.

��Kiek dabar valandų? ��paklausė jis ir atsikrenk�tė. Jautėsi kaip po baisių pagirių, nors negėrė net alaus.

��Jau pusė dvylikos,�� atsakė Kerol. Jos veide buvo matyti i�g�stis ir nerimas. Denas jautėsi bjauriai, ta�iau Kerol i�rai�ka vertė jį pasijusti dar blogiau. Jis perėmė telefono ragelį, kelis kartus į jį sumurmėjo �gerai� ir baigė pokalbį.

��Ko jis norėjo?�� paklausė Kerol.

��Jis nori mane pasamdyti, kad i�siai�kin�iau, kodėl nesuveikė jų apsaugos sistema. Susitinku su juo banke pus� dviejų.

��O kada skambins tas kitas vyras?

���į vakar�,�� pasakė Denas, prisimin�s, kad �iandien turėjo būti antrasis interviu dėl darbo.�� Po septynių.

I�lipusį i� lovos Den� supykino. Jis turėjo ramiai pastovėti, atsirėm�s į lovos kra�t�, kol pykinimas liovėsi. Jis jautėsi taip blogai, tarsi apsinuodij�s maistu. Lėtai ir sunkiai Denas nu�liau�ė į voni�. Pa�velg�s į veidrodį, jis pamatė, kad bėrimas praėjo. Staiga jis suvokė, į koki� komi�k� situacij� papuolė, ir pradėjo juoktis. Juokiantis labai skaudėjo pilv�, ta�iau jis niekaip negalėjo liautis. Jis turėjo būti u� ka�k� dėkingas, net u� tokį nereik�ming� dalyk�, kaip bėrimas.

Mintis apie tai vertė jį dar labiau juoktis.

21

Du vyrai buvo prirakinti prie baro, rankos sudėtos u� galvų, o kojos vos lietė grindis. Kambario sienos buvo nepralaid�ios garsui, todėl burnos kam�alai reikalingi labiau dėl psichologinio efekto ir tam, kad rėkaudami jie nekeltų Petrenkai galvos skausmo. Abu vyrai spurdėjo, bandė kelti triuk�m�. Petrenka nekreipė į juos dėmesio, ri�damasis mėsininko prijuost� ir dėdamasis apsauginius akinius. Jis u�simovė gumines pir�tines ir kelet� kartų pagniau�ė kum�tį, kad įsitikintų, jog jo pir�tai pakankamai lankstūs �iam darbui. Kai buvo pasiruo��s Jis linktelėjo Jurijui.

Jurijus bei dar du vyrai i�laisvino sunkiasvorį arab� ir atvedė jį prie plastiku apdengto stalo. Plastmase taip pat buvo u�dengta nema�a grindų dalis po stalu. Praleid�s vis� naktį tokia nepatogia poza, arabas negalėjo i�laikyti rankų ir niekaip prie�intis. Jurijus ir kiti du vyrai numetė tarsi miltų mai�� arab� ant stalo ir priri�o rie�us bei kelius prie metalinių �iedų stalo kampuose. Petrenka paėmė skalpelį ir pa�iūrėjo į jį prie� �vies�.

I�vyd�s skalpelį, Abasas bandė rėkti ir ėmė pa�ėlusiai muistytis. Petrenka liūdnai palingavo galv�.

��Nėra reikalo vaidinti,�� tarė jam.�� Vis tiek �iandien mirsi, tik kiek vėliau�� tai nieko nepakeis. Ar mirsi lengvai, ar ne, priklausys nuo to, kaip greitai pasakysi, kur mano pinigai. O tu man pasakysi... Patikėk, tu labai norėsi man t� pasakyti.

Abasas atrodė tarsi i�tiktas epilepsijos priepuolio ir bandė prarėkti rai�tį.

��Tu nesupranti,�� toliau kalbėjo Petrenka.�� Man nesvarbu, k� nori dabar pasakyti. Kai pamatysi, kas nutiks tavo draugui, tada taps svarbu.

Jis nusisuko nuo Abaso ir atsigr�ė į priri�t�jį. Vyro akys i�siplėtė, pama�ius skalpelį. Jis bandė ka�k� pasakyti pro rai�tį ir i� baimės ėmė dusti. Petrenka negalėjo leisti, kad jis taip greitai mirtų. Taigi jis nutraukė burnos rai�tį.

��Pra�au,�� arabas vos galėjo prakvėpuoti, gaudydamas or�, o jo veidu riedėjo a�aros.�� Pasakysiu jums visk�, k� norit �inoti, visk�...

Petrenka kreipėsi į Jurijų rusi�kai ir papra�ė atne�ti vatos. Jis palaukė, kol �is grį�, klausydamasis arabo �od�ių srauto. Kai Jurijus pasirodė su mai�eliu vatos, Petrenka paėmė du gumulėlius ir u�siki�o jais abi ausis. Prie�ingai, pamanė, nuo to vyro rėkimo jam įsiskaudės galv�. Jis vis dar girdėjo tarsi kimų murmesį, prisiekinėjantį, kad pasakys Petrenkai visk�, ko jis nori.

Ta�iau Petrenka jį nutildė.

��Savo paties nelaimei,�� pasakė jis,�� tu negali pasakyti nieko, ko a� noriu.

Tada jis prilietė skalpeliu nuog� arabo krūtin� ir ėmėsi darbo.

***

Po penkių valandų D�oelis pagaliau atvyko į Manhatan�. Pirmiausia jis sustojo nusipirkti svogūnų riestainių su sūrio kremu. U�simerk�s i� malonumo, jis gard�iavosi kiekvienu k�sniu. Naujojoje Anglijoje riestainiai buvo �lyk�tūs�� visai nepana�ūs į �ituos. Su pasimėgavimu suvalg�s vien�, D�oelis nusipirko antr�. Galėjo jų suvalgyti tuzin� i� karto, ta�iau �įkart turėjo pasitenkinti dviem�� saugodamas liemens apimtis, negalėjo sau leisti daugiau. Suvalg�s riestainius, namie jis turės padaryti kelis �imtus pritupimų.

Papietav�s jis nuvyko į keturiasde�imt septint�j� gatv� ir susirado parduotuv�, kur dirbo jo dėdė juvelyras Haimenas. Įėj�s į parduotuv�, jis rado dėd�, sėdintį ant tos pa�ios taburetės, kuri tarnavo jam jau penkiasde�imt metų. Dėdė Haimenas buvo a�tuoniasde�imt dvejų metų senukas, penkiolika centimetrų �emesnis u� D�oelį, ant jo plikos galvos buvo belik� keli kuok�teliai �ilų plaukų. Dėl didelių ausų ir stambių gyslų i�vagotos nosies jis atrodė tarsi i� med�io i�dro�ta gumbuota figūra. Senolis por� kartų įdėmiai pa�iūrėjo į D�oelį. Nulip�s nuo kėdės, jis nusteb�s nuskubėjo pasisveikinti su sūnėnu.

��K� �ia veiki?�� paklausė jis. Jis suspaudė D�oelio rank� abiem storomis sutinusiomis pla�takomis.

��Nieko negirdėjau i� tav�s jau trejus metus ir staiga tu i�dygsti ant slenks�io. Kas nutiko? Galėjai bent paskambinti...

��Atleisk, dėde Himi, ta�iau nusprend�iau atvykti neplanav�s. Noriu tau kai k� parodyti.

��Ee, tai gali ir palaukti. Ar jau pietavai?

��Taip. Suvalgiau por� riestainių.

��Riestainiai? Vadini tai pietumis? Nusivesiu tave į gurmanų krautuvėl� ir sukirsim po krūtininės sumu�tinį. Galbūt ir macų sriubos?

��Neturiu dabar tam laiko, ta�iau ketinu sustoti Kamegyje ir nusipirkti namo kelet� svarų rūkytos bei sūdytos jautienos. Taip pat mai�elį �ydi�ko bulvių u�kand�io. Galiu parodyti, k� turiu?

��Tu visada skubi,�� senolis palingavo galv�, vos �vilptelėdamas.�� Nematei man�s trejus metus ir net negali su manimi papietauti?

��Gerai, jei jau darai i� to globalin� problem�...�� nusileido D�oelis.

��Tiek to, jei jau taip skubi. K� ten svarbaus turi man parodyti?

��Ar galime pasikalbėti galiniame kambaryje?�� D�oelis paklausė beveik �nab�dėdamas.�� Norė�iau truputį privatumo.

Senukas įtartinai pa�iūrėjo į sūnėn�.

��Ar nepadarei nieko, kas įveltų tave į bėd�?�� paklausė jis.

��Ne, �inoma ne,�� vos �nab�dėdamas sumurmėjo D�oelis, tariamai pasipiktin�s.�� Man tiesiog norisi trupu�io privatumo, ir tiek. Nenoriu, kad visi tavo parduotuvėje spoksotų į mano daiktus.

Parduotuvėje buvo �e�i lankytojai ir nė vienas i� jų nekreipė į D�oelį ir pon� Haimen� dėmesio. Vyras trūktelėjo pe�iais ir nusivedė sūnėn� į galinį kambarį, kuris buvo ne k� didesnis u� spint�.

��Tai k� ten turi?�� paklausė dėdė truputį smalsaudamas.

D�oelis i�siėmė i� ki�enės �ilkinį mai�elį ir i�traukė i� jo vien� deimant�. Dėdė paėmė jį, ap�iūrėjo ir atsisuko į D�oelį, klausdamas:

��I� kur gavai �į neapdirbt� deimant�?

��Tarkime, radau.

��Sakyk man ties�. Pavogei?

D�oelis i�siviepė.

���inoma, ne,�� u�tikrino jis.�� Nagi, dėde Himi, ar gali man pasakyti, kiek jis vertas?

Senasis juvelyras paėmė didinam�jį stikl� ir ap�iūrėjo deimant�.

��Jis labai geros kokybės.

Jis padėjo stikl� ir paėmė deimant� į deln�.

��Du ir vienas ketvirtis karato.

Jis ilgai ir atid�iai �iūrėjo į savo sūnėn�.

��Ma�meninėje rinkoje jis vertas dvide�imt dviejų tūkstan�ių, didmeninėje�� keturiolikos tūkstan�ių dolerių. Jei būtum eilinis �mogus i� gatvės, duo�iau tau u� jį devynis tūkstan�ius. Be mokes�io�� gal dvylika. Nori parduoti?

D�oelis paglostė �andikaulį, skai�iuodamas mintyse pinigus�� u� pavogtus deimantus jis gaus daugiau negu milijon�.

��Ne dabar,�� tarė jis.�� Gal truputį vėliau. O jeigu galė�iau gauti daugiau tokių deimantų?

��Kiek?

��Penkiasde�imt, gal �imt� dar ne�inau. Kiek sugebėtum jų įpirkti?

��D�oeli, i� kur juos gavai?�� grie��iau paklausė Haimenas.

��Nesvarbu. Ta�iau tai s��ininga. Taigi, dėde Himi, sakyk, kiek tokių deimantų sugebėtum i� man�s nupirkti?

��Viskas taip s��ininga, kad norėjai deimant� parodyti tik slaptai?�� vyras sunkiai atsiduso.�� Bet, turbūt, jei ne a�, įsivelsi į bėd� su kuo nors kitu.

��Klausyk, dėde Himi, a� nenusiteik�s moralams. Kiek tokių deimantų i� man�s nupirktum?

��Na,�� senolis �ypsojosi,�� neapdirbtų ir dar tokios kokybės galė�iau nupirkti visus, kiek turi.

***

Denui atėjus į Brauno kabinet�, �is supa�indino jį su Resniku, Lyno policijos detektyvu, tirian�iu banko apiplė�im�. Denas pasisveikino ir atsisėdo.

��Tikiuosi, jūs nieko prie�,�� pradėjo Braunas,�� ta�iau detektyvui taip pat įdomu, kodėl nesuveikė banko apsaugos sistema. Jūs neprie�tarausite, jei u�duosime jums kelet� klausimų?

���inoma, ne,�� atsakė Denas ir nusi�ypsojo Braunui. �Ak, tu, niek�eli, bandai mane u�klupti...��� galvojo jis.

��Gal turite min�ių, kodėl taip galėjo nutikti?�� paklausė Resnikas.

��Pora idėjų sukasi galvoje,�� Denas pasisuko į Braun�.�� Ar sistema buvo i�bandyta prie� apiplė�im�?

���inoma, patikrinome kiekvien� mygtuk��� viskas veikė.

��O kokia bendra sistemos būklė?

��K� jums tai sako?�� pasidomėjo Resnikas.

Denas nusi�ypsojo detektyvui vos matoma �ypsena.

��Kada buvo įjungta sistema ir kiek laiko ji veikė? Tada bus galima pasakyti, ar sistema buvo i�jungta prie� pat apiplė�im�.

Braunas permetė akimis krūv� popierių.

��Bijau, dar nespėjau to patikrinti,�� tarė jis.

��Tada mes tik gai�tame laik�,�� tarė Denas, bandydamas i�laikyti malonų ton�, ta�iau abejojo, ar pajėgs su visu tuo susitvarkyti. Jis �inojo, kad jam nei�vengiamai teks susidurti su policija, ta�iau nemanė, kad tai įvyks taip greitai.

�Ma�as niek�elis,�� galvojo jis, �iūrėdamas į i�einantį i� kabineto Braun�.�� Tas ma�as niek�elis�.

Vien� akimirk� Denas pagalvojo, kad mielai nudėtų banko vadov�, jei tik turėtų toki� galimyb�. Jam reikėjo labai valdytis, kad apiplė�imo dien� tik pastumtų Braun�. Jis nemėgo to �mogaus, dar iki jam nusprend�iant perkelti dalį kompanijos į Indij�. Be to, jį piktino po to Brauno sakomi malonūs komentarai.

�Tau nereikia tokio darbo,�� Braunas jam sakė.�� Beje, tu juk jau susikrovei milijonus i� moderniųjų technologijų. Juk skai�iau, kad visi t� padarė�; arba �Nesuprantu, kam tau to reikia, juk tai vergi�kas darbas. Be to, negaliu tau mokėti penkiasde�imties dolerių u� valand�, kai u� tiek pat galiu pasamdyti keturis programuotojus i� Indijos.�

Kai jie nuėjo patikrinti apsaugos sistemos, Denas papra�ė Brauno įra�yti komand� į sistemos valdymo pult�. Jis parodė Resnikui �inut�, teigian�i�, kad sistema be perstojo veikė trisde�imt dvi dienas.

��Negerai,�� pasakė Denas detektyvui.�� Viskas būtų per daug paprasta, jei kas nors būtų tiesiog i�jung�s sistem� prie� apiplė�im�.

��Gal kas nors galėjo į j� įsilau�ti?�� paklausė Resnikas.

��Ne, jei sistema buvo įdiegta taip, kaip a� j� suprojektavau.

��Ji buvo įdiegta pagal jūsų plan�,�� įsiterpė Braunas gindamasis.

��Jei tai tiesa, sistema gali tik duoti signalus�� niekas negali prie jos prisijungti.

��Nesu tikras, ar suprantu, k� jūs kalbate. Kaip suprasti Jei sistema buvo įdiegta taip, kaip a� j� suprojektavau�?�� perklausė Resnikas.

��Diegiant �i� sistem�, a� nedalyvavau, tik projektavau.

Denas atsistojo ir i�siviepė.

��A� jau per senas taip lankstytis,�� tarė jis.�� Mano keliai nebeatlaiko. Gal grį�kime į Kreigo kabinet�?

Resnikas susiraukė.

��Gal, ap�iūrėj�s sistem�, dar k� nors galėtumėte pasakyti?

��Nelabai. Jei ji nebuvo i�jungta, yra tik dvi galimybės. Pirmoji�� apiplė�imo metu niekas nenuspaudė pavojaus mygtuko...

��Tai juokinga,�� įsiterpė Braunas. Jis bandė atrodyti pasipiktin�s, ta�iau jo �od�iai nuskambėjo labiau dalyki�kai. Jis �inojo, kad FTB agentas įtarė t� patį ir visi kaltinimai krito jam. Nors ir bandė, jam nepavyko suvaidinti nuo�ird�iai pasipiktinusio banko valdytojo.

��Tuomet vienintelis logi�kas paai�kinimas�� programinėje įrangoje ty�ia buvo palikta spraga.

��K� turite galvoje�� spraga?�� paklausė Resnikas.

��Ka�kuris i� programuotojų specialiai padarė taip, kad sistema nesuveiktų...

��Tai absurdas!�� su�uko Braunas.

Denas pasisuko į Braun� ir jo meili �ypsena pradingo.

��Visai ne. Tai ne absurdi�ka, jei samdote firm� kitame pasaulio gale tokiai svarbiai sistemai kurti ir mokate jiems gra�ius u� �į darb�.

��Mes visk� atlikome teisingai,�� tikino Braunas. Jis atsikrenk�tė.

��Ar sugebėtumėte i�tirti sistem� ir pasakyti mums, kodėl ji nesuveikė?

���inoma. Du �imtai dolerių u� valand�, �imtas �e�iasde�imt valandų,�� i�py�kino Denas.�� Pinigai i� anksto.

Brauno galva sutrūk�iojo, tarsi kas nors jam būtų trenk�s.

��Tai juokinga,�� sumik�iojo jis.�� Mokėjome jums tik penkiasde�imt dolerių u� valand�, kai projektavote �i� sistem�.

��Jei negalite man sumokėti, visuomet galite susirasti, kas dirbs u� ma�esn� sum�. Galbūt para�ykite tai pa�iai Indijos firmai, kuri suprojektavo jums sistemos kod�? Manau, u� du �imtus dolerių per valand� galėtumėte pasamdyti dvide�imt �monių.

Denas ramiai pa�iūrėjo į banko vadov�. Braunas kelis kartus sumirksėjo prie� nusisukdamas.

��Man reikia pakalbėti su kitų firmų atstovais,�� tarė jis kimiu balsu.

��Kaip norite, ta�iau a� maniau, kad norite �į reikal� i�siai�kinti kaip įmanoma grei�iau. Taip pat norėjote, kad kod� patikrintų �mogus, projektav�s sistem�. Ta�iau jeigu jums tai neįdomu, k� gi...

Denas kreipėsi į Resnik�:

��Dar turėsite klausimų?

��Ne dabar. Palikite man savo numerį.

Denas padavė Resnikui savo vizitin�.

��Tai mano namų ir mobiliojo numeriai.

Denui stojantis i�eiti, Braunas jį sustabdė.

��Suteiksiu jums prog�.

Braunas trumpai pa�iūrėjo į Den� ir i� karto nusuko akis.

��Kada galite pradėti?�� paklausė jis.

��Tuojau pat. Ta�iau man reikia visos sumos i� karto.

Braunas linktelėjo.

��Minutėl�,�� tarė jis ir, u�rakin�s apsaugos kambarį, patraukė į savo kabinet�. Denas norėjo eiti paskui, ta�iau Resnikas jį sulaikė.

��Jei neprie�tarautumėte, norė�iau pakalbėti su jumis asmeni�kai,�� tarė jis.

���inoma.

Denas sugebėjo i�laikyti maloni� �ypsen�. Jis pats stebėjosi, kaip galėjo būti toks ramus. I� tiesų jis jautėsi tarsi susting�s. Į visk� reagavo tarsi savaime, be jokios minties ar plano. Jokio prakaitavimo, jokio �irdies dunksėjimo�� tik ramus elgesys.

Braunas lukterėjo, tarsi norėdamas nugirsti jų pokalbį. Ta�iau galiausiai nenoromis nuėjo. Kai jis i�nyko, Resnikas paklausė Deno, k� �is galvoja.

��Kaip manote, ar Braunas galėtų būti susij�s su �iuo įvykiu?

��Abejoju, ar jam u�tektų dr�sos. Nors į�valga nebloga.

��Jūs jo truputį nemėgstate, tiesa?

��Na, tik truputį. A� jį įspėjau, kad rizikinga ra�yti sistemos kod�, kurio jis negalės kontroliuoti, ir nevaldyti viso proceso, ta�iau jis mane ignoravo. Net pasisiūliau pats para�yti t� kod� pigiau.

Denas nutilo, lūpų kampu�iai nusileido.

��Nenoriu pasirodyti nejautrus,�� pridūrė jis.�� �inau, jog apiplė�iant bank� buvo nu�udyti �monės, todėl tai dar labiau mane sunervino. Kurti apsaugos sistemas�� mano profesija. Kas po to norės mane samdyti? Ir viskas tik todėl, kad ka�koks nekompetentingas banko vadovas nepaklausė mano patarimo.

��Kaip busimieji jūsų darbdaviai su�inos, kad dirbote su �ia apsaugos sistema?

��Tai nedidelė rinka ir tokia informacija sklinda greitai. Be to, po internet� plaukioja daug mano gyvenimo apra�ymų, kuriuose įra�ytas �is punktas.

Deno veidas paniuro.

��Kai klausėte, ar Braunas galėjo būti į tai įsipainioj�s... Kai kas man vis dėlto pasirodė keista. Originaliame projekte buvau sukūr�s atsargin� linij�, tiesiogiai sujungt� su apsaugos mygtukais, ji tarsi �apeina� vis� apsaugos sistem�. Jei sistema nesuveiktų, policija vis vien gautų signal��� net jei nebūtų nuspaustas nė vienas mygtukas. Braunas �i� linij� panaikino. Tai papildomai būtų tekainav� tris �imtus dolerių per mėnesį. Manau, kad taip neapdairiai jis pasielgė dėl savo trumparegi�kumo, bet k� gali �inoti?

Denas i�vydo prie� save ateinantį banko vadov�. Kai Braunas įteikė jam �ekį, Denas pajuokavo, kad bankas per dvi dienas buvo apiplė�tas du kartus. Denas pastebėjo, kad po jų pokalbio Resnikas �iūrėjo į Braun� įdėmiau. Pats Braunas irgi tai pastebėjo ir jo veidas labiau įsitempė. Denas banko vadovui pa�adėjo paskambinti, vos tik k� nors i�siai�kins, ir paspaudė Resnikui rank�. Aleksas Resnikas padėkojo Denui u� sugai�t� laik�.

Kai jis �engė pro banko vestibiulį, prie� akis i�niro praėjusios dienos vaizdai: negyva mergina, i� skausmo ant grindų besiraitanti pusam�ė moteris, visur kraujas... Jis u�spaudė akis, stengdamasis atsikratyti �ių vaizdų. I�ėj�s į lauk�, Denas pajuto, kad stingulys praėjo. Jo �irdį ka�kas tarsi suspaudė, keliai sulinko. �Būtų juokinga, jei �ia apalp�iau. K� pamanytų tas faras��� m�stė Denas.

Jam ka�kaip pavyko i�silaikyti ant kojų. Svirduliuodamas jis nuėjo prie ma�inos, vis dar stebėdamasis, kaip jis sugebėjo taip �altai kalbėtis su tuo pareigūnu. Jis buvo teisus�� meluoti darosi vis lengviau.

***

Petrenka nusimovė gumines pir�tines ir numetė jas į �iuk�lių kibir�. Bjauriai vypsodamas, jis energingai patrynė pir�tus. Jis kankino varg�� arab� jau keturias valandas.

��Jis nieko ne�ino,�� galiausiai pripa�ino Petrenka.

��Netikiu,�� paprie�taravo Jurijus.

��Mes daug praradome,�� piktai į jį dėbtelėjo Petrenka.�� Ne tik vakaryk�tį turt�, bet ir milijonus, kuriuos būtume gav� u� tuos deimantus.

Jis trumpam nutilo ir pasitrynė akis.

��Mes juos surasime. Anks�iau ar vėliau a� juos surasiu, ir jie kentės kur kas labiau nei mūsų draugai.

Petrenka pa�iūrėjo tolyn, ir jo i�rai�ka tapo liūdna. Jis lėtai atsisuko į Jurijų.

��Mes pasiūlysime premij�,�� pagaliau tarė jis.�� Jei kuris nors i� deimantų prekeivių gaus �ių ne�lifuotų deimantų, mes apie tai su�inosime. Pasirūpink tuo.

Jurijus linktelėjo ir i�ėjo i� kambario.

Petrenka pa�iūrėjo į kitus du rusus.

��Ko �ia stovit?�� paklausė jis ir mostelėjo į arabų kūnus.�� Sutvarkykit visk�.

22

Denui Vilsonui i�ėjus, Resnikas svarstė, ar Braunas galėjo būti kaip nors susij�s su tuo apiplė�imu. Ka�kas i� banko darbuotojų tikrai buvo prie to priki��s nagus�� tuo Resnikas neabejojo. Ka�kas turėjo i�duoti vagims Petrenkos seifų numerius ir�� būtų visai logi�ka�� galėjo liepti Indijos programuotojams specialiai palikti sprag� sistemoje.

Braunas kėlė daug įtarimų. Resnik� neramino Brauno veido i�rai�ka, kai jis su�inojo, jog sistema buvo įjungta įvykdant apiplė�im�. Resnikui atrodė�� Braunas nuo�ird�iai tikėjosi, kad paai�kės, jog sistema buvo i�jungta. �inoma, jis galėjo ir vaidinti: juk banko vadovas �inojo, kur įrengtos apsaugos kameros ir kur jis bus nufilmuotas. Jei tai vaidyba�� tai labai gera, verta �Oskaro�.

Kai Resnikas paklausė Brauno, kodėl jis atsisakė atsarginės apsaugos sistemos, banko vadovas pasimetė, o po to pasipiktino. Jis teigė, kad viena i� jo atsakomybių yra i�vengti nereikalingų i�laidų, ir kad sistema jau buvo perkrauta galimybių. Resnikas bandė jį kamantinėti, ta�iau i� to nebuvo jokios naudos. Kai Braunas vardijo sumas, kurias mokėjo Indijos firmai, Resnikas tikėjosi, kad atsiras kokių netikėtų mokes�ių ar kokių nors neatitikimų. Jei Braunas naudojosi banko fondais, norėdamas atsiskaityti su vienu i� kod� ra�iusių programuotojų, jis gerai t� slėpė.

Resnikas nusprendė, jog kreipsis pagalbos į audit�, nors ir �inojo, kad Hedlis nebus dėl to patenkintas.

Grį��s į nuovad�, jis nustebo rad�s jo laukiantį Magvair�. Magvairas buvo nuva�iav�s į FTB būstin� pasidomėti, kaip einasi Lombardo bylos tyrimas, ta�iau jau sugrį�o.

Resnikas patikrino balso pa�to prane�imus. Reveryje budintis policijos pareigūnas skambino dėl apleisto automobilio, rasto prie Reverio prekybos centro. Resnikas negalėjo nesi�ypsoti, kai surado vairuotoj� Reverio registruotų automobilių duomenų bazėje. Jis atsispausdino vairuotojo pa�ymėjimo kopij� ir nune�ė j� į Hedlio kabinet�.

��Grį�ai,�� garsiai tarė Hedlis.�� Norėjau su tavimi pasikalbėti.

��Pirmiausia u�mesk akį į �it�.

Resnikas parodė jam Gordono Karmaiklo vairuotojo pa�ymėjimo kopij�. Hedlis pa�iūrėjo į jį atsainiai, kol susiprato, kas tai.

��Kur jį radai?�� paklausė jis.

��Ie�kojau apleistų automobilių. �io vyruko ma�in� radome prie Reverio prekybos centro.

��Raimondo Lombardo kaimynystėje,�� pastebėjo Hedlis.

��Taip, tarsi ka�kas �ūtbūt stengtųsi apkaltinti Lombard�,�� tarė Resnikas.�� Va�iuoju į Reverio prekybos centr� ir pasidomėsiu, ar jų stovėjimo aik�telėje įrengtos apsaugos kameros.

��Palauk,�� sustabdė Hedlis.

Resnikas nesuprat�s pa�iūrėjo į Hedlį.

��Kas yra, Kenai?�� paklausė jis.

��Kalbėjau su agentu Spiceriu ir mes priėjome prie i�vados, kad Raimondas Lombardas yra atsakingas u� �į apiplė�im�.

Hedlis giliai atsiduso. Jam i�kvėpus or�, veidas tapo pana�us į subliū�kusi� padang�. Jis pridūrė:

��Kiek �inau, �i byla u�daroma.

��Ar kas nors patvirtino Lombardo pasakojim�?

��O k� tai pakeis? Jo kirpėjas paliudys visk�, k� jam lieps Lombardas. T� patį padarys ir jo golfo draugu�iai.

��Mes dar nepatikrinome daugybės dalykų,�� piktai papurtė galv� Resnikas.�� Prie apiplė�imo tikrai prisidėjo ka�kuris banko darbuotojas. Jei u�darysime byl�, niekada nesu�inosime, kas i� tikrųjų nutiko.

��Mes jau �inome. Viskas baigt�, Aleksai. Tai padar�s vyras nufilmuotas kamerų. To pakanka man, turėtų u�tekti ir tau. Leiskime FTB visk� u�baigti.

��Kenai, tai ne�varu. Mes leisime FTB pasirūpinti Lombardu, ir, manai, kad �i byla staiga i�sispr�s?

��Kartais taip nutinka.

��Ir nesvarbu, kiek �monių dėl to nukentėjo?

���inoma, svarbu.

Hedlis sunkiai atsiduso ir pa�iūrėjo į detektyv� tu��iu �vilgsniu.

��Deja, ne �į kart�.

Minutėl� Resnikas negalėjo i�tarti nė �od�io. Po to �emu balsu u�sikirsdamas tarė:

��Kas bus, jei Lombardas atsives tuzin� liudininkų, teigian�ių, kad jis tikrai �aidė golf�, kai įvyko banko apiplė�imas? Tai bus tarsi smūgis į veid�, Kenai.

��Nemanau, kad taip nutiks. Juk sakiau�� viskas baigta. �iandien �e�t� vakare įvyks spaudos konferencija. Nenoriu, kad daugiau gai�tum laik� su �ia byla. Ie�kok Viktoro Petrenkos�� juk visada to norėjai. Ie�kok jo dvide�imt keturias valandas per par�, jei tik nori.

��O kaip Voltas?

��Jis pri�iūrės banko vadov� Kreig� Braun�, kuris, kaip pats sakei, taip pat įtartinas.

��Tai tikrai viskas? Kiek laiko mums liepsi vykdyti �ias naujas u�duotis? Kol FTB susitvarkys su Lombardu?

Hedlis pla�iai i�si�iepė, ta�iau jo �vilgsnis nebuvo d�iugus. Jo akys buvo �altos ir bejausmės, tarsi stiklinės.

��Labai taiklus spėjimas,�� pasakė jis.

23

Denas vis dar stebėjosi, kaip sugebėjo apmauti t� policinink�. Jautėsi tarsi i�sisuk�s nuo kulkos mū�io lauke. Kol esi kovos plote, adrenalino kiekis būna per didelis, kad suvoktum, kokiame esi pavojuje ir kiek nedaug trūksta, kad susimautum. Tik praėjus pavojui t� supranti. Denas i�sisuko ne nuo kulkos, bet nuo visos automato apkabos. Jo rankos vis dar drebėjo, kai i�grynino Brauno duot� �ekį�� trisde�imt du tūkstan�ius dolerių. Jis vis dar turėjo i� Gordono paimtus keturis tūkstan�ius. Pinigai turėjo jam padėti jaustis geriau, ta�iau Denas jautėsi neramus.

Buvo pusė penkių. Jis neturėjo nuotaikos grį�ti namo ir susitikti Kerol bei vaikų. Ar jis kada nors galės jiems pa�iūrėti į akis? Galbūt su laiku apiplė�imas taps tik tu��iu prisiminimu? Tuo, kas galėjo arba negalėjo nutikti. Denas turėjo ir daugiau tu��ių prisiminimų�� �monių, kuriuos ka�kada pa�inojo, ta�iau dabar nebeatsimena, mergin�, su kuria prarado nekaltyb� (jiems abiem buvo po �e�iolika; pasiėm� paklod�, jie tai padarė golfo aik�tėje). S�monė suvokė, kad tai įvyko i� tikrųjų, ta�iau tuo pat metu atrodė ir neįmanoma. Jis beveik neprisiminė pirmojo karto ir tos merginos veido. �inoma, banko apiplė�imas�� kas kita. Ta�iau galbūt po kurio laiko �is įvykis taip pat taps tolimu ir neai�kiu praeities prisiminimu. Galbūt po kelerių metų jis taip pat gerai nebesuvoks, nutiko tai ar ne.

Denas negalėjo liautis galvoj�s apie t� negyv� mergin� ir t� kit�, sunkiai su�eist�, moterį. Va�iuojant susitikti su Braunu, per radij� prane�ė, kad kitos moters būklė kritinė. Denas tikėjosi, kad ji i�gyvens. Ta�iau koks gyvenimas jos laukia po to, kai pilv� negailestingai perskrodė kulka? Ar tokios �aizdos u�gyja?

Mintys apie apiplė�im� privertė Den� prakaituoti. Jis ėmė visas drebėti. Jei kas nors jį tokį pamatytų, pamanytų, kad turi rimtų problemų su nervais. Denui būtinai reikėjo ka�kaip nusiraminti�� i�gerti.

Jis stabtelėjo prie pirmo pasitaikiusio baro. Barmenas į jį linksmai pa�iūrėjo, kai �is papra�ė alaus �Guinness� ir viskio �Jameson�.

��Viskas gerai, draugu�i?�� paklausė barmenas.

��Bus geriau, kai atne�i man alų ir viskį.

��Suprantate, negaliu parduoti alkoholio jau apsvaigusiems lankytojams.

��A� negėriau nė la�o, tik esu labai pavarg�s. Tikrai. K� nori, kad padary�iau,�� gal i� kito galo pasakyti abėcėl�?

Denas pradėjo vardyti, kol barmenas pakėlė rankas pasiduodamas.

��Gerai, gerai,�� tarė jis.�� Tikiu jumis.

Pildamas alų, jis pakėlė antakį ir abejingai pa�iūrėjo į Den�.

Kaip jis norėtų visi�kai pamir�ti t� apiplė�im�! Tegul D�oelis pasilieka pinigus�� jam jie jau neberūpėjo. Jis tro�ko atsiriboti nuo tų prisiminimų, nors �inojo, kad tai neįmanoma. To neleis padaryti �rinis. Rytoj jie abu va�iuos pas D�oelį, ir Denas �inojo, kad �rinis nepasiduos, kol negaus savo dalies. Jis �inojo ir tai, kad D�oelis taip pat neketina nusileisti. Visas �is reikalas gali tapti nekontroliuojamas. Tas D�oelis! Jei jis bent kiek protautų, jie galėtų �ito i�vengti. Apiplė�imas tikrai kada nors taptų tik blankiu prisiminimu.

Barmenas atne�ė gėrimus. Denas vienu mauku u�sivertė viskį, o alų stengėsi gurk�noti lėtai. Turėdamas trisde�imt du tūkstan�ius, jis turės �iek tiek laiko, kol susiras darb� ir galės gauti ilgalaikį invalidumo draudim�. Alus teliūskavo viename tų firminių bokalų, kuriuos nemokamai duoda daryklos. Denas laikė jį i�tiestoje rankoje. Ry�kioje �viesoje tokiu atstumu jis būtų sugebėj�s į�iūrėti smulkiausias detales, net perskaityti �od�ius kompiuterio ekrane, ta�iau bare raidės apsitraukė migla ir Denas ne k� galėjo matyti. Jis galvojo, per kiek laiko visi�kai apaks,�� po metų, galbūt net anks�iau?

Kit� savait� jis susisieks su Braunu ir prane� jam, kodėl nesuveikė sistema. Nebuvo jokios prasmės k� nors slėpti. Tegul jie mano, kad Denas visi�kai s��iningas ir patikimas. I�vada�� vienas i� Indijos programuotojų specialiai paliko sprag� programinėje įrangoje. Denas gi�iai juokėsi, pagalvoj�s, kaip pakryps visa �i istorija. Galbūt tai i�g�sdins kitas finansų kompanijas, kurioms buvo perduota �i programinė įranga? Gal tai pakenks net kai kurių verslui?

�i mintis Denui patiko. Jis galėjo dar daugiau padaryti, ne tik i�g�sdinti tas kompanijas. Jei jam pasiseks, jis sukels tikr� panik�. Visų pirma jis para�ys straipsnį apie tai, kas nutiko banke �Lynn Capital�. Galbūt net para�ys apie tai knyg�, atskleisdamas finansų institucijų rizik� ir i�ry�kindamas banko atvejį.

Po kurio laiko Denas jautėsi sujaudintas, o galva buvo pilna idėjų. Visi bankai ir brokerių kompanijos i�eis i� proto, su�inojusios, kad nutiko tame banke. Jos bus priverstos tikrinti vis� kitose �alyse gamint� programin� įrang� dėl galimo broko. Denas galės tuo u�siimti ir konsultuoti. Jis galėjo nors rytoj įsteigti programinės įrangos kompanij� ir sukrėsti verslo pasaulį savo straipsniais ir būsima knyga. Kol galvoje virė �ios idėjos, Deno burna i�sausėjo. Pakėl�s akis, jis i�vydo atid�iai jį stebintį barmen�.

��Turiu pripa�inti,�� tarė jis,�� kad gėrimai jus prabla�kė. Tik atėj�s atrodėte labai prastai, o dabar veidas vėl įgavo spalv�. Atrodote kaip naujai gim�s, draugu�i.

��Tos neįtikimai gaivinan�ios �Guinness� savybės,�� atsakė Denas mirktelėdamas ir d�iaugėsi grį�usiu humoro jausmu.�� Gal dar po vien� alaus ir viskio? Pa�iūrėsiu, gal galiu jaustis dar sveikesnis.

��Bus padaryta.

Denas stebėjo, kaip barmenas pila alų. Tada jo �vilgsnis nukrypo į televizoriaus ekran�, kuriame rodė �Red Sox� rungtynių rezultatus. �i komanda pastaruoju metu �aidė gerai ir sugebėjo laimėti septynias rungtynes i� eilės. Po akimirkos rungtynes nutraukė �inių prane�imas. Garsas buvo i�jungtas, ta�iau Denas suprato, apie k� jame buvo kalbama. Ekrane jis ai�kiai kaip dien� pamatė Gordono vairuotojo pa�ymėjim�. Denas pajuto skausm� pilve, tai i�vyd�s. Jis suprato, kad taip jie greitai atpa�ins Gordon�, ta�iau faktas, kad tai jau įvyko, jam sukėlė nerim�.

Barmenas atne�ė gėrimus, ta�iau Denas jų net neparagavo. Dabar buvo tas pats, k� gerti,�� vandenį ar purv�. Gėrimai nebeveikė jo stimuliuojamai. Denas jautė nerimstantį ir vis augantį nerim� bei nor� kur nors eiti. Jis pakilo ir, palik�s ant baro dvide�imt dolerių, i�ėjo pro duris.

Denas �inojo�� kuo grei�iau susitiks su Kerol, tuo bus geriau. Jei lauks per ilgai, nebegalės to padaryti. Va�iuodamas namo, jis nusprendė būti kaip įmanoma konkretesnis. Kerol pasitiko jį prie durų, jos veide atsispindėjo nekantrumas ir nerimas.

��Tas nu�udytasis vyras buvo Gordonas,�� i�bėrė ji vienu įkvėpimu.�� �inojau, kad tai jis.

Denas prisivertė pa�iūrėti jai į akis.

���inau. Buvau bare ir su�inojau tai per �inias.

��Tai neįtikima.

Kerol akys i�siplėtė, ji pa�iūrėjo į Den� taip, tarsi ie�kotų jo akių, rodan�ių kokį nors �enkl�, kad jis taip pat nustebo, kaip ir ji. Nors labai norėjo nusukti akis, Denas stengėsi i�laikyti akių kontakt� kuo ilgiau.

��Ko jam prisireikė tame banke?�� paklausė ji.

��Ne�inau. Gal ie�kojo darbo?

Jos akys vis dar klaid�iojo ties jo veidu, beveik desperati�kai.

��Juk jie neie�kojo darbuotojų, ar ne?

Denas papurtė galv�.

��Tai ko ten eiti?

��Jis �inojo, kad k� tik buvo pasibaigusi mano darbo sutartis. Gal tikėjosi juos įtikinti jį priimti? Galbūt dėl to jis ir skambino man an�dien.

Denas papurtė galv�, nusukdamas nuo jos �vilgsnį.

��Turiu tau ir gerų naujienų,�� pasakė jis, nukreipdamas tem�.�� Nors �inia apie Gordon� jas kiek ir aptemdė. Bankas pasamdė mane, kad i�tir�iau programin� įrang�, įdiegt� tų Indijos programuotojų. Jie nori, kad i�siai�kin�iau, kodėl nesuveikė banko apsaugos sistema. Spėk, kiek jie man sumokėjo?

Kerol papurtė galv�.

��Trisde�imt du tūkstan�ius dolerių. Sumokėjo pinigus i� anksto. Jie jau guli mūsų s�skaitoje.

Denas apsilenkė su Kerol ir kalbėjo toliau:

���inau, kad nuskambės keistai�� po to, kas nutiko Gordonui,�� tarė jis.�� Bet mes turėtume kaip nors tai at�v�sti. Gal nueikime kur papietauti?

��Trisde�imt du tūkstan�iai dolerių,�� pakartojo Kerol �velniu balsu.�� Pagaliau. Jau maniau, kad prarasime nam�. Ta�iau mes niekur negalime eiti�� septint� valand� tau interviu telefonu dėl darbo.

Denas nutaisė min�, tarsi būtų apie tai pamir��s.

��Taip, �inoma, bet gal pamir�kime tai? Juk a� jau turiu darb�.

��Dar vienas pasiūlymas taip pat nepakenks.

Kerol vis dar įdėmiai į jį �velgė, bandydama ka�k� įskaityti Deno veide.

��Taip, manau, tu teisi,�� sutiko jis.�� Na, bent jau i�gerkime.

Vienintelis bare lik�s gėrimas buvo meksikieti�kas likeris �Kahlua�, kurį jie parsive�ė i� kelionės po Meksik� praėjusiais metais. Denas atidarė butelį, iki pusės pripylė dvi taures, įpylė pieno ir įdėjo ledukų. Gurk�nodama gėrim�, Kerol vis dar įsitempusi paklausė:

��Juk nemanai, kad Gordonas buvo įsitrauk�s į t� apiplė�im�?

Denas vos nepaspringo gėrimu. Kokia nuojauta! Jis suprato, kad ji nori paklausti dar kai ko daugiau.

��Tu juk juokauji, ar ne?�� tarė jis.�� Mes juk kalbame apie Gordon�. Kaip jis galėtų apiplė�ti bank�? Nejuokauk, Kerol!

Jos �velnios mėlynos akys vis dar �iūrėjo į Den�, tarsi ka�ko jo veide ie�kodamos, bandydamos ka�k� suvokti. Pagaliau ji nusuko akis.

��Ne�inau,�� pasakė ji.�� Turbūt tai buvo kvaila mintis.

��Taip, i� tiesų.

Denas pabaigė savo gėrim�. Ne�iūrėdamas į Kerol, jis pasakė, kad ver�iau eis ruo�tis interviu. Jis jautė, kaip Kerol jį stebėjo, i�einantį i� kambario. Sėdėdamas darbo kambaryje, jis jautėsi toks netvirtas. Jeigu Kerol įtaria, kad Gordonas buvo įsitrauk�s į �į nusikaltim�, k� dar ji įtaria? Jis jau �inojo atsakym� į �į klausim�. Jis jį i�skaitė �monos akyse. Den� persmelkė �altis. Jis įsivaizdavo, apie k� ji galvoja. Visi tie telefono skambu�iai, susitikimai su D�oeliu ir �riniu, jo i�bertas veidas an�dien,�� vien� dien� ji visa tai susies, bandydama suvokti, kaip tai susij� su Gordono nu�udymu ir banko apiplė�imu.

Denas jautėsi i�sek�s ir sunerim�s. Negalėjo pajudinti nė raumens, ta�iau tuo pat metu nenustygo vietoje. Jis bandė mintyse atkurti visus įvykusius pokalbius telefonu ir m�stė, ar ji negalėjo nugirsti ko nors įtartino.

Jis vis dar suko galv�, kai Kerol atidarė duris ir su palengvėjimu prane�ė:

��Jie sugavo �mogų, įvykd�iusį apiplė�im�. K� tik rodė per �inias.

��Kas jis toks?�� pa�oko Denas. Jis jautė, kaip �irdis dau�osi jo krūtinėje.

��Nepamenu jo vardo,�� pasakė Kerol, pla�iai �ypsodamasi.�� Ka�koks su mafija susij�s tipas. Rodos, i� Reverio.

Pa�velg�s į Kerol, Denas pamatė, kad visos jos abejonės buvo dingusios. Ji �vietė ry�kiau u� Kalėdų eglut�.

�Pagaliau,�� pagalvojo jis.�� Pagaliau...�

***

Petrenka i�siuntė tris savo vyrus su�iupti Kreigo Brauno ir nekantriai vaik�tinėjo pirmyn atgal jų laukdamas. Jis būtinai i�siai�kins, kas nutiko. Net jei reikės nukankinti dar vien� �mogų.

Kambaryje dūzgė įjungtas televizorius. Petrenka nelabai kreipė dėmesį į �inias, kol nepamatė reporta�o apie Lombardo suėmim�. Jis i� lėto padarė i�vadas, klausydamasis, k� sakė reporteris, ir to, k� manė pats. Geras dvide�imt minu�ių jis stovėjo, kol galva dirbo, akys nerodė jokios gyvybės. Mintyse jis apm�stė tolesnius �ingsnius: m�stė apie Lombardo �eimos narių grobim� ar kar� su Bostono mafija. Ta�iau jis nemanė, kad kuris nors būdas suveiks. Pinigus ir deimantus jis prarado ir susitaikė su tuo. Dabar svarbiausia buvo atgauti prarastus dokumentus.

Pasigirdo beldimas į duris. Petrenka pamatė įeinantį Jurijų Tolkov�.

��Pri�iupot jį?�� paklausė Petrenka.

Jurijus papurtė galv� ir pa�velgė į bos� tu��iu �vilgsniu. Rusi�kai tarė:

��Jį saugojo policininkas.

��Kuris�� tas �ydas?

��Ne, jo partneris, tas, kvaila i�rai�ka. Norint pagrobti banko vadov�, pirmiausia reikės pasirūpinti tuo policininku. K� man daryti?

Petrenka pagalvojo ir susiraukė.

��Padarysime tai kit� kart�. Dabar yra svarbesnių reikalų.

Jurijus dalyki�kai linktelėjo.

��Girdėjau �inias per radij�.

��Mums reikės susitvarkyti su tais italais,�� tarė Petrenka.

��Esi tikras? Juk yra ir daugiau būdų tai i�spr�sti.

��Nė vienas netinka.

��Ne�inau, mes galėtume...

��Nėra prasmės,�� įsiterpė Petrenka �emu, smurto tro�kimo kupinu balsu.�� Dabar darysime, k� reikia, o paskui jiems u� tai atsilyginsime. Nesijaudink.

***

Denas palaukė iki pusės a�tuonių, kad galėtų pasakyti Kerol, jog būsimasis darbdavys grei�iausiai jį pamir�o.

��Jis turbūt surado k� nors kit�. Tas �unsnukis net nepasivargino man paskambinti,�� skundėsi jis.

��Kartais taip nutinka,�� ramiai pasakė Kerol.

Ji atrodė kiek nusivylusi, ta�iau kartu gana rami, galbūt dėl to, kad Denas turėjo kit� pasiūlym�. Jis �inojo, kad Kerol labai palengvėjo, kad nebereikia įtarti savo vyro dėl banko plė�imo.

Vaikai jau vis� valand� buvo namie. Pietums Kerol pagamino tunų tro�kinį, ta�iau �is ne per labiausiai kam rūpėjo. Nuotaika namie tvyrojo nepalyginti geresnė nei pastar�sias por� dienų, nepaisant retų Kerol komentarų apie Gordon�. Siuzė juokėsi i� Deno mielų ir nerūpestingų juokelių, o Garis nuolat tau�kėjo apie laimėtas dar vienerias �Red Sox� rungtynes. Įpusėjus pietums, Denas suprato, kad gali �iūrėti į vaikus, neslegiamas kaltės jausmo.

Praėjus pusvaland�iui, kai vaikai jau buvo vir�uje,�� Siuzė klausėsi muzikos, o Garis �iūrėjo beisbolo rungtynes,�� Denas sėdėjo svetainėje ant sofos, ra�ydamasis pastabas savo būsimai knygai. Kerol sėdėjo �alia, atsirėmusi į Den�, ir skaitė laikra�tį. Jis pa�iūrėjo į laikrodį�� septynios trisde�imt trys.

��Jis nebepaskambins,�� dėj�sis vis dar nusivyl�s, pakartojo Denas.�� Gal nusiveskime vaikus ledų?

Kerol pasisuko ir, suėmusi rankomis Deno veid�, pasuko jį į save ir stipriai pabu�iavo į lūpas.

��Puiki mintis,�� tarė ji.�� Jei tik pavyks įkalbėti vaikus. Siuzė kaip visada pasakė: �Man jokio skirtumo�, ta�iau jos niūrus tonas nebuvo labai ry�tingas ir padvejojusi ji sutiko. Garis truputį pabambėjo, kad negalės �iūrėti �Red Sox� rungtynių, ta�iau galiausiai ir jis sutiko�� su s�lyga, kad galės klausytis rungtynių per radij�. Tai buvo pirmas kartas t� vasar�, kai Vilsonai i�ėjo valgyti ledų. Nuo tada, kai Denas prarado darb�, jie to nedarė.

Denas buvo įsitikin�s, kad vaikams �i i�vyka patiko. Siuzė ėjo �alimais ir da�nai į jį atsitrenkdavo. Garis buvo geros nuotaikos ir atrodė laimingesnis nei paprastai, nes �Red Sox� buvo belaimintys a�tunt�sias rungtynes. Kai jie dorojo savo ledus, Kerol priėjo prie Deno ir �velniai paėmė jį u� rankos.

Grį�us namo, Denas atsakiklyje rado dvi �inutes. Viena buvo nuo �rinio, kit� paliko Peitonas Heinsas.

��Gal gali paskambinti jiems rytoj?�� pasiūlė Kerol. Denas bijojo skambinti kuriam nors i� jų.

��Jie tikriausiai nori pasi�nekėti apie Gordon�,�� svarstė jis.�� Paskambinsiu jiems ir greitai baigsiu.

��Gerai, jei taip reikia. Neu�truk.

Denas linktelėjo. U�sidar�s darbo kambaryje, jis kelias minutes �iūrėjo į telefon�, ir surinko Peitono numerį. Atsiliepė vienas ir Peitono vaikų ir papra�ė Deno palaukti.

Po akimirkos Denas i�girdo Peitono bals�.

��Sveikas, Denai,�� pasisveikino jis.�� �mogau, seniai matėmės. Ar gali patikėti, kas nutiko Gordonui?

��Sunku tuo patikėti,�� sutiko Denas.

��Taip. Praėjusį vakar� klausiausi �inių ir nė nesuvokiau, kad tai galėtų būti jis. Vis dar negaliu tuo patikėti.

��Ir a� �okiruotas,�� tarė Denas.

��Taip, �mogau, tikrai. Gal numanai, k� jis galėjo veikti tame Lyno banke?

��Sunku suprasti Gordon�...�� sumurmėjo jis.

��Ta istorija tokia keista... Klausyk, kalbėjau su Gordono tėvais. Laidotuvės �į �e�tadienį. Būsi?

��Norė�iau, ta�iau dar ne�inau, ar galėsiu.

��Negerai, Denai, turi dalyvauti. Gordono tėvams jau beveik a�tuoniasde�imt. Turėtų būti sunku tokiame am�iuje laidoti savo vaik�, be to, spėju, be mūsų, daugiau niekas gali ir nepasirodyti. Pasakyk, kad dalyvausi, gerai?

��Pa�iūrėsiu.

���mogau, tikiuosi tave ten pamatyti.

Peitonas papasakojo jam, kaip nuva�iuoti į kapines, ir padėjo ragelį. Denas vėl abejingai �iūrėjo į telefon�, kai �is netikėtai suskambo. I� numerio jis pa�ino, kad skambina �rinis. Nenoromis jis atsiliepė.

��Ei, draugu�i,�� piktai tarė �rinis.�� Laukiau, kol man paskambinsi.

��Atleisk, �rini, k� tik grį�au.

��Girdėjai naujienas, ar ne?

��Taip.

��Gerai, draugu�i. Vykstam rytoj, kaip ir sutarėm?

��Manau, turėtume palaukti dar kelet� dienų...

��Na, jau ne. Tu man pa�adėjai. Ir, patikėk manimi, su tavim ar be tav�s, a� vis tiek pas jį nuva�iuosiu...

��Gerai, gerai,�� pertraukė jį Denas, bijodamas, kad Kerol arba kuris nors i� vaikų gali pakelti ragelį ir i�girsti besiplūstantį �rinį.�� Priva�iuosiu prie tav�s rytoj, devint� ryto.

��Gerai, draugu�i. Lauksiu.

Kai �rinis padėjo ragelį, Denas pagalvojo, kaip tai paai�kins savo �monai. Ka�kada visas tas melas turėjo liautis. Sugalvoj�s istorij�, jis sukaupė visas jėgas, pakilo nuo kėdės ir prisijungė prie Kerol virtuvėje, kad galėtų visa tai papasakoti.

24

Septint� ryto Resnikas jau buvo prie Petrenkos namų. Sustabd�s automobilį ir i�jung�s variklį, jis įsipylė i� termoso puodelį juodos kavos ir gurk�nodamas permetė akimis pirmuosius laikra��ių puslapius. Juose, �inoma, buvo Gordonas Karmaiklas ir Raimondas Lombardas. Jis rado net Karmaiklo nekrolog�.

Kaip Resnikas ir spėjo, Karmaiklas buvo vieni�ius, neturėjo nei �monos, nei vaikų. Vieninteliai minimi artimieji�� Grynvi�e, Konektikute, gyvenantys jo tėvai. Nekrologe buvo kalbama daugiau apie Karmaiklo tėv�, į pensij� i�ėjusį pramoninink�, negu apie patį velionį�� apie jį pasakyta tik tiek, kad Gordonas Karmaiklas tarnavo Vietname, buvo apdovanotas dviejomis Purpurinėmis �irdimis, po tarnybos armijoje Jeilyje apsigynė mokslo laipsnį ir dirbo in�inieriumi keliose kompanijose, kurių pavadinimai Resnikui nieko nesakė.

Truputį po de�imtos į Petrenkos kiem� įva�iavo sidabrinis mersedesas. I� jo i�lipo stambus beveik metro a�tuoniasde�imties vyras. Jam buvo gerokai vir� trisde�imties, �viesūs plaukai trumpai nukirpti, nosis kreiva. Resnikas atpa�ino �į vyr�, nes da�nai matydavo jį Petrenkos kompanijoje, įskaitant ir t� kart� rusų restorane. Vyras abejingai pa�velgė į Resnik� ir nuėjo prie paradinių durų. Temperatūra pavėsyje siekė dvide�imt penkis laipsnius kar��io, ta�iau vyras dėvėjo odin� striuk�, o tai rei�kė, kad jis grei�iausiai ne�ėsi ginkl�. Resnikas svarstė, ar bandyti jį suimti dėl nelegalaus ginklo laikymo, ta�iau nusprendė nieko nedaryti ir laukti, kas bus toliau.

Po de�imties minu�ių i� namo i�ėjo Petrenka, lydimas to paties vyro. Petrenka abejingai pa�iūrėjo į Resnik�, prie� nusukdamas �vilgsnį. Mersedesas i�va�iavo į gatv� ir Resnikas nė nebandė slėpti, kad jį seka.

Mersedesas judėjo Bostono kryptimi. Prie vyriausybės pastato ma�ina pasuko į �iaurin� dalį. Priva�iavusi Hanoverio gatv�, sustojo. Petrenka i�lipo i� ma�inos ir energingai nu�ingsniavo į prie�ing� pus�. Praeidamas jis linktelėjo Resnikui.

Resnikas įstrigo. Gatvė buvo per siaura, kad jis galėtų sustoti kelkra�tyje, neu�tverdamas eismo. Jis galėjo rizikuoti, va�iuoti �emyn Hanoverio gatve ir tikėtis, kad Petrenka bandys mėtyti pėdas. Ta�iau rizikuoti buvo neverta. Taigi Resnikas liko laukti prie Petrenkos mersedeso. Jis �inojo, kad vairuotojas buvo vienas i� Petrenkos smogikų, todėl be jo Petrenka netvarkys jokių reikalų.

Kitoje gatvėje mersedesas staiga sustojo, priversdamas Resnik� kuo grei�iau nuspausti stabdį, kad į jį neatsitrenktų. Vairuotojo durelės atsidarė, Petrenkos �mogus i�lipo i� automobilio, o į jo viet� atsisėdo naujas �mogus, lūkuriav�s �aligatvyje.

Resnikas vis dar negalėjo sustoti. Stambaus sudėjimo rusas prabėgdamas pa�vairavo į jį. Neturėdamas kito pasirinkimo, Resnikas toliau sekė paskui mersedes�, suvokdamas, kad Petrenkos jau nesulaikys. Jis turėjo pripa�inti �į pavykusį Petrenkos manevr�, kad juo nusikratytų. Jis suprato, kad be reikalo nuvertino Petrenkos sumanum�.

***

D�oelis pakėlė ragelį ir nustebo i�gird�s savo dėdės bals�. Jis klausė, ar D�oelis neįsivėlė į koki� nors bėd�.

��Nusiramink, dėde Himi.

��Neliepk man nusiraminti!

Stojo tyla. Vyras t�sė toliau beveik �nab�dėdamas:

��U� informacij� apie neapdirbtus deimantus pasiūlyta premija. Nori �inoti, k� j� siūlo?

D�oelis nesivargino atsakyti. Jis laukė, kol dėdė i�tars Viktoro Petrenkos pavard�.

��Teiravausi apie �it� �mogų,�� kalbėjo toliau senolis.�� Jis yra banditas, pavojingas �mogus, Rusijoje dirbo KGB tardytoju. �inai, k� tai rei�kia, D�oeli? Ar bent suvoki, i� kokio �mogaus tu pavogei �ituos deimantus?

��Nesuprantu, apie k� tu kalbi. A� nieko nevogiau.

��Meluosi man? Manai, a� koks beprotis, kad patikė�iau �itom tavo nes�monėm? Kas tau nutiko, kad taip elgiesi�� painiojiesi į reikalus su tokiu galviju, kaip Petrenka? Ar turi nors kiek smegenų?

��Neai�kink man, dėde. Niekada neleidau tėvui taip su manimi �nekėti�� tau taip pat neleisiu.

D�oelis dirstelėjo pro lang� ir pamatė ateinan�ius Den� ir jo draugelį ind�. �Dar tų dviejų snarglių �ia trūko!��� pagalvojo jis, �iūrėdamas į artėjan�ius bendrininkus.

��Tu, ma�as kvaily,�� ėmė plūstis D�oelio dėdė.�� Kaip drįsti �itaip kalbėti su savo dėde?�� po akimirkos:�� Alio, D�oeli, tu vis dar �ia?

��Taip, �ia,�� atsiliepė D�oelis. Jis nuėjo prie stalo ir i� stal�iaus pasiėmė dvide�imt antro kalibro pusiau automatinį pistolet�. Patikrino, ar �is u�taisytas. Norėtųsi galingesnio ginklo, bet tiks ir �itas. Pasigirdo beldimas į paradines duris. Pa�velg�s pro lang�, jis pamatė tuodu, laukian�ius prie durų.

��Dėde, klausyk, atsipra�au u� tai, k� pasakiau. Nesuvald�iau lie�uvio. Ta�iau a� nevogiau tų deimantų.

Jis nuleido bals�.

��Tik niekam apie tai neprasitark, gerai?

��Tu tikrai manai, kad a� kuoktelėj�s.

Vėl stojo tyla, tada dėdė pridūrė:

��D�oeli, atsikratyk tų deimantų. I�mesk juos, jei reikia, tik nekvailiok. Norė�iau, kad kitos laidotuvės, kuriose man teks dalyvauti, būtų mano paties, supratai?

��Dėde Himi, a� labai vertinu tavo �od�ius. Dėl nieko nesijaudink.

��A� nesijaudinu. Nekalbėk daugiau su manimi apie tuos deimantus,�� pasakė vyri�kis ir padėjo ragelį.

D�oelis stovėjo ir piktai dėbsojo į telefon�, kol sviedė jį per vis� kambarį. Aparatas subyrėjo į �ipulius, lū�enos pa�iro ant grindų. Tas KGB �unsnukis!�� siuto D�oelis. Jis galėjo sudoroti Petrenk�, nusiunt�s tas vaizdajuostes ir kompiuterio diskus FTB. Jei jie prisilies prie tos med�iagos, i� karto patupdys t� ruski į kalėj im� labai ilgam laikui. D�oelis gana įdėmiai per�iūrėjo tuos dokumentus, kad suprastų, ko �ie verti. Pinigų plovimo ir ky�ininkavimo įkal�iai, �lyk�ti pornografija. Situacija pakrypo kiek kita linkme�� D�oelis suprato, jog negalės parduoti tų deimantų, kol Petrenka bus laisvėje, todėl jam reikėjo rasti būd�, kaip perduoti vis� �i� med�iag� FTB, kad jo nesusektų.

Pasigirdo dar vienas beldimas į duris. D�oelis prisiminė, kad jo laukia Denas ir jo draugas. Laikydamas ginkl� prie juosmens, jis atidarė duris.

��Ko jums reikia, idiotai?�� paklausė D�oelis ir jo lūpos pa�aipiai vyptelėjo.�� Juk sakiau, kas nutiks, jei nors vien� i� jūsų vėl pamatysiu.

Pamat�s ginkl�, Denas per �ingsnį atsitraukė. �rinis �engtelėjo į priekį, jo raumenys įsitempė.

��Traukis atgal, Gunga, arba griūsi negyvas,�� įspėjo D�oelis.

�rinio akys nuo ginklo nuslinko į D�oelio veid�. Nenoromis, ta�iau jis pakluso D�oelio įsakymui.

��Tau nei�degs,�� tarė Denas.�� Turi atiduoti mūsų dalį.

��Kaip suprantu, viskas klostosi puikiai: sėkmingai paki�ome t� mafioz�, ir visi pinigai atiteko man. Nematau reikalo jums k� nors duoti.

��D�oeli, juk supranti, kad taip neteisinga...

��Nejaugi? Juk sakiau, kas bus, jei tavo beprotis draugelis visk� sumaus.

D�oelis i�siviepė ir nes�moningai pasitrynė �andikaulį.

��Per Gordon� mane vis� gyvenim� slėgs kaltė dėl tos merginos mirties.

��Mus visus slėgs.

��Ta�iau man�s neturėtų,�� pridūrė D�oelis.

Jis atkakliai bandė nusikratyti minties, kad Erikas ir jis prisidėjo prie to, kas nutiko.

��Atleisk, Denai,�� nuo�ird�iai pasakė D�oelis,�� ta�iau negausi nė gra�io.

��D�oeli, mes matėme, kiek pinigų buvo tuose seifuose. Jų u�teks mums visiems.

��Pamir�k tuos pinigus. Juk tu galv� guldei, kad Gordonas susitvardys. Tai buvo tavo kaltė, ne mano.

��Gerai, tarkime, kad tai mano kaltė. Tuomet atiduok �riniui jo dalį.

��Nė nemanau,�� D�oelis nukreipė �vilgsnį į �rinį.�� Pasinaudok mano patarimu, Gunga, ir d�iaukis, kad apskritai esi gyvas.

�rinis nebetvėrė pyk�iu�� �ito jam buvo per daug.

��Tu girdi, k� kalba �itas vi�tgaidis!�� u�riko jis.�� Tai mes suplanavome apiplė�im�, pasikvietėme jį, o tas �ūd�ius stovi ir mums ai�kina, kad jis ir jo par�as draugelis nusipelnė gauti visus pinigus!

��Sakai, vi�tgaidis?�� D�oelio �ypsena virto nelinksmu �ypsniu.�� Buvau ir bjauresniais �od�iais vadinamas. Ir �inai, k�? Nesvarbu, ar a� nusipelniau tų pinigų, ar ne. Svarbiausia, kad a� turiu visus tuos pinigus.

��Kaip suprasti�� tu turi visus tuos pinigus,�� pakartojo Denas ir �engtelėjo dar vien� �ingsnį atgal.�� O kaipgi tavo draugu�is?

��Eriko nebėra.

��Juokauji, ar ne?

D�oelis nieko jam neatsakė.

��D�oeli! Tu nori, kad policija imtų minti mums ant kulnų?

��Neisterikuok�� niekas jo nepasiges.

Jiems trims bestovint ir be�iūrint vieniems į kitus, �rinis nebei�tvėrė.

��Tu esi bailys,�� rėkė �rinis D�oeliui į veid�.�� Vi�tgaidis didele geltona uodega. Patikėk, jei neturėtum ginklo, suspardy�iau tave ir i�pe�io�iau plunksnas po vis� kiem�.

��Man jau bloga nuo �itų tavo i�ved�iojimų,�� atsakė D�oelis, jo akys tapo stiklinėmis, veidas apsiblausė. Jis pasisuko į Den�.

��Pasakyk bent vien� prie�astį, kodėl neturė�iau �i� akimirk� jūsų abiejų nudėti?

��Kerol �ino, kad a� pas tave,�� t� prie�astį įvardijo Denas. Jo balsas strigo ir jam reikėjo nuryti seiles, kad galėtų kalbėti toliau.�� Jei a� negrį�iu namo, ji i�kvies policij�.

��Na, ir kas? Kaip jie tave suras? �inau daugyb� vietų Naujajame Hamp�yre, kur galiu u�kasti du kūnus.

Jis nukreipė ginkl� �riniui į krūtin� ir tada prisiminė Erik�. Policija grei�iausiai atsivestų �ion �unis ir i��niuk�tinėtų jo teritorij�. �unys tikrai suuos u�kast� Eriko kūn�. Jei jis nu�udys ir tuos du, jam reikės i�kasti Eriko kūn� ir paslėpti jį kur nors kitur. Taip pat teks ai�kintis policijai, i� kur �vie�iai i�kasinėta �emėjo teritorijoje. Vien mintis apie tai D�oelį vargino, todėl, nuleid�s ginkl�, jis liepė jiems kuo grei�iau ne�dintis.

��Jei dar kart� jus �ia pamatysiu, jums galas,�� pasakė jis.

��Nei�eisiu, kol neatgausiu savo dalies,�� u�sispyrė �rinis.

Nukreip�s į jį pavargusį �vilgsnį, D�oelis �ovė �riniui į koj�.

��Ai, ai, ai!�� �aukė �rinis �ok�iodamas.�� �itas vi�tgaidis į mane �ovė,�� vis dar negalėdamas tuo patikėti, rėkė jis.

��Kita kulka lėks tiesiai į �irdį,�� įspėjo D�oelis.�� Maukit i� �ia abudu!

��D�oeli, kas tau darosi?!�� klausė Denas, rodydamas į per�aut� �rinio koj�.

��Kaip mes tai paai�kinsim?

��Esi protingas vyrukas�� k� nors sugalvosi.

��Tu, prakeiktas �ikniau...�� su�vok�tė Denas.

D�oelis sustabdė jį �vilgsniu.

��Vis dar prisimenu savo �od�ius. Baigiam, Denai. Man patinka Kerol, bet jei tave dar kart� �ia pamatysiu, ji taps na�le. Turite de�imt sekund�ių i�sine�dinti. De�imt... Devynios...�� ėmė skai�iuoti D�oelis.�� A�tuonios...

��D�oeli, pagalvok, k� darai!

��Septynios... �e�ios...�� toliau skai�iavo jis.

��Juk mes pa�įstami dvide�imt metų.

��Penkios... Keturios... Trys...

Denas suprato, kad viskas veltui. Jis nieko nebegalėjo pasakyti�� D�oelio niekaip nebeperkalbėsi. U�dėj�s rank� �riniui ant peties, Denas palydėjo jį prie ma�inos. Denas �inojo: jei atsigr�, D�oelis jį nu�aus.

***

Petrenka sėdėjo galiniame ma�o italų restorano Princo gatvėje kambaryje. Jurijus stovėjo jam i� de�inės, prie�ais sėdėjo �dėdė Pytas� Stelinis. Stelinis�� ma�daug �e�iasde�imties metų vyras �iaip jau �ilais, ta�iau juodai nuda�ytais plaukais,�� svėrė beveik �imt� trisde�imt �e�is kilogramus, buvo apvalaus veido, atrodė kaip paritus, taip pasta�ius. Stelinis buvo pravard�iuojamas �dėde� ne dėl draugi�kos i�vaizdos. Būdamas jaunas jis rinko rinkliavas. Pri�iup�s vien� dykūn�, jis u�lau�ė jo rank� u� nugaros ir privertė pasakyti �dėde�, kai j� sulau�ė.

Trys Stelinio sėbrai stovėjo �alia ir kvailai �ypsojosi, �iūrėdami į Petrenk�. Jie buvo prarad� form� ir visi turėjo bent po dvide�imt kilogramų antsvorio. Nepaisant to, kad i� Jurijaus buvo atimtas ginklas, Petrenka neabejojo, kad prireikus jie galėtų dviese sutvarkyti �iuos italus.

��Kuo galiu padėti?�� paklausė Stelinis, maloniai �ypsodamasis.�� Kapucino, espreso? Negaliu nepavai�inti.

��Espreso. Dvigub�,�� papra�ė Petrenka.

Stelinis paliepė vienam i� vyrų atne�ti Petrenkai kavos.

��Ir lėk�tel� sausainių,�� tarė Stelinis, mirktelėdamas savo sve�iui.

��Man labai malonu, kad atėjai su mumis pasi�nekėti,�� mandagiai kalbėjo Stelinis.�� Galėjai nesusitvardyti ir i�krėsti koki� kvailyst�, o tai, Viktorai, nebūtų i�ėj� į naud�. Dalykas toks: pamir�k, k� girdėjai per �inias. Rėjus neturi nieko bendra su tuo apiplė�imu.

Tai Petrenka ir tikėjosi i�girsti.

��Tikrai?�� paklausė jis.

��Taip, tikrai.

Bendraudamas su Petrenka, Stelinis stengėsi atrodyti draugi�kas ir natūralus. Jis neju�ia įsimetė į burn� por� saldainių ir tik susivok�s, jog elgiasi nemandagiai, i�tiesė saldumynus Petrenkai.

���okoladiniai rutuliukai,�� pasiūlė jis.�� Nori vieno?

Petrenka papurtė galv�.

��Esu tiesiog priklausomas nuo �ių dalykų,�� kaltai tarė Stelinis.�� Da�niausiai �ituos ir valgau. K� bepadarysi, ar ne?

Vienas i� Stelinio vyrukų grį�o su puodeliu espreso ir sausainiais. Petrenka lėtai gurk�nojo kav� ir stingdan�iu bar�kuolės �vilgsniu �iūrėjo į Stelinį.

��Na, kaip ir sakiau,�� t�sė Stelinis, kalbėdamasis su Petrenka tarsi su seniai matytu pa�įstamu,�� Rėjus neturi nieko bendra su �iuo nusikaltimu. Tie kadrai yra suklastoti�� ka�kas norėjo jį paki�ti.

��Jie atrodo autenti�ki,�� atrėmė Petrenka.

��Tai puikus �ansas FTB. Jie med�iojo Rėjų jau metus, norėdami jį su�iupti, ta�iau nesugebėjo. Taigi įvykd�ius banko apiplė�im�, jiems �ovė geniali mintis suklastoti įrodym�. Jie �auniai pasidarbavo � jei jo nepa�ino�iau, galv� guldy�iau, kad ten Rėjus.

��A� taip pat,�� sumurmėjo Petrenka.

Stelinis nutaisė į�eidų �vilgsnį pla�iame veide.

��Manai, tau meluo�iau apie tokius dalykus?

Petrenka sriūbtelėjo paskutinį gurk�nį espreso ir padėjo tu��i� puodelį ant stalo. Jo �vilgsnyje, mestame į Stelinį, nebuvo lik� nė krislo �mogi�kumo.

���inau, kad pavogtų pinigų nebeatgausiu,�� tarė jis.�� Ta�iau man būtinai reikia, kad gr��intumėte likusius pavogtus daiktus.

��Tai kiau�ų i�pera,�� nei�tvėrė vienas i� Stelinio vyrukų.�� Jis ateina �ionai ir drįsta vadinti tave negaliu!

Stelinis pakėlė rank�, liepdamas jam nutilti.

��Jis to nesako. Vyrukas į�ird�s, ir negali jo kaltinti.

Tada �dėdė Pytas� tarė Petrenkai:

��Negaliu nieko pri�adėti, bet, jei nori, paklausinėsiu aplinkinių, gal kas k� �inos. Kaip tau �i mintis?

Petrenka abejingai paklausė, kiek jam tai kainuos.

��Dvide�imt tūkstan�ių,�� kain� i�tarė Stelinis.�� Turėsiu truputį pai�laidauti, todėl būtų visai �aunu, jei dar i�eitų i� to �iek tiek u�dirbti, jei supranti, apie k� a�. Noriu tai padaryti, nes esu patenkintas, kad pirmiausia atėjai pas mane, na, tokiomis aplinkybėmis... Kaip sakiau, nieko negaliu pri�adėti. �iuo metu neturiu �alio supratimo, kas galėjo tai padaryti.

Petrenka gū�telėjo pe�iais:

��Dvide�imt�� tai dvide�imt. Sutinku.

��Kaip sakiau, nieko nepa�adu. Ta�iau darysiu visk�, k� galėsiu.

Petrenka atsilo�ė kėdėje ir nemirksin�iomis akimis stebeilijo į Stelinį.

��Man labai reikia tų dokumentų,�� pakartojo jis.

��Taip, suprantu, girdėjau,�� pasimuistė Stelinis.�� Tiesiog nesitikėk stebuklų.

��Jei neatgausiu jų �itaip, būsiu priverstas imtis kitų priemonių,�� lyg tarp kitko pasakė Petrenka.

��Tikiuosi, tai nebuvo grasinimas?�� pasitikslino Stelinis ir nepatenkintas įsimetė į burn� dar por� �okoladinių saldainių.�� Iki �iol mes jūsų nelietėme, bet, turiu pasakyti, turiu draugų, kurie dėl to nėra patenkinti. �inau, kad nieko bloga nenorite ir po saule u�teks vietos visiems. Mes buvome geri ir nelindome į jūsų reikalus. Ir dabar ketinu tau padėti. Taigi noriu truputį pagarbos, capisce7?

Petrenka at�ariai pasakė, kad labai vertina jo pagalb�.

��Tai viskas, k� norėjau i�girsti,�� pasakė Stelinis.�� Stengsiuosi i� visų jėgų, bandydamas i�siai�kinti, kieno tai darbas. Kai tik su�inosiu a��� i� karto su�inosi ir tu. Ir pamir�k Rėjų. FTB nėra tokie protingi, kokie mano esantys. �is jų s�mokslas nei�degs. Kelios dienos�� ir Rėjus bus paleistas.

Petrenka tikėjosi, kad Stelinis buvo teisus. �iuo metu jis labiausiai tro�ko, kad Raimond� Lombard� paleistų i� are�tinės ir �is patektų į jo rankas.

***

Denas va�iuodamas sugai�o apie dvide�imt minu�ių, kol Naujojo Hamp�yro u�miestyje pagaliau surado vaistin�. Jis nupirko aspirino, antiseptiko, marlės ir tvars�ių, grį�o į automobilį, kur jo laukė �rinis. Jis nusiavė bat� ir ėmė mautis krauju permirkusi� kojin�. �rinis atrodė i�bal�s ir labai smarkiai prakaitavo. Kiek pailsėj�s, �rinis prarijo saujel� aspirino. Tada atsargiai baigė mauti kojin�. Gera naujiena buvo ta, kad kulka perskrodė koj� kiaurai ir įstrigo sportinio batelio pade. Bloga �inia�� jo pėda buvo stipriai sumaitota.

��Ai, ai,�� �rinis vos tvėrė skausmu, kai Denas bandė i�valyti �aizd�. Kulka pataikė �riniui į kulk�nį, ir jo koja vis dar kraujavo. Denas ne�inojo, k� daugiau galėjo padaryti, taigi jis apri�o �aizd� marle ir tvars�iu. Kai u�spaudė �aizd�, �rinis taip stipriai sukando dantis, kad Denas girdėjo, kaip jie sugrie�ė.

��U�mu�iu t� tavo draugelį,�� skausmo perkreiptu veidu, kuriuo tekėjo a�aros, �aukė �rinis.

��Nekalbėk taip.

��Tu juokauji, tiesa?

��Mes�� ne �udikai.

��Po to, k� jis padarė mano kojai, mielai jį nudė�iau.

�rinis stipriai u�merkė akis.

��Ai, ai,�� i� skausmo vaitojo jis.�� Man atrodo, ta kulka sutrupino pėdos kaulus.

Denas pa�iūrėjo į jį susting�s, ne�inodamas, k� daryti. Galiausiai jis u�vedė ma�in� ir pasakė:

��Turime mauti i� �ia.

Vis� pusvalandį Denas girdėjo vien kas kelet� minu�ių besikartojan�ias �rinio dejones.

��Negaliu ve�ti tav�s į ligonin�,�� teisinosi Denas.�� Mane jau susiejo su banko apsaugos sistema. Jei mane susies su visu tuo,�� jis parodė į �rinio koj�,�� viskas grius. Manai, sugebėsi i�tverti, kol grį�ime namo, ir nuvairuosi į ligonin� pats?

�rinis linktelėjo, stipriai sukand�s dantis.

��K� jiems pasakysi?

�rinis piktai nusi�ypsojo.

��Ketinu prane�ti policijai, kad tavo draugas į mane �ovė.

��K�?!

��Nesakysiu jiems, kas jis toks. Ta�iau apibūdinsiu jo i�vaizd� ir padiktuosiu jo ma�inos numerį. Pasakysiu, kad susigin�ijome kelyje, ir jis į mane �ovė.

��Tu negali to daryti.

��Kodėl gi? Policija jį are�tuos. Tada mes galėsime įsilau�ti į jo namus ir pasiimti pinigus.

�rinis akimirkai nutilo, jam pasidarė sunku kvėpuoti. Atgav�s kvap�, jis pridūrė:

��Pamokysime t� vi�tgaidį�� �ios pamokos jis niekada neu�mir�.

���rini, tas paranoikas turbūt taip gerai paslėpė pinigus, kad niekuomet jų nerasime.

��Surizikuosiu.

Denas pagalvojo apie tai ir nusipurtė.

��Jis nusitemps mus paskui.

��Dabar tu esi paranoikas.

��Pa�įstu D�oelį. Jis įtrauks mus į mirtininkų s�ra�us vien tam, kad įrodytų savo teisyb�.

��Netikiu tuo.

��Negali u�siundyti ant jo policijos,�� pasakė Denas. Vos tik jis pagalvojo apie galimas tokių �rinio veiksmų pasekmes, apatin� nugaros dalį suėmė spazmai, o kvėpavimas pasunkėjo. Kurį laik� jis net negalėjo laisvai kvėpuoti. Kai spazmai praėjo, jis pamatė, kad jo krumpliai labai pabalo, kai sugriebė rankomis vair�.

��Draugu�i,�� tarė �rinis ir tyliai nusijuokė,�� tu prakaituoji labiau u� mane.

Denas sustojo ir susibėrė kelias tabletes aspirino. Lėtai jas sukramtė, kol suprato, kad jau gali vairuoti, ir pajudėjo į keli�.

��Nereikėjo mums plė�ti to banko,�� pasakė Denas.

��Klaida buvo ne banko apiplė�imas�� nereikėjo mums kviestis Gordono ir to vi�tgaid�io D�oelio.

Denas papurtė galv�.

��Mums nereikėjo to daryti, �rini,�� pakartojo dar sykį.�� Mes atsidūrėme labai keblioje situacijoje. Geriausia, k� dabar galime padaryti, tai pamir�ti �į įvykį ir gyventi toliau. Jau pasakojau tau savo verslo idėj�. Įgyvendinkime j� ir u�sidirbsime �iek tiek pinigų.

Kiek dvejodamas, jis pridūrė:

��Duosiu tau pus� sumos, kuri� man sumokėjo Braunas.

��Ne, draugu�i. Mes apiplė�ėme bank� ir a� atgausiu savo dalį.

�rinį pervėrė skausmas ir jo veidas persikreipė. Plonu balsu jis dar pridūrė:

��Neleisiu tavo vi�tgaid�iui draugeliui taip lengvai i�sisukti.

���rini, argi nesupranti, kas tai�� beprasmi�ka kova? Du �monės jau negyvi...

��Trys,�� pataisė jį �rinis.�� Pamir�ai, kad jis nudėjo ir savo bi�iulį?

��O tave su�eidė į koj�. Argi to tau negana? Kada visa tai baigsis?

��Paklausk savo draugo.

��Nagi, �mogau, jei mūsų verslo idėja pasiteisins, pasidarysime daugiau pinigų nei būtume gav� u� t� apiplė�im�.

��A� kalbu ne apie pinigus. Patikėk manimi, a� atsiimsiu savo dalį�� su tavo pagalba ar be jos.

Denas pasisuko į �rinį ir pamatė jo veide u�sispyrim� ir pyktį. Nebuvo jokios prasmės bandyti jį įtikinėti, bent ne dabar.

Kai iki �rinio namų buvo likusios kelios mylios, Denas papra�ė bi�iulio duoti jam savait�.

��Tik nesiundyk ant D�oelio policijos, gerai? Tiesiog duok man savait� kai k� sutvarkyti.

�rinis palinksėjo galva.

��Pra�au, tik vien� savait�. Tai viskas, ko pra�au. Po to galėsi daryti, k� nori.

�rinis, nors ir nenoromis, sutiko.

��Viena savaitė,�� u�tvirtino �rinis.�� Po to tvarkysiu reikalus savaip.

Denas priva�iavo �rinio namus, sustojo prie jo ma�inos ir padėjo �riniui į j� įlipti. Ant priekinės keleivio sėdynės ir kilimėlio Denas pastebėjo kraujo dėmes. Laimė, ma�inos salonas buvo odinis, todėl kraujas lengvai nusivalys, kilimėlį jis nupirks nauj� ir tikėsis, kad Kerol to nepastebės. Jei pastebės, kils nei�vengiamų klausimų, ir vėl teks meluoti. Dėl to jis nebesuko sau galvos.

Denas turėjo savait�, ta�iau jam neu�tektų net metų, kad i�spr�stų �į D�oelio ir �rinio kivir�. Sustoj�s prekybos centre, jis nusipirko priemonių ir �veitė sėdyn� kaip reikiant. Ta�iau kraujo dėmės įsigėr� į od�, ir Denas jų niekaip negalėjo i�valyti. Besaikis �veitimas ir trynimas nedavė jokių rezultatų.

Baig�s valyti, jis i�metė kilimėlį bei valymo priemones į konteinerį. Rytoj nupirks nauj� kilimėlį bei i�valys automobilio salon�. Denas jautėsi per daug pavarg�s, kad dar k� nors darytų, ir norėjo kaip įmanoma grei�iau grį�ti namo.

Pama�iusi jį, Kerol paklausė, kas nutiko.

��Nieko. Jau�iuosi tiesiog pavarg�s. Kodėl klausi?

��Tavo mar�kiniai i�tepti krauju.

Denas nuleido akis ir i� tiesų pamatė raudonas dėmes ant mar�kinių.

��I� nosies bėgo kraujas. Nieko rimta.

��Nepamenu, kada tau i� nosies bėgo kraujas.

��Kartais taip atsitinka, tiesa?

��Gerai jau,�� tarė ji įsi�eidusi.�� Nebūtina draskyti man akių.

��Atleisk, a� tikrai labai pavarg�s. O dar tas kraujavimas i� nosies�� visi�kai mane pribaigė. Einu į vir�ų prigulti kelioms minutėms.

Jam nueinant, Kerol prisiminė, kad Denui skambino Peitonas.

��Jis u�suks mūsų rytoj dvylikt�.

Denas paklausė, ko jam reikia. Kerol susiraukė.

��Gordono laidotuvės, ar pamir�ai? Jis sakė, kad tau apie jas minėjo. Juk ketini va�iuoti, tiesa?

I� Kerol �vilgsnio jis suprato neturįs kito pasirinkimo.

��Tiesiog buvo i�krit� i� galvos,�� pasakė jis.

25

��Tu �ia miegojai?�� paklausė Resnikas.�� Pamir�ai, kad įstatymas draud�ia nusikalstam� stovėjim� vie�oje vietoje?

Magvairas atmerkė akis, ta�iau net nesiteikė pa�iūrėti pro �oninį ma�inos lang�. Buvo viena tų kar�tų, be galo tvankių vasaros dienų. Dar nėra nė de�imtos ryto, o jau plieskia beveik trisde�imties laipsnių kar�tis. Magvairas jautėsi nepatogiai, jo mar�kinių apykaklė buvo �lapia, veidu ir kaklu varvėjo prakaitas. Jis tarė Resnikui:

��Ma�iau tave sustojusį �alia Petrenkos namų.

Resnikas stovėjo �alia Magvairo �Ford Mustang�, rankoje laikydamas puodelį �Dunkin� Donuts� kavos.

��Kaip suprantu, Braunas viduje.

Magvairas linktelėjo.

��Jis ten nuo tada, kai atsidarė bankas.

Vartydamas akis, jis pridūrė:

��Vis neradau progos tau padėkoti u� tai, kad rekomendavai mane �itam darbui. Nieko nėra malonesnio, nei kar�t� vasaros dien� sėdėti pritvinkusioje ma�inoje. Labai įdomu.

Resnikas gurk�telėjo kavos�� �i nudegino jam gomurį.

��Tai ne mano kaltė. Tiesiog pasiūliau, kad ka�kam reiktų saugoti Braun�. Tave paskirti �iai u�duo�iai buvo Hedlio idėja. Jis stengiasi laikyti mus kuo labiau u�imtus, kol FTB sutvarkys visus reikalus su Lombardu.

��Tave paskyrė gaudyti Petrenk�?

��Taip.

Resnikas papūtė kav�, prie� gerdamas kit� gurk�nį.

��Viktoras Petrenka vakar turėjo ka�kokių reikalų Nort Ende. Galbūt buvo susitik�s su vienu i� Lombardo bosų.

��Galimas daiktas.

��Buvau pamet�s jį gal valandai.

��Prasti popieriai, a? Būtų gerai su�inoti, su kuo jis susitiko.

��Kaip tu? Turi kokių naujienų apie Braun�?

���iokių tokių.

Magvairas perbraukė ranka per kakt�, nuo prakaito plaukai sulipo e�iuku.

��Ketvirtadienio naktį prie jo namų priva�iavo furgonas, stabtelėjo ir vėl nuva�iavo. Langai buvo tamsinti, todėl nieko negalėjau į�iūrėti, ta�iau man atrodo, kad jis nuva�iavo, nes pamatė mane.

��Nusira�ei numerį?

��Taip. Furgonas priklauso cheminei valyklai, įsikūrusiai Foresto gatvėje. Rusas savininkas atrodė i�sigand�s, kai su juo kalbėjausi. Jis teigė, kad furgon� ka�kas pavogė.

Resnikas papurtė galv�.

��Jie norėjo pagrobti Braun�.

��Negalime niekaip to įrodyti,�� Magvairas kilstelėjo antakį.�� Petrenka ten jau ilgiau negu de�imt minu�ių. Gal reikėtų nueiti patikrinti?

��Petrenka nieko nedarys. Jis �ino, kad mes �ia.

Resnikas nutaisė m�slų �vilgsnį ir nurijo dar vien� gurk�nį kavos.

��Nebent neteks kantrybės,�� pridūrė.

Magvairas atrodė susinervin�s. Jis pakedeno ranka plaukus ir pakau�į, dabar ir plaukai buvo prakaituoti.

��Turėsiu didelių nemalonumų, jei kas nors nutiks Braunui. Geriau eisiu vidun.

��Nusiramink. Petrenka yra �io banko klientas, todėl turi visas teises �ia būti. Be to, k� gali �inoti, gal mums pasiseks ir galėsime jį apkaltinti u�puolimu? Duokime jam dar de�imt minu�ių.

Magvairas atsilo�ė.

��Kaip pasakysi. Juk tu�� vyresnysis detektyvas.

Resnikas baigė gerti kav�, sulamdė vienkartinį puodelį ir įsidėjo jį į ki�en�.

��Gal �inai, kiek laiko truktų kelionė iki Grynvi�o Konektikute?�� paklausė jis.

��Apie tris valandas. Kodėl klausi?

��Planuoju vykti į to vyro laidotuves.

***

�riniui labai skaudėjo pėd�. Jis i�gėrė dar vien� tablet� kodeino, jau ketvirt� nuo tada, kai pabudo. Tiesa, miegu �i� būsen�, vartojant tokius stiprius vaistus, vargu ar įmanoma pavadinti, grei�iau atsijungimu.

Kaip jis ir tikėjosi, kulka sutrupino jo kulk�nį ir tris pėdos kaulus. Greitosios pagalbos skyriuje jis papasakojo, kad nety�ia i��ovė sau į koj�, med�iodamas Naujajame Hamp�yre. Daktaras neatrodė įtikintas, ta�iau nekamantinėjo ir nebandė ki�ti policijos. Net nepasidomėjo, kodėl jis va�iavo atgal į Masa�ūsets�, o nesikreipė pagalbos i� karto vietoje. Patikrin� jo �aizd� ir sugipsav� koj� nuo blauzdos iki kojų pir�tų, medikai greit nukentėjusįjį paleido. Daktaras pasakė �riniui specialisto pavard�, į kurį prireikus gali kreiptis. Jei kaulai gerai nesuaugs, reikės operuoti. Taip pat buvo tikimybė, kad gali i�sivystyti artritas, arba �rinis �lubuos su�eist�ja koja.

Jis buvo i�tro�k�s ir labai norėjo kokakolos, ta�iau tai rei�kė, kad reikės pa�iam �lub�ioti iki �aldytuvo. �rinis buvo u�kėl�s sugipsuot� koj� ant sofos, ir, �iūrėdamas į tvars�ius, kurpė planus, kaip susidoroti su �tuo vi�tgaid�ių D�oeliu�. Viena mintis �ovė į galv�. Nors situacija, kurioje atsidūrė, buvo i� tiesų nepavydėtina, ir jam labai skaudėjo koj�, �rinis negalėjo nenusi�ypsoti, pagalvoj�s apie �i� idėj�.

***

Kreigas Braunas, u�kėl�s koj� ant kojos, patenkintas �ypsojosi ir ai�kino Petrenkai, kad bankas nėra atsakingas u� jo patirtus nuostolius. Petrenka jau girdėjo daugyb� miglotų ai�kinimų, kodėl nesuveikė banko sistema, o dabar dar �itas... Kai Petrenka į�engė į banko vadovo kabinet�, vyro akyse pamatė �mėk�telint baim�. Ta�iau Braunas klaidingai suprato ramų ir kantrų Petrenkos elgesį, kaip paklusnum�, todėl susigr��ino pasitikėjim� savimi ir net leido sau pasijusti vir�esniu u� Petrenk�. Kuo daugiau jis kalbėjo, tuo dr�sesnis jautėsi, manydamas, kad Petrenka sutiks �aisti pagal jo taisykles. �mogelis manė, kad �ioje situacijoje yra vir�esnis.

��Sutartyje para�yta, kad mes nesame atsakingi u� seife esan�ių daiktų ar pinigų dingim�,�� kalbėjo Braunas. Jis nutilo, pasikuitė popierių krūvoje ir surado sutarties kopij�. Jis i�tiesė dokument� Petrenkai, ta�iau �is nekreipė į jį nė menkiausio dėmesio.

��Sutartyje taip pat nurodyta, kad jūsų pa�ių atsakomybė apsaugoti seife esan�ius daiktus ar pinigus nuo vagys�ių,�� toliau �nekėjo banko direktorius.

��Plė�ikai įsilau�ė tik į mano seifus, teisingai?

��Suprantu, kad tai atrodo...

��Kaip jie su�inojo, kurie buvo tikrai mano?�� paklausė Petrenka.

��Negaliu atsakyti į �į klausim�.

Petrenka vos �yptelėjo.

��Jumis dėtas, suras�iau būd�, kaip tai padaryti.

Braunas pasimuistė ir nepatenkintas atsikrenk�tė:

��A� nemėgstu, kai man grasina...

��Ne, nelaikykite to grasinimu. Ka�kaip nusikaltėliai su�inojo, kurie seifai buvo mano. Norė�iau i�siai�kinti, kaip tai galėjo atsitikti.

��Galbūt jie su�inojo tai i� jūsų,�� tvirtai atsakė Braunas.

��Tai neįmanoma. Kas dar i� �io banko galėtų turėti priėjim� prie mano seifo kodų?

Braunas pabalo, nes �i informacija buvo saugoma duomenų bazėje, kuri prieinama kiekvienam banko darbuotojui. �ito jis negalėjo prisipa�inti...

��Ne�inau,�� atsakė jis.

Petrenka linktelėjo, teisingai suprat�s Brauno reakcij�. Ki�enėje jis turėjo �virk�t� poodinėms injekcijoms su digoksinu�� tokiu jo kiekiu, kad būtų galima sukelti mirtin� �irdies smūgį. Suleidus �io preparato į dantenas, joks gydytojas neras dūrio �ymės, todėl visi manys, kad �mogų pribaigė �irdies smūgis.

�į būd� �udyti Petrenka pamėgo ir naudojo dar Sovietų S�jungoje, taip susidorodamas su valstybės nusikaltėliais.

Jis puikiai �inojo, kokia tai lėta ir kankinama mirtis. �inoma, tiem dviem farams banko vadovo mirtis atrodys įtartina, bet tegul pabando tai įrodyti.

Petrenka stebėjo Braun� ir svarstė, ar toliau �aisti jo �aidim�, ar jėga priversti �į �mogų kalbėti. Gav�s reikiamos informacijos, jis nutildys t� menkyst� am�iams.

��Nesuprantu jūsų skundo,�� toliau kalbėjo Braunas, i�did�iai surauk�s lūpas.�� Kaip teigėte, apiplė�iant bank�, jūsų seifai buvo tu�ti.

Petrenka dar kart� vos matomai linktelėjo. Jis įki�o rank� į ki�en� ir u��iuopė �virk�t�. Po akimirkos jis jau galėtų stovėti �alia banko vadovo ir ranka gniau�ti jam gerkl�. Petrenka paai�kins Braunui, kas nutiks, jei jis nepasakys visos tiesos. Tada taip stipriai suspaus jam gerkl�, kad vyras pradės dusti ir �iop�ioti. T� akimirk� Petrenka nutaikys prog� ir su�virk� digoksin�.

Petrenka beveik neabejojo, kad �is vyras dirbo i�vien su Raimondu Lombardu ir �iam parūpino jo seifų kodus, taip pat pasirūpino, kad nesuveiktų apsaugos sistema. Nors Petrenka suprato, kad Braunas jam nepadės atgauti pinigų ir kito turto, ta�iau jis norėjo su�inoti, kas dar i� banko darbuotojų buvo įsitrauk� į �į pavojing� �aidim�, kad u� tai jam sumokėtų.

��Tai�� tu��ias laiko gai�imas,�� pasakė Petrenka. Jis atsistojo, �engė kelis �ingsnius link durų ir staiga sustojo.

��Noriu savo sutarties kopijos.

Braunas pasisuko į greta stovintį kopijavimo aparat�. Kaip tik to Petrenka ir laukė. Jis susikaupė, pajuto adatos smaigalio a�trum� savo pir�tų galais. Braunas stojosi nuo kėdės ir... Staiga pasigirdo beldimas į duris, po akimirkos �ios prasivėrė ir įėjo Resnikas.

��Atleiskite, kad sutrukd�iau, Kreigai, ta�iau turiu dar kelis klausimus,�� pasakė Resnikas, tuo pat metu abejingai �iūrėdamas į Petrenk�.

���inoma, detektyve. Tikiuosi, pa�įstate Viktor� Petrenk�. Jis jau ruo�iasi i�eiti, tik padarysiu por� dokumentų kopijų.

Kol Braunas kopijavo dokumentus, Resnikas stebėjo, kaip Petrenka i�traukė rank� i� ki�enės ir kelis kartus pagniau�ė kum�tį. Patrenka paėmė sutarties kopij�, ir, pasisuk�s eiti, pamatė, kaip Resnikas jam linktelėjo.

��Iki pasimatymo, Viktorai.

Petrenka irgi jam linktelėjo, atsakydamas �altu niūriu �vilgsniu.

***

Denas sėdėjo priekyje, �alia Peitono, Kerol įsitaisė ant galinės sėdynės, drauge su Peitono �mona Vende. Vienu metu jie buvo geri draugai, ta�iau, Peitonui staiga praturtėjus, jų keliai i�siskyrė. Denas suvokė, kad kaltas dėl to buvo jo paties smulkmeni�kumas ir pavydas. Daugyb� metų jis dirbo taip pat sunkiai, kaip ir Peitonas, todėl jį labai siutino faktas, kad Peitonas i� to sugebėjo susikrauti turtus, o jis�� ne. Jau pusantrų metų be darbo sėdintis Denas ignoravo Peitono skambu�ius, kol �is galiausiai nustojo bendrauti. Gordono laidotuvės buvo pirmas kartas po dvejų metų, kai Denas vėl sutiko Peiton�, ir jie greitai apsiprato su vienas kito draugija. Nė vienas nejautė to nejaukumo, sutikus daug metų nematyt� �mogų.

Va�iuojant į Konektikut� naujuoju Peitono sportiniu �Lexus�, Denas pasakojo Peitonui apie savo planus: kaip jis ketina ra�yti straipsnius ir knygas bei atidaryti firmel�, tikrinsian�i� svetur pagamint� programin� įrang� nuo galimo broko.

��Nuostabi idėja,�� pritarė Peitonas.

��Man patinka, kad pradėti įgyvendinti �i� idėj� galima jau dabar, turint labai ma�ai kapitalo,�� d�iūgavo Denas.�� �imtas tūkstan�ių ir, manau, galima pradėti.

��Galbūt galėsiu tau padėti. Pakalbėsime apie tai kit� kart�, gerai, �mogau? Paskambink man kit� savait�.

���inoma.

Kiek patylėj�s, Denas pridūrė:

��Jei tik man�s neapgausi, kaip Gordono, su atviro teksasieti�ko lauko kepsnių restoranu.

Denui �i replika i�sprūdo kaip pok�tas, ta�iau vos i�tar�s �iuos �od�ius, jis suprato, kad pasakė tai i� pavydo. Jis norėjo sau trinktelėti.

Peitonas nutaisė skausming�, beveik atgailaujan�i� �ypsen�.

��Taip, manau, nusipelniau to.

Nuleid�s bals�, tarsi slaptas bendrininkas, jis pa�nab�dėjo:

��Papasakosiu tau apie tai vėliau. Gerai, �mogau?

��Tiek to, neprivalai. Ne�inau, ar pats bū�iau norėj�s turėti su Gordonu bendrų reikalų.

��Ne tai.

Peitonas pa�iūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad Kerol su Vende labai įsijautusios į pokalbį. Jis tarė Denui tyliu balsu:

��Norėjau duoti Gordonui �iek tiek pinigų, bet Vende man neleido to daryti. Ji bijojo, kad, pradėjus kartu kurti versl�, Gordonas nuolat lankysis mūsų namuose. Ties� sakant, Vende norėjo, kad jis laikytųsi kuo toliau nuo mūsų. �mogau, a� norėjau jam padėti, bet negalėjau to padaryti, nesukeldamas savo �monos pyk�io.

��A� juokavau.

Peitono nestebino, kad Denas, kaip visada, kalbėjo nei �į, nei t�. Jo Denui mestas �vilgsnis sakė u�tektinai.

��Ar bent įsivaizduoji, k� Gordonas galėjo veikti prie Lyno banko?�� pakreipė tem� Peitonas.

��Neįsivaizduoju. �inau tiek, kad Gordonas ka�kaip su�inojo, jog baigėsi mano darbo sutartis su tuo banku. Galbūt jis tikėjosi būti pasamdytas?

��Tai nieko nepaai�kina.

��Taip, �inau, ta�iau juk mes kalbame apie Gordon�...

Peitonas pagalvojo, koks gyvenimas bus keistas be Gordono. Nepaisant visų nesutarimų ir peripetijų, jis pa�inojo Gordon� beveik pus� savo gyvenimo. Peitonas pajuto gerklėje gumul�. Vienu metu atrodė, kad jis pasprings susikaupusiomis a�aromis. Denas nieko nejautė, ta�iau apsimetinėjo, kad jį taip pat sukrėtė Gordono mirtis. Ir kaip jis galėtų k� nors jam jausti? Kai jis �itaip pasielgė su tomis moterimis? Po to, kai Gordonas jį apgavo? Viskas, ko pra�ė Denas, tai tik nekalbėti bent de�imt minu�ių. Nei�krėsti nieko kvailo per tas de�imt minu�ių. Ir Gordonas nesugebėjo to padaryti�� jis ėmė ir visk� sugadino.

Nors ir norėjo, Denas negalėjo kaltinti D�oelio dėl jo elgesio. Kaip ir �rinio. Jis �inojo, kad bandyti i� D�oelio atsiimti savo dalį buvo visi�kai beprasmi�ka, ta�iau �inojo ir tai, kad perkalbėti �rinį bus taip pat neįmanoma, kaip ir D�oelį. Viskas baigsis tuo, kad ka�kuris vienas i� jų bus rastas negyvas. Denas norėjo tik vieno: kad tik jis būtų paliktas ramybėje. Mintys apie tai jį vargino. Jis u�simerkė, atsilo�ė ir klausėsi, kaip Peitonas pasakojo apie gerus laikus, praleistus drauge su Gordonu.

Laidojimo apeigos turėjo vykti �ia pat, kapinėse. Prie kapo stovėjo tik saujelė �monių. �alia dvasininko ir kapinių darbuotojų, dar buvo �e�i senyvo am�iaus raudotojai. Nors Denas niekada nebuvo mat�s Gordono tėvų, apie juos buvo girdėj�s pakankamai, kad lengvai atpa�intų. Gordono tėvas buvo au�tas vyras, beveik a�tuoniasde�imties, mama�� �ema, putli, linksmum� bei liūdesį tuo pat metu spinduliuojanti moteris. Nors Gordonas buvo vienturtis jų sūnus, tėvas prie� daugelį metų i�braukė jį i� savo testamento, nes manė, kad jis nesugebės tvarkytis su palikimu. Gordonas yra sak�s Denui, kad, jei tėvas mirtų, mama perra�ytų testament� jam. Gordonas buvo įsitikin�s, kad tėvas jį pergyvens. Nors niekada apie tai garsiai nekalbėjo, Denas �inojo, kad jis įstojo į Vietnamo karių gretas vien siekdamas tėvo pripa�inimo (karininkas Karmaiklas gavo karo herojaus apdovanojim� per Antr�jį pasaulinį kar�). Norėdamas įtikti tėvui, jis vėliau įstojo į Jeilį. Ta�iau jokios priemonės nepadėjo. Tėvas jam nuolat kartodavo, kad Jeilis nė i� tolo neprilygsta Harvardui, o Vietnamo karas buvo �alies gėda.

Priėjus prie kapo, Gordono tėvas nepatikliai pa�iūrėjo į atvykėlius ir greit nuo jų nusuko rūstų �iurk��ių bruo�ų veid�. Peitonas jam prisistatė. Ta�iau Gordono tėvas tyliai stovėjo, rūstybė jo veide, rodėsi, tik augo ir stiprėjo.

��Apgailestauju dėl sūnaus netekties,�� i�tarė Peitonas.

Karininkas Karmaiklas niūriai linktelėjo. Jis kuo ramiausiai pasakė niekada nesuprat�s �monių, sugeban�ių �vaistyti savo gyvenim� tokioms nes�monėms, kaip kompiuteriai. Gordono motina palietė Deno rank� ir i� jos akių i�try�ko a�aros. Ji padėkojo Denui, kad �is atvyko.

Ceremonija buvo trumpa. Dvasininkas negalėjo daug pasakyti apie Gordon� ir daugiausia kalbėjo apie tai, kaip �i mirtis sukretėjo tėvus. Baigiantis ceremonijai, Denas pasijuto stebimas. Atsisuk�s jis pamatė vyr�, sėdintį naujausio modelio automobilyje �Buick�. Jų akys susitiko ir Denas suprato ka�kur jau mat�s �į vyr�.

Prisimin�s jis susitvardė ir linktelėjo detektyvui Resnikui, o �is atsakydamas linktelėjo Denui. Jis prisivertė �iūrėti tiesiai. Dvasininko �od�iai ėmė lietis, Denas sunkiai rijo seiles, burnoje pajuto ka�kokį keist� jausm�, o tada jo kūn� persmelkė �altis. Akyse ėmė temti ir atrodė, kad pasaulis tarsi u�griuvo ant jo.

�A� tuojau nualpsiu,�� pagalvojo Denas.�� Na, bet tegul jis bent galvoja, kad a� labai sielvartauju�. Tiesa, Denas �inojo, kad detektyvas Resnikas tikrai taip nepagalvos.

Praėjo akimirka. Stverdamasis abiem rankomis kėdės, jis stengėsi laikytis tiesiai. Nors �irdis dau�ėsi kaip pa�ėlusi, Denas buvo tikras, kad nenualps. Tas policininkas turbūt turi neįtikim� nuojaut�, jei jau �ia atvyko. Ta�iau Denui nėra ko jaudintis: jei policija jį ir susiejo su Gordonu, tai nieko nerei�kė�� jie jau apkaltino apiplė�imo organizavimu ir susi�audymu Raimond� Lombard�. Todėl jam reikėjo i�likt ramiam.

��Tau viskas gerai?�� tai buvo Kerol balsas.

��Ne�inau, tiesiog galvojau apie Gordon�...�� neri�liai pasakė jis.�� Viskas bus gerai.

Kerol paėmė jo rank� ir suspaudė.

Kai ceremonija baigėsi, Denas nenorėjo grį�ti į Peitono ma�in� ir eiti pro t� policinink�. Taigi jis priėjo prie dvasininko ir jį u�kalbino. Netrukus jis pajuto ka�kieno rank� savo peties.

��Denai Vilsonai?

Denas atsisuko, nusi�ypsojo ir sutrik�s �velgė į policinink�.

��Taip ir maniau, kad ka�kur jus jau buvau sutik�s, detektyve, ee...�� Denas niekaip negalėjo prisiminti jo pavardės.

��Aleksas Resnikas.

��A, taip, tiesa, atleiskit.

Kerol stebėjo vis� �i� scen�. Denas supa�indino j� su Resniku ir papasakojo, kad jiedu susipa�ino banke, susitikime su Braunu. Jis yra detektyvas ir tiria banko apiplė�imo byl�.

��Gal galiu jums kuo nors padėti?�� paklausė jis.

��Koks sutapimas,�� pasakė Resnikas.�� Nesitikėjau �ia jūsų sutikti.

��Koks ma�as pasaulis, tiesa? Mudu su Gordonu buvome geri draugai. Kartu dirbome beveik dvide�imt metų.

��Jūsų draugo nekrologe ra�oma, kad jis buvo in�inierius. Vadinasi, jis programuotojas, kaip ir jūs?

��Kompiuterinių programų in�inierius. Teisingai.

Resnikas apsi�valgė.

��Nepana�u, kad jis būtų turėj�s daug draugų.

��Konektikutas�� gana toli nuo Bostono...�� pasakė Denas.

��Manau, būtų atva�iav� nema�ai buvusių kolegų i� jo bendruomenės teatro, jei laidotuvės būtų vykusios kur ar�iau,�� netikėtai įsiterpė Peitono �mona Vende.

Tai i�gird�s, Resnikas kilstelėjo antakį ir paklausė:

��Bendruomenės teatro? Ar Gordonas buvo aktorius?

��Ne,�� �yptelėjo moteris.�� Jis buvo grimo dailininkas.

��Jūs kalbate rimtai?

��Gordonas dirbo bendruomenės teatre jau daugyb� metų.

��Ma�iau per �inias, kad jau sugavote u� nusikaltim� atsaking� vyr�,�� bandė nukreipti pokalbį Denas.

��Atrodo, kad taip.

��Koks palengvėjimas. Tas vyrukas bent jau sumokės u� savo darbelius.

Denas nutilo.

��Ar jis jau papasakojo, kaip i�jungė apsaugos sistem�?

Resnikas papurtė galv�.

��A� baigiu tyrinėti programin� įrang� ir jau tuoj turėsiu visus atsakymus,�� tarė Denas.�� Kaip ir maniau, buvo palikta spraga. Ties� sakant, labai gudriai sumanyta. Man reikės dar �iek tiek laiko, kad iki galo u�baig�iau darbus. Galbūt dar poros dienų. Jei viskas klostysis sėkmingai, manau, pasimatysime su Kreigu Braunu pirmadienį.

Resnikas nusi�ypsojo.

��Jūs labai spar�iai dirbate.

��Ne visai. Tiesiog gerai i�manau savo darb�.

Peitonas u�dėjo rank� Denui ant peties.

���is vyrukas�� labai kuklus. Jis�� vienas kie�iausių savo srities profesionalų.

Resnikas pa�iūrėjo į Gordono tėvus.

��Nenoriu jūsų u�laikyti,�� pasakė jis.

Resnikas paklausė Kerol, ar galėtų su ja susisiekti Deno duotu numeriu.

��Manau, taip, kol gyvenu su savo vyru,�� nusi�ypsojo Kerol ir priėjo ar�iau prie Deno, ranka spausdama jo deln�.

Resnikas i�sitraukė u�ra�ų knygel� ir papra�ė Peitono u�ra�yti savo ir �monos vardus, telefonus bei palikti adres�, jei jam kartais reikėtų su jais susisiekti. Kai Peitonas baigė ir padavė u�ra�ų knygel�, Resnikas atsipra�ė, teigdamas, kad nori pa�nekėti su Gordono tėvais.

Grį�damos prie automobilio, Vende ir Kerol aptarinėjo policijos pareigūno pasirodym� laidotuvėse. Denas negalėjo klausyti, apie k� jos kalbėjo. Viskas, apie k� jis galėjo galvoti, buvo su�ibusios Resniko akys, i�girdus, kad Gordonas dirbo grimuotoju bendruomenės teatre. I� to, kaip Kerol suspaudė jo rank�, jis suprato, kad ir ji pastebėjo t� patį.

26

Resnikas netikėjo sutapimais. Jis kliovėsi likimu ir neabejojo, kad į Karmaiklo laidotuves jį pasiuntė pats likimas. I�vyd�s kapinėse Den� Vilson�, jis suprato, kad tas vyrukas bus ka�kaip susij�s su Gordono mirtimi, o su�inoj�s, kad �is dirbo grimuotoju, jis suprato, kaip.

Resnikas negalėjo nustoti purt�s galvos, stebėdamasis, kad Vilsonas sugebėjo priversti bank� sumokėti jam trisde�imt du tūkstan�ius dolerių u� tai, kad rastų sprag�, kuri� ten pats ir įvėlė. Nieko nuostabaus, kad sistemos trūkum� jis pastebėjo taip greitai.

Va�iuodamas atgal į Masa�ūsets�, Resnikas suprato, kas jam nedavė ramybės toje apsaugos kamerų filmuotame įra�e. Mintyse jis persuko antrosios aukos per�ovimo scen�, kai Merė O�Donel buvo pargriauta ant nugaros. Susikoncentrav�s į t� scen�, Resnikas mintyse sulėtino vaizd� ir �iūrėjo j� kadras po kadro. Viskas stojo į vietas, kai į moterį �ov�s vyras pakėlė koj�. Jis priartino sportba�ius, kuriuos avėjo tas vyras, ir įsi�iūrėjo į jų logotip�. Tai buvo �Converse� sportba�iai su �vaig�de.

Trūkstamos dėlionės dalys ėmė lipdytis.

Jis prisiminė prane�im� apie Karmaikl�. �Auka vilkėjo �Grateful Dead� mar�kinėlius, mūvėjo rusvai �alsvos spalvos �ortus ir avėjo baltus �Converse� krep�inio batelius...

Resnikas pasuko savo �Buick� ir mobiliuoju telefonu paskambino į Lyno ligonin�. Jis vis skambindavo į ligonin�, teiraudamasis, kaip laikosi Merė O�Donel. Tikimasi, kad sunkiai su�eista moteris atsigaus. Jis luktelėjo kelet� minu�ių ir palaukė, kol jį sujungs su daktaru Karlu Varneriu. Gydytojas prane�ė, kad ponia O�Donel jau atgavo s�mon� ir pradėjo kalbėti, ta�iau �iandien Resnikas jau nespės jos aplankyti. Daktaras Varneris įspėjo, kad detektyvas negalės praleisti jos palatoje ilgiau kaip penkias minutes. Resnikas sutiko su ligoninės s�lygomis ir sutarė laik�, kada atvyks aplankyti Merės O�Donel.

Resnikas įsuko į greitkelį. Jis vis dar galvojo apie apiplė�im�. Nėra jokių abejonių, kad Raimondu Lombardu apsimet�s �mogus ty�ia sustojo prie apsaugos kamerų nusiimti kaukės. Tam, kad visi įtarimai kristų ant mafijos atstovo. Denas Vilsonas puikiai �inojo, kur yra įrengtos visos apsaugos kameros. Jis buvo pana�aus į Lombard� ūgio, ma�daug tokio pat sudėjimo, gal kiek lengvesnis, ta�iau priauginti svorio, įdedant į kombinezon� pamu�al�, visai nesunku. Grimo dailininko darbas buvo be priekai�tų, ypa� puikiai padirbėta su nosimi ir �andikauliu. Nėra jokios prie�asties, kodėl tai negalėjo būti Denas Vilsonas.

Jis ty�ia para�ė toki� program�, kad �i nulū�tų. Jei jis sugebėjo tai padaryti, tai galėjo lengvai įsilau�ti į banko sistem� ir i�siai�kinti, kam priklauso banko seifai. Denas Vilsonas turėjo atlikti kelet� namų darbų�� i�siai�kinti, kas toks yra Petrenka, ir sukurti plan�, kaip įsilau�ti į seifus ir apiplė�imu apkaltinti Raimond� Lombard�. Labai protingas planas. Vilsonas, matyt, suprato, kad Petrenka negalės prane�ti policijai, kas buvo i� jo pavogta. FTB nelabai norės patikėti ta s�mokslo prie� Lombard� teorija.

Kai Resnikas galvojo apie �į apiplė�imo plan�, buvo akivaizdu, kad nė vienas i� tų vyrukų nebuvo profesionalas, visi jie grei�iausiai�� kompiuterininkai iki kaulų smegenų. Resnikui nesisekė atkurti įvykių, i�provokavusių �ūvius, eigos. Jei nebūtų nu�autos dvi moterys, o tie vyrukai�� tik apiplė�� Petrenk� ir apkaltin� �iuo nusikaltimu Lombard�, Resnikas, ko gero, būtų galėj�s paspausti Denui rank� ir padėkoti u� �aunų darbelį. Ta�iau Margarita Viljams buvo �altakrauji�kai nu�udyta, o Merė O�Donel sunkiai su�eista. U� tai turėjo sumokėti net ik Gordonas Karmaiklas, bet turės atsiimti ir Denas Vilsonas bei kiti jo bendrininkai.

Resnikas bandė i�siai�kinti, kas nutiko i�ėjus i� banko. Karmaiklas, matyt, skynėsi keli� per krūmus dar iki nusivelkant kombinezon�, todėl ant jo kūno ir nebuvo jokių pėdsakų. Atėm� i� jo kauk� ir ginkl�, jie nu�ovė Gordon� tuo pa�iu ginklu, kuriuo jis �audė banke. Jie, matyt, liepė jam nusiimti kauk�, kad �aizdoje neliktų jos atplai�ų.

Viena mintis persmelkė Resnik�: o jeigu jie pirmiausia jį nu�ovė, o tik po to nuvilko kombinezon�? Jei taip ir padarė, tuomet jie apsi�ovė. Kraujo pėdsakų nebuvimas ant jo drabu�ių�� pakankamas įrodymas, kad �audydamas jis dėvėjo ka�k� kita. �is faktas ir �Converse� sportiniai bateliai turėtų būti pakankami įrodymai, padėsiantys susieti Karmaikl� su apiplė�imu ir �audymais.

Ki�enėje Resnikas aptiko Ketlin Li�iano vizitin� kortel� ir paskambino jai i� mobiliojo. Pakėlusi ragelį, ji �iek tiek nustebo, i�girdusi Resniko bals�.

��Atleiskite, kad trukdau,�� tarė Resnikas,�� bet gal pamenate, ar ant Gordono Karmaiklo kūno bei drabu�ių buvo rasta kraujo �ymių?

��Ne. Vienintelės rastos kraujo �ymės buvo ant jo veido ir kaklo.�� Ji patylėjo ir prat�sė mintį.�� Pana�u, kad kraujas buvo tarsi u�try�k�s ant jo, bent jau sprend�iant i� kraujo pėdsakų, rastų ant �aligatvio. Kodėl klausi?

��Man kai kas paai�kėjo. Gal galėtume susitikti jūsų biure po kokių trijų valandų?

���e�tadienį, a�tunt� valand� vakaro?�� �ypsodamasi pasitikslino agentė Li�iano.

��Suprantu. Atsipra�au. Liksiu jums skolingas.

��Kaip nors susitarsim,�� tarė ji �velnesniu balsu.�� Turėsite pakviesti mane po to i�gerti kelet� taurelių.

Resnikas, taip netikėtai u�kluptas, minutėl� padvejojo, ta�iau sutiko.

***

Ketlin Li�iano ir Aleksas Resnikas praleido Ketlin kabinete beveik dvi valandas, i� naujo �iūrėdami nusikaltimo įra�us, nuotraukas bei kitus įkal�ius, o paskui Resnikas pakvietė Li�iano i�gerti į �Martinio� bar� Niuberi gatvėje. Resnikas u�sisakė viskio su soda, Li�iano papra�ė degtinės su �Martini�.

Li�iano mūvėjo aptemptas juodas kelnes ir vilkėjo prie jų priderintus polo mar�kinėlius trumpomis rankovėmis. Resnikas �alia jos jautėsi nevalyvas, vis� dien� vilkėdamas t� patį pilk� kostium�. Jis gurk�telėjo viskio. Nustebo, pa�iūrėj�s į Li�iano. Kai sutiko j� prie� kelias dienas, jos plaukai buvo suri�ti, i�rai�ka�� rimta ir dalyki�ka. Dabar jos rudi plaukai laisvai plaikstėsi, o veid� puo�ė lengva ir �aisminga �ypsena. Atsipalaidavusi, �velgdama primerktomis migdolo formos akimis ji atrodė pritrenkiamai. Resnikas pamanė, kad ji galėtų būti de�im�ia metų u� jį jaunesnė. Jis dar kart� gurk�telėjo gėrimo ir prisivertė nuo jos nusisukti.

Jis paklausė:

��Ar galima kaip nors įrodyti, kad Karmaiklas avėjo tuos pa�ius sportba�ius, kaip ir vyras, �aud�s banke?

Li�iano i�traukė i� gėrimo taurės vien� alyvuog�, įsimetė j� į burn� ir sukramtė, nutaisiusi m�slų �vilgsnį.

��Manau, galime įrodyti, kad abi poros�� tos pa�ios firmos,�� tarė ji.�� Jei vaizdajuostėje matyti sportba�ių padas, tada galbūt.

��Manau, sugebėsiu parengti i�samius argumentus prie� Karmaikl�,�� pasakė Resnikas.�� Sutampa sportba�ių gamintojas, nerasta kraujo ant kūno ir drabu�ių, be to, jūsų kompiuterinė analizė rodo, kad �ov�s vyras, kaip ir rastasis prie banko, buvo to paties ūgio ir svorio. Beliks įtikinti teism�, kad leistų pamatyti jo telefoninių skambu�ių ir pokalbių įra�ų i�klotines.

��O kas tada?

��Jei aptiksiu skambu�ių Denui Vilsonui, galėsiu lengvai surinkti parodymus ir prie� jį. �iuo metu neturiu rimtų įrodymų, susiejan�ių Vilson� su �iais įvykiais. Ta�iau jeigu teismas leis man prieiti prie telefono ir banko įra�ų, a� kai k� surasiu.

Resnikui pasirodė, kad jo sumi�imas j� linksmino. Detektyvas pajuto, kaip jo veidas ėmė kaisti ir jis nuraudo, priversdamas jį patį dar labiau sumi�ti. �velgdamas į savo stikl� su gėrimu, Resnikas sumurmėjo:

��Nėra jokių abejonių, kad Vilsonas ka�kaip prisidėjo prie �io apiplė�imo. Dabar man beliko tai įrodyti.

��Aleksai, kodėl kalbėdamas ne�iūri į mane?

Jis pakėlė į j� m�slias akis ir ilgai pa�iūrėjo. Jos akyse suruseno aistra, o lūpos sutvisko valiūki�ka �ypsena.

��Ar tu visada toks drovus su moterimis?

��Ketlin...

��Ket.

��Ket,�� pradėjo jis. �is vardas vertė jį �ypsotis. Jis taip tiko prie jos akių ir katini�kų bruo�ų.

��Tu nepaprastai gra�i,�� pripa�ino jis.�� Norė�iau �ia būti su tavimi, ta�iau neturė�iau.

Ketlin �vilgsnis apsiniaukė ir ji supratingai linktelėjo.

��Tu ved�s,�� nusprendė ji.

��I�siskyr�s. Turiu kai k� sutvarkyti, kol vėl galėsiu pradėti vaik��ioti į pasimatymus.

Ji atsipalaidavo, Ketlin akys vėl �ai�aravo. Ji gurk�telėjo degtinės su �Martini� ir apsilai�ė lūpas. Tos lūpos buvo nuostabios ir Resnikas negalėjo atitraukti nuo jų akių.

��Kadangi tu i�siskyr�s, mes galėsime sutvarkyti tuos reikalus kartu,�� provokavo ji.

��Tai sudėtinga.

��Vis dar jauti ka�k� savo buvusiai �monai?

��Ne tai. Man ji rūpi ir turbūt visada rūpės. Ta�iau mes su ja nesimatome ir nebendraujame.

Jis vėl nudelbė akis į savo gėrim�.

��Beje, prie� metus ji i�tekėjo antr� kart�.

��Prie� metus?�� pakartojo Ketlin.

Resnikas linktelėjo.

��Aleksai, kada tu i�siskyrei?

Jis turėjo kurį laik� pagalvoti, kol suskai�iavo, kad skyrybos įvyko prie� a�tuonerius metus. Kai i�tarė �į skai�ių Li�iano, jo atsakymas jį patį priblo�kė.

��Vis� t� laik� nesusitikinėjai su moterimis?

Resnikas papurtė galv�, jausdamasis sumi��s ir pa�emintas. Iki tos akimirkos jis nesuvokė, kad praėjo jau tiek daug laiko. A�tuoneri kasdienės egzistencijos, bet ne gyvenimo, metai...

��Aleksai, pasakyk man, kas su tavimi negerai.

Jis pa�iūrėjo Ketlin į akis ir jautė, kaip jos jį tiesiog rijo. Jos vis dar taip pat intensyviai gundė ir blizgėjo, ta�iau dabar jose �vytėjo savoti�kas liūdesys ir empatija. Jis galėjo jai pasakyti, kas su juo vyksta, bet kaip tai paai�kinti? Kaip papasakoti jai apie savo sūnų? Kaip jam garsiai kalbėti apie Brajen� ir pripa�inti, kad berniuko nebėra?

Resnikas papurtė galv�, jo �andikaulis įsitempė.

��Viskas per daug sudėtinga, todėl gal dabar ver�iau apie tai nekalbėkime,�� tarė jis.

Jie toliau �iūrėjo vienas į kit�. Resnikas bandė jai �ypsotis. Muzika ir aplinkinių ū�esys tarsi nutilo, kai jis �iūrėjo į jos akis. T� akimirk� ji jam buvo vienintelė pati svarbiausia. Jis norėjo jai atsiverti, ta�iau ne�inojo, kaip.

Ketlin suprato jo bejėgi�kum�.

��Aleksai,�� tarė ji.�� Neda�nai kvie�iu vyrus kur nors eiti. Ties� sakant, tu esi pirmasis.

Ji nutilo ir gurk�telėjo i� savo taurės. Jos akyse buvo daugiau �ilumos nei ugnies.

���inau, kad jauti toki� pat trauk�, kaip ir a�. �inau, kad esi nuostabus �mogus ir turi ger� �irdį. Noriu geriau tave pa�inti. �i�nakt pabūkime draugai. Galime pakalbėti apie �Red Sox�, filmus ar �iaip k� nors. Bet kai situacija bus palankesnė ir galėsi man papasakoti, kas tau nutiko, paskambink man, gerai?

Resnikas linktelėjo. Jis pabaigė savo gėrim� ir parodė padavėjai, kad norėtų dar vieno.

��Man reikia laiko,�� pasakė jis, ta�iau pats netikėjo savo �od�iais. Jis giliai įkvėpė, i�kvėpė, atsilo�ė ir pabandė atsipalaiduoti bei mėgautis Ketlin gro�iu.

��Kas ten apie �Red Sox�?�� paklausė Resnikas �ypsodamasis.

***

Vienas i� �dėdės Pyto� vyrukų patap�nojo Petrenkai per petį, kitas u�tvėrė keli� Jurijui Tolkovui ir įsakė �iam likti, kur stovi. Jurijus pakėlė antakį, tarsi klausdamas �efo, k� jam daryti. Petrenka linktelėjo, kad �is nesuktų dėl to galvos. Stelinis priėmė Petrenk� tame pa�iame kambaryje, kaip ir an�dien. �Dėdė Pytas� sėdėjo kietai suspaud�s lūpas, tarsi suktų vidurius. Jis suniurnėjo ir pasitraukė į priekį, tiesdamas didel� mėsing� rank� Petrenkai.

��Viktorai, prisėsk. A� tau visk� parodysiu.

Petrenka pakluso, sudėjo koj� ant kojos ir paėmė nuotrauk�, kuri� Stelinis jam padavė. Nuotraukoje buvo Raimondas Lombardas golfo aik�tėje�� pla�iai besi�ypsantis ir pok�taujantis su pora bi�iulių. Nuotraukoje jis buvo �variai nusiskut�s, �viesiais trumpais plaukais.

Petrenka pakėlė akis�� jo komentaras buvo trumpas ir lakoni�kas:

��Ir k�?

��Nuotrauka daryta ka�kokio �urnaliūgos, nuolat persekiojan�io Rėjų,�� pasakė Stelinis.�� Jis primygtinai teigia dar�s nuotrauk� t� dien�, kai buvo įvykdytas banko apiplė�imas.

Paskui Stelinis paėmė pluo�t� popierių ir pamojavo jais Petrenkai prie� nosį.

���ia yra ra�ytiniai parodymai�� jų daugiau kaip dvide�imt. Visi jie tvirtina buv� su Rėjumi golfo aik�tėje. Vien� pasakojim� pasira�ė net teisėjas. Visi jie absoliu�iai tikri, kad nė vienas i� �ių �monių nebuvo papirktas.

�iūrėdamas į Stelinį, Petrenka kelet� kartų sumirksėjo.

��Kaip tai susij� su mano dingusiais dokumentais?�� paklausė jis.

��Juk sakau tau�� Rėjus neturi nieko bendra su tuo banko apiplė�imu. FTB susimovė su savo s�mokslu. Visa tai rytoj i�kils į ve�um� ir jie atrodys kaip paskutiniai idiotai.

��Kaip mano turtas?�� dar sykį nekantraudamas paklausė Petrenka.

��Koks u�sispyrimas...�� sumurmėjo Stelinis.

Savo kelnių ki�enėje Petrenka i�krap�tė kelet� banknotų ir numetė juos Petrenkai.

��Liko keturi tūkstan�iai du �imtai dolerių i� tų dvide�imties tūkstan�ių, kuriuos man davei,�� tarė Stelinis.�� Kitus i�leidau ie�kodamas informacijos apie to banko plė�ikus. Nepasidariau sau i� to nė trupu�io pelno. Ir �inai, k� su�inojau? Ogi nieko�� visi�kai nieko! Niekas nieko ne�ino.

Petrenkos �vilgsnis atvėso, pa�iūrėjus į pinigus. Jis įsistebeilijo į Stelinį ir nutvilkė jį lediniu �vilgsniu.

��Sakau tau, man reikia mano daiktų,�� tarė jis.

��Gal tu neprigirdi, ar k�? Sakau tau, nieko ne�inau apie t� bank�. Niekas nieko ne�ino, supranti?

I�raud�s Stelinis i�kėlė stor� pir�t� į Petrenk�.

���inau, kad esi kietas vyrukas. Ta�iau k� tu gali�� turi kelet� tau dirban�ių sėbrų? Jei kelsi mums problemų, mes tave i� pat ryto pakasim ir niekas to nepastebės. O dabar mauk i� �ia.

Du Stelinio vyrai artėjo į Petrenk�. Jis �inojo, kad galėtų nuo jų apsiginti, ta�iau jau nuo pat prad�ių jis abejojo, kad Raimondas Lombardas buvo priki��s prie to apiplė�imo nagus. Gal i� tiesų FTB suklastojo įrodymus? Galbūt net patys susij� su tuo plė�imu? Petrenka �inojo, kad yra keletas auk�tų pareigūnų, galin�ių padaryti bet k�, kad tik galėtų priki�ti pir�tus prie Petrenkos seife buvusių daiktų. Jei jie su�inojo apie tuos seifus, tada galbūt...

Abu vyrai sustojo, sugav� Petrenkos �vilgsnį, ir jų veidai akiplė�i�kai �ypsojosi. Petrenka at�agariai linktelėjo Steliniui, atsistojo ir paliko kambarį. Jurijui jis rusi�kai prane�ė, kad popieriai labai prasti.

��Bijau, kad mums gali tekti grį�ti į Europ�.

Pakeliui į Lyn� Petrenka bandė planuoti, kokie bus tolesni jo veiksmai. Jis vis dar turėjo ry�ių savo gimtajame Volgograde ir galėtų pamėginti įsitvirtinti ten. Petrenka turėjo �imt� �e�iasde�imt tūkstan�ių grynaisiais�� tik tiek pavyko i�sigryninti. Jis turės palikti Jurijų ir liepti jam parduoti likusį turt�.

Grį��s Petrenka rado �inut� atsakiklyje ir labai dėl to nustebo. Jo numeris nebuvo vie�inamas ir įtrauktas į telefonų s�ra�us, jo bendrai visuomet jam skambindavo į mobilųjį. �inutėje buvo teigiama, kad u� �imt� tūkstan�ių dolerių Petrenka su�inos, kaip atgauti kai kuriuos pavogtus daiktus. Anonimas sakė paskambinsi�s sekmadienį de�imt� ryto. Petrenka stovėjo ir glostė krumplius, i� naujo perklausydamas �inut�. Antro karto pakako, kad Petrenka suprastų, jog skambinusysis buvo indų tautybės.

27

Deno galva dūzgė tarsi avilys, prisiminus įvykius kapinėse. Jis bandė surikiuoti mintis ir i�analizuoti detektyvo �vilgsnius, �od�ius, net balso tembro poky�ius. Jis gū�ėsi i� baimės, prisimin�s, kaip Vende atskleidė ties� apie Gordono darb� bendruomenės teatre. Ir reikėjo gi Vendei praverti savo didel� burn�...

Nors kondicionierius buvo įjungtas, Denas lovoje vis tiek prakaitavo, vilkėdamas vyri�kais apatiniais ir mar�kinėliais. Jis atsikėlė ir �vilgtelėjo į �adintuv�. Buvo po keturių septyniolika. Reikia pratempti dar dvi valandas, iki galės nesiai�kindamas i�lipti i� lovos. Jis suprato, kad niekaip neu�migs.

Kerol gulėjo ant �ono, atsukusi į jį nugar�. Jis vis�nakt; miegojo neramiai. Denas �inojo, kad policininko pasirodymas kapinėse j� taip pat paveikė. Gerai, kad Lombardas jau are�tuotas. Nepaisant to, ji turbūt vis tiek juo abejoja, nors nedrįsta garsiai pasidalyti savo dvejonėmis.

Va�iuojant namo, Denas matė, kad Kerol jį stebi. Kelet� kartų jis pa�iūrėjo į j� galinio vaizdo veidrodėlyje ir i�vydo prikandusi� lūp� ir sėdin�i� balt� kaip popierius. Jis �inojo, kad Kerol galvojo apie t� kadr� su Raimondu Lombardu, kai �is nusiėmė kauk�. Jie buvo ved� jau septyniolika metų, vienas kit� pa�inojo dar ilgiau�� dvide�imt. Galbūt ji suvokė tai, ko nenorėjo pripa�inti, ta�iau viskas pasikeitė sutikus t� policinink� kapinėse.

Kai jiedu grį�o namo, Denas u�sidarė darbo kabinete, teigdamas, kad turi daug darbo. Jis bandė prisiminti visk�, kas nutiko, kiekvien� jų pokalbio detal�. Net jei tas policininkas ka�k� ir įtarė, prie� jį jis neturėjo jokių įrodymų. Niekaip negalėjo jo susieti su padarytais pakeitimais banko apsaugos sistemos programinėje įrangoje, įsilau�imu į duomenų baz� ar dalyvavimu apiplė�ime. Jis pasirūpino, kad neliktų jokių įra�ų apie pirktus gr��tus, seifus, kombinezonus ir kaukes. Visa tai buvo paslėpta nesusekamuose internetinių transakcijų labirintuose. Tas policininkas nieko prie� jį neras. �inoma, jis gali būti susietas su D�oeliu, jei tas bus neatsargus ir neatsikratys naudotais ginklais arba nepakankamai gerai paslėps pinigus.

Kokios nes�monės! Jis per daug galvoja. K� tas policininkas gali �inoti? Jiedu su Gordonu buvo draugai�� ir k� tai įrodo? Gordonas dirbo grimuotoju visuomenės teatre�� �is faktas dar neįrodo, kad jis Den� perrengė Raimondu Lombardu. Net jei tas policininkas k� nors įtartų�� kaip jis tai įrodys? Deno mintys sukosi, lipo viena per kit�.

Denas m�stė, ar FTB galėtų turėti koki� nors naujausi� vaizdo gavimo program�, galin�i� jį identifikuoti toje juostoje. Jis galėtų bandyti tai i�siai�kinti, ta�iau abejojo, kad apsaugos kameros sugebėtų pateikti tokios rai�kos įra�us, kad tai būtų įmanoma. Vis dėlto...

Jis jau kelias valandas apie tai galvojo ir Denui darėsi bloga. U�teks. Daugiau nebereikia knaisiotis�� niekas negalėjo įrodyti, kad jis kaip nors susij�s su tuo nusikaltimu. Net Gordono nebuvo galima su juo susieti. Viskas, k� jie turėjo, buvo Gordono kūnas, rastas netoli banko. Jie vis dar ne�inojo, k� jis ten veikė, ir nemėgino jo sieti su įvykiais banke. Jie neturėjo jokių įrodymų ir�� svarbiausia�� nieko negalės rasti.

Denas giliai įkvėpė ir i�kvėpė per nosį. Buvo keista, kaip dirbo jo smegenys. I�kart po apiplė�imo jis galvojo tik apie aukas ir padaryt� �al�, dabar m�stė tik apie tai, kaip apsaugoti save. Denui tai atrodė normalu�� jis netapo dėl to blogesnis. Denas niekada nebūtų planav�s apiplė�imo, jei būtų �inoj�s, kad dėl to nukentės �monių. Kaip jis galėjo tikėtis, kad Gordonas taip pasielgs? Kaip bet kuris racionaliai m�stantis �mogus galėjo to tikėtis?

Visa tai jau praeityje. Denas nebegalėjo nieko padaryti, tik gyventi toliau ir stengtis, kad jam ir jo �eimai būtų kuo geriau. Reikėjo ka�kaip sau atleisti, ta�iau dabar svarbiausia buvo atsipalaiduoti ir pailsėti nuo ramybės neduodan�ių min�ių, kol nuo įtampos nesprogo galva.

Jis pasisuko į Kerol ir stebėjo jos pe�ius, i�siki�usius po antklode. Jie buvo labai smulkūs, liemuo toks plonas, kad Denas galėjo jį lengvai apglėbti abiem rankomis. Būdama keturiasde�imt ketverių, ji galėjo did�iuotis dailesniu kūnu, nei dauguma trisde�imtme�ių ir net dvide�imtme�ių. Jis vos prilietė Kerol klub� nenorėjo jos pa�adinti, tik pajusti kokį nors fizinį kontakt�, suteikiantį dar vilties.

Denas �velniai u�dėjo rank� Kerol ant klubų. Ji ka�k� per miegus suniurnėjo ir piktai nustūmė jo rank�. Akimirk� vyras gulėjo tarsi suparaly�iuotas, jausdamasis tu��ias, kaip niekada. Tada pradėjo juoktis ir negalėjo liautis.

Kai pasigirdo sekmadieninio laikra��io bumptelėjimas prieangyje, Denas suprato, kad i�gulėjo lovoje ilgiausiai. Kerol tarpais imdavo bla�kytis, ta�iau daugiausia laiko ji miegojo. Lėtai judėdamas, Denas pakilo i� lovos, u�simetė chalat� ir i�sliūkino paimti laikra��io. Dirstelėj�s į pirm�jį puslapį, jis sustingo ir negalėjo pajudėti i� vietos, ne�inodamas, k� toliau daryti. Tada, susitaik�s su situacija, grį�o vidun.

***

Telefonas suskambo �e�is kartus, kai Petrenka pagaliau jį pakėlė. Jis pridėjo rank� prie ragelio ir tyliai klausė.

��Alio, alio?�� pa�nib�domis kalbėjo tas pats balsas, kaip atsakiklyje.

Petrenka tylėjo.

Skambinusio �mogaus balso tembras pakilo:

��Alio, ar mane kas nors girdi?

Petrenka �velniu balsu atsiliepė:

��Jūs turite man priklausan�ius daiktus?

��A� neturiu,�� pasakė balsas ir po akimirkos pridūrė:�� Ta�iau �inau, kas turi.

��Kodėl turė�iau tavimi tikėti?

Skambin�s �mogus jam padiktavo jo seifų u�raktų numerius.

��Seife gulėjo krūvelėmis sudėti �imto dolerių banknotai, perri�ti guminėmis juostelėmis. Taip pat ten buvo vaizdo įra�ų ir kompiuterių diskų. Sumokėsi man �imt� tūkstan�ių dolerių u� informacij� ar man padėti ragelį?

���inoma, sumokėsiu. Kada?

��Rytoj.

��Rytoj nelabai galiu. Gal �iandien?

��A� pasakiau�� rytoj. Būk Midlsekso restorane Berlingtone pus� dvyliktos. Jei nebūsi ten laiku, a� i�eisiu ir, patikėk, daugiau i� man�s nieko nebegirdėsi. Lauk prie bankomato ir būtinai turėk su savimi pinigus.

��Kaip a� tave pa�insiu?

��Nepa�insi. Svarbiausia, kad a� pa�insiu tave.

Anonimas padėjo ragelį. Petrenka, pasijut�s daug ramiau, padarė t� patį. Jis minutėl� stovėjo, nyk��iu tikrindamas nuospaudas ant krumplių. Jei skambintojas nebūtų �inoj�s jo seifų kodų, Petrenka būtų galėj�s jam sumokėti ir bent jau paleisti gyv�. Ta�iau dabar tai buvo neįmanoma. Tai, kad jis �inojo kodus ir seifų turinį, įrodo, kad jis irgi dalyvavo apiplė�iant bank�. Vadinasi, jis turėjo u� tai sumokėti.

Petrenka negalėjo nenusi�ypsoti, apie tai galvodamas. Jei jau pergudravo �į �mogų vien� kart�, padarys tai ir dar sykį.

***

Aleksas Resnikas pabudo ir nustebo, kad buvo jau de�imta valanda ryto. Tai pirmas rytas nuo tada, kai jis i�girdo �ini�, jog Brajenui reikia naujo �irdies vo�tuvo, kai jis atsikėlė vėliau negu �e�t�. Vadinasi, prie� de�imt metų.

Resnikas smaksojo į lubas, stengdamasis sugalvoti, kaip elgsis toliau su Denu Vilsonu, bei svajodamas apie Ketlin Li�iano. Jis prisiminė j�, sėdin�i� prie baro: jos veido i�rai�k�, migdolines akis, �velniai ant pe�ių krintan�ius vilnijan�ius plaukus, �velnias lūpas ir kaip jos prasiskirdavo jai �ypsantis. Galvodamas apie Ketlin, Aleksas nekantravo vėl j� pamatyti. Jis taip stipriai sugrie�ė dantimis, kad net suskaudo �andikaulį, ta�iau apsisprendė: ji buvo per jauna, kad atlaikytų visas jo nevaldomas emocijas. Jis paskambins jai vėliau ir pasakys, kad nieko gero i� to nebus.

Aleksas i�lipo i� lovos, į�oko į bėgimo kelnes ir mar�kinėlius, de�imt minu�ių ap�ilo mank�tindamasis ir i�ėjo pabėgioti kelias mylias, kad pravėdintų galv�. Grį��s greitai nusiprausė ir suvalgė pusry�iams kiau�inien� su saliamiu. Buvo jau beveik dvylika, kai jis patraukė į ligonin�. Pakeliui stabtelėjo prie vaistinės ir nusipirko laikra�tį. Pamat�s rėksming� antra�t� �S�mokslas?� pirmajame puslapyje, Resnikas minutėl� pastovėjo, kol viskas susidėliojo. Pirmajame puslapyje buvo i�spausdintos dvi nuotraukos: viena�� kauk� nusiiman�io Raimondo Lombardo, kita�� to paties Raimondo Lombardo, tik jau �variai nusiskutusio ir persida�iusio plaukus; nuotrauka buvo daryta golfo aik�tėje.

Straipsnyje buvo ra�oma, kad pastar�j� nuotrauk� golfo aik�tyne dar�s fotografas primygtinai teigia u�fiksav�s Raimond� Lombard� kaip tik apiplė�imo metu. Straipsnyje taip pat buvo i�spausdinti daugybės �monių, palaikiusių fotografo pus�, ra�ytiniai parodymai teiginiams pagrįsti. Vien� i� jų pasira�ė pats Masa�ūsetso auk��iausiojo teismo teisėjas. Straipsnyje buvo teigiama, kad vaizdo įra�as buvo suklastotas, o Lombardas tapo FTB s�mokslo auka.

Resnikas padėjo laikra�tį į �alį ir paskambino Hedliui į namus. Nieko nerad�s, jis pasuko �iam į biur�.

��Ko nori?�� �iurk��iai paklausė Hedlis.

��Manau, mums būtų gerai pasikalbėti.

��Argi neliepiau tau vaikytis Viktoro Petrenkos?

��Taip, liepei, ta�iau po to, k� perskai�iau �įryt laikra�tyje...

��Klausyk, �iuo metu esu susitikime su advokatu. Ver�iau stebėk Petrenk�,�� pasakė. Hedlis ir padėjo ragelį. Resnikas kurį laik� �iūrėjo į mobilųjį, mėgindamas suprasti, kas �ia vyksta ir, krestelėj�s galv�, įsimetė telefon� atgal į ki�en�, sumokėjo u� laikra�tį ir patraukė į ligonin�.

***

Merė O�Donel gulėjo u�merktomis akimis, todėl Resnikas pamanė, kad jinai mirė. Jis palietė jos rank� ir �i buvo �alta, nors Resnikas �inojo, kad taip yra dėl morfijaus poveikio. Ponia O�Donel priminė jam jo motin� paskutinėmis gyvenimo valandomis. Jai buvo tik penkiasde�imt dveji, kai mirė. Po insulto ji buvo nuve�ta į ligonin� ir jos veidas atrodė toks pat susitrauk�s, kaip �ios moters. Tokie pat sunkūs buvo jos akių vokai, atrodė tokia pat trapi.

��Ponia O�Donel,�� pa�nib�domis tarė Resnikas, bijodamas j� pa�adinti.

Merė O�Donel sunkiai atmerkė akis.

��A� tokia pavargusi,�� i�spaudė ji, o jos balsas buvo vos garsesnis u� �nab�desį. Jos liemuo buvo storai apibintuotas. Net la�inant morfijų, ji kentėjo ne�moni�kus skausmus.

���inau,�� tarė Resnikas u�jau�iamai.�� Norė�iau paklausti jūsų kelių klausimų. Ar prisimenate t� vyr�, kuris į jus �ovė?

��Jis kalbėjo ka�k� apie Brazilij�.

��Jūs įsitikinusi?

��Jis tau�kė visokius niekus apie Brazilij� ir Naujojo D�ersio krantin�. A� jo nesupratau.

Moteris minutėl� nutilo įkvėpti oro.

��Kalbėjo apie vien� Naujojo D�ersio paplūdimį.

��Gal prisimenate, kurį?

��Asb...�� ji silpnai sukosėjo. Kalbėjimas reikalavo i� jos daug jėgų. Kiek atsigavusi, ji su�nab�dėjo:�� Asberio Park�.

��Ar matėte k� nors, kas padėtų mums jį atpa�inti? Moteris u�simerkė. Resnikas pamanė, kad ji u�snūdo. Jis jau buvo bei�ein�s, kai ji jam ka�k� labai tyliai su�nab�dėjo.

��Ar k� nors sakėte?�� paklausė jis ir grį�o prie Merės O�Donel lovos.

��Sportba�iai...

��Mes jau �inome, kad jis avėjo �Converse� krep�inio batelius.

��Jų padas buvo �alias,�� pasakė moteris.

Atrodė, tarsi �ie �od�iai būtų atėm� i� jos visas jėgas. Resnikas nuleido rank� ir padėjo j� �alia Merės O�Donel.

��Jūs labai mums padėjote, ponia O�Donel,�� pasakė Resnikas. Jis norėjo dar ka�k� jai pasakyti, ta�iau suprato, kad moteris u�snūdo, o jos kvėpavimas retėjo.

��Nesijaudinkite,�� pasakė jis labiau sau nei jai.�� Jie nepaspruks.

Automobilių stovėjimo aik�telėje, pakeliui prie automobilio, suskambo Resniko mobilusis. Skambino Hedlis.

��Aleksai,�� tarė jis pavargusiu balsu.�� Gal vis dėlto gali u�eiti?

***

Denas greit sumojo, kad Kerol neturi pamatyti �io laikra��io ir perskaityti apie Raimond� Lombard�. Ta�iau net jeigu jo neperskaitys, vėliau pamatys per �inias. Jis galėjo tik nusiteikti ir elgtis kaip galima neutraliau, kai ji apie tai u�simins.

Akies kra�teliu jis pamatė, kad Kerol skaito vedam�jį straipsnį. Jis sėdėjo virtuvėje, gėrė kav� ir apsimetė, kad skaito sporto naujienas. Kerol stovėjo prie �aldytuvo, vienoje rankoje laikydama laikra�tį, kita pildama apelsinų sultis. Staiga jos kūnas apmirė. Kai ji atsivertė pirm�jį laikra��io puslapį, jos akys susiaurėjo iki ma�ų ply�elių, o lūpos susidėjo į ma�� apskritim�. Kerol �andikaulis įsitempė, i�ry�kindamas savo form�. Ji atrodė pavargusi ir akimirksniu pasenusi dvide�im�ia metų.

Keistu, vos atpa�įstamu balsu ji paklausė:

��Ar skaitei �it�?

Jis �vilgtelėjo į laikra�tį, apsimesdamas nelabai susidomėj�s �ia naujiena.

��Taip, gana netikėta, ar ne?�� pasakė jis.�� Ka�kaip viskas atrodo gana pritempta.

��Pritempta? K� turi galvoje?

��Manau, �i istorija�� netiesa.

��Kaip gali taip sakyti? Juk tie �monės teigė mat� jį golfo lauke! O dar toji nuotrauka...

��Kerol, tas vyrukas�� mafiozas. Manau, jis moka papirkti aukas.

��O kaipgi teisėjas?

��O k� teisėjas? Jis gali būti papirktas, kaip ir visi likusieji.

��Kaipgi tuomet nuotrauka?

��Juk tu nerimtai, ar ne?

Jis ėmėsi kantriai ai�kinti Kerol, kaip gali būti klastojamos skaitmeninės nuotraukos.

��Kodėl tu taip domiesi �ia istorija?

Denas u�davė �į klausim� su tokiu naivumu, kad net pritrenkė Kerol. Ji �engtelėjo atgal, tarsi gavusi per veid�, jos �andikaulis nukaro.

��Manai, Gordonas buvo į tai įsivėl�s?�� pridūrė jis.

��Į k� įsivėl�s?

��Į banko įvykius.

��Gordonas? Gal juokauji?

��Ko daugiau jam ten reikėjo būti?

Ji nusisuko nuo Deno, tarsi bijodama jo atsakymo. Arba bijodama i�skaityti jį Deno veide. Ji pasakė:

��Gal jis ka�k� nugrimavo, kad atrodytų kaip tas mafiozas?

Na, ir nuojauta, pagalvojo Denas.

Jis pavartė akis, tarsi norėdamas parodyti Kerol, kad �i kalba nes�mones. Reikėjo didelių pastangų, kad galėtų ramiai sėdėti ir apsimetinėti, kad viskas�� tik kvailas pok�tas. Viduje jis jautėsi tikras miruolis.

��Jei Gordonas i� tiesų taip gerai grimuotų, jis jau seniai būtų Brodvėjuje,�� tarė Denas, stengdamasis, kad tonas i�liktų abejingas. �Taip, brangioji, Gordonas galėjo dirbti �uberto teatre, kaip a� galėjau vaidinti Hamlet�, turėdamas tokius aktorystės gabumus, kokius dabar demonstruoju tau. Kaip tu visa tai suvokei?��� galvojo jis.

��Denai, jei yra kas nors, k� norėtum...�� i� tolo pradėjo Kerol, tarsi jį dr�sindama, ta�iau klausimas u�strigo gerklėje. Jos lūpos nebyliai judėjo, tarsi ji kramtytų gum�, bet taip ir nesugebėjo u�baigti sakinio.

Kad ir kaip ji norėjo, negalėjo paklausti Deno, ar jis į tai įsivėl�s. Jis u� tai buvo Kerol labai dėkingas. Jis �inojo, kad Kerol desperati�kai bandė save įtikinti, kad viskas yra ne taip ir ji visk� tik i�sigalvoja. Denas stengėsi apsimesti, kad nė nenutuokia, apie k� ji kalba, ta�iau jautė, kad jei dar pasėdės �ia bent minutꠗ i�eis i� proto.

Den� i�gelbėjo į virtuv� atėjusi Siuzė. Ji jautė, kad vyksta ka�kas negero. Kai nusuko akis nuo motinos į tėv�, jos veidas pasidarė niūrus.

��Sveika, princese,�� tarė Denas.

��Kas nutiko?�� paklausė ji monotoni�ku balsu.

��Nieko, princese. Tavo mama perskaitė laikra�tyje kai k�, kas j� sudomino ir truputį sutrikdė, ir tiek.

Kerol pa�velgė į jį piktu �vilgsniu, ta�iau nieko neatsakė. Ji priėjo prie Siu�ės ir pabu�iavo jai į kakt�.

��Ko norėtum pusry�iams, brangioji? Prancūzi�ko skrebu�io? Blynų? Kiau�inių?�� klausinėjo ji, tarsi prisidengdama dukra, kad nematytų Deno akių. Kaip jis gali �ia ramiai sėdėti ir apsimesti, kad nieko nenutiko? Ji nesuprato, kaip.

��Suvalgysiu dribsnių,�� tarė Siuzė, įtariai spoksodama į tėv� ir bandydama suprasti, kas vyksta.

��Geriau jau eisiu, pabaigsiu darbus,�� tarė Denas atsipra�ydamas.

Nuėj�s į darbo kambarį, jis sudribo ant kėdės. Jos rankos drebėjo, �irdis dau�ėsi, ir atrodė, kad jis tuoj nualps. Denas galvojo apie visus tuos melus, pasakytus Kerol, besikaupian�ius, vienas u� kit� baisesnius, augan�ius kaip bok�tas, kuris tuoj sugrius, o jis nugarmės i� paskos. Jei jis pameluos dar kart�, viskas u�grius ant jo. Jis ka�kaip turėjo i�silaisvinti i� melo. Jis turėjo liautis. Bet kaip, netilpo Deno galvoje.

Dar pora dienų ir viskas baigsis. Kerol liausis jį įtarinėjusi ir anks�iau ar vėliau apie tai pamir�. Policija neturėjo jokio pagrindo įtarti jo arba Gordono. Nebuvo prasmės k� nors keisti�� svarbiausia buvo i�likti ramiam. Sutelkti dėmesį į būsimus straipsnius, knyg�, verslo idėj�... Ta�iau kaip i�gyventi tas laukian�ias dvi dienas?

Sėdėdamas kambaryje su savo mintimis ir suvok�s padėties beprasmi�kum�, Denas u�sidengė veid� rankomis ir pravirko.

***

Kenetas Hedlis sėdėjo prie darbo stalo, sudėj�s prie� save i�purtusias rankas ir �iūrėjo į Resnik� apsiblaususiomis nuvargusiomis akimis. Agentas Donaldas Spiceris atsisėdo �alia jo ir pirm� kart� jo veidas atrodė labiau nuo�mus nei rūstus. Resnikas prisitraukė kėd�.

Hedlis tarė:

��Advokatas reikalauja, kad atsiimtume visus kaltinimus Raimondui Lombardui ir jį paleistume.

��To ir buvo galima tikėtis...

��Tas �unsnukis papirko liudininkus,�� pertraukė jį Spiceris, sugrie�damas dantimis.�� Tas pats ir su nuotrauka.

��Nemanau,�� paprie�taravo jam Resnikas.

��Nemanai? Kokias nes�mones �ia kalbi? Ai�ku, kad taip ir buvo.

��Aleksai, mes vis dar laikomės versijos, kad Lombardas yra atsakingas u� banko apiplė�im�,�� pasakė Hedlis.�� �ios dienos straipsnis esmės nekei�ia. Agentas Spiceris kartu su Stilvolu ir Holingsu apklaus Lombardo liudininkus ir nustatys, kokį ry�į jie turi su �iuo veikėju. Jei gausime teismo leidim�, patikrinsime jų banko s�skaitas ir nustatysime, ar jose nebuvo kokių įtartinų pavedimų.

��Kodėl tada mane pasikvietėte?

Hedlio veidas tarsi sukrito, kai �is pa�iūrėjo į detektyv�. Atsidus�s jis paklausė:

��Ar turite daugiau versijų?

��Dar vien�.

Hedlio veidas staiga tapo kone ro�inis.

��Gal ja pasidalinsite ir su mumis?�� papra�ė jis, vos tramdydamas susierzinim�.

��Nebent rim�iau į j� įsiklausysite.

��Ar ėmeisi kokių priemonių, kad j� patikrintum?

��Kol kas dar ne.

��Ar gerai sekasi gaudyti Petrenk�?

��Nelabai.

��Tada gal skirkite kelet� dienų savo versijai papildyti.

��Tai tu��ias laiko gai�imas,�� paprie�taravo Spiceris, o jo lūpos susiraukė, tarsi būtų prarij�s k� nors kartaus.

��O kaip Voltas?�� paklausė Resnikas, ignoruodamas FTB agento pastab�.

��Kaip tik norėjau siūlyti, kad jis jums padėtų.

Resnikas linktelėjo, pasakė Hedliui, kad papasakos savo teorij�, kai tik �i taps ai�kesnė, ir i�ėjo. Hedliui net nereikėjo sakyti�� Resnikas suprato, kad advokatas spaud�ia jį i�nagrinėti kitas banko apiplė�imo versijas.

Jei kabinete nebūtų buv� Spicerio, Resnikas būtų pasak�s Hedliui, kad, jo nuomone, Karmaiklas buvo tas �mogus, kuris nu�ovė tas dvi moteris. Prie� ateidamas pas Hedlį, įkal�ių saugykloje jis ap�iūrėjo Karmaiklo sportba�ius. Kaip ir tikėjosi, ant jų pado buvo �alių da�ų �ymių. Jei patikrintų Karmaiklo but�, turbūt atrastų, kad viena jo kambario sienų yra nuda�yta ta pa�ia �alia spalva.

Resnikas nepasitikėjo Spiceriu. Jis neabejojo, kad �is u�gin�ytų Deno Vilsono versij�. Ir ne tik jis�� prie� Vilson� Resnikas kol kas neturėjo jokių įrodymų. Jis privalėjo rasti ka�k� konkretaus ir priversti Vilson� prabilti bei gr��inti pavogtus daiktus. Resnikas jokiu būdu negalėjo leisti, kad Vilsono pavardė sumirgėtų laikra��iuose, kol to nepadarė. Jis puikiai �inojo, k� Petrenka padarys Vilsono �eimai, jei taip nutiks. Resnikas įsivaizdavo, kaip kapinėse atrodytų Vilsono �mona. Jis nujautė, jog Deno Vilsono �mona ka�k� įtaria. Ji tikrai nebuvo į tai įsivėlusi. Grei�iausiai Vilsonas turėjo vaikų. Petrenka susidorotų su jais visais. Ne, pirma jam reikia susitvarkyti su Petrenka...

Resnikas gerai apgalvojo savo būsimus �ingsnius ir suprato, kad rytoj laukia sunki diena.

28

Kreigas Braunas paskambino po devynių penkiolika ir paklausė Deno, ar jis nors kiek pasistūmėjo su darbais.

��Praėjo tik kelios dienos. Kaip tik ketinau jums paskambinti. I�siai�kinau, kad...

��Gal galėtumėte atvykti į bank� pus� vienuolikos?

���inoma.

Braunas padėjo ragelį. Den� �okiravo banko vadovo �iurk�tus tonas. Jis minutėl� pasėdėjo apie tai galvodamas, po to liovėsi. Denas negalėjo normaliai m�styti. Praėjusi� naktį jis beveik nemiegojo, taigi jau dvi naktis praleido atmerktomis akimis. Jis labai prastai jautėsi, o galva atrodė tarsi pilna pjuvenų. Net i�mauk�s keturis puodelius kavos, Denas negalėjo normaliai susikaupti.

Kerol dar buvo lovoje. Jis delsė iki tre�ios ryto, �inodamas, kad tada ji jau bus pernelyg pavargusi, kad norėtų kalbėtis apie k� nors�� net apie Gordon� ir apiplė�im�. Nuo tre�ios iki �e�tos jis gulėjo �iūrėdamas į lubas. Vis� t� laik� jo mintyse pynėsi vaizdiniai�� ir prasmingi, ir visi�kai beproti�ki. Jis turėjo ka�kaip tai i�gyventi. Dar kelios dienos, ir jis susitvarkys. Apsimes, kad apiplė�imo nė nebuvo, ir pradės nauj� gyvenimo etap�. Tik kelios dienos...

Denas susirinko savo popierius ir i�va�iavo į bank�. Eismas buvo neįprastai lėtas, net vasaros metui. Mar�rut�, kurį nuva�iuoti paprastai u�trukdavo valand�, Denas įveikė vos per keturiasde�imt minu�ių. Nepaisant neintensyvaus eismo, tas kelias nebuvo lengvas. Denui buvo sunku i�likti atsimerkus, nes buvo labai pavarg�s, be to, rytinė saulė �vietė labai ry�kiai ir vargino akis. Pagaliau pasiek�s Lyno bank�, Denas jautėsi visi�kai i�sunktas ir i�sek�s.

Jis sugai�o dar dvide�imt minu�ių, pirkdamas por� spurgų ir penkt� puodelį kavos. Nuo i�gerto skys�io darėsi sunku judėti, ta�iau cukrus ir kofeino dozė padėjo Denui susikaupti ir blaiviai m�styti. Jis net sugalvojo, k� pasakys Braunui.

Kreigas Braunas pasitiko jį banko vestibiulyje ir palydėjo į savo kabinet�. I� to, kaip elgėsi banko vadovas, Denas suprato, kad ka�kas negerai, ir visai nenustebo, jo kabinete i�vyd�s detektyv� Resnik�. �alia sėdėjo dar vienas policininkas�� bent jau taip spėjo Denas, spr�sdamas i� jo pigaus �varko ir e�iuko �ukuosenos. Jis buvo jaunesnis u� Resnik�, stambesnis, ta�iau ne per geriausios formos�� atrodė ka�in koks sudrib�s. Denas linktelėjo Resnikui pasisveikindamas ir i�tiesė rank� kitam policininkui.

��Mes turbūt nepa�įstami,�� maloniai tarė Denas.

Tai nustebino policinink�. Tas �vilgtelėjo į Resnik�, ta�iau �is sėdėjo �altu abejingu veidu.

��Detektyvas Magvairas, Lyno policija,�� sumurmėjo jis.

Pasisveikin�s su Magvairu, Denas i�klojo ant Brauno stalo u�ra�us ir ėmė ai�kinti, kodėl nesuveikė apsaugos sistema. Jam bekalbant, Resnikas i�sitraukė vien� popieriaus lap� i� savo aplanko ir laikė jį taip, kad vienu metu galėtų matyti ir Den�, ir lap�. Jis nieko nepasakė, tik nuolat �vilg�iojo �ia į Den�, �ia į popierių. Magvairas atsistojo taip, kad galėtų daryti t� patį. Nors Den� tai bla�kė, jis buvo per daug pavarg�s, kad apie tai galvotų.

��Tu teisus,�� pasakė Magvairas savo partneriui, pertraukdamas Deno ai�kinimus.

��Taip, manau, kad taip,�� patvirtino Resnikas.�� Kreigai, gal prieitumėt. Man reikia jūsų nuomonės. Pone Vilsonai, pasukite galv� �iek tiek de�iniau.

Denas sustojo ir sustingo, kai banko vadovas atsistojo ir priėjo prie dviejų detektyvų.

��K� manote?�� paklausė Resnikas.�� Ar tai galėtų būti ponas Vilsonas?

Braunas �altai pa�iūrėjo į Vilson� ir pasakė:

��Manau, taip.

Resnikas linktelėjo.

��Pone Vilsonai, leiskite jums paai�kinti, į k� mes �ia taip �iūrime.

Resnikas apsuko lap�, kad Denas jį matytų. Jame buvo ta pati nuotrauka i� �io ryto laikra��io. Ta, kurioje jis nusiėm�s kauk� atrodo kaip Raimondas Lombardas.

��Tai jūs, pone Vilsonai, u�simaskav�s peruku ir grimu,�� nukirto Resnikas.

��Jūs turbūt juokaujate?�� bandė nusijuokti Denas.�� Koks �ia pok�tas?

Resnikas nekreipė į jo pastab� dėmesio, atsisuko į banko vadov� ir paklausė, ar �is galėtų palikti juos vienus.

��Kreigai, juk tai�� absurdas. Ten ne a�!�� skery�iojo rankomis Denas.

Braunas dar kart� perliejo jį �altu �vilgsniu, tada nusisuko ir i�ėjo i� kabineto.

Resnikas nerodė jokių emocijų, tik �altai �iūrėjo į Den�.

��Prie� jums pradedant k� nors sakyti, norime informuoti, jog �inome, kad jūsų draugas Gordonas Karmaiklas dalyvavo apiplė�iant bank�. Turime daiktinių įrodymų, kad jis �ovė į Margarit� Viljams ir Mer� O�Donel.

��Tai padarė Gordonas? Negali būti...�� vaidino nustebusį Denas.

��Jūsų vaidyba man�s neįtikins,�� pasakė Resnikas.�� Taigi galite baigti maivytis ir ramiai mane i�klausykite.

��Pirmyn, nes nė neįsivaizduoju, apie k� kalbate.

Resnikas atsisuko į Magvair� ir liūdnai palingavo galv�.

��Jis neklauso, ar ne?

Tada Vilsonui:

��Jei norite ir toliau �aisti �į �aidim�, mielai pra�om. Ta�iau tai nieko nekei�ia. Mes abu �inome, kas nutiko. Tai jūs sugalvojote būd�, kaip nulau�ti banko apsaugos sistem�.

��Kaip a� tai galėjau padaryti? A� niekada neturėjau priėjimo prie tos sistemos...

Resnikas vėl pasisuko į Magvair�:

��Na �tai, ir vėl. Jis tikrai mano mus įtikinsi�s, kad esame neteisūs.

��Tai juokinga,�� tarė Magvairas.

�ios akimirkos Denas su baime laukė kelis mėnesius. Toji baimė pradėjo jį kankinti dar tada, kai jis tik sugalvojo apiplė�ti bank�. Laukdamas �ios dienos, jis jaudinosi ir nerimavo, ta�iau �iam momentui atėjus, jis nebejautė jokios panikos ir baimės, kurios tikėjosi. Jis jautėsi ramus ir buvo tokio blaivaus proto, kokio seniai nebuvo. Mintys buvo ai�kios ir skaidrios. Galbūt i� nuovargio, ta�iau Denui jau viskas buvo tas pats. Niekas, k� kalbėjo policininkai, jo neveikė.

��Gerai. Tuomet laikysiu lie�uvį u� dantų,�� atsakė Denas į Magvairo replik�.

��Gal ir nebloga mintis,�� at�ovė tas.

��Apiplė�imas buvo labai gudriai suplanuotas,�� �nekėjo Resnikas.�� Akivaizdu, kad jūs�� labai protingas �mogus. Jūs netgi sugalvojote, kaip apeiti sistem�, taip pat sugebėjote įsilau�ti į banko duomenų baz� ir i�siai�kinti, kam priklausė tie seifai. Ka�kaip jūs netgi i�siai�kinote, kad rengiatės apiplė�ti Petrenk�, ir sukurpėte tiesiog genialų plan� apkaltinti tuo Raimond� Lombard�. Ta�iau jums nereikėjo palikti Karmaiklo kūno nusikaltimo vietoje. Jei nebūtumėte to padar�s, a� niekuomet nebū�iau jūsų įtar�s.

��Jūs, be abejonės, būtumėte lik�s nenubaustas,�� pridūrė Magvairas.

��Spėju, kad savo draug� nu�ovėte ne jūs,�� toliau kalbėjo Resnikas.�� Vienas i� jūsų bendrininkų laikė nutaik�s automat� į Karmaikl�, kai jis �ovė į tas moteris. Manau, tas vyrukas ir nu�ovė jūsų draug�. Ar turite k� nors pridurti?

Denas papurtė galv�.

��Jums turbūt įdomu, kas nutiko tarp Karmaiklo ir tų moterų,�� t�sė Resnikas.�� Galiu pasakyti tik tiek, kad jis tau�kė nes�mones su Margarita Viljams�� apie Brazilij�, Asberio Parko paplūdimį Naujajame D�ersyje ar ka�k� pana�aus. Vienas jūsų draugu�ių bandė prie jos priekabiauti, iki prieinant Karmaiklui.

��Tas storas,�� papildė pasakojim� Magvairas,�� ma�as �iknius bėgimo kostiumu.

��Juk suprantate, apie k� mes kalbame?�� paklausė Resnikas.

Jie palaukė, kol Denas atsakys į �į klausim�. Denas tylėjo ir Resnikas t�sė:

��Panelė Viljams turbūt pagalvojo, kad tai Karmaiklas u�ki�o jai rankas po sijonu. Grynas atsitiktinumas, kad ji apkaltino priekabiavimu jūsų draug�. Vis dar neturite k� pridurti?

Denas papurtė galv� ir sugū��iojo pe�iais. Resnikas giliai įkvėpė ir i�kvėpė pro burn��� jis nesitikėjo, kad Vilsonas į tai taip �altai reaguos. Jis manė, kad tai jį palau�, ir ėmė galvoti, kad deramai neįvertino �ito vyruko.

��Pasiūlymas toks,�� tarė Resnikas.�� Nemanau, kad esate blogas vyrukas. Ma�iau, kaip sureagavote po �ūvių.

Magvairas pridėjo:

��Viskas nufilmuota, �mogau. Galim tau parodyti, jei nori.

Resnikas laukė, ta�iau nebuvo jokios reakcijos. Jis t�sė:

��Man pasirodė, kad buvote i�tiktas �oko, kai atbėgote į vestibiulį ir pamatėte tas dvi moteris, gulin�ias kraujo klane. Tikriausiai nenorėjote, kad kas nors būtų su�eistas. Jūs tik ketinote apiplė�ti blog� vyruk� ir tuo apkaltinti kit� blog� vyruk�. Problema ta, kad �monės vis dėlto nukentėjo. Todėl a� negaliu jums leisti i�sisukti.

Resnikas i�traukė i� aplanko dar dvi nuotraukas ir padavė jas Denui. Abi buvo darytos nusikaltimo vietoje. Vienoje jų buvo Margarita Viljams, kitoje�� Merė O�Donel per�autas viduriais. Denas pa�iūrėjo į jas, po to�� į Resnik�.

��Gal jau baikime �iuos �aidimus,�� pasiūlė Resnikas.�� Jums palengvės.

��Nėra �ia ko baigti,�� pasakė Denas �altu balsu.�� Pirma pasinaudojate suklastota vaizdajuoste ir bandote apkaltinti vien� �mogų, o kai nei�dega, bandote apkaltinti kit�.

Magvairas nusi�ypsojo, �iepdamas savo dantis.

��Tas vyrukas tikrai u�sispyr�s,�� tarė jis Resnikui.

��Pirmyn, jei norite, are�tuokite mane,�� įsidr�sino Denas.�� Ta�iau jūs nieko neįrodysite, nes nieko pana�aus nebuvo.

Magvairas pa�oko nuo kėdės ir �iupo antrankius.

��Gal griebiam �it� kvailį, ir baigta?

Denas atki�o jiems rie�us, kad galėtų �iuos surakinti.

��Be advokato nei�tarsiu nė �od�io.

Resnikas sustabdė savo partnerį.

��Gal suteikime tam vyrukui �ans�?�� tarė jis.

Tada Denui:

��Vadinasi, tvirtinate, kad neturite ko slėpti?

��Visi�kai.

��Tada turbūt neprie�tarausite, jei apie�kosime jūsų namus?

��Pirmyn.

29

�rinis atvyko į Midlsekso �Diner� gerokai prie� vienuolikt�. Įva�iav�s į stovėjimo aik�tel� ir pamat�s, kad Petrenkos dar nėra, jis nud�iugo ir nuklibik��iavo link sutarto restorano. Jis dar nespėjo priprasti prie ramentų, todėl ėjo lėtai. Kol pasiekė bankomat�, �rinis spėjo u�dusti. Jis �inojo, kad taip jaustis ver�ia ir pulsuojantis adrenalinas. Jis priėmė labai dr�sų sprendim�, ta�iau kartais jie būtini, jei nori, kad gyvenime pasisektų. Denas gal ir galėjo sau leisti ramiai elgtis, ta�iau �rinis tikrai nesiruo�ė sėdėti sudėj�s rankų ir laukti.

Padavėja palydėjo jį prie staliuko. �rinis u�sisakė kavos ir omlet�. Dirstelėj�s į laikrodį, jis pamatė, kad jau buvo septynios minutės po vienuoliktos. Skai�iai jį �iek tiek priblo�kė, ta�iau tai buvo geras �enklas. Tam kvailiui tikrai bus riesta...

�rinis nekantravo vis labiau. Atne�t� valgį jis tik �iek tiek paknebinėjo, kiekvien� minut� jis tiesdavo kakl� ir �iūrėdavo pro lang�. Jis pa�iūrėjo į laikrodį�� liko dar dvi minutės. Jis sakė Petrenkai, kas nutiks, jei jis nepasirodys laiku, ir kalbėjo rimtai. Jis nervingai barbeno pir�tais į stal�. Petrenka jau dvi minutes vėlavo. �rinis norėjo atsistoti, ta�iau sudvejojo. Jis susidėjo rankas ir nusprendė duoti Petrenkai dar de�imt minu�ių.

Praėjus nustatytam laikui, �rinis pakilo ir susimokėjo u� kav� bei omlet�. Jis �engtelėjo link durų ir sustojo, negalėdamas toliau pajudėti�� kojos buvo tarsi surakintos. Pinigai nebuvo svarbiausia�� jis tiesiog norėjo, kad tas vi�tgaidis gautų, ko nusipelnė. �rinio veidas u�kaito, kai jis pasakė padavėjai, kad norėtų grį�ti prie staliuko ir i�gerti dar vien� puodelį kavos.

Po valandos �rinis nuleido rankas. Petrenkos nebuvo nė kvapo. Turbūt jis pagalvojo, kad �rinio skambutis tebuvo pok�tas. Jis nusimin�s susirinko ramentus ir nu�lub�iojo link durų. Buvo sunku lipti laiptais�� viena ranka jis turėjo laikyti rament�, kita�� turėkl� ir tuo pat metu �ok�ioti ant vienos kojos.

Nusileid�s laiptais, �rinis pasitaisė ramentus. Jis �engė kelis �ingsnius, vėl pasitaisė rament�. Iki pajuto stiprų smūgį į kepenis, �rinis spėjo pamatyti prie jo artėjan�ius du vyrus, ta�iau nebespėjo sureaguoti. Smūgis jį paraly�iavo. Kelias sekundes jis negalėjo kvėpuoti. Jo keliai sulinko, a�aros pasipylė i� akių.

U�puolikai jį pakėlė u� parankių. Tada priva�iavo ma�ina, atsidarė baga�inė ir �rinis buvo sugrūstas į j�. Kai bandė prie�intis, pajuto stiprų smūgį į smilkinį, ir viskas aptemo.

Skausmas privertė jį prabusti. Kiekviena kūno l�stelė, rodės, tvink�iojo i� skausmo. Kol �rinis virpėjo pusiau s�moningos būsenos, jautė, kaip į jo sulau�yt� kulk�nį ka�kas būtų įbed�s skustuvo a�menis. Kas kelet� sekund�ių �rinis pajusdavo dunksėjim�, po kurio u�plūsdavo skausmo banga. Vienu metu jį pervėrė toks klaikus skausmas, kad privertė jį atgauti s�mon�. Atmerk�s akis, jis pamatė Petrenk�, rankose sukiojantį golfo lazd�. �rinis suriko, kai Petrenka trenkė i� visų jėgų lazda jam per su�alot� kulk�nį. Skausmas jį tarsi sprogdino i� vidaus. Nors buvo atsimerk�s, kambarys tarpais pask�sdavo tamsoje�� tarsi elektros lemputė mirguliuotų ruo�damasi perdegti. �rinis i� visų jėgų stengėsi i�likti s�moningas.

��Mūsų sve�ias pabudo,�� d�iugiai prane�ė Petrenka.

�alia jo stovėjo dar trys rusai, visi jie atrodė labai patenkinti. �rinio rankos buvo suri�tos vir� galvos, o pėdos tabalavo pa�eme, vos liesdamos grindis. Ka�kas �altas ir kietas buvo įsirė��s jam į rie�us, ir �rinis suprato, kad buvo prirakintas antrankiais, grei�iausiai prie kokio vamzd�io. Jis pa�velgė į koj� ir pamatė, kad su�eista kulk�nis i�tino ir pasidarė beveik bakla�ano dyd�io, beveik pajuodavusi. Nuo tokio vaizdo jam pasidarė silpna. Kai jo akys ėmė niauktis, Petrenka �iupo jį u� plaukų, pakėlė galv� ir stipriai trenkė jam per veid�.

��Nemanau, draugu�i,�� tarė jis.�� U�teks miegoti.

Kai �rinio akys pagaliau ėmė fokusuoti vaizdus, jis i�vydo Petrenkos lūpose niūri� �ypsen�, nors akys atrodė tu��ios. Petrenka sugniau�ė kum�tį ir alpėdamas �rinis pajuto smūgį į �onkaulius. Laikas tarsi sustojo, bandant įkvėpti oro. Kurį laik� �rinis galvojo, kad nebeįstengs kvėpuoti, nes pilvo raumenys pradėjo trūk�ioti. Tada įvyko stebuklas ir �rinis į plau�ius įtraukė oro�� sunkiai ir skausmingai, bet jis vis dėlto kvėpavo.

��Gana,�� bandė pasakyti �rinis.

Petrenka dar kart� suleido kum�tį �riniui į �onkaulius. A�trus, netolygus skausmas nutvilkė kūn�.

��Pra�au,�� vos galėjo prakalbėti �rinis, jo veidu tekėjo a�aros.�� Nebemu�kit man�s.

��Tikrai?�� paklausė Petrenka.�� Kodėl gi ne?

��Pasakysiu jums visk�. Tik nebemu�kit man�s.

��Tikrai pasakysi?

Petrenka stvėrė jautį u� ragų ir �emu grasinamu balsu subaubė:

��Kur yra mano nuosavybė, kuri� pavogei?

��Naujajame Hamp�yre,�� i�py�kino �rinis ir padiktavo D�oelio pavard� bei adres�.

��Viskas yra ten?

�rinis linktelėjo.

��Kodėl?

��Jis visk� pasiėmė. Mes nieko negalėjome padaryti.

��Kas dar prie to prisidėjo?�� toliau tardė Petrenka. �rinis papurtė galv�.

��Tas vi�tgaidis pasisavino vis� tavo turt�. Ar to negana? Nesulauk�s atsakymo, Petrenka vėl paėmė golfo lazd�, u�ėmė smūgio pozicij� ir u�simojo.

��Pirmyn!�� suriko jis nepiktai. Vienas rusas nusiprunk�tė. Vos galėdamas atgauti kvap� ir paklaik�s i� skausmo, �rinis papasakojo jam apie Den�.

��Vadinasi, jūs buvote trise,�� tarė Petrenka.�� Kur kiti trys?

��Jų buvo tik du.

Petrenka įtariai į jį pa�iūrėjo.

��Laikra��iuose tvirtinama, kad buvote �e�iese.

��Tai klaida. Buvome penkiese. Kiti du jau nebegyvi. Petrenka kilstelėjo antakį, tarsi netikėdamas.

��I� tiesų?

��Kasneris nu�udė juos abu.

�rinis nutilo, tvink�iojantis skausmas kulk�nyje nebeleido i�tarti nė �od�io. Kai skausmas truputį atlėgo, jis pridūrė:

���mogus, rastas nu�autas u� banko, buvo mūsi�kis.

��Kas i� banko darbuotojų jums padėjo?

�rinis pa�iūrėjo į Petrenk� pasimetusiu �vilgsniu.

��Nejuokink. Ka�kas i� banko darbuotojų turėjo jums padėti.

�rinis atkakliai papurtė galv�.

��Ne? Kaip tuomet su�inojote mano seifų kodus?

��Mano draugas įsilau�ė...

Petrenka vėl paleido smūgį golfo lazda į kulk�nį.

��Vardus!�� reikalavo jis.

��Denas Vilsonas įsilau�ė į banko duomenų baz�,�� tarė �rinis susiraukdamas, ir a�aros bėgo veidu.

��Kaip nulau�ėte apsaugos sistem�?

��Jis perprogramavo sistem� taip, kad ji neveiktų per apiplė�im�.

��Tai banko vadovas Kreigas Braunas �ia niekuo dėtas?�� paklausė Petrenka ai�kiai nusivyl�s.

��Ne.

Petrenka pasikasė smakr�, galvodamas apie tai, k� i�girdo. Jis turėjo pripa�inti, kad banko apiplė�imas buvo įvykdytas �auniai. Tas Denas Vilsonas galėtų būti naudingas. Petrenka minutėl� net pagalvojo priversti jį dirbti jam, ta�iau nuvijo �i� mintį �alin. Kaip galima pasitikėti �mogumi, kuris kart� tave jau apiplė�ė? Vilsonas ir jo �eima turės u� tai sumokėti pa�i� �iauriausi� kain�. Pirmiausia jis atgaus savo turt� ir susidoros su tuo �ydu i� Naujojo Hamp�yro. O tada pasirūpins Vilsonu ir jo �eima.

Petrenka pasakė �riniui, kad jis va�iuos kartu.

��Jei kelsi kokį triuk�m� ar negra�iai elgsiesi, i�mėtysiu tave po gabalėlį ant greitkelio.

�rinis bejėgi�kai linktelėjo.

Petrenkos sėbrai nusegė jam antrankius, paguldė �rinį ant pilvo ir suri�o. Jurijus Tolkovas bandė jam sugrūsti į burn� �emėt� skudur�, bet Petrenka jį sustabdė. Jis rusi�kai pasakė, kad nenorėtų, jog �rinis pakeliui u�dustų.

��Kol kas jo mums reikia. O paskui juo nusikratysime.

Du rusai nuvilko �rinį į prie� kelias valandas pavogt� BMW sedan� ir įmetė į baga�in�.

30

Du detektyvai vaik��iojo po rūsį. Resnikas nuplė�ė kelet� lubų plytelių, kad galėtų pa�iūrėti, kas buvo po jomis. Dabar jis vaik�tinėjo po kambarį ir bilsnojo med�io apkalus. Jaunesnysis detektyvas Magvairas net suprakaitav�s ka�ko ie�kojo kampe sukrautose dė�ėse.

Denas norėjo palengvinti jų darb� ir pasakė Resnikui, kad �ia nėra jokių slaptų skyrių.

��Jei tai yra, ko jūs ie�kote,�� pridūrė jis.

Resnikas jo nesiklausė ir toliau dirbo savo darb�.

Denas pa�iūrėjo į laikrodį�� buvo jau po pusės trijų. Jie kuitėsi po nam� jau tris valandas, o dar neap�iūrėjo gara�o ir pa�iūrės. Kol kas Denui sekėsi: Kerol su vaikais buvo i�ėjusi, bet kiek dar jis d�iaugsis �ia sėkme?

T� pa�i� akimirk� į kiem� įriedėjo ma�ina. Jis �inojo, kad tai Kerol. Nieko nesak�s, jis i�ėjo i� rūsio ir priėjo prie laukujų durų beveik tuo pat metu, kaip ir jo �mona.

��Ka�kas dar yra namuose?�� paklausė ji.

��Eime, pa�nekėsime lauke.

Kerol veidas i�balo ir persikreipė. Ji nė ne�iūrėjo į Den�, stebėjo Resniko �Buick�, kieme u�blokavusį Deno automobilį.

���ia yra policija, ar ne?�� paklausė ji.

��Nėra jokio pagrindo tau dėl to nerimauti...

��Jie mano, kad tu priki�ai nagus prie to apiplė�imo, tiesa?�� pagaliau Kerol ry�osi tai pasakyti. Jos �vilgsnis su�eidė Den� labiau negu smūgis į veid�.

��Jie nori apie�koti mūsų nam�,�� sudejavo Kerol.

��Tai dar nieko nerei�kia...�� bandė sakyti Denas, ta�iau Kerol jį nutraukė.

��K� turi galvoje, sakydamas, kad tai nieko nerei�kia? Jie i�ver�ia mano virtuvės spintos stal�ius, kui�iasi po vis� mano turt�! Man reikės perskalbti visus drabu�ius!�� Kerol stengėsi susivaldyti, kad neprarastų savitvardos.

Ji nutilo. Kerol veidas susiraukė, tarsi ji ruo�tųsi rėkti.

��Ar vaikai buvo namie?�� paklausė ji.

Denas papurtė galv�.

��O jei buvo?

��Jų nebuvo, ai�ku? Paklausyk, viskas tuoj baigsis,�� Denas bandė nuraminti Kerol.

Jis bandė pa�velgti jai į akis, ta�iau turėjo nusukti �vilgsnį.

��Jie daro krat� mūsų name tik todėl, kad a� dirbau su ta apsaugos sistema.

��Pasakyk man ties�,�� papra�ė Kerol. Jos balsas buvo vos garsesnis u� �nab�desį.�� Pa�velk į mane.

Jis prisivertė pa�iūrėti Kerol į akis.

��Ar judu su Gordonu prisidėjote prie to apiplė�imo?�� paklausė Kerol.

��Tai juokinga! Kaip tu gali man�s �ito klausti?

��Dėl mūsų vaikų, Denai, pasakyk man vis� ties�. Pra�au, pasakyk man ties�,�� maldavo Kerol.

��A� jau pasakiau tau vis� ties�. Kiek kartų dar turėsiu kartoti, kad esu programinės įrangos in�inierius, o ne nusikaltėlis. Nes�monė ka�kokia!

Kerol lūpos vos pastebimai sujudėjo, ta�iau ji sulaikė �od�ius, kuriuos norėjo i�tarti. Vos linktelėjusi, ji nusisuko nuo jo ir paklausė, eidama į vidų:

��Kur jie dabar?

Denas parodė į rūsį. I� jo pasigirdo �lamesys. Kerol pasuko link rūsio, nusileido per kelis laiptelius ir sustojo. Stovėjo sustingusi ir rodėsi, kad jos kūnas pradėjo trauktis. Ji atrodė tokia trapi ir pavargusi, kad Deno gerklėje įstrigo gumulas. Tarsi bristų per sirup�, Kerol sunkiai kilnojo kojas. Denas nusekė paskui j� �emyn laiptais.

Resnikas linktelėjo, j� pamat�s. Kitas detektyvas pasakė ka�k� smagaus, ta�iau, i�vyd�s Kerol �vilgsnį, greit nusisuko, vos girdimai ka�k� murmėdamas po nosimi. Kerol stovėjo tyliai susidėjusi rankas ant krūtinės. Denas stovėjo �alia ir �iūrėjo.

Apie�koj� rūsį, jie ketino dar pasi�valgyti po Deno darbo kambarį, tada ap�iūrėti gara�� ir galiausiai pa�iūr�. Kai jie baigė, Resnikas nuėjo į galinį kiem�, ten ie�kodamas dar kokių nors galimų slėptuvių.

��Dabar patenkinti?�� paklausė Denas.

��Ne, dar ne,�� atsakė jam Resnikas.�� Ar nuomojatės koki� daiktų saugykl� ar sandėlį?

Kerol reakcija visk� i�davė.

��Pirmyn,�� Denas j� padr�sino.�� Jau nebesvarbu. Papasakok jiems apie saugykl�.

Ji prikando lūp� ir pa�velgė į Resnik�.

��Prie� dvejus metus nuomojomės saugykl� Andoveryje,�� tarė ji.

��Kam?

��Laikyti baldus. Tuo metu ketinome pirkti didesnį nam�.

��Kodėl nepirkote?

��Nes kompanija, kurioje a� dirbau, bankrutavo,�� atsakė Denas.�� Tikėjomės, kad u�dirbsime milijonus, ta�iau neu�dirbome.

Resnikas grie�tai pa�iūrėjo į Den�.

��Norė�iau pamatyti t� sandėlį.

���inoma. Va�iuojame.

Denas pasilenkė paspausti Kerol rank�. Ta�iau �i j� i�traukė ir nusisuko, kad nebereikėtų ilgiau į jį �iūrėti.

Magvairas priėjo prie Deno ir pasakė:

��Negali jos kaltinti, �mogau.

Resnikas pasiūlė Denui sėsti į jų ma�in�.

��Jei k� nors rasime, jūsų �monai nereikės rūpintis, kad kas nors parvairuotų ma�in�.

��Labai protingai sugalvota,�� tarė Denas,�� ta�iau a� surizikuosiu.

Denas įlipo į savo ma�in� ir palaukė, kol Resnikas u�ves savo �Buick�.

***

Mėlynas BMW priva�iavo prie D�oelio Kasnerio namo. Automobilis pava�iavo dar kelis �imtus jardų8, kol sustojo �alikelėje. Petrenka i�lipo, prasitampė, apsi�valgė ir buvo maloniai nustebintas aplinkos. �ia niekas negirdės �ūvių. Nepaisant to, viskas turėjo įvykti labai greitai, ilgiausiai per de�imt minu�ių. Kad ir kokia atkampi atrodė �i vieta, Petrenka nenorėjo rizikuoti sutikti �ia u�klydusį kokį vietinį policininkėlį. Jei taip nutiktų, tektų susidoroti ir su juo, o Petrenka norėjo atlikti darb� kuo �variau.

Petrenka i�traukė devynių milimetrų pistoleto �Beretta� apkab�, patikrino, ar ji u�taisyta ir įdėjo atgal. Tada i�lipo Jurijus, kiti du rusai i�sirop�tė i� galo. Jurijus nuo galinės sėdynės paėmė de�imties kulkų automat�. Abu rusai ne�ėsi po kompakti�k� �riestanosį� pistolet�.

�rinis buvo i�laipintas i� baga�inės ir atri�tas. Rusai leido jam minut� patrinti rankas ir kojas, kad praeitų mė�lungis. Tada Jurijus ir kiti du rusai pastatė jį ant kojų.

��Darysi visk�, k� liepsiu,�� pasakė jam Petrenka, eidamas per pėd� nuo �rinio, ir parodė ginkl�.�� Jei ne, suvarysiu vien� �ių kulkų tau į galv�.

��Man reikia vandens,�� papra�ė �rinis gerg�d�ian�iu, vos girdimu balsu.

��Vėliau atsigersi.

��Gulėjau kar�toje ma�inos baga�inėje tarsi pragare beveik dvi valandas.

Petrenka prispaudė �autuvo vamzdį �riniui prie ausies.

��Pasakiau�� vėliau.

��Pirmyn, spausk gaiduk�. Man vis tiek�� mirti nuo kulkos ar i� tro�kulio.

Petrenka susierzin�s ka�k� su�uko rusi�kai. Vienas jo vyrų apie�kojo automobilį ir atne�ė butelį vandens. �rinis i�maukė jį per kelias sekundes, jo rankos net drebėjo, laikydamos butelį. Dalis vandens i�sipylė jam ant mar�kinių.

��Tai paskutinis kartas, kai man nepaklusai,�� pasakė Petrenka, bandydamas i�laikyti kantryb�.�� Dabar nueisi prie savo draugo laukujų durų...

��Jis man joks draugas!�� įsikar��iavo �rinis.

Petrenka u�dėjo rank� jam ant veido ir pasuko jo galv� į duris. Lėtai, kovodamas su ne�moni�ku noru i�ta�kyti �riniui smegenis, jis pakartojo:

��Tu prieisi prie jo durų ir paskambinsi.

��Įdomu, kaip? Juk neturiu ramentų ir pa�iūrėkit, k� padarėt mano kojai.

��K� nors sugalvosi.

�rinis kelis kartus bandė pa�okti i� vietos ir nugriuvo ant �emės.

��A� negaliu paeiti,�� verkė jis.

��Tuomet �liau�k.

Petrenka nukreipė ginkl� �riniui į veid�.

��Man jau trūksta kantrybė.

Tada �rinis apsisprendė: jei jau mirs, tai bent prie� tai pamatys, kaip dvesia tas vi�tgaidis. Jis nu�liau�ė prie paradinių durų ir vargais negalais atsistojo. Vienas rusas prisispaudė prie lango, Petrenka su Jurijumi atsistojo vienoje durų pusėje, kitas rusas nuslinko į prie�ing� pus�.

��Dabar,�� paliepė Petrenka.

�rinis pabeldė į duris.

��Ei, vi�tgaidi, atidaryk!

Namo viduje pasigirdo ka�koks triuk�mas. �riniui pasirodė, kad ka�kas skubiai laksto laiptais pirmyn atgal. Prie lango stovėj�s rusas linktelėjo Petrenkai, tada nusitaikė ir i��ovė. Atsimu�usi nuo lango kulka nuplė�ė dalį jo nosies, o i� vidaus i��auta kulka suplė�ė likusi� veido dalį.

Petrenka pa�iūrėjo į mirtinai kritusio ruso kūn�, nespėj�s suvokti, kas atsitiko. Pagaliau jis suprato, kad stiklai buvo neper�aunami. Petrenka akimirk� su�vėrėjo ir, nustūm�s �rinį į �alį, pradėjo dau�yti ir spardyti duris. Plienu kaustytos durys smūgius atlaikė, o �tai Petrenkos keliai�� ne. Susiėm�s u� skaudamo kelio, jis �aukė Jurijui ir kitam rusui grį�ti į ma�in�. Tie apsisuko ir nukūrė, �emai pasilenk�, kad nepataikytų i� namo lekian�ios zvimbian�ios kulkos.

Petrenka matė, kaip jie i�nyko u� krūmų. Kai Petrenka atsitiesė, �rinis sugriebė jį �onu ir dilbiu u�spaudė jam gerkl�.

Būdamas tokioje padėtyje, Petrenka galėjo tik nepavojingai mosikuoti rankomis. Jis niekaip negalėjo nustumti �rinio, bevilti�kai spaud�ian�io jam gerkl�. Indo jėga nustebino Petrenk�. Kai akyse pradėjo temti, jis parklupo i� prad�ių ant vieno kelio, paskui�� ant kito, kol galiausiai nudribo ant pilvo. Jo galva nusviro į vien� pus�, tada Petrenka nukreipė �vilgsnį į ky�an�i� �rinio koj� ir suprato, kad �rinis guli ant jo.

Sukaup�s jėgas, jis nusitaikė kiek į �on�, kur turėjo būti su�eista �rinio kulk�nis, ir paleido serij� kulkų, kol pasigirdo atsimu�an�ių į kaul� kulkų garsas. �rinis suriko prislopintu balsu. Rankos, spaudusios jam gerkl�, atsileido, ir Petrenka galėjo i�silaisvinti. Gaudydamas or�, jis pakėlė ginkl� ir i��ovė �riniui du kartus į akį.

Jurijus privairavo BMW, Petrenka �iaip taip atsistojo. Kosėdamas, pamėlusiu veidu, jis įsakė Jurijui i�lipti i� ma�inos.

��Tu,�� įsakė jis kitam likusiam rusui,�� va�iuok kiaurai �i� sien�.

Vyras pa�velgė į nam�, tada�� į jį nukreipt� automato vamzdį, kurį laikė Jurijus. Jis sėdo į ma�in�, u�vedė variklį, ligi galo nuspaudė akceleratorių ir nutaikė BMW de�iniau į paradines duris.

Ma�ina įva�iavo iki pat namo vidurio. Priekiniai ratai sprogo nuo spaudimo, o automobilį vairav�s rusas, prispaustas oro pagalvės, buvo greitai nutildytas D�oelio �AK-47�.

Ma�ina sienoje i�mu�ė did�iul� skyl�. Jurijus įėjo pro j�, �audydamas i� savo automato. D�oelis pataikė jam į petį ir į krūtin�, bet prie� nuvirsdamas jis atsistojo ir �ovė D�oeliui į rank�. Kulka nune�ė du jo pir�tus ir �AK-47� nukrito ant grindų.

��Kalės vaikas,�� nusikeikė D�oelis, �iūrėdamas į kruvinas vietas, kur anks�iau buvo pir�tai. Pakėl�s akis, jis pamatė pro skyl� įlendantį Petrenk�. Rusas �ovė į D�oelį, pataikydamas į �launį, ir D�oelis nuvirto ant nugaros.

��Tu, prakeiktas �yde,�� su�vok�tė Petrenka.�� �inosi, kaip vogti i� Viktoro Petrenkos!

Jis pralindo pro skyl� sienoje. Eidamas Petrenka pasitempė skaudam� kelį. Kai atsigaiveliojo, pamatė, kad D�oelis, gulėdamas ant nugaros, laiko į jį nutaikyt� keturiasde�imt penkto kalibro pistolet�.

��Paprastai ne�iojuosi du ginklus, �ikniau,�� pasakė D�oelis ir vien� po kito paleido tris �ūvius.

Petrenka nustėr�s pa�velgė į tris raudonas dėmes ant krūtinės ir krito negyvas.

D�oelis apsi�iūrėjo, kad jo �launis smarkiai kraujuoja. �Tas komuniūga man prakirto arterij��,�� spėjo pagalvoti D�oelis. Jis nusitempė mar�kinius ir dantimis atplė�ė dalį audinio. Apri��s �ia skiaute �aizd� ir stipriai u�spaud�s, jis pasidarė laikin� turniket� ir trumpam u�spaudė kraujagysles. Jis atsisėdo, paskui pabandė sukaupti jėgas ir atsistoti. Beveik atsistoj�s, jis krito netek�s s�monės.

***

Resnikas ir Magvairas Deno saugykloje nieko nerado. Resnikas liepė Magvairui grį�ti į ma�in�, palaukė, kol jis nueis, ir pasivedė Den� į �on�.

��Negaliu jūsų taip lengvai paleisti,�� pasakė jis.

Denas nieko į tai neatsakė. Resniko �andikaulis įsitempė, veidas atrodė �altas.

��Ie�kosiu tol, kol k� nors rasiu. Net jei nerasiu konkre�ių įrodymų, priversiu jus u� tai sumokėti. Neleisiu, kad jūs i�sisuktumėt, kai taip �altakrauji�kai pasielgėte su tomis dviem varg�ėmis moterimis.

Resnikas nutilo ir giliai įkvėpė.

��Ar bent įsivaizduojate, koks �iaurus �mogus yra Viktoras Petrenka?

��Niekada negirdėjau apie jokį Viktor� Petrenk�...

��Tada leiskite jus ap�viesti,�� tarė Resnikas, nutais�s �alt� �vilgsnį.�� Jis dirbo KGB ir kankino �mones. Per metus mes radome daugyb� kūnų vandenyne�� aukoms nuo galvos iki kojų buvo nudirta oda. Nėra jokios abejonės, kad tai�� Petrenkos darbas, ta�iau jis�� labai suktas ir protingas, ir a� niekada negalėjau jo susieti su �iais nusikaltimais. Jei are�tuosiu jus, ir jūsų pavardė pasirodys laikra��iuose, jis pradės persekioti jūsų �eim�. Net jei mes paskirsime jiems policijos apsaug�, jis vis tiek prie jų prisikas. Tas vyrukas negailestingas sadistas.

Deno veidas patamsėjo.

��Man nepatinka tokie grasinimai, detektyve.

��Tai�� ne grasinimai. Sakau, kas laukia jūsų ir jūsų �eimos.

Resnikas nusisuko ir pasitrynė �andikaulį.

���inau, kad, be pinigų, tuose seifuose jis laikė ir kitų vertingų daiktų. Pa�įstu jį, todėl galiu tai dr�siai teigti. Tie įkal�iai patupdytų jį į kalėjim� visam likusiam gyvenimui.

Pa�velg�s Denui į akis, jis labai rimtai pasakė:

��Jumis dėtas, susirūpin�iau savo �eimos saugumu ir dary�iau visk�, kad tie daiktai patektų man į rankas,�� Resnikas linktelėjo Denui ir nuėjo.

Kai Denas grį�o į automobilį, jis akimirk� sėdėjo tarsi paraly�iuotas. Tada �iupo mobilųjį ir surinko D�oelio numerį. Telefonas skambėjo, kol įsijungė atsakiklis. Denas padėjo ragelį ir pabandė dar kart�. �i kart� po ma�daug penkto signalo ka�kas pakėlė ragelį.

��D�oeli, �ia tu?

��A�. Tu mane pa�adinai. Kas skambina?

���ia Denas. Mums reikia susitikti.

��Taip, �inoma.

Stojo ilga pauzė.

��Atva�iuok pas mane. Visk� pasidalinsiu su tavimi.

Jis padėjo ragelį. Denas nė nenumanė, k� rei�kė toks netikėtas D�oelio elgesys. Galbūt jis ty�ia taip pasakė? Denas nusprendė, kad neturi kito pasirinkimo, ir, padėj�s telefon�, nuva�iavo Naujojo Hamp�yro kryptimi.

31

Buvo truputis po septynių, kai Denas įva�iavo į D�oelio kiem�. Vaizdas aplink nam� priminė mū�io lauk�. Vasarai baigiantis ir dienoms trumpėjant, vakaro prieblandoje �is vaizdas atrodė dar niūresnis. Denas negalėjo įsivaizduoti, kodėl i� D�oelio namo ky�o pusė automobilio. Pamat�s gulin�ius du kūnus, jis suprato, kas įvyko.

Eidamas taku link paradinių durų, jis pamatė, kad vienas jų yra �rinio. Denas nieko nepajuto, matydamas savo draug� negyv� su didele skyle vietoje akies. Jis paskambino į duris ir pro skyl� sienoje i�girdo, kaip D�oelis tyliai kvie�ia jį u�eiti.

Įva�iavusioje ma�inoje Denas pamatė dar vien� negyvėlį. Jis pralindo pro ply�į tarp sienos ir automobilio. Viduje jis rado dar du lavonus. Atpa�ino, kad vienas i� jų buvo Viktoro Petrenkos. Pa�velg�s į D�oelį, pamatė �į sėdintį ant grindų did�iulėje kraujo baloje. D�oelis buvo i�bal�s, jam i� �launies sunkėsi kraujas.

��Sveikas, draugu�i,�� pasisveikino Denas.

D�oelis bandė jam nusi�ypsoti.

���tai koks reikalas. Atiduodu tau pus� pinigų, tik pakask kur nors �iuos kūnus ir nuve�k mane į ligonin�.

��Negaliu to padaryti, D�oeli. Atleisk, bet daugiau tavimi nebepasitikiu.

D�oelio draugi�ka �ypsena dingo. Jis i�kėlė ginkl� ir nusitaikė į Den�.

��I�ta�kysiu tau smegenis, jei nepadarysi, ko pra�au.

��Elkis, kaip i�manai, D�oeli.

Jo akys akimirk� su�aibavo, ta�iau netrukus �vilgsnis tapo �velnesnis.

��Kvailys,�� su�vok�tė jis.�� Gerai, negaliu tav�s kaltinti. Kiek laiko tai u�truks?

��Pirma turiu gauti pinigus.

��Pa�adėk, kad, juos gav�s, man tikrai padėsi.

��Pa�adu.

D�oelis apsisprendė ir lėtai linktelėjo.

��Jei bandysi mane apgauti, tu�� lavonas, supratai?

��Kaip sau nori, D�oeli.

���audyklos gale, ma�daug u� pėdos po �eme rasi seif�. Kodas�� du, dvylika, du. Pasiimsi tik pus�, ar ne?

��Taip.

��Tik paskubėk. U�kasti �iuos kūnus �iek tiek u�truks. Denas nusileido į rūsį, susirado kastuv� ir kasė, kol rado seif�. Atidar�s jį, pasiėmė vien� sportinį krep�į, tada nuvalė visus pir�tų antspaudus.

Kai jis grį�o, D�oelis paklausė, kam jis paėmė t� krep�į.

��Maniau, pasiimsi tik pus� pinigų,�� nir�o jis.

Denas nekreipė į jį dėmesio ir nuėjo.

��Kvailys! Juk mes susitarėm!

Kulka pra�vilpė Denui pro ausį. Atsisuk�s ir pa�velg�s į D�oelio veid�, jis suprato, kad tai nebuvo įspėjamasis �ūvis. Jis nepataikė tik todėl, kad jo akys buvo aptemusios ir jis negalėjo normaliai nusitaikyti.

��Tu man pa�adėjai,�� bliovė D�oelis, linguodamas pirmyn atgal. Jis nebegalėjo ilgiau tverti.

��Tu mirtinai nukraujuosi, D�oeli. K� a� dary�iau, tu vis tiek greitai mirsi.

I�lind�s pro sien�, Denas i�girdo dar vien� �ūvį, ta�iau ir �is buvo pro �alį. Eidamas link ma�inos jis paskutinį kart� i�girdo �ūksnį �Kvailys!�, ir D�oelio balsas vis silpo, kol pasidarė beveik neatpa�įstamas.

Va�iuodamas namo Denas galvojo, k� daryti toliau. Jam nebereikėjo nerimauti dėl Petrenkos. Policininkai galų gale i�siai�kins, kas nutiko D�oelio namuose, bet k� tai įrodys? Net jei jie susies D�oelį ir �rinį su apiplė�imu, jam jie nebegalės nieko pripai�yti (nebent telefono skambutį D�oeliui). Jie neturėjo jokių rimtų įrodymų. Gal jie tampys Den� po teismus, ta�iau jis kaip nors i�sisuks.

Denas grį�o namo po devynių. Kambariuose buvo tylu�� kiek neįprastai per tylu. Jis rado Kerol sėdin�i� virtuvėje, ji atrodė i�sekusi, akys buvo paraudusios nuo a�arų ir i�tinusios.

��Kur vaikai?�� i�sigand�s paklausė Denas.

��Pas draugus.

Kerol pa�velgė į Den�.

��Tas tavo i�bėrimas apiplė�imo dien�... Jis nuo grimo, tiesa?

��Jau sakiau tau, i� kur jis atsirado.

��Baik man meluoti, Denai. Meluoji man jau kelis mėnesius. Visi tie susitikimai su �riniu ir Gordonu�� taip jūs planavote apiplė�im�. D�oelis taip pat buvo įsitrauk�s, ar ne? Pamenu t� telefono skambutį, kurio taip bijojai, kad nenugirs�iau.

��Kerol, pra�au...

��Baik man meluoti, Denai. Negaliu to pak�sti.

Denas atsisėdo �alia jos. Jis negalėjo matyti tiek skausmo jos akyse. Denas u�sidengė rankomis veid�.

��Mes buvome beprarandantys nam�. Mes buvome beprarandantys visk�, k� turėjome.

��Tai tu apiplė�ei bank�? Nu�udei t� mergin�? Denai, jai tebuvo dvide�imt dveji.

��Dvide�imt treji,�� pataisė j� Denas.

Tai i�girdus, Kerol atvipo �andikaulis.

��Niekas neturėjo būti su�eistas, juolab mirti,�� i�bėrė Denas.�� Gordonas pa�ėlo�� a� nieko negalėjau padaryti.

Jie sėdėjo visi�koje tyloje. Denas nedrįso jos pertraukti, tik laukė, k� pasakys Kerol.

Pagaliau ji pasakė:

��Ne�dinkis. Nenoriu daugiau tav�s matyti�� nei �alia sav�s, nei prie vaikų.

��Kerol, a� tave myliu.

��Galbūt ir a� tave mylėjau, Denai. Ta�iau jau nebesu tuo tikra. Negaliu leisti, kad būtum �alia vaikų.

��Pra�au, Kerol, suprask, a� turėjau taip pasielgti.

Jis prisivertė vėl į j� pa�iūrėti.

��A� baigiu apakti.

��K�?

��Sergu pigmentiniu retinitu. Po metų kitų būsiu visi�kai aklas.

��Kodėl anks�iau to nesakei?

��Tu ir taip turėjai daug rūpes�ių. Jei turė�iau darb�, galė�iau gauti invalidum� ir taip apsaugoti tave ir vaikus. Be to, k� man reikėjo daryti? �iūrėti, kaip jus i�meta į gatv�?

��Būtume kaip nors pragyven�.

��Kaip? I� pa�alpos? Kokių projektų?

��Būtume kaip nors sugebėj�,�� kartojo ji u�sispyrusi.�� Denai, dabar per vėlu taisyti padėtį. Nieko nebegali padaryti, tik i�eiti.

Kerol nutilo.

��Nieko nepasakosiu policijai, bet tu turi i�eiti.

Denas pa�iūrėjo į j� bejėgi�ku �vilgsniu. Nors ir nenorėjo pripa�inti, jis suprato, kad nėra prasmės su ja gin�ytis.

��Bent leisk palikti jums �iek tiek pinigų,�� tyliai papra�ė jis.

��Ne, nė nebandyk.

��Kerol...

��Tiesiog i�eik, pra�au.

��K� pasakysi vaikams?

��K� nors sugalvosiu.

Denas dar bandė galvoti, kaip j� perkalbėti, ta�iau suprato, kad nesugebės to padaryti. Jis atsistojo, lėtai paėjo kelis �ingsnius, atsisuko paskutinį kart� pa�iūrėti į savo �mon� ir i�ėjo.

***

Resnikui labai nepatiko �i situacija. Jis negalėjo niekuo apkaltinti Vilsono ir nenorėjo rizikuoti, kad būtų nu�udyti jo vaikai ir �mona. Jis jautėsi įstrig�s ir tai Resnikui labai nepatiko.

Jis i�kėlė pir�t� ir papra�ė barmeno dar vieno stiklo burbono. I�gėr�s jis pakilo nuo baro kėdės, sumokėjo dvide�imt dolerių ir i�ėjo.

Aleksas Resnikas neturėjo jokio ai�kaus tikslo, va�iuodamas į Vilsonų namus, ta�iau vis tiek ka�kaip ketino pri�iupti t� vyruk�. Jei reikės, nutemps jį prie Merės O�Donel lovos.

Duris atidarė Deno �mona. Resnikas pajuto virptelėjim� �irdyje, i�vyd�s jos akyse a�aras. Dar prie� valand� ji neverkė. Kerol pasakė detektyvui, kad jos vyro nėra namie ir ji apskritai nebesitiki, kad jis kada nors grį�.

��Kodėl?�� paklausė Resnikas.

��Tarp mūsų kai kas įvyko. Ta�iau nenoriu apie tai kalbėti.

Resnikas sudvejojo, ta�iau vis dėlto ry�osi paklausti, ar negalėtų u�eiti.

��Neturiu jums k� pasakyti, detektyve.

��Pra�au, skirkite man bent penkias minutes.

��Gerai, bet tik penkias minutes,�� sutiko Kerol ir įleido Resnik�.

Jam įeinant į vidų, Kerol bandė �ypsotis,�� o gal tiesiog taip bandė susitvardyti neverkusi. Resnikas negalėjo atsakyti.

Jis stovėjo svetainėje, palaukė, kol Kerol atsisės ant sofos, o tada atsisėdo �alia.

��Gyvenate brangiame name, gana prabangiame rajone...

Kerol nieko jam neatsakė.

Resnikui vėl sudiegė �irdį, pama�ius j� sėdin�i�, sudėjusi� rankas, bandan�i� susitvardyti.

��Kai jūsų vyras prarado darb�, turbūt turėjote finansinių sunkumų?�� delika�iai paklausė jis.

Kerol linktelėjo, prikandusi lūp�.

��Radau darb�. Denas pasira�ė sutartį. Viskas buvo gerai.

��Ar jis u�dirbdavo tiek pat, kiek anks�iau?

Kerol papurtė galv�.

Resnikas įkvėpė ir lėtai i�kvėpė. Jam nepatiko tai, k� daro, ta�iau neturėjo kito pasirinkimo. Jis parodė Kerol tas pa�ias Margaritos Viljams ir Merės O�Donel nuotraukas, kurias prie� tai rodė Denui. Ji i�balo, pa�iūrėjusi į jas.

Resnikas tarė:

���inau, kad jūsų vyras suplanavo t� apiplė�im�. Jis atsakingas u� tai, kas nutiko �ioms dviem moterims.

��Negaliu jums nieko pasakyti,�� pasakė Kerol, sunkiai kvėpuodama.

��Ponia Vilson, �inau, kad neturite su tuo nieko bendra, ta�iau man reikia jūsų pagalbos.

Kerol pradėjo kūk�ioti, jos veid� perkreipė skausmas ir neviltis. Ji atsistojo, pe�iai trūk�iojo. Tada ji i�tiesė į Resnik� rankas.

Jis atsistojo. �inojo, kad taip neteisinga. Jis bandė su�iupti jos vyr�. Ta�iau k� jam daryti, leisti jai �ia stovėti ir verkti?

Kerol krito jam į glėbį, prispaudė galv� prie jo krūtinės ir ilgai raudojo. Jis susitvardė, apkabino j� vien� ranka ir patap�nojo per nugar� ramindamas. Jis puikiai suprato, kaip jautėsi �i varg�ė moteris. Ji prarado vyr�, savo vaikų tėv�, neatsiejam� savo gyvenimo dalį. Laikydamas j� glėbyje, jausdamas jos kūno smulkum� ir �lapius nuo jos a�arų mar�kinius, Aleksas Resnikas pradėjo galvoti apie savo netektis. Savo nuostabi�j� �mon� Ker� ir nuostabi� jos �ypsen�. Visus tuos metus, kuriuos i��vaistė, atsiribodamas nuo jos. Ir Brajen�... Tai buvo pirmas kartas, kada jis leido sau pagalvoti apie Brajen� ir pripa�ino sau, kad to berniuko niekada nebei�vys. Ta mintis jį u�valdė. �Brajeno nebėra. Nebeįmanoma jo susigr��inti. Berniuko tikrai nebėra.� Kai tai pagaliau suvokė visa savo esybe, jį apėmė toks nepakeliamas skausmas, kad jis nebe�inojo, kaip toliau galės gyventi. Atrodė, jo �irdis tuoj ply�. Skausmas jį u�liejo tokia galinga banga, kad Resnikas abejojo, ar atsilaikys ir i�gyvens, �inodamas, kad jo berniuko tikrai nebėra. Kad jis daugiau niekada nebelaikys jo u� rankos ir nebespaus savo glėbyje. Ar tai įmanoma?

Resnikas suvokė, kad kūk�ioja ir laiko Kerol tvir�iau.

***

Denas vairavo, kol akyse pasidarė visai tamsu ir jis nebegalėjo toliau vairuoti. Denas sustojo prie pirmo pasitaikiusio motelio. Kur jis buvo? Ohajuje? Indianoje? Jis nė neįsivaizdavo. Tik �inojo, kad yra labai pavarg�s.

Administratorius paklausė, ar jis turi su savimi kokių krep�ių. Denas negalėjo susilaikyti nenusijuok�s, kai pasakė, kad teturi vienintelį. Vyras pa�iūrėjo į jį kaip į pakvai�ėlį. Na, ir tegul!

Įėj�s į kambarį, Denas i�vertė sportinio krep�io turinį ant lovos. Daug krūvelių �imto dolerių banknotais pasklido ant lovos, kai kurie jų nukrito ant grindų. Jis spėjo, kad turi daugiau negu milijon� dolerių. Tarp pinigų buvo keli �ilkiniai mai�eliai, i� kurių pa�iro deimantai.

Jis �iūrėjo į pinigus ir į deimantus ir bandė sugalvoti, k� darys su visu �iuo turtu. Jis suprato, kad nė neįsivaizduoja. Visi�kai neįsivaizduoja.

I�na�os

1 mylia lygi 1608 metrams - red. past.

1 kvadratinė pėda lygi 0,093 kvadratiniams metrams - red. past.

1 pėda lygi 0,3048 metro - red. past.

angl. Money, it�s a gas. Grab all you can and smoke some hash

angl. Money, it�s a hit. Just don�t light up any of that bad shit

Apdovanojimas, suteikiamas karo tarnyboje su�eistiems ar �uvusiems kariams.

it. supratai

1 jardas lygus 0,9144 metro - red. past.