Versta i�:

Karin Slaughter

BLINDSIGHTED

Harper

ISBN 9786090105504

Copyright � 2001 by Karin Slaughter

Published by arrangement with William Morrow, an imprint of HarperCollins Publishers

� Vertimas į lietuvių kalb�, Gabrielė Gailiūtė, 2012

Vir�elio nuotraukos:

Mergina � Bowie15 | Dreamstime.com

Lapai � Uwe Mayer | Dreamstime.com

Fonas � Igor Korionov | Dreamstime.com

� Leidykla �Alma littera�, 2012

I� anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė

Redagavo Rita Markulienė

Korektorė Ramutė Prapiestienė

Vir�elio dailininkė Jurga Kurtinaitienė

Maketavo Albertas Rinkevi�ius

1

Sara Linton atsilo�ė kėdėje, tyliai murmėdama į ragelį:

� Gerai, mamyte.

Jai �mėstelėjo mintis, ar kada nors bus per sena mamos ber�inei ko�ei.

� Gerai, mamyte, � pakartojo Sara, ra�ikliu barbendama į stal�. Juto, kaip kaista skruostai, ir jai pasidarė labai gėda.

Į kabineto duris ka�kas tyliai pabeldė ir nedr�siai pratarė:

� Daktare Linton?

Sara pasistengė nei�siduoti, kaip jai palengvėjo.

� Man reikia eiti, � pasakė ji motinai, o �i dar sykį papriekai�tavo ir padėjo ragelį.

Nelė Morgan atidarė duris ir grie�tai nu�velgė Sar�. Hartsdeilio vaikų poliklinikos reikalų tvarkytoja Nelė Sarai atstojo sekretor�. Nelė �ia �eimininkavo, kiek tik siekė atmintis, net tada, kai pati Sara dar buvo poliklinikos pacientė.

Nelė tarė:

� Jūsų skruostai dega.

� Mane k� tik aprėkė mama.

Nelė kilstelėjo antakį.

� Matyt, buvo u� k�.

� Taigi, � atsakė Sara, tikėdamasi, kad tuo pokalbis baigsis.

� Atėjo D�imio Pauelo tyrimų rezultatai, � pasakė Nelė, vis dar įdėmiai �velgdama į Sar�. � Ir pa�tas, � pridūrė numesdama �ūsnį lai�kų ant neskaitytos korespondencijos lentynėlės. Nuo papildomo svorio plastikas net sulinko.

Perskai�iusi faks�, Sara atsiduso. Jei diena būdavo sėkminga, ji tenustatydavo, dėl ko skauda ausis ar per�ti gerkl�. O �iandien jai teks dvylikame�io berniuko tėvams prane�ti, kad jam ūminė mieloblastinė leukemija.

� Blogos naujienos, � įtarė Nelė. Ji taip seniai dirbo poliklinikoje, kad puikiai suprato laboratorijos ataskaitas.

� Taip, � pritarė Sara, trindamasi akis. � Labai blogos. � Ji atsilo�ė kėdėje ir paklausė: � Pauelai i�va�iavo į Disnėjaus pramogų park�, taip?

� Gimtadienio proga, � atsakė Nelė. � Turėtų grį�ti �įvakar.

Sar� u�plūdo liūdesys. Ji nei�moko ramiai prane�ti tokių naujienų.

Nelė pasiūlė:

� Galiu u�ra�yti juos rytoj i� pat ryto.

� A�iū, � atsakė Sara, ki�dama ataskait� į D�imio Pauelo kortel�. Ji pa�velgė į sieninį laikrodį ir net aiktelėjo. � Jis teisingai rodo? � paklausė dirsteldama ir į rankinį laikroduk�. � Prie� penkiolika minu�ių turėjau susitikti pietų su Tesa.

Nelė pa�velgė į savo laikrodį.

� Taip vėlai? Jau beveik laikas vakarieniauti.

� Jokiu kitu metu negalėjau, � atsakė Sara, surinkdama korteles.

Ji u�kliudė neperskaitytų lai�kų lentynėl�, ta su visa �ūsnimi popierių �leptelėjo ant grindų ir įskilo.

� Velnias, � su�nyp�tė Sara.

Nelė puolė jai padėti, bet Sara j� sulaikė. Visų pirma, Sara nemėgo, kai kiti �monės tvarkydavosi u� j�, o antra, jei Nelė kaip nors įstengtų atsiklaupti ant kelių, ka�in ar atsistotų be pagalbos.

� A� surinksiu, � pasakė jai Sara, semdama vis� �ūsnį ir tėk�dama ant stalo. � Dar kas nors?

Nelė �yptelėjo.

� Tre�i�ja linija skambina policijos vir�ininkas Toliveris.

Sara atsisėdo ant kulnų, apimta siaubo. Ji buvo ir miestelio pediatrė, ir koronerė. D�efris Toliveris, jos buv�s vyras, � policijos vir�ininkas. Vidury dienos jis gali skambinti Sarai tik dėl dviejų prie�as�ių, ir nė viena i� jų nėra labai maloni.

Nusprendusi nedaryti skubotų i�vadų, Sara atsistojo ir pakėlė ragelį.

� Tikiuosi, kas nors mirė.

D�efrio balsas vėlėsi, tikriausiai jis skambino mobiliuoju telefonu.

� Deja, ne, � atsakė jis, tada pridūrė: � A� laukiau de�imt minu�ių. O jei reikalas būtų skubus?

Sara ėmė krautis popierius į lagaminėlį. Poliklinikoje galiojo nera�yta taisyklė priversti D�efrį atsistoti ant ausų, prie� leid�iant jam kalbėtis su Sara telefonu. Ji net nustebo, kad Nelė nepamir�o prane�ti, jog jis skambina.

� Sara?

Sara pa�velgė į duris ir sumurmėjo:

� Taip ir maniau, kad reikia eiti i� �ia.

� K�? � paklausė jis, mobiliuoju jo balsas �iek tiek aidėjo.

� Sakiau, kad kai skubu, tu atsiunti �mogų, � pamelavo ji. � Kur tu?

� Koled�e, � atsakė jis. � Laukiu sarginių �unų.

�itaip jiedu vadindavo Valstybinio Granto technologijos koled�o miestelio centre apsaugos darbuotojus.

Ji paklausė:

� Kas nutiko?

� Tik domiuosi, kaip tu laikaisi.

� Kuo puikiausiai, � atkirto ji, traukdama popierius i� lagaminėlio, pati nesuprasdama, kodėl apskritai juos ten suki�o. Ji pervertė kelias korteles ir sudėjo jas į �onin� ki�enėl�. � Vėluoju pietauti su Tesa. Ko tau reikia?

Jos nedraugi�kas tonas jį, regis, sutrikdė.

� Tiesiog vakar atrodei i�sibla�kiusi, � atsakė jis. � Ba�ny�ioje.

� Visai ne, � sumurmėjo ji, perversdama lai�kus.

I�vydusi atviruk� stabtelėjo ir visas jos kūnas pastiro. Atviruke buvo pavaizduotas Atlantos Emorio universitetas, kurį baigė Sara. Kitoje pusėje, �alia vaikų poliklinikos adreso, buvo para�yta: �Kodėl mane apleidai?�

� Sara?

J� i�mu�ė �altas prakaitas.

� Man reikia eiti.

� Sara, a��

Ji padėjo ragelį, neleidusi D�efriui pabaigti sakinio, ir kartu su atviruku susiki�o į lagaminėlį dar tris korteles. Niekieno nepastebėta i�smuko pro �onines duris.

I�ėjus į gatv�, Sar� ap�vietė saulė. Oras buvo vėsus, nors ryt� atrodė �il�iau, o i� tamsaus debesies �adėjo vakare palyti.

Prava�iavo raudonas �Thunderbird�, pro jo lang� i�lindo rankytė.

� Laba diena, daktare Linton! � riktelėjo vaikas.

Sara pamojo, �ūktelėjo �Labas!� ir perėjo gatv�. Paėmė lagaminėlį į kit� rank� ir �engė per vej� prie�ais koled��. �aligatviu pasuko de�inėn, Did�iosios gatvės link, ir vos per penkias minutes atsidūrė valgykloje.

Tesa sėdėjo prie staliuko tolimajame tu��ios valgyklos gale ir valgė mėsainį. Atrodė nepatenkinta.

� Atsipra�au, kad vėluoju, � tarė Sara, artindamasi prie sesers. Ji mėgino �yptelėti, bet Tesa raukėsi toliau.

� Sakei, antr�. O dabar beveik pusė trijų.

� Turėjau sutvarkyti dokumentus, � paai�kino Sara, dėdama lagaminėlį ant suolo.

Tesa buvo santechnikė, kaip jų tėvas. Nors u�sikim�� vamzd�iai � ne juokai, �Lintonas ir dukros� labai retai sulaukdavo tokių skubių skambu�ių kaip Sara kasdien. Jos �eima nesuvokė, k� Sarai rei�kia sunki diena, ir nuolat piktindavosi, kad ji vėluoja.

� A� antr� valand� skambinau į morg�, � prane�ė Tesa, knebinėdama bulvyt�. � Tav�s ten nebuvo.

Sara niurgzdama atsisėdo ir persibraukė pir�tais plaukus.

� Grį�au į poliklinik�, paskambino mama, ir visai u�simir�au. � Ji nutilo ir pridūrė tai, k� sakydavo visada: � Atleisk. Reikėjo tau paskambinti. � Tesai nieko neatsakius, Sara kalbėjo toliau: � Gali pykti ant man�s visus pietus arba susitaikom, ir nupirksiu tau �okoladinio torto.

� Kakavinio, � nesutiko Tesa.

� Sutarta, � atsakė Sara, ir jai nepaprastai palengvėjo. Gana jau, kad mama ant jos pyksta.

� Beje, � pratarė Tesa, bet Sara jai nė nebaigus sakinio suprato, ko ji paklaus. � D�efris neskambino?

Sara pasikėlė ir ky�telėjo rank� į priekin� ki�en�. I�traukė du banknotus po penkis dolerius.

� Paskambino prie� man i�einant i� darbo.

Tesa nusikvatojo per vis� restoran�.

� K� sakė?

� Padėjau ragelį jam nespėjus nieko pasakyti, � atsakė Sara, paduodama seseriai pinigus.

Tesa įsiki�o penkiukes į u�pakalin� mėlynų d�insų ki�en�.

� Tai skambino mama? Ji labai ant tav�s u�pyko.

� Ir a� labai ant sav�s u�pykau, � atsakė Sara.

Prie� dvejus metus i�siskyrusi, ji vis dar negalėjo pamir�ti buvusio vyro. Kartais Sara nek�sdavo D�efrio Toliverio, o kartais � pati sav�s. Ji norėjo bent vien� dien� negalvoti apie jį, apsieiti be jo. Vakar, kaip ir �iandien, buvo ne tokia diena.

Velykos � svarbi �ventė jos mamai. Nors pati Sara nebuvo labai religinga, vien� sekmadienį per metus jai neatrodė sunku apsitempti pėdkelnes dėl Ketės Linton laimės. Sara nesitikėjo, kad į ba�ny�i� ateis D�efris. Pastebėjo jį akies kra�teliu jau po pirmosios giesmės. Jis sėdėjo per tris eiles jai u� nugaros, �iek tiek į de�in�, ir jiedu, regis, pamatė kits kit� tuo pa�iu metu. Sara prisivertė nusigr�ti pirma.

Sėdėdama ba�ny�ioje, klausydama pamokslininko ir negirdėdama nė vieno jo �od�io, Sara ant sprando juto D�efrio �vilgsnį. Nuo to �vilgsnio j� mu�ė toks kar�tis, kad visa net i�raudo. Nors sėdėjo ba�ny�ioje su mama, Tesa ir tėvu, Sara pajuto, kad kūnas atsiliepia į D�efrio �vilgsnį. Tokiu metų laiku ji ne�inia kodėl pasidarydavo lyg nesava.

Ji net ėmė muistytis, įsivaizduodama D�efrio prisilietimus, jo rankas ant savo odos, kai Sarai į pa�on� kum�telėjo Ketė Linton. Motinos �vilgsnis i�davė, kad ji puikiai supranta, kas t� sekund� dedasi Saros galvoje, ir jai tai visi�kai nepatinka. Ketė piktai sukry�iavo rankas, visa povyza rodydama, jog mėgina susitaikyti su tuo, kad Sara eis į pragar�, nes per Velykų pamaldas Primityviųjų baptistų ba�ny�ioje galvoja apie seks�.

Sukalbėta malda, sugiedota dar viena giesmė. Praėjus, Saros nuomone, pakankamai laiko, ji vėl dirstelėjo per petį į D�efrį, bet i�vydo, kad jis miega nunarin�s galv� ant krūtinės. �tai kur bėda su D�efriu Toliveriu � mintys apie jį daug gra�esnės u� tikrov�.

Tesa pabarbeno pir�tais į stal�, mėgindama patraukti Saros dėmesį.

� Sara?

Sara prisidėjo rank� prie krūtinės, pajutusi, kad �irdis dau�osi taip pat kaip vakar ryt� ba�ny�ioje.

� K�?

Tesa supratingai pa�velgė į j�, bet, laimė, nieko neklausinėjo.

� K� sakė D�ebas?

� Kaip suprasti?

� Ma�iau, kaip po pamaldų kalbėjaisi su juo, � paai�kino Tesa. � K� jis sakė?

Sara pasvarstė, meluoti ar ne. Pagaliau atsakė:

� Kvietė �iandien papietauti, bet pasakiau, kad susitinku su tavim.

� Galėjom at�aukti.

Sara gū�telėjo pe�iais.

� Mes susitinkam tre�iadienį vakare.

Tesa kone rankomis suplojo.

� Dieve, � suniurzgė Sara. � Ir k� a� sau galvojau?

� Bent kart� negalvojai apie D�efrį, � atsakė Tesa. � Tiesa?

Sara paėmė valgiara�tį i� servetėlių stovo, nors į jį �iūrėti jai visai nereikėjo. Ji arba kuris nors jos �eimos narys valgydavo Granto degalinėje bent kart� per savait� nuo tada, kai Sarai buvo treji metukai, ir per vis� t� laik� valgiara�tyje pasikeitė tik tai, kad savininkas Pitas Veinas į desertų s�ra�� tuometinio prezidento D�imio Karterio garbei įtraukė �emės rie�utų grilia��.

Tesa i�tiesė rank� per stal� ir �velniai nulenkė valgiara�tį.

� Kaip tu?

� �inai, koks metų laikas, � atsakė Sara, rausdamasi lagaminėlyje. Ji surado atviruk� ir i�kėlė jį.

Tesa atviruko neėmė, tad Sara garsiai perskaitė, kas jame para�yta: �Kodėl mane apleidai?� Ji padėjo atviruk� ant stalo tarp jų, laukdama Tesos atsakymo.

� I� Biblijos? � paklausė Tesa, nors puikiai �inojo.

Sara pa�velgė pro lang�, mėgindama apsiraminti. Staiga ji pakilo nuo staliuko ir tarė:

� Einu nusiplauti rankų.

� Sara?

Ji numojo ranka į Tesos rūpestį ir nuėjo į valgyklos gal�, stengdamasi nepratrūkti, kol pasieks tualet�. Nuo neatmenamų laikų moterų tualeto durys staktoje strigdavo, tad Sara smarkiai trūktelėjo ranken�. Nedidelėje juodomis ir baltomis plytelėmis i�klijuotoje patalpoje buvo vėsu ir beveik malonu. Ji atsirėmė nugara į sien�, u�sidengė rankomis veid�, mėgindama nusibraukti paskutines kelias dienos valandas. J� vis dar slėgė D�imio Pauelio tyrimų rezultatai. Prie� dvylika metų, kai buvo medicinos internatūroje Atlantos Greid�io ligoninėje, Sara su mirtimi jei ir ne apsiprato, tai bent artimai susipa�ino. Greidyje buvo geriausias skubios pagalbos skyrius visame pietry�ių regione, ir Sara so�iai prisi�iūrėjo sunkių traumų � nuo vaikiuko, prarijusio pakelį skutimosi peiliukų, iki paauglės, kuriai ka�kas padarė abort� drabu�ių pakabu. Tai buvo klaikūs atvejai, bet ne tokie jau netikėti dideliame mieste.

Ta�iau tokie atvejai kaip D�imio Pauelo, kurių pasitaikydavo vaikų poliklinikoje, Sar� priblok�davo kaip patrankos sviedinys. Tai bus vienas i� retų atvejų, kai du Saros darbai susisieks. D�imis Pauelas, kuris mėgsta �iūrėti koled�ų krep�inio var�ybas ir turi vien� did�iausių Saros kada nors matytų �Hot Wheels� lenktyninių ma�inėlių kolekcij�, ateinan�iais metais tikriausiai mirs.

Sara laisvai suėmė plaukus į uodeg�, laukdama, kol kriauklė prisipildys �alto vandens. Ji pasilenkė vir� kriauklės, i� jos atsklido salsvas kvapas. Pitas tikriausiai pripylė į vamzdį acto, kad jis neprasmirstų. Tai buvo sena santechnikų gudrybė, bet Sara nekentė acto kvapo.

Sulaikiusi kvėpavim�, ji vis tiek pasilenkė ir apsi�lakstė veid� vandeniu, norėdama pa�valėti. Pa�velgusi į veidrodį pamatė, kad visai nepagerėjo, tik �emiau mar�kinių apykaklės atsirado �lapia dėmė.

� Nuostabu, � sumurmėjo Sara.

Eidama kabinų link, ji nusi�luostė rankas į kelnes. Pama�iusi, kaip atrodo vienas tualetas, ji priėjo prie kabinos neįgaliesiems ir atidarė duris.

� Oi! � aiktelėjo Sara ir skubiai �engė atatupsta.

Sustojo tik u�pakaliu atsirėmusi į kriaukl�. Ji susidėjo rankas u� nugaros, �iuopdama spintut�. Burnoje pajuto metalo skonį, todėl prisivertė ryte ryti or�, kad nenualptų. Nunarino galv�, u�simerkė, suskai�iavo visas penkias sekundes, ir tik tada vėl pa�velgė.

Ant tualeto sėdėjo Sibilė Adams, koled�o dėstytoja. Jos galva buvo atlo�ta ir atremta į plytelių sien�, akys u�merktos. Kelnės buvo nusmukusios iki kulk�nių, kojos pla�iai i�skėstos. Klozetas tarp kojų buvo pilnas kraujo, jis varvėjo ir ant grindų plytelių.

Sara prisivertė įeiti į kabin� ir atsitūpė prie�ais jaun�j� moterį. Sibilės palaidinė buvo u�smaukta auk�tyn, ir Sara i�vydo ilg� vertikalų pjūvį per vis� pilv�, einantį per bamb� ir u�sibaigiantį prie gaktikaulio. Kitas, daug gilesnis pjūvis horizontaliai kirto krūtis. I� �ia ir plūdo daugiausia kraujo, jis vis dar sruvo stipria srove per vis� liemenį. Sara pridėjo rank� prie �aizdos, mėgindama sustabdyti kraujoplūdį, bet kraujas sunkėsi pro pir�tus lyg suspaudus kempin�.

Sara nusi�luostė rankas į palaidinės priekį, tuomet palenkė Sibilės galv� į priekį. Moteriai i� lūpų i�siver�ė neai�ki dejonė, bet Sara nesuprato, ar tai tik oras i�eina i� lavono, ar vaitoja gyva moteris.

� Sibile? � vos pralemeno Sara. Gerklės gilumoje lyg vasarinis per�alimas įsitaisė baimė. � Sibile? � pakartojo ji, nyk��iu praplė�dama Sibilės akies vok�.

Moters oda buvo kar�ta, lyg per ilgai gulėjus saulėje. De�inėje veido pusėje ry�kėjo did�iulė mėlynė. Po akimi Sara į�iūrėjo kum��io įspaud�. Palietusi mėlyn� Sara pajuto, kaip krusteli kaulas, tarsi trintųsi du stiklo rutuliukai.

Virpan�ia ranka Sara spustelėjo Sibilės miego arterij�. Pir�tų galiukai pajuto virpėjim�, bet Sara nesuprato, ar tai dreba jos pa�ios ranka, ar plevena gyvybė. Sara u�simerkė, susikaupė ir pasistengė atskirti viena nuo kito.

Netikėtai kūnas smarkiai trūktelėjo, griuvo į priekį ir parvertė Sar� ant grindų. Aplink jas abi i�siliejo kraujas, ir Sara instinktyviai ėmė �liau�ti i� po traukulių apimtos moters. �iaip taip įsirėmusi į grindis rankomis ir kojomis, ji stengėsi atsistoti ant slid�ių tualeto grindų. Pagaliau Sarai pavyko i�lįsti i� po kūno. Ji apvertė Sibil�, suėmė jos galv�, norėdama kaip nors padėti. Staiga traukuliai liovėsi. Sara pridėjo ausį prie Sibilės burnos, mėgindama i�girsti alsavim�. Jo nebuvo.

Atsiklaupusi Sara ėmė gaivinti Sibil�, stengdamasi priversti vėl plakti jos �irdį. U�spaudusi nosį, Sara pūtė or� jai į burn�. Sibilės krūtinė kilstelėjo, ir viskas. Sara pamėgino dar sykį, �iauk�iodama nuo į burn� tekan�io kraujo. Kelissyk i�spjovė, kad i�valytų burn�, ketindama t�sti, bet jau matė, kad per vėlu. Sibilės akys u�virto, ir tyliai gargėdamas i�siver�ė kvapas. Tarp kojų nutekėjo �lapimo srovelė.

Ji mirė.

2

Granto apygarda buvo pavadinta gerojo Granto vardu, ne Uliso, o Lemuelio Preto Granto, gele�inkelių tiesėjo, kuris XIX a. viduryje atvedė Atlantos gele�inkelį į pietinės D�ord�ijos gilum�, iki pat jūros. Granto gele�inkeliais traukiniai gabeno medviln� ir kitas prekes po vis� D�ord�ij�. Dėl �ių gele�inkelių �emėlapiuose atsirado tokie miesteliai kaip Hartsdeilis, Madisonas ir Aivondeilis, o to paties �mogaus pavarde buvo pavadinti net keli D�ord�ijos miestai. Pilietinio karo prad�ioje pulkininkas Grantas taip pat sukūrė gynybos plan� tam atvejui, jei Atlanta būtų apsiausta; deja, su gele�inkeliais jam sekėsi geriau negu fronto linijose.

Per Did�i�j� depresij� Aivondeilio, Hartsdeilio ir Madisono gyventojai nusprendė sujungti savo policijos ir gaisrinės departamentus bei mokyklas. Taip buvo galima taupiau teikti reikalingiausias paslaugas ir įtikinti gele�inkelius neu�daryti Granto linijos; visa apygarda buvo daug didesnė u� atskirus miestus. 1928 m. Madisone buvo įkurta kariuomenės bazė, ir į ma�yt� Granto apygard� ėmė kraustytis �eimos i� visos �alies. Po keleto metų Aivondeilis tapo Atlantos�Savanos linijos gele�inkelių remonto stotele. Praėjo dar pora metų, ir Hartsdeilyje i�dygo Granto koled�as. Beveik �e�iasde�imt metų apygarda klestėjo, kol u�sidarė bazė, prasidėjo konsolidacijos, o Reigano ekonomika nusilpo, ir Madisonas bei Aivondeilis per trejus metus vienas po kito �lugo. Jei ne koled�as, 1946 m. tap�s Technologijos universitetu su agronomijos specializacija, Hartsdeilio būtų lauk�s toks pat likimas kaip ir gretimų miestų.

Taigi koled�as tapo miesto gyvybės laidu, ir pirmasis Hartsdeilio mero nurodymas policijos vir�ininkui D�efriui Toliveriui buvo rūpintis, kad koled�as būtų viskuo patenkintas, kitaip neteksi�s darbo. D�efris taip ir darė � atėjo susitikti su universiteto policija ir aptarti veiksmų plano dėl neseniai prasidėjusių dvira�ių vagys�ių, kai suskambo jo mobilusis telefonas. I� prad�ių jis nepa�ino Saros balso ir skambutį palaikė pok�tu. Per a�tuonerius metus, kiek j� pa�inojo, dar niekada nebuvo girdėj�s tokios nevilties apimtos Saros. Virpan�iu balsu ji pratarė tris �od�ius, kurių jis niekada nesitikėjo i�girsti i� jos lūpų: �Man tav�s reikia.�

D�efris pasuko �Lincoln Town Car� kairėn pro koled�o vartus ir nuva�iavo Did�i�ja gatve į valgykl�. �iemet pavasaris buvo labai ankstyvas, ir pakelėje augan�ios sedulos jau �ydėjo, modamos vir� gatvės balta u�uolaida. Sodininkystės klubo moterys lysvelėse palei pės�iųjų takus buvo prisodinusios tulpių, o keli gimnazistai �lavė gatv�, kad nereikėtų vis� savait� sėdėti po pamokų. Drabu�ių krautuvėlės savininkas pastatė ant �aligatvio kabykl�, o ūkinių prekių krautuvėlė lauke įrengė pavėsin�, net su verandos sūpuoklėmis. D�efris nujautė, kad tokie vaizdeliai sudarys ry�kų kontrast� tam, kuris jo laukia valgykloje.

Jis nuleido langelį, ir tvankioje ma�inoje pasklido gaivus oras. Kakl� jam ver�ė kaklarai�tis, nė negalvodamas jį nusiri�o. Galvoje vis vartė Saros skambutį, mėgindamas i� jo i�pe�ti k� nors daugiau, ne tik akivaizd�ius faktus. Sibilė Adams valgykloje subadyta ir nu�udyta.

Dvide�imt metų darbo policijoje prie tokių naujienų D�efrio neįpratino. Pus� savo karjeros jis praleido Birmingame, Alabamos valstijoje, kur �mog�udystės nieko nestebino. Nepraeidavo nė savaitė be i�kvietimo tirti bent vien� �mog�udyst�, paprastai dėl baisaus Birmingamo skurdo: nenusisekusių narkotikų sandėrių, barnių namuose, kur per daug lengvai pasiekiami ginklai. Jei Sara būtų paskambinusi i� Madisono ar net Aivondeilio, D�efris nebūtų nusteb�s. Atokesniuose miesteliuose narkotikai ir smurtaujan�ios gaujos darėsi rimta problema. Hartsdeilis buvo visos apygardos brangakmenis. Per de�imt metų Hartsdeilyje tik viena senutė mirė įtartinai � j� i�tiko �irdies smūgis u�klupus anūk�, vagiantį jos televizorių.

� Vir�ininke?

D�efris pasilenkė ir atsiliepė per racij�.

� Klausau.

Marla Sims, nuovados registratūros darbuotoja, tarė:

� Pasirūpinau tuo, ko pra�ėt.

� Gerai, � atsakė jis ir pridūrė: � Pra�au tylos eteryje iki tolesnių nurodymų.

Marla nutilo ir neklausė to, kas akivaizdu. Vis dėlto Granto miestelis nedidelis, ir net nuovadoje atsirastų plepių. D�efris norėjo, kad gandai nepasklistų kuo ilgiau.

� Ai�ku? � paklausė D�efris.

Patylėjusi ji atsakė:

� Taip, pone.

D�efris įsiki�o mobilųjį telefon� į �varko ki�en� ir i�lipo i� ma�inos. Frenkas Volisas, vyriausiasis dalinio detektyvas, jau budėjo prie valgyklos.

� Kas nors įėjo ar i�ėjo? � paklausė D�efris.

Jis papurtė galv�.

� Bredas saugo u�pakalines duris, � pasakė jis. � Signalizacija atjungta. Įtariu, kad pro jas nusikaltėlis įėjo ir i�ėjo.

D�efris nusigr�ė į gatv�. Betė Reinolds, smulkmenų krautuvėlės savininkė, �lavė �aligatvį, įtariai �vilg�iodama į valgykl�. Netrukus ims rinktis �monės, jei ne i� smalsumo, tai vakarieniauti.

D�efris vėl atsisuko į Frenk�.

� Niekas nieko nematė?

� Visi�kai nieko, � patvirtino Frenkas. � Ji �ia atėjo i� namų. Pitas sako, kad ateina kiekvien� pirmadienį vėlyvų pietų.

D�efris linktelėjo ir �engė į valgykl�. Granto degalinės valgykla buvo Did�iosios gatvės centras. Dideli raudoni kabinų mink�tasuoliai ir �lakuoti balti stalvir�iai, chromo turėklai ir �iaudelių laikikliai tikriausiai atrodė pana�iai kaip tada, kai Pito tėtis j� atidarė. Net lygios baltos linoleumo plytelės ant grindų, tokios numintos, kad kai kur prasi�vietė juodi klijai, valgykloje buvo paklotos nuo pat prad�ių. Pastaruosius de�imt metų D�efris �ia pietaudavo beveik kasdien. Po darbo su �monijos padugnėmis valgykla atrodė jauki ir sava. Jis apsidairė po patalp�, suprasdamas, kad daugiau ji niekada tokia nebeatrodys.

Tesa Linton sėdėjo prie baro, rankomis susiėmusi u� galvos. Prie�ais j� sėdėjo Pitas Veinas, bukai spoksodamas pro lang�. Pirm� sykį nuo tada, kai sprogo kosminis laivas Challenger, D�efris i�vydo jį valgykloje be popierinės kepuraitės. Ta�iau Pito plaukai vir�ugalvyje vis tiek styrojo, ir veidas atrodė ilgesnis negu i� tikrųjų.

� Tesa, � pratarė D�efris u�dėj�s rank� jai ant peties.

Ji prigludo prie jo ir pravirko. D�efris paglostė jai plaukus ir linktelėjo Pitui.

Pitas Veinas �iaip jau buvo linksmo būdo, bet �iandien jo veide buvo matyti vien visi�kas �okas. Jis tik �vilgtelėjo į D�efrį ir toliau �iūrėjo pro restorano langus, vos krutindamas lūpas be jokio garso.

Kelias akimirkas buvo tylu, tada Tesa atsitiesė. Ji negrabiai krap�tėsi su servetėlių laikikliu, kol D�efris pasiūlė savo nosin�. Palaukė, kol ji i�sipūs nosį, tada paklausė:

� Kur Sara?

Tesa sulankstė nosin�.

� Ji dar tualete. Ne�inau� � Tesos balsas u�lū�o. � �itiek kraujo. Ji man�s ten neįleido.

Jis linktelėjo galva ir nubraukė plaukus jai nuo veido. Sara labai rūpinosi jaunesni�ja seserimi, o kol jie buvo susituok�, �is instinktas persidavė ir D�efriui. Net po skyrybų Tesa ir Lintonai tam tikra prasme D�efriui liko �eima.

� Kaip tu? � paklausė jis.

Ji linktelėjo.

� Eik. Jai tav�s reikia.

D�efris stengėsi nekreipti į tai dėmesio. Jei Sara nebūtų apygardos koronerė, jiedu visai niekada nesimatytų. Kad ji atsidurtų vienoje patalpoje su juo, kas nors turėjo numirti � tai �į t� sako apie jų santykius.

Eidamas į valgyklos gilum�, D�efris pajuto, kaip jį u�plūsta siaubas. �inojo, kad įvykdytas smurtinis nusikaltimas. �inojo, kad Sibilė Adams nu�udyta. Bet �iaip jau atidarydamas moterų tualeto duris jis nė neįsivaizdavo, ko tikėtis. Nuo i�vysto vaizdo jam tiesiogine prasme u�ėmė kvap�.

Patalpos viduryje sėdėjo Sara, pasidėjusi ant kelių Sibilės Adams galv�. Visur telk�ojo kraujas, kruvinas buvo kūnas, kruvina ir Sara, jos palaidinės ir kelnių priekis buvo permirk�s, lyg kas būtų paėm�s �arn� ir j� aplaist�s. Ant grindų buvo daugybė batų ir delnų atspaudų, lyg �ia būtų vykusios smarkios grumtynės.

D�efris stovėjo tarpduryje, �velgdamas į visa tai, mėgindamas atgauti kvap�.

� U�daryk duris, � suku�dėjo Sara, laikydama rank� Sibilei ant kaktos.

Jis pakluso ir apėjo patalpos pakra��iu. Prasi�iojo, bet nei�leido nė garso. Klausimai, kuriuos reikėjo u�duoti, buvo akivaizdūs, bet atsakymų i�girsti D�efris nenorėjo. I� dalies jis tro�ko i�sivesti Sar� i� �ia, pasisodinti į ma�in� ir va�iuoti nesustojant tol, kol nė vienas neprisimins, kaip atrodė ir kvepėjo �itas ank�tas tualetas. Ore tvyrojo smurto skonis, gli�iai limpantis prie galugerklio. Vien būdamas �ioje patalpoje, jis jautėsi purvinas.

� Ji pana�i į Len�, � pagaliau pratarė jis, prisimin�s Sibilės Adams seserį dvyn�, savo dalinio detektyv�. � Akimirk� pagalvojau�

Jis papurtė galv�, negalėdamas u�baigti sakinio.

� Lenos plaukai ilgesni.

� Aha, � atsakė jis, neįstengdamas atplė�ti akių nuo aukos.

Darbe D�efris prisi�iūrėdavo visokių baisybių, bet smurtinio nusikaltimo auka dar niekada nebuvo jam asmeni�kai pa�įstama. Jis nelabai gerai pa�inojo Sibil� Adams, bet tokiame ma�ame miestelyje kaip Hartsdeilis visi kaimynai.

Sara atsikrenk�tė.

� Ar jau sakei Lenai?

Klausimas u�krito ant jo lyg priekalas. Kai tapo policijos vir�ininku, po dviejų savai�ių jis priėmė į darb� Len� Adams, k� tik baigusi� akademij� Meikone. Pirmaisiais metais ji buvo tokia pat kaip D�efris � pa�alinė. Po a�tuonerių metų paauk�tino j� į detektyves. Sulaukusi trisde�imt trejų, buvo jauniausia detektyvė ir vienintelė moteris tarp dalinio vyresniųjų. O dabar tiesiog jų panosėje, vos du �imtai metrų nuo policijos nuovados, nu�udoma jos sesuo. Jis dėl to juto toki� stipri� asmenin� atsakomyb�, kad kone stigo oro.

� D�efri?

D�efris giliai atsikvėpė, pama�u atsileisdamas.

� Ji nuve�ė įkal�ius į Meikon�, � pagaliau atsakė jis. � Paskambinau kelių patruliui ir papra�iau gr��inti j� �ia.

Sara �velgė į jį. Jos akys buvo paraudusios, bet ji neverkė. D�efris d�iaugėsi bent tuo, nes niekada nebuvo mat�s Saros verkiant. Jam atrodė, kad jeigu ji pravirktų, ir jis pats neatlaikytų.

� Ar �inojai, kad ji buvo akla? � paklausė ji.

D�efris atsirėmė į sien�. Buvo tai pamir��s.

� Ji nieko nė nematė, � suku�dėjo Sara. Ji nuleido galv� ir pa�velgė į Sibil�. Kaip visada, D�efris nė nenutuokė, kas dedasi Saros galvoje. Jis nusprendė palaukti, kol ji pra�neks. Jai ai�kiai reikėjo kelių minu�ių susikaupti.

Jis susiki�o rankas į ki�enes ir apsidairė. Prie�ais kriaukl�, toki� sen�, kad kar�to ir �alto vandens �iaupai buvo prie�inguose jos kra�tuose, stovėjo dvi kabinos medinėmis durimis. Vir� kriauklės kabėjo apsitryn�s veidrodis auksu �lakuotais rėmais. Trumpai tariant, patalpa buvo ne daugiau kaip �e�ių kvadratinių metrų, bet dėl smulkių juodų ir baltų plytelių ant grindų atrodė dar ma�esnė. Tamsi kraujo bala aplink kūn� įspūdį tik sustiprino. D�efris nebuvo link�s į klaustrofobij�, bet Saros tyla buvo lyg ketvirtas �mogus patalpoje. Jis pakėlė akis į baltas lubas, mėgindamas pajusti erdv�.

Pagaliau Sara pra�neko. Jos balsas skambėjo stipriau, labiau u�tikrintai.

� Radau j� sėdin�i� ant tualeto.

Ne�inodamas, k� daugiau daryti, D�efris i�sitraukė nedidel� u�ra�ų knygel�, susegt� spirale. Ki�enėlėje ant krūtinės sugraibė ra�iklį ir ėmė u�sira�inėti Saros pasakojim� apie tai, kas nutiko ligi �iol. Klinikinėmis detalėmis apibūdindama Sibilės mirtį, ji kalbėjo labai monotoni�kai.

� Tuomet papra�iau Tesos atne�ti mobilųjį.

Sara nutilo, ir D�efris atsakė į jos klausim�, jai nė nespėjus jo u�duoti.

� Jai viskas gerai, � paai�kino jis. � Va�iuodamas �ia, paskambinau Ed�iui.

� Pasakei, kas nutiko?

D�efris pamėgino �yptelėti. Saros tėvas nebuvo didelis jo gerbėjas.

� Man pasisekė, kad jis nemetė ragelio.

Sara neįstengė �yptelėti, bet pagaliau pa�velgė D�efriui į akis. Jis jau seniai nebuvo mat�s tokio �velnumo jos veide.

� Man reikia atlikti preliminari� ap�iūr�, o tada galėsime nugabenti j� į morg�.

D�efris įsiki�o u�ra�ų knygel� į �varko ki�en�, o Sara �velniai nuleido Sibilės galv� ant grindų. Ji atsisėdo ant kulnų ir nusi�luostė rankas į kelnių u�pakalį.

Ji tarė:

� Norė�iau j� apvalyti, kol Lena nepamatė.

D�efris linktelėjo galva.

� Ji dar bent dvi valandas neparva�iuos. Turėtų pakakti laiko ap�iūrėti nusikaltimo viet�. � Jis mostelėjo į kabinos duris. Spyna buvo i�lau�ta. � Kai j� radai, spyna tokia jau buvo?

� Ji tokia nuo tada, kai man suėjo septyneri, � atsakė Sara ir parodė į savo rankin� prie durų. � Paduok man pir�tines.

D�efris atidarė lagaminėlį, stengdamasis neprisiliesti prie kruvinų rankenų. I� vidinės ki�enėlės i�traukė lateksines pir�tines. Kai atsigr�ė, Sara stovėjo prie lavono kojų. Jos i�rai�ka persimainė, ir ji, nors kruvinais drabu�iais, vėl atrodė susitvard�iusi.

Bet jis vis tiek turėjo paklausti:

� Tikrai nori pati darbuotis? Galim i�sikviesti k� nors i� Atlantos.

Sara papurtė galv� ir įgudusiais judesiais u�sitempė pir�tines.

� Nenoriu, kad j� liestų nepa�įstamas �mogus.

D�efris j� suprato. Tai apygardos reikalas. Apygardos �monės ja ir pasirūpins.

Įsirėmusi rankomis į klubus, Sara apėjo kūn�. Jis suprato, kad ji mėgina ap�velgti įvykio viet�, nusikratyti asmeninių jausmų. Neju�ia D�efris įdėmiai įsi�iūrėjo į �itaip besidarbuojan�i� buvusi� �mon�. Sara buvo auk�ta moteris, beveik metro a�tuoniasde�imt ūgio, sodriai �aliomis akimis ir tamsiai raudonais plaukais. Mintyse nuklydo į prisiminimus, kaip su ja būdavo gera, �ai�us jos balsas gr��ino į tikrov�.

� D�efri! � pyktelėjo Sara, grie�tai jį nu�velgdama.

Jis irgi �iūrėjo į j�, jausdamas, kad mintimis, regis, nuklydo kur saugiau.

Ji dar sekundėl� �velgė jam į akis, tuomet pasuko prie kabinos. D�efris i�siėmė i� jos lagaminėlio dar vienas pir�tines ir jai kalbant apsimovė.

� Kaip minėjau, � tarė Sara, � kai j� radau, ji sėdėjo ant tualeto. Mes nugriuvome ant grindų, a� apver�iau j� ant nugaros.

Sara pakėlė Sibilės rankas ir patikrino panages.

� �ia nieko nėra. Manau, ji buvo u�klupta netikėtai ir nė nesuprato, kas dedasi, o paskui jau buvo per vėlu.

� Manai, viskas įvyko greitai?

� Ne per daug greitai. Kad ir k� jis darė, man viskas atrodo suplanuota. Iki mano atėjimo �ia buvo labai �varu. Jei man nebūtų prireik� į tualet�, ji būtų nukraujavusi į klozet�. � Sara nusigr�ė. � O gal ir nebūtų, jei a� bū�iau atėjusi anks�iau.

D�efris pamėgino j� paguosti.

� Kas �ino.

Ji tik gū�telėjo pe�iais.

� Rankomis trenkėsi į turėklus neįgaliesiems, ant rie�ų mėlynės. Be to, � ji ma�umėl� praskėtė Sibilės kojas, � matai �ia, ant kojų?

D�efris pa�iūrėjo, kur ji rodė. Abiejų kelių oda vidinėje pusėje buvo nubrozdinta.

� Kas �ia? � paklausė jis.

� Klozetas, � atsakė ji. � Apatinis kra�tas gana a�trus. Manau, grumdamasi ji glaudė kojas. Matyti, kad ant klozeto liko odos atplai�ų.

D�efris dirstelėjo į klozet�, tuomet vėl pa�velgė į Sar�.

� Manai, jis pasodino j� ant klozeto, o tada dūrė?

Sara neatsakė, tik parodė nuog� Sibilės liemenį.

� Iki kry�iaus vidurio pjūvis negilus, � paai�kino ji, spusteldama pilv� ir praskėsdama �aizd�, kad jam būtų matyti. � Įtariu, kad peilis galėjo būti dvia�menis. Abiejuose �aizdos galuose matyti V forma.

Sara nesivar�ydama įki�o pir�t� į �aizd�. Oda �liurptelėjo, ir D�efris, sukand�s dantis, nusigr�ė. Kai vėl atsisuko, Sara �velgė į jį. Paklausė:

� Tau viskas gerai?

Jis linktelėjo, nedrįsdamas prasi�ioti.

Ji krutino pir�t� Sibilės Adams krūtinės �aizdoje. I� jos sunkėsi kraujas.

� Saky�iau, a�menų ilgis � ma�iausiai de�imt centimetrų, � nusprendė ji, nenuleisdama akių nuo jo. � Tau nejauku?

Jis papurtė galv�, nors nuo tų garsų jį tiesiog pykino.

Sara i�traukė pir�t� ir kalbėjo toliau:

� A�menys itin a�trūs. Pjūvis labai u�tikrintas, taigi, kaip sakiau, jis nuo pat prad�ių �inojo, k� daro.

� O k� jis darė?

Ji atsakė visi�kai dalyki�kai:

� Perrė�ė jai pilv�. Pjūviai tvirti, vienas �emyn, vienas skersai, paskui dūris į vir�utin� liemens dalį. Manau, jis buvo mirtinas. Prie�astis tikriausiai bus kraujo netekimas.

� Ji mirtinai nukraujavo?

Sara gū�telėjo pe�iais.

� Kol kas manau, kad taip. Ji mirtinai nukraujavo. Tikriausiai u�truko apie de�imt minu�ių. Traukuliai apėmė nuo �oko.

D�efris nesusitvardė ir suvirpėjo. Jis parodė �aizd�.

� Tai kry�ius, taip?

Sara ap�iūrėjo pjūvius.

� Regis, taip. Na, o kas daugiau �ia gali būti?

� Manai, �ia esama kokios nors religinės potekstės?

� Supaisysi tuos prievartautojus, � atsakė ji ir, pastebėjusi jo i�rai�k�, nutilo. � Kas?

� Ji buvo i�prievartauta? � paklausė jis, �velgdamas į Sibil� Adams ir ie�kodamas akivaizd�ių po�ymių. Nebuvo mėlynių ant �launų ar įdrėskimų dubens srityje. � K� nors aptikai?

Sara patylėjusi atsakė:

� Ne. Tai yra ne�inau.

� K� aptikai?

� Nieko. � Ji nusitraukė pir�tines. � Tik tai, k� i�vardijau. Pabaigti galėsiu ir morge.

� A� ne�

� Paskambinsiu Karlosui, kad atva�iuotų jos paimti, � nutraukė ji, turėdama galvoje savo padėjėj� morge. � Kai �ia baigsi, atva�iuok pas mane ten, gerai? � Jam neatsakius pridūrė: � Ne�inau, ar ji buvo i�prievartauta, D�efai. Tikrai. Tik spėju.

D�efris nesumojo, k� atsakyti. Puikiai �inojo, kad jo buvusi �mona darbe nespėlioja.

� Sara? � paklausė jis. � Kaip tu?

Sara nelinksmai nusijuokė.

� Kaip a�? � pakartojo ji. � Jėzau, D�efri, koks kvailas klausimas. � Ji priėjo prie durų, bet neatidarė jų. Kai pra�neko, jos �od�iai skambėjo ai�kiai ir glaustai. � Turi surasti t�, kuris taip padarė, � pasakė.

� Suprantu.

� Ne, D�efri, � Sara apsigr�ė ir verte pervėrė jį �vilgsniu. � Tai ritualinis u�puolimas, o ne atsitiktinumas. Pa�iūrėk į jos kūn�. Pa�iūrėk, kaip ji buvo �ia palikta. � Sara nutilo, tada kalbėjo toliau: � Tas, kuris nu�udė Sibil� Adams, visk� kruop��iai suplanavo. Jis �inojo, kur j� rasti. Jis nusekė paskui j� į tualet�. �i� metodi�k� �mog�udyst� įvykdė asmuo, kuris nori ka�k� pareik�ti.

Suvokus, kad ji kalba ties�, jam net galva apsvaigo. Tokių �mog�udys�ių jau buvo mat�s. Puikiai suprato, k� ji �neka. Tai ne mėgėji�kas reikalas. Tas, kuris tai padarė, �i� akimirk� tikriausiai jau rengiasi ka�kam gerokai dramati�kesniam.

Sarai, regis, vis tiek nebuvo ai�ku, ar jis suprato.

� Manai, jam pakaks vienos?

�įsyk D�efris nedvejojo.

� Ne.

3

Lena Adams susiraukė ir pamirksėjo �viesomis mėlynai �Honda Civic� prie�ais. Kelio �enkluose nurodytas grei�io apribojimas �ioje D�ord�ijos I-20 atkarpoje buvo �imtas kilometrų per valand�, bet, kaip ir dauguma D�ord�ijos kaimie�ių, Lena kelio �enklus laikė vien patarimais turistams, keliaujantiems į Florid�. Ir tikrai, �Civic� numeriai buvo i� Ohajo valstijos.

� Grei�iau, � niurzgė ji, dirs�iodama į spidometr�. Jai i� de�inės va�iavo a�tuoniolikos ratų vilkikas, o priekyje � jankis su �Civic�, ai�kiai pasiry��s neleisti jai smarkiai vir�yti grei�io. Akimirk� Lena pasigailėjo nepaėmusi Granto apygardos policijos automobilio. Jis ne tik grei�iau va�iuotų nei �Celica�, bet ir mirtinai g�sdintų grei�io mėgėjus.

Stebuklas � vilkikas suma�ino greitį ir leido �Civic� persirikiuoti. Lena d�iaugsmingai pamojavo vairuotojui, atki�usiam jai vidurinįjį pir�t�. Ji tikėjosi, kad jis pasimokys. Vairavimas Pietuose puikiausiai iliustravo Darvino teorij�.

�Celicos� greitis pasiekė �imt� trisde�imt ir ji i�lėkė pro Meikono miesto rib�. Lena i�sitraukė i� dė�utės kaset�. Sibilė buvo įra�iusi jai muzikos kelionei atgal. Lena įki�o kaset� į grotuv� ir u�grojus muzikai nusi�ypsojo, pa�inusi D�oan D�et �Bad Reputation� prad�i�. Mokykloje �i daina buvo sesu�ių himnas, ir jos daug naktų lakstė nuo�aliais keliais, visa gerkle ply�odamos: �Man nusispjaut į savo blog� reputacij�.� Dėl palaidūno dėdulės merginos buvo laikomos padugnėmis, nors negyveno ypatingame skurde ir, a�iū pusiau ispanei motinai, buvo beveik baltaodės.

Nuve�ti įkal�ius į D�ord�ijos tyrimų biur� Meikone buvo papras�iausio pasiuntinuko darbas, bet Lena tokia u�duotim apsid�iaugė. D�efris sakė, kad t� dien� ji gali atsipūsti, toks buvo jo eufemizmas, kai liepdavo jai sutvardyti kar�t� būd�. Frenkas Volisas ir Lena vėl susigrūmė dėl tos pa�ios bėdos, persekiojan�ios jų por� nuo pat prad�ių. Penkiasde�imt a�tuonerių metų Frenkas visai nesid�iaugė, kad į policij� priimamos moterys, juolab nenorėjo porininkės moters. Jis nuolat palikdavo Len� nuo�alyje nuo tyrimų, o ji vis kovojo u� savo viet�. Kuriam nors teks nusileisti. Kadangi Frenkui liko dveji metai iki pensijos, Lena u�sispyrė nepasiduoti pirma.

Ties� sakant, Frenkas buvo visai neblogas �mogus. Jis, regis, stengėsi, tik jį kamavo senatvinis irzlumas. Sėkming� dien� ji suvokdavo, kad jo globėji�kas po�iūris gilesnis, kil�s ne vien i� savimeilės. Jis buvo i� tų �monių, kurie atidaro moterims duris ir viduje nusiima kepur�. Frenkas net priklausė vietos masonų lo�ei. Jis niekaip negalėjo leisti moteriai porininkei tardyti, juolab pirmai ver�tis į nam� per reid�. Sunki� dien� Lenai norėdavosi u�rakinti jį gara�e įjungus ma�inos variklį.

D�efris teisingai numatė, kad kelionėje ji atsipūs. Lena netruko pasiekti Meikon�, su �Celica� V-6 sutaupydama kokį pusvalandį. Jai patiko vir�ininkas, visi�ka Frenko Voliso prie�ingybė. Frenkas visada vadovaudavosi nuojauta, o D�efris mieliau įjungdavo smegenis. Be to, D�efris buvo i� tų �monių, kurie jaukiai jau�iasi prie moterų ir neprie�tarauja, kai jos i�sako savo svarstymus. Ji nepamir�o, kad jis nuo pirmos dienos ruo�ė Len� detektyvės darbui. Paskirdamas j� į �ias pareigas, D�efris nesistengė pasiekti kokios nors apygardos kvotos ar pasirodyti geresnis u� savo pirmtak�; �iaip ar taip, �ia Granto apygarda, miestelis apskritai vos prie� penkiasde�imt metų atsirado �emėlapiuose. D�efris patikėjo Lenai �ias pareigas todėl, kad gerbė jos pastangas ir sumanum�. Jam visai nerūpėjo, kad ji moteris.

� �ūdas, � su�nyp�tė Lena, pastebėjusi u� nugaros mirksint mėlynas �vieseles. Ji suma�ino greitį, o �Civic� j� aplenkė. Jankis papypsėjo ir pamojavo. Dabar jau Lena viduriniuoju pir�tu atidavė pagarb� ohajie�iui.

D�ord�ijos kelių patrulis visai neskubėjo lipti i� ma�inos. Lena nusisuko, siekdama rankinės ant galinės sėdynės, ir ėmė raustis joje, ie�kodama �enkliuko. Atsigr�usi nustebo, i�vydusi policinink�, stovintį prie jos automobilio galo. Jo ranka buvo ant pistoleto, ir ji susierzino, kad nepalaukė, kol jis prieis prie ma�inos. Jis tikriausiai pamanė, kad ji ie�ko �autuvo.

Lena numetė �enkliuk� ant kelių ir i�kėlė rankas.

� Atsipra�au! � �ūktelėjo pro atvir� lang�.

Krutindamas kampuot� �andikaulį, policininkas nedr�siai artinosi prie ma�inos. Jis nusiėmė tamsius akinius ir įdėmiai pa�velgė į j�.

� Klausykit, � tarė ji, vis dar i�kėlusi rankas. � A� tarnyboje.

Jis pertraukė j�:

� Jūs detektyvė Selena Adams?

Ji nuleido rankas ir klausiamai pa�velgė į patrulį. Jis nebuvo auk�tas, bet vir�utinė kūno dalis itin raumeninga, kaip �emo ūgio vyrams nutinka, kai jie persistengia mėgindami atsverti ūgio stok�. Jo rankos buvo tokios storos, kad nė neprigludo prie �onų. Uniformos sagos ant krūtinės kone trūkinėjo.

� Lena, � atsakė ji, dirsteldama į �enklelį su jo pavarde. � Ar mes pa�įstami?

� Ne, ponia, � atsakė jis, u�sidėdamas akinius. � Mums paskambino jūsų vir�ininkas. Turiu jus parlydėti į Granto apygard�.

� Nesupratau? � paklausė Lena, įsitikinusi, kad blogai i�girdo. � Mano vir�ininkas? D�efris Toliveris?

Jis linktelėjo galva.

� Taip, ponia.

Jai nespėjus dar ko nors paklausti, jis nuėjo į savo ma�in�. Lena palaukė, kol patrulis i�va�iuos į keli�, tuomet nuva�iavo jam įkandin. Jis netrukus padidino greitį, vos per kelias minutes pasiekdamas beveik �imt� keturiasde�imt. Jie aplenkė mėlyn�jį �Civic�, bet Lena beveik nekreipė į jį dėmesio. Galvoje sukosi viena mintis: �Ko a� �įsyk prisidirbau?�

4

Nors Hartsdeilio medicinos centras buvo įsikūr�s Did�iosios gatvės gale, jis niekaip neįstengė pasirodyti toks reik�mingas, kaip galėtum pagalvoti i� pavadinimo. Vos dviejų auk�tų ligoninėje buvo įmanoma nebent pasirūpinti smulkiais nubrozdinimais ir maud�ian�iais pilvais, kurie negalėjo sulaukti daktarų priėmimo valandų. Ma�daug u� pusvaland�io kelio, Ogastoje, buvo didesnė ligoninė, kur gydomi sunkesni atvejai. Jei ne rūsyje prisiglaud�s apygardos morgas, medicinos centras seniai būtų buv�s nugriautas, o jo vietoj pastatyti bendrabu�iai studentams.

Kaip ir visas miestelis, ligoninė buvo sur�sta klestėjimo laikais, ketvirtajame de�imtmetyje. Pagrindiniai auk�tai vėliau buvo remontuojami, bet morgas ligoninės tarybai ai�kiai nerūpėjo. Sienas dengė tokios senos �viesiai mėlynos plytelės, kad jos net grį�o į mad�. Grindys lyg �achmatų lenta i�klotos �alio ir rusvo linoleumo kvadratėliais. Lubos apgadintos drėgmės, bet daugumoje vietų u�glaistytos. Įranga pasenusi, bet veikianti.

Saros kabinetas buvo gilumoje, nuo morgo atskirtas dideliu stiklo langu. Ji sėdėjo prie stalo ir �velgė pro lang�, mėgindama susikaupti. Vis� dėmesį sutelkė į balt� morgo triuk�m�: oro kompresorių �aldiklyje, �e�an�i� vandens �arn�, kuria Karlosas plovė grindis. Kadangi buvo po �eme, garsas į morgo sienas susigerdavo, o ne atsimu�davo nuo jų, ir pa�įstami gaudesiai ir �e�ėjimai Sarai buvo keistai jaukūs. Tyl� pertraukė �ai�iai su�ir�k�s telefonas.

� Sara Linton, � atsiliepė ji, manydama, kad skambina D�efris. Bet skambino jos tėvas.

� Labas, ma�ute.

Sara nusi�ypsojo, i�girdus Ed�io Lintono bals� jai labai palengvėjo.

� Labas, tėveli.

� Nori, papasakosiu anekdot�?

� Aha, � Sara stengėsi kalbėti linksmu balsu, nes �inojo, kad juokaudamas tėvas įveikia įtamp�. � Kokį?

� Pediatras, advokatas ir kunigas kalbasi sk�stan�iame �Titanike�. Pediatras sako: �Gelbėkit vaikus.� Advokatas sako: �U�sipisa tie vaikai!� O kunigas sako: �O tam yra laiko?�

Sara nusijuokė, tiesiog kad tėvui būtų lengviau. Jis tylėjo, laukdamas, kad pra�nektų ji. Ji paklausė:

� Kaip Tesė?

� Prigulė, � prane�ė jis. � O tu kaip?

� Ak, man viskas gerai.

Sara ėmė pai�yti apskritimus staliniame kalendoriuje. �iaip jau ji nebuvo linkusi pai�yti, bet reikėjo kuo nors u�imti rankas. I� dalies jai norėjosi atidaryti lagaminėlį ir pa�iūrėti, ar Tesa prisiminė ten įki�ti atviruk�. I� dalies ji nė nenorėjo �inoti, kur jis.

Edis pertraukė jos mintis.

� Mama liepia tau rytoj ateiti pusry�ių.

� Tikrai? � atsakė Sara, apvesdama apskritimus kvadratais.

Jis kone u�dainavo:

� Vafliai, ko�ė, skrebu�iai ir kumpis.

� Labas, � tarė D�efris.

Sara staiga pakėlė galv�, ra�iklis i�krito i� rankos.

� I�g�sdinai, � pasakė ji, o tėvui pridūrė. � Tėveli, atėjo D�efris�

Edis Lintonas i�leido ka�kokį nesuprantam� gars�. Jo nuomone, visas D�efrio Toliverio bėdas galima i�spr�sti plyta per galv�.

� Gerai, � atsakė Sara į ragelį, nejaukiai �ypteldama D�efriui.

Jis �velgė į stikle i�graviruot� u�ra��, jos tėvas lipnia juosta buvo u�klijav�s pavard� TOLIVER ir juodu �ymekliu u�ra��s LINTON. Kadangi D�efris buvo nei�tikimas Sarai su vienintele miesto i�kabų gamintoja, abejotina, ar u�ra�as kada nors bus profesionaliau pataisytas.

� Tėveli, � pertraukė Sara, � pasimatysim ryte.

Ji padėjo ragelį jam nebespėjus i�tarti nė �od�io.

D�efris paklausė:

� Jis turbūt siun�ia man linkėjimų?

Sara nuleido klausim� negirdomis, nenorėdama veltis į asmeni�kumus su D�efriu. �itaip jis traukė j� atgal, versdamas manyti, kad yra normalus �mogus, kuris moka būti s��iningas ir j� palaikyti, nors i� tikrųjų vos atgav�s Saros malon� tikriausiai bėgtų slėptis. Tiksliau, lįstų po antklode.

Jis tarė:

� Kaip Tesa?

� Gerai, � atsakė Sara, i�sitraukdama i� dėklo akinius. U�sidėjusi juos, paklausė: � Kur Lena?

Jis pa�velgė į laikrodį ant sienos.

� Grį� ma�daug po valandos. Frenkas atsiųs man �inut�, kai jai bus lik� de�imt minu�ių.

Sara atsistojo ir pasitaisė drabu�į. Prie� tai ji nusiprausė ligoninės du�inėje, o kruvinus savo apdarus sudėjo į įkal�ių mai�elį, jei jų prireiktų teisme.

Ji paklausė:

� Ar sugalvojai, k� jai pasakysi?

Jis papurtė galv�.

� Tikiuosi prie� kalbėdamas su ja su�inoti k� nors konkretaus. Lena policininkė. Ji norės i�girsti visas smulkmenas.

Sara pasilenkė vir� stalo ir pabeldė į stikl�. Karlosas pakėlė akis.

� Gali eiti, � pasakė ji. Tuomet paai�kino D�efriui: � Jis nune� krauj� ir �lapim� į kriminalin� laboratorij�. Tyrimus atliks dar �įvakar.

� Gerai.

Sara vėl atsisėdo.

� Ar tualete k� nors radai?

� Radome jos lazdel� ir akinius u� klozeto. Jie buvo �variai nuvalyti.

� O kabinos durys?

� Nieko, � atsakė jis. � Tai yra ne nieko, bet ten praėjo visos miesto moterys. Kai paskutinįsyk skai�iavom, Metas buvo surink�s daugiau kaip penkiasde�imt skirtingų atspaudų.

I� ki�enės jis i�traukė kelias �Polaroid� nuotraukas ir nu�veitė ant stalo. Jose buvo i� arti nufotografuotas ant grindų gulintis kūnas ir kruvini Saros pėdsakai bei delnų atspaudai.

Sara paėmė vien� nuotrauk� ir tarė:

� Turbūt negerai, kad palikau atspaudų nusikaltimo vietoje.

� O k� daugiau galėjai daryti?

Ji nieko neatsakė, tik sudėliojo nuotraukas logi�ka seka.

Jis pakartojo tai, k� ji sakė anks�iau:

� Tas, kuris tai padarė, �inojo, k� daro. �inojo, kad ji ateis į valgykl� viena. �inojo, kad ji nemato. �inojo, kad tokiu metu ten bus visi�kai tu��ia.

� Manai, jis laukė jos?

D�efris gū�telėjo pe�iais.

� Regis, taip. Jis tikriausiai įėjo ir i�ėjo pro u�pakalines duris. Pitas atjungė signalizacij�, nes norėjo palikti jas atviras, kad vėdintųsi.

� Aha, � atsakė ji, prisiminusi, kad valgyklos u�pakalinės durys da�niausiai būdavo paremtos atviros.

� Taigi ie�kome �mogaus, kuris �inojo jos įpro�ius, taip? Ir kuris gerai pa�inojo valgykl�.

Sara nenorėjo atsakyti į klausim�, nes jis rei�kė, kad �udikas gyvena Grante, kad pa�įsta �mones ir vietas taip, kaip gali pa�inoti tik vietos gyventojas. Ji atsistojo ir priėjo prie metalinės dokumentų spintutės kitoje stalo pusėje. I�sitraukusi �varų laboratorijos chalat�, u�simetė jį ir tarė:

� Jau padariau rentgeno nuotraukas ir patikrinau drabu�ius. O �iaip ji paruo�ta.

D�efris pasisuko ir pa�velgė į stal� morgo viduryje. Sara irgi į jį pa�iūrėjo ir pagalvojo, kad mirusi Sibil Adams atrodo daug smulkesnė negu gyva. Net Sara niekaip negalėjo priprasti prie to, kad mirtis taip suma�ina �mones.

D�efris paklausė:

� Gerai j� pa�inojai?

Sara pagalvojo. Pagaliau atsakė:

� Matyt. Pernai abi dalyvavome vidurinės mokyklos karjeros dienoje. O dar kartais sutikdavau j� bibliotekoje.

� Bibliotekoje? � paklausė D�efris. � Maniau, ji akla.

� Tikriausiai ten yra garsinių knygų. � Sara sustojo prie�ais jį ir sukry�iavo rankas. � Klausyk, turiu tau tai pasakyti. Prie� kelias savaites mudvi apsipykom su Lena.

Jis ai�kiai nustebo. Sara irgi buvo nustebusi. Su dauguma miesto gyventojų ji puikiai sutarė. Bet tik ne su Lena Adams.

Sara paai�kino:

� Ji paskambino Nikui �eltonui į D�ord�ijos tyrimų biur� ir papra�ė bylos toksikologinės ataskaitos.

D�efris nesuprat�s palingavo galva.

� Kodėl?

Sara gū�telėjo pe�iais. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl Lena vis stengiasi j� apeiti, ypa� turint galvoje, kad Sara puikiai sutarė su Niku �eltonu, D�ord�ijos tyrimų biuro agentu Granto apygardai.

� Ir? � paragino D�efris.

� Ne�inau, ko Lena tikėjosi, skambindama tiesiai Nikui. Mes apsi�ūkavome. Nesusimu�ėme, bet, saky�iau, atsisveikinome nelabai draugi�kai.

D�efris gū�telėjo pe�iais, lyg sakydamas �k� padarysi�. Lena tiesiog profesionaliai sugebėdavo i�vesti visus i� kantrybės. Kai Sara ir D�efris dar buvo susituok�, D�efris da�nai priekai�taudavo Lenai u� nepagarbų elgesį.

� Jei ji buvo� � Jis nutilo, paskui vėl pra�neko: � Jei ji buvo i�prievartauta, Sara. Ne�inau.

� Pradedam, � skubiai atsakė Sara ir pirma nuėjo į morg�.

Ji atsistojo prie�ais įrangos spintut�, ie�kodama chirurgo chalato. Padėjusi rankas ant durelių, stabtelėjo ir galvoje perkratė pokalbį, svarstydama, kaip jie nuo teismo medicinos tyrimo perėjo prie D�efrio galimo pasipiktinimo tuo, kad Sibilė Adams buvo ne tik nu�udyta, bet ir i�prievartauta.

� Sara? � paklausė jis. � Kas yra?

Dėl kvailo klausimo ji net pyktelėjo.

� Kas yra? � Ji surado chalat� ir u�trenkė dureles. Metaliniai rėmai net sudrebėjo. Sara atsigr�ė ir atplė�ė sterili� pakuot�. � Yra tas, kad man atsibodo, jog tu vis klausinėji, kas yra, nors i� tikro tai visi�kai akivaizdu. � Ji nutilo ir i�lankstė chalat�. � Pagalvok, D�efri. �iandien tiesiogine prasme man ant rankų mirė moteris. Ir dar pa�įstama. Dabar turė�iau būti namie ir mirkti po du�u ar vaik�tinėti su �unimis, u�uot ėjusi �ia j� supjaustyti dar baisiau, negu ji jau supjaustyta, kad galė�iau tau pasakyti, ar jau reikia suimti visus miesto i�krypėlius.

Nuo pyk�io virpan�iomis rankomis ji mėgino apsivilkti chalat�. Niekaip negalėjo pasiekti rankovės ir visa persikreipė, todėl D�efris priėjo padėti.

Ji piktai atkirto:

� A� pati!

Jis i�kėlė rankas, atgr��s į j� delnus, lyg pasiduodamas.

� Atleisk.

Sara vargais negalais rai�iojosi chalato rai�tukus, kol visi susipainiojo.

� �ūdas, � su�nyp�tė ji, mėgindama juos i�painioti.

D�efris pasiūlė:

� Galiu papra�yti Bredo, kad i�vestų �unis.

Sara nuleido rankas.

� A� ne apie tai, D�efri.

� �inau, � atsakė jis, artindamasis prie jos lyg prie pasiutusio �uns.

Jis paėmė u� rai�telių, o ji nuleidusi akis ėmė �iūrėti, kaip jis i�painioja mazg�. Saros akys nukrypo į jo vir�ugalvį, tarp juodų ji pastebėjo ir kelias �ilas sruogas. Ji norėjo, kad jis paguostų j�, o ne mėgintų visk� nuleisti juokais. Norėjo, kad jis stebuklingai taptų u�jau�iantis. Nors po de�imties metų jau buvo netekusi vilties.

Jis �ypsodamasis atri�o mazg�, lyg tuo paprastu veiksmu būtų visk� sutvark�s. Tarė:

� �tai.

Tuomet Sara jau pati u�ri�o virveles kilputėmis.

Jis kilstelėjo jai smakr�.

� Tau viskas gerai. � �įsyk nebeklausė.

� Aha, � pritarė ji ir at�lijo. � Viskas gerai. � Ji i�sitraukė latekso pir�tines ir ėmėsi darbo. � Pabaikim preliminari� ap�iūr�, kol Lena negrį�o.

Sara priėjo prie porcelianinio skrodimų stalo, viduryje patalpos var�tais pritvirtinto prie grindų. Baltas stalas auk�tais lenktais kra�tais apglėbė ma�� Sibilės kūnelį. Karlosas jai po galva buvo padėj�s juod� gumin� trink� ir u�kloj�s balta paklode. Jei ne pajuodusi mėlynė po akimi, ji atrodytų mieganti.

� Vie�patie, � sumurmėjo Sara, nuklodama paklod�.

I�ne�amas i� nu�udymo zonos kūnas buvo dar labiau su�alotas. Po ry�kiomis morgo �viesomis kiekviena �aizdelė rė�ė akį. Per vis� pilv� ėjo ilgi, a�trūs pjūviai, sudarantys beveik tobul� kry�ių. Kai kur oda buvo paburkusi, ten krypo �vilgsnis nuo gilaus dūrio kry�iaus sankirtoje. Po mirties �aizdos patamsėjo, beveik pajuodo. Perrė�ta Sibilės Adams oda �iojėjo lyg drėgna burna.

� Ji turėjo nedaug kūno riebalų, � paai�kino Sara. Ji parodė pilv�, kur vos vir� bambos pjūvis �iojosi pla�iau. �ia �aizda buvo gilesnė, o oda prasiskėtusi lyg aptempta palaidinė i�trūkusia saga. � Pilvo apa�ioje, kur a�menys pradūrė �arnas, yra fekalijų. Ne�inau, ar ty�ia durta taip giliai, ar ne. �aizda atrodo praplėsta.

Ji parodė �aizdos kra�tus.

� Matyti, kad �aizdos smaigalys įdrėkstas. Galbūt jis sukiojo peilį. Pasuko. Be to� � Ji nutilo, vienu metu ir pati pastebėdama, ir ai�kindama. � Ant jos rankų ir ant kabinos turėklų yra ekskrementų, tad manau, kad ji buvo perdurta, tada rankomis griebėsi u� pilvo, o paskui ka�kodėl įsikibo į turėklus.

Ji pa�velgė pasi�iūrėti, kaip D�efris laikosi. Jis atrodė lyg įaug�s į �em�, pakerėtas Sibilės kūno. I� patirties Sara �inojo, kad protas gali klaidinti, nutrinti ry�kias smurto linijas. Net Sarai vėl i�vysti Sibil� buvo beveik kraupiau negu pirm� sykį.

Sara u�dėjo rankas ant kūno, nustebusi, kad jis dar �iltas. Net vasar� temperatūra morge buvo �ema, nes patalpa po �eme. Sibilė jau turėtų būti atvėsusi.

� Sara? � paklausė D�efris.

� Nieko, � atsakė ji, nenorėdama spėlioti. Ji pamaigė aplink �aizd� ties kry�iaus sankirta. � Peilis buvo dvia�menis. Tai jau �is tas. Da�niausiai nuduriama dantytais med�iokliniais peiliais, taip?

� Aha.

Ji parodė patamsėjusi� �ym� aplink �aizdos vidurį. Valydama kūn�, Sara į�velgė daug daugiau, negu buvo pastebėjusi tualete.

� �ia kriaunų �ymė, taigi jis susmeigė peilį iki galo. Manau, prapjovusi pamatysiu, kad stuburas nudrėkstas. Kai įki�au pir�t�, ap�iuopiau nelygumų. Tikriausiai viduje yra kaulo nuolau�ų.

D�efris linktelėjo galva, rodydamas jai t�sti.

� Jei pasiseks, bus lik�s koks nors peilio atspaudas. Jei ne, tuomet galbūt k� nors nustatysim i� kriaunų �ymės. Kai parodysim j� Lenai, galėsiu pa�alinti od� ir preparuoti.

Ji parodė į durtin� �aizd� kry�iaus sankirtoje.

� Durta stipriai, todėl įtariu, kad �udikas buvo auk��iau u� j�. Matai, �aizda pakrypusi ma�daug keturiasde�imt penkių laipsnių kampu? � Ji ap�iūrėjo dūrį, mėgindama k� nors suprasti. � Beveik saky�iau, kad dūris į pilv� kitoks negu �aizda krūtinėje. Ka�kas ne taip.

� Kodėl?

� Dūrių �ymės nevienodos.

� Kuo?

� Ne�inau, � tiesiai �viesiai atsakė ji. Kol kas palikusi �į klaustuk� nuo�alyje, ji sutelkė dėmesį į durtin� �aizd� kry�iaus centre. � Taigi, jis tikriausiai stovėjo prie�ais j�, sulenk�s kojas per kelius, tada u�simojo peiliu i� �ono, � ji parodė, atitraukdama rank�, � ir dūrė į krūtin�.

� Dūrė dviem peiliais?

� Ne�inau, � prisipa�ino Sara, vėl ap�iūrėdama �aizd� pilve. Ka�kas nesutapo.

D�efris pasikasė smakr�, �iūrėdamas į �aizd� krūtinėje.

� Kodėl jis nedūrė į �irdį?

� Na, visų pirma, �irdis nėra ties krūtinės viduriu, o ten reikia durti, kad pataikytum į kry�iaus sankirt�. Taigi pasirinkimas gali būti estetinis. Antra, �irdį supa �onkauliai ir kremzlės. Kad jas pradurtų, turėtų smeigti kelis kartus. �itaip sugadintų kry�iaus vaizd�, tiesa? � Sara nutilo. � Jei būtų perdurta �irdis, pasipiltų labai daug kraujo. Jis lietųsi labai spar�iai. Galbūt jis to nenorėjo. � Ji gū�telėjo pe�iais ir pa�velgė į D�efrį. � Manau, galėjo durti auk�tyn i� po �onkaulių, jei norėjo pataikyti į �irdį, bet nebūtinai būtų pavyk�.

� Nori pasakyti, kad u�puolikas turėjo medicininių �inių?

Sara paklausė:

� O tu �inai, kur �irdis?

Jis pridėjo rank� prie kairės krūtinės pusės.

� Teisingai. Taip pat �inai, kad �onkauliai susieina ne pa�iame viduryje.

Jis paplek�nojo ranka per krūtinės vidurį.

� Kas �ia?

� Krūtinkaulis, � atsakė ji. � Bet durta �emiau. Į kardin� ataug�. Negaliu pasakyti, ar taip pataikyta nety�ia, ar ty�ia.

� K� tai rei�kia?

� Tai rei�kia, kad jeigu u�simojai įrė�ti kry�ių �mogui ant pilvo ir peiliu perverti jo centr�, �ia geriausia vieta susmeigti peilį. Krūtinkaulis sudarytas i� trijų dalių, � paai�kino ji, rodydama ant savo krūtinės. � Rankenos, tai yra vir�utinės dalies, kūno, tai yra vidurinės dalies, o po jomis � kardinė atauga. I� visų trijų kardinė atauga yra mink��iausia. Ypa� tokio am�iaus �mogaus. Jai kiek metų, �iek tiek per trisde�imt?

� Trisde�imt treji.

� Kaip Tesai, � sumurmėjo Sara, ir prie� akis trumpam i�kilo sesers vaizdas. Ji nusipurtė ir vėl sutelkė dėmesį į kūn�. � Br�stant kardinė atauga kaulėja. Kremzlės darosi kietesnės. Taigi, jei norė�iau durti į krūtin�, centr� pa�ymė�iau �ia.

� Gal jis nenorėjo pjaustyti jos krūtų?

Sara susim�stė.

� Man atrodo, kad tai asmeni�kiau. � Ji rankiojo tinkamus �od�ius. � Ne�inau, manau, kad jis norėjo pjaustyti krūtis. Supranti?

� Ypa� jei motyvas seksualinis, � pritarė jis. � Na, prievartautojai da�niausiai stengiasi pademonstruoti gali�, taip? Jie pyksta ant moterų ir nori jas palau�ti. Kodėl jis dūrė �ia, o ne toje vietoje, dėl kurios ji yra moteris?

� Prievartavimas taip pat yra įsiskverbtis, � atrėmė Sara. � O tai tikrai tinka. Tai tvirtas dūris, beveik kiaurai. Nemanau� � Ji nutilo, �velgdama į �aizd�, o galvoje gimė nauja mintis. � Jėzau, � sumurmėjo ji.

� Kas yra? � paklausė D�efris.

Kelias akimirkas ji neįstengė pratarti nė �od�io. Atrodė, kad gerkl� ka�kas u�spaudė.

� Sara?

Morge pasigirdo pypsėjimas. D�efris pa�velgė į prane�imų gaviklį.

� Negi Lena? � pratarė jis. � Galima paskambinti?

� �inoma. � Sara susikry�iavo rankas, mėgindama apsiginti nuo savo pa�ios min�ių. Ji palaukė, kol D�efris atsisės prie stalo, tada t�sė ap�iūr�.

Sara kilstelėjo rank� vir� galvos ir pakreipė lemp� taip, kad geriau matytų dubens sritį. Įki�usi metalinį skėstuk�, ji sumurmėjo maldel� sau, Dievui, bet kam, kas tik galėtų j� i�girsti, tik veltui. Kai grį�o D�efris, ji jau neabejojo.

� Na? � paklausė jis.

Virpan�iomis rankomis Sara nusitraukė pir�tines.

� Ji buvo i�prievartauta u�puolimo prad�ioje.

Ji nutilo, numetė ant stalo suteptas pir�tines, mintyse įsivaizduodama, kaip Sibilė Adams sėdi ant tualeto, kaip griebiasi u� atviros �aizdos pilve, o tada įsikimba į turėklus kabinos �onuose, visi�kai nematydama, kas su ja dedasi.

Truputį palauk�s jis paragino:

� Ir?

Sara rankomis susiėmė u� stalo.

� Jos mak�tyje yra fekalijų.

D�efris, regis, nesuprato.

� Prie� tai j� prievartavo analiniu būdu?

� Analinės įsiskverbties po�ymių nėra.

� Bet radai fekalijų, � vis tiek nesuprato jis.

� Giliai jos mak�tyje, � atsakė Sara, nenorėdama smulkiai ai�kinti, bet supratusi, kad teks. Kalbant jos balsas neįprastai virpėjo. � Dūris į pilv� ty�ia buvo gilus, D�efri. � Ji nutilo, nerasdama �od�ių, kuriais galėtų apsakyti savo aptikt� siaub�.

� Jis i�prievartavo j�, � neklausė D�efris. � Buvo vaginalinė įsiskverbtis.

� Taip, � atsakė Sara, vis dar neįstengdama paai�kinti. Pagaliau pratarė: � Vaginalinė įsiskverbtis sekė po to, kai jis i�prievartavo j� pro �aizd�.

5

Netrukus atėjo naktis, nusileidus saulei staiga atvėso. D�efris ėjo per gatv�, o Lena kaip tik įva�iavo į aik�tel� prie nuovados. Jam nespėjus prieiti, ji i�lipo i� ma�inos.

� Kas nutiko? � paklausė, bet jis pastebėjo, kad jau suprato, jog ka�kas negerai. � Mano dėdė? � pasiteiravo ji, trindama rankas nuo �al�io.

Ji vilkėjo plonais mar�kinėliais ir d�insais, ne įprastine darbo apranga, bet kelionei į Meikon� galėjo rengtis laisviau.

D�efris nusivilko �vark� ir padavė jai. Jam �irdį lyg sunkus akmuo slėgė tai, k� pasakė Sara. Jei būtų D�efrio valia, Lena niekada tiksliai nesu�inotų, kas nutiko Sibilei Adams. Ji niekada nesu�inotų, k� tas �vėris padarė jos seseriai.

� Eime vidun, � pasakė jis, imdamas j� u� alkūnės.

� Nenoriu vidun, � atsakė ji, nusipurtydama jo rank�. �varkas nukrito ant �emės.

D�efris pasilenkė ir jį pakėlė. Kai pa�iūrėjo į j�, Lena stovėjo įsirėmusi rankomis į klubus. Kiek j� pa�inojo, Lena Adams visada buvo pasirengusi kibti į atlapus. Giliai �irdyje D�efris manė, kad jai reikės i�siverkti ar i�girsti paguodos �odį. Negalėjo patikėti, kad Lena niekada nepraskysta, galbūt todėl, kad ji moteris. O gal dėl to, kad vos prie� kelias minutes matė morge gulin�i� i�skrost� jos seserį. Nereikėjo pamir�ti, kad Lena Adams kietesnė. Derėjo būti pasirengus jos įsiū�iui.

D�efris vėl apsivilko �vark�.

� Nenoriu kalbėtis lauke.

� O k� tu pasakysi? � klausė ji. � Pasakysi, kad jis vairavo, taip? Ir kad nulėkė nuo kelio, taip?

Vardydama ji lenkė pir�tus, beveik pa�od�iui kartodama policijos procedūrų vadovėlį apie tai, kaip prane�ti artimiesiems apie �eimos nario mirtį. �Padarykite į�ang�, � buvo ra�oma ten. � Nei�rė�kite visko netikėtai. Leiskite �eimos nariams / artimiesiems apsiprasti su ta mintim.�

Lena vardijo toliau, kas sakinį vis keldama bals�.

� Jį partrenkė kita ma�ina? K�? Ir nuve�ė į ligonin�? Ir stengėsi jį i�gelbėti, bet negalėjo? Padarė visk�, kas įmanoma, taip?

� Lena�

Ji grį�o prie savo ma�inos, atsigr�ė.

� Kur mano sesuo? Ar jai jau sakei?

D�efris giliai įkvėpė ir lėtai atsiduso.

� Tik pa�iūrėk, � su�nyp�tė Lena, �engdama nuovados link ir modama ranka ore. Pro vien� lang� �velgė Marla Sims. � I�eik, Marla! � su�uko Lena.

� Liaukis, � pratarė D�efris, mėgindamas j� sulaikyti.

Ji at�lijo nuo jo.

� Kur mano sesuo?

Jo lūpos neįstengė nė krustelėti. Did�iausiomis valios pastangomis jis pralemeno:

� Ji buvo valgykloje.

Lena nusigr�ė ir patraukė gatve valgyklos link.

D�efris kalbėjo toliau:

� Ji nuėjo į tualet�.

Lena sustojo lyg įbesta.

� Ten ka�kas buvo. Jis dūrė jai į krūtin�.

D�efris laukė, kad ji atsigr�tų, bet ji neatsigr�ė. Lenos pe�iai buvo tiesūs, kūnas visi�kai susting�s. Jis kalbėjo toliau:

� Daktarė Linton pietavo su seserim. Nuėjo į tualet� ir rado j�.

Lenai lėtai apsigr�ė, ma�umėl� pravėrusi lūpas.

� Sara mėgino j� i�gelbėti.

Lena pa�velgė jam tiesiai į akis. Jis prisivertė nenusigr�ti.

� Ji mirė.

�od�iai pakibo ore lyg naktiniai drugiai prie gatvės �ibinto.

Lena pakėlė rank� prie burnos. Lyg girta ji pasvyravo, tada vėl atsigr�ė į D�efrį. Verte verdama jį akimis, ji be �od�ių klausė. �ia ka�koks pok�tas? Kaip jis gali būti toks �iaurus?

� Ji mirė, � pakartojo jis.

Lena alsavo greitai ir negiliai. D�efris kone regėjo, kaip ima veikti jos protas, kai ji suvokia, k� i�girdusi. Lena pasuko nuovados link, tada sustojo. Atsigr�ė į D�efrį, prasi�iojo, bet nieko nepasakė. Staiga pasileido valgyklos link.

� Lena! � su�uko D�efris ir pasileido jai įkandin. Nors ir smulkutė, ji bėgo greitai, o jis, apsiav�s batais, nepasivijo jos su sportba�iais, trink�iojan�iais į �aligatvį. Jis pritraukė rankas ar�iau liemens ir i� visų jėgų ėmė mojuoti, stengdamasis pavyti Len�, kol ji nepasiekė valgyklos.

Vėl pa�aukė j� vardu netoli valgyklos, bet moteris pralėkė pro �alį ir pasuko de�inėn į medicinos centr�.

� Ne, � suink�tė D�efris, bėgdamas dar grei�iau. Ji lekia į morg�.

Vėl pa�aukė j� vardu, bet Lena neatsigr�dama nubėgo taku į ligonin�. Ji visu kūnu trenkėsi į stumdom�sias duris ir i�vertė jas i� staktos. Įsijungė signalizacija.

D�efris atlėkė vos po kelių sekund�ių. Jis pasuko koridoriumi prie laiptų, girdėjo, kaip į guminius takelius tauk�ti Lenos sportba�iai. Kai ji atidarė morgo duris, siauroje laiptinėje nuaidėjo griausmas.

D�efris sustojo ant ketvirtojo laiptelio nuo apa�ios. Jis i�girdo, kaip Sara nustebusi prataria �Lena�, o �i skaud�iai vaitoja.

Jis prisivertė nulipti paskutines pakopas, prisivertė įeiti į morg�.

Lena, pasilenkusi prie sesers, laikė j� u� rankos. Sara ai�kiai pamėgino u�kloti baisiausias �aizdas paklode, bet vis tiek ky�ojo vir�utinė Sibilės liemens dalis.

Lena stovėjo prie sesers, negiliai alsuodama, virpėdama visu kūnu lyg nuo �varbaus �al�io.

Sara �vilgsniu perkirto D�efrį pusiau. Jis teįstengė i�tiesti rankas: juk mėgino j� sulaikyti.

� Kiek buvo valandų? � kalendama dantimis paklausė Lena. � Kada ji mirė?

� Apie pus� trijų, � atsakė Sara. Jos pir�tinės buvo kruvinos, ir ji pasiki�o jas po sukry�iuotomis rankomis, lyg slėpdama.

� Ji atrodo labai �ilta.

� �inau.

Lena pra�neko tyliau.

� A� buvau Meikone, Sibe, � pasakė ji seseriai, glostydama plaukus. D�efris nud�iugo pamat�s, kad Sara spėjo i��ukuoti i� jų krauj�.

Morge stojo tyla. Buvo nejauku �iūrėti į Len� prie numirėlės. Sibilė buvo jos identi�ka dvynė, viskuo į j� pana�i. Abi buvo smulkaus sudėjimo, ma�daug metro �e�iasde�imties, svėrė vos per penkiasde�imt kilogramų. Abiejų oda buvo vienodai tamsaus atspalvio. Tamsiai rudi Lenos plaukai buvo ilgesni negu sesers, Sibilės � labiau garbanojosi. Seserų veidų i�rai�kos buvo tiesiog prie�ingos, viena � sustingusi ir bejausmė, kita pilna sielvarto.

Sara kiek pasisuko į �on� ir nusismaukė pir�tines. Ji pasiūlė:

� Eime į vir�ų, gerai?

� Tu ten buvai, � tyliai pratarė Lena. � K� darei, kad j� i�gelbėtum?

Sara pa�velgė į savo rankas.

� K� tik galėjau.

Lena paglostė seseriai skruost� ir truputį kibesniu balsu paklausė:

� Tai k� galėjai?

D�efris �engė pirmyn, bet Sara �vilgsniu jį sulaikė, lyg sakydama, kad jei norėjo kuo nors padėti, reikėjo padėti prie� de�imt minu�ių.

� Viskas įvyko labai greitai, � pasakė Sara Lenai, ai�kiai nenoromis. � J� apėmė traukuliai.

Lena padėjo Sibilės rank� ant stalo. Ji u�klojo j� antklode ir apkam�ė po smakru kalbėdama:

� Tu pediatrė, taip? Kuo mėginai padėti mano seseriai? � Ji pa�velgė Sarai tiesiai į akis. � Kodėl nei�kvietei tikro daktaro?

Sara net nusijuokė, netikėdama savo ausimis. Ji giliai įkvėpė, tada atsakė:

� Lena, manau, D�efris turėtų parve�ti tave namo.

� Nenoriu namo, � atsakė Lena beveik ramiai, lyg kasdieniame pokalbyje. � Ar skambinai greitajai? Ar skambinai savo bernui? � Kryptelėjusi galva, ji parodė į D�efrį.

Sara susidėjo rankas u� nugaros. Ji, regis, fizi�kai stengėsi tvardytis.

� Dabar mes apie tai nekalbėsim. Tu per daug nusiminusi.

� A� per daug nusiminusi, � pakartojo Lena, gniau�dama kum��ius. � Manai, a� nusiminusi? � garsiau riktelėjo ji. � Manai, a�, po galais, per daug nusiminusi, kad galė�iau tav�s paklausti, kodėl, po galais, nei�gelbėjai mano sesers?

Taip pat greitai, kaip i�lėkė i� ma�inų aik�telės, Lena �oko Sarai į akis.

� Tu daktarė! � klykė Lena. � Kaip ji galėjo mirti, kai �alia buvo su�ikta daktarė?

Sara nieko neatsakė. Ji nusuko �vilgsnį.

� Net negali į mane pa�iūrėti, � parei�kė Lena. � Taip?

Sara neatsisuko.

� Leidai mano seseriai numirti ir net negali į mane pa�iūrėti, po galais.

� Lena, � pagaliau įsiki�o D�efris. Jis suėmė j� u� peties, mėgindamas atitraukti.

� Paleisk! � suklykė ji ir smogė jam kum��iu.

Ėmė trankyti jam į krūtin�, bet D�efris stvėrė j� u� rankų ir kietai suspaudė. Ji vis dar prie�inosi, klykė, spjaudėsi ir spardėsi. Laikyti jai rankas buvo tolygu griebti u� nuogų elektros laidų. Buvo suėm�s j� tvirtai, nesikratė smūgių, leido jai i�silieti, kol ji susmuko ant grindų, susirietusi į kamuoliuk�. D�efris atsisėdo greta ir j� kūk�iojan�i� apkabino. Kai jam toptelėjo apsidairyti, Sara buvo dingusi.

D�efris viena ranka i� stal�iaus i�traukė nosinait�, o kita laikė priglaud�s prie ausies telefon�. Jis prisidėjo nosin� prie burnos ir nusi�luostė krauj�, o metalinis Saros balsas liepė jam palaukti, kol pyptelės.

� Labas, � tarė jis, atitraukdamas nosin�. � Tu namie? � Jis kelias sekundes palaukė. � Tik rūpinuosi, kaip tu, Sara. � Dar kelios sekundės. � Jei nepakelsi ragelio, a� atva�iuosiu. � Manė, kad dabar ji jau tikrai atsakys, bet nieko. I�girdo, kaip baigėsi įra�as, ir skambutis nutrūko.

Į kabineto duris pabeldė Frenkas.

� Ma�ė tualete, � pasakė jis, turėdamas galvoje Len�. D�efris �inojo, kad Lena u�siustų, pavadinta ma�e, bet Frenkas Volisas kitaip nemokėjo parodyti, kad rūpinasi porininke.

Frenkas tarė:

� Jos de�inė gerai kerta, k�?

� Aha. � D�efris sulankstė nosinait�, ie�kodamas �varaus kampelio. � Ji �ino, kad a� jos laukiu?

Frenkas pasisiūlė:

� A� pri�iūrėsiu, kad ji kur nors nenuklystų.

� Gerai, � atsakė D�efris ir pridūrė: � A�iū.

Jis pamatė Len�, einan�i� per bendr� detektyvų kambarį, pikt�, i�kėlusi� galv�. Kai ji priėjo jo kabinet�, neskubėdama u�darė duris, tuomet klestelėjo į vien� i� dviejų kėd�ių prie�ais jį. Atrodė lyg paauglė, i�kviesta į direktoriaus kabinet�.

� Atsipra�au, kad tau trenkiau, � sumurmėjo ji.

� Aha, � atsakė D�efris, i�kėl�s nosin�. � Per Oberno ir Alabamos rungtynes gavau smarkiau. � Jai nieko neatsakius, pridūrė: � O tada buvau tik �iūrovas.

Lena padėjo alkūn� ant ranktūrio ir ranka parėmė galv�.

� Kokių turi versijų? � paklausė ji. � Ar yra įtariamųjų?

� Dabar tikriname kompiuteriu, � atsakė jis. � Ryt� turėtų būti sudarytas s�ra�as.

Ji u�sidengė ranka akis. Jis sulankstė nosin�, laukdamas, kol ji pra�neks.

Lena suku�dėjo:

� Ji buvo i�prievartauta?

� Taip.

� �iauriai?

� Ne�inau.

� Ji supjaustyta, � pasakė Lena. � Koks nors religinis fanatikas?

Jis atsakė gryn� ties�:

� Ne�inau.

� Atrodo, baisiai daug ko ne�inai, � pagaliau pratarė ji.

� Teisingai, � nesigynė jis. � Turiu tav�s kai ko paklausti.

Lena nepakėlė akių, tik vos linktelėjo galva.

� Ji turėjo vaikin�?

Pagaliau ji pa�velgė į jį.

� Ne.

� O buvusių vaikinų?

Ka�kas �mėstelėjo jos akyse, bet ji atsakė ne taip greitai kaip prie� tai.

� Ne.

� Tikrai �inai?

� Taip, kuo tikriausiai.

� Net kokio nors, su kuriuo būtų draugavusi prie� kelet� metų? Sibilė �ia atsikraustė kada, prie� kokius �e�erius metus?

� Teisingai, � vėl at�ariai metė Lena. � Įsidarbino koled�e, kad galėtų gyventi ar�iau man�s.

� Ji su kuo nors gyveno?

� Kaip suprasti?

D�efris numetė nosinait�.

� Taip ir suprasti, Lena. Ji buvo akla. Įtariu, kad jai reikėjo pagalbos kasdieniame gyvenime. Ar ji su kuo nors gyveno?

Lena papūtė lūpas, lyg svarstydama, ar jam atsakyti.

� Gyveno viename name Kuperio gatvėje su Nana Tomas.

� Bibliotekininke? � �tai dėl ko Sara matydavo j� bibliotekoje.

Lena sumurmėjo:

� Turbūt reikės prane�ti ir Nanai.

D�efris pagalvojo, kad Nana Tomas jau �ino. Grante paslapties ilgai nei�laikysi. Bet vis tiek pasisiūlė:

� Galiu prane�ti ir a�.

� Ne, � atsakė ji, priekai�tingai �velgdama į jį. � Manau, jai bus lengviau i�girsti i� pa�įstamo �mogaus.

D�efris puikiai suprato, k� ji turi galvoje, bet nusprendė nesipe�ti. Lena vėl mėgina susipykti, tai visi�kai ai�ku.

� Manau, kad k� nors ji jau bus girdėjusi. Tik smulkmenų ne�inos.

� Nori pasakyti, ne�inos apie i�prievartavim�? � Lena nervingai supo koj�. � Matyt, apie kry�ių jai geriau nepasakoti?

� Turbūt ne, � atsakė jis. � Kai kurių smulkmenų geriau nevie�inti, jei kas nors prisipa�intų.

� Norė�iau dalyvauti netikrame prisipa�inime, � sumurmėjo Lena, jos koja vis dar virpėjo.

� �įvakar ver�iau nelik viena, � pasakė jis. � Nori, kad paskambin�iau dėdei? � Jis i�tiesė rank� į telefon�, bet Lena jį sulaikė.

� Viskas gerai, � pasakė ir atsistojo. � Tai turbūt pasimatysim rytoj.

D�efris irgi atsistojo, nud�iug�s, kad pokalbis baigtas.

� Paskambinsiu, kai tik k� nors �inosim.

Ji keistai pa�velgė į jį.

� Kada susirinkimas?

Jis suprato, apie k� ji.

� Neleisiu tau tirti �itos bylos, Lena. Negi pati nesupranti.

� Tai tu nesupranti, � atsakė ji. � Jei neleisi man tirti, tavi�kė morge gaus dar vien� lavon�.

6

Lena kum��iu pabeldė į sesers namų duris. Jau ketino grį�ti į ma�in� pasiimti atsarginių raktų, bet Nana Tomas atidarė duris.

Nana buvo �emesnė u� Len� ir ma�daug penkiais kilogramais sunkesnė. Jos trumpi pelės rudumo plaukai ir akiniai storais stiklais darė j� pana�i� į stereotipi�k� bibliotekinink�, o ji tokia ir buvo.

Nanos akys buvo u�tinusios ir paburkusios, skruostais ritosi a�aros. Saujoje ji gniau�ė nosinait�.

Lena tarė:

� Turbūt jau girdėjai.

Nana nusigr�ė ir nuėjo vidun, palikusi Lenai atviras duris. Jiedvi niekada nesutarė. Jei Nana Tomas nebūtų buvusi Sibilės mylimoji, Lena i�vis su ja nekalbėtų.

Namas buvo vieno auk�to, pastatytas tre�iajame de�imtmetyje. Jame buvo i�lik� daug tuometinės architektūros detalių, nuo kietmed�io grindų iki paprastų lipdinių aplink durų staktas. Įėjus pro laukujes duris, pakliūdavai į erdvi� svetain�, kurios viename gale buvo �idinys, o kitame � valgomasis. U� jo � virtuvė. Du nedideli miegamieji ir vonia, �tai ir visas paprastas planas.

Lena ry�tingai �engė koridoriumi. Ji atidarė pirm�sias duris de�inėje ir įėjo į miegam�jį, paverst� Sibilės kabinetu. Kambarys buvo �varus ir tvarkingas, labiausiai i� reikalo. Sibilė buvo akla, jai reikėjo daiktus padėti į vietas, kitaip jų nerastų. Lentynose tvarkingai gulėjo krūvos knygų Brailio ra�tu. �urnalai, taip pat Brailio ra�tu, buvo i�dėlioti ant kavos staliuko prie�ais sen� sof�. Ant ra�omojo stalo prie tolimosios sienos stovėjo kompiuteris. Vos Lena spėjo jį įjungti, į kambarį įėjo Nana.

� K� �ia darai?

� Man reikia per�iūrėti jos daiktus.

� O kam? � paklausė Nana, eidama prie stalo. Ji u�dėjo rank� ant klaviatūros, lyg galėtų Len� sulaikyti.

� Man reikia patikrinti, ar nebuvo nieko keista, ar kas nors jos nesekė.

� Manai, rasi �ia? � paklausė Nana, paimdama klaviatūr�. � Kompiuterį ji naudojo tik koled�o darbams. Tu nė nemoki naudotis balso atpa�inimo programa.

Lena atėmė i� jos klaviatūr�.

� I�siai�kinsiu.

� Ne, � atkirto Nana. � �ia ir mano namai.

Lena įsirėmė rankomis į klubus ir nuėjo į kambario vidurį. Greta senos Brailio ra�omosios ma�inėlės ji pastebėjo stirt� popierių. Lena paėmė juos ir atsigr�ė į Nan�.

� Kas �ia?

Nana pribėgo ir atėmė popierius.

� �ia jos dienora�tis.

� Moki perskaityti?

� �ia jos asmeninis dienora�tis, � pasibaisėjusi pakartojo Nana. � Jos mintys.

Lena prikando apatin� lūp� ir pamėgino �velniau. Tai, kad Nana Tomas jai nepatinka, �iuose namuose niekada nebuvo paslaptis.

� Tu moki skaityti Brailio ra�t�, taip?

� �iek tiek.

� Turi man papasakoti, kas ten ra�oma, Nana. Ka�kas j� nu�udė, � Lena pabarbeno pir�tais į lapus. � Galbūt j� sekė. Galbūt ji ko nors bijojo, bet nenorėjo sakyti mums.

Nana nusigr�ė, nuleidusi akis į lapus. Perbraukė pir�tais vir�utin� ta�kų eilut�, bet Lena ai�kiai matė, kad ji neskaito. Ka�kodėl Lenai pasirodė, kad ji lie�ia puslapius dėl to, kad juos lietė Sibilė, lyg mėgintų sugerti ka�koki� Sibilės pamėkl�, o ne vien �od�ius.

Nana tarė:

� Pirmadieniais ji visada eidavo į valgykl�. �itaip ji galėdavo kai k� nuveikti pati viena.

� �inau.

� �įvakar ketinome gaminti burritos, � Nana sulygino lapų kra�tus į stal�. � Daryk, k� tau reikia, � pridūrė ji. � A� būsiu svetainėje.

Lena palaukė, kol ji i�eis, tada vėl ėmėsi darbo. Apie kompiuterį Nana sakė ties�. Lena nemokėjo naudotis programa, o Sibilei jis buvo reikalingas tik koled�o darbams. Sibilė diktuodavo kompiuteriui, k� reikėdavo, o jos asistentas pasirūpindavo padaryti kopijas.

Antras miegamasis buvo truputį didesnis u� pirm�jį. Lena sustojo tarpduryje ir pa�velgė į tvarkingai paklot� lov�. Tarp pagalvių buvo įspraustas pliu�inis Mikė Pūkuotukas. Mikė buvo senas, vietomis i�plik�s. Vis� vaikyst� Sibilė visur ne�iojosi jį su savim, ir i�mesti jį atrodė �ventvagystė. Lena atsirėmė į duris, prisiminusi Sibil� vaikystėje, su me�kiuku. U�simerkė ir leidosi ne�ama prisiminimų. Vaikyst� Lena norėjo prisiminti kuo ma�iau, bet ta diena įstrigo. Keli mėnesiai po nelaimės, kai Sibilė apako, jos buvo kieme, Lena supo sesut� sūpynėse. Sibilė laikė tvirtai apkabinusi me�kiuk�, atlo�usi galv� d�iaugėsi vėjeliu, o veide i� to paprasto malonumo �vytėjo �ypsena. Kiek reikėjo pasitikėjimo, kad Sibilė sėstų į sūpynes, kad pasitikėtų, jog Lena nesups jos per smarkiai ar per auk�tai. Lena jautėsi atsakinga. Ji net i�pūtė krūtin� ir vis supo Sibil�, kol paskaudo rankas.

Lena pasitrynė akis ir u�vėrė miegamojo duris. Nuėjo į voni� ir atidarė vaistinėl�. Ji buvo beveik tu��ia, tik įprasti Sibilės vitaminai ir �olelės. Lena ap�iūrėjo spintel�, pasirausė tarp tualetinio popieriaus ir tamponų, plaukų �elės ir rank�luostukų. Pati ne�inojo, ko ie�ko. Sibilė nieko neslėpdavo. Jei paslėptų, pa�iai paskui būtų sunkiausia rasti.

� Sibe, � suku�dėjo Lena, atsigr�dama į vaistinėlės veidrodį. Ten i�vydo ne save, o Sibil�. Lena ku�dėjo savo atspind�iui: � Pasakyk man k� nors. Pra�au.

Ji u�simerkė, mėgindama judėti vonioje kaip Sibilė. Patalpa buvo ank�ta, ir atsistojusi per vidurį Lena rankomis pasiekė abi sienas. Ji atsimerkė ir nuvargusi atsiduso. �ia nieko nėra.

Svetainėje ant sofos sėdėjo Nana Tomas. Ant kelių ji laikė Sibilės dienora�tį ir Lenai įėjus nepakėlė akių.

� Perskai�iau paskutinių kelių dienų u�ra�us, � pasakė ji lediniu balsu. � Nieko neįprasta. Ji jaudinosi dėl vieno studento, kuris prastai mokėsi.

� Vaikino?

Nana papurtė galv�.

� Merginos. Pirmakursės.

Lena atsirėmė ranka į sien�.

� Ar pastar�jį mėnesį nebuvo u�ėj� kokių nors darbininkų?

� Ne.

� Pa�t� atne�a tas pats lai�kane�ys? Nebuvo siuntinių i� UPS ar �FedEx�?

� Naujų �monių nepasitaikė. Juk �ia Granto apygarda, Li.

I�girdusi vard� Lena pasi�iau�ė. Ji mėgino sutvardyti pyktį.

� Ji neu�siminė, kad jau�iasi sekama ar pana�iai?

� Ne, nieko pana�aus. Viskas buvo visai normalu. � Nana priglaudė lapus prie krūtinės. � Paskaitos sekėsi puikiai. Mums viskas sekėsi puikiai. � Ji �yptelėjo. � �į savaitgalį ketinome dienai nulėkti į Jufol�.

Lena i�sitraukė i� ki�enės ma�inos raktelius.

� Ai�ku, � trumpai atsakė ji. � Jei dar k� nors sugalvosi, gal paskambink man.

� Li�

Lena i�kėlė rank�.

� Nereikia.

Nana susiraukė.

� Jeigu k� nors prisiminsiu, paskambinsiu.

Vidurnaktį, va�iuodama per Granto gele�inkelį prie Madisono, Lena i�maukė tre�i� butelį �Rolling Rock� alaus. Jau norėjo i�mesti tu��i� butelį pro ma�inos lang�, bet paskutin� minut� susilaikė. Nusikvatojo dėl tokios i�kreiptos moralės: vairuoja girta, bet ne�iuk�lina. Turi būti ribos.

And�ela Norton, Lenos motina, vis� vaikyst� stebėjo, kaip brolis Henkas vis giliau grimzta į bedugnį alkoholio ir narkotikų liūn�. Henkas Lenai pasakojo, kad jos motina visai nepakentė alkoholio. Kai And�ela i�tekėjo u� Kalvino Adamso, i�kėlė vienintel� s�lyg� � jam nevalia eiti gerti su kitais policininkais. Retsykiais Kelas gal ir i�smukdavo, bet i� esmės gerbė �monos norus. Trys mėnesiai po vestuvių jis sustabdė eilin� ma�in� vie�kelyje prie Riso D�ord�ijos valstijoje, o vairuotojas i�sitraukė pistolet�. Dusyk i��ovė į galv�, ir Kalvinas Adamsas mirė grei�iau, negu jo kūnas spėjo susmukti ant �emės.

Dvide�imt trejų metų And�ela nesitikėjo tapti na�le. Kai per vyro laidotuves ji nualpo, �eima nusprendė, kad tiesiog i� sielvarto. Po keturių savai�ių rytinio pykinimo daktaras pagaliau nustatė diagnoz�. Ji laukėsi.

Nė�tumo metu And�ela darėsi vis niūresnė. Ji niekada nebuvo labai linksmo būdo. Gyventi Rise nebuvo lengva, o Nortonų �eimos vargai neaplenkdavo. Henkas Nortonas garsėjo kar�tu būdu ir buvo laikomas piktu girtuokliu, kurio nenorėtum sutikti tamsiame skersgatvyje. Brolio �e�ėlyje And�ela seniai i�moko per daug nesiprie�inti. Dvi savaitės po to, kai gimė dvynukės, And�el� Adams pakirto infekcija. Jai buvo dvide�imt ketveri metai. Vienintelis giminaitis, panorėj�s priglausti mergytes, buvo Henkas Nortonas.

Anot Henko, Sibilė ir Lena apvertė jo gyvenim� auk�tyn kojom. T� dien�, kai parsive�ė jas pas save, jis liovėsi �aloj�s savo kūn�. Tikino per jas atrad�s Diev� ir sakėsi ligi �iol minutės tikslumu prisimen�s, kaip pirm� sykį paėmė ant rankų Len� ir Sibil�.

I� tikrųjų Henkas, parsive��s mergaites į namus, nustojo tik leistis amf�. Gerti jis metė daug vėliau. Tuomet mergaitėms buvo a�tuoneri metai. Po sunkios dienos darbe Henkas nusita�ė. Kai nebeliko ko gerti, jis nusprendė į parduotuv� ne eiti, o va�iuoti. Jo ma�ina nė į gatv� nei�riedėjo. Sibilė ir Lena kieme �aidė kamuoliu. Lena taip ir nesu�inojo, k� sau galvojo Sibilė, nusivijusi kamuolį per įva�iavim�. Kai pasilenkė jo pakelti, ma�ina trenkė jai į �on� ir plieninis buferis kliudė smilkinį.

Buvo i�kviestos apygardos tarnybos, bet tyrimas nedavė jokios naudos. Artimiausia ligoninė buvo u� keturiasde�imties minu�ių ma�ina nuo Riso. Henkui so�iai pakako laiko i�siblaivyti ir įtikinamai visk� paai�kinti. Lena dar prisiminė, kaip sėdėjo su juo ma�inoje ir stebėjo, kaip kruta jo lūpos mintyse dėliojant pasakojim�. Tuomet a�tuonmetė Lena gerai nesuprato, kas nutiko, ir kai j� apklausė policija, patvirtino Henko pasakojim�.

Kartais Lena dar vis sapnuodavo t� nelaim�, ir sapnuose Sibilės kūnas �okinėdavo ant �emės visai taip pat kaip kamuolys. Lenai nerūpėjo, kad nuo tada Henkas neva nė nepalietė alkoholio. To, kas padaryta, nebepataisysi.

Nuėmusi abi rankas nuo vairo, Lena atsuko dar vieno alaus butelio kam�tuk�. Ji god�iai gurk�telėjo ir susiraukė nuo jo skonio. Alkoholio Lena niekada nemėgo. Nepakentė nesivaldymo, svaigulio ir atbukimo. Pasigeria silpnieji, tai ramentai �monėms, kuriems nepakanka jėgų gyventi savo gyvenim�, abiem kojomis remtis į �em�. Gėrimas � tai bėgimas nuo ko nors. Lena vėl gurk�telėjo alaus, galvodama, kad visam tam nėra tinkamesnio laiko u� esam�jį.

Ji per staigiai pasuko, ir �Celica� gal� sumėtė. Lena, viena ranka laikydama butelį, i�tiesino vair�. Staigiai pasukusi į de�in� kelio gale, ji atsidūrė prie Riso �Stop ᾿n᾿ Save�. Krautuvėlėje buvo tamsu. Kaip ir dauguma miestelio įstaigų, degalinė u�sidarydavo de�imt� valand�. Nors, jei atmintis neapgauna, apėjusi aplink pastat�, ten u�tiktų pulk� paauglių, gerian�ių, rūkan�ių ir daran�ių tai, apie k� jų tėvai nieko nenori �inoti. Lena ir Sibilė daug sykių tamsi� naktį ėjo į �it� krautuvėl�, i�sprukusios i� namų, nes Henkas niekada per daug budriai jų nepri�iūrėjo.

Surinkusi tu��ius butelius, Lena i�lipo i� ma�inos. Ji kluptelėjo, koja u�kliuvusi u� durelių. Vienas butelis i�sprūdo i� rankų ir sudu�o į beton�. Nusikeikusi nuspyrė �ukes toliau nuo padangų ir nuėjo prie konteinerio. I�metusi tu��ius butelius, Lena pa�velgė į savo atspindį krautuvėlės vitrinose. Akimirk� jai pasirodė, kad �iūri į Sibil�. Ji pasilenkė prie stiklo, prilietė lūpas, akis.

� Jėzau, � atsiduso Lena.

�tai dėl ko ji nemėgsta gerti. Nuo to ji praskysta.

I� baro kitapus gatvės skambėjo muzika. Būti baro �eimininku ir negerti Henkui buvo valios i�mėginimas. Labai pietieti�ka �Trobelė� atitiko pavadinim�. Stogas dengtas �iaudais tik dėl gro�io � dervos sluoksnį dengė aprūdijusi skarda. Abiejose durų pusėse stovėjo deglai su oran�inėmis ir raudonomis lemputėmis vietoje liepsnų, o pa�ios durys buvo nuda�ytos taip, kad atrodytų supintos i� �olių. Da�ai nuo sienų luposi, bet dar galėjai į�iūrėti bambukų ra�t�.

Nors ir girta, Lena susiprotėjo apsidairyti prie� eidama per gatv�. Jos kojos ma�daug de�im�ia sekund�ių atsiliko nuo kūno, o kad neprarastų pusiausvyros, rankas laikė i�skėtusi, �itaip perėjo �vyruot� ma�inų aik�tel�. I� ma�daug penkiasde�imties ma�inų apie keturiasde�imt sudarė pikapai. Kadangi �ia naujieji Pietūs, vietoj �autuvų dėklų juos puo�ė chromo apdaila ir auksiniai dry�iai ant �onų. Kitos ma�inos buvo d�ipai ir visureigiai. Ant galinių langų u�ra�yti �Nascar� lenktynių numeriai. Kreminis Henko 1983 m. mersedesas buvo vienintelis sedanas aik�telėje.

�Trobelėje� dvokė rūkalais, ir Lenai teko kelissyk negiliai atsidusti, kad neu�sikosėtų. Einant prie baro, jai grau�ė akis. Per pastaruosius dvide�imt metų �ia ma�ai kas pasikeitė. Grindys dar vis buvo lipnios nuo alaus ir tra�kėjo nuo �emės rie�utų kevalų. Kairėje buvo staliukai, ant kurių tikriausiai rastum daugiau DNR pavyzd�ių negu FTB laboratorijoje Kvantike. De�inėje stovėjo ilgas baras, sur�stas i� penkiasde�imties galonų statinių ir pu�inės lentos. Prie tolimosios sienos buvo scena, �onuose � vyrų ir moterų tualetai. Baro viduryje, anot Henko, � �okių aik�telė. Da�niausiai ji būdavo sausakim�a daugiau ar ma�iau apgirtusių vyrų ir moterų. �Trobelė� buvo baras pusei trijų nakties, tai rei�kia, kad pus� trijų nakties viskas atrodo gra�iai.

Henko nebuvo matyti, bet Lena �inojo, kad mėgėjų vakar� jis toli nenueis. Kas antr� pirmadienį �Trobelės� lankytojai buvo kvie�iami lipti į scen� ir apsikvailinti prie� vis� miest�. Tai prisiminusi, Lena net nusipurtė. Palyginti su Risu, Hartsdeilis atrodė judrus didmiestis. Jei ne padangų gamykla, dauguma vyrų �ioje salėje seniai būtų i�sikraust� i� miesto. O dabar jie su d�iaugsmu mirtinai nusita�ydavo ir apsimesdavo es� laimingi.

Lena įsitaisė ant pirmos pasitaikiusios tu��ios baro kėdės. I� muzikos automato sklido kantri stiliaus daina su griaud�ian�iu bosu, ir ji u�sikniaubė ant baro, u�sikim�usi rankomis ausis, kad bent jau savo mintis girdėtų.

Pajuto, kaip ka�kas kum�teli jai į rank�, ir vos pakėlusi akis i�vydo greta prisėdusį tikrų tikriausi� runkelį. Jo veidas buvo įdeg�s nuo kaklo iki juostelės ma�daug du su puse centimetro nuo plaukų �aknų, nes jis ai�kiai dirbo lauke su kepuraite. Mar�kiniai kietai i�krakmolyti, o rankogaliai ver�ė storus rie�us. Staiga muzikos automatas nutilo, ir Lena pajudino �andikaulį, kad atsikim�tų ausys ir ji nebesijaustų kaip tunelyje. Dailusis kaimynas vėl �ypsodamas j� kum�telėjo ir tarė:

� Labas, panele.

Lena nusivaipė ir pamojo barmenui.

� �Jack Daniels� viskio su ledu, pra�y�iau, � u�sisakė ji.

� A� statau, � pridūrė vaikinas, tėk�damas de�imties dolerių banknot�. Kalbant jam pynėsi lie�uvis, ir Lena suprato, kad jis daug girtesnis, negu kada nors yra buvusi ji.

Vyri�kis nusi�ypsojo girta �ypsena.

� �inai, brangute, norė�iau su tavim patyrinėti, i� kur vaikai atsiranda.

Ji pasilenkė jam prie ausies.

� Jei kada su�inosiu, kad patyrinėjai, nupjausiu tau kiau�ius ma�inos rakteliais.

Jis i�si�iojo atsakyti, bet nespėj�s pratarti nė �od�io buvo nuvilktas nuo baro kėdės. Henkas laikė jį u� mar�kinių apykaklės, paskui nustūmė į mini�. Į Len� jis pa�velgė taip pat niūriai, kaip tikriausiai į jį �velgė ir ji pati.

Dėdės Lena niekada nemėgo. Prie�ingai negu Sibilė, ji nemokėjo greitai atleisti. Net kai atve�davo Sibil� į Ris� jo aplankyti, da�niausiai sėdėdavo ma�inoje arba ant verandos laiptų su rakteliais rankose, pasirengusi mauti, vos Sibilė i�eis pro duris.

Nors beveik iki keturiasde�imties metų Henkas Nortonas leidosi į venas amfetamin�, jis nebuvo kvailas. Jei jau Lena vidury nakties i�dygo prie Henko slenks�io, tai galėjo reik�ti tik viena.

Muzika vėl u�grojo, sienos sudrebėjo, nuo grindų ėmė vibruoti ir baro kėdė, o jie vis dar �velgė į kits kit�. Henko �od�ius ji ne tiek i�girdo, kiek perskaitė i� lūpų:

� Kur Sibilė?

Henko kabinetas buvo ma�a medinė dė�utė skardiniu stogu u� baro, pana�esnė į lauko tualet�, o ne į verslo įstaig�. Ant apspurusio elektros laido, tikriausiai atvesto dar prie� kar�, kabėjo lemputė. Apmu�alus atstojo alaus ir kitokie reklaminiai plakatai. Kartoninės dė�ės su gėrimais buvo sukrautos prie tolimosios sienos, likusiuose ma�daug trijuose kvadratiniuose metruose tilpo stalas ir dvi kėdės i� �onų. Aplink juos � krūvos dė�ių su baro kvitais, Henko sukauptais per daug metų. U� pa�iūrės tekantis upelis drėkino or� ir augino pelėsius. Lenai atrodė, kad Henkui patinka darbuotis tokioje tamsioje, drėgnoje vietoje, leisti dienas aplinkoje, labiau tinkamoje gerti.

� �iūriu, apsitvarkei, � pasakė Lena, statydama stiklin� ant vienos dė�ės. Ji pati nebesuprato, ar i�siblaivė, ar tiesiog tiek prisigėrė, kad jau nebesvarbu.

Henkas dirstelėjo į stiklin�, tada vėl pa�velgė į Len�.

� Tu negeri.

Ji i�kėlė stiklin�:

� U� tuos, kurie pradeda vėlai.

Henkas atsisėdo į darbo kėd� ir sunėrė rankas ant pilvo. Jis buvo auk�tas ir liesas, �iem� jo oda pleiskanodavo. Nors jo tėvas buvo ispanas, Henkas labiau priminė motin�, bly�ki� moterį, liguistos i�vaizdos ir charakterio. Lena paslap�ia galvojo, kad Henkas labai pana�us į gyvat� albinos�.

Jis paklausė:

� Tai kokie vėjai tave �ia atpūtė?

� �iaip u�sukau į sve�ius, � pratarė ji pro stikl�. Viskis buvo kartus. Nenuleisdama akių nuo Henko, ji pabaigė gėrim� ir trinktelėjo tu��ia stikline į dė��. Lena ne�inojo, kas jai neduoda prasi�ioti. Ji �itiek metų laukė, kada gaus atsilyginti Henkui Nortonui. Dabar galės jį įskaudinti taip pat, kaip jis įskaudino Sibil�.

� Tu ir kok� �niauk�ti pradėjai, ar verkei?

Lena atgalia ranka nusibraukė lūpas.

� O kaip manai?

Henkas pa�velgė į j�, mankydamas rankas. Lena �inojo, kad tai ne vien nervingas įprotis. Į rankų venas leid�iamas amfetaminas Henkui įtaisė ankstyv� artrit�. Kadangi dauguma jo rankų venų u�kalkėjo nuo miltelių priedo, su kuriuo būdavo mai�omi narkotikai, kraujotaka jose taip pat buvo prasta. Da�niausiai jo rankos būdavo �altos kaip ledas ir nuolat maud�ian�ios.

Staiga jis nustojo jas tryn�s.

� Nagi, Li. Man�s laukia pasirodymas.

Lena pamėgino prasi�ioti, bet neįstengė pratarti nė �od�io. I� dalies j� pykdė jo atsainumas, būdingas jų santykiams nuo pat prad�ių. I� dalies ji tiesiog ne�inojo, kaip jam pasakyti. Kad ir kaip nekentė dėdės, jis vis tiek gyvas �mogus. Henkas labai rūpinosi Sibile. Mokykloje Lena negalėjo sesers vestis visur, ir Sibilė daug laiko praleisdavo namie su Henku. Jiedu buvo tikrai artimi, ir nors labai tro�ko įskaudinti dėd�, ji ka�kaip neįstengė. Lena mylėjo Sibil�, o Sibilė mylėjo Henk�.

Henkas pasiėmė tu�inuk�, kelissyk apvertė jį, tauk�ėdamas į stal�, pagaliau paklausė:

� Kas yra, Lena? Reikia pinigų?

�Jei tik viskas būtų taip paprasta�, � pagalvojo Lena.

� Sugedo ma�ina?

Ji lėtai papurtė galv�.

� Sibilė, � pasakė jis, ir jo balsas u�lū�o.

Lenai nieko neatsakius, jis lėtai linktelėjo galva ir sudėjo rankas tarsi maldai.

� Ji serga? � paklausė jis.

I� balso buvo ai�ku, kad tikisi blogiausio. Tuo vieninteliu sakiniu jis parodė daugiau jausmų, negu Lena buvo ma�iusi per vis� gyvenim�, kiek tik pa�inojo dėd�. Ji įdėmiai pa�velgė į jį, lyg pirm� kart� matytų. Bly�ki oda buvo i�mu�ta raudonomis dėmėmis, kaip nutinka �viesiaod�iams vyrams senstant. Jo plaukai, kiek tik ji prisiminė, buv� �ili, nuo �e�iasde�imties vatų lemputės atrodė blausiai pagelt�. Jo havajieti�ki mar�kiniai buvo suglam�yti, o tai jam nebūdinga, nerimstan�ios rankos ne�ymiai virpėjo.

Lena padarė t� patį, k� D�efris Toliveris.

� Ji nuėjo į valgykl� viduryje miesto, � pradėjo ji. � �inai, prie�ais drabu�ių krautuv�?

Jis tik vos linktelėjo galva.

� Ten ji atėjo i� namų, � kalbėjo Lena. � Eidavo kiekvien� savait�, tiesiog tam, kad k� nors įstengtų padaryti pati.

Henkas sunėrė rankas prie�ais veid�, o smilius priglaudė prie kaktos.

� Tai, hm� � Lena pakėlė stiklin�, nes reikėjo k� nors daryti. Ji i�lai�ė paskutinį ant ledukų likusį viskį, tada pasakė: � Ji nuėjo į tualet�, ir ka�kas j� nu�udė.

Ank�tame kabinete stojo tyla. Lauke �ir�kė �iogai. Gurgeno upelis. I� baro sklido tolimas dunksėjimas.

Be jokios į�angos Henkas nusigr�ė, ėmė raustis dė�ėse ir paklausė:

� K� �įvakar gėrei?

Len� klausimas nustebino, nors be reikalo. Nepaisant AA smegenų plovimo, Henkas Nortonas puikiai mokėjo vengti nemalonių dalykų. Narkotikų ir alkoholio jis griebėsi kaip tik todėl, kad norėjo pabėgti nuo sav�s.

� Ma�inoje alų, � atsakė ji, visai nesiver�dama pasakoti kruvinų smulkmenų, � o �ia �Jack Daniels�.

Jis nutilo, ranka suėm�s �Jack Daniels� butelį.

� Supykins nuo viskio su alum, � įspėjo jis, nors pabaigoje balsas u�lū�o.

Lena atki�o stiklin� skimb�iodama ledukais, kad patrauktų jo dėmesį. Ji �iūrėjo, kaip Henkas pila jai i�gerti, ir nenustebo, kad jis apsilai�ė lūpas.

� Kaip sekasi darbe? � paklausė Henkas, pa�iūrėje balsas skard�iai aidėjo. Apatinė jo lūpa truputį virpėjo. Veido i�rai�ka buvo visi�ko sielvarto, visai prie�ingai negu i� lūpų sklindantys �od�iai. Jis paklausė. � Viskas gerai?

Lena linktelėjo galva. Jautėsi lyg pakliuvusi į avarij�. Ji pagaliau suprato, k� rei�kia �odis �siurrealu�. �ioje ank�toje erdvėje viskas atrodė nekonkretu. Stiklinė rankoje atrodė blanki. Henkas buvo ka�kur nutol�s. Ji sapnavo.

Lena pamėgino atsitokėti, skubiai i�maukdama gėrim�. Alkoholis nudegino gerkl� lyg ugnis, liepsnojantis ir tir�tas, lyg būtų prarijusi kar�to asfalto.

Henkas tuo metu �iūrėjo ne į Len�, o į stiklin�.

Nieko daugiau jai ir nereikėjo. Ji tarė:

� Sibilė mirė, Henkai.

Jo akyse staiga pasirodė a�aros, o Lena tik galvojo, kaip baisiai susen�s jis atrodo. Lyg �iūrėtum, kaip vysta gėlė. Jis i�sitraukė nosin� ir nusi�luostė nosį.

Lena pakartojo �od�ius, visai kaip prie� tai D�efris Toliveris.

� Ji mirė.

Virpan�iu balsu Henkas paklausė:

� Tikrai?

Lena skubiai palink�iojo galva.

� Ma�iau, � ir pridūrė: � Ka�kas j� baisiai supjaustė.

Jis prasi�iojo ir u�si�iaupė � �iop�iojo lyg �uvis. Nenuleido akių nuo Lenos, kaip tada, kai mėgindavo sugauti j� meluojant. Pagaliau nusigr�ė ir sumurmėjo:

� Negali būti.

Ji galėjo i�tiesti rank� ir paglostyti sen� jo pla�tak�, galbūt pamėginti jį paguosti, bet ne. Lena jautėsi lyg priaugusi prie kėdės. U�uot galvojusi apie Sibil�, į kuri� mintys krypo savaime, ji sutelkė dėmesį į Henk�, jo drėgnas lūpas, akis, plaukelius, �elian�ius i� nosies.

� Ak, Sibe, � atsiduso jis, trindamas akis. Jo Adomo obuolys stryktelėjo, jis nurijo seil�. I�tiesė rank� ir suėmė butelio kakliuk�. Nieko neklausdamas, atsuko kam�tuk� ir įpylė Lenai dar i�gerti. �įsyk tamsus skystis beveik pasiekė stiklinės kra�t�.

Laikas bėgo, paskui Henkas garsiai i�sipūtė nosį ir nosine nusi�luostė akis.

� Neįsivaizduoju, kas būtų norėj�s j� nu�udyti. � Jo rankos, vis lankstan�ios nosin�, dar labiau virpėjo. � Ka�kokia nes�monė, � sumurmėjo jis. � Supras�iau, jeigu tave.

� Labai a�iū.

To pakako, kad Henkas susierzintų.

� Turiu galvoje tavo darb�. Nereikia �ia pūstis.

Lena nieko neatsakė. Tokius �od�ius ji girdėdavo da�nai.

Jis padėjo delnus ant stalo ir įsistebeilijo į Len�.

� Kur buvai, kai tai nutiko?

Lena i�maukė viskį, �įsyk jis taip nedegino. Kai vėl pastatė stiklin� ant stalo, Henkas vis dar spoksojo į j�.

Ji sumurmėjo:

� Meikone.

� Tai �ia nusikaltimas i� neapykantos?

Lena pasilenkė ir paėmė butelį.

� Ne�inau. Gal. � Pilamas viskis butelyje kliuksėjo. � Galbūt jis pasirinko j� dėl to, kad ji buvo homoseksuali. O gal dėl to, kad akla. � Lena pa�vairavo į jį ir pamatė, kad jam skaudu tai girdėti. Nusprendė paai�kinti i�samiau. � Prievartautojai paprastai renkasi moteris, kurias, jų nuomone, galės palau�ti, Henkai. Ji buvo lengvas grobis.

� Tai dėl visko kaltas a�?

� A� taip nesakiau.

Jis stvėrė butelį.

� Ai�ku, � nukirto jis, mesdamas pustu�tį butelį atgal į dė��.

Dabar, grį��s prie esmės, kalbėjo piktai. Kaip ir Lena, Henkas nemokėjo slėpti jausmų. Sibilė da�nai sakydavo, kad Henkas taip nesutaria su Lena dėl to, kad jie per daug pana�ūs. Sėdėdama prie�ais Henk�, jusdama, kaip ank�t� pa�iūr� u�plūsta jo sielvartas ir pyktis, Lena suprato, kad Sibilė sakė ties�. �tai kaip ji atrodys po dvide�imties metų, ir niekas jai nepadės.

Henkas paklausė:

� Kalbėjaisi su Nana?

� Aha.

� Reikia surengti pamaldas, � pasakė jis, imdamas ra�iklį ir pie�damas langelį stalo kalendoriuje. Vir�uje did�iosiomis raidėmis u�ra�ė LAIDOTUVĖS. � Ar manai, kad Grante atsirastų kas nors tinkama? � Jis palaukė jos atsakymo, paskui pridūrė: � Na, juk ten gyveno dauguma jos draugų.

� K�? � paklausė Lena, sulaikiusi stiklin� prie lūpų. � K� tu �ia �neki?

� Li, mums reikia daug k� apgalvoti. Reikia pasirūpinti Sibe.

Lena baigė gerti. Kai pa�velgė į Henk�, jo bruo�ai susiliejo. Ties� sakant, susiliejo visa patalpa. Ji pasijuto lyg karuselėje, atitinkamai elgėsi ir skrandis. Lena prisidėjo rank� prie burnos, kad neapsivemtų.

Henkui tokia i�rai�ka tikriausiai buvo daug sykių matyta, da�niausiai veidrodyje. Kaip tik tada, kai ji neatlaikė, pri�oko prie jos ir paki�o po smakru �iuk�liadė��.

7

Sara pasilenkė vir� virtuvės kriauklės tėvų namuose, tėvo ver�liarak�iu mėgindama atsukti �iaup�. Beveik vis� vakar� ji skrodė Sibil� Adams morge. Grį�ti į tamsius namus, miegoti viena nenorėjo. Dar pridėjus paskutinį D�efrio grasinim� atva�iuoti atsakiklyje, Sarai neliko kur daugiau nakvoti. Įsmuko tik pasiimti �unų, bet nė nesivargino persivilkti gydytojos drabu�ių.

Ji nusi�luostė prakait� nuo kaktos ir pa�velgė į laikrodį ant kavinuko. Buvo pusė septynių ryto, ji miegojo tik dvi valandas. Vos u�merkdavo akis, tuojau imdavo įsivaizduoti, kaip Sibilė Adams sėdi ant tualeto ir nemato, kas su ja vyksta, tik jau�ia visk�, k� daro u�puolikas.

Kita vertus, jei nei�tiks kokia nors �eimos katastrofa, �iandiena niekaip negali būti blogesnė u� vakar.

Ketė Linton įėjo į virtuv�, atidarė spintut� ir pasiėmė kavos puoduk�, tik tada pastebėjo greta stovin�i� vyresnėl�.

� K� �ia darai?

Sara u�dėjo ant var�to nauj� pover�l�.

� �iaupas varvėjo.

� �eimoje du santechnikai, � pasiskundė Ketė, pildamasi kavos. � O varvantį �iaup� remontuoja mano dukra gydytoja.

Sara nusi�ypsojo ir visa jėga stumtelėjo ver�lėraktį. Lintonai buvo santechnikų �eima, ir kol lankė mokykl�, Sara vasar� nuolat darbuodavosi kartu su tėvu, valydama ir lituodama vamzd�ius. Kartais jai atrodė, kad mokykl� metais anks�iau u�baigė ir per vasaras mokėsi, kad įgytų bakalauro laipsnį, vien tam, kad netektų su tėvu �liau�ioti voratinkliais apėjusiose ank�tumose. Tėv� ji mylėjo, bet, prie�ingai negu Tesa, neįstengė įveikti vorų baimės.

Ketė atsisėdo ant taburetės.

� Nakvojai �ia?

� Aha, � atsakė Sara, plaudamasi rankas. Ji u�suko �iaup� ir nusi�ypsojo matydama, kad jis nebevarva. Nuveikusi �į t� naudinga, ji pajuto, kad na�ta ant �irdies suma�ėjo.

Ketė pritariamai nusi�ypsojo.

� Jei nepasiseks medicinoje, bent jau vėl galėsi tapti santechnike.

� �inai, taip man ir sakė tėvelis, kai pirm�j� dien� nuve�ė į koled��.

� �inau, � atsakė Ketė. � Vos jam galvos nenuroviau. � Ji gurk�telėjo kavos, �velgdama į Sar� per puoduko kra�t�. � Kodėl nėjai namo?

� Ilgai dirbau ir tiesiog norėjau ateiti �ia. Tu neprie�tarauji?

� Ai�ku, kad ne, � atsakė Ketė, �vysteldama Sarai rank�luostį. � Nekvailiok.

Sara nusi�luostė rankas.

� Tikiuosi, įeidama jūsų nepa�adinau.

� Man�s ne, � atsakė Ketė. � Kodėl nenakvojai pas Tes�?

Sara apsimetė uoliai tiesinanti rank�luostį ant kabyklos. Tesa gyveno dviejų kambarių bute vir� gara�o. Pastaruosius kelet� metų pasitaikydavo naktų, kai Sara nenorėdavo viena nakvoti savo namuose. Paprastai ji ver�iau pasilikdavo pas seserį ir nerizikuodavo pa�adinti tėvo, kuris visada puldavo klausinėti, kas neduoda jai ramybės.

Sara atsakė:

� Nenorėjau jai trukdyti.

� Nes�monė, � nusijuokė Ketė. � Vie�patie, Sara, tas koled�as kainavo beveik ketvirtį milijono dolerių, o meluoti taip ir nei�mokė?

Sara pasiėmė mėgstamiausi� puoduk� ir įsipylė kavos.

� Gal reikėjo mane leisti į teisės mokykl�.

Ketė sukry�iavo kojas ir susiraukė. Ji buvo smulki moteris, o joga padėjo jai i�likti lieknai. Jos �viesūs plaukai ir mėlynos akys atiteko ne Sarai, o Tesai. Nors jų būdas pana�us, sunku būtų pasakyti, kad Ketė ir Sara � mama ir dukra.

� Na? � paragino Ketė.

Sara nesuvaldė �ypsenos.

� Tiesiog sakykim, kad kai įėjau, Tesa buvo truputį u�siėmusi, ir smulkiau neaptarinėkim.

� U�siėmusi viena?

� Ne, � Sara susidrovėjusi nusijuokė ir pajuto, kaip nukaista skruostai. � Dieve, mama.

Po kelių akimirkų Ketė tylėliau paklausė:

� Su Devonu Lokvudu?

� Devonu? � nustebo Sara.

Ji neį�iūrėjo, su kuo ten Tesa rangėsi lovoje, bet Devonas Lokvudas, naujasis santechniko pameistrys, prie� dvi savaites pradėj�s dirbti pas Edį Linton�, niekaip nebūtų atėj�s jai į galv�.

Ketė j� nutildė:

� Tėvas i�girs.

� K� i�girs? � paklausė Edis, įeidamas į virtuv�. I�vyd�s Sar�, jis visas nu�vito. � �tai mano ma�utė, � jis garsiai pak�telėjo jai į skruost�. � Tai tu �įryt įėjai?

� A�, � prisipa�ino Sara.

� Gara�e turiu da�ų pavyzd�ių, � tarė jis. � Gal pavalg� galėsim nueiti pasi�iūrėti, i�rinktume gra�i� spalv� tavo kambariui.

Sara gurk�telėjo kavos.

� A� nesikraustau �ia gyventi, tėveli.

Jis bedė pir�tu į puoduk�.

� Nuo jos nustosi augti.

� Gerai būtų, � suniurnėjo Sara. Nuo devintos klasės ji buvo auk��iausia savo �eimoje, per plauk� aplenkusi tėv�.

Sara atsisėdo ant kėdės, nuo kurios k� tik pasikėlė mama. Ji stebėjo, kaip tėvai imasi rytinės ruo�os, tėvas vaik�to po virtuv� ir painiojasi mamai po kojomis, kol Ketė pasodino jį ant kėdės. Palink�s vir� rytinio laikra��io, tėvas susiglostė plaukus. Pra�il� jo plaukai stirksojo į �alis kaip ir antakiai. Jo mar�kinėliai buvo tokie seni, kad ties mentėmis net prasitrynė skylės. Pi�amos kelnių ra�tai nubluko prie� penket� metų, o �lepetės ties kulnais ply�o. Sara niekada jiems neatleis, kad paveldėjo motinos cinizm� ir tėvo aprangos stilių.

Edis tarė:

� �iūriu, �Observer� sunkia �it� įvykį, kiek tik gali.

Sara pa�velgė į Granto laikra��io antra�t�: ��iauriai nu�udyta koled�o dėstytoja�.

� K� ra�o? � nesusilaikė Sara.

Skaitydamas jis braukė pir�tu per puslapį.

� Sibilė Adams, GTU dėstytoja, vakar Granto degalinėje buvo �iauriai mirtinai sumu�ta. Vietos policija priblok�ta. Policijos vir�ininkas D�efris Toliveris, � Edis nutilo ir panosėje sumurmėjo �kiaulė�, � prane�a, kad tiriamos visos įmanomos versijos, ir jaunosios dėstytojos �udikas susilauks teisingo atpildo.

� Ji buvo ne sumu�ta, � pasakė Sara, �inodama, kad smūgis Sibilei Adams į veid� jos nenu�udė. Prisiminusi skrodimo rezultatus, ji net suvirpėjo.

Edis, regis, pastebėjo. Jis paklausė:

� Jai padarė dar ka�k�?

Sara nustebo, kad tėvas to klausia. Paprastai �eima labai stengdavosi nieko neklausinėti apie �i� Saros gyvenimo dalį. Ji nuo pat prad�ių pajuto, kad jos antrasis darbas jiems labai nesmagus. Paklausė:

� K�, pavyzd�iui?

Tik tada suprato, k� tėvas turėjo galvoje. Ketė pakėlė galv� nuo blynų te�los, jos veide buvo matyti siaubas.

Į virtuv� atlėkė Tesa, smarkiai stumteldama suveriamas duris, ai�kiai tikėdamasi rasti Sar� vien�. Įėjusi net i�si�iojo.

Ketė, stovėdama prie viryklės ir kepdama blynus, pasisveikino per petį:

� Labas rytas, saulele.

Tesa nekreipdama dėmesio puolė tiesiai prie kavos.

� Kaip miegojai? � paklausė Edis.

� Kaip kūdikėlis, � atsakė Tesa, pak�teldama jam į vir�ugalvį.

Ketė pamojo mentele Saros pusėn.

� Mokykis i� sesutės.

Tesai pakako proto nekreipti į tai dėmesio. Ji atidarė stiklines duris į prieplauk� ir galva pamojo laukan, rodydama Sarai eiti kartu.

Sara padarė, kaip liepta, sulaikiusi kvap�, kol u�sivėrė durys. Ji suku�dėjo:

� Devonas Lokvudas?

� A� jiems dar nesakiau apie tavo pasimatym� su D�ebu, � atkirto Tesa.

Sara suspaudė lūpas, tylomis sutikdama sudaryti paliaubas.

Pasiki�usi vien� koj� po savim, Tesa atsisėdo ant verandos sūpuoklių.

� Kur buvai taip vėlai?

� Morge, � atsakė Sara, prisėsdama �alia sesers. Ji pasitrynė rankas, nes ankstyvas rytas buvo vėsokas. Sara vis dar vilkėjo gydytojos kelnėmis ir plonais baltais mar�kinėliais, tokiam orui gerokai per ma�ai. � Reikėjo kai k� patikrinti. Lena�

Ji nutilo, neapsispr�sdama, ar galima Tesai pasakoti, kas vakar morge nutiko su Lena Adams. Kaltinimai dar buvo skaudūs, nors Sara suprato, kad juos �arstė Lenos sielvartas.

Ji tarė:

� Norėjau kuo grei�iau visk� u�baigti, supranti?

Tesos veide neliko jokio d�iugesio.

� K� nors su�inojai?

� Nusiun�iau D�efriui ataskait� faksu. Manau, jis i� jos kai k� supras. � Ji nutilo, kad įsitikintų, jog Tesa tikrai jos klausosi. � Klausyk, Tese. Būk atsargi, gerai? Na, u�sirakink duris. Nevaik��iok viena. Ir pana�iai.

� Aha. � Tesa spustelėjo jai rank�. � Gerai. Būtinai.

� Na� � Sara nutilo, nenorėdama �iurpinti sesers, bet taip pat nelinkėdama jai atsidurti pavojuje. � Jūs to paties am�iaus. Judvi su Sibile. Supranti, k� noriu pasakyti?

� Aha, � atsakė Tesa, bet ai�kiai nenorėjo apie tai kalbėti. Sara suprato seserį. Tiksliai �inodama, kas nutiko Sibilei Adams, Sara vos galėjo i�tverti.

� Įdėjau atviruk�� � pratarė Tesa, bet Sara j� nutraukė:

� Radau lagaminėlyje, � pasakė ji. � A�iū.

� Aha, � atsakė Tesa lediniu balsu.

Sara pa�velgė į e�er�, negalvodama apie atviruk�, negalvodama apie Sibil� Adams, D�efrį ar dar k� nors. Vanduo buvo toks ramus, kad pirm� kart� per kelias savaites Sara atsipalaidavo. Prisimerkusi galėjo į�iūrėti prieplauk� prie savo namų. Joje stovėjo dengta valtinė, lyg nedidelė plūduriuojanti dar�inė, kaip ir dauguma kitų e�ero prieplaukų.

Ji įsivaizdavo, kaip sėdi prieplaukoje ant sudedamos kėdės, gurk�noja margarit�, skaito kvail� romaniūk�tį. Kodėl tai įsivaizdavo, Sara ne�inojo. Pastaruoju metu retai kada turėdavo laiko pasėdėti, alkoholis jai buvo neskanus, o vakarais kone �vairuodavo nuo pacientų kortelių, pediatrijos �urnalų ir teismo ekspertizės vadovų skaitymo.

Tesa pertraukė jos mintis.

� Tai naktį turbūt ma�ai miegojai?

Sara papurtė galv� ir prigludo seseriai prie peties.

� Kaip vakar sekėsi su D�efriu?

� Norė�iau i�gerti tablet� ir visk� apie jį pamir�ti.

Tesa pakėlė rank� ir apkabino Sar� per pe�ius.

� Dėl to negalėjai u�migti?

Sara atsiduso ir u�simerkė.

� Ne�inau. Tiesiog galvojau apie Sibil�. Apie D�efrį.

� Dveji metai � ilgas laikas ilgėtis, � pasakė Tesa. � Jei tikrai nori jį pamir�ti, tau reikia pradėti vaik��ioti į pasimatymus. � Ji neleido Sarai prie�tarauti. � Į tikrus pasimatymus, i� kurių nepabėgi, vos vaikinas prisiartina.

Sara i�sitiesė ir pritraukė kelius prie krūtinės. Ji suprato, k� siūlo sesuo.

� A� ne tokia kaip tu. Negaliu miegoti su bet kuo.

Tesa neįsi�eidė. Sara ir nemanė, kad įsi�eis. Beveik visas miestas, i�skyrus jų tėv�, �inojo, kad Tesa Linton gyvena aktyvų seksualinį gyvenim� ir tuo d�iaugiasi.

� Kai susipa�inau su Stivu, buvau tik �e�iolikos, � pratarė Sara, prisiminusi savo pirm�j� meil�. � Paskui, na, �inai, kas buvo Atlantoje. � Tesa linktelėjo galva. � Su D�efriu a� pamėgau mylėtis. Supranti, pirm� sykį gyvenime pasijutau visavertė. � Ji sugniau�ė kum��ius, lyg galėtų t� jausm� sulaikyti. � Tu nė neįsivaizduoji, k� man tai rei�kė, staiga nubusti po �itiek metų vien mokslų, darbų ir jokių bernų, jokio laisvalaikio.

Tesa tylėjo, leisdama Sarai i�sikalbėti.

� Prisimenu mūsų pirm�jį pasimatym�. Jis per lietų ve�ė mane namo ir staiga sustabdė ma�in�. Maniau, kad jis juokauja, nes vos prie� kelias minutes kalbėjomės, kad abu labai mėgstam vaik��ioti per lietų. Bet jis paliko įjungtas �viesas ir i�lipo i� ma�inos. � Sara u�simerkė, ir jai prie� akis i�kilo D�efris lietuje, pasistat�s palto apykakl�. � Ant gatvės gulėjo katė. Ji buvo suva�inėta, ai�kiai negyva.

Tesa tylėjo ir laukė.

� Ir? � paragino ji.

� O jis paėmė j� ir patraukė nuo gatvės, kad daugiau niekas neperva�iuotų.

Tesa pasibaisėjo.

� Paėmė į rankas?

� Aha. � Prisiminusi Sara meiliai nusi�ypsojo. � Nenorėjo, kad dar kas nors perva�iuotų.

� Jis palietė negyv� kat�?

Sara nusijuokė.

� Niekada anks�iau nepasakojau?

� Turbūt nebū�iau pamir�usi.

Sara atsilo�ė sūpuoklėse, pasirėmusi koja, kad nelinguotų.

� Matai, per vakarien� jis man pasakojo, kaip neken�ia ka�ių. Bet �tai sustojo vidury gatvės tamsoje, per lietų, patraukti į �alį katės, kad jos daugiau niekas neperva�iuotų.

Tesa tiesiog �iauk�iojo.

� O tuomet įlipo atgal į ma�in�, nors k� tik rankomis lietė nustipusi� kat�?

� A� vairavau, nes jis nenorėjo nieko liesti.

Tesa suraukė nosį.

� Tai �ia dabar jau romanti�ka turi būt? Nes mane truputį pykina.

Sara pa�vairavo į j�.

� A� parve�iau jį namo, o jam, �inoma, reikėjo u�eiti nusiplauti rankų. � Sara nusijuokė. � Jo plaukai su�lapo lietuje, o jis laikė rankas i�kėl�s lyg chirurgas, kuris nenori i�sitepti drabu�ių. � Sara rodydama i�kėlė rankas delnais į save.

� Ir?

� A� nusived�iau jį į virtuv� nusiplauti rankų, nes ten antibakterinis muilas, o jis negalėjo paspausti buteliuko, jo neapkrėsdamas, todėl paspaud�iau a�. � Ji sunkiai atsiduso. � Pasilenk�s vir� kriauklės, jis plovėsi rankas, tada a� ėmiau jas muiluoti, ir jos atrodė tokios stiprios ir �iltos, o jis visada buvo toks u�tikrintas savimi, kad pakėlė akis ir pabu�iavo mane tiesiai į lūpas, nė nedvejodamas, lyg seniai būtų suprat�s, kad liesdama jo rankas galvojau vien apie tai, kaip būtų, jeigu tos rankos liestų mane.

Tesa palaukė, kol ji pabaigs, tada pasakė:

� Tokios romanti�kos istorijos dar nesu girdėjusi, i�skyrus nustipusi� kat�.

� Taigi. � Sara atsistojo ir priėjo prie prieplaukos turėklų. � Manau, visos moterys su juo pasijunta ypatingai. Bent jau tai jam puikiai sekasi.

� Sara, tu niekada nesuprasi, kad kai kuriems �monėms seksas rei�kia visai k� kita. Kartais tiesiog pasidulkini. � Ji nutilo. � Kartais taip reikalauji dėmesio.

� Na, mano dėmesį jis tikrai patraukė.

� Jis tave dar vis myli.

Sara apsigr�ė ir prisėdo ant turėklo.

� Jis nori mane susigr��inti tik dėl to, kad prarado.

� Jei tikrai norėtum, kad tavo gyvenime jo nebeliktų, � pasakė Tesa, � apygardoje nebedirbtum.

Sara prasi�iojo atsakyti, bet nesugalvojo, kaip paai�kinti seseriai, kad kartais vien dėl darbo apygardoje nei�eina i� proto. Nuo nesibaigian�io per�in�ių gerklių ir skaudan�ių ausų srauto Sara atbukdavo. Mesti koronerės darb� reik�tų atsisakyti gyvenimo dalies, kuri jai tikrai patinka, kad ir kokia makabri�ka.

Nujausdama, kad Tesa to niekada nesupras, Sara atsakė:

� Ne�inau, k� darysiu.

Tesa tylėjo. Ji �velgė į nam�. Sara taip pat pa�velgė pro virtuvės lang�. Prie viryklės stovėjo D�efris Toliveris ir kalbėjosi su jos motina.

Lintonai gyveno kelių auk�tų name, kuris per keturiasde�imt metų da�nai buvo rekonstruojamas. Kai Ketė susidomėjo tapyba, gale buvo pristatyta studija su tualetu. Kai Sara pasinėrė į mokslus, palėpėje buvo įrengtas darbo kambarys ir tualetas. Kai Tesa susidomėjo vaikinais, rūsys buvo įrengtas taip, kad Edis galėtų ten atlėkti per tris sekundes i� bet kurios namo vietos. Abiejuose patalpos galuose buvo laiptai, o artimiausias tualetas � vienu auk�tu auk��iau.

Nuo tada, kai Tesa i�va�iavo studijuoti, rūsys beveik nepasikeitė. Kilimas buvo avokadų �alumo, o mink�tų baldų komplektas � tamsios rūd�ių spalvos. Kambario viduryje stovėjo stalas, tinkantis stalo tenisui ir biliardui. Sykį Sara susilau�ė rank�, kai gaudydama stalo teniso kamuoliuk� atsitrenkė į televizorių ant sienos.

Kai Sara su D�efriu nusileido laiptais, Saros �unys Bilis ir Bobas snaudė ant sofos. Ji suplojo rankomis, kad jie pajudėtų. Skalikai nė nekrustelėjo, kol D�efris nesu�vilpė. Jam priėjus jų paglostyti, tie ėmė vizginti uodegas.

Kasydamas Bobui pilv�, D�efris nevyniojo �od�ių į vat�.

� Vis� naktį mėginau tau prisiskambinti. Kur buvai?

Sara nusprendė, kad tai ne jo reikalas. Paklausė:

� Ar k� nors jau su�inojai apie Sibil�?

Jis papurtė galv�.

� Lena sakė, kad ji neturėjo vaikino. Taigi jis negalėjo ir įsiusti.

� O buv�s?

� Tokių nėra, � atsakė jis. � Manau, �iandien paklausinėsiu jos kambario draug�. Ji gyveno su Nana Tomas. �inai, bibliotekininke?

� Aha, � atsakė Sara, pama�u pradėdama suprasti. � Ar jau gavai mano ataskait�?

Jis nesuprat�s papurtė galv�.

� K�?

� Ten ir buvau vis� naktį, dariau skrodim�.

� K�? � pakartojo jis. � Negali atlikti skrodimo be liudininko.

� �inau, D�efri, � atkirto Sara, sukry�iuodama rankas ant krūtinės. Jau gana ir vieno �mogaus, per pastar�sias dvylika valandų suabejojusio jos kompetencija. Ji tarė: � Todėl paskambinau Bredui Stivensui.

� Bredui Stivensui? � Jis nusigr�ė nuo jos ir ka�k� sumurmėjo panosėje, kasydamas Biliui pasmakr�.

� K� sakei?

� Sakiau, kad keistai elgiesi, � jis vėl atsigr�ė į j�. � Vidury nakties darei skrodim�?

� Atleisk, jeigu tau tai atrodo keista, bet a� dirbu dviejuose darbuose, ne tik tai, k� darau tau. � Jis mėgino j� pertraukti, bet ji nenutilo: � Jei pamir�ai, be to, k� darau morge, vis� dien� priimu pacientus poliklinikoje. Tarp kitko, kai kurie jų po kelių minu�ių pas mane ateis. � Ji dirstelėjo į laikrodį, bet visai nesuprato, kiek valandų, ir įsirėmė rankomis į klubus. � Tu �ia �iaip sau u�sukai?

� Norėjau pa�iūrėti, kaip tu laikaisi, � atsakė jis. � Matau, kad puikiai. Turbūt nėra ko stebėtis. Tu visada laikaisi puikiai.

� Be abejo.

� Sara Linton, kietesnė ir u� plien�.

Sara pasistengė niekinamai pa�velgti į jį. Per skyrybas jie daug sykių vaidino �it� scen�, tad ji abi gin�o puses mokėjo atmintinai. Sara per daug nepriklausoma. D�efris per daug i� jos nori.

Ji tarė:

� Man reikia eiti.

� Pala, � pasakė jis. � O kaip ataskaita?

� Nusiun�iau tau j� faksu.

Dabar jau jis įsirėmė rankomis į klubus.

� Aha, supratau. Manai, ka�k� aptikai?

� Taip, � atsakė ji, bet paskui pasitaisė: � Ne.

Lyg gindamasi ji sukry�iavo rankas ant krūtinės. Negalėjo pak�sti, kai jis viduryje gin�o pradeda kalbėti apie darbo reikalus. Pigi klasta, j� visada u�klupdavo netikėtai. Susitvard�iusi paai�kino:

� �įryt turiu gauti kraujo tyrimų rezultatus. Nikas �eltonas man paskambins devint�, tada galėsiu k� nors pasakyti. Taip para�yta ataskaitos pirmame puslapyje.

� Kodėl taip skubinai kraujo tyrimus? � paklausė jis.

� Nuojauta paku�dėjo, � atsakė Sara. Kol kas ji nieko daugiau nenorėjo jam pasakoti. Sara nemėgo remtis informacijos nuotrupomis. Ji daktarė, o ne būrėja. D�efris tai �inojo.

� Papasakok, � papra�ė jis.

Nenorėdama kalbėti, Sara sukry�iavo ant krūtinės rankas. Ji pa�velgė į laiptus, tikrindama, ar niekas nesiklauso.

� Perskaityk ataskait�, � atsakė ji.

� Labai pra�au, � nenusileido jis. � Noriu i�girsti i� tav�s.

Sara atsirėmė į sien�. Trumpam u�simerkė, ne tam, kad geriau prisimintų, o kad truputį atsitrauktų nuo to, k� su�inojo. Pradėjo pasakoti:

� Ji buvo u�pulta tualete. Kadangi buvo akla, tikriausiai vien i� nuostabos nesiprie�ino. Manau, jis supjaustė j� prad�ioje, pakėlė mar�kinius ir peiliu i�rė�ė kry�ių. Dūris į pilv� irgi buvo prad�ioje. Jis nepakankamai gilus įsiskverbti. Manau, jis įsiskverbė varpa labiausiai tam, kad j� i�niekintų. Tuomet jis i�prievartavo j� pro mak�tį, todėl ten aptikau ekskrementų. Nesu tikra, ar jis baigė. Nemanau, kad jam rūpėjo baigti.

� Manai, labiau norėjo j� i�niekinti?

Ji gū�telėjo pe�iais. Prievartautojai da�nai turi seksualinių sutrikimų. Ka�in kodėl �itas turėtų būti kitoks. Prievartavimas pro pilv� i� esmės tai ir rei�kia. Atsakė:

� Galbūt jį jaudina, kai tai daro pusiau vie�oje vietoje. Nors pietų metas buvo praėj�s, kas nors galėjo u�eiti ir jį u�klupti.

Jis pasikasė smakr�, ai�kiai stengdamasis visk� įsis�moninti.

� Ko dar?

� Ar galėtum rasti laiko u�eiti pas mus? � paklausė jis. � Galiu sukviesti susirinkim� pus� de�imt.

� Ir visk� papasakoti?

Jis papurtė galv�.

� Niekam apie tai neprasitark, � įsakė jis, ir pirm� sykį per ilg� laik� ji jam visi�kai pritarė.

Ji atsakė:

� Gerai.

� Ar galėsi ateiti pus� de�imt? � pakartojo jis.

Sara prisiminė ryto darbus. A�tunt� jos kabinete bus D�imio Pauelo tėvai. Jei i� vieno sunkaus susitikimo eis tiesiai į kit�, diena tikriausiai bus lengvesnė. Be to, ji �inojo, kad kuo grei�iau papasakos detektyvams Sibilės Adams skrodimo rezultatus, tuo grei�iau jie galės eiti ie�koti �mogaus, kuris j� nu�udė.

� Aha, � atsakė ji, sukdama laiptų link. � Ateisiu.

� Pala, � pridūrė jis. � Bus ir Lena.

Sara apsigr�ė ir papurtė galv�.

� Jokiu būdu. Niekaip negalėsiu smulkiai aptarinėti Sibilės mirties, girdint jos seseriai.

� Jai reikia, Sara. Patikėk. � Jis tikriausiai perskaitė jos mintis �vilgsnyje. Tarė: � Ji nori i�girsti smulkmenas. �itaip ji gedi. Ji policininkė.

� Jai bus negera.

� Ji pati apsisprendė, � pakartojo jis. � Vienaip ar kitaip ji visk� su�inos, Sara. Geriau tegu i�girsta ties� i� mūsų, o ne prisiskaito nes�monių laikra�tyje. � Jis nutilo, tikriausiai pastebėj�s, kad vis tiek jos neperkalbėjo. � Jei �ūtų Tesa, tu juk norėtum su�inoti, kaip tai atsitiko.

� D�efri, � pratarė Sara, nusileisdama, nors sveikas protas ku�dėjo prie�ingai. � Jai nereikia �itaip prisiminti seserį.

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Matyt, reikia.

Be penkiolikos a�tunt� ryto Granto apygarda tik budo. Naktį u�ėj�s lietus nuplovė �iedadulkes nuo gatvių, ir nors lauke dar buvo vėsu, Sara va�iavo pakėlusi BMW Z3 stog�. Ma�in� ji įsitaisė per kriz� po skyrybų, kai reikėjo kaip nors pasijusti geriau. Padėjo ma�daug dviem savaitėms, o paskui dėl praeivių �vilgsnių ir u�uominų apie prabangi� ma�in� ėmė jaustis truputį kvailai. Tai ne tokia ma�ina, kuria derėtų va�inėtis po ma�� miestelį, ypa� Sarai � daktarei, ir dar pediatrei. Jei būtų gimusi ir augusi ne Grante, tikriausiai tektų parduoti ma�in�, nes kitaip prarastų pus� poliklinikos pacientų. O dabar ji tik kentė nesibaigian�ius motinos priekai�tus, kaip kvaila �mogui, vos įstengian�iam padoriai apsirengti, va�inėtis prabangia sportine ma�ina.

Va�iuodama į darb�, Sara pamojavo Stivui Manui, ūkinių prekių krautuvės savininkui. Jis nusteb�s �yptelėjo ir taip pat pamojavo. Dabar Stivas buvo ved�s ir turėjo tris vaikus, bet Sara �inojo, kad dar turi viet� jo �irdyje, kur visada saugoma pirmoji meilė. Savo pirm� rimt� vaikin� Sara prisimindavo su tam tikra nostalgija, bet daugiau nejautė nieko. Ji prisiminė tas nejaukias paauglystės akimirkas, kai jis graibydavo j� ant galinės ma�inos sėdynės. Kaip ji gėdijosi pa�velgti jam į akis kit� dien� po to, kai jie pirm� sykį pasimylėjo.

Stivas mielai įleido �aknis Grante, i� Roberto E. Li mokyklos futbolo �vaig�dės su d�iaugsmu virto tėvo talkininku ūkinių prekių krautuvėje. O Sara tokio am�iaus tro�ko tik lėkti i� Granto į Atlant� ir gyventi daug įdomiau, daug sudėtingiau, negu įmanoma gimtinėje. Kaip ji pagaliau vėl atsidūrė �ia, nesuprato net pati.

Va�iuodama pro valgykl�, ji �velgė tiesiai į priekį, nenorėdama prisiminti vakaryk�tės popietės. Ji taip stengėsi �iūrėti į kit� gatvės pus�, kad vos nesuva�inėjo prie�ais vaistin� keli� kertan�io D�ebo Magvairo.

Sara stabtelėjo ir puolė atsipra�inėti:

� Atleisk.

D�ebas draugi�kai nusijuokė ir pribėgo prie ma�inos.

� Mėgini i�sisukti nuo rytdienos pasimatymo?

� Ne, k� tu, � pralemeno Sara, prisiversdama nusi�ypsoti. Vakar tiek visko nutiko, kad ji visai pamir�o pa�adėjusi su juo pavakarieniauti. Prie� vienuolika metų, kai jis tik atsikraustė į Grant�, ji lyg ir buvo pradėjusi draugauti su D�ebu. Nieko rimto tarp jų nesusiklostė, ir kai pasirodė D�efris, jų draugystė jau buvo i�sisėmusi. Kodėl po tiek laiko sutiko vėl su juo susitikti, Sara ir pati ne�inojo.

D�ebas nusibraukė nuo kaktos plaukus. Jis buvo lieknas, bėgiko sudėjimo vyras. Kadaise Tesa jo kūn� palygino su Saros skalikais. Bet jis buvo dailus, tikrai neturėjo per daug nertis i� kailio ie�kodamas moters pasimatymui.

Jis atsirėmė į Saros ma�in� ir paklausė:

� Ar sugalvojai, ko nori vakarienei?

Sara gū�telėjo pe�iais.

� Neapsisprend�iu, � pamelavo ji. � Nustebink mane.

D�ebas kilstelėjo antakį. Ketė Linton teisingai pastebėjo. Ji visai nesugeba meluoti.

� �inau, kad vakar įsipainiojai į t� reikal�, � pratarė jis, rodydamas valgyklos pusėn. � Puikiai suprasiu, jeigu norėtum at�aukti pasimatym�.

Sarai net �irdis suspurdo. D�ebas Magvairas buvo geras �mogus. Miestelio vaistinink� klientai gerbė ir juo pasitikėjo. Be to, jis buvo tikrai simpati�kas. Vienintelė bėda � jis per daug geras, per daug nuolankus. Jie niekada nesigin�ydavo, nes jis nieko neimdavo į galv�. Sarai jis dėl to priminė grei�iau brolį, o ne galim� mylim�jį.

� Nenoriu at�aukti, � atsakė ji.

Keista, tikrai nenorėjo. Galbūt jai būtų sveika da�niau pasi�monėti. Galbūt Tesa sakė ties�. Galbūt jau laikas.

D�ebas net nu�vito.

� Jei nebus per �alta, galėsiu atplaukti valtimi ir paplukdyti tave po e�er�.

Sara �elmi�kai pa�velgė į jį.

� Maniau, kad j� pirksi tik kitais metais?

� Kantrybe niekada nepasi�ymėjau, � atsakė jis, nors vien tai, kad kalbasi su Sara, įrodė, jog yra prie�ingai. Jis mostelėjo nyk��iu į vaistin�, rodydamas, kad jam jau reikia eiti. � Pasimatysim apie �e�t�, gerai?

� �e�t�, � patvirtino Sara, jusdama, kad u�sikrėtė jo jauduliu.

Ji įjungė bėgį, o jis nulėkė į vaistin�. Martė Ringo, vaistinės kasininkė, stovėjo prie slenks�io, o jis apkabino jos pe�ius ir atrakino duris.

Sara įsuko į aik�tel�. Hartsdeilio vaikų poliklinika buvo keturkampė, su a�tuoniakampe stiklo blokų patalpa priekyje. Tai buvo pacientų laukiamasis. Laimė, daktaras Barnis, kuris pats suprojektavo pastat�, buvo geresnis daktaras negu architektas. Laukiamasis buvo pietų pusėje ir dėl stiklinių sienų vasar� virsdavo orkaite, o �iem� � �aldikliu. Kartais laukdami eilėje pas daktar� pacientai sukar��iuodavo.

Kai Sara pravėrė duris, laukiamasis buvo vėsus ir tu��ias. Ji apsidairė po tamsi� patalp�, ne pirm� sykį pagalvodama, kad reikėtų pasiremontuoti. Pacientams ir jų tėvams pastatytos kėdės buvo ne daugiau negu paken�iamos. Sara ir Tesa ant jų ganėtinai prisisėdėjo kartu su Kete laukdamos, kol bus pa�auktos vardais. Kampe buvo �aidimų kampelis su trimis staliukais, kad vaikai galėtų pie�ti ar skaityti. Greta �urnalų apie sodus ir į�ymybes gulėjo ir vaikų bei paauglių mėnra��iai. Dė�utėse buvo tvarkingai sudėtos kreidelės, �alia � popierius.

Paskendusi prisiminimuose, Sara svarstė, ar �ioje patalpoje nusprendė tapti daktare. Prie�ingai negu Tesa, Sara niekada nebijojo eiti pas daktar� Barnį, tikriausiai dėl to, kad vaikystėje beveik nesirgo. Jai patikdavo, kai jas pakviesdavo ir nusivesdavo ten, kur vaik�to tik daktarai. Septintoje klasėje, kai Sara susidomėjo tiksliaisiais mokslais, Edis koled�e surado biologijos profesorių, kuriam reikėjo pakeisti vis� vandentiekio linij�. Profesorius apsiėmė mokyti Sar� u� jo darb�. Po dvejų metų chemijos profesorius panoro pakeisti vamzd�ius visame name, ir Sara vaik��iojo daryti eksperimentų kartu su koled�o studentais.

Įsi�iebė �viesos, ir Sara sumirksėjo. Nelė pravėrė duris, skirian�ias ap�iūros kambarius nuo laukiamojo.

� Labas rytas, daktare Linton, � tarė Nelė, duodama Sarai krūvel� rausvų lapelių su prane�imais, o pati imdama i� jos lagaminėlį. � �įryt gavau jūsų �inut� apie susirinkim� nuovadoje. Jau pertvarkiau jūsų grafik�. Nieko, jeigu teks padirbėti ilgiau?

Sara papurtė galv�, skaitydama �inutes.

� Pauelai atva�iuoja ma�daug u� penkių minu�ių, o jums ant stalo faksas.

Sara pakėlė akis jai padėkoti, bet Nelė jau nulėkusi, tikriausiai prane�ti Eliotui Feltui jo dienotvarkės. Sara priėmė Eliot� tiesiai i� rezidentūros Ogastos ligoninėje. Jis norėjo i�mokti visko, ko tik galėjo, o vėliau nusipirkti dalį poliklinikos. Nors Sara dar abejojo, ar nori turėti dalinink� poliklinikoje, ji taip pat suprato, kad Eliotui trūksta dar bent de�imties metų, kol galės k� nors pana�aus jai pasiūlyti.

Molė Stodard, Saros slaugė, pasitiko j� koridoriuje.

� Paeulų vaikui � devyniasde�imt penki procentai blastoma, � pacitavo ji laboratorijos i�vad�.

Sara linktelėjo galva.

� Jie tuojau atva�iuoja.

Molė �yptelėjo Sarai, lyg sakydama, kad nepavydi. Paeulai buvo geri �monės. Prie� por� metų jie i�siskyrė, bet vaikus augino kaip reta solidariai.

Sara paklausė:

� Gal surastum man vien� telefono numerį? Noriu nusiųsti juos pas pa�įstam� į Emorį. Jis yra atlik�s labai įdomių ankstyvosios stadijos ūmios mieloleukemijos tyrimų.

Sara padiktavo pavard� ir atidarė kabineto duris. Nelė prie kėdės pastatė Saros lagaminėlį, o ant stalo � puoduk� kavos. �ia pat gulėjo minėtasis faksas. Tai buvo D�ord�ijos tyrimų biuro ataskaita apie Sibilės Adams kraujo tyrim�. Vir�uje Nikas ranka prira�ė atsipra�ym�, kad beveik vis� dien� laukia susirinkimai, bet �in�s, kad Sara norėtų kuo grei�iau gauti rezultatus. Sara dusyk perskaitė ataskait�, o kai j� suvokė, skrandyje pajuto �alt� maudulį.

Ji atsilo�ė kėdėje ir apsidairė po kabinet�. Pirmasis mėnuo darbe buvo įtemptas, bet nė i� tolo neprilygo Greid�iui. Prie lėtesnio tempo Sara įprato gal po trijų mėnesių. Skaudan�ių ausų ir per�tin�ių gerklių nestigo, bet retai pasitaikydavo kritinių atvejų. Jie keliaudavo į Ogastos ligonin�.

Darilo Harpo mama pirmoji padovanojo Sarai savo vaiko nuotrauk�. Jos pavyzd�iu pasekė ir kiti tėvai, o netrukus ji ėmė klijuoti nuotraukas ant kabineto sienų. Nuo pirmosios nuotraukos praėjo dvylika metų, vaikų fotografijomis jau buvo i�klijuotas visas kabinetas ir dalis tualeto. Pa�velgusi į bet kuri� i� jų, ji prisimindavo vaiko vard�, o da�niausiai ir ligos istorij�. Ji jau ėmė sutikti juos savo poliklinikoje suaugusius, kai sukakdavo devyniolika metų, u�simindavo, kad gal reikėtų eiti pas bendrosios praktikos gydytoj�. Kai kurie net pravirkdavo. Por� sykių ir pa�iai Sarai sugniau�ė gerkl�. Kadangi vaikų turėti negalėjo, ji da�nai neju�ia labai pamildavo savo pacientus.

Atidariusi lagaminėlį, Sara susirado kortel�, bet sustingo i�vydusi pa�tu atsiųst� atviruk�. Ji pa�velgė į Emorio universiteto vartų nuotrauk�. Sara prisiminė, kaip i� Emorio atėjo lai�kas, kad ji priimta studijuoti. Ji gavo stipendijų i� garsesnių mokyklų toliau �iaurėje, bet visada svajojo apie Emorį. Ten buvo dėstoma tikra medicina, o Sara neįsivaizdavo sav�s kur nors kitur negu Pietuose.

Ji apvertė atviruk�, pir�tais perbraukė per tvarkingai atspausdint� adres�. Kasmet nuo tada, kai i�sikraustė i� Atlantos, ma�daug baland�io viduryje, Sara gaudavo tokį atviruk�. Pernai atėjo i� �Coca-Cola pasaulis�, o lai�kelyje para�yta: �Jo rankose visas pasaulis.�

Per telefono garsiakalbį i�girdusi Nelės bals�, ji krūptelėjo.

� Daktare Linton? � tarė Nelė. � Atva�iavo Pauelai.

Sara kiek palaikė pir�t� vir� raudono atsiliepimo mygtuko. Įmetusi atviruk� į lagaminėlį, atsakė:

� Einu pasitikti.

8

Kai Sibilė su Lena buvo septintoje klasėje, vyresnis berniukas vardu Boidas Litlis u�simanė papok�tauti, tyliai prisėlindamas prie Sibilės ir spragteldamas pir�tais jai prie ausies. Vien� dien� Lena pasekė jį, i�lipusį i� mokyklos autobuso, ir �oko ant nugaros. Lena buvo smulki ir vikri, bet Boidas � metais vyresnis ir ma�daug dvide�imt kilogramų sunkesnis. Kol autobuso vairuotojas spėjo juos i�skirti, jis sudau�ė j� kaip obuolį.

Tai prisiminusi, Lena Adams galėjo kuo nuo�ird�iausiai pasakyti, kad niekada nesijautė taip fizi�kai blogai kaip ryt� po sesers mirties. Ji pagaliau suprato, kaip kankinasi alkoholikai � visas kūnas buvo tarsi sumu�tas, ir tik ger� pusvalandį praleidusi po kar�tu du�u ji įstengė pastovėti ant kojų. Jos galva, atrodė, ply� nuo įtampos smegenyse. Kad ir kiek dantų pastos sunaudojo, niekaip negalėjo atsikratyti �leik�tumo burnoje, o skrandis atrodė lyg suspaustas į gumuliuk� ir dar suver�tas pora dantų siūlų.

Ji sėdėjo nuovados pasitarimų kambario gilumoje, stengdamasi vėl neapsivemti. Nors ka�in, ar k� tei�vemtų. Viduje jautėsi tokia tu��ia, kad net pilvas įdubo.

D�efris priėjo prie jos ir padavė puodelį kavos.

� I�gerk, � paliepė jis.

Ji nesigin�ijo. �įryt namuose Henkas jai siūlė to paties. Ji gėdijosi k� nors i� jo priimti, juolab klausyti jo patarimų, todėl nurodė, kur jam t� kav� susiki�ti.

Vos ji padėjo puoduk�, D�efris tarė:

� Lena, dar ne vėlu.

� A� noriu dalyvauti, � atkirto ji. � Man reikia �inoti.

Jis �velgė jai į akis, regis, vis� am�inyb�. Nors �viesa badė jai akis lyg adatomis, nenusigr�ė pirma. Lena palaukė, kol jis i�ėjo, tada atsilo�ė kėdėje. Atrėmė puoduk� į kelį ir u�simerkė.

Kaip vakar grį�o namo, Lena neprisiminė. Pusvaland�io kelionė i� Riso skendėjo rūke. �inojo, kad Henkas vairavo jos ma�in�, nes kai �įryt įsėdo ketindama va�iuoti į nuovad�, sėdynė buvo atitraukta atgal, o veidrodėlis pakreiptas keistu kampo. Paskutinis dalykas, kurį Lena prisiminė, buvo jos pa�ios atspindys �Stop ᾿n᾿ Save� vitrinoje. Kitas prisiminimas buvo d�er�giantis telefonas � paskambino D�efris prane�ti apie susirinkim�, kone maldaudamas jos neateiti. Visa kita ka�kur dingo.

Sunkiausia �įryt pasirodė apsirengti. Pamirkusi po du�u, Lena tro�ko tik �liau�ti atgal į lov� ir susisukti į kamuoliuk�. Būtų su d�iaugsmu taip gulėjusi vis� dien�, bet tokiai silpnybei pasiduoti negalima. Vakar ji padarė klaid�, bet būtin�. Jai, �inoma, reikėjo i�silieti, i�sigedėti, kiek tik galėjo, nesubyrėdama į �ipulius.

�įryt � kas kita. Lena prisivertė apsitempti kelnes ir apsivilkti gra�ų �vark�, kaip kasdien rengdavosi į darb�. U�sisegusi pistoleto dir��, patikrinusi ginkl�, Lena pasijuto vėl tapusi policininke, o ne aukos seserimi. Ta�iau galv� maudė, o mintys lyg klijai vėlėsi smegenų vingiuose. Ji kaip niekad puikiai suvokė, nuo ko u�sikabina alkoholikai. Ka�kur �irdies gilumoje vis dėlto �mėstelėjo mintis, kad dabar būtų labai gera i�mesti taurel� �io to stipraus.

Girg�dėdamos prasivėrė pasitarimų kambario durys, ir Lena pakėlusi akis i�vydo koridoriuje nugara į j� stovin�i� Sar� Linton. Sara kalbėjosi su D�efriu, regis, ne itin mandagiai. Len� nudiegė kaltės jausmas dėl to, kaip vakar elgėsi su Sara. Kad ir ko pri�nekėjo, Lena �inojo, kad Sara � gera daktarė. Kiek jai teko girdėti, Linton Atlantoje laukė svaiginama karjera, o ji visk� metė ir grį�o į Grant�. Reikėtų jos atsipra�yti, bet dabar Lena nenorėjo apie tai nė pagalvoti. Jei kas nors skai�iuotų, Lenos pyk�io prover�iai gerokai vir�ytų atsipra�inėjimus.

� Lena, � tarė Sara. � Eik� su manim.

Lena mirktelėjo, nepastebėjusi, kada Sara spėjo prisiartinti. Ji stovėjo prie sandėliuko durų.

Lena krustelėjo kėdėje, norėdama atsistoti, pamir�usi kav�. Apsilaistė kelnes, bet nekreipė dėmesio. Padėjusi puoduk� ant grindų, ji pakluso Sarai. Sandėliukas buvo toks erdvus, kad galėjo vadintis ir kambariu, bet jau daug metų ant jo durų kabėjo toks u�ra�as, ir niekas nesivargino jo patikslinti. �ia buvo laikomi įkal�iai, manekenai pirmosios pagalbos pamokėlėms, kurias policininkai rengdavo rudenį, ir vaistinėlė.

� Eik�. � Sara stumtelėjo kėd�. � Sėsk.

Lena vėl jai pakluso. Sara i�traukė deguonies balion�. Prijungė prie baliono kauk� ir tarė:

� Tau skauda galv�, nes alkoholis suma�ina deguonies kiekį kraujyje. � Ji timptelėjo kaukės gumel� ir atki�o j� Lenai. � Lėtai, giliai kvėpuok, ir palengvės.

Lena paėmė kauk�, Sara ji nepasitikėjo, bet �i� akimirk� būtų pabu�iavusi skunkui po uodega, jei tik kas nors būtų pa�adėj�s, kad nuo to nustos mausti galv�.

Jai dar kelissyk įkvėpus, Sara paklausė:

� Geriau?

Lena linktelėjo, nes jai tikrai pasidarė geriau. Nesijautė tokia �vali kaip visada, ta�iau bent jau galėjo iki galo atsimerkti.

� Lena, � tarė Sara, atsiimdama kauk�, � norėjau su tavim pasikalbėti apie kai k�, k� aptikau.

� Aha, � atsakė Lena susikaupusi. Ji manė, kad Sara mėgins j� atkalbėti dalyvauti susirinkime, tad nustebo jai pra�nekus.

� Kai ap�iūrėjau Sibil�, � pratarė Sara, atremdama balion� į sien�, � radau fizinių įkal�ių, kurių nesitikėjau.

� Kokių? � paklausė Lena, jos protas vėl ėmė suktis.

� Nemanau, kad tai turės įtakos bylai, bet turiu prane�ti D�efriui, k� radau. Tokių dalykų pati negaliu nuspr�sti.

Nors Sara numal�ino galvos sopulį, Lena neturėjo kantrybės jos �aidimėliams.

� K� tu �ia �neki?

� Iki i�prievartavimo tavo sesers mergystės plėvė buvo nepa�eista.

Lenai net pa�ird�ius nudiegė. Kaip ji apie tai nepagalvojo � nors per paskutines dvide�imt keturias valandas tiek visko nutiko, kad Lenai nesisekė daryti logi�kų i�vadų. O dabar visas pasaulis su�inos, kad jos sesuo buvo homoseksuali.

� Man nesvarbu, Lena, � pasakė Sara. � Tikrai. Man netrukdo jos gyvenimo būdas.

� K�, po galais, �ia paistai?

� Pati �inai, � atsakė Sara, ai�kiai manydama, kad to pakanka. Lenai nieko neatsakius, ji pridūrė: � Lena, a� �inau apie Nan� Tomas. Visa kita ir taip ai�ku.

Lena atrėmė pakau�į į sien� ir u�simerkė.

� Tai tu �ia mane perspėji, k�? Kad pasakysi visiems, jog mano sesuo buvo homoseksuali?

Sara patylėjo, tada atsakė:

� Nemaniau to sakyti per susitikim�.

� A� jam pasakysiu, � nusprendė Lena ir atsimerkė. � Gali palaukti?

� �inoma.

Lena palaukė, kol Sara i�ėjo, tada susiėmė u� galvos. Ji norėjo verkti, bet a�arų nebuvo. Jos kūnas neteko tiek skys�ių, kad ji stebėjosi, jog burnoje dar yra seilių. Ji giliai įkvėpė, kad įsidr�sintų, ir atsistojo.

Kai i�ėjo i� sandėliuko, pasitarimų kambaryje buvo Frenkas Volisas ir Metas Hoganas. Frenkas jai linktelėjo, Metas susikaup�s pylėsi į kav� grietinėlės. Abu detektyvai buvo įkop� į �e�t� de�imtį, abu i� visai kitų laikų negu Lenos vaikystė. Kaip ir visi vyresnieji detektyvai, jie vadovavosi senosiomis policininkų brolijos taisyklėmis, kur teisingumo buvo siekiama bet kokia kaina. Policija buvo jų �eima, ir viskas, kas nutikdavo savi�kiams pareigūnams, juos paveikdavo kaip brolius. Granto bendruomenė buvo glaudi, o detektyvų ry�iai � dar glaudesni. Lena net �inojo, kad visi iki vieno detektyvai priklauso vietos lo�ei. Jei ne tai, kad ji papras�iausiai neturėjo varpos, Lena tikriausiai seniai būtų ten pakviesta, jei ne i� pagarbos, tai bent i� pareigos.

Ji susim�stė, k� tuodu vyrai pagalvotų su�inoj�, kad tiria byl� ir ie�ko lesbietės prievartautojo. Kadaise, seniai, Lena net girdėjo, kaip Metas pradėjo sakinį: �Tada, kai klanas dar �į t� nuveikdavo�� Ar jie taip uoliai stengtųsi, jei �inotų ties� apie Sibil�, ar pyktis i�sivadėtų? Lena nenorėjo, kad tektų tai su�inoti nemaloniomis aplinkybėmis.

Kai ji pabeldė į atviras kabineto duris, D�efris skaitė ataskait�.

� Sara tave i�gydė? � paklausė jis.

Klausimas jai nepatiko, bet u�darydama duris Lena vis tiek atsakė, kad taip.

D�efris ai�kiai nustebo, kad ji u�darė duris. Jis padėjo ataskait� į �alį ir palaukė, kol ji atsisės, tada paklausė:

� Kas nutiko?

Lena nusprendė, kad geriausia bus rė�ti tiesiai �viesiai:

� Mano sesuo buvo lesbietė.

Jos �od�iai pakibo jiems vir� galvų lyg komikse. Lena vos susitvardė nepradėjusi kikenti i� įtampos. Ji niekada nebuvo to i�tarusi garsiai. Lenai būdavo nejauku aptarinėti Sibilės seksualinį gyvenim�, net su ja pa�ia. Kai Sibilė, vos prie� metus atsikraus�iusi į Grant�, įsikūrė su Nana Tomas, Lena smulkmenų neklausinėjo. Ji nuo�ird�iai nenorėjo jų �inoti.

� Na, � tarė D�efris, ai�kiai nusteb�s. � A�iū, kad pasakei.

� Manai, tai turės įtakos tyrimui? � paklausė Lena, i�sigandusi, kad viskas veltui.

� Ne�inau, � atsakė jis, ir ji suprato, kad tai tiesa. � Ar kas nors jai ra�ė grasinan�ius lai�kus? Kaip nors j� į�eidinėjo?

Lena taip pat apie tai buvo pagalvojusi. Nana sakė, kad pastar�sias kelias savaites nenutiko nieko naujo, bet ji taip pat �inojo, kad Lena nenorės aptarinėti nieko, kas susij� su tuo, jog Nana dulkina jos seserį.

� Manau, reikia paklausti Nanos.

� Nanos Tomas?

� Aha, � atsakė Lena. � Jos kartu gyveno. Jų namas Kuperio gatvėje. Gal nuva�iuokim po susirinkimo?

� Ne i�kart, � atsakė jis. � Apie ketvirt�?

Lena linktelėjo galva. Nesusilaikė nepaklaususi:

� O kitiems pasakysi?

Klausimas jį, regis, nustebino. Ilgai �velg�s į j�, jis atsakė:

� Manau, kol kas nebūtina. �įvakar pasikalbėsim su Nana, tada pasitarsim.

Lenai neapsakomai palengvėjo.

D�efris dirstelėjo į laikrodį.

� Metas pradėti susirinkim�.

9

D�efris stovėjo pasitarimų kambario priekyje ir laukė, kol i� tualeto ateis Lena. Po jų pokalbio ji papra�ė duoti jai kelias minutes. Jis tikėjosi, kad per t� laik� ji susitvardys. Nors ir kar�to būdo, Lena Adams buvo protinga moteris ir gera policininkė. Jam buvo labai skaudu matyti, kad ji mėgina visk� i�tverti viena. D�efris taip pat suprato, kad jokios pagalbos ji nepriims.

Sara sėdėjo pirmoje eilėje, sukry�iavusi kojas. Vilkėjo chaki spalvos linin� suknel� beveik iki kulk�nių. Abiejuose �onuose ma�daug iki kelių buvo skeltukai. Raudoni plaukai suimti į uodeg� ant sprando, kaip sekmadienį ba�ny�ioje. D�efris prisiminė jos veido i�rai�k�, kai atsisukusi pastebėjo jį klaupte, ir susim�stė, ar kada nors ateis toks metas, kai Sara apsid�iaugs jį i�vydusi. Visas pamaldas jis laikė galv� nuleid�s ir kantriai laukė, kada galės i�smukti nesukeldamas per daug �urmulio.

Sara Linton buvo, kaip pasakytų D�efrio tėvas, tikra �alga. D�efrį Sara patraukė tvirta valia, įnirtinga nepriklausomybe. Jam patiko, kad ji tokia atsaini ir moka nusodinti jo draugelius. Jam patiko, kaip ji m�sto, ir tai, kad su ja visada galėjo kalbėtis apie darb�, �inodamas, kad ji supras. Jam patiko, kad ji nemokėjo gaminti valgio ir įstengdavo pramiegoti net uragan�. Jam patiko, kad ji siaubingai nesugeba tvarkytis namuose, o jos kojos tokios did�iulės, kad gali apsiauti jo batus. Labiausiai jam patiko tai, kad ji visa tai pati �ino ir net tuo did�iuojasi.

�inoma, jos nepriklausomybė turėjo trūkumų. Net po �e�erių santuokos metų jis nebuvo tikras, kad bent k� nors apie j� �ino. Sara taip puikiai sugebėdavo atrodyti stipri, kad po kurio laiko jis ėmė abejoti, ar apskritai yra jai reikalingas. Nuo �eimos, poliklinikos ir morgo D�efriui, regis, likdavo labai nedaug laiko.

Nors suprato, kad nei�tikimybė Sarai � ne geriausias būdas siekti permainų, jis taip pat �inojo, kad tuo metu jų santuokoje turėjo kas nors įvykti. Jis norėjo j� įskaudinti. Norėjo, kad ji imtų kovoti dėl jo ir jų santykių. Kad viena nebūtinai seks i� kita, jam nė netoptelėjo, todėl iki �iol sukosi galva. Kartais D�efris kone pykdavo ant Saros, kad jų santuok� i�ardė toks nereik�mingas, toks kvailas nuotykis kaip papras�iausias posūkis į kair�.

D�efris sunėrė rankas ir pasirėmė į katedr�. Jis i�metė i� galvos Sar� ir susikaupė darbui. Ant �emo staliuko greta jo gulėjo �e�iolika puslapių pavard�ių ir adresų. Visi nuteisti seksualiniai nusikaltėliai, gyvenantys D�ord�ijos valstijoje arba nutar� atsikraustyti į j�, privalėjo u�siregistruoti nurodydami savo pavard� ir adres� D�ord�ijos tyrimų biuro Nusikaltimų informacijos centre. D�efris vakar vakar� ir beveik vis� ryt� rinko informacij� apie �e�iasde�imt septynis Granto gyventojus, kurie u�siregistravo nuo tada, kai 1996 m. buvo priimtas toks įstatymas. Nagrinėti jų nusikaltimus buvo bjaurus darbus, pirmiausia dėl tol, kad �inojo, jog seksualiniai nusikaltėliai � kaip tarakonai. Jei vien� pamatai, �inok, kad sienose slapstosi dar dvide�imt.

Neleisdamas sau per daug apie tai galvoti, jis laukė, kada galės pradėti susirinkim�. �monių pasitarimų kambaryje buvo daug ma�iau, negu būtų galėj� tilpti. Frenkas Volisas, Metas Hoganas ir dar penki detektyvai priklausė dalinio vyresniesiems. Pridėjus D�efrį ir Len�, i� viso devyni. I� tų devynių tik D�efris ir Frenkas buvo dirb� u� Grant� didesnėse savivaldybėse. Atrodo, Sibilės Adams �udikas geriau pasikaust�s.

Bredas Stivensas, jaunesnysis patrulis, kuris, nors jaunas ir �emo rango, mokėjo patylėti, stovėjo prie durų, jei kas nors mėgintų įeiti. Bredas buvo tarsi dalinio talismanas, o dėl kūdiki�ko putlumo priminė karikatūr�. Reti �viesūs plaukai vis� laik� atrodė taip, lyg ka�kas būtų į juos patryn�s balion�. Mama jam da�nai atne�davo pietus į nuovad�. Bet jis buvo geras vaikis. Dar būdamas gimnazistas, Bredas pasipra�ė D�efrio priimamas į policij�. Kaip ir dauguma jaunesniųjų policininkų, jis buvo i� Granto; �ia gyveno jo �eima. Jis nuo�ird�iai rūpinosi, kad gatvėse būtų saugu.

Kai Bredas pravėrė duris Lenai, D�efris atsikrenk�tė, atkreipdamas visų dėmesį į save. Jei kas nors ir nustebo �ia i�vyd�s Len�, nieko nepasakė. Ji atsisėdo gale sukry�iavusi rankas ant krūtinės, dar vis paraudusiomis akimis nuo pagirių, nuo a�arų ar nuo abiejų.

� A�iū, kad taip greitai susirinkote, � tarė D�efris.

Jis linktelėjo Bredui, rodydamas pradėti dalinti paketus, D�efrio paruo�tus i� anksto.

� Visų pirma leiskite įspėti, kad viskas, kas �iandien bus pasakyta �iame kambaryje, yra labai slapta informacija. Tai, k� �iandien i�girsite, neskirta vie�umai, ir bet koks informacijos nutekėjimas mums labai pakenktų.

Jis palaukė, kol Bredas baigs dalinti.

� Turbūt jau visi girdėjote, kad vakar degalinės valgykloje nu�udyta Sibilė Adams. � Tie, kurie nebuvo skait� i�dalintų popierių, palink�iojo. Bet nuo kitų jo �od�ių visi pakėlė akis. � Prie� tai ji buvo i�prievartauta.

Kai visi tai i�girdo, atrodė, kad kambaryje net temperatūra pakilo. �itie vyrai gyveno kitokiais laikais. Moterys jiems buvo ne ma�iau paslaptingos nei planetos kilmė. Niekas taip neparagins jų imtis darbo, kaip �inia, kad Sibilė buvo i�prievartauta.

D�efris i�kėlė s�ra��, o Bredas dalijo paketus pagal pavardes, kurias ant jų u�ra�ė D�efris. Jis tarė:

� �įryt i� kompiuterio i�traukiau �it� nusikaltėlių s�ra��. Padalijau juos įprastoms komandoms, i�skyrus Frenk� ir Len�. � Jis i�vydo, kaip ji �iojasi skųstis, ir pasakė: � Lena, su tavim dirbs Bredas. O Frenkas � su manim.

Lena i�did�iai atsilo�ė. Bredas toli gra�u ne jos lygio, o jos �vilgsnis rodė, kad ji kuo puikiausiai perprato sumanym�. Apklausdama tre�i� ar ketvirt� �mogų s�ra�e, ji netruks pastebėti, kad D�efris j� laiko ant trumpo pasaitėlio. Prievartautojai paprastai puola savo etninės kilmės ir am�iaus grupės moteris. Lena ir Bredas apklaus kiekvien� u� seksualinį nusikaltim� teist� ma�umų atstov�, vyresnį negu penkiasde�imties metų.

� Daktarė Linton jums papasakos konkre�ias detales. � Jis nutilo ir pridūrė: � A� spė�iau, kad u�puolimas turėjo koki� nors religin� potekst�, tad galbūt ie�kome fanatiko. Neklausinėkite vien apie tai, bet turėkite galvoje. � Jis sulygino popierių kra�t� į katedr�. � Jei aptiksite k� nors, vert� daugiau dėmesio, prane�kite man per racij�. Nenorė�iau, kad koks nors įtariamasis suimtas pargriūtų arba nety�ia liktų be galvos.

D�efris labai stengėsi nepa�velgti Sarai į akis, tardamas paskutinį sakinį. D�efris buvo policininkas, jis �inojo, kas dedasi gatvėse. �inojo, kad kiekvienas vyras �iame kambaryje Sibilės Adams atveju norės pasirodyti. Taip pat �inojo, kaip lengva per�engti rib� tarp teisinio teisingumo ir �mogi�kojo, kai akis į akį susiduri su tokiu gyvuliu, kuris gali i�prievartauti akl� moterį ir i�rė�ti jai ant pilvo kry�ių.

� Ai�ku? � paklausė jis, nesitikėdamas atsakymo ir jo nesulaukdamas. � Tuomet perduodu �odį daktarei Linton.

Jis nuėjo į patalpos gal�, atsistojo u� Lenos i� de�inės, o Sara i�ėjo į priekį. Ji priėjo prie lentos, pakėlė rank� ir nuleido projektoriaus ekran�. Dauguma vyrų �iame kambaryje pa�inojo j� nuo kūdikystės, ir jei dabar visi i�sitraukė u�ra�ų knygeles, tai daug k� sakė apie profesinius Saros sugebėjimus.

Ji linktelėjo Bredui Stivensui, ir kambaryje sutemo.

�alias projektorius sudūzgė, ir ekranas ry�kiai nu�vito. Sara padėjo ant padėklo nuotrauk� ir paki�o po stiklu.

� Radau Sibil� Adams degalinės moterų tualete vakar apie pus� trijų popiet, � pasakė ji, reguliuodama projektoriaus objektyv�.

Kai pasirodė �Polaroid� nuotrauka, kurioje Sibilė Adams pusnuogė gulėjo ant tualeto grindų, vyrai subruzdo. D�efris u�si�iūrėjo į �aizd� jos krūtinėje, sukdamas galv�, koks �mogus galėtų �itaip pasielgti su varg�e moterimi. Jis nenorėjo įsivaizduoti Sibilės Adams, aklos, sėdin�ios ant klozeto, kai u�puolikas dėl nesveikų savo įgeid�ių j� perskrodė. Jis nenorėjo nė pagalvoti, kas dėjosi jos mintyse, kai j� prievartavo pro pilv�.

Sara kalbėjo toliau:

� Kai atidariau duris, ji sėdėjo ant klozeto. Jos rankos ir kojos buvo i�skėstos, ir stipriai kraujavo �aizda, kuri� matote. � Ji parodė į ekran�.

D�efris ma�umėl� palinko, mėgindamas į�iūrėti, kaip reaguoja Lena. Ji sėdėjo sustingusi, tiesia nugara. Jis suprato, kam jai to reikia, bet niekaip nesuvokė, kaip ji įstengia. Jei taip būtų nutik� kam nors jo �eimoje, jei Sara būtų �itaip i�niekinta, D�efrio �irdis jautė, kad jis nenorėtų �inoti. Negalėtų.

Sara stovėjo priekyje, sukry�iavusi rankas ant krūtinės.

� Netrukus po to, kai u��iuopiau puls�, j� apėmė traukuliai. Mes nugriuvome ant grindų. Mėginau sustabdyti traukulius, bet po kelių sekund�ių ji u�geso.

Sara trūktelėjo projektoriaus stal�ių, norėdama pakeisti nuotrauk�. Aparatas buvo i� dinozaurų laikų, pasiskolintas i� mokyklos. Juk Sara negalėjo nusiųsti nusikaltimo vietos nuotraukų į �Jiffy Photos�, kad jas padidintų.

Kitoje ekrane pasirod�iusioje nuotraukoje buvo i� arti pavaizduota Sibilės Adams galva ir kaklas.

� Mėlynė jai po akim padaryta i� auk�tesnės padėties, tikriausiai u�puolimo prad�ioje, kad ji nesiprie�intų. Jai prie gerklės buvo pridėtas labai a�trus ma�daug penkiolikos centimetrų peilis. Manau, tai buvo siauras peilis kaulams i� mėsos i�pjauti, tikriausiai tokį aptiktume da�noje virtuvėje. �ia matyti ne�ymus įpjovimas. � Ji pervedė pir�tu per ekran� ties Sibilės kaklo viduriu. � Iki kraujo neprapjauta, bet spustelta taip, kad nubrozdinta oda. � Ji pakėlė akis ir pa�velgė į D�efrį. � Many�iau, peilio reikėjo tam, kad ji ne�auktų, kol jis j� prievartavo.

Ji kalbėjo toliau:

� Ant kairio peties � nedidelė įkandimo �ymė. � Ekrane pasirodė jos nuotrauka. � Prievartavimo atvejais įkandimo �ymių pasitaiko da�nai. �ia matyti tik vir�utinių dantų atspaudas. Jame neį�velgiau nieko ypatingo, bet i�siun�iau� � Sara nutilo, tikriausiai prisiminusi, kad kambaryje yra Lena. � �ymė nusiųsta į FTB laboratorij� palyginti. Jei ji atitiks �inomo nusikaltėlio atspaudus, tuomet galėsime įtarti, kad jis padarė ir �į nusikaltim�. Ta�iau, � įspėjo ji, � kaip visi �inome, FTB �iai bylai neteiks jokios pirmenybės, todėl per daug i� �ito įkal�io nesitikėkim. Labiau tikėtina, kad atspaudais pasinaudosime nusikaltėlio tapatybei patvirtinti po visko. Tai yra suraskite rimt� įtariam�jį, tada galėsite jį pasodinti remdamiesi dantų �ymėmis.

Toliau ekrane pasirodė Sibilės kojų vidinė pusė.

� Ties keliais matyti nubrozdinimai, atrodo, u�puolimo metu ji kojomis spaudė klozet�. � Pasirodė dar viena nuotrauka, Sibilės u�pakalio. � Ant sėdmenų matyti netaisyklingos mėlynės ir įbrė�imai, taip pat nuo klozeto.

� Jos rie�ai, � pasakė Sara, rodydama dar vien� nuotrauk�, � atrodo nubrozdinti į kabinos turėklus neįgaliesiems. Įsikibus į turėklus, lū�o du nagai, tikriausiai ji norėjo pasikelti ir atsitraukti nuo u�puoliko.

Sara įdėjo kit� nuotrauk�.

� �ia i� arti parodyti įpjovimai jos pilve, � ai�kino ji. � Pirmiausia pjauta pradedant i�kart po krūtinkauliu iki pat gaktikaulio. Antrasis pjūvis padarytas i� de�inės į kair�. � Ji nutilo. � Kadangi antrojo pjūvio gylis netolygus, įtariu, kad kairiarankis u�puolikas pjovė atbula ranka. De�iniajame gale pjūvis gilesnis.

Kitoje nuotraukoje buvo i� arti nufotografuota Sibilės krūtinė. Kelias akimirkas Sara tylėjo, tikriausiai galvodama t� patį, k� D�efris. I� arti buvo matyti, kur dūris i�temptas. Ne pirm� sykį jam sugniau�ė pa�ird�ius nuo minties, kas padaryta varg�ei moteriai. Jis meldė Diev�, kad ji nebūtų supratusi, kas su ja dedasi.

Sara tarė:

� Tai paskutinis dūris. Durta į krūtinkaulį. Dūris siekia stubur�. Manau, pro �ia i�siliejo daugiausia kraujo. � Sara atsigr�ė į Bred�. � U�dek �viesas.

Ji priėjo prie savo lagaminėlio, kalbėdama:

� Atrodo, kad jai ant krūtinės i�rė�tas kry�iaus simbolis. Prievartautojas naudojosi prezervatyvu, kaip �inome, nuo tada, kai atsirado DNR tyrimai, tai pasitaiko da�nai. Ultravioletinėje �viesoje nebuvo matyti spermos ar kūno skys�ių. Kraujas nusikaltimo vietoje yra tik aukos. � Ji i�sitraukė popieriaus lap�. � Mūsų bi�iuliai D�ord�ijos tyrimų biure vakar maloniai atskubėjo mums į talk�. Jie padarė kraujo tyrim�. � Ji u�sidėjo akinius variniais rėmeliais ir ėmė skaityti. � Centrinės kraujotakos sistemos kraujyje ir �lapime aptikta auk�ta hiosciamino, atropino ir beladonino koncentracija, taip pat skopolamino pėdsakų. � Ji pakėlė akis. � Tai reik�tų, kad Sibilė Adams i�gėrė mirtin� doz� �unvy�nės, priklausan�ios bulvinių �eimai.

D�efris pa�velgė į Len�. Ji tylėjo, įsmeigusi akis į Sar�.

� Per didelė �unvy�nės dozė gali visi�kai paraly�iuoti parasimpatin� nervų sistem�. Sibilė Adams buvo akla, bet nuo kvai�alų i�siplėtė jos vyzd�iai. Paburko bronchiolės jos plau�iuose. Kūno temperatūra dar buvo auk�ta, kaip tik dėl to pirmiausia ir atkreipiau dėmesį į krauj�. � Ji atsigr�ė į D�efrį ir atsakė į klausim�, kurį jis u�davė ryt�. � Atliekant pomirtin� ap�iūr�, jos oda dar buvo �ilta. To negalėjo sukelti jokie aplinkos veiksniai. Supratau, kad turi būti kas nors kraujyje.

Ji kalbėjo toliau:

� �unvy�nės preparatai kartais naudojami medicinoje, bet taip pat ji � ir narkotikas.

� Manai, nusikaltėlis jos sugirdė? � paklausė D�efris. � Ar ji galėjo i�gerti pati?

Sara pagalvojo.

� Sibilė Adams buvo chemikė. Ji tikrai nevartotų tokių lakių narkotikų, juolab vėliau neitų pietauti. Tai labai stiprus haliucinogenas. Jis paveikia �irdį, kvėpavim� ir kraujotak�.

� �unvy�nės auga visame mieste, � pasakė Frenkas.

� Jos paplitusios, � sutiko Sara, dirs�iodama į u�ra�us. � Augal� sunku apdoroti. Svarbiausias klausimas bus, kaip ji jo prarijo. Nikas pasakojo, kad papras�iausias ir populiariausias �unvy�nės vartojimo būdas yra u�plikyti sėklas kar�tu vandeniu. �įryt internete radau tris �unvy�nės arbatos receptus.

Lena prasitarė:

� Ji mėgo kar�t� arbat�.

� Na, �tai, � atsakė Sara. � Sėklos greitai veikia. Manau, po kelių minu�ių nuo tada, kai jų i�gėrė, ji pajustų, kad kyla kraujospūdis, dau�osi �irdis, d�iūva burna ir kyla nerimas. Taip pat įtariu, kad dėl to ji ir nuėjo į tualet�, kur jos laukė prievartautojas.

Frenkas atsigr�ė į D�efrį.

� Mums reikia pasikalbėti su Pitu Veinu. Jis patiekė jai pietus ir atne�ė arbatos.

� Jokiu būdu, � atkirto Metas. � Pitas vis� gyvenim� praleido �iame mieste. Nieko pana�aus jis nedarytų. � Tuomet, lyg taip būtų did�iausias Pito prana�umas, Metas pridūrė: � Jis priklauso lo�ei.

Kiti vyrai ėmė murmėti. Ka�kas, D�efris nepastebėjo kas, parei�kė:

� O kaip Pito juo�kis?

D�efris pajuto, kaip nugara nuteka prakaito srovelė. Jis jau suprato, į kur viskas krypsta. Jis i�kėlė rankas, pra�ydamas tylos.

� Mudu su Frenku pasikalbėsim su Pitu. O jūs gavot u�duotį. Iki vakaro lauksiu ataskaitų.

Metas, regis, norėjo sakyti dar ka�k�, bet D�efris jį sulaikė.

� Sėdėdami �ia ir regzdami i�pūstas teorijas, Sibilei Adams nepadėsim. � Jis nutilo ir parodė į Bredo i�dalintus paketus. � Jei reikės, belskitės į visas miesto duris, po galais, bet noriu su�inoti, kur tuo metu buvo kiekvienas i� �io s�ra�o.

Kai D�efris su Frenku ėjo į valgykl�, jo galvoje lyg kar�ta anglis sping�iojo �od�iai �Pito juo�kis�. Prie tokių kalbų jis buvo prat�s nuo vaikystės, bet pastaruosius trisde�imt metų jų negirdėjo. D�efris stebėjosi, kad dar esama tokio atviro rasizmo. Jam taip pat buvo neramu, kad tai i�girdo savo paties dalinyje. D�efris dirbo Grante de�imt metų, bet vis tiek liko pa�alinis. Net pietieti�ka kilmė jam nepadėjo laimėti senųjų vaikinų klubo prielankumo. Būti alabamie�iu nebuvo joks prana�umas. Pietų valstijose buvo sakoma: �Dėkui Dievui u� Alabam��, o tai rei�kė �Dėkui Dievui, kad mes ne tokie bėd�iai kaip jie�. Kaip tik todėl jis laikėsi arti Voliso. Frenkas buvo vienas i� tų vyrų. Jis priklausė klubui.

Frenkas �ingsniuodamas nusivilko �vark� ir sulankst�s persimetė per rank�. Jis buvo auk�tas ir lieknas kaip nendrė, o po ilgų policininko darbo metų jo veide nieko negalėjai įskaityti.

Frenkas tarė:

� Tas juodaodis, Vilas Harisas. Prie� kelerius metus buvau i�kviestas dėl �eimyninio barnio. Jis prilupo pa�i�.

D�efris stabtelėjo.

� Tikrai?

Frenkas stabtelėjo greta.

� Aha, � atsakė jis. � Sudau�ė kaip obuoliuk�. Praskėlė lūp�. Kai atva�iavau, ji gulėjo ant grindų. Vilkėjo tokia medvilnine suknele, pana�ia į mai��. � Jis gū�telėjo pe�iais. � Tai va, ji buvo perplė�ta.

� Manai, jis i�prievartavo j�?

Frenkas gū�telėjo.

� Ji nepateikė kaltinimų.

D�efris vėl pajudėjo.

� Dar kas nors apie tai �ino?

� Metas, � atsakė Frenkas. � Tuomet jis buvo mano porininkas.

Kai pravėrė valgyklos duris, D�efrį jau ėmė siaubas.

� U�daryta! � i� gilumos �ūktelėjo Pitas.

D�efris atsakė:

� Pitai, �ia D�efris.

Pitas i�ėjo i� sandėliuko, �luostydamasis rankas į prijuost�.

� Sveikas, D�efri, � linktelėjo ir pridūrė: � Labas, Frenkai.

� Turbūt �iandien po pietų �ia baigsim, Pitai, � pasakė D�efris. � Rytoj galėsi atidaryti.

� U�dariau visai savaitei, � atsakė Pitas, i� naujo susiri�damas prijuostės rai�tukus. � Ka�kaip negra�u dirbti dėl Sibilės ir pana�iai. � Jis mostelėjo į auk�tas kėdes prie baro. � Norit kavos?

� Mielai, � atsakė D�efris, sėsdamasis ant pirmos kėdės. Frenkas prisėdo �alia.

Pitas nuėjo u� baro ir i�traukė tris storasienius keraminius puodukus. Pilama į juos kava garavo.

Pitas paklausė:

� Jau k� nors su�inojot?

D�efris paėmė vien� puoduk�.

� Ar gali prisiminti, kas nutiko vakar? Tai yra nuo tada, kai į restoran� įėjo Sibilė Adams?

Pitas atsirėmė į kepsnin�.

� Regis, ji atėjo apie pus� dviejų, � pasakė jis. � Visada ateidavo vėliau u� daugum� �monių. Matyt, nenorėjo visų akivaizdoje mojuoti lazdele. Na, ai�ku, visi �inojome, kad ji akla, bet ji nemėgo, kai kas nors atkreipdavo į tai dėmesį. Tai buvo justi. Minioje ji nerimaudavo.

D�efris i�sitraukė u�ra�ų knygel�, nors ra�yti nebuvo ko. Jis tik pastebėjo, kad Pitas labai daug �ino apie Sibil� Adams.

� Ji da�nai �ia ateidavo?

� Kiekvien� pirmadienį, kaip laikrodukas. � Jis prisimerkė ir susim�stė. � Manau, kokius penkerius metus. Kartais ateidavo vėlai vakare su kitais dėstytojais arba Nana i� bibliotekos. Man regis, jos nuomojosi nam� Kuperio gatvėje.

D�efris linktelėjo galva.

� Bet tik retsykiais. Da�niausiai ji ateidavo pirmadieniais, visada viena. Įeidavo, u�sisakydavo pietus ir paprastai iki dviejų i�eidavo. � Jis pasitrynė smakr�, jo veidas nuliūdo. � Visada palikdavo arbatpinigių. Kai pama�iau, kad jos staliukas tu��ias, nieko bloga nė nepagalvojau. Tik dingtelėjo, kad nepastebėjau jos i�einant.

D�efris paklausė:

� Ko ji u�sisakė?

� Kaip visada, � atsakė Pitas. � Tre�i�jį rinkinį.

D�efris �inojo, kad tai � lėk�tė vaflių su kiau�iniene ir kumpiu bei dubenėlis ko�ės.

� Tik, � patikslino Pitas, � ji nevalgė mėsos, todėl kumpio nedėdavau. Ir kavos ji negėrė, todėl įpildavau kar�tos arbatytės.

D�efris u�sira�ė.

� Kokios arbatytės?

Jis pasirausė u� baro ir i�traukė dė�ut� niekuo neypatingų arbatos mai�elių.

� Nupirkau jai maisto prekių parduotuvėje. Ji nevartojo kofeino, � jis nusijuokė. � Norėjau, kad jai �ia būtų gera, supranti? Ji beveik niekur nei�eidavo. Sakydavo man, kad jai �ia patinka, kad �ia jauku. � Jis maigė pir�tais arbatos dė�ut�.

� I� kokio puoduko ji gėrė? � paklausė D�efris.

� Ne�inau. Jie visi vienodi. � Jis nuėjo prie baro galo ir i�traukė didelį metalinį stal�ių. D�efris pasilenkė ir pa�velgė vidun. Stal�ius i� tikrųjų buvo did�iulė indaplovė, pilna puodukų ir lėk��ių.

D�efris paklausė:

� �ia vakaryk��iai?

Pitas linktelėjo galva.

� Nė neįsivaizduoju, kuris jos. Paleidau indaplov� prie� tai, kai ji� � Jis nutilo ir nudelbė akis. � Tėtis visada man sakydavo, kad jeigu rūpinsiesi klientais, jie rūpinsis tavim. � Jis pakėlė akis, jose blizgėjo a�aros. � Ji buvo gera mergaitė, supranti? Kam prireikė j� skriausti?

� Ne�inau, Pitai, � atsakė D�efris. � Ar galim j� i�sine�ti? � Jis parodė į arbatos dė�ut�.

Pitas gū�telėjo pe�iais.

� �inoma, niekas daugiau jos negėrė. � Jis vėl nusijuokė. � Sykį pamėginau paragauti. Skonis kaip rudo vandens.

Frenkas i�traukė i� dė�utės mai�elį. Kiekvienas mai�elis buvo įdėtas į u�klijuot� popierinį vokelį. Jis paklausė:

� Ar Vilas vakar �ia dirbo?

Pitas, regis, nustebo.

� �inoma, jis jau penkiasde�imt metų kasdien dirba per pietus. Ateina apie vienuolikt�, i�eina koki� antr�. � Pa�velgė į D�efrį. � Kai i� �ia i�eina, u�darbiauja mieste. Daugiausia tvarko kiemus, �į t� pameistrauja.

� Jis �ia �luosto stalus? � paklausė D�efris, nors tiek sykių pietavo valgykloje, kad ir pats puikiai �inojo, k� daro Vilas Harisas.

� �inoma, � atsakė Pitas. � �luosto stalus, plauna grindis, paduoda �monėms valgį. � Jis smalsiai pa�velgė į D�efrį. � Kodėl klausi?

� �iaip sau, � atsakė D�efris. Pasilenk�s paspaudė rank� ir pasakė: � A�iū, Pitai. Jei dar ko nors prireiks, prane�im.

10

Lena ved�iojo pir�tu per miesto plan� ant kelių.

� Dabar į kair�, � pasakė ji Bredui.

Jis pakluso ir pasuko policijos ma�in� į Beikerio gatv�. Bredas buvo paken�iamas vaikinas, bet didelis lengvatikis, todėl kai nuovadoje Lena jam pasakė, kad jai reikia į tualet�, o paskui nuėjo prie�inga kryptimi, jis niekaip nesureagavo. Nuovadoje buvo pok�taujama � kas nors paslėpdavo nuo Bredo jo patrulio kepur�. Per Kalėdas j� u�mauk�lino vienam elniui miesto rotu�ės vitrinoje. Prie� mėnesį Lena pastebėjo kepur� ant Roberto E. Li statulos prie�ais mokykl�.

Lena suprato, kad paskirdamas j� į por� su Bredu Stivensu D�efris stengiasi neleisti jai per daug įsivelti į tyrim�. Jei mėgintų spėti, sakytų, kad visi vyri�kiai jų s�ra�e bus arba mir�, arba per seni pastovėti ant kojų.

� Paskui į de�in�, � pasakė ji ir sulankstė �emėlapį.

Kai apsimetė einanti į tualet�, ji įsmuko į Marlos kabinet� ir telefonų knygoje susirado Vilo Hariso adres�. D�efris pirma va�iuos apklausti Pito. Lena norėjo u�lau�ti Vil� Haris�, kol jo nepasiekė vir�ininkas.

� �ia, � pasakė Lena, rodydama jam sustoti. � Gali palaukti ma�inoje.

Bredas pristabdė ma�in� ir prisidėjo pir�tus prie lūpų.

� Koks adresas?

� Keturi trisde�imt vienas, � atsakė ji, pama�iusi pa�to dė�ut�.

Lena nusisegė saugos dir�� ir atidarė dureles, ma�inai nė nesustojus. Kai Bredas j� pasivijo, ji jau ėjo prie durų.

� K� tu darai? � paklausė jis, risnodamas greta jos lyg �unytis. � Lena?

Ji stabtelėjo ir įsiki�o rank� į ki�en�.

� Klausyk, Bredai, eik į ma�in�.

Lena buvo dviem laipsniais u� jį auk��iau. Teori�kai Bredas turėjo klausyti jos įsakymų. Jam tokia mintis, regis, toptelėjo, bet jis papurtė galv� ir tarė:

� �ia gyvena Vilas Harisas, taip?

Lena nusigr�ė nuo jo ir �ingsniavo toliau.

Vilo Hariso namukas buvo ma�as, tikriausiai vos dviejų kambarių su vonia. Lentutės nuda�ytos baltai, veja tvarkingai pri�iūrėta. Viskas atrodė taip gerai pri�iūrima, kad Lena ėmė spirgėti. Ji negalėjo įsivaizduoti, kad �iame name gyvenantis �mogus taip būtų pasielg�s su jos seserimi.

Lena pabeldė į durų stikl�. Viduje buvo girdėti televizorius, ka�kas judėjo. Pro durų tinklelį ji į�iūrėjo, kaip �mogus sunkiai keliasi i� krėslo. Jis vilkėjo baltais apatiniais mar�kiniais ir baltomis pi�aminėmis kelnėmis. Jo veidas atrodė sutrik�s.

Prie�ingai negu dauguma mieste dirban�ių �monių, Lena valgykloje lankydavosi retai. Ka�kur �irdies gilumoje valgykl� ji laikė Sibilės teritorija ir nenorėjo ten brautis. Su Vilu Harisu Lena beveik nebuvo pa�įstama. Ji manė, kad jis jaunesnis. Grėsmingesnis. Vilas Harisas buvo senukas.

Kai jis pagaliau priėjo prie durų ir i�vydo Len�, jo lūpos i� nuostabos prasivėrė. Akimirk� abu tylėjo, pagaliau Vilas pratarė:

� Jūs tikriausiai jos sesuo.

Lena pa�velgė į senuk�. �irdyje ji suprato, kad Vilas Harisas nenu�udė jos sesers, bet gal jis �inos, kas nu�udė.

Ji tarė:

� Taip, pone. Ar galė�iau u�eiti?

Sugirg�dėjo durys ir prasivėrė. Jis pasitraukė į �alį ir prilaikė Lenai duris.

� Atleiskit, kad a� nepasipuo��s, � pasakė jis, rodydamas pi�am�. � Sve�ių nelaukiau.

� Nieko tokio, � atsakė Lena.

Ji apsidairė po ma�� kambarėlį. Svetainė buvo sujungta su virtuve, jas skyrė sofa. Kairėje buvo kvadratinis koridorius, u� jo � vonia. Ji įtarė, kad kitapus sienos bus miegamasis. Kaip ir lauke, viskas buvo �varu ir tvarkinga, pri�iūrėta, nors daiktai seni. Svetainėje karaliavo televizorius. Jam i� �onų nuo vienos sienos iki kitos driekėsi knygų lentynos, pilnos vaizdajuos�ių.

� A� labai mėgstu filmus, � pasakė Vilas.

Lena nusi�ypsojo.

� Matau.

� Labiausiai man patinka seni, nespalvoti, � pradėjo pasakoti senukas, tada pa�velgė į didelį lang� kambario priekyje. � Vie�patie �ven�iausias, � sumurmėjo. � A� �iandien, regis, visiems įdomus.

Lena vos nesuniurzgė, kai prie durų priėjo D�efris Toliveris. Arba Bredas j� įskundė, arba Pitas Veinas atsiuntė juos pas Vil�.

� Labas rytas, pone, � pasakė Vilas, atidarydamas D�efriui duris.

D�efris linktelėjo jam, tuomet taip dėbtelėjo į Len�, kad jai net delnai i�prakaitavo.

Vilas, regis, pajuto įtamp� kambaryje.

� Jei norit, galiu i�eiti į kit� kambarį.

D�efris atsigr�ė į senuk� ir paspaudė jam rank�.

� Nereikia, Vilai, � atsakė jis. � Tik turiu tav�s kai ko paklausti.

Vilas mostelėjo ranka į sof�.

� Ar galima, pasidarysiu kavos?

� �inoma, � atsakė D�efris, eidamas pro Len� prie sofos.

Jis vėl dėbtelėjo į j�, bet Lena vis tiek atsisėdo greta.

Vilas atkrypavo į savo krėsl� ir vaitodamas atsisėdo. Keliai trak�telėjo, ir jis liūdnai �yptelėjo:

� Beveik vis� dien� klūpiu kieme.

D�efris i�sitraukė u�ra�ų knygel�. Lena kone juto nuo jo sklindantį pyktį.

� Vilai, turiu tav�s kai ko paklausti.

� Taip, pone.

� �inai, kas vakar nutiko valgykloje?

Vilas pasidėjo kavos puoduk� ant stalelio.

� Ta mergaitė nė musės nenuskriaudė, � pasakė jis. � K� jai padarė� � Jis nutilo ir pa�velgė į Len�. � Labai u�jau�iu jus ir vis� jūsų �eim�, mieloji. Visa �irdimi.

Lena atsikrenk�tė.

� A�iū.

D�efris ai�kiai tikėjosi kitokio jos atsakymo. Jo veidas persimainė, bet ji nesuprato, k� jis galvoja. Vėl pa�velgė į Vil�.

� Kada vakar buvai valgykloje?

� Ak, ma�daug iki pusės dviejų ar beveik iki dviejų, many�iau. Jūsų sesut�, � pasakė jis Lenai, � sutikau i�eidamas.

D�efris luktelėjo, tada paklausė:

� Tikrai?

� Ak, taip, pone, � atsakė Vilas. � Reikėjo pasiimti tet� i� ba�ny�ios. Jų choro repeticija baigiasi lygiai penkiolika po dviejų. Ji nemėgsta laukti.

Lena paklausė:

� Kur ji gieda?

� Afrikos metodistų episkopalų ba�ny�ioje Madisone, � atsakė jis. � Esat ten buvusi?

Ji papurtė galv�, mintyse skai�iuodama. Net jei Vilas Harisas būtų tikėtinas įtariamasis, jis niekaip negalėjo nu�udyti Sibilės, o tada Madisone laiku pasiimti tet�. Vienas telefono skambutis u�tikrins Vilui Harisui neabejotin� alibi.

� Vilai, � tarė D�efris, � man labai nesmagu apie tai u�siminti, bet Frenkas sakė, kad kadaise esi turėj�s bėdos.

Vilas nusiminė. Ligi �iol jis �iūrėjo į Len�, bet dabar nudelbė akis.

� Taip, pone, taip ir buvo, � kalbėdamas spoksojo D�efriui per petį. � Mano �mona, Eilina. Buvau jai labai blogas. Matyt, jūs �ia dar nedirbote, kai mudu apsistumdėme. Prie� kokius a�tuoniolika, gal devyniolika metų. � Jis gū�telėjo pe�iais. � Paskui ji mane paliko. Matyt, leidausi svaigalų i�vedamas i� kelio, bet dabar esu doras krik��ionis. Visu tuo nebeu�siimu. Sūnų matau retai, dukr� da�niau. Ji dabar gyvena Savanoje. � Jis vėl nusi�ypsojo. � Turiu du anūkėlius.

D�efris pabarbeno ra�ikliu į u�ra�ų knygel�. �vilgtelėjusi jam per petį Lena pastebėjo, kad jis nieko neu�sira�ė. Jis paklausė:

� Ar kada nors atne�davai Sibilei valgį? Turiu galvoje, valgykloje.

Jei klausimas jį ir nustebino, Vilas to neparodė.

� Many�iau, taip. Da�niausiai padedu Pitui dirbti tokius darbelius. Jo tėvelis turėjo moterį, kai pats ten tvarkėsi, bet Pitas� � Jis sukikeno. � Senis Pitas moka taupyti pinigėlius. � Vilas pamojo ranka, rodydamas, kad neįsi�eid�ia. � Man nesunku paduoti ke�upo ar pasirūpinti, kad �mogus gautų kavos.

D�efris paklausė:

� Ar ne�davai Sibilei arbatos?

� Kartais. Kas nors negerai?

D�efris u�vertė u�ra�ų knygel�.

� Viskas kuo puikiausiai, � atsakė jis. � Ar vakar valgykloje nepastebėjai ko nors įtartino?

� Vie�patie Dieve, � atsiduso Vilas. � Juk seniai bū�iau pasak�s. Buvome tik mudu su Pitu ir visi nuolatiniai pietautojai.

� A�iū, kad skyrei mums laiko.

D�efris atsistojo, Lena taip pat. Vilas paspaudė rank� pirma D�efriui, paskui Lenai.

Jos pir�tus palaikė ilgiau ir pasakė:

� Telaimina tave Dievas, mergaite. Būk atsargi.

� Po galais, Lena, � keikėsi D�efris, tėk�damas knygut� ant ma�inos prietaisų skydelio. Puslapiai plevendami atsivertė, ir Lena i�kėlė rankas prie� save, kad negautų per galv�. � Kokį velni� galvojai �ia va�iuodama?

Lena paėmė knygut� nuo grindų.

� Negalvojau, � atsakė ji.

� Visai nejuokinga, � pyko jis, stverdamas knygut�.

Kai i�suko i� Vilo Hariso kiemo, jo �andikauliai buvo suk�sti. Frenkas grį�o į nuovad� su Bredu, o Lena buvo beveik jėga įvilkta į D�efrio ma�in�. Jis įjungė bėgį ant vairo kolonėlės ir ma�ina trūktelėjusi pajudėjo.

� Kodėl tavim negalima pasitikėti? � paklausė jis. � Kodėl negaliu būti ramus, kad padarysi vienintelį dalyk�, kurį liepiau? � Jis nelaukė atsakymo. � I�siun�iau tave, Lena, dirbti su Bredu. Daviau tau u�duotį �iame tyrime, nes pati pra�ei, o ne dėl to, kad bū�iau man�s, jog gali jame dalyvauti. Ir k� u� tai gaunu? Frenas ir Bredas mato, kaip tu mane mulkini lyg paauglė, sprunkanti i� namų. Kas tu, po �imts, policininkė ar vaikas?

Jis staigiai nuspaudė stabd�ius, ir Lena pajuto, kaip ant krūtinės įsirė�ė saugos dir�as. Jie sustojo vidury gatvės, bet D�efris, regis, nė nepastebėjo.

� Pa�iūrėk į mane, � pasakė atsigr�damas į j�.

Lena pakluso, stengdamasi neparodyti akyse baimės. D�efris daugyb� kartų siuto ant jos, bet �itaip � dar niekada. Jei Vilas Harisas tikrai būtų įtartinas, Lena galbūt būtų galėjusi i�sisukti, o dabar jai �akės.

� Tam ir turi galv�, kad galvotum. Girdi?

Ji smarkiai linktelėjo.

� Negali veikti man u� nugaros. O jei jis būtų tau k� nors padar�s? � Jis leido jai pagalvoti. � Jei Vilas Harisas būtų tavo sesers �udikas? Jei jis būtų atidar�s duris, i�vyd�s tave ir sukvailioj�s? � D�efris trenkė kum��iu į vair� ir vėl nusikeikė. � Turi man�s klausyti, Lena. Ai�ku? � Dūrė pir�tu jai į veid�. � Nuo �iol, jei pasakysiu eiti apklausti kiekvienos skruzdėlės �aidimų aik�telėje, tu atne�i man visų jų pasira�ytus parodymus. Supratai?

Ji �iaip ne taip vėl linktelėjo.

� Aha.

D�efriui to buvo negana.

� Supratai, detektyve?

� Taip, pone, � pakartojo Lena.

D�efris vėl įjungė bėgį. Jam nuspaudus grei�io pedal�, padangos slystelėjo, palikdamos ant asfalto gumos dry��. Abiem rankomis jis taip smarkiai gniau�ė vair�, kad net krumpliai pabalo. Lena tylėjo, tikėdamasi, kad jo pyktis atlėgs. Jis siautėja visi�kai pagrįstai, bet ji ne�inojo, k� atsakyti. Atsipra�yti atrodė taip pat beprasmi�ka, kaip medumi gydyti dantų skausm�.

D�efris nuleido langelį ir atsilaisvino kaklarai�tį. Staiga jis tarė:

� Nemanau, kad Vilas kaltas.

Lena palinksėjo galva, bijodama prasi�ioti.

� Net jei jo praeityje ir yra ka�kas nutik�, � pratarė D�efris, o balse vėl pasigirdo pyktis, � Frenkas pamir�o paminėti, kad tas įvykis su �mona buvo prie� dvide�imt metų.

Lena tylėjo.

� Nesvarbu, � D�efris pamojo ranka, � net jei to norėtų, jam ma�iausiai �e�iasde�imt metų, o gal ir septyniasde�imt. Jis sunkiai įstengia į fotelį atsisėsti, kaip jis nugalėtų sveik� trisde�imt trejų metų moterį? � D�efris kalbėjo toliau: � Tad lieka Pitas valgykloje, taip? � Jis nelaukė atsakymo; tiesiog garsiai m�stė. � Tik pakeliui �ia paskambinau Tesai. Ji atėjo prie� dvi. Vilo nebuvo, tik Pitas. Ji sakė, kad Pitas stovėjo prie kasos, kol ji u�sisakė, o tada kepė jai mėsainį. � D�efris papurtė galv�. � Jis galėjo i�smukti, bet kada? Kada būtų spėj�s? Juk tai truko kiek? De�imt, penkiolika minu�ių? Ir dar reikėjo suplanuoti. Kaip jis galėjo �inoti, kad pasiseks? � Klausimai ir toliau atrodė retoriniai. � O Pit� visi pa�įstam. Na, Jėzau, juk i� pirmo sykio taip nepavyktų.

Jis nutilo, ai�kiai susim�st�s, ir Lena paliko jį ramybėje. Ji �velgė pro lang�, svarstydama, k� D�efris kalbėjo apie Pit� Vein� ir Vil� Haris�. Prie� valand� tiedu vyrai jai atrodė tinkami įtariamieji. Dabar nė vieno nebeliko. Ne veltui D�efris ant jos pyksta. Ji galėjo va�inėti su Bredu ir tikrinti vyrus s�ra�e, galbūt būtų radusi t�, kuris nu�udė Sibil�.

Lena pa�velgė į namus, pro kuriuos jie va�iavo. Sankry�oje pa�iūrėjo į lentel� ir suprato, kad jie Kuperio gatvėje.

D�efris paklausė:

� Manai, Nana bus namie?

Lena gū�telėjo pe�iais.

Jis nusi�ypsojo, rodydamas, kad stengiasi susitvardyti.

� �inai, dabar jau galim kalbėti.

Jos lūpų kampu�iai kilstelėjo, bet nuo�ird�iai nusi�ypsoti ji neįstengė.

� Dėkui, � ir pridūrė. � Atleisk, kad�

Jis pakėlė rank� ir j� nutildė.

� Tu gera policininkė, Lena. Tiesiog puiki. � Jis sustabdė ma�in� prie Nanos ir Sibilės namų. � Tau tik reikia i�mokti klausyti.

� �inau.

� Ne, ne�inai, � atsakė jis, bet atrodė, kad nebepyksta. � Visas tavo gyvenimas apvirto auk�tyn kojom, o tu to nė ne�inai.

Ji �iojosi ka�k� sakyti, bet u�si�iaupė.

D�efris tarė:

� Suprantu, tau norisi dirbti, kad galva būtų u�imta, bet patikėk manim, Lena. Jei kada nors vėl per�engsi ribas, taip tave nusodinsiu, kad ne�iosi kav� Bredui Stivensui. Ai�ku?

Ji prisivertė linktelėti.

� Gerai, � atsakė jis, atidarydamas dureles. � Eime.

Lena neskubėdama atsisegė dir��. I�lipo i� ma�inos, pasitaisė pistoleto dėkl� ir nuėjo namo link. Kai priėjo prie durų, Nana jau buvo įsileidusi D�efrį.

� Labas, � tarė Lena.

� Labas, � atsakė Nana. Saujoje ji gniau�ė suglam�yt� nosinait�, kaip ir vakar. Jos akys buvo u�tinusios, o nosis ry�kiai raudona.

� Labas, � tarė Henkas.

Lena sustingo.

� K� tu �ia veiki?

Henkas gū�telėjo pe�iais ir pasitrynė rankas. Jis vilkėjo berankoviais mar�kinėliais, ir ant rankų buvo ai�kiai matyti senos adatų dūrių �ymės. Lena susigėdo. Henk� ji buvo ma�iusi tik Rise, kur jo praeitį visi �inojo. Randus ji matė tiek sykių, kad beveik nė nebepastebėdavo. O dabar pirm� sykį i�vydo juos D�efrio akimis ir u�sinorėjo sprukti.

Henkas laukė, kad Lena k� nors pasakytų. Ji vos i�stenėjo:

� �ia Henkas Nortonas, mano dėdė, � pasakė ji. � D�efris Toliveris, policijos vir�ininkas.

Henkas i�tiesė rank�, ir Lena net krūptelėjo, i�vydusi i�kilus randus ant jo dilbio. Kai kurie buvo centimetro ilgio, kur jis susivarė adat� po oda, ie�kodamas geros venos.

Henkas tarė:

� Laba diena, pone.

D�efris tvirtai paspaudė i�tiest� rank�.

� Gaila, kad turime susipa�inti tokiomis aplinkybėmis.

Henkas sudėjo rankas.

� Dėkui.

Visi tylėjo, tada D�efris pratarė:

� Tikriausiai suprantat, ko �ia atvykome.

� Dėl Sibilės, � atsakė Nana keliomis oktavomis u�kimusiu balsu, tikriausiai nuo to, kad vis� naktį raudojo.

� Teisingai, � atsakė D�efris, rodydamas į sof�.

Jis palaukė, kol atsisėdo Nana, tuomet įsitaisė prie jos. Lena nustebo, kai jis paėmė Nan� u� rankos ir tarė:

� Labai jus u�jau�iu dėl netekties, Nana.

Nanos akys paplūdo a�aromis. Ji net i�spaudė �ypsen�.

� Dėkui.

� Mes labai stengiamės i�siai�kinti, kas kaltas, � kalbėjo jis. � �inokit, kad jeigu jums dar ko nors prireiks, mes būtinai atskubėsim į pagalb�.

Ji vėl paku�domis padėkojo, nudelbusi akis, krap�tydama siūlelį nuo sportinių kelnių.

D�efris paklausė:

� Gal �inot, ar kas nors pyko ant jūsų arba Sibilės?

� Ne, � atsakė Nana. � Vakar jau sakiau Lenai. Pastaruoju metu viskas buvo kaip visada.

� �inau, kad judvi su Sibile apsisprendėte gyventi ramiai, � pasakė D�efris.

Lena suprato, k� jis turi galvoje. Jis elgėsi daug subtiliau negu ji vakar.

� Aha, � atsakė Nana. � Mums �ia patinka. Mes abi i� ma�ų miestelių.

D�efris paklausė:

� Ar neateina į galv� kas nors, kas būtų galėj�s visk� suprasti?

Nana papurtė galv�. Ji nudelbė akis, lūpos virpėjo. Daugiau nieko negalėjo jam pasakyti.

� Gerai, � atsakė jis ir atsistojo. U�dėjo rank� Nanai ant peties, rodydamas nesikelti. � I�eisiu pats. � Jis ky�telėjo rank� į ki�en� ir i�traukė vizitin� kortel�. Suėm�s j� viena ranka, ka�k� u�ra�ė kitoje pusėje. � �ia mano namų telefonas, � pasakė jis. � Paskambinkit, jeigu k� nors prisiminsit.

� Dėkui, � atsakė Nana ir paėmė kortel�.

D�efris atsigr�ė į Henk�.

� Gal galėsit parve�ti Len� namo?

Lena nustėro. Kaip ji gali �ia pasilikti?

Henkas taip pat ai�kiai nustebo.

� Gerai, � sumurmėjo. � Parve�iu.

� Sutarta. � D�efris paplek�nojo Nanai per petį, tuomet paai�kino Lenai: � Judvi su Nana per �į vakar� sudarykit s�ra�� �monių, su kuriais dirbo Sibilė. � D�efris gudriai �yptelėjo Lenai. � Rytoj septint� ryto būk nuovadoje. Nueisim į koled�� prie� paskaitas.

Lena nesuprato.

� Tai a� vėl su Bredu?

Jis papurtė galv�.

� Tu su manim.

11

Benas Volkeris, ankstesnis policijos vir�ininkas, turėjo kabinet� nuovados gilumoje, u� pasitarimų kambario. Apversto pramoninio �aldytuvo dyd�io stalas stovėjo kabineto viduryje, o prie�ais jį � eilė nepatogių kėd�ių. Kasryt vyresnieji policininkai būdavo sukvie�iami į Beno kabinet�, gaudavo dienos u�duotis ir i�eidavo, leisdami vir�ininkui u�sidaryti. K� Benas veikdavo iki penktos valandos, kai jį būdavo galima pastebėti skuod�iantį į valgykl� vakarienės, niekas ne�inojo.

Kai perėmė Beno pareigas, pirmasis D�efrio potvarkis buvo perkelti kabinet� į dalinio kambario priekį. D�efris diskiniu pjūklu i�pjovė skyl� akmens vatoje ir įtaisė lang�, kad sėdėdamas u� stalo matytų savo vyrus, o dar svarbiau, kad vyrai matytų jį. Lange buvo �aliuzės, bet jis niekada jų nenuleisdavo, o kabineto durys beveik visada būdavo atviros.

Po dviejų dienų nuo tada, kai buvo rastas Sibilės Adams kūnas, D�efris sėdėjo kabinete ir skaitė k� tik Marlos paduot� ataskait�. Nikas �eltonas D�ord�ijos tyrimų biure maloniai paskubino arbatos dė�utės analiz�. Rezultatas: arbata.

D�efris pasikasė smakr�, dairydamasis po kabinet�. Tai buvo nedidelė patalpa, bet vienoje sienoje jis sumontavo knygų lentynas, kad būtų tvarka. Greta vadovėlių ir statistikos ataskaitų ten stovėjo prizai u� �audym�, laimėti Birmingamo var�ybose, ir visos komandos pasira�ytas kamuolys i� tų laikų, kai �aidė futbol� Oberne. Ne ka�in kiek �aidė. Da�niausiai D�efris sėdėdavo ant atsarginių suolelio, stebėdamas, kaip kiti �aidėjai pradeda karjer�.

Tolimajame lentynos kampe stovėjo jo motinos nuotrauka. Ji vilkėjo rausv� palaidin�, o rankose laikė ma�� gėlių puok�tel�, skirt� segti ant rie�o. Nuotrauka buvo padaryta, kai D�efris baigė mokykl�. Jis įam�ino retai prie� objektyv� �mėstelin�i� motinos �ypsen�. Jos akys �vytėjo, tikriausiai regėdamos sūnui atsiverian�ias galimybes. Ji taip ir neatleido savo vientur�iui, kad po metų jis metė mokslus Oberne ir įsidarbino Birmingamo policijoje.

Marla pabeldė į duris, vienoje rankoje ne�ina puodeliu kavos, o kitoje � spurga. Pirm�j� D�efrio darbo dien� ji pasakė, kad niekada nene�iodavo kavos Benui Volkeriui, todėl jam irgi nene�iosianti. D�efris nusijuokė; jam tai nė į galv� neatėjo. Nuo tada Marla kasdien atne�davo jam kavos.

� Spurga mano, � pasakė ji, duodama jam popierinį puoduk�. � Tre�i�ja linija skambina Nikas �eltonas.

� Dėkui, � atsakė jis, laukdamas, kol ji i�eis. Tada atsilo�ė ir pakėlė ragelį. � Nikai?

Ragelyje pasigirdo sodri pietieti�ka Niko tarmė.

� Kaip laikaisi?

� Ne ka�in kaip, � atsakė D�efris.

� Suprantu, � tarė Nikas ir pridūrė: � Gavai ataskait�?

� Apie arbat�? � D�efris pakėlė lap� ir per�velgė analiz�. Kaip tokiame paprastame gėrime, arbatoje buvo labai daug chemikalų. � Tai tik pigi arbata i� paprastos parduotuvės, taip?

� Taip, � atsakė Nikas. � Klausyk, �įryt mėginau paskambinti Sarai, bet jos neradau.

� Tikrai?

Nikas tyliai nusijuokė.

� Tu man niekada neatleisi, kad t�syk pakvie�iau j� į pasimatym�, k�, bi�iuli?

D�efris nusi�ypsojo.

� Ne.

� Vienas mano narkotikų tyrėjas laboratorijoje labai domisi ta �unvy�ne. Tokių bylų būna nedaug, ir jis pasisiūlė su jumis susitikti ir visk� papasakoti.

� Labai padėtų, � atsakė D�efris. Pro stikl� jis pamatė Len� ir pamojo jai u�eiti.

� �i� savait� Sara su tavim kalbasi? � Atsakymo Nikas nelaukė. � Mano vaikinas norės jos paklausinėti, kaip atrodė auka.

D�efris nurijo kand�i� pastab�, kuri sukosi ant lie�uvio galo, ir prisivertė atsakyti linksmai:

� Gal rytoj apie de�imt�?

Kai Lena įėjo, D�efris kaip tik �ymėjosi susitikim� kalendoriuje. Vos jis pakėlė akis, ji pra�neko:

� Jis nebevartoja narkotikų.

� K�?

� Bent a� taip tikiuosi.

D�efris nesuprat�s papurtė galv�.

� Apie k� tu �ia?

Ji pritilo ir i�tiesė jam rankas.

� Apie dėd� Henk�.

� Ak. � D�efris pagaliau suprato. Jis spėliojo, ar Henkas Nortonas buv�s narkomanas, ar papuolė į baisų gaisr�, tokios randuotos buvo jo rankos. � Aha, ma�iau, kad randai seni.

Ji paai�kino:

� Jis stūmėsi amf�, ai�ku?

Lena kalbėjo prie�i�kai. D�efris suprato, kad ji dėl to siuto nuo tada, kai jiedu atsisveikino pas Nan� Tomas. Na, tai ji gėdijasi dviejų dalykų � sesers homoseksualės ir dėdės narkomano. D�efris pasvarstė, ar kas nors, be darbo, Lenos gyvenime teikia jai malonumo.

� Kas yra? � paklausė Lena.

� Nieko, � atsakė D�efris ir atsistojo. Jis nusikabino kostiumo �vark� nuo kabliuko u� durų ir i�stūmė Len� i� kabineto. � Turi s�ra��?

Ji, regis, susierzino, jog jis nė nemėgina jos barti u� tai, kad dėdė � buv�s narkomanas. Padavė jam u�ra�ų knygelės lapelį.

� �tai k� mes su Nana vakar sura�ėme. �ia visi, kurie dirbo su Sibile ir galėjo su ja kalbėtis prie� tai, kai�

Sakinio Lena nebaigė.

D�efris pa�velgė į lap�. Ten buvo �e�ios pavardės. Greta vienos buvo nupie�ta �vaig�dutė. Lena, regis, atspėjo, ko jis paklaus, ir tarė:

� Ri�ardas Karteris � jos magistrantas asistentas. Devint� valand� ji skaitė paskait� koled�e. Be Pito, jis tikriausiai paskutinis matė j� gyv�.

� Pavardė ka�kur girdėta, � pasakė D�efris, vilkdamasis �vark�. � Jis vienintelis studentas s�ra�e?

� Taip, � atsakė Lena. � Be to, jis ka�koks keistuolis.

� Kaip suprasti?

� Ne�inau. � Ji gū�telėjo pe�iais. � Man jis nepatinka.

D�efris prikando lie�uvį ir nepasakė, kad Lenai labai jau daug kas nepatinka. Ka�in ar dėl to galima įtarti jį �mog�udyste.

Jis tarė:

� Pradėkim nuo Karterio, tada pasikalbėsim su dekanu. � Jis palaikė jai laukujes duris. � Jei nesilaikysim protokolo su dėstytojais, meras gaus �irdies smūgį. Studentai � kas kita.

Granto technologijos institut� sudarė studentų asociacija, keturi auditorijų pastatai, administracijos pastatas ir �emės ūkio sparnas, kurio pastatym� finansavo labai dėkingas sėklų gamintojas. I� vienos pastatų pusės augo ve�li giraitė, kitapus tyvuliavo e�eras. I� studentų bendrabu�ių į bet kurį pastat� galėjai ateiti pės�iomis, o labiausiai paplitusi universiteto transporto priemonė buvo dviratis.

D�efris u�kopė paskui Len� į tre�i� tiksliųjų mokslų auditorijų pastato auk�t�. Ji ai�kiai buvo pa�įstama su sesers asistentu, nes kai tarpduryje i�vydo Len�, Ri�ardo Karterio veidas persikreipė. Jis buvo �emas, praplik�s, ne�iojo akinius storais juodais rėmais, o ant ry�kiai geltonų mar�kinių vilkėjo prastai pasiūt� laboratorijos chalat�. Atrodė įkyrus pedantas, kaip dauguma koled�o darbuotojų. Granto technologijos institutas buvo tikra moksliukų kalvė. Anglų kalbos paskaitos buvo privalomos, bet visai nesunkios. Koled�as labiau stengėsi �tampuoti patentus, o ne ugdyti socialiai brand�ius vyrus ir moteris. Labiausiai tai D�efriui ir kliūdavo. Dauguma dėstytojų ir visi studentai buvo tokie pasipūt�, kad nematė to, kas vyksta panosėje.

� Sibilė buvo puiki mokslininkė, � pasakė Ri�ardas, palink�s vir� mikroskopo. Jis ka�k� sumurmėjo, tuomet pakėlė akis ir pa�velgė į Len�. � Turėjo nuostabi� atmintį.

� O kaipgi kitaip, � atsakė Lena, i�sitraukdama u�ra�ų knygut�.

D�efris ne pirm� sykį susim�stė, ar gerai padarė atsive��s Len� �ia. Labiausiai norėjo laikyti j� prie sav�s. Po vakaryk��ių nuotykių ja nepasitikėjo, bijojo, kad mergina jo neklausys. Ver�iau laikyti j� prie �alies ir pasaugoti, o ne paleisti vien�.

� Jos darbas� � prabilo Ri�ardas. � Jūs neįsivaizduojat, kokia ji buvo kruop�ti, kokia uoli. �ioje srityje retai kada sutiksi tokį dėmesing� �mogų. Ji buvo mano mokytoja.

� Kurgi ne, � atsakė Lena.

Ri�ardas niūriai pa�velgė į j� ir paklausė:

� Kada laidotuvės?

Klausimas Len�, regis, nustebino.

� Ji bus kremuota, � atsakė ji. � Pati taip norėjo.

Ri�ardas susinėrė rankas ant pilvo. �velgė taip pat priekai�tingai. Beveik globėji�kai, bet ne visai. Vien� akimirk� D�efris jo i�rai�koje ka�k� i�skaitė. Bet Ri�ardas nusisuko, ir D�efris suabejojo, ar nepradėjo į�velgti per daug.

Lena tarė:

� �ermenys, jei galima jas taip pavadinti, bus �įvakar. � Ji ka�k� u�ra�ė ant lapelio ir nuplė�ė jį. � Broko laidojimo namuose, Karaliaus gatvėje, penkt� valand�.

Ri�ardas nepalenkdamas galvos �vilgtelėjo į popierėlį, tvarkingai perlenkė jį pusiau, tada dar kart�, paskui įsiki�o į laboratorijos chalato ki�en�. Jis �niurk�telėjo, atgalia ranka nusi�luostė nosį. D�efris nesuprato, ar jis per�al�s, ar stengiasi nepravirkti.

Lena paklausė:

� Na, gal matei svetimų �monių laboratorijoje ar Sibilės kabinete?

Ri�ardas papurtė galv�.

� Tik tuos pa�ius keistuolius kaip visada. � Jis nusijuokė, bet staiga nutilo. � Turbūt negra�iai pasakiau.

� Taip, � atsakė Lena. � Negra�iai.

D�efris atsikrenk�tė, patraukdamas jaunuolio dėmesį.

� Kada paskutinį sykį j� matėte, Ri�ardai?

� Po rytinės paskaitos, � atsakė �is. � Ji prastai jautėsi. Atrodo, būsiu nuo jos u�sikrėt�s. � Lyg patvirtindamas jis i�sitraukė nosinait�. � Ji buvo labai geras �mogus. Jūs neįsivaizduojat, kaip man pasisekė, kad ji priglaudė mane po sparneliu.

� K� veikėte po to, kai ji i�ėjo? � paklausė D�efris.

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Turbūt nuėjau į bibliotek�.

� Turbūt? � paklausė D�efris, nepatenkintas atsainiu jo tonu.

Ri�ardas, regis, pajuto suerzin�s D�efrį.

� Nuėjau į bibliotek�, � pasitaisė jis. � Sibilė mane papra�ė surasti kelis �altinius.

Lena įsiterpė ir paklausė:

� Gal kas nors �alia jos elgėsi keistai? Gal u�sukdavo da�niau neį įprastai?

Ri�ardas vėl papurtė galv� ir papūtė lūpas.

� Kad ne. Semestras jau įpusėj�s. Sibilė dėsto vyresniems studentams, todėl dauguma jų �ia mokosi bent por� metų.

� Naujų veidų nepasirodė? � paklausė D�efris.

Ri�ardas vėl papurtė galv�. Jis priminė D�efriui kinkuojantį �aislinį �uniuk�, kokius �monės pasistato ma�inose ant palangės. Vyrukas tarė:

� Mūsų bendruomenė nedidelė. Jei kas nors keistai elgtųsi, tikrai kristų į akis.

D�efris jau ketino klausti dar ka�ko, bet įėjo Kevinas Bleikas, koled�o dekanas. Jis atrodė nepatenkintas.

� Vir�ininke Toliveri, � tarė Bleikas, � jūs �ia tikriausiai dėl dingusios studentės.

D�ulija Metjus buvo dvide�imt trejų metų tre�iakursė, studijuojanti fizik�. Anot jos kambario draugės, ji dingo prie� dvi dienas.

D�efris vaik�tinėjo po bendrabu�io kambarį. Ant sienų kabėjo plakatai su dr�sinan�iais u�ra�ais apie sėkm� ir pergales. Ant staliuko prie lovos stovėjo dingusios merginos nuotrauka su vyru ir moterimi, ai�kiai jos tėvais. D�ulija Metjus pasi�ymėjo paprastu, sveiku gro�iu. Nuotraukoje tamsūs jos plaukai buvo suimti į dvi uodegėles. Vienas priekinis dantis nuskeltas, bet �iaip jau ji atrodė papras�iausia mergaitė. Ties� sakant, labai pana�i į Sibil� Adams.

� Jie i�vyk�, � pasakė D�enė Prais, dingusios merginos kambario draugė.

Ji stovėjo tarpduryje ir gr��ė rankas, �iūrėdama, kaip D�efris ir Lena kre�ia kambarį.

� Jie �ven�ia vestuvių dvide�imtmetį. I�plaukė į kruiz� po Bahamas, � pasakojo D�enė.

� Ji labai gra�i, � pasakė Lena, ai�kiai mėgindama nuraminti mergin�.

D�efris pasvarstė, ar Lena pastebėjo, kokia D�ulija Metjus pana�i į jos seserį. Abiejų oda ir plaukai tamsūs. Abi atrodė pana�aus am�iaus, nors i� tikrųjų Sibilė buvo de�im�ia metų vyresnė. Pasijut�s nejaukiai, D�efris padėjo nuotrauk�, nes suvokė, kad abi moterys pana�ios ir į Len�.

Lena atsigr�ė į D�en� ir paklausė:

� Kada pastebėjai, kad ji dingo?

� Turbūt vakar, kai grį�au po paskaitos, � atsakė D�enė. Jos skruostai ma�umėl� paraudo. � Ji ir anks�iau kartais negrį�davo nakvoti, suprantat?

� Ai�ku, � atsakė Lena.

� Maniau, gal ji su Rajenu. Tai jos buv�s vaikinas. � Ji nutilo. � Prie� kokį mėnesį jie i�siskyrė. Prie� por� dienų, apie devint� valand� vakaro, ma�iau juos abu bibliotekoje. Tada paskutinį kart� j� ma�iau.

Lena griebėsi buvusio vaikino ir tarė:

� Labai sunku gerai sutarti su vaikinu, kai reikia lankyti paskaitas ir atlikti ra�to darbus.

D�enė nedr�siai �yptelėjo.

� Aha. Rajenas mokosi agronomijos mokykloje. Jo krūvis daug ma�esnis negu D�ulijos. � Ji u�vertė akis. � Jeigu tik augalai nenuvysta, jis gauna auk��iausius įvertinimus. O mes kalame per naktis, kad tik u�tektų laiko laboratorijai.

� Prisimenu, kaip būdavo, � atsakė Lena, nors koled�o niekada nelankė. Ji melavo taip lengvai, kad D�efris ir i�sigando, ir susi�avėjo. Retai kuris mokėjo taip puikiai apklausti.

D�enė nusi�ypsojo, jos pe�iai atsipalaidavo. Lenos gudrybė suveikė.

� Tuomet pati �inot, kaip būna. Net atsikvėpti nėra kada, kur ten su vaikinu prisidraugausi.

Lena paklausė:

� Jie i�siskyrė dėl to, kad ji neturėdavo jam laiko?

D�enė linktelėjo galva.

� Jis buvo jai pirmas. D�ulija labai liūdėjo. � Ji sutrikusi pa�velgė į D�efrį. � Baisiai jį įsimylėjo, suprantat? Kai i�siskyrė, tiesiog i� proto kraustėsi. Net i� lovos nesikeldavo.

Lena paklausė tyliau, lyg nenorėdama, kad D�efris i�girstų:

� Turbūt kai pamatei juos bibliotekoje, jie ten ne knygom domėjosi.

D�enė dirstelėjo į D�efrį.

� Ne. � Ji sutrikusi nusijuokė.

Lena priėjo ir u�stojo nuo jo mergin�. D�efris susiprato, nusigr�ė nuo moterų ir apsimetė susidomėj�s D�ulijos stalu.

Lena draugi�kai paklausė:

� Kaip tau Rajenas?

� Turit galvoj, ar jis man patinka?

� Aha, � atsakė Lena. � Na, ne ta prasme patinka. Ar jis tau atrodo geras vaikinas?

Kurį laik� mergina tylėjo. D�efris paėmė vadovėlį ir pervertė puslapius. Pagaliau D�enė atsakė:

� Na, jis buvo truputį savanaudis, suprantat? Ir pykdavo, jeigu ji negalėdavo su juo susitikti.

� Valdingas?

� Turbūt taip, � atsakė mergina. � Ji kaimietė, ai�ku? Rajenas tuo �iek tiek naudojasi. D�ulija daug ko pasaulyje nesupranta. Ir mano, kad jis supranta.

� O jis supranta?

� Dieve, ne, � nusijuokė D�enė. � Na, jis nėra blogas �mogus�

� �inoma, kad ne.

� Jis tiesiog� � Ji nutilo. � Jam nepatinka, kai ji kalbasi su kitais, ai�ku? Jam, tipo, baisu, kad ji pamatys, jog būna geresnių vaikinų. Bent jau man taip atrodo. Vis� gyvenim� D�ulija augo kaip �iltnamyje. Ji nemoka pasisaugoti tokių vaikinų. � Ji vėl nutilo. � Jis ne blogas, tik labai reiklus, suprantat? Jam reikia �inoti, kur ji eina, su kuo, kada grį�. Jis visai neleid�ia jai pabūti vienai.

Lena kalbėjo vis dar tyliai.

� Jis juk jos nemu�ė, k�?

� Ne, nieko pana�aus. � Mergina vėl nutilo, paskui pridūrė: � Bet da�nai ant jos rėkdavo. Kartais kai grį�davau i� paskaitų, pasiklausydavau u� durų, suprantat?

� Aha, � atsakė Lena. � Patikrindavai.

� Taip, � pritarė D�enė ir nervingai sukikeno. � Na, vien� kart� i�girdau, kad jis ten ir labai piktai �ūkauja. Taip bjauriai �neka.

� Kaip bjauriai?

� Sako, kad ji bloga, � atsakė D�enė. � Kad ji tokia bloga, jog eis į pragar�.

Kit� klausim� Lena u�davė neskubėdama.

� Jis religingas?

D�enė niekinamai prunk�telėjo.

� Kai patogu. Jis �ino, kad D�ulija tikinti. Lanko ba�ny�i� ir pana�iai. Na, bent jau namie lankė. �ia nueina neda�nai, bet vis pasakoja, kaip giedojo chore, kaip nori būti gera krik��ionė ir pana�iai.

� Bet Rajenas nereligingas?

� Tik tada, kai mano, kad gali i� jos k� nors i�pe�ti. Tipo, sako, kad yra baisiai religingas, bet turi visur prisivėr�s auskarų, rengiasi juodai ir�

Ji nutilo. Lena paklausė tyliau:

� Kas? � Tada dar tyliau: � Niekam nesakysiu.

D�enė ka�k� suku�dėjo, D�efris nei�girdo.

� Mat kaip, � atsakė Lena, lyg būtų visk� supratusi. � Kokie kvaili tie bernai.

D�enė nusijuokė.

� O ji tuo patikėjo.

Lena irgi nusijuokė, tada paklausė:

� Kaip manai, k� D�ulija padarė tokio blogo? Na, kad Rajenas taip supyko?

� Nieko, � nukirto D�enė. � Paskui jos klausiau. Ji man nesakė. Tik vis� dien� gulėjo lovoje ir tylėjo.

� Ma�daug tuo metu jie i�siskyrė?

� Aha, � patvirtino D�enė. � Kaip sakiau, prie� mėnesį. � Susirūpinusi paklausė: � Jūs manot, jis galėjo jai k� nors padaryti, kad ji dingtų?

� Ne, � atsakė Lena. � Dėl to nesijaudink.

D�efris atsigr�ė ir paklausė:

� Kokia Rajeno pavardė?

� Gordonas, � atsakė mergina. � Manot, D�ulijai nutiko kas nors negero?

D�efris susim�stė. Galėjo pasakyti jai, kad nesuktų galvos, bet tada mergina be jokio pagrindo nusiramintų. Jis apsisprendė:

� Ne�inau, D�ene. Mes labai stengsimės j� surasti.

Administracijoje jie netruko i�siai�kinti, kad �iuo dienos metu Rajenas Gordonas budi skaitykloje. Agronomijos sparnas buvo universiteto pakra�tyje, ir su kiekvienu �ingsniu D�efris darėsi vis neramesnis. Jis juto, kad nuo Lenos taip pat sklinda įtampa. Praėjo dvi dienos, o nieko tikro jie nesu�inojo. Galimas daiktas, kad netrukus jie sutiks �mogų, kuris nu�udė Sibil� Adams.

D�efris, tiesa, nebuvo nusiteik�s tapti geriausiu Rajeno Gordono draugu, bet ka�kuo tas vaikis nuteikė D�efrį prie� save vos jiems susitikus. Jis ne�iojo auskarus antakyje ir abiejose ausyse, be to, �iedas stirksojo ir nosies pertvaroje. Papuo�alas atrodė pajuod�s ir apskret�s, labiau tinkamas jau�io snukiui, o ne �mogaus nosiai. D�enė apie Rajen� Gordon� pasakojo be didelio susi�avėjimo, bet jį i�vyd�s D�efris suprato, kad ji kalbėjo labai mandagiai. Rajenas atrodė purvinas. Jo riebalais blizgantis veidas nusėtas spuogais ir gyjan�iais �a�ais. Plaukai netrinkti kelias dienas. Juodi d�insai ir mar�kiniai suglam�yti. Nuo jo sklido keistas kvapas.

D�ulija Metjus, regis, buvo labai daili mergina. Kaip toks Rajenas Gordonas įstengė j� nusi�iupti, D�efriui galva nei�ne�ė. Labai i�kalbinga, kad Gordonas įstengė susidraugauti su mergina, kuri tikrai galėjo susirasti nepalyginti geresnį.

D�efris pastebėjo, kad mandagioji Lena, pirma padėjusi susi�nekėti su D�ene, pasiekus skaitykl� buvo seniai dingusi. Ji ry�tingai �engė į patalp�, nekreipdama dėmesio į smalsius kitų studentų, beveik vien vaikinų, �vilgsnius, ir patraukė tiesiai link to, kuris sėdėjo prie stalo priekyje.

� Rajenas Gordonas? � paklausė ji, pasilenkusi vir� stalo. Jos �varkas prasiskleidė, ir D�efris pastebėjo, kaip vaikio akys nukrypo į ginkl�. Bet jis kietai su�iaupė lūpas, o kai atsakė, D�efris u�sinorėjo jam smogti.

Mat Gordonas tarė:

� Koks tavo reikalas, kale?

D�efris stvėrė vaikin� u� apykaklės ir i�tempė i� skaityklos. Tuo pat metu D�efris suprato, kad grį��s į kabinet� neabejotinai ras pikt� mero �inut�.

I�vilk�s i� skaityklos, D�efris trenkė Gordon� į sien�. Jis i�sitraukė nosin� ir nusi�luostė riebaluot� rank�.

� Tavo bendrabutyje nėra du�o? � paklausė jis.

Kaip D�efris ir tikėjosi, Gordonas ėmė ink�ti:

� Policijos savivalė!

D�efrio nuostabai, Lena skėlė Gordonui antausį.

Gordonas pasitrynė skruost�, lūpų kampu�iai nusviro. Jis ėmė matuoti Len� akimis. Tas �vilgsnis D�efrį beveik prajuokino. Rajenas Gordonas buvo perkar�s kaip pagalys, ma�daug Lenos ūgio, tikriausiai ir svorio. Moralinio prana�umo ji turėjo su kaupu. D�efris nė neabejojo, kad jei Gordonas pamėgintų j� stumtelėti, Lena jam perk�stų gerkl�.

Gordonas tai, regis, suvokė. Jis suglebo ir pra�neko ink��ian�iu nosiniu balsu, galbūt nuo �iedo, kuris jam kalbant suposi.

� Ko i� man�s nori, bi�e?

Kai Lena i�tiesė rank� prie jo krūtinės, jis puolė gintis.

Ji tarė:

� Nuleisk rankas, mi�niau tu.

Ji u�ki�o rank� u� jo mar�kinių apykaklės ir i�traukė ant grandinėlės kabantį kry�elį.

� Gra�us pakabutis, � pasakė.

D�efris paklausė:

� Kur buvai pirmadienį popiet?

Gordonas pa�velgė į D�efrį.

� K�?

� Kur buvai pirmadienį popiet? � pakartojo D�efris.

� Ne�inau, bi�e, � suink�tė jis. � Turbūt miegojau. � Jis �niurk�telėjo ir pasitrynė nosį. D�efris kone susiraukė, kai �iedas jo nosyje pasisupo pirmyn atgal.

� Stok prie sienos, � įsakė Lena, stumteldama ir apgr�dama jį.

Gordonas bandė gin�ytis, bet nutilo, vos Lena dėbtelėjo į jį. Jis i�skėtė rankas ir kojas. Lena apgraibė jį ir paklausė:

� Adatų nerasiu, k�? Niekas neįdurs?

Gordonas suvaitojo:

� Ne.

Lena ky�telėjo rank� į jo kelnių ki�en� ir nusi�ypsojo i�traukusi mai�elį baltų miltukų.

� �ia ne cukrus, k�? � paklausė ji D�efrio.

�is paėmė mai�elį, nusteb�s, kad mergina jį rado. Dabar paai�kėjo, kodėl Gordonas taip atrodo. Narkomanai per daug nesirūpina savo i�vaizda. Pirm� sykį t� ryt� D�efris apsid�iaugė, kad paėmė Len� su savim. Jam nebūtų atėj� į galv� apie�koti vaikin�.

Gordonas per petį pa�velgė į mai�elį.

� �ia ne mano kelnės.

� Kurgi ne, � atkirto Lena. Apgr�usi Gordon�, ji paklausė: � Kada paskutinį sykį matei D�ulij� Metjus?

Gordono mintys atsispindėjo jo veide. Jis ai�kiai suprato, kas dabar bus. Miltukai � ma�iausias jo rūpestis.

� Mes prie� mėnesį i�siskyrėm.

� Neatsakei į klausim�, � atkirto Lena. Ji pakartojo: � Kada paskutinį sykį matei D�ulij� Metjus?

Gordonas sukry�iavo rankas ant krūtinės. D�efris i�kart suprato, kad visk� padarė ne taip. Pasidavė nervams ir jauduliui. Mintyse D�efris i�tarė �od�ius, kuriuos Gordonas pakartojo garsiai:

� Noriu pasitarti su advokatu.

D�efris susikėlė kojas ant stalo prie�ais kėd�. Jie sėdėjo apklausos kambaryje, laukdami, kol bus sutvarkyti Rajeno Gordono dokumentai. Deja, vos Lenai i�vardijus jo teises, Gordonas u�si�iaupė kaip �uvis. Laimė, Gordono draugas mielai leido jiems apie�koti bendrabu�io kambarį. Jie nerado nieko labiau įtartino u� suktinių popierėlius ir veidrodį su skutimosi peiliuku ant jo. D�efris nebuvo tikras, bet, pa�velgus į draug�, narkomano įranga galėjo priklausyti ir vienam, ir kitam. Apie�kojus laboratorij�, kur Gordonas dirbo, daugiau u�uominų neatsirado. Geriausiu atveju D�ulija Metjus suprato, kad jos vaikinas �iknius, ir paspruko.

� Mes susimovėm, � parei�kė D�efris, padėj�s rank� ant laikra��io �Grant County Observer�.

Lena linktelėjo galva.

� Aha.

Jis giliai įkvėpė ir i�py�kino:

� Matyt, tas vaikis vis tiek būtų apsistat�s advokatais.

� Ne�inau, � atsakė Lena. � Galbūt jis per daug prisi�iūrėjo televizoriaus.

Ir kaip D�efris nesusiprato. Bet koks kvailys, �iūrintis televizorių, moka papra�yti advokato, kai prie durų i�dygsta policija.

� Galėjau būti su juo �velnesnė, � pratarė ji. � �inoma, jei jis � tas, kurio ie�kome, visai neapsid�iaugs, kad jį stumdo moteri�kė. � Ji nelinksmai nusijuokė. � Ypa� kai atrodau taip pat kaip ji.

� Galbūt mums tai i�eis į naud�, � atsakė jis. � Gal paliksiu judu �ia vienus, kol lauksime Bad�io Konfordo?

� Jam paskirtas Badis? � paklausė Lena nepatenkinta.

Grante buvo keli advokatai, kurie u� ma�esnį mokestį imdavosi vie�ojo gynėjo darbo. I� jų visų Badis Konfordas buvo pats kie�iausias.

� �į mėnesį jo eilė, � atsakė D�efris. � Manai, Gordonas bus toks kvailas, kad prasi�ios?

� Jis niekada anks�iau nebuvo suimtas. Man jis neatrodo labai sumanus.

D�efris tylėjo, laukdamas, k� ji dar pasakys.

� Tikriausiai siunta, kad skėliau jam antausį, � tarė ji, ir jis pamatė, kaip ji mintyse dėsto pokalbio eig�. � Padėsi? Liepk man su juo nesikalbėti.

D�efris linktelėjo galva.

� Gal ir padės.

� Nepakenks.

D�efris tylėjo ir �velgė į stal�. Pagaliau pabarbeno pir�tu į pirm�jį laikra��io puslapį. Beveik vis� vir�utin� jo dalį u�ėmė Sibilės Adams nuotrauka.

� Turbūt matei?

Ji linktelėjo, ne�iūrėdama į nuotrauk�.

D�efris apvertė laikra�tį.

� �ia nepara�yta, kad ji buvo i�prievartauta, bet u�uominų yra. Pasakiau jiems, kad ji buvo sumu�ta, nors nebuvo.

� �inau, � sumurmėjo ji. � Skai�iau.

� Frenkas ir kiti, � kalbėjo D�efris, � i� nusikaltėlių s�ra�o nieko rimto nei�pe�ė. Por� Frenkas norėjo patyrinėti įdėmiau, bet nieko nei�lindo. Abu turėjo alibi.

Lena nudelbė akis.

D�efris tarė:

� Paskui gali eiti namo. �inau, kad tikriausiai turi pasiruo�ti vakarui.

Jos nuolankumas jį nustebino.

� A�iū.

Ka�kas pabeldė į duris. Bredas Stivensas ky�telėjo galv�.

� Atved�iau jūsų vaikį.

D�efris atsistojo ir tarė:

� Įleisk jį.

Su oran�iniu kalėjimo kombinezonu Rajenas Gordonas atrodė dar smulkesnis negu su savo juodais d�insais ir mar�kiniais. Jis vilko tokiomis pat oran�inėmis �lepetėmis apautas kojas, o plaukai dar buvo �lapi, nes D�efris liepė nuprausti jį �arna. Gordono rankos buvo surakintos u� nugaros, ir prie� i�eidamas Bredas padavė D�efriui raktelį.

� Kur mano advokatas? � paklausė Gordonas.

� Turėtų pasirodyti ma�daug po penkiolikos minu�ių, � atsakė D�efris, sodindamas vaikį į kėd�. Jis atrakino antrankius, bet, Gordonui nespėjus pajudinti rankų, vėl juos prirakino prie kėdės.

� Per ank�tai, � suink�tė Gordonas, i�pūsdamas krūtin� ir rodydamas, kaip jam skauda. Jis trūktelėjo kėd�, bet rankos liko surakintos.

� Nenumirsi, � sumurmėjo D�efris, tuomet tarė Lenai: � Pabūk �ia su juo. Neleisk jam nieko sakyti be protokolo, girdi?

Lena nuleido akis.

� Taip, pone.

� A� rimtai, detektyve.

Jis pasistengė grie�tai pa�velgti į j�, tada i�ėjo. D�efris įėjo pro gretimas duris į stebėjimo kambarį. Jis stovėjo sukry�iav�s rankas ir �iūrėjo į Gordon� ir Len� pro veidrodinį stikl�.

Nedidelio apklausos kambario sienos buvo da�ytų cemento plytų. Viduryje � prie grindų pritvirtintas stalas, aplink jį � trys kėdės. Dvi vienoje pusėje, viena kitoje. Lena pasiėmė laikra�tį. Ji susikėlė kojas ant stalo ir ma�umėl� atsilo�ė, tada atvertė �Grant County Observer�. Kai ji perlenkė laikra�tį, D�efris i�girdo spragsint garsiakalbį.

Gordonas tarė:

� Noriu vandens.

� Ne�nekėk, � įsakė Lena taip tyliai, kad D�efriui teko pagarsinti kolonėl�.

� Kodėl? Turėsi nemalonumų?

Lena nepakėlė nosies nuo laikra��io.

� Tuoj tau bus nemalonumų, � pasakė Gordonas, pasilenkdamas, kiek leido antrankiai. � Pasakysiu advokatui, kad trenkei man.

Lena prunk�telėjo.

� Kiek tu sveri, septyniasde�imt kilogramų? Ma�daug metras septyniasde�imt? � Ji padėjo laikra�tį ir nutaisė kuo nekal�iausi� veidelį. Jos balsas buvo laibas ir mergaiti�kas. � Jūsų kilnybe, a� niekada netrenk�iau suimtam įtariamajam. Jis toks stambus ir stiprus, kad bijo�iau dėl savo gyvybės.

Gordonas prisimerkė.

� Juokauji �ia su manim.

� Aha, � atsakė Lena, vėl atsiversdama laikra�tį. � Man tai tikrai juokinga.

Gordonas por� minu�ių svarstė, k� daryti toliau. Jis parodė į laikra�tį.

� Tu tos lesbės sesuo.

Lena kalbėjo ramiai, nors D�efris suprato, kad tikriausiai trok�ta u�sirop�ti ant stalo ir jį u�smaugti. Ji tarė:

� Taip.

� Ji buvo nu�udyta, � pasakė jis. � Visas universitetas �inojo, kad ji lesbė.

� Ji tokia ir buvo.

Gordonas apsilai�ė lūpas.

� Su�ikta lesbė.

� Taip, � atsakė Lena ir pervertė puslapį, lyg nuobod�iaudama.

� Lesbė, � pakartojo jis. � Su�ikta dziundzia�iulpė. � Jis nutilo, tikėdamasis, kad ji sureaguos, ai�kiai nir�damas, kad ji nekreipia dėmesio. Dar pridūrė: � Papatrynė.

Lena atsiduso lyg i� nuobodulio.

� Pizdauskaitė, ki�a lie�uvį į dziundz�, bobas dulkina. � Ji nutilo ir pa�velgė į jį per laikra��io kra�t�. � K� nors praleidau?

Nors D�efris �avėjosi Lenos įgūd�iais, mintyse padėkojo Dievui, kad ji netapo nusikaltėle.

Gordonas atsakė:

� Tai dėl to mane sulaikėt, taip? Manai, a� j� i�prievartavau?

Lena nenuleido laikra��io, bet D�efris suprato, kad jos �irdis dau�osi ne silpniau negu jo. Arba Gordonas spėlioja, arba mėgina prisipa�inti.

Lena paklausė:

� Ar tu j� i�prievartavai?

� Gal ir taip, � atsakė Gordonas. Jis ėmė linguoti su kėde kaip ma�as vaikas, reikalaujantis dėmesio. � Gal a� j� i�dulkinau. Nori, papasakosiu?

� �inoma, � atsakė Lena. Ji padėjo laikra�tį ir sukry�iavo rankas ant krūtinės. � Pasakok.

Gordonas pasilenkė.

� Ji buvo tualete, taip?

� Tau geriau �inoti.

� Ji plovėsi rankas, o a� u�ėjau ir i�dulkinau j� per �ikn�. Jai taip patiko, kad ėmė ir u�silenkė.

Lena sunkiai atsiduso.

� Geriau nesugalvojai?

Jis, regis, įsi�eidė.

� Ne.

� Gal papasakok, k� padarei D�ulijai Metjus?

Jis atsilo�ė kėdėje, pasirėm�s rankomis.

� Nieko a� jai nedariau.

� Tai kur ji?

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Turbūt mirė.

� Kodėl taip sakai?

Jis palinko pirmyn ir prispaudė krūtin� prie stalo.

� Ji jau anks�iau mėgino �udytis.

Lena nė nemirktelėjo.

� Aha, �inau. Persirė�ė rie�us.

� Teisingai, � linktelėjo Gordonas, nors D�efris i�vydo, kad jis nustebo.

D�efris taip pat nustebo, nors tai buvo visai logi�ka. Moterys i� visų savi�udybės būdų da�niausiai pjaunasi rie�us. Lena tiesiog spėjo. Ji apibendrino:

� D�ulija persirė�ė rie�us prie� mėnesį.

Jis pakreipė galv� ir keistai pa�velgė į j�.

� I� kur �inai?

Lena vėl atsiduso ir pasiėmė laikra�tį. Atsivertė jį ir ėmė skaityti. Gordonas ėmė linguoti su kėde.

Lena nepakėlė akių nuo laikra��io.

� Kur ji, Rajenai?

� Ne�inau.

� Tu j� i�prievartavai?

� Kam man j� prievartauti? Ji pati pas mane at�liau�davo.

� Liepdavai jai �iulpti?

� Taigi.

� Kitaip nestovi, Rajenai?

� �ūdas. � Jis pastatė kėd� lygiai. � Tau vis tiek negalima su manim kalbėtis.

� Kodėl?

� Nes �ia ne protokolui. A� galiu pri�nekėti, ko tik noriu, viskas dzin.

� O ko nori pri�nekėti?

Jo lūpos trūk�iojo. Vyrukas dar labiau palinko į priekį. D�efriui pro stikl� atrodė, kad Gordonas u� nugaros surakintomis rankomis atrodo kaip supan�iotas.

Gordonas suku�dėjo:

� Galbūt noriu dar pakalbėti apie tavo seserį.

Lena nekreipė dėmesio.

� Galbūt noriu papasakoti, kaip mirtinai j� sumu�iau.

� Man neatrodo, kad mokėtum naudotis kūju.

Jis, regis, sutriko.

� Moku, � u�tikrino. � Dau�iau jai per galv�, o tada i�dulkinau su kūju.

Lena atvertė kit� puslapį.

� Kur dėjai kūjį?

Jis atrodė patenkintas.

� Nenorėsiu ir nesakysiu.

� K� sumanė D�ulija, Rajenai? � atsainiai paklausė Lena. � Ėmė lakstyti pas kitus? Gal susirado tikr� vyr�?

� Eik tu �ikt, kale, � atrė�ė Gordonas. � A� ir pats tikras vyras.

� Kurgi ne.

� Nuimk antrankius, parodysiu.

� O kaipgi, � atsakė Lena, balsu rodydama, kad nė truputėlio nei�sigando. � Kodėl ji lakstė pas kitus?

� Nelakstė, � atsakė jis. � �ia ta kalė D�enė Prais taip pripasakojo? Ji nieko ne�ino.

� Kad D�ulija norėjo tave mesti? Kad tu vis� laik� j� sekiojai, niekada neatstodavai?

� Tai �ia dėl to? � paklausė Gordonas. � Dėl to jūs �ia mane grandinėm sukaustėt?

� Sukaustėm tave grandinėm dėl to, kad ki�enėje turėjai kokaino.

Jis prunk�telėjo.

� Jis ne mano.

� Ne tavo kelnės, taip?

Jis trenkėsi krūtine į stal� i� pyk�io perkreiptu veidu.

� Klausyk, tu kale�

Lena atsistojo prie�ais jį, palinko vir� stalo ir prisiki�o veidu prie jo.

� Kur ji?

Jam i� burnos try�ko seilės.

� Eik tu �ikt.

Staigiu judesiu Lena pastvėrė jam u� nosies �iedo.

� Oi, �ūdas! � suriko Gordonas, trenkdamasis krūtine į stal�, u�lau�tom u� nugaros rankom. � Gelbėkit! � suriko jis. Nuo garso stiklas prie�ais D�efrį virpėjo.

Lena suku�dėjo:

� Kur ji?

� Ma�iau j� prie� por� dienų, � i�ko�ė jis pro suk�stus dantis. � Jėzau, pra�au, paleisk. Ne�inau! � �aukė jis. � Maldauju, ne�inau! Tu jį i�rausi!

Lena paleido �ied� ir nusivalė rank� į kelnes.

� Tu kvailas niek�eli.

Rajenas pakrutino nosį, matyt, tikrindamas, ar �iedas vietoje.

� Man skauda, � ink�tė jis. � Skauda.

� Nori, kad dar labiau skaudėtų? � paklausė Lena, u�dėdama rank� ant ginklo.

Gordonas nunarino galv� ir sumurmėjo:

� Ji mėgino �udytis, nes a� j� me�iau. �tai kaip ji mane mylėjo.

� Manau, jai protas buvo aptem�s, � atsakė Lena. � Manau, ji buvo k� tik i� kaimo gilumos, o tu ja pasinaudojai. � Ji atsistojo ir �iek tiek palinko vir� stalo. � Be to, nemanau, kad įstengtum net mus� priploti, juolab gyv� �mogų, ir jeigu dar kada nors, � Lena trenkė rankomis per stal�, jos pyktis sprogo lyg granata, � jei dar kada nors i� tav�s i�girsiu bent �odį apie savo seserį, Rajenai, bent �odį, a� tave u�mu�iu. Nesijaudink, sugebėsiu. Nėma� tuo neabejoju.

Gordono lūpos judėjo, bet be �od�ių.

D�efris taip įsijaut�s stebėjo apklaus�, kad nė nei�girdo beldimo į duris.

� D�efri? � Marla ky�telėjo galv� į stebėjimo kambarį. � Vilo Hariso namuose nelaimė.

� Vilo Hariso? � paklausė D�efris ir pagalvojo, kad �iandien �itos pavardės tikrai nesitikėjo i�girsti. � Kas nutiko?

Marla �engė į kambarį ir atsakė tyliau:

� Ka�kas pro lang� į jo namus įmetė plyt�.

Kai atva�iavo D�efris, Vilo Hariso kieme jau stovėjo Frenkas Volisas ir Metas Hoganas. Jis pasvarstė, ar seniai juodu �ia. Taip pat � ar jie �ino, kas įmetė plyt�. Metas Hoganas nė nesistengė slėpti savo pa�iūrų. Kita vertus, dėl Frenko D�efris abejojo. Jis tik gerai �inojo, kad Frenkas vakar dalyvavo pokalbyje su Pitu Veinu. Statydamas ma�in�, D�efris pajuto augant įtamp�. Jis labai nemėgo situacijų, kai negalėjo pasitikėti savo vyrais.

� Kas, po galais, nutiko? � paklausė D�efris, lipdamas i� ma�inos. � Kas įmetė?

Frenkas atsakė:

� Ma�daug prie� pusvalandį jis grį�o namo. Sakė, kad dirbo pas sen�j� panel� Bet�, pureno vejai dirv�. Grį�o namo ir rado �it� d�iaugsm�.

� Akmenį?

� Tiksliau, plyt�, � atsakė Frenkas. � Tokių visur pilna. Ant jos buvo ra�telis.

� Kas ten para�yta?

Frenkas nudelbė akis, tada pakėlė.

� Vilas parodys.

D�efris pa�velgė į lang�, jame �iojėjo didelė skylė. �oniniai langai buvo sveiki, bet perstiklinti vidurinįjį kainuos labai brangiai.

� Kur jis? � paklausė D�efris.

Metas mostelėjo galva į laukujes duris. Jis atrodė toks pat savim patenkintas kaip prie� kelias minutes Gordonas. Tarė:

� Viduj.

D�efris pasuko prie durų, bet stabtelėjo. Jis ky�telėjo rank� į pinigin� ir i�traukė dvide�imtin�.

� Eik nupirk lentų, � pasakė jis. � Ir kuo grei�iau atne�k �ia.

Metas sukando dantis, bet D�efris �vilgsniu jį nusodino.

� Nori man k� nors pasakyti, Metai?

Frenkas įsiterpė:

� Pa�iūrėsim, gal pavyks ir stikl� u�sakyti.

� Aha, � suniurnėjo Metas ir nuėjo į ma�in�.

Frenkas jau norėjo sekti paskui, bet D�efris jį sulaikė. Jis paklausė:

� Ar įsivaizduoji, kas galėjo taip padaryti?

Frenkas kelias sekundes �iūrėjo sau po kojomis.

� Metas vis� ryt� buvo su manim, jeigu t� turėjai galvoje.

� T�.

Frenkas pakėlė akis.

� �inai k�, vir�ininke, a� i�siai�kinsiu, kas taip padarė, ir viskuo pasirūpinsiu.

Jis nelaukė D�efrio atsakymo. Nusigr�ė ir nuėjo į Meto ma�in�. D�efris palaukė, kol jie nuva�iuos, tada priėjo prie Vilo Hariso durų.

D�efris �velniai pabeldė į durų tinklelį, tada pats jas atsidarė. Vilas Harisas sėdėjo savo krėsle, pasistat�s stiklin� �altos arbatos. Kai D�efris įėjo, jis atsistojo.

� Nenorėjau jūsų �ia vaikyti, � pasakė Vilas. � Tik prane�iau. Kaimynė mane truputį prig�sdino.

� Kuri kaimynė? � paklausė D�efris.

� Ponia Bar, i� kitos gatvės pusės. � Jis parodė į lang�. � Ji pagyvenusi moteris, greitai i�sig�sta. Sakė, kad nieko nematė. Jūsi�kiai jos jau klausinėjo. � Jis grį�o prie krėslo, paėmė balto popieriaus lap� ir padavė jį D�efriui. � Kai pama�iau, ir pats truputį i�sigandau.

D�efris paėmė lap�, gerklės gilumoje jusdamas tul�ies skonį, ir perskaitė ant balto popieriaus atspausdint� grasinim�. Ten buvo para�yta: �Pasisaugok, juoda�ikni.�

D�efris sulankstė lap� ir įsiki�o į ki�en�. Jis įsirėmė rankomis į klubus ir apsidairė po kambarį.

� Gra�u �ia pas tave.

� A�iū, � atsakė Vilas.

D�efris atsigr�ė į langus. Jį apėmė negera nuojauta. Vilo Hariso gyvybei i�kilo pavojus vien todėl, kad vakar kalbėjosi su D�efriu. Jis paklausė:

� Galima, a� �įvakar nakvosiu ant sofos?

Vilas, regis, nustebo.

� Manot, reikia?

D�efris gū�telėjo pe�iais.

� Atsarga gėdos nedaro, k�?

12

Lena sėdėjo savo namų virtuvėje ir spoksojo į druskin� su pipirine. Ji mėgino suvokti, kas �iandien nutiko. Neabejojo, kad vienintelis Rajeno Gordono nusikaltimas � tai, kad jis �iknius. Jei D�ulija Metjus turi proto, ji i�keliavo namo arba kuriam laikui kur nors pasislėpė, tikriausiai norėdama pasprukti nuo savo vaikino. Taigi prie�astis, dėl kurios D�efris ir Lena lankėsi koled�e, niekur nedingo. Įtariamųjų jos sesers nu�udymu dar nėra.

Kas minut�, kas valand�, pralekian�i� be jokio pėdsako, galin�io nuvesti pas �mogų, kuris nu�udė jos seserį, Lena vis labiau nir�o. Sibilė da�nai kartodavo Lenai, kad pyktis pavojingas, kad ji turi patirti ir kitokių jausmų. Dabar Lena negalėjo nė įsivaizduoti, kad dar kada nors bus laiminga ar net liūdna. Netektis j� atbukino, o pyktis vienintelis padėjo jaustis dar gyvai. Ji mėgavosi pyk�iu, leido jam plisti savyje lyg vė�iui, kad nepraskystų it bejėgis vaikas. Jai reikėjo pyk�io, kad i�tvertų. Kai Sibilės �udikas bus surastas, kai atsiras D�ulija Metjus, Lena leis sau gedėti.

� Sibe, � Lena atsiduso ir rankomis u�sidengė akis.

Kai apklausė Gordon�, į Lenos mintis ėmė brautis Sibilės vaizdai. Kuo labiau ji prie�inosi, tuo smarkiau jie skverbėsi.

Tie prisiminimai u�plūsdavo netikėtai. Vien� minut� ji sėdėjo prie�ais Gordon�, �iūrėdama, kaip jis apgailėtinai maivosi, o kit� � būdama dvylikos metų, paplūdimyje vedėsi Sibil� prie jūros pa�aisti vandenyje. Netrukus po nelaimės, kai Sibilė apako, Lena tapo sesers akimis; Lenos dėka Sibilė vėl regėjo. Iki �iol Lena manė, kad kaip tik todėl tapo gera detektyve. Ji atkreipdavo dėmesį į smulkmenas. Klausydavosi nuojautos. O dabar nuojauta ku�dėjo, kad skirti dar daugiau dėmesio Gordonui būtų laiko �vaistymas.

� Sveika, � tarė Henkas, imdamas i� �aldytuvo kokakolos buteliuk�.

Atki�o butelį Lenai, bet ji papurtė galv� ir paklausė:

� I� kur jie?

� Buvau parduotuvėje, � atsakė jis. � Kaip �iandien sekėsi?

Lena neatsakė į klausim�.

� Kodėl buvai parduotuvėje?

� Tu neturėjai ko valgyti, � atsakė jis. � Stebiuosi, kad dar nenumirei i� bado.

� Nereikia u� mane vaik��ioti į parduotuv�, � atkirto Lena. � Kada grį�i į Ris�?

Jos klausimas jį, regis, u�gavo.

� Turbūt po poros dienų. Jei nenori, kad trin�iausi �ia, galiu apsistoti pas Nan�.

� Nereikia.

� Man nesunku, Li. Ji jau siūlė nakvoti ant sofos.

� Nėra reikalo nakvoti pas j�, � atrė�ė Lena. � Ai�ku? Liaukis. Jeigu tik porai dienų, būk �ia.

� Galiu kraustytis į vie�butį.

� Henkai, � tarė Lena, jusdama, kad kalba garsiau, negu reikia, � liaukis, ai�ku? Man buvo labai sunki diena.

Henkas sukiojo buteliuk�.

� Nori pasikalbėti?

�Tik ne su tavim�, � sukosi Lenai ant lie�uvio galo, bet ji to nepasakė.

� Ne, � tarė ji.

Jis gurk�telėjo kokakolos, �velgdamas ka�kur jai per petį.

� Jokių pėdsakų nėra, � pasakė Lena. � Tik s�ra�as. � Henkas, regis, nesuprato, todėl ji paai�kino: � Mes gavome s�ra�� visų seksualinių nusikaltėlių, kurie per pastaruosius �e�erius metus atsikraustė į Grant�.

� Jie sura�omi į s�ra��?

� Ir a�iū Dievui, � atsakė Lena, nesileisdama į gin� dėl pilie�ių teisių, kaip jis norėtų. Kaip buv�s narkomanas, Henkas visada gindavo asmens privatum� prie� sveik� prot�. Lena neturėjo nuotaikos gin�ytis apie tai, ar buv� kaliniai sumokėjo skol� visuomenei.

� Na, � tarė Henkas, � tai turit s�ra��?

� Visi gavome po s�ra��, � patikslino Lena. � Beld�iamės į duris ir �iūrim, gal kas nors sutaps.

� Su kuo?

Ji pa�velgė į jį, svarstydama, ar verta t�sti.

� Galbūt kas nors praeityje yra padar�s smurtinį seksualinį nusikaltim�. Baltaodis, nuo dvide�imt a�tuonerių iki trisde�imt penkerių metų. Toks, kuris save laiko religingu �mogumi. Toks, kuris galėjo kur nors sutikti Sibil�. U�puolikas �inojo jos įpro�ius, todėl turbūt pa�inojo j� i� matymo ar �iaip ne per daug artimai.

� Atrodo, kad tokių nėra daug.

� S�ra�e beveik �imtas �monių.

Jis �vilptelėjo ir pasukiojo galv�, netikėdamas savo ausimis.

� Grante?

� Ir vien per pastaruosius �e�erius metus, Henkai. Manau, jei patikrin� juos visus nieko nerasim, tikrinsim dar seniau. Galbūt de�imt ar penkiolika metų.

Henkas nusibraukė plaukus nuo kaktos, ir Lena ai�kiai pamatė jo rankas. Parodė į jo berankovį drabu�į.

� Pra�au �įvakar nenusivilkti �varko.

Henkas pa�velgė į senus randus.

� Jei nori, gerai.

� Ateis policininkų. Mano draugų. Bendradarbių. Pamat� tuos randus, jie visk� supras.

Jis pa�velgė į savo rankas.

� Manau, ne tik policininkai supranta, kas �ia.

� Nedaryk man gėdos, Henkai. Gana, kad turėjau pasakyti vir�ininkui, jog tu � narkomanas.

� Atleisk.

� Aha, kurgi ne, � atsakė Lena, ne�inodama, k� daugiau pasakyti.

Norėjo nu�velgti jį, kabinėtis, kol jis pratrūks, ir jie galės i� �irdies pasipe�ti.

Ta�iau pasisuko kėdėje, kad jo nematytų.

� Nesu nusiteikusi nuo�ird�iai kalbėtis.

� Na, labai gaila, � atsakė Henkas, bet nesistojo. � Mums reikia pasitarti, k� daryti su tavo sesers pelenais.

Lena i�kėlė rank� ir jį nutildė.

� Dabar negaliu.

� A� kalbėjau su Nana�

Ji pertraukė jį.

� Nanos nuomonė �iuo klausimu man�s nedomina.

� Ji buvo jos mylimoji, Li. Jos kartu gyveno.

� Ir mes, � atrė�ė Lena. � Ji buvo mano sesuo, Henkai. Dėl Dievo meilės, neatiduosiu jos Nanai Tomas.

� Man Nana atrodo labai miela.

� Neabejoju, kad taip ir yra.

Henkas sukiojo buteliuk�.

� Negalime palikti jos nuo�alyje vien dėl to, kad tau nesmagu, Li. � Jis nutilo ir pridūrė: � Jos mylėjo viena kit�. Ne�inau, kodėl tau taip sunku tai pripa�inti.

� Pripa�inti? � Lena nusijuokė. � Kaip galė�iau to nepripa�inti? Jos kartu gyveno. Kartu va�iuodavo atostogų. � Ji prisiminė, k� anks�iau buvo sak�s Gordonas. � Pasirodo, apie tai �inojo visas su�iktas koled�as, � tarė ji. � K� a� galėjau daryti?

Henkas atsilo�ė ir atsiduso.

� Ne�inau, ma�ute. Tu jai pavydėjai?

Lena pakreipė galv�.

� Kam?

� Nanai.

Ji nusijuokė.

� Dabar pasakei did�iausi� kvailyst�, koki� tik esu girdėjusi. O abu �inom, kad esu girdėjusi i� tav�s ir tikrai debili�kų pezalų.

Henkas gū�telėjo pe�iais.

� Ilg� laik� Sibė priklausė tik tau. Suprantu, kad tai, jog ji surado kit� �mogų ir jį pamilo, gali būti sunku.

Lena net i�si�iojo i� nuostabos. Pe�tynės, kurių ji tikėjosi prie� kelias minutes, kilo tiesiog savaime.

� Manai, pavydėjau Nanai Tomas, kad ji dulkina mano seserį?

Jis krūptelėjo nuo jos �od�ių.

� Manai, niekas daugiau jų nesiejo?

� Ne�inau, kas jas siejo, Henkai, � atsakė Lena. � Apie t� jos gyvenimo dalį mes nesikalbėdavome.

� �inau.

� Tai kodėl dabar apie tai kalbi?

Jis neatsakė.

� Ne tu viena jos netekai.

� O ar kada sakiau, kad a� viena? � atkirto Lena ir atsistojo.

� Taip atrodo, � atsakė Henkas. � Klausyk, Li, galbūt tau reikia su kuo nors apie tai pasikalbėti.

� Kalbuosi dabar su tavim.

� Ne su manim, � Henkas susiraukė. � O kaip tas vaikinas, su kuriuo draugavai? Dar vis draugauji?

Ji nusijuokė.

� Mudu su Gregu i�siskyrėme prie� metus, o net jei nebūtume i�siskyr�, nemanau, kad ei�iau paverkti jam ant peties.

� A� taip ir nesakiau.

� Gerai.

� A� tave pa�įstu.

� Visai tu man�s nepa�įsti, � atkirto ji.

Lena i�ėjo i� kambario sugniau�usi kum��ius, u�kopė laiptais per�okdama kas antr� pakop� ir trenkė savo kambario durimis.

Jos spintoje kabėjo daugiausia kostiumėliai ir kelnės, bet gilumoje Lena susirado juod� suknel�. Ji i�sitraukė lyginimo lent�, �engė atatupsta, bet nespėjo, ir lygintuvas nuo lentynos u�krito jai ant kojos pir�to.

� Velnias, � su�nyp�tė Lena, susiėmusi u� kojos.

Ji atsisėdo ant lovos ir pasitrynė pir�t�. Henkas kaltas, kad �itaip j� u�siutino. Jis vis� laik� taip elgiasi, vis bruka Lenai savo AA filosofijas apie atsisveikinim� ir dalijim�si. Jei nori taip gyventi, jei jam reikia taip gyventi, kad neprisistumtų kvai�alų ar mirtinai nenusita�ytų, tegu sau gyvena, bet jis neturi teisės viso to brukti Lenai.

O jo diagnozė, kad Lena pavydėjo Nanai, tiesiog absurdi�ka. Vis� gyvenim� Lena stengėsi padėti Sibilei tapti nepriklausomai. Lena garsiai skaitydavo jai mokslinių tyrimų ataskaitas, kad Sibilei nereikėtų laukti vertimų į Brailio ra�t�. Lena klausydavosi, kaip Sibilė repetuoja egzaminų atsakymus �od�iu, Lena padėdavo jai atlikti eksperimentus. Visa tai ji darė dėl Sibilės, kad padėtų jai tapti savaranki�kai, gauti darb� ir �moni�kai gyventi.

Lena i�skleidė lyginimo lent� ir patiesė ant jos suknel�. Lygindama prisiminė, kada paskutinį sykį buvo suknel� apsivilkusi. Sibilė papra�ė Lenos nuve�ti j� į fakulteto �vent� koled�e. Lena nustebo, bet sutiko. Koled�o darbuotojai laikėsi atstu nuo miestie�ių, ir jai buvo nejauku jų būryje, apsuptai �monių, kurie ne tik baigė koled��, bet ir įgijo auk�tesnį laipsnį. Lena nebuvo buka kaimietė, bet prisiminė, kad ten labai skyrėsi nuo kitų.

O Sibilė jautėsi kaip �uvis vandenyje. Lena prisiminė, kaip ji stovėjo būrio viduryje, kalbėjosi su keliais profesoriais, o �ie, regis, labai susidomėj� jos klausėsi. Niekas nespoksojo į j� kaip vaikystėje. Niekas i� jos nesity�iojo ir nesijuokė, kad ji nemato. Pirm� kart� gyvenime Lena suprato, kad Sibilei jos nereikia.

Su tokia į�valga Nana Tomas neturėjo nieko bendro. Dėl to Henkas klydo. Sibilė nuo pirmos dienos buvo nepriklausoma. Ji mokėjo savimi pasirūpinti. Mokėjo susitvarkyti su viskuo. Galbūt buvo akla, bet regėjo kai k� kita. Tam tikra prasme �mones Sibilė perprasdavo net geriau negu regintieji, nes ji klausydavosi, k� jie sako. Ji i�girsdavo, kaip pasikei�ia balso tembras jiems meluojant arba kaip balsas virpa, jei jie nusimin�. Len� ji suprato geriau nei kas nors kitas pasaulyje.

Henkas pabeldė į duris.

� Lena?

Lena nusi�luostė nosį, supratusi, kad verkia. Durų ji neatidarė.

� Ko nori?

Jo balsas buvo prislopintas, bet ji puikiai girdėjo. Jis tarė:

� Atleisk, kad taip pasakiau, mieloji.

Lena giliai įkvėpė, tada i�kvėpė.

� Nieko tokio.

� Tiesiog jaudinuosi dėl tav�s.

� Man viskas gerai, � atsakė Lena, apsukdama lygintuv�. � Po de�imt minu�ių būsiu susiruo�usi.

Ji pa�velgė į duris, jų rankena kiek sujudėjo, paskui paleista vėl at�oko į viet�. Ji i�girdo, kaip koridoriuje tolsta jo �ingsniai.

Broko laidotuvių namuose buvo pilna Sibilės draugų ir bendradarbių. De�imt minu�ių spaudusi rankas ir klausiusi u�uojautos i� �monių, kurių visi�kai nepa�inojo, Lena pajuto, kaip darosi bloga. Jai atrodė, kad taip ilgai stovėdama vietoje ji sprogs. Nenorėjo �ia būti ir dalintis sielvartu su nepa�įstamais �monėmis. Regėjos, kad salė j� u�grius, ir nors oro kondicionierius veikė taip stipriai, kad kai kurie nė paltų nenusivilko, Len� pylė prakaitas.

� Sveika, � tarė Frenkas ir suėmė j� u� alkūnės.

Len� jo prisilietimas nustebino, bet ji neat�oko. Jai be galo palengvėjo, kad priėjo ka�kas pa�įstamas.

� Girdėjai, kas nutiko? � paklausė Frenkas, �nairuodamas į Henk�.

Lena nuo to �vilgsnio nuraudo i� gėdos, suprasdama, kad Frenkui jos dėdė pasirodė padugnė. Policininkai tokius u�uod�ia i� tolo.

� Ne, � atsakė Lena, vesdamasi Frenk� nuo�aliau.

� Vilas Harisas, � tyliai pratarė jis. � Ka�kas įmetė plyt� jam pro lang�.

� Kodėl? � paklausė Lena, jau atspėjusi atsakym�.

Frenkas gū�telėjo pe�iais.

� Ne�inau. � Jis pa�velgė per petį. � Na, Metas� � Jis vėl gū�telėjo. � Jis vis� dien� buvo su manim. Ne�inau.

Lena i�sivedė jį į koridorių, kad nereikėtų �nab�dėtis.

� Manai, Metas k� nors padarė?

� Metas arba Pitas Veinas, � atsakė jis. � Na, bent man daugiau niekas neateina į galv�.

� Gal kas nors i� lo�ės?

Frenkas susiraukė, ji to ir tikėjosi. Lyg būtų apkaltinusi popie�ių priekabiavus prie de�imtme�io.

Lena paklausė:

� O Bredas?

Frenkas pa�velgė į j�.

� Aha, � tarė Lena. � Suprantu.

Ji negalėtų tvirtai pasakyti, ar Bredas Stivensas nelaiko Vilui Harisui akmens u�antyje, bet �inojo, kad Bredas grei�iau nusikirs rank�, negu sulau�ys įstatym�. Sykį Bredas grį�o kone penkis kilometrus atgal vien dėl to, kad pro jo ma�inos langelį nety�ia i�skrido �iuk�lė.

� Galvoju vėliau pasikalbėti su Pitu, � pasakė Frenkas.

Lena automati�kai dirstelėjo į laikrodį. Buvo truputis po pusės �e�ių. Pitas tikriausiai namie.

� Va�iuojam tavo ma�ina? � paklausė ji, nusprendusi, kad jos ma�in� namo parvairuos Henkas.

Frenkas pa�velgė į sal�.

� Nori pabėgti i� sesers �ermenų? � paklausė jis, neslėpdamas nuostabos.

Lena nudelbė akis, supratusi, kad ma�ų ma�iausiai turėtų gėdytis. I� tikro jai reikėjo i�trūkti i� tos nepa�įstamų �monių pilnos salės, kol sielvartas jos neapėmė taip, kad neįstengtų nieko daryti, tik sėdėti savo kambaryje ir bliauti.

Frenkas tarė:

� Po de�imties minu�ių susitinkam u� kampo.

Lena grį�o į sal� ie�koti Henko. Jis stovėjo prie Nanos Tomas, apglėb�s j� per pe�ius. I�vydusi juos kartu, ji pasi�iau�ė. Jam tikrai nesunku guosti visi�kai nepa�įstam� moterį, nors u� poros metrų jo kūno ir kraujo giminė stovi visai viena.

Lena grį�o į koridorių pasiimti �varko. Pajuto, kad ka�kas padeda jį apsivilkti. Nustebo, kai atsigr�usi i�vydo Ri�ard� Karterį.

� Norėjau pasakyti, � pusbalsiu pratarė jis, � kad labai tave u�jau�iu dėl sesers netekties.

� Dėkui, � pratarė ji. � Malonu, kad atėjai.

� Ar k� nors su�inojot apie kit� mergin�?

� Metjus? � paklausė ji nespėjusi pagalvoti. Lena u�augo ma�ame miestelyje, bet vis dar stebėdavosi, kaip greitai sklinda gandai.

� Tas Gordonas, � pratarė Ri�ardas, i�rai�kingai nusipurtydamas, � ne itin mielas vaikinas.

� Aha, � sumurmėjo Lena, trok�dama nuvyti jį �alin. � Klausyk, a�iū, kad u�sukai.

Jis �yptelėjo. Suprato, kad ji mėgina jo nusikratyti, bet ai�kiai nesistengė jai padėti. Jis tarė:

� Man labai patiko dirbti su tavo seserimi. Ji man buvo labai gera.

Lena mind�ikavo nuo kojos ant kojos, nenorėdama sudaryti jam įspūd�io, kad ketina ilgai �neku�iuotis. Ji pa�inojo Frenk� ir suprato, kad ilgai jis nelauks.

� Jai taip pat patiko dirbti su tavim, Ri�ardai, � atsakė Lena.

� Ji taip sakė? � paklausė jis, ai�kiai pamalonintas. � Na, �inau, kad ji gerbė mano darb�, bet ar ji tikrai taip sakė?

� Taip, � atsakė Lena. � Nuolat taip sakydavo. � Minioje ji pastebėjo Henk�. Jis vis dar laikė apglėb�s Nan�. Ji parodė juos Ri�ardui. � Paklauskit mano dėdės. Jis kaip tik neseniai apie tai u�siminė.

� Tikrai? � paklausė Ri�ardas, rankomis prisidengdamas burn�.

� Taip, � atsakė Lena ir i�traukė i� �varko ki�enės ma�inos raktelius. � Klausykit, gal galėtumėt perduoti juos mano dėdei?

Jis spoksojo į raktelius, bet nepaėmė jų. I� dalies Sibilė taip puikiai sutarė su Ri�ardu dėl to, kad nematė puikybės jo �vilgsnyje. Su Ri�ardu Karteriu Sibilė buvo kantri kaip Jobas. Lena gerai �inojo, kad Sibilė ne sykį padėjo jam i�sisukti nuo įspėjimų dėl nepa�angumo.

� Ri�ardai? � tarė ji, �vangindama rakteliais.

� Mielai, � pagaliau atsakė jis, i�tiesdamas rank�.

Lena įmetė raktelius jam į sauj�. Luktelėjo, kol jis nuėjo kelis �ingsnius, tada smuko pro �onines duris. Frenkas laukė ma�inoje, i�jung�s �viesas.

� Atsipra�au, kad vėluoju, � sėsdamasi tarė Lena.

U�uodusi dūmus, ji suraukė nosį. Teori�kai Frenkui buvo draud�iama tarnybos metu rūkyti, kai ji �alia, bet ji nesiskundė, nes pasiimdamas j� kartu Frenkas ir taip jai nuolaid�iavo.

� Jau tie �monės i� koled�o, � pasakė Frenkas. Jis įtraukė dūmo ir i�metė nuorūk� pro lang�. � Atleisk, � pratarė.

� Nieko tokio, � atsakė Lena.

Keistai jautėsi, tokia pasipuo�usi sėdėdama Frenko ma�inoje. Ka�kodėl prisiminė savo pirm�jį pasimatym�. Lena rengdavosi beveik vien d�insais ir mar�kinėliais, tad vilktis suknel� atrodė ka�kas nepaprasta. Jai buvo nejauku su kulniukais ir pėdkelnėmis, ji nemokėjo sėdėti ir ne�inojo, kur dėti rankas. Trūko ginklo dėklo.

� �ita� dėl sesers� � i�lemeno Frenkas.

Lena nutarė jo nekamuoti.

� Aha, dėkui, � atsakė.

Kol Lena buvo laidotuvių namuose, visai sutemo, ir kuo toliau jie va�iavo u� miesto, kuo toliau nuo gatvių �ibintų ir �monių, tuo ma�inoje darėsi tamsiau.

� Dėl senuko Vilo, � pratarė Frenkas, pertraukdamas tyl�. � Ne�inau, Lena.

� Nemanai, kad Pitas priki�o nagus?

� Ne�inau, � pakartojo Frenkas. � Vilas dirbo jo tėvui, gal dvide�imt metų ilgiau negu pats Pitas. To reikėtų nepamir�ti. � Jis tiesė rank� prie cigare�ių, bet nepaėmė. � Tiesiog ne�inau.

Lena palaukė, bet jis nieko nebepasakė. Ji laikė rankas sudėjusi ant kelių ir �velgė tiesiai prie� save, o Frenkas vairavo i� miesto. Jiems seniai prava�iavus miesto rib� ir net pasiekus Madison�, Frenkas pristabdė ma�in� ir staigiai pasuko de�inėn į akligatvį.

Plytinis kaimi�kas Pito Veino namas buvo kuklus, visai kaip jo �eimininkas. Jo ma�ina, 1996 m. �Dodge� su raudona juosta vietoje u�pakalinių �ibintų, stovėjo įstri�ai kiemo.

Frenkas sustojo prie �aligatvio ir i�jungė �viesas. Jis nervingai nusijuokė.

� Tu visa tokia i�sipus�iusi, beveik norisi atidaryti tau duris.

� Nedrįsk, � atkirto Lena, stverdama durelių rankenėl�, kad jis tikrai nesumanytų jų atidaryti.

� Pala, � tarė Frenkas, u�dėdamas rank� Lenai ant peties.

Ji manė, kad jis toliau juokauja, bet ka�kas jo balse privertė j� pakelti akis. I� namo ėjo Pitas, ne�inas beisbolo lazda.

Frenkas paliepė:

� Sėdėk.

� Tai jau ne, � atrė�ė Lena. Jam nespėjus sulaikyti, mergina pravėrė dureles. Ma�inos viduje u�sidegė �viesa, ir Pitas Veinas pa�velgė į juos.

Frenkas tarė:

� �aunuolė, ma�e.

Lena pasistengė neu�siusti taip pavadinta. Ji ėjo taku paskui Frenk�, su kulniukais ir ilga suknele jausdamasi kvailai.

Pitas sekė juos akimis, nepaleisdamas i� rankų lazdos.

� Frenkai? � paklausė jis. � Kas nutiko?

� Ar galim trumpam u�eiti? � paklausė Frenkas ir pridūrė: � Broli.

Pitas sutrik�s pa�nairavo į Len�. Ji suprato, kad lo�ėje kalbama u�koduota sava kalba. K� tiksliai rei�kia tai, kad Frenkas pavadino Pit� broliu, ji nė neįsivaizdavo. K� ji �ino, galbūt Frenkas liepė Pitui nudau�ti Len� lazda.

Pitas tarė:

� A� kaip tik i�einu.

� Matau, � atsakė Frenkas, įbed�s �vilgsnį į lazd�. � Ma�umėl� vėlu treniruotis, k�?

Pitas nervingai pavartė lazd�.

� Tik norėjau padėti j� į ma�in�. Ma�umėl� i�sigandau to, kas nutiko valgykloje, � pasakė jis. � Maniau, pasidėsiu u� baro.

� Eime vidun, � pasakė Frenkas. Neleisdamas Pitui atsakyti, jis u�kopė laiptukais, sustoj�s prie durų palaukė, kol Pitas jį pasivys, o tada �iūrėjo jam per petį, kol tas ki�o rakt� į spyn�.

Lena atėjo paskui juos. Kai jie įėjo į virtuv�, Pitas ai�kiai įsitempė. Jo ranka taip tvirtai gniau�ė lazd�, kad net krumpliai pabalo.

� Kas nutiko? � paklausė Pitas Frenko.

� �iandien �is tas nutiko Vilui Harisui, � atsakė Frenkas. � Ka�kas įmetė akmenį jam pro lang�.

� Kaip nemalonu, � �altai atsakė Pitas.

� Man atrodo, Pitai, � pasakė Frenkas, � kad tai tu.

Pitas nelinksmai nusikvatojo.

� Manai, turiu laiko lakstyti ir mėtyti plytas seniui pro lang�? A� verslininkas. Da�niausiai neturiu kada net nusi�ikt, ne tik po miest� va�inėtis.

Lena atsakė:

� I� kur i�traukėt, kad įmesta plyta?

Pitas nurijo seil�.

� Tik spėju.

Frenkas i�plė�ė lazd� jam i� rankų.

� Vilas dirbo tavo �eimai beveik penkiasde�imt metų.

� �inau, � atsakė Pitas ir �engė atatupstas.

Frenkas mojavo lazda.

� Kadaise tavo tėvelis mokėjo jam maistu, o ne pinigais, nes kitaip neįstengė pasisamdyti darbuotojų. Prisimeni, Pitai? Prisimeni, kai u�sidarė bazė ir jūs kone bankrutavot?

Pitas i�raudo.

� Ai�ku, kad prisimenu.

� Klausyk, vaikine, � pasakė Frenkas, įremdamas lazdos gal� Pitui į krūtin�. � Įdėmiai paklausyk. Tos merginos Vilas Harisas nė pir�tu neprilietė.

� Tikrai �inai? � paklausė Pitas.

Lena u�dėjo rank� ant lazdos ir nuleido j�. Ji atsistojo prie�ais Pit�, pa�velgė jam į akis ir tarė:

� A� �inau.

Pitas nusigr�ė pirmas. Jis nudelbė akis ir nervingai susigū�ė. Papurtė galv� ir sunkiai atsiduso. Kai vėl pakėlė akis, tarė Frenkui:

� Mums reikia pasikalbėti.

13

Kai ėmė u�dirbti i� santechnikos verslo, Edis Lintonas nusipirko sklyp� pae�erėje. Jam taip pat priklausė �e�i namai netoli koled�o, nuomojami studentams, ir daugiabutis Madisone, kurį jis vis grasinosi parduoti. Kai Sara i� Atlantos persikraustė atgal į Grant�, ji nesutiko gyventi su tėvais. Kraustytis pas juos, gyventi senajame kambaryje Sarai ka�kodėl rei�kė pralaimėjim�, o ji tuo metu jautėsi prislėgta ir be nuolatinio priminimo, kad nė neturi savo namų.

Pirmaisiais metais ji i�sinuomojo vien� i� tėvo namų, tuomet ėmė savaitgaliais darbuotis Ogastos ligoninėje, kad sutaupytų pradiniam nuosavo namo įna�ui. Vos nekilnojamojo turto agentas parodė jai nam�, ji tiesiog jį įsimylėjo. Tai buvo siauras namas pereinamais kambariais, kurio priekinės ir u�pakalinės durys buvo vienoje linijoje. Į �alis nuo ilgo koridoriaus buvo du miegamieji, vonia, de�inėje � nedidelis darbo kambarėlis, o kairėje � svetainė, valgomasis, dar viena vonia ir virtuvė. �inoma, nam� ji būtų pirkusi, net jei jis būtų buv�s visi�ka griuvena, nes nuo galinės verandos atsivėrė pasaki�kas vaizdas į e�er�. Jos miegamajame jis atsivėrė visu gro�iu: per vidurį � didelis langas, o jam i� �onų � dar trys į abi puses. Tokiomis dienomis kaip �iandien būdavo galima �valgytis per vis� e�er�, beveik iki pat universiteto. Kartais, kai oras būdavo geras, Sara valtimi nuplaukdavo į universiteto prieplauk� ir eidavo į darb� pės�ia.

Sara atidarė miegamojo lang�, kad i�girstų, kaip D�ebo valtis įplauks į prieplauk�. Vakar vėl �velniai palijo, ir nuo e�ero kilo vėsus vėjelis. Ji ap�iūrėjo savo atspindį veidrodyje ant durų. Pasirinko suri�am� sijon� smulkių gėly�ių ra�tais ir aptempt� juodos laikros palaidin�, vos dengian�i� bamb�. Ji jau buvo spėjusi suimti plaukus, paskui juos paleisti. Kai vėl segė kuodelį, prieplaukoje i�girdo valtį. Apsiavė basutes, pa�iupo dvi taures ir butelį vyno, tada i�ėjo pro galines duris.

� Ahoi, � tarė D�ebas, mesdamas ja virv�. Jis susiki�o rankas u� oran�inės gelbėjimosi liemenės, matyt, mėgindamas dėtis linksmuoliu jūrininku.

� Ahoi, � atsakė Sara, atsiklaupusi prie kablio. Padėjusi taures ir butelį ant prieplaukos, ji priri�o virv�. � Plaukti taip ir nei�mokai, k�?

� Abu mano tėvai mirtinai bijojo vandens, � paai�kino jis. � Tai ir neprisiruo�ė. O a� juk u�augau ne prie vandens telkinio.

� Tikrai, � tarė ji.

Kadangi augo e�ero pakrantėje, Sara plaukiojo kaip �uvis. Nė neįsivaizdavo, kaip galima nemokėti.

� Galėtum ir i�mokti, � pasakė ji. � Ypa� jei plaukioji valtimi.

� O kam, � atsakė D�ebas, glostydamas valtį lyg �uniuk�. � Su �ita gra�uole galiu vaik��ioti vandeniu.

Ji atsistojo ir pasigro�ėjo valtimi.

� Neblogai.

� Traukia mergas kaip magnetas, � pajuokavo jis ir atsisegė liemen�.

Ji suprato, kad jis erzina, bet valtis, nuda�yta �vilgan�ia juoda spalva, buvo glotni ir seksuali, net ka�kokia pavojinga. O D�ebas Magvairas su i�sipūtusia oran�ine gelbėjimosi liemene � toli gra�u ne.

D�ebas tarė:

� Klausyk, Sara, jeigu kada nors į mane pa�iūrėsi taip, kaip dabar į mano valtį, turėsiu tave vesti.

Ji nusijuokė i� sav�s ir atsakė:

� Labai daili valtis.

Jis i�sitraukė i�kylų krep�į ir tarė:

� Pasisiūly�iau tave paplukdyti, bet ant vandens vėsoka.

� Galim sėsti �ia, � tarė ji ir parodė į kėdes su stalu prieplaukos kra�te. � Reikia atne�ti įrankių ar ko?

D�ebas nusi�ypsojo.

� A� tave pa�įstu, Sara Linton.

Jis atidarė i�kylų krep�į ir i�traukė stalo įrankius ir servetėles. Jam taip pat atėjo į galv� atsigabenti lėk��ių ir taurių. Sara vos susilaikė neapsilai�iusi, kai jis ėmė traukti maist� � kept� vi�t�, indelius su bulvių ko�e, �irneliais, kukurūzais ir sausainiais.

� Mėgini mane sugundyti? � paklausė ji.

D�ebas stabtelėjo, u�dėj�s rank� ant pada�o indelio.

� Padeda?

�unys sulojo, ir Sara pagalvojo: �A�iū Dievui u� smulkias paslaugas.� Ji pasisuko namo link ir tarė:

� Jie niekada neloja. Tik nueisiu pa�iūrėti.

� Nori, kad ei�iau kartu?

Sara jau norėjo atsakyti, kad ne, bet apsigalvojo. Apie �unis ji sakė ties�. Nuo tada, kai i�gelbėjo juos i� lenktynių takų Ebre, Bilis ir Bobas sulojo lygiai du sykius; vien� � kai Sara nety�ia u�mynė Bobui uodeg�, o kit� � kai pro kamin� į svetain� įskrido pauk�tis.

Einant per kiem� į nam�, Sara pajuto ant nugaros D�ebo rank�. Saulė leidosi vir� stogų, ir ji ranka prisidengė akis, tik tada pa�ino kiemo pakra�tyje stovintį Bred� Stivens�.

� Sveikas, Bredai, � tarė D�ebas.

Patrulis linktelėjo D�ebui, bet �velgė į Sar�.

� Bredai, � tarė ji.

Bredas nusiėmė kepur�.

� Ponia, vir�inink� per�ovė.

Sara niekada greitai nelakstydavo Z3 �Roadster�. Net kai va�iavo juo i� Atlantos, spidometras vis� keli� rodė vos �imt� trisde�imt. Lėkdama nuo�aliu keliuku į Granto medicinos centr�, ji pasiekė �imt� trisde�imt. De�imties minu�ių kelionė, regis, u�truko valandų valandas, ir kai Sara pagaliau pasuko į ligonin�, jos delnai ant vairo buvo suprakaitav�.

Ji sustojo neįgaliųjų vietoje �alia pastato, kad neu�stotų kelio greitosios pagalbos automobiliui. Į skubios pagalbos skyrių atbėgo tekina.

� Kas nutiko? � paklausė ji Lenos Adams, stovin�ios prie�ais priimamojo stal�. Lena �iojosi atsakyti, bet Sara nubėgo koridoriumi pro j�. Pakeliui ji patikrino kiekvien� patalp�, kol tre�iame ap�iūros kambaryje rado D�efrį.

I�vydusi Sar�, Elena Brei, regis, nenustebo. Kai Sara įėjo, slaugė kaip tik ver�ė jam ant rankos juost� kraujospūd�iui matuoti.

Sara u�dėjo rank� D�efriui ant kaktos. Jis vos pramerkė akis, bet jos, regis, neį�iūrėjo.

� Kas nutiko? � paklausė ji.

Elena padavė Sarai lentel� ir atsakė:

� Med�ioklinis �ovinys į koj�. Nieko rimto, kitaip būtų nuve�tas į Ogast�.

Sara pa�velgė į lentel�. Jai mirgėjo akyse. Nė neį�iūrėjo stulpelių.

� Sara� � u�jau�iamai tarė Elena.

Beveik vis� gyvenim� ji dirbo Ogastos skubios pagalbos skyriuje. Dabar jau buvo pensininkė, bet prie pensijos prisidurdavo vakarais slaugydama ligonius Grento medicinos centre. Sara dirbo kartu su ja prie� daug metų, ir tarp jų u�simezgė abipuse pagarba grįsta tvirta profesinė draugystė.

Elena tarė:

� I� tikrųjų jam viskas gerai. Nuo demerolio tuojau atsijungs. Skauda labiausiai dėl to, kad Hertas rausėsi kojoje.

� Hertas? � paklausė Sara, ir pirm� sykį per dvide�imt minu�ių jai truputį palengvėjo. Jos pusbrolis Hertonas buvo bendrosios praktikos gydytojas ir kartais padėdavo ligoninėje. � Jis �ia?

Elena linktelėjo galva, maigydama matuoklio pūsl�. Ji i�kėlė pir�t�, pra�ydama tylos.

D�efris vos krustelėjo, tada lėtai atsimerkė. Pa�in�s Sar� �yptelėjo.

Elena atleido kraujospūd�io matuoklį ir tarė:

� �imtas keturiasde�imt penki ir devyniasde�imt du.

Sara susiraukė ir vėl pa�velgė į D�efrio lentel�. �od�iai pagaliau pasidarė suprantami.

� Eisiu pakviesti daktaro Ern�o, � tarė Elena.

� Dėkui, � atsakė Sara, atversdama kortel�. � Kada pradėjai gerti �Coreg�? � paklausė ji. � Ar seniai kraujospūdis toks auk�tas?

D�efris gudriai �yptelėjo.

� Nuo tada, kai tu įėjai.

Sara pervertė kortel�.

� Penkiasde�imt miligramų per dien�. Prie� tai gėrei kaptopril�? Kodėl nustojai? � Atsakym� ji rado kortelėje. � Pakeisti vaistus paskatino sausas kosulys.

Įėjo Hertas ir tarė:

� Tai da�nas ACE inhibitorių �alutinis poveikis.

Sara nekreipė dėmesio į pusbrolį, o �is apkabino j� per pe�ius.

Sara paklausė D�efrio:

� Kas tave nuo to gydo?

� Lindlis, � atsakė D�efris.

� Ar pasakojai jam apie tėv�? � Sara pauk�telėjusi u�vertė kortel�. � Kaip jis galėjo neskirti tau inhaliatoriaus? Koks tavo cholesterolio lygis?

� Sara! � Hertas i�plė�ė kortel� jai i� rankų. � U�si�iaupk.

D�efris nusijuokė.

� A�iū.

Sara nir�dama sukry�iavo rankas. Va�iuodama �ia, ji taip jaudinosi, tikėjosi visko, kas blogiausia, o kai atlėkė, pasirodė, kad D�efriui viskas gerai. Jai neįsivaizduojamai palengvėjo, kad jam viskas gerai, bet ka�kodėl jautėsi apgauta savo jausmų.

� �iū, � tarė Hertas, prie �vieslentės pridėdamas rentgenogram�. Jis aiktelėjo: � O Dieve, tokio siaubo dar nesu mat�s!

Sara dėbtelėjo į jį ir apvertė rentgenogram� auk�tyn kojom.

� Ak, a�iū Dievui, � Hertas i�rai�kingai atsiduso.

Kai pamatė, kad jo cirkai jos visai nelinksmina, susiraukė. Pusbrolis labai ma�ai į k� �iūrėjo rimtai, Sara u� tai jį ir mylėjo, ir jo nekentė.

Hertas tarė:

� Į arterij� nepataikė, į kaul� nepataikė. Perėjo kiaurai per vidin� pus�. � Jis dr�sinamai jai nusi�ypsojo. � Visai nieko baisaus.

Nekreipdama dėmesio į jo vertinim�, Sara pasilenkė i� ar�iau ap�iūrėti Herto atradimų. Nors santykius su pusbroliu visada temdė įnirtinga konkurencija, norėjo pati įsitikinti, kad niekas nepra�iopsota.

� Apverskim tave ant kairio �ono, � pasiūlė Hertas D�efriui, laukdamas Saros pagalbos. Sara prilaikė su�eist�j� de�in� D�efrio koj�, ir jiedu jį apvertė. � �itaip turėtų truputį nukristi kraujospūdis. Ar �įvakar turi gerti vaistus?

D�efris atsakė:

� Kelias dozes i�gerti jau vėluoju.

� Vėluoji? � Sarai ir pa�iai pakilo kraujospūdis. � Gal tu proto netekai?

� Baigėsi tabletės, � sumurmėjo D�efris.

� Baigėsi tabletės? Iki vaistinės gali ir pės�ias nueiti. � Ji susiraukusi pa�velgė į D�efrį. � K� sau manai?

� Sara, � pertraukė j� D�efris, � tu �ia atlėkei vien tam, kad mane aprėktum?

Ji ne�inojo, k� atsakyti.

Hertas pasiūlė:

� Gal i�klausyk jos nuomonės, ar gali �įvakar va�iuoti namo.

� Ak, � D�efris nusi�ypsojo ir jam apie akis susidarė rauk�lės. � Na, kadangi jau klausiu jūsų nuomonės, daktare Linton, pastaruoju metu man lyg ir maud�ia tarpukojį. Gal malonėtumėte �vilgtelėti?

Sara nervingai �yptelėjo.

� Galė�iau atlikti i�angės ap�iūr�.

� Seniai laikas.

� Vajėėėė, � suink�tė Hertas. � Paliksiu judu, balandėliai, vienus.

� Dėkui, Hertai! � �ūktelėjo D�efris.

Hertas pamojo per petį ir i�ėjo.

� Tai k�? � tarė Sara, susikry�iuodama rankas.

D�efris kilstelėjo antakį.

� Tai k�?

� Kas nutiko? Jos vyras grį�o namo?

D�efris nusijuokė, bet jo akyse buvo matyti įtampa.

� U�daryk duris.

Sara pakluso.

� Kas nutiko? � pakartojo ji.

D�efris prisidėjo rank� prie kaktos.

� Ne�inau. Nutiko labai greitai.

Sara �engė artėliau ir paėmė jį u� rankos, nors pamanė, kad gal be reikalo.

� �iandien vandalai u�puolė Vilo Hariso namus.

� Vilo i� valgyklos? � paklasė Sara. � Dėl Dievo meilės, kodėl?

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Matyt, ka�kas nusprendė, kad jis priki�o nagus prie Sibilės Adams nu�udymo.

� Bet tuo metu jo ten nė nebuvo, � nesupratusi atsakė Sara. � Kas galėjo taip pamanyti?

� Ne�inau, Sara. � Jis atsiduso ir nuleido rank�. � Įtariau, kad nutiks kas nors negero. Visi per greitai puolė daryti i�vadas. �itas reikalas jau visai sprūsta i� rankų.

� Apie k� tu �ia?

� Ne�inau, � pratarė jis. � Nakvojau pas Vil�, nes rūpinausi jo saugumu. �iūrėjome film�, o a� lauke ka�k� i�girdau. � Jis papurtė galv�, lyg negalėdamas patikėti tuo, kas nutiko. � Atsistojau nuo sofos pasi�iūrėti, kas dedasi, o vienas �oninis langas ėmė ir sprogo. � Jis spragtelėjo pir�tais. � Griuvau ant grindų, koja ėmė degte degti. A�iū Dievui, Vilas sėdėjo krėsle, kitaip būtų pataikyta ir į jį.

� Kas �ovė?

� Ne�inau, � atsakė, bet i� suk�stų �andikaulių ji suprato, kad jis kai k� įtaria.

Sara norėjo toliau kamantinėti, bet jis i�tiesė rank� ir u�dėjo jai ant klubo.

� Labai gra�iai atrodai.

Jo nyk�tys palindo po palaidine ir ėmė glostyti �on�, o Sar� lyg elektra nukrėtė. Jo pir�tai palindo po palaidine i� nugaros. Jie buvo �ilti.

� Buvau pasimatyme, � atsakė ji, staiga pasijutusi kalta, kad paliko D�eb� savo namuose. Jis, kaip visada, labai supratingas, bet jai vis tiek buvo gėda jį pamesti.

D�efris prisimerk�s stebėjo j�. Arba jis nepatikėjo, kad ji buvo pasimatyme, arba negalėjo nė pamanyti, kad vyksta kas nors rimta.

� Man labai gra�u, kai tavo plaukai palaidi, � pasakė jis. � �inojai?

� Aha, � atsakė ji, u�dėdama deln� ant jo rankos, sulaikydama j�, i�sklaidydama kerus. � Kodėl nesakei, kad tavo kraujospūdis auk�tas?

D�efris nuleido rank�.

� Nenorėjau įtraukti dar vieno trūkumo į s�ra��.

Jis sunkiai nusi�ypsojo, akys atrodė lyg stiklinės ir visai nederėjo prie �ypsenos. Kaip ir Sara, jis retai gerdavo k� nors stipresnio u� aspirin�, ir demerolis suveikė greitai.

� Duok rank�, � papra�ė D�efris. Ji papurtė galv�, bet jis nenusileido ir i�tiesė jai rank�. � Paimk mane u� rankos.

� O kam?

� Nes �įvakar galėjai mane rasti ne ligoninėje, o morge.

Sara prikando lūp�, tvardydama a�aras.

� Dabar tau viskas gerai, � pasakė ji, glostydama jam skruost�. � Miegok.

Jis u�simerkė. Ji juto, kad jis stengiasi neu�migti dėl jos.

� Nenoriu miego, � atsakė jis ir u�migo.

Sara �velgė į jį, matė, kaip kvėpuojant kilojasi krūtinė. Ji i�tiesė rank�, nubraukė plaukus jam nuo kaktos, kelias sekundes palaikė ten rank�, tada priglaudė deln� jam prie skruosto. Jo barzda dygo, nusėdama veid� ir kakl� juodais �lakais. Ji �velniai perbraukė pir�tais neskust� skruost� ir nusi�ypsojo, taip daug k� prisiminusi. Miegantis jis priminė t� D�efrį, kurį ji pamilo: �mogų, kuris klausydavosi, kaip ji pasakoja apie savo dien�, �mogų, kuris atidarydavo jai duris, priplodavo vorus ir pakeisdavo dūmų detektorių baterijas. Pagaliau Sara paėmė jo rank�, pabu�iavo ir i�ėjo.

Ji neskubėdama nuėjo koridoriumi į slaugių post�. Staiga j� apėmė baisus nuovargis. Laikrodis ant sienos rodė, kad �ia ji prabuvo valand�, ir Sara krūptelėjusi suvokė, kad ji vėl gyvena ligoninės laiku, kai a�tuonios valandos pralekia lyg a�tuonios sekundės.

� Jis miega? � paklausė Elena.

Sara pasirėmė alkūnėmis į administratorės stal�.

� Aha, � atsakė ji. � Viskas bus gerai.

Elena nusi�ypsojo.

� �inoma.

� �tai kur tu, � tarė Hertas ir puolė trinti Sarai pe�ius. � Ar smagu būti tikroje ligoninėje su suaugusiais daktarais?

Sara susi�velgė su Elena.

� Atleisk mano pusbroliui, Elena. Kadangi jis nuplik�s ir ma�o ūgio, tai elgiasi kaip kiaulė.

� Oi, � susiraukė Hertas ir nyk��iais suspaudė Sarai pe�ius. � Gal nori mane pavaduoti, kol nubėgsiu u�k�sti?

� K� turim? � paklausė Sara, nusprendusi, kad dabar vis tiek neverta eiti namo.

Elena nusi�ypsojo.

� Antrame kabinete nuolatinis pacientas gydosi fluorescencinės �viesos terapija.

Sara garsiai nusikvatojo. Slapta ligoninės kalba Elena jai prane�ė, kad antrajame kabinete yra hipochondrikas, paliktas spoksoti į lempas vir� galvos, kol pasijus geriau.

� Mikrovar�tligė, � nutarė Hertas. Pacientui trūksta kelių var�telių.

� O dar?

� Ka�koks koled�o vaikis prisisiurb�s miega, � atsakė Elena.

Sara atsigr�ė į Hert�.

� Ne�inau, ar gali man patikėti tokius sudėtingus atvejus.

Jis pakuteno jai pasmakr�.

� �aunuolė.

� Gal tuomet patrauksiu ma�in�, � pasakė Sara, prisiminusi, kad sustojo neįgaliųjų vietoje. Kadangi jos ma�in� pa�inojo kiekvienas miestelio policininkas, baudos gauti Sara nesitikėjo. Bet vis tiek norėjo i�lįsti į gryn� or�, apsiraminti, o tik tada grį�ti pa�iūrėti, kaip laikosi D�efris.

� Kaip jis? � paklausė Lena, vos Sara pasirodė laukiamajame.

Sara apsidairė ir nustebo, kad Lena laukiamajame viena.

� Per racij� neprane�ėme, � paai�kino Lena. � Tokie dalykai� � Ji nutilo.

� K� tokie dalykai? � paklausė Sara. � A� �ia ka�ko nesuprantu.

Lena sutrikusi nusuko �vilgsnį.

� Tu �inai, kas �ovė, ar ne? � paklausė Sara.

Lena papurtė galv�.

� Tiksliai ne�inau.

� Tuo Frenkas ir u�siėm�s? Reikaliukus tvarko?

Ji gū�telėjo pe�iais.

� Ne�inau. Jis mane atve�ė �ia.

� Nesunku ne�inoti, kas vyksta, jeigu nepasivargini paklausti, � u�pyko Sara. � Tikriausiai nesupratai, kad D�efris �i�nakt galėjo �ūti.

� Supratau.

� Tikrai? � paklausė Sara. � Kas jį saugojo, Lena?

Lena norėjo atsakyti, bet netarusi nė �od�io nusigr�ė.

Jusdama kylantį įnir�į, Sara su trenksmu atidarė skubios pagalbos skyriaus duris. Ji puikiai suprato, kas dedasi. Frenkas �ino, kas �ovė į D�efrį, bet i� ka�kokios neai�kios i�tikimybės neprasi�ioja, tikriausiai saugo Met� Hogan�. O kas dedasi Lenos galvoje, Sara nė nenutuokė. D�efris taip dėl jos stengėsi, kaip Lena dabar gali nuo jo nusigr�ti?

Sara giliai įkvėpė, mėgindama nusiraminti, ir nuėjo u� ligoninės kampo. D�efris galėjo �ūti. Stiklai galėjo perrė�ti jo �launies arterij�, ir jis būtų mirtinai nukraujav�s. Ties� sakant, ir pats �ūvis galėjo pataikyti jam į krūtin�, o ne pro lang�. Sara pagalvojo, k� dabar darytų Frenkas ir Lena, jei D�efris būtų negyvas. Tikriausiai trauktų burtus, kam atiteks jo kėdė.

� O Dieve.

I�vydusi savo ma�in�, Sara sustingo. Ant variklio dang�io gulėjo nuoga jauna mergina i�skėstomis rankomis. Ji gulėjo ant nugaros, kojos beveik atsainiai sukry�iuotos ties kulk�nimis. Pirmiausia Sara pakėlė akis pa�iūrėti, ar moteris nebus i��okusi pro lang�. Bet �ioje pastato pusėje langų nebuvo, o variklio dangtis neįlink�s.

Trimis �ingsniais Sara pripuolė prie ma�inos ir patikrino moters puls�. Pir�tais Sara u��iuopė tvirtus, tankius dū�ius ir sumurmėjo maldel�, tada nubėgo atgal į ligonin�.

� Lena!

Lena pa�oko, sugniau�usi kum��ius, lyg manytų, kad atlėkusi Sara �oks mu�tis.

� Atve�k ve�imėlį, � įsakė Sara. Lenai nė nekrustelėjus, Sara u�riko: � Grei�iau!

Sara vėl nubėgo prie moters, beveik tikėdamasi, kad ji bus dingusi. Net vėjas Saros plaukuose, regis, judėjo sulėtintai.

� Ponia! � �ūktelėjo Sara moteriai taip garsiai, kad pusė miesto i�girdo. Moteris neatsakė. � Ponia! � dar sykį su�uko Sara. Nieko.

Sara ap�iūrėjo kūn� ir nei�vydo jokių akivaizd�ių traumų po�ymių. Oda buvo rausva ir sveika, nepaisant vėsaus vakaro, labai kar�ta. I�skėstomis rankomis ir sukry�iuotomis kojomis moteris atrodė lyg mieganti. Ry�kioje �viesoje Sara į�iūrėjo sukre�ėjusį krauj� ant moters delnų. Sara kilsterėjo vien� deln� ap�iūrėti, ir visa ranka nenatūraliai pasislinko į �on�. Ai�kiai i�narintas petys.

Sara vėl pa�velgė į moters veid� ir net krūptelėjo pama�iusi, kad jos burna u�klijuota sidabrine lipnia juosta. Sara neprisiminė, ar matė juost� prie� tai, kai nulėkė į ligonin�. Juk tikrai turėjo pastebėti. Toks dalykas kaip u�klijuota burna juk krenta į akis, ypa� jei juosta bent penkių centimetrų plo�io ir de�imt ilgio, tamsiai sidabrinė. Akimirk� Sar� lyg paraly�iavo, bet į tikrov� j� sugr��ino Lenos Adams balsas.

� Tai D�ulija Metjus, � pasakė Lena, bet Sar� jos balsas pasiekė lyg i� tolo.

� Sara, � tarė Hertas, skubiai artindamasis prie ma�inos.

I�vyd�s nuog� moterį, jis net i�si�iojo.

� Gerai, gerai, � murmėjo Sara, stengdamasi apsiraminti.

Ji pa�velgė į Hert� su gryniausia panika akyse, jis atsakė tuo pa�iu. Herto kasdienybė buvo vienas kitas perdozav�s narkomanas ar koks �irdies smūgis, o ne tokie dalykai.

Lyg primindami jiems abiem, ko �ia susirinko, moters kūn� apėmė traukuliai.

� Ji vems, � pasakė Sara.

Pakrap�tė juostelės kra�t� ir vienu judesiu j� nuplė�ė. Skubiai apvertė moterį ant �ono ir prilaikė galv�, o �i �iauk�iodama ėmė vemti. Pasklido rūg�tus tvaikas, tarsi surūgusio sidro ar alaus, ir Sara turėjo įkvėpti nusigr�usi.

� Viskas gerai, � ku�dėjo ji.

Sara u�ki�o purvinus rudus moters plaukus u� ausies, prisiminusi, kaip vos prie� dvi dienas t� patį padarė Sibilei. Mergina staiga liovėsi vemti, ir Sara �velniai atvertė j� ant nugaros, prilaikydama galv�.

Hertas i�sigando.

� Ji nekvėpuoja.

Sara pir�tu i�valė moters burn� ir nustebo, pajutusi pasiprie�inim�. Kelias sekundes pasiraususi i�traukė sulenkt� vairuotojo pa�ymėjim� ir padavė jį nustebusiai Lenai Adams.

� Vėl kvėpuoja, � su ai�kiai girdimu palengvėjimu pasakė Hertas.

Sara nusi�luostė pir�tus į sijon�, pasigailėjusi, kad prie� ki�dama pir�t� moteriai į gerkl� neapsimovė pir�tinių.

Elena atbėgo prie ma�inos, prie� save stumdama ilg� ve�imėlį, ir taip pat i�si�iojo. Netardama nė �od�io, ji atsistojo moteriai prie kojų, laukdama Saros �enklo.

Sara suskai�iavo iki trijų, tuomet abi perkėlė moterį į ve�imėlį. Tuo metu Sar� ėmė pykinti, kelias sekundes ant ve�imėlio vietoje moters ji i�vydo save. Sarai i�d�iūvo burna, j� sukaustė stingulys.

� Va�iuojam, � pasakė Hertas, prisegdamas moterį prie ve�imėlio.

Sara bėgo greta, laikydama mergin� u� rankos. Atrodė, kad niekada nepasieks ligoninės. Kai įva�iavo į pirm�jį traumatologijos kabinet�, ve�imėlis riedėjo lyg per klijus. Kaskart ve�imėliui trūktelėjus moteris tyliai suvaitodavo i� skausmo. Sara akimirk� pajuto moters siaub�.

Skubios pagalbos skyriuje Sara dirbo prie� dvylika metų, todėl dabar reikėjo susikaupti ir darbuotis. Mintyse Sara pasikartojo, k� i�moko pirm�j� dien� priimamajame. Lyg j� ragindama, moteris ėmė �vok�ti, tada gaudyti or�. Pirmiausia � u�tikrinti kvėpavim�.

� Jėzau, � suku�dėjo Sara, pra�iod�iusi moters burn�.

Ry�kioje ap�iūros kabineto �viesoje i�vydo, kad vir�utiniai priekiniai dantys i�mu�ti, ai�kiai per kelias pastar�sias dienas. Sara vėl sustingo. Ji mėgino atsitokėti. �it� moterį Sara turi laikyti paciente, kitaip abiem bus blogai.

Per kelias sekundes Sara moteriai įki�o vamzdelį, stengdamasi juosta dar labiau nesu�aloti odos aplink burn�. Kai įsijungė ventiliatorius, Sara vos nesusigū�ė. Nuo to garso j� beveik supykino.

� Garsai geri, � prane�ė Hertas, paduodamas Sara stetofonendoskop�.

� Sara, � tarė Elena, � neu��iuopiu periferinio.

� Ji netekusi skys�ių, � prane�ė Sara, mėgindama rasti ven� ant kitos moters rankos. � Vis tiek reikės įstatyti kateterį.

Sara i�tiesė rank�, laukdama adatos, bet jos negavo.

� Atne�iu i� antro, � pasakė Elena ir i�ėjo.

Sara vėl atsigr�ė į mergin� ant ve�imėlio. Ant jos kūno nebuvo matyti mėlynių ar įdrėskimų, i�skyrus �ymes ant rankų ir kojų. Jos oda �ilta, o tai gali reik�ti daugyb� dalykų. Sara nenorėjo daryti skubotų i�vadų, bet mintyse jau skai�iavo pana�umus tarp Sibilės Adams ir gulin�ios moters. Abi buvo smulkaus sudėjimo. Abiejų plaukai tamsiai rudi.

Sara patikrino moters vyzd�ius.

� I�siplėt�, � pasakė ji, nes kai paskutinį kart� darė k� nors pana�aus, reikėjo garsiai skelbti, k� matai.

Ji lėtai i�kvėpė, tik dabar pastebėjusi, kad kabinete yra Hertas ir Lena.

� Kuo ji vardu? � paklausė Sara.

� D�ulija Metjus, � atsakė Lena. � Mes ie�kojome jos koled�e. Prie� por� dienų ji dingo.

Hertas pa�velgė į monitorių.

� Pulsas retėja.

Sara patikrino ventiliatorių.

� Trisde�imt procentų deguonies. Truputį kilstelėk.

� Koks �ia kvapas? � įsiterpė Lena.

Sara pauostė moters kūn�.

� �Clorox�? � paklausė ji.

Lena irgi pauostė.

� Baliklis, � patvirtino ji.

Hertas linktelėjo galva.

Sara įdėmiai ap�iūrėjo moters od�. Visas kūnas buvo negiliai subrai�ytas. Sara tik dabar pastebėjo, kad moteriai nuskusti gaktos plaukai. Kadangi jie nespėjo ataugti, Sara nusprendė, kad nuskusta ne daugiau kaip prie� par�.

Sara tarė:

� Ji visa nu�veista.

Ji pauostė moters burn�, bet nepajuto stipraus kvapo, kaip būna i�gėrus baliklio. Ki�dama vamzdelį Sara buvo pastebėjusi, kad gerklė paraudusi, bet tai neatrodė neįprasta. Moteris ai�kiai buvo apkvai�inta jei ne ta pa�ia �unvy�ne, tai bent jau kuo nors labai pana�iu. Jos oda buvo tokia kar�ta, kad Sara juto net pro pir�tines.

Įėjo Elena. Ant vieno padėklo slaugė atidarė kateterio rinkinį. Elenos rankos neatrodė tokios tvirtos kaip visada. Tai Sar� baugino visų labiausiai.

Sara sulaikė kvap� ir įsmeigė septynių centimetrų adat� moteriai į jungo ven�. Vadinamoji įvedimo adata lyg piltuvėlis sujungs tris intravenines angas. Kai su�inos, kuo moteris apkvai�inta, pro vien� i� laisvų angų Sara suleis prie�nuod�ių.

Elena atsitraukė nuo pacientės, laukdama Saros nurodymų.

Skalaudama angas heparino tirpalu, kad nekre�ėtų, Sara vardijo tyrimus:

� Kraujo dujos, toksikologinis, kepenų funkcijos, i�samus kraujo, kartu ir kre�ėjimo. � Sara nutilo. � Kuo grei�iau �lapimas. Prie� k� nors darydama, noriu i�siai�kinti, kas dedasi. Ka�kas neleid�ia jai atsipeikėti. Įtariu, kas, bet prie� pradedant gydyti reikia įsitikinti.

� Gerai, � atsakė Elena.

Sara patikrino kraujo tekėjim�, tada vėl praskalavo angas.

� Fiziologinio visu stiprumu.

Elena padarė, kas liepta, sureguliavo kateterį.

� Ar turit ne�iojam� rentgeno aparat�? Man reikia pasitikrinti, ar gerai įsta�iau, � pasakė Sara, rodydama kateterį jungo venoje. � Be to, padarykit krūtinės, pilvo nuotraukas ir ap�iūrėkit petį.

Elena atsakė:

� Paimsiu kraujo tyrimams, tada atne�iu aparat� i� koridoriaus.

� Dar patikrinkit, ar nėra GHB, rohipnolio, � kalbėjo Sara, tvarstydama adatos dūrį. � Reikės surinkti įkal�ius po i�prievartavimo.

� I�prievartavimo? � paklausė Lena, �engdama pirmyn.

� Taip, � grie�tai atsakė Sara. � K� daugiau jai galėjo padaryti?

Lenos lūpos krutėjo, bet garsas neprasiskverbė. Iki tos akimirkos ji ai�kiai nesusiejo �ios bylos su sesers mirtimi. Lena įbedė akis į mergin� ir atsistojo kojūgalyje, tiesi kaip styga. Sara prisiminė vakar�, kai Lena atėjo į morg�, kur gulėjo Sibilė Adams. Jaunosios detektyvės lūpas perkreipė toks pat pyktis.

� Būklė, regis, stabili, � pasakė Elena, geriausiai i� visų sugebanti nepamesti galvos.

Slaugė nedideliu �virk�tu paėmė kraujo i� stipininės rie�o arterijos. Sara net pasitrynė rie��, �inodama, kaip tai skausminga. Ji palinko prie lovos ir u�dėjo rankas D�ulijai Metjus ant �asto, mėgindama kaip nors prane�ti, kad dabar ji saugi.

Hertas �velniai pratarė:

� Sara.

� Hm? � Sara krūptelėjo. Visi �velgė į j�. Ji atsigr�ė į Len�. � Gal gali padėti Elenai atne�ti rentgen�? � paklausė ji kaip įmanydama tvirtesniu balsu.

� Aha, � atsakė Lena, keistai �iūrėdama į Sar�.

Elena pritraukė paskutinį �virk�t�.

� Jis koridoriuje, � pasakė ji Lenai.

Sara i�girdo, kaip jos i�ėjo, bet nenuleido akių nuo D�ulijos Metjus. Sarai aptemo akyse, ir ji antr� sykį pasijuto pati gulinti ve�imėlyje, i�vydo vir� sav�s palinkusį daktar�, matuojantį puls�, tikrinantį gyvybės po�ymius.

� Sara.

Hertas �velgė į moters rankas, ir Sara prisiminė �ymes, kurias pastebėjo dar ma�inų aik�telėje.

Abu delnai buvo perverti per vidurį. Sara pa�velgė į moters kojas ir pamatė, kad jos taip pat pervertos. Ji ap�iūrėjo spar�iai kre�in�ias �aizdas. Juod� sud�iūvusį krauj� margino rūd�ių �lakeliai.

� Delnas perdurtas, � pasakė Sara.

Ji patikrino moters panages ir pastebėjo po nagais smulkių med�io rak��ių.

� Medis, � prane�ė ji, svarstydama, kam reikėjo prausti auk� balikliu, pa�alinant fizinius įkal�ius, bet palikti med�io rak�tis panagėse. Visai nelogi�ka. O paskui dar �itaip j� paguldyti.

Sara visk� apsvarstė, ir padarius akivaizd�i� i�vad� jai net vidurius susuko. Ji u�simerkė, prisiminusi, kaip moteris atrodė, kai Sara j� rado: kojos sukry�iuotos ties kulk�nimis, rankos devyniasde�imties laipsnių kampu nuo kūno.

Moteris buvo nukry�iuota.

� Tai durtinės �aizdos, taip? � paklausė Hertas.

Sara linktelėjo galva, neatitraukdama akių nuo moters. Jos kūnas neatrodė i�sek�s, o oda buvo gerai pri�iūrėta. Nematyti adatų �ymių, rodan�ių ilgalaikį narkotikų vartojim�. Sara net nutirpo, supratusi, kad moterį ap�iūri lyg morge, o ne kaip ligoninėje. Tarsi tai pajut�s, �irdies monitorius parodė, kad ji sustojo, blerbiantis aparatas tuojau pa�adino Saros budrum�.

� Ne, � ku�dėjo Sara, pasilenkusi vir� moters ir imdama gaivinti. � Hertai, mai�elį.

Jis pasirausė stal�iuose, kol rado mai�elį. Po kelių sekund�ių jis ėmė pumpuoti or� į moters plau�ius.

� Jai virpa skilveliai, � įspėjo jis.

� Lėtai, � tarė Sara, krūpteldama, kai nuo jos rankų moteriai lū�o �onkaulis. Ji �iūrėjo į Hert�, versdama jį bendradarbiauti. � Vienas, du, spausk. Greitai ir stipriai. Tik ramiai.

� Gerai, gerai, � murmėjo Hertas ir susikaup�s spūs�iojo mai�elį.

Nors reanimacijos procedūra gerai �inoma, i� tikrųjų tai � tik vargana priemonė. Reanimuojant �irdis fizi�kai priver�iama varinėti krauj� į smegenis, ir rankomis retai kada įmanoma tai padaryti taip sėkmingai, kaip sveika �irdis dirba savaime. Jei Sara liausis gaivinti, sustos ir �irdis. �itaip galima tik laimėti laiko, kol pavyks padaryti k� nors daugiau.

Lena, ai�kiai i�sigandusi blerbian�io monitoriaus, atbėgo į kabinet�.

� Kas nutiko?

� Sustojo �irdis, � atsakė Sara, ir jai ma�umėl� palengvėjo koridoriuje pama�ius Elen�. � Ampul� adrenalino, � liepė ji.

Sara nekantriai �iūrėjo, kaip Elena atidaro adrenalino dė�ut� ir surenka �virk�t�.

� Vaje, � pasibaisėjo Lena, kai Sara suleido vaisto tiesiai moteriai į �irdį.

Herto balsas palaibėjo keliomis oktavomis.

� Jai virpa skilveliai.

Elena viena ranka paėmė elektrodus nuo ve�imėlio u� nugaros, o kita įkrovė defibriliatorių.

� Du �imtai, � įsakė Sara.

Moters kūnas pa�oko į or�, nukrėstas srovės. Sara �velgė į monitorių, susiraukusi, kad jo rodmenys nesikei�ia. Sara nukrėtė j� dar du kartus � vis tiek nieko.

� Lidokaino, � įsakė ji, bet Elena ir pati jau atkim�o kit� dė�ut�.

Sara suleido vaisto, nenuleisdama akių nuo monitoriaus.

� Neplaka, � prane�ė Hertas.

� Dar kart�, � Sara i�tiesė rank�, pra�ydama elektrodų. � Tris �imtus, � paliepė.

Ji vėl nukrėtė moterį. Vėl jokios reakcijos. Sar� ėmė mu�ti �altas prakaitas.

� Adrenalino.

Atkem�amos dė�utės garsas persmeigė Saros ausis lyg adata. Ji paėmė �virk�t� ir vėl suleido adrenalino tiesiai moteriai į �irdį. Visi laukė.

� Neplaka, � prane�ė Hertas.

� Pabandom tris �e�iasde�imt.

Moters kūn� penkt� kart� nupurtė srovė, bet jis vis tiek nereagavo.

� Velnias, velnias, � keikėsi Sara, vėl imdama reanimuoti. � Laikas? � paklausė ji.

Hertas pa�velgė į laikrodį.

� Dvylika minu�ių.

Sarai atrodė, kad praėjo dvi sekundės.

I� Herto balso Lena tikriausiai pajuto, k� tai rei�kia. Ji suku�dėjo panosėje:

� Neleiskit jai numirti. Labai pra�au, neleiskit jai numirti.

� �irdis jau ilgai neplaka, Sara, � pasakė Hertas. Jis turėjo galvoje, kad jau per vėlu. Laikas liautis, laikas atsisveikinti.

Sara pa�nairavo į jį. Atsigr�ė į Elen�.

� A� atversiu krūtin�.

Hertas papurtė galv� ir tarė:

� Sara, tam �ia nėra galimybių.

Sara nekreipė į jį dėmesio. Ji ap�iuopė �onkaulius, susiraukė prisilietusi prie to, kurį sulau�ė. Kai pir�tais pasiekė diafragmos apa�i�, paėmė skalpelį ir prarė�ė penkiolikos centimetrų ang� vir�utinėje pilvo dalyje. Ji įki�o rank� į ply�į ir po �onkauliais įlindo į moters krūtin�.

Ji u�simerkė, kad nebla�kytų ligoninė, ir ėmė masa�uoti �irdį. Monitorius suteikė apgaulingos vilties, kai Sara spūs�iojo �irdį ir ranka varinėjo moters krauj�. Jos pir�tai ėmė dilg�ioti, ausyse spengė. Laukiant �irdies reakcijos, niekas kita jai nerūpėjo. Lyg maigytum nedidelį �ilto vandens balionėlį. Tik �iame balionėlyje � gyvybė.

Sara liovėsi. Ji suskai�iavo penkias sekundes, a�tuonias, tada dvylika, o tada, jos d�iaugsmui, monitorius ėmė pyp�ioti.

Hertas paklausė:

� �ia tu ar ji?

� Ji, � atsakė Sara ir i�traukė rank�. � Pradėkit la�inti lidokain�.

� Jėzau Kristau, � sumurmėjo Lena, pridėjusi rank� prie krūtinės. � Negaliu patikėti.

Sara nieko nesakydama nusimovė pir�tines.

Kabinete buvo tylu, tik pypsėjo �irdies monitorius ir �niok�tė ventiliatorius.

� Taigi, � tarė Sara. � Paie�kosim sifilio tamsiam fone, o gonorėjos � Gramo da�ymu. � Ji pajuto, kaip nuo tokių �od�ių kaista veidas. � Neabejoju, kad buvo naudotas prezervatyvas, bet nepamir�kit po kelių dienų patikrinti dėl nė�tumo.

Sara pajuto, kad jos balsas virpa, nors tikėjosi, kad Elena ir Lena nei�girs. Hertas � kas kita. Nė ne�iūrėdama suprato, k� jis galvoja. Vyrukas, regis, pajuto, kad jai nejauku, ir pamėgino pajuokauti.

� Dieve brangus, Sara. Na ir kreivas pjūvis.

Sara apsilai�ė lūpas, mėgindama suvaldyti besidau�an�i� �irdį.

� Nenorėjau i�si�okti prie� tave.

� Primadona, � parei�kė Hertas, chirurginiu tvars�iu �luostydamasis nuo kaktos prakait�, ir nejaukiai nusijuokė. � Jėzau Kristau.

� Tokių dalykų �ia neda�nai pasitaiko, � pasakė Elena, tvarstydama pjūvį chirurginiais rank�luos�iais, kad kuo ma�iau kraujuotų, kol u�sitrauks. � Galiu paskambinti Lariui Hedliui i� Ogastos. Jis gyvena vos u� penkiolikos minu�ių nuo �ia.

� Bū�iau labai dėkinga, � atsakė Sara, paimdama i� dė�utės ant sienos nauj� por� pir�tinių.

� Kaip tu? � ramiai paklausė Hertas, nors akyse buvo matyti rūpestis.

� Gerai, � atsakė Sara, tikrindama kateterį. Lenai ji tarė: � Tikriausiai gali surasti Frenk�?

Lenai pakako padorumo susigėsti.

� Einu, paie�kosiu.

Nunarinusi galv�, ji i�ėjo.

Sara palaukė, kol ji u�darė duris, tada paklausė Herto:

� Gal gali ap�iūrėti jos rankas?

Hertas tylomis ap�iūrėjo moters delnus, �iuopdamas kaulus. Po kelių minu�ių jis tarė:

� Labai įdomu.

Sara paklausė:

� Kas?

� Niekur nepataikyta į kaul�, � atsakė Hertas, sukdamas rie��. Kai pasiekė petį, sustojo. � I�narintas, � pasakė jis.

Sara sukry�iavo rankas, j� staiga nukrėtė �altis.

� Mėginant i�trūkti?

Jis susiraukė.

� Įsivaizduoji, kiek reikia jėgos, kad i�narintum ment�? � Jis papurtė galv�, negalėdamas patikėti. � Grei�iau jau nuo skausmo nualptum negu�

� Įsivaizduoji, koks siaubas, kai tave prievartauja? � Sara verte pervėrė jį �vilgsniu.

Jo veid� perkreipė skausmas.

� Atleisk, mieloji. Kaip tu?

Jos akis nudilgino a�aros, ir Sara tik vargais negalais įstengė pra�nekti normaliu balsu.

� Pra�au, patikrink klubus. Noriu parengti i�sami� ataskait�.

Jis pakluso, ap�iūrėj�s vos linktelėjo galva Sarai.

� Manau, nesmarkiai pa�eisti klubo rai��iai, �i�ia. Reikės patikrinti, kai ji atsipeikės, tai gana subjektyvu.

Sara paklausė:

� Ar dar k� nors gali pasakyti?

� Nepataikyta nė į vien� kaul� delnuose ir pėdose. Kojos pervertos tarp antrojo ir tre�iojo plei�tuko ir laivakaulio. Tai labai tikslu. Tas, kuris j� su�alojo, �inojo, k� daro. � Jis nutilo ir nudelbė akis, mėgindamas atsitokėti. � Nesuprantu, kas galėjo taip padaryti.

� Pa�iūrėk, � tarė Sara, rodydama od� aplink moters kulk�nis. Jas abi juosė skaud�ios juodos mėlynės. � Kojas ai�kiai prilaikė dar ka�kas.

Sara pakėlė moters rank� ir pastebėjo nesen� rand� ant rie�o. Toks pat buvo ir ant kitos rankos. Regis, pastar�jį mėnesį D�ulija Metjus mėgino �udytis. Randas buvo baltas brūk�nelis, vertikaliai kert�s smulkų jos rie��. Tamsioje mėlynėje senoji �aizda ai�kiai i�ry�kėjo.

Hertui Sara to neparodė. Ji tik tarė:

� Man regis, ka�kokiu rai��iu, tikriausiai odiniu.

� Nesuprantu.

� �aizdos simboli�kos.

� K� jos simbolizuoja?

� Manau, nukry�iavim�.

Sara padėjo moters rank� prie �ono. Ji pasitrynė delnus, nes kabinete buvo vėsu, ir nuėjusi vien� po kito atidarė stal�ius, ie�kodama, kuo u�kloti mergin�.

� Jei mėgin�iau spėti, saky�iau, kad rankos ir kojos buvo labai smarkiai i�skėstos ir prikaltos.

� Nukry�iavimas? � Hertas nepatikėjo. � Jėzus buvo nukry�iuotas ne taip. Kojos būtų kartu.

Sara atkirto:

� Jėzaus niekas neprievartavo, Hertai. Ai�ku, kad jos kojos buvo i�skėstos.

Hertas nurijo seil�, jo Adomo obuolys �oktelėjo.

� Tai �itaip tu dirbi morge?

Ji gū�telėjo pe�iais, ie�kodama paklodės.

� Dieve, na tu ir kietuolė, � pasakė Hertas, sunkiai alsuodamas.

Sara apkam�ė mergin� paklode, rūpindamasi, kad jai būtų patogu.

� K� a� �inau, � atsakė ji.

Hertas paklauės:

� O kaip jos burna?

� Priekiniai dantys i�mu�ti, tikriausiai tam, kad būtų lengviau prievartauti oraliniu būdu.

Jis net aiktelėjo i� nuostabos.

� K�?

� Taip nutinka labai da�nai, � paai�kino Sara. � �Clorox� panaikina įkal�ius. Manau, jis j� nuskuto tam, kad i��ukav� nerastume jo gaktos plaukų. Net ir normaliai mylintis, i�pe�ama plaukelių. Bet galėjo nuskusti ir dėl to, kad tai jį jaudina seksualiai. Prievartautojams da�nai patinka savo aukas laikyti vaikais. Nuskutus gaktos plaukus, lengviau įgyvendinti toki� fantazij�.

Hertas papurtė galv�, priblok�tas nusikaltimo �lyk�tumo.

� Koks gyvulys galėjo �itaip padaryti?

Sara paglostė moters plaukus.

� Metodi�kas.

� Manai, ji pa�inojo jį?

� Ne, � atsakė Sara, u�tikrinta kaip niekada gyvenime. Ji priėjo prie staliuko, ant kurio Lena paliko įkal�ių mai�elį. � Kam jis paki�o mums jos vairuotojo pa�ymėjim�? Jam nerūpi, kad su�inosime, kas ji.

Hertas negalėjo patikėti.

� I� kur taip gerai �inai?

� Jis paliko� � Sara pasistengė atgauti kvap�, � jis paliko j� prie�ais ligonin�, bet kas galėjo pamatyti, kai j� ten atve�ė.

Ji greitai prisidengė ranka akis, trok�dama pasislėpti. Jai reikėjo i�eiti i� �itos patalpos. Tai jau ai�ku.

Hertas, regis, stengėsi įskaityti jos veido i�rai�k�. Jo veidas, paprastai atviras ir malonus, pasidarė grie�tas.

� Ji buvo i�prievartauta ligoninėje.

� Ne ligoninėje.

� Jos burna buvo u�klijuota.

� �inau.

� J� ai�kiai i�prievartavo ka�koks religinis fanatikas.

� Teisingai.

� Sara�

Ji pakėlė rank�, tildydama jį, nes grį�o Lena. �i tarė:

� Frenkas atva�iuoja.

14

D�efris kelissyk sumirksėjo, stengdamasis vėl neu�migti. Kelias sekundes jis nesuprato, kur es�s, bet greitai apsidair�s po patalp� prisiminė, kas vakar nutiko. Jis pa�velgė pro lang�, vaizdas akyse i�ry�kėjo ne i�kart. I�vydo Sar�. Atsilo�ė ant pagalvės ir giliai atsiduso.

� Prisimeni, kaip �ukuodavau tau plaukus?

� Pone?

D�efris atsimerkė.

� Lena?

Artindamasi prie lovos, ji atrodė susigėdusi.

� Aha.

� Pamaniau, kad tu� � Jis numojo ranka. � Nesvarbu.

D�efris prisivertė atsisėsti lovoje, nepaisydamas de�in� koj� varstan�io skausmo. Jautėsi pastir�s ir apkvait�s, bet suprato, kad gulėdamas praras vis� dien�.

� Paduok man kelnes, � pasakė jis.

� Jas teko i�mesti, � priminė ji. � Gal pamir�ai, kas nutiko?

Pastat�s kojas ant grindų, D�efris ka�k� sumurmėjo. Stojantis atrodė, kad į koj� įsmeigtas įkaitintas peilis, bet skausm� galima pak�sti.

� Gal gali surasti man kelnes? � paklausė jis.

Lena i�ėjo, o D�efris atsirėmė į sien�, kad vėl neatsisėstų. Jis stengėsi prisiminti, kas vakar nutiko. Ties� sakant, nelabai norėjo apie tai galvoti. Jau gana to, kad reikia i�ai�kinti Sibilės Adams �udik�.

� �itos tiks? � paklausė Lena, �vysteldama jam daktaro kelnes.

� Puikiai, � atsakė D�efris, laukdamas, kol ji nusigr�. Jis apsimovė jas, keldamas koj� kone suvaitojo. � Mūsų laukia sunki diena, � pasakė jis. � De�imt� atva�iuos Nikas �eltonas su vienu savo narkotikų �inovu. Papasakos mums apie �unvy�n�. Turim t� padugn�, kaip jo pavardė, Gordonas? � Jis u�siri�o kelnių rai�telį. � Noriu dar kart� jo paklausti, gal prisimins, kada paskutinį sykį matė D�ulij� Metjus. � Jis pasirėmė ranka į stal�. � Nemanau, kad jis �ino, kur ji, bet gal k� nors matė.

Lena nepra�oma nusisuko.

� D�ulija Metjus atsirado.

� K�? � paklausė jis. � Kada?

� Vakar vakare ligoninėje, � atsakė Lena.

Nuo jos balso jį net �iurpas nukrėtė. Nė nepajuto, kaip vėl prisėdo ant lovos.

Lena u�darė duris ir papasakojo jam, kas nutiko vakar. Kol ji �nekėjo, D�efris rai�uodamas vaik��iojo po palat�.

� Ji tiesiog gulėjo ant Saros ma�inos? � paklausė jis.

Lena linktelėjo galva.

� Kur ji dabar? � paklausė jis. � Ma�ina, kur ji?

� Frenkas liepė paimti j� kaip įkaltį, � atsakė Lena su gynybos gaidele balse.

� Kur Frenkas? � paklausė D�efris, pasirėm�s rankomis į lovos turėklus.

Lena patylėjo, tada atsakė:

� Ne�inau.

Jis grie�tai pa�velgė į j�, galvodamas, kad ji puikiai �ino, kur Frenkas, tik nesako.

Ji tarė:

� Jis pastatė Bred� saugoti D�ulijos.

� Gordonas dar are�tinėje, taip?

� Aha, i�kart patikrinau. Jis ten buvo vis� naktį. Niekaip nebūtų galėj�s paguldyti jos ant Saros ma�inos.

D�efris trenkė kum��iu į lov�. Jis suprato, kad vakar vakare nereikėjo gerti demerolio. Juk tiria byl�, o ne atostogauja.

� Paduok man �vark�.

D�efris i�tiesė rank�, paėmė i� Lenos �vark� ir i��lub�iojo i� kambario, Lena � jam įkandin. Liftas atva�iavo negreit, bet abu tylėjo.

� Ji vis� naktį miegojo, � pasakė Lena.

� Ai�ku.

D�efris trenkė į mygtuk�. Po kelių sekund�ių skimbtelėjo lifto skambutis, ir jiedu pakilo, vis dar tylėdami.

Lena pratarė:

� Dėl vakar. Kai �audė.

D�efris numojo ranka ir i�ėjo i� lifto.

� Apie tai pagalvosim vėliau, Lena.

� A� tik�

Jis pakėlė rank�.

� Tu nė nesįsivaizduoji, kaip �i� akimirk� tai man nė kiek nerūpi, � atsakė jis, pasiremdamas į turėkl� koridoriaus pasienyje ir rai�uodamas pas Bred�.

� Sveiki, vir�ininke, � tarė Bredas, pakildamas nuo kėdės.

� Niekas nebuvo u�ėj�s? � paklausė D�efris, ranka rodydamas jam sėsti.

� Antr� valand� nakties u�suko daktarė Linton, o �iaip niekas, � atsakė jis.

� Gerai, � tarė D�efris ir, pasirėm�s ranka Bredui į petį, atidarė duris.

D�ulija Metjus nemiegojo. Ji bukai �velgė pro lang�, jiems įėjus nė nekrustelėjo.

� Panele Metjus, � tarė jis, pasirėm�s ranka į lovos turėkl�.

Ji toliau �velgė ir nieko neatsakė.

Lena tarė:

� Ji nekalba nuo tada, kai Sara i�ėmė vamzdelį.

Jis pa�velgė pro lang�, smalsaudamas, kas patraukė jos dėmesį. Ma�daug prie� pusvalandį i�au�o, bet pro lang� buvo matyti nebent debesys.

D�efris pakartojo:

� Panele Metjus.

Jos veidu sruvo a�aros, bet ji nieko nepasakė. Jis i�ėjo i� palatos, pasiremdamas Lenai į rank�.

Vos jiems i�ėjus, Lena paai�kino:

� Ji vis� naktį nekalba.

� Nė �od�io?

Ji papurtė galv�.

� Koled�e paklausėme, kam skambinti nelaimės atveju, ir prisiskambinome tetai. Ji mėgina susisiekti su tėvais. Jie artimiausiu lėktuvu atskrenda į Atlant�.

� Kada? � paklausė D�efris, dirsteldamas į laikrodį.

� �iandien apie tre�i�.

� Mes su Frenku juos pasitiksim, � pasakė jis ir atsigr�ė į Bred� Stivens�. � Bredai, tu �ia budėjai vis� naktį?

� Taip, pone.

� Po poros valandų Lena tave pakeis. � Jis pa�velgė į Len�, lyg tikėdamasis, kad ji prie�taraus. Bet ji neprie�taravo, ir jis pridūrė: � Parve�k mane namo, o tada į nuovad�. I� jos į ligonin� ateisi pės�ia.

Lenos ve�amas namo, D�efris �velgė tiesiai prie� save, mėgindamas suvokti, kas vakar nutiko. Kakl� nuo įtampos taip maudė, kad net sauja aspirino nepadėtų. Vis dar negalėjo i�sibudinti nuo vakaryk��ių vaistų, net pama�u įsis�monin�s, kad jį, miegantį kaip kūdikis, nuo viso to skyrė vos trys auk�tai. Dėkui Dievui, kad ten pasipainiojo Sara, kitaip turėtų ne vien� auk�, o dvi.

D�ulija Metjus įrodė, kad �udikas tobulėja. Pirm� mergin� jis greitai u�puolė ir nu�udė tualete, o antr�j� laikė kelias dienas, kad galėtų neskubėdamas smagintis. Tokį elgesį D�efris buvo mat�s daug sykių. Maniakai mokosi i� klaidų. Jie vis� gyvenim� ie�ko geriausio būdo savo tikslams pasiekti, o �itas prievartautojas, �itas �udikas tobulina įgūd�ius tuo metu, kai D�efris ir Lena tariasi, kaip jį pagauti.

Jis papra�ė Lenos pakartoti pasakojim� apie D�ulij� Metjus, mėgindamas i�girsti, ar ji nepapasakos kaip nors kitaip, ar nei�lįs daugiau u�uominų. Nei�lindo. Lena puikiai sugebėjo prane�ti visk�, k� ma�iusi, ir antr� kart� nepasakė nieko naujo.

D�efris paklausė:

� O kas buvo po to?

� Kai Sara i�ėjo?

Jis linktelėjo galva.

� I� Ogastos atva�iavo daktaras Hedlis. Jis j� susiuvo.

D�efris pajuto, kad vis� laik� pasakodama apie vakaryk��ius įvykius Lena sako �ji� ir nevadina moters vardu. Teisėsaugoje da�nai �iūrima ne į auk�, o į nusikaltėlį, ir D�efriui visada atrodė, kad �itaip visų grei�iausiai pamir�tama, kam apskritai reikalingas jų darbas. Jis nenorėjo, kad taip elgtųsi Lena, ypa� turint galvoje, kas nutiko jos seseriai.

�iandien Lena atrodė ka�kokia kitokia. Jis nesuprato, ar labiau įsitempusi, ar piktesnė. Jos kūnas, regis, visas virpėjo, ir labiausiai jam rūpėjo nusiųsti j� į ligonin�, kur ji ramiai pasėdėtų ir nuleistų gar�. Jis �inojo, kad Lena nepaliks posto prie D�ulijos Metjus lovos. Ligoninė � vienintelė vieta, i� kur ji tikrai nespruks. �inoma, svarbu ir tai, kad jei Len� pagaliau tikrai i�tiktų koks nors nervų priepuolis, ji bus ten, kur reikia. Kol kas jam reikėjo ja naudotis. Ji turėjo būti jo ausys ir akys vakaryk��iuose įvykiuose. D�efris tarė:

� Papasakok, kaip atrodė D�ulija.

Lena papypseno ir nubaidė nuo kelio vover�.

� Na, ji atrodė normaliai. � Lena nutilo. � Pamaniau, kad ji perdozavo, ar k�, nes taip gulėjo. Nė į galv� ne�ovė, kad ji i�prievartauta.

� O kada supratai?

Lena sugrie�ė dantimis.

� Turbūt daktarė Linton pasakė. Ji parodė �aizdas rankose ir kojose. Ne�inau, gal a� akla buvau. I�davė baliklio kvapas ir visa kita.

� Visa kas?

� Na, supranti, fiziniai po�ymiai, kad ka�kas negerai. � Lena vėl nutilo. Pasigirdo gynybos gaidelė. � Jos burna buvo u�klijuota lipnia juosta, o į gerkl� įgrūstas vairuotojo pa�ymėjimas. Turbūt ji atrodė kaip i�prievartauta, bet a� to nepastebėjau. Ne�inau kodėl. Bū�iau supratusi, a� ne kvaila. Tiesiog ji atrodė visi�kai normaliai, supranti? Nepana�i į prievartos auk�.

Paskutinis sakinys jį nustebino.

� O kaip atrodo prievartos auka?

Lena gū�telėjo pe�iais.

� Turbūt kaip mano sesuo, � sumurmėjo ji. � Kaip tokia, kuri neįstengia apsiginti.

D�efris tikėjosi fizinio apibūdinimo, kokios nors pastabos apie D�ulijos Metjus kūno ypatumus. Jis tarė:

� Nesuprantu.

� Nekreipk dėmesio.

� Ne, � atsakė D�efris. � Paai�kink.

Lena, regis, susim�stė, ie�kodama �od�ių, tada tarė:

� Matyt, suprantu, kodėl nukentėjo Sibilė, nes ji buvo akla. � Ji nutilo. � Na, �inai, kaip sakoma, kad moterys pa�ios pra�osi ir pana�iai. Nemanau, kad Sibilė pra�ėsi, bet prievartautojus pa�įstu. Esu su jais kalbėjusi, juos are�tavusi. �inau, kaip jie m�sto. Jie nesirenka tokių, kurios, jų galva, galėtų prie�intis.

� Manai?

Lena gū�telėjo pe�iais.

� Turbūt galima leistis į tas feminis�ių nes�mones, kad moterys gali daryti, k� nori, o vyrai tegu neai�kina, bet� � Lena vėl nutilo. � �tai, pavyzd�iui, � pasakė ji. � Jei pastaty�iau ma�in� Atlantos centre atvirais langais ir su rakteliu spynoje, kas kaltas, jei kas nors j� pavogs?

D�efris nesuprato, kur ji suka.

� Būna seksualinių grobuonių, � kalbėjo Lena. � Visi �ino, kad yra i�krypėlių, da�niausiai vyrų, kurie med�ioja moteris. Ir jie nesirenka tokių, kurios moka savim pasirūpinti. Jie renkasi tokias, kurios negali ar nedrįsta prie�intis. Jie renkasi tylias, kaip D�ulija Metjus. Arba neįgalias, � pridūrė Lena, � kaip mano sesuo.

D�efris pa�velgė į j�, pats nesuprasdamas, ar ja tiki. Lena kartais jį stebino, bet tai, k� kalbėjo dabar, visai priblo�kė. Tokių kalbų jis tikėtųsi i� kokio nors Meto Hogano, bet tik ne i� moters. Net ne i� Lenos.

Jis atlo�ė galv� ir kiek patylėjo. Po kurio laiko papra�ė:

� I�klok man vis� byl�. D�ulija Metjus. Fizinės ypatybės.

Lena neskubėjo atsakyti.

� Priekiniai dantys i�mu�ti. Kulk�nys buvo suri�tos. Gaktos plaukai nuskusti. � Lena nutilo. � Be to, jis i�plovė j� i� vidaus.

� Balikliu?

Lena linktelėjo galva.

� Ir burn�.

D�efris įdėmiai �velgė į j�.

� O dar?

� Mėlynių nebuvo. � Lena parodė sau į skreit�. � Jokių gynybos �aizdų ar �ymių ant rankų, tik skylės delnuose ir mėlynės nuo rai��io.

D�efris susim�stė. D�ulija Metjus tikriausiai vis� laik� buvo apkvai�inta, nors tai jam irgi atrodė nesuprantama. Prievartavimas � smurtinis nusikaltimas, ir dauguma prievartautojų labiau mėgaudavosi sukeldami moterims skausm�, jas palau�dami, o ne santykiaudami su jomis.

D�efris tarė:

� Kas dar? Kaip atrodė D�ulija, kai j� radot?

� Ji atrodė kaip normalus �mogus, � atsakė Lena. � Juk sakiau.

� Nuoga?

� Aha, nuoga. Visi�kai nuoga ir taip paguldyta, i�skėstomis rankomis. Kojos sukry�iuotos ties kulk�nimis. Tiesiog ant variklio dang�io.

� Manai, ji ty�ia taip paguldyta?

Lena atsakė:

� Ne�inau. Visi pa�įsta daktar� Linton. Visi �ino, kokia jos ma�ina. Kitos tokios nėra visame mieste.

D�efriui net pa�ird�ius sugniau�ė. Jis tikėjosi ne tokio atsakymo. Jis norėjo, kad Lena konkre�iai įvardytų kūno padėtį, padarytų t� pa�i� i�vad� kaip ir jis � kad moteris paguldyta lyg nukry�iuotoji. Jis manė, jog Saros ma�ina pasirinkta todėl, kad buvo ar�iausiai ligoninės, kur kas nors j� pastebės. Jis net nutirpo nuo minties, kad toks poelgis buvo nukreiptas ty�ia prie� Sar�.

Kol kas nugin�s tas mintis �alin, jis toliau kamantinėjo Len�:

� K� �inome apie prievartautoj�?

Lena pagalvojo ir atsakė:

� Na, jis baltaodis, nes prievartautojai paprastai renkasi aukas i� savo etninės grupės. Jis didelis pedantas, nes ji visa buvo nuprausta balikliu; baliklis rodo, kad jis i�mano teismo ekspertiz�, nes taip lengviausia pa�alinti fizinius įkal�ius. Jis tikriausiai vyresnis, turi savo nam�, nes ai�kiai buvo prikal�s j� prie grindų ar sienos arba dar ko nors, to nepadarysi daugiabutyje, todėl jis turėtų būti patogiai įsikūr�s mieste. Jis tikriausiai neved�s, nes tektų daug ai�kintis, jeigu grį�usi namo �mona rastų rūsyje prikalt� moterį.

� Kodėl sakai, kad rūsyje?

Lena vėl gū�telėjo pe�iais.

� Nemanau, kad galėjo j� laikyti atviroje vietoje.

� Net jeigu gyvena vienas?

� Nebent pas jį niekada niekas neu�eina.

� Tai jis vieni�ius?

� Na, galbūt. Bet kaip tuomet jis su ja susipa�ino?

� Gerai sakai, � atsakė D�efris. � Ar Sara u�sakė toksikologinį kraujo tyrim�?

� Aha, � atsakė Lena. � Pati nuve�ė į Ogast�. Bent jau ketino taip daryti. Sakė �inanti, ko ie�koti.

D�efris parodė �onin� gatvel�.

� Ten.

Lena staigiai pasuko.

� �iandien paleisim Gordon�? � paklausė ji.

� Nemanau, � atsakė D�efris. � Apkaltin� dėl narkotikų, galėsime priversti jį bendradarbiauti ir papasakoti, su kuo D�ulija bendravo. Jei D�enė Prais sakė ties�, jis laikė j� ant trumpo pasaito. Jis grei�iausiai turėjo pastebėti jos gyvenime atsiradusį nauj� vaikin�.

� Aha, � pritarė Lena.

� �ia į de�in�, � paliepė jis ir pasitempė. � Nori u�eiti?

Lena sėdėjo u� vairo.

� A�iū, palauksiu �ia.

D�efris vėl atsilo�ė.

� Tu man dar ka�ko nesakai, taip?

Ji giliai įkvėpė ir atsiduso.

� Jau�iuosi tave nuvylusi.

� Dėl vakar? � paklausė jis ir pridūrė: � Kad mane su�eidė?

Ji atsakė:

� Tu kai ko ne�inai.

D�efris u�dėjo rank� ant durelių rankenos.

� Tuo rūpinasi Frenkas?

Ji linktelėjo galva.

� Ar būtum galėjusi k� nors padaryti, kad taip nenutiktų?

Ji gū�telėjo pe�iais iki pat ausų.

� Jau visai nebe�inau, ar apskritai galiu k� nors padaryti.

� Laimė, tai neįeina į tavo pareigas, � atsakė jis.

D�efris norėjo pasakyti dar k� nors, pasidalinti jos na�ta, bet i� patirties �inojo, kad Lenai teks susitvarkyti pa�iai. Pastaruosius trisde�imt trejus metus ji rentė aplink save tvirtov�. Per tris dienas jos nei�versi.

Todėl tik tarė:

� Lena, dabar man svarbiausia i�ai�kinti, kas nu�udė tavo seserį ir kas i�prievartavo D�ulij� Metjus. O apie tai, � jis parodė į koj�, � pagalvosiu, kai viskas baigsis. Manau, abu �inom, kur pradėti ie�koti. Juk jie nespruks i� miesto.

Jis atidarė duris ir ranka i�kėlė su�eist� koj� lauk.

� Jėzau Kristau, � sudejavo jis, pajut�s, kaip smarkiai prie�inasi kelis. Taip ilgai sėdint ma�inoje, koja sustingo. Kai D�efris pagaliau i�lipo i� ma�inos ir atsistojo, jam panos� i�mu�ė prakaito la�eliai.

Einant į namus, koj� varstė skausmas. Namų raktai buvo sukabinti kartu su ma�inos rakteliais, todėl jis apėjo nam� ir įėjo pro virtuv�. Pastaruosius dvejus metus D�efris pats remontavo nam�. Dabar u�siėmė virtuve, vien� ilg�jį savaitgalį nulupo galin� namo sien�, planuodamas visk� sutvarkyti, kol vėl reikės į darb�. Planus sujaukė susi�audymas, ir pagaliau jis ūkinių prekių parduotuvėje Birmingame nusipirko mink�to plastiko juostų ir pakabino vir� plikų lentų. Pro plastik� nepralydavo ir neprapūsdavo vėjas, bet namo gale vis tiek liko �iojėti did�iulė skylė.

Svetainėje D�efris pasiėmė telefon� ir surinko Saros numerį, tikėdamasis pagauti j�, kol nei�ėjo į darb�. Įsijungė atsakiklis, todėl jis paskambino Lintonams.

Po trijų pyptelėjimų atsiliepė Edis Lintonas.

� Lintonas ir dukros.

D�efris stengėsi kalbėti mandagiai.

� Labas, Edi, �ia D�efris.

Numestas ant grindų telefonas bark�telėjo. Fone D�efris girdėjo tar�kant indus ir keptuves, paskui prislopint� pokalbį. Po kelių sekund�ių atsiliepė Sara:

� D�efai?

� Aha, � atsakė jis. Girdėjo, kaip ji atidaro verandos duris. Lintonai vieninteliai i� jo pa�įstamų namie neturėjo belaid�io telefono. Vienas aparatas stovėjo miegamajame, kitas virtuvėje. Jei ne trijų metrų laidas, kurį merginos pritvirtino prie virtuvės aparato, kai dar mokėsi mokykloje, pasikalbėti asmeni�kai būtų neįmanoma.

Jis i�girdo, kaip durys u�sidarė, tada Sara pasakė:

� Atleisk.

� Kaip laikaisi?

Sara i�sisuko nuo atsakymo:

� Juk ne mane vakar per�ovė.

D�efris nutilo, i�g�sdintas pikto jos balso.

� Man papasakojo apie D�ulij� Metjus.

� Taigi, � atsakė Sara. � Ogastoje patikrinau krauj�. �unvy�nė turi du konkre�ius po�ymius.

Jis pertraukė chemijos pamok�.

� Radai jų abiejų?

� Taip, � atsakė ji.

� Taigi abi u�puolė tas pats tipas.

Ji trumpai atsakė:

� Pana�u, kad taip.

Kelias sekundes abu tylėjo, tada D�efris tarė:

� Nikas turi tokį vaikin�, kuris lyg ir neblogai i�mano apsinuodijimus �unvy�ne. Jie atva�iuos de�imt�. Galėsi ateiti?

� Galėsiu u�bėgti per pertraukėl� tarp pacientų, bet tik trumpam, � atsakė ji. Paskui jau �velnesniu balsu pridūrė: � Dabar man reikia eiti, gerai?

� Noriu i�klausinėti, kas nutiko vakar.

� Vėliau, gerai?

Ji neleido jam atsakyti. Ragelyje spragtelėjo.

D�efris atsiduso ir nu�lub�iojo į voni�. Pakeliui pa�velgė pro lang�, kaip laikosi Lena. Ji sėdėjo ma�inoje, abiem rankomis sugniau�usi vair�. Atrodė, kad �iandien visos jo gyvenimo moterys ka�k� slepia.

Palind�s po kar�tu du�u ir nusiskut�s, D�efris pasijuto daug geriau. Koja dar buvo pastirusi, bet kuo daugiau j� judino, tuo ma�iau skaudėjo. Judėti sveika. Į nuovad� jie va�iavo tylėdami ir įsitemp�, ma�inoje tik buvo girdėti, kaip Lena grie�ia dantimis. D�efris apsid�iaugė, kai ji pagaliau nuėjo į ligonin�.

Prie durų jį pasitiko Marla, gr��ydama rankas.

� Kaip d�iaugiuosi, kad tu sveikas, � pasakė imdama jį u� rankos ir vesdama į kabinet�. Kai ji atidarė jam duris, jis parodė jai liautis tupinėjus.

� Galiu ir pats, � pasakė D�efris. � Kur Frenkas?

Marla nusiminė. Grantas buvo nedidelis, o jo policijos dalinys � dar ma�esnis. Gandai �ia lėkdavo grei�iau negu �aibas. Ji tarė:

� Manau, viduj.

� Pakviesk jį pas mane, gerai? � papra�ė D�efris, eidamas į kabinet�.

Dejuodamas atsisėdo į kėd�. Suprato, kad kurį laik� nejudindamas kojos tampo liūt� u� ūsų, bet kitaip nebuvo galima. Jo vyrams reikia �inoti, kad jis grį�o pasireng�s dirbti.

Frenkas krumpliais pabeldė į duris, ir D�efris linktelėjo jam įeiti.

Frenkas paklausė:

� Kaip laikaisi?

D�efris pasistengė, kad anas sutelktų į jį vis� dėmesį.

� Daugiau į mane niekas ne�audys, taip?

Frenkui pakako padorumo nudelbti akis.

� Ne, pone.

� O Vilas Harisas?

Frenkas pasitrynė smakr�.

� Girdėjau, jis i�va�iuoja į Savan�.

� Tikrai?

� Aha, � atsakė Frenkas. � Pitas i�mokėjo jam premij�. Vilas nusipirko autobuso biliet�. � Frenkas gū�telėjo pe�iais. � Sakė, por� savai�ių pavie�ės pas dukr�.

� O jo namas?

� Keli vyrukai i� lo�ės pasisiūlė įstiklinti lang�.

� Gerai, � atsakė D�efris. � Sarai reikės ma�inos. K� nors radai?

Frenkas i�traukė i� ki�enės plastikinį įkal�ių mai�elį ir padėjo ant stalo.

� Kas �ia? � paklausė D�efris, bet klausimas buvo kvailas. Mai�elyje buvo �Ruger .357 Magnum�.

� Buvo po sėdyne, � pasakė Frenkas.

� Po Saros sėdyne? � paklausė jis, vis dar nesuprat�s. I� �io ginklo galėjai vienu �ūviu pakloti �mogų, kalibras toks stambus, kad krūtinėje liktų skylė. � Jos ma�inoje? �ia jos?

Frenkas gū�telėjo pe�iais.

� Ji neturi leidimo.

D�efris pa�velgė į ginkl�, lyg norėdamas jį pra�nekinti. Sara tikrai nemanė, kad pilie�iams negalima turėti ginklų, bet jis gerai �inojo, kad ji ne itin jaukiai jausdavosi �alia jų, ypa� �alia tokių, kuriais galima nu�auti spyn� nuo dar�inės durų. Jis i�traukė ginkl� i� mai�elio ir ap�iūrėjo.

� Serijos numeriai nudildyti, � pasakė Frenkas.

� Aha, � atsakė D�efris. Ir pats matė. � Buvo u�taisytas?

� Taip. � Frenkas ai�kiai �avėjosi ginklu. � �Ruger Security Six�, nerūdijan�io plieno. O apsodas gamintas pagal u�sakym�.

D�efris įmetė ginkl� į stalo stal�ių, tuomet vėl pa�velgė į Frenk�.

� Ar kas nors paai�kėjo i� seksualinių nusikaltėlių s�ra�o?

Frenkas, regis, nusivylė, kad diskusija apie Saros pistolet� baigta. Jis atsakė:

� Nieko. Dauguma turi kokį nors alibi. O tie, kurie neturi, nelabai pana�ūs į t�, kokio ie�kome.

� De�imt� susitinkam su Niku �eltonu. Jis atsive� �unvy�nės ekspert�. Galbūt paskui galėsim nurodyti vaikinams, į k� dar atkreipti dėmesį.

Frenkas atsisėdo.

� Ta �unvy�nė net mano kieme auga.

� Ir mano, � atsakė D�efris ir pridūrė: � Po susitikimo norėsiu nueiti į ligonin� pa�iūrėti, gal D�ulija Metjus pra�neks. � Jis nutilo ir susim�stė apie mergin�. � Apie tre�i� atskrenda jos tėvai. Norė�iau juos pasitikti oro uoste. �iandien tu va�inėsi su manim.

Jeigu Frenkui D�efrio �od�iai ir pasirodė keisti, jis to neparodė.

15

Sara i�ėjo i� poliklinikos be penkiolikos de�imt�, kad prie� susitikdama su D�efriu dar spėtų u�sukti į vaistin�. Oras buvo vėsus, o debesys vėl grasino lietumi. Eidama gatve, ji susiki�o rankas į ki�enes ir nudelbė akis sau po kojomis, tikėdamasi, kad laikysena ir spartus �ingsnis atbaidys visus, norin�ius u�kalbinti. Bet jai nereikėjo stengtis. Nuo Sibilės mirties mieste pasidarė kraupiai ramu. Atrodė, kad visas miestas mirė kartu su ja. Sara puikiai suprato, kaip jie jau�iasi.

Vis� naktį Sara gulėjo lovoje, mintyse pakartodama kiekvien� judesį, kurį padarė būdama �alia D�ulijos Metjus. Kad ir kaip stengėsi, Sara niekaip negalėjo i�mesti i� galvos merginos, gulin�ios ant jos ma�inos pervertomis rankomis ir kojomis, stiklinėmis akimis, tarsi �velgtų ir nematytų nakties dangaus. Sara tikėjosi daugiau niekada gyvenime nepatirti nieko pana�aus.

Sarai įeinant vir� vaistinės durų suskambo varpelis ir i�bla�kė jos vienatv�.

� Sveika, daktare Linton! � �ūktelėjo Martė Ringo i� kasos. Palenkusi galv�, ji skaitė �urnal�. Martė buvo stambi moteris, o tiesiai vir� de�inio antakio turėjo nedailų apgam�. Lyg �epe�io �eriai i� jo styrojo juodi plaukeliai. Dirbdama vaistinėje, ji �inojo naujausias paskalas apie vis� miest�. Visiems u�sukusiems Martė būtinai prane�, kad �iandien Sara Linton u�ėjo specialiai pas D�eb�. Ji gudriai �yptelėjo.

� Ie�kot D�ebo?

� Taip, � atsakė Sara.

� Girdėjau, kas nutiko vakar, � pasakė Martė, ai�kiai mėgindama k� nors i�pe�ti. � Koled�o studentė, k�?

Sara linktelėjo galva, nes tiek buvo galima perskaityti ir laikra�tyje.

Martė tyliau paklausė:

� Girdėjau, ka�kas j� nuskriaudė.

� Hm, � numykė Sara, dairydamasi po parduotuv�, o tada paklausė: � Jis yra?

� Ir jos abi atrodo pana�ios.

� K� sakot? � paklausė Sara, staiga susidomėjusi.

� Abi merginos, � paai�kino Martė. � Manot, yra koks nors ry�ys?

Sara nutraukė pokalbį.

� Man labai reikia pasikalbėti su D�ebu.

� Jis viduj. � Martė įsi�eidusi parodė į vaistinės gilum�.

Sara dirbtinai �yptelėjo Martei ir padėkojo, tada nuėjo į patalpos gilum�. Vaistinėje Sarai visada patiko. �ia ji nusipirko savo pirm�jį blakstienų tu��. Savaitgaliais tėvas atve�davo jas �ia saldainių. Kai vaistinės savininku tapo D�ebas, pasikeitė nedaug kas. Gėrimų prekystalis, stovintis labiau dėl vaizdo, o ne i� tikrųjų prisėsti ir atsigerti, vis dar blizgėjo laku. Kontracepcijos priemonės dar buvo laikomos po prekystaliu. Siauros lentynos per vis� vaistin� vis dar buvo sunumeruotos �ymekliu ant ra�ymo lentų.

Sara pa�velgė per vaistinės prekystalį, bet D�ebo nebuvo matyti. Ji pastebėjo, kad galinės durys praviros, ir dirstelėjusi per petį u�ėjo u� prekystalio.

� D�ebai? � �ūktelėjo ji.

Niekas neatsakė, ir Sara nuėjo prie pravirų durų. D�ebas stovėjo �one, nugara į Sar�. Ji paplojo jam per petį, o jis krūptelėjo.

� Dieve! � suriko jis, skubiai atsigr�damas.

I�vydus Sar�, baim� jo veide pakeitė d�iugesys.

Jis nusijuokė.

� Mirtinai mane i�g�sdinai.

� Atleisk, � atsipra�ė Sara, bet i� tikrųjų d�iaugėsi, kad jis į ka�k� įsitraukė. � K� veikei?

Jis parodė eil� krūmų, augan�ių palei ilg� ma�inų stovėjimo aik�tel� u� pastatų.

� Matai ten, krūme?

Sara papurtė galv�, nes matė tik krūmus. Tada pastebėjo pauk��ių lizdelį.

� Ak.

� Kikiliai, � pasakė D�ebas. � Pernai pasta�iau ten lesyklėl�, bet ka�kokie vaikai nusine�ė.

Sara atsigr�ė į jį.

� Dėl vakar, � pratarė ji.

Jis numojo ranka.

� Liaukis, Sara, patikėk, visk� suprantu. Tu ilgai buvai su D�efriu.

� A�iū, � nuo�ird�iai atsakė ji.

D�ebas pa�velgė į vaistin� ir tyliau pratarė:

� U�jau�iu dėl to, kas nutiko. Supranti, dėl tos merginos. � Jis lėtai papurtė galv�. � Sunku patikėti, kad tokie dalykai dedasi mūsų miestelyje.

� Tikrai, � atsakė Sara, nelabai norėdama veltis į tokį pokalbį.

� Turbūt galiu tau atleisti, kad sprukai i� pasimatymo gelbėti �mogui gyvybės. � Jis pridėjo rank� prie de�inės krūtinės pusės. � Tu tikrai ranka lietei jos �irdį?

Sara patraukė jo rank� kairėn.

� Taip.

� Vie�patie, � suku�dėjo D�ebas. � Ir kaip?

Sara atsakė ties�:

� Baisu. Labai baisu.

Susi�avėjimo kupinu balsu jis tarė:

� Tu nepaprasta moteris, Sara. �inai?

Giriama ji jautėsi kvailai.

� Jei nori, galim pamėginti dar kart�, � pasiūlė ji, norėdama nukreipti kalb� nuo D�ulijos Metjus. � Surengti pasimatym�.

Nuo�ird�iai nud�iug�s, jis nusi�ypsojo.

� Mielai.

Pūstelėjo vėjelis, ir Sara pasitrynė rankas.

� Vėl �alta.

� Eik�, � jis parsivedė j� vidun ir u�darė duris. � Turi planų �į savaitgalį?

� Ne�inau, � atsakė Sara ir pridūrė: � Klausyk, atėjau patikrinti, ar D�efris nusipirko vaistų.

� Nieko sau, � D�ebas sunėrė rankas. � Matyt, tai rei�kia, kad savaitgalį būsi u�siėmusi.

� Ne, nerei�kia. � Sara nutilo, paskui pasakė: � Tiesiog viskas ne taip paprasta.

� Aha, � jis per jėg� �yptelėjo. � Supratau. Patikrinsiu jo u�sakym�.

Jai suspaudė �irdį, kad jis taip nusivylė. Kad ko nors nusitvertų, nusigr�ė į �Medic Alert� vitrin�. Greta diabeto apyrankių kabėjo knygų skirtukai su religiniais posakiais.

D�ebas atidarė didelį stal�ių po prekystaliu ir i�traukė oran�inį table�ių buteliuk�. Jis patikrino etiket�, tada tarė:

� Jis paskambino u�sakyti vaistų, bet jų dar nepasiėmė.

� Dėkui, � pralemeno Sara ir paėmė buteliuk�. Ji laikė jį rankoje ir �velgė į D�eb�. Ji pra�neko, kol nespėjo apsigalvoti:

� Gal paskambink man? � pasiūlė ji. � Dėl savaitgalio.

� Aha, gerai.

Ji i�tiesė laisv�j� rank� ir i�lygino jo chalato atlap�.

� Rimtai, D�ebai. Paskambink man.

Jis kelias sekundes tylėjo, tada staiga pasilenkė ir �velniai pak�telėjo j� į lūpas.

� Paskambinsiu rytoj.

� Puiku, � atsakė Sara.

Ji pajuto, kad taip smarkiai sugniau�ė table�ių buteliuk�, jog tuojau nulėks kam�telis. D�eb� buvo bu�iavusi ir anks�iau. Nieko �ia tokio. Bet ka�kur giliai �irdyje i�sigando, kad Martė pamatys. Ka�kur giliai �irdyje bijojo, kad apie bu�inį su�inos D�efris.

� Galiu duoti mai�elį, � pasiūlė D�ebas, rodydamas į buteliuk�.

� Ne, � sumurmėjo Sara ir įsiki�o jį į �varko ki�en�.

Ji patyliukais padėkojo ir spruko lauk, kol Martė nespėjo pakelti akių nuo �urnalo.

Kai Sara atėjo į nuovad�, D�efris ir Nikas �eltonas stovėjo koridoriuje. Nikas buvo susiki��s rankas į d�insų ki�enes, jo uniforminiai tamsiai mėlyni D�ord�ijos tyrimų biuro mar�kiniai aptemp� krūtin�. Visai neuniforminė barzda ir ūsai buvo tvarkingai apkirpti, o ant kaklo kabėjo taip pat draud�iama auksinė grandinėlė. Vos metro �e�iasde�imt penkių centimetrų, jis buvo tokio �emo ūgio, kad Sara galėjo pasidėti smakr� jam ant vir�ugalvio. Bet tai jam visai netrukdė nuolat kviesti j� į pasimatym�.

� Sveika, pupa, � tarė Nikas, apkabindamas j� per liemenį.

Niko �eltono konkurencijos baimintis D�efris galėjo ne daugiau negu �iaurės elnio, bet jis vis tiek, regis, pasi�iau�ė i�vyd�s, kaip familiariai Nikas j� lie�ia. Sara nusprendė, kad Nikas kaip tik dėl to j� ir mergina.

� Gal pradėkim susirinkim�? � sumurmėjo D�efris. � Sarai reikės grį�ti į darb�.

Einant koridoriumi į pastato gilum�, Sara pasivijo D�efrį. Ji įki�o table�ių buteliuk� jam į �varko ki�en�.

� Kas �ia? � paklausė jis, i�traukdamas jį. Tada pridūrė: � Ak.

� Ak, � pakartojo Sara ir atidarė duris.

Kai jie įėjo, pasitarimų kambaryje sėdėjo Frenkas Volisas ir perkar�s jaunuolis chaki kelnėmis ir tokiais pat mar�kiniais kaip Niko. Frenkas atsistojo ir paspaudė Nikui rank�. Jis rimtai linktelėjo Sarai, bet ji neatsakė. Nuojauta Sarai ku�dėjo, kad Frenkas priki��s nagus prie vakaryk��ių įvykių, ir jai tai visai nepatiko.

� �ia Markas Vebsteris, � pasakė Nikas, rodydamas į kit� vyri�kį.

I� tikrųjų jis buvo jaunuolis, vargu ar daugiau kaip dvide�imt vienų metų. Atrodė visi�kas pienburnis, o ant vir�ugalvio styrojo plaukų verpetas.

� Malonu susipa�inti.

Sara paspaudė jam rank�. Tarsi spaustų �uvį, bet jei Nikas atsive�ė Mark� Vebsterį i� paties Meikono, jis tikriausiai ne toks ma�vaikis, kaip atrodo.

Frenkas tarė:

� Gal papasakokit jiems, k� pasakojot man?

Vaikinas atsikrenk�tė ir net timptelėjo apykakl�. Jis kreipėsi į Sar�:

� Pasakojau, kad labai įdomu, jog jūsų i�krypėlis i� visų narkotikų pasirinko �unvy�n�. Tai labai neįprasta. Savo darbe esu mat�s tik tris tokius atvejus, ir visi jie atmestini, kvaili vaikiūk��iai tik norėjo pasilinksminti.

Sara linktelėjo galva, ji �inojo, kad �atmestini� rei�kia, jog mirties atveju galima atmesti nusikaltimo galimyb�. Būdama koronerė ir pediatrė, ji ypa� kruop��iai tirdavo morge atsidūrusius ma�us vaikus, kurių mirties prie�astis būdavo ne�inoma.

Markas palinko vir� stalo ir toliau kalbėjo visiems:

� �unvy�nė priklauso Solanaceae �eimai. Viduram�iais moterys kramtydavo ma�us �iupsnelius jos sėklų, kad prasiplėstų vyzd�iai. Moteris i�plėstais vyzd�iais buvo laikoma gra�esne, todėl ji ir pavadinta belladonna. Tai rei�kia �gra�i moteris�.

Sara įsiterpė:

� Abiejų aukų vyzd�iai buvo labai i�plėsti.

� Taip nutinka net nuo ma�os dozės, � atsakė Markas.

Jis paėmė balt� plastikinį vok� ir i�trauk�s kelias nuotraukas padavė D�efriui, kad paleistų per rankas.

Markas kalbėjo:

� �unvy�nės �iedai varpelio formos, da�niausiai violetiniai ir keisto kvapo. Jei turit ma�ų vaikų ar gyvūnų, kieme jos neaugintumėt. Tas, kuris j� augina, tikriausiai aptveria bent metro auk��io tvora, kad neapnuodytų visų aplink.

� Ar jai reikia ypatingos dirvos ar tr��ų? � paklausė D�efris, perduodamas nuotrauk� Frenkui.

� Tai pikt�olė. Ji gali augti beveik bet kur, todėl tokia paplitusi. Vienintelė bėda � tai netik�s narkotikas. � Markas nutilo. � Kvaitulys trunka ilgai, ma�daug tris ar keturias valandas, priklausomai nuo to, kiek suvartoji. J� i�mėginusieji pasakoja apie labai tikrovi�kas haliucinacijas. Da�nai jie net patys mano, kad taip nutiko, jei tik prisimena.

Sara paklausė:

� Ji sukelia amnezij�?

� O taip, ponia, selektyvi�j� amnezij�, tai rei�kia, kad prisimenamos tik nuotrupos. Pavyzd�iui, ji gali prisiminti, kad j� pagrobė vyri�kis, bet neprisimins, kaip jis atrodė, net jei �velgė tiesiai jam į veid�. Arba ji gali pasakoti, kad jis buvo violetinis �aliomis akimis. � Jis nutilo. � Tai haliucinogenas, bet ne toks kaip paprastas PCP ar LSD. Vartotojai pasakoja, kad niekaip neatskirsi haliucinacijų nuo tikrovės. Pavyzd�iui, angelų dulkės, ekstazis ar dar kas nors sukelia haliucinacijas, bet supranti, kad tai haliucinacijos. Nuo �unvy�nės viskas atrodo tikra. Jei sugirdy�iau jums puoduk� durnaropių, atsitokėjusi dievagotumėtės, kad kalbėjotės su drabu�ių kabykla. Galė�iau prijungti jus prie melo detektoriaus, ir jis rodytų, kad sakote ties�. Haliucinacijos įtraukia tikrovės elementus, bet juos i�kraipo.

� Arbata? � paklausė D�efris, dirsteldamas į Sar�.

� Taip, pone. Jaunimas verda i� jos arbat� ir geria. � Jis susidėjo rankas u� nugaros. � Bet nepamir�kit, tai labai pavojinga. Nesunku perdozuoti.

Sara paklausė:

� Kaip dar galima j� vartoti?

� Jei turit kantrybės, � atsakė Markas, � galit por� dienų mirkyti lapus alkoholyje, tada jį garinti. Bet vis tiek sunku tiksliai nutaikyti, nes niekas neu�tikrins koncentracijos, net kai �monės augina j� medicinai.

� Kokiai medicinai? � paklausė D�efris.

� Na, �inot, kai nueinat pas akių gydytoj�, jis praple�ia vyzd�ius. Tai �unvy�nės junginys. Labai praskiesta, bet vis tiek �unvy�nė. Pavyzd�iui, negalėtumėt nu�udyti �mogaus pora buteliukų akių la�ų. Tokios silpnos koncentracijos ji tik sukeltų bjaurų galvos skausm� ir ne�moni�kai u�kietintų vidurius. Saugotis reikia jos grynos.

Frenkas kum�telėjo j� į �ast� ir padavė nuotrauk�. Sara pa�velgė į augal�. Jis atrodė i� esmės taip pat kaip visi jos matyti augalai. Sara buvo gydytoja, o ne agronomė. Ji net oliziuko nemokėjo u�auginti.

Netikėtai jos mintys vėl susivijo, ir ji prisiminė, kaip rado D�ulij� Metjus ant savo ma�inos. Ji stengėsi prisiminti, ar burna buvo u�klijuota. Staiga visi�kai ai�kiai Sara prisiminė, kad buvo. Ji ai�kiai i�vydo juost� ant moters burnos. Tiesiog akyse i�kilo D�ulijos Metjus kūnas, nukry�iuotas ant variklio dang�io.

� Sara? � tarė D�efris.

� Hm? � Sara pakėlė akis. Visi �velgė į j�, lyg tikėtųsi i� jos atsakymo. � Atsipra�au, � tarė ji. � Ko tu klausei?

Markas atsiliepė:

� Klausiau, ar aukos nepasirodė kuo nors keistos. Ar jos galėjo kalbėti? Ar jų �vilgsnis nebuvo bukas?

Sara gr��ino jam nuotrauk�.

� Sibilė Adams buvo akla, � paai�kino ji. � Todėl jos �vilgsnis, �inoma, buvo bukas. D�ulija Metjus� � Ji nutilo, stengdamasi i�mesti i� galvos t� vaizd�. � Jos akys buvo stiklinės. Manau, labiausiai nuo �ito kvai�alo.

D�efris keistai pa�velgė į j�.

� Markas minėjo, kad �unvy�nė gali sutrikdyti reg�.

� Pasirei�kia tam tikras aklumas, aklaregystė, � tarė Markas. Buvo ai�ku, kad jis kartoja, k� pasakė anks�iau. � Vartotojai pasakoja, kad regi, bet protas nesuvokia, k� mato. Pavyzd�iui, parody�iau jums obuolį ar apelsin�, ir jūs suprastumėt, kad matot ka�k� apvalaus, galbūt į�iūrėtumėt tekstūr�, bet smegenys nepa�intų, kas tai yra.

� �inau, kas yra aklaregystė, � atsakė Sara, per vėlai supratusi, kad atkirto nemandagiai. Ji pasistengė pasitaisyti. � Manot, tai patyrė Sibilė Adams? Gal dėl to ji neįstengė klykti?

Markas pa�velgė į kitus vyrus. Ai�kiai apie tai buvo kalbėta, kol Sara svai�iojo.

� Būna, kad nuo kvai�alo kartais dingsta balsas. Fizi�kai balso aparatui nieko nenutinka. Kvai�alas nesukelia fizinių sutrikimų ar pa�eidimų. Manau, tikriausiai kas nors nutinka smegenų kalbos centrui. Turėtų būti ka�kas pana�aus į tai, kas sukelia vaizdo atpa�inimo problemas.

� Logi�ka, � pritarė Sara.

Markas pasakojo toliau:

� Kvai�alo vartojimo po�ymiai yra apsivėlusi burna, i�siplėt� vyzd�iai, auk�ta kūno temperatūra, tankus pulsas ir sunkumas kvėpuoti.

� Abi aukos patyrė visus �iuos simptomus, � atsakė Sara. � Kokios dozės reikia, kad juos sukeltų?

� Tai labai galinga med�iaga. Vienas arbatos pakelis gali i�mu�ti �mogų i� vė�ių, ypa� jei jis nėra įprat�s kvai�intis. Uogos ne tokios pavojingos, bet �aknų ar lapų antpilai ar i�traukos, gerai ne�inant, kaip juos vartoti, gali būti pavojingi. Ir vis tiek jokių garantijų nėra.

� Pirmoji auka buvo vegetarė, � pasakė Sara.

� Ji taip pat buvo chemikė, tiesa? � paklausė Markas. � Be �unvy�nės, �inau milijon� kitokių narkotikų, su kuriais galima pasismaginti. Nemanau, kad �mogus, visk� i�tyrinėj�s, �itaip rizikuotų. Tai rusi�ka ruletė, ypa� jeigu vartoji �aknis. Jos pa�ios nuodingiausios. Vos truputį jų padaugini, ir �akės. Jokių prie�nuod�ių ne�inoma.

� Nėra jokių po�ymių, kad D�ulija Metjus būtų vartojusi narkotikus, � pasakė Sara D�efriui. � Tikriausiai paskui j� apklausi?

Jis linktelėjo galva, tuomet paklausė Marko:

� Dar kas nors?

Markas persibraukė pir�tais plaukus.

� Pasibaigus narkotiko poveikiui, u�kietėja viduriai, lieka apsivėlusi burna, kartais i�tinka haliucinacijos. Įdomu, kad �is kvai�alas pasitelktas seksualiniam nusikaltimui, tai net ironi�ka.

� Kodėl? � paklausė D�efris.

� Viduram�iais �is kvai�alas kartais būdavo vartojamas per vaginalinį aplikatorių, kad grei�iau suveiktų. Kai kas net mano, kad mitas apie raganas, skraidan�ias ant �luotų, kil�s i� moters, mediniu aplikatoriumi ki�an�ios kvai�alo, įvaizd�io. � Jis �yptelėjo. � Bet tuomet tektų ilgai diskutuoti apie dievybių garbinim� ir krik��ionybės įsitvirtinim� Europos kultūrose.

Markas, regis, pajuto, kad niekam nebeįdomu.

� Narkomanų bendruomenėse �monės, kurie �ino apie �unvy�n�, stengiasi jos neliesti, � jis pa�velgė į Sar�. � Atleisit u� keiksma�od�ius, ponia?

Sara gū�telėjo pe�iais. Ko tik ji negirdėjo, jei ne poliklinikoje, tai i� tėvo.

Markas visas i�raudo ir tarė:

� Ji visi�kai i�kru�a smegenis. � Atsipra�ydamas jis �yptelėjo Sarai. � Da�niausias prisiminimas, net tų vartotojų, kurie patiria amnezij�, yra skrydis. Jie tikrai patiki, kad skrenda, ir net kai poveikis praeina, nesupranta, kad i� tikrųjų neskrido.

D�efris sukry�iavo rankas.

� Galbūt dėl to ji vis �velgia pro lang�.

� Ar ji k� nors pasakė? � paklausė Sara.

Jis papurtė galv�.

� Nieko, � ir pridūrė: � Jei nori j� pamatyti, mes dabar eisim į ligonin�.

Sara dirstelėjo į laikrodį ir apsimetė, kad susim�stė. Ji jokiais būdais daugiau ne�iūrės į D�ulij� Metjus. Net pagalvoti apie j� per sunku.

� Man�s laukia pacientai, � atsakė ji.

D�efris parodė į savo kabinet�.

� Sara, ar galiu �nektelėti su tavim?

Sarai norėjosi sprukti, bet ji atsilaikė.

� Dėl ma�inos?

� Ne, � D�efris palaukė, kol ji įėjo į kabinet�, tada u�darė duris.

Sara prisėdo ant stalo kra�to, stengdamasi atrodyti atsaini.

� �įryt turėjau plaukti į darb� valtimi, � pasakė Sara. � Įsivaizduoji, kaip e�ere �alta?

Nekreipdamas į tai dėmesio, jis pra�neko i�kart apie reikal�.

� Radau tavo pistolet�.

� Mat kaip, � atsakė Sara nesugalvodama, k� pasakyti. Ji tikrai nesitikėjo, kad jis apie tai u�simins. �Ruger� tiek laiko gulėjo jos ma�inoje, kad ji apie jį net pamir�o. � Are�tuoji mane?

� Kur jį gavai?

� Padovanojo.

D�efris rūs�iai pa�velgė į j�.

� K�, ka�kas tau gimtadieniui padovanojo 357 su nudildytais serijos numeriais?

Sara gū�telėjo pe�iais.

� A� jau daug metų jį turiu, D�efri.

� Kada nusipirkai ma�in�, Sara? Prie� por� metų?

� Kai nusipirkau, perne�iau ginkl� i� senosios.

Jis tylėdamas �velgė į j�. Sara suprato, kad jis pyksta, bet ne�inojo, k� atsakyti. Pamėgino:

� Niekada nesu i��ovusi.

� Kokia laimė, Sara, � atkirto jis. � Tu ma�inoje ve�iojiesi ginkl�, tiesiogine prasme galintį �mogui galv� nurauti, bet nemoki juo naudotis? � Jis nutilo, ai�kiai stengdamasis suprasti. � K� tu darysi, jeigu kas nors tave puls, k�?

Sara �inojo atsakym�, bet nesakė.

D�efris paklausė:

� I� kur apskritai jį gavai?

Sara įdėmiai pa�velgė į buvusį vyr�, mėgindama sugalvoti, kaip lengviausia i�trūkti i� jo kabineto, vėl neįsiveliant į barnį. Ji buvo pavargusi ir nusiminusi. Dabar netinkamas metas pjautis su D�efriu. Sara tiesiog neturėjo tam jėgų.

� Tiesiog turėjau, � atsakė ji.

� Kaip gali tiesiog turėti tokį ginkl�? � atkirto jis.

� Man reikia grį�ti į poliklinik�. � Ji atsistojo, bet jis jos nei�leido.

� Sara, kas darosi, po galais?

� Kaip suprasti?

Jis prisimerkė, bet nieko neatsakė. Pasitraukė į �alį ir atidarė jai duris.

Sara akimirk� pamanė, kad �ia klasta.

� Viskas? � paklausė ji.

Jis pasitraukė �alin.

� Negi tave mu�iu, kad papasakotum.

Ji pasijuto kalta ir prisidėjo rank� prie krūtinės.

� D�efri.

Jis pa�velgė į detektyvų kambarį.

� Man reikia į ligonin�, � pasakė jis, ai�kiai pra�ydamas jos i�eiti.

16

Lena parėmė ranka galv�, mėgindama bent trumpam u�simerkti ir pailsėti. Ji daugiau kaip valand� sėdėjo ant kėdės prie D�ulijos Metjus palatos, ir j� pagaliau u�plūdo per kelias dienas susikaup�s nuovargis. Ji buvo i�sekusi, jai turėjo prasidėti mėnesinės. Vis dėlto kelnės karojo ant klubų, nes ji nevalgė. Kai ryt� ant dir�o u�sisegė pistoleto dėkl�, jis nukaro prie klubo. Įdienojus ėmė trinti ir nubrozdino od�.

Lena suprato, kad reikia valgyti, reikia gyventi toliau, o ne vien i�tverti kiekvien� dien�, lyg gyventų skolintu laiku. Kol kas negalėjo to nė įsivaizduoti. Ji nenorėjo ryt� keltis ir bėgti palakstyti kaip kasdien pastaruosius penkiolika metų. Ji nenorėjo eiti į �Krispy Kreme� kavos su Frenku ir kitais detektyvais. Ji nenorėjo susiruo�ti ir įsidėti pietų ar nueiti pavakarieniauti. Kaskart pa�velgus į maist� j� imdavo pykinti. Įstengė tik galvoti, kad Sibilė daugiau niekada nevalgys. Lena sau vaik�tinėja, o Sibilė negyva. Lena kvėpuoja, o Sibilė ne. Visai nesuprantama. Daugiau niekas niekada nebebus kaip buv�.

Lena giliai įkvėpė ir atsiduso, pakėlusi akis ir �velgdama į koridorių. �iandien ligoninėje D�ulija Metjus vienintelė pacientė, todėl Lenos u�duotis nesunki. I�skyrus slaug�, atsiųst� į talk� i� Ogastos, �iame auk�te buvo tik Lena ir D�ulija.

Ji atsistojo, mėgindama �ingsniais priversti smegenis dirbti. Ji jautėsi lyg girta ir nesugalvojo, kaip kitaip atsikratyti to jausmo negu judant. Nuo neramaus miego jai maudė kūn�, ji vis dar negalėjo i�mesti i� galvos Sibilės morge vaizdo. Bet i� dalies Lena d�iaugėsi, kad atsirado kita auka. I� dalies Lenai norėjosi įeiti į D�ulijos Metjus palat�, papurtyti j�, maldauti, kad pra�nektų, kad papasakotų, kas �itaip su ja pasielgė, kas nu�udė Sibil�, bet Lena �inojo, kad i� to nieko nebūtų.

Lena kelissyk u�ėjo į palat� pa�iūrėti, kaip laikosi mergina, o ji tylėjo ir neatsakinėjo net į pa�ius nekal�iausius Lenos klausimus. Ar jai nereiki� dar vienos pagalvės? Gal Lena galėtų paskambinti kam nors i� jos artimųjų?

Mergina parodė į �sotį ant ligoninės staliuko, u�uot balsu pra�iusi vandens � tokia buvo i�tro�kusi. Jos akys vis dar atrodė apspangusios, nes narkotikas dar nepasi�alino i� organizmo. Vyzd�iai buvo labai i�siplėt�, ir ji atrodė lyg akla � akla kaip Sibilė. Tik D�ulija Metjus pasveiks. D�ulija Metjus vėl regės. Jai viskas bus gerai. Ji grį� studijuoti, susiras draugų, galbūt i�tekės ir kada nors susilauks vaikų. Prisiminimai apie tai, kas nutiko, visada lydės D�ulij� Metjus, bet ji bent jau gyvens. Jos bent jau laukia ateitis. Lena suvokė, kad i� dalies dėl to pyksta ant Metjus. Lena taip pat suvokė, kad tu�tuojau i�keistų D�ulijos Metjus gyvyb� į Sibilės.

Skimbtelėjo liftas, jo durys prasivėrė, ir Lena nė nesusim�s�iusi u�dėjo rank� ant ginklo. Koridoriuje pasirodė D�efris ir Nikas �eltonas, o jiems įkandin � Frenkas ir perkar�s vaikis, kuris atrodė k� tik baig�s mokykl�. Ji nuleido rank� ir nuėjo jų pasitikti, galvodama, kad nieku gyvu neįleis tiek vyrų į ank�t� ligoninės palat�, kur guli k� tik i�prievartauta moteris. Ypa� to ma�vaikio.

� Kaip ji laikosi? � paklausė D�efris.

Lena neatsakė į klausim�.

� Jūs neisit vidun visi i�kart, k�?

D�efrio veido i�rai�ka sakė, kad kaip tik tai jie ir ketino.

� Ji vis dar nekalba, � pasakė Lena, mėgindama padėti jam neapsikvailinti. � Ji nieko nepasakė.

� Galbūt u�eikime tik mudu, � pagaliau nusprendė jis. � Atleisk, Markai.

Jaunuolis neprie�taravo.

� Klausykit, a� tik d�iaugiuosi, kad vis� dien� nereikia sėdėti darbe.

Lena pagalvojo, kad labai nemandagu �itaip kalbėti prie pat moters, kuri tikriausiai patyrė tikr� pragar�, bet D�efris jai nieko nespėjus pasakyti pastvėrė j� u� rankos ir nusivedė koridoriumi kalbėdamas:

� Jos būklė stabili? � paklausė jis. � Medicini�kai.

� Aha.

D�efris stabtelėjo prie palatos durų, u�dėj�s rank� ant rankenos, bet jos nespausdamas.

� O tu? Kaip tu laikaisi?

� Gerai.

� Nujau�iu, kad tėvai norės perkelti j� į Ogast�. Kaip manai, gal va�iuok sykiu?

Pirmiausia Lenai norėjosi prie�tarauti, bet ji kaip reta nuolankiai linktelėjo. Galbūt jai bus sveika i�va�iuoti. Po dienos kitos Henkas grį� į Ris�. Galbūt vėl likusi namie viena ji pasijus geriau.

� Pradėk tu, � pasakė D�efris. � Jei atrodys, kad jai jaukiau su tavim viena, a� i�eisiu.

� Gerai, � atsakė Lena.

Ji �inojo, kad taip jų darbe įprasta. I�prievartautos moterys neturėdavo jokio noro apie tai kalbėtis su vyrais. Kadangi ji buvo vienintelė moteris detektyvė visame dalinyje, �i pareiga ir anks�iau por� sykių kliuvo Lenai. Sykį ji net vyko į Meikon� padėti apklausti jaunos merginos, kuri� �iauriai sumu�ė ir i�prievartavo kaimynas. Ta�iau nors Lena su D�ulija ligoninėje praleido vis� dien�, nuo minties, kad reikės su mergina kalbėtis, j� apklausti, ka�kodėl tiesiog pykino. Ji atrodė pernelyg artima.

� Pasiruo�usi? � paklausė D�efris.

� Aha.

D�efris atidarė duris ir praleido Len� pirm�. D�ulija Metjus miegojo, bet nuo triuk�mo atsibudo. Lena pagalvojo, kad mergina dar ilgai negaus gerai i�simiegoti, o gal ir niekada.

� Nori vandens? � paklausė Lena, apeidama lov� ir paimdama �sotį. Ji pripylė merginai stiklin� ir pasuko �iaudelį, kad ji galėtų atsigerti.

D�efris stovėjo nugara atsirėm�s į duris, ai�kiai stengdamasis neu�sipulti merginos. Jis tarė:

� A� � policijos vir�ininkas Toliveris, D�ulija. Ar prisimeni, buvau u�ėj�s �įryt?

Ji lėtai linktelėjo galva.

� Tu buvai apkvai�inta narkotiku, vadinamu �unvy�ne. Ar �inai, kas tai yra?

Ji pasukiojo galv� į �alis.

� Kartais nuo jos dingsta balsas. Kaip manai, ar galėsi kalbėti?

Mergina prasi�iojo, ir pasigirdo gerg�dimas. Ji krutino lūpas, ai�kiai mėgindama tarti �od�ius.

D�efris dr�sinamai �yptelėjo.

� Gal pamėgink pasakyti, kuo tu vardu.

Ji vėl prasi�iojo ir tyliai, gerg�d�ian�iai pratarė:

� D�ulija.

� �aunuolė, � pasakė D�efris. � �ia Lena Adams. Jūs jau pa�įstamos, tiesa?

D�ulija linktelėjo galva ir pa�velgė į Len�.

� Ji tav�s kai ko paklaus, gerai?

Lena stengėsi nuslėpti nuostab�. Ji abejojo, ar įstengtų pasakyti D�ulijai Metjus, kiek dabar valandų, juolab j� apklausti. Lena prisiminė savo pasirengim� ir pradėjo taip, kaip buvo mokyta.

� D�ulija, � Lena prisitraukė kėd� prie merginos lovos, � mums reikia su�inoti, ar gali k� nors papasakoti apie tai, kas tau nutiko.

D�ulija u�simerkė. Jos lūpos virpėjo, bet ji nieko neatsakė.

� Ar tu jį pa�inojai, mieloji?

Ji papurtė galv�.

� Ar matei jį per paskaitas? Sutikai koled�e?

D�ulija u�simerkė. Po kelių sekund�ių i�try�ko a�aros. Pagaliau ji pratarė:

� Ne.

Lena paėmė merginai u� �asto. Jis buvo plonas ir trapus, visai kaip Sibilės morge. Stengdamasi negalvoti apie seserį, ji pasakė:

� Prisiminkim jo plaukus. Ar gali pasakyti, kokios jie buvo spalvos?

Ji vėl papurtė galv�.

� Ar matei tatuiruo�ių ar �ymių, i� kurių galėtume jį atpa�inti?

� Ne.

Lena tarė:

� Suprantu, mieloji, kad tau sunku, bet reikia su�inoti, kas nutiko. Turime u�daryti t� �mogų, kad jis nenuskriaustų dar ko nors.

D�ulija neatsimerkė. Palatoje buvo nepaken�iamai tylu, Lenai net norėjosi pa�iai imti triuk�mauti. Ka�kodėl ta tyla kėlė jai nerim�.

Staiga D�ulija pra�neko. Jos balsas buvo kimus.

� Jis mane apgavo.

Lena suspaudė lūpas, neskubindama merginos.

� Jis mane apgavo, � pakartojo D�ulija, dar kie�iau u�simerkdama. � Buvau bibliotekoje.

Lena pagalvojo apie Rajen� Gordon�. �irdis dau�ėsi krūtinėje. Nejau ji dėl jo suklydo? Nejau jis galėjo �itaip pasielgti? Galbūt D�ulija pabėgo, kol jis buvo are�tinėje.

� Turėjau ra�yti kontrolinį, � kalbėjo D�ulija, � todėl pasilikau ilgiau pasimokyti. � Prisiminus jai darėsi sunku kvėpuoti.

� Giliai pakvėpuokim, � pasakė Lena, ir jos kartu su D�ulija giliai įkvėpė ir i�kvėpė, įkvėpė ir i�kvėpė. � �aunuolė, mieloji. Tik nesijaudink.

Dabar ji jau rimtai pravirko.

� Ten buvo Rajenas, � pasakė ji.

Lena i�drįso pa�velgti į D�efrį. Jis susikaup�s, surauk�s kakt� �velgė į Metjus. Ji beveik galėjo perskaityti jo mintis.

� Bibliotekoje? � paklausė Lena kaip įmanydama atsargiau.

D�ulija linktelėjo galva, tada i�tiesė rank� prie vandens stiklinės.

� Pra�au, � pasakė Lena ir padėjo jai pasikelti, kad galėtų atsigerti.

Mergina i�gėrė kelis gurk�nius, tada krito ant pagalvės. Ji vėl �velgė pro lang�, ai�kiai norėdama surankioti mintis. Lena vos tvardėsi netrepsėdama koja. Ji norėjo pasilenkti vir� lovos ir priversti mergin� kalbėti. Niekaip nesuprato, kaip D�ulija Metjus per apklaus� gali būti tokia pasyvi. Jei toje lovoje gulėtų Lena, ji ko�te i�ko�tų kiekvien� smulkmen�, kuri� tik prisimintų. Kiekvien�, kas tik j� i�girstų, Lena verstų ie�koti �mogaus, kuris taip padarė. Jai nie�ėtų rankos i�plė�ti jam �irdį i� krūtinės. Ji niekaip nesuprato, kaip D�ulija Metjus gali tiesiog ramiai gulėti.

Lena suskai�iavo iki dvide�imties, prisiversdama neskubinti moters. Per Rajeno Gordono apklaus� ji irgi skai�iavo; tai buvo sena jos gudrybė ir vienintelis būdas, kaip ji įstengdavo bent atrodyti kantri. Pasiekusi penkiasde�imt, Lena paklausė:

� Ten buvo Rajenas?

D�ulija linktelėjo galva.

� Bibliotekoje?

Ji vėl linktelėjo.

Lena pasilenkė ir vėl u�dėjo rank� D�ulijai ant peties. Būtų paėmusi u� rankos, jei �i nebūtų tvirtai sutvarstyta. Ramiu balsu, tik kiek ragindama, ji paklausė:

� Bibliotekoje sutikai Rajen�. Kas buvo toliau?

D�ulija pasidavė raginimui:

� Mes truputį pasikalbėjome, tada man reikėjo grį�ti į bendrabutį.

� Tu ant jo supykai?

D�ulija pa�velgė Lenai į akis. Tarp jų ka�kas praskriejo, �inia be �od�ių. Lena suprato, kad Rajenas ka�kaip valdė D�ulij�, bet ji norėjo nuo jo atsiplė�ti. Lena taip pat suprato, kad nors Rajenas Gordonas ir kiaulė, jis su savo mergina �itaip nepasielgė.

Lena paklausė:

� Jūs susibarėt?

� Bet lyg ir susitaikėm.

� Lyg ir, bet ne visai? � pasitikslino Lena, nujausdama, kas t� vakar� nutiko bibliotekoje.

Ji matė, kaip Rajenas Gordonas stengiasi priversti D�ulij� kaip nors jam įsipareigoti. Ji taip pat matė, kad pagaliau D�ulijai atsivėrė akys, ir ji i�vydo, koks i� tikro yra jos vaikinas. D�ulija pagaliau pamatė, kas jis per �mogus. Bet jos laukė u� juod�iausias Rajeno Gordono mintis didesnis blogis.

Lena paklausė:

� Tai tu i�ėjai i� bibliotekos, o kas buvo toliau?

� Sutikau vyri�kį, � pasakė ji. � Pakeliui į bendrabutį.

� Pro kur ėjai?

� Aplink �emės ūkio pastat�.

� Palei e�er�?

Ji papurtė galv�.

� Pro kit� pus�.

Lena palaukė, kol ji vėl prabils:

� Atsitrenkiau į jį, jis i�metė knygas, ir a� i�me�iau. � Jos balsas nutilo, bet ma�oje palatoje buvo girdėti garsus kvėpavimas. Ji beveik �nopavo.

� Ar tuomet matei jo veid�?

� Ne�inau. Jis man ka�ko suleido.

Lena suraukė kakt�:

� Suleido �virk�tu?

� A� tik pajutau. Nema�iau.

� Kur pajutai?

Ji prisidėjo rank� prie kairio klubo.

� Kai pajutai, jis buvo tau u� nugaros? � paklausė Lena, pagalvojusi, kad tai reik�tų, jog u�puolikas kairiarankis, kaip ir Sibilės.

� Aha.

� Tai tada jis tave pagrobė? � paklausė Lena. � Atsitrenkė į tave, pajutai dūrį, o tada jis tave ka�kur nusive�ė?

� Taip.

� Ma�ina?

� Neprisimenu, � atsakė ji. � Tik �inau, kad buvau rūsyje. � Ji u�sidengė rankomis veid� ir graud�iai pravirko. Nuo sielvarto virpėjo visas kūnas.

� Nurimk. � Lena palietė moteriai rankas. � Nebenori pasakoti? Bus taip, kaip tu pasakysi.

Palatoje vėl stojo tyla, tik D�ulija alsavo. Kai vėl pra�neko, jos balsas buvo kimus, vos girdimas ku�desys.

� Jis mane i�prievartavo.

Lena pajuto gumul� gerklėje. Ji tai, ai�ku, jau �inojo, bet D�ulija �į �odį i�tarė taip, kad Lenai nebeliko kuo dangstytis ir ji pasijuto nuoga. Ji nenorėjo, kad palatoje būtų D�efris. Ka�kodėl jis tai, regis, pajuto. Kai ji pakėlė į jį akis, jis galva parodė į duris. Lena be garso pratarė �taip�, ir jis tylutėliai i�ėjo.

� Ar �inai, kas buvo po to? � paklausė Lena.

D�ulija pasuko galv�, ie�kodama D�efrio.

� Jis i�ėjo, � pasakė Lena taip tvirtai, kaip pati i� tikrųjų nesijautė. � �ia tik mudvi, D�ulija. Tik tu ir a�, ir jeigu reikia, galim kalbėtis vis� dien�. Vis� savait�, visus metus. � Ji nutilo, jei mergina įsidr�sintų ir nutrauktų apklaus�. � Tik nepamir�k, kad kuo grei�iau visk� i�siai�kinsim, tuo grei�iau jį sustabdysim. Juk nenori, kad jis taip padarytų kitai merginai, tiesa?

Klausimas j� sukrėtė, kaip Lena ir tikėjosi. �inojo, kad reikia truputį pag�sdinti, kitaip mergina u�si�iaups ir nieko nepasakos.

D�ulija kūk�iojo, visa palata aidėjo, spengė Lenai ausyse. Mergina tarė:

� Niekam �ito nelinkiu.

� Ir a�, � atsakė Lena. � Turi man papasakoti, k� jis tau padarė. � Ji nutilo, tada pridūrė: � Ar kada nors matei jo veid�?

� Ne, � atsakė ji. � Tiksliau, ma�iau, bet nieko nesupratau. Nieko nesusiejau. Vis� laik� buvo taip tamsu. Nebuvo jokios �viesos.

� Tikrai buvai rūsyje?

� U�uod�iau, � atsakė ji. � Pelėsiai, girdėjau, kaip kapsi vanduo.

� Vanduo? � paklausė Lena. � Kapsi i� �iaupo, o gal e�ere?

� I� �iaupo, � atsakė D�ulija. � Labiau priminė �iaup�. Atrodė� � Ji u�simerkė ir kelias sekundes, regis, mintimis ten sugrį�o. � Lyg skimb�iotų į metal�. � Ji pamėgd�iojo gars�: � Cinkt, cinkt, cinkt, vis cinksėjo ir cinksėjo. Niekada nenutilo. Ji u�sidengė rankomis ausis, lyg norėdama nebegirdėti to garso.

� Grį�kim į koled��, � pasakė Lena. � Pajutai dūrį į klub�, o kas tada? Ar �inai, kokia buvo jo ma�ina?

D�ulija vėl smarkiai pasukiojo galv� kairėn ir de�inėn.

� Neprisimenu. Pasilenkiau pakelti knygų, o tada atsidūriau, atsidūriau� � Ji nutilo.

� Rūsyje? � paklausė Lena. � Ar prisimeni k� nors apie viet�, kurioje buvai?

� Ten buvo tamsu.

� Nieko neį�iūrėjai?

� Negalėjau atsimerkti. Akys neklausė. � Ji kalbėjo taip tyliai, kad Lenai teko įtempti ausis. � A� skraid�iau.

� Skraidei?

� Plūduriavau lyg ant vandens. Girdėjau o�iant vandenyno bangas.

Lena giliai įkvėpė ir lėtai i�kvėpė.

� Ar jis paguldė tave ant nugaros?

D�ulija susiraukė, j� purtė rauda.

� Mieloji, � klausinėjo Lena, � ar jis buvo baltaodis? Juodaodis? Nematei?

Ji vėl papurtė galv�.

� Negalėjau atsimerkti. Jis mane �nekino. Jo balsas� � Jos lūpos virpėjo, o veid� i�mu�ė pavojingas raudonis. Dabar a�aros jau gausiai plūdo ir sruvo skruostais. � Sakė, kad mane myli. � Apimta panikos ji gaudė or�. � Jis mane bu�iavo. Jo lie�uvis� � Ji kūk�iodama nutilo.

Lena giliai atsikvėpė, stengdamasi nusiraminti. Matyt, persistengė. Lėtai suskai�iavo iki �imto, tada tarė:

� Tavo rankose �aizdos. �inom, kad jis ka�kuo pervėrė tavo rankas ir kojas.

D�ulija pa�velgė į tvars�ius, lyg pirm� sykį juos matydama.

� Taip, � atsakė ji. � Kai nubudau, rankos buvo prikaltos. Ma�iau, kaip persmeigia vinis, bet neskaudėjo.

� Gulėjai ant grindų?

� Manau, kad taip. Atrodė� � ji, regis, nerado tinkamo �od�io, � atrodė, kad pakibau. A� skraid�iau. Kaip jis i�mokė mane skraidyti? Ar a� skraid�iau?

Lena atsikrenk�tė.

� Ne, � atsakė ji. Tuomet paklausė: � D�ulija, ar tau neateina į galv� koks nors naujas �mogus tavo gyvenime, galbūt naujokas koled�e ar mieste, kuris tau kėlė nemalonumų? Galbūt jutaisi stebima?

� A� ir dabar stebima, � atsakė ji, �velgdama pro lang�.

� A� tave stebiu, � pasakė Lena, atgr�dama į save merginos veid�. � A� tave saugau, D�ulija. Daugiau niekas tav�s nenuskriaus. Supranti? Niekas.

� Nesijau�iu saugi, � pasakė ji, susiraukė ir vėl pravirko. � Jis mane mato. �inau, kad mato.

� �ia tik mudvi, � ramino Lena. Kai kalbėjo, jai atrodė, kad kalba su Sibile, ramina Sibil�, kad tikrai ja pasirūpins. � Kai va�iuosi į Ogast�, a� va�iuosiu kartu. Nepaleisiu tav�s i� akių. Supranti?

Nepaisydama raminan�ių Lenos �od�ių, D�ulija, regis, dar labiau i�sigando. Gerg�d�ian�iu balsu ji paklausė:

� Kodėl a� va�iuosiu į Ogast�?

� Tiksliai dar ne�inau, � atsakė Lena, imdama vandens �sotį. � Dabar nesuk dėl to galvos.

� Kas ve� mane į Ogast�? � paklausė D�ulija virpan�iomis lūpomis.

� Atsigerk dar vandens, � pasakė jai Lena, pridėjusi puoduk� prie lūpų. � Netrukus atva�iuos tavo tėvai. Dėl nieko nesuk galvos, tik ilsėkis ir sveik.

Mergina paspringo, ir vanduo per jos kakl� i�ti�ko ant lovos. I� panikos ji pla�iai atsimerkė.

� Kodėl mane perkeliat? � klausinėjo ji. � Kas bus?

� Jei nenori, neperkelsim, � atsakė Lena. � Pasikalbėsiu su tavo tėvais.

� Mano tėvais?

� Jie netrukus atva�iuos, � ramino j� Lena. � Viskas gerai.

� Jie �ino? � pakeltu balsu paklausė D�ulija. � Jūs jiems pasakojot, kas man nutiko?

� Ne�inau, � atsakė Lena. � Ne�inau, ar jie �ino visas smulkmenas.

� Nesakykit mano tėveliui, � kūk�iojo mergina. � Tik niekas nesakykit mano tėveliui, gerai? Jam negalima �inoti, kas nutiko.

� Tu nieko nepadarei, � atsakė Lena. � D�ulija, tavo tėtis dėl to tav�s nekaltins.

D�ulija nutilo. Po kurio laiko ji vėl pa�velgė pro lang�, o skruostais sruvo a�aros.

� Viskas gerai, � ramino Lena, imdama nuo staliuko dė�ut� nosinai�ių. Ji pasilenkė vir� merginos ir nusausino pagalv�. Mergaitei ma�iausiai reikia sukti galv� dėl to, k� sakys tėvas apie tai, kas jai nutiko. Lena buvo dirbusi su prievartavimų aukomis. Ji suprato, kur krypsta kaltinimai. Aukos labai retai kaltindavo k� nors kit�, o ne save.

Pasigirdo keistas garsas, kuris Lenai atrodė ka�kur girdėtas. Ji per vėlai suprato, kad tai jos pistoletas.

� Pasitrauk, � suku�dėjo D�ulija. Sutvarstytomis rankomis laikyti pistolet� jai buvo nepatogu. Jis krypo tai į Len�, tai vėl į D�ulij�, o �i mėgino tvir�iau jį suimti. Lena pa�velgė į duris, galvodama �ūktelėti D�efriui, bet D�ulija j� įspėjo: � Ne.

Lena i�kėlė rankas į �alis, bet nesitraukė. Ji �inojo, kad saugiklis pakeltas, taip pat �inojo, kad merginai reikia vos kelių sekund�ių jam nuspausti.

Lena tarė:

� Atiduok pistolet�.

� Tu nesupranti, � a�arodama atsakė mergina. � Tu nesupranti, k� jis man padarė, kaip jis�

Ji nutilo ir sukūk�iojo. Pistolet� ji laikė nepatogiai, bet vamzdis buvo nukreiptas į Len�, o pir�tas ant gaiduko. Len� i�pylė �altas prakaitas, ir ji nuo�ird�iai neprisiminė, kokioje padėtyje saugiklis. Ji tik �inojo, kad vamzdyje kulka. Paspaudus saugiklį, ginklas i��aus vos prilietus gaiduk�.

Lena stengėsi kalbėti ramiai.

� Ko, mieloji? Ko a� nesuprantu?

D�ulija nukreipė ginkl� sau į galv�. Buvo nepatogu ir ginklas vos nei�sprūdo, bet pagaliau vamzdis atsirėmė į smakr�.

� Nedaryk to, � maldavo Lena. � Pra�au, atiduok ginkl�. Vamzdyje kulka.

� A� moku �audyti.

� D�ulija, pra�au, � pasakė Lena, �inodama, kad reikia toliau kalbinti mergin�. � Paklausyk man�s.

Ji vos �yptelėjo.

� Tėvelis imdavo mane kartu med�ioti. Padėdavau jam valyti �autuvus.

� D�ulija�

� Kai ten buvau, � tarė ji ir sukūk�iojo. � Kai buvau su juo.

� Su tuo vyru? Kuris tave pagrobė?

� Tu ne�inai, k� jis padarė, � pasakė ji įtemptu balsu. � K� jis man padarė. Negaliu apsakyti.

� Labai u�jau�iu, � atsakė Lena.

Ji norėjo �engti pirmyn, bet D�ulijos Metjus �vilgsnis neleido jai nė krustelėti. Pulti merginos niekaip nepavyks.

Lena tarė:

� A� daugiau neleisiu jam tav�s skriausti, D�ulija. Pa�adu.

� Tu nesupranti, � kūk�iojo mergina, ki�dama pistolet� giliai po smakru.

Ji vos nulaikė ginkl�, bet Lena suprato, kad atstumas toks ma�as, jog tai visai nesvarbu.

� Mieloji, pra�au, nereikia, � kalbėjo Lena, o jos �vilgsnis krypo į duris. U� jų stovi D�efris, galbūt ji gali kaip nors jį įspėti, D�ulijai nematant.

� Nedrįsk, � pasakė D�ulija, lyg perskai�iusi Lenos mintis.

� Nereikia �itaip, � kartojo Lena.

Ji stengėsi kalbėti tvir�iau, bet buvo tik skai�iusi apie tokias situacijas policijos vadovėliuose. Jai niekada neteko atkalbėti �mogaus nuo savi�udybės.

D�ulija tarė:

� Kaip jis mane lietė. Kaip jis mane bu�iavo. � Jos balsas u�lū�o. � Tu nesuprasi.

� Ko? � paklausė Lena, lėtai tiesdama rank� pistoleto link. � Ko nesuprasiu?

� Jis� � Ji nutilo ir sugargaliavo. � Jis su manim mylėjosi.

� Jis�

� Jis su manim mylėjosi, � pakartojo ji paku�domis, bet nuaidėjo visa palata. � Ar �inai, k� tai rei�kia? � paklausė ji. � Jis vis kartojo, kad nenori man�s skriausti. Jis norėjo su manim mylėtis. Tikrai.

Lena prasi�iojo, bet nesugalvojo, k� pasakyti. Negali būti, ji tikriausiai blogai i�girdo.

� K� tu sakai? � paklausė ji, suvokdama, kad balsas skamba piktai. � Kaip suprasti?

� Jis su manim mylėjosi, � kartojo D�ulija. � Kaip jis mane lietė.

Lena papurtė galv�, lyg mėgindama i�mesti i� jos mintį. Kai paklausė, balse buvo ai�kiai girdėti nuostaba.

� Nori pasakyti, kad tau patiko?

D�ulija spragtelėjusi atleido saugiklį. Lena jautėsi tokia apdujusi, kad vos įstengė pajudėti, bet ka�kaip spėjo pasiekti D�ulij� pora sekund�ių prie� merginai paspaud�iant gaiduk�. Vos Lena pa�velgė �emyn, po ja sprogo D�ulijos Metjus galva.

Vanduo i� du�o lyg adatėlėmis badė Lenos od�. Ji juto deginim�, bet malonų. Visi jos pojū�iai atbuko, atbuko lyg i� vidaus. Keliai sulinko, ir Lena susmuko vonioje. Ji prisitraukė kelius prie krūtinės ir u�simerkė, o vanduo tal�ė krūtis ir veid�. Ji palenkė galv�, jausdamasi lyg skudurinė lėlė. Vanduo dau�ė vir�ugalvį, grem�ė sprand�, bet ji nekreipė dėmesio. Kūnas jai nebepriklausė. Ji jautėsi tu��ia. Niekas jos gyvenime nebeturėjo jokios prasmės, nei darbas, nei D�efris, nei Henkas Nortonas, juolab ji pati.

D�ulija Metjus mirė, kaip ir Sibilė. Lena neįstengė i�gelbėti nė vienos i� jų.

Vanduo at�alo, nuo purslų �iurpo oda. Lena u�suko du�� ir nusi�luostė rank�luos�iu, regis, mechani�kai atlikdama judesius. Nors jau antr� kart� per penkias valandas maudėsi po du�u, vis tiek jautėsi ne�vari. Be to, juto keist� skonį burnoje. Lena tiksliai ne�inojo, ar jai tik taip pasirodė, ar D�ulijai paspaudus gaiduk� ka�kas tikrai pakliuvo į burn�.

Nuo tos minties ji suvirpėjo.

� Li! � u� vonios durų �ūktelėjo Henkas.

� Tuoj ateinu, � atsakė Lena, tepdama ant �epetuko pastos.

Mėgindama i��veisti i� burnos t� skonį, ji pa�velgė į atspindį veidrodyje. �iandien nebeatrodė pana�i į Sibil�. Jos sesers nebeliko.

Lena su chalatu ir �lepetėmis atėjo į virtuv�. Prie durų ranka atsirėmė į sien�, nes ėmė svaigti galva ir pykinti. Ji vertė kūn� judėti, kitaip u�migtų ir niekada nebeatsibustų. Kūnas �ito trok�te tro�ko, tro�ko i�sijungti, bet Lena suprato, kad vos padėjusi galv� ant pagalvės visi�kai i�sibudintų, o akyse i�kiltų D�ulija Metjus prie� pat nusi�udant. Spausdama gaiduk�, mergina �velgė į Len�. Jų �vilgsniai susitiko, ir Lenai nereikėjo �iūrėti į ginkl�, kad suprastų, jog mergina trok�ta mirties.

Henkas sėdėjo prie virtuvės stalo ir gėrė kokakol�. Jai įėjus atsistojo. Lena nuraudo i� gėdos ir neįstengė pa�velgti jam į akis. Kai Frenkas ve�ė j� namo, ma�inoje ji laikėsi tvirtai. Porininkui nepratarė nė �od�io, neu�siminė, kad nors ligoninėje mėgino apsivalyti, buvo lyg va�ku apskretusi pilk�ja smegenų med�iaga ir krauju. Jos krūtinės ki�enėlėje buvo kaulo skeveldrų, ji juto, kaip veidu ir kaklu teka kraujas, nors ligoninėje jį nusi�luostė. Tik u�sidariusi namuose, Lena praskydo. Jai vis dar buvo gėda, kad ten laukė Henkas, kad ji leidosi jo apkabinama ir kūk�iojo. Ji pati sav�s nebesuprato. Nepa�inojo �itos silpnos moters.

Lena pa�velgė pro lang� ir tarė:

� Sutemo.

� Tu kurį laik� miegojai, � atsakė Henkas, eidamas prie viryklės. � Nori arbatos?

� Aha, � atsakė Lena, bet i� tikro ji visai nemiegojo. U�simerkusi tik dar ry�kiau i�vydo, kas nutiko. Lena visai sutiktų daugiau niekada nebemiegoti.

� Skambino tavo vir�ininkas, klausė, kaip laikaisi, � pasakė Henkas.

� Mat kaip, � atsiliepė Lena.

Ji atsisėdo prie stalo, pasiki�usi koj� po savimi, svarstydama, kas sukasi D�efrio galvoje. Jis koridoriuje laukė, kol Lena jį pakvies, o tada pasigirdo �ūvis. Lena prisiminė, kad jis įsiver�ė pro duris siaubo i�kreiptu veidu. Lena stovėjo vis dar palinkusi vir� D�ulijos, nuo jos krūtinės ir veido varvėjo kraujas. D�efris jėga j� patraukė, rankomis ap�iupinėjo Lenos kūn�, tikrindamas, ar ji neper�auta.

O Lena stovėjo nebyli, neįstengdama atplė�ti akių nuo sudarkyto D�ulijos Metjus veido. Mergina pasiki�o pistolet� po smakru, ir �ūvis i�ta�kė jai pakau�į. Siena u� ir vir� lovos apti�ko. Metras nuo lubų liko kulkos �ymė. D�efris privertė Len� likti palatoje, i�klausinėjo jos kiekvienos smulkmenos, kuri� ji i�girdo i� D�ulijos Metjus, abejojo kiekvienu Lenos �od�iu, o Lena stovėjo nevaldomai virpan�ia lūpa ir pati nesuprato, kokie �od�iai sklinda i� jos burnos.

Lena parėmė galv� ranka. Ji klausėsi, kaip Henkas pripila virdulį, i�girdo, kaip spragteli elektros kibirk�tis ant dujinės viryklės. Atsisėdo prie�ais j�, sukry�iav�s rankas.

� Kaip tu? � paklausė.

� Ne�inau, � atsakė ji, balsas sklido lyg i� tolo.

Pistoletas i��ovė arti ausies. Spengti prie� kurį laik� liovėsi, bet garsai dar vis priminė buk� maudim�.

� �inai, k� galvojau? � paklausė Henkas, atsilo�damas kėdėje. � Prisimeni, kai nukritai nuo verandos?

Lena pa�velgė į jį, nesuprasdama, kodėl jis apie tai �neka.

� Aha.

� Tai va. � Jis gū�telėjo pe�iais ir ka�kodėl nusi�ypsojo. � Sibilė tave nustūmė.

Lena pamanė blogai i�girdusi.

� K�?

Jis patikino:

� Ji tave nustūmė. A� ma�iau.

� Ji nustūmė mane nuo verandos? � Lena papurtė galv�. � Ji mėgino mane sugauti, kad nenukris�iau.

� Ji buvo akla, Li, i� kur ji galėjo �inoti, kad tu krenti?

Lena �ioptelėjo. Jis sako ties�.

� Man reikėjo siūti koj�. �e�iolika siūlių.

� �inau.

� Ji mane nustūmė? � paklausė Lena, jos balsas pakilo per kelias oktavas. � Kodėl ji mane nustūmė?

� Ne�inau. Galbūt tik dūko, � sukikeno Henkas. � Tu taip sustūgai, kad, maniau, subėgs kaimynai.

� Kaimynai vargu ar būtų subėg�, net jei būtų i�gird� dvide�imt vieno �autuvo salv�, � atkirto Lena: Henko Nortono kaimynai greitai suprato, kad dien� ar naktį tuose namuose galimi įvairiausi sambrūzd�iai.

� Prisimeni tada, pajūryje? � pratarė Henkas.

Lena pa�velgė į jį, mėgindama suprasti, kodėl jis apie tai kalba.

� Kada?

� Kai neradai plaukimo lentos.

� Tos raudonos? � paklausė Lena ir pridūrė: � Ai�ku, ji i�metė j� pro balkon�.

Jis sukikeno.

� Ne. Pametė j� baseine.

� Kaip galima pamesti baseine plaukimo lent�?

Jis numojo ranka.

� Galbūt koks vaikis paėmė. Svarbiausia, ji buvo tavo. Tu neleidai jos imti, o ji nepaklausė ir dar praganė.

Lenai ka�kodėl palengvėjo.

� Kodėl man tai pasakoji? � paklausė ji.

Jis vėl gū�telėjo pe�iais.

� Ne�inau. Tiesiog �įryt apie tai m�s�iau. Prisimeni jūsų palaidin�? Su �aliais dry�iais?

Lena linktelėjo galva.

� Ji vis dar j� turėjo.

� Negali būti, � nustebo Lena. Dėl tos palaidinės jos pe�ėsi visus mokyklos metus, kol Henkas gin� i�sprendė mesdamas monet�. � Kam j� pasiliko?

� Ji buvo jos, � atsakė Henkas.

Lena pa�velgė į dėd�, ne�inodama, k� sakyti.

Jis atsistojo ir i� spintelės paėmė puoduk�.

� Nori pabūti viena ar nori, kad pasilik�iau?

Lena pagalvojo. Jai reikėjo pabūti vienai, �iek tiek atsitokėti, o Henkas jai trukdo visų labiausiai.

� Tu grį�i į Ris�?

� Galvojau �i�nakt pernakvoti pas Nan� ir padėti jai sutvarkyti daiktus.

Len� apėmė panika.

� Ji nieko nei�mes, k�?

� Ne, �inoma. Tiesiog tvarkosi, atrenka jos drabu�ius. � Henkas sukry�iav�s rankas atsirėmė į stal�. � Negerai palikti j� vien�.

Lena nudelbė akis. Pastebėjo ka�k� panagėse. Nesuprato, ar tai purvas, ar kraujas. Ji įsiki�o pir�t� į burn� ir dantimis i�krap�tė.

Henkas �velgė į j�.

� Jei nori, vėliau prisidėk.

Lena papurtė galv�, kramtydama nag�. Ver�iau nusigrau� jį iki gyvuonies, kad tik i�krap�tytų i� panagės krauj�.

� Man rytoj anksti keltis, � pamelavo ji.

� O jei apsigalvosi?

� Galbūt, � sumurmėjo ji, nei�traukdama pir�to i� burnos. Pajuto kraujo skonį ir nustebo, kad kraujas jos. Nuply�o nago odelė. Aplink �aizdel� plito ry�kiai raudonas ta�kas.

Henkas atsistojo, pa�velgė į j�, tada nusikabino nuo kėdės atkaltės palt�. �itaip jiems buvo ir anks�iau, nors niekada taip kraupiai. Tai buvo senas, pa�įstamas �okis, abu mokėjo �ingsnelius. Henkas �engia vien� �ingsnelį pirmyn, Lena � du atgal. Negi dabar imsi k� nors keisti.

Jis tarė:

� Jei reikės, gali man skambinti. Pati �inai, taip?

� M-hm, � numykė ji, suspaudusi lūpas.

Ji tuojau vėl pravirks, o Lenai atrodė, kad jei vėl praskys Henkui matant, to nebei�tvers. Jis, regis, tai pajuto, nes u�dėjo rank� jai ant peties ir pabu�iavo į vir�ugalvį.

Lena nepakėlė galvos, laukdama, kol spragtelėjusios u�sivers laukujės durys. Kai Henko ma�ina i�va�iavo i� kiemo, ji giliai atsiduso.

Virdulys garavo, bet dar ne�vilpė. Lena arbatos per daug nemėgo, bet vis tiek pasirausė spintelėse, ie�kodama mai�elių. Rado dė�ut� �Tummy Mint�, ir kaip tik tada ka�kas pabeldė į duris.

Ji manė, kad ten Henkas, todėl atidariusi duris nustebo.

� O, sveikas, � pasakė ji, trindamasi ausį, nes pasigirdo �ai�us garsas. Ji suprato, kad �vilpia virdulys, ir pridūrė: � Luktelk.

U�sukdama virykl� pajuto, kad ka�kas stovi u� nugaros, o tada � skaudų dūrį į kair� �launį.

17

Sara stovėjo prie�ais D�ulijos Metjus kūn� sukry�iavusi rankas ant krūtinės. Ji �velgė į mergin�, mėgindama j� vertinti daktarės akimis, mėgindama atskirti �mogų, kurio gyvyb� i�gelbėjo, nuo mirusios moters ant stalo. Pjūvis, pro kurį Sara pasiekė D�ulijos �irdį, dar nebuvo u�gij�s, juodi siūlai apkrekėj� krauju. Moters pasmakrėje buvo nedidelė �aizda. Nudegimai aplink viet�, pro kuri� kulka įėjo į kūn�, rodė, kad pistoleto vamzdis �ūvio metu buvo prispaustas prie smakro. Ten, kur i�ėjo kulka, merginos pakau�yje, �iojėjo did�iulė �aizda. I� atviros kaukolės lyg makabri�ki Kalėdų eglutės �aisliukai ky�ojo kaulai. Ore buvo justi parako kvapas.

D�ulijos Metjus kūnas gulėjo ant porcelianinio skrodimo stalo visai kaip prie� kelias dienas Sibilės Adams. Stalo galvugalyje buvo �iaupas su juoda gumine �arna. Vir� jo kabėjo organų svarstyklės, labai pana�ios į tas, kuriomis krautuvininkai sveria vaisius ir dar�oves. Prie stalo buvo i�dėlioti skrodimo įrankiai: skalpelis, keturiasde�imties centimetrų ilgio chirurgi�kai i�gal�stas duonriekis peilis, tokios pat a�trios �irklės, �nyplės, arba ��iuptuvai�, kaulų pjūklas ir sekatorius ilgomis rankenomis, kokį paprastai galima aptikti gara�e greta �oliapjovės. Pana�ų turėjo Ketė Linton, ir i�vydusi, kaip motina genėja azalijas, Sara visada prisimindavo, kaip morge tokiu pat sekatoriumi karpo �onkaulius.

Sara negalvodama ėmėsi rengti D�ulijos Metjus kūn� skrodimui. Jos mintys klajojo kitur, prisiminė vakar vakar�, kai D�ulija Metjus gulėjo ant Saros ma�inos; kai mergina dar buvo gyva ir galėjo tokia likti.

Anks�iau jai niekada nebūdavo sunku atlikti skrodim�, mirtis jos netrikdė. Atverti kūn� buvo lyg atversti knyg�; daug k� galima su�inoti i� audinių ir organų. Mir�s kūnas leisdavosi kruop��iai įvertinamas. Granto apygardos medicinos eksperte Sara tapo i� dalies todėl, kad jai atsibodo dirbti poliklinikoje. Koronerės pareigos buvo i��ūkis, galimybė i�mokti ko nors naujo ir padėti �monėms. Ta�iau mintis, kad reikės prapjauti D�ulij� Metjus, dar labiau su�aloti jos kūn�, dūrė tarsi peilis.

Sara vėl pa�velgė į sumaitot� D�ulijos Metjus galv�. �ūviai į galv� garsėja tuo, kad yra nenuspėjami. Da�niausiai auka papuola į kom�; virsta dar�ove, kuri dėl �iuolaikinės medicinos stebuklų tyliai nugyvena likusį gyvenim�, kurio gyventi nenorėjo. D�ulija Metjus pasistengė labiau u� kitus, kai prisidėjo pistolet� prie smakro ir nuspaudė gaiduk�. Kulka perskrodė kaukol� i� apa�ios į vir�ų, sutrupino plei�takaulį, sudarkė i�ilginį smegenų ply�į, tuomet prasiver�ė pro pakau�kaulį. Pakau�io neliko, ir buvo galima pa�velgti tiesiai į smegenin�. Prie�ingai negu tada, kai, sprend�iant i� randų ant rie�ų, anks�iau mėgino �udytis, D�ulija Metjus tikrai norėjo mirti. Ji ai�kiai suprato, k� daro.

Sar� ėmė pykinti. Ji norėjo papurtyti mergin�, kad �i prisikeltų, pareikalauti, kad ji gyventų toliau, paklausti jos, kaip ji galėjo �itiek i�tverti per pastar�sias kelias dienas vien tam, kad i�kart po to nusi�udytų. Atrodė, kad tos pa�ios baisybės, kurias D�ulija Metjus i�gyveno, pagaliau j� ir nu�udė.

� Kaip tu? � paklausė D�efris, susirūpin�s �velgdamas į j�.

� Gerai, � atsakė Sara, pati susim�s�iusi, kaip jau�iasi.

Jautėsi lyg atvira negyjanti �aizda. Sara suprato, kad jei D�efris dabar jai pasisiūlytų, jo neatstumtų. Ji tik galvojo, kaip gera būtų leistis jo apkabinamai, justi jo bu�inius, lie�uvį savo burnoje. Kūnas dabar jo tro�ko taip, kaip jau daug metų netrok�davo. Ji ne itin norėjo mylėtis, tik norėjo būti tikra jo artumu. Norėjo jaustis saugoma. Norėjo jam priklausyti. Sara seniai suprato, kad vienintelis būdas, kuriuo D�efris įstengia jai visa tai suteikti, yra seksas.

Kitoje stalo pusėje D�efris paklausė:

� Sara?

Ji prasi�iojo, ketindama pati jam pasisiūlyti, bet susitvardė. Per pastaruosius kelet� metų tiek visko įvyko. Viskas pasikeitė. �mogaus, kurio ji trok�ta, nebėra. Sara nė ne�inojo, ar kada nors jis apskritai buvo.

Ji atsikrenk�tė:

� K�?

� Nori palaukti? � paklausė jis.

� Ne, � įsitempusi atsakė Sara, mintyse bardama save, kad pamanė, jog jai reikia D�efrio. I� tikrųjų nereikia. �itiek be jo i�gyveno, i�gyvens ir toliau.

Ji koja nuspaudė diktofono jungiklį ir pradėjo:

� Tai nebalzamuotas lieknos, bet sveikai sudėtos, tvirtos jaunos suaugusios baltaodės moters kūnas, sveriantis, � Sara pa�velgė į lent� D�efriui u� nugaros, kur buvo visk� susira�iusi, � penkiasde�imt kilogramų, metro �e�iasde�imt dviejų centimetrų ūgio. � Ji i�jungė diktofon� ir giliai atsiduso, kad mintys praskaidrėtų. Jai darėsi sunku kvėpuoti.

� Sara?

Ji vėl įjungė diktofon� ir papurtė galv�. U�uojauta, kurios prie� kelias minutes taip tro�ko, dabar j� erzino. Jautėsi lyg nuoga.

Sara kalbėjo toliau:

� Velionės i�vaizda atitinka nurodyt� dvide�imt dvejų metų am�ių. Kūnas ne ma�iau kaip tris valandas laikytas �aldytuve ir dabar yra vėsus. � Sara nutilo ir atsikrenk�tė. � Rigor mortis ai�kiai pasirei�kė vir�utinėse ir apatinėse galūnėse, o i� nugaros ant liemens ir galūnių, i�skyrus spaudimo vietas, matyti livor mortis.

Ir taip toliau, klinikinis apibūdinimas moters, kuri vos prie� kelias dienas buvo su�alota, bet gyva, prie� kelias savaites buvo jei ne laiminga, tai bent patenkinta. Sara vardijo i�orinius D�ulijos Metjus po�ymius, įsivaizduodama, k� moteris i�gyveno. Ar ji buvo s�moninga, kai u�puolikas i�rovė jai dantis, kad galėtų prievartauti pro burn�? Ar ji buvo s�moninga, kai jai perplė�ė i�ang�? Ar narkotikai panaikino pojū�ius, kai ji buvo prikalta prie grindų? Skrodimas rodo tik fizinius su�alojimus; merginos psichinė būklė, jos s�moningumas liks paslaptyje. Niekas nesu�inos, kas dėjosi jos galvoje, kai j� u�puolė. Sara galėjo tik spėlioti, ir jai visai nepatiko, kokie vaizdai lenda į galv� apie tai spėliojant. Ji vėl i�vydo save ant ligoninės ve�imėlio. Ji vėl i�vydo savo ap�iūr�.

Sara prisivertė pakelti akis nuo kūno, visa virpėdama ir pasijutusi lyg ne savo vietoje. D�efris �velgė į j� su keista veido i�rai�ka.

� Kas yra? � paklausė ji.

Jis papurtė galv�, vis dar neatitraukdamas nuo jos akių.

� Gal tu� � pratarė Sara, tada nutilo ir nurijo gumul� gerklėje. � Gal tu liaukis �itaip į mane �iūrėti, gerai?

Sara luktelėjo, bet jis jos pra�ymui nepakluso, tik paklausė:

� Kaip a� į tave �iūriu?

� Plė�riai, � atsakė ji, bet turėjo galvoje ne visai tai. D�efris �velgė į j� taip, kaip ji ir norėjo, kad jis �velgtų. Jo i�rai�koje buvo matyti atsakomybės jausmas, lyg jis nieko taip netrok�tų, kaip tik imti vad�ias į rankas, visk� sutvarkyti. Ji pyko ant sav�s, kad to trok�ta.

� Nety�ia, � atsakė jis.

Ji nusimovė pir�tines.

� Gerai.

� Man dėl tav�s neramu, Sara. Gal papasakok man, kas yra.

Sara nuėjo prie spintutės, nenorėdama apie tai kalbėtis prie D�ulijos Metjus kūno.

� Daugiau nieko nebeturiu tau pasakoti. Prisimeni dėl ko?

Jis nutaisė toki� i�rai�k�, lyg ji būtų skėlusi jam antausį.

� Niekada nenustojau tavim rūpintis.

Ji nurijo seil�, mėgindama nepasiduoti.

� Dėkui.

� Kartais, � pratarė jis, � kai nubundu ryte, pamir�tu, kad tav�s nėra �alia. Pamir�tu, kad tave praradau.

� Taip, kaip pamir�ai, kad buvai mane ved�s?

Jis �engė artyn, bet ji ėmė trauktis atatupsta, kol atsidūrė vos keli centimetrai nuo spintelės. Jis stovėjo prie�ais j�, suėm�s u� pe�ių.

� Vis tiek tave myliu.

� To negana.

Jis �ingtelėjo ar�iau.

� O ko trūksta?

� D�efri, � tarė ji, � liaukis.

Jis pagaliau atsitraukė ir �ai�iu balsu paklausė:

� K� manai? � Jis parodė į kūn�. � Manai, k� nors surasi?

Sara sukry�iavo rankas ant krūtinės lyg gindamasi.

� Manau, ji nusine�ė savo paslaptis į kapus.

D�efris keistai pa�velgė į j�, tikriausiai dėl to, kad Sara nebuvo linkusi dramatizuoti. Ji s�moningai pasistengė elgtis kaip visada, padėtį vertinti klini�kai, bet vien tokia mintis emoci�kai sekino.

Tvirta ranka Sara perrė�ė krūtin� standartiniu Y pavidalo pjūviu. Pjaunamos odos garsas pervėrė mintis. Ji mėgino kalbėti, kad jį u�go�tų.

� Kaip laikosi jos tėvai?

D�efris atsakė:

� Tu neįsivaizduoji, koks siaubas buvo jiems papasakoti, kad ji i�prievartauta. O paskui dar �itai. � Jis parodė kūn�. � Tu nė neįsivaizduoji.

Saros mintys vėl nuklydo. Ji i�vydo savo tėv�, stovintį prie ligoninės lovos, jį i� nugaros apkabinusi� motin�. Kelias sekundes u�simerkė, vydama i� galvos tokius vaizdus. Jei vis įsivaizduos save D�ulijos Metjus vietoje, nieko nebus.

� Sara? � paklausė D�efris.

Sara pakėlė akis ir nustebusi suvokė, kad nutraukė skrodim�. Ji stovėjo prie�ais kūn� sukry�iavusi rankas ant krūtinės. D�efris kantriai laukė, neu�duodamas akivaizdaus klausimo.

Sara paėmė skalpelį ir ėmėsi darbo, diktuodama:

� Kūnas atvertas įprastu Y pavidalo pjūviu, krūtinės ir pilvo ertmės organai normalioje anatominėje padėtyje.

Vos ji nutilo, D�efris vėl pra�neko. Laimė, �įsyk pasirinko kit� tem�. Jis tarė:

� Ne�inau, k� daryti su Lena.

� K� sakei? � paklausė Sara, d�iaugdamasi, kad girdi jo bals�.

� Ji prastai laikosi, � atsakė jis. � Liepiau jai pasiimti por� i�eiginių dienų.

� Manai, pasiims?

� Gali būti, kad netgi pasiims.

Sara paėmė �irkles ir greitais judesiais perkirpo perikardinį mai�elį.

� Na, tai kas negerai?

� Ji vos laikosi. Jau�iu. Tik ne�inau, k� daryti. � Jis parodė į D�ulij� Metjus. � Nenoriu, kad jai nutiktų �itaip.

Sara pa�velgė į jį per akinių vir�ų. Ji nesuprato, ar jis �ia u�siima psichologinėmis gudrybėmis, rūpestį dėl Saros slepia apsimestiniu rūpes�iu dėl Lenos, ar jis tikrai pra�o patarimo, k� daryti su Lena.

Ji atsakė taip, kad tiktų abiem atvejais:

� Lena Adams? � Ji papurtė galv�, lyg sakytų �ne�, tarsi dėl to nė neabejotų. � Ji kovotoja. Tokie �monės kaip Lena nesi�udo. Jie �udo kitus, o ne �udosi patys.

� �inau, � atsakė D�efris.

Jis nutilo, o Sara u�spaudė gnybtukus ir i�ėmė skrandį.

� Bus nemalonu, � įspėjo ji, dėdama skrandį į nerūdijan�io plieno dubenį. D�efris daugyb� sykių dalyvavo skrodime, bet nematė nieko �lyk�tesnio u� vir�kinimo trakto dvok�.

� Klausyk. � Sara sustojo, nustebusi dėl to, k� i�vydo. � Pasi�iūrėk.

� Kas �ia?

Ji pasitraukė, kad jis matytų. Skrand�io sultys buvo juodos ir tir�tos, todėl ji sieteliu i�kabino turinį.

� Kas �ia? � pakartojo jis.

� Ne�inau. Galbūt ka�kokios sėklos, � atsakė Sara, i�traukdama vien� �nyplėmis. � Manau, reikia paskambinti Markui Vebsteriui.

� Pra�au. � Jis i�tiesė jai įkal�ių mai�elį.

Sara įmetė sėkl� į jį ir paklausė:

� Manai, jis nori būti pagautas?

� Tokie visada nori būti pagauti, tiesa? � atsakė jis. � �iūrėk, kur jos paliktos. Abi pusiau vie�ose vietose, abi tam tikroje padėtyje. Rizika jį jaudina labiau u� visk�.

� Aha, � pritarė ji, stengdamasi nieko nepridurti.

Sara nenorėjo leistis į �leik��ias bylos smulkmenas. Norėjo padaryti savo darb� ir dingti i� �ia, kuo toliau nuo D�efrio. O jis, regis, nenorėjo nusileisti. Paklausė:

� Sėklos labai stipriai veikia, ar ne?

Sara linktelėjo galva.

� Na, tai manai, kad ji buvo prievartaujama apkvai�inta?

� Nė neįsivaizduoju, � visi�kai tiesiai atsakė ji.

Jis nutilo, lyg nerasdamas �od�ių kitam sakiniui.

� Kas? � paragino ji.

� Lena, � pasakė jis. � Na, D�ulija sakė Lenai, kad jai patiko.

Sara suraukė kakt�.

� K�?

� Ne tai, kad patiko, bet kad jis su ja mylėjosi.

� Jis i�rovė jai dantis ir perplė�ė i�ang�. Kaip galima tai, k� jis padarė, vadinti meile?

Jis gū�telėjo pe�iais, lyg sakydamas, kad neįsivaizduoja, bet tarė:

� Galbūt jis taip j� apkvai�ino, kad ji nieko nejuto. Galbūt ji tik po visko suprato, kas jai nutiko.

Sara pagalvojo.

� Gali būti, � atsakė ji, bet neu�tikrintai.

� Na, ji taip sakė, � pasakė jis.

Patalpoje buvo tylu, tik burzgė �aldiklio kompresorius. Sara toliau darė skrodim�, gnybtukais u�spaudė stor�j� ir plon�j� �arnas. Kai i�traukė jas i� kūno, jos buvo suglebusios lyg �lapi spage�iai. Paskutines kelias savo gyvenimo dienas D�ulija Metjus nieko kieto nevalgė. Jos vir�kinimo sistema buvo beveik tu��ia.

� Pa�iūrėkim, � tarė Sara, dėdama �arnas ant krautuvininko svarstyklių ir sverdama. Dzingtelėjo metalas, lyg į skardinį puoduk� įmestas pinigėlis.

� Kas �ia? � paklausė D�efris.

Sara neatsakė. Ji vėl pakėlė �arnas, tuomet numetė. Vėl pasigirdo tas pats garsas, skardinis virpesys ant svarstyklių.

� Ten ka�kas yra, � sumurmėjo Sara, eidama prie �vieslentės ant sienos. Alkūne įjungusi �vies�, ji ap�vietė D�ulijos Metjus rentgeno nuotraukas. Viduryje buvo dubens sritis.

� K� nors į�iūri? � paklausė D�efris.

� Ne�inau k�, bet tikrai storojoje �arnoje, � atsakė Sara, �velgdama į ka�koki� rak�tį i�angės apa�ioje. Anks�iau jos nebuvo pastebėjusi arba palaikė plėvelės broku. Kilnojamas morgo rentgeno aparatas buvo senas ir ne itin patikimas.

Sara dar kelias sekundes �velgė į nuotrauk�, tada vėl grį�o prie svarstyklių. Ji atskyrė klubin� �arn� ties vo�tuvu ir nusine�ė stor�j� �arn� prie stalo galo. �iaupu nuskalavusi krauj�, ji ėmė pir�tais smaukti nuo riestinės �arnos prad�ios, ie�kodama gars� i�leidusio daikto. Ma�daug dvylika centimetrų nuo �arnos galo u��iuopė kiet� gumul�.

� Paduok skalpelį, � paliepė ji, i�tiesusi rank�. D�efris pakluso, stebėdamas, kaip ji dirba.

Sara �iek tiek įpjovė, ir patalpoje pasklido �lyk�tus dvokas. D�efris atsitraukė, bet Sara tokios prabangos negalėjo sau leisti. �nyplėmis ji i�ėmė ma�daug centimetro ilgio daikt�. Nuskalavus po �iaupu pasirodė, kad tai ma�as raktelis.

� Antrankių raktas? � paklausė D�efris, pasilenk�s, kad geriau matytų.

� Taip, � atsakė Sara, jai ma�umėl� svaigo galva. � Jis buvo įgrūstas į tiesi�j� �arn� pro i�ang�.

� Kam?

� Manau, tam, kad mes jį rastume, � atsakė Sara. � Gali paduoti įkal�ių mai�elį?

D�efris paklusniai pravėrė mai�elį, kad ji galėtų įmesti rak�iuk�.

� Manai, ant jo k� nors rasim?

� Bakterijų, � atsakė ji. � Jei turi galvoje pir�tų antspaudus, labai abejoju. � Ji su�iaupė lūpas ir susim�stė. � Trumpam i�junk �viesas.

� K� sumanei?

Sara priėjo prie �vieslentės ir alkūne j� u�gesino.

� Manau, kad rakt� jis ten įki�o palyginti anksti. Manau, kad jo kra�tas a�trus. Galbūt jis pradrėskė prezervatyv�.

D�efris priėjo prie elektros jungiklio, o Sara nusimovė pir�tines. Ji paėmė ultravioletin� lemp�, kuri parodys spermos pėdsakus.

� Pasiruo�usi? � paklausė jis.

� Aha, � atsakė ji, ir �viesos u�geso.

Sara kelissyk mirktelėjo, kol akys prisitaikė prie nenatūralios �viesos. Ji lėtai nukreipė ultravioletin� �vies� į pjūvį tiesiojoje �arnoje.

� Palaikyk.

Ji padavė lemp� D�efriui. Pati u�simovė naujas pir�tines ir skalpeliu praplėtė pjūvį. Angoje pasirodė nedidelė violetinė ki�enėlė.

D�efris atsiduso, lyg iki �iol būtų sulaik�s kvap�.

� Tiek pakaks DNR palyginimui?

Sara pa�velgė į �vytin�i� violetin� med�iag�.

� Manau, taip.

Sara pir�tų galais nutykino per sesers but�, atsargiai dirsteldama pro miegamojo duris, ar Tesa viena.

� Tese? � suku�dėjo ji, atsargiai j� purtydama.

� Ko? � sumurmėjo Tesa ir apsivertė. � Kiek valandų?

Sara pa�velgė į laikrodį prie lovos.

� Ma�daug dvi.

� K�? � pakartojo Tesa, trindamasi akis. � Kas nutiko?

Sara atsakė:

� Pasislink.

Tesa pakluso ir pakėlė antklod� Sarai priimti.

� Kas nutiko?

Sara neatsakė. Ji u�siklojo iki pat smakro.

� Kas nors negerai? � pakartojo Tesa.

� Viskas gerai.

� Ta mergina tikrai mirė?

Sara u�simerkė.

� Taip.

Tesa atsisėdo lovoje ir į�iebė �vies�.

� Mums reikia pasikalbėti, Sara.

Sara apsivertė ir atsuko seseriai nugar�.

� Nenoriu kalbėtis.

� Man nusispjaut, � atkirto Tesa, nutraukdama nuo Saros antklod�. � Sėskis.

� Neai�kink, � suirzo Sara. Ji atėjo todėl, kad �ia jautėsi saugi ir galėjo u�migti, o dabar ma�ė sesuo jai komanduoja.

� Sara, � pasakė Tesa, � turi papasakoti D�efriui, kas tau buvo.

Sara atsisėdo įpykusi, kad ji ir vėl pradeda.

� Ne, � atsakė ji, kietai su�iaupusi lūpas.

� Sara, � nenusileido Tesa, � Hertas man pasakojo apie t� mergin�. Pasakojo, kad burna buvo u�klijuota lipnia juosta ir kad ji buvo paguldyta ant tavo ma�inos.

� Jam negalima su tavim aptarinėti tokių dalykų.

� Jis pasakojo ne dėl įdomumo, � atsakė Tesa. Ai�kiai įpykusi, ji pakilo i� lovos.

� Ko �ia siautėji? � paklausė Sara, taip pat atsistodama. Jos �velgė viena į kit� i� prie�ingų kambario pasienių, skiriamos lovos.

Sara įsirėmė rankomis į klubus.

� Ne a� kalta, ai�ku? A� kaip įmanydama stengiausi padėti tai mergaitei, o jei ji neįstengė su visu tuo gyventi, tai pati taip pasirinko.

� Puikus pasirinkimas, k�? Matyt, geriau susivaryti kulk� į smegenis negu nuolat visk� laikyti u�gniau�us.

� Kas �ia per mė�las?

� Pati �inai, � atkirto Tesa. � Turi papasakoti D�efriui, Sara.

� Nepasakosiu.

Tesa lyg matavo j� akimis. Ji sukry�iavo rankas ant krūtinės ir pagrasino:

� Jeigu tu nepasakosi, papasakosiu a�.

� K�? � aiktelėjo Sara. Nebūtų taip pasibaisėjusi, net jei Tesa būtų jai trenkusi. I� nuostabos net i�si�iojo. � Tu negali.

� Galiu, � atsakė Tesa, ai�kiai nusiteikusi ry�tingai. � O jei a� nepasakosiu, papasakos mama.

� Jūs su mama abi �ia susimokėt? � Sara nelinksmai nusijuokė. � Tikriausiai ir tėtis visk� �ino? � Sara mostelėjo rankomis. � Visa �eima prie� mane susimokė.

� Nesusimokėm, � atsakė Tesa. � Norim tau padėti.

� Tai, kas nutiko man, � pratarė Sara trumpai ir ai�kiai, � neturi nieko bendro su tuo, kas nutiko Sibilei Adams ir D�ulijai Metjus. � Ji pasirėmė į lov� ir grėsmingai pa�velgė į Tes�. Abi moka �it� �aidim�.

� Ne tau spr�sti, � atrėmė Tesa.

Nuo grasinimo Sara virte u�virė pyk�iu.

� Nori, paai�kinsiu, kas skiriasi, Tese? Nori su�inoti, k� a� �inau apie �ias bylas? � Ji nedavė seseriai laiko atsakyti. � Visų pirma, niekas man ant krūtinės neprarė�ė kry�iaus ir nepaliko mirtinai nukraujuoti ant klozeto.

Sara nutilo, �inodama, kaip baisiai nuskambės jos �od�iai. Jei Tesa nori j� spausti, ji mokės apsiginti.

Sara t�sė:

� Antra, niekas nei�mu�ė man priekinių dantų, kad galėtų prievartauti pro burn�.

Tesa ranka u�sidengė burn�.

� O Dieve.

� Niekas neprikalė mano rankų ir kojų prie grindų, kad galėtų mane dulkinti.

� Ne! � Tesa sunkiai alsavo, o akys a�arojo.

Sara nebesusilaikė, nors �od�iai ai�kiai draskė Tesai ausis.

� Niekas nei�skalavo man burnos �Clorox�. Niekas nenuskuto man gaktos plaukų, kad neliktų įkal�ių. � Ji nutilo atsikvėpti. � Niekas neperdūrė man pilvo, kad galėtų�

Sara prisivertė nutilti, supratusi, kad nuėjo per toli. Bet kai Tesa visk� suprato, sukūk�iojo. Ji vis� laik� nenuleido akių nuo Saros, o jos veide buvo tokio siaubo i�rai�ka, kad Sar� u�liejo kaltė ir ji suku�dėjo:

� Atleisk, Tese. Labai atsipra�au.

Tesa lėtai nuleido rank�. Ji pasakė:

� D�efris policininkas.

Sara prisidėjo rank� prie krūtinės.

� �inau.

� Kokia tu gra�i, � pasakė Tesa. � Ir kokia protinga, linksma ir auk�ta.

Sara nusijuokė, kad nepravirktų.

� O lygiai prie� dvylika metų tave i�prievartavo, � u�baigė Tesa.

� �inau.

� Jis kasmet siun�ia tau atvirukus, Sara. Jis �ino, kur tu gyveni.

� �inau.

� Sara, � pratarė Tesa kone maldaujamai, � būtinai reikia papasakoti D�efriui.

� Negaliu.

Tesa nenusileido.

� Niekas tav�s neklausia.

18

D�efris apsimovė apatinius ir nu�lub�iojo į virtuv�. Nuo �ūvio dar maudė kelį, o skrandis pyko nuo pat tada, kai įėjo į D�ulijos Metjus palat�. Jis jaudinosi dėl Lenos. Jaudinosi dėl Saros. Jaudinosi dėl savo miesto.

Bredas Stivensas prie� kelias valandas nuve�ė DNR pavyzdį į Meikon�. Kol ateis koks nors atsakymas, u�truks ma�iausiai savait�, paskui galbūt dar savait�, kol bus galima gauti laiko prieiti prie FTB DNR duomenų bazės patikrinti �inomus nusikaltėlius. Kaip did�ioji dalis policijos darbo, tai reikalavo kantrybės. O kuo u�siima nusikaltėlis, visi�kai ne�inia. Galbūt jis kaip tik �i� akimirk� seka nauj� auk�. Galbūt jis kaip tik �i� akimirk� prievartauja nauj� auk�, daro su ja tai, k� galėtų sugalvoti tik �vėris.

D�efris atidarė �aldytuv� ir i�siėmė pieno. Ie�kodamas stiklinės, jis paspaudė palubės lempos jungiklį, bet �viesa neu�sidegė. Jis nusikeikė panosėje ir pasiėmė i� spintutės stiklin�. Prie� por� savai�ių, kai atėjo pa�tu u�sakytas naujas �viestuvas, jis atjungė virtuvės lemp�. Kaip tik jam rakinėjant laidus, paskambino i� nuovados, ir �viestuvas liko nei�pakuotas gulėti dė�ėje, laukdamas, kol D�efris ras laiko jį pakabinti. �itaip D�efris kelerius ateinan�ius metus valgys, pasi�viesdamas �aldytuvu.

Jis i�gėrė pien� ir nu�lub�iojo prie kriauklės i�plauti stiklinės. Norėjo paskambinti Sarai, paklausti, kaip ji laikosi, bet suprato, kad nereikia. Ji pati nusprendė nuo jo atsitverti. Po skyrybų jis nelabai turi kaip j� perkalbėti. Galbūt �įvakar ji su D�ebu. I� Marlos, kuri kalbėjosi su Marte Ringo, i�girdo, kad Sara vėl draugauja su D�ebu. Jis neai�kiai prisiminė, kaip vakar� ligoninėje Sara minėjo buvusi pasimatyme, bet mintyse jos �od�iai skambėjo be prasmės. Kadangi prisiminė tik po to, kai Marla drįso u�siminti jam apie paskalas, negalėjo pasikliauti atmintimi.

D�efris vaitodamas vėl atsisėdo ant kėdės prie virtuvės salos. Pastatė j� prie� kelis mėnesius. Statė net du sykius, nes i� prad�ių neliko ja patenkintas. D�efris buvo tikras perfekcionistas ir negalėjo pak�sti to, kas nesimetri�ka. Kadangi gyveno sename name, nuolat vis turėjo k� nors taisyti ir pertaisyti, nes nebuvo nė vienos tiesios sienos.

Storo plastiko juostas ant tolimosios virtuvės sienos sujudino �velnus vėjelis. Jis neapsisprendė, ar nori stiklinių durų, ar stiklo sienos, o gal prat�sti virtuv� apie tris metrus į kiem�. Būtų miela sur�sti kokį nors pusry�ių kampelį, kur būtų galima ryt� prisėsti ir stebėti pauk��ius kieme. I� tikrųjų labiausiai jis tro�ko pasistatyti didel� verand� su kar�to vandens kubilu arba galbūt stacionaria brangia lauko kepsnine. Kad ir k� darytų, norėjo, kad namas liktų atviras. D�efriui buvo gra�u, kaip dien� pro pusiau perregimas juostas krenta �viesa. Jam patiko, kad gali matyti kiem�, ypa� tokiu metu kaip dabar, kai i�vydo ka�k� ten vaik�tant.

D�efris atsistojo ir i� skalbyklos paėmė lazd�. I�lindo pro tarpelį tarp plastiko juostų ir pir�tų galais �engė ant vejos. �olė buvo drėgna nuo miglelės nakties ore, ir D�efris suvirpėjo i� �al�io, melsdamas Diev�, kad jo vėl neper�autų, ypa� apsitaisiusio vienais apatiniais. Jam toptelėjo, kad tas, kuris tyko kieme, nugriūtų ne i� baimės, o i� juoko, jeigu i�vystų D�efrį, nuog�, vien su �aliais apatiniais, vir� galvos i�kėlusį lazd�.

Jis i�girdo pa�įstam� gars�. Ka�kas lapsėjo ir lai�ėsi, lyg besiprausiantis �uva. Jis prisimerkė mėnesienoje ir prie namo i�vydo tris figūras. Dvi buvo labai �emos, tikriausiai �unys. O tre�ia buvo labai auk�ta, taigi galėjo būti tik Sara. Ji �velgė pro jo miegamojo lang�.

D�efris nuleido lazd� ir pir�tų galais prisiartino jai i� nugaros. Jis nesijaudino dėl Bilio ir Bobo, neregėtai didelių tinginių. Kaip visada, jam sėlinant i� u� nugaros, jie nė nekrustelėjo.

� Sara?

� O Jėzau!

Sara krūptelėjo ir atsitrenkė į artimesnį �unį. D�efris i�tiesė rank� ir sulaikė j�, kad negriūtų auk�tielninka, tada nusikvatojo ir paglostė Bobui galv�.

� Spoksai �monėms pro langus? � paklausė jis.

� Tu �ikniau, � su�nyp�tė Sara, delnais trenkdama jam į krūtin�. � Mirtinai mane i�g�sdinai.

� K�? � nekaltai paklausė D�efris. � Juk ne a� slankioju aplink tavo namus.

� O anks�iau tai jau neslankiojai.

� Tai a�, � atkirto D�efris, � o ne tu. � Jis parimo ant lazdos. Kai adrenalino pliūpsnis atlėgo, koj� vėl ėmė bukai mausti. � Gal paai�kintum, kodėl vidury nakties �iopsai pro mano lang�?

� Jei miegotum, nebū�iau tav�s �adinusi.

� Buvau virtuvėje.

� Tamsoje? � Sara sukry�iavo rankas, piktai jį nu�velgdama. � Vienas?

� U�eik, � pasiūlė D�efris, nelaukdamas jos atsakymo.

Jis lėtai nu�ingsniavo atgal į virtuv� ir nud�iugo u� nugaros i�gird�s Saros �ingsnius. Ji mūvėjo i�blukusiais mėlynais d�insais ir vilkėjo tokius pat senus baltus susagstomus mar�kinius.

� Atėjai �ia �unų paved�ioti?

� Pasiskolinau Tesos ma�in�, � atsakė Sara, kasydama Bobui galv�.

� Gerai, kad nepamir�ai pasiimti kovinių �unų.

� D�iaugiuosi, kad nenorėjai man�s u�mu�ti.

� Kodėl manai, kad nenorėjau? � paklausė D�efris, lazda praskirdamas plastik�, kad ji galėtų įeiti į namus.

Sara pa�velgė į plastik�, tada į jį.

� Kaip gra�iai susiremontavai.

� Trūksta moteri�kos rankos, � atsakė D�efris.

� Neabejoju, kad savanorių nestinga.

Jis nurijo kartėlį ir grį�o į virtuv�.

� �ia nėra �viesos, � paai�kino jis ir u�degė �vak� greta viryklės.

� Cha cha, � atsakė Sara, mėgindama paspausti artimiausi� jungiklį. Ji perėjo į kit� virtuvės gal�, pamėgino paspausti kit� jungiklį, o D�efris u�degė dar vien� �vak�. � Kas nutiko?

� Senas namas. � Jis gū�telėjo pe�iais, nenorėdamas prisipa�inti, koks yra tinginys. � Bredas nuve�ė pavyzdį į Meikon�.

� Pora savai�ių, k�?

� Aha, � jis linktelėjo galva. � Manai, jis policininkas?

� Bredas?

� Ne, nusikaltėlis. Manai, jis policininkas? Gal dėl to paliko antrankių rak�iuk�� ten, � jis nutilo. � Supranti, kaip u�uomin�.

� Galbūt jis jas surakina antrankiais, � atsakė Sara. � Gal jis sadistas. Galbūt vaikystėje mama prirakindavo jį prie lovos.

Jos atsainus tonas jį trikdė, bet D�efris suprato, kad ai�kintis ver�iau nereikia.

Nei i� �io, nei i� to Sara parei�kė:

� Noriu atsuktuvo.

D�efris susiraukė, bet nuėjo prie įrankių dė�ės ir pasirausė joje.

� �Phillips�?

� Ne, i�gerti, � atsakė Sara. Ji atidarė �aldytuv� ir i�traukė butelį degtinės.

� Bijau, kad apelsinų sul�ių nėra, � atsakė jis, kai ji atidarė kitas dureles.

� Bus gerai ir �itos, � tarė ji, i�kėlusi spanguolių sultis.

Ji susirado spintutėse stiklin�, tada susimai�ė, regis, labai stiprų kokteilį.

D�efris susirūpin�s �iūrėjo į j�. Sara gerdavo labai retai, o kai gerdavo, pakakdavo vienos taurės vyno, kad apsvaigtų. Per vis� santuokos laik� nebuvo mat�s, kad ji gertų k� nors stipresnio u� margarit�.

Nurijusi gėrim�, Sara nusipurtė.

� Kiek reikėjo pilti? � paklausė ji.

� Turbūt kokį tre�dalį to, kiek įpylei tu, � atsakė jis, paimdamas i� jos gėrim�. Jis paragavo ir kone ėmė �iauk�ioti. � Jėzau, � kosėdamas pralemeno jis. � Nori nusi�udyti?

� Visai kaip D�ulija Metjus, � atkirto ji. � Turi ko nors saldaus?

D�efris prasi�iojo klausti, kokį gal� ji �ia paisto, bet Sara jau rausėsi spintutėse.

Jis pasiūlė:

� �aldytuve yra pudingo. Apatinėje lentynoje, gilumoje.

� Neriebus? � paklausė ji.

� Riebus.

� Gerai, � atsakė Sara ir pasilenkusi susirado puding�.

D�efris sukry�iav�s rankas �iūrėjo į j�. Norėjo paklausti, k� ji veikia jo virtuvėje vidury nakties. Norėjo paklausti, kas jai �iuo metu darosi, kodėl ji taip keistai elgiasi.

� D�efai? � paklausė Sara, rausdamasi �aldytuve.

� K�?

� �iūri į mano subin�?

D�efris �yptelėjo. Ne�iūrėjo, bet vis tiek atsakė:

� Aha.

Sara atsistojo, i�kėlusi puding� rankoje lyg trofėjų.

� Paskutinis.

� Taigi.

Sara nulupo pudingo vir�ų ir stryktelėjusi atsisėdo ant stalo.

� Nieko gero.

� Manai?

� Na, � ji gū�telėjo pe�iais ir nulai�ė dangtelį i� vidaus, � i�prievartautos studentės �udosi. Argi taip galima?

D�efris vėl nustebo, kad ji tokia kovinga. Sarai tai nebūdinga, bet pastaruoju metu jis ir pats nebesuprato, kas jai būdinga.

� Turbūt ne, � atsakė jis.

� Prane�ei jos tėvams?

D�efris atsakė:

� Frenkas pasitiko juos oro uoste. � Patylėj�s pridūrė: � Jos tėvas�

Vėl nutilo. D�efris dar ilgai nepamir� skausmo perkreipto D�ono Metjuso veido.

� Tėvas skaud�iai sureagavo, k�? � pasakė Sara. � Tėveliams nepatinka i�girsti, kad ka�kas ki�o nagus prie jų dukrelių.

� Turbūt, � pritarė D�efris, svarstydamas, kodėl ji taip nejautriai �neka.

� Ne turbūt, o tikrai.

� Aha, � atsakė D�efris. � Jis tikrai labai skaud�iai sureagavo.

Saros akyse ka�kas �mėstelėjo, bet jam nespėjus suprasti, kas dedasi, ji pa�velgė �emyn. God�iai atsigėrė i� stiklinės, net apsilaistė mar�kinių priekį. Tuomet pradėjo kikenti.

Nors tai nebuvo protinga, D�efris paklausė:

� Sara, kas tau yra?

Ji parodė į jo liemenį.

� Nuo kada tokius dėvi? � paklausė ji.

D�efris �vilgtelėjo �emyn. Kadangi dėvėjo tik �alius apatinius, nusprendė, kad ji turi galvoje juos. Vėl pakėlė akis į j� ir gū�telėjo pe�iais.

� Jau senokai.

� Ne ilgiau kaip dvejus metus, � pasakė ji, toliau kabindama puding�.

� Aha, � pritarė jis, eidamas prie jos i�skėt�s rankas į �alis, demonstruodamas apatinius. � Patinka?

Ji suplojo rankomis.

� K� tu �ia veiki, Sara?

Ji kelias sekundes �velgė į jį, tada padėjo puding�, atsilo�ė ir kulnais tyliai stuktelėjo į apatines spinteles.

� Kart� prisiminiau, kaip buvau prieplaukoje. Atsimeni?

Jis papurtė galv�, nes prieplaukoje ji praleisdavo kone kiekvien� laisv� vasaros minut�.

� Buvau nuėjusi paplaukioti ir sėdėjau prieplaukoje, �ukuodamasi plaukus. O tu priėjai, paėmei i� man�s �epetį ir ėmei mane �ukuoti.

Jis linktelėjo galva, prisimin�s, kad kaip tik apie tai pagalvojo, kai �įryt nubudo ligoninėje.

� Prisimenu.

� �ukavai mane bent koki� valand�. Prisimeni?

Jis nusi�ypsojo.

� Tiesiog �ukavai man plaukus, o tada ėjome vakarieniauti. Prisimeni?

Jis vėl linktelėjo.

� K� a� padariau ne taip? � paklausė ji, ir jos �vilgsnis jį kone nu�udė. � Blogai mylėjausi?

Jis papurtė galv�. Mylėtis su Sara buvo nuostabiausia jo gyvenimo patirtis.

� Ai�ku, kad ne, � atsakė jis.

� Norėjai, kad gamin�iau tau vakarien�? Kad lauk�iau grį�tan�io namo?

Jis pasistengė nusijuokti.

� Tu gaminai man vakarien�, prisimeni? Paskui tris dienas sirgau.

� A� rimtai, D�efai. Noriu su�inoti, k� padariau ne taip.

� Ne tu padarei, � atsakė jis ir nė nebaig�s sakinio suprato, kad pasiteisinimas nevyk�s. � A� pats kaltas.

Sara sunkiai atsiduso. Ji paėmė stiklin� ir vienu mauku pabaigė, kas joje buvo lik�.

� A� buvau kvailas, � t�sė jis, �inodamas, kad reikia tiesiog u�si�iaupti. � Bijojau, kad per smarkiai tave myliu. � Jis nutilo, ie�kodamas tinkamų �od�ių. � Nemaniau, kad tau man�s reikia taip, kaip man tav�s.

Ji pa�velgė jam į akis.

� Vis dar trok�ti, kad man tav�s reikėtų?

Jis nustebo, pajut�s ant krūtinės jos rank�, jos pir�tai �velniai glostė jam plaukus. Jis u�simerkė, o ji palietė pir�tais jo lūpas ir tarė:

� Dabar man labai tav�s reikia.

Jis atsimerkė. Vien� sekund� jam pasirodė, kad ji juokauja.

� K� pasakei?

� Kai jau gauni, tai nebenori? � paklausė Sara, vis dar liesdama jo lūpas.

Jis lie�uviu palai�ė jos pir�to galiuk�.

Sara nusi�ypsojo ir prisimerkė, lyg perskai�iusi jo mintis.

� Atsakysi į klausim�?

� Aha, � pasakė jis, nė nebeprisimindamas, ko klausta. Tuomet pridūrė. � Taip. Taip, a� vis dar tav�s trok�tu.

Ji ėmė bu�iuoti jo kakl�, lie�uviu �velniai glamonėdama od�. Jis apkabino j� per liemenį ir prisitraukė prie spintutės kra�to. Ji kojomis apsivijo jo liemenį.

� Sara, � atsiduso jis, mėgindamas pabu�iuoti jos lūpas, bet ji atsitraukė ir burna nuslydo prie jo krūtinės. � Sara, � pakartojo jis. � A� noriu su tavim mylėtis.

Ji pa�velgė į jį ir gudriai �yptelėjo.

� O a� nenoriu mylėtis.

Jis prasi�iojo, bet nesugalvojo, k� atsakyti. Pagaliau pratarė:

� Kaip suprasti?

� Suprask� � pradėjo ji, bet tuomet paėmė jo rank� ir prisidėjo prie lūpų. Lie�uviu apsuko jo smiliaus galiuk�. Lėtai įsiki�o pir�t� į burn� ir ėmė �iulpti. Kiek per greitai jį i�traukė ir �aismingai nusi�ypsojo. � Kaip manai?

D�efris pasilenkė jos pabu�iuoti, bet nespėjo � ji nuslydo nuo spintutės. Jis suvaitojo, o Sara neskubėdama bu�iavo jo krūtin�, tada dantimis ėmė kramsnoti apatinių gumel�. Jis vargais negalais atsiklaupė ant grindų, vėl mėgindamas pabu�iuoti j� į lūpas. Ji vėl atsitraukė.

� Noriu tave pabu�iuoti, � pasakė jis, ir pats nusteb�s, kad balsas skamba taip maldaujamai.

Sara papurtė galv� ir atsisagstė mar�kinius.

� Man atrodo, kad tavo burna moka ir geresnių dalykų.

� Sara�

Ji papurtė galv�.

� Nekalbėk, D�efri.

Jam pasirodė keista, kad ji taip pasakė, nes mylintis su Sara kalbėti būdavo visų geriausia. Jis suėmė rankomis jai veid�.

� Eik�, � pasakė jis.

� Kas?

� Kas tau yra?

� Nieko.

� Netikiu. � Laukė atsakymo į klausim�, o ji tik �velgė tylomis.

Jis paklausė:

� Kodėl neleidi man tav�s pabu�iuoti?

� A� tiesiog nenoriu bu�iuotis. � Ji nusi�ypsojo nebe taip gudriai. � Į lūpas.

� Kas yra? � pakartojo jis.

Ji įspėjamai primerkė akis.

� Atsakyk, � kartojo jis.

Sara nenuleido nuo jo akių, o rank� u�ki�o u� kelnai�ių juosmens. Ji prispaudė prie jo rank�, lyg pabrė�dama, k� sako:

� Nenoriu su tavim kalbėtis.

Jis sustabdė jos rank�.

� Pa�iūrėk į mane.

Ji papurtė galv�, o kai jis kilstelėjo jos smakr�, u�simerkė.

Jis suku�dėjo:

� Kas tau yra?

Sara neatsakė. Ji pabu�iavo jį tiesiai į lūpas, lie�uviu prasiskverbdama pro dantis. Bu�inys buvo drėgnas, visai ne toks, kaip Sarai buvo įprasta, bet jame glūdėjo tokia aistra, kad jei jis būtų stovėj�s, sukluptų ant kelių.

Staiga ji liovėsi ir nuleido galv� jam ant krūtinės. D�efris pamėgino priversti j� pa�velgti jam į akis, bet ji prie�inosi.

Jis paklausė:

� Sara?

Jis pajuto, kaip ji vėl jį apkabina, bet visai kitaip. Suspaudė jį taip bevilti�kai tvirtai, lyg sk�stų.

� Apkabink mane, � papra�ė. � Pra�au, apkabink mane.

D�efris krūptelėj�s nubudo. Jis i�tiesė rank� ir tu�tuojau suprato, kad Saros �alia nėra. Neai�kiai prisiminė, kaip ji i�spruko, bet buvo per daug pavarg�s net krustelėti, juolab j� sulaikyti. Jis apsivertė ir įsikniaubė į jos pagalv�. U�uodė jos levandų �ampūn� ir �velnų kvepalų aromat�. D�efris apkabino pagalv� ir apsivertė ant nugaros. Pa�velgė į lubas, mėgindamas prisiminti, kas vakar nutiko. Dar vis neįstengė suvokti. Jis nusine�ė Sar� į lov�. Ji tyliai verkė jam ant peties. Jis taip bijojo to, k� slėpė jos a�aros, kad nieko daugiau neklausinėjo.

D�efris atsisėdo ir pasikasė krūtin�. Negali vis� dien� vartytis lovoje. Dar reikia u�baigti �inomų seksualinių nusikaltėlių s�ra��. Dar reikia apklausti Rajen� Gordon� ir visus, kurie buvo bibliotekoje su D�ulija Metjus paskutinį vakar�, kai j� matė prie� pagrobim�. Taip pat reikia susitikti su Sara ir pa�iūrėti, kaip ji laikosi.

Jis pasir��ė, pasiekdamas vir�utin� durų stakt�, ir įėjo į voni�. Sustojo prie klozeto. Ant kriauklės gulėjo krūva popierių. Ant vir�utinio puslapio buvo sidabrinis segtukas, laik�s ma�daug du �imtus puslapių. Jie atrodė pagelt� ir u�lankstytais kampais, lyg kas nors būtų daug sykių juos vart�s. D�efris pa�ino, kad tai teismo protokolas.

Jis apsidairė po voni�, lyg jį palikusi protokolų fėja dar būtų netoliese. Vienintelis �mogus, buv�s namuose, buvo Sara, o jis niekaip nesuprato, kodėl ji turėtų palikti tokį dalyk�. Perskaitė pavadinim�, pastebėjo, kad data � prie� dvylika metų. Byla vadinosi D�ord�ijos valstija prie� D�ek� Alen� Rait�.

I� vieno puslapio ky�ojo geltonas lipnus lapelis. Jis atvertė protokol� ir i�vyd�s net nustėro. Puslapio vir�uje buvo Saros pavardė. Kaip klausinėtoja buvo nurodyta kita pavardė, Ruta D�ouns, tikriausiai apygardos prokurorė.

D�efris atsisėdo ant klozeto ir ėmė skaityti Rutos D�ouns vedam� Saros Linton apklaus�.

K. Daktare Linton, pra�y�iau savo �od�iais papasakoti, kas nutiko baland�io dvide�imt tre�i�j�, lygiai prie� metus?

A. A� dirbau Greid�io ligoninėje, buvau pediatrijos rezidentė. Man buvo sunki diena, todėl tarp pamainų nusprend�iau pasiva�inėti automobiliu.

K. Ar tuo metu pastebėjote k� nors neįprasta?

A. Kai priėjau prie ma�inos, pama�iau, kad ant keleivio durelių i�rai�ytas �odis dziundzė. Pagalvojau, kad �ia tikriausiai kokio nors vandalo darbas, todėl u�klijavau jį lipnia juosta, kuri� laikiau baga�inėje.

K. O k� darėte toliau?

A. Grį�au į ligonin� ir pradėjau pamain�.

K. Ar norėtumėt atsigerti?

A. Ne, dėkui. Nuėjau į tualet�, o kai ploviausi rankas prie kriauklės, įėjo D�ekas Raitas.

K. Atsakovas?

A. Teisingai. Jis įėjo. Jis ne�ėsi �luot� ir vilkėjo pilku kombinezonu. �inau, kad jis valytojas. Jis atsipra�ė, kad nepasibeldė, pasakė, kad u�eis i�valyti vėliau, ir i�ėjo.

K. Kas buvo toliau?

A. Įėjau į tualeto kabin�. Atsakovas D�ekas Raitas nu�oko nuo lubų. Ten buvo pakabinamos lubos. Jis prirakino mano rankas prie turėklų neįgaliesiems, tuomet sidabrine lipnia juosta u�klijavo man burn�.

K. Ar esate tikra, kad tai buvo atsakovas?

A. Taip. Jis buvo su raudona slidininko kauke, bet pa�inau jo akis. Jo labai ry�kiai mėlynos akys. Prisimenu, jau anks�iau buvau pagalvojusi, kad ilgais �viesiais plaukais, barzda ir mėlynomis akimis jis primena Jėzaus atvaizd� i� Biblijos. Neabejoju, kad mane u�puolė D�ekas Raitas.

K. Ar esama kitų ypatingų po�ymių, i� kurių sprend�iate, kad jūsų prievartautojas buvo D�ekas Raitas?

A. Ant jo rankos ma�iau tatuiruot� � nukry�iuot� Jėzų, vir�uje para�yta JĖZUS, o apa�ioje � GELBĖJA. Pa�inau, kad tai D�eko Raito, ligoninės valytojo, tatuiruotė. Kelissyk buvau sutikusi jį koridoriuje, bet niekada nesikalbėdavome.

K. Kas nutiko toliau, daktare Linton?

A. D�ekas Raitas mane nutempė nuo klozeto. Kelnės supan�iojo kulk�nis. Jos buvo ant grindų. Mano kelnės. Aplink mano kulk�nis.

K. Neskubėkite, daktare Linton.

A. Mane tempė pirmyn, bet rankos buvo surakintos u� nugaros �itaip. Jis laikė mane i�temp�s, viena ranka apkabin�s liemenį. Jis priki�o man prie veido ilg�, ma�daug penkiolikos centimetrų peilį. Įpjovė man lūp�, matyt, norėdamas įspėti.

K. K� tuomet darė atsakovas?

A. Jis įki�o į mane savo penį ir mane i�prievartavo.

K. Daktare Linton, ar galėtumėte papasakoti, gal atsakovas prievartaudamas jus k� nors sakė?

A. Jis vis vadino mane dziundze.

K. Gal galėtumėt papasakoti, kas nutiko toliau?

A. Jis kelissyk mėgino ejakuliuoti, bet jam nepavyko. Jis i�traukė penį i� man�s ir pats pabaigė [negirdėti].

K. Gal galėtumėt pakartoti?

A. Pabaigė man ant veido ir krūtinės.

K. Gal galėtumėt papasakoti, kas buvo toliau?

A. Jis vėl mane i�plūdo, tuomet perdūrė peiliu. Į kairįjį �on�, �ia.

K. Kas buvo toliau?

A. Burnoje pajutau keist� skonį. Paspringau. Tai buvo actas.

K. Jis supylė jums į burn� acto?

A. Taip, jis turėjo jo ma�ame buteliuke, į kokius pilstomi kvepalų pavyzd�iai. Jis suvertė jį man į burn� ir pasakė: �Atlikta.�

K. Ar tas pasakymas jums rei�kia k� nors ypatinga, daktare Linton?

A. Tai i� Evangelijos pagal Jon�. �Atlikta.� Jonas pasakoja, kad tai paskutinis Jėzaus �odis, kai jis mir�ta ant kry�iaus. Jis papra�o atsigerti, o jam duoda acto. Jis i�geria acto, o tada, kaip ra�oma evangelijoje, atiduoda dvasi�. Mir�ta.

K. Tai nukry�iavimo scena?

A. Taip.

K. Jėzus sako: �Atlikta.�

A. Taip.

K. Jo rankos �itaip prikaltos?

A. Taip.

K. Jo �onas pervertas ietim?

A. Taip.

K. Ar buvo pasakyta dar kas nors?

A. Ne. D�ekas Raitas i�tarė �į �odį ir i�ėjo i� tualeto.

K. Daktare Linton, ar įsivaizduojate, kiek laiko buvote palikta tualete?

A. Ne.

K. Ar dar buvote prirakinta?

A. Taip. Buvau vis dar prirakinta, klūpėjau ant kelių ir �velgiau į grindis. Negalėjau pasikelti, atsisėsti.

K. Kas nutiko toliau?

A. Įėjo viena slaugė. Ji i�vydo kruvinas grindis ir ėmė klykti. Po kelių sekund�ių atlėkė mano vir�ininkas daktaras Lend�as. Buvau netekusi daug kraujo ir vis dar prirakinta. Jie puolė mane gelbėti, bet su antrankiais nieko negalėjo padaryti. D�ekas Raitas sugadino spyn�, kad neatsirakintų. Įki�o į j� ka�k�, gal dantų krap�tuk� ar pana�iai. Teko kviesti �altkalvį, kad juos perpjautų. Tuo metu netekau s�monės. Mano kūno padėtis buvo tokia, kad i� dūrio toliau plūdo kraujas. Tuo metu nuo dūrio netekau labai daug kraujo.

K. Daktare Linton, neskubėkit. Ar norėtumėt padaryti pertraukėl�?

A. Ne, t�skime.

K. Gal galėtumėt papasakoti, kas nutiko po i�prievartavimo?

A. Po jo pastojau, bet i�sivystė ekotopinis nė�tumas, kitaip sakant, kiau�inėlis įsitvirtino mano kiau�intakyje. Jis ply�o, ir ėmė kraujuoti man į pilv�.

K. Ar visa tai turėjo jums kokių nors padarinių?

A. Man buvo atlikta dalinė histerektomija, pa�alinti reprodukciniai organai. Nebegaliu turėti vaikų.

K. Daktare Linton?

A. Norė�iau padaryti pertrauk�.

D�efris sėdėjo vonioje, �velgdamas į protokolo puslapius. Jis vėl juos perskaitė, paskui dar sykį, ir vonioje aidėjo rauda, nes jis verkė Saros, kurios niekada nepa�inojo.

19

Lena lėtai pakėlė galv�, mėgindama susivokti, kur esanti. Regėjo vien tams�. Ji pakėlė rank� prie veido, bet neį�iūrėjo nei delno, nei pir�tų. Paskutinis dalykas, kurį prisiminė, � kaip sėdėjo virtuvėje ir kalbėjosi su Henku. Paskui � visi�ka tu�tuma. Atrodė, kad tik mirktelėjo, ir atsidūrė �i�ia. Kad ir kur tai būtų.

Ji sudejavo ir pasivertė ant �ono, kad galėtų atsisėsti. Staiga visi�kai ai�kiai suvokė, kad yra nuoga. Grindys po ja �iurk��iai trynėsi į od�. Ji juto medinių lentų rieves. Ka�kodėl ėmė dau�ytis �irdis, bet protas nepaai�kino dėl ko. Lena i�tiesė rank� prie� save, vėl pajuto �iurk�tų medį, bet jis buvo vertikalus, siena.

Rankomis atsirėmusi į sien�, įstengė atsistoti. Ka�kur neai�kiai girdėjo gars�, bet jis buvo nepa�įstamas. Viskas atrodė miglota ir ne savo vietoje. Ji net fizi�kai jautėsi lyg ne savo vietoje. Lena pajuto, kad galva atsirėmė į sien�, medis įsispaudė į kaktos od�. Triuk�mas buvo tolimas staccato, dunkstelėjimas, tyla, dunkstelėjimas, tyla, lyg kūjis į plien�. Lyg kalvis kaltų pasag�.

Cinkt, cinkt, cinkt.

Kur ji tai girdėjo?

Kai pagaliau suvokė, Lenai kone �irdis sustojo. Tamsoje i�vydo krutant D�ulijos Metjus lūpas, tarian�ias �itai.

Cinkt, cinkt, cinkt.

La�ėjo vanduo.

20

D�efris stovėjo u� veidrodinio stiklo ir �velgė į apklausos kambarį. Rajenas Gordonas sėdėjo prie stalo, sukry�iav�s ant įdubusios krūtinės liesas rankas. Greta jo � Badis Konfordas, sunėr�s rankas ant stalo prie�ais save. Badis buvo ar�us. Būdamas septyniolikos, jis ma�inos avarijoje neteko de�inės kojos �emiau kelio. Būdamas dvide�imt �e�erių, nuo vė�io neteko kairės akies. Kai sulaukė trisde�imt devynerių, nepatenkintas klientas mėgino priversti Badį atsiskaityti ir paleido dvi kulkas. Badis neteko inksto, jam ply�o plautis, bet po dviejų savai�ių jis vėl pasirodė teisme. D�efris tikėjosi, kad Bad�io s��inė �iandien pasitarnaus. �įryt i� duomenų bazės parsisiuntė D�eko Aleno Raito nuotrauk�. Jei kas nors jį tvirtai atpa�intų, D�efris Atlantoje galėtų pasirodyti daug dr�siau.

D�efris sav�s nelaikė jausmingu �mogumi, bet jam niekaip nesiliovė mausti krūtin�. Jis labai tro�ko pasikalbėti su Sara, bet ne�moni�kai baiminosi, kad leptels k� nors netinkama. Va�iuodamas į darb�, jis mintyse vis kartojo, k� jai pasakyti, netgi i�tarė garsiai, kad paklausytų, kaip skamba. Niekas neskambėjo tinkamai, taigi D�efris de�imt minu�ių sėdėjo kabinete, padėj�s rank� ant telefono, kol įsidr�sino surinkti Saros darbo numerį.

Prane��s Nelei Morgan, kad reikalas neskubus, bet vis tiek norėtų pasikalbėti su Sara, sulaukė nedraugi�ko atsakymo: �Pas j� pacientas�, ir ry�ys su trenksmu nutrūko. D�efriui nuo to pasaki�kai palengvėjo, o paskui pats pasibjaurėjo savo bailumu.

Jis suprato, kad turi būti stiprus dėl jos, bet jautėsi per daug apspang�s, kad įstengtų daryti k� nors dar, ne tik verkti kaip ma�as vaikas, vos pagalvoj�s, kas nutiko Sarai. I� dalies jam buvo skaudu, kad ji juo taip nepasitikėjo, jog nepapasakojo, kas nutiko Atlantoje. Kartu jis pyko, kad ji apie visk� jam tiesiog melavo. Randas ant �ono buvo paai�kintas apendicito operacija, nors dabar prisiminė, kad jis kreivas ir vertikalus, visai nepana�us į �varų chirurgo pjūvį.

D�efris niekada jos nekamantinėjo, kodėl ji negali turėti vaikų, nes tema, �inoma, buvo skaudi. Jis paliko j� ramybėje, nusprend�s, kad ji kuo nors serga arba galbūt jai, kaip kai kurioms moterims, tiesiog nelemta i�ne�ioti kūdikio. Jis turėjo būti policininkas, detektyvas, bet visk�, k� ji sakė, priėmė u� gryn� pinig�, nes Sara visada sakydavo ties�. Ar bent jau jis taip manė.

� Vir�ininke, � tarė Marla, belsdama į duris, � skambino toks tipas i� Atlantos ir sakė jums prane�ti, kad viskas parengta. Jums tai k� nors sako?

� Taip, � atsakė D�efris, tikrindamas, ar aplanke yra nuotrauka.

Jis vėl pa�velgė į susiliejusi� fotografij�, nors buvo j� beveik įsimin�s. Stumtelėjo Marl� į �alį ir i�ėjo į koridorių.

� Po apklausos va�iuoju į Atlant�. Ne�inau, kada grį�iu. Viskam vadovaus Frenkas.

D�efris nelaukė, kol ji atsakys. Atidarė apklausos kambario duris ir įėjo.

Badis pra�neko teisuolio balsu:

� Mes laukiam jau de�imt minu�ių.

� Jei tavo klientas nuspr�s bendradarbiauti, u�truksim taip pat tik de�imt, � atsakė D�efris, sėsdamasis prie�ais Badį.

Vieninteliu dalyku D�efris neabejojo � jis trok�ta u�mu�ti D�ek� Alen� Rait�. Futbolo aik�tėje jis nebuvo link�s smurtauti, bet taip tro�ko u�mu�ti �mogų, i�prievartavusį Sar�, kad jam net dantis maudė.

� Galim pradėti? � paklausė Badis, barbendamas ranka į stal�.

D�efris pa�velgė pro langelį duryse.

� Reikia palaukti Frenko, � atsakė jis, svarstydamas, kur anas pra�apo. D�efris tikėjosi, kad jis lanko Len�.

Atsidarė durys, ir įėjo Frenkas. Atrodė lyg vis� naktį nemiegoj�s. Viename �one mar�kiniai buvo i�sipe��, ant kaklarai��io � kavos dėmė. D�efris reik�mingai pa�velgė į laikrodį.

� Atsipra�au, � pasakė Frenkas ir atsisėdo �alia D�efrio.

� Ai�ku, � tarė �is. � Norime Gordono kai ko paklausti. Jeigu jis nei�sisukinės, nepateiksime kaltinimų dėl narkotikų.

� Eik tu �ikt, � suurzgė Gordonas. � Juk sakiau, kad kelnės ne mano.

D�efris susi�velgė su Bad�iu.

� Neturiu tam laiko. Nusiųsim jį į kalėjim� Atlantoje, tiek jau to.

� Ko norit paklausti? � atsakė Badis.

D�efris metė bomb�. Badis tikėjosi paprasto liudijimo kitoje narkotikų byloje prie� kokį nors student�. D�efris visi�kai ramiu balsu pasakė:

� Apie Sibilės Adams nu�udym� ir D�ulijos Metjus i�prievartavim�.

Badis, regis, ma�umėl� i�sigando. Jo veidas i�balo, o juodas akies rai�tis bly�kiame veide dar labiau i�ry�kėjo. Jis paklausė Gordono:

� Ar k� nors apie tai �inai?

Frenkas atsakė u� jį:

� Jis paskutinis matė D�ulij� Metjus bibliotekoje. Buvo jos vaikinas.

Gordonas pragydo:

� Juk sakiau, kad kelnės ne mano. Eikit jūs �ikt.

Badis dėbtelėjo į Gordon�.

� Ver�iau jau pasakok, kas nutiko, kitaip ra�ysi mamytei lai�kus i� kalėjimo.

Gordonas, ai�kiai įpyk�s, sukry�iavo rankas ant krūtinės.

� Juk tu � mano advokatas.

� O tu � gyvas �mogus, � atkirto Badis ir pasiėmė lagamin�. � Tos merginos buvo sumu�tos ir nu�udytos, sūneli. Tau �ada atleisti nusikalstam� narkotikų laikym� vien todėl, kad padarysi tai, k� ir taip privalai daryti. Jei tau tai nepatinka, susirask kit� advokat�.

Badis atsistojo, bet Gordonas jį sulaikė.

� Ji buvo bibliotekoje, ai�ku?

Badis vėl atsisėdo, bet lagamin� pasidėjo ant kelių.

� Universitete?

� Aha, universitete, � atrė�ė Gordonas. � Tiesiog nety�ia j� sutikau, ai�ku?

� Ai�ku, � atsakė D�efris.

� Na, tai pradėjau j� kalbinti, suprantat. Ji norėjo, kad grį��iau. Tai buvo ai�kiai matyti.

D�efris linktelėjo galva, nors nujautė, kad D�ulija Metjus nelabai apsid�iaugė bibliotekoje susitikusi Gordon�.

� Tai va, mes pasikalbėjom, ma�umėl� pasilai�ėm, jeigu suprantat, k� turiu galvoje. � Jis kum�telėjo Bad�iui, o �is atsitraukė. � Sutarėm vėliau susitikti.

� O kas tada buvo? � paklausė D�efris.

� Tada, suprantat, ji i�ėjo. T� ir sakau, tiesiog i�ėjo. Susirinko visas knygas, pasakė, kad pasimatysim vėliau, ir dingo.

Frenkas paklausė:

� Ar nepastebėjai, kad kas nors j� sektų? Kas nors įtartinas?

� Ne, � atsakė jis. � Ji buvo viena. Bū�iau pastebėj�s, jeigu kas nors spoksotų į j�, suprantat? Ji buvo mano mergina. Nei�leidau jos i� akių.

D�efris paklausė:

� Neateina į galv� koks nors jos pa�įstamas, ne tik svetimas �mogus, su kuriuo jai galėjo būti nejauku? Galbūt ji susirado kit� vaikin�, kai i�siskyrėt?

Gordonas pa�velgė į jį lyg į kvail� �unėk�.

� Nieko ji nesusirado. Mylėjo mane.

� Neprisimeni universitete mat�s nepa�įstamų ma�inų? � paklausė D�efris. � Arba vagonėlių?

Gordonas papurtė galv�.

� Nieko a� nema�iau, ai�ku?

Frenkas tarė:

� Grį�kim į bibliotek�. Jūs sutarėt vėliau susitikti?

Gordonas atsakė:

� Turėjau de�imt� jos laukti u� �emės ūkio pastato.

� Ji neatėjo? � paklausė Frenkas.

� Ne, � atsakė Gordonas. � Palaukiau, suprantat. Tada ka�kaip u�pykau ir nutariau paie�koti. Nuėjau į jos kambarį pa�iūrėti, kur ji pra�apo, o ten jos nebuvo.

D�efris atsikrenk�tė.

� O D�enė Prais buvo?

� Ta kek�ė? � Gordonas numojo ranka. � Tikriausiai dulkinosi su visa gamtos mokslų komanda.

D�efris pasi�iau�ė. Jis nemėgo vyrų, kuriems visos moterys atrodo kek�ės, labiausiai dėl to, kad toks po�iūris da�nai lydėdavo smurt� prie� moteris.

� Taigi, D�enės nebuvo, � apibendrino D�efris. � K� darei toliau?

� Grį�au į savo bendrabutį. � Jis gū�telėjo pe�iais. � Nuėjau miegoti.

D�efris atsilo�ė kėdėje ir sukry�iavo rankas ant krūtinės.

� Ko tu mums nepasakoji, Rajenai? � paklausė jis. � Nes, mano galva, nors ir susitarėm, tu vis tiek i�sisukinėji. Manau, �į oran�inį kombinezon� dėvėsi artimiausius de�imt metų.

Gordonas pa�velgė į D�efrį, tikriausiai tas padugnė įsivaizdavo, kad grėsmingai.

� Visk� papasakojau.

� Ne, � atsakė D�efris. � Nepapasakojai. Praleidai ka�k� labai svarbaus, ir, dieva�i, mes i� �ia nei�eisim, kol nepapasakosi visko, k� �inai.

Gordonas ėmė muistytis.

� Nieko ne�inau.

Badis pasilenkė ir suku�dėjo ka�k�, nuo ko Gordono akys i�sipūtė lyg graiki�ki rie�utai. Ne�inia, k� advokatas pasakė klientui, bet tai suveikė.

Gordonas tarė:

� A� pasekiau j� i� bibliotekos.

� Aha, � paragino D�efris.

� Ji susitiko su tokiu tipu, ai�ku? � Gordonas ėmė �aisti pir�tais prie� save. D�efriui norėjosi i�tiesti rank� ir prismaugti t� padugn�. � Mėginau juos pasivyti, bet jie ėjo labai greitai.

� K� rei�kia ėjo? � paklausė D�efris. � Ji ėjo su juo?

� Ne, � atsakė Gordonas. � Jis j� ne�ė.

D�efriui net pa�ird�ius sugėlė.

� Ir tau nepasirodė įtartina, kad ka�koks tipas j� nusine�a?

Gordono pe�iai pakilo iki pat ausų.

� A� pykau, ai�ku? Pykau ant jos.

� �inojai, kad vėliau ji neateis su tavim susitikti, � tarė D�efris, � todėl pasekei j�.

Jis gū�telėjo, nesuprasi, ar turėjo galvoje �taip�, ar �ne�.

� Ir matei, kaip ka�koks tipas j� nusine�ė, � t�sė D�efris.

� Aha.

Frenkas paklausė:

� Kaip jis atrodė?

� Turbūt auk�tas, � atsakė Gordonas. � Veido nema�iau, jei apie tai klausiat.

� Baltaodis? Juodaodis? � kamantinėjo D�efris.

� Aha, baltaodis, � atsakė Gordonas. � Auk�tas baltaodis. Su tamsiais drabu�iais, vien juodais. Gerai jų neį�iūrėjau, bet ji buvo su balta palaidine, ane? Nuo jos atsispindėjo �viesa, todėl ma�iau j�, ne jį.

Frenkas paklausė:

� Sekei juos?

Gordonas papurtė galv�.

Frenkas tylėjo, jo �andikaulis i� pyk�io įsitempė.

� �inai, kad ji mirė, tiesa?

Gordonas nudelbė akis.

� Aha, �inau.

D�efris atvertė aplank� ir parodė Gordonui nuotrauk�. Juodu �ymekliu u�braukė Raito pavard�, bet likusi statistika buvo matyti.

� �itas tipas?

Gordonas pa�velgė į jį.

� Ne.

� Pa�iūrėk į nuotrauk�, �ikniau, � įsakė D�efris taip garsiai, kad Frenkas net krūptelėjo.

Gordonas pakluso, taip prisiki�o prie nuotraukos, kad kone palietė j� nosimi.

� Ne�inau, �mogau, � atsakė jis. � Buvo tamsu. Veido nema�iau. � Jis per�velgė Raito ūgio ir svorio duomenis. � Jis buvo toks pat auk�tas. Pana�aus sudėjimo. Tikriausiai galėjo būti ir �itas. � Jis atsainiai gū�telėjo pe�iais. � Na, Jėzau, nekreipiau į jį dėmesio. Stebėjau j�.

Kelias į Atlant� buvo ilgas ir nykus, monotonij� pertraukdavo tik vienas kitas med�ių guotas, ap�ėl�s puerarijomis. Jis dusyk pamėgino paskambinti Sarai į namus ir palikti koki� nors �inut�, bet jos atsakiklis neįsijungdavo net po dvide�imties pyptelėjimų. D�efriui labai palengvėjo, o tada pasidarė baisiai gėda. Kuo labiau artėjo prie miesto, tuo labiau tikėjo, kad elgiasi teisingai. Paskambins Sarai, kai k� nors su�inos. Galbūt paskambins ir prane�, kad D�ek� Alen� Rait� i�tiko nelaimė, susijusi su D�efrio pistoletu ir Raito krūtine.

Net lėkdamas �imto trisde�imties kilometrų per valand� grei�iu, D�efris tik po keturių valandų i�suko i� 20-ojo į miest�. Netrukus prava�iavo Greid�io ligonin� ir vėl pajuto deginant a�aras. Pastatas lyg pabaisa kėpsojo vir� greitkelio, kaip sakydavo Atlantos eismo reporteriai, ties Greid�io vingiu. Greidis buvo viena did�iausių ligoninių pasaulyje. Sara jam pasakojo, kad skubiosios pagalbos skyriai per metus priima daugiau kaip du �imtus tūkstan�ių pacientų. Neseniai u� keturis �imtus milijonų dolerių renovuota ligoninė atrodė kaip i� �Betmeno� filmavimo aik�telės. Kaip visada Atlantoje, renovacija buvo įnirtingai tiriama, aptikta ky�ių ir atsidėkojimo dovanų iki pat vald�ios kabinetų.

D�efris pasuko į centr� ir prava�iavo pro vald�ios rūmus. Jo bi�iulis i� Atlantos policijos buvo per�autas darbo metu ir, u�uot anks�iau i�ėj�s į pensij�, įsidarbino apsaugininku teismo rūmuose. Paskambin�s i� Granto, jis sutarė susitikti su juo ketvirt� valand�. Kol D�efris miesto centre, perpildytoje aik�telėje prie vald�ios rūmų, rado viet� ma�inai pasistatyti, buvo jau be penkiolikos.

Kai D�efris priėjo prie teismo rūmų, Kitas Rosas jo laukė prie durų. Vienoje rankoje jis laikė stor� bylų aplank�, kitoje � paprast� balt� vok�.

� �imtas metų, � tarė Kitas, tvirtai spausdamas D�efriui rank�.

� Tai jau tikrai, Kitai, � atsakė D�efris, stengdamasis kalbėti smagiai, nors i� tikro taip nesijautė, pakeliui į Atlant� tik dar labiau įsitempė. Įtampos nesuma�ino net spartus ėjimas i� po�eminės aik�telės iki teismo rūmų.

� Galiu jas tau parodyti tik sekund�, � pasakė Kitas, ai�kiai jusdamas, kad D�efris nenustygsta. � Gavau i� bi�iulio, dirban�io archyve.

D�efris paėmė aplank�, bet jo neatvertė. �inojo, k� ras viduje: Saros nuotraukas, liudytojų parodymus, smulkius apra�ymus, kas tiksliai nutiko tame tualete.

� Eime vidun, � pasakė Kitas, vesdamasis D�efrį į pastat�.

D�efris prie durų parodė �enklelį, ir apsauga jo netikrino. Kitas nusivedė jį į nedidelį kabinet� netoli įėjimo. Vis� patalp� u�ėmė stalas, apsuptas monitorių. Vaikis storo stiklo akiniais ir policininko uniforma, jiems įėjus, nusteb�s pakėlė akis.

Kitas i�sitraukė i� ki�enės dvide�imties dolerių banknot�.

� Eik nusipirk saldainių, � pasakė jis.

Vaikis paėmė pinigus ir, netar�s nė �od�io, i�ėjo.

� Koks uolumas, � nusi�aipė Kitas. � Net nuostabu, k� tokie veikia policijoje.

� Aha, � sumurmėjo D�efris, nenorėdamas leistis į ilg� pokalbį apie nevykėlius policininkus.

� Paliksiu tave vien�, � pasakė Kitas. � De�imt minu�ių, gerai?

� Gerai, � atsakė D�efris ir palaukė, kol durys u�sidarys.

Byla buvo su data ir pa�ymėta neai�kiais kodais, suprantamais tik savivaldybės darbuotojui. D�efris ranka perbraukė aplanko vir�ų, lyg galėtų sugerti informacij�, jos nė nematydamas. Kadangi nepavyko, giliai atsiduso ir atsivertė aplank�.

I�kart i�vydo i�prievartautos Saros nuotraukas. I� arti buvo nufotografuotos jos rankos ir kojos, dūris �one, ant stalo pasipylė spalvoti su�alotų jos moteri�kų kūno dalių atvaizdai. Juos i�vyd�s, jis net aiktelėjo. Sugėlė krūtin�, rank� pervėrė skausmas. Akimirk� D�efris pamanė, kad jį i�tiko �irdies smūgis, bet, kelissyk giliai įkvėpus, mintys praskaidrėjo. Jis suprato, kad u�simerkė, o atsimerk�s u�vertė Saros nuotraukas, nė ne�iūrėdamas į jas.

D�efris atsiri�o kaklarai�tį, stengdamasis i�mesti i� galvos tuos vaizdus. Jis per�iūrėjo kitas nuotraukas ir rado Saros ma�in�. Tai buvo sidabrinė BMW 320 su juodais buferiais ir mėlynu dry�iu per �onus. Ant durelių tikriausiai raktu buvo i�rai�ytas �odis DZIUNDZĖ, kaip Sara ir pasakojo teisme. Nuotraukose buvo nufotografuotos durelės prie� ir po, su sidabrine lipnia juosta ir be jos. D�efriui prie� akis �mėstelėjo Sara, klūpinti prie�ais dureles, klijuojanti subrai�yt� viet�, tikriausiai mintyse planuojanti papra�yti dėdės Elo j� u�da�yti, kai grį� į Grant�.

D�efris pa�velgė į laikrodį ir pamatė, kad praėjo jau penkios minutės. Vienoje apsaugos kameroje �vilgsniu susirado Kit�, �is stovėjo susiki��s rankas į ki�enes ir malė lie�uviu su apsaugininkais prie durų.

Atsivert�s aplanko pabaig�, jis rado D�eko Aleno Raito are�to ataskait�. Raitas prie� tai du sykius buvo suimtas kaip įtariamasis, bet kaltinimai nepareik�ti. Pirm� kart� jauna moteris, ma�daug tokio pat am�iaus kaip Sara, kai buvo u�pulta, neparei�kė kaltinimų ir i�sikraustė į kit� miest�. Kita mergina nusi�udė. D�efris pasitrynė akis, prisimin�s D�ulij� Metjus.

Pabeldė į duris, ir Kitas tarė:

� Laikas baigėsi, D�efri.

� Aha, � atsakė D�efris ir u�vertė byl�. Nebenorėjo laikyti jos rankose. Nė ne�iūrėdamas padavė Kitui.

� Pravertė?

D�efris linktelėjo galva ir pasitaisė kaklarai�tį.

� �iek tiek, � atsakė jis. � Ar įstengei i�siai�kinti, kur tas tipas yra?

� �ia pat, � atsakė Kitas. � Dirba banko pastate.

� Juk nuo jo gal de�imt minu�ių iki universiteto? Dar penkios � iki Greid�io?

� Taigi.

� Kuo jis dirba?

� Jis valytojas, kaip ir Greidyje, � atsakė Kitas. Jis ai�kiai pervertė byl�, prie� duodamas j� D�efriui. � �itiek studen�ių, o jis vos u� de�imties minu�ių nuo jų.

� Ar universiteto apsauga �ino?

� Dabar jau �ino, � atsakė Kitas, s�mokslininki�kai pa�velgdamas į D�efrį. � Bet jis grėsmės nebekelia.

� Kaip suprasti? � paklausė D�efris.

� Tokia buvo lygtinio paleidimo s�lyga, � atsakė Kitas, rodydamas į byl�. � Neperskaitei? Jis leid�iasi �Depo�.

Lyg �iltas vanduo D�efrį u�liejo nejaukumas. �Depo-Provera� buvo naujausia seksualinių nusikaltėlių gydymo mada. Paprastai �ie vaistai vartojami moterų hormoninei terapijai, bet didelė dozė gali apmal�inti vyro seksualinį apetit�. Kai vaistas pradėtas skirti seksualiniams nusikaltėliams, jis pavadintas chemine kastracija. D�efris �inojo, kad vaistas veikia tik tol, kol nusikaltėlis jį leid�iasi. Tai buvo grei�iau tramdomieji mar�kiniai, o ne i�gijimas.

D�efris parodė į byl�. Jis neįstengė �ioje patalpoje i�tarti Saros vardo.

� Vėliau jis dar k� nors i�prievartavo?

� Vėliau jis i�prievartavo dar dvi, � atsakė Kitas. � �ita Linton. Jis j� padūrė, taip? Bandymas nu�udyti, �e�eri metai. I�leistas lygtinai anks�iau laiko u� ger� elgesį, ėmė vartoti �Depo�, paskui liovėsi, tada ėmė ir i�prievartavo dar dvi moteris. Nuteisė tik u� vien�, kita mergina nesutiko liudyti, vėl pasodino į kalėjim� trejiems metams, dabar jis i�leistas lygtinai, stropiai pri�iūrima, kad vartotų �Depo�.

� Jis i�prievartavo penkias merginas, o sėdėjo tik de�imt metų?

� Jį nuteisė tik u� dvi, ir neskaitant �itos, � jis parodė Saros byl�, � atpa�intas jis buvo neu�tikrintai. Dėvėjo kauk�. Juk �inai, kaip tos merginos jaudinasi, kai stoja liudyti. Susinervina, o tada tik apsidairyk � advokatas jau ver�ia jas abejoti, ar jos apskritai buvo i�prievartautos, ne tik kas tai padarė.

D�efris prikando lie�uvį, bet Kitas, regis, perskaitė jo mintis.

� Klausyk, � tarė Kitas, � jei a� bū�iau tyr�s tas bylas, bū�iau pasiunt�s t� niek�� į elektros kėd�. Supranti?

� Aha, � atsakė D�efris, galvodamas, kad pūtimasis niekur neveda. � Ar jis pasiruo��s tre�iam smūgiui? � paklausė. D�ord�ija, kaip daugelis kitų valstijų, prie� kurį laik� įvedė �trijų smūgių� įstatym�, tai rei�kia, kad u� tre�i� nusikaltim�, kad ir kokį menk�, teisiamasis gali sėsti net visam gyvenimui.

� Regis, taip, � atsakė Kitas.

� Kas jo lygtinio paleidimo pareigūnas?

� Jau i�siai�kinau, � atsakė Kitas. � Raitas ne�ioja elektroninį antkojį. Pareigūnė sako, kad pastaruosius dvejus metus jis �varus. Taip pat sako, kad jis i� esmės mieliau duotų galv� nukirsti, negu vėl sėstų į kalėjim�.

D�efris linktelėjo. D�ekas Raitas, norėdamas i�eiti lygtinai, turėjo dėvėti elektroninį antkojį, leid�iantį jį stebėti. Jei i�eitų i� nustatytos teritorijos arba praleistų komendanto valand�, stebėjimo poste suveiktų signalizacija. Atlantos mieste dauguma lygtinio paleidimo pareigūnų dirbo policijos nuovadose visame mieste, todėl galėdavo bet kada su�iupti pa�eidėjus. Tai buvo gera sistema, ir nors Atlanta � didelis miestas, lygtinai paleistieji labai retai kada pasprukdavo.

� Be to, � t�sė Kitas, � nuėjau į banko pastat�.

Jis gū�telėjo pe�iais, lyg atsipra�ydamas, pripa�indamas, kad per�engė ribas. Tai D�efrio byla, bet Kitui tikriausiai mirtinai nuobodu vis� dien� ie�koti rankinukuose pistoletų.

� Ne, � atsakė D�efris, � nieko tokio. K� su�inojai?

� Ma�iau jo laiko korteles. Jis kiekvien� ryt� u�siregistruoja septint�, dvylikt� i�eina pietų, pus� pirmos grį�ta, penkt� i�eina.

� Galėjo u�registruoti ir kas nors kitas.

Kitas gū�telėjo pe�iais.

� Vir�ininkė jo nestebėjo, bet sakė, kad jei jis nepasirodytų darbe, kontorų darbuotojai imtų skųstis. Pasirodo, tarnautojai labai nemėgsta, jeigu i� pat ryto nei�ne�amos �iuk�lės.

D�efris parodė balt� vok�, kurį Kitas laikė rankoje.

� Kas �ia?

� Registracija, � atsakė Kitas, duodamas jam vok�. � Jis vairuoja mėlyn� �Chevy Nova�.

D�efris nyk��iu pravėrė vok�. Viduje buvo D�eko Aleno Raito automobilio registracijos pa�ymėjimas. Po pavarde buvo u�ra�ytas adresas.

� Dabartinis? � paklausė D�efris.

� Aha, � atsakė Kitas. � Tik, supranti, a� tau jo nedaviau.

D�efris suprato, k� jis turi galvoje. Atlantos policijos vir�ininkė departamentui vadovavo dantim ir nagais. D�efris buvo apie j� girdėj�s ir �avėjosi jos darbu, bet taip pat suprato, kad jei jai pasirodytų, jog kaimietis policininkas i� Granto apygardos braunasi į jos teritorij�, D�efrio sprand� tuojau tvirtai primintų smailus auk�tas kulniukas.

� Su�inok i� Raito, k� tau reikia, � pasakė Kitas, � tuomet u�suk į policijos departament�.

Jis padavė D�efriui vizitin� kortel� su Atlantos herbu � kylan�iu feniksu per vidurį. D�efris j� apvertė ir pamatė ten ranka u�ra�yt� pavard� ir telefon�. Kitas paai�kino:

� �ia jo lygtinio paleidimo pareigūnė. Normali mergiotė, bet turėsi jai pasiai�kinti, ko taip susidomėjai Raitu.

� Tu j� pa�įsti?

� Girdėjau apie j�, � atsakė Kitas. � Tikra liūtų tramdytoja, todėl pasisaugok. Tu pakviesi j� suimti bernelio, bet jeigu jai tik pasirodys, kad keistai į j� pa�iūrėjai, ji tikrai pasirūpins, kad daugiau niekada jo nepamatytum.

D�efris atsakė:

� Pasistengsiu elgtis d�entelmeni�kai.

Kitas pridūrė:

� E�tono gatvė � i�kart i�sukus i� greitkelio. Tuojau paai�kinsiu, kaip ten nuva�iuoti.

21

Telefono ragelyje sududeno Niko �eltono balsas:

� Sveika, poniute.

� Labas, Nikai, � atsakė Sara, u�versdama kortel� ant stalo.

Ji nuo a�tuonių ryto darbavosi poliklinikoje, iki pat ketvirtos priiminėjo pacientus. Vis� dien� Sara jautėsi lyg bėgtų per dribsmėlį. Jai nestipriai maudė galv�, o pilvas pyko, nes vakar truputį per daug i�gėrė, be to, buvo neramu dėl prasidėjusios jausmų dramos. Dienai įsibėgėjant, Sara jautėsi vis labiau pavargusi. Per pietus Molė u�siminė, kad Sara �iandien atrodo pana�esnė į pacient�, o ne į daktar�.

� Parod�iau Markui tas sėklas, � pasakė Nikas. � Jis sako, kad ten tikrai �unvy�nė, bet ten ne sėklos, o uogos.

� Tikriausiai gerai, kad i�siai�kinom, � pralemeno Sara. � Jis neabejoja?

� Nė trupu�io, � atsakė Nikas. � Jis sako, kad truputį keista, jog jos valgė sėklas. Prisimeni, jos ma�iausiai nuodingos. Galbūt tas jūsų tipas maitina jas uogomis, kad tik ma�umėl� apkvaistų, o did�i�j� doz� sugirdo tik prie� pat paleisdamas.

� Logi�ka, � atsakė Sara, nenorėdama apie tai nė pagalvoti. �iandien jai nesinorėjo būti daktare. Nesinorėjo būti koronere. Norėjosi gulėti lovoje su arbata ir �iūrėti k� nors kvailo per televizorių. Ties� sakant, kaip tik taip ji ir padarys, kai pabaigs pildyti paskutin� �iandienos kortel�. Laimė, Nelė rytojų pa�ymėjo kaip Saros laisvadienį. Ji galės per savaitgalį atsipūsti. O pirmadienį vėl bus kaip buvusi.

Sara paklausė:

� Ar k� nors su�inojot apie spermos mėginį?

� Su juo nelengva, turint galvoje, kur jį radai. Bet, manau, k� nors i� jo i�pe�im.

� Turbūt gera naujiena.

Nikas tarė:

� Tu papasakosi D�efriui apie uogas ar man jam paskambinti?

Paminėjus D�efrio vard�, Sarai suspaudė pa�ird�ius.

� Sara, � neatstojo Nikas.

� Aha, � atsakė Sara. � Pasikalbėsiu su juo, kai tik baigsiu darb�.

Deramai atsisveikinusi, Sara padėjo ragelį. Sėdėjo kabinete ir trynėsi nugaros apa�i�. Ji permetė akimis kit� kortel�, pa�ymėjo, kad pakeisti vaistai, u�ra�ė kit� apsilankym�, kai bus laboratorijos rezultatai. Kai baigė pildyti paskutin� kortel�, buvo jau pusė �e�ių.

Sara susibruko į lagaminėlį por� aplankų, �inodama, kad savaitgalį tikrai retsykiais u�plūs kaltė ir jai norėsis padirbėti. Diktuoti galėjo ir namie, į ma�ytį diktofonėlį. Meikone buvo �ifravimo kontora, kur jos u�ra�us sutvarkys ir atiduos po poros dienų.

Eidama per gatv�, ji u�sisagstė �vark� ir pasuko į centr�. Ji ėjo kita gatvės puse negu vaistinė, kad nesusitiktų D�ebo. Nunarinusi galv�, Sara praėjo pro ūkinių prekių ir drabu�ių parduotuves, vengdama būti u�kalbinta. Kad sustojo prie policijos nuovados, net pati nustebo. Jos protas veikė be jos �inios, ir kas �ingsnis ji vis labiau pyko, kad D�efris nepaskambino. Taigi jo vonioje ant kriauklės ji paklojo tiesiog pa�i� savo siel�, o jam net nepakako padorumo paskambinti.

Sara įėjo į nuovad� ir �iaip taip įstengė �yptelėti Marlai.

� D�efris yra?

Marla susiraukė.

� Nemanau, � atsakė ji. � I�lėkė apie vidudienį. Gali paklausti Frenko.

� Jis viduje? � Sara lagaminėliu parodė duris.

� Manau, taip, � atsakė Marla ir vėl paniro į darb�.

Praeidama Sara dirstelėjo į moterį. Marla sprendė kry�ia�odį.

Bendroji patalpa buvo tu��ia, prie ma�daug de�imties vyresniųjų detektyvų stalų �iuo metu niekas nesėdėjo. Sara nusprendė, kad jie arba tikrina D�efrio s�ra��, arba i�ėjo vakarienės. Nenuleisdama galvos, ji �engė tiesiai į D�efrio kabinet�. Jo ten, �inoma, nebuvo.

Sara sustojo ank�tame kabinete ir pasidėjo lagaminėlį ant stalo. Ji tiek sykių �ia buvo, kad nė nesuskai�iuosi. �i�ia visada pasijusdavo saugiai. Net po skyrybų Sarai atrodė, kad �ioje srityje D�efris liko patikimas. Būdamas policininkas, jis visada elgdavosi teisingai. Darydavo visk�, kas tik nuo jo priklausė, kad apsaugotų �mones, kuriems tarnauja.

Kai Sara prie� dvylika metų atsikraustė į Grant�, nei tėvas, nei visa �eima neįstengė jos įtikinti, kad jai �ia saugu. Sara �inojo, kad vos į�engs į lombard�, pasklis gandas, kad ji nusipirko pistolet�. Be to, ji �inojo, kad norėdama u�registruoti ginkl� turėtų eiti į policijos nuovad�. Benas Volkeris, tuometinis policijos vir�ininkas, penktadienio vakarais lo�davo pokerį su Ed�iu Lintonu. Sara niekaip negalėjo jo nusipirkti taip, kad nesu�inotų visi, kas tik j� pa�įsta.

Ma�daug tuo metu į Ogastos ligonin� atve�ė vaikin� i� gaujos, kuriam kulka kone nuplė�ė rank�. Sara ėmėsi darbo ir i�gelbėjo jo rank�. Jam buvo vos keturiolika metų, motina įėjusi ėmė lupti jį rankinuku per galv�. Sara i�ėjo i� palatos, bet po kelių akimirkų motina j� susirado. Moteris padavė Sarai sūnaus ginkl� ir papra�ė juo pasirūpinti. Jei Sara būtų buvusi krik��ionė, tai būtų pavadinusi stebuklu.

Sara �inojo, kad dabar tas pistoletas D�efrio stalo stal�iuje. Ji dirstelėjo per petį, tada atidarė jį ir i�ėmė mai�elį su �Ruger�. Įsiki�o jį į lagaminėlį ir po kelių minu�ių dingo u� durų.

Nepakeldama galvos, Sara pasuko koled�o link. Jos valtis buvo pri�vartuota prie valtinės, ir ji �vystelėjo lagaminėlį viena ranka, o kita atri�o lyn�. Tėvai valtį jai padovanojo įkurtuvėms, tai buvo senas, bet patvarus laivelis. Variklis buvo galingas, ir Sara daug sykių slidinėjo vandens slidėmis paskui j�, tėvas vairuodavo ir nepaleisdavo variklio visu galingumu, kad nenurautų jai rankų.

Apsidairiusi, ar niekas jos neseka, Sara i�sitraukė pistolet� i� lagaminėlio ir u�rakino vandeniui nelaid�ioje dė�utėje prie�ais keleivio sėdyn� su visu plastikiniu mai�eliu. Ji i�kėlė koj� i� valties ir atsispyrė nuo prieplaukos. Kai pasuko raktelį, variklis u�sikosėjo. Teori�kai reikėjo jį patikrinti, prie� plaukiant valtimi po visos �iemos pertraukos, bet nebuvo kaip, nes technikai ma�in� gr��ins tik pirmadienį. Papra�yti tėvo pavė�ėti reik�tų visk� jam i�pasakoti, o į D�efrį kreiptis neįmanoma.

I�leid�s debesį bjaurių mėlynų dūmų, variklis u�sivedė, ir Sara atsistūmė nuo prieplaukos, net ma�umėl� �yptelėjo. Pasprukusi su pistoletu, ji jautėsi lyg nusikaltėlė, bet dabar jai saugiau. Sarai nerūpėjo, k� pagalvos D�efris, nerad�s pistoleto.

Pasiekusi e�ero vidurį, valtis tiesiog �ok�iojo per bangas. �altas vėjas tal�ė veid�, ir ji u�sidėjo apsauginius akinius. Nors spigino saulė, vanduo buvo vėsus, nes Granto apygardoje neseniai lijo. Atrodė, kad �i�nakt vėl kaupiasi debesys, bet tikriausiai prapliups tik po saulėlyd�io.

Su�varbusi Sara u�sisegė �varko u�trauktuk�. Vis dėlto kai i�vydo savo nam�, nosis bėgo, o skruostai buvo taip nu�al�, lyg palaikius kibire tarp ledukų. Staigiai pasukusi kairėn, ji aplenkė uolas po vandeniu. Kadaise t� viet� �ymėjo �enklas, bet jau prie� daug metų jis supuvo. Po neseno lietaus e�eras buvo patvin�s, bet Sara nenorėjo rizikuoti.

Ji įplaukė į valtin� ir elektriniu keltuvu kėlė valtį i� vandens, kai i� namo i�ėjo motina.

� �ūdas, � sumurmėjo Sara, spausdama raudon� mygtuk� ir stabdydama keltuv�.

� Skambinau į poliklinik�, � pasakė Ketė. � Nelė sakė, kad tau rytoj laisvadienis.

� Teisingai, � atsakė Sara, grandinėmis nuleisdama duris u� valties.

� Tesa sakė, kad vakar susipykot.

Sara įtempė grandin�, ir metalinis statinys sutar�kėjo.

� Jei atėjai man grasinti, reikalas jau baigtas.

� Kaip suprasti?

Sara praėjo pro motin� ir nulipo nuo prieplaukos.

� Jis �ino, � atsakė ji, rankomis įsirėmusi į klubus, laukdama, kol i� paskos ateis motina.

� K� jis sakė?

� Negaliu apie tai kalbėti, � atsakė Sara, pasukdama į nam�. Motina ėjo paskui, bet, laimė, tylėjo.

Sara atrakino galines duris ir palaikė jas, abi įėjo į virtuv�. Ji per vėlai suvokė, kad namuose baisi netvarka.

Ketė tarė:

� �inai k�, Sara, nejau nerandi laiko apsitvarkyti.

� Turiu labai daug darbo.

� �ia ne pasiteisinimas, � pamokslavo Ketė. � Tiesiog pasakyk sau: �A� kas antr� dien� i�skalbsiu vien� krūv� drabu�ių. Padėsiu visk� ten, kur radau.� Netrukus įprasi.

Sara nekreipė dėmesio į nuolat girdimus patarimus ir nuėjo į svetain�. Ji paspaudė atsakiklio mygtuk�, bet nebuvo įra�yta jokių prane�imų.

� Dingo elektra, � pasakė mama, spaudydama viryklės mygtukus ir nustatydama laikrodį. � �itos audros draskyte drasko laidus. Tavo tėvo vos �irdies smūgis nei�tiko, įsijungia sau vakar �Jeopardy!�, o televizorius tik �nyp��ia.

Nuo to Sarai palengvėjo. Gal D�efris skambino. Būna ir keistesnių sutapimų. Ji priėjo prie �iaupo ir pripylė virdulį vandens.

� Nori arbatos?

Ketė papurtė galv�.

� Ir a� ne, � sumurmėjo Sara ir paliko virdulį kriauklėje. Ji nuėjo į namo gilum�, nusivilko mar�kinius, nusisegė sijon� ir įėjo į miegam�jį. Ketė atsekė paskui, rūpestinga motinos akimi stebėdama dukr�.

� Vėl susipykai su D�efriu?

Sara u�sitempė per galv� mar�kinėlius.

� A� visada pykstuosi su D�efriu, mama. Tokie jau mes.

� Tik ba�ny�ioje muistaisi dėl jo.

Sara prikando lūp�, jos skruostai i�raudo.

Ketė paklausė:

� Kas �įsyk nutiko?

� Dieve, mama, a� visai nenoriu apie tai kalbėtis.

� Tuomet papasakok apie D�eb� Magvair�.

� Nėra ko pasakoti. Tikrai. � Sara apsimovė sportines kelnes.

Ketė atsisėdo ant lovos ir delnu i�lygino paklod�.

� Tai gerai. Jis tau netinka.

� O kas man tinka?

� Toks, kuris galėtų tau prilygti.

� O gal man D�ebas patinka, � atkirto Sara, pati supratusi, kad kalba aik�tingai. � Gal man patinka, kad jis nuspėjamas, mandagus ir ramus. Dievas mato, jis tiek laiko laukė, kada galės su manim draugauti. Galbūt reikia su juo prasidėti.

Ketė atsakė:

� Tu nepyksti ant D�efrio taip, kaip pati manai.

� Mat kaip?

� Tau tiesiog skaudu ir dėl to pikta. Tu taip retai atsiveri �monėms, � kalbėjo Ketė. Sara pastebėjo, kad motinos balsas ramus, bet tvirtas, lyg ji mėgintų i�vilioti i� urvo pavojing� �vėrį. � Prisimenu, kai buvai ma�a, visada stropiai atsirinkdavai, su kuo draugauti.

Sara atsisėdo ant lovos apsimauti kojinių. Ji pasakė:

� Turėjau daug draugų.

� Ak, tave visi mėgo, bet tu prisileisdavai tik kelis �mones. � Ji u�ki�o plaukus Sarai u� ausies. � O po to, kas nutiko Atlantoje�

Sara ranka u�sidengė akis. I�try�ko a�aros, ir ji sumurmėjo:

� Mama, a� tikrai dabar negaliu apie tai kalbėti. Gerai? Pra�au, ne dabar.

� Gerai, � nusileido Ketė, apkabindama Sar� per pe�ius. Ji priglaudė Saros galv� sau prie krūtinės. � �a, � ramino Ketė, glostydama Saros plaukus. � Nurimk.

� Tiesiog�

Sara papurtė galv�, neįstengdama kalbėti toliau. Ji buvo pamir�usi, kaip gera, kai guod�ia mama. Paskutines kelias dienas ji taip stengėsi atstumti D�efrį, kad ka�kaip nutolo ir nuo savo �eimos.

Ketė priglaudė lūpas prie Saros vir�ugalvio ir tarė:

� Tarp mudviejų su tavo tėvu būta nei�tikimybės.

Sara taip nustebo, kad liovėsi verkti.

� Tėvelis tave apgaudinėjo?

� Ai�ku, kad ne. � Ketė susiraukė. Tik po kelių sekund�ių paai�kino: � Atvirk��iai.

Sara jautėsi kaip aidas.

� Tu apgaudinėjai tėvelį?

� I� tikrųjų nieko neįvyko, bet �irdyje jau�iausi taip, lyg apgaudinė�iau.

� Kaip suprasti? � Sara papurtė galv�, jai toptelėjo, kad �ia lyg D�efrio i�sisukinėjimas: nevyk�s. � Ne, nesvarbu.

Ji atgalia ranka nusi�luostė akis, nusprendusi, kad i� tikrųjų nieko nenori apie tai girdėti. Tėvų santuoka buvo pjedestalas, ant kurio Sara i�kėlė vis� savo santykių ir meilės suvokim�. Ketė, regis, pasiry�o papasakoti savo istorij�.

� Pasakiau tavo tėvui, kad noriu jį palikti dėl kito vyro.

Sara i�si�iojo ir pasijuto kvailai, bet k� galėjo padaryti? Pagaliau įstengė pratarti:

� Dėl kokio?

� Tiesiog vyro. Jis buvo pastovus, turėjo darb� gamykloje. Labai ramus. Labai rimtas. Visai kitoks negu tavo tėvas.

� Ir kas tada?

� Pasakiau tavo tėvui, kad noriu jį palikti.

� Ir?

� Jis verkė, a� verkiau. Ma�daug �e�is mėnesius negyvenome kartu. Pagaliau nusprendėme nesiskirti.

� Kas buvo tas kitas �mogus?

� Dabar nebesvarbu.

� Jis dar gyvena �ia?

Ketė papurtė galv�.

� Nesvarbu. Jo nebėra mano gyvenime, o a� likau su tavo tėvu.

Sara sutelkė vis� dėmesį į kvėpavim�. Pagaliau įstengė paklausti:

� Kada tai buvo?

� Judvi su Tese dar nebuvote gimusios.

Sara nurijo gumul� gerklėje.

� Kas nutiko?

� Kaip kas?

Sara u�simovė kojin�. I�pe�ti i� motinos t� istorij� prilygo i�rauti dantį. Ji patikslino:

� Dėl ko apsigalvojai? Kodėl nusprendei likti su tėveliu?

� Ak, dėl �imto įvairiausių prie�as�ių, � atsakė Ketė su gudria �ypsenėle. � Tiesiog tas kitas �mogus mane truputį i�bla�kė, ir a� supratau, koks man svarbus tavo tėvas. � Ji sunkiai atsiduso. � Prisimenu, vien� ryt� nubudau senajame kambaryje pas mam�, o galvoje sukosi vienintelė mintis: Edis turėtų būti �ia, su manim. Taip jo tro�kau. � Ketė susiraukė, pama�iusi, kaip Sara reaguoja. � Neraudonuok �ia, trok�ti �mogaus galima įvairiai.

Subarta Sara susigū�ė ir apsimovė kit� kojin�.

� Tai paskambinai jam?

� Nuėjau namo, atsisėdau verandoje ir ėmiau kone maldauti, kad jis mane priimtų atgal. Ne, kita vertus, i� tikrųjų ėmiau maldauti. Pasakiau jam, kad jei abu liksim nelaimingi atskirai, tai galim būti nelaimingi ir kartu, ir kad labai atsipra�au, ir daugiau niekada gyvenime jo nelaikysiu savaime suprantamu dalyku.

� Savaime suprantamu dalyku?

Ketė u�dėjo rank� Sarai ant peties.

� Juk tai visų skaud�iausia, tiesa? Kai atrodo, kad jam neberūpi taip, kaip anks�iau.

Sara linktelėjo galva, stengdamasi nepamir�ti kvėpuoti. Jos motina pataikė į de�imtuk�. Ji paklausė:

� K� tėvelis darė, kai taip pasakei?

� Liepė man stotis nuo verandos ir ateiti pusry�ių. � Ketė prisidėjo rank� prie krūtinės ir pasiglostė. � Neįsivaizduoju, kaip Edis įstengė man atleisti, jis toks i�didus �mogus, bet dėkoju jam, kad atleido. �inodama, kad jis man atleido tokį siaubing� dalyk�, dar labiau jį pamilau; įskaudinau jį iki �irdies gelmių, o jis vis tiek mane mylėjo. Manau, tokia prad�ia santuok� tik sutvirtino, � ji nusi�ypsojo pla�iau. � Kita vertus, �inoma, turėjau slapt� ginkl�.

� Kokį?

� Tave.

� Mane?

Ketė paglostė Saros skruost�.

� Vėl bendravau su tavo tėvu, bet santykiai buvo įtempti. Viskas buvo nebe taip, kaip anks�iau. Tuomet pastojau, ir gyvenimas visk� sustatė į vietas. Manau, kai tarp mūsų atsiradai tu, tėvas ėmė �velgti pla�iau. Paskui gimė ir Tesė, tada jūs abi ėjote į mokykl�, tada suaugote ir i�va�iavote studijuoti. � Ji nusi�ypsojo. � Reikia tik laiko. Meilės ir laiko. O kai reikia vaikytis velnių priėdusi� raudonplauk�, turi ma�iau laiko prisigalvoti nes�monių.

� Na, a� nepastosiu, � tarė Sara, pati jusdama kar�i� gaidel� balse.

Ketė, regis, susim�stė.

� Kartais turi prarasti brangų dalyk�, kad įvertintum, koks jis i� tikrųjų svarbus, � atsakė ji. � Nepasakok Tesei.

Sara pritariamai linktelėjo galva. Ji atsistojo ir susiki�o mar�kinėlius į kelnes.

� A� jam pasakiau, mamyte, � tarė ji. � Palikau jam protokol�.

Ketė paklausė:

� Teismo protokol�?

� Aha, � atsakė Sara, atsiremdama į komod�. � �inau, kad jis jį perskaitė. Palikau vonioje pas jį.

� Ir?

� Ir, � atsakė Sara, � jis nė nepaskambino. Vis� dien� nesikalbėjo su manim.

� Na, � Ketė, regis, apsisprendė, � tuomet tegu eina jis �ikt. Jis �iuk�lė.

22

D�efris be vargo rado E�tono gatvės 633 numerį. Namas buvo apleistas, tiesiog �lakbetonio blokų kvadratas. Langai įtaisyti bet kaip, kiekvienas vis kitokio dyd�io. Verandoje stovėjo keraminis �idinys, greta sukrautos stirtos laikra��ių ir �urnalų, tikriausiai prakurams.

Jis apsi�valgė aplink nam�, stengdamasis nepasirodyti įtartinas. Su kostiumu ir kaklarai��iu, atva�iav�s baltu linkolnu, D�efris prie aplinkos tikrai nederėjo. E�tono gatvė, ar bent jau ta jos dalis, kurioje gyveno D�ekas Raitas, buvo nudrengta ir apleista. Dauguma aplinkinių namų buvo u�kaltais langais, apkabinėti geltonais įspėjamaisiais �enklais, kad juos ketinama griauti. Plūktuose tų namų kiemuose �aidė vaikai, tėvų niekur nebuvo matyti. Ka�kas dvokė, ne visai kanalizacija, bet ka�kuo pana�iu. D�efris prisiminė, kaip va�iuodavo pro miesto s�vartyn� prie Madisono. Net jei va�iuodavai pavėjui, pūvan�ių �iuk�lių tvaikas vis tiek pasiekdavo nosį. Net u�sidarius langus ir įjungus ventiliatorių.

D�efris kelissyk įkvėpė, mėgindamas apsiprasti su dvoku, ir prisiartino prie namo. Duris dengė sunkus tinklas, prie staktos pritvirtintas spyna. Tikrosios durys buvo su trimis kai��iais ir viena spyna, kuri� atrakinti galėjai grei�iau dėlionės gabaliuku, o ne raktu. D�ekas Raitas nemenk� gyvenimo dalį praleido kalėjime. �itas �mogus ai�kiai brangino privatum�. D�efris apsidairė, tada priėjo prie vieno lango. Jis taip pat buvo u�rakintas sunkiu tinkleliu, bet rėmas buvo senas ir nesunkiai i�lau�iamas. Por�syk tvirtai stumtelėj�s, jis i�judino vis� rėm�. D�efris apsidairė, tada i�ėmė lang� su visu rėmu ir įlindo į nam�.

Svetainėje buvo tamsu ir niūru, visur mėtėsi �iuk�lės ir popieriai. Ant grindų � oran�inė sofa, apvarvėjusi tamsiomis dėmėmis. D�efris nesuprato, ar ten tabako sultys, ar kokie nors kūno skys�iai. Bet pa�ino, kad kambaryje tvyrantis tvaikas � prakaito, sumi�usio su valikliu �Lysol�.

Lyg dėl gro�io visas svetainės sienas palei lubas puo�ė įvairiausi kry�iai. Jų dyd�iai buvo nuo tokių, kokių galima įsigyti saldainių automatuose, iki net dvide�imt penkių centimetrų. Jie buvo prikalti prie sienos, vienas greta kito, suglausti taip, kad sudarė vientis� juost�. Jėzaus tem� prat�sė plakatai ant sienų, jie atrodė lyg atne�ti i� sekmadienio mokyklos klasės � Jėzus ir jo apa�talai. Viename Jis laikė ėriuk�. Kitame tiesė rankas, rodydamas �aizdas delnuose.

Tai i�vydus, D�efriui ėmė smarkiau plakti �irdis. Jis i�tiesė rank� prie ginklo ir nukabino dėkl� nuo dir�o, eidamas į namo priekį pasi�iūrėti, ar niekas neateina per kiem�.

Virtuvėje lėk�tės buvo sukrautos kriauklėje, apskretusios ir pa�vinkusios. Grindys buvo lipnios, o visa patalpa atrodė drėgna, bet ne nuo vandens. Toks pat buvo ir miegamasis, D�efriui į veid� lyg �lapias skuduras trenkė alsus dvokas. Ant sienos vir� dėmėto �iu�inio kabėjo didelis Jėzaus Kristaus plakatas su aureole vir� galvos. Kaip ir svetainėje, Jėzus laikė i�ties�s rankas, rodydamas �aizdas delnuose. Miegam�jį taip pat juosė kry�iai, bet jie buvo stambesni. Pasilypėj�s ant lovos, D�efris pamatė, kad ka�kas, tikriausiai Raitas, raudonais da�ais pary�kino Jėzaus �aizdas, krauju apvarvino liemenį, padidino er�kė�ių spyglius ant galvos. Visų Jėzaus atvaizdų, kiek tik D�efris matė, akys buvo u�teptos juodais kry�iais. Lyg Raitas norėtų, kad Jo akys liautųsi jį sekusios. Kokius veiksmus Raitui reikėtų slėpti, D�efriui ir derėjo i�siai�kinti.

D�efris nulipo nuo lovos. Jis per�velgė �urnalus, bet prie� k� nors liesdamas i�sitraukė i� ki�enių ir apsimovė latekso pir�tines. �urnalai buvo daugiausia seni �People� ir �Life� numeriai. Miegamojo spinta nuo vir�aus iki apa�ios prikim�ta pornografijos. �Papingos pupulės� gulėjo greta �Ry�kių raudonplaukių�. D�efris prisiminė Sar� ir pajuto gumul� gerklėje.

D�efris koja paspyrė �iu�inį. Ant spyruoklių po juo gulėjo devynių milimetrų �Sig Sauer�. Ginklas atrodė naujas ir tvarkingai pri�iūrėtas. Tokiame rajone tik kvailys miegotų be ginklo po ranka. D�efris nusi�ypsojo ir pastūmė �iu�inį į viet�. Vėliau jam tai gali praversti.

Atidar�s komod�, D�efris tiksliai ne�inojo, k� ten ras. Galbūt taip pat pornografijos. Dar vien� �autuv� ar kokį savadarbį ginkl�. Bet du vir�utiniai stal�iai buvo pilni moteri�kų apatinių. Ne �iaip sau apatinių, o �ilkinių, seksualių, kokiais pasipuo�usi� D�efris mėgo matyti Sar�. Ten buvo naktinukų ir kelnai�ių su juostele, prancūzi�kų kelnai�ių su kaspinėliais ant klubų. Visi buvo labai dideli; tokie, kad tiktų vyrui.

D�efris vos nenusipurtė. Jis ėmė nar�yti stal�iaus turinį tu�inuku, nenorėdamas įsidurti adata ar dar kuo nors a�traus, nenorėdamas u�sikrėsti venerine liga. Jau ketino u�daryti stal�ių, bet ka�kodėl apsigalvojo. Ka�ko jis �ia nepastebi. Patrauk�s į �alį por� tamsiai �alių nėriniuotų kelnai�ių, jis rado, ko ie�kojo. Stal�ius buvo i�klotas sekmadieniniu laikra�tio �Grant County Observer� egzempliorium. Jis pa�ino redakcijos puslapį.

Nustūm�s drabu�ius į �alį, D�efris i�ėmė laikra�tį. Pirmame puslapyje buvo matyti, kad dienos būta ramios. I� nuotraukos D�efriui pla�iai �ypsojosi meras su kiaulės galva rankose. Pagal dat� laikra�tis buvo daugiau kaip metų senumo. Jis atidarė kitus stal�ius, ie�kodamas dar �Observer�. Kelis rado, bet daugumoje buvo apra�yti nereik�mingi įvykiai. D�efriui pasirodė įdomu, kad D�ekas Raitas prenumeruoja �Grant County Observer�.

Jis grį�o į svetain� ir vėl susidomėj�s patikrino laikra��ių stirtas ant grindų. D�efris prisiminė, kad Brenda Kolins, viena i� Raito aukų po Saros, buvo i� Tenesio. Kartu su keliais laikra��iais i� Aleksander Si�io Alabamoje buvo įspraustas Tenesio universiteto studentų laikra�tis �Monthly Vols�. Kitoje krūvoje D�efris rado dar daugiau laikra��ių i� kitų valstijų, visi jie buvo ma�ų miestelių. Greta jų gulėjo atvirukai, visi i� Atlantos, visi su skirtingais miesto vaizdais. Jie buvo neu�ra�yti, dar laukė savo eilės. D�efris niekaip neįsivaizdavo, k� toks �mogus kaip Raitas galėtų daryti su atvirukais. D�efriui jis nepasirodė pana�us į tokį, kuris turėtų draugų.

D�efris apsigr�ė ir apsidairė, tikrindamas, ar u�griozdintame kambaryje nieko nepra�iopsojo. Į sen� �idinį įgrūstas televizorius atrodė apynaujis, toks, kokį galima gatvėje nusipirkti u� penkiasde�imt �alių, jeigu per daug neklausinėji, i� kur jis atsirado. Ant televizoriaus � konverteris.

Jis grį�o prie priekinio lango, ketindamas i�eiti, bet stabtelėjo ka�k� pastebėj�s po sofa. Koja kilstelėjus sof�, į �alis i�silakstė tarakonai. Ant grindų buvo nedidelė juoda klaviatūra.

Konverteris i� tikrųjų buvo klaviatūros imtuvas. D�efris įjungė televizorių ir spaudinėjo klaviatūros mygtukus, kol imtuvas prisijungė prie interneto. Jis atsisėdo ant suverstos sofos kra�to ir laukė, kol sistema u�megs ry�į. Nuovadoje kompiuterius tvarkydavo Bredas Stivensas, bet D�efris �iūrėdamas jaunajam patruliui per petį pakankamai pramoko, kad įstengtų nar�yti.

Prisijungti prie Raito elektroninio pa�to buvo nesunku. Be pasiūlymo i� �Chevy� atsarginių dalių platintojo ir jaunų dailių paauglių, mėginan�ių u�sidirbti koled�ui � lai�kų, kuriuos gauna visi pasaulio �monės, � jis rado ilg� lai�k� nuo moters, kuri tikriausiai buvo Raito motina. Prie kito lai�ko buvo prikabinta jaunos moters nuotrauka pla�iai i�skėstomis kojomis. Siuntėjo adresas buvo atsitiktinių skai�ių seka. Tikriausiai tai Raito bi�iulis i� kalėjimo. D�efris vis tiek u�sira�ė adres� ant popierėlio, kurį rado ki�enėje.

Rodyklių klavi�ais D�efris nuėjo į adresyn�. Be įvairių pornografijos ir smurto svetainių, D�efris rado nuorod� į elektronin� �Grant Observer� laid�. Jis tiesiog pakraupo. Televizoriaus ekrane nu�vito �iandienos pirmasis puslapis, kuriame buvo paskelbta, jog vakar nusi�udė D�ulija Metjus. D�efris paspaudė rodykl� �emyn ir vėl permetė straipsnį akimis. Jis įėjo į archyv� ir paie�kojo Sibilės Adams. Po kelių sekund�ių pasirodė straipsnis apie pernyk�t� karjeros dien�. Paie�kojus D�ulijos Metjus, pasirodė �iandienos pirmasis puslapis, bet daugiau nieko. Kai įra�ė Saros vard�, paie�ka surado daugiau kaip �e�iasde�imt straipsnių.

D�efris atsijungė ir pastūmė sof� į viet�. Lauke jis vėl įstatė lang� į skyl�. Langas nesilaikė, todėl jam teko atvilkti kėd� ir jį paremti. I� ma�inos neatrodė, kad langas i�imtas, bet D�ekas Raitas, vos įėj�s į verand�, pastebės, kad name ka�kas lankėsi. Kadangi jis taip susirūpin�s saugumu, �itaip tikriausiai pavyks jį suerzinti.

Kai D�efris įsėdo į ma�in�, vir� jos įsi�iebė gatvės �ibintas. Net tokioje pragari�koje gatvėje saulėlydis vir� Atlantos stogų gniau�ė kvap�. D�efris pamanė, kad jei ne tekanti ir besileid�ianti saulė, �io kvartalo gyventojai nesijaustų �monėmis.

Jis laukė tris su puse valandos, kol į kiem� įva�iavo mėlynas �Chevy Nova�. Ma�ina buvo sena ir purvina, kėbule ir ties galiniais �ibintais �vietė rūdys. Raitas ai�kiai mėgino j� paremontuoti. Galas u�klijuotas sidabrine lipnia juosta, o ant buferio �ono buvo lipdukas su u�ra�u MANO ANTRASIS PILOTAS � DIEVAS. Ant kito �ono buvo lipdukas, dry�uotas kaip zebras ir su u�ra�u A� SIAUTĖJU KAIP LAUKINIS ATLANTOS ZOOLOGIJOS SODE.

D�ekas Raitas turėjo pakankamai reikalų su teisingumo sistema, kad pa�intų policinink�. I�lipdamas i� �Nova�, jis įtariai nu�velgė D�efrį. Raitas buvo praplik�s te�lius. Jis buvo be mar�kinių, ir D�efris matė jo � kitaip nepavadinsi � krūtis. D�efris įtarė, kad tai tikriausiai �Depo� �alutinis poveikis. Viena i� pagrindinių prie�as�ių, kodėl prievartautojai ir pedofilai nustodavo jį leistis, buvo bjaurus �alutinis poveikis: jie priaugdavo svorio ir įgydavo moteri�kų bruo�ų.

D�efriui einant per kiem� Raitas linktelėjo. Kad ir koks apleistas buvo rajonas, visi gatvės �ibintai tvarkingai degė. Namas buvo ap�viestas lyg vidurdienį.

Kai Raitas pra�neko, jo balsas buvo laibas, taip pat nuo �Depo�. Jis paklausė:

� Man�s ie�kot?

� Taigi, � atsakė D�efris, sustoj�s prie�ais �mogų, kuris i�prievartavo ir perdūrė Sar� Linton.

� Na, po galais, � Raitas papūtė lūpas. � Tikriausiai kokia mergiūk�tė pra�apo? Jūs visada beld�iat į mano duris, kai kokia mergu�ėlė prapuola.

� Eime vidun, � pasakė D�efris.

� Na jau ne, � atkirto Raitas ir atsirėmė į ma�in�. � Ta dingusioji � gra�i mergaitė? � Jis nutilo, lyg laukdamas atsakymo. Lėtai apsilai�ė lūpas. � A� renkuosi tik gra�ias.

� Tai senesnė byla, � atsakė D�efris, stengdamasis neu�kibti.

� Eimė? Mano mieloji, brangioji Eimė?

D�efris dėbtelėjo. Jis pa�ino vard� i� bylos. Eimė Bakster, i�prievartauta D�eko Raito, nusi�udė. Ji buvo slaugė, atsikraus�iusi į Atlant� i� Aleksander Si�io.

� Ne, ne Eimė, � pasakė Raitas, lyg susim�st�s susiimdamas ranka u� smakro. � Ar tai ta mieloji, brangioji� � jis nutilo ir pa�velgė į D�efrio ma�in�. � Granto apygarda, k�? Kodėl i�kart nesakėt? � jis nusi�ypsojo, vienas jo priekinis dantis buvo nuskil�s. � Kaip laikosi mano mieloji Sara?

D�efris �engė artyn jo, bet Raitas nepasidavė bauginamas ir tarė:

� Nagi, trenkit man. Man patinka �iurk��iai.

D�efris atsitraukė, i� visų jėgų tvardydamasis, kad jam nesmogtų.

Staiga Raitas susiėmė rankomis krūtis.

� Gra�u, tėtu�i? � Jis nusi�ypsojo, i�vyd�s tikriausiai pasi�lyk�tėjusi� D�efrio i�rai�k�. � A� leid�iuosi �Depo�, bet tu tai jau �inai, tiesa, mielasis? �inai ir kas man nuo jo darosi, tiesa?� Jis pra�neko tyliau: � Nuo jo virstu mergaite. �itaip berniukai gauna geriausia i� abiejų pasaulių.

� Liaukis, � pasakė D�efris ir apsidairė. Raito kaimynai i�lindo pa�iūrėti spektaklio.

� Mano kiau�iai ma�i kaip stiklo rutuliukai, � t�sė Raitas, susiki��s rankas u� mėlynų d�insų juosmens. � Nori pa�iūrėti?

D�efris tyliai suniurzgė:

� Nebent norėtum, kad kastracija būtų ne tik cheminė.

Raitas sukikeno.

� Tu didelis, stiprus vyras, �inai? � paklausė jis. � Tu rūpiniesi mano Sara?

D�efris įstengė tik seil� nuryti.

� Jos visos nori su�inoti, kodėl pasirinkau jas. �U� k� mane? U� k� mane?� � pragydo jis dar laibesniu balseliu. � A� norėjau su�inoti, ar ji tikrai raudonplaukė.

D�efris stovėjo, neįstengdamas nė krustelėti.

� Tu turbūt �inai, kad tikrai, k�? I� akių matyti. � Raitas susikry�iavo rankas ant krūtinės ir įsmeigė �vilgsnį į D�efrį. � �inai, jos papai puikūs. Buvo labai smagu juos �iulpti. � Jis apsilai�ė lūpas. � Kad tu būtum mat�s baim� jos veide. Ji ai�kiai nebuvo prie to pratusi. Dar neturėjo tikro vyro, supranti?

D�efris suėmė ranka �mogėn� u� gerklės ir prirėmė prie ma�inos. Puolė taip staigiai, kad nė pats nesuprato, k� daro, kol pajuto, kaip į pla�takos od� susminga ilgi D�eko Raito nagai.

D�efris prisivertė patraukti rank�. Raitas �vok�tė, kosėjo, mėgino atgauti kvap�. D�efris apėjo nedidelį ratuk� ir pa�velgė į kaimynus. Niekas nė nekrustelėjo. Reginys visus tarsi pakerėjo.

� Manai, i�g�sdinsi mane? � tarė Raitas gerg�d�ian�iu balsu. � Kalėjime sutvarkydavau stambesnius u� tave, du i�kart.

� Kur buvai praėjusį pirmadienį? � paklausė D�efris.

� Dirbau, brolau. Paklausk mano lygtinio paleidimo pareigūnės.

� Gal ir paklausiu.

� Ji u�ėjo man�s patikrinti ma�daug, � Raitas apsimetė susim�st�s, � saky�iau, antr� ar pus� trijų. Tokia valanda tave domina?

D�efris neatsakė. Sibilės Adams mirties laikas buvo i�spausdintas �Observer�.

� A� �laviau ir ploviau grindis, ne�iau �iuk�les, � t�sė Raitas.

D�efris parodė tatuiruot�.

� �iūriu, tu religingas �mogus.

Raitas pa�velgė į savo rank�.

� �itaip ir įkliuvau u� Sar�.

� Stengiesi palaikyti ry�ius su savo merginomis, k�? � paklausė D�efris. � Galbūt vartai laikra��ius? Seki jas internetu?

Raitas pirm� sykį sunerimo.

� Buvai mano name?

� Gra�iai papuo�ei sienas, � atsakė jis. � �itiek Jėzuliukų. Vaik�tant po kambarį, jie tiesiog seka akimis.

Raito veidas persimainė. Jis parodė D�efriui t� savo pus�, kuri� regėjo tik kelios nelaimingos moterys, ir u�riko:

� Tai mano asmeninė nuosavybė! Tau �ia negalima!

� A� �ia buvau, � atsakė D�efris. Kai Raitas susierzino, jis įstengė i�likti ramus. � Visk� ap�iūrėjau.

� Niek�as! � suklykė Raitas ir smogė jam. D�efris �engė į �alį ir u�lau�ė vyri�kiui rank� u� nugaros. Raitas palinko į priekį ir veidu plojosi ant �emės. D�efris sėdėjo ant jo, keliu prirėm�s nugar�.

� K� �inai? � paklausė D�efris.

� Paleisk, � maldavo Raitas. � Pra�au, paleisk.

D�efris i�sitraukė antrankius ir surakino Rait�. Kai spragtelėjo spynelės, anas ėmė giliai kvėpuoti.

� Tik skai�iau apie tai, � ink�tė Raitas. � Pra�au, pra�au, paleisk.

D�efris pasilenkė ir suku�dėjo �mogėnui į ausį:

� Tu grį�i į kalėjim�.

� Ne, nebesodink man�s, � maldavo Raitas. � Pra�au.

D�efris i�tiesė rank� ir trūktelėjo antkojį. �inant, kaip veikia Atlantos vald�ia, tai turėtų suveikti grei�iau negu paskambinus 911. Kadangi antkojis nenutrūko, D�efris nuspyrė jį bato kulnu.

� Taip negalima! � klykė Raitas. � Taip negalima! Jie matė!

D�efris pakėlė akis, prisimin�s kaimynus. Jis be �od�ių pa�velgė, o jie visi nusigr�ė ir dingo namuose.

� O Dieve, pra�au, nebesodink man�s, � maldavo Raitas. � Pra�au, visk� padarysiu.

� Ir tas �autuvas po �iu�iniu jiems nepatiks, D�ekai.

� O Dieve, � virpėdamas kūk�iojo anas.

D�ekas atsirėmė į �Nova� ir i�sitraukė Kito duot� vizitin� kortel�. Joje buvo para�yta Merės Anos Mun pavardė. D�efris dirstelėjo į laikrodį. Labai abejojo, ar ji nud�iugs, i�vydusi jį penktadienio vakar� be de�imt a�tuonios.

23

Lena u�simerkė, nes saulė spigino į veid�. Vanduo buvo �iltas ir malonus, bangoms liūliuojant po ja, kūn� glostė �velnus vėjelis. Ji neprisiminė, kada paskutinį sykį buvo prie vandenyno, bet atostogos ma�ų ma�iausiai buvo pelnytos.

� �iūrėk, � tarė Sibilė, rodydama į vir�ų.

Lena pa�velgė, kur rodė sesers pir�tas, ir danguje vir� vandenyno pamatė �uvėdr�. Bet jos dėmesys ka�kodėl nukrypo į debesis. Jie atrodė kaip vatos kamuoliai �velniai �ydrame fone.

� Norėjai, kad gr��in�iau? � paklausė Sibilė, duodama Lenai raudon� plaukimo lent�.

Lena nusijuokė.

� Henkas sakė, kad tu j� pametei.

Sibilė nusi�ypsojo.

� Pasidėjau j� ten, kur jis nematė.

Staiga Lena visi�kai ai�kiai suvokė, kad apako ne Sibilė, o Henkas. Ji niekaip nesuprato, kaip galėjo taip susipainioti, bet �tai Henkas sėdi paplūdimyje su juodais akiniais. Jis atsilo�ė, pasirėmė rankomis u� nugaros ir atki�o saulei krūtin�. Tokio įdegusio Lena jo nebuvo ma�iusi. Ties� sakant, kai jie anks�iau atvykdavo prie jūros, Henkas tupėdavo vie�butyje ir į paplūdimį su mergaitėmis neidavo. K� jis ten vis� dien� veikdavo, Lena ne�inojo. Kartais su juo pasilikdavo Sibilė, norėdama pailsėti nuo saulės, bet Lenai prie jūros labai patiko. Ji mėgo �aisti vandenyje ar ie�koti improvizuotų paplūdimio tinklinio rungtynių, į kurias galėtų įsipra�yti.

�itaip Lena sutiko Greg� Mi�elį, savo paskutinį rimtesnį vaikin�. Gregas su draugais �aidė tinklinį. Jis buvo ma�daug dvide�imt a�tuonerių metų, bet jo draugai � daug jaunesni, ir jiems daug labiau rūpėjo �valgytis į merginas, o ne �aisti. Lena priėjo, suprasdama, kad jaunesnieji vyrai j� vertina tarsi mėsos gabal�, ir papra�ė priimti pa�aisti. Gregas sviedė jai kamuolį tiesiai nuo krūtinės, o Lena taip pat jį pagavo.

Po kurio laiko jaunesni vaikinai i�sivaik��iojo ie�koti alkoholio, moterų ar abiejų i�kart. Lena, regis, valandų valandas �aidė su Gregu. Jei jis tikėjosi, kad Lena pasiduos, pagerbdama jo vyri�kum�, jam teko galvoti i� naujo. Tre�iųjų rungtynių pabaigoje ji taip jį sutvarkė, kad toliau �aisti jis atsisakė ir pasiūlė vietoje prizo pavai�inti j� vakariene.

Jis nusivedė j� į pigi� meksikieti�k� u�eig�, kur Lenos senelis, jei dar nebūtų mir�s, būtų tu�tuojau u�silenk�s. Jie gėrė sald�ias cukrines margaritas, paskui �oko, tada Lena vietoje bu�inio labai nak�iai gudriai nusi�ypsojo Gregui. Kit� dien� jis vėl laukė prie jos vie�bu�io, �įsyk su banglente. Ji visada norėjo i�mokti plaukti banglente, todėl mielai priėmė jo pasiūlym� pamokyti.

Dabar ji juto bangas po savim, vanduo kėlė jos kūn� auk�tyn, paskui metė �emyn. Grego ranka prilaikė j� u� nugaros, vis �emiau, �emiau, kol sauja suėmė u�pakalį. Ji lėtai apsigr�ė, leisdama jam �iūrėti ir liesti nuog� savo kūn�. Spigino saulė, o jos oda atrodė �ilta ir gyva.

Jis įsipylė į deln� įdegio aliejaus ir ėmė trinti jos pėdas. Rankomis apėmė kulk�nis, praskėtė kojas. Jie vis dar plūduriavo vandenyne, bet vanduo ka�kaip sukietėjo ir prilaikė Gregui jos kūn�. Jo rankos kilo �launimis, glostė, lietė, judėjo pro slaptas vieteles, kol delnais suėmė krūtis. Jis lai�ė, bu�iavo, kand�iojo spenelius, krūtis, kilo iki burnos. Grego bu�iniai buvo stiprūs ir �iurk�tūs, jis niekada Lenos taip nebu�iuodavo. Ji pajuto reaguojanti į jį taip, kaip negalėjo nė įsivaizduoti.

Jo kūnas prispaudė j� bauginamai jausmingai. Jo rankos buvo sudir�usios, prisilietimas �iurk�tus, ir jis darė su ja, k� tik norėjo. Pirm� sykį gyvenime Lena atleido vad�ias. Pirm� sykį gyvenime Lena pasijuto bejėgė �alia �io vienintelio vyro. Ji juto tu�tum�, kuri� u�pildyti galėjo tik jis. Ji padarytų visk�, ko tik jis u�sigeistų. Ji i�pildytų bet kokį jo pageidavim�.

Jo burna leidosi jos kūnu, lie�uvis �mirinėjo tarp kojų, �iurk��iai kibo dantys. Ji mėgino i�tiesti jam rankas, prisitraukti jį ar�iau, bet negalėjo pajudėti. Staiga jis u�gulė j� ir prispaudė jos rankas kuo toliau nuo kūno, i�skėstas į �alis, lyg norėdamas j� prismeigti, ir įsiskverbė vidun. J� u�liejo malonumo banga, nenuslūgusi, regis, valandų valandas, tada staiga atėjo kankinamas palengvėjimas. Visas jos kūnas atsivėrė jam, ji i�rietė nugar�, lyg trok�dama su juo susilieti.

Tada viskas baigėsi. Lena pajuto, kaip kūnas atsipalaiduoja, prablaivėja protas. Ji mėgaudamasi pasuko galv� į �alį. Apsilai�ė lūpas, prasimerkė ir i�vydo tamsų kambarį. Ka�kur tolumoje cinksėjo. Visur aplink sklido artimesnis garsas, netolygus tiksėjimas, lyg laikrod�io, bet su vandeniu. Ji suvokė, kad nebeprisimena �od�io, kuriuo vadinamas i� debesų srūvantis vanduo.

Lena mėgino krustelėti, bet rankos neklausė. Ji pa�velgė į jas, pamatė pir�tų galiukus, nors �viesos nebuvo. Ka�kas buvo apsivij�s jos rie�us, ka�kas kietas ir nelankstus. Jos protas susivokė pajudinti pir�tus, ir pla�taka ji pajuto �iurk�tų med�io pavir�ių. Ka�kas taip pat pan�iojo jos kulk�nis, neleisdamas pakelti kojų nuo grindų. Negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Ji tiesiogine prasme buvo priplota prie grindų. Jos kūnas, regis, atgijo nuo vienintelės minties: ji įkalinta.

Lena vėl buvo tamsiame kambaryje, ten, kur atsidūrė prie� kelias valandas; o gal dienas? Savaites? Vis cinksėjo, į smegenis lėtai kapsėjo, tarsi kankinimas vandeniu. Kambaryje nebuvo langų ir jokios �viesos. Buvo tik Lena ir tai, kas j� laikė prie grindų.

Staiga nu�vito, akinama �viesa degino jai akis. Lena vėl pamėgino i�sivaduoti, bet buvo bejėgė. Ka�kas atėjo; ka�kas, kas turėjo jai padėti, bet nepadėjo. Ji rangėsi pan�iuose, sukiojo kūn�, mėgindama i�silaisvinti, bet veltui. Ji prasi�iojo, bet �od�iai nepasigirdo. Ji prisivertė i�tarti �od�ius mintyse � �Padėk man, pra�au�, � bet savo balso nei�girdo.

Ji pasuko galv� į �on�, markstydamasi, stengdamasi k� nors į�iūrėti �viesoje, o jos deln� ka�kas spustelėjo. Pojūtis buvo bukas, bet �viesoje Lena i�vydo, kad jai į deln� įspaustas ilgos vinies smaigalys. Taip pat �viesoje pakilo plaktukas.

Lena u�simerkė ir nejuto skausmo.

Ji vėl buvo paplūdimyje, tik ne vandenyje. Dabar ji skrido.

24

Merė Ana Mun nebuvo maloni moteris. D�efriui nespėjus nė prisistatyti, ji nutaisė toki� min�, lyg sakytų �Nekru�k man proto�. Ji vos u�metė akį į sulau�yt� Raito antkojį ir tarė tiesiai D�efriui:

� Įsivaizduojat, kiek toks daiktas kainuoja?

Nuo tada viskas ėjo tik blogyn.

Did�iausias vargas D�efriui, bendraujant su Mun, kaip ji pageidavo būti vadinama, buvo kalbos barjeras. Mun buvo i� Rytų, i� ten, kur priebalsiai gyvena savo gyvenim�. Be to, ji kalbėjo garsiai ir trumpai, o pietie�iams tai atrodo labai nemandagu. Kylant liftu i� centrinės salės į apklausos kambarius, ji stovėjo per arti jo, nutaisiusi pasipiktinusį veid�, sukry�iavusi rankas �emai ant liemens. Mun buvo ma�daug keturiasde�imties metų, bet atrodė susenusi nuo per daug rūkymo ir gėrimo. Jos tamsiai geltonuose plaukuose �mės�iojo �ilos sruogos. Nuo lūpų lyg gilūs spinduliai driekėsi rauk�lės.

Ji greitakalbe �nekėjo pro nosį, ir D�efris jautėsi taip, lyg būtų kalbėj�sis su valtorna. D�efris kaskart vėluodavo jai atsakyti, nes turėdavo palaukti, kol smegenys i�vers jos �od�ius. Jis netruko suprasti, kad jo lėtum� Mun palaikė kvailumu, bet ne ka�in k� galėjo padaryti.

Ji ka�k� sulojo jam per petį, einant per nuovad�. Jis sulėtino jos �od�ius ir suprato, kad ji pasakė:

� Papasakokit apie savo byl�, vir�ininke.

Jis trumpai nupasakojo, kas nutiko nuo tada, kai buvo surasta Sibilė Adams, neminėdamas savo ry�io su Sara. Suprato, kad pasakoja per lėtai, nes Mun vis pertraukdavo jį klausimais, į kuriuos jis būtų atsak�s, jei tik ji būtų davusi jam sekund� sakiniui u�baigti.

� Kiek suprantu, įėjot į mano vyruko namus? � paklausė ji. � Matėt vis� t� dievobaiming� mė�l�? � Ji nusivaipė. � Gal t� �autuv� pats ir atne�ėte, �erife Teilorai?

D�efris pasistengė grėsmingai pa�velgti į j�. Ji ėmė taip kvatotis, kad jam kone ausų būgneliai ply�o.

� Pavardė ka�kur girdėta.

� Kaip?

� Linton. Ir Toliveris. � Ji įsirėmė į lieknus klubus smulkutėmis rankomis. � A� labai rūpinuosi prane�ti aukoms, vir�ininke. Kelissyk skambinau Sarai prane�ti, kur yra D�ekas Alenas Raitas. Mano pareiga kasmet informuoti aukas. Jos byla buvo prie� de�imt metų?

� Prie� dvylika.

� Taigi, kalbėjausi su ja bent dvylika sykių.

Jis prisipa�ino suprat�s, kad yra i�ry�kintas.

� Sara � mano buvusi �mona. Ji buvo viena i� pirmųjų Raito aukų.

� Jums leido tirti byl�, nepaisant �io ry�io?

� A� bylai vadovauju, ponia Mun, � atsakė jis.

Ji nu�velgė jį taip, kaip tikriausiai pastatydavo į viet� paleistuosius lygtinai, bet D�efrį tik suerzino. Jis buvo daugiau kaip pusmetriu auk�tesnis u� Mer� An� Mun, ir �itas janki�kos neapykantos kamuoliukas jo nei�g�sdins.

� Raitas leid�iasi �Depo�. Suprantat, k� tai rei�kia?

� Jam tai, regis, labai patinka.

� Leid�iasi nuo pat prad�ių, i�kart po Saros. Matėt jo nuotraukas?

D�efris papurtė galv�.

� Eime su manim, � pasakė Mun.

Jis pakluso, stengdamasis neminti jai ant kulnų. Ji visk� darė greitai, bet vaik��iojo lėtai, o jo �ingsnis buvo daugiau negu dvigubai ilgesnis u� jos. Ji sustojo prie nedidelio kabineto, prigrūsto bylų saugojimo dė�ių. Per�engė stirt� vadovėlių ir paėmė nuo stalo byl�.

� Kokia �ia netvarka, � pasakė ji, lyg tai būtų visai ne jos reikalas. � �tai.

D�efris atvertė byl� ir i�vydo jaunesnio, lieknesnio, ne tokio moteri�ko D�eko Aleno Raito nuotrauk�, prisegt� prie pirmo puslapio. Jis turėjo daugiau plaukų, o veidas buvo prakaulus. Kūnas sudėtas kaip vyrų, kurie kasdien tris valandas kilnoja sunkumus, o akys veriamai mėlynos. D�efris prisiminė pavandenijusias Raito akis, matytas anks�iau. Jis taip pat prisiminė, kad Sara jį pa�ino i� dalies dėl ry�kiai mėlynų akių. Nuo tada, kai jis u�puolė Sar�, pasikeitė visa Raito i�vaizda. �tai kokį �mogų D�efris tikėjosi sutikti, kai nar�ė Raito namus. �tai koks �mogus i�prievartavo Sar�, atėmė i� jos galimyb� pagimdyti D�efriui kūdikį.

Mun pasirausė kitoje byloje.

� �ia jo nuotrauka, i�leid�iant i� kalėjimo, � pasakė ji, i�traukusi dar vien� nuotrauk�.

D�efris linktelėjo galv�, i�vyd�s pa�įstam� Rait�.

� Jis gana prisikentėjo, suprantat?

D�efris vėl linktelėjo.

� Vyrai da�nai mėgina prie�intis. O kai kurie tiesiog pasiduoda.

� Net �irdį skauda, � sumurmėjo D�efris. � Kalėjime jį daug kas lankė?

� Tik motina.

D�efris u�vertė byl� ir gr��ino jai.

� O kai i�ėjo i� kalėjimo? Ai�kiai buvo met�s �Depo�, taip? Jis vėl prievartavo.

� Jis sako, kad nebuvo, o jam buvo skirta tokia dozė, kad niekaip nebūtų pasistoj�.

� Kas pri�iūrėjo?

� Jis pats. � Ji nutildė jį, nespėjusį nė prasi�ioti. � Klausykit, suprantu, kad tai netobula, bet kartais reikia jais pasitikėti. Kartais mes klystame. Dėl Raito klydome. � Ji nutė�kė aplank� atgal ant stalo. � Dabar jis vaik�to į poliklinik�, kur jam kart� per savait� suleid�ia �Depo�. �variai ir tvarkingai. Antkojis, kurį taip maloniai sugadinote, leido stropiai jį pri�iūrėti. Jis nenusikalto.

� Nebuvo i�vyk�s i� miesto?

� Ne, � atsakė ji. � Pirmadienį buvau jo patikrinti darbe. Jis buvo banko pastate.

� Kaip malonu, kad atsiuntėte jį ar�iau visų tų studen�ių.

� Neper�enkit ribų, � įspėjo ji.

Jis i�kėlė rankas delnais į priekį.

� U�ra�ykit klausimus, kuriuos norit u�duoti, � pasakė ji. � A� pasikalbėsiu su Raitu.

� Klausimai priklauso nuo jo atsakymų.

� Teori�kai net neprivalau jūsų �ia įsileisti. D�iaukitės, kad nei�spyriau atgal į kaim�.

Jis tiesiogine prasme prikando lie�uvį, kad piktai jai neatkirstų. Ji sako ties�. Rytoj ryt� jis galėtų paskambinti draugams i� Atlantos policijos, kad su juo būtų elgiamasi geriau, bet kol kas viskam vadovauja Merė Ana Mun.

D�efris tarė:

� Gal galit duoti minutėl�? � Jis parodė į stal�. � Turiu pasitarti su savi�kiais.

� I� �ia negalima skambinti į u�miestį.

Jis i�kėlė mobilųjį telefon�.

� Tik pra�iau palikti mane vien�.

Ji linktelėjo ir nusigr�ė.

� Dėkui, � tarė D�efris, bet ji neatsakė.

Jis palaukė, kol ji nuėjo koridoriumi, tada u�sidarė duris. Per�eng�s kelias dė�es, atsisėdo u� jos stalo. Kėdė buvo nuleista �emai, ir atrodė, kad keliais tuojau pasieks ausis. D�efris dirstelėjo į laikrodį ir surinko Saros numerį. Ji guldavosi anksti, bet jam reikėjo su ja pasikalbėti. Kai suskambo telefonas, jį u�plūdo jaudulys.

Ji atsiliepė po ketvirto pyptelėjimo, balsas buvo mieguistas.

� Klausau?

Jis suprato sulaik�s kvap�.

� Sara?

Ji tylėjo, ir akimirk� jam pasirodė, kad padėjo ragelį. I�girdo, kaip ji juda, �narėjo patalai; ji gulėjo lovoje. Jis girdėjo, kaip lauke lyja, o ragelyje griaud�ia. D�efris neju�ia prisiminė seniai praėjusi� naktį. Sara niekada nemėgo audros, todėl pabudino jį, norėdama, kad D�efris prabla�kytų j� per griaustinį ir �aibus.

� Ko nori? � paklausė ji.

Jis galvojo, k� pasakyti, ir staiga suprato, kad per ilgai jai nepaskambino. I� jos balso girdėjo, kad jų santykiuose ka�kas pasikeitė. Gerai nesuprato, kas ir kodėl.

� Mėginau skambinti anks�iau, � pasakė jis, jausdamasis lyg meluotų, nors kalbėjo ties�. � Į poliklinik�, � pridūrė jis.

� Tikrai?

� Kalbėjau su Nele, � pasakė jis.

� Sakei jai, kad svarbus reikalas?

D�efriui net pa�ird�ius sugniau�ė. Jis nieko neatsakė.

Sara, regis, nusijuokė. D�efris tarė:

� Nenorėjau su tavim kalbėtis, kol ko nors nesu�inosiu.

� Apie k�?

� A� Atlantoje.

Ji patylėjo, tada pratarė:

� Tikriausiai E�tono gatvėje 633.

� Anks�iau buvau, � atsakė jis. � Dabar Atlantos policijos departamente. Jis apklausos kambaryje.

� D�ekas? � paklausė ji.

Ji i�tarė vard� lyg seno pa�įstamo, ir D�efriui net dantis sugėlė.

� Mun man paskambino, kai suveikė jo prietaisas, � nykiai paai�kino Sara. � Nujau�iau, kad ten tu.

� Norėjau pasikalbėti su juo, prie� i�kviesdamas kavalerij�.

Ji sunkiai atsiduso.

� �aunuolis.

Ragelyje vėl stojo tyla, ir D�efris vėl ne�inojo, k� pasakyti. Tyl� nutraukė Sara.

� Dėl to man paskambinai? Prane�ti, kad jį are�tavai?

� Pa�iūrėti, kaip tu laikaisi.

Ji nusijuokė.

� Ak, �inoma. Laikausi kuo puikiausiai, D�efai. A�iū, kad paskambinai.

� Sara? � paklausė jis, i�sigand�s, kad ji nepadėtų ragelio. � A� mėginau skambinti anks�iau.

� Matyt, per ma�ai stengeisi, � atsakė ji.

D�efris pajuto, kad laidu sklinda pyktis.

� Norėjau skambindamas turėti k� tau pasakyti. K� nors konkretaus.

Ji nutildė jį tyliu, įtemptu balsu:

� Ne�inojai, k� pasakyti, todėl u�uot paėjėj�s du kvartalus iki poliklinikos ar pasisteng�s su manim susisiekti i�lėkei į Atlant� pa�iūrėti D�ekui į akis. � Ji nutilo. � Papasakok, kaip jauteisi jį i�vyd�s, D�efai.

Jis neįstengė atsakyti.

� K� padarei, sumu�ei jį? � Ji pradėjo �vaistytis kaltinimais. � Prie� dvylika metų tai man būtų pravert�. O dabar tik norėjau, kad būtum �alia. Kad mane palaikytum.

� A� stengiuosi tave palaikyti, Sara, � atsakė D�efris, i�mu�tas i� vė�ių. � Kaip manai, k� a� �ia veikiu? Mėginu i�siai�kinti, ar tas tipas dar prievartauja moteris.

� Mun sako, kad jis jau dvejus metus nebuvo i�vyk�s i� miesto.

� Galbūt Raitas susij�s su tuo, kas vyksta Grante. Apie tai pagalvojai?

� Ties� sakant, ne, � pa�aipiai atsakė ji. � A� tik galvojau, kad �įryt parod�iau tau protokol�, apnuoginau siel�, o tu i�lėkei i� miesto.

� A� norėjau�

� Norėjai pabėgti nuo man�s. Ne�inojai, k� daryti, todėl i�lėkei. Turbūt tai ne taip gudru, kaip leisti man pareiti namo ir u�klupti tave su kita moterimi mūsų lovoje, bet esmė ta pati, ar ne?

Jis papurtė galv�, nesuprasdamas, kaip jie prie to priėjo.

� Kodėl ta pati? A� stengiuosi tau padėti.

Tuomet jos balsas persimainė, ir ji atrodė ne tiek pikta, kiek baisiai įskaudinta. �itaip ji su juo kalbėjo tik vien� sykį, i�kart po to, kai u�klupo su kita. Tuomet jis jautėsi taip pat kaip dabar � savanaudis �iknius.

Ji tarė:

� Kuo tu man padedi Atlantoje? Kas man i� to, kad tu u� keturių valandų kelio? Ar �inai, kaip jau�iausi vis� dien�? Pa�okdavau kaskart suskambėjus telefonui, tikėdamasi, kad skambini tu, � Sara atsakė u� jį. � Jau�iausi kaip kvailė. Ar �inai, kaip man buvo sunku tai tau parodyti? Papasakoti, kas man nutiko?

� A� ne�

� Man beveik keturiasde�imt metų, D�efri. Apsisprend�iau būti gera dukra savo tėvams ir draugi�ka sesuo Tesai. Apsisprend�iau stengtis, kad bū�iau tarp geriausiųjų vieno i� puikiausių Amerikos universiteto absolventų. Apsisprend�iau tapti pediatre, kad padė�iau vaikams. Apsisprend�iau kraustytis atgal į Grant�, kad gyven�iau ar�iau savo �eimos. Apsisprend�iau �e�erius metus būti tavo �mona, nes taip tave mylėjau, D�efri. � Ji nutilo, ir jis suprato, kad ji verkia. � O būti i�prievartauta neapsisprend�iau.

Jis mėgino įsiterpti, bet ji neleido.

� Tai, kas man nutiko, u�truko penkiolika minu�ių. Penkiolika minu�ių, ir viskas pra�uvo. Jeigu atsi�velgi į tas penkiolika minu�ių, niekas kita nebesvarbu.

� Netiesa.

� Tikrai? � paklausė ji. � Tai kodėl �įryt man nepaskambinai?

� Mėginau�

� Nepaskambinai, nes dabar a� tau esu auka. A� tau tokia pat kaip D�ulija Metjus ir Sibilė Adams.

� Netiesa, Sara, � atsakė jis, pasibaisėj�s, kad yra kaltinamas tokiais dalykais. � Nesi man�

� A� dvi valandas klūpojau ligoninės tualete, kol mane i�laisvino. Nukraujavau kone mirtinai, � kalbėjo ji. � Kai jis pasismagino su manim, nieko neliko. Visi�kai nieko. Turėjau susikurti gyvenim� i� naujo. Turėjau susitaikyti su tuo, kad per t� niek�� niekada neturėsiu vaikų. Nenorėjau nė pagalvoti, kad dar kada nors su kuo nors mylėsiuosi. Maniau, kad po to, k� jis man padarė, joks vyras nenorės man�s paliesti.

Ji nutilo, o jis labai tro�ko jai k� nors pasakyti, bet nerado �od�ių. Sara tyliai t�sė:

� Sakei, kad niekada tau neatsivėriau? Na, dabar �inai dėl ko. Papasakoju tau savo giliausi�, juod�iausi� paslaptį, o k� tu darai? Tu sprunki į Atlant� susitikti su �mogum, kuris taip su manim pasielgė, u�uot kalbėj�sis su manim. U�uot susitik�s su manim.

� Maniau, norėsi, kad a� k� nors dary�iau.

� A� ir norėjau, kad tu k� nors darytum, � atsakė ji graud�iu balsu. � Norėjau.

Jam ausyje spragtelėjo, ji padėjo ragelį. Jis vėl surinko jos numerį, bet linija buvo u�imta. Jis vis spaudė �skambinti�, pamėgino dar penkis sykius, bet Sara nukėlė ragelį nuo telefono.

D�efris stovėjo u� veidrodinio apklausos kambario stiklo, mintyse kartodamas pokalbį su Sara. Jį apėmė nepakeliamas liūdesys. Suprato, kad ji teisi dėl skambu�io. Jis turėjo primygtinai reikalauti, kad Nelė sujungtų jį su Sara. Turėjo nueiti į poliklinik� ir pasakyti jai, kad vis dar j� myli, kad ji vis dar svarbiausia moteris jo gyvenime. Turėjo klauptis ant kelių ir maldauti, kad ji sugrį�tų pas jį. Neturėjo jos palikti. Vėl.

D�efris prisiminė, kaip Lena prie� kelias dienas sakė �auka� apie seksualinių nusikaltėlių u�pultas moteris. Ji i�kreipė t� �odį, tarė jį taip pat kaip �silpna� ar �kvaila�. D�efriui nepatiko, kad Lena �itaip skirsto, juolab jam nepatiko, kai taip pasakė Sara. Jis tikriausiai pa�inojo Sar� geriau u� visus jos gyvenimo vyrus, todėl �inojo, kad jei Sara ir yra auka, tai tik savo pa�ios smerkian�io teismo. Kita prasme jis nelaikė jos auka. Prie�ingai, ji jam atrodė itin gyvybinga. D�efriui skaudėjo �irdį, kad Sara taip blogai apie jį galvoja.

Jo mintis pertraukė Mun, klausdama:

� Galim pradėti?

� Aha, � atsakė D�efris, mesdamas i� galvos Sar�.

Nesvarbu, k� ji sako, Raitas vis tiek gali k� nors papasakoti apie įvykius Granto apygardoje. D�efris jau Atlantoje. Nėra jokios prie�asties grį�ti, kol nei�pe� i� to tipo visko, ko reikia. D�efris sukando dantis ir, �velgdamas pro stikl�, prisivertė susikaupti ir imtis darbo.

Mun su trenksmu įėjo į kambarį, trenkė durimis paskui save ir garsiai atstūmė kėd� nuo stalo � jos kojos d�er�gė braukiamos per plytelių grindis. Kad ir koks turtingas buvo Atlantos policijos departamentas, kad ir kiek gaudavo papildomų lė�ų, miesto apklausos kambariai nė i� tolo nebuvo tokie tvarkingi kaip Granto apygardoje. D�ekas Alenas Raitas sėdėjo purviname ir pradvisusiame kambarėlyje. Betono sienos buvo neda�ytos ir pilkos. Kambarys atrodė niūrus, bet kas prisipa�intų vien tam, kad galėtų i� jo i�trūkti. Stebėdamas, kaip darbuojasi Merė Ana Mun, D�efris visa tai apsvarstė. Ji nė i� tolo neprilygo Lenai Adams, bet nepaneigsi, kad su prievartautoju Mun įstengė u�megzti ry�į. Ji kalbėjosi su juo lyg vyresnioji sesuo.

Ji paklausė:

� Tas senas kaimietis tav�s neskriaudė, k�?

D�efris suprato, kad ji stengiasi įgyti Raito pasitikėjim�, bet jam vis tiek nepatiko apibūdinimas, labiausiai dėl to, kad Merė Ana Mun turbūt i� tikrųjų taip galvoja.

� Jis nutraukė antkojį, � pasakė Raitas. � Ne a�.

� D�ekai, � atsiduso Mun kitoje stalo pusėje, � �inau, supranti? Mums reikia i�siai�kinti, kaip po tavo �iu�iniu atsirado �autuvas. Tai ai�kus pa�eidimas, o tau gresia tre�ias smūgis. Supranti?

Raitas pa�velgė į veidrodį, tikriausiai gerai �inodamas, kad u� jo stovi D�efris.

� Ne�inau, kaip jis ten atsirado.

� Turbūt jis ir tavo pir�tų atspaudus ant jo u�tepė? � paklausė Mun, sukry�iuodama rankas.

Raitas, regis, susim�stė. D�efris �inojo, kad �autuvas Raito, bet taip pat �inojo, kad Mun jokiais būdais negalėjo suspėti taip greitai i�tirti jį ir su�inoti, kieno pir�tų atspaudai ant jo.

� A� bijojau, � pagaliau atsakė Raitas. � Mano kaimynai �ino, suprantat? Jie �ino, koks a�.

� O koks tu?

� Jie �ino apie mano mergaites.

Mun pakilo nuo kėdės. Ji nusigr�ė nuo Raito ir pa�velgė pro lang�. Jo rėm� dengė toks pat tinklelis kaip Raito namuose. D�efris nusteb�s suvokė, kad �mogus įsirengė namus kaip kalėjim�.

� Papasakok apie savo mergaites, � tarė Mun. � Kalbu apie Sar�.

I�gird�s Saros vard�, D�efris sugniau�ė kum��ius.

Raitas atsilo�ė ir apsilai�ė lūpas.

� Kar�ta skylutė, � jis vyptelėjo. � Ji buvo man gera.

Mun, regis, nuobod�iavo. Ji jau pakankamai ilgai �ia dirba, kad nesibaisėtų. Paklausė:

� Tikrai?

� Ji buvo tokia miela.

Mun apsigr�ė ir atsirėmė į tinklelį.

� Kiek suprantu, tu �inai, kas dedasi ten, kur ji gyvena. �inai, kas nutiko toms merginoms.

� �inau tik tiek, kiek perskai�iau laikra��iuose, � atsakė Raitas ir gū�telėjo pe�iais. � Jūs man�s nepasodinsit u� t� �autuv�, k�, vir�ininke? A� turėjau saugotis. Baiminausi dėl savo gyvybės.

� Pasikalbėkim apie Granto apygard�, � pasiūlė Mun, � o tada pasitarsim dėl �autuvo.

Raitas įbedė į j� akis ir ėmė krap�tinėtis veid�.

� Jūs man�s neapgausit?

� Ai�ku, kad ne, D�ekai. Ar esu kada tave apgavusi?

Raitas, regis, susim�stė. D�efrio nuomone, pasirinkimas paprastas: kalėjimas arba bendradarbiavimas. Bet tikriausiai Raitas vis tiek nori bent �iek tiek savo gyvenime spr�sti pats.

� Tas u�ra�as ant jos ma�inos, � pasakė Raitas.

� Kaip? � nesuprato Mun.

� Tas �odis ant jos ma�inos, � patikslino Raitas. � A� jo nera�iau.

� Ne?

� Sakiau savo advokatui, bet jis sakė, kad nesvarbu.

� Dabar svarbu, D�ekai, � atsakė Mun, atkakliai, bet ne per daug.

� A� negalė�iau taip para�yti ant ma�inos.

� Dziundzė? � paklausė ji. � Tu taip j� vadinai tualete.

� Tai kas kita, � atsakė jis. � Tada buvau įsiaudrin�s.

Mun nieko neatsakė.

� O kas u�ra�ė?

� Ne�inau, � atsakė Raitas. � A� vis� dien� buvau ligoninėje, dirbau. Ne�inojau, kokia jos ma�ina. Bet bū�iau atspėj�s. Ji buvo tokia i�puikusi, suprantat? Lyg būtų u� visus geresnė.

� Nepradėk vėl i� naujo, D�ekai.

� Gerai, � atsakė jis ir nudelbė akis. � Atleiskit.

� Kaip manai, kas taip u�ra�ė ant jos ma�inos? � paklausė Mun. � Kas nors i� ligoninės?

� Kas nors, kas j� pa�inojo, kas �inojo, kokia jos ma�ina.

� Galbūt daktaras?

� Ne�inau, � jis gū�telėjo pe�iais. � Galbūt.

� Tu man�s nemaustai?

Klausimas jį, regis nustebino.

� Po galais, ai�ku, kad ne.

� Taigi manai, kad kas nors i� ligoninės galėjo taip para�yti ant jos ma�inos. Kodėl?

� Gal u�pyko ant jos?

� �monės da�nai ant jos pykdavo?

� Ne, � jis įnirtingai papurtė galv�. � Sara buvo gera. Ji visada su visais kalbėdavosi. � Jis, regis, pamir�o, jog k� tik pasakojo, kokia Sara buvo i�puikusi. � Ji visada sveikindavosi su manim koridoriuose. Suprantat, ne klausdavo, kaip sekasi, ar k�, o tiesiog parodydavo, kad pastebi. Dauguma �monių �iūri į tave ir nemato. Suprantat?

� Sara mandagi mergina, � atsakė Mun, neleisdama jam nukrypti nuo temos. � Kas galėjo taip sugadinti jos ma�in�?

� Galbūt kas nors dėl ko nors ant jos u�pyko?

D�efris pridėjo rankas prie stiklo, jusdamas, kaip ant sprando �iau�iasi plaukai. Mun taip pat tai pajuto.

Ji paklausė:

� Dėl ko?

� Ne�inau, � atsakė Raitas. � Tik sakau, kad a� ant ma�inos nera�inėjau.

� Tikrai?

Raitas nurijo seil�.

� Sakėt, kad u� tai nebausit dėl ginklo, taip?

Mun piktai dėbtelėjo į jį.

� Neabejok manim, D�ekai. Juk i�kart �itaip sutarėm. K� gali mums pasiūlyti?

Raitas pa�velgė į veidrodį.

� Daugiau nieko ne�inau, tik kad nera�iau ant jos ma�inos.

� Tai kas ra�ė?

Raitas gū�telėjo pe�iais.

� Juk sakiau, kad ne�inau.

� Manai, tas pats vaikinas, kuris subrai�ė jos ma�in�, dabar siautėja Granto apygardoje?

Jis vėl gū�telėjo pe�iais.

� A� ne detektyvas. Tik sakau, k� �inau.

Mun sukry�iavo rankas ant krūtinės.

� Savaitgalį palaikysim tave are�tinėje. Kai pasikalbėsim pirmadienį, pa�iūrėsim, ar neprisiminsi, kas tas �mogus galėtų būti.

Raitas apsia�arojo.

� A� ties� sakau.

� Pa�iūrėsim, ar pirmadienio ryt� tiesa bus tokia pat.

� Pra�au, nesodinkit man�s ir vėl.

� Mes tik sulaikom, D�ekai, � atsakė Mun. � Pasirūpinsiu, kad gautum atskir� kamer�.

� Leiskit mane namo.

� Deja, ne, � atsakė Mun. � Pam�styk dienel� kit�. Turėsi laiko apsispr�sti, kas tau svarbiausia.

� A� �inau, kas svarbiausia. Tikrai.

Toliau Mun nebesiklausė. Ji paliko Rait� kambaryje, įsikniaubusį į delnus ir raudantį.

25

Sara krūptelėjusi nubudo ir akimirk� supanikavo, nesuprasdama, kur atsidūrė. Ji apsidairė po kambarį, sutelkdama dėmesį į patvarius, patikimus daiktus. Sena komoda, priklausiusi dar jos mo�iutei, veidrodis, rastas sendaik�ių turguje, spinta, tokia plati, kad tėvas padėjo jai nuimti nuo vyrių miegamojo duris, kad j� įne�tų.

Ji atsisėdo lovoje ir pro langus pa�velgė į e�er�. Vanduo �iau�ėsi nuo vakaryk�tės audros, pavir�ių rai�ė auk�tos bangos. Lauke dangus buvo �iltai pilkas, saulės nebuvo matyti, pa�eme slinko rūkas. Namie buvo �alta, ir Sara pagalvojo, kad lauke tikriausiai dar �al�iau. Eidama į voni�, ji apsisiautė skiautinių antklode ir suraukė nosį, pasta�iusi kojas ant �altų grindų.

Virtuvėje ji įjungė kavavir� ir stovėjo prie�ais j�, laukdama, kol privarvės puodelis. Grį�o į miegam�jį, apsitempė bėgimo �ortais, o ant jų � senomis sportinėmis kelnėmis. Telefono ragelis dar buvo nukeltas po vakaryk��io D�efrio skambu�io, ir Sara padėjo jį į viet�. Beveik i�kart telefonas suskambo.

Sara giliai atsikvėpė, tada pakėlė jį:

� Klausau?

� Sveika, ma�ute, � tarė Edis Lintonas. � Kur buvai?

� Nety�ia nume�iau ragelį nuo telefono, � pamelavo Sara.

Tėvas arba nesuprato, kad ji meluoja, arba nenorėjo kabinėtis. Jis tarė:

� Mes ruo�iam pusry�ius. Nori ateiti?

� Ne, dėkui, � atsakė Sara, nors pilvas tu�tuojau paprie�taravo. � �adu pabėgioti.

� Gal po to u�suk?

� Gal, � atsakė Sara.

Ji nuėjo prie stalo koridoriuje, atidarė vir�utinį stal�ių ir i�traukė dvylika atvirukų. Dvylika metų nuo i�prievartavimo, po atviruk� kasmet. Prie jos adreso visada būdavo atspausdinta Biblijos citata.

� Ma�ute, � tarė Edis.

� Aha, tėti, � atsakė Sara, vėl klausydama, k� jis sako. Ji sumetė atvirukus atgal į stal�ių ir klubu jį u�stūmė.

Jie �neku�iavosi apie audr�. Edis papasakojo, kad vos pora metrų nuo Lintonų namo nukrito med�io �aka, o Sara pasisiūlė vėliau ateiti padėti apsikuopti. Jam kalbant, Sara prisiminė met� i�kart po i�prievartavimo. Ji gulėjo ligoninės lovoje, �nyp�tė ventiliatorius, �irdies monitorius j� tikino, kad ji liko gyva, nors tai jos nė kiek neguodė.

Ji miegojo, o kai pabudo, greta buvo Edis, abiem rankomis suėm�s jos deln�. Ji niekada nebuvo ma�iusi tėvo verkiant, bet tada jis raudojo, tyliai, apgailėtinai kūk�iojo. Ketė stovėjo u� jo, rankomis apglėbusi per liemenį, galva prigludusi prie nugaros. Sara ten pasijuto lyg ne savo vietoje, ir jai �mėk�telėjo mintis, ko jie tokie nusimin�, kol prisiminė, kas nutiko jai pa�iai.

Po savaitės ligoninėje Edis parsive�ė j� į Grant�. Sara vis� keli� laikė galv� jam ant peties, sėdėdama ant priekinės seno jo sunkve�imiuko sėdynės, įsispraudusi tarp mamos ir tėvo, visai kaip tada, kai dar nebuvo gimusi Tesa. Motina, nepataikydama į ton�, giedojo Sarai negirdėt� giesm�. Ka�k� apie atpirkim�. Ka�k� apie i�ganym�. Ka�k� apie meil�.

� Ma�ute?

� K�, tėveli? � atsakė Sara, nusibraukdama a�ar�. � Vėliau u�suksiu, gerai? � Ji pasiuntė telefonui oro bu�inį. � A� tave myliu.

Jis atsakė tuo pa�iu, bet jo balsas buvo susirūpin�s. Sara u�dengė ragelį ranka, lyg mėgindama priversti jį neliūdėti. Kai sveiko po to, k� jai padarė D�ekas Alenas Raitas, sunkiausia jai buvo �inoti, kad tėvas �ino visas prievartavimo smulkmenas. Ji taip ilgai jautėsi prie� jį lyg nuoga, kad pasikeitė jų santykiai. Nebeliko Saros, su kuria jis spardė kamuolį. Baigėsi pok�tai apie tai, kad Edis norėtų, jog ji taptų ginekologe, nes tuomet bent jau galėtų sakyti, kad abi jo dukros land�ioja po skyles. Jis nebelaikė jos nepa�eid�iama Sara. Dabar j� reikėjo saugoti. Ties� sakant, jis į j� �iūrėjo taip pat kaip dabar D�efris.

Sara trūktelėjo sportba�ių rai�tukus, u�ver�ė juos per kietai, bet nekreipė dėmesio. Vakar D�efrio balse ji girdėjo gailestį. I�kart suprato, kad viskas negrį�tamai pasikeitė. Nuo �iol ji jam bus tik auka. Sara per daug jėgų įdėjo, stengdamasi įveikti t� jausm�, kad dabar jam pasiduotų.

U�simetusi lengv� striuk�, Sara i�ėjo i� namų. Ji nubėgo per kiem� iki gatvės, pasuko kairėn, tolyn nuo tėvų. Sara nemėgo bėgioti gatvėmis; buvo ma�iusi per daug su�alotų kelių. Kai sportuodavo, bėgdavo ant takelio Granto krik��ioni�kojo jaunimo s�jungos sporto salėje arba plaukiodavo baseine. Vasar� anksti ryt� plaukiodavo e�ere, kad praskaidrėtų protas ir susikauptų dienai. �iandien jai norėjosi spausti, kiek gali, velniop tuos s�narius. Sara visada mėgo sportuoti, prakaitas padėdavo jai atgauti pusiausvyr�.

Ma�daug u� trijų kilometrų nuo namų ji pasuko takeliu i� pagrindinės gatvės, kad galėtų bėgti palei e�er�. Kai kur �emė buvo nelygi, bet vaizdas gniau�ė kvap�. Kai saulė pagaliau nugalėjo tamsius debesis, ji suprato atsidūrusi prie D�ebo Magvairo namų. Stabtelėjo pasi�iūrėti į grak��i� juod� valtį, pri�vartuot� jo prieplaukoje, ir tik tada suprato, kur atbėgo. Sara prisidengė ranka akis ir pa�velgė į D�ebo nam�.

Jis gyveno visai neseniai nusipirktame senajame Tanerių name. Pae�erės �monės retai pasiry�davo atsisakyti �emės, bet Tanerių vaikai, kurie prie� daug metų i�sikraustė i� Granto, tėvui mirus nuo emfizemos, su d�iaugsmu stvėrė pinigus ir dingo. Raselas Taneris buvo malonus �mogus, bet kaip dauguma senukų turėjo keistenybių. D�ebas asmeni�kai atne�davo Raselui vaistų, tikriausiai tai padėjo jam nebrangiai nusipirkti nam�, kai senukas mirė.

Sta�ia veja Sara priėjo prie namo. Savaitė po to, kai atsikraustė, D�ebas puolė nam� remontuoti, senus pakeliamus langus pakeitė dvivėriais, nuo stogo pa�alino asbesto �erpes. Namas, kiek tik Sara prisiminė, buvo tamsiai pilkas, bet D�ebas perda�ė jį smagia geltona spalva. Sarai ji atrodė per ry�ki, bet D�ebui tiko.

� Sara? � paklausė D�ebas, i�eidamas i� namo. Jam prie �ono kabėjo staliaus dir�as su �erpių plaktuku.

� Sveikas, � �ūktelėjo ji, artindamasi prie jo. Kuo ar�iau namo ėjo, tuo ai�kiau girdėjo kapsėjim�. � Kas �ia? � paklausė.

D�ebas parodė nuo stogo kabantį lietvamzdį.

� Kaip tik einu taisyti, � paai�kino jis, prisiartindamas prie jos. Jis u�dėjo rank� ant plaktuko. � Turėjau tiek darbo, kad nebuvo kada nė atsikvėpti.

Ji linktelėjo galva, puikiai jį suprasdama.

� Galiu padėti?

� Dėkui, ne, � atsakė D�ebas, imdamas beveik dviejų metrų kopė�ias. Kalbėdamas jis nusine�ė jas prie kaban�io lietvamzd�io. � Girdi, kaip dunksi? Tas prakeiktas vamzdis taip lėtai nuteka, kad apa�ioje bilda lyg kūjis.

Eidama paskui jį ar�iau namo, gars� ji i�girdo ai�kiau. Tai buvo įkyrus, nesiliaujantis bilsnojimas, lyg i� �iaupo vanduo varvėtų į gele�in� kriaukl�. Ji paklausė:

� Kas nutiko?

� Turbūt medis senas, � atsakė jis, statydamas kopė�ias. � Deja, �itas namas � tikras pinigų siurblys. Sutaisau stog�, nukrenta lietvamzd�iai. Apkalu prieplauk�, o ji ima grimzti.

Sara pa�velgė į prieplauk� ir pastebėjo pakilusį vandenį.

� Rūsys apsemtas?

� Dėkui Dievui, rūsio nėra, kitaip būtų tikras potvynis, � atsakė D�ebas, ky�teldamas rank� į odin� dir�o ki�enėl�. Jis viena ranka i�sitraukė lietvamzd�io vinį, o kita griebė plaktuk�.

Sara pa�velgė į vinį, ir jai �ovė mintis.

� Galima pa�iūrėti?

Jis keistai pa�velgė į j�, tada atsakė:

� Ai�ku.

Ji paėmė vinį ir pasvėrė j� rankoje. Trisde�imt centimetrų tikrai pakaktų lietvamzd�iui prikalti, bet ar D�ulija Metjus galėjo būti prikalta prie grindų kuo nors pana�iu?

� Sara? � paklausė D�ebas. Jis i�tiesė rank� viniai paimti. � Pa�iūrėje turiu dar, � pasakė jis, rodydamas metalin� būdel�. � Jeigu nori j� pasilikti.

� Ne, � atsakė ji ir gr��ino vinį.

Jai reikia grį�ti namo ir paskambinti Frenkui Volisui. D�efris tikriausiai dar Atlantoje, bet kas nors tikrai turėtų patikrinti, kas neseniai pirko tokių vinių. Tai geras pėdsakas.

Ji paklausė:

� Pirkai jas ūkinių prekių parduotuvėje?

� Aha, � atsakė jis, smalsiai �velgdamas į j�. � Kodėl klausi?

Sara nusi�ypsojo, norėdama jį nuraminti. Jam tikriausiai atrodo keista, kad ji taip domisi vinimi. Juk ji negali jam paai�kinti kodėl. Sara ir taip neturi i� ko rinktis vaikinų pasimatymams, ji negali prarasti D�ebo Magvairo, u�siminusi, kad jo lietvamzd�ių vinimis būtų patogu prikalti prie grindų prievartaujamas moteris.

Ji stebėjo, kaip jis kala prie namo nukarusį lietvamzdį. Sara neju�ia susim�stė apie tai, kad D�efris ir D�ekas Raitas atsidūrė viename kambaryje. Mun sakė, kad kalėjime Raitas apsileido, grėsmingai i�treniruotas jo kūnas virto mink�tais taukais, bet Sara vis dar regėjo jį tokį, koks jis buvo t�dien prie� dvylika metų. Kai j� prievartavo, jo oda tampriai prigludo prie kaulų, ant ilgų rankų i�ry�kėjo gyslos. Veide � u�kietėjusi neapykantos i�rai�ka, dantys suk�sti, �ypsnys grėsmingas.

Sara neju�ia suvirpėjo. Paskutinius dvylika metų visas jos gyvenimas buvo pastangos i�mesti i� galvos Rait�, o tai, kad dabar jis grį�o, nesvarbu, kokiu pavidalu, ar per D�efrį, ar per kvail� atviruk�, vertė pasijusti j� vėl i� naujo i�niekint�. U� tai ji nekentė D�efrio, labiausiai todėl, kad jis vienintelis pajus kokį nors jos neapykantos poveikį.

� Pala, � tarė D�ebas, priversdamas j� atsitokėti.

D�ebas pridėjo rank� prie ausies ir įsiklausė. Vandeniui varvant vamzd�iu, vis tiek dunksėjo.

� A� �itaip i� proto i�eisiu, � pasakė, o vanduo vis dunksėjo.

� Tikiu, � atsakė ji, pagalvojusi, kad jai maud�ia galv� jau po penkių minu�ių to kapsėjimo.

D�ebas nusileido kopė�iomis ir u�siki�o plaktuk� u� dir�o.

� Kas yra?

� Nieko, � atsakė ji. � Tik susim�s�iau.

� Apie k�?

Ji giliai atsikvėpė, tada atsakė:

� Apie mūsų susitarim�. � Ji pa�velgė į dangų. � Gal apie antr� ateik pietų? Parve�iu ko nors u�k�sti i� Madisono kulinarijos.

Jis nusi�ypsojo, jo balsas staiga suvirpėjo i� jaudulio.

� Aha, � atsakė jis. � Mielai.

26

D�efris stengėsi vairuoti susikaup�s, bet mintys per daug klajojo. Jis vis� naktį nemiegojo, ir dabar kūn� apėmė nuovargis. Net sustoj�s �alikelėje pusvalanduk� nusnūsti, jis vis tiek nesijautė m�st�s blaiviai. Per daug visko vyko. Per daug dalykų vienu metu jį t�sė į skirtingas puses.

Merė Ana Mun pa�adėjo gauti teismo leidim� per�iūrėti Greid�io ligoninės darbuotojų s�ra�us tuo metu, kai ten dirbo Sara. D�efris meldėsi, kad ta moteris laikytųsi �od�io. Ji manė, kad D�efris gaus per�iūrėti dokumentus ma�daug sekmadienį popiet. Vienintelė D�efrio viltis buvo ligoninėje aptikti pa�įstam� pavard�. Sara neminėjo, kad su ja ten būtų dirb�s kas nors i� Granto, bet vis tiek reikės jos paklausti. Trissyk paskambinus į jos namus, atsiliepė atsakiklis. Jis suprato, kad nedera palikti �inutės su pra�ymu paskambinti. Vien jos balsas vakar jį įtikino, kad ji tikriausiai daugiau niekada su juo nesikalbės.

D�efris sustabdė automobilį nuovados aik�telėje. Jam reikėjo pareiti namo nusiprausti ir persirengti, bet taip pat reikia pasirodyti ir darbe. Kelionė į Atlant� u�truko ilgiau negu planuota, ir D�efris nespėjo į rytinį susirinkim�.

Kai pastatė ma�in�, pro laukujes duris i�ėjo Frenkas Volisas. Jis pamojo D�efriui, tada apėjo ma�in� ir įsėdo.

Frenkas tarė:

� Ma�ė dingo.

� Lena?

Frenkas linktelėjo galva, o D�efris įjungė pavar�. Paklausė:

� Kas nutiko?

� Į nuovad� paskambino jos dėdė Henkas, ie�kojo jos. Sakė, kad paskutinįsyk j� matė virtuvėje i�kart po to, kai u�silenkė Metjus.

� Tai buvo prie� dvi dienas, � atsakė D�efris. � Kas, po galais, �ia dedasi?

� Palikau jai �inut� atsakiklyje. Maniau, ji nenori nieko matyti. Juk gavo laisvadienių?

� Aha, � atsakė D�efris, apimtas kaltės. � Henkas pas j�?

Frenkas vėl linktelėjo ir u�sisegė saugos dir��, o D�efris nulėkė did�iuliu grei�iu. Pakeliui pas Len� įtampa ma�inoje augo. Kai ten nuvyko, Henkas Nortonas laukė verandoje.

Henkas pribėgo prie ma�inos.

� Jos lovoje nemiegota, � u�uot pasisveikin�s pasakė jis. � Buvau pas Nan� Tomas. Nė vienam i� mūsų ji neskambino. Manėme, kad ji su jumis.

� Ne su mumis, � pasakė D�efris akivaizdų dalyk�. Jis įėjo į Lenos nam� ir apsidairė po svetain�. Namas buvo dviauk�tis, kaip dauguma toje apylinkėje. Pirmame auk�te buvo virtuvė, svetainė ir valgomasis, o vir�uje � du miegamieji ir vonia.

D�efris lėkė per dvi pakopas, o koja nenorėjo judėti. Įėjo, kaip manė, į Lenos miegam�jį, ie�kodamas ko nors, kas visoje �itoje ko�ėje turėtų prasm�. Jautė deginim� ka�kur akiduobėse, o viskas, į k� tik pa�iūrėdavo, atrodė paraudonav�. Traukydamas stal�ius, nar�ydamas drabu�ius, jis nė nenutuokė, k� tikisi surasti. Nerado nieko.

Apa�ioje, virtuvėje, Henkas Nortonas kalbėjosi su Frenku, kar�tai berdamas kaltės ir neigimo �od�ius.

� Ji turėjo dirbti su jumis, � sakė Henkas. � Jūs � jos porininkas.

Dėdės balse D�efris akimirk� i�girdo Len�. Jis kalbėjo piktai, kaltino. Buvo girdėti tas pats paslėptas prie�i�kumas, kuris visada skambėjo Lenos balse.

D�efris u�stojo Frenk�:

� A� daviau jai laisvadienių, pone Nortonai. Manėme, kad ji bus namie.

� Mano dukterė�ios panosėje mergina persi�auna galv�, o jūs ramiai sau manot, kad jai viskas bus gerai? � �nyp�tė anas. � Jėzau Kristau, visa jūsų atsakomybė � tik duoti jai laisvadienių?

� Ne t� turėjau galvoje, pone Nortonai.

� Eikit �ikt, nustokit mane vadinti ponu Nortonu! � u�riko jis mojuodamas rankomis.

D�efris palaukė, kad jis dar k� nors pridurtų, bet jis staiga apsigr�ė ir i�ėjo i� virtuvės. I�eidamas trenkė durimis.

Ai�kiai nusimin�s, Frenkas pratarė:

� Turėjau pa�iūrėti, kaip ji laikosi.

� Tai a� turėjau, � atsakė D�efris. � A� u� j� atsakingas.

� Visi u� j� atsakingi, � tarė Frenkas. Jis ėmė raustis virtuvėje, traukiodamas stal�ius, nar�ydamas spintutes. Frenkas ai�kiai nekreipė per daug dėmesio į tai, k� daro. Jis trankė spintu�ių dureles, labiau norėdamas i�lieti pyktį, o ne ie�kodamas ko nors konkretaus. Kurį laik� D�efris �velgė į jį, tada priėjo prie lango. Kieme pamatė juod� Lenos �Celica�.

D�efris tarė:

� Ma�ina �ia.

Frenkas su trenksmu u�darė stal�ių.

� Ma�iau.

� Einu pa�iūrėti, � pasisiūlė D�efris. Jis i�ėjo pro galines duris, praėjo pro Henk� Norton�, sėdintį ant vidinio prieangio laiptų. Jis nerangiais, piktais judesiais traukė cigaret�.

D�efris jo paklausė:

� Ar ma�ina �ia stovėjo vis� laik�, kol jūsų nebuvo?

� I� kur man, po galais, �inoti! � atkirto Nortonas.

D�efris nesileido į barnį. Jis priėjo prie ma�inos ir pamatė, kad abejos durelės u�rakintos. Keleivio pusėje padangos atrodė sveikos, o apėjus ma�in� paai�kėjo, kad variklio dangtis vėsus.

� Vir�ininke! � �ūktelėjo Frenkas pro virtuvės duris. Henkas Nortonas atsistojo, o D�efris grį�o į nam�.

� Kas yra? � paklausė Nortonas. � K� nors radot?

D�efris įėjo į virtuv� ir tuojau pastebėjo, k� aptiko Frenkas. Spintutėje vir� viryklės, ant vidinės durelių pusės, buvo u�ra�ytas �odis DZIUNDZĖ.

� Man nusispjaut į teismo leidimus, � kalbėjo D�efris Merei Anai Mun, lėkdamas į koled��.

Viena ranka jis laikė telefon�, o kita vairavo.

� Dingo viena mano detektyvė, o a� neturiu jokio kito pėdsako, tik t� s�ra��. � Jis atsiduso, stengdamasis nusiraminti. � Man būtina pamatyti tuos darbuotojų s�ra�us.

Mun atsakė diplomati�kai:

� Vir�ininke, mes privalome laikytis protokolo. �ia ne Granto apygarda. Jei pasipainiosim kam nors po kojomis, negalėsim taip paprastai susitaikyti per artimiausi� ba�ny�ios �vent�.

� Ar �inot, k� tas tipas daro moterims? � paklausė jis. � Ar norit prisiimti atsakomyb� u� tai, kad �i� akimirk� mano detektyvė prievartaujama? Nes duodu �odį, kaip tik taip ir yra. � Jis akimirk� sulaikė kvap�, stengdamasis per daug neįsijausti į tokį įvaizdį.

Jai neatsakius, pridūrė:

� Kai kas u�ra�ė vien� �odį jos virtuvės spintelėje. � Jis nutilo, leisdamas jai susivokti. � Norit pamėginti atspėti, kokį, ponia Mun?

Mun tylėjo, ai�kiai susim�s�iusi.

� Turbūt galė�iau pasikalbėti su pa�įstama mergina i� ligoninės archyvo. Dvylika metų � ilgas laikas. Negaliu pa�adėti, kad tokie įra�ai laikomi kur nors po ranka. Jie tikriausiai mikrofilmuose valstijos archyve.

Jis padiktavo jai savo mobiliojo numerį ir padėjo ragelį.

� Koks bendrabu�io numeris? � paklausė Frenkas, kai jie įva�iavo pro koled�o vartus.

D�efris i�sitraukė u�ra�ų knygel� ir atvertė kelis puslapius atgal.

� Dvyliktas, � atsakė jis. � Ji D�eferson Hole.

Linkolnas �iū�telėjo ir sustojo prie�ais bendrabutį. D�efris i��oko pro duris ir akimirksniu u�lėkė laiptais. Jis pabeldė į dvylikt�sias duris. Kai niekas neatidarė, atplė�ė jas pats.

� O Jėzau!

D�enė Prais skubiai u�siklojo. I� lovos i��oko D�efriui nematytas vaikinas ir įgudusiu judesiu u�sitempė kelnes.

� Dink, � pasakė jam D�efris, eidamas į D�ulijos Metjus kambario pus�.

Nuo tada, kai paskutinį sykį �ia lankėsi, niekas nebuvo pajudinta. D�efris nusprendė, kad Metjus tėvams nesinorėjo raustis tarp mirusios dukros daiktų.

D�enė Prais apsirengė ir i�dr�sėjo.

� K� jūs �ia veikiat? � paklausė ji.

D�efris nekreipė į j� dėmesio, tik nar�ė drabu�ius ir knygas.

D�enė vėl paklausė, �įsyk Frenko.

� Policijos reikalai, � sumurmėjo �is i� koridoriaus.

D�efris per kelias sekundes apvertė kambarį auk�tyn kojom. Nieko ypatingo ten nebuvo, kaip ir po pirmosios paie�kos, ir nieko naujo neatsirado. Jis sustojo ir apsidairė, mėgindamas suvokti, k� pra�iopsojo. Jau gr�ėsi vėl apie�koti spintos, kai pastebėjo prie durų krūvas knygų. Jų nugarėlės buvo purvinos. Kai D�efris pirm� kart� apie�kojo kambarį, jų �ia nebuvo. Būtų prisimin�s.

Jis paklausė:

� Kas �ia?

D�enė pa�velgė, kur jis rodo.

� Jas atne�ė universiteto apsauga, � paai�kino ji. � Jos buvo D�ulijos.

D�efris sugniau�ė kum�tį, norėdamas kur nors trenkti.

� Jie atne�ė jas �ia? � paklausė jis, svarstydamas, kodėl tuo nesistebi.

Granto technologijos universiteto apsaug� sudarė daugiausia pusam�iai policininkai, visi�ki besmegeniai.

Mergina paai�kino:

� Jie rado jas prie bibliotekos.

D�efris prisivertė atgniau�ti kum��ius ir suklupo ap�iūrėti knygų. Pasvarstė, ar nereikia apsimauti pir�tinių prie� jas lie�iant, bet juk jos jau vis tiek bus u�ter�tos.

Krūvos vir�uje buvo �Mikroorganizmų biologija�, jos vir�elis apskret�s purvu. D�efris paėmė knyg� ir pervertė puslapius. Dvide�imt tre�iame puslapyje rado, ko ie�kojo. Ry�kiai raudonu �ymekliu per vis� puslapį buvo u�ra�yta DZIUNDZĖ.

� O Dieve, � aiktelėjo D�enė, ranka prisidengdama burn�.

D�efris paliko Frenk� u�antspauduoti kambario. U�uot nuva�iav�s į laboratorij�, kur dirbo Sibilė, jis nubėgo per universitet� prie�inga kryptimi, negu prie� kelias dienas ėjo kartu su Lena. Vėl �okinėjo per dvi pakopas, vėl nelaukė, kol kas nors atidarys, pabeld�s į Sibilės Adams laboratorijos duris.

� Ak, � tarė Ri�ardas Karteris, pakeldamas galv� nuo s�siuvinio. � Kuo galiu padėti?

D�efris pasirėmė ranka į artimiausi� stal�, mėgindamas atgauti kvap�.

� Ar t� dien�, � pratarė jis, � kai buvo nu�udyta Sibilė Adams, nutiko kas nors neįprasta?

Karterio veid� perkreipė nekantrumas. D�efris norėjo jam smogti, bet susilaikė. Pasipūt�s Karteris atsakė:

� Juk jau sakiau, nieko nepaprasto nebuvo. Ji mirė, vir�ininke Toliveri, nejau manot, kad bū�iau nepaminėj�s ko nors neįprasto?

� Gal buvo para�ytas koks nors �odis ar pana�iai, � u�siminė D�efris, nenorėdamas per daug i�siduoti. Neįtikėtina, k� �monės įstengia prisiminti, jeigu teisingai paklausi. � Ar nematėt kokio nors u�ra�o ant jos s�siuvinių? Galbūt koks nors da�nai jos naudojamas daiktas buvo i�terliotas?

Karteris staiga susirūpino. Jis ai�kiai ka�k� prisiminė.

� Jei jau �itaip klausiat, � pratarė jis, � prie� pat rytin� jos paskait� pirmadienį ma�iau, kad kai kas para�yta ant lentos. � Jis sukry�iavo rankas ant stambios krūtinės. � Vaikams atrodo, kad tokie pok�tai juokingi. Ji buvo akla, todėl nematydavo, k� jie i�darinėja.

� O k� i�darinėdavo?

� Na, ka�kas, ne�inau kas, ant lentos u�ra�ė �odį dziundzė.

� Pirmadienio ryt�?

� Taip.

� Prie� jos mirtį?

Jam pakako padorumo prie� atsakant nudelbti akis.

� Taip.

D�efris akimirk� �velgė Ri�ardui į vir�ugalvį, vos nepuldamas jo lupti. Jis tarė:

� Ar suprantat, kad jeigu būtumėt man tai pasak�s praėjusį pirmadienį, D�ulija Metjus galbūt būtų gyva?

Ri�ardas Karteris neturėjo, k� atsakyti.

D�efris i�ėjo, trenkdamas durimis. Kai leidosi laiptais, suskambo telefonas. Jis tu�tuojau atsiliepė:

� Toliveris.

Merė Ana Mun i�kart puolė prie reikalo.

� Dabar esu archyve, �iūriu į s�ra��. Jame sura�yti visi, kurie dirbo pirmojo auk�to skubios pagalbos skyriuje, nuo gydytojų iki valytojų.

� Pirmyn, � atsakė D�efris ir u�simerkė, nekreipdamas dėmesio į jos janki�k� tartį, o ji ėmė vardyti vardus ir pavardes vyrų, kurie dirbo su Sara. Kol perskaitė visus, u�truko penkias minutes. D�efris tylėjo.

Mun paklausė:

� Kas nors pasirodė girdėtas?

� Ne, � atsakė D�efris. � Gal galėtumėte atsiųsti s�ra�� faksu į mano kabinet�?

Jis padiktavo jai numerį, lyg gav�s smūgį į pa�ird�ius. Mintyse vėl i�kilo Lena, prikalta prie rūsio grindų, mirtinai persigandusi.

Mun pratarė:

� Vir�ininke�

� Papra�ysiu savi�kių patikrinti pagal rinkėjų s�ra�us ir telefonų knyg�. � Jis nutilo, svarstydamas, ar verta t�sti. Pagaliau nugalėjo geras auklėjimas. � Dėkoju, � pasakė jis, � kad suradot t� s�ra��.

Mun nepuolė skubotai atsisveikinti, kaip visada. Ji tarė:

� Gaila, kad pavardės nepasirodė pa�įstamos.

� Aha, � atsakė jis, dirsteldamas į laikrodį. � Klausykit, ma�daug per keturias valandas galiu atlėkti į Atlant�. Manot, galė�iau vienas pasikalbėti su Raitu?

Ji vėl sudvejojo, tada tarė:

� �įryt jis buvo u�pultas.

� Kas?

� Regis, are�tinės sargai nusprendė, kad atskiros kameros jis nenusipelnė.

� Jūs pa�adėjot, kad atskirsit jį nuo kitų.

� �inau, � atkirto ji. � Bet juk nesu�iūrėsi, kas dedasi, kai jis u�darytas. Jūs juk tikrai �inot, kad seni geri vyrukai darbuojasi pagal savas taisykles.

Prisimin�s, kaip pats vakar elgėsi su D�eku Raitu, D�efris neturėjo kaip gintis.

� Kurį laik� i� jo nieko nebus, � pasakė Mun. � Jis smarkiai supjaustytas.

Jis nusikeikė panosėje.

� Kai i�ėjau, jis nieko nebepasakė?

� Ne.

� Jis tikrai mano, kad tai buvo ligoninės darbuotojas?

� Ties� sakant, ne.

� Tai buvo kas nors, kas matė j� ligoninėje, � pasakė D�efris. � Kas galėjo j� matyti, ten nedirbdamas? � Jis laisv�ja ranka prisidengė akis, stengdamasis m�styti. � Gal galit gauti i� ten pacientų bylas?

� Korteles? � ji abejojo. � Vargu.

� Tik pavardes, � atsakė jis. � Tik tos dienos. Baland�io dvide�imt tre�iosios.

� Dat� �inau.

� Galit?

Ji tikriausiai u�dengė ragelį, bet jis vis tiek nugirdo, kad su ka�kuo kalbasi. Po kelių sekund�ių vėl atsiliepė:

� Duokit valand� ar pusantros.

D�efris vos susilaikė nesudejav�s. Valanda prilygo am�inybei. Jis tik tarė:

� Atva�iuoju.

27

Lena i�girdo, kaip ka�kur prasivėrė durys. Ji gulėjo ant grindų, laukdama jo, nes nieko daugiau negalėjo daryti. Kai D�efris jai prane�ė, kad mirė Sibilė, Lena vis� dėmesį sutelkė į jos �udiko paie�kas, į teisingum� jam. Ji nieko taip netro�ko, kaip rasti t� niek�� ir nusiųsti jį į elektros kėd�. Tokios mintys taip j� u�valdė nuo pirmos dienos, kad ji neturėjo kada sustoti ir gedėti. Nė dienos ji nepaskyrė gedului dėl sesers. Nė valandai nestabtelėjo ir nesusim�stė apie savo netektį.

O dabar, įkalinta �iame name, prikalta prie grindų, Lena neturėjo kitos i�eities, tik apie tai galvoti. Visas jos laikas buvo skirtas prisiminimams apie Sibil�. Net kai būdavo kvai�inama, su kempine prie burnos, į gerkl� varvant kar�iam vandeniui, kol per jėg� jį nurydavo, Lena gedėjo Sibilės. Kai kurios dienos mokykloje i�kildavo taip ry�kiai, kad Lena net pajusdavo rankoje pie�tuk�. Sėdėdama su Sibile klasės gale, ji u�uosdavo seno spausdintuvo ra�al�. Prisiminė pasiva�inėjimus ma�ina ir atostogas, abiturientų nuotraukas ir ekskursijas. Visk� i�gyveno i� naujo, greta Sibilės, vis� laik� jautėsi taip, lyg i� tikrųjų vėl ten būtų atsidūrusi.

Kai jis įėjo, vėl įsi�iebė �viesa. Jos vyzd�iai buvo tokie i�plėsti, kad ji į�iūrėjo tik �e�ėlius, bet jis vis tiek akindavo j� �viesa. Akis taip gėlė, kad turėjo u�simerkti. Kodėl jis taip elgiasi, ji nesuprato. Lena �inojo, kas j� pagrobė. Net jei nebūtų pa�inusi jo balso, jis kalbėjo apie dalykus, kuriuos galėjo �inoti tik miestelio vaistininkas.

D�ebas atsisėdo prie jos kojų ir padėjo �ibint� ant grindų. Kambaryje buvo visi�kai tamsu, tik sklido tas plonas �viesos spindulys. Taip ilgai i�buvus tamsoje, Lenai buvo paguoda bent k� nors matyti.

D�ebas paklausė:

� Geriau jautiesi?

� Taip, � atsakė Lena, nors neprisiminė, ar kada nors jautėsi blogiau.

Ma�daug kas keturias valandas jis ka�ko jai suleisdavo. Kadangi netrukus po to atsipalaiduodavo raumenys, ji įtarė, kad tai kokie nors nuskausminamieji. Jie buvo gana stiprūs, kad jai neskaudėtų, bet s�monės ji neprarado. Jis atjungdavo j� tik nak�iai, su ka�kuo, ko pridėdavo į vandenį. Priglausdavo jai prie burnos �lapi� kempin�, versdamas ryti kartų vandenį. Ji meldė Dievo, kad rytų ne �unvy�n�. Lena savo akimis matė D�ulij� Metjus. �inojo, koks mirtinas tas kvai�alas. Be to, Lena abejojo, ar Sara Linton atskubės jos gelbėti. Nors ir pati nebuvo tikra, ar nori būti i�gelbėta. Giliai �irdyje Lena pama�u nusprendė, kad geriausia, kas jai gali nutikti, � �ia ir numirti.

� Mėginau sustabdyti t� kapsėjim�, � lyg atsipra�inėdamas tarė D�ebas. � Ne�inau, kas ten sugedo.

Lena apsilai�ė lūpas ir prikando lie�uvį.

� Buvo u�ėjusi Sara, � t�sė jis. � �inai, ji tikrai nenutuokia, kas a�.

Lena vėl tylėjo. Jo balse pasigirdo vienatvės gaidelė, o ji nenorėjo kreipti į tai dėmesio. Lyg jis pra�ytų paguodos.

� Nori su�inoti, k� padariau tavo seseriai? � paklausė jis.

� Taip, � nesusilaikė Lena.

� Jai skaudėjo gerkl�, � pradėjo pasakoti jis, nusivilkdamas mar�kinius.

Akies kampu�iu Lena stebėjo, kaip jis rengiasi toliau. Jis kalbėjo atsainiai, taip pat, kaip patardavo, kokius nereceptinius vaistus nuo kosulio pirkti ar kuriuos vitaminus rinktis. Jis tarė:

� Ji nemėgo gerti vaistų, net aspirino. Paklausė man�s, ar turiu gerų �olelių nuo kosulio.

Dabar jis liko visi�kai nuogas ir prisiartino prie Lenos. Kai jis atsigulė �alia, ji mėgino pasislinkti, bet veltui. Jos rankos ir kojos buvo tvirtai prikaltos prie grindų. Papildomi pan�iai j� beveik paraly�iavo.

D�ebas t�sė:

� Sara man sakė, kad antr� valand� eis pietauti. �inojau, kad ten bus ir Sibilė. Stebėdavau, kaip ji kiekvien� pirmadienį eidavo pro �alį į valgykl�. Ji buvo labai gra�i, Lena. Bet ne tokia kaip tu. Neturėjo tavo dvasios.

Lena krūptelėjo, kai jo ranka paglostė jai pilv�. Jo pir�tai �velniai �aidė ant jos odos, ir jos kūnas suvirpėjo i� baimės.

Jis padėjo galv� jai ant peties ir kalbėdamas �iūrėjo į savo rank�.

� �inojau, kad ten bus Sara, kad Sara galės j� i�gelbėti, bet, �inoma, nutiko ne taip, tiesa? Sara pavėlavo. Ji pavėlavo ir leido tavo seseriai numirti.

Lenos kūnas nevaldomai purtėsi. Anks�iau prievartaudamas jis j� apkvai�indavo, ir ji ka�kaip i�tverdavo. Jei prievartaus dabar, �itaip, ji tikrai mirs. Lena prisiminė paskutinius D�ulijos Metjus �od�ius. Ji sakė, kad D�ebas su ja mylėjosi; dėl to D�ulija mirė. Lena suprato, kad jei jis elgsis �velniai, jei bus geras, o ne pa�ėl�s, jei bu�iuos ir glamonės j� kaip mylim�j�, ji niekada nebeatsipeikės. Kad ir k� jis jai darytų, jei ji liktų gyva, jei i�tvertų �it� siaub�, dalis jos vis tiek būtų mirusi.

D�ebas pasilenkė, perbraukė lie�uviu jos pilvo apa�i�, įlindo į bamb�. Patenkintas nusijuokė.

� Kokia tu miela, Lena, � suku�dėjo jis, kildamas prie spenelio. Jis �velniai �iulpė vien� krūtį, o delnu glamonėjo kit�. Jo kūnas prigludo prie jos, ir ji koja pajuto, kaip jis sukietėjo.

Virpan�iomis lūpomis Lena pratarė:

� Papasakok apie Sibil�.

Jis pir�tais �velniai suspaudė spenelį. Kitoje aplinkoje, kitu metu tai būtų beveik �aisminga. Jo balsas skambėjo dusliai lyg įsimylėjėlio, o jai nuo to i� pasi�lyk�tėjimo net kūnas pagaugais ėjo.

D�ebas pasakė:

� Apėjau aplink pastat� ir pasislėpiau tualete. �inojau, kad nuo arbatos jai prireiks į tualet�, todėl, � jis perbraukė pir�tais per jos pilv� ir sustojo tiesiai vir� gaktos. � U�sirakinau kitoje kabinoje. Viskas įvyko labai greitai. Kaip a� nepagalvojau, kad ji nekalta. � Jis patenkintas atsiduso lyg sotus �uva. � Viduje ji buvo tokia �ilta ir drėgna.

Lena suvirpėjo, kai jo pir�tas įsiskverbė jai tarp kojų. Jis masa�avo j�, �velgdamas į akis, �iūrėdamas, kaip ji reaguoja. Tiesiogiai stimuliuojamas, jos kūnas sureagavo prie�ingai, negu būtų reagav�s i� tokio siaubo. Jis palinko vir� jos ir pabu�iavo į krūties �on�.

� Dieve, koks gra�us tavo kūnas, � dejavo jis, pridėj�s pir�t� prie jos lūpų ir versdamas jas prasiverti.

Jis įki�o pir�t� giliau, o ji pajuto savo skonį, pirmyn atgal, pirmyn atgal.

Jis tarė:

� D�ulija irgi buvo gra�i, bet ne tokia kaip tu.

Jis vėl įki�o rank� jai tarp kojų ir giliai įgrūdo pir�t�. Kai įki�o ir antr� pir�t�, ji pajuto tempim�.

� Galė�iau tau ko nors sugirdyti, � pasakė jis. � Kad praplės�iau. Suki��iau į tave vis� kum�tį.

Kambaryje ka�kas ėmė kūk�ioti: Lena. Ji niekada gyvenime nebuvo girdėjusi �itokios raudos. Pats garsas baugino daug labiau negu tai, k� darė D�ebas. Dulkinamas visas jos kūnas judėjo auk�tyn �emyn, grandinės grem�ė grindis, nugara brū�inosi į kiet� medį.

Jis i�traukė pir�tus ir atsigulė �alia, visu kūnu priglud�s jai prie �ono. Ji juto kiekvien� jo dalį, suprato, koks jis susijaudin�s. Kambaryje darėsi tvanku nuo sekso kvapo. D�ebas ka�k� darė, ji gerai nesuprato k�. Jis priki�o lūpas jai prie ausies ir suku�dėjo:

� �tai a� suteikiau jums gali� mind�ioti gyvates bei skorpionus ir visoki� prie�o galyb�, kad niekas jums nepakenktų.

Lena ėmė kalenti dantimis. Pajuto dūrį į �launį ir suprato, kad jis vėl suleido jai vaistų.

� Trumpai valandėlei palikau a� tave, bet su didele meile vėl tave pasiimsiu.

� Pra�au, � raudojo Lena. � Pra�au, nereikia.

� D�ulij� Sara galėjo i�gelbėti. O tavo sesers ne, � pasakė D�ebas.

Jis atsisėdo ir vėl sukry�iavo kojas. Kalbėdamas jis glamonėjo save, jo balsas buvo beveik atsainus.

� Ne�inau, ar ji įstengs i�gelbėti tave, Lena. O tu?

Lena negalėjo atitraukti nuo jo akių. Kai jis pakėlė nuo grindų savo kelnes ir ka�k� i�traukė i� u�pakalinės ki�enės, ji nenusigr�ė. Jis parodė jai reples. Jos buvo didelės, ma�daug dvide�imt penkių centimetrų ilgio, nerūdijantis plienas �yb�iojo �viesoje.

� Einu vėlyvų pietų, � pasakė jis, � o tada turėsiu nubėgti į miest� sutvarkyti popierių. Iki tol nustos kraujuoti. Sumai�iau kre�ėjim� skatinan�io preparato su �Percodan�. Įdėjau ir �io to nuo pykinimo. �iek tiek skaudės. Nemeluosiu.

Nieko nesuprasdama Lena nusuko galv� į �alį. Pajuto, kaip ima veikti vaistai. Atrodė, kad kūnas tirpsta ir geriasi į grindis.

� Kraujas � puikus lubrikantas. �inai?

Lena sulaikė kvap�, nesuprasdama, kas bus, bet nujausdama pavojų.

Jis ap�ergė jos kūn�, varpa braukdamas per krūtin�. Tvirta ranka prilaikė jos galv�, pir�tais suspaudė �andikaulį ir pra�iodė. Jai aptemo akyse, o tada vaizdas ėmė dvejintis, nes jis įki�o į burn� reples.

28

Artėdama prie prieplaukos, Sara įjungė variklį visu galingumu. D�ebas jau laukė ten, vilkosi oran�in� gelbėjimosi liemen�, atrodė toks pat mielas kaip anks�iau. Kaip ir Sara, jis dėvėjo stor� megztinį ir d�insus. Po vakaryk�tės audros gerokai atvėso, ir ji niekaip nesuprato, kaip �iandien kas nors gali plaukti į e�er� be būtino reikalo.

� Leisk, padėsiu, � pasisiūlė jis, siekdamas jos valties.

Jis pastvėrė vien� lyn� ir nuėjo prieplauka, tempdamas valtį prie kai��io.

� Priri�k �ia, � pasakė Sara, lipdama i� valties. � Paskui turėsiu plaukti pas tėvus.

� Tikiuosi, nieko blogo?

� Ne, � atsakė Sara.

Ri�dama kit� lyn�, ji pa�velgė į D�ebo virv� ir pastebėjo, kad jis u�ri�o j� aplink kai�tį mergaiti�ku mazgu. Valtis tikriausiai atsiri� per de�imt minu�ių, bet Sara pagailėjo jo ir nepuolė mokyti ri�ti lynus.

I� valties ji i�kėlė du plastikinius mai�us pirkinių.

� Teko skolintis sesers ma�in� apsipirkti, � paai�kino ji. � Mano dar vis policijoje.

� Nuo� � jis nutilo ir pa�velgė ka�kur vir� Saros peties.

� Aha, � atsakė ji, eidama prieplauka. � Sutaisei lietvamzdį?

Purtydamas galv�, jis pasivijo j� ir paėmė mai�us.

� Ne�inau, kas ten nutiko.

� Nepagalvojai padėti apa�ioje kempin�, ar k�? � pasiūlė ji. � Bent garso nebus girdėti.

� Puikiai sugalvojai, � atsakė jis.

Jie priėjo nam�, ir Sara atidarė u�pakalines duris. D�ebas susirūpin�s pa�velgė į j�, dėdamas mai�us ant stalo kartu su savo valties raktais.

� Be reikalo nerakini durų, Sara.

� I�ėjau tik kelioms minutėms.

� �inau, � atsakė D�ebas. � Bet, supranti, ma�a kas. Ypa� kai pastaruoju metu tokios baisybės dedasi. Supranti, su tom merginom.

Sara atsiduso. Jis sako ties�. Tiesiog ji negalėjo susieti to, kas dedasi mieste, su savo namais. Lyg Sar� saugotų taisyklė, kad �aibas dusyk į t� pa�i� viet� netrenkia. �inoma, D�ebas sako ties�. Jai reikėtų būti atsargesnei.

Eidama prie atsakiklio, ji paklausė:

� Kaip valtis?

�inu�ių lemputė nedegė, bet per�iūrėjusi skambu�ių s�ra�� pamatė, kad D�efris per pastar�j� valand� skambino tris kartus. Kad ir k� jis norėtų pasakyti, Sara neklausys. Ji net ėmė svarstyti, gal mesti koronerės darb�. Nejau niekaip nei�varys D�efrio i� savo gyvenimo? Jai reikėjo sutelkti dėmesį į dabartį, o ne ilgėtis praeities. Ties� sakant, praeitis ne tokia nuostabi, kaip ji įsivaizduoja.

D�ebas i�tiesė jai taur� vyno.

� Sara.

� Ak.

Sara j� paėmė, nors �mėstelėjo mintis, kad gerti alkoholį dar truputį anksti.

D�ebas i�kėlė taur�.

� Į sveikat�.

� Į sveikat�, � atsakė Sara, susidau�dama su juo. Vos paragavusi ėmė �iauk�ioti. � O Dieve. � Ji stvėrėsi u� burnos: a�trus skonis ant lie�uvio priminė mazgot�.

� Kas yra?

� Fui, � dejavo Sara, paki�usi galv� po virtuvės �iaupu. Ji kelissyk i�siskalavo burn�, tada atsigr�ė į D�eb�. � Surūgo. Vynas surūgo.

Jis pamojavo taure po nosimi ir susiraukė.

� Dvokia actu.

� Taip, � atsakė ji, gurk�teldama dar vandens.

� Vaje, atleisk. Turbūt per ilgai saugojau.

Kai u�suko �iaup�, suskambo telefonas. Sara atsipra�ydama �yptelėjo D�ebui ir priėjusi pa�iūrėjo, kas skambina. Vėl D�efris. Ji nepakėlė ragelio.

� �ia Sara, � tarė jos balsas i� atsakiklio. Ji mėgino prisiminti, kurį mygtuk� paspausti, bet tada pyptelėjo, ir pasigirdo D�efrio balsas.

� Sara, � pasakė D�efris. � A� gausiu i� archyvo Greid�io pacientų įra�us, kad galėtume�

Sara i�traukė aparato laid�, nutraukdama D�efrį viduryje sakinio. Ji vėl atsigr�ė į D�eb� ir nusi�ypsojo kaip įstengdama maloniau.

� Atleisk, � pasakė ji.

� Kas nors nutiko? � paklausė jis. � Juk tu anks�iau dirbai Greidyje?

� Prie� �imt� metų, � atsakė ji, nukeldama telefono ragelį. Ji paklausė pypimo, tada padėjo ragelį ant stalo.

� Mat kaip, � tarė D�ebas.

Ji nusi�ypsojo, kad jis taip paslaptingai �velgia į j�, ir vos susitvardė nesispjaudydama nuo �lyk�taus skonio burnoje. Ji priėjo prie stalo ir ėmė kraustyti mai�us.

� Parve�iau patiekalų i� kulinarijos parduotuvės, � pasakė ji. � Jautienos kepsnys, vi�tiena, kalakutiena, bulvių salotos. � Ji nutilo, nes jis keistai �velgė į j�. � Kas yra?

Jis papurtė galv�.

� Tu labai gra�i.

Pagirta Sara net nuraudo.

� A�iū, � pratarė ji, traukdama duonos kepal�. � Nori majonezo?

Jis linktelėjo galva, vis dar �ypsodamasis. Jo i�rai�ka buvo beveik dievinama. Jai pasidarė nejauku.

Norėdama i�sklaidyti toki� nuotaik�, ji pasiūlė:

� Gal paleisk muzikos?

Klausydamas jos nurodymų, jis įjungė grotuv�. Sara baigė tepti sumu�tinius, o D�ebas perbraukė pir�tu per kompaktinių plok�telių kolekcij�. Jis tarė:

� Mes mėgstame vienod� muzik�.

Sara susilaikė nenusi�aipiusi ir padėjo lėk�tes ant spintelės. Kai dalijo sumu�tinius pusiau, pasigirdo muzika. Tai buvo sena Roberto Palmerio plok�telė, kurios ji jau daug metų nebuvo girdėjusi.

� Puiki garso sistema, � pagyrė D�ebas. � �ia erdvinis garsas?

� Aha, � atsakė Sara. Kolonėles i�dėstė D�efris, taip, kad muzikos būtų galima klausytis visame name. Viena kolonėlė stovėjo net vonioje. Kartais jie naktimis maudydavosi, pasi�viesdami �vakėmis ir klausydamiesi ko nors �velnaus.

� Sara.

� Atleisk, � atsakė ji, supratusi, kad u�sisvajojo.

Sara padėjo lėk�tes ant virtuvės stalo, vien� prie�ais kit�. Ji palaukė, kol grį� D�ebas, tada atsisėdo pasiki�usi koj� po savim.

� Seniai �itos neklausiau.

� Ji tikrai sena, � atsakė jis, k�sdamas sumu�tinį. � Mano sesuo nuolat jos klausydavosi. � Jis nusi�ypsojo. � �Sneakin᾿ Sally Through the Alley�. Toks buvo jos vardas, Selė.

Sara nulai�ė nuo pir�to majonez�, tikėdamasi, kad burnoje nebeliks vyno skonio.

� Ne�inojau, kad turi seserį.

Jis tiesiau atsisėdo kėdėje ir i� u�pakalinės ki�enės i�sitraukė pinigin�.

� Ji seniai mirė, � atsakė jis, perversdamas nuotraukas priekyje. I� vieno plastikinio skyrelio i�traukė nuotrauk� ir i�tiesė Sarai. � K� padarysi.

Sarai pasirodė keista, kad jis �itaip kalba apie sesers mirtį. Bet ji paėmė nuotrauk�, kurioje buvo pavaizduota mergaitė sirgalių �okėjos kostiumu. Ji laikė i�tiesusi į �alis bumbulus. Veide �vietė �ypsena. Mergaitė buvo labai pana�i į D�eb�.

� Kokia gra�i, � pasakė Sara, gr��indama nuotrauk�. � Kiek jai buvo metų?

� Buvo k� tik suėj� trylika, � atsakė jis, kelias akimirkas �velgdamas į nuotrauk�. Jis įki�o j� į dėkl�, tada įsidėjo pinigin� atgal į ki�en�. � Mano tėvams ji buvo netikėtas kūdikis. Kai ji gimė, man buvo penkiolika. Mano tėvas buvo k� tik paskirtas į pirm�j� ba�ny�i�.

� Jis buvo pastorius? � paklausė Sara, pati nesuprasdama, kaip galėjo draugauti su D�ebu ir to ne�inoti. Galėjo prisiekti vien� sykį i� jo girdėjusi, kad jo tėvas buvo elektrikas.

� Jis buvo baptistų pamokslininkas, � patikslino D�ebas. � Tvirtai tikėjo Vie�paties galia i�gydyti negalias. D�iaugiuosi, kad tikėjimas padėjo jam i�tverti, bet� � D�ebas gū�telėjo pe�iais. � Kai ko tiesiog negalima atleisti. Negalima pamir�ti.

� U�jau�iu dėl netekties, � atsakė Sara, puikiai suprasdama, k� rei�kia negalėti pamir�ti. Ji pa�velgė į savo sumu�tinį ir pagalvojo, kad dabar turbūt būtų negra�u jo atsik�sti. Pilvas gurgė ragindamas j�, bet ji nekreipė dėmesio.

� Tai buvo seniai, � pagaliau atsakė D�ebas. � Tiesiog �iandien j� prisiminiau, kai jau �itaip dedasi.

Sara ne�inojo, k� atsakyti. Ji pavargo nuo mirties. Nenorėjo jo guosti. Pasimatymas turėjo padėti jai pamir�ti, kas pastaruoju metu darosi, o ne priminti.

Ji pakilo nuo stalo ir pasiūlė:

� Nori atsigerti ko nors kito? � kalbėdama Sara priėjo prie �aldytuvo. � Turiu kokakolos, �Kool-Aid�, apelsinų sul�ių.

Ji atidarė dureles, ir jų caktelėjimas jai ka�k� priminė. I� prad�ių nesuprato k�. Paskui staiga suvokė. Lygiai taip pat cakteldavo gumelėmis aptaisytos Greid�io skubios pagalbos skyriaus durys. Anks�iau ji to nebuvo pastebėjusi, bet juk tikrai.

D�ebas atsakė:

� Kokakolos.

Ji įki�o rank� į �aldytuv�, ėmė ie�koti limonado ir sustingo padėjusi rank� ant garsiosios raudonos skardinės. Jai staiga ėmė svaigti galva, lyg plau�iuose stigtų oro. U�simerkė, stengdamasi neprarasti pusiausvyros. Sara vėl atsidūrė skubios pagalbos skyriuje. Durys cakteldamos prasivėrė. Įve�ė mergait� ve�imėlyje. Skubios pagalbos technikas garsiai �aukė skai�ius, buvo prijungti kateteriai, mergaitė intubuota. Jai buvo �okas, vyzd�iai i�siplėt�, kūnas �iltas. Paskelbė jos temperatūr�, trisde�imt devyni su puse. Kraujospūdis ne�moni�kai auk�tas. I� tarpukojo plūdo kraujas.

Sara ėmėsi jos, mėgino sustabdyti kraujavim�. Mergait� apėmė traukuliai, kateteriai i�sinėrė, kojos nuspyrė įrankių padėkl�. Sara pasilenkė vir� jos, mėgindama prilaikyti mergait�, kad dar labiau nesusi�alotų. Staiga traukuliai liovėsi, ir Sara i�sigando, kad mergaitė mirė. Pulsas buvo stiprus. Refleksai silpni, bet pastebimi.

Ap�iūrėjus dubenį, pasirodė, kad mergaitei neseniai atliktas abortas, tik ne kvalifikuoto gydytojo. Jos gimda buvo sumaitota, mak�tis i�grem�ta ir subrai�yta. Sara aptvarkė, k� galėjo, bet �ala buvo padaryta. Jei įstengs pasveikti, tai tik pati mergaitė.

Prie� kalbėdamasi su mergaitės tėvais, Sara nuėjo persivilkti palaidinės. Tėvus rado laukiamajame ir paai�kino jiems prognoz�. Ji pasirinko teisingus posakius, kaip �atsargus optimizmas� ir �kritinė, bet stabili�. Tik mergaitė nei�gyveno nė trijų valandų. Jai vėl prasidėjo traukuliai, ir smegenys tiesiog i�kepė.

Tuo metu trylikametė buvo jauniausia mirusi Saros pacientė. Kiti Saros slaugomi �monės, kurie mirė, buvo vyresni arba sunkiau sirgo, ir jų netekti buvo liūdna, bet ne taip netikėta. Eidama į laukiam�jį, Sara nuo tos tragedijos tiesiog �iurpo. Mergaitės tėvai pa�iurpo ne ma�iau. Jie nė nenutuokė, kad dukra laukėsi. Kiek jie �inojo, ji niekada nė neturėjo vaikino. Jie nesuprato, kaip dukra gali būti nė��ia, juolab numirti.

� Mano ma�utė, � suku�dėjo tėvas. Jis vis kartojo tuos �od�ius sielvarto prislopintu balsu. � Ji buvo mano ma�utė.

� Jūs tikriausiai suklydot, � pasakė motina. Ji pasirausė rankinėje ir i�sitraukė pinigin�. Sarai nespėjus jos sulaikyti, ji surado nuotrauk� � mokinukės su sirgalių �okėjos uniforma. Sara nenorėjo �iūrėti į nuotrauk�, bet kol nepa�iūrėjo, motinos niekaip neįstengė nuraminti. Sara skubiai pa�velgė �emyn, tada įsi�iūrėjo įdėmiau. Nuotraukoje buvo pavaizduota mergaitė sirgalių �okėjos kostiumu. Ji laikė i�tiesusi į �alis bumbulus. Veide �vietė �ypsena. Jos veidas nė nepriminė negyvos merginos ant ve�imėlio, laukian�ios, kol j� nugabens į morg�.

Tėvas paėmė Sar� u� rankų. Jis nuleido galv� ir sumurmėjo mald�, atrodė, labai ilg�, pra�ydamas atleidimo, patvirtindamas tikėjim� Dievu. Sara toli gra�u nebuvo religinga, bet ta malda ka�kodėl j� sujaudino. Ji �avėjosi, kad galima rasti toki� paguod� �itokios kraupios netekties akivaizdoje.

Po maldos Sara nuėjo pam�styti, galbūt pasiva�inėti ma�ina ir sudėstyti į viet� mintis apie �i� tragi�k� mirtį, kurios buvo galima i�vengti. Tuomet pamatė, kad jos ma�ina subrai�yta. Grį�o į tualet�. �ia j� i�prievartavo D�ekas Alenas Raitas.

Nuotrauka, kuri� jai parodė D�ebas, buvo ta pati, prie� dvylika metų matyta laukiamajame.

� Sara.

Muzika pasikeitė. Sarai net pa�ird�ius sugniau�ė, kai i� kolonėlių suskambo �od�iai �Hey, hey, Julia�.

� Kas yra? � paklausė D�ebas ir pacitavo dainos �od�ius: � �Tu taip keistai elgiesi.�

Sara atsistojo, i�kėlusi skardin�, ir u�darė �aldytuv�.

� �ia paskutinė kokakola, � pasakė ji, slinkdama prie gara�o durų. � Lauke turiu dar.

� Nieko tokio, � jis gū�telėjo pe�iais. � Bus gerai ir vanduo. � Jis padėjo sumu�tinį ir įsispitrėjo į j�.

Sara atkim�o skardin�. Jos rankos �iek tiek virpėjo, bet D�ebas turbūt nepastebėjo. Ji pakėlė skardin� prie lūpų ir u�sivertė taip, kad kola i�silietų ant megztinio.

� Ak, � pasakė ji, stengdamasi pavaizduoti, kad nustebo. � Einu persirengti. Tuojau grį�iu.

Sara virpan�iomis lūpomis nusi�ypsojo jam, atsakydama į jo �ypsen�. Ji prisivertė judėti, lėtai nuėjo koridoriumi, kad nesukeltų įtarimo. Savo kambaryje stvėrė telefon�, pa�velgė pro langus ir nustebo, kad skais�iai �vie�ia saulė. Ji niekaip nederėjo prie j� apėmusio �iurpo. Sara surinko D�efrio numerį, bet spaudant mygtukus niekas nepyp�iojo. Ji pa�velgė į telefon�, mintimis versdama jį imti veikti.

� Tu nukėlei ragelį, � pasakė D�ebas. � Prisimeni?

Sara pa�oko nuo lovos.

� Tik skambinau tė�iui. Jis netrukus atva�iuos.

D�ebas stovėjo tarpduryje, atsirėm�s į stakt�.

� O sakei, kad vėliau pati pas juos eisi.

� Taip, � atsakė Sara, traukdamasi į kit� kambario gal�. �itaip tarp jų atsidūrė lova, bet Sara neturėjo kaip pasprukti ir stovėjo nugara į lang�. � Jis atva�iuoja man�s pasiimti.

� Manai? � paklausė D�ebas. Jis �ypsojosi taip, kaip visada, kreivai lyg ma�as vaikas. Ka�kuo jis atrodė toks paprastas, toks nepavojingas, kad Sara akimirk� pagalvojo, ar nebus klaidingai supratusi. Vos dirstelėjo į jo rank�, i�kart atsitokėjo. Prie �ono jis laikė ilg� a�trų peilį.

� I� ko supratai? � paklausė jis. � I� acto, taip? Vaje, kaip privargau, kol suleidau jį pro kam�tį. Dėkui Dievui u� �irdies �virk�tus.

Sara u�ki�o rank� u� nugaros ir delnu pajuto �alt� lango stikl�.

� Tu palikai jas man, � pasakė ji, prisiminusi kelias pastar�sias dienas. D�ebas �inojo, kad ji pietaus su Tesa. D�ebas �inojo, kad ji bus ligoninėje t� vakar�, kai ka�kas pa�ovė D�efrį. � Todėl Sibilė buvo tualete. Todėl D�ulija gulėjo ant mano ma�inos. Norėjai, kad a� jas gelbė�iau.

Jis nusi�ypsojo ir lėtai linktelėjo galva. Jo akys atrodė liūdnos, lyg jam būtų gaila, kad �aidimas baigėsi.

� Norėjau suteikti tau toki� prog�.

� Dėl to parodei man jos nuotrauk�? � paklausė ji. � Norėjai pa�iūrėti, ar j� prisiminsiu?

� Nustebau, kad prisimeni.

� Kodėl? � paklausė Sara. � Manai, galė�iau u�mir�ti tokį dalyk�? Ji buvo vaikas.

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Tai tu jai taip padarei? � paklausė Sara, prisiminusi, koks �iaurus buvo naminis abortas. Jos vir�ininkas Derikas Lend�as įtarė, kad jis buvo atliktas drabu�ių pakabu.

Ji pakartojo:

� Tai tu jį atlikai?

� I� kur �inai? � paklausė D�ebas lyg gindamasis. � Ji taip sakė?

Jo �od�iuose buvo dar ka�kas, dar grėsmingesnė paslaptis. Kai Sara pra�neko, suprato atsakym� nė nebaigusi sakinio. Atsi�velgiant į tai, k� D�ebas sugebėjo, viskas buvo logi�ka.

Ji paklausė:

� Tu i�prievartavai savo seserį?

� A� mylėjau savo seserį, � atsakė jis vis dar gindamasis.

� Ji buvo vaikas.

� Ji atėjo pas mane, � atsakė jis, lyg tai būtų pasiteisinimas. � Ji norėjo būti su manim.

� Jai buvo trylika metų.

� �Jei vyras vestų savo seserį � dukterį savo tėvo ar dukterį savo motinos, pamatytų jos nuogum� ir ji pamatytų jo nuogum�, tai būtų begėdi�kas dalykas.� � Jis nusi�ypsojo, lyg rodytų, kaip did�iuojasi. � Sakykime, kad a� begėdis.

� Ji buvo tavo sesuo.

� Mes visi Dievo vaikai, tiesa? Visų mūsų tėvai bendri.

� Ar gali pacituoti eilut�, pateisinan�i� prievartavim�? Ar gali pacituoti eilut�, pateisinan�i� �udym�?

� Sara, Biblija pravarti tuo, kad j� galima laisvai interpretuoti. Dievas mums duoda �enklus, galimybes, o mes jomis pasinaudojame arba ne. �itaip galime pasirinkti, kas mums nutiks. Nemėgstame apie tai m�styti, bet esame savo likimo kalviai. Mes priimame sprendimus, kurie nulemia mūsų gyvenimo tėkm�. � Jis pa�velgė į j� ir kiek patylėjo. � Maniau, �it� pamok� i�mokai jau prie� dvylika metų.

Sarai net �emė po kojomis sulingavo, kai toptelėjo mintis.

� Tai tu? Tualete?

� Vie�patie, ne. � D�ebas numojo ranka. � Tai buvo D�ekas Raitas. Jis, matyt, mane aplenkė. Bet paki�o ger� mintį. � D�ebas atsirėmė į stakt�, jo lūpas perkreipė tas pats �ypsnys. � Mes abu tikintys �monės, supranti. Abu leid�iame Dvasiai mus vesti.

� Jūs abu tiesiog gyvuliai.

� Matyt, esu jam dėkingas u� tai, kad suvedė mudu, � pasakė D�ebas. � Tai, k� jis tau padarė, man buvo pavyzdys, Sara. Noriu tau u� tai padėkoti. Daugybės moterų, kurios nuo tada baigė, ir, turiu galvoje, baigė bibline prasme, vardu nuo�ird�iai tau dėkoju.

� O Dieve, � aiktelėjo Sara, ranka u�sidengdama burn�.

Ji matė, k� jis padarė savo seseriai, Sibilei Adams ir D�ulijai Metjus. Vien nuo minties, kad visa tai prasidėjo tada, kai j� u�puolė D�ekas Raitas, Sarai pasidarė bloga.

� Pabaisa tu, � su�nyp�tė ji. � �udike.

Jis pasitempė, jo veid� staiga perkreipė įnir�is. I� tykaus, paprasto vaistininko D�ebas staiga virto �mogumi, kuris i�prievartavo ir nu�udė bent dvi moteris. Visa jo laikysena spinduliavo pyk�iu.

� Tu leidai jai mirti. Tu j� nu�udei.

� Ji mirė nespėjusi pakliūti pas mane, � atsakė Sara kaip įmanydama ramesniu balsu. � Ji neteko per daug kraujo.

� Netiesa.

� Tu ne visk� i�krap�tei, � pridūrė ji. � Ji puvo i� vidaus.

� Meluoji.

Sara papurtė galv�. Ji judino rank� u� nugaros, ie�kodama lango rankenos.

� Tu j� nu�udei.

� Netiesa, � pakartojo jis, nors i� persimainiusio balso ji suprato, kad i� dalies jį įtikino.

Sara surado ranken� ir pamėgino j� atsukti. Nepavyko.

� Sibilė taip pat mirė per tave.

� Kai a� i�ėjau, jai viskas buvo gerai.

� J� i�tiko �irdies smūgis, � pasakė jam Sara, visa jėga u�guldama spyn�. � Ji mirė nuo perdozavimo. J� apėmė traukuliai, kaip ir tavo seserį.

Miegamajame jo balsas nuaidėjo bauginamai garsiai, o kai jis u�riko, sudrebėjo stiklas Sarai u� nugaros.

� Netiesa!

Kai jis �engė artyn jos, Sara paliko ranken� ramybėje. Peilį jis vis dar laikė prie �ono, bet vis tiek atrodė grėsmingai.

� Ka�in, ar tavo dziundzė dar tokia pat mink�ta, kokia buvo D�ekui, � murmėjo jis. � Prisimenu, kaip sėdėjau tavo teisme, visko klausiausi. Norėjau u�sira�inėti, bet po pirmos dienos supratau, kad nereikia. � Jis ky�telėjo rank� į u�pakalin� ki�en� ir i�sitraukė antrankius. � Dar turi rak�iuk�, kurį tau palikau?

Ji sustabdė jį �od�iais:

� Daugiau �ito nepak�siu, � tvirtai pasakė ji. � Pirma turėsi mane nu�udyti.

Jis pa�velgė į grindis, jo pe�iai atsipalaidavo. Akimirk� jai palengvėjo, bet jis vėl pa�iūrėjo į j�. �ypsodamasis pratarė:

� Manai, man rūpi, ar tu gyva, ar mirusi?

� Prapjausi man pilve skyl�?

Jis taip pasibaisėjo, kad net antrankiai i�sprūdo ant grindų.

� K�? � suku�dėjo jis.

� Tu jos neprievartavai analiniu būdu.

Ji i�vydo, kaip jam per smilkinį nusirita prakaito la�as, ir jis paklausė:

� Kieno?

� Sibilės, � paai�kino Sara. � Kaip kitaip jos mak�tyje atsirado �ūdų?

� Kaip �lyk�tu.

� Tikrai? � paklausė Sara. � Įkandai jai tada, kai dulkinai per skyl� pilve?

Jis įnirtingai papurtė galv�.

� A� to nedariau.

� Ant jos peties tavo dantų �ymės, D�ebai.

� Ne.

� Pati ma�iau, � atsakė Sara. � Ma�iau visk�, k� tu joms padarei. Ma�iau, kaip jas visas skriaudei.

� Joms neskaudėjo, � spyrėsi jis. � Joms visai neskaudėjo.

Sara artinosi prie jo, kol keliais įsirėmė į lov�. Jis stovėjo kitoje pusėje, �velgdamas į j�, priblok�tu veidu.

� Jos kentėjo, D�ebai. Abi kentėjo, kaip ir tavo sesuo. Kaip Selė.

� A� jų niekada taip neskriaud�iau, � suku�dėjo jos. � Niekada jų neskriaud�iau. Tai tu leidai joms numirti.

� Tu i�prievartavai trylikamet� mergait�, akl� moterį ir emoci�kai nestabili� dvide�imt dvejų metų mergin�. Nuo to susijaudini, D�ebai? Puldamas bejėges moteris? Jas u�valdydamas?

Jis sukando dantis.

� Tau nuo to pa�iai bus tik blogiau.

� Eik tu �ikt, i�krypėli.

� Ne, � atsakė jis. � Tuoj tu pati i�krypsi.

� Eik�, � erzino Sara, sugniau�usi kum��ius. � Tik pamėgink.

D�ebas �oko ant jos, bet Sara jau spruko. Ji visa jėga trenkėsi į lang� ir galva i�mu�ė stikl�. Kūn� u�liejo skausmas, rai�ė stiklo �ukės. Ji nukrito kieme ir susirietusi pariedėjo kelis metrus nuo kalno.

Sara skubiai pa�oko ant kojų ir neatsigr�dama nubėgo prie e�ero. Ties bicepsu prapjauta ranka, perrė�ta kakta atrodė tik smulkmenos. Kai pasiekė prieplauk�, D�ebas buvo jau netoli. Ji nesusim�s�iusi nėrė į �alt� vandenį ir nei�kilo, kol tik u�teko kvapo. Pagaliau i�niro u� de�imties metrų nuo prieplaukos. Sara pamatė, kaip D�ebas �oko į valtį, ir per vėlai prisiminė palikusi raktelį spynoje.

Sara nėrė po vandeniu ir ėmė irtis kuo toliau. Kai i�niro ir vėl apsidairė, i�vydo, kad prie jos artėja valtis. Ji nėrė iki pat e�ero dugno, o valtis pralėkė vir� jos. Sara apsivertė po vandeniu ir pasuko prie povandeninių uolų tolimajame e�ero pakra�tyje. Jos buvo vos u� �e�ių metrų, bet plaukdama Sara pajuto nuovargį rankose. �altas vanduo j� pasiekė lyg antausis, ir ji suprato, kad tokioje temperatūroje plaukia lė�iau.

Ji i�kilo ir apsidairė ie�kodama valties. D�ebas vėl atlėkė visu grei�iu į j�. Ji vėl paniro. Kai i�kilo, kaip tik spėjo pastebėti, kad valtis lekia prie povandeninių uolų. Valtis nosimi trenkėsi tiesiai į artimiausi� i� jų ir apvirto. D�ebas i�lėkė i� jos, pakilo į or� ir pūk�telėjo į vandenį. Bejėgi�kai kapanodamasis rankomis, mėgino nepask�sti. Pra�iota burna, i� siaubo i�pūstomis akimis jis bla�kėsi, bet vis tiek grimzdo. Ji laukė, sulaikiusi kvap�, bet jis nebei�kilo.

D�ebas nulėkė ma�daug tris metrus nuo valties, tolyn nuo uolų. Sara suprato, kad vienintelis būdas pasiekti krant� būtų plaukti per uolas. Jei malsis vietoje, ilgai netrukus sustings i� �al�io. Iki prieplaukos per toli. Niekaip jos nepasieks. Saugiausias kelias į krant� veda pro apvirtusi� valtį.

I� tikrųjų Sarai nesinorėjo niekur plaukti, bet ji suprato, kad tai �altas vanduo jai kelia nuolankumo jausm�. E�ero vanduo nebuvo ledinis, bet jei per ilgai jame mirks, j� gali i�tikti vidutinio stiprumo hipotermija.

Ji lėtai plaukė krauliu, taupydama kūno �ilum�, vos i�kėlusi galv� vir� vandens, yrėsi tiesiai vir� uolų. I� burnos ėjo garas, bet ji stengėsi galvoti apie k� nors �ilto; kaip sėdi prie �idinio, kepa zefyrus. Apie kar�t� voni� Krik��ioni�kojo jaunimo s�jungos baseine. Garin� pirtį. �ilt� skiautinių antklod� ant lovos.

Ji pasuko į �alį, aplenkdama valtį pro tolim�j� pus�, kuo toliau nuo vietos, kur paniro D�ebas. Buvo prisi�iūrėjusi per daug filmų. Ne�moni�kai bijojo, kad jis i�nirs i� gelmės, stvers j� u� kojos ir nusitemps. Plaukdama pro valtį, pamatė didel� skyl� priekyje, pramu�t� uolos. Valtis buvo apvirtusi dugnu į dangų. Kitoje jos pusėje, įsikib�s į prakiurusi� nosį, laikėsi D�ebas. Jo lūpos buvo tamsiai mėlynos ir ry�kiai �vietė baltame veide. Jis nevaldomai drebėjo, o i� burnos trūk�iojan�iais kamuoliukais virto garas. Jis malėsi, �vaistė jėgas, stengdamasis i�laikyti galv� vir� vandens. Nuo �al�io jo kūno temperatūra tikriausiai kas minut� krenta.

Sara plaukė, bet truputį lė�iau. Vieninteliai garsai ramiame e�ere buvo D�ebo alsavimas ir jos rankos, besiirian�ios per vandenį.

� A� n-n-nemoku plaukti, � pasakė jis.

� Gaila, � atsakė Sara kimiu balsu. Ji jautėsi lyg suktų ratus aplink su�eist�, bet pavojing� �vėrį.

� Negi mane �ia paliksi, � lemeno jis, kalendamas dantimis.

Ji ėmė irtis �onu, pasiversdama vandenyje taip, kad neatsuktų jam nugaros.

� Taip.

� Tu daktarė.

� Tikrai taip, � atsakė ji, toldama nuo jo.

� Tu niekada nerasi Lenos.

Sara pasijuto lyg u�griūta akmens. Ji ėmė irtis vietoje, nenuleisdama akių nuo D�ebo.

� O kur Lena?

� A� j� p-p-pagrobiau, � atsakė jis. � Ji saugiai paslėpta.

� Netikiu.

Jis lyg ir gū�telėjo pe�iais.

� Kur paslėpta? � paklausė Sara. � K� tu jai padarei?

� Palikau, kad tu surastum, Sara, � atsakė jis.

Dėl kūno drebulių jam lū�inėjo balsas. I� tolimos atminties kertelės Sara i�traukė, kad antroji hipotermijos stadija pasi�ymi nevaldomu drebuliu ir neracionaliu m�stymu.

Jis pakartojo:

� A� j� palikau.

Sara prisiartino, nepasitikėdama juo.

� Kur tu j� palikai?

� Tu t-t-turi j� i�gelbėti, � murmėjo jis ir u�simerkė. Jo galva nusviro, burna paniro po vandeniu. Kai vandens pakliuvo į nosį, jis prunk�telėjo ir tvir�iau įsikibo į valtį. Pasigirdo bra�kėjimas, valtis brū�inosi į uol�.

Sara staiga u�kaito.

� Kur ji, D�ebai? � Kai jis neatsakė, ji jam paai�kino: � Tu gali �ia mirti. Vanduo labai �altas. �irdis plaks vis lė�iau, kol sustos. Duodu tau ne daugiau kaip dvide�imt minu�ių, � pasakė ji, �inodama, kad i� tikrųjų tai truktų kelet� valandų. � Paliksiu tave numirti, � įspėjo Sara, u�tikrinta kaip niekada gyvenime. � Pasakyk, kur ji.

� Pasakysiu k-k-krante, � murmėjo jis.

� Pasakyk dabar, � atsakė ji. � �inau, kad nepaliktum jos mirti vienos.

� Ne, � atsakė jis, jo akyse �mėstelėjo suvokimas. � Nepalik�iau jos vienos, Sara. Neleis�iau jai mirti vienai.

Sara i�skėtė rankas į �alis, stengdamasi judėti, kad nesu�altų.

� Kur ji, D�ebai?

Jis taip drebėjo, kad net valtis lingavo ant vandens, siųsdama Saros pusėn raibulius. Jis suku�dėjo:

� Turi j� i�gelbėti, Sara. Turi j� i�gelbėti.

� Pasakyk, arba paliksiu tave numirti, D�ebai, Dievas mato, leisiu tau nusk�sti.

Jo akys apsiblausė, o pamėlusios lūpos ne�ymiai �yptelėjo. Jis suku�dėjo: �Atlikta�, o galva vėl nusviro, bet �įsyk jis nemėgino gelbėtis. Saros akivaizdoje jis paleido valtį ir paniro.

� Ne! � su�uko Sara, puldama prie jo.

Ji pastvėrė vyruk� u� mar�kinių i� nugaros ir pamėgino i�traukti. Jis instinktyviai ėmė jai prie�intis, u�uot leid�sis jos i�traukiamas, pats tempė j� gilyn. �itaip jie grūmėsi, D�ebas stvarstė j� u� kelnių, u� megztinio, mėgindamas pasilypėti lyg kopė�iomis ir įkvėpti oro. Jo nagai u�kabino įbrė�im� ant jos rankos, ir Sara automati�kai j� atitraukė. D�ebas atsistūmė nuo jos, jo pir�tų galiukai brūk�telėjo per jos megztinio priekį, ie�kodami, u� ko u�sikabinti.

Jam rop��iantis, Sara grimzdo. Kai jo galva trinktelėjo į valtį, pasigirdo ai�kus dunkstelėjimas. Jis nusteb�s prasi�iojo, tada be garso vėl paniro. Jam u� nugaros valties nosį �ymėjo ry�kiai raudono kraujo dry�is. Stengdamasi nekreipti dėmesio į maud�ian�ius plau�ius, Sara tiesė rankas į jį, mėgindama vėl jį i�kelti. Saulės �viesos kaip tik pakako į�iūrėti, kaip jis nugrimzta į dugn�. Jo burna buvo pravira, rankos i�tiestos į j�.

Ji i�kilo, gaik�iodama įkvėpė ir vėl paniro. �itaip kelissyk paie�kojo D�ebo. Kai pagaliau jį rado, jis gulėjo ant didelio akmens, i�ties�s rankas, ir �velgė į j� atmerktomis akimis. Sara pridėjo rank� prie jo rie�o ir patikrino, ar jis gyvas. Pakilo įkvėpti, maldama kojomis vietoje, i�tiesusi rankas į �alis. Kaleno dantimis, bet garsiai skai�iavo.

� Vienas � tūkstantis, � pasakė ji tar�kan�iais dantimis. � Du � tūkstantis, � Sara skai�iavo toliau, įnirtingai plakdama kojomis vandenį. Prisiminė, kaip vaikystėje ji arba Tesa u�simerkdavo ir plakdavo kojomis vandenį, kol suskai�iuodavo tiek, kiek reikia, o tada eidavo ie�koti sesers.

Suskai�iavusi iki penkiasde�imties, ji giliai įkvėpė ir vėl panėrė. D�ebas gulėjo ten pat, atlo��s galv�. Ji u�merkė jo akis, tada suėmė u� pa�astų. Pavir�iuje viena ranka apkabino jo kakl�, o kita ėmė irtis. �itaip jį laikydama, pasuko į krant�.

Sarai atrodė, kad ji plaukia valandų valandas, nors i� tikrųjų praėjo daugiausia minutė, o tada ji sustojo ir ėmė malti kojomis vandenį, norėdama atsikvėpti. Krantas atrodė toliau negu pirma. Kojos neklausė kūno, nors ji ir vertė jas minti vandenį. D�ebas buvo tiesiogine prasme akmuo po kaklu, tempiantis j� gilyn. Jos galva akimirk� paniro, bet ji susilaikė, i�kosėjo e�ero vandenį, pasistengė m�styti blaiviai. Buvo labai �alta, jai siaubingai norėjosi miego. Ji markstėsi, stengdamasi per ilgai neu�simerkti. Būtų gerai truputį pailsėti. Ji �ia pailsės, o paskui parvilks jį į krant�.

Sara atlo�ė galv�, mėgindama plūduriuoti ant nugaros. Su D�ebu tai buvo neįmanoma, ir ji vėl ėmė grimzti po vandeniu. Teks paleisti D�eb�. Sara tai suprato. Tik negalėjo prisiversti to padaryti. Net kai jo svoris vėl ėmė tempti j� gilyn, Sara negalėjo jo paleisti.

J� stvėrė ranka; tada apkabino liemenį. Sara neturėjo jėgų prie�intis, smegenys buvo per daug at�alusios, kad suvoktų, kas vyksta. Akimirk� ji pamanė, kad tai D�ebas, bet jėga, traukianti j� į pavir�ių, buvo per stipri. D�eb� laikan�ios jos rankos atsipalaidavo, ir atsimerkusi ji i�vydo, kaip jo kūnas vėl nugrimzdo į e�ero dugn�.

Jos galva i�kilo vir� vandens, o burna pla�iai i�si�iojo, ryte rydama or�. Nuo kiekvieno įkvėpimo maudė plau�ius, varvėjo nosis. Sara ėmė taip kosėti, kad kone �irdis sustojo. I� burnos liejosi vanduo, paskui tul�is, o ji springo tyru oru. Pajuto, kad ka�kas tranko per nugar�, norėdamas i�mu�ti lauk vandenį. Jos galva vėl nusviro po vandeniu, bet ka�kas j� i�traukė u� plaukų.

� Sara, � tarė D�efris, viena ranka suėm�s jos smakr�, kita prilaikydamas u� rankos. � Pa�iūrėk į mane, � reikalavo jis. � Sara.

Jos kūnas suglebo, ir ji suvokė, kad D�efris tempia j� į krant�. Laikė j� apkabin�s po pa�astimi ir nepatogiai yrėsi viena ranka.

Sara įsikibo D�efriui į rank�, padėjo galv� jam ant krūtinės ir leidosi parplukdoma namo.

29

Lena tro�ko D�ebo. Norėjo, kad jis numal�intų jos skausm�. Norėjo, kad gr��intų j� ten, kur buvo Sibilė, jų motina ir tėvas. Norėjo būti su savo �eima. Nesvarbu, kuo teks u� tai sumokėti; ji norėjo būti su jais.

Į gerkl� jai srovele tekėjo kraujas, ir retsykiais ji u�sikosėdavo. Jis teisingai įspėjo dėl tvink�iojan�io skausmo burnoje, bet nuo �Percodan� jis pasidarė pakeliamas. Ji tikėjo D�ebu, kad kraujas netrukus nustos bėgti. Ji suprato, kad jis su ja dar nebaigė. Neleis jai paspringti savo pa�ios krauju, kai �itiek vargo, kad j� �ia i�laikytų. Lena suprato, kad jis yra sugalvoj�s k� nors dar įspūdingesnio.

Kai mintys nuklydo, ji įsivaizdavo esanti palikta prie�ais Nanos Tomas namus. Ka�kodėl jai tai buvo malonu. Henkas pamatytų, kas Lenai padaryta. Jis su�inotų, kas buvo padaryta Sibilei. Pamatytų tai, ko Sibilė nematė. Tai atrodė tinkama.

Apa�ioje pasigirdo pa�įstamas garsas, �ingsniai per kietas medines grindis. Einant per kilim�, �ingsniai prislopo. Lena nusprendė, kad kilimas svetainėje. Ji ne�inojo namo plano, bet klausydamasi atskirų garsų, susiedama skardų batų kauk�ėjim� į namų grindis ir duslų dunksėjim�, kai nusiav�s batus ateidavo pas j�, ji daugiau ar ma�iau nutuokė, kur jis yra.

Tik �įsyk, regis, pasigirdo dar vieni �ingsniai.

� Lena? � ji vos girdėjo bals�, bet instinktyviai pa�ino D�efrį Toliverį. Vien� sekund� jai toptelėjo mintis � k� jis �ia veikia.

Ji prasi�iojo, bet nieko nepasakė. Buvo vir�uje, palėpėje. Galbūt jam neateis į galv� �ia ie�koti. Galbūt jis paliks j� ramybėje. Ji galėtų �ia numirti, ir niekas niekada nesu�inotų, kas jai nutiko.

� Lena? � �ūktelėjo kitas balsas. Tai buvo Sara Linton.

Ji vis dar buvo prasi�iojusi, bet negalėjo kalbėti.

Jie vaik�tinėjo apa�ioje, regis, valandų valandas. Ji girdėjo bildesį ir d�er�gesį: jie stumdė baldus, ie�kojo spintose. Prislopinti jų balsai jos ausyse skambėjo i�darkytai. Ji net nusi�ypsojo, pagalvojusi, kad jie, regis, dau�o puodus ir keptuves. Juk D�ebas negalėjo paslėpti jos virtuvėje.

Tokia mintis jai pasirodė juokinga. Ji ėmė kvatotis, nevaldomai purtėsi krūtinė, ir ji u�sikosėjo. Netrukus kosėjo taip smarkiai, kad net apsia�arojo. Tuomet ėmė kūk�ioti, krūtin� kaustė skausmas, o prote su�vito visa, kas nutiko �i� savait�. Ji i�vydo Sibil� ant morgo stalo. Matė, kaip gedi Henkas, netek�s dukterė�ios. Matė Nan� Tomas paraudusiomis akimis ir palū�usi�. Matė D�eb� ant sav�s, jis su ja mylėjosi.

Jos pir�tai susirietė ir sugniau�ė ilgas vinis, kuriomis ji buvo prikalta prie grindų, o visas kūnas įsitempė, suprat�s, kaip buvo i�niekintas.

� Lena? � �ūktelėjo D�efris garsiau negu pirma. � Lena?

Ji i�girdo, kaip jis artinasi, skubiai beld�ia, nutyla, vėl beld�ia.

Sara tarė:

� �ia netikra siena.

Vėl pabeldė, tuomet jų �ingsniai pasigirdo ant palėpės laiptų. Atsivėrė durys, tams� perskrodė �viesa. Lena kietai u�simerkė, atrodė, kad į akių obuolius susmigo adatos.

� O Dieve! � aiktelėjo Sara. Tuomet pridūrė: � Ne�k rank�luos�ių. Paklod�ių. Bet ko.

Lena vos pramerkė akis, o Sara suklupo prie jos. Nuo Saros kūno dvelkė �altis, ji buvo �lapia.

� Viskas gerai, � ku�dėjo Sara, u�dėjusi rank� Lenai ant kaktos. � Viskas bus gerai.

Lena atsimerkė pla�iau, leisdama vyzd�iams apsiprasti su �viesa. Ji pa�velgė į duris, ie�kodama D�ebo.

� Jis mirė, � pasakė Sara. � Jis tav�s nebeskriaus�

Ji nutilo, bet Lena suprato, k� ji norėjo pasakyti. Paskutinius Saros sakinio �od�ius i�girdo ne ausimis, o mintimis. Jis tav�s nebeskriaus, daugiau nebe, norėjo pasakyti ji.

Lena leido sau pa�velgt į Sar�. Ka�kas �mėstelėjo Saros akyse, ir Lena �inojo, kad Sara ka�kaip suprato. D�ebas dabar � Lenos dalis. Jis skriaus j� kiekvien� dien�, vis� likusį gyvenim�.

30

D�efris va�iavo i� Ogastos ligoninės lyg i� karo grį�tantis kareivis. Lenos kūno �aizdos sugis, bet jis nė neįsivaizdavo, ar ji kada nors atsipeikės po emocinės �alos, kuri� jai padarė D�ebas Magvairas. Kaip ir D�ulija Metjus, Lena su niekuo nekalbėjo, net su dėde Henku. D�efris nesugalvojo, kuo dar jai padėti, nebent duoti laiko.

Merė Ana Mun paskambino lygiai po valandos ir dvide�imties minu�ių nuo jų pokalbio. Saros pacientės vardas buvo Selė Li Magvair. Mun nepatingėjo įvesti pavardės į bendr� ligoninės darbuotojų paie�k�. Turint konkretų vard�, vos po kelių sekund�ių ekrane pasirodė D�eremio �D�ebo� Magvairo įra�ai. Kai Sara ten dirbo, jis buvo internas Greid�io vaistinėje, tre�iame auk�te. Sara neturėjo reikalo su juo susitikti, bet D�ebas tikrai būtų pasisteng�s susitikti su ja.

D�efris niekada nepamir� Lenos veido i�rai�kos, kai i�lau�ė palėpės duris. Vos pagalvodavo apie Len�, prikalt� prie D�ebo palėpės grindų, mintyse i�kildavo Saros nuotraukos. Kambarys buvo įrengtas taip, kad būtų kuo tamsesnis. Viskas nuda�yta matiniais juodais da�ais, įskaitant ir dro�lių plok�tes, kuriomis buvo u�kalti langai. Per kablius pervertos grandinės buvo priver�tos prie grindų, o vinių skylės pan�ių vir�uje ir apa�ioje rodė, kur buvo nukry�iuotos aukos.

Ma�inoje D�efris pasitrynė akis, stengdamasis negalvoti apie visk�, k� matė nuo Sibilės Adams nu�udymo. Kai perva�iavo Granto apygardos rib�, galvoje sukosi vienintelė mintis: dabar viskas kitaip. Jis niekada ne�iūrės į miestie�ius, savo draugus ir kaimynus, tomis pat pasitikin�iomis akimis kaip praėjusį sekmadienį. Jis jautėsi priblok�tas.

Įsuk�s į Saros kiem�, D�efris pajuto, kad ir jos namas jam atrodo kitoks. �ia Sara kovėsi su D�ebu. �ia D�ebas paskendo. Jo kūn� i� e�ero i�traukė, bet prisiminimai apie jį niekada nei�blės.

D�efris sėdėjo ma�inoje ir �velgė į nam�. Sara jam sakė, kad jai reikia laiko, bet jis neduos jo. Turėjo paai�kinti, kas dedasi jo galvoje. Jam reikėjo ne tik j�, bet ir save nuraminti, kad jokiais būdais nesutiks nelįsti į jos gyvenim�.

Laukujės durys buvo praviros, bet D�efris prie� įeidamas pasibeldė. Girdėjo, kaip per kolonėles Polas Saimonas dainuoja �Gerai praleisk laik��1. Namas buvo apverstas auk�tyn kojom. Koridoriuje rikiavosi dė�ės, o knygos buvo i�verstos i� lentynų. Sar� jis rado virtuvėje su ver�liarak�iu rankoje. Su baltais berankoviais mar�kinėliais ir nudriskusiomis pilkomis sportinėmis kelnėmis ji jam pasirodė tokia gra�i, kaip dar niekada gyvenime. Ji �iūrėjo į kanalizacij�, jis pasibeldė į stakt�.

Ji atsigr�ė, ai�kiai nenustebusi, kad jį i�vydo.

� Tai �itaip tu duodi man laiko? � paklausė ji.

Jis gū�telėjo pe�iais ir susiki�o rankas į ki�enes. �aizda jos kaktoje buvo u�klijuota ry�kiai �aliu pleistru, o ranka, kur stiklas perpjovė taip giliai, kad prireikė siūti, buvo baltai aptvarstyta. Kad ji visa tai i�tvėrė, D�efriui atrodė stebuklas. Jos dvasios jėga jį �avėjo.

Pasigirdo kita daina, �Penkiasde�imt būdų palikti mylim�jį�2. D�efris pamėgino pajuokauti ir tarė:

� �ia mūsų daina.

Sara įtariai dėbtelėjo į jį, tada apgraibomis susirado pultelį. Muzika staiga nutilo, vietoj nam� u�liejusios dainos stojo tyla. Abiem, regis, prireikė kelių sekund�ių su tuo apsiprasti.

Ji paklausė:

� K� �ia veiki?

D�efris prasi�iojo, manydamas, kad reikia pasakyti k� nors romanti�ko, k� nors, kas i�verstų j� i� kojų. Jis norėjo pasakyti jai, kad ji � gra�iausia kada nors jo pa�inota moteris, kad jis nė ne�inojo, k� rei�kia mylėti, kol nesutiko jos. Bet viso to i�tarti nepavyko, todėl suteikė jai informacijos:

� D�ebo namuose radau tavo teismo, Raito teismo protokol�.

Ji sukry�iavo rankas.

� Mat kaip.

� Jis kaupė laikra��ių i�karpas, nuotraukas. Ir pana�iai. � Patylėj�s pridūrė: � Matyt, D�ebas �ia atsikraustė, kad būtų ar�iau tav�s.

Sara pakilusi paklausė:

� Manai?

Jis nekreipė dėmesio į įspėjam� jos balso gaidel�.

� Paiko apygardoje buvo daugiau u�puolimų, � t�sė D�efris.

Jis negalėjo susilaikyti, nors i� jos i�rai�kos suprato, kad turėtų u�si�iaupti, kad ji nenori nieko apie tai girdėti. Bet buvo daug lengviau pasakoti Sarai faktus, o ne pa�iam k� nors sugalvoti, todėl kalbėjo:

� Ten �erifas turi keturias bylas, kurias mėgina prisiūti D�ebui. Reikės paimti mėginių laboratorijai, kad galėtume palyginti su DNR pavyzd�iais, kuriuos jie rado nusikaltimo vietoje. Be to, turime informacijos i� D�ulijos Metjus. � Jis atsikrenk�tė. � Jo kūnas morge.

� A� neskrosiu, � atsakė Sara.

� Galim pasikviesti k� nors i� Ogastos.

� Ne, � pataisė Sara. � Tu nesupranti. A� rytoj i�einu i� darbo.

Jis nesugalvojo, k� daugiau pasakyti:

� Kodėl?

� Nes a� �itaip nebegaliu, � atsakė ji, rodydama ka�kur tarp jų. � Man taip nei�eina, D�efri. Dėl to mes ir i�siskyrėme.

� Mes i�siskyrėme, nes a� padariau kvail� klaid�.

� Ne, � atsakė ji, sulaikydama jį. � Mes nepradėsim to paties gin�o �imt�jį kart�. Todėl ir i�einu i� darbo. Negaliu vis� laik� �itaip kamuotis. Negaliu leisti tau trainiotis mano gyvenimo pakra��iuose. Turiu gyventi toliau.

� A� tave myliu, � pasakė jis, lyg nuo to kas nors priklausytų. � Suprantu, kad a� tau netik�s. �inau, kad niekada tav�s nesuprasiu, kad darau ne tai, k� reikia, sakau ne tai, k� reikia, kad turėjau būti su tavim, o ne lėkti į Atlant�, kai papasakojai apie � kai perskai�iau apie � tai, kas nutiko. � Jis nutilo, paskui kalbėjo toliau: � Visa tai �inau. Ir vis tiek negaliu liautis tave mylėj�s. � Ji nieko neatsakė, todėl jis pridūrė: � Sara, a� negaliu be tav�s. Man tav�s reikia.

� Kurios man�s tau reikia? � paklausė ji. � Tos ankstesniosios ar tos, kuri buvo i�prievartauta?

� Jos abi � tas pats �mogus, � atsakė jis. � Man reikia jų abiejų. A� myliu jas abi. � Jis �velgė į j�, galvodamas, k� pasakyti. � Nenoriu būti be tav�s.

� Niekas tav�s neklausia.

� Klausia, � atsakė jis. � Man nesvarbu, k� tu sakai, Sara. Nesvarbu, ar i�eisi i� darbo, ar i�sikraustysi į kit� miest�, ar pasikeisi pavard�, a� vis tiek tave surasiu.

� Kaip D�ebas?

Jos �od�iai skaud�iai u�gavo. Nieko �iauresnio neįmanoma sugalvoti. Ji, regis, pati tai suvokė, nes skubiai atsipra�ė:

� Negra�iai pasakiau, � tarė ji. � Atleisk.

� Tu taip galvoji? Kad a� � kaip jis?

� Ne, � ji papurtė galv�. � �inau, kad tu ne toks.

Jis nudelbė akis, vis dar įskaudintas jos �od�ių. Jei būtų visa gerkle u�rikusi, kad jo neken�ia, vis tiek nebūtų buv� taip skaudu.

� D�efai, � tarė artindamasi prie jo.

U�dėjo rank� jam ant skruosto, o jis paėmė j� ir pabu�iavo deln�. Tarė:

� Nenoriu tav�s prarasti, Sara.

� Jau praradai.

� Ne, � nesutiko jis. � Nepraradau. �inau, kad nepraradau, nes kitaip tu �ia nestovėtum. Tu stovėtum ten, o man lieptum ne�dintis.

Ji neprie�taravo, bet pasitraukė atgal prie kriauklės.

� Man reikia dirbti, � sumurmėjo ji, imdama ver�lėraktį.

� I�sikraustai?

� Tvarkausi, � atsakė ji. � Pradėjau vakar vakare. Nebe�inau, kur kas padėta. Turėjau miegoti ant sofos, nes lova visa u�griozdinta.

Jis pamėgino pajuokauti:

� Bent jau mama d�iaugsis.

Ji nelinksmai nusijuokė ir atsiklaupė prie�ais kriaukl�. U�dengė nuotėkų vamzdį rank�luos�iu, tuomet u�kabino ver�lėraktį. Įrėmusi petį, jį stumtelėjo. D�efris matė, kad įrankis nė nekrusteli.

� Leisk, padėsiu, � pasisiūlė jis, nusivilkdamas �vark�. Jai nespėjus paprie�tarauti, jis suklupo greta ir stumtelėjo ver�lėraktį. Vamzdis buvo senas ir nė nekrustelėjo. Jis pasidavė ir tarė:

� Tikriausiai teks nupjauti.

� Ne, neteks, � atsakė ji, �velniai patraukdama jį �alin.

Ji įsispyrė koja į spintel� u� nugaros ir i� visų jėgų pastūmė. Ver�lėraktis lėtai pasisuko, o Sara pajudėjo su juo.

Did�iuodamasi nusi�ypsojo.

� Matai?

� Tu nuostabi, � nuo�ird�iai atsakė D�efris. Jis atsisėdo ant kulnų ir stebėjo, kaip ji ardo vamzdį. � Tu visk� gali.

� Daug ko negaliu, � sumurmėjo ji.

Nekreipdamas į tai dėmesio, jis paklausė:

� U�sikim�o?

� Kai kas į jį įkrito, � atsakė ji, pir�tu rausdamasi vamzdyje. Ka�k� i� jo i�traukė ir, jam nespėjus pastebėti, sugniau�ė saujoje.

� Kas? � paklausė jis, siekdamas jos rankos.

Ji papurtė galv�, neatgniau�dama kum��io.

Jis nusi�ypsojo, darėsi dar smalsiau.

� Kas ten? � pakartojo jis.

Ji atsiklaupė, paslėpusi rankas u� nugaros. Susikaupusi suraukė kakt�, tada atki�o prie� save sugniau�tus kum��ius.

Ji tarė:

� I� kurios rankos?

Jis plek�telėjo jai per de�in� rank�.

Ji tarė:

� Ne i� tos.

Jis nusijuokė ir plek�telėjo per kairi�j�.

Sara pasuko rie�� ir i�tiesė pir�tus. Jos delne gulėjo ma�as aukso �iedelis. Kai jis paskutinį kart� t� �iedelį matė, Sara nusiplė�ė jį nuo pir�to ir tė�kė jam į veid�.

D�efris taip nustebo i�vyd�s �ied�, kad nė nesumojo, k� pasakyti.

� Sakei, kad jį i�metei.

� A� meluoju geriau, negu tu manai.

Jis supratingai pa�velgė į j� ir paėmė i� jos vestuvinį �ied�.

� Kam jį pasilikai?

� Jis kaip piktas pinigas, � atsakė ji. � Niekaip negaliu atsikratyti.

Jis nusprendė, kad tai raginimas, ir paklausė:

� K� veiksi rytoj vakare?

Ji atsiduso ir vėl prisėdo ant kulnų.

� Ne�inau. Turbūt dirbsiu.

� O po to?

� Tikriausiai eisiu namo. O k�?

Jis įsiki�o �ied� į ki�en�.

� Galė�iau atne�ti vakarienės.

Ji papurtė galv�.

� D�efri�

� �Gard�ioji kiaulaitė�, � gundė jis, �inodamas, kad Sara labai mėgsta ten valgyti. Paėmė j� u� rankų. � Brunsviko tro�kinys, kepti �onkauliukai, sumu�tiniai su kiauliena, aluje keptos pupelės.

Ji �velgė į jį ir nieko nesakė. Pagaliau tarė:

� Juk �inai, kad nieko i� to nebus.

� Gal bent pamėginkim?

Ji, regis, susim�stė. Jis palaukė, stengdamasis turėti kantrybės. Sara paleido jo rankas, tada pasirėmė į jo petį ir atsistojo.

D�efris taip pat atsistojo, stebėdamas, kaip ji tvarko vien� i� daugybės �lam�to stal�ių. Jis prasi�iojo j� �nekinti, bet suprato, kad nėra ko pasakyti. Vienintelis dalykas, kurį �inojo apie Sar� Linton, buvo tas, kad apsisprendusi ji niekada neapsigalvodavo.

Jis atsistojo jai u� nugaros ir pabu�iavo į nuog� petį. Ne ka�in koks atsisveikinimas, bet jis nieko geresnio nesugalvojo. D�efris niekada nebuvo i�kalbingas. Jam geriau sekėsi veikti. Bent jau da�niausiai.

Kai ėjo koridoriumi, Sara jam �ūktelėjo:

� Atsine�k įrankių!

Jis apsigr�ė, netikėdamas savo ausimis.

Nepakeldama galvos ji rausėsi stal�iuje.

� Rytoj vakare, � paai�kino ji. � Neprisimenu, kur nuki�au �akutes.

Padėka

Victoria Sanders, mano agentė, vis� �į laik� atstojo man inkar�. Ne�inau, kaip bū�iau ra�iusi be jos. Mano redaktorė Meaghan Dowling labai padėjo suplanuoti �i� knyg�, todėl i� �irdies jai dėkoju, kad privertė mane nepabūgti i��ūkio. Kapitonė Jo Ann Cain, Forest Parko D�ord�ijos valstijoje detektyvų vir�ininkė, dalijosi karo istorijomis. Mitchell Cary �eima atsakė į visus klausimus apie santechnik� ir pasiūlė įdomių min�ių. Dr. Michaelas A. Rolnikas ir Carol Barbier Rolnik padėjo įtikinamai pavaizduoti Sar�. Tamara Kennedy nuo pat prad�ių dalijo puikius patarimus. Visos klaidos minėtose srityse yra tik mano pa�ios.

Dėkoju ra�ytojoms Ellen Conford, Jane Haddam, Eileen Moushey ir Katy Munger, kiekviena pati �ino u� k�. Steve Hogan kasdien knaisiojosi mano neurozėse ir u� tai nusipelno kokio nors medalio. Skaitytojai Chris Cash, Cecil Dozier, Melanie Hammet, Judy Jordan ir Liegh Vanderels suteikė neįkainojamos pagalbos. Gregas Papas, i�kabų gamybos �ventasis globėjas, visk� labai palengvino. B. A. davė gerų patarimų ir suteikė rami� viet� ra�yti. S. S. mane palaikė sunkiu metu. Pagaliau dėkoju D. A. � tu matai mane kiaurai.