Naudodamasis �ia el. knyga, Pirkėjas sutinka su visomis auk��iau nurodytomis taisyklėmis ir s�lygomis.

Versta i�:

Sonia Rossi

STUD ENTIN UND TEILZEIT-HURE

Fucking Berlin

Ullstein Tashenbuch Verlag,

M�nchen, 2008

Leidėjų pastaba:

daugumos veikėjų vardai ir vietovių pavadinimai pakeisti diskreti�kumo sumetimais.

ISBN 9786090104149

� by Ullstein Buchverlage GmbH, Berlin.

Published in 2008 by Ullstein Taschenbuch Verlag

� Vir�elyje panaudota nuotrauka, Lenny26 / �Dreamstime.com�

� Vertimas į lietuvių kalb�, Ieva Adomaitė, 2012

� Leidykla �Alma littera�, 2012

I� vokie�ių kalbos vertė Ieva Adomaitė

Redaktorė Edita Vaskelaitė

Korektorė Indrė Petrėtytė

Vir�elio dailininkas Edvardas Jazgevi�ius

Maketavo Albertas Rinkevi�ius

Skiriu P.

Įvadas

Palik�s Alpes u�nugary traukinys dundėjo per tamsi� �iemos naktį. Vėjas �vilpė pro vagono langų ply�ius. Apkūni moteri�kė su miegan�iu kūdikiu ant rankų sunkiai stūmėsi koridoriumi tempdama ratukinį lagamin�.

Man u� nugaros liko Italija, Kalėdos su �eima ir senais mokyklos draugais, kurie visi lig �iol tvėrė vulkaninėje saloje prie Sicilijos � ten a� u�augau. Iki Berlyno buvo toli, dar de�imt valandų per laukus ir įmigusius kaimus. Per �alį, kuri� po penkerių metų tam tikra prasme pa�inojau geriau u� daugum� vokie�ių.

Negalėjau u�migti, tūkstan�iai min�ių sukosi galvoje. Be to, siauras gultas buvo ne toks jau ir patogus.

Staiga ka�kas įėjo į kupė. Kelias sekundes mane akino �viesa, krintanti i� koridoriaus, į�iūrėjau dvi vyri�kas kojas ir i�girdau, kaip ka�kas u�metė daiktus ant gulto man vir�um galvos. Vyras buvo ma�daug trisde�imt penkerių, dėvėjo marg� striuk�, Levi�s d�insus, kurių geriausios dienos jau u�mar�ty, ir avėjo Adidas sportba�ius.

U�ėjo noras parūkyti, bet kupė, �inoma, rūkyti draud�iama. I�sitraukiau pakelį Marlboro Lights, atsargiai atitraukiau kupė duris ir i�smukau į koridorių.

Netikėtai tas jaunuolis i� kupė i�dygo �alia ir ky�telėjo man panosėn �iebtuvėlio liepsn�. Plaukai ne�ukuoti, u� mane vos auk�tesnis. Laikydami rankose smilkstan�ias cigaretes �ypsojomės vienas kitam kaip kra�tie�iai, susitik� sve�ioje �alyje. Tokie akimirksniai buvo vienas i� skatulių likti rūkale, nepaisant jokių grėsmių: juk taip netrunki u�megzti draugyst�.

Vos spėjome u�traukti kelis dūmus, i� ka�kur pasigirdo įtū�usios moteri�kės priekai�tai.

� Gerai jau, gerai, � nuramino j� tas vyras. � Eime geriau į valgom�jį vagon�.

Įsitaisėme prie baro. Nuobod�iaujanti padavėja atne�ė mums du bokalus neapsakomai brangaus alaus. Su�inojau, kad tas nepa�įstamasis vardu Jorgas, dirba stogdengiu �veicarijoje ir va�iuoja į Rostok� pas vaikus.

Susivokiau, kad įsiki�au ki�enėn jo �iebtuvėlį � turiu tokį kvail� įprotį. Ap�iūrėjau daiktelį, prie� gr��indama Jorgui. Vienoje pusėje did�iosiomis raidėmis buvo i�graviruota: MANUELA.

� Tavo �mona? � pasmalsavau.

� Buvusi. � Jis nuleido galv�.

� Oi, atleisk, man labai gaila. � Vyliausi, kad jis nepradės �liumbti.

� Ir man gaila� Bet tai sena istorija. Jau metai, kai i�siskyrėme. � Kiek patylėj�s, jis gurk�telėjo alaus ir vėl prabilo: � Pabaigoje mes tik ir gin�ijomės. O i� prad�ių beproti�kai mylėjome vienas kit�. Bet paskui prasidėjo problemos. Ji sėdėjo su vaikais namie ir priekai�tavo, kad �laistausi su draugeliais. O a� vis� savait� dirbdavau statybose ir kasdien �e�t� grį�davau namo. Tik penktadieniais po darbo eidavau i�gerti alaus. Juk �eimos tėvas turi toki� teis�, ar ne?

Jis kalbėjo lyg gėdydamasis.

� Tai jau tikrai, � patikinau jį. � Bet �ia kyla visai kitas klausimas: kada ji po darbo i�eidavo i�gerti alaus?

Vėl tyla. Kampe ka�k� neri�liai �ūkalojo nusita��s �mogelis:

� Visi kiaulės, tie, kurie vir�uj! � ir pana�iai.

Mudu su Jorgu nusijuokėme.

� Taip, tu teisi, � prabilo Jorgas. � Bet dėl man�s ji galėjo ramiai i�eiti kur nors �e�tadienio vakarais. A� bū�iau pri�iūrėj�s vaikus. Bet ji ka�kodėl nenorėjo. Visos jos draugės � taip pat mamos ir lygiai taip pat niekur neina pasilinksminti.

�inojau, k� tuoj i�girsiu.

� �inai, anks�iau ji visada pasigra�indavo. Anuomet turėjo ilgus raudonus plaukus, eidama į diskotek� vilkdavosi juodas prigludusias mezginiuotas sukneles. Mane tokios u�veda. � Regis, jį vėl ėmė kankinti kaltės jausmas. Abejingai �yptelėjau. � Jos figūra buvo nuostabi. Liaunos, bet sporti�kos kojos, liekna talija. Na, ji tokia kaip tu.

� A�iū, � padėkojau jam. � O dabar ji nebegra�i? � paklausiau tik �iaip sau, retori�kai.

Jorgas susim�stė.

� Matai, jeigu ji bent kiek pasitvarkytų, vis dar būtų gra�i. Bet ji nebeina į kirpykl�, nebesida�o ir slampinėja apsmukusiomis kelnėmis. Ir svorio gerokai priaugo � kalti nė�tumai. Siūliau jai vaik��ioti su manim į sporto klub�. Nieko bloga nenorėjau pasakyti. Bet ji pradėjo �aukti, kad nepriimu jos tokios, kokia yra, ir taip toliau. Tad ir nebesiki�au, tebūnie. �inai, ties� sakant, vis dar j� myliu�

�irdyje nusi�aipiau � �itoki� istorij� buvau girdėjusi �imtus kartų.

� Ar supranti?

A� linktelėjau.

� Pa�įstu ne vien�, kuriam pana�iai klostosi. Matai, esu ka�kas pana�aus į sielų lopytoj�, � atsakiau jam.

Mūsų taurės stovėjo tu��ios. U�sisakėme butelį Prosecco.

� Tai koks tavo darbas? � susidomėjo jis.

Tylėjau. Nejau turė�iau �itam stogdengiui i� Rostoko skiesti, kad esu apsitrynusi pusėtin� seksualin� patirtį turinti studentė? Arba darb�tuolė padavėja, i�klausanti vieni�us vyrus, prie baro liejan�ius �irdį, kad i� arbatpinigių galėtų nuvykti atostogų į gimtin� Italijon?

�itos pasakėlės mane visuomet slėgė. Bet dauguma mano pa�įstamų i� tikrųjų manė, kad a� dirbu restorane. Ne su kiekvienu paatvirausi.

Keista, maniau sau. Gyvename dvide�imt pirmame am�iuje, o vis dar jau�iamės susaistyti tų pa�ių am�inų tabu. Bent jau kai susipa�įstame su kuo nors traukinyje ir gurk�nojame prie baro Prosecco. Bet t� akimirk� man buvo nusi�vilpt. Po kelių valandų mūsų keliai visiems laikams i�siskirs, o a� buvau jau ganėtinai įkau�usi, tad �velgdama tiesiai jam į akis i�klojau:

� A� prostitutė.

Jorgas i�raudo iki ausų ir nutilo. Girdėjosi tik tyli baro muzika ir monotoni�kas traukinio ratų bildėjimas.

� Ai�ku� bet� kaip tu t� i�tveri? � paklausė jis atsitokėj�s.

� Prie visko galima priprasti, � atsakiau jam i�si�iepusi.

Kai pradėjau savo, kaip prostitutės, karjer�, girdėjau �į sakinį i� kitų moterų bene tūkstantį kartų. Taip kalbėjo tos į�ūliosios, ma�iusios �ilto ir �alto � jos atrodė nepa�eid�iamos, nors dauguma tik nerodė savo skaudulių. O dabar ir a� i�tariau tuos pa�ius �od�ius. Man jie patiko, mat darė savimi pasitikin�ios moters įspūdį.

� Niekaip nebū�iau paman�s�

Jorgas nervingai kramtė apatin� lūp�. �iek tiek asimetri�kos rausvos jo lūpos buvo �irdelės formos, ir toks gle�numo motyvas visai nederėjo prie trijų dienų barzdelės ir tvirto kūno. Jo �mona kadaise tikriausiai įsimylėjo būtent �į derinį. Man irgi tai patiko, gal dėl to, kad daugelis vyrų nuo seno atrodė susiskald�iusios būtybės. Kai apninka meilės kan�ios, jie ie�ko paguodos pas prostitutes, kurioms geriausiu atveju būna abejingi. Dulkina tave u� pinigus, o pa�iame įkar�tyje ima ir apsi�liumbia. Nuleid�ia tau į burn�, o po trijų sekund�ių puola įtikinėti, kad reikėtų savimi pasirūpinti: baigti studijas, susirasti ger� darb�, i�tekėti u� malonaus vyruko. Tokio kaip jie.

� Nedaug kas pamano, � atsakiau pagaliau. � Nustebtum su�inoj�s, kiek daug moterų tuo u�siima. Daugiau, nei atrodo. Gal ir toji kepėja, i� kurios kas ryt� perki bandelių. Arba ta miela vieni�a motina, kuri gyvena vir� tav�s ir i� kurios buto savaitgaliais sklinda pyrago kvapas. Vaikine, mes gyvenam ekonomikos sunkme�iu. Nėra greitesnio būdo u�sikalti pinigų, nei�

� Ne, � pralemeno jis. � Niekada nepatikėsiu, kad t� daryti galėtų kiekviena. Pavyzd�iui, mano �mona. Arba mano sesuo. Jos ver�iau mirtų.

� Nebūk toks tikras, � nenusileidau. � Kai skrandis groja mar�us, daugybė proto barjerų nukrinta grei�iau, nei tikiesi. Nustebtum su�inoj�s, kad ir man tai buvo tabu. U�augau geroje, padorioje �eimoje. Jeigu tai i�kiltų aik�tėn, jie visi gautų infarkt�.

Prisiminiau savo senel� � kaip sėdėdama prie Kalėdų eglutės ji lupa man obuolius.

Jorgas į mane dabar �velgė kitomis akimis. Vos prie� kelias minutes buvau maloni pakeleivė, su kuria gera leisti laik�. O dabar jo �vilgsnyje buvo matyti nepasitikėjimas, smalsumas ir u�uojauta.

� �inai, � kiek padvejoj�s tarė, � buvau nusiteik�s �i�nakt miegoti. Bet velniai nematė. Papasakok man apie savo gyvenim�.

Dirstelėjau į laikrodį. Pats vidurnaktis, dar septynios valandos iki Berlyno. Jorgas u�sakė antr� butelį. Jis klausėsi man�s iki pat Berlyno, kol traukinys sustojo centrinėje stotyje.

1

PAGALIAU BERLYNAS

U�augau tipi�koje tradicinėje italų �eimoje, mano vaikystė buvo absoliu�iai laiminga. Gyvenome vienoje i� Liparų salų prie Sicilijos. Tėvas laikė nedidelį vie�butuk�, mama dirbo bibliotekininke.

Vos tik man suėjo a�tuoniolika, pasaulis tapo per ank�tas. Pasijutau dūstanti nuo tėvų meilės ir rūpes�io, ilgėjausi laisvės ir nuotykių, viso to, ko neturėjau ank�tame gimtojo miestelio pasaulėlyje. I� visų miestų, kurie galėjo �adėti man nauj� gyvenim�, Berlynas atrodė patraukliausias.

2001-ųjų vasar�, ne�ina lengvu lagaminėliu, i�lipau Zoologijos sodo stoties perone. Pirm�sias savaites Berlyne praleidau it apimta transo, ap�avėta nepa�įstamos kultūros, nesibaigian�ių tūsų ir egzoti�kų vyrų, su kuriais susipa�indavau diskotekose. Tiesa, ilgiau nei vien� naktį jie niekada nepasilikdavo � ir a�iū Dievui, nes tuo metu nieku gyvu nenorėjau su niekuo susisaistyti.

Planavau studijuoti matematik�, ketinau pradėti kitais metais. Iki tol norėjau kuo geriau i�mokti vokie�ių kalb�. Nusipirkau �odyn� ir kas vakar� kaip apsėsta kaldavau �od�ius. Savigarba reikalavo, kad �it� svetim� kalb� vien� dien� įvaldy�iau kaip gimt�j�.

Gyvenau nuomojamame bute ne itin jaukiame Moabito rajone ir �iaip taip ver�iausi dirbdama įvairiausius darbus. I� prad�ių puoselėjau dideles viltis, o paskui mano siekiai ėmė bliūk�ti. Pradėjau kaip kavinės padavėja �arlotenburge, pra�matniame Vakarų Berlyno rajone, u� penkis eurus per valand�. Paskui įsitaisiau vaikų aukle vienoje �eimoje Griunevalde, bene turtingiausiame Berlyno rajone. Penki i�lepinti vaikai ėjo galvomis. Motina sėdėdavo sode po baltu skė�iu ir nuobod�iaudama vartydavo �urnalus apie visavertį maist� arba egzotinių gėlių auginimo men�. O a� turėjau �lavinti� jos palikuonis: �aisti su jais pedagogi�kai prasmingus �aidimus arba pasakoti pamokomas istorijas. Bet tiems penkiems padau�oms jų neįpir�i. Jiems tik duok sėdėti prie�ais telik�, vietoj ekologi�kų obuolių �iaumoti guminukus su bulvių tra�ku�iais ir dau�yti porcelian�. Po kelių kriti�kų motinos pastabų apie nepakankam� atsidavim� darbui me�iau ir �į, ir vėl įsitaisiau vienoje u�eigoje, �įsyk Vilmersdorfe.

Vakarais da�nai eidavau pa�okti, klubų tame mieste per akis. Kart� diskotekoje u�simir�usi sukausi pati viena. Vilkėjau raudonus mar�kinėlius, mūvėjau odines kelnes, ilgi mano plaukai buvo palaidi. Staiga prie�ais i�dygo vaikinas su dviem taurėmis Campari Orange. Buvo ne k� auk�tesnis u� mane, vilkėjo nune�iot� bluzon� su gobtuvu, mūvėjo reiverio kelnes ir avėjo per didelius kerzus. Veidas pailgas ir �velnus. Tik akys įdėmios, kone budrios, it katės � �i mintis pirmoji atėjo man į galv�, �ybtelėjo kaip akinanti �viesa, po �okių nakties tvykstelinti į veid�.

Nustūm�s prie man�s prisigretinusį motociklininko tipa��, jis mane pabu�iavo. I� pirmo �vilgsnio pasirodė toks seksualus, kad nesiprie�inau. Jo lie�uvis buvo salsvas, jis alsavo i�kvėpdamas malonų alkoholio kvap�. K� tik, prie� mėnesį, du kamikadzės lakūnai tė�kė keleivinius lėktuvus į du Niujorko dangorai�ius. Pasaulio ekonomikai grėsė �lugimas, nedarbas vis didėjo. O a� vis tiek �okau ir nesukdama sau galvos glamonėjausi su tuo visai nepa�įstamu vaikinu, kojos vis lengviau kilnojosi, o a� vis labiau girtėjau.

� Nesitikėk i� jo per daug, � pusiau juokais su�nab�dėjo man į ausį bendradarbė, t� vakar� atėjusi kartu, kai mudu gėrėme prie baro �ampan�. � Jis � gatvės vaikis i� Lenkijos. Tinkamas seksui. Bet neįsimylėk jo.

� Nes�monės, � atkirtau, kai atsibodo klausytis jos patarimų.

Įsitaisiau tam ma�uliui ant kelių ir mes toliau gniau�ėmės, kol klubas u�sidarė. Kai i�ėjome į gatv�, jau buvo ankstyvas rytas.

Atrodė, kad iki mano namų va�iuojame vis� am�inyb�. Dairiausi į ba�ny�ių bok�tus, pranykstan�ius raudonuose debesyse, stebėjau mielus �eimos tėvus, skuban�ius parne�ti �vie�ių bandelių sekmadienio pusry�iams. Mano bendrakeleivis vis� keli� tylėjo. Jo akys dabar atrodė kitokios � melancholi�kos ir beveik �altos. Jis įrėmė į mane �vilgsnį, lyg bū�iau vienintelis �mogus pasaulyje, kuriuo galima pasitikėti. �velgė į mane kitaip nei ankstesni meilu�iai. Dauguma vyrų stengiasi kuo grei�iau i�kloti savo gyvenim� ir da�niausiai dar pripasakoja nebūtų dalykų. O �itas net nepasisakė vardo. Ne�inojau jo net ir tada, kai mylėjomės mano namuose ir pirm�syk nuo tada, kai atvykau į Berlyn�, pajutau, kaip mane u�plūdo laimė.

Pabudau nuo saulės spindulių, pro dulkinas mėlynas u�uolaidas krintan�ių tiesiai man į veid�. Dar neprabudusi pajutau nerim�. Ar jis atsikels ir i�eis, taip ir nepratar�s nė �od�io? O gal ims kvailai teisintis? Tikėjausi, kad jis greitai apsirengs ir nieko neai�kindamas pranyks i� mano gyvenimo. Nepak�sdavau pezalų kit� dien� � tarsi man i� vakaro nebūtų buv� ai�ku, kad reikėjo tik sekso.

Jis stovėjo virtuvėje basas ant geltonų plytelių ir ruo�ėsi i�virti kavos. Plaukai vis dar buvo susitar�� nuo praėjusios nakties.

� Gal norėtum kartu eiti į atrakcionus? � tarė jis, tepdamas keptuv� sviestu. � Esu susitar�s ten susitikti su draugu.

Maniau, pasigirdo. Paskui stojo tyla, girdėjosi tik kaip �ir�ka sviestas ir it senas lokomotyvas puk�i kavavirė.

� Tu neva�iuosi namo? � nustebau.

� O kam? Nelabai ir noriu. Geriau su tavim kur nors nueisiu.

� Beje, o kuo tu vardu? � paklausiau a�.

Jis pa�velgė į mane � i�varg�s, bet kartu ir nud�iug�s.

� Ladislavas, � pasisakė. � Tau � Ladja.

Vaik�tinėjome susikib� u� rankų po atrakcionų park� Plentervalde. Ladja �velniai dirs�iojo į mane i� �alies. Oras sald�iai ir �iltai kvepėjo, buvo nuostabi rudens diena. �monės, matyt, mėgavosi paskutiniais �iltais saulės spinduliais, parke jų knib�dėte knib�dėjo, aplinkui buvo �eimų su nekantriai straksin�iais vaikais, laukian�iais eilėse prie keptų de�relių, velnio rato arba nusifotografuoti su klounais.

Prie parko vartų sutikome vyr�, su kuriuo Ladja buvo susitar�s. Jis buvo kokių trisde�imt penkerių metų, stilingai apsireng�s: su siaurais tamsiais akiniais, baltais polo mar�kinėliais ir baltais sportba�iais. Ladja, vis dar i�varg�s nuo praėjusios nakties, �alia jo atrodė tikras kaimietis. Negalėjau suprasti, k� bendra turi toks vyras su �ituo vargeta.

Ladjos pa�įstamas nupirko mums bilietus į park�.

� Jis visada u� visk� sumoka, kai kur nors einame, � su�nab�dėjo man į ausį Ladja.

Pamaniau, kad tai toks gra�us berlynie�ių paprotys. Kas turi pinigų, moka u� draugus. Kit� kart�, pagalvojau, mudu su Ladja pastatysim jam alaus. Puiku.

� Atsine�iau daiktus, � parei�kė Ladja, kit� dien� vėl u�suk�s, tarsi būtų savaime suprantama, kad jis pas mane apsigyvens.

Jo kuprinėje buvo pora kojinių, mar�kinėliai i� 2001-ųjų Meilės parado, ausinukas be elementų ir atsuktuvas.

� Turiu daugiau daiktų, � tarė jis lyg atsipra�ydamas.

A� ir pati nedaug k� atsive�iau i� Italijos, bet t� akimirk� tūkstan�iai mano skudurų, i�mėtytų ant grindų, palyginti su jo manta, atrodė tikras perteklius. �monės perka, renka daiktus net supluk�, bet kada nors vis tiek numir�ta, o jų daiktai baigia dienas �Carito� sandėlyje arba kurio nors anūko palėpės kamaraitėje � todėl geriausia leistis į kelion� neapsikrovus, visada maniau. Bet vis tiek niekaip nebū�iau galėjusi skirtis su savo senomis knygomis, tarp jų su Karlo Markso ra�tais, �Jaunojo Verterio kan�iomis�, �Ma�uoju princu�, �D�onatanu �uvėdra� ir trimis �Auk�tosios matematikos� tomais.

Kaip netrukus i�siai�kinau, Ladja knygų neskaitė. Jam buvo nuobodu. Jis niekada nepirkdavo laikra��ių ir neturėjo jokio supratimo apie politik�. Gyveno �ia diena. Man tai buvo svetima, bet jo gyvenimo būdas pasi�ymėjo atotrūkiu nuo aplinkos, ir man tai imponavo. Jis pasakojo, kad prie� kelet� metų vis� vasar� keliavo po Lenkij� autostopu. Kai pritrūkdavo pinigų, valydavo automobilių langus. Turistai palankiai �iūrėjo į vaiki�k� jo veidelį ir mandagias manieras. Niekur jis neu�sibūdavo ilgiau nei tris dienas, ir visada, kai tik imdavo nuobod�iauti, traukdavo toliau. Taip ir matau jį: vėjas tar�o plaukus, naktys mi�ke po �vaig�dėtu dangaus skliautu, pats sau ponas, su niekuo nesusisaist�s, laisvas kaip pauk�tis�

Taigi Ladja apsigyveno pas mane. Oficialiai mes to taip ir neapsvarstėme, bet i�eidamas jis tiesiog nebei�sine�ė kuprinės. Niekada ir nesu�inojau, kuo jis vis� dien� u�siima. Jei paklausdavau, atsakydavo ma�daug taip: �Susitinku su keliais pa�įstamais.� Net ne�inojau, ar man d�iaugtis savo naujuoju draugu, ar ne � juk į Berlyn� atvykau tapti nepriklausoma, taigi ir kuo ma�iau susisaistyti.

Tomis �altomis rudens popietėmis da�nai vaik�tinėdavome Kurfiurstendamu. Grį�� namo tirtėdavome i� �al�io ir kartu virdavome gulia�� ir bulvien�. Taip palengva, nema�iomis ir tyliai, ka�kur tarp skrand�io ir galvos susisuko lizd� keistas pilnatvės jausmas.

Su Ladja pirm�syk gyvenime rūkiau �ol�. Sėdėjome mano kambaryje ant palangės ir stebėjome �vaig�des. Nebuvau to dariusi nuo to laiko, kai palikau savo juod�j� vulkanin� sal� Vidur�emio jūroje. Berlyne pakeldavau galv� į dangų tik tada, kai imdavo lyti arba pernelyg garsiai u�gausdavo lėktuvas. Po kelių dūmų apsvaigo galva ir pajutau neapsakom� nuovargį. Mano gyvenimas, galvojau sau, visuomet buvo viena raizgalynė: min�ių, teorijų ir idėjų, kurios i�sisklaidydavo ore kaip dūmas. Viskas ka�kur nutolo, liko tik �iemos nakties tyla ir katini�kos Ladjos akys.

� Matysi, kaip i�moksi, Sonja, � patikino jis, � kaifuoti � pana�iai kaip seksuoti. Reikia laiko, kad i�moktum tuo mėgautis.

Vakaro suktinė tapo mūsų ritualu. Kartais vakarodavom pas geriausi� Ladjos draugelį Tom�. Jis turėjo �viesų dviejų kambarių but� �arlotenburge su skoningai parinktais baldais ir geros kokybės garso sistema. Būtum galėj�s pamanyti, kad �ia gyvena kokios nors korėjie�ių firmos vadybininkas, o ne ka�koks lenkas be leidimo gyventi. Tomas dirbo kavinėje dvi dienas per savait� ir u�dirbdavo daug pinigų, sakė man Ladja. Nors visa tai atrodė įtartina, daugiau nebesigilinau.

Tomas buvo tikra Ladjos prie�ingybė. Atviras, į�ūlus, visuomet gerai nusiteik�s. Galvoje � vien tik moterys. Jis turėjo marias buvusių draugių, tarp jų ir vie�bu�io savinink�, kuri kadaise norėjo u� jo i�tekėti. Jų romanas nutrūko, nes diskotekoje jis susipa�ino su kita.

� Jeigu bū�iau j� ved�s, sėdė�iau sau dabar i�sidrėb�s merse, turė�iau Riugene vasarnamį. Bet �inai, k� pasakysiu? Be meilės gyvenimas liūdnas, kaip vakarėlis be muzikos, � dėstė jis man vien� sekmadienį, kai gėrėme kav� su pyragu, grį�� po nakties klube. Beveik kiekvien� savaitgalį eidavome į �Tresor� arba SO36. Ten grojo pati nerealiausia muzika: techno, transas ir hausas.

Vis dar dirbau Vilmersdorfo u�eigoje, bet mintimis skrajojau kitur. Kai penkt� valand� popiet baigdavau darb�, Ladja da�niausiai man�s jau laukdavo. Kartais jis ateidavo pusvaland�iu anks�iau ir gerdavo kav� su u�eigos �eimininku italu. Pinas buvo ma�daug penkiasde�imties metų, bet vaizdavo keturiasde�imtmetį, jau tris de�imtme�ius gyveno Berlyne, mėgo sportinius automobilius, braziles ir koks�. Mane jis, regis, laikė tarsi ma�ule dukterė�ia, miela mergyte, be �eimos atsidūrusia didmiestyje, kuri� būtina pri�iūrėti.

� Atvirai kalbant, ma�yte, įklimpai į mė�l�. Jeigu bū�iau tavo tėvas, apskaldy�iau tau ausis. Tokia jauna, o tampaisi su visi�ku asocialu, � i�porino jis man vien� dien�, kai �luos�iau stalo įrankius. Kadangi nereagavau, jis pagaliau tė�kė: � I� kur, po galais, tavo galva, Ladja traukia tiek �alių? Visi �ino, kad jis prostitutas. Nejaugi manai, kad u�sidirba normaliu darbu?

Sustingau vidury u�eigos netekusi amo. Negalėjau u�stoti Ladjos, nes i� tikrųjų ne�inojau, k� jis i�tisas dienas veikia. I�bėgau laukan, netarusi nė �od�io, ir giliai kvėpiau �varbų lapkri�io or� � alsavau tol, kol plau�ius paskaudo labiau nei �irdį. Pasakyk, kad tai netiesa, meld�iau mintyse, pra�au, pasakyk. Mudu buvome pa�įstami jau �e�ias savaites, ir a�, ko gero, kai k� nujau�iau, tik nenorėjau apie tai galvoti.

T� vakar� Ladja negrį�o, nepasirodė nė kit� dien�. Nenumaniau, kur jis prapuolė, neturėjau jokio telefono numerio jam paskambinti. Sėdėjau prie lango, stebėjau, kaip kituose languose įsi�iebia �viesos, ir įsivaizdavau, kaip �eimos sėdasi prie stalo, vakarieniauja ir aptarinėja dienos įvykus. O a� buvau viena. Laisvė, kuria vos prie� du mėnesius taip mėgavausi, draskė man �irdį. Įsivaizdavau, kaip tamsi� naktį Ladja klaid�ioja gatvėmis, nerasdamas kelio namo. O gal jam kas nors nutiko?

Ladja negrį�o kelias dienas. A� ir toliau kas ryt� ėjau į darb�, nenuleidau akių nuo savo mobiliojo ir klausiausi bendradarbių pamokymų, kurie man niekuo nepadėjo: �Tu verta geresnio� arba �Mesk tu jį grei�iau, tada nebus taip blogai.�

Tomas irgi nieko ne�inojo. Nuėjau pas jį ir paskambinau į duris. Muzika jo bute buvo pragari�kai tranki, ore sklaidėsi salsvas �olės kvapas, dvi nepa�įstamos pusnuogės merginos sėdėjo ant sofos ir kvatojosi. Paklausiau apie Ladj�, bet Tomas tik gū�telėjo pe�iais, lyg kalbėtume apie ka�k� visai nepa�įstam�.

Po savaitės, ledinį ketvirtadienio vakar�, suskambo durų skambutis. Ladja stovėjo ant slenks�io su gėlių puok�te rankose ir nedr�siai pabu�iavo man į skruost�. Jis vilkėjo nauj� mėlyn� bomberį, kvepėjo gatve ir lietumi it sulytas �uo.

Nutrenkiau ro�es ant grindų ir nu�ingsniavau į savo kambarį. Kuo ma�iausiai tro�kau ki�inių scenų. Bet kai Ladja pa�velgė man į akis, pajutau per skruostus riedan�ias �iltas a�aras.

Jis nesiteisino. Tikriausiai todėl ir nei�me�iau jo lauk. Viskas vyko taip pat kaip ir daug kartų vėliau, kai susigin�ydavome. �inojau, kad negaliu arba nenoriu nutraukti santykių � tiesiog jis turėjo daugiau nebei�eiti. T� naktį pirm� kart� kuo ai�kiausiai pajutau � tokio ai�kumo nebuvau patyrusi, � kad tik veltui eikvosiu jėgas, jeigu bandysiu tam prie�intis.

Kit� ryt� pakeliui į metro jis man pirm�syk �į bei t� papasakojo apie savo gyvenim�. Jo tėvas buvo stalius, mama � virėja. Jis turėjo vyresnį brolį, sukūrusį savo �eim�, ir metais jaunesn� sesut�.

� Kai oras pasitaisys, galėsime nuva�iuoti į Lenkij�. Turime nedidel� altan�, ten galima kepti kepsnelius ir stebėti, kaip kreg�dės suka lizdus.

Beveik nesiklausiau, k� jis kalba. �efo �od�iai vis dar skambėjo ausyse: �Nejaugi manai, kad jis u�sidirba normaliu darbu?� Privalėjau paklausti jo tiesiai.

� Ar tu parsidavinėji? � staiga jį nutraukiau.

Ladja sustojo ir įsmeigė į mane akis.

� Pinas man taip sakė, � spyriau jį toliau. � Ar tai tiesa?

Pakėliau bals� ir keli praeiviai į mus atsisuko. Ladja suėmė mane u� pe�ių ir prispaudė prie sienos.

� Taip, a� t� darau, � su�nyp�tė tyliai, jo �vilgsnis pasidarė skvarbus ir negailestingas. � Bet tik dėl pinigų. Juk neturiu kitos i�eities.

Maniau, sprogs galva, ėmė trūkti oro. Blogiausia, kad �odis �prostitucija� kėlė man tik pa�ius siaubingiausius vaizdinius. Įsivaizdavau, kaip Ladja stotyje kabinėjasi prie senų, �lyk��ių vyrų, o paskui suka su jais į pigius pensionus. Net nenorėjau pagalvoti, k� jie ten su juo i�darinėjo.

Atsisėdome parke ant suoliuko. A� spoksojau į prie�ais stovintį nam�, ant kurio sienos nuo vieno lango iki kito didelėmis raudonomis raidėmis vinguriavo u�ra�as: Fuck the USA.

Mane pykino, ir kepsnių kvapai i� kebabinės kėlė dar didesnį silpnum�.

Įlipome į miesto traukinį, ve�antį į Vakarus. Zoologijos sodo stotyje jis i�lipo. Atsisveikin�s nėrė į savo pasaulį, kuris mane taip baugino.

Iki pirmojo semestro prad�ios buvo lik� dar de�imt mėnesių. Kai atva�iavau į Berlyn�, ketinau tapti pa�ia normaliausia studente. O dabar buvau lenko, vyruko, dirban�io prostitutu, draugė. Tada net neįsivaizdavau, kad vien� dien� ir pati įsisuksiu į t� aplink�, kad �ingsnis nuo ambicingos abiturientės iki prostitutės toks ma�as, tiksliau, daug ma�ų �ingsnelių.

2

EROTINIAI VIDEO�ATAI

Nei a� prostitute gimiau, nei vaikystėje svajojau tokia tapti. Taip buvo visoms mano pa�įstamoms, kurios dirba arba dirbo �į darb�. Anuomet, kai buvau k� tik atvykusi į Berlyn� ir iki ausų įsikliopinusi Ladj�, niekaip nebū�iau pamaniusi, kad galė�iau gultis su vyrais į lov� u� pinigus. Kad mano partneris parsidavinėja, i� prad�ių varė mane i� proto, tad netrukus i�kėliau jam ultimatum�: arba a�, arba tavo darbas. Jis pasirinko mane, o netrukus a� pati pradėjau siūlyti savo kūn� u� pinigus.

Iki dvide�imtojo gimtadienio mano s�lytis su prostitucija buvo lygus nuliui. I�ėjusi miestan matydavau kek�es, viliojan�ias vyrus stotyje, � �monės perleisdavo jas akimis pusiau smerkiamai, pusiau abejingai. Arba pagauti ga�lumo � �iaip ar taip, dauguma jų klientų buvo i� pavyzdingų mūsų rajono �eimų. Mano tėvai tos temos namie vengė, tik kartais niekinamai atsiliepdavo apie prostitutes.

Tos moterys, į kurias man buvo leista �iūrėti tik i� labai toli, atrodydavo labai keistos, bet kartu ir �avingos būtybės. Ilgaplaukės, avin�ios ilgaauliais, ilgomis kojomis, kurias i�stato ap�iūrai, ir raudonai nuteptomis lūpomis � jos atrodydavo visai kitokios negu dauguma mūsų mamų. Tik kai paaugusi pastebėjau i�vargusias jų akis ir vienatvės kupinus �vilgsnius, supratau, kad jos tikriausiai visai nėra tokios nepalū�tan�ios ir kietos, kaip maniau vaikystėje. �inoma, nieku gyvu nebū�iau nė vienos jų u�kalbinusi. �monės �nekėjo, kad jos visos narkomanės arba pagrobtos i� Rytų Europos ir Afrikos ir dirba brutaliems suteneriams. Mėgdavome poromis pra�vilpti pro �alį riedu�iais ir riktelėti jas kalbinantiems vyrukams: �Pasakysiu tavo �monai!�

Kai apsigyvenau Berlyne, i� prad�ių lygiai taip pat ni�nieko nesuvokiau kaip ir Italijoje � bet tik kol susipa�inau su Ladja. Ta�iau ir su juo susipa�inusi vis dar maniau, kad niekada neturėsiu su tuo nieko bendra. Juk ir dirbant normalius darbus galima u�sidirbti pragyvenimui, ar ne?

Kaip tik t� mudu su Ladja stengėmės daryti mūsų bendro gyvenimo prad�ioje. Pradėjome su Tomu dirbti diskotekoje Prenclauerbergo rajone. Abu vaikinai neturėjo leidimo gyventi, todėl buvo nusiteik� u� gra�ius dirbti juod�iausius darbus, kurių visi baidėsi. �ioje tarnyboje juodu tampydavosi su gėrimų dė�ėmis, dėliodavo produktus į �aldytuvus ir rankiodavo nuo �okių aik�telės tu��ius butelius. A� buvau atsakinga u� tualetus. Atlyginimas buvo mizeri�kas, bet arbatpinigiai da�niausiai tokie geri, kad mudu su Ladja galėjome i� jų gyventi. Smaginomės nesivar�ydami, vogėme i� sandėlių �ampan� ir gėrėme tualete. Ryte devint� arba de�imt� pusry�iaudavome su visu klubo personalu, o paskui pusgir�iai grį�davome namo. Da�nai u�migdavome dar miesto traukinyje.

Vien� dien�, kai atėjo laikas mokėti alg�, mūsų �efas, storas skustagalvis baikeris, pradėjo i�sisukinėti. Skųstis nebuvo kaip, mat Ladja ir Tomas neturėjo leidimo gyventi. Imtis t�syti jam nervus buvo pernelyg pavojinga, nes savininkas svėrė per �imt� kilogramų, be to, jo aplinkoje sukiojosi keli rokeriai, kurie be vargo būtų mus u�lenk� ir sumet� į �prė � taip mums bent jau atrodė. Ladja verkė i� įnir�io, Tomas irgi bliovė, nes savo draugei buvo pa�adėj�s parne�ti pinigų, kad susimokėtų u� elektr�.

Kai ki�enėje man beliko tik du eurai, paskambinau tėvui. Pasakiau, kad trūks ply� reikia pinigų, ir jis atsiuntė man �imt� eurų, �inoma, jų u�teko neilgam. Nebedrįsau skambinti jam dar sykį. �inojau, kad mūsų �eimos vie�butuko popieriai prasti. Mamos irgi negalėjau pra�yti pagalbos. I� savo apgailėtinos bibliotekininkės algos ji dengė �eimos skolas.

Nenorėjau būti tėvams na�ta. Juk pati nusprend�iau i�vykti studijuoti į Vokietij�. Į Vokietijos �vietimo ministerijos param� a�, u�sienietė, pretenduoti negalėjau, tad nebeliko nieko kita, kaip suktis pa�iai.

Taigi kiūtojome su Ladja savo vieno kambario bute be pinigų, valgėme makaronus su pomidorų pada�u i� stiklainio, pirkto su nuolaida u� �e�iasde�imt centų, sukome suktines i� pigaus tabako ir svajojome, kaip va�iuosime į zoologijos sod� arba basein�.

Berlyne gyvenau jau metus, kai kart� per RTL2 pama�iau reporta�� apie merginas, teikian�ias sekso internetu paslaugas, internetinio striptizo �okėjas, linksmai pasakojan�ias apie savo profesijos kasdienyb�. Viena kaip tik dėstė, kiek daug galima u�dirbti vien tik nusirengiant prie�ais vaizdo kamer�. Viskas atrodė gana nekaltai.

� K� sakytum, jeigu ir a� tuo u�siim�iau? � paklausiau Ladjos. T� akimirk� galvojau tik apie tai, kad galima būtų greitai u�sidirbti.

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Nieko �ia bloga � niekas tav�s negraibo, ir viskas vyksta absoliu�iai anonimi�kai.

Kadangi Ladja nieko ai�kaus neatsakė, jau�iausi atri�tomis rankomis, kit� dien� nusipirkau laikra�tį ir ėmiausi ie�koti atitinkamų skelbimų. Jų i�kart radau. Viena firma siūlė �lengvai erotines paslaugas internetu�. Giliai įkvėpiau ir surinkau nurodyt� numerį. Atsiliepė malonus vyras. I� prad�ių mano balsas virpėjo i� jaudulio, bet pa�nekovas kalbėjo kaip apie papras�iausi� darb�. Jis sakė, kad nieko baisaus, jeigu t� darysiu pirm� kart�. Galiausiai susitarėme kit� dien� susitikti, kad jis man visk� smulkiai paai�kintų.

Vos nenusigalavau, kol nukakau iki to namo. Valand� kra�iausi autobusu, tada pagaliau atvykau į ma�� gyvenviet� u�miestyje. I�lipau ir klupinėdama patraukiau i�puoselėtos blokuotų namų bendruomenės gatvėmis, kurių gyventojai slėpėsi u� baltų u�uolaidų. I� prad�ių maniau, kad būsiu ne ten i�lipusi, bet paskui i� tikrųjų radau t� adres�.

Duris atidarė auk�tas �viesiaplaukis. Pasisakė es�s Torstenas ir pasiūlė man limonado, nes kar�tis buvo nepakeliamas. Atsisėdome ant baltos odinės ku�etės svetainėje �aliai nuda�ytomis sienomis, apstatytoje juodais baldais.

�alia mūsų prisėdo dar vienas vyras � Torsteno verslo partneris. Jo vardas buvo Andrėjas. Jis i�kart paai�kino tose apylinkėse neįprast� aplinkyb�: jis buvo tamsiaodis, mat gimė Peru, bet dar vaikystėje jį įsivaikino viena vokie�ių pora, ir jis i�augo Rytų Berlyne. Tas darbas es�s visai paprastas, dėstė jis. Tereikėsi� bendrauti su vyrais �atuose ir nusirenginėti. Kai kurios moterys naudoja ir dildo, �smaginasi� su juo prie� kamer�, bet tai nes� būtina. �Pamain�� galima laisvai rinktis � ryte, popiet arba naktį. Valandinis atlygis � de�imt eurų, i�mokamas kito mėnesio de�imt� dien�. Tokios buvo jų s�lygos. Man jos pasirodė visai priimtinos, tad sutikau.

Paskui dar valand� jis kalbėjo savo mėgstama tema � kaip Brandenburgo �emėje sukurs nediduk� pornoimperij�, o jo verslo partneris vis� laik� linksėjo galv� ir rūkė vien� cigaret� po kitos.

Galiausiai Andrėjas u�davė man dar kelis klausimus. Jam labai patiko, kad spalį ketinu pradėti matematikos studijas. Jis ir pats studijav�s teis�, pasisakė man, tik po dvejų metų met�s, nes tingėj�s vaik��ioti į paskaitas. Nusi�ypsojau. �inojau, kad man taip nenutiks, a� per daug ambicinga.

Kit� dien� lygiai vidurdienį atvykau į t� sublokuot� nam� su langeliais padalintais stiklais, apsupt� ro�ių lysvėmis, pradėti internetinio striptizo darbo. Kaip darbo drabu�į pasirinkau gelton� maudymosi kostiumėlį su kuteliais, kuris man atrodė pakankamai seksualus.

Liauna mergina juodom garbanom ir ma�om apvaliom krūtim jau sėdėjo ant gulto. Kambarys buvo kokių a�tuonių kvadratinių metrų, be lovos, ten dar stovėjo kelios metalinės lentynos, kuriose ka�kodėl buvo sukrautos kulinarijos knygos. Moters paskirtis �iame versle ai�ki, pamaniau sau. Nors tam ir nepritariau, u� pinigus galėjau įsijausti į nerealios namų �eimininkės vaidmenį.

Toji mergina prisistatė �aneta ir pasisakė jau penkis mėnesius dirbanti End�iui ir Torstenui.

� �aunūs vaikinai. Ir visada laiku sumoka, � dalijosi ji patirtimi.

Tuo metu kaip tik prie vaizdo svetainės prisijungė naujas lankytojas. �aneta įsitaisė prie�ais internetin� kamer�, kuri buvo pritaisyta prie ekrano, nusitraukė juodus stringus ir pradėjo glostyti ranka savo nuskust� put�. Ji net ir dejavo, nors garso kanalas visai nebuvo įjungtas. Ai�kiai simuliavo, nes jokia moteris pagal komand� per dvi sekundes taip nesusijaudins. Bet tam sve�iui jos �ou, regis, patiko. �Tu mane u�vedi�, � para�ė jis ir �T�sk, ga�li kumele, mano botagas jau pastir�s.� Po trijų minu�ių jis atsijungė, ir �aneta galėjo vėl apsirengti.

� Paprastai jie prisijungia trumpam, pasi�iūri į spenelius, į put� ir pasismauko. Yra ir tokių, kurie nori, kad prie�ais kamer� siusiotum arba susiki�tum vis� kum�tį, ta�iau jeigu nenori, gali to ir nedaryti.

Po de�imties minu�ių �aneta turėjo eiti namo. Ji turinti ma�� vaik�, o jos vyras dirbantis. Kai ji atsistojo, pastebėjau, kad jos nugara visa i�tatuiruota � undinė su kardu rankoje.

� I� mano patrakusių laikų, � paai�kino ji.

Mane tai nuramino: striptizas internetu, suprask, yra ne toks patrak�s gyvenimo būdas.

Likau viena. Įsitaisiau ant �irdelės formos pagalvės ir susikaupiau. I� susijaudinimo mane i�pylė prakaitas, band�iau įsivaizduoti, kokie vyrai netrukus apsireik� man �ate. Laimė, a� jų nematysiu � u�tenka, kad jie mane matys.

U�siregistravau kaip Ma�a � nė viena sekso internetu paslaugų teikėja nesivadino tikruoju vardu. Po trijų minu�ių atsirado pirmasis lankytojas. Jis pasivadino Bird ir tiesiog pageidavo pamatyti mane nuog�. I� lėto nusirengiau ir pasistengiau pir�tais sumaigyti kuo seksualesnes �inutes. Teko konstatuoti, kad tuo pat metu nusirenginėti, spaudyti klaviatūr� ir dar rangytis prie�ais kamer� yra tikras menas. Pasijutau visi�ka nevėk�la. Ra�iau ma�daug taip: �Ir a� tav�s geid�iu�� arba �Ir a� jau taip susijaudinau ir sudrėkau.�

Po kokių dviejų minu�ių Bird atsijungė. Nusta�iau, kad tiek trunka dauguma pokalbių.

Po kelių valandų ir dar kelių klientų perpratau, kas ir kaip. Daugum� jų buvo galima patenkinti vos keliomis nepadoriomis frazėmis. Daugelis pra�ė duoti jiems savo adres� ir telefono numerį arba klausinėjo, ar negalėtume susitikti, bet tai, �inoma, buvo u�drausta, o ir a� pati nė neketinau prasidėti su kuriuo nors i� tų tipų.

Laimė, t� pirm� dien� man niekas nepaskambino. Sekso telefonu paslaugas mes taip pat siūlėme, bet jos, �inoma, buvo brangesnės u� �atus.

�atai vis�laik prasidėdavo vienodai: �Parodyk man savo papus�, �Pa�aisk su savo putyte�, �Parodyk subin� � vos tik t� padarydavau, tie tipeliai paprastai i�kart atsijungdavo. Kai kurie pokalbių partneriai gale para�ydavo dar k� nors malonaus, pavyzd�iui: �Dėkoju, patyriau nerealų orgazm��, bet daugumas atsijungdavo nė neatsisveikin�.

I� esmės visa tai buvo gerokai nuobod�iau u� biuro darb�. Kiurksai sau viena kambaryje, ir jeigu nėra sve�ių, galvoji, kaip prastumti laik�. Traukiau vien� cigaret� po kitos, skai�iau atsine�tas knygas arba ten rastus laikra��ius, smaguriavau Smarties saldainiukais. Netrukus mintinai mokėjau visas tas laikra��ių paskalas, tad vis da�niau bendraudavau per ICQ su Andrėjumi, savo �efu, kuris vis� laik� sėdėjo biure auk�tu �emiau ir taip pat nuobod�iavo. Kone vienintelė mūsų tema buvo seksas, bent jau tuo visada baigdavome.

Vien� vakar�, kai �ate buvo �tilis, jis man kaip per i�pa�intį i�klojo apie visas savo gastroles per penkiolika santuokos metų. Apsime�iau �okiruota.

� Niekada nebū�iau to apie tave pamaniusi, � skied�iau jam.

� Eik sau, juk daugiau neturiu jokių nuodėmių. Niekada negeriu alkoholio, nesi�laistau su draugeliais, nelo�iu. Po galais, ko jums, moteri�kėms, vis negana? Juk a� irgi tik �mogus! � atsikirto jis.

� Tik pajuokavau, juk ir a� � ne Motina Teresė, � atra�iau jam.

Tamsiaodis Andrėjas buvo, ties� sakant, pats tikriausias vokietis vyras i� visų mano sutiktų. Jis visada kuo punktualiausiai ateidavo į biur�, visada visk� sudėliodavo į vietas ir niekada neturėdavo i�ankstinių nuostatų. Tokia buvo jo teigiama pusė. Kit� pus� jis atskleidė man �atuose � kad dvejus metus apgaudinėjo �mon� su jos pussesere. Kadangi toji kar�ta giminaitė dirbo Helersdorfo statybos prekių parduotuvėje, juodu kasdien per pietų pertrauk� susitikdavo jos automobilyje ir dulkindavosi tol, kol jai prireikdavo grį�ti į darb�. Viskas i�kilo į dienos �vies�, kai jos vyras kart� sumanė staigmen�, pasiėmė i�eigin� ir u�sakė staliuk� indų restorane u� kampo (taip bent paskui ai�kino). Vietoj romantikos pietų pertrauka baigėsi dviem i�kultais automobilio langais, mėlyne po Andrėjo akimi ir dviem beveik �lugusiomis santuokomis.

� Gra�i �eimos istorija, � para�iau a�.

T� akimirk� vėl turėjau �atinti, nes prisijungė lankytojas, tiksliau, senas pa�įstamas Horstas, vienas i� did�iausių mano gerbėjų. Jo teigimu, buvo įpusėj�s penkt� de�imtį, gėlių pardavėjas ir turėjo nuosav� but� Kotbuse. Jo mylimoji ir nepakei�iamoji draugė prie� dvejus metus metė jį dėl turtingo statybų įmonės savininko ir dingo Brazilijoje, tad jis liko vienas su kalnu skolų. Vienintelė jo paguoda buvo haskė, kuri� prarastos mylimosios garbei pavadino Zuzi, ir beveik kasdienis lankymasis �atuose.

�Sėd�iu prie kompiuterio, geriu taurel� Jack Daniels be ledo, laikau pimpal� rankoje ir laukiu, kada tu nusirengsi, mano meilute Ma�a�, � para�ė jis.

Apsime�iau, kad vis� vakar� tik jo ir telaukiau, ir teatrali�kai nusime�iau liemenėl�, o paskui nusitraukiau ir stringus. Jis kaipmat paskambino į mūsų brangi�j� kar�t� linij� 0190. Tikriausiai pamat�s mane nuog� jis ir vėl taip u�sivedė, kad pamir�o savo apgailėtin� finansin� padėtį. Da�nai kartodavo, kad mėgsta dideles mano krūtis ir pietieti�k� akcent�.

� Sveika�

I�kart pa�inau nedr�sų jo bals�. Vos laikiausi garsiai nenusikvatojusi. Man tasai varg�elis buvo juokingas: mokėjo �imtus eurų per metus, kad pamatytų nors truputėlį nuogo kūno ir i�girstų kelet� u�gaulių frazių telefonu. Jis norėjo, kad jį į�eidinė�iau, melste to meldė, o tai nebuvo taip jau paprasta, nes, be ��ikniaus�, �benkarto� ir �subingalvio�, repertuare nieko daugiau neturėjau. Bet kiekvien� prakeikt� vakar� jis ir vėl apsireik�davo, punktualiai kaip koks �veicaras garve�io ma�inistas, nuleisdavo, kol susira�inėdavome internetu arba kalbėdavomės telefonu, ir tada eidavo miegoti.

Kart� pasipasakojau apie Horst� kolegei Sandrai. Anks�iau ji dirbo pardavėja Lidl, svėrė a�tuoniasde�imt kilogramų, turėjo mil�ini�kas krūtis, gyvenan�ias savaranki�k� gyvenim� ir nuolat i�sprūstan�ias i� po mar�kinėlių.

� Tie vyrai visi�kai nukvako, � reziumavo ji. � U� tuos kelis eurus neturėtume taip darkytis. � Paskui pritild�iusi bals� tarė: � Esi dar jauna, mergyt, gali u�dirbti daug daugiau. Visai neseniai baigiau darbuotis palydovių agentūroje � �inai, vaikeli, man jau beveik keturiasde�imt. Bet ten buvo geri laikai, o tu su savo i�vaizda� Patikėk, u�dirbi �ia tik a�aras.

Sandra man patiko, nors gerai jos ir nepa�inojau. Ji nekrizeno it mergiotė raudonai lakuotais nagu�iais kaip dauguma kitų kolegių, o buvo subrendusi, tiesmuka moteris. Bet jos pasiūlymas dirbti prostitute man buvo atgrasus.

� Nieku gyvu negalė�iau to daryti. Myliu savo draug� ir noriu mylėtis tik su juo, � at�oviau jai kiek galėdama i�did�iau.

Sandra tik nusijuokė.

� Dar pamatysi. Norė�iau tikėti, kad tau taip nenutiks, bet ateis toks laikas, kai pasijusi įklimpusi mė�le, kai tau prisireiks pinigų. O tada bus į visk� nusispjaut, � porino ji. � Man �iek tiek daugiau metų nei tau. Turėjau u�auginti du vaikus, o mano buv�s vyras, tas liurbis, paliko mane likimo valiai.

Greitai pamir�au jos persergėjimus, nes kit� dien� gavau pirm�jį internetinės mergaitės atlyginim� � grynaisiais. Tiek daug eurų banknotų dar nebuvau laikiusi rankose. Buvau be proto laiminga, pak�telėjau Andrėjui į skruost�, palinkėjau visiems gra�ios dienos ir pirmiausia nudro�iau į prekybos centr�, o ten nusipirkau tris pilnus krep�ius skudurų. Pirm�syk po i�tisų metų kaip reikiant apsipirkau. Nė kiek nesijaudinau, kad tuos pinigus u�dirbau savo kūnu. Vienintelis dalykas, kurį tie vyrai i� man�s gavo, buvo atvaizdas ekrane.

Kai t� vakar� grį�au namo, u�tikau Ladj� prie kompiuterio �aid�iantį automobilių lenktynes. Nuo tada, kai susiradau darb�, jis leisdavo laik� vietiniame kabake prie Nolendorfo aik�tės arba su mūsų kaimynu Rud�iu. Rudis buvo anglas, vis� dien� maukdavo pigų alų i� prekybos centro ir br�zgindavo gitar� gulėdamas lovoje. Jis pats kūrė dainas, da�niausiai sunkųjį metal�, ir kai kurie jo gabalai buvo visai neblogi. Apie prievart�, gatvės gyvenim� ir nulį perspektyvų. Jo muzikinė karjera, kaip ir visa kita, �lugo dėl alkoholizmo. Ladja niekados neatsisakydavo siūlomo alaus, tad netrukus tapo nuolatiniu sve�iu Rud�io bute.

Dėl to mudu kartais susigin�ydavome. Ladja jautėsi vieni�as, nes retai būdavau namie, o a� stresavau, nes naktį grį�usi namo rasdavau jį taip prisiliuobusį, kad nebesusikalbėdavau.

Bet t� dien� viskas klojosi kaip sviestu patepta. Nutrenkiau rankin� ant grindų, i�sitraukiau pinigin� ir pamojavau banknotais.

I� prad�ių Ladja nesakė nieko. Jis sunkiai taikstėsi su tuo, kad nusirenginėju prie� kitus vyrus, vengė tos temos, nes pats neturėjo darbo, todėl buvo priklausomas nuo pinigų, kuriuos parne�davau namo.

Pavalgėme kinų restorane, kuris buvo pirmame mūsų namo auk�te, nuėjome į kin�, pa�iūrėjome veiksmo film�, o voja�� baigėme �Rainbow� bare, kuriame galėjai rinktis i� dvide�imties arbatos rū�ių. Padavėjas Ladj� pa�inojo dar nuo tų laikų, kai jis buvo k� tik atvyk�s i� Lenkijos ir nė �od�io neraukė voki�kai.

� Tu labai pasikeitei, � tarė jis atsisuk�s į Ladj�, bet a� jo kompliment� priėmiau savo adresu. Juk tai a� i� Ladjos padariau kit� �mogų. Susipa�inau su juo, kai buvo nustekentas gatvės berniokas, bandantis suktis be dokumentų. O dabar jis atrodė � taip pat ir dėl to, kad padovanojau jam kelet� naujų drabu�ių, � kaip malonus, simpati�kas jaunuolis, kuris darbuojasi biure, o po darbo sėdi su drauge ant sofos ir �iūri televizorių. Pana�iai ir yra, maniau sau, kai va�iavome namo.

Jau�iausi laiminga � to seniai nebuvo. Prausdamasi du�e dainavau, i�sitryniau du�o geliu, kvepian�iu kokosais ir mangais, pir�tu i�ved�iojau �irdeles ant aprasojusio veidrod�io ir galiausiai atsiguliau į lov�. Su Ladja mylėjomės kaip mūsų santykių prad�ioje.

Buvo ir dar viena prie�astis �v�sti � artėjo pirmoji mano studijų universitete diena. Po metų Berlyne voki�kai kalbėjau taip gerai, kad man buvo leista studijuoti: kalbos test� i�laikiau be vargo. Nuo vaikystės man buvo įkalta į galv�, kad studijos � vienintelis kelias į sėkm� gyvenime, ir kad galima did�iuotis, jeigu studijuoji auk�tojoje. I�laikiau stojam�jį į matematik� ir, jeigu viskas gerai klosis, po penkerių metų turėsiu diplom� ir solidų darb�. Jau ma�iau save sėdin�i� pievoje ir besimokan�i� su bendrakursiais. Arba įsivaizdavau, kaip vykdysime projektus, gersime kav� ir rūkysime cigaretes, o su Ladja lankysimės studentų tūsuose ir būsime be galo laimingi.

Pa�i� pirm�j� dien� viskas buvo kitaip, nei tikėjausi. Su Ladja atva�iavau prie centrinių rūmų, jis mane pabu�iavo ir palinkėjo sėkmės. Mokslo metų prad�ios renginys jau buvo prasidėj�s, perpildytoje salėje neberadau laisvos vietos, tad teko rymoti prisispaudus nugara prie sienos. �ilaplaukis docentas svai�iojo ka�k� apie globali� veikl� plėtojan�ias įmones ir tinklus. Klausytojai jau sunkiai besusigaudė, k� jis nori pasakyti, snūduriavo arba �neku�iavosi su kaimynais.

Po valandos renginys baigėsi. Fojė �monės būriavosi grupelėmis, kai kurie gurk�nojo kav� ir vartė savo popierius. Niekas man�s neu�kalbino. Jau�iausi ma�um� ne savo vietoje.

Per kitas savaites mano pirmasis įspūdis pasitvirtino. Universitetas buvo anonimi�ka vieta, per renginius retai kada pataikydavai atsisėsti greta to paties studento. Dauguma bendramokslių visai nesiver�ė bendrauti, bent jau apie matematikos studentus t� būtų galima pasakyti. Regis, jie visi priklausė tai �monių rū�iai, kuri �e�tadienio vakarais zubrina arba sėdi prie kompiuterio. Nors dauguma, paklausti ko nors apie universitet�, atsakydavo draugi�kai, į asmeni�kumus niekada nesileisdavo, o jei kada taip ir nutikdavo, tai paai�kėdavo, kad da�nas jų Berlyne nesiorientuoja, nes tūno savo kambarėliuose ir nepakelia galvos nuo specialiųjų �urnalų. Be tokių, buvo dar ir mies�ionių i� gerų namų, kuriuos galėjai atpa�inti i� simetri�ko plaukų kirpimo ir i�puoselėtų manierų. Antipatija buvo abipusė. Veikiausiai jie pastebėjo, kad mano tėvai ne i� pasiturin�iųjų ir kad mano gyvenimo būdas, jų akimis, neįprastas, o a� savo ruo�tu buvau tikra, kad jie neturi supratimo apie tikr�jį gyvenim�. U�sienie�iai studentai � jų buvo gana daug � atrodė �aunesni, bet po paskaitų jie mieliau laikydavosi savo tautie�ių.

� Mane visa ta aplinka slegia, � prisipa�ino viena bendrakursė, kai mudvi kart� sėdėjome kavinėje. I�ori�kai ji labai panė�ėjo į mane: ilgi plaukai, dailus veidelis, smulkutė ir liesa. Pirmas �ia sutiktas malonus �mogus, pamaniau. Julė dėl studijų persikėlė i� Braun�veigo į Berlyn� ir �ionai beveik neturėjo pa�įstamų, tad savaitgaliais mudvi retsykiais kartu kur nors nueidavome. Mes abi mėgome indie rock muzik�, lankytis kabakuose ir abi studijų prad�ioje sunkiai supaisėme organizacinius reikalus. Taip gana greitai susiradau nauj� draug�. Apie savo namų rūpes�ius anuomet dar nedrįsau pasakoti � o juolab apie gretutin� veikl�.

Kai vien� dien� grį�au po paskaitų, namie buvo neįprastai tylu; paprastai būdavau pasitinkama trankia muzika. Ladja su Tomu sėdėjo prie stalo, bet nieko nesakė. Tomas pir�tais trynėsi smilkinius, nieko nematan�iomis akimis �velgdamas ka�kur į tolį. �iūrint i� �alies, jis visuomet buvo toks pats: tūsai, koksas ir merginos � tai buvo jo pasaulis. Bet lik�s tik su manimi ir Ladja da�nai prabildavo apie savo namus. Gimtajame kaime prie Baltarusijos sienos Tomo �eima turėjo namelį su sodu. Namas buvo jau senas, bet Tomas su tėvu vos ne visk� remontuodavo patys. Prie� �iem� sulopydavo stog�, vasar� nuda�ydavo sienas.

� Pastaruoju metu vis da�niau galvoju apie savo senį, kuris dabar vienas kabarojasi kopė�iomis ir visk� daro be man�s, � kart� prabilo Tomas. � Buvau vienintelis jo ramstis, o ėmiau ir pasipus�iau padus. Kartais pagalvoju, kad kiauli�kai pasielgiau. Matau, kaip motina sėdi virtuvėje, sprend�ia kry�ia�od�ius ir kaskart, kai ko nors ne�ino, suraukia kakt�.

� Gal tai koks �enklas? � atsargiai paklausiau. � Ar ketini kada nors grį�ti namo?

� Kai �ionai atvykau, į daug k� buvo nusi�vilpt. Man buvo a�tuoniolika, norėjau tiesiog gyvent, � kalbėjo jis, nekreipdamas į mane dėmesio. � Buvau ma�as berniukas dideliame mieste ir jau�iausi lyg patek�s į atrakcionų park�. Gėriau, atsidūriau gatvėje, ū�avau ir su dykaduoniais, ir su verslininkais. Bet pernai, kai man suėjo dvide�imt penkeri, nu�vito protas. Staiga man pasidarė bloga nuo visų tų prasisiekėlių, kurie grabalioja tau u�pakalį, nes pastatė bokal� alaus, ir mano turį teis�. Netikri draugai, kurie glėbes�iuoja tave ir bu�iuoja diskotekoje, bet jų nė su �iburiu nerasi, kai tikrai prisireikia�

� �inau t� jausm�, � sumurmėjo Ladja.

� Po galais! � subliuvo Tomas. � Mane patį nuo sav�s vemti ver�ia! Neturiu dokumentų, neturiu darbo, neturiu kur gyventi ir norėdamas pramisti leidausi, kad man �iulptų. Gal gali man paai�kinti, Sonia, koks �ia mė�las? � nenurimo jis, o tada taip trenkė kum��iu į stal�, kad net taurės skimbtelėjo.

Jau seniai �inojau, kad Tomas, kaip ir Ladja, kadaise parsidavinėjo, bet taip atvirai niekada nebuvome apie tai kalbėj�, ir jo atvirumas mane priblo�kė.

Mane ir pa�i� buvo apsėdusios sunkios mintys. Buvo sunku visk� i�ve�ti. Iki pietų būdavau universitete, per pietus parlėkdavau namo u�k�sti, pusantros valandos baladodavausi per vis� miest� į darb� ir vis tiek da�niausiai pavėluodavau. Torstenas, kuriam patikau ne taip, kaip Andrėjui, dėl to mane i�tisai pjovė. Jam buvo visai ne galvoj, kad k� tik pradėjau studijuoti. Jis ai�kino, kad vėlavimas kenkia verslui, nes klientai brangiai moka u� tai, kad pa�iūrėtų į merginas, o jei įsijung� kanal� nieko nepamato, daugiau niekada nebeprisijungs. Torsteno nuomonė apie moteris ir �iaip jau buvo labai bloga. Moterys esan�ios itin jautrios ir nepatikimos būtybės, tinkamos nebent lovai.

Kart� dėl jo pa�iūrų gerokai susikirtome. Jis apkaukė mane, tada a� u�sime�iau drabu�ius, u�trenkiau duris ir jau ketinau leistis namo, bet ėmiau ir apsigalvojau. Jeigu dabar dėsi į kojas, tariau sau, būsi skystablauzdė. Nė u� k� nenorėjau būti tokia. Grį�au atgal, baigiau pamain�, o tada nuėjau į biur� ir �altu balsu tariau:

� Beje, i�einu i� darbo.

Buvo atsiskaitymo diena, tad i� karto pasiėmiau pinigus u� praėjusį mėnesį.

3

NOIKELNAS: PIRM� KART� U� PINIGUS

Pinigai � i� viso penki �imtai eurų � i�tirpo per de�imt dienų. Sumokėjom u� nuom�, prisipirkom maisto, kart� visai popietei nuėjom į �Rainbow� bar�, sau leidau nusipirkti megztinį ir sportba�ius � ir vėl likome basi, tik su trisde�im�ia eurų ir be jokių perspektyvų susirasti darb�.

Nusiminusi sėdėjau per ma�ame bute, galva ū�ė. Ma�iau tik savo tu��i� pinigin� ir galvojau apie visus gra�ius dalykus, kuriuos regėsiu kaip savo ausis, nes neturiu pinigų. Pamir�k atostogas su Ladja, pamir�k kin�, pamir�k diskotekas ir taip toliau. Nusipirkau pigiausios de�ros, pigiausios duonos ir dairiausi, kokių dar rasiu nuolaidų. Pa�velgus į mėsos skyrių nutįso seilė, bet beveik viskas ten buvo man neįkandama. Tikriausiai tai ir buvo tas paskutinis la�as, pramu��s ir taip jau silpn� u�tvank�. U� pinigus buvau pasiry�usi padaryti bet k�.

Dauguma prekiaujan�ių savo kūnu moterų ir vyrų apskritai tik prispausti pinigų stygiaus sum�sto parsidavinėti. Beveik visiems nelengva tam pasiry�ti, bet finansinis krachas greitai nuveja visas dvejones. �rti kaip jau�iui, kad nusipirktum tik būtiniausių daiktų � ne taip įsivaizdavau savo gyvenim�. �Tau tik dvide�imt, bet, u�uot mėgavusis gyvenimu, kasdien turi kapotis dėl tų sumautų pinigų. Negali sau leisti nieko, kas teikia d�iaugsm�. Normaliu darbu neprasimu�i�, � tariau sau.

Jau seniau buvau i�sikirpusi i� laikra��io tokį skelbim�. Kai Ladja i�ėjo, i�sitraukiau jį i� stal�iaus ir dar sykį perskai�iau daug �adan�ias eilutes: �Ie�kome gra�ios, simpati�kos moters iki 35 metų teikti erotinio masa�o paslaugas. Malonūs bendradarbiai, puikus u�darbis. Reikia tik dr�sos!�

Ar ry�tis? Neskubėjau skambinti, sukiojau t� i�karp� tarp pir�tų, surūkiau bjauriai smirdin�i� suktin�. Nuojauta ku�dėjo, kad nuo to skambu�io priklausys tolesnis mano likimas, ir kelio atgal nebebus. Jeigu darydama tai, ko ketinau imtis, patirsiu baisybių, jos lydės mane vis� gyvenim� � tai buvo ai�ku kaip dien�.

Galiausiai prisisėmiau dr�sos, paėmiau mobilųjį ir i� lėto surinkau numerį. Atsiliepė �emas moteri�kas balsas. Prisista�iau kaip Nensė � ir �ia, kaip ir �atuose, nenorėjau figūruoti tikruoju vardu. Nensė priminė man persona�� i� idioti�ko amerikie�ių serialo, kurį kas vakar� �iūrėdavome su Ladja: ten jauna mergu�ėlė i� turtingos mies�ionių �eimos pa�įsta tikr�jį, pavojing� gyvenim�.

Nesumojau, k� toliau sakyti. Bet pa�nekovė buvo labai maloni. Ji paai�kino, kad kalbame apie viso kūno masa�� �su erotine pabaiga�, ir patikino mane, kad neprivalėsiu su klientais u�siimti seksu. Padiktavo man adres� ir mudvi sutarėme kit� dien� susitikti.

T� naktį beveik nemiegojau, nes galvojau, kas man�s laukia. Įsivaizdavau svetimus, bjaurius vyrus ir kaip jie mane grabalioja. Man nedavė ramybės mintis, ar sugebė�iau ilgai t� i�tverti. Nusirenginėti prie� kamer� viena, bet tikras seksas u� pinigus man atrodė �iek tiek per �iauru. Bet va būtent � tik �iek tiek. Galiausiai tvirtai nutariau bent kart� pabandyti.

Kit� dien� atsisveikinau su Ladja ir jo draugeliu � prisi�niauk�t� juodu klausėsi Metallicos � ir apsime�iau i�einanti į universitet�.

Tas namas buvo niekuo nei�siskiriantis, suremontuotas senos statybos pastatas Noikelne, viename i� prastesnių Berlyno rajonų. I�kaboje buvo para�yta �Ekstazė�, prieangyje stovėjo dvira�iai ir vaikų ve�imėliai. Nedrįsau paspausti skambu�io. I�ėjau atgal į gatv�, giliai įkvėpiau, surūkiau cigaret�, kuri� buvau susisukusi i� paskutinių tabako trupinėlių. Tokias Ladja vadino zonos cizomis.

Kebabų pardavėjas kitoje gatvės pusėje i�si�iepė, pamat�s, kaip trypinėju ant �aligatvio. Ne�inau, ar man tik taip atrodė, bet jutau, kad jis puikiai nutuokė, ko �ia atėjau.

Lig �iol gyvenime tau sekėsi, galvojau a�. Laiminga vaikystė, mama � bibliotekininkė, tėvas � vie�bu�io savininkas, gimnazija, popietės su draugais, pankų muzika ir slap�iomis traukiamas dūmas pajūry. Did�iausia paslaptis, kurios ne�inojo mano tėvai, buvo kad rūkiau. Tokiomis akimirkomis man atrodydavo, kad viskas vyko tik vakar. O man jau dvide�imt, ir namus palikau prie� pusantrų metų. �Kai per�engsi �it� slenkstį, � tariau sau, � suki�i vis� praeitį į �iuk�liadė�� ir pasuksi i� kelio, kuriuo visai padoriai �ingsniavai. Ar to nori?�

�Taip, � atsiliepė kitas balsas manyje, � kaip tik to tu ir nori. Tavo �aldytuvas namie beveik tu��ias, tau reikia pinigų.� Grį�au į realyb�: į Noikeln� prie vadinamojo masa�o salono durų.

Nuspaud�iau skambutį. Netrukus duris atidarė smulkutė blondinė. Ji stovėjo basa, kaip indė apsisukusi drambliais ra�tuotu audeklu.

� Atsipra�au, kad teko palaukti, buvau u�siėmusi, � su�nab�dėjo ji, braukdama ranka per plaukus.

Pastebėjau, kaip jai u� nugaros ka�koks �e�ėlis pradingo u� durų.

Ji nuvedė mane į ilgo koridoriaus gal�.

� �ia mūsų laukiamasis, � paai�kino ji.

Papras�iausia virtuvė baltomis plytelėmis. Lentynose � kava ir cukrinės. I� grotuvo skambėjo atpalaiduojanti muzika. Kaip jogos studijoje, pamaniau sau. Gal �is verslas daug malonesnis, negu tikėjausi. Bet �ia pastebėjau įspūdingų matmenų kokių keturiasde�imties metų moteri�k�, kuri sėdėjo prie stalo ir skai�iavo banknotus. Ji prisistatė Nora, stipriai paspaudė man rank� ir nudelbė mane �vilgsniu.

� O tu gra�utė, � nusprendė ji. � Jeigu labai nesilau�ysi, galėsi �ia gerai u�sidirbti.

Ji paai�kino man, k� reikės daryti. Erotinis masa�as: vyras nuogas, tu nuoga ir įtrini aliejumi jo kūn�, o paskui ir pimpal� �iki galo�. Seksas nėra privalomas. �inoma, kai kurios moterys pa�ios pasiūlo.

� Tai tavo reikalas, � atsiduso ji. � Dulkinim�si mielai i�brauk�iau i� programos, bet laikai kei�iasi. Anks�iau galėjai gyventi vien i� masa�o rankomis, bet �iandien pigūs vie�namiai dygsta kaip grybai po lietaus. O mums, deja, tenka atlaikyti konkurencij�. � Ji toliau piktinosi: � �inai, girdėjau, kad Berlyne jau vos u� dvide�imt eurų gali gauti vis� program�. Neįsivaizduoju, kokia moteris leistųsi u� tiek tratinama. Su manim tai jau tikrai nei�degtų, � papurtė galv�.

Netrukus suskambo durų skambutis. Atsistojo indė ir pradingo, paskui sugrį�o.

� Na, ma�ule, � dr�sinamai pa�velgė į mane, � tavo debiutas.

Rankose ji laikė juod� suknel� V formos i�kirpte, ilgio sulig keliais, ir raudonas auk�takulnes basutes. Man toks stilius pasirodė viliojantis, net perdėm seksualus. Vis� gyvenim� ne�iojau medvilnines apatines kelnaites ir sportines liemenėles1.

� Paskutinės durys koridoriaus gale, � tarė ji man. � Sve�ias jau laukia tav�s. Nuolatinis klientas. Visada moka keturiasde�imt eurų u� trump�j� program�. Nepavojingas�

Ji ir toliau tar�kėjo, bet nebesiklausiau. Mėginau įsivaizduoti vyr�, kuris man�s ten laukia, tikėdamasis patirti su manimi malonum�. Bet man prie� akis vis i�nirdavo Ladjos veidas.

� K� turė�iau ten daryti? � paklausiau jų. � Neturiu nė menkiausio supratimo apie jokį masa��.

� Juk sugebėsi jam nuleisti, ar ne? � atkirto Nora. � Eik ten, pirmiausia paimk pinigus, o paskui suteik paslaug�. De�imt minu�ių, ne ilgiau. � Matyt, tokios buvo pagrindinės taisyklės. � O dabar eik. Eik! Neversk jo ilgai laukti.

Nuėjau iki koridoriaus galo, stabtelėjau prie nurodytų durų, tada �engiau vidun. Kambaryje buvo gerokai tamsiau negu koridoriuje, tad akys turėjo apsiprasti. Į�iūrėjau lov�, aptiest� raudona paklode, ant kurios buvo sudėtos raudonos �irdelės formos pagalvės � tokios pat buvo ir erotiniuose �atuose. Aksominės u�uolaidos ir kilimas taip pat buvo raudoni. Ant nedidelės komodos stovėjo mėlyna vaza su plastikinėmis gėlėmis ir senamadi�ka lempa, ant sienų kabojo abstraktūs paveikslai, primenantys Kandinskį � tokių buvau ma�iusi per vien� klasės ekskursij�.

Tas vyras ne gulėjo ant lovos, kaip tikėjausi, o sėdėjo nuogas ant fotelio. Jis buvo kokių trisde�imt penkerių, tamsiaplaukis, ma�omis akutėmis, kurios gosliai �velgė į mane. Jis priminė tuos tipelius, kurie kartais kabindavo mane gatvėje, o a� juos i�kart atstumdavau � jis visas buvo ka�koks atgrasus ir stipriai trenkė prakaitu. Kai u�ėjau, jau smaukėsi. Banknotai gulėjo ant stiklinio stalelio �alia lovos. U�siki�au juos u� liemenėlės, nes buvau palikusi pinigin� laukiamajame, o suknelė buvo be ki�enių.

Lėtai priėjau, vildamasi, kad jis nepastebės mano akyse baimės. �iūrėjau į plakatus dėdamasi atsipalaidavusi.

� Sveika, Nense, � i�spaudė jis. � Ar nubausi mane? Buvau labai negeras.

Prie tokių sadomazochistinių �aidimėlių jau buvau pripratusi sekso �atuose, bet gyva patirtis buvo visai kas kita.

Kai pirm� kart� prie jo prisilie�iau, u�simerkiau, bet vėl atsimerkiau ir įsmeigiau akis į stalin� lemp� ant komodos. Negalvojau net apie Ladj�, galvoje buvo tu��ia. Stengiausi sutelkti dėmesį į savo u�duotį, kad ko ne taip nepadary�iau, kartu tikindama save, kad viskas greitai baigsis.

Pirmiausia turėjau la�inti jam ant krūtinės kar�to va�ko. Tad paėmiau �vak�. Paskui jis pageidavo, kad viena ranka mu��iau jam per kiau�ius, o kita skaud�iai maigy�iau spenelius.

Pra�ym� jam teko kelis kartus pakartoti, nes bijojau jį su�eisti. Nebuvau linkusi skriausti �monių, bent jau prostitutės karjeros prad�ioje, tam buvau per daug gera�irdė. Bet pagaliau nusileidau ir suteikiau jam t� malonum�.

Tal�omas jis vis� laik� smaukėsi, bet man�s nelietė. Po kelių minu�ių atkragino galv� ir �ai�iai suriko. Sperma i�try�ko man ant kojos. Pani�kai griebiau nosin� � tikrai negeid�iau svetimo vyro kūno skys�ių ant savo drabu�ių.

Tuo viskas ir baigėsi. Jis nusi�luostė, rūpestingai apsirengė ir mandagiai padėkojo. Jam, deja, reiki� grį�ti į darb�, paai�kino ramiu balsu, buv� labai gera ir jis tikrai vėl ateisi�s.

Ir toliau viskas vyko taip pat: atėj� vyrai elgdavosi kaip kuiliai, o vos tik jiems pavykdavo nuleisti, staiga atvirsdavo į pon� Miulerį arba daktar� Majerį, �neku�iuodavo apie or�, lyg nieko ypatinga nebūtų įvyk�, o paskui mandagiai atsisveikindavo. I� prad�ių mane tai kapitaliai trikdė.

Pirm�j� dien� turėjau dar penkis klientus. Vos pasigirsdavo durų skambutis, laukian�ios moterys pasirodydavo klientui, ir jis kuri� nors i�sirinkdavo. Beveik visi rinkosi mane, nes buvau naujokė ir klientai norėjo mane i�bandyti. Bet nieko daugiau, be masa�ų, neįvyko, nors keli bandė mane įkalbėti u� priemok� pa�iulpti arba pasidulkinti. Su paskutiniu klientu, simpati�ku jaunuoliu, jau�iausi jau daug dr�siau negu i� prad�ių ir nebe�iūrėjau jam per petį, imdama į rankas penį, o nusi�ypsojau.

Kai baigėsi a�tuonių valandų darbo pamaina, atsiskaitėme: pusė teko merginoms, pusė liko firmai. Gavau grynaisiais �imt� septyniasde�imt eurų. Storulė Nora negalėjo patikėti savo akimis, nes reta naujokė pa�i� pirm� dien� tiek daug u�dirbdavo. O a� retai kada matydavau tiek daug pinigų vienoje krūvoje, tad vos neapsiverkiau i� d�iaugsmo.

Kai devint� vakaro i�ėjau i� �Ekstazės�, namo netraukė. Pakeliui į miesto traukinį u�ėjau į dar neu�daryt� indų restoranėlį.

U�sisakiau lėk�t� mėsos, dar�ovių su kariu, taur� Prosecco ir, kol laukiau valgių, atsipūtusi surūkiau cigaret�. Be man�s, buvo dar viena lankytoja, moteris dry�uotu kostiumėliu. Ji sėdėjo viena ir sukiojo rankoje �akut�. Įsivaizdavau, kad ji � vadybininkė, kuri pavalgiusi va�iuos taksi į vie�butį, o kit� dien� jos laukia konferencija. Pagalvojau, kad reikėtų para�yti knyg� apie tokius �mones, kurie �iem� de�imt� valand� vakaro valgo vieni restorane.

Nedrįsau galvoti apie tai, kas man svarbu. Ar buvau nei�tikima Ladjai? Ar reikėtų jam visk� papasakoti? Galvojau, kad jis niekada nesupras to, k� �iandien padariau, ir kad nuo �ios dienos turėsiu gyventi dvilypį gyvenim�: Sonjos � studentės, partnerės ir mielos draugės, ir Nensės � parsidavinėjan�ios u� pinigus. Mano kūnas smirdėjo svetimų vyrų prakaitu. Bet banknotų �narėjimas piniginėje ir patiekiamų valgių kvapas apmarino s��in�. Po dviejų dienų vėl padirbėsiu �Ekstazėje�, u�sikalsiu gra�aus pinigėlio � gera buvo t� �inoti.

Greitai pripratau u� pinigus masa�uoti vyrus, kur tik jiems patinka. Kai kurie klientai mėgino su manimi ir kai k� daugiau, ir a� leidausi, nes jie tikrai gerai mokėjo. Seksas kainavo penkiasde�im�ia eurų brangiau, ir juos galėdavau pasilikti. Pirmasis, su kuriuo dulkinausi, buvo jaunas, sporti�kas vyrukas, pradėj�s ketvirt� de�imtį. Nejudėdama gulėjau ant �iu�inio, jis mane dulkino, o a� nieko nejutau, tik tikėjausi, kad greitai baigs.

Ladjai pasakiau, kad dirbu priėmėja viename masa�o salone. Laimė, jis nieko daugiau neklausinėjo, bet kartais, ypa� kai mylėdavomės, susigėsdavau pagalvojusi, kad jis ne vienintelis, o jau tre�ias arba ketvirtas vyras, kuris t� dien� mato mane nuog�.

Universitete savo darbo irgi neįstengiau visi�kai nuslėpti. Pavyzd�iui, man atrodė, kad tas jaunas asistentas, kuris skaitydavo algebros paskaitas, buvo mano klientas. Laimė, auditorija visuomet būdavo pilna, o a� ty�ia įsitaisydavau paskutinėje eilėje, kad jis man�s nepastebėtų. Niekada taip ir nesu�inojau, ar jis i� tikrųjų lankėsi pas mane.

Po pirmų nesėkmingų bandymų u�megzti ry�ius su bendramoksliais susidraugavau su grupele bulgarų informatikos studentų. Jie da�nai kviesdavosi mane į namus ir mes tūsindavomės iki pary�ių, kol neapsikent� garsios muzikos kaimynai da�niausiai i�kviesdavo policij�. Kart� kalba pasisuko apie įvairius mūsų darbus. Bulgarai irgi visi dirbo, kad galėtų susimokėti u� moksl�. Vienas � fabrike prie konvejerio, kitas � restorane.

� A� jau kurį laik� dirbu skambu�ių centre, � sumelavau jiems. � Nuobodu, bet moka gerai, gaunu de�imt eurų u� valand�.

� Nerealu! Gal jiems reikia darbuotojų? Gal ir a� galė�iau ten įsidarbinti � nuo darbo fabrike mane jau vimdo, � susidomėjo vienas vaikinas.

Prikandau lie�uvį dėl savo kvailystės ir pamėginau kuo skubiau pakeisti tem�, bet tas bi�as vis neatstojo.

� Galėsiu paklausti, ar jiems nereikia darbuotojų, � galiausiai nukirtau ir apsid�iaugiau baigusi t� tem�.

Netrukus Ladja ėmė pavydėti bulgarų studentams, juk dauguma jų buvo vyrai. Nusived�iau jį į kelis vakarėlius, bet jam visai nebuvo ten linksma.

� Jūs kalbatės tik apie savo studijas. K� man ten veikti? � nuobod�iaudamas pasiskundė jis.

Nusileidau jam ir taip da�nai nebesusitikinėdavau su tais bulgarais. Tarp paskaitų ir masa�o salono man likdavo vis ma�iau laiko pasilinksminimams.

I� prad�ių bendradarbės �Ekstazėje� su manimi elgėsi labai draugi�kai. Susibi�iuliavau su Nina, kuri irgi studijavo ir buvo tik dvide�imt vienų. Kelet� kartų nuėjome į kin� ar apsipirkti. J� kamavo tokios pa�ios problemos kaip ir mane: pinigų stygius, bedarbis draugas ir s��inės priekai�tai po darbo.

Bet bėgant laikui santykiai su kolegėmis pasikeitė, ypa� su D�esika. Kaip ir a�, ji buvo liekna ilgaplaukė, tik ma�esne krūtine ir jau daugiau kaip trisde�imties. Vie�namyje netrunki i�vysti moteris vyrų akimis. A� buvau jauna, gra�i, tikra naivuolė, todėl visi buvo pamet� dėl man�s galv�. Daugelis nuolatinių D�esikos klientų į kambarį (kaip sakoma vie�namių �argonu) dabar eidavo tik su manimi. J�, ai�ku, tai siutino.

Jau daug metų ji dirbo tame vie�namyje, todėl Mona, �efė, pavesdavo jai vadovauti, kai jos pa�ios nebūdavo, o taip nutikdavo da�nai, mat ji tuo pat metu turėjo dar ir soliarium�. Tada D�esika naudodavosi vald�ia ir su manimi elgdavosi bjauriai. Vis kuo nors jai neįtikdavau. Arba negerai sutvarkydavau kambarį, arba pamir�davau po darbo i�jungti �vies� virtuvėje, arba i�virdavau per stipri� kav�. Kitos moterys matė, kad ji kabinėjasi, bet nė viena nedrįso paprie�tarauti.

Kai ji pradėjo puldinėti Nin� dėl mūsų draugystės, �ioji nuo man�s staiga nutolo. Nora, storulė, kuri mane pasitiko pirm�j� dien�, regis, �inojo kodėl.

� Tai vadinama vaginos pavydu, � porino ji, �iaumodama obuolių pyrag�. � Dar ne kart� gausi t� patirti, dirbdama �į darb�. Nelengva, kai tiek daug moterų kartu dirba. Juk i� esmės visos kolegės yra ir tavo var�ovės, nes vyrai turi i�sirinkti tik vien�. Todėl taip sunku �itame darbe turėti tikrų draugių.

Nora vienintelė ir toliau elgėsi su manimi normaliai. Kitos vis re�iau pasisveikindavo ir beveik nebepersimesdavo su manimi nė �odeliu, ypa� jeigu netoliese būdavo D�esika. Kuo toliau, tuo labiau pamėgau Nor�, nors i� prad�ių laikiau j� nukvakusia. Ji domėjosi viskuo, kas susij� su ezoterika ir meditacija, vadinasi, buvo visi�ka mano prie�ingybė. Kart� papra�iau jos paskaityti man i� delno, �iaip sau, dėl pramogos.

� Turėsi ger� profesij� ir u�dirbsi daug pinigų, � prana�avo ji. � Ir turėsi daug vaikų. Bet �iauriai kentėsi dėl savo did�iosios meilės. Tiesa, negaliu pasakyti, ar tai gerai baigsis, tavo delno linijos gan nery�kios.

Nusi�ypsojau, bet nieko nesakiau, nenorėjau jos įskaudinti.

Nors ir palaikomai Noros, man vis sunkiau sekėsi tvarkytis su darbu �iame kromelyje. I� prad�ių man mirtinai reikėjo pinigų, tad taiks�iausi su tuo, kad t�sausi su svetimais ir daugiausia �lyk��iais vyrais. Bet vėliau, kai finansiniai reikalai pasitaisė, vis da�niau tekdavo save įkalbinėti. Imdavo purtyti vien nuo skambu�io prie durų, vos nesusivemdavau, jei klientas i�sirinkdavo mane. Kai ga�lios rankos grabinėdavo mano kūn� arba kai man reikėdavo �iupinėti svetim�jį, kuris u� tai mokėjo, jausmas būdavo pasibaisėtinas. Kai kurie tipai buvo nutuk�, kiti dvokė, dar kiti buvo seni, tokie ir atrodė � su tokiais normaliomis aplinkybėmis nieku gyvu negultum į lov�. Kambaryje klientus masa�uodavau vis labiau dygėdamasi, jų erekcija man nė kiek nerūpėjo. Jeigu kuris nors tiesdavo rank� link man�s, nustumdavau j� �alin, o smaukydama jiems gulėdavau pastirusi kaip lenta ir tuoj pat i�bėgdavau lauk, kai jie nuleisdavo.

Kart� nespėjau į traukinį ir de�imt minu�ių pavėlavau į vakarin� pamain�. Kai į�engiau vidun, D�esika jau stovėjo koridoriuje ir �velgė į mane taip, lyg ruo�tųsi primu�ti. �inojau, kad ji jau seniai ie�ko preteksto mane u�sipulti.

� Kas manai esanti? � pratrūko ji bliauti. � Vakar vakare palikai raudonajame kambaryje �vak�, ji tebedegė dar ir �iandien ryt�. Gal nori suple�kinti mūsų firm�? O dabar dar ir vėluoji. Tu prastai dirbi, klientai skund�iasi, kad kambaryje beveik nieko nedarai�

Visa i�raudusi ji �velgė į mane su giliausia neapykanta.

� Palai�yk man �ikn�! � i�rėkiau jai ir i�bėgau i� vie�namio trinktelėdama durimis. Stovėjau gatvėje ir tirtėjau. Buvau taip įtū�usi, kad kar�tos a�aros ritosi skuostais. Keli praeiviai i�pūtė akis pamat�, kad stoviu it suakmenėjusi ir negaliu �engti nė �ingsnio. Ka�koks storulis su �uniu net paklausė, ar nereikia pagalbos, bet a� tik papur�iau galv� ir nusisukau. Buvo nemalonu, kad pasirod�iau silpna nepa�įstamiems �monėms.

Nusivyliau savimi. Kaip visuomet, lemiam� akimirk� neturėjau dr�sos apsiginti ir dėl to sav�s neken�iau. Nuo vaikystės vengdavau konfliktų, bet raudonųjų �ibintų sluoksniuose kartais tenka i��iepti dantis, o t� prastai tesugebėjau.

Įlipau į miesto traukinį ir grį�au namo. �Velniai nematė tų pinigų, � nesilioviau sau kartoti. � I�gyvenai anks�iau, tad ir dabar neprapulsi. Ladja tau padės. Privalo padėti, jis tavo partneris ir tave myli. I�sikaps�iusi i� viso to mė�lo po darbo nebesijausi padugne ir vėl galėsi būti tik su juo.�

Kai grį�au namo, radau Ladj� su Rud�iu, anglu, grojan�ius gitaromis. Peleninėje gulėjo d�ointas. Stalas, kurį ryte nu�luos�iau, buvo u�verstas alaus skardinėmis ir ap�nerk�tas tabako trupiniais. Staltiesė, kuri� tik vakar nupirkau, buvo apta�kyta vynu ir pradeginta.

Visas stresas, kurį pastarosiomis savaitėmis ne�iojau u�gniau�usi, staiga prasiver�ė lauk.

� Tai �itaip tu ie�kai darbo! � paleidau kakarin� ant Ladjos. Perrėkiau net tranki� muzik�, ir Rudis liovėsi groti. � Ir �itaip gerbi mano darb�, � nesilioviau �aukti, rodydama į stal�. � Jeigu tik tiek tau rei�kiu, galė�iau eiti ir u� pinigus dulkintis, juk tau vienodai �vie�ia, kad tik turėtum ko i�gerti ir pa�niauk�ti!

I�lėkiau i� kambario, bėgdama apver�iau vaz�, kuri� Ladja man buvo nupirk�s antikvariate. Ji sudu�o į tūkstan�ius �ipuliukų � a� net neatsisukau.

Nutariau u�sukti į �Kalifornij��, prostitutų bar� �ėneberge, kur buvau jau anks�iau kelis kartus lankiusis su Ladja. Tikėjausi ten rasti Tom�. Su juo geriausia i�sikalbėti.

U�ėjusi niekur jo neradau. Baras buvo apytu�tis, i� garsiakalbių sklido įprastas senų hitų ir �okių muzikos miksas. Atpa�inau kelis veidus � su �itais Ladja kartais pasikalbėdavo. Beveik visi smalsiai lydėjo mane akimis, bet įsitaisiau viena kamputyje ir u�sisakiau viskio su kola.

Alkoholis atpalaidavo surakintus pe�ius, bet po kelių minu�ių a�aros vėl u�tvindė akis, o nosinės, kaip visada, neturėjau.

� Joks vyras nevertas kan�ių, � i�girdau bals� u� nugaros. Nespėjau atsakyti, o nosinukas jau gulėjo ant stalo prie mano taurės.

� Ar �inai, kaip nusikalu studijuodama ir kartu dirbdama? Bet kai po begalinės dienos pareini namo, tavo draugas juokiasi ir kaifuoja, o namai � tikra kiaulidė. Kaip man tada jaustis?

Net ne�inojau, kaip atrodo mano pa�nekovas, nes vis dar sėdėjau į jį nugara. Nebuvau nusiteikusi prie� �ydriukus, kurie dedasi suprantantys moteris, bet tuo metu buvau taip pribaigta, kad nervino net ir u�uojauta.

� Aha, vis tie vyrai. Visi jie �ikniai ir molio motiejai, � i�girdau ironi�k� atsakym�. � Ir a� toks buvau, kol mane privertė tapti kitu �mogumi. Dabar jau �inau, kiek skausmo suteikiau kitiems.

Atsisukau ir dirstelėjau į jį. Tas tipas buvo kokia galva auk�tesnis u� mane, bet tvirto sudėjimo, kampuoto, vyri�ko veido.

� Tu Ladjos draugė, ar ne? Pa�įstu tave, � toliau kalbėjo jis. � Bent jau ka�kada ma�iau. Moterų �ia i�ties nedaug u�suka.

Neprisiminiau, kad būtume kada kalbėj�si, bet jis ir buvo ne i� tų vyrų, kuriuos i�kart pastebėtum. Veikiau toks, kuris ramiai gurk�noja alų ir stebi, kas aplinkui vyksta. Jis prisistatė kaip Milanas ir papasakojo apie save. Ved�s, turi ma�� dukryt�, parodė jos nuotrauk�. Lankosi �Kalifornijoje� dėl �ydro verslo partnerio, kuris ten da�nai ie�ko pa�in�ių.

� �inai, man patinka, kad tu studijuoji. Kai tau dvide�imt, retai pagalvoji, kas bus po de�imties metų, bet kada nors sulauki s�skaitos. Ir man reikėjo stoti į universitet�, bet buvau per didelis tinginys. Norėjau pakeliauti, pa�v�sti, pasisemti patirties�

Jis kasėsi smakr� ir �iūrėjo į mane susim�st�s.

� Visada norėjau studijuoti ir ne�inau, k� dar galė�iau daryti, � prisipa�inau jam. � Vėliau noriu susirasti padorų darb�. Plūktis u� �e�is eurus per valand� � tiesiog ne man.

Milanas slinkosi vis ar�iau, ir man toptelėjo, kad ims ir pabu�iuos. Bet jis tik u�dėjo rank� ant peties.

� Man pasisekė, kad verslo partneris mane parėmė. Kitaip ir man būtų reikėj� verstis taip, kaip daugumai vaikinų, kurie �ia sėdi. Jie nusivalkioja nė nepastebėdami, nusigeria, tampa narkomanais, ir pagaliau taip susensta, kad jau būna vėlu ko nors imtis, � tarė jis.

Tada atsistojo ir nuėjo �alin. Vis� vakar� nieko daugiau man nebepasakė, bet susim�st�s vis dirs�iojo. Seniai kas be�iūrėjo į tave kaip į �mogų, o ne kaip į objekt�, skirt� i�dulkinti, pagalvojau a�.

Man patiko �iaip sau ten sėdėti ir galvoti apie savo gyvenim�. I�tisus mėnesius murkd�iausi purve tik tam, kad geriau gyven�iau, o �tai nervai jau visai pakriko. Susimokėjau u� gėrim� ir i�ėjau.

� Mano gyvenime turi kas nors pasikeisti, � tariau sau pusbalsiu eidama namo, su ta mintimi ir u�migau lovoje �alia Ladjos, kuris jau seniausiai sapnavo.

4

VEDINGAS: TARP AUDITORIJOS IR VIE�NAMIO

Per savo prostitutės karjer� da�nai nutardavau, kad laikas baigti parsidavinėti. I� pirmo �vilgsnio t� padaryti atrodė visi�kai nesunku, kaip ir t� pirm� kart�, kai įnir�usi i�lėkiau i� namų į �Kalifornij��. Bet tikrovė buvo kitokia.

Kit� ryt� kupina vil�ių pasiėmiau laikra�tį, bet dauguma darbo pasiūlymų buvo valytojoms arba i� gastronomijos srities, o u�mokestis toks prastas, kad norint i�gyventi man būtų tek� dirbti visu etatu ir studijas bū�iau ma�iusi kaip savo ausis. Ladja irgi paskambino į kelias firmas, bet tos ie�kojo darbuotojų, turin�ių patirties arba specialų i�silavinim�, o Ladja to neturėjo.

Paskambinėjusi dvi valandas viena patraukiau Bok�to gatve, norėdama ramiai surikiuoti mintis. Prakeikiau t� aplinkyb�, kad neturiu u�nugary turtingos �eimos, kaip kai kurie mano bendramoksliai. Dauguma jų buvo nei kvailesni, nei protingesni u� mane, bet ramiai galėjo atsidėti studijoms, tad tikriausiai baigs universitet� anks�iau nei a�.

Pasinėrusi į tokius apm�stymus vos nepraleidau pro akis geltono skelbimo, i�kabinto turki�kos kepyklos lange. Didelėmis, kone vaiki�komis raidėmis ten buvo para�yta: �Ie�komas padėjėjas.� Nedelsdama u�ėjau vidun.

U� prekystalio stovėjo mergaitė didelėmis juodomis akimis. Kai pasiteiravau apie laisv� viet�, ji ka�kam �ūktelėjo. Paai�kėjo, kad �efė jos teta. Apskritai visos ten dirban�ios moterys buvo giminaitės. Visur buvo �varu ir tvarkinga, plastikiniai staliukai �variai nuvalyti, kepykloje kvepėjo �vie�iomis bandelėmis. Vien nuo minties, kad dirbant nereikėtų nusirenginėti ir leistis grabaliojamai, pasijutau devintame danguje. Pokalbis praėjo irgi skland�iai, nors apie kepyklas nieko nei�maniau. Kit� pirmadienį turėjau ateiti atidirbti bandomosios dienos.

I� prad�ių skraid�iau kaip ant sparnų, bet po kelių valandų ėmiau dvejoti. Dirbdama tokiomis valandomis galė�iau universitete lankyti vos vien� kurs�. Kita vertus, gal net geriau dirbti tokį paprast�, bet rimt� darb�, o universitet� pamir�ti?

Kit� dien� Matematikos fakulteto fojė nagrinėjau skelbimų lentoje i�kabintus paskutinio ra�tu laikyto egzamino rezultatus. Mano pa�ymys u� analiz� buvo vienas i� geriausių, nors dėl darbo masa�o salone beveik neturėjau laiko mokytis. T� akimirk� prisiminiau ano jauno vyro i� �Kalifornijos� �od�ius: �Daugelis jų nusivalkioja ir pagaliau taip susensta, kad jau būna vėlu ko nors imtis.�

Įsivaizdavau, koks būtų mano gyvenimas metus universitet�: jeigu nepasisektų, man �viestųsi nuobodus ir menkai apmokamas darbas, gal pora vaikų, vakarai prie televizoriaus ir atostogos sodo namelyje. Jokių kelionių aplink pasaulį, jokių intelektinių poreikių, vien nesibaigian�ios finansinės problemos.

Dar t� pa�i� dien� paskambinau į kepykl� ir prane�iau, kad man�s nelauktų. �efė pasakė, kad būtų mielai dirbusi su manimi, bet a� buvau tikra, kad apsisprend�iau teisingai.

Bet sprendimas nepakeitė fakto, kad piniginėje man buvo belik� trisde�imt eurų, o s�skaita atrodė ne k� geriau. Dar nespėjusi susim�styti vėl sklaid�iau laikra��ius, ie�kodama vie�namių skelbimų. Vargti nereikėjo, nes darbo vie�namiuose pasiūlymai visuose laikra��iuose u�ėmė bent por� skil�ių. Prisiminiau t� pirm�jį kart�, kai bijojau paskambinti, ir nusi�ypsojau. O juk nuo to laiko buvo praėj� vos keli mėnesiai.

Nebesukau galvos dėl to, kad reikės duotis su daugybe vyrų. �inojau, kad da�niausiai tai trunka vos pusvalandį, paskui tie �mogėnai i�eina, o man lieka pinigai. Puikiai supratau, kad dėl jų turiu u�siimti seksu su svetimais vyrais, bet alternatyva � sėdėti be pinigų � man atrodė daug blogesnė. �Turi i�mokti atsijungti. Kai tratiniesi su klientu, esi ne Sonja, o Nensė, lyg būtum i�sinėrusi i� savo kūno�, � įkalbinėjau save ir vis labiau tikėjau, kad tai i� tikrųjų įmanoma.

Vie�namis, kurį �įkart pasirinkau, buvo nuskurdusiame Vedinge, niūrioje gatvėje su pigiomis u�eigomis ties sankry�omis, niekniekių parduotuvėlėmis ir neremontuotais namais, kuriuose daugiausia gyveno u�sienie�iai ir neturtingi studentai. Vie�namis buvo aptrupėjusio pastato kieme pirmame auk�te ir atrodė daug labiau nuskur�s u� �Ekstaz�. Laukiamajame stovėjo i�sėdėta marga ku�etė ir dvi gerokai aptrintos kėdės, daugiau nieko tame �Club One� � taip tas vie�namis vadinosi � nebuvo. Ma�u�iuose kambarėliuose ant grindų tysojo �iu�iniai ir stovėjo ma�os komodos, o ant jų gulėjo vienkartinių nosinukų pakeliai. Klientai negalėjo nusiprausti po du�u, o tualetas buvo ma�as ir purvinas.

Svenas, vie�namio savininkas, trenkė prakaitu. Visk� aprod�s paklausė, ar norėsiu pasilikti. Vos nepatyriau �oko, kai jis susakė man �ionyk�tes kainas: greitukas � tai yra de�imt minu�ių sekso � trisde�imt eurų, pusvalandis � penkiasde�imt. Tiesa, merginoms priklauso tik tre�dalis gautų pinigų (kitur buvo įprasta pasilikti pus�). Ypatingus pageidavimus � �iulpim� be prezervatyvo arba bu�iavim�si � beveik visos moterys atlikdavo u� papildomus de�imt eurų, bet a� jau dabar �inojau, kad to nesiūlysiu. Jeigu kas nori �ia pasigauti ligų, tai jų rūpestis, maniau sau.

Apskritai tas vie�namis nepadarė man gero įspūd�io, bet pinigų mirtinai reikėjo, tad negai�au laiko, nusime�iau drabu�ius, atsisėdau vienais stringais ir liemenėle virtuvėje, i�sitraukiau knygas ir ėmiau rengtis paskaitoms universitete.

Be man�s, prie stalo sėdėjo tik dar viena moteris � Leila. Ji mane ilgokai ap�iūrinėjo, o paskui leidosi pasakoti intymias savo gyvenimo istorijas. Oficialiai buvo trisde�imt penkerių, kaip pati teigė, bet atrodė kaip penkiasde�imties. Dantys pagelt� nuo rūkymo, rauk�lės veide kaip mopso.

Ji dėvėjo permatom� balt� liemenėl�, i�siuvinėt� gėlytėmis, kuri jai visai netiko. Popiet, kaip man pasisakė, jai reiki� susitikti su teismo priskirtu globėju, ir negalinti vėluoti, kitaip grėstų cypė. Kaip supratau, ji buvo susipe�usi diskotekoje ir taip atsidūrė teisme.

Po tokių ir pana�ių istorijų �įsyk kaip niekad nud�iugau, sulaukusi pirmojo kliento. Visai dar vaikelis, daugių daugiausia dvide�imties, rausva�andis garbanius2.

Mudvi su Leila jam prisistatėme, ir jis pasirinko mane. Buvo labai nedr�sus ir atsipra�ė, kad neturi daug pinigų. Sutarėme dėl greituko u� trisde�imt eurų. Jis buvo nepaprastai susijaudin�s, net nedrįso prie man�s prisiliesti ir i�syk i�try�ko, vos tik palie�iau pimpį. Paskui skubiai apsirengė, padėkojo ir i�ėjo. Visai lengvas darbas, pamaniau t�syk.

Bet dar t� pa�i� dien� apsigalvojau. Ateidavo beveik vien turkai ir arabai, dauguma i�tisomis grupėmis po a�tuonis arba net de�imt. Tarsi lankytis vie�namyje būtų toks u�siėmimas, į kurį geriausia leistis su draugais, pana�iai kaip eiti i�gerti arba į futbol�. Tarp jų visuomet būdavo vienas, kuris atlikdavo vadovo funkcijas ir da�nai vienintelis kalbėdavo voki�kai. Ap�iūrėj�s moteris laukiamajame apsitardavo su savo kompanija ir nuspr�sdavo, kas su kuo eis į kambarius. Visai kaip galvijų turguje. Mūsų vardų jie vis tiek neįsimindavo. Beveik visada rinkdavosi greitukus, i� kurių ne k� teu�dirbdavome. U�tat iki sutarto laiko pabaigos mus kapitaliai i�dulkindavo: visokiausiomis pozomis, daugiausia pageidaudavo analiniu būdu ir � a�, �inoma, to neleisdavau � be prezervatyvo. Be to, jie da�niausiai būdavo nesipraus� ir grabaliodavo lyg mėsos gabal�, grubiai ir nepagarbiai. Ai�ku, tokių pasitaikydavo ir tarp vokie�ių klientų, bet jie būdavo veikiau i�imtis. Be to, net ir tų akyse bent jau nesimatydavo paniekos, kai su manimi dulkindavosi.

Kai kart� pasiskund�iau �efui dėl �eminan�io mūsų klientūros elgesio, jis �altai gū�telėjo pe�iais.

� Taip mes kalame pinigus. Juk ne prabangiajame Cėlendorfe darbuojamės.

Jau kit� savait� pradėjau tuo darbu bodėtis. Neatsid�iaugdavau tomis dienomis, kai i�tis� dien� sėdėdavau paskaitose, neturėdavau dirbti vie�namyje ir po paskaitų su draugais galėdavau kavinukėje gerti kav�. Kartais i�va�iuodavome su Ladja dvira�iais į gamt�, kepdavome prie e�ero kepsnelius arba maudydavomės sutemose. Senų med�ių ir pauk��ių apsupty pamir�davau Veding�, dvokian�ius, ga�lius klientus ir visus tuos kvailus pokalbius su �Club One� kolegėmis apie vyrus, prezervatyvus, pozas ir intymių vietų depiliacij�.

Tik sekso su Ladja nebenorėjau. Kaskart, kai tik jis siekdavo mane apkabinti, prisimindavau tuos �lyk��ius tipus, kurie paprastai ant man�s rai�iodavosi, ir visas noras praeidavo.

Vis sunkiau buvo nuslėpti dvilypį savo gyvenim� nuo kitų studentų. Kart� su dviem draugais i� kurso pas mane darėme statistikos namų darbus. Televizorius buvo įjungtas, ir tuo metu kaip tik rodė reporta�� apie priverstin� prostitucij�.

� Man gaila tų moterų, � pratarė Ulrikė. � Bet kol bus vyrų, einan�ių pas kek�es, niekas nepasikeis.

� O man neįdomu, kiek universiteto profesorių lankosi bordeliuose ir kiek studen�ių taip u�sidirba ki�enpinigių, � atkirto Sa�a.

� Na, ne�inau. Ta istorija apie student�, dirban�i� vie�namyje, man atrodo tiesiog mitas, � �altai pasakiau ir apsime�iau toliau skai�iuojanti. O i� tiesų t� akimirk� galvojau tik apie �Club One� ir kit� savo, kaip Nensės, gyvenim�.

� Mums reikėtų susituokti. Tada galėtum gauti dokumentus ir normaliai �ia dirbti, � tariau vien� dien� Ladjai, kai gulėjome lovoje, �iūrėdami televizorių.

Jis nusteb�s atsisuko į mane.

� A� tave i�kart ves�iau, � parei�kė jis pakylėtas.

Mudu su Ladja jau pusantrų metų gyvenome kartu. Ties� sakant, mamai buvau pa�adėjusi, kad niekada gyvenime netekėsiu, o jei ir tekė�iau, tai tik sulaukusi trisde�imties, kai turėsiu solidų darb� ir pensijos draudim�. Moterys, devyniolikos metų stovin�ios prie altoriaus, mano galva, būdavo arba nety�ia apnė�tintos nei�silavinusios kvailutės, arba u�sienietės, kurios dar de�imtmetės buvo pa�adėtos kokiam nors pusbroliui. �iaip ar taip, man tai buvo svetima. Bet dabar padėtis pasikeitė.

Nutarėme susituokti Lenkijoje, nes ten tvarka buvo ne tokia biurokrati�ka kaip Vokietijoje. Lenkij� įsivaizdavau kaip pasakų �alį su �aliomis kalvomis ir viduram�ių pilimis � toks prisiminimas man liko i� klasės i�vykos į Krokuv� vienuoliktoje klasėje.

Kai mudu su Ladja nuva�iavome ten antr�jį bendr� mūsų pavasarį pagaliau susituokti, pirmasis įspūdis mane nukovė. Gimtasis Ladjos miestas prie Baltarusijos sienos buvo nuskurd�s ir pilkų pilkiausias. Ant drumzlinos upės kranto rikiavosi namų griuvėsiai, kuriuose gyveno �monės. Skalbiniai d�iūvo i�kabinti saulėje. Centre stovintys namai, pastatyti am�ių sandūroje, atrodė nepri�iūrimi. Nuo jų sienų luposi tinkas, o medinės durys buvo sutre�usios ir suplei�ėjusios.

Palikome baga�� pensione, kuriame buvome u�sisak� dvivietį kambarį, ir nuėjome į stoties kavin�. Ten buvo taip prirūkyta, kad vos galėjai kvėpuoti. Prie ilgų plastikinių stalų sėdėjo vyrai, palink� vir�um alaus bokalų, ir �iūrėjo futbol� per televizij� arba �aidė smiginį. Ladja sutiko kelis senus pa�įstamus i� mokyklos laikų ir įniko su jais �neku�iuotis, o a� sėdėjau greta ir mandagiai �ypsojausi.

� Man nuobodu. Gal eikim kitur? � netrukus ėmiau bambėti.

� Ne ka�in k� pamatysi. �ia tau ne Berlynas, � atsakė Ladja.

Vis tiek i�ėjome i� tos kavinės ir tu��iomis gatvėmis patraukėme prie miesto vartų. Kai sustojome prie mi�ko keliuko, Ladja pasakė:

� �ionai prabėgo mano vaikystė. Su kaimynų berniukais statydavome trobeles ir valtis. Med�ių �ia iki soties.

Kol jis t� pasakojo, atrodė toks atsipalaidav�s, kokį retai kada matydavau.

� Gra�u klausytis, � tariau a�.

� Bet gra�u būdavo ne visados, � atsakė jis, ta�iau daugiau nieko nebepasakojo. Nuėjau paskui jį į mi�k�, �ingsniavome petys petin, kvėpavome grynu oru, kvepian�iu sakais, ir tylėjome. Po gero pusvaland�io sustojome ant kalvos, nuo kurios galėjai ap�velgti vis� slėnį.

� �tai ten a� gimiau, � parodė jis į betoninius namus, it svetimkūnius tarp �alių kalvų.

Po penkių minu�ių atsidūrėme prie pilko blokinio namo, pana�aus į tuos, kurie stovi Rytų Berlyne, tik �ia kiekviename balkone kabojo palydovinės antenos. Ladja nervingai maigė cigaret�, dairydamasis į visas puses. Pagaliau paskambino prie vienos lentelės be vardo. Durys atsidarė, nors niekas nepasisveikino.

Butas, į kurį u�ėjome, buvo ma�as, smirdėjo pelėsiais ir ka�ių �lapimu. Koridoriaus tapetai buvo nugelt� ir kai kur nudraskyti. Prie virtuvės stalo sėdėjo moteris su alaus buteliu ir degan�ia cigarete rankoje. Atsisukusi pa�velgė į Ladj� taip, lyg jis būtų vaiduoklis, pakėlė antakius ir nei�leido nė garso. Rūkė sau toliau cigaret� ir spoksojo į jį. Tik įsi�iūrėjusi į jos veid� supratau, kad turi būti jo motina � akys buvo tokios pat katini�kos kaip ir Ladjos. Nors pagal jo pasakojimus jai buvo vos per keturiasde�imt, dėl gilių rauk�lių ir �ilų plaukų atrodė kaip �e�iasde�imtmetė. Ant siaurų pe�ių ji buvo u�simetusi juod� megztinį.

Nepasisveikinusi su sūnumi, prie jo net neprisilietusi, ji atsistojo, lėtai ir sunkiai nuslinko prie viryklės ir i�virė mums kavos. Vis� laik� juodu su Ladja kalbėjosi, ir jis sunkiai slėpė susijaudinim�. Juk juodu buvo nesimat� penkerius metus. Bet jo motina atrodė abejinga, o gal pavargusi, kaip �mogus, velkantis sunki� na�t� ir norintis atsipūsti.

Ji i�gėrė alų ir tuoj pat atkim�o kit� butelį. Kelis kartus baug��iai man nusi�ypsojo, a� mandagiai atsakiau jai �ypsniu. Bet jutau ledinį �altį, kuris smelkė kiaurai. Lyg vis� laik� mūsų tykotų prie�as.

� Eime, � po valandos staiga tarė Ladja. Buvo lygiai keturios. Jis atsistojo, apsiavė batus ir pabu�iavo motinai į skruost�. Ji �velgė lygiai taip pat abejingai kaip ir mums atėjus � tarsi būtume svetimi, atsitiktinai u�ėj�.

Vėliau Ladja man pasakė, kad norėjo i�vengti susitikimo su tėvu, kuris paprastai ketvirt� po pietų grį�ta namo.

� Paskutinį kart�, kai buvome susitik�, jis sulau�ė man nosį, � tyliai pasakė.

Kit� dien� nuėjome į civilinės metrikacijos skyrių, ten Ladja gavo santuokai reikalingus dokumentus. Mano gimimo liudijim� tėvas buvo atsiunt�s su pra�ymu visk� dar sykį gerai apgalvoti. Bet a� buvau tvirtai apsisprendusi.

Tarnautoja, kuri smalsiai mudu nu�iūrėjo, paskyrė laik� po dviejų savai�ių. Ladja buvo k� tik nusiskut�s ir trumpai apsikirp�s. Kad ir dvide�imt ketverių, atrodė kaip septyniolikinis, o ir man juk tebuvo vos dvide�imt.

Po pietų ėmėme ie�koti vestuvinės suknelės. Suprantama, apie pirkim� nebuvo ko nė galvoti.

� Nereikia �ia jokios pompastikos. Svarbu turinys, � dėstė Ladja.

Galiausiai i�sinuomojau vienoje krautuvėje balt� berankov� palaidin� ir kuklų balto �ilko sijon�. Dirstelėjusi į veidrodį, vos save atpa�inau.

Vien� pavasario popiet�, tre�i� valand�, tapau Ladjos �mona. �io �od�io niekada nei�tariau, nes jis buvo toks brandus ir rimtas, o mudu likome tokie patys: du įsimylėj� jaunuoliai, kuriantys planus ir vargais negalais besiiriantys per gyvenim�.

Kai va�iavome i� Lenkijos su santuokos liudijimu ki�enėje, Ladja giliai atsiduso. Su palengvėjimu, bet kartu ir melancholi�kai �velgė pro traukinio lang�, lyg ka�ko ten, ve�lioje �alumoje, ie�kotų. Gal kokio prisiminimo, niekaip nesusijusio su kum��iais, alkoholiu ir tu�tuma, ko nors i� savo gra�ios ir liūdnos gimtinės, k� galėtų i�sive�ti ir vėliau papasakoti savo vaikams.

Kai grį�ome į Berlyn�, viskas liko kaip ir anks�iau. Tomas, geriausias Ladjos draugas, susikirto su drauge, ir ta i�metė jį lauk. Jis negalėjo nė pagalvoti apie buto nuom�, o kadangi vis dar neturėjo nei leidimo gyventi, nei nuolatinio darbo, įsikėlė pas mus.

Pirmosios dienos buvo smagios ir nerūpestingos, pasijutau lyg komunoje. Vakarais susėsdavome drauge ir iki pary�ių �aisdavome �Cirk�� arba �Rizik��, o popiet pagaliau i�lip� i� lovų va�iuodavome dvira�iais prie Vanzė e�ero.

Kart� dėl juoko juodu nuėjo su manimi į universitet� ir atsėdėjo diferencinių lyg�ių pratybas � �inoma, nė �od�io nesuprato. Tomas dirbo dvi naktis per savait� kavinėje, o Ladja padėjo jam tvarkyti stalus ir gaudavo u� tai kelis eurus.

Vienintelė problema buvo ta, kad Tomas su Ladja nesiliovė man�s atakuoti klausimais apie darb�, ir Ladja pradėjo ka�k� įtarinėti. Ne�inau, ar jis kada nors susim�stė, k� a� kaip priėmėja tame masa�o salone darau. Jis niekada man�s to neklausinėjo. Arba jis absoliutus naivuolis ir visi�kai tavimi pasitiki, arba nenori gilintis, da�nai pagalvodavau. Bet dabar jis pradėjo vis labiau domėtis mano darbu.

Vien� vakar� kaip reikiant susikirtome. Kol buvau vonioje, Ladja norėjo i�sitraukti i� mano rankinės cigare�ių, o vietoj jų rado prezervatyvų. Paprastai palikdavau juos �Club One�, bet t�dien pamir�au i�siimti.

Kai i�ėjau i� vonios, jis drebėjo i� įtū�io.

� Kas �ia? � prako�ė pro dantis, o jo akys buvo �altos kaip ledas.

Numetė gumytes ant grindų ir nieko netar�s i�ėjo. Likusi viena su Tomu, paplūdau a�aromis. Net nemėginau nieko neigti ir i�klojau Tomui visk� iki paskutinės smulkmenos. Pasijutau i�silaisvinusi, �od�iai liejosi kaip lietus po audros, pagaliau man�s klausėsi �mogus. Tik ir Tomui neatėjo į galv� jokia gera idėja.

� Kodėl neu�sidirbi pinigų kitaip? � vis klausinėjo jis man�s.

Jis tiesiog negalėjo suprasti, kad u�darbiauti kavinėje u� �e�is eurus per valand� neu�teks, kai reikia kasdien rengtis paskaitoms ir kai gyveni su vyru, kurio gyvenimas apsiriboja narka�inimusi ir gėrimu. �liumbiau nesustodama.

� Nagi, liaukis, visada galima rasti koki� nors i�eitį, � bandė mane raminti Tomas, bet nelabai įtikinamai.

Juk jis ir pats stūmėsi per gyvenim� vis� laik� priklausydamas nuo kokių nors moterų arba neoficialių meilu�ių, kuriuos vadino gerais draugeliais. Po savaitės nuo tada, kai Tomas pas mus atsikraustė, vėl apsirei�kė vienas i� jų, senas pa�įstamas i� Hamburgo. Jis dirbo IT prekeiviu Frankfurte ir tik savaitgaliais grį�davo į Berlyn�, tad leido Tomui persikelti pas save. U� tai Tomas atseit turėjo laistyti gėles, bet kai kart� pas jį u�sukau, visame bute radau tik vien� kaktus� ant televizoriaus. Ta�iau nei�sidaviau, nes nenorėjau Tomo į�eisti. Man jis patiko ir buvo visai nesvarbu, kad yra prostitutas. Juk pati gerai �inojau, koks jausmas, kai i� vargo esi priverstas nusimauti kelnes.

Nebėjau dirbti į �Club One�, nebenorėjau taip pigiai parsidavinėti, be to, turėjau pa�adėti Ladjai, kad u�darbiausiu kitais būdais. Tiesa, neturėjau jokio kito plano, kaip finansuoti mudviejų namų ūkį. I� prad�ių vėl papra�iau tėvo atsiųsti �imt� eurų ir atsidėjau studijoms � juk mokytis reikėjo tiek daug. Net dalyvavau keliuose studentų parlamento susirinkimuose, nors apskritai politika man kelia nuobodulį. Bet kai kurie studentai ten buvo labai u�sideg� ir manė, kad i� tikrųjų galima k� nors pakeisti, pavyzd�iui, fakt�, kad auk�tosios mokyklos gauna vis ma�iau pinigų. Kai įsitraukdavau į tokias ar pana�ias diskusijas, pamir�davau, kad a� pati finansinių problemų turiu daugiau, negu įmanoma, ir negaliu rūpintis dar ir universiteto biud�etu.

Ladja po truputį nusiramino. I� prad�ių jis kalbėjo su manimi at�iauriai, paskui atsileido ir pripa�ino, kad tokioje situacijoje atsidūriau ir dėl jo kaltės. Vien� naktį jis grį�o i� kabako su gera naujiena: pagaliau susirado darb�. Sutiko draug�, pas kurį kadaise gyveno. Tas vyras restaurav�s sen� sodyb� Brandenburge, ten jis padėsi�s jam darbuotis: �erti gyvulius, mė�ti tvartus ir taip toliau. Kai apie tai kalbėjo, jo akys spindėjo. Ladja u�augo kaime, ir a� da�nai pagalvodavau, kad jam trūksta gamtos. Kai gatvėje pamatydavome �unį, Ladja būtinai jį paglostydavo; jis i�ties gerai sutarė su gyvūnais. Ir tikrai: po kelių savai�ių kaime jis tarsi naujai gimė. Grynas oras ir arkliai jam i�ėjo į naud�. Ladja tiek daug nebegėrė ir nebe�niauk�tė, keldavosi ankstų ryt� ir va�iuodavo į t� kaimelį. Tik prie� mieg� surūkydavo d�oint�.

Ai�ku, jo darbdavys buvo andainyk�tis meilu�is. U� penkiasde�imties kilometrų nuo miesto jis turėjo sen� sodyb�, kuri� su partneriu jaukiai įsirengė. Niekada ten nebuvau, bet begal� kartų klausiausi Ladjos ir Tomo pasakojimų. Ten es� seni baldai, freskos ant sienų ir vadinamasis pramogų kambarys su plazminiu televizoriumi ir Dolby garso sistema. Vien vonios kambarys es�s toks kaip visas mūsų butas, ir ten įrengta sūkurinė vonia ir krioklinis du�as. Visas tas gro�ybes supa daugybė hektarų privataus mi�ko.

Turėdamas tiek turto tas �mogus anaiptol nebuvo �yk�tus. Oficialiai tame rojuje gyveno tik jis su nuolatiniu draugu, bet i� tiesų jie svetingai priimdavo kiekvien� ir rengdavo vien� vakarėlį po kito. Juodu jau daug metų gyveno kartu, bet vienas kito nevar�ė, abu mėgo jaunus vyrukus, tad da�nai kuris nors atsigabendavo i� klubo kokį berniuk�, o paskui juodu su juo smagindavosi. Visa tai vyko be pavydo scenų, be melo ir be gin�ų, todėl i� tolo jais stebėjausi. Jie buvo kitokie negu tie mies�ionys vie�namyje, kurie mane dulkindavo, o savaitgalius leisdavo su �mona sodo namelyje.

5

�ARLOTENBURGAS: KIETAS NIUJORKIETIS

Nors Ladja savo darbu buvo patenkintas, jo pinigų pragyvenimui nepakako. Da�nai jis dirbdavo tik keturias ar penkias valandas per dien�. Be to, a� buvau pernelyg i�didi, kad gyven�iau i� vyro pinigų, taigi kelias atgal į raudonųjų �ibintų aplink� buvo siauras jau kadai pramintas takelis, ir juo pasukau ilgai negalvodama. Pradėjau antr� semestr�, man�s laukė tikrai sunkūs egzaminai: skai�iavimo metodai ir programavimas, mano specialybės atraminiai stulpai. Nė u� k� nenorėjau susikirsti, o kad galė�iau tam atsidėti, man reikėjo finansinio stabilumo.

I� storulės Stelos �Ekstazėje� buvau gavusi svarbų patarim�. Metų metus ji kaupė patirtį vie�namiuose bei masa�o salonuose ir �inojo, kur per trumpiausi� laik� galima daugiausiai u�sidirbti. Jos galva, naktiniai klubai geriausias variantas, mat ten priklauso ir procentai u� gėrimus. Jeigu klientas merginai perka �ampano arba vyno, ji u�dirba dalį jų kainos, taigi nereikėjo daug kru�tis, kad susidarytų gra�i sumelė.

Kupina vil�ių paskambinau į vien� �inom� �arlotenburgo klub�. I� buvusių kolegių buvau girdėjusi, kad jo klientai itin stilingi ir pasiturintys. Jos sakė, kad gėrimų ir sekso kainos ten auk�tos, o nevalos ir apskurėliai visai neįleid�iami. Kalbama, kad ten lankėsi net Holivudo �vaig�dės3.

Ta�iau kai nukakau tenai pokalbio dėl darbo, jokios prabangos nepastebėjau. Lauke tik nedidukė �vie�ianti i�kabėlė �L�amour�. Buvo keturios valandos popiet, sukiojosi tik barmenė ir valytoja, �efo � nė kvapo. Kambarys buvo gan ma�as, kairėje prie baro stovėjo balta odinė ku�etė, �alia � apskritas stiklinis staliukas, de�inėje � cigare�ių automatas ir palmė, kurios cigare�ių dūmais apnuodyti lapai karojo leisgyviai. Nulip�s laiptais �emyn patekdavai į �e�is kambarius, kuriuos pagal vie�bu�ių klasifikacij� galėjai apibūdinti kaip �paprastus, bet �varius�. Visuose kambariuose stovėjo lova, praustuvas ir stiklinis staliukas.

Jau kit� dien� įvyko mano debiutas �L�amour�. Nors nebuvau �io amato naujokė, nerimavau, nes naktiniuose klubuose galiojo visai kitokios taisyklės negu dienos vie�namiuose, vien jau todėl, kad su lankytojais reikėjo gerti ir plepėti, kol jie gal ir u�sigeis su tavimi sekso.

Ladjai pasakiau, kad būsiu atsakinga tame restorane u� gėrimus ir nė u� k� neisiu į kambarius. Ne�inau, ar jis manimi patikėjo, ar tik apsimetė tikįs � apie tai daugiau nebekalbėjome.

Man buvo prisakyta ateiti a�tunt� vakaro. Pirmiausia nuėjau į persirengimo kambarį, kuriame jau stovėjo daug merginų, visai kaip prie� kūno kultūros pamok�, � tik jos vilkėjo ne medvilninius apatinius, o raudonus ir juodus nėrinius. Nervinausi kaip ir tada, kai pirm�syk atėjau į gimnazij�, tyliai burbtelėjau: �Sveikos�, tada i�sitraukiau drabu�ius i� kuprinės. Niekas man nebuvo sak�s, k� apskritai �ia turė�iau vilkėti. Iki �iol beveik visada dirbdavau su apatiniais, bet įsivaizdavau, kad prabangiame klube visos vilki vakarines sukneles.

Kitų moterų �vilgsniai padvelkė �al�iu, kai i�sitraukiau juod� suknel� su blizgu�iais, kuri� buvau gavusi dovanų i� vienos merginos Vedingo vie�namyje. Dvi liesos peroksidinės blondinės, kurios atrodė kaip dvynės, susi�valgė ir nusijuokė.

� �ia mes ne�iojame tik siaurikes. Juk tai nudistų klubas, � pagaliau paai�kino viena jų, kai jau buvau apsirengusi.

Ne�inojau, k� sakyti. Visa ta situacija buvo nemaloni, ir a� kuo skubiau vėl nusitraukiau suknel�. Man atrodė atgrasu prie baro sėdėti be liemenėlės: kiekvienas vos u�ėj�s galėjo spoksoti į nuogas mano krūtis, nors ir neketino eiti su manimi į kambarį.

Persirengimo kambaryje prisirinko dar daugiau merginų. Jos garsiai �neku�iavosi, da�ėsi ir kalbėjo telefonu. Ten stovėjo metalinės spintelės, kur galėjai u�rakinti savo daiktus, ir nutaikiusi prog� paklausiau, kur man susidėti daiktus. Niekas man nieko neatsakė. Taip ir sėdėjau ant suolo, kol viena moteris, kalbanti su ry�kiu rusi�ku akcentu, pasiūlė palikti kuprin� jos spintelėje. Ji buvo ma�a ir putli, turėjo dideles krūtis ir gra�ų apvalų veid�, u�slėpt� po tonomis makia�o. Visos jos draugės irgi buvo rusės ir priklausė nuolatiniam personalui.

Apie de�imt� į�engiau į klub�. Prie baro kybojo juoda u�uolaida, kurios an�dien nepastebėjau. U� jos driekėsi vadinamoji �aidimų pievelė: karali�ko dyd�io lova, ant kurios buvo galima įsitaisyti su klientu ir pasiglam�yti, jeigu jis nepageidavo i� karto eiti į kambarį. Ten gulėjo kelios merginos, laukdamos klientų, gėrė �ampan� ir traukė vien� cigaret� po kitos.

Kai atėjo pirmieji klientai � du baikeriai, kokių keturiasde�imties metų, odinėmis striukėmis ir ilgais plaukais, � visos juos būriu apspito. I�syk prasidėjo pigus kabinėjimasis � �ia kabinėjosi moterys. �Kaip gyvuoji, gra�uoliuk?� � skambėjo nekal�iausiai, tiesa, visai nekūrybi�kai. Kai kurios merginos net stvarstė jiems u� alkūnių, glostė nugar� arba siekė paimti u� rankos, tikėdamosi taip padidinti savo �ansus.

Stebėjau t� scen� i� tolo, pusiau �aipydamasi, pusiau bjaurėdamasi, nes lįsti klientui į subin� buvo �emiau mano savigarbos. Tad likau sėdėti kampe, siurb�iojau kol� ir nuobod�iaudama pū�iau dūm�. Jei man degant nebūtų reikėj� pinigų, bū�iau apsisukusi ir i�ėjusi namo.

Jau buvau nusprendusi niekada po �ios nakties daugiau �ia nebegrį�ti, bet likimas pasisuko mano naudai. Vidun u�ėjo neauk�tas vyras polo mar�kinėliais ir baltais d�insais ir atsisėdo �alia man�s. Jis prisistatė Stivo vardu, amerikietis, atvyk�s į Berlyn� darbo reikalais.

� Tai tikrai ne man, � tarė jis, rodydamas į tuodu baikerius, vis dar apsuptus merginų. Mudu nusijuokėme.

Stivo i�vaizda buvo ne mano skonio, atrodė per liesas. Be to, jo veid� buvo i�duobėj� randai nuo spuogų. U�tat jis buvo i�silavin�s ir protingas. Taip sutapo, kad mėgstamiausias mudviejų poetas buvo Voltas Vitmenas, mes abu �avėjomės Hemingvėjumi, tad u�simezgė pokalbis apie knygas ir men�. Tuo pat metu stebėjome mergin�, kuri rangėsi apie stulp� pagal Madonos �Erotic��.

�inoma, ir jis panoro sekso. Sumokėjo u� dvi valandas, o baigė jau po de�imties minu�ių. Kitaip negu su dauguma klientų, ne atsijungiau, o atsipalaidavau, kai jis �velniai mane glostė ir i�moningai, mokėdamas jaudino. Netgi patyriau orgazm� ir pajutau s��inės grau�atį dėl Ladjos.

Likusį laik� mudu gėrėme �ampan� ir jis pasakojo man apie savo gyvenim� Niujorke, kur gyveno su �mona ir sūnumis. Universitete buvo baig�s meno istorij� ir prekiavo paveikslais. Berlyne buvo beatidarantis galerij�, todėl ketino praleisti mieste tris savaites.

� Argi ne beprotybė, kad vis dar sėdime �ia ir �neku�iuojamės? � pakraipė galv� jis apie tre�i� nakties. Ne taip �ia viskas ir juokinga, pamaniau sau. Gerai �inome, kad po tų trijų savai�ių niekada nebepasimatysime. Turint t� omeny, galima kalbėtis labai laisvai.

Akimirk� pajutau ilgesį � kito gyvenimo, kuriame tokio vyro pa�onėje vaik��io�iau į renginius teatre, lanky�iau galerijas ir kartkartėmis savaitgaliais skraidy�iau į Pary�ių arba Madrid�. Tokio gyvenimo, kuriame nenupurto drebulys, pama�ius pa�to dė�utėje dar vien� priminim� apie skol�. Bet tada pagalvojau apie Ladj�, kuris nieko neįtardamas miega, ir pajutau kalt�. Jis mylėjo mane, o a� mintyse palikau jį dėl kito, kuris tiesiog turėjo daugiau pinigų nei jis.

Per tris savaites, kurias Stivas praleido Berlyne, mano finansiniai reikalai stebėtinai pasitaisė. Vaik��iojau į klub� daugiausia triskart per savait�, bet Stivo dėka u�dirbau krūvas pinigų. Kaskart jis u�sakydavo butelį brangiausio �ampano ir trims ar keturioms valandoms eidavo su manimi į kambarį � su kitais klientais tai itin retai pasitaikydavo. Lovoje jis sugebėdavo suderinti glamones su ar�iu seksu, ir nors nebuvau jo įsimylėjusi, kaskart laukdavau, kada ir vėl galėsiu būti su juo, taip pat ir dėl daugybės anekdotų, kuriuos jis vien� po kito skaldė apie savo keliones.

Kitos moterys stengėsi nieko neparodyti, bet buvau tikra, kad pavydėjo man sėkmingo laimikio. Nuolatinis klientas � geriausia, kas gali nutikti prostitutei: daug kalbų, ma�ai sekso, babkės garantuotos. Be Stivo, man nereikėjo kitų klientų, beveik ir neturėjau galimybių su kuo nors kitu susipa�inti, nes kaskart atėj�s jis prabūdavo su manimi, kol klubas u�sidarydavo.

Kadangi į klub� man nereikėjo eiti kasnakt, galėjau ramiai lankyti paskaitas ir rengtis egzaminams. Viskas, atrodė, eina kaip sviestu patepta. Galėjau kuriam laikui atsikvėpti, prisiminti jausm�, kai nekamuoja materialiniai rūpes�iai, ir priartėti prie gyvenimo laimės s�vokos.

Bet tada dėl vieno įvykio padėtis pasikeitė: Ladja prarado darb�. Vien� dien� grį�o namo liūdnas ir papasakojo, kad tos sodybos savininko partneris negalįs jo pak�sti, todėl juodu jį i�met�. Per kitas dienas jis vėl nugrimzdo į apati�k� būsen�. Keldavosi tik apie vidurdienį, o paskui su Rud�iu ir Tomu valkiodavosi po kabakus. Niekuo negalėjau jam pagelbėti, tik kasdien pirkti laikra�tį ir tikėtis, kad jis perskaitys skelbimus, bet vakare grį�usi namo kaskart rasdavau jį ant stalo nė nepaliest�.

Dar kai kas kėlė man rūpes�ių: vis labiau artėjo Stivo i�vykimo diena. Paskutinį vakar� Berlyne apsilankiau jo vie�butyje Kurfiurstendame. Pavakarieniavome kepsninėje, paskui susėdome lauko aludėje, o galiausiai su kokteiliais Caipirinha rankose patraukėme gatve. Jis būtinai panoro u�siimti tuo, kas būtų �tipi�kai berlynieti�ka�, bet man niekas neatėjo į galv�.

� Diskotekų ir barų turite ir Niujorke, � svars�iau.

Bet paskui, netarusi nė �od�io, nusiaviau raudonas basutes. Jau spėj�s gerokai įkau�ti, jis padarė t� patį ir �litiniavo greta man�s, rankose laikydamas itali�kus odinius batus.

� Ne�inau, ar tai �tipi�kai berlynieti�ka�, � tariau a�. � Tiesiog pirm� dien� atvykusi į Berlyn� t� padariau, nes pasijutau tokia laisva.

Stivas pa�velgė į mane ir apkabino per pe�ius.

� Tu geras �mogus, � tarė jis susim�st�s. � Tikiuosi, kad viskas, ko tu nori, i�sipildys.

Mudu nesikalbėjome apie tai, kad atėjo paskutinis mūsų vakaras. Nenorėjau leisti jam pajusti, kad nesu profesionalė. Jam buvau tik mergina, kuriai jis mokėjo u� malonum�, nors niekada to ir nepabrė�ė. O man jis irgi buvo ne daugiau kaip klientas, nors ir įdomiai �neku�iuodavomės.

Atsisveikindamas Stivas paliko man tris �imtus eurų ir savo el. pa�to adres�, nors tikriausiai ir �inojo, kad niekada nepara�ysiu. I�siskyrėme ketvirt� valand� ryto, pak�telėj� vienas kitam į skruost�.

6

LICHTENBERGAS: MOTERŲ KLIKA

� Kodėl tau nepaband�ius įsidarbinti dėstytoja universitete? Juk jie visada ie�ko darbuotojų, o tavo pa�ymiai geri, � pasiūlė draugė Julė.

� Juk man dar tik antras semestras. Reikia turėti ma�iausiai bakalauro diplom�, � paai�kinau jai.

�iema baigėsi. Vis� popiet� sėdėjome su Jule balkone, gurk�nojome sangrij� ir plepėjome. Silpnumo akimirk� ėmiau ir i�klojau jai apie savo antraeilį prostitutės darb�. Draugystės prad�ioje ai�kinau jai dirbanti interneto paslaugų agentūroje, bet po pusme�io pajutau, kad meluoti vis sunkiau. Ji vis teiraudavosi visokių smulkmenų apie mano darb�, ir man kaskart tekdavo kurpti istorijas, ne tik jai, bet ir kitiems bendramoksliams. Kartais pamir�davau, kuriam k� buvau pasakojusi, ir susimaudavau.

� Tu dirbi biure? Maniau, restorane, � kart� nustebo vienas vaikinas i� algebros kurso, kai po pratybų sėdėjome kavinukėje.

� I�ėjau i� to restorano � per daug streso, � suburbėjau ir kuo skubiau pakei�iau tem�. Vis galvojau, ar toli su tuo melu dar va�iuosiu.

I�klausiusi mano i�pa�intį, Julė i� prad�ių buvo sukrėsta ir ilgai tylėjo. Bet paskui pasistengė susitvardyti ir suprasti, kodėl tuo u�siimu.

� Ar tikrai tave tai tenkina? � paklausė ji susirūpinusi.

Atsakiau taip, kaip į tokį klausim� atsako visos prostitutės, ir pati tuo tikėdama:

� Taip, viskas gerai. Bet neketinu ilgai tuo u�siimti. Trumpam � nieko tokio, ta�iau per ilgesnį laik� nuo tų visų diedų vemti ver�ia.

Julė nervingai krimsnojo ledo gabalėlį.

� Tavasis Ladja turėtų imtis darbo, kad ir kaip jis man patinka, � pamokslavo ji. � Tu � jo �mona. Jis turėtų to neleisti.

� Juk jis nieko apie tai ne�ino, bent jau to, kad vis dar parsidavinėju. Mano, kad stoviu klube prie baro, � paai�kinau jai.

� Tai tegul u�siregistruoja gauti bedarbio pa�alp�! Juk dabar jau turi dokumentus! � nenurimo ji. � Neįmanoma ir studijuoti, ir rūpintis, kaip abudu i�maitinti.

� Jis tikrai ko nors imsis. Vakar jau pasiskambino dėl apsaugos darbuotojų kursų oro uoste, � sumelavau a� ir net pati tuo patikėjau.

Buvau dėkinga Julei, kad ji nepasmerkė man�s u� tai, k� su�inojo, nors, kaip man ai�kino, ir neįsivaizdavo, kad pati galėtų tuo u�siimti. Atrodė, kad mūsų draugystė man i�sipasakojus tik dar sustiprėjo.

Kai Stivas i�vyko, klube man atėjo sunkus metas. Norėdama gerai u�dirbti, turėdavau tūnoti tenai ma�iausiai iki keturių ryto, o pirmieji lankytojai pasirodydavo tik apie pirm�. Per pamain� da�nai nueidavau į kambarį vos du arba tris kartus, nes daugelis vyrų u�sukdavo tik i�gerti ir pavėpsoti į moteris, o geras tonas reikalavo juos u�imti ir gerti kartu.

I� �L�amour� u�dirbtų pinigų mudu su Ladja gyvenome visai neblogai, bet dėl tokio jėgas alinan�io gyvenimo būdo mano kūnas ėmė streikuoti. Alkoholis, kalnai cigare�ių ir bemiegės naktys � atėjo toks laikas, kai pasijutau tokia nusivariusi, kad dien� nebeįstengdavau nieko nuveikti. Net ir laisvomis dienomis būdavau tokia pavargusi, kad nebeidavau į paskaitas ir miegodavau iki pietų. Nebeturėjau ūpo mokytis. Po akimis atsirado juodi ratilai, veid� i�bėrė, atrod�iau kaip narkomanė.

Kolegės taip pat nebuvo svajonių kolektyvas. Kart� ma�iau, kaip dvi girtos moterys susimu�ė dėl kliento. Kai jis pamėgino jas i�skirti, pats gavo į dantis.

Sykį po itin ilgos nakties klube, kai pary�iais vėmiau nesustodama, nusprend�iau atsisveikinti su �L�amour�. Baigusi pamain� pasiėmiau drabu�ius i� rakinamos spintelės, i�ėjau i� klubo ir daugiau ten nebegrį�au. Toks elgesys raudonųjų �ibintų sluoksniuose nėra neįprastas, nes �ia, kitaip nei normaliame darbe, nėra jokių darbo sutar�ių.

Nuoma u� praėjusį mėnesį jau buvo sumokėta, tad nutariau kurį laik� nebedirbti ir pasistengti prisivyti universitete, k� praleidusi. Studijuoti man taip patiko, kad niekada daugiau nebenorėjau dirbti. Ėmiau anksti keltis, eidavau į paskaitas, per pertraukas sėdėdavau bibliotekoje ir mokydavausi. Atsirado tiek laisvo laiko, kad net u�sira�iau universitete į karatė ir rusų kalbos kursus � jau seniai norėjau pramokti ir vieno, ir kito. Vakarais �e�t� jau būdavau namie, pavakarieniaudavau su vyru, o paskui prie� mieg� mudu su�aisdavome �achmatų partij� arba meistraudavome lėktuvų modeliukus. Kai nebereikėjo dulkintis u� pinigus, vėl panorau sekso, ir mudu beveik kasnakt mylėdavomės. Seksas su Ladja vėl buvo toks pat nuostabus kaip ir santykių prad�ioje. Jis atleido man, kad kadaise parsidavinėjau, ir apie tai daugiau nė neu�simindavome.

Toks gra�us gyvenimas truko lygiai tris savaites, o tada mano pinigų rezervas i�seko. Apimta panikos, paskambinau nami�kiams į Italij� ir pasiskund�iau, kad mudviem su Ladja netikėtai atėjo papildoma s�skaita u� elektr�.

� Tikrai nebegaliu tiek daug dirbti. Man reikia mokytis! � melste meld�iau jų.

Galiausiai mama i� tikrųjų atsiuntė du �imtus eurų, nors i� savo bibliotekininkės algos i�laikė dar ir tėvo vie�butuk�. Netikėta pagalba bankrot� tik atitolino � po de�imties dienų vėl likau tu��iomis ki�enėmis. Tiesa, per t� laik� Ladja tikrai bandė patekti į kursus oro uoste, bet jo nepriėmė � nes neturėjo vairuotojo pa�ymėjimo, kaip jis ai�kino. Bet a� nujau�iau, kad dėl to, jog jis nuėjo ten su niekuo nesusitar�s ir nenusine�ė dokumentų.

Kai ki�enėje beliko vos dvide�imt eurų, pasikartojo tas pats: nusipirkau laikra�tį ir įnikau nagrinėti skelbimus su rubrika �Ie�kome modelių�. Su procedūra jau buvau susipa�inusi�

Ilgokai ie�kojau vie�namio Lichtenberge, kurį i�sirinkau dėl to, kad jo visi�kai nepa�inojau, ir visi namai ten atrodė vienodi. Lichtenbergas � Rytų Berlyno darbininkų rajonas su daugybe blokinių de�imtauk��ių ir dar auk�tesnių namų, ir nesimatė nei parduotuvės, nei kokio kiosko, kur bū�iau galėjusi pasiteirauti. Galiausiai prie vieno blokinio namo įėjimo pastebėjau raudon� rodyklyt� �Masa�o salonas �Oazė�.

Mane pasitiko Anja, salono �efė. Ji vilkėjo dalykinį kostiumėlį � vie�namyje gan neįprastas vaizdas. Ilgi juodi plaukai krito jai ant pe�ių. Buvo apkūni, bet ne stora. Kai susipa�inome, nusivedė mane į biur�.

� Vadinasi, tu jau dirbai? � pasitikslino ji, ap�iūrinėdama mane ir prisidegdama cigaret�.

Ji norėjo kuo daugiau su�inoti. Papasakojau apie vien� kit� vie�namį, kokios buvo įvairių klubų kainos ir kiek juose atitekdavo moterims. Apie save ji nedaug pasakojo, tik tiek, kad prie� pusmetį su draugu perėmė �į versl�, o tada i�ėjo kelios moterys, todėl ir tek� pasiie�koti naujų darbuotojų. Tiesa, juodu nebuvo savininkai, tik vadovavo vie�namiui, nes jis priklausė tokiam Holgeriui, kuris niekada taip ir nepasirodė.

Vidury mūsų pokalbio į kambarį įbėgo juodas �unelis ir ėmė skalyti. Paskui jį, mojuodama rankomis, įlėkė moteri�kė �aukdama:

� Reksai! Reksai! Kiek kartų tau sakiau, kad tupėtum savo vietoje? Į viet�, į viet�! Anja, tas �uva ir vėl apmy�o kilim�. Nebe�inau, k� su juo daryti.

Tada ji pastebėjo mane ir i�tiesė man rank�.

� Sveika, a� Mandė. Nei�sig�sk. �ia kartais tikras beprotnamis, bet i� tikrųjų mes � viena didelė �eima. Tikiuosi, tau pas mus patiks.

Siauras jos veidas buvo i�bly�k�s, �alios akys pavargusios. Ji buvo labai liesa, vilkėjo vien balt� liemenėl� su raudonomis ro�ėmis ir baltas nėriniuotas siaurikes. Jai buvo vos per dvide�imt.

� Mandė jau seniai �ia dirba, � paai�kino Anja. � Ji tikra patar�ka, bet tokios yra beveik visos mūsi�kės.

Paskui ji parodė man laukiam�jį. Mandė ir vėl ramiai nutūpė ant vienos i� i�sėdėtų odinių ku�e�ių ir ėmėsi kasyti �unelį. Kita, brunetė, ant baro kėdės prie vaizdo �aidimo susikaupusi maigė klavi�us, nekreipdama į mus dėmesio. Ji buvo vyresnė u� Mand�, gal kokių trisde�imt penkerių, bet vis tiek liekna ir simpati�ka. Vilkėjo irgi tik apatiniais ir avėjo baltus aulinukus iki kelių.

Vidury kambario stovėjo stiklinis staliukas, u�verstas lėk�tėmis, taurėmis ir laikra��iais.

� Taip nieko nebus, mergaitės, � tarė Anja purtydama galv�. � Sve�ias, �ia u�ėj�s, pa�iurps.

Ta, kuri �aidė, lėtai atsistojo nutaisiusi nelaiming� veid�, paėmė dvi lėk�tes ir dingo u� durų.

� Ten virtuvė, � atsiduso Mandė. � Viryklė sugedusi, beveik nėra vietos indams, o spintelės baigia sulū�ti. Būtina k� nors daryti su du�u, Anja. Slankiosios durys nebeu�sidaro ir�

� Taip, taip, � burbtelėjo Anja. � Jeigu gerai padirbėtumėt, galėtume įtaisyti net ir auksinį du��.

Prisėdau prie Mandės. Po penkių minu�ių jau visk� apie j� �inojau. Ji baigė kirpėjų kursus, susidėjo su vienu tokiu, o tas jau dvejus metus buvo bedarbis ir siaubingai j� kontroliavo. Ties� sakant, ji jo nemylėjo ir gerai ne�inojo, kodėl i� viso dar su juo gyvena.

� �iandien jis man ir vėl skambino dvide�imt kartų, � skundėsi ji vartydama akis. � Nebei�tversiu.

Mergina su aulinukais prisistatė Jana.

� Mūsų meistrė, � nusi�ypsojo Anja.

� Nes�monė, � numojo ranka Jana. � Ilgus metus mokiausi automechaniko darbo. Bet tai buvo dar prie� nugriaunant Sien�. O dabar sėd�iu �ia ir dirbu masa�uotoja.

Paskutinį �odį ji ironi�kai nut�sė.

� Manau, nereikia tau ai�kinti, kaip dirbti? � pasiteiravo Anja.

Papur�iau galv�.

Jana, automechanikė, aprodė man kambarius. I� viso jų buvo penki, visi ma�i, �emomis lubomis. Visuose buvo praustuvai ir gultai, aptraukti raudonu aksomu. Po jais stovėjo aliejaus buteliukai, buvo sudėtos baltos paklodės ir popierinių rank�luos�ių ritiniai. Trijuose kambariuose stovėjo dar ir po i�skleid�iam� sof�. Sienos nuda�ytos raudonai ir i�pai�ytos auksiniais egiptieti�kais ornamentais, langai u�tamsinti juoda folijos plėvele.

Po dviejų dienų, �e�tadienį, atėjau į pirm�j� pamain�. Nutariau pasikeisti pseudonim� ir nuo tol vadinausi Stela. Su manimi turėjo dirbti tokia Vera. Paprastai vienoje pamainoje, be Anjos, kuri nėjo į kambarius, būdavo daugiau negu dvi merginos, bet savaitgaliais visos, ai�ku, norėdavo būti laisvos. Vera buvo liekna blondinė i� Estijos, be man�s, �Oazėje� vienintelė u�sienietė. Sutiktuvių proga ji pastatė man ant stalo du butelius ananasų pun�o.

� �e�tadieniais darbo ne ka�in kiek, � paai�kino lau�yta vokie�ių kalba.

Trise su Anja pradėjome gurk�noti pun�� ir �aisti kortomis. Jos i�mokė mane Skip-Bo, ka�ko pana�aus į brid�� su skai�iais. To �aidimo visos �Oazėje� buvo it apsėstos. Vos į�engusios vidun, bemat i�sitraukdavome kortas.

Anja su Vera mėgo tranki� muzik� ir proletarų diskotekas, kuriose pusnuogės merginos rangosi apie stulp�. Kai apsine�usios �okome pagal �You�re my heart, you�re my soul�, pasigirdo skambutis. Klientas i�sirinko mane. Jis buvo jaunas, vos per trisde�imt, ir, kaip man i�kart pasipasakojo, jau kelios savaitės viengungis. Sudarė mandagaus ir �varaus vyro įspūdį.

Nuėjau su juo į kambarį. Man tai buvo pirmas masa�as po ilgoko laiko, bet visai nebuvo sunku. Tariausi esanti sena aktorė, kuri po ilgos pertraukos vėl įsijau�ia į sen� vaidmenį.

Masa�avau jam nugar� ir maloniai kalbinau: kuo u�siimi? ar gyveni �ia netoliese? kur paskutinį kart� atostogavai? ar sportuoji? � ir taip toliau. Dauguma sve�ių būdavo labai kalbūs, nesivar�ydavo aptarinėti net savo seksualumo, gal dėl to, kad buvau jiems svetima, kurios vis tiek daugiau nebepamatysi, todėl gali kalbėti atvirai. Kartais pasipasakodavo, k� vaizduojasi onanizuodamiesi, arba prisipa�indavo jau pusmetį nebesimylintys su partnere. Faktas, kad jie guli prie� mane nuogut nuogutėliai, lengvino pokalbį: galima buvo i�vengti kai kurių formalumų ir i�kart kalbėti apie tai, kas juos domino. Bet pagrindinė prie�astis, kodėl vyrai tiek daug tau�kė, buvo ta, kad jie daugiau nieko neturėjo, kas juos i�klausytų. Mane glumino suvokimas, kad dauguma vyrų tokie vieni�i, net ir turėdami �eim� arba draugų, su kuriais savaitgaliais susitinka kepti kepsnelių.

Tas vyrukas paglostė man krūtis, o a� pradėjau jam smaukyti. Daugiau jis nieko ir nepageidavo, matyt, buvo labai drovus. Įtryniau aliejumi sau kair� rank�, kad jis grei�iau baigtų � taip ir nutiko. Tada padaviau jam popieriaus ritinį, kad nusi�luostytų, palaukiau, kol apsirengs, palydėjau iki durų, atsisveikindama pabu�iavau į skruost� ir grį�au į laukiam�jį, kur Anja su Vera toliau smaginosi.

� Jeigu kada nors pateksi į cyp�, � sniaukrojo Vera jau gerokai įkau�usi, � tai jau geriau Olandijoje. Jie turi geriausius kalėjimus.

� Ne itin ten ver�iuosi, � atsakiau juokdamasi. � Bet i� kur tu t� taip gerai �inai?

� Na, kelis kartus jie su�iupo mane be dokumentų. Kart� Ispanijoje, kart� Prancūzijoje ir dar Olandijoje.

Negalėjau patikėti, kad ta miniatiūrinė mergytė jau tiek daug i�gyveno.

� Anksti pradėjau, � paai�kino ji gū�telėdama pe�iais. � Kai buvau penkiolikos, savo kaime susidėjau su keliais rusais � su Igoriu ir jo draugais. Buvau naivi kaimietė, o tie tipeliai nė i� tolo nebuvo tokie malonūs, kokie atrodė. Jie pasiėmė mane su suklastotais dokumentais į Vakarų Europ�. Trejus metus tik kru�ausi ir kru�ausi, o Igoris tik �arstė ir �arstė pinigus. Susikrovė kapital� i� mano pizės. Cypėje praleistas laikas buvo dar ne pats blogiausias.

Dar nebuvau girdėjusi pasakojimų tų moterų, kurios dirbo s�vadautojams. Maniau, tokių dalykų nebebūna, ir pati nusistebėjau savo naivumu. Tuo pat metu d�iaugiausi, kad likimas mane nuo to apsaugojo.

Beje, Verai jos nelaimėje dar nuskilo. Vien� dien� Igoris buvo nudėtas per gaujų susi�audym�, ir nuo to laiko ji vėl mėgavosi laisve. Dabar gyveno su vienu arabu, kuris turėjo soliarium�, o savo pinigus nuolat siuntė į Estij�, kur buvo lik� jos tėvai ir ketverių metų dukrytė. Ji padarė man įspūdį.

� A� nebū�iau viso to i�tvėrusi, � tarė Anja. Ji sėdėjo susim�s�iusi. � Man regis, bū�iau geriau nusi�ud�iusi. Niekada neras�iau dr�sos i�vykti gyventi į kit� �alį. Niekada nebuvau nuva�iavusi toliau Lenkijos, vien� kart� � iki Pary�iaus, ir tai su draugu.

T� popiet� atėjo dar keli vyrai. Taip susipa�inau su Panda, i�tikimu nuolatiniu klientu, įpusėjusiu penkt� de�imtį, ma�u ir apvalu�iu. Jį taip vadinome, nes bet kokiu oru jis ne�iodavo pilk� bluzon� su gobtuvu. Priekyje buvo i�pie�ta panda, o nugaroje � raudonas u�ra�as �Gelbėkite mi�kus�. Tikriausiai jis neturėjo kitų drabu�ių, tad taip jį ir praminėme. Visoms atrodė, kad Panda tiesiog varg�as nevykėlis ir niekas namie jo nelaukia. Jo ilgi plaukai buvo pilki, paltas trenkdavo pelėsiais, o kalio�ai buvo nuply�� ir apdraskyti.

Panda niekada nieko nepasakodavo. Masa�uojamas gulėdavo susting�s ir tylus, kartais tik suaimanuodavo, kai patirdavo orgazm�. Paskui valandų valandas sėdėdavo su merginomis svetainėje, siurb�iodavo kav�, klausydavosi mūsų plepėjimo arba �aisdavo su mumis kortomis. Paklaustas apie asmeninį gyvenim�, tik nusi�ypsodavo, bet nieko neatsakydavo, tada pra�nekdavo apie k� kita.

Anja jį kentė, nes jis beveik visada ko nors atsine�davo � pyrago, picos arba �vie�ių vaisių � ir niekada nesakydavo �ne�, jei kuri nors kaulydavo cigaretės, nors pats, tikėtina, gyveno i� socialinės paramos. �Oazėje� jis tikriausiai palikdavo didesn� savo pajamų dalį.

� Kuo tu dabar dirbi? � paklausė man�s Ladja vien� vakar�, kai kartu skutome bulves.

� Masa�uotoja, � atsakiau jam stengdamasi, kad tas �odis nuskambėtų solid�iai.

Buvau prisiekusi savo vyrui niekada nebesidulkinti u� pinigus ir kelias savaites �od�io laikiausi. Bet pama�u vėl ėmė neduoti ramybės mintis, kad u�dirb�iau antra tiek, jeigu prie masa�o pasiūly�iau dar ir seks�. Juk i� tiesų ne toks jau didelis skirtumas, ar klientus patenkinsiu tik smaukydama, ar su jais dar ir pasidulkinsiu.

� Rytoj eisime į darbo bir��. Jie privalo padėti man susirasti darb�. Iki to laiko para�ysiu pra�ym� dėl bedarbio pa�alpos, � parei�kė Ladja.

� Būtų neblogai, � pritariau, nors tuo ir netikėjau.

Vis dar viena mokėjau u� nuom� ir apmokėdavau visas s�skaitas, nors jau du mėnesius jis turėjo leidim� dirbti.

Galiausiai Ladja, kaip ir milijonai kitų �monių Vokietijoje, atsidūrė prie darbo bir�os, namo su raudona raide A � Arbeitsamt. Bet kad Vedingo darbo bir�a mums nelabai pagelbės, buvo ai�ku jau po trijų minu�ių. Koridoriuje kirbėjo vaikų ve�imėlių, moterų su skarelėmis ir rūkan�ių vyrų bevilti�kais veidais. Niekas ne�inojo, į k� mums kreiptis, net ir priimamajame sėdintis tarnautojas. Jis tik sutrik�s �iūrėjo į vis� t� chaos� ir kartkartėmis �ūk�iojo: �Pra�y�iau, tik ne visi i� karto.� Tre�iame auk�te i�girdome, kad nauji pra�ymai nepriimami. �e�tame, valand� lauk� eilėje, su�inojome, kad pataikėme visai ne ten: studentais ir jų sutuoktiniais rūpinasi ka�kas kitas.

Po trijų valandų pagaliau radome reikiam� darbuotoj�. Liesa moteri�kė, vilkinti kostiumėliu, nu�velgė mus, kiek patylėjo, o tada abejingu balsu parei�kė, kad Ladjai jokia pa�alpa nepriklauso, nes mudu abu esame u�sienie�iai, o Ladja neįmokėjo į socialinio draudimo kas� nė cento. Jeigu neturime pinigų, mums reikėtų va�iuoti �namo�.

Vos nepradėjau klykti, bet nenorėjau atkreipti niekieno dėmesio. Tad i�ėjome į park� prie�ais darbo bir�� ir u�sirūkėme. Ladja susinervin�s traukė dūm� po dūmo, bet nieko nesakė.

Apie ateitį nė vienas i� mūsų nenorėjo kalbėti. A� visada parne�davau namo pinigų, ir Ladja tikėjosi, kad ir toliau t� darysiu. Gan greitai jis ir vėl liovėsi ie�koti darbo. U�tat paprastai vis� prie�piet� dėbsodavo į televizorių, o po pietų sėsdavo ant dvira�io ir mindavo į kabak�. Beveik visi jo draugeliai buvo bedarbiai arba tik kartais u�darbiaudavo, tad jis visuomet tenai su kuo nors susitikdavo ir jausdavosi kaip �uvis vandeny. O kelis centus alui ir �olei visada kas nors sukrap�tydavo. Tuo at�vilgiu jo chebrytė niekuomet nesismulkindavo: kas buvo gav�s pinigų i� pa�alpos arba kokiais nors kitais būdais, vai�indavo visus.

Koks absurdi�kas mano gyvenimas, suvokiau vien� dien�, kai po analizės paskaitos su bendrakursiu laukiau miesto traukinio. I�sikalbėjome, kad ir jis gyvena Lichtenberge, visai netoli �Oazės�. Pasijutau patekusi į sp�stus, nes ir man tenai reikėjo.

� Va�iuoju į sporto klub�, � sumelavau, vildamasi, kad jis manimi patikės.

� O kur ten yra sporto klubas? � susidomėjo jis. � Ir man jau būtų laikas pasportuoti. Gal ir man tenai patiks?

T�syk nesugalvojau, kaip sausai i�sisukti. Todėl griebiausi �iaudo.

� Po paraliais, � su�ukau, nutaisiusi i�g�sting� veid�, � visai buvau pamir�usi, kad �iandien po pietų man reikia pas dantist�.

Skubiai atsisveikinau, i�lipau i� traukinio, į kurį k� tik abudu buvome įlip�, ir likau laukti kito.

�Oazėje� dirbau tris kartus per savait�, da�niausiai vakarais, nuo ketvirtos iki de�imtos. Paprastai toks laikas būdavo geriausias, bet vis tiek da�nai tekdavo ilgai rymoti laukiant klientų.

Stumdamos laik� su merginomis nuolat k� nors tar�kėdavome. Da�niausiai kalbos sukdavosi apie klientus arba apie vyrus apskritai, o �ios temos juk gana glaud�iai susijusios. Vyrus buvome suskirs�iusios pagal labai ai�kius kriterijus.

Blogiausi buvo tie, kurie u� dvide�imt minu�ių klasikinio masa�o plius atpalaidavimo ranka mokėdavo tik trisde�imt eurų, o u� tai norėdavo gauti visk�. Vadinau juos ligoniais, nes galėjai pamanyti, kad jie turi tūkstantį rankų, kuriomis vienu metu graibsto ir u� krūtų, ir u� putės, ir u� sėdynės. Dar labiau nervino arabai � jie derėdavosi lyg turguje. Tie buvo sunkiausi klientai, mat kalbėdavo labai įsakmiai ir visada stengdavosi priversti daryti visk�, ko tik įsigeid�ia. Pavyzd�iui, jie visada reikalaudavo analinio sekso. Ta�iau po laiko, prabūto Vedinge, nutariau tokiems nebenusileisti. Kai atsikirsdavau lygiai taip pat nerinkdama �od�ių, pastatydavau juos į viet�, ir jie apsieidavo be ypatingų reikalavimų.

Ali, vienas i� nuolatinių mano klientų, visuomet mėgindavo sumokėti dviem eurais ma�iau.

� Man reikia tų pinigų grį�ti namo, � tvirtindavo jis rimtu veidu.

� Juk gyveni u� kampo, skiedale tu, � kaskart jam at�audavau. � Gali ir pės�ias pareiti.

Tada prasidėdavo tos pa�ios aimanos: mes tokios brangios, jis toks varg�elis, turi i�laikyti �eim� ir taip toliau.

� Tai eik kitur, jeigu mes tau per brangios, � atsikirsdavau jam. � Arba pats apsitarnauk. Nereikės niekam mokėti. Kai einu pirkti bandelių, man irgi niekas nedaro jokių nuolaidų.

Paprastai �ioje diskusijų vietoje �engdavau �ingsnį durų link.

Galiausiai jis atsidusdavo, i�sitraukdavo i� ki�enės suglam�ytų banknotų, lėtai atskai�iuodavo ir pasipra�ydavo pusvaland�io tantrinio masa�o, o papildomai dar ir orgazmo � i� viso penkiasde�imt eurų. Jei būdavau gerai nusiteikusi, galėdavo mane ir ma�um� pagrabalioti. Apskritai kiekviena moteris galėjo pati nuspr�sti, kiek leis klientui. Reikėjo i�laikyti pusiausvyr� tarp �leisti per daug� ir �nieko neleisti�. Pavyzd�iui, kai Ali per toli nueidavo, grie�tai jį sudrausdavau: �Patrauk letenas.� Po kelių susitikimų to nė nebereikėjo � jis tysodavo ant gulto it nekaltas �unytis ir leisdavosi maigomas.

� Einu dėl tav�s i� proto, � kaskart sakydavo jis man paskui. � Jeigu bū�iau tavo vyras, niekaip neleis�iau tau �ia dirbti.

� A� nepriklausoma, be to, mes gyvename dvide�imt pirmame am�iuje, � drėbdavau jam. � Darau, k� noriu, ir pati u�sidirbu.

Jis nebuvo prat�s leisti moterims tarti paskutinį �odį, tad kaskart vos nei�virsdavo i� klumpių, kai ignoruodavau jo ma�o nuostatas.

Netrukus �Oazėje� taip apsitryniau, kad jau lyg ir priklausiau ��eimai�. Da�niausiai atmosfera ten primindavo veikiau moterų laisvalaikio centr�, o ne vie�namį.

Pirmas dalykas, į kurį visi lankytojai i�kart atkreipdavo dėmesį, � ten visada maloniai kvepėdavo maistu. Bent viena i� mūsų būtinai k� nors �ir�kindavo virtuvėje, o kartais ir visos drauge k� nors gamindavome. Sykį net nusipirkome kepsnį ir įki�ome jį tro�kintis į orkait�, visas butas pakvipo kaip mano senelės virtuvė per advent�. Baigiantis darbui, visos sutar�ėme t� kepsnį � su keptomis bulvėmis, raugintais kopūstais ir svieste pakepintomis dar�ovėmis.

Mūsų �aidimų ir muzikos kolekcijos taip pat nederėtų pamir�ti. Turėjome visk� nuo Rammstein iki D�ulianos Verding ir Ksavjero Naido. Bet vir�ūnė buvo trys vaizdo �aidimai laukiamajame ir Skip-Bo kortos, o po kelių mėnesių Mandė atsine�ė i� namų dar ir sen� televizorių.

Vienas i� kasdieni�kiausių dalykų, �inoma, buvo apkalbėti vien� ar kit� mergin�. Net jeigu nė viena to ir nebūtų atvirai prisipa�inusi, naujokės buvo mėgstamiausias mūsų taikinys.

Da�a, geriausia Veros draugė, pas mus įsidarbino pavasarį. Kaip ir Vera, ji turėjo vaik� nuo vyro, kuris j� metė, nerado Estijoje darbo, tad neturėdama kitos i�eities nelegaliai atvyko į Vokietij�. Jai buvo ganėtinai ai�ku, kad norėdama i�gyventi turės parsidavinėti.

Su Vera jos gyveno dviejų kambarių bute. Nė viena neturėjo sveikatos draudimo, buvo neregistruotos ir nuolat bijojo, kad jas u�trumpins, nors Anja nuolat tvirtino, kad �Oaz� kontrolės aplenkia jau daugelį metų, mat jos draugas turi gerų ry�ių policijoje. Kituose vie�namiuose, ypa� naktiniuose klubuose, vis vykdavo kratos.

Bet vien� dien� Da�a spiegdama įvirto į virtuv�, kur buvome susirinkusios gaminti pudingo.

� Mentai, mentai! � klykė ji, tempdama i�sigandusi� Mand� prie lango.

Prie namo i� tikrųjų stovėjo baltos ir �alios spalvos automobilis.

� Taip ir �inojau, � suku�dėjo Mandė man į ausį. � Niekad netikėjau Anjos tau�kalais, kad �ia niekas neu�grius daryti kratos!

Netrukus suskambėjo durų skambutis. Du normaliai apsireng� vyrukai atsisėdo ant ku�etės laukiamajame, persimetė keliais �od�iais, pasiteiravo apie kainas, pabrė�tinai kalbėdami berlynieti�ka tartimi. Vera su Da�a, sakytum, ore i�tirpo.

� Na, gerai, mergaitės, � po kurio laiko tarė auk�tesnysis apsimestinai maloniu balseliu. � Kol kas dėkoju, gal u�suksime dar kada nors. Kaip manai? � paklausė jis draugelio, o tas linktelėjo galv�.

� Keisti tipai, � piktinosi Jana, kai tuodu i�ėjo.

� Galv� dedu, kad �ia nebuvo mentai, � parei�kiau a�. � Pernelyg apkiaut�. Be to, būtų pareikalav� bent jau mūsų pasų.

� Palauk, jie dar grį� su pastiprinimu, � burbtelėjo Mandė, linkusi į katastrofinius scenarijus.

� Nepaistyk, � nukirto Jana. � Gal manai, kad mentai Berlyne daugiau neturi kuo u�siimti? Juk mes nieko draustino �ia nedarome.

Po pusvaland�io sugrį�o ir Vera su Da�a. Apimtos baimės, jos buvo u�sikabarojusios ant stogo.

Po to incidento Da�ai pasidarė visai riesta. Jai visur vaidendavosi policija, ji net ir naktį sapnavo, kad j� deportuoja, ir ji turi grį�ti į savo vargan� kaim� pasaulio pakra�ty. Ji ėmė �iauriai gerti. �Oazėje� dėl alkoholio visos buvome u�sigrūdinusios, bet Da�a per visai trump� laik� nusirito tiek, kad jai jau reikėjo gydytis. Ketvirt� po pietų atsirasdavo �Oazėje� gerokai prisiliuobusi, darbo metu i�maukdavo dar bent du butelius �ampano ir i�tu�tindavo bendr� �aldytuv�. Po darbo visai girta eidavo į �okius. Vien� tokį vakar� susipa�ino su ka�kokiu brazilu ir netrukus persikėlė pas jį gyventi. Tasai vyrukas buvo, kaip ji sakė, turtingas, o gal labai vieni�as, todėl mielai i�laikė Da�� ir dar rėmė jos �eim� Estijoje. Ji nebegrį�o į �Oaz� ir nutraukė visus ry�ius su Vera.

� Tai tau ir draugė, � tiek tepasakė Vera.

� K� veiksi po paskaitų? � paklausė Julė vien� alinan�iai kar�t� vasaros dien�, kai pietavome valgykloje. � Mudvi su Nikole eisime maudytis. Gal nori kartu?

� Man reikia į darb�, � atsidusau.

Koks tas �darbas�, Julė jau seniai �inojo, bet mudvi niekada apie tai nekalbėdavome, kai �alia būdavo kitų studentų. Nors �Oazėje� gerai jau�iausi, vien mintis, kad toki� dien� turėsiu lindėti vie�namy ir aptarnauti klientus, u�uot tysojusi paplūdimy, nebuvo itin maloni.

Kai kuriuos klientus buvo sunku i�tverti. Turėjau vis� palet� sunkių atvejų. Vienas kavalierius vis ki�davo man panosėn invalido pa�ymėjim�, reikalaudamas nuolaidos. Kadaise jis su sovietų armija kariavo Afganistane, ten buvo su�eistas ir nuo to laiko �lub�iojo. Be to, jis norėjo, kad �iulp�iau jam be gumytės � to, �inoma, nedariau, � o baigdamas riaumodavo kaip beprotis.

Kitas manėsi es�s labai s�mojingas ir vadino save An�iuku Donaldu, bet neabejotinai buvo blogiausias mano klientas. Jis bandydavo visk�, ko negalima: bu�iuotis, ki�ti purvinus pir�tus man į put� arba trintis į j� savo galu be prezervatyvo. Be perstojo k� nors pliurpdavo ir klausinėdavo, ar negalėtume kada nors priva�iai susitikti.

� A� turiu draug�, � kaskart atkirsdavau suirzusi, o sykį atsakiau klausimu: � Be to, k� mudu drauge veiktume?

� Na, kavos visada būtų galima i�gerti, gal ir pyrago suvalgyti prie kavos, � ėmė sukti uodeg� jis.

� Tikriausiai tu nesitiki, kad ketinu dulkintis su tavimi u� gabaliuk� pyrago? Dar tiek nenusiva�iavau.

Maniau, jis am�iams at�oks nuo man�s, bet nutiko visi�kai prie�ingai. Jis pramynė keli� pas mane. Nuo to laiko pradėjau vis daugiau smagintis, bjauriai su juo elgdamasi. �An�iuk Donaldai, kada gi tu paskutinį kart� trinkai galv�?� � klausdavau jo. Arba: �An�iuk Donaldai, kaskart vis ilgiau trunka, kol tu baigi. �iūrėk, kad netaptum impotentu.�

Jis tik susigū�davo ir apsimesdavo nieko negirdėj�s.

Sykį Vera pateikė tokį apibendrinim�: dvide�imt procentų klientų malonūs, keturiasde�imt �lyk�tūs, o visi kiti � tikri �ikniai. Per ilg� laik� mums kaupėsi agresija ir j� i�kraudavome ant pirmo pasitaikiusio kelyje. Namie susigin�ydavau su Ladja dėl visi�kų niekų, nors i� tikrųjų geriau bū�iau aptal�iusi tuos �lyk�tūnus beisbolo lazda.

Laimė, ateidavo ne vien idiotai. Turėjau kelis nuolatinius klientus, su kuriais buvo vienas malonumas. Vienas toks statybininkas, vos trisde�imties metų, �e�tadieniais visada u�sukdavo masa�o. Jis buvo malonus vyrukas, mėgo Rammstein ir visuomet pasipasakodavo apie savo draug� ir bi�iulius. Jo istorijos buvo lyg ir �eimyni�kos, tad netrukus jau visk� �inojau apie jo gyvenim�: praū�tos naktys, sekmadienio popietės prie televizoriaus su pakeliu tra�ku�ių, glaustymasis su drauge, kalbos apie niekniekius, o paskui � kasdienė rutina: keltis, pusry�iauti, arti, po darbo i�gerti alaus, į lov�, o kit� dien� vėl viskas nuo prad�ių. Po pusvaland�io su juo atsigaudavau ir lengviau i�tverdavau net ir pasi�lyk�tėtinus klientus.

Dar malonesnis buvo Kajus, finansų patarėjas. Vera mane perspėjo saugotis, kai pirm�syk ėjau su juo į kambarį. Baiminausi, kad jis i�kryp�s, juolab kad kostiumuoti vyrai su kaklarai��iais da�nai būna patys nevalyviausi ir �yk��iausi. Bet jis pasakė norįs tik parūkyti, �iek tiek paplepėti ir sekso.

Kajus dulkinosi kaip pasmerktas mirti. Jis nesivaldydamas kalbėdavo apie savo fantazijas: seksas su trimis moterimis, seksas ba�ny�ioje, �iūrėti, kaip juodukas dulkinasi su mergina, ir tuo metu smaukytis ir taip toliau.

Kitas merginas jis vargino, o man patiko jo gyvuli�ki instinktai, slypintys u� mies�ioni�ko fasado. Jis buvo tobulas lovoje ir �inojo, ko reikia moterims. Seksas su juo tikrai buvo superinis, nors paskui jausdavausi galutinai nustekenta. Be to, man patiko raumeningas jo kūnas, domėjimasis menu ir viskuo, kas gra�u. Jis man�s vis klausinėdavo, ar nenorė�iau i�plaukti su juo ir jo draugais kelioms savaitėms į Vidur�emio jūr� buriuoti. Rodydavo man jachtos ir eleganti�kų vyrukų nuotraukas: su stilingai apsirengusiomis moterimis pa�onėje jie �ildėsi saulėje ir gėrė kokteilius. Bet po pa�inties su Stivu, amerikie�iu verslininku, �inojau, kad toks gyvenimas man�s netraukia ir kad tokiam vyrui bū�iau ne kas kita kaip lėlė, kuri� galima pademonstruoti draugams, arba apgailėtina studentė, su kuria galima pasidulkinti. Todėl jo siūlymų mandagiai atsisakydavau.

Kart�, kai stovėdama prie lango kalbėjausi telefonu, pastebėjau kokių trisde�imties metų vyr�, einantį per kiem�. Jis vilkėjo tipi�kais riboto intelekto �eimos tėvo i� Prenclauerbergo drabu�iais: smėlio spalvos bermudai, sandalai, per petį permesta rankinė. Atrėm�s dviratį su vaiki�ka sėdyne į sien� stabtelėjo, giliai įkvėpė ir pagaliau paskambino. Likimas taip lėmė, kad jis i�sirinko pusvaland�iui būtent mane, nė ne�inodamas, kad stebėjau, kaip nedr�siai �ionai prisistatė. Nieko ypatingo nereikalavo, elgėsi kone nuolankiai, greitai baigė ir ma�iausiai triskart padėkojo man u� paslaugas.

� Ar gyveni Prenclauerberge? � pasiteiravau, kai jis vėl stovėjo apsireng�s.

� I� kur �inai? � nustebo jis, i�raud�s iki ausų.

� Tiesiog matau, � gū�telėjau pe�iais ir nusijuokiau, nes įsivaizdavau, kaip jis tiesiai i� �ia va�iuos pas �mon� ir vaik� į �aidimų aik�tel� arba į tėvų susirinkim� vaikų dar�elyje.

Dar labiau nustebino vyras, kuris pageidavo i� Veros greituko, tai yra paslaugos, trunkan�ios dvide�imt minu�ių. Vos juodu spėjo į�engti į kambarį, jis parvertė j�, suki�o savo daikt� į j� ir kone t� pa�i� akimirk� baigė. Paskui vėl kuo skubiausiai apsirengė � it koks ugniagesys, skubantis gesinti gaisro.

� Bet ir greitas tu, � nusistebėjo ji, lydėdama jį prie durų.

� Mano �mona dabar ie�ko, kur pastatyti automobilį, mudu eisime kartu apsipirkti. Pasakiau jai, kad i�lipsiu anks�iau ir eisiu nusipirkti cigare�ių, � paai�kino jis nė nerausdamas.

I� nuostabos Vera taip ir liko i�si�iojusi, o paskui vis� dien� tik ir pasakojo t� istorij�.

� �tai kokie tie vyrai. Jiems tik antras galas galvoj, � reziumavo ji trumpai drūtai.

Mėgstamiausias mano lankytojas buvo Volfgangas.

Trisde�imt metų jis i�tikimai tarnavo VDR gele�inkelyje, o po pertvarkos i�ėjo į ankstyv� pensij�. Jam, kaip jo tėvui ir seneliui, reikėjo tapti komiku, bet po karo tokie dalykai sugriautame Rytų Berlyne nebuvo paklausūs. Ta�iau jis niekada nepamir�o savo pomėgio ir kaskart pripasakodavo nerealiai linksmų istorijų.

Labiausiai man patiko nuotykis su ��tazi kale�. �e�tajame de�imtmetyje Volfgangas kart� gerai prisilupo, pasine�ė ant mergų ir atsidūrė vienoje Pankovo u�eigų. Ten susi�vejojo lygiai taip pat nusita�iusi� dam�, o ji, vos tik juodu per�engė jo buto slenkstį, i�vertė vis� savo rankinės turinį. Pasklido daugybė pasų, kai kurie i� Vakarų Berlyno, su įvairiomis pavardėmis, bet tokia pat nuotrauka. Kai toji moteri�kė, apsvaigusi nuo alkoholio, ėmė Volfgang� koneveikti, �is taip pat įsiuto ir i� kaimynų telefono paskambino į liaudies policij�, o ta i�sigabeno sutrikusi� poniut�. Volfgangui teko nuva�iuoti į nuovad� ir duoti parodymus. �Ta prakeikta �tazi kalė, � �ūkavo jis. � A� turiu įrodymų!� Taip tar�s, i� kelnių ki�enės i�traukė apatines kelnaites, kurias toji moteri�kaitė buvo palikusi tualete. Valstybės tarnautojai, �iaip jau visuomet akmeniniais veidais, pratrūko garsiai kvatotis. Jie netruko pastebėti, kad Volfgangas � varg�as nevykėlis, kuris tenorėjo pasismaginti, bet nebuvo įsipainioj�s į jokius politinius reikalus, tad bemat paleido jį namo.

Beje, Anjai nepatikdavo, jeigu kuri nors i� mūsų imdavo gerai sutarti su kuriuo nors lankytoju. �iaip asmeniniai merginų ir kavalierių kontaktai buvo nepageidaujami, bet a� turėjau Volfgango telefono numerį ir adres�4.

A� i� tikrųjų pas jį apsilankiau. Jis gyveno miesto pakra�tyje, paprastame dviejų kambarių bute blokinių namų kvartale, tarp pri�iūrimų vejų ir vaikų �aidimų aik�telių. Grindys buvo i�klotos linoleumu, bet jis turėjo kelis gra�ius baldus: sen� raudonmed�io darbo stal� ir vaistininko spint�, abu i� palikimo jam. Labiausiai man patiko jo senovi�kas telefonas i� VDR laikų, su mil�ini�ku rageliu ir disku. Ant sienų kabėjo nuotraukos su nuogomis moterimis, kai kurios � i�karpos i� laikra��ių, o kai kurias jis buvo pats nufotografav�s � nesuskai�iuojama gausybė palydovių, kurios per visus tuos metus pas jį lankėsi.

Bet geriausias buvo Volfgango bulvių tro�kinys, kaip jis sakė, senas berlynieti�kas jo senelės receptas. Visos merginos, kurios pas jį apsilankydavo, gaudavo lėk�t� to patiekalo, nes �nieko negali būti blogesnio, kaip i�leisti mergin� namo i�alkusi��.

Po pirmojo vizito ėmiau lankytis pas Volfgang� reguliariai, kiekvien� antr� mėnesio �e�tadienį. Patiekalai varijavo priklausomai nuo metų laiko ir nuotaikos. Pavyzd�iui, kartais jis paruo�davo Kaselio kepsnį su keptomis bulvėmis arba i�virdavo grie��ių sriubos. Visada įpildavo į taures raudonojo vyno ir leisdavo muzik� i� senų plok�telių, da�niausiai d�iaz�.

Volfgangui nebuvo galima gerti dėl sveikatos, bet paprastai per tris valandas jis i�tu�tindavo du butelius. Sakė geri�s tik dėl kompanijos, bet jis visuomet būdavo vienas, nebent jį aplankydavo merginos. I� kase�ių jis da�nai klausydavosi operų ir prisimindavo laikus, kai pa�inojo visus Valstybės operos Unter den Linden gatvėje artistus, o po spektaklių būdavo kvie�iamas su trupe i�gerti �ampano. �Anuomet dar galėdavai įpirkti bilietus�, � burnodavo jis tada, did�iulė kreiva jo nosis paraudonuodavo, ir jis paleisdavo tirad� apie sumaut� nūdienos vyriausyb�, kuri tik ir tyko i�traukti pinigus �monėms i� ki�enės.

Bet geriausias Volfgango bruo�as buvo tas, kad nors ir varydavo monologus apie politik�, jis i�ties mokėjo klausytis. Kadangi �iaip jo draugu�is vis tiek nebeatsistodavo, tekdavo patenkinti jį ranka, o tai trukdavo vos penkias minutes. Likusį laik� jis klausinėdavo apie mano gyvenim�, draugus arba k� manau apie vien� ar kit� dalyk�. Nors u� keturias valandas gaudavau tik �imt� eurų, su malonumu vaik��iodavau pas jį.

Ladja net nenumanė, kad nuolat lankausi pas vien� i� savo klientų. Nuo tada, kai pradėjau dirbti �Oazėje�, jis neturėjo �alio supratimo apie mano gyvenim� u� keturių mūsų buto sienų. Da�niausiai su vaikinais i� �Kalifornijos� slampinėdavo po kabakus arba tūnodavo namie prie kompiuterio arba prie televizoriaus. Apie tai, kad vos nevemiu nuo savo darbo, su juo vis tiek negalėjau pasikalbėti. Taip ir tolome viens nuo kito, to gerai nė nesuprasdami.

Apie mano studijas jis irgi nieko ne�inojo, nors da�nai pasikviesdavau namo bendrakursių ir mes kartu spr�sdavome namų darbus. Mūsų grupėje buvo vienas studentas kinas, kuris i�siskyrė stropumu. Jis beveik neturėjo pinigų, gyveno ma�u�iame studentų bendrabu�io kambarėlyje ir i�tisom dienom zubrino. Bet u� tai gaudavo beveik vien geriausius pa�ymius.

� Gal ir man reikėtų taip daryti: ma�iau dirbti, o daugiau sėdėti prie knygų, � sakydavau sau kartais jį pama�iusi, nors �inojau, kad toks asketi�kas gyvenimas � ne man.

Tuo metu, kai i� paskutiniųjų plė�iausi tarp auditorijų ir vie�namio, rengiausi kontroliniams, tenkinau seksualinius pageidavimus, o kartais i�eidavau vakarais pasi�monėti su bendramoksliais i� universiteto arba kolegėmis i� �Oazės�, Ladja dienų dienas meistravo tilt� gele�inkelio modeliukui. Jis buvo tikras, kad dalyvaus parodoje ir gaus u� tai pinigų.

� Hamburge vyksta tokios parodos, ten netgi atvyksta lankytojų i� u�sienio, � svai�iojo jis. � Būtų gerai k� nors tokio grandiozinio surengti ir Berlyne, i�sinuomoti sal� ir pastatyti joje daugyb� land�aftų. Alpes, Didįjį kanjon� � turiu tiek idėjų, man tik reikia, kad prad�iai kas nors paskolintų pinigų.

A� tik �yptelėjau: Ladjos naivumas mane ir jaudino, ir g�sdino. Jis galėdavo i�tisas dienas fantazuoti, o a� buvau atsakinga u� realyb�. Mes buvome ai�kiai pasiskirst� vaidmenis, ir a� da�nai svarstydavau, ar jis kada nors subr�s.

�iaip ar taip, ilgai maniau, kad viskas gerai. I�tekėjau u� Ladjos ir įsivaizdavau, kad jis yra mano gyvenimo meilė. Bet pama�u pradėjau tuo abejoti. Seksas vis dar buvo geras, bet jau nebe toks kaip i� prad�ių, kai mano kūnas jo geidė, o pir�tų galiukais perbėgdavo �iurpulys, vos Ladjai pasirod�ius horizonte. Kartais pagalvodavau, kad galė�iau i�keisti jį į kurį nors �Oazės� klient�, vien� i� tų, kurie buvo dailūs ir man malonūs.

� Po kurio laiko �iurpuliukų nebelieka, � ramino mane Julė telefonu. � Man taip buvo su visais draugais.

� Bet juk tai baisu, ar ne? � kalbėjau nusiminusi. � Tai kas bus po de�imties metų? Jis knarks vis garsiau, miegos ant ku�etės ir �iūrės vengri�kas pornuchas? Jau ir dabar kartais labiau u�sivedu sugulusi su kuriuo nors klientu. �iandien kaip tik atėjo toks vyras, su juo buvo nerealiai gera ir patyriau superinį orgazm�. Su Ladja da�nai jau nebepavyksta � ar ne baisu?

Universitete irgi ne viskas gerai klojosi. Statistikos kontrolinį para�iau labai jau apgailėtinai, gavau prast� pa�ymį ir susinervinau. Kai nuėjau pasi�iūrėti i�taisyto savo darbo, asistentas nesivargino man�s guosti.

� Jūs klaidingai para�ėte pa�ius papras�iausius dalykus. Matyt, nelabai ruo�ėtės. � Sutrikusi tylėjau. � Jumis dėtas, labiau atsidė�iau mokslams, antraip jums baigsis kaip tiems, kurie plaukioja visus ketverius metus ir tik vargais negalais gauna bakalauro diplom�.

I�ėjau laukan, prisidegiau cigaret� ir susim�s�iau. Dirbi vie�namyje, tariau sau, kad galėtum studijuoti. Bet, kaip matome, studijos nelabai sekasi. Kodėl a� t� darau? I�svajotasis geras darbas, kai gausiu diplom�, staiga nebeatrodė man toks garantuotas � bedarbių diplomuotų specialistų buvo į valias. Gal visi�kai berg�d�iai praleisiu geriausius savo gyvenimo metus vie�namyje?

Atėjo toks laikas, kai kasryt pabusdavau, tikėdamasi ka�ko ypatinga, ka�ko, kas i� esmės pakeis mano egzistencij�. Bet praslinkdavo viena diena, i�au�davo kita, ir niekas nesikeitė. Laimė aplankė mane būtent per Ladjos gimtadienį, tokia netikėta ir įstabi kaip vasaros audra, u�klupusi vidury laukų.

7

MILANAS: DID�IOJI MEILĖ

Į savo gimtadienius Ladja prisikviesdavo aibes draugų ir �v�sdavo grandiozi�kai � tokia lenkų tradicija. Kad vakarėlis būtų nusisek�s, pakakdavo tik dviejų dalykų: alkoholio upių ir tinkamų sve�ių.

Liepos mėnesį Ladjai sukako dvide�imt penkeri. Kartu atsikėlėme ir papusry�iavome kavinukėje u� kampo. Padovanojau jam mėlyn� sportin� Adidas striuk�, kuri� jis �Karstadt� vitrinoje kelis kartus ap�iūrinėjo gailiomis akimis. Buvau laiminga, kad �įkart, gerai u�sidirbusi �Oazėje�, galėjau jam k� nors nupirkti. Prie� metus to neįstengiau. Jis da�nai man pasakodavo, kad vaikystėje niekada negalėjo �v�sti gimtadienių, nes tėvai gyveno vargingai � nebūdavo nei torto, nei �aislų, nei draugų.

� Man tai labai daug rei�kia, � tarė jis susigraudin�s, kai matavosi nauj�j� striuk�. Ji buvo jam kaip tik.

Tomas �i� svarbi� dien� pamir�o, bent jau apsimetė pamir��s. Kai Ladja paskambino jam per pietus, jis gulėjo su ka�kokia svetima pana lovoje, kankinamas galvos skausmų. Buvome suman� nuva�iuoti prie e�ero, su juo ir mūsų kaimynu anglu Rud�iu, kuris, beje, drybsojo namie totaliai prisiliuob�s ir i�leid�s visus pinigus, nes i�vakarėse pragėrė vis� bedarbio pa�alp�.

� �tai tau ir draugai, � nusivylė Ladja.

Tik tada susivokiau, kad, be Tomo, Rud�io ir man�s, jis daugiau nieko neturi. Tie draugeliai, su kuriais jis paprastai leisdavo laik�, buvo pa�įstami i� kabako, visi drauge tikriausiai narka�indavosi ir �aisdavo smiginį, o mūsų gyvenime jiems vietos taip ir neatsirado.

� Tai va�iuokim į �Kalifornij��, � pasiūlė Ladja, pusvalandį junginėj�s televizijos kanalus.

Pritariamai linktelėjau, nors neįsivaizdavau, k� toki� dien� veikti �ydriukų klube.

Nepa�inojau nė vieno, kuriuos ten sutikome, o Ladja su visais pasisveikino, ir kiekvienas i�gird�s, kad �iandien Ladjos gimtadienis, tuoj pat puldavo jo sveikinti. Likau stovėti tarpdury, negalėdama apsispr�sti, ar man kur nors atsisėsti, o Ladja per t� laik� jau sulaukė pirmojo alaus bokalo.

� K�, bijai mūsų? �inau, kad mes visi �ia baisiai atrodome, bet juk niekas i� mūsų nesikand�ioja, � �ūktelėjo man ka�kuris jų nusijuokdamas. Atpa�inau Milan�, t� patį vyr�, kuris prie� kelis mėnesius guodė mane, kai buvau �ia atėjusi ir apsiverkiau dėl Ladjos.

� K� �ia veiki? � nustebau a�.

� Laukiu Jo�o, savo verslo partnerio, � paai�kino jis, koketi�kai nusi�ypsoj�s.

Nors kaip tik su ka�kuo kalbėjosi, akių nuo man�s neatitraukė. Kitais atvejais man tai būtų nepatik�, bet dabar atsakiau į jo mėginim� flirtuoti ir skyriau jam vis� dėmesį. Jo plaukai buvo rudi, o rudos akys spinduliavo atsainumu ir i�didumu. Nors jis tik �velgė į mane, �alia jo i�syk pasijutau saugi. Jo pe�iai buvo platūs, rankos tvirtos, jis atrodė vyri�kas, savimi pasitikintis, bet neatrodė, kad būtent kūnui teikia pirmenyb�. Kuo ilgiau mudu vienas į kit� �iūrėjome, tuo detaliau įsivaizdavau, kaip su juo mylė�iausi. Nors jo min�ių įskaityti negalėjau, ka�kodėl buvau tikra, kad ir jis t� patį galvoja.

Kasdien sutinki tiek daug �monių, galvojau sau: metro, gatvėje, vie�namyje. Visi jie turi savo gyvenim�, kurio nepa�įsti. Gal auditorijoje �alia sėdintis bendramokslis skambina fortepijonu ir kas vakar� kuria muzik�, o ledų pardavėjas i� tikrųjų yra įsijaut�s ra�ytojas. Ta�iau jų gyvenimai prasprūsta pro tavo akis, ir tu toliau gyveni savo ma�ame pasaulėlyje. Bet staiga sutinki �mogų ir pajunti k� kita. Nieko apie jį ne�inai, bet atrodo, jog puikiai pa�įsti. Ar tai ne beproti�ka?

Ladja nutraukė mano svajas paplek�nodamas per petį.

� Noriu tave su kai kuo supa�indinti. Tai Jo�as, senas mano draugas. Jis kanadietis, bet nuo pertvarkos gyvena Berlyne.

�alia jo stovėjo įdeg�s sporti�kas vyrukas arti penkiasde�imties. Auk�tas, pe�ius siekiantys �viesūs plaukai, suri�ti u� nugaros. Ties smilkiniais matėsi kelios �ilos sruogelės. Jis ne�iojo Dolce&Gabana laikrodį, bet daugiau nieko pra�matnaus, nors, kaip vėliau sakė Ladja, turėjo nekilnojamojo turto įmon� ir �vėri�kai daug pinigų.

� Jo�as nori atidaryti diskotek� � tai visai naujas sumanymas, � pasakojo susijaudin�s Ladja. � Ten visada grotų gyva muzika, indie-rock, punk ir taip toliau. Jis pra�o padėti u�megzti ry�ius su naujomis grupėmis. Man tai visai nesunku, juk turiu tiek daug pa�įstamų.

Nelabai jo klausiausi, nes Milanas vis dar provokuojamai �iūrėjo į mane. Jau pradėjo mane nervinti. Ėmiau plė�yti servetėl� į smulkius skutelius ir sukti plaukų sruog� aplink pir�t�. Beveik nepastebėjau, kaip atėjo Tomas.

Po nesuskai�iuojamų alaus bokalų ir degtinės su citrina taurelių Ladja pasiūlė eiti į kavinuk� u� kampo, nes ten galima �aisti biliard� ir smiginį.

� A� per daug i�gėr�s, nebepajėgsiu sportuoti. Nebesu toks jaunas kaip jūs, � pa�maik�tavo Jo�as. Bet Tomas su Ladja neatstojo, tad Jo�as apmokėjo s�skait�, ir mes i�gėrėme visk� iki dugno.

� Eisiu su jumis, � suskubo mums i� paskos Milanas, kai jau stovėjome prie durų. Tomas nusteb�s įsmeigė į jį akis, juk nė vienas i� mūsų nebuvo jo draugas. Tik a� supratau, kodėl jis pasi�ovė eiti drauge.

Buvo vasara, gatvės pilnos �monių. �unys taikingai miegojo saulėje, �eimos kepė kepsnelius, turistai sėdėjo gatvės kavinėse. Jo�as pasakojo apie kelion� motociklais per Suomijos mi�kus ir roko koncert�, kuris buvo improvizuotai surengtas ten pievose. Muzikantai nepaisė prasidėjusio lietaus ir grojo toliau.

� Va�iuokim tenai! � susi�avėj�s su�uko Tomas. � I�sinuomokime dvi palapines ir i�va�iuokim, būtų nerealu. Rytoj pat pradedu taupyti kelionei, prisiekiu!

� Galėtume pasiimti mano �vejybos reikmenis. Gaudytume �uvis ir �ia pat keptume jas ant lau�o. Ar �inai, kiek �uvų plaukioja Suomijos upėse? � antrino Ladja, u�dėj�s rank� jam ant pe�ių.

Mudu su Milanu tylėdami sekėme tai trijulei i� paskos. Pastebėjau, kad jis sulėtino �ingsnius. �tai tuomet man �ovė beproti�ka mintis: �Spruk nuo jų su Milanu. Pasuk su juo į kit� gatvel� ir paklausk, k� visa tai rei�kia. Tie �vilgsniai, tie gestai � ko jis i� tav�s nori? Argi ne�ino, kad esi Ladjos �mona?�

�inoma, nieku gyvu nebū�iau to padariusi, kaip ir Tomas niekad nebūtų i�va�iav�s su palapine į �iaurės Europ�. Nors ir dirbau vie�namyje, asmeniniame gyvenime buvo kas kita. Nebū�iau galėjusi apgaudinėti Ladjos.

Biliardinė buvo tu��ia. Tikriausiai dauguma nuolatinių lankytojų savaitgalį buvo i�vyk�, o tie, kurie liko mieste, drybsojo prie e�ero arba lindėjo parke. Tik jaunas juodaodis vyrukas ir pagyven�s ponas, tikriausiai jo kavalierius, sėdėjo susiglaud�. Jaunuolio paakiai buvo pajuod�, akys paraudusios, jis atrodė visai nustekentas. Purvina d�insinė jo striukė gulėjo ant �emės suglam�yta, o jis be paliovos maigė mobiliojo mygtukus. Jo draugu�is gurk�nojo kvietinį alų ir �neku�iavosi su barmenu apie neįprastai �ilt� or�. Pa�inojau jį i� tolo: Ladja kitados pasakojo, kad jis mėgsta savo berniukus tal�yti botagu.

Penkiese sėdėjome prie apskrito stalo, Jo�as visiems nupirko jėgermeisterio. Mudu su Milanu jo atsisakėme, papra�ėme tik kolos. Negalėjau atitraukti akių nuo Milano rankų. Jo oda buvo gan tamsi, bet pir�tai � �velniai rausvi ir putloki it kūdikio. Jie jam visi�kai netinka, pamaniau sau. T� akimirk� supratau, kad esu jį įsikliopinusi.

Mergi�ki svai�iojimai, atsitokėjau kit� akimirk�. Tu pernelyg protinga, �inai, kad tokia euforija kartais apninka, bet �ia pat i�sisklaido kaip debesėlis danguje. Baik! Buvau įnir�usi, nes netikėjau, kad i� to gali i�eiti kas nors gera, ir tai nederėjo su mano gyvenimu. Bet kaip kokia seniokė tuo pat metu nesitvėriau d�iaugsmu, kad man skirta ir vėl tai patirti, nors dirbu vie�namyje ir beveik kiekvien� vyr� vertinu kaip potencialų klient�.

Pokalbis nukrypo prie ekstremalaus sporto �akų. Jo�as kelet� kartų buvo �ok�s su para�iutu, o Ladja norėjo man papasakoti apie vien� draug� i� Var�uvos, kuris dalyvavo motokroso lenktynėse, ta�iau a� ir vėl jo nesiklausiau.

� Ar galėtum �okti �emyn i� de�imties tūkstan�ių metrų auk��io? � staiga paklausė man�s Milanas.

Nustebusi atsisukau į jį.

� Ne�inau. Būtų visai puiku apie niek� negalvojant skl�sti oru. Bet tikriausiai paskutin� akimirk� į k� nors įsitver�iau. Juk toks pirmyk�tis instinktas � gal tiesiog baimė to, kas ne�inoma.

Milanas metė �vilgsnį į gelton� it nikotinas stalties� ir tarė:

� �inau, k� turi galvoje. Kartais norė�iau rasti dr�sos visk� pakeisti: i�siver�ti i� kasdienybės, patirti kokį nuotykį. Bet esu pareigingas �eimos tėvas, kuris kasdien vaik�to į darb��

Atsidus�s jis vėl atsisuko į Jo��, kuris kaip tik pasakojo apie atostogas Vietname.

Staiga suskambo mano mobilusis ir a� i�ėjau laukan, nes kabake buvo per didelis triuk�mas. Skambino Anja, mano �efė, ji norėjo ka�k� papasakoti apie Volfgang�, mano nuolatinį klient�.

� Man atrodo, kad jo atmintis vis labiau silpsta, � kikeno ji. � Juk jis �ino, kad penktadieniais tu niekada nedirbi. Bet vis tiek ateina �ionai, atsine�a kaip visada Mon Ch�ri ir bamba, kad tav�s nėra. Tie vyrai tikrai kartais būna visai nukvak�.

Kai baigiau kalbėti, �alia pama�iau Milan�.

� K� �ia veiki? � at�ariai paklausiau � dėl to, kad bijojau likti su juo viena. Bet �i baimė buvo maloni, kaip amerikieti�kuose kalneliuose t� sekund�, kai pakimbi prie� krisdamas į bedugn�.

� Galė�iau skiesti, kad i�ėjau įkvėpti gryno oro, bet tu vis tiek nepatikėtum. Juk nesi kvaila, � atsakė jis.

Abu tylėjome, stebėjome automobilius, lekian�ius pro �alį. Viena porelė va�iavo kabrioletu į centr�. Tas vyrukas vilkėjo mar�kinėlius ir rūkė, o ji juokėsi, u�kėlusi kojas ant prietaisų skydelio. Tokie galėtume būti mudu, jeigu gyvenimas būtų kitaip susiklost�s, pagalvojau a�.

� Kai klausiau tav�s apie �uolį para�iutu, � pagaliau vėl prabilo Milanas, � neturėjau galvoje lėktuvų. Juk da�nai bijai ne�inomų dalykų. � Jis �nekėjo lėtai, lyg jam būtų sunku parinkti tinkamus �od�ius. � Ak, kokias nes�mones a� �ia paistau, � kalbėjo jis toliau. � Tu juk �inai, k� turiu galvoje. Ma�iau tave tik du kartus, bet jau�iu, kad esi mano gyvenimo dalis. Tai neturi nieko bendra su nei�tikimybe ar pana�iai. Sykį buvau nei�tikimas �monai, ir man tai nieko nerei�kė � mergina, kuri� pakabinau diskotekoje ir daugiau niekada nebema�iau. Bet nuo tada, kai susipa�inau su tavimi, svajoju, kaip gulėsiu su tavimi lovoje ir tave glamonėsiu.

Nurijau seil�. Paprastai atsikirsdavau vyrams nerinkdama �od�ių, ypa� darbe. Pernelyg da�nai ateidavo visokių pa�lemėkų, kurie įsivaizduodavo, kad u� kelis eurus gali nusipirkti ir jausmus, ypa� tokių, kurie metų metus gyvena mies�ioni�k� santuokinį gyvenim� � kas sau, arba absoliu�ių vieni�ių, kurie nieko daugiau neturi. Visi jie ie�kojo vie�namyje artumo � ir ne vien kūni�ko. Ta�iau niekada nejutau jiems nieko daugiau kaip u�uojaut�. Vaidinau klientams savo vaidmenį, bet dienai pasibaigus man egzistuodavo tik Ladja. O dabar man drebėjo keliai.

� Eik�, pabu�iuok mane, � tarė Milanas, apkabindamas mane per liemenį.

Nenorėjau prie�intis, nors beproti�kai baiminausi, kad kas nors i�eis laukan ir mus pamatys. Bet staiga Milanas paleido mane, grį�o į kavin�, o a� likau gatvėje.

Popiet� baigėme kilstelėj� tekilos taureles, o a� tuo metu įki�au ra�telį su savo telefono numeriu Milanui į ki�en�. Jis nepastebimai paglostė man nugar�, kai stojomės i�eiti.

Ladja, Tomas ir a� grį�ome namo metro. Kalba ka�kaip pasisuko apie Milan�.

� Ar gerai jį pa�įsti? � paklausiau Tomo.

� Neblogai. Anks�iau jis da�nai vaik��iodavo su mumis. Kelis mėnesius mudu net nuomojomės vien� but�. Man jis visai patiko, bet nuo tada, kai susidėjo su Jo�u, pradėjo siaubingai įsivaizdinti.

� Manai, juodu buvo pora? � nustebau a�.

� �inoma, � nė neabejojo Tomas. � Jo�as buvo mirtinai įsi�iūrėj�s Milan�, o tam vaikinui reikėjo pinigų. Juodu gyveno �ėneberge, i�taigingame septynių kambarių bute daugiaauk��io mansardoje su nerealiu vaizdu. Bet paskui Milanas susipa�ino su ta Natali, ji pastojo, jis j� vedė, gimė dukra ir taip toliau, bet ar jis dabar laimingas�

� K� turi galvoje? � neatstojau a�.

� Laksto paskui kiekvien� sijon�, t� visi �ino. O su jo darbu� Na, gerai, jis padeda Jo�ui nekilnojamojo turto firmoje. Bet Jo�as nebesi�vaisto pinigais kaip anks�iau, kai juodu dar dulkindavosi. Jis gauna normalų atlyginim�. Na, �ia jo reikalas, � tarė Tomas, i�tiesdamas kojas.

Per kitas dienas gyvenau sau toliau, lyg nieko nebūtų nutik�. Prie� pietus paskaitos, ilgos popietės �Oazėje�, vakarojimas su Ladja ir Tomu, pasisėdėjimai Julės balkone klausantis muzikos.

Kai vos nesusimoviau per kontrolinį, pradėjau daugiau ir reguliariau mokytis, nes tokio pravalo nebenorėjau. Bet kai vakare sėdėdavau prie darbo stalo, sunkiai susikaupdavau, nes vis� laik� galvodavau tik apie Milan�, tikėdamasi, kad jis ir vėl u�suks į �Kalifornij��. Tiesa, Tomas man minėjo, kad jis ne itin da�nai apsilanko mūsų kabake, mat po darbo paprastai i� karto va�iuoja namo.

Taip norėjau su kuo nors pasikalbėti, bet ne�inojau su kuo. Mano draugai, net ir Julė, buvo ir mano vyro draugai, ir a� per daug bijojau, kad jie jam prasitars.

Kart� sėdėjau �Oazės� laukiamajame ir staiga suskambo telefonas. Kaip tik buvau neu�imta, merginos gin�ijosi, sprendė kry�ia�od�ius ir u�sisakinėjo telefonu maisto.

� Sveika, �ia Milanas. �inau, kad nelaukei mano skambu�io, bet� � Jis nutilo.

� Palauk, � su�nab�dėjau a� ir apsime�iau u�pulta kosulio, kad jis negirdėtų vie�namio triuk�mo.

I�bėgau į koridorių. Nenorėjau, kad kuri i� merginų k� nors su�inotų, nors �iaip jau neturėjome viena nuo kitos paslap�ių, o vyrai buvo mėgstamiausia mūsų tema.

� Turiu tave pamatyti, � galiausiai i�tarė jis. � Prie �Kalifornijos� yra kavinukė. A�tunt� būsiu tenai. Ar ateisi?

Supratau, kad tai pra�ymas.

� O tu ar ateisi? � paklausiau.

� Nebegaliu ilgiau be tav�s tverti, o tu klausi, ar a� ateisiu?

Įsivaizdavau, kaip jis �ypsosi, ma�iau duobutes skruostuose ir �vytin�ias akis. Ir netinkan�ias jam rausvas rankas, kurias jutau savo kūnu. �inojau, kad jis nelaisvas, bet vis tiek geid�iau jo taip, kad net galv� įskaudo.

Atėjau ten prie� valand� iki sutarto laiko, tad neliko nieko kita, kaip tik vaik�tinėti gatve pirmyn ir atgal, ap�iūrinėti vitrinas ir stengtis susidomėti kokiomis nors kelnėmis arba mar�kinėliais. Bet galvojau tik apie Milan�. O jeigu juo nusivilsiu?

Ladjai pasakiau, kad eisiu pasivaik��ioti su Jule ir kitomis bendramokslėmis, ir tikėjausi, kad jis man neskambins.

Pagaliau sulaukiau a�tuntos. Nuskubėjau atgal į kavin�. Milanas stovėjo susiki��s rankas į ki�enes ir dairėsi į dangų.

Ketinau jam pasakyti: Milanai, a� esu i�tekėjusi moteris, o ir �iaip velku nelengv� na�t�. Dulkinausi su tiek daug vyrų, kad nebeįmanoma suskai�iuoti, ir man visai nerūpi, kiek jų buvo. Universitete deduosi pareiginga studente, o po paskaitų prekiauju savo kūnu. Ir nesu D�ulija Roberts, o tu � ne Ri�ardas Giras, kuris i�laisvins mane i� mano gyvenimo. Tad ko i� man�s nori?

Bet taip nieko ir nepasakiau.

Milanas negrabiai paglostė man skruost�.

� Gerai, kad atėjai, � tepasakė.

� Manei, atstumsiu tave? � atsakiau nervingai kramtydama nagus.

Jis surado tinkam� kavin�, nes tame rajone gaudėsi geriau u� mane. Ten buvo jauku: med�io dailylentėmis apkaltos sienos, metaliniai staliukai ir veidrod�iai su eroti�komis �e�tojo de�imtme�io merginų nuotraukomis. Vanile maloniai kvepėjo cigariukai, kuriuos rūkė dama prie gretimo staliuko. Kai traukiau cigaretes i� rankinės, i�krito knyga, kuri� skai�iau trumpindama laik� �Oazėje�: Harukio Murakamio �Pavojinga meilu�ė�. Man pasirodė, kad pavadinimas kaip tik tinka mūsų situacijai, Milanas irgi nusi�ypsojo.

� Ar tu pavojinga? � paklausė jis.

� Ne, prie�ingai. Veikiau esu� svajoklė knygų �iurkė.

Taip pradėjome �nekėtis apie knygas. Jis labiau mėgo politinio siu�eto detektyvus, o a� � linksmus romanus, tokius kaip �Ponas Lėmanas�, arba visus Vladimiro Kaminerio romanus. Pasakiau, kad mano mėgstamiausio ra�ytojo vardas taip pat Milanas, bet jis nieko nebuvo girdėj�s apie Milan� Kunder�. Pa�adėjau jam paskolinti �Nepakeliam� būties lengvyb�, savo mėgstamiausi� Kunderos knyg�.

� Galiu tau j� ir padovanoti, � pridūriau.

Prisiminiau, kaip pirkau t� knyg� Rytų stoties sendaik�ių turguje. Nuo to laiko nepraėjo nė metai, o man atrodė, kad jau visa am�inybė.

� K� veiksi �į vakar�? � vėliau paklausė Milanas. Rankoje jis laikė raktų ry�ulį.

Mielai su tavimi pasimylė�iau, norėjau pasakyti. Bet tik papur�iau galv�. Jis nusi�ypsojo, nes jau �inojo, kas bus toliau.

Mudu atsistojome, ir a� nusekiau paskui jį į jo draugo but�, kuris kaip tik buvo i�vyk�s ir perleid�s jam raktus. Tas butas buvo penktame seno namo auk�te. Kai bėgome mediniais laiptais auk�tyn, mano aulinukų kulnai garsiai kauk�ėjo. Man atrodė, kad visas namas girdi, kaip ir kodėl mes skubame. Jis atrakino duris ir mudu įsmukome vidun. Dar koridoriuje apsivijau jo kakl� viena ranka, o kita sugraibiau jo dir��.

� Ne taip greitai, mieloji, � sustabdė jis mano rank�, o nuo jo balso pa�iurpo oda.

Jis įjungė �vies�, ir tik tada pama�iau, kad esame dirbtuvėje. Ant grindų gulėjo diskiniai pjūklai, var�tai, dildės, vidury kambario stovėjo med�io plok�tė, įsprausta į rėmus, o ant jos gulėjo du gr��tai. Visur mėtėsi med�io ir metalo dro�lės.

� �ia dirba mano draugas Marijus. Jis tik kartais nakvoja savo dirbtuvėje, todėl viskas taip sujaukta, � atsipra�ė jis. Svars�iau, kiek moterų jis jau buvo �ionai atsived�s, kiek jų girdėjo lygiai tokius pat pasiteisinimus. Mane persmelkė mintis, ar jis jau kada nors buvo vie�namyje. Bet nusprend�iau kol kas apie tai negalvoti.

Ma�iau tik jį. I� susijaudinimo mane kone pykino, �irdis dau�ėsi kaip patrakusi.

� Gal būtų geriau, jei visk� baigtume, � staiga tarė jis visi�kai ramiai. I� jo akių ma�iau, kad geid�ia man�s, bet jo �od�iai nuskambėjo tarsi antausis.

� Nekvailiok, � pakėliau bals�. � Juk �iandien vis� laik� spoksojai į mane ir atsitempei �ionai ne tam, kad leistum i�eiti.

Lėtai ėjau prie jo.

� Tu puikiai �inai, kad neturėtume to daryti, � su�nab�dėjo jis ir vėl.

� �inau tik kad ka�kada būsime mir�. O tada juk bus vis tiek, ar ne?

Nusiplė�ėme drabu�ius ir sugriuvome ant patiesto kilimo. Mylėjomės i�tisas valandas, nė nepastebėdami, kaip slenka laikas ir kaip i�au�o rytas.

O, kaip norė�iau turėti mūsų tos nakties nuotrauk�! O, kaip norė�iau u�skl�sti savyje jo kūno kvap�!

Staiga suskambo jo telefonas ir gr��ino mus į dabartį. Jis i�silaisvino i� mano glėbio ir nubėgo per kambarį, ie�kodamas apatinių.

� Geriau apsirenkime, Sonja, � tarė jis.

Mėginau i�girsti jo balse nors gaidel� to �velnumo, kurį vos prie� kelias minutes dar jutau. Bet jis skubiai apsirengė � lyg kareivis kareivinėse, kai paskelbiamas aliarmas.

Sėdėjau ant grindų ir nė nekrustelėjau.

� Kas yra? � paklausė jis.

� Kaip vie�namy, � burbtelėjau a�.

Milanas grį�o prie man�s, atsisėdo �alia ant kilimo, apkabino ir pabu�iavo į kakt� ir akis.

� Visi�kai nenoriu i� �ia i�eiti, � tarė jis. Bet paskui atsistojo ir nuėjo prie durų.

U� lauko durų gatvėje mudu pasibu�iavome paskutinį kart�, o tada nuėjome savais keliais. �velgiau jam pavymui, kol nebeatskyriau jo nuo kitų vyrų minioje. Tada pasukau į miesto traukinių stotį.

Dienos �viesoje toji naktis man atrodė kaip sapnas. Dar prie� pusvalandį gulėjau nuoga su Milanu ant grindų svetimame bute, o dabar ir vėl man�s laukė eilinė diena: stengiausi negalvoti apie tai, kad �iandien po pietų vėl gulėsiu nuoga lovoje su visa armija vyrų, bet dabar jau visi�kai bejausmė. Pirmiausia dar turiu nueiti į universitet� ir pasiimti i� bibliotekos knyg�.

Viskas t� ryt� mane nervino: vaikai, kurie kryk�taudami bėgiojo po peron�, dvi studentės, kurios vagone �alia man�s aptarinėjo referatus, turkas, kuris prie namų man�s vos nesuva�inėjo ir ka�k� sumaurojo i� savo BMW.

Ladja dar nebuvo u�mig�s, per televizorių �iūrėjo dokumentinį film� apie pingvinus.

� Na, kur mergaitės taip ilgai u�sibuvo? � paklausė jis.

Burbtelėjau ka�k� apie diskotek� ir nusliūkinau į miegam�jį. Nors buvo a�tunta ryto, o a� vis� naktį buvau nesudėjusi bluosto, negalėjau u�migti. Likusi viena, i�gyvenau visas akimirkas su Milanu dar sykį ir stengiausi negalvoti apie tai, kad dabar jis tikriausiai veda dukr� į dar�elį ir kad svetainėje sėdi mano vyras.

Pakeliui į �Oaz� kone u�migau. Pavėlavau, galva ply�te ply�o. Nesilaikiau net savo dienos ritualo: perskaityti laikra�tį, surūkyti cigaret�, paplepėti su merginomis, o tik tada persirengti ir pavirsti Stela. T� dien� tiesiog perėjau per laukiam�jį ir plumptelėjau ant ku�etės.

Vera, estė, kaip tik darė Mandei manikiūr�. �ioji, kaip visada, burnojo ant savo buvusio draugo, kuris pavogė jos banko kortel�, pasiėmė i� s�skaitos pinigų ir u�sisakė atostogas Maljorkoje. Be to, jis nuolat lankydavosi pas savo motin�, ir dar � jo draugu�is buvo per ma�as. Vera kantriai klausėsi, brū�ino jai dilde nagus ir tik kartais mesteldavo kokį �odelį, pavyzd�iui: �Geriau jau būtume lesbietės.� Jiedvi mėgino įtraukti mane į pokalbį � paprastai tai nebūdavo sunku, bet �įkart gulėjau kaip suakmenėjusi ir tik dėbsojau į plakat� ant sienos, kuriame raumeningas vyras atogr��ų pakrantėje laikė apkabin�s dvi gra�uoles su bikiniais.

� Kas tau? � netrukus paklausė Mandė.

� Nieko. Tik rūpes�iai dėl studijų, � atsiliepiau nenoriai.

� Dėl vyro, ar ne? � neatlipo ji nuo man�s. � I�grūs�iau jį dirbti, patikėk manim. O tiek dėl jo padarei.

� Dabar jis jau turi darb�, � sumelavau. � Įsidarbino valytoju.

Mandė atrodė patenkinta, toliau �neku�iavosi su Vera.

Nuotaika pasitaisė, kai prie durų suskambo skambutis ir klientas i�sirinko mane.

Jis buvo man jau pa�įstamas: ma�daug keturiasde�imt penkerių, alaus pilvukas, ved�s. Nepavojingas. Pats visada pasismaukydavo, o tuo metu pasakodavo man savo erotines fantazijas.

Bet vien mintis, kad turėsiu liestis prie svetimo vyro, t� dien� kėlė man siaub�. Dar jutau Milano kvap�, jo alsavim� į kakl�, jo rankas, glostan�ias mano kūn�. Net jeigu būtų atėj�s Bradas Pitas, bū�iau juo pasibjaurėjusi.

Pus� valandos abejingai masa�avau t� vyruk�, nei�tariau nė �od�io, įsmeigusi akis į apdulkėjusias plastikines gėles kampe, o jis tampė sau pimpį.

� Tu �iandien ka�kokia nesava, � staiga nusprendė, paliov�s plepėti. � Gal kas atsitiko?

Maniau, kiaurai �em� prasmegsiu, taip buvo nemalonu, kad net klientas pastebėjo mano būsen�. Juk vienas i� mano darbo priesakų � asmeninius rūpes�ius palikti u� durų. Bet paskui pagalvojau, kad jis vis tiek nepatikėtų, jeigu im�iau k� nors trinti, o ir �iaip jam mano problema visai nerūpi � jis net mano vardo ne�inojo.

� �inai, � atsidusau, � praleidau nuostabi� naktį su vienu vyru ir man atrodo, kad bevilti�kai jį įsimylėjau.

� Aha, � nusi�ypsojo jis po ūsais. � Bet ne su savo vyru, tiesa?

Jis �inojo, kad esu i�tekėjusi.

� Ne, su jo draugu. � Pasijutau kaip vaikas per pirm�j� i�pa�intį prie� komunij�. � Supranti mane, ar ne? Juk ir tu pats ved�s.

Jis linktelėjo.

� Jau dvide�imt �e�erius metus. Man buvo dvide�imt vieni, kai mudu susituokėme, dar tais pa�iais metais tapau tėvu. VDR laikais anksti pradėdavome.

� O �ia tai geras! � nustebau. � Ir kaip po tiek laiko � ar vis dar myli �mon�?

Jis gū�telėjo pe�iais.

� K� rei�kia mylėti, vaikeli? Po dvide�imt �e�erių metų d�iaugiesi, kad parėj�s namo gali ne vienas vakarieniauti. Taip ilgai kartu i�gyvenus, nebesuki galvos kodėl. U� nam� jau beveik i�mokėta, vaikai dideli, spontani�ko sekso mi�ke laikai � jau tik prisiminimas. Kadaise turėjau meilu��, o dabar, � paplek�nojo jis sau per pūpsantį pilv�, � dabar tenka susimokėti, kad galė�iau pasimėgauti gra�ios merginos glamonėmis. Liūdna.

Pasijutau geriau, apsid�iaugiau, kad klientas neu�pyko, ir masa�as virto lyg ir paplepėjimu prie kavos puodelio.

� K� man patartum? � paklausiau.

� D�iaukis tuo, k� turi, � tarė jis rimtai. � Mėgaukis valandomis su savo meilu�iu, d�iaukis savo vyru, o jei gali, susirask dar ir tre�i� meilu�į. Daryk visk�, kas gerai tau, ir nepriekai�tauk sau, nes nė nepamatysi, kaip pasensi, o tada traukinys bus jau nuva�iav�s.

� Taip ir padarysiu, � pa�adėjau jam.

� �iandien nesilinksmink per naktį, Stela, � patarė jis, kai jau ketinau u�daryti paskui jį duris. � Jeigu esi jauna, tai dar nerei�kia, kad tau nereikia pamiegoti. I�sivirk arbatos ir anksti gulk į lov�.

Nusi�ypsojau jam.

� K� dabar veiki? � paklausė Milanas ilgesingu balsu.

Sėdėjau did�iojoje universiteto auditorijoje ir klausiausi paskaitos apie tikimybių teorij�. Kai suskambėjo telefonas, pa�okau ir band�iau nepastebimai nuslinkti prie durų, bet sulaukiau piktų bendrakursių �vilgsnių u� tai, kad jiems teko atsistoti ir mane praleisti.

� A� valgykloje, kaip tik pertrauka, � sumelavau jam.

K� man rei�kia ta paskaita, palyginti su keliomis valandomis Milano glėbyje!

Jis atva�iavo raudonu Polo, pyptelėjo, a� įlipau ir mudu nurūkome prie Velnio e�ero. Per radij� Nena dainavo �Ka�kaip, ka�kur, ka�kada�.

Buvo dar rytas, vaikai mokėsi mokykloje, tėvai dirbo, tad e�ero pakrantė buvo beveik tu��ia. Tik vienas pensininkas kiek tolėliau sklaidė laikra�tį.

Pasitiesėme patiesal�, nusiavėme batus, o paskui nusivilkome ir visus rūbus. Kuprinėje turėjau vy�nių, tokių raudonų ir sultingų, kad mano lūpos nusida�ė tamsiai raudonai � Milano bu�iniai buvo tik dar saldesni.

� Man taip tav�s trūko, � prisipa�inau jam.

� Ir man tav�s, � atsakė jis, masa�uodamas man kojas. � Negalėjau pamir�ti mūsų nakties. Taip seniai mylėjausi su moterimi.

Knietėjo paklausti, ar da�nai jis mylisi su �mona, bet prikandau lie�uvį. Nuo pat prad�ių tarp Milano ir man�s buvo nera�yta taisyklė: jokių klausimų apie mūsų partnerius. Kai būdavome kartu, mūsų sutuoktiniai neegzistuodavo. Kartais, jeigu susipykdavo su �mona ir i�gerdavo, jis kai k� papasakodavo i� savo santuokinio gyvenimo. Bet man buvo įdomiau gulėti su juo nuogai po �vaig�dėtu dangumi, filosofuoti apie pasaulį ir aistringai mylėtis. Be to, jo istorijos man jau buvo girdėtos, tokių būtų galėj�s papasakoti bet kuris ateinantis į �Oaz� ir i�liejantis �irdį. Bet Milanas man nebuvo eilinis mirtingasis � jis buvo mano mylimasis, ir a� neketinau apkrauti jo kasdieniais rūpes�iais.

Jo kūnas buvo įdeg�s ir kvepėjo �ole. Pabu�iavau stamantrų jo pilv�.

� �ia? � suku�dėjo jis, mostelėj�s galva į senuk�, kuris vis dar susidomėj�s skaitė laikra�tį.

� Man tas pats, � atsakiau a�. � Jis tikrai nekvies policininkų.

Taip ir pasimylėjome saulės nutviekstoje pievoje. Paskui vėl apsirengėme, nebetar� nė �od�io. Milanas u�sidėjo akinius nuo saulės ir nuve�ė mane atgal į universitet�. Radijo nebejungė, a� vis� laik� �iūrėjau pro lang�, o jis sutelkė dėmesį į gatv�.

� Ar kas negerai? � paklausiau jo, kai sustojome prie universiteto.

Jis paglostė man rank� pir�tų galiukais.

� Paklausyk, Sonja, � pra�neko jis. � Man atrodo, bus geriau, jeigu liksime tik draugai. Tu esi i�tekėjusi, o a� turiu vaik� ir nenorė�iau rizikuoti prarasti �eim�.

Buvau priblok�ta ir negalėjau patikėti savo ausimis. Jis dar kvepėjo manimi, a� � juo, o jis ima ir nutraukia mūsų santykius? �irdis ėmė �okinėti krūtinėje, man apsvaigo galva.

� Gerai, jeigu tu taip nori, � pasakiau kuo nerūpestingesniu balsu, lyg kalbė�iau apie namų darbų u�duotį.

� Tu nuostabi ir seksas su tavimi nepakartojamas. Bet tiesiog nebegaliu daugiau apgaudinėti savo �monos�

� Gerai, tada viso gero, � pertraukiau jį ir i�lipau i� automobilio, nesileisdama į ilgus atsisveikinimus, perbėgau per piev� ir dingau centriniuose rūmuose. Atsisėdau kavinėje, i�gėriau kavos i� popierinio puodelio ir skubiai surūkiau cigaret�.

Staiga margaspalvių kuprinių mariose pastebėjau Julės kuprin�. Pamojau ir ji prisėdo �alia. Tiesa, buvau nutarusi niekam nepasakoti apie Milan�, bet dabar man reikėjo susigaudyti savo mintyse.

� Blogiausia �tai kas: manau, kad įsimylėjau, � baigiau pasakoti savo istorij�.

Julė suraukė kakt�.

� Ka�in ar i� to būtų kas gero. �inau, kad su Ladja tavo popieriai nekokie. Bet tas vyrukas ved�s, �monos taip greitai nepaliks. Argi ne taip?

A� palingavau galv�.

� Jie atrodo gana laimingi, kai vaik�tinėja su ma�yle, � persakiau, k� buvau girdėjusi i� kitų. � Kita vertus, jis sakosi jau seniai besimylėj�s�

� Ne visiems reikia tiek daug sekso kaip tau, � atsiduso Julė. � Pa�įstu porų, kurios nebūtinai kasdien nusiplė�ia drabu�ius nuo kūno ir puola vienas kito niurkyti, o vis tiek gyvena santarvėje. Na, bet tu, �iaip ar taip, su juo pasismaginai, tad bus vienos nakties nuotykis, ne daugiau.

� �iandien buvo jau antras kartas, � su�nab�dėjau a�.

� Dar geriau, � suplojo rankomis Julė. � Visas romanas! Kuo grei�iau visk� baik ir tik nepapasakok Ladjai.

� A� dar nei�protėjau, � nusi�ypsojau jai.

Atsisėdau kompiuterinėje ir be tikslo nard�iau po internet�, m�stydama apie Milano �od�ius. Gal Julė ir teisi. Romanas buvo, bet baigėsi. Vis dar nusiminusi, bet gerokai nusiraminusi, susiruo�iau namo.

Po dviejų savai�ių Ladja vėl nusitempė mane į �Kalifornij��. Apie Milan� pagalvodavau da�niau, negu norėjau galvoti, o ten i�kart jį pastebėjau. Su keliais draugeliais �aidė skat� apytu��iame kabake. Buvo sutelk�s dėmesį į savo popierėlį ir neatsakė į mūsų pasveikinim�, bet kai Ladja nuėjo tualetų link, atsisuko ir metė į mane nedviprasmi�k� �vilgsnį. To pakako: visas atsainumas i�garavo. Apėmė nerimas, vis dairiausi į jį ir ėmiau bilsnoti kojomis į bar�.

� Kas yra? � paklausė Ladja, grį��s i� tualeto.

� Nieko, � atsakiau gū�telėdama pe�iais. � Rūpes�iai dėl studijų.

Jis paglostė man galv�.

� Mano protinguolė, � su�nab�dėjo į ausį. � Tu i�laikysi bet kokį egzamin�, juk pati �inai.

Kelias sekundes vėl jutau s��inės priekai�tus, bet jie greit nurimo. Nervingai laukiau, kol Milanas duos �enkl� � �inojau, kad tikrai duos.

� Devint� prie ledainės, � suku�dėjo jis, eidamas pro �alį. Tuo metu Ladja buvo įsigilin�s į kit� pokalbį.

Universitete niekam, be Julės, apie Milan� nepasakojau. Nors buvau jau geriau susipa�inusi su keletu bendramokslių ir kartais vakare su jais kur nors nueidavome, asmeninėmis temomis su jais niekada nesi�nekėjau.

�Oazėje� irgi nenorėjau su niekuo kalbėtis apie savo jausmus, nes vis tiek bū�iau likusi nesuprasta. �Mano meilė trunka ilgiausiai valand� ir kainuoja �imt� penkiasde�imt eurų�, � visada sakydavo mūsų automechanikė Jana. Ji tvirtino, kad dar niekada gyvenime nebuvo įsimylėjusi, o jau buvo sulaukusi trisde�imt penkerių metų ir turėjo vaik�. �Daugių daugiausia tik sykį buvau ma�um� įsikliopinusi, bet ir toji būsena praėjo vėliausiai po trijų savai�ių, kai tas bi�as u�knarkė mano lovoje.� Maloniausia buvo kalbėtis su Iza, nes mudvi turėjome daug pana�umų. Ji studijavo akademijoje ekonomik� ir domėjosi u�sienio kalbomis. Ir �iaip buvo labai i�silavinusi, nors parsidavinėjo jau nuo �e�iolikos metų. Ji kaip tik krimtosi dėl kontrolinių ir buvo gana įsitempusi. Tad ir jai nieko nepasakojau apie Milan�, atlikau darb� ir �maik�tavau su kolegėmis kaip paprastai.

Po darbo su Celina, kuri buvo neseniai įsidarbinusi, stovėjau virtuvėje. A� ploviau indus, ji �luostė. Nety�ia i� rankų man i�krito stiklinė ir sudu�o ant grindų.

� Tu kaip u�sisvajojusi, � tarė ji �luodama �ukes. � Nors tu visada tokia, man atrodo, kad ka�k� turi. Matau i� akių.

� Tau taip atrodo? � at�oviau ironi�kai.

� Pasakysiu tik tiek: būk atsargi, � nesutriko ji. � Bet kol dar neturi vaiko, bet kada galėsi i�siskirt su savo senuoju.

�inojau, kad ji i�tekėjusi ir turi dvi ma�as dukrytes.

� Beje, po darbo a� susitikinėju su Hariu, � tarė ji ir tuojau nutilo, lyg laukdama, ar sutiksiu, kad pasakotų toliau.

Bet a� nieko nesakiau, nes Hario visai nepa�inojau. �inojau tik tiek, kad jis nuolatinis jos klientas, ateinantis kone kasdien ir da�nai � su puok�te gėlių. Bet tokių istorijų vie�namiuose buvo ne viena.

� I� tikrųjų pakvai�au, kad sulaukusi trisde�imties aklai įsimylėjau klient�, � kalbėjo ji toliau.

Nustebau: tokia smulkutė, juodus plaukus supynusi į kas�, ji atrodė kur kas jaunesnė.

� Bet jeigu jautiesi su juo laiminga� � raminau j�.

� Ir taip, ir ne, � atsiduso ji, dėliodama indus. � Niekada nebū�iau pamaniusi, kad man taip dar sykį nutiks. Lyg vėl bū�iau septyniolikos. Naktį sapnuoju jį, o pabundu �alia Oliverio � savo vyro. Per dien� susiskambiname n kartų dėl visokių smulkmenų, net svarstome, kaip pavadintume savo vaikus. Kita vertus, a� i�tekėjusi, Oliveris � geras vyras, ir mano mergytės jį tiesiog dievina. Tad manau, jog esu suaugusi moteris ir neturiu teisės dėl tokių svai�iojimų sugriauti savo �eimos.

Negalėjau liautis galvojusi apie Milan�. Jis buvo i�vyk�s su �eima ir labai jo ilgėjausi. �imtme�io vasara, prasidėjusi kaip sapnas, virto prakeiksmu, nes vis� laik� įsivaizdavau, kaip jis su savo �mona Natali sėdi ma�o uostamies�io restorano terasoje. O Ladja vis� laik� narka�indavosi arba �aisdavo stalo tenis� su Tomu ir jo nauj�ja drauge. Kartais, kai man nereikėdavo į darb�, prisidėdavau prie jų, ir tada atrodydavome kaip nerūpestingi jaunuoliai, vis� dien� drybsantys saulėje, besiklausantys muzikos ir nagrinėjantys tokius klausimus kaip �is: �Kaip dauginasi smurfai, jeigu visame kaime gyvena tik viena moteri�kaitė?�

Egzaminus semestro pabaigoje i�laikiau gana gerais pa�ymiais. Da�nai ne�davausi knygas į �Oaz� ir tenai mokydavausi. �Dar metai, o tada bent jau turėsi bakalauro diplom�, ir tikslas bus visai arti�, � sakydavau sau. Kai kurie bendramoksliai jau buvo baig� pagrindines studijas ir per atostogas atliko praktik�. Man nebuvo ko apie tai nė galvoti, nes praktikantai algos da�niausiai negaudavo. Negalėjau sau to leisti.

Bet sunkiausia buvo tai, kad su �Oazės� klientais turėjau elgtis maloniai, net ir tada, kai prie�ais atsiguldavo susirauk�lėj�s septyniasde�imtmetis, nevalyvas ma�o arba vyrukas, kuriam dvokia i� burnos. Per ilg� laik� buvau įpratusi atsiriboti nuo tokių dalykų ir galvoti tik apie pinigus, bet nuo tada, kai susipa�inau su Milanu, i�tverti klientus man darėsi vis sunkiau. Juos �iupinėti buvo dar nieko baisaus. Blogiau, kai savo prakaituotomis ga�liomis rankomis jie imdavo grabalioti mano kūn�, nes jis, kaip ir mano �irdis, dabar priklausė tik Milanui. �Kraujas u�verda, kai pagalvoju, kad tu ir toliau miegi su Ladja�, � nesitvėrė pyk�iu jis vien� kart�.

Ai�ku, Milanas irgi ne�inojo, kaip a� u�sidirbu. Papasakojau jam apie kavin�, kurioje dirbu padavėja, bet jis vis klausinėjo adreso, nes norėjo po darbo mane pasitikti. Vien� sykį numykiau apie darb� universiteto bibliotekoje, bet jis, regis, ėmė ka�k� įtarti, tuo labiau kad �inojo, jog Ladja tik labai retai gauna u�darbio.

�Oazėje� atvirumas irgi tapo aktualia tema: Mandė du mėnesius melavo naujajam draugui apie savo darb�, o kai galiausiai pasakė ties�, sulaukė skambaus antausio. O Iza papasakojo �tai k�: �Pirmajam savo draugui pasakiau, kad dirbu degalinėje. Dieve, jam buvo tik a�tuoniolika, jis pa�inojo vis� mano �eim� ir būtų i�kart numir�s, jeigu būtų su�inoj�s, kuo i� tiesų u�siimu. Laimė, �alia vie�namio i� tiesų stovėjo degalinė, ir ten a� kasdien laukdavau savo mylimojo.�

Paband�iau įsivaizduoti j� su �Aralo� darbo kombinezonu, o po juo � mezginiuotus apatinius.

� Ar jis niekada nepanoro u�eiti vidun? � nustebusi paklausė Anja.

� Jis buvo drovus, įsimylėj�s ir aklai manimi tikėjo. Sakydavau jam, kad mano �efas labai bjaurus, ir jis tikriausiai jo prisibijojo.

Rugpjū�io pabaigoje Ladja nuėjo padėti mūsų kabakui surengti rajono gatvės �ventės. A� neturėjau jokio noro eiti kartu, bet slapta tikėjausi sutikti ten Milan�, juk nesibaigian�ios jo atostogos turėjo kada nors baigtis. Ir i� tikrųjų pama�iau jį stovintį prie alaus baro su viena pa�įstama i� �Kalifornijos�. U�sisakiau kolos ir kuo nepastebimiau atsisėdau netoliese ant suolo.

� Ji varo mane i� proto! � �ūkavo jis. � Ariu dėl �eimos nei�tiesdamas nugaros, o jai vis negana. Tegu pasiie�ko kito tokio idioto.

Juodu susivaidijo, pamaniau sau, ir pajutau ka�k� pana�aus į piktd�iug�, bet i�syk susigėdau. Tik tada jis pastebėjo mane ir i�syk nutilo. Ne�ymiai linktelėjo galv� į de�in�, a� atsistojau ir nuėjau prie gatvės u�tvaros. Po penkių minu�ių atėjo ir jis. Puoliau jam ant kaklo, nejutau nieko kito � vien dangi�k� palaim�.

� Tik ne �ia, � su�nab�dėjo jis, bu�iuodamas man į kair� ausį. � Nenoriu, kad visi imtų skleisti apie mus paskalas.

Nieko nekalbėdami ėjome vienas �alia kito Tyrgarteno link. Staiga jis nusitempė mane pro automatines duris ir atsidūrėme ka�kokioje patalpoje prie bankomato. Jis prispaudė mane prie sienos ir mudu bu�iavomės, ilgai ir su pasimėgavimu. Trys įkau�� vaikinai ry�kiaspalviais plaukais, eidami pro �alį, ėmė ploti katu�ių.

� Meilė � nuostabus dalykas! � su�uko vienas i� jų.

� Pasakyk man ties� � ar tu parsidavinėji? � visai netikėtai paklausė Milanas, kai vėliau sėdėjome parke ant suoliuko. Jis �velgė į mane tiriamai, tarsi mama, k� tik u�klupusi dukterį rūkan�i�.

� Kaip� kaip galėjai taip pamanyt? � pralemenau, kad laimė�iau laiko.

Ne pats geriausias nekaltos studentės atsakymas. Galas man, nusprend�iau. Tavo pasakomis jis niekada netikėjo, o su�inoj�s ties� nebenorės tav�s akyse matyti. Kas norėtų būti su moterimi, kuri per savait� sugula su ma�iausiai dviem de�imtimis vyrų?

� Tomas ka�k� minėjo apie vie�namį �arlotenburge, � paai�kino jis.

� �itas tai niekada nenulaikys lie�uvio u� dantų, � atsidusau.

� Ar tave kas nors ver�ia t� daryti? � susirūpin�s paklausė Milanas po slegian�ios tylos.

� Ne, ne, prie�ingai, � suskubau atsakyti.

Papasakojau jam apie �Oaz� ir merginas, su kuriomis gerai sutariau. Kai kurias detales nu�vie�iau �iek tiek kitaip arba visai praleidau ir patikinau jį, kad tik �i�skirtiniais atvejais� u�siimu tikru seksu, bet ir tuomet galiu pati rinktis vyrus, o tai, �inoma, buvo netiesa. A� plepėjau neu�si�iaupdama, o jis susim�st�s �iūrėjo į giedr� dangų.

� Ar tu nusivylei manimi? � paklausiau, kai maniau jau visk� papasakojusi. � Darau t� tik tam, kad galė�iau studijuoti. Kai gausiu diplom�, niekada ten nebeisiu.

�į �odį, glostydama jam rank�, pakartojau daug sykių.

� Ne, nenusivyliau, � atsakė jis kiek patylėj�s, bet balsas buvo liūdnas. � A� ir pats parsidavinėjau � taip ir susipa�inau su Jo�u. �inau, kas tai yra. Buvau jaunas, neturėjau pinigų, o padoraus darbo irgi nevertinau. Lengva nebuvo � juk nesu homoseksualus. Bet turiu ir gra�ių prisiminimų i� to laiko. Su kitais vaikinais jautėmės labai laisvi.

Gerai supratau, k� jis patyrė. Kaip ir a�, jis buvo �mogus, kuris nuo pat jaunų dienų tro�ko nuotykių ir anksti pajuto kūni�kos meilės poreikį. Atėjo laikas, ir jis i�keliavo į didelį, platų pasaulį kupinas vil�ių � t� patį ir a� kadaise padariau, i� Italijos atvykdama į Berlyn�.

Gulėjome pievoje po ��uolu iki sutemų. Nebuvau gera klausytoja, bet apie Milan� norėjau �inoti visk�: su kuo jis pirm�syk mylėjosi, kaip susipa�ino jo tėvai, kuo vardu buvo jo tėvas, motina ir mylimiausias dėdė, kaip atrodė jo lenkų kalbos mokytoja, kuri� buvo įsimylėj�s, kai jam buvo vienuolika.

� Tau atrodo, kad nieko tokio, jei dabar dirbi vie�namyje, � staiga grį�o jis prie ankstesnės temos. � Bet tau liks randai � jausi juos net ir po penkiolikos ar dvide�imties metų.

Norėjau su�inoti, ar jis kada nors buvo įskaudintas, bet jis nutraukė man mar�kinėlius ir ėmė bu�iuoti į kakl�. Pagalvojau, kad su juo viskas kitaip, pavyzd�iui, tie greitukai �Oazėje� man rei�kė ne k� daugiau nei papras�iausi gimnastikos pratimai.

Oras atvėso, sekmadienį parke vaik�tinėj� �monės skirstėsi po namus. Liko vos kelios �mogystos: ka�koks benamis su med�iaginiu krep�iu, pilnu tu��ių butelių, pūtikų kompanija su dviem aviganiais, laigan�iais po piev�, ir senu�iukė, kuri prie tvenkinio lesino antis.

� Ne �ia, � u�protestavo Milanas, kai jau norėjau nuvilkti mar�kinėlius ir jam, bet pajutau, kaip jo pir�tų galiukuose tvinksi pulsas, ir mane u�plūdo neapsakoma laimė.

Ladja nieko neįtarė apie mudu su Milanu, arba apsimetė, kad viskas kuo puikiausia. Vasarai baigiantis jis rado darb� viename kabake, triskart per savait� jį valydavo ir tvarkydavo. Gaudavo tik keturis �imtus eurų per mėnesį, u�tat keldavosi anksti ir nebetinginiaudavo namie vis� dien�.

Turėdavau prisiversti negalvoti apie Milan�, kai būdavau su savo vyru. Da�niausiai pavykdavo, tik kartais jis įsikirsdavo man į galv�. Jeigu labai jo i�siilgdavau, lyg tarp kitko paklausdavau Ladjos, ar nenorėtų nueiti į �Kalifornij��. Da�niausiai jis sutikdavo � kabakų niekada neatsisakydavo. Tada ma�iausiai pusvalandį da�ydavausi, u�sitraukdavau kauboji�kus mėlynos odos aulinukus (kuriuos ne�iodavau tik ypatingomis progomis) ir ilgai rausdavausi spintoje, ie�kodama tinkamų drabu�ių. Ladja įsivaizduodavo, kad a� jam taip puo�iuosi, niekada negailėdavo komplimentų, o mane tai pamalonindavo. Da�nai imdavo grau�ti s��inė. Kad ir kokių turėjo trūkumų, Ladja mane mylėjo, o a� jį begėdi�kai apgaudinėjau.

Bet paskui pagalvojau, kad vyrams i�tisus �imtme�ius buvo leid�iama turėti meilu�ių, ir niekas dėl to nesijaudino, net jeigu �mona apie tai su�inodavo, nieko nedarydavo, nes juk �tokie jau jie, tie vyrai�. Tai kodėl a� turė�iau atsi�adėti tų grynos laimės akimirkų? Juk gyvenimas � toks trumpas.

Namų laiptinės ir apleistos statybvietės tapo mudviejų su Milanu s�jungininkėmis. Kai jo draugas Marijus likdavo nakvoti dirbtuvėje, mums nelikdavo nieko kita, kaip pasiie�koti vietelės lauke � tai buvo nepatogu, bet dar labiau jaudino. Kart�, spalio pabaigoje, susitikome tu��ioje automobilių aik�telėje po automagistralės tiltu. Per tai susigriebiau slog�. Kai �Oazėje� papasakojau, kaip per�alau, merginos leipo juokais. Kai sykį su Vera i�sikalbėjau apie savo roman�, visas klubas i�kart apie tai su�inojo, tad slapstytis nebebuvo prasmės.

� Laimė, dar ne taip �alta. Pagalvok, kas būtų sausio mėnesį, � svarstė Jana.

� Iki sausio tikrai viskas jau bus baigta. Tas vyrukas ved�s, tokie dalykai niekada ilgai netrunka, � pridūrė Anja. Dėbtelėjau į j� kone įsi�eidusi.

� Ji teisi, � tarstelėjo Iza. � Juk jam tik sekso reikia, kaip ir tiems, kurie ateina �ionai. Tik jis nieko u� tai nemoka � o kam, jeigu tu duodi jam u� dyk�, nes esi kvaila ir įsimylėjusi. A� gerai �inau, ir pati kelis kartus t� patyriau.

Tik Celina neįsitraukė į pokalbį. Sėdėjo tyli ant sofos ir mezgė dukrytei �ali� �alik�. Bet kai Iza i�klojo savo grie�t� nuomon�, ji kilstelėjo galv�. �inojau, kad vis dar susitikinėja su Hariu � jis ateidavo beveik kasdien ir kartais u�sibūdavo �Oazėje� ilgas valandas. Oficialiai jis, �inoma, buvo tik klientas, bet dauguma moterų daugiau ar ma�iau nutuokė, kas vyksta.

Kai vien� vakar� i�ėjau i� �Oazės� de�imt� valand� vakaro, pastebėjau, kad mane ka�kas seka. Paprastai tokiu metu beveik niekas nevaik��iodavo nuo�aliu, neap�viestu taku, kuris vedė per piev� iki tramvajaus stotelės. Pagreitinau �ingsnius, kraujas sustingo gyslose, �irdis ėmė plakti kaip pa�ėlusi.

� Nebijok, Stela, sustok! � su�uko vyri�kas balsas man pavymui. Lėtai atsigr�iau ir blausioje mėnulio �viesoje pa�inau Harį, Celinos meilu�į. Pusplikis, reti rusvi plaukai, ovali galva su apskritais pilkais akinių rėmeliais, tikriausiai dar i� pokario laikų.

� K� �ia veiki? � paklausiau i�sigandusi.

� Man būtinai reikia su kuo nors pasikalbėti. Celina� tai yra Katia� man sakė, kad tu �inai apie mūsų meil�, � pralemeno jis. Katia buvo tikrasis Celinos vardas.

Visa ta situacija buvo tokia absurdi�ka, kad nenoromis nusijuokiau. Haris stovėjo ir �iūrėjo į mane maldaujamu �vilgsniu.

� Jei jau tau taip reikia� nors, ties� sakant, skubu namo, � atsidusau a�.

I� jo automobilio, �Audi A4� su medine apdaila ir �ildomomis sėdynėmis, nusiun�iau Ladjai �inut�, kad pavėluosiu. Galiausiai nuva�iavome į tokį ap�nerk�t� kabak� Frydrichshaine, ant kampo, vien� i� tų, kur laisva valia ilgiau negu pusvalandį neu�sibūtum. Ant geltonais tapetais i�klijuotų sienų kabojo Berlyno sporto klubo �Hertha� vėliava, stalai buvo aptiesti languotomis nuskalbtomis staltiesėmis. Skambėjo Andrėjos Berg dainos, o mes buvome vieninteliai lankytojai.

Haris be atvangos kalbėjo ir taip suprakaitavo, lyg k� tik būtų nubėg�s maraton�.

� Vis dar negaliu suvokti, kaip man tai galėjo nutikti. Na, nemanyk, kad esu nuolatinis vie�namių lankytojas. Bent jau toks nebuvau, kol nesutikau Katios. Niekada netikėjau did�i�ja meile. �mon� ved�iau todėl, kad ji labai protinga, i�silavinusi ir stipri. Buvau tikras, kad bendram gyvenimui tokios savybės daug svarbesnės negu jausmai, kurie vis tiek kada nors numir�ta.

Netrukau pastebėti, kad jis neprat�s tokiomis temomis kalbėtis. Jam labiau patiko ai�kinti investuotojams apie akcijų paketus.

� Daugeliui nuobodu kalbėti apie pinigus ir ekonomik�, bet a� savo pomėgį paver�iau profesija, todėl man niekada nebuvo sunku tiek daug dirbti, � dėstė jis man. � Bet staiga imu ir įsimyliu Kati�, prostitut�, kuri net nebaigusi mokslų, o jos draugės dirba kasininkėmis arba valytojomis, ir vis tiek ji mane traukia taip, kad net pradėjau nebe tiek daug dėmesio skirti savo klientams ir vie�namyje praleid�iu daugiau laiko negu darbe.

Taip jis malė nesustodamas, o a� pasijutau visai pavargusi. Kita vertus, nenorėjau tiesiog atsistoti ir i�eiti, nes man buvo jo gaila � ne tiek dėl to, kad jį kamavo meilės rūpes�iai, bet visų pirma dėl to, kad jis negalėjo i�sikalbėti su kokiu nors draugu prie bokalo alaus, vidury nakties liejo �irdį nepa�įstamai prostitutei prirūkytame kabake. Tas vyrukas ai�kiai buvo labai vieni�as.

� O kaip tavo �mona? � paklausiau a�.

� Prie� dvejus metus ji dėl darbo persikėlė į Niujork�. Dabar ji � didelė vir�ininkė vienoje draudimo bendrovėje ir susirado ten kit�. Kai paskutinį kart� kalbėjomės telefonu, aptarinėjome skyrybų formalumus.

Ne�inojau, k� pasakyti, tik �iūrėjau į savo bokal� ir �iovavau.

� Gal dar ko nors norėtumėte? � paklausė padavėjas kramtydamas gum�.

� Man reikia namo, rytoj a�tunt� paskaita, � tariau a�. Haris �velgė į mane liūdnomis akimis. � Paklausyk, � kalbėjau toliau, � tikrai ne�inau, k� tau patarti. Katia turi du vaikus ir vyr�, viskas ne taip paprasta. Bet tik ji �ino, ar tu esi jai svarbus ir k� ji pasiry�usi dėl tav�s paaukoti.

Jis pa�velgė į mane lyg nieko nesuprasdamas, o jo kurmio akutės u� akinių stiklų dar labiau susiaurėjo.

� Meilės romanas pana�us į akcijų fond�, � paai�kinau jam. � Nors ir daug investuoji, niekada ne�inai, kuo viskas baigsis.

Paskui man buvo gėda, kad kalbėjau taip primityviai � galėjai tikėtis aptikti pana�ų posakį kinų laimės sausainėlyje, o ne i�girsti i� studentės lūpų. Bet Haris atrodė patenkintas, t� i�gird�s, apmokėjo s�skait� ir pavė�ėjo mane namo.

O dėl mudviejų su Milanu Iza klydo. Med�iai stovėjo jau pliki, �alnos naktį tebebuvo retenybė, o mudu vis dar susitikinėjome. Susitaikiau su tuo, kad jis nepaliks �monos � jau geriau turėsiu bent dalel� jo negu visai nieko. Ir toji mano dalelė yra geriausia, tvirtinau sau. Tegul Natali skalbia purvinas jo kojines ir klausosi jo pasakojimų apie stres� darbe. O kai mudu drauge, jis būna �variai nusiskut�s, gerai nusiteik�s ir visada geid�ia sekso.

�Oazėje� �iema pa�ėrė pritrenkian�ių naujienų.

� Anja nė��ia! � su�uko Mandė, kai vien� dien� per�engiau slenkstį, ir ėmė nerimastingai bėginėti. Visos merginos tar�kėjo vien apie tai, tik pati Anja sėdėjo ant sofos, valgė bulvinius blynus su obuolių ko�e ir susim�s�iusi tylėjo.

� Net nepajėgiu tuo d�iaugtis. Dar neatsitokėjau i� netikėtumo, � prisipa�ino ji paskui.

Visas kitas savaites mums rūpėjo tik kaip tinkamai virti kūdikiams ko�el�, taisyklingai maitinti krūtimi ir kokie �iulptukų prana�umai ir trūkumai. Nuolatinis mūsų klientas gerokai nustebo, kart� u�tik�s mus virtuvėje rū�iuojan�ias i�augtinius Celinos vaikų �liau�tinukus.

� Maniau, kad atėjau į vie�namį, o ne į vaikų lop�elį, � pa�maik�tavo jis. Paskui atsisėdo ant sofos ir įniko kramtyti guminius me�ku�ius i� mai�elio.

Kadangi Anja nebenorėjo tiek daug laiko praleisti vie�namyje, reikėjo pasiie�koti, kas j� pavaduos. Taip į �Oaz� atėjo Lena. Pirm� kart� susitikome kuriozi�komis aplinkybėmis. Vienas toks įkau��s jaunikaitis u�sisakė i� man�s ir Veros dvigub� masa�� ir i�kart pradėjo kabinėtis. Jis bambėjo, nenorėjo leistis masa�uojamas, tik grabinėjosi ir dar leidosi į�eidinėti, kai pasiprie�inome.

� Ar jūs kek�ės, ar ne? A� jums sumokėjau! Kas �ia per su�iktos paslaugos? � siautėjo jis.

� Man jau gana. Mes i�einam, galėsi pats apsitarnauti, � ramiai tariau jam ir i�ėjau su Vera i� kambario.

Laukiamajame stovėjo Lena, naujoji barmenė i� �ekijos, ir brū�avo savo juodai lakuotus nagus. Ji buvo galva auk�tesnė u� mane, ilgais �viesiais plaukais, siekian�iais sėdyn�. Pasida�iusi juodais akių �e�ėliais, juodu lūpda�iu, avėjo juodus ilgus aulinukus, mūvėjo juodus d�insus ir vilkėjo prigludusiais mar�kinėliais, pabrė�ian�iais liekn� jos figūrėl�. Nors ir visi�kai skirtingos, mudvi viena kit� pamėgome i� pirmo �vilgsnio. Ji kone mirė i� juoko, kai papasakojome apie t� problemi�k� klient�.

� A� jį tuoj sutvarkysiu, nebijokit, � tarė ji ir pradingo kambaryje.

Netrukus koridoriuje pasigirdo triuk�mas.

� Dink i� �ia, mi�niau, arba nurausiu tau kiau�us! � �ūkavo Lena.

Tas tipas, kokių metro devyniasde�imties ūgio ir �imto kilų svorio, nuleid�s galv� lėtai nusliūkino prie durų ir i�eidamas tyliai jas u�darė.

� O ji nepės�ia, � konstatavo Vera.

Paskui Lena įsitaisė ant Anjos ku�etės ir i�sidėliojo Anjos kompaktines plok�teles.

� Kokio mė�lo �ia klausotės? � su pasibjaurėjimu su�uko ji. � Mums reikia kietos muzikos!

Nuo to laiko �Oazėje� netilo technomuzika.

Universitete kaip tik buvo surengtas streikas: studentai u�ėmė pastatus protestuodami prie� Berlyno senato taupymo politik�. Kai kurie i� mano bendramokslių dalijo valgykloje atsi�aukimus ir ragino mane dalyvauti demonstracijoje. Pritariau jų veiksmams, laikiau juos teisingais, bet nebuvau tikra, kad tai k� nors duos. Politikai retai kada paiso saujelės nepatenkintų studentų, juolab kad visas �is sukilimas nedarė jokios ekonominės �alos.

Prie� pat Kalėdas at�ven�iau dvide�imt pirm�jį gimtadienį. Raudonųjų �ibintų aplinkoje dirbau jau gerus metus, bet nenorėjau apie tai galvoti. Nors semestras praėjo su streikais, dar prie� Kalėdas para�iau du svarbius kontrolinius. Paskui leidau sau dvi savaites pailsėti nuo universiteto.

Gimtadienio i�vakarėse pabuvau su Milanu Marijaus meilės lizdelyje. Geresnės kompanijos negalėjau įsivaizduoti. Jo juoko, kvapo ir balso tereikėjo, kad bū�iau laiminga.

Kit� ryt� Ladja, Tomas ir Julė surengė man �vent�. Sukirtome �okoladinį tort�, pusry�ių i�gėrėme �ampano, o paskui i�ėjome pasidairyti po kalėdin� mug�. Unter den Linden gatvėje med�iai �vytėjo advento iliuminacijomis.

Vakare nuva�iavau su Ladja į �Kalifornij�� ir sutikau ten Milan� su �mona. Ne kart� buvau ma�iusi j� i� tolo, bet pirm� sykį ji stovėjo tiesiai prie� mane. Trumpi �viesūs plaukai, siauras veidelis, �iek tiek apkūni, bet ne stora. Vilkėjo rud� megztinį, mūvėjo pla�iomis sportinėmis kelnėmis ir avėjo �emakulnius. Apskritai ji buvo gra�i. A� vilkėjau trump� juod� suknut� su blizgu�iais, mūvėjau tinklines pėdkelnes, o kakl� buvau apsisukusi plunksnų boa. Netikėtai pasijutau it nuoga ir nusipiginusi.

Pirma mintis, kuri man dingtelėjo � sprukti i� �ia kuo toliau. Neketinau leisti nakties su savo meilu�io �mona. Bet niekaip nebū�iau įstengusi paai�kinti Ladjai, ko taip staiga u�sikepiau i� �ia i�eiti. Tad mandagiai prisista�iau Natali kaip Ladjos �mona, ir mes i� tikrųjų pradėjome �neku�iuotis. Natali buvo maloni ir draugi�ka, ir a� net pajutau �ioki� toki� kalt�, kai ji ėmė pasakoti apie �eim�. A� kalbėjau apie JAV, savo studijas ir darb� universitete, kurio visai neturėjau. Buvau tiek įpratusi skiesti apie tai, k� dirbu, kad jau pati ėmiau tikėti savo pasakomis.

� Turime būtinai i�gerti tavo gimtadienio proga! � tarė Natali. � U�sisakykime butelį �ampano.

� Reikia būtinai �iūrėti į akis, kitaip nutiks nelaimė, � pasakiau Milanui, kai padavėjas pylė �ampano į taur�.

� Ir sugalvoti nor�, bet niekam nesakyti, � papildė jį Ladja.

Kai susidau�ėme, pa�iūrėjau į Milan�, u�simerkiau ir mintyse i�tariau savo nor�.

8

PAKELIUI: I� DUGNO Į VIR�ŪNES IR VĖL �EMYN

Prasidėjus naujiems metams �Oazėje� reikalai visai pa�lijo. Ateidavo vis ma�iau klientų, bet ir tie paprastai u�sisakydavo tik dvide�imties minu�ių klasikinį masa�� su aptarnavimu ranka, o paskui vėl pradingdavo. Telefonas beveik nebeskambėjo, net ir �sukaktuvių vakarėlis� � vie�namio gimtadienis, �ven�iamas kasmet vasario prad�ioje, � buvo tikras pravalas. Nuolatiniai klientai neberodė akių, i�skyrus Volfgang� � jis ateidavo net apsivilk�s kostium� su did�iule gėlių puok�te man. Brangiu bufetu beveik niekas nebesinaudojo, mes, mergaitės, buvom surūgusios ir dirglios, darb� baigdavome anks�iau ir traukdavome į diskon�.

Po dviejų mėnesių �tilio i�narstėme visas įmanomas mūsų ma�y�io vie�namio �lugimo prie�astis, bet taip ir nesupratome, kur dingo tie visi vyrai. Nedarbas; �monės nebeturi pinigų; vyrai prarado ūp� dulkintis; mes per ma�ai stengiamės; netoliese atsirado pernelyg daug bordelių, kurie dempinguoja kainas, � viskas buvo tik spekuliacijos. Iki tikrosios prie�asties taip ir neprisikasėme. Buvome taip praradusios viltį, kad nė viena net nebenorėjo keltis ir eiti atidaryti durų, kai suskambėdavo durų skambutis. I� tų nedaugelio dar likusių klientų vis tiek ne ka�in k� u�dirbsi.

� U�vakar atėjo vienas toks nuplauk�s. Pareikalavo, kad koridoriuje jam smauky�iau � u� de�imt eurų. Dabar tik tokie ir beu�suka, � atsiduso Iza.

� Arba kokie nors paranoji�ki idiotai, kurie patys ne�ino, ko nori, ir vis tiek pabėga nieko neu�sisak�, � pridūrė Mandė.

Taip ir buvo: kai kurie vyrai ap�iūrėdavo mus visas, o paskui i�eidavo mestelėj�: �Neradau sau tinkamos.�

� Arba Aleksas � tas ateina tik tam, kad įbruktų mums savo nerealiai brangių skudurų i� Lenkijos.

Nė��ia Anja, kuri� kamavo pykinimas ir hormonų svyravimai, tik retsykiais u�sukdavo į �Oaz�, o atėjusi imdavo mus tarkuoti dėl netvarkos.

� Nė kiek nesistebiu, kad vyrai nebeateina, � �nyp�tė ji. � Kas eis į toki� kiaulid�!

Lena tik abejingai linksėjo. Nuo tada, kai Anja nuolat nebedirbo, �efė buvo ji. Visos merginos klausė tik jos, nes ji neie�kojo �od�io ki�enėje ir laidė kand�ius s�mojus. Bet ir ji negalėjo pakeisti fakto, kad u�dirbdavome perpus ma�iau nei anks�iau, kai baigusi pamain� kiekviena i�sine�davo namo po �imt� penkiasde�imt eurų.

Piniginėje retai kada beturėdavau daugiau negu de�imt eurų, vėl ėmė plaukti skolų reikalavimai. Mudu su Ladja nebegalėjome sau nieko leisti � tik būtinus dalykus, ir susigin�ydavome, kai trūkdavo pinigų savaitgalio tūsams.

Universiteto beveik nebelankiau, nes kone kas vakar� tūnodavau �Oazėje�, kad galė�iau sumokėti bent jau u� nuom� ir prikim�ti �aldytuv�. Jeigu ir pasirodydavau paskaitose, stropūs mano bendramoksliai, nuolat lankantys paskaitas, į mane skersakiuodavo. Tikriausiai laikė mane tingine, kuriai rūpi tik tūsintis, o ne atsidėti knygoms. Laikra��iai t� �iem� vėl buvo pilni diskusijų apie mokes�ius u� moksl�, ir a� jau įsivaizdavau, kad netrukus Berlyno vie�namiuose galėsiu dar da�niau įdomiai pasi�neku�iuoti su būsimomis inteligentėmis. �iam verslui daugiau studen�ių kek�ių i�eitų netgi į naud�. Pastebėjau, kad �urnalistams ir universitetų docentams labai patiko, kad su manimi gali apie visk� pasikalbėti. Man regis, juos u�vesdavo aplinkybė, kad moteris, su kuria jie daro tai, kas realiame gyvenime nepavyksta, nestovi trimis laipteliais �emiau u� juos, o galėtų būti viena i� jų, tokia, kuri� būtų negėda nusivesti ir į ligoninės arba dienra��io Kalėdų vakarėlį.

Namų darbus darydavau �Oazėje�, laiko buvo per akis. Dėjausi, kad viskas gerai, net ir Julei nesipasakojau apie finansines problemas, nes man tai buvo baisiai nemalonu. Dirba prostitute, bet i� to nepragyvena � vaizdelis tikrai nekoks. Pasiie�koti darbo kur nors kitur Berlyne man atrodė kaip i�davystė. Man patiko mūsų �Oazės� chebrytė, be to, buvau girdėjusi, kad ir kituose vie�namiuose nekokie reikalai. Tiesa, kai kurios merginos pasakojo, kad i�vykusios pagal sutartį u� miesto u�sidirba krūvas babkių. �Pagal sutartį� rei�kia savaitei ar dviem i�vykti į kit� miest� dirbti vie�namyje i�tis� par� ir ten pat gyventi. Nors ir nenorėjau va�iuoti i� savo miesto, padė�iai vis sunkėjant tai atrodė kaip vienintelė likusi i�eitis. Pietų Vokietijoje ir �veicarijoje kainos toli gra�u nebuvo taip kritusios kaip Berlyne5.

Vien� penktadienį sėdėjau �Oazėje� ir nuobod�iaudama sklaid�iau laikra�tį. Staiga atėjo mintis įdėmiau perskaityti raudonųjų �ibintų aplinkos skelbimus ir viena �inutė su�adino smalsum�: �Pietų Vokietija � ie�kome moters be kompleksų dirbti klube. 2000 eurų per savait�.�

Jau įsisvajojau, k� u� tuos pinigus galėsiu nusipirkti. Ne�iojam�jį kompiuterį, nauj� mobilųjį spalvotu ekranu, su Ladja i�vyksime atostogų � kuo toliau nuo pilko voki�ko pavasario, pagaliau vėl pavalgysime restorane, o po diskotekos grį�ime namo taksi � nebekalensime dantimis laukdami traukinio.

� Stela, tau! � riktelėjo Mandė i� koridoriaus galo.

Vos neapsiverkiau, u�ėjusi į kambarį. Man�s vėl laukė tik smaukytojas, kuris u� trisde�imt eurų tikėjosi mane pagrabalioti ir paglam�yti. �lyk�tu vien tik atsimu�inėti nuo ga�lių jo rankų, bet dar blogiau, kad i� tų trisde�imties eurų man liks tik dvide�imt. Pasijutau galutinai suniokota, kad parsidavinėju u� visi�kus gra�ius. Baigusi masa�� apsisprend�iau: net jeigu tektų dirbti �iaurės a�igalyje � reikia kuo toliau sprukti i� �ito liūno.

Surinkau telefono numerį, kurį radau tame skelbime. Atsiliepė jaunas moteri�kas balsas. Ta mergina atrodė nuobod�iaujanti, bet kai paai�kinau, kas esu ir kuo u�siimu, ji atkuto ir ėmė dėstyti klubo darbo s�lygas ir plepėti apie jame dirban�ias moteris. Man tai visi�kai nerūpėjo, tik kai ji pradėjo kalbėti apie pinigus, pasta�iau ausis.

� Jeigu nesi kvaila baidyklė, per dien� lengvai u�sidirbsi tris keturis �imtus eurų, � paai�kino ji. Man to pakako.

Ladja visai neapsid�iaugė, kai i�girdo, kad viena i�vykstu dviem savaitėms.

� Tai k� ten daugiau nuveiksi negu �ia? � bandė i�gauti.

Kit� ryt� vis tiek nusipirkau biliet� į Freiburg�. Savo vyrui pasakiau, kad ten viename klube laikinai padirbėsiu barmene. Ne�inau, ar jį įtikinau.

Ladja palydėjo mane iki traukinio. Pa�adėjau kasdien jam skambinti, o jis prisiekė palaikyti bute �var� ir �iaip neprikiaulinti. Dar vienas bu�inys �altyje ir traukinys jau nurūko į Vakarus, į gra�ųjį Freiburg�, apie kurį kai kurie bendramoksliai pasakojo, jog tai es�s tikras rojus: saulės nutviekstas miestas pilnas malonių �monių, kurie va�inėja dvira�iais ir naudoja tik ekologi�k� elektros energij�.

Vakare, apie a�tunt�, atvykau į Freiburg�. I�lipusi i� traukinio įkvėpiau gryno oro, kvepian�io sniegu ir tokio �alto, kad akys bemat paplūdo a�aromis. I�syk pagalvojau: tu �ia ne namie. Mielai bū�iau lipusi į kit� traukinį ir grį�usi į Berlyn�.

Bet i�syk pama�iau prie man�s einan�i� auk�t� ir liekn� kokių penkiasde�imties metų moterį. Ji man pamojo. Raudoni jos plaukai buvo suri�ti mazgu u� nugaros, lūpos papūstos.

� Sveika, Stela, eik� �ionai! � su�uko ji man. Apsid�iaugiau j� pama�iusi.

Lorena � toks buvo jos vardas � vis� laik� buvo blogos nuotaikos, ir toji diena, kaip vėliau su�inojau, nebuvo i�imtis.

� Vien nervai per tas bobas, � pakartojo ji kelis kartus, kol ėjome į taksi stotel�.

Neatsistebėjau matydama, kaip ji auk�takulniais kauk�i �aligatviu. Tik automobilyje paspaudė man rank� ir pasiteiravo, kaip sekėsi kelionėje.

� Atleisk, kad a� tokia irzli, � atsiduso ji. � Bet juk �inai, koks mūsų darbas, �inai, kiek nervų tai kainuoja.

Linktelėjau galv� ir dirstelėjau į j�. Va�iuodama net nesidairiau pro lang�, vos neu�snūdau ant �iltos odinės sėdynės. U� kelių kvartalų vairuotojas įsuko į �alutin� gatvel� � atvykome.

Vie�namis, kuris vadinosi tiesiog �Pas �mit��, i� pirmo �vilgsnio atrodė kaip ir �Oazė�, tik kambariai buvo didesni. O �iaip tas pats chaosas. Prasidėjo nuo to, kad niekas ne�inojo, kur man pasidėti baga��, tad palikau jį tiesiog koridoriuje. Beveik visos moterys į mane tik trumpam pakėlė akis, kai atsisėdau virtuvėje. K� tik buvo suskambėj� trys skambu�iai i� eilės, laukė trys vyrai, tad nebuvo laiko ceremonijoms.

Tame vie�namyje ton� davė Tina, perkarusi raudonplaukė rumunė, nors jai tebuvo vos dvide�imt ir ji visai nebuvo �efė. Ji nenustygo vietoje ilgiau nei dvi minutes, bla�kėsi aplinkui ir komandavo merginoms, k� kuri turi daryti. I� pirmo �vilgsnio pajutome viena kitai neapykant�, bet kadangi neturėjau jokio noro kibti į plaukus, tiesiog nekreipiau į j� dėmesio. Kambariuose Tina teikė visas papildomas paslaugas: prancūzi�k� natūralų (tai yra uvertiūr� be gumytės), �iulpim� iki galo ir analinį, tad su Laura u�sikaldavo daugiausiai. O a� kaip ir anks�iau nesutikdavau �iulpti be gumytės � tai ne tik pernelyg �lyk�tu, bet ir pavojinga.

Laura buvo visi�ka Tinos prie�ingybė: apvalutė, miela, tikra bavarė. Jai labiausiai patikdavo skaityti paskalų �urnalus ir ji leisdavosi komentuoti kiekvieno perskaityto straipsnio. J� be proto domino, k� su savo draugėmis i�dirbinėja Borisas Bekeris ir Dyteris Bolenas, ir ji kamantinėdavo, k� tais klausimais mano kitos. Ji labai nustebo, kad a� į tokias kalbas nesileid�iu, o vis� laik� sprend�iu kry�ia�od�ius arba vartau matematikos paskaitų u�ra�us.

Vyrai �ia nebuvo malonesni ar ma�iau bjaurūs negu Berlyne, k� jau kalbėti apie siaubing� vietinį dialekt�. Bet jie mokėjo daugiau, tad ir darbas man ėjo gerokai lengviau. Be to, jie mėgo kalbėtis su manimi apie Berlyn�, tad ir laikas grei�iau praeidavo.

�Tu i� sostinės? K� veiki �ia, pietuose?� � tai buvo standartinis klausimas tarp �iulpimo ir greituko. �Studijuoji matematik�? Gerai pasirinkai, u�tikrintos perspektyvos�, � toks buvo antras variantas, kurį nuolat girdėdavau. Ta�iau per dien� �ionai aptarnaudama de�imt klientų vargiai begalėjau įsivaizduoti studijas, tik atsive�ti vadovėliai primindavo man, kad gyvenu ir kit� gyvenim�. Laiko mokslams neturėjau � verslas Vokietijos ekologijos sostinėje klestėte klestėjo.

Jau patį pirm� vakar� d�iūgavau, įsidėjusi į ki�en� tris �imtus penkiasde�imt eurų, kurie liko mano vokelyje po atsiskaitymo. Berlyne tiek u�dirbdavau per tris dienas � ir tai tik jeigu pasisekdavo. Bet antr� dien� supratau, kad �Pas �mit�� � tam tikra darbo stovyklos atmaina. Visos moterys turėjo būti vie�namyje kas ryt� de�imt� jau pasida�iusios ir persirengusios, o tai rei�kia, kad apsipirkti turėjai dar iki tol. Bet tame provincijos mieste (toks jis man atrodė bent jau palyginti su Berlynu) visos parduotuvės būdavo atidaromos tik pus� de�imtos. Prekybos centras buvo u� penkiolikos minu�ių kelio nuo vie�namio, tad dar spėdavai prigriebti reikalingiausių daiktų tai dienai, o paskui � bėgte į vie�namį. Kart� paklausiau Lorenos, ar negalė�iau gauti kelių laisvų valandų popiet, bet ji tik dar labiau papūtė lūpas ir atkirto:

� Tai tu �ia dirbti atva�iavai ar po parduotuves bėgioti?

Daugiau prie tos temos nebegrį�ome.

� Rytoj ateis Johana, Lorenos pavaduotoja, � paguodė mane bavarė Laura. � Ji ne toks nagas, tikrai galėsi valandikei i�bėgti.

T� dien� Laura buvo gerai nusiteikusi, nes atva�iavo geriausia jos draugė. Nata�a � toks buvo jos vardas � atvyko i� Rusijos, dvi savaites per mėnesį dirbdavo Freiburge, o likusį laik� leisdavo Berlyne. Paai�kėjo, kad ji gyvena Vedinge, tik u� kelių metro stotelių nuo mano namų.

� Matai, kur susitikome, � nusijuokė ji.

Mane priblo�kė, kad Nata�a netgi pa�inojo Volfgang� i� kito vie�namio ir ne kart�, kaip ir a�, lankėsi pas jį namie.

� Mūsų pasaulis ma�as, sutinki vis tuos pa�ius �mones, � nusi�aipė ji.

Nata�os istorija buvo pana�i į kitų rusių merginų, su kuriomis susipa�inau Berlyno vie�namiuose: a�tuoniolikos pastojo, i�tekėjo, po metų i�siskyrė, fiktyviai i�tekėjo vėl, kad galėtų atvykti į Vokietij�, vaik� paliko Rusijoje senelei, o pagaliau įsidarbino vie�namyje, kad sukrap�tytų pakankamai pinigų siųsti namo. Kai vakare susiėjom i�gerti degtinės su citrina, ji pasakojo man, k� patyrusi, ir staiga mano pa�ios gyvenimas nu�vito visai kitomis � geromis spalvomis.

Berlyne pasitaikydavo dienų, kai u�sibūdavau �Oazėje� po dvylika valandų nei�ki�dama nosies, bet po darbo visada grį�davau namo, atgal į tikr�jį savo gyvenim�. �ia, Freiburge, nuo ankstaus ryto ligi gilios nakties, be klientų, kuriuos turėjau aptarnauti, daugiau nema�iau nieko ir vėliausiai po ketvirto t� dien� imdavau �lyk�tėtis seksu. Naktį turėdavau miegoti toje pa�ioje lovoje, ant kurios vis� dien� buvo kru�amasi, o kambarys būdavo tiek prirūkytas, oras toks sausas, kad atrodydavo, jog tuoj u�dusiu. �iurpas nukrėsdavo vien pagalvojus, kad taip teks i�tverti dar dvylika dienų. Staiga pasigedau universiteto, pasivaik��iojimų su Jule po paskaitų parke prie Sienos, sekmadienio popie�ių su Ladja ir Tomu su tra�ku�iais, alumi ir stalo �aidimais. Ilgėjausi Milano, jo bu�inių, beproti�kų mudviejų naktų ir skubių atsisveikinimų rytais.

Nata�a pastebėjo, kad man ka�kas negerai. Ketvirt� dien�, kai susiruo�iau da�ytis vonios kambaryje, man u�ėjo �liumbimo priepuolis. Net vandeniui atsparus akių pie�tukas i�siterliojo ant skruostų.

Kai mėginau vandeniu nusiprausti veid�, nepasibeldusi u�ėjo Nata�a. I� prad�ių ji man�s nė nepastebėjo, bet paskui ir i�girdo, kad tyliai kūk�ioju, ir pamatė u�purtusias akis. Keista, bet visai nepasijutau nepatogiai, nors beveik nepa�inojau tos merginos; mat nuo pat pirmo �od�io ji kalbėjo tokiu �velniu balsu, kokiu kalba tik mo�iutės. Nata�a mane apkabino ir laikė tvirtai suspaudusi, o a�aros papsėjo jai ant rankų.

� Vsio choro�o � viskas gerai, � �nab�dėjo ji man į ausį. � �inau, kaip �ia sunku. Kai kurioms jau stogas pava�iavo, bet vienintelis būdas i�gyventi yra juokas. Negalima visko imti po �irdim, kitaip pra�ūsi.

Ji i� tikrųjų pasakė �po �irdim�, a� nusi�ypsojau ir nusiraminau. Tina, toji kvai�telėjusi rumunė, jau baladojosi į duris. Kai i�ėjau i� vonios ir mūsų akys susitiko, ji visa tik persikreipė, bet nieko nepasakė.

T�dien aptikau dar kai k�, kas padėjo man pabėgti nuo tikrovės, � vie�namio bibliotek�. I� tiesų tai buvo tik viena spinta, kurioje paprastai būdavo sukraunama patalynė, bet ten radau ger� �ūsnį knygų, kurios, regis, niekam nepriklausė.

� Moterys nusiperka, o i�eidamos pamir�ta jas pasiimti, � paai�kino man Laura, kuri tame vie�namyje dirbo ilgiausiai.

Ten buvo daugybė moteri�kų romanų, bet tarp jų ir Hermanas Hesė, D�ono F. Kened�io biografija ir, net keista, Henris Mileris � lyg �ia dar būtų ma�a sekso. Įnikau god�iai skaityti ir kuriam laikui pamir�au, kad esu vie�namyje. Vyrai � t�dien teko aptarnauti jų ne tiek daug � buvo tik nemalonus trukdys skaitant. Bet greitai visk�, kas mane domino, perskai�iau, o kasdienybė t�sėsi. Buvo dar tik penkta diena.

Johana, Lorenos pavaduotoja, nesuko galvos dėl s�lygų, kuriomis tame vie�namyje turėjome dirbti. Pirm� dien� jos nema�iau, antr� pastebėjau virtuvėje sėdin�i� mil�ini�k� �mogyst�, kuri niūriai spoksojo į mane. U�ėjusi prisista�iau, bet ji, regis, man�s nė nei�girdo, tik pradėjo sūpuotis ant kėdės. Ji vilkėjo per siaura mėlyna suknele su baltomis gėlytėmis, siekian�ia ligi kelių, � atrodė kaip kokia i�krypusi valytoja. Per i�kirpt� ver�ėsi did�iulės krūtys, o per trumpas drabu�is nepaslėpė i�tinusių kojų. Ji tikrai būtų patrauklesnė, jeigu labiau rūpintųsi savo svoriu, pamaniau sau. Johana nenorėjo atskleisti savo am�iaus, bet man atrodė esanti vos per trisde�imt. Nors ir buvo stora, o gal kaip tik dėl to, ji turėjo begal� klientų, kurie ateidavo specialiai dėl jos, o į kitas nenorėdavo nė �iūrėti.

Kart�, kai su Nata�a sėdėjome virtuvėje, i�girdome garsias dejones ir �ūksnius i� kambario koridoriaus gale.

� Tai Johanos klientas, � abejingai tarstelėjo Nata�a. Atsitokėjau i� nuobodulio. � Ji guli ant vir�aus ir spaud�ia jį tol, kol jis pritrūksta kvapo. Arba striksi ant jo. Kai kuriems vyrams tai patinka labiau negu dulkintis. Neklausk kodėl � bepro�ių �iame pasaulyje tiek, kad nors ve�imu ve�k.

� Ir nema�a dalis jų lankosi pas mus, � pridūriau a�.

Po vienų metų raudonųjų �ibintų aplinkoje jau niekuo nebesistebėjau.

� Turiu tau siurpriz�, � triumfuojamai nusi�ypsojo mano klientas.

Jis gulėjo nuogas ant lovos ir kaip tik tuo metu nusitvėrė u� pimpalo. Buvo susimokėj�s u� valand�, taigi priklausė prie tų, kurie paprastai būna maloniausi. Pastangų įdedi tiek pat kaip ir per greituk�, o gauni trigubai, ir juk nė vienas vyras neįstengia dulkintis vis� valand� be atokvėpio. Bet D�onis � toks buvo to vyruko vardas � jau i�tisas penkiasde�imt minu�ių liejo prakait�, u�sirop�t�s ant man�s, tik niekaip neįstengė baigti. Jis pats save vadino Did�iausiu Freiburgo Pimpalu, nors, mano galva, visai nepagrįstai. Nepaprastai didelis buvo tik jo ego, nors pats jis atrodė pana�us į bjaurų plaukuot� nyk�tuk�. Kaitaliojome pozas, jis apsimovė kojines, net �aidėme mokytoj� ir mokin� � niekas negelbėjo, ir a� pradėjau ilgesingai dirs�ioti į savo rankinį laikroduk�, nes laukė dar i�tisos de�imt kankinan�ių minu�ių. Kai jis netikėtai paminėjo ka�koki� dovan�, ėmiau spėlioti, kas tai galėtų būti, ir jis pamojavo man panosėje pakeliu su baltais milteliais.

� Ypatinga kaina � tau tik trisde�imt eurų. Visoms mergaitėms tokį paruo�iu, todėl jos taip ir mėgsta dėdul� D�onį, � pasigyrė jis, vis dar suspaud�s savo daikt� rankoje.

� A� tokių dalykų nemėgstu, � tariau jam, sėsdamasi ant lovos kra�to.

Jis bandė mane įtikinti, kad prekė tikrai gera. Ta�iau a� ir toliau atsisakinėjau. Jis nuleido sperm�, apsirengė ir i�ėjo. Did�iausias Freiburgo Pimpalas niekada netaptų nuolatiniu mano klientu, tiek buvo ai�ku.

Vėliau Laura man papasakojo, kad D�onis t� patį �aidim� �aidė su visomis merginomis, ir dauguma jo pasiūlymo neatsisakydavo. Jau patį pirm� vakar� pastebėjau, kad tame vie�namyje ka�kas ne taip. Nors antr� nakties darbas oficialiai baigėsi, nė viena neskubėjo gultis. Man tai pasirodė keista, nes po �e�iolikos valandų darbo tik ir galvojau, kaip griūti į lov�. Bet mano kolegės apsirengė ir i�ėjo laukan pasivaik��ioti. Po susitikimo su D�oniu man nu�vito, k� jos ten darė vidury nakties, nes matant �efei nė viena nedrįso narka�intis. Bet vos tik Lorena i�ėjo, o jos viet� u�ėmė tingioji Johana, milteliai vie�ai nugulė stal�, vyno buteliai buvo i�traukti i� palovių ir prasidėjo tūsas.

Įdomu, kad per t� narkotikų orgij� pranyko prie�i�ka atmosfera. Net ir Tina pasirodė geresnė, pavai�ino �okoladu ir sausainiais. Viena moteri�kė i� Kubos, paprastai tyli ir baug�ti, t� naktį kaip reikiant prisiliuobė ir ėmė paistyti man ka�kokius niekus apie demonus ir raganas ir kad esanti tikra, jog j� apsėd�s velnias. Laurai teko saugoti, kad kubietė netrankytų galvos į spint�, bet ne visada pavykdavo j� sulaikyti, tad galiausiai ji paplūdo kraujais, o kit� dien� vaik��iojo su gumbu kaktoje.

Laura, Nata�a ir a� vienintelės nesikoksinome. Jiedvi labiau mėgo ha�i��, a� irgi kelis kartus patraukiau jų d�ointo, nors nebuvau to dariusi nuo tada, kai i� prad�ių paband�iau su Ladja. Atsakan�iai atsipalaidavau ir pirm� kart� nuo atvykimo į Freiburg� pamir�au, kad esu �ia kaip kru�imosi automatas ir baisiai ilgiuosi Berlyno.

Kai ketvirt� ryto vis dar sėdėjome virtuvėje prie butelio raudonojo vyno ir rūkėme �ol�, Laura pasileido �liumbti dėl savo draugo, kurio buvo nema�iusi jau dvi savaites. Nata�a vėl puolė jos guosti ir paki�o taip reikalingų nosinukų.

� Ji gera mergaitė, verta geresnio negu tasai idiotas, � kalbėjo vėliau Nata�a, kai Laura u�migo. �Idiotas� i� jos lūpų nuskambėjo rusi�kai, o tai tik dar labiau pabrė�ė to �od�io reik�m�. � Juk jam tik jos pinigai ir terūpi! � pakėlė ji bals�. � Bet ji to neraukia, mano, kad jis j� myli. Moka u� jo but�, karatė treniruotes, kuriose jam visi�kai nesiseka, automobilį, gr��ina jo skolas ir nė skatiko nepasilieka sau, nors kru�asi �ia be atokvėpio jau dvejus metus. O k� daro jis? Kart� per savait� apsirei�kia, nusiveda pusry�iauti, o paskui palydi atgal į vie�namį. Koks �ia vyras?

Jos akyse, susitraukusiose vos ne iki ta�kelių, buvo matyti vien panieka. Ne k� tegalėjau pridurti, Ladja irgi ne darb�tumo ir savigarbos etalonas. Bet Nata�a jau buvo įsiva�iavusi.

� Tas pats ir su Tina. Ji irgi visk� atiduoda savo kuiliui. Jis varo biznį, sako ji, kada nors, kai gerai įsuks, ji sėdės namie ir gimdys vaikus, o jis maitins �eim�. Bet a� tuo netikiu � Tina �ia jau antri metai.

Nata�a įsipylė degtinės ir susim�s�iusi i�gėrė. Per radij� grojo Nirvanos �Smells Like Teen Spirit�.

� Gal reikėtų imti ir i�siskirti, � sumurmėjau a�.

Ji sarkasti�kai nusijuokė.

� Jos tikros naivuolės, ar supranti? Joms reikia bi�o, kuris trintųsi �alia, sakytų, kad jas myli, ir visai nesvarbu, jeigu jis �iknius, nesvarbu, kad jas apvaginėja, mu�a, apgaudinėja� Svarbiausia, kad tik neliktų vienos. Nereikia pastangų, kad tai suprastum.

Kit� dien� jau�iausi visai suknistai. Pamiegojau vos dvi valandas, o nuo degtinės ir d�ointo �vėri�kai skėlė galv�. Buvo akivaizdu, kad kolegės geriau pakelia gėrim�, gal jau buvo įpratusios. Dien� savijauta vis prastėjo: kakta degė, kaklas i�tino, krėtė �altis, apėmė silpnumas.

� Gal blogai jautiesi? Atrodai visai i�bly�kusi, � susirūpino vienas klientas, kai likau nuoga gulėti ant lovos, nors jis jau buvo seniai baig�s. Drebėjau visu kūnu.

� Regis, per�alau, � su�nab�dėjau mėgindama atsikelti.

I�ai�kėjo, kad jis gydytojas.

� Nors ir urologas, vis tiek studijavau medicin�, � pasisakė jis, ap�iūrinėdamas man gerkl�. � Regis, tau gerklės u�degimas. Tau reikia gerti antibiotikus ir patausoti save, kitaip reikalai bus prasti.

Padėkojau u� patarim� ir atsisveikinau su juo. Paskui nuėjau į virtuv�, sėdėjau ten ir tirtėjau įsisupusi į antklod�, kol Laura mane įkalbėjo eiti miegoti. Ji apvilko man �vari� balt� patalyn� kambaryje, į kurį klientų neleisdavo, tad galėjau ramiai sau gulėti. Nata�a i�virė man vi�tienos sultinio ir ka�kur su�vejojo visokiausių vaistų, tarp jų ir įtartinų rusi�kų table�ių � tų dėl viso pikto neprarijau. Nors buvau visai be jėgų ir negalėjau deramai padėkoti, mane sujaudino jų rūpestis. Juk pa�įstamos buvome vos kelias dienas.

� Paskambink savo vyrui ir pasakyk, kad atva�iuotų pasiimti tav�s automobiliu, � tarė Nata�a. � Tu per silpna, kad viena va�iuotum traukiniu, o likti pasiligojus vie�namyje � irgi ne i�eitis.

� Ladja neturi automobilio, � su�nab�dėjau a�.

Kit� ryt� įlipau į traukinį turėdama keturiasde�imt laipsnių temperatūros ir snūduriavau iki pat Berlyno. Perpildyta Zoologijos sodo stotis man, apimtai kar�tinės, atrodė kaip fantastinė vizija. Sukaupusi paskutines jėgas nuėjau prie Ladjos, kuris laukė man�s su puok�te gėlių.

� Sveika sugrį�usi į Berlyn�, � d�iugiai pasveikino jis mane.

Pajutau palengvėjim� ir laim�.

Kai po savaitės, per kuri� prasivar�iau lovoje, grį�au į �Oaz�, mane sutiko kaip sugrį�usi� i� kelionės aplink pasaulį. Mergaitės net nupirko torto ir �ampano, kad at�v�stume susitikim�. Nustebusi ir apimta d�iaugsmo vis� popiet� pasakojau apie Freiburg�, nors ten ir neįvyko nieko ypatinga.

� Ak, vyrai visur tokie patys � ir �ia, ir pietų Vokietijoje, � reziumavau ir i�sitraukiau Skip-Bo kortas. Skambėjo Modern Talking muzika, Jana i�virė makaronų su krevetėmis, ir a� pasijutau sugrį�usi namo.

Liepos vienuolikt�j� Anja pagimdė berniuk�. Baigusios vakarin� pamain� visos �Oazės� mergaitės aplankė j� ligoninėje. Eidamos į ligonin� kvailiojome ir su k� tik i�keptų tetų d�iaugsmu skaldėme anekdotus. Tik Celina sėdėjo tramvajuje viena ir �velgė pro lang�, lyg mintimis skrajotų ka�kur kitur. Kai i�lipome prie ligoninės, ji pasivėdėjo mane į �alį, o kitos nuėjo į ligonin�. Celina prisidegė cigaret�, triskart giliai įtraukė į plau�ius ir tik tada prabilo.

� Haris nutraukė mūsų santykius, � tarė ji vos girdimai. � Jis sako, kad nebegali toliau tverti dvilypio mano gyvenimo ir nenori būti �uniui penkta koja. Jis ketino skirtis su �mona ir norėjo, kad a� i�siskir�iau su Oliveriu. Bet a� negaliu. Jis � mano vaikų tėvas, visada mane palaikė, ir gerais, ir sunkiais laikais.

Gyvenimas t� akimirk� man pasirodė labai sudėtingas ir tiesiog suėmė pavydas ma�ajam Timui, kuriam tebuvo dvi dienos ir niekas nekvar�ino galvos, visas rūpestis � tik �iulpti Anjos krūtį, purptelėti į vystyklus ir vėl u�migti.

Anja atrodė pavargusi, po akimis � tamsūs ratilai. Ji ma�ai kalbėjo.

� Na, kaip? � paklausė Jana. � Kai gimdai, atrodo, kad i�kakosi vis� sof�, ar ne?

Visos nusijuokė i� tokio drasti�ko palyginimo.

� Jau labiau rūbų spint�, � atsiduso Anja.

Kai i�ėjau parūkyti, Celina i�tipeno man i� paskos. Supratau, kad ji nori pasikalbėti apie Harį, ir nusistebėjau, kad kai kurios draugystės u�simezga ne todėl, kad randi k� bendra su �mogumi, o kad gali pasidalinti patyrimu.

� Man jo taip trūksta, � pasiguodė ji, kai i�ėjome į koridorių. � Vis� laik� maniau, kad esu laiminga su Oliu, o dabar vis susizgrimbu, kad sėdėdama �alia jo ant ku�etės ir �iūrėdama televizorių galvoju apie Harį.

� Ir man taip būna.

� Nusipirkau seksualius apatinius, pasida�iau dėl Hario, o Oliveris man pasakė, kad elgiuosi kaip paauglė. Man atrodo, jis mano, jog visk� darau dėl jo. Jis nė neįtartų� O Dieve, jeigu jis �inotų! Myliu Oliverį, juk �inai. Bet jau nebepamenu, kada paskutinį kart� jį bu�iavau. Turiu galvoje, kada kaip reikiant bu�iavomės, o ne taip sau pak�telėjom į skruost�.

� Vėl dalinatės patirtimi apie meilu�ius? � nutraukė mus Iza, k� tik i�ėjusi i� Anjos palatos. Susi�valgėme su Celina ir nusijuokėme. � Ma�asis Timas toooks gra�utis, � toliau kalbėjo ji susi�avėjusi. � Tos ma�utės pėdutės, nosytė kaip sagutė, o kaip jis kraipo lūpytes � dievi�kas vaizdelis. Reikėtų ir man pagaliau pagimdyti, o ne vien tik kalti mokslus. Mano metų mama turėjo jau du.

� Na, tai prie darbo! � paragino Celina.

� Ar �inote, kad turėjau draug�, su kuriuo buvau trejus metus. Jis buvo mane labai įsimylėj�s ir būtinai norėjo, kad pagimdy�iau jam kūdikį. Tikrai būtų buv�s geras tėvas, toks patikimo ir �velnaus vyro hibridas, kaip i�tikimas �uva. Na, bet praleidau t� �ans�. Pradėjau dirbti �Oazėje� ir palikau jį dėl kito, kuris jau buvo ved�s ir turėjo du vaikus.

Ji atsisėdo ant grindų, nugara atsirėmė į kolon�. Visos �Oazės� merginos buvo gra�ios, bet Izos gro�is buvo prakilnus, moterims jis patiko, o vyrus varė i� proto. Jos kojos buvo ilgos ir raumeningos, rusva oda, �viesūs plaukai, dangaus �ydrumo akys, skvarbus, protingas �vilgsnis. Asmeniniame gyvenime, neskaitant nereik�mingų flirtų, Iza jau seniai nebeturėjo jokio vyro.

� Mano mama visada nuliūsta, kai kuri nors i� jos draugių tampa mo�iute, � pasakojo ji, kai pūtėme dūm� lauke prie ligoninės durų. � Ji visai atsitiktinai su�nenka apie kūdikius ir ima į mane keistai �iūrėti. �inau, kad tikisi i� man�s anūko, juk a� esu vyriausia. Bet kada man susiie�koti tinkam� vyr�? Arba mokausi, arba sėd�iu �Oazėje�.

� Argi ma�ai vyrų ten u�suka? � ironi�kai paklausė Jana, k� tik prisidėjusi prie mūsų, rūkalių.

� �inoma, man tik to ir trūko: pastoti vie�namyje. Vienas klientas, tas storulis Paulius, vis� laik� mane dėl to erzina. Ar prisimenate jį? Ma�as, storas, plikas, metų metus lankosi pas mane, moka u� valand�, o dulkinasi vos penkias minutes. I�tikimas, nepiktybi�kas klientas. Tik toks baik�tus, kad dar niekada nebuvo susirad�s draugės. Sako, kad jam i�eina tik su manim. Jam tuoj sueis penkiasde�imt, ir jis sakosi būtinai norįs tapti tėvu, kol dar nevėlu. Rimtai, jis pasiūlė man krūv� pinigų, juk turi savo statybos įmon� ir neblogai u�dirba.

� Fui, � i�sprūdo Celinai. � Ir taip jau �lyk�tu liestis prie tų senų krio�enų, o dar pastoti nuo tokio? Gali sakyti, kad esu senamadi�ka, bet man atrodo, kad vaikas turi gimti i� meilės.

� Dar pagimdysi stor� plik� bambyz�, � patraukė j� per dantį Jana.

� U�tat mamytei teks dar palūkėti, kol taps senele, � u�baigė kalb� Iza.

Vasar� daugiau nebeva�iavau dirbti pagal sutartį, nes norėjau atsidėti artėjantiems egzaminams. Be to, buvau tvirtai nusprendusi niekada nebepalikti savo namų, vyro ir draugų tokiam ilgam laikui. Norėjau bent pasijusti normalia studente, jei jau tokia nebuvau, o ne prostitute, kuri va�inėja per vis� Vokietij� i� vieno vie�namio į kit�.

�Oazėje� po �iemos nuosmukio reikalai vėl �iek tiek pasitaisė, nors Lena tvirtino, kad nėra ko lyginti su tais auksiniais laikais, kai kiekviena mergina per dien� u�dirbdavo po tris ar keturis �imtus eurų. Man susidarydavo kaip tik tiek, kad galė�iau padengti einam�sias i�laidas ir dar �iek tiek atidėti. I� sutaupytų pinigų mudu su Ladja po egzaminų nuskridome į Bulgarij�. Tai buvo pirmos bendros mūsų atostogos. Per praėjusius mėnesius mes retai matydavomės: a� buvau įnikusi į mokslus, o jis vis� laik� trynėsi su apylinkių chebra.

Dar lėktuve, skrendan�iame į Varn�, pajutau palikusi visas problemas u� nugaros. Bulgarijoje i�tisas dienas leidome prie jūros, lovoje arba vaik��iojome po mi�kus, valgėme ir linksminomės pajūryje. Po savaitės laiminga grį�au namo su fotoaparatu, pilnu gra�iausių vaizdų.

Vokietijoje vėl įsikinkėme į rutin�. Įsidarbinau atlikti nemokamos praktikos viename IT biure, tad vis� savait� tekdavo anksti keltis. �e�tadieniais sėdėdavau �Oazėje�, o sekmadieniais būdavau taip pavargusi, kad vis� dien� drybsodavau lovoje.

Vien� spalio antradienį atsidūriau dugne: Ladja negrį�o po darbo namo, nors �inojo, kad buvau pasiėmusi dvi i�eigines. Mėginau su juo susisiekti, bet jis neatsiliepė. Kai paskambinau į kabak�, kur jis kasdien dirbo valytoju, atsiliepė ka�koks u�simiegoj�s balsas ir prane�ė man tik tiek, kad mano vyras jau prie� savait� i�ėjo i� darbo.

Atsisėdau virtuvėje ir apsiverkiau. Klausiausi Rammstein ir Knokator muzikos, kuri mane varė į visi�k� neviltį. Kai pavargau �liumbti, atsiguliau į lov�. Vos tik u�snūdau, pabudau nuo laukujų durų spynoje sukamo rakto garso. Tuoj pat stryktelėjau i� lovos ir vilkėdama naktiniais nubėgau prie durų. Metalinė peleninė pra�vilpė vos per plauk� nuo Ladjos galvos ir nukrito po kojomis Tomui, kuris i�sigand�s spoksojo į mane. Nors su Ladja da�nai kivir�ydavomės, garsiai �ūkaudami, dar nė vienas i� mūsų per beveik trejus bendro gyvenimo metus nebuvo paleid�s į darb� rankų. Bet t� naktį per�engiau paskutinį slenkstį. Buvau nusivylusi, įskaudinta ir nenorėjau girdėti jokių pasiai�kinimų.

� Dink i� mano gyvenimo, slunkiau! � rėkiau a�, i�grūdau juodu laukan ir i� paskos u�trenkiau duris.

Tik kit� ryt� supratau, k� padariau. Stvėriau album�, ramiai jį perver�iau ir �iūrėdama į nuotraukas prisiminiau visk�, k� gero mudu su Ladja patyrėme: tuos laikus, kai visi�kai neturėjome pinigų; nervus su valdininkais prie� vestuves; jo mam� Lenkijoje prie stalo; atostogas pas mano tėvus Italijoje, kai Ladja pirm� kart� i�vydo jūr�, ir mūsų but�, kurį kartu įsirengėme. Pavyzd�iui, mūsų stalelį prie ku�etės Ladja rado gatvėje, u�sivertė ant pe�ių ir parvilko namo.

Bet Ladja negrį�o. A� dėl jo tikrai buvau padariusi daug daugiau negu jis dėl man�s, bet mintis, kad galė�iau galutinai su juo i�siskirti, man atrodė tokia pat neįmanoma kaip vienai pereiti dykum�.

�Oazėje� mano santuokos problemos buvo intensyviai svarstomos � juk tai įdomiau negu vis tos pa�ios istorijos apie klientus, finansinius rūpes�ius ir naujus Mandės nagus. �inoma, visos sutarė, kad Ladja per toli nuėjo, kad ir �iaip jis man�s nevertas, o tokia gra�i ir protinga moteris kaip a� akies mirktelėjimu susiras nauj� partnerį. Vera vis� laik� tar�kėjo apie gra�uolį savo draugo pusbrolį, kuris es� va�inėja mersu ir studijuoja, Iza norėjo i�pir�ti man geriausi� savo bi�iulį, o Jana � savo brolį. O a� vis� laik� galvojau apie Milan� ir negalėjau sulaukti, kol baigsis pamaina, kad galė�iau pas jį nuva�iuoti. Laimė, t�dien turėjau vos du klientus: vien� seniok�, kuris tik kalbėjo, bet jam taip ir neatsistojo, ir ind�, kuris kvepėjo kariu ir pripliurpė man pilnas ausis.

Kai t� vakar� pagaliau pama�iau �Kalifornijoje� Milan�, įsigilinusį į pokalbį, su cigarete lūpų kamputyje, tik tada supratau, kiek daug jis man rei�kia. Pirm� kart� nuo tada, kai mudu susipa�inome, jis prisėdo prie man�s ir u�sakė i�gerti � lyg būtų tikras mano draugas. Bakardis su kola ir jo artumas �iek tiek pataisė man nuotaik�. Apie Ladj� su juo nekalbėjau � kam �vaistyti brangų mūsų laik�? Jis juk irgi nieko nepasakojo apie Natali, o kai paklausdavau apie �eim�, trumpai atsakydavo: �Viskas gerai, įprasti rūpes�iai, viskas po senovei.�

Netrukus i� tikrųjų pradėjome planuoti bendr� gyvenim�. Kad susituoksime ir susilauksime vaikų, buvo savaime suprantama. Gyventi norėjome Viktorijos Luizos aik�tėje, mansardoje įrengtame bute su vaizdu į miest�, �iem� jaukiai glaustytis prie �idinio, klausytis roko muzikos ir gerti raudon�jį vyn�. Vasar� keptume su draugais balkone kepsnelius arba sėdėtume saulutėje kavinėje. Nieku gyvu nenorėjome tapti mies�ionimis, kurie vis� laik� aria, kad galėtų nusipirkti naujausi� mobilųjį arba sportinį automobilį, ir apskritai � puikuotis blogiau u� visk�. Bet truputį prabangos būti galėjo, o ir pakeliauti mes, �inoma, norėjome.

� Kai baigsiu studijas, tikrai gausiu ger� darb�, tada nebus jokių problemų. Da�nai va�inėsiu į komandiruotes, o tu mane lydėsi, � dės�iau jam i�did�iai.

Milanas paėmė mano rank� ir laikė j� tylėdamas. Ka�kuriuo smegenų kampu�iu supratau, kad taip svai�iodami mudu save apgaudinėjame, bet t� akimirk� viskas atrodė taip tikra. Kad ir kaip kartais nepak�sdavau alkoholio, būdavo, kad jis padėdavo įveikti var�ym�si ir pasakyti t�, ko blaivūs nedrįstume net įsivaizduoti.

� Myliu tave, � suku�dėjo Milanas man į ausį, kai apgirt� svirduliavome gatve.

Tai buvo pirmas kartas, kai jis man t� pasakė, visai to nesitikėjau. �Ir a� tave, � norėjau atsakyti, � visada d�iaugiuosi, kad pamatysiu tave, kai susitariame susitikti, liūd�iu, kai tav�s nebūna �alia, galvoju, kai atsikeliu, kai u�mingu ir kaskart, kai turiu klient�.� Bet tik pamojau taksi ir mudu nuva�iavome pas mane namo.

Kai kit� ryt� pabudau, tysojau nuoga lovoje, ir man �vėri�kai plė�ė galv�. Drabu�iai gulėjo i�mėtyti ant grindų, tu��ias �ampano butelis ir dvi tu��ios taurės stovėjo ant ra�omojo stalo � vienintelis Milano buvimo �ia praėjusi� naktį pėdsakas. �adintuvas ant komodos garsiai tiksėjo, buvo dvi po pietų. Bute buvo taip tylu ir tu��ia, kad vos tvėriau. Įjungiau radij�. Per �inias prane�ė apie apiplė�im� Vedinge, ka�kur buvo kil�s gaisras. Jeigu Milanas būtų �ia, apsirengtume ir eitume pasivaik��ioti, pagalvojau. Juoktumės i� anekdotų, kuriuos tik mudu suprantame, o a� glosty�iau jam plaukus.

Prisiminiau Nata�os i� Freiburgo �od�ius: �Joms reikia bi�o, kuris trintųsi �alia, sakytų, kad jas myli, ir visai nesvarbu, jeigu jis �iknius.� �inojau, kad ji teisi, �inojau, kad esu gra�i ir gabi. Bet nenorėjau likti viena.

Paskambinau telefonu Ladjai:

� Pamir�kim visk�, grį�k namo, � trumpai pasakiau ir nutraukiau pokalbį.

Kai paskambinau, Ladja buvo pas Tom�. Keli� nuo Moabito iki Noikelno t�kart dvira�iu jis sukorė per dvide�imt minu�ių.

�Oazės� mergaitės stebėtinai įsidr�sino keliauti. Kai papasakojau, kiek u�dirbau Freiburge, kilo tikra kar�tinė vykti darbuotis pagal sutartis. Mano kolegės viena po kitos trumpam atsisveikindavo ir i�vykdavo į tolimiausius Vokietijos kampelius pelningai padirbėti vie�namiuose. Paskutinė spalio pabaigoje sugrį�o Mimi, geriausia Mandės draugė, net i� �veicarijos, ir negalėjo tverti d�iaugsmu. Dvi savaites ji praleido Ciuriche ir dirbo ten viename klube.

� Tiek daug babkių vienoje krūvoje nema�iau per vis� savo gyvenimėlį, � nenurimo ji.

Tikslios sumos sakyti ji nenorėjo, bet ant rankos segėjo roleks�, įniko u�sisakinėti drabu�ius i� katalogų ir nusipirko naujas spintas butui, nors ir įtarėme, kad daugiausia pinigų i�pūsdavo pro nosį. Ji net gr��ino Mandei dalį skolos. Sume�iau, kad �veicarijoje ji u�kalė apie �e�is tūkstan�ius eurų, o per dvi savaites tai buvo neregėtai daug � net ir dvide�imtmetei gra�iai įdegusiai Mimi su did�iuliais papais ir.

�Kada nors galėsi vėl kur nors i�va�iuoti�, � pagalvojau sau. Kitados buvau tikra, kad niekada nebenorėsiu to patirti, bet nuo to laiko buvo praėj� jau a�tuoni mėnesiai, ir mano nuomonė pasikeitė. �inoma, ilgėjausi namų, skai�iavau dienas, kada galėsiu grį�ti, bet i�va�iavau nepasirengusi ir ne�inojau, kas man�s ten laukia. Dabar viskas kitaip, maniau sau, ir jeigu Mimi su tuo susidoroja, tai ir tu gali ne pras�iau. Be to, man skubiai reikėjo pinigų pirkiniams, o i� �Oazės� u�darbio nieko negalėjau skirti papildomoms i�laidoms. Pinigų vos pakako mudviem su Ladja, kuris dirbo tik prie�okiais ir vis nerado nieko pastovaus, o gal ir nenorėjo rasti.

Nespėjau nė gerai susivokti, o jau sėdėjau greitajame traukinyje į Ciurich�. T�kart viskas buvo papras�iau. Nei draugams, nei Ladjai nebereikėjo nieko per daug ai�kinti. Jie patikėjo, kad padirbėsiu �veicarijoje mugėje � bent jau apsimetė patikėj�. Net ir Milanas nieko nepasakė apie mano kelion� į u�sienį, nors i�kart sumetė, kad va�iuoju ten u�darbiauti savo kūnu.

�Golden Gate� buvo geriausias klubas i� visų mano matytų, bent jau kalbant apie įrengim�. Laukiamasis neatrodė ypatingas: ilgas medinis baras, blausus ap�vietimas, kelios kambarinės gėlės. Bet kai �efė, keturiasde�imtmetė �veicarė, parodė man kambarius, nustebau. Visi kambariai buvo ma�iausiai trisde�imties kvadratinių metrų, su du�o kabina ir lova su baldakimu. Ant medinių grindų � balti gauruoti kilimai, ant komodų degė kvapiosios �vakės. Pasijutau kaip gero dizainerio įrengtuose vie�bu�io apartamentuose.

Darbuotojos buvo suva�iavusios i� įvairiausių pasaulio kampelių � i� viso trisde�imt, tad nesistengiau įsiminti visų vardų. Daug klientų buvo italai, mat Italijos siena netoliese, bent jau ne taip toli gyvenant tokioje �alyje kaip Italija, kur nėra vie�namių.

Apsid�iaugiau tuo, nes Berlyne neda�nai gaudavau pasikalbėti itali�kai, o �ia sulaukdavau arbatpinigių, jeigu, pavyzd�iui, pavertėjaudavau italų turistų grupei. Tik būdavo nemalonu klausytis pernelyg asmeni�kų klausimų. Kadangi buvau jų kra�tietė, italai visi�kai atsipalaiduodavo ir kalbėdavo apie visk�, kas juos domina, tad nebesusilaikydavo nepasiteirav� apie mano asmeninį gyvenim�: i� kokio Italijos kampelio atvykau, ar esu i�tekėjusi, kodėl i� viso dirbu �it� sumaut� darb�, juk man�s niekas never�ia, k� studijuoju ir taip toliau. Vienas net paklausė, ar �inau apie Liparų salas. Kai sutrikusi pakėliau akis, jis pasisakė es�s kalbos mokslų profesorius i� Romos ir tyrinėj�s mano gimtinės dialektus. Lovoje tas profesorius pamėgino mane įkalbėti dulkintis be gumytės, es� mudu juk savi. Tokį �argument�� buvau girdėjusi jau ne kart�, ir mano standartinis atsakymas buvo toks: �Ei, branguti, be prezervatyvo dulkinuosi tik su savo vyru, jei tau neai�ku. Taigi arba darai, kaip sakau, arba pats apsitarnauk.�

Pasitaikydavo ir malonių klientų, pavyzd�iui, advokatas i� �enevos, kuris paliko man �imt� eurų arbatpinigių, jaunas did�ėjus i� Bazelio, su kuriuo labai gerai sutariau ir �auniai pasikalbėjau. Per vien� vienintelį vakar� jis ėjo su manimi į kambarį kelet� kartų. Po trijų dienų mano piniginė i�pampo nuo banknotų � vien tik penkiasde�imt arba �imto frankų. Per ketvirt� dien� u�dirbau apie penkis �imtus eurų � tai buvo mano asmeninis rekordas. Buvau taip u�siėmusi, kad, kitaip negu Freiburge, neturėjau laiko pa�indintis su kolegėmis ir gilintis į jų istorijas. Nors kasnakt griūdavau į lov� tik tre�i� valand� visi�kai nusikalusi ir kasdien surūkydavau po pakelį cigare�ių, gaudama tiek pinigų jau�iausi visai gerai.

Savaitė prabėgo greitai, viena diena daug nesiskyrė nuo kitos: klientai, seksas, pinigai, pavir�utini�ki pokalbiai apie or� ir mano studijas. Vien� dien� � tai buvo gruod�io tre�ioji � dirstelėjau į kalendorių. Staiga rutin� sutrikdė nemaloni mintis: kada gi paskutinį kart� sirgau mėnesinėmis? Paprastai įsimindavau visokiausias datas, net ir ne tokias svarbias. �Nusiramink, � tariau sau sėdėdama prie baro ir stebėdama, kaip dvi merginos gin�ijasi, kuriai atiteks senas sukrio�ėlis, � tai dėl to streso su Ladja.� Vis tiek kit� dien� anksti atsikėliau, nuskubėjau į artimiausi� vaistin� ir nusipirkau nė�tumo test�. Nebe pirm� kart� gyvenime juo naudojausi, jau kelis kartus buvau įsibaiminusi, kad galiu būti nė��ia. Nieku gyvu nebū�iau nė pagalvojusi, kad galė�iau gimdyti. �inoma, kada nors norėjau tapti mama, bet dar negreitai, juk man buvo tik dvide�imt dveji.

Pasitaikė tokia diena, kai klientai vienas po kito varstė duris. Tik vakare, kai i�ėjo paskutinis, galėjau padaryti test�. Nuėjau į tualet� ir siustelėjau ant juostelės. Tuoj įsitikinsi, kad ir vėl prisigalvojai, viskas bus kaip anks�iau, įtikinėjau save. Bet kai paėmiau į rankas rezultat�, nukrėtė �iurpas: a� buvau nė��ia.

Negali būti � tokia pirma mintis atėjo į galv�. Nors santykiai su Ladja ir u�siglaistė, paskutinius du mėnesius mudu nesimylėjome. �Oazėje� to irgi negalėjo nutikti, prezervatyvas nė karto nebuvo suply��s, o be jo niekada nesidulkinau. Tada prisiminiau t� vakar�, kai su Milanu pasigėriau, o paskui mudu apsvaig� nuo alkoholio praleidome naktį mano namuose. Tada tai ir nutiko � o a� net negalėjau prisiminti tos akimirkos. A�aros u�plūdo man akis.

Vis dar sėdėjau ant unitazo. Tarsi i� tolo girdėjau, kaip moterys prie�kambaryje ateina ir vėl i�eina. Moterys, kurios pasida�o, paplepa, pasijuokia ir nė nenumano, kas tuo metu vyksta visai �alia. Labiausiai norėjau i�kart grį�ti į Berlyn�, griūti į lov� ir u�migti. Ladja atne�tų man į lov� kar�tos arbatos su citrina, kaip visada, kai apsirgdavau. Bet �įkart nesusirgau paprastu gripu, kurį įveiktum tabletėmis ir gerai i�simiegoj�s, �įkart tai nebuvo ir egzaminas, per kurį susikirtau ir kurį galima perlaikyti. Nė�tumas � blogiau u� visk�, kas man lig tol buvo nutik�.

Pagaliau atsitokėjau. Ne�inau, ar ilgai kiūtojau ant unitazo, bet, regis, tai niekam ir nerūpėjo. �ia buvo tiek daug moterų, kad net barmenė neįstengė visų įsidėmėti. Pasiėmiau �varkelį ir i�ėjau į lauk�. Ėjau kaip robotas, jausmai buvo lyg i�sijung�. Įsivaizdavau, kaip reaguotų mano �eima, jeigu papasako�iau apie savo nė�tum�. Jie sunkiai susitaikė su tuo, kad vos sulaukusi dvide�imties i�tekėjau u� Ladjos, bet buvau pa�adėjusi nesusilaukti vaikų, kol nebaigsiu studijų. Dabar jie mane atstumtų arba įki�tų psichu�kėn. Pagalvojau apie Ladj�, koks būtų jo veidas, jeigu su�inotų, kad laukiuosi vaiko nuo kito vyro � kaip tik tada, kai jis taip stengėsi i�gelbėti mūsų santykius. O Milanas? Kiek jį pa�inojau, tėvystės jis i�sigintų. I�sigintų, net jeigu paduo�iau į teism� dėl alimentų. Norėjau paskambinti Julei ir i�siverkti, bet bijojau jos reakcijos. Ji visada mane įspėdavo per daug neįsileisti su Milanu. Tada pagalvojau apie Ver�, savo draug� i� �Oazės�, kuri dirbo vie�namyje, kad galėtų nupirkti savo vaikui Kalėdų dovanų. Nenorėjau, kad ir man taip būtų. U�uot apsid�iaugusi nauja gyvybe, kuri manyje augo, jutau tik baim�.

� K� �ia darai? Gal i�protėjai?

I� apm�stymų mane pa�adino �emas balsas. Sėdėjau ant akmens prie vie�namio ma�inų aik�telės, o jau buvo pradėj� lyti. Prie�ais stovėjo juodaodė moteris, su kuria kart� klube buvau persimetusi keliais �od�iais. Ji buvo auk�ta, drūta, į plonas kasytes supintais plaukais su margaspalviais karoliukais. Ji vilkėjo mėlyn� striuk� su gobtuvu, avėjo botus, o rankoje laikė plastikinį mai�elį, i� kurio kvepėjo kini�ku maistu.

� Norėjau ramiai pagalvoti, � su�nab�dėjau.

� Per tokį �altį? Gausi plau�ių u�degim�.

Ji dūrė pir�tu į juod� dangų.

� Tai ma�iausia bėda, � atsidusau. � A� nė��ia nuo meilu�io, o mano vyras nieko apie tai ne�ino.

Ji tik papurtė galv�.

� Jėzus Marija, � tepasakė. � Ar pasilaikysi kūdikį?

� Ne.

Sėdėjau nejudėdama ant �alto akmens, lietaus la�ai krito ant galvos. Ji �iūrėjo į mane susim�s�iusi. Paskui ramiai i�tarė:

� Turiu vienos geros klinikos adres�. �veicarijoje daug papras�iau negu Vokietijoje. Man regis, kuo grei�iau, tuo geriau. A� �inau, k� kalbu.

�iūrėjau į j�, bet nieko nesakiau.

� Bet dabar eime vidun, ir kuo grei�iau. Būtų tikrai blogai, jeigu dar ir įsisirgtum, � tarė ji ir pastvėrė mane u� parankės.

Rankos jau buvo taip u�tirpusios, kad nieko nebejutau.

Kit� ryt�, kol darbas �Golden Gate� dar nebuvo prasidėj�s, �ila (toks buvo tos juodaodės kolegės vardas) paskambino savo draugei ir u�ra�ė ant lapelio adres� ir telefon�. Nieko nesakydama atki�o jį man, tik u�jau�iamai pa�velgė.

� Ar tu kada nors paskui gailėjaisi? � paklausiau jos.

Ji tik nusi�aipė.

� Man bedirbant suply�o gumytė. A� ir taip jau esu vieni�a mama su septynerių metų dukra. Dar vienas vaikas, ir dar nuo kliento? Ne, a� to nesigailėjau.

Pajutau �iokį tokį palengvėjim�. �ila mane �irdingai apkabino, o paskui pasuko į kambarį susikrauti daiktų. Tai buvo paskutinė jos diena �veicarijoje. Niekada daugiau jos nebema�iau.

Toji klinika buvo Ciuricho priemiestyje, teko ilgai va�iuoti tramvajumi ir kelis kartus persėsti. Atva�iavusi į viet� pirmiausia pama�iau eiles tvarkingų namukų su �laitiniais stogais ir baltomis tvoromis. Gatvės gale stovėjo apskritas modernus stiklinis namas, kuris atrodė kaip biurų pastatas. �alia įėjimo kabėjo daugybė ma�ų lentelių: advokato biuras, fizioterapeutas, skambu�ių centras ir dar viena geltona lentelė, i� kurios supratau, kad radau, ko ie�kojau. Lėtai perėjau per kiem�, paskambinau, atidariau duris, įlipau į lift� ir pakilau į ketvirt� auk�t�. Viskas man atrodė nerealu, kaip blogas sapnas, kuris tikriausiai greitai baigsis. Bet niekas man�s i� jo nei�budino.

Minutės slinko lėtai, i�sit�sė kaip kramtomoji guma. Įsijungiau ausinuk�, klausiausi Rammstein �Asche zu Asche� ir galvojau, kad nėra nieko geresnio u� toki� muzik�, kai jau vis tiek prieini liepto gal��

Gydytojas tvirtai paspaudė man rank�. Tai buvo auk�tas, lieknas vyras �ilais plaukais ir dangaus �ydrumo akimis, kurių jis neatitraukė nuo man�s. Sėdėjau prie� jį kaip nusikaltėlė, �vilgsnį nudūrusi į grindis. Po trumpo pokalbio man buvo liepta nusirengti, atsigulti ant gulto ir i�siskėsti. Kai jis įjungė ultragarso aparat�, u�simerkiau. Nenorėjau matyti embriono, nenorėjau, kad atkustų jausmai.

� Devinta nė�tumo savaitė, � nustatė jis.

Pajutau smilkiniuose tvinksėjim�. Pagalvojau apie Milan�, kuris tikriausiai kaip tik veda savo dukterį į dar�elį arba pusry�iauja su Natali. Jis neturėjo atsakyti u� lengvabūdi�kos nakties pasekmes.

Paskui vyko nemalonusis pokalbis, i� to prisimenu tik nuotrupas.

� Įstatymas mane įpareigoja supa�indinti jus su �iais dalykais, � pradėjo ai�kinti jis. Nors ir stengėsi kalbėti literatūrine vokie�ių kalba, �veicari�kas akcentas buvo ai�kiai girdimas. Jis skiemenavo kiekvien� �odį kaip prokuroras, skaitantis sunkų kaltinim�. � Turite būti įsitikinusi, kad apsisprendėte teisingai, ir turite neleisti, kad kas nors darytų jums spaudim�, nes �io sprendimo nebebus įmanoma at�aukti, � kalbėjo jis toliau ir dėstė dar ka�k�, k� turėjo man i�ai�kinti pagal įstatym�.

Ka�kuriuo metu jau nebesiklausiau, k� jis sako. Man buvo daromi kraujo ir �lapimo tyrimai, su viskuo sutikau. Paskui man buvo paskirtas laikas vizitui po savaitės. Atsisveikindamas gydytojas dar sykį priminė, kad turė�iau gerai pagalvoti apie savo apsisprendim�. Jis pabrė�ė �odį �gerai�.

Kitomis dienomis dirbau kaip visada, tik buvau visi�kai atsijungusi. Leidausi dulkinama ir lai�oma, bet nieko nejutau, leidau, kad kai�iotų man �iknon pir�tus, nors paprastai to nedarau � į visk� buvo nusispjaut. Valgiau, kad nepargriū�iau, rūkiau kaip apsėsta, bet nejutau jokio skonio. Kas ryt� kalbėjausi telefonu su Ladja, i�klausydavau naujienas i� Berlyno. Jis sakė man, kad siaubingai man�s ilgisi, ir kiekvien� pokalbį baigdavo meilės prisipa�inimais, kuriems buvau absoliu�iai abejinga.

Po septynių begalinių dienų vėl nuva�iavau į t� klinik�, �įkart su taksi. U� procedūr� sumokėjau i�kart grynaisiais: tūkstantį penkis �imtus frankų. Man buvo vis tiek, kad tai didelė suma � perskai�iavus tūkstantis eurų. Per praėjusias dienas u�dirbau penkiskart tiek ir norėjau, kad viskas kuo grei�iau būtų baigta. Nė��ia grį�ti namo niekaip negalėjau. Puikiai įsivaizdavau, kas tada būtų: Ladja mane įtikintų pasilikti kūdikį. Būdamas patiklus jis tikriausiai net nesuprastų, kad kūdikis nuo kito vyro.

Registratorė migdolinėmis akimis kruop��iai perskai�iavo pinigus ir paki�o pasira�yti daugyb� formuliarų. Paskui vėl gulėjau ant gulto procedūrų kambaryje, drebėdama visu kūnu. Vėl ultragarsas, vėl pokalbiai, kurie nedavė man jokios naudos.

� Ar tikrai tokia jūsų valia? � paklausė gydytojas paskutinį kart�.

A� linktelėjau. Man suleido vaistų į rank�. Pasistengiau atsipalaiduoti. Teatleid�ia man Dievas, jeigu jo i� viso esama, galvojau. Paskui i�girdau tylų zvimbim�, pana�ų į t� gars�, kurį girdėdavau vaikystėje �e�tadienio vakarais, kaip �oliapjovės ka�kur toli�

Po trijų valandų galėjau grį�ti atgal. Seselė, kuri kaip tik u�ėjo į palat�, nustebusi �iūrėjo, kaip a� greitai rengiuosi.

� Gal jums būtų geriau atsipalaiduoti, � patarė ji man, bet a� norėjau kuo grei�iau palikti �i� mirties viet� ir grį�ti į Berlyn�. Man sukosi galva, smarkiai kraujavau, bet galėjau nesunkiai eiti, nors ir lė�iau nei paprastai.

Atėjus laikui atsisveikinti gavau ra�telį su keliais konsultacijų telefono numeriais, kuriais niekada gyvenime nesikreip�iau.

� �inoma, jūs galėsite kreiptis ir į mus, jeigu reikės pagalbos, � susirūpinusiu balsu kalbėjo asistentė.

Ciuricho gele�inkelio stotis buvo i�puo�ta sidabriniais rutuliais ir blizgu�iais, buvo tre�ioji advento savaitė. Prie ma�ų prekystalių buvo pardavinėjamas kar�tas vynas, cukruoti obuoliai ir rankų darbo medinės figūrėlės. Buvau pavargusi, tu��ia, vieni�a ir nieko daugiau nenorėjau, tik su kuo nors pasikalbėti. Turėjau daugiau nei du tūkstan�ius eurų, bet tai buvo purvini pinigai. Man atrodė, kad tie banknotai i�tepti nekaltu krauju, ir vos nesusivėmiau. Paskambinau Ladjai, bet jis buvo u�siėm�s ka�kokiu atsitiktinai gautu darbu.

Kai pagaliau sėdėjau �iltame traukinyje į Berlyn�, vėl visk� prisiminiau. Nutrenkiau rankin� ant �emės ir taip nevaldomai įsiraudojau, kad į mane atsisuko kiti keleiviai.

� Gal galiu jums kuo nors padėti? Kas jums nutiko? � paklausė man�s senyvas ponas.

Jo barzda buvo balta, skruostai raudoni, atrodė kaip gera�irdi�kas Kalėdų Senelis. A� papur�iau galv�. Noriu Milano, galvojau sau, kad jis mane apkabintų ir liktų su manimi vis� naktį.

A� nu�ud�iau savo vaik�. Niekada nelaikysiu jo ant rankų, niekada ne�v�siu jo gimtadienio, nematysiu pirmųjų jo �ingsnių ir pirmosios dienos vaikų dar�elyje. Gal niekada daugiau nebegalėsiu pastoti, pasensiu vieni�a ir vien� dien� viena mirsiu savo namuose.

Kai pasienie�iai tikrino mano pas�, nurimau, bent jau garsiai nebekūk�iojau. U�migau, kai i�va�iavome i� �veicarijos, ir tik prie� pat Berlyn� pabudau.

Grį�usi namo įsliuogiau į lov� ir likau gulėti. Ladja, su kuriuo vos tepasisveikinau, susirūpin�s norėjo nutempti mane pas gydytoj�.

� Tai tik gripas, � sudejavau. � Palik mane ramybėje.

U�sitraukiau miegamojo u�uolaidas ir i�tis� dien� miegojau. Miegas gr��ino man jėgas, taip u�miegi po ilgo darbo. Tiesiog gulėjau lovoje, snūduriavau ir apie niek� negalvojau.

� Man atrodo, kad ji turi ka�kokių rūpes�ių, tik nieko man nepasakoja, � i�girdau Ladj� sakant Tomui, kai juodu sėdėjo svetainėje.

Po savaitės jis i�ties liovėsi klausinėti, kodėl nesikeliu ir ar nenorė�iau nueiti su juo į Kalėdų mug�. Ryte i�eidavo i� namų ir grį�davo tik po pusiaunak�io. Pirm� kart� nuo tada, kai susipa�inome, man neberūpėjo jo naktiniai voja�ai.

�iemos atostogas praleidau lyg apimta transo, vegetavau sau ant ku�etės, kaifavau iki apsvaigimo, i�jungdama smegenis ir nei�tardama nė �od�io. Laimė, visi mano draugai buvo i�va�iav�, �Oazė� u�daryta, tad niekam nereikėjo nieko ai�kinti. Naujieji metai atėjo su fejerverkais ir linksmybėmis gatvėse, bet a� beveik nieko nepastebėjau. Jau�iausi lyg tunelyje. Bėgau ir bėgau, bet pabaigos nesimatė. Ir nebuvo nieko, kas būtų galėj�s mane i�gelbėti.

9

FREIBURGAS IR MIUNCHENAS: DVI �KOMANDIRUOTĖS�

Vien� dien� � buvo sausio vidurys � atitraukiau miegamojo u�uolaidas ir vėl įleidau vidun saulės spindulius. Ladja, kuris man grį�us i� �veicarijos miegojo ant ku�etės, sutrik�s �iūrėjo, kai ėmiausi virti kav�. Dar labiau nustebo, kai nustūmusi į �on� lov� puoliau valyti dulkių nuo grindų. �velgė į mane lyg į svetim�, o ne savo �mon�, su kuria gyveno jau trejus metus.

� �ia viskas taip purvina, � pasakiau visai paprastai, o paskui vis� dien� tvarkiausi.

Pasiun�iau Ladj� pas gėlių pardavėj� u� kampo, liepusi nupirkti vazon�, �emių ir sėklų. Da�nai kalbėdavome, kad būtų gerai ant palangės auginti gėlių, bet pastaruoju metu man buvo nusispjauti ir į mūsų namus, ir į visa kita. T� vakar� pirm� kart� po keturių mėnesių mylėjausi su Ladja. Pati ne�inojau, i� kur mane staiga u�plūdo energija, bet nutariau ir nesigilinti, kad nenubaidy�iau to gero jausmo.

Per kitas savaites grį�au į sen�jį gyvenim�. Lankiau paskaitas universitete, ėjau į �Oaz�, penktadienio vakarais susitikdavau su Jule ir kitais kolegomis ir patraukdavome per Prenclauerbergo klubus. Niekas man�s nekamantinėjo, kur pastarosiomis savaitėmis buvau dingusi, a� irgi nieko nepasakojau.

Vėl galėjau skaityti, sutelkti dėmesį į tekst�, galėjau kvatoti su Ladja i� �Simpsonų�, grį�dama i� diskotekos dainuoti gatvėje, po sėkmingos dienos �Oazėje� eiti �opintis ir jaustis gra�i ir seksuali. Negalėjau �iūrėti tik į kūdikius � net pereidavau į kit� gatvės pus�, kai pamatydavau mam�, stumian�i� ve�imėlį, suirzdavau, jeigu metro mane bandydavo pakalbinti ma�i vaikai. Tokios akimirkos man primindavo, kad atsisakiau savo kūdikio i� baimės ir silpnumo. Milano vengiau dėl to paties: nenorėjau jo matyti ir galvoti, kad pana�iai būtų atrod�s ir mūsų vaikas. Nenorėjau galvoti apie tai, kad jis būtų mano vaiko tėvas. Į �Kalifornij�� eidavau tik tada, kai būdavau tikra, kad jo ten nebus. Kelis kartus atsitiktinai sutikau jį, bet nusisukdavau, nekreipdavau į jį dėmesio, tik apsikabindavau Ladj�.

Vien� dien�, kai i�ėjau i� kabako, ka�kas i� u� nugaros pastvėrė mane u� rankos. �inojau kas � net ir neatsisukusi. Pajutau jo rankas ir ėmiau drebėti.

� Kas nutiko? � paklausė Milanas, verdamas mane �vilgsniu.

� Visi�kai nieko, � burbtelėjau sukdama plaukų sruogel� aplink pir�t�. � Turiu para�yti begal� kontrolinių, neturiu daug laiko, � band�iau i�sisukti.

� Nekalbi su manim, tik i� tolo pasisveikini � ar dėl ko nors pyksti? � spyrė jis mane toliau.

Vien� beproti�k� akimirk� pagalvojau, kad reikėtų visk� jam papasakoti, visk�, k� i�gyvenau per paskutinius mėnesius, ir i�siverkti jam ant peties. Bet ta mintis truko tik dvi sekundes. Gyvenimas � ne romantinė komedija, tariau sau, o jis � ne tavo vyras. K� jis galėtų apie tai pasakyti? Tikriausiai tik apsid�iaugtų, kad nereikia mokėti u� dar vien� vaik�.

� Tu ilgai nepaskambinai, � sumelavau. � Maniau, nebenori.

Ledai buvo pralau�ti. Jis nusi�ypsojo su palengvėjimu ir paėmė man u� rankos.

� Ne, taip nėra. Da�nai tave sapnuoju. Tik nervai, supranti, ir �eima, ir darbas, � tarė jis, o balse buvo girdėti �velnumas.

� Gal eikim pas Marijų? � pasiūliau.

Buvau pasiilgusi mūsų meilės lizdelio. Jis linktelėjo.

Pakeliui nusipirkome butelį �ampano. Ir tik tada, kai ėjau gatve �alia Milano, suvokiau, kaip man jo trūko � tik jis juokdamasis taip atmeta galv�, mosuoja cigarete, tik mudu suprantame vienas kit� be �od�ių.

Milanas pasiteiravo man�s apie egzaminus ir kiek dar liko iki diplomo.

� Gal dveji metai, � atsakiau.

Pati gerai ne�inojau.

� Ir tada būsi daktarė? � paklausė jis su�avėtas.

� Tik tada, jeigu apsiginsiu daktarin�, � paai�kinau jam.

�iuo metu esu tik prostitutė, kuri dirba vie�namyje, kad galėtų susimokėti u� studijas, pridūriau mintyse. Jis pabu�iavo man į kakt�.

Vis� naktį mudu praleidome ant siauros Marijaus ku�etės. Man patiko bu�iuoti Milano kūn� ir �iūrėti, kaip jis u�simerkia ir atsiduoda aistrai. Pagaliau taip pavargome, kad u�migome vienas �alia kito � pirm�syk nuo tada, kai susipa�inome. U�migti �alia mylimojo � nepaprasta. Nors per savo gyvenim� gulėjau lovoje su tiek daug vyrų, man buvo bjauru vien pagalvojus, kad galė�iau u�migti �alia bet kokio vyruko. Prie Ladjos buvau pripratusi: ir prie naktinio jo kosulio, ir prie jo alsavimo man į veid�, sutar�ytų plaukų, kai ryte atsikelia. Bet niekaip nebū�iau galėjusi su kuo nors svetimu dalytis intymumu. O Milano artumas man nė kiek netrukdė, prie�ingai, su malonumu stebėjau, kaip jis guli �alia, ir ramiai u�migau jo glėbyje.

Pavasaris atne�ė į �Oaz� didelių permainų. Pirmiausia Celina, toji nelaimingai įsimylėjusi sutuoktinė, niekam nieko nesakiusi paliko vie�namį. Tiesiog vien� dien� nebeatėjo ir neatsiliepė telefonu. Mes sukome galv�, ar Haris galėtų būti su tuo susij�s, nes nuo tada, kai pradingo Celina, jis taip pat pas mus nebesirodė. Vien� dien� Mandė papasakojo, kad Celina paliko vyr�, pasiėmė vaikus ir persikėlė pas Harį į Riugen�. Ji teigė, kad tos �inios � i� patikimų �altinių, bet niekas neskubėjo ja tikėti.

� Tikriausiai jis duoda jai pinigų, kad nebereikėtų tuo verstis, o ji ir toliau liko gyventi �eimoje, tik slapta susitikinėja su juo, � spėliojo Jana.

Bet tai ir liko tik spėlionės, nes nė viena i� mūsų niekada nieko apie Celin� nebegirdėjo.

Vien� penktadienį, atėjusi dirbti į vėlyv�j� pamain�, nebegalėjau vie�namio atpa�inti. Nutrintas baldų komplektas laukiamajame buvo ding�s, vietoj jo stovėjo balta odinė sofa. Vietoj seno, i�skydusio takelio gulėjo pūkuotas raudonas veliūrinis kilimas. Koridoriuje kabojo oazių ir kalnų nuotraukos. Buvusiame persirengimo kambaryje darbavosi trys darbininkai � klojo laminat�. Lena, Anjos pavaduotoja, stovėjo tarpdury ir juos kalbino.

� Gal kas laimėjo loterijoje? � paklausiau jos.

� Anjos su draugu nebėra. �efas j� i�trenkė lauk, � trumpai atsakė ji ir grį�o į laukiam�jį.

Naujasis savininkas buvo vardu Torstenas ir sudarė gera�ird�io vaikinuko įspūdį. Nors buvo dviejų metrų ūgio ir svėrė per �imt� kilogramų, nusi�ypsojo man kaip kūdikis.

� Ar viskas ai�ku, brangute? � paklausė jis man�s ir taip smarkiai plek�telėjo per petį, kad vos nepargriuvau.

� A� tau ne brangutė, mano vardas Stela, � u�protestavau.

Laimė, t� akimirk� suskambo durų skambutis: tai buvo nuolatinis mano klientas, seniai bematytas. Koridoriuje sutikau Iz�, ji kaip tik grį�o i� kambario, o jai i� paskos � ma�utis vietnamietis spindin�iu veidu. Azijie�iai mėgsta Iz�, nes ji auk�ta, blondinė, o jos �vilgsnis grie�tas. Mane pama�iusi, ji ėmė vartyti akis, lyg būtų atsitik� ka�kas baisaus.

� Ar tas tipas buvo toks �lyk�tus? � paklausiau jos vėliau, kai mudvi da�ėmės vonios kambaryje prie� veidrodį.

� Ne, turėjau omeny ne t� ma�ulį Ching Chong�, jis be galo mielas. Visai kit�. Ar matei t� �viesiaplauk� be�d�ion�, kuris sėdi laukiamajame u�riet�s nosį? Jis net pinigų nemoka dorai suskai�iuoti! Daviau jam penkiasde�imt eurų, kad i�keistų, o jis krap�tėsi penkias minutes.

Ta�iau nepasitenkinimas nauju vadovu truko vos kelias dienas, paskui visos apsiprato su Torstenu. Nebuvo jis toks jau blogas. Kilogramais tempė mums pyragų ir saldumynų, visada būdavo malonus ir draugi�kas. O vadovavim� vie�namiui perėmė Lena, nors oficialiai ji vis dar buvo tik barmenė. Tik dėl kai kurių dalykų Torstenas u�sispirdavo, tada nė Lena jo neperkalbėdavo. Pavyzd�iui, kainas jis suma�ino de�im�ia eurų, nepaisydamas viso mūsų kolektyvo protestų.

Nors Torstenas labai rūpinosi �Oaze�, klientų beveik nepadaugėjo. Vasar� reikalai klostėsi geriau, juk tada pats statybų įkar�tis ir daug darbininkų suva�iuoja visai savaitei į Berlyn�, o namo grį�ta tik savaitgaliais. Netoli �Oazės� blokiniuose namuose buvo daugybė butų, i�nuomotų tokiems laikiniems atvykėliams, ten daugiau niekas nenorėjo gyventi. Vyrai, �inoma, vakarais tose savo skylėse nuobod�iaudavo, draugų mieste neturėdavo, �monos būdavo toli, tad jie mielai ir da�nai lankydavosi �Oazėje�, mat pasklido gandas, kad pas mus pigu ir jauku. Nors statybininkai � ne grietinėlė, d�iaugėmės, nes i� jų gerai u�dirbdavome. Da�nai jie būdavo mandagesni u� kai kuriuos klientus, kurie ateidavo pas mus kostiumuoti ir ne�ini portfeliais, reikalaudavo visk� atlikti u� trisde�imt eurų ir dar i� auk�to į mus �iūrėdavo, lyg būtų auk�tesnės kastos.

Su graikų statybininkais, kurie gyveno auk�tu auk��iau ir vis� vasar� leido Berlyne, per ilgesnį laik� net savoti�kai susidraugavome. I� prad�ių susiraukdavome, pama�iusios juos laukiamajame, nes da�niausiai jie norėdavo tik dvide�imties minu�ių masa�o arba greituko, o paskui likdavo kiurksoti valandų valandas, tad mes, merginos, negalėdavome laisvai pasikalbėti. Bet po kelių savai�ių jie pagavo kaif�, kartais daug sykių vesdavosi mus į kambarį, atsine�davo valgyti, �ampano ir dovanėlių, da�niausiai plastikinių nieku�ių, kuriuos paskui i�mesdavome į �iuk�lyn�. I� kur jie imdavo tam pinigų, niekas taip dorai ir nesuprato.

Tie graikai nebuvo i�rankūs. Kiekvienas turėjo mėgstamiausi� i� mūsų, bet jeigu tos nerasdavo, nedarydavo problemų ir eidavo smagintis su kita. Taip pama�u i�sidulkinau ir su Vasiliu, ir su Kostu, ir su visais kitais. Vienas jų, And�elas, mane net įsimylėjo. Jis buvo vos per dvide�imties metų ir toks liesas, kad niekaip nesupratau, kaip įstengia tampyti cemento mai�us arba dirbti kitus statybos darbus. Jis visada vilkėdavo dideliais sportiniais bluzonais su gobtuvu, ne�iodavo beisbolo kepurait�, mūvėdavo reperio kelnes, kurios vis smukdavo nuo sėdynės. Sakė man, kad esu pana�i į buvusi� jo draug�, kurios jam siaubingai trūksta. Kuo geriau jis kalbėjo voki�kai, tuo daugiau mudu leisdavomės į �nekas, ir a� daviau jam aibes patarimų, kaip vyrui dera elgtis su moterimi lovoje, nes jis apie tai neturėjo jokio supratimo. I�mokiau jį, kad reikia nusiskusti pimpal�, o prie� akt� truputėlį pasimeilinti, kad nebūtų viskas baigta jau po penkių minu�ių. Netrukus jis pradėjo taip mane garbinti, kad kaskart pamat�s i�rausdavo ir visada atne�davo man plytel� �okolado i� prekybos centro.

Sykį Volfgangas, nuolatinis mano klientas, u�suko penktadienį po pietų, u�uot, kaip paprastai, atėj�s �e�tadienį antr� valand� dienos. Jis pamatė, kaip mudu su And�elu sėdime laukiamajame jaukiai įsitais� ant ku�etės ir plepame.

� Kas �ia per snarglius? � suriko Volfgangas, įtū��s svaidydamas į mane �vilgsnius. � Ar jis apskritai jau moka dulkintis?

Kitos merginos ūmai nutilo ir su�iuro į mane.

� Tai mano geras klientas, � atsakiau jam ramiai ir mandagiai. � O dabar, man regis, tau derėtų i�eiti ir grį�ti tik tada, kai susitaikysi su mintimi, kad a� �ia dirbu ir priklausau ne tik tau.

Volfgangas i� tikrųjų i�bidzeno lauk kaip paspirtas �uva, bet dar t� patį vakar� paskambino man ir atsipra�ė. Melste meldė, kad kit� �e�tadienį aplanky�iau jį namie. Sutikau, nes jis neblogai mokėjo: �imt� eurų, kurių su niekuo nereikėjo dalintis, ir tik u� tai, kad galėtų pagrabalioti man put� ir pafotografuoti u�pakalį. Vis tiek daugiausia laiko praplepėdavome.

Kai Volfgangas pamatė mane i�lipan�i� i� tramvajaus, kone alpo i� d�iaugsmo. Jis vilkėjo pilku �varku, ry�ėjo raudon� kaklarai�tį, o plaukus buvo i�sitep�s geliu ir su�ukav�s atgal.

� Maniau, kad tav�s daugiau niekada nebepamatysiu! A� toks idiotas! � atsipra�inėjo jis susisuk�s.

Kai atėjome pas jį, pastebėjau, kad viskas �varu � net blizga, tarsi k� tik per kambarius būtų per�ygiavusi valytojų kolona. Ore sklandė levandų kvapas, vazoje ant stalo buvo pamerkta baltų tulpių.

� Mano �mona visk� i�valė. �inojo, kad ateisi, � tarė jis mirktelėj�s kaire akimi.

Sabina, jo �mona, jau senokai Volfgangui buvo likusi tik gera draugė ir �inojo, kad jis lankosi vie�namiuose. Vėliau, kai gurk�nojome raudon� Cabernet Sauvignon ir klausėmės Pu�inio operų arijų, jis man tūkstant�jį kart� pasakojo, kaip kadaise i� pavydo prarado savo meil� � baltarus� Tani�. Tania dirbo pigioje palydovių agentūroje Berlyne, kur visa valanda kainuodavo tik devyniasde�imt eurų, o i� jų moterys gaudavo vos keturiasde�imt. Jis vis kviesdavosi j� į namus ir pagaliau įsimylėjo � moterį, kuri buvo keturiasde�im�ia metų u� jį jaunesnė ir turėjo Minske vyr� ir tris vaikus. Tania, ai�ku, jam nieko nejautė, bet pama�u pradėjo vertinti jo bendrij�, nes jis visada buvo jai malonus ir nesielgė kaip su pigia kek�e. Volfgangas net aplankė Tani� jos tėvynėje ir susipa�ino su visa �eima, o ji, vėl atvykusi į Berlyn�, lankydavosi su juo ir jo �mona teatruose. �inoma, tokia padėtis buvo i�imtis � dauguma �monų, bent jau oficialiai, nieko ne�inojo apie savo vyrų apsilankymus vie�namiuose.

�itoks tarpkultūrinis bendravimas ir plėtojosi, kol Volfgangas pradėjo pavydėti kitiems Tanios klientams ir dėl to nebegalėjo naktį u�migti. Vien� dien� prisiliuob�s nuva�iavo į jos agentūr� ir i�taisė ten tokį spektaklį, kad kaimynai i�kvietė mentus. �Jūs su�ikti s�vadautojai, prane�iu apie jus liaudies policijai, kad jus susemtų ir pasiųstų į Hohen�ėnhauzen�!� � ply�avo jis, vartydamas visk�, kas pasitaikė kelyje. Tania, kurios tuo metu ten nebuvo, i� prad�ių apie t� incident� nieko nenutuokė, bet kolegės vėliau i�klojo visas smulkmenas ir paklausė, kodėl ji i� kvailumo prisileid�ia klientus taip arti, ir dar visai nu�okusius nuo proto.

Kaip jai viskas baigėsi, jis su�inojo i� lai�ko, kurį ji atsiuntė jam i� Minsko. Palydovių agentūros savininkas, įtartinos praeities arabas, dėl policijos vizito turėjo tiek nemalonumų su teisėtvarka, kad su visomis merginomis turėjo persikraustyti kitur. Ant Tanios, �inoma, siaubingai supyko ir i�metė j� lauk, tad jai teko grį�ti namo ir ai�kintis vyrui, kodėl prarado taip gerai apmokam� darb� valymo paslaugų įmonėje Berlyne�

� Ar jis i� tikrųjų manė, kad ji dirba valytoja? � paklausiau nustebusi.

Volfgangas papurtė galv�.

� �inai, man atrodo, kad Berlynas dėl visų tų merginų i� Rusijos, kurios �ia atseit valo, jau seniai turėtų blizgėti kaip veidrodis.

A� nusijuokiau.

�inoma, Volfgangas galėjo mėginti susigr��inti sav�j� Tani�, pasiūlydamas jai kalnus pinigų. Tikriausiai jam tai būtų atsiėj� tik pus� kuklaus jo turto, kurį sukaupė per keturiasde�imt darbo metų. Bet Tanios vyras pagaliau u�draudė jai dirbti Vokietijoje � vaikai jos es� labai pasigenda. Nuo to laiko Volfgangas ir ie�ko paguodos įvairiuose Berlyno bordeliuose.

� Laimė, jų daugiau negu pakankamai, � tarė jis. � Tuo ir geras susivienijimas � kad dabar galima atvirai nusipirkti sekso. VDR t� galėjai daryti tik slap�ia. Kai 1989-aisiais gavau sav�j� �imto markių i�mok�, visk� tuoj pat prakru�au Bok�to gatvės vie�namy.

Vasaros semestro pabaigoje pagaliau laikiau rankose bakalauro diplom�. Mano pa�ymiai buvo gana geri, net ir sunkiausi dalykai, tokie kaip diferencinė geometrija ir kontrolės teorija, buvo įvertinti gerai. Mano �eima pirmoji mane pasveikino, mama paskambino ir pasakė, kad manimi labai did�iuojasi. Ir Ladja i�imties tvarka susidomėjo mano studenti�ka karjera. Savaitgalį jis pakvietė draugus pietų, paruo�ė daugyb� valgių, tarp jų kiaulienos kepsnį su kukuliais, vien� mano mėgstamiausių patiekalų. �Oazės� merginos ir daugelis nuolatinių mano klientų taip pat mane pasveikino, net ir Torstenas, naujasis �efas, paspaudė rank�.

� Ne taip da�nai i� mūsų aplinkos merginų kas nors i�eina. Visos tik ir tar�kia apie savo didelius planus, ai�kina, kad �ito darbo ilgai nedirbs. O po de�imties metų susitik�s vėl su�inai, kad jos vis taip pat parsidavinėja. Tik vienai i� tūkstan�io pavyksta i�sikapstyti. Kas �ino, gal tai tu ir būsi, � sausai dėstė jis.

Nepaisydama komplimentų, tramd�iau d�iaugsm�. Kaip ir anks�iau, buvau studentė be pinigų ir turėjau dulkintis su svetimais vyrais, kad �iaip taip prasisuk�iau. Bet dar labiau mane slėgė kas kita: juk savo vaik� nu�ud�iau dėl to, kad galė�iau toliau studijuoti. Ar tikrai buvo verta?

Laimė, buvo �Oazė�. Nors mano u�darbis buvo ribotas, tapome kaip viena �eima. Ten eidama kasdien d�iaugiausi, kad pamatysiu merginas, kad lo�ime kortomis ir kartu valgysime. Nors kai kurie vyrai, kaip ir anks�iau, buvo �lyk�tūs, turėjau ir malonių nuolatinių klientų. O kad nenuobod�iautume, Lena visada suskeldavo koki� neįtikim� istorij�. Da�niausiai ji pasakodavo apie tai, kaip jos chebrytė tvarkė naktinį Berlyno gyvenim�, ma�daug �itaip: �Tas senas asilas stvėrė man u� sėdynės, o tada a� jo snukiu i�mazgojau grindis � nieko kita jis nenusipelnė.�

Bet geriausiai, kaip ir anks�iau, sutariau su este Vera. Nors ji nebuvo lankiusi jokios auk�tesniosios mokyklos, buvo protinga ir smalsi. Kai atsine�davau i� universiteto u�ra�us, ji su malonumu juos nagrinėdavo ir klausinėdavo, k� rei�kia tas ar anas, net jeigu nieko nesuprasdavo. Kiekvien� i� mūsų ji visada i�klausydavo, nors ir pa�iai tuo metu būdavo riesta.

Vien� vasaros vakar� mudvi likome vie�namyje tik dviese. Diena buvo prasta, kitos anksti i�ėjo ir nuva�iavo į paplūdimio bar� prie �prė. Kad prastumtume laik�, pradėjome gurk�noti vy�nių pun��, klausėmės Robio Viljamso, o paskui 2raumwohnung. Vėliau pradėjome �okti, o galiausiai i�vargusios ir nebeatgaudamos kvapo nuvirtome ant ku�etės.

Staiga Vera pradėjo verkti.

� Atleisk � kai i�geriu, visada susigraudinu, � atsipra�inėjo ji.

� Kartais reikia i�siverkti, � raminau j�, duodama nosinuk�. � Kas gi nutiko?

� Prie� tris mėnesius pasidariau abort�. Pastojau nuo savo draugo Hasano, bet negalėjau gimdyti. Juk mudu nesusituok�.

Ji liovėsi verkti ir įsi�iūrėjo pro lang�. Buvo �ilta, nuostabiai gra�i vasaros naktis.

� Tai kodėl u� jo nei�teki? � paklausiau a�.

Vera tik nusijuokė.

� Man regis, jo giminė mane grei�iau nudobtų, negu leistų mums susituokti. A� ne musulmonė ir dar dirbu kek�e. Tu nepa�įsti arabų, jie gyvena savo pasaulyje ir laikosi labai grie�tų taisyklių.

I� apa�ios kaimynai pabeldė į lubas � muzika jiems per garsi. Pritild�iau.

� Libane Hasanas turi su�adėtin�, kuri� anks�iau ar vėliau turės vesti, � pasakojo Vera toliau. � Jis sako, kad su mudviem tai visai nesusij� � j� i�rinko �eima ir jis taps jos vyru, kad turėtų ramyb�, bet nė u� k� jos nedulkins. Bet kartais man atrodo, kad jis meluoja. Juk norėdamas susilaukti santuokinio vaiko turės j� kru�ti.

Apie vidurnaktį, i�gėrusios po kelias taures viskio su kola, buvome jau taip nusita�iusios, kad vos pastovėjome ant kojų. Labai tikėjausi, kad nebeateis joks klientas.

� Ar �inai, kas tikrai blogai? Ta �liundra �ino apie mane! � subliuvo Vera. � �ino ir visk� toleruoja, nes vyrai, jų supratimu, turi teis� į meilu��, joms svarbiausia, kad jas vestų, apnė�tintų ir rūpintųsi �eima.

Paskui sėdėjau pasilenkusi vir� unitazo ir galvojau, kad man paskutinioji. Vera vis dar spjaudėsi neapykanta.

� Ma�iau jos nuotrauk�: nusipenėjusi kumpanosė, o veidas spuoguotas! � nenurimo ji. � Ar tokios bobos turi bent kruopel� savigarbos? Negalė�iau gyventi su vyru, jeigu �ino�iau, kad jis turi kit�.

Kai pajėgiau atsistoti, priėjau prie Veros ir j� apkabinau. Jos akių pie�tuko linija buvo i�siliejusi, gra�us veidas atrodė kaip kaminkrėtės.

� �inai, � tariau jai, � man regis, mes niekada to nesuprasime. Laimė, priklausome kitokių moterų kategorijai.

T� vakar� mudvi nebeva�iavome namo. Nusibaigusios kritome ant apskritos lovos Azijos kambaryje ir u�migome.

� A� t� padarysiu, � vien� vakar� prisipa�ino man Tomas, kai su Ladja sėdėjome SO36 prie baro.

� K�?

Prakaitu permirk� mar�kinėliai buvo prilip� man prie nugaros, o paskubom surūkytos cigaretės grau�ė gerkl�.

� Visiems laikams grį�iu namo, � parei�kė jis ir kaip įrodym� i�traukė i� kelnių ki�enės autobuso biliet�. Nors ir daug i�gėrus, jo �vilgsnis buvo ramus ir tvirtas.

� O kaip tavo draugė? � paklausiau. Jųdviejų jau seniai nebema�iau kartu.

� Ak, ji ir pati ne�ino, ko nori, � atsiduso Tomas. � Prie� du mėnesius, kai susigin�ijome, i�metė mane lauk, o paskui ir vėl panoro, kad grį��iau pas j�. Tekėti ji nori, bet dabar jai dar per anksti. Apsigyvenau pas vien� draugelį i� mūsų rajono, pas tokį jaun� prancūz�. Jis savas � �į mėnesį nemokėjau u� nuom�, o jis nieko nesakė. Bet sumautai jau�iuosi. Nebenoriu gyventi i� i�maldos.

� O k� veiksi savo kaime? Juk ten nieko nėra! � band�iau jį paprotinti.

I� tikrųjų nė u� k� nenorėjau paleisti Tomo. Per tuos metus jis tapo man kaip brolis. Buvo vienintelis �mogus, pas kurį galėjau nueiti, susikapojusi su Ladja, nes jis geriausiai jį pa�inojo. Tomas niekada nepalaikydavo nė vieno i� mūsų, tik bandydavo mus sutaikyti.

O kaip da�nai po praū�tos nakties jis likdavo pas mus arba mes pas jį. Kit� dien� kovodavome su pagiriomis srėbdami �esnakų sriub� ir gerdami apelsinų sultis. Jutau, kad man jo beproti�kai trūks.

Ladja juokdamasis grį�o i� �okių aik�telės. Kai su�inojo, kad Tomas i�va�iuoja, jo d�iaugsm� it vėjas nupūtė. Stengėsi nei�siduoti, bet nuotaika buvo sugadinta.

� Tūkstantį kartų jis apie tai kalbėjo, bet niekada taip ir nei�va�iavo, � ramino save Ladja, kai jau gulėjome lovoje.

� Jis jau nusipirko biliet�, � atsakiau i�jungdama �vies�.

�įsyk Tomas buvo rimtai apsisprend�s. Vien� rugpjū�io ryt� i�lydėjome jį į autobusų stotį.

Prie� tai vis� naktį prasėdėj� �Kalifornijoje�, nusigavome į ka�kokį rūsį Prenclauerberge, klub�, kuris buvo toks naujas, kad dar neturėjo pavadinimo.

Kai �e�t� ryto visi�kai nusivar� sėdėjome kebabinėje, niekas dar nenorėjo miego. Sara, Tomo draugė, kuri prie mūsų prisidėjo naktį, lėtai siurb�iojo turki�k� arbat� ir tyliai verkė, didelės a�aros riedėjo skruostais ir krito į lėk�t�. Skambėjo linksmas did�ėjaus Iotcio Maljorkos hitas, kuris visi�kai netiko prie niūrios mūsų nuotaikos.

Pakeliui į stotį niekas nei�tarė nė �od�io, visi buvo pernelyg pavarg� ir liūdni.

� Kalbėjau telefonu su mama. �iandien vakare bus bigoso ir pyragėlių, o tėvas pa�adėjo leisti pasiva�inėti jo motociklu, � pasakojo Tomas, kai stovėjome prie autobuso. Jis laimingas �ypsojosi. Po �e�erių metų jis vėl pamatys savo tėvus Silezijoje.

Prie autobuso prisirinko keleivių su sunkiais krep�iais ir ėmė grūstis prie durų. Kai kurie paskubom rūkė paskutin� cigaret� arba mėgino susiderėti su vairuotoju dėl papildomo baga�o. Tomas turėjo tik ma�� juod� kuprin�, savo daiktus buvo i�pardav�s arba i�dovanoj�s pa�įstamiems. Mums paliko kavavir�, garso kolonėles ir patalyn�, kuri� buvo gav�s i� turtingosios vie�bu�io paveldėtojos.

� Laimė, prisiminimai nieko nesveria, kitaip tau tektų i�sinuomoti sunkve�imį, � pajuokavau.

Ma�i vaikai verkė motinoms ant rankų, jauna mergina atsisveikindama bu�iavo draug�. Purviname priekiniame lange buvo matyti lentelė su u�ra�u �Krakowa�. Pasijutau vos ne kaip u�sienyje � i� visų pusių girdėjosi lenki�kų pokalbių nuotrupos, svetima man kalba skambėjo grie�tai ir gra�iai.

Nuo tada Ladja leido dienas vienas. Kai prasidėjo �iemos semestras, dalyvavau daug laiko suryjan�iame universiteto projekte ir kas antr� dien� turėdavau susitikti su draugais arba sėdėti namie prie kompiuterio. Laiko vyrui tuo metu beveik negalėjau skirti, juolab kad popietes ir toliau leidau �Oazėje�.

Ladja likdavo namie, miegodavo iki vidurdienio, o paskui apsidūmindavo ha�i�u. Paskutinį pagalbinio darbininko darb� statybose jis ir vėl buvo met�s.

� Nedirbsiu juodadarbiu u� tris eurus per valand�, tegul pasiie�ko kitų idiotų, � įtū��s ai�kino jis man.

Rudis, anglas, tuo metu gydėsi ligoninėje nuo narkomanijos, taigi Ladja nebeturėjo nieko, su kuo būtų galėj�s paplepėti, ir nuobod�iavo. Jis vėl pradėjo da�nai lankytis �Kalifornijoje�, o i� ten grį�davo namo kupinas naujų planų.

� Mudu su Nilsu nusprendėme perpardavinėti narkotikus. Jis turi begal� pa�įstamų, o a� turiu patikimų �altinių, kur galiu pigiai gauti dozių. Suskai�iavome, kad per dien� galime u�kalti ma�iausiai �imt� eurų.

� Vargu ar tai gera idėja. Nesinori paskui t�sytis su mentais, � paprie�taravau.

� Ak, nieko �ia pavojingo. Mes tik prakalinėsime �ol�, ne�iosimės nedidelius kiekius. Jeigu mus ir su�iups, sakysime, kad ne�iojamės savoms reikmėms, � dėstė jis man.

Toji verslo idėja i�silaikė vien� savait�, per kuri� Ladja kasdien piniginėje turėjo ma�iausiai dvide�imt eurų ir leido juos nuotolinio valdymo automobiliams (sau) ir pigiems papuo�alams (man). Nors auskarai buvo grynas ki�as arba per ry�kūs, d�iaugiausi jo dovanomis.

Vien� vakar� Ladja grį�o namo įnir��s tiek, kad net drebėjo, veidas buvo raudonas kaip burokas, smilkinių kraujagyslės i�pampusios tvink�iojo.

� Pritrėk�iu t� �unsnukį, prisiekiu! � sukriokė jis ir paleido pelenin� į sien�. Kai aprimo, papasakojo, kas nutiko.

Ka�koks sūtrauka albanas paklausė Ladjos ir jo draugelio, ar jie nenorėtų pirkti nerealiai geros �olės u� ypating� kain�, ir paėmė i� jų �imt� eurų. �Tuoj grį�iu�, � tokie buvo paskutiniai jo �od�iai. Ir pranyko. Abu dileriai liko sėdėti mė�le, nes viena Nilso draugė jau buvo sumokėjusi u� prek�, o jos vyras, toks agresyvus plik�is mu�eika, buvo pagarsėj�s kaip nesuprantantis juokų.

� Prisiekiu, kad pri�iupsiu t� pydar�, i�malsiu jam snukį, o tada tegul kru�asi su kitais tol, kol u�kals mūsų pinigus, � �aukė Ladja.

Ai�ku, jis nieko taip ir nepadarė. Tas tipas nebepasirodė, o Ladja su Nilsu liko sėdėti skolose. Svajonė apie greit� praturtėjim� �lugo, ir apie dilerio karjer� Ladja niekada daugiau nebeu�siminė.

Vasaros gale mane aplankė mama, dėdė ir jaunesnioji pusseserė Marija. Nebuvau jų ma�iusi jau metus, tad pasiėmiau dvi savaites i�eiginių, kad galė�iau skirti jiems pakankamai laiko, aprodyti Berlyno į�ymybes ir su Marija netrukdomai i�eiti vakarais pasilinksminti. Ladjai kraupiai nepatiko, kad a� laisva, o jam reikia dirbti, nes prie� kelias dienas buvo įsidarbin�s popieriaus fabrike. Po darbo skubėdavo pas mus ir lydėdavo mudvi su Marija į diskotek�, i� kurios be penkių ryto nei�eidavome. I� prad�ių jis dar �iaip ne taip i�siruo�davo į darb�, nors ir nei�simiegoj�s ir skaudama galva. Bet kai vien� ryt� i� diskotekos grį�au de�imt�, radau jį tebedrybsantį lovoje.

� Argi tau nereikia būti fabrike? � paklausiau susinervinusi.

� A� blogai jau�iuosi, � suurzgė jis, u�sitraukdamas antklod� ant galvos.

� Gal reikėtų ma�iau gerti, � �iurk��iai surikau, nutraukiau antklod�, i�pe�iau pagalv� ir u�me�iau darbo drabu�ius jam ant lovos. � Arba tuoj pat apsirengi, arba tarp mūsų viskas baigta!

� Ko tau i� man�s reikia? Ar �inai, kaip sunku arti? Dar niekada gyvenime tau neteko taip sunkiai dirbti. Anoks �ia darbas � sėdėti masa�o salone ir kirkintis su diedais! � at�ovė jis.

� Ak taip! Bet babkės, kurias ten u�dirbu, tau visai nepro�al, ar ne? � klykiau a�.

Jis dar nespėjo nieko atsakyti, o a� jau skėliau jam antausį. Vien� akimirk� maniau, kad trenks man, bet jis tik visas i�raudo, įtū��s dėbtelėjo į mane, nieko nesakydamas. Ledinė tyla varė man siaubing� baim�. Nulindau į virtuv� ir prisidegiau cigaret�. Jis i�bėgo i� namų vienais d�insais, įsispyr�s į �lepetes ir trinktelėjo durimis.

Po pietų su Jule ir savo �eima sėdėjau gatvės kavinėje ir be ūpo knebinėjau tuno salotas. Buvau u�sidėjusi akinius nuo saulės, kad paslėp�iau nuo �liumbimo u�tinusias akis. Mano giminai�iai nė u� k� neturėjo su�inoti, kad mudu susipjovėme. Ladj� jie pripa�ino tik per did�iausius vargus, bet jo taip ir nepamėgo � buvo per ma�ai i�silavin�s ir neta�ytas.

� Būtinai turėtume nueiti į Nauj�j� nacionalin� galerij� ir Gugenheimo muziejų, � tar�kėjo pusseserė, nekantriai vartydama kelionių vadov�. Ji kliedėjo dėl meno bei fotografijos ir buvo susidariusi s�ra�� muziejų, kuriuos būtinai norėjo aplankyti.

� Gal nuva�iuotum ten su Jule? Man baisiai skauda galv�, � atsipra�iau ir pradingau tualete.

Kai pavalgėme, dėdė pareikalavo, kad kartu ap�iūrėtume �andarų aik�t�. Nieko nesakydama nusekiau jiems i� paskos. Mama pastebėjo, kad a� surūgusi, ir pristojo, kad pasaky�iau kodėl, tada jau visi�kai susinervinau.

� Susipykome su Ladja, supratai? O dabar palik mane ramybėje! � rėkte i�rėkiau.

Japonų turistai, kurie savo mil�ini�kais fotoaparatais fotografavo Prancūzų katedr� taip susijaudin�, lyg matytų a�tunt� pasaulio stebukl�, atsisuko į mane kaip į pabais�.

Kai mama su�inojo, dėl ko susikirtome su Ladja, pasibaisėjo jo elgesiu.

� I�sinuomok atskirai but� ir mesk t� dykaduonį! Negadink dėl jo savo ateities, � toks buvo jos patarimas.

A� tylėjau. K� jie �ino apie mano gyvenim�, galvojau sau. Aplanko mane kart� per metus, pasiteirauja apie studijas ir profesinius planus. K� jie �ino apie tuos �lyk��ius vyrus, kuriuos kiekvien� dien� �iupinėju, kad kaip nors prasisuk�iau? Gal Ladja ir nevyk�s slunkius, bet jis u�tektinai i�simurkd�s purve, kad suprastų, jog kartais man atrodo, kad visas pasaulis nusiteik�s prie� mane.

Po rudens atostogų �Oazėje� kilo nesutarimų. Torstenas, naujasis mūsų �efas, nesumokėjo Lenai, kaip buvo sutarta, valandinio atlygio u� jos, kaip registratorės, darb�, mat negalįs sau to leisti.

� Reikalai neblizga. �iuo metu tu man per brangi, � i�klojo jis paprastai.

Lena įnir�o ir pagrasino, kad apsilankys buv�s jos vyras, kar�tako�is pe�tukas, nepagarsėj�s kaip diplomatas krizių sprendėjas. Torstenas tik pralemeno ka�k� kaip trimetis pyplys ir pa�adėjo, kad iki Kalėdų jai sumokės.

� Bet man reikia tų pinigų, � kartojo Lena nenurimdama.

Ir kitoms buvo ne geriau. Kai baigėsi vasara ir statybininkai i�siva�inėjo, į �Oaz� beveik niekas nebeu�sukdavo. Jeigu po pamainos kuri nors i�sine�davo �e�iasde�imt eurų, galėdavo laikyti save laiminga.

Vien� dien� mudvi su Lena sėdėjome laukiamajame.

� Gal galėtum duoti man to vie�namio adres� pietų Vokietijoje, kur pernai dirbai? � paklausė ji nudūrusi akis. � Turiu mokėti tiek daug kreditų: u� automobilį, u� nauj� but�, o ir vaikams reikia drabu�ių ir �aislų.

� A� dabar irgi sėd�iu skylėj. Va�iuokim tenai kartu, � pasiūliau jai.

Jau metus nebuvau i�va�iavusi pagal sutartį, bet, turėdama omeny savo finansinius reikalus, nieko geriau nesugalvojau. I� Ladjos, kaip ir anks�iau, nieko negalėjau tikėtis. Akyse man stovėjo nekantrus buto �eimininko �vilgsnis, kai jis jau ne�inia kelint� kart� teiravosi, kada pagaliau sumokėsime skolas.

Dar t� patį vakar� paskambinau Lorenai � j� u�tikau ne Freiburge, o atostogaujan�i� Kanaruose.

� Na, �inoma, ta ilgaplaukė studentė.

Ji prisiminė mane ir apsid�iaugė, kad paskambinau. Jos vie�namyje kaip tik labai trūko moterų, tad juo geriau, jeigu a� atsive�ianti dar ir draug�.

Vien� �e�tadienį lapkri�io prad�ioje mudvi su Lena susitikome Rytų stotyje. Mūsų ve�ėjas jau laukė. Tinklalapyje, kuriame ie�koma bendrakeleivių, buvau radusi jo skelbim� ir su juo tik trumpai �nektelėjau telefonu, tad ne�inojau, kas mūsų laukia. Trisde�imt eurų iki �tutgarto buvo ganėtinai pigu, ir daugiau nieko nebeklausinėjau.

Bet Lena i� i�g�s�io taip ir liko i�si�iojusi. Tikra tiesa, folksvageno autobusiukas � tai tau ne limuzinas, o Heningas, trisde�imt penkerių metų studentas, pasi�ov�s mus ve�ti, buvo storulis ir atrodė nevėk�la, bet mes neturėjome i� ko rinktis, nes dar t� vakar� mūsų buvo laukiama Freiburge.

Kol susim�s�iusi �velgiau pro lang�, miestas liko mums u� nugaros. Lorenos nebuvau regėjusi nuo pirmojo apsilankymo Freiburge, ir tiesiog stebuklas, kad ji norėjo mane vėl matyti savo vie�namyje, nors tada susirgusi strimgalviais pasprukau. Prisidegiau cigaret�, u�traukiau dūm� ir tik tada paklausiau mūsų u�sisvajojusio vairuotojo, ar apskritai jis leid�ia rūkyti automobilyje.

� Hmm, ties� sakant, a� nerūkau, bet, man regis, jeigu jūs abi norite� � pralemeno jis.

� Nebei�tversiu neparūkiusi, � parei�kė Lena ir i�sitraukė i� kelionkrep�io pakelį cigare�ių.

Mūsų malonusis studen�iokas tikriausiai nedrįso paprie�tarauti, nes Lena visais po�iūriais buvo įspūdinga. Dėl to man ir patikdavo būti su ja: �monės tiesiog pajusdavo jai pagarb�. Net ir įtartiniausi tipai sprukdavo �alin, kai Lena perleisdavo juos piktu �vilgsniu. A� buvau kitokia: sudarydavau ramios ir gera�irdės merginos įspūdį ir turėdavau stengtis, kad nepasirody�iau pernelyg maloni. Mano ironij�, �iaip ar taip, suprasdavo tik nedaugelis.

Freiburge viskas buvo taip pat, kaip i�laikiau atminty: akmenimis grįstos gatvelės, viduram�i�kos ba�ny�ios, kepykla, kurioje gali nusipirkti puikių sviestinių riestainių ir kuri, ai�ku, u�daroma ketvirt� po pietų. Kai su lagaminais į�engėme vidun, Lorena su mumis veik nepasisveikino. Ji buvo prastai nusiteikusi, mat darbininkai laiku nesuremontavo vieno kambario ir pareikalavo, kaip ji teigė, per daug. Kaip visada, Lorena laikėsi nuomonės, kad visas pasaulis prie� j� susimok�s ir tik �iūri, kaip i�pe�ti i� jos sunkiai u�dirbtus pinigus.

Laura, ta mergina, kuri an� kart� slaugė mane susirgusi�, vis dar ten gyveno � jau dvejus su puse metų. Atpa�inusi mane, pripuolė bu�iuotis ir glėbes�iuotis. Visas kitas Lorena buvo pati i�metusi lauk.

� Nepak�siu, kad �ia kas nors narka�intųsi, baidytų klientus ir u� nugaros mane apsukinėtų, � parei�kė mums Lorena, o tada leidosi aimanuoti dėl blogų darbuotojų ir kaip sunku rasti dorų mergai�ių. Paskui i� karto sald�iu balseliu man�s paklausė: � O kaip tavo studijos, brangute?

A� tik ramiai nusi�ypsojau.

� Man atrodo, ji tų merginų nei�metė, o jos pa�ios pabėgo, � svarstė Lena, kai tre�i� valand� nakties valėmės dantis.

A� tik patraukiau pe�iais.

� Lorena visada tokia. Vien� akimirk� tau �ypsosi, o kit� gena tave po velnių.

Reikėjo priprasti anksti keltis. Jeigu naktį vėlai atsiguldavome, būdavo beproti�kai sunku, kai �adintuvas suskambėdavo a�tunt�. Negalėjome įsivaizduoti, kad dirbanti liaudis tokiu metu jau seniausiai atsikėlusi.

Jau�iausi it paraleliniame gyvenime. Beveik pamir�au studijas, �įsyk net knygų nebuvau pasiėmusi.

Kart� paskambinau vienam bendramoksliui paklausti, kada atiduoti kit� diferencinių lyg�ių namų u�duotį.

� Jau savait� su jomis vargstu. Kit� savait� reikia atiduoti, � i�girdau atsakym�.

� Stengsiuos ir a�, kiek galiu, bet nieko negaliu pa�adėti. Mano vyras, kaip ty�ia, susilau�ė koj� ir guli ligoninėje, o man reikia skirti jam vis� dėmesį, � suskied�iau.

Po to pokalbio mane ėmė grau�ti s��inė, kad suskėliau toki� bjauri� istorij�. Paprastai u�duotis universitete atlikdavome susiskirst� grupėmis, ir jau kelis kartus buvau gavusi ger� pa�ymį, nors beveik niekuo neprisidėjau, nes leidau laik� vie�namyje arba būdavau nusikalusi po darbo.

� �ia taip nuobodu, nors mirk, � i�girdau Lenos bals�.

Sugrį�au į Freiburgo realyb�.

Kad nors kiek i�sklaidytume kasdienio darbo monotonij�, visus vie�namyje, ir merginas, ir klientus, pakrik�tijome pravardėmis, kad galėtume ramiai palie�uvauti. �aki i� Lenkijos buvo pagrindinis mūsų atakų taikinys. Vadinome j� Angelu, nes ji turėjo �viesias garbanas, mėlynas akis ir sumautai naivų veid�. Kad ir kaip ten buvo, ji geriausiai i� visų u�dirbdavo, nors ir nekalbėjo nė �od�io voki�kai. Ji beveik nesida�ė ir nuėjo tiek toli, kad klientams pasirodydavo su snupiais dekoruotais apatiniais ir kojinaitėmis. Gal būtent toks mergaiti�kas �avesys ir varė i� proto ma�o miestelio vyrus. Bet mudvi su Lena turėjome sav� versij�.

� Kas �ino, k� ji kambariuose i�darinėja, � svars�iau a�.

� Ji garantuotai u� papildomus penkis eurus atki�a �ikn� dulkinti ir duoda nuleisti į burn�, � patikslino Lena.

Ji taip pat baisiai siuto ant �aki, nes per t� Angel� prarado daug nuolatinių klientų.

Kartais man tokie plepalai patikdavo, o kartais pagalvodavau: �Vaginos pavydas�, ir tik papurtydavau galv�. �aki nieko nenutuokė apie mūsų lie�uvavim�. Jeigu nebūdavo su klientais � o su jais niekada neu�trukdavo ilgiau negu dvide�imt minu�ių, � kalbėdavosi telefonu su draugu i� Lenkijos arba sėdėdavo virtuvėje prie stalo su �odynu ir mėgindavo mokytis vokie�ių kalbos. Kartais pasiklausdavo mūsų, kaip teisingai i�tarti vien� ar kit� �odį, ir jeigu tuo metu nebūdavome sumurusios ir ty�ia ko nors nepaistydavome, padėdavome jai.

Vien� dien� �aki sėdėjo ant lovos, �viesūs jos plaukai krito ant pe�ių, o apskritos akys buvo i�plėstos.

� Stela, � paklausė ji angli�kai, � kodėl �ia per radij� visi �nek� tik apie seks�? Tik ir gird�iu Verkehr, Verkehr, Verkehr6 � per visas stotis.

Mudvi su Lena vos nemirėme i� juoko. Prunk�dama mėginau jai paai�kinti, kad voki�kas �odis Verkehr susij�s dar ir su automobiliais, ir su gatve.

� Traffic, Jacqui. They are talking about the traffic on the highway.

Varg�ė �aki nesuprato, ko mes taip isteri�kai juokiamės. Vokietija jai buvo svetima �alis, ji mokėjo labai nedaug �od�ių, daugiausia i� darbo srities, tokius kaip ��iulpti�, �dulkintis� ir �prancūzi�kas totalus�.

T� savait�, nebepamenu kada tiksliai � laiko pojūtį seniai buvau praradusi, � į ��mit�� atvyko dvi brazilės naujokės. Viena buvo auk�ta, kavos spalvos oda ir lanksti, tokia, koki� visi ir įsivaizduoja mergait� i� Kopakabanos. Tik dirstelėj�s į veid� pamatydavai, kad jai jau apie keturiasde�imt. Kita buvo jaunesnė, bet storesnė ir turėjo kreivus dantis.

Lauros dėka per pusvalandį apie jiedvi visk� i�siai�kinome. Lorena kaip tik buvo i�ėjusi apsipirkti, todėl Laura, j� pavaduodama, patikrino naujokių darbo dokumentus.

� Jos atva�iavo i� �tutgarto ir jau dirbo Baden Badene, � papasakojo ji. � Nesuprantu, ko joms �ia reikia. Ten daug geriau.

Bet apskritai ji buvo daug malonesnė negu su kitomis naujokėmis, nes i� pirmo �vilgsnio pamatė, kad jos jai ne konkurentės.

� K�, anai vos per trisde�imt? � stebėjosi vėliau Lorena, kalbėdama apie vyresn� brazil�, kai giliai u�traukė kelis cigaretės dūmus.

Daugma� taip buvo įvertintos tos atvykėlės ir liko ai�ku, kad per dvi dienas jos i� �ia i�sinė�ins � arba savo noru, arba �efė jas i�spirs.

T�dien beveik nebuvo klientų, o jei kas ir u�sukdavo, tai tik u� penkiasde�imt eurų. Man gerai nuskilo, nes pas mane apsilankė mirtinai nusilak�s klientas, sumokėjo u� pusantros valandos ir vis� laik� pratysojo lovoje, nes jam buvo labai bloga ir jis vis tiek nefiksavo, kur es�s.

� Eik�, mergyt, � sugargaliavo jis, ir ranka, i�tiesta į mane, nukrito �emyn.

Atsisėdusi ant lovos kra�to laukiau net nenusirengusi. Tik vis� laik� turėjau suspaudusi jo rank�, jo kelnėse niekas nevyko. Tas vyrukas, kokių trisde�imties metų, vilkėjo kombinezon� ir avėjo purvinus sportba�ius be prekės �enklo. Tikriausiai eidamas i� darbo susipylė gerklėn per daug alu�io. Jis vis mėgino pagriebti mane u� krūtų spenelių, bet a� sėdėjau per toli ir nepasijudinau nė per centimetr�, o jis buvo per silpnas, kad protestuotų.

� Gal prat�skime? � paklausiau po valandėlės, nors buvo praėj� tik keturiasde�imt minu�ių.

I�drįsau t� pasiūlyti, nes �inojau, kad Lorena i�gabeno savo �iurk� pas veterinar�. Paprastai ji, rūpindamasi i�laikyti ger� savo vie�namio vard�, pedanti�kai kontroliuodavo, kad neapsukinėtume klientų.

Tasai vyrukas i� paskutiniųjų i�sitraukė i� ki�enės �imt� penkiasde�imt eurų u� �antr� valand��. Po dvide�imties minu�ių juo atsikra�iau, nieko taip ir nepadariusi. Teko tik padėti jam apsiauti, nes tokios būsenos jis net nesugraibė batų rai�telių.

Mudvi su Lena laukėme nesulaukėme paskutinės dienos ��mite�, ir ji vis artėjo.

� Dar trys dienos �itame kalėjime, � tarė ji garsiai, kai devint� ryto apsimiegojusios pusry�iavome vienoje kavinukėje. Padavėjas, arabas, kalbantis su Pietų Vokietijos akcentu, keistai į mus pa�iūrėjo. Tikriausiai jam atrodė neįprasta, kad prie� Kalėdas mudvi tokios nervingos.

� Nebei�tversiu tos kaliūzės! � bene tūkstant�jį kart� nusiminusi purk�tavo Lena.

Prisimenant Berlyn� buvo suprantama, ko ji nervinasi.

� Man irgi �ia daug kas nepatinka, � pridūriau. � O ir biznis ne itin klojasi. Be to, įgriso tūnoti ten po �e�iolika valandų per dien�. Kaip manai, gal imti ir pabėgti? Pasiskambinau į kelis vie�namius, kurie skelbiasi laikra�tyje. Miunchene �i� savait� dar yra dvi laisvos vietos. Bordelis su praeinamais kambariais, �imtas eurų nuomos per dien�, visa kita lieka mums.

Bordelyje su praeinamais kambariais man dar nebuvo tek� dirbti. Tai toks pastatas, kurio laukujės durys atviros, o visuose butuose sėdi daug moterų. Vyrai gali vaik�tinėti po t� nam� ir ap�iūrinėti prostitutes, o panorėj� kuri� nors i�sirinkti. Kabėti ten kaip skerdenai mane ne itin viliojo, kita vertus, turėjo būti lengviau pakeliama negu Freiburgo vie�namyje.

Nutarėme sprukti kit� naktį, kai visos bus sumigusios, kad nereikėtų ai�kintis su Lorena. Ji tikrai būtų sukėlusi skandal�, jeigu būtų su�inojusi, kad nieko neįspėjusios ketiname i�vykti. Juk buvome sutarusios, kad dirbsime pas j� dvi savaites.

Taigi palaukėme, kol merginos sugulė į lov�, ir palinkėjome visoms labos nakties. Tada susimetėme daiktus į kelionkrep�ius ir ant pir�tų galiukų i�cimpinome į speiguot� lapkri�io naktį. Gatvėse nebuvo nė gyvos dvasios, kaip pirmoje siaubo filmo scenoje, nesimatė nė taksi, tad baga�� iki stoties teko nusitempti pės�iomis.

Nors ir buvau pavargusi, man ta situacija pasirodė �avi. Naktį ka�in kur bastomės, mūsų �ingsniai aidi ant grindinio, mėnulio pjautuvas kybo vir� galvų � po ilgo laiko pajutau lengvum� ir nuotykių skonį. Akimirk� pamir�au, kad esu tik paprasta prostitutė, kuri perbėga i� vieno bordelio į kit�.

Stotyje i�gėrėme kavos. Be mūsų, laukimo salėje nieko nebuvo, tik storas gele�inkelio tarnautojas, kuris prisėdo prie mūsų ant suolelio, vis� laik� �iovavo ir mėgino u�megzti su mumis pokalbį. Kai ankstų ryt� atva�iavo pirmas traukinys į Miunchen�, įlipome į jį pavargusios, bet laimingos, kad palikome Loren� ir jos beprotnamį.

� Iki nebepasimatymo, Freiburge, � suku�dėjo Lena jau beveik miegodama, kai vagonai pajudėjo bėgiais. Ir a� bemat įmigau.

Miunchene buvome sutarusios susitikti su Larsu Burger King kioskelyje prie centrinės stoties. Su tuo vyru buvau susiskambinusi ir jis pa�adėjo mus pasitikti. Jis kelis kartus praėjo pro �alį, bet mes jo nepa�inome. Gerai apsirengusių, losjonu po skutimosi kvepian�ių Miuncheno verslininkų minioje jis atrodė kaip pasiklyd�s pensininkas i� Teksaso: storas, akutės ma�os, prasmegusios riebalų rauk�lėse, su treningais ir sportba�iais, kurie kadaise buvo balti.

Trumpai pasisveikin�s Larsas nusivedė mus prie automobilio � nustebome pama�iusios gelton� pontiak� su odinėmis sėdynėmis, o va�iuodamas Larsas smagiai spaudė grei�io pedal�. Tuo pat metu ai�kino sutarties s�lygas:

� �imtas penkiasde�imt eurų u� kambario nuom� per dien�, o lik� pinigai jums. U� reklam� turėsite irgi pa�ios susimokėti, bet galiu duoti jums vieno draugo telefon�, jis galės įdėti jus u� penkiasde�imt eurų per savait� į interneto portal�, � dėstė jis.

� Skamba neblogai, � su�nab�dėjau Lenai. � Jeigu per dien� gautume �e�is arba septynis �imtus eurų, tai yra pana�iai kaip Freiburge, tai pati skai�iuok, kiek per savait� galime �ia u�sidirbti. Ar �iaip, ar taip, daugiau negu pas t� ragan� Loren�.

Tau�kėme su Larsu apie vie�namį Freiburge, ir jis negalėjo atsistebėti tomis darbo s�lygomis.

� K�? Negalėjote i�eiti darbo metu? Juk tai s�vadavimas. Bavarijoje mane tuoj įskųstų policijai. Beje, �ia privalote u�siregistruoti kaip prostitutės, tokios s�lygos, jeigu norite dirbti Miunchene. Centrinės stoties policijos nuovadoje tam įkurtas atskiras skyrius. Rytoj pat t� ir padarykit, nenoriu jokių nemalonumų. Pas mus viskas �varu, � dudeno jis, pabrė�damas �pas mus�.

Tipi�kas vie�namio savininkas, įsitikin�s, kad tik jo vie�namis pats pa�iausias, o visi kiti � tikros skylės.

Miesto apartamentų namas �Sunshine� buvo bjaurus betoninis statinys � raudonas fasadas ir ma�i kvadratiniai langiukai su raudonomis �aliuzėmis. Jis stovėjo netoli metro stoties �Westend�, jau u� zonos, kurioje Miunchene draud�iama prostitucija, ir panė�ėjo į fabrik� arba kareivines. Aplinkui stovėjo vien sandėliai ir pa�iūrės. Pirmame auk�te buvo atidarytos storos plieninės durys, paprasti surūdijusio metalo laiptai vedė vir�un per daugyb� auk�tų. Kiekviename auk�te � po tris butus, ant durų priklijuotos ten dirban�ių moterų nuotraukos. Kiekvienai skirtas atskiras skambutis su savita melodija.

Kaip supratau i� nuotraukų, kone pusė �ionyk��ių darbuotojų buvo ilgakojai transseksualai, perdėtai i�sida�� ir pasivadin� tokiais vardais kaip Triksi arba Roksana. Lena taip ir liko i�si�iojusi. Larsas tik kvatojosi.

� Jie labai populiarūs, � skubėjo paai�kinti jis. � Stengiuosi neimti jų vienu kartu per daug, kitaip tarpusavy susipjauna. Transvestitai tuo po�iūriu daug blogesni u� moteris.

Kai u�lipome į penkt� auk�t�, Larsas atidarė duris. Pla�iame koridoriuje buvo penkerios durys, dvejos i� jų atviros.

� Jūsų darbo kambariai, � tarė jis. � Jums pasisekė, kad dvi merginos vakar anks�iau i�va�iavo, antraip bū�iau neturėj�s jums vietos. Vyksta mugės, galima u�sikalti gra�aus pinigėlio7.

Abu kambariai atrodė visi�kai vienodai. �alia lovos stovėjo komoda su plastikine lempele, be to, buvo juoda spinta su slankiosiomis durimis ir dvi baltos Ikea lentynos.

Kai Larsas atsisveikino, likome Lenos kambaryje ir ėmėme ruo�tis darbui. Apie savo koleges t� pirm� ryt� nedaug k� su�inojome, tik po trijų valandų i� savo lizdelio i�slinko u�simiegojusi nepasida�iusi moteris ir nepasisveikinusi įlindo į vonios kambarį.

� Labai jau keistas darbo laikas, � nusistebėjo Lena, jau bene tūkstant�jį kart� per�iūrinėdama nuotraukas savo mobiliajame.

� Man tik keista, kad jau taip seniai �ia sėdime, o dar nė sykio nesigirdėjo jokio skambu�io, nei mūsų, nei kurios kitos. Tai kur tie garantuoti pinigai? � garsiai pasipiktinau.

Kitų moterų, kurios dirbo tame auk�te � tai buvo dvi vengrės, � beveik nesimatė. Kitaip negu mes, jos vis� laik� buvo u�siėmusios.

T� dien� vis dėlto į mūsų duris paskambino gal koks de�imt vyrų, bet nė su vienu i� jų taip ir nesusiderėjome. Tarp jų buvo ir keli u�sienie�iai, kurie mėgino numu�ti kainas � norėjo pasidulkinti, pasilai�yti, o labiausiai analinio u� trisde�imt arba keturiasde�imt eurų. Dar derėdamiesi jie imdavo grabinėtis ir tapdavo agresyvūs, kai papra�ydavai jų i�eiti.

� Nesuprantu, kodėl jie visi su mumis taip derasi, � svars�iau su Lena. Larsas buvo mus patikin�s, kad minimumas u� seans� � penkiasde�imt eurų. O vengrės, kaip ir anks�iau, nė nosies i� savo kambarių neki�o. � Man regis, ka�k� darome ne taip.

Vidurnaktį likome visai be nervų. Iki to laiko turėjau tik girt� rus�, kuris u� du �imtus eurų valand� fotografavo mano �ikn�.

Kai Larsas trumpam u�ėjo pasiimti nuompinigių, pasakėme jam, kad neturime i� ko susimokėti, ir jis mus suprato. A� nutylėjau, kad vien� klient� turėjau, nes norėjau pasilaikyti k� u�sidirbusi.

Po pusvaland�io, kai i�ėjo Larsas, durų skambutis suskambėjo kelis kartus. Atidarėme duris, bet ten stovėjo ne vyras, o pagyvenusi moteris su berniuku ir keturiais kelionkrep�iais. I� prad�ių pamaniau, kad ta moteris pas mus dirba, bet ji buvo per sena, stora ir apskritai nevalyva, be to, dvokė prisvilusiais riebalais ir cigaretėmis. Vaikiukas pralemeno kelis netaisyklingus voki�kus �od�ius, o paskui leidosi kalbėtis su motina man nesuprantama kalba. Jis buvo ma�as, smulkutis, stipriai i�bertu veidu. Ne vyresnis negu �e�iolikos.

Bet paai�kėjo, kad jam k� tik suėjo a�tuoniolika, t�dien buvo jo gimtadienis. Jis pamojavo man panosėje rumuni�ku pasu kaip įrodymu ir prisispyrė, kad mudvi su Lena būtinai įsitikintume, jog jis sako teisyb�.

� Larsas sakys, �ia dirbti. A� a�tuoniolika, � nesiliovė kartoj�s.

Tuo tarpu motina jam vis ka�k� kalbėjo.

� �ia bordelis. �ia gyvena vien merginos, � nepailsdama ai�kino jam Lena.

Taip kalbėjome gal kokias de�imt minu�ių, o tada tas berniukas su krep�eliu pranyko vonioje. Mes grį�ome į savo kambarius. Po valandos, būdamos virtuvėje, savo nuostabai, vėl jį pamatėme. Jis segėjo sijon�, avėjo auk�takulnius, buvo smarkiai i�sida��s, o ant galvos u�simauk�lin�s raudon� peruk�.

� Transvestitas, � su�nab�dėjo man į ausį viena vengrė, vartydama akis.

Naujasis kolega buvo gan drovus, sėdėjo ir �velgė į tolį, netardamas nė �od�io. Ka�kas papasakojo, kad jis rumunas, parsidavinėja nuo penkiolikos. Vadinasi Treise, o u�dirbtus pinigus i� jo atima motina. Jo sesuo jau irgi dirbusi pas Lars�.

� Na ir gra�umėlis, eik tu �ikt! � tepasakė Lena, u�gesino cigaret� ir mudvi suvirtome į didel� jos lov�.

Sapnavau ka�k� malonaus, bet ūmai �ai�ūs riksmai i�vertė mane i� lovos. Pirm� akimirk� toptelėjo, kad esu Berlyne, o �alia man�s guli Ladja, bet paskui atpa�inau �viesius Lenos plaukus ir jos veido kontūrus. Girdėjau, kaip rėkauja ka�kokia moteris, kaip dunksi ant �emės mėtomi daiktai, paskui nuaidėjo trys �ūviai, lyg į ka�k� gretimam kambary būtų �audoma. Lena tolygiai kvėpavo greta man�s. A� visa drebėjau, ne�inodama, k� daryti. Mūsų kambario durys buvo neu�rakintos, triuk�mas sklido i� koridoriaus. Apimta panikos atsikėliau pro akut� pa�iūrėti, kas ten darosi, bet vėl ėmė rėkauti daugybė �monių, ir a� atsitraukiau nuo durų.

Akimirk� svars�iau, gal kviesti policij�, bet mano mobilusis gulėjo �varke, kurį neapdairiai buvau palikusi koridoriuje. Paskui riksmai pritilo. Galiausiai trinktelėjo durys ir tapo visi�kai tylu. Kiek palūkėjusi vėl u�migau.

Kai kit� ryt� pabudau, saulė buvo jau auk�tai danguje. Bly�ki �iemos saulė ne�ildė, bet a� d�iaugiausi, kad apskritai matau �vies�. Bendruose kambariuose radome savo daiktus kaip palikusios, ir man dingtelėjo, kad viskas, k� girdėjau, buvo tik ko�mari�kas sapnas. Lena taip ir negirdėjo viso to spektaklio ir nustebusi spoksojo į mane, kai visk� jai papasakojau.

Eidama į voni� sutikau vien� vengr�, kuri atrodė įsibauginusi ir sutrikusi. Paklausiau jos apie praėjusios nakties triuk�m�, bet ji nesileido į kalbas.

� Geriau tai pamir�k, � tepasakė �iurk��iu balsu, sukdama akis į �alį.

Kai paskui virtuvėje tepiausi sumu�tinį, atėjo Treisė, rumunas transseksualas, ir atsisėdo greta. Stebėjo mane nieko nesakydamas, paskui atsistojo, priėjo prie lango ir net neklausiamas prakalbo apie nakties įvykius. Pasirodė, kad voki�kai jis kalba daug geriau negu vakar vakare.

Paai�kėjo, kad apie antr� valand� paskambino du nusita�� arabai ir i�sirinko dvi merginas, kiekvienas po pusvalandį. Bet vienas buvo taip prisiliuob�s, kad jam taip ir neatsistojo. Kai mergina pasakė, kad laikas baigėsi, jis pasiuto: es� tai jos kaltė, blogas servisas, todėl jis reikalauj�s dar vieno nemokamo pusvaland�io. Ji, �inoma, atsisakė, ir jau norėjo i�eiti i� kambario, o tada jis trenkė j� į sien� ir ėmė smaugti. Paskutin� sekund� ji i�sprūdo i� jo gniau�tų ir rėkdama i�bėgo į koridorių, o ten tas girtuoklis ėmė dau�yti ir vartyti visk�, kas pasitaikė kelyje. Jo sėbras berg�d�iai mėgino jį nuraminti, merginos lakstė aplinkui ir isteri�kai klykė it skerd�iamos. Galiausiai tas tipas i�sitraukė pistolet� ir pa�audė į or�, sukeldamas dar didesn� panik�. Netrukus visas namas susirinko prie durų, atskubėjo ir Larsas, bet kai pabandė gin� u�glaistyti, pats gavo į nosį. Pagaliau ka�kam atėjo į galv� paskambinti į policij�, o tada tuodu dėjo į kojas, palikdami nusiaubt� but�.

� Tai a� ir stebėjausi, kodėl �ia nėra apsauginių. Ir durys apa�ioje vis� laik� atviros, eina kas nori, � dėstė Lena. Ji buvo daug metų dirbusi raudonųjų �ibintų srityje, daugiausia barmene klubuose, ir tvirtino man, kad Berlyne niekas nelaikytų naktinio vie�namio nepasirūpin�s saugumu.

� K� mes �ia, ties� sakant, darome? � paklausiau Lenos, kai likome tik dviese virtuvėje ir sėdome valgyti pusry�ių: kepto vi��iuko su bulvytėmis.

� Noriu namo, � prisipa�ino Lena.

Palaukėme, kol pas vengres atėjo klientų, tada stvėrėme krep�ius ir nepastebimai nulipome laiptais. Tik tada, kai buvome jau toli nuo to namo, pagaliau atsikvėpiau. Nors buvo �alta lapkri�io diena, nugara man sruvo prakaitas. Lena, kaip visada rami, prisidegė cigaret� ir nusijuokė.

� �it� kelion� ilgai prisiminsiu, � tarė ji.

Ie�kantieji bendrakeleivių tik vakare turėjo dvi vietas viename automobilyje į Berlyn�. Automobilyje, kuris i�va�iavo po valandos, buvo tik viena laisva vieta.

� Va�iuok tu, tav�s laukia vaikai, � pasiūliau Lenai.

� Ar tikrai?

� A� vis tiek dar norėjau pasivaik��ioti po Miunchen�, � patikinau j�.

I� tikrųjų įlipau į vien� i� turistinių autobusų prie centrinės gele�inkelio stoties ir ap�iūrėjau į�ymybes: Marijos aik�t�, Maksimiliano gatv�, delikatesų turgų, Dievo Motinos katedr�. Viename bavari�kame restorane suvalgiau kiaulienos kepsnį su kukuliukais. Susimokėjusi paskambinau Ladjai ir prane�iau, kad grį�iu namo tik po vidurnak�io.

� Gaila, � pasakė jis liūdnu balsu. � Norėjau su tavimi nueit į gimtadienį mūsų kabake.

� Kit� kart�, � sumurmėjau.

� Ir dar kai kas, � tyliai tarė Ladja. � Ar susirgai mėnesinėmis?

� Ne.

Prie� i�va�iuojant du rytus mane pykino, ir a� jam apie tai papasakojau. Nuo to laiko net nepagalvojau apie mėnesines, pastarosiomis dienomis tiek daug visko nutiko. Bet dabar man dingtelėjo: jau dvylika dienų u�trukau.

� Nusipirk nė�tumo test�, � papra�ė jis man�s baigdamas pokalbį.

Iki i�vykimo turėjau dar valand�, tad nuėjau į artimiausi� vaistin� ir nusipirkau test�. Prisiver�iau negalvoti apie rezultat� � prisiminimai apie tai, k� prie� metus i�gyvenau �veicarijoje, buvo pernelyg siaubingi.

Kai pakeliui į Berlyn� sustojome vienoje pakelės u�eigoje parūkyti, nuėjau į tualet�. Nė�tumo testas, kaip visada, buvo balta juostelė su dvide�imt puslapių naudojimosi instrukcija visomis pasaulio kalbomis. Reikia pasiusioti ant juostelės ir palaukti dvi minutes, o tada mėlynas brūk�nelis ant juostelės � neigiamas atsakymas, atsipalaiduok, �įsyk tau pasisekė; du brūk�neliai � teigiamas, bingo, prisi�aidei, tavo gyvenimas niekada nebebus toks kaip anks�iau.

Laukdama atsakymo, spoksojau į dūmus ir skubiai papsėjau cigaret�. Laimė, tualete buvau viena. Atrodė, kad laukiu jau vis� am�inyb�, o praėjo tik dvi minutės. Du brūk�neliai! A� ir vėl nė��ia�

10

O STEBUKLE

Kai atsidūriau Berlyne prie savo namų durų, jau�iausi ir pakylėta, ir pavargusi. Taip norėjau i�kart pasakyti Ladjai, kad jis bus tėvas, bet kai įėjau, jis miegojo prie�ais televizorių. Tad naujien� su�inojo tik kit� dien�.

� Einu pas gydytoj�, � pasakiau jam, o po pauzės: � Tikriausiai a� nė��ia.

Jis bandė suvaidinti kiet�, nė nemirktelėjo, bet pastebėjau, kad ranka sudrebėjo, kai pylėsi į puodelį kavos.

� Tai eik grei�iau, � tiek tepasakė.

Pa�inojau jį kaip nulupt�, todėl supratau, kad atsainia reakcija jis maskuoja baim� ir d�iaugsm�.

Ginekologijos kabinetas buvo vos u� dviejų �imtų metrų nuo mūsų namų, bet eidama ten beveik nieko aplink nema�iau. Net nepastebėjau, kaip pradėjo snigti, tik kai u�ėjau vidun, mano megztinis buvo visas baltas ir �lapias.

� Vakar pasidariau nė�tumo test� ir jis buvo teigiamas, � i�py�kinau dar registratūroje.

� Tuomet pra�om palaukti laukiamajame.

Registratorei nepadariau jokio įspūd�io.

Ji tarsi nė nepastebėjo, kokia a� susijaudinusi, bet juk ne jos pilve tikriausiai u�simezgė nauja gyvybė.

� Reikės palaukti valand�, o gal ir dvi, kol ateis jūsų eilė, � kalbėjo ji toliau.

Man buvo tas pats.

Laukiamajame sėdėjo dar viena nė��ioji. Jai buvo kokie trisde�imt penkeri metai ir ji vis� laik� ka�k� ku�dėjo savo partneriui į ausį, o jis �velniai glostė jai pilv�. �alia kikeno dvi a�tuoniolikinės, abi su megztiniais, nesiekian�iais nė bambos, raudonai i�sida�iusios lūpas ir apsiavusios klaikiais rausvais pliu�iniais aulinukais.

Skaitinėjau informacines bro�iūras: �Kontraceptinės tabletės: taip ar ne?�, �Kaip �valiai i�gyventi klimaks�?� �Silpna �lapimo pūslė � k� daryti?� ir taip toliau. �ita aplinka mane slėgė. Niekada nemėgau ligoninių ir gydytojų, man jie primindavo, koks silpnas ir pa�eid�iamas mūsų kūnas, o po patirties �veicarijoje dar labiau negalėjau pak�sti tokių vietų.

� Nagi, pa�iūrėkime, � ramiai tarė gydytojas, kai atėjo mano eilė.

Pas jį buvau nebe pirm� sykį, jis man patiko: auk�tas, rankos tvirtos, raudoni papūsti skruostai man labiau priminė kepėj� negu ginekolog�.

� O �tai ir jis, � kalbėjo, rodydamas į ultragarso aparato ekran�.

Labai stengiausi k� nors į�iūrėti, ma�iau daugyb� baltų ir pilkų ta�kelių, bet jokio pavidalo.

� Va ten, � dūrė jis pir�tu, � ta ma�a balta dėmelė, ar matote? Vienas milimetras � �e�ta nė�tumo savaitė.

Buvau be �ado ir negalėjau atitraukti nuo ekrano akių. Prisipa�insiu, kad pirm�jį susitikim� su savo kūdikiu įsivaizdavau kiek kitaip, ta�kelių krūvoje dar nesimatė jokios �mogaus figūros. Ir vis tiek tai buvo mano kūdikis.

Vėl i�niro prisiminimai apie Ciuricho klinik�, bet �įsyk tai buvo tik praeities �e�ėliai. Likimas suteikė man nauj� galimyb� ir a� tiesiog buvau laiminga. Pagimdysiu kūdikį, mylėsiu jį ir matysiu, kaip jis auga, � tiek man buvo ai�ku, o visa kita t� akimirk� buvo vis tiek. �įkart man nė kiek nerūpėjo, kad dar nebaigiau studijų ir neturiu pinigų. Iki �iol visada kaip nors susitvarkydavau, tariau sau. Viskas įvyko kitaip, negu reikalauja sveikas protas ir mano gyvenimo planas, kurį buvau gerai apm�s�iusi, kitaip, negu man bandė įskiepyti tėvai. Tarp bendramokslių pana�aus atvejo nebuvo: matematik� studijavo labai nedaug merginų, ir nė viena i� tų, kurias pa�inojau, neturėjo vaikų. T� minut� pasijutau vyresnė ir brandesnė. Likimas pasibeldė į mano duris ir a� pasijutau pakankamai stipri priimti dovan�. Taip ir subr�stama, ar ne?

Grį�dama namo pastebėjau kelis mokyklinukus, kurie mėtėsi sniego gniū�tėmis. Jau ma�iau, kaip vien� gra�i� �iemos dien� su savo ma�yliu eisiu va�inėtis rogutėmis, paprastais �od�iais ai�kinsiu jam apie pasaulį, o grį�tant namo nupirksiu mudviem kar�to �okolado. Vien ta mintis suteikė man sparnus, ji buvo visai kitokia negu viskas, apie k� anks�iau svajojau.

Ladja sėdėjo ant ku�etės ir �iūrėjo �inias per televizij�: Vokietijoje prasidėjo �iema, avarijos gatvėse, Irake į nelaisv� paimti įkaitai.

� A� nė��ia � kuo tikriausiai! � su�ukau jam dar nė nenusivilkusi �varko.

I� prad�ių jis nieko neatsakė.

� Man atrodo, kad dar turiu t� suvir�kinti, � sumurmėjo galiausiai ir nuslinko į miegam�jį. Neu�pykau ant jo, nes ir �iaip norėjau pabūti viena.

Neįsivaizdavau, kad �iandien galė�iau eiti dirbti, tad paskambinau į �Oaz� ir pasakiau, kad susirgau.

� Bjaurus gripas, � kriokiau į ragelį, � tikriausiai vis� savait� gulėsiu lovoje.

Vien pagalvojus, kad reikėtų gultis su svetimais vyrais, darėsi bloga. Iki tol daviausi kru�ama klientų, į savo kūn� �iūrėjau kaip į pasismaginimo ir pinigų �altinį. Bet dabar jis tapo ma�ytės, neapsaugotos būtybės nameliais, ir a� bijojau, kad jam nenutiktų kas bloga.

Per kitas dienas mane u�valdė neveiklumas. Nebėjau į universitet�, vis� dien� valgiau kukurūzų dribsnius su pienu, �iūrėjau tokius filmus kaip �Krik�tatėvis� arba �Purvini �okiai� ir buvau nugrimzdusi į apm�stymus. Ar mudu su Ladja liksime kartu? Ar būsime geri tėvai? Ar pavilksiu studijas, prostitutės u�siėmim�, būsim� darb� ir vaiko auginim�? Kas bus su manimi ir Milanu?

Po savaitės apsisprend�iau į �Oaz� nebeiti. Prie�ingai, nei prognozavo Torstenas, laikotarpis prie� Kalėdas � paprastai geriausias per visus metus � buvo katastrofi�kai blogas. D�iaugeisi per dien� sukrap�t�s �imtin�.

Paskambinau, bet niekas neatsiliepė, nors buvo antra valanda dienos. Po daugybės bandymų lioviausi skambinti pamaniusi, kad gal vis� vie�namį i�guldė gripo epidemija. Bet vėlyv� vakar� gavau Janos �inut�: �Oazė� am�iams u�sidarė.�

� Gal juokauji? � paklausiau jos telefonu.

� Ne. Torstenas atsiuntė man vakar �inut�, kad jam nebeapsimoka: per daug i�laidų, o apyvarta per ma�a. Per paskutinį pusmetį sakosi prarad�s krūv� pinigų.

Nuo �inios, kad �Oazė� u�daryta, neatsipeikėjau vis� dien�. Tas vie�namis mums visoms buvo ne tik darbovietė, bet ir vieta, kur gera būti, nes visuomet rasdavai su kuo pasikalbėti. �iaip ar taip, susiklos�iusios aplinkybės palengvino apsisprendim� nebeparsidavinėti.

Universiteto bendramoksliai pasveikino mane ta proga, kad laukiuosi. Daugelis neįsivaizdavo, kaip tokioje jaunystėje galima gimdyti vaikus. Jų prioritetai dabar buvo studijos, praktika arba kelionės per atostogas.

� �inai, vaikas � nuostabus dalykas, bet kaip tu t� suderinsi su studijomis? Tikrai nebus paprasta, � abejojo Paulius, vaikinukas, su kuriuo da�nai susieidavome kartu mokytis. Jis dirbo universitete lektoriumi ir jau ra�ė diplominį bendradarbiaudamas su vienu Nyderlandų universitetu.

� Kaip nors susitvarkysiu. Vyras man padės, � atsakiau susim�s�iusi.

Dar t� pa�i� dien� u�siregistravau laikyti dviejų sunkių egzaminų. �Dabar, kai tapsi mama, dar svarbiau kuo grei�iau baigti studijas�, � tariau sau.

Buvo dar ir praktinių problemų, kurias būtinai reikėjo i�spr�sti, pradedant jau nuo mūsų namų: suged� elektros lizdai, kiauri langai, pelėsiai vonioje ir virtuvėje, apsilaup� seni tapetai. Be to, gyvenome Moabite, viename i� labiausiai nusmukusių Berlyno rajonų. Tik spėk i�eiti i� namų � i�kart prisikabina kokie nors vaikigaliai, girtuokliai arba dileriai. Nuolat niokojamos telefonų būdelės ir stotelių paviljonai, i� visų pakampių dvokia my�alais ir �unų �ūdais, da�nai vyksta gaujų pjautynės.

Iki tol man visai nerūpėjo, kur gyvename, nes vis tiek namie beveik nebūdavau, bet savo vaikui norėjau ko nors geresnio. Ladja irgi buvo tokios pat nuomonės, ir ilgokai paskambinėj� ir pasi�iūrinėj� pagaliau atradome trijų kambarių but� Prenclauerberge, kuris turėjo likti laisvas kito mėnesio prad�ioje, nuoma atrodė visai įkandama. Netoliese buvo didelis parkas su senų ��uolų alėjomis. Po vienu krūmu Ladja netgi u�tiko e�iuk�.

Buvo tik viena bėda: neturėjome tūkstan�io eurų nuomos u�statui. U� sen�jį but� jo mokėti nereikėjo.

� Būtų gerai nueiti į darbo bir��, � sum�stė Ladja. � Turiu i�maitinti nė��i� �mon�, dabar jau jie privalės mums padėti.

� Bet u�stato u� mus tikrai nesumokės, � atsakiau paniurusi ir susim�s�iau. Net jeigu dar kelias savaites ei�iau parsidavinėti į kurį nors Berlyno vie�namį, tokios sumos nė u� k� neu�dirb�iau. Grį�au namo, ne�inodama, ko griebtis.

Netrukus suskambo mano mobilusis: skambino Mimi i� �Oazės�, jai magėjo pasidalinti naujienomis. Pasveikinusi mane, kad laukiuosi, paklausė, ar nenorė�iau nuva�iuoti į Bavarij�. Ten vienas vie�namis, kuriame ji dirbo, dviem savaitėms ie�ko pavaduojan�ios vadybininkės.

� Tau reikės atsiliepinėti į skambu�ius, atsiskaitinėti su klientais, o u� tai gausi �imt� eurų per dien�. Pati mielai ten va�iuo�iau, bet dabar lankau darbo bir�os kursus. Galėsi eiti ir į kambarius � tavo pilvas dar ne toks didelis, niekas nieko neįtars.

Tikrai nenorėjau dar kart� i�va�iuoti, o ypa� dabar, kai laukiausi. Bet suskai�iavau, kiek per tas dvi savaites u�dirb�iau.

� Tūkstantis keturi �imtai eurų. I� tų pinigų sumokėtume u�stat� ir dar liktų kraiteliui, � prane�iau Ladjai per vakarien�.

Jis, �inoma, nesutiko, kad tokios padėties va�iuo�iau į Bavarij�.

� Geriau nueikime į socialin� rūpyb�, tavo kvailas i�didumas mums �įkart niekuo nepadės, � bambėjo jis.

Palaiminim� Ladja man suteikė tik po kelių dienų, kai paskambino to buto valdytojas: jau galime įsikraustyti. I�girdusi tuos �od�ius, stryktelėjau ir apsikabinau Ladj�. Jis nupirko butelį �ampano ir mudu susidau�ėme i� d�iaugsmo dėl naujų apartamentų. I�gėriau tik simboli�kai gurk�nelį � vos tik su�inojau, kad laukiuosi, atsi�egnojau nuo alkoholio. Nebeliko abejonių, kad va�iuosiu į Bavarij�, nes mums skubiai reikėjo pinigų, o darbo bir�a pasikliauti negalėjome, juk �inoma � kol perveda pinigus, tenka laukti ma�iausiai mėnesį.

Iki tol Ladja da�niausiai apsimetinėjo, kad ne�ino, jog pinigus mudviem u�dirbu gulėdama su kitais vyrais. I� tikrųjų jis puikiai �inojo, kad jo �mona parsidavinėja, tik t� fakt� buvo nustūm�s į pas�mon�. Ta�iau dabar, kai buvau nė��ia, jis pareikalavo ai�kiai pasakyti, ar tuo u�siimsiu ir Rozenheime.

U�tikrinau Ladj�, kad nė u� k� ten nesidulkinsiu. T�kart sakiau ties� � juk tame vie�namyje turėjau dirbti tik vadybininke.

T� pa�i� dien� susiskambinau su to vie�namio �efe, tokia isteri�ka varna, kuri priminė man Loren� i� Freiburgo. Ji vis� laik� skundėsi netikusiomis moterimis, kurios tik atbaido klientus ir nieko nesugeba, ir sugebėjo apkalbėti visokias personas, nors mudvi dar net nebuvome pa�įstamos. Tikriausiai visoms vie�namių savininkėms trūksta vieno �ulo, pamaniau sau. Turėjau pri�adėti, kad kuo skubiau atvyksiu į Rozenheim�.

Atsisveikinimas su Berlynu tapo rutina. Po dviejų dienų sėdėjau sau ramiai traukinyje, ve�an�iame į pietus, gėriau kav� su pienu ir klausiausi muzikos i� ausinuko. �įkart gro�ėjausi pro lang� lekian�iais miestų vaizdais ir įsivaizdavau, kaip juose gyven�iau. Erfurte įlipo jaunas vyri�kis, gydytojas, kuris grį�o i� kongreso, ir mudu �neku�iavomės, kol traukinys atvyko į Miunchen�, o ten turėjau persėsti į Rozenheim�.

Rozenheimas buvo nedidelis, atrodė kaip ir kiti Vokietijos miestukai. Ėjau Stoties gatve ir pama�iau visk� taip, kaip ir įsivaizdavau: de�inėje � pa�tas, kairėje � vaistinė, u� kelių metrų � nei�vengiami kosmetikos parduotuvių ir prekybos tinklų filialai. Pagaliau priėjau aik�t�, i� visų pusių juosiam� rokoko stiliaus namų, viduryje te�kėjo fontanas.

Be man�s, aplinkui nieko nesimatė. Po penkių minu�ių radau namo numerį, kur turėjo būti vie�namis, bet ten stovėjo tik pastatas pla�iu fasadu, o ant jo buvo pritvirtintas did�iulis medinis kry�ius. Dirstelėjau į miesto plan�, kurį buvau i�sispausdinusi Berlyne � atėjau tikrai ten, kur nurodyta. Sutrikusi ie�kojau toliau ir u�sukau į ma�ut� vynin�, kurioje dar degė �viesa. Prie baro stovintis vaikinas nustebo, kad į�engiau ne�ina lagaminu.

� Ie�kau �Mond�, ka�ko pana�aus į naktinį klub�, � su�nab�dėjau kuo tyliau ir pasistengiau nenurausti.

Jo veide nu�vito �ypsenėlė.

� Ak, tu ie�kai vie�namio? � perklausė jis ai�kiu bavari�ku dialektu. � Jis �alimais, neįmanoma nepamatyti.

Vyrukas parodė pro lang� į nam�, prie� kurį k� tik stovėjau. Nieko nesuprasdama i�plė�iau akis.

� Nesistebėk dėl kry�iaus, ten anks�iau gyveno vienuolės, � paai�kino jis, lyg tai būtų pats normaliausias dalykas pasaulyje, ir įniko toliau valyti staliuk� prie durų.

Padėkojusi grį�au prie to vienuolyno ir nesusilaikiau nenusi�ypsojusi: tu būsi vienuolė, da�nai sakydavo man senelė, nes septyniolikos sulaukusi dar neturėjau draugo�

Kai paskambinau, duris atidarė vyras sutar�ytais plaukais. Jis vilkėjo naktinius, buvo įsispyr�s į �lepetes ir įleido mane vidun.

� Ar pa�įsti Evelin�? � paklausė jis man�s su nenuspėjamu Rytų Europos akcentu, kai nusivilkusi striuk� ne�iausi lagamin� į virtuv�.

� Kalbėjau su ja telefonu, � paai�kinau.

� Tikiuosi, nesusitiksi su ja tikrame gyvenime� Beprotė � tai dar �velniai apie j� pasakyta. Būtų pats laikas gultis į psichu�k�.

Nepristojau prie jo kamantinėti. Klestelėjau ant kėdės virtuvėje, nes po kelionės buvau gerokai nusikalusi.

Per vakar� susipa�inau su visu kolektyvu. Dauguma moterų buvo rusės, lenkės arba �ekės, i� viso de�imt. Vienintelė vokietė buvo Julija, bet ji vadinosi Ro�ele, nes lūpas da�ėsi ry�kiai raudonai, o pati buvo neįtikėtinai i�bly�kusi su juodais it varnas plaukais.

Jau per pirmas minutes supratau, kaip bus sunku �iame vie�namyje palaikyti tvark�. Vis� laik� rasdavosi kokia nors dingstis gin�ams, da�niausiai visi�ki niekai: tai viena atsisėdo ant kėdės, ant kurios jau buvo sėdėjusi kita, tai kuri nors pakeisdavo kompakt� grotuve, o kitų tada ta muzika nekabindavo. Ypa� ar�iai pjovėsi lenkės su rusėmis arba �ekėmis ir atvirk��iai, ir visos, ai�ku, palaikė tik tautietes. Da�niausiai jos svaidydavosi tik �od�iais, bet kartais, kai nusigerdavo, griebdavosi ir batų arba knygų.

Kolia � toks buvo direktoriaus vardas � paprastai tokiais atvejais stebėdavo veiksm� atsirėm�s į durų stakt�, lyg �iūrėtų �Formulės�1� lenktynes. Jis kreipė daugiau dėmesio ne į kivir�ų prie�astis, o į krūtis, kurios, sugrūstos į liemenėles su įdėklais arba korsetus, teliūskuodavo merginoms lakstant po kambarį.

� Ak, mergaitės, nesijaudinkit, gyvenimas gra�us, � sakydavo jis �ypsodamasis. Niekas nekreipė į jį jokio dėmesio.

Jau patį pirm� vakar� nuo klykavimų man įskaudo galv� ir a� vis� laik� mėginau jas nuraminti.

� �ia vaikų dar�elis, ar k�? Nejaugi negalima i�siai�kinti protingai ir be kaprizų? � surikau pagaliau, netekusi kantrybės.

Nusistebėjau savo dr�sa, nes anks�iau naujoje aplinkoje būdavau gan drovi. Bet per ilgus darbo metus vie�namiuose tikriausiai įgudau tvarkytis su svetimais.

Mane palaikė Ro�elė. Būdama �ia vienintelė vokietė ji iki tol neturėjo nieko, kas j� palaikytų, tad tikriausiai tikėjosi padaryti mane savo s�jungininke. Kitos suglumusios tylėjo ir �iūrėjo į grindis. Paskui viena po kitos ėmė �nekėti ir visos sutarė, kad ilgalaikės taikos idėja yra gera. Tad po vidurnak�io sura�ėme ant lapelio gimtosiomis merginų kalbomis ir voki�kai kelias bendrabūvio taisykles. T� lap� prikabinome magnetuku prie �aldytuvo, kad visos naujokės i�kart perskaitytų. Ten buvo tokie elementarūs nurodymai kaip �pirmiausia pasiklausk leidimo prie� suvalgydama tai, kas ne tavo� arba �i�sivirusi valgyti visk� i�plauk�. Paskutinį kart� t� dariau pradinėje mokykloje � prisiminusi nusijuokiau. Tikriausiai taip rengiausi mamos vaidmeniui.

Kit� dien� Kolia i�va�iavo į Pasau, pas vyriausi� dukr�. Su įvairiomis moterimis jis turėjo �e�is vaikus, kaip pats man papasakojo, jauniausiam k� tik suėjo penkeri.

� Su moterimis taip sunku, deja, negaliu be jų i�siversti, � atsiduso jis.

Kai atvėriau jam �irdį ir pasakiau, kad laukiuosi, jis mane tvirtai apkabino.

Rozenheime buvo ne k� geriau negu Freiburge arba Miunchene. Daugiausia laiko praeidavo laukiant klientų. Kad nepribaigtų nuobodulys, viena kitai pasakodavome istorijas i� vie�namių gyvenimo.

� An� mėnesį buvau viename Kelno klube, ten man nutiko kai kas neįtikėtina, � pasakojo viena lenkaitė. � Vienas tipas u�sisakė dominavimo �aidim�, bet jam nepatiko plakimas ar pana�iai. Jis pasakė, kad parūpin�iau ro��.

Visos netvėrė smalsumu.

� Ir �inote k�? Turėjau ki�ti jam t� ro�� �iknon, sakau jums, vis� kot� � su spygliais ir visa kuo, liko tik �iedas. Tada, rėkaudamas: �A� � gėlių vaza�, jis lakstė keturiomis po baro kambarį. Bet girtas nė kiek nebuvo! �monės jau visai nuprotėjo, � atsiduso ji, apversdama omlet� keptuvėje.

Kitos tik juokėsi ir purtė galv�. Paskui �odį gavo �ekė.

� Kart� dirbau viename Kaselio vie�namyje, ten nutiko kai kas dar baisesnio, � lėtai pasakojo ji. � Vienas telefonu paklausė, ar būtų galima gauti ikrų. �efė juokais pasakė, kad tai kainuos tūkstantį eurų � ji nė nemanė, kad jis ateis. Bet kit� dien� tas tipas tikrai stovėjo u� durų: dailus sportinio sudėjimo vyras su kostiumu ir kaklarai��iu. I� prad�ių nė viena nenorėjo daryti tokių bjauras�ių. Bet pagaliau, pa�adėj�s daug sumokėti, vien� i� mūsų įkalbėjo. Jai reikėjo atsisėsti jam ant veido ir kakoti į burn�, o jis prie jos net neprisilietė. Ji buvo taip pritrenkta, kad vis� savait� nieko nevalgė. Bordelio �eimininkė irgi buvo i�mu�ta i� vė�ių, nors tame versle sukiojosi jau trisde�imt metų.

� Sorry, bet dabar ir man dingo apetitas, � tarė Ro�elė ir pasibjaurėjusi pastūmė į �alį savo lėk�t� su pyragėliais.

� Jeigu jau kalbame apie �iaurius atvejus, tai ar girdėjote apie t� nelaim�, kuri kart� �ia nutiko? � paklausė �antal i� Kubos, vienintelė vie�namio juodukė.

� �itam vie�namy?

� Taip. Anuomet Evelina, mūsų �efė, dar dirbdavo pati. Vien� nuolatinį klient� ji visada turėdavo priri�ti prie ginekologo kėdės, o paskui jam �iulpti. Ant galvos jis u�sidėdavo kaubojaus skrybėl�. Vien� dien�, kai jis nuleido, ji apsirengė ir i�ėjo i� kambario. Po kelių minu�ių grį�o ir rado jį tebegulintį ant tos kėdės su gumyte ant suglebusio pimpio ir nebekrutantį. Tas tipas visuomet buvo flegma ir nedaug kalbėdavo, bet kai jinai jį papurtė, o jokio atsakymo nesulaukė, tiesiog paklaiko.

� Ar jis buvo mir�s? � paklausiau nusigandusi.

�antal linktelėjo.

� Evelina lakstė po vie�namį ir spiegė it sodinama ant kuolo. Ta istorija kit� dien� pateko į vietinį laikra�tį � nekokia reklama tam bordeliui, � baigė pasakoti �antal, prisidegdama cigaret�. � �mona norėjo paduoti vie�namį į teism�, bet tai, �inoma, buvo neįmanoma. Juk jis nuėjo ten savo noru, o tokiame am�iuje visuomet esama tam tikros rizikos.

� Geriau jau mirti taip, negu nusibaigti ligoninėje su �arnelėmis venose ir pripumpuotam morfijaus, � pakomentavo viena rusė.

Gal vis dėlto Dievas yra, pagalvojau a�: �iaip ar taip, �ia kadaise buvo vienuolynas.

Kol sėdėjau Rozenheimo vie�namyje, atsakinėjau į skambu�ius ir įleidinėjau klientus, turėjau pagalvoti ir apie studijas. Kuo skubiau reikėjo atlikti programavimo u�duotis statistikos seminarui � laimė, turėjau pasiėmusi kompiuterį. Susikaupti buvo sunku, nes nuolat skambėjo telefonas, tad niekaip nepasistūmėjau toliau. Vien� vakar� susiskambinusi su vienu bendramoksliu baisiai susinervinau.

� Kiti jau seniai baigė savo dalį. Tik dėl tav�s turėsime visk� nustumti iki paskutinės akimirkos, � suirz�s kalbėjo jis.

A� atsipra�iau ir pa�adėjau dar t� patį vakar� nusiųsti savo u�duotį elektroniniu pa�tu, gerai, kad �itame vie�namyje bent jau esama belaid�io ry�io.

Nė u� k� nenorėjau, kad mane i�mestų i� tos grupės, ir prasikeikiau, jog ir vėl atsidūriau vie�namyje, o studijas apleidau. Atsiskai�iusi su merginomis u� darb�, antr� valand� nakties sėdau prie kompo ir dirbau dar dvi valandas, kai kitos jau miegojo. Visa ta situacija man atrodė absurdi�ka, band�iau įsivaizduoti, k� pasakytų mano padorieji bendramoksliai, su�inoj�, kad sėd�iu Bavarijoje vie�namio virtuvėje ir stengiuosi įveikti savo u�duoties dalį.

Kas vakar� susiskambindavau su Ladja, bet kaip ir per paskutines gastroles neturėjau jam ko papasakoti. Vienintelis mano ry�ys su �ionyk��iu i�oriniu pasauliu buvo kasdienis pasivaik��iojimas rytais po Stoties gatv�.

� Sėd�iu �Kalifornijoje�, � pasakė jis telefonu vien� dien�.

Neu�pykau, kad jis ir vėl kabake, tik ilgesingai pagalvojau apie Milan�. Prie� i�va�iuodama su juo neatsisveikinau ir apie mano vaik� jis dar nieko ne�inojo. Kai Ladja atsijungė, dreban�iomis rankomis surinkau Milano numerį. Jis atsiliepė nud�iug�s. Pasikalbėjome apie or�, apie kelis pa�įstamus, bet paskui pokalbis pasisuko apie mane. Prisiver�iau pasakyti jam, kad esu Bavarijoje, nes turiu u�sidirbti naujajam butui. Jis nei�tarė nė �od�io, bet a� �inojau, kad jam tai nepatinka. Juk visuomet ragindavo mane atsidėti mokslams.

� �is kartas tikrai paskutinis, � parei�kiau eufori�kai.

� Juk visada taip sakai, � netikėjo jis.

� Ne, dabar viskas kitaip. � Ilgai tylėjau, tik giliai kvėpavau, o tada pagaliau pasakiau savo meilu�iui ties�: � A� nė��ia.

Kitame laido gale i�girdau skimb�iojant taures ir ka�kieno balsus, tada ry�ys nutrūko. Ne�inojau, ar jis ty�ia atsijungė, ir k� turė�iau sakyti, jeigu paskambintų.

� Tas tipas bailys. Jis niekada tav�s nepalaikytų, net jeigu vaikas būtų jo, � tiesiai i�rė�ė Ro�elė, kuriai buvau i�sipasakojusi. Vie�namiuose ilgai netrunka, kol viena kitai visk� i�kloja. � Jis nori tave dulkinti, nes tu �adini jam geidulius, bet nenori atsisakyti saugaus gyvenimo su �eimynėle. Turėjai t� jau perprasti � juk tau nebe penkiolika!

Linktelėjau ir toliau siurb�iojau �olelių arbat�. �inojau, kad Ro�elė teisi. Kita vertus, man reikėjo Milano, mylėjau jį taip, kad norėjau matyti laiming�, net jeigu tai ir prie�tarautų mano interesams.

Kai netrukus po vidurnak�io Milanas paskambino, jau tūkstantį kartų buvau surepetavusi, k� jam pasakyti.

� Vaikas Ladjos, � i�pyliau. � Tau nėra ko rūpintis, � pridūriau dėl visa ko, jeigu jis manimi netikėtų.

� Ar tu tikra, kad nori jį pasilikti? � paklausė jis.

� �imtu procentų, � atsakiau. � Bet tu �ia niekuo dėtas, mudviem tai nieko nekei�ia. Tik turiu �inoti, kad ir toliau matysimės, � kalbėjau kone maldaujamai. � Man tai nepaprastai svarbu.

� Kai grį�i į Berlyn�, ateik į �Kalifornij��, � tarė jis ir t� akimirk� vėl atvirto į mano miel�jį Milan�. Akmuo nusirito nuo �irdies ir galėjau ramiai eiti miegoti.

Likus dviem dienoms iki i�vykimo i�gyvenau pa�i� neramiausi� popiet� per vis� laik� Rozenheime. �Mond� buvo nedaug klientų, tad virtuvėje �aidėme durnių. Tada paskambino vienas klientas ir u�sisakė vizit� į namus. Pageidavo dviejų damų dviem valandoms, vienai reikėsi� tik �iūrėti. Nors vis� laik� mūsų buvo de�imt ir nebuvome u�verstos darbu, nė viena neparei�kė noro, be Emilijos, lieknos lenkaitės, kuri buvo mūsų naujokė ir dar ne tiek daug u�sidirbusi.

� Man tai per daug pavojinga, � tarė �antal. � Ar girdėjai apie moterį Hesene, kuri buvo nudurta namuose pas klient�? Po trijų dienų rado j� nuog� krūmuose.

� Viena mano kolegė kart� u�sirovė ant ka�kokio bepro�io, tas i�metė jos drabu�ius pro lang� ir nenorėjo sumokėti. Jeigu taksistas nebūtų paskambin�s po valandos, kaip buvo sutarta, ji tikriausiai jau irgi būtų lavonas, � pasakojo kita.

� Baikit jau, pa�įstu t� tip�, jis nepavojingas, � prabilo Ro�elė. � Buvau kart� pas jį, bet jis nori kaskart naujos, antraip va�iuo�iau. Be to, mūsų taksistas visada laukia apa�ioje, tad nieko blogo nenutiks.

� A� eisiu su Emilija, � i�girdau savo bals�, dar nė nespėjusi pam�styti.

Baimės tikrai nejutau � per gyvenim� jau ne kart� buvau parod�iusi dr�s�, be to, eisime dviese. Abi u� valand� gausime po �imt� penkiasde�imt eurų � gana daug vien u� �iūrėjim�.

Otas, ilgametis �etatinis� vie�namio taksistas, po dvide�imties minu�ių sustojo prie durų. T� klient� jis jau pa�inojo.

� Varg�elis Markas. Pats laikas jam būtų pasiie�koti �monos, � sumurmėjo jis, ve�damas mus.

I�ai�kėjo, kad juodu su mūsų klientu i� to paties kėglių klubo. Juk Rozenheimas � kaimas.

Markas gyveno prie javų lauko. Emilija baimingai apsidairė: kiek akys aprėpia, tik laukai ir med�iai. Būtų mielai i� ten pabėgusi.

Markas atidarė duris, nusivedė mus į virtuv� ir mes susėdome prie apskrito stalo, u�tiesto languota staltiese. Virtuvėje buvo �varu, maloniai kvepėjo kepiniais, ir i� tikrųjų pastebėjau ant �aldytuvo �okoladinį pyrag�. Jis pasiūlė mudviem i�gerti ir paklausė, ar norime u�k�sti. Bet mes papra�ėme tik gurk�nelio limonado � norėjome kuo grei�iau visk� baigti.

Markas buvo auk�tas ir lieknas, su siaurais akiniais, dėl auk�tos kaktos panė�ėjo į intelektual�. Kalbėjo labai tyliai, baig�s sakinį vis kostelėdavo, tarsi apie ka�k� m�stytų. Kai i�gėrėme limonad�, u�lipome paskui jį į antr� auk�t�. Miegamasis buvo ma�as ir sujauktas. Pana�us į studento kambarį, nors studijuoti Markas buvo kiek per senas. Ant grindų mėtėsi kompiuterijos ir vyrams skirti �urnalai, popierinis mėsainio mai�elis ir purvinos sportinės kelnės � tas jis tuoj pat įmetė į skalbinių krep�į. Ant ra�omojo stalo stovėjo plok��ias ekranas. Kaip u�skland� jis buvo pasirink�s Kristinos Agileros nuotrauk�, jos plakatas kabėjo ir ant durų.

Nusivilkome drabu�ius ir atsisėdome ant jo lovos. Patalynė kvepėjo skalbimo milteliais. Markas nusirengė ir atsigulė tarp mūsų. Jis buvo nesiskut�s, visas ap�ėl�s itin tankiais juodais plaukais. Jis pradėjo lai�yti ir gniau�yti Emilij�, o a� �iūrėjau ir glos�iau save. Bet atrodė, kad jo mintys skraido ka�kur kitur. Po valandėlės Markas atsikėlė, i�ėjo i� kambario netar�s nė �od�io, o paskui grį�o ne�inas ruda senamadi�ka liemenėle ir juodom vilnonėm pėdkelnėm.

� Norė�iau vilkėti �ituos, kol judvi mane glamonėsite. Ar galima? � tyliai paklausė ir paraudo.

Mudvi linktelėjome. Man teko padėti jam apsirengti, bet pirmiau jis dar i�kirpo pėdkelnėse skyl�, kad galėtų i�ki�ti pro j� pimpal�. Jis dulkino Emilij� ir po de�imties minu�ių baigė. A� vis� laik� į juos �iūrėjau ir dėjausi pati save tenkinanti. Kai jis pavarg�s atsikėlė i� lovos ir nuėjo į voni�, atrodė laimingas.

Staiga i�girdome, kaip pirmame auk�te trinktelėjo durys ir ka�kas įjungė radij�.

� Jo �mona, � pani�kai su�nab�dėjo Emilija ir puolė ie�koti kojinaitės, kuri buvo ka�kur prapuolusi.

� Ne, taksistas sakė, kad jis neved�s, � raminau j�.

� Nesijaudinkit, tai tik mano senelė. Ji neprigirdi ir niekada nelipa auk�tyn, � nuramino mus Markas, grį��s i� vonios.

Man pasidarė bloga, nes staiga supratau, i� kur ta liemenėlė.

Norėdamos i�eiti laukan, turėjome praeiti pro virtuv�, kurioje buvo senoji ponia. �murk�telėjome kiek galėdamos grei�iau, bet senelė akimirkai atsisuko. Ji sėdėjo prie stalo, ant tos pa�ios kėdės, ant kurios anks�iau sėdėjau a�, lėtai kramtė pyrag� ir niūniavo ka�k� sau panosėje. Kai mudvi pastebėjo, įsmeigė akis, nors ir nesu tikra, kad k� nors matė � gal jau �velgė į begalinius tolius. Paskui vėl nusisuko ir lyg niekur nieko valgė toliau. Mudvi tyliai u�darėme duris.

Po dviejų dienų i�va�iavau i� Rozenheimo. Prie� pat atva�iuojant taksi, kuris turėjo nuve�ti mane į stotį, Ro�elė perdavė man nuo visų merginų dovan�. Praplė�usi spalvot� popierių, radau dvejus �liau�tinukus ir kūdikio kepuryt� su dviem ausytėm. Nors ilgėjausi Berlyno, t� akimirk� man pasidarė gaila, kad niekada nebegrį�iu į Rozenheim�. Apkabinau visas i� eilės, pasiėmiau kelionkrep�į ir nuėjau prie durų. Taksi man�s jau laukė.

Kai grį�au, mudu su Ladja netrukus persikraustėme ir apsigyvenome Prenclauerberge. Naujasis butas man rei�kė, kad pradedame nauj� gyvenim�.

Dar t� pa�i� savait� vėl nuėjome su Ladja į darbo bir��, i� kur prie� trejus metus mus pavarė. Dabar ta įstaiga vadinosi �Job Center�. �įkart pataikėme pas vyri�kį. Jis susikaup�s pervertė mūsų dokumentus, vis gurk�teldamas i� kavos puodelio.

� Na, k�, � prabilo lėtai, lyg komentuotų nuobod�ias futbolo rungtynes. � Yra viskas, i�skyrus�

Jis reik�mingai nutilo ir pasikasė pakau�į.

� I�skyrus k�? � paklausiau krap�tydama nagus.

� I� ko gyvenote iki �iol? � paklausė jis atsidusdamas. � �tai ko negaliu suprasti.

Jis vėl įniko sklaidyti mūsų dokumentus.

� Ir nesuprasit. A� dirbau prostitute, � i�pyliau vienu atsikvėpimu.

Jis pakėlė antakius, su�nab�dėjo �o�, paskui �hm� ir susim�st�s įbedė akis į dokumentus. Paskui padavė man formuliar�, į kurį turėjau įra�yti, kad, kaip valdininkų kalba sakoma, pragyvenimui ver�iausi prostitucija ir kad dėl nė�tumo nebegaliu to daryti. Ir apskritai, kaip ra�ti�kai patvirtinau, su savo vyru ir vaiku noriu pradėti garbing� gyvenim� ir baigti studijas.

Tas valdininkas ramių ramiausiai įvedė į kompiuterį visus duomenis, nusikopijavo kai kuriuos dokumentus ir kai k� juose pasi�ymėjo. Nei Ladja, nei a� nedrįsome i�tarti nė �od�io arba ko nors paklausti.

� Na, �tai ir viskas. Netrukus sulauksite i� mūsų �inios, tiksliau, gausite pa�tu ra�t�. Viskas u�truks tris arba keturias savaites, � prane�ė jis mums su neutralia valdininko �ypsena.

� Bent jau nei�metė mūsų lauk. Ir nekalbėjo apie migracijos tarnyb�, � atsidusau, kai grį�ome namo.

� Viskas bus gerai, � tarė Ladja ir pak�telėjo man į skruost�. � Einame teisingu keliu.

Nors ir atrodė, kad gausime socialin� pa�alp�, man buvo ai�ku, jog turiu susirasti darb�. Tereikėjo u�mesti akį į s�skaitos i�ra��: buvo belik� vos daugiau negu �imtas eurų � vargais negalais i�temptume savait�. Mano u�darbį i� Bavarijos suki�ome į nuomos u�stat� ir persikraustym�, o i� Ladjos daug nesitikėjau.

Negalėjo būti nė kalbos, kad vėl dirb�iau vie�namyje. Tokios būsenos dulkintis su svetimais vyrais �iuo metu nė u� k� nenorėjau, be to, labai bijojau prarasti kūdikį. Bet paskui man atėjo į galv� mintis, kad pinigų, nė nesileisdama kru�tis, galiu u�sidirbti ir masa�o salone � apsiribodama tuo, kad masa�o pabaigoje vyrams nuleidinė�iau. Nuo to pradėjau, maniau sau, tuo ir baigsiu savo raudonųjų �ibintų karjer� Berlyne. Band�iau sau įteigti, kad juk visk� darau dėl savo vaiko. Norėjau, kad jis turėtų gra�ų kambarį, dailių rūbelių ir �aislų.

Įdėmiai ap�iūrėjau save veidrodyje. Jokių apvalumų, dar buvo per anksti, baigėsi tik tre�ias mėnuo. Bet krūtys jau buvo taip i�pampusios, jog galėjai pamanyti, kad įsidėjau silikono implantus. Tikrai galėsi dar mėnesį kit� kalti pinig�, tariau sau. O tada baigsi ir atsidėsi studijoms, kol gims vaikas.

Bū�iau buvusi laiminga, jeigu tuomet manimi būtų pasirūpin�s koks nors vyras � stiprus vyras, kuris būtų apkabin�s per pe�ius ir paklaus�s, ko �iandien norė�iau vakarienės. Kuris būtų nuve��s mane automobiliu į gra�ų restoran� prie e�ero, kartu vaik��ioj�s po kūdikių prekių parduotuves, padėj�s i�sirinkti �liau�tinukus ir mink�tuosius �aisliukus. Pa�velgiau į Ladj�, kuris kaip tik rūkydamas ki�o savo kojines į skalbinių krep�į. Jis mane savitai mylėjo, bet buvo per silpnas apsaugoti mane ir dar negimusį mūsų vaik�. Kaip visada, man teko suktis vienai.

Masa�o salonas Lichtenfelde, kurį pagaliau i�sirinkau, i� tikrųjų buvo pana�esnis į SPA centr� negu į raudonųjų �ibintų u�eig�. Man atėjus, �eimininkė degino smilkalus, vir�un kilo ploni dūmeliai, skleisdami malonų cinamono kvap�. Tas butas buvo didelis ir �viesus, ant lentinių grindų pereinamame kambaryje gulėjo daugybė �ilkinių pagalvėlių, i�siuvinėtų rytieti�kais motyvais, tarp sofų stovėjo �alvarinė �vakidė. Kiti trys kambariai buvo įrengti stilingai, kiekviename kambaryje patalynė, u�uolaidos ir rank�luos�iai � vis kitokios spalvos.

Vienoje pamainoje ten dirbdavo tik po dvi moteris. Prana�umas buvo toks, kad galėjai lengviau u�sidirbti negu �Oazėje�, mat nebuvo konkurencijos. Nors ir neu�eidavo daug klientų, kainos buvo didesnės negu �Oazėje�, tad baigiantis pamainai turėdavau ne ma�iau negu �imt� penkiasde�imt eurų.

Salono aplinka buvo pana�i į jogos studijos ir man tai patiko. �eimininkė vadinosi �iva, beje, buvo vokietė. Ji sudarė labai tvarkingos, ramios ir malonios moters įspūdį. Daug metų dirbo masa�uotoja ir turėjo atitinkam� kvalifikacij�. Jos �Masa�o �ventovėje� � toks buvo to salono pavadinimas � i�syk pasijutau gerai, dar ir dėl to, kad klientai buvo tvarkingi, o kolegės malonios.

Ta�iau vis tiek da�nai prisimindavau popietes �Oazėje�, kai lo�davome kortomis, plepėdavome ir gerdavome �ampan�, ir supratau, kad man labai trūksta mūsų mergai�ių kompanijos. Kartais susiskambindavau su Jana, kuri buvo įsidarbinusi kitame vie�namyje, ir su Vera � ji dabar stovėjo prie kasos draugo soliariume ir tragi�kai nuobod�iavo. Lena kūrė planus, kaip atidarys diskotek�, bet dar neturėjo tam reikalingos sumos, tad kol kas tik augino vaikus.

Atėjo toks laikas, kai nebegalėjau nepasisakyti �ivai, kad esu nė��ia. Ji kaip tik lupo obuolį ir nusigandusi net i�metė peilį.

� Rimtai? � paklausė ji. � Ar dar ilgai �ia liksi? Kelintas tau dabar mėnuo?

� Prad�ia ketvirto, � ramiai atsakiau. � Padirbėsiu dar kelias savaites, kol sutaupysiu pinigų kraiteliui, o tada baigsiu.

Stengiausi pati save įtikinti, kad taip ir bus. Su baime galvojau apie t� dien�, kai nebegausiu pajamų i� masa�o salono.

Nors dauguma vyrų dar nieko nepastebėjo, po juoda suknele jau ry�kėjo apvalumai. Vėliausiai po mėnesio mano padėtis taps akivaizdi. �iva salone dar nebuvo turėjusi nė��ių merginų ir jaudinosi dėl man�s. U�tikrinau j�, kad nėra jokių bėdų, nei sveikatos, nei psichologinių, ir mudvi ėmėme galvoti, kaip kuo geriau i�naudoti �i� situacij�.

� Kai kuriems vyrams tai labai patinka, � sumurmėjo ji, metusi į mane atsargų �vilgsnį.

Buvau apie tai girdėjusi. Tiesmukai t� reklamuoti buvo u�drausta, bet sumaniomis formuluotėmis �į draudim� buvo galima apeiti. �Aistringa apskritutė Stela laukia tav�s�, � para�ėme skelbimo gale, o �odį �apskritutė� i�skyrėme riebiu �riftu.

Jau pa�i� pirm� dien� telefonas skambėjo be paliovos. �inoma, daugelis interesantų manė, kad turima omeny itin stora moteri�kė, bet kai kurie u�uomin� suprato teisingai ir teiravosi neįmanomiausių dalykų. Vienas nepa�įstamasis, kuris kalbėjo tiksliai lyg valdininkas formuluodamas sakinius, skambino kone kasdien ir teiravosi, ar negalėtų gauti i� mano krūtinės pa�iulpti motinos pieno. Sakė papildomai u� tai sumokėsi�s. �iva ginė jį �alin:

� Ta moteris dar neturi pieno, be to, mes tokiomis bjaurastimis neu�siimam.

Niekaip nesupratau, kuo kai kuriuos vilioja galimybė būti pasmaukytam moters su beformiu pilvu, bet tokie i�krypimai, deja, yra �io verslo dalis, kaip ir taisyklė neklausinėti klientų apie jų pageidavimų prie�astis, o turintiems labai neįprastų polinkių leisti pajusti, jog pateko į geras rankas.

Po kelių savai�ių nuolatinių klientų padaugėjo, tad u�darbis buvo garantuotas ir galėjau dirbti tik dukart per savait�, u�tat vėl reguliariai lankiau paskaitas universitete. Mokiausi jau a�tuntame semestre, iki diplomo trūko dar a�tuonių egzaminų. Apsiskai�iavau, kad pus� jų galiu laikyti dar iki gimstant kūdikiui, ir kas vakar� sėdėjau prie knygų ir u�ra�ų. Sunku nebuvo, nes dėl savo padėties naktiniame gyvenime vis tiek nebedalyvavau.

Julė kaip tik ra�ė diplominį. Pavydėjau jai, kad netrukus baigs studijas. Kita vertus, a� būsiu motina ir vien apie tai pagalvojusi pasijusdavau devintame danguje.

� Su Hansu tau numatytas valandos seansas, � prane�ė man vien� dien� �iva. Negalėjau prisiminti nė vieno kliento tokiu vardu. Buvo kovas, ledinis pirmadienio vakaras, a� buvau jau penkis mėnesius nė��ia.

Netrukus atėjo Hansas. Įsitempusi ir nervinga nuėjau atidaryti durų, nes buvo neįprasta, kad nepa�įstamas klientas u�sisakytų i�kart vis� valand�. Pama�iusi jį, vos nei�virtau i� koto, nes pa�inojau jį dar i� �Oazės� � ten jis buvo Izos klientas. Hansas buvo auk�tas, drūtas penkiasde�imtmetis, geriausiais laikais buv�s tikras gra�uolis. Ry�kių veido bruo�ų, �ilus palaidus plaukus ne�iodavo su�ukav�s atgal kaip koks devyniolikto am�iaus dendis. Visuomet ateidavo vilkėdamas kostiumu ir kvepėdavo losjonu po skutimosi. Bet tos, kurių klientas jis bent kart� buvo, �inojo, kad eleganti�kas fasadas slepia i�krypėlį, kuris nė nesistengia maskuotis. Iz� jis mėgo, nes ji turėjo nekaltybės aur�, todėl ypa� tiko vaidmenų �aidimams � jis būdavo mokytojas, o ji mokinė. Kartais jis būdavo jos tėvas arba dėdė, o ji turėdavo jam �iulpti, norėdama gauti ki�enpinigių. Be to, jis nuolat klausinėdavo: kiek tau buvo, kai pradėjai dulkintis? ar vaikystėje glostydavai sau ku�į? Ir taip toliau� �Su juo reikia stiprių nervų�, � sakydavo Iza. O dabar atėjo mano eilė. Jis i�sirinkdavo kuri� nors mergin� ir lankydavosi pas j� tol, kol kur nors kitur aptikdavo dar labiau sujaudinan�i�, � tad buvo �inomas visuose Berlyno vie�namiuose. Matyt, dabar ie�kojosi nė��iųjų.

Sudrebėjau, kai jis įspraudė man į rankas sutartus du �imtus eurų. Geriausias jo bruo�as buvo tas, kad jis nė nesiderėdamas mokėdavo labai gerai, kartais net dvigubai daugiau, nei įprasta.

Baiminausi, kad bandys įkalbėti mane santykiauti, bet jis buvo korekti�kas ir pasitenkino tik pagrabalioj�s man u�pakalį. Tiesa, tūkstantį kartų pra�ė leisti nufotografuoti piz�, ir a� pagaliau nusileidau, kad man�s nebekankintų.

� Niekas labiau neu�veda, kaip �iūrėti į nė��ios moters piz�, � �vok�tė jis, kol smaukiau. Paskui i�kart apsirengė ir atsisveikino � �eima laukianti jo viename Potsdamo aik�tės restorane�

Kai paskui su �iva gėrėme kav�, ji man papasakojo susipa�inusi su jo �mona teniso klube. Hansas buvo teisėjas ir da�nai vykdavo į komandiruotes, jeigu kaip tik tuo metu nesitrindavo kokiame nors vie�namyje.

� Sykį jis atva�iavo pasiimti �monos, � kikeno ji. � Reikėjo pamatyti jo veid�, kai mane pastebėjo. I�kart nusisuko ir nuskuodė su �mona taip greitai, lyg bū�iau grasinusi u�krėsti juodu kokia nors baisia liga.

� Manau, tau reikėtų baigti dirbti. Man nepatinka, kad vis dar kiurksai tame masa�o salone � pagalvok apie savo padėtį, � vien� dien� tarė Ladja.

Tuo metu sėdėjau prie ra�omojo stalo ir rengiausi svarbiam algebros egzaminui. Apsime�iau nieko nenugirdusi ir toliau var�iau u�ra�us.

� Netrukus gausiu darbelį pas vien� draug� sode, � kalbėjo jis toliau. � Padėsiu jam ravėti pikt�oles, sodinti gėles, gausiu �iek tiek arbatpinigių. Galėsi likti namie ir mokytis, man regis, taip bus daug geriau.

Labai abejojau, ar Ladja u�dirbs tiek, kad mums abiem pakaktų, bet nieko nepasakiau, nes nenorėjau jo į�eisti. Be to, siekiau ir toliau kontroliuoti padėtį ir likti nepriklausoma. Bet kit� dien� sėdėdama su telefonu i� tikrųjų radau viet� viename skambu�ių centre. Nuomonių apklausa, darbas paprastas ir mirtinai nuobodus. Sėdi sau prie kompiuterio, kompiuteris tau surenka atsitiktinius numerius, ir telieka atsiliepusiųjų paklausti, k� jie mano apie did�i�j� koalicij�, benzino kainas arba pasaulio futbolo pirmenybes, tuo metu vykusias Vokietijoje. Atsiskaitoma u� visi�kai baigtus pokalbius. Neatrodė, kad galima ka�in kiek u�dirbti, bet a� sugebėdavau u�kalbėti �monėms dantis, tad jie ragelio i�kart nenumesdavo. Ramus ir �velnus mano balsas įtikindavo kone kiekvien� ir u� valand� susidarydavo geras atlyginimas.

Po bandomosios dienos pasira�iau sutartį. Pagaliau Ladja baigė mane nervinti, �eimoje įsivyravo taika. Į masa�o salon� eidavau tik �e�tadieniais ir dar neprasidėjus pamainai visas mano darbo laikas jau būdavo u�imtas.

Pilvukas kasdien vis apvalėjo, nebeįlindau į kelnes. Nusipirkau du treningus elastiniu juosmeniu, nes nė��iųjų drabu�iai man visuomet atrodydavo senamadi�ki ir bjaurūs. Lankydamasi pas ginekolog�, kaskart su d�iaugsmu �iūrėdavau į ekran� ir vis geriau į�iūrėdavau savo kūdikį.

� �ia kojytės, ten � stuburas, o �ia � galvutė, � ai�kino tas malonusis ginekologas. � O �tai ten, tarp kojy�ių� � nusi�ypsojo jis.

Jam nereikėjo baigti sakinio � a� ir taip vis� laik� maniau, kad bus berniukas.

Taip norėjau nuva�iuoti į �Kalifornij��, pasipasakoti Milanui t� naujien�, bet buvau nusprendusi kol kas su juo nesusitikinėti ir pasistengti sutvirtinti savo �eimynėl�. Be to, ir taip neturėjau laiko lindėti kavinėse, mat stropiai lankiau paskaitas ir dalyvavau universiteto projektuose.

Labiausiai mane sudomino vienas ekonomikos paskaitų kursas, kurį buvau laisvai pasirinkusi. Įvairūs docentai pasikeisdami skaitė rinkodaros ir logistikos paskaitas. Kai tas kursas baigėsi, mes, studentai, su profesoriais nuvykome į vien� rinkodaros įmon�, jos �efas mus asmeni�kai priėmė ir papasakojo apie profesines matematikų galimybes. �uolis i� universiteto į darbo rink� buvo visiems bendramoksliams rūpinti tema, bet man ypa� svarbi, nes u�tikrintas darbas i�kart po studijų būtų man gerokai padėj�s visi�kai atsisveikinti su raudonaisiais �ibintais. Tiesa, vis� laik� mane kamavo dvejonės, ar a�, moteris, be to, jauna mama, nebūsiu diskriminuojama, bet mano iki �iol geri pa�ymiai leido tikėtis solid�ios ateities.

Per visus ketverius raudonųjų �ibintų metus nebuvau įsimylėjusi jokio kliento ir nebū�iau nė pagalvojusi, kad tai įmanoma. Bet tik kol sutikau D�imį. Jis paskambino į �Masa�o �ventovės� duris, kai valgėme, o to negalėdavau pak�sti kaip maro. Bet pyktis akimoju i�garavo, kai pama�iau D�imį, kurio vien i�vaizda pranoko visus lūkes�ius. Jam buvo arti trisde�imties, akys juodos, rudi plaukai ir balintos kavos spalvos oda. Jis avėjo Nike sportba�ius, vilkėjo baltus prigludusius mar�kinėlius, kurie i�ry�kino raumenis, ir mūvėjo pla�ias baltas velvetines kelnes. Ant kaklo kabojo sunki auksinė grandinė. Tipi�ka Noikelno turko apranga, nusi�aipiau sau.

� Kainas jau �inau, anks�iau da�nai �ia lankydavausi, gali i� karto pasilikti, � tarė jis voki�kai be jokio akcento, nusi�ypsojo ir parodė dvi eiles baltų lygių dantų, kokiais did�iuotųsi bet kuris dantų gydytojas.

Jis nusirengė, atsigulė ant �iu�inio ir a� pus� valandos jį mankiau. Jo nugara buvo gra�i, standūs raumenys ir sėdmenys, pla�ios strėnos. Oda kvepėjo d�iunglėmis � kaip ir plaukai. Turėjau pripa�inti, kad jis buvo pats gra�iausias vyras i� visų matytų, i�skyrus nebent Milan�.

� I� ko jūs taip juokėtės, kai a� u�ėjau? � pasidomėjo jis, kai ėmiausi masa�uoti jam blauzdas.

� Ak, moteri�ki plepalai, � nenoriai atsakiau �iek tiek susigėdusi, mat kalbėjomės apie mane ir Milan�. � Priėjome prie i�vados, kad su vyrais, matyt, visada bus taip pat: anks�iau arba vėliau jie bus tau nei�tikimi. Tad galima ir pa�iai pasvetimauti, � atsidusau.

� Ak taip? A� tai i�tikimas. Su paskutine drauge buvau kartu pus� metų ir per t� laik� nė sykio �ia neapsilankiau, � u�protestavo jis ir nustebo, ko a� juokiuosi.

� Pagarba! � pagyriau jį.

Kai D�imis apsivertė ant nugaros ir a� suėmiau jo pasidid�iavim�, jis pervėrė mane skvarbiu �vilgsniu. Visuomet, kai klientai taip į mane �iūrėdavo, tiesiog nusisukdavau į �alį arba u�simerkdavau, vien jau tam, kad neprunk��iau. Mat da�niausiai tomis minutėmis, kol jiems smaukydavau, ne tik nesusijaudindavau, bet galvodavau apie pirkinių s�ra�� arba būsimus egzaminus universitete.

Bet �įsyk buvo kitaip. Gulėjau �alia ir jį glostydama jutau malonum�. Kasiau jam galv�, bu�iavau kakt�, laisva ranka paėmiau u� rankos, tarsi jis būtų mano mylimasis, o ne klientas. Kai jis baigė, mudu tylėdami gulėjome ant �iu�inio ir �iūrėjome vienas į kit�. Kartais klientai po seanso mane pagirdavo, pavyzd�iui: �Man buvo labai gera� arba �Tu tikrai nuostabi�, bet �įsyk jokių komplimentų nepasigedau.

� Kelintas tau mėnuo? � paklausė jis, kai jau stovėjome prie lauko durų.

� �e�tas, o kodėl klausi?

� �iaip sau. Man �iek tiek keista, kad tu tokios padėties �ia dirbi, � paai�kino jis. � K� sako tavo vyras?

Jo �vilgsnis u�kliuvo u� mano vestuvinio �iedo, �iban�io ant de�inės rankos.

� Nieko, jam tai netrukdo, � atsakiau trumpai.

Atidariau duris, bet jis nesiry�o i�eiti.

� �inai, nebuvau to patyr�s nuo tada, kai mane paliko draugė, � pralemeno jis, įdėmiai �velgdamas man į akis.

� Turkė? � paklausiau, nors toks klausimas niekaip nebuvo susij�s su tuo, k� pasakė jis.

� K�?

� Ar ji buvo turkė? � pakartojau.

I� akių ma�iau, kad jis nieko nesupranta.

� Ne, vokietė. � Jis buvo ai�kiai sutrik�s. � O kodėl gi ne? Nors a� u�sienietis, gimiau �ia ir nesi�aviu pelytėmis, kurios apsigobusios skaromis sėdi namie. Mano buvusioji turėjo profesij�, mano mama visuomet dirbo, taip pat ir mano seserys. Dar niekada nesu nuskriaud�s jokios moters. Man nerūpi, k� kiti vyrai i�dirbinėja, kad ir i� kur jie būtų atvyk�.

Atsisveikinau su juo nuleidusi akis. Tikriausiai D�imį į�eidė mano �od�iai, jis jautė, kad mane var�o prietarai, ir a� baiminausi, kad jis niekada nebeateis. Juo labiau nustebau, kai jis ėmė reguliariai lankytis ir visuomet u�trukdavo pas mane valand�.

Per masa�� mudu beveik nesikalbėdavome. Jis nebuvo �nekus. Tik tiesiai paklaustas k� nors papasakodavo apie save. Taip su�inojau, kad jo vardas Izmailas, bet visi vadina jį D�imiu, kad jis mėgsta �aisti futbol� ir laisvalaikiu boksuojasi. Niekada neatskleidė man savo profesijos, tik u�siminė, kad ka�k� daro su automobiliais.

Nors i� pa�iūros jis atrodė i�didus, elgesys i�duodavo �velnum�. Kart� apver�iau aliejaus lemput� ir jis i�kart puolė nosine valyti grindų.

� Tau nebegalima lankstytis, � tarė �iūrėdamas į mano pilv�, kuris jau buvo kaip balionas.

Kit� sykį atėjo prie� man baigiant darb� ir po masa�o drauge i�ėjome i� salono. Lietus pylė kaip i� kibiro, ir jis pasisiūlė pave�ti mane namo. Kiek pagalvojusi atsisakiau, nes nenorėjau i�duoti savo adreso. Bet jis neatstojo tol, kol sutikau, kad nuve�tų mane bent jau iki artimiausios miesto traukinių stoties.

� Tik iki ten, � parei�kiau, kad neliktų neai�kumų.

Nubėgome prie jo automobilio, pilko BMW, viduje maloniai kvepėjo levandomis. Klausėmės d�iazo, o a� �iūrėjau į la�us, kurie ti�ko ant langų stiklų. Garsas buvo toks, lyg tratėtų būgnai.

Prie stoties jis pasuko į de�in�. Prisispyrė, kad paim�iau jo skėtį, ir a� dėkodama pak�telėjau jam į lūpas, o tada i�lipau.

Laukdama traukinio niūniavau ka�koki� melodij� ir u�sisvajojusi �ypsojausi. Bet paskui susitvard�iau. �Jis tavo klientas, nė u� k� negali leisti įsisiūbuoti emocijoms�, � sutramd�iau save ir įsivaizdavau, koks būtų Ladjos veidas, jeigu jis su�inotų, kad darbe flirtuoju su turku.

Gegu�ės pabaigoje į salon� nenuėjau du �e�tadienius i� eilės, nes ruo�iausi svarbiems egzaminams. Grį�usi su�inojau, kad skambino D�imis ir teiravosi man�s.

� Sakė, kad �iandien ateis, � pasakojo �iva, �luostydama dulkes nuo lentynos. � Ar susitvarkai su juo?

� Taip, be problemų, � atsakiau kaip įmanydama abejingiau.

� Klausiu, nes kelios merginos jau turėjo dėl jo nemalonumų. Jis per daug koksinosi ir agresyviai elgėsi, � paai�kino ji.

� K�? � nusigandau.

� Norėjo papildomų paslaugų, � taip tarusi, �iva i�ėjo i� kambario.

Nieko nebeklausinėjau, nors ir buvo įdomu, i� kur ji i�traukė, kad jis narka�inasi. Visuomet, galvojau sau, kai įsiplieskia jausmai tarp man�s ir kokio nors vyro, atsiranda problemų. Arba jis nieko nesugeba, arba būna ved�s. �įkart man, regis, teko abejotina laimė susidėti su koksininku.

Kai D�imis atėjo, stengiausi nei�siduoti. Po dviejų minu�ių įsitikinau, kad �iva klydo. Tikriausiai ji prisiklausė apkalbų ir persakė, k� girdėjusi.

� Kit� savait� darbo reikalais skrisiu į London� ir liksiu ten dviem mėnesiams, � prane�ė jis, kai masa�avau blauzd�. Paskui nutilo, lyg laukdamas, k� pasakysiu.

� Tai nebepasimatysime, nes dirbsiu tik iki mėnesio galo, o paskui sėdėsiu namie, � atsakiau jam.

Kai valanda beveik baigėsi, pajutau, kad noriu padaryti tai, apie k� jau senokai svajojau. Atsistojau ir paėmiau nuo lentynos metalin� dė�ut�. �inojau, kad joje sudėti prezervatyvai moterims, siūlan�ioms seks�. Pamat�s mano rankose gumyt�, D�imis pa�velgė nusteb�s. Jo veidas nu�vito i� laimės, kai u�moviau jam sargį. Paskui atsiklaupiau, kad jis galėtų prieiti i� nugaros, nes su tokiu i�sipūtusiu pilvu jokia kita poza neįmanoma. Kai jis įėjo į mane i� nugaros, buvau tokia atsipalaidavusi, kokia seniai nesijau�iau. Per stubur� jutau plūstant jaudulio bangeles.

Nors jis ir stengėsi neskubėti ir būti �velnus, baigė jau po kelių minu�ių. Paprastai seksas kainuoja papildomai, bet a� nenorėjau imti i� jo pinigų.

� Jėga, nebū�iau nė paman�s, kad �ia pasitaikys taip gerai pasimylėt, � sunkiai alsavo jis, kai sukait� ir pavarg� gulėjome ant �iu�inio.

Dirstelėjau pro u�uolaidas. Lauke vyko gatvės �ventė. Akimirk� pasivaideno, kad tarp skrudintų bulvy�ių kiosko ir karuselės pama�iau Milan� su �eima, ir �engtelėjau atgal. Bet kai ta moteris atsisuko, supratau, kad klydau, ir lengviau atsidusau.

D�imis jau buvo apsireng�s ir ra�ė ant lapelio savo telefono numerį.

� Labai d�iaug�iausi, jeigu paskambintum. O �iaip linkiu tau būti laimingai su sūneliu, � tarė jis.

�Tavo gyvenimas ir taip jau sudėtingas�, � tariau sau pagaliau.

Nuėjau į virtuv�, i�me�iau t� lapelį į �iuk�lių dė�� ir atsisėdau prie stalo su kitomis merginomis. Daugiau niekada D�imio nebema�iau.

Kai po kelių savai�ių sėdėjau perpildytoje universiteto kavinukėje, suskambo mano telefonas.

� Sveika, �ia Sabina, � pasigirdo tylus balsas.

� Ar mes pa�įstamos? � nustebau a�, gurk�nodama kav�, o mintyse perkra�iau visų pa�įstamų s�ra��.

� A� � Volfgango �mona, � tarė ji. � Kart� buvome susitikusios restorane. Norėjau tau prane�ti, kad Volfgangas patyrė infarkt� ir jo gyvybė kabo ant plauko.

Man i� rankų i�krito puodelis, kava i�siliejo ant kelių, ant grindų susidarė bala. Niekas to nepastebėjo, visi skubėjo pro �alį su kuprinėmis ant pe�ių � kuo grei�iau atostogauti, egzaminai baigėsi, tegyvuoja vasara!

� A� gird�iu, � pralemenau i� paskutiniųjų.

� Paskambinau Taniai į Baltarusij�, ji atva�iuos po dviejų dienų. Ir Nata�� suradau. Jis guli Frydrichshaino ligoninės reanimacijos skyriuje. Gydytojai duoda ma�ai vilties.

Nebesiklausiau jos, galv� u�plūdo tiek min�ių. Volfgangas jau kone mir�s, o a� su juo neatsisveikinau. Paskui prisiminiau, kaip paskutinį kart� jis padovanojo man to �lyk�taus Pietų Afrikos vyno, o a� vis� butelį i�me�iau lauk. Tikriausiai visada svarbiausiomis gyvenimo akimirkomis į galv� ateina visokie nereik�mingi dalykai.

Kai va�iuodama į ligonin� sėdėjau metro vagone, vien� po kitos prisiminiau Volfgango pasakotas istorijas. Taip da�nai pas jį lankiausi, kad visas �inojau atmintinai. Kaip jis, dar vaikas, i�gyveno Berlyno bombardavim�; apie pirm�j� meil�, kuri pabėgo į Vakarus; apie jo santuok�, pama�u virtusi� draugyste; apie pertvark�, kuri Volfgangui rei�kė ka�k� pana�aus į seksualin� revoliucij�: atsirado tiek daug merginų i� agentūrų, bet jos vis tiek negalėjo i�gelbėti jo nuo vienatvės; apie demonstracijas prie� socialin� politik� Aleksandro aik�tėje, per kurias jis protestavo ir prie� jam nesuprantam� pasaulį. Dabar tas �mogus galynėjosi su mirtimi, o gyvenimas t� kar�t� vasaros dien� toliau tekėjo sava vaga. Visoje �alyje �monėms rūpėjo tik pasaulio futbolo pirmenybės, popiet Vokietija turėjo �aisti su �vedija, aplinkui zujo vaikai, i�sipai�� veidus vokie�ių vėliavos spalvomis.

K� gero būtų galima pasakyti apie Volfgang�? Man niekas neatėjo į galv�, lygiai taip pat nebū�iau galėjusi pasakyti apie jį ir nieko blogo. Dirbo, susilaukė trijų vaikų, �ventė �ventes, gėrė, paseno, o dabar netrukus padės �auk�t�. Taigi nieko ypatinga.

Nata�a, mano draugė i� Freiburgo, sėdėjo prie ligoninės po med�iu ir skaitė rusi�k� laikra�tį. I� karto pastebėjau, kad ji labai sulysusi, o �iaip nuo to laiko, kai matėmės pietų Vokietijoje, ne itin pasikeitusi. Ji irgi mane i� karto atpa�ino.

� �tai kur susitinkame, � su ironija balse tarė dėdama laikra�tį į �alį.

� Kitokia proga man būtų malonesnė, � atsakiau. � Vis norėdavau tau paskambinti, bet�

� Tik neai�kink, kad neturėjai laiko, � pertraukė ji mane. � Nervai nelaiko dėl tokių i�sisukinėjimų.

� Ne, laiko buvo, � at�oviau a�. � Tiesiog jau�iau, kad netrukus pasimatysime, ir, kaip matai, buvau teisi. Pasaulis per ma�as, kad nebesusitiktume.

� Mūsi�kis juo labiau, � nusijuokė ji. � Neseniai Tiuringijoje sutikau buvusį klient� � dar i� tų laikų, kai dirbau �ekijoje. Anks�iau jis buvo tolimųjų reisų vairuotoju ir prie� i�vykdamas į u�sienį visuomet u�eidavo į vie�namį. Dabar jis jau pensininkas, gyvena ka�in kokiam kalnų kurorte ir va�inėja į bordelį tada, kai �mona i�siruo�ia pas kirpėj�. O k� ten i�sirinko? �inoma, kad mane � po de�imties metų. Ai�ku, jis man�s nepa�ino, tada ne�iojau ilgus plaukus, o ir �iaip kitaip atrod�iau, � pasakojo ji. � Nereali istorija, ar ne?

� Tikrai, � pritariau jai susim�s�iusi ir kramtydama gum�.

Ligoninėje atsidavė dezinfekcijos priemonėmis, koridoriais vaik��iojo gydytojai �aliais chalatais, seselės ir pacientai. Per tūkstan�ius vamzdelių buvo sunku į�iūrėti pabrinkusį Volfgango veid�. �alia lovos stovintis did�iulis aparatas periodi�kai pyptelėdavo.

� Jo tokia silpna �irdis, � aimanavo Sabina. � Sakiau, kad liautųsi rūkyti. Kita vertus, � kalbėjo ji toliau, apglėbusi mane per pe�ius, � jeigu ir nei�sikapstys, tai bent jau laimingai pagyveno jus turėdamas.

Po dviejų savai�ių Sabina man vėl paskambino: Volfgangas atsistojo ant kojų, sunkiausia � jau praeity, bet gydytis reikės dar ilgai. Pajutau palengvėjim�. Nors jis buvo �tik� klientas, jam buvo skirta viena mano �irdies kertelė.

Vasaros egzaminus nesunkiai i�laikiau, gavau visus gerus įvertinimus. Jau seniai bebuvau tiek daug mokiusis.

� Matai, kaip gerai padaryti pertrauk�, � d�iūgavo Ladja.

Jis buvo pradėj�s dukart per savait� darbuotis sodininku pas vien� pa�įstam� ir u�dirbdavo tiek, kad pirm�kart po i�tisų mėnesių sugebėjo parne�ti namo pus� buto nuomai reikalingos sumos. Mudu drauge nuda�ėme būsimo vaikų kambario sienas, pastatėme kūdikiui lovel�. A� nupirkau spalving� patalyn� su �uniukais ir klounais ir jau ma�iau, kaip mūsų berniukas sald�iai sapnuos, apdėliotas �aisliukais, kurių su meile pripirko tėveliai. Gal Ladja, nors ir gerokai pavėlav�s, pagaliau taps tokiu vyru, kokio man reikia.

� Kodėl mums nenuva�iavus prie Baltijos jūros? � pasiūliau vien� dien�. � Galėtume sėsti į autobus�, bilietas kainuoja tik a�tuonis eurus. Tu visuomet norėjai prie jūros, o mes taip ilgai nieko sau neleidome.

Ladja nebuvo nusiteik�s prie� vienos dienos i�vyk�. Tad kit� ryt� atsikėlėme �e�t� valand� ir įsėdome į autobus�. Buvome vieninteliai keleiviai, jaunesni nei �e�iasde�imties metų.

Jei tik kur nors i�siruo�davau, man niekada nepasitaikydavo gero oro, bet �įsyk mums nuskilo. Dangus buvo mėlynas lyg Gogeno paveiksle, saulė svilino od�, o jūra buvo rami ir lygi. Ladja parengė i�sami� program�: u�kopėme į sen� �vyturį, paplaukiojome vandens dvira�iu, uoste suvalgėme kept� sterk�, o paskui susėdome ant lieptelio, i�siki�usio į vandenį.

Nuo jūros pūtė lengvas brizas, glostydamas man kakt�. Maskatavau vandenyje kojomis. Trumpam u�simerkusi galvojau, kad būtų gera sėdėti �ia su Milanu. Jis daug kartų �adėjo nusive�ti mane prie jūros, bet taip ir nenusive�ė.

� Argi �ia ne gra�u? � paklausiau savo vyro.

� Pasaki�ka, � atsakė jis.

11

VISK� PRADEDU I� NAUJO

Finas atėjo į �į pasaulį vien� rugpjū�io naktį, dviem savaitėmis vėliau po numatytos dienos. Nieko nesakydama aku�erė paguldė man ant pilvo kruvin� ry�ulėlį ir �ia mano ma�uliukas taip garsiai ir klaikiai suriko, kad pagalvojau: pats tinkamiausias pasisveikinimas su �ituo beproti�ku pasauliu, kurio jis dar net nepa�įsta.

� Jis toks mielas ir ramus, � gėrėjosi Ladja apsia�aroj�s, kai Finas, pirm�syk pasisotin�s, u�migo �alia man�s. Ladjos veide atsispindėjo ir tėvi�kas pasidid�iavimas, ir nuovargis. Gimdykloje ant gulto jam teko praleisti dvide�imt valandų.

Dar t� pa�i� dien� mane aplankė Julė su Rud�iu, bet gimdymas buvo mane taip pribaig�s, kad gulėjau paslika ir ne�inojau, k� sakyti. Tik �iūrėjau į savo kūdikį, laikiau suėmusi jo pir�tukus ir glos�iau dar plik� galvyt�. Nieko kito nejutau, be laimės ir dėkingumo.

Po keturių dienų mane i�leido namo. Gyvenau Fino ritmu, daug miegojau, �ind�iau balkone, kad jį glostytų saulutės spinduliai. Naktimis jis miegodavo lop�yje greta mudviejų su Ladja, mes �iūrėdavome, kaip kilnojasi ma�utė krūtinė, kai jis ramiai ka�k� sapnuodavo, ir abu sutarėme, kad sukūrėme tikr� stebukl�. Per vis� t� laik� nė karto net nesvars�iau, ar kada nors vėl eisiu parsidavinėti. Vie�namių gyvenimas man atrodė tolimas lyg Mėnulis.

Maniau, dar ilgai d�iaugsiuosi ramybe ir nauju gyvenimu, bet vien� ryt� parduotuvėje kasininkė gr��ino man banko kortel�.

� Nepriima, � su�nab�dėjo toji mergina ir u�jau�iamai pa�velgė į mane.

I�kroviau prekes atgal ant konvejerio, stvėriau kortel� jai i� rankų ir pla�iais �ingsniais i�skubėjau i� parduotuvės. U� man�s buvo susidariusi eilė ir �monės spoksojo taip, lyg bū�iau kokia vagilė. I�kart supratau, kad man dar gulint ligoninėje Ladja pasiėmė pinigų, kitaip negalėjau paai�kinti, kodėl s�skaita taip staiga i�tu�tėjo. Nors po gimdymo dar buvau silpna, lėkte parlėkiau namo ir u�bėgau laiptais auk�tyn. Mano vyras gulėjo ant tachtos ir �iūrėjo televizorių, o Finas ramiai miegojo jam ant kelių.

� Kur padėjai pinigus? � aprėkiau jį, i�plė�iau i� rankų pultelį ir trenkiau į grindis.

Nuo mano riksmo vaikas prabudo. Paėmiau jį ant rankų ir pradėjau �velniai raminti. Pasinaudoj�s proga Ladja u�sidarė vonioje. Kai vaikutis nurimo, tol beld�iau į duris, kol Ladja sumur�s jas atidarė.

� I�gėriau u� sūnų � pas mus, Lenkijoje, taip visi daro. Truputėlį pa�ven�iau, � prisipa�ino jis.

� Tuos pinigus man atsiuntė tėvai, kad nupirktume, ko reikia, mūsų sūnui, asile tu neraliuotas, nieko vertas idiote! � �aukiau a�.

Dreban�iomis rankomis prisidegiau cigaret�, pirm� po ilgo laiko. Man pasidarė bloga � nusiraminti nepavyko. Po kelių minu�ių, k� tik nusipraus�s po du�u, Ladja i�lindo i� vonios kambario apsisuk�s strėnas rank�luos�iu.

� Nepak�siu tavo į�eidinėjimų, � tarė jis. � Neu�drausi man i�gerti su draugais ta proga, kad tapau tėvu.

U�gesinau cigaret� peleninėje, dirstelėjau į jį ir papur�iau galv�.

� Argi tu nesupranti? � vėl pratrūkau. � Visus tuos metus a� traukiau mus i� liūno, bet dabar to nebedarysiu. K� tik pagimd�iau. Juk negaliu dabar eiti dulkintis į vie�namį!

� Argi kada nors ver�iau tave t� daryti? � tyliai paklausė jis.

� O kuo rengsime vaik�? Jam kuo skubiau reikia nupirkti �ieminį kombinezon�, darosi vis �al�iau, jeigu dar nepastebėjai, � atkirtau jam. � O k� rytoj valgysime? O poryt? �aldytuvas jau beveik tu��ias!

� Tu niekuo nesiskiri nuo mano tėvo, � tarė Ladja. � Jis mane lupdavo, o tu tik į�eidinėji. Jūs abu laikote mane lochu.

Jis apsirengė, i�ėjo i� namų ir grį�o tik vėli� naktį.

Visi�kai nusiminusi sumaniau paskambinti tėvui � tikėjausi, kad atsiųs bent kelis �imtus eurų savo k� tik gimusiam anūkui, ir kaip galėdamas grei�iau.

� K�? Tu neturi pinigų? O k� i�tisas dienas daro tavo vyras? Nejaugi nesupranta, kad dabar privalo maitinti �eim�? � susirūpino jis.

� Darb� jis turi, tik jam dar nesumokėta, � sumelavau. Man buvo gėda, kad Ladja taip akivaizd�iai nesirūpina mūsų materialine padėtimi. � Nesuk galvos, kaip nors susitvarkysim, � galiausiai pasakiau ir padėjau ragelį.

Vos neverkiau, bet �iūrėdama į miel� apskrit� vaiku�io veidelį kai k� sugalvojau.

� Mamytė visk� sutvarkys, vėl viskas bus gerai, � �nab�dėjau a� ir kibinau Finui rankyt�, kol jis stvėrė man u� nyk��io.

Man neliko nieko kita, kaip tik paskambinti Volfgangui. Jis buvo vienintelis, kuris galėjo duoti pinigų man�s nei�dulkin�s, be to, jau senokai nebuvau jo aplankiusi ir nekantravau pasimatyti.

� Kaip sekasi tau ir visiems tavo vaikinams? � juokdamasis pasisveikino jis telefonu.

Buvo girdėti smagus d�iazas. Nors Volfgangas sveikata ir nebetry�ko, merginos vis tiek nuolat jį lankė, tiesa, retai kas beįvykdavo.

� K� pasakytum, jeigu artimiausiomis dienomis pas tave u�suk�iau? Juk tikriausiai nori pamatyti mano vaikutį? � pasisiūliau.

Nenorėjau, kad jis pamanytų, jog man skubiai reikia pinigų, per daug buvo gėda.

� �inai, tai puiki idėja, po kelių dienų � mano gimtadienis, ateis visa �eima, mielai kvie�iu tave su Filu, � sumetė jis.

� Su Finu, � pataisiau jį. � Mano sūnaus vardas Finas.

Taigi po dviejų dienų nuva�iavau pas Volfgang� į Marcan�. Kai atėjau, jo �eima sėdėjo prie stalo. Volfgangas pristatė mane tikruoju vardu ir visi mandagiai su manimi pasisveikino. Jie tikrai �inojo, kas sieja mudu su Volfgangu, bet niekas nelaidė kvailų juokų. Klausinėjo apie studijas ir profesinius planus, lyg bū�iau paprasta studentė. Sabina, jo �mona, kaip tik lankė kompiuterių kursus, tad mudvi įsi�nekome apie kompiuterius ir programavimo kalbas. Finas vis� laik� miegojo ve�imėlio lop�yje, visi jį kep�nojo ir juo �avėjosi.

Volfgangas nedarė paslap�ių i� jaunų pa�įstamų. Savo aistr� laikė verta pasidid�iavimo. �Kiti mano am�iaus vyrai turi tenkintis rauk�lėtomis bobutėmis, o a� turiu gra�ių draugių�, � da�nai girdavosi jis.

� Pasikirkinkim kit� kart�, a� dar nekaip jau�iuosi, � pasakiau jam jau baigiantis �ventei.

Jis mane suprato ir mudu grį�ome į virtuv�, o ten a� sukirtau tris gabalus sūrio torto. Man dar likusių dvide�imt centų pakako lygiai vienai bandelei pusry�iams ir mano pilvas grojo mar�us.

Prie� i�einant Volfgangas nieko nesakydamas padavė man balt� vok�, ant kurio buvo u�ra�yta �Sonjai�. Viduje, kaip visada, radau lyg k� tik i�spausdint� �imto eurų banknot�. Gal prie� man apsilankant jis kaskart specialiai nueidavo į bank�?

Po mėnesio baigėsi mano dekretinės atostogos. Prasidėjo �iemos semestras ir a� reguliariai lankiau paskaitas. Laimė, daugumas paskaitų vykdavo prie�piet arba ankstyv� popiet�, tad grį�davau namo ne itin vėlai. Ladja per t� laik� sėdėdavo namie � tėvystė, regis, buvo atrastas jo pa�aukimas. Jis vystydavo kūdikį, maitindavo i� buteliuko, mūsų pa�įstamiems pasakodavo, kaip rūpestingai pri�iūri savo sūnų.

� Pavyzdingas vaikas � vis� dien� miega ir pravirksta tik tada, kai i�alksta, � ai�kino jis visiems.

Mėnesio pabaigoje vėl pradėjau dirbti �ivos masa�o salone. Nors gavome vaiko, motinystės ir Ladjos bedarbio pa�alpas, mūsų �eimos biud�etas buvo toks apgailėtinas, kad nutariau dirbti dvi dienas per savait�.

Keista buvo, kai vien� penktadienio popiet� po ilgoko laiko vėl į�engiau į salon�. Du mėnesius ten nesilankiau � tai buvo ilgiausia pertrauka nuo mano darbo raudonuosiuose �ibintuose prad�ios. Sėdėjau virtuvėje, plepėjau su merginomis � daugiausia apie sūnų, o �irdyje su baime laukiau pirmojo vizito. Beveik kaip ir prie� ketverius metus, kai Noikelno �Ekstazėje� pirm�kart u� pinigus pasiūliau kūni�kas paslaugas.

Pirmasis klientas su manimi u�truko pusvalandį. Per pirm�sias minutes stovėjau prie� jį nedr�si ir susim�s�iusi. Tik tada, kai jis nusirengė nuogai, vėl įsijau�iau į koketavim�, ėmiau flirtuoti, kad jis gerai pasijustų. Kai suėmiau pimpal�, įgudusiomis rankomis taip gerai pasmaukiau, kad jis baigė po kelių minu�ių. U�siimti prostitucija � tas pats kaip va�iuoti dvira�iu, pagalvojau: kart� i�mok�s, niekada nebepamir�i.

� Na ir kaip? � paklausiau, kai jis, patyr�s vir�ūn�, gulėjo ant �iu�inio ir gaudė or�.

� Labai gerai, � atsakė jis �velniai. Nurimau, kad vis dar esu ta pati Stela.

Kol laukiausi, pas �iv� turėjau daug klientų. Dabar pilvo nebeliko, tad nebesilankė ir tie, kurie ateidavo specialiai dėl to. Vėl buvau liekna ir niekam nebūtų nė toptelėj�, kad k� tik pagimd�iau. Būdama eilinė mergina nebe taip gerai u�dirbdavau. Da�nai per trijų valandų pamain� paskambindavo vos keturi arba penki klientai, bet ne su visais susitardavome, kai kurie i�eidavo nieko neu�sisak�. Kitos merginos irgi nervinosi ir svarstė, kas galėjo nutikti. Daug kas priminė paskutinį �Oazės� etap�.

Mano gyvenimas niekada nebuvo paprastas, o dabar dar ir mama tapau. Per praėjusius metus ver�iausi i�virk��ia, kad suderin�iau tokius skirtingus vaidmenis: studentė, kek�ė, �mona ir meilu�ė. Be Julės, niekas i� draugų ne�inojo, kad norėdama u�sidirbti studijoms sukiojuosi įprastos darbo rinkos u�ribyje. Nors Julė buvo toleranti�ka ir kartais pasidomėdavo, ar man viskas gerai, mano gyvenimas buvo jai svetimas, juk ji galėjo gyventi i� valstybės skiriamos studijų pa�alpos. Kiti bendrakursiai, su kuriais kaip ir anks�iau susitikdavau prie kavos puodelio, manė, kad man motinystės atostogos, todėl nereikia niekur dirbti.

� Laimė, mane remia tėvai, � pamelavau, kai su Pauliumi ir jo draugu sėdėjome bibliotekos kavinukėje.

Juodu manimi patikėjo, nors ir nenutuokė, kad mano �eima nepajėgi remti mane finansi�kai.

� Ar ateisi kit� pirmadienį pas mane? Rengiame kino vakar�: �iūrėsim ��vaig�d�ių karus�, � kart� pakvietė mane į sve�ius Paulius.

� Paklausiu, ar Ladja bus namie. Juk negaliu ateiti su sūneliu, � neskubėjau priimti kvietimo, nors gerai �inojau, kad t� vakar� sėdėsiu masa�o salone iki devynių vakaro.

Paskui turėjau sau vėl priminti, kad nei Paulius, nei kiti tikrai nebūtų su manimi tokie malonūs, jeigu �inotų, kaip u�sidirbu.

Kai Julė papasakojo, kaip ji vis� naktį tūsinosi �Votergeite�, suėmė baltas pavydas. Anks�iau savaitgaliais retai kada keldavausi prie� pietus, o dabar kas ryt� septint� mane pa�adindavo ma�asis Finas, tad vakarais nebenorėdavau niekur eiti. Nors kiekvienas kūdikio �ypsnys kompensuodavo praleistas diskonų naktis, kartais pasigesdavau buvusios laisvės. Ladja vis� savait� pri�iūrėdavo vaik�, bet jam buvo savaime suprantama, kad savaitgaliais gãli eiti pasitūsinti su draugais.

� �inai, taip norė�iau ir a� kur nors i�eiti, � pasiguod�iau jam, kai vien� penktadienio vakar� jis vėl susiruo�ė palikti mane namie vien�.

� Juk tu kasdien i�eini, � atsakė jis vilkdamasis striuk�.

� Sėd�iu arba paskaitose, arba masa�o salone, � nenusileidau a�.

� Nesuprantu, ko tu nori, � abejingai atkirto jis. � Tav�s niekada nebūna namie, o tu vis tiek vis� laik� skundiesi. Nemanau, kad gerai darai, tiek daug u�siplė�usi. Kūdikis kuo daugiau turi būti su savo mama.

Tai tiek tos emancipacijos, pagalvojau, galiausiai moterys lieka su vaikais namie, tik �iais laikais jos dar turi ir u�dirbti. Dar gerai, kad Ladja buvo tikras liurbis ir, nuolat mano ujamas, bent jau vis� savait� pri�iūrėjo ma�ylį.

Vien� sekmadienį � kaip tik rengiau referat� universitetui � suskambo mano telefonas. Po kelių sekund�ių i�girdau pa�įstam�, malonų bals�, kurio man taip ilgai trūko. Gerai, kad galėjau pasprukti į balkon�, kol Ladja man�s neu��iupo.

� Ar gali atva�iuoti? Tai svarbu, būtinai turiu tave pamatyti, � maldaujamai kalbėjo Milanas.

� Pa�iūrėsiu, ar galėsiu i�trūkti, � su�nab�dėjau, nors ai�kiai �inojau, kad trūks ply� pas jį va�iuosiu.

� Nuo kada pradėjote susitikinėti universitete ir sekmadieniais? � nepatenkintas bambėjo Ladja, kai sukurpiau jam istorij� apie nauj� projekto grup�, kad jis liktų su Finu namie. Pagaliau jis nusileido.

Su Milanu susitikau Marijaus bute, kuriame tiek daug valandų praleidome mylėdamiesi arba tiesiog gulėdami ir plepėdami. Puoliau tiesiai jam į glėbį ir mudu nebegalėjome vienas nuo kito atsiplė�ti.

� Noriu skirtis, � tarė jis. � Susikirtome su Natali, daugiau nebematau prasmės.

Pamaniau, kad tuoj nualpsiu.

� Netikiu, � tariau, stengdamasi i�likti rami.

� Ar norėsi gyvent su manimi? � paklausė Milanas lyg negirdėj�s mano abejonės. � Galėtume i�sinuomoti drauge but�, svarbiausia, kad kol kas niekas nieko nesuuostų. Nenoriu, kad kiltų pernelyg daug apkalbų.

� Viktorijos Luizos aik�tėje? � su�nab�dėjau jam į ausį.

Dar nebuvau pamir�usi tos beproti�kos nakties prie� trejus metus, kai kapitaliai nusita�� svajojome apie ateitį. Nejaugi tai taps tikrove? Vikriai nusirengiau, nume�iau drabu�ius ant �emės ir atsisėdau ant Milano, kuris su cigarete rankoje jau gulėjo nuogas ant ku�etės.

Abejonės mane apniko, kai jau buvome įsiva�iav�. I�silaisvinusi i� Milano glėbio įsmeigiau į jį akis.

� Tu niekada nesusitaikysi su mano darbu. Nieko nebus, � tariau.

� Tada tu tiesiog nebedirbsi. Nejaugi negali miegoti tik su manimi? � tokia buvo jo reakcija.

��ia dabar kas? � galvojau sau. � Kokie �ia dar tau�kalai apie i�tikimyb�, jei mudu tiek metų apgaudinėjome savo partnerius?�

� Turėsime palaukti, kol tu baigsi universitet�, � dėstė Milanas. � Tada paspruksim, i�siskirsim ir a� tave vesiu. Dėl man�s galėsime turėti dar ir mudviejų vaik�, jeigu norėsi. Noriu gyventi ten, kur visada �ilta, o kasdienis gyvenimas ne toks kar�tligi�kas kaip �ia. Kokiame nors Pietų Ispanijos kaime, na, kaip tau atrodo?

Viskas atrodė nuostabu. Bet jo �od�iai nei�sklaidė mano abejonių.

Vis dar gulėjome susiglaud�, kai jis paskambino �monai. Padėjusi galv� jam ant krūtinės girdėjau, kaip �iurk��iai ji kalba, tiesiog �aukia, o jis alsavo vis tankiau. I� pilko dangaus krito �lapdriba, buvo lapkri�io sekmadienis. Paskui gavau �inut� nuo Ladjos, tekstas buvo tiesiog KUR PO GALAIS DINGAI? Tikriausiai jis kelis kartus bandė man prisiskambinti.

� Man jau reikia eiti. Ladja namie vienas su vaiku, � tariau, kai Milanas baigė pokalbį.

Jis, mintimis ka�kur nuklyd�s, tik linktelėjo.

� Turiu susitaikyti su Natali. Nenoriu prarasti �eimos, � tyliai pratarė jis.

� Kaip �inai.

Pabu�iavau jį atsisveikindama, o paskui i�ėjau atgal į savo sen�jį gyvenim�. �inojau, kad dar ilgai teks taip gyventi. �I�spausk i� savo gyvenimo visk�, kas įmanoma geriausia�, � prisakiau sau lipdama į metro traukinį.

Sausį palikau �ivos masa�o salon�, mat reikalai jame vis prastėjo, ir pradėjau dirbti viename Reinikendorfo vie�namyje. Merginos kar�tai diskutavo apie nauj�jį prostitucijos įstatym�. Visos nir�o ant Finansų ministerijos, kam toji pareikalavo, kad visos moterys u�siregistruotų kaip mokes�ių mokėtojos, kad būtų priverstos juos susimokėti. Įstatymas numatė, kad kiekviena prostitutė per dien� privalo atskai�iuoti i� viso trisde�imt eurų mokes�ių, nors Berlyne sekso kainos buvo �emiausios ir daugumoje vie�namių greitukas kainavo būtent trisde�imt eurų. �Kart� per dien� kru�tis tik mokes�ių inspekcijai�, � toks buvo da�niausias komentaras. Vienu klientu daugiau ar ma�iau � koks skirtumas, maniau sau. Apskai�iavau, su kiek vyrų jau būsiu sugulusi per savo gyvenim�, ir priėjau prie i�vados, kad jų turėjo būti daugiau negu tūkstantis. Kartais pasvarstydavau, ar nebūtų papras�iau įsitaisyti universitete kokia nors asistente, bet u�mokes�io niekaip nebūtų u�tek�, kad galėtume pragyventi.

Pastaruoju metu stengdavausi įkalbėti klientus dulkinti mane i� nugaros, kad nereikėtų �iūrėti jiems į veid�, ir visuomet galvodavau, jog t� darau tam, kad �susikur�iau ateitį�, kaip būdavo sakoma mūsų �eimoje.

Taigi dirbau kaip ir anks�iau. Tiesiog per daug buvau įpratusi pirmadienius ir penktadienius leisti vie�namyje, o kitomis dienomis lankyti kursus ir paskaitas.

Geriausiai mano problemas suprato Klara. Jai buvo dvide�imt metų, prostitute ji dirbo dar tik kelis mėnesius, kad galėtų studijuoti Dailės akademijoje. Kartais ji sav�s u� tai nek�sdavo ir nervindavosi, kad nebegali turėti jokio draugo, nes pradėjo �lyk�tėtis visais vyrais.

�itas etapas man buvo pa�įstamas, nors ir vis�laik turėjau partnerį. I� prad�ių d�iaugiesi, kad piniginėje �lama banknotai, paskui ima grau�ti s��inė, o paskui ateina toks laikas, kai į visk� nusispjaut. A� buvau pasiekusi paskutinį etap�.

Man nebebuvo sunku kalbėti apie savo darb�, bent jau su tais, kuriais galėjau pasitikėti. Net nebesigėdijau. Juk man tai buvo vienintelė galimybė studijuoti ir nebūti vargeta. Vien� vakar� diskotekoje net pasipasakojau apie savo darb� vienam bendrakursiui, kurį laikiau ne tokiu susikaus�iusiu kaip kiti. �iaip ar taip, vis� semestr� kartu vykdėme vien� projekt� ir da�nai drauge kur nors nueidavome.

� Tau net pavyd�iu, � toks buvo jo komentaras. � Man �e�tadienio vakarais reikia stovėti kabake prie baro, kad bent kiek papildy�iau pinigin�.

� Ne taip viskas paprasta, � atsakiau jam, �inodama, kad mano �od�ių jis nesupras.

Naujajai mano draugei Klarai buvo dar sunkiau, nes ji dar ne taip seniai buvo pradėjusi suktis �iame versle.

� Kada nors seksas taps papras�iausiu veiksmu, kaip kasryt nueiti į tualet�, � sum�stė ji vien� dien�, kai sėdėjome vie�namio rūkomajame.

� Ar tau seksas nepatinka? � susidomėjau.

T� ryt� jau buvau perleidusi penkis vyrus.

� K� galiu pasakyti? Na, meilės stebuklu nebetikiu nuo tada, kai man suėjo trylika, o tas tipas, su kuriuo pasikirkinau, daugiau nebepasirodė. O varge, nuo tada praėjo jau visa am�inybė, � atsiduso ji, prisidegdama dar vien� cigaret�.

� Tau dar tik dvide�imt, o kalbi taip, lyg būtum keturiasde�imtmetė, � nusijuokiau ir pagalvojau, kad �itame versle greitai suaugama.

� Finas susirgo, grį�k namo, � vien� dien� paskambino draugas Rudis, kai registravausi universitete vykdyti naujo statistikos projekto.

� O kur Ladja? � paklausiau susirūpinusi.

� Miega ir pagiriojasi, � trumpai atsakė jis. � Mėginau jį pa�adinti, bet pasakė, kad nedary�iau spektaklių, mat tikriausiai vaikui tiesiog per kar�ta.

Grį�usi namo vos tvard�iausi, kad negrieb�iau keptuvės ir nesvies�iau Ladjai į galv�. Vaikutis stipriai kar��iavo. Įki�au Finui �vakut� ir sėdėjau �alia, kol jis u�migo.

� I�eik, daugiau nebenoriu tav�s �ia matyti, � parei�kiau Ladjai, kai jis apie vidurdienį i�sirop�tė i� lovos ir nu�lepsėjo į voni�.

Jis �iūrėjo į mane ap�al�s, lyg nepajėgtų suprasti, ar rimtai kalbu. Bet a� paėmiau jo kelionkrep�į ir pradėjau grūsti vidun drabu�ius. Ladja dar bandė su manimi gin�ytis, pakėlė bals�, ta�iau a� jau buvau galutinai apsisprendusi.

� Tu man�s dar maldausi sugrį�ti, � pasakė jis sarkasti�kai, prie� man u�trenkiant paskui jį duris. � Viena su vaiku niekaip nesusitvarkysi, kaip lankysi paskaitas?

Kai jis i�ėjo, grį�o įtempta ramybė, apgaulinga tyla, kokia trumpam stoja tada, kai �aibas jau būna tvykstelėj�s, o griaustinis dar nenugriaudėj�s.

�I�mesk jį lauk ir nebepriimk atgal!� � taip arba pana�iai patarinėjo man vie�namio kolegės � jos jau seniai buvo susidariusios nuomon� apie Ladj�.

T� vakar� sėdėjau ant tachtos, gėriau raudon�jį vyn�, �iūrėjau a�ar� spaud�iantį itali�k� film� apie meil� ir galvojau tik apie Milan�.

Dabar jau kiurksojau namie su Finu, juk jo tė�io nebebuvo, vie�namio turėjau atsisakyti, o paskaitoms neturėjau laiko. Naktimis mokiausi, dariau namų darbus ir vis u�migdavau prie ra�omojo stalo.

Visi bendramoksliai palaikė mane ir internetu siuntė paskaitų u�ra�us. Bet vis tiek man buvo ai�ku, kad �itaip nei�laikysiu nė vieno egzamino ir visi�kai su�lugsiu.

Kai sūnelis u�migdavo, skambinėdavau, kad kuo grei�iau įtaisy�iau jį į lop�elį, bet taip greitai tai buvo neįmanoma. Tam reikėjo gauti pa�ym� i� apskrities valdybos, o j� i�duodavo tik po dviejų mėnesių. Niekam nerūpėjo, kad mano atvejis skubus.

� Po dviejų mėnesių vasaros semestras jau bus baig�sis. Jeigu dabar nelaikysiu egzaminų, pus� savo gyvenimo metų būsiu prabimbinėjusi, � susijaudinusi ai�kinau savo padėtį vienai valdininkei, o ji tik abejingai �iūrėjo į mane.

� Suprantu jūsų rūpes�ius, bet nieko negaliu padaryti. Kas savait� turime apdoroti po �imt� parai�kų, grei�iau neįmanoma, � ai�kino man ji taip lėtai ir skiemenuodama, lyg bū�iau ne viso proto. I�ėjau laukan ir grį�au namo, stumdama ve�imėlį.

Po trijų dienų į duris paskambino Ladja. Jo drabu�iai buvo purvini, batai aplip� purvais, akys raudonos. Vėliau jis man papasakojo, kad buvo susirad�s nakvyn� apgriuvusioje troboje, kuri� nuomojosi ka�koks narkomanas, k� tik po dviejų mėnesių i�leistas i� kaliūzės u� prekyb� narkotikais.

� Nenoriu prarasti savo �eimos, � kūk�iojo jis, parpuol�s prie� mane ant kelių. Jeigu nebū�iau jo pa�inojusi kaip nulupto, bū�iau susigraudinusi.

� Įki�k drabu�ius į skalbiam�j�, dvokia neįmanomai, � pasakiau jam �altai, aprengiau Fin� ir i�ėjau laukan.

Pavasarį gavau kvietim� į pokalbį dėl darbo interneto saugumo įmonėje, kuriai buvau nusiuntusi pra�ym� atlikti praktik� � ten jie net mokėjo atlyginim�. T� patarim� man davė vienas tylus studentas, su kuriuo lankiau finansų matematikos kurs�. Jis nukopijuodavo man savo u�ra�us, jeigu neateidavau į paskait�. Susijaudinusi lyginau vienintelį savo kostiumėlį � pirm� kart� gyvenime tikėjausi gauti rimt� darb�, jeigu neskai�iuotume skambu�ių centro ir restoranų, kur dirbau labai trumpai.

Direktorius buvo auk�tas ir lieknas keturiasde�imtmetis, jau pra�il�s, auk�ta kakta. Jis vilkėjo mar�kinėliais, buvo apsitemp�s d�insus ir visai nepasipūt�s. Paklausinėjo man�s apie studijas, informatikos kursus, kuriuos jau buvau baigusi, ir biografij�. Į visus klausimus atsakiau stebėtinai skland�iai ir įtikinamai. Kalbėdama su juo pasijutau taip laisvai, kad net u�me�iau koj� ant kojos ir atsilo�iau, lyg kalbėdamasi su senu pa�įstamu.

� Manau, sutarsime, � �ypsodamasis pagaliau tarė jis.

Nors ir su kostiumėliu, gatvėje pajutau nenusakom� laisvum�. �inojau, kad �is, nors ir ma�as, darbelis yra vienintelė galimybė i�sikapstyti i� prostitucijos. Prisiminiau Torsteno, �Oazės� �efo, �od�ius: tik viena i� tūkstan�io įstengia t� padaryti � galbūt pagaliau man tai pavyks.

Liepos prad�ioje radau pa�to dė�utėje lai�k� i� tos įmonės � su sutartimi, kuri� turėjau pasira�yti ir nusiųsti atgal. I� d�iaugsmo striksėjau po kambarį su Finu ant rankų, o jis vis� laik� juokėsi nerūpestingu nieko nenutuokian�io vienuolikos mėnesių kūdikio juoku.

Svarbiausiais dalykais pasirūpinti teko man vienai. Vėl pus� dienos praleidau apskrities valdyboje ir pagaliau i�kovojau Finui viet� lop�elyje. Galėjau lengviau atsikvėpti, nes ten jis turėjo būti pri�iūrimas geriau negu nuolat apsine�usio tėvo.

Per pirm� praktikos savait� pasijutau kitu �mogumi. Anksti ryte i�eidavau i� namų, nuve�davau Fin� į lop�elį, atsisėsdavau prie darbo stalo įsipylusi puodelį kavos ir imdavausi veiklos. Kolegos buvo man malonūs ir draugi�ki. Pirm� kart� po tiek metų seksas darbe nevaidino jokio vaidmens. Per pietus kalbėdavomės apie darbus, �eim�, laisvalaikį arba pasaulio įvykius. Ko gero, visi būtų i�virt� i� koto, jeigu būtų su�inoj�, kuo a� dar u�siimu, o ir man pa�iai vie�namis ir anie klientai vis labiau atrodė kaip paralelinis pasaulis.

Juo sunkiau buvo persijungti, kai �e�tadieniais nueidavau į vie�namį, kad prisidur�iau prie nedidukės praktikantės algos. Mergaitės smalsavo apie mano darb� ir, nors nieko nesuprato, k� ten dirbu, buvo su�avėtos, kad viena i� jų, regis, i�sikapstys. A� irgi did�iavausi ir d�iaugiausi, kad mano profesija neredukuoja man�s iki papų ir subinės. Vis� laik�, kol dirbau raudonuosiuose �ibintuose, labiausiai bijojau, kad u�strigsiu ten visiems laikams.

Kita vertus, per praktik� pasigesdavau tos �eimyni�kos atmosferos, kuri būdinga daugumai vie�namių. Biure pasikalbama tik per pertraukas, o dirbdami mano kolegos pakimba ant telefono, įki�a nosį į dokumentus arba kompiuterio ekran� ir kalbasi tik su projektais susijusiais klausimais. Niekas neapkalbinėjo vyrų, per pusry�ius nesvarstė sekso klausimų, nepasakojo ne�vankių anekdotų. Kartais staiga prisimindavau k� nors i� savo �kito� gyvenimo ir nusi�ypsodavau.

� Kas �ia juokinga? � paklausė kart� Frankis, kuris sėdėjo �alia man�s.

� Ai, nieko. � Ir vėl įnikau į dalykinį pa�t�.

Frankis visada būdavo man itin dėmesingas, paklausinėdavo apie sūnų, bet apie savo dvilypį gyvenim� jam, kaip ir kitiems biure, nė u� k� nebū�iau prasitarusi. Nors jau�iausi pripa�inta, nuo kitų biure mane skyrė nematoma proper�a. Jie buvo normaliai baig� mokslus, prisidurdavo dirbdami padavėjais arba fabrike. Daugumas jų buvo jau susituok� ir susilauk� vaikų. Kartais taip norėdavau būti viena i� jų, nieko ne�inoti apie raudonuosius �ibintus, savaitgaliais va�iuoti su �eima į Riugen�, o ne lindėti vie�namyje. Bet lygiai taip pat da�nai pagalvodavau, kad kai kurie i� mano kolegų tikrai yra bent kart� apsilank� vie�namyje, nors, �inoma, niekada to neprisipa�intų. Toji mintis galiausiai įtikino mane, kad �ventasis pasaulis, apie kurį taip svajojau, apie kurį ir dabar dar kartais u�sisvajoju, visai neegzistuoja.

� Vieno nesuprantu: kam, po galais, tau vis dar reikalingas tavo vyras? � paklausė Sebastianas, nuolatinis mano klientas, kai per valand� i�sipasakojau jam apie nauj�jį savo gyvenim�. Gulėjome didelėje penktojo kambario lovoje, pilnas spermos sargis dar vis kabojo ant suglebusio pimpio, nors seniai buvome baig�.

� Argi po kelerių santuokos metų galima tiesiog u�braukti brūk�nį ir lyg niekur nieko pradėti visk� i� naujo? � atsidusau.

� Viskas praeina. Galiausiai i� mūsų liks tik krūva kaulų, net ir didingi pastatai kada nors virs griuvėsiais ir juos u�klos �emės dulkės, � įsijaut�s dėstė jis � buvo architektas.

Jis neatitraukė akių nuo raudonos popierinės lemputės palubėje, tarytum svarstytų, kas liks i� jos, kai mūsų �iame pasaulyje jau seniai nebebus. Pa�inojau jį jau kelis mėnesius ir man jis buvo malonus, nes nekėlė jokių ypatingų reikalavimų, o paskui mėgdavo pasi�nekėti.

� Kas man rūpi tie pastatai. Kalbu apie �mones.

Atsistojau ir u�sivilkau apatinius, nes jo u�sakyta valanda jau buvo beveik praėjusi.

� Pernai i�siskyriau po penkiolikos santuokos metų, � rimtu balsu kalbėjo jis toliau, kol prausė savo organ� po �iaupu. � �iandien �inau, kad reikėjo i�siskirti gerokai anks�iau, viskas būtų buv� daug papras�iau.

Rūkykloje Miriama, vie�namio �eimininkė, vėliau dalijo gerus patarimus:

� Kalbu i� savo patirties, mergaitės: nusigriebkite kokį nors vaikin�, kol dar nevėlu. Kad ir negra�ų ar neįdomų, svarbiausia, kad turėtų u�tikrint� darb�, būtų protingas ir gerai su jumis elgtųsi. � �itoks jos tvirtinimas sukėlė pasipiktinimo bang�. Bet ji nesutriko ir dėstė toliau: � Kai buvau jauna, vienas klientas man pir�osi � toks be proto turtingas penkiasde�imtmetis austras. Jis mane tiesiog dievino. A�, �inoma, juo bjaurėjausi � i�virt�s pilvas, gilios rauk�lės veide, juk turėjau tokį gra�uoliuk�, kuris atrodė kaip Patrikas Sveizas, ir tik juokiausi i� to krio�enos. O po metų mano gra�uoliukas pradingo. Likau be pinigų ir i� nusiminimo band�iau prisiklijuoti prie to senolio. Para�iau jam lai�k�, tikėdamasi, kad man atsakys.

Ji perbraukė ranka per savo ilgus raudonus plaukus ir atsiduso.

� Na ir k�? � nekantravo Klara.

� Gavau atsakym� i� k� tik i�keptos �monos, kad nebesisteng�iau. Paskui kart� pama�iau juodu vietiniame laikra�tuke. Ji buvo ma�iausiai de�im�ia metų vyresnė u� mane, ma�a ir stora, � pasakė ji ir, lyg patvirtindama tokį absurd�, i�tiesė kojas, kurios, nors ir artėjant prie penkiasde�imties, buvo vis tokios pat tiesios ir grak��ios.

� O dabar ji sėdi sau jachtoje Vidur�emio jūroj, o tu �ia viena vie�namy, � sumojo ka�kuri i� mūsų.

� Taip ir yra, � liūdnai nut�sė Miriama. � Taigi įsidėkite į galv�: susiraskite rimt� vyruk�, kol dar esat jaunos, tokį, kuris u�tikrintų jums saugum�. Nepasikliaukite savo akimis ir neklausykite kvailos �irdies. Gra�uoliukai kada nors pasens arba pames tave, kol dar k� nors sugebės su jaunesnėmis, o tu liksi viena.

Miriamos istorija privertė mane susim�styti. Nė u� k� nesusidė�iau su kuo nors vien dėl pinigų. Negalėjau nė pagalvoti, kad turė�iau u�migti prie tokio, kuris man�s netraukia nei i�ore, nei vidumi. Kita vertus, nebuvau tiek nu�iuo�usi nuo proto, kad po penkerių prostitucijos metų dar tikė�iau tikra meile. Akyse man i�kilo Milanas, kaip jis vasar� sėdi prie �Kalifornijos�, atsainiai suki��s rankas į kelnių ki�enes, o saulės spinduliai krinta ant tvirtų jo rankų. Gal kompromisai ir palengvina gyvenim�, galvojau a�, bet ko būtų vertas gyvenimas be svajonių?

Tre�i� advento sekmadienį galutinai nutraukiau ry�ius su Ladja. Nuo tada, kai pradėjau praktik�, mūsų santykiai dar labiau u�a�trėjo. Rezignacija, u�vald�iusi visas iki vienos jo dienas, mane stūmė tolyn kaip niekada anks�iau. �Kada paskutinį kart� jauteisi su juo laiminga?� � paklausiau sav�s vien� dien�. Geriausia, k� su juo patyriau, neskaitant sekso, buvo ramus vakaras, kai jis kiurksodavo prie� televizorių, o a� skaitydavau knyg� arba rengdavausi paskaitoms. Net ir tokių vakarų beveik nebeliko. Ilgai delsiau, bet vienu metu man tapo ai�ku kaip dien�, kad nebeįsivaizduoju meilės svaigulio palaimintos dienos su Ladja. Kai bandydavau prisiminti pirm�sias mudviejų dienas, atrodydavo, kad jos tolimos kaip mano pirmoji diena mokykloje.

� Noriu skirtis. Nebėra prasmės, � visi�kai ramiai prane�iau Ladjai vien� gruod�io vakar�, kai Finas jau miegojo.

Jis metė į mane pa�aipų �vilgsnį ir vėl nusisuko į televizorių � kaip tik rodė multik�. Atsistojau prie�ais jį, i�traukiau pultelį i� rankų ir i�jungiau televizorių. Jis visai nereagavo.

� Kada vėl paskambinsi? Po dviejų dienų? Po trijų? � �aipėsi jis i� man�s.

� Daugiau nieko nebus, � atsakiau pavargusiu balsu.

� Tau dar atsirūgs, � nusijuokė jis. Jo akyse ma�iau paniek� ir į�eist� savimeil�.

� Nesuteiksiu tau to malonumo, � at�oviau, kai �įkart be didelio triuk�mo jis i�ėjo i� svetainės krautis daiktų.

Miegamajame ant mano knygų lentynos tebestovėjo primityvios plastikinės apsikabinusios pelytės, kurias jis man padovanojo santykių prad�ioje. A� atsidusau. I� meilės beliko tik u�uojauta ir kartėlis. Prie� �e�erius metus jis atėjo pas mane su kuprine, lygiai taip pat su kuprine dabar i�eina.

� Beje, vis� laik� �inojau apie tave su Milanu, � metė jis, kai dreban�iomis rankomis rūkė mūsų namuose paskutin� cigaret�.

A� tylėjau.

� Tu visuomet taip ir liksi kek�ė, � tokie buvo paskutiniai jo �od�iai prie� i�einant, kai jis paliko rakt� svetainėje ant stalo.

Per kitas dienas jis vis skambinėjo � i� prad�ių nusimin�s, paskui įtū��s, mudu apsi�od�iuodavome, o paskui skambu�iai liovėsi. Su palengvėjimu i�skridau pas tėvus į Italij� likus dviem dienoms iki Kalėdų. Nė u� k� nenorėjau likti per �ventes viena su Finu namie, o Italijoje per nesibaigian�ius susitikimus su draugais sunkioms mintims neturėjau laiko. Niekas nenustebo, kad me�iau Ladj�, visiems tas gatvės vaikas i� Lenkijos atrodė man netinkama pora.

Prie� pat Naujuosius parskridau į Berlyn�. Paskutin� metų dien� susitikau su Jule ir jos nauju draugu kavinėje.

� Tavo mintys ka�kur lakioja, � pastebėjo ji. � Ar dėl Ladjos?

� Oi, ne, jis � pernyk�tis sniegas, � nusijuokiau a�. Taip ir buvo. � Tik galvoju, kur dabar Milanas. Tikriausiai �Kalifornijoje�.

� Tai ir eik pas jį. Mes neįsi�eisime, � paragino mane Julė.

U�sisakiau taksi į �ioneberg�.

� Va�iuojate į vakarėlį? � pasidomėjo vairuotojas, kai sustojome prie �viesoforo.

� Ne, tiesiog susitikti su vienu draugu, � atsakiau jam trumpai, pro u�pakalinį lang� stebėdama, kaip stiklinis �Sony Center� bok�tas dingsta i� akių.

� Tikriausiai tai labai ypatingas draugas, � nenurimo jis.

� O i� kur jums �inot? Juk man�s visai nepa�įstate, � u�protestavau.

� Jūsų akys �vytėte �vyti, � paai�kino jis �inovo tonu.

�Kalifornija� buvo pilna �monių, bet apsidūminusių �mogystų minioje i�kart pastebėjau Milan�.

� I�siskyriau su Ladja, � taip pasisveikinau, o jis tik vos linktelėjo, lyg bū�iau pasakiusi k� nereik�minga.

Kai paband�iau paai�kinti daugiau, jis tarė:

� Nenoriu apie jį nieko �inoti. Tu esi �ia, ir tai svarbiausia.

O tada mane pabu�iavo.

Vakaras buvo nuostabus. Mums nerūpėjo Naujieji metai, kaip apsėsti �aidėme �achmatais ir �Kas laimės�. Net ir tada, kai i� �Kalifornijos� i�svirduliavo paskutinis lankytojas, nė nemanėme i�eiti, bet septint� valand� mus galiausiai i�metė barmenas.

� Nebedirbsiu vie�namy � baigta, � pasakiau Milanui, kai susikib� rankomis ėjome gatvėmis ryto prieblandoje. Spontani�kai taip nusprend�iau po praū�tos naujametės nakties, bet vos tik t� i�tariau, pasijutau lyg i�silaisvinusi. Pastaraisiais mėnesiais, to net nepastebėdama, vis artėjau prie �io �ingsnio. Penkerius metus vie�namis buvo mano darbovietė ir mano gyvenimo dalis. O dabar jau turėjau nauj� savo ateities vizij�, ir seksui u� pinigus ten vietos nebuvo.

� O i� ko gyvensi? � paklausė Milanas.

� Po pusme�io baigsiu mokslus. O tada tikrai gausiu ger� darb�, � patikinau jį.

� Gera mintis, � tarė Milanas ir vėl mane pabu�iavo. � Eime pas Marijų? � pasiūlė jis.

Buvo jau beveik devynios ryto.

Visos meilės istorijos turi savus ritualus, o �ia buvo mūsi�kis. Tikriausiai niekada nepusry�iausiu sekmadienį su Milanu, apsisiautusi chalatu, niekada nemasa�uosiu jam pe�ių po sunkios darbo dienos ir mes niekada neva�iuosime savaitgalį prie jūros. Bet buvau su tuo jau susitaikiusi � t� dabar supratau pirm� kart�. Nesikabinau į jį atsisveikindama, nenorėjau i�girsti jokių kvailų pa�adų, tik mėgavausi jo �ypsena ir rankomis, glostan�iomis mano kūn�, ir dėkojau likimui, kad dovanojo man toki� netobul� meil�.

�ypsojausi ir tada, kai ėjau į metro. De�relių kioske, k� tik atidarytame, pardavėjas sunkiai traukė auk�tyn �aliuzes. Nusipirkau kotlet� su ke�upu ir god�iai sukirtau. Ka�koks vaikinas perone bandė i�ki�ti man panaudot� biliet�, bet apimta euforijos praėjau pro jį nekreipdama dėmesio.

Tre�ioje stotelėje įlipo benamis, parduodantis laikra�tį, ir demonstratyviai pamosavo man juo panosėje.

� Naujieji metai bus laimingi! � prana�avo jis, norėdamas atkreipti keleivių dėmesį.

K� tik dar buvau laiminga. Bet t� akimirk� staiga pravirkau, kūk�iojau nesustodama.

� Joks vyras nevertas a�arų, � paguodė mane laikra��io pardavėjas.

Bet �įsyk verkiau visai ne dėl vyrų. Liūdėjau dėl laiko, kuris bėgo nesustabdomai, nepalikdamas nieko, be prisiminimų. Man jau buvo dvide�imt penkeri, ketvirtis am�iaus � o kuo galėjau pasigirti? �lugusi santuoka, penkeri metai prostitutės darbo, bevilti�ka meilė� Kas dar? Beveik baigtos studijos ir nuostabus kūdikis � vis �is tas.

Toks ir yra gyvenimas, pagalvojau sau ir vėl nusiraminau. Gra�us ir skausmingas, ir niekas ne�ino, kas mūsų dar laukia.

U�simerkiau ir miegojau iki galinės stotelės.

Padėka

Ra�yti �i� knyg� buvo be proto įdomus ir jaudinantis patyrimas, juolab kad taip dar sykį mintyse perkra�iau neramius pastarųjų metų įvykius. Ra�yti visada mėgau, ir nors pastaraisiais mėnesiais prie kompiuterio praleidau ne vien� naktį, vėl bet kada sės�iau to daryti. Dabar, kai jau baigiu studijas ir galutinai pradedu suaugusiųjų gyvenim�, ramiai �velgiu atgal į pirmuosius metus Berlyne, kuriuos apra�iau �ioje knygoje.

Laimė, sutikau daug �monių, kurie mane padr�sino ir davė gerų patarimų. Visų pirma norė�iau padėkoti Heike�ei Falleriui, be kurio tikriausiai nė nebūtų kil�s �is sumanymas. Jis visada rasdavo, k� patarti. Taip pat dėkoju literatūros agentūrai Simon u� param�, konkre�iai Alexaderiui Simonui ir Gilai Keplin, kurie mane visuomet i�klausydavo, kol ra�iau knyg�. U� konstruktyvų bendradarbiavim� jau�iuosi dėkinga ir leidyklos Ullstein darbuotojams, o ypa� Katharinai Amin ir Christophui Steskalui.

Labiausiai dėkoju, �inoma, savo sūnui, kuris daug mėnesių dalijosi mama su kompiuteriu. Bet mudu atsigriebsim � duodu �odį!

Tūkstantį padėkų sakau ir savo �eimai, ir draugams, kurie paskatino mane ra�yti ir kartais pri�iūrėdavo mano sūnelį, kai sėdėdavau prie knygos. Be jūsų niekada nebū�iau jos para�iusi.

Sonia Rossi

Berlynas, 2008-ųjų liepa