El. knygos leidėjas ir (arba) platintojas nėra atsakingi u� �al�, atsiradusi� dėl netinkamo naudojimosi el. knyga.

Versta i�:

Viegli pagatavojami ēdieni.

Praktiski padomi. Vienkār�i panemieņi.

Gadu gaitā pārbauditās gar�as by Anita Pasopa, Āpgads Zvaigzne ABC

ISBN 9786090104460

� Zvaigzne ABC Publishers, Latvia

� Illustrations Juta Tīrona

� Vertimas į lietuvių kalb�, Renata Zajan�kauskaitė, 2009

� Leidykla �Alma littera�, 2009

I� latvių kalbos vertė Renata Zajan�kauskaitė

Redaktorė Eglė Petraitienė

Korektorės: Rasa Praninskienė, Ramutė Prapiestienė

Maketavo Albertas Rinkevi�ius

Vir�elio dailininkė Ramybė Glinskytė

Sriubos

Sriubos verdamos i� mėsos, �uvų arba grybų sultinio, pieno, vandens, duonos giros, įdėjus dar�ovių, grūdų gaminių, ank�tinių dar�ovių. Mėsos sultinys verdamas i� visų maistui naudojamų gyvulių mėsos, i�skyrus sumed�iotuosius. �uvų sultinys verdamas i� smulkių �uvų arba �uvų nuopjovų � galvų, uodegų, pelekų, kaulų.

Vienai porcijai sriubos imama 400 g skys�io.

Dar�ovės, pavyzd�iui, bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, į sriubas dedamos atskirai arba įvairiais kiekiais po kelet�. Dar�oves reikia nuplauti, nulupti, dar kart� perplauti ir supjaustyti vienodos formos ir dyd�io gabalėliais � kubeliais, kvadratėliais, �iaudeliais. Kruopas, i�skyrus manus, avi�ų dribsnius, taip pat nuplauti. Perlines kruopas, ry�ius, prie� suberiant į sriubas, reikia 1�2 valandas pamirkyti, kad grei�iau suvirtų. Ank�tines kultūras (�irnius, pupeles) prie� verdant mirkyti 4�6 valandas.

Paruo�tus produktus į verdantį vandenį dėkite paeiliui, priklausomai nuo jų i�virimo laiko, kad visi produktai vienu metu sumink�tėtų. Į kai kurias sriubas dar pilama kvietinių miltų arba su pienu ar grietine i�plaktų kiau�inių. Kvietinius miltus keptuvėje su taukais arba be jų pakaitinkite ligi rusvumo, atskieskite vandeniu arba sultiniu, supilkite į sriub� ir 5�10 minu�ių virkite. Kiau�inį arba vien jo trynį, i�plakt� su pienu arba grietine, supilkite į sriub�. Supyl� kiau�inį sriubos nebevirkite, nes nuo auk�tesnės kaip 70 �C temperatūros kiau�iniai su�oka.

I�virt� sriub� palikite 10�15 minu�ių prisitraukti, kad ji įgautų savit� skonį ir kvap�.

Grietinė arba sviestas, susmulkinti prieskoniai, �alumynai į sriubas beriami prie� pat patiekiant.

Pada�ai

Pada�ai papildo patiekalo skonį, kvap�, daro patiekal� sultingesnį. Su kar�taisiais mėsos, �uvies, dar�ovių, kruopų ir miltų, ank�tinių kultūrų patiekalais duodami kar�tieji pada�ai, su �altaisiais patiekalais � �altieji, su sald�iaisiais patiekalais � saldieji. Kar�tieji pada�ai, priklausomai nuo spalvos, skirstomi į rusvuosius ir baltuosius. Kaip skystis pada�ams naudojami mėsos, �uvų arba grybų sultiniai, dar�ovių nuoviras, vanduo, pienas arba grietinė. Skanių rusvųjų pada�ų paruo�ite i� rusvojo mėsos sultinio arba skys�io, gaunamo, kai i�kepus mės� į keptuv� įpilama vandens ir jis u�verdamas.

Rusvasis mėsos sultinys (1 l): 500 g kaulų, 40 g svogūnų, 40 g morkų, 10 g petra�olių, druskos.

Susmulkintus kaulus dėkite į gili� skard�, u�pilkite nedideliu kiekiu vandens, sudėkite supjaustytas prieskonines dar�oves ir orkaitėje kepkite tol, kol kaulai aprusvės. Tada sudėkite į puod�, u�pilkite �altu vandeniu (1 kg kaulų 2,5�3 l vandens) ir ant ma�os ugnies virkite 4�6 valandas. Paskui nuko�kite.

Kvietinius miltus pakaitinkite keptuvėje su riebalais arba be jų, kol miltai pagels (baltiesiems pada�ams) arba parusvės (rusviesiems pada�ams). Pada�ams paruo�ti būtinai reikės svogūnų, morkų, petra�olių, salierų, pomidorų tyrės, krienų ir kt. Pagal �iuos priedus pada�ai ir vadinami � svogūnų, pomidorų, krienų pada�ais.

Rusvieji pada�ai yra tamsesnės spalvos, a�tresnio skonio ir patiekiami su keptais mėsos, �uvies, dar�ovių valgiais. Baltieji pada�ai � �viesesnės spalvos, �velnesnio skonio ir patiekiami su virtais, apkepintais mėsos arba �uvies, dar�ovių valgiais, taip pat su kruopų, miltų patiekalais.

Mėsos patiekalai

Mėsos patiekalai gaminami i� įvairių maistui naudojamų gyvūnų � naminių, sumed�iotų pauk��ių ir �vėrių bei kt. � mėsos: atvėsintos, �aldytos, sūdytos arba rūkytos.

Atvėsint� mės� prie� pradėdami gaminti patiekal� nuplaukite tekan�iu vandeniu. Mės� plaukite atskiru gabalu � nesupjaustyt�. Nuplaut� mės� nusausinkite skudurėliu arba palikite apd�iūti.

�aldyt� mės� padėkite ant sietelio ir 12�24 val. palikite vėsioje patalpoje, kad atsileistų. �aldytos mėsos negalima supjaustyti ir leisti greitai atitirpti �iltoje patalpoje arba �iltame vandenyje, nes tada i�tekės syvai ir paruo�ta mėsa bus sausa, neskani.

Sūdyt� mės� pamirkykite �altame vandenyje, kad nebūtų tokia sūri. Nelygu, kokį patiekal� esate numat� gaminti, mės� galite palikti viename gabale, supjaustyti grie�iniais, ma�esniais gabalėliais arba sumalti.

Mėsos virimas. Pasirinkite jautien�, ver�ien�, avien� arba kiaulien�; i� naminių pauk��ių � vi�tien�, kalakutien�. Virimui imkite nugarin� arba krūtinėl�, �launeles, kur raumenyse yra ma�iau sausgyslių.

Ma�daug 2�2,5 kg mėsos padalykite gabalais, sudėkite į �alt� vandenį, kad mėsa būtų apsemta, greitai u�virkite, nugraibykite putas. Paskui su�erkite morkas, svogūnus, petra�oles ir salierus, įberkite druskos ir, jei norite, pipirų, laurų lapų. Mės� virkite ant nedidelės ugnies tol, kol smeigiant �akutė lengvai lįs į mės�, syvai bus �viesūs, o kaulai lengvai at�oks nuo mėsos. Kiek ilgai reikia virti mės�, priklauso nuo gyvūno rū�ies, am�iaus, įmitimo, gabalo dyd�io. Jautiena verdama 2�2,5 val., ver�iena ir aviena � 1�1,5 val., kiauliena � 1,5 valandos.

Skystį, kuriame virė mėsa, panaudokite pada�ams arba sriuboms virti. Prie� patiekdami mės� supjaustykite grie�iniais skersai raumenų, sudėkite į plok��i� ind� kartu su dar�ovėmis, apibarstykite �alumynais.

Mėsos tro�kinimas. Tro�kinti tinka įvairių gyvūnų mėsa, pauk�tiena, sumed�iotų gyvūnų mėsa. Tro�kinkite vien� didelį gabal� arba supjaustykite ma�esniais gabaliukais.

Prie� dėdami tro�kinti mės� keptuvėje greitai apkepinkite įkaitintuose riebaluose, kol parusvės, ir sudėkite į tro�kintuv�. Keptuvėn, kurioje apkepinote mės�, įpilkite kar�to vandens arba sultinio, u�virkite ir gautu rusvu skys�iu (keptuvės viralu) u�pilkite mės� tiek, kad ji būtų vos apsemta. Sudėkite prieskoninių dar�ovių � morkų, svogūnų, petra�olių bei salierų, įberkite druskos, puod� u�denkite ir mės� tro�kinkite ant nedidelės ugnies. Kai ji bus mink�ta, i�imkite i� skys�io. Į jį supilkite pakaitintus, vandeniu atmie�tus kvietinius miltus, grietin� ir u�virkite.

Mės� galima tro�kinti kartu su dar�ovėmis � kopūstais, morkomis arba grie��iais.

Mėsos kepimas. Kepti tinka geriausia mėsa, vadinamoji tikroji filė, � tai pailgas, apvalus abipus gyvulio stuburo esantis raumuo. Keptos mėsos patiekalai ruo�iami i� jautienos, ver�ienos, kiaulienos nugarinės, kumpio, naminių pauk��ių (��sų, an�ių, kalakutų, vi�tų) ir laukinių sumed�iotų pauk��ių mėsos.

Mėsa kepama

1) dideliu gabalu � kepsniai;

2) supjaustyta grie�iniais;

3) malta.

Kepsniams imamas 2,5�5 kg svorio gabalas, mink�timas arba mėsa su kaulu. Didesnio arba ma�esnio svorio mėsos gabalų nepatartina imti, nes dideli vidury tebelieka rausvi, o ma�i greitai apdega.

Liesa mėsa, kaip antai jautiena, ver�iena arba �vėriena, prismaigstoma �vie�ių arba rūkytų la�inių gabaliukų − jie kem�ami į mės� i�ilgai raumens skaidulų.

Senų gyvulių mės�, �vėrien� 12�48 valandas marinuokite acto ir prieskonių marinate, kad mėsa būtų sultingesnė, skanesnė ir grei�iau i�keptų.

�uvies patiekalai

�uvies patiekalams gaminti naudokite �vie�ias (gyvas, atvėsintas), �aldytas, taip pat ir sūdytas �uvis.

Gyvas �uvis u�mu�kite smarkiu smūgiu į galv� ir a�triu peiliu perpjaukite stubur� prie galvos.

�aldytas �uvis (didokas, �uvies filė) atitirpinkite ore, 12�16 �C temperatūroje, sudėj� �uvį ant sietelio. Ma�esnio dyd�io �uvis atitirpinkite �altame vandenyje (10�12 �C). Kad �uvis mirkymo metu prarastų kuo ma�iau mineralinių med�iagų, į vandenį įberkite druskos (1 litrui vandens 7�10 g druskos). �uvies, atitirpinamos vandenyje, raumenų audiniai i�brinksta, �uvies svoris padidėja 5�10 %. Atitirpinimo trukmė priklauso nuo �uvų dyd�io, vandens temperatūros ir gali trukti 1,5�6 valandas.

Sūdytoje �uvyje yra 12�22 % druskos. Kad suma�intumėte druskos kiekį iki 3�5 %, �uvis mirkykite �altame vandenyje 4�6 valandas. Mirkydami vandenį keiskite kas valand�.

�uvų valymas. �vynuotas �uvis dėkite ant �uvims skirtos lentelės, laikydami galv� kairi�ja ranka, o uodeg� � de�ini�ja. �vynus nuskroskite a�triu peiliu arba specialiu �uvims valyti įrankiu, pradėj� nuo uodegos, galvos link. Ypa� kruop��iai nuvalykite �uvies papilv�, nes ji būna padengta smulkiais, glaud�iai prigludusiais �vynais.

Gleivėtas �uvis (ungurius, nėges, lynus) nutrinkite druska arba aptvilkykite kar�tu vandeniu. Paskui gleives bus lengva nuvalyti.

Valomų �uvų nereikia suspausti, nes galite sutrėk�ti tul�ies pūsl�, ir tul�is apkartins �uvies mės�. Nuval� �vynus ir gleives, �uvis nuplaukite. Tada i�skroskite, perpjov� �uvies pilv� iki analinio peleko, ir i�imkite vidaus organus. Strimelėms ir kitoms ma�oms �uvelėms nupjaukite galv� ir kartu su ja i�imkite vidaus organus, palikdami pilvo ertm� sveik�. I� �uvų galvų i�imkite �iaunas, nes jose tūno įvairių vandens parazitų. Plek�nes perpjaukite į�ambiu pjūviu, kad atskirtumėte galv� bei dalį pilvelio, ir i�imkite vidurius. Tamsiosios �uvies pusės od� nulupkite, pradėdami nuo galvos, o nuo �viesesnės �uvies pusės nuskuskite smulkius �vynelius, gleives ir nupjaustykite pelekus.

�uvų padalijimas. Ma�as �uveles (strimeles, e�erius ir kt.) palikite nesupjaustytas � sveikas, su galva arba j� galite nupjauti. Vidutinio dyd�io (iki 1,5 kg) �uvims nupjaukite galv�, uodeg�, pelekus ir supjaustykite jas gabalėliais, nei�imdami stuburo. Didesnėms �uvims nupjaukite galv�, uodeg�, pelekus ir �uvį i�ilgai nugarkaulio perskroskite pusiau. Paskui kiekvien� �uvies pus� su kaulais arba be jų supjaustykite skersai gabalėliais.

�uvų masės ruo�imas. Imkite �vie�i� arba sūdyt� �uvį � menkes, jūros e�erius, sterkus, lydekas ir kt. Nuvalytoms, i�skrostoms �uvims nulupkite od�, i�imkite kaulus, supjaustykite gabaliukais ir sumalkite mėsmale. Paskui dar kart� permalkite kartu su vandenyje i�mirkytu batonu (be plutelės), sudėkite sviest�, margarin� arba kiaulienos taukus (1 kg �uvies filė � 50�10 g riebalų), druskos, maltų pipirų ir minkykite, kol masė taps vientisa.

1 kg �uvies filė imkite 250 g batono, 350�400 g vandens arba pieno, 20 g druskos, 1 g maltų pipirų.

I� �itaip paruo�tos �uvies masės darykite maltinukus, paplotėlius.

Ruo�iama ir vadinamoji puri �uvies masė. �uvis kartu su piene arba grietinėlėje i�mirkytu batonu 3�4 kartus permalkite mėsmale, sudėkite druskos, kiau�inio baltym� ir plakite, kol masė taps balta, puri. Plakdami pama�u supilkite likusį pien� arba grietinėl�.

1 kg �uvies filė imkite 100 g su�iedėjusio batono, 450�500 g pieno arba grietinėlės, 110 g kiau�inio baltymo, 20 g druskos.

I� purios �uvų masės ruo�iami apkepai, kukuliukai.

�uvį galima virti, tro�kinti, kepti ir apkepti.

�uvų virimas. Skaniausi� ir riebiausi� �uvį (la�i�as, sterkus, upėtakius, kar�ius ir kt.) tro�kinkite garuose, virkite sveik� arba supjaustyt� gabaliukais (150�200 g svorio). Sveikas �uvis virkite �uvims virti skirtame puode, o �uvies gabaliukus � plok��iame puode, i�dėliotus vienu sluoksniu. Sudėt� puode �uvį u�pilkite vandeniu, kad ji būtų apsemta (sveikas �uvis � �altu vandeniu, �uvų gabalėlius � verdan�iu). Į vandenį įberkite druskos, petra�olių, svogūnų, truputį pipirų, laurų lapų. Kad �uvis i�laikytų spalv� (la�i�a, upėtakis ir kt.), į vandenį įpilkite acto (1 litrui vandens 2 �auk�tus acto). �uvį virkite ant nedidelės ugnies � kol odelė bus sutrūkinėjusi, mėsa balta, standi, at�okusi nuo kaulų. Vandenį, kuriame virė �uvis, panaudokite pada�ui arba �uvienei ruo�ti.

�uvų tro�kinimas. �uvys tro�kinamos sveikos arba supjaustytos gabaliukais. Į �uviai tro�kinti skirt� puod� sudėtas �uvis iki pusės u�pilkite �uvų sultiniu arba vandeniu (1 kg �uvų 0,3 litro vandens), su�erkite susmulkintus svogūnus, petra�olių, druskos. Puod� sandariai u�denkite ir ant viryklės arba orkaitėje tro�kinkite. Kad �uvis būtų skanesnė, tro�kindami įpilkite baltojo vyno arba atskiestos citrinų rūg�telės, kartais galima įdėti baravykų arba pievagrybių. I� skys�io, kuriame tro�kinosi �uvis, paruo�kite pada��.

�uvų kepimas. �uvis kepama nedideliame riebalų kiekyje arba panardinta riebaluose. Ma�ame riebalų kiekyje kepkite įvairi� �uvį � vientis� arba supjaustyt� gabaliukais. Dviejose�trijose vietose įpjaukite gabaliuko odel�, kad �uvis kepama nei�silenktų. �uvį prie� kepdami apibarstykite druska, apvoliokite miltuose arba pamirkykite i�plaktame kiau�inyje, o paskui apvoliokite d�iūvėsėliuose. Dėkite keptuvėn į įkaitintus riebalus, apkepkite i� abiejų pusių, kol taps �viesiai rusvos spalvos, ir toliau kepkite orkaitėje 5�10 minu�ių. Dideliame riebalų kiekyje kepamos vertingiausios, skaniausios �uvys (la�i�a, sterkas ir kt.). �uvies filė supjaustykite gabaliukais, pamirkykite i�plaktame kiau�inyje, apvoliokite d�iūvėsėliuose ir įmerkite į skyst� te�l�. Paruo�tus �uvies gabalėlius dėkite į įkaitintus riebalus (160�180 �C) ir kepkite.

Apkeptos �uvys. Apkepamos �alios, tro�kintos arba keptos �uvys kartu su pada�u (grietinės, pomidorų ir kt.), įvairiomis dar�ovėmis. Paruo�t� �uvį, pada��, dar�oves dėkite į form� ir apkepkite orkaitėje.

Dar�ovių valgiai

I� bulvių, kopūstų, morkų ir kitų dar�ovių ruo�iami įvairūs dar�ovių valgiai, patiekiami pusry�iams, pietums, vakarienei arba kaip priedas prie mėsos, �uvies patiekalų.

Pirmiausia dar�oves reikia surū�iuoti, kad atskirtume netinkamas maistui ir kad geriau įvertintume. Pavyzd�iui, vidutinio dyd�io �iedinių kopūstų galvutes naudokite vientisas virimui, didesni�sias � i�skaidytas � sriuboms, tro�kiniams.

Paskui dar�oves nuplaukite, nuskuskite ir dar kart� perplaukite. Dar�oves valykite dar�ovių skustuvais, nuskusdami kuo plonesn� lupen�, paskui nesupjaustytas nuplaukite �altu vandeniu. Prie� ruo�dami patiekal� dar�oves susmulkinkite keliais būdais: kubeliais, kvadratėliais, grie�inukais, �iaudeliais ir kt.

Ruo�iant patiekalus dar�ovės verdamos, tro�kinamos, kepamos ir apkepamos.

Dar�ovių virimas. Sveikas arba supjaustytas dar�oves dėkite į verdantį vandenį, kad vanduo 1�2 cm jas apsemtų. Druskos berkite (1 litrui vandens 10 g druskos) virimo prad�ioje arba tada, kai dar�ovės bus pusmink�tės. Burokėlius, d�iovintus �irnius virkite be druskos. Dar�ovių nuovir� naudokite sriuboms, ko�ėms, pada�ams gaminti. Dar�oves galima ir tro�kinti.

Dar�ovių tro�kinimas. Dar�ovės tro�kinamos atskirai pagal rū�į arba visos kartu.

1. Susmulkintas dar�oves dėkite į puod�, įpilkite nedaug vandens arba sultinio, įberkite druskos, įdėkite sviesto ir tro�kinkite ant nedidelės ugnies vis pamai�ydami, kol taps mink�tos.

2. Susmulkintas dar�oves dėkite į puod�, įpilkite vandens arba sultinio, kad būtų apsemtos, sudėkite prieskoninių dar�ovių, druskos ir tro�kinkite. Kai dar�ovės bus beveik mink�tos, supilkite pakaitintus, atmie�tus kvietinius miltus, pabaigoje įdėkite sviesto arba grietinės bei susmulkintų prieskoninių dar�ovių.

Dar�ovių kepimas. Dar�oves kepkite nedideliame riebalų kiekyje (10 % dar�ovių svorio) arba dideliame riebalų kiekyje (50�70 % dar�ovių svorio). Dar�oves riebaluose kepkite nevirtas arba i�virtas. Kepimui naudokite taukus arba aliejų. Taukus keptuvėje arba puode u�kaitinkite (160�180 �C), sudėkite susmulkintas dar�oves ir kepkite, kol parusvės.

Dar�ovių apkepimas. Apkepti galima vienos rū�ies dar�oves arba sumai�ytas įvairiais kiekiais. Jas tro�kinkite, virkite pasūdytame vandenyje arba kepkite, kol bus apymink�tės, susmulkinkite ir kartu su priedais dėkite į sviestu i�tept� ir d�iūvėsėliais pabarstyt� form�. Formoje dar�oves u�pilkite pada�u (grietinės, pomidorų ir kt.) arba piene ar vandenyje i�plaktais kiau�iniais, apibarstykite d�iūvėsėliais.

Kad apkepas i�eitų skanesnis, puresnis, į susmulkintas dar�oves įmu�kite kiau�inio trynį, o pabaigoje įmai�ykite iki putų i�plakt� baltym�.

Apkep� orkaitėje kepkite 20�45 minutes.

Grybų patiekalai

Patiekalams ruo�ti naudokite tiek �vie�ius, tiek sūdytus, d�iovintus, marinuotus ir konservuotus grybus.

Surinktus �vie�ius grybus i�rū�iuokite, nuplaukite, dėkite į verdantį vandenį ir virkite 5�10 minu�ių. Bobausius ir bried�iukus nuvirkite pakartotinai, t. y. dėkite juos į verdantį vandenį, virkite 10 minu�ių, vandenį nupilkite, vėl u�pilkite �altu vandeniu ir virkite 10�15 minu�ių. Nuodingoji med�iaga, esanti bried�iukuose, verdan�iame vandenyje i�tirpsta. Grybus i� kar�to vandens i�graibykite, perrinkite, nuplaukite ir per sietelį nuvarvinkite. Baravykus, voveraites, pievagrybius, gudukus galite ruo�ti prie� tai neapvirtus.

Sūdytus grybus mirkykite �altame vandenyje 4�6 valandas, kad juose suma�ėtų druskos.

D�iovintus grybus nuplaukite, aptvilkykite verdan�iu vandeniu ir mirkykite 2�4 valandas; virkite tame pa�iame vandenyje, kuriame mirkėte. Marinuotus ir konservuotus grybus galite naudoti neapdorotus.

Grybus susmulkinkite pjaustydami peiliu, kapodami arba sumaldami mėsmale.

Ank�tinių kultūrų patiekalai

Ank�tinės kultūros (�irniai, pupos) maistui naudojamos subrendusios ir nesubrendusios. Jos turi būti vienos rū�ies, vienodo dyd�io, be priemai�ų ir nei�grau�tos kirminų.

�irnius ar pupeles perrinkite, nuplaukite ir, kad grei�iau i�virtų, pamirkykite �altame vandenyje 6�8 valandas. �irnius mirkykite �altame vandenyje ir tame pa�iame virkite; skaldyti �irniai greitai i�verda ir nemirkyti. Ank�tinėms kultūroms virti geriau tinka mink�tas vanduo, kuriame nedaug kalcio ir magnio druskų. I�mirkytus �irnius ir pupeles dėkite į �alt� vandenį (1 kg ank�tinių kultūrų 2�3 litrai vandens) ir virkite ant ma�os ugnies: �irnius 1�1,5 valandos, pupeles 1�2 valandas. �irnius ar pupeles druska apibarstykite tik nuko�� vandenį. Virtas ank�tines kultūras valgykite su pakepintais la�iniais arba įvairiais pada�ais; naudokite apkepams, kaip pried� prie keptos kiaulienos arba avienos.

Ko�ės

Ko�ės verdamos i� įvairių kruopų � mie�ių, grikių, kvie�ių, avi�ų, ry�ių ir kt., taip pat i� kvietinių arba mie�inių miltų. Kaip skystis įvairiu santykiu naudojamas vanduo, sultinys arba pienas. Kartais į ko�es dedama dar�ovių (bulvių, morkų, moliūgų), �vie�ių arba d�iovintų vaisių, kiau�inių, taukų arba sviesto, prieskonių.

Prie� virdami ko�� kruopas i�sijokite arba perrinkite, kad atsiskirtų priemai�os; nuplaukite �altame vandenyje (i�skyrus avi�ų dribsnius, manų, smulkių grikių kruopas). Grikius ir soras nutvilkykite, valandėlei palaikydami kar�tame vandenyje, kad nebūtų kartūs. Grikių kruopas galima pakaitinti ir aprusvinti sausoje keptuvėje − ko�ė įgaus savoti�k� skonį ir geriau i�virs.

Ko�ių virimo būdai.

1. Rupesnes kruopas, pavyzd�iui, ry�ius, perlines, grikius, dėkite į verdantį vandenį arba sultinį (1 kg kruopų imkite 1,5�2 l skys�io), įdėkite taukų arba sviesto ir virkite 5�10 minu�ių. Paskui puod� u�denkite dang�iu ir toliau nemai�ydami virkite ant viryklės arba nekar�toje orkaitėje, kol kruopos bus mink�tos.

�itaip i�virta ko�ė bus biri, kruopos � gerai subrinkusios, bet nesulipusios.

2. Įvairių rū�ių ir rupumo kruopas dėkite į verdantį vandenį, virkite, kol bus apymink�tės. Tada įpilkite pieno, įberkite druskos, jei norite, įdėkite taukų arba sviesto ir ant ma�os ugnies pamai�ydami virkite, kol kruopos sumink�tės.

1 kg kruopų imkite 2,5�3,5 l skys�io.

Dar�oves arba vaisius į ko�� dėkite supjaustytus gabalėliais arba stambiai sutarkuotus, kai kruopos bus apymink�tės. Dar�oves galite i�tro�kinti ir atskirai, pertrinti per siet� arba sumalti mai�ytuvu ir paruo�tas sudėti į ko��.

Ko�es virkite puode su storesnėmis sienelėmis, tolyd�io vis pamai�ydami ir ant nedidelės ugnies. Virimo trukmė priklauso nuo kruopų rū�ies, rupumo ir siekia nuo 15�25 minu�ių iki 1,5�2,5 valandos.

Ko�ės duodamos pusry�iams, pietums arba vakarienei su sviestu, spirgu�iais, įvairiais pada�ais. Jas galima u�gerti pienu, rūgpieniu, kefyru, pasukomis. Be to, ko�ės patiekiamos �altos kaip saldusis patiekalas su vaisių, uogų pada�ais arba uogiene.

Ko�ės tinka ir kaip mėsos bei �uvies patiekalų priedas, taip pat apkepams ruo�ti.

Makaronų patiekalai

Makaronų patiekalai gaminami i� įvairių rū�ių makaronų.

Makaronai verdami dideliame vandens kiekyje (1 kg makaronų 6 l vandens ir 50 g druskos).

Makaronus dėkite į verdantį pasūdyt� vandenį ir virkite vis pamai�ydami, kol jie bus mink�ti (15�25 minutes). Tada i�pilkite į siet� ir skystį nuvarvinkite. Paskui dėkite į puod�, įpilkite i�tirpinto sviesto ir sumai�ykite, kad makaronai nesuliptų. Skystį, kuriame virė makaronai, panaudokite neskaidrioms sriuboms arba pada�ams, taip pat ko�ėms virti.

Apkepams makaronus virkite nedideliame kiekyje vandens (kad nereikėtų vandens nupilti). 1 kg makaronų imkite 1,5�2 l vandens, 25�30 g druskos.

Makaronus sudėkite į verdantį vandenį ir u�virkite, paskui toliau virkite u�dengtame puode ant nedidelės ugnies 15�20 minu�ių, kol makaronai sumink�tės.

Virtus makaronus patiekite su parusvintu sviestu, tarkuotu sūriu arba spirgu�iais, įvairiais pada�ais vakarienei arba pusry�iams. Virtus makaronus duokite ir prie mėsos patiekalų.

Blynai

Į blynų sudėtį įeina kvietiniai, mie�iniai arba grikių miltai, pienas ir vanduo, kiau�iniai, sviestas arba taukai, beriama cukraus, druskos. Kartais į blynų te�l� dedama susmulkintų obuolių, moliūgų, morkų, razinų.

Blynams kepti naudojami kiaulienos taukai, augaliniai riebalai arba aliejus.

Skaniausi blynai yra k� tik i�kepti, kar�ti. Jie patiekiami pusry�iams, vakarienei arba pietums su grietine, cukrumi arba cinamonu, įvairiomis uogienėmis.

Var�kės patiekalai

Var�kė maistui naudojama nekaitinta arba i� jos gaminami įvairūs virti arba kepti valgiai. Pasirinkite įvairaus riebumo var�k�, tik ne per �lapi� ir ne per rūg��i�, be kartumo, pelėsių arba kitokio nemalonaus skonio. Jei var�kė mink�ta, i�rūgota, ruo�dami virtus arba keptus patiekalus, į mas� dėkite daugiau kvietinių miltų arba bulvių krakmolo, o jei var�kė karti, rūg�ti, apipelėjusi, tada ir valgiai bus nemalonaus skonio.

Var�kės patiekalai duodami pusry�iams, pietums arba vakarienei su sviestu, grietine. Jei patieksite kaip saldųjį patiekal�, kartu duokite cukraus su cinamonu arba uogienės, vaisių pada�ų.

Kiau�inių patiekalai

Kiau�iniai pla�iai naudojami kulinarijoje, nes i� jų galima greitai paruo�ti daug įvairių skanių patiekalų. Dar kiau�iniai naudojami kaip sudėtinė apkepų, miltų gaminių, pada�ų, sriubų ir kt. dalis. Kiau�inių patiekalai ruo�iami i� dietinių, �vie�ių vi�tų kiau�inių.

��sų ir an�ių kiau�inių negalima naudoti nepakaitintų arba pakaitinus tik trumpai (mink�tai virtų, omletams, pada�ams, sriuboms), nes juose gali būti ligas sukelian�ių mikroorganizmų. ��sų ir an�ių kiau�iniai naudojami tokiems valgiams, kurie kaitinami ilgai, pavyzd�iui, blynams, apkepams ir kt.

Kiau�inių milteliai gaunami i� kiau�inių i�garinant vandenį. Prie� naudojant kiau�inių milteliai atmie�iami �altu vandeniu arba pienu ir brinkinami 35�40 minu�ių (1 kiau�inių miltelių svorio dalis � 3,5 vandens arba pieno svorio dalių). 12 g kiau�inių miltelių prilygsta vienam kiau�iniui.

�altieji patiekalai

Saldieji patiekalai

Mielinės te�los kepiniai

Mielinės te�los pagrindinės med�iagos yra įvairaus malimo kvietiniai miltai, pienas arba vanduo, mielės, druska, riebalai, kiau�iniai, cukrus, prieskoniai.

1 l skys�io imama 1,6�2 kg miltų, priklausomai nuo miltų rū�ies ir ruo�iamos te�los rū�ies, 10�15 g druskos, 50�75 g mielių, 200�400 g riebalų.

Miltai i�sijojami, kad atsiskirtų priemai�os ir juose būtų daugiau oro, kuris reikalingas mielių grybeliams augti. Mielės prie� supilant į te�l� atskied�iamos �iltu vandeniu, įpilama truputis cukraus, miltų ir �iltoje vietoje 15�25 minutėms pastatoma.

Kaip riebalus galite naudoti sviest� arba margarin�, taukus, aliejų arba �ių riebalų mi�inius. Jei į te�l� dėsite ma�ai riebalų, juos i�tirpinkite; jei daugiau � i�sukite kartu su cukrumi ir kiau�iniais. Mielinių te�lų skoniui pagerinti dedami kiau�iniai arba jų tryniai, įvairus kiekis cukraus bei prieskoniai (kardamonas, citrinos �ievelė, �afranas ir kt.). Dar į mielines te�las galima įdėti razinų, standaus marmelado, moliūgų arba morkų, virtų bulvių.

Mielinė te�la ruo�iama su raugu ir be jo. Te�la ruo�iama be raugo, jei jos konsistencija skystesnė, ma�ai riebalų, cukraus, kiau�inių ir kitokių priedų. O jei te�l� ruo�ite su raugu, į j� reikės dėti daugiau riebalų, te�la bus tir�tesnė, jos kiekis didesnis.

Te�los ruo�imas be raugo. Skystį pa�ildykite iki 30�35 �C, įberkite druskos, cukraus ir i�tirpinkite. Tada sudėkite dalį i�sijotų miltų, atskiestas mieles ir suminkykite. Paskui suberkite likusius miltus, supilkite i�tirpintus riebalus ir minkykite, kol te�la taps vientisa ir atlips nuo indo kra�tų ir rankų. Tada j� i�lyginkite, apibarstykite miltais, u�klokite �varia med�iaga ir �iltoje vietoje (30�35 �C) palikite kilti 2,5�3 valandoms. Kai te�la pakils (bus dvigubai gausesnė), j� apspaudykite, kad i�siskirtų anglies dvideginis, ir dar kart� pastatykite į �ilt� viet�.

Te�los ruo�imas su raugu. Į ind� suberkite pus� arba tre�dalį numatyto miltų kiekio, supilkite pa�ildyt� pien� (30�35 �C), atskiestas mieles ir u�mai�ykite poskyst� te�l� � raug�. Apibarstykite miltais, u�klokite med�iaga ir �iltoje vietoje palikite kilti ma�daug 1�1,5 valandos. Kai raugas dubenyje pakils dvigubai, į jį sudėkite likusius miltus, vandenyje i�tirpint� drusk�, su cukrumi, kiau�iniais ir prieskoniais i�suktus riebalus ir suminkykite. Te�l� minkykite tol, kol ji � vientisa, elastinga � atlips nuo indo sienelių ir rankų. Tada te�l� apibarstykite miltais, u�klokite med�iaga ir �iltoje vietoje palikite 1,5�2 valandoms. Kildinam� te�l� 2�3 kartus reikės paminkyti, kad i�siskirtų anglies dvideginio dujos, kurios trukdo mielių grybeliams daugintis. Te�la yra i�kilusi, jei į j� įmygta duobutė lieka matoma, neu�sitraukia. Te�los ilgai nelaikykite, nes kepant ji susmenga.

I�kildint� te�l� dėkite ant lentos arba stalo, truputį apibarstyto miltais, ir formuokite kepaliukus, bandutes ir kt. Paskui suformuotus dirbinius dėkite ant riebalais i�teptos skardos ir palikite kilti 30�45 minutes.

Sluoksniuota mielinė te�la. Mielinė te�la ruo�iama su raugu arba be jo, įdėjus į te�l� tre�dalį numatyto sviesto kiekio. I�kilusi� te�l� truputį atvėsinkite (te�los temperatūra � 18�20 �C), tada ant te�lai skirtos lentos i�ko�iokite pailg� 1,5 cm storio blyn�. Du tre�dalius jo aptepkite mink�tu sviestu (2/3 numatyto kiekio). Tada u�lenkite neaptept�jį tre�dalį (pavyzd�iui, de�inėje pusėje), u�klodami jį ant vidurinės (apteptosios), paskui ant vir�aus u�klokite paskutinį tre�dalį (pavyzd�iui, kairįjį) � taip gausite tris te�los sluoksnius, o tarp jų � du sviesto sluoksnelius. Galus suspauskite, kad nei�tekėtų sviestas. Paskui te�l� ko�iokite dar kart�, sulankstykite keturlinkai (nebepertepdami sviestu).

Po paskutinio sulankstymo te�l� i�ko�iokite ir formuokite įvairius ma�us pyragiukus.

Prie� kepdami dirbinius aptepkite i�plaktu kiau�iniu arba juoda sald�ia kava.

Ma�us, visi�kai i�kildintus kepinius kepkite dideliame kar�tyje (260�280 �C), o nevisi�kai i�rūgusius bei didesnius kepinius � vidutinio kar�tumo orkaitėje (230�250 �C).

I�kepusi duona gerai at�oka nuo skardos, jos plutelė ruda, įsmeigtas �akaliukas � sausas.

Duon� i� skardos i�imkite, dėkite ant duonai skirtos lentos, u�denkite med�iaga ir palikite, kad pama�u atvėstų. Jei duonos plutelė gerokai apkepusi, j� sudrėkinkite vandeniu arba aptepkite sviestu.

Gerai i�rūgusi ir i�kepusi duona būna puri, vienodai porėta.

Sausainiai, pyragai�iai ir tortai

Pagrindiniai sausainių, pyragai�ių ir tortų produktai yra sviestas, kiau�iniai, cukrus, kvietiniai miltai, prieskoniai, pavyzd�iui, vanilė, citrinos arba apelsino �ievelės, įvairių prieskonių esencijos. Kad sausainiai, keksai ir tortai būtų akyti, purūs, į te�l� dedama kepimo miltelių arba sodos.

Jei į te�l� dėsite geriamosios sodos, kepinys bus specifinio sodos skonio ir kvapo. Sod� galima dėti tik į tokias te�las, į kurių sudėtį įeina rūg�taus skonio produktai (grietinė, var�kė ir kt.).

Geras te�los puriklis i�eis, jei geriam�j� sod� sumai�ysite su citrinų rūg�tele ir bulvių krakmolu vienodomis svorio dalimis.

Kiau�inių te�la (biskvitas) ruo�iama i� kiau�inių, cukraus ir kvietinių miltų, bulvių krakmolo �altuoju arba kar�tuoju būdu.

�altasis ruo�imo būdas. Atsargiai atskirkite kiau�inių trynius nuo baltymų, kad nesusimai�ytų. Į trynius sudėkite cukrų (3/4 numatyto kiekio), prieskonius ir mediniu �auk�tu sukite, kol cukrus i�tirps, masė taps �viesi ir padidės ma�daug tris kartus. Kiau�inių baltymus su likusiu cukrumi i�plakite iki stangrių putų. Pirmiausia į kiau�inių trynius dėkite i�plaktus kiau�inių baltymus (ma�daug 1/3), tada, lengvai mai�ydami, i�sijotus kvietinius miltus kartu su bulvių krakmolu. Tada sudėkite likusį kiau�inio baltym� ir mai�ykite, kol pasidarys vientisa masė. Masės negalima ilgai ir greitai mai�yti, nes i�plaktas kiau�inio baltymas praras akyt� struktūr�, ir kiau�inių te�la kepant nei�kils.

Kar�tasis ruo�imo būdas. Kiau�inių trynius kartu su baltymais dėkite į ind�, suberkite cukrų, prieskonius. Ind� su kiau�iniais statykite į kar�to vandens puod� ir plakimo �luotele be paliovos plakite ir kaitinkite, kad masės temperatūra būtų 40�50 �C. Plakite tol, kol masė taps �viesi, puri ir 3�4 kartus didesnio tūrio. Tada ind� i�kelkite i� kar�to vandens ir te�l� tebeplakdami atvėsinkite. Paskui suberkite i�sijotus kvietinius miltus kartu su bulvių krakmolu ir sumai�ykite.

Paruo�t� kiau�inių te�l� dėkite į kepimo skard�, �auk�teliu formuodami sausainius, arba supilkite į kekso arba torto form� ir kepkite nedideliame kar�tyje (200�220 �C), kol kepinys �iek tiek at�oks nuo formos sienelių, jo spalva bus gelsvai rusva, o įsmeigtas �akaliukas liks sausas.

Sviestinė (smėlinė) te�la ruo�iama i� sviesto, cukraus, kvietinių miltų, įmu�ant nedaug kiau�inių.

Kvietinius miltus i�sijokite ant lentos te�lai minkyti, įdėkite sviesto, rankomis jį smulkiai supa�ydami. Vidury miltų įspauskite duobut�, į j� įberkite cukraus, įpilkite su vandeniu bei trupu�iu druskos i�plakt� kiau�inį, vandeniu atmie�tus kepimo miltelius ir te�l� rankomis greitai suminkykite.

Sviestinės te�los nereikia minkyti ilgai, nes tada kepiniai būna kieti, o ne purūs, trapūs. Prieskoniams galite naudoti vanil�, citrinos �ievel�, citrinų arba migdolų esencij�.

Paruo�t� te�l� 1/2�1 valand� vėsinkite ne�iltoje vietoje. I� jos darykite sausainius, pyragai�ius arba tortus ir kepkite vidutinio kar�tumo orkaitėje (220�240 �C).

Sluoksniuota sviestinė te�la (lapų). Kiau�inį i�plakite, supilkite vandenyje i�tirpint� citrinų rūg�tel�, suberkite drusk�, i�sijotus kvietinius miltus (dalį numatyto miltų kiekio palikite, kad būtų k� sumai�yti su sviestu ir kuo apibarstyti te�l� ko�iojant) ir suminkykite vientis� te�l�.

Sviest� sumai�ykite su miltais, suformuokite pailg�, plok��i� gabal� ir atvėsinkite.

Te�l� suko�iokite į pailg� lak�t� taip, kad jo vidurys būtų storesnis u� kra�tus. Ant to lak�to dėkite sviesto gabal�, te�los kra�tus sulankstykite ir suspauskite taip, kad te�los lak�tas apklotų sviest�. Te�l� atsargiai suko�iokite į ma�daug 1�1,5 cm storio blyn� ir, sulankst� keturlink�, apdenkite drėgna med�iaga (kad neapd�iūtų) ir vėsioje vietoje 20�30 minu�ių atvėsinkite. Tada dar kart� i�ko�iokite, sulankstykite keturlink� ir atvėsinkite. Pabaigoje i�ko�iokite dar kart�, sulankstykite trimis sluoksniais ir atvėsinkite.

Paruo�t� sluoksniuot� sviestin� te�l� dar kart� i�ko�iokite, darykite pyragiukus arba pyragai�ius ir kepkite dideliame kar�tyje (240�260 �C).

Sviesto ir kiau�inių te�l� ruo�dami i�sukite sviest� su cukrumi, prieskoniais, mu�kite po vien� kiau�inį ir tol sukite, kol cukrus i�tirps ir masė taps �viesi. Tada supilkite �altame vandenyje i�tirpintus kepimo miltelius arba sod� (�r. 199 p.), suberkite i�sijotus kvietinius miltus ir sumai�ykite. I� paruo�tos te�los formuokite sausainius, pyragai�ius, tortus ir kepkite vidutinio kar�tumo orkaitėje (220�240 �C). Vietoj sviesto galite naudoti margarin� arba imti pus� sviesto ir pus� margarino.

Gėrimai