tai vadinama pusiausvyra tarp dangaus ir �emės.

Dong Siuandzi (Tangų dinastija, 618�907 m. po Kr.)

PROLOGAS

Brangioji Orchidėja

Kalifornijos saulė lėtai prasiskverbia pro mano buto lang�, paskui praslenka u� bambuko, kini�kos vazos, kurioje auga �iedais aplipusi slyvaitė, pro smilkytuv� ir galiausiai pasiekia Bao Lan � Brangi�j� Orchidėj� � prie�ais mane gulin�i� nuogutėl� moterį.

Man �irdį nudiegia pavydas. Spoksau į kūn� � jis rangosi tartum kirsti pasirengusi gyvatė. Ji guli ant raudono �ilko u�kloto, jame aukso siūlais i�siuvinėtos gėlės.

� Blogio jūros gėlė, � �itaip prisideng� burnas delnais kadaise �anchajuje �nab�dėdavo �monės.

O a� dabar San Fransiske �nab�du jos vard� � Bao Lan � sald�iai, tarsi mėgau�iausi burnoje tirpstan�iu saldainiu. Vaizduojuosi įkvepianti nepadorų aromat�, sklindantį i� saulės �ildomo nuogo jos kūno.

Bao Lan � didelių �vilgan�ių akių, o jos lūpos � pilnos, goslios, i�da�ytos tamsiai raudonai � asocijuojasi man su ro�ių vainiklapiais baigian�iame pranykti sapne. I�link� į gundan�i� �ypsen�, tie vainiklapiai dar ir ku�da meilius �od�ius. Tos lūpos podraug su dailia ranka, grak��iai sulenkta po galva, primena man kinų posakį: �Nefrito rankos, ant kurių vietoj pagalvių miegojo tūkstantis sve�ių; dvi tamsiai raudonos lūpos � tas arbūzo riekeles ragavo de�imt tūkstan�ių vyrų.�

Dabar tos raudonos lūpos tarsi ragina:

� Pra�om prieiti.

A� linkteliu, i�tiesiu rank� ir palie�iu tankius juodus plaukus, u�kritusius ant nedidelių, apvalių jos krūtų. Jos it �ilkas glotnios ir baltos kaip nefritas. Jas lietė daug kas: kariai, pirkliai, valdininkai, mokslininkai, menininkai, policininkai, gangsteriai, vienas katalikų kunigas ir vienas daosistų vienuolis.

Pajutusi, kad pasielgiau �ventvagi�kai, atitraukiu beveik �imtamet� dėmių nusėt�, susirauk�lėjusi� rank�. Nenustodama sūpuotis kėdėje stebiu Bao Lan, �i nieko nesakydama toliau �iūri į mane.

� Laikas lekia kaip strėlė, o saulė ir mėnuo pasirodo ir dingsta kaip �audyklė! � primenu sen� prie�odį ir atsargiai gurk�teliu �en�enio arbatos.

� Senelyte, �ia auk��iausios kokybės �en�enis, jis padės tau i�likti sveikai tokioje senatvėje, � an�dien atne�usi �io augalo pasakė man produkraitė.

Praėjusi� savait� �ven�iau devyniasde�imt a�tunt� gimtadienį, ir nors jie niekada balsu to nesako, �inau: jie nori, kad baig�iau prisiminimus, kol pradėsiu kelion� į am�inyb�. Sakydama �jie� turiu galvoje savo produkrait� Nefrito Brangenyb� ir jos su�adėtinį � amerikietį Leo Stenlį. Netrukus jie ateis man�s aplankyti ir pradės u�ra�inėti mano istorij� i� mano lūpų.

I� mano lūpų! Gal juodu u�mir�o, kad moku skaityti ir ra�yti?! Jie elgiasi su manimi kaip su muziejaus eksponatu. Tariasi dar� man did�iul� paslaug� � atseit i�kasė mane i� gilaus po�emio ir i�kėlė į dienos �vies�. Kaip jie galėjo u�mir�ti, kad esu ne tik ra�tinga, bet ir daug pasiekusi visose meno srityse � literatūroje, muzikoje, tapyboje, kaligrafijoje ir poezijoje? Juk kaip tik dėl �ios prie�asties jie ir nori apie mane ra�yti!

Dabar Bao Lan tarsi sako:

� Sene, būk gera, eik i� �ia! Kodėl tu am�inai turi priminti man, kokia sena esi ir kokia tobula buvai?! Nejaugi negali palikti man�s ramybėje, kai esu tokia jauna ir gra�i?

� Tuoj, � su�nab�du panosėje jausdama mano lūpų kampu�ius traukian�ias rauk�les.

Bet ji toliau be �od�ių spokso į mane akimis, primenan�iomis subtilius ra�alo la�elius, u�ti�kusius ant ry�ių popieriaus. Ji keista, ta moteris, kuri gyvena viename name su manimi, o bendrauja vien skais�iomis akimis ir gosliu kūnu.

Man�s nepykdo jos ekscentri�kumas, nes ji � antra mano pusė, tik kur kas labiau pa�ėlusi ir jaunesnė. Tas trapus gro�is prie� mane tėra i�bluk�s portretas, tapytas aliejumi prie� septyniasde�imt penkerius metus, kai buvau dvide�imt trejų.

Ir paskutinė �anchajaus kurtizanė, o kartu poetė ir muzikė.

�tai kodėl jie spaud�ia papasakoti � ar parduoti � savo istorij�: atstovauju paslaptingam kultūros rei�kiniui � ming dzi.

Gerbiama prostitutė. Gerbiama prostitutė?! �itaip mes buvome vadinamos anų laikų Kinijoje. Kinijai tapus respublika �i padermė i�nyko taip pat kaip kinų imperatoriai. Kai kas vadina tai tragi�ka netektimi, kiti prie�tarauja: kaip prostitu�ių i�nykimas gali būti tragi�kas?

Ant kavos stalelio subirbia belaidis telefonas. Pakeliu ragelį sustabarėjusia, artrito susukta ranka. D�einė ir Leo jau prie lauko durų. D�einė � angli�kas Nefrito Brangenybės vardas. Man jis nepatinka, nes labai pana�us į kinų kalbos �odį �keptuvė�. Kai �aukiu j�: �D�eine, D�eine�, man atrodo, kad u�uod�iu verdan�iame aliejuje spirgan�i� �uvį � �irk�! �irk�! Jau�iuosi tarsi kep�iau savo pa�ios kūn� ir krauj�!

Dabar tuodu jaunuoliai įsiver�ia į mano but� priva�iuose senelių namuose. Jie kvatoja, tryk�ta energija ir negra�iai ilgos jų galūnės madaruoja į visas puses. Nefrito Brangenybė pri�okusi pak�teli į skruost� mosuodama kraitele vaisių, ir man i�kart apsisuka galva.

� Sveika, senelyte, �iandien gerai atrodai! �en�enis sukelia tau euforij�?

� Nefrite, ar negalėtum parodyti bent krislelį pagarbos senutei, kuri, nė kiek neperdedant, regėjo visus �imtme�io d�iaugsmus ir negandas? � atsakau stumdama nuo sav�s kraitel� su vaisiais.

� Senelyte! � apsimeta pasipiktinusi Nefritė, trenkia kraitel� ir plumpteli ant sofos �alia man�s.

Dabar ateina Leo eilė pak�telėti man į skruost�. Paskui skland�ia kinų kalba klausia:

� Kaip �iandien jau�iatės, popo?

�is amerikietis vaikinas vadina mane popo � pagarbiu kini�ku kreipiniu į senol�, o mano Nefrito Brangenybei labiau patinka vakarieti�kas �senele�, tik ji dar prideda ma�ybin� priesag�. Nors a� visuomet �nairai �iūriu į laofan � barbarus, � Leo man beveik patinka. Jis malonus vaikinas, stambus, �velnių �viesių plaukų, baig�s �urnalistik� labai gerame universitete. Jis vadinamas Ge-lin-bi-ja? (taip man sakė Nefritė), labai gerai kalba kini�kai ir dirba redaktoriumi labai geroje A-ba Kol-lings? leidykloje (man tai irgi sakė Nefritė). Ir jis beproti�kai myli mano Nefrito Brangenyb�.

Nefritė jau bar�kina dubenis ir lėk�tes mano virtuvėlėje � ruo�ia u�kand�ius. Nuogos jos kojos vis �mė�uoja pusiau pravertose duryse, o nei�senkama energija be perstojo bla�ko tarp �aldytuvo, indaujos, kriauklės ir viryklės.

Po pusvaland�io, baigus u�kand�iauti, Leo su Nefrite nukrausto ir nu�luosto stal�, tada atsisėda �alia man�s ant sofos, rūpestingai i�sitraukia magnetofon�, bloknotus ir ra�iklius. Jų veidai �vyti i� jaudulio ir dabar jie pana�ūs į kinų mokinukus, besistengian�ius įtikti savo mokytojui. Susijaudinu matydama, kaip jų veido i�rai�ka surimtėjo: tarsi jiems būtų u�krauta �venta atsakomybė neleisti brangiam paveldui nugrimzti į lakųjį smėlį.

� Senelyte, � angli�kai pasitarusi su su�adėtiniu tarė Nefritė, � mudu su Leo nusprendėme, kad bus geriausia, jei savo istorij� pradėsi nuo prad�ių � kai buvai parduota į turkio paviljon� po mirties bausmės proproseneliui.

D�iaugiuosi, kad jai u�tenka takto ir vietoj �od�io dzijuan � prostitucijos namai, ar dar blogesnio dzisiang � kek�ynas, pavartoja kur kas rafinuotesnį ir poeti�kesnį �inglou � turkio paviljonas.

� Nefrite, jei taip domiesi Kinijos kultūra, ar �inai, kad prostitucijos namams apibūdinti esama daugiau negu keturiasde�imties �od�ių: ugnies duobė; �velnusis kaimas; brokato vartai; vėjo ir mėnulio vie�patija�

� Tai kas buvai tu, senelyte? � pertaria mane Nefritė.

� Mes turėjome savo hierarchij�. Gerbiamos knygų kambario damos, � i�did�iai atlo�iu galv�, � tokios kaip a�, rietėme nosis prie� antrarū�es moteris ilgomis suknelėmis, �ios, savo ruo�tu, i� auk�to �iūrėjo į dirbusias antroje salėje. Ir, �inoma, visos baisiausiai niekinome benames vi�teles ir beveik nelaikėme jų �monėmis.

� Oho! Jėga! � su�unka Nefritė ir susi�nib�da su Leo. Tada pasisuka ir spokso į mane kar�tligi�kai �vilgan�iomis įkypomis akimis. � Senelyte, mes manom, kad bus geriau, jei visk� papasakosi va tokiu paprastu stiliumi. Be to, ar negalėtum pridėti dar pikanti�kesnių dalykų?

� Ne, � rankos mostu parodau jiems, kad apie tai negali būti nė kalbos. � Jūs manot, kad mano gyvenime būta per ma�ai vargo ir pasakojimo apie jį nepavyks parduoti? �ia mano istorija ir j� pateiksiu, kaip noriu pati!

� Taip, �inoma!

Dvi linksin�ios galvos pana�ios į krep�ininkų mu�inėjamus į grindis kamuolius.

� Gerai, mano didysis prince ir princese, � ko dar pageidaujat?

� Nieko, senelyte. Pradėkim!

Abiejų jaunuolių veidai �vyti � atrodo, juodu nusiteik� �iūrėti Holivudo muilo oper�. Jie u�mir�o, kad �imt� kartų jiems sakiau: mano gyvenimas tūkstantį kartų labiau vertas muilo operos.

PIRMA DALIS

2

�iaurės stotis

Per ateinan�ias dienas nustebau: pyktis, kad apgaule buvau įtaisyta į prostitucijos namus, pama�ėle atslūgo. Gėdydamasi turėjau pripa�inti, kad gyvenimas �ia pasirodė visai neblogas. Fang Rong tesėjo pa�ad� mano motinai: buvau gerai maitinama ir rengiama. Negana to, man palengvėjo, kai man�s niekas nevertė ne tik lydėti klientų, bet ir dirbti juodų darbų � skalbti drabu�ių, plauti grindų, valyti spjaudyklių, i�pilti naktipuod�ių. �ie darbai buvo duodami tarnaitėms � merginoms, per daug negra�ioms, kad galėtų kada nors tarnauti �seserimis�.

Mano darbas, palyginti su jų, buvo lengvas: aptarnauti seseris ir jų klientus, kol jie �aisdavo madzong�2; i� naujo pripildyti sve�iams vandens pypkes ir ne�ti jiems arbat� ir tabak�; padėti virėjai virtuvėje; ne�ioti seserų �inutes; atlikti Fang Rong pasiuntinuko pareigas.

Nėra ko nė sakyti, man nepatiko patarnauti Fang Rong, bet kitos pareigos man buvo visai prie �irdies. Ypa� madzongas, mat �aidimui pasibaigus klientai visuomet ne�yk�tėdavo arbatpinigių � juos slap�ia įki�davo man į deln�.

Be to, kai pasibaigus �aidimui pobūvių kambaryje būdavo patiekiama vakarienė, visados atsirasdavo �uniukas ir god�iai rydavo sve�ių ir seserų numestus maisto gabalėlius. Jis buvo toks mielas, kad kaskart jį pama�iusi paimdavau ant rankų, smarkiai prisispausdavau ir veidu įsikniaubdavau į pūkuot� gelton� kailį. Keista, bet niekas taip ir nedavė jam vardo, �aukdavo tiesiog �uniuku. Kart� vienos sesers paklausiau, kodėl �unytis neturi vardo. Ji nusijuokė:

� Todėl, kad mums nerūpi. Kodėl tau jo nesugalvojus?

Ir a� sugalvojau. Taigi jis tapo Guigui � geru ma�yliu. Jis mane jau pa�indavo ir visur lydėdavo. Labiausiai jam patikdavo būti su manim virtuvėje, kai ateidavau ten padėti vyriausiajai virėjai A Ping.

A Ping, pusprotė kokių keturiasde�imties metų nebylė, visada paslap�iomis valgydindavo mane ir Guigui gardumynais. Kaip virėja, ji buvo neįprastai liesa. A� visada spoksodavau į įdubusius jos skruostus ir stebėdavausi, kodėl ji, rodos, niekada neturi apetito ir kodėl leid�ia tik ka�kokius padrikus garsus, kurių niekas nesupranta.

Namų ruo�os darbus da�niausiai atlikdavau laisvalaikiu. Mano pagrindinė pareiga paviljone buvo mokytis menų � dainuoti Pekino operos ir kunciui3 partijas; groti pipa � į kriau�� pana�ia keturstyge liutnia; tapyti ir mokytis kaligrafijos.

Tapybos ir kaligrafijos mokė ponas Vu � į penkt� de�imtį įkop�s senis. A� jį be galo mylėjau � ne tik todėl, kad puikiai tapė, bet dar ir todėl, kad buvo labai geras mokytojas: niekados nesibardavo, tik �velniai nukreipdavo mano teptuk� parodydamas, kaip padaryti potėpius dailesnius. Operos mokytojas � ponas Ma � buvo jaunesnis u� pon� Vu, bet irgi ganėtinai senas � trisde�imt a�tuonerių. Jis man nepatiko, nes keistai į mane �iūrėdavo ir nety�ia kliudydavo delnu man veid�, pilv�, o kartais net krūtin� (kai rodydavo, kaip nukreipti kvėpavim� i� krūtinės į dantian � cinoberio lauk�).

Mokyti mane groti pipa buvo patikėta jaunai moteriai Perlei. Gra�i, �vilgan�ių juodų plaukų ir �vytin�ių baltų dantų Perlė buvo populiariausia sesuo paviljone. Nors be galo j� mylėjau, ka�kodėl �alia jos jausdavausi nesmagiai. Sunkiai galėjau j� apibūdinti: kartais ji būdavo miela ir gyva kaip triu�is, kit�syk pasipūtusi ir bjauri kaip katė. Paprastai būdavo geros nuotaikos ir tiesiog tryk�davo linksmybe, bet kartais nuliūsdavo, tarsi prislėgta paslap�ių, kurias jai u�drausta atskleisti.

Be nenuspėjamo Perlės būdo, turkio paviljone man būdavo nejauku dar ir dėl tų liūdnų akių, vog�iomis spoksan�ių į mane i� bambukų giraitės kaskart, kai eidavau per kiem�.

�iaip ar taip, jau�iausi patenkinta ir net laiminga dėl tų meno pamokų ir gero maisto; Fang Rong ir jos vyras atrodė man tarsi tėvai, tad beveik neturėjau pagrindo skųstis.

Gyvenimas �iame turkio paviljone i� tikrųjų nebuvo toks siaubingas, kaip pasakodavo pa�alie�iai.

Ta�iau mane liūdino vienas dalykas: i�gyvenau �ia jau beveik keturias savaites, bet motina nė karto man nepara�ė ir man�s neaplankė, kaip buvo �adėjusi. Ant pir�tų paskai�iavau, kad rytoj ji i�vyks į Pekin�. Taigi nuėjau pas Fang Rong ir papra�iau leisti i�eiti i� paviljono i�lydėti motinos.

Nors ji �ypsojosi, tas mil�ini�kas apgamas ant kaktos, rodės, tuoj �oks ant man�s.

� Ak, tu kvai�ele! Nejaugi ne�inai Persikų �iedų taisyklės?! Pro pagrindinius vartus gali i�eiti tik trim atvejais: kai tave pasikvie�ia kokie nors labai svarbūs sve�iai, bet taip bus tik tada, kai tapsi labai populiari ir tav�s pageidaus labai daug kas; kai i�sivesiu tave su kokiais reikalais � pavyzd�iui, padaryti tau �ukuosenos ar u�sakyti pasiūti tau drabu�ius ir kai paviljonas i�siruo� į svarbius pokylius kur nors kitur.

� K� turite galvoje? � paklausiau spoksodama į jos apgam� ir stengdamasi i�vengti akių.

� Neu�davinėk per daug klausimų � ma�ai mergaitei nuo to būna tik blogiau, � jos balsas tapo labai piktas ir �iurk�tus. � �iaip ar taip, nei �įvakar, nei dar kada, kol a� tau to neliepsiu, ai�ku? O dabar eik padėti A Ping virtuvėje. �įvakar turėsime linksminti policijos vir�inink�, bankinink�, medvilnės pirklį ir daugyb� kitų svarbių �monių.

Koridoriumi eidama į virtuv� girdėjau įvairiausius garsus: viename kambaryje ka�kas dainavo, kitame �neku�iavosi, tre�iame ka�kas brunzgino pip�, ketvirtame �aidė madzong�; girdėjau ir klykiant Fang Rong. Seserys gra�inosi veidus, rengėsi, lavino bals� ir derino instrumentus ruo�damosi priimti netrukus pasirodysian�ius sve�ius. Buvo �e�tadienis, lankytojų � neįprastai gausu. Pro pinu�iais dengt� lang� �vilgtelėjusi į gatv� pama�iau, kaip prie vartų priva�iuoja �vilgantys juodi automobiliai ir i� jų i�lipa orūs vyrai. Vieni apsireng� eleganti�kai pasiūtais �ilko chalatais, kiti � be rauk�lelės i�lygintais vakarieti�kais kostiumais.

Be�iūrint į tuos priva�iuojan�ius ir nuva�iuojan�ius automobilius, mane apėmė neapsakomas liūdesys. Ar mano motina bent nujau�ia, kad gyvenu ne pra�matniuose turtuolio rūmuose, o prostitucijos namuose? Kodėl ji man�s neaplanko?

Sutramd�iau a�aras ir nuskubėjau į virtuv�. Mane pama�ius bly�kus A Ping veidas nu�vito. Ji meiliai, bet priekai�tingai pa�velgė į mane, paskui suvaidino vienoje rankoje laikanti lėk�t�, kita ka�k� į j� kraunanti, galiausiai gū�telėjo pe�iais. Visa �i pantomima turėjo įspėti: Siang Siang, jei dar kart� pavėluosi, tau neliks pa�ių gard�iausių k�snelių!

Ji u�darė duris, tada pasėmė i� įvairių katilų jūrų sraigių, ryklio pelekų ir �uvų gabaliukų. Sudėjusi tuos gardumynus į vien� lėk�t� pastūmė per stal� man. Nesijau�iau alkana, bet norėdama jai įsiteikti pasiėmiau gabalėlį sraigės ir įsime�iau į burn�. Mėgaudamasi t�soku k�sneliu, i�girdau medį kreb�dinan�ias letenėles.

Me�iau lazdeles.

� Tetule A Ping, Guigui atėjo!

Pri�okusi atidariau duris ir įleidau �uniuk�. Jis d�iugiai amtelėjo, paskui vizgindamas uodeg� ėmė įnirtingai lai�yti man kojas. Paėmiau jį ant rankų ir ėmiau �erti valgiais i� savo lėk�tės. Jis d�iugiai visk� lakė ir rijo.

A Ping i� gerklės i�siver�ė ka�koks keistas garsas: ji piktinosi, kad �eriu �unėk� gardumynais, skirtais tik svarbiems sve�iams. I�ki�au jai lie�uvį. Ji tik nusi�ypsojo ir mostu paragino valgyti toliau.

Bet dabar tenorėjau viena: pamatyti motin�. A�arų pritvinkusiomis akimis veidu prisispaud�iau prie Guigui snuku�io.

Kas nors negerai? � gestu paklausė A Ping.

� Tetule A Ping, man� skauda pilv�, tad ar negalė�iau�

Ji mostu parodė duris � Eik!

� Nepyksit?

Ji linktelėjo.

� Tada labai jums a�iū.

Pasta�iau Guigui ant grindų. Jis protestuodamas dantimis įsikibo man į kelnių ki�k�.

� Tetule A Ping, jūs tikrai�

Ji vėl įnirtingai pamojo, paskui padėjo skruost� ant sudėtų delnų � Eik nusnausk!

Nuskubėjau į kiem�; įsitikinusi, kad niekas neseka man�s pasislėp�s bambukų giraitėse, slaptu taku�iu atsargiai nusigavau iki pagrindinių vartų. Jusdama, kaip dau�osi �irdis, pasislėpiau u� bambukų lapijos ir laukiau tinkamos akimirkos sprukti. Sulaukiau, kol paviljono gyventojai � Fang Rong, Vu �iangas, seserys, tarnai ir tarnaitės, apsaugininkai � atėjo į atvykstan�ių sve�ių pasveikinimo ritual�. Kol jie lankstėsi prie� svarbius lankytojus ir jiems meilikavo, nepastebimai i�sprukau.

Kitapus vartų nubėgau iki pat pagrindinės gatvės ir susistabd�iau rik��.

� Grei�iau, grei�iau! � be perstojo �aukiau �iūrėdama į lies� jo nugar�.

Jis atsigr�ė ir įdėmiai mane nu�iūrėjo; blausios jo akys gatvės �viesoje atrodė grėsmingai.

� Panelyte, kelias tolimas, todėl turiu tausoti jėgas. Juk nenorit, kad sukniub�iau pusiaukelėje?

Taigi prikandau lie�uvį ir klausiausi jo stenėjimo, kol jis galiausiai įbėgo į ilg�, tamsi� gatvel� ir sustojo prie�ais nutriu�usį namelį. Įspaud�iau į sudir�usį deln� kelias monetas ir tekina pasileidau prie �emo pastato. Pro sutrūkinėjusias mūsų duris skverbėsi blausi �viesa. Besidau�an�ia krūtinėje �irdimi, did�iuliais gurk�niais rydama or� pabeld�iau į plonas lentas.

Durys girg�dėdamos atsivėrė ir i� u� nugaros nutvieksta �viesos pasirodė motina. Akys i��oko jai ant kaktos, atvipo �iauna.

� Siang Siang, koks netikėtumas! Baisiausiai dėl tav�s nerimavau!

Dusdama nuo susikaupusių jausmų teįstengiau i�spausti garsų �Mama!� ir puoliau jai į glėbį.

Motina įsivedė mane į vidų ir liepė sėstis ant grindų. Kambaryje buvo tu��ia � jei neminėsime dviejų lagaminų ir kelių ma�mo�ių.

Ji vilkėjo palaike juoda palaidine ir kelnėmis. Ilgai nu�iūrinėjo mane alkanomis akimis.

� Siang Siang, tu labai pasikeitei! � su�uko glostydama man veid�. � Tavo kūnas dabar gerokai stipresnis, veidas apvalesnis. Neapsakomai d�iaugiuosi, kad tave gerai maitina.

Ji palietė mano palaidin� ir kelnes, pasiūtas i� gėlių ra�tais margintos medvilnės.

� Jūs tik pa�iūrėkit, kokie gra�ūs apdarai!

Man nespėjus atsakyti, ji susijaudinusi kalbėjo toliau:

� Siang Siang, kaip a� d�iaugiuosi, kad pagaliau mums pasisekė!

� Mama, bet�

� Siang Siang, stenkis per daug neverk�lenti. I�mok jaustis dėkinga.

Tai kaip a� galėjau i�drįsti papasakoti jai ties� � kad mane apgaule įviliojo į vie�namį? Be to, a� i�ties buvau gerai rengiama ir maitinama, su manim buvo visai neblogai elgiamasi. Nors Persikų �iedų paviljonas buvo prostitucijos namai, ten i�ties buvo turtuolių rūmai ir a� i�ties dirbau jų tarnaite. Tai kam kelti motinai sielvart� pasakojant kit� tiesos dalį?! Taigi, kai ji ėmė �io bei to klausinėti apie mano nauj�jį gyvenim�, tiesiog papra�iau jos dėl nieko nesijaudinti.

Kai paklausiau, kodėl man�s neaplankė, motina atsiduso:

� Siang Siang, a� labai vargau � vaik��iojau i� vienų namų į kitus skolindamasi pinigų, kad galė�iau gr��inti mūsų skolas prie� palikdama �į nuodėming� pasaulį.

Ji nutilo ir pataisė man i�drikusi� plaukų sruog�.

� Mėginau pas tave ateiti, bet tetulė Fang davė man klaiding� adres�. Klausinėjau visų, kurie galėjo j� pa�inoti, bet� � motina nebaigusi sakinio �velniai į mane pa�iūrėjo. � �iaip ar taip, dabar tu �ia.

U�ra�iau savo adres� ir daviau jai.

� Mama, �ia teisingas adresas, taigi galėsi para�yti man, kai nuvyksi į Pekin�.

Ji sulankstė popieriaus skiaut� rūpestingai lyg �imto dolerių banknot� ir įsiki�o į pinigin�.

�irdis mano krūtinėje pama�u ėmė du�ti į �ipulius.

Ruduo ėjo į pabaig�, artinosi �iema. Orai jau atvėso, nuo baltų ybi�kių med�ių nukrito beveik visi lapai ir vėjas juos i�ne�iojo po Huangpu upės pakrant�.

Po kelionės rik�os ve�imėliu ir ilgiausio pės�iomis sukarto kelio mudvi su motina sustirusios vargais negalais priėjome �iaurės gele�inkelio stotį, baimindamosi akimirkos, kai turėsime i�siskirti. Galvojome apie viena: ne�inia kada mudvi susitiksime vėl.

�iūrėdama į įmantriais ra�tais ant asfalto paskleistus lapus, motina liūdesio persmelktu balsu tarė:

� Siang Siang, mes, kinai, sakome: �Nukrit� lapai grį�ta prie savo �aknų.� Ar supranti �io posakio reik�m�?

Pa�iūrėjau į j� ir pama�iau, kad jos akyse �vilga a�aros.

� Taip, mama. Kad ir kas nutiktų, mes visuomet turime rasti keli� namo.

Jos i�balusį veid� nu�vietė graudi �ypsena.

� Neu�mir�i to?

Linktelėjau � neįstengiau nieko atsakyti, nes buvau persmelkta liūdesio, be to, galvojau: o kur tie mūsų namai, mama? Man atrodo, mes nebeturime namų, į kuriuos galėtume grį�ti! Nors turkio paviljone taip pat turėjau tariam� mam�, man ten buvo tikrai ne namai, kaip ir motinai jos vienuolynas. Ta�iau nurijau a�aras, o su jomis ir �iuos �od�ius.

Atėjome į stotį ir į�engėme į sausakim�� sal�. Motina nuskubėjo į eil� prie bilietų. �iūrėjau į turtingas tai tai � laukdamos, kol tarnai nupirks bilietus pirmos klasės vagone, jos tingiai �neku�iavosi.

Netrukus motina mosuodama bilietu atlėkė prie man�s. Nuskubėjome prie traukinio. Anks�iau traukiniai visuomet mane jaudindavo. Man patikdavo klausytis jų �vilpukų, stebėti, kaip jiems i� nosių tryk�ta į sniego garus pana�ūs dūmai, ir įsivaizduoti egzoti�kus kra�tus, į kuriuos jie mane nuve�. Bet dabar a� bijojau to juodo siaubūno. Netrukus jis pasi�iups mano motin� ir atėm�s i� man�s nusive� į siena aptvert� �ventykl�, knib�dan�i� moterų plikai skustomis galvomis, atmintinai berian�ių nesuprantamas sutras, tarsi kalbėtųsi su vaiduokliais!

� Siang Siang, � tarė motina �velniai kabindama man ant kaklo medalion� su Guan In, � dabar lėk atgal pas tetul� Fang ir gra�iai elkis. Visados klausyk jos lyg tikros motinos ir niekados nekrėsk eibių, supratai?

A�aros dilgė man akis.

� Mama, ta stora �lyk�ti kiaulė man ne motina!

Pliauk�t! Mama skėlė man per ausį.

Apsiverkiau.

� Mama, kodėl neimi man�s kartu?

� Manai, niekados apie tai nepagalvojau? � Ji atsiduso ir i�sitraukusi nosin� nu�luostė man a�aras. Kai pra�neko vėl, balsas buvo tylus ir �velnus: � Atleisk, kad sudaviau tau, Siang Siang, bet ar tu bent kiek įsivaizduoji, koks yra vienuolės gyvenimas? Man tai kas � gra�iausios mano dienos jau praeityje, dabar tesu nieko neverta senė. O tu jauna ir gra�i, tav�s laukia �viesi ateitis, ir a� neleisiu, kad ji eitų perniek vienuolyne. Be to, � vėl atsiduso jinai, � viena i� novicijų man papasakojo, kad vienuolyno vir�ininkė sakė�

� K� ji sakė?

� Kad tu per gra�i būti vienuole, ir ji bijo, kad tavo gro�is u�trauks jos vienuolynui nelaim�.

Paprastai i� d�iaugsmo pasijusdavau devintame danguje, kai kas nors sakydavo, kad esu gra�i, bet dabar baisiausiai nuliūdau.

� I� kur jos �ino, kad a� gra�i?

� A� joms sakiau, nes labai tavim did�iuojuosi.

Motina paglostė man galv�.

� Siang Siang, �inau, tarnaitės gyvenimas nėra lengvas. Bet tai tik laikinai. Anks�iau ar vėliau mes rasime koki� i�eitį. O dabar paklausyk man�s. Mane i�lydėjusi tuoj pat grį�k pas �eiminink�. Ir nepamir�k: labai svarbu klausyti jo ir jo �monų. Kaip įmanydama stenkis su visais sutarti, antraip neteksi stogo vir� galvos ir neturėsi nė skystos ry�ių ko�ės pilvui susi�ildyti. Atmink: turi ne tik apsik�sti su visais sunkumais, privalai juos k�sti �ypsodama, kad niekas nepastebėtų nė pėdsako kartėlio.

Ji nutilo ir nu�velgė man veid�.

� Siang Siang, u�uot skundusis privalai dėkoti dangui u� visa tai, supranti?

Linktelėjau galva; apsilai�iau lūpas ir pajutau savo a�arų sūrum�.

� Mama, kada mudvi susitiksim vėl?

� Negreitai, bet susitiksim, � motina i�spaudė �ypsen�. � Bet mudvi galim ra�yti viena kitai. O gal a� net pamėginsiu grį�ti �ia su tavim susitikti.

Patylėjusi ji pridūrė:

� Į pietvakarius nuo Pekino, vakariniame Tajo kalno �laite, yra daug �ventyklų. Manau, apsistosiu vienoje jų, bet kol kas ne�inau kurioje. Para�ysiu tau, vos tik ten nusigausiu.

Ji atsiduso �iūrėdama į mane ir a�aros temdė jai akis.

� Siang Siang, �inau: kad ir kaip padoriai su tavim elgiamasi tavo naujuosiuose namuose, tu vis tiek tesi tarnaitė, � ji kiek pagalvojo, paskui m�sliai pridūrė: � Atmink viena: likimo mes negalim įveikti, bet galim jam nesiprie�inti ir gauti i� to visa, kas įmanoma. Stenkis būti laiminga. Be to, atsargiai pasakok apie save tuose naujuosiuose namuose. Neprasi�iok apie tai, kaip mirė tėtis. Būk atsargi.

Linktelėjau.

Motina paskubomis mane apkabino.

� Siang Siang, deja, dabar mūsų keliai turi i�siskirti. Telydi tave Guan In, kol mudvi vėl susitiksime.

Tai tarusi ji nuskubėjo prie traukinio, suklupo, atsistojo ir neatsigr�dama įlipo į juod�jį siaubūn�.

Taip ir neatsisukdama kaip patrakusi mojavo tuo bilietu į vien� pus�. Galop ta tokia sava liekna figūrėlė dingo minioje.

Negalėjau atplė�ti akių nuo bėgių, kurie nuve� j� į vienuolyn� Pekine, bet niekados nebeparve�.

3

Tamsusis kambarys

Traukinio �vilpukui vis dar ūkaujant ausyse, nusisamd�iau rik�� grį�ti į Persikų �iedų paviljon�. Kai i�lipusi pradėjau eiti, pajutau, kad skruostus gelia ne vien �varbus �altas vėjas, bet ir mano pa�ios a�aros.

Mano nuostabai, kai atsėlinau prie pagrindinių vartų, pama�iau ten stovin�i� Fang Rong, atki�usi� savo riebų, rauk�lėt� sprand�. Mane pama�iusi sukliko:

� �iupkit t� ma��j� gyvat�!

Akimirksniu prie�ais i�dygo ka�koks drimba ir sugriebė mane. Laikė taip tvirtai, kad pir�tai sulindo giliai į od�. Man nespėjus su�ukti, pasipylė smūgiai į galv� ir antausiai.

Tada �alia ausies lyg i�siderin�s smuikas sud�er�gė Fang Rong balsas:

� Juk sakiau tau, kad viena niekur neitum! Kur buvai?!

� I�lydėti� motinos į Pekin�.

� I�lydėti motinos?! Gal tu akla?! Nejaugi nematai, kad motina �ia, prie�ais tave?!

Vėl pasipylė antausiai, paskui i�girdau:

� Į tamsųjį kambarį!

Man bemat u�ri�o akis, tas pats vyras paėmė ant rankų ir nune�ė. Nors ėjo greitai, praėjo nema�ai laiko, kol numetė mane ir nuri�o nuo akių rai�tį. Pama�iau atsidūrusi tamsiame, tro�kiame kambarėlyje ir i�kart supratau: �mogui nebūtina mirti, kad patektų į pragar�. Pragaras buvo �ia pat, �emėje.

�nerves pervėrė drėgnų, papuvusių grindų smarvė. Tamsoje beveik nieko nema�iau, tik girdėjau cypiant, tad supratau nesanti viena.

Ėmiau trankyti kum��iais į gele�ines duris.

� Mama, i�leiskit mane! Pra�au jūsų � i�leiskit mane!

� Mama? � i�girdau pa�aipų Fang Rong bals�. � Argi k� tik nesakei man, kad tavo mama jau i�va�iavo į Pekin�?

Kurtinanti pauzė, paskui �od�iai: �Pa�iūrėsim, ar i�drįsi pabėgti dar kart�!�, tada krauj� stingdantis juokas ir pergalingai tolstantys �ingsniai.

Ne�inau, kaip ilgai trankiau kum��iais į duris, kol taip nuvargau, kad apgraibomis susiradau i�klerusi� lovel� ir ant jos susmukau.

Tada vėl i�girdau cypiant.

�irdis pa�oko krūtinėje. Be man�s �ia yra dar ka�kas? O gal �ia esama vaiduoklių?

Greitai u�sitraukiau ant galvos purvin� antklod�. Tada pajutau, kaip mano rank� palie�ia ka�koks vėsus, kailiuotas padaras. Suspigau ir �okau i� lovos.

�iurkės!

Jų buvo begalė � man draugij� palaikyti!

Nors daug valandų neturėjau k�snio burnoje, apsivėmiau. Staiga man ko nesustojo �irdis nuo pa�ėlusių cypsmų � �iurkės pe�ėsi dėl mano vėmalų!

Mane vėl supykino, bet skrandis jau buvo tu��ias, gerklė atrodė deginte i�deginta. Stand�iau apsisukau antklode ir mėginau gintis nuo baimės miegu, bet kambarėlyje buvo taip �alta, kad man bar�kėjo dantys ir negalėjau sumerkti akių. Galiausiai tro�kulys tapo toks nepaken�iamas, kad i�lipau i� lovos, patrepsėjau kojomis nubaidydama �iurkes, nusismaukiau kelnaites ir mėginau nusi�lapinti. Gal pavyks numal�inti tro�kulį savo pa�ios�

Bet nei�varvinau nė la�o. Staiga pajutau ka�k� glitaus rop��iantis koja.

Suspigau, bet tai nesutrukdė �iurkei įlįsti į kelnaites ir ji dabar rangėsi man palei tarpukojį. Visa apsipyliau �altu prakaitu ir spiegiau toliau. �lyk�tus padaras nenustojo baksnoti į mane, kol supratau, kad jis tikriausiai i�sigand�s ne ma�iau negu a�. Isteri�kai klykdama nusitraukiau kelnaites ir i�kra�iau �iurk�.

Siaubingai pasidygėjusi ėmiau dau�yti galva duris ir rėkti:

� I�leiskit mane! I�leiskit mane i� �ia!

Bet vietoj atsakymo ir toliau girdėjau tame vaiduokli�kame kambaryje �iurpiai aidintį spiegim� � savo pa�ios. Nesilioviau dau�yti į duris ir klykti. Nieko. Tada i� visų jėgų ėmiau trankyti į duris galva.

� Leiskit man mirti!

Mano riksmas atsimu�ė i� visų pusių. Staiga pajutau vir�ugalviu srūvant ka�k� drėgna ir lipnaus, paskui burnoje sūrų, metalu atsiduodantį skonį�

Apsi�lapinau ir praradau s�mon�.

Kai pabudau, mane vis dar supo smarvė ir tamsa, bet, laimė, cypimo nebebuvo girdėti � matyt, �iurkės prisikim�usios pilvus snaudė. U�tat mano pilvas panė�ėjo į pa�ėlusiai trinksintį būgn�, o gerklė atrodė i�deginta, lyg k� tik bū�iau prarijusi �ai�aruojan�ių anglių. Mėginau �aukti, bet tepavyko vos girdimai su�nab�dėti.

Besimuistydama ant lovos pajutau po nugara ka�k� keista � glitaus ir lipnaus. Ap�iupinėjusi prisiki�au pir�tus prie nosies.

� Kraujas! Kraujas! � i�girdau nuo sienų atsimu�antį savo klyksm�.

Instinktyviai palie�iau galv�, bet ten kraujas jau buvo i�d�iūv�s. Vėl palie�iau t� viet�, kurioje gulėjau, ir pajutau, kad ten drėgna ir �ilta. Keista: nenumaniau, kaip galėjau susi�eisti pasturgalį taip smarkiai, kad jis pradėjo kraujuoti. Kol lau�iau galv�, pilve pama�ėle ėmė stiprėti skausmas, paskui man tarp kojų pliūptelėjo �iltas skystis. Tada ir suvokiau, kad kraujuoju i� savo in.

Panikos apimta �okau i� lovos, pribėgau prie durų ir ėmiau kum��iais dau�yti į �alt� gele�į.

� Mama! Mama! Pra�au: i�leisk mane i� �ia! A� mirsiu! A� mir�tu!

Ne�inau, kaip ilgai trankiau į duris, kol vis� mano esyb� u�valdė ka�kokia apatija ir a� nebesigaud�iau, s�moninga esu ar ne.

Praradau laiko nuovok�, bet, manau, tik antr� ar gal net tre�i� dien� mane pa�adino garsiai su�vangėjusios durys, ir į vidų įgriuvo Fang Rong ir Vu �iangas. Kai delnu mėginau prisidengti nuo akinan�ios �viesos, Fang Rong tvojo per jį.

� Oi, mama!

Apstulbau � negalėjau patikėti, kad k� tik pavadinau j� mama! Nejaugi man �ūtbūt reikėjo motinos paguodos?

Staiga man dingtelėjo, kad, u�uot paguodusi kaip mano mama, ji gali man suduoti, tad vėl pakėliau rank� norėdama u�sidengti veid�.

Did�iai mano nuostabai, Fang Rong iki ausų i�si�iepė ir meiliai pra�neko:

� Mano brangioji dukra, kiek tu prisikentei!

Ji palietė man kakt� drėgnu, riebiu delnu.

� A�iū Dangui, nekar��iuoji. I�alkai?

Sulinksėjau kaip prisukta.

� Ar nori grį�ti į paviljon� ir ko nors u�valgyti?

Vėl taip pa�ėlusiai sulinksėjau, kad galva ko nenusinėrė nuo sprando.

Kai sunkiai band�iau keltis, mama i�pūtė akis ir parodė ranka į lov�.

� Dangau, kas nutiko?!

Tada pasuko stor� sprand� ir atsigr�ė į mane.

� Siang Siang, k� tu sau padarei?

Tada prisiminiau t� krauj�.

� A� kraujuoju, � patylėjau, paskui i�lemenau: � Bet a� nieko nedariau.

Mama �iupo mano rankas ir ap�iūrėjo rie�us. Nepama�iusi jokių pjovimo �ymių, palietė dėmes lovoje, paskui mane apsuko ir nutraukė kelnaites.

� Mama! � Man degė skruostai i� pa�eminimo. Mėginau vėl u�simauti kelnaites, bet Fang Rong me�ki�komis letenomis tvojo man per nagus.

Tada ji mane visi�kai priblo�kė: pratrūko juoku. Jos vyras kukliai nudelbė akis į savo nagus.

Mama vėl atsuko mane veidu į save.

� Nejaugi nesupratai, kad tave k� tik aplankė protetė?

Nei tėvas, nei motina niekada neminėjo kurį nors i� senelių turėjus seserį.

� Bet a� neturiu nė vienos protetės, � atsakiau u�sitraukdama kelnaites.

� Nejaugi motina niekados tau nepasakojo apie protet�?

Papur�iau galv�.

� O kur ji dabar?

Sutuoktiniai reik�mingai susi�valgė, tada Fang Rong nusijuokė � taip gard�iai, kad mėsingas jos veidas priminė stor�, tirpstan�i� �vak�.

Atgavusi kvap� mama tarė:

� Hmm� Matyt, tavo mama per daug gėdijosi ir nesiry�o tau apie tai papasakoti. Bet kodėl? Ji juk jau pisosi su tavo tėvu, kad atsirastum tu.

� K� rei�kia pistis? � paklausiau stengdamasi i�tarti �į �odį tokiu pat tonu kaip ji.

� Siang Siang, � tarė Vu �iangas �iūrėdamas man tiesiai į akis, � kai �monės pisasi, vyras įki�a savo�

� Vu �iangai, nepersistenk! � rūs�iai pertraukė jį mama. � Gali patikėti �į reikal� man.

Kiek patylėjusi, ji pra�neko vėl:

� Siang Siang, tu nebe ma�a mergaitė, � ji pamerkė akį. � Tu k� tik tapai moterimi.

Visi�kai nenumaniau, k� ji sako.

� Siang Siang, � ai�kino toliau Fang Rong, � kadangi tavo vadinamoji motina buvo per didelė tinginė ir �venteiva, kad pasakotų tau apie vėjo ir mėnulio reikalus, � ji padau�ė kum��iu sau į krūtin�, � tavo laimė, turi tikr� motin�, kuri tave ap�vies.

Nors vis dar nesupratau, k� ji turi galvoje, buvau per daug i�vargusi, kad paklaus�iau, juolab kad u�sisto�iau �tingin� motin�.

Matydama, kad tuoj nualpsiu, mama pra�neko labai �velniai:

� Brangioji dukrele, tikriausiai tu baisiai alkana, tad gal eime visi pavalgyti?

A� taip svirduliavau ant nusilpusių kojų, kad Fang Rong ir Vu �iangui teko bema� ne�ti mane į paviljon�.

Fang Rong papra�ė savo tarnait� Ma��j� Raudon� mane i�maudyti. Kol ji mane mazgojo, nė viena neu�siminėme apie tamsųjį kambarį. U�simerkusi mėgavausi, kai ant nuogo kūno ti�ko kar�tas vanduo. Pakreipiau galv�, kad garai it koks pavasario vėjelis masa�uotų veid�. Ma�oji Raudonė kempine trynė, pliau�kino man kakl�, nugar� ir pe�ius, o a� i� pasitenkinimo dūsavau.

Baigusi Ma�oji Raudonė i�pylė rausvai nusida�iusį vandenį ir i�traukė storai sulankstyt� audeklo skiaut�, bet kai mėgino įki�ti j� man tarp kojų, tvojau jai per rank�.

� Ma�oji Raudone, �ito absurdi�ko dalyko a� nene�iosiu!

� Siang Siang, � sukikeno ji, � tai gal tau labiau patiks, kai visi paviljone su�inos, kad tau prasidėjo tas tavo dalykas?

� Ko jūs �iandien visi kalbate mįslėmis?! Kas yra tas mano dalykas � turi galvoje mano protet�? Bet a� neturiu jokios protetės!

Ma�oji Raudonė vėl sukikeno.

� Kas �ia taip juokinga?

� Siang Siang, protet� turi kiekviena mergina, � ji pasilenkė ir nuleido bals�, nors kambaryje tebuvome dviese. � Ji rei�kia kasmėnesin� raudon�j� klasik�.

Nespėjus man atsakyti, ji ai�kino toliau:

� Kai mergina suauga, kas mėnesį ji ima kraujuoti. Bet i� jos apatinės skylutės tryk�ta ne paprastas kraujas, o kraujas i� jos pilvo. Jeigu mergina nebuvo su vyru� � ji nutilo ir toliau jau ku�dėjo man į ausį: � kitaip sakant, nesipiso � tada jos kiau�inėliai nesusimai�ys su jo sėkla, o i�tekės i� jos in su krauju. Ta�iau jeigu mergina pisosi su vyru ir pastojo, ji nustos kraujuoti � kol gims kūdikis. Taigi dabar, kai tavo protetė pradėjo tave lankyti, galėsi turėti kūdikį.

I�girdusi jos paskutinį sakinį sudrebėjau visa krūtine.

� O, varge � ar tai rei�kia, kad a� turėsiu kūdikį?

Į mano klausim� ji atsakė kitu:

� Siang Siang, ar tu jau pisaisi?

Net neturėjau galimybės atsakyti, nes ji tar�kėjo toliau:

� Jeigu pisaisi, pakliuvai į didel�, didel� bėd�, nes neabejoju, kad mama su tė�iu laukia, kada galės brangiai parduoti tavo skaistyb�.

Sulaukusi, kol ji baigs, ry�ausi paklausti:

� K� rei�kia pistis?

Ma�oji Raudonė atrodė nustebusi.

� Visos seserys �i�ia tai daro, o tu ne�inai?! Kiek laiko �ia gyveni?

� Mėnesį.

� Hmm� Jeigu mama neturėjo laiko tav�s pamokyti, tada a� tau paai�kinsiu, k� rei�kia pistis, � Ma�oji Raudonė patylėjo, paskui dėstė toliau: � �itaip sakoma, kai vyras įki�a t� savo daikt� į moterį.

Nenorėdama pasirodyti visi�ka nei�manėlė, supratingai nusi�ypsojau.

Ma�oji Raudonė įtariai į mane dirstelėjo.

� Siang Siang, tu tikrai tebesi skaisti?

� Skaisti?

� Mergina, kuri dar nė karto nesipiso, � Ma�oji Raudonė kalbėjo vis garsiau. � Siang Siang, kaip �ia yra, kad tu visi�kai nei�manai apie visus tuos dalykus? Ko motina mokė tave namie?

� Poezijos, literatūros�

� Na, gerai, �inau, kad apie penkis klasikos veikalus daug i�manai. Bet kaip �ia nutiko, kad ji niekados tau nepapasakojo apie mėnesin� raudon�j� klasik�?

Nieko neatsakiau.

� Siang Siang, � tarė ji, � k� tik tau sakiau: kai pisamasi, vyras įki�a t� savo daikt�, � ji paslaptingai �vilgtelėjo į mane, � turiu galvoje jo įrankį jang � į moters skylut� in.

� Bet kodėl vyras gali to norėti?

� Kodėl? Todėl, kad jam malonu tai daryti, �tai kodėl! Be to, tada ji gali turėti kūdikį, � ji padarė dar vien� pauz�, paskui susijaudinusi ai�kino toliau: � Tavo tėvas taip pat papiso tavo motin�, kad ji tave turėtų!

� Oi, ne! � įnirtingai paprie�taravau. � Mano tėvas buvo apsi�viet�s, gra�ių manierų ponas, taip �lyk��iai mano motinai jis nebūtų padar�s!

Kad ir kaip stengiausi, net lakiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad rafinuotas mano tėvas įki�a t� savo daikt� į eleganti�kos mano motinos skylut�.

� �inoma, padarė, � garsiai kaip varlė sukarkė Ma�oji Raudonė. � Jeigu nebūtų padar�s, i� kur, tavo manymu, tu atsiradai: gal tave rado �iuk�lių dė�ėje ar i�virtai i� akmens?

Ir �iuk�lių dė�ė, ir akmuo atėmė man �ad�. Ma�oji Raudonė varė toliau:

� Siang Siang, patikėk manim: tavo tėvai pisosi, kad turėtų tave. Galiu la�intis, jie tikriausiai pisosi smarkiai, be to, i�bandė visokias did�iausi� malonum� suteikian�ias padėtis ir be galo mėgavosi � antraip negalėjai gimti tokia gra�i!

� K� tai turi bendra su gro�iu?

� Jeigu du �monės pisasi mėgaudamiesi, vienas kitam jie perduoda nepaprastai ger� �i � tuomet visada atsiranda gra�ūs vaikai.

Įdėmiai pa�velgiau į menkai nuo bulvės tesiskiriantį Ma�osios Raudonės veid� � varlės akis, mopso nosį � ir vos neleptelėjau: �Vadinasi, tavo tėvai baisiai vienas kito nekentė�, bet pa�iu laiku susilaikiau.

Mat tada i�girdome laiptų apa�ioje Fang Rong bals�.

� K� judvi veikiate ten vir�uje � aptariate Konfucijaus veikalus? Tuoj pat lipkit �emyn!

Taip mūsų pokalbis baigėsi. Ma�oji Raudonė paskubomis padėjo man apsirengti kitais drabu�iais, paskui nulydėjo mane į pirm� auk�t�.

Eidama koridoriumi į valgom�jį, vos nenualpau nuo valgių kvapų. Tada pama�iau patiekalus: garintas �uvis, krevetes su �esnakų pada�u, krabus su imbierais ir lai�kiniais svogūnais, tro�kintus ungurius su kepintų �esnakų pada�u, triu�ių kojeles, elnių lie�uvius ir vė�lių sriub� � ir man net seilė i�tįso.

Fang Rong mostu nuvijo Ma��j� Raudon�, kitu paragino mane sėstis tarp jos ir Vu �iango.

Ji paglostė man plaukus.

� Matai, Siang Siang, jeigu gerai elgsiesi, visados gausi tokių gardumynų. O dabar valgyk ir gerk.

Juodu su Vu �iangu ėmė krauti valgius man į lėk�t� ir pilti vyn� į taur�.

� A�iū, mama ir tėti, � pasakiau, dabar nuo�ird�iai jausdamasi dėkinga.

Paskui rijau ir gėriau, kol vėl praradau s�mon�.

4

Pra�matnus susibūrimas

Pabuvusi tamsiajame kambaryje supratau, kad gyvenimas Persikų �iedų paviljone ne toks gra�us, kaip pasirodė. Be to, nors ir labai nenoromis, tapau moterimi. �iaip ar taip, ilgainiui taip įnikau į menų mokym�si � ir buvau tokia persigandusi � kad nem�s�iau apie savo ateitį. Kiekvien� savait� turėjau mokytis dainavimo, pipos, tapybos ir kaligrafijos � kasdien turėjau be poilsio lavintis penkias ar net �e�ias valandas.

Vien� kart� pasijutau tokia pervargusi, kad papra�iau mamos pertraukos. Mėsingame jos veide pasirodė pla�iausia �ypsena.

� Vaje, Siang Siang! � ji padau�ė kum��iu sau per krūtin�. � Manai, man nauda i� visų tų u�siėmimų?

Tada ji įrėmė riebų pir�t� man į kakt� ir stumtelėjo.

� Tau, kvailele, TAU! � jai teko patylėti, kol atgavo kvap�. � Palauk, kol tapsi į�ymi, � gal tada pajusi bent �iokį tokį dėkingum� mamai, kuri vertė tave mokytis visų tų dalykų!

I� visų meno pratybų man labiausiai patiko skambinti pipa � keturstyge liutnia. Man patiko ne vien malonus �io instrumento garsas, bet dar ir mano mokytoja Perlė. Su begaliniu pasitenkinimu stebėdavau, kaip ji palenkia smakr�, papu�ia lūpas ir liauni pir�tai lekioja vir� instrumento kaip drugeliai nuo �iedo prie �iedo. Be to, jos kambarys nepanė�ėjo į mano. Mane �avėjo �ilkinės u�uolaidos, siuvinėti patalai, tualetinis stalelis marmuro vir�umi, veidrodis auksuotais rėmais, puo�nus vakarieti�kas laikrodis ir gra�ių moterų paveikslai. Būdama pas j� akimis tirdavau visus tuos gra�ius daiktus, kartu mėgaudamasi sumi�usiais gėlių, smilkalų ir i�kvėpinto jos kūno aromatais.

Negana to, mane intrigavo stebuklinga Perlės galia: vyrai, j� pamat�, i� penkiasde�imties metrų atstumo pasijusdavo i�tro�k� ir �elmi�ki. Vos tik prie jos prisiartinus lyg katinams, letenomis mėginantiems sugriebti �uvį, jiems rūpėdavo paliesti j� � skruost�, rank�, �launį, krūtį.

Dėl daugybės pratybų dabar Persikų �ieduose neturėjau daug laiko galvoti apie savo �protet� ar pisim�si, kurį man apibūdino Ma�oji Raudonė.

Ta�iau nuo tos dienos Ma�oji Raudonė turėjo vykdyti toki� daugyb� paliepimų, kad kaskart nety�ia susitikusios koridoriuje ar kieme vis negalėdavome baigti pokalbio. Na, o Fang Rong, nors ir �adėjo netrukus ap�viesti mane apie pisim�si, vis nerado laiko, mat nuolatos plūdo seseris, stengėsi įsiteikti svarbiems sve�iams arba slap�ia d�iūgaudama vartė buhalterines knygas riebiais kaip de�ros pir�tais stumdydama skaitytuvų rutuliukus.

Ta�iau Persikų �iedų paviljone kartais man pavykdavo nugirsti pikanti�kų dalykėlių apie �i� paslaptį.

� Varge, kaip jis mano galintis į mane įeiti, kai tarp mudviejų mano protetė?!

� Ar tiesa, kad ma�asis jo brolis nupiep�s?

� Ar kada nors esi patyrusi pojūtį, kad dantų krap�tukas įkrito į �ulinį?

Nors dabar jau i�maniau �į bei t� apie t� pisim�si, daugeliu at�vilgių �is dalykas man vis dar buvo nesuprantamas. Ta�iau ko paklausti? Nėra ko nė sakyti, pasibaigus pipos pamokoms mėginau klausinėti Perlės, bet ji arba būdavo pavargusi, arba skubėdavo u�imti sve�io.

� Ak, Siang Siang, � atsipra�inėdavo ji, � mama pra�ė tave pamokyti, bet dabar a� tam nenusiteikusi.

Nenumaniau, ar ji i�ties tokia pervargusi ir u�siėmusi, ar tik nenori man pasakoti, bet mokyti mane j� paskyrė mama, todėl laikiau jos pareiga patenkinti mano smalsum� pisimosi klausimais.

Paskui nebeturėjau galimybės mėginti vėl klausinėti Perl�, nes visi Persikų �ieduose įniko ruo�tis Naujiesiems metams pagal Mėnulio kalendorių. Mama įsakė tarnams ir tarnaitėms numazgoti langus, i�plauti grindis ir i�blizginti baldus. Durys buvo nukabinėtos spalvingais �ibintais ir raudonais ritinėliais su u�ra�ais, turin�iais atne�ti laim�. Tarnai i�traukė raudon� u�tiesal�, i�siuvinėt� �imtu vaisių (ilgaam�i�kumui), ir juo u�dengė didel� alyvmed�io kėd� sve�ių priėmimo kambaryje. Kėdės kra�tai buvo suri�ti dviem bambuko lazdomis, simbolizuojan�iomis da�n� kilim� karjeros laiptais (mat bambukas � labai auk�tas augalas). Naujųjų i�vakarėse visi susėd� laukėme, kuris sve�ias atvyks pirmas � jis u�degs raudono drakono ir fenikso �vakes.

Pirm� Naujųjų metų dien� tarnai paleido fejerverkus i�lydėdami senuosius metus, sutikdami Naujuosius ir kad atbaidytų pikt�sias dvasias. Paviljono sve�ių, darbo ir pobūvių kambariuose netilo juokas, pok�tai ir gra�ūs linkėjimai. Mama su tė�iu nuvedė mus pasimelsti prie�ais visus dievus ir deives, paskui tetulė A Ping atne�ė keturis didelius sidabrinius padėklus su u�kand�iais. Kaip ir derėjo Naujaisiais, sve�iai dosniai i�laidavo: permokėjo u� valgį, ki�o arbatpinigius kiekvienam sutiktam ir lo�ė i� didelių sumų.

Sausio de�imt� suskai�iavau dovanų gautus pinigus, turin�ius atne�ti laim�, ir netvėriau d�iaugsmu: turėjau beveik de�imt sidabrinių monetų. Deja, jas bemat pasi�iupo mama. Girdi, s�skaitoms apmokėti. Nusiminusi nuėjau į virtuv� ie�koti Guigui, kad �is mane paguostų. �uniukas taip nud�iugo mane pamat�s, kad nustojo �lam�t�s valgių liku�ius, pakėlė snukutį ir ėmė vizginti uodeg�.

Paėmiau jį ant rankų ir pasitryniau veidu į �ilt�, pūkuot� kailį.

� Guigui, ar gra�iai elgeisi?

Jis pakinkavo galva, paskui aplai�ė man veid�, ir ant skruostų liko nebaigtos mėsos trupinėlių.

Po kelių dienų, kai Naujųjų metų mai�atis pagaliau nurimo, atėjau į Perlės kambarį mokytis groti pipa. Nustebau, kad Perlė ne taip kaip visada nebuvo i�sitraukusi instrumento. Atsisėdusi prie� veidrodį niūniuodama ka�koki� melodij� rūpestingai pie�tuku ved�iojo antakius. Ko ji �ia stengiasi dėl dviejų plony�ių brūk�nelių, u�uot derinusi keturias stygas?!

Kiek įmanydama maloniau nusi�ypsojau.

� Sese Perle, � nejaugi �iandien nebus pamokos?

Ji susiraukė ir smalsiai �vilgtelėjo į mano atvaizd� savo veidrodyje paauksuotais, įmantriai i�rai�ytais rėmais.

� Pamir�k pipos pamok�. �iandien vietoj jos pamokysiu tave kai ko kito.

Nespėjus man paklausti: �O kaip bus su pisimosi pamoka?�, ji prisimerkusi pa�velgė į mane įstabiomis įkypomis akimis.

� Girdėjau, prie� kurį laik� buvai u�rakinta tamsiajame kambaryje?

Linktelėjau.

� Tai ar i�mokai tamsiojo kambario pamok�?

Nesugalvojau, k� atsakyti, tad linktelėjau vėl.

� Kodėl pabėgai?

� I�lydėti motinos.

� Brangiai u� tai sumokėjai.

Toliau tylėjau.

� Kur ji i�vyko?

� Į budistų vienuolyn� Pekine.

Perlė taip pratrūko juoku, kad galop a�aros nusirito skruostais. Jos ranka sudrebėjo ir nupie�ė kreiv� brūk�nį vir� akies. Kai pagaliau apsiramino, i�sitraukusi �ilkin� nosin� i� po nefrito apyrankės nusi�luostė akis ir nusivalė antakį.

� Kas taip juokinga, sese Perle?

Ji pabarbeno raudonu nagu į mano atspindį veidrodyje.

� O tau nejuokinga? Tavo motina bus vienuolė, o tu � kek�ė?

� Bet a� nesu�

� Siang Siang, manai, tave �ia maitina, rengia ir moko menų �iaip sau? Manai, Persikų �iedų paviljonas � labdaros organizacija? O gal valstybės remiama menų studija? � Ji pabarbeno krumpliais man į kakt�. � Kuo grei�iau praregėsi, tuo geriau, supranti?

Ji nutilo ir i� naujo pary�kino antakį.

� �inai, kartais visai neblogai būti prostitute, ypa� jei i�garsėji ir susipa�įsti su �mogumi, kuris yra toks turtingas ir taip tave įsimyli, kad i�pirks ir pasiims į namus penkta ar �e�ta sugulove.

Ji pasisuko ir sugnybo man skruost� plony�iais pir�tais.

� Ar ai�ku, �liundryte?

Jau norėjau prie�tarauti, bet staiga prisiminiau motinos �od�ius:

Kaip įmanydama stenkis su visais sutarti, antraip neteksi stogo vir� galvos ir neturėsi nė skystos ry�ių ko�ės pilvui susi�ildyti.

Be to, jeigu ties� tau drebia kaip purvo sauj�, kas tau belieka � tik jį nuryti?

Taigi ko nespringdama nurijau seiles ir vargais negalais i�spaud�iau �ypsen�.

� Ai�ku, sese Perle.

Perlė vėl pa�iūrėjo į savo pudruot� veid� veidrodyje. Gra�i, sustingusi, ji panė�ėjo į dailiai i�rai�yt� statul� gailestingumo deivės Guan In, visados i�klausan�ios pagalbos �auksm�.

� Sese Perle, k� rei�kia pistis? � drėbtelėjau seniai rūpim� klausim�.

� Siang Siang! � ji metė į veidrodėlį man skirt� priekai�ting� �vilgsnį. � Tas �odis � be galo vulgarus!

� Bet �itaip sako mama ir Ma�oji Raudonė.

� �inau, a� irgi taip sakau, bet �is �odis tik suaugusiesiems, o ne tokioms ma�oms mergaitėms kaip tu.

� Sese Perle, bet a� nebe ma�a mergaitė � a� moteris!

� Nejaugi? � ji kilstelėjo vien� antakį. � Vadinasi, tu jau pisaisi, tiesa?

Jos �od�iai skaud�iai gėlė.

� Ne, �inoma, ne! � su�ukau.

Ji nusijuokė parodydama eil� lygių, baltų kaip perlai dantų.

� Na, gerai, kol kas tu dar nesipisai, ar ne? � Ji priekai�tingai pa�velgė į mane. � Siang Siang, u�uot sakiusi pistis, gal geriau sakyk �dangui susijungti su �eme�, �derinti in su jang� ar �mai�yti debesis su lietumi�.

Ji pamerkė man akį.

� Bet ko tu taip skubi su�inoti visus tuos dalykus � nejaugi negali sulaukti, kol būsi pisama kek�ė?

�įsyk laikiau lie�uvį u� dantų.

Perlė įsiteikiamai nusi�ypsojo.

� Nejaugi Ma�oji Raudonė dar nesakė tau, k� rei�kia pistis?

Nespėjus man atsakyti, Perlės i�rai�ka surimtėjo.

� �iaip ar taip, mama netrukus duos tau knygų apie slaptus �aidimus. Įdėmiai jas perskaityk, o jeigu kils klausimų, kreipkis į mane.

� O jūs turite tų knygų?

� Man jų nebereikia, � ji patap�nojo sau per galv�. � Jos visos �ia.

Ji vėl nusigr�ė į veidrodį ir ėmė krap�tinėtis, kol antakiai tapo pana�ūs į du plony�ius lapelius. Supratau, kad tai �enklas baigti pisimosi klausim�.

Dar ma�umėl� pary�kinusi antakius ji atsisuko ir pa�iūrėjo man tiesiai į akis.

� Siang Siang, �įvakar a� dalyvausiu dideliame pobūvyje, � ji gnybtelėjo man į smakr�. � Tau pasisekė, raganiuke: eisi su manimi.

Nustebau tai i�girdusi. Nemaniau, kad taip greitai būsiu kvie�iama į pobūvius.

� Sese Perle, kas mane pakvietė?

Staiga jos balse neliko nė kruopelės �ilumos.

� Labai turtingas verslininkas, � prisimerkusi tarė ji. � Tik nemanyk esanti tokia neatsispiriamai �avi, kad jis pakvietė tave į pasimatym�. Jis pakvietė mane, supranti? Tu tik eisi kartu.

Linktelėjau. Akys pritvinko a�arų, bet pasiry�au neleisti joms i�tryk�ti.

Pama�iusi, kad tuoj pravirksiu, Perlė vėl pra�neko �il�iau.

� Siang Siang, metas tau pradėti suprasti savo vert�. Ar �inai, kad jau esi ganėtinai garsi? �monės nuolat apie tave klausinėja: �Kas ta gra�i mergaitė su tomis �avingomis duobutėmis skruostuose?� Vienas net sakė: �Ji tokia gra�i � vien� dien� ji tikrai taps ming dzi!�

Ming dzi � gerbiama prostitutė. Įdomu, kaip tai atrodys?

Perlė pasitepė pa�astis kvepalais.

� Kvailele, kuo anks�iau tave pastebi, tuo geriau. Gyvenimas �ia trumpas � nė viena nesimėgausime jaunatve vis� am�inyb�.

Ji ėmė staipytis prie� veidrodį: pakėlė smakr�, nudelbė akis, apsilai�ė lūpas, kilstelėjo vien� petį, kad chalatas nusmuktų ir atidengtų glotni� balt� od�, pir�tais raudonai lakuotais nagais paglostė sau krūtį.

Paskui ėmė deklamuoti eilėra�tį:

� Kai gėlė pra�ysta, j� nuskink, nelauk, kol teliks nuoga �akelė.

Tada atsigr�ė į mane ir jausmingu balsu paklausė:

� Supranti �ias eiles, Siang Siang?

Linktelėjau, nes man buvo per daug liūdna, kad bū�iau galėjusi k� nors atsakyti.

Galiausiai Perlė baigė gra�intis, priėjo prie drabu�ių spintos ir nusivilko chalat�. A� aiktelėjau: ji buvo nuogutėlė!

Ji pamerkė man akį ir sukikeno.

� Dar nebuvai ma�iusi nuogo kūno?

Linktelėjau nenuleisdama akių nuo stand�ių jos krūtų, kiek atsiki�usio pilvo ir ve�laus tamsaus lopinėlio tarp baltų �launų � jis panė�ėjo į mano tapybos mokytojo pono Vu ry�ių popieriuje u�tėk�t� sodri� ra�alo dėm�.

Rodės, įdėmus mano �vilgsnis nė kiek netrikdo Perlės.

� Ver�iau prie jų priprask, Siang Siang, � tarė ji. � Nes � patikėk manimi � netrukus jų matysi iki valios. Tik �inok, � pa�aipiai pridūrė: � kūnai, kuriuos matysi ir kuriems įtikti mokysies, smarkiai skiriasi nuo mūsi�kių. Jie yra �ou nan�en!

Dvokian�ių vyrų.

Mudvi bemat pratrūkome nevaldomu juoku. T� akimirk� pamaniau, kad ji man labai, labai patinka.

�įvakar Perlė atrodė itin patraukli. Raudono �ilko suknia su i�siuvinėtu auksiniu feniksu taip stand�iai aptempė kūn�, kad atrodė, jog pauk�tis nutapytas jos odoje. Auk�ta palaidinės apykaklė apglėbė kakl� lyg vainiklapiai pumpur� � taip trok�tam� jos apvalain� veid�. Ilgi plaukai prie kaklo buvo suri�ti į laisv� kuodelį ir i�kvėpinti puo�niosios kvepenės �iedų aliejumi. �ukuosen� ji papuo�ė slyvų �iedais ir filigrani�ku auksiniu drugeliu. Kiek pra�iotos ir papūstos tamsiai raudonos jos lūpos, rodės, trok�ta sald�ios ka�kokio egzoti�ko eliksyro rasos. Paslaptingai �yb�iojo į dvi �alias akis pana�ūs nefrito auskarai.

� Sese Perle, jūs neapsakomai gra�i! � su�ukau uostydama nuo jos sklindan�ius kvepalus.

Ji meiliai įgnybo man į skruost�.

� A�iū, Siang Siang.

Jos akis aptraukė liūdesys.

� Gro�is � visa, k� mes turime, � atsiduso ji. � Jei nekalbėsime apie �avesį.

Netrukus jos nuotaika vėl pasikeitė: dabar ji �aismingai mane nu�iūrinėjo.

� Siang Siang, tu irgi labai gra�i �avalkytė. O dabar renkis.

I�traukusi i� drabu�ių spintos �ilkin� palaidinuk� ir kelnes padavė man.

� Gerai, � tarė, kai jas apsivilkau, � dabar padėsiu tau pasigra�inti.

Kai pagaliau buvome pasiruo�usios eiti, pa�iūrėjome į savo atvaizdus veidrodyje. Nustebau, nes atrod�iau visi�kai kitokia � ma�iausiai penkeriais metais vyresnė. �alia palaidinukė ir kelnės ro�iniais slyvų �iedais, nors laisvokos, labai gra�iai ant man�s atrodė � tarsi nuo liemens iki pat kojų ir rankų galiukų būtų pra�yd�s pavasaris. Pary�kintos ro�inio akių �e�ėlio ir juodo pie�tuko akys �vilgėjo ir �ėrėjo � anks�iau niekada nepastebėjau, kad jos tokios. �viesiai ruda pomada plaukus pavertė paslaptingu juodu veidrod�iu.

� Mudvi gra�ios, ar ne? � kaip katė sumurkė Perlė.

Buvau per daug susidrovėjusi ir susijaudinusi, kad k� nors atsaky�iau.

Perlė stvėrė nuo sofos kailinius ir vilnon� skraist�.

� O dabar eikime ir paleiskime į darb� savo �avesį! � su�uko, u�metė skraist� man ant pe�ių ir i�sitempė mane i� kambario.

Vos i�ėjusios pamatėme koridoriumi link mūsų atlekian�i� Fang Rong. Did�iulės jos krūtys po siuvinėta raudona palaidine kilnojosi it potvynio bangos.

� Paskubėk, Perle, ponas �anas dar negrį�o i� susirinkimo, bet automobilis jau laukia prie vartų. Mudu su tė�iu va�iuosime i� paskos kitu automobiliu.

Nelyginant nauj� klient� vertinanti būrėja mama ilgai mane ap�iūrinėjo niurnėdama:

� Ak, kokia gra�i! Vadinasi, mano senos, blausios akys vis dar a�trios kaip kaponė.

Prie�ais paviljon� laukė didelis juodas, �vilgantis automobilis. Mus pamat�s uniformuotas vairuotojas su kepure i�lipo ir atidarė dureles mūsų pusėje.

Kai mėginau įsirangyti į vidų, Perlė �iupo mane ir i�vilko lauk.

� Na, k� tu, Siang Siang! �itaip lipti be galo vulgaru! Stebėk mane.

Ji padėjo pasturgalį ant sėdynės, tada i� lėto įkėlė kojas. Pro suknelės praskiep� �ybtelėjo �launis.

� Sese Perle, � susijaudinusi suku�dėjau, kad nei�girstų vairuotojas, � a� ma�iau vis� jūsų �launį ir net kelnaites!

Man įlipus Perlė �iūrėdama į u�pakalinio vaizdo veidrodėlį taisėsi plaukus. Neatitraukdama akių nuo savo atspind�io ji tarė:

� �ia ir yra esmė, kvailele.

Automobilis pradėjo va�iuoti. Taip d�iaugiausi vykstanti į pobūvį, kad per vis� kelion� nei�tariau nė �od�io ir vis sukiojau akis stengdamasi pamatyti pro �alį bėgan�ius vaizdus.

Po daugybės posūkių automobilis sustojo prie�ais senovinį pastat� raudonomis �erpėmis dengtu stogu ir baltomis sienomis. Mudvi su Perle i�lipome ir nuėjome prie vartų. Vir� jų kaligrafi�kai buvo u�ra�yti keturi hieroglifai: BALTOSIOS GERVĖS NEMIRTINGOJO MENĖ.

� Kas yra nemirtingojo menė? � atsisukusi paklausiau Perlės.

� Daosistų �ventykla.

K� bendra prostitutės turi su daosistais ir �ventyklomis?!

Kai įėjome pro tamsiai raudonus vartus, nei�kentusi paklausiau:

� Sese Perle, kodėl �monės rengia pobūvį �ventykloje?

� Siang Siang, � Perlė priekai�tingai �vilgtelėjo į mane, � mes dalyvausime ypatingame pobūvyje � jadzi � pra�matniame susibūrime. �įvakar susipa�insi su daugybe svarbių ir garsių �monių: menininkų, mokslininkų, poetų, aktorių, auk�tų vald�ios pareigūnų. �iaip ar taip, tau pasisekė, kad buvai pakviesta, nes galėsi pradėti patirti menų skonį, � ji nutilo ir reik�mingai pa�iūrėjo į mane. � Ai�ku, jei nori būti ming dzi. Ar to nori?

Ne�inojau, k� atsakyti � �taip� ar �ne�. Gal viena ir kita. �Taip�, nes norė�iau būti gerbiama, �ne�, nes � nėra ko nė sakyti � man buvo �lyk�tu net vaizduotis save prostitute. Vis dėlto �inojau, kad tuodu �od�iai drauge rei�kia visi�kai kitk� negu skyriumi. Persikų �iedų paviljone skai�iau subtilius eilėra��ius ir ma�iau rafinuotus paveikslus, sukurtus moterų � tarp jų ir Perlės, � nusipelniusių �io titulo. I�silavinusių �monių jos buvo ne niekinamos, bet did�iai gerbiamos � ai�ku, dėl savo gro�io, bet dar labiau dėl gausių talentų ir nepriklausomos menininkių laikysenos.

Vis dar svarstydama, k� atsakyti � �taip� ar �ne�, � nustebau, kad mano galva prie� mano pa�ios vali� jau linksi kaip grūstuvėlis, besidau�antis į piest�.

Perlė suku�dėjo man į ausį:

� Ai�ku, bus ir nemandagių verslininkų bei nedorų �monių: policininkų, politikų ir net nusikalstamų gaujų narių.

Mus gaubė tyla, kol į�engėme į kiem�, kuriame ir vyko pobūvis.

Aiktelėjau.

Tokios gro�ybės kaip gyva nebuvau ma�iusi. U�uod�iau gard�ius maisto kvapus ir sald�ius smilkalų aromatus. Vėjyje blyk�iojo ant slyvų �akų sukabinti spalvingi įvairių formų ir dyd�ių �ibintai: �vilgantys persikų vaisiai sulig kūdikio galva; i� visų pusių mane stebintys triu�iai; �vytintis oran�inis karpis; risnojantis �irgas vėjo pa�iau�tais kar�iais; i�ties�s letenas auk�tyn sklendė ugnimi spjaudantis drakonas.

Ant kelių stalų buvo i�dėlioti ry�ių popieriaus lapai, teptukai, ra�alo akmenys4, arbatiniai su puodeliais ir lėk�telėmis, indai su vynu, padėklai ir lėk�tės su įvairiausiais u�kand�iais. Mudvi su Perle vaik�tinėjome �en ir ten, stebėdamos, kaip vienos seserys tapo, kitos deklamuoja eiles ar dainuoja arijas i� Pekino operos ar kunciui; dar kitos flirtavo su apsaugininkais ir tarnais. Mums einant pro �alį, kai kurie vyrai smalsiai mus nu�velgdavo ir nusi�ypsodavo. Akį traukė ant slyvų �iedų galiukų kabantys rasos la�eliai ir tvenkinyje plaukiojantys auksiniai karpiai.

Sve�ių vis gausėjo. Brangiais chalatais ir madingais kostiumais apsitais� vyrai atrodė pasipūt� ir net baisoki. Seserys atsiskleidė visu gra�umu: visos nepriekai�tingai pasida�iusios, lieknus kūnus pridengusios �ilkais, plaukus papuo�usios �vilgan�iais brangakmeniais. �velniomis rankomis jos tvarkė vandens pypkes, pildė taures, lygino sve�iams pomada i�teptus plaukus, tap�nojo per riebius �andus ir net tikrino i�sipūtusias jų ki�enes.

Tada mane ėmė grau�ti kaltė: vos penkiolika minu�ių i�buvusi �ioje nemirtingojo menėje, visi�kai pamir�au savo motin�. Dabar ji tikriausiai skurd�iame vienuolyne mu�a per medin� �uvį ir kalba sutras, siekdama man gero.

� Gra�u, tiesa? � Perlė gnybtelėjo man į alkūn� ir pa�adino i� apm�stymų. � Atėjome per anksti, tad pasigro�ėkime �ibintais, kol pasirodys mano svarbusis klientas � ponas �anas.

Ji nusivedė mane pro tarnaites, kurios dėliojo maist� ir gėrimus, priekabiai stebimos Fang Rong ir Vu �iango.

Perlė sustojo prie�ais didelį medį. Po �ibintais buvo prikabinta ry�ių popieriaus juostelių su kaligrafi�kais u�ra�ais.

Nespėjus pradėti jų skaityti, mano ausis pasiekė sidabrinis Perlės balselis.

� Siang Siang, ar �inai, kad �įvakar � juansiao, �ibintų �ventė?

Mane apėmė neapsakomas liūdesys. Nėra ko nė sakyti, �inojau, kas yra juansiao: �eimos susiėjimo �ventė. Bet mano tėvas jau buvo mir�s, o motina � u� pusantro tūkstan�io kilometrų. Praėjo jau keturi mėnesiai, o ji taip ir nedavė jokios �inios, nors buvo �adėjusi. Kaip likusi be artimųjų a� galėjau �v�sti �eimos �vent�? Lygiai prie� metus motina sutaisė skani� vakarien�, o tėtis pakabino mano mėgstamus pov� ir Mėnulio deiv� �ang E vaizduojan�ius �ibintus. Kai suvalgėme sald�ias spurgas, simbolizuojan�ias d�iugiai susirinkusi� �eim�, tėvai nusivedė mane į Ju sod� senamiestyje. Vaik�tinėjome po įvairius vaizdingus kampelius, gro�ėdamiesi �ibintais, fejerverkais, akrobatų, �onglierių ir liūtais apsirengusių �okėjų pasirodymais. Kai pavargome nuo viso to vaik��iojimo ir visų įdomybių, tėtis pavai�ino mus gatvės prekiautojo pilstoma kvapnia jazminų arbata.

Paskui nuėjome skaityti mįslių. Gerai literatūr� ir klasikos dalykus i�manantis tėtis sugebėdavo įminti beveik visas sunkias mįsles, tad laimėdavo daugyb� prizų. �tai kodėl a� irgi i�mokau gerai jas minti. Pernai jo laimėtas prizas buvo vėduoklė su u�ra�ytomis eilėmis:

Prie� metus per juansiao �ibintai �vietė skais�iai kaip saulė.

Kai mėnuo įkopė į med�ių vir�ūnes, įsimylėjėliai susitiko prieblandoje.

�įmet per juansiao mėnuo ir �ibintai tebe�vie�ia, tik niekur nematyti tų �monių,

kurie buvo pernai.

Visa, kas liko, � a�aros, vilgan�ios mano pavasarinio apdaro rankoves.

Tai buvo labai populiarios Sungų dinastijos poeto Oujang Siu eilės. Tėtis man paai�kino, kad nors i� pa�iūros eilės liūdnos, i� tikrųjų jų turinys d�iugus.

� Anks�iau moterims ir merginoms nebuvo leid�iama i�eiti i� namų ir vaik�tinėti vienoms. �is draudimas negaliodavo per juansiao �vent�, todėl i�tekėjusios moterys i�eidavo pasilinksminti, o merginos susitikdavo su mylimaisiais neva pasimėgauti �ibintais. Taigi eilėra�tis ragina elgtis laisvai ir rasti meil�, � tėtis �velniai paglostė man galv�. � Siang Siang, kai u�augsi, a� nesamdysiu pir�lio, kad i�rinktų tau vyr�. Galėsi pati ie�koti mylimo �mogaus.

Dabar, prisiminusi tėtį ir �ias eiles, pasijutau be galo liūdna. Gal jose i�ties buvo i�sakyta d�iugi mintis, kaip j� ai�kino tėtis, bet jis nepastebėjo, kad jos prana�avo ir bloga. �įmet �ibintai tebe�vietė, bet nebeliko nei tė�io, nei mamos � vien a�aros, vilgan�ios mano �ieminį drabu�į.

Matydama, kad tuoj apsiverksiu, Perlė nutaisė itin pla�i�, sald�i� �ypsen� � j� paprastai tausodavo auk�to rango klientams.

� Nenukabink nosies, Siang Siang! Pamėginkime įminti kelet� mįslių.

Nusi�luos�iau akis. Tylėdamos ėmėme skaityti mįsles. Kai jau buvau bepasakanti atsakym�, pajutau ant peties Perlės rank�. �alia jos stovėjo gerokai auk�tesnis u� j� kokių trisde�imties metų vyras � didelių, alkanų akių, auk�tos kaktos, kampuoto smakro; ilga ranka jis buvo apsivij�s siaur� Perlės liemenį.

Jis priki�o i�raudusį veid� prie skaistalais da�yto Perlės veido ir tarė:

� Ma�oji Perle, � i� balso galėjai pamanyti, kad jis k� tik prarijo ugnies kamuolį, � �inau, kad �įvakar turi palaikyti draugij� ponui �anui, bet iki tol ar negalėtum�

Perlė �iupo vėduokl�, i�skleidė ir ėmė įnirtingai ja mojuoti, �launimi stumdama jaunuolį į �alį.

� Nuo kada mūsų garsusis talentingasis tapytojas ėmė kreipti dėmesį į toki� negra�i� moterį kaip a�?

� K� tu, Perle, tu gra�iausia moteris, kuri� kada nors esu mat�s, mano sapnų karalienė.

Perlė pamojo ranka tarsi vydama jį �alin.

� Tada eikite numigti, o a� pasimatysiu su jumis vėliau � jūsų sapne.

Vyras atrodė netek�s �ado.

Perlė pamerkė man akį ir mostelėjo į jo pus�.

� Dziang Mou, leiskite pristatyti mano ma��j� sesut� Siang Siang, � tada ji pasisuko į mane ir įsakmiai tarė: � Siang Siang, pagerbk pon� Dziang�, garsiausi� �anchajaus portretinink�. Jeigu gra�iai elgsiesi, gal tau pasiseks ir vien� dien� jis panorės nutapyti tave ir �itaip labai i�garsins.

� Ar panorėsite? � paklausiau jusdama, kaip rausta skruostai.

� Jeigu lieps tavo sesuo, � atsakė Dziang Mou, nu�iūrinėdamas Perl� nuo galvos iki kojų.

Perlė toliau �neku�iavosi apie visokius niekus su ponu Dziangu, vis koketi�kai į jį �vilg�iodama ir �velniai paliesdama delnu ar pir�tais. Galop ka�k� �nap�telėjo jam į ausį ir mostu nuvijo; garsusis portretininkas lyg klusnus �uo nukiūtino į �alį.

Perlė pasisuko į mane.

� Siang Siang, gal pradėkime skaityti i� naujo?

Mano pasirinktas �ibintas vaizdavo gaidį. Ant jo kaligrafi�kai vadinamuoju bėgan�iuoju stiliumi5 buvo u�ra�yta mįslė:

Jo kūnas gali perplė�ti pilvus piktosioms dvasioms,

Alsuodamas jis riaumoja kaip griaustinis,

Jo garsas perplė�ia dangų ir drasko �em�,

Bet kai dar kart� pa�iūri, jis jau virt�s pelenų krūva. (daiktas)

� Fejerverkai! � su�ukau Perlei.

Ji atsigr�ė į mane ir pagyrė �vilgsniu.

� �aunuolė, Siang Siang. Dabar perskaityk �it�, � ji parodė į fenikso pavidalo �ibint�.

Veidas gra�us kaip pusmėnulis, ausys girdi menkiausi� gars� kaip pelėdos naktį.

De�imt tūkstan�ių rankų tiesiasi į de�imt tūkstan�ių neviltingų balsų. (veikėjas)

A� vėl d�iugiai su�ukau:

� Guan In, gailestingumo deivė! Ji i�klauso nelaimėlių raudas ir skuba į pagalb�!

Perlė pamerkė man akį.

� Puiku. Tu i�ties nuovoki, tiesa?

Ji parodė į lotoso pavidalo �ibint�.

� O kas �i�ia?

T� akimirk� or� sudrebino garsus driokstelėjimas.

� O, varge! � suspigo Perlė. � Į ka�k� �ovė!

� I� kur �inai?

� Tai nutinka ne pirm� kart�. Be galo siaubingas dalykas! Pa�iūrėkime, kam �į kart� pasisekė.

Ji �iupo mane u� rankos ir mes nuskubėjome ten, kur nuaidėjo garsas.

5

Pavasario Mėnesiena

Mudvi su Perle prasibrovėme pro lūkuriuojan�i� mini� ir i�si�iojome.

Į mane spoksojo liūdnos, mirksin�ios akys � tos pa�ios, kurios sekė kiekvien� mano �ingsnį i� bambukų giraitės.

Perlė atsiduso, tik i� balso neatrodė labai nusiminusi.

� �inojau, kad anks�iau ar vėliau Pavasario Mėnesienai atsitiks kas nors tokio.

I�tiesiau kakl�, kad geriau maty�iau. Liūdnų akių mergina dejuodama raitėsi ant �emės. I� rankos sunkėsi kraujas, raudonai da�ydamas �ali� jos suknelės rankov�.

� O, varge, reikia kviesti policij�! � su�ukau.

� Kas sakė kviesti policij�?! � ka�kas suriaumojo �iurk��iu balsu.

Pajutau, kad man tampo u� rankovės. Perlė a�triu kaip skustuvas �vilgsniu parodė, kad prik�s�iau lie�uvį.

Staiga vakaras tapo ledinis.

Or� sudrebino �iurk��iojo Balso juokas.

� Cha, cha, cha! Nejaugi kas nors �ia ne�ino, kad a� esu policijos vir�ininkas?

Pa�iūrėjau į balso pus� ir pama�iau bjauriausi� �mogų, kokį kada nors buvau regėjusi: tamsų, stambų vyr� kertuotu smakru, atsiki�usiu i� plataus �iurk��ių bruo�ų veido. Akių tebuvo ply�eliai, o lėliukės lakstė juose it pelės, įkliuvusios siaurame latake. Į stand�i� uniform� įspraustas kampuotas vi�tos �ūdo spalvos kūnas darė lavono įspūdį.

A� nustebau labiau u� visus: nė viena i� seserų ar tarnų, nei Fang Rong ar Vu �iangas, nei koks sve�ias nepasisiūlė padėti varg�ei merginai. Visi stovėjo ir tiek, tarsi jų kojos būtų įaugusios į �em�, tik sukiojo akis nuo Pavasario Mėnesienos prie policijos vir�ininko ir atgal.

Na, o tas baisuolis, rodės, ne �vilg�ioja į susirinkusiuosius, o be garso �audo į juos i� kulkosvaid�io, tad visi nudelbė akis į savo batus. Tada policijos vir�ininkas spjovė į Pavasario Mėnesien�; seilės i�ti�ko į visas puses ir sumirgėjo �ibintų �viesoje.

� Pisau tavo motin�, dvokianti �liundra! Nejaugi niekas tau nepaai�kino, kad policijos vir�ininkui nevalia atsakyti?! Ak, tu prasmirdusi �lyk�tyne!

Fang Rong nustūmė kitus į �alis, priėjo prie Pavasario Mėnesienos, bet tiesiog priblo�kė mane: u�uot pasisiūliusi padėti ar mėginusi paguosti, taip pat spjovė į j� � dar tū�mingiau negu tas įnir��s lavonas.

� Ak, tu vulgari, kvaila kale! Kiek kartų tau sakiau � niekados nesakyk �ne� kilmingiems mūsų sve�iams?!

Tada pasisuko į policijos vir�inink� taip pla�iai i�si�iepusi, kad a� i�sigandau, jog jos dantys neatlaikys ir i�lėks lauk.

� Labai atsipra�au, vir�ininke �e. Prisiekiu jums Budos, Guan In, dorybingojo Baltų Antakių dievo ir visų savo protėvių garbe, kad �itaip niekada daugiau neatsitiks!

Policijos �ulas dėbtelėjo į Fang Rong tarsi ketindamas nu�udyti �vilgsniu, nors mojuoti pistoletu irgi nenustojo.

� Tai �itaip mokai savo dukras?! Vaidinti damas, nors jos tėra kek�ės?!

Kurtinanti tyla. Fang Rong ir Vu �iangas puolė ant kelių ir ėmė lyg patrak� lankstytis.

� Atleiskite, vir�ininke �e, mes dėl visko kalti, � mamos balse ai�kiai jutai baim�. � Pri�adu: �įvakar mes mirtinai u�plaksime �it� �liundr�, kad gerai pamokytume!

Mama nenustojo atsipra�inėti, policijos vir�ininkas nenustojo putoti. Jis be perstojo keikėsi tirtėdamas visu kūnu, nenustygdamas ant ilgaauliais batais apautų kojų. Į mano pus� papūtė �altas vėjelis, ir mano �nerves pasiekė stiprus alkoholio dvokas.

Visi ir toliau tylėjo kaip �emė, dėmesingai laukdami, kas nutiks toliau. Mane apstulbino, kad kai kurios seserys stebėjo �į �iurpų vaizd� vos ne �ypsodamos � lyg koki� Pekino operos komedij�.

Vėsiame vakaro ore nuaidėjo tul�ingi policininko �od�iai:

� Pri�adėkit: plaksit �it� �avalk�, kol jai nusiners oda ir sutrupės kaulai. A� nejuokauju � supratot?!

Mama su tė�iu vienu balsu amtelėjo kaip �uniukai:

� Duodame jums �odį, vir�ininke!

Tamsiaveidis piktai suprunk�tė. Jo balsas perrė�ė tams� it kardas.

� �iūrėkit man! � Jis nukreipė pistolet� į dvi klūpan�ias �mogystas. � Jei to nepadarysit, tik� jūsų smegenys!

Pasigailėtinas duetas vėl vergi�kai sulinksėjo.

Staiga policijos vir�ininkas dreban�ia ranka nutaikė ginkl� Pavasario Mėnesienai į galv�. Minia aiktelėjo. Pavasario Mėnesiena u�simerkė. Kraujo klanas i� lėto nu�liau�ė �eme, tarsi būtų dar vienas nelaimingas gyvas padaras.

�iopliai smalsumu, jauduliu ir baime degan�iais veidais laukė vakaro kulminacijos � garsaus �pok�t�. Man �irdis vos nei��oko i� krūtinės.

T� akimirk�, visų nuostabai, Perlė prasibrovė į priekį prie policijos vir�ininko. Dvokiantis bjauraus veido vyras pasisuk�s įsmeigė į j� akis, dvejodamas � �auti ar ne.

Perlė apsilai�ė lūpas ir nutaisė meiliausi� �ypsen�.

� Ak, vir�ininke �e, � jos balsas buvo saldus, lyg i�tisas valandas būtų mirkiusi meduje, � ko nervintis dėl ka�kokios mergiotės? Ar k� tik nesakėte, kad ji dvokianti �liundra, prasmirdusi �lyk�tynė?

Vir�ininkas spyrė Pavasario Mėnesienai blausioje mėnulio �viesoje grėsmingai �vilgan�iu batu į petį.

� Taigi! Prasmirdusi �lyk�tynė! Netrukus būsi negyva, kale!

Pavasario Mėnesiena sudejavo.

� Jums neatrodo, kad ji neverta jūsų kulkos, vir�ininke? � skubėjo pridurti Perlė. � Be to, kam nervintis dėl ka�kokios �iuk�lės, kam be reikalo jaudrinti savo �i ir kenkti savo sveikatai? Tikrai neverta.

Pama�iusi, kad policininkas �iek tiek aprimo, ji i�drįso u�dėti deln� jam ant peties.

� Vir�ininke �e, juk atėjote �ionai pasilinksminti, o ne pykti, tiesa? Mums reikia, kad jaustumėtės laimingas � tada galėsite gerai rūpintis mūsų visuomene gindamas j� nuo visų negandų.

Ji pasisuko į susirinkusiuosius ir pamerkė akį.

� Tiesa?

Visi pritariamai sulinksėjo ir garsiai atsakė: �Taip!�

Perlė nuleido rank� ant pistoleto, paskui ėmė glostyti vir�ininkui deln� i� lėto kreipdama ginkl� atgal į dėkl�, o kai pistoletas į jį sulindo it gyvatė į savo land�, įsikibo ponui �e į parank�.

� Eime, vir�ininke �e, pamir�kime �it� padugn� ir ma�umėl� pasilinksminkime. Pavai�insiu jus taure �ampano arba, � Perlė pamerkė jam akį, � dar kuo nors � ko tik pageidausite.

Įsidr�sinusi ji palietė policijos vir�ininkui veid� � raudonai lakuoti jos nagai �iurpiai sublizgo gelsvoje �ibintų �viesoje.

� Prisiekiu: vynas i� Prancūzijos, jis glostys jums �irdį, kaip jums j� glosto teisingumas.

Ji �vilgsniu aprėpė mini�, paskui vėl pasisuko į vir�inink� ir apsilai�ė lūpas.

� Ir a� niekados nepasakysiu �ne� tokio auk�to rango klientui kaip jūs. Ne todėl, kad esu kvaila ar gudrauju, bet dėl tos paprastos prie�asties, kad negaliu sau leisti prabangos atstumti dorybing� �mogų!

� Puikūs �od�iai!

Minia paplojo katu�ių.

Galiausiai stulbinamai �ypsodama Perlė pakraipė liekn� liemenį ir nusivedė svirduliuojantį policijos vir�inink�.

Kai juodu dingo i� akių, susirinkusieji visi kaip vienas su palengvėjimu atsiduso. Tada keletas pasilenkė ap�iūrėti Pavasario Mėnesienos. Kraujas vis dar sunkėsi i� kulkos perdrėkstos rankos. Kai kurie �iūrėjo bejausmiais veidais, tarsi nusivyl� incidento atomazga � aukų nėra.

Fang Rong įsakė dviem apsaugininkams parve�ti varg�� mergin� į paviljon�.

Priėjau prie jos ir paklausiau:

� Mama, ar mums nereikėtų ve�ti jos į ligonin�?

Ji bjauriai į mane dėbtelėjo.

� Į ligonin�? Puikiai sumanei! O kas mokės? Tu? Na, gerai, jei mokėsi tu, nuve�ime j� į ligonin�

� Bet, mama, a� neturiu pinigų!

� A� irgi!

� Nesijaudink, Siang Siang, � įsiterpė Vu �iangas. � Papra�ysime savo �olininko j� i�gydyti. Taip bus gerokai pigiau.

� O jeigu�

� Jeigu ji mirs, � at�ovė mama, � vadinasi, tokia buvo jos lemtis. Jos negali pakeisti niekas � nei tu, nei a�, nei Guan In, nei Buda, nei joks gydytojas i� Vakarų, nei brangi ligoninė.

Fang Rong įnirtingai pamojo apsaugininkams.

� Tuoj pat ve�kite j� atgal!

Tada spjovė į Pavasario Mėnesien�.

� Prasmirdusi �lyk�tynė! Tu ne�i mums nelaimes!

Apsaugininkams i�ne�us Pavasario Mėnesien�, iki ausų i�si�iepusi Fang Rong pa�ėlusiai mostaguodama rankomis prane�ė seserims ir sve�iams:

� Nieko neatsitiko, viskas gerai! Dabar grį�kit į pobūvį ir linksminkitės!

�iopliai bemat i�siskirstė. Kai kurie sve�iai nuėjo gerti, kiti �iūrėjo, kaip ponas Vu demonstruoja kaligrafijos men�; dar kiti klausėsi dainuojan�ių ir į muzikos ritm� gundan�ių formų kūnus siūbuojan�ių seserų�

Nustebau ir pasidygėjau, kad �monės i�ties linksminasi, tarsi nieko neatsitiko.

Kadangi niekas nekreipė į mane dėmesio, nuėjusi atsisėdau ant suoliuko apsiraminti. Mintyse vis� laik� regėjau Pavasario Mėnesien� � liūdnas jos akis, skausmo kupin� veid�. Kas ji? Kaip ji atsidūrė Persikų �iedų paviljone? Ar jos tėvai tokie skurd�iai, kad turėjo parduoti j� į prostitucijos namus? Bet ji neatrodė neturtinga, antraip jos oda nebūtų buvusi tokia glotni ir gra�i. Gal jos tėvas nusikaltėlis kaip ir mano? O gal j� pagrobė koks banditas?

Ne�inau, kaip ilgai sėdėjau tokia apdujusi. Tada krūptelėjau � ka�kas tvojo man per petį. Atsigr�usi pama�iau vir� sav�s grėsming� Fang Rong veid�, o �alia jo ir rauk�lėt� vyri�kio veid�.

� Siang Siang, kas tau darosi?! Gal ne�inai, kad atėjai �ia dirbti, o ne ilsėtis?!

Bemat pa�okau ant kojų.

Mama pasisuko į Rauk�lėt�jį Senį.

� �iūrėkite, didysis pone Fungai, �ia mūsų garsioji Siang Siang. Jos veidas toks gra�us, kad u�temdo mėnulį ir daro gėd� gėlėms. Sutinkate?

Rauk�lėtasis Senis ap�iūrėjo mane taip pat įdėmiai, kaip mano motina rinkdamasi kiaulienos gabal� mūsų juansiao vakarienei.

� Nuostabu, tiesiog nuostabu! Ne veltui apie j� sklinda garsas, � niurnėjo jis glostydamas �erius ant skruosto kaulėtais pir�tais su ilgais nagais.

Mama įgnybo man į smakr� ir paliepė:

� Siang Siang, pla�iai nusi�ypsok did�iajam ponui Fungui.

� Didysis pone Fungai, ar matote tas duobutes? � Ji koketi�kai �vilgtelėjo į Rauk�lėt�jį Senį � nuo to jos �vilgsnio man net oda pa�iurpo. � Jos tokios �avios, kad įtrauks jus į save ir pamir�ite visus rūpes�ius, tiesa?

Rauk�lėtasis Senis pritariamai sulinksėjo, akimis glamonėdamas mane vis�.

� Tai jau tikrai, kaip mane gyv� matot.

� Didysis pone Fungai, � susijaudinusi dėstė toliau mama, � Siang Siang turi dar vien� puiki� savyb�.

� Tikrai? Koki�?

Mama nuleido bals�, kad labiau suintriguotų.

� Nuo Siang Siang sklinda be galo malonus aromatas, tarsi ji mistų vien gėlėmis.

Rauk�lėtasis Senis dabar tapo pana�us į buldog�. Jis pasilenkė prie pat man�s ir pauostė.

� Taip, ji i� tikro nuostabiai kvepia. Bet a� manau, kad tai tik kvepalai.

� Nieko pana�aus, didysis pone Fungai, � sukikeno Fang Rong. � Duodu jums �odį. Jeigu tai netiesa, galėsite atsiimti pinigus.

Ji pamerkė akį.

� Siang Siang dar nėra turėjusi nė vieno kliento, tai kas jai pirktų kvepalus?

� Gerai, nereikia ai�kinti, � tarė Rauk�lėtasis Senis ir ka�k� ku�telėjo mamai į ausį. �i sulinksėjo kaip prisukta.

Nugirdau tik jų pokalbio nuotrupas: ��vie�ias, rasotas persikas�, �galingasis imperatorius įtempia lank��, �tabletės, kad auksinis pistoletas niekados nenusvirtų� � bet į juodu be�iūrint man kūnas ėjo pagaugais ir degė �andai. Senis vėl ga�liai nu�velgė mane nuo galvos iki kojų, paskui nuo kojų iki galvos, ir abu pratrūko kvatoti.

Rauk�lėtajam Seniui pagaliau dingus, dingo ir mamos juokas. Dabar ji pasisuko į mane ir su�aibavo akimis.

� Siang Siang, kas tau pasidarė?! Ko �ia stovi kaip kvai�a � eik padėti!

Pobūvis u�sit�sė ilgai po vidurnak�io. Daugumai sve�ių i�siskirs�ius, ne�inia i� kur i�dygo Perlė ir mudvi drauge i�siruo�ėme grį�ti į Persikų �iedų paviljon�. Kai atsisėdome rik�os ve�imėlyje, pastebėjau, kad jos akys apsiblaususios, o veidas i�raud�s; jai i� burnos trenkė alkoholiu.

� Sese Perle, gerai jau�iatės?

� O, taip. Dėl man�s nesijaudink � man viskas gerai. Tiesiog neramu, kaip dabar laikosi Pavasario Mėnesiena. Varg�elė � tikiuosi, ji i�temps.

� O kur policijos vir�ininkas? � nedr�siai paklausiau.

� Jis buvo i�gėr�s, antraip Pavasario Mėnesiena būtų gavusi kulk� į galv� ir jau keliautų į Vakarų rojų. Paskui a� jį visi�kai nugird�iau, tad jo �utvė jį parsive�ė. Tikėkimės, ryte jis nieko neprisimins, antraip vis dar gali pridaryti bėdos.

� Ar jis labai svarbus asmuo?

Perlė sukikeno.

� Ar matei, kaip mosavo pistoletu? Jis � vietos despotas! Ar esi girdėjusi posakį: �Su kareiviu besigin�ijantis mokslininkas, net jeigu turi argumentų, neturi galimybės jų i�ai�kinti�?

Ji dėstė toliau:

� Todėl, kad kareivis ginkluotas pistoletu! Taigi jam nusispjaut į mokslininko argumentus � jis tiesiog ims ir jį nu�aus! � Ji pa�iūrėjo man tiesiai į akis. � Ir atmink, Siang Siang: mes net ne mokslininkės, mes � kek�ės.

T� naktį negalėjau u�migti, nes mano galvoje be perstojo sukosi Pavasario Mėnesienos vaizdas.

Kit� ryt� vos i�au�us pabeld�iau į Perlės duris ir i�girdau j� sakant man įeiti.

Vilkėdama chalatu, siuvinėtu auksiniais bijūnais, ji stovėjo �alia didelio mėlyno ir balto akvariumo � �ėrė auksines �uveles.

� Sese Perle, ar k� nors girdėjote apie Pavasario Mėnesien�? � priėjusi paklausiau.

� Ji tamsiajame kambaryje.

Ne�iūrėdama į mane Perlė toliau bėrė duonos trupinius į akvarium�.

Kurį laik� tylomis stebėjome plaukiojan�ias �uvis, paskui mostu pakvietė mane sėstis ant sofos.

Pasijutau keistai padėdama pasturgalį ant mink�tos aksomo pagalvėlės, kai Pavasario Mėnesiena kankinosi toje belangėje. Man kūnas ėjo pagaugais.

� Bet juk jinai su�eista � kodėl jie j� u�darė ten?

� Todėl, kad ji į�eidė policijos vir�inink�. Niekas negali sau to leisti. Jei taip pasielgi, pra�aisi kulkos į kakt�. Jai pasisekė, kad dabar guli tik tamsiajame kambaryje, o ne kapo duobėje.

� Manot, ji mirs?

� Manai, mama, investavusi į savo dukras pinigus, taip lengvai leid�ia joms mirti? Ai�ku, kad ne � juk bet kuri gyva duktė geriau u� negyv�. Jeigu kuri mirs, į j� investuoti pinigai bus i�mesti į naktipuodį. U�tat gyva duktė� Net jeigu ji subjaurota, mama vis dar gali parduoti j� į prast� kek�yn� ir susigr��inti dalį pinigų, nors vos kelias monetas, � Perlė patylėjo, paskui pridūrė: � �iaip ar taip, ji su�eista lengvai.

Perlė atsiduso.

� Tamsusis kambarys turi pamokyti bet kuri� neklusni� mergin�.

Kiek patylėjusi Perlė pra�neko vėl:

� Nekalbėkime apie nemalonius dalykus.

Ji atsistojo, priėjo prie alyvmed�io lovos ir i�traukė i� po jos pailg� daikt� brokato dėkle. I�ėmusi i� dėklo atsargiai padėjo jį ant stalo.

Ilgai jį ap�iūrinėjau, paskui paklausiau:

� Kas �ia?

� Kinas � septynstygė citra, � tyliai tarė ji pir�tais bėgiodama po jo stygas.

Lakuotas, perlamutro gabalėliais puo�tas med�io pavir�ius labai gra�iai �vilgėjo.

� Vadinasi, �iandien grosime juo?

Perlė sukikeno.

� Kvailele, manai, galima i�mokti skambinti �iuo instrumentu per dien�? Tam reikia daugyb� metų sunkiai dirbti. Noriu pagroti tau vien� kūrinį, � pridūrė emocijų kupinu balsu. � Jis vadinasi �Prisimenant sen� draug�.

� Jis skirtas� Pavasario Mėnesienai? � nedr�siai paklausiau.

� Ne, mano vyresniajai seseriai. Pavasario Mėnesiena tokia pat naivi kaip ji.

� Kur dabar jūsų sesuo?

Perlė nuleido mano klausim� negirdomis. Ji buvo tokia liūdna, kad susivald�iau ir nieko daugiau apie tai neklausinėjau. Pakei�iau tem�.

� Sese Perle, ar �inote, kaip Pavasario Mėnesiena atsidūrė Persikų �ieduose?

Glostydama brokato dėkl� Perlė atsiduso.

� Jos tėvas buvo pasiturintis pirklys. Kart� jam laivu gabenant brangias prekes i� �anchajaus į Honkong�, kilo audra ir paskandino laiv� su visomis prekėmis, jūreiviai ir jis pats �uvo. Taigi jos �eima visko neteko akimirksniu � tiesiogine prasme. Negana to, kadangi �eima nebuvo sumokėjusi draudimo, jai teko apmokėti visus nuostolius � ir u� prekes, kurios turėjo būti nugabentos į Honkong�, ir kompensacijas jūreivių na�lėms. Po brangių tėvo laidotuvių �eima nebeturėjo nė skatiko. Todėl tėvo sugulovės pardavė Pavasario Mėnesien�, kad galėtų apmokėti skolas.

Taigi Pavasario Mėnesiena akimirksniu i� padebesių buvo nublok�ta ant �emės. Ji buvo įpratusi, kad aplink j� �okinėtų tarnaitės, o dabar pati yra stumdoma. Girdėjau, kad turėjo labai malonų ir gra�ų su�adėtinį. Tad, ai�ku, pasidygėjo, kai tas �lyk�tus policijos vir�ininkas mėgino j� i�niekinti. Varg�elė: pirm� kart� dalyvavo pobūvyje ir pridarė tokių baisių nemalonumų.

Perlė įdėjo kin� į dėkl� ir įpylė mums abiem arbatos. Tylomis gurk�nojome.

Tada paklausiau:

� Nesuprantu, kodėl Pavasario Mėnesiena nuolatos mane stebėdavo i� bambukų giraitės.

Perlė pa�velgė man į akis.

� Ji pavydi tau gro�io, ypa� tų tavo duobu�ių skruostuose.

� Jinai taip jums sakė?

� Ne, bet a� matau. Vis u�klumpu j� mėginan�i� įtraukti skruostus, kad susidarytų duobu�ių iliuzija.

Perlė atsiduso.

� Varg�elė! Jai dar nereikia gulėti su klientais, bet kai reikės, vėl bus�

� Kas bus vėl?

� Nieko.

Po kurio laiko Perlė vėl i�traukė kin� i� brokato dėklo ir ėmė derinti. �velniai lie�iamos septynios stygos skleidė tylius, subtilius garsus � galėjai pamanyti, kad jos �nib�da dangaus paslaptis. Baigusi derinti stygas, Perlė kurį laik� meditavo, paskui pradėjo skambinti. Atrodė, kad melodijos pasakoja labai liūdn� istorij�. Apkerėta garsų įsivaizdavau, kaip liūdesio bangos �velniai ritasi po kambarį ir glosto mūsų su�eistas �irdis.

Dar pastebėjau kai k� netikėta � kaip persimainė Perlės veidas. Kai skambindama pipa ji energingai tampydavo stygas, visada atrodydavo pakilios nuotaikos, koketi�ka. Ilgi plaukai u�krisdavo ant veido ir plakdavosi it tamsios bangos, akys �ai�aruodavo lyg blyksin�ios �vaig�dės. U�tat grodama kinu ji visa susikaupdavo, veidas tapdavo pana�us į mokslininko � rimtas, ramus, pagarbus. Pir�tai, agresyviai gnaibydav� ir tampydav� pipos stygas, dabar be jokių pastangų sklandė ir pleveno ore: kaip laum�irgiai vir� upok�nio, palei pat vandenį nardan�ios kreg�dutės ar krintantys į bangas vainiklapiai.

Mintimis nuskriejau i� �io kambario, kur taip rafinuotai skambino Perlė, į ka�kokį tolim� kra�t�. Tarytum ma�iau tėtį � sėdėdamas bambukų giraitės paunksnėje jis savo smuiku grojo ka�koki� liūdn� melodij� ir kiek pa�aipiai man �ypsojosi.

Jai baigus groti, mudvi vienu metu atsidusome. Man buvo gaila, kad tokia nuostabi muzika turėjo baigtis.

Sugavau Perlės �vilgsnį.

� Sese Perle, kino garsas toks gra�us�

Ji smalsiai į mane pa�velgė.

� Tau �i muzika gra�i?

Sulinksėjau.

� Tu labai talentinga, Siang Siang. Retai mergaitei u�tenka į�valgos, kad įvertintų kino melodijas�

� Ar galite i�mokyti mane groti kinu?

Jos veidas apniuko.

� Ne.

Jos atsisakymas mane nustebino ir įskaudino.

� Bet� kodėl?

� Manau, kad tau reikia sutelkti dėmesį į pip�.

Nespėjus man paprie�tarauti, ji ai�kino toliau:

� Siang Siang, kinas nepadarys tav�s garsios ir populiarios, o pipa padarys.

� Kodėl? Ir kaip?

� Pipos tonas glaustas, o muzika melodinga, todėl bemat gali patraukti klientų dėmesį. O vien tam, kad gebėtum suprasti ir vertinti kin�, reikia lavintis daug metų � k� jau kalbėti apie gebėjim� groti juo, ir groti gerai. Mums, moterims, duota labai nedaug jaunystės ir gro�io metų, tad kai įvaldysi �į instrument�, viena ir kita jau būsi praradusi. Negana to: vargu ar bent vienas klientas bus toks i�silavin�s, kad įvertinų kino muzik� � ar tavo talent�.

� Sese Perle, � įdėmiai ap�iūrėjau glotnų, gra�ų jos veid�, � jūs nepraradote nei jaunystės, nei gro�io�

� Todėl, kad esu ne tokia kaip visos.

Norėjau pasakyti jai, kad a� irgi ne tokia kaip visos, bet ji i�sitraukusi nosin� jau valė instrument� � �velniai lyg mylim�jį.

� Dabar a� sugrosiu �Raud� u� Ilgųjų vartų�.

� Apie k� ji?

� Apie likimo nuskriaustos moters vargus.

6

Laiminga diena

Praleidau Persikų �iedų paviljone de�imt mėnesių, bet vis dar negavau jokio lai�ko i� mamos. I� prad�ių pykau ant jos: kaip ji galėjo u�mir�ti vienturt� dukr�?! Paskui ėmiau nerimauti: gal jai kas nors atsitiko? K� mano motinai padarė tos plikagalvės senmergės vienuolyne? Man buvo skaudu įsivaizduoti, kad motina skusta galva, paslėpusi liekn� kūn� po klaikiu pilku abitu, kiauras dienas nieko daugiau neveikia, tik niurna panosėje tekstus i� pageltusių sutrų, kurių niekas net nesupranta.

Norėjau susigr��inti motin� � su visais plaukais!

Kas vakar� baigusi darbus nusiimdavau motinos man pakabint� po kaklu Guan In medalion� ir laikydama jį prie� akis melsdavau deiv� saugoti j�, kad ir kur dabar būtų, ir priminti jai, kad para�ytų man lai�k�.

Vienintelė mano paguoda dabar buvo Guigui. �eriamas tokiais gardumynais sulig kiekviena diena jis ne tik augo, bet ir darėsi gra�esnis. Pradėjau jį visko mokyti: atne�ti daiktus, atsitūpti, purtyti ir linksėti galv�. Toks rubuilis, pūkuotu geltonu kailiu, jis kartais panė�ėdavo į besiridenantį �eme mėnulį. Kai tik paklusniai įvykdydavo mano paliepimus, nusivesdavau į virtuv� ir vėl �erdavau skanumynais. Atsidėkodamas u� dosnum� (klientų s�skaita), Guigui pakreipdavo riebų snukutį, smalsiai į mane pa�iūrėdavo, paskui aplai�ydavo man vis� veid�. Jis buvo toks mielas ir �velnus, kad man nepakildavo ranka jo bausti net kai prasi�engdavo.

Kart� jis nusi�lapino po altoriumi, kur stovėjo garbinamo Baltų Antakių dievo statula. A� taip persigandau, kad ko nei�me�iau �uniuko i� kambario, paskui puoliau �luostyti balos. Baltų Antakių dievas Persikų �iedų paviljone buvo labiausiai gerbiama dievybė: jis u�tikrino, kad pinigai plūs nepertraukiamu srautu ir kad nei�sisklaidys kerai, kuriais seserys ap�avėjo turtingus sve�ius. Jeigu mama būtų pama�iusi, kaip �unytis nusi�iurlino prie�ais Pinigų diev�, būtų jį primu�usi, galbūt net �iauriai.

Jau buvau bebaranti Guigui, bet jis panarino galv� ir ėmė ink��ioti įsmeig�s į mane dideles, jausmingas akis. Taigi, u�uot smarkiai sudro�usi jam per ma�� pasturgalį, paėmiau ant rankų ir pamėtėjau į or�!

Mudu su Guigui tapome neperskiriami. Melsdamasi Guan In, dabar pra�iau saugoti ne tik motin�, bet ir jį.

Vien� popiet� ne�inios dėl motinos slegiama �irdimi įslinkau į Perlės kambarį. Ji pusiausėda ant sofos skaitė ka�kokį �urnal�. �iūrėjau, kaip ji ima raudonai da�ytas arbūzų sėklas ir kiekvien� perskelia dantimis i�leisdama goslų pok�t. Tada ma�ytis jos lie�uvis it grobį pasistvėr�s drie�as suki�davo pailg� mink�tim� į burn�.

Man per�engus slenkstį ji i�spjovė luk�t� į �alsv� dubenėlį, pakėlė į mane akis ir nusi�ypsojo.

� Siang Siang, argi dabar neturėtum mokytis menų savo kambaryje?

� Sese Perle, ar galė�iau kai ko papra�yti?

� Eik�, sėsk �alia, � ji padėjo �urnal�. � Ko i� man�s nori?

� Pasiklausyti, kaip skambinate kinu �Prisimenant sen� draug�.

� Kodėl? Turi k� prisiminti?

� Savo motin�. A� jos pasiilgau, � atsakiau jausdama, kaip a�aros gelia akis.

Perlė ilgai į mane �iūrėjo, paskui dirstelėjo į laikrodį.

� Gerai. Dar turiu laiko, iki pasirodys mano sve�ias.

Ji atsistojo ir nuėjusi i�traukė i� palovio kin�. Rūpestingai nutraukė brokato dėkl�, padėjo instrument� ant stalo, u�degė smilkalus ir suderino septynias stygas. Tada u�grojo. Mane vėl apkerėjo ne vien muzika, bet ir jos pir�tų judesiai � grak�tūs kaip dangumi plaukiantys debesys. Klausantis, kaip i� po liaunų pir�tų liejasi melodijos, atrodė, kad visi mano rūpes�iai pranyksta.

Perlei baigus vėl maldavau j� i�mokyti mane skambinti kinu; ji vėl atsisakė.

� Pra�au jūsų, sese Perle, � pati i�girdau neviltį savo balse. � A� tik noriu i�mokti �Prisimenant sen� draug�, kad galė�iau j� skambinti ir galvoti apie savo mam�.

U�uot atsakiusi, ji tik nuleido akis ir ėmė ap�iūrinėti gėlėt� savo sijono ra�t�.

� Pra�au jūsų, sese Perle, � tik �i� vien� melodij�!

Ji pakėlė akis ir įdėmiai pa�velgė į mane.

� Vien� vienintel�!

I�kėliau vien� pir�t� ir be perstojo maldavau, kol jos veide lyg chrizantemos palaidinės audekle pra�ydo �ypsena.

� Na, gerai, raganiuke. Bet Siang Siang, pri�adėk man: saugosi �i� mudviejų paslaptį. Ar pri�adi?

Sulinksėjau galva it alkanas genys.

� O dabar grį�k į savo kambarį ir gerai apsiplauk.

� Sese Perle, bet juk jūs �adėjote i�mokyti mane skambinti kinu!

� Apsiplovimas � grojimo ritualo dalis. Paskui turi deginti smilkalus, kad i�valytum or�, ir medituoti, kad apvalytum mintis, � tik tada gali prisiliesti prie instrumento. Nieku gyvu neu�mir�k: grodama kinu ne tik muzikuoji, bet ir pa�įsti giliausias dangaus paslaptis.

I� nuostabos netekau �ado.

� Juk sakiau tau, kad bus sunku, � ai�kino ji toliau. � Ar vis dar nori mokytis?

� Taip, sese Perle!

� Gerai. Man patinka tavo ry�tas, � ji įdėmiai į mane dirstelėjo. � Anks�iau mokinė turėdavo gyventi su mokytoja ir jai patarnauti dvejus metus: virti arbat�, ruo�ti valgius, tvarkyti namus, masa�uoti skaudamus raumenis, ir tik tada galėdavo bent jau u�siminti apie pamokas. Tau pasisekė: atleid�iu tave nuo visų �itų pareigų. O dabar mar� praustis!

� A�iū, sese Perle! � d�iugiai suspigau ir nuskuod�iau prie durų.

� Atmink � �is instrumentas �ventas, � man pavymui su�uko ji. � Ir neu�mesk savo pipos!

Atsigr�iau.

� Neu�mesiu, sese Perle.

� Kai grį�i, i�mokysiu tave derinti kin� � ir savo mintis.

Nuo tos dienos slap�ia mokiausi skambinti �iuo garbinamu instrumentu. Kiekvienos pamokos prad�ioje kruop��iai derindavau septynias �ilkines stygas, vog�iomis dirs�iodama į Perl� ir trok�dama atrodyti ir groti taip pat gra�iai kaip ji. Lavindavausi, kol pir�tai imdavo kraujuoti ir nueidavo pūslėmis, o pe�iai nutirpdavo ir paskausdavo. Keista, bet liūdnos kino melodijos pripildydavo mano �irdį d�iaugsmo.

Nėra ko nė sakyti, nedrįsau u�mesti dainavimo, tapybos ar pipos. Perlė nuolatos mane įspėdavo: jei nesimokysiu kitų menų, nustos mokiusi mane groti kinu. Bet ji nerimavo be reikalo, nes viskas man sekėsi puikiai! Tapybos mokytojas � ponas Vu � taip d�iaugėsi mano talentu, kad apipylė mane dovanomis: visų dyd�ių teptukais, ra�alo akmenimis su i�rai�ytais keturių metų laikų vaizdais, ry�ių popieriumi, pagra�intu netikro aukso �vyneliais. Jis gyrė ir mano eilėra��ius: girdi, kai kurie jų tokie geri, kad galėtų būti panaudoti operos libretams. Jis prana�avo, kad a� greitai, labai greitai i�garsėsiu. Operos mokytojas � ponas Ma � tvirtino, kad mano balsas kaip lak�tingalos: toks �avingas, kad prikalbina saul� tekėti ir leistis. Bet jis pamalonindavo mane ir toliau nety�ia paliesdamas delnu vis� mano kūn�.

Pasklido garsas apie mano talentus. Kai kurie klientai pra�ė parodyti jiems mano tapytus paveikslus. Kiti sustodavo prie mano durų ir klausydavosi, kaip dainuoju. Treti dūsaudavo i� malonumo, kai gaudavo prog� pamatyti, kaip mano pir�tai i�darinėja akrobatikos pratimus su pipa. Mano eilėra��iai ėjo i� rankų į rankas ir buvo aptarinėjami lyg Li Daibo ar Du Fu6 kūriniai.

Vien� popiet�, kai mokiausi pipa groti �Pavasario mėnesien� vir� upės�, į mano kambarį įpuolė Fang Rong. Sudribo ant kėdės ir d�iugiai pū�kuodama ėmė mane nu�iūrinėti. Taip įdėmiai ir ilgai į mane spoksojo, kad pajutau raustanti.

� Kas nutiko, mama? � paklausiau padėdama instrument�.

Ji pa�oko nuo kėdės, priėjo prie veidrod�io ir pamojo man pasekti jos pavyzd�iu.

I� poliruoto pavir�iaus �velgė mudviejų atspind�iai. Mama �elmi�kai nusi�ypsojo ir pamerkė man akį.

� Siang Siang, �iūrėk, koki� gra�i� mergin� i� tav�s padariau, nors gyveni Persikų �iedų paviljone ma�iau kaip metai.

Ilgai �iūrėjau į savo atspindį ir pirm� kart� su ja sutikau. Bet man buvo gėda prisipa�inti, tad patylėjau.

Ji patar�ė man plaukus.

� �inai k�? �iandien atrodysi dar gra�iau, nes ve�uosi tave daryti �ukuosenos!

Atsisukusi į j� i�pū�iau akis.

� �ukuosenos?!

� Taip, dauguma merginų apie jas nėra nė girdėjusios ir juo labiau neturi joms pinigų. Taigi tau pasisekė!

Na, bet a� apie jas buvau girdėjusi.

� Norite pasakyti kaip� tų kino �vaig�d�ių?

Ai�ku, niekada nebuvau ma�iusi �tų kino �vaig�d�ių� ekrane � tik laikra��iuose ir �urnaluose, kurių tėtis parne�davo i� kariauninko namų.

� Būtent! Ar nori atrodyti kaip kino �vaig�dė?

Vėl pasisukau į veidrodį ir pama�iau, kad mano galva linksi kaip bevaikės moters, maldaujan�ios Guan In vyri�kos lyties kūdikėlio.

Buvo saulėta, kar�ta penktadienio popietė. Be man�s, Fang Rong daryti �ukuosenų paėmė dar dvi merginas. Viena, gosli ir labai kvailo elgesio, buvo vardu Nefrito Vaza, kita � mano nuostabai � Pavasario Mėnesiena. Apsid�iaugiau, kai mama pasodino mane į rik�os ve�imėlį su Pavasario Mėnesiena, o pati �alia pasisodino Nefrito Vaz�.

Pavasario Mėnesiena atrodė atitokusi po tos siaubingos nakties, o randas rankoje liko visai ma�ytis. Dabar pagaliau turėsiu prog� su visomis smulkmenomis pasikalbėti apie tamsųjį kambarėlį: apie t� baisi� smarv� ir �mi�inėjan�ias �iurkes. Gal net apie pisim�si. Bet galų gale mes tik vėpsojome į miesto kitapus turkio paviljono gyvenim�, mat retai tekdavo jo pamatyti. Negalėjome atitraukti akių nuo judraus Nankino bulvaro su jo garsiomis raudonomis ir geltonomis i�kabomis. Prisiminusios vien� ar kit� įdomyb�, vis rodėme pir�tu tai �en, tai ten.

Pavasario Mėnesiena parodė į pra�matnų pastat� ir i�did�iai tarė auk�tu balsu:

� �iūrėk, �Xing Xing� universalinė parduotuvė! �ia su tėvais eidavau apsipirkti.

I�tiesusi kakl� pama�iau tris tai tai vakarieti�kais drabu�iais, įdėmiai ap�iūrinėjan�ias prekes. U� jų apsikrovusios pirkinių mai�ais pėdino tarnaitės.

Kol a� �vilgsniu vertinau įmantri� auk�tuomenės damų veido kosmetik� ir brokato apdarus, Pavasario Mėnesienos pir�tas jau rodė į dar pra�matnesnį pastat� �alia �Xing Xing�, o jos balsas pakilo dar auk��iau:

� �iūrėk, �ia �Sincere� universalinė parduotuvė! Kart� tėtis nupirko man auksin� grandinėl� juvelyrinių dirbinių skyriuje tre�iame auk�te!

Ji susijaudinusi dėstė toliau:

� Tėvas dar vesdavosi mane į �Dangi�kos melodijos paviljon�� � kavin� po atviru dangumi ant �Wing On� universalinės parduotuvės stogo. I� ten matydavau vis� miest� � net bendrovės �China Peace� pastat�, vie�butį �International� ir hipodrom�!

Kai skubantis rik�a paliko u� nugaros dvi universalines parduotuves ir tris tai tai, tarp mudviejų stojo tyla.

Nenorėdama trikdyti jai min�ių, pasisukau ir stebėjau gatvės vaizdus.

Prekiautojas, pasidėj�s prie� save du krep�ius, visa gerkle ply�ojo:

� �vie�ia, kvapni kepta vi�ta! Jei ne kvapni � gr��insiu pinigus!

�alia jo senyva moteris pra�ė i�maldos garsiai dau�ydama galv� į �aligatvį.

Sudir�usio veido lak�tinių pardavėjas nuoga krūtine dau�ė į �alvarinį gong�, kad patrauktų praeivių dėmesį.

Svilinant saulei juodabarzdis policininkas indas su raudonu turbanu kaip pa�ėl�s mojavo lazdele reguliuodamas eism�. Veidu lyg juodasis sojų pada�as �liaugė prakaitas.

Tada pama�iau, kaip į saldainių parduotuv� įlekia du vaiku�iai, o jiems i� paskos įeina mylintys tėvai. I�vydus pla�iai besi�ypsan�ius tėvų veidus, man suspaudė �irdį sielvartas, sumi��s su kartėliu. Nuo tos dienos, kai mane atsive�ė į Persikų �iedų paviljon�, nors turėjau motin� ir dar kaip i� dangaus nukritusius �tėvus�, jau�iausi likusi na�laitė. I�ki�au galv� i� ve�imėlio, kad Pavasario Mėnesiena nematytų mano skruostais riedan�ių a�arų.

T� akimirk� net krūptelėjau i�girdusi prie ausies �ai�ų jos bals�:

� �iūrėk, Siang Siang, � Mali Pig For!

I�tempusi kakl�, kad pamaty�iau, nusi�luos�iau a�aras.

� Kas?

� Garsioji Holivudo kino �vaig�dė! �tai ten, �Pekino� teatro i�kaboje!

Tada pama�iau paveiksl�, vaizduojantį mil�ini�k� u�sienietės galv� garbanotais plaukais ir svajingu �vilgsniu. �alia jos buvo para�yti keli angli�ki �od�iai � veltui mėginau juos perskaityti. Pasisukau į Pavasario Mėnesien�.

� Ar gali perskaityti tas vi�tos �arnas?

� �inoma, � i�did�iai nusi�ypsojo jinai ir papūtusi lūpas kaip vi�ta �ikn� perskaitė: � �Varg�ė ma�oji turtuolė�.

� Oho! Kur i�mokai anglų kalbos?

� Tėvas samdydavo mums privatų mokytoj�, � ji patylėjo, paskui karalienės balsu paklausė: � Siang Siang, ar kada nors matei film�?

Graud�iai papur�iau galv�.

Jos veide nu�vito �ypsena.

� Tėvas vesdavosi mane į visus kino teatrus � �Pekin��, �Ambasad��, �Licėjų�. Jeigu turėsi prog� patekti į jų vidų, tikrai patirsi did�iulį įspūdį. Ten kaip rūmuose!

Pavasario Mėnesienos akyse su�vilgo a�aros. Nusukau �vilgsnį į ūkanoje skendin�ias miesto apybrė�as horizonte. Uosto įlankoje �vilpė laivas, lenkdamas kit�. Tre�ias tarsi �irklės be garso skrodė ry�kiai mėlynas bangas; Amerikos vėliava vir� jo plazdėjo vėjyje it ry�kiaspalvė suknelė.

Amerika! � suniurnėjau panosėje. Vyliausi, kad vien� gra�i� dien� galėsiu i�vykti i� �anchajaus ir pamatyti pasaulį, tokius kra�tus kaip Amerika, kur galbūt susitiksiu su �ia garsia, keista moterimi Mali Pig For.

Mūsų ve�imėlius pralenkė kiti du; basi rik�ų padai kėlė dulkių kamuolius.

Viskas kitapus Persikų �iedų buvo taip tikra, gyva� ta�iau pana�u į iliuzij�. Atrodė, kad gyvenimas � gilus, painus sapnas.

Jau ketinau pakalbinti Pavasario Mėnesien�, bet tada rik�a staiga sustojo, ir mes i� inercijos vos nei�kritome. Fang Rong sumokėjo dviem prakaitu �liaugiantiems rik�oms ir nutaisiusi diding� min� nusivedė mus į kirpykl�.

Jos sienos buvo nukabinėtos veidrod�iais, kelian�iais erdvės ir paslaptingumo pojūtį. Ant veidrod�ių buvo prilipdytos Kinijos kino �vaig�d�ių nuotraukos; visų �ukuosenos buvo vienodos: plaukai panė�ėjo į mėnesienoje �vilgan�ias bangas.

Mus pamat� keli vyrai persimet� per rank� rank�luostį atskubėjo pasisveikinti su Fang Rong. Vergi�kai jai lankstydamiesi, mus nu�iūrinėjo kaip vilkai. Kai atsisėdome, mama liepė kiekvienai mūsų padaryti kitoki� �ukuosen�.

Ji dūrė trumpu, storu pir�tu į Nefrito Vaz�.

� Ant jos kaktos � �lyk�tus apgamas, paslėpkite jį kirp�iukais, pana�iais į gluosnio svyruoklio �akas.

Tada pamojo į Pavasario Mėnesienos pus�.

� Jos veidas per daug apskritas, o kakta per �ema � paslėpkite visk� i�tisiniais kirp�iukais.

Galop pla�iai �ypsodamasi pasisuko į mane:

� �itai pasisekė � jai padarykite įspūding� �vaig�d�ių nusėto dangaus �ukuosen�.

Vajetau! Vos nepratrūkau juoktis i� d�iaugsmo. �vaig�d�ių nusėto dangaus �ukuosena! Ta�iau nespėjau pasimėgauti man suteikta garbe, nes trys kirpėjai, �ypsodami kaip savo darb� puikiai i�manantys meistrai, jau pradėjo �iau�ti mums plaukus įgudusiais pir�tais.

Trims vyrams prireikė daugiau negu valandos apkirpti ir i�trinkti mums plaukus bei padaryti �ukuosenas. �iūrėdamos viena į kit� veidrodyje pamatėme, kad Nefrito Vazai ant kaktos iki pat akies karo mink�tų plaukų sruoga, i�ties pana�i į gluosnio svyruoklio �akas. Pavasario Mėnesienos veidas atrodė kaip įrėmintas: i� �onų � lygūs plaukai, i� vir�aus � tankūs kirp�iukai; lyg įvykus stebuklui, jis atrodė nebe apskritas, o pailgas. A� pati nud�iugau pama�iusi, kad mano plaukai su�ukuoti atgal ir atidengia auk�t� kakt� bei pary�kina apvalain� veid�, kurių man daug kas pavydėjo. Negana to, plaukus puo�ė perlais �vytintis auksinis segtukas! Mano veidas pasikeitė. Staiga jis tapo kerintis� tarsi bū�iau tikra kino �vaig�dė, svajingai muzikai grojant pūsta suknele �okanti puo�nioje spindin�ių sietynų ap�viestoje pokylių salėje!

I� svaigulio mane pa�adino kūk�iojimas. Pasisukusi pama�iau įdėmų Pavasario Mėnesienos �vilgsnį. A�arotomis akimis ji, rodės, �iupinėja mano veid� � graud�iai kaip katė �uvies kaul�.

� Pavasario Mėnesiena, � giliai įkvėpusi mėginau klausti, � ko tu�

Or� sudrebino �iurk�tus mamos balsas.

� Pavasario Mėnesiena, liaukis! Nepavydėk kitoms! Turi būti dėkinga, kad ne tik esi gyva, bet dar ir turi mading� �ukuosen�, ir kad tavo veidas atrodo liesas, o ne pana�us į putli� bandel�!

Pavasario Mėnesiena bemat nu��iuvo. Tada mama paskubomis sumokėjo ir i�sivedė mus i� kirpyklos. �įsyk rik�ų ji nesamdė: did�iai mano nuostabai, nuginė judriausia Nankino bulvaro dalimi, pro kuri� neseniai prava�iavome rik�omis! Dar kart� nustebome, kai ji įsitempė mus į audinių parduotuv� ir parei�kė:

� Rinkitės patinkan�ias med�iagas, liepsiu visoms trims pasiūti i� jų kini�kus chalatus ir vakarieti�kas sukneles.

Tie dosnūs �od�iai i� jos lūpų mane dabar kerėjo nė kiek ne ma�iau negu kino muzika! Glausdama prie sav�s gėlėto atlaso rietimus, vos nealpau i� laimės. Nefrito Vaza i� susi�avėjimo be perstojo �ūk�iojo �Ojojoi!� ir �Ajajai!�, pir�tais braukydama per �ilko klostes, krintan�ias prie� mus visų vaivoryk�tės spalvų kriokliais.

U� pusvaland�io, kai pagaliau baigėme �vaistyti pinigus pirkiniams, mama �valiu balsu paklausė:

� Merginos, �itaip kar�ta � gal norėtumėte suvalgyti ledų ir kiek atsivėsinti prie� grį�tant?

Ledų?! Negalėjau patikėti gerai i�girdusi. Tėtis buvo jų ragav�s vos kart� � kariauninko namuose � ir man pasakojo, es� jie mink�ti it �ilkas ir saldūs it cukrus. Jie taip greitai tirpst� burnoje, kad turi lai�yti smarkiai nelyginant �aizd�.

Kelios akimirkos praėjo, kol visos trys suvokėme ger�j� �ini�, tada sutartinai su�ukome:

� Norim, mama!

Kaip gyva nesijau�iau tokia patenkinta kaip vaik�tinėdama tuo bulvaru su �vaig�d�ių nusėtu dangumi ant galvos, naujų suknelių vaizdais mintyse ir maloniai tirpstan�iais ledais burnoje. Mano lūpų kampu�iai vis rietėsi į vir�ų, nors ir kaip stengiausi jiems neleisti: praeiviai dar pamanys, kad i�protėjau, � �ypsausi pati sau!

Rafinuotai lai�iau ledus, stengdamasi kuo ilgiau mėgautis jų vėsos ir saldumo teikiama atgaiva, tuo pat metu ap�iūrinėdama spalvingas prekes parduotuvių vitrinose. Pastebėjau, kad mes irgi stebimos. Merginos pavyd�iai spoksojo į mus, stengdamosi nekikenti. Kai kurie vyrai laidė į mus ga�lius �vilgsnius, darbininkai pūtė �vilpukus. Pulkelis tai tai rodė į mus pir�tais raudonai lakuotais nagais ir pa�aipiai ku�dėjosi.

Pasisukau į Fang Rong ir paklausiau:

� Mama, kodėl tie �monės į mus spokso?

� Dukra mano, koks kvailas klausimas! � nutaisiusi imperatoriaus na�lės min� atsakė ji. � Kodėl? Ogi todėl, kad jie jums pavydi!

Ji parodė ranka į lies� skarmaluot� de�imtmet� mergait�, ant �aligatvio pra�an�i� i�maldos.

� Manai, kam nors ji gali atrodyti gra�i?

Tada dūrė pir�tu į pusam�� sukumpusi� tarnait�:

� Arba �ita?

Galiausiai parodė į negra�aus veido mergait� plok��ia krūtine, pardavinėjan�i� blynus nuo gatvės prekystalio:

� Arba �ita bambuko lazda?

Mama pratrūko juoku.

� Cha, cha, cha, mano �aviosios ma�osios brangenybės!

Ji nu��iuvo, nu�velgė visas tris ir įgnybo man į skruost�.

� Ypa� tu, Siang Siang, � greitai, labai greitai, visi neatitrauks nuo tav�s akių!

Jai tai pasakius, man i�ties ėmė rodytis, kad visų �vilgsniai įsmeigti į mane. Apdujusi, lyg sapne, uoliai lai�iau ledus mėgaudamasi greitai tirpstan�iu jų saldumu ir tikindama save, kad visa �i neregėta sėkmė man neprisisapnavo. Palie�iau Guan In medalion� ir mintyse pasimeld�iau, kad �i diena niekada nesibaigtų.

Besimėgaujant sald�iu k�sneliu ant lie�uvio, ka�kas staiga trinktelėjo į rank�. Nespėjus man susigaudyti, kas atsitiko, aplinkui kilo sambrūzdis, tartum kas būtų pajudin�s �ir�ių lizd�.

Lyg suskil�s gongas su�vangėjo mamos balsas, sudrebindamas or� aplink:

� Gaudykit t� vagi�ių!

Tik tada susigriebiau, kad nebeturiu ledų. Dabar juos purvinoje rankoje stipriai gniau�ė kaulėtas gal de�imties metų berniūk�tis. God�iai juos lai�ydamas jis mėgino perbėgti gatv�, u�tvindyt� �vilpian�ių pro �alį automobilių.

� Atsargiai! � su�ukau jam.

Mama metė į mane �udantį �vilgsnį ir tvojo per �vaig�d�ių nusėt� dangų.

� Gal i� proto i�sikraustei?! Nesupranti, kad tas vaiki��ias nusipelno būti partrenktas?!

Atsiradus tarpeliui �itame nepertraukiamame eismo sraute, berniukas �ovė į priekį; tuoj pat pasigirdo cypian�ių padangų, klaksonų, riksmų ir keiksmų kakofonija.

� O, varge! Jis palįs po ratais! � vėl suspigau.

Mama vėl metė į mane �udantį �vilgsnį ir su mūsų trijule nuskubėjo �iūrėti, kas atsitiko.

Pajutau did�iulį palengvėjim�: berniūk�tis po ratais nepalindo, jo net nepartrenkė. Bet atrodė, kad jo kojos įaugo į �em�, o veidas buvo toks perbal�s, tarsi jis k� tik būtų grį��s i� in � tamsos � pasaulio, ir dvasios vis dar laikytų jį įsikibusios į kojas, stengdamosi partempti atgal. Ledai i�ti�ko ant �emės ir sunkėsi į grindinį nelyginant iki baltumo i�g�sdintas kraujas.

I� automobilio i��oko vairuotojas ir nusispjovė.

� Ak, tu �uns i�pera, � kru�au a� tavo motinos dziundz�! Kit� kart� eidamas per gatv� apsidairyk!

Tai tar�s jis stumtelėjo nesusigaudantį berniuk� atgal ant �aligatvio. Prie� lipdamas į automobilį vairuotojas u�kriokė:

� Traukis i� kelio! A� va�iuoju paimti �anchajaus prekybos rūmų pirmininko!

Tada u�trenkė dureles ir nurūko. Sustoj� automobiliai vėl bemat pajudėjo.

Pavasario Mėnesiena suplojo delnais:

� Mama, jam nieko neatsitiko!

�įsyk jos galv� supurtė mamos antausis.

� Ko taip d�iaugiesi dėl �ito ma�ojo menkystos? Jį reikėjo sutrinti kaip malt� jautien�!

Tada, mano nuostabai, visu riebiu kūnu ji metėsi prie berniuko ir jį sugriebė. Fang Rong buvo stipri kaip bulius. Berniukas skery�iojosi liesutėmis rankomis ir kojomis, klykdamas kaip pjaunama vi�ta. Akimirksniu mus apspito keli chuliganai ir ėmė d�iugiai staugti:

� Taip, pasmauk t� ma��jį elget�!

� Tai bent! Moteris negyvai sumu� vyr�!

� Ei, ateikit nemokamai �iūrėti Pekino operos!

Kol jie stengėsi kuo smarkiau įpūsti �ios gatvės dramos ugnį, ne�inia i� kur i�dygo �viesiaplaukis kokių keturiasde�imties metų vyras baltu kostiumu. Jis priėjo prie tų besigrumdan�ių �mogystų ir raumeningomis rankomis perskyrė.

�ioplių minioje bemat stojo tyla. Visi neatplė�ė akių nuo u�sienie�io, laukdami, kokia linkme pakryps �i drama. Nustebau: u�uot ėmusi kar��iuotis ir i�keikusi �į jang guizi � u�sienio velni�7 � mama iki ausų i�si�iepė ir su ry�kiu akcentu angli�kai tarė:

� Atleiskite, pone, įvyko nesusipratimas.

Dar labiau nustebau, nes �barbaras� kuo gra�iausiai kini�kai paklausė:

� Kas atsitiko?

Mama irgi atsakė kini�kai, �iepdamasi vis labiau � atrodė, tuoj ply� ausys.

� Mei�i, mei�i.

Nieko, nieko.

� Nieko?

Tada rodydama ranka į vaikigalį įsiterpė Nefrito Vaza.

� Jis norėjo pavogti mano sesės Siang Siang ledus.

Vyras pasisuko į mane ir įdėmiai nu�velgė. Jo akys buvo du �viesiai mėlyni karoliukai � keistai �altos, bet raminan�ios � kaip pra�uv� mano ledai. Kai jau pajutau kaistant skruostus, jis atsigr�ė į berniūk�tį. Nors kepino saulė, driskius drebėjo.

� Labai alkanas?

Berniukas taip sulinksėjo, kad galva ko neatsiskyrė nuo kaklo.

� Motina serga ir mes trys dienos nieko neturėj� burnoj.

Visų nuostabai, svetim�alis nelabasis i�sitraukė odin� pinigin�, i�ėmė kelet� variokų ir padavė berniukui.

� Nupirk ko nors valgyti �eimai ir eik namo.

Berniukas stvėrė pinigėlius, puolė ant kelių, padau�ė galva į �aligatvį ir kaip pelė nurūko judriu bulvaru.

Nefrito Vaza netikėtai priėjo prie jo ir nusi�ypsojo.

� Pone, a�iū jums u� ger� �irdį. Pra�om apsilankyti mūsų paviljone.

Jis susirauk�s nu�velgė mus tris.

� Kuriame?

Mama labai susijaudino.

� Persikų �iedų, Si Malu, � įsiterpė ji.

U�uot atsak�s mamai, svetim�alis nelabasis pasisuko į mane ir ilgai �iūrėjo gerumu �vytin�iomis akimis, paskui netar�s nė �od�io nuėjo. Vienas kitas smalsuolis nusivyl�s nusikeikė, paskui visi greitai i�siskirstė.

Kad nesugadintume k� tik padarytų �ukuosenų, mama sustabdė taksi parve�ti mus į paviljon�. Vis� keli� man galvoje �mės�iojo tas perkar�s skarmaluotas berniukas perbalusiu veidu ir kaip jis parpuol�s ant kelių graud�iai lankstėsi u� kelias monetas. Staiga dingtelėjo, kaip man pasisekė: Persikų �ieduose turiu stog� vir� galvos, esu soti ir aprengta � u� dyk�! Tikriausiai pati to ne�inodama gyvenu rojuje!

Pasisukau į Fang Rong ir stengiausi nusi�ypsoti taip, kad lūpų kampu�iai pakiltų vir� �Dangi�kos melodijos� kavinės ant to auk�to pastato stogo.

� Mama, labai jums a�iū.

� Atsidėkok man elgdamasi kaip gera mergaitė, � ji i�si�iepė ir meiliai patap�nojo man per rank�.

Tada kreipėsi į mus tris:

� Jeigu gerai elgsitės, turėsite gra�iausius apdarus, gard�iausi� maist� ir nuostabiausias �ukuosenas pasaulyje. Bet jeigu ne � visos galų gale tapsite pana�ios į t� ma��jį alkan� valkat�, kuris vagia k�snį gatvėje ir kurį kada nors partrenks automobilis. Ar norite būti pana�ios į t� ma��jį �unsnukį, kuris netrukus virs malta jautiena?

� Ne! � su�ukome vienu balsu.

� Ar elgsitės gra�iai?

� Taip!

Laibi mūsų balseliai perskrodė or�. Mama paslaptingai nusi�ypsojo slėpdama savo veid� rik�os ve�imėlio �e�ėlyje.

7

Nefrito kotas ir aukso vartai

Kit� ryt� pabudusi jau�iausi ir laiminga, ir liūdna � laiminga, nes man nieko nestigo gyvenant Persikų �ieduose, liūdna, nes vis prisiminiau t� berniuk�. Įkrit� jo skruostai ir i�sprogusios akys prilipo mano galvoje kaip sraigės. Tada dar prisiminiau svetim�alį nelab�jį ir įdėmiai �velgian�ias į mane �viesiai mėlynas akis.

I�sitraukiau pip� ir pradėjau skambinti; nors ausis pasiekė saldus instrumento dūzgesys, mano mintys klajojo kitur. Netrukus akys pritvinko a�arų, jos nusirito skruostais ir pa�iro ant pipos, kol man ėmė rodytis, kad ji spokso į mane a�arų i�vagotu veidu. Prisiglaud�iau j� prie krūtinės įsivaizduodama, kad ji � mano jaunesnioji sesuo, perėmusi i� man�s visus jausmus, mintis, vis� mano liūdesį.

� Mama ir tėti, � kreipiausi į pip�, � pasiilgau jūsų abiejų. Kad ir kur dabar būtumėte, dėl man�s nesijaudinkite. Pri�adu: labai savimi rūpinsiuosi. Ir patikėkit manim: vien� gra�i� dien� tapsiu garsi, labai garsi!

Berdama savo monolog� staiga u� durų i�girdau kreb�dant.

� Guigui? Eik�!

�uniukas bemat įpuolė į kambarį. Padėjau pip� ir paėmiau jį ant rankų. Jis kaip pa�ėl�s ėmė lai�yti man veid�.

� Na, gerai, u�teks, neklau�ada. Ar �iandien gerai elgeisi?

Guigui pakreipė riebų snukutį, paskui ėmė kinkuoti ir ki�ti man leten� sveikintis.

� �aunuolis, � pasakiau glostydama jam kailį, � �inau, kad gra�iai elgiesi. I�alkai? Ar nori skanėstų?

Jis vėl sulinksėjo.

Jau buvau besivedanti jį į virtuv�, bet tada prasiskyrė karoliukų u�uolaida ir į kambarį įsiver�ė Fang Rong su dideliu garuojan�iu dubeniu ant padėklo. Į �alio �ilko chalat� įspraustas jos kūnas panė�ėjo į i�pampusius kiaulienos kukulius, įsuktus į riebaluotus lotoso lapus. Jai einant atrodė, kad riebalų klostės po apdaru pradeda perversm�. Jos u�pakalis buvo kaip tik reikiamo dyd�io keturioms sesėms �aisti madzong�. Vos susilaikiau nesukikenusi nuo to vaizdo.

Mama piktai dėbtelėjo į mudu su Guigui.

� Siang Siang, i�vesk �unį!

� Bet, mama�

� Liepiau jį i�vesti. O gal nori, kad jį i�spir�iau?

Mėginau jį i�vyti, bet jis neklausė � prisispaudė man prie kojos.

� I�stumk jį, ir gana! � u�riko mama.

Nenoromis paklusau.

� O dabar u�daryk duris ir eik� sėskis.

Man atsisėdus, ji metė �vilgsnį į mano pip� ir nutaisiusi kuo �velnesnį bals� tarė:

� Siang Siang, nustok kurį laik� groti ir pasrėbk tonizuojan�ios sriubos.

Nustebau: a� pati nuolatos pra�ydavau leisti pailsėti nuo meno pratybų. Ji nė karto neleido man atsikvėpti, o kad atne�tų man sriubos?!

� Kodėl?

� Kodėl? Tavo svarbiosios dienos proga, kvailele.

Ji atsargiai padėjo dubenį ant stalo ir bemat i�sitraukė kėd�. Kai didelis jos u�pakalis patogiai įsitaisė, Fang Rong pla�iai nusi�ypsojo.

� Netrukus su�inosi kodėl, dabar nieko daugiau neklausinėk. Valgyk �i� ypating� sriub�, kol dar kar�ta. Kai atau�, praras ger�sias savybes.

Ji pakėlė dubenį ir paki�usi man po nosimi pateliūskavo. Mano �nerves pasiekė sodrus aromatas. Atsargiai sriūbtelėjau.

� Labai skani. I� ko?

� Įvairios �olelės, daug acto ir geriausia juodųjų vi�tų mėsa. A Ping virė j� vis� dien�, � nė akimirkos nenustodama �ypsotis ai�kino mama.

Ji ap�iūrinėjo mane � kaip motina naujagimį, norėdama įsitikinti, kad neturi kokių apsigimimų, � kol nurijau paskutinį la��. Tada padėjo lėk�t� ant padėklo ir jį paėmusi i�ėjo i� kambario.

Pajutau, kaip po kūn� pasklinda �iluma, � tikriausiai sriuba darė tonizuojantį poveikį. Bet a� �inojau turinti svaresn� prie�astį: man pasisekė ir a� gyvenu Persikų �iedų paviljone!

T� akimirk�, mano nuostabai, į kambarį vėl įpuolė Fang Rong. �į kart� tė�kė ant stalo kelet� knygų.

� Matai, kokia a� i�sibla�kiusi? � sukikeno. � Pamir�au jas. Visas perskaityk ir pasirenk pirmajam savo sve�iui.

� Kokiam sve�iui? � paklausiau, bet mama jau spėjo pranykti it koks dūmų debesis.

Perme�iau akimis pavadinimus: �Margi gėlėto karo ra�tai�; �Slapti nefrito kambario receptai�; �Negra�ios mergaitės klasika�; �Tikro ugdymo romantika��

Paėmiau vien� į rankas, perver�iau puslapius, ir mano akys u�kliuvo u� tokių �od�ių:

Kai vyras ir moteris mylisi pirm� kart�, jie susilie�ia kūnais, susiglaud�ia lūpomis. Vyras �iulpia moteriai apatin� lūp�, jinai jam vir�utin�, ir juodu gard�iuojasi vienas kito seilėmis <�>. Tuomet pasklis tūkstantis kerų, pranyks �imtas negandų. Dabar moteris kaire ranka turi suimti vyro nefrito kot�, o vyras de�ine ranka glostyti moteriai nefrito vartus. �itaip vyras pajus in energij�, ir jo nefrito kotas susijaudins. Jis pakils auk�tai link dangaus nelyginant kalno vir�ūnė, mėginanti pasiekti Pauk��ių Tak�. Moteris pajunta jang energij� ir jos cinoberio ply�į sudrėkina skystis, tekantis �emyn lyg upė giliu slėniu. Dabar gali įvykti sueitis <�>.

Juodu gard�iuojasi vienas kito seilėmis?! O, varge! Apimta ka�kokio nesveiko susidomėjimo skai�iau toliau:

Dūriai � gilūs, negilūs, lėti, greiti, tiesūs, įstri�i, i� de�inės, i� kairės � priklauso nuo aplinkybių ir jiems visiems būdingi tam tikri savitumai. Lėtas dūris pana�us į pakliuvusio ant kabliuko karpio elgsen�. Greitas � į pauk��ių, plakan�ių sparnais, kai skrenda prie� vėj� <�>.

Cha! Tie dūriai nė i� tolo nepanė�ėjo į tuos, kuriuos rodydavo tėtis per kovos menų pratybas. Kas būtų jam atsitik�, jeigu kieno nors u�pultas jis būtų elg�sis kaip �karpis, pakliuv�s ant kabliuko�?!

Kai jau norėjau u� pilvo susiėmusi juoktis i� tų absurdi�kų posakių, mano dėmesį patraukė frazė �devyni būdai, kaip judinti nefrito kot��:

Pirma nefrito kotas stumiamas gilyn, paskui imamas traukyti pirmyn atgal pana�iai kaip pjūklas, tarsi mėginant atidaryti austr� ir i�traukti i� jos �vilgantį perl� <�>.

Suglumusi ir susinervinusi u�ver�iau knyg� ir giliai atsidusau. Perlė man buvo sakiusi, kad mama duos paskaityti knygų, bet nė neįsivaizdavau, kad jos bus tokios keistos, su daugybe tokių �od�ių kaip nefrito kotas, nefrito vartai, jang vir�ūnė, cinoberio ply�ys.

Pa�iūrėjau į vir�elį: �Meilės menas�, autorius � �mogus, pasivadin�s meistru Dong Siuandzi � Paslapting�ja Skyle. Paslaptingosios Skylės Meilės menas � be perstojo mėgavausi tais keistais skiemenimis ant lie�uvio, tarsi �itaip bū�iau patyrusi giliausi� vėjo ir mėnulio vie�patijos paslaptį.

Ta�iau dabar man atrodė, kad giedr� dangų galvoje aptraukė tamsūs debesys.

Juste jutau, kaip mano gyslomis teka kraujas. Skruostai u�kaito, burna perd�iūvo. �iupau knygas ir nubėgau iki pat Perlės kambario, bet jos ten neradau. Bla�kiausi �en ir ten, bet niekur ne�mėstelėjo jos �e�ėlis, nepajutau dvelktelin�ių jos kvepalų. Bėgdama koridoriumi į sod� tebegalvojau apie visus tuos keistus perskaitytus dalykus, kai staiga atsitrenkiau į ka�k� mink�ta ir gyva. Pakėlusi akis pama�iau grėsming� Fang Rong �vilgsnį.

� Siang Siang! � priekai�tingai su�uko ji. � Kur buvai? Visur tav�s ie�kojau. Eime!

Ji parsivedė mane į mano kambarį, įstūmė ir u�trenkė duris.

� Ar perskaitei tas knygas ir klasikos veikalus?

� Mama, � sukikenau, � klasikiniai veikalai tėra penki: �Pavasarių ir rudenų kronika�, �Poezijos knyga�, ��laman�ių lapų knyga��

� Gerai, u�teks! Baik �ia kvailai girtis! Ir kad daugiau nematy�iau tos patenkintos savimi �ypsenos tavo veide! �inai k�? Man nerūpi �Permainų knyga� � man rūpi vienintelė permaina: kai mano dukros u�dirba krūvas �laman�iųjų! Supratai?!

� Bet, mama, kaip galima u�dirbti pinigų skaitant �Negra�ios mergaitės klasik��?

Fang Rong tiriamai nu�iūrinėjo mane, ir jos akys lakstė kaip stikliniai �aidimo rutuliukai.

� Siang Siang, pasirodo, tu vis dėlto nesi tokia protinga, kaip atrodai!

Ji pasilenkė prie man�s ir nuleido bals�, tarsi atskleisdama did�iausi� visatos paslaptį.

� Ar �inai, kokia did�iausia tavo vertybė?

� Mano menininkės gabumai, � norėjau pridurti �ir mano gro�is�, bet nusprend�iau pasikuklinti.

Mama pamerkė akį.

� Ne! Tavo skaistybė, kvailele!

Ji metė į mane skvarbų �vilgsnį.

� Siang Siang, tav�s niekados nelietė joks vyras, tiesa?

� Ne, lietė.

Staiga ma�utės Fang Rong akutės virto ugnies kamuoliukais. Ji taip sugriebė mane u� palaidinės, kad vos neu�dusino.

� Kas, �liundryte?

� Velnias!

Ji paleido mane, tada kaltinamai dūrė pir�tu.

� �lyk�ti pasileidėle, tu pisaisi su savo tėvu!

Jos balsas dabar griaudėjo kaip perkūnas.

� Kai su juo miegojai, ar jis lietė tavo aukso vartus? Ar įki�o savo nefrito kot� į tavo cinoberio ply�į?

� Mama, kaip tik norėjau jūsų klausti apie aukso vartus, cinoberio ply�į ir�

Įsitemp� mamos veido raumenys staiga atsileido.

� Bet tu sakei, kad tėvas su tavim miegojo, � tu įsitikinusi, kad jis nieko tau nedarė?

� �inoma, darė: u�traukė antklod�, sekė man pasakas�

� Cha! Tai ir viskas, k� jis tau darė?

� Taip. Kai buvau ma�a, baisiai bijojau vaiduoklių, todėl nesiliaudavau verkti, kol tėtė ateidavo ir miegodavo su manimi.

� O kur tuo metu būdavo tavo mama?

� I�ėjusi į darb�.

� Naktį? Vadinasi, ji buvo kek�ė kaip ir tu?

� Ne! Tai buvo netrukus po to, kai tėtis susilau�ė koj�, � i�raudau ir ėmiau mik�ioti. � Jai teko dirbti� eee� naktinių aromatų surinkėja, kad galėtų apmokėti jo ligoninės s�skaitas.

Mama atlo�ė riebi� galv� ir nusijuokė tokiu paklaikusiu balsu, kad galėjai pamanyti, jog �aibas trenkė į jos juoko u�tvaras ir jas sudau�ė.

� Cha! Cha! Cha! Cha! Siang Siang, vos neapsimy�au i� baimės, kai papasakojai, kaip tavo tėvas su tavim miegodavo, o motina tuo metu rinkdavo �ūdus!

I� pyk�io ir pa�eminimo negalėjau i�tarti nė �od�io.

Ji ir toliau kvatojo lyg pami�ėlis, kurį vejasi girtuoklis. Laukdama, kol ji pagaliau u�si�iaups, pakei�iau tem�.

� Mama, jūs vis dar nepasakėte man, kas yra nefrito kotas, aukso vartai�

� Nenumanai, k� rei�kia tie dalykai? Nejaugi Perlė seniausiai viso to tau nepaai�kino?

� Ne.

Mama i�pūtė akis.

� Gyvatė! Tikrai nepaai�kino? Kvaila kek�yte, netrukus vyras atvers tau vainiklapius, o tu nenutuoki, kas yra nefrito kotas ir aukso vartai? Net jeigu Perlė tau nepaai�kino, nejaugi kitos sesės neminėjo tau �itų dalykų? Sakyk?

� Mama, bet juk a� neturiu laiko kalbėtis su sesėmis! Kasdien nuo ryto iki vakaro turiu mokytis menų ir vykdyti jūsų paliepimus!

� Gerai, gerai. U�teks tų tavo nes�monių. �iaip ar taip, netrukus su�inosi.

� Kaip?

� Kai neteksi skaistybės. Daug vyrų d�iaugsis galėdami sumokėti u� j� krūv� auksinių. Kai vyrai mylisi su gra�iomis jaunomis skaistuolėmis, jų nefrito kotai taip įsiaudrina, kad jie eina i� proto.

Ji pamerkė man akį.

� Po to jie atjaunėja ir sulaukia �ilos senatvės. Kai kurie praturtėja, kiti gauna auk�tas pareigas. O jeigu iki �iol juos persekiojo nelaimės, jos pranyksta.

Nieko neatsakiau.

Svajingai �ypsodama mama ai�kino toliau:

� Didysis ponas Fungas jau laimėjo var�ytuves dėl to, kas bus tavo datou ke, � ji parodė į apgam� ant savo kaktos. � Mano tre�ioji akis jau seniai man sakė, kad laimės jis, o ne kas kitas.

� Kokias var�ytuves, kas yra datou ke ir didysis ponas Fungas?

Mama sukikeno.

� Siang Siang, tariesi esanti protinga, bet i� tikrųjų esi ganėtinai kvaila. Datou ke � vyras, kuris pirmas paima �i i� tavo in. Tie seniai �ūtbūt trok�ta gauti tavo jaunatvi�kos in energijos. Jeigu vyrui pavyksta turėti tris �imtus mergelių, atgauna visk�: dantis, juodus plaukus, gyvybingum�.

� O, tada a� irgi norė�iau gauti in energijos, kai pasensiu.

Mama nusijuokė � net odos klostės ant veido sutirtėjo.

� Be abejo, Siang Siang. �tai kodėl retkar�iais pas mus ateina senos lesbietės ir pra�o skaistuolių.

� Lesbietės?

Mama pamerkė akį.

� Jos vadinamos veidrod�ius trinan�iomis mergaitėmis. Mat tam, kad prarastų savo siel�, dvi moterys tegali trinti plok��ias kaip veidrodis in dalis viena į kit�.

� Prarastų savo siel�? Norite pasakyti, jos mir�ta?

� Siang Siang, man įgriso tavo kvailumas! � u�kriokė mama, bet netrukus �elmi�kai �yptelėjo. � Bet a� įsitikinusi, kad did�iajam ponui Fungui tu neįgrisi.

� Kas yra didysis ponas Fungas?

� Matei jį pobūvyje.

� Kalbate apie t� baisiai rauk�lėt�, mir�tantį senį?

� Siang Siang, kaip tau lie�uvis apsiver�ia kalbėti tokias �lyk�tynes?! � Ji dėbtelėjo į mane taip piktai, kad net apgamas kaktoje grėsmingai krustelėjo. � Jis jau sumokėjo did�iul� sum� u� tavo pirm�j� naktį. Taigi ver�iau padaryk jį laiming�. Antraip�

Ji treptelėjo koja.

Man plaukai pasi�iau�ė. Rodės, jau�iu, kaip visu mano kūnu �liau�ia �imtai gli�ių padarų, o jiems i� paskos � didysis ponas Fungas.

Mama reik�mingai nusi�ypsojo.

� Siang Siang, kas tau, tokiai gudriai, labiau patiktų � jei ant tav�s ropotų pulkas �lyk��ių �iurkių ar tik vienas didysis ponas Fungas?

� �inoma, vienas didysis ponas Fungas!

� Na ir puiku. Matai � kai tik gra�iai elgiesi, gauni ko nori, � ji patap�nojo man per vir�ugalvį, paskui ėmė lenkti storus, trumpus pir�tus: � gra�ius apdarus, gard�ių valgių, nauj� �ukuosen�, ledų, o dabar didįjį pon� Fung� su visomis senatvės rauk�lėmis, cha, cha, cha!

I� prad�ių mama ko neu�duso nuo savo pami�ėli�ko juoko, bet paskui staiga nutilo ir taip dėbtelėjo į mane, kad kraujas sustingo gyslose.

� O dabar nusivilk visus drabu�ius, Siang Siang!

� K�?

� Gal staiga apkurtai? Liepiau nusivilkti visus drabu�ius! Tuoj pat! � Ji pa�iūrėjo į mane primerkusi tas �iurki�kas akutes. � Daryk, kas liepiama, � o gal nori, kad a� tave i�reng�iau?!

Pradėjau nusirenginėti.

Fang Rong ėjo aplink mane tai �en tai ten bakstelėdama ar įgnybdama, tarsi rinktųsi kiaulienos gabal� vakarienei. Dar kiek pabaksnojusi ir pagnaibiusi linktelėjo, ir jos veide pasirodė patenkinta �ypsena.

� Hm, � numykė lyg kalbėdama su savimi, � didysis ponas Fungas tikriausiai ai�kiaregys, kad �itiek suplojo u� trylikamet�.

T� akimirk� atsidarė durys ir į kambarį įėjo Vu �iangas. Ma�inaliai griebiau drabu�ius norėdama paslėpti savo nuogum�.

� Palik juos ant grindų! Tegul tave ap�iūri tėtis!

Pasijutau baisiausiai pa�eminta; akys pritvinko a�arų. Drabu�iai nukrito ant grindų ir gulėjo lyg sukniub�s �mogus.

Prie pat ausies sugriaudėjo mamos balsas:

� Ko taip gėdijiesi?! �ia juk tik tavo tėtis. Argi k� tik man nesakei, kad miegojai su savo tėvu? Dabar stovėk ramiai ir leisk tė�iui tave ap�iūrėti.

Nudelbiau akis į savo kojų pir�tus, kad nesutik�iau skvarbaus Vu �iango �vilgsnio, bet vis tiek jutau, kaip jis drasko mane vis� alkanomis akimis. Ėmiau tirtėti ir apsiglėbiau per krūtin�.

Vu �iangas atitraukė mano rankas. Jo akys nukrypo į mano spenelius ir jis lip�niu balsu tarė:

� Nesijaudink, Siang Siang. Anks�iau ar vėliau visos mergaitės tampa moterimis.

Nuo jo delno, u�dėto ant nuogo mano peties, sklido �iluma.

� Neverta apsimetinėti dama, kai būsi kek�ė.

Fang Rong nusi�ypsojo.

� Elkis �velniai, Vu �iangai, ji tik ma�a skaistuolė.

Tėtė pra�iojo lūpas ir parodė lygius, baltus dantis.

� Taip, tu teisi � tik ma�a skaistuolė.

Vis dar �ypsodamas jis ne i� karto atsisuko į �mon�.

� Na, k� manai?

Mama pagyrė linksėdama galv�.

� Gerai, viskas kaip reikiant: kaulai smulkūs, oda lygi, kūnas mink�tas.

Tėtė patar�ė man plaukus ir pridūrė:

� Be to, mink�ti, �velnūs kaip �ilkas juodi plaukai.

Tada palietė mano gaktos plaukus.

� �itoj vietoj irgi �velnūs ir �vilgūs.

Mama piktai į jį dėbtelėjo.

� Pati matau.

� Taip, be abejo, be abejo, � linktelėjo Vu �iangas.

Stojo mirtina tyla; paskui varstomas ledinio mamos �vilgsnio tėtė atsipra�ė ir i�ėjo.

Mama tarė:

� Apsirenk.

Paklusau. Ji vėl reik�mingai į mane pa�iūrėjo.

� Siang Siang, būtum nepaprastai patraukli mergelė, jei ne vienas dalykas.

� Koks?

� �tai ir vėl! Per daug klausinėji! Skaistuolė turi būti nuolanki ir �velni. Prie� susitikdama su did�iuoju ponu Fungu ver�iau i�mok gra�iai elgtis. Dabar eik pas Perl� � tegul papasakoja tau, kaip u�dirbsi krūv� pinigų, jei būsi meili ir �velni nefrito kotui, be to, patirsi begalinių malonumų.

Ji pamerkė akį.

� Perlė � tikra miegamojo paslap�ių �inovė. Cha, cha, cha!

Tai tarusi paėmė knygas, įspraudė man į glėbį ir stumtelėjo durų link.

Perlė gra�inosi prie� veidrodį. Kai u�dariau duris, ji įsmeigė akis man į plaukus ir su�uko:

� Siang Siang, atrodai labai gra�i! � Ji patap�nojo per �alia stovin�i� kėd�. � Eik�, sėskis prie man�s.

Stojo ilga tyla � vis� t� laik� ji veidrodyje spoksojo į mano plaukus.

� Sese Perle, jums nepatinka mano naujoji �ukuosena?

Perlė neatsakė į mano klausim�; jos i�rai�ka tapo liūdna ir rimta.

� Ar mama dar nupirko tau ledų, pavalgydino sriuba, o paskui parodė tas keistas knygas?

Linktelėjau.

� Siang Siang, tu netrukus pisiesi su vyru!

� Ne, nesipisiu!

� Mano ma�oji sese, kodėl, tavo manymu, jie elgiasi su tavim kaip su princese?

� Manau, todėl� todėl, kad man pasisekė, ir tiek.

� Sakai, pasisekė? � nusi�aipė ji. � Jeigu �iame kek�yne būtų bent la�elis sėkmės, mes visos būtume princesės, o ne prostitutės. Deja, deja: tu būsi tikra kek�ė, supranti? Ar nori, kad visk� tau i�dėsty�iau su smulkmenomis?

Tyla kambaryje tiesiog slėgė.

� �itos, � ji �iupo knygas man i� rankų ir metė ant stalo, � turi parengti tave i� mergaitės virsti moterimi.

Ji nutilo ir kar�iai į mane �vilgtelėjo.

� Arba i� dorybingos moters paskutine �liundra.

Ji paėmė vien� i� knygų ir pervertė puslapius su iliustracijomis.

� Jeigu i�nagrinėsi visas �ias padėtis ir gerai jas i�moksi, tai padės tau įgyti reputacij� � toki� neregėt� reputacij�, kad vyrai mokės kelias sidabrines monetas vien u� tai, kad galėtų uostyti nuo tavo kūno sklindantį gardų aromat�, ir daugyb� auksinių, kad jo paragautų!

Man ėmė trūkti oro; nenorėjau pa�iūrėti į akis tiesai, kurios taip u�sispyrusiai vengiau.

� Siang Siang, � Perlė patap�nojo man per galv�, � neverta per daug jaudintis � i�mok, ir tiek, gerai? A� esu �alia ir tau padėsiu.

Linktelėjau ir i�spaud�iau kar�i� �ypsen�.

� Gerai. Pamok� pradėsime dabar, � ji pamerkė akį. � Yra toks posakis: �Mirsi po bijūnų lysve � būsi i�tvirk�s vaiduoklis.� Jo reik�mė tokia: moteris gali padaryti vyr� tokį laiming�, kad jis mielai sutiks mirti su ja mylėdamasis.

Tylėjau stengdamasi suvokti, k� ji norėjo pasakyti.

Paskui ji ėmė man ai�kinti tokius �od�ius kaip raudonas perlas, pipos stygos, slidūs lak�tiniai ir visas tas keistas metaforas: perskelti arbūz� ir paragauti jo sul�ių; nefrito kotas sulenda į aukso vartus; in syvai tryk�ta kaip �altinis�

Pamokai baigiantis ėmiau su nuolankia baime �iūrėti į Perl�, taip puikiai i�manan�i� tuos painius dalykus, bet pasijutau visi�kai i�sekusi.

Staiga Perlė su�uko:

� Velnias! Siang Siang, turiu u�imti vien� didelį �ul�. Gal eik ir pasimokyk, grį�i pas mane rytoj.

Man priėjus prie durų, ji pa�aukė mane vardu.

Atsigr�usi pama�iau liūdn� jos veid�.

� Siang Siang, tu man labai patinki, � ji patylėjo, paskui pridūrė: � Ver�iau i�naudok paskutin� galimyb� pasid�iaugti savo mergyste�

Ne�inojau, k� atsakyti.

� Kodėl tau nenuėjus pasilinksminti su Pavasario Mėnesiena?

� Bet jeigu su�inos mama�

� Nesijaudink. Neabejoju, kad didysis ponas Fungas jau sumokėjo u� tave did�iul� sum�. Taigi ji bus gerai nusiteikusi ir labai ant tav�s nerūstaus. Eik ir pasilinksmink sode prie �ventyklos.

Ta�iau a� buvau girdėjusi, kad tame sode rodosi vaiduokliai seserų, kurios savo noru pasitraukė i� gyvenimo! Nėra ko nė sakyti, niekas nedrįso klausti mamos, ar tai tiesa. Atsigr�iau klausti Perlės, bet ji jau buvo u�dariusi duris.

8

Vaiduoklių sodas

Atidariau Pavasario Mėnesienos kambario duris ir įėjau. Ji sėdėjo ant lovos, aplink buvo i�mėtytos man tarsi matytos knygos. Ji pasisuko ir patap�nojo prie sav�s.

� Eik�, sėskis, Siang Siang.

Atsisėdau ir ranka parod�iau į knygas.

� Tu jas visas supranti?

� �inoma, Siang Siang, � ji smalsiai į mane pa�iūrėjo. � Nori pasakyti, kad tu nesupranti?

� Tik kai k�, bet paskui sesuo Perlė man visk� i�ai�kino.

Mintyse perkra�iau, k� man buvo sakiusi Perlė. Debesys ir lietus vir� Vu kalno rei�kia vyro ir moters sueitį. Lietus pilasi i� vyro jang, debesys sklinda i� moters in. Per sueitį vyro nefrito kotas (anks�iau vadindavau jį �vi��iuku�, bet Perlė sakė, kad �itaip galima apibūdinti tik vaiko jang) įsiterpia į moters brangiuosius vartus. Paskui vyras i�lieja glitų skystį (įsivaizdavau savoti�k� koncentruot� �lapim�, sumi�usį su pienu, bet Perlė primygtinai tikino, kad tai nieko pana�aus) į moters kūn�, kad ji galėtų turėti vaik� � bet tai tinka tik moterims ne i� turkio paviljono; �ia dirban�ioms gėlių merginoms neleid�iama turėti vaikų. �tai kodėl mama liepė man valgyti t� tonizuojan�i� ar, pasak Perlės, nuoding� sriub�.

Bet Pavasario Mėnesiena visa tai jau �inojo.

� Kaip apie visus tuos dalykus su�inojai? � paklausiau.

Ji nuliūdo.

� I� savo su�adėtinio. Juguanas � labai gra�us vyras ir puikus meilu�is. Jis padarytų visk�, kad suteiktų man malonum�. Visk� visk�.

� Turi galvoje, �iulptų tau lie�uvį, gard�iuotųsi tavo seilėmis, kand�iotų į ausį ir leistų auk�tajai savo vir�ūnei �aisti palei tavo nefrito vartus? � i�py�kinau vienu atokvėpiu.

Negalėjau patikėti � ji linktelėjo galva!

� Vaje, Pavasario Mėnesiena, nejaugi tie dalykai tau nekelia pasi�lyk�tėjimo?

Ji i�raudo, bet jos balse pajutau įkar�tį.

� Ne, �inoma, ne! Tai patys maloniausi dalykai pasaulyje!

Sprend�iant i� jos u�sidegimo, tuose �od�iuose galėjo būti �iek tiek tiesos, bet ka�kodėl jau�iau turinti nesutikti.

� Ne, jie �lyk�tūs, � a� nusispjoviau, � ir i�krypėli�ki!

� Vadinasi, tavo tėvai taip pat darė �lyk��ius ir i�krypėli�kus dalykus.

Man i� gėdos degė ausys; jau�iau privalanti ginti tėvų garb�.

� Ne, jie to nedarė!

� Jei nedarė, tai i� kur, tavo manymu, tu atsiradai? Jeigu nei��liau�ei i� motinos, turėjai i�virsti i� akmens arba tave kas rado �iuk�lių dė�ėje.

Visa t� patį sakė Ma�oji Raudonė.

Įtempusi smegenis stengiausi sugalvoti proting� atsakym�, ir tuo metu galvoje �mės�iojo tėvų vaizdai. Ant Vu kalno mano tyli, santūri motina ir mano i�simokslin�s, gerų manierų tėvas aistringai �iulpia vienas kitam lie�uvį, ragauja vienas kito seiles, paskui� tas mano tėvo kotas prisiartina prie mano motinos ply�io.

Visas mano kūnas u�kaito. Tuo metu į mintis įsibrovė kitas vaizdas � a�, kūdikis, kūneliu, nepridengtu nė menkiausiu siūleliu, tik apta�kytu sėkla, ka�kokiomis i�skyromis ir kraujais � i��liau�iu i� to motinos slėnio tarsi krabas, repe�kojantis i� uolos ply�io. Mano tėvai bemat mane �iumpa ir iki ausų i�si�iepia. Dar nebuvau ma�iusi jų tokių laimingų.

I� apm�stymų mane pa�adino Pavasario Mėnesienos balsas.

� Apie k� galvoji, Siang Siang?

Pasijutau kaip varlė, i� kurios i�leido or�.

� Gal tu vis dėlto teisi.

Kiek patylėjusi paklausiau:

� O kur dabar tavo su�adėtinis?

� Girdėjau, kad jis susi�adėjo su kita. Jis i� garbingos, bet labai skurd�ios mokslininkų �eimos, tad nemanau, kad turi pinigų i�pirkti mane i� Persikų �iedų. Net jeigu turėtų, ar galėtų u�traukti �eimai gėd� atsivesdamas į namus gėlių mergin�?

Matydama, kad ji tuoj apsiverks, paskubomis pasiūliau:

� �ia baisiai kar�ta, eime pasivaik��ioti!

Pavasario Mėnesiena tylėdama sukiojo tarp pir�tų nosin�. Kai galop pra�neko � visai apie k� kita.

� Siang Siang, ar mama tau sakė, kas perskels tavo arbūz�?

� Manau, tas senas, baisiai rauk�lėtas didysis ponas Fungas, � nutaisiau rūg��i� grimas�. � O tavo?

� Ka�koks turtingas verslininkas� �iaip ar taip, kit� savait� su�inosiu. Mama sakė, kad jis man�s u�sigeidė, vos tik pamatė mano pėdas.

Pa�iūrėjau �emyn � Pavasario Mėnesienos pėdos buvo ma�iausios i� visų paviljono sesių. Perlė man sakė, es� kai kuriems klientams patinka bu�iuoti ir net �iulpti moterims pėdas. Girdi, kuo jos ma�esnės, tuo geid�iamesnės, nes tie i�kryp� �ou nan�en galintys susiki�ti į burn� visus �a�tuonis auksinės lelijos centimetrus�, kad pasimėgautų jos skoniu.

� Fui! � nusispjoviau.

� Kas nors ne taip, Siang Siang?

� Oi, ne, � skubėjau keisti tem�. � Tik pamaniau, kad tu� nebe skaistuolė.

� Bet a� dar skaisti.

� Tai kaip tada su tais dalykais, kuriuos darydavai su savo su�adėtiniu?

Pavasario Mėnesiena i�raudo.

� Jo nefrito kotas niekad neįeidavo į mano nefrito vartus. Da�niausiai jis naudodavo kit� kot�.

Palinksėjau tarsi visk� suprantanti, nors nenumaniau, kas tas �kitas kotas�. Bijojau kamantinėti toliau, tad paklausiau:

� Pavasario Mėnesiena, kodėl mums dabar nėjus pasivaik��ioti?

� Mes negalim i�eiti i� paviljono be mamos �inios.

� Galim nueiti į t� sen�j� �ventykl� kieme. Niekas ten nevaik�to, taigi niekas mūsų nepamatys.

� Nevaik�to, nes ten rodosi vaiduokliai! Kart� viena sesuo buvo i�rengta nuogai, pakabinta �emyn galva ir jai trisde�imt kartų sukirto rimbu, kol pasturgalis apsipylė kraujais. Paskui virvė buvo nupjauta ir mergina buvo palikta gulėti sode. Kit� dien� mama rado j� su raudona suknele, tabaluojan�i� vir� altoriaus �ventykloje.

� Betgi man sakei, kad ji buvo i�rengta nuogai?

� Mama neu�plakė jos mirtinai. Sesuo buvo taip pa�eminta, kad nusi�udė, � dabar Pavasario Mėnesiena pra�neko vos girdimai, tarsi kambaryje būtų koks nematomas tre�ias �mogus. � �monės kalbėjo, neva ji ty�ia apsitaisė tamsiai raudonais drabu�iais eidama prie Geltonųjų �altinių8 susitikti su Pragaro karaliumi, kad paskui grį�tų kaip kraujo i�tro�k�s vaiduoklis!

Man ėmė dau�ytis �irdis.

� Kit�syk viena sesuo pastojo nuo slapto meilu�io, � pasakojo toliau Pavasario Mėnesiena. � Ji nuėjo į sod� ir į�oko į �ulinį. Girdėjau, mama labai krimtosi, kai ji mirė.

� Todėl, kad labai j� mylėjo?

� Ne. Todėl, kad vos tik ji nusi�udė, vienas klientas papra�ė kokios nors nė��ios sesės, � Pavasario Mėnesiena nuleido bals�. � Metams bėgant sode nusi�udė ma�iausiai trys seserys.

� Bet sesuo Perlė man sakė, kad mamai baisiai nepatinka, kai praranda investuotus pinigus, todėl ji neleid�ia sesėms mirti.

� Tikrai taip. Todėl jos ir nusi�udė � kad j� supykdytų.

Į kambarį nusileido ilga, vaiduokli�ka tyla. Galop a� pra�nekau:

� Nemanau, kad vaiduoklių esama.

� Siang Siang, tu tikrai i� proto i�sikraustei!

� Nebūk bailė, Pavasario Mėnesiena. Eime!

� O jeigu vaiduoklių i� tikro esama?

� Tuomet a� tave nuo jų apginsiu. Moku kung fu.

Pa�okau nuo lovos ir spyriau auk�tai i�kelta koja.

Mėnuo skais�iai �vietė, �vaig�dės degino danguje �ėruojan�ias skyles. Mudvi su Pavasario Mėnesiena atsargiai slinkome į priekį bambukų giraitėje vingiuojan�iu taku. Kuo giliau ėjome į t� tankiai u��ėlusį tak�, vedantį į vaiduoklių lankom� sod�, juo labiau slopo naktiniai paviljono garsai: klegesys, juokas, dainos, pipos melodijos. Po penkiolikos minu�ių mūsų ausis pasiekė vien vabzd�ių svirpimas, lapų �naresys ir ka�kokie tylutėliai, paslaptingi garsai. Mėnulį pusiau u�stojo debesų dry�iai, pana�ūs į ilgų plaukų sruogas, u�kritusias ant vaiduoklės veido. Oras buvo kar�tas kaip mamos tonizuojanti sriuba; pajutau, kad mano sugniau�tas Pavasario Mėnesienos delnas i�piltas prakaito.

� Siang Siang, � suku�dėjo jinai, � man baisu. Gal grį�kim?

� Jau per vėlu.

� Siang Siang, maniau, kad �inai keli�?

� Ne, niekad nesu �ia buvusi. Apie sod� esu girdėjusi tik i� Perlės ir kitų sesių.

� Siang Siang, tu�tuojau vesk mane atgal!

� Pavasario Mėnesiena, pasiekus pusiaukel� grį�ti nevalia, � pamelavau.

� Kodėl?

Ėmiau lau�yti galv� stengdamasi prasimanyti įtikinam� prie�astį.

� Todėl� todėl, kad man sakė, jog visi grį�usieji mirė paslaptinga mirtimi. Kai i�siruo�i, privalai paklusti �i, vedan�iam tave į sod�. Grį�ti prie� �i vali� negalima.

� Varge, tai k� mudviem dabar daryti?

� Pirma nueikime į sod�, tada spr�sime.

Toliau ėjome tyloje, tokioje pat slogioje kaip mūsų �irdys. Dabar Pavasario Mėnesiena taip smarkiai laikėsi įsikibusi man į deln�, kad jos nagai durte jį dūrė, bet nedrįsau skųstis. Takas buvo drėgnas, kvepėjo �vie�ia augmenija, sumi�usia su pūvan�ia. Mums vis tekdavo patraukti vos ne iki �emės nukarusias �akas. Penki mano pojū�iai skausmingai fiksavo menkiausi� gars�, kvap� ir judesį. Girdėjau, kaip tir�t� nakties or� varsto Pavasario Mėnesienos �nopavimas.

� Siang Siang, � galiausiai nutraukė tyl� Pavasario Mėnesiena, � tu tikrai manai, kad vaiduoklių nėra?

� Gal yra � ne�inau.

� O jeigu su kokiu susidursime? � jos balsas ma�um� drebėjo.

� Kadangi grį�ti negalime, mums telieka pa�velgti jam į akis ir gal net paklausti: �Kaip laikaisi, gra�usis vaiduokli? Gal atsisėskime, i�gerkime po puodelį arbatos ir pasi�neku�iuokime?�

Abi kiek patylėjome, paskui pratrūkome nervingu juoku.

� Tu man patinki, Siang Siang. Tu ne tik labai gra�i, bet dar ir juokinga.

Nespėjusi nieko atsakyti pama�iau, kad priėjome proskyn�.

� �iūrėk, Pavasario Mėnesiena, atėjom!

U� brūzgynų atsivėrė lygi aik�telė, u�lieta sidabro mėnesienos. Tolumoje dunksojo nedidelė �ventykla apa�ioje riestais stogais, nuo jų kabojo du dideli neu�degti �ibintai. Vėjelio siūbuojami jie mirksėjo pro lapij� it dvi neregin�ios akys. Prie�ais �ventyklos vartus senų med�ių lapai �e�ėjo � galėjai pamanyti, kad �nab�da ar verkia �mogus, nusiteik�s �ūtbūt papasakoti ka�koki� graud�i� istorij�.

Pavasario Mėnesiena niuktelėjo man į alkūn�.

� Siang Siang, kas ten �vilga ant �emės?

� Ne�inau. Eime pa�iūrėsim, � atsakiau tempdamasi Pavasario Mėnesien� i� paskos.

Mano nuostabai, paai�kėjo, kad �vilga mėnulio atspindys balose.

Pavasario Mėnesiena ėmė linksmai striksėti skard�iai traukdama:

� Kaip nuostabu � mėnulis baloje!

Tada taip suriko, kad net i�sigandau:

� Siang Siang, kas �ia?!

Pa�iūrėjau į t� pus�, kur rodė jos pir�tas, ir pama�iau �en ir ten sklandan�ius �viesos ta�kelius.

� Nesijaudink, � kiek patylėjusi atsakiau. � �ia jonvabaliai.

Tik nepaai�kinau jai girdėjusi, kad jonvabaliai labiausiai mėgsta kapines. Man pa�iai kūnu perbėgo �iurpuliukai.

Dabar Pavasario Mėnesiena pakėlė akis į didįjį �viesulį danguje. Ilgai �iūrėjo, galiausiai paklausė:

� Siang Siang, ar atsimeni t� eilėra�tį apie mėnulį�

�iūrėdama į mėnulį padeklamavau:

� Vienas mėnuo atsispindi visuose vandenyse, visus vandenis apglėbia vienas mėnuo.

� Man jis patinka. Ir tu man patinki, Siang Siang � tu tokia protinga. Ak, kokia laiminga �ia jau�iuosi!

� Ir a�, � atsakiau. � �ia jau�iuosi laisva. Jokios mamos, jokio tė�io, jokio tamsaus kambario, jokių ypatingų sve�ių�

� Bet ir jokių gardumynų bei kvapnios arbatos. �inai, a� baisiai i�alkau, � ji palietė delnu pilv�. � Ir noriu �iurlinti.

� A� irgi noriu, � atsakiau. Staiga man �ovė mintis. � Pavasario Mėnesiena, nusi�iurlinkime ant mėnulio!

Ji sukikeno.

� A� esu �ang E, � ėmiau progiesmiu pasakoti. � Gailiuosi, kad prarijau i� savo vyro pasivogt� eliksyr�. Nuskridau į mėnulį�

� Liaukis, Siang Siang, tu nesi �ang E ir negali �iurlinti ant mėnulio.

Priėjau prie balos, atsitūpiau, nusismaukiau kelnaites ir nusi�lapinau ant mėnulio atspind�io. Baigus pamerkiau akį Pavasario Mėnesienai.

� Matai?

Ji vaikėsi mane, trankydama kum��iu į nugar�.

� Ak, tu gudruole lape! A� pirma turėjau sugalvoti!

Vis dar bėgdama ir gaudydama kvap� atsakiau:

� Bet nesugalvojai!

Galiausiai atsidūrėme prie �ventyklos.

� Na, gerai, Pavasario Mėnesiena, papasakok man apie save ir su�adėtinį, � papra�iau.

Mergina stipriai prispaudė pir�t� prie lūpų.

� �a! Siang Siang, ar k� nors girdi?

Įtempiau klaus�.

� �ia tik vėjas.

� Ne, klausykis atid�iau.

� Katės kniaukia?

� Ne.

� A � gal �ia vėlė sesers, kuri pasikorė, kai j� i�rengė nuogai ir plakė rimbu, kol pasturgalis apsipylė kraujais! Klausyk, ji klykia taip, tartum dabar būtų plakama!

� Bet, Siang Siang, jeigu vaiduoklis negyvas, kaip jis gali klykti?

� Manau, jis susapnavo ko�mar�.

� O k� � vaiduokliai sapnuoja?

� I� kur a� �inau � a� juk dar gyva!

� Klausyk, Siang Siang, � Pavasario Mėnesiena kum�telėjo man smarkiau, vis dar kalbėdama pa�nib�domis: � dabar vaiduoklis dejuoja ir aik�ioja.

� Vadinasi, �is vaiduoklis tikriausiai alkanas.

Mano nuostabai, Pavasario Mėnesiena sukikeno.

� Manau, kad �ia, ko gero, ne vaiduoklis � ka�kas kelia debesis ir lietų.

� Bet �ia juk ne Vu kalnas?

Pavasario Mėnesiena paėmė mane u� rankos.

� Nekalbėk kvailys�ių. Eime, pa�iūrėkime.

� Vaiduoklių nebebijai?

� Cit, tylėk! A� įsitikinusi, kad �ia ne vaiduoklis. Eik� paskui mane.

Ėjome aplink �ventyklos sien�, kol Pavasario Mėnesiena pamatė joje sprag�. Ji pasilenkusi pro j� pralindo, a� pasekiau jos pavyzd�iu. Toliau ėjome apgraibomis stengdamosi į k� nors neatsitrenkti. Netrukus, rodės, atsidūrėme ar�iau tos vietos, i� kurios sklido garsai. Galiausiai Pavasario Mėnesiena sustojo prie�ais tarpdurį, pro kurį aidėjo tas dūsavimas.

Man pa�ird�ius nusmelkė baimė. Suspaud�iau Pavasario Mėnesienai rank� ir suku�dėjau:

� Grį�kime, Pavasario Mėnesiena!

Nustebau ir susigėdau, nes dabar rami jautėsi jinai. Kai norėjau dar kart� paraginti j� grį�ti, ji �vilgsniu paliepė man tylėti, tada priėjo prie vieno i� langų, aplai�ė pir�t�, pradūrė juo pinu�ius dengiantį ry�ių popierių ir pa�iūrėjo į vidų.

� Pavasario Mėnesiena, k� matai? � ku�domis paklausiau.

Bet ji nekreipė į mane jokio dėmesio.

Tokio neapsakomo d�iaugsmo vaiduoklis tikrai negalėjo sukelti. Taigi a� apsilai�iau pir�t�, pradūriau ry�ių popieriuje skylut� ir pa�iūrėjau pro j�.

Nustebau: ant grindų nuogutėliai gulėjo vyras ir moteris. Vyras atsigul�s ant moters judėjo � kartais kaip u�kibusi ant kabliuko �uvis, kartais kaip skrendantis prie� vėj� pauk�tis � visai kaip apra�yta meistro Paslaptingosios Skylės �Meilės mene�. Vyro kūno spaud�iama ir trankoma moteris, rodės, stengiasi i�sivaduoti. Tamsoje ai�kiai nema�iau jos veido, bet girdėdama t� skerd�iamos kiaulės klyksm� nė kiek neabejojau, kad jai baisiai skauda. Teko prisidengti burn� delnu, kad nesu�uk�iau. Keista, nors buvau i�sigandusi, mano �irdis ėmė plakti tankiau, skruostai ir ausys degė, o tarp kojų pasklido kar�tis. Kum�telėjau Pavasario Mėnesienai, bet ji tik ranka man rodė: �Atstok!�

Tos imtynės ir dejonės t�sėsi be galo. Staiga vyras �ai�iai sukliko ir suglebo ant moters kūno.

O, varge, � jis tikriausiai i�leido paskutinį kvap�!

Kum�telėjusi Pavasario Mėnesienai delnu perbraukiau sau per gerkl� � suprask: �Negyvas!� Ji vėl irzliai mostelėjo ranka.

Dabar vyras, tarsi pakird�s i� snaudulio, nusirito nuo moters ir atsigulė �alia. Dabar juodu gulėjo pasisuk� veidais, moteris � nugara į mus. Vyras labai �velniai ėmė glamonėti jai krūtis; moteris tyliai dejavo, bet nė nemėgino jam kliudyti.

T� akimirk� ka�koks vabzdys � spėjau, kad drugelis � įskrido pro lang� kiemo pusėje ir ėmė sklandyti vir� porelės. Moteris bemat atsisėdo ir mėgino sugauti plevenantį padar�. Tada pama�iau jos veid�.

U�sidengiau burn� i� visų jėgų tramdydamasi, kad nesu�uk�iau.

Perlė!

Pasisukau į Pavasario Mėnesien� ir pama�iau, kad ji taip pat sunkiai tvardosi. Po kurio laiko ji i�stūmė mane i� koridoriaus. Pagaliau apgraibomis i�ėjome i� �ventyklos ir kai atsidūrėme sode, pasileidome tekinos.

Kai be nuotykių grį�ome į Pavasario Mėnesienos kambarį, ji parodė į mano kelnes ir susijaudinusi tarė:

� �iūrėk, Siang Siang, tavo kelnės drėgnos!

Patraukiau jas auk�tyn ir ap�iūrėjau.

� �ia rasa.

� Taip, � sukikeno ji, � tik ta rasa i� tavo auksinių vartų!

9

Menas teikti malonum�

Po savaitės, likus penkioms paroms iki mano �svarbiosios dienos�, Perlė pasikvietė mane į savo kambarį � duos paskutinių patarimų apie tai, kaip keliami debesys ir lietus.

Man atsisėdus įdėmiai į mane dirstelėjo.

� Siang Siang, turi būti pasirengusi savo did�iajam ponui Fungui, kai �is ateis perskelti tavo arbūzo. Nesusimauk pirm� kart�, antraip tav�s laukia be galo dideli nemalonumai. Tave nubaus ne tik mama su tė�iu, bet ir didysis ponas Fungas, nes jis suplojo krūv� pinigų.

Paskui Perlė man papasakojo, girdi, kai kurie sesės paslaugomis nepatenkinti klientai �nusiaubia urv�� � vie�namį � ir visus nuostolius tenka padengti varg�ei sesei.

Kurį laik� abi tylėjome; tada prisiminiau vaiduoklių sod� ir tir�tai nuraudau.

� Kas yra, Siang Siang?

Pasijutau lyg paspringusi jonvabaliu.

� Norėjai ka�ko man�s paklausti?

Pagaliau man pavyko vargais negalais paku�domis i�lementi:

� Sese Perle, ar� tas vyras sode� buvo Dziang Mou?

Ji pamerkė man akį.

� Siang Siang, laikyk lie�uvį u� dantų! Niekas neturi to su�inoti!

Linktelėjau.

� Jūs ty�ia leidote man ir Pavasario Mėnesienai jus pamatyti?

Ji nusi�ypsojo. Gelsvoje brangakmeniais puo�tos lempos �viesoje ji atrodė labai paslaptingai.

� Jūs mylite Dziang Mou?

Supratau, kad jos tylėjimas rei�kia �taip�.

� Tai kodėl u� jo nei�tekate ir nei�einate i� Persikų �iedų?

� Todėl, kad jis neturtingas ir jau ved�s, � atsiduso Perlė glostydama �vytin�i� nefrito apyrank�. � Negalvok apie meil�, Siang Siang. Meilė visada greitai baigiasi. Galvok apie malonumus.

� Bet jie irgi greitai baigiasi.

� U�tat kitaip negu meilė jie paskui nesukelia skausmo, � ji �vilgtelėjo į laikrodį ant sienos. � Geriau pradėkime pamok�.

Nusivedusi prie tualetinio stalelio ji pasisodino mane �alia.

� Siang Siang, � tarė ji įdėmiai ap�iūrinėdama mudviejų atspind�ius veidrodyje, � dabar jau �inai apie debesis ir lietų.

Linktelėjau.

Ji kalbėjo toliau:

� Svarbiausia � erzinti, mat jeigu leisi tiems �ou nan�en per greitai ten nusigauti, jie nusivils. Atmink: jų �monos turi tuos pa�ius cinoberio ply�ius kaip ir mes. U�tat mes mokam koketavimo men�, skirt� jaudrinti. Erzini ne vien i�ore, bet ir judesiais � net miegodama.

� Sese Perle, bet juk miegodamas nejudi!?

� Bet mes apsimetame miegan�ios, kad sugundytume. Nesi girdėjusi posakio �pavasarį mieganti laukinė obelis�? �ia kalbama apie gra�i� gundomai miegan�i� moterį. Visa esmė � pavasaris�

� Kodėl?

� Todėl, kad pavasaris � metų laikas, kai atgyja geismas ir reikia �adinti meil�!

Svajinga mina Perlė �iek tiek prasi�iojo, paskui �velniu lie�uvio galiuku palietė vir�utin� lūp� � atrodė, kad i� gilios angos i�lindo ro�ės pumpuras.

� Mes, seserys, esame nelyginant geros virėjos, kurios visus penkis skonius tinkamomis proporcijomis sumai�ome į vien� gard�i� sriub�.

� Mėgstu sriubas.

� Siang Siang, tu nesupranti, k� turiu galvoje, tiesa? Prie� pasirodydama Persikų �ieduose, nieko daugiau nedarei, tik mokeisi. Dabar i� tų mokslų tau menka nauda, ar ne?

M�sliai atsakiau:

� Mano tėvai visados norėjo, kad tap�iau pirma moterimi d�uang juan.

Pa�iu i�kiliausiu mokslininku.

Perlė su gailes�iu į mane pa�iūrėjo, paskui vėl pra�neko, �įsyk kandokai:

� A� irgi mokau tave, kad taptum pa�ia i�kiliausia, tik kitokiame moksle � tų �ou nan�en kerėjimo. Nepamir�ai, kad kit� savait� tave �egzaminuos� didysis ponas Fungas?

Ji patylėjo, paskui ai�kino toliau:

� Labiausiai jaudinantis moters bruo�as yra jos akys.

Perlė prisimerkusi pa�velgė į mane. Lėtai, lyg būtų girta, pasukiojo apsiblaususias lėliukes. Jos akys turėjo magneto savybių ir traukė prie sav�s kaip t� prilipusį prie jos kūno meilu�į. Pajutau, kaip rausta skruostai.

� Siang Siang, man sakei, kad tėvas mokė tave kung fu?

Linktelėjau.

� Tad įsivaizduok, kad tavo akys � sekso kung fu ginklas. Pulk kaip tigras ir traukis kaip mergelė.

Kol stengiausi sugromuliuoti �į sekso kung fu recept�, Perlė vėl pra�neko:

� Tavo �vilgsnis visada turi jaudinti. Nieko nėra blogiau u� bedvases akis, pana�ias į daug dienų be vandens i�buvusi� �uvį.

Sukikenau.

Ji priekai�tingai į mane �vilgtelėjo.

� Siang Siang, turi �iūrėti į savo klientus tol, kol jiems ims rodytis, kad ka�kas įki�o jų kaulus į act� marinuoti, ir jie taip apduis, kad neturės jėgų tau prie�intis. �inoma, jeigu klientui patinka kuklios moterys, tada apsimesk esanti drovi ir retkar�iais nudelbk akis. �tai kodėl Pekino operoje� Siang Siang, ar klausaisi, k� tau sakau?!

� Tėtė!

Apsipyliau a�aromis ir i�lėkiau i� Perlės kambario.

Kai kit� dien� nuėjau pas Perl�, ji nė �odeliu nepapriekai�tavo, kad i�vakarėse taip netikėtai pabėgau. Sėdėjome paskendusios savo mintyse ir gurk�nojome jos įpilt� arbat�. Gal ji irgi galvojo apie mano tėt�? Man visuomet rūpėjo, kas dedasi Perlės galvoje. Ir nors ji labai maloniai su manim elgdavosi, man ji liko tokia pat paslaptinga kaip ratilas u� Guan In galvos.

Perlė t�dien atrodė nenusiteikusi man�s mokyti. Ji ilgai nepaleido i� rankos puodelio, kol galiausiai pakilo nuo sofos.

� �iandien pamokysiu tave vaik��ioti. Atmink: niekados neskubėk, eik tingiai � �tai taip.

Ji pradėjo vaik�tinėti dailiais, ma�u�iais �ingsneliais.

� �i eisena vadinama �karpytais auksinio lotoso �ingsniais�. Mėgink įsivaizduoti, kad tau po kojomis �ydi lotosai. Pu�ia vėjas, ir jie linguoja auksinėje prieblandoje.

U�simerkiau ir pamėginau įsivaizduoti, bet mintyse regėjau vien tėtį, mam� ir save. Mes irstomės valtimi Vakarų e�ere; vis� jo pavir�ių dengia lotosai. Motina � labai gra�i ir laiminga � lieknu liemeniu palinkusi vir� vandens plony�iais pir�tais praskleid�ia lapus. Tėtis nuskina �ied� ir prisega jai prie besileid�ian�ios saulės geltonai nuspalvintų plaukų�

Perlė sustojo prie sienos.

� Kai stovi, kūnas turi būti ma�umėl� palink�s � bet ne pakump�s � tarsi jis prie ka�ko būtų traukiamas. Svarbiausia, privalai nuolatos judėti: u�pakalis turi krypuoti, pir�tai sukioti nosin�, nagai glostyti dantis, akys lakstyti į �alis.

� Sese Perle, nebe�inau, k� galvoti, � prisipa�inau. � Mama visada mokė mane prie�ingai � niekuomet nekrypuoti u�pakaliu, nes damai tai labai netinka. Ji vis kartodavo posakį: �Nuo siūbuojan�io med�io nukrinta lapai; siūbuojan�ios moters laukia bloga lemtis.�

Perlė sunkiai atsiduso.

� Taip, tavo motina sakė ties�, bet mes ne damos, o kek�ės.

Stojo ilga, liūdna tyla.

Perlė nu�velgė mano pėdas.

� Siang Siang, pėdos � vienintelis tavo kūno trūkumas. Jos �iek tiek per didelės.

Bemat paki�au jas po staliuku.

� Puiku � visuomet slėpk savo trūkumus. Kita vertus, moteris turi niekuomet nepamir�ti pabrė�ti savo prana�umų. Taigi jeigu ji turi tikrai gra�i� figūr�, � Perlė atki�o krūtin�, � toki�, kaip mano, ji visuomet turi būti kiek palinkusi į priekį. Tai vadinama �siūlyti kūn� darmos mokymui�.

Perlė įgnybo man į skruost�.

� Siang Siang, seksas � vienintelė mūsų priemonė vyrams valdyti. Net jeigu mylėsiesi su �lyk��iausiu klientu, viena koja jau stovin�iu karste, kiek įmanydama stenkis elgtis taip, tarsi jis būtų vienintelis �emėje lik�s vyras. Įsidėmėk mano �od�ius ir mėgausiesi ming dzi padėtimi iki pat mirties.

Pritariamai sulinksėjau.

Ji priėjo ir atsisėdo �alia.

� Siang Siang, ar pastebėjai, kad mūsų �alyje niekas nebūna tiesu, o visados kreiva?

Norėjau atsakyti, bet ji rankos mostu u��iaupė man burn�.

� Kinijoje koridoriai statomi ne tiesūs, bet visuomet vingiuoti, klaidūs, � ji �vilgtelėjo pro lang�. � O kai vaik�tome lauke, niekuomet ne�inome, kas mūsų laukia priekyje � mėnulio pavidalo vartai, kuriuose auga i�tisi bambukų guotai, ar ma�ytė vazos pavidalo anga, pro kuri� gali į�velgti tolumoje dunksantį ūkanų gaubiam� kaln�.

Kol apie tai m�s�iau, Perlė i�sitraukė kin� ir padėjo ant stalo. Mano �irdį akimirksniu u�liejo d�iaugsmas; priėjusi atsisėdau prie�ais j�.

� Supranti, Siang Siang, � pradėdama groti tarė ji, � kino muzika irgi tokia apgaulinga.

Perlės pir�tai ėmė lakstyti po stygas.

� �itoks skambinimas vadinamas �cikada kvie�ia rudenį�. Mat plasnodama sparnais ji sukelia ilgai netylantį gars�, � ji vėl perbraukė per stygas. � Toks garsas vadinamas �lipan�ia į medį be�d�ione�, mat lipdama į medį be�d�ionė vis stabteli.

Galiausiai ji delnu prilaikė stygas, kad neskambėtų.

� Dėl tų klaid�ių melodijų baigus groti kino muzika toliau atsiliepia tavo �irdyje� Ak, kad galėtume taip pat paveikti vyrų �irdis!

Jos lūpose pra�ydo klastinga �ypsenėlė.

� Tada visi tie dvokiantys vyrai kratytų pinigus i� savo i�sipūtusių ki�enių į mūsi�kes. O jeigu nekrato � tegul sau sėdi namie ir pisa savo �monas � tai juk u� dyk�.

Sukikenau, nors nenumaniau, k� turi jausti vyras, pisdamas savo �mon�.

Perlė priekai�tingai į mane �vilgtelėjo.

� Ar �inai, Siang Siang: nors tos padorios moterys i� auk�to �iūri į mus, seseris, jos mums pavydi?

� Suprantu kodėl, sese Perle. Nes jūs kur kas u� jas gra�esnė, be to, turite daugyb� gra�ių apdarų ir papuo�alų.

� Siang Siang, tu sakai ties�, bet �ia dar ne viskas. Tos padorios moterys slap�iomis mums pavydi, mat mes galime rodyti savo moteri�k� gro�į kiek �irdis geid�ia, nes neturime pasipūtusių �venteivi�kų sutuoktinių. Kita vertus, �inai posakį: �Dorybinga moteris negali turėti jokio talento.� Ta�iau mes nesame dorybingos, todėl galime lavinti ir rodyti savo gabumus. Vyrams reikia �monų, kad gimdytų jiems vaikus, bet reikia ir mūsų, nes mes darome tai, ko nesugeba tos jų senos poniutės pageltusiais veidais � jaudinti jiems �irdis, dirginti pojū�ius ir duoti peno jų sieloms savo muzika, �okiais ir tapyba. Gal mus ka�kas niekina, bet mums nereikia apsimetinėti kvailelėmis, kaip toms �monoms, kurias jie palieka namie.

Jos veide pasirodė �elmi�ka i�rai�ka.

� Galiu �adinti geism�, kelti debesis ir lietų bet kuriam vyrui, kuriam tik panorėsiu, o tos moterys turi tenkintis vieninteliu net po jo mirties!

Tai tarusi linksmai nusikvatojo, tarsi tikrai d�iaugtųsi esanti prostitutė.

A� irgi ėmiau juoktis. Mudvi juokėmės, kol a�aros i�try�ko i� akių ir pritrūkome kvapo.

Kai pagaliau i�sikvėpėme, Perlė mostelėjo nefrito apyrankėmis apkarstyta ranka.

� Dabar gali pailsėti.

Neradau sau vietos. Kilo mintis i�eiti į kiem�, bet lijo, tad pro lango pinu�ius �iūrėjau į krintan�ius ant lapų lietaus la�us. Po kelių minu�ių, nustojus lyti, i�ėjau ir vingiuotu taku vaik�tinėjau po kiem�. Paskui atsisėdau ant suolo nedidelėje altanoje ir įsmeigiau akis pro vazos pavidalo ang�, tikėdamasi į�velgti tolumoje dunksantį ūkanų gaubiam� kaln�.

Po kurio laiko pasijutau i�alkusi ir patraukiau į virtuv�. Per�engus slenkstį �nerves ėmė kutenti sodrus, gardus kvapas. A Ping nebuvo matyti aplink. Skrandį staiga ėmė varstyti alkis, tad priėjau prie verdan�io katilo, prisisėmiau i� jo į lėk�t� ir ėmiau vai�intis gardumynu.

Man be�lerpiant, įėjo A Ping. Pakėliau į j� akis.

� Tetule A Ping, labai gardu! Naujas patiekalas?

Mano nuostabai, ji i�balo.

� Kas nors ne taip?

U�uot atsakiusi, ji ėmė purtyti galv�.

� Tikriausiai koks puikus patiekalas, tausojamas ypatingam sve�iui, tiesa? Nesijaudinkit, a� suvalgiau visai nedaug. Be galo skanu. Kas �ia?

Ir toliau nekreipdama dėmesio į mano klausim� ji priėjo prie kriauklės ir ėmė plauti indus.

Dar kurį laik� valgiau, paskui man dingtelėjo mintis.

� Ar matei Guigui? Noriu pasidalyti su juo �itais gardėsiais.

Vengdama mano �vilgsnio A Ping parodė į lėk�t� prie�ais mane, paskui į mano pilv�.

� O kur Guigui?

Ji vėl parodė ten pat, tik �įkart labiau pabrė�tinai.

Praėjo kelios akimirkos, kol pajutau sprogstant bomb�.

� Nori pasakyti�

Ji toliau linksėjo galv� �veisdama prikaistuvius. Paskui ėmė pilti ka�k� į kriaukl� i� didelio katilo ir akimirksniu virtuv� u�tvindė tyk�tan�io vandens garsai.

Mano skruostais nusirito a�aros.

� Jūs i�virėte Guigui?!

Ji nesiliovė linksėti ir �veisti puodus.

� Kaip jūs galėjot �itaip pasielgti?! Jūs �lyk�ti!

Ji pradėjo trankytis puodais.

� O, varge, � jūs i�virėt Guigui, o a� jį suvalgiau!

I�lėkiau i� virtuvės ir vėmiau, kol skrandyje neliko nieko, vien tul�is. Tada pratrūkau rauda.

� Guigui, maldauju, atleisk! I� kur a� galėjau �inoti, kad ji tave i�virė?! A� ne�inojau, kad ten tu!

Kai pagaliau nustojau verkti, nusiėmiau Guan In medalion� ir sukalbėjau ilg� mald�. Pirmiausia papra�iau �uniuk� atleidimo, paskui papra�iau, kad deivė nusiųstų jį į Vakarų rojų � ten jis i� naujo gims jau �mogumi ir mudu susitiksime vėl.

Galiausiai nuraminta savo maldų nukiūtinau į Perlės kambarį. Įsitaisiusi �alia jos ant sofos vėl apsipyliau a�aromis.

� Sese Perle�

� Kas nors negerai, Siang Siang?

I�liejau savo sielvart�.

Perlė i�sitraukė nosin� ir nu�luostė man veid�.

� Būk gera, papasakok man, kas atsitiko.

� Tetulė A Ping i�virė Guigui ir a� jį suvalgiau!

Nustebau, nes Perlė atrodė nė kiek nesukrėsta.

� U�jau�iu, � tar�ydama man plaukus tarė. � Bet kodėl tu jį valgei?

� Todėl, kad ne�inojau, jog ten jis! � lemenau nesiliaudama raudoti.

� Nieko baisaus.

Pa�velgiau į j� a�arotomis akimis.

� Nieko baisaus?

� �ia �uniukus da�nai verda. Klientai mano, kad i� �unų i�eina puiki tonizuojanti sriuba jų nefrito kotams sustiprinti.

� Vaje, kaip �lyk�tu! Juk �uniukai � visai kaip kūdikiai!

Perlė mane apsikabino.

� Siang Siang, �ia nutinka kur kas blogesnių dalykų.

10

Senatvės rauk�lės

Po keturių dienų, kai a� visa dar jau�iausi baisiausiai nelaiminga, kad varg�as ma�asis Guigui galų gale atsidūrė mano skrandyje, atėjo Ma�oji Raudonė ir nusivedė mane į Perlės kambarį. Supratau, kad artinasi akimirka, kurios taip bijojau. Nusiminiau; net mano �lepe�ių padai aimanavo brū�indamiesi į grindis.

Ma�ajai Raudonei teko vos ne stumti mane.

� Būk gera, Siang Siang, paskubėk. �iandien tavo svarbioji diena ir mama jau ima nekantrauti.

� Labas, mama, � kreipiausi į mėsos luit�, laukiantį man�s u� slenks�io.

Fang Rong buvo i�sipuo�usi: vilkėjo ro�ine palaidine su įmantriai sumazgytomis auksinėmis sagomis dyd�io sulig vynuogėmis. Mane pama�iusi pla�iai i�si�iepė ir mostu paragino sėstis �alia, prie�ais Perlės didelį auksuot� tualetinį stalelį.

� Siang Siang, �iandien a� i�puo�iu tave taip gra�iai, kad būsi pana�i į fėj�, � tarė ji ryte rydama mane akimis � tarsi bū�iau virtusi aukso stulpu.

Staliukas buvo nukrautas moteri�kais dalykėliais: lūpda�iais, flakonėliais ir buteliukais su pudra, skaistalais, kvepalais �Gėlių rasa�, kremu �Sniegmedis�, vė�lio kiauto �ukomis, plaukų segtuku i� koralų, trim k� tik nuskintomis gėlėmis. Nustebau pama�iusi ant jo ir auksin� apyrank� bei auksinius auskarus su nefritu.

Mama ilgai nu�iūrinėjo mane veidrodyje.

� Tau pasisekė, kad tavo antakiai lenkti kaip pusmėnuliai � antraip man tektų juos nuskusti, paskui nuda�yti ra�alu.

Ra�alu? � knietėjo man paklausti, bet nusprend�iau prik�sti lie�uvį.

Mama pradėjo kai lian � mano veido atvėrimo procedūr�. Pirmiausia ji priri�o raudon� siūl� tarp savo nyk��ių ir viduriniųjų pir�tų, paskui jį aplai�ė. Tada ėmė skusti man veid� tuo siūlu � grandyti nuo jo ne�varumus ir plaukelius.

Fang Rong buvo prisiki�usi taip arti, kad galėjau suskai�iuoti plauku�ius pla�iose jos �nervėse, i�tirti auksinius dantis burnoje ir net ap�iūrėti �iurk�tų didelio jos apgamo pavir�ių. Stengiausi nekvėpuoti, kad neapsinuody�iau jos i�kvėptu oru.

� Siang Siang, ar �inai, kad, atvėrus tau veid�, atsivers begalinė sėkmė?

Linktelėjau.

� Nejudink galvos!

Taigi sėdėjau sustingusi, kol ji baigė grandyti man veid� tuo drėgnu raudonu siūlu. Tada i�pudravo veid� ir kakl� � bėrė vien� sluoksnį po kito, kol nei�kentusi pasakiau:

� Mama, u�teks. Kam reikia tiek daug pudros?

� Todėl, kad vienu balto atspalvio sluoksneliu galima paslėpti �imt� bjaurumų, ir vyrams �itaip patinka, ai�ku?

Ji priekai�tingai dėbtelėjo į mano atvaizd� veidrodyje.

� Manai, �vaisty�iau pinigus pudrai, jeigu vyrams ji nepatiktų?

Tada taip audringai sukikeno, kad net apta�kė man skruost� seilėmis.

� Laimė, u� kosmetik� mokėjau ne a�.

� Tai kas tada?

� �inoma, didysis ponas Fungas � kas dar, ma�oji kvailele!

Ji parodė ranka į stalelį.

� Matai �i� apyrank� ir auskarus? Viskas dovanota did�iojo pono Fungo. Jis nori, kad būtum gra�iausia kek�ytė Persikų �ieduose.

Ji grėsmingai į mane dėbtelėjo.

� Didysis ponas Fungas jau i�leido kelis �imtus didelių sidabrinių monetų rengdamas �ia brangius pokylius ir lo�imų vakarėlius, taigi, �iūrėk, kad jo neapviltum!

Baigusios gra�inti man veid� ir �ukuoti plaukus, mama su Ma��ja Raudone padėjo apsivilkti raudono �ilko palaidinuk� ir �alias kelnes � drabu�iai buvo siuvinėti gėlių kaspinais. Tada mama paėmė nuo stalo orchidėjas ir prisegė man prie plaukų.

Pa�iūrėjau į veidrodį. Ar ta mergina, smalsiai �velgianti i� anapus stiklo, i� tikrųjų a�? O gal� ji tik gardus patiekalas, kurį reikia praryti?

Mama �iūrėjo į mano atspindį veidrodyje ir taip �iepėsi, kad veidas vos neply�o pusiau. Net jos apgamas atrodė patenkintas.

� Matai, kokia gra�ia princese tapai, Siang Siang? Kertu la�ybų: niekas nepatikės, kad tesi kek�ė � cha, cha, cha!

Ji pakėlė rankas ir i�skėtė tuos į de�reles pana�ius pir�tus.

� �iūrėk, mano senos, artrito i�vargintos rankos vis dar sugeba daryti stebuklus!

Ji prisitraukė mane ir stumtelėjo į priekį smarkiai suduodama per petį.

� O dabar � į sve�ių priėmimo kambarį!

Pirm� kart� buvau kaip pridera tenai pakviesta, tad i� prad�ių apstulbau: kaip gyva nesu regėjusi tokio pra�matnaus ir taip prabangiai puo�to kambario. Gerai nulakuoti baldai �vilgėjo it bronziniai veidrod�iai. Ant �emos rudos skrynios stovėjo auk�ta emaliuota vaza su ro�inėmis orchidėjomis. Ro�iniai jų vainiklapiai, rodės, linksi man, o jų dailiai susipynusios �akelės priminė pono Vu kaligrafinį ra�t�. Prie vienos sienos stovėjo mil�ini�ka lova su baldakimu; jį laikantys stulpai spindėjo kaip i�lieti i� aukso. Ant raudonų pagalvių buvo i�siuvinėtos nardan�ios mandarininės antys. Tamsiai raudoname u�tiesale pavaizduoti intymiai susivij� uodegomis drakonas ir feniksas. U� lovos stovėjo ilga sulankstoma �irma; joje buvo i�rai�ytos scenos i� garsiojo romano �Vakarų kambario istorija�, tarp jų ir kinu skambinantis mokslininkas! �alia lovos � veidrodis paauksuotais rėmais, sienos nukabinėtos paveikslais � jaunų gra�uolių ir kra�tovaizd�ių su kalnais tolumoje. I� �alvarinio smilkytuvo kilo kvapnūs dūmai.

Kambario viduryje stovėjo apskritas stalas, ant jo buvo tvarkingai sudėta brangių daiktų: �alsvas i�siskleid�ian�io lotoso pavidalo dubuo; arbatinis su puodeliais, i�tapytais auksiniais bijūnais; juodai lakuoti padėklai, sklidini saldainių ir d�iovintų vaisių. Prie stalo ant grindų stovėjo dvi dė�ės su daugybe stal�ių, papuo�tos gėlėmis ir raudonais kaspinais.

Ak, kaip tro�kau, kad tėtis būtų gyvas, o mama �anchajuje ir visi galėtume laimingai gyventi �iame gra�iame kambaryje! Deja! Mano �vilgsnis u�kliuvo u� rauk�lių krūvos � visas gro�is buvo subjaurotas, mano svajonė sudau�yta į �ipulius. Ant altorių atstojan�io auk�to stalo �alia Rauk�lėtojo Senio buvo padėtos dvi �vakės, viena vaizduojanti raudon� drakon�, kita � feniks�. I�tirp�s va�kas la�ėjo kaip kruvinos a�aros, o skais�ios liepsnos, rodės, i�drabstė t� rauk�lių krūv� po vis� kambarį it kokius �liu�us.

Pati nepajutau, kaip �engtelėjau atatupsta, bet mama stumtelėjo mane į priekį.

� Didysis pone Fungai, �tai jūsų gra�ioji Siang Siang.

Tarp rauk�lių palaidotos Fungo akys i�siplėtė ir perbėgo mano kūnu nelyginant aukso ie�kotojo deglai. Staiga jis pliauk�telėjo sau per �launį ir su�uko:

� Gera, labai gera!

Mama koketi�kai sukikeno.

� Gera? Gal juokaujate, didysis pone Fungai? Siang Siang � pati geriausia!

Fungas paglostė �erius ant skruosto.

� Geriausia? Tai dar turiu i�siai�kinti, todėl dabar�

� Taip, taip, be abejo, didysis pone Fungai, paliksiu judu vienus. Mėgaukitės savo drakono ir fenikso naktimi. U�tikrinu: pinigų nei�metėte į bal�.

� Tegul tik taip nebūna! � Jis apsidairė aplink. � Tai kur audeklas?

� Koks audeklas? � pasmalsavau.

Ir mėsos luitas, ir rauk�lių krūva pratrūko juoku.

Mano nuostabai, mama i�traukė balt� nosin� i� mano palaidinukės rankovės � net nenumaniau, kad buvo j� ten paslėpusi. Mojuodama audeklo skiaute �elmi�kai nusi�ypsojo.

� Didysis pone Fungai, �ia Siang Siang d�uang juan antspaudas.

Tada prisiminiau, kad Perlė man buvo pasakojusi apie t� audekl�. D�uang juan � mokslininkas, geriau u� visus kitus i�laik�s imperatori�kus egzaminus, tai įrodantis antspaudas � raudonas. Taigi d�uang juan rei�kia, kad imperatorius patvirtino, jog esi pasi�ymėj�s, pirmu�iausias mokslininkas. Mano atveju � jog esu pasi�ymėjusi mergelė.

Sumirksėjau tramdydama a�aras. Taip, netrukus a� gausiu t� garbing� antspaud�! Bet ne todėl, kad pranokau visus imperatori�kuose egzaminuose, o todėl, kad pirm� kart� mane pis ka�koks senis.

Rauk�lėtasis Senis metė į mane ga�lų �vilgsnį.

� Siang Siang, tavo kraujo dėmės ant �io balto audeklo įrodys, kad buvau pirmas vyras, perskėl�s tavo arbūz�. Manai, antraip bū�iau suki��s toki� krūv� pinigų u� trylikamet�? Cha! � Jis parodė į stal� ir dvi lakuotas dė�es ant grindų. � Visi �ie drabu�iai, pinigai, papuo�alai, maistas ir vynas yra tau.

Mamos lūpų kampu�iai u�sirietė iki pat ausų, akys rūs�iai į mane dėbtelėjo.

� Siang Siang, tuoj pat nusilenk ir padėkok did�iajam ponui Fungui!

�emai nusilenkiau ir pasakiau �a�iū�. Staiga prisiminiau visk�, ko mokė mane Perlė. Taigi pra�iepiau lūpas, o apdujusiomis akimis mėginau sugauti Fungo �vilgsnį, bet nepataikiau, ir jos įsmigo į rauk�lėt� jo kakt�.

Fungas pasitrynė �erius.

� Eik�, mano ma�oji gra�uole, � tarė jis tiesdamas kit� rank� man prie veido.

Mama pamerkė akį Fungui, paskui man.

� Pa�iūrėkit į mano ma�yl� Siang Siang. Ji tokia gra�i, kad visi sutiks: ji verta daugiau negu tūkstan�io dviejų �imtų mergelių kartu sudėjus, ar ne tiesa, didysis pone Fungai?

Fungas nusikvatojo. Nustebau, nes jo balsas buvo sodrus, skardus, nors buvo toks senas ir perkar�s. Nejaugi tokį poveikį i�ties padarė visos tos skaistuolės?

Mama sukikeno, paskui reik�mingai �vilgtelėjo į �vakes ant altoriaus. Tik tada supratau, kodėl tos �vakės drakono ir fenikso pavidalo � jos simbolizavo sutuoktinių sueitį! Pajutau, kad mane ėmė pykinti ir kad Fungo delnas mėgina i�gauti pratisus garsus i� mano �launies. Tada dar susigriebiau, kad mama jau i�ėjo ir paliko mane kambaryje su ta judan�ių rauk�lių krūva.

Dabar visos tos rauk�lės prisiartino prie man�s lyg potvynio bangos.

� Ma�oji balandėle, k� darysi, kad suteiktum man malonum�?

Atsilo�iau, kad nejus�iau nuo jo sklindan�ios opijaus smarvės.

� O ko norėtumėte?

� Gal pirma pamasa�uotum?

Jis �iupo mano deln� ir patrynė juo sau rank�.

Įsivaizduodama, kad jis netrukus nusirengs drabu�ius ir atidengs daugiau tų juodų dėmių, suglebusio kūno ir net savo nefrito kot� (tikriausiai pana�ų ne tiek į brangakmenį, kiek į supuvusį banan�), vėl pajutau pykinim�. Ak, Guan In, pra�au tave: padėk man kuo grei�iau i�trūkti i� �io kambario!

Kol mintyse meld�iau Gailestingumo deiv�, kaban�i� man po kaklu, �ovė mintis.

� Didysis pone Fungai, � kiek įmanydama maloniau i�si�iepiau, � gal a� pirma jus palinksminsiu, o pamasa�uosiu paskui?

Atrodė, kad gausios Fungo rauk�lės i�nyko.

� Palinksminsi? Kaip?

� Tarkim, padainuosiu?

� Jeigu turi ger� bals�.

Jis paėmė auksu inkrustuot� vandens pypk� ir ėmė traukti dūm�, leisdamas vandenyje burbulus.

� Na, gerai, pradėk.

Giliai įkvėpiau ir sudainavau i�trauk� i� Pekino operos arijos. �Vėliavos plevėsuoja u� miesto vartų. A� vedu narsius kaip liūtai karius, pasiry�usius apginti mano tėvyn�!�

Pasirinkau �į kūrinį, o ne kokį� romanti�kesnį. Mat net �iame gra�iame kambaryje man nekilo nė menkiausių romanti�kų jausmų.

Man baigus Fungas ėmė kar�tai ploti.

�O, varge, � pamaniau. � Kas toliau? Grei�iau sugalvok dar k� nors!�

Matyt, Guan In ir vėl i�girdo mano mald�, nes staiga man �ovė dar viena mintis. Darsyk i�spaud�iau �ypsen�, parodydama duobutes skruostuose.

� Didysis pone Fungai, galiu jus palinksminti dar kitaip.

� Dar kitaip? Hmmm� Ma�oji kerėtoja, �inai daugyb� gudrybių, ar ne? O kaip?

� Kung fu.

Jis įgnybo man į skruost�.

� Sakai, kung fu? Tu tokia silpnutė ir moki kung fu?

� Tik pa�ius veiksmus � kovoti visi�kai nemoku.

Jis nu�velgė mane nuo galvos iki kojų, paskui nuo kojų iki galvos.

� Kur to i�mokai? Nemanau, kad �ia?

� Ne �ia, didysis pone Fungai. I� savo tėvo. Jis buvo aktorius, vaidindav�s kovos menus mokan�ius veikėjus.

Me�iau į jį didvyrės �vilgsnį � Perlė to man�s nemokė � paskui pademonstravau spyrį iki dangaus � i�tiesiau koj� tiesi� lyg kartį ir staigiu judesiu i�kėliau vir� galvos.

� Hmmm, neblogai, � jo akys prasiskverbė pro rauk�les ir negalėdamos patikėti įsmigo į mane.

Tada nukraus�iau apskrit� stal�, u��okau ant jo ir a�tuonis kartus persiver�iau kūliu.

� Oho! � plodamas katu�ių su�uko Fungas. � Tikrai puikiai tai moki, Siang Siang.

Nu�okau nuo stalo ir pagarbiai sudėjau rankas.

� Didysis pone Fungai, jūs per daug mane giriate. Savo gebėjimais nė i� tolo neprilygstu tė�iui: jis galėjo �imt� a�tuonis kartus persiversti kūliu ant tokio stalo. Niekam nepavyko sumu�ti �io rekordo nuo tada� � prikandau lie�uvį pa�iu laiku, nespėjusi per daug atskleisti apie tėtį.

Fungas smalsiai į mane �vilgtelėjo.

� Kas tavo tėvas?

� Garsiausias� � tuoj pat sumojau pakeisti tėvo scenos slapyvardį i� Dundan�io Griaustinio į Vien� Griaustinio Driokstelėjim�.

Senis nusijuokė.

� Cha! Nors nesu operos gerbėjas, �inoma, esu girdėj�s apie tavo tėv�. Tik niekad nemaniau, kad vien� dien� paimsiu �i i� jo brangiosios dukros brangiųjų vartų. Cha � kokia netikėta premija!

Staiga prisiminiau, kad i�ties buvo aktorius, pasivadin�s Vienu Griaustinio Driokstelėjimu, bet jau senokai mirė. Pajutau did�iulį palengvėjim�.

Fungas taip nuo�ird�iai juokėsi, kad pamaniau, jog jis gali u�dusti.

Deja, neu�duso.

Jis tik ap�iūrinėjo mane ga�liu �vilgsniu ir jo akys su�ėrėjo lyg ta pora santuokos �vakių, o lūpos ėmė �iulpti pypk� kaip kūdikio, prigludusio prie paburkusio spenelio.

Toliau mosavau kum��iais į visas puses, paskui lyg patrakusi spard�iau or�.

Atrodė, kad akimirk� I�tvirk�s Merdintis Senis pamir�o, u� k� sumokėjo pinigus, � jis tik plojo staugdamas: �Oho! Tai bent!�

�itaip padr�sinta toliau rod�iau savo gebėjimus. Pirma pamėgd�iojau �iaurųjį, galvas mėgusį kapoti generol� Guan�9. Paskui pasiver�iau i�dykusiu Be�d�ionių karaliumi ir ėmiau be perstojo mirksėti ir kasytis. Tada virtau Na D�a, ma�uoju dievuku: laks�iau po kambarį greitu, energingu �ingsniu (ne karpytais auksinio lotoso �ingsniais, kurių mane mokė Perlė), var�iausi kūliais ir sukausi ratu ant vienos kojos. Galiausiai pa�okau auk�tyn ir nusileidau ant grindų i�tiestomis kojomis � parodydama jomis kini�k� vieneto �enkl�.

� Puiku! Nuostabu! � �aukė Fungas tuo pana�iu į varp� balsu. � Na, gerai, u�teks kung fu � atėjo metas masa�ui.

O gailestingoji Guan In, pra�au tav�s � neversk man�s liesti tų rauk�lių � rodos, po mano pir�tais jos i�te� kaip mink�tas dumblas!

I�si�iepiau parodydama duobutes skruostuose, stengdamasi kiek įmanydama ilgiau atitolinti akimirk�, kai paliesiu t� pūvan�i� mės�.

� Didysis pone Fungai, a� jums dar neparod�iau vieno triuko.

� Dar vieno? Bet, Siang Siang, � susiraukė jis apsimesdamas nuliūd�s, � man skauda visus raumenis!

� Didysis pone Fungai, � tik vien�, būtinai turite jį pamatyti. Pra�au jūsų, � pla�iai nusi�ypsojau parodydama gra�ius savo dantis. � �ia mano įspūdingiausias kovinis veiksmas.

� Na, gerai � rodyk.

Nurijau seiles, giliai įkvėpiau ir auk�tai pa�okusi i�tiesiau koj�. Pajutau pasidid�iavim� girdėdama, kaip aplink �vilpia oras, bet tuo pat metu i�sigandau, nes i�girdau didįjį pon� Fung� veriamai su�unkant!

Dunkstelėdama nusileidau ant grindų ir pa�iūrėjau į jį. Didysis ponas Fungas delnais u�sideng�s veid� baubė kaip skerd�iama karvė! Kai atitraukė rankas, pama�iau skausmo i�kreiptame jo veide didelį raudon� rumb�. Tarsi to dar nebūtų gana, i� lūpų kampu�io try�ko kraujas!

Pakliuvau į didel�, didel� bėd�. Arba didysis ponas Fungas, arba mama tuoj pat mane u�mu�! Bet ne, ne taip paprastai. Mama pirma įmes mane į tamsųjį kambarį pa�erti �iurkių, paskui stebint Fungui i�rengs nuogai, pakabins �emyn galva ir plieks rimbu, kol sutrūkinės oda ir sulū�inės kaulai. Prie� mane nugalabydami juodu pasitars, kaip geriausia tai padaryti: pakariant vaiduoklių sodo �ventykloje, paskandinant Huangpu upėje, sukapojant į gabaliukus ar apipilant benzinu, o paskui u�metant degantį degtuk�� O gal, nenorėdamas gai�ti laiko, didysis ponas Fungas tiesiog paleis man kulk� į kakt�! O gal, nenorėdamas eikvoti kulkos, įsakys savo apsaugininkui pasmaugti mane plikomis rankomis!

Ai�ku, jis nieko pana�aus nepadarė, mat dabar pusiau be s�monės gulėjo ant grindų ir gaudė kvap�.

Kai kar�tligi�kai m�s�iau, k� daryti, durys garsiai trinktelėjusios atsidarė ir į kambarį įlėkė Fang Rong ir Vu �iangas.

� Gailestingoji Guan In! � su�uko jie vienu balsu ir abu pasuko galv� į mane.

� K� padarei did�iajam ponui Fungui?! � mama paklausė taip piktai, kad galėjai pamanyti, jog nori nudėti mane balsu.

� A�� a�� nenorėjau jo u�gauti. Įvyko nelaimingas atsitikimas�

Tėtė parpuolė ant grindų ir ap�iūrėjo susmukusį kūn�.

� Nesijaudink, jis vis dar kvėpuoja lygiai.

� Greitai ne�k jam vyno ir gydomojo aliejaus! � u�riko ant jo mama.

Tėtė įpylė vyno nuo stalo ir ėmė girdyti didįjį pon� Fung� viena ranka, kita smarkiai trindamas jam smilkinį.

Mama priėjo prie pat man�s ir paku�domis rūs�iai paklausė:

� Mėginai jį nu�udyti?

� Ne, a�� a� mėginau� suteikti jam malonum�.

Nustebau, nes mamos veidas staiga nu�vito.

� Nori pasakyti, jam patinka, kai jį kankina? � Ji �elmi�kai nusi�ypsojo. � Jis pra�ė, kad jį �ai�ytum, � ji pamerkė man akį. � Na, supranti?

Nesupratau, k� ji turi galvoje, bet i� �valios i�rai�kos nusprend�iau, kad i�vengsiu rimbo, jeigu linktelėsiu. Taigi ėmiau plakti galva kaip kūju į priekal�.

Ji įgnybo man į veid�.

� Ak, tu �liundryte! Perlė tave to i�mokė?

Papur�iau galv�.

Ji su dėkingumu į mane pa�iūrėjo.

� Vadinasi, visų tų dalykų i�mokai pati, niekieno nemokoma?

�ypsojausi linksėdama galva it kokia beprotė.

� �iūrėkit! � staiga su�uko tėtis.

Pasisukome ir pamatėme, kad didysis ponas Fungas prasimerkia.

Tėtė padėjo jam atsisėsti.

Mama pasilenkė prie sve�io ir pla�iai nusi�ypsojo.

� Na, didysis pone Fungai, gerai pasismaginote, tiesa?

Mūsų visų nuostabai, senis piktai j� u�sipuolė:

� Jums� jums� reikėtų i�mokyti merginas drausmės prie� leid�iant patarnauti klientams!

Mama vis dar iki ausų i�si�iepusi su�uko:

� Bet Siang Siang sakė, kad jums taip patinka?!

� Man �itaip patinka?! K� �ia paistai, sena �lyk�ti kale?!

Mama vėl pervėrė mane �udan�iu �vilgsniu.

Senis vargais negalais atsistojo; kai jau tvirtai laikėsi ant kojų, skėlė antausį Fang Rong, paskui Vu �iangui, galiausiai man. Mums nespėjus sugalvoti, k� daryti, jis nusispjovė, paskui apvertė stal�. Tada sudau�ė dubenis, lėk�tes, vazas. Visi valgiai ir vynas atsidūrė ant grindų ir i�lakstė tūkstan�iu kryp�ių lyg i�g�sdintos pelės. Fungas paėmė fenikso pavidalo �vak� ir sviedė į veidrodį. Stiklas sutrūkinėjo ir pa�iro ant grindų į �imt� �vilgan�ių �ukių.

� O, dangau, � tėtė garsiai suku�dėjo mamai, � jis siaubia urv�!

Pajutau, kaip voras man ant nugaros ima austi ledinį voratinklį.

Didysis ponas Fungas priėjo prie smilkytuvo. Suprat�, kad jis tuoj paspirs jį ir padegs kambarį, mama su tė�iu puolė ant kelių ir ėmė lyg prisukti linksėti galva. Matydama, kad a� tebestoviu, mama timptelėjo mane u� rankos ir parklupdė, tada ėmė trankyti mano galv� į grindis � atrodė, kad ji imperatoriaus virtuvėje grūda ry�ius.

� O, gailestingasis, dosnusis didysis pone Fungai, � baim� i�duodan�iu balsu ėmė maldauti mama, � pra�au jūsų to nedaryti! Mes gerai pamokysime Siang Siang. Būkit geras � u�gesinkit savo pyk�io liepsn�!

Tėtė nedelsdamas pridūrė:

� Ji dar tik vaikas, tad nieko nei�mano. Ji tik stengėsi suteikti jums malonum�.

Pasinaudojau proga ir įsiterpiau:

� Taip, didysis pone Fungai, pra�au man atleisti. Maniau, kad jums patinka � jūs juk �aukėte, es� visk� darau nuostabiai, ir atrodėte labai patenkintas. Tai buvo tik nelaimingas atsitikimas.

Mama nedr�siai sukikeno.

� Taigi. Gal dovanosite tai mergytei ir pamir�ite �į ma�ytį nelaiming� atsitikim�?

Matydamas, kad senis �iek tiek aprimo, tėtė įgnybo man į �launį ir reik�mingai pamerkė akį. Nieko nelaukdama patampiau did�iajam ponui Fungui kelnių ki�k�.

� Didysis pone Fungai, pra�om man atleisti ir nesudau�yti urvo! � maldavau. Mano skruostais pabiro a�aros ir a� apsime�iau, kad nuo raudos mano pe�iai tirta.

Įvyko stebuklas: mano a�aros ir tirtėjimas padėjo. Atrodė, kad Fungo pyktis apmal�o, jis net nutaisė ka�k� pana�aus į �ypsen�.

� Hmm� Leiskit pagalvoti, k� turė�iau padaryti tai i�dykusiai raganiukei�

� Atleiskit jai, � maldavo tėtis. � Tik atleiskit�

� Ir u�mir�kit, � įsiterpė mama. � Ma�a mergaitė padarė klaid�, ir tiek.

A� ėmiau garsiai dau�yti galva į grindis.

� Taip, didysis pone Fungai. Neabejoju, kad toks kilnus �mogus kaip jūs turi ir kilni� �irdį, tad labai pra�au man atleisti. Jeigu ne, � giliai įkvėpiau, tada i�py�kinau laibu mergaiti�ku balseliu: � mano ma�as u�pakalis nusida�ys mėlynai �tai �iame vėsiame kambaryje!

I�gird�s mano �od�ius didysis ponas Fungas pagaliau nei�laikė ir pratrūko juoku. Mes visi lengviau atsikvėpėme. Tėtė pa�oko ant kojų ir įpylė jam arbatos � parodė pagarbos ir atsipra�ymo �enkl�. Mama i�skėtė savo vėduokl� ir ėmė smarkiai jį vėduoti � �is �enklas buvo skirtas įsiteikti ir pamaloninti. Pamerkusi man akį, atsiklaupė prie jo ir ėmė masa�uoti kojas.

Didysis ponas Fungas sėdėdamas pasipūtusiai �ypsojosi nelyginant imperatorius, aptarnaujamas storos tarnaitės, lip�naus eunucho ir koketi�kos sugulovės.

Tai t�sėsi ilgai, kol visas Fungo pyktis i�garavo. Pagaliau nusprend�s i�eiti jis tarė:

� �iandien esu per daug pavarg�s, be to, man reikia pasitepti mėlynes balzamu. �iaip ar taip, a� dar grį�iu.

Jis pasisuko ir mus nu�velgė.

� Ir kit� kart� su manim elgsitės kaip su imperatoriumi, ai�ku?

Pirm� kart� visi trys atsakėme vieningai:

� Taip, didysis pone Fungai!

11

I��aginta uola

T� vakar� jutau tokį palengvėjim�, kad net �okau savo kambaryje. Paskui i�simaud�iau, apsivilkau pi�am� ir susmukau ant lovos. Bet neu�migau, nes dienos įvykiai be perstojo sukosi galvoje kaip karuselės �ibintas.

Nei�ėjo i� galvos didysis ponas Fungas. Beveik įsivaizdavau jį grį�tantį į Persikų �iedų paviljon� su savo gauja. Jis papra�o masa�o, paskui prisispaud�ia savo rauk�lėtu, dėmėtu kūnu prie man�s ir dvokian�ia burna ima pak�noti man vis� veid�. Kai nenusileid�iu jo reikalavimui įleisti jo nefrito kot� į savo auksinius vartus, jis ima spyriais vartyti baldus ir nusiaubia urv�!

� Padėk, dangau!

Krūptelėjusi pabundu i� to ko�maro. Mano pi�amos nugara kiaurai permirkusi.

Giliai kvėpuodama, kad nusiramin�iau, i�girdau girg�dant. Nusime�iau apklot�, i��okau i� lovos ir priėjusi patikrinau langus � visi sandariai u�daryti. Kai buvau begrį�tanti į lov�, pajutau, kaip ka�kieno ranka sugriebė mane i� u� nugaros. �irdis ėmė dau�ytis it į sp�stus įkliuvusi pelė. Nespėjau suklykti, nes kita ranka jau u�dengė man burn�. Mėginau i�trūkti, bet ranka ver�ė taip smarkiai kaip grandinė mamos seif�.

Kol viena ranka gniau�ė man burn�, kita maskatavo ka�k� man prie� akis. Gyvatė?! Kakt� ir pa�astis i�mu�ė �altas prakaitas.

Galop �mogus mane paleido.

� Tau jis patinka, Siang Siang?

Negalėjau patikėti � balsas buvo Vu �iango!

Pasisukau ir pama�iau jo veid� grėsmingai palinkusį vir� manojo.

� Tėti�

Ėmiau lau�yti galv�, kaip �ia jį nuraminti.

� A�iū, kad �iandien padėjote su did�iuoju ponu Fungu�

� Tavo atsipra�ymas nieko nerei�kia. Turi kai k� padaryti, kad i�pirktum kalt�.

� Pavyzd�iui?

Jis pla�iai nusi�ypsojo parodydamas lygutėlius kaip arbūzo sėklos dantis.

� Pavyzd�iui, � atsakė jis vėl pamaskatuodamas gyvat�.

Tik tada suvokiau, kas ten, � rimbas!

Kūnas nuėjo pagaugais.

� Tėti, maldauju: neperkite man�s! Didysis ponas Fungas nebepyksta!

� Perti tave?

Jis įgnybo man veid� tais savo ilganagiais pir�tais.

� �inoma, nepersiu, kvaila mergiote. Manai, a� toks negailestingas, kad galė�iau juo �ai�yti tau dailų veid� ir gra�ų kūn�?

Jis pasilenkė ir suniurnėjo man į ausį:

� Siang Siang, a� noriu, kad tu i�pertum mane, � jis pamerkė akį. � Kaip �iandien didįjį pon� Fung�.

� Bet a� jo ne� � nebaigiau sakinio: kaip galėjau jam papasakoti, kas i� tikrųjų nutiko?!

� Nemeluok man, Siang Siang. Mes visi �inom, kaip �iandien padarei didįjį pon� Fung� labai laiming�, � jis patylėjo, paskui pridūrė: � �iaip ar taip, dabar a� noriu pasijusti toks pat laimingas, tik �įkart nepersistenk, gerai?

Jis padavė man rimb�, nusivilko mar�kinius ir kniūbs�ias atsigulė ant lovos.

Vaje! Rimbas buvo sunkus kaip girta gyvatė!

Tamsoje pasigirdo Vu �iango balsas.

� I�perk mane, ir tiek. Kiti pamanys, kad �ia tik dar vienas klientas ir sesuo kelia debesis ir lietų. Nagi, plok, kad tave kur velnias! � u�riko jis.

Sukaupiau visas jėgas ir perdaviau jas į rimb�. I� prad�ių �ai�iau atsargiai, bet paskui, matydama, kad jam i� tikro patinka, ėmiau vanoti smarkiau. Dar smarkiau. Cha � pagaliau galėjau atsiker�yti u� visk�, k� teko i�k�sti �itame kek�yne! Rimbas vis smarkiau krito ant to besiraitan�io kūno. Tėtė dejavo ir �aukė, tarsi ne�inodamas, ar jam skauda, ar malonu. Pro lang� sklindan�ioje mėnesienoje pama�iau, kaip dideli prakaito karoliai it neregin�ios lėliukės nusėja jam nugar�.

Plakiau jį de�imt minu�ių, kol jis galiausiai liepė man liautis. Abu jautėmės be galo i�varg� ir patenkinti.

Tada� jis paguldė mane ant lovos ir įbruko savo nefrito kot� į mano brangiuosius vartus.

Kol a� isteri�kai raudojau, Vu �iangas u�sitraukė kelnes plūsdamasis.

� Velnias! Velnias! Tu uola, tikra uola! Kodėl nesakei man, kad tebesi mergelė?!

Nenustojau verkti.

� Kodėl tu vis dar mergelė? � neatly�o jis. � Argi didysis ponas Fungas tav�s nepiso? Sakyk man ties�!

Papur�iau galv�.

� Nepiso?!

Vėl papur�iau galv�.

� Tai k� jis darė?

Vis dar buvau per daug priblok�ta, kad galė�iau k� nors atsakyti.

Tėtė �iupo rimb� ir grasinamai plojo juo man po kojomis. Mane pervėrė skausmas, nors rė�ė ne man, o į �altas grindis.

� Gal tu kur�ia?! Ar girdėjai mano klausim�? Nejaugi didysis ponas Fungas neįki�o savo koto į tave?!

� Ne!

� O, dangau!

Rimbas nukrito ant grindų kaip i�skrostas ungurys.

� Bet juk tu �aidei su juo sekso �aidimus, plakei jį?!

� Ne, a� to nedariau!

� Nedarei? Tai kodėl jam skaudėjo?

Papasakojau jam, kas i� tikrųjų nutiko.

� Tu spyrei jam į veid�?

� Bet tik per klaid�!

Vu �iangas atrodė, lyg vienturtis jo sūnus būtų k� tik nu�ok�s nuo stogo. Abu tylėjome. Tada jis metė į mane �iurpų �vilgsnį.

� Jei k� nors papasakosi mamai apie �į vakar� � u�mu�iu!

Tada taip nusijuokė, kad man kraujas sustingo gyslose.

� Esi protinga, Siang Siang. Kas tau labiau patiktų: kad tau gyvai nudir�iau od�, per�iau tol, kol mėsa nusiners nuo kaulų, ar tik laikyti lie�uvį u� dantų?

Buvau tokia apstulbusi, kad neįstengiau nieko atsakyti. Tas gra�usis mokslininko i�vaizdos tėtė pasirodė bes�s �mogumi apsimet�s vilkas!

A�arotais skruostais nulėkiau į Perlės kambarį, bet durys buvo u��autos. I� kambario sklido jos balsas ir pipos garsai: ji linksmino sve�i�. Atėjau dar tris kartus, bet pro u�daras duris buvo girdėti vyro balsas, tad nedrįsau belsti.

Sulaukusi ryto įsmukau į jos kambarį ir papasakojau apie didįjį pon� Fung� ir Vu �iang�.

� Tas prakeiktas �unsnukis! � įtū�o Perlė. Jos akys, paprastai lakstan�ios į �alis kaip peteli�kės, dabar įsmigo į mane kupinos susirūpinimo. � Ar jautiesi gerai, Siang Siang? Ar tėtė nesukėlė tau skausmo?

�inoma, sukėlė, bet k� a� galėjau daryti? Jei bū�iau pabėgusi, o jie būtų mane sugav�, bū�iau virtusi gard�iu k�sniu tamsiojo kambario �iurkėms. �iaip ar taip, kadangi gyvenau vie�namyje, anks�iau ar vėliau bū�iau buvusi i��aginta. Tai koks skirtumas?

Taigi suėmiau save į nag� ir pamelavau:

� Nelabai. �iaip ar taip, nesijaudinkite dėl man�s, sese Perle. Jau�iuosi gerai, � tada pakei�iau tem�. � Ko taip susinervino tėtė?

� Todėl, kad daug vyrų mėgino nusipirkti tavo pirm�j� naktį, o didysis ponas Fungas sumokėjo daugiausia. Taigi jeigu jis grį� ir su�inos, kad tu nebe mergelė, �įsyk jis tikrai nusiaubs urv�. Vakar buvo vieni niekai � jis tik paspyrė stal� ir sudau�ė veidrodį bei kelias lėk�tes. Visi paklius į baisi� bėd� � mama, tu ir ypa� tėtis. Jis i�srėbė tavo skaistybės sriub�, u� kuri� sumokėjo didysis ponas Fungas. Taigi tėtė ne tik į�eidė �į �mogų � jis dar ir neteko galimybės pajaunėti�

� Bet juk �ia tiek daug kitų mergelių�

� Taip, bet tu esi gra�iausia, o jis jau sumokėjo krūv� pinigų.

Apsiverkiau.

Perlė mane apkabino ir mudvi ilgai stovėjome susiglaudusios.

Galop ji paleido mane i� savo glėbio.

� Siang Siang, per daug nesijaudink. Visos mes, seserys, mokam visokių gudrybių, tad visada sugalvosim koki� i�eitį�

� Koki�?

� Kai didysis ponas Fungas ateis vėl, mama duos tau flakonėlį vi�tos kraujo tam baltam audeklui i�tepti. Ji visuomet �itaip moko merginas apgauti klientus. Kartais mes net i�tepam lūpda�iu savo �pipos stygas�, kad apkerėtume tuos �ou nan�en.

� Bet a� negaliu apie tai pasakoti mamai: tėtė sakė, kad nudirs man gyvai od�!

� Gerai, tada a� pati tave parengsiu.

� Bet didysis ponas Fungas sugaus mane apgaudinėjant!

� Nesugaus � tu pirma jį nugirdysi.

� O jeigu jis negers?

� Cha � dėl to gali būti rami. Jeigu klientas negeria, jis ir nekek�auja. Visi jie ateina penketo nuodų: i�tvirkauti, lo�ti, gerti, dykinėti ir rūkyti opijaus.

� O kas, jeigu jis pra�ys, kad su juo i�ger�iau, ir pasigersiu a�, o ne jis?

� Kai klientas pra�o su juo i�gerti, nugirdyk jį vis pripildydama jo stikl�, o savo gėrim� i�spjaudama į gėlių vazon�.

� O jeigu jis nepasigers, ir tiek?

� Tada apsvaigink jį opijumi. Duosiu tau jo, kai grį� didysis ponas Fungas. Jau daug metų laikau jo atsarg� tokiam netikėtam atvejui.

� O jeigu jis nerūkys opijaus?

� Siang Siang, tu baisi bailiukė, ar ne? Bet tai geras po�ymis, rodantis, kad esi atsargi. Man tai patinka, � ji patap�nojo man per rank�. � Sakau tau: nesijaudink. Prisimeni, kaip mokiau suvilioti vyr� akimis?

Linktelėjau.

� Galiu la�intis: Fungas dar nebus spėj�s paragauti jokių svaigalų, o jau bus apgirt�s nuo tavo �vilgsnio. Ypa�, jeigu nety�ia tavo apdaras nusmuks ir atidengs petį, supratai?

Vėl linktelėjau. Po kurio laiko paklausiau:

� O kas, jeigu jis negrį�?

� Cha? Kai jis u� visk� jau sumokėjo?!

� Bet a� spyriau jam į veid�.

� Siang Siang, tu visi�kai nepa�įsti vyrų, tiesa? Jis nenustos tavim domėj�sis, kol tav�s nei�pis. Dabar tu vis dar esi egzoti�kas patiekalas, padėtas ant auk�to stalo, o jis � ma�as berniukas, varvinantis į jį seil�. Patikėk manim, � su panieka balse tarė Perlė, � jis neu�sitrauks kelnių, kol neparagaus gard�iojo pada�o i� tavo auksinės lėk�tės!

Ji dėstė toliau:

� �tai kodėl �Kek�avimo klasikoje� ra�oma: ��monos ma�iau patrauklios negu sugulovės, sugulovės ma�iau patrauklios u� prostitutes, o �ios � u� svetimas �monas. O patraukliausios i� visų � moterys, kurių tau nepavyksta suvilioti.�

Perlė susirūpinusi pa�velgė į mane.

� �inoma, Fungas gali grį�ti vien tam, kad nusiaubtų urv�.

Visi mano nervai įsitempė.

� K� man tada reikės daryti?

� Bet jis dar neatėjo su tokiais ketinimais, o kai ateis, rasiu koki� i�eitį. Visuomet randu.

Staiga prisiminiau, kaip Perlė nuramino policijos vir�inink� ir i�gelbėjo Pavasario Mėnesien�. Did�iai susijaudinusi puoliau jai į glėbį.

� Sese Perle, labai jums a�iū. Ne�inau, k� be jūsų dary�iau.

Ji �velniai mane palingavo it motina sergantį vaik�. Kai galop paleido, papra�iau:

� Sese Perle, būkite gera, pagrokite man kinu.

Ji bemat i�sitraukė instrument� i� palovio, tada u�degė smilkalus ir ėmė derinti stygas.

� �į kart� paskambinsiu tau �Tris variacijas slyvos �iedo tema�.

Perlė sugrojo vos kelis akordus ir sustojo.

� Siang Siang, slyvos �iedas vienintelis atlaiko �varbiausius orus, jis styro tiesus, i�didus. Jis simbolizuoja tvirtyb� ir neįveikiam� dvasi�.

Paskui ji papasakojo garsi� mėsininko Nie D�engo istorij�. Jo tėv� nu�udė nedoras kariauninkas. Nie pasislėpė kalnuose ir lavinosi skambindamas kinu, kol galėjo grį�ti ir įvykdyti teisingum�.

Perlė atsisėdo tiesiai, padėjo pir�tus ant instrumento kra�to ir ėmė medituoti rengdamasi i�sklaidyti man skausm� ir nerim�. Paskui u�grojo.

U�hipnotizuota tyrų kino garsų ir vikrių Perlės pir�tų, beveik ma�iau tėtį: baltais plaukais, i�sekusiu kūnu jis siau�iant pūgai dr�siai kopė į kaln�. Rodės, jis �iūri į mane ir sako: �Siang Siang, gali leisti �monėms atimti tau gyvyb�, bet niekados neleisk jiems atimti i� tav�s dvasios!� Kai jo nugara buvo bedingstanti tolyje, i�girdau jį sakant i�did�iu balsu: �Jeigu kaulų nesmelkia smarkus �altis, ar gali tikėtis, kad slyvos �iedas bus kvapnus kaip niekad?�

Mano gyvenim� dabar smelkė �altis, bet niekados neleisiu atimti i� man�s sielos. Privalau sunkiai plu�ėti, kad sukaup�iau daugyb� pinigų ir vien� dien� galė�iau i�eiti i� Persikų �iedų paviljono ir rasti mam�. Ta�iau tėtė negyvas � jo nėra kur ie�koti. Galiu būti kaip Nie ir lavintis � deja, ne kalne, o vie�namyje, � kol galėsiu atker�yti u� tė�io mirtį. Surasiu t� prakeikt� kariaunink�, kuris sunaikino mūsų �eim�, ir paleisiu kulk� jam į kakt�! Ta�iau kaip t� �unsnukį rasti?!

Visa, k� dabar galėjau, � įdėmiai stebėti, kaip Perlės pir�tai gnaibo ir brauko, tampo stygas ir uoliai sklend�ia vir� jų kaip slyvos �iedai, besigrumiantys su pūga, kol mano akys pritvinko a�arų. Muzika baigėsi tyliais akordais, primenan�iais tolumoje tylantį griaustinį.

Nusi�luos�iau a�aras ir atsidusau.

� Sese Perle, ar galite i�mokyti mane skambinti ir �i� melodij�?

� Jeigu tik pri�adėsi man vien� dalyk�. Siang Siang, � giliai susim�s�iusi tarė ji, � prisimeni, sakiau tau, kad Pavasario Mėnesiena man primena vien� �mogų?

Linktelėjau.

� K�?

� Mano vyresni�j� seserį.

� Kur ji dabar?

A�aros su�vilgo Perlės akyse, bet �įsyk jos veidas dėl to netapo koketi�kas, tik liūdnas.

� Jos nebėra.

� Kas atsitiko?

� Rubinė pasikorė vaiduoklių sodo �ventykloje.

� Vaje! Labai u�jau�iu, sese Perle. Bet kodėl?

� Dabar negaliu tau pasakoti. Siang Siang, po to, k� patyrei, tau reikia gerai pailsėti. Gal grį�k į savo kambarį.

Papur�iau galv�.

� Sese Perle, kas nuo to pasikeis?

Kurį laik� mudvi tylėdamos �iūrėjome viena kitai į akis.

� Na, gerai, � galiausiai tarė ji. � Bet pri�adėk, kad iki gyvenimo galo laikysi tai paslaptyje. Ar pri�adi?

� Pri�adu.

Ji pra�neko pa�nib�domis.

� Mano tėvas buvo revoliucionierius ir mėgino nuversti Cingus10�

� O, varge!

Perlė rūs�iu �vilgsniu u��iaupė man burn�.

� Kai jį ir bendra�ygius i�tiko nesėkmė, jis pakeitė i�vaizd� ir pasislėpė kaime, bet imperatoriaus kariai netrukus jį rado ir nubaudė mirtimi. Negana to, vald�ia stengėsi i�naikinti visus jo giminai�ius, nes jis buvo labai įtakingas. Mano motina pakeitė mūsų vardus ir i�siuntė mane su vyresni�ja seserimi �ia, kur niekam neateitų į galv� mūsų ie�koti. Paskui ji� nusi�udė.

A�aros nusirito Perlės skruostais. Toliau tylėjau � buvau per daug priblok�ta, kad galė�iau k� nors pasakyti. Ji pla�takos vir�umi nusi�luostė veid�.

� �tai kodėl, nors Persikų �iedų paviljonas yra vie�namis, o mama su tė�iu � tikrų tikriausios pabaisos, negaliu u�mir�ti, kad man i�gelbėjo gyvyb� �ia suteiktas prieglobstis. Mano sesuo mirė po a�tuonerių metų�

� Kas atsitiko?

� Rubinė susipa�ino su vienu operos dainininku ir beproti�kai jį pamilo. Bet jis neturėjo pinigų, tad ji atidavė jam savo didelį �ied� su deimantais, dovanot� kliento, kuriam ji rodė did�iausi� palankum�. Kart� tas klientas pamatė j� restorane vakarieniaujan�i� su operos dainininku; ant jo pir�to spindėjo �iedas su deimantais. Kit� dien�, kai Rubinė i�ėjo i� Persikų �iedų į vakarėlį, prie jos pri�oko ka�koks nepa�įstamas vyras ir �liūk�telėjo į veid� rūg�ties�

Instinktyviai u�sidengiau skruostus.

� Rubinė niekados daugiau nepa�velgė į savo veid�. Ji nuėjo tiesiai į �ventykl� vaiduoklių sode ir pasikorė.

Palie�iau Perlei rank�.

� Labai u�jau�iu, sese Perle.

Ji atsiduso.

� Kaip ir tu, likau visi�kai vieni�a pasaulyje, tad prisiekiau niekada neleisti jokiam �lyk��iam, dvokian�iam vyrui sutrypti man �irdies ir sugriauti gyvenimo.

Staiga Perlė atlo�ė galv� ir nusijuokė.

� Keista, bet kuo abejingesnė apsimetu, tuo labiau jie ver�iasi prie man�s � nelyginant kūdikiai prie spenio. Taigi liksiu �ia dar kelerius metus ir naudosiuos savo kerais, � ji patylėjo, paskui vos ne pa�nib�domis pridūrė: � Niekam �ito nesakiau, tau pirmai. I� tikrųjų niekur i� �ia nei�einu dėl Rubinės.

� Betgi� ji negyva.

� Taip, bet jos dvasia vis dar gyva.

Pajutau, kaip man pasi�iau�ia plaukai.

� Turi galvoje jos vėl�?

Perlė neskubėjo atsakyti į mano klausim�.

� Sklando tokia geltona peteli�kė� � ji vėl nutilo; atrodė, kad jos mintys klajoja ka�kur tolimame kra�te. � Į j� persikūnijo Rubinė.

� Nori pasakyti, jos siela gyvena peteli�kės kūne? Kodėl taip manai?

� Todėl, kad Rubinei patiko drugeliai, o geltona buvo jos mėgstamiausia spalva. Negana to, kaskart, kai einu į vaiduoklių sod� jos pagerbti, vir� man�s visada sklando geltona peteli�kė. Noriu būti su ja tol, kol ta peteli�kė gyvens.

� Bet jos gyvena neilgai.

� Manau, kad ji persikūnijo jau daugyb� kartų.

� A! � �ūktelėjau ne�inodama, ar tikėti tuo ai�kinimu apie reinkarnacij�, bet Perlės i�tikimybė seseriai mane sujaudino. Ak, kad turė�iau tikr� seserį � toki� kaip ji!

Tada Perlė pra�neko:

� Siang Siang�

� K�?

Ji įsmeigė į mane kupinas �velnumo akis.

� Ar norėtum būti mano jaun�ja seserimi?

Mane u�plūdo tiek jausmų, kad netekau �ado. Ne i� karto atsakiau:

� Sese Perle, jūs turite galvoje� Bet argi mes jau nesame seserys?

� Ai�ku, a� turiu galvoje kitk�, � �velniai papriekai�tavo ji. � Ar �inai, kas yra prisiekusios kraujo seserys?

Linktelėjau.

� Noriu, kad mudvi jomis būtume, � kalbėjo jinai. � Tu irgi to nori?

Buvau per daug sujaudinta, kad galė�iau k� atsakyti. Kaip tik to a� ir norėjau � gra�ios, visk� �inan�ios vyresniosios sesers, kuri man padėtų i�sisukti i� visų bėdų! �įsyk mano galva sulinksėjo kaip medinė lazdelė, barbenanti būgn� mū�io scenoje.

� Gerai, tada eik dabar į savo kambarį. Man reikia pasirengti ritualui. Ateik į mano kambarį po pusės keturių ryto.

Pary�iais sutartu laiku įsmukau į Perlės kambarį. Nustebau: u�uot i�sipuo�usi ritualui, ji nepasigra�ino veido kosmetika; nors vilkėjo �ilkine palaidinuke ir kelnėmis, apdarai buvo paprasti � balti, nesiuvinėti.

� Sese Perle, � atsisėdau ant sofos �alia jos, � lyg ir sakei, kad surengsime ritual��

Ji linktelėjo dėliodama ka�kokius reikmenis krep�yje.

Man �irdis ėmė tankiai plakti i� jaudulio ir baimės.

� Mes bėgsime?

� Ne, tik į sod�.

� Turi galvoje t� vaiduoklių sod�, kur tu�

Ji paėmė krep�į, kita ranka suėmė mano deln�.

� Eime.

Nusivyliau pama�iusi, kad �į kart� sodo balose mėnulis neatsispindėjo. Kilo mintis apie mergin�, kuri kietai u�merkia akis, kad aplinkiniai neįstengtų pamatyti jos sielos. Tylomis sekiau paskui Perl� iki pat �ventyklos; mano �irdis plakė jos karpytų auksinio lotoso �ingsnių ritmu.

Įėjus į ap�iurusi� sal� �ibintas Perlės rankoje nu�vietė voratinklį, i�dau�t� lang� ir į su�eist� �vėrį pana�i� apdulkėjusi� skryni�. Mano akys vis krypo į lubas � i� jų vidurio į �onus ėjo storos gegnės. Spėliojau, ant kurios tabalavo lieknas Rubinės kūnas ir kiek dar seserų trūk�iojo palubėje veltui mėgindamos paskutinį kart� įkvėpti oro �iame pasaulyje.

Mintys vis sukosi apie pakaruoklius, ir a� net bijojau giliai kvėpuoti, juo labiau klausinėti ko nors Perlės.

Netrukus atsidūriau prie�ais altorių �alia Perlės; jos �ibintas skleidė gra�i�, bet pamėkli�k� dramblio kaulo spalvos �vies�. Perlės i�rai�ka buvo liūdna, bet judesiai tikslūs. Ji skuduru nu�luostė dulkes nuo altoriaus, paskui pakėlė i�blukusį audekl� ir i�traukė i� po jo Guan In statulėl�. Tada i�ėmė i� savo krep�io smilkytuvėlį ir pastatė �alia medinės deivės. Paskui i�traukė vazel� su �vie�iomis gėlėmis, lėk�t� su įvairiais vaisiais, kit� su u�kand�iais ir nedidelį arbatos serviz�.

Visk� i�dėliojusi ant altoriaus prie�ais Guan In pasisuko į mane ir labai tyliai, tarsi bijodama k� nors sutrikdyti � nors nė kiek neabejojau, kad aplink nesama jokių �monių ir net vėlių, � pra�neko. Na, gal ir nebuvau visai tikra, kad jų nesama, bet įrodyti, kad jų nėra, irgi negalėjau!

� Siang Siang, dabar mudvi u�degsime smilkalus, pasimelsime Guan In, paskui jos, kaip liudytojos, akivaizdoje prisieksime būti seserimis. Nieko man�s neklausinėk, tik daryk, k� darau a�.

Perlė u�degė tris smilkalų lazdeles ir paskutin� padavė man. Stiprus kvapas, tvosk�s man į �nerves, apvalė priplėkusį kar�t� or�. Pro dūmų �yd� Perlės veidas atrodė netikras � kaip panirusios į vandenį gra�uolės. Tada ji tiesia linija sudėjo tris puodelius ir įpylė į juos arbatos.

Nei�kentusi paklausiau:

� Sese Perle, juk mes tik dviese?

� Ne, trise. Tu, Rubinė ir a�.

� Bet ji mirusi!

� Tik kūnu.

Mane nukrėtė �iurpas; apsidairiau: gal palubėje sklando ilgaplaukė mergina � be pėdų, baltu pla�iu drabu�iu.

Bet oro nevirpino niekas, tik �iurpokas Perlės balso aidas.

� Siang Siang, pasiūlyk smilkalų ir sukalbėk trump� mald� Guan In. Kartok mano �od�ius.

Ji atsiklaupė ir laikydama smilkalus sau vir� kaktos ėmė niurnėti:

� Bodisatva11 Guan In, pra�au tav�s: paliudyk �i�nakt mano, Perlės, mano vyresniosios sesers Rubinės ir mano jaunesniosios sesers Siang Siang priesaik� tapti prisiekusiomis kraujo seserimis.

Tada ji pasisuko į mane.

� Siang Siang, dabar pakartok mano �od�ius.

Atsiklaupiau �alia ir kiek baimindamasi suniurnėjau tuos pa�ius �od�ius.

Perlė i�sitraukė adat� ir miniatiūrinį puodelį.

� Siang Siang, duok man vidurinįjį pir�t�.

Jau buvau beklausianti, kas �ia dedasi, bet ji jau spėjo įdurti adata man į pir�t�.

� Oi! � garsiai surikau, daugiau i� netikėtumo negu i� skausmo.

Nekreipdama dėmesio į mano riksm� ji susikaupusi maigė man pir�t�, kol ėmė la�ėti kraujas. I� nuostabos netekusi �ado tik spoksojau, kaip mano pa�ios kraujas plinta į tamsiai raudon� balut� tarp baltų puodelio sienelių.

Kai mano pir�tas nustojo kraujuoti, Perlė pakartojo procedūr� su savo pir�tu. Paskui i�sitraukė merginos nuotrauk�, dūrė adata jai į kakt� ir suvaidino varvinanti krauj� į t� patį puodelį.

Tada padėjo nuotrauk� ant altoriaus.

� Sese Perle, nuotraukoje jūs! � apstulbusi su�ukau.

� Ne, ten Rubinė. Ji buvo septyneriais metais u� mane vyresnė. Bet mudvi i�ties pana�ios.

Nors �ventykloje buvo kar�ta, pajutau, kaip mano nugarkaulis virsta ledo stulpu. Spoksojau į nuotrauk�, paskui į Perl�, paskui vėl į nuotrauk�, jausdama, kad sesė vienu metu gyva ir mirusi!

Perlė pastebėjo mano i�rai�k�, bet nekreipdama į j� dėmesio ėmė mai�yti krauj� puodelyje. Paskui įmerkė pir�t� į krauj�, teptelėjo juo kakt� sau, paskui man. Galiausiai gurk�telėjo kruvino skys�io ir �enklu paragino mane i�gerti kas liko. Paklausiau, mat buvau tokia persigandusi, kad nė nedrįsau prie�tarauti.

Perlė ėmė niurnėti kit� mald�:

� Gailestingoji bodisatva Guan In, nuo �iol, kad ir kas nutiktų, Siang Siang ir a�, seserys, siejamos kraujo ry�io, �irdimi ir protu būsime kaip viena. Jeigu viena i�duos kit�, tegul j� mirtinai nutrenkia �aibas.

�od�iai �tegul mirtinai nutrenkia �aibas�, palydėti dar ir rūstaus Perlės �vilgsnio, mane sukrėtė. I�sigandusi pakartojau mald� �odis į �odį.

Baisiausiai nustebau, nes tada tarsi i� niekur atsirado geltona peteli�kė ir ėmė pleventi vir� Rubinės nuotraukos.

Perlės akys pritvinko a�arų.

� Matai, Siang Siang, �ia Rubinė. �inojau, kad ji pasirodys. Buvau įsitikinusi!

Įsistebeilijau į t� padarėlį i� visų jėgų stengdamasi įsivaizduoti gra�i� jaun� moterį, bet ma�iau tik gelton� peteli�k�.

12

Prilupta katė

Naktį po ritualo man �irdy būdavo �ia lengva, �ia sunku. Lengva, nes jau�iausi laiminga, kad nebesu vieni�a kaip pir�tas �iame pasaulyje. Sunku, nes su baime laukiau dienos, kai grį� didysis ponas Fungas. Bet jis negrį�o � kol kas. Mama man sakė, es� jis i�vyk�s i� �anchajaus ka�kokiais reikalais � niekas ne�inojo kokiais. Pasak vienų, jis kontrabanda gabenantis aukso luitus, pasak kitų � cigaretes � ir kurį laik� negrį�i�s. Bet jis jau buvo sumokėj�s u� mano pirm�j� naktį, todėl man nebuvo leid�iama aptarnauti jokių kitų klientų, kol jis pasirodys.

Per t� laik� neturėjau daugiau k� veikti, tik mokytis menų ir laukti. Jau�iausi keistai: vien� akimirk� laiminga, kit� slegiama baimės. Tai t�sėsi tol, kol vien� dien� susigriebiau, kad protetė neaplankė man�s jau kelios savaitės.

D�iaugiausi atsikra�iusi �io bjaurumo, nors tik laikinai. Kai apie ka�k� �neku�iavomės, pasakiau apie tai Perlei, ir ji net apsilaistė arbata.

� Po velnių! Siang Siang, tu tikriausiai nė��ia!

Taip apstulbau, kad net �iauna atvipo.

� Nori pasakyti, nuo tė�io?

Ji linktelėjo valydama arbatos dėm� suknelėje.

� Suvalgei vis� mamos duot� sriub�?

� Su.

� Ji turėjo sukliudyti tau pastoti, tai kaip �ia nutiko� � ji nebaigė minties.

� Sese Perle, k� man daryti?

� Nutraukti nė�tum�, � ji įdėmiai pa�velgė man į akis. � Padarykim tai dabar pat, Siang Siang, kol dar nevėlu.

Man kraujas ėmė stingti gyslose.

� O kaip?

U�uot atsakiusi, ji ėmė raustis viename i� savo stal�ių, paskui grį�o su ry�ulėliu rankoje. Kai jį pradarė, man į �nerves tvoskė kartus kvapas.

� Kas �ia?

� Ypatingos �olelės: dygminas, skudutis, imbieras ir �aknis, vadinama jau�io keliu. Nuo sriubos imsi kraujuoti, u�tat atsikratysi kūdikio.

Perlė i�ėjo i� kambario ir grį�o su krosnele ir moliniu puodu. Pripylė į jį vandens, paskui sumetė �oleles ir u�kūrė liepsn�.

Pavirusi visk� ma�daug valand�, u�gesino liepsn� ir supylė viral� į dubenį.

� �e, Siang Siang, dabar visk� i�gerk.

Atsargiai gurk�telėjau ir i�spjoviau skystį.

� Siaubingai kartu!

� Siang Siang, nustok elgtis kaip vaikas! � pyktelėjo jinai. � Rupūs miltai, i�srėbk visk�!

Paskubomis nurijau viral� stengdamasi nekvėpuoti, kad nejus�iau tos ka�ių �lapimo smarvės.

� Gerai, � tarė ji, paskui supylė puode likusi� sriub� į tu��i� dubenėlį. � Dabar grį�k į savo kambarį ir pailsėk. Po valandos i�srėbk �į antr� dubenėlį. Vakare, kai baigsiu linksminti sve�i�, ateisiu tav�s aplankyti, � ji patylėjo, paskui pridūrė: � Dėl viso pikto, dar gerk acto ma�iausiai du kartus per dien� ir labai smarkiai �okinėk.

Parėjusi į savo kambarį ėmiau �okinėti kaip �uo, mėginantis pasiekti ant virvės pakabint� antienos gabal�, paskui nerasdama sau vietos laukiau, kol praeis valanda, tada prisiver�iau i�srėbti antr� dubenėlį sriubos. Matyt, ji greitai suveikė, nes netrukus susmukau ant lovos ir u�migau neramiu miegu.

Pabudau jau temstant. Siaubingai skaudėjo pilv�, galva ply�te ply�o. Burna buvo perd�iūvusi, tad norėdama atsigerti vandens u�sidegiau �vak� ir pama�iau, kad visa paklodė permirkusi krauju. Ky�telėjau rank� į tarpukojį ir pajutau t� patį skystį � �ilt�, lipnų.

� A� kraujuoju! Vaje, kraujuoju! � suspigau ir nualpau.

Kai atsimerkiau, vir� sav�s pama�iau Fang Rong veid�.

� Vajetau! Kas atsitiko?

I�sigandusi vos pralemenau:

� Atrodo� atėjo protetė.

Mama įdėmiai ap�iūrėjo paklod�. Apsidairiau ir paklausiau:

� Kur sesuo Perlė?

� Perlė? O kas tau darbo? Ji i�ėjusi su klientu, kuriam rodo did�iausi� prielankum�.

Nusiminiau. Turkio paviljone nė viena sesuo negali palikti rinktinio kliento dėl jokios prie�asties. Vadinasi, ne�inia kada Perlė galės ateiti pas mane.

Staiga mama ėmė uostinėti or� aplink mane ir jos veidu perbėgo įtarimo �e�ėlis.

� Kas �ia per kvapas?

Nė kiek neabejojau j� turint galvoje ne mano krauj�, bet �olelių viral�.

Apsime�iau kvailele.

� Koks kvapas?

� Stokis, a� tave ap�iūrėsiu!

Mėginau stotis, bet pilv� ėmė varstyti baisūs diegliai.

� Negaliu, mama, � teįstengiau pralementi ir vėl nualpau.

Pabudusi pama�iau esanti ligoninėje. Mama kalbėjosi su pusam�iu vyri�kiu baltu chalatu, �alia jos sukiojosi Ma�oji Raudonė ir sunerimusi vis dirs�iojo į mane.

� Daktare, � klausė mama, � kodėl mano dukra taip sunkiai serga mėnesinėmis? Jai viskas gerai?

Gydytojas bejausme mina tyliai, bet valdingai atsakė:

� Paprastai mėnesinės neturi būti tokios sunkios, � jis nutilo ir metė �vilgsnį į mano pus�. � Kiek jai metų?

� Trylika. Hmm� beveik keturiolika.

Jis kilstelėjo akinius kiek auk��iau ant nosies; atrodė ma�um� suglum�s.

� Ji turi su�adėtinį?

Mama, rodės, nesumoja, k� atsakyti.

� Ne, � galop tarė. � Dar neturi.

� Tai gal turi draug�, su kuriuo intymiai bendrauja?

Mama rūs�iai dėbtelėjo į mane, paskui i�si�iepusi vėl atsigr�ė į gydytoj�.

� Neturi. O kodėl klausiate?

� Klausiu todėl, kad �is smarkus kraujavimas man pana�us į persileidim�.

� Persileidim�?

Mamai �iauna atvipo vos ne iki krūtinės. �vilgsnis atrodė toks grėsmingas, kad būtų u�tek� nepageidautinam kūdikiui nu�udyti.

Mums grį�us į Persikų �iedų paviljon� tikėjausi grie�tos bausmės, bet, mano nuostabai, nieko neatsitiko.

Kai pagaliau pasitaikė proga pasi�nekėti su Perle, ji tarė:

� Didysis ponas Fungas ateis vėl. Patikėk manimi, mama iki tol jokios kūno bausmės tau netaikys, nes turės parodyti tave jam gyv� ir sveik�.

Gal Perlė ir neklydo dėl did�iojo pono Fungo, bet tik ne dėl mamos.

Kit� vakar�, man nespėjus susigaudyti, kas darosi, Fang Rong įsmuko į mano kambarį su man nepa�įstamu tarnu. Ji i�rengė mane nuogai ir paėmė i� jo ka�k� � mane apėmė siaubas, kai suvokiau, kad tai dvi smailos, raudonai įkaitintos bambuko lazdelės. Tarnas mane laikė, o mama pervėrė jomis man spenelius.

Klykiau i� skausmo, i� akių pasipylė a�aros.

Ki�dama man po nosimi ilgus, raudonai lakuotus nagus, pana�ius į tryk�tantį i� �aizdų krauj�, ji kriokė:

� Ak, tu dvokianti �liundra, kad tave perkūnas nutrenktų! Nejaugi tau taip nie�ti dziundzė, kad negali sulaukti did�iojo pono Fungo?! Su kuo pisaisi?!

� Su niekuo. Man tik mėnesinės.

Jau geriau tegul man perveria spenelius, negu nudiria gyvai od�, kaip grasino tėtė.

� Mėnesinės? Nedrįsk man�s apgaudinėti! Gydytojas sakė, kad tu persileidai.

� Jis nebuvo tuo įsitikin�s. Mama, patikėkit manim, man tik mėnesinės!

Tiesos negalėjau sakyti, o jeigu bū�iau j� atskleidusi, padarinių net nedrįsau įsivaizduoti.

Tol klykiau, maldavau ir įtikinėjau, kad man tik mėnesinės, kol galiausiai Fang Rong i�rai�ka tapo �velnesnė.

� Na, gerai, Siang Siang, �įsyk tavim patikėsiu, � ji nusispjovė. � Bet jeigu vėl blogai pasielgsi, prilupsiu kat� � supratai?

Linktelėjau nuk�sdama ir kartėlį, ir skausm�.

Tada mama kilstelėjo mano krūtis ir garsiai sukikeno.

� Siang Siang, ar matai, kaip a� gerai padirbėjau? Dabar tavo speneliai tokie raudoni ir taip gra�iai paburk�. Galiu la�intis: kai didysis ponas Fungas juos pamatys, jo nefrito kotas pa�oks iki pat Himalajų vir�ūnių!

Tai tarusi ji pratrūko juoku ir abu su tarnu i�dulkėjo i� kambario.

Priblok�ta, pa�eminta paskubomis apsirengiau ir nuskubėjau į Perlės kambarį, bet jos ten neradau. Para�iau ra�telį ir paki�au po durimis. Grį�usi į savo kambarį u�migau skausmingu, neramiu miegu. Praėjus kelioms valandoms mane pa�adino pojūtis, kad dega krūtys. Nusivilkau palaidinuk�, paspjaud�iau seilių ant spenelių ir atsargiai įtryniau jas pir�tais.

Retkar�iais vis u�snūsdama glostinėjau skaudamus pradurtus spenelius. Paskui i�girdau girg�telint duris.

Įėjo Perlė. Ji pri�oko prie man�s ir bemat jai i�balo veidas.

� O, varge! Siang Siang, kas nutiko?!

Papasakojau jai apie bausm�.

� Prakeikta kalė!

Perlė apglėbė mane ir ėmė �velniai guosti.

� Viskas bus gerai, Siang Siang. Galėjo baigtis blogiau.

� Galėjo prilupti kat�?

Ji linktelėjo; jos akys �vilgėjo nuo a�arų.

� O k� tai rei�kia?

� Mama negali subjauroti jokiai seseriai veido ar kūno, nes yra investavusi į jas pinigų. Ir negali marinti badu, nes joks vyras nenorės merginos, kurios vieni kaulai ir oda. �tai kodėl mama nenubaudė A Ping, nors sriuba nepadarė reikiamo poveikio: jai reikia, kad klientams atrodytume gra�iai apkūnios. Taisyklė tokia: mu�k per kūn�, bet ne per veid�. Arba mu�k kat�, bet ne mergin�. Kart� mama taip pasielgė su Rubine, kai �i neįstengė u�dirbti pinigų. Ji priri�o j� prie lovos, įki�o į kelnaites kat�, pasiėmė bambuko lazd� ir ėmė j� tal�yti. Gali įsivaizduoti, kaip padūko varg�as gyvūnėlis ir kaip jis turėjo draskytis!

Perlė nutilo ir vos susitvardė nepratrūkusi raudoti.

� Labai u�jau�iu, sese Perle.

Abi tylėjome. Perlė įdėmiai ap�iūrėjo mano krūtin�.

� Atne�iu tau kai ko spenelių skausmui numal�inti.

Perlė i�ėjo i� kambario ir grį�o su skardinuke rankoje. Kai nukėlė dangtelį, pama�iau baltus miltelius.

� �ia opijus, Siang Siang. Įtrinsiu jo tau į spenelius, paskui jo pauostysi ir u�migsi. Kai pabusi, skausmas ir paburkimas bus pranyk�.

Perlė pamasa�avo man spenelius, pauos�iau opijaus ir sesės glėbyje u�migau sunkiu, į kliedesį pana�iu miegu.

Kai pabudau, krūtis vis dar gėlė. Papra�iau Perlės duoti pauostyti dar opijaus, bet ji priekai�tingai į mane �vilgtelėjo.

� Ne, Siang Siang. Dar tapsi puolusia seserimi.

Po trijų savai�ių, kaip Perlė ir buvo i�prana�avusi, didysis ponas Fungas grį�o. Mamos paliepti tarnai kruop��iai sutvarkė ir i�taigingai i�puo�ė sve�ių priėmimo kambarį, primerkė �vie�ių gėlių ir i�kvėpino.

� Siang Siang, �iūrėk, kad �į kart� padarytum didįjį pon� Fung� laimingiausiu �mogumi pasaulyje, � Fang Rong taip su�aibavo į mane akimis, kad ko negriuvau negyva. � Antraip tavo kailis oi kentės!

Nespėjus jai įstumti man�s į kambarį, slap�ia palie�iau vi�tos krauju i� anksto sumirkyt� d�uang juan antspaud�, u�ki�t� į palaidinukės u�antį. Tada panosėje sukalbėjau mald� po kaklu kaban�iai Guan In.

Kai įėjau pro duris karpytais auksinio lotoso �ingsneliais, Fungo veide nu�vito pla�iausia �ypsena.

� Siang Siang, mano ma�oji gra�uole, kaip a� tav�s pasiilgau!

Į lavon� pana�ų kūn� buvo apsisiaut�s tamsiai mėlynu chalatu su i�siuvinėtu �enklu �ou, rei�kian�iu ilgaam�i�kum�. Jo lūpos prasiskyrė ir a� pama�iau dvi eiles ilgų, pageltusių dantų bei pla�iausias sumaigyto bakla�ano spalvos dantenas. Pana�ia į krabo �nyples ranka jis sugriebė mane u� juosmens.

Ko nepaspringau seilėmis. Tada, prisiminusi Perlės pamokas ir Fang Rong grasinim�, bemat atsisėdau jam ant kelių.

� Ak, didysis pone Fungai, � koketi�kai �vilgtelėjau į jį, � kodėl nepasirodėte anks�iau? Jūs privertėte mane laukti taip ilgai, kad man �irdis ėmė pūti!

Sutelkusi visas valios jėgas paglos�iau delnu jam skruost�.

Jis stvėrė mano rank� ir aistringai ėmė gr�ti lie�uviu pla�tak� � mane bemat supykino.

Kikendama �velniai stumtelėjau jį nuo sav�s.

� Pra�au, nereikia, didysis pone Fungai, jūs mane kutenate!

� Kutenu? Cha, cha, cha! Tuoj mirtinai u�kutensiu, kai mano nefrito kotas praskleis tavo �velniuosius vainiklapius!

Ne�inojau, k� atsakyti. Tada nuo apskrito stalo paėmiau vyno ind� ir pripyliau mums abiem po piln� puodelį.

� Didysis pone Fungai, � grak��iu rankos judesiu, palydėtu i� proto varan�iu �vilgsniu, padaviau jam puodelį, � pra�om i�gerti �io pagarbos vyno i� jūsų nuolankiosios Siang Siang ir �itaip at�v�sti mudviejų drakono ir fenikso naktį.

Kol Fungas paėm�s puodelį iki dugno i�maukė vyn�, sav�jį slap�ia i�pyliau į vazon� �alia kėdės.

Nieko nelaukdama pripyliau jam dar puodelį.

� Didysis pone Fungai, �į vyn� i�gerkime u� jūsų sveikat� ir ilg� am�ių.

Jis paklusniai i�tu�tino antr� puodelį, a� savuoju vėl palais�iau augal�.

� Didysis pone Fungai, � pripyliau jam tre�i�, � �ia u� tai, kad jūsų verslas klestėtų.

Jis nepritariamai �vilgtelėjo į mane.

� Luktelk, Siang Siang. A� nenoriu tuoj bemat nusigerti.

� K� jūs, didysis pone Fungai, � atsakiau pasikeldama suknel� ir parodydama nema�� dalį nuogos kojos, � nemanau, kad toks patyr�s vyras kaip jūs gali taip lengvai pasigerti.

Fungo ranka atsidūrė ant mano �launies.

� Gerai, Siang Siang, tik nenugirdyk man�s � noriu pasimėgauti mūsų vestuvių naktimi.

Nuo paskutinių dviejų �od�ių mane nukrėtė �iurpas, bet a� kuo maloniausiai jam nusi�ypsojau ir priki�au plony�io porceliano puodelį jam prie lūpų. Jis mielai i�tu�tino ir tre�i�. Varg�as puodelis � niekinamas tokių �lyk��ių lūpų!

Pripyliau jam ketvirt� kart�.

� Didysis pone Fungai, o �ia u��

� Gana, Siang Siang, daugiau nebegersiu. Noriu į�iebti raudon��

� Bet, didysis pone Fungai, � i�sitraukiau nosin� ir �aismingai me�iau į jį, � �is tostas u� jūsų at�al�, tai kaip jūs galite atsisakyti?

� At�al�? � suniurnėjo jis visas i�raud�s, nuo vyno apsiblaususiomis akimis. � Na, gerai, tada turėsi i�gerti kartu su manimi.

Vėl teko sutelkti visas valios jėgas, kad nesusivem�iau.

Nieko neįtardamas jis smagiai siurbtelėjo i� puodelio, tada, mano nuostabai, prisiki�o man prie pat veido, praskėtė man lūpas ir i�pur�kė vyn� i� savo burnos į man�j�.

Gėrimas nudegino man visk� nuo gerklės iki pat skrand�io. Ėmiau springti. Fungas nusijuokė, paskui paglostė nugar�. Meiliai. Paskui aistringai. Tada supratau, kad akimirka, kurios labiausiai bijojau, atėjo.

Netrukus jis u�griuvo ant man�s ir ki�o savo supuvusį kot� į mano brangiuosius vartus.

Kai pagaliau baigė savo �ygdarbį � traukyti kot� ir ant man�s griuvinėti, � dar kart� įki�o lie�uvį man į burn�, paskutinį kart� garsiai pa�iulpė mano seilių, tada ėmė rengtis. Keista, bet padėj�s �itiek pastangų atrodė net jaunesnis ir gyvesnis.

Apsireng�s prisimerkė ir pa�iūrėjo į sujauktus patalus. Pama�ius mano kruvin� d�uang juan antspaud�, apsiblaususiose akyse pasirodė begalinis pasitenkinimas.

� O! � sukriokė jis. � Nuo �iol mano verslas klestės ir a� gyvensiu ilgai, ilgai!

Jis paėmė antspaud� i� mano rankų, i�tu�tino dar vien� puodelį vyno, nusijuokė lyg beprotis ir i�svirduliavo pro duris.

ANTRA DALIS

14

Ponas Andersonas

Praslinko dveji metai. Persikų �iedų sve�iai vis da�niau teiraudavosi man�s. Perlės koketavimo ir miegamojo meno pamokos pasirodė esan�ios vertingesnės, negu galėjau įsivaizduoti. Ir nors jau buvau ganėtinai garsi �anchajuje, garbingo Perlės statuso dar neįgijau.

Pavasario Mėnesiena taip pat tapo populiari. Ji nebuvo labai gra�i, bet, kaip sakė Perlė, turėjo ma�ytes pėdas ir liūdnas akis, o kai kurie vyrai itin geidė moters, pasi�ymin�ios �iomis savybėmis. Nors mudvi turėjome daug bendra ir a� labai j� mylėjau, ji vis dar niekaip negalėjo pamir�ti ka�kada buvusi turtinga ir, rodės, leidosi ne�ama pasroviui.

Kart� man paklausus apie ateities planus ji atsakė:

� Kokia prasmė kurti planus vie�namyje?

Kai ji to paties paklausė man�s, atsakiau:

� Tapti ming dzi kaip sesuo Perlė.

� Siang Siang, a� irgi noriu tapti ming dzi, bet, ne taip kaip tave, niekas man�s nelaiko didele gra�uole, � ji nusi�luostė akis nosine. � A� svajoju sulaukti, kol mano su�adėtinis ateis �ia ir mane i�pirks.

� Bet jis jau susi�adėj�s su kita!

Pavasario Mėnesiena nusisuko ir įsmeigė �vilgsnį pro lang�; jos akys buvo blausios kaip smilkalų dūmų sruogos.

Kai vien� dien� mokiausi groti pipa savo kambaryje, įėjo Ma�oji Raudonė ir tarė:

� Siang Siang, grei�iau renkis � apa�ioje laukia du sve�iai.

Ji nutilo ir sukikeno; jos akys �elmi�kai blizgėjo.

� Kas �ia taip juokinga, Ma�oji Raudone?

� Vieno didelė nosis, auksiniai plaukai ir apskritos mėlynos akys!

� Turi galvoje, u�sienietis?

Ji su�adino mano smalsum�.

Ma�oji Raudonė linktelėjo.

� Jo pavardė An-der-so-nas, � ji vėl sukikeno. � Kokia keista!

Vos įėjusi į sve�ių priėmimo kambarį i�girdau tarn� garsiai su�unkant: �Pasveikinkit sve�ius!� �alia jo i�si�iepusi stovėjo mama, seilėdamasi kaip nuo kar��io ken�iantis �uo. Ant sofos sėdėjo du sve�iai � storas kinas ir stambus svetim�alis vaiduoklis; abu atrodė ne tiek susijaudin�, kiek i�varg�.

T� akimirk� prie�ais juos pribėgusios atsistojo dvi ma�daug mano am�iaus gėlių merginos. Įdėmiai ap�iūrinėjamos sve�ių jos ėmė kikenti, �nab�dėtis, laidyti į vyrus �vilgsnius ir koketi�kai viena kit� niuksėti.

Kiek palaukiau, tada atkrypavau į kambario vidurį gerai apskai�iuotais karpyto auksinio lotoso �ingsneliais.

Abiejų sve�ių akys i�kart įsmigo į mane ir nu�vito.

Nusi�ypsojau, sugavau jų �vilgsnį ir nebepaleidau kaip motina k� tik gimusio kūdikio. Jutau, kaip savo skruostų duobutėmis įsiurbiu abiejų vyri�kių sielas. Akies kra�teliu ma�iau, kad kiti varsto mane a�triais kaip durklas �vilgsniais. Mintyse patenkinta nusi�ypsojau.

Kinas nė nepa�velgė į tas kikenan�ias kvaileles � parodė ranka į mane ir linktelėjo. Matyt, nusivyl�s svetim�alis nelabasis pasirinko mergin�, vardu Brokato Melodija.

Nepaliaudama nuolankiai �ypsotis mama įsakė tarnams atne�ti arbatos ir u�kand�ių, tada rankos mostu i�vijo kitas merginas.

Atsisėdau �alia kino, Brokato Melodija � prie svetim�alio nelabojo.

� Ak, pone Ho, � į stor� akiniuot� kin� kreipėsi mama, � jūsų akys i�ties kaip nu�vitim� patyrusio Budos! Siang Siang � viena i� mūsų populiariausių merginų!

Tada nutaikė savo �ypsen� į u�sienietį.

� Ak, pone Andersonai, jūsų akis irgi gerai pastebi kinų gra�uoles! Brokato Melodija tikrai puikiai jus aptarnaus. Jei ne, galėsite susigr��inti pinigus.

Atsakydami abu sve�iai mandagiai nusi�ypsojo. Mama metė į vien� ir kit� reik�ming� �vilgsnį.

� Na, gerai, paliksiu judu su savo ma�osiomis gra�uolėmis, � ir i�ėjo i� kambario krypuodama stor� u�pakalį.

Mudvi su Brokato Melodija nieko nelaukdamos ėmėme �pagarbiai� pilstyti arbat�, vai�inti vaisiais ir u�kand�iais ir �neku�iuotis su sve�iais.

Ponas Ho man papasakojo turįs laivybos versl�; jo kontora esanti D�ong �ano Rytų kelyje. Ponas Andersonas es�s jo partneris i� Amerikos. Amerika! I�girdus �į �odį mano kūnu perbėgo �iurpuliukai. Prisiminiau, kaip tėvelis pasakodavo man apie �i� turting� tolim� �alį: apie kino komik� pavarde �a Li �a Pi Lin�. Apie garsų prezident� Lin Ken�, i�laisvinusį vergus negrus. Apie labai garsi� degl� ne�an�i� deiv�, pavadint� Laisvės statula.

Kol ponas Ho gurk�nojo vyn� �į bei t� pasakodamas man apie savo versl� ir �eim�, klausiausi tik viena ausimi � be perstojo vog�ia dirs�iojau į amerikietį. Kokia keistenybė � amerikietis! Ir koks plaukuotas!

Jis buvo ma�daug mano tėvelio am�iaus, jeigu ne gra�us, tai bent jau ne bjaurus. Mane labiausiai domino ilga jo nosis ir �viesiai mėlynos akys. Tokios �viesios, kad įsivaizdavau, kaip jį tik gimusį keistas triuk�mingas pasaulis baisiausiai i�g�sdino, todėl spalva bemat i�nyko i� jo sielos langų! Nieko nuostabaus, kad u�sienie�iai pas mus vadinami vaiduokliais. �iūrint į tuos bespalvius plaukus ir akis i�ties atrodo, kad jų sielas pagrobė Pragaro karalius.

Nors ir barbaras, tas ponas Andersonas darė man ger� įspūdį. Brokato Melodija taip stengėsi jam įtikti, kad dabar sėdėjo vos ne ant kelių, bet to nelabojo amerikie�io rankos nerodė jokių �ėtoni�kų kėslų. Tada apstulbau supratusi, kad u�sienietis skland�iai kalba kini�kai!

Ta�iau �inojau, kad man nevalia nerodyti dėmesio ponui Ho, todėl atsigr�iau ir vėl ėmiau jam �ypsotis. Laimė, mano sve�ias kinas spėjo smagiai įkau�ti, tad nepastebėjo, kokį smalsum� man �adina jo partneris. Toliau pyliau vyn� ponui Ho, vog�ia vis �vilg�iodama į pon� Anderson�, ir pastebėjau, kad jis taip pat �iūri į mano pus�. Mano �irdis ėmė bla�kytis kaip mi�ke pasiklydusi stirna.

Neberod�iau jokio susidomėjimo savo sve�iu kinu, bet tikėjausi, kad per girtum� jis to nepastebės. Ai�ku, nenorėjau rizikuoti, tad �ypsojausi iki ausų, geismingai judinau kūn�, be perstojo pyliau sve�iui vyn� ir prideginėjau cigaretes. Kai mūsų pa�nekesys trumpam nutrūko ir pono Ho apsiblaususios akys ėmė klajoti po kambarį, dar kart� paslap�iomis dirstelėjau į svetim�alį nelab�jį ir pama�iau, kad jis vis dar spokso į mane.

�į kart� nekreipdama dėmesio į Brokato Melodijos pavyd� irgi pa�iūrėjau jam tiesiai į akis ir savo �vilgsnio ilgiausiai nenusukau. Tada man dingtelėjo: tas �viesiai mėlynas akis jau esu ka�kur ma�iusi! Ta�iau kur? Mano �vilgsnis tiesiog prasmego tose mėlynose akyse. Jos atrodė tokios raminan�ios � tartum mane glamonėtų ir tirpte tirptų kaip� kaip ledai! Taip, �ia buvo tas pats svetim�alis nelabasis, kuris i�gelbėjo berniuk� nuo mamos pyk�io prie� dvejus metus, kai man kirpėjas padarė �ukuosen�!

Dar prisiminiau, kaip t�syk Nefrito Vaza pakvietė jį apsilankyti pas mus Persikų �ieduose ir kaip jis atsigr��s įdėmiai mane nu�iūrėjo ir nuėjo �alin nei�tar�s nė �od�io.

Ar gali būti, kad jis �iandien atėjo �ia ie�kodamas man�s? Po dvejų ilgų metų?

Tada įėjo niangi ir perskyrė mūsų �vilgsnius. Ji prane�ė ponui Ho, kad jiems skirtos dvi valandos baigėsi.

� Ar judu, garbingi ponai, norėtumėte pabūti ilgiau?

Ponas Ho pasitarė su partneriu u�sienie�iu ir, mano nusivylimui, juodu nusprendė i�eiti.

� Esame pernelyg i�varg� � k� tik grį�ome i� kelionės, � paai�kino ponas Ho, � bet gal dar grį�ime.

Juodu i�ties grį�o.

Antr� kart� ponas Ho papra�ė, kad juodu su Andersonu būtų aptarnaujami atskirai. �inoma, tai rei�kė, kad jie nori sekso. Bijojau, kad man teks eiti su ponu Ho, o amerikietis atiteks kuriai kitai. Ho lyg ir �iūrėjo į mane, bet paskutin� akimirk�, did�iam mano d�iaugsmui, jis pasirinko kit� seserį, ir ponas Andersonas papra�ė man�s. Niangi nusivedė mus į sve�ių priėmimo kambarį.

Nors iki tol buvau su daugybe vyrų, nervinausi turėsianti aptarnauti barbar�. Juolab kad �ydros jo akys smalsiai vis� mane nu�iūrinėjo � tarsi bū�iau lėlė, ka�kaip virtusi gyvu padaru vien tam, kad �ypsotųsi, flirtuotų ir atliktų arbatos gėrimo ceremonij�. Tro�kau jam įsiteikti, todėl stengiausi, kad mano rankos judėtų tartum orchidėjos, �okan�ios dvelkiant brizui, o liemuo siūbuotų nelyginant vėjyje drebantis karklas. Ta�iau nervai paki�o man koj� ir i� rankos i�krito keletas vynuogių; jos būtų nukritusios jam ant kelių, jei jis laiku nebūtų spėj�s jų sugauti. Tas svetim�alis vaiduoklis buvo įdomus.

� Pone Andersonai, � me�iau į jį vertinantį �vilgsnį, � ar norite dar vynuogių?

Jis papurtė galv�.

Nesumojau, k� sakyti u�sienie�iui. Ilgai galvojau, paskui paklausiau:

� Ar esate buv�s kituose turkio paviljonuose?

Jis net i�raudo!

� Ne. Kai t�syk ponas Ho �ia atsivedė, man buvo pirmas kartas.

� Jums �ia patinka?

U�uot atsak�s į mano klausim�, jis pats paklausė:

� Panele Siang Siang, kodėl jums nepapasakojus man ko nors apie save?

Nėra ko nė sakyti, nesiruo�iau jam pasakoti, kaip atsidūriau Persikų �iedų paviljone, � jeigu jis tai norėjo i�girsti.

Parodydama pagarb� vėl pripyliau jam arbatos, tada, �iūrėdama į tas �ydras akis, ėmiau pasakoti savo istorij�. Pradėjau nuo to, kaip būdama trylikos atsiradau paviljone � kokius darbus dirbau, kaip mokiausi tapybos, kaligrafijos ir muzikos. Ai�ku, nutylėjau apie tamsųjį kambarį, savo perskelt� arbūz�, i��aginim�, persileidim� ir įkaitintomis lazdelėmis pervertus spenelius.

Man baigus, jis nieko nesakė � toliau siurb�iojo arbat�.

Galiausiai sukaupiau dr�s� ir pasakiau:

� Pone Andersonai, ar galiu kai ko jūsų paklausti?

Jis smalsiai �vilgtelėjo į mane.

� Taip, �inoma.

� Kaip manot, ar prisimintumėt įvykį, nutikusį prie� dvejus metus?

� Pamėginkim.

� Nankino kelyje jūs i�gelbėjote berniuk�, kai jo vos nepasmaugė moteris.

Nusivyliau: u�uot sulinksėj�s, jis susim�stė � matyt, stengėsi įtempti atmintį. Gal vis dėlto ponas Andersonas nebuvo tas vyras, kurį prisiminiau vis� t� laik�, o visai kitas.

Pasakojau toliau:

� Tas berniukas pavogė ledus i� mergaitės, nes buvo alkanas. Jūs davėte jam kelet� variokų nusipirkti ko nors valgyti. Ar prisimenate mergait� su k� tik padaryta �ukuosena ir pra�matniu perlais puo�tu segtuku plaukuose? Ji buvo su mama ir dviem seserimis.

Nekantraudama pa�velgiau į jį.

� Pone Andersonai, nejaugi visi�kai to neprisimenate?

Jo veid� nu�vietė plati �ypsena.

� O, taip�

� Pone Andersonai, ta mergaitė buvau a�!

� Taip, dabar prisimenu.

Barbaras spoksojo į mane negalėdamas patikėti.

� Kaip tu u�augai!

I�did�iai linktelėjau.

Jis ir toliau mane nu�iūrinėjo, tarsi k� tik būtų atidar�s lobių skryni�.

� O, varge! � galiausiai su�uko. � Ar tikrai gali būti, kad tu � ta ma�a mergaitė?

Nusi�ypsojau ir vėl pripyliau jam arbatos.

Jis vėl susim�stė. Gal pamatė, kad lobių skrynioje guli ne akinamai �vilgantys brangakmeniai, bet tamsios paslaptys?

� Pone Andersonai?

Jis droviai �yptelėjo.

� K�?

� Gal norite, kad sudainuo�iau jums dain� ar paskambin�iau pipa?

� O, taip!

Bet a� palikau instrument� savo kambaryje.

� Pone Andersonai, mano pipa vir�uje � gal norėtumėte eiti į mano kambarį?

Jis nieko nesakydamas nusekė man įkandin laiptais į antr� auk�t� ir į mano kambarį� Smalsiai apsidairė po t� ank�t� kambarėlį. Papra�iau jį atsisėsti, i�sitraukiau pip� ir ėmiau derinti. Man pradėjus skambinti, Andersonas parodė į vien� i� mano paveikslų ant sienos.

� Koks �ia instrumentas?

� Kinas.

� �ia tu skambini juo?

� Taip.

� Noriu, kad paskambintum man kinu.

Jo pra�ymas mane nustebino.

� Ar esate girdėj�s kin� anks�iau, pone Andersonai?

� Ne, bet juo skambindama tu atrodai kitokia.

Atsipra�iau, nuėjau į Perlės kambarį, paėmiau kin� ir parskubėjau atgal. Atsargiai nuėmiau brokato dėkl� ir padėjau keturių am�ių senien� ant stalo. Trylika hui � perlamutro ta�kelių � suteikė juodam pavir�iui paslapting� blizgesį: atrodė, kad tamsiame danguje mirksi �vaig�dės. Septynios �ilko stygos, įtemptos vir� rezonansinės dė�ės, buvo pasirengusios �nab�dėti �imtme�ių paslaptis.

Baigusi derinti stygas i�tiesiau nugar�, susikaupiau ir pameditavau. Paskui pir�tais papasakojau apie mėnulį, sklend�iantį vir� Guano kalno, apie girto �vejo kvailiojim� ir apie baisios pūgos nepabūgusius slyvos �iedus�

Kai atitraukiau pir�tus nuo instrumento, ponas Andersonas nei�tarė nė �od�io. Rodės, kaip ir a� jis mėgaujasi garsais, tebeaidin�iais po to, kai nutilo stygos mano kambaryje � ma�y�iame ta�kelyje de�imties tūkstan�ių mylių raudonųjų dulkių16 dykumoje.

Mudu be �od�ių �velgėme vienas į kit�.

Galop jis pra�neko:

� Panele Siang Siang�

� Pone Andersonai, pra�au mane vadinti tiesiog Siang Siang.

� Siang Siang, man did�iulė garbė klausytis, kaip tu skambini. Kaip gyvas nesu girdėj�s tokios� subtilios muzikos.

Nejaugi barbaras i� tikro gali įvertinti subtilius kino garsus? Nusprend�iau jį i�bandyti.

� U�teks pagyrų, pone Andersonai, � ilgai patylėjau, paskui pridūriau: � Ar norite, kad dabar pagro�iau pipa?

Jis atrodė vos ne pasibaisėj�s.

� Ne, pra�au, � nereikia! Dabar nenoriu girdėti jokios kitos muzikos, � jis vertinamai mane nu�velgė. � Tu, Siang Siang� Skambindama kinu tu i�ties atrodai kitokia.

� Kodėl? � toliau jį band�iau.

� Tavo pir�tai be galo i�rai�kingi.

�irdyje pajutau jam pagarb�. Nors �is plaukuotas bly�kių akių vyras prie�ais tebuvo barbaras, rodės, jis geba įvertinti subtilius kino niuansus. Kaip �mogus i� tokio tolimo kra�to gali suprasti giliausias �emės ir dangaus paslaptis?

� Siang Siang, � vėl pra�neko jis, � ar neprie�tarausi, jei kai k� pasiūlysiu?

Vadinasi, dabar, po visų komplimentų, jis pagaliau nusprendė eiti prie reikalo � derinti savo jang su mano in.

Bet jo veidas buvo rimtas.

� Tu labai gra�i ir talentinga. Gal tau nederėtų vėjais leisti savo jaunystės �ia.

Negalėjau patikėti k� tik i�girstais �od�iais! Ta�iau prisiminusi, ko buvau mokyta, nei�siduodama esanti priblok�ta ir toliau įsiteikiamai �ypsojausi.

� Siang Siang, � vėl kalbėjo jis, � atleisk man u� tiesmukum�. Tiesiog manau, kad tokia rafinuota moteris kaip tu turėtų gyventi kitaip.

Ėmiau sukti galv�. Gal jis leid�ia suprasti kaip nors man padėsi�s? Pavyzd�iui, padengsi�s mano skolas ir i�trauksi�s i� Persikų �iedų paviljono?

Buvau beatsakanti, kad pasirinkti savo likim� � man nepasiekiama prabanga, bet jis vėl pra�neko.

� Manau, kad su tokiu talentu galėtum būti mokytoja.

� Mokytoja? � vos nesukikenau. I�tvirkusi gėlių mergina taps padoria dama ir mokys vaikus? Kokia nereali svajonė! Matyt, �io �mogaus gyvenime visi�kai nebūta negandų, jei jis nė nenutuokia, kas darosi u� tamsių �io nuodėmingo pasaulio durų.

� Pone Andersonai, bet a� to nesugebė�iau.

Jis ilgokai tylėjo, galiausiai kreivai �yptelėjo.

� Gaila, Siang Siang.

Ko jam gaila? Vis dėlto nusprend�iau balsu to neklausti. Vėl pripyliau jam arbatos ir pagarbiai i�tiesiau puodelį.

Jis taip pat pagarbiai paėmė jį i� mano rankų.

Apie seks� jis taip ir neu�siminė.

Ponas Andersonas toliau lankėsi Persikų �ieduose su ponu Ho. �is mielai i�mėgindavo įvairias seseris, tarp jų ir Perl�, o Andersonas visada pra�ydavo man�s. Neabejojau: kai ponas Ho įnik�s lydavo ant seserų debesų, jis manydavo savo draug� amerikietį t� patį darant su manim, bet i� tikrųjų nieko pana�aus nenutikdavo.

Kaskart Andersonui atėjus į mano kambarį, mudu tik kalbėdavomės ir gurk�nodavome arbat�, o a� grodavau. Jis taip ir nenustojo steng�sis atkalbėti mane nuo prostitucijos. Jis nuolat apgailestaudavo, kad leid�iu vėjais savo gyvenim� ir talentus � tarsi pati to ne�ino�iau. Tikėjausi, kad jis padės pasisiūlydamas sumokėti mano skolas Persikų �iedams, bet jis niekados nieko pana�aus neminėjo, o a�, ai�ku, nepra�iau.

Kart� papasakojau Perlei apie Anderson�, ir ji man pasakė, kad ponas Ho � dabar jis tapo nuolatiniu jos klientu � jai sak�s, es� jo draugas amerikietis smerki�s prostitucij�.

Sukikenau.

� Bet dauguma svetim�alių nelabųjų�

Perlė priekai�tingai į mane dirstelėjo.

� Siang Siang, klysti, jei manai, kad visi barbarai yra pa�ėl� ir i�tvirk�. Kai kurie net konservatyvesni u� mus, kinus.

� Tai kodėl jis vaik�to į vie�namį?

� Pasak pono Ho, todėl, kad jis primygtinai kvie�ia amerikietį eiti kartu, o �is neatsisako. Manau, jis nesiprie�ina todėl, kad yra pono Ho partneris ir be jo negali daryti verslo Kinijoje.

Perlė �elmi�kai pamerkė man akį.

� Gal tu patinki Andersonui ir jis nori atversti tave į savo tikėjim�.

� Kokį?

� Kristaus religij�.

Buvau girdėjusi apie t� keist� religij�. Joje figūravo ka�koks kūrėjas, vadinamas Dievu, ir jo sūnus, vadinamas Je Ho Hua, labai smarkiai steng�sis gelbėti �monių sielas. Kart� barzdotas, juodu chalatu apsireng�s misionierius net atėjo prie mūsų turkio paviljono vartų ir bruko seserims į rankas lapelius. Ant jų buvo i�spausdintas vienintelis �odis � MEILĖ.

Viduje atsidusau. �tai ko a� laukiau � meilės. Ne �io kūrėjo Dievo, ne jo sūnaus Je Ho Hua, bet gra�aus, apsi�vietusio jaunuolio!

� Tai tu manai, kad Andersonas yra Kristaus religijos sekėjas? � paklausiau Perlės.

� Galbūt � nesu tuo įsitikinusi. Kaip dar gali paai�kinti, kodėl jis taip dorovingai elgiasi kek�yne?

� Vadinasi, manai, kad, u�uot steng�sis kaip kiti vyrai prarasti savo siel�, jis stengiasi i�gelbėti mūsi�kes?

Perlė pamerkė akį.

� O mes jas turime?

Mudvi pratrūkome nesutramdomu juoku.

Bet tada ponas Ho ir jo partneris barbaras nustojo lank�si.

15

Gerbiama prostitutė

Laikas bėgo ir pagaliau a� pelniau tam tikr� �lov�.

Kasdien prie�ais Persikų �iedų paviljon� būdavo i�keliami gerbėjų atsiųsti did�iuliai plakatai su gėlėmis, skirti ypatingoms seserims � ming dzi. Kartais jų prisiųsdavo tiek daug, kad būdavo į k� paganyti akis: atrodė, kad vandenynu ritasi gėlių bangos. Rodės, kiekvienas plakatas spraud�iasi į priekį, kad būtų pastebėtas. Tai būdavo didelė garbė � ne vien seseriai, gavusiai daugiausia plakatų, bet ir juos atsiuntusiems klientams. Nors atrodė, kad var�osi seserys, i� tikrųjų konkurencija vyko tarp jų įtakingų rėmėjų.

Dabar bema� kas dien� mano vardas pasirodydavo toje �iedų jūroje, da�nai � su �lovinan�iomis eilėmis, tokiomis kaip �ios:

Natūrali kaip debesys ir dangus, i�mintinga kaip ledas ir sniegas

Ledo vaza ir nefrito grynuolis, savo vaiskumu pasiekiantys am�inyb�.

Tais metais man sukako a�tuoniolika � garbingai.

Dabar klientai vadino mane janming juanbo � pla�iai pasklidusiu meiliu vardu. Mat galų gale tapau ming dzi.

�inia, visas tas dėmesys glostė man savimeil�, bet podraug labai mane liūdino.

Norom nenorom prisimindavau, kaip po kiekvienos skaitymo ir ra�ymo pamokos �velniai į mane �iūrėdamas tėvelis sakydavo:

� Siang Siang, daug mokykis ir vien� dien� pelnyk �lov�. Tikiuosi, kad būsi pirma moteris d�uang juan.

D�uang juan titulas būdavo suteikiamas �mogui, geriausiai i�laikiusiam imperatoriaus egzaminus. �inia, daktarui Sun Jatsenui nuvertus Cingus ir paskelbus respublik�, imperatoriaus egzaminai nebebuvo rengiami. Ta�iau tėvelis tikėjosi, kad tapsiu i�kilia mokslininke, pelnysiu �lov� mūsų protėviams ir i�garsinsiu kaip intelektualė būsimas mūsų giminės kartas.

Jeigu tėvelis tebebūtų gyvas, kaip jis pa�iūrėtų į mano � gėlių merginos, vyrų numylėtinės � �lov�, u�traukusi� mūsų giminės vardui vien gėd�?! Kaip jis reaguotų į garbing� � prostitutės � status�?

Kaskart, kai vidury nakties prisimindavau tėvelį, jausdavau palengvėjim�, kad jis nesulaukė mano �lovės dienų.

Pelniusi tokį garbing� status� ir toliau traukiau įvairiausius klientus � mokslininkus, poetus, pirklius, valdininkus, o kart� � net katalikų kunig�. �is, u�uot nusived�s mane į Vu kaln� lietaus ir debesų, mėgino prikalbinti atsiversti į jo Kristaus religij�. Girdi, tada po mirties nukeliausiu ne į pragar�, o į dangų. Tie vyrai apipildavo mane dovanomis (kunigas, ilgai glamonėj�s man krūtis, padovanojo Biblij� auksuotais kra�tais), vesdavosi į restoranus ir paikino, pasak vieno kliento, kaip princes�. Niekai! Man būtų labiau patik�, jei girdamas atvirai būtų pavadin�s ming dzi � gerbiamos prostitutės � vardu.

Ta�iau Perlė man priekai�tavo:

� Siang Siang, kek�yne pamir�k atvirum� � tik d�iaukis, kad tie �ou nan�en stengiasi tau įtikti. Gal tau labiau patiktų, kad jie elgtųsi su tavim, lyg būtum tikra kek�ė � mu�tų ir degintų krūtų spenelius smilkalais?

I�girdusi Perl� sakant �tikra kek�ė� mintyse nusi�ypsojau � ji sakė tikrų tikriausi� ties�!

Kart� neturtingas mokslininkas man sakė pardav�s Mingų dinastijos laikais leist� penkių klasikos veikalų rinkinį, kurį be galo brangino, kad galėtų su manimi kelti debesis ir lietų.

Kai pasakiau Perlei, kaip man jo pagailo, �i nusi�aipė:

� Siang Siang, niekad nesigailėk tų �ou nan�en � jie visai neverti tavo gailes�io. Juk priki�usi tam vyrui peilį prie gerklės grasindama papjauti neliepei parduoti savo knygų ir ateiti pas tave, tiesa? Be to, i� kur �inai, kad jis nemelavo? Gal jis pinigus tau atsilyginti pavogė ar apkraustė kam nors ki�enes? Tie dvokiantys vyrai � visi melagiai, puikiai mokantys bezdėti burnomis! Jeigu tie prakeikti �ikniai turi s��inės, tai �unys neėda �ūdų!

Ji mokė mane toliau:

� Be to, �ia ir toliau susitiksi daugyb� vyrų, ir tu tiesiog neįstengsi gailėtis visų iki vieno, kad ir kokias graud�ias istorijas jie tau pasakotų. Paklausyk man�s, Siang Siang: turi surambinti �irdį. Atmink: j� turi vien�, o klientų � daug. Tik pagalvok, kaip lengvai tie �ou nan�en gali j� sutrypti. Todėl niekada neleisk jos įskaudinti � nė karto. Ar gali man tai pri�adėti?

�inoma, linktelėjau ir kuo nuo�ird�iausiai pasakiau: �Taip!�

Be atėjusios �lovės, mano gyvenime įvyko dar viena svarbi permaina � pasikeitė mano vardas. Mane vadino nebe Siang Siang, o mano kaip menininkės vardu � Bao Lan. �Bao� rei�kia �brangi� arba �turtas�, o �Lan� � orchidėja. Man nepatiko naujasis vardas, nes jis buvo ir pretenzingas, ir vulgarokas � prostitutės vardas, pana�us į tokius kaip Auksinė Gėlelė, Kvapnioji Ro�ė ar Sidabrinė Chrizantema. Bū�iau i�sirinkusi kokį poeti�kesnį: Sniego Fėja, Nemirtingoji Dargana, Lotoso Valtis ar Svajonių Jūra.

Ta�iau Fang Rong nenusileido. I�pūtusi akis ji pakeltu balsu ai�kino:

� Siang Siang, nejaugi nematai, kad Bao Lan � geriausias? Ar pa�įsti bent vien� vyr�, kuriam nepatiktų turtai ar gėlės?

Ai�ku, supratau, k� ji turi galvoje sakydama �gėlės�. Buvau girdėjusi visas variacijas �ia tema: vie�namiai buvo janhua d�idi � dūmų ir gėlių vie�patijos. Klientai buvo mianhua suliu � miegantieji ant gėlių ir randantieji prieglobstį �ilvi�iuose. Ligos, kurias jie susigriebdavo, buvo hualiu � gėlių ir �ilvi�ių maras. Ir kaip mūsų bendravardės gėlės, ateis diena, kai virsime tik canhua bailiu � nuvytusiomis gėlėmis ir sutryptais �ilvi�iais.

Mama sakė ties�: nepa�inojau nė vieno vyro, kuriam būtų nepatik� turtai ar gėlės. �ios jiems taip patiko, kad jie net rizikuodavo dėl vienos nakties malonumo patirti kur kas ilgesnių ir rimtesnių nemalonumų.

Fang Rong priekai�tingai pamerkė man akį:

� Nori įmantresnio vardo, su tokiu �od�iu kaip Nemirtingoji, Kvapnioji ar Fėja? Betgi jie lengvabūdi�ki, todėl visos moterys tokiais vardais mir�ta jaunos!

Kaip a� galėjau nugin�yti tokį argument�?!

Mama patylėjo, kol atgavo kvap�, tada ai�kino toliau:

� Jeigu susi�iki vard�, susi�iki ir vis� versl�. �tai kodėl mes pasirinkome savo paviljonui Persikų �iedų pavadinim�. Pagrind� jam davė garsi persikų �iedų sodo istorija, para�yta�

� Tao Juanmingo.

� Vadinasi, �inai t� istorij�?

� Be abejo. Keli �vejai pasiklydo ir aptiko laiko nepaliest� nuo�alų pasaulį. Jo sode �ydėjo persikai, giedojo pauk��iai, be rūpes�ių gyveno paprasti, neapsi�viet� �monės.

Mama papurtė galv�.

� Ne, ne, ne. Pasiklyd� �vejai pro skyl� įlindo į urv�, kuriame buvo gausu gra�ių merginų, gard�ių valgių ir stipraus vyno. �tai kodėl mes sakom dong�u misiang � įlindo į skyl� ir buvo apkerėti aromatų.

Fang Rong pamerkė man akį.

� Neabejoju, �inai, apie koki� skyl� ir kokius aromatus kalbama. �vejai i�tisas dienas vaikėsi moteris, rijo ir girtavo. Tada jie prisiekė niekada nebegyventi taip nuobod�iai kaip ligi tol.

Nespėjus man paprie�tarauti, kad ji visi�kai i�kraipė �i� istorij�, mama varė toliau:

� �tai i� kur kilo Persikų �iedų pavadinimas, � staiga ji mane i�g�sdino pliauk�telėdama per petį. � Ir �tai kodėl tavo vardas yra Brangioji Orchidėja, o ne koks kvailas kaip Svajonių Jūra ar Lotoso Valtis. Cha, cha, cha!

Puikiai supratau naujojo vardo reik�m�: esu nebe �udzi � jauna prostitutė, � o visavertė kek�ė, turinti nuolatinių klientų. Taigi visi mano ry�iai su praeitimi buvo nutraukti. Tai mane labiausiai liūdino: juk dabar, kai mano vardas pasikeitė, motinai tikriausiai bus neįmanoma mane rasti � kas, kad jau kadai praradau viltį sulaukti i� jos �inių.

Nuo tos dienos prie� penkerius metus, kai atvykau į Persikų �iedų paviljon�, motina nė karto man nepara�ė. Nejaugi vienuolės tokios apsivertusios darbais? O gal ji tik pametė mano adres�?

Kart�, kai paklausiau Fang Rong, kodėl motina neduoda man jokios �inios, ji atsakė:

� Kodėl nepaklausi Guan In? � paskui pridūrė: � Tavo motina dabar vienuolė. �inai, kas rūpi vienuolėms? Tu�tuma! Niekas!

Ji susiraukė.

� Tai kodėl ji turėtų galvoti apie tave?

Ar gali būti, kad motina taip atitolo nuo �emi�kų rūpes�ių, kad pamir�o vienturt� dukr�? O gal ji� mirė? Kaskart, kai įsivaizduodavau j� mirusi�, prie� akis i�kildavo visokie siaubingi vaizdai: upėje plūduriuojantis i�pamp�s jos kūnas; motina susmukusi �iurkių knib�dan�iame tamsiame skersgatvyje ar net pasikorusi ant savo �ventyklos sijos�

Ta�iau tos mintys ateidavo tik juod�iausiomis akimirkomis. �irdies gilumoje tikėjau j� esant gyv�. Da�nai vidury nakties, kai būdavau viena ir kūnu jausdavausi visi�kai i�sekinta �ou nan�en, savo lietumi sodrinusių mano debesis, bet protu � skausmingai budri, pa�iūrėdavau pro lang�, įsmeigdavau akis į mėnulį ir apie j� galvodavau. Ar mudvi, motina ir dukra, dar turėsime galimyb� susieiti? Bent jau susėsti kartu ir pavalgyti paprasto maisto � lak�tinių su bandelėmis � visai kaip kadaise?

Kartais taip jos ilgėdavausi, kad kildavo mintis bėgti i� Persikų �iedų, nusigauti į Pekin� ir j� surasti. Bet, ai�ku, tuoj pat mesdavau t� mintį i� galvos: juk jeigu mane sugaus, vėl �ersiu �iurkes tamsiame kambaryje; man pervers krūtų spenelius ar įki� į kelnaites kat� ir j� lups. Net jeigu man pavyktų pabėgti i� paviljono, neturėsiu stogo vir� galvos. Ir a� nė akimirkos nepamir�au to ma�ojo elgetos, prie� kelet� metų pavogusio i� man�s ledus. O ir nusigauti į Pekin� būtų tikrai nelengva. Taigi galvojau apie kitk�. Kadangi turėjau vis didesnį pasisekim�, įsivaizdavau, kad vien� dien� u�sidirbsiu tiek pinigų, kad galėsiu sviesti sunkų aukso prikim�t� kap�� Fang Rong į veid� ir i�eiti i� Persikų �iedų. Kar�tai meld�iau Guan In, kad ta diena ateitų.

Be motinos, daug galvojau ir apie savo tėv� bei melagingai jį apkaltinusį ir myriop pasiuntusį kariaunink�. Manyje suliepsnojo tro�kimas surasti t� prakeikt� �unsnukį, sugriovusį mūsų �eim�. Jeigu ras�iau, jis tikrai man nei�sisuktų nenubaustas. Mintyse net mėgavausi visokiais būdais, kokiais galė�iau jį kankinti: i�plak�iau dyglių prikai�iotu, vandenyje i�mirkytu rimbu (�itaip kai kurios mamos mokė drausmės savo dukteris); prigirdy�iau vandeniu, paskui �okinė�iau ant i�pampusio pilvo; privers�iau praryti adatų prigrūst� bandel�; įmes�iau į u�nuodyt� �ulinį. O gal pasielg�iau papras�iau � paleis�iau kulk� į kakt�.

Nors mintys surasti motin� ir atker�yti u� tėv� niekada nei�eidavo i� galvos, ir toliau mokiausi menų, kad i�laiky�iau ming dzi status�, � tuomet vien� dien� galėsiu įgyvendinti savo plan� i�eiti i� Persikų �iedų.

Be vardo, mano gyvenime įvyko dar viena permaina: gavau didesnį ir gra�esnį kambarį, su prabangiais baldais, veidrod�iu paauksuotais rėmais, keraminėmis vazomis ir garsiojo Tang Ino tapytu peiza�u. Pasikabinau ir savo paveiksl�, vaizduojantį jaunas moteris, u�siiman�ias keturiais menais: tapyba, kaligrafija, poezija ir kino muzika.

Mano klientams patiko �is paveikslas; negana to, jie manė, kad keturios gra�uolės i� tikrųjų vienas �mogus � a�. Ai�ku, to neneigiau, nes i�ties buvau gra�i ir gerai įvald�iusi visus keturis menus. Liaupsės mano gro�iui ir gabumams visados keldavo man begalinį pasitenkinim�, net kai jos liedavosi i� rauk�lėtų, bedan�ių burnų.

Be to, dabar turėjau tarnait� � trylikamet�, vardu Ma�oji Dulksna. Ji buvo negra�i ir kvaila, bet a� j� mėgau dėl geros �irdies ir i�tikimybės, juolab kad ji visados atlikdavo savo pareigas ir labai gerai rūpinosi Slyvos �iedu. Ji dar pasakodavo man paskalas apie seseris Persikų �ieduose ir kituose turkio paviljonuose.

Nuo tada, kai i�garsėjau, Fang Rong irgi ėmė kitaip �iūrėti į mane: pagarbiau, beveik tarsi bū�iau pirma moteris d�uang juan. Dabar tarnaitė man kas ryt� atne�davo mėsos sul�ių veidui valytis, sultinyje virto kiau�inio balso stygoms stiprinti ir ro�ių �iedlapiais kvėpinto vandens plaukams trinkti. Kas vakar� maudydavausi vonioje, į kuri� pridėdavo brangių �olelių.

Kai kurios mane niekinusios seserys staiga tarsi pamir�o ankstesnius jausmus. Joms i� lūpų sklido saldūs �od�iai, jos maldaudavo atskleisti sav�sias klientų kerėjimo paslaptis. U�tat pavydūs kitų �vilgsniai i�duodavo bauginan�i� neapykant�.

16

Raudonoji Nefritė

Per patį Persikų �iedų paviljono verslo klestėjim� vos trys seserys gaudavo plakatų su gėlėmis kiekvien� dien�: Perlė, a� ir mergina, vardu Raudonoji Nefritė.

Jos a� beveik nepastebėdavau. Ji gyveno kitoje paviljono dalyje, dirbti j� mokė kita sesuo, ji nebuvo tiek gra�i ar talentinga, kad bū�iau kreipusi į j� dėmesį. Paskui vos per metus ji stebuklingai pasikeitė: i� apkūnokos merginos virto �vilgan�ių akių, pailgo veido, �viesaus gymio gra�uole. Niekam nebuvo paslaptis, kad ji ne tik puikiai i�lavino miegamojo įgūd�ius, bet ir i�moko neįkainojamo meno įsiteikti Fang Rong ir Vu �iangui. Ji buvo vienintelė sesuo, per ketverius gyvenimo paviljone metus nepatyrusi jokių �ypatingųjų priemonių� � �iurkių knib�dan�io tamsaus kambario, katės kelnaitėse, pervertų spenelių. Jos i�skirtinis talentas buvo kou dzi � lūpų meistri�kumas. Ne, ji nemokėjo mėgd�ioti giedan�ių pauk��ių, svirpian�ių cikadų, kniaukian�ių ka�ių, �iurlenan�io upok�nio ar kaukian�io vėjo. Visi paviljone �inojo, kad savo lūpas ji meistri�kai panaudoja sve�ių kambariuose vėlai naktį.

Perlė buvo liekna, eleganti�ka ir i�didi, Raudonoji Nefritė � nė kiek į j� nepana�i: apkūni, ga�li ir pa�ėlusi. Didelės apskritos jos akys, rodės, vis� laik� akinamai �vilga. Klientai vadindavo j� ��ypsan�iomis Akimis�. Nors buvo visai jauna, juokiantis jos akių kampu�iuose jau susidarydavo viena kita rauk�lė.

� Tikrų tikriausios pasileidėlės snukutis, � kart� pasakė man Perlė.

Sukikenau. Argi ne taip mes, prostitutės, turėjome atrodyti � ar bent jau stengtis atrodyti?

Raudonosios Nefritės lūpos visada � net kar�tu ir sausu oru � �vilgėjo it perpus perpjautas riebus, sultingas pomidoras. Klientai sakydavo, girdi, jas pamat�s negalėjai susilaikyti neatsikand�s did�iulio k�snio. Kiti apibūdindavo jas kaip aitri�sias paprikas: jas �iulpdamas ne tik nusidegindavai lie�uvį � ugnis nusirisdavo �emyn ir u�degdavo tau nefrito kot�.

Ta�iau labiausiai į akis krintantis Raudonosios Nefritės bruo�as buvo ne akys ir ne lūpos, bet krūtys. Didelės, nukarusios, jos, rodės, meta paslapting� �e�ėlį, kad ir kur ji eitų. Jos buvo tokios atsiki�usios, kad net girdėjau vien� sve�i� atsipra�ant: �Pra�au man dovanoti�, nors jis tik ėjo pro �alį. Man pasakojo, kad daugybė klientų eidavo pas j� vien �paragauti tų �mogienos papajų�.

Nors Raudonosios Nefritės veide visuomet �vietė �ypsena, mes niekada ne�inojome, k� ji galvoja. Menkai j� pa�inojau, todėl nejutau jai nei simpatijos, nei antipatijos.

Bet Perlė baisiai jos nekentė.

� Siang Siang, � ji vis perspėdavo mane, � saugokis tos klastingos lapės. Ji �ypsodamasi suvarys tau peilį.

Kaskart paminėjusi Raudonosios Nefritės vard� Perlė sugrie�davo dantimis ir sakinį pradėdavo �od�iais �ta �liundra�. Man tai visuomet keldavo juok�. Argi mes visos nesam kek�ės? Ta�iau Perlė manė kitaip.

� Mes esame padorios moterys, prievarta ar apgaule paverstos kek�ėmis, o ji i� prigimties tokia. �ita �avalka kek�i�kumu persismelkusi iki kaulų smegenų.

Matydama, kaip Raudonoji Nefritė flirtuoja su tė�iu, jai pritariau. Negaliu sakyti, kad nuo�ird�iai jos nemėgau, o kadangi palaikiau Perl�, turėjau būti jos prie�ė.

Mes trys buvome presti�i�kiausios kurtizanės Persikų �ieduose ir net visame �anchajuje, tad klientai mėgdavo mus lyginti � su gėlėmis, pauk��iais, gyvūnais. Perlė � vyriausioji ir labiausiai i�puikusi � tapo ro�e, gulbe ir kate. A� � jauniausioji ir ma�iausiai sugadinta � buvau saulutė, volungė ir triu�iukas. Raudonajai Nefritei � klastingiausiai ir koketi�kiausiai � buvo taikomi bijūno, povo ir lapės epitetai.

Kart� Perlė susirūpinusi į mane pa�velgė ir tarė:

� Siang Siang, jeigu populiari gali tapti tokia mergina kaip Raudonoji Nefritė, bijau, kad mūsų erai atėjo galas.

� Kokiai erai?

� Ming dzi erai, � atsiduso ji. � Vyrai praranda skonį. Raudonoji Nefritė taip prastai skambina pipa, kad man net pilv� susuka. Bet kai kuriems klientams tai, rodos, nė motais � jiems terūpi, kad jos krūtys siūbuotų pagal muzik�. Vir�ų ima tokios merginos kaip ji. Mes daugyb� metų laviname savo meninius gebėjimus ir galiausiai tampame gero skonio �inovėmis. O Raudonoji Nefritė negai�ta nė de�imties sekund�ių � tuoj pat nusimeta drabu�ius ir praske�ia kojas!

� Sese Perle, betgi tai netiesa! I� visų seserų �ia tavimi vis dar �avimasi labiausiai, tu turi kur kas daugiau turtingų ir įtakingų klientų negu Raudonoji Nefritė.

� Taip, bet a� dar ir pora metų u� j� vyresnė. O tai � did�iulis skirtumas. Ji turi marias laiko mane pasivyti. Kalbu ne apie menus, nes manau, kad jie jai nerūpi. Turiu galvoje perimti mano status�.

Man pa�iai tokių rūpes�ių nekildavo, tad ne�inojau, kaip nuraminti Perl�. Galop tariau:

� Sese Perle, nemanau, kad ja kas galėtų �avėtis taip kaip tavim.

� Tikrai to tikiuosi.

Tuo metu pradėjau skaityti laikra��ius. Kadangi tapau ming dzi, klientai da�nai spausdindavo man skirtas eiles. Man�s nedomino svarbiausi įvykiai � vien viskas apie mane pa�i�. Mane be galo d�iugino tokios eilės:

Ji apkabina mėnulį ir �aid�ia su vėju,

Jos balsas kyla su debesimis, skardus kaip malos17 karoliukų dzingsėjimas.

Labiausiai man patiko �is ketureilis, kuriame sumaniai įpintas mano vardas:

Lūpos papūstos lyg sprogstan�ios vy�nios.

Įstabūs plaukai liūliuoja vir� �alio nefrito auskarų.

Neprilygstamas kūnas skleid�ia orchidėjos aromat� �

Nemirtingoji nusileido į raudon�sias dulkes.

Tokių buvo begalė. Ties� sakant, skaitydavau juos su �iokiu tokiu nerimu, nes jeigu Fortūna nusisukdavo nuo sesers, eilių autoriai, u�uot j� garbin�, imdavo negailestingai pa�iepti. Kartais apstulbdavau, kai tokia permaina įvykdavo per vien� dien�. Laimė, mane ir toliau, rodės, lydėjo sėkmė, Perl� taip pat.

Kart� ji paai�kino:

� Nes mudvi � Guan In. Ne vien todėl, kad esame nepa�eid�iamos: mes rodome u�uojaut� tiems apgailėtiniems dvokiantiems vyrams.

Taigi mudvi su Perle nė kiek nesigėdydamos ir toliau buvome Seksualinės paguodos deivės.

Ne visi eilėra��iai buvo spausdinami laikra��iuose. Kai kurie buvo dailiai teptuku u�ra�omi ry�ių popieriuje, puo�tame aukso ta�ku�iais ir apkra�tuotame spalvingomis gėlėmis. Nors a� jusdavau, kaip �ių klientų aistra persiduodavo į pir�tų galiukus, o i� jų � į teptuk� ir ry�ių popierių, man �irdį u�plūsdavo liūdesys. Man patiko apie mane kuriami eilėra��iai, deja, nė vienas juos para��s vyras. Visi buvo arba jauni, drovūs knygiai, pusam�iai verslininkai atsiki�usiais pilvais ar pasipūt�, bejausmiai dabi�iai.

Klausdavau lao tianje � Dangaus dievo � ar koks nors gra�us, romanti�kas vyras vog�iomis nera�o eilėra��io norėdamas pavergti man �irdį? Jeigu toks yra, kodėl jis nenustoja slapst�sis? Gal jis per daug neturtingas? � atsidusdavau. Pra�au: ateik pas mane, a� aptarnausiu tave dykai � mainais u� meil�.

Vaikystėje man labai patiko legenda apie karvių piemenį ir mergin� audėj�. Juodu taip įsimylėjo, kad apleido savo darb�, todėl Dangaus dievas apgyvendino juos danguje kaip �vaig�dynus, perskirtus Sidabrinės dangaus upės � Pauk��ių Tako. Kart� per metus, septint� septinto mėnesio vakar�, �arkų pulkas pasigaili įsimylėjėlių porelės, pakyla į dangų ir sudaro tilt�, kad ji galėtų pasimatyti. T� vakar� visoje Kinijoje moterys aukoja �vaig�dėms tikėdamosi meilės.

Taigi para�iau tokį eilėra�tį:

A� gyvenu septinto mėnesio septintame vakare.

Tu � prie� tūkstantį metų � o gal po tūkstan�io metų.

Laikas privertė mus perkopti per istorij�, legendas bei Pavasarių ir Rudenų kronik�.

I� būsimo gyvenimo pasigirsta �auksmas � raudu, kad tav�s nėra dabartyje.

Dabar, einant svajonių tuneliu, leisk man suku�dėti tavo vėlei ne taip pasibaigusi� meilės istorij�.

Jei laikas vis dar va�iuoja ne tuo traukiniu, tuomet Brangioji Orchidėja,

Bevilti�kai besiilginti tav�s, baigs savo gyvenim� Sidabrinėje dangaus upėje.

Nors karvių piemuo ir audėja susitinka vos kart� per metus, jie vis tiek būna vienas kito glėbyje. O a� nė karto nepatyriau laimės laikyti mylim� vyr� savo glėbyje, atstojusiame pagalv� tūkstan�iui sve�ių.

Sunkia �irdimi stovėdavau prie lango ir deklamuodavau savo eilėra�tį vildamasi, kad juelao � senis po mėnuliu � i�girs mano �irdies mald� ir raudonu siūlu suri� mane su būsimu mylimuoju, nesvarbu kas ir kur jis būtų. Nekaltyb� i� man�s jau atėmė tas �mogumi apsimet�s vilkas Vu �iangas, bet a� vis tiek dar galėjau tikėtis tikros meilės. Sutikti �mogų, kuris vertintų mano talentus, suprastų mano jausmus, u�jaustų dėl mano likimo, paskui paimtų mane u� rankos ir i�vestų i� visų tų nesibaigian�ių kan�ių per de�imties tūkstan�ių mylių raudonųjų dulkių dykum�.

Dabar, kai privalėjau nuolatos u�iminėti sve�ius, retai kada galėjau aplankyti Perl�. T� laik�, kai galėdavau pas j� pabūti, labai branginau, nes ji sutiko i�mokyti mane groti kinu visas mėgstamiausias savo melodijas: �Pavasario rytas Nefrito paviljone�; �Ybi�kės lapai, �okantys rudens vėjyje�; �Nemirtingasis vanduo�; ��vejo ir medkir�io pa�nekesys�; ���sys nusileid�ia ant smėlio kranto�.

Kart� Perlė staiga nustojo groti vidury melodijos ir kupinu jausmų balsu tarė:

� Siang Siang, kinas � tai visa, k� mes turime �ia, Persikų �ieduose.

� K� nori pasakyti?

� Kino muzika valo siel�, tad juo skambindama a� įgaunu jėgų prie�intis �io pasaulio blogiui, � ji patylėjo, paskui kalbėjo toliau: � Siang Siang, pameni, liepiau tau slėpti, kad groji kinu? Sakiau tau, kad niekas neįvertins tavo talento, bet tai netiesa. Netiesa ir tai, kad prarasi jaunyst� ir gro�į, kol įvaldysi �į instrument�. Tikroji prie�astis yra ta, kad kinas � tyroji mūsų dalis. Juo negrodama a� i�saugau dalel� sav�s, kurios negali nusipirkti klientai. Kai a� lavėju skambindama kinu, �inau, kad nesu visi�ka kek�ė. Supranti?

� Atrodo, suprantu, sese Perle, � atsakiau gromuliuodama jos �od�ius. � Tu nori, kad skambin�iau kinu tik sau.

� Taigi. Tada juo gros ne prostitutė.

Rodės, ji tuoj apsiverks.

� Siang Siang, privalai duoti man �odį, kad niekados negrosi kinu norėdama u�sidirbti pinigų ar įtikti tiems dvokiantiems vyrams.

Linktelėjau, bet atsargiai paklausiau:

� O jeigu klientas � ne dvokiantis vyras, o tikras kilnus ponas?

Perlė smalsiai į mane pa�iūrėjo.

� Nori pasakyti, tavo �irdyje toks yra?

Papur�iau galv�.

� Deja, ne. Bet, sese Perle, a�� kart� grojau kinu vienam klientui.

� Kam?

� Ponui Andersonui. Ir nemanau, kad jis � �ou nan�en.

Tada papasakojau Perlei, kokiomis aplinkybėmis ir kodėl skambinau jam kinu.

� Įdomu, kaip barbaras sugeba įvertinti mūsų trijų tūkstantme�ių senumo muzikos paveld�, � atsakė Perlė ir įtariai mane nu�velgė. � Siang Siang, tu myli pon� Anderson�?

� Ne, �inoma, ne! Am�iumi jis man į tėvus tinka. Gerbiu jį vien todėl, kad jis tikrai yra kilnus ponas.

Perlė atsiduso.

� Ka�in kodėl juodu su ponu Ho nustojo lank�si. Bet, Siang Siang, � ji pa�iūrėjo į mane su rimta veido i�rai�ka, � jeigu jis kada nors grį� ir pasisiūlys apmokėti tavo skol� ar net pasipir�, tuoj pat sutik, net jeigu visai jo nemyli.

Nesumojau, k� jai atsakyti.

� Tokia proga, � ai�kino ji toliau, � pasitaiko tik kart� gyvenime, supranti?

Tikėjausi, kad tokių progų gali pasitaikyti daugiau, bet vis tiek linktelėjau.

� Varg�elė, � Perlė patar�ė man plaukus. � Neabejoju, kad vien� dien� sutiksi �mogų, kurį pamilsi.

� O kaip?

� Deja, �ia a� negaliu tau padėti.

� Bet tu sakei, kad turkio paviljone nėra problemos, kurios nebūtų įmanoma i�spr�sti.

Jos akys atrodė liūdnos.

� Taip, bet sutikti mylim� �mogų � ne problema, kuri� reikia spr�sti. Tai likimas.

� Tai k� daryti, jei man nelemta būti mylimai?

� Nesijaudink, Siang Siang. Tik turėk kantrybės, ir a� neabejoju, kad netrukus sutiksi jaun�, gra�ų, talenting� vyr�, paliksi Persikų �iedus, susituoksi ir sulauksi daugybės sūnų.

� Kodėl sūnų?

� Todėl, kad sūnų niekaip negalės i�tikti toks likimas kaip mūsų.

Perlė ilgai �iūrėjo į savo kin�, paskui pakėlė pir�tus ir ėmė gnaibyti �ilko stygas. Paskui papra�ė jai akompanuojant sudainuoti �U� Jango perėjos�.

Pra�au: i�gerk dar vien� puodelį vyno.

Kai Jango perėja liks u� nugaros, niekas tav�s nebelauks,

Tūkstantis i�gertuvių galiausiai baigsis,

Bet liūdesio per nago juodym� liks am�inai.

�u dangus ir Siango upė taip toli kits nuo kito.

Ver�iau papra�yk pasiuntinio atne�ti man naujienas.

�iandien atsisveikin� savo ilgesį galėsime i�reik�ti tik svajomis.

Gal ��sys atne� man tavo lai�kus�

Kaip kaskart dainuodama t� dain� prisiminiau motin�. Neapsakomas liūdesys ėmė draskyti �irdį. Paskui prisiminiau Perlei duot� pa�ad� neleisti niekam jos sugniu�dyti, tad sukandau dantis ir sukaupiau vis� vali�, kad nei�ti��iau.

Vien� popiet�, kai rengiausi į vakarėlį, i�girdau beld�iant į mano duris. Mano nuostabai, įėjo Perlė. Pastaruoju metu ji retai u�sukdavo.

Ji grak��iai įsitaisė �alia ant taburetės.

� Siang Siang, tikiuosi, labai stropiai mokeisi dainuoti ir groti pipa.

� Sese Perle, a� juk nepraleid�iu nė vieno u�siėmimo.

� Siang Siang, kit� savait� mudvi su tavim kvie�iamos �Gėlių mėnulio �inių� į vakarien� �Lobių sodo� restorane Nankino kelyje. Be mūsų, ateis daug seserų i� kitų turkio paviljonų. Visos seserys dalyvaus gėlių var�ytuvėse.

Nėra ko nė sakyti, buvau girdėjusi apie tas gėlių var�ytuves � puo�nius renginius, organizuojamus klientų, daugiausia mokslininkų ir poetų. Per juos būdavo i�renkamos trys gra�iausios �gėlės�. Laimėti galėjo tik labai gra�i kurtizanė, bet ji dar privalėjo įrodyti savo gabumus menams.

� Rengėjai to nesako, � Perlė pamerkė man akį, � bet mus vertins ir pagal gebėjimus miegamajame.

Ji sukikeno.

� Siang Siang, tie �ou nan�en u�sigauna, jei kas bent jau pamini jų �monas, bet jie atvirai aptarinėja mus ir lygina mūsų meistri�kum� lovoje. Jeigu būtume padorios i�tekėjusios moterys ir mylėtumės ne su sutuoktiniu, o kokiu kitu vyru, jie mus i�rengtų nuogai ir u�mėtytų akmenimis. Ta�iau mes esam prostitutės, tad pergulim su kuo daugiau vyrų. O tai, k� mes darome miegamajame, jie net �lovina laikra��iuose spausdinamais eilėra��iais apie mus!

Perlė ko neply�o i� juoko, bet man tai buvo visai nejuokinga.

� Var�ytuves laimėjusios seserys, � pasakojo toliau Perlė, � pelnys dar didesn� �lov�, o pralaimėjusios taps pajuokos objektu.

Kaip �iauru! � pamaniau.

� Sese Perle, tu nori dalyvauti tose var�ytuvėse?

� �inoma. Tuomet tapsiu dar geid�iamesnė.

Nors mudvi su Perle jau turėjome puiki� reputacij�, mūsų statusas buvo neoficialus � tiesiog klientai dėl jo sutarė. Oficialiai �is statusas bus pripa�intas tik tada, kai laimėsime var�ytuves. Supratau, ko taip nekantrauja Perlė: ji norėjo, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.

� Tai kodėl anks�iau nedalyvaudavai var�ytuvėse?

� Todėl, kad po Rubinės mirties maniau, jog dalyvauti nedera. Dabar praėjo jau septyneri metai, ir atėjo laikas man nustoti gedėjus.

Ji susim�stė.

� �inau: ji nori, kad dalyvau�iau.

� Sese Perle, betgi jinai mirė?

Labai nenorėjau priminti Perlei sesers mirties, bet tas nesveikas jos prisiri�imas prie negyvėlio man kėlė apmaud�.

Perlė nuleido mano �od�ius negirdomis.

� Prie� savait� sapnavau gelton� peteli�k�, sklandan�i� vir� laikra��io, kuriame buvo i�spausdintas eilėra�tis, skirtas man � nugalėtojai, � jos veide pasirodė svajinga �ypsena. � Manau, kad tai sėkm� prana�aujantis �enklas. Rubinė liepė man dalyvauti, � ji patylėjo, paskui pridūrė: � Ir a� nugalėsiu.

� Sese Perle, bet man�s tos var�ytuvės nedomina.

Perlė smalsiai dirstelėjo į mane.

� Kodėl? Tu irgi turi daug galimybių laimėti, Siang Siang.

Kaip tik dėl tos prie�asties ir nenorėjau dalyvauti. Jeigu nugalės Perlė, viskas gerai. Tikriausiai ji tikėjosi u�imsianti pirm� viet�, o a� � antr�. O kas, jeigu nugalėsiu a�? Baiminausi, kad tada mūsų draugystė baigsis ir seseri�ki ry�iai nutrūks.

Tiesiog negalėjau sau leisti laimėti var�ytuves ir prarasti mudviejų draugyst�. Taigi liko vienintelė i�eitis � apskritai nedalyvauti. Be to, kas bus, jeigu nelaimėsime nė viena? Tikrai laikiau Perl� gra�iausia ir talentingiausia �anchajaus kurtizane, bet ji nebuvo did�iausia koketė. Nors Perlė meistri�kai mokė meno suteikti malonum�, pati buvo per daug i�didi, kad �emintųsi stengdamasi įsiteikti klientams.

� Sese Perle, �ios var�ytuvės man�s nedomina.

� Siang Siang, manau, kad tu negali atmesti �Gėlių mėnulio �inių� kvietimo. Jeigu taip pasielgsi, pakliūsi į didel� bėd�.

� K� laikra�tis gali man padaryti?

� �monės vadina jį uodo spauda, nes jis gelia. Organizatoriai gali tave su�lugdyti vie�ai apjuodindami, � ji reik�mingai �vilgtelėjo į mane. � Kartais auka pasijunta, tarsi j� būtų nu�ov� � skirtumas tik tas, kad nepraliejamas kraujas. Siang Siang, sudalyvaukime kartu � dėl Rubinės.

Kai mudvi su Perle įėjome į �Lobių sodo� restoran�, jis buvo sausakim�as prisida�iusių, i�si�iustijusių seserų. Pastebėjau Pavasario Mėnesien�, Nefrito Vaz�, Brokato Melodij� ir dar kelias bei kelet� tarnų ir apsaugininkų i� mūsų paviljono. Perlė parodė man kurtizanes i� konkurentų įstaigų � Sidabrinio Fenikso, Miegan�ių gėlių paviljono, Neregėtos laimės �ventyklos ir Mėnulio sapno paviljono.

Tada man niuktelėjo.

� �iūrėk, tos tolimajame kampe � i� �inghe u�kaborių. �aviuosi jų narsa: i�drįso ne tik parodyti savo veidus, bet ir var�ytis su mumis! Mirsiu i� juoko!

I�tiesusi kakl� pama�iau apskritus kaip mano prausimosi dubuo veidus ir storas kaip de�ros lūpas.

Tuomet visos seserys nustojo plepėti, gurk�noti arbat� ar gliaudyti skrudintas arbūzų sėklas � visos pasisuko į mus, ėmė įnirtingai ku�dėtis ir svaidyti pavyd�ius �vilgsnius.

Perlė stabtelėjo prie durų, permetė akimis sal� ir sukikeno man į ausį:

� Mudvi esame i� plony�io, trapaus porceliano, jos visos � i� �iurk�taus molio, tiesa?

Vos pastebimai linktelėjau.

� Gal tik i�skyrus t� �liundr�.

Pasekiau Perlės �vilgsnį ir pama�iau Raudon�j� Nefrit� su akinamai spindin�ia aukso siūlais siuvinėta suknia. Ne taip kaip kitas seseris, mudviejų pasirodymas, matyt, jos nė kiek nesutrikdė. Tingiai mosuodama vėduokle, ji garsiai triau�kino raudonai da�ytas arbūzų sėklas, atsainiai i�spjaudama luk�tus. Pastebėjusi mūsų �vilgsnius, net �iek tiek palenkė galv� �ypsodama tomis ga�liomis akimis.

� Prakeikta kalė! � nusispjovė Perlė. � Bet jos savitvarda ir s��iningas veidmaini�kumas mane �avi.

Ar gali būti toks dalykas kaip s��iningas veidmaini�kumas?!

Tada prie mūsų atskubėjo kokių keturiasde�imties metų vyras ir i�si�iepė, tarsi būtų i�vyd�s prie�ais du vaik��iojan�ius aukso stulpus.

� Sveika atvykusi, panele Perle!

Perlė glaustai mus supa�indino. Ponas D�u, �Gėlių mėnulio �inių� vyriausiasis redaktorius, ilgai mane nu�iūrinėjo, paskui susijaudin�s tarė:

� Nėra reikalo pristatinėti � panelės Brangiosios Orchidėjos įstabų vard� jau seniai gird�iu. Kaip malonu matyti jus abi �į vakar�!

Labai pompasti�kai jis nusivedė mus prie staliuko salės priekyje ir prane�ė, kad renginys netrukus prasidės.

Oficialioji dalis truko valand�. Per t� laik� ant stalų buvo ne�ami valgiai, arbata ir vandens pypkės, o ponas D�u paai�kino var�ytuvių taisykles.

Nugalėtojos bus skelbiamos menų ir �gėlių� kategorijose. Ai�ku, viena ir kita turės būti gra�ios, bet pirmoji turės dar pasi�ymėti meistri�kumu mene, antroji � lovoje. Nugalėtojos bus renkamos balsavimu; joms bus suteikti prezidentės, viceprezidentės ir premjerės titulai. Jas giriantys eilėra��iai bus spausdinami �Gėlių mėnulio �iniose�.

� �įmet, � pridūrė ponas D�u, � mes sugalvojome naujov� � pikt�olių s�ra��.

Susirinkusieji nutilo; seserys pastatė ausis.

� Mes i�rinksime ne tik pa�ias gra�iausias ir talentingiausias, bet ir pa�ias �lyk��iausias, � paai�kino ponas D�u.

Stojo įtempta tyla. J� pertraukė laibas, �velnus balselis.

� Kokio �lyk�tumo?

�en ir ten pasigirdo juokas � vienur linksmas, kitur nervingas.

Pasisukusi pama�iau grėsmingai besi�ypsan�i� Raudon�j� Nefrit�.

Ponas D�u i�kėlė rankas pra�ydamas tylos, paskui apsidairė po sal�.

� Pa�ias� tingiausias, kvailiausias ir, � jis kelias akimirkas patylėjo, � baisias kaip giltinė!

Visa salė pratrūko juoku.

Perlė niuktelėjo man į alkūn�.

� Varg�ės merginos. Bet mums nėra ko nerimauti, tiesa?

� �lyk��iųjų seserų vardai bus paskelbti pikt�olių s�ra�e, � ai�kino toliau ponas D�u, � kaip rinktinių gėlių prie�ingybė.

Raudonoji Nefritė paklausė vėl � atrodė, kad jos balsas i�mirkytas sirupe:

� Pone D�u, ar bus eilėra��ių ir apie tas, kurios pateks į pikt�olių s�ra�us?

� �inoma. Kad nebūtų �ali�kumo.

Kai kurios merginos sukikeno, kitos atsiduso.

Perlė atsigr�ė ir pamerkė man akį.

� Norė�iau perskaityti kelet� tokių eilėra��ių � būtų labai smagu. K� manai?

Nieko neatsakiau, nes prisiminiau Perlės sapnuot� gelton� peteli�k�, sklandan�i� vir� laikra��io.

17

I�eitys

Balsavimas turėjo vykti kelias ateinan�ias savaites � bus skai�iuojami laikra��io skaitytojų atsiųsti balsai. Kasdien �Gėlių mėnulio �inios� spausdindavo naujausias suvestines. Kaip ir buvo tikėtasi, Perlė bemat i�siver�ė į priekį. A� ėjau antroje vietoje, Raudonoji Nefritė, visai nedaug atsilikusi nuo man�s, � tre�ioje. Seserys i� kitų turkio paviljonų paskleidė gandus, neva Fang Rong ir Vu �iangas papirko pon� D�u klastoti rezultatus ir nugalėtojomis padaryti mus tris. A� tuo abejojau, nes Miegan�ių gėlių paviljonas ir Neregėtos laimės �ventykla buvo ne ma�iau turtingi vie�namiai. Taigi, jeigu jie būtų var��si su Persikų �iedais siekdami papirkti pon� D�u, kaina būtų i�augusi iki pasaki�kos sumos. Neabejojau, kad mama su tė�iu nieku gyvu nebūtų mokėj� tokių pinigų. Balsavime mes pirmavome dėl paprastos prie�asties: mes i� tiesų buvome gra�iausios kurtizanės (net jeigu Raudonoji Nefritė nebuvo tokia talentinga). Ypa� Perlė. Artinantis balsavimo pabaigai, ji atrodė dar gra�esnė ir labiau pasitikinti negu kada nors; ji be perstojo pasakojo man t� prana�i�k� sapn� apie gelton� peteli�k�.

Tada, likus savaitei iki bus paskelbtos nugalėtojos, nutiko keistas dalykas: Raudonoji Nefritė ėmė gauti vis daugiau balsų. �i nesuvokiama padėtis kėlė nerim�. Kas atsitiko? � be paliovos klausinėjau sav�s.

Kart� paklausiau to Perlės.

Ji rūs�iai dėbtelėjo į mane.

� Liaukis nerimauti, Siang Siang. Ta �liundra nelaimės. Taip neatsitiks, ir baigtas kriukis.

Nors �avėjausi Perlės rodomu pasitikėjimu savimi, dėl jos prana�ystės nebuvau tokia tikra. Be to, retkar�iais jos veidas apniukdavo ir ji giliai atsidusdavo, �itaip i�siduodama, kad viduje ji vis dėlto nebuvo rami.

Paskui, likus keturioms dienoms iki nugalėtojų paskelbimo, padėtis tapo visi�kai siaubinga. Dabar Raudonoji Nefritė turėjo devyniasde�imt a�tuonis balsus, Perlė a�tuoniasde�imt tris, a� �e�iasde�imt a�tuonis. Matydama, kad skirtumas tarp Raudonosios Nefritės ir Perlės balsų skai�iaus vis didėja, padariau ry�ting� sprendim� � pasitraukiau i� var�ytuvių.

Tikėjausi, kad po �io ėjimo visi mano balsai atiteks Perlei. Prikalbinau visus savo klientus, naujus ir senus, balsuoti u� j�.

Mano sprendimas pasiteisino. Likus dviem dienoms iki rezultatų paskelbimo, Perlės balsų skai�ius staiga gerokai persirito per �imt� ir vir�ijo Raudonosios Nefritės.

Lengviau atsidusau. �ypsena vėl nu�vito Perlės veide; ji vėl nebeabejojo būsianti paskelbta nugalėtoja. Jos nuotraukos ir eilėra��iai, liaupsinantys jos gro�į ir talent�, pasirodys daugelyje �anchajaus laikra��ių: �Gėlių mėnulio �iniose�, �Gėlių rojaus dienra�tyje�, �Gėlių pasaulio naujienose�, �Malonių emocijų naujienose� ir �Pokalbiuose apie malonumus�. Netrukus ji oficialiai taps pa�ia gerbiamiausia prostitute.

Rezultatų paskelbimo i�vakarėse Perlė papra�ė, kad atei�iau pas j�, vos tik aptarnausiu paskutinį klient�.

Įėjusi į jos kambarį pama�iau, kad didelis stalas nuklotas lėk�tėmis su valgiais, stovėjo butelis vyno ir vaza, pilna įvairių egzoti�kų gėlių. Perlė vilkėjo rausvo �ilko suknele, papuo�ta aukso lapais. Galvos �onuose buvo u�siki�usi gėlių, ausyse lyg jonvabaliai �vietė auksiniai auskarai. Antakius i�siskuto taip, kad liko tik eleganti�ki siauri ruo�eliai, lūpas buvo i�sida�iusi tamsiai raudona �irdute. Plaukuose tupėjo skristi pasireng�s aukso filigrano drugelis.

Man nebaigus ja gro�ėtis, ji pra�neko:

� Siang Siang, �įryt papra�iau A Ping suruo�ti visa tai mums, � ji pamerkė akį ir �vytin�iame jos veide pra�ydo �ypsena. � �inai k�? Mudvi i� anksto paslap�ia ma�um� pa�v�sime. O rytoj pasikviesiu mam�, tėtį, Pavasario Mėnesien�, kitas seseris, visas tarnaites ir kambarines vakarieniauti. Jau u�sakiau tris stalus �Pacalo� restorane prancūzams i�nuomotoje teritorijoje, � ji nutilo ir meilikaujamai į mane pa�iūrėjo. � Ar kada nors esi ragavusi prancūzi�kų patiekalų?

Papur�iau galv�.

� Gerai � rytoj paragausi. �Pacalo� � i�taigingiausias ir brangiausias vakarieti�kas restoranas �anchajuje. Pri�adu: mes visi ten smagiai praleisime laik�.

�inoma, Perlė laimės var�ytuves, bet pasijutau nejaukiai dėl tokio perdėto pasitikėjimo savimi. Mintyse klausinėjau sav�s kodėl, bet atsakymo neradau.

� Siang Siang, � vėl pra�neko ji �velniu balsu, � ko ten stovi kaip statula? Eik� �ia. Pirma pasimelskime Baltų Antakių dievui ir Guan In.

Pasekiau jos pavyzd�iu ir atsiklaupiau prie� dvi keramines statulas ant nedidelio altoriaus. Perlė paaukojo dievui ir deivei smilkalų, arbatos ir maisto nuo stalo, tada ėmė melstis.

� Garbusis Baltų Antakių dieve ir gailestingoji Guan In, pra�au priimti �ias aukas i� man�s, Perlės, ir i� mano ma�osios sesutės Siang Siang. Dėkojame jums, kad saugote mus nuo pikta ir ne�ate sėkm�. Pra�ome ir toliau padėti mums apkerėti savo klientus ir kim�tis pinigines.

Tada ji kreipėsi į Rubinės nuotrauk�, padėt� tarp dviejų statulų, ir su�nab�dėjo dar vien� mald�, bet taip tyliai, kad a� jos negirdėjau. Tada papra�ė man�s atsisėsti tarp jos ir tu��ios kėdės, prie�ais kuri� ant stalo buvo padėtos lazdelės, puodelis, dubenėlis ir stiklinė; joje buvo servetėlė, sulankstyta taip, kad panė�ėtų į gėl�.

� Sese Perle, laukiam dar vieno sve�io?

� Jis jau �ia.

Apsidairiau po kambarį.

� Kas? Be tav�s ir man�s, �ia daugiau nieko nėra.

Ji priekai�tingai pa�iūrėjo į mane.

� �i kėdė � Rubinei. Savo maldoje jau pakvie�iau j� prisidėti prie mūsų.

Pakvietė negyvėl� prisidėti prie mūsų?! Mane nukrėtė �iurpas, bet kartu kilo noras nusijuokti. Nenorėjau įskaudinti Perlės sugriaudama jos tikėjim�, tad susilaikiau.

Dabar ji ėmė dėti valgį į Rubinės lėk�t� ir pilti arbat� į jos puodelį. Paskui paėmė nuo stalo vyno butelį ir parodė man.

� Siang Siang, �ia geriausias �ampanas. Kai jis atsidurs vyno parduotuvėse, turtuoliai bemat jį i�graibstys, todėl �iandien nusiun�iau tarnait� nupirkti jo juodojoje rinkoje.

Perlė atkim�o butelį ir jis garsiai pok�telėjo. Sesė gra�iai nusi�ypsojo, bet man �irdis nusirito į pakulnius. Tikriausiai pana�iai, tik de�imt kartų garsiau, driokstelėjo �ūvis, atėm�s gyvyb� mano tėvui. Putos, tryk�tan�ios i� siauro kaklelio, mano mintyse asocijavosi su putomis, i�try�kusiomis tė�iui i� burnos t� akimirk�, kai kulka perskrodė jam galv�.

Sukandau lūp�. Man tikrai nederėjo galvoti apie tokius �iurpius dalykus per Perlės �vent�.

Tai buvo nelaim� prana�aujantis �enklas.

Perlė pripylė mums trims po piln� stikl�, tada savuoju susidau�ė su Rubinės ir kreipėsi į tu��i� viet� tokiu �velniu balsu, kad man ply�o �irdis:

� Rubine, i�gerkime u� tai, kad rytoj laimė�iau var�ytuves.

Tada pasisuko į mane.

� Siang Siang, u� mūsų �lov�!

� U� mūsų �lov�! � pakartojau a�.

Tylėdamos gurk�nojome �ampan�. Paskui Perlė parodė į lėk�tes.

� �įvakar valgysime kukliai � garintos �uvies, kreve�ių su vyno pada�u, krabo mėsos kukulių, lak�tinių su jautiena, keptų putpelių, marinuotų an�ių kojelių, tro�kintų triu�io �launelių, pikanti�kų elnių uodegų, jūrų sraigių su austrių pada�u, ry�ių nuovire virto kumpio ir lotoso �aknų sriubos � nes turim palikti vietos rytojui, kai valgysime labai sotų prancūzi�k� maist�.

Nors tetulės A Ping patiekalai buvo kaip visada gardūs, ryjant k�snį man atrodydavo, kad gerklė nusėta pūslių. Rodės, ka�kokia nematoma ranka lie�ia man veid�, glosto petį, braukia per atlaso suknel�. Įsivaizdavau, kad nematomos akys nuo tu��ios Rubinės kėdės tyrinėja mane � smalsiai, net pavyd�iai.

Vog�iomis �vilgtelėjau į Perl�. Ji atsikando ma�ytį k�snelį krabų mėsos kukulio ir ėmė kramtyti krutindama tamsiai raudonai i�da�ytas lūpas. Baltame kaip sniegas veide it peteli�kė sklandė �ypsena.

Nors man dingo apetitas, stengdamasi jai įtikti, lazdelėmis traukiau įvairius patiekalus, kroviau jai į lėk�t�, paskui �io to įsidėjau sau.

Pakilios nuotaikos Perlė be perstojo valgė ir gėrė. Paskui svajingai pra�neko:

� Tikiuosi, kai laimėsiu �ias var�ytuves, man kas nors pasipir� ir a� galėsiu gyventi be rūpes�ių kaip turtinga tai tai.

Nustebau i�girdusi tokius jos �od�ius.

� Sese Perle, maniau, tu nenori būti jokio vyro �mona?

� Kvailele, � ji pamerkė man akį. � Noriu būti ne namų �eimininkė, o turtinga tai tai.

Perlė atsiduso.

� Ateis laikas, susensime, tapsime negra�ios. Mama ar tas, kas perims versl� i� jos, ne�vaistys pinigų mūsų i�laikymui, nes joks vyras nemokės u� tai, kad pistų senas �lyk��ias �ie�ulas. Be lovos, neturint jokio kito būdo u�sidirbti pragyvenimui, kas mums beliks � tik prisiglausti vienuolyne? Be to, � Perlė papurtė galv�, � jeigu mes neturėsime pinigų didelei aukai, mūsų gali net ten nepriimti.

Taigi geriausia i�eitis � susirasti �mogų, kuris taip tavim susi�avės, kad norės i�traukti i� �io pragaro ir parsivesti į namus kaip savo tai tai. Bet tai be galo sunku � kaip i� smėlio i�sijoti auks�. Antra gera i�eitis � pa�iai tapti mama. Tokiu atveju ne tik u�dirbsi krūv� pinigų, nes turėsi merginų, ir tau pa�iai nereikės pistis, bet dar ir galėsi atsiker�yti kankindama jas taip, kaip pati buvai kankinama.

Ji patylėjo, paskui dėstė toliau:

� Sunkiausia yra pabėgti.

I�girdus �odį �pabėgti� pajutau, kaip gyslose u�verda kraujas. Niekada nesakiau Perlei esanti pasiry�usi kada nors kaip tik �itaip ir pasielgti. Padėjau lazdeles.

� Visi �ia nenuleid�ia nuo mūsų akių, tai kaip mums gali pavykti pabėgti?

Perlė smalsiai į mane �vilgtelėjo, paskui paėmė krevet� ir įsimetė į burn�.

� Pa�inojau vien� seserį i� Persikų �iedų, kuri taip ir padarė. �į �ingsnį ilgai rūpestingai planavo. Pirmiausia ji paslėpė pinigus jai vienai te�inomose vietose. Paskui pelnė mamos ir tė�io pasitikėjim� elgdamasi paklusniai, niekados �iurk��iai neatsikirsdama. Daug metų ji tai darė, kol taip u�liūliavo mamos ir tė�io budrum�, kad jie net nesiųsdavo apsaugininko stebėti jos, kai i�eidavo i� paviljono. Paskui vien� naktį ji nugirdė savo klient� ir dingo.

� J� sugavo?

� Ne. Mes niekad apie j� daugiau negirdėjome. Praėjo jau de�imt metų. Gal ji tapo elgeta, gal j� nu�udė banditai, o gal i�tekėjo u� savo slapto mylimojo � viskas priklauso nuo to, kas jai buvo lemta.

Perlė nutilo ir gurk�telėjo �ampano.

� Prie� kelet� metų seseriai, vardu Vandens Mėnesiena, pavyko pabėgti i� Miegan�ių gėlių paviljono. Ji mėgino ie�koti prieglobs�io vienuolyne, bet vos tik abatė pamatė j� atsidarant vartams, bemat juos u�trenkė.

� Kodėl?

� Todėl, kad merginos gro�is atėmė senai vienuolei �ad�. Ji tvirtino, es� mergina u�trauksianti did�iul� nelaim� jos vienuolynui.

Jos �od�iai mane sukrėtė: ji bema� pakartojo, k� prie� kelet� metų mudviem i�siskiriant pasakė motina:

Vienuolyno vir�ininkė sakė, kad tu per gra�i būti vienuole. Ji bijo, kad tavo gro�is u�trauks jos vienuolynui nelaim�.

� Ar ji i�ties buvo tokia gra�i?

I� tikrųjų turėjau galvoje, ar ji buvo dar gra�esnė u� mane.

� Galiu pasakyti tik tiek: j� pama�iusios visos kitos seserys nuėjo į savo kambarius ir sudau�ė veidrod�ius.

� A� kas� tada nutiko tai merginai?

� Ji atsine�ė paaukoti daug pinigų ir papuo�alų, tad vienuolyno vir�ininkė galop apsigalvojo ir j� priėmė.

Su palengvėjimu atsidusau ir susim�s�iusi įsidėjau į burn� ry�ių.

Perlė lazdelėmis i�krap�tė �uvies akis ir padėjo man į dubenėlį.

� Jei nori būti gudri, valgyk jų daugiau.

Tada atsilau�ė �uvies galv� ir ėmė �iaumoti savo �velniu lie�uviu �iulpdama, lai�ydama ir i�spjaudama kaulus.

Galiausiai ji susidorojo su �uvies galva.

� Bet �i istorija tuo nesibaigia. Kai jai buvo nuskusta galva ir ji apsivilko abit�, ramybės nesulaukė. Buv� jos klientai tiesiog nuo jos neatstojo. Jie sukardavo ilgiausi� keli� į vienuolyn� pasi�iūrėti į j�, tarsi ji būtų koks cirko gyvūnas. Vieni mėgino prikalbinti j� vėl imtis prostitucijos, kitiems atrodė būsiant be galo įdomu, jeigu ji sutiks linksminti juos būdama kek�ė-vienuolė, tretiems tiesiog buvo smalsu, kaip ji atrodo be plaukų, paslėpusi apvalias savo kūno formas. Varg�elė i�ties tapo į�ymybe, sulaukė kur kas daugiau �lovės negu gyvendama turkio paviljone�

� O kas toliau? � paklausiau �iaumodama k�snį.

� Ji taip pasiry�o būti vienuole, kad vien� dien� prispaudė raudonai įkaitint� �arsteklį sau prie skruosto�

I�me�iau i� rankų lazdeles ir u�sidengiau veid�.

� O, varge!

� Nėra ko nė sakyti, dabar, kai �itaip susidarkė, j� pagaliau paliko ramybėje, � Perlė nutilo ir gurk�telėjo �ampano. � Reta sesuo turi tiek dr�sos.

Buvau pernelyg sukrėsta, kad k� nors atsaky�iau.

� Siang Siang, � Perlė atitraukė deln� man nuo veido, � būk gera, nustok nerimauti dėl �mogaus, kurio net nepa�įsti.

Nenorėdama sukelti jai įtarimų, įsidėjau dar lak�tinių ir valgiau toliau. Paskui kiek pakei�iau tem� ir paklausiau:

� O kaip klostosi toms, kurios i�teka?

Perlė atsikando tarpupir��ių plėvės nuo anties kojos ir kurį laik� kramtė.

� Kai apsipranti �ia, i�tekėjus gyvenimas gali būti ne k� geresnis. Vietoj mamos, tė�io ir pavyd�ių seserų turi despot� vyr�, �lyk��i� jo pirm�j� �mon� ir pulk� pagie�ingų sugulovių. Kadangi �ia jautiesi gan laisvai, beveik neįmanoma susitaikyti su visomis taisyklėmis gausioje �eimoje. Kai kurios buvusios seserys stengiasi gyventi kaip padorios moterys: nustoja elgtis gundomai ir vilkėti akį rė�ian�iais drabu�iais, pamir�damos, kad kaip tik tuo suviliojo klientus jas i� �ia i�pirkti. Taigi jų vyrai netrukus vėl ima lankytis turkio paviljonuose ie�kodami naujų veidų. Vyrai jų nebeu�taria, tad jos tampa tik dar viena palankum� praradusia sugulove, į kuri� kitos spjaudo dėl gėdingos praeities.

Perlė atsiduso.

� Jei esi kek�ė, tokia ir liksi am�inai. Niekas netikės, kad esi i�tikima savo vyrui.

Ji nusispjovė.

� Tie �ou nan�en nori, kad moteris būtų ir �ventoji, ir pasileidėlė!

Kiek patylėjusi pasakojo toliau:

� Pa�inojau dar ir seserį, kuri i�tekėjo tris kartus, bet visi jos vyrai mirė, tad ji buvo priversta vėl imtis senojo amato. Kaip liūdna!

Perlė gurk�nodama �ampan� �iūrėjo į mane pro stiklo vir�ų.

� Likimo mes niekaip negalime įveikti, tiesa?

Bet galim jam nesiprie�inti ir gauti i� to visa, kas įmanoma.

Prisiminiau motinos �od�ius, bet nusprend�iau balsu jų nesakyti.

Perlė i�spaudė �ypsen�.

� Siang Siang, ko mes kalbamės apie visus tuos nemalonius dalykus, kai turėtume �v�sti mano pergal� var�ytuvėse?

� Tai gal papasakok man daugiau apie Dziang Mou?

Nustebau: pa�nekovė i�raudo.

� Jis man labai patinka, deja, jis neturtingas ir ved�s. Juk �inai: i�laikyti toki� moterį kaip a� reikia daug pinigų, � atsakė ji pasismeigdama gabalėlį jūrų sraigės, įsidėdama į burn� ir m�slia i�rai�ka kramtydama. Jos akys, jau kiek apdujusios nuo svaigalų, panė�ėjo į dvi jūroje plūduriuojan�ias svajones. Nefrito apyrankė ant rankos �vilgėjo it �alias drie�as mėnesienoje.

Kurį laik� į j� �iūrėjau, paskui nedr�siai paklausiau:

� Kodėl jis tau taip patinka?

� Dziang Mou nepaprastai moka įtikti man ir mano kūnui, � svajingai ai�kino ji. � Jis puikiai �ino, kada ir ko nori ir ko nenori moteris.

A� �inojau, ko noriu: rasti motin� ir atker�yti u� tėv�. Bet visi�kai nenumaniau, ko nori mano kūnas. �inojau tik, ko jis nenori � tarnauti dvokiantiems turtuoliams, kurie lankosi Persikų �ieduose.

� Mano kūnas nenori nė vieno vyro, � leptelėjau.

Perlė �elmi�kai �yptelėjo.

� Vien� dien� sutiksi �mogų, kurį nuo�ird�iai pamilsi. Tada tikrai prarasi siel�.

� Koks tai pojūtis?

� Tartum fejerverkai pok�i vienas po kito.

Stojo tyla. Perlė įpylė man vyno, paskui paėmė putpel� ir įdėjo man į dubenėlį.

� Valgykime ir mėgaukimės �ia akimirka, � ji pasisuko į tu��i� kėd�. � Ar ne tiesa, Rubine?

Pa�iūrėjau į t� kėd� ir mane nupurtė drebulys. Jeigu Rubinės dvasia i� tikro �ia, tai kur tada ta geltona peteli�kė?

� Sese Perle, o kur peteli�kė? � nei�kentusi paklausiau.

Ji pa�velgė į mane. Jos akys dabar panė�ėjo į du jūros ligos kamuojamus vabalus bangų supamoje valtyje.

� Dėl to nesijaudink, � auksinis filigrano drugelis jos plaukuose �ybtelėjo. � Vaiduoklių sode geltonų peteli�kių netrūksta.

T� naktį grį�usi į savo kambarį var�iausi lovoje nelyginant keptuvėje �ir�kinama �uvis; menkiausias garsas man rė�te rė�ė ausis. Tikėjausi ryte pamatyti Perlės vard� ir nuotraukas visų laikra��ių pirmuose puslapiuose kartu su j� liaupsinan�iais eilėra��iais. Vis dėlto negalėjau atsikratyti �irdį slegian�ios blogos nuojautos. Meld�iau ant grandinėlės po kaklu kaban�ios Guan In, paskui be paliovos įtikinėjau save, kad negali nutikti nieko bloga: mudvi su Perle tikrai surinksime daugiau balsų negu kuri kita sesuo.

Tai kankinau save, tai raminau, kol galiausiai u�migau neramiu miegu.

18

Nefrito kotas atsisako atiduoti pagarb�

Ryt� mane pa�adino �ai�us �ūksmas. I� prad�ių pamaniau, kad i�girdau jį ko�mari�kame sapne, bet tuoj supratau nesapnuojanti. Pa�okau i� lovos, atidariau duris ir tekina pasileidau į Perlės kambarį.

� U�mu�iu! U�mu�iu! � man pavymui karkė Slyvos �iedas.

I�vydus vaizd� kambaryje, man �irdis nusirito į u�kulnius.

Perlė nuogutėlė tysojo susmukusi ant grindų. Aplink j� lyg laim� turėj� atne�ti, bet nelaim� pri�auk� plakatai, mėtėsi krauju permirk� laikra��iai. A Ping mėgino padėti jai atsistoti.

Pripuoliau prie Perlės, bet ji, rodės, man�s nepastebėjo: jos akys buvo u�merktos.

Spoksodama į nuog� jos kūn� prisiminiau seserų paprotį nuogoms melstis prie� Baltų Antakių diev� � kad jis susijaudrintų ir įvykdytų visus jų norus. Tikriausiai Perlė meldėsi, kad laimėtų var�ytuves. Man akmuo nuo �irdies nusirito, supratus, kad kraujas ne Perlės, o vi�tos. Mat visos seserys tikėjo, kad gerdamos �į tamsiai raudon� skystį apsisaugos nuo piktųjų dvasių.

Pasisukau į virėj�.

� Tetule A Ping, malonėkite atne�ti k� nors Perlei pridengti.

Ji i�rūko ir grį�usi u�metė ant Perlės antklod�.

Nuleidusi bals� paklausiau nebylės:

� Kas atsitiko?

A�arų i�vagotu veidu A Ping parodė į laikra�tį. Pakėliau jį nuo grindų ir pirmame puslapyje pama�iau Raudonosios Nefritės vard� kiau�inių dyd�io hieroglifais ir jos nuotrauk� sulig vi�ta.

Pajutau, kaip dreba mano balsas, kai piktai paklausiau:

� Raudonoji Nefritė laimėjo var�ytuves?

A Ping pritariamai linktelėjo.

Dar kart� perme�iau akimis laikra�tį ir pama�iau j� giriantį eilėra�tį:

Ji tobula it re�iausias nefritas; ji grak�ti kaip balta gervė.

Savo maloniame kambaryje, kur gausu antikvarinių daiktų ir raminamai kvepia smilkalai,

Ji gėrisi mėnuliu ir �aid�ia su vėju, prasiskverbian�iu pro jos siuvinėtas u�uolaidas.

Gra�uolė nuo gimimo, su talentais, siekian�iais auk��iausius debesis,

Ji � neprilygstama gėlė, pakerinti mūsų visų �irdis.

Me�iau laikra�tį ant grindų.

� Melagis! Prakeiktas melagis!

A Ping pakėlė laikra�tį ir paki�o man panosėn. Perme�iau akimis vis� puslapį, bet Perlės vardo neradau. Negalėjau patikėti tuo, k� matau, � ir tuo, ko nema�iau. Perlė nelaimėjo nei viceprezidentės ir net premjerės titulo.

� Kas atsitiko? � u�rikau.

Tada pra�neko Perlė � tyliai, vaiduokli�kai, tarsi prisikėlusi i� mirusiųjų.

� Vyno, duokit man vyno.

A Ping i�lėkė i� kambario.

Atsiklaupiau ir paėmiau Perlės deln�.

� Sese Perle� � norėjau pasakyti k� nors guod�ian�io, bet neįstengiau i�tarti nė �od�io.

� Likimas, visa tai likimas� � tarsi kalbėdama su savimi niurnėjo Perlė.

�įsyk balsu pakartojau motinos �od�ius.

� Sese Perle, likimo mes negalim įveikti, bet galim jam nesiprie�inti ir gauti i� to visa, kas įmanoma. Stenkis būti laiminga.

Perlė staigiai atsisėdo ir suspigo man į veid�:

� Stenkis būti laiminga? Kaip?! Gal i� man�s ty�iojiesi?!

Grį�o vyno buteliu ne�ina A Ping; ji rankos mostu nuramino Perl�.

�i ilgai �iūrėjo į j�, paskui į mane, ir jos veidu ritosi a�aros, gadindamos nepriekai�tingai panaudot� kosmetik�.

Galop ji lū�inėjan�iu balsu tarė:

� Viskas. Man galas.

� Ne, sese Perle�

Nors jos akys tebespindėjo, atrodė, kad jos prarado gali� kerėti.

� Siang Siang, duodu �odį, kad taip daugiau neatsitiks. Niekada!

�odį �niekada� ji i�ko�ė su tokia rūstybe, kad man vos nesustojo �irdis.

Ilgai tylėjome.

� Sese Perle, � galop pra�nekau, � tu gali dalyvauti var�ytuvėse kit� kart�.

Ji ry�tingai papurtė galv�.

� Kito karto nebus.

� Sese Perle, pra�au: nenusiteik pesimisti�kai�

� �inai, kaip ilgai to laukiau? Septynerius metus. Septyni buvo Rubinės laimingas skai�ius, tad daviau sau �odį gedėti jos septynerius metus. Pagaliau tie ilgi septyneri metai praėjo, ir �tai tau. Kit�met man bus dvide�imt ketveri, a� būsiu per sena ir neturėsiu jokios galimybės laimėti. Be to� � Perlė nespėjo baigti sakinio, nes i� burnos i�ti�ko kraujo �lakas.

A Ping bemat sugavo jį nosine, paskui �enklu parodė i�virsianti vandens ir i�ėjo i� kambario.

Perlė dėbtelėjo į mane.

� Nematei mano vardo laikra�tyje, tiesa?

� Sese Perle, labai u�jau�iu�

� Taip, turi mane u�jausti, nes mano vardas vis dėlto pasirodė laikra�tyje!

K� nori pasakyti? � norėjosi man paklausti, bet susilaikiau: gal pralaimėjusi var�ytuves Perlė i�sikraustė i� proto? Jeigu jos vardas yra laikra�tyje, vadinasi, ji turi būti nugalėtoja!

Tada Perlė stvėrė laikra�tį, atvertė per vidurį ir paki�o man po nosimi.

Man atvipo �iauna. Tai, k� pama�iau, mane priblo�kė.

Vardas Perlė, dyd�io sulig dviem �uvų galvom, buvo tuoj po antra�te �PIKT�OLIŲ S�RA�AS�.

Pamatyti jos vard� �ia buvo taip �lyk�tu ir baugu, kad pajutau pasi�iau�iant plaukus. Į akis i�kart krito eilėra�tis �Sutrintas perlas�.

Ak, Perle, tavo akys � tik du ply�iai, o tavo nosis kaip kaminas.

Tavo lūpos � kraujo sklidinas dubuo, ausys � tabaluojan�ios langinės.

Tavo rankos �iurk��ios ir negrabios, tau i� burnos dvokia.

Net kai nusimeti visus drabu�ius, mūsų nefrito kotai atsisako atiduoti tau pagarb�.

Tavo �lyk�tumas taip priblo�kia, kad mes neįstengiam net susivemti.

Tariesi esanti jūros dugne pasislėp�s perlas, kurio visi turi trok�ti,

Bet mes manom, kad tesi purvinas perlas, sutrintas purvinų kiaulių kojų.

Baigusi skaityti surikau:

� Sese Perle, tai melas, gryniausias melas!

� Bet jeigu jis i�spausdintas laikra�tyje, visi manys, kad tai tiesa.

� Na ir kas? Visi tavo klientai �ino, kad tai netiesa!

� Tai kodėl a� pralaimėjau?

Taip, kodėl Perlė pralaimėjo? Suglumusi paklausiau, bet įstengiau tik pa�nib�domis:

� Tai k� mes dabar darysime?

� Nieko! Siang Siang, �ia ir visa esmė � nieko negalima padaryti! A� pasmerkta!

� Sese Perle, bet juk tu sakei, kad turkio paviljone problemos sprendim� visada galima rasti. Tu davei man �odį! � dabar jau klykiau.

Mano nuostabai, Perlė apsiramino.

� Taip, � atsiduso jinai. � Bet tai nutiko ne Persikų �iedų paviljone, o anapus jo, tad nieko neįmanoma padaryti.

Ji kiek patylėjo.

� �tai kodėl mama ir tėtis net neu�eina pas mane.

Tik tada man toptelėjo, kad be man�s ir tetulės A Ping �ia nieko daugiau nėra.

� O kodėl?

� Kodėl? � nusi�aipė Perlė. � Todėl, kad jie dabar drauge su Raudon�ja Nefrite �ven�ia jos kambaryje! Niekas �ia nerodys u�uojautos nevykėlei.

� Bet tu nesi nevykėlė, sese Perle. Tu vis dar esi gerbiamiausia �anchajaus kurtizanė! � vėl ėmiau �aukti.

A�aros paliko Perlės skruostuose į kalėjimo grotas pana�ius dry�ius.

� Taip, buvau tokia iki vakar. Nuo �iandien tesu apjuodinta prostitutė� Klientų nebeturėsiu� A� �lugsiu.

� Ne, sese Perle, tu klysti. Tu vis dar turi daugyb� klientų.

� Tuos �unų kru�tus �ūd�ius? � nusi�aipė Perlė. � Manai, bent vienu jų galima pasitikėti? Jie mes mane, vos tik pamatys mano vard� pikt�olių s�ra�e! Gali mulkinti save, Siang Siang, bet nemėgink apgauti man�s � a� per sena, kad tam leis�iausi!

� O kodėl jie turėtų tave mesti? Bala nematė tų laikra��ių � faktas tas, kad tu tebesi gra�iausia ir talentingiausia sesuo �ia.

� Gal tokia buvau. Bet jeigu būtum turtingas ir įtakingas vyras, ar eitum pas dvokian�i� moterį su ply�iukais vietoj akių, kaminu vietoj nosies, kraujo dubeniu vietoj lūpų ir tabaluojan�iomis langinėmis vietoj ausų?! Jiems tik rūpi jų reputacija!

� Bet argi seni tavo klientai irgi negali i�spausdinti ko nors gra�aus apie tave �Gėlių mėnulio �iniose�?

� Be jokios abejonės, ponas D�u buvo papirktas. Manai, jis dabar spausdins mane liaupsinan�ius eilėra��ius? Manai, jis nori, kad vien� ryt� pabudusi �mona rastų jo lavon� kraujo klane kokiame tamsiame skersgatvyje?

Stojo ilga tyla. Galop paklausiau:

� Sese Perle, kaip manai, kas �itaip su tavim pasielgė?

Perlė nusispjovė.

� Ta prakeikta kalė!

� Turi galvoje Raudon�j� Nefrit�?

� O kas dar? Ai�ku, �ia ne jos vienos darbas, bet dar ir kai kurių įtakingų jos klientų. Niekas nedrįs į�eisti tų, kurie slypi u� visos �ios istorijos.

Įdomu, kokių magi�kų suktybių griebiasi ta ragana su didelėmis papajomis, kad manipuliuotų visais tais vyrais.

A� net krūptelėjau, kai ji plojo delnu sau per �launį.

� A� j� u�mu�iu!

T� akimirk� grį�o tetulė A Ping su dideliu mediniu kibiru kar�to vandens. Pasta�iusi jį ant grindų i�sitraukė rank�luostį ir ėmė mazgoti Perlei i�purtusį veid�.

Po trijų dienų su�inojau, kas atsitiko. Dabar Raudonosios Nefritės mėgstamiausias sve�ias ir geriausias klientas buvo policijos vir�ininkas �e � tas pats, kuris vos nenu�ovė Pavasario Mėnesienos. �e ir nupirko visus balsus u� Raudon�j� Nefrit�.

Visa tai man papasakojo Pavasario Mėnesiena, kai susitikau j� koridoriuje.

� Bet a� maniau, kad policijos vir�ininkui Perlė patinka!

� Anks�iau patiko, bet Raudonoji Nefritė įtikino jį, kad Perlė jį pa�emino per t� pra�matnų pobūvį� t�, kai jis į mane �ovė.

� Betgi tai nutiko prie� penkerius metus!

Pavasario Mėnesiena susiraukė.

� Nejau nesi girdėjusi posakio: �Jei esi garbingas ponas, tai ir po de�imties metų ne vėlu atker�yti�?

� Bet Perlė nepa�emino vir�ininko �e. Be to, jis buvo girtas.

� Tai tu taip manai. Mano laimė, kad likau gyva. Ta�iau Raudonoji Nefritė įtikino vir�inink� �e, kad visi matė, kaip jis leido moteriai įsakinėti jam, k� daryti. Negana to, ta moteris buvo kek�ė. Be to, Raudonoji Nefritė jam papasakojo, girdi, �monės ir toliau kreipiasi į jį �vir�ininke �e�, bet u� akių vadina jį vir�ininku Bailiu, � Pavasario Mėnesiena nuleido bals�. � Toks �mogus kaip �e nė kiek nedvejodamas sunaikins kiekvien�, kuris nerodo jam pagarbos.

� Bet Perlė rodė jam pagarb�, � paprie�taravau. � Kaip dabar prisimenu j� sakius jam, jog mums reikia, kad jis gerai rūpintųsi mūsų visuomene gindamas j� nuo visų negandų. Ji dar sakė niekados jam neatsakysianti, nes gerbia dorybingum�.

� Taip, bet kaip tik tuo ir pasinaudojo Raudonoji Nefritė apkaltindama Perl�. Ji sakė �e, neva per Perl� jis atrod�s kaip kvailys, nes jinai su juo burkavo ir sakė jam, k� daryti. Dar blogiau: Perlė visiems matant palietė jo veid�.

Staiga prisiminiau kinų posakį: �Jei pasiry�ai k� nors pasmerkti, kaltinim� visada gali prasimanyti.�

� Bet nejaugi vir�ininkas nesuvokia, kad ne kas kitas, o Raudonoji Nefritė juo manipuliuoja?

� Jis dabar nieko nemato pro tas did�iules vir�ukalnes. Jis įsivaizduoja, kad visos jo bėdos i�nyks tame giliame slėnyje tarp jos kalnų.

Atsidusau, nes staiga supratau, kokie teisingi �od�iai: �Pasaulį valdo vyrai, bet vyrus valdo moterys.� Deja, �iuo atveju valdovė buvo ne Perlė, o kita moteris!

Pavasario Mėnesiena pasilenkė prie man�s ir nuleido bals�.

� Vir�ininkas �e dabar mėgstamiausias Raudonosios Nefritės sve�ias, � mergina nutilo ir apsidairė aplink. � Girdėjau, kad Raudonoji Nefritė dar moka kerų, kuriais ap�avi vyrus. Ji gauna vyro nuotrauk�, u�ra�o ant jos jo gimtadienį ir įbeda septynias adatas. T� nuotrauk� prismeigia prie sienos vir� savo lovos ir kasdien �aukia jo vard�. Jeigu naktį jis u�miega jos lovoje, ji sudegina popierinį pinig� ir aprūko dūmais jo kojines ir batus. �tai kodėl vir�ininkas �e visi�kai pametė dėl jos galv�.

Be abejo, �inojau apie tokius u�draustus veiksmus, bet mudvi su Perle niekuomet jų nesiimdavome, mat Perlė man sakė, kad jų griebiasi tik senos, �lyk��ios kek�ės, negalin�ios kitaip patraukti klientų.

� Girdėjau dar kai k�, � susijaudinusi pasakojo toliau Pavasario Mėnesiena. � Perlės did�iausio palankumo sve�ias � ponas �anas � kit�met j� mes, nes jai sueis dvide�imt ketveri. Jis sako, es� dėl jos jausis senas, o k� jau kalbėti apie tai, kad �od�iai dvide�imt ketveri � er-si � ne�a nelaim�, nes rimuojasi su �lengva mirti�.

Taip susikrimtau dėl Perlės, kad negalėjau i�tarti nė �od�io. Galop paklausiau:

� Pavasario Mėnesiena, kaip apie visa tai su�inojai?

� Man pasakojo Ma�oji Raudonė. Ji girdėjo mam� kalbantis su tė�iu, kai jiems patarnavo.

Savait� po var�ytuvių rezultatų paskelbimo laikra��iuose Perlė, nors ir priblok�ta, vis dar stengėsi gyventi įprastai. Ta�iau liūdna jos prana�ystė i�sipildė: jos verslas smuko taip baisiai, tarsi ji staiga būtų tapusi raupsuot�ja. Dabar Perlė da�niausiai u�sirakindavo savo kambaryje, bet kartais pasikviesdavo mane padainuoti, kol skambindavo kinu. Dabar jos mėgstamiausia melodija tapo �Rauda u� Ilgųjų vartų�. Nors �od�iai man visuomet atrodė gra�ūs, dabar jie skambėjo taip liūdnai, kad bijojau įkvėpti jiems gyvyb�. Mat baiminausi, kad jie įstums Perl� į dar didesn� depresij�. Bet ji neatly�davo, ir a� negalėjau jai atsakyti.

Paviljono kiem� nuklojo nukrit� vainiklapiai.

Did�iai nuliūd�s pavasaris pranyksta.

�viesa skverbiasi pro Vakarų rūmus, kur vyksta pokylis�

Pavasaris dosnus, bet paskui pabėga svajos.

Akimirksniu gyvenimas pasikeitė.

Mano smilkalai at�alo, dulkės nuklojo auksu siuvinėt� mano pagalv�.

Bėgantys metai slap�ia perėjo į kitas rankas.

A�arotos akys klausia gėlės, bet gėlė nekalba�

Kur a� galiu i�sakyti savo jausmus?

Noriu papasakoti juos savo svajonėms, bet ar galiu pasitikėti net jomis?

Dainuodama vog�iomis �vilgtelėjau į Perl�. Plaukai susivėl�, veidas i�bal�s ir sukrit�s. U�uot pary�kinusi kūno linkius dailiai pasiūta suknele, slėpė juos po juoda palaidine ir kelnėmis. Gal ji nustojo stengtis būti patraukli, bet nenujautė, kad dabartinis nykstantis gro�is man j� daro dar patrauklesn�. Ta�iau a� buvau moteris, o Perlei dabar reikėjo vyro � mylin�io j� ir mylimo jos, � kuris j� paguostų. Kur Dziang Mou? Klausti balsu nesiry�au.

Kartojant priedainį mano skruostais ritosi a�aros.

Jeigu neminėsime prislopintų kino ir mano balso garsų, Perlės kambaryje dabar tvyrojo tyla, o �tai i� Raudonosios Nefritės kambario sklido ne tik skaisti �viesa, bet ir smarkus triuk�mas. Man ply�o �irdis �iūrint į tu��i� Perlės smilkytuv� ir dulkes, pradedan�ias sėsti ant jos pagalvių ir tualetinio stalelio�

Pakilusi iki auk��iausių debesų, Perlė krito ant �emės.

Dabar jau a� dainavau, o verkė jinai.

� Siang Siang, � pakėlusi į mane akis tyliai tarė ji, � pri�adėk: jeigu man kas nors atsitiks, gerai rūpinsiesi kinu.

Ėjo mėnesiai, ir a� sulig kiekviena diena vis labiau nerimavau dėl Perlės. Ji beveik nepaliesdavo maisto. A Ping i�virdavo jai ypatingos sriubos, bet ji rankos mostu tik nuvydavo nebyl�. Perlės veidas sulyso, jai net nebepatikdavo �nekėtis. Ko jai reikia, parodydavo rankos gestu ar akimis. Ming dzi, kadaise puikiai vald�iusi veido ir kūno gudrybes, dabar neturėjo nieko, kam galėtų įtikti pasitelkusi į pagalb� �į men�.

O blogiausia, kad i�tikimiausia jos palydove dabar tapo opijaus pypkė. Kaskart priėjus prie jos kambario man į �nerves tvoksdavo aitrus degan�io narkotiko dvokas. U� durų pamatydavau j� tingiai sudribusi� ant lovos it koki� subyrėjusi� statul�, �iulpian�i� peralkusio kūdikio lūpomis. �iūrint į puo�ni� bodisatvos lov�, mane apimdavo liūdesys, nes dabar Perlė panė�ėjo ne į gra�uol� Guan In, o į puolusi� deiv�. �alia sėdėdavo jos tarnaitė, kantriai sukdama ir lygindama opijaus rutuliukus, paskui mesdama juos į gele�inį puod�, verdantį vir� akmens anglių krosnelės.

Ne kas kitas kaip Perlė įspėjo mane � po to, kai man pervėrė spenelius ir ji nuramino mane �iuo narkotiku, � netapti nuo jo priklausomai. Bet dabar kaskart, kai mėginau įtikinti j� mesti, ji tik spoksodavo į mane kadaise tokiomis �vilgan�iomis akimis, kurios dabar panė�ėjo į negyvos �uvies.

Kiek įmanydama stengiausi j� guosti kokiu menku�iu gestu: pataisydama i�drikusi� plaukų sruog�, nu�luostydama a�aras nuo skruostų, delnu lygindama susiglam�iusius drabu�ius. A� tik norėjau, kad ji suprastų sielvartaujanti ne viena. Ta�iau jos �vilgsnis būdavo toks bejausmis, o jos dvasia klajodavo taip toli, kad po tuo dūmų �ydu jau nebematydavau tikrosios jos esybės.

Tada, praėjus dviem savaitėms, nepaguod�iamas jos sielvartas baigėsi.

Vien� popiet� Perlė pasikvietė mane į balkon�.

� Siang Siang, pasak kalendoriaus, �iandien li �undzie � pavasaris parodė savo gali�. Manau, būtų malonu pasigro�ėti pavasario vaizdais i� mūsų balkono. Ar norėtum?

� Taip, puikiai sumanei.

Taip nud�iugau matydama �į jos d�iugesio �enkl�, kad bū�iau sutikusi su viskuo.

Tolumoje dunksantys kalnai, rodės, nė nenujau�ia, kas nutiko Persikų �iedų paviljone. Ta�iau juos, dengiamus ūko lopų, irgi kamavo liūdesys. Tarp didingų vir�ūnių kilo baltas rūmų bok�tas; riesti jo stogai, rodės, kvie�ia mus klausdami: �Vieni�os gra�uolės, kur rasite savo meil�?�

Perlė, nepasigra�inusi veido, paslėpusi kūn� po laisvu baltu chalatu, pasirėmė alkūne į turėkl�. U�uot laid�iusios koketi�kus �vilgsnius, jos akys įsmigo į slenkantį ūk�. Ji panė�ėjo į fėj�, k� tik nusileidusi� i� tų dangi�kų rūmų į �į turkio paviljon�. K� ji galvoja? � rūpėjo man paklausti, bet nusprend�iau jos netrikdyti.

Staiga į or� pakilo �velnus jos balsas. Ji deklamavo eilėra�tį:

�tai skais�iai �alias vynas ir raudonas �ibintas.

Pra�au tav�s, mano valdove, ateik �ionai į mano miegam�jį.

U� �naran�ios auksu siuvinėtos u�uolaidos �i�nakt galė�iau

padaryti tave laimingiausi� i� vyrų.

Deja, meilė pranyko visai kaip ryto rasa!

Kaip a� galėjau atsakyti? Apsidairiusi pastebėjau po balkonu kelias �iedais pasidabinusias slyvos �akas. �iedai �vietė sodriu raudoniu, tokiu pat, koks kadaise puo�ė Perlės lūpas. Man �irdis ėmė dau�ytis pama�ius �į laim� prana�aujantį �enkl�. �iedai raudo kaip jauna mergina, o senos �akos i�sikraipė kaip senovi�kas kaligrafinis ra�tas. �ie �vie�i �iedai ir senos �akos sukėlė mintyse �inių trok�tan�io jauno mokinio ir i�mintingo mokytojo vaizd� � kadaise tokie santykiai siejo mane ir Perl�.

Man akys priplūdo a�arų, bet a� susitvard�iau nepravirkusi.

Prisiminiau, kaip Perlė ai�kino kino melodij� �Trys variacijos slyvos �iedo tema�. Neprilygstama �iedų i�tvermė ken�iant �varb� ir dargan�, ai�kino ji man, įkvėpė tūkstan�ius poetų ir dailininkų. Daugelį �imtme�ių gausūs jų eilėra��iai ir paveikslai, auk�tinantys slyvos �iedų tvirtyb�, duodavo peno �irdims ir suteikdavo jėgų pasimetusioms sieloms.

Atsisukau į Perl� ir ranka parod�iau po balkonu.

� �iūrėk, sese Perle, slyvos �iedai!

Daugiau nedrįsau sakyti, bijojau, jog ne taip supras, kad mėginu j� mokyti kartodama tai, ko ji pati mane i�mokė.

� �inau, � ne�iūrėdama nei į �iedus, nei į mane atsakė jinai. Po trumpos tylos vėl pasigirdo �velnus jos balsas: � Siang Siang, ar de�inėje po balkonu pastebėjai ir kreg�dės lizd�?

I�tiesiau kakl� ir tarp stulpelių jį pama�iau. Labai nud�iugau, mat ant supintų �akelių tupėjo kreg�dė ir lesino savo jauniklius. Lesal� į god�iai pra�iotus snapus ji ki�o taip greitai, kad vaizdas atrodė bema� juokingas, bet a� vėl vos neapsiverkiau. Mane sujaudino ne tik �is geras naujo gyvenimo ir motini�kos meilės �enklas, bet ir viltis, kad i� pa�iūros aptem�s Perlės protas vėl a�trus ir ai�kus!

Pasisukau ir sugavau jos �vilgsnį. Did�iam mano d�iaugsmui, ji vėl pra�neko, �įsyk tyliai, bet ai�kiai.

� Savo lizde gimusi kreg�dė, nors u�auga ir i�skrenda svetur, visados sugrį�ta. Kasmet. Niekas � nei lietus, nei sniegas, nei perkūnija � negali sukliudyti jai grį�ti namo. Tai pagarbos savo gyvenimo kelionei ritualas.

Jos �od�iai priminė man pokalbį su motina gele�inkelio stotyje:

Siang Siang, mes, kinai, sakome: �Nukrit� lapai grį�ta prie savo �aknų.� Ar supranti �io posakio reik�m�?

Pa�iūrėjau į j� ir pama�iau, kad jos akyse �vilga a�aros.

� Taip, mama. Kad ir kas nutiktų, mes visuomet turime rasti keli� namo.

Bet �tai jau penkeri metai vieninteliai mano namai buvo Persikų �iedai. I� motinos taip ir nesulaukiau nė �odelio.

� Nebent� � i� apm�stymų mane pa�adino Perlės balsas.

� Nebent kas?

� Jos lizd� kas i�drasko.

Negalėdama patikėti pa�velgiau į j�.

� Kas i�drįstų �itaip pasielgti?

� Ma�a kas gali nutikti: trenkti �aibas, nurauti pūga, net stiprus vėjas. Visa tai � gamtos jėgos. Bet �mogus irgi gali jį sunaikinti. Ateis diena, kai Persikų �iedų paviljonas bus nugriautas.

Jos �od�iai mane sukrėtė: man niekad nė į galv� neatėjo, kad vien� dien� Persiko �iedų nebeliks. Ne todėl, kad man labai patiko �ia gyventi ir tarnauti tiems �ou nan�en � kaip kreg�dei ma�ytis lizdas, taip ir man paviljonas buvo vieninteliai mano namai. Kur mes visos dėsimės, kai nebeliks Persikų �iedų? Net rūsio �iurkės � jos i�bėgs į gatv�, bet ar ten jų neu�tvatins berniūk��iai, nesutrai�kys automobiliai ar griūvan�ios kolonos?

� Arba jį gali sunaikinti atsitiktinai einantis pro �alį berniukas. Jis pamatys lizd� ir svies į jį akmenį � �iaip sau, pramogai�

Ji staiga nutilo.

� Kas nutiko, sese Perle?

� �a� � Ji pakreipė galv� ir įsiklausė. � Ka�kas ateina.

I�girdau vis labiau artėjan�ius �ingsnius, galop i� u� kampo pasirodė be galo gra�i, prabangiai apsitaisiusi moteris � Raudonoji Nefritė. Mano �nerves pasiekė stiprus kvepalų aromatas.

Raudona jos suknelė buvo puo�ta įmantriais į voratinklį pana�aus ra�to nėriniais. Turėjau pripa�inti, kad dabar ji atrodo kaip tikra ming dzi. Du gaubliai po tuo kraujo spalvos tinklu, rodės, tuoj i�trūks į laisv�. Į vien� i� tų pilnų mėnulių buvo įsikibusi voro pavidalo auksinė segė su deimantu. Pomada suteptuose plaukuose ne itin stengdamasi slėpynes �aidė raudona gėlė. Raudona pir�tine mūvin�ioje rankoje tingiai siūbavo į �alis gėlėmis i�pai�yta vėduoklė.

Jos gro�is � lyg kokios ga�lios į �em� nu�engusios deivės ar vampyrės � rodės, turi galios u�gniau�ti kvap� ar atimti i� �mogaus siel� ir nune�ti ka�kur. Krypuodama link mūsų ji be perstojo atvirai koketi�kai �ypsojosi � Perlė kadaise mane įspėjo �iuk�tu to nedaryti.

Perlė niekinamai spoksojo į j�, bet Raudonajai Nefritei tai tarsi buvo nė motais � �ypsena nepranyko i� jos veido.

Mes ilgai stebeilijomės į j�, ji � į mus, kol galiausiai jos krūtys nustojo liumpsėti, o u�pakalis krypuoti.

� Ak, kaip pavyd�iu jums, kad turite laisvo laiko. Ypa� tau, sese Perle. Dabar, net jeigu norė�iau kiek pailsėti, vir�ininkas �e man neleid�ia. Kaip norė�iau anksti i�eiti į u�tarnaut� poilsį kaip tu!

� Ak, tu, �liundra, prik�sk lie�uvį! � nesusilaikiusi u�rikau.

Raudonoji Nefritė pratrūko juoku.

� �ia a� �liundra? O jūs, � ji dūrė raudona pir�tine apmautu pir�tu į mane, paskui į Perl�, � argi jūs visos nesat �liundros?! Mes �ia ir gyvename i� to, kad esame �liundros. Bet, � ji metė reik�ming� �vilgsnį į Perl�, � tu nebesi �liundra. Tu i�ėjai į pensij�. Sveikinu! Gal dabar judvi norėtumėte u�eiti į mano kambarį ir �ampano taure at�v�sti sesers Perlės ankstyv� i�ėjim� į pensij� bei mano pergal� var�ytuvėse?

� Ak, tu gyvate! � i�ko�ė pro dantis Perlė.

Ji jau buvo be�okanti į priekį, bet t� akimirk� ne�inia i� kur atsirado geltona peteli�kė ir ėmė sklandyti aplink Raudon�j� Nefrit� � tikriausiai j� priviliojo stiprūs kvepalai.

Perlė bemat stabtelėjo. Jos akys pritvinko a�arų, ir ji garg�d�iu balsu sudejavo:

� Rubine!

Perlė negalėjo atitraukti akių nuo peteli�kės; atrodė, kad j� ka�kas apkerėjo ir ka�kokia tamsi, nepermaldaujama jėga plė�ia i� jos siel�.

� Tai bent! � �ai�iu, perdėtai sald�iu balsu nusi�aipė Raudonoji Nefritė. � Koks sentimentalumas! Net nieko nevert� vabzdį vadini tokiu kilniu vardu. Tu, � spigus jos balsas staiga gerokai pa�emėjo, � esi tik �lyk�ti sena kalė, i��liau�usi i� supuvusių kitos �unų perkru�tos kalės vartų!

Mums nespėjus nė prasi�ioti, Raudonoji Nefritė pakėlė vėduokl� link peteli�kės, �i akimirksniu ant jos nutūpė.

Kek�ė staigiu judesiu suglaudė vėduokl�, paskui j� praskleidė, ir ant �emės nukrito geltona ko�ė.

Perlei i� plaukų i�krito aukso filigrano drugelis ir dunkstelėjo į grindis.

19

Paskutinė kelionė per raudon�sias dulkes

Perlės kūn�, kabantį po vaiduoklių sodo �ventyklos sija, aptiko tetulė A Ping. Vėliau visi kalbėjo, kad prie jos suknelės padurkų plazdeno geltona pla�takė.

Vos tik i�gird� apie Perlės mirtį, Fang Rong ir Vu �iangas nuėjo apie�koti jos kambario. Pasisiūliau padėti: ne tik tro�kau k� nors padaryti kraujo seseriai, dar ir norėjau rasti jos kin�. Sunerimau, kai visk� i�griozd� instrumento neradome nė pėdsako.

� Mama, gal matėte sesers Perlės kin�? � paklausiau Fang Rong.

Ji pagalvojo.

� A, turi galvoje t� supuvusį medgalį, kurį Perlė vadindavo muzikos instrumentu? Seniai jo nema�iau. Gal jis pagaliau jai nusibodo ir jinai jį i�metė. Kadaise por�kart girdėjau j� juo grojant. �inai, į k� pana�us buvo jo garsas? Į katės kniaukim�!

Mama tar�kėjo toliau, o man aptemo akyse. Dabar, kai Perlė leidosi į dangi�k�j� kelion�, kinas man buvo vienintelė su ja siejanti gija. O dabar ir �i gija nutraukta. �irdyje pajutau begalinį liūdesį.

Vos tik Perlės kambarys buvo i�tu�tintas, Vu �iangas paleido kelet� fejerverkų, kad i�baidytų pikt�sias dvasias. Perlės vėlės aimanas man ausyse u�go�ė jų sprogimai; �iūrėjau į tu��ias sienas ir suvokiau, kad am�iams netekau brangiausios sesers.

Nenustebau, kai paviljonas nusprendė nerengti Perlei įprastų laidotuvių.

Kai paklausiau mamos, ar ji samdys kokius budistų ar daosistų vienuolius kalbėti sutrų u� jų dukters siel�, ji atsakė:

� Manai, kad Persikų �iedų paviljonas yra kokia labdaros organizacija, turinti per daug atliekamų pinigų?

Ji spoksojo į mane nelaimingomis akimis � net apgamas kaktoje atrodė baisiai nusimin�s.

� Siang Siang, nejaugi dar nesupratai, kad kiekviena mūsų �ia u�dirbta moneta pasrus krauju, jei j� perskelsi?

Mama turėjo galvoje, kad visi pinigai buvo sunkiai u�dirbti prakaitu, a�aromis ir krauju, ir buvo teisi. Tik krauj� liejome mes, o pinigus pasiimdavo jinai.

Paskui tiesiog negalėjau patikėti, kai ji prane�ė neisianti į Perlės laidotuves.

� Siang Siang, � dūsavo ji, � nesu tokia be�irdė, kad nenorė�iau lydėti brangios savo dukros paskutinėje kelionėje per raudon�sias dulkes. Tiesiog neturiu laiko. Tu tik pa�iūrėk: Persikų �iedų paviljonas kas vakar� sausakim�as. Jeigu a� bent vien� akimirk� neseksiu visko iki menkiausios smulkmenos, viskas bemat sugrius! � Nyk��iu spragtelėjusi per pir�tus ji pavaizdavo sprogimo gars�. � Manai, Perlė man u� tai dovanotų? Taigi, kad nuramin�iau jos siel�, negaliu eiti į laidotuves.

� Bet, mama, laidotuvės vyks ryte, ne vakare!

Ji priekai�tingai į mane �vilgtelėjo.

� Siang Siang, jeigu i� ryto gerai nei�simiegosiu, kaip galėsiu vakare tinkamai rūpintis verslu? � dabar jau veikiau barė, negu priekai�tavo ji. � Ir nepamir�k: �itaip darau vien dėl tav�s ir tavo seserų, antraip� � ji nutilo, paskui baigė: � Prisimeni t� ma��jį elget�, kuris prie� daug metų pavogė i� tav�s ledus ir vos nepapuolė po ma�ina? Jeigu Persikų �ieduose kas nors nenusiseks, jūsų visų laukia tas pats kas jo, supranti?

Ji nusi�ypsojo.

� Bet a� esu labai dosnios �irdies, todėl sumokėsiu u� jos karst� ir laidotuvių i�laidas.

�inojau: �mogui nusi�ud�ius, jo vėlė sukiojasi savi�udybės vietoje ir neatstoja nuo visų ten gyvenan�ių. Man norėjosi pasakyti Fang Rong, kad jeigu ji su Vu �iangu neateis į laidotuves pagerbti Perlės atminimo ir nenusamdys vienuolių jos sielai nuraminti, velionė pasirodys i� in pasaulio ir neduos ramybės Persikų �iedams. Bet mano galvoje brendo viena mintis, todėl nusprend�iau nedaryti nieko, kuo patrauk�iau į save dėmesį.

Perlė buvo palaidota vėjuot� ryt� praėjus dviem dienoms po savi�udybės. Mama įsakė laikyti �į nemalonų įvykį paslaptyje.

� Nenoriu, kad ateitų buv� jos klientai, nes paviljonui bus nenaudinga, jei turtingus klientus irgi i�tiks nesėkmė.

Taigi tik tetulė A Ping, Pavasario Mėnesiena ir a� atėjome atsisveikinti su Perle.

Menkutis jos kūnas buvo paguldytas į tokį pat menkutį karst�, paskui du apsaugininkai nune�ė jį į vaiduoklių sod�. Mes trys tylėdamos ėjome i� paskos. Pavasario Mėnesiena slap�ia braukė a�aras. Tetulė A Ping kaip visada atrodė, tarsi mintimis būtų ka�kur kitur, o a� buvau tokia priblok�ta to, kas nutiko, kad net nesusigaud�iau savo jausmuose.

Dienos metu neatrodė, kad sode lankytųsi vaiduokliai, � jis veikiau panė�ėjo į liūdn�, visų apleist� moterį, apraudan�i� savo nelemt� dali� u� ilgų, gilių vartų. Nors buvo ankstyvas pavasaris, plumpinant per purv� joks �alumos lopinėlis nepraskaidrino niūrios aplinkos. Vėjo draikomi juodi mūsų drabu�iai tik labiau j� pabrė�ė.

Mūsų laukė dar slogesni vaizdai. Jau pasireng� nuleisti karst� į duob�, �iojin�i� prie� mus it pla�iai pra�iota vaiduoklio burna, apsaugininkai spoksojo tarsi ragindami: �Grei�iau baikime �į reikal�!�

Tada tetulė A Ping �enklu paliepė mums stoti, i�kėlė savo mai�� ir i�kratė, kas jame buvo, į�iebė degtuk� ir ėmė deginti popierines aukas, vaizduojan�ias pinigus, aukso ir sidabro luitus, drabu�ius ir � did�iai mano nuostabai � net popierin� kūdikio pavidalo lėl�. Moteris be perstojo vapėjo nesuprantamas maldas, kol netek� kantrybės apsaugininkai įmetė karst� į t� juod� duob�. Tada du raumeningi vyrai ėmė kastuvais versti �emes ant tos �puspenktos lentos�, kol pama�u u�klojo. Tik tada a�aros, lyg vanduo, prasiver��s i� sugriuvusios u�tvankos, pasruvo man i� akių.

U�met� paskutinį kastuv� �emių, apsaugininkai i�sitraukė po purvin� skudur�, nusi�luostė veidus ir rankas, tada nei�tar� nė �od�io ir neparod� jokių jausmų nu�irgliojo į �alį.

Mes trys sustingusios stovėjome prie niekaip nepa�enklinto kauburėlio, po kuriuo gulėjo mūsų mylima Perlė; įsivaizdavau, kad jos kūnas vis dar �iltas. Dabar likau viena kaip pir�tas �iame pasaulyje. Perlė nepaliko man net atsisveikinimo ra�telio. Kaip ji galėjo �itaip mane palikti?!

A�arų netramd�iau tik dien�. Vakare liepiau sau �ypsotis taip, kad skruostuose pasirodytų duobutės, o akys �oktų kaip pla�takės, nors �irdis sruvo krauju.

Staiga i�garsėjusi Raudonoji Nefritė net pagyvino versl� Persikų �iedų paviljone ir atne�ė jam dar didesn� �lov�. Kiekvien� dien� ir naktį vir� įėjimo į paviljon� kabodavo did�iulės lentos su i�rai�ytu jos vardu, nukabinėtos �vie�iomis gėlėmis ir spalvingais �ibintais. Kasdien ji gaudavo pluo�tus kvietimų, tad galėdavai matyti j� visur: i�taiginguose restoranuose, madingose arbatinėse, naktiniuose klubuose, pra�matniuose sambūriuose, operoje.

Vis dėlto Raudonosios Nefritės populiarumas mano verslui nepakenkė. Ant mano stalo irgi gulėdavo storiausi pluo�tai kvietimų, i� rankų į rankas ėjo mane girian�ios eilės. I�tikimi mano nuolatiniai klientai tikino, es� a� turinti tai, ko baisiai stinga Raudonajai Nefritei � ji nepana�i į meninink�. A� esanti rafinuota muzikantė ir jautri poetė, o Raudonoji Nefritė atrodo tik kaip prostitutė, apsimetanti menininke.

Mano tapybos mokytojas ponas Vu kart� man sakė, kad ji net negalinti tiesiai nulaikyti teptuko � todėl jos tiesės visada i�eina kreivos.

� Mes, tapytojai, � kalbėjo jis, � sakome: �Potėpis bus tiesus, tik jeigu tavo �irdis s��ininga.�

Keista, bet Raudonoji Nefritė niekada nerodydavo man prie�i�kumo. Kai susidurdavome paviljone ar sugaudavome viena kitos �vilgsnį restorane ar operoje, ji net linktelėdavo man ar meiliai nusi�ypsodavo. Nors man tada sumink�tėdavo �irdis, mintyse garsiai i�girsdavau Perlės �od�ius: �Saugokis tos klastingos lapės. Ji �ypsodamasi suvarys tau peilį.�

Kaip skaud�iai klydai, sese Perle! Jai net nereikėjo įdurti tau peiliu � tu vis tiek mirei!

Kaskart pama�iusi Raudon�j� Nefrit� duodavau sau �odį būti �iauri ir klastinga kaip ji, kad galė�iau pabėgti i� Persikų �iedų, surasti motin� ir su�inoti, kas yra tas kariauninkas, nu�ud�s mano tėv�.

Septint� vakar� po Perlės mirties, aptarnavusi paskutinį klient�, i�smukau i� Persikų �iedų ir patraukiau tiesiai į vaiduoklių sod�. Turėjau padaryti du dalykus: atiduoti auk� Perlei ir pasimelsti Guan In.

Mėnuo pasislėpė u� debesų, tad dangus buvo tamsus ir tu��ias, tarsi jis irgi gedėtų Perlės. �ventyklos slenkstį per�engiau sunkia �irdimi ir ne�ina ne ma�iau sunkiu krep�iu su Perlės mėgstamais valgiais, taip pat smilkalais, rank�luos�iu, lėk�tėmis, puodeliais ir lazdelėmis valgyti. Nuo �ibinto mano rankose ant plikų grindų �aidė gelsvos �viesos apskritimas; jis man priminė gyvsidabrio �vies�, i�ry�kinan�i� atlikėjus scenoje. Tik �įvakar scena buvo tu��ia, nes atlikėja jau paliko j�.

� Perle, � suku�dėjau. A�aros nugėlė man akis.

Pakreipiau �ibint� į vir�ų mėgindama pamatyti sij�, ant kurios pasikorė Perlė. Ar ji pasirinko t� pa�i� kaip Rubinė prie� septynerius metus? �iūrėdama į daugyb� sijų svars�iau, kiek seserų noriai ar nenoriai baigė savo gyvenim� madaruodamos palubėje. Netrukus ta mintis ėmė taip bauginti, kad man teko nusukti akis.

Nuskubėjau prie altoriaus, i�dėliojau atsine�tus valgius ir arbat�, paskui pasilenkiau prie Guan In statulos. Deivė kaip visada atrodė gailia�irdė, bet i�tikimos garbintojos Perlės likimas, rodės, jos nė kiek nejaudina.

� Kodėl nesukliudei Perlei nusi�udyti? � garsiai paklausiau rūpestingai �luostydama deiv� rank�luos�iu.

Ji spoksojo į mane negyvomis akimis. Atsidusau, i�sitraukiau Perlės ir Rubinės nuotraukas ir pasta�iau jas ant altoriaus prie Guan In. Kadangi neketinau ilgai �ia likti, ritual� supaprastinau. Paaukojau Gailestingumo deivei smilkalų, arbatos ir maisto, paskui prisiekiau jai tapti moterimi su tūkstan�iu klastingų �ird�ių, kad galė�iau prisivilioti į savo glėbį tūkstantį turtingų ir įtakingų vyrų. Pirmiausia pasinaudosiu jų galia tam, kad atker�y�iau Raudonajai Nefritei, paskui i�viliosiu i� jų tiek pinigų, kad u�tektų palikti Persikų �iedus ir surasti motin�. Ir dar maldavau Guan In padėti man rasti t� kariaunink�, o suradus įkvėpti man dr�sos paleisti kulk� į nedor� jo galv�.

Jau�iausi ma�um� prasikaltusi, kad mano maldose tiek pyk�io, kartėlio ir savanaudi�kų tro�kimų. Ar Gailestingumo deivė i�pildys tuos mano piktanori�kus pageidavimus? Taigi papra�iau deivės atleisti u� ker�tingus ketinimus. Paskui sukalbėjau trump� mald� Rubinei. Kadangi niekada nebuvau su ja susitikusi ir ma�ai apie j� �inojau, tegalėjau sakyti tokius dalykus: �Kaip tau sekasi? Tikiuosi, dabar laimingai gyveni su Perle in pasaulyje.�

Galiausiai atėjo Perlės eilė. Kuo pagarbiausiai paaukojau jai jos mėgstamiausios �aliosios �Gele�inės bodisatvos� arbatos ir jos mėgstamų valgių: skrudintų arbūzų sėklų, cukruotų imbierų, garintų krabų mėsos kukulių, sriubos su pikanti�kais lak�tiniais.

�od�iai �iro man i� burnos it pupelės i� skardinės.

� Brangioji sese Perle, jau septintas vakaras nuo tada, kai leidaisi į nemirtingojo kelion�. Neabejoju, kad dabar tu laimingai gyveni Vakarų rojuje, kur netrūksta kvapnių gėlių, sald�iabalsių pauk��ių, laim� ne�an�ių gyvūnų, jaunatvi�kų nemirtingųjų ir guli visi septyni lobiai18. Kaip laikosi sesuo Rubinė? Neabejoju dar ir tuo, kad judvi laimingai vėl susiėjote. Pra�au nesijaudinti dėl man�s � gyvenimas jang pasaulyje ir Persikų �iedų paviljone yra visai neblogas. Sese Perle, a� niekada neu�mir�iu tav�s ir drauge nuostabiai praleisto laiko, nei be galo vertingų dalykų, kurių mane i�mokei, ypa� skambinti kinu. Ta�iau turiu tau pasakyti �tai k�. Liūdna, bet kit� dien� po to, kai leidaisi į nemirtingojo kelion�, ir a� padėjau mamai su tė�iu tvarkyti tavo kambarį, kino niekur neradome. Tu daug kartų man sakei, kad turiu labai rūpintis �iuo �ventu instrumentu. Bijau, kad dabar, kai nenumanau, kur jis galėtų būti, tave apvyliau. Sese Perle, net jeigu a� nerasiu jo ir ateityje, am�inai saugosiu kin� ir tai, ko man�s i�mokei, slap�iausioje savo �irdies kertelėje. Tu davei man lopinėlį tyros �emės, į kuri� niekas negali įkelti kojos. Dabar, kai tav�s nebėra, ne�inau, kaip ilgai a� įstengsiu i�tverti Persikų �ieduose. Privalau bėgti, nors visi�kai nenumanau, kaip gyventi u� jo sienų. A� ir toliau �ia ateisiu pasiūlyti tau mėgstamų valgių ir arbatos. Sese Perle, jei tik nori, kad padary�iau k� nors tau, pra�au pasakyti man per sapnus. Arba jeigu tau ko nors reikia � drabu�ių, knygų, automobilio, namo, sidabro, aukso, � tik pasakyk man. A� nupirksiu juos popierinius ir sudeginsiu, kad patektų pas tave. Tikiuosi, kad pagaliau radai ramyb� ir d�iaugsm� tame gra�iame rojuje, kuriame dabar gyveni.

Man baigus mald�, veidas buvo �lapias nuo a�arų, o �irdį grau�ė neapsakomas kartėlis.

Pradėjau tvarkytis. Kai norėjau padėti Guan In į jos viet� po altoriumi, mano nuostabai, i� statulos dugno i�krito ry�ulėlis. Paėmiau jį, atri�au raudon� kaspin� ir i�vyniojau popieriaus ritinėlį.

Apstulbau pama�iusi prie� akis Perlės įmantrų kaligrafi�k� ra�t� ry�ių popieriuje.

Man teko sukaupti visas valios pastangas, kad a�aromis nei�terlio�iau ra�alo.

Siang Siang,

neabejoju, tu labai nusiminsi su�inojusi, kad a� keliauju pas Rubin� ir palieku tave raudonosiose dulkėse. Tikriausiai nusiminsi ir todėl, kad net neatsisveikinau su tavimi. Bet a� esu įsitikinusi, kad vien� dien� rasi �į lai�k�, nes �inau, jog esi gera, i�tikima sesuo ir ateisi �ia aukoti Guan In ir man. O jeigu ne, vadinasi, niekada nepamatysi ne tik �io lai�ko, bet ir daiktų, kuriuos tau palikau.

Atleisk, kad palieku tave, bet a� privalau i�keliauti � be tav�s.

Dabar nelabai svarbu, koks buvo mano gyvenimas � geras ar blogas, d�iugus ar liūdnas; svarbiausia, kad nugyvenau jį garbingai. Nors neapsakomai pasidygėjau nedora �mogaus prigimtimi, a� bent jau turėjau galimyb� kiaurai j� permatyti iki pat jos gelmių. �tai kodėl nesigailiu palikdama �į pasaulį � juk mano �irdis dabar laisva ir mano akių niekas netemdo.

Man i�ėjus neliksi viena. Turi kit� �giminait� � tetul� A Ping. Nepyk, kai su�inosi ties�, kuri� nuo tav�s slėpiau.

A Ping � mano motina.

Ji nenusi�udė, kaip tau sakiau, tik mėgino tai padaryti. Ji bandė i��okti pro mūsų buto lang�, bet a� smarkiai įsikibau jai į vien� koj�, Rubinė į kit�. Man tada buvo a�tuoneri, sesei trylika. Mes kar�tai maldavome jos nepalikti mūsų na�lai�ių. Galop prigrasinome: jeigu i��oks ji, mes nepasileisime ir nukrisime kartu su ja.

Motinai nepavyko nusi�udyti, bet jai pavyko i�gerti nuodų, nuo kurių prarado bals�. Ji bijojo, kad dėl sutrikusios psichikos gali atskleisti, kas yra mudviejų tėvas, ir sukelti grėsm� mūsų gyvybei. Liūdna, bet praradus bals�, matyt, jai dar labiau aptemo protas.

Ji nuliūs su�inojusi apie mano mirtį, bet labai greitai apie j� ir pamir�. Tai viena i� prie�as�ių, dėl kurių jau�iuosi turinti teis� trauktis i� gyvenimo. Jeigu ji protautų kaip normalus �mogus, man niekada neu�tektų dr�sos įskaudinti jai �irdį.

Pra�au nesmerkti man�s u� tai, kad tave palieku. A� turiu i�eiti, Siang Siang. Kaip sakiau, ne tik negaliu gyventi po �itokio pa�eminimo � a� esu baisiausiai pasidygėjusi paderme, vadinama �monių gimine. Prisimeni tapytoj� Dziang Mou? Nuo tada, kai buvo paskelbti var�ytuvių rezultatai, jis nė karto man�s neaplankė, neatsiuntė nė vieno paguodos �od�io. Ai�ku, a� �inau, kodėl jis neparodė akių � i� baimės. Jis nenori, kad kas su�inotų apie mudviejų santykius, nes bijo turėti dėl jų nemalonumų. Bailys! Esu įsitikinusi, vir�ininkas �e paliks jį ramybėje, nes jis nėra toks svarbus, kad būtų vertas kulkos!

O jeigu vis dėlto kada nors jį susitiksi, pasakyk jam, kad vis dar jį myliu, nes jis vienintelis vyras, kuriam savo noru paaukojau i�tisus supisto gyvenimo metus.

Pra�au gerai rūpintis tetule A Ping dėl man�s ir Rubinės � kitos sesers, kurios niekada nesi ma�iusi. Kaskart linksmindamasi � per �ventes, Naujuosius metus, savo gimtadienį � neu�mir�k palikti vietų ir mudviem. Be to, gerai rūpinkis Slyvos �iedu ir paglostyk nuo man�s gra�i�sias jos plunksnas.

Esi labai dr�si ir stipri mergina, tad neabejoju, kad puikiai versiesi ir be man�s. Per daug nesijaudink, nes mudvi su Rubine in pasaulyje sukaupsime nuopelnų tau, tad gyventi jang pasaulyje tau bus gera. Esu įsitikinusi, kada nors sutiksi �mogų, kurį pamilsi, i�eisi i� Persikų �iedų ir gyvensi laisvai, laimingai. Noriu, kad pri�adėtum man dar vien� dalyk�: nemėginsi ker�yti. Gal tu manimi nepatikėsi, bet tiesa yra ta, kad Raudonajai Nefritei neapykantos nejau�iu. Dabar, pagaliau radusi sielos ramyb�, nenoriu nė la�o kartėlio savo �irdyje, kai palieku �į purvin� pasaulį ir i�keliauju į rojų. Aplink mus jau ir taip nestinga blogos �i, tad būk gera, nesukelk jos daugiau. Galų gale ji atsisuktų prie� tave, ir tav�s lauktų labai bloga lemtis.

Dabar įki�k rank� kuo giliau po altoriumi ir rasi ten kin�. Pa�iūrėk į jo vidų. Ten padėjau kai k� tau. Taip pat palikau �į t� mamai ir tė�iui, kad jie neįtartų mane palikus dovanų tau.

Paskutinis dalykas: labai gerai rūpinkis kinu ir savimi.

Tavo sesers Perlės paskutiniai ra�yti �od�iai.

P. S. Dar kai kas. K� tik su�inojau esanti nė��ia, bet manau, kad tėvas yra tas, kuris nenori man�s lankyti.

Atsi�liejau sienos ir verkiau, kol i�seko mano a�arų �uliniai. Jau�iausi suglebusi i� nuovargio, bet vis tiek nu�liau�iau po altoriumi ir įsistebeilijau. Tolumoje pama�iau vos pastebimai �vilgant brokat�. Dreban�iomis rankomis i�traukiau kin�. Paskui be galo rūpestingai ir pagarbiai padėjau jį ant altoriaus, perver�iau ir įki�au pir�tus į rezonansin� dė�el�.

I�traukiau siuvinėt� kap�elį. Vėl įki�au pir�tus ir i�traukiau antr�. Paskui tre�i�.

Pradariau pirm� ir radau popieriaus ritinėlį:

Siang Siang,

tikiuosi, dabar turi u�tektinai pinigų palikti Persikų �iedus ir ie�koti savo laimės.

Tavo sesuo

Perlė

I�bėriau mai�elių turinį ir negalėdama patikėti spoksojau į tai, kas gulėjo man prie� akis: banknotus, auksines monetas, papuo�alus � tarp jų buvo ir daili Perlės nefrito apyrankė, kuria nepaprastai �avėjausi, ir didelis �iedas su deimantu, kurio niekada nebuvau ma�iusi. Tikriausiai �is buvo did�iausia jos brangenybė, kuri� ji i�mintingai laikė paslėpusi nuo visų paviljone. U�simoviau jį ant pir�to ir �iūrėjau, kaip �ėri blausioje �ibinto �viesoje.

Mane apėmė neapsakomas liūdesys. Perle, su �itiek turto mudvi galėjome kartu palikti Persikų �iedus ir susirasti laim�! Kam tu nusi�udei dėl tų kvailų var�ytuvių ir tos �liundros?!

Susmukau ant grindų ir apsiverkiau. A�aros byrėjo skruostais kaip perlai i� sutrūkusio vėrinio. Kai pagaliau atgavau savitvard�, sudėjau papuo�alus ir pinigus atgal į kin�, pasidėjau jį ant kelių ir kiek įmanydama tyliau ėmiau skambinti �Prisimenant sen� draug�.

Mintyse �mės�iojo prisiminimai apie mudvi su Perle kartu, kai mano pir�tai liūdnai lakstė vir� glotnaus instrumento. Grojau tol, kol kinas tiek su�lapo nuo mano a�arų, kad pir�tai nebeįstengė gnaibyti stygų. Kai padėjau instrument�, �ventykloje stojo tokia nepakeliama tyla, kad gindamasi nuo jos turėjau u�sidengti ausis�

Norėdama nusiraminti, sugrojau ir sudainavau �Fenikso plaukų segtuk��. Prie� kelet� �imtų metų poetė Tang Van ja perteikė savo liūdesį, kai buvo priversta i�siskirti su vyru � kaip a� su Perle.

Vainiklapiams krintant, lietus taria vakarui �sudie�.

Pra�au: man�s nekalbink, nes man teks u�gniau�ti a�aras ir apsimesti laimingai�

Įpusėjus dain�, nutiko keistas dalykas. Prie man�s prisidėjo gra�us balsas � tylus, bet skaidrus kaip kri�tolas. Sustojau ir įsiklausiau, ta�iau nieko nei�girdau. Kai grojau toliau, balsas vėl suskambo.

Balsas buvo toks tyras ir skvarbus, kad a� ilgai negalėjau atitokti nuo jo gro�io.

� Perle?

Jokio atsako, tik pajutau, kaip prakaitas did�iuliais la�ais i�pila kakt�.

�inoma, ten buvo ne Perlė.

Tuksin�ia �irdimi priėjau prie lango ir jį atidariau. Pa�iūrėjusi pro jį lauke nepama�iau nieko � vien auk�t� sien�; vir� jos it mil�ini�ka a�ara �vietė mėnulis.

Kai galop grį�au į paviljon�, buvo jau prad�ia penktos. Kai kurių seserų kambariuose buvo tamsu, i� kitų pro durų apa�i� į koridorių sklido �viesa. �is in jang �viesos kontrastas priminė man posakį injang jongge � in ir jang pasauliai perskirti am�iams, kaip dabar mudvi su Perle.

TRE�IA DALIS

21

Ledo tirpdymas

Nėra ko nė sakyti, Fang Rong ir Vu �iangas beproti�kai d�iaugėsi Perlės jiems paliktais pinigais ir brangenybėmis.

Mamai juokiantis, auksas ir deimantai spindėjo jos lėliukėse.

� Koks gra�us poelgis! Kar�tai mylinti duktė galvojo apie savo tėvus net ruo�damasi mirti. Dabar a� jai atleid�iu, kad nusi�udė. Cha, cha, cha!

Rankomis lyti�kai priekabiaudamas prie auksinės sagės (neabejojau, kad mintyse glostinėjo j� ant Raudonosios Nefritės krūties), tėtė pridūrė:

� Be to, ji pasirinko tinkam� met� mirti � pa�iame �ydėjime. Antraip dar keleri metai, ir ji būtų per sena kaip ming dzi.

� Taigi, � pertarė jį mama, � argi mes galėjome sau leisti laikyti j� �ia, jeigu ji negalėjo u�dirbti �laman�iųjų? Argi mes kalti, kad niekas nenori mokėti u� mergin� su ply�iukais vietoj akių, kaminu vietoj nosies, tabaluojan�iomis langinėmis vietoj ausų ir dar dvokian�i� kaip kiaulė?!

Nedorėlių duetas pratrūko juoku. Rankose mama su tė�iu gniau�ė Perlės sunkiai u�dirbtas brangenybes. Neabejojau: jei kas būtų jas perskėl�s, i� jų tikrai būtų pasipyl�s jos kraujas ir a�aros. Man knietėjo i�plė�ti jos ilg� auksin� grandinėl� i� nedorų Fang Rong ir Vu �iango pir�tų ir abu ja pasmaugti.

Mama su tė�iu akivaizd�iai neįtarė, kad kar�tai mylinti duktė dalį savo brangenybių ir pinigų paliko man. Buvau dėkinga Perlei u� i�radingum�. Dabar savo kambaryje laikiau jos kin� ir beveik kasdien juo skambindavau. Kadangi tai netrukdė man kviestis turtingus klientus į Persikų �iedus, Fang Rong ir Vu �iangas nė karto dėl to man nepapriekai�tavo. Visi man palikti papuo�alai ir pinigai saugiai gulėjo kino viduje.

Atrodė, kad aplinkiniai labai greitai atitoko nuo Perlės mirties sukelto �oko. �inoma, jie ir toliau lie�uvavo apie j�: kodėl ji nusi�udė; kaip ji pralaimėjo konkurencij� su Raudon�ja Nefrite; kaip ji pelnė reputacij� meistri�kai grodama pipa ir rodydama stebuklus lovoje; buvo pasakojami gandai apie jos ezoterinius receptus mak�tims susiaurinti ir nefrito kotams padidinti. Bet a� retai girdėdavau apgailestaujant, kad jos gyvenim� nutraukė nedora �mogaus �irdis.

Dabar �monių dėmesys nukrypo į Raudon�j� Nefrit�. Jos nuotraukos kartu su jos gro�į ir erotinius gebėjimus girian�iais eilėra��iais da�nai pasirodydavo bulvariniuose laikra��iuose ir apie garsenybių gyvenim� ra�an�iuose �urnaluose. Pasak vieno juose i�spausdinto gando, viena i� kino bendrovių rimtai svarstė i�traukti j� i� Persikų �iedų ir paversti �vaig�de.

Kart� nugirdau vien� klient� sakant kitam:

� Su tomis �ypsan�iomis akimis ir liulan�iomis papajomis ji idealiai tinka vaidinti �liundr�!

Pa�nekovas nusikvatojo.

� Galiu la�intis, ji greitai i�garsės � ar bent viena �vaig�dė turi patirties, kad galėtų suvaidinti kek�� taip tikrovi�kai kaip ji?!

Kas vakar� i� Persikų �iedų paviljono kaip vanduo i� fontanų liejosi muzika, juokas ir �viesa. Ilgi, �vilgantys automobiliai priva�iav� i�sirikiuodavo prie�ais tamsiai raudonus paviljono vartus. Atrodė, kad sulig kiekviena diena juos saugantys akmeniniai liūtai vis pla�iau �iepiasi, d�iaugdamiesi piligrimų aukomis, plūstan�iomis į jų �eimininkų seif�.

Kaip ir Perlė dabar puikiai suvokiau, kokia �iauri yra �mogaus �irdis. Bet neketinau palikti �io dzinfen diju � aukso dulkėmis nuberto pragaro. Pirma turėjau pelnyti visi�k� Fang Rong ir Vu �iango pasitikėjim�, kad dėl man�s jiems nekiltų nė menkiausių įtarimų. Turėjau sutikti su daosizmo doktrina � laukti tinkamos akimirkos, � kad įgyvendin�iau savo sumanym�.

Kadangi nesėkmės a� nepakelsiu.

Praėjus kelioms savaitėms po Perlės mirties susapnavau, kad jinai, pasipuo�usi raudona, auksu siuvinėta suknele, pasirodo tolumoje ir �nab�da mano vard�. Mus skiria kabamasis tiltas, bet taip ap�ėl�s dygliuotais vijokliais, kad nė viena negalime pereiti į kit� pus�. Po tiltu � vandens semiamas antkapis su u�ra�u:

Perlė

1900�1923

�ia ilsisi gerbiama moteris � poetė, dailininkė, prostitutė

Aplink antkapį plūduriavo slyvų �iedų kuok�tai; i� tų rausvų lopinėlių kilo viena auk�ta balta gėlė, linksinti man �altame, �varbiame vėjyje. Mėginau artintis prie Perlės, bet ji �velniai �aukdama mane vardu vis tolo. Praradusi viltį pa�okau į or�, bet, u�uot j� pasiekusi, kritau jos kapo link�

Pabudau kiaurai permirkusi. Sapnas buvo toks tikrovi�kas, kad akimirk� a� i�ties patikėjau, jog nėriau į e�er�, o sunerimusi Perlė �aukė mane vardu. Kelet� kartų sumirksėjau, kad įsitikin�iau esanti Persikų �ieduose, savo kambaryje su tais masyviais baldais, veidrod�iu paauksuotais rėmais, keraminėmis vazomis ir į ritinėlius susuktais paveikslais ir kaligrafi�kais tekstais�

Dar nespėjus susigaudyti, kur esu � sapne ar tikrovėje, i�girdau �valų �Labas rytas�. Pakėliau akis ir pama�iau Slyvos �ied�. U�lieti ryto saulės spindulių, jos snapas atrodė toks raudonas, o plunksnos � baltos, kad prisiminiau �Nuer Hong � Dukters Raudonį� � istorij�, kuri� man papasakojo motina.

Gimus pirmai dukrai jaunas tėvas u�kasa didelį �sotį vyno savo sode. Niekam neleid�iama net prisiliesti prie �so�io. �e�iolika metų pralekia nelyginant per tarpeklį �okantis �irgas. Kūdikis u�auga ir virsta jauna mergina. �i susi�ada. Vestuvių vakar� dukros tėvas, dabar pusam�is vyras, atkasa �sotį, sulau�o kam�tį ir įpila �velnaus kaip aksomas gėrimo sve�iams. Matydamas, kad vynas tokios pat spalvos kaip raudonis gra�uolės dukters skruostuose, tėvas pavadina jį Dukters Raudoniu.

Mano tėvelis vos man gimus irgi paslėpė vyno �sotį mano vestuvėms � toms, kurios niekada neįvyko.

Dabar a�aromis pasruvusiomis akimis �iūrėdama į Slyvos �ied� atsakiau į pauk��io pasveikinim�:

� Labas rytas.

Tada i�lipau i� lovos ir priėjusi paglos�iau jam plunksnas, �įsyk � u� Perl�.

Slyvos �iedas meiliai kapteli snapu man į rank�. Papūga straksi pirmyn atgal ant laktos. Įsivaizduoju, kad ji kojomis stengiasi i�gauti i� kino tuos pratisus garsus, o gal mėgd�ioja Perlės karpyto auksinio lotoso �ingsnelius. Nusi�ypsojau, bet netrukus mane vėl apniko liūdesys. Sėdau prie stalo ir pradėjau i� lėto, m�sliai trinti ra�al�. Stebint, kaip akmens įduboje pama�u i�plinta juodo, kvapnaus skys�io balutė, mano �irdis aprimo. Paskui i�tiesiau ry�ių popieriaus lap�, i�margint� �viesiais slyvų �iedais. Paėmiau teptuk�, pamirkiau ra�ale, kol baltas galiukas pajuodo, ir �iūrėjau, kaip popieriuje pra�ysta eilės.

I�ėjai be �od�ių

Ir nusklendei ore

Kaip slyvos �iedas vir� pusnies.

Dabar i� auk�tai �iūri į mus, vis dar plūduriuojan�ius

Senoje kaip pasaulis kan�ios jūroje.

Ar kas pakels tavo �vytintį perl� nuo jūros dugno

Ir padės jį ant altoriaus prie�ais Guan In?

Ar tu nuleisi rankas ilgais rausvais nagais

Ir i�trauksi �i� Brangi�j� Orchidėj�, įmurkdyt� į purvo jūr�?

Tylomis skai�iau eiles daugyb� kartų, kol jas įsiminiau, tada padeklamavau Slyvos �iedui.

Pauk�tis pritariamai pakinkavo galva spiegdamas: �Sėkmės. Linkiu u�dirbti daug pinigų!�

Nusi�ypsojau papūgai, padėjau ry�ių popierių ant lėk�tės ir nusine�iau prie lango. Pameditavau, paskui pakėliau akis į dangų ir suku�dėjau:

� Sese Perle, nuo tada, kai i�keliavai, mano vienintelė paguoda � u�simir�ti skambinant kinu. Kaskart, kai gnaibau tas septynias �ilko stygas, kar�iai saldūs jų garsai tave priartina prie man�s. Tik tie ilgai aidintys garsai geba pakylėti mano �irdį vir� �io nedoro pasaulio. Man dar patinka groti kinu Slyvos �iedui. Tau i�ėjus, papūga � mano vienintelė draugė ir vienintelis padaras visame pasaulyje, kuriuo galiu pasitikėti. Jai irgi patinka kino muzika, nes kaskart man baigus groti ji sako: �Gera, k�?� K� tik para�iau tau �ias eiles ir tikiuosi, kad jos patiks. Para�ysiu tau jų ir daugiau. Dabar, kai tav�s nėra Persikų �ieduose, a� gyvenu kitame pasaulyje. Pasiilgau tav�s.

Baigusi savo monolog� sudeginau eilėra�tį ir paleidau pelenus pro lang�. Ore sklandan�ios plėnys priminė man �od�ius tiannu sanhua � dangi�koji mergina, �arstanti gėles. Tik visos gėlės buvo juodos � kaip ir mano nuotaika.

Slyvos �iedas u�baigė mano ritual� sukarkdama:

� Gera, k�? Nori dar?

Prabėgo dar beveik dveji metai. Retkar�iais galvodavau apie Perlės mirties kaltinink� � Raudon�j� Nefrit� � ir galvoje �mėstelėdavo ker�to mintis. Bet kaip jai atker�yti, kai jos nebėra Persikų �iedų paviljone? Netrukus po Perlės mirties Raudon�j� Nefrit� pastebėjo vienas kino re�isierius, ir nuo tada ji gyveno naujaip pro�ektorių �viesoje. Ma�iau negu per metus ji i�garsėjo vaidindama i�lepusias jaunas turtuoles, pasileidusias suguloves ir begėdes prostitutes. Visa tai mane baisiai juokino: tikrų tikriausia prostitutė i�populiarėjo apsimesdama esanti prostitutė!

Man kėlė apmaud� tai, kad jos �lovė dabar nustelbė bet kurios ming dzi! Beveik visur matei jos nuotraukas � pra�matniais apdarais, gundan�iomis pozomis; vir� �Pekino� ir �Licėjaus� kino teatrų kabojo mil�ini�kos jos afi�os. Tarp jos gerbėjų buvo ne vien vyrai, bet ir moterys, net padorios namų �eimininkės, nuobodų savo gyvenim� mėginan�ios paįvairinti fantazijomis apie įspūdingesnį Raudonosios Nefritės gyvenim�. Raudonoji Nefritė, dar neseniai buvusi vos ne kek�yno kalinė, dabar buvo seksualinės laisvės deivė ir emancipuotos moters simbolis.

Na, o a� dar labiau stengiausi lavinti tapybos, kaligrafijos ir muzikos įgūd�ius. Ta�iau man teko kur kas daugiau laiko praleisti su rinktiniais klientais negu su kinu. �inojau turinti atrodyti linksma ir neslėpti, ko moku lovoje. Vis dėlto kai kurie klientai � nors ir vaidinau aistr� � juto �altuk� mano besirangan�iame kūne ir ka�i kur klajojan�iose mintyse. Vienas mane apibūdindamas sakė, es� mano kūnas � kaip puolan�ios tigrės, bet �irdis � kaip u�kim�ta vaza. Kitas apibūdino mane kinų posakiu: �Gra�i kaip slyva ir persikas, �alta kaip ledas ir �erk�nas.�

Ironi�ka, ta�iau mano �ledinis� būdas, u�uot atbaid�s klientus, dar labiau juos traukė. Kai kurie paviljono lankytojai net įsteigė klub�; jo nariai var�ėsi, kuriam labiausiai pavyks i�tirpdyti mano led�. Bet laikas bėgo, o ledas vis netirpo. Tai dar kart� įrodė, kokia teisi buvo Perlė, kai mokė mane sakydama:

Patikėk manim, jis neu�sitrauks kelnių, kol neparagaus gard�iojo pada�o i� tavo auksinės lėk�tės!

Kokia teisi buvai, sese Perle! Vyras niekada nenustos geid�s moters, kurios jam nepavyko suvilioti!

Nors Perlės vardas dabar retai buvo minimas Persikų �ieduose, kasdien vis galvodavau apie j�. I� to, kad vien� dien� ji �v�sdama linksma gėrė �ampan�, kit� puolė į neviltį, o po dviejų savai�ių pakibo po sija, suvokiau, kiek nedaug laiko mums duota. Galvoje be perstojo sukosi kinų posakis:

Hongjan baomeng � visas gro�is baigiasi tragi�kai.

Bėgdama nuo mano gyvenim� persmelkusio liūdesio ir vienatvės nuolat įsivaizdavau, kad vietoj �itų �ou nan�en vien� dien� susipa�insiu su nepaprastai apsi�vietusiu, gra�iu, dėmesingu ir kilniu vyru, ir �is i�tirpdys led� mano �irdyje.

Nors tro�kau mylėti ir būti mylima, susipa�indavau tik su tokias vyrais kaip D�ang D�ongas. Niekas ne�inojo, i� kur jis ir kuo ver�iasi. Tiesiog staiga jis ėmė lankytis brangiuose �anchajaus restoranuose ir arbatinėse, teatruose ir turkio paviljonuose. Atrodė, kad jis turi nei�semiamas atsargas pinigų, � juos kai�iodavo gėlių merginoms į i�kirptes ir mėtydavo į veid� �mamoms�.

Vos tik atvyk�s į �anchajų D�ang D�ongas pakvietė visas ming dzi i� tarptautinės gyvenvietės19 į brangi� arbatin�. Kvietime buvo ra�oma, es� palaikyti jam draugij� kunciui spektaklyje. Ta�iau nė viena mūsų ne�inojome, kas jis toks, todėl, atėjus tam vakarui, pasirodė tik antrarū�ės prostitutės. I�liedamas kartėlį ir patirt� pa�eminim� D�angas siaubingai permokėjo toms prastoms kek�ėms: kiekviena gavo arbatpinigių dvi sidabrines monetas.

Kit� dien� jo pavardė ir pasakojimas apie neregėto dyd�io arbatpinigius mirgėjo visose �anchajaus bulvarinių laikra��ių skiltyse, skirtose asmeniniam garsenybių gyvenimui.

D�angas i�garsėjo akimirksniu.

Taigi, kai jis antr� kart� i�siuntė kvietimus, visos kurtizanės � su prabangiausiais apdarais, be galo kruop��iai pasida�iusios ir su varan�iomis i� proto �ypsenomis veiduose, subėgo į �Sald�iojo lauro� arbatin�.

Visos, i�skyrus mane. Dabar, kai buvau ming dzi, man�s pigiai negalėjai nupirkti, be to, elgdamasi kaip pigi kek�ė nieko nebū�iau laimėjusi. Taigi �Sald�iojo lauro� arbatinėje i�si�iustijusių seserų pasirodymas nublanko, mat visiems labiau į akis krito tai, kad viena nepasirodė.

Visas miestas ėmė kalbėti apie mane vien todėl, kad nenuėjau į t� arbatin�. O D�ang D�ongas dėl man�s ėmė eiti i� proto.

Galiausiai vien� dien� jis tiesiog į�engė į Persikų �iedus ir pareikalavo su manimi pasimatyti.

Nėra ko nė sakyti, mama baisiausiai susijaudino jam pasirod�ius.

� Siang Siang! Kur tu, Siang Siang?!

Subildėjo laiptai ir netrukus liumpsintis jos kūnas įsiver�ė į mano kambarį.

Ji tė�kė pasturgalį ant kėdės auk�ta atkalte.

� Ar �inai, kas �ia atėjo? Legendinis D�ang D�ongas!

Lėtai �ukuodamasi plaukus net neatitraukiau akių nuo savo atspind�io veidrodyje.

� Na ir kas?

� Na ir kas?! � mama mėgino pamėgd�ioti abejing� mano bals�. � K� turi galvoje? Jis sakė norintis tave tuoj pat matyti!

Ji pa�oko nuo kėdės, pripuolė prie man�s, i�plė�ė �epetį ir ėmė įnirtingai braukyti man plaukus.

� Pra�au, labai pra�au� Siang Siang� � burkuojan�iu balsu kalbino mama. � Mes negalim sau leisti versti pon� D�ang� laukti.

� Jūs gal negalit, o a� galiu, � me�iau į mam� niekinam� �vilgsnį. � Jis � menkysta.

Jos ranka sugniau�ė man kuok�t� plaukų.

� �a, Siang Siang, galvok, k� sakai!

� Jeigu jis � ne menkysta, tai kas tada?

Fang Rong atvipo �iauna, bet ji negalėjo i�leisti nė garso. Galop ėmė maldauti:

� Pra�au, Siang Siang, dėl Guan In meilės, � priimk jį, tu neturi ko prarasti!

� Neturiu ko prarasti? O mano reputacija?

� Tu jau esi gerbiamiausia �anchajaus kurtizanė.

Akimirk� pam�s�iau.

� Labiau gerbiama negu Raudonoji Nefritė?

� Bet juk jinai nebe gėlių mergina, � mama tiriamai pa�iūrėjo į mane veidrodyje. � Dabar ji � kino �vaig�dė.

Nekreipdama į j� dėmesio, ėmiau deklamuoti Du Mu20 eilėra�tį: �Klajojau su puodeliu vyno rankoje į pietus nuo upės, �iūrėjau, kaip siūbuoja liekni palmių liemenys. De�imties metų svajos apie Jangd�ou prabudo, neliko nieko, vien i�tvirkėlė garbė.�

� Siang Siang, pra�au tav�s � ponas D�angas laukia!

� �inau.

� Tada būk gera ir paskubėk, dėl Guan In meilės!

Nesusilaikiau ir sukikenau.

� Nori pasakyti, Guan In pritaria prostitucijai?

� Siang Siang, juk �inai, k� noriu pasakyti. Na būūūk gera!

� Kaip atrodo tas legendinis ponas D�angas?

� Jis vyras.

� Galėjot nesakyti � �inau, kad vyras.

Fang Rong i�spaudė dirbtin� �ypsen�.

� Jis turtingas ir� simpati�kas.

� Gerai, tada su juo pasimatysiu, � priekai�tingai �vilgtelėjau į j� veidrodyje. � Bet tik dėl jūsų.

Paai�kėjo, kad D�ang D�ongas � vulgariausias �mogus, kokį kada nors buvau sutikusi. �iuo at�vilgiu jis pranoko net didįjį pon� Fung�. Saky�iau, i� visų dvokian�ių vyrų jis smirdėjo labiausiai. Jo veidui ir rankoms net neu�teko padorumo panė�ėti į �mogaus. Ta�iau neapibūdinsiu jo net �od�iu �gyvulys�, nes jokio gyvulio nevalia lyginti su tokiu �mogumi.

Kai susėdome vienas prie�ais kit� prie mano staliuko marmuro vir�umi, jam jau tįso seilės. Jo akys be perstojo gr�ė man veid� ir kūn�, o lie�uvis tabalavo nelyginant �uns. Prakaitas kaip ra�alas nuda�ė tamsiai mėlyno �varko pa�astis.

� �ia kar�ta. Ar ne, pone D�angai? � Tingiai judinau į �alis savo auksin� vėduokl�, i�tapyt� orchidėjomis.

Jis i�sitraukė nosin� ir ėmė įnirtingai �luostytis veid�.

� Tikrai taip.

Gelsvoje mano kambario �viesoje su�ibo auksiniai �iedai su briliantu ir nefritu ant plaukuotų jo pir�tų.

Su�ukau savo tarnaitei Ma�ajai Dulksnai atne�ti rank�luos�ių ir arbatos.

Dengdama stal� Ma�oji Dulksna su�uko:

� Pone D�angai, kokie gra�ūs jūsų �iedai!

D�angas pakėlė rank�.

� Tau jie patinka? Tada i�sirink kurį nori � dovanoju.

Ma�osios Dulksnos veidas i�balo.

� Oi, ne, pone D�angai, � dreban�iu balsu tarė ji. � Negaliu priimti tokios brangios dovanos.

Mintyse nusikeikiau. Kvai�a � tu negali atitokti nuo �oko tik todėl, kad tau pasiūlė �ied�?!

Pasisukau į tarnait� ir kuo abejingiausiu balsu tariau:

� Ma�oji Dulksna, tau neatrodo, kad labai nemandagu atsisakyti mūsų kilniojo sve�io siūlymo? � Tada rūs�iai į j� dėbtelėjau. � I�sirink kurį nors, kaip tau liepia, ir tiek.

Dabar �okiruoti atrodė abu � ir D�angas, ir Ma�oji Dulksna.

Padr�sinamai nusi�ypsojau.

� Nagi, rinkis, Ma�oji Dulksna, antraip ponas D�angas ne juokais įsi�eis.

Kaip ir galėjai tikėtis, Ma�oji Dulksna parodė į pigiausi� � auksinį �ied� be jokios akutės, mat i�sirinkti �iedo su briliantu ar nefritu nedrįso � bijojo vėliau turėti nemalonumų.

Neatplė�damas akių nuo man�s D�angas nusimovė �ied� nuo pir�to ir padavė tarnaitei.

Visas �anchajus bemat ėmė kalbėti apie �į nutikim� � su pagra�inimais. �Gėlių mėnulio �inios� tvirtino, neva �iedas buv�s su briliantu, �Gėlių rojaus dienra�tis� � kad su nefritu. �Pokalbiuose apie malonumus� buvo tvirtinama, kad du �iedus � su brilianto ir nefrito akute � dovanų gavo ne Ma�oji Dulksna, o a�.

Nors dovanojau pono D�ango �ied� savo tarnaitei, jis ir toliau lankydavosi Persikų �ieduose ir pra�ydavo susitikti su manimi. Kaskart atne�davo dovanų � man, mamai, kartais net Ma�ajai Dulksnai. Ai�ku, nebuvau labai naivi ir nemaniau, kad jis ateina į paviljon� kaip į �ventykl�, kad galėtų aukoti man, tarsi bū�iau Guan In. Puikiai �inojau, ko jis siekia � savo lietumi suvilgyti mano debesis. Bet dabar buvau ming dzi, todėl mano debesys galėjo pasislinkti danguje ir i�vengti pasidygėjim� man kelian�ių klientų lietaus.

Tad ponas D�angas ėmėsi desperati�kų �ygių.

Vien� vakar� kaip paprastai atsisėd�s ant kėdės jis abiem rankomis padėjo ant stalo dovan�. Taip visuomet elgdavosi, nes a� niekada neimdavau nieko i� jo rankų � ne tik todėl, kad bodėjausi paliesti tuos mėsos luitus. Mat dar norėjau, kad suprastų: nors jis turi teis� dėti daiktus ant mano staliuko, a� neprivalau jų imti.

Papra�iau Ma�osios Dulksnos atne�ti jam rank�luostį, arbatos ir u�kand�ių ir pradėjau su juo �nekėtis apie visokius nereik�mingus dalykus. Jis ėmė nekantrauti ir atrodė kaip nesavas.

Pamojau vėduokle į jo pus�.

� Pone D�angai, ka�kas neduoda jums ramybės?

� Hmmm� ne visai.

Jis ir toliau nervingai dirs�iojo į mane.

Ne visai? Ma�iau, kaip jo kakt� i�mu�a prakaito la�ai. Anks�iau jis gana tiesmukai eidavo prie debesų ir lietaus reikalų: �Gal eikime į lov�, Brangioji Orchidėja� ar: �Metas vėlus, manau, liksiu �ia nakvoti.� Tik su tom u�uominom jis nieko i� man�s nepe�davo.

Taigi �įkart neatrodė, kad jis pra�ys sekso.

� Norite daugiau u�kand�ių? O gal pavakarieniauti?

� Hmmm� ne.

Man ėmė trūkti kantrybė.

� Tai ko pageidaujate?

� Hmmm� Panele Brangioji Orchidėja, man rodos, a� kai k� palikau� per vien� i� ankstesnių apsilankymų.

� Tikrai? K�?

� Man rodos, vien� papuo�al�.

� Jums rodos? � Jis akivaizd�iai nemokėjo meluoti.

Jis ko nepaspringo seilėmis.

� Taip, vien� papuo�al�.

I�kart perpratau jo u�ma�i�. Puikiai �inodamas, kad neleisiu jam ki�ti savo supuvusio nefrito koto į mano brangiuosius vartus, dabar, per paskutinį apsilankym�, jis tikėjosi �į t� atgauti mainais u� visus suki�tus pinigus. Sakydamas, neva paliko �ia papuo�al�, jis tik norėjo atgauti tai, k� buvo dovanoj�s.

Nuėjau, paėmiau vien� i� savo dė�elių su papuo�alais, padėjau ant stalo ir atidariau.

Tarp �iedų du � vienas su safyro akute, kitas su rubino � buvo jo dovanoti man; kitus gavau dovanų i� kitų klientų. Dar nebuvau nune�usi jo �iedų vertinti, tad tikrosios jų kainos ne�inojau, bet numaniau, kad �ito stuobrio dovanos tikrai negali būti i� brangiųjų.

Mano nuostabai, u�uot paėm�s du savo dovanotus �iedus, jis parodė į did�iojo pono Fungo man pirkt� �ied� su briliantu ir nefritu.

Sunerimau, bet veidu to neparod�iau.

� Jūs įsitikin�s, kad �ia �itas �iedas?

� Visi�kai.

� Pone D�angai, �is papuo�alas i�ties labai gra�us. Kaip galėjote būti toks i�sibla�k�s, kad nety�ia jį �ia paliktumėte?

Jis neatsakė į mano klausim�.

Parod�iau į �ied� su safyru.

� Esate įsitikin�s, kad palikote ne �į �ied�?

Jis papurtė galv�.

Tada parod�iau į �ied� su rubino akute.

� Tai gal �it�?

� Oi, ne. Manasis � kur kas brangesnis.

Jis i�tiesė rank� norėdamas paimti �ied� su briliantu ir nefritu, bet a� vėduokle sustabd�iau jo leten�.

� Luktelėkite, pone D�angai. A� neabejoju, kad �į �ied� gavau i� kito gerbėjo. Prisimenu, kad i� vidaus jame buvo i�graviruotas įra�as. Taigi, pone D�angai, jeigu galite man pasakyti, kas i�graviruota �iede, tada a� klystu ir �is �iedas i�ties yra jūsų.

Gelsvos D�ango akys ėmė lakstyti po kambarį.

� �inoma, papra�iau juvelyro i�graviruoti jūsų vard� � Brangioji Orchidėja.

Paėmiau �ied� ir parod�iau jam � i� vidaus nebuvo jokio įra�o.

Tada jis pamėgino paimti savo man dovanot� �ied� su safyro akute.

� A, dabar prisiminiau � palikau �it� �ied�.

� Luktelėkite, � vėl sustabd�iau jį vėduokle. � Deja, �į �ied� jau ne�iau patikrinti į aukso parduotuv�. Savininkas man sakė, kad akmuo netikras. Pone D�angai, nemanau, kad toks turtingas ir gerbiamas �mogus kaip jūs būtų galėj�s man dovanoti �ied� su netikra akute ir �itaip susigadin�s savo reputacij�.

I� tikrųjų to �iedo visai nene�iau vertinti.

Jis dabar taip smarkiai prakaitavo, kad atrodė, jog jo veidu �liaugia lietus. Netardama nė �od�io paėmiau papuo�alų dė�el� ir nuėjusi padėjau atgal į seif�. Kai grį�au, D�ango kėdė buvo tu��ia.

Man nereikėjo nerimauti, kad jis grį�, nes po dviejų dienų jo lavonas buvo rastas tamsioje gatvelėje prie Neregėtos laimės �ventyklos � konkuruojan�io su mumis paviljono.

Pasklido gandas, es� D�ang D�ongas anks�iau priklausė organizuotai Nankino gaujai. Jos vadeivai netikėtai mirus, jis paėmė pinigus ir pabėgo į �anchajų, tikėdamasis prisidėti prie kokios vietinės gaujos. T� nutikim� �Sald�iojo lauro� arbatinėje jis suplanavo norėdamas patraukti kuo didesnį dėmesį. Paskui jis mėgino i�tirpdyti gerbiamiausios kurtizanės � mano � ledus ir �itaip dar labiau i�garsėti. Kita vertus, tas garsas jį ir pra�udė. Jis pasiekė Nankino gaujos narius ir jie įsakė savo broliams �anchajuje D�ang� nu�udyti.

Tuo visas tragi�kas farsas baigėsi.

22

Amerikos gra�uolis

Nors paėmiau vir�ų tame nuotykyje su D�ang D�ongu, pajutau grimztanti į depresij�. Po keleto mėnesių man sueis dvide�imt vieneri � a�tuonerius metus būsiu pragyvenusi �iame gard�iais kvepalais i�kvėpintame pragare. Aptarnavau visokius klientus � jaunus ir senus, turtuolius ir skurd�ius, galingus ir bejėgius. Bet nė nuo vieno mano �irdis nesuplakė tankiau, veidai nei�raudo, delnų nei�mu�ė prakaitas. Ar yra pasaulyje man skirtas vyras? Jeigu taip, kur jis slapstosi? Septintame septinto mėnesio vakare prie� tūkstantį metų ar po tūkstan�io metų?

Kas vakar� aptarnavusi paskutinį klient� melsdavausi: Guan In, gailestingai i�klausanti visų maldas, jei girdi mane, pra�au, nukreipk jį i� pasaulio kra�to � tegul jis kniūbs�ias i�sitiesia prie� mane, vilkin�i� �ia granatų spalvos suknele!

Vien� vakar�, kai alpūs vasaros kar��iai u�leido viet� rudens vėsai, Fang Rong įlėkė į mano kambarį visa �vytinti � lyg jos veidas būtų virt�s jonvabalių spie�iumi.

� Siang Siang, �įvakar tau pasisekė!

� Kodėl?

� Kodėl? Nevaidink naivuolės! �inoma, todėl, kad klientas pra�o tav�s!

� Daug kas pra�o man�s kas vakar�, tai kas �ia ypatinga?

Mama metė į mane �velnų, bet podraug priekai�ting� �vilgsnį.

� I�ties laikai mane atmintį praradusia sene, nebeprisimenan�ia, kad esi geid�iamiausia ming dzi? Nereikia �aipytis, Siang Siang!

Patylėjusi ji vėl pra�neko �ypsodama iki ausų.

� Apa�ioje laukia labai auk�tas ir gra�us jaunuolis�

� Mama, jūs man sakėte, kad ir D�ang D�ongas yra simpati�kas, tad�

� Siang Siang, a� tik stengiausi būti mandagi.

� I� kur a� galiu �inoti, kad ir �įkart nesistengiate būti mandagi?

Mamos veidas surimtėjo.

� Siang Siang, tikėk manimi. Nors senos mano akys blausios, i� to vyro vakarieti�ko kostiumo, �ilkinio kaklarai��io, mar�kinių ir auksinio laikrod�io matau, kad jis labai turtingas ir turi ger� skonį. Galiu la�intis � jis plevėsa, ir tėvas siun�ia jį studijuoti į u�sienį, turbūt į Amerik�. Taigi tikiuosi, stora jo piniginė kaip reikiant prikim�ta amerikieti�kų dolerių!

Ji vog�iomis ga�liai �vilgtelėjo į savo pa�ios atspindį veidrodyje ir pra�neko vėl �ai�iu kaip Slyvos �iedo balsu:

� A� irgi norė�iau įkopti į Vu kaln� su tuo Amerikos gra�uoliu, jeigu jis neprie�tarautų, kad jam sumokėsiu, cha, cha, cha!

Ji gnybtelėjo man į skruost�.

� Kaip tau pasisekė, raganiuke!

Rodės, dabar net ta tre�ia akis tarp jos antakių pavydi.

� Gerai jį aptarnauk, paskui man papasakosi, kaip tau patiko, sutarėm? Dabar grei�iau apsivilk geriausi� suknel� ir panaudok geriausi� kosmetik�!

� Bet a� jau apsirengusi ir pasigra�inusi.

� Tada patar�iau tau pasigra�inti dar daugiau ir apsirengti ma�iau.

Vyras laukė sve�ių priimamajame ir nusigr��s ap�iūrinėjo gra�uolės portret�. I�gird�s �ingsnius atsigr�ė, sugavo mano �vilgsnį ir nusi�ypsojo. Mano �irdis suspurdėjo kaip stipriai suimtas tarp delnų pauk�tis. Jis i�ties buvo jaunas, gra�us ir turtingas! Mama sakė ties� � mano nuostabai.

Juodi kaip ra�alas pomada sutepti plaukai buvo su�ukuoti atgal ir atidengė lies�, bly�kų veid� siaura nosimi ir didelėmis, skvarbiomis akimis. Lūpos geismingai �iaupė dramblio kaulo kandiklį su cigarete. Raudona kibirk�tis jos gale �aismingai pleveno � visai kaip rudens ore �okantis gėlės vainiklapis. Vos ne gle�n� kūn� dengė baltas kostiumas, pary�kintas raudono kaklarai��io ir priderintos nosinaitės, ky�an�ios i� ki�enėlės.

Jaunuolis u�gesino cigaret�, įsiki�o kandiklį į ki�en�, i� lėto priėjo prie man�s ir �velniu balsu pakvietė atsisėsti �alia ant sofos.

Pakėliau akis ir paklausiau:

� Ko tamsta pageidautumėte � arbatos ar vyno?

Nenusukdamas akių nuo manųjų atsakė:

� Pra�y�iau arbatos, panele Brangioji Orchidėja.

Pakėliau arbatinuk�, paskui sudėjau pir�tus taip, kad panė�ėtų į �ydin�i� orchidėj�, pripyliau po piln� puodelį � pirma jam, paskui sau. �ypsodama pakėliau sav�jį:

� U� tamstos sveikat�.

Mat pamaniau, kad �is �mogus turi visa, ko jam reikia gyvenime, tad ko jis dar gali norėti, jei ne am�inos sveikatos?

Jis nusi�ypsojo man ir skvarbiai pa�iūrėjo.

� U� jūsų gro�į, panele Brangioji Orchidėja.

Negalėjau patikėti: a� i�raudau!

Ilgai tvyrojo tyla � mudu gėrėme arbat�, tarsi atlikdami ka�kokį siurb�iojimo meditacijos ritual�.

� Panele Brangioji Orchidėja, � jis be garso padėjo savo puodelį, � pra�y�iau nebesikreipti į mane tamsta. A� esu Teng Siongas.

� Klausau, pone Tengai.

Dar labiau i�raudau.

Vėl stojo tyla, jis vėl j� nutraukė. Be galo nud�iugau: u�uot dėst�s vulgarius dalykus apie versl� ar gyr�sis u�dirbtu pelnu, jis ėmė diskutuoti su manimi apie mūsų mėgstamas operas ir operos dainininkus � jų balsus, veido i�rai�kas, rankų gestus ir kūno judesius. Paskui ėmė kalbėti apie tapyb� ir kaligrafij� � tu�tumos ir pilnatvės s�veik�, linijos gali�, kokybės kait�. Atrodė, kad jis su didele pagarba �iūri į mano i�prusim� menų srityje: kai kalbėdavau, įdėmiai klausėsi, tik retkar�iais linktelėdamas ar tarstelėdamas �taip�.

Akimirksniu susi�avėjau tuo vyri�kiu; jis buvo pirmas klientas, neapsimetinėjantis, kad jį domina mano mintys. Kalbėdama spėjau nu�velgti Teng Siong� nuo galvos iki kojų. Jo rankos buvo liesos, pir�tai ilgi, ploni ir labai jautrūs, beveik kaip moters. Daug gestikuliavo � kaip operos dainininkas, tarsi vien kalba neįstengtų įtikinti. Susigriebiau m�stanti: kaip elgtųsi tos rankos tirdamos mano kūno vir�ukalnes, slėnius ir tarpeklius? Mano �irdis ėmė trinksėti kaip į mū�į raginantis būgnas, skruostai įkaito kaip �arijos.

Kalbėjomės jau ilgiau negu valand�, bet vis tiek nema�iau, kad jis ketintų sulieti savo jang su mano in. Kitiems mano klientams, net mokslo vyrams, pa�nekesiai prie� kopiant į Vu kaln� tebuvo �mandagus� veiksmas, vedantis prie �vėri�ko �i su�adinimo. Ta�iau atrodė, kad �iam jaunam ir gra�iam ponui Tengui terūpi �nekėtis. �inia, jau�iausi pamaloninta, kad jis gerbia mane kaip meninink�, bet argi mano veidas, kūnas, gebėjimai teikti malonum� neį�iebia jame jokios liepsnos? Pasiry�usi jį sugundyti pakvie�iau į savo kambarį � gal jausis maloniau, kur niekas negalės mudviejų matyti.

Pagyr�s kambario puo�menas jis parodė į kaban�i� ant sienos mano pip�.

� Panele Brangioji Orchidėja, girdėjau, kad esate garsi pipos muzikantė. Ar �įvakar patirsiu malonum� jos pasiklausyti?

Nusikabinau instrument� ir ėmiau derinti stygas. Baigusi pakėliau į jį akis ir koketi�kai nusi�ypsojau.

� Pone Tengai, koki� melodij� norite i�girsti?

� Gal �Ūmus pavasaris ir baltas sniegas�?

Pasiry�usi apkerėti ir pavergti, sutelkiau visas muzikines savo kūno l�steles ir nukreipiau į lakstan�ius vir� stygų pir�tus. Grodama lyri�kus pasa�us, akis svajingai įsmeigdavau į jo rankas, mintyse i� anksto mėgaudamasi, kaip jos �adins ir tenkins mano kūno geismus. Priėjus gyvesn� kūrinio dalį, mano �vilgsniai lakstydavo kaip jonvabaliai, o plaukai virpėdavo kaip tamsios bangos, per pilnatį traukiamos mėnulio.

Man baigus jis su dėkingumu nusi�ypsojo, bet nieko nedarė � tik papra�ė paskambinti dar.

Kai sugrojau tre�i� kūrinį, jis pakvietė mane sėstis ant lovos. Pagaliau! Mintyse lengviau atsidusau. Po visų tų pasirengimo seksui �aidimų su pipa jis jau pasiry�o įki�ti savo nefrito kot� į mano auksinius vartus? Ta�iau nustėrau: man atsisėdus jis i�kart vėl ėmė kalbėti apie menus. Dabar jau a� ėmiau nenustygti � man magėjo mylėtis taip, kad ei�iau i� proto. Kelet� kartų u�siminiau, kad turės mokėti u� kiekvien� valand�, bet jis nekreipė dėmesio.

Kaippo trijų valandų jaunuolis pagaliau susirengė eiti, nieko taip ir nebuvo nutik�: mes tik kalbėjomės ir a� skambinau pipa.

� Panele Brangioji Orchidėja, � tarė jis stovėdamas prie durų; �iltoje gelsvoje �viesoje jo bruo�ai atrodė skausmingai geid�iami, � jau seniai norėjau su jumis susipa�inti. Esu labai laimingas, kad �iandien pagaliau gavau t� galimyb�. Man tai didelis malonumas ir garbė. A� ateisiu vėl. O dabar � labos nakties.

Jis i�ėjo, ir vienatvė dau�ėsi mano krūtinėje kaip visų u�mir�tas varpas.

Anksti kit� ryt� Fang Rong įpuolė į mano kambarį. Atsisėdo prie�ais mane ir ėmė nu�iūrinėti mano veid�, tarsi staiga bū�iau virtusi princese.

� Na, ma�oji gra�uole, klok man visk� apie praėjusi� naktį.

Gurk�telėjau kar�ios arbatos.

� Mama, to neįmanoma apsakyti.

Ji apsilai�ė lūpas, reik�mingai �vilgtelėjo į mane ir nusispjovė.

� Nagi, sakyk!

Toliau tylėdama m�sliai gurk�telėjau arbatos.

Ji paklausė vėl, �įsyk �velniai:

� Nagi, pasakok � kaip jis? K� su tavim darė?

� Kartoju: to neįmanoma apsakyti.

� Bet pamėgink, tik pamėgink.

Ilga tyla. Mama ėmė nekantrauti.

� Siang Siang, būk gera � liaukis �itaip mane kankinusi! Klausiu tav�s: k� jis su tavim darė?

� Nieko.

� Kaip suprasti � nieko?

Padėjau puodelį ant stalo.

� Taip ir supraskit � nieko.

� Nori pasakyti, jis neįki�o savo nefrito koto į tavo auksinius vartus?

� �inoma, ne. Jis net nepabu�iavo man�s į lūpas, net rankų nepalietė.

Mama i�pūtė akis.

� Bet jis sumokėjo u� tave vos ne trisde�imt sidabrinių monetų! � Ji pakreipė riebi� galv� ir, rodės, susim�stė. Staiga tarė: � A, vadinasi, jo auksinis pistoletas nusvir�s! Tai tik rei�kia, kad jo nefrito kotas neįstengia pa�okti link dangaus, � bet jis juk gali panaudoti kit� kot� ar pra�yti i� tav�s kitų dalykų, kad u�gesintum jo geismo liepsn�.

Ji nutilo � atrodė, �įsyk susim�stė rim�iau. Staiga taip suriko, kad net i�sigandau:

� O, varge � tikriausiai jis �nipas!

� Mama, k� �ia tau�kiate?! K� �nipas veiks turkio paviljone?

� Ne�inau � gal �ia jį atsiuntė i� Neregėtos laimės �ventyklos ar Miegan�ių gėlių paviljono pasidomėti mūsų verslu.

Mamos spėjimas man pasirodė absurdi�kas, bet neprasi�iojau � tegul sau galvoja tokias nes�mones.

� �iaip ar taip, � galop tarė ji, � jisai man sakė būtinai ateisi�s dar. Man nerūpi, kad jis nevilgo tavo debesų, � svarbiausia, kad sumokėtų dar trisde�imt sidabrinių monetų. Cha, cha, cha! Taip dar geriau � sutaupysi jėgų ir galėsi aptarnauti daugiau klientų.

Po savaitės, kaip buvo �adėj�s, ponas Tengas vėl atėjo. �įsyk vilkėjo juodu kostiumu, juodais mar�kiniais ir ry�ėjo ro�iniu kaklarai��iu, todėl man asocijavosi su lotosu. Kart� mokydamas, kaip tapyti lotos�, mano tapybos mokytojas ponas Vu ai�kino:

� �i gra�i gėlė auga i� ne�varumų. Mes sakome: �I�aug�s i� purvo, bet nesusitep�s.� Taip ir kai kurie �monės gyvena blogio apsuptyje, bet i�lieka dori.

Be abejo, supratau, kad ponas Vu man tai sakė norėdamas priminti: nors gyvenu vie�namyje, galiu i�likti padori moteris.

Gal ponas Tengas savo apdaru norėjo pasakyti t� pat?

�įsyk i�kart nusived�iau jį į savo kambarį. Mes i�gėrėme arbatos, u�kandome ir kalbėjomės. Kaip ir an� kart� mūsų pa�nekesys daugiausia sukosi apie menus. Rodės, jį be galo domina tokios smulkmenos, kaip, pavyzd�iui, per kiek laiko nutapau peiza��, pauk�tį, gėl� ar gra�uolės portret�. Koks kaligrafijos stilius man patinkantis � antspaudų ra�to, �bėgantysis� ar vadinamasis �olių21.

Paskui jis papra�ė man�s sudainuoti koki� nors Pekino operos arij�.

� Pone Tengai, o koki� norite i�girsti?

� Panele Brangioji Orchidėja, labai norė�iau i�girsti bet k� i� jūsų lūpų, tad būkite gera, i�sirinkite pati.

� Gerai, � nepamir�au koketi�kai į jį �vilgtelėti, � tada a� padainuosiu i�trauk� i� Dzita.

Dzita � �Aukos siūlymas bok�tui� � viena i� sudėtingiausių arijų. Todėl pirma pameditavau, paskui leidau akims klajoti � nuo Guan In ant altoriaus paskirtį atliekan�io stalo prie lekiojan�ios papūgos, paskui � pro lang� į kalnus tolumoje. Galiausiai mano �vilgsnis sustojo ties pono Tengo sielos langais.

Jo veide nu�vito �ypsena.

Stengiausi kiek įmanydama geriau sudainuoti �į kūrinį, kurį ka�kas kadaise apibūdino tokiais �od�iais: �riksmai, �ai�ūs kaip ��sų, skrendan�ių dangaus link, �nab�desiai, tylūs kaip cikadų, �iem� įsikibusių į pu�is�.

Deja, dainuojant �od�ius �Susitikti vėl tegalime sapne��, staiga mintyse i�kilo Perlės veidas. Nors ir kaip stengiausi susitvardyti, skruostais lyg i� tryk�tan�ių versmių pasipylė a�aros.

Baisiai susigėdau: juk kurtizanė turi niekados neparodyti klientui tikrų savo jausmų! Akimirk� jau�iausi tokia i�sigandusi ir pa�eminta, kad nenumaniau, k� daryti. To nepasakysi apie pon� Teng�. Jis atsistojo nuo sofos, i�sitraukė i� ki�enėlės ro�in� nosinait� ir nu�luostė man akis. Paskui labai �velniai mane apglėbė � lyg bū�iau koks brangus porceliano indas.

Man buvo labai gera. Įsimylėjau � pamaniau.

Dabar, kai pasijutau saugi �iltose jo rankose, a�aros pratrūko kaip vanduo pro sugriuvusi� u�tvank�. Mudu �iūrėjome vienas kitam į akis vis� am�inyb�, kol i�d�iūvo mano a�aros. Tada tyliai tariau, jusdama, kaip rausta skruostai:

� Pone Tengai, ar� norite, kad dabar jus aptarnau�iau?

Negalėjau patikėti � jis suraukė antakius!

Bet tik akimirk�, nes kit� jau kuo gra�iausiai �ypsojosi.

� Panele Brangioji Orchidėja, gal pirma ko nors u�valgykime? A� tiesiog mir�tu badu.

Nors jis dvejojo tik sekundės dalį, man vos neply�o �irdis. Jis mieliau ragaus valgį i� lėk�tės negu mano auksinius vartus?! Negalėjau tuo patikėti. Jis i�piso mane nepisdamas! Kita vertus, pamaniau, gal jis tik nori sukaupti savo �i, kad jam geriau pavyktų. Nuo tos minties kiek pra�valėjusi, i�dėliojau tetulės A Ping pagamintus patiekalus ant stalo ir pripyliau du puodelius vyno. Jaukioje mano kambario aplinkoje mudu valgėme, gėrėme ir �neku�iavomės.

Man baisiausiai knietėjo su�inoti, kas jis � mokslininkas, valdininkas, verslininkas ar tik plevėsa. Bet kaskart, kai tik mėgindavau i�siai�kinti, jis gudriai i�vengdavo mano klausimų ir nusukdavo pokalbį atgal prie meno ir literatūros.

� Panele Brangioji Orchidėja, � jis pa�velgė tiesiai man į akis, � jums pasisekė: gimėte su tokiu puikiu balsu. �inau, turėjote labai daug jį lavinti, kol pasiekėte tokį meistri�kum�. Bet ar neprie�tarautumėte, jeigu jį pakomentuosiu, kad jis būtų dar geresnis?

� �inoma, ne, pone Tengai.

Tikrai neprie�taravau, bet podraug stebėjausi, nes jis buvo pirmas klientas, i�drįs�s mane kritikuoti.

� Kai įkvepiate or�, tegul jis pasiekia net dantian � gaktos sritį. Tada pradėkite jį leisti pama�u, bet vis stipriau. Atminkite pamokym� itui veidzin � traukis tam, kad pultum, � jis įdėmiai pa�velgė į mane; jo veidas buvo maloniai i�raud�s. � Ar sutinkate su manimi, panele Brangioji Orchidėja?

Jo �od�iai padarė man tokį didelį įspūdį, kad prasi�iojau norėdama atsakyti, bet neįstengiau i�tarti nė �od�io. Galiausiai i�stenėjau:

� Ak, pone Tengai, jūs galėtumėte būti mano mokytojas. I� kur tiek daug �inote apie Pekino oper�?

� Jūs per daug mane giriate, panele Brangioji Orchidėja, � jis gurk�telėjo vyno, paskui padėjo puodelį nė kiek jo nebark�telėj�s. � A� tik Pekino operos gerbėjas.

Velnias! Jo lūpos taip nenorėjo prasiverti, kaip mamos seifas atsidaryti.

Jo santūrumas mane apvylė, bet tas subtilus i�sisukinėjimas darė jį net geid�iamesnį.

Toliau �neku�iavomės. A� vis pyliau jam vyno, dėjau į lėk�t� valgių ir laid�iau į jį i� proto varan�ius �vilgsnius. Galiausiai visos tos intelektualinės diskusijos man nusibodo.

Kai jis atrodė girtas ir pavarg�s, pasinaudojusi proga paklausiau:

� Pone Tengai, ar dabar norėtumėte gultis į lov�?

� Panele Brangioji Orchidėja, � apsiblaususiomis nuo svaigalų akimis tarė jis, � deja, dabar noriu eiti namo. Ne per geriausiai jau�iuosi.

Apstulbau: mano siūlymas buvo atmestas antr� kart�! Kas tam vyrui negerai?! Kart� Perlė man sakė, girdi, kiekvienam vyrui i� akių pasipils kraujas, vos tik u�uodus seks� u� dyk�, net jeigu moteris � sena arkliadantė ragana raupuotu veidu. �is vyras suplojo u� mane krūv� pinigų, a� esu laikoma jei ne gra�iausia, tai bent jau viena i� gra�iausių �anchajaus kurtizanių, ta�iau jam nerūpi i�tirti mano cinoberio ply�į savo nefrito kotu! Nejaugi ka�kas negerai jam� o gal man?

Slėpdama s�my�į sudėjau lūpas, kad panė�ėtų į mėnulio pjautuv�.

� Tokiu atveju, pone Tengai, ver�iau pasilikite.

� Man viskas bus gerai � tik i�kvieskite man rik��.

� Jeigu to pageidaujate � k� gi.

Jis tik linktelėjo galva, nors aistringai į mane �vilgtelėjo.

Man lydint jį prie durų, Slyvos �iedas staiga sukrankė:

� Gera, k�? Nori dar?

Ne�inodama, juoktis ar verkti, nudelbiau akis į savo pėdas. Kadaise Perlė sakė, kad jos didelės. Gal todėl ponas Tengas man�s negeid�ia?

Jam i�ėjus susmukau ant kėdės ir ėmiau dūsauti. Jeigu a� jam negeid�iama, ko jis tada atėjo antr� kart�? Gal jis drovus, o gal, kaip spėjo mama, jo pistoletas be �ovinių. Vyliausi, kad taip nėra, � jis toks gra�us vyras! Gal man reikia sutaisyti �olelių pagal Perlės i�mokyt� recept�. Tada kit� kart� atėjus ne tik padidin�iau jam nefrito kot�, bet ir padary�iau, kad jis pakiltų sulig Tian �anio kalnais!

Nors tarp mudviejų nieko neįvyko, negalėjau mesti i� galvos pono Tengo. Blogiausia, kas galėjo nutikti man kaip gėlių merginai, � kad klientas pamanys, jog myliu kit�. Taigi a� sunerimau, kai sve�ias, kuriam rod�iau did�iausi� palankum�, � didysis ponas Fungas � pastebėjo, kad ka�kas ne taip.

Kart� mudviem baigus kelti debesis ir lietų, jis paklausė:

� Siang Siang, kas tau pasidarė? Atrodo, kad tavo mintys ka�kur kitur.

Negalėjau sau leisti jį į�eisti, todėl atsipra�iau ir iki ausų i�si�iepiau.

� Oi, ne, didysis pone Fungai! Kaip mano mintys gali būti kur nors kitur, kai jūs �ia pat, prie�ais mane?!

Po kelių dienų mama man pasakė, kad vakare ateis ponas Tengas. U�uot i�virusi �olelių jo nefrito kotui padidinti, nusira�iau garsaus Tangų dinastijos poeto Vang Vėjaus eiles. U�degiau smilkalų, pameditavau, paskui i�liejau vis� savo aistr� �bėgan�iojo� stiliaus kaligrafija:

Raudonosios pupelės auga pietuose,

Atėjus pavasariui, kiek naujų pumpurų pra�ys?

Noriu, kad priskintum jų pilnas rie�ku�ias,

Nes tos pupelės auginamos meilei.

Prisiminiau, kad kaskart i�eidamas i� namų į savo operos trupės pasirodymus tėtis pasiimdavo kap�elį su tomis pupelėmis � �ios buvo tik �iek tiek didesnės ir apvalesnės u� ry�ių grūdus. Man paklausus, kodėl jas ne�iojasi, tėtis atsakė:

� Kad galė�iau į jas �iūrėti ir galvoti apie tavo motin�.

Jis paai�kino, kad tos raudonosios pupelės yra siangsi dou � abipusio ilgesio pupelės. Siangsi dar rei�kia �ilgiuosi tav�s�. Es� todėl raudonosios pupelės tapo mėgstamiausia įsimylėjėlių dovana.

Ponas Tengas pasirodė punktualiai � lygiai pus� a�tuonių vakaro. Vos tik mudu įsitaisėme ant sofos mano kambaryje, padaviau jam eilėra�tį. Jis ilgai į jį �iūrėjo netardamas nė �od�io, paskui ėmė deklamuoti kitas eiles skaidriu, vos ne berniuki�ku balsu:

Prie ramiai tekan�ios upės �aliuoja karklai.

Gird�iu dainuojant savo mylim�j�.

Rytuose �vie�ia saulė, bet vakaruose lyja.

Nors dangus tamsus, saulės spinduliai pro juos prasimu�a.

Klausydamasi jo jau�iausi laiminga, bet podraug liūdna. A� �inojau, kad garsaus Tangų dinastijos poeto Liu Jusi eilėmis jis man sako: gal a� manau, kad jis man�s nemyli, bet tai netiesa. Kai dangus apsiniaukia ir vyro aistros negali jausti, moters �irdis nuliūsta. Ta�iau saulė galiausiai prasimu�a pro tamsius debesis ir atne�a jai viltį.

Ta�iau dabar man atrodė, kad �irdį grau�ia �imtai skruzdėlių. K� konkre�iai ponas Tengas norėjo pasakyti man tuo eilėra��iu? Man norėjosi, kad jis atviriau i�sakytų savo jausmus, u�uot ėj�s į rytus, bet rod�s į vakarus.

Gal atėjo metas man pa�iai imtis iniciatyvos ir i�narplioti savo susijaukusius jausmus? Pasislinkau ar�iau jo, suėmiau deln� ir ėmiau bu�iuoti. Ponas Tengas ėmė dūsauti i� pasitenkinimo. Padr�sinta prilie�iau jo lūpas savosiomis. Akimirksniu jo lie�uvis įsirangė į mano burn� it gyvatė, grį�tanti į land�. Dvi mūsų gyvatės galynėjosi ir glamonėjosi, susipindavo ir pasileisdavo, puldavo ir traukdavosi. Mano rankos judėjo auk�tyn �emyn plė�damos drabu�ius, kol likau vien su pilvadang�iu. Pono Tengo lūpos aistringai bu�iavo man�sias, o mink�tos, �velnios it �ilkas rankos glostė vis� mano kūn�.

Mes bu�iavomės i�tis� am�inyb�; staiga man toptelėjo, kad jis dar nenusimetė nė vieno apdaro. Nejaugi jis mano, kad jo nefrito kotas gali i�judinti mano debesis, kai jam �itaip trukdoma?! Buvau bepradedanti atseginėti jam mar�kinius, bet, mano nuostabai, jis i�kart stvėrė mano rank�.

� Panele Brangioji Orchidėja, � tarė jis nuo �velnumo apkvaitusiu balsu, � gulkitės į lov� pirma ir nusisukite. A� atsigulsiu �alia.

Pasiūlymas man pasirodė keistas, bet ponas Tengas mokėjo man pinigus, tad pasielgiau kaip pra�oma.

Po �ilkiniu apklotu nusime�iau ir pilvadangtį. D�iūgaudama, apimta geismo, bet kiek sunerimusi i�girdau, kaip ponas Tengas u�pu�ia �ibint�, numeta drabu�ius ant grindų ir galiausiai basas geidulingai at�lepsi link man�s�

U�simerkusi, jusdama, kad �irdis purpsi lyg k� tik i�sirit�s vi��iukas, laukiau, kol jis u�pildys vis� mano esyb� aistra ir meile. Jis staigiai palindo po antklode ir �velniai mane apkabino, kūnu prisispausdamas prie nuogos mano nugaros ir sėdmenų. Pajutau kylant geism� ir atsidusau, bet netrukus geism� nustelbė keistas pojūtis. Kai jis smarkiau prie man�s prisispaudė, pajutau ka�k� mink�ta ir bliūk�tantį. Staiga galvoje sprogte sprogo mintis: tas vyras � su krūtimis!

Bet jis tuoj pat atsitraukė.

� Tai kas jūs � ponas Tengas ar panelė Teng?! � suspigau.

Jis priglaudė prie lūpų pir�t�.

� �a� Panele Brangioji Orchidėja, pra�au jūsų � nesistebėkite �itaip, � paskui suku�dėjo man į ausį: � Beje, koks skirtumas � a� juk jus myliu?

Tada jis bu�iniu u��iaupė man lūpas.

Ko gero, Teng Siongas ar Teng Siong buvo teisus ar teisi � koks skirtumas? Galų gale man juk moka pinigus, kad dary�iau visk�, kas patinka mano klientams. Suvokusi �i� ties� pajutau, kaip mane apima liūdesio persmelktas palengvėjimas, u�gesinantis paskutin� mano kūno ugnel�. Tada mano rankos, prisiminusios pareig�, ėmė taikyti erotinį malonumo teikimo men�, kol mano klientas ėmė dejuoti, raitytis, paskui visas suglebo ir galiausiai liko tysoti visi�kai bejėgis�

Ilgai negalėjau atitokti po Teng Siongo sukelto �oko. Mane sukrėtė ne tiek tas faktas, kad jis paai�kėjo es�s moteris, bet tai, kad sudu�o mano viltis, jog Tengas taps mano tikr�ja meile, mane ves ir i�vaduos i� prostitucijos. �inia, nebuvau tokia naivi, kad nebū�iau girdėjusi, jog kai kurios moterys noriau mylisi ne su vyrais, o su kitomis moterimis. Perlė man pasakojo apie Hong Nainai � ming dzi, kuri mylimojo pamesta savo dėmesį skyrė vien moterims. Ji pritraukė daugyb� klien�ių kaip �veidrodį trinanti mergina�. Daug �imtme�ių kinai naudojo veidrod�ius i� bronzos. �is metalas greitai apsine�a, todėl juos blizgindav� �monės vaik��iodavo gatvėmis ir gatvelėmis �aukdami: �Trinu veidrod�ius! Trinu veidrod�ius!� Jų įnagis buvo paprastas � storas �moteri�kas� veidrodis ir tepti skirta alyva. Kai duodavai jiems savo veidrodį, jie u�pildavo alyvos ant �moteri�ko� veidrod�io, paskui į jį trindavo tav�jį, kol �is imdavo blizgėti.

Perlė reik�mingai nusi�ypsojo.

� Taigi, kai mylisi dvi moterys, nefrito koto jos neturi, tad tegali trinti savo in viena į kit� kaip du plok��ius veidrod�ius. Ta Hong Nainai, � pasakojo ji toliau, � labai i�populiarėjo, nes tapo seserimi lesbiete. Mat ji mokėjo vaidinti vyr�, nors turėjo visus moters prana�umus. Todėl j� vadino �pusės mėnesio vyru, pusės mėnesio moterimi�, � pamerkė akį Perlė. � Sklido gandai, neva ji be galo meistri�kai �draiko slid�ius lak�tinius�.

Teng Siong akivaizd�iai buvo antra Hong Nainai, tik ji, u�uot ėmusi pinigus, pati juos mokėjo.

Dabar, kai jos paslaptis buvo atskleista, Teng da�niau pas mane lankydavosi. Kaskart mudvi keldavome viena kitai debesis � mat kelti lietaus ji negebėjo. Nors neturėjo nefrito koto, kaip ta legendinė Hong Nainai ji labai meistri�kai trindavo mano veidrodį. Tai sukeldavo tik menkutį malonum�, bet man vis tiek labiau patiko, kad jinai trina mano veidrodį negu kad tie �ou nan�en ki�a savo �lyk��ius kotus į mano brangiuosius vartus. Ta�iau ji traukė mane kaip �mogus � gra�us, eleganti�kas, ne toks kaip visi. Kai baigdavome mylėtis ir a� norėdavau apsirengti, ji �velniai paimdavo i� man�s drabu�ius, padėdavo kojūgalyje ir pati nuogutėlė apglėbdavo mane ir nepaleisdavo, kol mudvi kartu u�migdavome.

Teng Siong kūnas buvo glotnus, lieknas ir lankstus kaip jaunuolio. Man patikdavo stebėti j� vaik�tan�i� po mano kambarį, sekti akimis nedidelių jos krūtų linkius, apvalok� pilv� ir siaurus klubus. Paskui mėgindavau įsivaizduoti, kaip ji atrodytų ilgais plaukais ar su pilvadang�iu, ar įsispraudusi į stand�iai aptempt� suknel�, ar net vilkėdama vakarieti�ka suknele su gilia i�kirpte. Ar �kaip moteris� ji man patiktų ma�iau, ar daugiau?

Per vien� i� Teng apsilankymų, kai mudvi pasimylėjusios sėdėjome prie lango ir gurk�nojome arbat�, ji tarė:

� Panele Brangioji Orchidėja, noriu padėkoti tau u� visus tuos kartus, kai suteikei man malonum�, bet jeigu tu vis dar nusivylusi, kad esu moteris, pra�y�iau priimti mano atsipra�ym�.

Tylėjau, nes ne�inojau, k� atsakyti. Su ja man i� tikro būdavo malonu, bet vis tiek jau�iausi apgauta. Nors su manimi ji elgėsi kur kas �velniau negu bet kuris i� tų dvokian�ių vyrų, mano svajonės apie laiming� ateitį sudu�o, nes pasigedau to, ko anks�iau taip neken�iau � nefrito koto!

Nors atrodė, kad �irdis ragauja kar�iausių geltonojo lotoso sėklų, nutaisiau kuo maloniausi� �ypsen�.

� Nėra u� k� dėkoti. Jus aptarnauti � mano pareiga.

I�raud�s jos veidas ėmė balti.

� Tai ir viskas? Nejaugi nejauti man ko nors daugiau?

Kas galėjo būti daugiau u� tai? � pamaniau, bet atsakiau kitk�:

� �inoma, man daro begalinį įspūdį jūsų menų i�manymas ir eleganti�ka elgsena.

� Nepelnytos pagyros.

Ji susiraukė, tarsi mėgindama rasti tinkamus �od�ius.

� Prie� pasirodydama �ia skai�iau tiek eilėra��ius apie tave, tiek tavo ra�ytus. Tavo vardas buvo nelyginant griaustinis, dundantis mano ausyse, tad jau seniai tro�kau su tavimi susipa�inti. Taigi gali įsivaizduoti, kokia laiminga jau�iuosi dabar, kai mano svajonė pagaliau i�sipildė.

Atsakiau dar viena santūria �ypsena.

� Nepelnytos pagyros, p� � vis dar ne�inojau, kaip į �jį� kreiptis, � �pone� ar �panele� Teng.

� Pra�y�iau vadinti mane tiesiog Teng Siong, � tarė ji. � Panele Brangioji Orchidėja, turiu tau pasakyti, � ji nugurkė arbatos, � kad myliu tave.

� K�?!

� A� myliu tave.

� Betgi a� negaliu atsakyti į jūsų meil�! � leptelėjau. � Jūs juk irgi moteris!

� Ne, gali, � ji rūs�iai pa�iūrėjo į mane. � Bent jau gali pamėginti. Neįsi�eisk, panele Brangioji Orchidėja, bet jeigu tu gali suteikti malonum� baisiausiai rauk�lėtam seniui dėmių nusėta oda, kodėl negali mylėti gra�ios, �velnios ir dėmesingos moters, tokios kaip a�? Beje, neseniai manei, kad a� vyras.

Gal ji ir teisi � kodėl a� negalė�iau mylėti moters? � pamaniau, bet nepasakiau to balsu, tik paklausiau:

� Bet� kodėl jums nepatinka vyrai?

� O tau jie patinka?

Nuo �io klausimo netekau �ado. I� tikrųjų man nepatiko beveik nė vienas vyras Persikų �ieduose. Ko gero, �nepatiko� buvo per �velnus �odis � kai kurių a� tiesiog neken�iau.

Teng vėl pra�neko garsiau.

� Nesutinki, kad moterys � prisimink savo seserį Perl� � kur kas rafinuotesnės u� vyrus? Su kuo tau būdavo maloniau � su tokia moterimi kaip ji ar su tokiu vyru kaip tas baisiausiai rauk�lėtas didysis ponas Fungas?

Gal mama vis dėlto spėjo teisingai: �is �mogus � �nipas! Antraip i� kur jis gali tiek daug apie mane �inoti?!

� Kaip jūs su�inojote apie Perl� ir didįjį pon� Fung�? Jūs mane �nipinėjote?

� Oi, ne, tikrai ne�nipinėjau! � sukikeno jinai. � Taip bjauriai a� negalė�iau pasielgti. Tiesiog tu esi labai garsi. �monės mėgaujasi visomis naujienomis apie tave. Tu � jų deivė.

Pasijutau pamaloninta.

� Argi deivė ne Raudonoji Nefritė?

Teng atlo�ė galv� ir nusijuokė; dabar atrodė labai gra�i � visai kaip vyras.

� Cha � gal Raudonoji Nefritė turėjo pasisekim� tarp vulgarių verslininkų, u�tat tavo gerbėjai � mokslininkai, poetai ir menininkai.

� Tarp mano klientų irgi yra vulgarių verslininkų.

� Taip, mat esi i�didi ir �velgi į juos i� auk�to, todėl jie dar labiau geid�ia tav�s. Daugybė neturtingų poetų ir mokslininkų eina dėl tav�s i� proto, bet nei�gali susimokėti net u� de�imt minu�ių, kad galėtų bent jau pauostyti i� tav�s sklindan�io natūralaus aromato. Man pasisekė, nes esu turtinga.

Ji palietė mano rank�.

� Brangioji Orchidėja, ar gali būti mano mylimoji?

Norėjau atitraukti rank�, bet staiga prisiminiau, kad ji vis dar moka u� kiekvien� valand�.

� Panele Teng�

� Pra�y�iau vadinti mane Teng Siong.

� Teng Siong, a�� nemanau, kad galė�iau. Nes a�� a� jūsų nemyliu.

� Tada a� eisiu �ia tol, kol atsiliepsi į mano meil�.

� Kodėl jūs tokia įsitikinusi, kad taip bus?

� Todėl, kad esu gra�i, turtinga ir maloniau elgiuosi su tavimi negu visi vyrai, kuriuos kada nors pa�inojai. Tokie kaip didysis ponas Fungas.

Buvau priblok�ta, kad ji vėl paminėjo Fungo vard�.

� Jūs jį pa�įstate?

Jos atsakymas sukėlė kambaryje sprogusios bombos įspūdį.

� Jis � mano vyras.

� K�?!

Ji gurk�telėjo arbatos.

� Buvau ketvirtoji jo sugulovė. Nebegalėjau jo pak�sti, todėl pavogiau i� jo pinigų ir pabėgau. Tai nutiko prie� kelias savaites, tad jis, be abejo, man�s ie�ko.

U�sidengiau burn� baimindamasi, kad nesusilaikysiu ir suriksiu.

� O, varge! � su�nab�dėjau nedrįsdama įkvėpti. � Tai kodėl jūs �ia?!

� Todėl, kad dėl meilės esu pasiry�usi paaukoti gyvyb�.

� O kas, jeigu jis sutiks jus �ia?

� Nesutiks, a� �inau jo tvarkara�tį. Pirmadieniais jis eina su pirm�ja �mona į �ventykl� aukoti, paskui nakvoja namie. Brangioji Orchidėja, a� labai atsargi. Pabėgim� planavau i�tisus dvejus metus. Be to, net jeigu jis sutiktų mane �ia, jam nė į galv� neateitų, kad a� � dabar vyras su kita pavarde � galė�iau būti jo sugulovė.

Ji patylėjo, paskui pridūrė:

� Kartais pa�iūrėti pavojingiausia vieta būna saugiausia.

�lerptelėjau arbatos ir kar�tas gėrimas nuplikė man gomurį.

� Tai k� dabar darote ir kur slapstotės?

� Kaip �inai, pakei�iau pavard� ir persirengiau vyru. Turiu daug pinigų, todėl galiu gyventi vie�bu�iuose. Dabar ketinu vykti į Pekin� ir įstoti į Pekino operos moterų trup�. Ai�ku, vaidinsiu vyrus. Prie� i�tekėdama u� Fungo buvau operos dainininkė.

Ji skvarbiai mane nu�velgė.

� �tai kodėl atėjau �ia, Brangioji Orchidėja. Noriu, kad bėgtum su manimi į Pekin�.

Nuo jos �od�ių mano krūtine perbėgo drebulys. Jeigu nusigau�iau į Pekin�, galė�iau rasti motin�! �lerpiau arbat� jausdama, kaip svaigsta galva, ir stengiausi suvokti tuos netikėtus gyvenimo vingius.

� Leiskite man apsiraminti ir pagalvoti.

� Pra�om.

Ji pa�iūrėjo į savo auksinį ki�eninį laikrodį � tik dabar supratau, kad anks�iau jis buvo did�iojo pono Fungo.

� Grį�iu kit� savait�, bet ilgiau laukti negaliu. Senis Fungas labai įnirtingai man�s ie�ko.

� Bet jis niekados neminėjo jūsų?

� Be abejo. Manai, jis ims visiems pasakoti, kad jo sugulovė pavogė i� jo pinigų ir pabėgo? Jis grei�iau nusi�aus, negu u�sitrauks gėd�!

Kurį laik� abi tylėjome. Tada paklausiau:

� Kuo jis ver�iasi?

� Ka�kuo neteisėtu. Atleisk, Brangioji Orchidėja, labai nenoriu leistis į tuos reikalus. Be to, jis � labai paslaptingas �mogus ir nemėgsta kalbėti apie savo verslus. U�tat, � ji įdėmiai �vilgtelėjo į mane, � jam patinka pasakoti apie tave.

� Apie mane?

� Taip, jis am�inai giria tavo gro�į ir talentus. Kart� pasigėr�s jis net sakė rimtai svarst�s parsivesti tave į namus kaip penkt� sugulov�. Taip jis su�adino mano smalsum� ir atėjau �ionai. Norėjau susipa�inti su savo var�ove. Bet, kaip ir jisai, buvau bevilti�kai tavo apkerėta.

Jos �od�iai taip mane priblo�kė, kad netekau amo.

� Teng Siong, � galiausiai paklausiau, � jūs nebijote, kad Fungas jus nubaus, o gal net� nu�udys?

� �inoma, bijau. Bet a� jau �engiau �ingsnį, po kurio kelio atgal nebėra.

Ji suėmė mano rank�.

� Grį�iu dar vien� � paskutinį � kart�. Pra�au tav�s: bėkime kartu. A� būsiu persirengusi vyru, tad keliausime kaip sutuoktinių pora.

Ji jau visk� suplanavo, tarsi a� bū�iau sutikusi!

� Jūs nebijote� kad a�� i�duosiu jus jam?

Mano nuostabai, ji nusijuokė.

� Oi, ne, Brangioji Orchidėja, nė kiek to nebijau.

� Kodėl jūs tokia įsitikinusi?

� A� i� �mogaus veido puikiai sprend�iu, k� jis gali ir ko negali. Tu net musės negalėtum u�mu�ti.

23

Pabėgimas

Po dviejų savai�ių, pasiėmusi tik kin� ir kelet� daiktų, pabėgau su Teng Siong. Apgailestavau tik todėl, kad negalėjau atsisveikinti su tetule A Ping ir Pavasario Mėnesiena.

� Juk negali rizikuoti viskuo vien tam, kad tartum �sudie�, � įspėjo Teng Siong. � Niekas neturi �inoti apie mūsų pabėgim�. Nepasitikėk net savo pa�ios �e�ėliu!

Galėjau atsisveikinti tik su Slyvos �iedu. Pasitupd�iau j� ant peties ir pasimeld�iau, kad kitame gyvenime atgimtume seserimis. Papūga pakreipė galv� ir sukrankė: �Linkiu u�dirbti daug pinigų!�

Palikau Persikų �iedus su Teng Siong apsimesdama, kad i�einu linksminti kliento. Abi i�sipuo�ėme smagiai praleisti laiko mieste: ji apsivilko tamsiai mėlynu kostiumu, pasiri�o oran�inį �ilkinį kaklarai�tį, a� pasidabinau purpurinio �ilko suknele su raudonomis ir auksinėmis gėlėmis. Pabėgimui ji pasirinko �e�tadienį, nes Persikų �ieduose t� vakar� būdavo daugiausia klientų, taigi apsaugininkai būdavo ne tokie budrūs.

Po valandos mudvi atva�iavome į pra�matnų restoran� prie Huangpu upės; jame galėjai u�sisakyti privatų kambarį. Teng dalijo pinigus visiems, kas priėjo su mumis pasisveikinti � padavėjams, padavėjoms, metrdoteliui, net tarnui berniukui ir kambarinei. Jai baigus �vaistytis arbatpinigiais, buvome atlydėtos į brangiausi� privatų kambarį su vaizdu į up�. Du apsaugininkai i� Persikų �iedų liko stovėti prie kambario durų.

Pro lang� ma�iau �viesos atspind�ius, lyg smalsios akys mirksin�ius juoduose raibuliuose. Prie didelių prekybos laivų buvo priri�ti pramogų laiveliai. I� tų ry�kiomis spalvomis da�ytų laivelių sklido moterų balsai; jos dainavo akompanuodamos pipomis. Jeigu pasiseks, nuo �io vakaro būsiu laisva moteris. Bet ar �ios laiveliuose gyvenan�ios seserys kada nors galės i�plaukti i� �io meilės pasaulio?

�alia pasigirdo skaidrus, �velnus Teng Siong balsas, kuris pertraukė mano apm�stymus.

� Brangioji Orchidėja, ar �įvakar nori valgyti ko nors ypatinga?

Pajutau, kad �irdis ėmė plakti tankiau.

� U�sakykit, ko norit. Man tiks bet kas.

Ji mostu pasikvietė metrdotelį ir u�sakė keturis butelius brangiausio vyno ir de�imties patiekalų vakarien�.

� Teng Siong, � su�nab�dėjau niuktelėjusi jai į alkūn�, � tiek u�tektų tuzinui �monių!

Ji piktokai �vilgtelėjo į mane ir dar u�sakė trijų rū�ių kvapnios arbatos � �Gele�inės bodisatvos�, �Drakono �altinio� ir �Debesų ir ūkanos�, taip pat keturias vandens pypkes. Metrdotelis nuėjo ir netrukus grį�o su dviem padavėjomis. Jos padėjo ant mūsų stalo lėk�teles su įvairiais patiekalais.

� Pone Tengai, � nuolankiai nusi�ypsojo metrdotelis, � mūsų restoranas dovanoja �iuos valgius i� pagarbos jums.

Tada trijulė iki �emės nusilenkė mums ir pasi�alino.

Teng Siong nekreipė dėmesio, kad a� piktinuosi jos i�laidavimu. Ji paėmė arbatinį ir pripylė mudviem po piln� puodelį.

� U� mūsų sėkm�, Brangioji Orchidėja, � tarė susidau�dama.

Mano �irdis dau�ėsi kaip būgnas, raginantis karius į mū�į.

� Teng Siong, jūs tikrai manote, kad mums pavyks?

� A� visuomet visk� labai kruop��iai suplanuoju. Tik pasitikėk manimi.

Kol mudvi tylomis k�snojome, grį�o metrdotelis su dviem padavėjomis, atne�usiomis daugiau valgių. Kai galop visas stalas buvo nukrautas maistu, mano nuostabai, Teng Siong papra�ė metrdotelį pakviesti abu apsaugininkus prisėsti prie mūsų.

� S�skait� apmokėsiu dabar. Po to norime, kad niekas mudviem netrukdytų.

� Teng Siong, gal i� proto i�sikraustėte?! � suku�dėjau jai į ausį.

� Ai�ku, pone Tengai, � metrdotelis supratingai mudvi nu�velgė. � Visk� supratau.

Tikriausiai jis pamanė, kad ponas Tengas nori, jog liktume vienu du, nes norime i�taisyti orgij� keturiese!

Kai kapitonas paėmė pinigus ir i�ne�ė lies� u�pakalį i� kambario, tarpduryje pasirodė du i�si�iep� veidai. Teng Siong nusi�ypsojo apsaugininkams ir mostu pakvietė prisėsti prie mūsų. Jiedviem įsitaisius, įpylė jiems vyno ir prikrovė maisto į lėk�tes.

� Judu turbūt labai sunkiai dirbate. Pra�y�iau priimti mūsų padėk� ir i�gerti �io vyno.

Ji paėmė savo stikl�, i�gėrė ir �enklu parodė man sekti jos pavyzd�iu.

� O dabar pra�y�iau atsipalaiduoti ir vai�intis.

�iurk��iuose veiduose god�iai su�ibo dvi poros alkanų krauju pasruvusių akių. Dvi poros lazdelių puolė maist�, palikdamos ant baltos staltiesės pada�ų pėdsakus, primenan�ius girtuoklio pastangas ra�yti kaligrafi�kai. Pūslėtos rankos, negailestingai �ai�ydavusios rimbu ir spausdavusios seserims gerkles, dabar �luostėsi riebaluotas lūpas.

Sukaupiau vis� vali�, kad rankos nedrebėtų, ir prisidėjau prie Teng Siong, kelian�ios �vėj� ir mėnulį� � varinėjan�ios tu��ias, nepadorias kalbas. A� net nutylėjau, kai �alia sėdintis apsaugininkas �nety�ia� liestelėjo man krūtį siekdamas did�iausio riebios kiaulienos gabalo. Paskui dar ne�vankiai pasi�neku�iavome, tada palinksminau apsaugininkus dainuodama ir �aisdama su jais �atspėk, kiek pir�tų�. Vyrai i�raudo, jų akys apspango, lūpos su�vilgo nuo riebalų � jie atrodė laimingi kaip dar niekada gyvenime. Teng raginama, bet labai nenoriai, pasiėmiau kin� ir ėmiau skambinti. Kol mano pir�tai lekiojo vir� �io tauraus instrumento, du apsaugininkai plovė gerkles vynu ir visais plau�iais traukė vandens pypkes be perstojo keikdamiesi: �Nejaugi tas mo�kru�ys gali būti toks turtingas?!� �O jau papų didumėlis! Mielai įvary�iau jai į piz�!�

Kambarys dabar dvokė dūmais � jie grėsmingai kabojo palubėje. Kiek įmanydama stengiausi gundomai �ypsotis ir kalbėti laibu balseliu, o mano pir�tai it kokia striptizo �okėja kraipėsi, sklandė ir lakstė po �į garbinam� instrument�. Jutau �ioki� toki� kalt�, kad groju tokiems vulgariems klausytojams, ta�iau a� bent jau nesulau�iau Perlei duoto pa�ado neskambinti kinu u� pinigus.

Per t� savoti�k� striptizo seans� Teng vis krovė valgius apsaugininkams į lėk�tes ir pylė auksinį, �velnų kaip aksomas gėrim� jiems į puodelius.

Galiausiai jau gerokai po vidurnak�io du girtutėliai vyrai sudribo ant stalo lyg dvi krūvos laivo riebalų atliekų. Kai buvo ai�kiai matyti, kad niekas negalėtų jų pa�adinti, Teng Siong liepė man nusivilkti suknel� ir apsirengti laisv� palaidinuk� ir kelnes, įki�ti į dėkl� kin� ir pasiimti negausius savo daiktus. Tada, įsitikinusios, kad niekas � net jokia vėlė � mūsų neseka, Teng Siong ir a� patyliukais i�sprūdome pro vienas i� u�pakalinių durų, sustabdėme rik�� ir nuva�iavome tiesiai į �iaurės stotį.

Po kelių valandų traukinys atve�ė mus į Nankin�. Nuėjome į prieplauk�, keltu nuplaukėme į Pukou, ten sėdome į greit�jį traukinį, va�iuojantį į Pekin�. Pirmos klasės vagone u�liūliuota ritmingai judan�io traukinio, i�vargusi nuo vakaro įvykių u�migau, bet nieko nesusapnavau. Atsibudusi pama�iau, kad Teng Siong laiko mane apglėbusi.

Ji �velniai pabu�iavo mane į kakt�.

� Ar gerai miegojai, Brangioji Orchidėja?

Man atrodė, kad galv� ka�kas tranko kūju.

� Kur mes esame? Kur apsaugininkai?

Ji tvir�iau mane apglėbė.

� Mums negresia joks pavojus, Brangioji Orchidėja. Esame Pekine.

� Jūs įsitikinusi?

� Taip.

Įdėmiai pa�velgiau į Pekino rytme�io migloje skendintį jos veid� ir įsikniaubiau jai į krūtin�, kad nepamatytų a�arų pritvinkusių mano akių.

Ak, jeigu Teng Siong i�ties būtų vyras!

� Brangioji Orchidėja, � lygindama man plaukus �velniai pra�neko ji, � nebemiegok. Deja, �ia turime i�lipti.

Padaviau ne�ikui savo kin�; i�ėjome i� Pekino stoties ir sustabdėme taksi. Teng Siong papra�ė vairuotojo nuve�ti mus į �Did�iosios sėkmės� vie�butį prie Dangaus �ventyklos. Per trump� kelion� i�tiesusi kakl� dairiausi po t� nepa�įstam� miest� � į vyrus i�balusiais veidais, kėblinan�ius į opijaus rūkyklas; į restoranus, kurių firminiai patiekalai � vė�liena, gyvatiena ir antilopės ragų sriuba; į smuikinink�, �yruojantį savo dvistygiu instrumentu �alia ��mogaus be kaulų�. Automobiliui va�iuojant gausiomis siauromis gatvelėmis, i� abiejų pusių nustatytomis vienauk��iais namais, saugomais auk�tų sienų, kakl� tiesiau dar labiau. U� vienų tvirtų vartų sodo nepama�iau � jį u�stojo auk�ta siena.

Parod�iau į j� Teng Siong.

� Kodėl prie pat vartų siena?

Ji nusi�ypsojo.

� Nejaugi ne�inai, Brangioji Orchidėja? �ia garsioji vaiduoklių siena � ji kliudo vaiduokliams u�klysti į namus. Vaiduokliai nemoka vaik��ioti vingiais � tik tiesiai.

Bet a� prisiminiau Perl� sakius prie�ingai � kai kalbėjo apie vingiuotus takus. Gal todėl, kad jang pasaulio gyventojams tenka įveikti gyvenimo vingius ir posūkius, o vėlių pasaulis � kur kas paprastesnis.

Po kelių minu�ių atva�iavome į vie�butį, u�siregistravome, nuėjome į savo kambarį ir bemat atsigulėme į lov� miegoti.

Atsibudome jau pavakare. Po miego pa�valėjau, bet pasijutau baisiai i�alkusi. Mes paskubomis nusiprausėme, persirengėme ir nuėjome į nedidelį restoran�. Gurkte gurkiau lak�tinius su jautiena, bandeles su kiauliena ir kar�t� Ulongo arbat�, bet Teng Siong tik knaibė maist� stebėdama mane su motinos meile ir sutuoktinio �velnumu.

Pa�iūrėjau jai į akis.

� Teng Siong, jūs nei�alkote?

Ji nusi�ypsojo.

� A� puotauju �iūrėdama į tavo gro�į.

Pavalgiusios nuėjome nusipirkti drabu�ių ir būtiniausių daiktų, tada i�kart grį�ome į vie�butį. Teng Siong pasiūlė gulti į lov�, �įsyk � patrinti veidrod�ių. Mintyse atsidusau prisiminusi kinų posakius: �Pilnas skrandis skatina i�tvirkauti� ir �Valgyti ir mylėtis � �mogi�ka�.

Nors mylėtis nebū�iau pasirinkusi moters, jau�iau dėkingum� Teng Siong ir todėl laikiau savo pareiga suteikti jai malonum�. Be to, jeigu turiu mylėtis, tai jau geriau su kultūringa, gra�ia moterimi negu su kokiu �ou nan�en!

Taigi vėl, �į kart� savo noru, pritaikiau savo erotikos men�, kad suteik�iau malonum�. Teng Siong greitai pasidavė mano kerėjimo ginklams � įaudrinan�ioms akims, deginan�ioms lūpoms, vilgan�iam lie�uviui ir glostan�ioms rankoms. Ji dejavo ir rangėsi, rietėsi auk�tyn ir davėsi į �onus, kol jos kūnas susmuko �alia mano.

Teng Siong taip patiko su manimi mylėtis, kad galų gale mes i�tisas dvi dienas praleidome vie�bu�io kambaryje net neapsirengdamos. Tik kai mano in skausmingai i�burko, ji sutiko liautis.

Kadangi kurį laik� negalėjome mylėtis, pagaliau ėmėme svarstyti, kaip rasti t� Pekino operos moteri�k� trup� ir mano motin�. Teng Siong nekantravo prisidėti prie teatralų, bet a� prisispyriau pirma surasti motin�. Galop ji nusileido � vardan meilės.

Teng Siong man sakė turinti daugiau negu u�tektinai pinigų mudviem pailsėti ir ap�iūrėti Pekin� prie� leid�iantis į keli�, bet a� nebuvau nusiteikusi ekskursijoms ar kokioms nors pramogoms. Dabar tetro�kau rasti motin� � ne vien i� meilės, bet ir i� kartėlio: taip norėjau paklausti jos, kodėl nera�ė man �itiek metų. Kaip galima būti tokiai be�irdei, kad u�mir�tum vienturt� dukr�?!

Tre�i� dien� Pekine Teng Siong pa�adino mane de�imt�. Mes paskubomis pavalgėme, apsirengėme, susikrovėme daiktus, tada nieko nelaukdamos leidomės prie Tajo kalno į pietvakarius nuo Pekino. Kai mudvi su motina daugiau kaip prie� a�tuonerius metus i�siskyrėme, ji man sakė ketinanti prisiglausti vienuolyne, esan�iame tame kalne. Kadangi negavau i� jos nė vieno lai�ko, nenumaniau, kuriame vienuolyne ji apsistojo. Nusprend�iau pradėti nuo esan�io �emiausiai, paskui kilti vis auk��iau ir klausinėti visų sutiktų abiejų ly�ių vienuolių, ar nėra jos mat� ar apie j� girdėj�.

Kelionė buvo ilga ir varginanti. Prie Tajo kalno nusigavome vakarėjant. Rudens oras buvo maloniai vėsus. Bly�kus mėnulis, apsi�erg�s tolim� vir�ukaln�, įtariai stebėjo kiekvien� mūsų �ingsnį. Pirmiausia priėjome Kvapniojo debesies vyrų vienuolyn�. Teng Siong pastebėjo riestus jo stogus, ky�an�ius i� tankios lapijos. Ji sustabdė ne�ikus, sumokėjo, paskui padėjo man i�lipti i� palankino ir nusivedė prie vartų. Atsargiai padau�ėme liūto galvos pavidalo belstuk�, �inodamos, kad �ia prisiglaudė �monės, nenorintys, kad juos trukdytų �emi�kais reikalais.

Durys girg�dėdamos atsidarė ir i�vydome apskritaveidį jaunuolį skusta galva. Matydama, kad �ventykla nedidelė � vadinasi, nebūtina laikytis sudėtingo etiketo, � tiesiog papra�iau pakviesti vir�inink�.

Jaunasis vienuolis liepė mums laukti ir nurūko. Grį�o labai greitai.

� Pone ir panele, mūsų vir�ininkas kvie�ia jus į priėmimo men�. Pra�om sekti paskui mane.

Pilku abitu apsitais�s vienuolyno vir�ininkas buvo kokių septyniasde�imties, liesas ir i� pa�iūros i�mintingas. Jis jau laukė mūsų kiemo gale, ir nuo pana�ios į veidrodį jo galvos atsispindėjo mėnesiena.

Nespėjus man jos sulaikyti, Teng Siong pristatė mudu kaip vyr� ir �mon�.

Vir�ininkas nusi�ypsojo, rankoje narstydamas ilgais kutais puo�tos malos karoliukus.

� Sveiki atvyk� į mūsų kukli� �ventykl�, pone ir ponia Tengai.

� Ar vir�ininkas malonėtų pasakyti savo vard�?

Nud�iugau, kad Teng pasiteiravo itin mandagiai.

� Mano darmos vardas yra Slenkantis Debesis.

Slenkantis Debesis įsivedė mus į men�. Visiems įsitaisius ant medinių kėd�ių, jis papra�ė jaunojo vienuolio atne�ti mums arbatos ir u�kand�ių.

�nekėdamiesi gurk�nojome kvapni� arbat�, kramtėme rie�utus, vaisius ir vegetari�kas bandeles. Teng Siong papasakojo apie mudvi � ai�ku, i�galvotus dalykus. Mano meilu�ė lesbietė virto pirkliu, a� � trijų ma�ų jo vaikų motina. Dėl to melo jau�iausi ma�um� prasikaltusi � ne todėl, kad jau�iausi labai dorybinga ir s��ininga, bet todėl, kad �mano vyras� atrodė toks dorybingas ir s��iningas, kai melavo gerbiamam vienuoliui. Galiausiai po kitų melagys�ių ir mandagių �nekų nusukau kalb� prie svarbiausio klausimo � mano motinos � ir paklausiau vir�ininko, ar jis kartais negirdėj�s, kur ji gali būti.

� Apgailestauju, bet tai gana sudėtinga, ponia Teng, � jis m�sliai �vilgtelėjo į mane. � �iame kalne i�sibarst� daugiau negu �imtas �ventyklų�

Apstulbau tai i�girdusi.

� Tiek daug?!

Jis linktelėjo.

� Ir jūs nenumanote, kurioje gyvena jūsų motina?

� Ne, � baisiausiai nusiminusi papur�iau galv�. � Net neįsivaizdavau, kad �ia tiek daug �ventyklų.

Be to, motina galėjo i�eiti kur kitur ar net mirti. Bet �ių nuog�stavimų vienuoliui nei�sakiau.

� Negana to, � jis atsargiai gurk�telėjo arbatos, � jeigu ji tapo vienuole, vadinasi, gavo darmos vard� � tokį kaip �varinan�ios Dulkės, Ap�vie�ianti Saulė ar Gailestingosios Akys. Koks jūsų motinos darmos vardas?

� Nenumanau, � prisipa�inau ir i�raudau, nes pasijutau kvailele ir netikusia dukra.

� Jeigu ne�inote motinos darmos vardo, bijau, kad bus nepaprastai sunku j� rasti. Koks jos pasaulietinis vardas?

� Su Meifang.

Gra�ioji Gard�iakvapė. Staiga suvokiau, kaip tiko motinai �is vardas. Ar dabar, tapusi vienuole, ji vis dar tokia pat gra�i ir taip gard�iai kvepia?

� Tada galiu jums padėti paklausinėdamas apie vienuol�, kuri anks�iau turėjo Su Meifang pavard�.

� Ar galite imtis to dabar?

Pajutau, kaip man timpteli u� rankovės. Teng Siong suku�dėjo man į ausį:

� Brangioji Orchidėja, ramiau! Būk gera, leisk vir�ininkui nuspr�sti, kaip ir kada k� nors daryti.

Padovanojau Slenkan�iam Debesiui �ypsen�, bet ne pa�i� �aviausi� � �i buvo skirta tik mano ga�liems auk�to rango klientams, ne celibato besilaikantiems vienuoliams.

� Pra�y�iau dovanoti man u� nemandagų elgesį, pone Slenkantis Debesie.

Vienuolis pa�iūrėjo pro lang� į mėnulį, paskui atsigr�ė į mus.

� Kadangi metas jau vėlus, patar�iau judviem likti �ia nakvoti, suvalgyti ko nors kar�to ir gardaus ir pailsėti. Rytoj galėsite nueiti į Darmos gėlių vienuolyn� ir pasakyti, kad rekomendavau jus vir�ininkui �irdies Keliui. Jam devyniasde�imt penkeri, jis seniausiai gyvena �iame kalne, tad tikriausiai galės jums padėti labiau negu kas kitas. Darmos gėlė vos u� kokių penkiolikos kilometrų nuo �ia. Jei norite, galite eiti pės�iomis arba nusisamdyti palankinus.

Mudvi su Teng Siong sudėjome delnus ir �emai nusilenkėme.

� A�iū u� jūsų gerum�, pone Slenkantis Debesie, � pasakiau.

Teng Siong �avingai nusi�ypsojo.

� Pone, ar leisite mums paaukoti �iek tiek kvapniojo aliejaus?

Man patiko, kad Teng Siong vietoj �pinigų� pavartojo �į eufemizm�.

Vir�ininkas nusi�ypsojo jai ir apsi�vietusio �mogaus pir�tu parodė į aukų dė�el�. Tada pasi�aukė jaun�jį vienuolį, kad �is papra�ytų virėjo paruo�ti vakarien� dviem sve�iams.

Vienuolyno vir�ininkui i�ėjus, netrukus grį�o jaunasis vienuolis ir nusivedė mus į virtuv�. Retai turėjau galimyb� ragauti tokių labai paprastų, bet gard�ių valgių, kaip per t� kukli� vegetari�k� vakarien�. Nuo tada, kai tapau Persikų �iedų garsenybe, mane maitino visokiais so�iais mėsos patiekalais. Net kai skųsdavausi persivalgiusi, klientai toliau kraudavo mėsos gabalus man į lėk�t� ir be perstojo pildavo į puodelį vyno. Net negalėdavau atsisakyti, mat nepaisyti �mogaus gerų ketinimų buvo ne tik nemandagu, bet ir kvaila. Turkio paviljone �ne� � u�draustas �odis.

Dabar �iūrėjau į grybus, sojų pupelių var�k�, bambuko ūglius ir kolokazijas ir jutau, kaip s�la �irdis. Kaip gyva nebuvau patyrusi, kad valgiai �itaip noriai lįstų į burn�, kad, kaip kart� sakė man motina, būtume ne tik gyvi ir sveiki, bet dar ir dorybingi.

Motina niekada mėsos labai nemėgo. Ji nuolat kartodavo:

� Mėsos verdu tik truputėlį � dar�ovėms pagardinti.

Kiekvien� pirm� ir penkiolikt� mėnulio kalendoriaus mėnesio dien� ji gamindavo grynai vegetari�kus patiekalus, kad �i�valytų mūsų kūnus ir sielas�. Prisiminiau, kaip mūsų �eima susėsdavo drauge mėgautis paprastais, bet gard�iais motinos patiekalais. Motina baiminosi, kad jeigu neleis Fang Rong man�s i�sive�ti, neturėsiu nė �altos ry�ių ko�ės ir vaik��iosiu tu��iu pilvu. Bet vietoj ry�ių ko�ės man būdavo grūdami so�iausi valgiai. Nusi�ypsojau pamaniusi: �Kokia ironija!�

Teng Siong lazdelės pakibo ore.

� Brangioji Orchidėja, a� padariau k� nors juokinga?

� Oi, ne, jūs �ia niekuo dėta.

Papasakojau apie motinos būg�tavimus, bet apie savo gyvenim� neatskleid�iau daugiau, negu reikėjo.

Ji palietė man skruost�.

� Labai u�jau�iu, Brangioji Orchidėja. Bet tau nebeteks liūdėti, nes a� padarysiu tave laiming�.

Ji tarsi norėjo pasakyti ka�k� daugiau, bet apsigalvojo.

Nė kiek neabejojau j� baisiai trok�tant su�inoti daugiau apie mano praeitį, bet ji nujautė, kad kamantinėti � netinkamas metas. Stojo nejauki tyla; mes tik įnikusios kim�ome ry�ius. Vieninteliai garsai virtuvėje, be lazdelių bark��iojimo ir �epsėjimo, sklido i� u� lango: �irpė vabzd�iai, �lamėjo lapai, retkar�iais tolumoje sulodavo �uo. Rudenio vėjo �iurenami lapai skleidė gars� sasa � atrodė, tarsi jie �aukia mane vardu: �Siang Siang! Siang Siang!�

Pakreipiau galv� ir įsiklausiau. Prisiminiau, kaip vaikystėje, kai per daug auk�tai įsisupdavau sūpuoklėmis stengdamasi geriau pamatyti pasaulį ar tėvams nematant �okinėdavau tarp akmenų, ar �avėdavausi kokiu rastu daiktu, i�girsdavau juos �aukiant mane: �Siang Siang! Siang Siang!�

Jų balsai, sklindantys tūkstan�iu kryp�ių, būdavo kupini meilės, bet įsakmūs. U�uot tuoj pat atsiliepusi, stovėdavau nekrustelėdama ir klausydavausi, mėgaudamasi tėvų nerimu. Kad ir kur būdavau: nuo�alioje gatvelėje, kokiame nors kieme ar netoliese turguje, norėdavau taip u��aldyti savo tėvų meil�, kad ji i�liktų per am�ius. Gal lapai dabar �aukia mane seniai prarastos motinos ar seniai mirusio tėvo pra�ymu? A�aros nusirito mano skruostais ir vos nepaspringau nebaigtu kramtyti bambuko ūglio gabalu.

� Kas nutiko, Brangioji Orchidėja? � paklausė Teng Siong. Jos balsas buvo �velnus, akys degė susirūpinimu visai kaip kadaise mano tėvų.

Papur�iau galv� ir nurijau k�snį.

Teng Siong priėjo ir mane apkabino.

�į kart�, kai ji priglaudė savo lūpas prie manųjų, atsakydama įki�au lie�uvį jai į burn�. Gerai ne�inau, ar pajutau jai meil�, bet dėkingum� � tikrai.

Netrukus grį�o jaunasis vienuolis. Pamat�s, kad baigėme valgyti, nieko nesakydamas galvos mostu pakvietė eiti paskui jį. I�ėjus į lauk�, jis nusivedė mus taku į �em� pastat� �alia �ventyklos. Teng atidarė duris ir pamatėme, kad kuklus mūsų baga�as jau padėtas asketi�kame kambaryje. Vos tik jaunasis vienuolis i�ėjo ir mudvi atsisėdome, mane u�liejo nerimo banga dėl motinos � ar kada nors j� rasiu? Norėdama numal�inti nerim�, i�sitraukiau kin� i� brokato dėklo ir ėmiau derinti stygas. Teng Siong vis dar tylėdama patenkinta įsmeigė �vilgsnį į mane.

Baigusi derinti stygas pasiruo�iau groti �Ybi�kės lapus, �okan�ius rudens vėjyje�. Padėjusi vidurinįjį kairės rankos pir�t� ant instrumento kra�to pusiau u�merktomis akimis pameditavau. Paskui de�ine ranka ėmiau gnaibyti stygas, o tuo pat metu mano kairės rankos pir�tai �velniai, lengvai jas lietė � nelyginant gėlių vainiklapiai upok�nio pavir�ių. Ma��, neapstatyt� kambarį bemat u�pildė liūdni, bet malonūs kino murmesiai. Nuraminta tylių savo instrumento garsų per daug negalvojau, laiminga esu ar ne, � tiesiog d�iaugiausi esanti gyva ir laisva. Man begrojant �okinėjantys, besisukiojantys pir�tai mintyse asocijavosi su gyvenimo posūkiais, vingiais, pakilimais ir nuopuoliais. Ybi�kės lapai toliau �oko rudens vėjyje, tyliame, liūdesio persmelktame ore ir galiausiai krito ant �emės�

Ankstų ryt� jaunasis vienuolis atėjo į mūsų kambarį ir pakvietė pusry�ių. Teng Siong jam padėkojo ir pasakė, girdi, mes vis dar baisiai pavargusios po kelionės, todėl ver�iau apsieisime be pusry�ių ir dar pamiegosime. I� tikrųjų Teng Siong norėjo mylėtis � nors mes buvome �ventykloje. Kai visi�kai nusivarėme trindamos savo veidrod�ius Vu kalne, u�migome. Pabudusios net i�sigandome: jau buvo popietė.

� Velnias! Turim tuoj pat susiruo�ti ir leistis į keli�!

Teng Siong �oko i� lovos ir ėmė rengtis.

� Einu papra�ysiu jaunojo vienuolio ko nors u�k�sti.

Paskubomis pavalgiusios buvome pasiruo�usios į keli�. Jaunasis vienuolis jau susitarė, kad į Darmos gėlių vienuolyn� mus nune� dviem nedideliais palankinais.

Prie vartų atsisveikinome su vienuolyno vir�ininku. Jis gera�irdi�kai man nusi�ypsojo.

� Ponia Teng, linkiu jums sėkmės ie�kant motinos. Jei turėsiu galimyb�, paklausinėsiu apie j� dėl jūsų.

Paskui jis padavė popieriaus lapelį Teng Siong.

� Pone Tengai, �ia parodytas kelias į Darmos gėlių �ventykl�. Galite parodyti jį ne�ikams, jeigu kartais ne�inotų kur eiti ar pasiklystų.

� A�iū u� jūsų gerum� ir dosnum�, pone Slenkantis Debesie.

Mes nusilenkėme senajam ir jaunajam vienuoliams ir priėjome prie laukian�ių palankinų.

Nors keturi ne�ikai atrodė jauni, saulės nurudintus jų veidus vagojo gilios rauk�lės. Jų kūnai buvo tvirti, blauzdos raumeningos su pana�iomis į ma�ytes �alias gyvates i��okusiomis gyslomis. Teng Siong liepė ne�ikams mano palankin� ne�ti priekyje, jos � nedaug atsilikus i� paskos.

�ildė saulė; ne�ikai tylėdami ne�ė palankinus siauru, duobėtu keliu. Įtemp� akis, budriais veidais jie sukaupė vis� dėmesį į keli� priekyje � galėjai pamanyti, kad jie lėtai bėgdami medituoja. Retkar�iais vir� keliuko palink�s medis bent akimirk� suteikdavo paunksn�. Svaigau i� laimės �iūrėdama į margus �viesos ir �e�ėlių ra�tus ant slenkan�ios pro �alį �emės. A� vis i�ki�davau galv�, pasukdavau atgal ir �aukdama Teng Siong vardu pamodavau ranka. Mano �vyras� atsakydamas pla�iai nusi�ypsodavo ir linksmai pamodavo man.

Po valandos kelionės pagaliau atsidūrėme atvirame lauke. Dabar buvome toli nuo �monių. Nebuvo matyti jokių �ventyklų, net dūmų, rūkstan�ių i� kokios virtuvės tolumoje. Teng Siong neprie�taravo, kai ne�ikai papra�ė leisti dvide�imt minu�ių atsipūsti. Ketvertas bemat susėdo ratu po med�iu, skuduru nusi�luostė prakaituotus veidus, i�sivyniojo sausų bandelių ir ėmė valgyti. �itaip menkai u�kand� i�sitraukė kauliukus � lo� i� vargano u�mokes�io u� �i� kelion�.

Teng Siong pasiūlė mudviem apsidairyti po apylinkes. Ji su�uko ne�ikams:

� Einame pasivaik��ioti. Grį�ime u� pusvaland�io.

Vienas i� ne�ikų su�uko jai:

� Pone, tik neu�trukite ilgiau, nes norime nune�ti jus į viet�, iki nusileis saulė.

� Nesijaudinkite � grį�ime laiku.

Teng Siong i�silau�ė dvi storas �akas � ramstytis vietoj lazdų. I�mėgindama jų tvirtum� u�simojo ir trenkė į �em� sukeldama malonų dunkstelėjim�.

Kai jau buvome pasirengusios eiti, staiga kai k� prisiminiau.

� Luktelkite, Teng Siong. Palikau palankine savo kin�.

� Ver�iau palik jį ten. Jis per sunkus ne�tis.

Nenorėjau jai ai�kinti, kas paslėpta mano instrumente, tad sugalvojau dingstį:

� Noriu atsisėdusi po med�iu sugroti jums kūrinį apie gamt�. Be to, bijau, kad ne�ikai gali jį sulau�yti, kai sumanys perdėti daiktus.

� Gerai, tada a� jį tau pane�iu.

Paėmėme kin� ir pasukome į mi�k�. Atrodė, tarsi būtume atsidūrusios sapne. Rudens vėjelis gaivinamai vėsino, saulė ramino lyg �velniai masa�uojanti ranka, svaigino senų med�ių kvapai. U�simetusi brokato dėkl� su mano kinu ant peties, Teng Siong panė�ėjo į gra�ų rafinuot� mokslinink�, nu�engusį i� senovinio peiza�o. �iūrint į jos siluet� mane apėmė liūdesys. Ak, kad ji i�ties būtų vyras!

Ėjome tylėdamos, kiekviena paskendusi savo mintyse. Retkar�iais pasilenkdavau ir k� nors pakeldavau nuo �emės: marg� lap�, dailios formos akmenį, kaligrafi�k� brūk�nį primenan�i� �akel�. Nė pati nepajutau, kaip pradėjau dainuoti kinui para�yt� kūrinį �Odė senovės metui�:

Saulė ir mėnuo kei�ia vienas kit� dien� ir naktį.

Debesys slenka, vanduo teka.

Liūdesys tvyro vėjyje ir kvapnioje �olėje.

Dangus tu��ias, �emė sunykusi.

Viskas nuslenka tolyn.

Dabar girdėti vien besigrumian�ių drakono ir tigro aimana.

�tai koks gyvenimas!

Man baigus, Teng Siong tarė:

� Brangioji Orchidėja, tu gra�iai dainuoji, bet �i daina tokia liūdna!

� Argi dauguma kinų dainų nėra liūdnos?

� Tu teisi. Todėl, kad gyvenimas yra liūdnas, � suniurnėjo ji. Atrodė giliai susim�s�iusi. � Taigi turime kaip įmanydami mėgautis gyvenimu, kol dar galime.

Ji paėmė mano deln� ir priglaudė sau prie lūpų.

Ėjome toliau, kol atsidūrėme nedidelėje laukymėje; jos viduryje augo did�iulis ginkmedis storomis �akomis. Geltoni jo lapai panė�ėjo į auksinį lietų.

Teng Siong priėjusi palietė jo kamien�, ap�iūrėjo �iev�.

� Eik�, pasi�iūrėk, Brangioji Orchidėja.

Nuskubėjau prie med�io.

� Jam tikriausiai �imtas metų!

� Ne, tūkstantis. �is medis regėjo, kaip suklesti ir �lunga i�tisos dinastijos, kaip gimsta ir mir�ta did�iūnai ir varguoliai. Regėjo �mones mokan�ius i�min�ius, pasiklydusius keliautojus, lizdus kraunan�ius pauk��ius, priesaikas vienas kitam duodan�ius įsimylėjėlius, nirvanos būsen� pasiekian�ius vienuolius. Labai gaila, kad jis nemoka kalbėti, � neabejoju, jis galėtų papasakoti mums daugiau istorijų, negu sura�yta �Trijų karalys�ių romane�22, � jausmingu balsu ji pridūrė: � Tikiuosi, mūsų meilė tvers taip ilgai kaip �is medis.

Nieko neatsakiau. Nors Teng Siong jau�iau labai �iltus jausmus, nemaniau mylinti j� taip, kaip mylė�iau vyr�. Kadangi niekados nebuvau įsimylėjusi vyro, i� kur galėjau �inoti, kokia būtų ta meilė?

Baimindamasi, kad ji papra�ys mane prisiekti meil� prie�ais t� gili� senov� menantį medį, mėginau nukreipti jos dėmesį kitur.

� Teng Siong, tau neatrodo, kad vertėtų pagroti kinu po �iuo med�iu?

Ji linktelėjo, paskui atsargiai nusiėmė instrument� nuo peties ir numovė brokato dėkl�.

�įsyk sugrojau ��vejo ir medkir�io pa�nekesį�. Įsivaizdavau, kad Teng Siong � medkirtys, a� � �vejas. Susitik� mi�ke mes valgome vir� �arijų kept� �uvį, geriame vyn� ir diskutuojame filosofijos klausimais.

Mi�ko tankmėje, pajutusi kalno dvasi�, grojau kinu vien� melodij� po kitos: �Girt� �vej��, �Tris variacijas slyvos �iedo tema�, �Raud� u� Ilgųjų vartų�, o galiausiai � �Prisimenant sen� draug�.

Atsidusau, kai pagaliau atitraukiau pir�tus nuo instrumento; tada papasakojau Teng Siong apie Perl�.

� Labai u�jau�iu, � man baigus tarė jinai. � Gaila, kad neturėjau galimybės su ja susipa�inti.

Ji įdėmiai nu�velgė man veid�.

� Neabejoju, kad tavo sesuo Perlė buvo tokia pat gra�i ir talentinga kaip tu.

� Gra�esnė ir talentingesnė.

� Negaliu tuo patikėti. Tu tik kukliniesi, Brangioji Orchidėja, � ji pamerkė man akį. � Tikriausiai �inai posakį: �Turkio spalva atsiranda i� mėlynos, bet j� pranoksta�?

Nusi�ypsojau. �iuo pla�iai paplitusiu posakiu būdavo apibūdinamas mokinys, pralenk�s savo mokytoj�. Kiek pam�s�iusi nusprend�iau sugroti dar vien� kūrinį � �Dailioji Orchidėja�. Daugiau kaip prie� tūkstantį metų � valdant Tangų dinastijai � sukurtas ir mūsų laikus pasiek�s kūrinys idealiai tiko groti po �iuo senutėliu med�iu.

A� vis dar buvau visa galva pasinėrusi į tyrus muzikos garsus, kai staiga Teng Siong su�uko:

� O, varge, mes per ilgai �ia u�sibuvome!

Paskubomis įki�au kin� atgal į dėkl�. Teng Siong pagriebė jį i� man�s, paėmė mane u� rankos ir mudvi pasileidome bėgti.

� Manai, ne�ikai mūsų tebelaukia?

� Manau, taip, nes a� jiems dar nesumokėjau, � atsakė ji. Bėgant kinas dau�ėsi jai į nugar�.

� Bet ponas Slenkantis Debesis jau sumokėjo! Ma�iau, kaip jis davė ne�ikams pinigų!

� O varge, tada beveik neabejoju, kad jų neberasime! � tempdama mane i� paskos su�uko jinai. � Nei savo drabu�ių ir visų daiktų!

Pastebėjau, kad oras gerokai atvėso, saulė buvo beveik nusileidusi.

� K� darysim, jeigu jie mūsų nelaukė?

� Ne�inau. Kol kas negaliu galvoti, bet koki� nors i�eitį rasime.

Neradome. Mat po valandos mes vis dar klaid�iojome mi�ke. Supratau, kad nutiko blogiausia: mudvi pasiklydome.

I�vargintos bėgimo, ėjimo ir nerimo galiausiai atsisėdome pailsėti ant didelio akmens. Jautėmės pailsusios ir i�alkusios, bet neturėjome nieko gerti nei valgyti: visas maistas liko palankinuose.

U�sidengiau veid� delnais ir apsiverkiau. Teng Siong u�dėjo rank� man ant peties.

� Teng Siong, man baisu! � i� visų jėgų prie jos prisispaud�iau.

� A� dėl visko kalta � nederėjo prarasti laiko nuovokos, � ji apsidairė aplink. � Manau, reikia susirasti koki� priedang� ir pernakvoti �ia.

� Bet mes galim mirtinai su�alti arba mus gali gyvas suėsti tigras! Be to, �ia gali būti gyva�ių � nenoriu, kad kokia man įk�stų!

Ji smarkiau mane prisiglaudė.

� Brangioji Orchidėja, tik nepulk į panik�. Tiesiog turime būti labai atsargios. O kai ateis rytas, neabejoju, kad i�eitį sugebėsime rasti.

24

Plė�ikai

Dangus greitai geso, kalnų apybrė�os apsiblausė ir tapo pana�ios į bly�kų, i�skydusį ra�al�. Mes vis klaid�iojome tir�tėjan�ioje migloje ie�kodamos vietos, kur galėtume pailsėti.

Tada pastebėjome brūzgynų i� dalies u�dengt� ka�kokį tamsų daikt�.

� Brangioji Orchidėja, eime pa�iūrėti, � pasiūlė Teng Siong.

Kai prisiartinome, supratau, kad tai mil�ini�kas bronzinis varpas, visas pa�aliav�s, i�margintas senoviniais �enklais.

Teng Siong ėmė braukyti per u�ra�� pir�tu.

� �iūrėk, Brangioji Orchidėja, jis buvo dovanotas pagerbiant ka�kokį įtaking� vienuolį, i�gyvenusį� �imt� dvide�imt metų. Tai gal �is varpas ir mums u�tikrins ilg� gyvenim�.

� Teng Siong, pra�au � daryk k� nors! Jau temsta ir man baisu!

� Nesijaudink. Varpas tikriausiai rei�kia, kad ka�kur netoliese esama �ventyklos.

Apsidairiau, bet nepama�iau jokio namo ar pagodos stogo.

� Tai kur ta �ventykla?

� Turėk kantrybės � ji turi būti netoli. Gal jos nematyti pro ūk� ar lapus. Dabar� � staiga ji nutilo, paskui pra�neko pa�nib�domis: � Klausykis!

Įtempiau ausis, paskui su�nab�dėjau jai:

� Rodos, gird�iu �ingsnius.

� A� taip pat, � ji nutilo, paskui dreban�iu balsu pridūrė: � Jie artinasi!

� Gerai! Gal �aukimės pagalbos?

Teng Siong u�spaudė man burn� delnu.

� Ne! Brangioji Orchidėja, mes nenumanome, kas tie �monės, � jie gali būti vienuoliai� bet gali būti ir plė�ikai.

� O varge � k� tuomet darysime?!

Teng Siong nespėjus atsakyti, i�girdome u� krūmų juokiantis ir garsiai keikiantis.

Mano palydovė susijaudinusi suku�dėjo:

� Jau neabejoju, kad �ia plė�ikai!

Tada pama�iau tarp lapų �en ir ten �mės�iojant �e�ėlius.

Prie pat ausies vėl i�girdau Teng Siong �nab�dant:

� Bėgti per vėlu, ver�iau slėpkimės. Gal mums pavyks palįsti po varpu. Eik�, padėk man jį pakelti.

Ji padėjo kin� ant �emės, mudvi paki�ome pir�tus po varpo kra�tu ir mums pavyko atkelti jį nuo �emės � atrodė, kad mums staiga atėjo į pagalb� ka�kokia antgamti�ka jėga.

� Lįsk po juo, grei�iau! � su�nyp�tė jinai.

Sudvejojau.

Teng Siong pa�liau�ė po varpu ir i�tiesė rank� į mane. Mėgindama sugriebti kin� patraukiau rank� nuo varpo. �is garsiai su�vango ir nukrito.

I� varpo pasigirdo prislopintas persigandusios Teng Siong balsas:

� Pakelkime jį dar kart�, grei�iau!

Bet �auk�tai jau buvo po pietų: i� �alimais augan�io krūmo pama�iau i�lindusias dvi dideles galvas.

Paėmiau kin� ir dėjau į kojas.

Pro �alį skriejo med�iai ir krūmai. Nuvargusios mano kojos, u�uot karpiusios auksinio lotoso �iedus, tre�kino �akutes, smėlį ir akmenukus. Veid� �ai�yte �ai�ė vakaro vėsa. �emai nusvirusios �akos draskė rankas, kol pajutau, kaip oda srūva kraujas. Kinas dau�ėsi man į nugar� gurindamas �onkaulius. Paskui � o siaube! � dėklas su instrumentu nuslydo man nuo peties ir tė�kėsi į �em�.

Garsiai suklikau, bet nesustojau. Deja, netrukus mane ka�kas sugriebė i� u�pakalio. Nors mėginau spardytis ir tvatyti kum��iais, dvi raumeningos rankos taip tvirtai mane apglėbė, kad visi mano kovos menų gebėjimai dingo kaip ir mano kinas. Paleidau kakarin� ir nebeu�si�iaupiau.

Mano nuostabai, u�uot u��iaup�s man burn� delnu, plė�ikas pratrūko juoku. Jo bendrininkas atsistojo prie� mane ir ilgai įdėmiai ap�iūrinėjo. Jo veidas buvo keistai atgrasus, a�trūs kaulai po glaud�iai aptempta oda styrojo į visas puses. Kai pra�neko, balsas buvo laibas kaip mergaitės. Nors mano padėtis buvo grėsminga, vos nenusijuokiau.

� Net jeigu ply�osi tol, kol trūks plau�iai, manai, �ioje niekieno teritorijoje mylimasis tave i�girs ir ateis gelbėti?

Tas, kuris laikė mane sugrieb�s i� u� nugaros, �iurk��iu, bjauriu balsu tarė:

� K� tokia gra�i merga kaip tu veikia viena mi�ke?

Viena ranka vis dar stipriai mane apglėb�s, kita sugriebė mane u� plaukų, pasuko galv� atgal ir įdėmiai į mane pa�iūrėjo varinių monetų dyd�io akimis, i�virtusiomis vir� susitar�iusios tankios barzdos.

Nei�tariau nė �od�io. Laimė, jie bent nepastebėjo Teng Siong.

� Apie�kok j�! � sukriokė Prakaulusis Veidas.

I�virtusios Akys ėmė trinti, maigyti ir spaudyti mane vis�, ilgiau sustodamas prie mano krūtų ir in.

� Eina �ikt � nieko! Ta kalė neturi nieko!

Prakaulusis Veidas piktai, klausiamai dėbtelėjo į mane.

� Tikrai nieko?

� Taigi. Ni�nieko. Nei pinigų, nei brangenybių.

Stojo ilga tyla. Tada Prakaulusis Veidas pra�neko vėl, laidydamas į mane ga�lius �vilgsnius ir �iurk��ia ranka glostydamas tokį pat �iurk�tų savo veid�.

� Hmm� bet ji turi kai k� geresnio u� pinigus ir brangenybes. Cha, cha, cha!

I�virtusios Akys irgi nusijuokė.

� Velniai rautų, tu teisus!

Tai tar�s jis blo�kė mane ant �emės, perplė�ė palaidinuk� ir nusmaukė kelnaites. Kol Prakaulusis Veidas juokėsi, bendrininkas nusimetė savo purvinas kelnes ir u�griuvo ant man�s.

Ėmiau klykti, tik �įsyk ne i� apsimesto malonumo, bet i� skausmo, pyk�io ir pasidygėjimo.

I�virtusios Akys ėmė tal�yti man per veid�, o kūn� trankyti į �em�. Suklykiau garsiau, stengdamasi i�sivaduoti i� po stambaus jo liemens. Jis vėl sudavė man, jo ranka buvo tokia pat kieta kaip �lyk�tusis jo kotas. Tysojau ant �emės paraly�iuota, negalėdama sukliudyti jam lieti bjaurius savo syvus į mane.

Prakaulusis Veidas stebėjo supratingai linksėdamas ir nedorai �ypsodamas.

Kai I�virtusių Akių kotas suglebo, u�sitraukė kelnes ir sukriokė savo bendrininkui:

� Dabar tavo eilė!

Kai Prakaulusis Veidas buvo benusimaun�s kelnes, i�girdome lapus �laminan�ių kojų �ingsnius. I�virtusios Akys viena did�iule ranka laikė prispaud�s mane prie �emės, kita smarkiai u�gniau��s man burn�.

Dėkui dangui � tikriausiai Teng Siong! Bet kaip jai u�teko jėgų vienai atkelti varp�?!

Abu plė�ikai i�temp� akis ir ausis suko galvas į garsų pus�.

Staiga i� krūmo i�niro veidas. Du piktadariai mane paleido, �iupo peilius ir juos atlenkė. A�trios gele�tės su�ibo lyg pragare mirksin�ios pailgos akys.

Nors mėnesienai trukdė prasiskverbti migla, vis dėlto į�iūrėjau dvi budrias akis � �mogus stengėsi suprasti, kas �ia vyksta. �iupau suplė�ytus drabu�ius ir u�sidengiau nuog� kūn� tuo pat metu suklykdama į tams�. Mėginau stotis, bet susverdėjau, nes raumenis draskyte draskė skausmas, ir vėl susmukau ant �emės. Plė�ikai nekreipė į mane jokio dėmesio.

Prakaulusis Veidas su�uko nepa�įstamajam tuo mergaitės balsu:

� Atėjai pasi�iūrėti, kaip tuoj nudvėsi, sukru�tas �unsnuki!

� O gal tu irgi nori paragauti tos �avalkos, mo�kru�y nelaimingas?! � pridūrė I�virtusios Akys.

Negalėjau patikėti: u�uot apsisuk�s ir bėg�s, kad i�sigelbėtų, vyras �engė į priekį! Vilkėjo juoda palaidine ir kelnėmis, plaukus buvo u�sideng�s juoda skepeta. �ibintas jo rankoje skleidė �iurpi� gelsv� �vies� ir i�plė�ė i� tamsos jo veid�. Jis buvo netikėtai �velnus ir protingas.

� Apgailestauju, bet judviem teks paleisti �i� moterį, � ramiu, tyliu balsu tarė jis.

� Cha, cha, cha! � �ai�iai nusijuokė Prakaulusis Veidas. � Tik nesakyk, kad negeidi �itos gra�uolės! Kas esi � impotentas ar kastratas?

Jaunuolio veidas surimtėjo.

� Kaip sakiau, turėsite j� paleisti, � dar tyliau tarė jis.

� Cha! Niekingas �unsnuki, � nusispjovė Prakaulusis Veidas, � kas tu toks, kad mums įsakinėji?!

Plė�ikai reik�mingai susi�valgė. Tada Prakaulusis Veidas kreipėsi į bendrinink�:

� Gal pamokykim �it� kastrat�?

� Mielai.

� Luktelkit, � vėl taip pat ramiai tarė jaunuolis. � Pirma noriu u�duoti jums klausim�.

Prakaulusis Veidas pasikasė smail� pakau�į ir nusikvatojo.

� Klausim�? Kas pasidarė � gal kek�ės sūnus nusprendė vaidinti mokslin�ių?

I� pa�iūros nė kiek nesutrik�s jaunuolis atsakė:

� Ar judu mokate skaityti?

Matyt, jo klausimas prajuokino I�virtusias Akis.

� Cha, cha, cha � kam mums to reikia?!

Jis pasukiojo ginkl� rankoje.

� Mes turim po peilį!

� Ir po kot�! � ga�liai i�si�iep�s ir kraipydamas klubus pridūrė Prakaulusis Veidas. � Cha, cha, cha!

Staiga jaunuolis i�vyniojo popieriaus ritinėlį. Įtempusi akis pama�iau ka�koki� paslapting� schem�, vaizduojan�i� tigr�, kard�, drakon� ir i�tisas eiles nesuprantamų hieroglifų.

Plė�ikai � tikriausiai bera��iai � atrodė suglum�.

Tada jaunuolis i�sitraukė rag� ir ėmė pūsti; kurtinantis gausmas pasklido į visas puses. Dar nenurimus �ai�iam jo aidui jis metė rag�, i�sitraukė varpelį ir ėmė įnirtingai jį kratyti tardamas ka�kokias nesuprantamas frazes. Tada i�sitraukė ka�k� ilg� ir mink�t� � rimb� su kotu, vaizduojan�iu drakono galv�! Rimbas pliauk�telėjo rangydamasis ore kaip puolanti gyvatė. Galiausiai lyg koks fokusininkas jis i�sitraukė ilg� kard�, perkirto ritinėlį pusiau ir �ibintu padegė.

Aiktelėjau.

Plė�ikai atrodė priblok�ti; rauk�lėtas jų kaktas i�mu�ė did�iuliai prakaito la�ai. Plykstelėjusios liepsnos at�vaitai raudonai nuda�ė jų veidus. Atvipusios �iaunos nei�leido nė menkiausio garso.

Bet netikė�iausias reginys dar tik laukė: ugnis įgavo mil�ini�ko tigro pavidal� ir �oko link dvejeto!

Plė�ikai susiėmė u� galvų ir ėmė spiegti, tarsi k� tik būtų atvesdinti prie� patį pragaro karalių. Jie akimirksniu pasipustė padus ir pranyko tamsoje.

Jaunuolis jų nesivijo � pasuko prie man�s, paskui, kai mus skyrė kokie trys metrai, sustojo.

� Panele, jums nieko neatsitiko? � paklausė �velniai ir podraug atsargiai.

Vis dar negalėjau atitokti, tad neįstengiau nieko atsakyti.

� Nepadarysiu jums nieko bloga. Norite, kad padė�iau atsistoti?

Papur�iau galv�. Jis nusisuko � kad galė�iau u�sitraukti drabu�ius. Mintyse atsidusau. Gal jis įsivaizduoja, kad joks vyras nėra liet�s ar bent mat�s mano kūno? Bet tikriausiai jis supranta, kad k� tik buvau i��aginta.

A�aros pabiro mano skruostais. Sagstydamasi perplė�t� palaidinuk� nu�iūrinėjau nugar� nepa�įstamojo, kuris k� tik matė mane taip negra�iai nuog� ir i�gelbėjo man gyvyb�.

� Jau baigėte? � paklausė jis tyliai.

� Taip, � vos pralemenau.

Dabar jis atsigr�ė ir galėjau įdėmiau pa�iūrėti į veid�; jo akys atrodė kupinos u�uojautos. Jis i� lėto prisiartino prie man�s ir tarė:

� Noriu jums padėti, bet turite man pasakyti kaip.

Jis buvo auk�tas. Pakėlusi į jį akis pasakiau:

� Mano draugė negali i�trūkti i� varpo!

� I� varpo? Kur?

� Manau, jis ka�kur netoli nuo �ia, bet nesu įsitikinusi. Ilgai bėgau, kol tie plė�ikai mane pasivijo.

Jis pa�velgė į mane did�iai susirūpin�s.

� Labai u�jau�iu. Tikiuosi, jie jūsų�

� Deja, � sunkiai nurijau seiles. � Turiu galvoje, vienas i� jų�

Nors k� tik mane i�tiko baisi bėda, pastebėjau, kad jis atrodo labiau nuliūd�s negu a�, k� tik i��aginta.

Stojo ilga, nejauki tyla. Galop jis pra�neko:

� Manau, jums reiktų ie�koti draugės dabar, kol dar nevėlu. A� padėsiu.

Pasakiau jam, kad man reikia rasti dar ir savo muzikos instrument�, kurį i�me�iau bėgdama nuo plė�ikų.

Jis įdėmiai į mane pa�velgė.

� Kaip manot, ar įstengsit paeiti?

Vėl pajutau, kad skauda vis� kūn�. Staiga susigriebiau: su suplė�ytais drabu�iais, susi�iau�usi, mėlynių nusėtu veidu tikriausiai atrodau kaip kokia ragana!

� Taip, � atsakiau nudelbusi akis.

Jis priėjo artėliau ir i�kėlė �ibint�.

� Jūsų veide yra mėlynių, bet jis nesupjaustytas ir nekraujuoja, todėl nesijaudinkite � nieko rimto neatsitiko. �ymės po kelių dienų i�nyks.

Tada jis nusivilko �vark� ir i�tiesė man.

� Pra�om jį apsivilkti.

I�raudau, nes staiga pastebėjau, kad viena krūtis i�lindusi pro perplė�t� palaidin�.

Jis nusigr�ė.

� Pra�y�iau paskubėti. Man neramu dėl jūsų draugės.

Nenumaniau, kur ie�koti varpo. Taigi dairėmės aplink �en ir ten, kaip pakliūva. Jis ėjo pirma man�s, praskleisdavo lapus ir patraukdavo �akas, kad galė�iau praeiti. �ibintas metė į �okan�ius vaiduoklius pana�ius kraupius mirgan�ius �e�ėlius.

� Teng Siong! � �aukiau įtempusi klaus� ir reg�.

� Vadinasi, ten jūsų draugas, ne draugė? � paklausė jaunuolis.

� Ne, draugė, tik jos pavardė vyri�ka.

Staiga man dingtelėjo, kad Siong gali būti ne tikra Teng pavardė. Gal jai teko pasivadinti i�galvota pavarde � Siong yra pla�iai paplit�s vyro vardas, rei�kiantis �didvyri�k��, � kad niekas jos neatpa�intų. Dėl tos pa�ios prie�asties a� Siang Siang i�kei�iau į Brangi�j� Orchidėj�.

O kas tas jaunuolis, kuris keistai elgiasi, moka burtų, matė mane nuog� ir dabar eina visai �alia tamsiu mi�ku? A� net nesu�inojau jo vardo, juo labiau, kas jis. O jeigu ir pasisakytų, ar galė�iau būti tikra, kad jis irgi neslapukauja?

�i mintis mane liūdino, bet a� sukaupiau jėgas ir toliau visa gerkle �aukiau:

� Teng Siong! Teng Siong!

Bet vietoj atsakymo girdėjau savo pa�ios balso aid�, vėj� ir mums po kojomis tra�kan�ius lapus.

Galiausiai po beveik dviejų valandų mes nutraukėme paie�kas.

� Jau per vėlu ko nors ie�koti, � tarė jaunuolis, � ir neabejoju, kad esate baisiausiai i�vargusi. Taigi pamėginkime vėl rytoj.

Linktelėjau.

Jis susirūpin�s pa�velgė į mane.

� Manote, įstengsite eiti toliau?

� Taip.

� Tada eisime i� lėto, � jis patylėjo, paskui atsargiai rinkdamas �od�ius pridūrė: � Arba, jeigu neprie�taraujate, galiu jus ne�ti.

� A�iū jums u� gerum�, bet, manau, įstengsiu paeiti pati.

Nors skaudėjo vis� kūn� ir neapsakomai tro�kau sutikti su jo siūlymu, turėjau atsisakyti: norėjau, kad jis manytų, jog esu drovi, padori moteris, kuri geriau jau pasikars, negu leisis bent palie�iama nepa�įstamo vyro. Girdėjau sakant, kad senovėje kai kurios moterys, norėdamos parodyti, kokios dorybingos esan�ios, nusikirsdavo rank�, jeigu j� atsitiktinai paliesdavo vyras.

Jis dvejodamas vėl pra�neko.

� Gyvenate kur nors kalne?

� A� ne� a�� a� k� tik �ia atvykau.

� Jeigu neturite kur apsistoti, � maloniai tarė jis, � galite eiti kartu į mano �ventykl�.

� �ventykl�?

Pakėliau akis ir sugavau jo �vilgsnį.

� Taip. Esu vienuolis. Daosistų.

Staiga viskas atsistojo į savo vietas: skepeta ant galvos, keistas apdaras, �ibintas, ritinėlis su hieroglifais, stebuklingas triukas. Kaip a� i� karto nesupratau � daosistų vienuolis!? Vos garsiai nesu�ukau. Bet, atitokusi nuo pradinio �oko, staiga pajutau nusivylim� ir raudonį skruostuose. Kodėl toks gra�us vyras panoro būti vienuoliu?!

Jis pra�neko vėl:

� Kelionė atgal į mano �ventykl� bus netrumpa. Jūs įsitikinusi, kad atlaikysite?

� Atlaikysiu, � tvirtai parei�kiau.

Tylėdama sekiau paskui jį ir jo rankoje tabaluojantį �ibint�, kol galiausiai kojos ėmė pintis, o vis� kūn� rai�yti skausmai, ir susmukau ant �emės.

Kai atsipeikėjau, pama�iau, kad vienuolis laiko mane apglėb�s. Ėmiau muistytis.

� Pra�y�iau mane paleisti. A� galiu eiti.

� Negalit. Pra�om pasitikėti manim ir leisti jums padėti, � grie�tai parei�kė jis. Jo pėdos vis spyrėsi į �em� ir kaskart trak�telėdavo u�minta kokia nukritusi �akelė.

Per daug i�vargusi, kad galė�iau gin�ytis, u�simerkiau ir nesiprie�inau jo spaud�iama prie krūtinės. �alia ritmi�kai plakanti jo �irdis kėlė man keist� saugumo pojūtį.

Tikriausiai u�migau, nes kai pramerkiau akis, buvome jau prie�ais ka�koki� trobel�. Jis pastatė mane ant �emės, atidarė duris ir įsivedė vidun. �ia nebuvo jokių papuo�alų, vien altorių atstojantis stalas, vaistų spinta, katilas ir dvi kėdės.

� Pra�om eiti paskui mane, � tarė jis nespėjus man nė prasi�ioti. � �tai mes ir vietoje, � pridūrė eidamas į �oninį kambarį. �ia jis padėjo �ibint� ir kuprin�, tada u�degė kit� �ibint� prie lango.

� Norite pasakyti, kad �ia �ventykla? � leptelėjau ir i�kart sukandau lūp�. Kaip galiu į�eidinėti vienuolį ir dar po to, kai jis i�gelbėjo man gyvyb�?!

Jis man nieko neatsakė, tik paėmė arbatinį ir įpylė mums �altos arbatos.

Atsisėdau, ėmiau gurk�noti, paskui apsidairiau įdėmiau. Kambarys buvo ma�as, bet kruop��iai sutvarkytas. Prie�ais duris stovėjo auk�tas stalas su traktato Tao-te �ing autoriaus Lao Dzi23 statulėle. �iu�inys buvo padėtas prie vienos sienos; ant �ios kabojo tik vienas paveikslas su u�ra�u �Eliksyro terasa�. Jame buvo pavaizduotas mokslininkas, stovintis auk�tų kalnų supamame ky�ulyje ir �iūrintis į katil�, i� kurio kilo garai.

Prie kitos sienos stovėjo knygų spinta, prigrūsta virvelėmis suri�tų knygų, ir ra�omasis stalas. Be galo nustebau pama�iusi ant stalo kin�. Atsisukau norėdama įdėmiai pa�velgti vienuoliui į veid�, paslapting� blausioje �ibintų �viesoje. Dabar, kai jis paleido kuod�, į kurį buvo susuk�s plaukus, �ie i�driko ir priminė bėgan�iuoju stiliumi para�ytus hieroglifus.

� Jūs skambinate kinu? � balsu i�sidaviau esanti sujaudinta ir negalinti patikėti.

� Taip.

� Betgi jūs vienuolis!

Jis ilgai �iūrėjo į mane.

� Kai kurie mūsų laikosi tradicijos groti kinu. Tai savoti�ka meditacija. Mes tikime, kad efemeri�ki jo tonai padės mums susilieti su Keliu24.

Sunkiai galėjau patikėti, kad mane apskritai i�gelbėjo, bet kad tai padarė daosistų vienuolis ir dar mokantis skambinti kinu?!

� Mokytojau, a� neturėjau galimybės paklausti jūsų vardo�

� �ing D�enas.

Tyras ir teisingas. Gra�us vardas. Ta�iau a� nuliūdau � juk tai tebuvo jo kaip daosistų vienuolio vardas � i� esmės tik maskuotė, nesvarbu, kad pasirinkta tikėjimo sumetimais. Man dingtelėjo, ar kada nors su�inosiu tikr�jį, tėvų jam duot� vard�.

� O kuo jūs vardu?

� Brangioji Orchidėja, � atsakiau ir parod�iau į kin�. � Galiu pa�iūrėti?

� �inoma, bet nejaugi nenorite pirma pavalgyti ir apsiprausti? Be to, � jis parodė į mano skruost�, � manau, jums reikia nusivalyti veid�.

Pajutau, kad raustu, � tikriausiai atrod�iau klaikiai. Veidas nusėtas mėlynių, į plaukus prisivėl� �akelių ir �olių. Tikrai atrod�iau toli gra�u ne pavydėtinai, ir dar gra�aus vienuolio akivaizdoje!

� Ar turite veidrodį? � nei�kentusi paklausiau.

Jis sutriko ir ne�inojo, k� atsakyti, paskui netar�s nė �od�io i�ėjo i� kambario. Netrukus grį�o su vandens dubeniu, rank�luos�iu ir ėmė mazgoti man veid�.

� Oi! � su�ukau, kai rank�luostis palietė skaudamus skruostus.

Nekreipdamas dėmesio į mano �ūk�iojimus vienuolis toliau valė �aizdas. Baig�s mazgoti man veid� ir rankas, i�ėjo i�pilti vandens.

Grį��s paklausė:

� Ar jau geriau jau�iatės?

Linktelėjau.

� O dabar ar galė�iau pasi�iūrėti į kin�?

Jis susirūpin�s pa�velgė į mane.

� Panele Brangioji Orchidėja, ar� gerai jau�iatės?

Man vėl i�raudo skruostai. Tikriausiai jam pasirodė keista, kad plė�iko i�niekinta galėjau elgtis taip normaliai ir net turiu jėgų ir noro ap�iūrėti muzikos instrument�. Nėra ko nė sakyti, jis ne�inojo, kad i�tisus a�tuonerius metus mane kasnakt ��agino� įvairiausi dvokiantys vyrai!

Tyliai tariau:

� Manau, pasijusiu geriau, jei galėsiu pasi�iūrėti į jūsų kin�.

Vienuolis leido man ap�iūrėti kin� i� vir�aus, paskui parodė u�ra�� apa�ioje: Tianfeng siaosiao � dangi�kasis zefyras, �vilpiantis sodriai ir ai�kiai.

� Koks dailus! � Perbraukiau pir�tu glotnų lak�. � Jis tikriausiai labai senas.

� �iam kinui ne ma�iau kaip a�tuoni �imtai metų.

Pakėliau į jį akis.

� Norite pasakyti, jis Sungų dinastijos laikų?

Jis pritariamai linktelėjo.

� Mokytojau �ing D�enai, koks sutapimas � a� irgi skambinu kinu!

Jo veidas nu�vito.

� Tikrai?

Pakinkavau galv�.

� Man būtų garbė kada nors i�girsti jus grojant, � tarė jis, � bet dabar pra�y�iau pailsėti, o a� tuo metu sutaisysiu ko nors valgyti. Jūsų pilvas visai tu��ias.

Tai tar�s jis i�ėjo i� kambario.

Staiga pasijutau, lyg pilv� grau�tų tūkstantis �iurkių. Susigriebiau nieko neturėjusi burnoje nuo tada, kai su Teng Siong palikome vienuolyn�. T� akimirk� galvoje �mėstelėjo Teng Siong atvaizdas. U�sidengiau veid� ir su�ukau:

� Teng Siong, ar tau nieko neatsitiko?

Ilgai raudojau, bet galiausiai nusi�luos�iau a�aras. Vildamasi, kad kinas gali nuraminti mano siel�, ėmiau jį derinti. Kai u�dėjau pir�tus ant lakuoto jo pavir�iaus ir buvau bepradedanti medituoti, pagalvojau apie sav�jį kin�. Perlės prie�mirtinė dovana pamesta kartu su visais instrumente paslėptais pinigais ir brangenybėmis!

Suvokiau, kad ir vėl esu visi�kai viena �iame pasaulyje, be to, neturiu nė skatiko.

� Oi, ne! � riktelėjau.

Akys vėl pritvinko a�arų, bet �įsyk neleidau joms tryk�ti. Suėmiau save į rankas ir pradėjau skambinti �Prisimenant sen� draug�. Apėmė liūdesys suvokus, kad turiu prisiminti ne vien Perl�, bet ir Teng Siong. Ji buvo teisi: gyvenimas i�ties yra liūdnas. Jei nori i�likti gyva, vadinasi, turi tik grumtis, kad nenusk�stum sielvarto jūroje.

Baigusi �Prisimenant sen� draug�, pradėjau groti �Raud� u� Ilgųjų vartų�. �į kart� dainavau. Sutelkiau vis� dėmesį į gra�ius, liūdnus �od�ius; tada prie mano balso prisidėjo kitas � tyras, galingas ir skvarbus. Vos nei�sigandau. Vienuolis, su manimi elg�sis taip oficialiai ir mandagiai, dainavo balsu, i�duodan�iu gebėjim� u�jausti giliausi� �irdgėl�; jutau �velnum�, u�gydantį net did�iausias �aizdas, ir stebukling� gali� nuplauti gyvenimo negandas. Mudviem baigus, a�aros nusirito skruostais � �įsyk prie� mano vali�. U�simerkiau, o kai vėl atsimerkiau, pama�iau �ing D�en� prie durų, laikantį rankose padėkl� su dubenėliais garuojan�ių bandelių, sriubos ir ry�ių.

Rankove nusi�luos�iau a�aras.

� Atsipra�au, � suniurnėjau.

Mano �irdyje apvirto indeliai su prieskoniais ir i� jų pabiro mi�inys skonių � saldaus, rūg�taus, kartaus ir pikanti�ko.

�ing D�enas priėj�s padėjo padėkl� ant stalo, paskui paėmė kin� ir pakabino ant sienos. Jis įpylė mums abiem k� tik i�virtos arbatos ir mes atsisėdome.

Jis padavė man dubenėlį.

� �ia ypatinga �olelių sriuba. J� i�viriau, kad jums u�gytų sumu�imai.

I�gėriau kartų viral� ir ėmiau valgyti jusdama, kad jis įdėmiai į mane �vilg�ioja. Bet man neberūpėjo geros manieros, k� jis apie mane pagalvos ir net ar gra�iai atrodau. Jis valgė visai nedaug, o kai galiausiai baigėme, nusivedė mane į būdel� po atviru dangumi, kur jau buvo pripyl�s kubil� kar�to vandens.

� Panele Brangioji Orchidėja, neskubėkite ir nesijaudinkite. A� saugosiu stovėdamas �alia.

Nusime�iau suplė�ytus drabu�ius ir atsargiai įlipau į kubil�. Vanduo � kar�tas ir, mano nuostabai, i�kvėpintas � rodės, gydo od�. �inodama, kad �ing D�enas �alia, jau�iausi ir atsipalaidavusi, ir saugi. Pyliau kar�t� vandenį sau ant veido, pe�ių, nugaros. Paskui, prisiminusi �lyk�tųjį I�verstas Akis pradėjau smarkiau ta�kytis vandeniu, kad vienuolis nei�girstų mano raudos. Od� tryniau su tokia jėga, kad ji paraudo ir paskaudo. Nors visk� skaudėjo, apėmė nuostabus pojūtis, kad vėl esu �vari. Pakėlusi akis į dangų pama�iau, kad skaistus mėnulis ir degan�ios �vaig�dės taip pat spokso į mane. Atsidusau i� to skausmingo pasitenkinimo.

� Panele Brangioji Orchidėja, jums viskas gerai?

� Gerai, � atsakiau staiga labai ai�kiai suvokusi: esu nuoga, o ma�iau kaip u� trijų metrų � gra�us vyras. Spėliojau, k� dabar galvoja �ing D�enas. Ar jam, vienuoliui, a� galiu patikti? Ar jis gali geisti nuogo mano kūno? Jeigu geid�ia, ar jo nefrito kotas virpa? Įsivaizdavau, kad kar�tas vanduo, tyk�tantis man ant kūno, � �velniai glostanti jo ranka. I�leidau pratis� atodūsį, bet �įkart vienuolis nesureagavo. Pa�velgiau į dangų ir pama�iau �aismingai man mirksin�i� skais�i�, slapukaujan�i� �vaig�d�.

Kai i�simaud�iau, �ing D�enas vir� būdelės padavė man savo vienuolio chalat�. Paskubomis jį apsivilkau ir grį�au į trobel�, o jis nuėjo maudytis. Kai grį�o, sėdėjau ant kėdės prie kino stalo. Dabar tarpduryje jis atrodė visai kitoks � atsigaivin�s, visas �vytintis. Skepetos nebery�ėjo ir pama�iau, kad ilgi, mink�ti jo plaukai susirang� ant vir�ugalvio it mieganti katė.

Tylėdami ilgai �iūrėjome vienas kitam į akis.

Tada jis tyliai pra�neko:

� Panele Brangioji Orchidėja�

� Pra�y�iau vadinti mane tiesiog vardu.

� Brangioji Orchidėja, leiskite i�virti jums arbatos.

Jis i�skubėjo virti arbatos, ir a� pajutau kambaryje sklindant energijos bangas. Man glostė akį tvirtas, raumeningas jo kūnas, i�rai�ka, bylojanti apie didelį susikaupim�.

Po kurio laiko jis atne�ė padėkl� su arbata, padėjo ant stalo, atsisėdo prie�ais mane ir pripylė abiem po piln� puodelį.

Gurk�nojome arbat� nejaukiai tylėdami; galop jis paklausė:

� Brangioji Orchidėja, ar dabar jau�iatės geriau?

Linktelėjau akimis tirdama paslapting� jo veid�. Nors man rūpėjo daugiau apie jį su�inoti, nusprend�iau tylėti.

Jis susirūpin�s �vilgtelėjo į mane.

� Gal norite pailsėti?

Papur�iau galv� ir toliau tylomis gurk�nojau arbat�.

� Brangioji Orchidėja, � galop pra�neko jis �iūrėdamas į mane, tarsi būtų �inovas, vertinantis meno kūrinį, � pra�om papasakoti man apie savo gyvenim�.

Staiga mano gyvenimas man pa�iai pasirodė toks sudėtingas, kad net ne�inojau, nuo ko pradėti. Giliai įkvėpiau.

� Esu įsitikinusi, kad jums nebus įdomu.

� Kodėl taip sakote?

� Todėl, kad a�� � negalėjau apsispr�sti, ar pasakoti jam apie Persikų �iedų paviljon�. � Nemanau, kad mano kan�ios raudonosiose dulkėse galėtų dominti vienuolį.

Jis atrodė suglum�s.

� Nors esu vienuolis, ma�iau vis� �į pasaulį, kitus taip pat.

� Vargu bau.

� Kodėl taip sakote?

� Todėl, kad jūs pernelyg jaunas.

Jis nusijuokė, paskui nutilo ir nukreipė dėmesį į savo puodelį.

Sugavau jo �vilgsnį, tada leptelėjau:

� Buvau sesuo.

� Sesuo? � Jis atrodė dar labiau suglum�s. � Norite pasakyti� vienuolė?

Man �irdis ėmė tirpti. Koks naivumas! Tas gra�us jaunuolis prie�ais mane nenumano, kas yra sesuo! Pakei�iau tem�.

� �ing D�enai, kaip nutiko, kad tapote daosistų vienuoliu ir galiausiai atsidūrėte �ia?

� Daviau tokį pa�ad� savo tėvui.

� Jis nenorėjo, kad vestumėte ir sulauktumėte sūnų?

Jo akys suspindo.

� Jūs �inote: budistų vienuoliams svarbiausia i�sivaduoti i� geismų, negalvoti apie kūni�kus dalykus. Mes, daosistai, siekiame kitko � pasitelk� į pagalb� alchemij� kuo ilgiau gyventi.

� Esu apie tai girdėjusi.

� Daugybė mūsų �eimos narių mirė jauni. Mano motina i�skrido paskui gerves, kai buvau vos vienerių, paskui j� � tėvo brolis, netrukus � dėdė i� motinos pusės. I�sigand�s, kad dabar ateis eilė jam, tėvas pradėjo studijuoti daosistų ilgaam�i�kumo alchemijos tyrimus. Kai man sukako vos vienuolika, jis i�siuntė mane vienuoliu į Dangi�kojo debesies �ventykl�. Ta�iau netrukus jis pats mirė paslaptingomis aplinkybėmis.

� O, varge! Labai u�jau�iu!

Jis liūdna i�rai�ka pasakojo toliau:

� Motinos neatsimenu. Taigi pa�įstu tik vienuolio gyvenim�.

� Vadinasi, gailitės es�s vienuolis?

Jis pam�stė.

� Ne. Manau, toks gyvenimas man geresnis. Man patinka glaustis kalne, o turėti reikalų su visais sudėtingais nuodėmingo pasaulio reikalais � nepatinka.

Jis nutilo, gurk�telėjo arbatos, paskui vėl pra�neko:

� Prie� mėnesį mano vir�ininkas atsiuntė mane į �i� trobel�, kad gyvendamas kaip atsiskyrėlis i�ras�iau ypating� ilgaam�i�kumo eliksyr�. Bandymams gavau vienerius metus, tad man liko dar vienuolika mėnesių, kol grį�iu į Dangi�k�jį debesį.

Dabar supratau, kodėl �i ��ventykla� tokia ma�a ir kodėl aplink nematyti kitų vienuolių.

� Jeigu neprie�taraujate, gal pasakysite man, i� ko gyvenate būdamas atsiskyrėlis?

� A� vis dar esu susij�s su �ventykla, todėl kai rengiamos daug �monių sutraukian�ios apeigos, grį�tu ten padėti.

� Ar nesijau�iate vieni�as gyvendamas �ia vienui vienas?

� Gyventi vienatvėje esu įprat�s.

Mintyse atsidusau. Nejaugi jam nereikia moters? Nejaugi būdamas �alia man�s jis nieko nejau�ia? Nė pati nepajutau, kaip ranka pasitaisiau plaukus ir drabu�į.

�ing D�enas vėl prakalbo garsiau.

� Brangioji Orchidėja, � tarė neatitraukdamas akių man nuo veido, � esu tik paprastas vienuolis. Pra�om papasakoti apie savo gyvenim�.

Norėjau, kad �is vyras manytų, jog esu dorybinga moteris i� padorios, i�simokslinusios �eimos (i� tikrųjų taip ir buvo!), o ne i�tvirkėlė, pasimetusi nepastoviame vėjo ir dulkių pasaulyje, kurios rankas vietoj pagalvės pasiki�davo tūkstantis sve�ių ir kurios tamsiai raudonų lūpų riekutes ragavo de�imt tūkstan�ių vyrų.

Papasakojau jam visk� apie savo gyvenim�, tik pakei�iau kai kurias smulkmenas. Dirbau ne seserimi Persikų �iedų paviljone, o tarnaite turtuolio namuose. Paskui i� jų pasprukau dėl dviejų prie�as�ių: bėgdama nuo �eimininko, nes jis blogai su manim elgdavosi, ir norėdama surasti motin� ir t� kariaunink�. Nėra ko nė sakyti, pamelavau ir apie savo santykius su Teng Siong. Teng virto kita tarnaite, pabėgusia kartu su manim i� prabangių to turtuolio namų. Paminėdama Teng Siong vėl pasijutau prasikaltusi, nes i� mano �irdies j� visi�kai i�stūmė vienuolis.

Man baigus jaunuolis ilgai m�stė. Galop pra�neko:

� Negaliu patikėti, kad motina jus pametė ir niekuomet nera�ė. �ia tikriausiai slypi ka�kas daugiau. Jau�iu, kad jai kliudo ka�kokia tamsi jėga.

Jis nutilo ir gurk�telėjo arbatos.

� Dabar jūs �ia, nes jos ie�kote. Nors bus labai sunku, pra�y�iau nesijaudinti: a� kiek įmanydamas jums padėsiu. A� dar padarysiu talismanus, padėsian�ius j� rasti. Nė kiek neabejoju, kad judvi netrukus vėl būsite drauge.

Jis vėl patylėjo, paskui pridūrė:

� Padarysiu ir kitus talismanus. Jie pateks į in pasaulį ir padės jūsų tėvui.

Linktelėjau. Jau�iau did�iausi� dėkingum� �ing D�enui ir liūdesį dėl tė�io. Tada i�klojau visk� apie tai, kad mano pasiry�imas atker�yti u� tėv� suteikė man jėgų vis� t� laik�, kai dirbau tarnaite ir i�gyvenau visas tas nelaimes, tarp jų ir Perlės (ji virto kita tarnaite, su kuria mes krauju prisiekėme būti seserys) mirtį.

�ing D�enas įdėmiai pa�velgė į mane.

� Brangioji Orchidėja, suprantu jūsų tro�kim� ker�yti, bet tik neleiskite, kad vis� jūsų jaun� esyb� u�valdytų �i pagie�os �i � mes, daosistai, laikome j� labai �alinga �mogaus sielai ir kūnui.

� Bet a� privalau atitaisyti skriaud�, įvykdyti teisingum�. Nejaugi ne�inote posakio: ��mogui nevalia gyventi toje pa�ioje �emėje kaip jo tėvų �udikai�?

Jis pam�stė.

� �inau. Bet leiskite u�duoti jums klausim�. Kas, jeigu jums prireiks penkerių, de�imties, o gal net dvide�imties metų rasti t� kariaunink�? Dar blogiau: kas, jeigu niekados jo nerasite? Ar vis� gyvenim� ragausite vien kartėlį? Kur kas geriau būtų paskirti savo laik� dvasiniam tobulėjimui.

Jo �od�iai atėmė man �ad�. Man niekada neatėjo į galv�, kad dvide�imt metų galiu ie�koti tėvo �udiko ir, ko gero, tu��iai.

Netikėtai i�py�kinau:

� A� tobulėju dvasi�kai skambindama kinu, �ing D�enai.

Jis smalsiai pa�velgė į mane.

� Brangioji Orchidėja, kaip jūs i�mokote skambinti kinu?

Velnias! Prikandau lie�uvį. Kai pasakai vien� mel�, tenka meluoti toliau, kad nei�siduotum melav�s i� prad�ių.

� Tėtis i�mokė prie� i�siųsdamas mane tarnaite pas t� turtuolį.

Jis patylėjo, paskui tarė:

� Brangioji Orchidėja, jeigu skambinant kinu jūsų mintys kupinos ker�to, tai rodo, kad jūsų dvasia toli gra�u ne tobula. Ko gero, jūs įvaldėte tik grojimo technik�, bet nesupratote esmės.

Toks taiklus �iuo vienuolio atsiskyrėlio pastebėjimas mane nustebino.

� Brangioji Orchidėja, tarkim, jums pasitaikys proga nu�udyti t� kariaunink�?

� Tuomet būsiu pasiekusi savo gyvenimo tiksl�.

� Bet Lao Dzi tvirtina, kad Dao sekėjai neturi įgyvendinti jokių tikslų.

� Mano siela nenurims, kol nesurasiu to kariauninko ir nepaleisiu kulkos jam į kakt�! � parei�kiau tvirtai.

� Kad ir k� sumanėte, ar galite elgtis ramiai, kol ateis laikas veikti?

Nesulauk�s mano atsakymo, jis kalbėjo toliau:

� Jeigu jūsų siela nenurims, kol neatker�ysite u� tėv�, siūlau jums geresn� i�eitį.

�vilgsniu tyriau glotnų jo veid� ir tankius antakius, pana�ius į du tolumoje dunksan�ius kalnus.

� Koki�?

� Galiu paruo�ti jums talismanų ir stebuklingo vandens � jie i�g�sdintų t� kariaunink� ir atimtų i� jo gali�.

Man nepavyko susilaikyti nenusi�ypsojus. Po kelių akimirkų staiga pajutau, kad visos mano jėgos i�seko. �iandien i�tikusios nelaimės ir prisimintos ankstesnės mane sunkte i�sunkė, ir akys merkėsi prie� mano vali�.

�ing D�enas susirūpin�s pa�velgė į mane.

� Brangioji Orchidėja, nieko nuostabaus, kad esate baisiai i�vargusi, tad dabar ver�iau pailsėkite. O jūsų draugės ie�kosime rytoj.

Jis u�leido man savo lov�, o pats atsigulė altoriaus kambaryje.

Kit� ryt� mane pa�adino �velnus pliauk�telėjimas per petį. Vir� sav�s it dunksantį kaln� i�vydau auk�t�jį �ing D�en�.

� Kelkitės, Brangioji Orchidėja. Sutaisiau pusry�ius. Pavalg� turime eiti ie�koti jūsų draugės. Pra�vito jau senokai, bet nedrįsau jūsų �adinti.

Prie� mums i�einant i� trobelės �ing D�enas paėmė skėtį ir �iaudin� skraist�.

� U�simeskite j� � bet kuri� akimirk� gali prasidėti lietus.

Mes vėl atsidūrėme mi�ke. Tolumoje ties horizontu susikaupė grėsmingi juodi debesys. Mano palydovas juos pamat�s susiraukė.

� Artinasi liūtis. Grei�iau eime ie�koti jūsų draugės.

Kiek įmanydama nupasakojau, kur mes radome varp�. Ilgai ėj� pagaliau pamatėme jį laukymės kra�te.

� Teng Siong! � su�ukau jos vard� atsiklaupusi prie varpo. Man tankiau ėmė plakti �irdis, tik �įsyk ne i� meilės, o todėl, kad nebuvau tikra, ar pamatysiu j� gyv�. Bet galvoti nebuvo kada: �ing D�enas jau pakėlė ir apvertė varp�.

Aiktelėjau � po juo nieko nebuvo.

Pratrūkau rauda, o �ing D�enas lengviau atsiduso.

� Jūsų draugė pabėgo.

� Jūs įsitikin�s?

Jis linktelėjo.

� Ji turi būti ka�kur netoliese. Neabejoju, kad galime j� rasti.

� Bet j� kas nors galėjo pagrobti! � surikau. � O, varge, � k� tuomet darysime?

� Ie�kokime toliau. Netoliese turėtų būti kokia nors �ventykla. Ji gali būti ten.

Staiga pajutau lietaus la�us �ai�ant mano �iaudin� skraist�. �ing D�enas pasisuko į mane.

� Prasideda liūtis, geriau grį�kime nieko nelaukdami.

� Mes tikrai negalime ie�koti toliau?

� Brangioji Orchidėja, � jis metė į mane priekai�ting� �vilgsnį, � a� esu kalnų vienuolis. �inau, kaip �ia reikia gyventi. Kartais liūtys sukelia purvo nuo�liau�as � jos gali palaidoti mus gyvus.

Jis i�kėlė vir� man�s skėtį.

� Be to, dabar bent jau �inome, kad jūsų draugė pabėgo. Ji turbūt kokioje saugioje vietoje.

Mes paspartinome �ingsnį. Netrukus dangus apsiniaukė; vėjas ėmė riaumoti nelyginant tigras, prapliupo kaip i� kibiro. Purvas be atvangos ti�ko mums ant kojų ir kelnių. �ing D�enas paėmė mane u� rankos ir nusitempė i� paskos.

Kai pagaliau pasiekėme trobel� ir įėjome į vidų, vienuolis bemat puolė virti sriubos ir kaitinti vandens maudytis. Pavalgiusi ir i�simaud�iusi vėl pajutau did�iulį nuovargį ir susmukau ant lovos.

Kai pabudau, u� lango jau buvo ganėtinai tamsu. Vėjas ir lietus vis dar �ėlo, bet jau nebe taip smarkiai. �iūrėjau į �naran�ius med�ius ir, nors slėgė nerimas, pajutau įsi�iebiant viltį.

� Brangioji Orchidėja, � i�girdau �ing D�en� �velniai �aukiant u� durų, � jūs jau pabudote?

� Taip, � atsakiau.

Kurį laik� sėdėjau lovoje. Mintyse ma�iau vienuolį atsiskyrėlį ir kaip stebuklingai jis mane i�gelbėjo nuo plė�ikų. Paskui vėl pajutau, kaip raumeningomis rankomis jis glaud�ia mane prie �iltos krūtinės ne�damas į trobel�. Paėmiau jo chalat� ir patryniau �iurk��iu audeklu skruostus, gerdama vos juntam� kalno kvap�. Paskubomis jį u�sime�iau, i�lipau i� lovos ir nuėjau į altoriaus kambarį.

�ing D�enas atsitūp�s mai�ė ant savo krosnelės ka�koki� maloniai kvepian�i� sriub�. Jo nugara buvo tvirta kaip riedulys, vir�ugalvyje susukti plaukai panė�ėjo į pagod�. Vos susilaikiau neapkabinusi jo i� u� nugaros ir neįsikniaubusi veidu į kakl�.

Jis atsigr�ė į mane ir nusi�ypsojo.

� Verdu sriub� i� įvairių �olelių ir grybų � ji padės jums atgauti �i.

� A�iū jums, �ing D�enai, � mano akys įsmigo į jo, � bet dabar jos nenoriu�

�ing D�enas atsistojo ir mudu �iūrėjome vienas kitam į akis, kaip atrodė, � vis� am�inyb�. Galiausiai jis priėjo prie man�s, paskui paėmė ant rankų taip, tarsi bū�iau jo neįkainojamas Sungų dinastijos kinas, ir nusine�ė ant lovos, i� kurios k� tik i�lipau.

�irdis ėmė dau�ytis lyg elnias, besibla�kantis mi�ko tankmėje. Stebėjau rimt� �ing D�eno veid�, kai jis ėmė man nurenginėti chalat� � labai atsargiai, lyg nuo naujagimio. Dabar gulėjau nuoga ir į mane įdėmiai �velgė vyri�kis, tik �įkart ne �ou nan�en � dvokiantis vyras, � bet �mogus, ver�iantis mano �irdį plakti tankiau ir vis� kūn� tirpte tirpti.

Jis u�pūtė �ibint�. Pro lang� sklindan�ioje mėnesienoje ėmė nusirenginėti, ir a� i�vydau raumening�, be rauk�lelės kūn�. Vienuolis smarkiai trūktelėjo kaspin�, kuriuo buvo susiri��s kuod�, ir plaukai pasileido.

Matydama t� vyr� juodais kaip derva, ilgais, tankiais, laisvai krintan�iais plaukais, patyriau keist� jaudulį. Rodės, jis � ne taip kaip Konfucijaus sekėjai � nebijo pasipuikuoti savo vyri�kumu. Mat kitaip negu budistų vienuoliai ir vienuolės, nusiskutantys plaukus, kad parodytų, jog kūni�ki dalykai jiems nerūpi, daosistai plaukų nelie�ia.

Kai �ing D�enas atsigulė į lov� �alia man�s, a� nebegalvojau apie tai, kas plaukus skutasi, o kas jų nelie�ia, bet vien apie tai, kad jam rūpi mano kūnas. Plaukai slėpė pus� jo veido; nefrito kotas stengėsi pasiekti Pauk��ių Tak�.

� Brangioji Orchidėja� � i�girdau prie ausies �ing D�eno bals�. Jis rankomis ir lūpomis ėmė tirti visus nuo�aliausius mano kūno kampelius. Kaip vienuolis galėjo tapti nepralenkiamu erotinių malonumų meno meistru?!

Jis prisitraukė mane ir įsikniaubė veidu man į krūtin�, tada suėmė krūtis delnais ir ėmė glostinėti, retkar�iais vis �velniai paliesdamas spenelius lūpomis. Jis buvo u�simerk�s, ir nuo ilgų blakstienų ant veido krito mirguliuojantys �e�ėliai. Kai pra�neko, balsas drebėjo.

� Brangioji Orchidėja, jūsų krūtyse plaka po �irdut�.

�aid�iau su ilgais jo plaukais ir dūsavau i� neapsakomo malonumo.

Jo lie�uvis palai�ė mano ausį i� vidaus, dantys �velniai sukando j� i� i�orės. Tada jis veidu perbraukė man kakl� ku�dėdamas: �U�uod�iu jumyse �vie�ias gėles ir medų.� Paskui paki�o rank� man po sėdyne ir j� kilstelėjo. Kita ranka persirito per vis� mano kūn� kaip krioklio vanduo.

� �ing D�enai� � ėmiau raitytis jausdama, kad pradedu kraustytis i� proto�

Nesilioviau rangytis spausdamasi prie jo, kol pajutau, kaip jo jang kotas įeina į mano in vartus. Nuo aistringų jo judesių visos mintys i�lėkė man i� galvos, o skausmai virto malonumu. Mes panė�ėjome į du gyvulius, ilgai laikytus narve ir pagaliau i�trūkusius į laisv�. Mums neberūpėjo i�orinio pasaulio pagundos � vien mūsų tarpusavio ry�ys.

Po kelionės į Vu kaln� �ing D�enas laikė mane �velniai apkabin�s. Abu tylėjome paskend� savo mintyse ir jausmuose. Mėgavausi pojū�iu, ateinan�iu po to, kai suderini in su jang. Kokia ironija: a�, tikra lovos meno �inovė, pirm� kart� neregėt� malonum� vyro lietui krintant ant mano debesų patyriau su vienuoliu jo celėje!

Dabar supratau, kodėl Perlė taip ėjo i� proto dėl to portretisto Dziang Mou � tikriausiai jis meistri�kai mylėdavosi.

I�tiesiau rank� norėdama paliesti �ing D�en�; jis j� su�iupo ir prisiki�o prie lūpų. Atrodė, kad tuo metu vėjas u� lango ėmė �velniai �aukti: �Siang Siang, Siang Siang.�

� Brangioji Orchidėja, � jis pasilenkė ir mane pabu�iavo, � a� tave myliu.

Įdėmiai pa�velgiau jam į veid�.

� A� irgi myliu tave, �ing D�enai.

Vienuolis nieko nesakydamas smarkiau mane prisiglaudė, tarsi tylėjimas būtų geresnis atsakas negu �od�iai ir geriausia paguoda. Dar smarkiau įsikniaubiau į �ilt� jo krūtin�.

� Dabar, kai turiu �ia tave, nebesijausiu vieni�as, � tarė jis.

Netrukus jis i�lipo i� lovos ir u�degė �ibint�.

� Kur eini? � paklausiau.

� Pamatysi.

Jis priėjo prie stalo. �iūrėjau į mėnesienos i�ry�kintas jo kūno apybrė�as ir mano �irdį nusmelkė malonus skausmas.

Netrukus jis grį�o su teptuku ir ra�aline.

� K� ketini daryti?

�įsyk jis nieko neatsakė � įnik�s trynė ra�al�. Baig�s � mano nuostabai � nutraukė apklot�, �velniai patraukė mano koj� ir ėmė ra�yti� man ant �launies!

Baigus jo veidas �vytėjo, akys spindėjo, tarsi k� tik būtų i�lip�s i� kar�tų versmių. Nuleidau akis ir pama�iau, kad mano �launį puo�ia eilės, u�ra�ytos ry�kiu, energingu brai�u, primenan�iu sen� medį susisukusiomis �aknimis.

De�imt pir�tų �oka vir� septynių �ilko stygų; saldūs ku�desiai liejasi į raudon�sias dulkes.

Mano siela pra�uvo t� akimirk�, kai į �irdut� pana�ios tavo lūpos prasiskyrė ir tavo glotnios

it nefritas rankos pradėjo savo �elmi�kas �ėliones.

� Ak, �ing D�enai, � sujaudinta palie�iau jam veid�, � eilės gra�ios. Bet a� dabar nei�drįsiu maudytis!

� Ant kūno negali jų i�laikyti, tad tegul jos lieka tavo galvoje, � atsakė jis paimdamas mano deln� ir pa�iūrėdamas pro lang�. � �i�nakt juelao � pir�lys po mėnuliu � suri�o mus raudona gija. Mūsų meilė tvers tiek kiek mėnulis.

Kurį laik� gulėjome snūduriuodami. Kai pabudau, į mane �vietė pilnatis. Atsainūs sidabriniai spinduliai pama�u pakeitė mano nuotaik�. �ing D�enas savo �od�iais perteikė mudviejų gerus ketinimus ir nor�, bet mėnuo, kaip skaistus veidrodis, tiktai stebi nesibaigian�ius mirtingųjų tro�kimus ir atspindi juos atgal į pasaulį. Jam bestebint, vieni dalykai atsiranda, pasirodo ir su�ydi, kiti dingsta, pranyksta ir nuvysta. Kas bus i� mūsų meilės po de�imties metų � ar vos po vienerių? Ar tebematysiu gra�ų �ing D�eno veid�? Ar vis dar atrodysiu gra�i jo akims? Ar esame tik akimirksniu i�nykstantys atspind�iai vienas kito veidrodyje, trumpi atminties blyksniai � o gal vien �e�ėliai, mirgantys raudonosiose dulkėse?

Prislėgta �ių nekviestų apm�stymų, stengiausi galvoti ne apie meil�, bet apie akimirkos malonumus. Papur�iau plaukus, lie�uvio galu perbraukiau pra�iauptas lūpas ir me�iau ilg�, skvarbų �vilgsnį į �ing D�en�. Kai glotnus jo kūnas prisispaudė prie man�s, u�mir�au bekra��ius tro�kimus ir tai, kad vieni dalykai pra�ysta, kiti nuvysta. Mano nuotaika, rodės, nustojo mainytis, kai pajutau, kad jo nefrito kotas sukietėjo, rado keli� į mane ir i�bla�kė visus mano vargus�

25

�i moteris � ne mano vyras

Kai kit� ryt� pabudau, saulė ti�ko man ant kojų. Pasir��iau ir pakrutinau kojų pir�tus, mėgaudamasi �ilta saule ir glamonių prisiminimais. Tada pama�iau, kad �ing D�enas rimtu veidu stebi mane stovėdamas prie kino stalo.

� Kas nors negerai? � atsisėdau ir antklode u�sidengiau savo nuogyb�. Tada dingtelėjo: ko man, prostitutei, drovėtis vyro akivaizdoje? Bet a� drovėjausi, nes jis buvo ne �iaip koks vyras, o vyras, kurį pamilau.

� Ne, � jis kiek pa�aipiai nusi�ypsojo. � �iūrėjau į tave miegan�i�.

Nusi�ypsojau jam ir pasitryniau akis.

� Brangioji Orchidėja, geriau paskubėkime.

� Kodėl?

� Mes jau praradome daug laiko � mums reikia ie�koti tavo draugės.

Sukandau lūpas, kol pajutau aitrų kraujo skonį. �is vienuolis taip mane pakerėjo, kad a� pamir�au Teng Siong! Kaip galėjau būti tokia savanaudė ir be�irdė?!

Po pusvaland�io vėl t�sėme paie�k� mi�ke. Nors grau�iama s��inės garsiai �aukiau �Teng Siong! Teng Siong!�, galvojau vien apie savo meilu�į vienuolį, o ne meilu�� lesbiet�. Protas man sakė, kad turiu sukaupti vis� dėmesį į Teng Siong paie�kas, bet mano akys visur matė �ing D�en�. �akos visų med�ių, pro kuriuos ėjau, virto raumeningomis jo rankomis, norin�iomis mane apkabinti, kiekvienas vėjo atodūsis � galingu jo balsu, �aukian�iu mano vard�, kiekvienas mano pėdų sukeltas �iug�desys � jo dejone, kai mudu derinome in su jang.

Dar po pusvaland�io �ing D�enas staiga su�uko:

� �iūrėk, u� tų kiparisų � budistų �ventykla!

Jis �iupo mane u� rankos ir nusitempė i� paskos.

� Eime!

Duris atidarė novicijus. Papasakojau jam apie Teng Siong ir varp�.

Jo veidas nu�vito.

� U�eikite! � tarė jis, apsisuko ir suriko kiek i�ne�a berniuki�ka gerklė: � Atėjo panelė Brangioji Orchidėja, ie�ko pono Teng Siongo!

Netrukus prie mūsų atskubėjo storas kokių penkiasde�imties metų vienuolis, jam i� paskos � kuprotas vyresnis. Pajutau did�iulį palengvėjim� u� dviejų vienuolių pama�iusi pavargusi�, bet �ypsan�i� Teng Siong.

� Brangioji Orchidėja, � �ing D�enas nuleido bals�, � man rodos, sakei, kad tavo palydovė � moteris.

Man nespėjus atsakyti, mus apspito keli vienuoliai ir susijaudin� ėmė pasakoti, kaip per au�r� i�ėj� į meditacijos pasivaik��iojim� i�girdo garsus i� senojo �ventyklos varpo (palikto ten po to, kai turtingas globėjas dovanojo nauj�) ir i�gelbėjo baigian�i� prarasti s�mon�, kliedin�i� ir kankinam� tro�kulio Teng Siong. Garsūs jų balsai tiesiog drebino or� ir trikdė �ios nuo�alios �ventyklos rimtį.

Vis dar i�vargusi Teng Siong piktokai paklausė, kas nutiko man. Taigi paai�kinau jai ir ausis i�tempusiems vienuoliams, kaip mane su�iupo plė�ikai ir kaip galiausiai, pasitelk�s į pagalb� stebuklus ir i�radingum�, mane i�vadavo �ing D�enas. Kai visi papasakojome savo potyrius, stojo tyla; pastebėjau, kad Teng Siong pradeda �iūrėti į �ing D�en� įtariai ir prie�i�kai.

Vienuolių pulkeliui įkandin sekdama į priėmimo kambarį ai�kiai jutau, kad �ing D�enas tylomis nervinasi, o Teng Siong kuo toliau, tuo labiau pavydi. Bet a� nenumaniau, k� daryti. Visi�kai nepastebėdami augan�ios įtampos priekyje einantys vienuoliai mėgavosi jaudinan�ia mudviejų i�gelbėjimo istorija ir vis j� pasakojo. Dabar, kai monotoni�k� jų kasdienyb� sutrikdė �ie jaudinantys įvykiai, vienuoliai akimirksniu metė i� galvos pasiry�im� negalvoti apie �emi�kus dalykus.

Kai buvome pavai�inti arbata ir u�kand�iais, storasis vienuolyno vir�ininkas � Tyrasis I�min�ius � pasiūlė man pasilikti.

� Ponia Teng, mes jau paruo�ėme kambarį specialiai jums ir jūsų vyrui.

� Bet� � pradėjau ir i�kart u�si�iaupiau. Mat norėjau pasakyti: �Tas vyras yra moteris, ir a� nesu jo �mona!�, ta�iau Teng Siong metė į mane tokį rūstų �vilgsnį, kad �od�iai bemat įstrigo gerklėje.

Teng Siong pasisuko į vienuolį ir nusi�ypsojo.

� A�iū, mokytojau Tyrasis I�min�iau. Neabejoju, kad mano �mona be galo i�vargusi po visų tų patirtų bėdų ir i�mėginimų. Jai reikia nieko nelaukiant eiti ilsėtis.

Man net neu�teko dr�sos pasukti akis į �ing D�en� ir pamatyti jo reakcij�. D�iaugiausi, kad Teng Siong mane taip �aibi�kai pertraukė. Kas būtų patikėj�s tokia abrakadabra: ��is vyras yra moteris, ir a� nesu jos �mona�?! Vienuoliai būtų paman�, kad pradėjau kliedėti po to, kai buvau plė�ikų pagrobta.

�ing D�enas nieko nesakė. Kai sukaupusi dr�s� vog�iomis į jį �vilgtelėjau, jis net neatrodė supyk�s, kaip tikėjausi, o tik apstulb�s. Tikriausiai pamanė, kad begėdi�kai jam melavau ir �iauriai jį i�daviau. Jutau, kaip mano �irdis dū�ta į �ipuliukus. Rodės, ma�iau, kaip jie dzingsėdami nurieda grindimis ir sustoja tiesiai po Budos statula.

�ing D�enas pradėjo mandagiai atsisveikinti su vienuoliais. Baimindamasi, kad jis i�eis nepasak�s nė �od�io man, priėjau prie jo ir tyliai tariau:

� Jei turi i�eiti, leisk man palydėti tave bent iki kiemo.

Lauke piktai paklausiau, kol jis nespėjo man nieko pasakyti:

� �ing D�enai, kodėl nepapra�ei man�s grį�ti su tavim?

Jis atrodė ir priblok�tas, ir įpyk�s.

� Brangioji Orchidėja, jūs i�tekėjusi, jūsų vyras �ia ir jūs norite, kad parsives�iau jus atgal į trobel�?!

� Bet a� nesu i�tekėjusi ir Teng Siong � ne mano vyras! � surikau. � Ji � moteris!

� Moteris?!

� Taip! Tokia pat kaip a�! Su krūtimis ir be nefrito koto!

Jis nieko neatsakė, tik toliau spoksojo į mane tomis skvarbiomis akimis. Galiausiai tarė:

� Brangioji Orchidėja, jūs i� man�s �aipotės?

� Nesi�aipau. Teng Siong i� tikro moteris ir a� nesu jos �mona!

� Tai kodėl ji rengiasi kaip vyras?

Pasakiau jam, kad ji bėga nuo �iauraus �eimininko ir �itaip maskuojasi.

�ing D�enas susim�stė.

� Kas tada judvi sieja?

Mylėjau �ing D�en�, todėl nenorėjau jam meluoti. Bet prie� mane i�kilo dilema. Jeigu pasakysiu jam ties�: kad mudvi su Teng Siong meilu�ės, bet a� jos nemyliu, �ing D�enas gali pamanyti, jog a� tik naudojausi Teng, ir niekins mane u� tai.

Nieko nesakydama �iūrėjau į vienuolį, galop ėmiau maldauti:

� �ing D�enai, nenoriu �ia likti, pra�au � veskis mane atgal!

Jis vis dar atrodė įskaudintas.

� Negaliu. Esu vienuolis, o �ia �ventykla.

� Tikrai? � neviltingai su�ukau. � Tada kodėl mane suviliojai?

� A� įsimylėjau. Neturėjau teisės, bet taip jau atsitiko.

� Tu mane myli, bet negali man�s parsivesti pas save? K� mes tada darysime?!

T� akimirk� ne�inia i� kur atsirado Teng Siong. Ji priėjusi atsistojo �alia man�s visa laikysena rodydama, kad mane gins, paskui su�aibavo akimis į �ing D�en�.

� Saky�iau, mano �mona jau per ilgai kimba prie celibato į�adus davusio vienuolio�

U�bėgau �ing D�enui u� akių sakydama:

� �ing D�enai, tikėk manimi � nesu jo �mona. Jis � moteris.

�ie �od�iai skambėjo absurdi�kai net man pa�iai.

�ing D�eno i�rai�ka tapo liūdna ir pikta.

� Brangioji Orchidėja, jūs manote, kad a� irgi moteris?

Teng Siong pasisuko į mane; i� akių pasipylė ilgai tramdyti �aibai.

� Vadinasi, po visko, k� tau padariau, tu su juo pergulėjai?! � Ji kaltinamai dūrė pir�tu į �ing D�en� ir pa�aipiai tarė: � Su vienuoliu?!

Tuo metu girg�telėjusios atsidarė durys ir pro jas i�lindo skusta senuko galva.

� Jeigu pas mus apsilankėte, pra�om laikytis tylos ir gerbti mūsų �ventyklos rimtį.

Vienuolis mus tris nu�iūrėjo ir vėl u�darė duris.

�ing D�enas kar�iai dirstelėjo į mane ir i��irgliojo pro �ventyklos vartus.

� �ing D�enai! � su�ukau jam pavymui, bet jis tik paspartino �ingsnį.

Teng Siong apkabino mane per pe�ius ir vos ne parsitempė atgal į �ventykl�.

Kai parsivedė mane į kambarį, supratau privalanti su ja visk� i�siai�kinti. Taigi, vos tik atsisėdome, pasakiau:

� Teng Siong, labai atsipra�au, bet a� tiesiog nieko negalėjau su savimi padaryti.

Ji ilgai įdėmiai į mane �iūrėjo.

� Neapgaudinėk sav�s, Brangioji Orchidėja. �ia tik akimirkos susi�avėjimas�

� Ne, taip nėra, � atsakiau visa apsia�arojusi. � Jis � pirmas vyras, kurį kada nors esu mylėjusi�

Ji atlo�ė galv� ir nusijuokė.

� Ar supranti, k� �ia tau�ki?! Argi pati man nesakei, kad niekados negalėtum pak�sti nė vieno i� tų �ou nan�en?

� Bet �ing D�enas ne toks kaip kiti vyrai.

� Ne toks? Brangioji Orchidėja, paklausyk man�s. Visi vyrai vienodi, jie dvokia! � Ji kar�iai pridūrė: � Galbūt nefrito kotas yra vienintelis dalykas, kurį jis turi, o a� neturiu. Bet tai nerei�kia, kad jis geresnis u� mane�

� Jis i�ties labai geras.

� Brangioji Orchidėja, � jos tonas tapo �velnesnis � dabar ji kone maldavo, � gal jis labai gerai mylisi, bet jis vis tiek vyras. O vyras niekados nesupras tikrųjų moters poreikių, ypa� tokios subtilios ir sudėtingo būdo moters kaip tu. Brangioji Orchidėja, tavim turi rūpintis ir tave turi mylėti tokia moteris kaip a�, o ne vyras, juo labiau vienuolis. I� kur vienuolis gali �inoti, kaip suteikti moteriai malonum�, kaip j� mylėti ir ja rūpintis?!

� Ne, tu klysti. �ing D�enas visa tai puikiai moka.

Ji atrodė priblok�ta ir podraug įskaudinta.

� Jis i�gelbėjo man gyvyb� ir gydė mano �aizdas, kai mane i��agino tas plė�ikas.

Teng Siong apglėbė mane ir apibėrė bu�iniais.

� Brangioji Orchidėja, dėl visko kalta a�. Atsipra�au u�� u� tai, k� tau teko i�gyventi. Pra�au man atleisti, kad nepastūmiau tav�s pirmos po varpu.

� Teng Siong, � �velniai i�sivadavau i� jos glėbio, � niekas dėl to nekaltas. Tiesiog mums nepasisekė. Ir a� atsipra�au. Nenorėjau� u�gauti tau jausmų.

Ji nieko neatsakė, tik mėgino paimti mano rank�, bet a� j� tuoj pat atitraukiau.

� Teng Siong, a� myliu jį.

� Bet tu myli ir mane.

Kaip ji galėjo būti tokia įsitikinusi?

� Bet meilė tau kitokia, � atsakiau. � Ji pana�esnė į mano meil� savo seseriai Perlei.

� Puiku. Taip dar geriau. Vadinasi, mūsų meilė dar gilesnė, nes abi esame moterys.

Nesumojau, k� jai į tai atsakyti.

� Brangioji Orchidėja, patikėk manimi: tavo susi�avėjimas juo netruks praeiti, nuslinks kaip debesis. Be to, pagalvok: kaip tu galėsi su juo gyventi neturėdama pinigų?

Tie �od�iai gr��ino mane į nemaloni� tikrov�. Supratau, kad praradusi kin� su visais pinigais ir brangenybėmis esu benamė, neturinti nė skatiko ki�enėje! Na, o �ing D�enas, kaip vienuolis, irgi negali turėti pinigų. Negana to, jis net nepasiūlė parsivesti mane į savo trobel�!

Apsiverkiau. Jutau ne vien a�arų, bet ir pirmos savo meilės vyrui kartėlį.

Teng Siong nu�luostė man veid� savo �ilkine nosine.

� Neverk, Brangioji Orchidėja. Tai dar ne pasaulio, o tik trumpalaikio romaniuko pabaiga. Įsivaizduok, kad regėjai blog� sapn�.

Ji pa�velgė man tiesiai į akis.

� Turi mane ir a� labai gerai tavimi rūpinsiuosi. Tai svarbiausia. Be to, ne taip kaip vienuolis, esu turtinga, � ji pabrė�tinai patap�nojo sau per ki�en�. � Galiu nupirkti tau visk�, ko tik nori, galiu nusivesti į kokį tik nori restoran�. Nejaugi nori plu�ėti laukuose kepinant saulei, tris kartus per dien� valgyti sald�i�sias bulves ir skyst� sriub�, vilkėti daugyb� kartų lopytu chalatu vien dėl ka�kokio vyro? Tokia rafinuota moteris kaip tu turi teis� būti popinama ir gyventi prabangiai, o ne k�sti skurd� su beskatikiu vienuoliu. Jeigu tau jis patinka dėl nefrito koto, � ji atlo�ė galv� su �vilgan�iais trumpais, glotniais kaip �ilkas plaukais ir nusijuokė: � tada nesijaudink: a� irgi galiu jį įsitaisyti. Kokio tik pageidausi dyd�io, �velnesnį ar �iurk�tesnį.

Nieko neatsakiau.

� Brangioji Orchidėja!

� K�?

� Pra�au tav�s: lik su manimi.

T� vakar� lengviau atsidusau, nes Teng Siong buvo per daug i�vargusi ir nereikalavo mylėtis. Ji nejudėdama miegojo �alia man�s, o a� negalėjau sumerkti akių. Var�iausi ant kietos medinės, blakių knib�dan�ios lovos, kankinama netikėtai kilusio geismo vyrui. �ing D�enas buvo gra�us, paslaptingas, vienuolis. Ka�kodėl jis dar ir mokėjo padaryti, kad patir�iau neapsakom� malonum� kaip moteris. Ir jis man net nemokėjo. Pirm� kart� dariau tai i� meilės.

Kaip kad skambinau kinu ne dėl pinigų, o lavindamasi. Negana to, �ing D�enas irgi grojo kinu. Kaip ir a�, buvo tyros �irdies. �ing D�en� mylėjau. Grį�iu ir gyvensiu su juo, kol abu pra�ilsime�

Pratysojau iki au�ros. Tada, vos tik i�girdau kieme giedant vienuolius, i�sprūdau i� lovos, apsiaviau batus, u�sime�iau palaidin�, atsisveikindama �vilgtelėjau į Teng Siong ir i�smukau pro duris. Kelis kartus pasukusi ne į t� pus�, galų gale vis dėlto pama�iau tolumoje �ing D�eno trobel�, dvelkian�i� ramybe, kvie�ian�i� u�eiti. Paspartinau �ingsnį. Priėjusi atsargiai stumtelėjau duris ir jos atsidusdamos atsidarė.

Nuėjau tiesiai į �ing D�eno kambarį. Jis kietai miegojo ir antklodė kilnojosi jam kvėpuojant. Tirpstan�ia �irdimi atsiguliau �alia.

26

Vienuolis ir prostitutė

Taigi gyvenau su �ing D�enu. Nėra ko nė sakyti: gyvenimas su daosistų vienuoliu kalne nė i� tolo nepanė�ėjo į gyvenim� Persikų �iedų paviljone. Ir toliau beveik kasnakt glamonėdavomės, bet dabar � su meile; paskui įmigdavau giliu, patenkintu miegu raumeningose mylin�iose rankose. Tyras oras įkvėpdavo man jėgų. Pabusdavau �vintant ir stebėdavau savo ritualus atliekantį �ing D�en�. Bar�kindamas būgnelį ir terk�l�, tilind�iuodamas varpeliu jis sodriu balsu giedodavo: aukojo dievams. Paskui ateidavo paprastų pusry�ių metas. Valgydavome ry�ių ko�� su bandelėmis, �iūrėdami vienas kitam į akis ar spoksodami pro lang� į kalnus tolumoje. Pavalgius jis medituodavo, paskui skambindavo kinu ir kaligrafi�kai ra�ydavo sėkm� ne�an�ius �enklus fu.

Kartais sutemus man ateidavo mintis: turiu rengtis priimti klientus. Tada prisimindavau, kad nėra jokių baisiausiai susirauk�lėjusių, viena koja karste stovin�ių senių, kuriuos turė�iau aptarnauti, ir mane �nipinėjan�ių mamos ir tė�io. Esu laisva!

Vis dėlto savo pasiry�imo rasti motin� nepamir�au. Ta�iau �ing D�enas įspėjo:

� Brangioji Orchidėja, neleisiu vaik�tinėti po kaln� ir klausinėti apie motin� � tai pernelyg pavojinga. Teirausiuosi i�ėj�s vienas, be to, ie�kosime drauge. Turėk kantrybės.

Stengiausi būti kantri ir rami, bet ka�koks kirminas giliai galvoje nenustojo man�s grau��s. Vien� naktį susapnavau, kad po visų �itų kan�ių metų pagaliau radau motin�. Ji buvo ne vienuolė, bet prostitutė kaip ir a�, o visi jos klientai � vienuoliai. Jos sunyk�s, skarmaluotas kūnas tirtėjo, nes siautė pūga. Jos skruostai buvo balti kaip popierius, o įkritusios akys spindėjo ne i� malonumo, bet alkio. Prie� j� buvo padėta lėk�tė su ka�kokiu vegetari�ku patiekalu, bet kaskart, kai ji tiesdavo į j� rank�, lėk�tė nutoldavo. Sykį jai pavyko nutverti sojų var�kės gabal�, bet vos tik susigrūdo jį į burn�, jis akimirksniu suliepsnojo ir virto pelenais.

� Mama! Mama! � neviltingai su�ukau, bet atrodė, kad ji nieko negirdi. Kai mėgindavau pastumti kokį valgį ar�iau jos, vienuoliai jį nutverdavo ir prarydavo.

Kai papasakojau �į ko�mar� �ing D�enui, jis reik�mingai nusi�ypsojo.

� Įdėmiai perskai�iau D�ou valdovo �Sapnų knyg��. Ten tvirtinama, kad paprastai blogi sapnai prana�auja k� nors gera, o geri � bloga. Taigi manau, kad �is sapnas palankus. Ko gero, jis rei�kia, kad tapusi vienuole tavo motina atsikratė maisto tro�kimo. Vadinasi, �is sapnas neturi kelti tau nerimo.

Taigi skambinau kinu ir laukiau. Kai �ing D�enas grį�davo prisirink�s �olelių, sakydavo klausinėj�s apie mano motin�, bet nieko nesu�inoj�s. �iūrint į jį, taku�iu pareinantį į trobel�, man da�nai kildavo vil�ių, bet jis mane nuvildavo, nes jokių �inių neatne�davo.

Nors nuolat jau�iau nerim� dėl motinos, �iaip gyvenimas kalne buvo be rūpes�ių. Kai oras būdavo ypa� gra�us, �ing D�enui baigus dienos darbus mudu eidavome prie upės, nusimesdavome drabu�ius ir �okdavome į �ali� kaip smaragdas vandenį. Retkar�iais jis sugaudavo koki� �uvį, parne�davo j� namo ir i�kepdavo vakarienei. Kartais eidavome į laukym� laidyti aitvarų. �iūrint į auk�tai vir� galvos sklandantį drakon�, feniks� ar gerv�, mano �irdį persmelkdavo d�iugesys. Įsivaizduodavau virtusi mil�ini�ka vėjo ne�ama peteli�ke ir stebinti �vilgantį pasaulį apa�ioje. Kai pavargdavome, atsiguldavome ant �olės ir u�migdavome apsikabin� vienas kit�; pabud� jausdavome saulės �ilum� veiduose ir kūnus kutenan�ius malonius pojū�ius.

Ta�iau geri laikai retai kada t�siasi ilgai. Vien� dien�, kai susim�s�iusi sėdėjau prie lango, pama�iau lauke baltus kaspinus ir supratau, kad atėjo �iema. Persikų �ieduose mano tarnaitė Ma�oji Dulksna būtų atne�usi man pasirinkti �iemos apdarus: kailinius, medvilninius apsiaustus ir ėriuko vilnos skraistes. Ji dar atne�davo gyvatienos sriubos su chrizantemų vainiklapiais ir geriausios laukinio �en�enio �aknies, kad suteiktų man daugiau jang energijos. Turkio paviljone �iema atne�davo �ilum� ir prabang�, o �ia, kalne, nuo �al�io tegalėjau gintis pamu�ta palaidine, i�marginta dėmėmis ir lopais.

Po kelių savai�ių ėmė smarkiai snigti, kalnas visi�kai nubalo � tapo pana�us į sen� i�min�ių. Jeigu jis mokėtų kalbėti, k� man pasakytų? Prisiminiau eilėra�tį:

I� prad�ių mėlynas vandenynas nejuto nerimo,

Jo veid� rauk�lėt� padarė vėjas.

Pirma �alias kalnas buvo jaunas,

Plaukus jam nubalino sniegas.

Kartais atlėgus kaulus smelkian�iam �al�iui �ing D�enas vesdavosi mane pasivaik��ioti po trobelės apylinkes; kartais eidavo vienas ie�koti med�ių grybų. Vis dėlto da�niausiai jis likdavo namie. Mudu skambindavome kinu arba a� dainuodavau jam akompanuojant. Jis dar imdavosi tikėjimo dalykų � meditacijos, fu, alchemijos. Tada da�niausiai negalėdavau prie jo prisidėti. Daugiausia dėmesio �ing D�enas skyrė �vidinei alchemijai� � vizualinei meditacijai, ir �i�orinei alchemijai� � eliksyrų gamybai. Mat Dangi�kojo debesies vienuolyno vir�ininkas i� jaunų vienuolių dirbti prie eliksyrų pasirinko �ing D�en�, nes laikė jį protingiausiu ir tyriausio proto. �itaip �ing D�enas gavo galimyb� įrodyti, ko vertas. Jeigu jam nepavyktų, jis taptų paprastu vienuoliu, vis� likusį gyvenim� kiti jo nepastebėtų, ir jis mirtų kokiame tamsiame, voratinkliais aptrauktame �ventyklos kampe. �tai kodėl jis kasdien tiek daug valandų nesitraukdavo nuo dvokių mi�inių altoriaus kambaryje. I� katilo sklindanti aitri smarvė man nepatiko, bet kojos da�nai nune�davo mane prie jo, nes nenorėjau su�alti.

Kart� �ing D�enui mai�ant katile sudedam�sias dalis paklausiau, kokios jos.

� Mineralai, � atsakė jis. � Cinoberis, auksas, malachitas, siera, �ėrutis, salietra�

� Auksas ir malachitas?

Man atrodė, kad juos geriau panaudoti papuo�alų gamybai, o ne eliksyrams!

� �inau, kad tau atrodo keista, bet jie veiksmingi. Kartais mes lesinam jaun� pauk�tį raudona mėsa ir cinoberiu, kol jo plunksnos parausta, paskui pauk�tį i�verdame su visomis plunksnomis. Mi�inys, su kuriuo atlieku bandymus, ne tik pailgina gyvenim�, bet ir atjaunina, � jis i�did�iai nusi�ypsojo. � Mano �i � kaip dvide�imtme�io, nors man jau trisde�imt.

�ypsena taip ir nei�nyko i� plataus jo veido.

� �tai kodėl a� niekados neper��lu.

Pama�iau, kad man bevilti�ka var�ytis su tuo dvokian�iu katilu. Jeigu a� � �ing D�eno meilu�ė, tai �is verdantis puodas � jo �mona, kurios jis niekados nepaliks.

Tomis dienomis, kai �ing D�enas skaitydavo savo keistus ritinėlius ar balsu kartodavo fu, leisdavau laik� grodama kinu � kad lavin�iau įgūd�ius ir kad kraujas nenustotų tekėj�s su�alusiais pir�tais. Paskui sielodavausi dėl prarasto kino ir jame paslėptų pinigų bei brangenybių. Nors mudu su �ing D�enu kruop��iai apie�kojome t� viet�, kurioje jį pame�iau, nė karto neradome jokio jo pėdsako. Kartais įsivaizduodavau, koks likimas jį i�tiko: gal koks kalno gyventojas parsine�ė ir sunaudojo vietoj malkų, gal aptiko plė�ikai; paėm� paslėptas vertybes, numetė kin� pūti mi�ke. Bet kartais mano spėlionės būdavo optimisti�kesnės: mano kin� rado kitas juo skambinti mokantis �mogus, kuris puoselės jį kaip pirmagimį sūnų.

I� prad�ių �iema man patiko, nes �ing D�enas būdavo su manimi vis� laik�, bet kai viena �alta diena keitė kit� taip nenumaldomai kaip automobiliai, kas vakar� i�sirikiuodav� prie�ais Persikų �iedų paviljon�, pasijutau nelaiminga. Neturėjau �iltų drabu�ių, todėl negalėjau i�eiti i� trobelės. �ing D�enas retkar�iais i�virdavo man ypatingos �olelių sriubos, kad palaikytų mano kūno �liepsn��, bet da�niausiai jo gaminami valgiai susidėdavo i� sūdytų ar marinuotų dar�ovių ir trupu�io ry�ių. Jutau, kad lystu, ir nerimavau silpstanti dėl prasto maisto. Bet �ing D�enas nuolat man primindavo:

� Maisto mums turi u�tekti iki pavasario.

Kai skųsdavausi �al�iu, jis įspėdavo:

� Turime būti labai taupūs ir nesunaudoti per daug anglių, nes dėl alchemijos bandymų man reikia, kad katilas vis� laik� virtų.

�ing D�eno maniaki�kas atsidavimas alchemijai ėmė mane erzinti. Kartais jis kelias dienas pasninkaudavo. Tada u�sidarydavo savo tyros kambarėlyje � jį pa�ventino savo ritualais � ir medituodavo. I� vaistų spintos stal�ių jis imdavo med�iagas: d�iovintus lapus, sėklas, ry�kiaspalvius mineralų miltelius ir energingai grūsdavo piestoje. Jis ilgai � kartais net i�tisas valandas � burdavo tuos mi�inius. Tuomet visi�kai nekreipdavo į mane dėmesio. Tie nesibaigiantys ritualai man atrodė tokie pat beprasmi�ki kaip mylin�ios motinos budynės prie mirusio kūdikio.

Ta�iau atėjus nak�iai jis mesdavo tuos u�siėmimus ir susikaupdavo kitam � jame a� irgi dalyvaudavau � debesų ir lietaus. �ing D�enas buvo geras meilu�is � �velnus, bet podraug aistringas ir dr�sus. Jam labai patiko i�mėginti įvairias did�iausi� malonum� suteikian�ias padėtis, parodytas sekso vadove: �okantį balt�jį tigr�; į medį įsikibusi� tamsi� cikad�; bambuk� �alia altoriaus; �ilko tempim��

Tiesa, seksas ne visada teikdavo malonum�, nes kartais būdavo taip �alta, kad tekdavo mylėtis su visais drabu�iais. Dar blogiau: nors mudu su �ing D�enu kartu miegodavome kasnakt, mūsų guolis nebuvo sutuoktinių ir niekados negalėjo toks būti. Mat nors �ing D�enas nepaprastai mėgavosi seksu, kaip ir kiti daosistai jis buvo keistai įsitikin�s, kad vyras turi pasisavinti in esyb� i� moters nefrito terasos, bet neprarasti savo dzing. Taigi �ing D�enas niekados nei�leisdavo sėklos į mane � siųsdavo j� atgal į smegenis. I� prad�ių man tai patiko, nes paskui nereikėdavo valyti tų lipnių i�skyrų, bet netrukus mano po�iūris pasikeitė. Daosistai i�lieja sėkl�, kai mano atėjus laikui moteriai pastoti, bet �ing D�enas buvo pasiry��s niekada nepalikti savo sėklos mano įs�iose. Tai mane nepakeliamai liūdino. Kad ir kiek kartų ar kad ir kaip aistringai mudu mylėtumės, niekada man draugijos nepalaikys jokie ma�y�iai vienuoliai ar ma�utės gėlių mergaitės, ir jokie vaikai�iai man sulaukus senatvės nesikabins į kojas. Nors �ing D�enas be paliovos kalbėdavo apie tai, kad lytinė s�junga atspindi visuotin� in ir jang s�veik�, jis nė �odeliu neu�siminė apie jos vaisius � kūdikius. Kita vertus, net jeigu �ing D�enas būtų norėj�s, kad pasto�iau, abejojau, ar jam tai būtų pavyk�. Mat visos sriubos, kurias valgiau Persikų �ieduose, turėjo nu�udyti manyje u�simezgan�i� gyvyb�. Kartais man tapdavo nepakeliamai sunku, kad negalėsiu turėti at�alos, todėl nesidrovėdama liedavau a�aras ant savo plok��io pilvo apverkdama įsivaizduojam� kūdikį, kuris niekuomet negims.

Laikui einant ėmiau niūriau m�styti apie gyvenim�. Negana to, kad negalėsiu turėti vaikų nuo �ing D�eno, a� net negalėsiu pasirodyti su juo vie�umoje. �inia, jokių vakarėlių ar kitokių sambūrių kalne nevykdavo, bet jis visada bijojo, kad turės nemalonumų, jeigu kas nors pamatys jį su manimi. Taigi i� prostitutės virtau i�laikoma moterimi, tik �į kart� mano �did�iausio palankumo status�� turintis klientas buvo ne turtingas pirklys, įtakingas politikas ar nusikaltėlių gaujos vadeiva, o beskatikis daosistų vienuolis. Prisiminiau Perl� pasakojus, kokias i�eitis turi prostitutė; dabar a� radau dar vien�, neatėjusi� į galv� jai: sumesti skudurus su vienuoliu!

�iemai t�siantis vis da�niau mane apnikdavo slogios mintys. Supratau pabėgusi i� aukso dulkėmis nuberto pragaro į baltomis dulkėmis nubert� �iemos kalno pragar�. Tik �įsyk net negalėjau pabėgti, nes neturėjau pinigų ir nebuvo kur bėgti. Matyt, �ing D�enas nujautė mano neviltį, nes kart� mane apkabino ir �velniai tarė:

� Kantrybės, Brangioji Orchidėja. Atėjus pavasariui viskas bus gerai.

Praėjus dar keliems kan�ių mėnesiams, �iema pagaliau pasidavė. Po dviejų savai�ių, kai padvelkė �iluma ir oras pakvipo nauja augmenija, pasiūliau �ing D�enui pasiimti kin�, nueiti prie upės ir paskambinti po atviru dangumi. Pagaliau i�sivadavusi i� tokios �varbios �iemos, buvau labai linksmai nusiteikusi. Susikry�iavau kojas po indi�kojo lapainio med�iu, pasidėjau a�tuonių �imtų metų kin� ant kelių ir sugrojau visas mėgstamiausias melodijas.

�ing D�enas susi�avėj�s stebėjo mano lakstan�ius pir�tus.

� Brangioji Orchidėja, � man baigus tarė jis, � tu skambini be galo ramiai ir nuostabiai perteiki visus niuansus.

� U�tat man patinka tavo energingas ir aistringas stilius, � koketi�kai �vilgtelėjau į jį. � Dabar tavo eilė.

�ing D�enas pagrojo Gao�an � Auk�t�jį kaln� � ir Liu�ui � Srauni�j� up�. Mano pir�tai klajojo stygomis kaip vėjo ne�ami debesys, jo panė�ėjo į vandenyne riaumojan�ius drakonus.

Atitrauk�s pir�tus nuo instrumento jis tarė:

� Auk�tasis kalnas � tai jang energija, o sraunioji upė � in energija, taigi vienas po kito sugroti tuodu kūriniai sudaro deram� pusiausvyr� tarp vyri�kojo ir moteri�kojo prado.

Mums sėdint prie sraunaus upok�nio, jis papasakojo man gerai �inom� istorij� apie garsų kino muzikant� Boja ir jo draug� medkirtį Dzi�i.

Kad ir koki� melodij� būtų groj�s Boja, nera�tingas Dzi�i tuoj pat suprasdavo, kas norima ja perteikti.

Kart� Boja skambinant �Auk�t�jį kaln��, Dzi�i su�uko:

� Ak, kaip nuostabu � auk�tas kalnas!

Paskui, Boja u�grojus �Srauni�j� up�, Dzi�i atsiduso:

� Ak, kaip įspūdinga � srauni upė!

Boja apstulbo: Dzi�i ne tik buvo kaimo stuobrys, bet dar ir niekada nebuvo girdėj�s �ių melodijų anks�iau. I� kur jis galėjo �inoti, kad viena vaizdavo auk�t� kaln�, kita � srauni� up�?!

� Ar man kada nors pavyks apgauti tave savo melodijomis?! � su�uko Boja ir pagyrė draug� medkirtį � girdi, jis d�iinas � �mogus, suprantantis gars�.

Todėl, Dzi�i mirus, Boja, suvok�s, kad niekas daugiau nesupras jo muzikos taip gerai kaip draugas, sudau�ė kin� prie Dzi�i kapo ir atsiduso:

� Kam groti kinu, kai nebeliko d�iinų, suprantan�ių muzik�?!

Nuo to laiko �od�iu d�iin imta vadinti giminingas sielas.

� Brangioji Orchidėja, � tarė �ing D�enas įdėmiai �iūrėdamas į mane. Jam u� nugaros bekra��iame danguje ma�iau sklandantį vieni�� pauk�tį, � ar suvoki, kaip mums pasisekė? Did�iuma �monių vis� gyvenim� ie�ko giminingos sielos, bet taip ir neranda. Mudu ne tik meilu�iai � mudu dar ir d�iin.

Buvau įpratusi prie vyrų komplimentų ir paprastai rimtai į juos ne�iūrėdavau, bet �ie �ing D�eno �od�iai suvirpino �ilkines mano �irdies stygas.

Atėjus pavasariui tikėjausi, kad kan�ia, kamavusi mane gyvenant kalne, i�tirps kaip sniegas. Klydau. Laikėsi geri orai, tad �ing D�enas bema� kasdien i�eidavo rinkti �olelių. Retkar�iais pasiimdavo ir mane, bet da�niausiai palikdavo vien�. Tūnodama toje trobelėje negalėjau nesijusti vieni�a. I�tisas valandas skambindavau kinu. Mėgstamiausiu mano kūriniu tapo Sungų dinastijos poetės Li �ingd�ao �Grojant fleita fenikso terasoje�:

Atvėsta smilkalai aukso dė�elėje.

Mano paklodė kilnojasi raudonomis bangomis.

Nesikeldama i� lovos tingiai �ukuojuosi plaukus,

Dulkės sėda ant mano skaistalų dė�elės.

�iūriu, kol saulė pakyla iki u�uolaidos kra�to,

Ir jau�iu i�siskyrimo kartėlį.

Norėjau i�sakyti tiek daug dalykų, bet niekada jų nei�sakiau.

I�siskyrimas driekiasi tūkstan�ius mylių�

Prie Jang Guan perėjos nesugebėjau prikalbinti tav�s likti�

Kai kinas man pabosdavo, dainuodavau operų arijas arba deklamuodavau eiles. Be to, ruo�davausi po namus ir virdavau valgyti, nors vieno ir kito baisiausiai nemėgau � kad �iaip taip prastum�iau laik� ir i�vaduo�iau �ing D�en� nuo �itų darbų. Neseniai Persikų �ieduose nieko daugiau nedarydavau, tik įpildavau vyno, u�degdavau pypk� su opijumi ar �aisdavau madzong�. I�alkus tetulė A Ping paruo�davo gard�ios mėsos ar �uvų, o Ma�oji Dulksna man atne�davo.

Persikų �iedų prisiminimai kėlė man begalinį ilgesį. Man baisiausiai nepatiko vergauti mamai ir tė�iui, ta�iau ilgėjausi A Ping, Pavasario Mėnesienos ir savo papūgos Slyvos �iedo. Paskui prisiminiau Teng Siong. K� ji dabar i�gyvena?

Mama kart� man sakė, es�, budistų įsitikinimu, vyras ir moteris turi tobulėti tūkstantį metų, tik tada juodu sudarys karm�, leid�ian�i� padėti galvas ant tos pa�ios pagalvės. Taigi, vadovaujantis ta pa�ia logika, mudu su �ing D�enu kartu tobulėjome daugyb� praeitų gyvenimų. Tuomet kaip su tais klientais, kurių neken�iau, bet su kuriais buvau ver�iama dalytis pagalve?! O kaip tada su Teng Siong � nors mudvi abi moterys, nejaugi mudvi kartu siekėme tobulybės tūkstantį metų ankstesnėse reinkarnacijose?

Kart� slap�ia paėmiau �ing D�eno popieriaus skiaut� ir pamėginau nutapyti j� i� atminties, toki�, kokia ji mėgo pasirodyti � su vakarieti�ku kostiumu, � ir kaip ilgaplauk� moterį su puo�nia suknele. Kai t� ryt� atsibudo kukliame �ventyklos kambaryje, jai turėjo ply�ti �irdis. Tikriausiai tikėjosi trinti su manimi veidrod�ius, bet pamatė, kad kitoje lovos pusėje tu��ia. Ar mūsų karma leis mums dar kart� susitikti �iame pasaulyje? Jei taip, pasistengsiu padaryti j� laimingiausia lesbiete �emėje.

Da�nai prisiminimai neduodavo man ramybės; galvodavau ne tik apie Teng Siong, bet ir apie savo motin�. Ne taip kaip Perlė, jos tebebuvo jang pasaulyje, bet a� nenumaniau, kaip jas rasti. Kai �ing D�eno nebuvo namie, kelis kartus i�ėjau ie�koti �ventyklų, bet jokie vienuoliai ir vienuolės nebuvo girdėj� apie mano motin�. Kai kurie net spėjo, kad ji jau paliko vienuolyn� ir vėl tapo pasauliete arba persikėlė į kit� kaln�, o gal net paniro į nirvan�. Visos �ios spėlionės ir mintys mane slėgė, bet atėjus nak�iai, kai �iūrėdavau į gra�ų, susikaupusį �ing D�eno veid� vir� manojo, jusdama energingus jo judesius apa�ioje, visi �io besimainan�io pasaulio rūpes�iai pranykdavo kaip dūmas. Jutau be galo stipri� meil�, nustelbian�i� vis� mano nepasitenkinim�.

Kai kalnai ir med�iai aplinkui pasipuo�ė skais�ia �aluma, suvokiau gyvenanti su �ing D�enu jau daugiau kaip devynis mėnesius. Dar supratau, kad meilė padarė mane pa�alaite, i� tolo stebin�ia aplinkinį pasaulį. Ko gero, �ing D�enas juto mano nusivylim�, nes da�nai stengdavosi man įsiteikti: atne�davo laukinių gėlių puok��ių ar vesdavosi į mi�k� i�kylauti, arba surengdavo pra�matnų kino muzikos vakar�, nors jame dalyvaudavome tik mudu. Jis net pasiuvo man du drabu�ių komplektus � visi vienuoliai i�moksta siūti, nes neturi moterų, kurios jiems tai darytų.

Nors daosistų vienuolis jau�ia pasitenkinim� gyvendamas kalne, ant kurio auga sėkm� ne�an�ios pu�ys ir med�iai su gydomaisiais lingd�i grybais, a� � moteris ir buvusi ming dzi � ilgėjausi draugių, vakarėlių ir įmantriai siuvinėtų �ilko suknelių. Tikėjausi paprastesnio gyvenimo, tik ne kasdienės monotonijos.

Vien� dien�, kai dangus pasidarė pana�us į �viesų ra�al� ir oras geriausiai tiko bendrauti su dvasiomis, �ing D�enas man pasakė padarysi�s keturis talismanus: vien� � kad mane apsaugotų, antr� � kad ras�iau motin�, tre�i� � padėti mano tėvui in pasaulyje, ir ketvirt� � kad atimtų gali� i� to kariauninko.

Kai �ing D�enas labai susikaupdavo, jis atrodydavo pasikeit�s � virt�s sian � nemirtinguoju. Į jį �iūrėdama jusdavau jame esan�i� tyr� �em�, toli nuo visų �io netobulo pasaulio dūmų ir dulkių. Mylėsiu �į vyr� ir būsiu jam gera iki savo gyvenimo galo, sakiau mintyse. Pa�iūrėjusi pro lang� pama�iau �velni� naujų lapų �alum� � mano pa�ado liudinink�.

Kad ir kokia dėkinga jau�iausi �ing D�enui u� rūpestį, su kuriuo jis darė talismanus, kalne nesijau�iau laiminga. Pasak legendos, kol nemirtingojo oloje praslenka viena diena, i�oriniame pasaulyje būna prabėg� tūkstantis metų. Bet dabar man atrodė prie�ingai: viena diena kalne panė�ėjo į tūkstantmetį. Prisiminiau garsios Tangų dinastijos poetės Ju Siuandzi �od�ius: �Neįkainojamas brangenybes rasti lengviau negu mylintį �mogų.� Dabar mano bėda buvo ta, kad mylintį vyr� radau, bet man vis tiek reikėjo neįkainojamų brangenybių!

Paskui vien� dien� �ing D�enas man pasakė, kad po savaitės Dangi�kojo debesies �ventykloje įvyks daosistų pasninko ir aukojimo �ventė D�ai �iao. �imtai susirinks melstis, aukoti gausiems daosistų dievams ir valgyti. Tarp linksmybių bus operos, liaudies muzika, lėlių teatro spektakliai, magų pasirodymai, visokiausi valgiai ir �aidimai�

I�pūtusi akis, paraudusiais skruostais klausiausi �ing D�eno pasakojimo. Baisiausiai nekantravau i�eiti i� namų, linksmintis ir būti tarp �monių!

Bet paskui �ing D�enas tarė:

� Brangioji Orchidėja, į Dangi�kojo debesies �ventykl� eisime kartu, bet joje negalėsiu būti �alia tav�s.

� Kodėl?

� Todėl, kad esu vienuolis ir ten mane visi pa�įsta.

Pasijutau tokia įskaudinta, kad negalėjau i�tarti �od�io.

Jis atrodė susigėd�s.

� Brangioji Orchidėja, pra�au suprasti�

Man buvo be galo liūdna kaip tik todėl, kad supratau. Kokia pora galėjo būti sensacingesnė ir labiau smerktina negu i� vie�namio pabėgusi prostitutė ir įsimylėj�s vienuolis?! Nelabai senais laikais, jeigu mūsų santykiai būtų i�kil� į aik�t�, mudu būtų i�reng� nuogai, suri�� ir �iopliai būtų apmėt� mus akmenimis. Paskui, jeigu mums būtų �pasisek� ir būtume lik� gyvi, mus būtų nuved� prie e�ero, priri�� prie kaklo ir kojų didelius akmenis ir įmet� į ledinį vandenį.

Mėginau u�mir�ti nuoskaud�.

� Nesijaudink, kai įeisime į �ventykl�, apsimesiu tav�s nepa�įstanti. O linksmintis viena moku.

Man labai knietėjo susivaidyti � vien tam, kad tarp mūsų atsirastų �iokia tokia įtampa. Ta�iau pama�iusi liūdn� jo i�rai�k� nutylėjau, nors mano �irdis be garso sudu�o.

Kit� dien� atsibudusi baisiai susijaudinau: �ing D�enas buvo ding�s, ta�iau paliko ra�telį ant altoriaus:

Brangioji Orchidėja, i�vykstu su reikalais dienai ar dviem, bet ne ilgiau kaip trim. Nesijaudink dėl man�s. Parne�iu tau ger� �ini�.

Koki� ger� �ini�? Kad jis i�stos i� vienuolyno, ves mane ir mudu sulauksime vaikų? Kuo gi mes misime, � tuo nugai�usiu pauk��iu �lyk��iomis plunksnomis, plūduriuojan�iu jo eliksyre?!

Kaip �adėj�s, �ing D�enas po trijų dienų grį�o. Vos pama�ius �vytintį jo veid� ir i�girdus jo bals�, �aukiantį mane, pagie�a pranyko.

� Brangioji Orchidėja, � jis �velniai mėgino sugauti akimis mano �vilgsnį, � �iūrėk, k� tau parne�iau!

Mano entuziazm� bemat atau�ino tai, k� pama�iau: neskoningas, �iurk�taus audeklo palaidin� ir kelnes bei �iaudin� skrybėl�. Persikų �ieduose �itaip rengdavosi �emiausio rango tarnaitės. �irdis paplūdo krauju, bet apsime�iau nud�iugusi. Nutaisiau oriausi�, pla�iausi� �ypsen� ir padovanojau j� �ing D�enui.

Jis atrodė neapsakomai laimingas. Kaip vaikas, norintis pasipuikuoti prie� tėvus padeklamuodamas jiems eilėra�tį, �ing D�enas rodė man lauktuves: marinuotas dar�oves, skar�, nedidel� rankin� ir �iek tiek pinigų.

� �ing D�enai, � įtariai nu�velgiau jo veid�, � i� kur gavai pinigų visa tai nupirkti?

� U�dirbau.

� Dirbai? Kur?

� Gatvėje.

� Pardavinėjai savo eliksyr�?

� Brangioji Orchidėja, juk �inai, kad veikiau mir�iau, negu �itaip pasielg�iau.

� Atleisk, � supratau paniekinusi jam �ventus dalykus.

Jis patylėjo, paskui tarė:

� Pra�iau i�maldos.

Tie paprasti �od�iai staiga nugriaudėjo kaip perkūnas man vir� galvos. Kart� �ing D�enas man sakė anks�iau u�sidirbdav�s pinigų atlikdamas apeigas per gimtadienius, laidotuves, k� nors laimindamas ar vydamas pikt�sias dvasias. Bet dabar, kai gyveno kaip vienuolis atsiskyrėlis, progų �itaip u�sidirbti, taigi ir pajamų, gerokai suma�ėjo. Gyvenant kaip atsiskyrėliui � ypa� po to, kai prie jo prisidėjau, � prasimanyti pinigų buvo sunku.

Bet vis tiek negalėjau patikėti, kad jis tapo elgeta!

Pasijutau tokia pa�eminta, kad net negalėjau pa�iūrėti į jį. Galop neatitraukdama akių nuo jo katilo, kuris dabar man panė�ėjo į pragare degantį kap�, paklausiau:

� Sakai, elgetavai?

� Taip, � atsakė jis be menkiausios gėdos balse.

Stengiausi nei�siduoti pykstanti.

� Tau ne gėda elgetauti vie�umoje?

� Daosistai vadina tai i�maldos pra�ymu, aukų priėmimu ar ry�io su gera karma mezgimu. Dėl to nėra ko gėdytis.

Nėra ko nė sakyti: ma�iau skarmaluotus vienuolius ir vienuoles, pra�an�ius i�maldos �anchajaus gatvėse, bet tikrieji � �ventykloms priklausantys � vienuoliai į juos �iūrėjo i� auk�to. Motina man ai�kino, kad vienuoliai atsiskyrėliai turi ma�ai pajamų �altinių, todėl elgetavimas tapo jiems pagrindine pragyvenimo priemone. Kartais a� pati numesdavau jiems kelet� variokų, kad sulauk�iau geros karmos. Bet niekada neįsivaizdavau būsianti tokia skurdė, kad gyvensiu i� i�maldos.

Spoksojau į �ing D�en�, jo lauktuves, i�elgetautus pinigus ir pajutau, kaip manyje pakyla pyktis. Nebesivaldydama su�ukau:

� Kaip tau ne gėda, �ing D�enai?!

Jis atrodė apstulb�s.

� Brangioji Orchidėja, tu niekados �itaip su manim nekalbėjai!

� Todėl, kad taiks�iausi su tavim, nes niekada neįsivaizdavau, kad tapsi elgeta!

Pama�iau, kaip jo smilkiniuose tvinksi venos.

� Taiksteisi su manimi?! � piktai paklausė jis. � Nejaugi tu man�s nemyli?! Argi a� ne gra�iai su tavim elgiausi?!

� Gra�iai? Vis� laik� nieko daugiau neveiki, tik �okinėji aplink t� nugai�usį pauk�tį savo eliksyre!

� Toks mano pa�aukimas!

� Taip, tau terūpi tavo pa�aukimas, � padau�iau sau į krūtin�. � O kaip mano pa�aukimas?

Bemat pasigailėjau tai pasakiusi. Kas, jeigu �ing D�enas lieps man vėl imtis prostitucijos? Paskui pajutau did�iulį palengvėjim�: niekada jam nesakiau tiesos � kad buvau ne tarnaitė, o prostitutė.

Jis pa�velgė į mane liūdesio aptrauktomis akimis.

� �ia tu esi laisva.

� Laisva?! Neken�iu �ito kalno! Jis � mano kalėjimas! � su�ukau. � Tu turi savo talismanus, savo eliksyr� ir ilgaam�i�kumo pratimus, o k� turiu a�?! Nieko!

Apsiverkiau.

�ing D�enas nieko neatsakė, paskui �velniai u�dėjo rank� man ant peties.

� Atleisk, Brangioji Orchidėja. Ne�inojau, kad jautiesi tokia nelaiminga gyvendama �ia su manimi.

Nenustodama raudoti įsikniaubiau jam į krūtin�.

� Nesakau, kad esu nelaiminga. Tiesiog� neturiu draugių ir negaunu jokių �inių apie motin�.

Jis paglostė man galv� �velniai tardamas:

� Rytoj per mug� �ventykloje pamatysi daugyb� �monių. Ten mes ir paklausinėsime apie tavo motin�.

27

Netikėtas susitikimas

Dangi�kojo debesies �ventykla buvo įsikūrusi u� kokių dvide�imties kilometrų nuo mūsų trobelės. Taupydamas pinigus �ing D�enas pasiūlė pus� kelio eiti pės�iomis, o paskui nusisamdyti palankinus.

Kai pagaliau vidurdienį nusigavome į �ventykl�, prie jos vartų jau būriavosi �ansinai � dorybingi tikintieji, dar vadinami siangke � kvapniaisiais lankytojais, mat aukodami dievams jie be perstojo degina smilkalus. Bet man kilo mintis: ar mainais u� i�leistus pinigus jie gavo k� nors daugiau negu pelenus?

Mums teko spraustis ir brautis kaip unguriams, besirangantiems gentainių knib�dan�iame tvenkinyje. Bet a� nė kiek nepykau; po teisybei, man be galo patiko būti stumdomai �monių. A� net stabtelėjau paglostyti galv� ma�am berniukui ir pauostyti kvepalų, sklindan�ių nuo i�si�iustijusios tai tai.

�ventykla darė įspūdį savo am�iumi. Saulė �vilgėjo geltonose banguotų stogų �erpėse, �ali drakonai �oko auksiniuose debesyse. Dekoratyvinės vėliavos plazdėjo vėjuje, tarsi motų maldininkų miniai ragindamos aukoti mainais u� palaiminimus. Tolumoje dunksojo balta pagoda, pana�i į barzdot� i�min�ių, dalijantį savo �inias ir paslaptis.

Kai į�engėme į �ventykl�, mus pasitiko paveikslai ir statulos, vaizduojantys visus įmanomus dievus.

Kum�telėjau �ing D�enui į alkūn�.

� Kas jie?

Jis parodė į virtin� paveikslų, vaizduojan�ių barzdo�ius įmantriais chalatais.

� �itie � auk��iausieji i� visų dievų. Jie buvo �emėje, vos tik atsirado visata.

Paskui parodė į �arvais apsitaisiusius vyrus, raitus ant nuo�mių �vėrių.

� O �ia � karved�iai, vadovav� demonams, kad �ie i�vytų pikt�sias dvasias ir suvaldytų pabaisas.

� Jų tiek daug!

� �tai kodėl dievų u�tenka visiems mūsų, mirtingųjų, poreikiams, � �aismingai �yptelėjo jis.

Kodėl tada nėra romantikos deivės, kuri i�spr�stų mano bėd� dėl �ing D�eno? � pamaniau.

Tuomet pastebėjau baltai apsitaisiusi� deiv�, rankose laikan�i� kūdikį � Guan In, atsiun�ian�i� sūnų. Prie�ais statul� meldėsi ne itin jauna ir ne itin gra�i moteris � i�sitiesusi kniūbs�ia, ji skaud�iai dau�ė galv� į akmenines grindis.

Parod�iau j� �ing D�enui.

� Tiki, kad tai padeda?

� Nelygu kaip nuo�ird�iai meldiesi.

�ing D�eno �od�iai privertė mane susim�styti, bet nusprend�iau, kad nuo�irdumas �ia niekuo dėtas � visk� lemia likimas. Moterys pana�ios į laukus � kai kurios vaisingos, kitos bevaisės. Mintyse atsidusau. Net �i Guan In negali atne�ti man �ing D�eno sūnaus, jeigu jis ir toliau kreips sėkl� atgal į savo smegenis.

Mudu stabtelėjome pasigro�ėti akmens kolona, i�rai�yta drakonais ir feniksais � darnios santuokos simboliais. Mano akys ved�iojo grak��ias formas, ranka braukė per vėsius pavir�ius, o �irdyje tuo metu pajutau liūdesį. Kaip tie pauk��iai toje auk�toje kolonoje, buvau įkliuvusi į sp�stus ir negalėjau i�skristi.

Ta�iau niūrios mintys netruko praeiti. �ventykl� greitai pildė triuk�minga minia. Visi atrodė pasidabin� geriausiais drabu�iais. Nors apdarai �anchajaus matais neatrodė madingi, �iūrėti į juos po tiek vienatvės mėnesių buvo be galo d�iugu. Moterys sukiojosi apsirengusios spalvingomis siuvinėtomis palaidinėmis; pomada suteptus plaukus buvo pasipuo�usios k� tik nuskintomis gėlėmis, tul�ių plunksnomis ar brangakmeniais puo�tais segtukais. Kai kurie vyrai vilkėjo ilgais kini�kais chalatais, kiti puikavosi vakarieti�kais kostiumais ir fetrinėmis skrybėlėmis. Nors tie �monės atkako i� uhu sihai � penkių e�erų ir keturių jūrų25, � visi susirinko tuo pa�iu tikslu: nuvyti pikt�sias dvasias, pasimelsti sėkmės ir gauti palaiminim�.

Tolumoje �alia auk�tos pakylos pama�iau susibūrusius daosistų vienuolius įmantriai siuvinėtais margaspalviais chalatais. Kalbėdami jie pla�iai gestikuliavo; sulig kiekvienu judesiu su�vilgdavo auksiniai ir sidabriniai chalatų siūlai, sukeldami į vandenyn� nerian�ių ir i� jo i�nerian�ių �uvų įspūdį.

Pastebėj�s kitus vienuolius �ing D�enas pasivėdėjo mane į �alį.

� Brangioji Orchidėja, dabar turiu eiti prie jų prisidėti ir rengtis i�kilmėms, � jis apsidairė aplink, paskui pra�neko vėl: � Noriu, kad prasibla�kytum. Apeigos prasidės tik po dviejų valandų, tad gal pasivaik��iok aplink? �i �ventykla mil�ini�ka, i� daugybės atskirų statinių, tad rasi į k� paganyti akis.

Jis įdėmiai pa�velgė į mane; kampuotas jo veidas atrodė tiesiog skausmingai gra�us ir paslaptingas �velnioje �ventyklos �viesoje.

� Būtinai grį�k stebėti apeigų, bet jei kartais nepamatysi man�s, apeigoms pasibaigus susitikime prie pietinių �io pastato vartų, gerai?

Linktelėjau ir kiek galėdama ilgiau �iūrėjau jam į akis.

Jis spustelėjo man rank� ir nuėjo. Vos po keleto �ingsnių grį�o.

� Brangioji Orchidėja, gaila, kad negaliu palaikyti tau draugijos. Tu įsitikinusi, kad apsieisi be man�s?

Dar kart� linktelėjau ir patap�nojau sau per ki�en�.

� Turiu tavo duotus pinigus.

Jis nusi�ypsojo.

� Tai gerai, eik pasilinksmink. Ir neu�mir�k: susitiksime prie pietinių vartų.

� Neu�mir�iu.

Jis nuskubėjo į �alį ir netrukus dingo minioje.

Lėtai vaik�tinėjau mėgaudamasi, kai aplinkui trynėsi ir mane stumdė kiti �monės. Sklido ve�lios augmenijos, smilkalų, kvepalų, keptų valgių kvapai, sumi�� su prakaito smarve. Traukiau juos giliai į save ir dūsavau i� malonumo. Po kojomis tra�kėjo �iuk�lės; pavasario ore aidėjo raminantys tolimų varpų garsai. Retkar�iais net nusi�ypsodavau gra�iems nepa�įstamiems vyri�kiams, rodydama turinti ger� skonį ir sugebanti įvertinti jų i�vaizd�.

Pakėlusi akis pama�iau mėlyn� kaip jūra ir �varų kaip ry�ių popieriaus lapas dangų. Oras buvo vėsus ir toks vaiskus, kad, rodės, gird�iu, kai �monės mosuoja rankomis ar net mirksi.

Antr� kart� apėmė tikras laisvės pojūtis. Pirm� � kai su Teng Siong pabėgau i� Persikų �iedų. Dabar tas artimas, bet podraug svetimas vardas skausmu varstė �irdį ir kėlė kaltės pojūtį. Per daugyb� mėnesių, kai pasinėriau į u�mar�tį gyvendama su �ing D�enu, retai galvodavau apie savo meilu�� Teng Siong. Kol lie�uvis krutėjo tardamas �iuos du �od�ius, mintyse regėjau j� � eleganti�k�, moteri�k�. Nenumaniau, nei kur ji, nei k� veikia. Ar galiu drįsti tikėtis, jog ji negrie�ia ant man�s danties u� tai, kad taip staigiai i�ėjau? Bet prabėgo beveik metai. Kas, jeigu ji jau pamilo kit� ir visi�kai mane pamir�o? �i mintis mane liūdino. Ta�iau pati j� palikau, tad galėjau kaltinti tik save. Ji, tokia turtinga ir apsukri, galėjo keliauti kur tik nori ir daryti k� tik u�sigeis. �tai kur tikroji laisvė! Kaip a� norėjau būti tokia kaip jinai! Jeigu nebū�iau praradusi pinigų ir brangenybių, mano padėtis dabar būtų buvusi geresnė, kur kas geresnė. Bū�iau galėjusi nusipirkti didelį, gra�ų nam� ir galbūt įtikinusi �ing D�en� sulau�yti vienuolio į�adus ir gyventi kartu. Gal susilauk�iau kūdikio. Neabejojau, kad ma�ylis būtų labai mielas. Juk jis i�vystų pasaulį i� apsi�vietusio vienuolio sėklos, įmestos į ming dzi dirv�! Ranka instinktyviai nuslinko link pilvo, bet nepajuto smarkiai spardantis, tik u��iuopė plok��i�, nejudantį pavir�ių.

Akys pritvinko a�arų, kai toliau vaik�tinėjau koridoriais, po ma�esnes �ventyklas ir kiemus. Staiga a�arų temdomos akys pamatė ma�� mergait�. Ji buvo trejų ar ketverių, visa apsitaisiusi raudonai. Raudoni, spindintys skruostai gra�iai derėjo prie suknelės ir batukų. Jos akys buvo didelės ir apvalios, tartum miniatiūriniai veidrod�iai, atspindintys du lakstan�ius į �alis juodus stiklo rutuliukus. Jai striksint ir sukiojantis storos kasos �okinėjo ant pe�ių lyg storos valgymo lazdelės.

Susigraudinau: kaip gyva nebuvau ma�iusi tokios �avios mergaitės.

Mergytė ėmė tampyti mamai u� rankovės.

� Mama, mama, � �iūrėk! � tarė ji sald�iu balseliu, striuku, storu pir�tuku rodydama į gatvės prekiautojo ve�imėlį. � Pudingas!

Jauna motina � turtinga, eleganti�kai apsitaisiusi tai tai, pasilenkė ir paglostė jai galvel�.

� Tu jo nori?

Mergaitė sulinksėjo.

Vos tik ma�ylė pasi�iupo cukrumi apibarstyt� puding�, po akimirkos juo i�siterliojo vis� burn�.

Sukikenau matydama �į vaizd� ir i�tiesiau rank� patap�noti mergytei galv�. Mano nuostabai, mergaitė į �į draugi�k� mano gest� neatsakė �ypsena: baimė i�kreipė ma�� apvalų veiduk�, jis i�balo kaip pudingas rankoje.

� Mamyte! Mamyte! � ji paleido puding� i� rankos ir ėmė tampyti motinai u� suknelės padurko.

Turtuolė pasisuko į mane, ir mūsų �vilgsniai susitiko. Jos akys spindėjo įtarumu ir panieka. Paskui ji mane tiesiog apstulbino ir �okiravo: nusispjovė, tarsi norėdama nuvyti �alin pikt�sias dvasias, ir nuėjo nusitempdama dukryt�.

�iūrėjau, kaip jos dingsta minioje, tokia sutrikusi, kad net drebėjau visu kūnu. Staiga susigriebiau, kad jau daug mėnesių nema�iau sav�s veidrodyje. Plaukai netepti pomada, veidas nemat�s kosmetikos, nepasikvėpinusi, su prastais apdarais ir tamsiai įrudusiu veidu, bylojan�iu, kad plu�u lauke kaip kokia juodadarbė, � nenuostabu, kad tai tai nusispjovė mane pama�iusi. Jiedvi tikriausiai palaikė mane elgeta ar tarnaite, �eimininkų i�vyta todėl, kad susigriebė koki� baisi� lig�. Gal motina net pamanė, kad galiu pagrobti jos dukrel�! Mane pykino, smilkiniuose ėmė tuksėti. Nieko nuostabaus, kad mergytė �itaip i�sigando, o jos motina taip pasidygėjo!

Dar neseniai �monės manimi �avėjosi kaip itin kultūringa ir rafinuota ming dzi. Bet dabar atrodė, kad pati u�uod�iu savo plaukų ir drabu�ių skleid�iam� smarv�. Pasibaisėjusi pri�okau prie ve�imėlio, nume�iau kelet� variokų, pastvėriau i� prekeivio pudingo gabal� ir kaip patrakusi ėmiau lai�yti.

� O vaaaarge� � pratisai atsidusau. I�tampytus mano nervus laikinai apramino saldus pudingas.

Galvoje �mėstelėjo prisiminimas, kaip mama vedėsi mane, Pavasario Mėnesien� ir Nefrito Vaz� į kirpykl�, o paskui nupirko mums ledų; vaikigalis i�plė�ė juos man i� rankų ir vos nepakliuvo po automobilio ratais. Dabar tikriausiai atrod�iau visai kaip jis � kaip elgeta!

Kol sav�s gailėjausi, mintyse i�kilo kitas vaizdas � mėlynakis ponas Andersonas. Praėjo devyneri metai nuo tada, kai mano �vilgsnis pirm� kart� susidūrė su �io barbaro �vilgsniu. Paskui mudu susitikome dar kart�, kai jis atėjo į Persikų �iedus su savo partneriu ponu Ho. Bet jie nustojo lank�si paviljone. Retkar�iais a� vis dar pagalvodavau, kur jis, k� veikia. I� paskutiniųjų stengiausi prisiminti jo veid�, bet mintyse regėjau vien tas gerumu spindin�ias mėlynas akis.

Dar kart� atsidusau � mėgaudamasi pudingu ir galvodama apie tai, kokių netikėtumų pasitaiko gyvenime. Vaik��iodama po �į did�iulį �ventyklos kompleks� jau�iausi lyg kokia pa�alaitė, i� tolo stebinti pasaulio įvykius. Tai mane liūdino. Kada a� rasiu galimyb� tapti tokia kaip visi, turėti bent k� pastovaus savo gyvenime? �ing D�enas turi savo nemirtingumo eliksyr�, o k� turiu a�?!

Su tokiomis mintimis įėjau į vien� i� �ventyklos pastatų, sumokėjau u� ry�ulėlį smilkalų ir u�degiau juos bronziniame smilkytuve. Atsiklaupusi �alia kitų dievams aukojan�ių moterų, ėmiau panosėje melstis u� tėtį, Perl�, Rubin�, mam�, �ing D�en� ir Teng Siong. Paskui, kiek apsiraminusi, vaik��iojau toliau, kol visai pame�iau laiko nuovok�. Tuomet i�girdau mu�ant būgnus ir gongus.

I�tempusi ausis nuskubėjau į garsų pus� ir galop pama�iau teatr� po atviru dangumi; vyko vaidinimas. �monių buvo sausakim�a. Negavusieji sėdimos vietos stovėjo visur, kur tik galėjo įsisprausti: i� �onų, tarpueiliuose, gale. Keli berniukai net įsikorė į medį, kad geriau matytų. Nusipirkau i� �alimais stovin�io prekystalio puodelį kar�tos arbatos su bandele ir prasispraud�iau į aik�tės �on�. Prie�ais mane �mė�avo tiek galvų, kad man teko nuolat sukiotis, kad bent akių kampu�iu maty�iau scen�.

Buvo rodoma opera �Sudie, mano sugulove� � populiarus kūrinys, vaizduojantis imperatoriaus Siang Ju pralaimėjim� garsiajame mū�yje tarp Hanų ir �u.

Scenoje sugulovė Ju su pra�matniu galvos apdangalu perlų kutais ir siuvinėta, blizgu�iais puo�ta suknia atėjo atsisveikinti su savo valdovu imperatoriumi Siangu. Paskutin� akimirk� su vyru, kurį mylėjo ir kurį i�tikimai lydėjo vis� savo gyvenim�, ji nusprendė atlikti atsisveikinimo �okį su kardais.

Pasirodymas buvo nuostabus. Du kardai �vilgėjo ir �vys�iojo ore; kartais jie panė�ėjo į du blyk�iojan�ius �aibus, kit�syk � į du besiplaikstan�ius kaspinus. Smuikas leido auk�tus, skausming� raud� primenan�ius garsus, būgnai ir gongai riaumojo it tigrai.

� Hao! Hao!

Nuostabu! �iūrovai pratrūko garsiais plojimais.

Apsidairiau aplink. �iūrovų minioje miestie�iai buvo sumi�� su kaimie�iais. Pasidav� dramos kūrinio iliuzijai, laikinoje scenoje stebėdami mėgd�iojam� gyvenim�, jie atrodė laimingi, bent akimirkai pamir�� savo rūpes�ius.

Vėl pasisukau į scen�. Joje imperatorius Siangas dabar dainavo:

Mano sugulove, daugyb� metų stovėjai �alia man�s per niekada nesibaigian�ius mū�ius. �iandien turėsime pasukti skirtingais keliais.

Tada Siangas papra�ė sugulovės Ju atne�ti vyno. �i įpylė du pilnus puodelius ir mostelėjo baltai i�grimuota ranka tardama:

Pra�om, mano valdove.

Siango i�rai�ka tapo jausminga; jis u�dainavo:

Mano sugulove, dabar i� visų keturių pusių gird�iu vien �u karių dainas. Liu Bangas tikriausiai jau u�kariavo mano �emes. Mano �irdis baigia i�sekti, mano �i taip pat!

Sugulovė apsipylė a�aromis. Liaunais, pana�iais į orchidėj� pir�tais ji pa�lakstė vyn� į tolį. Kri�tolinis jos balsas nuskriejo vakar� vaizduojan�ių tamsių dekoracijų link.

Hanų kariai atsitraukė, visur sklinda �u dainos.

Jeigu mano vie�paties dienos suskai�iuotos, tai ir tavo niekingai sugulovei ateina galas.

Sulig tais �od�iais Ju i�sitraukė kard�, kurį imperatorius Siangas buvo u�siki��s u� dir�o, ir susivarė į pilv�.

� Oi, ne! � pasibaisėjusiais veidais sukliko kai kurie �iūrovai.

Mano dėmesį patraukė ne mergina, vaidinanti sugulov� Ju, bet imperatoriaus Siango vaidmens atlikėjas. Nema�iau, ar jis gra�us: jo veidas buvo nugrimuotas juodai ir baltai, jį dengė priklijuota ilga barzda, bet mane pakerėjo jo balsas. Kaip gyva nebuvau girdėjusi kito tokio skaidraus ir jausmingo, bet podraug tokio galingo, kad �iūrovai �ia pritariamai riaumodavo, �ia bemat u�si�iaupdavo, kai būdavo bepraded� �neku�iuotis. Vyro balsas buvo net gra�esnis u� �ing D�eno; vienintelis trūkumas buvo tas, kad nebuvo toks skambus ir tokio plataus diapazono. Įdėmiai spoksojau į aktorių, stengdamasi įsivaizduoti, kaip jo veidas atrodytų be grimo ir barzdos.

�iūrovai toliau pritariamai �aukė ir plojo, kol u�danga i� lėto nusileido, u�baigdama dram� tiek scenoje, tiek ir prie�ais j�. Nenorėdami atsiplė�ti nuo ore tebetvyran�ios tragedijos, �monės stoviniavo arba i� lėto skirstėsi. Man teko brautis pro mini�, kol pasiekiau scen�. Ten pasisukau ir nusėlinau į u�kulisius. �ia vieni aktoriai valėsi grim�, kiti plepėjo, treti gurk�nojo arbat� �iaumodami u�krimstukus. I�tiesusi kakl� veltui band�iau pamatyti aktorių, vaidinusį imperatorių Siang�. Nedr�siai į�engiau į ank�t� aptvar� ir paklausiau merginos:

� Ma�oji sese, kur tas aktorius, kuris vaidino imperatorių?

Ji man parodė į kamp� � nustebau, nes ten pama�iau moters nugar�. Aktorė valėsi grim� prie�ais nedidelį veidrodį.

� Ma�oji sese, betgi ten moteris!

� Taip, bet mes visos moterys, � ji parodė į afi��, kaban�i� vir� įėjimo. � Matot? Mes esam moteri�ka �Auksinio fenikso� operos trupė.

Ilgai �iūrėjau į hieroglifus ir auksiniais siūlais siuvinėt� feniks�. Jau buvau beklausianti daugiau apie �i� trup�, bet tada moteris kampe pasisuko ir mudviejų �vilgsniai susitiko.

�iūrėjau į veid� Teng Siong!

Jos veide pra�ydo �ypsena; paskui ji atsistojo ir atskubėjo prie man�s. Nekreipdamos dėmesio į kitų aktorių ir scenos darbininkų �vilgsnius, mudvi apsikabinome.

Kai pagaliau viena kit� paleidome, ji tarė:

� Brangioji Orchidėja, sek paskui mane.

Teng Siong i�sivedė mane i� u�kulisių. Įsitikinusi, kad niekas mūsų nemato, apkabino ir aistringai pabu�iavo į lūpas.

Ilgai nepaleido man�s i� glėbio.

� Kodėl i�ėjai neatsisveikinusi?

Neturėjau k� į tai atsakyti, todėl tik �iūrėjau į j� a�arotomis akimis ir pla�iai �ypsojausi.

� Tik pa�iūrėk į save, Brangioji Orchidėja! � Ji atsitraukė ir nu�velgė mane. � Negaliu patikėti, kad vos per kelis mėnesius galėjai �itaip pasikeisti. Dabar galima palaikyti tave kaimiete. Arba vienuole � tik reikėtų nusiskusti tuos susivėlusius plaukus. Gal to nori?

Susigėdusi papur�iau galv�. Tikriausiai ji atspėjo, kad palikau j� dėl to vienuolio. �iaip ar taip, nė viena neu�siminėme apie �ing D�en�.

� Atleisk, Brangioji Orchidėja, � tarė ji. � Nenorėjau tav�s u�gauti. Tiesiog man ply�ta �irdis matant, kokia tu� � ji nutilo.

� Tikriausiai atrodau klaikiai?

� Ne, Brangioji Orchidėja, tu visuomet gaivi kaip pavasaris ir gra�i kaip saulė. Tiesiog� � ji vėl nutilo, paskui baigė: � tu nusipelnai geresnio gyvenimo negu tūnoti mi�ke.

Man skruostais pabiro a�aros.

Teng Siong i�sitraukė nosin� ir nu�luostė akis.

� Brangioji Orchidėja, manau, dangaus valia, kad vėl būtume drauge, todėl pra�au: nuo �iol lik su manimi.

� Bet a�� negaliu. Man reikia�

� Ne, gali. Tie dvokiantys vyrai temoka su�eisti moteriai �irdį ir atimti jos gro�į. Leisk man rūpintis tavimi. Pra�au tav�s!

Ir a� sutikau.

Kaip neatsisveikinau su Teng Siong, kai palikau j� dėl vienuolio, taip dabar neatsisveikinau su �ing D�enu, kai me�iau jį dėl Teng Siong. Net neie�kojau jo mugėje po apeigų bijodama, kad vėl neatsispirsiu jo kerams ir galų gale vėl grį�iu į t� kalno kalėjim�.

T� vakar� jis turbūt ilgiausiai laukė, kol pasirodysiu ir grį�iu su juo namo. Pasibaigus apeigoms, kai u� pietinių vartų sutemo, jis tikriausiai i�ties�s kakl� dairėsi man�s. Gal net su palengvėjimu atsiduso ar d�iaugsmingai �ūktelėjo, kai tarėsi mane pamat�s, deja, ten buvo tik kita mergina ilgais plaukais, vilkinti �iurk�taus audeklo palaidin� ir kelnes. Tikriausiai jam kakt� i�mu�ė prakaitas, o �irdis su pertrūkiais dau�ėsi, kol jis vis �valgėsi aplink, bet niekur nematė mylimos moters. Turbūt jis spėliojo, ar nebuvau pagrobta, o gal net vėl i��aginta. O gal pasiklydau ar mane i�tiko kokia baisi nelaimė. Ma�a kas galėjo nutikti. Kas nors tokio ko�mari�ko, kad jam ply�o �irdis ir mintyse jis regėjo tyk�tan�ius kraujo klanus.

Spėliojau, kaip ilgai jis ply�tan�ia �irdimi laukė tamsoje: dvi, tris, keturias ar penkias valandas? Kai galiausiai parsirado namo, nors nepaprastai i�varg�s, turbūt negalėjo nė minutės sumerkti akių. Kit� dien� tikriausiai vėl neviltingai man�s visur ie�kojo. Ir dar kit�. Ir dar kit�� Tikriausiai nerimas kėlė jam baisiausi� skausm�. Kaip a� galėjau �itaip �iauriai pasielgti su �mogumi, kurį taip kar�tai mylėjau?!

Kar�iai �iūrėjau į savo atspindį veidrodyje ir nusispjoviau.

� Kek�ė!

28

I�siskyrimas

Teng Siong, kaip ir buvo �adėjusi, gerai manimi rūpinosi � tarsi jaunamartė. Pirm� vakar� kartu jos vie�bu�io kambaryje ji pamatė, kokia a� i�vargusi, ir prileido man kar�t� voni�, paskui u�sakė kelet� mano mėgstamų u�kand�ių. Kai pagaliau pasijutau �vari ir soti (neturėjau apetito ir prarijau vos kelis k�snius), tikėjausi, kad ji paims mane u� rankos ir mudvi drauge kopsime į Vu kaln�.

Bet ji tarė:

� Brangioji Orchidėja, tikriausiai esi baisiai i�vargusi, tad jeigu nori ne eiti miegoti, o kalbėtis, mielai tav�s klausysiuosi. Na, o jeigu nori miegoti, � ji parodė į pla�i� lov�, � �is �iu�inys yra labai mink�tas ir patogus.

Linktelėjau stodamasi nuo stalo. Ji bemat priėjo prie man�s, �velniai paglostė veid� ir apsivijo rankomis nelyginant a�tuonkojis savo �iuptuvais.

� Ar �inai, kad dabar esu laimingiausia moteris pasaulyje?

Nesumodama, k� atsakyti, �yptelėjau, ir tiek. Ji paėmė mane u� rankos, nusivedė prie lovos ir i�jungė �vies�. Apsikabinome ir nieko nekalbėdamos gulėjome ant mink�to kaip sojų var�kė �iu�inio.

Tamsoje it smilkalų gija į or� pakilo �velnus, laibas Teng Siong balsas.

� Brangioji Orchidėja, pra�au tav�s: neliūdėk.

Nieko neatsakiau.

� Pri�adu: tu niekados nesigailėsi grį�usi pas mane.

� Tikiu tavim, Teng Siong, � atsakiau, �velniai i�sivadavau i� jos glėbio ir nusigr�iau, kad ji negalėtų paliesti man veido ir u��iuopti mano a�arų.

Ji �velniai patrynė man nugar�, paskui u�traukė ant man�s apklot�.

� Mano Brangioji Orchidėja, greitai keliauk į savo miel�jį sapnų kaim�.

Kai kit� ryt� prabudau, buvo jau vienuolika. Teng Siong jau buvo u�sakiusi kuklius pusry�ius: bandelių su kiauliena, blynelių su lai�kiniais svogūnais ir sojų pieno. Nors gyvendama kalne vos ne badmiriavau, i�vakarėse neturėjau apetito. Bet dabar, kai atgavau jėgas po gilaus miego mink�toje lovoje ir jau�iausi saugiai, pilvas staiga ėmė urgzti kaip nepatenkinta sugulovė. Bandelės įgavo gard�iausių mėsos kukulių skonį, blynai � mink�tos ver�ienos, sojų pienas � kreg�d�ių lizdų sriubos. Visk� kim�au, tarsi k� tik bū�iau pabėgusi nuo bado mirties.

Teng Siong �iūrėjo į mane �velnumo kupinomis akimis.

� Brangioji Orchidėja, jei nori, galiu u�sakyti daugiau, bet, manau, tau kol kas nereikėtų per daug valgyti.

Nekreipdama dėmesio į jos pastab� plė�iau bandeles ir blynus į gabalus ir grūdausi į burn�, tarsi bijodama, kad kas nors i� man�s atims.

Kai pagaliau pasisotinau, Teng Siong tarė:

� �iandien vaidinti man nereikia, tad nusivesiu tave pas kirpėj�, paskui nupirksiu kosmetikos ir visa, ko tau dar reikia. Vėliau grį�ime ir numigsime. O vakare, � nusi�ypsojo ji, � nusivesiu tave at�v�sti, kad �itaip laimingai susitikome vėl.

Naktinis klubas, įsikūr�s judriame �ianmenio rajone netoli mūsų vie�bu�io, buvo atidarytas ma�iau kaip prie� mėnesį. Kai �anchajuje buvau ming dzi, ne kart� buvau kvie�iama į tokio tipo įstaigas, bet dabar ma�ai k� beprisiminiau. Pirm� kart� ragavau naktinio Pekino gyvenimo � ir dar su meilu�e! �irdis ėmė tuksėti, kai Teng Siong padavė rank� man i�lipant i� samdyto automobilio prie�ais skais�iai rausva spalva da�yt� pastat�. Įėjome pro raudonus vartus; abipus jų kabojo dainininkių vakarieti�kais apdarais ir �ukuosenomis plakatai. Nespėjus man įdėmiau pa�iūrėti į tas moteris, apsaugininkas atidarė duris ir mostu pakvietė mus u�eiti. Mudvi pasitiko egzoti�ki d�iazo garsai ir kvepalų aromatas, sumi��s su cigare�ių dūmų tvaiku. Negiliai įkvėpiau ir apsidairiau. Interjeras buvo puo�tas veidrod�iais, spalvotomis lempomis, viskas tviskėjo auksu � kolonos, kėdės, sietynai. I� prad�ių vaizdas man priminė antrarū�į turkio paviljon�, aptarnaujam� Rusijos prostitu�ių. Ta�iau nemalonius prisiminimus greitai pakeitė �vali nuotaika, kai pasirodė metrdotelis ir nusivedė mus prie staliuko kampe.

Kol Teng Siong teikė u�sakym� įdėmiai besiklausan�iam padavėjui, nenuleidau nuo jos akių. Nepriekai�tingai pasiūtu kostiumu, su raudona varlyte ir auksine laikrod�io grandinėle, stilingai kaban�ia i� liemenės ki�enėlės, Teng Siong labiau panė�ėjo į dabit� negu į aktorių. Pomada sutepti trumpi plaukai blausioje restorano �viesoje �vilgėjo lyg �ilko gijos. �iūrint į pakili� jos i�rai�k� ir pla�ius, vyri�kus mostus, man �irdį glostė palaima, sumi�usi su dėkingumu. Atsidusau i� pasitenkinimo. Metus ne�iojusi valstietės apdarus, dabar pagaliau galiu gra�intis kosmetika, vilkėti gra�ia vakarieti�ka suknele ir būti tarp madingų �monių!

Padavėjas netrukus grį�o su buteliu �ampano; jį atkim��s pripylė �viesiai auksinio skys�io į auk�tas taures.

Nuėjus padavėjui, Teng Siong su �valia �ypsena veide susidau�ė su manimi.

� U� tavo gro�į ir u� mūsų susitikim�, Brangioji Orchidėja!

� U� mūsų susitikim�, � tyliai pakartojau.

�ampanas skoniu man priminė saldų eliksyr�. Auksiniai burbuliukai, rodės, sako, kad akimirkomis prie� i�nykdamas gyvenimas yra skausmingai gra�us. Paskui prisiminiau eiles, Perlės man deklamuotas, kai būdama trylikos atsidūriau Persikų �ieduose:

Kai gėlė pra�ysta, skink j�. Nelauk, kol teliks viena nuoga �akelė.

Paskubomis dar kart� nugėriau didelį gurk�nį savo auksinio eliksyro, nė i� tolo nepana�aus į dvokiantį �ing D�eno. Padavėjas vien� po kito ne�ė patiekalus: �ilt� duon� su sviestu, rusi�kus bar��ius, kuriuose plaukiojo jautienos luitai, pus�alį kepsnį. Per �itas i�taigingas vai�es mudvi su Teng Siong gėrėme, valgėme ir �neku�iavomės. Nors taip ilgai buvome i�siskyrusios, mūsų likimai buvo pana�ūs, todėl tarpusavio ry�į atkūrėme vos ne akimirksniu. Iliuzinėje, dekadenti�koje naktinio klubo atmosferoje ji papasakojo apie savo gyvenim� be man�s: apie pasirodymus operos trupėje; kokio pasisekimo sulaukė; kaip j� u�sipuldavo konservatoriai, manantys, kad moterims atlikti vyrų vaidmenis � �ventvagystė.

� Cha � �ventvagystė! � nusi�aipė ji i�sitraukdama cigar�. Geismingais pir�tų judesiais nupjovė jo galiuk�, u�sidegė auksiniu �iebtuvėliu ir ėmė papsėti. � Tie vyrai sako, � ji palinko ar�iau man�s ir nuleido bals�, � girdi, moterų kūnai ne�varūs. Taigi, jei mes vaidinsime vyrus, u�pykdysime scenos diev� ir sutrikdysime dangi�k�j� tvark�.

Ji pasukiojo nepadoriai stor� cigar� tarp grak��ių pir�tų.

� Absurdas! Gal jie u�mir�ta, kad dvokiantys padarai � tai jie!

Teng Siong galanti�kai nusijuokė visai kaip vyras krestelėdama galv� atgal.

Baigusi pasakoti savo istorij� paklausė man�s to, apie k� baiminausi kalbėti, � kaip gyvenau mudviem i�siskyrus. Bijojau, kad kalbėdama apie �ing D�en� i�siduosiu, kokie gilūs mano jausmai jam. Taigi papasakojau, kokia nelaiminga jau�iausi gyvendama atskirta nuo �monių kalne, bet nutylėjau prie�astį, dėl kurios i�tvėriau, � meil� daosistų vienuoliui. Kaip visada takti�ka Teng Siong prisispyrusi nekamantinėjo tų dalykų, nes būtų pasijutusi tokia pat nelaiminga kaip ir a�.

Mes toliau mėgavomės pra�matniu apstatymu, putojan�iu auksiniu vynu, triuk�minga muzika ir egzoti�kais patiekalais. Dabar klubas buvo beveik sausakim�as. Orūs vyrai � kai kurie liesi, �iauriomis minomis ir į �alis lakstan�iomis akimis, kiti � stori, atsiki�usiais pilvais ir riebiais veidais � atėjo lydimi nesaikingai i�sida�iusių, i�si�iustijusių moterų. Kelios poros jau �liureno po �okių aik�tel�. Moteris skais�iai �alia suknele kaip samana prie akmens prikibo prie vyro įrudusiu veidu. Neabejojau: dabar ji parduoda savo �ypsen�, vėliau parduos ir kūn�.

Pagalvojau, kad galiu gyventi ne ma�iau pra�matniai negu ji, nors man savo kūno nebereikia pardavinėti, ir vos susilaikiau nenusi�ypsojusi. Tada me�iau �velnumo kupin� �vilgsnį į gra�i�j� savo meilu��.

� Teng Siong, a�iū, kad gr��inai man gyvenim�.

Ji paplek�nojo man per rank�.

� Brangioji Orchidėja, tu nusipelnai viso, kas geriausia. Visada.

Skland�iais turtingo plevėsos judesiais ji paėmė �ampano butelį ir įpylė man dar vien� taur�.

Subtiliai siurb�iodama �ampan� apsidairiau pla�iau. Galiausiai mano �vilgsnis nukrypo į �iurk��ios i�vaizdos vyr� prie tre�io staliuko nuo mūsų. Jis neturėjo viduriniojo pir�to, todėl cigaret� negrabiai laikė tarp smiliaus ir bevard�io. Tankų antakį perpus dalijo randas, suteikiantis jo veidui nuo�mi�, bet podraug nelaiming� i�rai�k� � lyg jis būtų koks imperatoriaus eunuchas26. Atrodė, kad jis atėjo į klub� vienas ir jį domina vien tai, į k� jis �iūri, � mudvi su Teng Siong.

� Teng Siong, � �irdis ėmė taip dau�ytis, kad, rodės, tuoj i�trūks i� krūtinės, � ar matai �tai ten vyr� be pir�to? Jis neatitraukia nuo mūsų akių. Gal jis� vienas i� mamos ir tė�io �monių, ie�kan�ių man�s?

Teng vog�iomis �vilgtelėjo į vyr�, paskui vėl pasisuko į mane. Nustebau, nes ji nusi�ypsojo.

� Manau, jis tik pavydi man tokios gra�ios palydovės.

� I� kur �inai, kad jis ne i� Persikų �iedų?

� Manai, tavo mama nusamdys detektyv�, sumokės jam u� traukinio biliet�, vyn� ir valgius naktiniame klube, kad tav�s �ia ie�kotų? � Ji nutilo, gurk�telėjo �ampano, paskui pridūrė: � Tiesiog jis mėgaujasi tavo gro�iu.

Jos �od�iai paglostė man savimeil�.

� Tu taip manai?

Teng Siong nieko neatsakė, tik atpjovė gabal� kepsnio ir padėjo man į lėk�t�.

� Nesijaudink ir valgyk daugiau. Nuo mėsos raudonis nei�nyks i� tavo skruostų ir tu nepritrūksi �i.

Tada pastebėjau, kad du ne ma�iau �iurk��ios i�vaizdos vyrai ir dvi neskoningai apsirengusios merginos sėdasi prie keturpir��io vyro.

� Matai � jis su draugais, � tarė Teng Siong. � Sakiau, kad nėra ko nerimauti. Mėgaukis �ia akimirka.

Mums baigus valgyti, Teng Siong paėmė mane u� rankos.

� Brangioji Orchidėja, eime �okti.

� Bet a� jau seniai ne�okau.

� Nesijaudink, vesiu a�.

�okių aik�telėje Teng Siong buvo tokia pat grak�ti kaip lovoje. Jos kūnas natūraliai reagavo į muzikos ritm�, kojos slydo grindimis be jokių pastangų kaip karpis vandeniu. Vis dėlto �iūrėdama į svajing� jos veid� galvojau vien apie �ing D�en�. �tai a� jausmingai sukuosi �iame i�tvirkusiame mieste, o k� daro jis tame nuo�aliame kalne? Jeigu nebūtų pasirink�s atsiskyrėlio gyvenimo, galbūt dabar �ok�iau su juo, o ne su Teng Siong. Ar jo judesiai �okių aik�telėje būtų tokie pat grak�tūs kaip atliekant ezoterinius ir erotinius ritualus? Ar mudviejų gyvenimui nieko netrūktų, jeigu jis būtų ne vienuolis, o plevėsa?

Po �ių nemalonių min�ių apie �ing D�en� bemat sekė kitos � apie mano motin�. Kodėl ji ne Tajo kalne, kaip buvo sakiusi man? Gal dabar, kai a� linksminuosi pra�matniame naktiniame klube, ji gyvena kaip vienuolė atsiskyrėlė vienui viena �altame urve? O gal ji jau negyva? Jeigu taip, tuomet jos vėlė klajoja nerasdama sau vietos in pasaulyje, nes a� nedeginau smilkalų jai nuraminti ir nukreipti pas Bud�. Bet jeigu ji vis dar gyva, ji neranda ramybės savo mintyse (jei tebegalvoja apie mane), nes jaudinasi dėl dukters. Pajutau kylantį kaltės pojūtį, paskui baim�. Įsivaizdavau motin� plika galva, sunykusi�, vargiai prisidengusi� kūn� purvinu, daug kartų lopytu vienuolės apdaru, raunan�i� �ol� pūslėtais pir�tais. Ji prasi�ioja norėdama įsimesti į burn� besiraitantį sliek�, pamatau bedant� burn�, virtusi� tamsia kaip pragaras skyle�

� Brangioji Orchidėja, apie k� galvoji? � suku�dėjo man į ausį Teng Siong.

� Apie niek�, � dirbtinai nusi�ypsojau stengdamasi paslėpti, kad man �irdį drasko skausmas.

Apglėbusi per juosmenį Teng ėmė sukioti mane į visas puses. Prisiminiau, kaip vaikystėje man patikdavo, kai tėvas auk�tai i�supdavo mane sūpuoklėmis, kad geriau pamaty�iau pasaulį. Dabar, kai paragavau gyvenimo negandų, norėjau tik vieno: rasti k� nors tvirta, į k� galė�iau įsitverti.

Prisiglaud�iau prie liekno Teng Siong kūno kaip vaikas, įsikib�s į motinos suknelės padurkus.

Meilu�ė pabu�iavo mane į kakt�.

� Ar dabar esi laiminga?

� Taip, � atsakiau, bet mintyse pridūriau: � Ir ne.

Kit� dien� vie�bu�io kambaryje bu�iniais mane pa�adino Teng Siong.

� Labas rytas, � suniurnėjo ji. Jos �vilgsnis buvo �velnus, veidas paraud�s. Rankos ėmė �iuopti mano kūn�.

Prisiminiau sau duot� pa�ad�: jeigu mums bus lemta dar kart� susitikti �iame gyvenime, stengsiuosi padaryti j� laimingiausia lesbiete pasaulyje. Atsiliepdami į smegenų nurodymus, mano rankos, lūpos ir lie�uvis griebėsi erotikos meno siekdami provokuoti ir kelti malonum�.

Teng Siong vakare turėjo vaidinti, todėl nusivedė mane į �Dvigubos laimės� arbatin� pasi�iūrėti �Auksinio fenikso� operos trupės. Arbatinė irgi buvo �ianmenio rajone. Kai i�lipome i� rik�os, Teng Siong pasuko pro �onines duris tiesiai į u�kulisius. Kai kurios moterys �neku�iavosi, kitos kartojo savo tekstus, dar kitos da�ėsi antakius ma�y�iais teptukais.

Nespėjus man geriau apsidairyti, ovalaus veido, budrių akių mergina pri�oko prie Teng Siong ir �aismingai įgnybo į rank�.

� Mano valdove, jūs vėluojate!

Teng pasisuko į mane ir nusi�ypsojo.

� Brangioji Orchidėja, �ia Melodingoji Dūdelė. �įvakar ji scenoje bus mano nuotaka.

Tada pristatė merginai mane:

� �ia Brangioji Orchidėja, mano� draugė.

Teng Siong �od�iai mane nuliūdino. Ta sulū�usi dūdelė � jos �nuotaka�, o a�, jos meilu�ė, rodos, staiga tapau tik drauge?! Ėmiau įdėmiai ap�iūrinėti mergin� ir akimirksniu mane apėmė įtarimas. Kalbant jos akys koketi�kai �audė į �alis, tobulo ovalo veide nu�visdavo plati �ypsena, pir�tai be perstojo lietė mano mylimosios rank�. Bet neturėjau kada apie tai galvoti, nes Teng jau tempė mane į �alį pristatyti kitoms aktorėms. Nors ne visos buvo jaunos ir gra�ios, jos try�ko entuziazmu galėdamos vaidinti. Paskui, man nebaigus kalbėtis su pusam�e aktore, vaidinan�ia laodan � senas damas, � i�girdau laib� Melodingosios Dūdelės bals�:

� Pra�om pasirengti, iki pasirodymo liko nedaug laiko!

Tada Teng Siong priėjo prie man�s ir rodydama ranka į jaunut� mergin�, bauk��iai stovin�i� �alia, tarė:

� Brangioji Orchidėja, netrukus prasidės vaidinimas, tad tegul Ma�oji Katė parodo tau viet� salėje. Tikiuosi, spektaklis tau patiks.

Prie� man nueinant ji vog�iomis pak�telėjo man į skruost�. Kai i�sitiesiau, pama�iau, kad Melodingoji Dūdelė neatitraukia nuo mūsų akių.

Ma�oji Katė nusivedė mane i� u�kulisių ir parodė kėd� prie staliuko arbatinės priekyje. Man atsisėdus mergina bemat nuėjo ir grį�o nud�iugindama mane kar�tu rank�luos�iu, valgiais ir arbata. Pama�iusi, kad ki�u rank� į pinigin�, tarė:

� Oi, ne. Panelė Teng jau sumokėjo man.

Ir dingo u�kulisiuose.

Papū�iau į puodelį su kar�ta arbata ir apsidairiau aplink. Arbatinė buvo beveik sausakim�a. Lankytojai vis dar plūdo į vidų, o prekiautojai triuk�mingai vaik��iojo tarp staliukų siūlydami arbat�, cigaretes ir u�krimstukus: pyragai�ius su sezamo sėklomis, cukruotus imbierus, d�iovintas slyvas ir skrudintas arbūzų sėklas. Pastebėjau kelias pra�matniai apsitaisiusias tai tai, atėjusias su tarnaitėmis; viena �velniai ramino kūdikį, klykiantį taip isteri�kai, kad net veidukas i�raudo. Vaikinas su mergina tyliai kalbėjosi taip prisiki��, kad panė�ėjo į besibu�iuojan�ias �uvis. Būrelis pusam�ių moterų lie�uvavo gurk�nodamos arbat�, gliaudydamos arbūzų sėklas ir spjaudydamos luk�tus ant grindų. �monės atrodė laimingi ir susijaudin� � gal kai kurie pirm� kart� matys spektaklį, kuriame vaidins vien moterys.

Netrukus pakilo u�danga ir nedidel� arbatin� bemat u�liejo �ai�i dvistygių smuikų aimana, vis pertraukiama pa�ėlusiai dundan�ių būgnų ir gongų. Nors Teng Siong buvo man pasakojusi, kaip dainavo operoje prie� tapdama Fungo sugulove, dabar pirm� kart� �inosiu, kad scenoje jinai. �įsyk ji atliks jauno, gra�aus mokslininko vaidmenį.

�į vakar� buvo rodomas kunciui spektaklio �Bijūnų paviljonas� Pekino operos pastatymas. Tai buvo meilės istorija apie vyri�kį, įsimylėjusį gra�i� vėl�; savo meilės galia jis galiausiai prikėlė j� i� in pasaulio.

Du Liniang � jaun�j� mergin� ir vėl� � vaidino Melodingoji Dūdelė. Nors pati mergina man nepatiko, turėjau pripa�inti, kad vaidina ji tiesiog stebuklingai. Visus �iūrovus iki a�arų sugraudino gailus, į manij� pana�us jos ilgesys mokslininkui, kurį buvo sutikusi tik sapne. Kai ilgiausiai kentėjusi ji pagaliau scenoje mirė i� bevilti�kos meilės, aplink girdėjau vien atodūsius. �alia man�s sėdinti storulė vis purtė galv�, nosine �luostydamasi akių kampu�ius. Mergina u� dviejų staliukų nuo man�s balsu raudojo.

Kitame paveiksle, vaizduojan�iame Melodingosios Dūdelės vaidinamos veikėjos laidotuves, man ėmė dau�ytis �irdis, nes �inojau, kad tuoj į scen� i�eis Teng Siong. Staiga garsiai sutratėjo būgnai, bet pirma i� u�kulisių ky�telėjo tik karklo �akelė. Ji kabojo ore kankinamai ilgai � kelias akimirkas, � kol galiausiai pasirodė ir tas, kuris j� laikė, � jaunas mokslininkas baltai grimuotu veidu.

Teng Siong vaidino nepriekai�tingai � jos judesiai buvo stilizuoti, bet sklandūs ir idealiai suderinti su muzika. Net i� suri�tų į kuodelį plaukų kabantis kaspinas ir vėduoklė rankoje, rodės, i�rai�kingai perteikia sukilusius mokslininko Liu Mengmėjaus jausmus. Kai Liu �irdingu, tyru Teng Siong balsu prisiekė iki mirties mylėsi�s vėl�, mano akys pritvinko a�arų. �luostant akis rank�luos�iu, �irdį man sopėjo i� pavydo Melodingajai Dūdelei. Ak, kad galė�iau i�mainyti tikr� gyvenim� į gyvenim� scenoje ir bū�iau ta laiminga dūdelė, o Teng Siong � tikras vyras ir tikras mano sutuoktinis!

Mano meilu�ė tiek kartų persikūnijo, kad buvau suintriguota. I�vakarėse ji buvo plevėsa vakarieti�ku kostiumu, �iandien � paprastas kinų mokslininkas, deklamuojantis eiles savo vaiduokli�kai mylimajai. Bet abu �ie vaidmenys buvo vyro. Kaip ji atrodė būdama brangakmeniais pasidabinusi Fungo sugulovė?

Gyvenimas didmiestyje su turtinga, nuo vyro pabėgusia sugulove-operos primadona kaip diena ir naktis skyrėsi nuo gyvenimo kalne su beskatikiu daosistų vienuoliu. Kai Teng Siong nereikėdavo vaidinti, ji vesdavosi mane į pra�matnius restoranus ragauti brangių patiekalų: Pekino anties, kiaulių �arnų, ryklių pelekų ar jūrų sraigių. Pilnais, �iltais pilvais mudvi va�inėdavome rik�a ir mėgaudavomės naktiniu miesto gyvenimu. Kartais ji liepdavo ve�ikui i�leisti mus prie kokios arbatinės ir mudvi nueidavome mėgautis kar�ta arbata ir laibais balsais dainuojan�iomis, koketi�kai besi�ypsan�iomis ir grak��iai gestikuliuojan�iomis merginomis.

Ta�iau a� nuolat jutau, kad man ka�ko stinga. Da�nai prisimindavau Tangų dinastijos kurtizanės Ju Siuandzi �od�ius: �Lengviau rasti neįkainojamus turtus negu mylintį vyr�.� Būdama �alia �ing D�eno turėjau mylintį vyr�, bet neturėjau neįkainojamų turtų. Gyvendama su Teng Siong turėjau neįkainojamus turtus, bet neturėjau vyro. Ko gero, teisus buvo Buda: tro�kimams nėra galo.

Taigi apgailestaudama dėl pikto likimo mėgavausi Teng Siong meile ir atgauta prabanga. Ta�iau mano gyvenimas vis dar atrodė toli gra�u ne palaimingas. Nors Persikų �ieduose darbo turėjau per akis, gyvendama kalne įsitikinau, kad ne k� geriau, kai turi per ma�ai k� veikti. Todėl dabar, pragyvenusi su Teng Siong du mėnesius, nusprend�iau susirasti kokį u�siėmim�. Teng sakė, jeigu tik noriu, irgi galiu stoti į operos trup�. O jei nenoriu, ji turinti pakankamai pinigų mudviem pragyventi. Nenorėjau būti jos i�laikytinė, todėl nusprend�iau stoti į trup�. Persikų �ieduose įgijau �iokį tokį supratim� apie Pekino oper�, bet gavau ne profesionalios aktorės, o tik pusiau profesionalios dainininkės kvalifikacij�. Be to, pagrindiniai vaidmenys jau buvo i�dalyti tokioms puikioms aktorėms kaip Melodingoji Dūdelė, o kitos nelabai tro�ko konkuren�ių savo vaidmenims. Taigi man tekdavo tik menku�iai vaidmenys: tarnaitės, senutės, pa�o, kartais net �emo lygio prostitutės. Man mokėdavo, bet u� vien� vaidinim� u�dirbdavau ma�iau, negu mano tarnaitė kadaise gaudavo arbatpinigių i� kokio rinktinio kliento. Negana to, vaidindama koki� tarnait� ar pa�� turėdavau stebėti, kaip Melodingoji Dūdelė flirtuoja su Teng Siong ir smulkiu, gra�iai sudėtu kūnu glaud�iasi prie auk�tos, berniuko figūros Teng Siong. Negalėjau nesibaiminti, kad ta sulū�usi dūdelė mėgins suvilioti Teng Siong. Jeigu jai pavyks, kas rūpinsis manimi, i� ko a� gyvensiu?

Nors nenorėjau paleisti Teng Siong, negalėjau liautis galvojusi apie �ing D�en�. I� prad�ių maniau, kad jeigu įstosiu į trup� ir nuolatos dirbsiu, neturėsiu laiko apie jį galvoti. Bet klydau. �ing D�enas vis įsėlindavo į mano mintis ne tik ramybės akimirkomis, kai skaitydavau ar m�stydavau, bet ir vaidinant scenoje. Ir, �inoma, kai mylėdavausi su Teng Siong.

Taigi a� galutinai taip ir nepabėgau i� to kalno kalėjimo, nes �ing D�eno vaiduoklis niekados nuo man�s neatstodavo. Kūnu buvau su Teng Siong, bet mintimis ir toliau su vienuoliu. Da�nai ramiai vakarieniaujant su Teng Siong man atrodydavo, kad mano meilu�is vienuolis sėdi tarp mudviejų ir liūdnai �iūri man į akis. K� gali �inoti � gal jis i� tikro ten būdavo, juk jis man sakė, kad jo alchemija gali padaryti �mones nematomus?! Dar stengdavausi įsivaizduoti, k� jis galėtų veikti. Gal tiesiog gyveno kaip anks�iau: meditavo, skambino kinu, darė alchemijos bandymus ir ra�ė talismanus, tik jau be man�s. Mane liūdino mintis, kad galėjau sukliudyti jo tėvui įsipareigotoms dvasinėms paie�koms. Bet dar blogiau būdavo, kai įsivaizduodavau jį galint būti anaiptol ne vien� � juk galėjo suvilioti kit� mergin�, kad ir toliau prakti�kai derintų in su jang.

Kai įsivaizduodavau visas padėtis, kurias jis i�mėgins su kita moterimi, ir įvairiausius būdus, kuriais jis lie�uviu ir ilgais pir�tais �liau� per vis� jos kūn�, mano krūtin� u�liedavo kar�tis ir galiausiai i� lūpų i�trūkdavo dejonė. Tomis akimirkomis baisiausiai tro�kau bėgti atgal pas jį ir atimti jį i� tos naujos meilu�ės, kuri niekados negalės jam duoti to, k� turiu a�. Bet, ai�ku, visada pritrūkdavau dr�sos: baiminausi, kad jis gali ant man�s įtū�ti ir i�varyti lauk. Galėjo nutikti dar baisesnis dalykas: gal jis jau nukreipė vis� dėmesį į t� nauj� mergin� � o ji gali būti net gra�esnė u� mane � ir tiesiog man�s nė nepastebės.

Kai mano vaizduotė aprimdavo, imdavau galvoti: net jeigu �ing D�enas man atleis ir priims atgal, kaip a� i�tversiu dar vien� �iem� plikoje jo ��ventykloje�? Jeigu dėl jo dar kart� palik�iau Teng Siong, vargu ar galė�iau tikėtis j� vėl mane priimsiant. Nepajėgdama apsispr�sti toliau gyvenau su meilu�e lesbiete, kankinama geismo daosistų vienuoliui.

Be to, nuolat persekiojo mintis apie motin�. Ji galėjo būti visai netoliese, bet nenumaniau kur. Kelet� kartų automobiliu ir palankinu keliavau į gausias �ventyklas Vakarų kalnuose, bet kaskart teko grį�ti nuliūdusia �irdimi. Po kelių mėnesių pagaliau nustojau jos ie�koti, nors stengiausi visi�kai neprarasti vilties.

Gyvenau su Teng Siong metus. Laikui bėgant ka�kaip supratau, kad �itaip gyventi am�inai negalėsiu. Nors atrodė, kad dienos su Teng bėga be rūpes�ių: mudvi vaidindavome, kalbėdavomės apie menus, vakarieniaudavome pra�matniuose restoranuose, trindavome veidrod�ius, jutau, kad atsitiks ka�kas bloga, � taip �vėjas, �niok��iantis paviljone, prana�auja kalnuose kylan�i� audr��. Pastaruoju metu Teng Siong nebe taip dosniai pirko man dovanas, o kai mylėdavomės, ji neberodydavo tokios aistros kaip anks�iau. Anks�iau ji stengdavosi suteikti man malonum� lovoje, o dabar a� stengdavausi ne tik j� patenkinti, bet ir sujaudinti. Gal dėl to kalta Melodingoji Dūdelė? Gal Teng Siong sumanė mane palikti dėl jos?

Kaskart, kai klausdavau jos, ar kas nors ne taip, ji teatsakydavo:

� Nesijaudink, Brangioji Orchidėja, viskas gerai.

Ta�iau ka�kokia gili nuojauta man ku�dėjo, kad �ia pat tyko nelaimė. Man atrodė, kad jau�iu, kaip ji bado mane � net plaukai �iau�ėsi.

Vien� naktį mudviem pasimylėjus prispyriau Teng Siong pasakyti, k� ji nuo man�s slepia.

� Na, gerai, � ji atsisėdo lovoje ir pa�iūrėjo man į akis. � Tik pra�au, Brangioji Orchidėja, nesijaudink�

Pirm� kart� jos balse pajutau baim�.

� Teng Siong, manai, atlaikiusi tiek negandų, a� neįstengsiu i�tverti dar vienos?

� Bijau, kad netrukus mums gali tekti pasukti skirtingais keliais, � jos akys buvo liūdnos, bet balsas grie�tas.

Jos �od�iai nuskambėjo kambaryje kaip bombos sprogimas.

I�sigandusi atsisėdau.

� K� nori pasakyti?

Ji nieko nesakė, tik nervingai glam�ė paklod�.

� Tu man�s� nebemyli? � neatly�au. � Dabar myli Meloding�j� Dūdel�?

� Ai�ku, kad myliu tave, o Melodingoji Dūdelė man nė kiek nerūpi, � ji patylėjo, paskui pridūrė: � Tiesiog a�� a� bijau, kad mane gali nu�udyti.

� K�?! � Man kūnas nuėjo pagaugais; mano balsas pa�oko iki lubų. � Kas atsitiko?!

� Atrodo, vyras mane susekė.

� Tavo vyras? Turi galvoje mano did�iausio palankumo sve�i� didįjį pon� Fung�?

U�sitraukiau apklot�, nes pe�iai ėmė tirtėti i� �al�io.

Ji linktelėjo.

� tu įsitikinusi? I� kur �inai?

� A� matau, kad esu sekama.

� Teng Siong, kodėl nesakei man to anks�iau?

� Nenorėjau, kad jaudintumeisi. Be to, visai neseniai man i�sisklaidė paskutinės abejonės.

� Kaip?

� Pastebėjau tarp �iūrovų por� visur mane sekan�ių akių. I� prad�ių maniau, kad �ia koks aistringas operos gerbėjas. Bet paskui pastebėjau, kad tos akys kupinos ne susi�avėjimo, o pagie�os. �is �mogus ne gerbėjas, jis turi ka�kokių piktų kėslų, � ji įdėmiai pa�velgė į mane. � Prisimeni t� bepir�tį vyr� naktiniame klube?

Linktelėjau.

� Manei, kad mama su tė�iu atsiuntė jį tav�s sekti. Patikinau, kad taip nėra. Tada turėjau suprasti, kad jį atsiuntė mano vyras man�s susekti.

� Bet Teng Siong, tu juk persirengusi vyru. Kaip jie galėjo�

� Brangioji Orchidėja, a� dirbu moterų operos trupėje, o prie� Fungui paimant mane į suguloves, buvau operos dainininkė.

� O, varge! Manai, jie pastebėjo, kad a� � tavo meilu�ė?

� Manau, kad kol kas nepastebėjo. Bet dėl to man ir neramu, � Teng Siong nepaliovė sukiojusi apkloto, ir �is dabar buvo visas susiglam��s nelyginant drobulė, į kuri� buvo įsupta mumija. � �anchajie�iai manė, kad tu pabėgai su vyru. Neįsivaizduoju, i� kur kas nors galėtų �inoti apie tikruosius mudviejų santykius. Ta�iau Fungo pakalikai neatly�ta. Anks�iau ar vėliau jie su�inos.

� O, dangau! Bet i� kur tu �inai, kad tuos �mones atsiuntė didysis ponas Fungas?

� O kas dar?

Abi ilgai tylėjome. Paskui Teng Siong vėl prakalbo:

� Brangioji Orchidėja, norėjau visk� papasakoti tau anks�iau, bet neu�teko dr�sos, � ji atsiduso. � Dabar turiu i�eiti i� operos trupės ir palikti tave, kol dar ne vėlu.

� Teng Siong, a� tave lydėsiu.

� Ne! � Ji atrodė taip ry�tingai nusiteikusi, kad net susigraudinau. � Kai tie �monės i�siai�kins, kas esu i� tikrųjų, man grės siaubingas pavojus. Nenoriu, kad jis grėstų ir tau. Nėra nieko, ko Fungas nepadarytų, � ji metė į mane skvarbų �vilgsnį. � Prie� tapdamas verslininku, jis buvo kariauninkas.

I�girdus t� �odį, mane nukrėtė �iurpas.

� Kariauninkas? Niekada man to nesakei.

Nuleidusi mano �od�ius negirdomis ji kalbėjo toliau:

� Negana to, kad jis �udė nekaltus civilius, jis net nu�ovė savo dukr�.

� Mano tėv� irgi nu�udė kariauninkas! � bemat pertariau j�.

� Tavo tėv�? Kaip?

� Na, tas kariauninkas pats jo ne�udė, bet jis per teism� pasiuntė jį myriop.

Leidau Teng Siong su manimi daryti visk�, ir ji tirdavo mano kūn� kaip nuotykių ie�kotojas, į�eng�s į nauj� teritorij�, bet prisimindama atsisveikinant motinos duot� įspėjim� niekada jai nepasakojau tėvelio mirties aplinkybių.

Iki �iol. Dabar i�klojau visk� apie savo praeitį.

Man baigus, Teng Siong veidas buvo baltas kaip jos maigomas apklotas.

� O, varge, � manau, kad Fungas ir buvo tas �mogus, kuris pasiuntė tavo tėv� myriop!

Ne i� karto suvokiau jos �od�ių reik�m�, o kai suvokiau, �irdis ėmė dau�ytis kaip kru�a į lang�.

� Tu įsitikinusi?

� Taip, nes t� vakar� ten buvau. Savo akimis ma�iau vis� incident�.

Ji tankiai sumirksėjo, tartum �itaip galėtų i�trinti i� atminties tuos siaubingus vaizdus.

� Reginys buvo klaikus. Trijulė susikibo, kiekvienas stengėsi pa�iupti pistolet�. Galiausiai merginai pavyko i�plė�ti jį Fungui i� rankos. Smuikininkas � tavo tėvas! � mėgino i�traukti ginkl� i� jos, bet jinai spyrė jam į paslėpsnį, tada Fungas vėl jį pa�iupo. Jo dukra, rodės, pami�o. Ji �oko ant tėvo, ėmė jį draskyti ir kand�ioti. Smuikininkas bandė juodu perskirti. Tada pistoletas Fungo rankoje i��ovė, kulka pataikė merginai tiesiai į tarpuakį�

Teng Siong parodė sau į kakt�; jos akys atrodė pasibaisėjusios, tartum kulka būtų pataikiusi į j�.

Atitraukiau jos deln� nuo veido ir laikiau savo rankose.

� Vadinasi, mergina nenusi�ovė � j� nu�ovė Fungas?

Nespėjus Teng Siong atsakyti, pasakiau jai, k� �monės manė buvus tiesa � kad kariauninkas pasigėrė ir i��agino dukr�. Pa�eminta mergina �iupo tėvo pistolet� ir nusi�ovė. Kol ji su tėvu grūmėsi dėl ginklo, visi stovėjo sukaustyti siaubo, o mano tėvas � tas smuikininkas � nesėkmingai mėgino juos perskirti ir pagriebti ginkl�.

� Ne, mergina nenusi�ovė, � be jokių abejonių parei�kė Teng Siong. � Fungas nu�ovė savo paties dukr�.

Pasijutau, lyg galvoje būtų nugriaudėj�s sprogimas. Rodės, matau, kaip mano balsas pa�oka į or� ir krauju i�tyk�ta ant sienos.

� Jis nu�udė ir mano tėv�!

Stojo ilga tyla. Buvau tokia pritrenkta, kad negalėjau i�tarti nė �od�io. Man buvo nesuvokiama: sve�ias, kuriam rod�iau did�iausi� palankum� � didysis ponas Fungas, kuris paai�kėjo es�s Teng Siong vyras, buvo dar ir kariauninkas, pasiunt�s myriop mano tėv�! Nusigavau į toki� tolyb� vien tam, kad su�ino�iau, jog �mogus, kurio ie�kau, visus tuos metus buvo mano panosėje! A� daugyb� kartų gulėjau su savo tėvo �udiku!

Man perd�iūvo burna, rankos ėmė drebėti, lūpos be perstojo niurnėjo:

� O, varge!

Teng Siong mane apkabino.

� Pra�au nurimti, Brangioji Orchidėja.

Paskui ji paleido mane i� glėbio, paėmė arbatinį ir įpylė mudviem arbatos.

I� lėto gurk�nojau nė nejausdama, kad skystis degina burn�.

� Visi�kai nenumaniau� visus tuos metus jis buvo mano klientas, bet niekada nieko nepasakojo apie save ar savo �eim�.

Stojo ilga tyla. Galop Teng Siong reik�mingai pa�iūrėjo į mane.

� Ar jis gra�iai su tavim elgdavosi?

� Tam tikra prasme taip. Jis dosniai pirkdavo man dovanas.

Teng Siong nu�velgė mano veid�.

� �inai, kodėl jis gra�iai su tavim elgdavosi? � Nelaukdama mano atsakymo paai�kino: � Todėl, kad tu priminei jam dukr�. �ypsantis jos skruostuose, kaip ir tavo, pasirodydavo duobutės. Tik jos buvo kur kas gilesnės � tokios gilios, kad beveik panė�ėjo į dvi j� kaustan�ių gele�inių pan�ių lankelius. Bet, � atsiduso Teng Siong, � tikrasis jos kalėjimas buvo tėvo manija. Fungas mylėjo dukr� per daug � ne kaip tėvas.

� O paskui j� i��agino?

� Nė kiek tuo neabejoju. Kartais pagalvoju, kad jis galėjo nu�udyti j� ty�ia.

Tie �od�iai mane pritrenkė.

� Bet kodėl?

� Todėl, kad labiau subrendusi ji galėjo atskleisti, k� jis jai padarė.

Abi patylėjome; paskui i�tiesiau rank� norėdama j� paliesti.

Teng Siong sugavo mano deln� ir pabu�iavo.

� Atsidūrusi Fungo namuose, nuo pirmos dienos galvojau bėgti, o kai pama�iau, kaip jis nu�auna dukr�, supratau turinti taip pasielgti. Mes �inojome: jis nudės kiekvien�, kuris bent �odeliu prasitars apie tai, kas nutiko i� tikrųjų.

Ji patylėjo, paskui kalbėjo toliau:

� Po dukters mirties jis ėmė spar�iai nykti.

� Kodėl jis neturi jokių nemalonumų?

� Todėl, kad tebėra labai turtingas. Nelengva susidoroti su �mogumi, kurio seifuose prigrūsta tiek aukso, kad �mogų apakina.

Teng Siong įdėmiai pa�velgė man į veid�.

� Brangioji Orchidėja, tavo tėvas buvo dr�sus �mogus. Ta dr�sa jam tik pakenkė.

Mintyse ma�iau, kaip tėvelis u�ri�tomis akimis, storomis grandinėmis sukaustytomis rankomis ir kojomis, yra vedamas į mirties bausmės vykdymo viet�. Jis vos vilko kojas, bet ne i� baimės, o todėl, kad sunkios grandinės įsirė�ė giliai į kūn�. Kraujas ir pūliai sunkėsi i� kulk�nių, ir u�uod�iau i� jų sklindantį pūvan�ios mėsos dvok�. Pragaro karalius nekantraudamas laukė jo i�ties�s letenas a�triais nagais. Ta�iau tėvelio veidas buvo ramus, net i�didus, nes jo s��inė buvo �vari. Jis nusi�engė tik tuo, kad padarė gera � nieku gyvu nesutiko susitepti �irdies purvais.

Bausmės vykdytojai pakėlė �autuvus ir nusitaikė į tėvelį. Jiems jis tebuvo dar vienas kasdienių �audymo pratybų taikinys. Dar viena auka tarp pusės milijardo kinų. Tė�io akys po skuduru, kuriuo buvo u�ri�tos, sumirksėjo, lūpos sukrutėjo, bet niekas ne�inojo, k� jis m�sto ar mėgina pasakyti paskutin� akimirk� raudonosiose dulkėse.

� Pok�t!

Salvė i�trynė t� pasidid�iavimo i�rai�k� tėvelio veide ir nutraukė jo kan�ias.

Kraujas it kokie raudoni drie�ai pasipylė i� smilkinio, nutekėjo skruostu ir pliūptelėjo ant �emės.

Niekas nebeu�stojo sienos u� jo nugaros, ir tėvelis susmuko ant �emės�

Tas vaizdas sukėlė man siaub�, bet tada prisiminiau �od�ius: ��mogui nevalia gyventi toje pa�ioje �emėje kaip jo tėvo �udikas.� Dabar �inojau, k� turiu daryti toliau.

� Teng Siong, mudvi vis tiek turime i�siskirti, nes a� grį�tu į �anchajų � į Persikų �iedų paviljon�.

Ji stvėrė mane u� rankų.

� Brangioji Orchidėja, gal i�protėjai?!

� Likau gyva ne tam, kad bū�iau kek�ė. Slėpiau prie�astį, dėl kurios gyvenu, � atker�yti u� tėv�. Jau buvau beprarandanti viltį rasti t� kariaunink�. Tikriausiai dangaus valia tu pasakei man, kas jis.

� Brangioji Orchidėja, pra�au mane i�klausyti. Tau nepavyks atker�yti � jis vis dar per daug įtakingas! Net jeigu nu�udysi jį aptarnaudama lovoje, įsivaizduok, kokie bus padariniai. Neverta aukoti gyvybės dėl ka�kokio pabaisos! � dabar Teng Siong jau maldaute maldavo. � Brangioji Orchidėja, pamir�k, k� tau sakiau. Įsivaizduok, kad susapnavai ko�mar�.

� Negaliu, � gurk�telėjau deginan�ios arbatos. � A� turiu grį�ti.

� Pra�au tav�s, Brangioji Orchidėja! Mes patyrėme tiek pavojų, kol atgavome laisv�, tad nesielk dabar kvailai. Be to, Fang Rong ir Vu �iangas būtinai tave nubaus u� tai, kad pabėgai!

� Blogiausia, k� jie gali man padaryti � u�daryti kelioms dienoms tame tamsiajame kambaryje. Atleisk, Teng Siong, bet a� privalau grį�ti į �anchajų.

� Maldauju � nedaryk to! Be to, tu juk neturi pakankamai pinigų grį�ti, tiesa?

Krūptelėjau. Staiga suvokiau gyvenusi daugiausia i� Teng Siong pinigų � operos trupėje a� u�dirbdavau skatikus. O jos pinigai i� tikrųjų buvo did�iojo pono Fungo � taigi krauju sutepti mano tėvo �udiko pinigai!

� Kol pasuksime skirtingais keliais, � toliau kalbėjo Teng Siong, � duosiu tau �iek tiek sidabrinių monetų. Deja, jų ilgam neu�teks, nes did�i�j� dalį mudvi jau i�leidome.

� Kur?

� Brangioji Orchidėja, visi tie prabangūs vie�bu�iai ir pra�matnūs restoranai�

Beveik nesiklausiau. Vos Teng Siong baigė, parei�kiau:

� Tuomet a� vėl dirbsiu prostitute, kad susitaupy�iau pinigų.

Ji skvarbiai į mane pa�velgė.

� Brangioji Orchidėja, paklausyk man�s: pamir�k ker�t� ir gyvenk sau toliau! Labai apgailestauju, kad negaliu daugiau tau padėti. Dabar tesu grumstas, tirpstantis jūroje, � pati menkai tegaliu sau padėti. Mudviejų keliai turi i�siskirti. Nieko nesakysiu trupės narėms, tu irgi tylėk, bet jeigu su jomis susitiksi ir jos klaus apie mane, sakyk nenumananti, kur esu.

� Kur tu vyksi?

� Atleisk, Brangioji Orchidėja, bet tau nesakysiu, nes nenoriu įstumti tav�s į pavojų. Pamir�k mane ir gyvenk sau toliau. Bet per daug nesijaudink: man viskas bus gerai. �iūrėk sav�s.

Abejojau, ar ji i�ties mano, kad jai viskas bus gerai. Jos �od�iai man veikiau priminė geduling� raud�. Mane nukrėtė �iurpas. Ji apsikabino mane, nutraukė antklod� ir mudvi atsigulėme ir susiglaudėme.

Teng Siong �velniai paleido mane i� glėbio, nuėjusi atkim�o butelį vyno ir įpylė mudviem po piln� puodelį. Susidau�ėme ir pasigirdo ma�ytis sprogimas.

� Ganbei27, Brangioji Orchidėja� � neįstengdama baigti ji atlo�ė galv� ir i�gėrė iki dugno.

Pakėliau puodelį ir susipyliau vyn� į burn�. Kar�iai saldus skystis nudegino gerkl�, paskui it kokia liepsnojanti gyvatė nusirangė stemple. Pasta�iau puodelį ir u�dainavau �U� Jango perėjos� � be akompanimento, nes nebeturėjau savo kino. Teng Siong prie man�s prisidėjo. T� liūdn� vakar� jos balsas skambėjo taip tyrai, kad visi mano rūpes�iai ir baimės, rodės, i�tirpsta romanti�kuose jo aiduose.

Mudviejų akys paplūdo a�aromis. D�iaugsmo a�aromis. Kai kan�ia tampa nebepakeliama, gali tik visi�kai i�skysti, o jau tada patiri did�iausi� d�iugesį.

Pra�au: i�gerk dar vien� puodelį vyno.

Kai Jango perėja liks u� nugaros, niekas tav�s nebelauks.

�iandien atsisveikin� savo ilgesį galėsime i�reik�ti tik svajomis�

29

Vėl skambinu pipa

Kit� dien�, kaip ir bijojau, Teng Siong nebepama�iau. Tikriausiai ji primai�ė man ko nors į gėrim�, kad laiku nepabus�iau. Ant stalo radau odinį kap�elį su sidabrinėmis monetomis ir lai�k�.

Mieliausioji Brangioji Orchidėja,

atleisk, kad turiu i�eiti neatsisveikinusi. Gaila, kad negalėjau palikti tau daugiau pinigų, bet beveik visk�, k� pasiėmiau i� Fungo, i�leidau � operos trupei i�laikyti ir mudviejų reikmėms. Nesiskund�iu, tik noriu, kad suprastum.

Susikrauk daiktus ir kuo grei�iau i�vyk! Pra�au tav�s: nemėgink man�s ie�koti, nes tai berg�d�ias reikalas, be to, įstumsi save į pavojų.

Tik Dangus nuspr�s, ar mūsų keliai dar susikirs �iame ar kitame gyvenime. Tenoriu viena: jei susitiksime vėl �iame nepastoviame pasaulyje, kad galėtum mane mylėti. Kartais gailiuosi, kad nenumirėme mėnesienoje, apsikabinusios viena kit� po tuo varpu. �itoks mudviejų galas būtų buv�s labai gra�us, tiesa?

Tikiuosi, man�s laukia gera karma ir gimsiu i� naujo kitame gyvenime vyru, tad pagaliau galėsi mane mylėti be jokių dvejonių, visa �irdimi. Meld�iuosi, kad tav�s lauktų geresnė karma negu mano. Gerai �iūrėk sav�s, kad gyventum ilgai ir laimingai. Pra�au tav�s pasimelsti Guan In, kad kitame gyvenime man būtų geriau. Paskutinės mano mintys bus apie tave.

Telaimina mudvi Dangus, kol susitiksime vėl.

Teng Siong

Mano akys pritvinko a�arų, jos i�ti�ko ant lai�ko, Teng Siong ra�menys i�skydo ir virto miniatiūriniais lavonais.

Mano akys i� lėto nuklydo į lang� ir įsmigo į balsv� kaip �uvies pilvas ryto dangų. Staiga mane apėmė panika. I�sitraukiau krep�į ir ėmiau kar�tligi�kai krautis daiktus.

Vėl pasijutau esanti vienui viena pasaulyje. Nedrįsau likti operos trupėje, todėl pasislėpiau nu�iurusioje smuklėje ir miegojau, kad u�mir��iau savo rūpes�ius. �mėstelėjo mintis grį�ti pas �ing D�en�, bet dabar, kai i�ties galėjau taip padaryti, supratau: net jeigu įstengsiu pa�velgti į akis tam vyrui, kurį palikau neatsisveikinusi, nei�tversiu vėl gyvendama toje varganoje nuo�alaus kalno trobelėje. Man teliko vienintelis �mogus � mano motina, � bet vis dar nenumaniau, kur jinai. Man atrodė bevilti�ka vienai rasti j� nepa�įstamame didmiestyje.

Bėgo dienos, savaitės. Staiga sunerimau pama�iusi, kad Teng man palikti pinigai baigia i�tirpti � teliko tiek, kad smarkiai taupant u�teks vos kelioms savaitėms.

Susmukau ant lovos suvokusi, kokia sunki mano padėtis.

� O, varge, � k� man dabar daryti?! � pagalvojau balsu.

I� prad�ių apėmusi baimė ėmė nykti; kilo mintis i� naujo imtis pipos.

Nusipur�iau. Nejaugi man lemta baigti savo gyvenim� prostitute?

Nors �i mintis mane liūdino, kitos i�eities i� �ios baisios padėties nema�iau. Kankinausi tris dienas, kol apsisprend�iau. Tuomet, tarsi ka�kam i� auk�tai davus �enkl�, viskas susitvarkė.

Viskas įvyko atsitiktinai.

Smuklės, kurioje apsistojau, savininkė buvo beveik penkiasde�imties metų moteris, buvusi prostitutė. Pama�iusi, kad esu viena, gra�i ir slegiama depresijos, kart� ji paklausė man�s, ar man nereikia pagalbos. Nors klausim� ji pateikė kuo mandagiausiai, a� bemat supratau j� �inant, kad buvau tokia pat sesė kaip ir jinai. Man kėlė nerim� tai, kad gėlių merginos tarsi skleid�ia ka�kokį ypating� kvap�, kurį lengvai u�uod�ia jų nelaimės draugės. Bet dabar pajutau kone palengvėjim�, kad jinai mane �suuodė�. Dabar, kai abi �inojome, kas esan�ios, sutaupėme daug laiko.

Ji pristatė mane Nemirtingajam debesiui � auk�tos klasės paviljonui, pana�iam į Persikų �iedus. Tik ne taip kaip Persikų �iedai, Nemirtingasis debesis buvo naujas ir labai ma�as: jame dirbo vos kelios merginos. Nors dvide�imt trejų vis dar atrod�iau jauna ir gra�i, buvau laikoma kiek per�ydėjusia palyginti su penkiolikmetėmis ar a�tuoniolikmetėmis. Ta�iau tos jaunėlės neprilygo man meniniais gebėjimais ir meistri�kumu teikiant malonumus.

Taigi netrukus tapau gana populiari.

Vėl pasikei�iau vard�. Dabar buvau Meng D�u � Svajonių Perlė. �itaip a� norėjau įam�inti Perlės atminim�.

Pasakiau mamai, kad būsiu nepriklausoma � tai yra nebūsiu �etatinė� Nemirtingojo debesies darbuotoja, tik mokėsiu paviljonui dalį savo u�darbio. Mama sakė, kad tokios laikinos seserys pasilieka tre�dalį, kitkas atitenka paviljonui. �itoks sandoris buvo man nepalankus, bet kitos i�eities neturėjau. Be to, turėjau mokėti komisinius smuklės savininkei, kad pristatė mane Nemirtingojo debesies savininkams. Neabejoju, kad komisinių ji gavo ir i� paviljono.

�inia, neketinau dirbti ten ilgai � tik kol susitaupysiu pinigų grį�ti į �anchajų ir suvesti s�skaitas su Fungu. Paskui, jei pavyks pabėgti, ie�kosiu motinos tiek metų, kiek reikės jai surasti. Taigi stengiausi nepatraukti į save dėmesio, visiems įtikti ir nesivėliau į jokias apkalbas ar vaidus tarp merginų.

Savo klientams patikau ne vien dėl gro�io, talento ir meistri�kumo lovoje, bet ir dėl �anchajieti�kos tarties � ji suteikė man egzotikos ir paslaptingumo. Kurių galų mergina sukorė ilgiausi� keli� i� �anchajaus iki Pekino? Vien tam, kad ten panirtų į perkamos meilės ir i�tvirkimo liūn�? Jie mėgino mane kamantinėti, bet i� man�s sulaukė vien koketi�kų �ypsenėlių, kaip strėlės laidomų �vilgsnių ir provokuojamai masa�uojan�ių rankų judesių.

Man nė į galv� neatėjo susidraugauti su kuria nors i� kitų trijų Nemirtingojo debesies seserų. Ne vien todėl, kad ėmiau labai įtariai �iūrėti į �mones, � tiesiog nenorėjau atsiverti, kad įsigy�iau naujų draugių. Nė viena i� tos trijulės nė i� tolo neprilygo Perlei.

Gyventi ten buvo nesunku. Vis dėlto, nors kitos seserys visada maloniai su manimi elgdavosi, baiminausi, kad vien� dien� jos i�krės man toki� �unyb�, koki� Perlei i�krėtė Raudonoji Nefritė. Nors mama toli gra�u nebuvo tokia grėsminga kaip Fang Rong, su ja bendraujant man būdavo neramu. Matydavau, kaip ji raukydavosi, kai klientai pasirinkdavo mane, o ne jos pa�ios seseris. Savaime suprantama, ji pasilikdavo bema� vis� tų merginų u�darbį.

Grį�us į turkio paviljon� dar didesnį susirūpinim� man kėlė tai, kad nuolatos prisimindavau senas drauges. Ypa� ilgėjausi ir nerimavau dėl Pavasario Mėnesienos. Buvau įsitikinusi, kad jai negrės joks pavojus, kol viskas klostysis gerai, bet ji paklius į bėd� kilus menkiausiam konfliktui, nes neturėjo nė krislelio klastos ir nemokėjo apsiginti. Dabar tegalėjau u� j� melstis.

Kartais dar svarstydavau, ar ker�yti Raudonajai Nefritei u� Perlės savi�udyb�. Ta�iau kassyk, kai �audavo �i mintis, prisimindavau Perlės įspėjim� paskutiniame savo lai�ke:

Nemėgink ker�yti <�>. Nenoriu nė la�o kartėlio savo �irdyje, kai palieku �į purvin� pasaulį ir i�keliauju į rojų <�>. Nesukelk daugiau blogos �i. Galų gale ji atsisuktų prie� tave, ir tav�s lauktų labai bloga lemtis.

Ta�iau, jeigu vis dėlto kada nors atsitiktinai su ja susitik�iau, gerai ne�inojau, kaip pasielg�iau. Spjau�iau į veid�, paskui nudur�iau � pirma �ypsena, paskui � peiliu? Ai�ku, tai tebuvo fantazijos, nes dabar ji niekuomet nekeliaudavo viena � j� visada lydėdavo tarnaitės ir asmens sargybiniai. Keikiau likim�: juk ji tapo turtinga ir garsia kino �vaig�de, o a� visk� praradau ir buvau priversta vėl groti pipa.

Vis dėlto Perlės pamokos ir mano profesiniai gebėjimai davė vaisių. Padirbėjusi Nemirtingajame debesyje vos kelis mėnesius, i�garsėjau ir įsigijau nema�ai nuolatinių klientų. Būdama nepriklausoma, klientus galėjau pasirinkti. Rinkdavausi tik turtingus ir dosnius, o neturtingų mokslo �monių vengdavau.

Matyt, lemtis tapo man palanki, nes ponas Oujangas � svarbiausias Nemirtingojo debesies paviljono lankytojas � ėmė domėtis manimi. Jis, Pekino įgulos vadas, buvo itin turtingas ir įtakingas. Kaip dauguma jo am�iaus vyrų, turėjo �mon�, kelias suguloves ir daugyb� vaikų. Ta�iau nė viena i� jo moterų nemokėjo taip jam įtikti ir taip jį patenkinti kaip a�. Jis sakė, kad jo �mona, �alta paniurėlė, jau seniai nebenori mylėtis. Negana to, net ankstesniais jų santuokos metais jam taip ir nepavyko įtikinti jos i�mėginti did�iausi� malonum� suteikian�ias padėtis. Kart�, kai pagaliau sutiko i�bandyti �pokylį u�pakaliniame kieme�, ji taip i�sigando ir susikaustė, kad Oujangui akimirksniu i�garavo bet koks geismas. O i� trijų savo sugulovių (viena buvo neurotikė, antra intrigantė, tre�ia tiesiog kvai�a) jis sulaukdavo vien barnių ir nemalonumų. Ponas Oujangas paglostė man savimeil�: girdi, anks�iau jis bendravo su daugybe ming dzi, bet nė viena neprilygo man gro�iu ir talentu.

Jis prisipa�ino, kad prie� pasirodant man kartais lankydav�sis pas Nardan�i� Kreg�d� � gra�iausi� i� kitų seserų. Dabar, kai jis rinkdavosi nebe j�, o mane, ma�iau, kad padėtis darosi kebli. Laimė, i�eitis buvo rasta. Negaliu sakyti, kad Oujangas negalėjo be man�s gyventi, bet jis tikrai nesijautė laimingas, jei bent du kartus per savait� man�s nepamatydavo. Taigi vien� gra�i� dien� jis papra�ė, kad aptarnau�iau tik jį vien�. Dauguma gėlių merginų galėjo tik svajoti apie toki� itin retai pasitaikan�i� prog�, tad a�, ai�ku, sutikau. Oujangas i�nuomojo man kambarį u� penkiolikos minu�ių kelio automobiliu nuo jo ra�tinės. Taigi dabar jam ne tik nereikėjo dalytis manimi su kitais klientais, jis dar galėjo kasdien po darbo pamatyti mane prie� grį�damas namo. Kartais jis net u��okdavo per pietų pertrauk� trumpo �lietaus du�o�. Nelauktai man be galo pasisekė, kad reikėjo aptarnauti tik jį vien�. Todėl a� kaip įmanydama stengiausi, kad jis prisiri�tų prie �ių antrų namų: but� i�kvėpindavau, i�puo�davau �vie�iomis gėlėmis, vai�indavau so�ia savo virta sriuba ir gard�iais u�kand�iais.

Norėdamas pasipuikuoti turtais ir parodyti pagarb� man, Oujangas nusamdė tarnait� ir pripirko senovinių baldų ir antikvarinių daiktų mudviejų butui apstatyti. Ta�iau tarp visų papuo�alų tikrai vertingu laikiau vienintelį � ritinėlį su paties Oujango kaligrafi�ku u�ra�u. Nors jo brai�as buvo ne itin dailus, dėl jo padėties ritinėlis įgavo gali� saugoti � juk retas rizikuos į�eisti Pekino įgulos vad�. Man patiko ne vien galia, slypinti po jo para�u ir raudonu antspaudu, bet ir eilėra�tis i� �Giesmių knygos�:

Gra�i, kokia gra�i, � klykė ereliai �uvininkai

Upės saloje. �

�i kilni dama neapsakomai gra�i,

Ji tiktų į nuotakas didikui.

�monės, skaitantys �ias eiles, para�ytas u�uolankomis, kaip būdinga senovės kinų poezijai, supras, kad tai įspėjimas neliesti jo moters � man�s. Oujangas ne tik pamalonino mane �itokiu įvertinimu: man padarė įspūdį, kad jis �itaip subtiliai kaligrafijos priemonėmis perteikė savo gali�. Nors niekas, i�skyrus kelis jo apsaugininkus ir parankinius, ne�inojo apie mudviejų santykius, jau�iausi saugi turėdama tokį įtaking� hufa � darmos sergėtoj� � kaip �is mano gerbėjas.

Kartais Oujangui tekdavo i�vykti į susitikimus svetur, tada jis kelias savaites neu�sukdavo. I� prad�ių d�iaugdavausi likusi viena, bet man greitai pabosdavo. Geru oru nusisamdydavau taksi ar rik�� ir aplankydavau miesto į�ymybes: U�draust�jį miest�, Dangaus �ventykl�, Vasaros rūmus, Kvapniosios kalvos park�. Mano mėgstamiausia miesto dalis buvo Liuli �ang, kur daugybė parduotuvių prekiavo knygomis, senienomis ir meno reikmenimis. Meno reikmenų parduotuvėje dirban�ios merginos ėmė labai pagarbiai į mane �iūrėti, nes kaskart apsilankiusi pirkdavau brangiausias prekes: ra�alo akmenis, papuo�tus dievais ir mitologiniais �vėrimis; aukso lapais puo�tas ra�alo lazdeles; auk��iausios kokybės teptukus ir ry�ių popierių. Kai pavargdavau, eidavau į arbatin� �alimais, u�sisakydavau arbatinį arbatos �Gele�inė bodisatva� ir lėk�t� skrudintų arbūzų sėklų. Gurk�nodama garuojantį gintarinį gėrim� perkrimsdavau luk�t�, lie�uviu i�krap�tydavau branduolį ir �iaumodavau stebėdama u� lango slenkantį gyvenim�. Baigusi arbūzų sėklų gliaudymo ir apm�stymų apie gyvenim� ritual�, grį�davau namo. Ta�iau vėl atsidūrusi viena tarp keturių sienų norėdavau, kad Oujangas grei�iau grį�tų ir apipiltų dovanomis.

Kart� grį��s i� kelionės į Nankin� Oujangas tarė:

� Svajonių Perle, �i kelionė buvo itin sėkminga, tad nusprend�iau padėkoti Budai u� jo palaiminim�. Todėl, likus dviem savaitėms iki Naujųjų metų pagal Mėnulio kalendorių, a� i�taisysiu did�iules Vandens ir �emės apeigas Tyrojo lotoso �ventykloje.

Jis nutilo, sugavo mano �vilgsnį, tada kalbėjo toliau:

� Kadangi tu irgi atne�ei man sėkm�, noriu, kad eitum su manimi.

Nustebau ir apsid�iaugiau tai i�girdusi.

� O jūsų �monos � argi jūs neturite jų vestis?

� �inoma, turiu.

� Bet joms gali�

� Manai, jos ne�ino, kas yra �eimos galva?

Akimirk� pam�s�iau.

� O vienuolės�

� Svajonių Perle, � vėl pertarė jis, � manau, joms nerūpi su�inoti apie mano �monas ir meilu�es. Vargu ar jos vienas nuo kitų atskiria. Be to, � sukikeno jis, � jos budistės, todėl neturi nė vienoms teikti pirmenybės, tiesa?

I�tisas savaites klausiausi apie pasirengim� Vandens ir �emės apeigoms, todėl netvėriau d�iaugsmu, kai pagaliau jų diena atėjo. Dvi valandas gra�inausi, �ukavau plaukus ir dariausi �ukuosen�. Paskui i�sitraukiau geriausi�j� savo suknel� � purpurinio aksomo, rausvais ir �viesiai oran�iniais siūlais siuvinėta auk�ta apykakle, rankovėmis ir padurkais. Vir� ausies prisisegiau oran�inį bijūn�. Nors mano kūnas i� prigimties gard�iai kvepėjo, ne�yk�tėdama apsi�laks�iau pono Oujango man dovanotais prancūzi�kais kvepalais.

Pus� septynių ryto mudu su Oujangu atva�iavome prie Tyrojo lotoso �ventyklos jo dideliu juodu sedanu. Nustebau, nes �ventykla dunksojo ne ant auk�to kalno vir�ūnės, bet triuk�mingoje sankry�oje Pekino viduryje, į pietvakarius nuo Siuanvu miesto vartų.

�altu oru mudviem einant link �ventyklos paklausiau savo did�iausio palankumo kliento:

� Pone Oujangai, argi didelė �ventykla turėtų stovėti ne kalnuose, kur ramu ir tyra, toli nuo miesto dūmų ir dulkių?

Jis pamerkė man akį.

� �iais laikais vienuoliai ir vienuolės savo �ventyklas mieliau statydinasi pa�ioje raudonųjų dulkių tir�tynėje � ten, kur dosniausi jų rėmėjai.

� Tikrai? � paklausiau per�engdama slenkstį.

Ryto ūkanos gaubiamas vienuolynas atrodė tingus, mieguistas. I� baltos ūkanos it drovus mergaitės veidas �velgė geltonų �erpių stogas ir krokų spalvos sienos. �velnus �iemos vėjelis atne�ė malonių kvapų � vegetari�kų valgių ir santalo smilkalų. Kad tikrai esu vienuolyne, pajutau tik pama�iusi kieme zujan�ias moteris skustomis galvomis ir pilkais apdarais.

Pasisukau į didįjį mano seksualinės darmos sergėtoj�:

� Pone Oujangai, kodėl apeigoms pasirinkote �i� �ventykl�?

� Pasirinkau ne a�, o mano pirmoji �mona. Ji reguliariai ateina �ia aukoti, todėl gerai pa�įsta vienuoles, ypa� abat�. Ji svarbiausioji Pekino vienuolė, nuolatos rengianti dideles i�kilmes ir gaunanti mil�ini�kas tikin�iųjų aukas.

Mintyse ka�kodėl pama�iau ne abat�, bet lies� senyv� liūdnos i�vaizdos moterį � juan pei � pono Oujango pirm�j� �mon�. �is persona�as da�nai vaizduojamas romanuose ir operose. �ios nepermaldaujamai bėgan�io laiko aukos i� jaunų, gra�ių, linksmų merginų virsta storomis (arba prie�ingai � perkarusiomis), rauk�lėtomis, niurzgiomis senomis raganomis. Kai kurios tampa bjauraus būdo; vienintelis lik�s joms malonumas � lieti pagie�� ant savo tarnai�ių ir mar�ių. Kitos virsta nekalbiomis paniurėlėmis ir stumia dienas patyliukais, neturėdamos nė menkiausios gra�esnio gyvenimo vilties. Da�na, nebeturėdama ko tikėtis raudonosiose dulkėse, tampa vegetare ir slepiasi nuo tikrovės sutrų pasaulyje.

Įsivaizdavau, kaip �i juan pei i� pra�matnių savo apartamentų pasitraukia į altoriaus kambarį ir draugij� jai atstoja Budos ir Guan In statulos. Būti tarp �monių jai �lyk�tu; ji nė girdėti nenori paskalų ar rietenų tarp vyro sugulovių ir mar�ių. Vieninteliai jos ausiai mieli garsai yra tik monotoni�kas jos medinės �uvies dunksėjimas, panosėje bambamos maldos ir tarp pana�ių į vanago pir�tų sugniau�tų ro�inio karoliukų dzingsėjimas. Man dingtelėjo: ar retkar�iais prie �launies prisilie�iantys ro�inio kutai nepa�adina jos geidulių ir prisiminimų apie laimingesnį gyvenim�, kai dar būta kūni�kos meilės?

Staiga mane persmelkė u�uojauta tai moteriai, kurios niekada nebuvau sutikusi. I� to, kad da�nai ateidavo į vienuolyn�, spėjau, kad ji i� tų paniurėlių pirmųjų �monų, kurios mėgina pabėgti nuo savo sielvarto slėpdamosi nuo altoriaus sklindan�iuose tir�tuose dūmuose. �inojau, kad apraudu liūdn� visų moterų � tarp jų ir savo pa�ios � dali�. Jeigu man pasisektų ir susitik�iau �mogų, kuris mane pamiltų ir vestų, kokia būtų jo meilė po de�imties ar dvide�imties metų? Net jeigu man labai pasisektų ir jis man�s nemestų, galų gale, ko gero, tap�iau tokia, koki� įsivaizdavau pono Oujango juan pei. Ta�iau, kad ir kokia vargana buvo jos dalia, juan pei vis dėlto pasisekė: ji ne tik sulaukė did�iulės garbės būti tituluojama namų ponia � �is titulas suteikė jai tokių privilegijų, kokių įgyti jokia sugulovė negalėjo nė svajoti.

Nei�kentusi paklausiau Oujango:

� O kaip jūsų pirmoji �mona?

Tada staiga suvokiau, kad esu viena i� tos moters skausmo prie�as�ių.

Jis smalsiai į mane dirstelėjo.

� Ji niekados nekelia triuk�mo, jeigu tik u� visk� sumoku. Ji menko i�silavinimo, bet �ino, kada reikia palikti vyr� ramybėje, � tarsi kalbėdamas su savimi, jis pridūrė: � A� duodu visk�, ko jai reikia.

Taip, i�skyrus meil�, knietėjo man pasakyti, bet prikandau lie�uvį.

Mes artinomės prie Did�iųjų didvyri�kų brangenybių menės. Pro pinu�iais dengtus langus i� po įspūdingo geltono stogo sklido skambios giesmės ir smilkalų dūmų kamuoliai. Matydama gausyb� aplink besisukiojan�ių vienuolių ir pasaulie�ių juodais apdarais, neabejojau, kad �ioje �ventykloje be perstojo dega aibė smilkalų. Atokiau pama�iau Budos statul�; ant jos straksėjo balandis ir snapu kapsėjo Nu�vitusiajam akis.

Tada prie mūsų pribėgo jauna vienuolė ir �emai, pagarbiai nusilenkė.

� Pra�om �ionai, pone Oujangai. Jūsų �monos jau laukia prie vidinio altoriaus.

Oujangas linktelėjo ir davė man �enkl� sekti paskui vienuol�. Jeigu jo �mona ir sugulovės �ia, kur man reikės dėtis?

Pasijutusi absurdi�kai įdėmiai pa�velgiau Oujangui į veid�.

� Pone Oujangai, manau, kad man tikrai nederėjo �ia ateiti.

Jis i�si�iepė; �velnioje rytme�io �viesoje rudas, platus jo veidas atrodė i�raud�s.

� Nesijaudink, Begalinė Tu�tuma tau visk� parodys ir nuves į tavo viet�.

Man einant jam i� paskos link Did�iosios menės, jaunoji vienuolė ėmė man ai�kinti apie apeigas. Pra�matnios i�kilmės truks septynias dienas. Pamokomu tonu, lenkdama vien� pir�t� po kito, ji i�vardijo penkis apeigų tikslus: mokyti budizmo doktrinos; aukoti Budai; dalyti i�mald� abiejų ly�ių vienuoliams; atgailauti dėl nuodėmių; o svarbiausia � palaiminti visas jau�ian�ias būtybes, tiek gyvas, tiek mirusias.

Vog�ia nu�iūrėjau vienuol�. Nors buvo jauna, jau kiek pakumpusi ir tokio veido, kad pamat�s kit� akimirk� jau nebeprisiminsi. Ko gero, tėvai įtaisė j� į vienuolyn� manydami, kad ji neturi jokių galimybių i�tekėti. Rimta i�rai�ka ji ai�kino man toliau. Apeigos vadinamos vandens ir �emės, nes laiminamos skraidan�ios būtybės: pauk��iai, drugeliai, uodai, musės; �emės padarai: �monės, �vėrys, skruzdėlės, vorai, tarakonai, net bakterijos; upių ir jūrų gyviai: �uvys, krevetės, vė�liai, krabai ir jūrų sraigės.

Vos nesusijuokiau, kai ji paminėjo muses, tarakonus ir bakterijas. Kam gali rūpėti laiminti �iuos nieko nevertus gyvius, kai �itiek �monių mir�ta badu? Bet kai susim�s�iau, be galo susijaudinau. Budistai u�jau�ia net �iuos niekingus padarus!

Paskui Begalinė Tu�tuma man papasakojo, kad apeigos vienu metu vyksta vidinėje ir i�orinėje menėje. Kadangi ponas Oujangas � labai svarbus darmos sergėtojas, mes eisime į vidin�; į j� bus įleista tik saujelė i�rinktųjų.

I�orinė menė tiesiog �urmuliavo. �mi�inėjo juodai apsitais� pasaulie�iai; kai kurie jų vog�iomis smalsiai dirs�iojo į mano veid�, kuriam gra�inti nepagailėjau kosmetikos, ir į brangius kailinius. Vienuoliai ir vienuolės deklamavo sutras ir pritardami dau�ė medines �uvis ir bronzinius veidrod�ius. Visi tie garsai susiliejo į akustin� mandal�, kuri, rodės, apgaubė did�iul� men� �venta atmosfera, saugan�ia mus nuo visų blogybių. Specialiai �ia proga buvo prikabinėta didelių paveikslų, vaizduojan�ių visus vandens ir sausumos gyvūnus, taip pat dievus, bodisatvas ir budas. Nuo auk�tų lubų kabojo spalvingos vėliavos, i�siuvinėtos laim� ne�an�iais �enklais. Jos ne�ymiai siūbavo į �alis ir priminė sveikinamai mojan�ias mil�ini�kas rankas.

Galop atsidūrėme vidinėje menėje. Suglaudusios prie� save delnus prie mūsų prisiartino dvi pusam�ės vienuolės.

� O Mitto Fo.

�lovė am�inai gyvam Budai.

Ponas Oujangas ir a� taip pat suglaudėme delnus ir atsakydami į pasveikinim� nusilenkėme.

Viena i� vienuolių, suraukusi kakt� vir� dviejų siaurų antakių smalsiai į mane dėbtelėjo tarsi klausdama: �Kas ta baisiai i�sida�iusi, neskoningai apsitaisiusi moteris?�

Man u�kaito skruostai. �inojau: jei �alia man�s nebūtų stovėj�s Pekino įgulos vadas, nieku gyvu nebū�iau buvusi �ia įleista. Neturėjau bema� jokios visuomeninės padėties � buvau menkesnė net u� septint� ar a�tunt� Oujango sugulov�. Jeigu apskritai turėjau koki� nors padėtį, ji buvo visi�kai priklausoma nuo �io įtakingo �mogaus įgeid�ių. �inojau, kad jis atsivedė mane �ia ne tiek i� meilės, kiek i� įsitikinimo, jog ne�u jam sėkm�.

Vienuolė nustojo įdėmiai mane tyrinėti ir pagarbiai kreipėsi į mano did�iausio palankumo klient�:

� Pone Oujangai, valymo apeigos tuoj pat prasidės, pra�om sekti paskui mus prie savo �eimos.

� Sese Begaline Tu�tuma, � Oujangas tarė jaunajai vienuolei � �i vyresnių seserų akivaizdoje vis� laik� pagarbiai tylėjo, � pra�y�iau nuvesti panel� Svajonių Perl� į kit� pus�.

�inojau, kad man nebus leista sėdėti prie pono Oujango per oficiali� apeigų dalį, bet i�girdusi �iuos �od�ius pasijutau įskaudinta. Vis dėlto būdama jo i�laikytinė jam paklusau ir nusekiau paskui vienuol�. Garsiai kauk�intys mano kulnai į�ūlokai u�go�ė vienuolės audeklo �lepe�ių �iurenim�. Tada pastebėjau tu��i� kampe sėdin�ios perkarusios kokių penkiasde�imties metų moters �vilgsnį. U� jos sėdėjo trys jaunos, visos apsirengusios vienodais hai�ing � juodais budis�ių pasaulie�ių chalatais, � visos vienodomis surūgusiomis minomis. Supratau, kad �ia tikriausiai Oujango pa�ios. Įdėmiai nu�velgiau nepada�ytus veidus. Dvi vyresnės moterys � tikriausiai netoli keturiasde�imties � kadaise, ko gero, buvo gra�uolės. Bet dabar jų kūnai buvo apdrib�, o veidai pana�ūs į tu��ius ry�ių mai�us. Jauniausioji buvo nepatraukli, nors ir i�vaizdi. Bly�kių, nervingai lakstan�ių į �alis akių ji priminė i�sigandusi� pelyt� ar pauk�tį, bevilti�kai striksintį ank�tame narvelyje. U� moterų sėdėjo Oujango vaikai. Jų buvo apie de�imtį, ma�iausieji dar tik buvo bepraded� vaik��ioti, vyriausieji � paaugliai, visi kaip ir moterys nuo galvos iki kojų apsitais� juodai. Ma�iausieji nenustygo vietoje, dvi moterys, be abejonės, tarnaitės, i� paskutiniųjų stengėsi juos sutramdyti.

Visų moterų akys dabar buvo įsmigusios į mane � bendr� jų prie��. Jeigu pirmosios �monos rankos nebūtų tingiai nars�iusios ro�inio karoliukų, dėl to pelenų spalvos veido ir nugai�usios �uvies akių bū�iau palaikiusi j� nepri�iūrima statula. Jauniausioji baik��ių akių sugulovė i� padilbų laidė į mane smalsius �vilgsnius. Dvi vyresnės tais tu��ius ry�ių mai�us primenan�iais veidais nu�iūrinėjo mane nuo galvos iki kojų, paskui nuo kojų iki galvos, nepaliaudamos kar�tai �nekėtis prislopintu �nab�desiu. I� pavyd�ių minų supratau jas atspėjus, kas esu. Mintyse nusi�ypsojau: pavydėti turėjau a� � teisėtos pirmosios �monos ir sugulovių padėties ir to, kad visuomenė laiko jas padoriomis moterimis, globojamomis turtingo, įtakingo vyro.

Bet a� joms nepavydėjau.

Kas jos tokios, kad galėtų niekinti kit� moterį?! Na ir kas, kad esu prostitutė?! Ar jos bent kiek u� mane prana�esnės? Tarkim, esu vyrų vergė, bet juk mes visos tokios esame. Skirtumas tik tas, kad man buvo atsilyginama pinigais, joms � visuomenine padėtimi.

Nutaisiau koketi�k� �ypsen� visiems tiems nelaimingiems veidams, paskui karpyto auksinio lotoso �ingsneliais nusekiau paskui jaun�j� vienuol� į savo viet� kampe, nepaliaudama kraipyti kailiniais pridengto u�pakalio. Atsisėdusi gosliu judesiu nusitraukiau kailinius parodydama akį rė�ian�iais ra�tais i�siuvinėt� aksomo suknel�.

Menėje stojo tyla, mat stora senyva vienuolė įsivedė pro duris penkias jaunesnes. Kiekviena laikė rankoje �sotėlį, kitoje � karklo �akel�. Nelėtindami �ingsnio tie plikagalviai, bely�iai padarai vis įmerkdavo �akel� į �sotėlį ir pa�lakstydavo vandeniu or�.

Begalinė Tu�tuma pasilenkė prie man�s.

� Mūsų sesės �itaip valo men� savo stebuklingu darmos vandeniu. Joms baigus, �ia bus skaistuma.

Skaistuma! �is �odis purtyte mane nupurtė. Niekas i� �ia esan�iųjų negalėjo �inoti, kad savo �irdyje a� irgi saugau skaistumos lopinėlį � savo kin�. Nors ta mano skaistuma dabar pradingo, tvirtai tikėjau, kad vien� dien� ji grį� pas mane.

Po valymo ritualo Begalinė Tu�tuma man prane�ė, kad vienuolės dabar pakvies visas ne�emi�kas būtybes � budas, bodisatvas, dangi�k�sias dievybes ir �e�ių vie�patijų28 vėles � nusileisti į men� ir dalyvauti Vandens ir �emės apeigose.

Klausydamasi giedan�ių ir gluminan�ius u�keikimus niurnan�ių vienuolių spėliojau, ar Perlė, Rubinė ir mano tėvas yra tarp tų vėlių, kurios per�engs rib�, skirian�i� jų in vie�patij� nuo gyvųjų pasaulio jang. Man kūnas ėjo pagaugais nuo men� u�tvind�iusių �iurpių giesmių garsų.

Vyresnioji vienuolė i�kėlė vėliav� � �enkl�, kad apeigos oficialiai pradedamos�

30

Bėgimas į dangų

Kit� ryt�, norėdama i�sisukti nuo Vandens ir �emės apeigų t�sinio, apsime�iau, neva man prasidėjo moteri�kos bėdos. Man įgriso tie nesibaigiantys ritualai, be to, pavargau nuo piktų Oujango �monų ir smerkian�ių vienuolių �vilgsnių. Ta�iau Oujangas prisispyrė, kad dalyvau�iau baigiamajame rituale paskutin� apeigų dien�, nes liksiu be dievų prielankumo.

� Paklojau krūv� pinigų u� tavo sėkm�, taigi �iūrėk, kad jie nenueitų vėjais! � priekai�tingai tarė jis.

Man kur kas labiau apsimokėjo i�k�sti dar kelias varginan�ių apeigų valandas, negu supykdyti savo did�iausio palankumo klient�, tad i�kart sutikau eiti.

Norėdama parodyti, kad Oujango �monos ir vienuolės man�s nebaugina, itin kruop��iai da�iausi ir rengiausi. Ta�iau �ventykloje nuobodulys mane pjovė nė kiek ne ma�iau kaip an� kart�, tad vis susigriebdavau arba svajojanti, arba snūduriuojanti, kol minia aplink subruzdo, mat buvo prane�ta:

� Abatė Nuostabioji Malonė atliks ritual�, kad dievybės grį�tų į dangų, o vėlės � į in pasaulį.

I�girdusi �į dramati�k� prane�im� atsisėdau tiesiai; visi miegai bemat i�silakstė. Akys nukrypo į langus � gan abejingai svars�iau, ar kokios nors namo grį�tan�ios vėlės keliaus pro juos. Paskui atsigr�iau atgal ir pama�iau lies� kokių keturiasde�imties metų vienuol�. Ji įėjo pro vartus ir lėtais, vienodais �ingsniais pasuko link mil�ini�ko Budos prie�ais �ventyklos duris. Jai i� paskos turseno jaunų vienuolių palyda; vienos mu�ė medines �uvis, kitos deklamavo sutras. Vyresniosios vienuolės veido nema�iau, bet i� nepriekai�tingo krokų spalvos apdaro ir grak��ios eisenos supratau, kad �ia abatė Nuostabioji Malonė.

Skustagalvės palydovės nusilenkė paauksuotam Budai, paskui i�sitiesė prie� jį kniūbs�ios, atsistojusios vėl u�giedojo ir patraukė ratu aplink men�. Kai pasuko į mane, pama�iau, kad abatės veidas gana gra�us, nors pa�iūrėti kiek susen�s nuo vėjo ir saulės. Kai priėjo ar�iau, pakėliau akis ir sugavau jos �vilgsnį. Nustebau, nes abatė ilgai tyrinėjo mano veid� � tarsi būtų pama�iusi kokias purvo dėmes ar randus. Tada ramus, bejausmis jos veidas persimainė. Sunku apibūdinti kaip � tiesiog atrodė, tarsi tai, k� ji pamatė, did�iai j� sutrikdė, tik ji stengėsi �ūtbūt nei�siduoti. Pamaniau, kad j� i�mu�ė i� vė�ių visa ta gausiai panaudota kosmetika ant mano veido, siuvinėta geltono �ilko suknelė (vilktis juod� apdar� atsisakiau) ir plaukai, lyg gyvatė surangyti ant vir�ugalvio. Gal ji jau atspėjo, kad esu ne padori moteris, o vėjo ir mėnulio vie�patijos gyventoja, atne�usi paleistuvystės purvo į jos skaistum�.

Bet tuo viskas nesibaigė. Abatė ir toliau įdėmiai į mane spoksojo, kol staiga � tarsi trenkus �aibui � suvokiau, ko ji �itaip spokso. Ta plika, pa�iūrėti bejausmė moteris tokiomis apsmukusiomis drapanomis, kad į jas �iūrint darėsi slogu, buvo mano motina!

Pasijutau lyg įmesta į tamsų sielvarto ir gėdos �ulinį.

�irdis dau�ėsi skaud�iai kaip botagas į nuog� kūn�. Kai pagaliau sukaupiau i�bla�kyt� �i ir buvau besikreipianti į vienuol�, �i did�iai mane nustebino: rūs�iai, i�kalbingai �vilgtelėdama ir vos pastebimai papurtydama galv� paliepė man tylėti. Tada ji nusisuko ir lyg niekur nieko t�sė ritual�!

Nebeįstengiau sekti apeigų, kol galiausiai su besiskirstan�ia minia i�ėjau i� �ventyklos. Bijojau, kad pamat�s, kokia esu sumi�usi, Oujangas apibers klausimais, į kuriuos nebuvau pasirengusi atsakyti. Laimė, lydėdamas �mon�, suguloves ir vaikus pro duris, jis tik linktelėjo man. Lengviau atsidusau, kai pama�iau prie pat durų man�s laukiantį jo atsiųst� automobilį. Nieko nelaukdama įlipau ir u�traukiau u�uolaidėles.

T� naktį var�iausi lovoje kaip �uvis keptuvėje. Visus tuos metus motina buvo gyva, bet nė karto nesiteikė man para�yti! Ji net nepanoro parodyti mane pa�įstanti � nors a� vienintelis �mogus pasaulyje, turintis jos kūno ir kraujo! �iandien ji nepaprastai klestin�io Pekino vienuolyno vir�ininkė, bet tokia be�irdė! Svars�iau, ko i� tikrųjų moko budizmas: atjautos ar abejingumo? Ar nu�vitim� pasiekusi būtybė būtų bijojusi pasisveikinti su dukra prostitute? Visus tuos metus gyvenau vildamasi vėl susitikti motin�. Dabar, kai pagaliau j� radau, pama�iau, kad ji� gėdijasi man�s!

Mane dar suglumino, kad motina taip pasikeitė nuo to vakaro prie� de�imtį metų, kai įlipo į t� traukinį. Tada jos akys spindėjo, dabar jos buvo virtusios dviem blausiais karoliukais. Skruostai dabar įkrit�, kakta rauk�lėta. Kaip ir kitų vienuolių, jos vir�ugalvį �enklino dvylika randų. Ar mano motina i�ties tapo �ia asketi�ka abate � o gal ji tebuvo dar vienas vaiduoklis, kaip tas, kurį sapnavau gyvendama kalne?

Kit� ryt� atsikėliau �e�t� ir apsivilkau �iurk��ias namų darbo drapanas ir �ing D�eno man nupirkt� dėvėt� chalat�, kurio nei�drįsau i�mesti. Paburk�s veidas veidrodyje mane nuliūdino, bet tik akimirk� sugai�au mėgindama pagra�inti jį pudra. Tada nusisamd�iau rik�� ir nuva�iavau tiesiai į Tyrojo lotoso �ventykl�.

� Grei�iau, nagi grei�iau! � be perstojo �aukiau ve�ikui, matydama vien į griau�ius pana�i� jo nugar�, dengiam� plonos, daug kartų lopytos palaidinės. Klausiausi jo stenėjimo, nustelbian�io eismo garsus. Motinos prisiminimai i� vaikystės susimai�ė su vakar matytos sulysusios vienuolės skusta galva vaizdais. Vieni ir kiti įsikibo į mano smegenis it alkanosios vėlės.

Gal mano motina paai�kės esanti pana�i į legendinį vienuolį Hong I29? Sulauk�s trisde�imt devynerių, jis u�sidarė nuo i�orinio pasaulio. Jam tapus vienuoliu, jauna �mona netrukus atsine�ė į �ventykl� du ma�us jų vaikus, kad �ie pamatytų tėv�. Pasiry��s įveikti prisiri�im� prie �eimos, jis liepė juos i�vyti.

Gal mano motina nepanoro parodyti mane pa�įstanti dėl tos pa�ios prie�asties?

Artindamasi prie �ventyklos bijojau ir pamatyti motin�, ir jos nepamatyti. Ar ji rūs�iai mane bars u� mano gyvensen�, ar tik u� akį rė�ian�ius apdarus, kuriais apsitaisiau eidama į �ventykl�? Ta�iau nors labai norėjau pamatyti motin�, baisiai nenorėjau sukelti jai skausmo. Vis dar prisiminiau kan�ios kupin� jos i�rai�k�, kai mane pa�ino. Ar jai būtų geriau, jei niekados daugiau nepamatytų savo dukters prostitutės?

I� vėsaus ryto miglos gaubiamos �ventyklos nesklido nė menkiausias garsas. Kieme neklegėjo i�sikvėpinusios lankytojos. Vakar �ia siautė did�iausias �urmulys, �iandien tvyrojo melancholi�ka ramybė. Tolumoje kelios vienuolės meditavo �varindamosi. Sniego pusnys, pana�ios į suviliotas ir pamestas moteris, susimai�ė su vakaryk�tėmis �iuk�lėmis ir dar labiau gilino nykumos pojūtį.

Greitai �ingsniuodama link pagrindinio pastato pama�iau į mano pus� gū�inan�i� labai jaun� vienuol�. Ant giliai į pe�ius įsirė�usios bambuko karties galų �okinėjo po kibir�. Vanduo be perstojo teliu�kavosi ir ti�ko ant audeklo �lepetėmis apautų kojų.

Sudėjau prie� save delnus, nusi�ypsojau ir pagarbiai tariau:

� Labas rytas, sese.

Mergina paleido kartį, ir kibirai dunkstelėjo ant �emės. I�siliejo dar daugiau vandens. Ji palygino savo apdar�, paskui ma�u delnu nusi�luostė kakt�.

� Labas rytas, panele, � nusi�ypsojo jinai man parodydama pana�ius į arbūzo sėklas dantukus.

� Sese, ie�kau abatės Nuostabiosios Malonės. Ar galėtumėte pasakyti, kur ji?

Jaunoji vienuolė susiraukė.

� Kodėl jos ie�kote?

Svars�iau, k� jai atsakyti. Kaip ji reaguotų, jei prisipa�in�iau esanti vienuolyno vir�ininkės dukra? Taigi pamelavau.

� Pati abatė Nuostabioji Malonė pra�ė, kad �iandien j� aplanky�iau.

Mergina, rodės, dar labiau suglumo.

� Tikrai? Negali būti!

Pajutau, kaip rausta skruostai. Motina i�ties elgiasi kaip Hong I! Tikriausiai ji davė nurodymus neleisti man su ja pasimatyti. Gindamasi nuo �al�io stand�iau susiver�iau palt�.

� Kodėl?

� Todėl, kad ji jau i�vyko i� vienuolyno.

Mano �irdis sutvinksėjo.

� Kada?

� Apie pus� �e�ių, baigusi giedoti rytin� sutr�.

� Bet kodėl?

� Niekas gerai to ne�ino.

� Keista, � draugi�kai nusi�ypsojau merginai, � nes vakar ji tikrai pra�ė, kad pas j� u�ei�iau. Tai kas nutiko?

Jaunoji vienuolė smalsiai dirstelėjo į mane.

� Abatė Nuostabioji Malonė vakar vakare mums sakė per apeigas regėjusi labai keistų vizijų, todėl jai reikia tuoj pat vykti į kaln� medituoti. Mums neleista niekam sakyti, kur ji i�vyko. Ji sakė grį�ianti tik tada, kai pasieks nu�vitim�. Kol ji grį�, �ventyklai vadovaus sesuo Am�inoji Tyruma.

�i �inia mane apstulbino.

� Ar abatė Nuostabioji Malonė sakė, kokias vizijas regėjo?

Jaunoji vienuolė baik��iai apsidairė, paskui ėmė berte berti �od�ius:

� Nesakė, bet sesuo Am�inoji Tyruma pastebėjo, kad abatė Nuostabioji Malonė apeigoms baigiantis atrodė sutrikusi ir keistai elgėsi. Sesuo Am�inoji Tyruma sakė negalinti suprasti kodėl, nes mūsų vir�ininkė visuomet būna rami. Laimė, turime seserį Am�in�j� Tyrum�, kuri padėdavo jai tvarkant tiek rimtus, tiek nereik�mingus reikalus. Vis dėlto be abatės Nuostabiosios Malonės leidimo nebus daromi jokie svarbūs sprendimai. Mes tiesiog negalime įsivaizduoti, kaip gyvensime be jos, net jeigu jos nebus vos kelet� savai�ių. Tiek daug reikalų laukia jos sprendimo. Abatė Nuostabioji Malonė tvarkė begal� reikalų: susitikdavo su dideliais �ulais, kad gautų aukų, aptardavo būsimųjų apeigų planus, plėtė �ventykl�, organizuodavo labdaring� veikl��

Mėginau suprasti, kaip pasikeitė mano motina nuo tada, kai prie� de�imtį metų įlipo į Pekino traukinį. Tada buvau per jauna, kad nutuok�iau, kas galėjo jos laukti; tikriausiai maniau, jog jos padėtis labai nesaugi. Ji galėjo atvykti į vienuolyn�, bet jos galėjo nepriimti. Arba galėjo leisti jai pasilikti, bet duodavo tik juod�iausius darbus. Ta�iau dabar, klausydamasi �ios jaunos vienuolės pasakojimo, staiga supratau, kad viskas susiklostė visi�kai ne taip. Per de�imt metų ta gle�na u�daro būdo namų �eimininkė � toki� pa�inojau savo motin� � ka�kaip kilo auk�tyn, kol tapo labai svarbia, sprendimus priiman�ia �vienuole verslininke�. Neabejojau, kad tėvelis nebūtų patikėj�s tokia permaina.

Tada suvokiau situacijos ironij�: mudvi abi i�garsėjome, tik jinai � kaip vienuolė, a� � kaip prostitutė.

Paklausiau merginos:

� Ar �inot, į kurį kaln� i�vyko abatė?

� Tu��iojo Debesies.

� O kur yra tas Tu��iojo Debesies kalnas?

� Į vakarus nuo Dangaus �ventyklos, u� kokių trisde�imties kilometrų� � negalvodama leptelėjo jaunoji vienuolė, bet susigriebusi u�sidengė burn� delnu. � O, varge, � man buvo liepta to nesakyti!

Nutaisiau kuo maloniausi� �ypsen�.

� Nesijaudinkite, sese, � a� niekam nesakysiu, kur abatė.

Mergina nieko neatsakė, tik įtariai į mane pa�iūrėjo. Įkypos jos akys i�sipūtė.

� Panele, tikiuosi, jūs jos neie�kosite, tiesa?

U�uot atsakiusi į jos klausim�, paklausiau pati:

� Ar �inote tiksliai, kur ji gyvena � turiu galvoje, kokioje �ventykloje?

Mergina nusi�luostė nuo kaktos prakait�.

� Bet sesuo Am�inoji Tyruma sakė, jog abatė Nuostabioji Malonė nori, kad jos niekas netrikdytų. Niekam nevalia ie�koti jos tame kalne. Sesuo Am�inoji Tyruma vienintelė tiksliai �ino, kur ji.

� Ie�kau jos nepaprastai svarbiu reikalu.

Pa�nekovė įtariai dėbtelėjo į mane.

� Koks tas reikalas ir kas jūs esate?

Tos merginos pasipūtimas man jau pradėjo įgristi; beveik gailėjausi neapsivilkusi prabangios suknelės ir neu�sidėjusi įspūdingų papuo�alų. Gana irzliai at�oviau:

� Atleiskite, bet negaliu jums to sakyti. Galiu pasakyti tik pa�iai abatei.

� Panele, mes visos turime laukti, kol abatė Nuostabioji Malonė nuspr�s atėjus laikui grį�ti.

Nebuvo prasmės toliau su ja kalbėtis, tad suglaud�iau delnus, nusilenkiau ir i�ėjau.

Vos grį�usi namo ėmiau krautis daiktus kelionei į Tu��iojo Debesies kaln�. Kai Oujangas per pietų pertrauk� u�suko pas mane lietaus du�o, pasakiau jam savaitei turinti grį�ti į �anchajų � dalyvauti tėvo laidotuvėse. Jau�iausi kiek prasikaltusi, kad pasinaudojau seniai mirusiu tėvu slėpdama savo mel�. Kadangi �itaip elgiausi norėdama rasti motin�, neabejojau, kad tėtis man atleistų.

Kit� dien�, kai dangus u� lango dar buvo tamsus kaip ant ry�ių popieriaus i�lietas ra�alas, �okau i� lovos ir paskubomis apsivilkau paprast� �iltesn� palaidin� ir kelnes. Pasiėmiau vos kelet� daiktų: skėtį, drabu�ių pakaitai, ry�ių paplotėlių, kietai virtų kiau�inių ir kap�elį sidabrinių bei varinių monetų. Jau i�ėjusi i� buto prisiminiau kai k� svarbesnio ir parlėkusi pasiėmiau �ing D�eno man sura�ytus keturis talismanus.

Nenumaniau, kurioje kalno vietoje apsistojo motina, tad, kaip ir an� kart� keliaudama su Teng Siong į Tajo kaln�, nusprend�iau pradėti nuo papėdės ir kilti vis auk��iau. Rasiu j� ar ne, priklausys tik nuo mano lemties.

Po ilgos, varginan�ios kelionės samdytu automobiliu duobėtais keliais, galiausiai nusigavau į kalno papėd�. Mane apipuolė smilkalų ir kitokių budizmo reikmenų pardavėjai, bet visus nuvijau. Galiausiai sutikau sumokėti pasaki�kus pinigus dviem ne�ikams, kad palankinu u�ne�tų į kalno vir�ūn�. Sustodavome prie kiekvienos �ventyklos vartų ir a� teiraudavausi motinos. Kai kuriose vienuolės jau buvo girdėjusios apie tai, kad Nuostabioji Malonė dingo; �lerpdamos arbat� jos laidė įvairiausias spėliones, kodėl ji taip netikėtai i�vyko, nė neįsivaizduodamos, kad prie�astį mato prie�ais save. Kai jos man�s klausdavo, kodėl ie�kau Tyrojo lotoso abatės, atsakydavau norinti pra�yti jos būti mano darmos mokytoja. Da�na vienuolė smalsiai mane nu�velgė, bet nė viena nieko daugiau neklausė.

Praėjo penkios dienos. Kopiau vis auk��iau į kaln�, bet taip ni�nieko ir nesu�inojau apie tai, kur mano motina. Nusileidus tamsai, vienuoliai kartais parodydavo man atjaut� ir pakviesdavo pernakvoti ir pavalgyti jų virtuvėje. Atsidėkodama u� gerum� įmesdavau į aukų dė�el� variokų � nelygu parodytas svetingumas. Nors visur man�s laukė nusivylimas, man bent jau pasisekė, kad nesusidūriau su plė�ikais. Pasimokiusi i� skaud�ios patirties vengiau nuo�alių takų ir nekeliaudavau sutemus.

�e�tos dienos kalne popiet� oras staiga subjuro. Lietus sruvo takais, drebino med�ius, rovė lapus ir negailestingai trankė mano palankino stogelį. Vėjas įsismarkavo ir puolė it koks nuo�mus �vėris. Kiaurai permirk�, tal�omi to nematomo prie�o ne�ikai kelis kartus pargriuvo. Galiausiai jie pastebėjo ka�koki� �ventykl�, tada pareikalavo, kad mokė�iau dvigubai � ne tik u� sunkų triūs�, bet ir todėl, kad atėjo kinų Naujieji metai. Buvau visai pamir�usi apie artėjan�ias �ventes. Ar dangus i�pildys mano naujametį tro�kim� vėl susitikti motin�?

Ma�o vienuolyno vir�ininkas buvo senukas didele galva ir plonu liemeniu. Nusived�s mane į nedidelį priimam�jį mostu parodė sėstis ant rotango kėdės. Jis atrodė gera�irdis, bet jutau, kad man nederėtų pernelyg trikdyti ramaus jo gyvenimo kalne. Taigi, vos tik atsisėdome ir jaunas vienuolis atne�ė arbatos, i�kart paai�kinau, kad ie�kau Tyrojo lotoso �ventyklos abatės Nuostabiosios Malonės.

Senasis vienuolis įdėmiai pa�velgė į mane vaiskiomis, spindin�iomis akimis.

� Panele, �iame kalne gyvena daug moterų vienuolių.

� Ar pa�įstate j� ir �inote, kur ji?

Jis linktelėjo.

� Kart�, kai Tyrojo lotoso �ventykla surengė apeigas alkanosioms vėlėms i�vaduoti, ji pakvietė dalyvauti daug vienuolynų, tarp jų ir mūsų.

� Bet ar �inote, kur ji dabar?

� Panele, manau, jums reikėtų grį�ti į Pekin�.

� Garbusis, kodėl� neturė�iau jos ie�koti �ia?

Jis paglostė �vilgantį glotnų vir�ugalvį.

� Tokiai merginai kaip jūs pernelyg pavojinga keliauti vienai po �į kaln�. Jums pasisekė, kad nesusidūrėte su plė�ikais � tikriausiai Buda jus saugo. O jeigu norite mokytis darmos ar meditacijos, mokytojų nestinga. Be to, net jeigu jums pavyks j� rasti, tai dar nerei�kia, kad jinai sutiks jus mokyti. Mes, vienuoliai, glaud�iamės Tu��iojo Debesies kalne ie�kodami vienatvės.

Jis nutilo, gurk�telėjo arbatos ir kalbėjo toliau:

� Gal ji nusivylė audringu gyvenimu didmies�io vienuolyne. Tose did�iosiose �ventyklose, u�uot meditav� ir studijav� sutras, vienuoliai priversti maldauti pinigų i� turtuolių. Abatė Nuostabioji Malonė labai garsi, bet neabejoju j� �inant, kad visi �emi�ki nuopelnai yra laikini, � jis dėbtelėjo į mane. � Taigi, panele, manau, jums reikėtų palikti j� ramybėje. Tikriausiai ji nepaprastai i�vargo stengdamasi pasiekti nu�vitim� per Vandens ir �emės apeigas. Pra�au jūsų netrikdyti jos darmos ramybės.

Jaunasis vienuolis priėj�s įpylė mums �vie�ios arbatos.

� Mokytojau, � nei�kent�s įsiterpė jis � galėjai neabejoti, kad jis klausėsi mudviejų pokalbio, � girdėjau, kad per did�i�sias i�kilmes į vidinio altoriaus men� pateko ka�kokia gėlių mergina�

Nei�sidaviau, bet buvau sukrėsta.

Senasis vienuolis piktai dirstelėjo į mokinį, paskui pasisuko į mane.

� Panele, manau, mudu su �iuo jaunu vienuoliu jau pri�nekėjome daugiau, negu reikėjo.

Tada kreipėsi į jaunuolį:

� Nuvesk panel� į jos kambarį ir atne�k jai ko nors vakarienei. Tik pra�au nevarginti jos ir nieko daugiau jai nepasakoti.

Kit� ryt�, nors lyti nenustojo, nutariau t�sti paie�kas.

Kai atsisveikinau su senuoju vienuoliu, jis su�uko:

� Panele, tikiuosi, i�vykstate ne dėl to, k� jums pasakiau. Labai maloniai kvie�iu jus pasilikti �ia kiek tik norėsite.

� Mokytojau, � suglaud�iau delnus ir �emai nusilenkiau, � esu be galo dėkinga jums u� dosnum�, bet a� noriu t�sti savo kelion�.

� Kodėl jums nepasilikus, kol oras visi�kai i�sigiedrys? Takai dabar labai slidūs, eiti nesaugu.

� Gyvenime dabar niekad nebūna visi�kai saugu.

� Sutinku su jumis, � jis smalsiai �vilgtelėjo į mane. � Bet tai nerei�kia, kad neturime būti atsargūs. Budizmas irgi moko mus �iūrėti sav�s.

Pasakiau apgailestaujanti, kad turiu i�vykti.

Abatas nebeprie�taravo.

� Tada leiskite man paprastai jus palaiminti prie� leid�iantis į keli�.

I� palankino �iūrėdama į pliaupiantį lietų pagalvojau, ar nevertėjo paklausyti senojo abato ir baigti paie�kas. Kelionė i�sekino ne tik mano kūn�, bet ir pinigin�. Pernelyg daug monetų įme�iau į per daug aukų dė�elių, o ne�ikams mokėjau kur kas dosniau, negu derėjo. Matyt, motina bėgo nuo man�s. Tai kodėl tiesiog negrį�us namo ir jos nepamir�us? Bet a� �inojau negalėsianti mirti ramia �irdimi, jeigu nepamatysiu jos bent vien� � kad ir paskutinį � kart�.

Tikriausiai u�migau, nes kai atsimerkiau ir apsidairiau aplink, visur baltavo. Prisiminiau tėvelio plaukus � jie pabalo pernakt po to, kai buvo priimtas mirties nuosprendis. Tada mintyse i�vydau garsi�j� scen� i� romano �Sapnas apie raudon�jį kambarį�. Mirus moteriai, kuri� tikrai mylėjo, jaunasis ponaitis Baoju apgaule prikalbinamas vesti netinkam� moterį. Jis nusprend�ia nutraukti visus ry�ius su �emi�kais dalykais ir tapti vienuoliu. I�ėj�s i� prabangaus savo dvaro rūmų ir pasuk�s �ventyklos link jis pamato, kad vis� �em� nuklojo sniegas. �Koks baltas, bekra�tis ir tyras!� � su�uko jis, puolė į pūg�, ir niekas daugiau apie jį negirdėjo.

Staiga mano ne�ikai sustojo ir pa�adino mane i� apm�stymų. Prie�ais mus dunksojo auk�ti laiptai.

Ne�ikas man i� priekio atsigr��s pa�velgė į mane; jo veidas buvo �lapias, plaukai balti nuo sniego.

� Panele, man rodos, pūga smarkėja.

I� u� palankino priėjo antras ne�ikas, kresnas vyras.

� Ir mes norim grį�ti namo, � jis parodė gumbuotu pir�tu į laiptus. � Vir�uje turi būti �ventykla, tad gal sumokėkite mums ir �ia i�lipkite?

I�tiesiau kakl� ir pa�iūrėjau. Auk�ti, siauri laiptai, rodės, siekia dangų. �en ir ten vir� jų linko kalno �laite augan�ių med�ių �akos � tarsi ka�kas ezoteriniais simboliais mėgintų parodyti man keli� į nu�vitim�.

Pasisukau į ne�ikus.

� I� kur �inot, kad vir�uj �ventykla?

� Girdėjau apie j�, � gū�telėjo pe�iais d�iūsna. � �iaip ar taip, kuriems galams �ia būtų laiptai?

� Bet atrodo, kad jau seniai �ia niekieno neita.

� Panele, �ia visos �ventyklos �itaip atrodo, � jis nutilo ir nusi�luostė drėgn� veid� purvinu skuduru. � Dabar arba i�leisim jus �ia, o jūs u�lipsit ir susirasit �ventykl� pati, arba, jei norit, galim parne�ti jus atgal.

Jis �vilgtelėjo į bi�iulį.

� Mes grį�tam namo, kol pūga dar labiau neįsismarkavo.

Kreipiausi į du tamsius veidus:

� �inot, judu laukite man�s �ia valand�. Jeigu negrį�iu, galite eiti, o jeigu grį�iu, sumokėsiu dvigubai.

Juodu ėmė �ūkalioti vienas kitam, akimis �audydami aplink. Galop stambusis tarė:

� Mes lauksim pus� valandos, o jūs sumokėsit mums trigubai � antraip nelauksim.

� Gerai, � giliai įkvėpiau ir pridūriau: � Sutarta.

Laiptai i�ties siekė dangų. Skai�iavau pakopas: de�imt, dvide�imt, trisde�imt, penkiasde�imt, �imtas, �imtas dvide�imt, du �imtai, trys �imtai� kol galvoje regėjau vien neai�ki� dėm�. Į j� susiliejo ir laiptai, mat snieg� drėbė vis tir��iau. Pavargusi, u�dususi lipau labai atsargiai, kad nepaslys�iau ir nenugarmė�iau į apa�i�. Burna perd�iūvo, lūpos suskeldėjo. Pilvas nenumaldomai gurgė � kaip nepaliaujanti skųstis sena �mona. I�sitraukiau bandel� ir atsikandau; atrodė, kad valgau sūdyt� akmenį.

Tarsi to dar būtų ma�a, sniegas ėmė kiaurai merkti drabu�ius. Susidėjau rankas ant krūtinės, bet nuo to nenustojau drebėti kūnu ir kalenti dantimis. I� nuovargio, akinama sniego, visk� ma�iau lyg pro migl�. I�sitraukiau ir i�skleid�iau skėtį, bet vėjas bemat i�plė�ė jį man i� rankų.

� Velnias! � nusispjoviau.

Nors dabar nema�iau nei laiptų vir�aus, nei apa�ios, ka�kaip įstengiau nesustoti. Odiniais batais apautos kojos ir toliau tempė mane į vir�ų, ir man ėmė neduoti ramybės klausimas: o kas, jeigu ten, kur laiptai baigiasi, nieko nėra? Apimta panikos pasisukau ir sukaupusi visas jėgas su�ukau ne�ikams apa�ioje, bet nei�girdau nieko � vien duslų savo pa�ios balso aid�, atsimu�usį nuo sta�ių uolų. Laiptais �emyn �niok�tė toks stiprus vėjas, kad norėdama atgauti kvap� atsi�liejau sienos. Dar kart� surikau ne�ikams, bet vėjas bemat u�gniau�ė man burn�.

Jokio atsako. Tikriausiai jie man�s nelaukė ir grį�o!

Įkvėptas oras stingo krūtinėje. Mane apėmė jausmas, tarsi plūduriuo�iau erdvėje. Pro sniego �yd� pasaulis atrodė ma�as, bet podraug bekra�tis. Gilios mano pėdos spoksojo į mane it netikrovi�kai didelės akys. Skruostais nusirito a�aros ir akimirk� mėgavausi �ilumos pojū�iu odoje.

Dabar jau bema� neabejojau, kad laiptų vir�uje nieko nėra. �i mintis sukosi galvoje tokiu pat grei�iu, kaip aplink mane sūkuriavo sniegas. Į galv� lindo �iurpios mintys: pūgai nurimus, kas nors � vienuolis, vienuolė, maldininkas ar plė�ikas � aptiks ant �ių laiptų lavon�. Sumaitotas kūnas atrodys tarsi pakib�s tarp dangaus ir �emės. Akys pla�iai atmerktos, tarsi nelaimėlė vis dar būtų prie�inusis tempiama į pragar�, nes �emi�ki jos norai taip ir liko nei�pildyti. Vienuoliai ir vienuolės, kurių klausinėjau apie motin�, atpa�ins mano veid�, bet mano tapatybė am�inai liks galvosūkis. Vietos bulvariniai laikra��iai stengsis �ūtbūt i�siai�kinti, kas a�. Kai nepavyks, pateiks skaitytojams fantasti�kiausi� istorij�: turtingų tėvų dukra pabėgo i� namų; lipdama į kaln� pasimatyti su slaptu mylimuoju buvo u�pulta plė�ikų, i��aginta ir �vėri�kai nu�udyta�

Nuo tų min�ių ir �varbios pūgos purtė drebulys. Kvėpavimas darėsi �iurk�tus, ėmė trūkti oro; atrodė, kad plau�ius kas panardino į verdantį vandenį. Kliedėdama pakėliau akis į dangų ir i�lemenau mald�:

� Dangau, leisk man prie� i�keliaujant į dausas paskutinį kart� pamatyti motin�. Jeigu turiu mirti � leisk mirti jos rankose, pra�au tav�s!

Bet tas nepaprastai baltas ir tyras dangus, rodės, kur�ias mano maldai. Nors pėdos atrodė virtusios ledok�niais, jos atkakliai mynė vien� pakop� po kitos, o mintys tuo metu bla�kėsi beprotystės verpetuose�

Norėdama pakelti sau ūp� ėmiau dainuoti Pekino operos arijas ir kinui sukurtų melodijų tekstus.

Smarkus vėjas �vilpė ir kaukė man akompanuodamas. Kurį laik� �itaip beproti�kai dainavusi staiga pajutau, kad po mano kojomis nebe pakopos, o lygi �emė. Sustojau ir ėmiau giliai kvėpuoti, kad nusiramin�iau ir susikaup�iau.

Apsidairiau aplink. Akis patraukė �iurpus reginys: moteris skusta galva, apsisiautusi lies� kūn� skystu�iu apdaru, meditavo lotoso poza. U� jos dunksojo ma�a, apgriuvusi �ventykla.

Mane pakerėjo �iurpus reginio gro�is. Viskas aplink buvo balta, i�skyrus juod� vienuolės apdar� ir tamsiai raudon� �ventyklos stog�. Akimirk� man net dingtelėjo, ar tik matau ne akmenin� statul� ar beplauk� vėl�.

Bet, ai�ku, ten buvo ne statula ir ne vėlė, o moteris, anks�iau turėjusi Gra�iosios Gard�iakvapės vard� � mano motina.

Mano �irdis ėmė plazdėti kaip snaigės, krintan�ios ant nuvytusio lotoso. Nors visai neseniai grie�iau ant jos apmaud�, dabar jutau vien sielvart� matydama bejausmį jos veid� ir tirtantį gle�nutį kūn�.

Ko ji kankinasi tame pasiutusiame �altyje?

Apimta jausmų neturėjau kada galvoti.

� Mama, a� �ia! � su�ukau ir kiek kojos įkerta pasileidau prie tos varpo pavidalo �mogystos.

Negalėjau patikėti: vienuolė meditavo toliau, tarsi būtų ir kur�ia, ir akla. O gal ji manė, kad jai tik vaidenasi, jog a� bėgu?

Bėgau �aukdama �Mama! Mama!�, kol paslydau ir pargriuvau�

31

Susitinkame vėl

Kai pabudau, pasijutau i� visų pusių apgaubta ka�ko �velnaus ir �ilto. Pakėliau akis ir sugavau motinos �vilgsnį.

� Mama� � nesumojau, k� dar pasakyti. Bet dabar, kai buvau jos glėbyje, argi man reikėjo sakyti k� nors daugiau?

� Dar pailsėk, Siang Siang, � atsakė mano motina.

A�aros pasipylė mano skruostais. Rodės, paskutinį kart� savo vard� girdėjau i� jos lūpų ka�kokiame tolimame ankstesniame gyvenime. Mano pa�ios vardas skambėjo mano ausims be galo keistai � sald�iai, bet podraug kar�iai. Jo garso u�teko gr��inti mane į vaikyst�, kai tėvas buvo gyvas ir gra�us, motina � laiminga �mona ir mama, o a� � lepinama jų dukra.

Nors buvo be plaukų, o vir�ugalvį darkė randai, nors lygų veid� i�vagojo plonytės rauk�lės, o vardas i� Gra�iosios Gard�iakvapės virto Nuostabi�ja Malone, ji vis tiek buvo mano motina.

Pasijutusi keistai patogiai dar kart� i�tariau �Mama��

� Girdėjau tave, Siang Siang, � ramiu vienuolės balsu atsakė motina. Kai ji palietė man veid�, buvau priblok�ta pama�iusi ant jos rie�o virtin� nedidelių randų.

� Kas atsitiko, mama?

� A� juos i�deginau.

� O kam?!

� Dėl tos pa�ios prie�asties kaip vir�ugalvyje � aukodama Budai.

Įdėmiai pa�iūrėjau jai į veid�.

� Tau turėjo labai skaudėti.

� Kai esi nu�vit�s, neskauda.

Nu�vit�s. Įdomu, koks tai pojūtis?

Mintyse atsidusau, paskui ėmiau mirksėti � kart�, antr�, tre�i� � po kiekvieno mirktelėjimo tikėdamasi, kad ji atvirs į motin�, kuri� pa�inojau, � jaun�, gra�i�, lygaus veido, be randų.

Ta�iau kad ir kiek mirksėjau, prie�ais ma�iau vis t� pa�i� lies� randuot�, skustagalv� vienuol�, su kuria susidūriau Tyrojo lotoso �ventykloje prie� kelias dienas � ar prie� i�tis� inkarnacij�.

Man apsiblausė akys, mintys sumi�o ir vėl u�migau.

Kai pabudau, mano ausis pasiekė puodų bildėjimas ir motinos balsas:

� Siang Siang, verdu paprastų vegetari�kų valgių. U� minutės bus gatavi.

Pa�iūrėjau pro lang�. Dangus visi�kai apsitraukė. Snieg� drebiantis vėjas vis dar staugė kaip maisto ie�kan�ios alkanosios vėlės. Klausydamasi nuo stogų la�an�io vandens, pagalvojau apie laikrodyje byran�ias smėlio kruopeles, rodan�ias, kad gyventi lieka vis ma�iau, ir pajutau neapsakom� liūdesį. Ta�iau netrukus jį pakeitė nedidelis d�iaugsmas, kai i�girdau vėj� med�iuose �valiai �aukiant mane vardu:

� Siang Siang! Siang Siang!

�okau i� lovos ir i�ėjau i� kambario į nedidel� priemen�. Ji buvo tu��ia, jei neminėsime altoriaus su medine Budos statula. Prie�ais Nu�vitusįjį buvo padėti tebegaruojantys dubenėliai su ry�iais ir dar�ovėmis. Ant auk�to altoriaus degan�ios dvi �vakės u�liejo keturias patalpos kertes �ilta, jaukia �viesa.

�i nuo�ali �ventykla tikriausiai buvo apleista labai ilg� laik�, bet dabar grindys buvo i�blizgintos lyg veidrodis. Dabar, kai gretimoje virtuvėje ma�iau �mė�uojant motinos siluet�, girdėjau pa�įstamus garsus jai dengiant stal� ir u�uod�iau gard�ius valgių kvapus, �i atkampi �ventykla i�ties kėlė namų iliuzij�. Namai! Kiek nedaug metų turėjau tikrus namus, į kuriuos galėdavau grį�ti!

Mintyse �mėstelėjo did�iojo pono Fungo veidas. Tai tas �imt� kartų prakeiktas pabaisa i�plė�ė vis� mūsų �eim� i� rojaus ir nublo�kė į pragar�! Jutau, kad visa imu degti. ��a!� � Nudėsiu! � įnir�usi suku�dėjau įsivaizduodama, kaip �aunu Fungui į galv� ir jis apsipila kraujais, arba kaip nukertu j� kapokle, ji nukrinta ant �emės ir nusirita tolyn.

Bet motina �velniai pa�aukė mane vardu:

� Siang Siang, eik�, sėsk prie stalo, vakarienė jau gatava.

Atsisėdau prie�ais motin�. Pa�iūrėjau į valgius ir �irdyje pajutau d�iaugsm�, sumi�usį su skausmu. Mes vėl susiėjome ir vakarieniaujame kartu. Per kinų Naujuosius metus. Pagaliau!

� Mama, � paklausiau, � ar �inai, kad �iandien mūsų Naujieji metai?

� Mes, vienuolės, teikiam nedaug reik�mės pasaulietinėms �ventėms.

Stebėjau rimt� motinos veid� ir prisiminiau, kaip mano tėvai, skirtingai nuo daugumos Konfucijaus sekėjų porų, liesdavo ir glostydavo vienas kit� man matant. Dauguma vyrų laikydavo moteris �emesnėmis u� save ir ne�varaus kūno, todėl į jų kambarius eidavo nebent pasimylėti, bet tėvelis labai mielai padėdavo motinai gra�intis ir rengtis.

Vėl pajutau visa liepsnojanti. I� naivios mergaitės virtau klastinga ming dzi, mano motina i� patrauklios moters � belyte vienuole, tėvas i� garsaus aktoriaus ir smuikininko � klajojan�ia vėle. Ir dėl visko kaltas Fungas.

Nenujausdama, kokie jausmai manyje kunkuliuoja, motina ragino:

� Valgyk daugiau, Siang Siang, net jeigu vegetari�kas maistas tau atrodo be skonio, � ir ėmė krauti man į dubenėlį.

� Mama, tu nuostabi virėja. Visi tavo patiekalai gardūs.

Did�iuliais k�sniais rijau valgius, gėriau vien� puodelį kvapnios arbatos po kito. Mano lazdelės lindo vis į kitas lėk�tes ir be perstojo kim�o ry�ius man į burn�. Staiga pastebėjau, kad, u�uot valgiusi, motina liūdnomis akimis stebi mane.

� Mama, � tariau padėdama lazdeles, � būk gera, valgyk ir tu.

Man pasirodė, kad matau jos akyse a�aras, bet nebuvau tuo įsitikinusi. Ta moteris be jokio plaukelio ant vir�ugalvio netardama nė �od�io paėmė kelis ry�ių grūdelius, įsidėjo į burn� ir ėmė lėtai kramtyti, tarsi atlikdama koki� valgymo meditacij�.

Galiausiai mudvi baigėme valgyti ir a� padėjau motinai nukraustyti stal�. Tada ji vėl i�virė arbatos ir su garuojan�iais puodeliais rankose mudvi susėdome viena prie�ais kit�. Abi �inojome, kad atėjo metas nusigauti į tamsiausias min�ių kerteles, i�vilkti i� ten savo paslaptis ir atskleisti viena kitai prie� akis.

Motina tuoj pat pasakė norinti �inoti, kur a� vis� t� laik� buvau ir k� veikiau, bet a� prisispyriau, kad ji pirma papasakotų man apie save.

Motina abejingu balsu ėmė pasakoti apie savo gyvenim� nuo pirmos dienos, kai įstojo į Tyrojo lotoso vienuolyn�. Jai, kaip naujokei, nuo pirmos dienos teko ne tik giedoti ir medituoti, bet ir ruo�tis po vienuolyn�, virti valgyti ir dirbti dar�e. Matydama, kad abatė sena ir silpna, motina dar ir slaugė j�, net mielai padėdavo atlikti gamtinius reikalus ir i�pildavo naktipuodį. Dėl tos geros karmos vėliau ji sulaukė sėkmės. Ilgainiui abatė taip prie jos prisiri�o, kad nepasitikėjo jokia kita vienuole, vien mano motina. Todėl prie� mirtį ji paskyrė motin� savo įpėdine. Nuo tada motina padėjo daug pastangų, kol kukli Tyrojo lotoso �ventykla, �inoma tik toje Pekino dalyje, tapo įtakingiausiu viso didmies�io moterų vienuolynu.

Baigdama motina tarė:

� A� neturėjau kitos i�eities, kaip tapti vienuole, bet kaip įmanydama propagavau darm�, � ji gurk�telėjo arbatos, tada pridūrė: � Nes a� �inau, kas yra kan�ia.

Mintyse atsidusau. A� irgi patyriau kan�ių, bet dėl to tapau ne daug pasiekusia vienuole, bet gerbiama prostitute. Ta�iau, pasak vienos i� kertinių budizmo nuostatų, nėra skirtumo tarp gro�io ir �lyk�tumo, i�min�ių ir kvailių, gėrio ir blogio. Vadovaujantis ta pa�ia logika, ar tai rei�kia, kad mano motina vienuolė taip pat yra prostitutė, o a� vienuolė?

Mes tylomis gurk�nojome arbat� ir klausėmės u� lango staugian�ių alkanųjų vėlių.

Galop ėmiau spausti motin�, kad smulkiau papasakotų apie savo gyvenim� vienuolyne, bet ji nesileido į kalbas. Girdi, vienuolei nedera per daug galvoti apie savo praeitį. Taigi dabar mano eilė papasakoti apie save. Kadangi ji jau atspėjo, kuo ver�iausi, papra�ė kalbėti su ja atvirai ir papasakoti visk�, kas nutiko po to, kai mudvi i�siskyrėme 1918-ais metais.

Skaudama �irdimi i�klojau savo istorij� nuo tos akimirkos, kai Fang Rong i�sive�ė mane rik�a. Galiausiai papasakojau motinai, kaip i� Teng Siong su�inojau, kad buv�s kariauninkas � solid�iausias mano klientas � buvo ir tas �mogus, per kurį mirtimi buvo nubaustas tėvelis.

Papasakojau motinai visk�� na, beveik. Nutylėjau apie tai, kaip buvau i��aginta � pirma Vu �iango, paskui � vieno i� plė�ikų. O Teng Siong apibūdinau tik kaip savo draug�.

Man baigus, įkritusiais motinos skruostais nusirito a�aros.

� Siang Siang� � atsiduso ji ir palietė man rank�.

Buvau sukrėsta: pirm� kart� motina, būdama vienuolė, taip atvirai parodė man savo meil�.

I�girdau saus�, santūrų jos bals�:

� Kaip vienuolė galiu pasakyti, kad visa, kas tau nutiko, yra ka�kokios nepaai�kinamos praeities karmos padarinys. Na, o kaip motina tegaliu pasakyti apgailestaujanti ir pra�yti atleidimo.

� Bet, mama, tiesiog man nesisekė � tu nieko bloga man nepadarei!

� Siang Siang, suprantu, kad stengiesi būti gera, bet a� privalau pripa�inti savo klaidas. Man nederėjo klausyti Fang Rong. Turėjau gerai i�siai�kinti, kas ji, prie� atiduodama tave jai į rankas.

� Mama� � norėjau sakyti, kad visa tai jau praeitis, bet tada suvokiau, kad taip nėra. Mano did�iausio palankumo klientas � ponas Oujangas � vis dar laukė, kada grį�iu į prabangų jo but� �ildyti jam lovos.

� Siang Siang, � vėl pra�neko motina, � kaltinti galiu tik tavo karm� � viename i� ankstesnių gyvenimų padarei k� nors bloga ir dėl to dabar kenti �iame.

Mane juokino �i budistų idėja dėl ankstesnių �mogaus gyvenimų. A� net ne�inojau, kas buvau ankstesniame gyvenime, tai kodėl turė�iau atsakyti u� negerus poelgius praeityje?

Motina ilgai, įdėmiai į mane pa�iūrėjo.

� Siang Siang, savo blog� karm� įmanoma neutralizuoti.

� Kaip?

Prisiminiau pana�iai kalbėjus Perl�: turkio paviljone nėra problemos, kurios nebūtų įmanoma i�spr�sti. Bet paskui ji pasikorė.

� Siang Siang, � motina įdėmiai �velgė man į veid�, � gali pasielgti kaip a�: ie�koti prieglobs�io trijuose brangakmeniuose30 ir tapti vienuole.

Jos �od�iai po�kėjo mano ausyse lyg pistoleto �ūviai. Ta�iau netikėtai nu�vitimo nepatyriau � tik mėginau sugromuliuoti �į absurdi�k� siūlym�. Suėmusi save į rankas, kuo ramiausiai pasakiau:

� Mama, bet juk a� � prostitutė.

� Ar tau patinka būti prostitute ir nori ja likti?

� �inoma, nepatinka, mama, bet a� neturiu kitos i�eities!

� Dabar j� turi. Nuo �iol tegul tavimi rūpinasi Buda.

� Mama, bet prie� de�imt metų gele�inkelio stotyje pra�iau tav�s pasiimti mane kartu, ta�iau tu atsakei, es� abatė bijanti, kad mano gro�is atne� �ventyklai nelaim�. Ar prisimeni?

� Prisimenu, tik abatė nieko pana�aus nesakė. A� visk� i�galvojau.

� Kam?

� Kad neva�iuotum su manimi, nes tada nenorėjau, kad būtum vienuolė ir paleistum savo jaunyst� vėjais.

� Tai kodėl dabar nori, kad bū�iau vienuolė?

� Daug kas pasikeitė, Siang Siang. Nors tu vis dar labai gra�i, raudonosiose dulkėse tav�s jau nebelaukia �viesi ateitis.

Taip sutrikau, kad net ne�inojau, k� atsakyti.

Tada motina grie�tai parei�kė:

� Dabar, kai esu abatė, tikrai gali stoti į vienuolyn�. Siang Siang, vienintelė tavo ateities viltis � rasti sangha prieglobstį.

Neatitraukiau �vilgsnio nuo savo mylimos motinos, dabar tapusios vienuole ir man svetimu �mogumi, ir akys pritvinko a�arų. Pro jas atrodė, kad motina virto u�sispyrusia prakaulaus veido ir bjauraus būdo sene � tarsi būtų įkalinta niūriame portrete, kaban�iame vir� altoriaus protėvių menėje31�

� Siang Siang, � vėl pasigirdo sausas jos balsas. � Dar kart� klausiu: ar tau patinka būti prostitute?

Ar man patinka būti prostitute? Buvau beprasi�iojanti atsakyti, bet tada suvokiau, koks sudėtingas �is klausimas. Nėra ko nė sakyti: man labai nepatiko nutaisius �ypsen� aptarnauti tuos dvokian�ius vyrus. Man baisiai nepatiko, kaip jų akys laido į mane ga�lius �vilgsnius, o rankos taikosi suspausti man krūtis ar įgnybti į u�pakalį. Man dar baisiausiai nepatiko, kaip jie ki�davo savo nefrito kotus į mano auksinius vartus net apsilankius protetei. Dygėjausi, kaip jie �lerpdami �iulpdavo man lie�uvį ir ragaudavo seiles. Dabar vos tik apie juos pagalvojus mane ėmė pykinti.

Kita vertus, įpratau prie gard�iausių valgių ir geismingo pojū�io, kurį liesdamiesi prie kūno sukeldavo pra�matnūs �ilko apdarai. Beveik nebūdavo dienos, kad negau�iau dovanos i� vieno ar kito savo gerbėjo. Rytais ilgai miegodavau, o valgį tarnaitė man atne�davo į kambarį, kai a� grodavau pipa ar ra�ydavau eilėra�tį. Buvau vertinama, nes turėjau daugyb� talentų. Ta�iau �irdies gilumoje suvokiau: visi tie vyrai garbino mane kaip deiv�, nes �inojo, kad esu tik belaisvė, kuri� galima i�kraipyti į nuolankiausi� padėtį � ne tik lovoje, bet ir gyvenime.

Nors man pasisekė ir susitikau tokį vyr� kaip �ing D�enas, kurį galėjau mylėti, dėl jo teko atsisakyti visų patogumų, kuriuos man teikė ming dzi gyvenimas. Su juo jau�iausi laisva, bet � kokia ironija! � tik todėl, kad jis negalėjo patenkinti kar��iausių mano, kaip moters, tro�kimų � turėti �eim� ir vaikų.

Nenumaniau, koks būtų vienuolės gyvenimas. Jei iki pat mirties medituosiu ir giedosiu sutras, ar tikrai mano siela ras ramyb� ir mano �aizdos u�gis? Kita vertus, jei motina pasiekė galutinį tiksl� � atsiriboti nuo �emi�kųjų dalykų, tai kodėl ji taip susinervino pama�iusi mane per Vandens ir �emės apeigas? Tikriausiai baiminosi, kad jos vardas gali pasirodyti laikra��ių skyreliuose, skirtuose garsenybių gyvenimui, ir ji taps pajuokos objektu. Arba dar blogiau: ji gali prarasti visus svarbius klientus � tuos da hufa � did�iuosius darmos sergėtojus, kurie aukojo mil�ini�kas sumas jos vienuolynui. Bet kaip tik �itie Budos darmos sergėtojai, tokie greiti smerkti ir �ventykloje jaut�si dorovi�kai auk�tesni u� kitus, slap�ia lankydavosi turkio paviljonuose saugodami savo seksualin� darm�.

Įdėmiai pa�velgiau motinai į bly�kų veid�.

� Mama, kodėl an�dien neleidai man parodyti, kad tave pa�įstu?

� Ak, Siang Siang, � ji sunkiai atsiduso, paskui nusi�luostė vėl i�try�kusias a�aras, � �inau, kad niekados man u� tai neatleisi. Apgailestauju, kad mums teko susitikti �itokiomis aplinkybėmis. Ta�iau kaip vienuolė a� visk� darau dėl vienokios ar kitokios prie�asties, � ji patylėjo, paskui kalbėjo toliau: � Siang Siang, man nesvarbu, ar tu prostitutė, � esi mano dukra ir visada ja būsi. Ta�iau neabejoju, kad tu �inai: jeigu per apeigas būtume parod�iusios viena kit� pa�įstan�ios, visi apeigų dalyviai būtų buv� �okiruoti. Tie vidinėje menėje buv� tur�iai yra be galo savanaudi�ki. Jie finansi�kai remia apeigas vien tam, kad pelnytų dievų prielankum�. Todėl būtų pasibaisėj�, kad abatė ne tik turi dukr� � �i dar ir dirba u� tamsiųjų durų. Patikėk manimi, Siang Siang: man dėl to nei �ilta, nei �alta, ta�iau kaip vienuolė galvoju ne apie save, bet apie �ventyklos gerov�. Supranti?

Nėra ko nė sakyti: puikiai �inojau, kaip sunku i�pe�ti pinigų i� turtuolių � pati nuolatos tai darydavau. Mano akys vėl ėmė tvinkti a�aromis. Vis dėlto man atrodė, kad nors motina yra vienuolė, ji vis dar gyvena kaip kiti pasaulie�iai, ir jai nepavyko i�vengti �io gyvenimo dūmų ir dulkių. Ji ilgai kopė į vir�ų, kol tapo įtakingiausio Pekino moterų vienuolyno vir�ininke, bet vis dar bla�kėsi kan�ių jūroje.

� Mama, ar tu laiminga būdama vienuolė?

� Siang Siang, pirma i� did�iųjų budizmo tiesų byloja: Gyvenimas yra kan�ia. Mes galvojame ne apie gyvenim�, bet vien tik apie nu�vitim�.

Visi�kai sutrikau.

� Jeigu �ioje inkarnacijoje gausime nuopelnų32, kita bus geresnė, � ji nutilo ir pervėrė mane skvarbiu �vilgsniu. � Siang Siang, tikiu, kad pagaliau atėjo geroji karma, nes dabar tu turi galimyb� tapti vienuole. Taigi pra�au: prisiglausk �ioje �ventykloje. Tada mudvi būsime drauge visados � kol panirsime į nirvan�.

Prisiminiau, kad prie� de�imt metų atiduodama mane į Fang Rong rankas ji sakė ka�k� pana�aus: man pasisekė, kad turėsiu stog� vir� galvos. Bet motina atrodė liūdna, ir dėl to man skaudėjo �irdį.

� Siang Siang, nors būti vienuole nėra lengva, tu sukaupsi nuopelnų ir būsi did�iai gerbiama. Pra�au tav�s, Siang Siang, � pasirink sangha savo prieglobs�iu.

Norėjau jai pasakyti, kad buvau gerbiama ir kaip ming dzi. Mano eilėra��iai ėjo i� rankų į rankas, �monės god�iai juos skaitė. Į Persikų �iedų duris nuolatos belsdavosi �monės, atėj� maldauti mano paveikslų ir kaligrafi�kų u�ra�ų. Kai kurie net rausdavosi �iuk�liadė�ėse vildamiesi rasti mano juodra��ių skutų, kad parsine�� namo mėgintų suklijuoti�

� Mama, � nieko pana�aus jai nesakiau. � Ateities negaliu prana�auti, bet dabar netinkamas metas apie tai svarstyti.

� Siang Siang, tik dabar galima k� nors svarstyti.

� Bet a� turiu grį�ti į �anchajų ir rasti didįjį pon� Fung�.

Motina atrodė baisiai i�sigandusi.

� Kam, Siang Siang?

� Mama, juk ne veltui sakoma: ��mogui nevalia gyventi toje pa�ioje �emėje kaip jo tėvo ar motinos �udikas.� Dabar, kai �inau, kas nu�udė mano tėv�, nudėsiu jį, vos tik galėsiu.

� Siang Siang! Net galvoti apie �mog�udyst� gali būti labai blogas �enklas, juo labiau j� įvykdyti. Gal nori atgimti gyvate ar �iurke? Jeigu nu�udysi t� kariaunink�, manai, būsi laiminga? Pra�au: pamedituok su manim, kad atsikratytum tokių �iaurių min�ių.

� Mama, ar �inai, kas padėjo man i�tverti visus tuos metus pardavinėjant kūn� ir �ypsen� Persikų �ieduose? Viltis rasti tave ir atker�yti u� tėvelį!

� Siang Siang, tu jau radai mane, � ji patylėjo, paskui pridūrė: � �inau, kad kar�tai mylėjai savo tėv� � kaip ir a�. Bet jis negyvas, tad nebenuodyk savo min�ių ir atsisakyk ker�to. Tapk vienuole ir apsistok su manimi Tyrojo lotoso �ventykloje.

Motina taip u�sispyrė, kad a� nema�iau prasmės toliau jai ai�kinti. Norėdama nuraminti pasakiau, kad u� tėtį neker�ysiu, bet tapti vienuole nepri�adėjau.

Ji nieko neatsakė. Jos tylėjim� supratau kaip pritarim�.

Staiga kai k� prisiminiau ir paklausiau:

� Mama, kodėl tu visus tuos metus man nera�ei?

� Bet juk a� ra�ydavau � beveik kas savait�! Paskui, praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai atva�iavau į Pekin�, gavau Fang Rong lai�k�. Ji ra�ė, es� tu pabėgai, ir niekas ne�ino kur. Ji tvirtino, kad i�vykai i� �anchajaus.

Ji įsiki�o rank� į u�antį, i�sitraukė sudriskusį, dėmių i�margint� popieriaus lapelį ir atsargiai padavė man.

� Juk tavo adresas buvo toks, tiesa?

Linktelėjau galv� jusdama, kad akys pritvinko a�arų.

� Tai kur dingo visi tie lai�kai?

Motina į mano klausim� atsakė kitu:

� Dabar tai nesvarbu, ar ne?

32

Atgal į �anchajų

Mudviem su motina drauge pabuvus vos savait�, lemtis vėl mus i�skyrė. Pasakiau jai pri�adėjusi ponui Oujangui greitai grį�ti ir negaliu rizikuoti jį į�eisti. Motina toliau medituos kalne, kol nuspr�s atėjus laikui grį�ti į Tyrojo lotoso �ventykl�. Dabar, kai pasiekiau pirm�jį tiksl� � rasti motin�, � ėmiausi antrojo � atker�yti u� tėvelį. Sakydama motinai laikinai grį�tanti pas Oujang� ne visai melavau, nes anks�iau ar vėliau turėsiu grį�ti pas savo did�iausio palankumo klient�, jei ne pasiūlyti savo krūtų jam vietoj pagalvių ir savo lūpų vietoj gardumynų, tai bent jau atsisveikinti. U�uot pasakiusi: �Likimo mes negalim įveikti, bet galim jam nesiprie�inti ir gauti i� to visa, kas įmanoma. Stenkis būti laiminga�, kaip sakė prie� de�imtį metų, �į kart� motina pamokė mane paprastai: �Jeigu tau nelemta būti vienuole, Siang Siang, eik ten, kur ves tavo likimas. Tikiuosi, jis atves į laim�.�

Kai po varginan�ios kelionės traukiniu grį�au į Pekin�, Oujangas neatėjo į but� man�s aplankyti. Kadangi mano �eimoje mirė �mogus � ar bent jau taip manė Oujuangas, � pas mane ateidamas, ypa� per kinų Naujuosius metus, jis sulauktų nelaimės. Para�iau jam, kad mums reikėtų pasimatyti tik praėjus pirmam Mėnulio kalendoriaus mėnesiui. �itaip gavau į valias laiko galutinai pasiruo�ti kelionei į �anchajų. Ai�ku, pasiėmiau �ing D�eno duot� talisman�, apsaugojusį mane kalnuose. Na, o apsilankymui Persikų �ieduose pasiėmiau kitokį talisman� � Oujango kaligrafinį u�ra��. Pasiuvau brokato dėkl�, kad ritinėlis keliautų pagarbiai, kaip jis to nusipelnė. Fang Rong ir Vu �iangui įtakingo pareigūno pavardė bus kur kas stebuklingesnė negu daosistų talismanas.

Norėdama būti viena per ilg� kelion� traukiniu, nusipirkau biliet� į priva�i� kupė. Kai traukinys pagaliau atva�iavo į �anchajaus �iaurės stotį, i�lipau, tuoj pat nusisamd�iau taksi ir papra�iau vairuotoj� nuve�ti mane į vie�butį �Cathy� tarptautinėje gyvenvietėje. �iame pra�matniame vie�butyje su kurtizanėmis mėgdavo apsistoti turtingi sve�iai. Dabar jis idealiai tiko mano statuso moteriai ir padarys didelį įspūdį, jeigu kartais susidursiu su kuo nors i� Persikų �iedų. Dabar, kai ki�enėse turėjau pinigų ir nuo man�s dvelkė elegancija ir turtais, neabejojau, kad mane lydės sėkmė.

Apsistojusi vie�butyje pirmas kelias dienas nieko nedariau, tik valgiau ir ilsėjausi. Apsitaisydavau brangiomis suknelėmis ar formas i�ry�kinan�iais vakarieti�kais apdarais, grak��iai nulipdavau juodo marmuro laiptais, neskubėdama pereidavau vestibiuliu gro�ėdamasi �vilgan�iomis kolonomis ir raudonmed�io baldais, paskui pasikeldavau liftu į hiacintais i�kvėpint� restoran� ant vie�bu�io stogo u�k�sti. Gundomai padėjusi u�pakalį ant auksuotos kėdės įsivaizduodavau esanti princesė, laukianti, kol ateis mano princas � smokingu ir baltomis pir�tinėmis pasidabin�s jaunas, nepaprastai tvarkingas padavėjas � ir priims mano u�sakym�. Gurk�nodama saldint�, pienu balint� arbat� spoksodavau į �vilgan�ius sietynus, paskui į paveikslus ant sienų. Apkerėta paslaptingų vaizdų, dr�sių potėpių ir sodrių, gyvų spalvų, mintimis skriedavau į egzoti�kus kra�tus, kuriuos buvau regėjusi tik sapnuose.

Pasimėgavusi gra�iais dalykais, imdavau m�styti apie �lyk��ius � ker�t�. Svarstydavau skirtingus planus ir mintys kar�tligi�kai vydavo viena kit�. K� panaudoti � peilį ar pistolet�? Gal gauti nuodų ar nusisamdyti profesionalų �udik�? O gal i�sinuomoti automobilį, partrenkti kariaunink� ir pabėgti i� įvykio vietos? Tada nu�velgdavau kitus lankytojus ir susim�stydavau: ar �iam �ilam, impozanti�kos i�vaizdos ponui prie gretimo staliuko galėtų ateiti į galv�, kad eleganti�kos kaimynės trapioje galvelėje dabar tyk�ta kraujai? Ar dėmesingasis padavėjas atspėtų, kad �avi jo klientė ruo�iasi py�kinti į �mogų? Tuomet vos nenusijuokdavau balsu, o akimis lyg įsivaizduojamas kulkas laidydavau valiūki�kus �vilgsnius po puo�ni� sal�.

Ta�iau kartais mano euforija subliūk�davo. Kas, jeigu man nepavyks nudėti Fungo ir �ūsiu pati? Arba jį nudėsiu, bet nesugebėsiu pasprukti? Neturėjau jokių iliuzijų, kad įstatymų sargai parodytų man bent krislelį gailes�io. Vis dėlto pasiry�au: jeigu mane su�iups, mirsiu patenkinta. I�tvėrusi prostitutės dali�, suradau motin� ir atker�ijau u� tėv�. Pasiekusi antr� tiksl� niekados daugiau nekelsiu kojos į jokį turkio paviljon�. Bet kas bus toliau?

Imdavau �nekinti padavėj� apie visokiausius dalykus: or�, jo darb�; negailėdavau kritikos restorano lankytojams � seniems barbarams. Be to, duodavau padavėjui keturis kartus daugiau arbatpinigių, negu reikėjo. Rezultatas buvo toks, kokio ir norėjau, � su manim elgėsi kaip su karali�kosios �eimos nariu.

Kai nevalgydavau ir nemiegodavau, nusisamdydavau taksi, kad nuve�tų mane į judrų Nankino bulvar�. Ten vaik�tinėdavau, ap�iūrinėdavau vitrinas, stebėdavau madingiausiais drabu�iais vilkin�ius praeivius � jie sveikindavo vienas kit� linkėdami sėkmės ir laidė fejerverkus pasitikdami Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Prie� imdamasi �lyk��ios, kruvinos �mog�udystės norėjau pasimėgauti linksmais dalykais.

Vien� dien� i�ėjusi pasivaik��ioti stabtelėjau pasigro�ėti prekėmis antikvariato vitrinoje. Ap�iūrinėdama dailias vazas, juodus ra�alo akmenis, rai�ytus raganosių ragus ir kitus vertingus daiktus, kai k� pama�iau ir net aiktelėjau. Vitrinos kampe beveik nepastebimas gulėjo �iedas su briliantu ir nefrito apyrankė. Bemat pa�inau Perlės dovanas, dingusias su kinu! Man pasidarė silpna. Tikriausiai ka�kokie plė�ikai rado papuo�alus kine ir juos pardavė. Ta�iau kin� a� pame�iau netoli Pekino, o ne �ia, �anchajuje.

Įsitvėriau parduotuvės durų rankenos, kol atgavau pusiausvyr�, tada įėjau į vidų. Pusam�is rausvo veido vyras retėjan�iais plaukais pri�oko su manim pasisveikinti.

� Ponia, gal k� nors i�sirinkote i� mūsų vitrinos?

Parod�iau į du papuo�alus.

Jis paragino mane sėstis, o pats priėjo prie vitrinos, be galo atsargiai paėmė papuo�alus ir padėjo ant fetru dengto prekystalio kvadrato.

� Ponia, turite puikias akis � �ie du dirbiniai yra auk��iausios kokybės.

Jis paėmė �ied� su briliantu ir pasukiojo pro lang� krintan�ioje saulės �viesoje. Vienintelis �iedo akmuo nu�vito daugybe vaivoryk��ių, tarsi �ūtbūt stengdamasis papasakoti man kalne patirtus savo nuotykius. Tada vyri�kis paėmė nefrito apyrank� ir pakreipė, kad ji atspindėtų saulės spindulius ir a� pamaty�iau, kokie nepriekai�tingai skaidrūs brangakmeniai. Paskui u�movė �ied� man ant pir�to, o apyrank� ant rie�o. Briliantas taip �ai�aravo, kad vos ne akino; nefritas ant odos kėlė vėsos pojūtį. Glos�iau glotnų akmens pavir�ių ir man atrodė, kad bekra�tėje jo �alumoje jau�iu virpant Perlės dvasi�.

Mano akys pritvinko a�arų ir a� vos susitvard�iau nepravirkusi. Pa�iūrėjau į Rausv�jį Veid�.

� Kiek?

Vyras storais trumpais pir�tais pastumdė skaitytuvo rutuliukus, paskui atsisuko į mane ir tarė:

� Ponia, kadangi kinų Naujųjų metų �ventė dar nesibaigė, o jūs � pirma mūsų lankytoja �iandien, suteiksiu jums ypating� nuolaid� � trisde�imt auksinių u� abu.

� A� juos paimsiu.

�inojau, kad kaina gerokai per didelė, bet nesiderėjau, nes norėjau pagerbti Perl�.

I�ra�ydamas kvit� Rausvasis Veidas kelet� kartų vog�iomis vertinamai į mane �vilgtelėjo.

I�sitraukiau pinigus ir abejingai paklausiau:

� Gal kartais pa�įstate �mogų, pardavusį jums �iuos papuo�alus?

Jis pa�iūrėjo pro skaitymo akinių vir�ų.

� Daugum� geriausių papuo�alų mes įsigyjame i� garsiausių �anchajaus �eimų. Ta�iau kartais �monės tiesiog u�eina ir parduoda dirbinius. Taip pasielgė ir �ių dviejų papuo�alų savininkas. Bet, ponia, mūsų taisyklės neleid�ia atskleisti pardavėjų tapatybės. Atsipra�au, bet negaliu pasakyti, kam jie priklausė.

Veikiausiai jis puikiai �inojo, kad papuo�alus pirko i� plė�ikų, bet tikrai nesiruo�ė to pripa�inti. Plė�ikai da�nai parduodavo vogtus daiktus toli nuo nusikaltimo vietos, nes tada tikimybė įkliūti ma�esnė.

� Nieko baisaus, � nusi�ypsojau. � Ar su �itais papuo�alais buvo parduota ir kitų?

� Nebuvo. Bet, ponia, � jo veidas nu�vito, � jei norite dar ko nors, mes turime kitų�

Pertraukiau jį rankos mostu.

� A� labai patenkinta pirkiniais.

Sumokėjau, padėkojau ir jau buvau bei�einanti, bet staiga man ėmė sukti pilv�.

� Ar galiu u�eiti į jūsų tualet�? � paklausiau Rausvojo Veido.

� Pra�om, ponia, � atsakė jis ir nusivedė mane į parduotuvės gal�.

Paai�kėjo, kad pilvas buvo niekuo dėtas � mane tik u�valdė jausmai. Įdėmiai nu�velgiau priblok�t� savo veid� veidrodyje, paskui kelet� kartų giliai įkvėpiau, kad nusiramin�iau. Muilas ir rank�luos�iai buvo sudėti u� pla�ios kriauklės, ant ka�kokios lentos. I�tiesusi rank� prie muilo pama�iau ka�k� netikėta � �vilgantį lak�. Man ėmė tuksėti �irdis. Pastūmiau į �alį muil�, krūv� rank�luos�ių ir tualetinio popieriaus ritinėlį, tada pakėliau tai, k� palaikiau skalbimo lenta.

Skruostais pasipylė a�aros.

�iūrėjau į stebuklingai surastas savo kino liekanas. Matyt, du papuo�alai �ia atsirado kartu su juo.

Kokia ironija: antikvaras Rausvasis Veidas buvo toks nei�prus�s, kad nepa�ino Mingų dinastijos senienos! Paglos�iau vis dar lygų instrumento pavir�ių, paskendusi prisiminimuose apie Perlės pamokas ir mūsų bendravim�.

Tuomet i�girdau u� durų sunerimusį Rausvojo Veido bals�:

� Ponia, jums ten nieko neatsitiko?

Pla�taka nusi�luos�iau a�aras.

� Nieko. Viskas gerai, � atsakiau, atidariau duris ir i�ėjau.

Pardavėjas atrodė suglum�s, kai pamatė mano rankoje sutrūkinėjusį medį.

� Ar galite man jį parduoti? � paklausiau u�bėgdama jam u� akių.

Jis nusikvatojo.

� Bet kam jums reikia to �lam�to?

Pamat�s, kad nusiminiau, jis įsiteikiamai nusi�ypsojo.

� Ponia, jeigu jis jums patinka, galite imti. �ia bus mūsų dovana Naujųjų metų proga.

� Jūs labai malonus.

� Vyras, pardav�s mums tuos du papuo�alus, paliko �į daikt� parduotuvėje ir nebegrį�o. Taigi nusprend�iau padėti jį vonioje. Matot, � jis parodė į kino rezonansin� dė��, � jis puikiai tinka laikyti muilui ir kitokies ma�mo�iams.

Jis smalsiai į mane �vilgtelėjo.

� Bet kam jums jo reikia?

� �inot, a� kolekcionuoju sen� medį.

Grį�usi į vie�bu�io kambarį, kruop��iai nuvaliau instrument�, radau stygas (jos tebebuvo giliai rezonansinėje dė�ėje, kur jas padėjau ruo�damasi bėgti), paskui jas pritvirtinau. Kinas sugėrė labai daug drėgmės, todėl garsas buvo slopus. Vis dėlto man norėjosi sugroti �Prisimenant sen� draug�, �Raud� u� Ilgųjų vartų�, �Tris variacijas slyvos �iedo tema��

Dėl įvykio antikvariate atsilikau nuo savo plano trim dienomis; per jas nieko daugiau neveikiau, tik skambinau kinu u�simovusi Perlės �ied� su briliantu ir nefrito apyrank�. Tik ketvirt� dien� įstengiau vėl sukaupti dėmesį į prie�astį, dėl kurios buvau �anchajuje. T� popiet� i�simaud�iau vonioje, paskui kruop��iai pasida�iau, apsivilkau �ilkin� suknel� ir nuėjau u�k�sti į restoran� ant vie�bu�io stogo. Jaunasis padavėjas taip nud�iugo vėl mane pamat�s, kad suėmė mano pir�tinėt� deln� ir priglaudė prie lūpų!

Per arbatos gurk�nojimo, koketi�kų �vilgsnių laidymo ir �mog�udystės planavimo ritual� pastebėjau link i�ėjimo skuban�i� pa�įstam� �mogyst� � Fang Rong tarnait� Ma��j� Raudon�! Papra�iau savo padavėjo atvesti j� prie mano staliuko.

Kai Ma�oji Raudonė mane pamatė, jai atvipo �iauna, tarsi vidury dienos būtų pama�iusi �mėkl�.

� Panele Brangioji Orchidėja, kur buvote? K� �ia veikiate?

Mano padavėjas pritraukė jai kėd� ir padėjo atsisėsti. Niekada nepatyrusi tokio karali�ko elgesio Ma�oji Raudonė nerangiai vo�ėsi pasturgaliu ant kėdės, paskui u�kliudė ir numetė ant grindų kri�tolin� cukrin�.

Kai buvo besilenkianti jos pakelti, u�dėjau pir�tinėt� rank� jai ant peties.

� Ma�oji Raudone, tegul tuo pasirūpina padavėjas.

Bet ji vis tiek mėgino kelti cukrin�. Tada rūs�iai į j� dėbtelėjau.

� Liaukis, Ma�oji Raudone.

Padavėjui baigus �luostyti grindis ir stal�, u�sakiau dar arbatos ir pyragai�ių.

Ma�oji Raudonė i� jaudulio ar baimės vis dar gaudė kvap�.

� Panele Brangioji Orchidėja, ilgai negaliu būti. Atėjau �ia įteikti lai�ko vienam Persikų �iedų sve�iui.

� Nieko baisaus. Jei pavėluosi, tik pasakyk mamai, kad netikėtai su manim susitikai.

Jos akys i�sipūtė sulig putpelių kiau�iniais.

� Oi, ne, � tuomet jūsų lauktų baisūs nemalonumai! Jie jūsų visur ie�ko! Mama vis kartoja, kad jeigu jus suras, ji�

Ji nebaigė sakinio ir pa�iūrėjo į mane.

� K� ji man padarys?

U�uot atsakiusi į mano klausim�, Ma�oji Raudonė tarė:

� Panele Brangioji Orchidėja, jūs atrodote tokia gra�i ir turtinga.

� A�iū. O dabar pasakyk: k� grasino man padaryti mama?

� I�perti jus rimbu, kol nusiners oda!

Tuo metu grį�o padavėjas su sidabriniu padėklu. Kai i�dėliojo valgius ir gėrimus ant stalo ir nuėjo, pasakiau Ma�ajai Raudonei:

� Nesijaudink. Valgyk ir gerk arbat�.

Arbat� ji �lerpė. Visų lankytojų u�sienie�ių akys įsmigo į mudvi.

Kai pagaliau lyg vėjo gūsis ji nu�lavė paskutinį k�snelį maisto ir i�maukė paskutinį arbatos la�elį, pasakiau:

� Ma�oji Raudone, pra�au labai įdėmiai i�klausyti, k� pasakysiu.

Ji linktelėjo galv�; gabalėlis razinos ant lūpos kartojo kiekvien� jos galvos judesį. Nuėmiau jį.

� Noriu, kad nune�tum mano �inut�. Grį�usi į Persikų �iedus pasakyk mamai, kad matei mane, ir papra�yk susitikti su manim �ia, �iame restorane, rytoj tre�i� valand��

� Bet, panele Brangioji Orchidėja, jie u�darys jus į tamsųjį kambarį!

Su�aibavau į j� akimis, kad nustotų klykti.

� Ne, neu�darys.

� U�darys! Panele Brangioji Orchidėja, pra�au jūsų: kuo grei�iau i�vykite i� �anchajaus! Jūs visuomet gra�iai su manim elgdavotės, tad pra�au neversti man�s sakyti mamai, kad jus ma�iau.

� Ma�oji Raudone, patikėk manim: �inau, k� darau, ir į bėd� nepakliūsiu.

� Jūs tuo įsitikinusi?

� Ma�oji Raudone, gal u�mir�ai, kad esu ming dzi ir turiu daugyb� svarbių klientų?

Ji vis dar atrodė tokia sutrikusi, kad nieko neįstengė atsakyti.

� Kai grį�i į Persikų �iedus, � ai�kinau toliau, � tepasakyk mamai ir tė�iui, kad noriu parodyti jiems nepaprastai svarbių dokumentų. Ir jie turi ateiti �ionai, nes nenoriu rizikuoti juos prarasti. Na, nebent jie norėtų prisiimti atsakomyb�, jei jų neteksiu.

Ji linktelėjo. Pakei�iau tem�: pasiteiravau apie Pavasario Mėnesien� ir tetul� A Ping.

� A Ping nė kiek nepasikeitė, tik jums dingus ji visi�kai nustojo kalbėti. Turiu galvoje, ji nebei�leid�ia jokių garsų. Bet valgius gamina geriau negu kada nors anks�iau.

Ji nutilo, pakėlė trupinį nuo stalo ir įsimetė į burn�.

� Bet Pavasario Mėnesiena� Prastos naujienos.

Mane nukrėtė �iurpas.

� Kas atsitiko?

� Ji susibjaurojo veid� � u�degė valgymo lazdel� ir ja susibadė.

� Dangau, kam ji taip padarė?!

� Nejaugi ne�inote, kad ji visados pavydėjo jums duobu�ių skruostuose? Taigi Raudonajai Nefritei ir jums i�vykus ji pamanė, kad dabar jos eilė tapti ming dzi. Ji ypa� norėjo būti pana�i į jus � taip ir susidarkė veid�.

� Ji vis dar Persikų �ieduose?

� Ne, mama su tė�iu pardavė j� į kit� vie�namį.

� Ar �inai, į kurį?

Ji papurtė galv�.

� Tik �inau, kad jis �inghe gatvėje.

�inghe gatvėje buvo įsikūrusios pras�iausios reputacijos pasilinksminimo įstaigos.

� Beje, girdėjau, kad ji dar susigriebė karklų mar�.

Atsidusau: kaip liūdna, kad tokia nekalta mano draugė galiausiai susibjaurojo veid� ir u�sikrėtė venerine liga!

Tada prisiminiau savo papūg�.

� Kas nutiko Slyvos �iedui? Ar kas nors j� priglaudė?

� Kart�, kai Raudonoji Nefritė apsilankė Persikų �ieduose, mama pauk�tį jai dovanojo.

Pasibaisėjau, kad mano mylima augintinė atsidūrė pas pik�iausi� Perlės prie��. Ar Raudonoji Nefritė rūpinsis papūga taip nuo�ird�iai, kaip rūpinausi a�? O gal tik leis pauk��iui sunykti, kol pati mėgausis gerbėjų liaupsėmis?

I� ko�maro mane pa�adino Ma�osios Raudonės balsas.

� Panele Brangioji Orchidėja, labai a�iū jums u� gerum�, bet man tikrai jau reikia eiti.

� Suprantu. Bet dar vienas � paskutinis � klausimas. Kaip sekasi verslas Persikų �iedams?

Ji susiraukė.

� Ne per geriausiai.

� Kodėl?

� Nejaugi negirdėjote? Vald�ia stengiasi i�naikinti visus vie�namius tarptautinėje gyvenvietėje! Persikų �iedai, Neregėtos laimės �ventykla, Miegan�ių gėlių paviljonas ir dar keli kiti neu�daryti tik todėl, kad juos globoja policijos vir�ininkas �e ir kai kurie kiti įtakingi klientai.

Atsidusau. Niekados neįsivaizdavau, kad ateis diena, kai tie pra�matnūs paviljonai ims smukti, o gal net i�nyks.

� Ma�oji Raudone, dabar geriau jau eik, tik nepamir�k, k� sakiau mamai ir tėtei.

Ji linktelėjo ir i�skubėjo; stora jos kasa �okinėjo kaip i�g�sdinta angis, negalinti nusileisti ant �emės.

Gurk�nojau arbat� ir m�s�iau apie keistus lemties kelius. Mano lemtis, kaip ir visų kitų, buvo gerų ir blogų įvykių mi�inys. Ar dabar lemtis leis pasiekti galutinį mano tiksl� � atker�yti u� tėv�? O jeigu jį pasieksiu, ar taip bus dėl ka�kokio gero mano poelgio ankstesniame gyvenime, ar dėl blogo? Ar lemtis bus tiek maloninga, kad liksiu nenubausta ir gal net ateityje patirsiu �iek tiek laimės? Bet gyvenime jau ne kart� įsitikinau, kaip beprasmi�ka spėlioti, kas laukia ateityje.

Kit� popiet� i�tisas valandas ruo�iausi pasimatymui su savo buvusiais engėjais. Nusprend�iau rengtis vakarieti�kais apdarais. Jeigu vilkė�iau kini�ka suknele, nesvarbu, kaip įmantriai siuvinėta ir kaip nepriekai�tingai sukirpta, ji tik primintų Fang Rong ir Vu �iangui, kad buvau � o gal ir tebesu � prostitutė. O �tai egzoti�ka ir aristokrati�ka vakarieti�ka suknia juos sutrikdys. Juodu eis i� proto stengdamiesi atspėti mano dabartin� padėtį: gal susikroviau did�iulius turtus, gal dabar mane i�laiko itin įtakingas kariauninkas, o gal net kaip legendinė ming dzi Auksinė Gėlė galų gale tapau ambasadoriaus �mona ir vyriausiojo kariuomenės vado meilu�e. Kuo labiau mama su tė�iu glums neįstengdami atspėti, kas dabar esu, tuo labiau įbauginti jausis.

Pirmiausia reikėjo sumenkinti jų ego ir i�auk�tinti man�jį.

Įdėmiai ap�iūrėjau savo atspindį veidrodyje. Rausva suknelė apie kakl� ir rankogaliai buvo puo�ti įmantriais nėriniais; stand�iai priglud�s juosmuo pabrė�ė liekn� figūr�. Mano krūtys, lyg dvynės skaistuolės, buvo kilstelėtos auk�tyn, kad galėtų pro nėrinius vog�iomis dirs�ioti į u�draust� i�orinį pasaulį. Vir� �ių i�kilumų gulėjo trys perlų vėriniai. Jie subtiliai �vilgėjo � visai kaip du dideli apvalūs perlai, kabantys ausyse. Plaukus susitepiau pomada, paskui suri�au į kuod�. Rausva ro�ė, vir� ausies prisegta į plaukus, rodė mane esant eleganti�k� ir podraug pa�ėlusi�. Paėmiau Oujango dovanot� kri�tolo flakonėlį ir ne�yk�tėdama įtryniau kvepalų į pa�astis, tarp krūtų ir u� ausų. �inoma, mūvėjau Perlės �ied� su briliantu ir nefrito apyrank�, kad jos dvasia bauginamai sklandytų vir� mano buvusių �eimininkų.

Laukiau iki penkiolikos po trijų, tik tada nuėjau į restoran�. Įėjusi į sal� i�kart pama�iau Fang Rong ir Vu �iang�, sėdin�ius prie stalelio su dviem apsaugininkais. Kraipydama u�pakalį i� lėto priėjau prie tų nedorėlių pulkelio. Akimis �aud�iau į �alis, vos pastebimu galvos linktelėjimu sveikindamasi su vienu kitu pa�įstamu vie�bu�io sve�iu; tokia pat vos pastebima �ypsenėlė �aidė ir mano lūpose. Sėdintieji prie staliukų ėmė įnirtingai ku�dėtis, �vilgsniai įsikabino į mane it senis į jaun� skaistuol�.

Mama akimis svaidė �aibus. Monetos Vu �iango �varko ra�te panė�ėjo į �iūrin�ių i� savo kapų negyvėlių akis. Apsivilkusi violetinio atspalvio raudon� suknel� Fang Rong priminė krūv� krauju pasruvusios pjaustytos jautienos. Nors nugara bėgiojo skruzdės, stengiausi, kad ir toliau mano �ypsena liktų tokia pat paslaptinga kaip į pasaulį besibeld�ian�ios naujos gyvybės spyriai į motinos pilv�.

T� akimirk�, tarsi kokiam re�isieriui davus �enkl� dar labiau dramatizuoti padėtį, prie man�s pri�oko gra�usis padavėjas.

� Oujang furen, � jis pavadino mane pagarbiausiu ponios titulu; paprastai juo kreipiamasi tik į auk�tų pareigūnų �monas, � ar �iandien pageidausite sėdėti prie to paties staliuko?

�avingai nusi�ypsojau.

� Ne, �iandien turiu sve�ių.

Priėjau prie savo buvusios �eimininkės ir �eimininko. Padavėjas mikliai pritraukė man kėd� ir padėjo atsisėsti. U�sakiau arbatos ir u�kand�ių keturiems. Prie� padavėjui nueinant pasakiau:

� Tik nepamir�kite pridėti s�skaitos prie mano mokes�io u� kambarį.

Dabar toji �utvė atrodė visi�kai pasimetusi; ketvertas nu�iūrinėjo mane kaip detektyvai, besistengiantys i�ai�kinti sudėting� nusikaltim�.

Mama įsakė dviem apsaugininkams persėsti prie gretimo staliuko, tada grėsmingai pa�iūrėjo į mane.

� Na, Siang Siang�

� Norė�iau, kad į mane kreiptumėtės kaip į poni� Oujang.

Tėtis pa�aipiai įsiterpė:

� Vadinasi, tau pavyko i�tekėti? Ar galiu paklausti, kelinta to vyro sugulovė esi � septinta ar a�tunta?

Porelė �iurpokai sukikeno.

Iki ausų nusi�ypsojau dviem nedorėliams.

� Ne jūsų kek�i�kas reikalas, �mona a� ar sugulovė. Bet a� i�ties susiradau ger� vyr�.

Juodu susi�valgė, tada Fang Rong kand�iai paklausė:

� Na, gerai, ponia Oujang, tai kodėl panorote su mumis pasimatyti? Gal todėl, kad gerasis jūsų vyras nesugeba jūsų patenkinti, tad norite į�iebti savo geismų liepsn� vėl griebdamasi kek�ės amato?

� Būtent.

Pa�nekovai i� nuostabos prasi�iojo. Mama įtariai į mane �iūrėjo, kol jos veide pasirodė plati �ypsena.

� Maloniai pra�om. Jūsų did�iausio palankumo klientas didysis ponas Fungas vis dar teiraujasi apie jus.

Mane nukrėtė �iurpas, bet i� paskutiniųjų stengiausi likti rami kaip statula.

� Norit pasakyti, jis vis dar lankosi Persikų �ieduose?

� Taip, � vienu balsu atsakė porelė. Tada mama pridūrė: � Bet jums dingus jokia kita seserimi jis nebuvo patenkintas.

� Labai jo pasiilgstu. Jis buvo be galo malonus man, � nutilusi ap�iūrėjau did�iulį �ied� su briliantu ant savo pir�to, paskui pakėliau akis ir nu�velgiau jųdviejų veidus. � Na, mama ir tėti, ar galite surengti mudviem pasimatym�?

Visi trys spoksojome vienas į kit� ir tylėdami laukėme. Galop mama nei�laikė.

� Siang Siang, ko nori i� mūsų? � Ji �vilgtelėjo į du apsaugininkus, paskui nuleidusi bals� pridūrė: � Nemėgink man�s mulkinti, antraip tavo kailis kentės!

� Ta�iau, � įsiterpė tėtis parodydamas tvarkingus baltus dantis, � jeigu grį�ti kek�auti, kad sumokėtum savo skolas, � labai pra�om.

Mintyse save subariau, nes vos nepraradau savitvardos.

� Luktelkit, tėti, � argi mama prie� de�imt metų man nesakė, kad buvau ne parduota, o atiduota judviem u� dyk�? Tai kaip �ia yra, kad vis dar esu skolinga?

� Cha, cha � ties� sakai! � Fang Rong taip nusijuokė, kad net apgamas kaktoje, rodės, tirta.

Man knietėjo` i�rauti jį i� to �lyk�taus snukio.

Tada ji ėmė kalbėti:

� O kaip su tomis meno pamokomis, kurias gavai, su tais so�iais valgiais, tavo dailiai apstatytu kambariu ir pagal u�sakym� siūtomis suknelėmis? Jeigu manai, kad visa tai nieko nekainavo, tuomet esi did�iausia naivuolė ar paskutinė kvai�a. U� tuos dalykus buvo paklota tūkstan�iai! A� net nekalbu apie palūkanas.

�iūrėjau į tuos nedorus veidus, besiraukan�ius prie� mane, ir vos susilaikiau nesusivėmusi. �ovė mintis: kai i�ta�kysiu smegenis did�iajam ponui Fungui, gal reikėtų sunaikinti ir �ias dvi padugnes?

� Mama ir tėti, � i� paskutiniųjų stengiausi neprarasti savitvardos, � ar galiu dabar pakviesti jus į savo apartamentus? Noriu, kad pasigro�ėtumėte labai dailiu kaligrafijos pavyzd�iu � neseniai jį įsigijau savo kolekcijai.

Tada mostelėjau į jų apsaugininkus.

� Jei norite, galite pasiimti ir juos.

Atėj�s į mano kambarį �lyk�tusis ketvertas ilgai dairėsi į pra�matnų vakarieti�k� apstatym�, kol pagaliau atsisėdo. I�sikvie�iau savo padavėj� ir papra�iau atne�ti arbatos ir pyragai�ių.

Tėtis nusi�ypsojo smalsiai �velgdamas į mane.

� Hm, Siang Siang, i�tekėjai ne tik u� gero, bet ir, galiu la�intis, labai turtingo vyro.

� Ties� sakant, man rūpi ne jo pinigai, bet jo pa�intys.

Stojo ilga, i�kalbinga tyla. Suzvimbė durų skambutis � mano padavėjas atne�ė arbatos ir pyragai�ių. Kaip visada daviau jam krūv� arbatpinigių; jis nusilenkė ir kar�tai padėkojo prie� i�eidamas. Mama su tė�iu neslėpdami susidomėjimo stebėjo �i� scen�.

� Pra�om vai�intis, � paraginau ir visi ėmėme valgyti.

Kai tos keturios alkanosios vėlės prarijo paskutinį pyragai�io k�snelį ir i�gėrė paskutinį la�� arbatos, pasakiau:

� Dabar pasigro�ėkime mano neseniai įsigytu meno kūriniu. Neabejoju, jis patiks ne ma�iau, negu jums patinka apgaudinėti seseris.

Fang Rong ir Vu �iangas susi�valgė � įtariai, bet podraug suglum�. Nusived�iau juos į miegam�jį, kur buvau pasikabinusi pono Oujango ritinėlį.

Kai sutuoktiniai ėmė skaityti, jų i�rai�ka pasikeitė nuo dvejonės į nuostab�, o galiausiai � į baim�, kaip a� ir tikėjausi. Vos tik jie pamatė Oujango para�� ir antspaud�, jiems atvipo �iauna. Jie pasisuko ir įsispitrijo į mane. Jų veidai buvo i�bal�, akys lakstė į �alis kaip į sp�stus įkliuvusios pelės.

� Mama ir tėti, jums neatrodo, kad �is kaligrafi�kas tekstas vertas daugiau negu mano skola?

Stojo ilga vaiduokli�ka tyla, paskui jų veiduose pasirodė vergi�kai nuolanki �ypsena.

� Ak, Siang� � pra�neko Fang Rong; jos balsas staiga tapo labai silpnas ir �velnus, � ne� ponia� ne, Oujang furen, kaip� kaip galime jums padėti?

Tėtis net negalėjo pakelti galvos ir pa�iūrėti man į akis; jo balsas i�davė baim�.

� Taip, Oujang furen, kuo nuolankūs jūsų tarnai gali jums padėti?

U�uot atsakiusi, pirma i�sitraukiau �ilkin� nosin� ir ėmiau mosuoti ja grak��iais �okėjos judesiais. Pajutau neapsakom� malonum� matydama, kaip subtiliai kei�iasi mamos ir tėtės veido spalva. Iki �ios akimirkos a� menkai įsivaizdavau, kokį pasitenkinim� suteikia galia ir koks priklausomas nuo jos gali tapti �mogus!

Kurį laik� dar pa�aid�iau su nosine, paskui j� padėjau ir prisiki�au prie pat jų apgailėtinų veidų.

� Mama ir tėte� � nutilau, kad sukel�iau jiems įtamp�.

� Taip, kuo mes galim padėti? � vienu balsu suspigo porelė.

� Noriu, kad surengtumėt man pasimatym� su did�iuoju ponu Fungu Persikų �ieduose per �ibintų �vent�.

� Mielai, Oujang furen, � pasi�ovė tėtis. � Tai nesunku padaryti.

Mama atrodė kiek sutrikusi.

� O kas, jeigu didysis ponas Fungas t� dien� negalės ateiti?

Piktai į j� dėbtelėjau.

� Norit pasakyti, jis neras laiko net man?

� Labai atsipra�au, Oujang furen, turėjau galvoje kitk��

� Man nė motais, k� turėjote galvoje. A� tik noriu, kad itin kruop��iai i�valytumėte sve�ių priėmimo kambarį, papuo�tumėte jį �imtu gėlių ir i�kvėpintumėte brangiausiais kvepalais. Dar nupirkite nauj� raudon� lovos u�tiesal�, paklod�ių ir pagalvių u�valkalų. Be to, nepamir�kite i�virti kelet� Fungo mėgstamų patiekalų ir paruo�ti kelis butelius viskio ir �ampano.

� Duodame jums �odį, � vėl kniauktelėjo porelė.

� Be to, noriu maloniai pasi�neku�iuoti su savo senu did�iausio palankumo sve�iu, todėl pra�au, kad mudviem niekas netrukdytų. Prie kambario neturi būti jokių seserų, tarnai�ių, kambarinių, tarnų, apsaugininkų � nieko. Ar visk� supratote?

Dvi galvos ėmė �okinėti ore kaip jojo.

� Viskas bus padaryta, � atsakė mama. � Kadangi t� dien� vyks �ibintų �ventė, dauguma mūsų i�eis linksmintis. Pri�adu, kad judu būsite vieni visame Persikų �iedų paviljone.

� Puiku.

Stojo ilga tyla. Mama i�spaudė �ypsen�.

� Oujang furen, bet a� maniau, kad jūs i�tekėjusi�

� Fang Rong, � u�uot kreipusis į j� �mama�, ty�ia pavadinau visu vardu parodydama, kaip pasikeitė mūsų santykiai. Negana to, kad nebebuvau jai pavaldi, a� tapau vir�esnė u� j� � man net nestigo pasipūtimo vadinti j� vardu. � Man to reikia tik prisimenant senus laikus. �iaip ar taip, � rūs�iai į j� �vilgtelėjau, � �ia ne jūsų kek�i�kas reikalas. Tik darykit, k� jums sakau, ir per daug neklausinėkit � taip judviem bus tik geriau, supratot?

� Taip, Oujang furen, � atsakė mama tokiu graud�iu balsu kaip �uns, i� kurio atėmė kaul�.

� Ir paskutinis dalykas. Niekados niekam nesakykite, kad matėte mane ar kaligrafijos ritinėlį.

Juodu suamsėjo it pasiklyd� �unys staiga i�vyd� �eiminink�.

Paskambinau telefonu ir i�sikvie�iau savo padavėj�.

Kai jaunuolis juodu smokingu ir baltomis pir�tinėmis i�lydėjo t� niekdarių ketvert� pro duris, pakėliau rank�, nyk��iu ir smiliumi pavaizdavau pistolet�, nusitaikiau į tolstan�ias nugaras ir paleidau keturis įsivaizduojamus �ūvius i� anksto mėgaudamasi būsimu kraujo praliejimu.

33

Ker�tas

Pirmo mėnulio kalendoriaus mėnesio penkioliktos dienos vakar� i�sikvie�iau taksi ir nuva�iavau į Persikų �iedų paviljon�. Kai pama�iau iki skausmo pa�įstam� rausv� pastat� u� �imto metrų, papra�iau vairuotoj� mane i�leisti, kad galė�iau likusį trump� atstum� nueiti pės�ia.

� Panele, ar norite, kad grį��iau ir parve��iau jus namo tuanjuan33 vakarienės?

� Ne, a�iū, � nusi�ypsojau. � Manau, �įvakar turite anksti baigti darb� ir grį�ti namo susitikti su savo artimaisiais.

�iūrėjau, kol automobilis nuva�iavo, tada pasukau link paviljono.

�i� dien� pasirinkau todėl, kad mudu su Fungu būsime palikti vienudu, ir dar todėl, kad man atrodė labai tinkama nu�udyti mano �eim� sugriovusį �mogų t� dien�, kai susirenka �eima.

�Parve��iau jus namo tuanjuan vakarienės.� Vairuotojo �od�iai be perstojo sukosi galvoje, kai pėdinau link namų, tiksliau, kalėjimo, į kurį buvau įgrūsta trylikos. Tik u�uot grį�usi namo vakarienės, ėjau į �namus� �udyti �mogaus! Įki�au rank� į u�antį ir u��iuopiau peilį. A�traus plieno pojūtis kėlė baim�, bet podraug �adino ry�t�. Peilį pasiėmiau tik tam atvejui, jei mano pagrindinis planas nenusiseks. Ketinau nugirdyti Fung� � tai padaryti man niekada nebuvo sunku, � tada paimti pistolet�, kurį jis visuomet ne�iodavosi, ir nukreipti į jį.

Vienas kitas praeivis skubėjo gatve prie�ais Persikų �iedus � tikriausiai ėjo namo valgyti sald�ių kukulių, simbolizuojan�ių tuanjuan � �eimos buvim� drauge. Paskui �eimos drauge i�eis į parkus ar �ventyklas gro�ėtis �ibintais ir minti mįslių.

Vakaro tyl� drumstė pok�intys fejerverkai ir tratantys būgnai � pasitinkant Naujuosius metus jie baidė pikt�sias dvasias. Pasitryniau skruostus ir stand�iau apsisukau krūtin� skraiste. Staiga prisiminiau Teng Siong. Kur ji dabar galėtų būti? Tikėjausi, kad ji nebuvo su�iupta, antraip j� tikrai kankins, o gal net nu�udys.

� Teng Siong! � pasakiau balsu. �altame ore skambantis jos vardas įkvėpė man dr�sos. Vyliausi, kad ji tebėra gyva, net jeigu �iuo metu gelbėdamasi bėgtų į tolimiausi� �emės kampelį. Ėjau toliau, niūniuodama Pekino operos melodij�, kad nusiramin�iau. Visai prie pat horizonto patekėjo mėnulis. Jis atrodė bauginamai didelis � it koks dygliuotas gele�ies rutulys.

� Teisingumas triumfuos! � suku�dėjau paslaptingam, į kauk� pana�iam jo veidui.

Du akmeniniai liūtai prie vartų atrodė besi�yps�, tarsi sveikintų mane grį�usi� namo. Ar jie �ino, kad grį�au vien tam, kad sunaikin�iau t� didįjį seksualinės darmos sergėtoj�?

Staiga prie�ais vartus i�dygo Fang Rong. Su violetine palaidine ir kelnėmis ji panė�ėjo į pernokusį bakla�an�. Jai i� paskos ėjo Ma�oji Raudonė su Mėnulio deiv� vaizduojan�iu �ibintu rankose.

Mama iki ausų nusi�ypsojo, o kai pra�neko, balsas buvo saldus lyg medus.

� Oujang furen, sveika sugrį�usi į Persikų �iedus!

Pasiry�usi neau�inti burnos dėl ka�kokių niekų i�kart griebiau jautį u� ragų:

� Ar didysis ponas Fungas jau atva�iavo?

� Dar ne. Jis sakė �ventės proga pirma pavakarieniausi�s su �eima, tada atvyksi�s. Bus �ia po valandos.

� Puiku. Ar kambarys sutvarkytas, papuo�tas gėlėmis ir i�kvėpintas, kaip liepiau?

� Be abejo.

� Gerai, tada galit va�iuoti �v�sti �ibintų �ventės.

� Gal norite, kad Ma�oji Raudonė liktų ir jums patarnautų?

� Nenoriu.

� Bet du mūsų apsaugininkai, � ji parodė į stuobrius, stovin�ius u� pusės �ingsnio, � jus�

� Mes su did�iuoju ponu Fungu norime, kad �įvakar mums niekas netrukdytų.

� Ai�ku, Oujang furen.

� Bet A Ping gali pasilikti � jei kartais u�simany�iau, kad pagamintų daugiau valgių.

� Supratau, � mama �elmi�kai nusi�ypsojo. � �iaip ar taip, ji beprotė.

� Puiku. Tad dabar galite va�iuoti. �ia a� visk� �inau.

� Klausau, Oujang furen, � ji metė į mane daugiareik�mį paleistuvės �vilgsnį. � Linkiu nuostabiai praleisti vakar�.

� Galite neabejoti, kad taip ir bus.

Palaukiau, kol priva�iav�s automobilis i�sive�ė mam�, Ma��j� Raudon� ir du apsaugininkus, tada pasukau prie Persikų �iedų paviljono.

Man ėmė tuksėti �irdis: viskas atrodė taip gerai pa�įstama, bet podraug be galo svetima. U�plūdo prisiminimai: kaip trylikos metų mergi��ia įėjau į �iuos gra�ius rūmus manydama, kad juose gyvena turtuolis. I� tolo riesti paviljono stogai priminė rankas, viliojan�ias atgal į �i� malonumų ir i�tvirkimo vie�patij�. Gra�ios merginos, i�tapytos ant sodo sienų, rodės, merkė akį ir sekė valiūki�kais �vilgsniais, kol ėjau akmenimis grįstu vingiuotu taku palei bambukų girait�. Stabtelėjau prie tvenkinio ir �vilgtelėjau į mėnesienoje �vilgan�ius auksinius, oran�inius ir baltus pavidalus. Ak, kaip norėjau būti karpiu � nuo nieko nepriklausoma, neslegiama nė menkiausio rūpestėlio! Ir negalvojanti apie būsim� �mog�udyst�! Ilgokai �iūrėjau į kiem�, paskui apsisukau ir nuėjau prie pagrindinio pastato.

Viduje u�lipau laiptais ir ėmiau sukiotis antro auk�to koridoriais. Atsidūrusi prie�ais Fang Rong ir Vu �iango kambario duris sustojau. Per daugyb� metų Persikų �ieduose vos kelet� kartų �vilgtelėjau į jo vidų � nė karto gerai nema�iau ir juo labiau nebuvau įėjusi į �į u�draust� kambarį. Dabar pasitaikė tokia gera proga, kad tiesiog negalėjau susilaikyti. Sukiojau durų rankenos bumbul�, kol paskaudo ranka, bet veltui � apvalus vario gabalas nė nemanė pasisukti. Nenorėdama prisipa�inti pralaimėjusi, i�sitraukiau plaukų segtuk�, įki�au į rakto skylut� ir pasukau. Pasigirdo tylus spragtelėjimas. Pastūmiau duris ir � mano nuostabai � jos atsidarė.

Pama�iau nedidel� stalin� lemp�, u�degiau, ir ji ap�vietė t� slapt� patalp�. Pama�iau sodriai purpurinį santalo stal�, komod�, skryni� su bronziniais �ik�nosparnių pavidalo vyriais, �mogaus dyd�io veidrodį paauksuotais rėmais, did�iul� alyvmed�io lov�� Paskui mano �vilgsnis u�kliuvo u� auk�tos, įmantriai i�rai�ytos, perlamutru inkrustuotos spintos. Pri�okau prie jos, atidariau duris ir pama�iau tai, ko ie�kojau, � seif�. Ėmiau sukioti u�rakt�, bet nieko nepe�iau. Kai mano ranka galiausiai paleido u�rakt�, kojos vis dar nenorėjo eiti i� kambario.

Staiga pastebėjau komod�. Ėmiau traukyti jos stal�ius, bet veltui. Tada vėl i�sitraukiau plaukų segtuk�, bet kad ir kaip smarkiai sukiojau jį rakto skylutėje, stal�iai nepasidavė. Netekusi vilties i� visų jėgų patraukiau vir�utinįjį, ir jis atsidarė. Mėginau traukyti u� kitų rankenėlių ir pama�iau, kad dabar, kai sulau�iau pagrindinį u�rakt�, kiti stal�iai irgi atsidaro. Ėmiau raustis tarp popierių ir po kambarį pasklido garsai, primenantys tyk�tantį vandenį. Į mane �velgė lai�kai, ra�teliai, įvairūs dokumentai, tarp jų ir sutartys bei kvitai � visi tarsi maldavo, kad juos perskaity�iau. Vieno stal�iaus vir�uje gulėjo ma�os, labai gra�ios mergaitės malonia i�rai�ka nuotrauka.

� Kas �ia? � balsu paklausiau, paskui i�sitraukiau nuotrauk� ir įdėmiau pa�iūrėjau. Kai �vilgsnis u�kliuvo u� apgamo, lyg tre�ia akis spoksan�io tarp antakių, suvokiau, kad mergaitė � ne kas kita kaip paauglė Fang Rong! Nenuostabu, kad jai davė Gra�iaveidės vard�! Ta�iau sunkiai galėjau patikėti, kad metai taip �iauriai pakeitė �mogaus veid� � o gal jį pakeitė gendanti jos pa�ios �irdis? Nors pasakojama apie gra�uolėmis gulbėmis virstan�ius bjauriuosius an�iukus, gyvenime paprastai įvyksta prie�ingai. Ar kadaise, prie� apsinuodydama vėjo ir dulkių gyvenimu, Fang Rong buvo nekalta? O gal ji tiesiog gimė nedora? Gal ji paliko sav�j� Budos prigimtį (motina man tvirtino, kad mes visi taip padarėme) ka�kokiame voratinkliais u�trauktame praeitame gyvenime?

Giliai atsidusau ir padėjau nuotrauk� atgal.

Toliau rausiausi po popierius, kol akis deginte nudegino trys �enklai � Hu Siang Siang.

Mano �irdis ėmė �okinėti it verdanti alyva, u�pilta ant vandens.

Paėmiau lai�k� ir pa�inau motinos brai��. Jų buvo daugiau, i� viso de�imt � dėmėmis i�margintų, pageltusių lai�kų i� Pekino. Nuo mano motinos.

Atplė�iau vien� ir perskai�iau:

Brangioji mano dukrele Siang Siang,

tai jau septintas mano lai�kas, para�ytas tau per �e�ias savaites. Kodėl neatra�ai? Labai noriu nukakti į �anchajų ir tave pamatyti, bet negaliu, nes neturiu pinigų tokiai ilgai kelionei. Be to, �ventykla labai spar�iai ple�iasi ir esu �ia reikalinga kiekvien� dien�, vos ne kiekvien� minut�.

Ta�iau tetulė Fang prie� kelias dienas man para�ė ir papasakojo apie tave. Ji sako, kad sustiprėjai ir i�gra�ėjai, tad labai patinki savo �eimininkui ir visiems �eimynos nariams. Viename lai�ke ji ra�o, kad tavimi susi�avėjo du vaikinai � �eimininko sūnus ir jo draugas. Ji viliasi, jog kada nors susi�adėsi su vienu i� jų. Tokiais dalykais nelabai tikiu, bet man vis tiek d�iugu apie tai girdėti.

Ilgai ra�yti negaliu � ne vien todėl, kad man skauda akis. Man, vienuolei, nedera skirti daug dėmesio �emi�kiems dalykams, tarp jų ir savo �eimai. Be to, a� tiesiog nei�galiu labai da�nai tau ra�yti, nes pa�to �enklai yra brangūs ir jų sunku gauti. Bet, suprantama, nera�yti tau negaliu. Tik viliuosi, kad vienuolyno vir�ininkė nesu�inos, jog ra�au savo dukrai. Ji labai maloni moteris, deja, dėl garbaus am�iaus (jai a�tuoniasde�imt devyneri) ji sulig kiekviena diena silpsta ir darosi vis labiau u�sispyrusi.

Siang Siang, nepykstu, jei neturi kada man para�yti, tik noriu, kad ramiai gyventum.

Tavo motina

1918 metų gruod�io 19 d.

P. S. Tikiuosi, jau gavai mano pasiūtas tau palaidinuk� ir kelnes bei audeklo kurpaites, kurias i�siuvinėjau orchidėjomis?

A�aros pabiro man skruostais, bet neturėjau kada sielvartauti. Ėmiau nervintis, nes netrukus turėjo pasirodyti Fungas, tad susiki�au visus lai�kus į palaidinės ki�en� ir nuskubėjau į sve�ių priėmimo kambarį. Ten nusivilkau palaidin� ir atsisėdusi ėmiau staipytis prie� veidrodį: paklapsėjau ilgomis blakstienomis, pa�aud�iau į visas puses akimis, aplai�iau lūpas, galiausiai prispaud�iau vien� krūtį prie kitos, kad pagilėtų i�kirptė. Dabar, i�raudusiu veidu, vos pra�iauptomis lūpomis atrod�iau trok�tanti aistringai pasimylėti ar pistis iki i�protėjimo. Niekas nebūtų atspėj�s, kad mano �irdis pa�ėlusiai dau�osi, tik ne i� aistros, bet i� baimės.

Atsistojau ir ėmiau vaik��ioti po kambarį klausydamasi �udiki�kus kėslus i�duodan�io kulnų kauk�ėjimo, sutampan�io su �irdies dū�iais. �vilgsnis nukrypo į �imt� ro�ių, kurias Fang Rong buvau liepusi nupirkti, � dabar jos tyliai mirko vazose, bet netrukus taps �iaurios �mog�udystės liudytojomis. U�simerkiau ir įkvėpiau greit i�nyksian�io jų aromato. Būsiu prostitutė paskutinį kart� � tik kol suvarysiu peilį Fungui į �irdį ar paleisiu kulk� jam į kakt�.

Ne�inau, kiek laiko vaik�tinėjau, kol galiausiai mane i�g�sdino pa�ėl�s beldimas į duris. Laukiau �ios akimirkos i�tisus de�imt metų ir dabar pagaliau ji �ia pat! Atidariau duris ir i�vydau prie� save didįjį pon� Fung� � savo did�iausio palankumo klient� ir pik�iausi� prie��; �is nu�iūrinėjo mane it �ibintai �vytin�iomis akimis. Jam u� nugaros lyg du mil�ini�ki kalnai niūrojo jo asmens sargybiniai.

Nutaisiau pa�i� maloniausi� �ypsen� ir pro durų ply�į pasakiau:

� Ak, didysis pone Fungai, � galva mostelėjau į tuos raumenuo�ius, � nenoriu, kad jie būtų �alia mūsų. Nejaugi u�mir�ote, kad �įvakar mes po i�siskyrimo vėl būsim drauge?

Jis įgnybo man į skruost�.

� Bet man reikia, kad jie stebėtų, jei kartais�

� Ak, didysis pone Fungai, nesijaudinkite, � pamind�ikavau ir pakraipiau u�pakalį. � �įvakar visi i�eina pasi�iūrėti į �ibintus! Be to, a� juk nema�iau jūsų vis� am�inyb�

� Gerai jau, gerai, mano ma�oji gra�uole. Tu mane įtikinai.

Jis jau buvo beduod�s �enkl� apsaugininkams eiti, bet sulaikiau jį u�dėdama deln� jam ant rankos.

� �is vakaras ypatingas, didysis pone Fungai. Būkit malonus, duokit jiems pinigų nusipirkti vyno ir at�v�sti.

� Siang Siang, � Fungas smalsiai į mane pa�iūrėjo, � per tuos kelet� metų, kai tav�s nema�iau, tapai nepaprastai rafinuota moterimi!

Asmens sargybiniams nuėjus, pakvie�iau Fung� u�eiti, tada spyriu u�dariau duris ir puoliau į glėbį prie�ui, tarsi jis būtų buv�s mano did�iausioji meilė. Fungas aistringai mane pabu�iavo ir įki��s rank� po suknele suspaudė krūtį. Kai pagaliau pasileidome i� vienas kito glėbio, padėjau jam atsisėsti ant sofos, nusiauti batus, o paskui padaviau jam valgių � visai kaip kadaise.

Kol mudu valgėme, gėrėme ir �neku�iavomės, kaulėta jo ranka lyg kokio elgetaujan�io vaikigalio vis mėgino mane grabinėti. Sekdama, kad jo vyno puodelis vis� laik� būtų pilnas, be perstojo laid�iau į jį i� proto varan�ius �vilgsnius.

Jis paklausė man�s, kaip ir kodėl pabėgau bei k� nuo tada veikiau.

I�rinkau did�iausi� krevet� ir padėjau jam į lėk�t�.

� Didysis pone Fungai, pra�au jūsų: neklausykit gandų, kuriuos skleid�ia mama su tė�iu. A� ne bėgau, bet i�ėjau. Nebuvau parduota į Persikų �iedus, todėl paviljonui nebuvau skolinga nė skatiko.

Jis kilstelėjo antakį.

� Tikrai? Siang Siang, tu niekados nepasakojai man apie savo praeitį. Kodėl nepadarius to dabar?

Mane nukrėtė �iurpas. Norėdama nusiraminti pakėliau savo puodelį ir ilgai siurb�iojau.

� Ak, didysis pone Fungai, �įvakar mes vėl drauge po ilgo i�siskyrimo, todėl mėgaukimės! Apie savo praeitį papasakosiu jums vėliau.

� Gerai jau, gerai.

Jis nutilo, paėmė krauju permirkusio dumblo spalvos anties kepenų gabalėlį ir įsidėjo į burn�. Kurį laik� garsiai �iaumojo, paskui atsigr�ė ir pa�iūrėjo man tiesiai į akis.

� Siang Siang, ko �ia grį�ai?

Man vos nesustojo �irdis. I�sitraukiau i� rankovės nosin� ir pamojavau ja prie�ais įraudusį Fungo veid�.

� Kas per klausimas, didysis pone Fungai?! Grį�au, nes niekaip negaliu nustoti apie jus galvoti!

Staiga man dingtelėjo: ar negalė�iau nosine dabar pat pasmaugti tos judan�ių rauk�lių krūvos?

Apspangusiomis nuo svaigalų akimis jis paklausė:

� Ar tikrai, mano ma�oji lapute?

Linktelėjau galva ir nukreipiau �vilgsnį į jį.

� Kodėl mama tav�s nenubaudė?

Sukikenau.

� Manot, juodu tokie kvaili, kad baustų mėgstamiausi� jūsų seserį? A� tik nieko neverta kek�ė. Ta�iau jie bijo jūsų, didysis pone Fungai.

I� prad�ių Fungas atrodė patenkintas, bet paskui susim�stė. Gurk�telėjo vyno, o kai vėl pa�iūrėjo į mane, jo veidas buvo rimtas.

Man ko nesustojo �irdis. Nejaugi jis nujau�ia ka�k� negera?

Ta�iau jis paklausė:

� Siang Siang, kodėl tau nei�tekėjus u� man�s?

Taip nustebau i�girdusi �iuos �od�ius, kad nesumojau, k� atsakyti.

� Siang Siang, ko �ia dvejoti? Su manim tu gyvensi be rūpes�ių. A� tave myliu.

T� akimirk� mintyse i�vydau Teng Siong. Gal jis j� su�iupo ir nu�udė? Įsivaizdavau jos lavon�: draskom� laukinių �unų; bejėgi�kai kabantį ant med�io �akos; plūduriuojantį upėje, nusida�iusioje raudonai nuo kraujo, tryk�tan�io i� sumaitoto jos liemens.

Kad suim�iau save į rankas, gurk�telėjau vyno, įsime�iau į burn� gabalėlį sojų pupelių var�kės ir ėmiau m�slia mina kramtyti. Pripild�iau Fungo puodelį ir me�iau į senį tokį geiduling� �vilgsnį, kad jo �irdis turėjo i�tirpti, o kotas sukietėti.

� Didysis pone Fungai, i� kur a� galiu �inoti, kad tikrai mane mylite?

� Siang Siang, � jis i�sitraukė i� ki�enės aksomu dengt� dė�el�, � atidaryk j�. �iūrėk, k� atne�iau kaip įrodym�, kad myliu tave.

Atidariusi dė�el� pama�iau drakon�. Nedidelį, bet labai rafinuotai padirbt� ir kupin� �i. Man atrodė, kad jau�iu t� energij�, sklindan�i� i� raumeningo jo kūno, inkrustuoto �imtais deiman�iukų. Drakonas auksiniais nagais ir eleganti�kai i�riesta uodega vietoj akių turėjo du rubinus.

Paėmiau seg� ir pavar�iau rankoje, kad deimantų atspind�iai kristų ant veidrod�iais nukabinėtos sienos. Drakonas! Fungas prisiminė, kad gimiau drakono metais, ir atne�ė man drakon� mūsų pasimatymo po ilgo i�siskyrimo proga.

Man akys pritvinko a�arų. Fungas negalėjo numanyti, kodėl �i dovana u�gavo man �irdį: ji priminė tėvelį ai�kindavus, kad kiekvienas drakono metais gim�s kūdikis laikomas nepaprastai laimingu. �tai kodėl jis visuomet prana�avo, kad tapsiu pirm�ja moterimi d�uang juan ir pelnysiu garb� ir �lov� mūsų �eimai bei jos protėviams. �Feilong zaitian� � drakonas, sklend�iantis dangumi � buvo mėgstami tėvelio �od�iai, kuriais jis prana�audavo �viesi� dukters ateitį.

Fungas savo nosine �velniai nu�luostė a�aras, i�try�kusias man i� akių.

� Neverk, Siang Siang, tavo kan�ios netrukus baigsis. Jei u� man�s i�tekėsi, ne tik turėsi geriausius visame pasaulyje drabu�ius, papuo�alus ir valgius, � jis nutilo, paskui kalbėjo toliau aistros kupinu balsu, � a� popinsiu tave kaip tikr� dukr�.

Jo dukr�! Taip smarkiai sukandau lūp�, kad burnoje pajutau krauj�. Pa�iūrėjau į Fung� � �mėkl�, grį�usi�, kad persekiotų mane praeitimi. �velgėme vienas kitam į akis, kaip atrodė, i�tis� am�inyb�, tada jis staiga mane apglėbė.

� Ak, Siang Siang, Siang Siang� � be perstojo burkavo, tarsi dainuodamas lop�in� mirusiai dukrai.

Paskui labai �velniai pir�tais nu�luostė krauj� man nuo lūpos ir ėmė aistringai bu�iuoti. Ir a� leidausi. Apimtas ekstazės, jis nusine�ė mane ant lovos, nurengė, nusirengė pats, prispaudė kūnu ir įki�o savo �lyk�tųjį kot� į mano brangiuosius vartus�

Kai pabudau, Fungas lovoje �alia man�s kietai miegojo � o gal tiesiog tysojo girtas kaip pėdas. Nuogutėlis kaip ir a�. Pa�iūrėjau į pra�iot� burn�, sudribusi� od� ir kot� � dabar jis buvo nebe i� nefrito, bet i� sojų var�kės � ir pajutau kylantį pasidygėjim�. Jo drabu�iai, it rauk�lių krūva gulintys ant grindų, menkai tesiskyrė nuo jų savininko veido. Atsargiai i�lipau i� lovos. Pir�tų galiukais tipendama prie palaidinukės, kurioje paslėpiau peilį, pastebėjau ka�k� pūpsant po drabu�ių krūva.

Kojų pir�tais pakėliau drapanas ir pama�iau tai, apie k� svajojau, � Fungo pistolet�.

Mano �irdis ėmė plakti grei�iau it laikrodis sugedus mechanizmui. Įsivaizdavau garsų �pok�t!�, sudrebinantį vakaro tyl� ir nutraukiantį mano kan�i�. Beveik įsivaizdavau Fungo krauj� � kaip �al�ius, grį�tan�ius į landas, � �aibi�kai u�pildantį visus kambario ply�ius ir įtrūkimus. Dar įsivaizdavau jo akis. I�tiktos �oko, negalėdamos patikėti, jos i�sprogo ant kaktos ir spoksojo į mane, tarsi bū�iau jo dukters vėlė, prisikėlusi i� in pasaulio nusitempti atgal su savim jo sielos. Įsivaizdavau pergaling� paklaikusį savo juok� � jį i�gird� i�sig�s visi, skaitantieji �ibintuose sura�ytas mįsles�

Pasilenkiau ir pakėliau pistolet�. Pirm� kart� laikiau tokį ginkl� rankoje. Dabar turėjau gali� �udyti. Man ėmė drebėti ranka.

U� lango �lamantys lapai ragino: ��a! �a!� � �Nudėk! Nudėk!�

Staiga pistoletas man pasirodė ma�as ir nieko nevertas.

Ar �itoks ma�as apgailėtinas daik�iukas gali atimti gyvyb�?

Paėmiau jį abiem rankomis ir nutaikiau Fungui į galv�.

Vakaro dangų perskrodė garsus trenksmas. Garsiai su�ukau. Kit� akimirk� suvokiau, kad tai buvo tik fejerverkai, o persigand�s, bet gyvutėlis Fungas spokso į mane negalėdamas patikėti.

� Dangau, ne�aisk su juo! Siang Siang, �ia tau ne �aislas!

Nors man drebėjo rankos, jos vis dar tvirtai laikė �aisliuk�, nutaikyt� į Fung�.

� Siang Siang, kas tau pasidarė?! Sakau, mesk pistolet�. Jis u�taisytas. Gali nety�ia mane nu�auti!

� Tuomet gausite ko nusipeln�s, didysis pone Fungai!

� K� �ia tau�ki?!

� A� jus nudėsiu.

Mano nuostabai, u�uot i�sigand�s jis pratrūko juoku.

� Cha, cha, cha! Kas tau darosi, Siang Siang?! Pasigėrei ar i� proto i�sikraustei?! Eik�, pasimylėsime dar kart�. Nuoga tu tokia gra�i ir tokia pana�i į mano dukr�.

Mane ėmė pykinti. Pir�tai ant gaiduko įsitempė.

� Būkit prakeiktas jūs ir jūsų dukra!

Fungas kurį laik� �iūrėjo į mane tylėdamas, paskui jo i�rai�ka pasikeitė: jis atrodė i�sigand�s.

� Luktelk, Siang Siang, k�, po velnių�

� Didysis pone Fungai, laukiau �ios akimirkos i�tisus de�imt metų. Vos tik nuspausiu gaiduk�, atsikratysiu visos patirtos gėdos!

� K� �ia, po velniais, paistai?!

Jo kakt� ėmė pilti prakaitas.

� Ar esate kada girdėj�s vard� Dundantis Griaustinis?

Jis nieko neatsakė.

� Tai buvo mano tėvas, � kalbėjau toliau. � Prie� de�imt metų per jus jis buvo nubaustas myriop u� nusikaltim�, kurį padarėte jūs. Jūs sunaikinote mano �eim� ir todėl a� buvau atiduota į �į vie�namį. Dabar atėjo metas jums atsakyti u� nedorus savo poelgius. Jūsų likimas lėmė, kad tapote mano did�iausio palankumo klientu, ir �įvakar a� turiu galimyb� jus nu�udyti.

Fungas vis dar atrodė pernelyg �okiruotas, kad galėtų i�tarti bent �odį. Jis rangėsi lyg į narv� u�daryta gyvatė.

Stipriau sugniau�iau pistolet�.

� A� jus nudėsiu. Tuoj pat!

� Siang Siang, maldauju � nedaryk to! Duosiu tau visk�, ko tik norėsi.

� Ar galite sugr��inti man tėvus?

Jis neteko amo.

Nuspaud�iau gaiduk�. Paskui antr� kart�. Tre�i�. Ketvirt�. Kol suvokiau negalinti jo nuspausti tiek, kad pasigirstų �Pok�t!�

Mano nugara, pa�astimis ir kakta �liaugė prakaitas. Burna degė, o kaulus ėmė smelkti �altis. Atrodė, kad viskas aplink sustingo laike ir erdvėje.

Pama�ius, kad negaliu i��auti, Fungo veide pasirodė palengvėjimas. Jis i�lipo i� lovos ir pasuko prie man�s.

� Tu�tuojau stokite, nes a� i� tikrųjų �ausiu!

Nustebau, nes jis ėmė kaip paklaik�s kvatoti.

� Cha, cha, cha! Nagi, Siang Siang, a� noriu pamatyti, kaip mane nu�ausi! Ko lauki?! �auk!

Tada jo balsas tapo nuo�mus ir �iaurus.

� Ak, tu nedėkinga kale! Mėgini mane nu�udyti, kai a� padariau tau tiek daug gera?!

Fungas pri�oko prie man�s ir i�plė�ė ginkl� i� rankų.

� Pisau tavo motinos smirdan�i� dziundz�! Ak, tu gyvate! Kai kit� kart� sumanysi k� nors nu�udyti, pasiruo�k! Pirma pasitreniruok �audyti! Būk prakeikta tu ir visa tavo �eima!

Jis pasidygėj�s dėbtelėjo į mane.

� Ar �inai tokį posakį: �Yra tokių, kurie mieliau gertų bausmės, o ne pagarbos vyn��?

Nieko neatsakiau.

� �ia apie tave! � nusispjovė jis. � A� gra�iai su tavim elgiausi, pripirkau tau daugyb� brangių dovanų ir mylėjau lyg tikr� savo dukr�, o tu mėginai mane nu�udyti! Jūs, vulgarios, �unų perpistos kalės, mieliau sutinkate būti baud�iamos negu gerbiamos! �tai kodėl jūs visos esate �liundros!

Jis vėl nusispjovė, ir tas garsas nustelbė fejerverkus.

� Dvokianti pizė!

Staiga man buvo nė motais, kad Fungas nusiųs mane tiesiai į in pasaulį. Gal tokiu atveju a� vėl bū�iau drauge su tėveliu, Perle ir net savo �uny�iu Guigui, kurį pasimėgaudama suvalgiau būdama trylikos.

Spjoviau ne ma�iau įspūdingai negu jis.

� Tokie dvokiantys vyrai kaip jūs pavertėte mane �liundra! A� turėjau tapti moterimi d�uang juan!

Jis negalėdamas patikėti ilgiausiai į mane spoksojo, paskui pratrūko juoku.

� Tikrai?! Vadinasi, lemtis i�krėtė tau gra�ų pok�t�, k�? Vadinasi, tavo tėvas tikėjosi, kad jo dukra kek�ė taps d�uang juan? Cha! � Jis nutilo, pagalvojo, paskui kalbėjo toliau: � Taip, dabar jį prisimenu. Jis buvo luo�ys.

Drebėjau i� pyk�io, bet negalėjau u�gin�yti to fakto, kad tėvelis buvo luo�ys, � juo tapo, kai susilau�ė koj� per t� lemting� Pekino operos spektaklį.

� Įdomu, kaip luo�io dukra galėjo tapti tokia gra�uole? � balsu svarstė Fungas. � Tikriausiai turi būti dėkinga savo motinai.

Jis ga�liai �vilgtelėjo į mane.

� Neabejoju, kad jinai reto gro�io. Kur ji�

Apimta neregėto siaubo su�ukau:

� Ne! Ji vienuolė!

� Vienuolė? Tada bus dar įdomiau!

Puoliau �į blogio įsikūnijim�. Fungas nutaikė pistolet� man į galv�.

� Gerai, Siang Siang, u�teks visų tų nes�monių! Jeigu neprimintum man dukros, jau bū�iau suvar�s kulk� tau į galv�. Dabar labai įdėmiai klausykis. Ne vėliau kaip per tris dienas turi i�sine�dinti i� �anchajaus. Jeigu a� ar kas nors i� mano �monių praėjus tam laikui tave �ia pamatys, tav�s laukia pokalbis su pragaro karaliumi.

Jis pistoleto vamzd�iu pakėlė mano smakr�.

� Siang Siang, nenoriu, kad man tektų nu�auti savo dukr� antr� kart�, � jis nutilo ir trūktelėjo rank� � tarsi būtų paleid�s �ūvį. � Pok�t! �tai kaip a� paleidau kulk� savo ketvirtajai sugulovei tarp tų gra�ių akių. Cha, cha, cha! Gaila, kad ji nė kiek nepanė�ėjo į mano dukr� � antraip bū�iau pasigailėj�s jos kaip dabar tav�s.

� Jūs nu�udėte Teng Siong!

Spjoviau Fungui tiesiai į veid�. Jis susigū�ė.

Staiga prisiminiau t� naktį, kai jis turėjo perskelti mano arbūz�, � tada nety�ia įspyriau jam į veid�.

Sukaupiau visas jėgas ir spyriau į �lyk�tųjį jo kot�.

� Oooooooi! � sukliko jis susiimdamas u� tarpkojo; ginklas nukrito ant grindų. Pagriebiau jį ir nutaikiau jam į �irdį.

Jis pakėlė akis ir nors kentė skausm�, pa�aipiai tarė:

� Nagi, �auk! Nebūk bailė ir �į sykį!

Nuspaud�iau gaiduk�.

�Pok�t!� buvo toks garsus, kad a� pamaniau apkurtusi.

Ta�iau ne�moni�kas, kurtinantis Fungo �auksmas bemat gr��ino mane į tikrov�.

Fungas nesusmuko ant grindų kaip mano tėvas, kai kulka pataikė jam į �irdį. Kaip �mėkla, mėginanti grį�ti i� pragaro, Fungas stovėjo prie� mane ir jam i� galvos �ono try�ko kraujas. Jis i�tiesė rank� maldaudamas ne�auti dar kart�, ir a� suvokiau, kad jis liko be ausies!

U�simerkiau ir nuspaud�iau gaiduk�, kad vėl pasigirstų tas kurtinantis �Pok�t!�

Kai atsimerkiau, nei�vydau blogio įsikūnijimo, i�leid�ian�io paskutinį kvap� �ioje �emėje, nei negyvėlio, susmukusio kaip paskerstas gyvulys. Fungo tiesiog nebuvo! Tik vingiuotas kraujo pėdsakas liudijo, kad �io nedorėlio būta �iame mirtimi dvelkian�iame kambaryje. Nepataikiau į nedor�j� jo �irdį antr� kart� � gal todėl, kad jis tiesiog jos neturėjo!

Susijaudinusi, tarsi mane būtų mu�� per u�ki�t� u� kelnai�ių kat�, paskubomis apsirengiau, i�lėkiau i� sve�ių priėmimo kambario ir pasileidau į virtuv�. �inojau turinti kuo grei�iau bėgti, bet turėjau paskutinį kart� pamatyti A Ping � dėl Perlės.

Kadangi turkio paviljone nebuvo nė gyvos dvasios, jis panė�ėjo į istorijos muziejų. Vaiduokli�k� tyl� nutraukė u� lango staiga driokstelėj� fejerverkai.

Niekaip negalėjau i�mesti i� galvos vaizdo � Fungas be ausies, krauju paplūdusiu veidu. Dangau, kodėl nenukreipei kulkos tiesiai jam į tarpuakį � kaip jis padarė Teng Siong?!

Tada vaizduotėje i�vydau Teng Siong su didele skyle kaktoje. Ji atrodė pernelyg apstulbusi, kad mir�ta; jos lūpos krutėjo tarsi sakydamos: �Brangioji Orchidėja, pra�au tav�s � mylėk mane �iame gyvenime! Bent jau akimirk�!�

Bėgau � drebėdama, niurnėdama: �Ak, Teng Siong! Teng Siong!�

Galop nusigavau iki virtuvės. Vos stumtelėjus durys atsidarė ir pama�iau blausios mėnesienos u�liet� kambarį.

Atsargiai judėjau į priekį ku�dėdama:

� Tetule A Ping!?

Niekas neatsakė, tik u� lango lapai ir toliau ragino: ��a! �a!� � �Nudėk! Nudėk!� Su�ukau dar kelet� kartų, bet veltui. Buvau bei�einanti ir tada tolimajame kampe pama�iau vir� katilo palinkusi� �mogyst�.

Nuskubėjau į t� pus� ir suspigau:

� Tetule A Ping!

�mogysta krūptelėjo, sumirksėjo, tarsi stengdamasi atsikratyti įkyraus sapno. I�sigandusiomis akimis ilgai spoksojo į mane, galop tarė:

� Tu � Siang Siang? K� �ia veiki?

Netekau �ado. Argi A Ping ne nebylė ir pami�ėlė?!

Vis� am�inyb� spoksojome viena į kit� lyg dvi i�sigandusios katės. Galop pra�nekau:

� Tetule A Ping, vadinasi, jūs nesate�

� Taip, a� nesu nebylė ir pami�ėlė.

� O, dangau! Tetule A Ping, tai kodėl jūs�

Ji mostu liepė man u�si�iaupti, paskui atsine�ė �varų rank�luostį, dubenį vandens ir ėmė mazgoti man veid�. Baigusi paklausė:

� Siang Siang, ko staiga �ia pasirodei?

Gaudydama kvap� visk� jai papasakojau.

� O, varge! Siang Siang, maldauju: tuoj pat i�eik! Didysis ponas Fungas pernelyg nedoras ir galingas! Jam teks visiems ai�kinti, kaip neteko ausies. Kai jis tave su�iups, pasigailėjimo nelauk!

Ji staiga pakilo nuo kėdės ir pastatė mane ant kojų.

� Eik� man i� paskos ten, kur saugiai galėsi kurį laik� slėptis.

A Ping nusivedė mane į vaiduoklių sod�. Mudvi įėjome į apleist� �ventykl� ir atsiklaupėme prie�ais altorių.

� Pasimelsime dviem mano dukroms in pasaulyje ir papra�ysime, kad tave saugotų.

Mums baigus puoliau jai į glėbį ir su�ukau: �Mama� � nes Rubinė ir Perlė negalėjo to padaryti.

Ji paglostė man plaukus artrito i�klaipytais pir�tais.

� �inau, kad judvi su Perle krauju prisiekėte būti seserys.

� I� kur visa tai �inojote?

� Perlė visk� man papasakojo.

� Bet a� maniau�

� Ji tikėjo, kad i�protėjau, bet buvo gera dukra, todėl ir toliau visk� man pasakodavo, nors manė, jog nesuprasiu. Jai tai buvo mylin�ios dukters ritualas.

� Tetule A Ping, labai u�jau�iu dėl visko, kas jus i�tiko.

� Gyvenimas � kan�ia. Taip visada buvo ir bus.

�iūrėjau į sudir�usį jos veid� ir i� skausmo neįstengiau nieko atsakyti.

� Siang Siang, tau rūpi, kodėl a� apsimetinėjau, tiesa?

Linktelėjau.

� Kas nors visada atsitinka ar neatsitinka dėl vienos prie�asties. Ji vadinama karma. Tikriausiai jau �inai: mano karma bloga, labai bloga. Kai kurie �monės nustoja valgyti mės�, kad atsikratytų blogos karmos, bet a� negaliu to daryti, nes esu virėja ir negaliu būti vegetarė. Mėginau tapti nebyle, bet man nepavyko, tada nusprend�iau nekalbėti ir �itaip sukaupti nuopelnų. Taigi �od�iai negali suter�ti mano min�ių, o jos i� prigimties yra tyros. Siang Siang, jei nustoji kalbėti, vadinasi, nustoji �udyti. Ne kas kita kaip �od�iai nu�udė Perl�.

Vis dar negalėjau atitokti, kad �i trapi, negra�i, dar neseniai kur�ia ir pami�usi moteris dabar dėsto mintis �itaip logi�kai ir i�kalbingai.

Ji vėl prabilo, ir jos balsas dabar buvo įsakmus:

� Siang Siang, dabar greitai i�vyk i� �ia.

� Tetule A Ping, � atsakiau �iūrėdama jai tiesiai į akis, � pra�au jūsų: va�iuokime kartu į Pekin�!

� Negaliu. Turiu likti �ia ir rūpintis dukrų dvasiomis. Be to, esu sena moteris, ateitis man menkai rūpi � tik praeitis.

Sode mudvi apsikabinome ir atsisveikinome. Am�iams.

Prie vartų atsisukau ir pa�iūrėjau į j�. Į paslapting� kauk� pana�us jos veidas � kan�ių liudytojas ir podraug įsikūnijimas � dabar mėnesienoje atrodė �viesus ir skaistus.

� Pra�au jūsų, tetule A Ping, � va�iuokite su manim!

Ji papurtė galv�.

Supratau, kad beprasmi�ka mėginti j� perkalbėti.

� Tada labai �iūrėkite sav�s.

Ji reik�mingai �vilgtelėjo ir mostelėjo ranka tarsi sakydama: �Tu irgi.�

Tada ji vėl atvirto į nebyl�, nuėjo ir netrukus dingo u� kampo.

KETVIRTA DALIS

35

Grį�tu į Pekin�

I�ėjusi i� Persikų �iedų paviljono sustabd�iau rik�� ir papra�iau ve�ti mane tiesiai į vie�butį. I�sirengiau ir atsiguliau į voni� tikėdamasi, kad kar�tas vanduo nuplaus purvo pojūtį, likusį po paskutinių glamonių su vis dar gyvu Fungu, ir krauj�, vis dar tryk�tantį mano galvoje. Dabar ai�kiai �inojau viena: prostitutės amatu daugiau nesiversiu.

T� naktį nesudėjau bluosto. Mintyse sukosi nepavykusios �mog�udystės vaizdai. Kodėl nepataikiau Fungui į �irdį? � be perstojo klausiau sav�s, bet vietoj atsakymo girdėjau tik savo raud�. Gū�iausi lyg su�eistas �vėrelis, laukdama, kol au�ra nuvys tams�.

�anchajuje likti negalėjau, taigi prieglobstį teks rasti Pekine. Ten bent jau mano motina � ar abatė Nuostabioji Malonė. Arba apsistosiu kokiame vie�butuke, arba, jeigu ji sutiks, Tyrojo lotoso �ventykloje. Tada suplanuosiu, k� darysiu toliau, nors kol kas nenumaniau, kas tai galėtų būti.

Kit� ryt� atsibudau dar su tamsa ir taksi nuva�iavau į �iaurės stotį. Dangus buvo skiesto ra�alo spalvos; ore liūdnai kabojo �altas, drėgnas rūkas. Nors buvo tik pusė �e�ių ryto, prie�ais įspūding� stoties pastat� jau sukiojosi minia.

Gatvės prekiautojai saugojo savo krep�ius ir visa gerkle ply�ojo:

� �vie�ios spurgos ir ry�ių ko�ė!

� Kiaulių kojos! Rūkytos �uvų galvos!

Vaikai laikėsi įsikib� motinų padurkų; vyrai ry�tingomis minomis tempė krep�ius ir lagaminus. Jauna moteris �ukavo dukrai plaukus. �alia jų stovėjo du dideli rudi lagaminai � tarsi mil�ini�ki �unys, saugantys savo �eimininkes. I� rik�os i��oko jauna pora. Vyras įspraudė kelet� variokų į pūslėt� ve�iko deln�, paskui vos ne stumte nustūmė moterį link įėjimo į stotį. Ve�ikas padūsavo, atsitūpė ant �aligatvio, i�sitraukė ilg� pypk� ir ėmė laukti kito kliento. Pro perplė�t� purvinų kelnių ki�k� pama�iau did�iulį nugai�usios kiaulės snukio spalvos rand�. Jo pėdos panė�ėjo į dvi dideles bar�as, i�metusias inkar� dulkėto asfalto jūroje.

Kas tie �monės, kur jie traukia? Mintyse spėliojau, kiek i� jų turi gyvenimo tiksl�. Ta�iau tikslas gali virsti ko�maru, tokiu kaip mano, � jame a� tirtėjau prie�ais traukinių stotį stengdamasi pabėgti nuo savo niūrios karmos. Nuskubėjau į stotį ir nusipirkau tre�ios klasės biliet�, tikėdamasi susilieti su minia kaip į jūr� įkrit�s vandens la�as. Stengdamasi kuo ma�iau panė�ėti į ming dzi, nė kiek nepasigra�inau kosmetika ir apsirengiau aptriu�usia palaidine bei �ing D�eno u� prisielgetautus pinigus man pirktomis �iurk��iomis drapanomis.

Susiradau platform�, įlipau į traukinį ir broviausi pro keleivius, kol radau laisv� viet�, laimė, prie lango. Tre�ios klasės vagone dvokė prakaitu, vaikų �lapimu ir i�matomis par�elių, vi�tų ir an�ių, besibla�kan�ių ank�tuose narveliuose. Pama�iusi �mones, besikrap�tan�ius nosis ir spjaudan�ius ant grindų, turėjau sukaupti visas valios jėgas, kad i� pasidygėjimo nesusivem�iau.

Galop traukinys pajudėjo; pro lang� pu�iantis �altas vėjelis beveik nei�sklaidė vagone tvyran�ios smarvės. Tada atsargiai pasirodė saulė, ap�viesdama visk� aplink ir su�ildydama or�.

Kurį laik� snaud�iau, o kai pabudau, traukinys buvo sustoj�s ma�oje stotelėje. Pro lang� ma�iau pulkus �monių; jie plaukė bangomis, tarsi traukiami jėgų, kurioms buvo nepajėgūs prie�intis.

Traukiniui vėl pajudėjus, akies kra�teliu pama�iau į jį į�okantį pusam�į malonios i�vaizdos vyri�kį. Didelės jo akys ir kampuotas smakras man pasirodė ka�kur matyti, bet negalėjau prisiminti kur.

Netrukus vyri�kis pasirodė mano vagone. Stotelėje i�lipo daug �monių, tad dabar vagone buvo keletas tu��ių vietų. Jis apsidairė, paskui mane nustebino prieidamas ir atsisėsdamas tiesiai prie�ais. Gal pa�ino mane, nes jau buvome susitik� anks�iau, o gal kadaise buvo mano klientas, tik jo neatpa�inau. Tuomet man �ovė nerim� kelianti mintis: gal jis � vienas i� Fungo �monių, pasiųstų padaryti man k� nors bloga? Man ėmė dau�ytis �irdis; vyras kelissyk smalsiai į mane �vilgtelėjo, paskui i�sitraukė ka�kokį s�siuvinį ir ėmė ra�yti.

Mano �irdis pradėjo plakti tankiau. Gal jis ra�o prane�im� policijai apie mane? Vis dėlto mėginau raminti save, kad toks inteligenti�kos i�vaizdos vyras neturėtų tarnauti Fungui. Vog�iomis vis dirs�iojau į jį, spėliodama, kad gal jis ra�ytojas.

Kai pagaliau mudviejų �vilgsniai susitiko, jis tarsi atsipra�ydamas nusi�ypsojo, paskui vėl įniko į savo s�siuvinį. Man ėmė prakaituoti delnai ir nusprend�iau pereiti į kit� vagon�, bet kai paėmusi savo krep�į ir kin� atsistojau, pama�iau, kad vyras ne ra�o. Jis pie�ė eskiz� � mano!

Staiga man tarsi nu�vito protas ir pajutau u�liejant palengvėjimo bang�. Padėjau daiktus ir vėl atsisėdau.

� Jūs esate ponas Dziang Mou?

Vyras pakėlė akis ir sugavo mano �vilgsnį.

� Taip. Bet i� kur jūs �inote mano pavard�?

Man būtų tek� ai�kinti tokius painius dalykus, kad net ne�inojau, k� atsakyti.

� Ar mes esame kur nors susitik�? � paklausė jis.

� Taip.

Dabar jis did�iai susidomėj�s nu�iūrinėjo mane.

� Jūs i�ties atrodote man ka�kur matyta, bet neįsivaizduoju, kur galėjome susitikti.

� A� esu Hu Siang Siang. Mes pirm� kart� susitikome prie� de�imt metų per juansiao �vent� Baltosios gervės nemirtingojo menėje.

Ma�iau, kad jis stengiasi prisiminti.

� Buvau su sese Perle. Ji pristatė mane jums. Ji dar man sakė, girdi, jeigu man pasiseks, galbūt vien� dien� jūs sutiksite mane nutapyti ir labai i�garsinsite. Prisimenate?

� Taip, dabar prisimenu, bet jūs taip pasikeitėte�

� Be abejo, pone Dziangai. Juk �itiek metų prabėgo!

�iūrėjome vienas į kit� traukdami i� atminties senus prisiminimus ir �aizdas.

� Paskutiniame savo lai�ke, � pasakiau atsargiai parinkdama �od�ius, � Perlė ra�ė, es�, jeigu kada nors su jumis susitiksiu, ji norinti, kad jums pasaky�iau�

Staiga pajutau tokį pyktį �iam be�ird�iui, kad suabejojau, ar jis nusipelno i�girsti apie Perlės meil�.

Jis palinko kiek ar�iau man�s. Pama�iau, kad jo akys ima srūti krauju.

� K� pasakytumėte?

� Kad pasaky�iau, jog jūs� tebesate vyras, kurį ji mylėjo labiausiai.

Tai i�girdus Dziang Mou ėmė lū�inėti balsas.

� A� ilgiuosi Perlės� be galo.

� Tai kur tuomet buvote, kai jai labiausiai jūsų reikėjo? � nusi�aipiau. � Kodėl bent jau neperdavėte jai kelių paguodos �od�ių?

� Vadinasi, Perlė manė, kad esu be�irdis?

Linktelėjau.

� Kai tai nutiko, buvau Pekine � tapiau pagal turtingo mecenato u�sakym�. Apie tai, kas įvyko, i�girdau tik grį��s į �anchajų. Buvo praėj�s visas mėnuo nuo tada, kai ji� mirė. Man ply�o �irdis, kai apie tai su�inojau. Bet tuomet a� tikrai nieko nebegalėjau padaryti, � jis nutilo, paskui jau �valiau pridūrė: � A�iū, kad pasakėte man, k� pra�ė perduoti Perlė.

Mano pyktis i�garavo. Pro lang� sklindan�ioje rytme�io �viesoje pama�iau, kuo dailininkas traukė Perl�: pla�ia kakta, kampuotu vyri�ku smakru ir nuo jo dvelkian�ia menininko esybe.

Kai baigiau jam pasakoti smulkmenas apie Perlės mirtį ir laidotuves, jis sėdėjo tylėdamas, liūdesio gaubiamu veidu. Tada paklausė man�s, k� veikiau tuos metus nuo mūsų pa�inties prad�ios. Papasakojau, tik, ai�ku, kai k� nutylėjau, ypa� kodėl va�iuoju i� �anchajaus tre�ios klasės traukinio vagone.

Man baigus Dziang Mou dar ilgai įdėmiai į mane �iūrėjo.

� Siang Siang, noriu kai k� padaryti, kad atpirk�iau kalt� dėl Perlės ir tesė�iau savo pa�ad�.

� K�?

� Jus nutapyti.

� Aliejumi?

�od�ius �tapyba aliejumi� retai galėjai i�girsti Kinijoje. Man �irdis ėmė plakti lyg pa�ėlusi. Mane pavaizduos ne ra�alu, bet aliejumi � koks tai bus nuotykis!

Jis linktelėjo.

� Pekine turiu turting� globėj�. Jis i�nuomojo man studij�. Galiu jus ten nutapyti.

Dziang Mou man sakė galintis baigti portret� vos per tris dienas, jei sutiksiu pozuoti po septynias ar a�tuonias valandas per dien�. Kadangi abu negalėjome gai�ti laiko (man reikėjo rasti motin�, jam � įvykdyti u�sakym�), bemat taip ir susitarėme.

Kit� dien�, kai atva�iavome į Pekino stotį, u�sira�iau Dziang Mou studijos adres� ir paskubomis su juo atsisveikinau. Prie� pradėdama ie�koti motinos, pirmiausia nusigavau į pigų, bet padorų vie�butuk�, kurį susiradau Vangfudzingo gatvės rajone, kai praėjusį kart� klajojau po miest�. Kai u�siregistravau, i�simaud�iau ir persirengiau, pietų suvalgiau didelį dubenį lak�tinių ir rik�a nuva�iavau į Dziang Mou studij�.

I� jo duoto adreso paai�kėjo, kad jinai įrengta sename Vangfudzingo gatvės name, padalytame į butus. U�lėkiau į penkt� auk�t� ir nuspaud�iau skambutį. Dziang Mou atidarė duris ir nusivedė mane į erdvų kambarį. Baldų jame beveik nebuvo, tik sofa, tapybos reikmenimis nukrautas stalas ir molbertas su drobe.

Jis įdėmiai pa�velgė man į veid�.

� Pradėsime tuoj pat?

Linktelėjau. Nors apie tai nesikalbėjome, abu �inojome, kad jis tapys akt�. Taigi a� i�kart, net jo nepaklaususi, ėmiau nusirenginėti, tartum vis dar bū�iau Persikų �iedų paviljone. Laimė, kambarys buvo �ildomas dviem krosnelėmis. Sukiojausi, stengdamasi rasti ideali� poz�. Dziang Mou �iek tiek pataisė mano galūnių ir liemens padėtį. Nusivyliau, nes jis �iūrėjo į mano kūn� kuo abejingiausiai. Nenoriu pasakyti, kad būtų �iūrėj�s į jį, tarsi man�s visai nematytų, � tiesiog mano kūnas nekėlė jam jokios aistros, jokio geismo. Nejaugi profesionalumas �itaip gali imti vir�ų? Bet a� juk irgi buvau profesionalė � malonumų, gundymo, jaudrinimo srities. Tai kodėl dabar �ia, jo studijoje, jam pavyksta pasiekti savo profesinį tiksl�, o man � ne?

Galiausiai radau ideali� poz�: de�in� rank� u�ki�au u� galvos, kair� u�dėjau ant in, ir gaktos plaukai ky�ojo tarp laibų mano pir�tų. Mano krūtys styrojo tarsi geisdamos, kad jas glostytų, glamonėtų, bu�iuotų.

Dziang Mou ilgai neatitraukdamas akių į mane �iūrėjo prie� pradėdamas �kicuoti drobėje. Jis i�keldavo anglies pie�tuk�, �pamatuodavo�, paskui puldavo drob� pla�iais judesiais, �ai�iai skrebindamas anglimi.

Pirm� dien� jis tik �kicavo, antr� dien� ėmė tapyti. Dziang Mou skubėjo, kad spėtų u�fiksuoti pro lang� sklindan�ios �viesos niuansus. Tarsi įsimylėj� dailinink� da�ai lipo prie jo chalato, pir�tų, veido ir plaukų. Nedrįsau i�leisti nė garso baimindamasi, kad vos tik bent kiek i�bla�kysiu jo dėmesį, jis padarys nevykusį potėpį.

Retkar�iais jis sustodavo ir u�sira�ydavo pastabas apie naudotinas spalvas, �e�ėlių vietas, mano rankų ir kojų padėtį ir pana�ius dalykus. Taigi man grį�us į vie�butį jis dirbdavo toliau.

Tre�ios dienos popiet� Dziang Mou pridėjo kelet� smulkmenų ir i�taisė kelet� nereik�mingų klaidelių. Galiausiai jau temstant jis padėjo teptukus ir apsuko molbert�, kad pirm� kart� galė�iau pa�iūrėti į baigt� kūrinį.

Tai, k� pama�iau, mane su�avėjo. Dziang Mou pavyko suteikti mano akims �elmi�ko spindesio. Kiek pakelti lūpų kampu�iai darė besiskleid�ian�io lotoso įspūdį. Kontrastas tarp tamsių plaukų ir �viesios odos, rodės, byloja apie tai, kad jam pavyko pa�velgti į patį mano esybės vidų. O jau tos sodrios, gyvos aliejinių da�ų spalvos!

Dabar, kai Dziang Mou padėjo teptukus, jo akys �velgė į mane visai kitaip � a� atgijau kaip moteris.

Kai buvau besivelkanti chalat�, jis ranka mane sustabdė.

� Siang Siang, pra�au � nesirenkite jo.

Įsmeigiau į jį akis ir paleidau chalat�. Jis nukrito ant grindų kaip rudens vėjo nuplė�ti lapai.

Dabar nuogutėlė stovėjau prie�ais vyr�. Rodos, neverta net apie tai kalbėti � juk būdama suaugusi �itaip dariau bema� kiekvien� dien�. Tik �įsyk tai buvo kitaip. Manyje rangėsi drakonas, besiver�iantis �ūtbūt i�trūkti i� mano kūno gniau�tų. Dabar prisiminiau, kaip Perlė man pasakojo apie savo susi�avėjim� Dziang Mou. Staiga pajutau nenumaldom� tro�kim� patirti tai, k� jautė Perlė. Man norėjosi atkurti t� naktį vaiduoklių sodo �ventykloje, kai pirm� kart� pama�iau, kaip in derinamas su jang ir dangus susijungia su �eme � kai menininkas su prostitute atliko am�in�jį aistros akt�.

A� norėjau i�gyventi Perlės emocijas.

Norėjau būti Perle � bent jau kelias akimirkas.

I� lėto priėjau prie Dziang Mou, buvusio Perlės meilu�io, ir i�tiesiau rank� jam prie veido. Jis bemat prispaudė lūpas man prie delno, ir a� pajutau, kaip �lapias jo lie�uvis glosto jį ilgais judesiais. Prisispaud�s prie man�s jo nefrito kotas sukietėjo ir dailininkas i�leido atodūsį � galėjai pamanyti, kad jam skauda.

Dziang Mou nune�ė mane atgal ant sofos, ant kurios pozavau vos prie� kelias minutes, ir �velniai paguldė. Greitai nusiplė�ė drabu�ius, paskui atsiklaupė �alia man�s ir ėmė �iulpti spenelius, lai�yti bamb� � tas mano kūno vietas, kurias k� tik taip subtiliai perteikė drobėje. Paskui lyg tigras �oko ant man�s. I�girdau save dejuojant, kai jis paki�o rankas man po �launimis ir pakėlė, kad geriau su juo susilie�iau. Dabar buvome pernelyg įsijaudrin�, tad u�uot rad� pusiausvyr� tarp in ir jang, j� tik sutrikdėme. Siausdami lyg patrak� nusiritome nuo sofos ant grindų ir parvertėme staliuk�. Į �alis i�silakstė teptukai ir da�ų tūtelės; �sotėlis nukrito, i�ta�kė aliejų ant mūsų kūnų ir nusliūkino į kamp�. Dziang Mou nefrito kotas giliai, stipriai sulindo į mano auksinius vartus ir a� pratisai suklikau nelyginant skerd�iamas gyvulys. Jis ėmė ki�ti vis smarkiau. Laikiau suvariusi nagus giliai jam į nugar�, kol jis staiga suriko ne�mogi�ku balsu ir suglebo ant mano kūno, kurį k� tik taip tobulai įam�ino teptuku�

Gulėjau �alia Dziang Mou mieguista, neįstengdama galvoti. Paskui pama�ėle ėmiau suvokti, kur esanti. A� �inojau ir neabejojau jį irgi �inant, kad �itaip pametėme galv� pirm� ir paskutinį kart�. Buvau bema� įsitikinusi, kad mudviem besimylint jis galvojo vien apie Perl�, kaip a� � apie savo vienintel� meil� �ing D�en�. Negali sakyti, kad Dziang Mou buvo bent kiek pana�us į mano daosistų vienuolį � kaip ir a� į Perl�. Tiesiog mudu pasinaudojome vienas kitu tam, kad atgaivintume tas bevilti�kai prarastas aistras.

Vis dėlto tai buvo bene did�iausi� pasitenkinim� man sukėl�s meilės nuotykis � trumpa popietė, nesugadinta berg�d�ių pastovumo vil�ių ir padovanojusi man gra�ų am�inai i�liksiantį paveiksl�.

Atsikėliau, apsirengiau, pasiėmiau Dziang Mou man susukt� paveiksl� ir grį�au į kuklų vie�bu�io kambarėlį.

Mudu niekados daugiau nesimatėme.

36

Vienuolė ir prostitutė

Kit� dien� i�lipau i� lovos tik vakarop. Trijų dienų su meilu�iu tapytoju euforija dingo, ir a� likau i�sekusi. Nedaug trūko, kad bū�iau pasiekusi viso gyvenimo tiksl� atker�yti u� tėvelį, bet Lao Dzi buvo teisus: daugiau dalykų sugadinama pabaigoje negu prad�ioje. Blogiau buvo tai, kad pinigų beveik nebeturėjau, tad negalėjau ilgai gyventi vie�bu�iuose. Kilo mintis aplankyti �ing D�en�, bet buvo per daug gėda grį�ti. Mintyse vis i�kildavo motinos vaizdas, bet per vienuolystės metus ji nutraukė jausmų gijas, siejusias su manimi. Tiesa, motini�ki jausmai trumpam grį�o besirūpinant manimi, kai nualpau kalne. Gal jie teberuseno, bet ne�inojau, kaip juos į�iebti: juk negalėjau alpti kaskart, kai norėdavau patirti �iek tiek jos �velnumo. Vis dėlto dabar neturėjau kitos i�eities, kaip grį�ti į Tyrojo lotoso vienuolyn�. Bent jau turėsiu stog� vir� galvos ir ko valgyti � tik vargu ar tokių skanėstų, kokiais lepindavo mane tetulė A Ping. �inoma, �ia negalėsiu rodyti savo akį rė�ian�ių suknelių ir kosmetikos gudrybių, kurių mane i�mokė Perlė.

Veikiausiai vienuolyne teks i�būti ilgai, tad neskubėjau jame u�sidaryti � norėjau dar kelias dienas pasimėgauti Pekinu. S�ra�e malonumų, kurie netrukus man bus u�drausti vienuolyne, pirmiausia buvo i�taiginga vakarienė.

Labai garsus buvo �Ilgo gyvenimo� restoranas, ir a� nusprend�iau i�leisti dalį spar�iai ma�ėjan�ių pinigų paskutinei prabangiai vakarienei jame. Restoranas buvo senas, apstatytas tamsiais baldais ir blausiai ap�viestas. U�sisakiau kelet� garsiausių jo patiekalų ir pasigard�iuodama ėmiau kirsti. Tada pa�iūrėjau į kit� salės pus� ir visas malonumas akimirksniu dingo.

Sėdintis prie stalo pulkelis vyrų garsiai kalbėjosi, valgydami ant grindų mėtė kaulus ir be paliovos gėrė tostus vienas į kito sveikat�. �ioje pra�matnioje aplinkoje jie nuteikė nemaloniai, bet mane sutrikdė kitkas. Beveik neabejojau, kad du i� tų vyrų yra Fungo asmens sargybiniai! Matyt, jie man�s nepastebėjo, nes mano staliukas buvo blausiai ap�viestoje ni�oje. Ta�iau tai menkai guodė. Ar tai, kad �ie vyrai �ia, rodo, jog Fungas irgi Pekine? Sunerimau supratusi, kad �ia man ne ka�in kiek saugiau kaip �anchajuje. Praėjo noras baigti jūrų sraiges su austrių pada�u ar pikanti�kas �uvų lūpas. Ta�iau ryklių pelekų sriub� susrėbiau iki galo, kad sustiprin�iau kaulus, tada paskubomis sumokėjau ir i�ėjau.

Grį�usi į vie�bu�io kambarėlį susmukau ant lovos ir pradėjau raudoti. Atrodė, kad man niekados nepavyks i�sivaduoti i� Fungo blogio. Ak, kad bū�iau įstengusi jį nu�udyti, � dabar man negrėstų joks pavojus ir nejaus�iau neapykantos u� tai, kad leidau tėvo �udikui ir toliau gyventi toje pa�ioje �emėje kaip ir a�! Ta�iau a� bent jau jį su�alojau � kulka nuplė�iau ausį. Jutau �iokį tokį pasitenkinim� įsivaizduodama, kaip jam tenka ai�kinti, kur prarado ausį.

T� naktį beveik nesudėjau akių, o vos tik pro lang� pasirodė pilka apyau�rio �viesa, �okau i� lovos, �iupau krep�į su daiktais ir apmokėjau s�skait�. Įlipau į laukian�i� rik��, pasakiau ve�ikui adres�, atsilo�iau ant sėdynės ir apsisukau veid� skraiste. Buvau tokia sunerimusi, kad atrodė, jog kelionė niekada nesibaigs.

Motinos �ventykloje bent jau bus saugu, nes nemaniau, kad Fungas ar jo �monės ie�kodami man�s kada nors i�drįs į�engti pro jos vartus. Ta�iau net �i mintis visi�kai nei�sklaidė mano nerimo. Iki �iol buvau priversta taikstytis su prostitutės dalia, o dabar būsiu ver�iama gyventi kaip vienuolė. Pirmoji permaina buvo labai skausminga. Kokia bus �i?

Galop ve�ikas suniurnėjo:

� Lotoso �ventykla. I�lipkit ir sumokėkit.

Tempdama krep�į įėjau pro pagrindinius vartus, susistabd�iau pirm� sutikt� vienuol� ir pasiteiravau Nuostabiosios Malonės.

Apskritaveidė vienuolė nusi�ypsojo.

� Abatė jau senokai grį�o.

� Ar galite parodyti, kur jos kabinetas?

Vienuolė ranka parodė į vien� i� ma�esnių �ventyklų po dviem senomis pu�imis.

� Abatės kambarys tre�iame auk�te, de�inėje pusėje.

Suglaud�iau delnus ir �emai nusilenkiau.

� A�iū, � nusi�ypsojau ir nuskubėjau link to �alumos lopinėlio.

Durys buvo praviros, tad �vilgtelėjau į vidų. Motina i�bly�kusiu veidu, kaip lemputė �vie�ian�iu vir�ugalviu sklaidė �ūsnis popierių, i�dėliotų ant didelio medinio stalo.

Jau buvau bebeld�ianti, bet �alimais i�girdau tylų balselį.

� Garbingoji abate Nuostabioji Malone, jūsų teiraujasi �i panelė.

Apsisukau ir pama�iau t� pa�i� vienuol�, su kuria k� tik kalbėjausi kieme.

Jaunoji vienuolė stumtelėjusi atidarė duris ir ranka davė man �enkl� u�eiti. Tada priėjo prie savo garbingosios abatės, mano motinos, ir atsistojo pasiry�usi j� ginti.

Padėjau krep�į ant grindų. Motina pakėlė akis ir mūsų �vilgsniai susitiko. Man persmelkė �irdį. Praėjo vos mėnuo nuo mūsų i�siskyrimo, bet motina atrodė gerokai susenusi: veidas labiau i�bly�k�s, o tos kadaise �vytėjusios akys dabar panė�ėjo į du i�d�iūvusius �ulinius. Ar du apdulkėjusius langus, pro kuriuos galėjai į�velgti vien nesibaigian�ios kan�ios vaizdus.

Ji pamojo kaulėta ranka.

� Pra�om sėstis, panele Hu.

Panele Hu?! Nejaugi ji nepa�ino savo dukters?!

� Ma�

� Panele Hu, norė�iau, kad kreiptumėtės į mane Nuostabi�ja Malone. Panelė Ma buvo mano pasaulietinis vardas, jo jau seniai atsisakiau.

Nuostabioji Malonė! Tikrai galėjo parodyti bent la�elį malonės savo dukrai! Panelė Ma � koks gudrus melas! Ta�iau dėl tokio abejingo elgesio pajutau vos ne palengvėjim�: dabar bent jau �inojau, kaip privalau elgtis jos akivaizdoje. Kadangi ji vėl ėmėsi vienuolyno reikalus tvarkan�ios abatės vaidmens ir norėjo, kad mūsų susitikimas būtų dalyki�kas, pati pradėsiu nuo reikalo.

� Abate Nuostabioji Malone, neseniai persikėliau i� �anchajaus į Pekin� nuolat �ia gyventi. Norė�iau su�inoti, ar galė�iau apsistoti jūsų vienuolyne trump� laik��

Motina atrodė nustebusi, net maloniai. �irdyje jau buvau benud�iunganti matydama laiming� jos veid�, bet t� akimirk� jos i�rai�ka vėl pasikeitė. Dabar ji atrodė rimta ir abejinga. Pasisukusi į jaun�j� vienuol� ji papra�ė atne�ti mums arbatos ir u�kand�ių.

Vienuolei i�ėjus, ji atsigr�ė į mane.

� Siang Siang, � tarė ji; nors veidas atrodė bejausmis, mirksin�ios akys i�davė j� apėmusias emocijas, � vadinasi, pagaliau nusprendei prisidėti prie man�s ir tapti vienuole?

I� balso supratau j� trok�tant i�girsti teigiam� atsakym�, tad turėjau pameluoti.

� Mama, tikrai apie tai pagalvosiu, bet kol kas man reikia laiko pam�styti ir pertvarkyti savo gyvenim�.

� Puiku. Nėra ko nė sakyti, gali gyventi �ia kiek tik norėsi. Bet pasakyk man, ar tu vis dar�

� Mama, nesijaudink: a� daugiau niekados neįkelsiu kojos į jokį turkio paviljon�.

Motina mane nustebino: i�tiesė randuot� rank� ir patap�nojo man per deln�.

�inojau, kad mano veid� ji mato lyg pro migl� � kaip ir a� jos. Dar �inojau, kad po tiekos metų mudvi meistri�kai i�mokome tramdyti a�aras: juk gerbiamiausia prostitutė negalėjo sau leisti i�terlioti makia�o ir atskleisti tikrųjų jausmų; gerbiamiausia vienuolė negalėjo sau leisti rodyti aplinkiniams �emi�kų jausmų.

T� akimirk� grį�o jaunoji vienuolė, ne�ina padėklu su arbatiniu, dviem dangteliais u�vo�tais puodukais ir lėk�tutėmis su u�krimstukais.

� Panele Hu, � oriu balsu tarė motina, � kuo maloniausiai kvie�iame jus gyventi Tyrojo lotoso vienuolyne, giedoti sutrų ir ie�koti savyje Budos.

Man buvo nelengva įprasti prie vienuolyno re�imo: keltis ketvirt� ryto ir beveik vis� dien� giedoti ir medituoti. Jokia tarnaitė neatne�davo pusry�iams ry�ių ko�ės su jautiena, o pietums ir vakarienei negaudavau gard�ių A Ping valgių. Ties� sakant, pusry�ius gaudavome tik po kelių valandų giedojimo ir meditavimo � tada visos pėdindavome į virtuv�. Maistas buvo vegetari�kas � neblogas, bet labai vienodas.

Seserys gana maloniai su manim elgėsi, bet neįsigijau nė vienos tikros draugės. Mat turėjau nedaug k� bendra su vienuolėmis, kurių dauguma visai nepa�inojo jokio kito gyvenimo. Kita vertus, man nebūtų derėj� pasakoti joms apie savo pa�ios gyvenim�. �ventykloje būdavo ir vienas kitas pasaulietis; jie leisdavo laik� aukodami Budai, kad sukauptų nuopelnų savo vaikams ir protėviams. Paprastai visos jų kalbos sukdavosi apie vienuolyno įvykius, nors kartais galėdavai pajusti ir i�orinį pasaulį. Antai viena senyva moteris vis kalbėdavo apie japonus ir k� jie darys, jeigu įsiver� į Pekin�.

Apie Fungo parankinius nė karto negirdėjau, jų nema�iau ir nesitikėjau pamatyti. Kiekvienas �mogus � net plė�ikas ar �udikas � atsidūr�s �ventykloje tapdavo nelie�iamas. Jei sutrikdytum �mogų, ie�kantį Budos prieglobs�io, sutrikdytum vis� dangi�k�j� tvark�, ir �itaip atsiradusi bloga karma atsilieptų daugybei ateinan�ių kartų. �itaip a� gavau paprast� būd�, kaip atsikratyti Oujango. Para�iau jam lai�k�, es� a� �iuo metu praktikuoju meditacij� Tyrojo lotoso �ventykloje. Para�iau did�iajam savo seksualinės darmos sergėtojui, kad, priblok�ta tėvo mirties ir nusivylusi gyvenimu raudonosiose dulkėse, rimtai svarstau tapti vienuole. Lai�ko pabaigoje kar�tai padėkojau u� tai, kad dosniai mane globojo ir kad atsivedė į Tyrojo lotoso �ventykl�. Galiausiai papra�iau nesiųsti jokio atsakomojo lai�ko į vienuolyn�.

Nuo tada nuo jo negavau jokios �inutės.

Nors dabar jau�iausi saugi, monotoni�ka rutina ir begalinis giedojimas neleido man nurimti. Kai matydavau motin�, ji vengė menkiausių prisiminimų apie laiming� mūsų �eim� ir da�niausiai kalbėdavo apie darm� ir kaip ji i�vaduos mane i� vargo ir kan�ių. Dabar motina vadino mane panele Hu. Po tos drauge praleistos savaitės kalne ir pirmojo susitikimo jos kabinete �ventykloje ji nė karto nepavadino man�s Siang Siang.

Kai vienuolės kuo nors u�siimdavo ir a� �inodavau, kad man�s niekas nepasiges, nusprūsdavau į savo kambarį, i�sitraukdavau varg�� aplamdyt� kin� ir skambindavau �Prisimenant sen� draug� ar koki� kit� mėgstam� melodij�. Kartais įsivaizduodavau, kas būtų, jei Perlė tebebūtų gyva ir mes abi būtume vienuolės.

Vien� dien�, tre�i� �ios monotonijos mėnesį, kai sėdėdama savo kambaryje be didelio entuziazmo derinau kin�, įėjo novicija ir pasakė, kad abatė norinti matyti mane savo kabinete. Padėjau instrument�, �altu kiemu nuėjau į pagrindinį pastat� ir laiptais u�lipau į kabinet�. Kai atsisėdau prie�ais motin� ir vienuolė mums atne�ė arbatos, motina įdėmiai pa�velgė į mane.

� Panele Hu, turiu jums labai ger� naujien�!

Man nespėjus nieko atsakyti, ji kalbėjo toliau:

� Mūsų vienuolynas k� tik gavo didel� auk� ir mes norime panaudoti j� mokyklai atidaryti.

� Mokyklai?

Kaip mokykla gali būti gera naujiena prostitutei � ar buvusiai prostitutei, tokiai kaip a�?

Ji nuleido negirdomis nuostabos kupin� mano �ūktelėjim�.

� Ir a� noriu, kad padėtum mokyti.

Nieko pana�aus nesitikėjau.

� Bet, mama, a� nesu mokytoja. A��

� Tai bus ypatinga mokykla ypatingiems mokiniams � seserims, puolusioms vėjo ir dulkių sūkuriuose.

� Mama, kaip�

� Mes ketiname atidaryti buvusių seserų reabilitacijos mokykl�. � Ji nutilo, paskui kaip deklamuodama eilėra�tį i�bėrė: � Budistai nemato skirtumo tarp �monių. Labdaringi poelgiai įmanomi tik tada, kai daugelis dirba petys į petį.

Dvejodama �vilgtelėjau į motin�.

� Kaip gyva nesu girdėjusi apie k� nors pana�aus į mokyklas prostitutėms.

� Tai naujas dalykas. Visa �ventykla bus paskirta diegti seserims darm�.

Ko nenusijuokiau prisiminusi Perlės juokelį �siūlyti kūn� darmos mokymui� � ji turėjo galvoje palinkti kiek į priekį, kad pasipuikuotum gra�iomis krūtimis. Vargais negalais nutaisiau rimt� min�.

� Bet, mama, a� niekad nedirbau mokytoja.

� Bet buvai gera mokinė, tiesa? Tau labai gerai sekasi menai ir klasikiniai dalykai. Taigi galėsi to mokyti merginas, o baigusios mūsų mokykl� jos galės u�sidirbti duon� ne prostitucija, o kaip menininkės ar mokytojos.

Buvau ka�k� besakanti, bet ji rankos mostu parodė nenorinti nė girdėti.

� �iuo klausimu jau priimtas sprendimas. Įstaiga vadinsis Naujojo pavyzd�io mokykla. Tu dėstysi muzik�, tapyb� ir literatūr�, ypa� nemokan�ioms skaityti seserims. Mes radom penkias buvusias seseris, kurios padės tau mokyti.

Jai baigus mudvi tylėdamos ilgai �iūrėjome viena į kit�. Paskui paėmiau puodelį ir nugėriau didelį gurk�nį vildamasi, kad garuojantis skystis i�sklaidys mano abejones.

Naujojo pavyzd�io mokykla turėjo būti atidaryta 1929 metų baland�io 28 dien�. Lygiai prie� mėnesį, kovo 28-�j�, ponas Dongas � didysis darmos sergėtojas, paaukoj�s pinigus mokyklai, viename vakarieti�kame restorane surengė pra�matnų pokylį atidarymo proga. Nors susirinko pulkai �monių, tarp jų nebuvo nė vienos vienuolės i� Tyrojo lotoso. Suprantama: kai vienuoliai ir vienuolės propaguoja lygyb� tarp visų �monių, tai viena, bet visai kas kita, kai jie vie�ai bendrauja su prostitutėmis. �inia, vienuolės i�moko nieko neniekinti ir į �emi�kus dalykus �iūrėti i� �alies, bet jos �inojo, kad pla�ioji visuomenė to dar nesugeba.

Kit� dien� �į renginį apra�ė populiariausio laikra��io ��eba� ap�valgininkas:

�Naujojo pavyzd�io mokyklos atidarymo i�kilmės buvo surengtos �Gard�iųjų kvapų� restorane, kur susirinko daugybė seserų, taip pat pirklių, vald�ios pareigūnų, mokslininkų, menininkų � prostitu�ių reabilitacijos entuziastų.

Penkt� vakaro vienas po kito prie restorano ėmė stoti juodi limuzinai, i� jų lipo eleganti�kai apsirengusios buvusios ming dzi. Praeiviai stebėjo �ias gra�ias moteris, tarsi jos būtų į �em� nusileidusios pasakų fėjos.

Buvo patiekti vakarieti�ki valgiai ir gėrimai: kumpis, rusi�ki bar��iai, jautienos pjausnys, Ceilono arbata su pienu, cheresas, �ampanas ir viskis. Kai stalai buvo nukraustyti, panelė Raudonoji Kvepenė, buvusi Nefrito vartų paviljono sesuo, k� tik i�rinkta Naujojo pavyzd�io mokyklos direktorė, atsistojo ir pasakė kalb�. Joje pabrė�ė, koks svarbus i�silavinimas yra moterims, jų nepriklausomybei ir koks reik�mingas jų indėlis į �monijos pa�ang�. Paskui ji prane�ė mokyklos tikslus: gr��inti seseris į doros keli�; �viesti ir reabilituoti seseris, kad jos galėtų gauti ir i�laikyti gerus darbus; padėti seserims tapti finansi�kai nepriklausomoms arba i�tekėti. �Naujoji mokykla bus tarsi �viesos spindulys pragare�, � baigdama kalb� sakė jinai.

Ji prane�ė darbuotojų pavardes. Viena mokytoja, vardu Brangioji Orchidėja, buvusi ming dzi, puikiai i�mano klasikos dalykus ir yra visapusi�kai talentinga menininkė. Ji ypa� gerai skambina senoviniu septynstygiu kinu.

Po nesibaigian�ių diskusijų, pozavimo fotografams, valgymo ir gėrimo vakaro renginys galiausiai baigėsi, kai visos seserys drauge sudainavo �Sesės, eikime visos i�vien!�

Sesės, neleiskime tu��iai savo gyvenimo raudonųjų dulkių dūmuose ir pelenuose,

O savo jaunatve prisidėkime prie permainų!

Sėkmė ranka pasiekiama, mes visos būsime palaimintos.

Kelkimės ir eikime visos i�vien.

Kurkime sau geresn�, laimingesn�, �viesesn� ateitį!

Būkime nauju pavyzd�iu kitoms sesėms!

Kiti stambiausi laikra��iai ir �urnalai taip pat apra�ė mūsų naujosios mokyklos atidarymo i�kilmes. Mano nuostabai, visi skyrė kelet� eilu�ių man: es� buvau gerbiamiausia �anchajaus sesė ir visų menų, ypa� kino, �inovė. Nenumaniau, kodėl sulaukiau tiek dėmesio � ar todėl, kad �urnalistai i�siai�kino mano ry�į su gerbiam�ja Tyrojo lotoso vienuolyno abate, ar papras�iausiai todėl, kad garsas apie mane pasiekė net i� �anchajaus. �iaip ar taip, man be galo patiko, kad manimi vėl domimasi.

Po mėnesio turėjome trisde�imt septynias mokines. �is skai�ius teikė vil�ių. Motina spėjo, kad po metų jų bus per tris �imtus. �inojau, kad Tyrojo lotoso vienuolės labai stengėsi ne tik gauti aukų, bet ir privilioti mokinių: kai tik vienuolė pamatydavo į �ventykl� įeinan�i� seserį, tuoj pat imdavo pasakoti jai apie mokykl� ir stengdavosi prikalbinti j� lankyti.

Kai pirm� pamokų dien� pama�iau savo nauj�sias mokines, nustebau � nors neturėjau nustebti. Visos vilkėjo pra�matniomis suknelėmis, buvo baisiausiai i�sida�iusios ir laidė koketi�kus �vilgsnius. Nejaugi jos nesuvokė atėjusios į reabilitacij�, o ne flirtuoti?!

Nors tokia prad�ia nieko gero ne�adėjo, labai uoliai ruo�davausi pamokoms ir paprastai po jų pasilikdavau, kad padė�iau toms, kurioms reikėjo pagalbos. Nepraleisdavau nė vieno susirinkimo, kuriame buvo aptariamos mokyklos veiklos gairės. Ta�iau netrukus įsitikinau, kad tu��iai viliuosi i�mokyti tas merginas suprasti klasikos dalykus. Jos galėjo para�yti savo vard� ir perskaityti kelet� hieroglifų, bet i�mokyti jas para�yti net paprast� lai�k� atrodė neįmanoma. �ios naujosios kartos gėlių merginos tiesiog nenorėjo lavintis.

Ta�iau, u�uot nuleidusi rankas, nusprend�iau mokyti jas kai ko ypatingo � skambinti kinu. Perlė perdavė man savo muzikinius gebėjimus, a� norėjau, kad �is svarbus ry�ys nenutrūktų. I�sirinkau mergin� vardu Baobao, nes ji gra�iausiai rengdavosi ir atrodė turinti menininkės gyslel�. Per pirmas pamokas ji rodė did�iulį susidomėjim�, bet paskui jis ėmė nykti kaip sniegas, tirpstantis kalno vir�ūnėje. Netrukus ji nustojo lavintis. Ai�kino tapusi tokia populiari, kad jai vos u�tenka laiko visiems klientams � apie kin� nėra ko nė kalbėti. Paskui vien� dien� ji pavėlavo į mano pamok� pus� valandos, o kai pagaliau pasirodė, buvo susi�iau�usi, susiglam�iusiais drabu�iais.

� Baobao, pra�au prie� grojant nusimazgoti rankas, � pasakiau neslėpdama susierzinimo.

Ji nenoromis nuėjo į tualet�, o grį�usi sudribo ant kėdės ir ėmė skambinti nesuderinusi kino stygų. Man nespėjus jos i�barti, ji staiga nustojo groti ir visi�kai mane priblo�kė: i�sitraukė cigaret� ir u�sirūkė!

� Baobao, parodyk �iek tiek pagarbos �iam �ventam instrumentui!

� Atsipra�au, panele Brangioji Orchidėja.

Ji koketi�kai nusi�ypsojo ir toliau pe�ė dūm�; pelenai sklendė ant mano skaistumos �ilko stygomis.

Tada nusprend�iau nebemokyti merginų skambinti kinu.

Pradėdama dėstyti mokykloje įsivaizdavau galėsianti padaryti merginoms tai, k� Perlė padarė man. Norėjau paversti tas pras�iokes eleganti�komis, meni�komis moterimis. Bet dabar teko su skausmu pripa�inti, kad tai buvo bevilti�ka, � jos nenorėjo būti mokomos menų. Kai Raudonoji Nefritė laimėjo var�ytuves, Perlė prana�avo, kad mes būsime paskutinė ming dzi karta. Dabar mane apėmė liūdesys suvokus, kad ji sakė ties�. Eleganti�kų kurtizanių era grimzdo į praeitį.

�ios naujos gėlių merginos buvo kitokios. Jos temokėjo atsigulti ir i�skėsti kojas!

37

Netikėtas sve�ias

Smarkėjantys vasaros kar��iai priminė man, kad gyvenu vienuolyne ir dėstau Naujojo pavyzd�io mokykloje jau beveik dveji metai. Kurį laik� mėginau apgauti save, kad dirbdama mokytoja galiu įgyvendinti tėvelio svajon� tapti i�kiliausia �alies mokslininke. Ta�iau man trūko kantrybės negabioms mokinėms, o tikėtis, kad mane nusamdys kokia garsi mergai�ių mokykla, negalėjau. Net jeigu taip būtų atsitik�, mokytojauti man buvo visai ne prie �irdies.

Vien� dien�, kai tvarkiausi stal� savo kabinete, įėjo mokyklos tarnautoja ir pasakė, kad ka�koks �mogus teiraujasi man�s � jis laukia vestibiulyje. Retai sulaukdavau lankytojų; staiga man dingtelėjo, ar tik ne Oujangas, o dar blogiau � Fungas � vis dėlto nusprendė mane susirasti. Bet kai paklausiau tarnautojos, kaip jis atrodo, ji atsakė, kad jis � laofan. Pamaniau, kad lankytojas � u�sienio �urnalistas, norintis para�yti apie mūsų mokykl� anglų kalba leid�iamame laikra�tyje �North China Herald�. O gal koks vakarietis, kuriam rūpi kinų kurtizanės, bet kuris bijo apsilankyti turkio paviljone.

Artindamasi prie vestibiulio pama�iau pusam�į vyr� �viesiais plaukais. Jis vaik�tinėjo pirmyn atgal ir odiniai jo batai nekantriai kauk�ėjo į grindis. Mane pama�ius, jo veid� nu�vietė �ilta �ypsena ir �ydros jo akys, rodės, suspindo. Apstulbau, nes pama�iau �mogų, kurio nebesitikėjau kada nors vėl i�vysti, � pon� Anderson�.

Praėjo daug laiko, bene devyneri metai, nuo tada, kai jis paslaptingai nustojo lankytis Persikų �ieduose. Jis taip gra�iai su manim elgdavosi, bet paskui daugiau nepasirodė, ir tiek. Na, bet su �ing D�enu a� pasielgiau nė kiek ne geriau. Tik ponas Andersonas nė karto su manimi nepasimylėjo � niekados nesupratau kodėl. Labai nud�iugau, nes nors jis ganėtinai paseno, atrodė gerai. Buvo kiek papilnėj�s, bet veidas sveikai spindėjo. Anais laikais atrodydavo i�varg�s, dabar � pasitikintis savimi. U�tat akys � labai ai�kiai jas prisiminiau � liko tokios pat �iltos.

Ilg� tyl� nutraukiau a�:

� Pone Andersonai, koks malonus netikėtumas!

Jis priėjo ir paspaudė man rank�.

� Panele Brangioji Orchidėja, � susijaudin�s tarė, � kaip malonu vėl jus matyti!

Kai jis pagaliau paleido mano rank�, dar ilgai tylėdami vienas kit� įdėmiai nu�iūrinėjome. Pastebėjau, kaip pasikeitė jis; ponas Andersonas tikriausiai pastebėjo, kaip pasikei�iau a�, � mano paprast� indigo spalvos medvilnin� suknel�; lygius plaukus, suri�tus į standų kuod�; kosmetikos neliest� veid� ir kukli� mokytojos laikysen�. Staiga ėmiau baimintis, kad dabar, virtusi vienuolyne gyvenan�ia mokytoja, pasirodysiu jam nepatraukli. Palyginau savo pomada nesuteptus plaukus.

� Pone Andersonai, � pra�nekau �iūrėdama jam į akis, � kaip su�inojote, kad a� �ia?

Jis santūriai �yptelėjo.

� Panele Brangioji Orchidėja, jūs vėl� tapote į�ymybe. Pama�iau jūsų vard� laikra�tyje � taip jus ir radau.

� Bet i� ko supratote, kad tai a�? Jūs juk pa�inojote mane tik kaip Siang Siang, o ne kaip Brangi�j� Orchidėj�?

� Todėl, kad nedaug seserų, skambinan�ių kinu, galėjo atvykti i� �anchajaus, � vertinamai �vilg�iodamas į mane paai�kino jis. � Ai�ku, �iek tiek abejonių buvo, todėl norėjau visi�kai tuo įsitikinti.

Nusprend�iau mesti į jį i� proto varantį �vilgsnį � vien dėl senų laikų.

� Pone Andersonai, tai kokie vėjai jus �ia atpūtė?

� Pekine pasira�iau verslo sandorį, � jis nutilo ir tiriamai pa�velgė į mane. � Siang Siang, kaip� jūs laikotės?

� Gerai, � atsakiau. Taip susijaudinau i�girdusi savo tikr�jį vard�, kad vos susilaikiau neapsia�arojusi.

Jis �velniai į mane pa�iūrėjo.

� Hmm� Saky�iau, įdomu.

Sve�ias įsmeigė �vilgsnį į mane, bet tylėjo, todėl pati paklausiau:

� Pone Andersonai, tiek daug laiko praėjo nuo tada, kai ma�iau jus paskutinį kart�. Ar gyvenimas buvo jums palankus?

� Ties� sakant, taip, � nusi�ypsojo jis. � Mano verslas klostėsi sėkmingiau, negu tikėjausi.

� Vadinasi, dabar turite būti labai laimingas �mogus.

� Tam tikra prasme toks ir esu. Bet, �inoma, a� neturiu visko, ko noriu.

Pajutau, kad klausinėti toliau nederėtų, todėl nusi�ypsojau, ir tiek. Paskui �neku�iavomės apie tuos prabėgusius metus � apie �į bei t�. Nors ponas Andersonas atrodė labiau savimi pasitikintis, su manim vis dar laikėsi �altokai. D�iaugiausi, kad mane aplankė, bet niekaip negalėjau suprasti, kodėl tai padarė.

Netrukus apsilankymas baigėsi.

� Siang Siang, buvo be galo malonu jus vėl pamatyti.

Jis ilgai į mane �iūrėjo, paskui mandagiai pabu�iavo į rank� ir atsisveikino.

T� naktį miegojau neramiai. Mintyse vis ma�iau pon� Anderson�. Jis buvo gerokai u� mane vyresnis ir, nors gra�iu negalėjau pavadinti, tikrai nebuvo bjaurus. Per prabėgusius metus retai jį prisiminiau, bet dabar pajutau besivilianti, kad jis panorės vėl mane pamatyti. Ta�iau ponas Andersonas atsisveikino taip pat santūriai kaip kadaise, o tai, kad i�ėjo taip netikėtai, sukėlė man nerim�. Ar jis aplankys mane dar kart�? Gal vėl, kaip prie� devynerius metus, dings taip pat paslaptingai kaip pasirodė?

Ne�inia kankino mane neilgai. Kit� ryt� Andersono atsiųsta tarnaitė atne�ė �inut�: jis aplankys mane po pamokų.

Mano draugas amerikietis atva�iavo pus� �e�ių vakaro ir, mano nuostabai, pakvietė į brangų restoran� komerciniame Pekino rajone. Jau seniai neturėjau progos nueiti į toki� pra�matni� įstaig�. Mane u�plūdo �lovės dienų Persikų �ieduose ir su Oujangu prisiminimai. Tik gailėjausi, kad Andersonas neįspėjo man�s i� anksto � bū�iau pasigra�inusi veid� ir apsivilkusi �ilkin� suknel�.

Kai į�engiau į įspūding� vakarieti�ko stiliaus pastat� ir ėjau koridoriais su marmuro kolonomis ir freskomis i�tapytomis sienomis, visi suko į mane galvas ir smeigė �vilgsnius. Buvau patenkinta, kad, nors nebebuvau ming dzi, nuo man�s lyg brangūs kvepalai vis dar sklido respektabilumas. Nepaisant metų, i�gyventų tarp vienuolių, ir pasiry�imo niekados nebebūti gėlių mergina, beveik visi�kai u�mir�tas vyrų dėmesys vis dar mane d�iugino.

Smokingu vilkintis padavėjas pasodino mus prie staliuko �alia auk�to augalo puo�niame vazone. Jis padėjo arbatinį, puodelius ir lėk�t� �altų u�kand�ių.

Pasibaigus pasiplepėjimo apie �į bei t� ritualui, Andersonas rimtai į mane pa�iūrėjo.

� Siang Siang, ar galė�iau u�duoti jums asmeni�k� klausim�?

� Pra�om, pone Andersonai, � nusi�ypsojau.

� Ar jau�iatės laiminga naujajame � mokytojos � gyvenime?

�iuo klausimu jis u�klupo mane nepasiruo�usi�. Nuo tada, kai pabėgau į Pekin�, ma�ai galvojau apie tai, ar esu laiminga, ar nelaiminga. Net apie ateitį ma�ai tegalvojau. Gyvenau, tiksliau, dirbau, ir tiek.

Sudėjau rankos pir�tus taip, kad panė�ėtų į orchidėj�, paskui paėmiau porceliano puodelį ir subtiliai siurbtelėjau arbatos.

� Pone Andersonai, pastaruoju metu ma�ai galvoju apie tokius laikinus dalykus kaip laimė.

� Siang Siang, tuomet pra�y�iau pradėti apie j� galvoti.

Kuo ramiausiai padėjau puodelį ir smalsiai �vilgtelėjau į pa�nekov�.

� Kodėl?

� Nuo tada, kai pas jus lankydavausi, da�nai apie jus galvojau.

� Nejaugi? � Me�iau į jį priekai�ting� �vilgsnį. � Tai kodėl tada nustojote lank�s mane Persikų �ieduose?

� Norėjau aplankyti, � nesmagiai jausdamasis atsakė jis, � bet tuomet apsirgo mano partneris ponas Ho ir nustojo ėj�s pas seseris. �iaip ar taip, netrukus beveik vis� savo versl� perkėliau į Pekin�. Bet, Siang Siang, a� niekuomet nenustojau� galvoti apie jus.

Savo mina parod�iau tuo abejojanti. Jis kalbėjo toliau; buvo matyti, kad sunkiai randa tinkamus �od�ius.

� Siang Siang, jūs esate labai talentinga meni�kos prigimties moteris.

� Jūs per daug mane giriate, pone Andersonai. Neabejoju, kad toks �mogus kaip jūs nuolatos būnate tarp rafinuotų moterų.

� Galbūt, bet tarp jų nėra nė vienos tokios kaip jūs.

Klausiamai kilstelėjau antakį.

Jis pavartė rankoje �auk�telį, paskui padėjo ir tyliai tarė:

� Siang Siang, atleiskite u� tiesmukum�. Man� labai nemalonu, kad jūs gyvenate vieni�a.

� Pone Andersonai, � ka�kodėl jutau turinti neigti jo pasakyt� ties�, � betgi a� kiekvien� dien� būnu tarp mokinių ir vienuolių. Tad nemanau, kad gyvenu�

� Siang Siang, a� �inau, k� rei�kia kas vakar� po darbo grį�ti į tu��i� kambarį.

Andersono �od�iai ka�k� pa�adino manyje, bet nieko neatsakiau. Jau nujau�iau, kokiu tikslu jis atėjo.

� Siang Siang, � kalbėjo jis toliau, � nemėgstu daugia�od�iauti. Kalbėsiu trumpai ir atvirai. Po �itiekos verslo metų sukaupiau pakankamai pinigų, kad galė�iau jaustis saugus. Ir� � jis nutilo ir visas i�raudo, � noriu, kad jūs irgi būtumėte saugi � �alia man�s.

Metams bėgant vyrai sakė įvairiausių dalykų, kuriuos norėtų daryti su manimi, bet nė karto � ko nors pana�aus. Man tai buvo visi�kas netikėtumas. Nemaniau, kad myliu t� vyr� prie�ais mane, bet negalėjau sakyti, kad jis man nepatinka. Po teisybei, jutau jam ka�kokius �iltus jausmus, nes jis buvo man geras nuo tada, kai buvau trylikos. �alia jo nesijutau kaip su �ing D�enu ar Dziang Mou, bet jo draugija buvo man maloni.

Matyt, Andersonas dabar turėjo galvoje ketinantis vesti mane � tada tikriausiai turė�iau i�vykti į koki� svetim� �alį. Nors svajojau i�vykti i� Kinijos ir pamatyti pasaulio, dabar, atsiradus �iai galimybei, staiga ji pasirodė nereali ir trikdanti. Be to, turėjau nauj� � mokytojos � gyvenim�. Tiesa, �is darbas man buvo ne prie �irdies, bet dirbau jį daugiausia tam, kad įtik�iau motinai; ir dar todėl, kad negalėjau imtis ko nors kito.

Matydamas, kad neįstengiu nieko atsakyti, Andersonas kalbėjo toliau kruop��iai parinkdamas �od�ius:

� Per Kinijoje praleistus metus supratau, kas yra karma. Siang Siang, mūsų keliai susikirto ne vien� kart�, vadinasi, tai negalėjo būti grynas atsitiktinumas. Viskas nutinka dėl vienokios ar kitokios prie�asties.

Atsikandau ma�ytį gabalėlį miniatiūrinio sumu�tinio su kumpiu ir m�sliai ėmiau kramtyti, bet skonio nejutau.

� Pone Andersonai, � galop pra�nekau, � esu labai pamaloninta jūsų pasiūlymo, bet a�� neseniai pradėjau nauj� darb�. Be to, esu reikalinga Naujojo pavyzd�io mokyklai�

� Dar kart� atleiskite u� tiesmukum�. �i mokykla � puikus sumanymas, bet nejaugi jūs tikrai manote, kad ji i�silaikys?

�is klausimas u�klupo mane nepasiruo�usi� � man niekada nė į galv� neatėjo, kad mokykla galėtų būti u�daryta.

� Pone Andersonai�

� Siang Siang, nuo �iol pra�au vadinti mane Ri�ardu � toks mano vardas.

Ri-�ar-das � mintyse pakartojau tris paslaptingus skiemenis, tarsi mėgaudamasi k� tik atskleista paslaptimi.

� �Ri�ardai, � me�iau į jį apsimestinai priekai�ting� �vilgsnį, � jūs galite pri�aukti nelaim� �itaip kalbėdamas apie neseniai atidaryt� mūsų mokykl�!

� Nenorėjau jūsų u�gauti, bet esu verslininkas, o verslininkas privalo į visk� �iūrėti prakti�kai ir realiai. Gyvenime galime turėti svajonių ir siekių, bet negalime sau leisti turėti iliuzijų � pernelyg brangiai u� jas sumokame.

Vis dar tylėjau. Jis nuleido akis į arbat� ir ėmė nervingai mai�yti �auk�teliu. Negreitai vėl pakėlė akis į mane.

� Siang Siang, jūs tikriausiai nesekate politinių įvykių, bet santykiai su japonais labai įtempti. Bijau, kad jie gali bet kuri� akimirk� įsiver�ti į Kinij�.

Jo teiginys mane priblo�kė. Jau buvau girdėjusi kalbų apie japonus, bet gyvendama atskirtame nuo pasaulio vienuolyne, pasinėrusi į mokytojos darb�, niekada apie tai rim�iau nesusim�s�iau.

� Ar padėtis i�ties tokia prasta?

� Siang Siang, kinai bejėgiai prie� i�kilusi� grėsm�. O kai ateis japonai, su gra�iomis moterimis labai mandagiai nesielgs.

Man ėmė dau�ytis �irdis. Dar vienas įvykis dabar baudėsi pakreipti mano gyvenim� kita vaga, o tuomet, ko gero, patirsiu kur kas baisesnių dalykų, negu i�gyvenau iki �iol.

Jis gurk�telėjo arbatos, padėjo puodelį ir įdėmiai pa�velgė į mane.

� Siang Siang, noriu, kad jūs gyventumėte gerai, � ar galite patenkinti �į mano nor�? � Nelaukdamas mano atsakymo jis dėstė toliau: � �inau, kad esu gerokai u� jus vyresnis ir kad galbūt net nemylite man�s. Bet tai juk ne itin svarbu, tiesa? Neabejoju, kad jūs, kinė, gerai �inote, jog dauguma porų ugdo meil� jau susituok�. Esu įsitikin�s, kad jums kur kas geriau tinka vyresnis vyras, nes mes, vyresni vyrai, mokame mylėti moterį ir gerai ja rūpintis. Siang Siang, a� jus myliu ir su manimi jūs labai gerai gyvensite.

Sukikenau norėdama kiek i�sklaidyti susikaupusi� įtamp�.

� Pone Andersonai�

� Pra�om vadinti mane Ri�ardu.

� Ri�ardai, a� labai pamaloninta! Bet�

Nesiry�au pasakyti jam, kad jo nemyliu, tad reikėjo sugalvoti k� kita. Pagaliau sumojau.

� Manau, kad dėl savo ankstesnio amato� netinku jums į �monas.

Jo veidas i�raudo, balsas įsitempė.

� Siang Siang, tai gryniausia nes�monė! A� labai jumis did�iuojuosi. Jūs esate i�kili menininkė, o kinu skambinate neprilygstamai. Be to, mudu i�vyksime į kit� �alį, kur niekas jūsų nepa�inos.

Atrodė, kad Andersonas negali sustoti, kaip katė, besivaikanti savo pa�ios uodeg�, ir pokalbis vis nesibaigė.

Galop jis nusimin�s tarė:

� Siang Siang, �inau, kad negaliu jūsų versti ar net įkalbinėti daryti tai, ko nenorite. Bet pra�au: apgalvokite mano siūlym�. Netrukus grį�iu į Jungtines Valstijas ir ne�inau, kada vėl būsiu �ia � gal niekados ar bent jau labai negreitai. U�dirbau labai daug pinigų, todėl galvoju apie u�tarnaut� poilsį.

Jis paėmė mano deln� ir prisiki�o prie lūpų.

A� jo neatitraukiau.

T� vakar�, kai grį�au namo, galvoje kaip karuselė be perstojo sukosi Andersonas ir jo siūlymas. Taip, nė kiek neabejojau, kad jis būtų geras vyras; be to, buvau įsitikinusi, kad su savo turimais pinigais jis aprūpins mane ir a� neturėsiu jokių rūpes�ių iki gyvenimo galo.

Bet a� jo nemylėjau.

�i mintis mane prajuokino. Ar a� � turint galvoje mano ankstesn� profesij� � galiu sau leisti galvoti apie meil�? Per paleistuvystės metus aptarnavau daugyb� net vyresnių u� jį vyrų. Tai koks skirtumas, jeigu aptarnausiu dar vien�? Vis dėlto skirtumas būtų: bū�iau oficiali, teisėta, pirmoji � ir vienintelė � �mona.

Paskui prisiminiau, kaip prie� daugelį metų Perlė mokė:

Jeigu tas Andersonas kada nors grį� ir pasisiūlys apmokėti tavo skol� ar net pasipir�, tuoj pat sutik, net jeigu visai jo nemyli. Tokia proga pasitaiko tik kart� gyvenime.

Vieni�a var�iausi savo lovoje, kankinamai negalėdama apsispr�sti � ar surizikuoti ir pasakyti �taip�. Bet tokiu atveju prarasiu galimyb� kada nors patirti tikr� meil�. Nebebus jokio vyro, tokio, kaip �ing D�enas, kuris darytų stebuklus su mano �irdimi, kūnu ir siela.

Paskui įsivaizdavau palinkusį vir� man�s kupin� atjautos Andersono veid� ir jo lūpas, �nab�dan�ias:

� Siang Siang, suteikite galimyb� ir sau, ir man. A� jus myliu.

Paskui įsivaizdavau, kaip į vienuolyn� įsiver�ia japonų kareiviai�

Andersonas lankėsi toliau. Kuo ai�kiau ma�iau, k� prabėg�s laikas padarė gera�irdi�kam jo veidui, � ir k� jis nei�vengiamai padarys manajam, � tuo labiau buvau linkusi sutikti su jo siūlymu. Po trijų dienų nuėjau į motinos kabinet� prane�ti jai naujienos. Prie� pradėdama kalbėti �ia tema paklausiau jos, k� ji darys, jeigu į �ventykl� įsiver� japonai.

Mano nuostabai, ji atsakė:

� Niekur i� �ia neisiu.

� Bet, mama�

� Esu vienuolė. Visur nirvana ir samsara35 yra vienodos.

T� akimirk� nuo�ird�iai maniau, kad motina i�protėjo. Kas, jeigu japonų kareiviai sugriaus �ventykl�, sudau�ys visas budistų statulas, o paskui j� i�prievartaus ir nu�udys? Gal ji taip atsiribojo nuo �emi�kų dalykų, kad net tai jai nė motais? Bet argi budizmas, mokantis mus pakilti vir� �emi�kų dalykų, nemoko mūsų ir saugoti savo kūn�?

� Mama, vadinasi, tu nori, kad a� irgi lik�iau?

Ji atrodė nustebusi.

� Ne, mano dukra. Tu juk ne vienuolė.

Jau seniai ji nebuvo vadinusi man�s dukra. Man akys pasruvo a�aromis.

� Mama�

� K�?

� Man rodos, a�� i�teku.

Net nustebau: i�bly�k�s motinos veidas nu�vito. Ne i� karto ji paklausė i� jaudulio kiek garsiau negu paprastai:

� Ar galiu su�inoti, kas jaunikis?

� Ri�ardas Andersonas, pirklys amerikietis.

Ji i�pūtė akis.

� Ar tai rei�kia, kad vyksti į Amerik�?

Ma�iau, kad jai tai labai rūpi.

� Taip.

Jos atsakymas mane nustebino.

� Tai gerai. �ia, mūsų tėvynėje, per daug vargo ir kan�ių. Mano dukra, tekėk u� to Ri�ardo Andersono ir kuo grei�iau palik Kinij�!

� Mama, nejaugi nenori, kad tap�iau vienuole?

Ji įdėmiai į mane �vilgtelėjo.

� Padėtis dabar nebe ta. Ji pasikeitė � ji nuolatos kei�iasi.

� Bet, mama, noriu, kad vyktum su mumis. Noriu�

Nespėjus man baigti sakinio, ji pa�ėlusiai mosuodama kaulėta ranka paliepė man i�eiti.

Praėjus mėnesiui, Naujojo pavyzd�io mokykla po viso to a�iota�o ir reklamos buvo u�daryta. Nuo atidarymo ji veikė ma�iau negu dvejus metus. Paskui, dar po mėnesio, rugsėjo 18-�j�, nedidelė bomba sprogo ant Japonijai priklausan�io Pietų Mand�iūrijos gele�inkelio bėgių. Japonijos armija pasinaudojo ta dingstimi okupuoti �i� Kinijos provincij�, nors mes, kinai, nė kiek neabejojome, kad bomb� padėjo japonų kareiviai.

Vos tik Mand�iūrija perėjo į japonų rankas, vis� sostin� akimirksniu apėmė panika. Kai kurie laikra��iai prana�avo, es� japonai greitai būsi� i�stumti, kiti įspėjo, kad vokou � japonų banditų � neįmanoma sustabdyti ir kad jie netrukus u�ims visus did�iuosius Kinijos miestus � Nankin�, �ong�ing�, Pekin� ir �anchajų. Nerimas plito kaip liepsna. Vadinamosios juodosios draugijos � garsiosios �alioji ir raudonoji nusikaltėlių gaujos � pasinaudojo padėtimi ir paėmė į savo rankas prostitucij� �anchajaus tarptautinėje gyvenvietėje. Nusikaltėliai patys �agino varg�es merginas ir atimdavo beveik vis� jų u�darbį u� �apsaug��.

Kinija ritosi į chaos�.

Pamaniau, kad prie� apsispr�sdama, ar tekėti u� Andersono ir palikti Kinij�, pirma turiu paskutinį kart� apsilankyti �anchajuje. Norėjau atsisveikinti su tetule A Ping, taip pat paskutinį kart� pagerbti savo kraujo seseris Perl� ir Rubin�.

Ketinau pabūti mieste vos dien�, tad vos tik atva�iavau į �iaurės stotį, papra�iau rik�os ve�ti tiesiai į tarptautin� gyvenviet�. Kai priva�iavome puo�nų rausv� pastat� kitoje plataus bulvaro pusėje � Persikų �iedų paviljon�, � papra�iau rik�os sustoti. Nekantravau susitikti tetul� A Ping, galbūt dar kokias kitas senas pa�įstamas, ir paskutinį kart� �vilgtelėti į buvusius savo namus, tiksliau, kalėjim�.

Gatve skubėjo reti praeiviai � įsitempusiais veidais, nudelb� akis. Prie�ais paviljon� pama�iau kelet� brangių automobilių. Pastatas man sukėlė asociacijas su sena prostitute, kurios i�liaupsinti talentai ir gro�is dabar buvo tokie tolimi kaip besileid�ianti saulė. Nors pastatas atrodė apleistas, pro langus liejosi �viesa ir tylūs garsai. Persikų �iedai vis dar veikė! Gal Fang Rong su Vu �iangu dabar linksmina japonų kareivius? Mane apėmė prie�taringi jausmai. Norėjau, kad �is aukso dulkėmis nubertas pragaras pradingtų am�iams, bet, kita vertus, daugyb� metų �ia buvo mano pastogė.

Staiga pama�iau duris pla�iai atsidarant ir pro jas i�einantį lies� �mogyst� juodu �varku did�iulių aukso monetų ra�tais. Ar tik ne Vu �iangas � mano �tėtis�? O gal kuris nors i� buvusių mano klientų? Stovėjau kitoje plataus bulvaro pusėje, tad man teko i�tiesti kakl�, kad geriau pamaty�iau.

BŪŪŪŪŪŪŪŪM!

Mano ve�imėlis pa�oko į vir�ų, paskui trenkėsi į �em�. Dūmai tvoskė į akis ir ėmė dusinti. Kurį laik� maniau apkurtusi, nes girdėjau, kaip pasirodė, vien lū�inėjan�ius savo pa�ios kaulus. Prasi�iojau, bet tik kelis kartus be garso aiktelėjau.

Klausa sugrį�o, kai ausis sudrebino panikos apimto rik�os balsas:

� Bomba! Įsiver�ė japonai!

Jis kar�tligi�kai stvėrė ve�imėlio kartis ir taip staigiai u� jų trūktelėjo, kad a� net i�griuvau.

Kai vargais negalais atsisėdau, negalėjau patikėti tuo, k� pama�iau � ar ko nepama�iau.

Mano ve�iko nebebuvo!

Persikų �iedų paviljono nebebuvo!

Pro vartus pasipylė pirmieji sve�iai; į visas puses i�silakstė ir pulkelis �iurkių, joms i� paskos �eme atriedėjo ka�kokie rutuliai. �monių galvos?! Ne i� karto supratau, kad tai dviejų paviljon� saugojusių liūtų galvos.

Mane nukrėtė �iurpas prisiminus Perlės �od�ius:

Ateis diena, kai Persikų �iedų paviljonas bus nugriautas.

Tada pama�iau sprunkantį kit� rik��. Ėmiau �aukti, kad sustotų, bet veltui. Tada �okau prie�ais jį i�kėlusi sauj� banknotų ir man pavyko jį sustabdyti ir į�okti į ve�imėlį. Vis gr�iojausi atgal norėdama įsitikinti, kad Persikų �iedų paviljonas tebestovi, bet kai rik�a am�iams ve�ė mane tolyn nuo tarptautinės gyvenvietės, ma�iau vien tir�tus dūmus.

1931-ųjų gruodį, būdama dvide�imt �e�erių, galiausiai u�ver�iau vien� gyvenimo puslapį ir pradėjau kit�. I�tekėjau u� Ri�ardo Andersono, įlipau į okeaninį lainerį �Prezidentas Klivlandas� ir i� motinos �altojo kalno i�plaukiau link auksinio Amerikos kalno.

EPILOGAS

� Tai bent, senelyte! Lyg niekur nieko palikai motin� ir i�tekėjai u� to senio?! � i�pūtusi akis klausia Nefrito Brangenybė.

� Nefrite, �tas senis� buvo tavo prosenelis.

Ji susiraukia.

� Atleisk, senelyte. Tai kas tada nutiko proprosenelei?

Nusi�ypsau.

� Kai įsikūriau San Fransiske, motina man ra�ydavo, tik dabar jos lai�kus gaudavau. Ne taip kaip anie, ra�yti prie de�imtmetį, �ie buvo trumpi, vos poros eilu�ių. Ji pasakodavo man apie darb� vienuolyne ar klausdavo apie nauj�jį mano gyvenim�. Per japonų okupacij� ji liko gyva; mirė po kelerių metų, 1948-aisiais, prie� pat Mao Dzedongo pergal�. Netrukus po to komunistai u�darė moterų vienuolynus. � Kiek patylėjau, paskui pridūriau: � Tikiuosi, j� pagaliau aplankė nu�vitimas, kurio ji taip sunkiai siekė.

� O judu su seneliu? � klausia Nefritė. � Ar ilgai ir laimingai gyvenote susituok�?

Susim�stau.

� Jeigu nori, kad prisiminimuose saky�iau ties�, ilgai ir nuobod�iai.

� Ilgai ir nuobod�iai, � Nefritė kartoja balsu u�sira�ydama �i� verting� informacij� savo bloknote.

Vog�iomis �vilgteliu į Leo. Neabejoju, kad jis trok�ta apsikabinti su�adėtin� ir pabu�iuoti į ro�ines, gosliai papūstas lūpas.

Nefritė pakelia į mane savo � galima sakyti, mano � dideles, tamsias akis.

� Senelyte, kodėl nusprendei i�tekėti u� barbaro?

�įsyk apibaru j� u� tai, kad nerodo deramos pagarbos mano velioniui vyrui, savo proseneliui.

� Senelyte, bet juk kaip tik taip tu vadini amerikie�ius!

Paimu savo puodelį ir siurbteliu arbatos, gro�ėdamasi įstabiomis jos lūpų linijomis, primenan�iomis riest� tamsiai raudon� �ventyklos stog�.

� Na, gerai, � padedu puodelį. � U� barbaro i�tekėjau todėl, kad jūsų prosenelis buvo be galo garbingas �mogus. Jis visuomet elgėsi su manim kaip su sau lygia. Per mūsų santuokos metus jis garbino mane kaip karalien�, todėl lenkiausi prie� jį lyg prie� karalių.

� Bet ar tu� jį mylėjai?

� I� prad�ių ne, bet paskui � taip. Mudu ėmėme puikiai vienas kit� suprasti.

Nuryju didelį gurk�nį savo ilgaam�i�kumo gėrimo.

� Jūsų prosenelis sulaukė devyniasde�imt penkerių � mirė daugiau negu keturiasde�imt metų po to, kai susituokėme. Jis turėjo daug pinigų, todėl padėjo man atidaryti Dailiosios orchidėjos meno galerij�. Joje a� mokiau menų � tapybos, kaligrafijos ir skambinti kinu.

Leo pasilenkia ar�iau man�s ir klausia:

� Kas joje mokėsi?

� Daugiausia turtingos tai tai. Taip pat viena kita moteris, kuri, įtariu, ka�kaip i�girdo apie paslaptingai garbing� mano praeitį.

Nefritės ir Leo ra�ikliai myga ir kreb�dina bloknotus, tarsi juos kamuotų nepaken�iamas nie�ulys ir jiems �ūtbūt reikėtų jo atsikratyti. Kai baigia, jųdviejų akys nukrypsta į mano akt�, tapyt� aliejumi prie� septyniasde�imt penkerius metus, baigiantis mano � paskutinės i�kilios Kinijos miesto �anchajaus poetės, muzikės ir kurtizanės � karjerai.

Nefritė rodo į mane, įam�int� drobėje.

� Senelyte, tau patinka �is paveikslas?

� Man patinka ir jis, ir tai, k� jis primena.

Leo akys glamonėja mane dvide�imt trejų, paskui jis atsisuka į mane devyniasde�imt a�tuonerių ir linksmai nusi�ypso.

� Popo, jūs buvote nepaprastai gra�i!

Man visada malonu pasi�aipyti i� �io naivaus amerikoniuko, todėl klausiu:

� Buvau? Nori pasakyti, kad dabar esu tik �lyk�ti sena �ie�ula?

Jis atrodo toks apstulbintas, kad a� pratrūkstu juoku.

Nefritė smarkiai ploja jam per petį.

� Leo, galvok, k� sakai senelytei!

Rankos mostu parodau Leo, kad jam atleid�iu.

� Gerai, gerai, mano didysis prince, nepulk į panik�. Nėra ko nė sakyti, dabar gra�iausia moteris � Nefritė. � A� pamerkiu akį. � Argi ji galėtų nebūti gra�iausia? Jinai juk paveldėjo mano gro�į.

Jaunuolių veidai virsta dviem �ydin�iais lotosais.

� Senelyte, � klausia tada Nefritė, � kaip jautiesi, kad buvai�

Mano i�lepinta Amerikos princesė nesugeba paslėpti, kad gėdijasi. A� jau atspėjau jos klausim�.

� �irdele, nori �inoti, ar man gėda, kad buvau ming dzi, o gal tuo did�iuojuosi, tiesa?

Dvi galvos ima energingai linksėti � nelyginant du plūdurai laimės jūroje. Jaunuoliai mėgaujasi mano kan�ių istorija!

Pratisai atsidūstu.

� Tai bent klausimėlis! Na, gerai. Man pasisekė. Nors buvau atiduota į vie�namį, jis buvo auk��iausio lygio. Ten susipa�inau su Perle � be jos niekados nebū�iau i�mokusi skambinti pipa, juo labiau kinu. Kalbant apie dvokian�ius vyrus� Kartais i�ties būdavo sunku su jais bendrauti, bet dabar tai nesvarbu, nes jie visi i�keliavo prie Geltonųjų �altinių. U�tat a� vis dar turiu savo keturių �imtų � dabar jau penkių �imtų � metų kin� su jo trijų tūkstantme�ių melodijomis.

A� nu��iūvu. Mano akys įsminga į kabantį ant sienos grak�tų instrument�. Savo skaistum�. Buvusi�, esam� ir būsim�.

Nutylu ir nu�velgiu abiejų jaunuolių veidus.

� Ar �inote, kuo labiausiai i� viso savo gyvenimo did�iuojuosi?

Nefritė pasilenkia į priekį atki�dama krūtin�.

� Savo meniniais gebėjimais?

Papurtau galv�.

� Tuo, kaip skambini kinu?

Vėl papurtau galv�, paskui nė �od�io nesakydama sugaunu jos �vilgsnį.

� Tai kuo tada? Senelyte, kodėl tu vis� laik� mus erzini?!

� Deja, � sukikenu, � erzinti buvo svarbiausias dalykas, kurio i�mokau būdama ming dzi. Gal perkopusi a�tunt� de�imtį �į men� kiek primir�au, bet visi�kai pamir�ti neįstengiu.

� Senelyte! � vėl pykteli Nefritė.

Leo meiliai u�deda deln� jai ant �launies.

� Pra�om mums papasakoti, popo.

� Na, gerai, gerai, � vėl patyliu, paskui kalbu kruop��iai parinkdama �od�ius: � Labiausiai did�iuojuosi ne tuo, k� padariau, o tuo, ko nepadariau�

Nefritė i�pu�ia akis.

� Senelyte, o ko tu nepadarei?

� A� ne� � �į kart� nutylu ne tam, kad juodu paerzin�iau, bet todėl, kad pritrūkau kvapo, � �nepaleidau kulkos did�iajam ponui Fungui į �irdį.

Ji skaito savo u�ra�us ir susiraukia.

� Ak, taip, nes dėl tavo motinos kalbų apie budistų atjaut� kulka pataikė Fungui ne į �irdį, o į ausį.

� �iaip ar taip, � pasakoju nekreipdama dėmesio į jos �od�ius, � netrukus po to incidento Fungas mirė nuo �irdies smūgio. Ir a� įsitikinusi: taip nutiko todėl, kad į jį �oviau.

� Bet tu juk nepataikei!

� Jį u�mu�ė bloga jo paties karma.

� Oho! � �ūkteli Nefritė. � Geriau nesugalvosi!

� Nud�iugote, kai su�inojote, kad jis negyvas? � klausia Leo.

Kurį laik� galvoju prie� atsakydama.

� Neapsid�iaugiau � nuliūdau.

Abu jaunuoliai susiraukia.

� Tikrai?

� Man buvo liūdna ne dėl jo, o dėl �mogaus prigimties. Dėl keistų lemties vingių.

Kol a� vėl ilgai tyliu, du mano jaunuoliai, papildantys vienas kit� kaip in ir jang, skuba i�kloti mano jausmus ir prisiminimus popieriuje.

Jiedviem baigus, Nefritė u�duoda man netikėt� klausim�.

� Senelyte, o kaip ten nutiko, kad, Persikų �ieduose suvalgiusi tiek nevaisingumo sriubos, tu vis dėlto sugebėjai pagimdyti mano senel�?

� Matai, kalne a� nuolatos valgiau �ing D�eno ilgaam�i�kumo sriub�! � nusijuokiu. � Na, gerai: tikroji prie�astis buvo ta, kad tavo prosenelis buvo labai turtingas ir i�galėjo siųsti mane gydytis į brangiausias ligonines ir pas geriausius gydytojus. O gal ta, kad a� dar lankiausi pas garsiausi� San Fransisko kinų kvartalo �olinink�. Jis gydė mane brangiomis �olelėmis, tokiomis kaip dygminai mano kraujo apytakai pagerinti, �ventagar�vėmis, pauk��ių lizdais ir ypatingu laukiniu �en�eniu i� Tian �anio.

� Fui � �ventagar�vėmis ir pauk��ių lizdais! � su�unka Nefritė rimtai u�sira�ydama �ias brangias gydom�sias priemones savo pigiame popieriuje. � Senelyte, proseneliui mirus tu tikriausiai vis dar buvai labai patraukli. Kodėl nei�tekėjai dar kart�?

� Gal juokus kreti, Nefrite?! Savo gyvenime turėjau �itiek vyrų � manai, man jų neu�teko? Be to� � nutylu, nes mintimis grį�tu pas savo tyr�j� meil� � jaun�, gra�ų, kalne gyvenantį, ilgaam�i�kumo eliksyr� verdantį, i� i�maldos mintantį (tiksliau, elgetaujantį gatvėje), kinu skambinantį daosistų vienuolį. � Nors ir labai trumpai, turėjau tikr�j� savo gyvenimo meil� � �ing D�en�.

Neįmanomai jauna ir gra�i pora susi�ypso. Jaunatvi�ka jųdviejų aistra kelia man ka�kokį saldų liūdesį. Dabar mintyse kaip begarsio filmo kadrai �mės�ioja vaizdai, kuriuose matau save su �ing D�enu. Vis dar ai�kiai prisimenu, kaip ilgi, �vilgantys jo plaukai mėnesienoje krinta jam ant veido; kaip jis lie�ia tomis paslaptingomis rankomis ir mane, bejausm� prostitut�, paver�ia kar�ta meilu�e; kaip jis dejuoja, klykia ir rangosi pasiek�s seksualin� nirvan�� Matau visa tai kuo gyviausiai, nors prabėgo septyniasde�imt �e�eri metai!

Senovės i�min�ius sakė ties�: viena kalne praleista diena prilygsta tūkstan�iui metų, praleistų �emėje.

Kaip jau daugyb� metų spėlioju, ar �ing D�enas tebėra gyvas. Jeigu taip, jam jau �imtas �e�eri! Tokiu atveju jam i�ties pavyko tapti nemirtinguoju. Jeigu jis nei�sikraustė i� proto gerdamas t� viral� su plūduriuojan�iu nugai�usiu pauk��iu, ar jis vis dar retkar�iais pagalvoja apie mane?

� Senelyte, gerai jautiesi?

� Gerai � kodėl klausi?

� Todėl, kad tu verki! � atsako Nefritė, i�traukia i� dė�elės por� servetėlių ir nu�luosto man veid�. Įsivaizduoju, kad ranka ne jos, o mano �imto �e�erių metų mylimojo.

Kai mano a�aros nu�luostytos, sėdime trise tylėdami � gurk�nojame arbat� ir kramtome u�kand�ius, Nefritės ir Leo atne�tus i� mano mėgstamiausio restorano � �Imperatoriaus �arijų krosnelės�. Kaip kokia imperatorienė jau�iu did�iulį pasitenkinim� girdėdama gerai pa�įstamus garsus: juok�, pe�tynes dėl niekų, lėk��ių bar�kėjim�, lazdelių bark��iojim�, �epsėjim� ir �lerpim� siurb�iojant ilgaam�i�kumo gėrim�.

Mano �eima susirinko vėl. Pagaliau.

Ak, kad Perlė būtų �ia!

� Nefrite, apatiniame stal�iuje, � rodau į komod� �alia televizoriaus, � guli rudo popieriaus vokas. Gali jį man atne�ti?

Ji nulekia, parlekia ir abiem rankomis � kaip nuolanki mylinti duktė kinė � paduoda vok�.

� A�iū, Nefrite, � sakau i�traukdama i� voko nuotrauk�.

Joje u�fiksuotas jaunuolis, stovintis į�ūloka poza. Jis vilki baltu vakarieti�ku kostiumu, u�sidėj�s skrybėl� ir akinius auksiniais rėmeliais (tik nuotrauka nespalvota, tad nepasakysi, kad jie auksiniai), avi juodais ir baltais odiniais batais. Kojos pra�ergtos viena prie�ais kit�; viena ranka įsisprend�s į �on�, kita lie�ia skrybėlės atbrail�. Pasileidusio dabi�iaus vaizd� u�baigia cigaras tarp goslių lūpų.

� Oho � jėga! � susijaudinusi su�unka Nefritė. � Kas jis? �ia� �ing D�enas?

� Ne. �ing D�enas � vienuolis, jam niekad nerūpėdavo fotografuotis. Visi brangūs prisiminimai apie jį saugomi mano galvoje, � atsakau ir paglostau gra�ųjį jaunuolį nuotraukoje. � �ia Teng Siong.

� Rupūs miltai, turėjau atspėti! � suklykia Nefritė.

� Ji i�ties pana�i į vyr�! � įsiterpia Leo.

Galvoju apie moterį, kuri mane taip kar�tai mylėjo, bet kuriai a� niekados negalėjau atsakyti tokia pat meile. Ji pabėgo norėdama gyventi savaip, ekscentri�kai, bet j� su�iupo negailestingas jos vyras, mano tėvo �udikas Fungas. Ji norėjo mirti mėnesienoje apsikabinusi mane po varpu, bet galų gale j� nu�ovė sutuoktinis, kurio ji nekentė. Prisimenu, kaip mudviem i�siskiriant ji man sakė turinti viltį susitikti kitame gyvenime. Gal taip ir nutiks, kai a� galiausiai leisiuosi į nemirtingojo kelion�, o to laukti ilgai nebeteks; gal tada a� trok�iu tokios meilės kaip jos.

Mintyse atsidūstu, tada i�traukiu kit� nuotrauk�. Tos in ir jang galvos palinksta ar�iau, kad geriau matytų.

� Jėga! � su�unka Nefritė. � Kas ji � tokia gra�i kaip kino �vaig�dė?

� Perlė, mano kraujo sesuo, � i�did�iai atsakau a�aromis pasruvusiomis akimis.

Perlė �iūri į mane; jos lūpos tobulo pusmėnulio formos, o akys �ypsosi � tarsi pavydėtų man tokio ilgo gyvenimo, mano gra�iosios Nefrito Brangenybės ir gra�uolio Leo Stenlio, netrukus tapsian�io mano provaikaitės vyru. Taip, galbūt man pasisekė, kad vis dar valgau, miegu, juokiuosi, verkiu ir � laimė ar ne � nesimyliu jang pasaulyje. Ta�iau netrukus a� prisidėsiu prie jos in pasaulyje. Keista, bet �i mintis man�s neliūdina.

Juk, beveik �imtmetį laukusi, a� galų gale atsidursiu �alia savo gra�iosios, talentingosios kraujo sesės ming dzi.