Turinys

Pirmoji dalis

Antroji dalis

Tre�ioji dalis

Epilogas

ANTRAS SKYRIUS

Miglos vairuojamas fordas capri riedėjo Vestvėjumi centro link. Teris vien� rank� laikė u�dėj�s jai ant �launies, per balt� suknel� gerdamas į save jos kūno �ilum� ir tingiai svarstydamas, į k� bus pana�ūs jųdviejų vaikai.

Migla buvo devyniolikos�� trimis metais jaunesnė u� Terį,�� ir nors juodu u�augo vos per trejet� mylių vienas nuo kito, jie buvo visi�kai i� skirtingų pasaulių. Veikiau net i� skirtingų planetų, nei i� gretimų Londono rajonų. Miglos �eima jodinėjo �irgais, o Terio �eima juos augino.

Jis gimė vir� mėsinės i�nuomotame kambarėlyje, tuo tarpu jos vaikystė prabėgo knygų prigrūstame dideliame name, ponių klubuose ir priva�iose mokyklėlėse. Jos tėvas buvo ka�koks garsus advokatas, u�dirbantis krūvas pinigų. Ji miglotai pasakojo apie visa tai, ta�iau jos nenor� kalbėti apie �eimos turtus galėjai nesunkiai paai�kinti: 1977-ųjų vasara nebuvo pats tinkamiausias metas puikuotis savo privilegijomis.

Bet jai ir nereikėjo nieko pasakoti. Teris ir pats matė, kokie jie skirtingi. Ji �inojo, ko nori, o jis tetro�ko nebūti sugr��intas ten, i� kur i�trūko. Ta�iau tai nebuvo taip blogai, kaip i� prad�ių. Nors turbūt nieko negali būti baisesnio u� tai, k� jam teko i�gyventi pirm�j� dien� �Laikra�tyje�.

Prisimin�s anuomet patirt� pa�eminim�, jis dar ir dabar raudonuodavo. Nors Miglos ir Dago draugija, straipsnis pirmajame laikra��io puslapyje bylojo, kad tie laikai�� jau seniai praeityje, pirmosios dienos prisiminimas persekiojo Terį tarsi �e�ėlis.

Kaip ir kiekvienas s��iningas pilietis, Teris manė, kad recenzuotus albumus reikia gr��inti. Vienas vyresniųjų laikra��io bendradarbių įbruko jam į rankas niekieno nepageidaujam� mėnesio senumo album�, parodė pir�tu į perklausų kambarį ir paliko jį vien�. Sukurp�s pirm�j� savo 300 �od�ių�� �Be Bop Deluxe� albumo�� recenzij�, Teris pakiliai į�engė į kabinet�, kuriame sėdėjo keletas senų krienų, ketindamas kartu su ra�iniu atiduoti ir plok�tel�. Kaip jie kvatojo! Ir kaip tada degė jo veidas!

Jis �inojo, kad viena prie�as�ių, dėl kurių �iam darbui pasamdė būtent jį, buvo i�vaizda: tasai neta�ytas filmo �Uoste� sta�ioki�kumas vėl buvo madoje. Muzika vėl norėjo būti kieta. Ir �tai jis�� savo pirm�j� dien� darbe, su �Be Bop Deluxe� albumu rankoje, visas i�raud�s ir su a�aromis akyse. Jam būtų buv� nusispjaut į jų d�iūgavimus, jeigu jie būtų buv� visai nepa�įstami. Bet buvo kaip tik prie�ingai: �ių �monių straipsnius jis susi�avėj�s skaitė jau daugelį metų. Ir jie i� jo ty�iojosi. Jiems jis kėlė juok�.

�is darbas buvo jo svajonė, ir jis taip lengvai jį gavo. Jausdamas didelį �urnalistų, galin�ių ra�yti apie nauj�j� muzik�, stygių, �Laikra�tis� atsiliepė į Terio kruop��iai atspausdint� albumo �Born to Run� komentar� bei įspūd�ius i� �The Damned� koncerto �100 klube� (Briusas Springstinas ir Retas Skebis: intriguojantis senosios ir naujosios mokyklų lydinys). Terį pasikvietė pokalbiui į biur�, kur jį priėmė Kevinas Vaitas, buv�s modas, prakti�kai prikėl�s �Laikra�tį� i� numirusiųjų. Vaitui padarė įspūdį tai, kad Teris jau buvo mat�s ne vien� naujų grupių gyvai, be to, jam patiko, kaip Teris atrodė su pigia odine striuke. Teriui pasisekė, kad interviu vyko i�kart po naktinės pamainos d�ino gamykloje, po jos jis atrodė madingai nuvarg�s.

Vaitas priėmė jį kaip praktikant� ir liepė ra�yti apie t� nauj� muzik�, kuri tik pradėjo rastis, t� nauj� muzik�, kurios nė vienas i� jam dirban�ių korespondentų nemėgo ar netgi nelabai j� suprato. Bet, pasirodo, gauti darb� buvo lengviausia u�duotis.

Teris kadaise turėjo mergin�, kuri metė jį prie greitojo maisto restorano, taigi jis manėsi �in�s visk� apie moteris. Jis buvo rūk�s suktin�, kuri buvo grei�iau pana�i į papras�iausi� papiros� nei į tikr� gand��, taigi jis manėsi �in�s visk� apie narkotikus. Jis anksti metė mokykl�, kad galėtų pradėti dirbti d�ino fabrike (laikinas darbas, kol taps visame pasaulyje �ymiu ra�ytoju), taigi jis manėsi �in�s visk� apie gyvenim�. Bet Teris netruko suprasti, kad i� tiesų jis nieko ne�ino.

Ta prakeikta pirmoji diena.

Jis net ne�inojo, k� pasakyti�� �is jaunas vyras, kuris vis� laik� mėgo knygas, kuris vis� laik� mėgo �od�ius,�� jis stovėjo prie�ais juos ir tylėjo, tarsi būtų prarad�s kalbos dovan�. Jis nemokėjo kalbėti taip, kaip tai darė jie, seni vilkai, beriantys frazes su tuo neblėstan�iu cinizmu, pa�aipia ironija, i�kelian�ia juos auk��iau viso likusio pasaulio. Teris jautė, kad gali ra�yti ne blogiau u� juos (i�skyrus Skip� D�ons�, �inoma), bet jis ne�inojo taisyklių. I� kur jis galėjo �inoti, kad ap�velgtus albumus gali nekliudomai ne�tis namo? Iki pat �ios dienos jam reikėdavo taupyti kiekvienai naujai plok�telei, kurios norėjo.

Atrodė, tarsi visi kalba kalba, kurios jis nesupranta. Jam dar daug ko reikės i�mokti. Galbūt netgi per daug. Galbūt jis niekada taip ir nepasivys jų. Ir tada jis pirm� kart� pamatė Miglos veid�. Ir su skausmu pajuto, kad jo galimybės tiek toli niekada nesieks.

Ka�kuris i� senų krienų pristatė Teriui būsim� jo darbo kabinet�, kurį jam teks dalytis su dviem kitais jaunais ap�valgininkais: Leonu Peku ir Rėjumi Kyliu. Nė vieno i� jų tuo metu nebuvo: Rėjus dalyvavo �Fleetwood Mac� spaudos konferencijoje ka�kur Vest Ende, o Leonas keliavo kartu su Nilsu Lofgrenu. Taigi paliktas vienui vienas ir laukdamas naujos u�duoties, Teris �aidė su ra�om�ja ma�inėle ir dėb�iojo į tu��ius ra�omojo stalo stal�ius. Ir tada jis i�girdo j�, ka�k� ai�kinan�i� maketuotojui, ir u�silipo ant stalo pasi�iūrėti į to tvirto, �altakrauji�ko balso savinink�.

Visas jų biuras buvo suskirstytas į atskiras �dė�utes� pilkomis, septynių pėdų auk��io pertvaromis. I� pa�iūros jis niekuo nesiskyrė nuo didelės korporacijos kabinetų labirinto. Skirtumas tik tas, kad �ia, pasilypėj�s ant stalo, galėdavai matyti, kas dedasi kitose �dė�utėse�. U� dviejų pertvarų jis pamatė j��� pritrenkiamai patraukli�, �od�iais neapsakom�. Jį pakerėjo jos elgesys. Tai buvo meilė i� pirmo �vilgsnio, niekada iki tol nepatirta.

���iose nuotraukose norėjau i�gauti tu�tumos ir ramybės vaizd�,�� pasakojo ji maketuotojui.�� Ar tau neatrodo, kad jos �iek tiek pana�ios į D�erardo Malangos fotografijas? Varholas ir �Velvet Underground�?

Ji fotografavo �Boney M�.

Migla kartu su maketuotoju, palink� vir� �kontaktų�, tų blizgių juodų popieriaus lapų su ma�ytėmis fotografijomis (Teris iki �iol niekada nebuvo jų mat�s), �ymėjosi raudonu flomasteriu tas nuotraukas, kurios jiems atrodė tinkamos. Galiausiai i�sirinko vien� atvaizd�, kurį pa�ymėjo kry�eliu. Akivaizdu, kad tai buvo bevilti�ka. Ji buvo ai�kiai ne jo nosiai.

���inau, kad tos nuotraukos absurdi�kos,�� kalbėjo Migla.�� Bet ir Varholas yra pasak�s: Viskas yra plastikas, bet a� myliu plastik�.

Tada ji pakėlė akis ir pagavo Terio �vilgsnį, kuris, taip netikėtai u�kluptas, pamėgino i�spausti ka�k� pana�aus į �ypsen�. Toji �ypsena, matyt, labiau priminė geiduling� idioto grimas�, nes ji pasibaisėjusi susiraukė ir pasidarė tik dar gra�esnė. Kaip tik tuo metu į jo kabinet� be durų u�suko pora vyresniųjų kolegų.

Blukintais d�insais ir ilgais plaukais�� visi�kai nepaliesti tų pasikeitimų, vykstan�ių, anot Terio ir kitų �Laikra��io� bendradarbių, gatvėje.

��Rūkysi?�� paklausė vienas.

Teris akimirksniu atsidūrė ant grindų ir atki�o �Silk Cut� pakelį. Vyriokai tik susi�valgė ir nusi�ypsojo.

Po penketo minu�ių jis manė, kad jam galas.

Rankoje laikydamas giganti�k� marihuanos cigaret�, Teris tirtėjo kaip lapas, jį krėtė drebulys, prakaitas �liaugė veidu ir nugara, mar�kinėliai lipo prie kūno. Jam norėjosi prigulti. I�sivemti. Ir kad visa tai kuo grei�iau baigtųsi.

Tuo tarpu anuodu leipo juokais ir ne i� karto susigaud�, kad juokai �ia visai menki. Jų veidai plaukė Teriui prie� akis. Vienas i� jų i�plė�ė suktin� Teriui i� rankų.

��Viskas gerai, vyruti?

��Seni, jis tikrai apsipūt�s.

Jie stovėjo mil�ini�ko pilko dangorai�io, kuriame buvo įsikūrusi �Laikra��io� redakcija, �e�ėlyje.

Dangorai�is buvo prikim�tas įvairiausio plauko �urnalistų, ra�an�ių apie bet kokį dalyk�, koks tik egzistuoja po saule,�� nuo filatelijos, lapių med�ioklės, automobilių, futbolo ir mezgimo iki muzikos�� po tris redakcijas kiekviename auk�te,�� dykinėjan�ių makulatūros kalnais u�griozdintuose koridoriuose. �is monstras stovėjo auk�tai i�kil�s vir�um sidabrinio Temzės lopinėlio ir graud�ių upės bar�ų.

��Jau�iuosi nekaip,�� sugargaliavo Teris.�� Ver�iau prisėsiu. Kol pagerės.

Senoji gvardija dar kiek patryp�iojo ir nuėjo, palikusi jį vien� likimo valiai. Tai buvo... koks tai buvo �odis? Koks tai buvo �odis, kurį visi �Laikra��io� bendradarbiai kartodavo i�tis� ryt�, kada nutikdavo kas nors bent kiek neįprasto, pavyzd�iui, vietoj pasibaigusių sūrio suktinukų jiems į kontor� pristatydavo sumu�tinių? A, taip�� Teris prisiminė t� �odį. Tai buvo siurrealu.

Jo mintys ei�ėjo, jų nuotrupos nuklojo Terio smegenis tarsi u�ges� pelenai. Burnoje jis juto nepakeliam� �leik�tulį. Teris veidu prisiglaudė prie vėsaus dangorai�io stiklo ir staiga pajuto, kaip tas ima slysti tolyn. �odis �siurrealu� ne visai atitiko tikrov�. Teris buvo apnuodytas.

Ir staiga prie�ais i�dygo Rėjus Kylis.

Net ir per tir�t� pramoninio stiprumo gandzos rūk� Teris pa�ino jį. Rėjus dėvėjo kaubojaus skrybėlꠗ toki� pat, kaip nerūpestingasis keliautojas Denisas Hoperis, tad visai nedaug trūko, kad Teris palaikytų jį haliucinacija, Laukinių Vakarų vizija, nusileidusi� i� auk�tybių prie Temzės krantų.

Rėjui Kyliui tebuvo vos septyniolika, bet jo straipsnius Teris skaitė nuo neatmenamų laikų. Kiekvien� savait� jis pavyd�iai �velgdavo į Rėjaus nuotrauk� �Laikra�tyje�, kuri jam �iek tiek primindavo ankstyv�sias D�eksono Brauno fotografijas,�� toks visų geid�iamas atviro veido jaunuolis merginų numylėtinio akimis, slepiamomis po ilgais �iaudų spalvos plaukais.

A�tuntojo de�imtme�io viduryje Rėjus buvo kylanti �Laikra��io� �vaig�dė. I�vaizdus, ne pagal metus protingas gimnazistas, į padanges keliantis D�oni Mi�el, D�ekson� Braun� ir vis� t� Kalifornijos niekal�, kuris �iandien buvo jau bevilti�kai atgyven�s. Dar Rėjus mėgo bitlus�� ypa� juos, nepaisant to, kad jie buvo pakasti giliausiai u� visus, palaidoti prie� i�tisus �e�erius metus, ir D�onas slapstėsi ka�kur Dakotoje, Polas koncertavo kartu su �mona, Ringo vien� po kitos kepė naujovi�kas plok�teles, o D�ord�as pradingo be �inios kartu su asmeniniu Hare Kri�na.

Nors ir kaip ten būtų, skaitydavai Rėjų Kylį ir pamir�davai apie trijų dienų darbo savait�, �achtininkų streikus, �iurkių epidemijas bei �iuk�lių krūvas, kurių niekas neketina i�ve�ti. Vos tik atsiversdavai Rėjaus Kylio reporta�� i� Dylano koncerto Vemblio stadione ar atsiliepimus apie nauj�jį D�oni Mi�el album�, niūri pilka kasdienybė bematant nu�visdavo vaivoryk�tės spalvomis. Jo ra�liava �avėdavo net ir tada, kai jis puldavo �lovinti abejotinus grupės �The Wings� pasiekimus. Skaitydavai Rėjų Kylį ir staiga viskas aplinkui vėl pakvipdavo vakardiena, septintojo de�imtme�io vasara, pokyliu, kurį visa �ių dienų jaunuomenė, deja, pramiegojo. Tiesiog pamir�davai Ted� Hit� ir svajodavai apie D�oni glamones Monterėjaus paplūdimio kopose.

Bet pastaruoju metu Rėjus beveik nebera�ė.

��Viskas gerai?�� pasiteiravo jis Terio su tokia veido i�rai�ka, kuri ai�kiai bylojo, kad jis ir pats �ino atsakym�.

Teris tik papurtė galv�. Visas jo kūnas buvo tarsi paraly�iuotas, galva�� sudau�yta, o lie�uvis�� i�sipūt�s kaip balionas.

Staiga Rėjus padarė kai k� netikėto. Jis priėjo ar�iau ir... apkabino Terį.

��Padauginti �ito gero�� nepatartina,�� pasakė jis.�� Tie senberniai prie jo priprat�. O tu�� ne. Nagi, eik�, padėsiu tau sugrį�ti atgal. Kol niekas mūsų dar neįskundė.

��I� ko tu sprendi?�� sumurmėjo Teris.�� I� kur �inai, kad a� i� �Laikra��io�?

Rėjus nusijuokė.

��O i� kur daugiau? Juk ne i� ��irgų ir skalikų�?

Teris �yptelėjo.

��Ne!

Rėjus pusiau u�vilko, pusiau u�ne�ė Terį į biur�, pasodino jį prie stalo ir sugirdė stiklin� apelsinų sul�ių ir puodelį juodos kavos. Drebulys netrukus aprimo, prakaitas nebe�liaugė, pykinimas nuslūgo. Rėjus pasirūpino Teriu po to, kai �is buvo paliktas poros vyresniųjų kolegų voliotis purve, ir to paprasto �mogi�ko poelgio Teris niekuomet neu�mir�o. Jis norėjo padėkoti savo geradariui, bet negalėjo net pajudinti lie�uvio�� toks jis buvo sunkus.

��Neimk į galv�, seni,�� pasakė jam Rėjus.�� Geriau atvėsk.

Vis� t� įsimintin� pirmosios darbo dienos ryt� �monės linkėjo Teriui nesukti dėl nieko galvos ir atvėsti. Muzika pasikeitė, kaip ir �ukuosenos, �monės i�metinėjo lauk klio�us ir pirkosi siauras kelnes, ta�iau vis dar buvo kalbama septintojo de�imtme�io leksikonu.

Nes visi pasikeitimai, visos naujovės dar buvo prie� akis, ir naujoji kalba dar turėjo būti sukurta. Visi tie juok� keliantys tau�kalai apie tai, kaip atsipalaiduoti, nusiraminti ir mylėti savo artim� niekur nebuvo ding�. Nesuk galvos. Atvėsk.

Vis� t� rytmetį �ie nuvalkioti, pasen� �od�iai Teriui Varboisui rodėsi ka�kokie tu�ti. Ir vis dėlto Terio veide pasirodė apdujusi, netvirta �ypsena naujajam draugui.

Nes kai �iuos �od�ius tarė Rėjus Kylis, jie i� tiesų skambėjo taip, tarsi ka�k� reik�tų.

Vos tik Rėjus į�engė pro duris, į veid� jam tvoskė naminio alaus tvaikas ir televizoriaus triuk�mo banga.

Mis Belgijos Kongas, devyniolikmetė kosmetologe, kurios svajonė�� keliauti po pasaulį, nutraukti visus karus ir susitikti su Sa�a Distelu.

��Tai parsivilkai,�� u�riaumojo tėvas nuo televizoriaus.�� Kas �ia tau, prakeiktas vie�butis?

Tai buvo teisybė. Savo tėvų priemies�io name Rėjus jausdavosi kaip vie�butyje: jis sugrį�davo �ionai kada panorėj�s ir i�eidavo niekam nieko nesak�s. Tėvų namuose jis niekada per ilgai neu�sibūdavo. Juokingiausia buvo tai, kad namus jam atstodavo kaip tik vie�bu�iai. Pastar�sias dvi naktis, kurias praleido Birmingamo �Holiday Inn� ir Lesterio �Travel Lodge�, Rėjus netgi pats pasiklojo lov�. Tarsi jo namai būtų buv� ka�kur tenai.

Rėjus laiptais u�bėgo į savo kambarį, nė �od�io netardamas jaunesniajam broliui, kuris drybsojo ant lovos ir skaitė �urnal� apie futbol�.

Numet�s krep�į į kamp�, Rėjus priklaupė prie stereoaparatūros, stovin�ios jo kambario pusėje. Taip klūpantis jis panė�ėjo į elgetaujantį maldinink�, ta�iau, vos tik jo pir�tai palietė albumų kolekcijos nugarėles, jis kaipmat pavirto �velniu mylimuoju: pa�įstamu, intymiu, dėmesingu, geban�iu i�laisvinti visas jos lobių paslaptis.

Albumai kolekcijoje rikiavosi abėcėlės tvarka. �A� skyrelis buvo apytu�tis ir beveik neklausomas: �Argent�, �Abba�, �Atomic Rooster�. U�tat �B� rei�kė Balt�jį album�, �Abbey Road�, �Revolver�, �Rubber Soul�, �Let It Be�, �A Hard Day�s Night�... �B� rei�kė nei�semiamus bitlų aruodus.

Jis i�sitraukė �Abbey Road�, ir vaikinai pės�iųjų perėjoje atgijo, sugr��indami Rėjaus atmintin por� de�im�ių neu�mir�tamų melodijų. Rėjus pa�inojo t� Sent D�ons Vudo keli� geriau negu gatv�, kurioje gyveno jis pats.

Ant �aligatvio stovintis baltas folksvagenas, smalsūs praeiviai tolumoje ir vaiskus vasaros dangaus mėlis. Ir jie keturi�� kiekvienas su savo vaidmeniu. D�ord�as d�insiniu kostiumu�� duobkasys. Polas basas�� lavonas. Ringo juodomis, ilgais skvernais drapanomis�� laidojimo biuro atstovas. Ir nuo galvos iki kojų baltai apsireng�s D�onas�� angelas.

Rėjus sugr��ino �Abbey Road� į viet�. Jo smilius pama�u nuslydo �D� skyrelio link, jame snaudė niūrusis Dylano �Blood on the Tracks�, dorsų �Morrision Hotel� ir �L.�A.�Woman�, Donovano auksinių hitų ir Bo Didlio geriausių dainų rinktinės bei �For Your Pleasure�. �For Your Pleasure�? Dailus Rėjaus veidas susiraukė, vos tik jis pamatė sulankstyt� kartoninį plok�telės vok�. Įdomu, k� �Roxy Music� veikia prie �D�?

Rėjus rūs�iai nu�velgė Robį.

Jo dvylikametis brolis, įsitais�s ant lovos, vartė naujausi� �Shoot!� numerį. Antradienio vakarais jis �aisdavo rungtynėse, ir dabar Robio kakta buvo i�marginta purvo dėmėmis, tarsi indėno veidas�� karo spalvų.

��Vėl ki�ai nagus prie mano plok�telių?�� paklausė Rėjus.

��Nejuokink, Chosė,�� narsiai at�ovė Robis, net nepakeldamas akių nuo straipsnio apie �arlį D�ord��.

Rėjus pyktelėj�s įgrūdo �Roxy Music� �alia �Rolling Stones�, kur ir buvo jų vieta. Tada atsisuko į ma��jį broliuk�.

��Kad daugiau prie jų nelįstum. O jeigu jau lendi, padėk jas atgal į viet�, ai�ku? Neki�k �Roxy Music� prie Bobo Dylano ir dorsų.

Robis apsimetė �iovauj�s.

��A� turiu savo plok�teles,�� pasakė jis.

Rėjus nusijuokė.

��Nejaugi? Disnėjaus pasakas ir Alvino Stardasto rinktin�?

Robis įsi�eid�s pakėlė akis. Tai buvo skaudi tiesa. Robis teturėjo dvi plok�teles.

��Per Kalėdas a� dar gausiu �In the City�.�� Jo brolis visai neseniai i�vydo �The Jam� per �Top of the Pops�. Tai buvo meilė i� pirmo �vilgsnio.�� Mama pa�adėjo j� man nupirkti.

Rėjus nebesiklausė jo. Gin�ytis su vaiku buvo beprasmi�ka. Jis i�sitraukė �Steely Dan� album� �Pretzel Logic� su nusenusio riestainių pardavėjo nuotrauka �al�iu dvelkian�iame Amerikos didmies�io skvere ant voko. Paveikslas buvo įsirė��s Rėjaus atmintyje taip pat giliai, kaip ir �is miegamojo vaizdas. Jo albumų kolekcija buvo tarsi realus pasaulis, kuriame jis gyveno, vieta, į kuri� jį ne�davo vaizduotė.

Jam patiko tai, kaip jo albumai reikalaudavo dėmesio. Jam patikdavo laikyti juos abiem rankom, leisti u�valdyti jo mintis, leisti jų gro�iui skleistis prie� akis. Akimirk� jis prisiminė vakaryk�t� mergin�.

Albumo �Pretzel Logic� vir�elyje taip pat buvo mergina. Mergina ilgais plaukais ir pla�iomis kelnėmis�� ji ėjo tolyn ir atrodė pana�i į Ali Makgrou �Meilės istorijoje�. Jis u�sisvajojo apie vakar matyt� mergin�: apie tai, kokį gyvenim� jį gyvena, kokius �mones myli ir kaip jis galėtų dar kart� j� pamatyti. Rėjui Kyliui iki skausmo norėjosi turėti mergin�. Laikydamas rankose album�, Rėjus jautėsi taip, lyg laikytų j� savo glėbyje.

��Rėjau! Robi! Arbata ant stalo,�� �ūktelėjo motina nuo laiptų apa�ios. Rėjus dėkingas atsiduso ir įki�o plok�tel� atgal į vok�.

Apa�ioje tėvas, lyg koks priemies�io sultonas, sėdėjo savo mėgstamame krėsle, o motina ne�iojo lėk�tutes su batonu ir uogiene į svetain�. Rėjaus tėvai buvo visi�kos prie�ingybės. Motina buvo ma�a, nervinga moterėlė, krūp�iojanti nuo savo pa�ios �e�ėlio, tuo tarpu tėvas buvo tokio pat plo�io, kaip ir ūgio�� tikras jautis, ne vyras, su �lepetėmis, pastaruoju metu nuolat balansuojantis ant pyk�io protrūkio ribos.

Ant naujojo dujinio �idinio atbrailos (tikrasis �idinys buvo ne per seniausiai i�draskytas ir pakeistas pigia �idinio imitacija su dirbtinėmis anglimis ir netikrovi�komis liepsnomis) stovėjo nuotraukos sidabriniuose rėmeliuose.

Rėjaus tėvai vestuvių dien�. Rėjus su abiem broliais D�onu ir Robiu Honkongo uoste ant turistinės d�onkos denio�� visi trys linksmai prisimerk� nuo ry�kių atogr��ų saulės spindulių.

Ir tėvas�� i�didus, besi�ypsantis�� �viesia Honkongo policininko uniforma, it koks peraug�s skautas su �ortais, vilnonėmis kojinėmis ir baltomis blauzdomis.

Septintojo de�imtme�io viduryje nuotraukos i� nespalvotų virto spalvotomis. Tarp jų buvo ir viena D�ono fotografija�� a�tuoniolikos metų, tamsesne Did�iosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų uniforma. Ji buvo daryta prie� pat jo �ūtį Arma pietuose, sprogus IRA bombai. Tai buvo paskutinė jo fotografija. Nuo tos dienos jų namuose viskas sugriuvo.

Televizoriaus ekran� okupavo jaunos moterys maudymosi kostiumėliais ir su auk�takulniais, sustingusiomis �ypsenomis ir padėrusiomis akimis. Tarp jų tarsi �uvis vandenyje nardė Matas Monro ir dainavo �Thank Heaven for Little Girls�.

Rėjus su mama susėdo ant sofos, o Robis susirangė ant grindų �alia jų. Visi gėrė skiest� apelsinų gėrim�, i�skyrus tėv�, kuris turėjo pasistat�s aprasojusį stikl� naminio alaus.

��Kaip galima lyginti ka�koki� apdegėl� i� Bongo Bongo �alies su mūsi�kėmis �liundromis?�� paklausė jis.�� Tai nėra teisinga jų at�vilgiu, tų tamsiaod�ių. Visi�kai skirtingi gro�io standartai.

Rėjus tik pavartė akis. Ir vėl tas pat per t� patį. Vėl tas pat �ūdas, be galo, be kra�to. Ka�kas yra pasak�s, kad kelionės praple�ia akiratį. Tam ka�kam, matyt, nenusi�ypsojo laimė sutikti jo tėv�.

��O k�, jeigu a� ves�iau juodaod�?�� i�ko�ė Rėjus pilna burna.�� Ir tavo anūkai būtų mulatai? K� apie tai manai, tėti?

Tėvo veidu nuslinko �e�ėlis.

��O kaip tada būtų su vaikais? Ar pagalvojai apie juos? Nepriklausantys jokiai rasinei grupei. Kaip jie turėtų jaustis?

��Jeigu mes visi susimai�ytume, pasaulyje nebeliktų rasizmo,�� atsakė Rėjus.�� Nes tada mes visi taptume vienodi. Gal turi dar uogienės, mama?

Tai buvo vienas tų dalykų, dėl kurių jų su tėvu nuomonės visada i�siskirdavo. Dar jie nesutarė dėl jo klausomos muzikos vertės ir garso, jo plaukų ilgio ir D�ono Lenono. Pastaruoju metu juodu susikibdavo dėl ma�iausios smulkmenos. Rėjus netgi gailėjosi, kad artimiau nepa�inojo nė vienos juodaodės, kuri� galėtų vesti vien norėdamas parodyti tėvui, kad visi �monės �emėje yra broliai ir seserys.

��Pienburnis,�� pasakė Rėjaus tėvas, rodydamas peiliu į Rėjų.�� Ar esi kada nors mat�s, kad kreg�dės skraid�iotų drauge su varnomis?

��O tu kas toks, tėti? Varna? Ar kreg�dė?

��Ji gra�i,�� pertarė juos mama.�� Mis Korėja. O kuri i� jų gra�iausia tau, Robi?

��Man nepatinka nė viena i� jų!�� atkirto Robis, smarkiai i�raud�s. Rėjus nusijuokė. Jis �inojo, kad jo broliui patinka jos visos. Robis nebuvo i�rankus. Rėjus girdėjo, kaip jis naktį ka�ko ie�kojo po savo dry�uota pi�ama, matyt, manydamas, kad jo brolis miega.

��Enochas buvo teisus, sakydamas, kad reikia i�siųsti juos visus namo.

��O k�, jeigu jie gimė �ia?�� nesutiko Rėjus, susigrūsdamas vis� riek� į burn�.�� Kur i�siųsti juos, tėti?

Tėvui tebesvai�iojant apie nieko nei�manan�ius pienburnius ir laisvėje besiganan�ius pabaisas, Rėjus pakilo nuo stalo, nune�ė lėk�t� į virtuv� ir u�lipo į savo kambarį. Jis �inojo, ko jam dabar reikia. Nuliūd�s ir podraug piktas, jis visu garsu pasileido �The Who�.

Why should I care?

Why should I care?

Skai�iuodamas, ar turės u�tektinai smulkių nusigauti iki miesto, Rėjus prisiminė, k� buvo girdėj�s i� Skipo D�onso. Anot Skipo, vartoti heroin� yra tas pat, kas į�engti į auksinio burbulo vidų�� burbulo viduje visi tavo rūpes�iai bematant i�tirpsta. Ta�iau Rėjui lygiai tokį pat poveikį darė muzika. Ji priversdavo vis� pasaulį nutolti.

Deja, i� apa�ios kilo �leik�tus naminio alaus tvaikas. Kartūs apyniai, salyklo ekstraktas, karamelės sirupas�� visa �i apgailėtina masė i�tisas savaites fermentavosi did�iuliuose metaliniuose kubiluose. Ta�iau ne tai buvo blogiausia.

Blogiausia buvo �tai kas: kad ir kas nutiktų, �iuose namuose Rėjaus grindys vis� laik� i�liks jo tėvo lubomis.

Leonas stovėjo prie hermeti�ko redakcijos lango ir �iūrėjo į besileid�ian�i� saul� ir nenutrūkstam� sraut� i� dangorai�io plaukian�ių �monių, skuban�ių į Vaterlo stotį ir namo.

Įsitikin�s, kad did�ioji dauguma jau i�ėjo, jis nutipeno į tualet� ir įsispoksojo į veidrodį, kabantį vir� kriauklės. Jis palaukė kelet� akimirkų, pasiklausė, kaip pro �alį nubruzdėjo valytojas, ir tik tada i� lėto nusismaukė skrybėl�.

Leono plaukai buvo tankūs ir �iurk�tūs, tarsi �epe�io puodams �veisti �eriai. Bet dar keistesnė buvo �ių plaukų spalva: prie� por� valandų jie buvo nuda�yti liepsningu raudoniu. �Auksinis ruduo�,�� �vietė u�ra�as ant pakuotės.

Leonas net krūptelėjo. Nieko nelaukdamas jis vėl u�sivo�ė skrybėl� ir u�simauk�lino j� ant akių. Tai buvo katastrofa. Kaip ir visada.

Leonas nekentė savo plaukų. Bet Leono plaukai nekentė jo dar labiau.

Vienoje Rodo Stiuarto dainoje buvo tokia eilutė. Toji daina buvo para�yta, kai Leonui buvo vos penkiolika, o pats Rod�s vis dar artimai bi�iuliavosi su D�onu Pilių ir uoliai vaidino darbo liaudies bi�iulį, spardydamas futbolo kamuolį per �Top of the Pops�, taip tarsi vaizduodamas, kad jis k� tik i� stadiono tribūnų. Tai buvo senais gerais laikais�� dar gerokai iki tol, kai jį pradėjo liguistai traukti plok��ios �iaudinės skrybėlės, trumpi sportiniai �varkeliai, brangios blondinės ir Art deco stiliaus �viestuvai, ir visiems nebeliko nieko kito, kaip apsimesti, kad niekada jo nemėgo.

Tai buvo pirmoji eilutė i� albumo �Every Picture Telis A Story�, kurioje �veidrodyje� rimuojamas su �parodija�. Leonui vis� laik� rodėsi, kad toje dainoje dainuojama apie jį.

Jis �inojo, kad i�mu�ė pasiprie�inimo valanda. Demarkacinė linija nusitrynė, fa�istų jėgos vis stiprėjo. Ir tai nebuvo tik smulkūs barų triuk�madariai ar nuo sofos besiplūstantys fanatikai, tai buvo tikri, �ydus persekiojantys, pakistanie�ius dau�antys fa�istai. �ia ir dabar�� sulig kiekviena diena vis labiau įsidr�sinantys. Jų gretos augo kaip ant mielių, jų neapykanta dauginosi kaip virusas. Leonas matė jų veidus Lui�ame, girdėjo i�did�ius nacistinius pasveikinimus ir �velgė į jų vidų. �ie svai�iotojai apie deportacij�, busimieji naujų orkai�ių gamintojai nė i� tolo nebuvo juokingi. Ka�k� reikėjo daryti.

Tad kurių galų jis taip jaudinosi dėl savo plaukų? Juk barikadose niekam neturėtų rūpėti �ukuosenos.

Jis persimetė per petį plok�telių krep�į, kuriame buvo naujausias jo sienlaikra��io �Raudonoji migla� tira�as. Pernelyg branginamas, kad būtų paliktas be prie�iūros redakcijos biure. Kas nors gali pavogti.

�is laikra�tukas�� dauginimo aparatu tira�uojamas radikalios politikos, naujos muzikos ir sukarpytų antra��ių kratinys�� prie� a�tuoniolika mėnesių padėjo Leonui gauti darb� �Laikra�tyje�, nes priminė kai kuriems vyresniems kolegoms jų pa�ių mai�ting� jaunyst�. Bet kai Leonas pabandė įsiūlyti bent vien� �Raudonosios miglos� numerį savo naujiesiems bendradarbiams sakydamas, kad jie ir patys galėtų daugiau ra�yti apie politik� ir ma�iau�� apie �ou versl�, tei�girdo u�uojautos kupinus atodūsius.

�Mes esame muzikos savaitra�tis, seni�,�� mykdavo jie, tarsi muzik� apskritai būtų galima atskirti nuo to, kas vyksta gatvėje, tarsi muzika nebūtų �io pasaulio dalis, o tik �aisliukas, kuriamas lengvai pramogai.

Leonas tikėjo, kad naujoji muzika gali būti stipri jėga, galinti įvykdyti visuotinį perversm�. Ugnis dar teberuseno. Publik� tiesiog reikėjo radikalizuoti. Muzikantus tereikėjo ap�viesti. Trūko tiek nedaug: tik pakeisti... visk� i� pagrindų.

Dauguma naujųjų muzikantų to tiesiog nesuprato. Jie svajojo apie t� patį �lam�t�, kaip ir kiti: seksualines orgijas ir laisv� narkotikams, nuosavus rūmus ir �vilgan�ius rolsroisus, pramogai skandinamus plaukymo baseine. Jiems antifa�izmas buvo tik pelningas prekinis �enklas, �odis, kurį pravartu nuolat linksniuoti �urnalistams, dar viena poza�� tokia pat berg�d�ia, kaip ir Miko D�agerio mar�iravimas prie�ais JAV ambasad� septintajame de�imtmetyje protestuojant prie� Vietnamo kar�.

Bet Leonas nujautė augan�i� grėsm�. Leiboristų vyriausybė ilgai nepratemps. D�imas Kalagenas nei�silaikys poste tiek, kiek jam norėtųsi. Ir kas bus tada? Susirėmimai gatvėse. Klasių kova. Pilietiniai neramumai. Dar daugiau riau�ių. Pasiskaitykite istorijos vadovėlį. Pasiklauskite istorikų. Pa�iūrėkite, kas nutinka, kai sistema tampa per silpna, kad atsilaikytų. Lui�amas kiekvien� metų dien�.

Ir kai viskas pasibaigs, i� pelenų i�kils geresnis pasaulis, kuriame rasizmas bus nugalėtas, o Leono plaukai klusniai vykdys tai, kas jiems liepta.

TRE�IAS SKYRIUS

��Sakau jums, Dago Vudo penis ilgesnis u� arklio,�� pasakojo Teris.�� I�sitrauk�s savo daikt�, jis tampa pana�us į�� na, ne�inau�� į gyva�ių u�kalbėtoj�... ar į jūreivį su virve... Pirmiausia jis turi jį i�vynioti.

Tai buvo vienas nuostabiausių dalykų �iame darbe. Grį�ti namo ir pasakoti draugams visas įdomybes, kurių negalėjai para�yti laikra�tyje, pardavinėjamame saldainių krautuvėse. Teris tiesiog netilpo savo kailyje. Jis �vilgtelėjo į Migl�, sėdin�i� ant jo stalo, ir ji padr�sinamai nusi�ypsojo. Jis mokėjo papasakoti istorij�.

��O... tu tikras, kad tau nepasirodė?�� paklausė Leonas, kuris Miglos draugijoje vis� laik� jautėsi �iek tiek nejaukiai. Jis tik pastaruoju metu pramoko neraudonuoti �alia jos. Jis sėdėjo ant savo stalo, pritrauk�s kelius prie krūtinės, ir �ypsojosi, o Teris stovėjo jų �dė�utės� viduryje, i�skėt�s rankas tarsi �vejys, demonstruojantis, kokio dyd�io laimikis atitrūko.

��Galv� guldau,�� patikino jį Teris.�� A� gerai pasi�iūrėjau. Mes stovime prie �viesoforo, taip? Tik a� ir Dagas, vidury nakties. Na, jis vis klausinėja man�s, kas �iuo metu dedasi Londone, ar galima ten i�girsti geros muzikos, k� apie jį mano tenyk�tis jaunimas, kai prie raudonos �viesos sustoja VW beetle. Ir �ia Dagas kuo �al�iausiai i�sitraukia, tai yra i�vynioja, savo instrument� ir nusi�iur�kia tiesiai ant to �vabalo�.�� Teris papurtė galv�. �is akiplė�i�kas aktas buvo atliktas taip atsainiai, taip natūraliai, kad jis iki �iol negalėjo suprasti, ar Dagas taip pasielgė norėdamas jį �okiruoti, ar vis dėlto jis i� tiesų toks laukinis.�� A� niekada neu�mir�iu �vilgsnio, sustingusio to �vabalo� vairuotojo akyse.

Migla nu�liuo�ė nuo Terio stalo ir, nutaisiusi kreiv� �ypsen� bei kilstelėjusi antakį, pamojo atsisveikinimui, kaip ir dera padoriai merginai. Pasakojimas j� pralinksmino, ta�iau pana�ius dalykus ji jau ne sykį buvo girdėjusi ir anks�iau: Dagas, vartojantis kokain�, Dagas, iki a�arų pa�eminantis �urnalist�, Dagas, dulkinantis po dvi gerbėjas vienu metu, jo merginai dar nespėjus i�va�iuoti i� miesto.

Kai kurios istorijos apie Dag� ir patį Terį versdavo pasijusti nejaukiai. �iaurumas, nei�tikimybė, narkotikų pasirinkimas: tada beveik visas Londono jaunimas tikėjo, kad kokainas�� cheminis skiauterės ekvivalentas. Bet, kaip ir visos kitos Terio sutiktos roko �vaig�dės, Dagas buvo neprilygstamas viliotojas.

Dagas nėrėsi i� kailio, norėdamas priversti Terį jį įsimylėti. Jis padovanojo jam knyg� su Van Gogo lai�kais broliui Teo, kuri� Dagui savo ruo�tu buvo kadaise padovanoj�s Deividas Buvis (t� bylojo įmantrus įra�as knygos prie�lapyje), viename Vakarų Berlyno d�iazo bare pasiskolino instrumentus, kad su savo grupe galėtų sugroti kelet� populiariausių kūrinių, parodė jam savo neeilinį �instrument��. Ir Teris jį įsimylėjo.

Ties� sakant, įsimylėjo jį taip stipriai, kad tiek straipsnyje, tiek ir pasakojimuose draugams nutylėjo vien� svarbi� detal�. Dagas jam pasirodė senas.

Labai senas. Siaubingai senas. Pamėginkite įsivaizduoti Rip� Van Vinkl� porno�vaig�dės vaidmenyje ir turėsite �iokį tokį supratim� apie Dag� ir apie tai, kaip jis atrodė.

Teris taip tro�ko garbinti savo nauj�jį stab�, kad visas naujas grupes paskelbė jo sekėjais. Jis taip tro�ko tapti jo geriausiu draugu, kad neturėjo dr�sos pasakyti, koks prie�istorinis atrodė Dagas.

Dago kūnas, kurį �is afi�avo kiekviena įmanoma ir neįmanoma proga, i� papratimo nusiplė�damas mar�kinius ne tik ant scenos, bet ir per interviu, repeticijas ar net vie�bu�io bufete per pusry�ius, vis dar buvo puikios formos�� visai kaip �arlzo Atlaso reklamose.

Bet de�imties tūkstan�io naktų, praleistų audringai lėbaujant ir i�tvirkaujant, padariniai buvo giliai įsispaud� į kiekvien� rauk�lel� Dago veide, ir jis tapo pana�us į Dorian� Grėjų sidabrinėmis brokato kelnėmis ir baltai da�ytais plaukais. Dagas Vudas atrodė kaip neseniai mir�s kultūristas. Bet Teris pasilaikė tai sau. Nes tai nesiderino su jo pasakojimu.

Tarpduryje pasirodė �Laikra��io� redaktorius, ir visi trys pagarbiai su�iuro jo pusėn. Kevinui Vaitui buvo dvide�imt devyneri, jis vienintelis darbe vilkėdavo kostium�. Vaitas buvo auk�tas, tvirtai sudėtas ir vis�laik tvarkingai susi�ukav�s. Kaip i� akies luptas modas, tik suaug�s.

��Rėjau, ar gali u�eiti į mano kabinet�?

Rėjus įbruko diktofon� į stal�ių ir nusekė paskui Vait�. Leonas i�sitraukė pavartyti �Raudonosios miglos� numerį. Teris atsisėdo ant savo stalo, u�merkė akis ir patenkintas nusi�ypsojo.

I� tiesų nuostabu buvo pasakoti visa tai savo draugams. Bet ne u�vis nuostabiausia.

Vakare Teris supa�indins Migl� su Dagu. Ir kai juodu pamatys, kaip stipriai jis yra mylimas,�� �tai kas bus u�vis nuostabiausia.

��Na, tai kaip einasi?�� Kevinas Vaitas sudribo į krėsl� ir susikėlė kojas ant stalo. Redaktorius buvo u�ėm�s vienintelį kampinį kabinet� visoje redakcijoje, jam u� nugaros galėjai matyti kone vis� London�.

��Normaliai,�� atsakė Rėjus, slėpdamas veid� po ilgais kar�iais.

Nepaisant trejų metų sta�o, jis niekaip negalėjo įveikti drovumo, kai pasilikdavo vienu du su redaktoriumi. Rėjus pa�inojo Vait� nuo penkiolikos metų, kai vien� dien�, u�uot sėdėj�s anglų literatūros pamokoje ir nagrinėj�s �Inspektoriaus vizit��, niekieno nepra�ytas pasirodė �Laikra��io� priimamajame, ne�inas ranka ra�ytu tekstuku apie �The Eagles�. Vaitas vis� laik� elgėsi su juo be galo �velniai. Bet dėl to Rėjus tik dar labiau drovėdavosi. Ir tai buvo juokinga. Jokia roko �vaig�dė nekėlė Rėjui tokios pagarbios baimės kaip Kevinas Vaitas.

��Kaip mama?

�Geria valium�. Verkia per miegus. Kartais ryt� net negali pakilti i� lovos,�� mintyse vardijo Rėjus.�� Vos tik kas nors u�simena jai apie D�on�, ji akimirksniu suakmenėja, tarsi i�tikta elektros �oko.�

��Laikosi,�� atsakė Rėjus.

Vaitas �vilgtelėjo į nuotrauk� ant ra�omojo stalo, i� jos spoksojo du �ypsantys bambliai: ma�as berniukas ir dar ma�esnė mergytė. Jis buvo vienintelis asmuo visoje kontoroje, kuris laikė ant savo stalo vaikų fotografijas.

��Negaliu net įsivaizduoti, k� ji i�gyveno,�� pasakė Vaitas daugiau sau nei Rėjui.�� Jokiems tėvams to nelinkė�iau.

Rėjus ne�inojo, k� į tai atsakyti. Visuomet, kai kalba pakrypdavo ne apie muzik�, Rėjus baisiai jo var�ydavosi. Kaip ir visi �Laikra��io� darbuotojai, Rėjus tikėjo, kad Vaitas buvo paliestas auk�tesnės jėgos. Ir ne tik darbuotojai, bet ir skaitytojai.

A�tuntojo de�imtme�io prad�ioje �Laikra�tis� buvo popsinis skaitalas, spar�iai besiritantis į pakaln�. Tada jis dar vadinosi �Muzikos laikra��iu� (banaliau lyg ir nesugalvosi, nors tuo metu visi muzikos leidiniai turėjo banalius pavadinimus, skambėjusius madingai tada, kai dinozaurai dar vaik��iojo �ia �eme), ir Kevinas Vaitas i�gelbėjo jį.

Penkiolikos metų Vaitas metė mokykl� ir įsidarbino �Daily Express� spaustuvėje, kur dirbo jo tėvas, dėdės, broliai ir pusbroliai, kol ka�kokiam genijui i� auk��iau toptelėjo papra�yti �io modo sudėti 500 �od�ių apybrai�� apie �Motown� fenomen�. Tai buvo jo laimingas bilietas į muzikos pasaulį kartu su �Four Tops�, Stivu Vonderiu, Marta Rivs ir Smokiu Robinsonu. Vaitas niekada nesigr�iojo atgal, ir kai jam pasiūlė jaunesniojo reporterio viet� �Muzikos laikra�tyje�, jis nedvejodamas griebėsi savo did�iojo �anso. Susirūpin� kostiumuo�iai davė jam trejet� mėnesių, kad padidintų pajamas i� reklamos ir padvigubintų tira��, antraip jie ketino nutraukti �Muzikos laikra��io� kan�ias visam laikui.

Vaitas sutrumpino laikra��io pavadinim�, atleido visus senus bambeklius, kuriuos grau�ė senų laikų ilgesys, kai i� pirmų laikra��ių puslapių nedingdavo prane�imai apie �Tremeloes� koncertus, �Herman�s Hermits� lyderio meilės kan�ias ir u�sit�susį Piterio Torko i�ėjim� i� �The Monkees�. Paskutiniuoju kauliuko metimu Vaitas i�gelbėjo leidinio gyvyb�: jis pasamdė visus, kurie dar buvo lik� i� nepriklausomos spaudos,�� visus atskalūnus, ilgaplaukius ir narkomanus, nes nepriklausoma spauda irgi merdėjo, teisingiau, buvo beveik visai �lugusi. A�tuntojo de�imtme�io prad�ioje apskritai atrodė, kad viskam ateina galas.

Rėjus galėjo tik įsivaizduoti ��irgų ir skalikų� darbuotojų veidus, kai visa �i gelbėtojų komanda pradėjo rinktis į darb�. �ios įtartinos i�vaizdos �mogystos, lig tol maitinusios savo pasakojimais �Oz�, �Frendz� ir �IT� skaitytojus, be vargo u�pildė �Laikra��io� puslapius istorijomis apie grupes, kurias visi kiti atskalūnai, ilgaplaukiai ir narkomanai meiliai vadino tiesiog �Heep�, �Floyd�, �Quo�, �Lizzy�, �Tull�, �Zep�. Ir naujieji kolegos mūru stojo u� Vait�, nes Vaitas turėjo kiau�ius ir vizij� daryti tai, ko daugiau niekas kitas visame �iame priplėkusiame spaudos dangorai�yje nė u� k� nepadarytų,�� jis suteikė jiems dar vien� �ans�.

��Tu, rodos, k� tik i� turo?�� paklausė Vaitas.

Rėjus linktelėjo, i�syk pasijusdamas tvir�iau, kadangi kalba pradėjo krypti į muzik�.

���Thin Lizzy�,�� atsakė jis.�� Lesteris ir Birmingamas. Vedamasis�� du tūkstan�iai �od�ių.

��Na ir kaip, patiko?

Rėjus �ypsodamasis linktelėjo. �Thin Lizzy� buvo pirmoji grupė, su kuria jis va�inėjosi po �alį. �is kolektyvas visada u�ims ypating� viet� jo �irdyje. Kai Rėjus buvo tik neri�liai veblenantis mokinukas, neturintis jokio supratimo apie tai, kaip sukurpti dviejų puslapių apimties vedam�jį per keturiasde�imt a�tuonias valandas, praleistas kartu su grupe, juodaodis airių grupės lyderis Filas Lainotas apsiėmė globoti jį kaip savo sūnų. Tai jis parodė Rėjui, kad ture nieko baisaus pradėti ryt� nuo �atsuktuvo�, pamokė Rėjų, kaip imti interviu, ir netgi įjungė Rėjaus diktofon�, kai atėjo laikas kalbėti.

��Turbūt esi ra��s apie juos ir anks�iau?�� pasiteiravo Vaitas.

��Tai bus tre�iasis mano straipsnis apie �i� grup�,�� atsakė Rėjus.

Vaitas sunkiai atsiduso, ir tas jo atodūsis ne�adėjo nieko gero. Rėjų nukrėtė �iurpas. Jis tik dabar suprato, kad �is apsilankymas redaktoriaus kabinete nieko gero ne�ada.

��Vadinasi, tu jau kuris laikas tryp�ioji vietoje.�� Vaitas nukėlė kojas nuo stalo ir pa�velgė pro lang�.�� Ir tai yra did�iulis trūkumas �iame darbe. Tai gali t�stis tik ribot� laik�.

Rėjų apėmė silpnumas. Tai �tai toji nematoma Vaito �vie�io kraujo politikos pusė. Net nebaig�s antrojo de�imtme�io jaunuolis netrukus bus tyliai nura�ytas į nuostolius.

�Tik ne a�,�� kar�tligi�kai svarstė Rėjus.�� A� dar jaunas. Ir daugiau neturiu kur eiti. Niekur, kur norė�iau eiti.�

���tai kas, Rėjau,�� pasakė redaktorius dabar jau spėriau, nekantraudamas kuo grei�iau baigti �į nemalonų reikal�.�� Mes negalime siųsti tav�s kalbinti naujų grupių.

��Bet... �Thin Lizzy�!

Vaitas kilstelėjo rank�.

��Vargu ar galima vadinti juos naujokais. Be to, tai visai kas kita. Mes visi mylime grup�, su kuria pirm� kart� teko kartu keliauti. Bet juk negali to daryti kiekvien� savait�.�� Vaitas palinko į priekį ir beveik liūdnu balsu tarė:�� Man reikia reporterių, kurie gali paimti interviu i� D�onio Roteno, Elvio Kostelo ar Dago Vudo. Juk tu toks nesi, ar ne? Tik pa�iūrėk į savo plaukus.

Ir staiga Rėjus visk� suprato. Jis tik dabar pa�iūrėjo į save Vaito akimis ir skaud�iai suvokė, kad, nepaisant viso tėvi�ko �velnumo ir draugi�ko �neku�iavimosi, atrodė juokingai.

Muzika pasikeitė�� ji visada keisis, o Rėjus nepasikeitė kartu su ja. Ir �Laikra��iui� jau nebereikėjo jauno hipio, kuris niekaip negalėjo pamir�ti viso to gėlių plaukuose �lam�to. Tai tebuvo tik pok�tas, brolau. Rėjus iki �iol tikėjo visuotinės taikos ir meilės idėja, i� kurios �iais laikais visi jau atvirai �aipėsi. Nusiųsti jį tokį pasikalbėti su D�onu Laidonu? K� apie tai pamanys �The Clash�?

Vunderkindo laikai buvo jau praėj�. Pasaulis pasikeitė, jis t� prasnaudė. Rėjus jautėsi pana�iai kaip begarsio kino �vaig�dė prasidėjus garsinių filmų erai. Redaktorius pakėlė nuo stalo praėjusios savaitės �Laikra��io� numerį ir atsivertė puslapį su albumų recenzijomis.

��Pasiklausyk, kas �ia para�yta.�� Redaktoriaus veidas vis labiau niaukėsi.�� Dar viena Naujojo nihilizmo dozė visiems i� proto i�sikraus�iusiems popso fanatikams. Klausydamas tokios muzikos jautiesi taip, tarsi spoksotum į beprasmybės bedugn�.

Rėjus klausėsi �ių �od�ių. Jo nuotaika �iek tiek pasitaisė. Jis jautėsi pelnytai patenkintas, ypa� jam patiko vieta apie beprasmybės bedugn�. Tai skambėjo tikrai neblogai. Tai skambėjo beveik kaip i�trauka i� paties Skipo D�onso.

��Kas nors negerai?�� atsargiai pasiteiravo Rėjus.

Kevinas Vaitas piktai pa�nairavo į jį, ir Rėjus susigū�ė. Redaktorius mokėjo būti rūstus, kai to norėjo. Penkerius metus jis varinėjo po kontor� būrius pernelyg anksti subrendusių, peraugusių paauglių ir nepritapėlių su rekordiniais intelekto koeficientais, kurių dauguma buvo dar ir nuolatiniai nelegalių preparatų vartotojai. Jis mokėjo kontroliuoti pokalbio eig�.

��Beprasmybės bedugn�?�� Vaitas numetė laikra�tį ant stalo.�� Juk tai �KC and the Sunshine Band�!�� Jo balsas su�velnėjo. Vaitas buvo mat�s tai daugyb� kartų. Darbuotojus, kurie kadaise būdavo laikomi neatsiejama zeitgeist dalimi�� �is �odis nuolat skambėdavo �Laikra��io� biure,�� bet dabar priklausė praei�iai, darbuotojus, kurie jau atidirbo, atidavė nedidel� rokenrolo duokl� �Laikra��iui� ir niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad atėjo metas judėti toliau. Darbuotojus, kurie vis� savo gyvenim� paaukojo muzikai ir staiga pajuto, kad viskas, k� jie girdi, tesukelia jiems �leik�tulį, darbuotojus, kurie vien� dien� prasitryn� akis ir did�iai nustebo, kad muzika nė neketina atsilyginti jiems tuo pa�iu.

���ita nauja muzika...�� Rėjus papurtė galv�, ir gelsvų plaukų �ydas u�krito jam ant akių. Jis nervingai juos nusibraukė.�� Griauk, dau�yk. Jokio teksto, jokios melodijos.

��Kas tu?�� pertarė jį Vaitas piktai.�� Mano mo�iutė i� Braitono?

Rėjus nemėgo, kai redaktorius keldavo bals�. Tai priminė jam namus.

��Kas �ia vyksta?�� paklausė jis bejėgi�kai.�� Nesuprantu, kas �ia vyksta.

Bet jis puikiausiai visk� suprato. Jis turėjo ra�yti prie� de�imtmetį, kada i� tiesų atrodė, jog muzika pakeis pasaulį. Jis turėjo ra�yti 1967-aisiais�� ser�anto Peperio metais, stebuklų metais, t� meilės vasar�, kai muzika dar buvo pajėgi pa�alinti bet koki� kliūtį, kai �monės dar ka�kuo tikėjo. Jis turėjo būti Londone tada, kai �monių galvos ir �irdys dar buvo atviros, kai dar egzistavo galimybė pamatyti bitlus, gyvai grojan�ius ant savo studijos stogo. Jis turėjo va�inėtis po pasaulį ir u�ra�inėti kelionių įspūd�ius tada, kai �monija dar tikėjo meile, �viesa ir D�onu Lenonu. Ir jis tiesiog privalėjo būti Vudstoke, ir, dūmeliui palengva rūkstant ir kraujui nuo rūg�ties dūkstant, kartu su visais skanduoti �Lietui�� ne! Lietui�� ne!�, voliotis purve su gėlėmis plaukuose ir jauna kaliforniete miegmai�yje bei klausytis Arlo Gatrio neri�laus treliavimo scenoje. Ir jau tikrai nelaukti filmo pasirodymo niūrioje naujojo de�imtme�io, dvelkian�io �al�iu ir s�stingiu, prieblandoje. Taip, tos keletas dienų, nepraleistų Jasguro fermoje, i� tiesų taikliai visk� apibendrino.

Ar buvai Vudstoke?

Ne, bet �iūrėjau film� kartu su mama.

Kevinas Vaitas giliai įkvėpė.

��Galbūt, Rėjau, tam tikri poky�iai darbe, tarkim, perėjimas i� etatinių darbuotojų į nepriklausomus i�eitų į ger� ir tau, ir laikra��iui.

Rėjus nunarino galv�.

��Ar man bent paliksite mano stal�?

Vaitas nejaukiai pasimuistė.

��Deja, mums grei�iausiai teks atiduoti tavo stal� kam nors kitam.

Rėjus suprato. Tai rei�kė, kad nuo �iol jis bus vienas tų �laisvai samdomų� pastumdėlių, kartkartėmis įpuolan�ių į kontor� su viltimi, jog kas nors numes jiems kokį kaul��� recenzuoti kokį nereik�ming� album�, apra�yti kokį antrarū�į koncert�,�� tuo tarpu �Laikra��io� �vaig�dės ra�ys į pirmuosius puslapius, o Teris ir Leonas skraidys aplink pasaulį ir gro�ėsis savo nuotraukomis �alia vedamųjų. Pasiūlymas tapti laisvai samdomu ap�valgininku�� be nuosavo stalo, be vietos�� paprastai būdavo pateikiamas vietoj u�uojautos, nusprendus galutinai atsikratyti nereikalingo balasto.

��Tai vienintelis darbas, kurio a� noriu,�� i�tarė Rėjus, ir tai buvo teisybė. Rėjus negalėjo įsivaizduoti gyvenimo be �Laikra��io�, be draugų, be nusistovėjusios rokenrolo fabulos ir ritualų (albumas, koncertinis turnė, singlų ap�valgos), be nuolatinių i�vykų, per kurias pasijusdavo visai kitu �mogumi nei tame name, kuriame gyveno kartu su tėvais. Jis mylėjo �Laikra�tį� kaip skaitytojas, mylėjo jį ir kaip ra�ytojas. Kad ir kaip �iūrėsi, �Laikra�tis� buvo jo kraujyje.

��Tokiu atveju turėsi nedelsiant para�yti k� nors tokio...�� nut�sė Vaitas, pasijut�s nepatogiai dėl to, kad yra priverstas elgtis lyg koks IBM bosas,�� k� nors tokio, kas man galėtų tikrai praversti.

T� pat akimirk� į redaktoriaus kabinet� įpuolė Leonas Pekas.

��Privalau jums tai perskaityti,�� i�dro�ė jis sukait�s.�� A�, �inoma, atsipra�au, kad pertraukiau, ir taip toliau, bet tai ilgai neu�truks.

Vaitas su Rėjumi spoksojo į Leon�.

��Ar nemoki pasibelsti?�� dėbtelėjo į jį Vaitas.�� Ir kas �ia per klouno skrybėlė?

��Naciai sugrį�ta,�� pralemeno Leonas susigėd�s ir pasitaisė skrybėl�.�� Todėl pamaniau, kad mums galbūt derėtų skirti truputėlį ma�iau dėmesio savo bur�uaziniams siekiams ir susirūpinti, kaip sustabdyti tuos i�gamas.�� Jis kostelėjo ir perskaitė �inut� i� �Sunday Telegraph�, kurį laikė rankose.�� Susirūpinim� kelia faktas, ir tai pripa�įsta visos did�iosios politinės partijos, jog vis daugiau �monių i�rei�kia savo param� grupuotėms, atvirai pasisakan�ioms u� politikos formavim� gatvėje.

��Na, ir?�� nepatenkintas burbtelėjo Vaitas.

Leono akys degė i� susijaudinimo.

��Bose, a� ten buvau, �e�tadienį. �iūrėkite, �iūrėkite,�� su�uko jis, rodydamas mėlyn� paakyje.�� �iūrėkite, k� jie man padarė.

��I�gyvensi,�� burbtelėjo Vaitas. Rėjus pastebėjo, kad su Leonu jis elgėsi kur kas at�ariau nei su juo. Ta�iau kai Leonas pirm� kart� įkėlė koj� �Laikra��io� redakcijon, jis jau nebuvo ma�vaikis.

��Duokite man kokį straipsnį,�� maldaute maldavo Leonas.�� Skirkite man vietos pirmame puslapyje. Net pats Hitleris yra pripa�in�s, jog jeigu tik būtų buv�s sutrai�kytas i� pat prad�ių, jam niekados nebūtų pasisek�.

���itie plikiai tėra saujelė juokdarių,�� parei�kė Vaitas, paėm�s laikra�tį i� Leono ir u�met�s akį į gaujos su vėliava nuotrauk�.�� Jie nė savo u�pakalio negalėtų susirasti be �emėlapio, o k� jau kalbėti apie Lenkij�.�� Jis gr��ino Leonui laikra�tį.�� Be to, kitos savaitės pirmam puslapiui jau numatytas Elvis Kostelo.�� Vaitas truputėlį pam�stė.�� Na, bet tiek to�� jeigu nori, gali atne�ti man 500 �od�ių apie Lui�am�. Kas nors buvo toje demonstracijoje?

Leonas nusi�ypsojo.

��Spėju, jūs turite omenyje ne tuos tūkstan�ius antifa�istų protestantų, bose. Kiek suprantu, turite galvoje roko �vaig�des. Susirūpinusias roko �vaig�des.

Vaitas tik pavartė akis.

��Turiu galvoje bet k�, apie k� mūsų skaitytojai yra nors kart� girdėj�.

��Tokių, deja, nema�iau. Matyt, jie visi buvo pernelyg u�siėm� fotosesijomis ir dantų galandimu kovai su fa�izmu. U�tat girdėjau, kad D�onas Lenonas�� Londone.

Rėjaus �andikaulis atvėpo. Jis įsistebeilijo į Leon�, negalėdamas patikėti tuo, k� i�girdo.

��Lenonas Niujorke,�� pasakė jis.�� �Dakotoje�, su Joko ir ma�yliu �onu.

Leonas papurtė galv�.

��Lenonas Londone,�� pakartojo jis.�� Vos vienai nak�iai. Kai kas i� EMI k� tik man paskambino. K� gi, nebloga proga padaryti dėmesio vert� įra�� savo dienora�tyje. Stabtelėti namų �alelėje pakeliui į Japonij�.�� Leonas sukikeno.�� Duokite man Makartnį bet kuri� savaitės dien�. Jis bent jau suvokia, kad yra sukrio��s senis, kuris jau seniai niekam nebeįdomus. Nejaugi manote, kad bitlas D�onas norės įsisegti Sekretoriaus Mao �enklelį ir ateiti pasi�iūrėti riau�ių? Įdomu, ar jis dar tebeturi savo beret�? Ar vis dėlto mums teks pradėti revoliucij� be jo?

��Gali būti ramus, jis jau pradėjo j� be tav�s,�� nuramino jį Kevinas Vaitas.�� Klausyk, Leonai, kuo tu u�siimi?

Leono veidas i�tįso. Tai buvo mėgstama redaktoriaus frazė, kai reikėdavo padėti k� nors į viet�. Klausyk, kuo tu u�siimi?

��Na, �iuo metu a� dirbu prie �io reporta�o apie riau�es,�� atsakė Leonas.�� Pamaniau, kad galima būtų jį pavadinti �Fa�izmo garbintojai�. Ir galbūt...

Vaitas u�metė akį į popieriaus skiaut� ant savo stalo.

���i�nakt �Raudonojoje tely�ioje� groja �Leni and the Riefenstahls�. Gali man įteikti savo įspūd�ius i� jų pasirodymo, vėliausiai rytoj ryt��� 800 �od�ių.

Leonas linktelėjo.

��Vadinasi, 500 �od�ių apie antifa�izm� ir 800 �od�ių apie Leni, kuri ma�iau kaip prie� metus mar�iravo prie�ais �100 klub��, ry�ėdama svastikos rai�tį. Nuostabu.

��Mes�� viso labo muzikos laikra�tis.

Leonas nusijuokė:

���inoma. Ir mes plojame katu�ių, kai Roma liepsnoja.

��Geras �urnalistas privalo mokėti ra�yti apie visk�. Paimk kad ir savo tėvo �iandienos straipsnį. Skaitei?�� paklausė Vaitas, pasisuk�s į Rėjų.�� Tas gabaliukas apie menkių kar��� kas gali būti nuobod�iau u� menkių kar�?

��Neskai�iau,�� atsakė Rėjus, kuris tebegalvojo apie D�on� Lenon�. Jis �inojo, kad Leono tėvas turėjo savo skiltį viename liberalų dienra�tyje. Tai buvo vienas i� nedaugelio oficialiosios spaudos �urnalistų, kurie buvo skaitomi ir vertinami u� �Laikra��io� sienų.

��Jis ra�o apie Did�iosios Britanijos imperijos �lugim�,�� tarė Vaitas Rėjui.�� Apie tai, kaip mes kadaise stodavome į kar� kovoti dėl savo laisvės. Ir kaip dabar stojame į kar� kovoti dėl �uvies. Genialu.�� Vaitas palingavo galva.�� Genialu. Perduok jam, kad man tai patiko, gerai?

��Ne taip paprasta,�� atsakė Leonas, slinkdamas link durų.

��Kodėl?�� susidomėjo Vaitas.

��Mes nesikalbame.

Jie visi kurį laik� patylėjo. Leonas pagavo Rėjaus �vilgsnį ir nusuko akis į �alį.

��O,�� tepasakė Vaitas.�� K� gi.

Leonas i�ėjo. Rėjus pastebėjo, kad �Laikra��io� redaktorius �vilgsniu tyrinėja jo veid�.

��Na, tai kaip?�� prabilo pagaliau Vaitas.�� Ar sugebėtum pagauti man D�on� Lenon�?

Rėjus sustingo. Jis juto, kaip prakaitas pama�u i�pila veid�.

��Pagauti jums D�on� Lenon�? Kam a� paskambinsiu? Kaip a� jį pagausiu?

Vaitas nusijuokė.

��Tu niekam neskambinsi. Nėra kam skambinti. Jokių spaudos atstovų, jokių agentų. EMI negali tau padėti�� tai privati kelionė. Tu tiesiog eisi ir susirasi jį. Tada pasikalbėsi su juo. Kaip tikras suaug�s �urnalistas. Kaip Leono tėvas. �tai kaip. Kaip manai, sugebėsi?

Net jeigu Rėjui ir pavyktų surasti Lenon� tarp de�imties milijonų sielų, zujan�ių tarsi skruzdėlės �io didingo saulėlyd�io fone, jis tiek daug norėtų visko pasakyti D�onui, kad abejojo, ar apskritai sugebėtų praverti burn�.

��Ne�inau,�� nuo�ird�iai prisipa�ino Rėjus.

��Jeigu tu jį surasi,�� pasakė Vaitas, ir jo kraujas pradėjo tekėti spar�iau, ėmė veikti redaktoriaus instinktai,�� mes i�spausdinsime jį pirmame puslapyje. Klausykitės visi: kalba D�onas!

��Bet... O kaip bus su nuotraukomis?

Toks Rėjaus nenuovokumas erzino Vait�.

��Jokių nuotraukų�� tik ne tai, kaip jis atrodo dabar. Kiek jam dabar, keturiasde�imt? Ne, i�kapstysime koki� nors sen� fotografij� i� archyvų. Pavyzd�iui, Lenonas Hamburge�� trumpais plaukais, odine striuke, liesas, i�bly�k�s. Kertu la�ybų, kad neatspėsi, į k� tai bus pana�u.

Rėjus minutėl� susim�stė.

��Tai bus pana�u į... dabartį.

��Taigi! Tai bus pana�u į 1977-uosius! Niekas negali būti pana�iau į dabartį u� tai, kaip bitlai atrodė Hamburge. Kaip reikiant apsivartoj�, ir jiems vis buvo negana, ar tu tai �inojai? Įsivaizduoju ano meto antra�tes: Dar vienas kietuolis odine striuke klimpsta į kvai�alų liūn�...

��Bet Leonas sakė, kad jis rytoj i�skrenda!

Vaito kum�tis su trenksmu nusileido ant ra�omojo stalo.

��Klausyk, Rėjau. Kas tu�� �urnalistas ar tik dar vienas susimov�s fanas?

Rėjui reikėjo apie tai pagalvoti. Jis ir pats ne�inojo, ar yra tikras �urnalistas. Ir i� kur jis galėjo �inoti? I� prad�ių jis nė nesvajojo, kad meilė muzikai vien� dien� gali virsti nuolatiniu darbu. Iki �iol jis ra�ė apie muzik� tik todėl, kad tai buvo nepalyginti įdomiau, nei ra�yti į mokyklos sienlaikra�tį, be to, krovikui prekybos centre niekas nedalijo plok�telių u� dyka.

��A� ne�inau, kas toks esu,�� pasakė jis.

Bet Kevinas Vaitas jo nebesiklausė. Redaktoriaus �vilgsnis jau buvo įsmeigtas į stiklines duris, u� kurių tryp�iojo keletas kostiumuotųjų, nekantraujan�ių pasimatyti su Kevinu Vaitu. Tie praplik�, rauk�lėti dėdulės su kaklarai��iais, i�vaizda niekuo nesiskiriantys nuo tavo paties ar bet kurio tavo draugo tė�io, buvo �Laikra��io� valdybos nariai. Jie laukė, kol Vaitas baigs su Rėjumi. Retkar�iais Vaitui tekdavo jiems pasiai�kinti.

Vien� kart� valytojas rado piln� �iuk�lių kibir� nuorūkų, ir kit� dien� visa redakcija prigu�ėjo vyrų su kostiumais�� visi jie buvo i�tikti nervinio �oko. Bet Vaitas susitvarkė. Jis buvo didis redaktorius. Rėjus nenorėjo jo apvilti.

��A� pasistengsiu,�� pagaliau i�spaudė Rėjus.�� Bet ne�inau, ar esu tikras �urnalistas, ar tik vienas tų, kurie negali gyventi be muzikos.

Kevinas Vaitas atsistojo. Atėjo metas susitikti su kostiumuotaisiais.

��Tai eik ir i�siai�kink,�� pasakė jam redaktorius.�� Savo paties labui.

Leonas jau buvo i�ėj�s. Teris sėdėjo ant savo stalo ir, tabaluodamas kojomis, vartė praėjusios savaitės �Laikra��io� numerį�� t� patį, kurį Migla įteikė jam oro uoste.

��Kaip tau patinka �itas, Rėjau?�� �ūktelėjo jis.�� Naujiena! Naujo modelio kaubojaus liemenė. Nuo �iol ne�iok tik originali�, naujojo stiliaus kaubojaus liemen�! Man rodos, tu �auniai atrodytum su ta liemene.

Rėjus susmuko savo kėdėje ir įsispoksojo į tu�tum�. Teris to nepastebėjo. Jį nepaprastai linksmindavo tai, kad skelbimai �Laikra�tyje� visada lygiai metais atsilikdavo nuo gyvenimo. Kol koks nors vaiki��ias gatvėje vaizduodavosi es�s antrasis D�onis Rotenas, skelbimų herojai vis labiau panė�ėdavo į D�eison� King�.

Platėjan�ios kelnės�� vis dar £2.80... Mokasinai su kuteliais.

Jeigu tikėtume skelbimais, �Laikra��io� skaitytojai dėvėjo lygiai t� patį, k� ir pastaruosius de�imtį metų: klio�ines kelnes, megztus apsiaustus, trikota�inius mar�kinius ir�� �inoma!�� mar�kinėlius su juokingais, am�ių am�ius nekintan�iais u�ra�ais. Ko gero, nebus didelė �ventvagystė pasakyti, kad �Laikra�tis� apskritai neegzistuotų be mar�kinėlių su graud�iais u�ra�ais.

A� U�DUSINAU LIND��� LOVELASAS. RENKIS: TU NU�AUTAS. DUOKIT, �IKNOS, NEGAILĖKIT! Ir vis tos pa�ios, ko gero, jau klasika tapusios ore besidulkinan�ios antys: gaigalas�� net sprogstantis i� pasitenkinimo, o varg�ė antelė�� visai suglumusi.

Teris �ypsodamasis atsilo�ė, jo galva atsirėmė į nuotrauk�, kuri� jis buvo i�plė��s i� knygos bibliotekoje ir lipnia juosta priklijav�s prie savo sienos. Tai buvo Olga Korbut. Kukliai besi�ypsanti, dvilinka susilenkusi ant kilimo. Po Monrealio olimpinių �aidynių daug �monių ėmė puoselėti �iltus jausmus rumunei Nadiai Komane�i, ta�iau Teris liko i�tikimas Olgai.

Jie visi turėjo po savo kamp�, po nuosav� sien� vir� stalo su ra�om�ja ma�inėle�� �vilgan�ia raudona �Olivetti Valentine�. Ant Terio sienos kabojo tik muzikantų ir merginų fotografijos. Originalūs blizgantys �New York Dolls�, �The Clash� ir �Sex Pistols� plakatai �ia buvo susimai�� su nuotraukomis, kaip pakliūva i�plė�tomis i� �urnalų. Debi Hari juodu trumpu sijonėliu, D�einė Fond� �Barbareloje�, Olga Korbut Miuncheno olimpinėse �aidynėse.

Leono siena buvo nepalyginti meni�kesnė. Apatinį mėgstamiausių grupių sluoksnį beveik i�tisai dengė laikra��ių antra�tės, o �ias slėpė sensacingų naujienų prane�imų ir reklaminių �ūkių tirados. Skersai �The Buzzcocks� plakato puikavosi antra�tė apie Mao Dzedungo mirtį, pageltusi� nuotrauk� i� �The Times� su generolo Franko karstu pagyvino naujojo grupės �The Only Ones� singlo reklaminė skrajutė. Kai Rėjus apsisuko kėdėje ir i�sitraukė i� stal�iaus diktofon�, į jį i� daugybės fotografijų �velgė D�onas Lenonas.

Tiesa, buvo ten ir D�oni Mi�el, ir Dylanas, ir Nilas Jangas. Bet ne toks akylas �mogus galėjo to ir nepastebėti, nes Rėjaus siena buvo i�tisai pa�v�sta D�onui Lenonui. D�onas solo karjeros prad�ioje, D�onas baltu kostiumu ir apvaliais akiniais, D�onas su Joko u� parankės. D�onas, tik pradėj�s auginti plaukus, tuo auksiniu periodu tarp �Revolver� ir �Rubber Soul�. D�onas bitlomanijos metais: kostiumuotas ir besi�ypsantis kartu su kitais. Ir D�onas Hamburge: su odine striuke, pasipūt�s ir i�didus, pernelyg kietas, kad ne�iotų akinius...

Tas prakeiktas diktofonas!

Viena jo ritelė buvo �iek tiek pakrypusi. Rėjus, matyt, nulenkė j� per interviu su Filu Lainotu, mėgindamas i�krap�tyti i� diktofono įstrigusi� kaset�, suvartoj�s vis� kvort� �atsuktuvų� ir pus� suktinės gryniausios �olės. Dabar ritelė pie�ė netaisykling� apskritim�, u�uot sukusis tiesiai. Nejaugi eisi su tokiu pas D�on� Lenon�.

Teris nusikvatojo.

��Tu tik paklausyk,�� nenustygo jis.�� Pora mergelių sura�ė peticij�, kurioje reikalauja, kad �Roxy Music� vėl koncertuotų. Jos neabejoja, kad �Roxy Music� vėl valdys!

Rėjus su �ypsena pa�velgė per petį. Skelbimų d�iunglės buvo stebuklų �alis, kurioje galėjai susirasti visko�� nuo muzikantų iki įra�ų, merginų ir tobulų pasaulių, kurioje �aliųjų ir banginių gelbėtojų proklamacijos rikiavosi vienoje gretoje su pasiūlymais pirkti niekam nebereikaling� skarmal� ar kaubojaus liemen�.

Bet nors Terio balse skambėjo atvira pajuoka, toje ironijoje galėjai justi ir kai k� gilesnio, k� galėjai pavadinti tik meile.

Tai buvo jų laikra�tis. Tai buvo jų kūrinys. Tai buvo jų vieta. Ir netrukus jis bus papra�ytas i�sine�dinti. Rėjus nebuvo tikras, ar sugebės tai i�tverti.

��Visi �enklelių kolekcionieriai, skaitykite toliau,�� vėl smaginosi Teris, mesdamas greit� �vilgsnį į Rėjų.�� Ei, kas tau, po galais?

��Nieko.�� Augdamas su broliais, i�moksti nieko nelaukdamas kirsti atgal.�� Ar u�si�iaupsi pagaliau?

Atsuk�s nugar� Teriui, Rėjus ėmėsi darbo. Palink�s prie diktofono, jis leido plaukams laisvai kristi �emyn, kad jo draugas negalėtų pamatyti jo akyse baimės ir skausmo.

KETVIRTAS SKYRIUS

Leono guolis buvo dideliame, apgriuvusiame baltame name u�kaltais langais. Visi namai toje gatvėje buvo nebegyvenami.

Nam� juosė drumzlino vandens griovys, per kurį, tarsi sukiu��s pakeliamas tiltas į pilies griuvėsius, gulėjo permestos kelios medinės lentos. Pirmame auk�te suskilinėj�s ir aptrupėj�s tinkas beveik visas buvo i�margintas įvairiausiais u�ra�ais.

MES ESAME U�RA�AI ANT JŪSŲ SIENŲ. NARKOTIKAMS�� NE. KATĖMS PATINKA TRA�KU�IAI BE PRIEDŲ. Greitosiomis pakeverzot� NF ka�kas buvo i�tais�s į u�ra�� stambiomis juodomis raidėmis: NACIAI�� LAUK!

Leonas ky�telėjo rank� į odinės striukės ki�en� �iuopdamas rakto ir dar sykį baug��iai apsidairė. Jis gyveno �ioje griuvenoje jau daugiau kaip metus (nuo tada, kai metė Londono ekonomikos mokykl� ir gavo nuolatinį darb� �Laikra�tyje�), bet vis tiek kiekvien� kart� grį�damas �ionai negalėjo visi�kai atsikratyti baimės. Niekada negalėjai �inoti, kada atvyks antstoliai ir policija. Niekada negalėjai �inoti, kas tav�s laukia.

Vos tik jis į�engė į koridorių, laiptų aik�telėje pasirodė gauruota, neprausta galva. Leonas nenustebo. Nuolatinė baimė buvo apėmusi ne tik jį: skvoterio paranoja neapleisdavo ir jo kaimynų. �is jausmas atrodė keistai pa�įstamas Leonui ir buvo �iek tiek pana�us į nuolatinį įtarum�, tvyrantį u� nertų u�uolaidų tur�ių kvartale, kuriame jis u�augo.

��Turim sve�ių,�� pasakė gauruota galva i� laiptų aik�telės.

Leonas nustebo. Niekas niekada jo nelankydavo.

��Ka�koks senis,�� pasakė gauruotas vaikinas.�� Skelbiasi es�s tavo tėvas.

�A� taip ir �inojau,�� toptelėjo Leonui.�� Taip ir maniau, kad nutiks ka�kas negero.�

��Prancūzams tai nepatinka,�� pridūrė galva laiptinėje.�� Kad kiek, būtume jo visai neįsileid�.

��Ir gerai būtumėt padar�,�� atsakė Leonas, stengdamasis kalbėti ramiai, neprarasti savitvardos. Jis pradėjo kilti laiptais.

Pagal idėj� skvote turėjo vie�patauti demokratija, bet i� tiesų jame �eimininkavo prancūzai ir vokie�iai, kurie buvo vyresni ir turėjo kur kas didesn� patirtį, kurie pasakodavo apie savo nuotykius Pary�iuje ir Amsterdame su tokiu negin�ijamu autoritetu, kad Leonas jų draugijoje vis� laik� tylėdavo ir jausdavosi kaip vaikas, kuris nieko ne�ino apie gyvenim�. Leonas susierzino, kad jo tėvas u�trauks jam gėd� �ių did�iavyrių akivaizdoje.

Vir�uje jis girdėjo kasdienį �urmulį. Namo grindys buvo medinės, i� plikų lentų, tad kiekvienas garsas kraupiai aidėjo. Visu garsu paleisti �The Grateful Dead�, ka�koks gin�as apie Levo Trockio nu�udym�, dar vienas gin�as dėl butelio pieno ir moters balsas, guod�iantis verkiantį kūdikį.

Leonui ka�kodėl parūpo, k� jo tėvas pagalvos apie t� viduje tvyrantį tvaik�. Lindynė buvo prisigėrusi įvairiausių kvapų, susitelkusių anapus u�kaltų langų. Trenkė puvėsiais, neskalbtais drabu�iais, smilkalais ir dar�ovių sriuba, kuri vis� laik� kunkuliavo dideliame puode ant masyvios aprūkusios viryklės.

Kodėl jam turi rūpėti tėvas? Velniop jį! Leonas nurijo seiles. Kada visa tai baigsis? Baimė susiremti su savo tėvu? Siaubas, besismelkiantis vidun, pama�ius nusivylim� jo akyse?

Jis stovėjo prie pakeliamo lango, sunėr�s rankas u� nugaros, ir �iūrėjo į gatvꠗ tarsi Edinburgo kunigaik�tis, i� auk�to stebintis, kaip kei�iasi pilies sargyba. Tai buvo augus, i�vaizdus, ramus vyri�kis. Vilkėjo Hamprio Bogarto lietpaltį. Septynios dienos iki penkiasde�imt tre�iojo gimtadienio. Jis stovėjo. Atsisėsti nebuvo kur. Kambaryje daugiau nieko nebuvo, i�skyrus kampe suverst� kuprinių kaln� ir kelet� miegmai�ių. Viename i� jų miegojo dvi mergai�iukės, susirietusios į kamuoliuk� kaip ka�iukai.

��K� tu �ia veiki, tėti?

Tėvas atsigr�ė.

��Sveikas, Leonai,�� pasakė jis, tarsi negalėdamas patikėti jį �ia sutik�s.�� A� galė�iau paklausti tav�s to paties, ar ne?

Tas �mogus buvo visi�kai atsipalaidav�s. Leonui teko tai pripa�inti. Kiek dar berniukų i� jo buvusios klasės turėjo tokį tėv�, kuris galėtų nė nemirktelėj�s įeiti į valkatų lizd�? Leonas prisiminė, k� tėvas buvo sak�s vaikystėje, kai nusivedė jį į laikra��io redakcij�. Toji i�vyka buvo dovana vasaros atostogų proga, ir Leonas vis� laik� nenustygo i� susijaudinimo. �urnalistas visur turi jaustis kaip namie, Leonai. Atmink tai.

Tėvas nusi�ypsojo ir u�dėjo rank� Leonui ant peties. Jis por� kartų patap�nojo jam per petį, ta�iau, nesulauk�s jokio atsako i� sūnaus, nuleido rank�.

��Gera tave matyti. Kaip laikaisi?

Jis nu�velgė Leono skrybėl�, bet nieko nepasakė. Leono tėvai vis� laik� buvo itin supratingi mados kaprizų at�vilgiu. Siutinamai supratingi. Nė viena jo �ukuosenų�� nei nevykusi Zigio Stardasto maskuotė, nei tragi�ka Rodo Stiuarto �eveliūros kopija�� niekada jų nejaudino. Kaip tik tai ir buvo pagrindinis jų trūkumas.

Jie gali suprasti �į bei t� apie mai�ting� jaunyst�. Bet jie nesugeba suvir�kinti tikrų dalykų.

��Galėjai paskambinti. Būtumėm susitar� dėl laiko. Dabar turiu bėgti, man�s jau laukia draugai �Vakarų pasaulyje�.

Pamat�s sumu�t� Leono veid�, tėvas suraukė antakius ir atsargiai palietė sūnaus smakr�.

��Kas, po galais, nutiko tavo nelaimingam veidui?

Leonas norėjo atkirsti�� tik nereikia seiliotis, man jau dvide�imt metų. Bet jis negalėjo atsispirti�� dalis jo norėjo, kad tėvas tai �inotų. Dalis jo norėjo, kad tėvas juo did�iuotųsi. Ir kada, po galais, visa tai baigsis?

��A� buvau tenai �e�tadienį. Lui�ame.

Tėvo �vilgsnyje �mėstelėjo i�g�stis.

��Riau�ėse? Jie tave sumu�ė?

Leonas �yptelėjo.

��Tik truputį. Policininkas įspyrė.

Jo tėvas i�pūtė akis. Viskas jį nepaprastai stebino.

��Įspyrė?

Leonas nepatenkintas atsiduso. Kaip galima būti tokiam neapsi�vietusiam?

��Jis buvo ant arklio, tėti. Tas policininkas, jis buvo raitas.�� Leonas nutilo. Jis norėjo bent �iokio tokio pripa�inimo i� tėvo. Bent �iokio tokio įvertinimo, kuris tikrai nebūtų praslyd�s pro jo ausis nei�girstas. Nors ne�ymaus linktelėjimo, kad Leonas pasielgė teisingai, nuvyk�s į Lui�am� ir aptramd�s tuos rasistus. Bet jo tėvas tik bevilti�kai atsiduso.

��Kodėl tu nori painiotis į t� reikal�? Dvi gaujos gatvės chuliganų: vieni mosuoja savo vėliavomis, kiti mėto į juos plytas? K� tai i�spr�s?

Leono veidas persikreipė.

��Bet tu turėtum tai suprasti. I� visų �monių tu geriausiai turėtum suprasti. Jie�� fa�istai, tėti. Juos būtina sustabdyti. Ar ne t� tu ir pats darei per kar�?

Tėvas pakėlė antakius. Jis beveik �yptelėjo, ir Leonas tai pastebėj�s nuraudo. Ir kada visa tai baigsis?

��Nejaugi rimtai manai, kad tai, kas vyko Monte Kasino, buvo pana�u į susistumdym� Lui�amo Auk�tutinėje gatvėje? Kiek daug dar turi i�mokti, mano berniuk.

�Kaip tik todėl a� ir i�ėjau i� namų,�� pamanė Leonas, ir jo akys pritvinko a�arų.�� Niekada nesibaigiantis menkinimas. Totalus nesupratimas. Visa laik� per prastas. Vis� laik� pamokslai, koks a� kvailas.�

��Man nerūpi, k� galvoji,�� at�ovė Leonas, puikiai suvokdamas, kad yra kaip tik prie�ingai.�� Ir kodėl tu atėjai? Ko tau �ia reikia?

��Tavo motina man�s papra�ė,�� atsakė jis, ir Leonas pasijuto dar labiau į�eistas. Vadinasi, ne tė�iui rūpi, kaip jis laikosi. Tai ji. Tai mama jį pasiuntė.�� Tavo motina nesupranta, kodėl atsisakai visų savo privilegijų ir eini paskui būrį benamių.

��Tik paklausykite,�� pertarė Leonas, jį pamėgd�iodamas.�� Didysis suknistas liberalas ty�iojasi i� benamių.

��A� nesity�ioju. A� tik�� tik d�iaugiuosi tave matydamas.

��Gal galėtum truputėlį tyliau?�� atsakė Leonas, pa�nairav�s į miegan�ias merginas, taip mėgindamas parodyti, kad tai jo teritorija.�� Jos nemiegojo vis� naktį.

Tėvas dėbtelėjo į merginas, tarsi būtų pirm� kart� jas pamat�s.

��Kas jos?�� paklausė jis pusbalsiu. Jo tėvas buvo smalsios prigimties, ir Leonas pamanė, kad galbūt kaip tik dėl to jis ir buvo toks geras �urnalistas.

��Kai kas surado jas miegan�ias telefono būdelėje Justone. Jos atva�iavo i� Glazgo.

Kaip jis tro�ko, kad tėtis suprastų. Kaip reikėjo, kad jis pamatytų, jog tai yra jo mū�iai�� su rasizmu, u� stog� benamiams, su neteisybe,�� ir jie yra tokie pat svarbūs, kaip ir tie, kuriuose kadaise kovojo jo tėvas.

Bet tėvas tik liūdnai palingavo galva, tarsi vaikams miegoti telefono būdelėje būtų beprotybė, ir tai siutino Leon�.

��Tėti, ar �inai, kas nutinka daugumai benamių vaikų, nakvojan�ių gele�inkelio stotyse? Po savaitės jie pradeda pardavinėti savo kūnus.

��Galbūt, bet tu juk ne benamis, ar ne, Leonai?�� Jo �vilgsnis nuo miegan�ių mergai�ių vėl grį�o prie sūnaus.�� Tu tik �aidi.

Leonas vos bepajėgė suvaldyti savo kvėpavim�, vos tvardėsi. Jis buvo tokio sunkaus am�iaus, kai kiekvienas tėvo pasakytas �odis jį siutino.

��A� nieko ne�aid�iu,�� drėbė Leonas.�� Negalima palikti tinkamo gyventi namo tu��io. Mes neketiname nusileisti. Benamiai rengiasi duoti atkirtį.

��Bet juk tu pats pasirinkai būti benamiu, Leonai. Kokia prasmė? Tu pats i�keitei savo namus į lindyn�. Atsisakei mokslo dėl ka�kokio muzikinio laikra�tpalaikio.

�Na �tai, prasideda,�� pamanė Leonas.�� Tarsi kand�ių straipsnių apie menkių kar� ra�ymas būtų morali�kai prana�esnis. Tarsi suolo trynimas ir u� tai gautas diplomas ka�kaip pateisintų tavo egzistavim�.�

��A� turiu draug� Terį. Jo tėvai mano, kad jam netgi labai pasisekė, kai jis gavo darb� muzikos laikra�tyje.

��Neabejoju, kad Teris neturėjo visų tavo privilegijų. Ir kad Teris nelankė Londono ekonomikos mokyklos vien tik tam, kad mestų j� pirmaisiais mokslo metais. Kaip gali viso to atsisakyti? Tavo senelis buvo taksi vairuotojas i� Haknio. Ar �inai, k� jis būtų paaukoj�s dėl tokios galimybės, kuri� turi tu?

�Taksi vairuotojas i� Haknio,�� pamanė Leonas.�� Visada viskas sugrį�ta prie mano tėvo tėvo. Tėvas nesuvokia, koks jis buvo laimės kūdikis: bepigu jam buvo konkuruoti su taksi vairuotoju i� Haknio, kuris niekada taip ir neatsikratė lenki�ko akcento. O su kuo tenka konkuruoti Leonui? Leonui tenka konkuruoti su juo.�

Viena mergina miegmai�yje sujudėjo, pasimarkstė ir vėl u�migo.

��Tau nereikėjo �ionai ateiti, tėti,�� pasakė Leonas.

��Atėjau, nes tavo motina kraustosi i� proto,�� pasakė tėvas, ir Leonas net krūptelėjo, i�gird�s, kiek daug skausmo buvo jo balse.�� Ji klaikiai nerimauja. Kur tavo u�uojauta jai, Leonai?�� Jo tėvas tul�ingai apsidairė aplinkui.�� Nejaugi manai, kad �monės, kuriems priklauso �is lau�as, leis, kad tai t�stųsi be galo? Netrukus kas nors i�spirs tave i� �ia, o tai ne juokais skaudės, mano sūnau.

Leonas prisimerkė.

��Mes būsime tam pasireng�.

Leono tėvas pakėlė rankas auk�tyn. Leonas buvo mat�s t� desperati�k� gest� daugyb� kartų. Jis tarsi sakė: Dieve, u� k� man tokios kan�ios?

��Ak, suauk pagaliau, Leonai. Nejaugi manai, kad �ie �monės pakeis pasaulį? Atsipeikėk. Jie nesugeba pakeisti net lemputės.

��Jie atsidav� auk�tesniam tikslui nei patys sau. Jie aukojasi.

��Jie aukojasi...�� Leono tėvas kar�iai �yptelėjo.�� Vien� dien� tu pamatysi, kad �ie �monės, kurie aukojasi, kurie atvirai i�pa�įsta savo meil� masėms, yra be�irdi�kiausi �unsnukiai visame pasaulyje.�� Jo kalba virto maldavimu.�� Klausyk, a� buvau toks pat kaip tu. Maniausi, kad visk� �inau. Tu turi marias laiko, Leonai. Tu net nesuvoki, kiek daug laiko tu turi.

Ir vėl viskas i� naujo. Be galo, be kra�to, be pabaigos. Paskutinės dienos namuose buvo lygiai tokios pat. Tėvas vis� laik� įrodinėdavo savo tiesas, įvilkdamas jas į paken�iamo debato rūb�. Kol vienas i� jų (ir tai vis� laik� būdavo Leonas) pa�okdavo nuo pietų stalo ir u�sidarydavo savo kambaryje. Bet dabar jis nebegyvena jų namuose. Jo tėvas nesupranta. Viskas baigta.

��Tau viena terūpi. Nori, kad a� vėl bū�iau tuo, kuo buvau anks�iau�� pavyzdingu studentu, kuriuo galėtum girtis savo draugeliams.

Jo tėvas papurtė galv�, ir Leonas pajuto, kaip jis visas virptelėjo.

��Ne, a� tenoriu, kad tavo gyvenimas būtų laimingas. Savo noru pasitraukti i� gyvenimo�� nėra teisingas kelias, tai niekada nebus teisingas kelias.

Laimingas! Dabar jau Leonas buvo prisiklaus�s u�tektinai.

��Bet juk gyvenimas nėra vien tik laimės paie�kos. A� negaliu grį�ti į ankstesnį gyvenim�, tėti. A� negaliu ramiai sėdinėti su krūvele privilegijuotų vidurinės klasės studentų, kai gatvėse pilna benamių, o rasistai dau�o pakistanie�ius krautuvininkus ir nekliudomi mar�iruoja miesto gatvėmis, rėkaudami nacistinius �ūkius. A� negaliu apsimesti, kad nieko nevyksta.

��Grį�k namo,�� tarė tėvas.

Tai �tai apie k� buvo visas �is pokalbis. Niekada nei�girs nė vieno jo pasakyto �od�io. Ir dar nori, kad viskas būtų taip kaip anks�iau. Neįmanoma.

Leonas trūktelėjo pe�iais.

��A� esu namuose.

��Ak, tu mano ma�as kvailiuk,�� tepasakė tėvas, ir Leonas suglumo pamat�s, kaip tėvo akys prisipildo a�arų, ir jis neatlaik�s nusigr�ia.

Nedaug trūko, kad Leonas būtų nei�tvėr�s. Tėvas buvo toks nusimin�s, kad Leon� apėmė did�iulis noras jį apkabinti, paguosti. Jis jau ketino �engti prie tėvo, kai tarpduryje i�dygo dvejetas prancūzų. Sukry�iav� rankas ant krūtinės, jie nedraugi�kai nu�velgė Leono tėv�, ai�kiai duodami suprasti, kad �is vyras �ia nepageidaujamas.

Leono tėvas tai pajuto, atsisuko į juos, laukian�ius tarpduryje, ir ramiai linktelėjo, lyg būtų visk� suprat�s.

Tėvas apkabino sūnų ir tu�tuojau atsitraukė. Leonui norėjosi paplek�noti jam per petį, i�tarti k� nors paguod�iamo ar bent jau pasakyti, kad taip bus geriausia, bet ne�inojo, nuo ko pradėti.

Tylėdamas Leonas palydėjo tėv� iki durų. Jie paspaudė kits kitam rank��� formaliai, tarsi du nepa�įstami �monės, kurie i� esmės net neturėjo galimybės dorai pasikalbėti,�� ir Leonui nebeliko nieko kito, tik stebėti, kaip jo tėvas pasistato lietpal�io apykakl� ir atsargiai �engia per drumzlino vandens griovį.

Laukujės duris vis� laik� laikydavo u�rakintas, bet Leonas lydėjo tėv� akimis tol, kol �is, i� lėto perėj�s namų vaiduoklių gatve, pasuko u� kampo; iki to laiko visas jo pyktis buvo i�garav�s ir pavirt�s ka�kokiu lėk�tu, beformiu liūdesiu. Leonas ne�inojo prie�asties, dėl kurios jie galėtų dar kada nors susitikti.

Galop jis u�darė duris ir ėmėsi rakinti visas spynas.

Redakcijos biuras i�tu�tėjo, ir didelis baltas laikrodis vir� durų tiksėjo vis garsiau. Bet Rėjus ir toliau kiurksojo prie savo stalo, palink�s vir� apgadinto diktofono, bandydamas i�tiesinti deformuot� ritel�. Be rezultatų.

Jau kelint� kart� paspaud�s paleidimo mygtuk�, Rėjus spoksojo, kaip kreivoja tasai prakeiktas smagratis. Pamėgino atlenkti jį nyk��iu, tada vėl sustabdė. Dar sykį pabandė paspausti nyk��iu�� �į sykį smarkiau�� ir... ritelė neatlaikė.

Bjauriai trak�telėjusi, ji nuskriejo per vis� kabinet�. Rėjus skaud�iai sudejavo ir liko vėpsoti į styrantį juod� kelm�. Dabar tai jau tikrai viskas. �Su D�onu Lenonu viskas baigta,�� pamanė Rėjus.�� O a� net kojos i�kelti i� biuro nesugebėjau. Apgailėtina. A� nusipelnau būti i�mestas.�

Jo draugai jau buvo i�ėj�. O Rėjui taip reikėjo, kad jie būtų �alia. Kad pasakytų jam, k� daryti toliau. Jis bejėgi�kai vėpsojo į niekam tikusį diktofon�, kai jam toptelėjo mintis, kad �is jausmas nebenaujas. Jausmas, kad esi visi�kai vieni�as ir visų apleistas.

Jam buvo vienuolika metų. Jis stovėjo prie�ais piln� klas� vaikų, kurie jau turėjo laiko susirasti draugų, sudaryti s�jungas ir i�mokti supratingai �ypsotis, pama�ius naujok�, kuris i� paskutiniųjų laikosi, kad nepravirktų.

Per vėlu. Vis� laik� per vėlu.

Abiem jo broliams buvo lengva. D�onas buvo ketveriais metais vyresnis�� kietas, atleti�kas ir nieko nebijojo. Jaunesnysis brolis, Robis, tebuvo penkerių ir tik k� pradėj�s eiti į mokykl�. Be �ios naujos, kiek neįprastos vietos, jis daugiau nieko ir ne�inojo.

Ta�iau Rėjus buvo to sunkaus am�iaus. Kitiems berniukams ir mergaitėms jis pasirodė kitoks. Jo plaukai buvo kirpti trumpai, dėvėjo pilkus flanelinius �ortus, sintetinius baltos spalvos mar�kinėlius trumpomis rankovėmis ir senosios mokyklos kaklarai�tį bei �varkelį.

Ėjo 1969-ųjų vasara, o Rėjus Kylis buvo apsireng�s kaip Haroldas Makmilanas.

Nors jo klasės draugai irgi formaliai dėvėjo uniformas, palyginti su Rėjumi, jie buvo tikri Karnabio gatvės povai.

Ilgi plaukai, grėsmingai krintantys ant margintų palaidinių, arba nuskusti beveik iki plikumo. Mokykliniai kaklarai��iai, suri�ti tokiais storais mazgais, kokie nebūtų padar� gėdos net ir pa�iam Rod�eriui Murui. Dauguma mergai�ių pasitrumpinusios uniforminius sijonėlius iki pat tamsiai mėlynų uniforminių kelnai�ių. Ir pa�iame klasės gale�� nenustygstantys neklau�ados ro�inės spalvos mar�kiniais.

Rausvos spalvos mar�kiniai! Berniukams?! Prakeikimas!

Rėjus buvo praleid�s Anglijoje vos mėnesį. Niekur kitur jis nesijautė taip toli nuo namų.

��Rėjus atvyko i� Honkongo, kur jo tėvas tarnavo policijos pajėgose,�� prane�ė mokytoja. Ji paėmė liniuot� ir por� kartų pliauk�telėjo ja per pasaulio �emėlapį.�� Nagi, kas �ino, kur yra Honkongas?

Klasė pratrūko choru, Rėjus net krūptelėjo.

��Vienas rausvų gabaliukų, mis!

��Kas tie rausvi gabaliukai?

��Rausvi gabaliukai priklauso mums, mis!

Bet Rėjui niekada neatrodė, jog kas nors priklausytų jam�� tik jau ne toji kinų teritorija, i� kurios jie neseniai i�vyko, ar tos karinės bazės Kipre ir Anglijoje, kur jis su �eima gyveno iki tol. Ir tik ne �itas priemies�io kvartalas, kuriame berniukai ir mergaitės buvo taip i�gra�inti, tarsi būtų i�siruo�� į kaukių balių.

Ka�koks plikai skustas vaikėzas, kuriam buvo paskirta rūpintis Rėjumi, i�garavo t� pa�i� akimirk�, kai nuskambėjo skambutis, skelbiantis did�i�j� pertrauk�.

Tolimiausiame �aidimų aik�telės kampe Rėjus galėjo matyti vyresnįjį brolį D�on�, spardantį kamuolį su kitais vaikinais. Jo jaunėlis broliukas Robis davėsi su gauja ma�ylių ir klykavo kaip i�protėj�s. O Rėjus stovėjo tarsi įbestas ir ne�inojo, nei kur eiti, nei kuo u�siimti, nei kur dėti rankas. Ir �ia nutiko tai, kas pakeitė absoliu�iai visk�.

Ka�kuris i� vaikų u�traukė dain�.

Tai buvo priedainis i� �Hey Jude�. Pama�u įsijungė vis daugiau balsų. O tada pasigirdo ir kita giesmė�� dainos �Ali You Need Is Love� preliudas.

Dainavimas vis stiprėjo, nors kamuolio spardymas ir paskalos nesiliovė, o �ka�tonai� ir �klasės� stumdėsi su dar didesniu įkar��iu. Bet �aisdami jie dainavo.

Vėliau sekė dar daugiau melodijų, dar daugiau giesmių�� yeah, yeah, yeah�� �She Loves You�,�� ir dar daugiau vaikų kėlė balselius ir traukė dainas, kurias jie mokėjo geriau negu savo �alies himn�.

Ech, tos jaunystės dainos, tie septintojo de�imtme�io garso takeliai. Visur girdėjai tik bitlus. Vis� laik��� vien bitlus. Tarsi laikmetis, kuriame jie u�augo, būtų prasidėj�s ir baig�sis kartu su D�onu, Polu, D�ord�u ir Ringo. Netrukus visa �aidimų aik�telė jau dainavo, ir Rėjus Kylis, pastūmėtas kunkuliuojan�ios aistros, į�engė į jų tarp�, i�tirpdamas �iame muzikos ir bendrų jausmų pasaulyje.

Po daugelio metų jis svarstė, ar tik viso to neįsivaizdavo. Pirmoji diena keistoje mokykloje, desperati�kos pastangos sulaikyti a�aras ir vyresniojo brolio, lyg niekur nieko spardan�io kamuolį su savo naujaisiais draugais, paveikslas, dar labiau i�ry�kinantis Rėjaus vieni�um�. Ir staiga visa mokykla, skambanti nuo vaikų balsų, dainuojan�ių bitlų dainas. Jam daugiau nieko pana�aus neteko patirti.

Jis �inojo, kad tai buvo tikra. Kad tai i� tikrųjų vyko. Jis tai jautė. Magij�, kuri gali tave i�laisvinti.

Ir kartais Rėjui atrodydavo, kad visos jo gyvenimo pastangos buvo nukreiptos tik į tai, kaip sugr��inti t� stebukling� akimirk�, kaip prikelti t� dien�, kada staiga pasidarė visai nesvarbu, kad jis nieko nepa�įsta ir jo drabu�iai klaikūs, kaip vėl sugr��inti t� 1969-ųjų mokyklos kiem�, aidintį nuo neu�mir�tamų �na-na-na�, �yeah-yeah-yeah� ir �love-love-love, love is all you need�.

Redakcija nebuvo tu��ia. Rėjus turėjo t� �inoti. Jų biuras niekada nebūdavo visi�kai tu��ias.

Perklausų kambaryje, drebindama stiklin� durų pertvar�, griaudėjo muzika. Tai buvo Skipas D�onsas. Jis grei�iausiai ruo�ėsi i�būti ten vis� naktį, ra�ydamas pagrindinio albumo recenzij� kitos savaitės numeriui. Ranka.

Nors biuras buvo grūste prigrūstas modernių raudono plastiko �Olivetti� ma�inėlių, Skipas D�onsas visada ra�ydavo ranka. Jį nuolat matydavai kokiame nors nuo�alesniame redakcijos kampe ar perklausų kambaryje, palenkusį ilg� �irafos kakl� vir� apdriskusio s�siuvinio. Tas faktas, kad jis buvo kairiarankis ir laikydavo ra�iklį ka�kaip kankinan�iai suriestoje rankoje, darė �į ra�ymo proces� i� pa�iūros dar gremėzdi�kesnį ir keblesnį.

Skipas D�onsas buvo neprilygstamas ra�ytojas. Be ypatingų pastangų konstruojantis t� ledin�, skepti�k� proz�, idealiai atitinkan�i� epochos dvasi�, jis buvo tikrų tikriausia �Laikra��io� legenda.

Rėjui nesinorėjo trukdyti Skipui D�onsui. Bet jeigu kas nors ir �inojo, kur �į vakar� galima rasti Lenon�, tai galėjo būti tik Skipas. Jis stabtelėjo, sukaupė vis� dr�s� ir tyliai į�engė į perklausų kambarį.

I� prad�ių Skipas jo nepastebėjo. Jis buvo paskend�s muzikoje, pasinėr�s į ra�ym�, apsuptas mi�ko u�gesusių cigare�ių, kurias jis pusiau surūkydavo ir po to kruop��iai pastatydavo ant filtro, idant �ios, i� lėto smilkdamos, tolyd�io virstų pamėkli�kais pelenų stulpais.

Rėjus pamėgino atspėti, kokia tai muzika: dvi solo gitaros ir viskuo nusivyl�s nosinis vokalas�� nepriekai�tingai �iuolaikinis, bet kartu ir ganėtinai svajingas, o tai visi�kai nesiderino su tuo, kas vyko muzikoje pastaruoju metu.

Rėjui patikdavo �iūrėti, kaip Skipas dirba. Matydamas jį dirbantį, Rėjus atgaudavo pasitikėjim� savo jėgomis ir vėl įtikėdavo, jog tai, k� jie daro, yra svarbu ir prasminga. �iūrėdamas į Skip�, Rėjus vėl įtikėdavo, kad muzika dar nemirė.

Skipas atsilo�ė kėdėje, prisidegė cigaret� ir tik tada pastebėjo Rėjų. Jis �yptelėjo ir pamojo ranka, kviesdamas jį u�eiti vidun. Rėjus dėkingas nusi�ypsojo ir prisitraukė kit� perklausų kambaryje stovin�i� kėd�.

��Rėjus Kylis,�� pasakė Skipas.�� Jėga.

Skipas įbruko jam į rankas albumo vok�. Tai buvo �Marquee Moon�, debiutinis �Television� darbas. Rėjus tik pakratė kar�ius�� nieko nebuvo apie juos girdėj�s. Skipas u�merkė akis ir i�rai�kingai linktelėjo galva, tuo parodydamas, kad tai�� tikras dalykas.

��Koks yra �ių metų perkamiausias albumas?�� paklausė Skipas.

��Ne�inau,�� atsakė Rėjus.�� Turbūt vis dar �Hotel California�.

��Jėga,�� nusi�ypsojo Skipas, atsargiai statydamas savo k� tik prisidegt� cigaret� ant filtro galiuko.�� Ar �ia tie kaubojai su savo apsnūdusiu Holivudu, kurį �The Byrds� padarė pirmieji, ir aran�uotėmis, kurias �Beach Boys� padarė daug geriau?�� Jis prunk�telėjo, ir Rėjus taip pat nusijuokė, nors jis ir mėgo �The Eagles�, ir jo juokas nuskambėjo kaip ma�a i�davystė.�� Atleiskite, vaikinai, bet �Television� i�spardys jūsų plaukuotus u�pakalius iki pat tėtu�io ran�os.

Rėjaus akys spindėjo i� susi�avėjimo. Skipas D�onsas atrodė kaip jūrų piratas. Piratas, kurį, sudu�us laivui, jūra i�metė į krant� kartu su Kitu Ri�ardsu ir mil�ini�ku kap�u narkotikų.

Skipas buvo nenormaliai auk�tas, bauginamai liesas, mirtinai i�bal�s. Jeigu sutiktumėte jį, kėblinantį į blusų turgų su did�iule krūva albumų, pa�ymėtų lipduku �Promotional Copy Only: Not For Sale�, po pa�as�ia, grei�iausiai pamanytumėte, kad susidūrėte su benamiu arba genijumi, kuris negali gyventi taip, kaip gyvena paprasti mirtingieji. Ir abiem atvejais jūs būtumėte teisus.

Tomis retomis naktimis, kai Skipas D�onsas vis dėlto miegodavo, jis tai darydavo ant naujo bi�iulio sofos ar grindų kur nors �iaurės ar vakarų Londone. Skipas neturėjo namų, bet stogas vir� galvos visada atsirasdavo. Pernelyg daug �monių jį dievino.

Dienomis Skipas tūnodavo pirmame pasitaikiusiame �Laikra��io� redakcijos kamputyje, nes neturėjo nuosavo kabineto ir jam jo nereikėjo�� �tai koks absoliu�iai iki kaulų smegenų rokenrolinis buvo Skipas. Savyje jis įkūnijo vis� �ios muzikos esm�.

Skipas ra�ė kur tik pakliūva�� ant suglam�ytų bloknotų, popieriaus skiau�ių, spaudos prane�imų, tu��ių cigare�ių pakelių�� jis ra�ė nukamuota kaire ranka ir negrabiai laikomu pie�tuku�� gra�iausius �od�ius apie muzik�, kuriuos kam nors apskritai buvo lemta perskaityti.

Jis vis� laik� dėvėjo vis ir t� patį apdar�: juodas suply�usias odines kelnes, raudon� odin� baikerio striuk� ir ka�koki� raukt� palaidin�, pritinkan�i� nebent apyau�rio dvikovoms su rapyromis. Jis trynė �ias eleganti�kas drapanas kiekvien� miel� dien�, bet kokiu oru, visais metų laikais. Su jomis Skipas atrodė tarsi koks rokenrolo ordino kavalierius rojalistas, kai aplinkui zujo vien apskritagalviai puritonai.

Skipo kelnių antukas buvo įply��s, ir kartais per susirinkimus redakcijoje jo vyri�ki padargai netikėtai gaudavo pakvėpuoti. U�kietėjusios roko veteranės, kurioms nieko nereik�davo pamaloninti kokį nors �Dr. Feelgood� narį �Vaivoryk�tės� u�kulisiuose, raudonuodavo iki pat chemi�kai apdorotų plaukų �aknų, bet Skipas nekreipdavo į tai dėmesio.

Kai jis �irgliodavo Londono gatvėmis, skiauterėti chuliganai plienu kaustytais batais mėtydavo į jį akmenis. Visas platusis pasaulis laikė jį pakvai�ėliu. Bet laikra��io redakcijoje Skipas buvo dievinamas. Ir ne tik Rėjaus. Leonas mylėjo Skip�. Teris mylėjo Skip�. Skipas buvo toji prie�astis, dėl kurios jie visi tro�ko dirbti �Laikra�tyje�.

Skipas D�onsas atėjo į �Laikra�tį� i� �Oz�, a�traus turinio �urnalo jaunimui, kuriame pradėjo savo �urnalistin� karjer� po to, kai buvo i�mestas i� Oksfordo universiteto. Jo kandūs monologai apie did�iuosius muzikos negyvėlius�� D�imį Hendriks�, Brajan� D�ons�, D�im� Morison�, Nik� Dreik��� ir dar vaik��iojan�ius su�eistuosius�� Lu Rid�, Brajan� Vilson�, Sid� Baret�, Igį Pop�, Dag� Vud� labiau u� visk� ir u� visus padėjo Kevinui Vaitui i�traukti �Laikra�tį� i� rūsio ir paversti jį vienu skaitomiausių muzikinių leidinių.

��Tau patinka naujos grupės?�� pasiteiravo Skipas.�� Įtariu, nelabai?

Rėjus mandagiai nusi�ypsojo. Jam nereikėjo nieko ai�kinti Skipui. Skipas suprato.

��O man jos patinka,�� tarė Skipas.�� Ne visos, �inoma. Nes tai, k� daro daugelis jų, tai, kam jos skiria vis� savo karjer�, Edis Kokranas padarė grei�iau nei per dvi minutes. Pa�velk �ia, vaikine. �Summertime Blues��� viena minutė penkiasde�imt devynios. Jos nori grį�ti prie i�takų? Puiku, bet Edis padarė tai daug anks�iau u� juos. Ir jau tiesiog visi�kai nepadoru niekinti sen�j� gvardij�, kai pats vagi jų rifus. Turiu galvoje, i� ko �The Clash� pasiskolino gitaros rif� savo �1977�?

���The Kinks�,�� atsakė Rėjus.�� �You Really Got Me�.

Skipas gudriai �yptelėjo.

��O k� tu �iuo metu klausai? Juk ne �Led Zeppelin�?

��Mano brolis juos mėgo. Man patiko�� ne�inau�� folklorinė jų pusė. �Tangerine�, �White Summer/Black Mountain Side�.

Rėjus neprasitarė, kad jo brolis mir�s, ir jo plok�telės dulka kambaryje, kurį tėvai laiko u�rakin�. Jis nepasakojo Skipui D�onsui viso to. Apie asmeninį gyvenim� jie nesikalbėdavo. Visi jų pokalbiai sukdavosi apie muzik�. Rėjus nujautė, kad Skipas taip pat ka�kur turi �eim�. Bet jis niekada jos neminėdavo. Gaud�iant muzikai jie kalbėdavosi tik apie muzik�.

��Jie buvo dideli D�oni Mi�el fanai, turiu galvoje, Peid�as ir Plantas,�� pasakė Skipas.�� Visi ka�kodėl ignoruoja t� fakt�. Bet jeigu tau patiko akustinė �Led Zeppelin� pusė, tuomet vertėtų pasiklausyti kurio nors i� folko gitaristų. Deivio Grehemo. Berto D�an�o ir D�ono Renborno�� �Pentangle� vyrukų. Leo Kotkės. D�ono Fahio�� pava�iavusio genijaus, akustinio D�imio Hendrikso. Ir D�ono Martino. Kada nors klauseisi D�ono Martino? Jis�� mūsų Dylanas. Neapsigauk dėl barzdos, vaikine.

��Barzdos man�s netrikdo,�� atsakė Rėjus, dėdamasis į galv� Skipo suminėtus atlikėjus. Jam būtinai reikės jų pasiklausyti. Pasaulyje yra gausybė puikios muzikos, kurios jis nė negirdėjo.

��O tada turi eiti dar giliau,�� t�sė Skipas.�� Grį�ti prie bliuzo. Prie muzikos, kuri stovi u� visos mūsų muzikos, jeigu supranti, k� noriu tuo pasakyti.

Rėjus suprato, k� Skipas nori jam pasakyti.

��Būtinai pasiklausyk �ono Hauzo.�� Rėjus linktelėjo. Jis tikrai susiras �on� Hauz�.�� Eisio Peitono. Deltos bliuzo. Visa muzika liejasi i� to paties �altinio. Tik didieji gali tai suprasti. Tai�� kraujo ry�ys. Vieta, kur viskas susimai�o�� juoda ir balta, miestas ir folkloras. Ir jie tai supranta. Visa muzika tryk�ta i� vienos versmės. Elvis t� suprato. Ir Dylanas. Ir Lenonas taip pat.

Rėjus giliau atsikvėpė.

��Man reikia jį surasti, Skipai. Turiu galvoje D�on� Lenon�. Jis mieste. Vaitas nori, kad jį suras�iau ir paim�iau interviu.

Nedr�si, kiek ironi�ka �ypsena ir įbestas į lubas �vilgsnis.

��Jis nori gauti interviu i� D�ono Lenono? �Laikra��iui�?

��Tikrai taip. Na, supranti, jis nori, kad a� jį suras�iau ir kaip tikras �urnalistas...

Skipas linktelėjo.

��Jie visi �i�nakt mieste,�� pasakė jis.�� D�onas Lenonas... Dagas Vudas. Ypatinga atmosfera, vaikine.�� Jis �yptelėjo, greitosiomis �vilgtelėdamas į Rėjų akies kra�teliu.�� Ypatinga aura.

Rėjus prisiminė pasakojim�, kaip Skipas kart� surado Dag� Vud� jau pamėlusį tu��ioje vonioje Detroite. Ar galbūt Dagas Vudas surado Skip�. �iaip ar taip, vaizdelis turėjo būti nekoks. Skipas �inojo visk�. Ir pa�inojo visus.

��Kur man eiti �įvakar, Skipai?�� Netikėtai Rėjaus balse pasigirdo primygtinumo gaidelė. Jis pajuto, kad turi nedidelį, bet vis dėlto �ans�.�� Jeigu būtum mano vietoje, kur tu eitum?

Skipas susim�stė.

��Jeigu bū�iau tavo vietoje ir ei�iau pasilinksminti, pamėgin�iau �Speakeasy�. Na, dar galbūt �Roundhouse�.

Rėjus suabejojo.

��Nejaugi tikrai manai, kad Lenonas bus ten?

Skipas susiraukė.

��D�onas Lenonas? Abejoju, vaikine. U�tat ten tikrai galėsi gauti kai ko stipresnio.

Rėjus atsiduso. Grei�iausiai jis taip ir liks nieko nepe��s. Jis prisiminė, kad nors Skipas ir pa�inojo visus ir �inojo absoliu�iai visk�, jis net vandens arbatai nemokėjo dorai i�sivirti. Kasdienės banalybės aplenkdavo Skip�. Jis gyveno auk�tesniame astraliniame lygmenyje.

��Tas taip, bet kur galėtų būti jis? D�onas?

Nespėjus Skipui atsakyti, perklausų kambario durys pla�iai atsivėrė ir vidun įpuolė neauk�ta moterėlė su akiniais. Rėjus pa�ino j��� ji buvo i� �urnalo �Ūkio darbai� redakcijos, įsikūrusios tame pa�iame auk�te. Nejuokais pasipiktinusi, ji pri�oko prie patefono ir, stvėrusi u� adatėlės, piktai brūk�telėjo per �Marquee Moon�.

��Pagalvokite ir apie kitus!�� i�ko�ė ji, visa i�raudusi i� pyk�io.�� �inokite, ne jūs vieni dirbate vakarais.�� Ir nu�ingsniavo atgal per perklausų kambarį, trumpam stabtelėdama prie durų.�� Ir nors trumpam i�eikite prasivėdinti!

Moterėlei dingus i� akira�io, Rėjus ir Skipas susi�valgė. Netrukus perklausų kambarys sugriaudėjo nuo netramdomo dviejų pami�ėlių juoko. Juodu tiek rai�iojosi, kad net pilvus pasopo.

��I�eikite prasivėdinti!�� pakartojo Skipas D�onsas.�� Jėga!

Migla pastatė automobilį prie pat klubo, kuriame jie leisdavo beveik visas naktis. Terio �irdis dau�ėsi i� laimės. �ia jis jausdavosi nuostabiai. Ir visur aplinkui, kiek tik akys u�mato, riogsojo griuvėsiai.

Senasis Kovent Gardenas buvo nugriautas. I� gėlių turgaus neliko beveik nieko. Dabar �is plotas priminė Teriui nuo bombardavimo nukentėjusį rajon�. Sviedinių i�raustos purvo duobės, sugriauti pastatai ir �emėje �iojin�ios skylės. Bet kiekvien� naktį tarp griuvėsių ka�kas sujudėdavo.

���tai ir jie,�� pasakė Migla.

Teris ir Migla sėdėjo įsitais� ant jos automobilio, pastatyto u�verstame dykynės plotelyje, stogo ir �iūrėjo, kaip, atsargiai mindami takelį tarp griuvėsių, i� tamsos i�nyra smokingais vilkintys vyrai ir moterys vakarinėmis suknelėmis. Operos lankytojai.

Teris ir Migla mėgdavo paspoksoti į �į pasipūtėlių parad� prie�ais Karali�k�jį operos teatr�, esantį Bou gatvėje. Vyrai su smokingais ir peteli�kėmis, galanti�kesni u� patį D�eims� Bond�, moterys, pasikai�iusios sukneles ir apsikars�iusios brangakmeniais, kiekviena jų tikra Monako princesė Greisė. Visi jie linksmai kvatojo, tarsi pasivaik��iojimas po Kovent Gardeno griuvėsius būtų smagi pramoga.

Moteris su raudona suknele ir perlų vėriniu ant kaklo pamojo jiems, ir Teris su Migla pamojo jai atgal.

Operos mylėtojai bi�iuliaudavosi su �iais sulaukėjusiais jaunuoliais, kurie u�tvindydavo operos prieigas, norėdami patekti į muzikinį klub�, įsikūrusį viename Nilo gatvės rūsyje. Teris neabejojo, kad taip buvo dėl to, jog jie visi susirinkdavo �ionai dėl tos pa�ios prie�asties. Jie susirinkdavo pasiklausyti muzikos.

��Kadaise �ia buvo sodas,�� pasakė Migla. Ji da�nai mėgdavo pasipuikuoti savo �iniomis. Bet jis nė kiek dėl to neprie�taravo. Jam patikdavo klausytis jos pasakojimų.�� Ar tu tai �inojai, Teri? Kadaise �ia �monės augino vaisius ir gėles. I� to ir kil�s pavadinimas. Kovent Gardenas � Vienuolyno sodas. Kadaise �ia i� tikrųjų �aliavo sodai.

��O dabar �ia viskas atrodo kaip po karo,�� pasakė jis.�� Eime, pasi�iūrėsime, ar Dagas dar neatvyko.

���ia turėjo būti taip gra�u,�� atsiduso ji.

�ai�iai suklik�s, Teris stryktelėjo nuo automobilio stogo.

Prie� nusileisdamas ant �emės, jis dar spėjo koja nukirsti bent por� įsivaizduojamų prie�ų ir komi�kai sumosuoti rankomis.

��Briusas Li,�� tarė jis i�did�iai, ir jo mergina nusi�ypsojo jam.

T� akimirk� dangaus skliautas jiems vir� galvų prasiskyrė, ir ugninis �aibo �eberklas perskrodė padang�. Tarsi pralau�usi mil�ini�k� u�tvank� danguje, srauni lietaus upė visu smarkumu plūstelėjo jiems ant galvų, ir t� pa�i� sekund� abudu stovėjo permirk� iki paskutinio siūlelio. Teriui ka�kodėl pasirodė, kad �i audra, taip netikėtai ir su tokia gaivali�ka jėga u�griuvusi i� auk�tybių, ko gero, prana�auja koki� nors did�i�, nepaprastai reik�ming� permain� visatoje.

Teris stvėrė Migl� u� rankos ir juodu, d�iugiai kvatodami, pagauti ekstazės ir kupini gyvenimo d�iaugsmo, u�vertė galvas į dangų.

O u� penketo tūkstan�ių mylių, Memfyje, Tenesio valstijoje, u� did�iulio namo vartų, paskutinį atodūsį i�leido keturiasde�imt dvejų metų vyri�kis.

PENKTAS SKYRIUS

Triuk�mas�� neįtikimai didelis triuk�mas�� pagavo Terio ausį pirmiausia. �Vakarų pasaulio� rūsys riaumojo, alsuodamas kar��iu pro po�emin vedan�ias duris, prie kurių sargyboje stovėjo didelis plikagalvis vyras juoda uniforma. Triuk�mas buvo tiesiog ne�moni�kas ir virpino net patį nakties or� bei drebino per�lapusios, prie įėjimo susigrūdusių pasi�iau�ėlių minios valdi�kas dantų plombas�.

Teris impulsyviai sugriebė Migl� u� rankos. Kiekvien�syk, pagalvojus apie �io rūsio istorij�, jį apimdavo keistas jaudulys. Kadaise �Vakarų pasaulis� buvo knaipė, kur galėdavai nusipirkti nelegalaus pilstuko. Vėliau �ia įsikūrė striptizo klubas. Paskui�� gėjų restoranas. O dabar jis priklausė jiems. Dabar atėjo jų eilė.

Visi nerimstantieji eilėje buvo apsikarst� pagal paskutinį genties mados klyksm�. Terio siela d�iūgavo matydama prie� akis vis� �į mai�tininkų simbolizm�: į�ūlius merginų auk�takulnius ir suplė�ytas triko kelnes, gremėzdi�kus vaikinų aulinius batus, odines striukes ir styran�ius ant pakau�io plaukus, i�d�iovintus su talku ir pa�iau�tus vazelinu, tarsi jų venomis k� tik būtų perleista elektro�oko dozė. Tai buvo jo tauta. Nepaisant laukinio raudonai mėlyno makia�o,�� lyg pandos apved�iotų akių ir kruvinų lūpų,�� Teris atpa�ino daugelį vaizdų, ir �irdį u�liejo keista �iluma. Gera būti tarp savų.

��O gal nueikime kur nors kitur?�� i�tarė Migla nedr�siai, timptelėjusi jį u� rankovės.

Jis pa�velgė į j� padėrusiomis akimis. Niekada negali �inoti, k� ji pasakys po akimirkos.

��K� �ia kliedi?!�� Net ir stovėdamas lauke u� �Vakarų pasaulio� durų, norėdamas būti i�girstas, turėdavai pakelti bals�.

Jos akys spindėjo nuo neai�kaus susijaudinimo.

��Mes galėtume paimti automobilį. Va�iuoti kiaur� naktį. Ir saulei tekant būti kalnuose �iaurėje.

Sekund� jis neteko �ado. Nejaugi ji nesupranta, kokia svarbi jam yra �i naktis? Nejaugi ji iki �iol to dar neįsikirto?

��Bet �i�nakt �ia bus Dagas,�� pasakė jis.�� Jis lauks man�s. Jis juk atvyksta su mumis pasilinksminti.

Teris prisiminė, kaip viename Berlyno bare parodė Miglos nuotrauk� Dagui. Ji vaipėsi prie�ais nuotraukų automat�, sėdėdama Teriui ant kelių, bet vis tiek galėjai matyti, kokia ji ypatinga. Dagas santūriai linktelėjo.

�Patrakusi boba�,�� pasakė jis anuomet, ir Terio �irdį u�liejo dėkingumo banga.

Tavo teisybė, Dagai. Patrakusi boba.

��Tu tik paklausyk,�� nenustygo jinai,�� mes keliausime visai kaip Selas Peredaisas ir Dinas Moriartis.�� Ji manė, kad tai jį sugundys. Ji �inojo, kaip jis dievina �i� knyg�.�� Selas ir Dinas, au�tant pasiekiantys Meksik�. Mes galėtume va�iuoti vis� naktį, tiesiog...

Ji kalbėjo rimtai. Jis pagaliau suprato, kad ji�� rimtai. Be to, �i patrakusi mergi��ia buvo visi�kai teisi. Ir nors jos pasiūlymas �i� akimirk� buvo absoliu�iai beproti�kas�� Dagas Vudas jau gali būti viduje!�� Teris negalėjo ant jos pykti. Juk kaip tik dėl to jis j� taip stipriai ir įsimylėjo.

Jis prisiminė, kaip pa�ioje jų draugystės prad�ioje, prie� pat Naujuosius metus, kai visas lik�s pasaulis ilsėjosi nuo Kalėdų, o jos buv�s vaikinas, raudodamas kruvinomis a�aromis, tebestovėjo sargyboje po Terio lango, juodu, apduj� i� laimės, lakiojo po i�tu�tėjusį miest�, tarsi �is priklausytų tik jiems: �okinėjo per gyvatvores, laipiojo sienomis, vidury nakties karstėsi po med�ius karali�kuose Londono parkuose, visi�koje tamsoje klaid�iojo tu��iame futbolo stadione. Ji nebuvo pana�i į joki� kit� mergin�. Ta�iau kad ir kaip viliojamai skambėjo jos pasiūlymas, jis nesusigundė. Tik ne �įvakar. Jie dar prisiva�inės naktimis. Tam jie turės vis� likusį gyvenim�.

��Eime, Migla,�� pasakė jis �velniai.�� Dagas laukia.

Ji nusi�ypsojo jam�� visai neprie�taraudama. Kaip jis j� u� tai mylėjo!

Jie nu�ingsniavo tiesiai prie durų, ir Teris pajuto kylantį pasidid�iavim�. Jų vardai am�iams bus įra�yti �ios ypatingos įstaigos sve�ių s�ra�e. Visų �ių mai�tautojų mar�kinėliai, kelnės, mokykliniai �varkeliai buvo kaip pakliūva i�keverzoti karingais �ūkiais. ANARCHIJA. SUNAIKINK. KROIDONAS�� MĖ�LAS.

�ia i� eilės i��oko tikrų tikriausias vaiduoklis i�sprogusiomis akimis. Jis vilkėjo �vark�, kurį buvo pasisiuv�s i� nacionalinės vėliavos. Priekiniai jo dantys buvo i�mu�ti. �Teris, Teris,�� �veplavo jis.�� Jis �ia! Jis vaik��ioja tarp mūsų! Dagas Vudas jau viduje! A� ma�iau, kaip jis įėjo!�

Brajaniakas buvo vienas veteranų, visur lydintis juos nuo praėjusios vasaros. Teris pirm� sykį jį pamatė prie pat scenos �The Clash� koncerto metu kraujais pasruvusiu veidu, tarsi kanibal� per arbatėl�. Ka�kuris i� jo �okio draugų buvo k� tik nukand�s jam nosies galiuk�. Tik Brajaniakui tai buvo nė motais, nes jis ir toliau strapaliojo, visiems �iepdamas savo sutrupėjusius dantis, tarsi prarasti nosies galiuk� tokiomis aplinkybėmis būtų nepaprastai smagu. Sklido kalbos, kad vertikalų pankų �okį i�rado Brajaniakas. I� tiesų tuose jų po�eminiuose urvuose vis� laik� katastrofi�kai trūkdavo vietos. Vienintelis būdas �okti buvo auk�tyn ir �emyn. Niekas ne�inojo, i� kur Brajaniakas atvyko�� jis tiesiog i�dygo kaip i� po �emių, visi�kai susiformav�s, tarsi beprotybė ir nacionalinė vėliava vis� laik� būtų buv� nei�skiriami jo palydovai, tarsi jis vis� laik� būtų vadin�sis Brajaniaku.

Teris buvo girdėj�s, jog kadaise Brajaniakas vadinosi Brajanu O�Greid�iu ir pateko į �Vakarų pasaulį� per vien� didel� Londono airių �eim�, laimėj�s stipendij� į vien� privilegijuot� mokykl� (buvo kalbama, kad Brajaniako intelekto koeficientas nei�matuojamas, ir Teris buvo link�s tuo tikėti), ta�iau po vieno nervinio priepuolio buvo i�ve�tas į psichiatrin� ligonin�. Bet niekas ne�inojo, kaip ten buvo i� tikrųjų, ir niekas negalėjo tos istorijos nei patvirtinti, nei paneigti, be to, tai vis tiek neturėjo jokios reik�mės. Ankstesniojo Brajano nebeliko, o jo vietoje atsirado Brajaniakas. �ia ir dabar.

��Didysis Dagas Vudas jau pastato viduje,�� patvirtino Brajaniakas ir jo pir�tai įsikibo į Terio �varko rankov�. Stambūs prakaito ir lietaus la�ai varvėjo per susijaudinusį veid�.�� Vienintelis �mogus, i�drįs�s pakelti vėj� Vudstoke. Tavo ra�inys: ekstremalus pami�imo ir sensacijų kratinys, jums leidus.

��Ar tikrai?�� paklausė Teris.�� Ar tikrai jis jau �ia? Dagas?

Teris vis dar negalėjo tuo patikėti. Bet Brajaniakas tik nepaliaujamai linksėjo, ir Teris patap�nojo jam per nugar�, per nacionalin� vėliav�, atsidėkodamas u� ger� naujien�. Tada jis �vilgtelėjo į savo deln�. Jis buvo purvinas.

��Eime su mumis,�� pavadino jį Migla, ir Brajaniakas, nesitverdamas d�iaugsmu, prisidėjo prie jų.

Teris pasispjaudė delnus ir juos patrynė. T� patį nacionalinės gvardijos �vark� Brajaniakas vilkėjo visur ir visada, dar nuo tos dienos, kai beveik prarado nosį, tad dabar jis buvo neapsakomai purvinas. Teris nieko jam nesakė, nes Brajaniakas buvo vienas i� originalų. Tuo tarpu aplinkui jau buvo justi, kad minia kei�iasi.

Prad�ia buvo pasaki�ka. Tai buvo, ko gero, geriausi jo gyvenimo metai. Antrasis praėjusių metų pusmetis ir �ių metų prad�ia. Vis� 1976 metų vasar� ir po jos sekusi� �iem� Teris, eidamas į �Vakarų pasaulį�, nė kiek neabejodavo, kad atpa�ins kiekvien� veid� klube. Tada kiekvienas �ia buvo arba muzikantas, arba fotografas, arba grupės vadybininkas, arba drabu�ių dizaineris, arba mėgino tokie tapti, ie�kodami kelio i�silaisvinti i� atgrasaus senojo gyvenimo gniau�tų ir slogaus, tro�kaus normalumo. �I� savo nuosavų d�ino gamyklų�,�� m�stydavo anuomet Teris. Net pats Brajaniakas be paliovos svai�iodavo apie ka�kokios grupės vizij�, egzistuojan�i� jo galvoje. Jie visi buvo alkani ir pasireng� viskam, kad pakeistų savo gyvenim�.

Pernai jų tebuvo vos vienas kitas. Vien� vakar� Teris buvo atėj�s į �Vakarų pasaulį� pasiklausyti �The Jam�, vieninteliai kiti �iūrovai buvo �The Clash� ir Brajaniakas. Po koncerto Brajaniakas kartu su Teriu padėjo Polui, Briusui, Rikui ir Velerio tėvui sukrauti vis� jų įrang� į autofurgon� ir i�lydėjo juos atgal į Voking�. �tai kada buvo nuostabiausia. Bet tai buvo tada, kai visos naujos grupės dar neturėjo kontraktų. Tai buvo tada, kai jos dar tik kūrėsi. Dabar dauguma jų jau buvo i�leid� albumus, o kai kurios (tos, kurios neturėjo jokių ideologinių prie�taravimų) netgi pasirodė per �Top of the Pops�.

Tos pirmosios dienos buvo nuostabios, nes jautei, jog �į dalyk�, kad ir koks jis būtų, jie kūrė visi kartu. Ta�iau dabar jis jau nebegalėtų padėti �The Jam� pakrauti jų autobusiuko. Tam reikalui jie turėjo samdytus pagalbininkus, o Teriui nebeliko nieko kito, kaip tik saugoti savo trapaus orumo liku�ius. Dabar jie buvo profesionalai ar bent jau mėgino tokiais dėtis.

Teris �inojo, kad tos pirmosios dienos buvo savoti�kai nekaltos, prie�ingai nei apie juos ra�ydavo tų dienų laikra��iai. Nors daug kam jų i�vaizda siedavosi tik su mu�tynėmis ar i�prievartavimais, juos vienijo tikrasis bendrumo jausmas. Ta�iau dabar �ia tematei piktus veidus, kiurksan�ius u� �Vakarų pasaulio� durų, spoksan�ius į Terį ir Migl� su neslepiamu prie�i�kumu: kam jie es� lenda be eilės. �Saugokis, prie�ai,�� graud�iai �nip�telėjo Brajaniakas Teriui į petį kone pravirkdamas.�� Jie jau ir �ia.�

Akies kra�teliu Teris pastebėjo eilėje tris jaunuolius, kurių plaukai buvo ne pa�iau�ti, o nuskusti plikai. �iaurios, blizgan�ios skustagalvių ekstremistų galvos. Vienas i� jų buvo auk�tas ir liguistai liesas, kit� puo�ė did�iulis alaus mėgėjo pilvas, tre�iasis buvo sudėtas kaip spinta. Bukomis, niūriomis akimis jie spoksojo į pro �alį einan�ius Terį su Migla.

��Ei tu, k� dar gavai Kalėdų proga?�� riktelėjo vienas jų, ir visi trys darniai nusi�vengė.

Teris nesuprato, k� tai turėtų reik�ti. Bet jis suprato, kad tai į�eidimas. Jis atpa�ino juos. Tai buvo Dagenamo �unys.

Gaujos vedlys buvo ilg�is, pravarde Jauniklis. Po de�ini�ja jo akimi puikavosi tatuiruotė, teisingiau pasakius, trys tatuiruotės: trejetas ne�varaus sniego spalvos a�arų�� ma�a, vidutinio dyd�io ir didelė�� jos tvinko ir didėjo, tekėdamos veidu �emyn.

�itų �unų buvo gal penkiasde�imt ar �e�iasde�imt. Visi jie buvo kil� i� vargingų Ist Endo ir Esekso paribio rajonų ir kovojo u� grup� �Sewer Rats�, lydėjo j� į visus koncertus, lygiai kaip ma�iau nei prie� metus kovojo u� �West Ham United�, lydėjo komand� į visas i�vykas.

�Sewer Rats� buvo padorūs viduriniosios klasės vaikinai, pavyzdingi politikos mokslus baig� universiteto absolventai, dalijantys protingus ir i�samius interviu apie oligarchij� ir permanentin� revoliucij�, Mao ir MC5.

Teris netgi keliavo su jais po �alį, jie pasirodė jam �avūs, puikiai i�auklėti vaikinai. Visa bėda, kad tame jų muzikos �spardyk ir dau�yk� brutalizme buvo ka�ko, kam negalėjo atsispirti �itie nesantuokiniai bukiai i� komunalinių butų, kaip apie juos vien� kart� pagarbiai atsiliepė Janas Diuris. Ne tokie kaip Teris, kuris �inojo, kad niekada netaps toks kietas, kokiu norėtų. Jie buvo tikrieji. Tikrieji aklavietės vaikai.

Per �Sewer Rats� koncertus matydavai Dagenamo �unis, tarpusavyje besidau�an�ius prie pat scenos (tai buvo keista nauja mada, smurtinis Brajaniako �okio evoliucijos produktas), trankan�ius vienas kit�, besimu�an�ius su kiekvienu, krauju pasruvusiomis akimis kaukian�ius prie� mėnulį, neturin�ius ko prarasti. Ir jų vis daugėjo. Jiems nerūpėjo meninė naujosios muzikos pakraipos retorika, teorijos apie paauglius kankinantį nuobodulį, jiems nerūpėjo net Vivjen Vestvud mar�kinėliai. Jie gyveno dėl riau�ių. Jų tikslas buvo i�juokti, suspardyti ir sugriauti vos pasitaikius tinkamai progai.

Teris nė nepa�velgė į juos. Jie ne juokais jį i�g�sdino. Jeigu jie būtų leptelėj� k� nors apie Migl�, jo garbės kodeksas būtų reikalav�s duoti atkirtį, ir tada jis grei�iausiai būtų buv�s gerokai aptal�ytas. Jis puikiai suvokė, kad neturi jokių �ansų ne�variose gatvės pe�tynėse su �unimis. Bet Miglos jie neu�kabino, ir Teris pajuto didelį palengvėjim�.

��Tiesiog nekreipk į juos dėmesio,�� tarė Migla.

��Manai, a� jų bijau?�� atsakė Teris prislopintu balsu.

Rėjus, jausdamasis nejaukiai, stoviniavo prie durų.

��Man reikia tavo diktofono,�� i�py�kino Rėjus nieko nelaukdamas.�� Mani�kis u�linko.�� Plaukai u�krito jam ant veido, jis jų net nenusibraukė.�� Turi �ia diktofon�? Ir elementus? Ir C-90 kaset�?

Teris pa�velgė į jį.

��Kam jis tau?�� paklausė jis.

��Reikia paimti interviu i� D�ono Lenono.

��Man rodos, tas daiktas liko automobilyje,�� pasakė Migla, i�sitraukdama raktus ir i�tiesdama juos Teriui.

Teris neskubėjo paimti raktų.

��Kurių galų tau su juo kalbėtis? Po septynerių metų bus 1984-ieji. Nejaugi manai, kad 1984-aisiais kas nors apskritai prisimins bitlus?

Eilė pajudėjo, minia pradėjo brautis pro juos. Rėjus atsiduso.

��Ar a� galiu tiesiog gauti t� diktofon�?

��U�eik nors sekund�,�� papra�ė jį Teris, įsiki�damas raktus į �varko ki�en�.�� I�gersim po buteliuk�. O tada nueisim ir paimsim t� diktofon�. Ar �inai, kas mūsų laukia ten, apa�ioj? Ar �inai, su kuo a� tave supa�indinsiu? Su Dagu Vudu!

Rėjus nebuvo su�avėtas.

��Kas man i� to tavo Dago Vudo?

Teris įsi�eidė.

��Nes Dagas buvo Vudstoke!

Rėjus kreivai �yptelėjo.

��Aha, kur jį nu�vilpė nuo scenos.�� Jis pa�velgė į Terį su Migla, nekantraudamas kuo grei�iau baigti su jais ir judėti toliau, bet �irdies gilumoje jis neprie�taravo trumpam atidėti paie�kas. Nes net jeigu ir surastų D�on� Lenon�, abejojo, ar apskritai i�drįstų į jį prabilti.

��Na gerai, bet tik po buteliuk�,�� sutiko Rėjus ir i�syk �yptelėjo i�vyd�s, kaip nud�iugo Teris. Taigi visi trys prasibrovė į vidų, perėjo alumi aplaistytu koridoriumi ir netrukus atsidūrė visi�koje tamsoje. Teris juto, kaip muzika kūjais tvatina ausų būgnelius. Triuk�mo siena pama�u transformavosi į dain�, ir apa�ioje Teris atpa�ino Bilį Blicen�, atliekantį savo didįjį numerį �Shoot Up, Everybody�. Visi badykimės!

Vibruojantys Ed�io Kokrano rifai privertė Terį suk�sti �andikaulį, jo akys apsitraukė palaiminga migla. Jausmas prilygo pojū�iui, patiriamam i�lipus i� lėktuvo kokioje nors egzoti�koje �alyje. Į veid� tiesiog tvoskė �is kitas pasaulis�� triuk�mas, kar�tis, sumi��s prakaito, alaus ir �olės kvapas�� vienu metu ir visu stiprumu. Normaliai kvėpuoti stigo oro. Ir Bilis Blicenas gyvai dainavo scenoje.

Prie� penkerius metus Bilis grojo grupėje �The Lo�t Boys�, kuri� Teris beproti�kai mėgo. Tai buvo grynakraujai niujorkie�iai, dainuojantys apie turtuolių rajone sumed�iotas pauk�tytes ir du�o kabinose raudan�ias meiles, �od�iu, apie vis� t� Manhatano-Babilono �lam�t�, tik įvilkt� į �vilgantį, ki�inį a�tuntojo de�imtme�io vidurio drabu�į ir įgrūst� į batus ant platformų. Dabar Bilis buvo Terio draugas, galbūt netgi geriausias draugas u� �Laikra��io� sienų. Bilis buvo vienas i� daugelio tų amerikie�ių, CBGB�s, �Max�s Kansas City� ir �Bottom Line� scenos senbuvių, kurie �iomis dienomis tiesiog plūste plūdo į London� ir net kraustėsi �ionai gyventi, u�uosdami besiverian�i� aukso gysl�. �i�nakt jie visi kartu �auniai paū�. Dagas Vudas, Migla, Rėjus ir Bilis Blicenas. Tai bus nepakartojama naktis.

Auskaruoti, i�pai�yti veidai �mės�iojo tamsoje, trumpai nu�vie�iami pro�ektorių ir vėl pranykdami. I� tamsos i�niro kaip beprotis i�siviep�s Brajaniakas, paeiliui siurb�iodamas alų i� dviejų �Red Stripe� buteliukų, laikomų abiejose rankose. �alia jo i�dygo jau spėjusi pagarsėti Greisė Fiuri. Ji buvo raudonplaukė, juodomis triko kelnėmis, ka�kokiu PVC korsetu ir trumpu totori�ku kiltu, kuris būtų vos deng�s jos kelnaites, jeigu ji jas būtų mūvėjusi. Teris pajuto kar�t� Miglos alsavim� į kakl� ir stengėsi ne�iūrėti į t� viet�, kur baigėsi sijonėlis ir prasidėjo kojos. Galbūt Greisė taip pat galės prie jų prisidėti.

Grūstis buvo tokia didelė, kad galėjai nesunkiai būti sutrai�kytas. Ka�koks vaiki��ias, kuriam neduotum nė penkiolikos, sudraskė savo mokyklinį �vark� ir �ia pat susegė drabu�io skiautes �iogeliais. Dėl to, kad suaugusiųjų pasaulis buvo per lėtas ir per kvailas pasiūlyti jiems k� nors tinkamo, ir dar dėl to, kad �ie jaunuoliai neturėjo pinigų, did�ioji dalis jų aprangos buvo sulipdyta namuose nuosavomis rankomis. Kaip ir Teris, dauguma jų ne�iojo nutrintus �varkus.

Galbūt Greisės Fiuri tualetai i�ties labiau tiko kitam Kingz Roudo galui. �iame rūsyje karaliavo suplė�yti mar�kinėliai su �ūkiais, pasiskolintais i� �The Clash� albumų�� WHITE RIOT, UNDER HEAVY MANNERS, 1977�� u�pai�ytais �aisliniais trafaretais ar prastais ra�ikliais.

Jie lėtai stūmėsi per mini�: Teris priekyje, apsivijusi jį per liemenį Migla u� jo ir vos besuspėjantis su juo Rėjus i� �ono. Remiantis Terio apskai�iavimais, Rėjus buvo vos tre�ias ilgaplaukis, apsilank�s �Vakarų pasaulyje� nuo pat atidarymo. Kiti du buvo D�imis Peid�as ir Robertas Plantas, u�suk� �ionai pa�ioje prad�ioje, norėdami patikrinti �į nauj� klub�. Niekas tada dar ne�inojo, ar �i nauja muzika valdys ateinan�ius de�imt metų, ar u�ges ir nugrims u�mar�tin taip ir nei�siskleidusi. Niekas tada dar negalėjo pasakyti, ar kitais metais �ios naujos grupės bus geid�iamos, turtingos ir garsios, ar gyvens tik i� pa�alpos. ��tai kas buvo nuostabiausia,�� m�stė Teris.�� Niekas tada dar neįsivaizdavo, kas nutiks toliau.�

Jie nusileido į rūsį mediniais, suklypusiais, pavojingai girg�dan�iais po kojomis laiptais, pakeliui perlipdami per jaun� vyr� odine striuke ir rausvu balerinos sijonėliu, tysantį be s�monės laiptų apa�ioje. Teris negalėjo nesi�ypsoti.

Ant �emos biliardo stalo dyd�io scenos rai�iojosi Bilis Blicenas. Sudergtu trijų dalių kostiumu, i�sidraikiusiais juodais plaukais, gitar� pabruk�s po pa�as�ia, jis badė įsivaizduojamu �virk�tu sau į ven� prie�ais �okinėjan�i�, ekstazės apimt� mini�.

��Whooh!�� sustaugė Bilis, ir minia tiesiog pa�ėlo.�� Shoot up, everybody!

Tada Bilis stvėrė gitaros grif� ir pabandė toje suspaustoje erdvėje padaryti �ako Bėrio numerį anties �ingsniu. Teris tiesiog nesitvėrė d�iaugsmu.

Bilio grupė vadinosi P45s. Tai tebuvo keletas sesijinių u�darbiaujan�ių vietos muzikantų, k� tik nusirė�usių plaukus trumpai ir persida�iusių juos sidabro spalva. Teris spėjo, jog prie� metus jie buvo kokie nors smuklės rokeriai nutrintomis odinėmis kelnėmis, ekstravaganti�kais kar�iais ir vis� laik� rūkstan�iu papirosu dantyse. Jeigu Biliui nepavyks gauti kontrakto, kitais metais jie turės dar kitokias kelnes ir kitokias �ukuosenas. Bilis buvo jais patenkintas, nes jie visi galėjo pagroti penkis akordus ir �inojo, kur gauti narkotikų �alk Farme, be to, jie vis vien buvo ne į tem�, nes Bilis Blicenas i� esmės jau buvo stipriai pa�eng�s kaip solo atlikėjas, gerokai i�tobulin�s savo sceninį�� naujosios muzikos Dino Martino�� įvaizdį. Kaip antai:

Whooh! Shoot up, everybody!

Londone adatos dar nebuvo pasirod�iusios, bet niujorkie�iui Biliui jos jau seniai buvo nebe naujiena, o gyvenimo norma, ir tuo galėjai did�iuotis, apie tai galėjai dainuoti ir kelti save vir� visos Londono spido rūg�tininkų ir �olininkų smulkmės. Amerikie�iai jau �inojo, kokie stiprūs gali būti narkotikai, jie puikavosi tomis �iniomis it kokiu koled�o diplomu. Teris i� visų plau�ių sukliko �Shoot Up, Everybody�, ta�iau negalėjo i�girsti nė vieno savo �od�io. Adatos jam tebeturėjo t� slėpining� �avesį. Jis dar nebuvo jų mat�s.

���iūrėk, Dagas!�� su�uko Migla ir pradėjo �okinėti auk�tyn �emyn. Teris dėbtelėjo į j�. Migla �okinėja? Jis manė, jog ji tai darydavo tik dėl jo.

Vis dėlto Teris tik susirado akimis Dag� Vud� ir nedr�siai nusi�ypsojo. �tai toji akimirka, apie kuri� jis taip ilgai svajojo ir kurios taip laukė nuo pat Berlyno. Dagas Vudas�� stabas, roko �vaig�dė, draugas�� sėdi �Vakarų pasaulio� rūsyje ir atrodo it koks i�tremtas karalius ar pana�iai. Rūsio gilumoje, tolimiausiame nuo scenos kampe, vienintelėje vietoje, kurioje minios gretos �iek tiek retesnės ir galima prisėsti prie i�klibusio staliuko. Dago veidas atrodė tarsi i�kaltas i� granito, glotnūs balti plaukai buvo su�ukuoti atgal, did�iulės vabalo akys tyrinėjo banguojantį rūsį tokiu �vilgsniu, tarsi �ia būtų jo paties po�emio karalystė. Jo �ilkiniai mar�kiniai buvo pusiau atsagstyti, raumenys�� įtempti. �Rengia priėmim� savo dvari�kiams, �tai k� jis dabar veikia�,�� toptelėjo Teriui. Dagas sėdėjo apsuptas gausaus būrio �monių. �ia buvo jo muzikantai, storulis vadybininkas, vokietė, vardu Krista, lyg ir jo mergina, lyg ir narkotikų tiekėja, o gal ir viena, ir kita, be to, saujelė dr�sesnių nuolatinių klubo lankytojų, i�drįsusių prisiartinti prie kompanijos staliuko. Visi jie�� tie, kurie ne�iūrėjo Bilio Bliceno, stengėsi vaidinti kietus ir jiems tai sunkiai pavyko. Net ir tie, kurie i�likdavo abejingi, i�pyl� alų ant �The Buzzcocks� nario, u�myn� �The Stranglers� būgnininkui koj� ar �lapindamiesi �alia �Sex Pistols� gitaristo, spoksojo į Dag� Vud� su ilgesinga nuostaba. Tai buvo Krik�tatėvis, Vudstoko kartos galvos skausmas, �mogus, nuo kurio viskas prasidėjo. �ia Dagas Vudas pamatė Terį Varbois� ir nusijuokė.

��Tau pavyko!�� prieidamas artyn sugriaudėjo Dagas Vudas �emu balsu. Jis trinktelėjo Teriui per petį taip stipriai, kad �iam net suskaudo.�� Vis dėlto prastūmei mane į pirm�jį puslapį! Tu i� tiesų puikus ra�ytojas, vaikine.

Teriui nuo �ypsojimo net �andus paskaudo.

O, jis puikiai �inojo, kaip viskas vyksta. Jis �inojo, kad turi gali� laikinai paversti bet kuri� roko �vaig�d� savo draugu, jeigu tik u�tikrindavo jai viet� pirmajame �Laikra��io� puslapyje. Bet Dagas buvo kitoks. Jis nebuvo koks nors snarglius karjeristas, prie� �e�et� mėnesių dėj�sis ilgaplaukiu progresyvaus roko menininku. Dagas buvo tikras: jis �liau�iojo ant stiklo �ukių Teksaso baikerių baruose tuo metu, kai bitlai sėdėjo prie Mahari�io kojų, ir pirmasis pradėjo siuntinėti vis� pasaulį kuo toliausiai dar gerokai iki tol, nei tapo madinga. Be to, Berlyne jie i� tiesų rado bendr� kalb�. Su Dagu jį siejo tas pat, kas ir su Biliu Blicenu. Juodu gerbė vienas kito talent�.

��Sveika, kartie,�� kreipėsi Dagas į Migl�, kuri styp�iojo �alia Terio.�� Kaip laikaisi �į vakar�?

Teris pamanė: Kartie? K� tai rei�kia? Kad ji auk�ta? Ka�ko a� �ia nepagaunu.

���auni suknelė,�� sumurmėjo Dagas prisimerkdamas.

Kai Teris i�tarė Miglos vard�, ji tik linksmai nusijuokė. Po to jis pabandė pristatyti Rėjų, bet jo draugas �engė kelis �ingsnius atgal ir beveik nusisuko nuo jų su ironi�ka �ypsena ir giliai sugrūstomis į d�insų ki�enes rankomis. Negana to, jis leido plaukams u�kristi ant veido ir pasislėpė u� jų, Teris pajuto susierzinim� ir nusivylim�. Pasijut�s kiek nepatogiai, Rėjus turėjo netikusį įprotį tiesiog atsitraukti. Tuo tarpu Dagas pagriebė Migl� u� rankos ir nusivedė prie staliuko, u�sėsto jo muzikantų, kurie siurb�iojo gėrimus, vyniojo suktines ir �audė akimis po klub� ie�kodami, k� nusitempus į vie�butį nak�iai. Jie abejingai nu�velgė Migl�.

�Tarsi,�� toptelėjo Teriui niūri mintis,�� ji tebūtų eilinė mergina, viena i� daugelio.�

Dago vadybininkas, tipi�kas Niujorko storulis e�iuku kirptais �viesiais plaukais, kurio Teris niekada nemėgo, u�leido savo kėd� �alia Dago Miglai.

��Sveikas atvyk�s į London�, Dagai,�� i�rėkė Teris, kad jį galėtų girdėti ten, u� stalo.�� Ko norėtum? Jie turi �Red Stripe� ir �Speriai Brew�.

��Vaikine,�� atsakė Dagas, i�t�sdamas kiekvien� skiemenį ir neatitraukdamas nemirksin�ių akių nuo besi�ypsan�io Miglos veido.�� A� norė�iau lygiai to paties, ko ir tu.

Dago vadybininkas nusijuokė, Teriui visi�kai nepatiko tas juokas. Bet jis stovėjo tarsi paraly�iuotas, it koks idiotas, ne�inodamas, k� galvoti ir k� daryti toliau. Jis nukrypo nuo kurso ir i�plaukė į nepa�įstamus vandenis. Tada Dagas padarė dalyk�, nuo kurio Terio kraujas sustingo. Dagas i� lėto pakėlė kojas ir pasidėjo jas ant Miglos kelių taip, kad jo juoda oda aptemptos blauzdos įsitaisė tiesiog jai ant �launų. Jis atrodė kaip suvarg�s i�min�ius, ketinantis duoti gyvenimo pamok� jaunai �viesaus proto merginai. Teris pagalvojo: �K� visa �ita velniava rei�kia? Ar tai turi k� nors bendro su seksu? Kas �ia vyksta?� Jis pa�velgė į Rėjų, bet Rėjus tik nusuko akis į �alį.

Bilis Blicenas ir P45s paliko scen�, did�ėjus tuo tarpu ėmė sukti ka�kokį regio įra��: grei�iausiai Princo D�emio. �Vakarų pasaulyje� galėjai girdėti tik dviejų rū�ių muzik�: gyvai atliekam� scenoje, kuri buvo grei�iausia muzika pasaulyje, ir regį, kuri neabejotinai buvo lė�iausia. Ji galėdavo įvaryti �mogų į trans�. Migla tebesikalbėjo su Dagu. Teris ne�inojo, k� daryti. Jis �vilgtelėjo auk�tyn į did�ėjaus būdel�, �is, rodos, pa�velgė į jį�� abejingas ir nei�skaitomas u� giganti�kų tamsintų akinių ir mil�ini�kos susiraizgiusių dredų kupetos. Migla visada teigdavo, kad tarp baltaod�ių �Vakarų pasaulio� lankytojų ir jaunų jamaikie�ių egzistuoja stiprus nematomas ry�ys, kaip tik todėl per pertraukas tarp pasirodymų visuomet girdėdavai regį. Bet Teris manė kitaip. Kai klubas buvo atidarytas, naujos muzikos įra�ų tiesiog dar nebuvo. Did�ėjus grojo regį, nes tai buvo vienintelės plok�telės, kurias jis turėjo. Migla nei�manė to, apie k� kalba.

Tada �alia jo atsidūrė Bilis Blicenas. Jo itali�ku veidu prakaitas �liaugė upeliais.

���i�nakt �ia bus vienas tipas i� �Warner�,�� pasakė Bilis.�� Varikas Hantas. Jis �adėjo pasirodyti antroje dalyje. Dabar mūsų ilgoji pertrauka.

Teris u�dėjo rank� Biliui ant peties. Jam buvo gaila Bilio. Bilį Blicen� visi mylėjo. Visi juo �avėjosi dar nuo �The Lo�t Boys� laikų, bet ka�kodėl jis vis� laik� būdavo paliekamas u� borto. Tuo tarpu kiti muzikantai, kurie garbino jį nuo neatmenamų laikų, baigė įra�inėti savo pirmuosius ar net antruosius albumus Niujorke ar Nasau, o Bilis tebegrojo rūsiuose u� gra�ius.

��Vyruti, �i�nakt man tav�s reikia,�� pasakė Bilis.�� Man reikia tavo balso. Para�yk nors eilut� į savo laikra�tį...

���inoma,�� atsakė Teris pritariamai linksėdamas.�� A� para�ysiu apie tavo pasirodym�. Jokių problemų. Gal nori pasisveikinti su Dagu?

Bilis įsistebeilijo į Dag� ir lėtai papurtė galv�.

��A� jau pasisveikinau su tuo subingalviu,�� numykė jis ir t� pat akimirk� i�garavo. Regis ir toliau griaudėjo. Boso partija virpino Terio smegenis lyg koks aidas i� po�emio karalystės. Migla ka�k� pasakojo Dagui. Jis kantriai klausėsi. Ka�kas palietė Terio rank�.

��Tau viskas gerai?�� paklausė Rėjus.

Teris abejingai linktelėjo.

Ji atrodė suknistai laiminga. Nepaprastai laiminga. Visai neseniai Teris manė es�s artimesnis jai u� visus planetoje. O dabar jam atrodė, kad jis jos net nepa�įsta. Ir jis ne�inojo, ko griebtis.

Nuo scenos atsklido maniaki�kas būgnų dundesys. Teris atplė�ė �vilgsnį nuo savo merginos ir Dago Vudo. Atsilaisvinusi� viet� prie mu�amųjų u�ėmė Brajaniakas. Jis atakavo juos su did�iausiu įnir�iu, ir jo raudonos, baltos, mėlynos rankos �vys�iojo ore it sparnai. I� prad�ių jam niekas netrukdė. Senieji barjerai, kadaise skyr� atlikėjus nuo publikos, nugrimzdo u�mar�tin. Jokių didvyrių, ir kartu�� kiekvienas didvyris. Bet kai Brajaniakas pradėjo spardyti solinį būgn� ir mėtyti lėk�tes į mini�, P45s būgnininkas neapsikent�s u�lipo ant scenos ir stvėrė jį u� gerklės. Griauti barjerus tarp atlikėjų ir publikos gal ir neblogai, bet kam patiktų �iūrėti, kaip koks nors bedantis idiotas niokoja tavo �Sonor� mu�amųjų komplekt�?

Teris kum�telėjo Rėjų.

��Eime ko nors i�gerti.

Greisė Fiuri stovėjo laiptų apa�ioje ir rūkė. Ji tiesiog maudėsi �lovės spinduliuose po pasirodymo per televizij�, kai palinkusi vir� savo gitaros timp�iojo �Baby, You Kili Me� boso partij� per �Top of the Pops�. Ji �vytėjo taip, kaip gali �vytėti tik �mogus, kurį pagaliau aplankė sėkmė. Ji nusi�ypsojo Teriui, ir jam tai patiko.

��K� mes matome! Teris Varboisas!�� i�tarė ji tuo �velniu pa�aipiu tonu, pir�tų galiukais paliesdama jo �varko atlapus.�� Dar gyvas?

Jis nusijuokė, nes ne�inojo, k� atsakyti. Jam toptelėjo, kad taip ji galbūt mėgina atkreipti Dago Vudo dėmesį, nors visi �inojo, kad ji jau turi vaikin�. Grupės vokalist�. Greisė perbraukė ilgais pir�tais per Terio atlapus, tarsi glostytų sustandėjusi� vyro varp� taip, kad jam net u�ėmė kvap�. Visi jos norėjo. �Bet tik ne a�,�� pamanė Teris.�� A� jau turiu mergin�.�

��Turi man ko nors, Teri?�� paklausė Greisė.

��Kai turėsiu, pats tave susirasiu,�� burbtelėjo jis, mėgindamas i�trūkti i� jos gniau�tų. Jis �inojo, kad ji kalba ne apie seks�. Ji kalbėjo apie amfetamino sulfat�.

��Tik �iūrėk, kad man nereikėtų susirasti tav�s pirmiau,�� nusikvatojo ji.

Teris norėjo kuo grei�iau sugrį�ti pas Migl�. Bet laiptų vir�uje ka�kas pastojo jam keli�. Teris u�lipo ant vir�utinio laiptelio ir stabtelėjo, Rėjus bumbtelėjo jam į nugar�. Tai buvo Jauniklis. Kiti du Dagenamo �unys�� spinta ir storulis�� stovėjo u� jo, tarsi kokius �altus ginklus rankose gniau�dami �Red Stripe� buteliukus.

Terio �irdis nusirito į kulnus pama�ius Jauniklio rankose �Laikra��io� numerį. Teris buvo girdėj�s, kad �ie vyrukai itin jautriai reaguoja į u�gauliojimus.

Teris juto, kaip minia pama�u prasiskyrė. Jo burna i�d�iūvo. Pa�įstama kiemo baimė susiremti su gauja negailestingų �unsnukių, galin�ių sudraskyti tave į gabalus.

��Pa�įsti tokį Leon� Pek�?�� paklausė Jauniklis grėsmingai.

Teriui nereikėjo klausti, k� Leonas padarė. Jis ir taip �inojo. Todėl tik stebėjo, kaip Jauniklis paseilina smilių ir lėtai atver�ia �Laikra��io� albumų skiltį. Visi kiti stovėjo ratu ir susidomėj� stebėjo, kas dabar bus. �Na ir bendrumo jausmas�,�� �mėstelėjo Teriui. Jis �inojo, kas jo laukia. Leonas i�dėjo debiutinį �Sewer Rats� album� tuo pa�iu �Laikra��iui� būdingu spalvingu pa�aipūno stiliumi. Jis sukritikavo absoliu�iai visk�: nuo grupės muzikos iki politinių pa�iūrų ir netikusių kelnių. Net ir auk�tyn kojomis Teris galėjo nesunkiai perskaityti Leono recenzijos antra�t�: �MAI�TAUTOJAI BE KIAU�IŲ�.

��Jis nekuria antra��ių pats,�� įsiterpė Rėjus per Terio petį.

Spinta sugrie�ė dantimis ir �engtelėjo artyn. Teris pajuto, kaip jo sėklidės susitraukia. Bet jis �engė �ingsnį į de�in�, įsiterpdamas tarp Rėjaus ir spintos.

��Mes nekalbam su tavim, hipi nelaimingas.

��Nereikia jo painioti,�� pasakė Teris.

��O k� tu pasakysi apie �itokį �mei�t�?�� t�sė Jauniklis.�� Reikia turėti labai ma�� penį, kad galėtum kurti arba klausyti toki� menki-menkar-menkavert�...

��Tas �odis rei�kia �ūdin�,�� pasakė spinta, nenuleisdamas akių nuo Terio.

��...menkavert� muzik�. Arba priklausyti gaujai puskvai�ių galva�ud�ių, su�lugd�iusių visus iki vieno �Rats� pasirodymus nuo �Raudonosios tely�ios� iki Ne�vilio ir neskirian�ių oligarchijos nuo Ozio Osborno.�� Jauniklis u�vertė �Laikra�tį�.�� �ia jo darbas?

Teris nenoromis linktelėjo, patvirtindamas, kad tai tikriausiai Leono darbas.

��K� gi, tada ir pasakyk jam,�� subliuvo Jauniklis,�� kad mes nusuksime jam sprand�.�� Liesas jo veidas i�raudo, venos pradėjo tvinksėti smilkiniuose. Jis susuko laikra�tį ir ėmė vis smarkiau ir smarkiau jį spausti, tarsi norėdamas pasmaugti.�� Ir tada mes sutrupinsime jam pir�tus.�� Laikra�tis pasidavė, ir Terį i�mu�ė prakaitas.�� Ir tada mes suki�ime jo spausdintuv� taip giliai jam į subin�, kad kit� savo recenzij� jis ra�ys elektriniu dantų �epetėliu.�� Jis sviedė sudraskyt� laikra�tį Teriui į veid�.�� Ar sugebėsi visa tai prisiminti?

Teris linktelėjo.

��Manau, taip.

Jauniklis priki�o kaulėt� smakr� prie Terio kaktos.

��Geras berniukas.

Trijulė nustūmė juos �alin ir nusileido laiptais. Teris tik liūdnai �iūrėjo, kaip visas tas grėsmingai atrodantis jaunimas plienu kniedytais skruostais ir kaustytais batais prisiploja prie sienos, duodami �unims keli�.

��Jie u�mu� jį,�� pasakė Teris paprastai.�� Jie tikrai tai padarys. Jie ne tokie, kaip visi �ia esantys. Jie nejuokauja.�� Staiga jis pasijuto veikiau liūdnas, nei i�sigand�s.�� Eime, i�gersime t� alų.

��A� ver�iau judėsiu,�� pasakė Rėjus.�� Pats laikas pradėti ie�koti Lenono. Gal geriau nueikim to diktofono?

Tikrai Rėjui nebuvo �ia kas veikti. Teris suprato, kad visos jo fantazijos apie tai, kaip jis, Migla, Rėjus ir Leonas smagiai leis laik� kartu su Dagu Vudu, visi kartu �neku�iuodamiesi apie muzik�, o paskui nusita�ys iki �emės graibymo, taip sutvirtindami Terio ir Dago draugyst�, tebuvo didelis muilo burbulas.

Jie i�ėjo i� klubo. Lauke lietus pliaupė dar stipriau nei prie� tai. Teris pa�velgė auk�tyn į debesų aptraukt� dangų. Ka�kas negero dėjos su oru. Buvo rugpjū�io vidurys, o griaustinis trankėsi ir �aibai blyk�iojo tiesiai jiems vir� galvų. Permirkusi eilė vinguriavo prisispaudusi prie �Vakarų pasaulio� mūro. Skė�ių niekam nereikėjo.

T� akimirk� pasirodė Leonas. Jis narsiai �ygiavo �aligatviu su �ūsnimi �Raudonosios miglos� numerių po ranka ir �ūkavo it koks patyr�s senis, pardavinėjantis �Evening Standard�. Vanduo �iurk�lėmis tekėjo per jo skrybėlės kra�tus.

��Naciai grį�ta. Kovokite prie� fa�izm� kartu su �Raudon�ja migla�. Tik de�imt pensų, penki pensai registruotiems bedarbiams. Naciai grį�ta. Kovokite prie� fa�izm� kartu su �Raudon�ja migla�. Tik...

Teris stvėrė jį u� rankos ir vikriai nusitempė u� kampo, tolyn nuo mirksin�io neono�� ten, kur nebuvo jokių �ibintų, tik griuvėsiai, nusidriekiantys toli į tams�.

��Jie tyko tav�s ten, viduje,�� su�nib�dėjo Teris.�� Jie nori tave pri�iupti.

��Jiems u�kliuvo tavo recenzija,�� pridūrė Rėjus.�� Toji apie mai�tautojus be kiau�ių.

Leonas pasibruko laikra��ius po pa�astimi ir truputį pagalvojo. Ir �ia pat nusijuokė, lyg koks neklusnus vaikas.

���Sewer Rats� tyko man�s?�� paklausė jis.�� Tie klasinės visuomenės atmatos? Saujelė tų prakeiktų studentų? K� jie man padarys? Ims su manimi diskutuoti?

Teris papurtė galv�.

��Ne grupė, o tie psichai, kurie visur juos sekioja. Dagenamo �unys.�� Leono veidas akimirksniu persimainė. Teriui nuo�ird�iai jo pagailo. Daug lengviau būti dr�siam popieriuje, nei realiame gyvenime.�� Tie patys, kuriuos tu ap�aukei bekiau�iais,�� priminė Teris.

Tai i�gird�s, Leonas pasi�iau�ė.

��Tai grynas nesusipratimas,�� pa�oko jis.�� A� nera�iau, kad jie neturi kiau�ių. A� tik ra�iau, kad jų ma�i bybiai.

�ypsena dingo nuo jo veido. Jis prisitraukė laikra�tėlius prie krūtinės, bailiai �vilg�iodamas klubo link.

��Jie laukia man�s viduje, ar ne?

Ir tada Teris pamatė juos.

��Prakeikimas! Dingstam i� �ia!

Skiauterėtoji minia, stoviniavusi eilėje prie �Vakarų pasaulio� durų, pasklido į visas puses.

Grupė suaugusiųjų neskubėdami �ingsniavo klubo link, ir net Kovent Gardeno tamsoje jų siluetų neįmanoma buvo su kuo nors supainioti. Ilgi, iki pat �emės apsiaustai, storais guminiais padais batai, siauros kelnės ir pomada sutepti plaukai, su�ukuoti atgal į didel� Hokusajaus bang�.

��Tedai!�� riktelėjo ka�kas.

Teris nė nespėjo apsidairyti, kaip Rėjus jau buvo i�nyk�s. Jis ir pats netrukus ketino padaryti t� patį, bet apsidair�s pamatė �liau�iojantį ant kelių Leon� ir �vejojantį i� purvo pabirusius laikra�tuko numerius.

��Palik juos, Leonai!�� �ūktelėjo Teris, kvatodamasis giliu gerkliniu juoku i� to, kuo pats negalėjo patikėti.�� Visai su protu susipykai!

���iagi naujas numeris!�� neklausė jo Leonas, ir Teris keikdamasis pagriebė �ūsnį �Raudonosios miglos� kopijų. Pakėl�s galv� jis pamatė, kad tedai jau pasileido lengva ristele. Ir tada jis i�vydo tai, ko labiausiai bijojo.

Jų viduryje buvo nenormaliai did�iulis vyras, tikras suirto imtynininkas, sunkiasvoris ilgu apsiaustu, kuris, atrodė, tuoj tuoj suply� per siūles. Jis garsiai pū�kavo ir buvo visas apsipyl�s prakaitu, bet jo kraugeri�kas �vilgsnis �iek tiek priminė Teriui ryklį i� �Nasrų�. Teris buvo girdėj�s, kad jį visi vadina Neū�auga.

��Leonai, nejuokauk�� vyniojamės i� �ia.

Juodu pasileido bėgti kiek kojos ne�a, i� baimės vos gaudydami kvap�. Teris gniau�ė saujoje draugo striuk�, tempdamas Leon� paskui save, ragindamas neatsilikti. Leonas be paliovos ka�k� vebleno apie nauj� numerį, kraujas mu�ė Teriui į galv� ir jis pajuto kylantį viduje laukinį pami�ėlio juok�.

Neū�auga! Prakeikimas!

Teris buvo mat�s, kaip kart� penki policininkai mėgino suimti Neū�aug� u� tai, kad jis i�metė vien� nelaimėlį, D�onio Roteno antrinink�, pro �Dunn & Co� lang� tiesiai ant Kings Roudo, ir tai padaryti jiems pavyko tik u�plumpinus Neū�aug� lazdomis iki s�monės netekimo. Teriui dar dabar stovėjo akyse vaizdas, kaip jų bananai atsimu�a nuo tos mil�ini�kos riebios galvos. Pamat�s besiartinantį Neū�aug�, teturėjai vienintelį pasirinkim��� bėgti. Jis be vargo perlau�tų tave per pus�, jeigu tik pagautų. Tedai pastebėjo juos ir dabar jau lipo ant kulnų. Teris su Leonu bėgo duobėtu keliu vieni, Rėjaus niekur nebuvo matyti. Tamsa supo juos i� visų pusių, tik tolumoje �vytėjo Vest Endo �iburiai. Leonas bėgo plūsdamasis, Teris�� beveik springdamas i� juoko ir baimės.

Tedai buvo baisiausi jų kankintojai. Skirtingai nuo �unų, �ia nebuvo nieko asmeni�ko, ir dėl to viskas atrodė dar idioti�kiau. Jiems nereikėjo jokio preteksto k� nors subelsti.

Tedai atrodė kaip seniai. Ir ne tik tie, i�lik� nuo �e�tojo de�imtme�io, kai plė�ydavo sėdynes, klausydamiesi �Rock Around The Clock�. Ir jaunesnieji�� antrosios ir net tre�iosios kartos tedai�� atrodė pernelyg anksti subrend�. Jie ne�iojo sentimentalias tatuiruotes ant rankų, įmantrius įdagus ant veidų ir atbukintus instrumentus u� skverno. Taigi vaikėzai i� �Vakarų pasaulio� ne�ė kuda�ių nelyginant įbaugintų antilopių kaimenė, i�g�sdinta liūtų būrio, Teris kvatojo kaip lunatikas, nes �inojo, kad tai tik �aidimas, pok�tas, med�ioklė, nieko asmeni�ko, bet jis spruko kartu su kitais, nes suprato, kad toks �aidimas gali paguldyti jį į ligonin�.

Jie skuodė duobėtu grindiniu, klupdami ir kliuvinėdami u� statybinio lau�o, nuolau�ų, skaldos kalnų. Teris jautė, kaip dau�osi jo �irdis, jautė druskos skonį ant lūpų, ir kaip nuo pa�ėlusio kvėpavimo pradeda deginti plau�ius. Jis tebegirdėjo vis labiau atsiliekan�ių persekiotojų riksmus, tai privertė jį liautis kvatojus ir sutelkti vis� savo dėmesį į bėgim�, tik staiga pasigirdo dar vienas riksmas�� �itas visai �alia,�� ir Leonas �nektelėjo į vandens piln� duob� ir tė�kėsi veidu į �em�.

Sunkiai �nopuodamas ir paskubomis murmėdamas mald�, Teris pastatė Leon� ant kojų. Skrybėlė buvo ka�kur nuskridusi.

Net ir bly�kioje apniukusio dangaus mėnesienoje Leono plaukai �vytėjo oran�iniu perlamutru.

��Prakeikimas, Leonai!�� sukrizeno Teris.�� Kas �ia? Morkų sultys?

��Auksinis ruduo.�� Leonas susigrūdo i�gelbėtus purvu apdrabstytus �Raudonosios miglos� numerius atgal į krep�į. Jo nuotaika buvo galutinai sugadinta.�� Kur mano skrybėlė?

Teris apgraibomis surado skrybėl� ir u�smaukė j� Leonui ant galvos. Jis liepė Leonui nutilti, juodu susigū�� stebėjo tedų �e�ėlius, �en bei ten �mės�iojan�ius dykvietėje ir pagaliau i�siskirstan�ius, kai galutinai pametė savo aukų pėdsakus. Teris nurijo seiles ir, apkabin�s Leon� per pe�ius, prisitraukė prie sav�s. Tedų �e�ėliai�� mil�ini�kos storapad�iais batais apautos kojos, nenormaliai i�tįs� Eduardo VII laikų apsiaustais apvilkti kūnai ir 1956-ųjų Elvio �ukuosenos (tiesa, gerokai suvytusios �iame nedėkingame ore)�� pama�u tolo.

���ionai,�� su�nab�dėjo Teris.

Jie įsmuko į pastat�, kurio dvi sienos buvo nugriautos. Terio spėjimu, anks�iau �ia galėjo būti koks nors sandėlis. Galimas daiktas, �ia buvo laikomos gėlės � tais laikais, kai �ia dar buvo turgus. Ta�iau dabar jis atrodė tarsi sudraskytas sprogusios bombos.

��Neū�auga ne su jais?�� suvapėjo Leonas. Jis drebėjo.�� A� nema�iau Neū�augos. A� nemanau, kad Neū�auga su jais.

��Neū�auga su jais,�� atsakė Teris. Jis pataisė Leono skrybėl� ir paplek�nojo jam per petį, mėgindamas jį �iek tiek nuraminti.�� Kaip galėjai nepastebėti tos mil�ini�kos be�d�ionės? Eime.

Pirmame auk�te visos grindys buvo nuklotos tinko gabalais, plytų nuolau�omis ir med�io �ipuliais. Jie u�lipo sulū�usiais laiptais į antr� auk�t�, ir Teris buvo sukrėstas pamat�s atvir� dangų vir� galvos. Pusė stogo buvo nune�ta, vainikas priminė burn�, piln� pajuodusių, sutrupėjusių dantų.

��Vis� laik� visi tik ir nori i�dau�yti mums snukius,�� suku�dėjo Leonas, jo balsas nuskambėjo taip graud�iai, kad privertė Terį nusi�ypsoti.

��Ne mums visi nori i�dau�yti snukius, o tau,�� su�nyp�tė Teris.�� Ir ypa� a�. Kit� sykį mesk t� savo prakeikt� laikra�tpalaikį...

Staiga jie sustojo tarsi įbesti. Tamsoje ka�kas sujudėjo. Jie buvo ne vieni. Ant plikų medinių grindų trinktelėjo akmuo. Juodu susi�valgė, ir Teris susirado ant grindų sunkų miet�, galvodamas apie Brius� Li �Drakono saloje�, į�engiantį į piln� veidrod�ių kambarį, stojantį į kov� su savo likimu. Tik staiga i� tamsos i�niro Rėjus per�lapusiais, susitar�iusiais, prilipusiais prie murzino veido plaukais.

���itam auk�te grindys neįlū�?�� paklausė jis.�� Man rodos, jos truputį linguoja.

��Jėzau Kristau, Rėjau,�� lengviau atsikvėpė Teris, numesdamas ant �emės pliausk�. Atslūgus įtampai, visi trys nervingai nusijuokė. Tedų niekur nebuvo matyti. Jie susmuko po likusiu stogo gabalu, palei plikų plytų sien�. Teris matė, kokie jie visi nuvarg�. Ta�iau metas dar buvo ankstyvas. Laikas i� naujo pradėti naktį.

��Neū�auga su jais,�� tarė Rėjus.�� A� ma�iau Neū�aug�.

��Mes irgi jį matėme,�� nuramino jį Teris, grūsdamas rank� į �varko ki�enėl�. Jis i�sitraukė ma�� celofaninį mai�elį ir, pridengdamas jį nuo lietaus, i�tiesė Rėjui. Bet Rėjus tik papurtė galv� ir nepritariamai pa�velgė į Terį. �is �vilgsnis �iek tiek suerzino Terį. Rėjus niekada neleis jam pamir�ti tos pirmosios dienos darbe.

Leonas �vilgtelėjo laukan pro sudau�yt� lang�.

��Jie vis dar ten, apa�ioje,�� pasakė jis.�� Tie suknisti dinozaurai.

Teris nusijuokė.

��Jeigu kam nors �i�nakt ir lemta i�nykti, tai būsi tu.

Jis praskleidė mai�elį ir ky�telėjo vidun automobilio raktelį. Tada i� lėto jį i�traukė, priki�o baltais milteliais padengt� rakto galiuk� prie nosies, smiliumi u�spaudė vien� �nerv� ir stipriai patraukė, atmesdamas galv� atgal ir jausdamas svilinantį chemikalo poveikį gerklėje. Jis mirktelėjo Rėjui apsia�arojusia akimi ir patenkintas u�sikosėjo.

��Ir toliau vartok t� vonios sulfat�, i�nyksi anks�iau u� visus,�� pasakė Rėjus, ta�iau Teris �inojo, k� jis norėjo tuo pasakyti. Jis norėjo pasakyti: Kai a� pirm� kart� pama�iau tave, tu dievagojaisi nevartosi�s narkotikų vis� likusį gyvenim�.

Teris t� patį padarė su kita �nerve.

��Tai padeda man dirbti.�� Padeda man jaustis stipriu, pamanė jis. Bebaimiu.�� Padeda neu�migti,�� pridūrė jis.�� Padeda muzikai skambėti geriau.

��Muzikai neturėtų reikėti nieko, nuo ko ji turėtų skambėti geriau,�� nesutiko Rėjus.�� Arba prasta yra pati muzika.

��Tik nepasakok,�� pasi�iau�ė Teris.�� Tarsi prakeiktų bitlų niekada nekankino abstinencijos sindromas.

��Tai kas kita,�� at�ovė Rėjus, nors ir pats negalėjo dorai paai�kinti kodėl. Jis nusibraukė �lapias plaukų sruogas nuo veido.

Teris nusi�ypsojo jam.

���i�nakt anksti pradedam, ar ne?

Rėjus gū�telėjo pe�iais.

��Tik ne a�.

��Tada duok man,�� nei�laikė Leonas.�� Man�s laukia ilga naktis. Reikia i�parduoti laikra�tį ir dar apra�yti tų sumautų fa�istų pasirodym� �Tely�ioje�.�� Jis palinko prie Terio ir akimirk� susvyravo.�� �ia juk ne koksas?

Teris nusijuokė.

���e�iasde�imt svarų u� gram�? A� negaliu sau tiek leisti. Be to, net jeigu ir galė�iau, vis tiek nenorė�iau. Po to dar pavirsiu �Fleetwood Mac� fanu.�� Jis panardino raktelį.�� �itas �ūdas tikrai geras. Amfetamino sulfatas tiesiai i� Storulio End�io.

Leonas pritariamai sulinksėjo.

��Tai proletarų narkotikas. Kareiviai vartojo jį kare. Kad neu�migtų prie bombone�ių �turvalų, kovodami su fa�izmu.

��Dvylika svarų u� gram�,�� pasakė Teris.�� Proletari�kiau nebūna.

Leonas triuk�mingai �niūk�telėjo it koks raganosis, atėj�s prie balos atsigerti. Teris su Rėjumi nusijuokė, palingavo galvomis ir liepė jam daryti tai truputėlį tyliau.

��K�?�� savo ruo�tu paklausė Leonas.

Tada Teris dar kart� i�tiesė ma�ytį mai�elį Rėjaus pusėn.

��Nagi,�� i�tarė jis beveik lip�niai.�� Padės tau i�likti budriam. Kol ie�kosi to savo D�ono Lenono.

��Tu imsi interviu i� Lenono?�� sukluso Leonas, ir jo balsas rodė didesnį susi�avėjim�, nei jis pats to norėjo.

Rėjus linktelėjo, tarsi jam būtų vis vien. Teris stebėjo, kaip jis beveik delika�iai įtraukia spido, ir dar kart� prisiminė, kad Rėjus vartoja �it� bjauryb� gerokai ilgiau u� juos abu kartu sudėjus. Jie �yptelėjo vienas kitam tamsoje.

Teris prislinko prie tu��io lango. Lietui pliaupiant, jis vos galėjo į�iūrėti neonin� �Vakarų pasaulio� i�kab�, mirksin�i� juodame nakties vandenyne. Jis prisiminė Migl� ir susim�stė, ar ji palauks jo. Ta�iau jam tu�tuojau teko atsitraukti atgal, nes apa�ioje pamatė �e�ėlius, tebeie�kan�ius savo aukos.

��Mes �ia ilgam,�� pasakė jis. Jis įsispoksojo į dangų pro įlū�usį gegnių rėtį.�� Atne�iu tau diktofon�, kai tik bus saugu.

Rėjus minutėl� patylėjo. Jis juto spido skonį ant lie�uvio, jautė, kaip taisosi jo nuotaika.

��Puiku. Dėkui.

Tuo tarpu Leonas priki�o prie jų savo veid� ir �u�sive��s� i�py�kino:

��Artas�ūdasturijumskokįnorspoveikįnesa�absoliu�iainiekonejau�iuirgalvojuarjistikraiveikia?

Rėjus su Teriu nusikvatojo i� jo. Teris niūktelėjo jam į pa�on�, o Rėjus u�mauk�lino skrybėl� jam ant akių.

��Kas?�� nesuprato Leonas, dabar jau i� tiesų sutrik�s.

Kampe tarp likusių sienų, kur grindys buvo sausiausios, Teris prasivalė nedidelį plotelį ir i�sitiesė ant nugaros. Rėjus minutėl� paspoksojo į jį ir netrukus prigulė �alia. Leonas atsigulė i� kitos pusės, �iek tiek pasimuistė, kol įsitaisė patogiai, ir pagaliau nurimo.

Taip jie ir gulėjo tyloje, klausydami lietaus, �iūrėdami, kaip jis krinta �emyn, jausdami, kaip jo la�ai vėsina jų prakaituojan�ius veidus. Negalėjai visi�kai pasislėpti nuo jo�� tik ne po �iuo �iojin�iu stogu, bet po tokio pa�ėlusio bėgimo nuo tedų lietus maloniai gaivino, ir Teris lengviau atsiduso. Gulėdamas jis m�stė, kaip gera nors truputį pabūti ramiai, visi�koje tyloje kartu su �monėmis, kuriuos taip gerai pa�įsti, kad nėra jokio reikalo kalbėtis, ir belieka tik jausti, kaip kraujas venomis varinėja sulfat�, visi�kai atsiduoti tave ne�an�iai tėkmei bei mėgautis tuo grynos euforijos antplūd�iu.

Nes, nepaisant visų jaunystės i�bandymų, buvo dar vasara, ir jų gyvenimas dar tik prasidėjo. Kai Teris Varboisas vėl pa�velgė į dangų, buvo nebeįmanoma atskirti, kur baigiasi �vaig�dės, o kur prasideda miesto �iburiai.

�E�TAS SKYRIUS

I� sapno Terį pa�adino dainavimas.

Moters balsas pleveno vir� dykynės, vien� po kitos i�gaudamas natas, galin�ias suskaldyti ir patį kri�tol�. Tie dangi�ki garsai smigo į Terio siel� ir privertė skaudėti kiekvien� �irdies kampelį.

Kas tai? Ir kokia kalba? Kad tai�� praradimo ir ilgesio rauda, Teris suprato. Arija apie gyvenimo meil�, virstan�i� dulkėmis tavo paties rankose. Toje nepa�įstamoje arijoje buvo justi tokia nepakeliama kan�ia, kad jo �irdis apmirė i� sielvarto. Lyg būtų prarad�s j� visiems laikams.

��Pu�inis,�� i�tarė Leonas, priversdamas Terį krūptelėti.�� Un bei di vedremo. Nuostabu, ar ne?

Leonas su Rėjumi i� lėto pakilo. Bet Teris ir toliau liko gulėti, spoksodamas į audring� dangaus skliaut� vir� galvos, jausdamas lietų ant veido ir klausydamas to moters balso�� visi�kai sukaustytas ne�emi�ko garso, kurio gro�is darėsi beveik nepakeliamas.

Tai buvo didingiausia jo kada nors girdėta muzika, prismaigstyta �okan�ių �aibų ir atliepiama griaustinio dundesio. Ji gramzdino jį į neviltį ir vertė iki nutirpimo kentėti, kad jis taip kvailai ir atlapa�irdi�kai atsidavė merginai, kuri lyg niekur nieko leido ka�kokiai nukar�usiai roko �vaig�dei i�tiesti kojas sau ant kelių.

Galbūt apskritai buvo kvaila turėti mergin�. Draugauti, kaip pasakytų jo motina. Galbūt apskritai buvo kvaila turėti k� nors artimo �iame pasaulyje, tokiu laiku, �iame naujame gyvenime, kur kiekvienas norėjo būti i�skirtinis. Galbūt buvo beproti�ka turėti vien� moterį, kai staiga visur aplinkui tematei vien moteris, kai kiekviena jaunesnė nei dvide�imt penkerių metų dailiosios lyties būtybė Londone ver�ėsi į �Vakarų pasaulį�, svajodama ra�yti apie muzik�, modeliuoti drabu�ius, fotografuoti ar groti bosine gitara taip, kaip tai darė Greisė Fiuri. Bet ne�inomos dainininkės balsas grau�ė jį, nedavė ramybės ir privertė su kartėliu suvokti, kad Migla buvo vienintelė, kurios jis norėjo, nors ir kaip beproti�kai tai skambėtų.

Vis dėlto kiek jis apie j� �inojo? Kad ji buvo devyniolikos, kad kvepėjo cigaretėmis ir kramtoma guma, kad jos mėgstamiausias fotografas�� Menas Rėjus ir kad vyrai nuolat gr�iodavosi į j� gatvėje�� ir ne vien dėl to, jog ji niekada nesegėdavo liemenėlės.

Kol �io �io San rauda virpino nakties tams�, Teris įsitikin�s galvojo, kad nebūtina pa�inoti �mogų tam, kad jį mylėtum. Jis dar niekada taip nesijautė. Nė viena tų merginų i� �Mekos� ir �Lokarno� �okių salių, nei mėsininko duktė, nei pati Salė�� toji, su kuria jis draugavo d�ino gamykloje ir kuri jam labai patiko, kuri� taip mėgo jo tėvai ir kuri� jis būtų vien� dien� ved�s, jeigu tik nebūtų ne�ioj�sis galvoje svajonės apie jo laukiantį kit�, ra�ytojo, gyvenim� nebuvo taip u�temd�iusios jam proto.

Prie�ingai nei toji mergina i� d�ino gamyklos, Migla niekada nenorėjo, kad jis susitiktų su jos tėvais, kad jie kalbėtųsi apie savo jausmus, apie ateitį ir vis� t� �lam�t�. Ji nenorėjo dalykų, kurių, kaip jam rodėsi, turėtų norėti. Ji norėjo kitko. Ties� sakant, jis ir pats ne visai suprato, ko ji norėjo; galimas daiktas, ji ir pati nelabai t� �inojo. Ankstesnės merginos kalbėdavo apie su�adėtuvių �iedus ir rimt� draugyst�. Migla kalbėdavo apie feministines knygas ir dusinan�i� vyrų tironij�. Tai varydavo jį i� proto. Galbūt jam reikėjo būti tokiam, kaip ir visi kiti. Dulkintis su kuo papuola. Visur ie�koti malonumų. Numoti ranka į am�inus į�adus. Kodėl gi ne? Juk jis gali miegoti su kuo tik nori. Ko gero, seksas dar nieko nenuvarė į kapus.

Bet ka�kas toje Pu�inio muzikoje, plevenan�ioje vir� griuvėsių, privertė Terį suvokti, kad jis nori jos, tik jos ir jokios kitos. Jis pa�oko ant kojų ir prisidėjo prie draugų, ryman�ių prie lango.

��Tai arija i� �Madam Baterflai�,�� tarė Leonas.�� Istorija apie vien� jaun� japon�, įsimylėjusi� atvykėlį amerikietį�� tiksliai ne�inau, kas jis toks�� laivo kapitonas ar pana�iai. Ta�iau jis i�plaukia namo ir veda kit�. Bet ji vis tiek myli jį tikėdama, kad vien� gra�i� dien� mylimasis sugrį�.

Teris su Rėjumi nu��iuv� klausėsi. Leonas u�sigulė ant palangės ir parėmė smakr� delnais. Jis atsiduso.

��Ir kas atsitinka po to?

��Tada jis sugrį�ta, bet būna jau per vėlu.

��Kaip gra�u,�� atsiduso Rėjus, nusibraukdamas �lapius plaukus nuo veido.

Teris piktai nusi�luostė akis.

��I� kur tu tiek visko �inai?�� paklausė jis.

��Tiesiog �inau, ir tiek,�� atsakė Leonas sumi��s. Jis negalėjo pasakyti: mano tėvas pami��s dėl operos, tad a� prakti�kai u�augau su �ia muzika. Tokiais dalykais niekas nesidid�iuodavo.

Teris nespaudė jo prie sienos. Jis �inojo, kad tai Leono skaudi vieta�� visos tos �inios, kurias jis ne�iojosi su savimi. �monės ateidavo į nauj�j� muzik� i� įvairiausių vietų�� i� fabriko, i� bedarbių, i� kalėjimo, i� priva�ios ir valstybinės mokyklos, net i� armijos. Net i� Londono ekonomikos mokyklos. Niekas neu�davinėjo per daug klausimų. Pagal nauj�j� darbų tvark� visi buvo lygūs. Todėl Teris tik apsid�iaugė, kad tarp jų atsirado �mogus, galintis papasakoti apie Pu�inį.

Visi trys susi�valgė tamsoje. Tolumoje jie galėjo į�iūrėti �monių figūras su smokingais ir vakarinėmis sukniomis, traukian�ias Vest Endo �iburių link, grį�tan�ias i� operos su i�skleistais skė�iais, nors lietus jau buvo kiek aprim�s. Ten buvo ir toji moteris, kuri dainavo. Tada visa kompanija sulipo į taksi, ir arija staiga nutrūko. Tebuvo girdėti dyzelinio variklio burzgimas. Geltonas taksi �iburėlis u�geso ir automobilis pranyko nakties tamsoje: blizgantis juodulys i�tirpo dar tamsesnėje juodumoje. Jie nusisuko nuo lango, tik tada Teris i�girdo balsus apa�ioje.

��Ar tu tikras, kad tasai sulfatas nebuvo papras�iausi talko milteliai?�� paklausė Leonas, i�vynioj�s stor� �Bazooka Joe� kramtomosios gumos juostel� ir susigrūd�s j� į pla�i� burn�.�� Nes a� nieko ne...

Teris u��iaupė Leon� ranka. Rėjus taip pat juos i�girdo ir dabar tupėjo susigū��s, tarsi mėgindamas pasislėpti. Leonas pasimuistė, norėdamas ka�k� pasakyti, ir tada sustingo. Pagaliau ir jis juos i�girdo. Teris pajuto �Bazooka Joe� lipnum� ant suprakaitavusio delno.

��Tokia yra �mogaus prigimtis,�� kalbėjo ka�kas laiptų apa�ioje, ir balsas�� m�slus, auk�tas, beveik grebluojantis�� kilo auk�tyn pro suardyt� perdang�.�� Taip yra todėl, kad trisde�imt metų nebuvo karo. Visa ta susikaupusi agresija turi kur nors i�silieti.

Trys draugai patyliukais pasitraukė gilyn į tams�, į kamp� tarp dviejų i�likusių sienų, krūp�iodami nuo kiekvieno girg�telėjimo sutrūnijusiose grindyse. Tie �monės apa�ioje kalbėjo ka�kaip senovi�kai, jų kalba priminė Teriui jo dėdės, jo tėvo �nek�.

��Ne�inau, Neū�auga,�� pasakė duslesnis balsas, ir Terio kraujas sustingo venose. Rėjus su Leonu paklaikusiomis akimis įsistebeilijo į jį. Neū�auga. Prakeikimas!�� A� tik neken�iu tų nusmurgėlių ir noriu juos gerai pamokyti...

���monės vis� laik� kariauja,�� t�sė Neū�auga. Teris girdėjo, kaip jie apgraibomis ka�ko nar�o apa�ioje, triuk�mingai vartydami paliktų baldų lū�enas. Ie�kodami grobio.�� Anglai su prancūzais. Vokie�iai su visais kitais. Modai su rokeriais. Skustagalviai su pakiais. Vikingai.

��Tonis Kurtis su Kirku Dagiu,�� pasakė duslesnis balsas.

Rėjus �yptelėjo. Teris pakraipė galv�. Pasigirdo, kaip į �ipulius skyla pliauska.

��Apie k� tu?�� paklausė Neū�auga.

��Kaip apie k�? Apie �Vikingus�,�� atsakė gilesnis balsas.�� Puikus filmas. Vaidina Tonis Kurtis ir Kirkas Dagias.

Dar daugiau į �ipulius pabirusio med�io. Dabar tame spigiame balse jau ai�kiai buvo justi įtū�is.

��Kirkas suknistas Kurtis?! Tonis suknistas Dagias?!�� Dar daugiau destrukcijos.�� Tavo durna galva, �Vikingai� tėra suknistas filmas, gal ne?

��A� tik sakau.�� Tas duslus balsas skambėjo apgailėtinai. Suaug�s vyras, ir toks nusi�emin�s.�� A� tik sakau, Neū�auga.

Ka�kas sukreb�dėjo Teriui po kojų, ir jis pamatė, kaip dyd�iu prilygstanti tetos Elzės katinui �iurkė ky�teli savo snukelį į Leono laikra��ių krep�į. Jis sudrebėjo. Leonas nuspyrė �iurk� koja, ir Teris įpyk�s sugriebė Leon� u� striukės apykaklės ir gerai jį papurtė.

��Ir man jie nepatinka,�� t�sė Neū�auga, vėl ramesniu balsu.�� Mes gyvuojame gerokai ilgiau u� visus kitus. O jie man net nepana�ūs į vyrus. Jie ka�kokie keisti. Neįprasti. Labai savoti�ki. Be to, jie pasivogė mūsų apdarus: jie ne�ioja apsiaustus, tik ka�kodėl suplė�ytus. Arba kopijuoja mūsų muzik�: tai tas pats rokenrolas, tik nemok�i�kai atliekamas. Jie giriasi, kad nu�luos tedus nuo �emės pavir�iaus. Mums tai nepatinka. Tai netelpa į jokius rėmus.�� Dar daugiau skraidan�ių pliauskų, �ipulių ir smurto gaidelė balse.�� Tai did�iulė neteisybė.

�iurkė ky�telėjo galv� i� Leono krep�io, �iaumodama �Raudonosios miglos� egzempliorių. Apsidariusi ji triuk�mingai spruko į tams�.

��Kas �ia per �ūdas?�� cyptelėjo Neū�auga.

Galėjai beveik girdėti, kaip jie klausosi.

��Nori, kad pasi�iūrė�iau vir�uje?�� pasakė duslesnis balsas.

��Ne, a� pats u�lipsiu, o tu patikrink, kas liko.

Jie i�girdo sunkius �ingsnius ant laiptų. Teris pajuto kutenim�: matyt, grūdelis amfetamino sulfato u�siliko įstrig�s ka�kur giliai �nervėje. Jis i� visų jėgų stengėsi sulaikyti �iaudulį, bet tai buvo beprasmi�ka�� ver�lus oro kamuolys jau ver�ėsi jam pro nosį ir jis nieko negalėjo padaryti, kad jį sustabdytų. Jo burna prasi�iojo. �nervės i�siplėtė. �iurpus, netramdomas garsas pakilo Terio gerkle auk�tyn ir... Rėjus suspėjo u�spausti jam nosį kaip tik laiku, taigi pasigirdo tik duslus �ioptelėjimas. Taip jie ir stovėjo�� Terio delnas Leonui ant burnos, Rėjaus kum�tis Teriui ant nosies,�� ir jų �irdys dau�ėsi krūtinėse, o �ingsnių aidas vis garsėjo.

Netrukus laiptų vir�uje pasirodė mil�ino figūra. Teris net pamir�o kvėpuoti. Blykstelėj�s �aibas ap�vietė Neū�aug� visu ry�kumu. Masyvus jo veidas buvo susirauk�s nuo pastangų k� nors į�iūrėti, kuodas styrojo ant pakau�io tarsi viduram�ių riterio plunksnos. Tada jis sukrizeno. Prie jo kojų tupėjo mil�ini�ka �iurkė ir uostinėjo jo bat�, kuris buvo bema� lėktuvne�io dyd�io.

Nusileid�s laiptais Neū�auga dar tebekrizeno.

��Tai buvo tik miela, ma�a pelytė,�� galėjai girdėti jį sakant.

Draugai nepravėrė burnos, kol tedai i�ėjo.

Jau nusileid�s �emyn, spoksodamas į tams� pro atvir� durų skyl� sienoje, Teris įdėmiai klausėsi tolstan�ių balsų.

��Metas,�� pasakė jis.

��Taip,�� atitarė jam Leonas, grūsdamas �lapius �Raudonosios miglos� numerius atgal į krep�į.�� Reikia i�parduoti �ituos, o paskui dar suspėti pamatyti �Leni and the Riefenstahls�.

Teris �yptelėjo.

��Nejaugi tu i� tiesų tikiesi atsikratyti visos �ios �ūsnies iki koncerto pabaigos? Kas juos pirks?

��Kad ir a�,�� i�tarė Rėjus ir Teris susigėdo. Jam niekada neatėjo į galv� pirkti Leono laikra��io. Jis stebėjo, kaip Rėjus dreban�iais pir�tais skai�iuoja pinigėlius.

Teris i�sitraukė monetų sauj�.

��Nagi, duok� vien� ir man,�� tarė jis.

Leonas patenkintas nusijuokė, i�tiesė abiem draugams po laikra�tį ir susi�ėrė monetas į ki�en�.

���i naktis pama�u virsta neeiline, nerealia naktimi!�� d�iugiai paskelbė jis, u�simesdamas krep�į ant peties.�� K� gi, pasimatysime redakcijoje.

Su nuosavomis �Raudonosios miglos� kopijomis rankose Teris su Rėjumi stebėjo, kaip gle�na Leono figūra pama�u i�tirpsta Vest Endo gaisuose, i� lėto �ingsniuodama sulyginto su �eme Kovent Gardeno pavir�iumi, nelyginant pirmasis �mogus Mėnulyje.

Teris atsisuko į Rėjų.

��Gal dar po linij�?

��Ne, man gana.

Euforija pama�u atslūgo ir Rėjų u�plūdo nervinis dirgulys. Dėl to jis ir nemėgo spido. Tokia būdavo kaina, kuri� tekdavo mokėti u� svaiginan�ios palaimos antplūdį ir kunkuliuojan�io kraujo �ėlsm�. Vis� laik� ateidavo laikas ir kry�iui. Jam reikėjo ka�ko, kas panaikintų spido pagirias, bet tik ne to paties. Jis nieko nesakė, kai Teris ky�telėjo raktelį mai�elin, u�vertė galv� ir ėmė �niauk�ti kaip �mogus, kurį u�puolė sloga. Teriui nebereikėjo niekam taupyti.

��Gal jau eikime?�� tarė Rėjus.�� Paimsime t� diktofon�.

��Gerai,�� atsakė Teris, nors ir bijojo grį�ti prie �Vakarų pasaulio�, ne�inodamas, ko tikėtis. Bet netrukus sulfatas i�tirpdė visas abejones, pripildė jį į�ūlaus pakilumo, ir jau po akimirkos jis jautėsi galįs u�kariauti vis� pasaulį.�� Migla laukia.

Juodu �ingsniavo klubo link tylėdami, aplenkdami purvo duobes ir vandens griovius, kuriais tarsi randais buvo nusėta visa statybvietė. Lietus silpnėjo, bet tai neturėjo reik�mės. Labiau su�lapti buvo nebeįmanoma.

��Kol dar nedirbai �Laikra�tyje�,�� prabilo Rėjus,�� kai buvai tik skaitytojas, ar kada nors pirkdavai jį i� vakaro, diena anks�iau?

Terio mintys buvo ka�kur nuklydusios, jis veltui bandė prisiminti, kur Migla pastatė ma�in�. Tiek daug visko nutiko per vakar��� Dagas Vudas, narkotikai, tedai, gaudynės, toji prakeikta �iurkė,�� jog atrodė, kad tas vyko prie� kelet� savai�ių. Tolumoje jis pamatė klubo �viesas.

��Klausi, ar a� kada nors atva�iuodavau į centr� tre�iadienį?�� pagaliau i�tarė jis. Jis visk� kuo puikiausiai prisiminė.�� Darydavau tai vis� laik�. I�eidavau i� darbo anks�iau, sėsdavau į metro ir va�iuodavau iki Totenamo kelio. Atpėdindavau iki kiosko prie�ais stotį. Ten vis� laik� turėdavo laikra�tį.�� Jis prisiminė t� jaudulį, kuris u�plūsdavo jį kiekvien� tre�iadienio vakar� laikant rankose naujausi� �Laikra��io� numerį, dar drėgn� nuo spaustuvės da�ų. Skaitant Skip� D�ons�. Skaitant Rėjų Kylį.�� O tu?

��Tre�iadienis,�� atsiduso Rėjus.�� Jis man rei�kė nepaprastai daug. Mano �eima buvo neseniai grį�usi atgal į �alį. Mokykloje man ne itin sekėsi. A�, galima sakyti, neturėjau draugų. Ir �Laikra�tis� man buvo tarsi langas į �į pasaulį, kurį a� mylėjau, kurio dalimi norėjau būti. Tada ir nusprend�iau nueiti į redakcij� su savo ra�inėliu apie �The Eagles�.�� Teris nusijuokė.�� Nuo to viskas ir prasidėjo,�� �yptelėjo Rėjus.

���Laikra�tis�,�� dabar atėjo Terio eilė i�sikalbėti,�� tiesiog priversdavo mane pamatyti, kad yra �is tas daugiau u� niūri� gyvenimo kasdienyb� ir vargus. U� vis� pilkum� ir nusivylimus. Supranti, k� noriu pasakyti?

Rėjus linktelėjo. Jis puikiai suprato, k� Teris nori pasakyti.

��Taigi vien� dien� a� įsidr�sinau tenai nueiti,�� t�sė Rėjus.�� Ne�inojau nieko apie tai, kad reikia i� anksto susitarti dėl susitikimo. Pasikalbėjau su Vaitu. Jis buvo nuostabus�� paklausė man�s, koki� muzik� klausau, kas man patinka�� jis i� tikrųjų nustebo, kiek daug visko �inau. �ia pat gavau i� jo pirm�j� u�duotį�� recenzuoti por� albumų, kurių niekas kitas nenorėjo imti.

�itaip ir patekau ten. Nes tai buvo vienintelis dalykas, kuris man rūpėjo, kurio a� norėjau.

��A� irgi m�s�iau pana�iai,�� tarė Teris.�� Net ir dabar tas dalykas mane tebejaudina. Kiekvien� ryt� �engdamas redakcijon, a� vis� laik� klausiu sav�s, kas gero nutiks �iandien. Galbūt �iandien man nusi�ypsos laimė pasikalbėti su Skipu ir jis bus atrad�s koki� nors nauj� grup�. Arba galbūt prie savo stalo rasiu sėdin�i� Debi Hari arba D�o Stramerį. Ir �inau, kad Leonas, kaip ir kasdien, kivir�ysis su visais i� eilės, Vaitas sėdės palink�s vir� pirmojo puslapio, vyresnieji kolegos gainios po redakcij� naujokus, ir visi tie vaikai nekantraudami lauks pasirodant naujojo numerio�� galbūt netgi atva�iuos į miest�, kad galėtų gauti jį diena anks�iau.

��Visai kaip mes.

��Taip, visai kaip mes.�� Teris stabtelėjo, pasikasė pakau�į.�� Ma�ina turėtų būti ka�kur �ia,�� pasakė jis.�� Esu tikras, kad ji ka�kur �ia.�� Jis pakėlė akis į Rėjų.�� Kodėl visa tai prisiminei? Tai, kaip pirkdavai �Laikra�tį� tre�iadienį?

Rėjus giliai įkvėpė ir atsiduso.

��Netrukus man�s nebeliks,�� pasakė jis.�� Mane nori i�mesti.

Teris apstulbo.

��Negali būti.�� Ka�kodėl jis vis� laik� manė, kad pasaulis vien� dien� taps toks, kokio jis ir norėtų, ir pasiliks toks am�iams. Negalėjo įsivaizduoti �Laikra��io� redakcijos be savo draugo. Ir staiga jis suvokė, kaip Rėjui svarbu surasti D�on� Lenon�.�� Vaitas,�� su�vok�tė jis.�� Tas �unsnukis.

��Tai ne jo kaltė,�� pasakė Rėjus.�� Juk jis�� ne motina Teresė.

Jie priėjo prie automobilio, Teris atidarė baga�in�.

��Oho,�� nusistebėjo Rėjus.�� Migla turi puikius ratus.

��Ma�ina priklauso jos tėtu�iui,�� pasakė Teris susigėd�s, nes tai laikai, kai girdavaisi ne turtų, o darbo bir�os teikiamomis privilegijomis. Piniguo�iai stengdavosi tiesiog nutylėti savo kilm�.�� Jis tik leid�ia jai kartais ja pasiva�inėti, ir tiek.

��Ir vis dėlto daili bjaurybė,�� pasakė Rėjus. Nė vienas i� jų neturėjo automobilio. Jie naudodavosi tik autobusu ir metro, nebent įra�ų kompanija ar jų kelionpinigiai mokėdavo u� biliet�. Teris atsegė kuprin� ir i�traukė savo diktofon�.

��Jeigu man pavyks jį surasti, spėju, kad su juo bus nesunku pasikalbėti,�� pasakė Rėjus.�� Bet a� galiu apsivemti, kol jį surasiu. Bet juk tai nieko tokio, ar ne?

Teris linktelėjo ir u�trenkė baga�in�.

���inoma, ne, a� irgi apsivėmiau, prie� pirm� kart� pamatydamas Buvį.

Rėjus pam�stė apie tai.

��Tiesiog nesinori, kad jie pamanytų, jog esi idiotas.

��Teisybė.�� Teris u�rakino baga�in�.�� Bet, ai�ku, did�iausias tavo trūkumas, Rėjau, yra tas, kad tu ir esi idiotas.

��Tikrai. Toks tokį pa�ino.

Juodu nusijuokė, Teris niūktelėjo Rėjų, tada surimtėjo.

��Jie negali tav�s i�mesti.

Rėjus vangiai paėmė diktofon�.

��O kodėl ne?�� tarė jis. Rėjus, kaip visada, mėgino pasislėpti u� savo plaukų, bet jie buvo pernelyg �lapi.�� Viskam ateina galas. Anks�iau ar vėliau. Tai�� visa tai�� turi kada nors baigtis. Tai muzikos laikra�tis, ne valstybės tarnyba. Anks�iau ar vėliau viskam ateina galas.

Teris pa�velgė į jį ir pagalvojo, kad Rėjus grei�iausiai �neka ne vien apie savo darb�.

��Taip, galbūt i� tikrųjų viskas baigiasi,�� sutiko su juo Teris. Tolumoje galėjai girdėti ū�ian�ias ma�inas, grojan�i� grup� ir gaud�iantį miest�, kvie�iantį juos dr�siai eiti pasitikti savo likimo. Jis dar sykį niūktelėjo Rėjų, �į sykį jau nesi�ypsodamas, o labiau ragindamas jį ir dr�sindamas, tiesiog i� draugi�kumo.�� Bet dar ne dabar.

Leono juslės buvo nepaprastai įjautrintos ir reagavo į kiekvien� smulkmen�. Jis galėjo u�uosti pigų skutimosi krem�, alaus smarv�, vėmalus, acte i�mirkytus tra�ku�ius ir ypa蠗 permu�antį visus kitus kvapus�� tro�kų cigare�ių dūmų rūk�. Jis prisidegė cigaret� ir god�iai patraukė.

Apa�ioje Leonas matė alaus barus, sidabrinio jubiliejaus proga pasipuo�usius raudonomis, baltomis ir mėlynomis vėliavomis, kurios buvo gerokai nublukusios ir nuskurusios po keleto mėnesių kabojimo lauke. Ar jas apskritai kada nors nukabins? Leonas prisimerkė nuo dūmų ir �viesos ir pradėjo apmetinėti būsim� koncerto recenzij�.

Jis neapkentė �Leni and the Riefenstahls� visa �irdimi. Tas lėk�tas flirtavimas su svastikomis, tas �tikrų menininkų� pretenzingumas, tie pasipūtėlių skiedalai, tarsi jie k� nors i� tiesų reik�tų. Jis jautė, kad gali para�yti puiki� recenzij��� puiki� neigiam� recenzij�, kurioje i�sity�ios ir sudirbs juos negyvai.

�Dieve �ventas,�� m�stė jis,�� jeigu jau negali gyventi be viso to visa �inan�iųjų nihilizmo, tada bent klausykis �Kraftwerk� ar �Velvet Underground�, kai Niko dar nebuvo pabėgusi į Niujork�. Ta karvė bent jau buvo tikras dalykas. Gera mintis, reikės pasiie�koti keleto Niko citatų straipsniui,�� toptelėjo jam,�� ir palaidoti tuos i�peras gyvus negailestingais palyginimais. Nevyk�s bandymas atkurti Veimaro respublik� Londono priemies�iuose. O taip, �it� irgi bus galima panaudoti. Galbūt reikėtų tai u�sira�yti. Vaitui tai patiks�� jis sugebės įvertinti mane kaip kylan�i� �vaig�d�.�

Leono visai netraukė į t� koncert�. Jam visai nesinorėjo tryp�ioti apsuptam visų tų fanų suskystėjusiomis smegenimis ir auliniais batais. U�tat kaip jis laukė tos akimirkos, kai pagaliau galės sumalti juos į miltus!

Jo planas buvo toks: mintyse i� anksto apmesti recenzijos griau�ius, tada trumpai pa�iūrėti pasirodym�, kad galėtų susidaryti įspūdį, kokio plauko publika susirinko, ir pary�iais sugrį�us atgal į �Laikra��io� biur� sukurpti straipsnį dar iki darbo prad�ios. Ir tada pro autobuso lang� jis pamatė tai, kas niekais pavertė visus jo planus. Prisispaud�s veidu prie stiklo, Leonas pamatė klubo i�kab�, �vie�ian�i� net pro rūk� ir lietų.

�Aukso kasykla�. U�ra�as buvo �leik��iai geltonos spalvos, kuri veikiau priminė Leonui �Birds Eye� kiau�inio krem� nei kokį nors taurųjį metal�. Tai buvo diskoteka Lesterio aik�tėje, prie jos grūdosi daug gra�aus jaunimo. Did�ioji dalis�� priemies�ių vaikeliai pra�matniomis klio�inėmis kelnėmis.

Leonas su nuostaba spoksojo į keistus jų drabu�ius.

Vaikinų kelnės, it var�tais suver�tos per klyn�, pla�iai skleidėsi aplink kulk�nis. Vienų mar�kiniai buvo paprasti trumparankoviai, pasiūti i� elastingos, tamprios med�iagos, aptempian�ios jų krūtines ir i�ry�kinan�ios jaunuoli�kus spenelius; kiti dėvėjo įmantrius, pra�matnius, įvairiausių spalvų ilgomis rankovėmis mar�kinius, visi�kai apnuoginan�ius plikas, dar neapsiplaukavusias krūtines su kaban�iu ant kaklo �ventu Kristoforu, onanistų su klio�inėmis kelnėmis globėju. Merginos perkrautomis mamy�ių �ukuosenomis skendo baltuose apdaruose, kad geriau atrodytų �viesoje. Tikras pla�ių kelnių, plaukų lako ir cheminių �ukuosenų triumfas.

Leonas negalėjo susilaikyti ne�yptelėj�s.

�tai kur tikrasis pasaulis be jokios prasmės. Nihilizmas? Tu�tuma? Vertybių neigimas? �Leni and the Riefenstahls� turėtų savo akimis pamatyti �į reginį. �tai kur tikrasis pasaulį neigiantis bukumas, palyginti su juo, rokenrolas tėra nevykusi negatyvizmo parodija.

Vis dėlto, nepaisant instinktyvios pa�aipos, �ie vaikinai ir merginos, �urmuliuojantys prie įėjimo į �Aukso kasykl��, nuo�ird�iai jį sujaudino. Pana�iai jis pasijusdavo stovėdamas lauke prie �Vakarų pasaulio� ir siūlydamas ten savo �Raudon�j� migl��. Leon� da�nai apimdavo toks jausmas, kad visoje paniurusioje Britanijoje su blunkan�iomis Sidabrinio jubiliejaus vėliavomis ir lietaus nuplautomis raudona, balta, mėlyna spalvomis vienintelis tikrasis spalvos blyksnis yra jaunimas.

Leonas pradėjo mėtyti savo laikra��io egzempliorius pro autobuso lang�. Jie sklandė vir� �ių jaunuolių tarsi agitaciniai lapeliai, kuriuos pa�ėrė i� lėktuvo ant okupuotos tautos galvų. Leonas pajuto viduje rusenantį vilties spindulėlį, įsivaizduodamas, kaip �ie jaunieji kultūros degeneratai pakelia nuo grindinio jo laikra�tį ir pradeda skaityti apie Liu�amo riau�es, nauj�jį Tomo Robinsono singl� ir Angolos liaudies i�sivadavimo judėjim�. Bet nieko pana�aus neatsitiko. Disko �okėjai net nepastebėjo �Raudonosios miglos�, besileid�ian�ios jiems ant galvų. Jie plepėjo ir juokavo, grabaliojo ank�tuose drabu�iuose pinigų įėjimo mokes�iui į �Aukso kasykl�� ir mind�iojo �Raudon�j� migl��.

Leonas kaip įgeltas pa�oko, nubildėjo autobuso laiptais ir i�puolė į gatv�. Po akimirkos jis jau rinko nuo �emės niekieno nepageidaujamus laikra��io egzempliorius, panosėje keiksnodamas �iuos nedėkingus �unsnukius. Jis atsitiesė tik i�gird�s neramų sujudim� minioje. Pakeltus balsus, neai�kius grasinimus, merginos riksm�. Pakvipo riau�ėmis. Ir �ia jis pamatė juos.

Dagenamo �unis, �ygiuojan�ius �Vakarų pasaulio� link. Jų buvo ma�daug dvide�imt, o gal ir daugiau. Privati skustų galvų ir auskarais nukabinėtų veidų kariuomenė. Jie �iurk��iai stumdė i� kelio pa�okti susirinkusius jaunuolius, o protestuojantiems be u�uolankų siūlė į galv�.

��Nori į galv�? Nori? Nori?

Leonas nenorėjo. Jis �inojo, kad jeigu jie jį pamatys, jam galas.

Jis įsmuko į �Aukso kasyklos� drabu�in�, nereaguodamas į prie durų stovin�ios merginos protestus ir �murk�telėdamas pro tvarkdarį, kuris buvo per lėtas, kad jį sustabdytų. Į rūsį leidosi platūs, raudonu pliu�u i�mu�ti laiptai. Apa�ioje Leonas stabtelėjo trumpai atsikvėpti ir i�sprogino akis į vilnijan�i� �okių aik�tel�, tarsi keliautojas, netikėtai atrad�s dar niekieno nematyt� gentį. Jis niekada nebuvo mat�s nieko pana�aus.

Tai buvo kitokia muzika, karaliaujanti kitokiame nei jų rūsyje.

Jie ruo�ėsi i�vykti be Terio.

Tuo metu jis sugrį�ta, bet jau per vėlu.

Dagas kartu su visa prisiplakėlių komanda kaip tik rop�tėsi į tris ma�inas, įjungtais varikliais i�sirikiavusias prie�ais �Vakarų pasaulį�. Migla stovėjo prie atvirų pirmojo automobilio durelių, tuo tarpu atsilo��s ant galinės sėdynės Dagas ka�k� jai sakė, i�kėl�s rankas delnais į vir�ų lyg maldininkas ar pardavėjas. Ji turėjo bent jau tiek padorumo, kad vaidintų neapsisprendusi�.

��Migla?�� �ūktelėjo Teris, ji pa�velgė į jį per automobilio vir�ų.

Tada vienas Dago bendrų sulaikė Terį�� tai buvo mėsingas, didele galva būgnininkas, su ne�vankiomis tatuiruotėmis, dengian�iomis vis� jo nugar��� ir, lip�niai paėm�s jį u� parankės, nusivedė prie paskutiniojo automobilio.

��Nesijaudink, brolau, mes palikome vietel� ir tau.

��A� ir nesijaudinu,�� at�ovė Teris nusipurtydamas jį, ir netrukus stovėjo prie�ais Migl�.

��Kas �ia vyksta?

��Dagas kvie�ia mus į savo vie�butį.�� Dagas�� tarsi ji būtų jo draugė, o ne jis.�� Pasilinksminti.

��Nurimk, brolau,�� pridūrė did�iagalvis būgnininkas, vėl atsidūr�s reikiamoje vietoje ir u�dėj�s savo did�iul� leten� Teriui ant peties. Teris dar kart� jį nustūmė, �į kart��� jau ne taip �velniai. Jis pa�velgė į Migl� akimis, kurios sakė, kurios bandė pasakyti: juk tai a�. Ir veide, kurį jis taip beproti�kai mylėjo, atsirado �ypsnys, bet u� jo slypėjo dar ka�kas, ko jis nebuvo mat�s jame anks�iau. Ji nuo jo ka�k� slėpė. Jis tuo neabejojo.

��Kodėl mums nepasima�ius tenai?�� tarė ji atsainiai. Tai nenuskambėjo kaip klausimas.

Ir, jam net nespėjus dorai susigaudyti, kas �ia vyksta, Migla susirangė Dagui ant kelių. Teris dar spėjo i�girsti kvatojim� ir spygavim�, kai durys jam prie� nosį u�sitrenkė ir automobilis nuva�iavo. O jis pasiliko stovėti, kamuojamas baisaus pavydo, kuris, rodėsi, sugrau� jį gyv�.

Būgnininkas pasuko prie antrojo automobilio.

Ir tada jis i�girdo moters bals�, tariantį jo vard�.

��Teri?

Paskutiniojo automobilio durelės tebebuvo atdaros. Jo viduje i�vydo gra�ų besi�ypsantį veid�, bet akimirk� negalėjo jo prisiminti. O, taip�� Krista. I� Berlyno. Dago mergina, o gal narkotikų tiekėja ar pana�iai. Juodi plaukai, balti dantys ir nenusakomo atspalvio oda, kuri, sakytum, niekada nėra ma�iusi dienos �viesos.

��Gali va�iuoti su manimi, jeigu nori,�� pasakė ji.

Antrasis automobilis, į kurį suvirto visa ritmo grupė kartu su savo merg�ėmis, jau buvo nuva�iav�s. Tai buvo gerai, nes Terį pagavo kraugeri�kas pyktis ant to būgnininko, susimokiusio su Dagu, kaip paver�ti i� jo mergin�. �It koks apgailėtinas s�vadautojas�,�� toptelėjo Teriui, ir jo vaizduotėje ėmė �ėlti Briuso Li dvasia, visk� aplinkui spardydama, dau�ydama ir griaudama. �Prakeikti �unsnukiai,�� m�stė jis.�� Prakeikti �unsnukiai, visi aliai vieno.�

Niekas juk nevertė jos va�iuoti, niekas nelaikė �autuvo Miglai prie veido.

Taigi jis įsėdo į automobilį. Moteris�� Krista�� nusi�ypsojo jam ta pa�ia nevar�oma tu��ia �ypsena, kuria �ypsojosi ir Berlyne. Toji �ypsena buvo tokia pat mechani�ka kaip stiuardesės�� miela, ta�iau pernelyg nuvalkiota ir dirbtinė. Visas jos natūralus gro�is buvo ding�s, toki� daugyb� kartų j� inscenizuojant.

Dago vadybininkas Varholas, �viesiaplaukis penkiasde�imtmetis, sėdėjo ant keleivio sėdynės �alia vairuotojo u�sidėj�s kepur� su snapeliu. Neatsisukdamas jis pasakė ka�k� voki�kai, ir Krista nusijuokė. Teriui nepatiko tas senas liurbis, kuris �inojo daugiau u� jį, ta kalba, kurios jis nesuprato, ir tas s�mojis, kuris, kaip jis įtarė, buvo paleistas jo adresu. Ir prarasta mergina. Tas jam nepatiko labiausiai.

�ia Teris pajuto, kaip ka�kieno ranka įgudusiai slysta jo �launimi.

Ir automobilis pajudėjo.

SEPTINTAS SKYRIUS

I� visų po�emių metro yra, ko gero, blogiausias.

Spidas vis dar dirgino Rėjaus nervus, ir jam teko visomis i�galėmis gintis nuo besismelkian�ios vidun klaustrofobijos. Jis be perstojo kai�iojo kaset� į Terio diktofon� ir vėl j� i�traukinėjo.

Tai nebuvo tinkamiausias metas va�iuoti Pikadilio linija.

Jau kelint� kart� jis įsitikino, kad raudona įra�ymo lemputė įsi�iebia taip, kaip reikia, pasiruo�usi u�fiksuoti Lenono �od�ius, kai ateis tam tinkamas laikas. Jeigu toks laikas i� viso ateis. Ir jis i� visų jėgų prie�inosi apninkan�iai baimei, vis tikindamas save, kad tai tėra tik nepageidaujamas narkotiko poveikis. Spidas visada taip su juo pasielgdavo: i� prad�ių pakylėdavo, o paskui sviesdavo �emyn galva pro lang�.

Kol jie trise �iūrėjo į miesto �viesas ir klausėsi audros muzikos, amfetamino sulfatas atrodė lyg tikras d�iaugsmo eliksyras, pulsuojantis jo venomis. Bet euforija atslūgo, ir j� pakeitė maud�iantis nerimas. Jam norėjosi verkti. Viskas atrodė nykiai ir sumautai. Kaip ir jis pats. Ypa� jis pats.

Metro traukinys, prigrūstas kostiumuotų kontorų tarnautojų, �ūkaujan�ių triuk�mingais balsais ir trenkian�ių alude, dundėjo į vakarus. Nuo triuk�mo ir smarvės, ir tų �monių artumo Rėjaus galva tvink�iojo tarsi �vie�ia mėlynė.

Kontorų tarnautojai riedėjo iki savo sto�ių, i� kurių paskutiniai traukiniai i�ve�ios juos po priemies�ius. O Rėjaus dar laukė darbas. Susikaupti, reikia susikaupti. Koks tavo planas, Rėjau? Kad nėra jokio plano. Lai�ydamas sukepusias lūpas, i�d�iūvusias lyg Gobio dykuma, jis staiga suvokė, kad nesugebės paimti interviu i� D�ono Lenono, būdamas tokios būsenos. Interviu? Jis net surasti jo nesuras.

Jis nusprendė sėsti į metro, turėdamas galvoje miglot� ketinim� įsitaisyti vie�bu�io �Blanc� fojė ir laukti ten pasirodant D�ono. Visi Londone gastroliuojantys amerikie�ių muzikantai apsistodavo tik �iame vie�butyje, įsikūrusiame Marmurinės arkos pa�onėje. Tūkstan�iai kauboji�kų batų mynė palmėmis papuo�t� �io vie�bu�io vestibiulį, �imtai grupių mėgavosi jo dekadenti�ka prabanga, de�imtys reporterių i� �New Musical Express�, �Sounds�, �Melody Maker� ir jų laikra��io nuolat kiurksodavo �ia su savo bloknotais, svajodami apie ger� citat� ir nemokam� doz� kokaino. Būdamas vos septyniolikos, Rėjus pa�inojo �io vie�bu�io vestibiulį geriau u� �e�iamet� gimnazij�, kuri� jis teori�kai dar lankė. �i mintis patikrinti �Blanc� jam patiko. Netgi nuramino.

Bet �irdies gilumoje Rėjus jau �inojo, kad vykti į �Blanc� buvo tu��ias reikalas. Vien tai, kad Nilsas Lofgrenas, �Fleetwood Mac� ir �The Eagles� mėgsta apsistoti �Blanc�, dar nerei�kė, kad ir D�onas Lenonas tenai bus. Ties� sakant, tai kaip tik rei�kė, kad D�onas beveik garantuotai bus kur nors kitur. D�onas visada ėjo savo keliu. �A� turiu m�styti kaip D�onas,�� svarstė Rėjus.�� A� turiu eiti savo keliu. �itai privalau vien� kart� i�mokti...�

Metro traukinys stabtelėjo tarp stotelių, ir kontorų tarnautojai ėmė �aipytis i� per garsiakalbius sklindan�io azijie�io balso, kuris atsipra�ė u� sugai�im�. Įstrigti tarp stotelių nusileidimo metu nebuvo gerai. Tai buvo sp�stai.

Atsiliepdami į azijie�io bals�, kai kurie tarnautojai u�traukė Piterio Selerso hit� (O, daktare, a� patekau į bėd�.�� Vaje vaje vaje vaje!), tuo tarpu Rėjus i� visų jėgų stengėsi kontroliuoti kvėpavim� ir kovoti su kylan�ia panika. Kairė ranka pradėjo dilg�ioti, �irdis pa�ėlusiai plakė. O jeigu jį i�tiks �irdies smūgis? Mirtis juk taip arti, ji visada �ia pat. Jie to nesuvokia: Teris ir Leonas, ir visi kiti jo kolegos i� �Laikra��io�. Visi, kuriuos tu myli, vien� dien� numirs ir supus. Viskas. Gali būti, kad net labai greitai. Rėjui pasivaideno, kad jis gali mirti jau �i�nakt, ir jo panika pama�u peraugo į isterij�. Bet negalima prarasti savitvardos. Tik ne �ia, įstrigus tarp stotelių. Tik ne �ia.

Jam reikėjo ko nors, kas panaikintų spido pagirias. Jam reikėjo kitokių narkotikų. Pirmiausia, k� jis padarys, jeigu tik i�lips i� �io traukinio gyvas, tai truktelės puikaus atpalaiduojan�io dūmelio. Bet ky�telėj�s rankas į ki�enes, jis nerado jose nieko, i�skyrus saujel� smulkių ir mėtinių ledinukų dė�ut�. ��olei� neu�teks. Tada jis ir vėl u�si�aidė su diktofonu, nes jo venose buvo dar u�tektinai spido, kad galėtų pasinerti į veiksm�, įsitraukti į jį. �Tuo spidas ir blogas,�� m�stė jis.�� Pavartoj�s pradedi nebekontroliuoti sav�s.�

�Vienas, vienas, vienas�,�� su�nib�dėjo jis į diktofon� kiek galėdamas tyliau, bet kontorų tarnautojai tai pastebėjo ir pradėjo �aipytis i� jo: �Ar girdi mane?�, �Kaip mane girdite, Hiustonai?�, �Skoti, atsiliepk!� ir �Sunaikink juos, sunaikink!� Rėjus pastebėjo, kaip raudona indikatoriaus lemputė reaguoja į bals�, ir mėgino sutelkti vis� dėmesį į tai, jausdamas, kad pradeda lekuoti kaip nusikamav�s �uva.

Atkakliai stebėdamas raudon� indikatoriaus lemput� ir taip stengdamasis atsiriboti nuo tų kontorinių �iurkių, jis staiga suprato, k� reikia padaryti prie� pasikalbant su D�onu.

Jis panoro grį�ti namo. I�sitiesti ant lovos. Ir su�velninti pagirias suktine, kuri� turėjo paslėp�s senoje prie�pie�ių dė�utėje.

Bet labiausiai Rėjus panoro pamatyti savo brolį, ir įsitikinti, ar jam viskas gerai.

Lauke �aipytis buvo lengviau.

�Aukso kasyklos� rūsyje Leonas buvo svetimoje teritorijoje, ir tai privertė jį stabtelėti, apsi�iūrėti ir skausmingai pajusti, kad jis, kaip koks kvailys, tampo su savimi piln� krep�į laikra��ių ir dėvi juoking� skrybėl�. Slinkdamas prie baro, jis pajuto t� baisų drovum�, kuris jį dar paauglį apimdavo prie�ais veidrodį, suvokus, koks keistas atrodo visiems kitiems ir manant, jog niekada daugiau nebegalės pajudėti i� vietos.

Viskas �ia buvo keista, nauja, kitaip.

Kaip jie �oko! Judesius, kuriuos Leonas buvo įprat�s matyti tarp savųjų, buvo apskritai sunku pavadinti �okimu. Tik tas stūmoklio judesys�� auk�tyn �emyn, ir taip be pabaigos, nuleid�iant gar�. Bet �ia, �Aukso kasykloje�, jie mokėjo visus tuos įmantrius �ingsnelius ir ilgai �lifuotus judesius, ir i� tikrųjų galėjo �okti taip, kaip D�inas Kelis ir Sidė Karisė. Jų atliekami judesiai atrodė tokie pat natūralūs, kaip ir kvėpavimas. Ir Leonas pagalvojo: �O kodėl gi a� negalė�iau judėti taip, kaip jie?�

O jau apdarų margumas! �Vakarų pasaulyje� visi rengėsi taip, tarsi jų skudurai būtų visa, kas i�liko po branduolinės katastrofos. �Aukso kasykloje� jie rengėsi taip, tarsi eitų į vestuvių pokylį. �Vakarų pasaulyje� visos spalvos tebuvo įvairūs juodos atspalviai. �ia, �Aukso kasykloje�, jų drabu�iai buvo ank�ti ir balti, plaukai�� banguojantys ir pa�iau�ti, ir visi jie atrodė taip, tarsi būtų k� tik po kassavaitinės vonios. Ta�iau nuostabiausios buvo tos �viesos.

�Vakarų pasaulis� visada skendėdavo tamsoje, neminint keleto atvirų lempu�ių, kaban�ių vir� baro ir scenos apa�ioje. �Aukso kasykloje� i� visų pusių be paliovos liejosi �viesa: �okėjus kiaurai varstantys lazeriai i� mokslinės fantastikos srities, palubėje besisukantys gaubliai ir pulsuojantys pro�ektorių blyksniai. Leonas nedr�siai u�sisakė �atsuktuv�� ir i�maukė jį vis� i� karto, jausdamas apelsinų sul�ių skonį gerklėje ir degtinės smūgį į galv�. Susi�avėj�s painiais įvairiaspalviais �viesos verpetais vir� besikilnojan�ios �okių aik�telės, jis vis stengėsi pagauti, kada mėlyna spalva pasikei�ia į raudon�, būdamas tikras, kad jam pavyks tai padaryti, jeigu tik �iūrės pakankamai atid�iai.

Ir dar buvo muzika. Jokių grupių. Jokių vaikinų su odinėmis striukėmis, slankiojan�ių ant scenos ir murman�ių ka�k� pana�aus į tai: ��itas gabalas apie pensijas. Vienas! Du! Trys! Keturi!� �ia buvo grojamos plok�telės ir tik plok�telės, did�ėjus sėdėjo auk�tai savo būdelėje, ta�iau jis nė i� tolo nepriminė ano abejingo dredais apaugusio pasipūtėlio i� �Vakarų pasaulio�, kurio muzika tik u�pildydavo tarpus tarp svarbesnių įvykių. �ia did�ėjus vadovavo paradui i�tis� naktį. Ir muzik� rinko tik jis.

Leonas tikėjosi rasti �Aukso kasykl�� piln� prikim�t� sentimentalios romantikos ir de�imtukų �lam�to, ta�iau viskas�� visi tie raginimai judinti savo kūn�, įsijausti į muzik��� �ia atrodė dar narcizi�kiau, ezoteri�kiau. Ir muzika visai nebuvo pana�i į t� nuvalkiot� pops�, kurį Leonas nuolat girdėjo per radij�. Muzika buvo kietesnė, grie�tesnė, pakilesnė�� did�ėjus i�tisai puikavosi baltais vinilais, importinėmis plok�telėmis ir retais remiksais. �is klubas buvo ne ma�iau elitinis u� �Vakarų pasaulį�.

Ne, �i vieta nebuvo jo skonio. Anaiptol. Kokia buvo laikra��ių jo krep�yje prasmė? Dėl ko jis gyveno? Jis juk svajojo apie kov� su rasizmu, gėrio pergal� prie� visas neteisybes ir apie tai, kaip jis pakeis pasaulį. O į �Aukso kasykl�� jaunimas rinkdavosi pamir�ti �io pasaulio problemų. Vis dėlto jis u�sisakė dar vien� �atsuktuv�� ir pasiliko, nes nesinorėjo niekur eiti.

�ia nebuvo pretenzingų pasipūtėlių ant scenos, u�tat buvo kur paganyti akis. O tas vientisas, netylantis ritmas, įkūnijantis beproti�k� muzikos �ėlsm�, tarsi albumai nenutrūkstamu srautu plauktų vienas ant kito, atrodė tuo pat metu ir hipnotizuojantis, ir jaudinantis, ir keistai raminantis.

Leonas pradėjo linguoti prie baro, stebėdamas �okių aik�tel� ir kaupdamas dr�s�, kad i�drįstų bent truputį pa�okti kartu su tais �variai numazgotais vaikais ank�tais, baltais drabu�iais.

Ir tada jis pamatė j�.

�okių aik�telės viduryje.

Nuostabiausi� mergin� pasaulyje.

Apsupt� grupelės draugių, gyvai sutinkan�ių ka�koki� nauj� plok�tel�, tarsi tai būtų naujiena, kurios jos visos nekantriai laukė. Jos klykdamos i�kėlė rankas į vir�ų ir jų �okimas dar labiau paspartėjo. Ka�kas su�vilpė, ir Leonas net krūptelėjo.

I� prad�ių plok�telė, į kuri� jos taip audringai reagavo, buvo pana�i į visas kitas, iki tol skambėjusias �Aukso kasykloje�. Toks pat banguojantis, kapotas ritmas, retkar�iais vis pertraukiamas klavi�inių kaskadų, i� tolo pasigirstanti vieni�o trimito aimana ir tik po i�tisos am�inybės įsiterpiantis vokalas.

Shame!�� u�kniaukė palaikymo grupelė, ir tobulas moters balsas u�dainavo: Burning�� keep my whole body yearning!, po to sumurmėjo ka�k� neai�kaus. Po dar vieno Shame! dainininkė pradėjo guostis, kad mama jos tiesiog nesupranta, o priedainio merginos vis kniaukė į tarpus ir dejavo tarsi meilės i�siilg� angelai. Back in your arms is where I want to be... want to be...

Leonas niekada nebuvo girdėj�s nieko pana�aus.

Niekada nebuvo girdėj�s nieko gaivali�kesnio.

Klausant tos muzikos, atrodė, kad norėti ka�ko ir negauti yra svarbiausias dalykas gyvenime. Svarbesnis u�... visa kita. Tikroji prie�astis, dėl kurios mes gyvename. Leonui susisuko galva.

Jis norėjo prasibrauti pro mini�, prieiti prie nuostabiausios merginos pasaulyje ir pasakyti jai: �A� matau, suprantu, a� jau�iuosi lygiai taip pat.� Bet tuo metu jo lie�uvis buvo susiraizg�s į bevilti�k� mazg�, o kojos tarsi įklimpusios betone. Jis �inojo, kad niekada negalės prakalbinti tokios merginos. O pamatyti Leon� �okantį buvo ma�daug tiek pat tikėtina, kaip pamatyti Leon�, kylantį į or�.

��Nerealu,�� pasakė did�ėjus, dar nesibaigus gabalui.�� Tai buvo Evelyn �Champagne� King ir jos kūrinėlis �Shame�... ir kol dar nespėjome pasinerti į begėdi�k� �Heatwave� ritm�, turiu jums prane�ti vien� kar�t� naujien�...

Visų �vilgsniai �okių aik�telėje nukrypo į did�ėjaus būdel�. Leonas tebespoksojo į nuostabiausi� mergin� pasaulyje.

��Ponios ir ponai, vaikinai ir merginos,�� i�tarė did�ėjus ne�inodamas, kokį ton� pasirinkti, ir jo balsas nuskambėjo kartu i�kilmingai ir pa�aipiai.�� Karalius mirė.�� Jokios reakcijos �okių aik�telėje.�� Tikra tiesa�� mums k� tik prane�ė, kad �i�nakt mirė Elvis Preslis.�� Ir tė�kė plok�tel� ant grotuvo.

��Tiesiog pamaniau, kad jums bus įdomu tai i�girsti,�� pridūrė did�ėjus.�� Prane�imo pabaiga.

Visi ėmė d�iūgauti. Leonas nusteb�s spoksojo į juos, negalėdamas patikėti tuo, k� mato. Visi �itie prakeikti asilai d�iūgavo.

Ne, ne visi. Nuostabiausia mergina pasaulyje ir jos draugės atrodė suglumusios. Jos trumpai pasitarė, tarsi nebūdamos visai tikros dėl to, kas tasai Elvis Preslis, tarsi būtų girdėjusios t� vard� ka�kur, bet negalėtų tiksliai prisiminti kur.

Ta�iau did�ioji dalis �okėjų turbūt nusprendė, kad toki� �ini� derėtų sutikti atitinkama reakcija. Ir dauguma jų �ūkavo, tarsi jų pusė k� tik būtų pelniusi įvartį, tarsi viena muzikos kryptis �v�stų pergal� prie� kit�. Netrukus jie visi vėl pasinėrė į �okį.

Bet Leonas, paakintas spido ir nevaldomos, natūraliai jį u�plūdusios įtū�io bangos, prasiskynė keli� per �okių aik�tel�, u�bėgo laiptais į did�ėjaus būdel� ir pagriebė mikrofon�. Did�ėjus �engtelėjo �ingsnelį atgal, paklusniai pakeldamas rankas ir leisdamas tam pami�ėliui juokinga skrybėle jį turėti, tuo tarpu Leonas sutrik�s �valgėsi po �okių aik�tel�, ie�kodamas ir nerasdamas tinkamų �od�ių. Jis suprato, kaip tai svarbu.

��Palaukite, paklausykite,�� pra�neko Leonas, ir did�ėjus paslaugiai nutildė �Boogie Nights�.�� Vienas, vienas, vienas. Sveiki visi, jūs mane girdite? Elvis, ar ne? Pagarba Elviui Presliui. Juk Elvis yra... buvo... daug daugiau, nei roko �vaig�dė, teisingai? Elvis... juk nuo jo viskas prasidėjo.�� Pama�u jis vėl atgavo bals�.

��Elvis sulau�ė daugiau barjerų nei bet kas kitas per vis� �monijos istorij�. Rasinių barjerų, seksualinių barjerų, muzikinių barjerų. A� tik noriu pasakyti, kad politika prasideda nuo ma�ų dalykų, ar ne? Elvis... Elvis Preslis... jis i�drįso pa�velgti į pasaulį naujai...

���venta teisybė,�� pasakė did�ėjus, palink�s prie mikrofono. Jis �yptelėjo Leonui ir padr�sinamai linktelėjo.�� T�sk.

��A�iū,�� pasakė Leonas.�� Juodųjų ir baltųjų muzika�� iki Elvio tai buvo kaip apartheidas.�� Jis ėmė vis labiau įsijausti.�� Visa muzika buvo kaip viena didelė su�ikta Pietų Afrika. Baltųjų radijo stotys. Juodųjų radijo stotys. Muzika�� įvairiausių kryp�ių muzika�� buvo laikoma u�daryta gete. Tai Elvis j� i�laisvino.�� Leonas bejėgi�kai pa�velgė į publik�. Jie visi spoksojo į jį. Galbūt jis per ilgai u�t�sė. Galbūt galėjo visa tai i�reik�ti geriau.�� A� tik norėjau papra�yti,�� t�sė jis, ir balse pasigirdo maldavimo gaidelė,�� ned�iūgaukite dėl jo mirties. Pra�au nedaryti to.�� Jis nervingai timptelėjo skrybėlės kra�t�.�� Pamir�kite apie mėsainius ir Las Veg�, baltus para�iutininko kostiumus, antrarū�ius filmus Havajuose, kareivio uniform� ir kitokį �lam�t�. Tai ne jis. �iūrėkite į tai, kaip viskas atrodė iki jo, ir kaip jis visk� pakeitė. Tai buvo didis �mogus. Su trūkumais�� sutinku. Kartais banalus�� tas irgi tiesa. Bet Elvis Preslis... supraskit, jis mus visus i�laisvino, po galais.

Akimirk� stojo visi�ka ramybė ir tyla. Publika spoksojo į Leon�, o Leonas spoksojo į juos, ir niekas ne�inojo, k� daryti toliau. Pagaliau did�ėjus stvėrė mikrofon�, ir Leonas pajuto oro gūsį, kai �is tė�kė singl� ant patefono it �lėgtainį ant keptuvės.

��I� tiesų, pagarba Karaliui,�� pasakė did�ėjus,�� ir pagarba...�� �ia jo balsas nusileido iki sodraus baritono,�� �The Commodores�!

Leonas manė, kad jį i�mes. �Aukso kasykloje� tvarkdariai atrodė gerokai piktesni negu apsaugininkai klubų, į kuriuos jis vaik��iojo. Smurtas buvo tikroji profesija, tikrasis jų pa�aukimas, ta�iau Leonas jautėsi nepaai�kinamai ramus.

Leonas nebuvo bailys, bent jau smurtas jo nebaugino. Jis nė i� tolo nebijojo tvarkdarių ar Dagenamo �unų taip, kaip bijojo �okti. Ar u�kalbinti patikusi� panel�, kaip antai nuostabiausi� mergin� pasaulyje. Greitas, bejausmis sudau�ymas nė i� tolo neg�sdino jo tiek, kiek baimė pamatyti paniek� tos nepaprastos merginos akyse.

Bet �Aukso kasyklos� apsaugininkai tik spoksojo į jį i� po savo gobtuvų ir nejudėjo. Vienas jų, jau �ilstelėj�s, netgi linktelėjo Leonui. Elvio fanas, tikriausiai.

Did�ėjus tik nusi�ypsojo Leonui, paplek�nojo jam per nugar�, tarsi �is k� tik būtų atlik�s specialų vakaro numerį, ir pagarsino muzik�. �okėjai vėl d�iugiai ir ritmingai sujudo.

Leonas nery�tingai lipo �emyn, jausdamasis nejaukiai ir griozdi�kai tarp visų �ių nuolatinių ilgakojų �okėjų. Jis iki �irdies gelmių buvo sukrėstas Elvio mirties, ir jam atrodė, kad k� tik pasakyti �od�iai buvo tu�ti ir niekam nereikalingi.

�Niekas net nesuprato, apie k� a��,�� dar spėjo pagalvoti jis ir, nesėkmingai kluptelėj�s ant apatinio laiptelio, nėrė į priekį, tarsi bandydamas nauj�, nutrūktgalvi�k� �okio judesį.

Leonas kėlėsi ant kelių ir dairėsi skrybėlės, kai pajuto, kad ka�kas stovi prie�ais jį. Tai buvo nuostabiausia mergina pasaulyje.

��urnalistas visur turi jaustis kaip namie,�� pagalvojo Leonas, kai ji i�tiesė jam rank�.�� Visur kaip namie. Atmink tai, Leonai.�

��Puiki �ukuosena,�� tarė ji, ir jos balse jis i�girdo priemies�ių atspalvį.�� Auksinis ruduo?

Teris mėgo spid�, nes �is apvalydavo mintis.

�is tikrumo suteikiantis ir prot� nu�vie�iantis narkotikas padėdavo jam susikoncentruoti, susidoroti su darbu, atsiriboti nuo nesvarbių dalykų.

Kaip tik dėl spido jis sugebėjo tos trumpos kelionės į vie�butį metu beveik nekreipti dėmesio į Kristos rank�, besiilsin�i� jam ant �launies, negirdėti kvailų Dago vadybininko plepalų ir nematyti u� automobilio lango susispietusios minios. Spidas padėjo jam vis� dėmesį sutelkti į Migl� ir tai, k� jai pasakys, nuvyk�s į viet�. O, taip.

Automobilis sustojo prie vie�bu�io �Blanc�, ir Teris pajuto, kaip Kristos nagai sminga vis giliau. Jis pa�velgė į j� tokiu �vilgsniu, tarsi matytų pirm� kart�, ir ji nusi�ypsojo jam ta pa�ia nugludinta, i�treniruota �ypsena. Juokingiausia, kad jam tikrai patiko jos veidas�� patiko nuo tos akimirkos, kai pirm� kart� pamatė j� Berlyne.

Jam patiko raudonas jos lūpų rė�is, bly�ki oda, ne�emi�kas, neangli�kas jos dantų baltumas. Ir tai, kad ji rengėsi oficialiau, nei jis buvo priprat�s�� kaip verslininkė. Visa tai buvo gerai. Bet jis jau turėjo mergin�, ir jam reikėjo j� susirasti.

Krista pa�aukė jį vardu, bet jis jau bėgo į vie�butį, kurį puikiai pa�inojo i� ankstyvųjų savo dienų �Laikra�tyje�, �ia jam tekdavo imti interviu i� įvairiausių Los And�elo gaurų, kol dar negalėdavo pats pasirinkti, su kuo kalbėsis. Bet pastaruoju metu vie�butį pamėgo ir trumpai kirpti muzikantai i� Niujorko. Amerikie�ių grupės vie�butyje �Blanc��� tai buvo vienas tų dalykų, kurie niekada nepasikeis. Pirmiausia, k� Teris pamatė, buvo Brajaniakas, kurį i�metė uniformuotas durininkas.

��Man reikia nedelsiant pasikalbėti su misteriu Dagu Vudu,�� kartojo jis;�� Teri! Pasakyk jiems!

Kai Teris pribėgo prie laiptų, Dago ritmo sekcija tingiai kilo jais su pora mergy�ių i� �Vakarų pasaulio�. Merginos, kurios klubo prieblandoje su suplė�ytomis kojinėmis ir styran�iais nuo vazelino plaukais atrodė madingai neprijaukintos, �ia tik vartė akimis ir i�si�iojusios spoksojo į spindin�i� vie�bu�io prabang�. Negailestingoje vie�bu�io �viesoje jos atrodė kaip liūdnos vampyrės ar peraugusios mergiotės per Helovin�. Bet Teris �inojo, kad nėra ma�iau i�rankesnio vyro negu gastroliuojantis muzikantas.

Būgnininkas, bukesnis kolega tatuiruotais bicepsais, kilstelėjo mėsing� rank� ir pamojo Teriui, tarsi �is būtų jo senas geras draugas. Teriui norėjosi, kad �is vien� kart� liautųsi tai dar�s. Tas pir�imasis į draugus Terį jau buvo pradėj�s ne juokais nervinti. �engdamas kas antr� pakop�, jis pralenkė būgninink�, po to ir bosist�, su kuriuo jis visai �auniai pabendravo Berlyne, ir kurį jis taip pat laikė savo draugu. Pama�u Teris pradėjo suprasti, kad �ie �monės niekados netaps tikrais jo draugais.

Vir�uje jau buvo matyti atviros durys, u� kurių vyko vakarėlis. Su s�skaita u� gėrimus prie Terio priėjo padavėjas. Jis i�tiesė ra�iklį Teriui, �is jį paėmė, pasira�ė ant s�skaitos ir gr��ino visk� padavėjui, net nesulėtindamas �ingsnio.

Kambarys buvo pilnas �monių. Kai kuriuos jis pa�inojo. �ia buvo likusieji Dago grupės nariai. Veidai i� �Vakarų pasaulio�. Kiti muzikantai, taip pat grei�iausiai apsistoj� �Blanc�. �mogus, kurį Teris matė pardavinėjant nedideles mėlynas tabletes �Roundhouse� tualete. Ir dar vienas iki skausmo pa�įstamas veidas. Bilis Blicenas drybsojo ant sofos ir rūkė suktin�, ne ma�esn� u� �Mr Whippy� ledų indelį.

��Maniau, kad tu dar nebaigei,�� tarė jam Teris.�� Maniau, kad Varikas Hantas dar ketina u�sukti pasi�iūrėti antrosios dalies. Maniau, dabar jūsų ilgoji pertrauka ir ketinau para�yti apie jus recenzij�.

Bilis įsi�eidė.

��Dar yra marios laiko. Ir i� viso, kas tu toks? Mano motina?

��A� maniau, kad tau net nepatinka Dagas Vudas,�� pasakė Teris, nu�velgdamas kambarį. Nė �enklo. Kur, po galais, ji yra?�� Tikriausiai net pavadinai jį subingalviu.�� Terio veidas pa�aipiai persikreipė nuo u�jūrio balsių transformavimo.

Bilis patraukė i� savo kamino, ir jam nieko nereikėjo ai�kinti. �Yra vienas dalykas, kuris galioja visiems tiems prakeiktiems niujorkie�iams,�� m�stė Teris.�� Jie vis� laik� seka paskui narkotikus.� Ir tada jis pamatė Migl�. Prie�ingame kambario gale, i�einan�i� i� vonios kambario, lydim� Dago Vudo. Ji atsi�liejo nugara į sien�, o Dagas atsistojo prie�ais j�, atremdamas į sien� rankas abipus jos galvos, kone prispausdamas j� prie sienos. Teris akimoju perskrido per sausakim�� kambarį.

��Sveikas, vyruti,�� pasakė Dagas Teriui, lėtai patraukdamas rankas. Lyg niekur nieko.�� Kur taip ilgai u�sibuvai?

Teris piktai pa�velgė į Dag�, tada į Migl�. Jis suvokė, kad neturi, k� pasakyti. Kad ne�ino, ko griebtis. Kad ne�ino, kas �ia vyksta. Vienintelis dalykas, kurį �inojo, buvo tas, kad jam tai nepatiko, bet jo pasitikėjimas slūgo kartu su sulfato banga.

��Ar tai ne mano viskis su kola, �tai ten?�� pasakė Dagas, ne k� ne pras�iau negu U�sienio reikalų ministerijos diplomatas.�� Pagaliau.

Plati, patenkinta �ypsena, ir jis pradingo, o Teris liko vienas su savo mergiote, laukdamas pasiteisinimo.

��Kas?�� Migla nekaltai i�pūtė akis.

Teris liko be �ado.

��Kas?�� pakartojo jis.�� Kas?

���inoma, kas?�� pakartojo ji, �įsyk beveik bobi�kai.

��Kodėl tu pabėgai?�� paklausė jis veikiau su nuoskauda, negu piktai.�� Kas �ia vyksta? Atsipeikėk, pagaliau!

Migla ap�iūrėjo savo nagus.

��A� niekur nepabėgau.�� Ir atsiduso taip, lyg jis būtų jos sumautas tėtu�is.�� Atvėsk, girdi? Pra�au, Teri.

��Atvėsk?�� pratrūko Teris.�� Atvėsk?! Kaip a� galiu atvėsti? Kas tau �i�nakt pasidarė?

Jos rankos pakilo į or�, tarsi nerasdamos į k� įsikibti, tarsi jai trūktų �od�ių. Tarsi jis, taip elgdamasis, varytų j� i� proto. Tai i�g�sdino jį. Tai buvo blogiau, nei jis manė.

��Nieko,�� atsakė ji.�� Viskas.

��A� noriu �inoti, kas �ia vyksta.�� Dabar jau bandydamas susitvardyti, i�laikyti ramyb�. Norėdamas suprasti, visk� i�taisyti. Sugr��inti visk� į savo vietas, kaip buvo vos prie� kelet� valandų. Mėgindamas nebūti pana�us į vien� tų vyrų, kuriais j� g�sdina D�ermen Grir.�� A� tik noriu �inoti...

Buvo sunku �od�iais i�reik�ti tai, k� jis nori su�inoti. Kas nutiko merginai, kuri pasitiko jį oro uoste? Ir ar viskas tarp jų baigta? Ir ar ji ketino pasidulkinti su Dagu Vudu? Taip, jis norėjo �inoti visus �iuos dalykus. Bet dalis jo ver�iau to ne�inotų.

Dar jis svarstė, k� daryti su �iomis permainomis, vykstan�iomis jo gyvenime. Ma�iau nei prie� metus jis gyveno pasaulyje, kuriame galėdavai netekti galvos vien u� tai, kad ne taip pasi�iūrėjai į kieno nors mergin�. Vien tik u� tai, kad pasi�iūrėjai. Tuo tarpu �iame beprotnamyje geras tonas reikalauja atvėsti, kai kas nors be jokių u�uolankų mėgina i�dulkinti tavo draugu��.

��Merginos nepavogsi,�� pasakė Migla, skaitydama jo mintis, priversdama jį krūptelėti i� netikėtumo.�� Argi tu to dar ne�inojai? Ar tu dar nieko nei�mokai? Negali tiesiog imti ir pavogti mergin�. Mergina�� ne piniginė. �inai, kokia did�iausia tavo problema, Teri?

Ji pradėjo jį varginti.

��Kodėl tau jos nepasakius?

��Pra�au. Tau nereikia stiprios, nepriklausomos moters. Tau tereikia kaimynų merginos.

Jis beveik �engė atatupstas.

��O kas �ia blogo norėti kaimynų merginos?

Migla nusijuokė jam į veid�.

��Ji�� nuobodi vi�telė.

Jis prisiminė savo buvusi� mergin� � mergin� i� d�ino gamyklos. Sal�. T� pa�i�, kuri� paliko kartu su visu ankstesniuoju gyvenimu. �i�nakt jis jos ilgėjosi.

Jis �inojo, kad Salė niekada nebėgiotų Dagui Vudui i� paskos. Salei patiko Eltonas D�onas. Ypa� jo �Goodbye Yellow Brick Road�.

��Nematau nieko blogo toje, kuri� vadini kaimynų mergina,�� pasakė jis.

Ji pakraipė galv� ir dar kart� ap�iūrėjo savo nagus.

��Tu nenori, kad siek�iau karjeros,�� pasakė ji.�� Tau būtų per sunku tai pakelti.

Dabar atėjo jo metas nusijuokti.

��Ir �itai tu vadini karjera? Palįsti po ka�kokiu sukrio�usiu rokeriu? �ia�� karjera?

Ji beveik suurzgė ant jo.

��Tu nemanai, kad Dagas galėtų būti suinteresuotas mano darbu? Ar tai tau niekada neatėjo į galv�? Kad jis galbūt norėtų pasi�iūrėti į mano portfelį?

��O, a� neabejoju, kad jis norėtų �vilgtelėti į tavo portfelį, meilute.�� Jo balsas su�velnėjo.�� Klausyk, Migla. A� ma�iau, koks jis buvo Berlyne. Dagas kru�a visa, kas juda. Nejaugi manai, kad esi kuo nors ypatinga?

Ji neteko �ado.

��O tu�� ne?

Jis ne�inojo, k� atsakyti. �inoma, manė, kad ji ypatinga. Jis manė, kad kitos tokios nesuras visame pasaulyje. Bet argi tai nebuvo akivaizdu?

��Įdomu, kodėl tu niekada nesupa�indinai man�s su savo tėvais?�� paklausė jis.

Pama�u viskas kilo aik�tėn.

��K� tai turi bendro su kuo nors?�� pa�oko ji.�� Tu papras�iausiai esi seno kirpimo, Teri. Nori, kad a� sėdė�iau namie ir�� na, ne�inau�� kep�iau duon� ir ady�iau kojines, ar pana�iai. Tu nori paslėpti mane nuo viso pasaulio.

Jis norėjo, kad ji suprastų.

��Nenoriu a� tav�s nuo nieko slėpti, tik noriu apsaugoti tave. A� tik noriu u�kirsti keli� blogiems dalykams.

Migla pamėgino būti sukalbamesnė.

��Klausyk, Teri. Jis juk legenda. Mes tik... kalbėjomės, ir viskas. Tikrai. Mes tik praleidome �iek tiek laiko dviese. Lygiai kaip judu tai padarėte Berlyne. Tad koks skirtumas? Kad a� esu moteris? Bet kodėl tai turėtų būti kliūtis? Tavo galvoje galbūt vis dar 1955-ieji, bet i� tiesų u� lango jau 1977-ieji. Mes tik kalbėjomės,�� pakartojo ji, ir jis pasijuto bjauriai, matydamas j� toki� nelaiming�.�� Ir jeigu ne dabar, kada gi dar?

��A� jį pa�įstu,�� pasakė Teris paprastai.�� O tu�� ne.

��Bet a� irgi noriu su juo susipa�inti,�� su�uko ji, ir jie pa�velgė vienas į kit� beveik su neapykanta akyse. Jie niekada nebuvo taip �iūrėj� vienas į kit� anks�iau.�� O tu norėtum prirakinti mane grandine prie vaiki�kos kėdutės ir laukti, kol mano smegenys visai suskystės,�� pasakė Migla.�� Pripa�ink, juk tai tiesa!

Vaiki�kos kėdutės? Smegenys? Suskystės? Jis neturėjo nė menkiausio supratimo, i� kur visa tai. Jis tik stovėjo ten, apstulb�s, be �od�ių, nesigindamas, tarsi pripa�indamas savo kalt� dėl nusikaltimų, kuriuos tik dabar suvokė atsitiktinai padar�s. Sugrį�o Dagas su viskiu ir kola vienoje rankoje, laisv�j� u�dėjo Teriui ant peties.

���iūrėkite,�� nusijuokė jis, rodydamas į savo stiklin�, kurios pavir�iuje plaukiojo plonas su�alusio sidabro sluoksnelis.�� �ia tai vadinama ledu. Klausyk, vyruti, ar turi dar to �niauk�talo?

Teris nepatikliai pa�nairavo į Dag�. Jis niekaip negalėjo suvokti, kas vyksta. I� visų �ia esan�ių tik jam vienam viskas atrodė blogai. Galbūt jis tikrai pernelyg audringai į visk� reaguoja? Galbūt taip viskas ir turi būti naujajame pasaulyje, ir jam tiesiog reikia prie to priprasti? Jis gailėjosi, kad neturi didesnės patirties. Kad buvo mat�s tiek nedaug. Kad buvo toks jaunas. Galbūt viskas i� tiesų buvo nekalta. I� kur Teris galėjo �inoti? Jis jautėsi taip, tarsi nieko ne�inotų.

Tuo tarpu Migla elgėsi taip, lyg valkiojimasis su Dagu būtų ka�kas per vidurį tarp nekalto pasilinksminimo ir atsakingo interviu: nerūpestingo, bet gyvybi�kai svarbaus jos ateities perspektyvoms. Dagas ir toliau vaidino nekalt�, tarsi nieko neįprasto ar neprideramo neįvyko, tarsi u�kelti savo kojas ant kito vyruko merginos kelių, tarsi pasi�iupti j� i� panosės ir ka�kur nusive�ti vidury nakties, tarsi nusivesti j� į suknist� tualet� vie�bu�io kambaryje ir pasiūlyti savo paties mergin� mainais (bet ar i� tikrųjų viskas taip ir įvyko?) būtų visi�kai normalu.

Prie negausios jų kompanijos prisijungė Krista ir apsivyniojo ranka Dagui aplink liemenį. Ji nusi�ypsojo Miglai, kuri atsakė jai tokia pat �ypsena. Putlios, drie�i�kos Dago lūpos palietė Kristos ausį. Mėsingo lie�uvio galiuku jis �aidė su jos ausies speneliu. �ypsena nė akimirk� nedingo i� jos veido. Bet... ranka automobilyje�� juk tai neabejotinai buvo vilionė, ar ne? Ar ji tik stengėsi būti draugi�ka?

Teris visas i�raud�s pradėjo grabinėtis, ie�kodamas spido�� kvailys, kuris net ne�inojo, kur dėti rankas. Galbūt jis i� tiesų visk� pernelyg sureik�mina? Galbūt reikia tiesiog nusiraminti. Būtent. �iek tiek atvėsti. Jie visi kartu tik truputėlį pasi�neku�iuos, susistums po linij�, ir viskas vėl bus taip, kaip buv�, ir netgi geriau nei Berlyne, nes dabar su jais bus ir Migla.

Bet mai�elis su spidu buvo beveik tu��ias. Keletas grūdelių dar buvo lik�, ta�iau jų nebūtų u�tek� net vienai linijai. Jie bus kvėptelėj� daugiau, nei jis įsivaizdavo ten po �vaig�dėmis, kai slapstėsi nuo tedų. Teris susigėd�s atki�o mai�elį.

��Nieko baisaus,�� pasakė Krista.�� A� turiu �io to apartamentuose vir�uje.

Didelės mėlynos Dago akys nu�vito.

��Ar tik ne Kito doz�?

Krista linktelėjo, ir Dagas pabu�iavo jos pir�tus. I�tvirkėlis vyno degustatorius, rekomenduojantis Teriui su Migla �Chassagne-Montrachet�, u�tikrindamas, jog jų laukia toks malonumas, kurio niekada neu�mir�.

Abu jaunuoliai nervingai susijuokė�� visai kaip vaikai prie� pat Kalėdas, kuriems buvo k� tik prane�ta, jog Kalėdų Senelis u�strigo kamine. Juodu nusi�ypsojo vienas kitam, tarsi ka�kas tarp jų būtų atkurta, pataisyta ir i�gydyta. Atmosfera buvo tokia laisva, kad Dagas pasiūlė Teriui nueiti į numerį kartu su Krista ir susirinkti savo davinį. Negi dabar imsi ir atsisakysi? Juk jie visi draugai.

Taigi Teris, palik�s Migl� su Dagu, i�ėjo i� vakarėlio kartu su Krista ir pasigavo lift� į vir�utinį vie�bu�io auk�t�. Ji įki�o rakt� į spyn�, �ypsodamasi jam ta pa�ia kerin�ia raudonai balta �ypsena.

���tai ir atvykome,�� pasakė ji.

Numeris nebuvo pana�us į jokį kit� Terio matyt� vie�bu�io kambarį. Jis labiau priminė turtuolio nam�. Kraipydamas galv� (k� pamanytų jo mama?), Teris tarsi zombis vaik��iojo po bekra��ius apartamentus. �ia buvo mil�ini�ka svetainė su fortepijonu, miegamajame stovėjo lova su baldakimu, į vir�ų kilo įviji gele�iniai laiptai. Nertos u�uolaidos plaikstėsi vėjyje, visi langai buvo atidaryti, ir Teris i�ėjo pasidairyti į balkon�. Jausdamas savo kvėpavim� vėsiame vasaros nakties ore ir �velniai krintan�ius smulkius lietaus la�elius, jis �velgė į geriausi� miesto dalį, nusidriekusi� tiesiog jam po kojų.

Jis matė Vest Endo �iburius, balta ir auksine spalvomis spindin�i� Marmurin� ark�, automobilių srauto priekines ir u�pakalines �viesas, pro did�iuosius vie�bu�ius ir automobilių salonus plaukian�ias Park Leinu į �Playboy Club�, kur �iuo metu Triu�iukės jau dalija kortas, suka rule�ių ratus atsukusios nugaras vis� sien� u�imantiems langams antrame auk�te, todėl i� gatvės apa�ioje matyti tik jų papurusios uodegytės. Teris nusi�ypsojo, ir jo akys nuslydo nuo tos triuk�mo, �viesų ir vil�ių jūros į did�iul� tylios tamsos karalyst�. Haid Park�. Jis giliai įkvėpė, ir tai buvo beveik tas pat, kas įkvėpti oro ant kalno vir�ūnės.

Kai jis sugrį�o, Krista sėdėjo ant sofos, nuoga �emiau juosmens, su auk�takulniais bateliais, sukry�iavusi kojas. Ji turėjo pirmiausia nusiauti batus, nusitraukti kelnes, o tada vėl apsiauti batus. �Ji turėjo kaip reikiant paplu�ėti�,�� toptelėjo Teriui.

Ji i�pakavo kruop��iai sulankstyt� pa�to �enklų knygelės dyd�io popierinį paketėlį. Teris stebėjo, kaip ji skutimosi peiliuku ant stiklinio kavos staliuko atskiria nedidel� baltų miltelių krūvel�.

��A� greitai,�� pasakė ji.�� Mes juk turime laiko greitam kaifui, ar ne?

Ji įgudusiai įtraukė vien� ilg� kokaino linij�, po to�� kit�. Tada i�tiesė trump� sidabrinį �iaudelį Teriui.

��Gali ir neskubėti, liebling,�� pasakė ji ramiu balsu.�� Mes niekur neskubame, ar ne?

Jis matė, kaip ji pakyla nuo sofos ir prieina prie jo, juto, kaip įspraud�ia sidabrinį �iaudelį jam į deln�, jautė jos lūpas ant savųjų, jos pir�tus savo plaukuose, jautė, kad atsako į jos bu�inį, u�deda rankas jai ant sėdmenų, tebelaikydamas vienoje i� jų �iaudelį. Ir jautė, kaip pradeda jos geisti.

Akimirk� jis pagalvojo�� kodėl gi ne? Kodėl jam nepaėmus jos dabar ir nesugrį�us atgal į vakarėlį? Kam tas pakenks? Ir vis dėlto jis staigiu judesiu at�oko nuo jos�� sk�stantis vyras, kovojantis dėl savo gyvybės,�� ir negalvodamas pasuko lauk i� �ito kambario, nors jos balsas ir jo erekcija �aukte �aukė pasilikti.

��Ne, man reikia eiti,�� atsakė jis, pats nebūdamas tikras, ar Kristai, ar sau pa�iam.

Ji pa�aukė dar kart�, bet nebandė sustabdyti, ir netrukus jis jau buvo lifte, nekantriai mygdamas antrojo auk�to mygtuk�, bet kol jis ten nusigavo, visur buvo tylu, vakarėlis buvo pasibaig�s arba persikėl�s kitur, o durys kambario, kuriame vyko pobūvis, u�darytos, ir ant rankenos kabojo �enklas �Netrukdyti�. Iki tol jis manė, kad �is kambarys yra Dago. Bet anie apartamentai vir�uje juk taip pat Dago? Jis apsidairė koridoriuje, bet visos durys buvo u�darytos, ir �enklai ant visų bylojo, kad niekas nenori būti sutrukdytas. Jo viduje u�virė pyktis. Kur ji? Kur mano mergina?

Jis ėmė dau�yti į duris kambario, kuriame jie dar neseniai buvo, �aukdamas Migl� vardu, nekreipdamas dėmesio į amerikie�io bals� viduje, kuris jam liepė atsiknisti ir eiti velniop. Galiausiai jo draugu�is būgnininkas, dūsaudamas ir visi�kai nuogas, piktai atlapojo duris ir pavargusiu balsu liepė Teriui eiti namo.

��Jos �ia nėra, ai�ku?

Per jo petį Teris pamatė vien� tų liūdnų vampyrių i� �Vakarų pasaulio�, klūpan�i� ant grindų lyg maldai.

��Ne, neai�ku,�� atkirto Teris.�� Toli gra�u neai�ku.

��Tada man labai gaila, seni,�� tarė būgnininkas ir piktai u�trenkė duris jam prie� nosį.

Teris nusvirduliavo koridoriumi, be perstojo �aukdamas Migl� vardu. Jis ėmė dau�yti kum��iu į visas duris paeiliui, kol ranka pradėjo tvink�ioti i� skausmo. I� u� u�rakintų durų pasigirdo grasinantys ir protestuojantys balsai. Koridoriaus gale kaban�iame veidrodyje Teris pamatė savo veid� ir sustojo. Jis atrodė kaip apgailėtinas vaikigalis be�d�ionės veidu, i�bly�k�s nuo spido ir apsia�aroj�s dėl prarastos merginos. Tikrai ne suaug�s �mogus. Nė i� tolo į tokį nepana�us. Jis nenorėjo taip atrodyti. Viskas slydo jam i� rankų.

Taigi i� artimiausio ve�imėlio jis pastvėrė kibirėlį �ampanui ir i� visų jėgų sviedė jį į veidrodį. Stiklas vis dar byrėjo, kai du apsaugininkai jau bėgo laiptais. Teris stovėjo u�hipnotizuotas ir �iūrėjo, kaip ilgos veidrod�io �ukės, atsitrenkusios į �em�, subyra į daugyb� �ėrin�ių gabalėlių su tokiu kri�toliniu skambesiu, kuris beveik priminė muzik�. Tada jie jį stvėrė.

Tada jie nutempė jį �emyn.

��Migla!�� �aukė jis, spyriodamasis i� paskutiniųjų.�� Migla!

Bet Miglos niekur nebuvo, tik �monės vog�iomis �vilg�iojo pro durų ply�ius.

Vie�bu�io apsaugininkai nuleido Terį laiptais �emyn į vestibiulį, kur vėlyvi vie�bu�io sve�iai palaikė jį pami�ėliu, ir jis juto, kaip apleid�ia jėgos. Girdėjo, kaip tie apsaugininkai i� jo juokiasi.

Tada did�iulės stiklinės durys atsidarė, ir jis buvo i�spirtas į naktį, ant �aligatvio. Jis �ūktelėjo Miglos vard� paskutinį kart�, ie�kodamas jos akimis vie�bu�io languose. Bet jis matė tik tams� ir kelet� �mė�uojan�ių �e�ėlių vir�uje. Ten galėjo būti bet kas.

Jis lėtai atsikėlė, �inodamas, kad jis ne Briusas Li, �inodamas, kad jis silpnas, �inodamas, kad jis pralaimėjo j� prie pirmos rimtos kliūties, �inodamas, kad jo mylim� mergin� dabar dulkina kitas. Ka�kur toli nuskambėjo ba�ny�ios varpas, skelbdamas vidurnaktį.

Lietus negailestingai tal�ė veid�, ir �i netektis slėgė jį labiau nei fizinis svoris. Jis niekada nebuvo patyr�s tokio jausmo. Niekada nebuvo taip pa�emintas kitos �mogi�kos būtybės. Visa�� kan�ia, pavydas, įnir�is�� visa toji tamsa įgavo konkretų devyniolikmetės merginos pavidal�.

Jis �ūktelėjo jos vard� dar kart�, �inodamas, kad tai beprasmi�ka, ir �is paskutinis �ūksnis nuskambėjo kaip skausmo atodūsis, kaip Terio Varboiso meilės daina.

Ir kol jis ten stovėjo, k�sdamas nepakeliam� skausm�, i� tamsos i�niro tedai.

Visa gauja bauginan�ių, su niekuo nesupainiojamų siluetų. Nenormaliai ilgi liemenys �em� siekian�iais apsiaustais, plonos kojos ir mil�ini�ki batai guminiais padais. Prie�akyje �engė monstras Neū�auga�� tikras Tedas Franken�teinas�� tokiomis mil�ini�komis kojomis, kad net pats ėjimas, rodėsi, reikalauja i� jo ant�mogi�kų pastangų.

�ia buvo visa jų gentis�� visos trys kartos�� nuo spuoguotų, bly�kiaveid�ių paauglių iki grėsmingų keturiasde�imtme�ių, u� kurių nugarų buvo ketvirtis am�iaus rankų darbo, iki pat senelių, genties vyresniųjų, senų liūtų i�bar�kintais dantimis.

Teris stovėjo kaip įbestas, laukdamas savo lemties, neturėdamas dr�sos susikauti ir �inodamas, kad viskas, k� jis bedarytų, nebeturi prasmės. Visi�kai palū��s ir susitaik�s su likimu, ir beveik pamir��s Migl�, miegan�i� ka�kieno lovoje.

Ir tada įvyko �is tas nesuvokiamo.

Tedai tiesiog praėjo pro �alį: net nesustodami, tarsi plė�riųjų �uvų būrys be apetito. Neū�auga praslinko taip arti Terio, kad �is net galėjo u�uosti jo kvap�: tabako, tamsaus alaus ir �lakstomo �Brut� odekolono.

Jie jo net nepalietė.

Jie net nepa�velgė į jį.

Jie davė jam ramyb�.

Kai tedai praėjo, Teris tegirdėjo, kaip dau�osi jo �irdis, kaip ant �lapio �aligatvio �lepsi jų guminiai batų padai ir kaip visi jie kūk�ioja: karių gentis, gedinti savo mirusio karaliaus.

DEVINTAS SKYRIUS

Tai buvo kitoks klubas.

��Tik klubo nariams,�� įspėjo durininkas Rėjų.

Tai buvo kietakaktis stuobrys nublukusiomis tatuiruotėmis ant rankų, ky�an�ių i� po berankovių nesiglam�an�ių mar�kinėlių. Visa, kas lik� i� plaukų, buvo su�ukuota atgal.

Rėjui jis �iek tiek priminė Henrį Kuperį. Ta�iau įsivaizduoti �į paniurėlį, juokaujantį kartu su Kevinu Kiganu �Brut� reklamoje, buvo per sudėtinga. Jis veikiau buvo Henrio antrasis a�, pasiruo��s i�malti marmūz� kiekvienam nepatikusiam tipui, i�dygusiam prie klubo durų.

Per durininko petį Rėjus �vilgtelėjo į aptriu�usį bambukinėmis lazdomis dekoruot� bar�. �monės prie baro skendo cigare�ių dūmuose, ta�iau atrodė labai linksmi ir garsiai juokėsi. Vyrai vilkėjo kostiumus, moterys buvo su d�insais. Ka�kur girdėjai dainuojant Mat� Monro.

��Kart� buvau �ionai u�suk�s su Pėd�ių Kleiru i� �Daily Dispatch�,�� paai�kino Rėjus.�� Pedis ra�o apie popkultūr�.

Durinink� toks familiarumas suerzino.

��Klausyk, sūneli, man nusi�vilpt, net jeigu buvai �ia su prakeikta princese Margaret ir visa jos sukergta �unų palyda. Įėjimas tik klubo nariams. Ai�ku?

Rėjus linktelėjo, ta�iau neketino taip lengvai pasiduoti. Jis nes�moningai palietė rie��. Laikrod�io Rėjus nene�iojo�� tai daryti iki �io vakaro nebuvo jokio reikalo. Iki �iol jis puikiausiai i�siversdavo be jo. Laikrodis buvo toks daiktas, kuris priklausė Rėjaus tėvo pasauliui�� kaip ir kaklarai�tis, nublizginti batai bei Vinstono �er�ilio kalbos. Laikrodis rei�kė darb�. O k� Rėjus �inojo apie tai? �Laikra�tis� nebuvo darbas. �Laikra�tis� nebuvo tarnyba. Jis prisiminė, kaip tėvas kasdien sutikrindavo savo laikrodį su Did�iuoju Benu, kurio dū�iai aidėdavo i� tranzistorinio radijo imtuvo. Tik dabar, i��vaist�s pus� nakties veltui, jis galiausiai suprato, koks svarbus daiktas yra laikrodis. Kiek laiko dar liko iki D�ono lėktuvo į Tokij�? Kiek laiko dar liko jam?

Tebeliesdamas rie��, Rėjus dar kart� �vilgtelėjo per durininko petį. �is klubas buvo ne jo skonio. Viduje nebuvo matyti nė vieno jaunesnio nei keturiasde�imties. Visi dėvėjo pigius, gėrimais sulaistytus kostiumus, bet Rėjus ne�inojo, kur daugiau jam eiti. Jis tik �inojo, kad �Imperijos namai� niekada neu�sidarydavo.

Kart� Rėjus gerdamas praleido �ia vis� popiet�. Vos pradėj�s dirbti �Laikra�tyje�, jis buvo nusiųstas nu�viesti Arto Garfunkelio spaudos konferencijos. Atvyk�s jis atsisėdo �alia prakaituojan�io vyri�kio suglam�ytu trijų dalių kostiumu. Tai buvo Pedis Kleiras, �Daily Dispatch� muzikinio puslapio autorius.

Nuo jo ma�um� dvokė�� tuo ypatingu Gineso alaus, skrudinto maisto ir �urnalistinio prakaito raugu,�� bet Rėjų jis priėmė labai bi�iuli�kai. Ir netgi mandagiai pasiteiravo, ar negalėtų �is jaunuolis d�insiniu �varkeliu ir mokykline uniforma truputį jį ap�viesti, kaip pastaruoju metu klostosi atlikėjo karjera. Ped�io klausimas nuskambėjo ma�daug taip:

��Na, ir k� gi veikia tas garbanius nuo to laiko, kai jųdviejų su Saimonu keliai paskutinį kart� i�siskyrė?

Rėjus tik giliai įkvėpė ir i�klojo visk� iki menkiausių smulkmenų. Jis �inojo apie juos visk�. Visi svarbesnieji Arto Garfunkelio karjeros įvykiai nuguldavo Rėjaus galvoje savaime, be ypatingų pastangų. Tad jis papasakojo Ped�iui apie por� naujų solinių albumų, du didelius hitus�� jaudinantį �Ali I Know� ir neįtikim� �I Only Have Eyes For You��� bei labai įdomius vaidmenis. �22-ojoje i�lygoje� ir, �Lytiniuose santykiuose�.

��Be to, jis turi absoliu�i� klaus�,�� t�sė Rėjus, vis labiau įsitraukdamas į pokalbį,�� ir matematiko diplom�.

Dar kalbama, kad ketina ra�yti muzik� animaciniam filmui apie triu�ius, kaip ten jis vadinsis?

Pedis Kleiras susim�stė.

���Ki�kis Kvanka�?�� pabandė atspėti.

Rėjus papurtė galv�.

���Voter�ipo kalva�.

Geltoni Ped�io Kleiro dantys net �ybtelėjo i� pasitenkinimo.

��Lieku tau skolingas, vaiki,�� padėkojo jis tikrai nuo�ird�iai.

Nors Pedis ir turėjo atverst� bloknot�, kurio vir�uje buvo greitosiomis pakeverzota �Artas Garfunkelis�, Rėjus negalėjo nepastebėti, kad nė viena pasakojimo detalė nepasirodė Ped�iui tokia svarbi, kad j� vertėtų u�sira�yti. Grei�iausiai Pedis turėjo fotografin� atmintį.

Tuo tarpu, lydimas keleto vadybininkų ir nuolatinių prielipų i� įra�ų kompanijos, pasirodė ir pats Artas Garfunkelis. Tai buvo auk�tas, gunktelėj�s vyri�kis, pana�us veikiau į mokslin�ių, nei į muzikant�. Pedis Kleiras kilstelėjo ra�iklį nugrau�tu plastikiniu galu, blizgan�iu nuo seilių.

��Artai,�� tarė jis,�� ar tiesa, kad jūs su Polu neken�iate vienas kito?

Arto Garfunkelio veid� i�kreipė kan�ia. Slunkiai i� įra�ų kompanijos susiraukė ir susinervino.

��K� gi, tada pra�au man pasakyti, ar egzistuoja bent menka galimybė kada nors vėl i�vysti jus kartu?�� toliau smaginosi Pedis.�� O gal tamsta jau pajutai simpatij�,�� tardamas �į �odį, Pedis Kleiras i��iepė savo geltonas iltis, tarsi kalbėtų apie analinį seks� su benamiu gyvuliu,�� kuriam nors kitam bendra�vaig�d�iui? Nejaugi tikrai ketini i� naujo statyti �Ki�kį Kvank��?

Tai buvo kitoks stilius.

Bet Ped�iui Kleirui patiko �is nelauktai �alimais i�dyg�s vaikinukas, ir kai nepavykusi spaudos konferencija buvo pirma laiko nutraukta, senasis ra�eiva pakvietė Rėjų �į vien� toki� vietelꠗ i�mesti po burnel�.

�Imperijos namai� buvo kaip u�daras klubas, ir Rėjui tas nuskambėjo labai prabangiai. Bet i� tikrųjų tai buvo rūsys su baru �iuk�lių konteineriais u�grūstame kieme i� Bruerio gatvės, rytinėje Soho dalyje. U� nu�iurusių u�uolaidų, kurios vis� laik� buvo u�trauktos, vie�patavo tamsa ir vyto vazoninės gėlės, o plastikinėse peleninėse smilko nuorūkų kalnai. Būriai girtų senių, daugiau neturin�ių kur eiti, kiurksojo viduje nuo pat ryto.

Pedis papasakojo Rėjui, kad tokių �klubų� rajone buv� �imtai. Jie apeidav� licencijavimo įstatymus, įsileisdami vidun tik klubų narius. Rėjus pasidomėjo, kas būdav� tie nariai. Pedis paai�kino, kad tai būdavo paliekama spr�sti despotui prie durų. Juodu i�buvo ten �e�ias valandas.

Kai pa�intis buvo deramai aplaistyta ir vakarinės Soho linksmybės dar tik prasidėjo, Pedis�� iki �iol blaivas, bet i�prakaitav�s labiau nei bet kada�� grį�o į redakcij� ra�yti savo skilties, o Rėjus dejuodamas nusvirduliavo Bruerio gatve, pakeliui savo vėmalais apta�kydamas vis� Sen�j� Komptono gatv�, nuo vieno galo iki kito. Nuo Vardoro gatvės iki �eringo Kry�iaus.

��Tu vis dar �ia?�� paklausė Henrio antrininkas.�� Ar jau tapai nariu?

Rėjus papurtė galv�.

��Ne, dar netapau,�� atsakė jis mandagiai.

Durininkas ne juokais u�sirūstino.

��Nagi, mink i� �ia, nusus�s hipi! Dink grei�iau, kol dar negavai į nosį.

Rėjus atsitraukė nuo purvinų laiptų ir įsispoksojo į lengv� lietutį, pur�kiantį lauke. Įdomu, kiek dabar valandų? Kada lėktuvai pradeda kilti i� Hitrou? Tuomet i�girdo ka�k� �aukiant jį vardu.

Apa�ioje stovėjo Pedis Kleiras ir kvatodamas mojo Rėjui prisidėti. Profesionalus boksininkas erelio veidu prie durų tebe�nairavo į Rėjų, bet Pedis �enklu parodė jam, kad viskas gerai. Rėjus nedr�siai �yptelėjo ir nulipo �emyn. Pedis Kleiras globėji�kai apkabino jį per pe�ius, kol tvarkdarys mojavo storu smiliumi tiesiai Rėjui prie� nosį.

��Jokių table�ių, jokios �olės,�� i�ko�ė jis.�� Jei pamatysiu, perrė�iu gerkl�.

��Ko jis taip raunasi?�� pasiteiravo Rėjus Ped�io, kai juodu paniro į tamsų klubo rūk�.

��Albertas? Na, kaip �ia tau pasakius, �Imperijos namai� nėra tikras klubas. Įsivaizduok, kad tai lyg u�daras kokteilių vakarėlis. Ar pono dvaras. Kaip tik, �i u�eiga�� tikriausia dvaro smuklė. Niekas�� nė vienas i� nuolatinių lankytojų�� nevadina �itos skylės �Imperijos namais�. Visi vadina j� Alberto smukle. O Albertas paprastai neįsileid�ia vidun tavi�kių.�� Prieblandoje �ybtelėjo geltoni Ped�io dantys.�� Na, supranti, gėlių vaikų.

Rėjus įkvėpė pilnus plau�ius cigare�ių dūmų. Tada �iuptelėjo u� rie�o. Tai nebuvo ta vieta, kurioje jam reikėtų būti.

��A� ie�kau Lenono,�� pasakė Rėjus krestelėdamas plaukus. Bent jau plaukai bus �iek tiek prad�iūv�.�� Girdėjai tokį? D�on� Lenon� i� �The Beatles�?

Nors Pedis Kleiras ir ra�ė apie muzik�, Rėjus neįsivaizdavo, kiek i�samios buvo jo �inios apie �iuolaikin� muzik�. Kartais atrodydavo, kad Ped�io domėjimasis popmuzika sustojo ties Biliu Fiuriu ir D�etu Hariu. O kartais netgi atrodydavo, kad Ped�iui muzika apskritai niekada nerūpėjo.

��Jis mieste, vos vienai nak�iai.

Pedis rimtai linktelėjo. Tada kilstelėjo stikl� prie lūpų, bet jis buvo tu��ias. Pedis atrodė nusteb�s.

��Rytoj i�skrenda į Tokij�, kartu su Joko,�� pridūrė Rėjus.�� �Laikra��io� redaktorius nori, kad paim�iau i� jo interviu. Tai tikrai svarbu.

Pedis įdėmiai nu�velgė Rėjų ir paplek�nojo jam per nugar�.

��Nesirūpink, sūnau, priimsiu tave pas save, kai būsi pribrend�s rimtam darbui su tikrais vyrais.

Rėjų u�plūdo nevilties banga.

��Tu tikras draugas, Pedi.

Jis liūdnai nusi�ypsojo ir permetė akimis patalp�. Pedis nusivedė jį prie stalo, ant kurio stovėjo peleninė su u�ra�u �Pemod�, jau nebepajėgianti sutalpinti visų nuorūkų. Senis pamojo barmenui, ir netrukus prie�ais juos buvo pastatyti du stiklai su skaidriu skys�iu. Rėjus gurk�telėjo gėrimo, kurio skonis buvo bene pats �lyk��iausias i� visų iki �iol ragautų.

��Skonis kaip to brudo, kurį mama man sugirdydavo nuo dantų skausmo,�� pasakė Rėjus.�� Kaip gvazdikėlių aliejaus.

��Geras, ne?�� nu�vito Pedis.�� D�inas su toniku. Geras brudas, nepaimsi.

Nenorėdamas pasirodyti nedėkingas, Rėjus, nors ir raukydamasis, nurijo dar vien� gurk�nį.

��O dėl D�ono,�� i�tarė Pedis,�� girdėjau, kad jį neseniai matė �Speakesy�.

Rėjus suakmenėjo.

��Laikau ten por� kurmių.�� Pedis patenkintas prunk�telėjo į taur�.�� Niekada negali �inoti, k� toji nukvakusi porelė i�krės kit� akimirk�, Dieve padėk jiems. Vis� dien� pragulės lovoje dėl taikos ir ramybės. Gr��ins savo penktojo laipsnio ordin�, nes �Cold Turkey� leid�iasi hitparado laipteliais. Arba, pavyzd�iui, ims kramsnoti �okoladinį pyragaitį i� mai�elio protesto prie� kar� vardan�� k� tai galėtų reik�ti, leisk paklausti?

Rėjus vis dar apstulb�s spoksojo į Pedį. Pedis buvo senosios mokyklos produktas. Kartais atrodydavo, kad jis ni�nieko ne�ino. O kartais imdavai tikėti, kad jis �ino absoliu�iai visk�, k� tik galima �inoti. Staiga prisimin�s, kad su savimi ne�iojasi Terio diktofon�, Rėjus pa�oko ant kojų.

��A�iū tau, Pedi.

Pedis atrodė savimi patenkintas. Buvo matyti, kad jis d�iaugiasi galėdamas pasitarnauti. Po tuo nudrengtu kostiumu slėpėsi geros �irdies �mogus.

��A� juk sakiau, kad gr��insiu tau skol�. Beje, mano redaktorius i� proto kraustosi dėl jų. Jis įsimylėj�s D�on� ir Joko�� tai jo mėgstamiausi pri�iuo�ėliai. I� proto kraustosi dėl jų, rimtai.

Rėjus nurijo likusį gėrim�, nes nenorėjo piktnaud�iauti Ped�io vai�ingumu. Tada pamėgino akimis susirasti laikrodį. Bet Alberto smuklėje laikrod�ių niekada nebuvo.

��Kiek dabar gali būti valandų?�� paklausė Rėjus.

Pedis su u�uojauta pa�velgė į jaunuolį d�inu u�piltomis akimis, ir jose su�vilgo ka�kas pana�aus į a�aras.

��Daug,�� atsakė Pedis, o Rėjaus pir�tai ir vėl berg�d�iai palietė rie��.

Kuo ypatingas buvo tas veidas?

Atrodė, tarsi galėtum jame į�velgti vis� josios gyvenim�. Kada nors ji bus gra�i senutė, ir kadaise buvo nuostabi mergytė. Josios veide galėjai į�iūrėti ka�k� ne�emi�ko�� ka�k� angeli�ko. Tas veidas buvo nepaprastai simetri�kas ir priklausė nuostabiausiai merginai pasaulyje. Ji atrodė kaip pagerinta merginos i� �Paskutinio kino seanso� versija. Būtent. Ji atrodė kaip pakartotinis Dievo bandymas sukurti Sibil� �eperd. �viesūs banguojantys plaukai ir akys, �velgian�ios tiesiai į tavo siel�. Ir burna, tiesiog sukurta bu�iniams.

��Mano tėvui patiko Elvis,�� su�uko ji, perrėkdama �Kool and the Gang�.�� A� atmenu, kaip būdama ma�a sekmadienio popietėmis �iūrėdavau filmus su juo. Atrodydavo, kad jis vis� laik� buvo arba Havajuose, arba armijoje.�� Ji nusi�ypsojo, ir Leono �irdis nustojo plakusi.�� A� vis� laik� galvojau, kad jis kino �vaig�dė�� kaip Stivas Makvinas ar Klintas Istvudas. Ne�inojau, kad jis dainininkas.�� Jos nuostabios akys prisipildė sielvarto, tarsi apgailestaudamos, kad visi tie sekmadieniai, praleisti �iūrint Elvio filmus su tė�iu, negrį�tamai nugrimzdo praeitin.�� Norėjau pasakyti, kad jis buvo dainininkas.

Entuziastingai linksėdamas, Leonas pasviro taip arti jos, kad jo burna buvo vos per kelet� centimetrų nuo to veido.

��Mus sieja keista giminystė su muzika, kuri patinka mūsų tėvams,�� tarė jis. Ji pagalvojo apie tai ir mandagiai nusi�ypsojo, o Leonas plūdo save paskutiniais �od�iais�� kurių galų tau vis� laik� reikia pasakyti k� nors protingo? Dabar ji mano, kad esi tik pasipūt�s smaukytojas!

��Puikiai suprantu, k� turi galvoje,�� pasakė ji.�� Kadangi mano mamai patinka Frenkis Vonas, a� irgi neju�ia jį pamėgau.

Kai �neka buvo baigta, Leonas padarė neįmanom� dalyk��� jis nuėjo �okti. Leonas �oko, ir �emė slydo jam i� po kojų. Jis �oko, u�mir��s �Leni and the Riefenstahls�, kurių pasirodym� dabar turėjo stebėti, �Raudonosios miglos� numerius, kurie gulėjo paskleisti ant lipnaus staliuko, ir net Dagenamo �unis, nuo kurių slapstėsi. �ia jie niekada jo neras. �Aukso kasykloje� jis saugus.

Leonas u�mir�o visk�, i�skyrus muzik�, �okį ir nuostabiausi� mergin� pasaulyje.

Leonas �oko�� teisingiau būtų pasakyti�� nedr�siai tūp�iojo, rimtai linksėdamas skrybėlėta galva, de�inės rankos smilių i�kėl�s į vir�ų, tarsi ketindamas i�sakyti koki� nors svarbi� mintį,�� bet niekam tai nerūpėjo! Tai ir buvo nuostabiausias dalykas �iame klube. Niekas nesuko galvos dėl to, ar tu atrodai kietai, elgiesi teisingai, ar tiesiog laikai �okį dar viena kvėpavimo forma! Kaip tik tuo�� o, taip, kaip tik tuo labiausiai!�� �i vieta jam ir patiko.

�is rūsys buvo savaip alternatyvus. Jis tai matė. �ia buvo ir �okėjų, ir kietuolių, ir pasipūtėlių�� visi su savais ritualais. Bet jie paliko �iek tiek erdvės ir Leonui. Jis jautė, kad �ia yra vietos net ir tokiam nemok�ai, kaip jis. Tereikėjo pasiry�imo �engti t� vien� mil�ini�k� �ingsnį į �okių aik�tel�. Leonui tas �ingsnis prilygo kopimui į uol�. Tai padarius, kelio atgal nebuvo.

�okis�� kas Leonui vis� laik� atrodė fizi�kai neįmanoma veiklos rū�is�� kaip ir skraidymas�� �Aukso kasykloje� buvo laikoma normalia �mogi�ka veikla. �okis padėjo jam įveikti nerim�, kuris paprastai aplankydavo jį po vienos linijos spido, �okis padėjo jam įveikti i�sekim�, kuris nei�vengiamai atsėlindavo kartu su pagiriomis.

Leonas �oko pagal nuostabi� muzik��� muzik�, kurios niekada net nebuvo girdėj�s! Kupin� įkvėpimo ir sodriai instrumentuot�, ir kartu toki� pat lengv�, kaip plevenantys ore voratinkliai. Jis girdėjo pakylėtus ekstazės pagautų atlikėjų balsus, i�treniruotus ba�ny�ių choruose ir gatvių sankry�ose,�� k� ir kalbėti, �ie �monės mokėjo dainuoti. Leonas jautėsi visi�kai pakerėtas merginos veido, �mėk��iojan�io jam prie� akis. Ji apsvaigino jį. Ji sukaustė jį. Vien tik būdamas �alia to veido, jis jautėsi tarsi supan�iotas, lie�uvis tirpo i� drovumo. Bet ji pati jį ir i�laisvino.

Kai per pertraukėl� juodu nuėjo prie baro u�sisakyti �atsuktuvo� (jam) ir romo su kola (jai), ji elgėsi taip laisvai ir natūraliai, kad jo lie�uvis ir kojos nebegalėjo am�inai i�likti suakmenėj�.

���Auksinis ruduo� i�ry�kina veido struktūr�,�� tarė ji, ir taip paai�kėjo, kad �iuos dalykus ji puikiai i�mano ir netgi u�sidirba i� to duon��� kirpdama, garbiniuodama ir da�ydama plaukus salone ��ukuosena �iandienai�. Ji �velniai kilstelėjo skrybėlės kra�t�, kad galėtų geriau įvertinti �Auksinio rudens� privalumus. Leonas �ingtelėjo atgal.

��Nagi, eik�en,�� pasakė ji, �ypsodamasi ta pa�ia kerin�ia �ypsena. Leonas negalėjo suprasti, ar ji flirtuoja, ar tik stengiasi būti jam maloni.�� Nebijok.

��Gerai,�� atsakė Leonas, i�si�iep�s iki ausų kaip kvailelis.

O tada�� kaip viskas su ja buvo lengva!�� Leonas susivokė ved�s nuostabiausi� mergin� pasaulyje atgal į jos stichij�. Atgal į �okių aik�tel�.

Laikas bėgo nepastebimai, laikas �ioje vietoje buvo beprasmė kategorija. Įvairiaspalviai �viesos pluo�tai nenutrūkstamu srautu �ai�ė did�iulį, besisukantį ant lubų kri�tolinį gaublį, pa�erdami vis spalvingesnių atspind�ių ant to dievi�ko veido, kurį jis prisimins iki pat mirties.

Ji �oko �iek tiek siūbuodama klubus, ma�ais �ingsneliais, avėdama auk�takulnius, beveik nejudėdama, bet Leonui jos �okis atrodė tikra meistri�kumo vir�ūnė�� plaukai krito jai ant veido, bet tada ji atmesdavo juos su paslaptinga �ypsena, tarsi k� tik susivokusi, kur ji, tarsi k� tik prisiminusi k� nors malonaus. Ji buvo tobula. Nepalyginti geresnė net u� Sibil� �eperd.

Ir dar vienas dalykas. Ji buvo neatskiriama nuo muzikos. Leonas �oko pirm� kart� gyvenime; jis jau niekada nebeįstengs ramiai klausytis tų magi�kų dainų apie meilꠗ dau�an�i� visk� į �ipulius, suteikian�i� gyvenimui pilnatv�,�� neprisimindamas to pasaki�ko veido.

�If I can�t have you... I don�t want nobody, baby... If I can�t have you... oh-oh-OH!�

��Kas tau?�� paklausė nuostabiausia mergina pasaulyje.�� Kur nors per�alai?

Leonui nesinorėjo jai meluoti.

��Ne,�� atsakė jis.�� A� vartojau narkotikus.

Ji kilstelėjo antakius. Jis i�sigando, kad ji ims ir nusisuks. Pirm� kart� t� naktį jis pajuto tikr� baim�. Baim�, kad daugiau jos nebepamatys.

��Tau nebūtina juos vartoti,�� pasakė ji.�� Vartodamas narkotikus nesi savimi.

Leonas niekada nebuvo apie tai pagalvoj�s. Staiga jis suvokė, kad jam reikia �ūtbūt kai k� su�inoti.

��Kuo tu vardu?�� paklausė Leonas, nors i� tiesų tai rei�kė�� ar galiu mylėti tave am�inai?

Ir ji pasakė jam.

Teris jautėsi nelyginant keliautojas savo paties gyvenime.

D�ino gamykla nė kiek nepasikeitė. Toks pat metalinis gaudesys, tarsi i� did�iulio laivo triumų sklindantis i� tos pabaisos plau�ių. Ir toks pat vidurius sukantis raugo ir kadagio uogų tvaikas.

Teris svarstė, k� reikės daryti su visais jos daiktais. Anks�iau i�siskirti būdavo lengva. Merginos, kurias jis pa�inojo, gyvendavo su tėvais. Kai viskas baigdavosi, nebelikdavo nieko atliekamo. Tiesiog kiekvienas pasukdavo savo keliu ir po keleto mėnesių pastebėdavai jas su kitu ir su su�adėtuvių �iedu ant pir�to. Pamatei parke, pagavai �vilgsnį automobilyje, ir viskas. Ta�iau gyvenant kartu viskas tapo sudėtingiau. Susikaupė visa krūva �lam�to, kurį reikėjo pasidalyti.

Jos krep�iai, pilni fotoaparatų, fotojuostų, didelių kartoninių dė�ių su u�ra�u �ILFORD�. Jos plok�telės su Niko Dreiko, Timo Baklio ir Pati Smit įra�ais. Vid�io, �ako Anri Lartigo ir Dorotės Lang fotografijų knygos. Pla�ios suknelės, siauros kelnės, auliniai batai. Apdau�ytų stalo indų komplektas i� �Habitat�. Visi tie daiktai vien� dien� atkeliavo į Terio guolį jos tėvo sportiniame automobilyje, u�imdami jame kiekvien� laisv� baga�inės, galinės ir netgi keleivio sėdynės centimetr�. Teris nusi�luostė akis ir u�vertė galv� į gamyklos kaminus. Jis tikėjosi, kad tie daiktai dings tokiu pat būdu, kaip ir atsirado. Jis nebenorėjo jų matyti. Ir nenorėjo būti netoliese, kol jie visi keliaus namo.

Jis prisiminė t� vakar�, kai ji įsikraustė. Vakaras prasidėjo lygiai taip pat, kaip ir visi kiti 1977-ųjų i�vakarėse�� nuo i�vykos į klub� pasiklausyti gyvos muzikos. Praslinko pora savai�ių po tos i�vykos pas Bilį Blicen�. Pora savai�ių po to beldimo į duris. Jis nesėkmingai stengėsi j� u�mir�ti. Londone jie abu vėl grį�o į savo gyvenimus. Ji grį�o pas vedusį meilu�į, o jis ir toliau tenkinosi vienos nakties malonumais su atsitiktinėmis merginomis bei leisdavo laik� su draugais. Teris vis� laik� turėdavo k� veikti. Niekada neu�sibūdavo namuose. Nebūdavo reikalo.

��Pasiimk savo kaftan�,�� pasakė jis vien� kart� Rėjui.�� Eisime pasi�iūrėti vienos naujos grupės. Tau patiks.

Dangorai�io prieigose buvo viena nusmurgusi krautuvėlė, pardavinėjanti graud�ius suvenyrus negausiems turistams, atkulniavusiems per tilt� į kit� upės krant� pasigro�ėti Sautarko katedros vaizdais. Teris ir Rėjus pastebėjo ten Leon�, kuris jau auklėjo azijietį prekiautoj�, pir�tu rodydamas į saulės i�blukintus mar�kinėlius vitrinoje.

��Neturite teisės pardavinėti �ito �lam�to�� tai rasizmas,�� ai�kino Leonas.�� Nejaugi to nesuprantate?

U�gaulioji prekė buvo sumanyta kaip muzikos atlikėjo reklaminiai mar�kinėliai su i�vardytomis ant nugaros koncertų datomis. �Adolfo Hitlerio tumė po Europ�: 1939�1945�,�� skelbė u�ra�as ant jų, ir po patenkinto savimi Hitlerio paveikslu rikiavosi s�ra�as �alių, kuriose jis spėjo apsilankyti. �Lenkija, Prancūzija, Olandija, Italija, Vengrija, �ekoslovakija, Rumunija, Rusija...�

���ia tik mada,�� paprie�taravo pardavėjas.�� Atitiko laiko dvasi�.

��K� �ia skiedi?! Koki� dar laiko dvasi�?!

��Tu�� prastas verslas,�� at�ovė savininkas.�� Tu�� nelaimė. Lauk i� mano parduotuvė.

��Eik� �ionai, nelaime,�� nusijuokė Teris, �iupdamas jį u� rankos.�� Noriu parodyti tau vien� nauj� grup�. Tikrai nesigailėsi.

Jie sėdo į metro ir netrukus buvo �Hammersmith Odeon�, kur Terio vardas kabojo garbingų sve�ių s�ra�e. Pasikalbėj�s su įra�ų kompanijos �Mercury� atstovu, Teris i�pra�ė dar dvi vietas savo draugams. Ir tikrai, vakaras buvo puikus. Grojo Tomo Pe�io �Heartbreakers��� viena tų retų grupių, dėl kurių visų trijų nuomonės sutapo. Jie buvo greiti ir pa�ėl� Teriui, �vangūs ir ilgaplaukiai Rėjui, ir pakankamai pana�ūs į Dylan�, kad įtiktų net ir Leonui. Trys draugai kum��iavo Or�, i� visų plau�ių traukdami �American Giri�, �Breakdown�, �Hometown Blues�, �Anything That�s Rock and Roll�, ir nors Teris vis� laik� tvirtindavo, kad tikrieji �Heartbreakers��� tai D�onio Tanderso grupė, �i �utvė turėjo ka�k� nepaprastai gra�aus. Jų muzika ka�kuo priminė vaikyst�, kai jie visi ausis i�temp� klausydavo piratinių radijo sto�ių, bet kartu ir skambėjo visi�kai naujai. Juodame taksi automobilyje trijulė gin�ijosi iki pat Terio gū�tos.

��Jie patiktų nebent mano senelei,�� vis kartojo Leonas, o kiti du tik �aipėsi i� jo, nes �itas pa�lemėkas traukė �American Giri� priedainį garsiausiai i� visų.

��Tu juk nekenti hipių,�� erzino Rėjus Terį, jiems vos velkant kojas apipelijusiu koridoriumi į Terio guolį.�� Nekenti visų hipių iki vieno!

��Klysti, vyruti! A� myliu hipius!�� nenusileido Teris.�� Be to, Tomas Petis nėra hipis.

��Primink nors vien� hipį, kurį tu myli, nes a� ka�kaip neprisimenu,�� neatly�o Rėjus, įjungdamas elektrinį �idinį Terio kambaryje. Jie prasėdės �ia vis� naktį. Kalbėsis apie muzik�, klausysis jos. Gers degtin�, kol ji pasibaigs, rūkys cigaretes, kol jų nebeliks. Galbūt nusnūs koki� valandėl� prie� au�tant, o ryte visi kartu va�iuos į darb� autobusu.

��D�onas Sebastianas,�� pasakė Teris.�� A� dievinu D�on� Sebastian�.

���The Lovin� Spoonful�,�� svajingai nut�sė Rėjus.�� Vienu metu net buvo ka�kuo pana�us į D�on� Lenon�.

��Geriausias visų laikų kompozitorius,�� parei�kė Teris.�� �Didn�t Want to Have to Do It�, �Summer In the City�, �Nashville Cats�, �Younger Giri�.�� Jis atkim�o �Smirnoff� butelį ir i�pilstė degtin� į tris neplautus arbatos puodelius.�� Neįtikėtinas talentas. �Do You Believe in Magic?�, Rain on the Roof��� a� dievinu �it� hipį! Jis netgi geresnis u� Dylan�!

��Nė velnio jis ne geresnis,�� atkirto Leonas, nusispirdamas aulinius ir krisdamas ant Terio �iu�inio.

���Warm Baby�, �Never Goin Back�,�� nesustodamas vardijo Teris.�� Vienas tų amerikie�ių, kurie įsimylėjo bitlus i� pirmo �vilgsnio ir niekada nesiliovė jų mylėj�. Bliuzas, kantri�� visa tai gerai sumai�yta ir giliai paslėpta. Be to, jis permiegojo su trylika moterų Vudstoke.

Leonas atsisėdo. Net ir jis buvo nustebintas.

��Kas toks? D�onas Sebastianas? Trylika bobų per tris dienas?

Teris linktelėjo.

��Jis i�dulkino trylika moterų Vudstoke ir dar surado laiko soliniam pasirodymui.�� Teris puolė nar�yti savo albumų kolekcij�.�� Ir kai su �Lovin Spoonful� buvo baigta, D�onas Sebastianas vis tiek kūrė puikias dainas�� na ir kas, kad kitiems. Jis para�ė puiki� dain� �Everly Brothers��� �Stories We Could Tell�. Apie gyvenim� kelyje. Apie tai, kaip kas ryt� prabundi motelio lovoje ir pasakoji apie dalykus, kuriuos tau buvo lemta i�vysti. �Everly Brothers� ir patys įra�ė neblog� versij�, bet D�ono Sebastiano gabalas buvo tiesiog neįtikėtinas...

Teris i�kapstė nutrint� album�, pavadint� �Tarzana Kid�. Vinilas buvo subrai�ytas, ir kai Teris nuleido ant jo adat�, Rėjus akimirksniu suprato, kaip �i plok�telė yra mėgstama. Jie visi turėjo tokių plok�telių. Visi trys nu��iuv� klausėsi to puikaus neįvertinto kūrinėlio, kuriame gitaros graud�iai vaitojo tarsi ilgėdamosi D�ono Sebastiano balso. Rėjus pamanė, kad tai, ko gero, bus gra�iausia daina apie draugyst� i� visų jo girdėtų.

Talking to myself again

and wondering if this travelling is good...

Is there something else a-doing we�d be doing, if due could?

(Vėl kalbuosi su savim

ir m�stau, ar �ios klajonės į gera...

Ta�iau net jei norė�iau, vargu ar pajėg�iau sustoti.)

Į duris ka�kas pasibeldė.

Tai buvo kaimynas, keleto nepriklausomų grupių vadybininkas. Jam u� nugaros stovėjo Migla�� u�dususi, su lagaminu�� ir kvatojo. Jie visi padėjo jai sune�ti daiktus vidun, įskaitant ir vaikin�, atlydėjusį j� iki Terio durų, nes Migla buvo viena tokių merginų, dėl kurių vyrai nuolat darydavo pana�ius dalykus, o Teris stengėsi nuslėpti apmaud�, kad viena pati nusprendė įsikraustyti, nė nematydama reikalo jo atsiklausti. Kai pagaliau daiktai buvo sune�ti, stojo nejauki tyla, tad Rėjus su Leonu baigė savo gėrimus ir pabruk� uodegas i�spūdino laukan.

Kiek vėliau�� po to, kai ji truputį paverkė ir juodu pasimylėjo, ir ji nugrimzdo į gilų mieg�,�� jis pamatė ant jos kūno mėlynes, vos į�iūrimas blausioje mėnulio �viesoje, kuri skverbėsi į jo kambarį.

Jis matė tokias pat mėlynes Niukaslyje�� pirm�j� naktį. Anuomet jis patikėjo, kai ji pasakė: �Matyt, būsiu kur nors u�sigavusi, a� lengvai prisirenku mėlynių.� Nes norėjo tikėti. Buvo per sunku įsivaizduoti k� nors kita. Bet dabar jis matė, kad tos mėlynės atsirado ne atsitiktinai, kad ir kaip lengvai ji būtų pa�enklinama.

Tada dar niekas ne�inojo apie juodu su Migla. I�skyrus Rėjų ir Leon�, niekas ne�inojo. Kit� dien� Teris įsiver�ė į fotografo kabinet� ir sudau�ė Pit� Rūg�tųjį taip �iauriai, kad tam skilo �andikaulis, o Teris susilau�ė por� de�inės rankos pir�tų. Tik tada visi su�inojo.

Po keleto minu�ių Teris stovėjo Kevino Vaito kabinete, k�sdamas baisų skausm� rankoje, o redaktorius beveik staugė i� apmaudo ir pyk�io, klausdamas Terio, kaip jis dabar gali jo nei�mesti.

��Negaliu pak�sti, kai vyrai �vaistosi kum��iais prie moterų,�� pasakė Teris. Kurį laik� jie stovėjo spoksodami vienas į kit�.�� Kad ir kokia būtų prie�astis,�� pridūrė Teris.

��Dink man i� akių,�� i�ko�ė Vaitas, ir i� prad�ių Teris pamanė, kad jį i�meta. Tik kiek palauk�s sumojo, kad jis yra siun�iamas atgal prie savo stalo. Ir kad vis� gyvenim� liks u� tai skolingas Kevinui Vaitui.

O dabar niekas dar ne�inojo, kad jie i�siskyr�. Bet netrukus su�inos. Ir skaniai pasijuoks i� jo, ir turės teis� tai daryti, m�stė Teris. O ko daugiau jis tikėjosi? Kur galėjo nuvesti tokia draugystė, kuri nuo pat prad�ių tebuvo visi�ka painiava?

Teris į�engė pro gele�inius d�ino gamyklos vartus. �ia jį akimirk� apakino apsauginis ap�vietimas, tad jis buvo priverstas u�sidengti rankomis akis. Pa�velgus į savo �e�ėlį Teriui toptelėjo, kad jis ir pats atrodo kaip mėlynė mėnulio �viesoje.

Pamat�s mini� fotografų, besibūriuojan�ių prie �Speakeasy� įėjimo, Rėjus apstulbo. Ka�kodėl jis įsivaizdavo, kad tik vienintelis ie�ko Lenono. Fotografų buvo ne ma�iau kaip dvi de�imtys, visi jie grūmėsi dėl geresnės padėties �alia virve atitvertos raudono kilimo skiautės. Jie be paliovos kvatojo, skundėsi ir i�temp� kaklus spoksojo į roko muzikantus, vien� po kito sukan�ius į �Speakeasy�.

�ia rinkdavosi nepaprastai senamadi�ka publika. Ilgaplaukės merginos aptemptomis odinėmis kelnėmis ir i�si�iustij� kavalieriai pla�iais atlapais ir ank�tomis leopardo odos kelnėmis. Tikras Rodo Stiuarto ir Brit Ekland antrininkų ir į juos pana�ių �aunuolių paradas. Tarsi naujosios muzikos nebūtų nė kvapo, pamanė Rėjus, tarsi �Vakarų pasaulis� visai neegzistuotų. Jis �iūrėjo į juos, mar�iruojan�ius ant raudono kilimo prie�ais �Speakeasy� ne be tam tikro pasidid�iavimo ir... sumi�imo. Kad ir kaip jie pasistengė i�sigra�inti prie� �i� fotografų gauj�, niekas nė nemanė jų paveiksluoti.

Bet Rėjus tiesiog jautė t� elektros lauk�, kuris vis� laik� gaubia did�iuosius. Kart� jis jau buvo tai patyr�s, kai �Laikra�tis� nusiuntė jį apra�yti Kito Ri�ardso istorijos su narkotikais ma�ame Eilsberio miestelyje ir į ank�t� teismo sal� į�engė Mikas D�ageris. Lygiai tokia pat galinga energija dabar ver�ėsi i� klubo ir kibirk��iavo naktyje. Ir visi paparaciai, ir tie senstantys suvaikėj� �ou verslo klounai, berg�d�iai besistaipantys prie�ais �Speakeasy�, ir pats Rėjus�� visi jie ai�kiai juto �ia pat spinduliuojan�i� didyb�.

�Jis viduje? Jis viduje? K� jis veikia? Su kuo?�

Tvyrojo karnavali�ka atmosfera, pobūvio nuotaika, nuspalvinta d�iugaus laukimo įtampos. Tai buvo ypatinga naktis. Naktis, kurios nė vienas i� jų niekados neu�mir�. Ta�iau egzistavo galimybė visk� pra�iopsoti. Ne�inodamas kur dėtis, Rėjus apsi�valgė. Nuo d�ino jo akys apsitraukė bly�kia migla. Vienas fotografų u�plė�ė dain�, kuri i� prad�ių priminė jūreivi�k� dainel� �What Shall We Do With the Drunken Sailor?� Tik �i pasirodė esanti �urnalistinė jos parodija.

What shall we put in the daily paper?

What shall we put in the daily paper?

What shall we put in the daily paper?

Early in the morning?

(K� laikra�ty apra�ysim �iandien?

K� laikra�ty apra�ysim �iandien?

K� laikra�ty apra�ysim �iandien?

�iandien ankstų ryt�?)

Rėjus �engė ant raudono kilimo. Kito kelio nebuvo. Gal jis ir turėjo k� nors bendra su visais tais senais rodais Stiuartais, ta�iau vaidinti u�kietėjusį �urnalistikos as� jam tikrai nebuvo noro. D�onas buvo viduje. D�onas buvo taip arti. Rėjų ėmė krėsti nervinis drebulys.

Rėjus nu�ingsniavo raudonu kilimu. Mergina prie durų nu�velgė jį tokiu �vilgsniu, tarsi jis būtų suman�s pa�okti ant jos senelės kapo. �alia jos stovėjo du masyvūs skustagalviai, įsprausti į juodus kostiumus. Pamat� Rėjų, jie susiraukė, lyg jis būtų jiems u�dav�s baisiai sudėting� klausim�.

Scoungers on the dole who guzzle

Union chiefs who need a muzzle

Plus the winner of our crossword puzzle

Early in the morning.

(Su�elpto girtuoklio pok�tus,

Raudonas darbie�ių nosis,

Dar kry�ia�odį u�duosim

�iandien ankstų ryt�.)

��Sveiki,�� pasilabino Rėjus nedr�siai.�� Rėjus Kylis i� �Laikra��io�.

���urnalistų įsakyta neleisti.

��A� sumokėsiu,�� pasakė Rėjus, i�sitraukdamas sauj� smulkių.

Paprastai �Laikra��io� korespondentui to u�tekdavo, bet ne visuomet. Pavyzd�iui, �Palapinėje� kartais tekdavo sukrap�tyti septyniasde�imt penkis pensus, kaip ir visiems kitiems. Kiek įėjimas kainavo �ia? Merginos veid� perkreipė pajuokos �ypsnys.

��Nemanau,�� pasakė ji.

Awful International crisis

Idiot reader wins three prizes

See how the public rises

Early in the morning.

(A�tri� tarptautin� kriz�,

Bepro�io laimėt� priz���

Tai skaitytojams siurprizas!

�iandien ankstų ryt�.)

Rėjus visas nukaito, o atsitraukdamas dar pabėrė kelet� monetų ant raudono kilimo. Kai pasilenkė jų susirinkti, i� rankų i�sprūd�s Terio diktofonas dusliai trinktelėjo ant �emės. Jis pabijojo, kad fotografai gali pradėti �aipytis, bet jie elgėsi taip, tarsi jis visai neegzistuotų.

�ia jiems niekas daugiau nerūpėjo, i�skyrus t� trisde�imt �e�erių metų am�iaus vyri�kį klubo viduje. Rėjus vėl prisijungė prie būrio ir ėmė ap�iūrinėti Terio diktofonui padaryt� �al�.

Some of it�s truth and some of it�s lying What�s the odds if the public�s buying?

We�re the lads never leave off trying

Early in the morning!

(Kur tiesa, o kur �ia melas�� Pasakyki kad toks geras.

Viena ai�ku: duosim garo �iandien ankstų ryt�!)

Viskas įvyko akimirksniu. �vystelėjo blykstės, suklego balsai, plūstelėjo įsiaudrin� kūnai. Tvarkdariai trūktelėjo į priekį ir buvo nustumti�� kone nublok�ti�� atgal. �D�ONAI! D�ONAI! �IONAI, D�ONAI!�

�AR GALIMA NUOTRAUKAI, D�ONAI?�

Rėjaus akys i�sipūtė ir jo �irdis ėmė dau�ytis. �tai jis�� �mėk��iojantis paklaikusioje minioje, gerokai suglum�s D�onas Lenonas. D�onas! Smarkiai sulys�s, trumpesniais, nei Rėjus tikėjosi, plaukais. Ko gero, pirm� kart� gyvenime Lenonas buvo tikrai liesas. Minia siūbtelėjo į priekį, ir Rėjus, gav�s alkūne į veid�, pats ėmė stumdytis kaip pa�ėl�s. Jis neketino tokios galimybės pra�iopsoti.

Pro fotoaparatų blykstes ir mosuojan�ias rankas jis matė jį�� jis tikrai matė jį�� su apvaliais akinukais, d�insiniu �varku ir d�insinėmis kelnėmis (�Visai kaip a�!��� nud�iugo Rėjus), o �alia jo�� neauk�t� moterėl� su juodų plaukų kupeta ant galvos. O, tai tikrai buvo D�onas Lenonas! Rėjus Kylis spoksojo sulaik�s kvėpavim� ir, būdamas beveik priekyje, jis gana ai�kiai galėjo visk� į�iūrėti. Nepertraukiamame blyks�ių �viesos sraute Lenono akinių stiklai virto neperregimo aukso kamuoliais.

�K� MANOTE APIE ELVIO MIRTĮ? GAL GALITE PAKOMENTUOTI?�

Elvis�� mirė?

Netgi pro blyks�ių �viesos sien� ir per pakeltus fotografų pe�ius Rėjus į�velgė ka�k� u� tų stiklų, jis tikrai t� į�velgė. Bet tai tetruko vos akimirk� ir po to pranyko, nes stiklai vėl tapo neperregimi nuo blyks�ių �vitinimo, ir D�onas su Joko nusiyrė per mini� rolsroiso link. Bet Rėjus tikrai į�velgė tose akyse tai, ko su niekuo negalėjai supainioti. Tai buvo... sielvartas.

�Iki Elvio,�� kadaise yra pasak�s Lenonas, būdamas dar visai jaunas,�� nebuvo nieko.�

Dabar D�ono didvyrio nebeliko, ir jis iki �iol nieko ne�inojo apie Elvį, Rėjus buvo tikras, kad ne�inojo iki dabar. Rėjaus Kylio didvyrio taip pat nebeliko, nes rolsroisas netrukus nuriedėjo, lydimas poros beproti�kiausių fotografų, kurie ple�kino į langus nė nesitaikydami, tarsi fotografuodami kokį pagarsėjusį kalinį ar teisiam�jį, o likusieji jau suko klubo link�� vieni kvatodami, kiti bėdodami,�� ta�iau nuotaika buvo smagi, grobis sumed�iotas, ir netgi mergina su apsaugininkais �ypsojosi, tarsi visiems �ia susirinkusiems likimas būtų padovanoj�s por� stebuklingų sekund�ių, kurias jie prisimins am�inai. Tik vienam Rėjui vaidenosi, kad jis susimovė.

Jis stovėjo ant raudono kilimo visas virpėdamas, tik niekam tai nerūpėjo. Jis jį surado ir vėl pametė. Jis buvo beprotis manydamas, kad pavyks prisiartinti prie jo ar�iau negu �iems patyrusiems naujienų reporteriams. Viskas �lugo.

��Rėjau? �ia tu, ar ne?

I� �Speakeasy� i�ėjo moteris. Liekna, gra�i, ilgais juodais plaukais. Prigludusiais rausvos spalvos d�insais, odine striuke ir auk�takulniais. Naujovi�ka, bet eleganti�ka. Gal kokiais de�im�ia metų vyresnė u� Rėjų. Beveik trisde�imties. Ji jam �ypsojosi.

��Neprisimeni man�s, k�?

Jis linktelėjo.

��Prisimenu, prisimenu.

Ir jis tikrai prisiminė. Tai buvo vienos garsiausių pasaulio grupių vadybininko �mona. Ji buvo miela. �Rolling Stones� fanė, atsiminė Rėjus. Viena tų moterų, kurios manė, kad svarbiausias i� jų buvo Brajanas D�onsas.

Jos vyro grupė i� ma�o niekam ne�inomo ansamblio tapo pasaulinio garso grupe. Pradėj� groti grie�t� ritmenbliuz� restoranuose, jie netrukus persikraustė į �Ne�vilio�, �100 klubo� ir �Aidin�ių sienų� scen�, bet pora sensacingų hitų i� karto atne�ė jiems pasaulin� �lov�.

Rėjus ra�ė apie stulbinamos sėkmės sulaukusį grupės turnė po Amerik�. Jie koncertuodavo sausakim�ose krep�inio arenose, kur studentai klykavo �Whooh! Rock and roll!� ir, rimtai keldami cigare�ių �iebtuvėlius vir� galvų, parodijuodavo Vudstoko dvasi�.

Moteris atrodė turtinga, ir Rėjus tai �inojo, nes naujoji muzika atsirado per vėlai, kad spėtų nugramzdinti jos vyro grup�. Tumė u�darymo vakarėlyje �emaūgis, aik�tingas grupės vadybininkas papasakojo Rėjui, kaip jis suplanavo i�judinti savo grupės karjer�, va�inėdamas po Jungtinių Valstijų universitetinius miestelius. Anglija jam buvo mirusi. D�onis Rotenas galįs susiki�ti t� savo Anglij� į...

Rėjus sutiko jo �mon� tame pa�iame vakarėlyje, vykusiame ant vie�bu�io stogo, nuo kurio vėrėsi nuostabus vaizdas į Centrinį park�. Toje orgijoje, toje kokaino, �tekilos saulėtekių� ir patenkintų savimi pa�lemėkų jūroje, ji pasirodė jam draugi�ka ir nuobod�iaujanti. Jie kalbėjosi apie muzik�, bet ne apie jos vyro grup�. Jie kalbėjosi apie �Rolling Stones�. Stovėdama prie�ais �Speakeasy�, ji atrodė suglumusi ir sunerimusi, tarsi būtų k� tik ka�k� pavogusi.

��Misis Braun,�� pasisveikino Rėjus.�� Kaip laikotės?

Ji linktelėjo, praleidusi klausim� pro ausis.

��Matei Lenon�?

Ji buvo gra�i, bet �alta, ir Rėjus pamanė, kad galbūt visi turtingi �monės ilgainiui tokiais tampa. Galėjai manyti, kad pinigai tave sumink�tins, bet akivaizdu, kad buvo kaip tik prie�ingai. Jos vyras taip pat turėjo to at�iaurumo.

��Taip, a� jį ma�iau,�� atsakė Rėjus. Jis liūdnai pa�velgė į gatv�, kur k� tik stovėjo automobilis.�� Turėjau vilties paimti i� jo interviu.�� Jis pa�velgė į j�, ir ji pasirodė nuo�ird�iai nustebusi.�� Bet...�� pridūrė jis, nuvarydamas �alin t� mintį.

��Nesuprantu, dėl ko visas tas triuk�mas,�� tarė ji.�� Kiek jau metų jis nesirodo? Be to, �Rolling Stones� vis� laik� buvo geresni u� juos.

��Galbūt,�� sumurmėjo Rėjus, nenorėdamas veltis į beprasmį gin�, ir staiga suvokė, kas u�go�ė jos gro�į.

Ji buvo pernelyg įtū�usi.

��Tai tiesiog skonio reikalas.�� Jis nervingai nusijuokė.�� Na, bet man jau metas. Tikiuosi, dar pasimatysime, misis Braun.

Bet ji u�dėjo kair� rank� ant jo d�insinio �varko. Ji ne�iojo stor� auksinį vestuvinį �ied� ir did�iausi� deimant�, kokį Rėjui buvo tek� matyti.

��I�gerk su manimi,�� pasakė ji �ypsodamasi, bet su keista gaidele balse. Tarsi gėdintųsi, tai sakydama. O ji nebuvo kukli moteris.

Rėjus svyravo. Argi jis �i� akimirk� neturėtų vytis rolsroiso? Budėti Hitrou VIP zonoje? Tu�tinti savo stal�?

��Nagi, tik po vien�,�� ragino ji.�� Ar �inai, kokia �iandien diena?

Jis truputį pagalvojo.

��Elvio mirties diena?�� atsakė pagaliau.�� Ar tai tiesa? Nejaugi Elvis i� tikrųjų mirė?

Ji paniuro, tarsi jis būtų padavėjas, neteisingai nugird�s u�sakym�.

��Be to, kad mirė Elvis...�� i�tarė ji. Tada ji nusi�ypsojo. Jos �ypsena buvo i� tikrųjų nuostabi, kai ji to norėdavo.�� �iandien yra mano gimtadienis.

Rėjus pasveikino j� su gimtadieniu, bet ji jau �ingsniavo vidun, ir Rėjus susivokė tipen�s i� paskos. Mergina prie durų ir pora kostiumuotų apsaugininkų pagarbiai pasitraukė į �alį. Rėjus pastebėjo, kad visi traukiasi, kai misis Braun eina. Jis smalsiai apsi�valgė. Jis niekada nebuvo lank�sis �ia anks�iau.

��Kuo toliau, tuo nykesnė darosi �i skylė,�� pasakė ji.

Bet Rėjus buvo nustebintas. �Speakeasy� buvo daug i�taigingesnis nei tie klubai, į kuriuos paprastai vaik��iojo jis. Pirmiausia, �is klubas buvo daug erdvesnis. Be to, raudonu aksomu i�mu�tomis kėdėmis, įmantriu ap�vietimu ir padavėjais, kurie mandagiai teiraujasi, ko norėtumėte i�gerti. Ir didele tu��ia scena bei nei�vengiama antiklimakso nuojauta�� dabar, kai Lenonas jau buvo i�vyk�s. �ia buvo pilna tu��ių staliukų. Prie vieno juodu ir prisėdo. Priėjo padavėja�� Lindos Lavleis stiliaus. Keista, kad jų niekada nematydavai tose u�eigose, kuriose lankydavosi Rėjus.

��K� gersi?�� paklausė misis Braun, nusivilkdama �vark�.

Rėjus sumurmėjo u�sakym�, ir Linda Lavleis suraukė antakius, tarsi Rėjus būtų vaikas, kuriam jau seniai laikas į lov�.

��K� jis pasakė?

Rėjus atsikosėjo.

��Viskio su kola.

��O a� kaip visada,�� tarė misis Braun. Ji nusi�ypsojo Rėjui.�� Imdamas interviu i� D�ono Lenono, turėsi kalbėti garsiau.

Jų staliukas buvo ap�viestas raudonos �vakės formos lemputės. Kaip ir jos ilgos, nuogos rankos. Rėjus �vilgtelėjo į j� tamsoje.

��Kiek dabar galėtų būti valandų?

Ji dirstelėjo į laikrodį, kurio auksas su�ibėjo klubo prieblandoje.

��Argi ne vis tiek?�� atsakė ji.

Linda Lavleis atne�ė padėkl�. Rėjui tikrai buvo metas eiti. Bet jis prisiminė geras manieras ir kilstelėjo stikl�.

��Na, su gimtadieniu, misis Braun.

Ji nusikvatojo, linktelėjo. Juodu susidau�ė.

��A�iū, kad pasilikai i�gerti į mano sveikat�,�� pasakė ji, ir jis susigėdo. Ji atrodė kaip vieni�iausias �mogus visoje planetoje. Bet ji buvo gra�i ir turtinga, o jos vyras vadovavo vienai garsiausių pasaulio grupių. Tad kaip tokia moteris galėjo būti vieni�a?

��Ne, ties� sakant, tai a� esu laimingas,�� mik�iojo Rėjus, pritrūk�s �od�ių.�� Esu labai laimingas, galėdamas su jumis i�gerti per jūsų gimtadienį.

Ji prisidegė cigaret�, i�pūtė dūmus pro nosį ir prisimerkė. Tada per stal� pastūmė pakelį Rėjui. �Marlboro�. Jis irgi u�sirūkė.

��Tu juk pa�įsti mano vyr�?

Rėjus linktelėjo.

���inoma. Bet ne itin gerai.

��Na, bet �inai, kas jis toks,�� pasitenkino ji, nekantraudama grei�iau eiti prie reikalo.�� �inai, k� vyras nupirko man gimtadienio proga?

Rėjus papurtė galv�. Jis neturėjo nė menkiausio supratimo. I� kur jis galėjo �inoti?

��Tai spėk,�� paragino ji, ir tai nuskambėjo kaip įsakymas.

Rėjus gū�telėjo pe�iais. Jis �inojo, kad tai ne tokia dovana, koki� jo tėvas pirktų jo motinai. Tikrai ne vonios druska ar dė�utė �Juodosios magijos� �okolado. Tiek jis �inojo.

��Ne�inau.

Ji u�gesino cigaret�, tarsi niekada ir nebūtų jos norėjusi.

��Nagi, spėk.

Taigi Rėjus ėmė lau�yti galv�, gurk�nodamas viskį su kola. Ji perbraukė ranka per savo ilgus plaukus ir jos rie�as sublizgo.

��Laikrodį?�� pamėgino spėti Rėjus. Jis �inojo, kad tai turėjo būti ka�kas brangaus. Neabejotinai ka�kas brangaus.

��Laikrodį? Ar tu pasakei laikrodį?�� Jos veidas tapo kartu gra�us ir grėsmingas. Rėjui buvo sunku susigaudyti, kas �ia vyksta.�� Ne, jis nenupirko man laikrod�io, Rėjau. Laikrodis būtų buv� gra�u. Ne, tu niekada neatspėsi, taigi a� pati tau pasakysiu. Gimtadienio proga vyras nupirko man vibratorių. K� apie tai pasakysi?

Rėjus nė ne�inojo, k� begalvoti. Jis niekada net nebuvo mat�s vibratoriaus. Bet ka�kur viduje jis nujautė, kad tai turėtų būti bjauri dovana �monai. Ypa� jos gimtadienio proga. Galbūt vonios druska ar dė�utė �Juodosios magijos� �okolado nėra taip jau blogai.

��Pasakyk tai gėlių kalba,�� pagaliau nutraukė nejauki� tyl� misis Braun.�� Argi ne toks yra posakis? Pasakyk tai gėlių kalba.

Rėjus spoksojo į ledo kubelius kokteilyje.

��A� ne�inau. Visai galimas daiktas.

Misis Braun smagiai nusikvatojo. Ji i�tu�tino savo gėrim� ir pamojo padavėjai.

��Taigi klausykis įdėmiai,�� tarė ji.�� Galima daug geriau i�reik�ti tai vibratorių kalba. Galėtų i�eiti neblogas kalambūras, Rėjau. Pasakyk tai vibratorių kalba.

Pasirodė Linda Lavleis.

��Dar po vien�,�� pareikalavo misis Braun, nekreipdama dėmesio į nery�tingus Rėjaus protestus. Padavėja linktelėjo ir nuėjo. Rėjus paskubomis i�lenkė kokteilį. Neatsilikti nuo �ios moters bus sudėtinga.

��Ir k� jis norėjo tuo pasakyti?�� neatly�o misis Braun.�� K� jis norėjo tuo pasakyti�� tas mano vyrelis, gimimo dienai nupirkdamas man vibratorių?

Rėjus �inojo, kad atsakymas nepageidaujamas. Taigi jis tiesiog tylėjo, gurk�nodamas kokteilį, spoksodamas į vienos garsiausių pasaulio grupių vadybininko �mon�, ir negalėdamas suprasti, kaip �i nuostabi moteris gali būti tokia liūdna.

��A� nuo�ird�iai tikiu,�� u�baigė misis Braun, kai prie� juos buvo pastatyta dar po vien� stikl�,�� kad padovanodamas vibratorių, mano vyras liepė man gra�ia forma atsiknisti.

DE�IMTAS SKYRIUS

Apsauginis ap�vietimas u�geso, ir kieme pasirodė senasis gamyklos pri�iūrėtojas Pi�amius, �ilas ir smulkus senukas. I�lind�s i� miniatiūrinės sargo būdelės, jis ėmė neskubėdamas sukti cigaret�.

��Nesitikėjau tav�s dar kart� �ia pamatyti,�� tarė jis Teriui, lie�uvio galiuku paseilindamas popierių.

Pi�amius jau buvo persireng�s savo dry�uota pi�ama. Dėl jo jį visi ir vadino Pi�amiumi. Po vidurnak�io Pi�amius visada pasikeisdavo uniform� ir pasiruo�davo, jo �od�iais tariant, valandėl� nusnūsti.

��Maniau, kad skraidai po pasaulį su tais i�kvai�usiais narkomanais.

��Kaip tik dariau tai praėjusi� savait�,�� atsakė Teris.�� Ar jie dar tebedirba?

Sausa �ypsena.

��O kur jie daugiau dėsis?

Teris į�engė vidun. Buvo keista vėl matyti gamykl� po beveik metų, praleistų �Laikra�tyje�. Jis apsidairė po erdvias i�pilstymo gamyklos patalpas, naktį tylias ir nurimusias, per�velgė besiilsin�ius konvejerius, i�sirikiavusius bekra�tėse tarsi lėktuvo angaro platybėse. Teris manė, kad niekados daugiau �ionai nesugrį�. Ta�iau, kad ir kaip būtų keista, stovėti �ia buvo paguod�iantis dalykas.

Gamybos cechas skendėjo tamsoje, tik kitame auk�te plieskė ry�ki liuminescencinių lempų �viesa. Gamyklos skai�iavimo centras niekada neu�sidarydavo.

Visi kiti gamyklos darbininkai ir klerkai lygiai �e�t� valand� gaudavo nemokam� d�ino porcij� ir po trisde�imties minu�ių i�sine�dindavo namo. Bet jaunimas, tenkinantis monolitinės skai�iavimo ma�inos poreikius, dirbdavo kiaur� par��� dviem pamainom, nuo a�tuonių iki a�tuonių. Pilnu skrand�iu d�ino�� bet kuriuo paros metu.

Skai�iavimo ma�inos operatorius. I� prad�ių Teriui tai skambėjo �iuolaiki�kai ir intelektualiai, bet i� tiesų tebuvo nekvalifikuotas darbas jaunuoliams, metusiems mokykl� savo noru ar neįveikusiems baigiamųjų egzaminų. Tokiems, kaip Teris�� neramiems, vengiantiems normalaus darbo, trok�tantiems, kad visi patarėjai u��iauptų savo srėbtuves ir duotų jiems ramyb�.

Būti skai�iavimo ma�inos operatoriumi rei�kė nemiegoti vis� naktį ir pri�iūrėti, kad �is nepasotinamas monstras niekada nebadautų. Laiku pakeisti mil�ini�kas rites su magnetine juosta ir diskus, ne ma�esnius u� �iuk�lių konteinerio dangtį. U�ki�ti metalinį spausdintuv� dyd�io sulig automobiliu stirtomis popieriaus�� algalapiams, s�skaitoms ir sandėlio atsargoms spausdinti. Vienintelis geras dalykas �iame darbe buvo tas, kad �ia niekas tav�s nepri�iūrėdavo. �ia galėdavai daryti, k� tinkamas.

Metaliniais laiptais u�bėg�s į nedidelį kabinetuk�, u�griozdint� greito maisto krep�eliais, maisto ir gėrimų liku�iais, Teris u� stiklo pamatė jas�� baltas skai�iavimo ma�inų gretas. O �alia�� tris i�tikimus jų tarnus.

Piterį, dailios i�vaizdos vaikin� nesveika oda ir ilgais, lygiais rudais plaukais, kuris grojo ansamblyje ir buvo pami��s dėl muzikos, pirm�jį Terio draug� gamykloje.

Ki�or�, jaun� pakistanietį, kuris norėjo būti programuotoju, bet niekaip negalėjo rasti tokios firmos, kuri suteiktų jam �ans�.

Ir rimtuol� Sal� Zu, kurios tikrasis vardas buvo Zu Ziji. Stovėdama �alia Ki�oro, ji susikaupusi skaitė k� tik ma�inos i�bar�kint� prane�im�. Teris buvo u�mir��s, kaip mylėjo �į veid�. Kaip jis galėjo jį u�mir�ti?

Ji pa�velgė auk�tyn ir, pama�iusi Terį, papurtė galv�, nusisuko ir sukry�iavo rankas ant plok��ios krūtinės. Netrukus Piteris jau �irgliojo prie Terio, jo veide �vietė plati �ypsena, sumi�usi su nuo�ird�iu nustebimu.

��Negaliu patikėti�� k� tu �ia veiki? Turėtum būti kur nors�� ne�inau�� kelyje kartu su Springstinu ar �Thin Lizzy�, ar dar galas �ino kuo.

Nedr�siai �ypsodamasis priėjo Ki�oras. Galop, nors ir nenoromis, prisistatė ir Salė�� vis dar sukry�iuotomis ant krūtinės rankomis. I� jos �vilgsnio Teris suprato, kad, sykį j� palik�s, jis jau niekad nesulauks galimybės padaryti tai dar kart�.

��Jis pe�iojasi antakius,�� pasakė ji �altai.�� Tikras gra�uolis.

Kaip jis galėjo paleisti toki� mergin�? Ir kaip jis galėjo būti toks stiprus ir kartu toks kvailas?

��Labas, Sale,�� tarė jis.

��Mergina pasipra�ė poilsio dienos?�� paklausė ji su vos juntamu Koulūno akcentu.

Teris patraukė pe�iais, dėdamasis viskam abejingas. Bet bėda buvo ta, kad jis per daug sav�s gailėjosi. Buvo it koks Rokis Balboa, nesuprastas viso pasaulio.

��Kokia dar mergina?�� burbtelėjo jis.

��Ko gero, ji tave metė,�� nutarė Salė.

��Neturiu a� jokios merginos,�� pasakė Teris.

Piteris gyvuli�kai nusi�vengė.

��O kaip tos mūzos?! Kertu la�ybų, kad mūsų draugelis visas i��iulptas!

Salė nusi�ypsojo. Jos dantys buvo akinamai balti, akys�� kaip kar�tas �okoladas.

��Taip ir bus. Ji jį metė,�� parei�kė ji lyg �inodama.

��Kiek visko turėjai pamatyti!�� pasakė Piteris. Jis atsisėdo ant stalo ir suplojo rankomis.�� Koncertai Amerikoje! U�dari vakarai Europos studijose, kur pilna �olės! U�kulisių rietenos! Kelionės autobusu, kur tekila liejasi laisvai ir kolumbieti�kas kaifas keliauja i� rankų į rankas. Ir daugybė mūzų!

��Nebūk �lyk�tus,�� tarė Salė. Kiek Teris prisiminė, ji visados būdavo �iek tiek davatki�ka. Bent jau vie�umoje.

��Vie�patie,�� pasibaisėjo Ki�oras nuraud�s, ir Teris prisiminė, kaip jis vis� laik� susigėsdavo, vos tik kalba pasisukdavo apie moteris. Bet Piteris turėjo u�tektinai ga�lumo jiems visiems. I� smagumo jis net pasipurtė ir patrynė rankomis.

��Noriu i�girsti visk�,�� tarė jis.

��Visko buvo,�� pasakė Teris.�� Esi kada nors mat�s my�an�i� moterį?

Piteris suglum�s �yptelėjo.

Tai nutiko pirmosiomis savaitėmis �Laikra�tyje�, kai jis keliavo kartu su �Lynyrd Skynyrd�. Kevinas Vaitas i�siuntė jį u� bausm�, kad vartojo spid� kontoroje,�� tiksliau u� tai, kad leidosi su�iumpamas tai darant. Tai buvo jo pirmasis prasi�engimas naujajame darbe. Bet Teriui patiko jų muzika�� baro bugis, atliekamas grandioziniu mastu,�� patiko muzikantai�� �iauriai gerianti vaikinų ir merginų komuna i� Pietų. Jis vis dar negalėjo patikėti, kad ir pats gyvena tokį gyvenim�, kur kiekviena diena atne�a gausyb� naujų nuotykių.

Tai nutiko vie�butyje, viename tų sausakim�ų, lėbavimui skirtų kambarių, kuriuose da�nai tenka leisti laik� keliaujant. Teris �neku�iavosi su ka�kuriuo i� grupės narių tualeto tarpduryje, nes daugiau nebuvo kur stovėti.

Tada viena i� pritarian�ių vokalis�ių, neauk�ta, dailios i�vaizdos�� prasibrovė pro juos, pasikėlė sijon�, nusitraukė kelnaites ir lyg niekur nieko nusi�iur�kė jų akyse. Teriui net �iauna atvėpo, nors jis ir nudavė mat�s daugyb� moterų darant tai anks�iau. Grei�iausiai tai net nebuvo jos kambario tualetas.

Piteris atrodė sumi��s.

��Bet... o �vaig�dės? Spėju, kad tu visus juos buvai sutik�s. Mik� D�agerį. Ri�ards�. Roten�. Springstin�. �The Clash�. Debi Hari. Debi Hari, po velnių!

Teris davė suprasti, jog jis i� tikrųjų buvo sutik�s visus tuos �mones.

���vaig�dės? Jie tau kaip ir pa�įstami i� dainų,�� pasakė jis. Piteris spoksojo į jį tu��iu �vilgsniu.�� Kai esi praleid�s tiek laiko galvodamas apie juos, klausydamasis jų dainų, ir staiga susitinki, D�ageris atrodo lyg ir ka�kur matytas. O �tai my�an�ios moters a� dar niekada nebuvau mat�s.

Piteris linksmai kum�telėjo Terį, tarsi �is būtų didis �maik�tautojas.

��Kas nors atne�kite �itam vyrukui arbatos,�� tarė Piteris. Jis kilstelėjo skardin� su limonadu.�� Arba dar turime likusio d�ino su toniku, jeigu pageidauji ko nors stipriau.

Teris nusi�ypsojo. To gero �ia niekados netrūkdavo. Jie visados prisiliuobdavo prie� darb�. Atbukindavo savo pojū�ius prie� ilg� dvylikos valandų pamain�. �Laikra�tyje� to niekas nesuprastų. Ten niekas niekada nesuprastų, kad �is darbas kitoks. �is darbas buvo dirbamas ne tam, kad teiktų pasitenkinimo ar vertingos patirties, ar pana�aus vidurinei klasei pramanyto �lam�to. �ia �monės dirbo tam, kad galėtų susimokėti u� savo egzistavim�, ir tai buvo vienintelė prie�astis, dėl kurios jie tai darė. Ir kartais nuobodulys būdavo toks did�iulis, jog �monės būdavo priversti dalį savo esybės tiesiog numarinti, kad i�tvertų iki pamainos pabaigos.

Sunku būdavo i�k�sti nemigus vis� naktin� pamain� iki pat a�tuntos valandos ryto, ypa� kai �inodavai, kad tavo bendraam�iai bastosi po miest� ar �iltai miega savo lovose. Ir tai būdavo dar sunkiau su pilnu pilvu d�ino.

Buvo ir dar vienas dalykas, gerokai apsunkindav�s jų naktines kan�ias,�� tai migdantys d�inglai, kuriuos radijas be paliovos leisdavo ilgomis prie�au�rio valandomis. Vienas d�inglas buvo tiesiog negailestingas, nuo jo Terio akių vokai patys u�simerkdavo, galva nusvirdavo ir nuotaika pabjurdavo. T� įsimintin� kūrinėlį atliekantys dainininkai, ko gero, buvo tik k� susistūm� po kubil� valiumo.

�Cap-it-ol... padeda jums pratempti naktį�,�� taip skambėjo d�inglas, kuris juos visus u�migdydavo.�� Cap-it-ol... padeda jums pratempti naktį.�

Bet �i�nakt radijas buvo kitoks. �i�nakt grojo vien Elvį. Per tranzistorinį imtuv� pasigirdo �King Creole�. Piteris pagarsino radij�.

��Girdėjai apie Elvį?�� paklausė Piteris.

Teris papurtė galv�.

��Mirė Memfyje,�� pasakė Piteris.�� Prane�ė, kad nuo �irdies smūgio. Vos keturiasde�imt dvejų metų. Tragi�kas dalykas, seni. Juk tai jis visk� pradėjo.

Teris neteko �ado. �tai kodėl tedai jo net nematė. Elvis Teriui vis� laik� buvo viena tų asmenybių, kurios stovėjo u� viso jo gyvenimo, ir atrodė, kad i�liks ten visada.

Kai Teris augo, Elvis jau buvo laikomas �iokia tokia atgyvena, nelyginant koks rokenrolo �irlė Beisi�� vien pompasti�ki �ou projektai ir i�pūstos baladės. Bet dabar, Elvio mirties naktį klausydamasis �King Creole� per �Capitol Radio�, Teris juto toje paprastoje muzikoje tikrų tikriausi� magij�. Terį u�plūdo netikėta liūdesio banga. Akyse ėmė tvenktis a�aros, ta�iau jis mikliai jas nusi�luostė. O gal tai tebuvo tik spidas.

��Kaip laikosi �Land of Mordor�?�� paklausė Teris.�� Kur nors dar grojate?

�Land of Mordor� buvo Piterio grupės pavadinimas. Teris kart� girdėjo juos gamyklos kalėdiniame vakarėlyje. Savo dvide�imties minu�ių gitariniais solo ir dainomis apie elfus �Land of Mordor� beveik numarino vis� vakarėlį. Nebent tik apsinuodijimas maistu galėjo atne�ti dar didesnį nusivylim�.

Piteris paniuro.

��Progresyvus rokas niekam nebeįdomus,�� atsakė jis.�� Paklausyk, k� �neka apie Klepton�. Visiems reikia naujo �lam�to.�� Jis smerkiamai �vilgtelėjo į pa�iau�tus Terio plaukus.�� Pats �inai, poros minu�ių trukmės dainelių apie riau�es ir pensijas.�� Jis pagyvėjo.�� Bet jeigu galėtum para�yti mums recenzij�...

Teris nutaisė rimt� min�.

��A� pakalbėsiu su koncertų skilties redaktoriumi,�� sumelavo jis.

Ki�oras įbruko Teriui į rankas poliesterio puodelį su deginan�iu rudu skys�iu, ir Teris dėkingai jam nusi�ypsojo, nors ir �inojo, kad jo neįmanoma gerti. Jis prisiminė, jog bet koks gėrimas i� automato atrodydavo visi�kai vienodai. Tas �leik�tus viralas priminė jam ir kitus dalykus: pavyzd�iui, kolos ar toniko skardines, sklidinai pripildytas d�ino, jųdviejų su Piteriu gin�us dėl �Pink Floyd�, D�imio Peid�o ar �EMI/Harvest� nuopelnų rokui, Ki�oro pasakojimus apie įvairiausius daiktus, metamus į jo tėvų Ist Ende pa�to dė�ut�, naktis, praleistas su Sale jos miegmai�yje kuriame nors tu��iame kontoros kabinete, jos stamantrų ir �ilt� kūn�. T� jis prisiminė ry�kiausiai. D�ino skonio bu�inius, rudas �vie�ian�ias akis ir jos liaunų rankų prisilietim�.

��Imk.�� Salė ky�telėjo jam puodelį nuo termoso. Kvapniame vandenyje plaukiojo keletas lapelių.�� Na, ji ne visai tavo skonio. Tikrai ne �Brooke Bond PG Tips�, tai kini�ka arbata.

Jis padėjo poliesterio puodelį ir paėmė Salės gėrim�.

��Mano mėgstamiausia,�� tarė jis. Ji metė į jį deginantį �vilgsnį, kuris bylojo, jog netiki nė vienu jo �od�iu.

Ir tada jie visi �iūrėjo, kaip spausdintuvas i�bar�kina prane�im�. Ritės nebesisuko.

��Pakeiskite juost�,�� perskaitė Salė.�� Eime, Ki�orai.

Juodu nuėjo atgal į aparatin�. Teris palaukė, kol jie i�eis.

��Turi kaifo?�� paklausė jis Piterio.

Piteris nusivyl�s �yptelėjo. Ne tai jis tikėjosi i�girsti i� Terio.

��Tau nereikia mano kaifo, vyruti,�� i�tarė jis.

��A� esu basas, ir man reikia įkvėpimo,�� pasakė Teris.�� �iek tiek spido. Nesvarbu ko�� bliuzo, bombone�ių, ko turi.

Teris �inojo, kad Piteris gaudavo amfetamino sulfato po dvylika svarų u� gram�, kai �Land of Mordor� repetuodavo jo tėvų gara�e. Bet Piteris buvo įsitikin�s, kad �kaifo� Teriui turėtų parūpinti Kito Ri�ardso agentas. Ar net pats Kitas Ri�ardsas.

��Bet... o tai kaip visos tos roko �vaig�dės, su kuriomis trankaisi?�� negalėjo patikėti Piteris.�� Juk to �ūdo aplink juos į valias. Seksas, narkotikai, rokenrolas�� juk toks jų gyvenimas, ar ne?

�Cap-it-ol�,�� atsiduso radijas.�� Padeda jums pratempti naktį...�

Terio galva nusviro. Tas prakeiktas d�inglas! U� stiklo Salė ir Ki�oras vyniojo tu��i� juost� ant mil�ini�kų baltų ri�ių. Jis sunkiai atsiduso.

��A� su�niauk��iau visk� iki paskutinio grūdelio,�� pasakė Teris.�� Nejaugi tu nieko neturi?

Piteris atrodė susigėd�s.

��Tik kelet� �Pro-Plus� table�ių,�� atsakė jis, tarsi atsipra�ydamas. Jo veidas staiga nu�vito.�� Bet galime jas sutrinti ir pasigaminti po �niūkelį.

���Pro-Plus�?�� pakartojo Teris, neslėpdamas nusivylimo.�� Juk to u�taiso gali nusipirkti bet kurioje vaistinėje. Nejaugi manai, kad Kitas Ri�ardsas ir D�onis Rotenas nusiperka kvai�alų tiesiog vaistinėje?

Piteris įsi�eidė.

��Tiesiog neturėjau galimybės su jais apie tai pakalbėti. Tai tu man pasakyk.

Teris stipriai trūktelėjo i� �Tizer� skardinės. Saldaus raudono gėrimo skonį tuoj pat nustelbė klastingas d�ino smūgis. �Pro-Plus�! Kiek ilgai galima ant jų i�būti? Jeigu taip ir toliau, netrukus jis pradės rūkyti d�iovintas bananų �ieves.

Bet jis tik pasakė: �Na gerai, trauk jas�, ir padėjo senam draugui sutrinti geltonas tabletes į miltelius.

Salė ir Ki�oras sugrį�o į kabinet�. Ji �iūrėjo į juos, negalėdama patikėti savo akimis.

��Tik nesakykit, kad ruo�iatės uostyti t� bjaurastį,�� pasipiktino ji.

Bet Teris nė nepa�velgė į j�. Jis susting�s �iūrėjo, kaip jo senas draugas termoso dugnu kruop��iai trupina �Pro-Plus� į geltonus miltelius.

��Seksas, narkotikai, rokenrolas,�� nut�sė Piteris ilgesingai.�� Na, tai klok visk� nuo prad�ių, Teri.

Rubė Poter.

Jos vardas pasiuntė Leon� į nokdaun�, kuriame jis pamatė pralekian�i� pro akis jų būsimo bendro gyvenimo vizij�.

Rubė Poter. Rubė Pek. Misis Rubė Pek. Misis Rubė Poter-Pek. Leonas Poteris-Pekas. Poteriai-Pekai. �iūrėkite, Poteriai-Pekai eina.

Bet i�ėj�s i� �Aukso kasyklos�, bly�kioje spurginės �viesoje Leonas su�inojo, kad nuostabiausios merginos pasaulyje vargu ar atsiras vietos ir jam.

��Gali jam paskambinti, jeigu nori,�� pasiūlė storulė, keldama prie burnos spurg�.�� Gatvės gale yra telefono būdelė. Nagi, paskambink jam.

��Bet a� nenoriu jam skambinti,�� at�ovė Rubė, ir jos dailus veidas u�siliepsnojo.

�i� minut� �Dunkin Donuts� panė�ėjo į tardymo izoliatorių, ir sėdin�iam prie stalo, kuris buvo tvirtai prikaltas prie grindų, Leonui noromis nenoromis teko u�duoti sau ne vien� sunkų klausim�.

Pavyzd�iui, apie k� jos �ia kalba? Ir kas yra �is �unsnukis Rubei? Ir koks Leonas buvo kvailas, įsivaizduodamas, jog tokiai merginai, kaip Rubė Poter, galėtų būti kuo nors įdomus?

Ta�iau vos tik jis pa�velgė jai į veid�, visi būg�tavimai i�sisklaidė. Leonas pa�velgė į Rub�, ir ji nusi�ypsojo jam, ir pasaulis vėl įgavo prasm�. Visos blogybės pasitraukė į �alį, u�leisdamos viet� palaimingai laimės akimirkai.

��Nesuprantu, kodėl nenori jam skambinti,�� neatstojo D�udė, nusibraukdama trupinius nuo lūpų.

Tai, kad Rubė turi draug�, kamuojam� antsvorio, Leonas laikė geru �enklu. Ji, matyt, turi labai ger� �irdį, jeigu nekreipia dėmesio į tokius banalius dalykus, kaip �mogaus i�vaizda. Nuostabi i� i�orės, taip pat ir i� vidaus, atsiduso jis, tar�ydamas spurg� ir �iulpdamas i� jos avie�ių įdar�.

Jos neklausė, k� jis veikia. Tai buvo keista, nes jo tėvų pasaulyje ir netgi �Laikra�tyje� tai visuomet būdavo pirmoji pokalbio tema. Kuo tu u�siimi? Bet ne Rubė ir D�udė. Jos buvo kilusios i� dirban�iųjų pasaulio. Jis suprato, kad ji kirpėja tik po to, kai ji i�rė�ė jam ilg� kalb� apie �Auksinio rudens� privalumus ir trūkumus.

��A� ra�au apie muzik�,�� pasakė jis joms, tikėdamasis priblok�ti.�� Ties� sakant, �i�nakt man�s dar laukia vienas darbas.�� Dabar mėgino pasirodyti svarbus. Ar jūs bent įsivaizduojate, koks esu u�siėm�s?�� Beje, gal norite į koncert�? Man reikia pamatyti vien� grup�.

��Grup�?�� nusistebėjo Rubė ir susiraukė. To u�teko, kad Leono pasiūlymas pasiklausyti �Leni and the Riefenstahls� nuskambėtų tarsi kvietimas į D�o Loso orkestro koncert�. Jis tikėjosi, kad ji galbūt eis su juo. Bet jo darbas, regis, tik glumino j�. Eiti ir �iūrėti, kaip groja ka�kokia grupė?

��Tai gal gali gauti bilietus ir į �Queen� koncert� Vemblyje?�� paklausė D�udė staiga labiau susidomėjusi.

Leonas pamėgino u�gniau�ti paniek�. Bet jam nepavyko.

��Galbūt,�� atsakė jis.�� Bet kurių galų a� norė�iau tai daryti?

��Dėl to, kad Fredis Merkuris yra jėga,�� piktai �ūktelėjo D�udė,�� �iknakru�i tu nelaimingas.

Rubė trinktelėjo ranka per stal�.

��D�ude!

Rubė skleidė gerumo aur�, kuri �vieste nu�vietė jos tobul� veid�. Ji neabejotinai paliko mokykl� būdama penkiolikos ir niekada neturėjo nieko pana�aus į tai, k� Leono tėvas vadino �privilegijomis�. Bet Rubė Poter turėjo daugiau įgimto mandagumo u� visus Leono iki �iol matytus �mones.

��Ir apie k� tu ra�ai?�� spaudė D�udė.

Leonas įkvėpė.

��Apie Bob� Marlį. Pati Smit. D�o Stramerį. Pol� Velerį. Pit� Sylį. Fil� Lainot�. D�onį Tanders�. �Sewer Rats�.

��Esi kada nors ra��s apie �Abba�?

��Ne, a� niekada nesu ra��s apie �Abba�.

D�udė pa�aipiai nusigr�ė.

��Ir dar giriasi, kad ra�o apie muzik�.

Ir tada Leonas pamatė juos. Dagenamo �unis. Dvejet� jų, einan�ių abipus gatvės. Nuskustos jų plikės blizgėjo lietuje. Jie ėjo �Dunkin Donuts� link ir dėl juoko mėtė vienas kitam �iuk�lių konteinerio dangtį. Leonas stebėjo, kaip vienas i� jų pagauna dangtį, susverdėja ant kelio ir i� visų jėgų �vei�ia jį atgal draugeliui. Dangtis praskrenda �iam vir� galvos ir trenkiasi į lang� tiesiai vir� jų staliuko.

D�udė tuoj stryktelėjo ant kojų ir �oko plūstis. Anuodu i� pasitenkinimo nusi�vengė ir, prisiartin� prie lango, ėmė trinti savo tarpukojį rankomis ir i�darinėti visokiausias ne�vankybes. Bet iki tol Leonas jau buvo po stalu ir spoksojo į D�udės koj�, tryp�iojan�i� i� įtū�io. Jis nei�lindo i� savo slėptuvės tol, kol i�girdo, kaip �unys pasiima dangtį ir gagendami nueina tolyn.

��Radau,�� su�uko jis, pasirodydamas kaip tikras avigalvis.�� Linzė i�krito.�� Abi merginos �iūrėjo, kaip Leonas dedasi įsivaizduojam� kontaktin� linz� į akį. Tada jis pradėjo mirksėti kaip pami��s.�� Dabar daug geriau.

���iūrėk, Rube,�� i�tiesė rank� D�udė.

Ji rodė į automobilį, piln� �varių, tvarkingai nusiskutusių paauglių, priva�iuojantį prie u�kandinės durų. I� jo i�lipo kresnas jaunuolis trumparankoviais mar�kinėliais V formos i�kirpte ir languotomis kelnėmis, ir įėjo į �Donkin Donuts�. Pamat�s jas, jis pla�iai nusi�ypsojo ir priėjo ar�iau.

��Ir k� gi mes matome! Ma�oji Rubė Poter. Jeigu tik mano akys nemeluoja.

Prie�ais j� gulėjo nebaigta valgyti �okoladinė spurga. Akiplė�a paėmė j� ir susigrūdo į burn�.

���lyk�tus padare!�� su�nyp�tė D�udė, kum��iu trinktelėdama per bly�ki�, beplauk� vaikinuko rank�. Ta�iau �is, �epsėdamas lūpomis ir glostydamas plok��i� pilv�, tik i�rai�kingai pademonstravo, kaip jam patiko �ios vai�ės.

���iulpk mik�,�� paniekinamai tarė D�udė.

��Pati �iulpk,�� nesutriko vyriokas.

��Norėtum,�� at�ovė ji.

��Mokėtum?�� i�si�iepė jis.

��Nekreipk į jį dėmesio, D�ude, ir jis nueis �alin,�� įsiterpė Rubė.

Jaunuolis nusi�aipė ir pasilenkė ar�iau Rubės.

��O kur �i�nakt Stivas?�� su�nab�dėjo jis taip, kad visi i�girstų.

Rubė i�sitraukė i� rankinės ma�� apvalų veidrodėlį ir meistri�kai suvaidino, jog ap�iūrinėja savo �ukuosen�.

��Ne�inau ir nenoriu �inoti,�� atsakė ji.

Jaunuolis sukikeno, tarsi �inotų baisi� ties�. Leonas silpnai �yptelėjo. Kvailys net nesivargino pastebėti Leono.

��Gal nori, kad pavė�ė�iau namo?�� paklausė akiplė�a.�� Mūsų eskortas laukia prie durų.�� Jis pasilenkė vir� stalo, lįsdamas jai prie veido, demonstruodamas apsimestin� simpatij�.�� Nesijaudink, Stivas supras.

��Man nusispjaut į tai, k� Stivas supranta!�� nebei�tvėrusi at�ovė Rubė.

Leonui norėjosi verkti. Turėjau tai �inoti. Stivas. Tikriausiai visos nuostabios merginos turi vaikinus, vardu Stivas, kurie panorėj� lengvai sukne�intų tau galv�.

��Kaip suprast mūsų? Kas tie mes?�� u�kibo D�udė. J� akivaizd�iai sudomino pasiūlymas pamėtėti namo.

��Na,�� paslaptingai nut�sė vaikinukas.�� Ronas. Alfas. Dilba.

Rubė ir D�udė reik�mingai susi�valgė.

���liu�ai,�� pasakė D�udė.

��Mūsų nereikia niekur ve�ti,�� at�ovė Rubė.�� Mus jau ve�a.

Leonui nepasivaideno�� ji kuo lip�niausiai jam �ypsojosi. Jis mėgino greitosiomis sumesti, k� tai galėtų reik�ti. Baimė sukilo viduje. Ji juk nemanė, kad jis turi ratus, nejaugi?..

��Kaip pageidaujate, panelės,�� i�did�iai atsakė jaunuolis, nors Leonas ai�kiai matė, kad jis nusivylė.�� Mes būsime �ia pat, jeigu kartais persigalvotumėte.

Jis pasi�alino, taip ir netar�s Leonui nė �od�io. Ir Leonas pamanė: kodėl j� supa tokie siaubingi �monės? A� privalau j� i�gelbėti. Jie nerodo jai jokios pagarbos, jie nebrangina jos taip, kaip ji nusipelno būti branginama.

��Jis pasakys Stivui, kad tave matė,�� įspėjo D�udė niūriai.

Rubė nusijuokė, jos akys �elmi�kai �ybtelėjo.

��Gali pasakoti Stivui, kas jam patinka.

D�udė visai paniuro.

��Stivas pasius, kai su�inos, kad tu �Aukso kasykloje� be jo...�� reik�mingas �vilgsnis į Leon�.�� Smagiai leidi laik�...

��I�eis jam į naud�,�� atsakė Rubė, ir Leonas pamatė, kad panorėjusi ji moka būti negailestinga. Gra�uolės turi būti kaip tik tokios, pamanė jis. Viskas jų valioje.

Jau kit� akimirk� jis sėlino merginoms i� paskos į lauk�, kur ry�kiai geltonas fordas escort stovėjo prie pat įėjimo į �Donkin Donuts�. Viduje sėdėjo keturiese, visi jie vilkėjo mar�kinėlius V formos i�kirptėmis ir i�sitemp� vaipėsi. Radijas transliavo Donos Samer �I Feel Love�. Leonas paskubomis apsidairė, ar nepamatys kur Dagenamo �unų. Bet jie buvo dingꠗ matyt, prisijungė prie savo gaujos �Vakarų pasaulyje�. Tik gatvės viduryje gulėjo numestas �iuk�lių konteinerio dangtis.

�Oooh, it�s so good, it�s so good, it�s so good, it�s so...�

��Kam dar bilietėlį?�� �ūktelėjo auk��iausias i� jų.�� Dzin dzilin!�� Tai grei�iausiai buvo Dilba. D�udė pasilenkė prie lango, bet Rubė neskubėjo, laukdama, kol Leonas k� nors pasakys. Jis tik bejėgi�kai �iūrėjo į j�.

��Kur tavo ratai?�� paklausė Rubė.

Jis skėstelėjo rankomis.

��A� ne... a� neturiu...

D�udė atsisuko į jį įsisprendusi ir su�uko:

��Tu neturi ma�inos? Tai kaip mes parva�iuosime namo?

Jis pasisuko į Rub�, galva svaigo. Jis tikriausiai daugiau niekada jos nebepamatys.

��Man labai gaila,�� pasakė jis.

D�udė jau sėdosi ant galinės fordo escort sėdynės, bruko savo u�pakalį tarp dviejų jaunuolių. Jie visi d�iūgavo. Dona Samer artėjo prie orgazmo.

��Eik�en, Rube,�� �ūktelėjo D�udė.

Bet Rubė papurtė galv� ir nusisuko. Jos rankos buvo sukry�iuotos ant krūtinės. Jie dar minutėl� palaukė, kol galutinai įsitikino, kad ji savo sprendimo nepakeis, ir nubirbė, palik� gumos ir dūmų debesį. Leonas pagavo D�udės �vilgsnį ant u�pakalinės sėdynės, jos auk�tyn pakeltus du pir�tus.

��K� mes dabar darysime?�� nusiminė Rubė.�� Kaip parsigausiu namo?�� �ia ji pirm� kart� pastebėjo mėlyn�.�� Kas tavo veidui?

��A,�� numojo jis ranka.�� U�sidirbau praėjusį �e�tadienį. Lui�ame. Gal girdėjai apie riau�es?

��Oho,�� nustebo ji.�� Lui�ame? Mano tėtis irgi ten buvo. Protestavo, ir visa kita. Jis labai i�gyvena dėl tų dalykų. Visai kaip tu.

Ir Leonas nei�drįso paklausti. Jis nei�drįso paklausti nuostabiausios merginos pasaulyje, kurioje barikadų pusėje buvo jos tėtis.

Nieko. Ni�nieko.

Tik �nervės degė nuo sutrinto į miltelius �Pro-Plus�, o nervai kibirk��iavo nuo kofeino. Teris ir Piteris spoksojo į Sal� su Ki�oru, u� stiklo triūsian�ius prie juostos kalnų, tarsi krovikai prie į uost� atplaukusio krovinio.

��Nieko naujo,�� tarė Piteris.

Teris pa�velgė į jį. Apie k� jis �ia?

��Ta naujoji muzika,�� sumurmėjo Piteris.�� Tie tau�kalai apie �lugusi� kart�. Tai juk nieko naujo. Visa tai mes jau matėme. �The Stooges� ir MC5 padarė tai anks�iau. Hendriksas padarė tai anks�iau�� jau pirmajame savo albume. �I Don�t Live Today��� būti labiau �lugusiam jau neįmanoma. Ir tada jis numirė. D�imis numirė.�� Piteris trūktelėjo �ilto d�ino su limonadu.�� Tai, k� daro tos grupės, nėra nauja.

Teris įdūko.

��Bet tai padarėme ne mes! Ne a�! �ūdas! Negaliu pak�sti, kai �monės negali u�mir�ti ka�kokio numirėlio!

Jis pa�oko ant kojų. Jam buvo mirtinai įgris� klausytis pana�ių kliedesių. Jam buvo mirtinai įgris� klausytis, kad viskas yra �ūdas, ir kad per vis� de�imtmetį nieko naujo neįvyko. Prie� de�imt metų jis dar nebuvo jaunuolis�� jis buvo vaikas. Ir po de�imties metų jis jau nebebus jaunuolis�� jis bus sukrio��s senis. Tai yra jo laikas, �ia ir dabar. �i�nakt. Ta�iau vis� laik� koks nors �ūd�ius turi visk� sugadinti.

��Man bloga nuo lankstymosi visiems tiems seniams, kuriems jau per trisde�imt! Nejaugi manai, kad D�onis Rotenas i�gyvens iki keturiasde�imties? Nejaugi tu manai, kad Rotenas kada nors pavirs Desmondu O�Konoru? Man nusispjaut, k� yra padar� kiti�� mes to nepadarėme!

Piteris �niūk�telėjo.

��Klausyk, atvėsk. Ver�iau įkalam d�ino,�� pasakė jis.

Terio ilgai įkalbinėti nereikėjo.

��Gerai, tiek to. Ver�iau įkalam.

Kontoroje vis� laik� galėdavai rasti butelį d�ino, paslėpt� kur nors stal�iuje. Tai buvo vienintelis dalykas, kurį galėjai pavogti gamykloje. Teris ir Piteris tol slankiojo apytamsiais kabinetais, apgraibomis tikrindami stal�ių turinį, kol pagaliau ka�k� surado. Butelis buvo pusiau nugertas. Koks nors varg�as klerkas bus gerokai įkal�s vietoj lengvų prie�pie�ių. Piteris nusuko kam�tį ir kaip reikiant patraukė i� butelio.

��Turi dar �Tizer�?�� paklausė Teris.

Piteris papurtė galv�, dar kart� trūktelėjo d�ino ir susiraukė i� pasibjaurėjimo.

��Neken�iu �ito mė�lo,�� tarė jis.

��Tikra teisybė,�� pasakė Teris, imdamas i� jo butelį.�� Nieko nėra bjauriau negu d�inas.

Leonas stovėjo prie u�rakintų �Raudonosios tely�ios� durų ir tyliai keiksnojo savo likim�. Jis ma�iausiai kelias valandas pavėlavo į �Leni and the Riefenstahls�.

��Ko gero, u�daryta,�� su�uko Rubė i� taksi automobilio.

Leonas �vilgtelėjo pro dulkėt� �Raudonosios tely�ios� lang�, nors ir pats puikiai suvokė, kad tai beprasmi�ka. Jis pra�iopsojo pasirodym�. Dėl merginos. Dėl to, kad sumanė pa�okti.

Jis �inojo, kad tai rimta. Niekam �Laikra�tyje� nerūpėjo, kuo tu u�siimi. Kevinui Vaitui buvo nusispjaut, ar tu badaisi su Kitu Ri�ardsu, svaiginiesi su Piteriu To�u ar �vampi sulfatus su Sidu Vi�esu. Niekam tas nerūpėjo, jeigu tik sugebėdavai tinkamai atlikti savo darb�.

Kad ir kokie kvai�alai varinėtų tavo krauj�, kad ir kokia roko �vaig�dė betysotų pamėlynavusi tavo urve, Vaitas ir kompanija tenorėjo vieno�� kad įteiktum straipsnį laiku. Nepaisant chaoso ir chemijos pertekliaus, �Laikra�tyje� visais laikais svarbiausias dalykas būdavo darbo etika. Tvarkinga kopija�� nustatytos apimties ir nustatytu laiku. Vieninteliai dalykai, į kuriuos �Laikra�tyje� būdavo �iūrima rimtai, buvo muzika ir terminai.

��Tai tu lipi lauk ar ne?�� burbtelėjo taksi vairuotojas.

Bet geras dalykas yra tas, kad a� ir taip �inau, k� manau apie Leni ir jos grup�. Ties� sakant, man nebūtina �iūrėti į t� kvail� karv�, �irgliojan�i� po scen� su savo botfortais, kad supras�iau, kaip jos nemėgstu. Tad kas man neleid�ia recenzuoti pasirodymo, kurio nema�iau? Jame bus lygiai tiek pat tiesos. Dar prie� pradėdamas ra�yti, a� jau �inau, k� ketinu para�yti.

Ir Leonas grį�o į taksi pas t� pasaki�k� veid�, nesitverdamas i� d�iaugsmo ir jausdamas, jog pagaliau tampa tikru �urnalistu.

Did�iausia bėda buvo Dago Vudo penis.

Teris savo akimis matė jį�� t� mil�ini�k�, polipais aplipusį organ�, kuris nebūtų padar�s gėdos nė vienam pornofilmui. To giganti�ko drūtgalio vaizdas nedavė Teriui ramybės, tad lengv� apsvaigim� netrukus pakeitė nerimas ir baimė.

Teris pa�velgė į t� ne�moni�k� monstr� neilgai trukus po pirmosios jo pa�inties su Dagu. �mogus legenda sėdėjo prie ilgo stalo ka�kokiame Vakarų Berlyno restorane. Sėdėjo ir terliojo linin� stalties� juodu flomasteriu.

Vos tik supa�indintas su Teriu, Dagas metė jam i��ūkį�� palenktyniauti Berlyno gatvėmis. Teris spoksojo į jį, nesusigaudydamas, ar �is rimtai, ar �ia tik pok�tas. Suprat�s, kad Dagas nė neketina juokauti, Teris sutiko. Kito pasirinkimo jis neturėjo. Taigi porelė paliko restoran� ir vidury nakties patraukė palenktyniauti tu��iomis Berlyno gatvėmis. Jie dūmė kiek i�galėdami, bet pusiaukelėje iki �Hiltono� Dagas pasakė Teriui, kad viskas gerai�� jiems nebūtina daugiau bėgti, ir taip Teris suprato, kad jis, ko gero, bus i�laik�s egzamin�.

Tada Dagas pasiteiravo Terio apie naujas grupes, apie Londone tvyran�i� atmosfer�, ko jis gali tikėtis i� publikos, ir ko publika tikisi i� jo. Tik vėliau, kai Teris tapo truputį vyresnis, jis suvokė, kad Dagas Vudas buvo ne juokais i�sigand�s. Jis bijojo, kad nepajėgs pateisinti gerbėjų vil�ių, bijojo, kad gali nuvilti tuos sulaukėjusius ar�uolius, nekantriai laukian�ius savo stabo Londone, Glazge ir Liverpulyje.

��Vis dėlto tai yra nuostabu,�� tarė Piteris, įsmeig�s akis į d�ino butelį. �is buvo beveik tu��ias.�� Trankytis taip, kaip tu, su roko �vaig�dėmis...

Teris ir Piteris sėdėjo ant stalo ir �iūrėjo į dirban�ius Sal� su Ki�oru. Radijas vis grojo Elvį; skambėjo viena dainų apie tai, kaip būti kietu vyruku.

O gal tai i� tikrųjų tiesa, pamanė Teris. Galbūt i� tikrųjų jau daugel metų nieko naujo po saule, ir kiekviena karta savaip darkydamasi ir staipydamasi mato save pro ro�inius akinius, bet tikrovėje viskas jau būna i�bandyta dar gerokai prie� juos.

��Albumai, koncertai�� viskas u� dyka,�� varė savo Piteris.�� Tu gyveni kaip pasakoje, Teri.

Teris rūg��iai nusijuokė.

��Geriau jau tūnoti �ia, seni.

Piteris i�sprogino akis.

��K� �ia kliedi?�� Jis atsistojo ir svirduliuodamas priki�o savo veid� taip arti Terio, kad �is galėjo u�uosti metalinį d�ino dvok�.�� Ar tik nekuoktelėjai, brolyti?

��Ties� sakant,�� pradėjo Teris, nors ir �inojo, kad Piteriui tai nepatiks,�� ties� sakant, viskas nėra taip, kaip bandoma vaizduoti.�� Jis paėmė butelį, nurijo dar marmalo ir pajuto pykinim�. Jam net pasirodė, kad tuoj ims ir susivems.�� Roko �vaig�dės tik apsimeta tavo draugais.�� Jis pagalvojo apie Bilį Blicen�, pasivadinusį jį į �alį Niukaslyje. Jis prisiminė ir dar kelet� garbingų vyrukų: D�o Stramerį, D�onį Tanders�, Fil� Lainot�.�� Na, gal vienas kitas ir yra tavo draugas, jeigu tau pasisekė. Bet dauguma, jie papras�iausiai... tavimi naudojasi. Visi nori būti �Laikra�tyje�. �tai ir visa pasaka. Kiek mes parduodame? Ketvirtį milijono kiekvien� savait�? �inoma, kad jie lenda mums į subin�! Bet visa tai tik didelis muilo burbulas, grynas akių dūmimas. Tu manai, jie laimingi? Muzikantai? Grupių nariai? Nė velnio! Visi iki vieno pridėj� į kelnes. Jaunieji baiminasi, kad jiems niekada taip ir nepavyks prasimu�ti, o seniams tik ir vaidenasi, kad viskas netrukus pasibaigs.

Pagrindinis grupės �Land of Mordor� gitaristas ir dainų autorius tylėjo. Jis atrodė sugniu�dytas.

��Vadinasi, visi jie tėra... atmatos,�� pagaliau prabilo Piteris, griebė d�ino butelį ir susivertė visa, kas liko. Pamat�s, kad butelis tu��ias, jis kurį laik� spoksojo į jį ir tada atsivedėj�s sviedė jį į stiklin� pertvar�, skirian�i� kabinet� nuo aparatinės. Stiklai pa�iro, Salė su Ki�oru i� i�g�s�io at�oko atgal, o Elvis lyg niekur nieko piktd�iugi�kai dainavo toliau.

Stvėr�s termos�, Piteris ėmė dau�yti visk�, kas papuolė po ranka. Jis tol tvatijo likusias sveikas stiklo plok�tes, kol jos visos i�byrėjo. Negalėdamas patikėti savo akimis, Teris kvatojosi kaip beprotis, Salė �aukė Piteriui, kad �is liautųsi, o Ki�oras, rodėsi, tuoj ims ir pravirks.

Netrukus Piteris jau buvo aparatinėje. Jis puolė prie ri�ių, ir �ios viena po kitos i�skrido pro i�dau�tus langus, o blizgan�ios rudos juostos kaspinai nuplazdeno joms i� paskos tarsi tualetinio popieriaus ritinėliai per futbolo rungtynes; tada vienais sandalais �oko spardyti gremėzdi�kų duomenų saugyklos obeliskų, taip tik dar labiau prajuokindamas Terį.

Neprisi�aukusi Terio pagalbos, Salė pati �iupo Piterį per liemenį ir tempte nutempė jį nuo skai�iavimo ma�inos.

��Mes visi neteksime darbo!

Ki�oras sėdėjo panarin�s galv� ir vapėjo ka�k� apie programavim�, apie �ingsnį, kurio dabar jau niekados nebegalės �engti, ir Teris liovėsi kvatoj�s, nes staiga viskas baigėsi, audra Piterio viduje i�sikvėpė, dabar jis tik kum��iais dau�ė monolitines juostų rietuves ir be gailes�io save �alojo, ir tai nebuvo taip juokinga, kaip prie� tai. Be to, buvo nepakeliama matyti Sal� toki� nusiminusi�. Tarpduryje markstydamasis stovėjo Pi�amius su naktine uniforma ir �epe�iu rankose.

��Ma�vaikiams visai pasimai�ė,�� sumurmėjo jis.�� Ver�iau sutvarkykite visk� iki ryto, antraip visi lėksite i� darbo.

��Sutvarkyti?!�� pratrūko Salė.�� �ia jau nebėra k� tvarkyti, tu senas o�y!�� Ji sviedė sudau�yt� rit� į Pi�amių, ir ruda blizganti juosta kaspinu i�sivyniojo i� paskos.�� Prasitrink akis, jis nusiaubė vis� kontor�!

Piteris sugrį�o į kabinet�. Jis įėjo pro duris, nors nebuvo jokio reikalo�� galėjo eiti tiesiog ten, kur k� tik buvo stiklas. Jis buvo �lapias nuo prakaito ir visas drebėjo.

��K� gi, tuomet visi prie darbo,�� paragino Teris, stryktelėdamas nuo stalo ir i�traukdamas �epetį Pi�amiui i� rankų.

Jie visi su�iuro į jį.

Salė tik papurtė galv� ir liūdnai �yptelėjo.

��Negali tiesiog imti ir grį�ti �ia tik dėl to, kad tavo naujasis gyvenimas nesusiklostė. Ar tu to ne�inai?�� Ji u�dėjo rank� Ki�orui ant peties.�� Neverk, Ki�ai. Neims galas. Kaip nors susitvarkysim. Mes pasakysim�� ne�inau, k� mes pasakysim. Kad tai padarė įsilau�ėliai. Vandalai.

��Bet niekas tuo niekada nepatikės!�� verk�leno Ki�oras, gr��ydamas rankas.�� Visi supras, kad tai mes!

Piteris susmuko ant grindų ir u�sidengė galv� rankomis.

Salė �velniai perėmė �epetį i� Terio.

��Būtų geriau, kad i�eitum,�� pasakė ji.

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

Nuo mėsos turgaus vaizdo Teriui stingdavo kraujas.

Kur bepasisuksi, vyrai baltais krauju apta�kytais chalatais krovė did�iulius mėsos gabalus ant dvira�ių ve�imėlių, ir, garo kamuoliams ver�iantis i� burnos, it rik�os tempė savo krovinius prie laukian�io sunkve�imių ir autofurgonų karavano, i�sirikiavusio Smitfildo prieigose. �altas oras net pok�ėjo nuo ne�vankybių, vyrai plūsdavo savo �uni�k� dali� ir vienas kit�. Tai buvo sunkus darbas ir ilga naktis. Terio galva nene�ė, kaip jo tėvas galėjo i�dirbti �ia nuo pat tos dienos, kai metė mokykl�, būdamas keturiolikos.

Jis pasikėlė �varko apykakl� ir susigrūdo rankas į ki�enes. Nuo �al�io Terio akys a�arojo, o kvėpavimas tapo tankesnis ir ne toks gilus. Jis �ingsniavo pagrindiniu praėjimu, dairydamasis tėvo.

Teris rado jį, tempiantį ant kupros giganti�k� jau�io skerdenos pus�. Tai buvo neįsivaizduojamo dyd�io mėsos ir kaulų kalnas, nuo kurio tėvo keliai virpėjo, jis visas svirduliavo, o apsipyl�s prakaitu veidas buvo perkreiptas it sunkumų kilnotojo.

��Mano sūnelis,�� i�tarė jis u�dus�s ir nusi�ypsojo. Tikrai nesitikėjo pamatyti �ia savo sūnaus, ir dar tokiu metu.

Su kepure jis atrodė pana�us į Prancūzijos svetim�alių legiono kareivį�� brezentinis katiliukas su balto audeklo skiaute nugaroje tarsi saugojo jį nuo dykumos saulės.

��Tau padėti, tėti?

Tėvas nusijuokė.

��Vargu ar pakelsi.

Teris nusekė paskui jį, linkstan�iomis nuo sunkios na�tos kojomis, į lauk�. Dūlindamas tėvui i� paskos, Teris matė tik murzinus jo chalato skvernus ir sudėvėtus batų kulnus. Numet�s skerden� į sunkve�imio �aldytuv�, tėvas nusi�luostė rankas į rankoves ir patap�nojo Teriui per nugar�.

��Mano bernas!�� �ūktelėjo jis, nesikreipdamas į niek� konkre�iai.�� Jis va�inėja po vis� pasaulį ir kalbina kino �vaig�des!

��Tėti,�� burbtelėjo Teris.�� Tie �monės nėra kino �vaig�dės.

��Tik pa�iūrėk į save,�� d�iūgavo tėvas.�� Vieni kaulai ir oda. Turbūt net arbatos būsi nei�gėr�s. Eime, paimsime ko nors u�k�sti.

Net ir toki� valand� u�eigos aplinkui Smitfildo mėsos turgų turėdavo gra�aus darbelio. Ties� sakant, �iuo paros metu buvo netgi juntamas pagyvėjimas, nes naktinė pamaina artinosi prie pabaigos.

U� aprūkusių langų įraud� vyrai baltais chalatais vien� po kito kėlė tamsaus alaus bokalus, pir�tais mirkė �vie�ius apkepo gabaliukus HP pada�e ir vien� po kitos traukė cigaretes. Terio tėvas u�sisakė apkepo su alumi ir surado por� vietų prie stalo, nusėsto triuk�mingų, po sunkaus fizinio darbo nusikamavusių vyrų. Teris buvo vienintelis be balto chalato.

��Mano sūnus,�� paai�kino Terio tėvas.�� Va�inėja po vis� pasaulį ir �nekina visus tuos �oumenus.�� Plati jo krūtinė dar labiau i�sipūtė i� pasidid�iavimo, ta�iau Terį �ios pagyros privertė pasijusti nesmagiai.�� Beveik kaip Maiklas Parkinsonas.

Nepana�u, kad jiems tai padarė įspūdį.

��Kokius?�� paklausė ka�kuris.

Teris kaip tik tuo metu kim�o jautienos apkep� su svogūnais. Kada jis paskutinį kart� valgė? Lėktuve jis atstūmė padėkl� su ka�kuo, suvyniotu į aliuminio folij�, grei�iausiai, vi�tiena. Ir beveik nepalietė �ventinės vakarienės, kuri� mama i�taisė Miglai. Tereikia tik �niūk�telėti u�tektinai spido ir apetitas kaipmat i�garuos.

��Na, a� k� tik kalbėjausi su Dagu Vudu,�� pasakė jis, dėdamas ant stalo įrankius. Sutrik� veidai aplink stal�.�� Ir Greise Fiuri.

Nieko. Terio tėvas i�did�iai tebesi�ypsojo.

���The Clash�? �The Jam�? �The Stranglers�?�� Dabar jis jau nėrėsi i� kailio, nenorėdamas nuvilti tėvo.�� I�spausdinau vien� pirmųjų straipsnių apie �Sex Pistols�, apra�ydamas jų u�dar� pasirodym� ��aliajame ekrane�...

Pavadinimas palietė skaudam� viet�.

��Tu �ia apie tuos avigalvius, kurie i�vadino Karalien� sena kvai�a?�� pra�neko vienas mil�ini�kas mėsininkas.�� Nepatar�iau jiems rodytis �ia naktimis. Mes niekam neleisime į�eidinėti mūsų Karalienės.

Kilo linksmas �urmulys, ir i� visų pusių pasipylė siūlymai pamokyti �tuos i�gamas�, palinkėjimai pakliūti jiems į nagus Smitfilde. �od�iu, �ioks toks susidomėjimas kilo.

��O tas pauk�tytes i� �Abba�? Jas ar buvai sutik�s?�� Ga�lus juokas, vartomos akys ir drimbantys ant stalo apkepo gabalai.�� O, a� irgi bū�iau nieko prie� patirti k� nors i�skirtinio su ta �yva karve!

Teriui teko prisipa�inti, kad jo ir �Abba� keliai niekada nebuvo susikirt�.

��O bitlus?

��Tai gal Elton� D�on� ir Kiki Di?

���Disco Duck�?

Keletas labiau i�prususių muzikos mylėtojų suprunk�tė.

��Tai daina vadinasi �Disco Duck�, besmegeni! Tu k�, negirdėjai Riko Diso?! Kit� kart� prasikrap�tyk ausis, kai jo klausysi!

Teris ir �ia buvo priverstas pripa�inti, kad nesutiko nė vieno i� paminėtųjų.

��Matote,�� i�did�iai parei�kė Terio tėvas.�� Vienos �vaig�dės. I�mai�ė vis� pasaulį, kaip Diev� myliu.

Jo �ypsena sutrūk�iojo tik tada, kai juodu i�ėjo i� u�eigos.

��Tu visai nevalgai,�� tarė tėvas.�� Tu nemiegi. Vieni kaulai ir oda. Kas tau pasidarė? Kas tave grau�ia?

Teris nieko neatsakė, tik įkvėpė pilnus plau�ius �alto nakties oro�� laimingas pabėg�s i� tos u�eigos, kuo toliau nuo keptos mėsos kvapo.

Tėvas tuo tarpu kilstelėjo ve�imėlį u� rankenų ir nusitempė jį paskui save. Juodu sugrį�o atgal į turgų. �ia tėvas vėl atrėmė ve�imėlį.

��Tavo mamai patiko toji mergaitė. Migla. Judu rimtai, ar ne?

Teris nusuko akis į �alį.

��Nepasaky�iau, kad ji mane labai traukia.

Jis negalėjo pasakoti savo tėtu�iui apie Dag� Vud�. Nejaugi imsi pasakoti tėvui tokius dalykus?

Tėvas tik palingavo galv� ir nutvilkė jį �vilgsniu. Per vis� gyvenim� jis nė karto nebuvo pakėl�s rankos prie� Terį. Bet jis sugebėdavo pasi�iūrėti į savo sūnų taip, kad skaudėdavo labiau u� bet kokį kirtį.

��Vien� gra�i� dien� mes su�inosime, kas tave traukia, Teri,�� pasakė jis. Teris �inojo, kad jo gyvenimo būdas tėvui tiesiog neįsivaizduojamas. Bet senis nebuvo kvailas�� jis suprato, kad ir kuo jo sūnus �iuo metu u�siimtų, jis nedarys to am�inai. Nepra�omas Terio tėvas i�sitraukė i� kelnių ki�enės nuzulint� pinigin� ir pradėjo skai�iuoti banknotus.

��Dvide�imt penkių svarų u�teks?�� Tai jis i�tarė be menkiausio priekai�to.�� �ia daugiausia, k� galiu sukrap�tyti iki penktadienio.

��Tėti, nepyk, a� gr��insiu tau juos.

Terio tėvas įbruko banknotus sūnui į sauj� ir nustūmė ve�imėlį prie plovimo kabinų. �VE�Ė�IAS PLAUNAME �IA�,�� skelbė u�ra�as ant sienos.

��Tai niekis, a� atiduo�iau tau ir paskutinius mar�kinius nuo savo kūno,�� pasakė Terio tėvas. Paėm�s laistymo �arn�, jis perliejo ve�im� vandeniu. Kraujas tekėjo upeliais.�� Bet kad tu nė valgyti negali.

��Tau padėti, tėti? Tau padėti?

Bet senis tik panarino galv� prie savo ratų, kuriuos Smitfilde visi vadindavo ve�ė�iomis, ir net nepa�velgė į sūnų.

Prie Marmurinės arkos misis Braun pasuko skais�iai gelton� lotus elan į kair� ir nuzvimbė Park Leinu �Dorchester� link, po to�� prie �Hiltono�. Rėjus �valgėsi į didelius vie�bu�ius, akimis ie�kodamas fotografų minios. Bet visur vienintelis gyvybės �enklas tebuvo vieni�as durininkas su cilindru.

��Gal pamėginkime �Ritz�?�� pasiūlė ji. Ji gerai vairavo, ir automobilis tiesiog skraidė po miest�. Ta�iau kai ji nuspaudė akceleratorių iki galo, Rėjų apėmė jausmas, tarsi jis būtų atrad�s nauj� kvai�alų rū�į.

��O kur yra �Ritz�?�� paklausė jis.

Ji pa�velgė į jį tokiomis akimis, lyg jis juokautų. Tada pasakė:

���Ritz� yra Pikadilyje, tik i�sukus i� Park Leino, jis gali būti ten. Arba �Savojoje� prie upės. Arba �Claridges��� ten galbūt dar labiau tikėtina. Jie visi yra �alia vienas kito.

��A� �inau �Claridges�,�� tarė Rėjus.�� Esu ten buv�s.

Ji prunk�telėjo.

��Tikrai? Ir k� ten veikei? Gėrei arbat� su sviestainiais?

��Ne,�� atsakė Rėjus.�� Ėmiau interviu i� Bobo Dylano.

Ji kilstelėjo nepriekai�tingai i�pe�iotus antakius. Tai padarė jai įspūdį, jis tai matė. �monės visada nustebdavo su�inoj�, kokias į�ymybes jam teko sutikti, nors Rėjus ir nesumojo kodėl. Lyg pabendrav�s su genijumi pats būtum toks tap�s. Be to, jis taip ir nesugebėjo i�traukti nė vieno ri�laus sakinio i� Dylano�� Rėjus be galo nervinosi, o ir pats Dylanas nebuvo itin kalbus. Tasai senas surūgėlis ai�kiai norėjo būti ka�kur kitur.

Vaitas vis tiek įki�o jį į pirm� puslapį, nes Pitas Rūg�tusis pagavo ger� koncerto kadr� ir dar dėl to, kad Dylanas vis dar garantavo i�pirkt� tira��. Bet straipsnis i�ėjo visi�kas niekalas. �monėms atrodė, kad įkvėp� to paties oro kaip ir �vaig�dės, jie staiga ims ir pasikeis. Bet i� tiesų viskas buvo ne taip, ir Rėjus tai �inojo. D�onas Lenonas neketino jo gelbėti. D�onas Lenonas nieko neketino gelbėti.

��K� gi,�� pasakė ji.�� Jeigu tau jau pavyko prakalbinti Dylan�, su D�onu Lenonu tikrai neturėsi jokių sunkumų.

��Tai buvo kas kita,�� atsakė Rėjus.�� Ten viskas buvo suorganizuota. Ne taip lengva, kai reikia daryti visk� vienam.

��Na jau,�� paprie�taravo ji.�� Tu nesi vienas.

Jie abu nusi�ypsojo. Tai buvo teisybė. Ji labai jam pagelbėjo. Kėblinėdamas nuo vieno penkių �vaig�du�ių vie�bu�io prie kito pės�iomis, Rėjus nespėtų aplankyti nė pusės jų, o D�onas Lenonas jau riedėtų į Hitrou. Vis dėlto, kol jinai meistri�kai nardė automobiliu tu��iomis Vest Endo gatvėmis, Rėjus jautė vidun besismelkiantį nerim�. Tai niekada neįvyks. K� jis mėgina apgauti? Jis niekada nebuvo tikras �urnalistas, jis tėra viso labo paprastas vaikigalis, kuriam patinka muzika.

���iaip ar taip,�� tarė misis Braun, kai jie prava�iavo pro seniai i�tu�tėjusį paskutiniojo vie�bu�io vestibiulį,�� bitlai vis�laik tebuvo chuliganai, besidedantys d�entelmenais. Tai rolingai buvo tikrieji d�entelmenai, jie tik vaidino chuliganus.

Jos veide �mėstelėjo �elmi�ka �ypsenėlė, ir ji pa�nairavo į Rėjų.

��O tu �inai, kad tarp man�s ir Brajano �is tas buvo? Bet tada a� buvau visai dar vaikas. Mano vyras niekada tau apie tai nepasakojo?

��Apie Brajan� D�ons�?�� apstulbo Rėjus.

Kas ne�inojo Gra�uolio Brajano, skambinan�io sitaru. Gra�uolio Brajano, nebegyvo plūduriuojan�io baseine prie savo namų. Jis buvo tap�s istorija. Dabar atėjo Rėjaus eilė nusistebėti. Tai buvo beveik tas pat, kas i�girsti, jog ji miegojo su pa�iu Napoleonu.

��Sutikau jį klube, kuriame jie pradėjo groti. �Stoties vie�butyje�.�� Ji ilgesingai �yptelėjo, matyt, ka�k� prisiminusi. Elanas skriejo atgal Park Leinu. Regis, ji tikrai mėgo �it� gatv�. Joje ji galėjo kaip reikiant įsibėgėti.�� �Stoties vie�butis� Ri�monde. Sekmadienio naktys. Kaip tai buvo seniai! Kiek man tada buvo metų? Keturiolika? Jis turėjo begales merginų, �inoma. Mano vyras tikrai niekada to neminėjo? Tai varė jį i� proto ne vienerius metus.

Rėjus papurtė galv�.

��Tavo vyras niekada nekalbėjo su manim apie tokius dalykus. Vienintelis dalykas, apie k� mudu kalbėdavomės, būdavo jo grupė. Jis niekada neu�simindavo apie tave.

Ji rūg��iai nusijuokė.

���inoma, kad ne. Kai meilu�io pavydas i�sivadėja, moteris nujau�ia, kad jos dienos suskai�iuotos. Ir �tai vien� gra�i� dien� gauni dovanų i� sekso reikmenų parduotuvės.

Ji kalbėjo �iaurius dalykus, bet jis ne�inojo, kaip j� paguosti. Jis suvokė tik tiek, kad misis Braun neklausia jo nuomonės. Taigi Rėjus nieko ir nesakė. Galiausiai ji atsiduso, tarytum jai viso to jau būtų gana vienai nak�iai.

��Jeigu nori, galiu i�mesti tave prie namų. Kur tu gyveni? Vienas ar su kuo nors?

Rėjus pasimuistė.

��A� gal dar truputėlį pasivaik��iosiu.

Ji susiraukė.

��Juk ne skvote, ar ne?

Rėjus sumi��s atsakė:

��A� gyvenu su tėvais. Tikriau, gyvenau, kol nei�ėjau i� namų.

��Kada tas įvyko?

��Prie� kokias por� valandų.

Ji nusijuokė, ir Rėjus suprato, kaip ji jam patinka. Po ta ledine kauke slėpėsi miela moteris. Viskas Rėjui susipynė: jos gerumas, kuomet ji pasi�ovė padėti ie�koti Lenono naktiniame mieste, �is veidas, kuris nu�visdavo juokiantis, �is anks�iau nepatirtas jausmas va�inėtis po naktinį London� sportiniu automobiliu. Jam nesinorėjo vaik�tinėti gatvėmis vienui vienam.

��Tuomet mums nebelieka nieko kita, kaip va�iuoti pas mane,�� pasakė ji.

Apleistas namas stūksojo mėnesienoje tarsi apleistas rūmas. Kadaise �ia būta prabangos, bet tas buvo prie� daugel metų, o dabar �io did�iulio balto namo fasadas juodavo nuo ply�ių ir įtrūkimų. Vir�utiniame namo auk�te �mės�iojo degan�ių �vakių, atviros ugnies at�vaitai. Verkė vaikas.

��Kas �ia gyvena?�� paklausė Rubė.�� Valkatos?

��Jie ne valkatos,�� atsakė Leonas, skai�iuodamas paskutines monetas.�� Jie benamiai. Gal galėtum truputį mane paremti? Atleisk.

Rubė piktai dėbtelėjo į jį.

��Merginos nemoka. Vaikinai moka.�� Ji atsiduso.�� Penkiasde�imties pensų u�teks?

Tada Leonui į galv� atėjo seniai primir�tas posakis�� ka�kas apie tai, jog �aliai reikalinga nauja politika, leisianti sulyginti dirban�ių moterų atlyginimus su vyrų. Bet jis nesugebės u�kariauti �ios merginos, kaip papūga kartodamas banaliausias knygines tiesas. Po Evelyn �Champagne� King to neu�teks. Tad vietoj to jis tik pasakė:

��Penkiasde�imt pensų būtų puiku. A� dar pridėsiu arbatai.

Ji i�sitraukė pinigin� ir suskai�iavo trūkstamus pinigėlius. Tuo tarpu Leonas striukės ki�enėje su�vejojo prie�pie�ių talon� ir pliauk�telėjo jį vairuotojui į deln�.

Taksistas nesugebėjo deramai įvertinti tokio Leono dosnumo.

��Prakeikti �igonai,�� drėbė jis piktai ir nuva�iavo.

Rubė susidomėjo u�ra�ais ant namo sienų.

��Katėms patinka tra�ku�iai be priedų,�� perskaitė ji balsu.�� Narkotikams � ne... Tai jau tikrai.

��Ne, tai tiesa,�� pasakė Leonas.�� Tie �monės, kurie �ia tvarkosi, netiki kvai�alais. Jaunimas vartoja visokius kvai�alus tam, kad �ie juos i�laisvintų. O mes manome...�� jis susigėdo susigrieb�s, kad ir vėl kalba kaip koks ��sinas.�� Kad mes ir taip laisvi.

��Bet tu pats k� tik juos vartojai.

��Taip buvo todėl, kad buvau su draugu. Jis įsitikin�s, kad jam tai padeda.�� Leonas nusi�ypsojo jai mėnesienoje.�� Ir jis kartais i�veda mane i� kelio.

Ji taip pat �yptelėjo.

��O tave lengva i�vesti i� kelio, ar ne?

Leonas i�sitraukė rakt�.

��Nepasaky�iau. O tave?

Ji papurtė galv�.

��Mano tėvas mane nudėtų.�� Ji pa�velgė į nam� vaiduoklį.�� Ir Stivas mane nudėtų.

��Tada tau pasisekė, kad Stivo nėra �alia, ar ne? Rubė pa�velgė į jį. �ypsena dingo taip pat staiga, kaip ir buvo atsiradusi.

��Tai mums abiem pasisekė, kad Stivo nėra �alia. Vos �engusi �ingsnį ant siūbuojan�ių lentų, ji įsikibo jo odinės striukės. Leonas įleido j� į tamsų koridorių, ir Rubė tuoj pat nusibalnojo koj� į pasienyje numest� dviratį.

��Atsargiai,�� pasakė Leonas.�� Deja, �viesa yra tik vir�uje.

Antrame auk�te i� tamsos i�niro keletas veidų ir vėl dingo. Leonas su Rube u�lipo į vir�ų. Did�iajame kambaryje silpna �vakės ir plikos lemputės �viesa ap�vietė ant medinių grindų ratu susėdusius vyrus sukry�iuotomis kojomis. Jie pa�velgė į Leon� ir Rub�, linktelėjo ir vėl įsitraukė į savo pasitarim�. Bendravo kontinentinės Europos kalbomis.

��Tarp jų yra keletas �monių, gyvenusių Pary�iuje,�� pasakė Leonas.�� Pary�iuje 1968-aisiais.

��Kart� a� buvau Kalė,�� pasakė Rubė.�� Su klase.

Jie perėjo vis� auk�t�. �ia beveik nebuvo baldų. Galėjai tiesiog u�uosti pelijantį medį, nepraustus kūnus ir ka�k� verdant.

��A� nė pusės tiek nedvokiu,�� su�nib�dėjo Rubė.

I� tamsos i�nirdavo vis nauji veidai�� i� prad�ių įtarūs, po to malonūs ir netgi draugi�ki. Leonas pajuto, kaip Rubė atsipalaiduoja. Tai nebuvo tokia jau bloga vieta gyventi. Jie perėjo per nedidel� virtuvėl�, kurioje ant riebalais aptekusios viryklės kunkuliavo mil�ini�kas puodas sriubos. Visi kampai buvo nukrauti neplautais indais ir maisto liku�iais. Jauna ilgaplaukė moteris kriauklėje prausė nuog� kūdikį.

Jie įėjo į neap�viest� miegam�jį, kuriame anks�iau stovėjo jo tėvas. Per t� laik� atsirado naujai atvykusių. I� kuprinių pabir�s jų turinys ir koks pustuzinis miegmai�ių, sumestų kaip pakliūva, dengė grindis. Viena porelė audringai mylėjosi, net grindys girg�dėjo. Rubė stvėrė Leon� u� rankos ir kikendama i�traukė jį i� kambario.

��Jie nieko prie�,�� pasakė Leonas.

��U�tat a� prie�,�� at�ovė ji linksmai.

Kraipydama galv�, ji nusivedė jį atgal į virtuv�. Moteris su kūdikiu buvo i�ėjusi. Rubė paliepė jam sėstis ant taburetės. Tada apsidairė, susirado pus� citrinos, butelį baliklio ir arbatos puodelį su princesės Anos ir Marko Filipso atvaizdu. Ji buvo labai rimta. Jos veid� dengė profesinė kaukė.

Rubė nukėlė nuo Leono galvos skrybėl�, padėjo i�sinerti i� striukės ir galiausiai nutraukė per galv� senus �Thin Lizzy� mar�kinėlius.

Jis siektelėjo jos, bet ji tik papurtė galv��� ne, ji ne tai turėjo omenyje, bent jau ne �i� akimirk�,�� ir mostelėjo ranka į kriaukl�. Persėd�s prie kriauklės, jis įsispoksojo į savo atvaizd� suskilusiame veidrodyje.

Kol Rubė trinko jam galv� �altu vandeniu ir rankų muilu, Leonas tyrinėjo savo atspindį veidrodyje. Paskui ji i�spaudė i� citrinos sultis jam ant galvos ir galiausiai praskalavo plaukus skys�iu i� Anos ir Marko puodelio, į kurį buvo įvarvinusi �auk�t� baliklio, �iek tiek �alto vandens ir visa, k� dar buvo galima i�spausti i� citrinos.

Leonas i�pūt�s akis spoksojo, kaip vaikinas veidrodyje virsta blondinu. Ir jis pirm� kart� gyvenime patikėjo, kad jo veidas gali būti visai i�vaizdus. �inoma, tai neturėjo beveik nieko bendra su jo plaukų spalvos pasikeitimu. Dėl to kalti buvo jos pir�tai, �velniai masa�uojantys jo skalp�, jos susikaupimas, su kuriuo ji tyrinėja jo galv�, jos �iltas kvapas, kurį jis jautė sau ant kaklo. Ir jos veidas sudu�usiame veidrodyje, kol ji kūrė �į stebukl�.

Ir jis suprato, kad �i mergina negali būti jam abejinga, o jo �irdis vartėsi kūliais.

Vėliau, kai svetim�alių balsai jau buvo nutil�, o audringoji porelė kietai miegojo, Leonas su Rube įsmuko į jo miegmai�į.

Jie mylėjosi kaip įmanydami tyliau, ir vieninteliai garsai kambaryje tebuvo jų tankus kvėpavimas, aik�iojan�ios plikos lentos po jais ir jo kliedintis, neri�lus ku�desys.

��A� tave myliu,�� dejavo jis, ir jo akys liepsnojo nuo tos baisios tiesos.�� O, a� taip tave myliu!

Rubė sukūk�iojo po juo ir sudejavo, suturėjo jį ir pakėlė į dausas.

Kur Leono meilė tryk�te try�ko.

Kiek i� viso naktų be miego?

Beveik trys, skai�iavo Teris Kovent Gardeno tamsoje. Rytui i�au�us, jis bus praleid�s be miego lygiai tris paras.

Jis prisiminė jas.

Praėjusias dvi naktis jis praleido Berlyne. Viena prabėgo lenktyniaujant �alutinėmis miesto gatvelėmis su Dagu, besiklausant, kaip jis su grupe skolintais i� barzdoto d�iazo kvarteto instrumentais suskelia ko�mari�k� nuosavų hitų popuri. Dagas �vaistėsi po restoran� kaip lunatikas, po to sumanė pasisupti ant lempos gaubto ir tė�kėsi ant pilvo tiesiai į pagyvenusių d�iazo gerbėjų staliuko vidurį.

Kit� naktį jie prasėdėjo u�sirakin� Dago vie�bu�io kambaryje, uostydami Kristos koks� ir kalbėdamiesi tol, kol į duris pasibeldė kambarinė, nes atėjo metas tvarkyti kambarį, o Teriui�� nusi�luostyti nosį, susipakuoti krep�ius ir pasigauti taksi į oro uost�.

Ir pagaliau �i naktis, �i g�stanti naktis, iki kurios pabaigos beliko vos keletas valandų. Tai būtų lygiai trys naktys be miego�� �udan�ios trys naktys paeiliui, ir Teris puikiai �inojo, kas nutikdavo i�au�us tre�iosios nakties rytui.

Tre�iosios nakties ryt� Terį aplankydavo regėjimai.

Tai galėdavo būti bet kas. Kart� po trijų bemiegių naktų Teris pamatė �virblį, �okantį d�aiv�. Kitais kartais jis regėjo sudu�usį lėktuv��� did�iulį transatlantinį lainerį, perrė�t� atidarikliu tarsi sardinių skardin�, pasvirusi� ant �ono �alia jo migio. Pa�ėlusius dalykus. Beproti�kus dalykus. �okantis �virblis, sudu��s lėktuvas�� Teris suvokė, kad jų tikrovėje nėra. Teris protu tai suvokė ir mėgino visomis keturiomis kabintis į t� suvokim�. Bet tai buvo nepaprastai sunku.

Po trijų naktų spidas kepenyse virsdavo meskalinu, haliucinogenine med�iaga, ir �mogus imdavo matyti regėjimus, kurie atrodydavo tokie tikrovi�ki. Rydamas baim� ir bevelydamas i�siplė�ti akis i� akiduobių, nes nieko negalėdavai joms padaryti�� taip norėdavosi jomis tikėti. Po trijų nemigos naktų tie vaizdiniai atrodydavo nepaprastai realūs.

Pamat�s i� tamsos i�nyran�ias �Vakarų pasaulio� �viesas, Teris ėmė svarstyti, kokia beprotybė jo laukia �i�nakt.

Nuo to laiko, kai Teris paliko �Vakarų pasaulį�, klubas visi�kai su�vėrėjo.

Atrodė, tarsi visa psichozė, neviltis ir smurtas, iki tol kaup�si �Sūkuryje�, �Palapinėje�, �Roksyje�, �Raudonojoje tely�ioje�, �Aidin�iose sienose�, �Ne�vilyje�, �Viltyje ir inkare�, visu sunkumu u�gulė �i� skyl� Kovent Gardene.

Teris vargais negalais nusileido į apa�i� ir su siaubu pamatė, kad visur pilna Dagenamo �unų.

Jie okupavo vis� plot� prie�ais scen�. Dau�ėsi galvomis vienas į kit�, svaidė skardines į scen� ir spjaudėsi kur pakliūva. Jie stumdė visus kitus, nepriklausan�ius jų nedidelei gaujai, be pasiprie�inimo įsivie�pataudami �iame rūsyje ir akivaizd�iai tuo mėgaudamiesi. Teris prisiminė Leon� ir mintyse palinkėjo jam laikytis kuo atokiau nuo �ios vietos.

Pa�iame sumai�ties centre �mėstelėjo nacionalinės vėliavos spalvos. Kartu su �unų gauja smaginosi ir Brajaniakas. Savo pami�ėli�ko stūmoklio �okio siautulyje jis atrodė it koks riau�ininkų talismano ir boksininko kriau�ės mi�rūnas, kone dvigubai u� jį didesni �unys vėtė jį pirmyn atgal nelyginant raudonai mėlynai balt� kamuoliuk�.

Brajaniakas pamatė Terį ir apduj�s vyptelėjo jam, tarsi jie visi �ia būtų draugai, bet Teris nerado savyje jėgų i�spausti k� nors pana�aus į �ypsen�.

Jam toptelėjo, jog �i�nakt �unys, galimas daiktas, ims ir įvykdys tai, k� grasinosi padaryti i�tisus metus. Jog jie pagaliau i� tikrųjų u�dau�ys k� nors negyvai.

Teris patraukė atgal į vir�ų prie tualetų. T� naktį buvo sunku net vaik��ioti po klub�. Niekas nenorėjo trauktis i� kelio. Įsibrovėliai piktai dėb�iojo ir kabinėjosi. Juo toliau, juo daugiau matėsi veidų, kurių Teris nepa�inojo, ir jam norėjosi verkti.

Tai spidas dėl visko kaltas, guodė jis save. Trys bemiegės naktys, suknistas spidas ir baimė i�vysti tai.

Jis į�engė į vyrų tualet�. Regio ritmas drebino at�okusias nuo sienų baltas plyteles ir sutrūkusius veidrod�ius. Tualetas buvo sausakim�as. Vyrų ir moterų, vaikinų ir merginų�� vartojan�ių narkotikus, prekiaujan�ių narkotikais. Niekas nenaudojo i�vietės pagal paskirtį, bet ka�kodėl �ia vis tiek trenkė tūkstan�io ir vienos nakties i�matomis.

Teris susirado akiniuot� hipį, kurio ie�kojo. Tai buvo agentas. �alimais trynėsi ilgaplaukė mergi��ia su sustingusia �ypsena veide. Kvanktelėjusi mergina. Jie abu linktelėjo jį pa�in�. Narkotikų pirkėjo etiketas reikalavo vietoj pasisveikinimo nutaisyti susidomėjusį veid� ir su �ypsena veide klausytis, kaip agentas mala bet kokį niekal�, koks tik u�plaukia jam ant seilės.

��Teri, a� tau sakau, tau reikia gyventi laive,�� kliedėjo agentas, ir jo akys �ybtelėjo pro storus stiklus.�� Nes, jeigu gyveni laive, niekas negali tav�s surasti�� tu nesi elektoratas, supranti, nesi ir �auktinis. Nesi niekur u�registruotas. Tav�s nėra popieriuose. Gerai, ne?

Agentas sukikeno i� savo genialaus plano kaip pergudrauti vald�i�. Jis jau ger� de�imtmetį pardavinėjo prek� i�vietėse įvairiausių renginių metu, bet staiga jį apėmė nesutramdomas noras i�sipasakoti savo pasitraukimo į atsarg� planus Teriui.

��Ir jokio nekilnojamojo turto mokes�io,�� vyptelėjo trenkta draugu�ė.

��Taigi tu jau sutaupai pinigų, pirkdamas i� mūsų,�� nusi�vengė agentas.

Paistalai, pamanė Teris.

Paistalai, �apalai, kurių �mogus esi priverstas klausytis tik tam, kad galėtum gauti kvai�alų. Teriui magėjo kuo grei�iau minti i� �ia, bet procedūra reikalavo i�klausyti to psicho pripumpuotomis spido smegenimis kliedesius iki galo. Regis ir toliau griaudėjo, Teris pajuto, kaip jo smegenys pradeda tinti.

��Visai nebloga mintis,�� pritarė Teris, stebėdamas į tualet� įeinantį Varik� Hant�.�� Gyventi �vejų laive.

Teris su panieka pastebėjo, kad �is talentų ie�kotojas�� vienintelis nutukėlis visame �Vakarų pasaulyje�. �tai tau ir pietūs kompanijos s�skaita, ir skraidymai pirm�ja klase į Los And�el�, Niujork� ir Tokij�. �tai tau ir darbo privilegijos.

�mogus, atrad�s kelet� į�ymiausių pastarojo de�imtme�io grupių, atrodė pana�us į pa�lemėk�. Jis pedanti�kai nusi�lapino į sudau�yt� pisuar�, u�sisegė aptemptų d�insų u�trauktuk� ir ėmė dairytis asmens higienos priemonių. Teris niūriai nusi�ypsojo. Kur jis manėsi es�s? Sumautoje �Palapinėje�? �Vakarų pasaulyje� visos kriauklės buvo seniai sudau�ytos, o vanduo u�suktas nuo neatmenamų laikų. Su nepasitenkinimu atsidus�s, Varikas Hantas i�sitraukė nedidel� sidabrin� tabokin� i� �varko ki�enės, atidarė j� ir panardino į j� nedidelį sidabrinį �auk�telį, kurį ne�iojosi pasikabin�s ant gauruoto kaklo.

��Pirk bot�, seni,�� patarė agentas.�� Būtinai nusipirk bo-bo-bot�.

Didelio susijaudinimo akimirkomis agento balsas virsdavo ausį rė�ian�iu mik�iojimu.

��O kodėl gi ne?�� �ūktelėjo Teris svarstydamas, ar kiekvienam agentui tenka da�nai persivalgyti savo paties prekės.

Jo dėmesį patraukė nedidelė grupelė prisiplakėlių, kurie jau spietėsi aplinkui Varik� Hant�. Hantas gal buvo ir vienintelis pūzras klube, bet jis turėjo gali� paversti svajones realybe. Mergina su auskaru nosyje jau grūdo jam kaset� su�� Teris tuo neabejojo�� savo grupės demonstraciniais įra�ais. Varikas Hantas kantriai �ypsojosi, vis labiau mėgaudamasis savo padėtimi ir nuo kokso u�plūstan�ia palaima. Niekas nesikei�ia, pamanė Teris. Mes manėme, kad viskas pasikeis, bet i� tiesų tai buvo vis ta pati rokenrolo verslo ma�ina.

��Tu-tu-tu gi-gi-gi neperki,�� stenėjo agentas,�� u�ter�tam vandeny pagautos �uvies, hm?

Teris energingai linktelėjo ir buvo apdovanotas dviem pūstais amfetamino sulfato mai�eliais. Pagaliau. Du gramai u� dvide�imt keturis svarus. Kai banknotai pradingo dilerio ki�enėje, Terio akyse i�kilo tėvo vaizdas. Sunkiai vilkdamas sulinkusias kojas su�alusia �eme, jis ant pavargusios nugaros tempė vienturtį sūnų.

Į vidų i�didus įsvirduliavo Bilis Blicenas, ir per tualet� nuvilnijo susi�avėjimo �urmulys. Nė nepa�velg�s į Varik� Hant�, kuris pataikaujan�iomis akimis spigino į jį, Bilis nudro�ė tiesiai prie Terio ir pla�iai i�si�iepė. Bilis mokėjo �ypsotis. Kai jis taip �ypsodavosi, galėdavai pasijusti svarbiausiu �mogumi pasaulyje.

���tai kur tu,�� svajingai nut�sė Bilis. Tada jis pasisuko į agent�, ir jo balsas i�kart tapo dalyki�kas.�� Paimsiu gram� tavo puikiojo vė�alo.

Prekeivis i�kėlė rankas į vir�ų tarsi pasiduodamas. Jis atrodė sutrik�s.

��Kai tik u�mokėsi man u� praėjusį kart�,�� pralemeno jis, o jo �ypsena sustingo, lyg būtų prikalta prie veido.�� Ir u� u�praėjusį.�� Tarsi norėdamas visk� nuleisti juokais:�� Ir u� u�-u�-u�u�praėjusį.

Dailų Bilio Bliceno veid� i�kreipė įnir�is.

��Tu, bjauri �iurke�� kaip drįsti taip su manim kalbėti prie mano draugo?

Biliui i� akių i�try�ko pyk�io a�aros. Prekeivis kilstelėjo rankas dar auk��iau, tarsi sakydamas, kad galbūt dar galima susitarti, bet jau buvo per vėlu.

��Tuoj a� pa�ir�kinsiu tavo apanglėjusi� homi�k� subin�!�� sugriaudėjo Bilis.

�ia pat Terio akivaizdoje Bilis nusisegė įmantrų kaubojaus dir��, laikantį jo suniokoto itali�ko kostiumo kelnes. Kuomet visas perpyk�s Bilis paleido dir�� į darb�, prekeivis tik susigū�ė tualeto kabinoje, slėpdamasis u� savo merginos.

Grieb�s Bilį į glėbį, Teris vos spėjo sutramdyti beįsisiautėjantį draug�. �monės traukėsi jiems i� kelio, o Teris tempė savo draug� i� tualeto. Tai buvo neįtikėtinai lengva. Bilis beveik nieko nesvėrė, ir Teris jautė viduje kylantį nenusakom� sielvart�.

Jis pamanė: kas mums visiems bus?

Jis nusivedė Bilį į ma�ytį persirengimo kambarį. Terį kiekvien� kart� sunervindavo �ito kambarėlio dydis. Tarp klubo sienų pradėjo savo keli� ne viena legenda, bet �ia tebuvo pora spintelių ir suolas. Plikos sienos nuo grindų iki lubų buvo apklijuotos nesuskai�iuojamų grupių plakatais, kuriuos dar dengė grafiti sluoksnis. Teris pasodino Bilį.

P45s nariai ramstė sienas, gėrė alų ir ruo�ėsi pasirodymui. Jie priėmė savo lyderį su did�iausiu abejingumu.

��Taip bus gerai?�� paklausė Teris.

Jis niekada nebuvo mat�s Bilio taip toli nuėjusio. Burna pla�iai pra�iota, didelių rudų akių vokai i�burk�, kostiumas dėmėtas ir nu�iur�s.

��Man tik reikia trupu�io linksminamųjų,�� i�spaudė Bilis Blicenas.

Pro duris galv� ky�telėjo auk�tas, e�iuku kirptas vyras.

��Laikas į scen�,�� tarė jis.

Staiga Bilis, rodosi, prisiminė akimirkos svarb�, ir jo akys pla�iai atsimerkė.

���i�nakt svarbus pasirodymas, brolyti. Tas senis �ia. Tas sumautas skautas i� įra�ų kompanijos.

Teris ky�telėjo rank� į ki�en�, su�vejojo vien� mai�elį ir įbruko Biliui į deln�. Jis neabejojo, kad Bilis nenorės dalytis tuo geru su grupės nariais. U�met�s akį į mai�elio turinį, jis visas nu�vito.

Teris bet k� būtų galėj�s padaryti dėl �ios �ypsenos. Nes Bilis Blicenas kadaise grojo grupėje, kuri� Teris dievino. Nes Bilis turėjo daugiau įgimto �avesio negu kas nors kitas.

��Mano i�gelbėtojas,�� pasakė Bilis ir paplek�nojo Teriui per veid�.

Terį apėmė keistas jausmas. Pasidid�iavimas, sumi��s su gailes�iu.

��Tik nepadaugink, gerai? Jo �ūdas tikrai neskystas.

Bilio veidas dar kart� persikreipė.

���iurkė. Ta su�ikta �iurkė. Kaip jis drįsta kaulyti i� man�s pinigų?

P45s susirinko gitaras ir pajudėjo i� persirengimo kambario.

��Gero konco,�� palinkėjo Teris, pastatydamas Bilį ant kojų. �is persimetė gitaros dir�� per galv� ir i�syk tarsi persimainė.

��Visi mano koncai geri,�� pasakė Bilis.�� Gal ne?

Teris linktelėjo ir nusijuokė. Jį u�plūdo �iluma, ir �ia nebuvo kaltas nei spidas, nei trys bemiegės naktys.

Jis buvo teisus. Visi jo koncertai buvo puikūs. Pamatyti Bilį Blicen� visada buvo verta.

Niekada negalėjai �inoti, kada bus paskutinis kartas.

�Vakarų pasaulio� gilumoje Teris u�sirop�tė ant kėdės ir pasiruo�ė �iūrėti antr�j� koncerto dalį.

Jis i�sitraukė likusį gram�, atri�o mai�elį ir panardino vidun raktelį. Jam visada patikdavo klausytis Bilio Bliceno, įjaudrintam amfetamino. Scenoje �ėlstantis rokenrolo Dinas Martinas, venomis pulsuojanti �mogaus rankų darbo euforija�� kaip tik tokia, Terio manymu, ir turėjo būti tikroji laimės akimirka.

Bet matydamas vis erdviau besijau�ian�ius Dagenamo �unis ir jausdamas vis stiprėjantį bemiegių naktų spaudim�, Teris nejautė nieko kito, kaip tik nuovargį ir melancholij�.

�i�nakt viskas buvo kitaip. �i�nakt viskas griuvo. Tai prasidėjo dar nuo Miglos ir pama�u smelkėsi į visus jo gyvenimo kampelius. Visa, k� jis mylėjo, nesulaikomai slydo i� rankų.

Bilis ir jo grupė vienas paskui kit� sulipo ant scenos, įsijungė instrumentus ir nu�velgė įsisiūbavusi� bepro�ių jūr� prie�ais. Bilio kelnės smuko. Jis taip ir pamir�o įsiverti savo kauboji�k� dir��.

Tada Bilis pradėjo vien� po kito skai�iuoti juos�� vienas! du! trys! keturi!�� kai gauja u�plė�ė jo firminį gabal� �Shoot Up, Everybody�. Jau prad�ia ne�adėjo nieko gero, ir Teris ka�kodėl prisiminė vyresniųjų �Laikra��io� kolegų pasakojimus apie D�imio Hendrikso koncert� Vaito saloje, kaip jie negalėjo atsikratyti apėmusio jausmo, kad jų mylimiausias herojus mir�ta tiesiog akyse.

Bilis u�mir�o �Shoot Up, Everybody� �od�ius. Tarpus jis u�pildė į�eidinėjimais, keiksmais ir u�gauliojimais �unų adresu, kurie smaginosi, purk�dami ant jo alų. Tada jis suvaidino, kaip susistumia �virk�t�, bet gestas �į sykį i�ėjo grei�iau graudus negu u�degantis.

Negailestingoje scenos �viesoje Bilio Bliceno veidas nebeatrodė dabiti�kai gra�us. Net ir klubo kar�tyje Teris pajuto, kaip jo nugara nubėga �iurpulys. Bilis atrodė taip, lyg jo vieta�� morge.

Ir Teris prisiminė, k� jo tėvas pasakojo apie tikr�jį Din� Martin�. Kaip visa tai tebūdavo tik akių dūmimas. Scenoje Dinas tik vaidindavo pritempusį, nes �inojo, kad priemies�ių poniutės su savo pavyzdingais vyrais kraustosi dėl to i� proto, lygiai kaip ir jų anūkai svaigo nuo Bilio Bliceno, vaidinan�io rokenrolo savi�udį. Bet Dinas Martinas visada valdydavo padėtį, o �tai su Biliu Blicenu i�ėjo ne visai taip.

Tai i� tikrųjų vyko, ir Teris jautėsi kaip vampyras į tai �iūrėdamas.

Jis matė, kaip Bilis stryk�iodamas po scen� u�kliuvo u� kabelio ir vos nei�sitiesė paslikas. Teris nebei�kent�s nusisuko. Tai jau kvepėjo �lugimu. Bet P45s, tie suvyt� stebukladariai, tikri savo amato meistrai, tebelaikė gijas savo rankose, kantriai brū�indami nugvelbtus i� Ed�io Kokrano rifus, ir publika kraustėsi i� proto.

Erdvė, prie� tai atsivėrusi aplink Dagenamo �unis, spar�iai tirpo. Teris vėl pa�velgė į scen�. Negali �inoti, gal ir to bus gana Varikui Hantui ir jo rokenrolo buhalterių komandai.

Niekada negalėjai to �inoti, m�stė Teris, net jeigu grupė i� tiesų būdavo gera. Ne�inojai, ar jie nebus u�mir�ti jau kit� savait� ir jiems teks susirasti normalų darb�, ar vis dėlto vien� dien� matysi juos i�did�iai �ingsniuojan�ius per Soho ir rimtai svarstan�ius, kad neblogai būtų susitvarkyti dantis,�� �Top of the Pops� studijos senbuvius, �iūrin�ius į įra�ų kompanijos i�mokėt� avans� kaip į ki�enpinigius, kurių niekados nereikės gr��inti.

Tad, net ir matydamas scenoje vos ant kojų bepastovintį Blicen�, pamir�usį �od�ius dainos, kuri� buvo atlik�s ma�iausiai tūkstantį kartų, Teris dar tikėjo, kad jo draugas gali atsilaikyti �i� naktį, susiimti ir įra�yti album�, tapsiantį trigubai platininiu. O klausydamas, kaip meistri�kai Bilis atlieka pa�ėlusiai smagų �Summertime Blues� perdirbinį, Teris pamanė, kad Biliui galbūt tikrai dar ne viskas prarasta.

Jis liūdnai �iūrėjo į publik�, besikraustan�i� i� proto prie�ais scen� ir vai�inan�i� jo draug� spjūviais ir alumi. Ir kada gi jų u�daras klubas spėjo pavirsti vie�ai prieinama landyne visoms padugnėms, kurios nemokėjo ir nenorėjo deramai elgtis? Dienos, kai įeidavai į bet kurį klub� ir, sumokėj�s septyniasde�imt penkis pensus, i�girsdavai grojant nepriklausom� grup�, kuri galbūt jau rytoj taps naujaisiais kle�ais, d�emais ar bazkokais, negrį�tamai prabėgo. Bilis Blicenas�� pagaliau Teris tai suprato�� buvo pasiek�s auk��iausi� karjeros ta�k� su �Lo�t Boys�. Teturėdamas vos devyniolika metų.

Minioje Teris pastebėjo Greis� Fiuri. Ji yrėsi nuo scenos per vis� t� i�krypėlių gauj� ir atrodė ne juokais įpykusi. Pama�iusi Terį, ji nuo�ird�iai pralinksmėjo. Draugi�kas veidas, toptelėjo Teriui. Jis puikiai �inojo, koks nuostabus jausmas matyti draugi�k� veid�.

Staiga ji piktai dėbtelėjo į ka�kurį �unį, nusprendusį suki�ti savo ne�vankų lie�uvį jai į ausį. Teris sustingo�� tai buvo Jauniklis. Greisė paniekinamai kilstelėjo vidurinį pir�t� jam prie�ais nosį. �unys net sukaukė i� pasitenkinimo. Bet Terio �vilgsnis vėl nukrypo į scen�, kur Bilis k� tik nutraukė muzik� ir ėmėsi auklėtojo vaidmens.

��Ar baigsit skrepliuotis, jūs, mo�kru�iai!�� plūdo jis �unis. Niekas nemokėjo suplakti Niujorko ir Londono keiksmų taip, kaip tai darė Bilis Blicenas.

��Kur panelė?�� pasigirdo balsas i� apa�ios. Jis pa�velgė �emyn ir pamatė Greis� Fiuri. Nesunku buvo suprasti, kodėl vyrai kraustydavosi dėl jos i� proto. Net ir �iame beprotnamyje ji atrodė kaip tikra sekso deivė �koti�ku mini sijonėliu.

��Nebėra daugiau panelės,�� atsakė Teris.

Su Greise jam nereikėjo vaidinti kieto. Gal dėl to, kad manė, jog vis tiek neturi jokių �ansų, jog ji yra ne jo nosiai. Ji buvo garsi.

Ji i�tiesė jam rankas, ir jis padėjo jai u�silipti ant kėdės. Tebesilaikydami u� rankų, juodu stovėjo vienas prie�ais kit�. Kaip tie jaunuoliai i� �Laimingų dienų�, pamanė jis.

��Pabėgo su Dagu, ar ne?�� pasakė Greisė, ir jis pa�velgė jai per petį į scen�. Jo veidas degė i� gėdos.

Greisė palingavo galva.

��Tikra Migla... Ta karvė man juokinga. Pora batų ir vienuolės suknelė. Mis Dorovingoji. Ir �e tau kad nori,�� i�rė�ė ji ir nusisuko, kad galėtų pamatyti, kaip Bilis mėto alaus skardines atgal į publik�. Ji svirtelėjo į priekį, ta�iau Teris suspėjo laiku sugriebti j� u� liemens.

Jo rankos taip ir liko ten, lyg keleivio ant u�pakalinės motociklo sėdynės, ir jis tik pajuto, kaip visas kietėja. Jos liemuo buvo plonesnis u� smilg�, ir Terio rankos beveik apglėbė jį vis�. Jos sijonas buvo trumpiausias i� visų kada nors matytų. Ir jis �avėjosi ja�� tai buvo tikrai kieta mergina i� Niujorko, drįstanti vaik�tinėti Dagenamo �unų panosėje su tokiais apdarais.

��Kaip tu manai?�� paklausė ji.

Teris ne�inojo, nė k� sakyti. Jis jautė, kaip Greisė ranka perbraukia per jo tarpukojį.

��Turiu galvoje Bilį,�� nusikvatojo ji.�� Kaip manai, ar jam pavyks?

Ji patraukė rank�. Teris lengviau atsikvėpė.

��Vyrukas vis dar tebe�iūri,�� pasakė jis, linktelėdamas Variko Hanto kar�ių pusėn.�� Bilis jau pripamp�s, ta�iau k� gali �inoti? Gal ir to pakaks.

Ji atsigr�ė. Pir�tais palytėjo jo veid�. Jam patiko, kaip ji jį lietė. Vos vienas prisilietimas, ir jis jau rambėja kaip kaulas.

��Gavai?�� paklausė ji, ir jis linktelėjo. Jos akys prisimerkė. Greisė buvo mergina, kuri sutirpdavo vien nuo minties apie narkotikus.

��Tada dingstam i� �ia,�� pasakė ji.

Matyt, nusprend�s, kad pamatė u�tektinai, Varikas Hantas i� lėto apsigr�ė, ir Teriui tapo galutinai ai�ku, kad Biliui Blicenui laimingos pabaigos nebus.

���ia per daug pa�alinių,�� tarė Greisė, draugi�kai gryb�telėdama Teriui per u�pakalį.�� Alų laistan�ių pa�lemėkų u�tektinai prisi�iūrėjau ir Niud�ersyje.

Grupė staiga liovėsi groti. Bilis piktai rodė pir�tu į ka�k� minioje, reikalaudamas liautis svaid�ius daiktus į scen�. Scenoje tiesiog lijo bokalais, skardinėmis ir kėdėmis.

Tuomet Bilis paėmė alaus bokal� nuo stiprintuvo ir i� visų likusių jėgų �vystelėjo jį į publik�. Bokalas praskrido vir� minios ir atsitrenkė tiesiai į Variko Hanto galv�. �is susmuko kraujo klane ant stiklo �ukių krūvos. Skardinės ir buteliai pasipylė kaip i� gausybės rago. Bilis Blicenas su grupe spruko nuo scenos.

��Tu teisi, eime i� �ia,�� sutiko Teris.�� Prakeikta skylė.

Jie �adėjo sugriauti barjerus tarp publikos ir atlikėjų. Jie �adėjo būti kitokie, nei kitos kartos.

Prad�ioje taip ir buvo. �Vakarų pasaulyje� vie�patavo savoti�ka anarchinė demokratijos forma. Bet mai�tas ilgainiui tapo dingstimi elgtis kaip kretinui. Jis juk mylėjo �į klub�. Ta�iau viskas, k� jis iki �iol mylėjo, buvo prapuol�. Dabar jis tenorėjo kuo grei�iau dingti i� �ia ir kartu su savimi i�sivesti �i� nepaprast� mergiot�.

Jis nu�oko nuo kėdės. Ji liuoktelėjo Teriui į glėbį ir ry�kiai raudonai nutepliota burna įsisiurbė jam į lūpas. Visi Terio geismai sukilo, bet ji tik viliūgi�kai atsitraukė sakydama:

���al�iau, tigre.

Ji �inojo esanti seksuali. Teris pagalvojo apie Migl� ka�kieno kambaryje, apie Sal�, kuri� pats pra�iopsojo.

Ta�iau dabar jis ėjo namo su kar��iausia to meto mergina, kurios geidė absoliu�iai visi. Netrukus �i moteris atsidurs jo lovoje, ir pasaulis vėl bus puikus.

Bet pirmiausia jam reikėjo pasimatyti su draugu.

Bilis drybsojo persirengimo kambaryje, giliai panardin�s nosį į mai�elį su spidu. Kai pagaliau pakėlė galv�, jis priminė sniego senį. P45s, visi pikti ir aplamdyti, riejosi su vadybininku dėl pinigų.

Biliui tai nerūpėjo. Jis god�iai lai�ė baltus miltelius nuo lūpų ir smakro.

��Mano draugu�is,�� nusi�ypsojo jis Teriui, ir jo akys stojo stulpu. Jis pradėjo paeiliui plė�ti nuo sav�s kostium�, mar�kinius, kaklarai�tį. Staiga drabu�iai ėmė dusinti jį.�� Mano draugu�is i� Londono.

��Vie�patie,�� tepasakė Greisė nusisukdama.

Ir Teris suprato, jog tai niekada nesibaigs. Bilis Blicenas ne�iojo su savimi baisų Niujorko prakeiksm�. Jis buvo pa�enklintas. Ir jeigu darei tai i� tikrųjų, jeigu darei tai i� �irdies gilumos, sutartis su Variku Hantu ir įra�ų studijoje tupintis Filas Spektoras buvo ne tau. Jeigu darei tai i� tikrųjų�� su�lugdydavai save ir susinaikindavai. Teris sukūk�iojo. Juk visos Bilio Bliceno dainos, kurias jie �Vakarų pasaulyje� taip mylėjo, buvo ne kas kita, kaip savi�ud�io natos.

��Reikia suorganizuoti dar vien� pasirodym�... galbūt tavo recenzija... susiki�kit t� Varik� Hant�... o tada mes pasilinksminsime.

Tai i�gird�s, grupės būgnininkas, tas pats, kuris anks�iau dusino Brajaniak� t� vakar�,�� �iurk��iai u�sipuolė savo lyderį. Po storu grimo sluoksniu ir ank�tais drabu�iais jis atrodė tikrai labai senas.

��Linksmybės baigėsi, tu, supuv�s kopūstgalvi,�� nusikeikė jis apdujusiam Biliui į veid�.

Teris �engė por� �ingsnių per persirengimo kambarį ir nustūmė būgninink� prie sienos.

��Duok jam ramyb�, gyvuly,�� i�ko�ė Teris ir prisėdo �alia draugo ant suolo. Jis u�dėjo rank� ant liesų Bilio pe�ių. Baltų dulkių debesis tvyrojo tarp jų.

��Man reikia eiti, Bili,�� pasakė Teris, negalėdamas pakelti to �vilgsnio. Ir m�stydamas apie t� naktį po daugelio metų, i�gird�s �ini� apie Bilio Bliceno mirtį, Teris skaudama �irdimi pripa�ino, kad i� visų tos nakties i�davys�ių�� palikti Bilį Blicen� likimo valiai �Vakarų pasaulio� persirengimo kambaryje�� �i buvo baisiausioji.

��Eime, Teri,�� pavadino Greisė, ir juodu, apsivij� vienas kit� rankomis, pasuko i�ėjimo link.

Terio ausis patraukė neįprastas garsas, ir ger� sekund� jis negalėjo suprasti, kas tai. Pagaliau jis sumojo�� klube nebeliko muzikos. Scenoje niekas negrojo, o regis taip taip tylėjo. Muzika nutrūko.

Greisės nė kiek nenustebino ma�ina, kuri� Teris buvo pasistat�s netoliese.

Tie amerikie�iai, pamanė jis.

Fordas capri jiems�� niekas.

Rėjus i�sirito i� lovos ir nukėblino ie�koti vonios kambario. Viskas �ia atrodė nauja.

Ant kavos staliuko, ne ma�esnio u� stalo teniso stal�, stovėjo kiau�inio formos lempa. Niekur nematyta. Sidabrinės peleninės, didumo sulig dubenimis. Irgi nauja. Auksinės plok�telės stiklo rėmeliuose. Tokias Rėjus buvo mat�s tik įra�ų kompanijose, kieno nors namuose�� niekada. �emi platūs baldai, dar nei�pakuoti i� polietileninių u�valkalų, primenan�ių giganti�kus prezervatyvus. Ir kas tai? Knygų lentyna su medinėmis kopė�iomis ir knygomis įtartinai vienodais vir�eliais, naujutėlaitėmis, tarsi metrais pirktomis nugarėlėmis. Velniai rautų, pamanė Rėjus.

Ir i�tekėjusi moteris �iltuose pataluose.

Tai buvo naujausias dalykas i� visų.

Merginų buvo ir anks�iau. Ties� sakant, daugybė merginų. Jos mėgo jį�� ir vyrai taip pat, jis tai �inojo, nors tas dalykas niekada pernelyg jo netraukė. Pradėjo jis anksti�� būdamas penkiolikametis skaistuolis, kuriam terūpėjo tik muzika,�� kuomet Vaitas davė jam u�duotį apra�yti pirm�jį koncert�. Bet i�tekėjusi moteris buvo naujiena, ir toji mintis jį jaudino ir kartu baugino.

Kur �iūri vienos did�iausių grupių pasaulyje vadybininkas? Kur �i�nakt yra jos vyras? Kur trankosi tas �unsnukis vibratorių pirkėjas? Ir k� jis padarytų Rėjui, jeigu surastų jį �ia?

Rėjus nuogas klaid�iojo po nam�, stebėdamasis kiekviena smulkmena, apstulbintas tokio erdvumo. Jis niekada nebuvo mat�s tokios prabangos.

Jis nutipeno per svetain�, ir jo basos pėdos smigo į mink�t� kilim�. U� mil�ini�ko per vis� kambarį lango Rėjus girdėjo �velnų tekan�ios upės �naresį.

Buvo sunku įsivaizduoti, kad tai�� ta pati upė, tekanti pro jų biur�, ta pati am�inoji upė, kurios krantinėje jie rūko savo prie�pie�io �ol� ir dangorai�io �e�ėlyje spokso į bar�as, sunkiai pū�kuojan�ias pro apleistus, griūvan�ius dokus.

Tai buvo u�mies�io Temzė�� upė, vingiuojanti �eme did�iūnų ir piniguo�ių, kuriems �ie rūmai buvo reikalingi tik tam, kad turėtų kur paslėpti savo auksines plok�teles ir nuobod�iaujan�ias, jų pa�ių u�mir�tas �monas. Kaip kad �i�, kuri� Rėjus galėjo u�uosti ant kiekvieno savo lipnios odos lopinėlio.

Ji buvo valdinga, pagalvojo Rėjus su �ypsena. Valdinga, bet atidi.

�Nemyluok man�s,�� pasakė ji, ne itin su�avėta neskubria jo technika.�� Dulkink mane!�

Kokių dalykų ji prikalbėjo! Bet jam tai patiko. Ji jam patiko. Visas ligtolinis seksas atrodydavo jam ka�koks mechani�kas. Tarsi mergina, su kuria mylėdavaisi, galėtų tai daryti ir su bet kuo kitu. Bet misis Braun buvo kitokia. Rėjui pasirodė, kad jai jis �į t� rei�kia. Ir jis neprie�taravo, kai ji nurodinėjo, k� reikia daryti. Jis norėjo mokytis.

Jis surado voni� ir �ia pat neteko amo nuo nesuskai�iuojamos gausybės kvepalų buteliukų. Vien per�iūrėti juos visus�� net ir tai būtų neįveikiama u�duotis. Kaip tik tada jis i�girdo ka�kokį gars�.

Sulaik�s kvap�, Rėjus apsivyniojo balt� rank�luostį aplink liemenį ir i�sėlino i� vonios. Nematyta trumpo plauko katė apsivijo jam aplink koj�, ir jis net aiktelėjo i� i�g�s�io. Tada i�girdo j�, �aukian�i� jį vardu.

Kai Rėjus vėl sugrį�o į miegam�jį, jos lūpos bu�iavo vis� jo veid�, tarsi niekaip negalėdamos pasisotinti, jos rankos stūmė jį �emyn, ir jie abu kvatojo i� pasitenkinimo, kad jiems norisi dar. Ir jie vėl griuvo ant vandens lovos, ir jų oda mirko nuo prakaito, ilgi plaukai susipynė. Darau tai ant vandens lovos, i�did�iai galvojo Rėjus. Tai nauja. Jis negalėjo patikėti savo laime.

Rėjus tikriausiai buvo u�snūd�s, nes, prisimin�s savo reikal�, net stryktelėjo i� lovos. Jam reikėjo skubėti. Seksas su ja ka�kokiu būdu įtikino, kad jis gali surasti D�on� Lenon�. Seksas su ja privertė jį vėl patikėti savo jėgomis. Ir jis pagalvojo, kaip puiku būtų gyventi su ja.

Ji pabandė atsiremti ant alkūnės ir vėl parvirto ant pagalvės. Jis �yptelėjo jai. Vandens lovoje nebuvo paprasta net atsisėsti.

��Nei�eik,�� pratarė ji kimiu balsu, i� kurio buvo i�garav�s visas tas �Speakeasy� at�arumas.�� Pasilik nak�iai. �i�nakt jis vis tiek nepareis.

Rėjus į�oko į d�insus.

��A� ne dėl to. Turiu gauti t� interviu. Arba atsisveikinti su darbu.

Akimirk� stojo tyla.

��Jeigu bū�iau tau bent kiek patikusi, pasitiktum.

Jis nusijuokė.

���inoma, tu man patinki.�� Jis atsisėdo ant lovos, kad tamsoje galėtų matyti jos veid�. Ir kad ji galėtų matyti jo veid�.�� A� kraustausi dėl tav�s i� proto.�� Ji patempė lūp�, lyg tai būtų jos neįtikin�. Jis atsistojo, u�sivilko mar�kinėlius.�� A� pamaniau�� tu juk nesi �ia laiminga, ar ne? Tai puikūs rūmai, bet jie neatne�a tau laimės.�� Jis sukaupė vis� dr�s�.�� Tai gal mes galėtume pabandyti... pagyventi... kartu.

Ji tik nusijuokė, ir jis pasijuto įgeltas.

��Kur mes dėsimės?�� paklausė ji, ir pirmyk�tės ironijos gaidelės vėl pasigirdo jos balse.�� Gyvensime su tavo tėvais?

Jis trūktelėjo pe�iais. Apie tai nebuvo pagalvoj�s.

��I�sinuomosime kokį but�. Kambarį.

��Kambarį? K��� ka�k� pana�aus į bendrabutį?�� Ji ka�k� apgraibomis susirado ant naktinio staliuko, tada brūk�telėjo degtuk� ir prisidegė cigaret�.�� Tu turbūt juokauji.

Rėjus įsispyrė į batus. Tai buvo teisybė. Jis neturėjo darbo, neturėjo stogo vir� galvos. Ir neturėjo nė menkiausio supratimo apie �ios moters gyvenim�.

��Ne�inau, turbūt.

Bet toji mintis nedavė jam ramybės, kaip būtų nuostabu praleisti su ja kiekvien� naktį. Tas tiesa, ji buvo i�tekėjusi. Bet ji nemylėjo savo vyro. Ir jis jos nemylėjo. Bet kuris vyras, dovanojantis �monai vibratorių gimimo dienos proga, nebeturi i�saugoj�s nė trupinio meilės jai savo �irdyje. Tai kas daugiau j� laiko? Vien tik visas �itas... �lam�tas? Nejaugi tai nutinka visiems �monėms? Nejaugi su am�iumi visi tampa bevilti�kai priklausomi nuo daiktų? Bet �inodamas, kad ji ir taip pyksta ant jo, kad i�eina, Rėjus nieko nesakė.

Ji atsiduso ir atsisėdo lovoje, apnuogindama ma�as krūtis. Ji nukėlė telefono ragelį ir i� atminties surinko ka�kieno numerį. Ir staiga jį apėmė pyktis. Dėl to, kad nenori gyventi su juo. Dėl to, kad jai reikia viso to prakeikto �lam�to. Dėl to, kad puolė skambinti ka�kam, jam dar nespėjus i�sine�dinti i� jos miegamojo.

��Tai a�,�� tarė ji tuo pat meiliu balsu, kurį naudojo anks�iau su juo. Rėjus pa�velgė į j�. Jo veidas tapo akmeninis. Jis u�sisklendė. Jis visas u�sisklendė savyje. Jis �inojo, kad jo am�iaus vaikinai nuo tokių dalykų su�vėrėdavo. Bet ne jis. Jis nutarė neparodyti joms nieko.

��Ne, ne�inau, a� nene�ioju laikrod�io,�� nusijuokė ji į ragelį, ir jos akys trumpam stabtelėjo ties Rėjumi.�� K�? Nieko, ties� sakant, visi�kai nieko.�� Rėjus lėtai pasuko miegamojo durų link, jausdamas į nugar� įsmeigt� jos �vilgsnį.�� Gal nori atva�iuoti?�� pridūrė ji.�� Taip, dabar.�� Juokas tamsoje.�� Juk ir pats �inai, kad nori...

Rėjus paskutinį kart� �vilgtelėjo į j� i� tarpdurio, pridėjo rank� prie lūpų ir leido jai bejėgi�kai nusvirti�� liūdnas ma�ytis atsisveikinimo mostas. Jo pir�tai tebebuvo lipnūs. Jis dar tebejautė jos skonį.

��Taip... ne... hm...�� burkavo ji,�� o ko tu i� jos tikėjaisi?

Rėjus i�ėjo i� namo, tyliai u�darydamas paskui save duris. Jis nematė, kaip jos veidas persimainė.

��Klausyk,�� tarė misis Braun, kai jis i�ėjo.�� Klausyk, a� paskambinsiu tau kit� kart�, gerai? Tu teisus, �i�nakt jau vėlu. Mane ir pa�i� suėmė miegas.

Jis stovėjo prie kelio, vedan�io į London�, auk�tai i�kėl�s nyk�tį artėjan�iam sunkve�imiui. �is nė nepristabdė.

Pasirodė policijos automobilis. Du policininkai nu�velgė jį nuo galvos iki kojų�� viso labo nekenksmingas hipis, nespėj�s į paskutinį traukinį,�� ir nubirbė toliau. Ir daugiau nieko�� tik nuo upės kylantis rūkas ir pirmieji au�ros gaisai danguje.

Pra�vilpė sportinis automobilis. Geltonas lotus elan. Sucypė stabd�iai, ir ji pla�iai atidarė keleivio dureles.

��Lipk. Man vis vien nesimiega,�� pasakė ji.

Rėjus dar nebuvo mat�s jos tokios susidrovėjusios. Jis pla�iai jai nusi�ypsojo.

Ji spustelėjo pedal� iki galo, ir jie nuskrido. Prie�ais nebuvo nieko, tik tu��ias kelias į miest�, plytintį tolumoje. Ji pravėrė lang� ir �vystelėjo pro jį ka�kokį daikt�, suvyniot� į krep�elį i� �Harlequin Records�.

Rėjui nebuvo reikalo klausinėti. Jis �inojo, kad tai�� gimtadienio dovana.

Terio kambarys buvo ne ka�in kas.

�iu�inys, numestas po stoglangiu, pro kurį lyjant la�ėdavo vanduo, senas elektrinis �ildytuvas ir visur�� begalės plok�telių. Ant sienos kabojo klasikinis Briuso Li plakatas i� �Drakono salos�. Iki pusės nuogas, su nun�iakais�� taurūs net įdrėskimai ant veido ir kūno.

Vadybininkas vir�uje visu garsu klausėsi �Motorhead��� jis vis� laik� jų klausydavo, kai jo mergina i�va�iuodavo namo pas mam�. Kilimas mirgėjo �imtų ankstesnių gyventojų prisiminimais. Viename kampe buvo priversta baltų chalatų su u�ra�ais: Glazgo �Hilton�, Niukaslio �Holiday Inn�, Lidso �Dragonara�. Ir visas Miglos turtas, i�mėtytas kur papuola: suknelės, kalnai fotografijos knygų, fotojuostų ir kontaktinių kortelių, atsarginių batų pora. Kambarys, kuris nesidavė prijaukinamas.

Bet Greisė buvo rokenrolo dukra. Pietiniame Ist Saide ne�iojo suplė�ytas kojines ir nesirinkdama kai�iojo didįjį pir�t� visiems Bourio valkatoms, nenulaikantiems lie�uvio u� dantų. Ji buvo pripratusi prie netvarkos. Jis nutraukė jos sijon� ir jų lie�uviai susipynė, o jo degan�ios rankos geidė būti visur i� karto.

��Nagi, trauk,�� i�stenėjo ji.

Jis linktelėjo, susirado veidrodėlį, skustuv� ir i�sitraukė savo atsarg�. Greisė sukry�iavusi kojas atsisėdo ant �iu�inio, ir Teris turėjo nusukti akis į �alį, kad galėtų susikoncentruoti. Jo �irdis dau�ėsi i� susijaudinimo. Nuo did�iausio gyvenime pasidulkinimo Terį skyrė vos keletas minu�ių. Greisė atsigulė ant nugaros. Skustuvas paklaikusiai i�skirstė sulfat� į keturias linijas.

Gerai tame kambaryje buvo tai, kad jame nieko gerai negalėjai į�iūrėti. Jis buvo ap�viestas apdulkėjusios keturiasde�imties vatų lemputės, elektrinio �ildytuvo ir kalėdinės girliandos, kuri� Migla pakabino kambaryje vos įsikraus�iusi ir kurios niekada taip ir nenukabino. �i gū�ta, atsieinanti jam vos �e�is svarus per savait�, priklausė ka�kokiam graikui, kuris persikraustė į Melburn� sakydamas, kad Anglijos rinka mirusi. Bet tos kalėdinės �vieselės darė kambarį jaukesnį ir pana�ų į namus. Nors, galimas daiktas, taip buvo tik todėl, kad jas pakabino Migla.

Teris susirado raudonai balt� plastikinį �iaudelį ir įtraukė dvi linijas. Tada atki�o veidrodėlį Greisei ir nuėjo į voni� apsi�lakstyti veido.

Jis baisiai nervinosi, kad tik pavyktų. Be to, jis būg�tavo dėl Greisės vaikino, to dainininko jos grupėje. Ar jie �niuk�tinėdavo vienas kitam u� nugarų? Ar jie turėjo kokį nors susitarim�? Teris pama�u atradinėjo, kad vyrų ir moterų santykius temdo gerokai daugiau �e�ėlių, nei jis įsivaizdavo. Ar po �ios nakties ji taps jo mergina? K� gi, po �ios nakties Migla ir visi kiti pamatys�� Greisė Fiuri yra jo mergina. Jos geidė visi, ta�iau pa�ėl� dū�iai krūtinėje bylojo, kad netrukus ji bus jo. Jis apsi�lakstė veid� vandeniu ir pasiruo�ė tai vienintelei, kurios niekada neu�mir�.

Kai jis sugrį�o į kambarį, Greisė jau laukė jo. Ji gulėjo tokia poza, kuria, ko gero, vylėsi jį u�degti, kuriai jis ir pats būtų teik�s pirmenyb�, jeigu būtų turėj�s tokį pasirinkim�. Ant �iu�inio kra�to, be drabu�ių, sukry�iuotomis kojomis, atsilo�usi.

Bet dalykas, nuo kurio net kraujas Terio venose sustingo, buvo tas, kad ji badėsi.

Greisė neįtraukė spido pro nosį. Ji susirado savo amunicij� adat�, dir��, kurį tvirtai apsiri�o aplink �ast�,�� ir kai Teris į�engė į kambarį, negalėdamas atitraukti akių nuo fantasti�ko savo svajonių merginos kūno, �i jau buvo susiradusi ven�. Dejuodama ir �vok�dama i� malonumo, sukelto adatos prasiskverbimo į audinius, ji susi�virk�tė paskubomis susimai�yt� spido porcij� tiesiog Terio akyse.

Teris atsisakė kvietimo prisidėti�� i�sakyto taip pat paprastai, tarsi siūlytų imbierinį pyragėlį prie arbatos,�� dalytis la�an�ia adata. Pastėrusiu �vilgsniu spoksojo į j�, besiraitan�i� i� malonumo�� kaip ji i�rie�ia nugar�, u�merkia akis, palaimingai atsidūsta�� ir suprato, kad tai yra kur kas didesnis malonumas, nei jis kada nors galėtų jai suteikti.

Po �itokio reginio jis jau nieko nenorėjo. Nei narkotikų, nei merginos, nei�� juo labiau�� prie� akis laukian�io akto. Adatos mirtinai g�sdino jį. Bet jis buvo jaunas, ir buvo jau per vėlu sustoti, be to, jis visada geisdavo merginos, kurios visi norėjo.

Taigi jis nusiplė�ė nuo sav�s drabu�ius ir u�virto ant jos tame skurd�iame kambarėlyje�� labiau i� nevilties, nei aistros,�� bet jos baltas liaunas kūnas jau tįsojo po juo ramus ir apduj�s nuo adatos, gulin�ios viename guolyje kartu su jais ir bema� �venti�kai spindin�ios kalėdinės girliandos �viesoje.

TRYLIKTAS SKYRIUS

��Privalai jį mesti,�� pasakė Rėjus jai.

Tai nebuvo jo stilius. Jo stilius buvo i�likti �altam. Treji metai �Laikra�tyje� jį i�mokė, kad tai vienintelis būdas. Visais gyvenimo atvejais elgtis �altai. Bet tai buvo kas kita. Jis negalėjo i�likti �altas su ja.

��Tas tavo prakeiktas vyras,�� pasakė jis.�� Ponas Pimpis su vibratoriumi.

Ji mandagiai nusi�ypsojo, ir jis suprato, kad tai bevilti�ka. Kur ji eis? Su juo? Po poros valandų jis neturės net darbo. Jis pa�velgė į save jos akimis�� ka�koks kvailelis, tebegyvenantis po tėvų stogu, įsimylėj�s iki ausų po vienos nakties gero sekso. Be to, niekas neatsi�ada tokio gyvenimo, kokį turi ji. Net Rėjus tiek �inojo.

Jos akys nukrypo nuo jo veido į �vintantį dangų.

��Nė nepasakytum, kad praėjusi� naktį būta audros,�� tarė ji.

Juodu sėdėjo automobilyje Haid Parke, prie e�ero vingio, kur baigiasi Serpentino vandenys ir prasideda Longvateris. Saulė jau bėrė pirmuosius spindulius pro drūtas med�ių �akas, �ie nuda�ė vandenį i�tirpusio aukso geltoniu. Tolumoje bolavo nedidelė medinė val�ių prieplauka.

��Mudviem reikėtų kada nors pasiirstyti,�� pasakė ji.�� Jau �imtas metų, kai to nedariau.

Dvi de�imtys raitininkų paradine uniforma, blizgan�iais �arvais ir raudonais spartieti�kais apsiaustais, pasuk� i� Karali�kosios kavalerijos kareivinių, tingiai nukauk�ėjo pla�iu �vyruotu taku. Baltos arklio a�utų uodegos �vytavo nuo jų balto aukso �almų, ta�iau patys kareiviai akivaizd�iai buvo dar neprabudꠗ atsainiai �iovaudami ir besitrindami u�miegotas akis, jie �neku�iavosi tarpusavyje. Tai buvo nuostabi akimirka. Bet Rėjus būtinai turėjo j� sugadinti.

��Jeigu tikrai esi tokia nepatenkinta, kaip sakai,�� neatly�o jis,�� kodėl nesiskiri?

��Ar tu dar ilgai ruo�iesi tai kartoti?�� pyktelėjo ji.

��Taip,�� at�ovė jis.�� Ruo�iuosi kartoti tai nesustodamas. A� net nekalbu apie mudu. Kalbu apie tai, kad tau reikia gelbėtis. Ne�dintis kuo toliau nuo tos nemylimos vietos.

Ji nutilo, ta�iau tebe�iūrėjo į e�er�, ir buvo sunku suprasti, apie k� ji dabar m�sto: skyrybas ar pasiirstym�. Jis nebuvo piktas ant jos. Jis pyko ant sav�s. Jam pa�iam dabar reikėjo būti su D�onu Lenonu, o ne su i�tekėjusia moterimi, kurios vyras buvo pernelyg turtingas, kad jinai jį paliktų.

��Tai nėra taip paprasta,�� prabilo ji pagaliau.�� �monės tiesiog pripranta vienas prie kito. Ne�inau, kaip tai paai�kinti.�� Ji u�gniau�ė �iovulį�� buvo labai pavargusi. Tada panarino galv�.�� Sunku yra vienu kartu visk� nutraukti. Sunku ry�tis tokiems dideliems pasikeitimams. �mogus bijo ne�inomybės. Bijo likti vienas.

Jis ne�inojo, k� besakyti. Jo skurd�ios �inios apie santuok� apsiribojo jo tėvų patirtimi. Jis pamėgino įsivaizduoti savo tėvus, kaip jie kadaise mylėjo vienas kit�, ir kodėl viskas pasikeitė. To jis jau niekada nesu�inos. Bet net ir neapk�sdamas savo tėvo, jis puikiai suprato, kaip jo motin� i� prad�ių galėjo patraukti jo stiprybė, jo tvirtumas, jo vyri�ka laikysena. Turbūt moterys tirpdavo nuo tokių dalykų.

I� kur jo motina galėjo �inoti, kaip �i stiprybė jai atsirūgs, i�siliedama grasinimais, keiksmais ir smurtu prie� �eimos narius? Kad tie dalykai, kuriuos ji jame mylėjo, bus panaudoti prie� j� pa�i� ir jos vaikus? Kas galėjo t� numatyti? O moteris �alia jo�� moteris, kuri� jis ragino palikti savo vyr�,�� ji taip pat kadaise mylėjo. �monės pasikei�ia. Dabar jis t� suvokė. Pasikei�ia taip, kad net sunku įsivaizduoti juos buvus kitokius.

Rėjus nesunkiai perprato ir tai, kodėl jo tėvas įsimylėjo mam�. Tai akivaizd�iai buvo matyti linksmoje nespalvotoje vestuvinėje fotografijoje. Tyras, trapus motinos jaunystės gro�is ir �irdį veriantis �velnumas, beveik vaiki�kas jos pa�eid�iamumas netruko su�adinti globėji�kus instinktus vyro, kuris buvo toks senamadi�kas, kad net �ukavim�si laikė bobų u�siėmimu (vyrui gerai persibraukti plaukus ir pir�tais, kol tie visi nuslenka).

Bet metams bėgant motina taip pat keitėsi, ir tuos pasikeitimus dar paspartino Rėjaus vyresniojo brolio netektis. Mergaiti�kas �velnumas virto baug�tumu, virtuvine neuroze, gyvenimo baime. Namų meilė virto tik dar viena agorafobijos forma. Tos pa�ios prie�astys, kadaise suvedusios jo tėvus draugėn, dabar varė juos i� proto. Galbūt kiekviena santuoka yra tokia. Neteisybė, kad �mogus pats sunaikina tuos dalykus, kuriuos kadaise mylėjo. Daug labiau tikėtina, kad tie patys dalykai sunaikina mus. Ar jis galėtų įsivaizduoti i�einan�i� i� namų motin�? �inoma, ne. Kur ji dingtų?

��Bet tu nebemyli jo,�� pasakė Rėjus pasipiktin�s, ta�iau nieko negalėdamas padaryti.�� Ir jis tav�s nebemyli. Neįsivaizduoju, kaip galima mylimam �mogui dovanoti tokius... dalykus.

Jis negalėjo net įvardyti gimtadienio dovanos. Vien mintis apie j� buvo jam atgrasi.

��Juk sakiau�� esu jau per sena i�nuomotiems kambariams ir nu�iurusiems bendrabu�iams,�� pasakė ji.�� Pienas, nuolat dingstantis i� �aldytuvo. Gin�ai dėl to, kieno eilė skalbti. Kaimynai, besidulkinantys gretimame kambaryje. Ka�koks pri�iuo�ėlis, vir�uje besiklausantis �Wishbone Ash�. Visa tai a� jau patyriau�� prie� de�imt metų.

Rėjus nieko pana�aus dar nebuvo patyr�s.

��Kiek tau sukako?�� paklausė jis.

��Dvide�imt a�tuoneri.�� Ironi�ka �ypsena.�� Per sena tau.

Rėjus paniuro. Tai buvo bevilti�kas reikalas.

��Bet per jauna tam, k� dabar turi,�� i�tarė jis kar�iai.

Jis buvo nusimin�s ir ie�kojo kliau�ių prie jos prikibti, nek�sdamas jos dėl to, kad bijo atsi�adėti to gyvenimo su dideliu namu, pra�matniu automobiliu ir vyru, kuris �irdies vietoje turėjo pinigin�. Jis buvo toks nusimin�s, kad negalvodamas būtų i�tar�s jai viso gero, jeigu jie būtų apsi�od�iav�. Bet ji nesuteikė jam tokios galimybės.

��Nebūk toks piktas ant jo,�� pasakė ji �velniai.�� Kaip manai, kas moka u� visk�? I� kur visi �ie drabu�iai, automobilis, lova, kurioje miegojai? Be to, jam patinki. Jis pats man taip sakė.

Rėjus susim�stė apie jos vyro grup�. Sausakim�os Amerikos krep�inio arenos, �ėlstan�ios per jų koncertus. Rėjaus skoniui jie buvo visai nieko. Nors ir nieko ypatingo. Tiesiog gera klubinė grupė, kietas rokas stadionams. Ir nieko daugiau. Tada Rėjus pagalvojo apie jų vadybinink�, jos vyr�, kuris vis� laik� buvo jam malonus, ta�iau kuris, galų gale, tebuvo tik dar vienas įra�ų industrijos var�telis, tinkamu laiku atsidūr�s tinkamoje vietoje. Ne, jis niekada neves, nusprendė Rėjus. Ir niekada neatims i� sav�s laisvės būti savimi.

��Tu manai, kad esi niekas,�� pasakė Rėjus jai.�� Bet a� manau, kad tu esi nuostabi.

Ji įdėmiai pa�velgė į jį ir pak�telėjo į lūpas.

��Tada pirmyn,�� sukomandavo ji ir stryktelėjo i� automobilio.

Griebusi Rėjų u� rankos, ji nusitempė jį prie val�ių. �olė buvo slidi ir tebeblizgėjo nuo apokaliptinės liūties, pratrūkusios Elvio mirties naktį.

Buvo dar per anksti i�sinuomoti valtį, tad juodu nusprendė trumpam j� pasiskolinti. Krizendamas ir bijodamas įkristi į vandenį, Rėjus nukrypavo į valties smailagalį (ji primygtinai reikalavo, kad jis vadintų jį pirmagaliu), o ji sėdo prie irklų.

Juodu atsistūmė nuo kranto ir nuslydo stikliniu e�ero pavir�iumi, ir ji pradėjo irkluoti�� lėtais, tingiais judesiais. Ji puikiai irklavo. Nepalyginti geriau negu jis. Jie yrėsi tylėdami ir �ypsodamiesi kits kitam. Įkandin plaukė juodųjų gulbių pulkelis. Ta�iau įsitikinusios, kad pusry�ių nesulauks, jos atsiliko ir nu�nyp�tė atgal prie kranto.

Saulė pradėjo akinti. Nuo Beisvaterio kelio ir Park Leino Rėjus girdėjo vis garsėjantį automobilių gaudesį, kuris prana�avo nauj� dien�. Bet Haid Parkas dar miegojo ir mirgėjo miriadais �alumos atspalvių.

E�ero viduryje ji įkėlė irklus ir paleido valtį plūduriuoti. Rėjus įmerkė delnus į vandenį, o valtis tingiai apsuko pusratį�� pirmiausia pasisukdama į pietus princo Alberto paminklo link, po to nusitaikydama į Piterio Peno skulptūr� vakariniame krante.

Rėjus matė, kaip ji trūktelėjo auksinį �ied� nuo kairiosios rankos did�iojo pir�to. �iedas pasidavė ne i� karto�� tik po ilgesnių pastangų ji įveikė s�nario pasiprie�inim�.

Ji susim�s�iusi ap�iūrėjo jį, tarsi negalėdama patikėti, kaip jis apskritai pateko jai ant pir�to. Tada i� visų jėgų �vystelėjo �ied� į or��� kiek įmanydama toliau.

�iedas dusliai pliumptelėjo vandenin, ir gulbės akimirk� sujudo�� viltis gauti pusry�ių vėl atgijo; plasnodamos sparnais, jos suskubo prie valties, bet nieko nepe�usios po akimirkos vėl nuplaukė tolyn.

Pasikėl�s liftu į dvide�imt pirm�jį auk�t�, Leonas ketino sėsti ra�yti recenzijos.

�Leni and the Riefenstahls�. Kvailas pavadinimas kvailai grupei. Leonas nė trupu�io nesigailėjo, kad praleido jų pasirodym�. Netgi jautėsi patenkintas jį praleid�s. Nes jis sutiko Rub�, �oko su ja ir netgi liko jos pamylėtas. Tokios nakties, i�laisvinusios jį i� kūno gniau�tų, jis nei�keistų į niek� gyvenime.

Kai Leonas įėjo į biur�, au�ra jau liejosi pro redakcijos langus. Ta�iau perklausų kambaryje tebedegė �viesa. Skipas D�onsas vis� naktį pratūnojo tenai, apsuptas nuorūkų mi�ko ir krūvos plok�telių.

��Gal turi u�rūkyti?�� paklausė Skipas, �velgdamas ka�kur Leonui vir� peties.

Leonas pasirausė odinės striukės ki�enėje, truputį nervindamasis prie Skipo, ir i�sitraukė sulamdyt� pakelį. Jis ne be pasidid�iavimo prisiminė, kad praėjusi� naktį neturėjo daug galimybių rūkyti.

��Jėga,�� nud�iugo Skipas, met�s �vilgsnį į pakelį. Leonas i�tiesė pakelį, bet su Skipo rankomis buvo ka�kas negerai. Jos taip stipriai drebėjo, kad Skipas net i�metė cigaret�. Leonas pakėlė cigaret� nuo pradeginto kilimo. Abudu nudavė, kad nieko neįvyko.

��Praėjusį vakar� k� nors ra�ei?�� paklausė Skipas.

Leonas prisidegė i� karto dvi cigaretes, stipriai patraukė ir perleido vien� Skipui.

��Turėjau ap�velgti �The Riefenstahls�,�� pasakė Leonas.�� Bet, ties� pasakius, buvau truputį i�klyd�s i� kelio.

Skipas patyrinėjo �Marlboro� cigaretės filtr�. Jo rankos tebedrebėjo, bet cigaretė, regis, �iek tiek jas apramino.

��Kur?

��Sutikau mergin�,�� atsakė Leonas.�� Sutikau nuostabi� mergin�. Neįtikėtin� mergin�.

Skipas droviai �yptelėjo.

��Na, man yra tek� praleisti koncertus ir dėl blogesnių prie�as�ių. Nesuk galvos. Senoji gvardija �iandien bus susirūpinusi vien Elviu. Jie tikrai nepasiges tavo recenzijos.

��A� vis tiek j� para�ysiu,�� tarė Leonas.�� Tik tu niekam nesakyk.

Skipo tokia idėja nesu�avėjo.

��Jėga,�� vis dėlto i�tarė jis, nors galėjai matyti, kad jis susirūpin�s.

��Nesijaudink, viskas bus gerai,�� ramino Leonas labiau save, nei Skip�.�� Ma�iau �Leni and the Riefenstahls� jau daugyb� kartų, ir jie vis� laik� grodavo visi�k� �lam�t�. Kokia prasmė ra�yti apie toki� grup�? Gauja pamaivų. Pasaulio jie vis tiek nepakeis.

Leonas kalbėjo su jam būdingu įsitikinimu, ta�iau viduje nebuvo toks tikras. Jis prisiminė Rub� ir Evelyn �Champagne� King, ir kaip jautėsi, sukaup�s vis� savo dr�s� �okiui. Įvykiai Lui�ame buvo nurod� jam keli�, kuriuo jis turįs eiti: kovoti su fa�izmu, �adinti mases. Bet praėjusi naktis parodė, kad masės buvo atsibudusios labiau, nei jis pats kada nors bus.

��Skipai, kaip manai, ar �mogus gali mėgti juodųjų muzik�, pats būdamas rasistas?

Skipas gū�telėjo pe�iais.

��Ne�inau, brolau. Deja, ko gero, taip, spėju, kad taip�� kai kurie �monės gali mėgti juodųjų muzik� ir tuo pat metu nek�sti juodaod�ių. Bet, galimas daiktas, jog tai pasikei�ia, jeigu jie klausosi jos vis daugiau.�� Skipas atsargiai pastatė tai, kas liko i� cigaretės, ant filtro.�� Tu teisingai elgiesi, apie tai ra�ydamas. Jeigu tas dalykas tau nerūpi dabar�� kiek tau metų, dvide�imt?�� tai jau niekada ir nerūpės. Puiku turėti tuos tavo gabaliukus �Laikra�tyje�. Tie naciai, vyruti, yra tikri nelaimės.

Leonas prisiminė neapykantos perkreiptus veidus Lui�ame. Absoliu�i�, begalin� neapykant� prie�ininkų gretose. Pa�iepiamus �sieg heil� ir nacių pasveikinimus. Kuris i� jų buvo jos tėvas?

��Bet tie gabaliukai niekada netaps ka�kuo daugiau,�� pasakė Skipas. Jeigu būtume darbininkų laikra�tis, tada niekas jo nepirktų, niekas jame neu�sakinėtų reklamos, ir tu pardavinėtum jį kur nors gatvėje arba prie fabriko vartų. Ir, jeigu atvirai, perkan�iųjų skai�ius vis tiek būtų ma�as.�� Jis pasitrynė akis, perbraukė ranka per riebaluotus plaukus.�� Muzika negali i�gelbėti pasaulio,�� pridūrė Skipas, ir tie �od�iai Leonui nuskambėjo kaip perkūnas i� giedro dangaus.�� Muzika gali i�gelbėti nebent tave.

Skipas nusi�ypsojo. Jis buvo visai i�sek�s, bet rankų drebulys pama�u slūgo. Leonas prisiminė, kad jam jau būtų laikas pradėti ra�yti, nes, prie�ingu atveju, gali nesuspėti laiku u�baigti. Bet jam patiko kalbėtis su Skipu. Nors ir gerai nesuprasdamas, ko tikėtis i� muzikos, ir ko pasauliui tikėtis i� jo, jis vis vien pasijuto geriau.

Bet rytas buvo jau ne u� kalnų, tad Leonas atsisveikino su Skipu, nukulniavo prie savo stalo, įki�o A4 formato popieriaus lap� į blizgan�i� raudon� ra�om�j� ma�inėl� ir įsispoksojo į tu��i� puslapį. Tada susim�stė.

�Leni and the Riefenstahls� erzino jį dėl daugelio prie�as�ių. Tie �aidimai su fa�istų simbolika, pasipūtėli�kas elgesys scenoje, gremėzdi�kos trijų akordų dainelės, pateikiamos tarsi jos būtų ka�kas labai įmantraus. Bet dalykas, kuris jį labiausiai siutino, buvo tas prakeiktas jų manieringumas. Tie, kurių smegenys buvo praplauti Lenės Ryfen�tal �Valios triumfo�, to �iurpaus nacistinės Vokietijos gali� �lovinan�io kūrinio, dar galėtų mėginti teisintis. Ta�iau jeigu �is vardas absoliu�iai nieko tau nesakė, tada jokio gailes�io ir būti negalėjo. Leonas pradėjo spausdinti.

Esi k� nors girdėj�s apie�Valios triumf��, gerbiamas skaitytojau? �Leni and the Riefenstahls� pasirodym� �Raudonojoje tely�ioje� t� �lapi� antradienio naktį galima būtų pavadinti nebent onanistų triumfu.

Ne itin originalu, bet u�tat maloniai u�gaulu. Saulė jau spėriai kilo, �erdama spindulius pro �aliuzių ply�elius ir tamsint� stikl�, ir Leonas prisimerkė. Prisimin�s, jog nemiegojo kiaur� naktį, Leonas prisipylė kar�tos juodos kavos i� automato ir nesiliovė dau��s ma�inėlės klavi�ų, kol neprira�ė lapo lygiai 500 �od�ių, kand�ių pastabų ir u�gauliojimų. Tada jis pakilo nuo stalo, pasir��ė ir nune�ė recenzij� ant Vaito stalo.

Pasuk�s lifto link, jis �vilgtelėjo į perklausų kambario vidų. Skipas gulėjo pasidėj�s galv� ant stalo, nusisuk�s nuo durų, apsuptas senų nuorūkų ir naujo vinilo.

Leonui pasirodė, kad Skipas miega, tad jis i�ėjo taip su juo ir neatsisveikin�s.

Rėjus perėjo park� ir pasuko į rytus Oksfordo gatve. Saulė, pakilusi vir� atgrasaus betoninio Senterpointo, spigino tiesiai jam į akis. Stiklo �ukės gurg�dėjo po kojomis tarsi ledas.

Diena au�o, bet naktibaldų pulkai tebe�iūravo po �iuk�lėmis nuklotas gatves�� svirduliavo namo po praėjusios nakties linksmybių ar apsiblaususiomis akimis dūlino i� naktinės pamainos kartu su ankstyviausiais kitos dienos darbininkais.

Rėjus paspartino �ingsnį, kad dar suspėtų i�kraustyti stal� prie� darbo dien�. Liūdesys dėl to, kad nerado Lenono, susipynė su mintimis apie moterį, negalin�i� palikti savo vyro. Jo �irdis kraujavo, ir jis ne�inojo, nuo ko labiau. O, kad jis galėtų dabar būti su ja. O, kad jis būtų surad�s D�on�. O, kad jis būtų bent vien� dalyk� padar�s gerai.

Ta�iau dabar jau buvo per vėlu. Naktis baigėsi, ir jam beliko tik susirinkti tuos kelet� suvenyrų, sukauptų per trejet� metų �Laikra�tyje��� reklaminius Emilu Haris mar�kinėlius, kaset� su D�eksono Brauno interviu, nedidel� Miglos daryt� fotografij�, kurioje Rėjus kukliai �ypsosi �alia D�eimso Teiloro,�� ir i�nykti anks�iau, nei ateis eilė atsisveikinimams. To jis tikrai neatlaikytų. Taigi jokių atsisveikinimų. Tiesiog i�eis anks�iau, nei kas nors spės jo pasigesti.

Saulė trumpam pradingo u� Oksfordo gatvės prekybos centrų, ir Rėjus ai�kiai pamatė i� priekio besiartinan�i� karingai nusiteikusių skustagalvių gauj��� jie stumdėsi ir grūmėsi tarpusavyje. Apsireng� buvo pagal naujausi� to meto mad�: �Ben Sherman� mar�kiniai, baltos �Sta-Press� kelnės su baltomis petne�omis ir sunkūs, iki blizgesio nu�veisti auliniai batai. Mieste jų ėmė rastis vis daugiau�� tai buvo naujieji skinai, kurie nė neketino dabintis Vivjen Vestvud mar�kinėliais ir supan�iotomis kelnėmis. Rėjus pasuko į gatvės vidurį, ketindamas apeiti juos i� tolo.

Jie prikibo prie jauno akiniuoto azijie�io su �Adidas� kuprine. Pasigirdo keletas u�gaulių replikų, ka�kas u�traukė �O, daktare, a� patekau į bėd�.�� Vaje vaje vaje!�, ir netrukus jo kuprinė atsidūrė jų rankose. Jie pradėjo mėtyti j� vienas kitam. Vaikinukas bejėgi�kai puldinėjo paskui kuprin�, bet nespėjo paskui juos. Auksiniai tų pa�lemėkų �iedai blizgėjo saulės spinduliuose.

Kuprinė, matyt, buvo neu�segta, nes netrukus visas menkas vaikinuko turtas�� į folij� suvynioti sumu�tiniai, termosas, programavimo vadovėlis�� pabiro ant murzino �aligatvio. Vaikinukas puolė ant kelių ir ėmė rinkti savo mant�, tuo tarpu skustagalviai, kuriems �is �aidimas pabodo, sviedė kuprin� į gatvės vidurį ir ėmė spardyti į folij� suvyniotus sumu�tinius.

��Jiems atrodo, kad viskas baigta,�� suriko ka�kuris, paspirdamas sumu�tinius taip stipriai, kad folija neatlaikė, ir baltos duonos, sūrio bei pomidoro gabalėliai pasklido į visas puses.�� Dabar tai jau tikrai!

Jie buvo puikiai nusiteik�, mėgd�iojo futbolo komentatorius ir Piterį Selers�, jų nuotaika pabjuro tik tada, kai i�girdo pro �alį praeinantį Rėjų, kuris tiesiog negalėjo susilaikyti nieko nepasak�s. Jis pakėlė knyg� su vir�elyje įspaustu bato padu ir atidavė j� vaikinukui. �itie savimi patenkinti plikiai�� �iuo metu jie įkūnijo visk�, ko jis nekentė.

��Ar neduosite jam ramybės?�� paklausė jis.

Jie visi urmu metėsi ant jo, liedami susikaupusį įnir�į kum��iais ir kojomis taip �vėri�kai, kad dauguma jų smūgių tiesiog nuslysdavo nuo jo kojų ir galvos, ir i� prad�ių netgi nelabai skaudėjo. Tada ka�kuriam i� jų pavyko surakinti Rėjaus galv�. Jis dar suspėjo pamatyti, kaip azijietis pagriebia kuprin� i� po pat 73-iojo numerio autobuso ratų ir ne�a kuda�ių.

O Rėjus jau rai�iojosi ant nugaros, vos gaudydamas or� ir mėgindamas bent kiek prisidengti nuo vis �iaurėjan�ios egzekucijos. Staiga�� taip pat ūmai, kaip ir buvo u�puol�,�� jie atsitraukė.

Pakėl�s galv�, Rėjus pamatė Terį, kaip tik spiriantį vienam i� u�puolikų į pilv�. Jį i� karto apsupo dar trys, Teris de�ine ranka skėlė vienam į veid� ir apsuktas smūgio jėgos, dar įspyrė kitam į subin�. Jie pasileido bėgti, grasindami Teriui savo broliais, ir Rėjus pamatė, kad tai tebuvo bailūs ma�vaikiai�� �lyk�tūs pasipūt� chuliganėliai, dedantys į kojas i�kart, vos tik kas nors i�drįsta duoti jiems atkirtį.

Bet vis dėlto jis buvo su�avėtas.

��Kas, po galais, tave i�mokė...�� pradėjo Rėjus, kai Teris pastatė jį ant kojų.

Teris atsistojo savo didvyrio poza�� boksininko stovėsena, kojos pla�iai pra�ergtos, rankos atpalaiduotos,�� ir akies kra�teliu nulydėjo dumian�ius namo skustagalvius, lėtai kraipydamas galv� kaip gyvatė, tarsi ma�um� kvanktelėj�s. Ir Rėjus �inojo atsakym� anks�iau, nei u�baigė savo klausim�.

Briusas Li.

�ito Terį i�mokė Briusas Li.

Teris buvo su automobiliu.

Tiesa, vairavo jis prastai, įsikib�s į vair� kaip į gelbėjimosi rat�, tai pernelyg priartėdamas prie skiriamosios juostos, dėl to prie�ais atva�iuojan�ios ma�inos paklaikusiai signalizuodavo, tai visai prisispausdamas prie �aligatvio�� ir net retkar�iais jį kliudydamas, nuo ko automobilio ratai pa�ėlusiai d�er�gė ir �viegė.

Bet Rėjus buvo toks nuvarg�s, kad nieko nejausdamas snūduriavo ant keleivio sėdynės. Rytme�io radijas transliavo ka�kokį nauj� kūrinį. �Dancing Queen�, pristatė dain� did�ėjus, ji buvo kupina tro�kimo ir jaunatvi�ko ilgesio�� apie ka�kokį vaiki��i�, pra�iopsojusį aukso am�ių. �Having the time of your life�� oooh, oooh�. Teris bumbtelėjo į duob� ir Rėjus pagaliau prabudo. Ta�iau u�uot, kaip tikėjosi, pamat�s niūrius Pietinio kranto bok�tus, jis atpa�ino Vest Endo gatvel�, einan�i� �iauriau Marmurinės arkos, kuria mylių mylias driekėsi arabų kavinės ir restoranai.

��Ar mes jau beveik atva�iavome?�� paklausė Rėjus.

Teris sustabdė automobilį.

��Pirmiau man reikia kai k� sutvarkyti.

Jie stovėjo �alia vie�bu�io. Rėjus pasitrynė akis ir pamatė, kad tai �Blanc��� tas pats, kurį vakar vakare buvo i�siruo��s aplankyti pirm�jį. Galėjai pamanyti, jog visa tai vyko prie� metus.

Rėjus matė, kaip Teris i� lėto nu�ingsniuoja prie pagrindinio įėjimo ir į�engia į vestibiulį. Tikriausiai Rėjus vėl buvo trumpam �atsijung�s�, nes prabudo nuo �ai�aus gaisro pavojaus signalo. Jis vėl pamatė Terį�� ramiai sau i�einantį i� vie�bu�io.

Pusiaukelėje iki automobilio Teris stabtelėjo ir susiėmė u� de�inės rankos, kuri atrodė perpjauta. Neilgai trukus pro duris pasipylė vie�bu�io sve�iai, markstydamiesi akinamoje dienos �viesoje tarsi gyvi numirėliai, pri�adinti i� am�ino snaudulio, ne�inantys, kur eiti, vilkintys naktiniais drabu�iais ar baltais chalatais�� tokiais pat, kokiais buvo nuklotos visos Terio kambario grindys.

Tada pasirodė Migla su Dagu ir pasuko prie Terio, kuris stovėjo susiėm�s u� rankos, mėgindamas sustabdyti krauj�.

Migla vilkėjo praėjusio vakaro balta suknele, bet ant pe�ių dar buvo u�simetusi chalat�, o baikerio batus ne�ėsi rankoje. Dagas buvo basas, nuogas iki pusės, odinių kelnių u�trauktukas neu�segtas, veidas suvyt�s nuo nesibaigian�io piktnaud�iavimo, ta�iau kūnas�� i�puoselėtas ir raumeningas.

Labiau nei bet kada, pamanė Rėjus, Dagas atrodė kaip �arlzo Atlaso lavonas.

Terio bėdos akimirksniu i�garavo Rėjui i� galvos, vos tik jis i�vydo nediduk� moterėl� su kelnaitėmis ir juodų plaukų kupeta ant pakau�io, skuban�i� pro vie�bu�io duris, kuri� lydėjo auk�tas vyras vanago veidu ir apvaliais akinių stiklais�� auk�tesnis, nei Rėjus įsivaizdavo, bet vis tiek neu�mir�tamas ir su niekuo nesupainiojamas. Tai buvo D�ono Lenono veidas�� veidas, kurį Rėjus pa�inojo geriau negu sav�jį.

Mokyklinis krep�ys tebekabojo jam ant peties. Jis tebeturėjo d�er�giantį diktofon�, pasiskolint� i� Terio nakties prad�ioje. Ir jis kvėpavo tuo pa�iu oru, kaip ir D�onas Lenonas.

Nors sukaustytas nuovargio, baimės ir meilės, Rėjus i�lipo i� automobilio.

���ia tau, Dagai,�� pasakė Teris, ir �od�iai įstrigo jam gerklėje, kuri staiga visi�kai i�d�iūvo nuo įtampos, pyk�io ir baisios savigailos. Jis nė nepa�velgė į j�.�� Nuo Skipo.

Teris i�tiesė kum�tyje sugniau�tas lauktuves ir rauk�lėtame Dago veide sustingo roplio �ypsena. Jis griebė Terio rank�, lyg jie būtų geriausi draugai, ir Teris i�bėrė tabletes jam į deln�.

Ir tuojau pat i�traukė rank�. Jis negalėjo pak�sti �ito nukar�usio �unsnukio.

��A� pasilaikysiu jas vakarui,�� tarė Dagas, turėdamas omenyje savo koncert� Finsberio parke. Tai taps ry�kiausiu viso turo akcentu.�� Padėkok �kiperiui nuo man�s.

Teris linktelėjo rimtu veidu, i� paskutiniųjų tramdydamas pyktį, tebeignoruodamas Migl�. Tada Dagas pakvietė j��� taip familiariai, kad familiariau nebūna,�� į jo vakarinį koncert�. �ia pat, Teriui matant ir girdint.

��Terio vardas bus s�ra�e,�� pasakė Dagas.�� Plius vienas.

Tada jis nusi�iovavo ir pasir��ė lyg koks senas katinas, tarsi sakydamas, kad po tokios ilgos nakties būtų visai neblogai truputėlį nusnūsti. �mones jau įleidinėjo atgal į vie�butį, tad Dagas, iki �leik�tulio familiariai �yptelėj�s atsisveikinimui, pasuko atgal.

Tarsi mes visi būtume jo ki�enėje, pamanė Teris.

Jie �iūrėjo, kaip jis nueina.

���ia tau,�� pasakė Migla, nusimesdama chalat� nuo pe�ių.

Teris papurtė galv�.

��A� jų daugiau neberenku.

Ji atrodė nustebusi.

��Kas �ia originalaus?�� u�siplieskė Teris, įsmeigdamas akis į j�. Prisiversdamas �iūrėti į j�.�� Visi tai daro.

Ji įsi�eidė.

��Kas tau?

��Kas man?!

Ji pakėlė pavargusiais akis.

��Nieko neįvyko, girdi?

Teris prarado kalbos dovan�. Ma�daug dviem sekundėms.

��At�ok, �liundra,�� drėbė jis.

Ji krūptelėjo.

��Teri, a� nesimylėjau su juo, girdi?

Jis papurtė galv�.

��A� tavim netikiu.

Minia i�tirpo, ir ji tik dabar pamatė ford� capri.

��Ten mano tėvo ma�ina?

Jis pa�velgė į automobilį, tikėdamasis viduje pamatyti Rėjų. Bet jo draugas buvo ding�s.

��Prakeikta melagė,�� pasakė jis nusigr�damas.

Ji sugriebė jį u� rankos.

��Klausyk, jis nieko nenorėjo daryti. Kaip ir a�. Girdi, Teri? Mes tik vis� naktį kalbėjomės.�� Miglos akyse sustingo svajingas �vilgsnis.�� Tikriau, kol jis smigo.

Teris taip ir liko stovėti nusigr��s. Bet jis nenuėjo tolyn. Jam norėjosi tai girdėti. Jam norėjosi ja tikėti. Jam norėjosi, kad viskas būtų taip, kaip buvo iki tol.

Migla ka�k� vebleno, minėjo vardus, tebesvaigdama nuo to nepakartojamo jausmo, kurį patyrė bendraudama su Dagu.

��Mes kalbėjomės apie Bairon�, D�im� Morison�, Ny��. Jis nepaprastai įdomus pa�nekovas, Teri, i� tiesų. Jis turi tiek chaoso, kad galėtų į�iebti �okan�i� �vaig�d�. Dago protas�� kaip genijaus.

Teris prunk�telėjo.

��Tikrai, o varpinė�� kaip asilo.

Ji �altai pa�velgė į jį.

��Na, t� tu �inai geriau u� mane.�� Tada ji nusi�ypsojo.�� Bet jis pasakė vien� dalyk�, kuris man pasirodė liūdnas�� jis pasakė, kad jam tikrasis kaifas yra ne moterys, o narkotikai.

Teris spoksojo į j�. Lygiai t� patį Dagas buvo sak�s ir jam. Ir tai buvo tiesa�� kaip tik toks jis ir buvo. Dagas Vudas buvo senoji gvardija. Jis dulkino bet k�. Kaip ir vartojo bet k�. Bet jis mieliau vartojo, nei dulkino. Gal taip buvo todėl, kad jo pasaulyje narkotikų būdavo sunkiau gauti negu moterų. O gal ir todėl, kad nuo jų jis tiesiog geriau jausdavosi.

Teris i�syk suprato du neabejotinus dalykus. Pirma, Migla sakė ties�. Ir antra, Dagas Vudas buvo pasmerktas. �inoma, ne taip, kaip Bilis Blicenas. Dagas grei�iausiai i�gyvens iki �imto metų. Bet jis vis tiek buvo pasmerktas.

Teris beveik pasigailėjo dav�s jam tų laisvinamųjų.

Visi buvo be galo malonūs. Tai nepaprastai nustebino Rėjų. Vos tik jis įveikė t� pirm�j� krauj� stingdan�i� sekund� ir patikėjo, jog vis dėlto pajėgs praverti burn� ir prakalbinti D�on� Lenon�, visi tiesiog nerte nėrėsi i� kailio, kad palengvintų jam u�duotį.

I� prad�ių tebuvo tik juodu�� į�ymioji, ap�mei�toji pora�� vyras ir moteris, parod� Rėjui, kokia gali būti santuoka. Stovėdami prie�ais �Blanc�, jie atrodė beveik susigėd�, kai Rėjus klupdamas prisiartino prie jų. Apduj�s, apsvaig�s, nusivar�s, surakintas baimės ir slegiamas nuovargio, negalėdamas patikėti, kad tai tikrovė, kad tai i� tikrųjų vyksta.

Rėjus klausiamai pa�aukė jį vardu�� D�onai?�� tarsi jie būtų seni draugai, tarsi Rėjus būtų jį pa�inoj�s vis� gyvenim�,�� �inoma, kaip tik taip jis ir jautėsi,�� tada pasisakė vard��� Rėjus Kylis�� ir leidinio pavadinim��� i� �Laikra��io�,�� ir D�onas, pats D�onas Lenonas, nė neklausiamas ėmė pasakoti, kaip jis prisimena �Laikra�tį� dar nuo tų laikų, kai grupė tik kūrėsi�� grupė! Rėjus nujautė, apie koki� grup� jis kalba!�� ir kaip jie kelet� kartų buvo kvie�iami groti į �Laikra��io� metinius apdovanojimus, kol visuotinė psichozė i�stūmė juos į nesibaigian�ias gastroles.

Joko �ypsojosi, o kartu su ja ir D�onas, ir Rėjus ne�inojo, k� daryti toliau, bet tada prisistatė ka�kokia pagalbininkė�� ne i� įra�ų kompanijos, o grei�iau asmeninė padėjėja, kurios darbas buvo palengvinti jųdviejų keli� per gyvenim�. Ji buvo pavargusi ir nepatikli, bet D�onas nuramino j� ir pakvietė Rėjų i�gerti arbatos. Ir Rėjus pamanė: koks nuostabus vis dėlto yra pasaulis.

Tai buvo jo pasaulis, tai buvo jo laikas, kuriame bet koks vaikis i� muzikinio leidinio galėjo papras�iausiai prieiti prie did�iausios roko �vaig�dės ir tiesiog puikiai su juo praleisti laik�.

Ir Rėjus pamatė, kad tas bendrų jausmų pasaulis, tas bendrumo jausmas, kadaise patirtas mokyklos �aidimų aik�telėje traukiant bitlų dainas, niekur nedingo. Jis buvo tikras. Tai nebuvo akių dūmimas, tai nebuvo suvaidinta. Viskas, k� jis girdėjo toje muzikoje, buvo tikra.

Eidamas per vie�bu�io vestibiulį, Rėjus juto į juos įsmeigtus nustebusius �vilgsnius�� koks jausmas būti akylai stebimam kiekviename planetos kampelyje?�� ir Joko paklausė jo nuomonės apie B-52�s, nauj� amerikie�ių grup�, apie kuri� Rėjus nieko, ni�nieko ne�inojo. Jeigu �ia būtų buv�s Teris, jis neabejotinai būtų jai i�kloj�s visas smulkmenas, bet pagaliau tai nebuvo svarbu, nes tai nebuvo viktorina ir Rėjui nereikėjo vaidinti protingo ar kieto, jis galėjo būti tiesiog savimi. Ir kai jie va�iavo liftu į vir�utinį auk�t��� D�onas, Joko, Rėjus ir toji moteris, asmeninė padėjėja,�� Rėjus pajuto viduje kylantį dar niekada nepatirt� d�iaugsm�, nugalintį baim� ir sumi�im�, kad nesugebėjo atsakyti į Joko klausim� apie B-52�s. Rėjus i�tiesė rank�, ir D�onas Lenonas jam i�tiesė sav�j�. Rėjus suprato, kad niekada neklydo tikėdamas muzika. Neklydo nuo pat prad�ių.

Jie į�engė į vie�bu�io kambarį, kuris veikiau priminė nam� ir niekuo nepanė�ėjo į tūkstan�ius kitų vie�bu�ių kambarių, kuriuose Rėjus kalbindavo muzikantus. Kambarys buvo be galo, be kra�to. Jame buvo net fortepijonas.

Joko prisėdo �alia jo ant sofos, veidu į D�on�, nud�iugusi galimybe pasikalbėti apie muzik� su �iuo keistu jaunuoliu, neskuban�iu nusikirpti ilgų plaukų. Asmeninė padėjėja skambino u�sakyti arbatos, ir Rėjus jau buvo tikras, kad tikrai sugebės tai padaryti, nes jis buvo dar�s tai daugyb� kartų anks�iau, ties� sakant, dėl to jis ir gyveno�� jis gyveno dėl muzikos, ir tai buvo geriausias dalykas jo gyvenime�� vienintelis, kuris visada turėjo prasm�.

D�ono Lenono balsas nė kiek nesiskyrė nuo balso dainose�� jis buvo juokaujamas ir pa�aipus, bet kartu ir i�mintingas bei kupinas dvasingumo�� tiesiog toks, koks ir turėtų būti. Jie įsitraukė į pokalbį�� ir kas Rėjui �ovė į galv�, kad neturės k� pasakyti? Po kiek laiko, kai arbata jau buvo atne�ta, D�onas Lenonas pasilenkė į priekį ir įjungė Terio diktofon�.

��Gal įsijunkime jį, Rėjau,�� pasakė D�onas Lenonas.�� Nenorė�iau, kad liktum be darbo.

Kavinėje grojo radijas. Leonas jį i�girdo tik pradėj�s skai�iuoti monetas arbatai ir sumu�tiniui.

...i� visų pusių apsupti �monių, i�pa�įstan�ių kitoki� kultūr�,�� kalbėjo negirdėtas moters balsas. Ai�kiai dirbtinis, bet kartu ir pilnas tikrumo,�� mes, politikai, negalime nematyti liaudies vargų.�� Įkyrus, rėksmingas, meilikaujantis.�� Mes, politikai, privalome padėti �monėms su tais vargais kovoti.

Leonas net i�si�iojo. Jis lyg u�hipnotizuotas spoksojo į radijo imtuv� ir nesiliovė net tada, kai moters bals� pakeitė �Don�t Go Breaking My Heart�.

��Kas tai?�� paklausė Leonas, �ūtbūt norėdamas su�inoti.

Prie baro stovėjo storulis i�blukusiais Sidabrinio jubiliejaus proginiais mar�kinėliais.

��Eltonas D�onas su Kiki Di,�� atsakė jis.

��Ne, ne, moteris. Kas buvo toji moteris, kuri kalbėjo prie� tai? Apie tai, jog esame apsupti.

Vyri�kis padavė Leonui sumu�tinį.

��Megė Te�er,�� pasakė vyri�kis. Jis pa�velgė į radijo imtuv� su neslepiamu susi�avėjimu.�� Pagaliau ka�kam parūpo ir mūsų bėdos.

Leonas paėmė sumu�tinį, tarsi i�tiktas �oko. Jis nenumatė to. Ir pra�iopsojo moment�, kada tas nutiko. Did�iųjų politinių partijų įtaka pastaraisiais metais atrodė suma�ėjusi. Ir kol jis pardavinėjo savo �Raudon�j� migl��, dalyvavo antirasistiniuose mitinguose ir strapaliojo pagal �The Clash� muzik�, �i moteris jau a�tuoniolika mėnesių Leono beveik nepastebėta vadovavo konservatoriams. Ar galėjo būti kitaip?

Leonas iki �iol buvo įsitikin�s, kad �iandieninė vyriausybė yra niekinė ir kad ji i�liks tokia visiems laikams. Jis įsivaizdavo, jog �alies ateitis spr�sis gatvėje.

Bet dabar jis netikėtai i�vydo alternatyvi� ateitį, kurioje koks nors konformistas politikas pasakoja visai �aliai�� ar did�iajai �alies daliai�� tiksliai tai, k� ji nori girdėti apie imigracij� ir profs�jungas, įstatymus ir tvark�, �varias rankas ir i�skalbtas u�uolaidas.

Jokių rėkaujan�ių skustagalvių, jokių �sieg heil�, jokių nacistinių fantazijų. Nieko buko ir netakti�ko. Tik truputį u�a�trintas, visas kliūtis savo kelyje triu�kinantis konformizmas. Ir jis nė neabejojo, kad Rubės tėvas patenkintas balsuos u� �io balso savininkꠗ balso, kuris tuo pat metu skambėjo ir dirbtinai, ir u�tikrintai, kuris atrodė es�s tiesiog sutvertas kalbėti tautai. Kaip Leonas nesugebėjo to numatyti? Kaip jis galėjo būti toks aklas?

Tik staiga Leonui atsirado kitokių rūpes�ių. Į kavin� į�engė Jauniklis su visa pakalikų gauja.

I�au�us dienai Dagenamo �unys atrodė apgailėtinai. Nemok�i�kai į nosis, lūpas, �andus įverti auskarai ir �iogeliai, alaus, kraujo ir purvo dėmės ant berankovių mar�kinėlių, nutekėj�s makia�as. Ry�kioje saulės �viesoje Jauniklio tatuiruotė po de�ini�ja akimi atrodė tarsi be�d�ionės įspausta lituokliu.

Kavinė buvo sausakim�a statybininkų, prie� darb� kertan�ių riebius so�ius angli�kus pusry�ius. Tikrų kietuolių, kurie retkar�iais galėdavo sau leisti ir kreiviau pasi�iūrėti į kokį nors gatvėje besibastantį pami�ėlį. Bet, pamat� Dagenamo �unis, net ir jie sėdėjo nudelb� akis į savo omletus ir bulvarinius raudonomis antra�tėmis i�margintus laikra�tukus.

��Nenoriu jokių nemalonumų,�� tarė Megės Te�er fanas u� prekystalio, ir Leonui vyri�kio balsas pasirodė pana�us į barmeno i� filmo apie laukinius vakarus.

��I�einam,�� paliepė Jauniklis Leonui.

Leonas lėtai pakilo nuo kėdės nė nepaliet�s savo sumu�tinio ir nusekė jiems įkandin i� kavinės. Nė vienas lankytojas net nedrįso pakelti akių į jį, pasmerkt�jį.

Gatvėje Jauniklis atsisuko į Leon�. I� prad�ių jis beveik meiliai suėmė Leono galv� rankomis, staigiai griebė jį u� ausų ir tė�kė veidu į priekinį �alimais stovin�io automobilio stikl�. I� netikėtumo Leonas net nepajuto skausmo, nors �is su kiekviena sekunde vis augo. Leono kakta buvo prakirsta, ka�koks �iltas skystis tekėjo per antakius. Leonas pamatė, kad jo makaulei teko laimė susidau�ti su ganėtinai i�vaizd�ia ma�ina. Tai buvo auksinės spalvos biuikas, chromuotomis rankenėlėmis ir juodmargiais sėdynių apmu�alais. Kaip i� kokios Bad�io Holio dainos, toptelėjo Leonui. Toks automobilis nebūtų padar�s gėdos i� pa�iam Elviui Presliui. Galv� įsiskaudėjo taip stipriai, lyg į j� būtų įspyr�s arklys.

��Jūs keliate man juok�,�� pasakė Jauniklis, nepaleisdamas Leono ausų.�� Pasipūt� smaukytojai i� �Laikra��io�. MAI�TAUTOJAI BE KIAU�IŲ? Vadinasi, a� neturiu kiau�ių, ar tai tu norėjai pasakyti?

��A� kalbėjau metafori�kai,�� gaudydamas or�, atsakė Leonas. Nepakeliamas ir vis stiprėjantis skausmas trukdė net galvoti.

Jauniklio toks Leono argumentas neįtikino.

��Gal manai, kad gali ra�inėti, kas ant seilės u�eina ir i�lipti sausas i� vandens? O gal įsivaizduoji, kad gyveni kokiam nors u�daram nelie�iamų grafomanų pasaulyje? Ir gal...

Ne�inia i� kur pasigirdo auk�tas spigus balsas.

���ia tavo ma�ina, bi�e?

Jauniklis atsisuko, tebelaikydamas Leono ausis savo gniau�tuose. Prie�ais jį stovėjo did�iausias tedas, kokį tik Leonas buvo mat�s. Leonas net suakmenėjo jį atpa�in�s. Tai buvo pats Ma�ylis, did�iausias i� visų tedų. Tedas gigantas.

Ma�ylis buvo apsuptas kokio tuzino pomaduotų gra�uolių�� jaunųjų tedų pa�iame jėgų �ydėjime, akivaizd�iai stipresnių u� Dagenamo �unis.

��K�?�� paklausė Jauniklis, ir jo minties gija nutrūko.

Ma�ylio buvo stebėtinai �velnus balsas. Kaip Elvio, dainuojan�io vien� savo religinių giesmių, pamanė Leonas. Pavyzd�iui, �There Will Be Peace in the Valley�.

��A� klausiu, ar tavo �ia ma�ina?

Vis dar labai santūriai, tik �į kart� rodydamas į biuiko priekinį stikl�. Nuo smūgio ant stiklo liko kraujo dėmė.

Jauniklis papurtė galv�.

��Ne, a� vairuoju autobus�,�� atsakė jis.�� �ita ma�ina ne mano.

�mogus kalnas linktelėjo, i� pa�iūros lyg ir patenkintas tokiu atsakymu. Nutais�s �iurpi� �ypsen�, Ma�ylis atsigr�ė į savo draugus, o tada vėl pasisuko į Jauniklį.

��A� ir pats �inau, kad �ita ma�ina ne tavo, tu tatuiruotas te�lagalvi,�� u�spiegė Ma�ylis.�� NES JI YRA MANO!

Smagiai atsivedėj�s, Ma�ylis vo�ė kablį Jaunikliui i� de�inės. Tasai net paskrido ir kry�iumi i�sitiesė ant grindinio. �Pana�iai D�ord�as Formanas nupūtė D�o Freizerį�,�� prisiminė Leonas smūgį, pakėlusį nuo �emės Kietuolį D�o kar�toje Jamaikos naktyje. Jauniklis paleido Leono ausis.

Ma�ylis bjaurėdamasis nu�velgė sukniubusį ant �emės Jauniklį, tarsi ap�iūrinėdamas ka�k�, į k� bus įsistoj�s, ir tada primynė jį savo mil�ini�ku batu. Jauniklis klaikiai sustaugė ir i�sprogino akis.

Nieko nelaukdami tedai puolė pirmieji. Jie plei�tu įsiver�ė į �unų gretas, nublok�dami �unis į gatvės vidurį. Bet �unys skubiai atsitraukė, panaudodami ne kart� i�vykose su mylima komanda patikrint� manevr�, priprat� kovoti nelygiomis jėgomis.

Leonas keturiomis ropojo i� mū�io lauko, o valdingas misis Te�er balsas dar tebeskambėjo jam ausyse.

...i� visų pusių apsupti... apsupti... apsupti �monių, i�pa�įstan�ių kitoki� kultūr�...

Pa�ok�s ant kojų, jis liuoktelėjo į nuva�iuojantį autobus� ir, nekreipdamas dėmesio į konduktoriaus protestus, u�lipo į vir�ų bei įsispoksojo pro galinį lang�, pir�tais glostydamas praskelt� antakį, stebėdamas gaujų mu�tynes, kurios jau spėjo persikelti į kit� gatvės pus�.

�unims pavyko suduoti rimt� atkirtį, bet kovinis tedų prana�umas vis labiau ry�kėjo. Ma�ylis, laikydamas u� �iupros du Dagenamo �unis, dau�ė juos vienas į kit� galvomis lyg kokias lėk�tes. Jauniklis, apsipyl�s tikromis a�aromis, mėgino sprukti. Jis i�tirpo tarp tedų. Autobusas pasuko į kair� Dominikonų tilto link ir mū�is pranyko i� akių.

Autobusas va�iavo per up�, o Leonas tu��iomis akimis spoksojo į �v. Pauliaus katedros kupol� nieko nematydamas. Jis buvo mirtinai i�bly�k�s ir drebėjo i� baimės.

Apsupti... apsupti... apsupti... mes, politikai, negalime nematyti liaudies vargų... mes, politikai, privalome padėti �monėms su tais vargais kovoti.

Drebėjo, nes per plauk� i�vengė susidorojimo.

Ir dar todėl, jog k� tik pamatė ateitį.

KETURIOLIKTAS SKYRIUS

Gatvės buvo beveik tu��ios.

Jaunas vyrukas u� fordo capri vairo galėjo kaip reikiant įsibėgėti iki upės. Pralėk�s ilga vingiuota Regento gatvės atkarpa ir įveik�s staigų kairį posūkį ties Erosu Pikadilio aik�tėje, jis pasuko į de�in� Heimarketu, nuo kurio pla�ia tiesi�ja nudūmė krantinės link.

��Gal gali lė�iau?�� tarė Migla.

Teris staiga metėsi į �alį, vos i�vengdamas susidūrimo su lotusu elan.

��Norėjai pasakyti, �i�nakt tau ir taip u�teko a�trių pojū�ių?

Jis dar padidino greitį, nekreipdamas dėmesio į raudon� �viesoforo signal�. Jis liepsnojo pyk�iu. Tam tikru at�vilgiu būtų buv� daug lengviau, jeigu Dagas būtų i�dulkin�s Migl�. Tada būtų buv� paprasta. Tada viskas tiesiog būtų baigta.

Bet kaip elgtis, kai tavo mergina praleido vis� naktį su kitu, kalbėdamasi apie Ny��, Bairon� ir pirm�jį dorsų album�? Teris ne�inojo, kaip jam elgtis. Kuo toliau, tuo labiau jam atrodė, kad gyvenimas darosi kur kas sudėtingesnis, nei jis įsivaizdavo. Ir jam sunkiai sekėsi su tuo susitaikyti.

��Stabdyk arklius, girdi?�� nukirto ji plieniniu balsu, kurį visada mokėdavo nutaisyti kada panorėjusi.�� �ia net ne tavo ma�ina.

��K� tas senis man padarys? Paduos mane į teism�?

��Teri,�� pasakė ji.�� Teri.�� Ilgas atodūsis.�� Nejaugi tu nieko dar nesupranti?�� Ji i�tarė tai labai lėtai, tarsi būtų �viesme�ių �viesme�ius toliau u� jį.�� A� laukiuosi.

Jis įsispoksojo į j�, nesuvokdamas, ar �ia pok�tas, ar melas, ar koks triukas, bet ji tik įsmeigė akis į keli�, ir Teris grei�iau nei akimirksniu visk� suprato.

Jis prisiminė tabletes pirm�j� naktį. Tabletes, kurių ji daugiau nebegalėjo vartoti, ir atsainų jųdviejų po�iūrį į kontracepcij�. Tai buvo ne kas kita, kaip aklas poros rujojan�ių paauglių �aidimas su likimu.

I� prad�ių jie dar galvojo apie prezervatyvus, bet tie pakeliai po tris sargius kiekviename pasirodė tokie senovi�ki, kad juodu galop tik skaniai pasijuokė i� tos minties. Prezervatyvai seniai buvo i�ėj� i� apyvartos�� kartu su bananų dieta, Biliu Fiuriu ir gimnastikos lankais.

Jie bar�kinosi jau nebe pirmas mėnuo, ir kadangi nieko nenutikdavo, jie tikėjo, jog niekada ir nenutiks.

�tai tada ir įvyko. �tai tada ėmė ir atsirado kūdikis. Teris nė nebuvo pagalvoj�s apie toki� galimyb�. Ji nė nebuvo toptelėjusi jam į galv�. Kūdikiai priklausė kitam�� suaugusiųjų pasauliui.

Ji suriko pa�iu laiku, ir Teris prie� pat nosį suspėjo pamatyti policijos automobilį, sustojusį praleisti senutės, lėtai i�vairuojan�ios savo morris minor i� �alutinės gatvelės. Jis mynė ant stabd�ių, prakti�kai atsistodamas ant jų, beveik pakildamas i� sėdynės, paklaikusiomis i� siaubo akimis stebėdamas vis labiau artėjantį policijos automobilį�� padangos cypė, Migla spiegė, o Teris, sulaik�s kvėpavim�, su a�aromis akyse laukė smūgio, kai jie visi pavirs metalo lau�u.

Juodu ir kūdikis. Dar visai ma�ytis kūdikėlis.

Susidūrimas taip ir neįvyko. Fordas capri sustojo per colį nuo įstatymo sergėtojų bamperio. I�gird� �viegiant padangas, abu farai nusteb� su�iuro į maniak�, vos neįva�iavusį jiems į u�pakalį.

Teris sėdėjo prie vairo, mėgindamas suvokti tai, k� vos prie� akimirk� i�girdo, ir stebėjo i�lipan�ius i� automobilio policininkus. Jis �inojo, kad bus papra�ytas i�lipti ir apie�kotas. Suprato, kad nebeturi laiko paslėpti narkotikų. Todėl tik �vilgtelėjo į Migl� ir nusijuokė. Kūdikis. Policininkai buvo jau �alia. Vienas jų�� senas, kitas jaunas�� visai kaip oro uoste.

Jie papra�ė jį i�lipti i� automobilio. Tada liepė pūsti�� pūsti stipriau, pūsti teisingai. Nieko. Po to pareikalavo i�tu�tinti ki�enes, ir kol vienas tikrino vairuotojo pa�ymėjim�, kitas apie�kojo jį. Celofaninis mai�elis su amfetamino sulfatu, buv�s vidinėje �varko ki�enėje, per stebukl� liko neaptiktas.

��Sere,�� kreipėsi į jį jaunesnysis,�� ar galiu jūsų paklausti, kodėl vairuojate kaip visi�kas begalvis?

Teris papurtė galv�. Pasaulis pasikeitė. Jis negalėjo to i�reik�ti �od�iais, bet jam pasirodė, kad pasaulis pasikeitė visiems laikams. Ar bent jau Terio vaidmuo jame.

��A� k� tik su�inojau, kad tapau tėvu,�� pasakė jis. Jis nutilo, pats nusteb�s, kaip keistai tai skamba. Policininkai susi�valgė.�� Vos por� sekund�ių atitraukiau akis nuo kelio, atitraukiau akis nuo kelio ir...

Abu farai palenkė galvas, kad galėtų geriau ap�iūrėti Migl�, kuri rimta sėdėjo keleivio sėdynėje, ir tada vėl atsigr�ė į Terį.

��Daili mergaitė,�� pasakė vyresnysis, i�tiesdamas rank�.�� Sveikinu.

Jaunesnysis kum�telėjo jam į nugar�.

��Prisimenu, kaip mano bob�ė prane�ė man apie mūsų pirmagimį,�� nusijuokė jis, kol vyresnysis kratė Terio rank�.�� Prisimenu, a� vos nepaspringau ry�iniu paplo�iu.

Palinkėj� jiems laimingo kelio, policininkai grį�o į savo automobilį �ypsodamiesi ir �iek tiek geresnės nuomonės apie pasaulį bei dabartinį jaunim�. Tarsi, m�stė Teris, jie tik dabar būtų suvok�, kad jaunoji karta nė kiek nesiskiria nuo visų ankstesniųjų, nepaisant keistų �ukuosenų ir nudriskusių drabu�ių. Ir galbūt jie buvo teisūs.

Teris pa�velgė į Migl�. Jos veidas buvo bejausmis, ir Terį staiga nukrėtė �iurpas. Jam tik dabar tai atėjo į galv�.

O k�, jeigu ji nenori �io kūdikio?

Jie pasistatė automobilį �alutinėje gatvelėje ir prisėdo �alia Kleopatros adatos, spoksodami į bar�as upėje ir dangorai�į, kuriame buvo įsikūrusi ir �Laikra��io� redakcija.

��Mes dar jauni,�� pasakė ji.�� Per jauni turėti vaik�.

��Tas tiesa,�� pasakė jis. Pyk�io nebeliko. Teliko tik ry�ys, tas neįtikėtinas jųdviejų ry�ys, tarsi jie būtų daugiau nei mylimieji, daugiau nei draugai. Tarsi tokie artimi jie negalėtų būti niekam kitam.

��Tai did�iulė atsakomybė,�� tarė ji.

���inau,�� atsakė jis.�� �inau, kad tai did�iulė atsakomybė. Kūdikis. Jėzau.

Migla staiga parei�kė:

��A� nė nemanau tapti viena tų motinų, kurios vis� dien� sėdi namie, verda uogien� ir mala visokį �ūd�.

Teris nusijuokė.

��Tai jau tikrai.

Miglos tonas su�velnėjo.

��Bet juk nuo to niekas nesikei�ia,�� tarė ji kar�tai.�� O kaip �aunu būtų paleisti nauj� �mogutį į �į pasaulį!

Ji irgi nusijuokė.

��Įsivaizduok, kaip jis atrodys,�� pasakė Teris.�� Pusė tav�s ir pusė man�s.

Ji staiga surimtėjo.

��A� nenoriu jo atsikratyti, Teri. A� nenoriu aborto. �inoma, a� u� moters teis� rinktis ir visa kita, bet a� tiesiog nenoriu jo atsikratyti.

Jis papurtė galv�.

��Tai būtų baisu,�� tarė jis. Jis jau mylėjo jųdviejų vaikelį.

Tada jie nutilo, apimti stebuklingo jausmo, mėgindami suvokti, k� rei�kia turėti kūdikį.

��Nuo to juk niekas nepasikeis,�� pakartojo Migla, mėgindama įsivaizduoti, kaip viskas bus.�� Mes galėsime jį pasiimti su savimi. Į darb�. Kartu ved�iosimės jį į koncertus.

Teris susim�stė ir suraukė antakius. Susikaupė. Pabandė galvoti atsakingai.

��Tik prie� tai u�kim�ime jam ausis vata. Kad apsaugotume jas, kol jos, taip sakant, auga.

Migla rūpestingai linktelėjo.

��Tai tikrai puiki mintis. U�kim�ti ausis vata.�� Ji nusikvatojo, ir jos veidas nu�vito.

��O k�, jeigu gims mergaitė?

Teris irgi nusijuokė, tada paėmė Miglos rankas ir pabu�iavo.

��O k�, jeigu gims berniukas?

Tada jie ilgam nutilo, �iūrėdami į bar�as upėje ir jų net nematydami, jausdami pradedan�i� kepinti saul�, kuri pama�u kilo vir� jų�� suaugusiųjų�� gyvenimų.

Leonas laikė rankose sumu�tinį su kumpiu ir mėgavosi �ia akimirka.

Per vien� naktį jis ka�kaip įsigudrino sutikti savo svajonių mergin�, recenzuoti nemėgstamiausi� grup� ir i�vengti �iauriausios bausmės.

Visai nebloga naktis.

Pabėg�s i� mū�io lauko, jis i�lipo i� autobuso prie Londono sienos, pa�ioje finansinio rajono, į kurį jau rinkosi kostiumuoti vyrai ir jų jaunos asistentės, �irdyje. Pėdindamas tarp jų, Leonas m�stė, k� apie vyrų ir moterų santykius �eimoje sakė, rodos, Engelsas. Kad �eimoje vyras yra bur�ujus, o moteris�� proletariatas. K� gi, Frydrichai, mano mielas drauge, m�stė Leonas, lygiai tokia pat padėtis yra ir Londono Sityje.

Nenorėdamas valgyti sumu�tinio taip arti kapitalizmo �irdies, Leonas nukulniavo �arterhauzo gatve Smitfildo mėsos turgaus link, nusprend�s ver�iau su�veisti pusry�ius kavinėje, pilnoje tikrų darbininkų, u�uot u�kand�iav�s apsuptas skystablauzd�ių popieriaus gadintojų, siurb�iojan�ių silpn� arbat� ir kramsnojan�ių pakepintas de�reles su sūriu.

Kart� Teris buvo jį ten nusived�s, norėdamas pasiskolinti i� tėvo pinigų, ir Leonui toji vieta padarė stiprų įspūdį.

Turgus buvo įsikūr�s pa�ioje Anglijos centrinio banko ir Vertybinių popierių bir�os pa�onėje. �liaugiantys prakaitu, per naktį triūsiantys vyrai, tampantys u� save didesnius skerdienos gabalus, pary�iais einantys į aprūkusi� u�eig�, kokių buvo pilna aplinkui Smitfild�, i�lenkti po kelet� bokalų alaus ir sukirsti po mil�ini�k� taukuose keptos mėsos porcij� vos parsvirduliuojantys namo ir pasliki griūnantys į lov��� �tai kur tikroji būties prasmė, m�stė Leonas, stengdamasis neliesti sukruvintos kaktos.

�iuo metu turgus jau buvo gerokai i�tu�tėj�s. Nedidelė kavinukė, kuri� pasirinko Leonas, buvo pilna mėsininkų kraujuotais chalatais, god�iai palinkusių vir� lėk��ių su kiau�iniene, kepintu kumpiu, pupelėmis, de�relėmis ir skrudinta duona.

Geri, s��iningai dirbantys �monės po pamainos, �iltai m�stė Leonas,�� realūs �monės!�� nors, �inoma, ir smerkdamas juos u� tai, kaip jie linko vir� bulvarinių laikra�tpalaikių su į�ūlių mergelių, demonstruojan�ių savo jaunas krūtis, nuotraukomis. Leono sumu�tinis sustojo pusiaukelėje, kai jo paties �vilgsnis nukrypo į laikra�tį �alimais sėdin�io vyro rankose. Mergaiti�ka �ypsena vir� moters kūno, priklausan�io �e�iolikmetei merginai i� Kento. �i nuotrauka skausmingai priminė Leonui jaudinantį Rubės kūno stangrum� miegmai�io viduje, ir jis pajuto sukylan�i� meil� ir ilgesį.

Jis norėjo su�inoti, ar pamatys j� �į savaitgalį.

Jis norėjo su�inoti, ar apskritai j� dar kada nors pamatys.

Jis norėjo su�inoti, ar turi bent menkiausi� �ans� var�ytis su Stivu.

Leonas padėjo sumu�tinį atgal ant lėk�tutės ir siektelėjo HP pada�o. Nukėl�s nuo sumu�tinio vir�utin� riek�, ap�iūrėjo rusvai pakepint� kumpį ir i�tirpusį, susigėrusį į duon� sviest�. Tu��ias Leono skrandis gurgė po ilgos nakties.

Leonas papurtė butelį su pada�u kiek galėdamas smarkiau. Nelaimė, butelio dangtelis nebuvo u�suktas, ir tir�ta rudo pada�o srovė �ovė Leonui per petį lyg į kosmos� paleista raketa. I� to, kaip visi kavinės lankytojai sulaikė kvėpavim�, jis suprato, kad nusileidimo vieta nebuvo tinkamiausia.

Leonas apsigr�ė ir pamatė ne juokais įdūkusį mėsinink�. Pada�as upeliu tekėjo per jo plikai skust� galv�. Mėsininkas buvo tokio pat plo�io, kaip ir ūgio, o plieniniai nuo ketvir�io am�iaus sunkumų kilnojimo jo rankų raumenys buvo i�vagoti storų gyslų.

Leonas įsiminė jo raumenis dėl to, kad, pakil�s nuo kėdės, �is �mogus nė nebandė nusibraukti pada�o, varvan�io per kakt�, o i�kart ėmė raitotis krauju apta�kyto chalato rankoves.

Taip i�au�o diena, nuo kurios Leono Peko jau nebejaudino darbininkų rūpes�iai.

Terio tėvas buvo jau senas.

Teris stovėjo prie svetainės lango ir �iūrėjo, kaip jis sunkiai pareina gatve namo i� naktinės pamainos.

I�vargintas darbų, rūpes�ių dėl savo sūnaus ir negailestingos metų na�tos. Kiek jam buvo metų�� keturiasde�imt, penkiasde�imt?

I�girdusi rakt� spynoje, Terio mama �yptelėjo sūnui. Ji �enklu parodė, kad jiems visiems reikia būti labai tyliems, visiems trims. Netrukus seniokas nusteb�s stovėjo tarpduryje ir markstydamasis spoksojo į savo �mon�, sūnų ir sūnaus mergin�, jaun�j� Migl�.

��Nagi, spėk?�� paklausė jo Terio mama, tarsi būtų jau ilgai saugojusi �i� paslaptį.�� Nagi, seneli, spėk!

Jo tėvas atrodė gerokai susen�s. Bet kai i�girdo naujienas, �velniame, i�vargusiame veide nu�vito �ypsena. Ir tai buvo tokia �ypsena, kuri�� Teris tuo neabejojo�� suteiks jo tėvui stiprybės dar daugybei metų į priekį.

Redaktoriaus kabinetas buvo sausakim�as, ta�iau jame tvyrojo kapų tyla. Buvo girdėti tik metalinis Terio diktofono ritelės tra�kesys ir monotoni�kas D�ono Lenono balsas.

Mano gyvenime buvo daug ie�kojimų�� makrobiotika, Mahari�is, Biblija... ir visi iki vieno i�min�iai kalbėjo man t� patį�� atmink �i� akimirk�. Gyvenk �ia diena.

Redaktorius �vytėjo. Tai buvo ta reta akimirka, dėl kurių Kevinas Vaitas gyveno. Kiekvienas kraustytųsi i� proto, i�gird�s tokius dalykus.

Grupės i�irimas... Brajano mirtis, Polo parsidavimas... geriausias solines plok�teles leid�ia Ringo...

Kevinas Vaitas vis dar negalėdamas patikėti vartė Rėjaus u�ra�us, ir palaiminga �ypsena lėtai �iebėsi jo veide. Lenonas nesustodamas kalbėjo toliau. Jis buvo didis kalbėtojas. Jautei, kad jis turi t� poreikį i�sikalbėti, nor�, jog tai būtų u�ra�yta, i�pa�inti visk�. Jis buvo didis i�pa�inėjas, mokantis kalbėti taip, lyg visk� pasakotų pirm�, o kartu ir paskutinįsyk.

Mes buvome ganėtinai atgrasūs... tame Liverpulio priemiestyje, ir kai va�iuodavome į pietus su savo odiniais apdarais, diskotekų organizatoriai nelabai mus mėgo... jiems mes atrodydavome pana�ūs į chuliganų gauj�. Taigi padarėme taip, kaip liepė Ep�teinas: �Klausykite, jeigu įsitaisytumėte kostiumus...� Ir, �inai, Rėjau, netrukus visi norėjo gero kostiumo. Dailaus, eleganti�ko, juodo kostiumo... Mums patiko oda ir d�insai, bet kiekvienam i� mūsų reikėjo gero kostiumo, kurį galėtume ne�ioti ne scenoje. �Puiku, seni, duok� t� kostium�.� Brajanas buvo mūsų pardavėjas, mūsų prie�akys. Tu pastebėsi, kad dar viena gyvenimo keistybė yra ta�� �it� a� galbūt ka�kur perskai�iau,�� kad visiems savo jėgomis prasimu�usiems vyrukams būtinai reikia i�silavinusio u�tarėjo, kad �is jiems atstovautų ir mokėtų apsieiti su visais kitais, turin�iais tokį pat i�silavinim�... Gal dar arbatos? Tikrai?

���inai, k� �ia turi, Rėjau?�� paklausė Vaitas.�� I�skirtinį interviu visam pasauliui.

Rėjus linktelėjo ir silpnai �yptelėjo. Staiga jis pasijuto nepaprastai i�sek�s. Jam pasirodė, kad galėtų i�miegoti tūkstantį metų. Rėjus svajojo apie �vari� balt� patalyn� ir apie misis Braun, nors, ties� sakant, jis daugiau nebevadino jos misis Braun. Nuo �iol ji buvo Liza�� jos tėvai per pirm�jį savo pasimatym� buvo Elizabet Teilor koncerte,�� nes nuo �iol ji nebuvo tiesiog ka�kieno �mona, nes tai buvo jos vardas. Liza. �is vardas puikiai jai tiko.

�ia pasigirdo Joko balsas.

A� ne i� tų, kuri nori sudeginti Mon� Liz�. Tai esminis skirtumas tarp man�s ir kai kurių revoliucionierių. Jie mano, kad būtina sunaikinti establi�ment�. A� manau kitaip. A� sakau: geriau padarykime i� Monos Lizos kad ir mar�kinėlius. Perkainokime vertybes.

��Padarykime i� Monos Lizos mar�kinėlius,�� nusikvatojo Vaitas.�� Man patiko.

Ar tai buvo geras interviu? Rėjus negalėjo to pasakyti. Padaryti mar�kinėlius i� Monos Lizos�� tai juk tebuvo beprasmiai tau�kalai, taip galėjo kalbėti tik visi�kas pami�ėlis. Bet jis įvyko. Ir tai buvo svarbiausia. Ir tai buvo taip paprasta. Ir visi buvo tokie malonūs. �velgiant į praeitį, atrodė, kad yra visi�kai normalu prieiti prie did�iausios roko �vaig�dės pasaulyje, prisistatyti, tada susėsti kartu i�gerti arbatos. Tai buvo bendrų jausmų pasaulis, ir D�onas Lenonas taip pat juo tikėjo.

Rėjus Kylis priėjo prie D�ono Lenono su meile akyse�� kaip maldautojas, kaip gerbėjas, kaip �alininkas. Tad kaip galėjo jo didvyris jam atsakyti? Ir dar Lenonas buvo malonus. Malonesnis, nei turėjo būti.

��Tai negali būti pirmajame puslapyje,�� pasakė vienas vyresniųjų, nepajėgdamas nuslėpti apmaudo.

Nuo pat tos akimirkos, kai Rėjus apsirei�kė su Lenono interviu, Kevinas Vaitas su juo elgėsi kaip su sūnumi paklydėliu. Ir vyresnieji kolegos atrodė nepaprastai dėl to įsi�eid�, tarsi Rėjus būtų perlip�s jiems per galvas.

Redaktorius linktelėjo.

��Bet kuri� kit� savait� tai būtų pirmajame puslapyje,�� atsakė Vaitas beveik atsipra�ydamas.�� Bet �i� savait�, deja, ten gali būti tik viena.

��Elvis penkiasde�imt �e�taisiais,�� pasiūlė vienas vyresniųjų, bar�kindamas pie�tuku į bloknot�.�� Kuri nors i� klasikinių Alfredo Verthaimerio nuotraukų. Memfio blyksnis visu ry�kumu. Antra�tė�� PRISIMINKIME JĮ TOKĮ. �Tokį� i�skirti kursyvu.

Vaitas susim�st�s linktelėjo.

��Dar vakar Elvis buvo nesusipratimas, u�sit�s�s dvide�im�ia metų per ilgai,�� pasakė jis.�� Grį��s po armijos, jau niekada nebuvo toks, koks anks�iau. O �iandien, �iūrėk, jis jau rokenrolo kankinys, dievas, nemirtingasis. Ir per anksti pa�auktas i� mūsų tarpo.

��Tai per �iauru,�� pasakė Rėjus.

��Tai �ou verslas,�� pasi�aipė vienas vyresniųjų. Juostelė sukosi toliau.

Mūsų stiprybė yra tai, kad mes esame kaip Romeo ir D�uljeta. Ir �inai, mes esame puikus pavyzdys, nes kur tik pa�velgsi, visur�� poros. Mes visi gyvename poromis. Ir jeigu visos pasaulio poros susitapatins su mumis ir mūsų idėjos suras atgarsį jų �irdyse, kokį tai sudarys procent� visų �monių, gyvenan�ių mūsų planetoje?

�Mm...�

Rėjus krūptelėjo, i�gird�s mėmi�k� savo paties bals�.

���inai, k� �ia turi, Rėjau?�� pasakė Vaitas jam, meiliai u�dėj�s rank� ant diktofono.�� Darb� visam gyvenimui. Darb� visam gyvenimui. Tu esi tasai �mogus, kuriam pavyko prakalbinti D�on� Lenon� Neapykantos metu.�� Vaitas did�iuodamasis nusi�ypsojo Rėjui, tarsi jis niekados ir nebuvo prarad�s tikėjimo juo.�� Tebegausi plok�teles u� dyka net ir tada, kai tau bus keturiasde�imt. Pagalvok apie tai.

Rėjus juto, kaip visų kabinete buvusių darbuotojų akys su�iuro į jį, juto jų pavyd�. Jie visi to norėjo�� jis ir pats to norėjo nakties prad�ioje. Pa�ado, kad traukinys niekada nepaliks jo stotyje. Ir gal �ia kaltas buvo Rėjaus i�sekimas, bet jis nesijautė toks laimingas, kaip manė i� prad�ių.

Plok�telės u� dyka? Kai tau keturiasde�imt? Ka�kodėl toji mintis jį slėgė.

O juk tai buvo vienintelis darbas, kurio jis tro�ko. Ir vis dėlto perspektyva pasenti tarp �ių sienų kėlė jam baim�. Gal tai buvo dėl to, kad jam reikėjo i�simiegoti, tuojau pat. O gal dėl to, kad jo karta, kaip ir ankstesnioji�� toji, kuri buvo prie� jį,�� taip stengėsi vis� laik� i�likti jauna, kad mintis apie senėjim� buvo neįsivaizduojama. Net jeigu tau k� tik pa�adėjo kalnus plok�telių u� dyka tavo keturiasde�imtojo gimtadienio proga.

Gyvenimas yra per trumpas,�� pasakė D�onas Lenonas, pasigirdo trak�telėjimas ir juostelė pasibaigė. �Gyvenimas yra per trumpas�,�� ir jis nutilo.

�ia Vaito sekretorė įsiver�ė į kabinet�, darydama tai, ko �iuk�tu niekam nebuvo patartina daryti �Laikra��io� redakcijoje, kur, be kita ko, vis� laik� turėjai laikytis �altai.

Ji verkė.

��Skipas,�� su�nab�dėjo ji.

Ant i�draskyto Kovent Gardeno griuvėsių kalėsi �ali daigeliai. Ar jie �adėjo �viesesn� ateitį? O gal tik norėjo dar kart� priminti apie stichijos, visagalių gamtos jėgų triumf�?

Ne, pamanė Teris Varboisas. Tebūnie tai �viesesnė ateitis. �tai kuo reikia tikėti.

Jis stovėjo prie �Vakarų pasaulio�. Dienos �viesoje klubas atrodė visi�kai kitoks�� vos didesnis u� skyl� sienoje. U�gesinta neoninė i�kaba buvo niūri ir purvina. Atrodė, tarsi jis būtų prastovėj�s u�darytas i�tisus metus, o ne vos kelet� valandų.

Netikėtai Teris pastebėjo tarpduryje susirangiusi� figūr�. I� vėliavos-�varko buvo belik� tik skutai. �mogysta pasimarkstė, tarsi būtų k� tik prabudusi i� gilaus miego.

��Ar tai galas?�� paklausė Brajaniakas.

��Manau, taip,�� linktelėjo Teris.�� Manau, kad tai galas, Brajanai.

Teris jau ilgėjosi �ios vietos. Jis prisiminė naktis, kai eidavo pro �ias duris į rūsį, alsuojantį triuk�mu, senų draugų ir nepa�įstamų gra�uolių veidus, i�nyran�ius i� tamsos.

Migla nuve�ė į �Laikra��io� redakcij� Dago Vudo nuotraukas, ir tai buvo puiku, nes Teriui reikėjo laiko pagalvoti. Nuo �iol viskas bus kitaip.

Migla tikino, kad kūdikis nieko nepakeis. Ta�iau Teriui atrodė, kad jis kaip tik pakeis visk�. Vienintelis dalykas, kuris nepasikeis, m�stė jis, stovėdamas prie �Vakarų pasaulio� durų,�� tai jo jausmai �iai merginai. Jis niekada nesiliaus jos mylėj�s, ir kūdikis tik dar labiau sutvirtins jųdviejų ry�į. Visa kita taps nebe taip svarbu.

Nuo �iol jis nebesilankys �Vakarų pasaulyje� taip da�nai kaip anks�iau. Ir prie�astis�� ne vien publika, kuri keitėsi, nes garsas apie nauj�j� muzik� ir jos �adamus gerus laikus pasklido po vis� �alį tiek tarp vargetų, tiek tarp turtuolių. Grupės irgi keitėsi.

Grupės buvo kaip rykliai�� jos buvo priverstos arba judėti į priekį, arba i�nykti. Negalėjai am�inai groti tokiose landynėse, kaip �Vakarų pasaulis�. Jis pa�velgė į anonsuojamų koncertų skrajutes ir suvokė, kad ne�ino nė vienos i� �ių naujų grupių. Ir netgi neturėjo didelio noro apie jas su�inoti.

Grupės, su kuriomis pradėjo jis, jau buvo kelyje. T�, kas vyko pernai, dar galima buvo vadinti tikra bi�iulyste. Tai buvo amfetaminų, naujų draugų ir vilties gyventi geresniame pasaulyje laikai. Visi ver�ėsi lauk i� nuosavų d�ino gamyklų. Ta�iau i� to beliko tik blizgantys dantys, kokainas ir asmens sargybiniai. Grupės, kurias jis pa�inojo, arba nugrimzdo u�mar�tin, arba i�garsėjo ir dėjo visas pastangas, kad tokios ir i�liktų. Jos keitėsi. O kartu keitėsi ir Teris.

I�sitrauk�s amfetamino sulfato mai�elį, kurio policijai nepavyko surasti, jis i� visų jėgų �vystelėjo jį į plyn� lauk� prie�ais �Vakarų pasaulį�.

Brajaniakas �ia pat sukruto, pauostinėjo or�, ta�iau tuojau vėl tapo abejingas.

Pernyk�tė vasara, kai viskas tik prasidėjo, Teriui buvo �auniausia. Ta�iau dabar jis tenorėjo, kad viskas kuo grei�iau baigtųsi ir prasidėtų jų tikrasis gyvenimas.

Ir jis suprato, kad tai�� pabaiga. Tie pasaki�ki laikai, kada bet kuri� savaitės dien� galėdavai į�engti į bet kurį klub� ir i�girsti �The Clash�, �The Jam�, D�onį Tanders� su �The Heartbreakers� ar bet koki� kit� nuostabi� grup�, kuri net neturi sutarties, pasijusti pa�iame įvykių sūkuryje ir parsivesti namo mergin�, kurios net vardo neprisiminsi ryte,�� ir tai nebus toji vienintelė mergina, be kurios negali gyventi,�� negrį�tamai prabėgo. Trumpas laiko blyksnis ir galimybė pabūti Normano Meilerio laisvu �mogumi Pary�iuje buvo prarasta visiems laikams.

Iki �iol jis nebrangino to, k� turėjo. Galbūt taip būna visada�� �mogus įvertini laim� tik tada, kai ji jau praeityje. Nors dabar jie visi turėjo daugiau: grupės turėjo savo sutartis, �urnalistai�� savo karjeras, o Teri)�� mergin�, kurios u�sigeidė t� pa�i� akimirk�, vos tik j� pamatė, ka�kodėl atrodė, kad niekas nėra toks laimingas, koks buvo prie� metus. Jo galvoje sukosi ka�kokio eilėra��io fragmentas, eilutė i��� Larkino?�� anglų literatūros pamokos prie� penket� ar �e�et� metų, kai jis spoksojo į sunkius debesis, plaukian�ius vir� �aidimo aik�telių, ir klausėsi viena ausimi. Tik dabar jis suprato, kad tas eilėra�tis buvo apie jį.

He married a woman to stop her getting away

Now she�s there all day.

(Jis vedė mergin�, kad būtų jo am�inai.

Nuo �iol jo �e�ėlis perdien bus jinai.)

Brajaniakas i� lėto atsistojo ir nusvirduliavo Kovent Gardeno griuvėsių link � vieni�a figūra, įsisupusi į sen� sudriskusi� vėliav�. Statybininkai pradėjo darbo dien�. Jie ka�k� betonavo toje dykvietėje. Visa tai turės pasikeisti. Viskas.

Saulė patekėjo vir� kitokio pasaulio, ir Teris jau nebegalėjo bėgioti kaip pramu�tgalvis vaikigalis. Jis jau mylėjo jų kūdikį. Ir vis dėlto jis nusiminė pagalvoj�s, kad daugiau niekada nebe�iūrės koncerto chemijos pripumpuota galva, būdamas pasireng�s viskam.

Stabtelėj�s prie kepyklėlės Nilo gatvėje, jis nusipirko piln� mai�elį bandelių ir pasuko į pietus, god�iai rydamas vien� bandel� po kitos, ir jų kvapas buvo labiausiai viliojantis kvapas pasaulyje. Iki upės visas krep�elis iki paskutinės bandelės buvo sutar�ytas, o Terio veid� nu�vietė plati �ypsena.

PENKIOLIKTAS SKYRIUS

Teris įsiver�ė į perklausų kambarį, norėdamas i�sipasakoti Skipui visas naujienas�� apie tėvyst�, apie tai, kaip tavo gyvenimas gali pasikeisti per vien� naktį, apie ker�t��� patiekal�, patiekiam� į stal� su laisvinamaisiais.

Bet vietoj Skipo jis rado Migl�, gurk�nojan�i� arbat� i� automato kartu su auk�ta pagyvenusia moterimi. Pa�iūrėti ji atrodė maloni ir daili, ir Teriui �mėstelėjo, kad jau yra j� ka�kur mat�s.

��Tai Skipo mama,�� pasakė Migla, mesdama susirūpinusį �vilgsnį į moterį.�� Skipui... Skipui blogai.

Teris nieko nesuprato. Tomis dienomis jis manė, jog jie visi gyvens am�inai.

��Kas jam?

��Jis ligoninėje,�� atsakė Migla.�� Daktarai sako, kad jam insultas.

Teris kaip pami��s spoksojo į Migl�. Jis nesuprato, apie k� ji kalba. Jis nesuprato nieko.

��Insultas? Kas tai�� koks nors �irdies smūgis?

Migla atsiduso.

��Kraujo i�siliejimas į smegenis,�� pasakė ji.�� Jeigu jis i�gyvens pirm�j� savait� ar dvi, viskas bus gerai.

Teris �engtelėjo �ingsnį į priekį ir neturėjo k� pasakyti. Skipas turi mam�? Skipas gali mirti? Tai buvo neįsivaizduojama.

Argi gali tavo paties kūnas �itaip tave i�duoti? Kodėl tai nutinka be jokio perspėjimo? Kur teisybė? Kam pasiskųsti?

��Jeigu ne Skipas, man�s �ia nebūtų,�� pralemeno jis, ir tai nuskambėjo bevilti�kai tu��iai�� kam rūpi, ar jis �ia, ar ne? Kam tai rūpi? Bet moteris nusi�ypsojo ir linktelėjo.

��Bosas nori jus pamatyti,�� pasakė Migla.�� Abudu.

Teris atsigr�ė ir pamatė tarpduryje stovintį Leon�.

Jis buvo baltas kaip kreida. Viena jo akis�� primerkta ir violetinė. Ant kaktos�� sukre�ėj�s kraujas, plaukai�� aukso spalvos.

Teris sugriebė Leon� u� rankos ir i�ėjo i� perklausų kambario, susirūpinusiomis akimis spoksodamas į draug�.

��Vie�patie, Leonai, kas tau?

��A� �okau,�� atsakė Leonas, ir Teris nesusilaikė nenusi�ypsoj�s. Jis niūktelėjo Leon� ir pajuto kylantį nesulaikom� bepro�io juok�.

��Tu �okai?

��Aha, �okau.�� Dabar jau Leonas �ypsojosi.

��Ar tai �unys tave prigriebė?

Leono �ypsena tapo dar platesnė.

��Ne, tai tedai juos prigriebė.

Teris patenkintas linktelėjo.

��O kaip dėl Skipo? Kas bus Skipui?

��Ne�inau,�� atsakė Leonas ir kaipmat apsia�arojo. Teris u�dėjo rank� jam ant peties.

��Tikėkimės, viskas bus gerai,�� i�tarė jis.�� Turi būti. Juk jam tik... o kiek jam gali būti metų, i� tikrųjų?

Leonas panarino galv�, ir akimirk� Teriui pasirodė, kad jo draugas m�sto ne apie jo klausim�, o apie straipsnius, kuriuos jie skaitydami u�augo�� Skipas D�onsas, pasakojantis jiems istorijas apie savo nuotykius su Kitu Ri�ardsu, Igiu Popu, Dagu Vudu, Lu Ridu, D�imiu Peid�u ir �New York Dolls�, savo ra�iniuose sumalantis į miltus apsi�aukėlius ir �lovinantis tikr� gro�į. Skipas buvo nepalyginti geresnis u� jį, geresnis, nei Teris kada nors bus.

��Skipui dvide�imt penkeri,�� atsakė Leonas.

Jie nuėjo į Kevino Vaito kabinet�. Vaitas stovėjo prie lango ir �iūrėjo į up�. Rėjus stovėjo �alia jo. Kai Teris pabeldė į duris, abu atsigr�ė. Vaitas pamojo jiems, kad įeitų, o Rėjus �yptelėjo. Teris staiga prisiminė, kaip jie visi trys tūnojo sugriautame name ir slėpėsi nuo tedų. Kada tai buvo? Prie� �imt� metų.

��Bose, mes einame į ligonin�,�� pasakė Teris.�� Mums būtina pamatyti Skip�.

Vaitas nekantriai papurtė galv�.

��Nesirūpink dėl Skipo,�� tarė jis.�� Juo jau pasirūpinta. Jam viskas bus gerai. O �tai mums reikia i�spr�sti vien� neatidėliotin� klausim�.

��Neatidėliotin� klausim�?�� nesuprato Teris.�� Skipas ligoninėje, jo smegenys mai�osi su krauju, o mes �ia sprend�iame neatidėliotinus klausimus?

Vaitas nieko neatsakė, tik pa�velgė į juos tylėdamas. Kai jis pagaliau pra�neko, jo balsas buvo labai tylus.

��Jūs, berniukai, �iek tiek per ilgai verdate �itame paauglių mai�to katile, ar taip nemanote?�� pasakė jis, �iūrėdamas į Terį taip, lyg �is būtų rokeris pabaisa, kaltas dėl riau�ių Braiton By�e 1965-aisiais.�� Girdėjau, �i�nakt �turmavai vie�butį.

Teris nieko neatsakė, tik nudūrė akis į �em�. Jis nemėgo, kai Vaitas ant jo pykdavo. Redaktoriaus balsas sumink�tėjo.

��Ateityje nenoriu matyti tav�s painiojan�io asmeninių problemų su darbu. Ai�ku?

Teris linktelėjo.

��Ai�ku.

Vaitas pasisuko į Leon�.

��Ir tik vienas Dievas te�ino, kur praėjusi� naktį basteisi tu.

��A� �okau,�� atsakė Leonas, bet redaktorius nė ne�yptelėjo.

��Pasi�iūrėk, kaip atrodai,�� pasakė Vaitas purtydamas galv�.

��Bet... a� maniau, kad taip ir reikia atrodyti,�� pasakė Leonas.�� A� maniau, kad mes esame rokenrolo laikra�tis.�� Jis pajuto, kaip jo argumentas įgyja pagreitį.�� A� maniau... maniau, kad tai ir yra svarbiausia!

Teris pastebėjo, kad Vaito visas stalas nuklotas Elvio Preslio jaunystės nuotraukomis. Ir jis pirm� kart� pamatė, kad Elvio kadaise būta tikrai gra�aus.

��Manai, tai yra svarbiausia?�� pyktelėjo Vaitas.�� Pasirodyti darbe tokiam, lyg vis� naktį būtum praleid�s gatvėje. Gal kadaise taip ir buvo. Gal kitados rokenrolas buvo jauniems ir pa�ėlusiems. Bet tik pa�velkite į save,�� paniekinamai tarė jis, linktelėdamas galv� į Leon� su Teriu.�� Dabar jums tai tik dingstis niekada nesuaugti.

��O kaip tada anarchija?�� susirūpino Leonas.

��Tikrai,�� įsiterpė Teris, norėdamas u�stoti draug� ir rizikuodamas u�sitraukti redaktoriaus rūstyb�.�� A� maniau, kad anarchija�� paskutinis mados klyksmas.

Bet Vaitas tik liūdnai �yptelėjo.

��Nejuokinkit man�s,�� pasakė jis.�� Jeigu D�onis Rotenas būtų tikrasis anarchistas, jis sėdėtų aludėje Finsberio parke, susiki��s nyk�tį į subin�. Ir tikrai nepasira�inėtų jokių sutar�ių su Ri�ardu Bransonu.

Redaktorius papurtė galv�. Jam buvo beveik trisde�imt, ir jis buvo pavarg�s nuo viso �ito mė�lo. Teris tai matė. Jis buvo pavarg�s nuo begalinių diskusijų su jais.

��Jums, vaikinai, vien� kart� teks apsispr�sti, ar rimtai �iūrite į tai, kuo mes �ia u�siimame, ar vis dėlto esate tik laimingi diletantai. Nes muzikos industrijoje nebeliko vietos laimingiems diletantams. Jei norite, ver�iau leiskite sienlaikra�tį.

��Bose, jūs kalbate kaip koks senas verslininkas,�� pratarė Leonas tyliai. Jis nenorėjo pyktis su Vaitu. Jis jį mylėjo.�� Bet a� �inau, kad �irdyje jūs ne toks. �inau, kad jums ne vis tiek, kad jūs mylite muzik�. Ir kad jūs mylite �Laikra�tį�. A� tai �inau.�� Leonas triumfuojamai nusi�ypsojo.�� Jūs lygiai toks pat kaip ir mes.

��Laikai pasikeitė,�� sunkiai i�tarė Vaitas, ir Teriui pasirodė, kad redaktorius pavarg�s daug labiau u� juos visus.�� Mes jau nebesame per �ingsnį nuo pogrind�io spaudos. Nebe. Tai verslas. Mes turime u�sakovus, valdyb�, prenumeratorius�� vis� t� suaugusiųjų �lam�t�. Vakar jie buvo pas mane u�ėjꠗ skundėsi kvai�alus ryjan�iais �urnalistais, besisklaistan�iais taip, lyg patys būtų roko �vaig�dės. Skundėsi kaip reikiant. �ia jums ne festivalis. Nebe. �tai kodėl Skipas, kai pasveiks, gaus pailgintų atostogų.

Visa trijulė buvo pritrenkta.

��Skipas nebegrį�?�� pagaliau i�spaudė Teris.

��Skipui reikia poilsio,�� atsakė Vaitas.�� Ilgo poilsio.

Teris su Leonu susi�valgė. Rėjus pasislėpė u� plaukų.

��Manote, a� ne�inau, kaip jūs mylite Skip�? Manote, a� pats jo nemyliu? �inoma, myliu. Kas pasiūlė jam pirm� rimt� darb�? Kas u�stodavo jį, kai jis nuolat g�sdindavo senas bobas i� �Ūkio darbų� redakcijos? Bet Skipas juk negali taip gyventi am�inai. Stengdamasis neatsilikti nuo Kito Ri�ardso? Spangdamas nuo narkotikų perklausų kambaryje? Manote, kad tie kostiumuotieji nepastebi tokių dalykų?

��Negaliu patikėti, kad Skipo nebebus,�� pasakė Teris, �velgdamas į Rėjų. Bet Rėjaus veidas i�liko akmeninis�� tarsi jam jau viskas būtų iki tol paai�kinta redaktoriaus.

��Klausykite,�� pasakė Vaitas.�� Ne u� kalnų�� devintasis de�imtmetis. Pagalvokite apie tai.

Teris pagalvojo. Bet jis negalėjo įsivaizduoti devintojo de�imtme�io. Jis buvo neįsivaizduojamas. Tada Vaitas i�si�iepė kaip silpnaprotis�� pagaliau laimingas�� ir atki�o pir�t� į Rėjų.

��Atspėkite, k� �iam vyrukui pavyko pakalbinti?

Teris su Leonu akimirk� spoksojo į Rėjų, tarsi negalėdami prisiminti, ir tada puolė jį glėbes�iuoti, plek�noti per nugar�, kvatodami ir sveikindami jį.

��Taigi naujam numeriui Rėjus ra�ys apie Lenon�,�� nusprendė Vaitas.�� O kuo u�siimsi tu, Teri?

Teris pamėgino laimėti kiek laiko. Jis dar nebuvo pagalvoj�s, apie k� ra�ys naujam numeriui.

��Na... pamaniau, galbūt galė�iau pasi�nekėti su Biliu Blicenu. Gauti i� jo...

��Pamir�k,�� pertraukė jį Vaitas.�� Su tuo viskas baigta. Visi jau pavargo nuo to pra�matniu rūbu apvilkto cinizmo. Jis i�sikvėpė, o ir muzika tiesiog per prasta. A� pasakysiu tau, kuo tu u�siimsi. �i� savait� duodu tau singlų ap�valg�, o kit� savait� keliausi į �efild� ir ra�ysi apie �Sewer Rats�. Pasiimk ir Migl� kartu. Liepk jai padaryti begales nuotraukų su �unimis, kaip jie kraustosi i� galvos ir dau�o visk�, kas pakliūva po ranka.

Teris tylėjo, bet jo veidas visk� pasakė. �Sewer Rats�, Dagenamo �unys, Migla, kuri turės leisti laik� vienoje patalpoje su tais mulkiais.

Vaitas linktelėjo, tarsi su juo sutikdamas.

��Nori, kad atiduo�iau �it� u�duotį kam nors kitam?�� pridūrė jis ramiai.

Teris suprato, kad tos dienos, kai jis ra�ė apie savo draugus, jau praeityje.

��Ne, a� sutinku,�� atsakė jis.

��Puiku,�� tarė Vaitas.

��O a�?�� nei�kentė Leonas.

Vaitas pasirausė ant stalo tarp popierių, kol pagaliau rado, ko ie�kojo. Leonas pa�ino savo recenzij�.

�Leni and the Riefenstahls� �Raudonojoje tely�ioje�,�� perskaitė Vaitas ir palingavo galva.�� Geras koncertas?

Leonas gū�telėjo pe�iais.

��Kaip visada. �Kraftwerk� mulkiams. Ne visai mano skonio. Viskas ra�inyje, bose.

��Ra�inys i� tiesų geras,�� pagyrė Vaitas.�� Juokingas, u�gaulus, lygiai reikiamo ilgio. Ir pristatei jį laiku. Puikiai padirbėta.

Leonas nu�vito. Vos vienas pagyrimo �odis i� Kevino Vaito, ir visų jų nuotaika i�syk pagerėjo.

��A�iū, bose.

��Tik �tai koncertas... jis neįvyko,�� pasakė Vaitas, ir Leono �irdis nusirito į kulnus.�� Leni sunegalavo. Suskaudo dantį ar pana�iai.�� Redaktorius i�metė recenzij� į �iuk�liadė��. Tada pa�velgė į Leon�.�� Praėjusi� naktį �Raudonojoje tely�ioje� jie negrojo.

Rėjus su Teriu įsispoksojo į Leon�. Staiga jie galėjo girdėti net savo kvėpavim�. Jie �inojo, kad pasigailėjimo nebus. �Laikra�tyje� buvo leid�iama beveik viskas. Bet jeigu para�ydavai apie neįvykusį koncert� ir tave pagaudavo, teturėdavai vien� keli��� atitu�tinti savo stal�.

Ir tada i�eiti.

��Atleisk, Leonai,�� tarė Vaitas nusimin�s.�� Esi mums para��s tikrai gerų dalykų. A� pasistengsiu, kad gautum visas rekomendacijas, kokių tik tau prireiks.

Teris be �od�ių apkabino draug�. Jis matė, kaip Leono akys pritvinksta a�arų, matė, koks sukrėstas buvo Rėjus. Leonas panarino galv�.

Į duris ka�kas tyliai pasibeldė. Į kabinet� įslinko perkar�s vaikigalis raudonais kirp�iukais, krintan�iais ant didelių, ry�kiai prida�ytų akių, ne�inas pluo�tu spausdintų lapų. Jis buvo jaunesnis u� juos visus. Jaunesnis netgi u� Rėjų.

���tai ra�inys, kurio jūs pra�ėte,�� pasakė jis Vaitui guviai �ypsodamasis.�� Berlyno įtaka Buviui, ir Buvio įtaka visiems.

Kai pai�inas jaunuolis i�sine�dino, Teris įsmeigė akis į redaktorių.

��Kas po velnių yra tas neū�auga pederastas?�� paklausė jis.

��Tai naujasis mūsų darbuotojas,�� pasakė redaktorius.

Trijulė sėdėjo �Trevi� ir kibirais srėbė arbat�. Teris su Rėjumi vog�iomis vis �vilg�iojo į Leon�, ne�inodami, k� pasakyti. Jeigu tik kuris nors i� jų pakrutindavo kojas, �ios atsimu�davo į kartonin� dė�� su visu Leono stalo turiniu. Iki �iol jiems nė į galv� nebuvo atėj�, kad vien� dien� kuriam nors i� jų ateis galas.

Leonas jautė poreikį k� nors pasakyti. Jausmas buvo beveik toks, kaip an� kart� �Aukso kasykloje�, kur, i�girdusi apie Elvio mirtį, publika d�iūgavo. Tada jis tiesiog privalėjo k� nors pasakyti. Jis stebėjosi, i� kur tas jo poreikis pasisakyti. Ar tik ne i� tėvo?

��A� tik,�� u�sikirto jis,�� a� tik noriu pasakyti, kad su jumis buvo nuostabu.�� Jo akys vėl sublizgo nuo a�arų.�� Tai buvo geriausi mano gyvenimo metai. Būti �Laikra��io� dalimi. Ir dirbti su jumis...

Rėjus prikando lūp� ir įsmeigė akis į arbat�. Bet Teris tik trinktelėjo ranka į stal� ir rūs�iai pa�velgė į Leon�.

��Paistalai,�� i�rė�ė jis piktai.�� Tik nereikia mūsų graudenti visokiomis �mes dar susitiksime� nes�monėmis. Tai nieko nekei�ia, Leonai�� tu i�eini, ir ta�kas.

Teris �niurk�telėjo ir nusi�luostė akis ne�variomis rankomis. Tada garsiai nusijuokė.

��Geriausia tavo gyvenimo diena bus �iandien. Ir ne tik tavo, bet ir visų mūsų.

Teris gurk�telėjo arbatos ir i�dėstė plan�. Rėjus i�kart prisidėjo, o netrukus ir Leonas. Nebuvo didelio reikalo tai aptarinėti, nes buvo ir taip ai�ku�� jie neleis, kad Leono atleidimas nutrauktų paskutin� did�i�j� jų gyvenimo draugyst�.

Jie praleis ryt� �Rough Trade� plok�telių parduotuvėje, dairydamiesi naujų plok�telių ir �urnalų, kalbėdamiesi su pora vyrukų, vadovaujan�ių �iai naujosios muzikos citadelei. Popiet jie galbūt nusigaus į �Rehearsal Rehearsal� Kamdene, kur Terį visi pa�inojo. Jeigu pasiseks, jie ras ten repetuojan�ius �Subway Sect� ar �The Clash�, ir tada visi vienas per kit� kalbėsis apie muzik�, politik�, merginas, pils pamazgas ant kitų grupių ir muzikinių leidinių, ir tai bus puiku�� visai kaip pa�ioje prad�ioje. I�taik� laik� jie net nueis ko nors u�k�sti, kad atsigriebtų u� vis� savo ankstesnį badmiriavim�. O kai ateis vakaras, bus net sunku i�sirinkti.

Teris atsivertė �Laikra��io� anonsų puslapius. Jis pa�velgė į Leon�, ir �is jam �yptelėjo. Teris kum�telėjo jį ir nusijuokė.

��Pa�velk, kokia gausybė,�� tarė jis.

Dagas Vudas gros �Vaivoryk�tėje�, Finsberio parke. Tai bus įdomu, ypa� jeigu Dagas bus pasilaik�s Skipo dovan� specialiai vakarui. Elvis Kostelo linksmins visus �Ne�vilyje�, Kromvelio ir Nort Endo gatvių sankry�oje, bilietai�� vienas svaras. Edis ir �Hot Rods� gros �Palapinėje��� svaras prie durų, svaras dvide�imt�� nariams. �Slaughter and The Dogs� pasirodys �Roksyje�, Nilo gatvėje 41-43, Kovent Gardene, ap�ildys �Varicose Veins�. �Tom Robinson Band� koncertuos �Viltyje ir inkare�, Izlingtono Auk�tutinėje gatvėje. O �tai �Sex Pistols� koncerto vieta nebuvo skelbiama, bet sklandė gandai, jog jie irgi surengs u�dar� pasirodym�. I�vakarėse jie grojo Vulverhamptono �Lafajeto� klube u� lupiki�k� mokestį�� svar� penkiasde�imt. Labiausiai tikėtina, kad jie pasirodys pary�iais ��aliajame ekrane�.

��Taigi, k� norite pamatyti?�� paklausė Rėjus.

��Visk�!�� parei�kė Teris.

Leonas nusijuokė, matydamas kaip tuodu pradėjo kar�tai aptarinėti logistin� reikalo pus�, mylėdamas juos kaip brolius, kurių niekada neturėjo.

��Manau, tai visai įmanoma,�� pasakė Rėjus.�� Gal tik į �Varicose Veins� bus sunkiau suspėti.

��Tasai naujokas,�� prabilo Teris, kum��iu smūgiuodamas į or�, ir Leono �irdis prisipildė dėkingumo.�� Gal jis i� dangaus i�krito? Apie t� Buvį jau prira�ytos i�tisos bibliotekos, kam jis dar gali būti įdomus?

Leonas spoksojo į stal�. Su juo tai nieko bendro nebeturėjo. Nedidelė kartoninė dė�ė po stalu priminė jam, kad jis i�mestas. Jis jautėsi taip, lyg įvyko ka�kas nepataisoma. Bet tada jis prisiminė būsim� dien� ir jo nuotaika pasitaisė.

Prisistatė Migla. Ji norėjo pasikalbėti su Teriu akis į akį, ir po keleto nesmagių akimirkų Teris i�smuko paskui j�. Netrukus kur buv�s kur nebuv�s i�dygo vienas vyresniųjų kolegų ir su neįprasta pagarba Rėjui parei�kė norįs su juo aptarti straipsnį apie Lenon�, ir Leonas pasakė, �inoma, nesuk dėl man�s galvos, ir, kol Rėjus kalbėjo su vyresniu kolega apie straipsnį, Leonas gurk�nojo arbat� ir giliai �irdyje nujautė, jog kad ir kaip jo draugai norėtų praleisti su juo geriausi� gyvenimo dien�, jiems reikėjo būti kitur.

Vyrukas i�ėjo, ir Teris sugrį�o be Miglos, bet ka�kas jau buvo nebe taip. Jie apmokėjo s�skait� ir i�ėjo. Niekas daugiau nebekalbėjo apie jų laukian�i� nuostabi� dien�.

I�ėj� i� kavinės, jie trumpai stabtelėjo. Vėjas, kaip ir visada, �vilpavo aplink dangorai�į, tarsi ragindamas juos judėti pirmyn. Migla sėdėjo prie vairo, jos tėvo automobilis stovėjo pa�ioje pės�iųjų perėjoje. Variklis buvo įjungtas, o pro atvirus langus blerbė �Radio One�. Did�ėjus teigė, jog per pirm�sias dvide�imt keturias valandas po Elvio mirties bus parduoti du milijonai plok�telių. Jis vadino �i� dien� geriausia diena jo gyvenime.

��Gaila, kad �i savaitė tokia u�imta,�� pasakė Rėjus tarsi atsipra�inėdamas.�� Tiesiog pernelyg daug visko įvyko.

��Nieko tokio,�� pasakė Leonas. Jis nenorėjo, kad juodu jaustųsi lyg kalti. Jis nenorėjo, kad jie taip sureik�mintų �i� dien�. Didelio �ia daikto. Jis nepakels, jeigu jie darys tai i� gailes�io.�� A� paskambinsiu jums, gerai?

��Nieko, susibėgsime kuri� kit� dien�,�� pritarė jam Teris.�� Turėsime tam marias laiko. Gal ne?

Teris apkabino Leon� ir tada �iurk��iai jį atstūmė. Rėjus nery�tingai u�dėjo rank� Leonui ant peties. Leonas pamėgino i�spausti �ypsen�. Visi trys kurį laik� �iūrėjo vienas į kit�, ne�inodami, kas jų laukia. Staiga pasigirdo nekantrus tūtavimas. Jie visi su�iuro į Migl�, nerimstan�i� prie capri vairo.

Ji nusi�ypsojo ir pamojo Teriui lipti vidun.

��Tai tavo tėvas ne advokatas?�� nustebo Teris.

Jie sėdėjo jos tėvo automobilyje prie�ais jos namus. Tai pasirodė es�s komunalinis namelis ant kalvos, kylan�ios vir� nykių Kings Kroso peronų.

Visas kiemas�� kadaise �ia galėjo būti sodas�� buvo u�verstas atsarginėmis automobilių dalimis. Pora aprūkusių i�metamųjų vamzd�ių, tepalais apibėg�s variklis, vieni�a keleivio sėdynė, surūdij�s seno mini cooper kėbulas be ratų. Traukinių keliamas triuk�mas kilo auk�tyn kaip pauk��ių �iulbėjimas.

��Advokatas niekada nevairuotų fordo capri,�� at�ovė Migla i�sibla�kiusi. Tada ji pa�velgė į Terį su, kaip jam pasirodė, begaliniu �velnumu.�� Tu vis dar nieko nenurauki, ar ne?

Tai buvo teisybė. Jį buvo taip lengva apkvailinti. Jis, be penkių minu�ių tėvas, ir i� tiesų�� nieko nesusigaudo. Bet jis mokėsi.

��Tai kuo jis tada u�siima?�� paklausė Teris.�� Tavo tėvas?

�irdies gilumoje jis tikėjosi, kad ji pasakys�� lygiai tuo pat, kuo ir tavo. Jis beveik tikėjosi, kad ji pasakys�� jis dirba mėsininku Smitfildo turguje. Mes esame vieno kraujo, tu ir a�, ir buvome tokie vis� laik�. Bet ji tik pasakė:

��Jis remontuoja automobilius. Priva�iai. Jis�� smulkus verslininkas.

Jis susim�stė. Viskas, k� jis įsivaizdavo�� namai, pilni Bacho ir knygų, privilegijuotas gyvenimas, i�vykos į kalnus vaikystėje ir jodinėjimo pamokos�� viskas turėjo būti perm�styta. Dauguma dalykų, dėl kurių jis j� mėgo, pasirodo, nė neegzistavo.

��I� kur visa tai?�� paklausė jis. Jis ne�inojo, kaip tai pavadinti.�� �is i�galvotas gyvenimas?

Migla atsiduso.

��I� �Cosmopolitan� grei�iausiai. I� visų tų gra�ių �monių, gyvenan�ių gra�ius gyvenimus. Ir i� �Sunday Times��� ypa� i� �urnalo, i� spalvoto priedo. Ir dar i� tų, kuriuos sutikau �e�toje klasėje, po to, kai mano tikrieji draugai paliko mokykl� penkiolikos.�� Ji m�sliai linktelėjo.�� Ir visų, kuriuos sutikau �Laikra�tyje�.

Jis vis tiek nieko nesuprato.

��Bet tau nereikėjo man meluoti.

Ji nusijuokė.

���inoma, reikėjo. Ne dėl tav�s ar ko nors kito. A� dariau tai dėl sav�s. A� melavau, kad pati geriau jaus�iausi. Nori u�eiti vidun? Ir pasimatyti su visais?

Jis paėmė j� u� rankos.

��Bet a� nenoriu, kad mes daugiau meluotume vienas kitam. Tik ne tuo atveju, jei nuspr�sime turėti �į kūdikį. Tik ne tuomet, jei ketiname elgtis kaip pridera.

Migla kurį laik� spoksojo į metalo lau�u u�griozdint� kiem� prie�ais nam�.

��Nebent jei meluosime, turėdami tam rimt� prie�astį,�� pasakė ji pagaliau.�� Nebent jei meluosime, nenorėdami suteikti skausmo vienas kitam.

Ji nusi�ypsojo ir perbraukė pir�tais jo skruost�.

��Juk santuokoje tai ir yra svarbiausia,�� pasakė ji jam.

Miglos tėvas nusijuokė ir patap�nojo Teriui per nugar�.

��Tu savo jau atsilinksminai, dabar turėsi u� tai u�mokėti,�� parei�kė jis.

Tai buvo stambus vyras su liemene ir storu be�d�ionės plaukų kilimu ant pla�ios nugaros. Jis �liūk�telėjo du �lakus �koti�ko viskio į neplautas stiklines. Nereaguodamas į nedr�sius Terio prie�taravimus, jėga įbruko stiklin� jam į rank�.

��Gerai �inau, kaip jautiesi. Kai mes susira�ėme, jos mama buvo keturi mėnesiai nė��ia.�� Jis pakėlė stiklin�.�� Na, iki dugno.

Teris pasekė jo pavyzd�iui ir susivertė vis� viskį, jausdamas, kaip �is nudegina gomurį, gerkl�, skrandį. Galva apsisuko. Visas �is ap�iur�s namelis buvo pilnas Jėzaus ir Marijos paveikslų. Atrodė, jie �velgia į tave i� kiekvienos ni�os, nuo kiekvienos sienos ir visų �idinio atbrailų. Kristus, ken�iantis ant kry�iaus, Marija, nuolankiai sudėjusi rankas maldai. Visi tie kan�ios ir skaistumo vaizdiniai. Teris nusibraukė prakait� nuo kaktos. Viskis patikimai dirbo savo juod� darb�.

��Tau dar pasisekė,�� su�vok�tė jos tėvas, nusi�luostydamas burn� at�agaria ranka.�� Mane svainiai sudau�ė kaip obuolį, nors a� vis� laik� norėjau pasielgti teisingai.�� Jis mostelėjo stikline į trejet� paniurusių bernu�ėlių, spiginan�ių į Terį nuo sofos. Tai buvo Miglos broliai�� du vyresni, vienas jaunesnis. Laukiniai �vėrys, visi iki vieno, m�stė Teris.

��Tu dar lengvai i�sisukai,�� varė toliau tėvas. Tada jis ėmėsi reikalo.�� Jeigu nori, galiu pigiai gauti tau ir tavo skautei Merei sal� priėmimui.

Teris apstulbo�� Merei?

���Vestminsterio vyninėje� pa�įstu vien� vyruk�, kuris beveik dovanai parūpins mums gėralo. O po vestuvių judu su Mere galėsite laikinai pagyventi pas mus, kol vald�ia suras jums kokį nors gra�ų ma�� butuk�.

Pasirodo, viskas jau suplanuota. Terio akyse sublizgo a�aros. Gal �ia buvo kaltas viskis, gal�� sukrėtimas, su�inojus ties� apie Miglos �eim�, o gal ir tai, kad jis vis� naktį nemiegojo ir kaip pa�ėl�s �vampė kvai�alus, bastydamasis po vis� miest�. Bet labiausiai turbūt tai, kad jo gyvenimas buvo i� jo atimtas.

�i �eima nebuvo tokia kaip jo. Jo motinai būtų pasaulio pabaiga, jeigu kas nors nudau�tų jos sodo nyk�tuk�. K� jau kalbėti apie po vis� kiem� i�barstytus niekam nereikalingus tepaluotus variklio vidurius. Namas, kuriame gyveno Terio tėvai, priklausė jiems patiems, o ne miestui. Terio tėvas, nepaisant grėsmingos vyri�kos i�vaizdos, praleisdavo savaitgalius prie ro�ių krūmų, o ne ardydamas automobilius. �ie �monės�� Miglos �eima�� buvo kitame darbininkų klasės gale. Pilnomis saujomis �laman�iųjų, laipteliu auk��iau u� nuomininkus, vengiantys normalaus darbo. Namelyje buvo net tir�ta nuo jų, o Teris u�augo vienturtis.

Trys Miglos broliai priminė jam pras�iokus kaimo stuobrius, staiga u�plūdusius visas vietas, kurias jis mėgo, ir visk� sugriovusius. Jie dar tebeturėjo ilgus plaukus! 1977-ųjų vasaros pabaigoje jie vis dar tebene�iojo ilgus plaukus! Ir ne todėl, kad būtų tokie, kaip Rėjus, o todėl, kad buvo per lėti ir per kvaili, kad pasikeistų. U� tokius plaukus prie� penkerius metus jie patys būtų tave suspard�. Ilgi plaukai, pla�ios kelnės ir glaud�iai aptempti mar�kinėliai, pro kuriuos galėjai net matyti jų �lyk��ius spenelius. Nykios, gum� �iaumojan�ios jų marmūzės susiliejo u� �eminan�ios a�arų miglos.

��Cha!�� nusi�vengė jauniausiasis.�� �iūrėkit, tas kek�ys tuoj apsi�liumbs!

��Kad negirdė�iau,�� sulojo Miglos tėvas, tik tai nepadarė didesnio poveikio Miglos jaunesnėliui, u�tat Teris akivaizd�iai krūptelėjo.�� Nuo �iol jis yra �eimos narys, ir a� noriu, kad su juo būtų elgiamasi tinkamai. Paspauskite kek�iui leten�.

Niekas nė nekrustelėjo.

Tėtu�io veidas staiga persimainė.

��Sakiau, paspauskite kek�iui leten�!�� sugriaudėjo jis, ir jo trai�kanotos akys net i��oko i� akiduobių.

Broly�iai i�sirikiavo paspausti Teriui letenos.

��Telaimina jus Dievas,�� burbtelėjo vyriausiasis, vos nei�narindamas Teriui rankos savo mėsinga letena. Teris tik palinksėjo galva, pernelyg apduj�s, kad jaustų skausm�.

��Telaimina jus Dievas,�� pakartojo vidurinysis, gniau�damas Terio rank� kiek pajėgdamas stipriau. Terio pir�tai subra�kėjo kaip graikiniai rie�utai per Kalėdas.

��Telaimina jus Dievas,�� sumurmėjo jaunėlis, trumpam paliesdamas Terio rank� ir spėriai i�traukdamas deln�.�� Ir jeigu tu nors kart� kreivai pasi�iūrėsi į mano ses�, a� tave u�mu�iu.

Teris suprato, kad vis� savo likusį gyvenim� �ioje �emėje jis bus �inomas Kek�io vardu. K� dovanosime Kek�iui gimtadienio proga? Gal Kek�ys nori i�gerti? Ar Kek�ys pasirodys per Kalėdas? Pagaliau jis suprato, kodėl merginos�� moterys�� laikė �į �odį u�gauliu. Nenuostabu, kad u�augusi �itame kek�yne Migla pateko į D�ermen Grir rankas.

Į kambarį įėjo Migla su motina, ne�inos arbata ir imbieriniais pyragai�iais. Miglos mama buvo liekna akį traukianti blondinė, kalbanti su ne�ymiu airi�ku akcentu. Teris tuoj �okosi jai patarnauti ir kone akimirksniu j� įsimylėjo. Jis tro�ko i�vaduoti j� i� �ios vietos. Jis ir pats tro�ko būti i�vaduotas.

��Tai va,�� parei�kė Miglos tėvas pilna burna.�� Jie savo jau atsilakstė, motin.

Ir nors Teris, gurk�nodamas sald�i� arbat� ir mirksėdamas pro a�aras, mandagiai �ypsojosi, m�stė pats sau�� o ne, dar ne, tikrai ne.

A� dar tikrai neatsilaks�iau.

Naujosios �ukuosenos dar tik ruo�ėsi u�kariauti Grinford�. �ia visi dar norėjo atrodyti kaip televizijos �vaig�dės.

Leonas �vilgtelėjo pro aprūkusį ��ukuosena �iandienai� salono lang� į D�oanos Lamli �bobų�, Anės Hol sklastymų, D�einės Fondos kar�ių ir banguojan�ių Faros Facet bei cheminių Kevino Kigano garbanų pasaulį.

Įrankiais, ne k� paprastesniais u� neurochirurgo instrumentus,�� garais �nyp��ian�iomis �ukomis, įkaitintomis iki baltumo ketur�akėmis, kiau�inio formos �almais, grėsmingai pakibusiais vir� kav� siurb�iojan�ių galvų,�� �ia buvo kar�iami, sukami ir pagaliau deginami plaukai. Svylan�ių plaukų, sutvirtintų sluoksniais aromatizuoto lako, kvap� galėjai u�uosti net i� gatvės.

Leonas ky�telėjo rank� į odinės striukės ki�en� ir u��iuopė joje �v. Kristoforo medalikėlį. Atsisveikin�s su Teriu ir Rėjumi, jis nukulniavo Vest Endo link. �aftsberio aveniu gale jo akys u�kliuvo u� �Ratner�s� parduotuvės vitrinos. Leonas kaip pakerėtas spoksojo į �ventojo keliautojų globėjo pakabutį ant sidabrinės grandinėlės ir m�stė�� �itas jai tikrai patiks. T� akimirk� jis manėsi galįs taip praleisti vis� likusį gyvenim��� ie�kodamas dalykų, kurie j� prad�iugintų.

Jis pamatė Rub� i�kart.

Ji triūsė prie kėdės, kurioje sėdėjo mergina�� �ukuosena, pana�ia į Lori Partrid� i� �The Partridge Family�,�� ilgais plaukais su sklastymu per vidurį, lengvai pagarbanotais galais �emiau pe�ių. �Radio One� transliavo Tonio Blekburno laid�, dainavo Karli Saimon.

Viduje buvo ir nema�ai vyrų�� tiek dirban�ių, tiek atėjusių pasitrumpinti ar pasikedenti įmantrių garbanų prie� savaitgalį�� energingų Deivido Esekso tipo garbanių, eleganti�kų Rodo Stiuarto pasekėjų, baltųjų brolių afro �ukuosenomis. Leonas nusi�iūrėjo vien� i� jų�� gan i�vaizdų �aunuolį Klinto Istvudo e�iuku, kuris juokino visas namų �eimininkes, laikydamas rankoje �Wella� plaukų lako flakon� nelyginant didelį purpurinį fal�.

Rubė kalbėjosi su Lori Partrid� gerbėja per veidrodį, tad kai vyras lengvai pabu�iavo Rub� į lūpas, Leonas pamatė tai du kartus�� kart� veidrodyje ir kart� i� tikrųjų,�� tarsi jam i� tiesų reikėtų įkalti tai į galv�, tarsi jis pats nebūtų pagav�s to i� karto.

��Stivai,�� �ūktelėjo ka�kas, ir Leonas nusisuko, stipriai gniau�damas rankoje �v. Kristofor�.�� Kokios pageidautum fiksacijos tam daiktui?

��Negali būti,�� i�sprogino akis Rėjaus brolis.�� Tu atiduodi jas visas man? Tu atiduodi man savo plok�telių kolekcij�?

Rėjus susigrūdo d�insin� striuk� į kuprin�. Jis pa�velgė į Robį ir nusi�ypsojo. Jis atiduoda broliui plok�teles, nes i�sikrausto. Be to, daugiau nelabai ir yra k� atiduoti. Ta�iau jis negali to sakyti savo jaunesniajam broliui.

��Nuo �iol a� galėsiu gauti bet koki� plok�tel�,�� atsakė Rėjus.�� Tik nepalik jų i�trauktų i� vokų, gerai? A� �inau, kad tu visada tai darai.

��A� niekada to nedarau,�� at�ovė Robis, i� d�iaugsmo �okinėdamas nuo kojos ant kojos.�� A� niekada to nedarau.

Baltos kojinės, trumpikės, Terio diktofonas. Keletas ne mamos pirktų mar�kinių. Kadangi jis palieka visas plok�teles, mantos nebuvo ka�in kiek.

��Tu teturi dvi plok�teles ir visada palieki jas i�trauktas i� vokų,�� pasakė Rėjus �velniai.�� Et, pamir�k, nuo �iol jis priklauso tau. Elkis su jomis, kaip i�manai.

��A� saugosiu jas,�� pasi�adėjo Robis, pagarbiai laikydamas rankose nutrint� �Let It Bleed�.�� A� jas labai saugosiu.

Rėjus u�sisegė kuprin� ir u�simetė j� ant peties.

��Tik nesunaikink jų t� pa�i� minut�, kai i�eisiu pro duris.

��Ar a� galiu miegoti tavo lovoje?

Rėjus linktelėjo.

��Miegok kur nori, Robi,�� tarė jis ir staiga pajuto gerklėje kylantį gniu�ul�. Jam reikėjo eiti. Bet jis tik stovėjo ten ir �iūrėjo į savo brolį su plok�telėmis.

Dvylikos colių skersmens plok�telės buvo tokios didelės, kad turėdavai jas laikyti dviem rankomis. Laikydamas j� prie� akis, daugiau nieko nematydavai. Laikyti rankose plok�tel� buvo tas pat, kas laikyti rankose kūdikį, mylim�jį ar meno kūrinį. Robis puolė prie plok�telių su nenusakoma nuostaba, kaip archeologas prie lobių faraono kape. �Sticky Fingers� su Varholo vir�eliu ir tikru d�insų u�trauktuku. �Led Zeppelin IV� be jokių u�ra�ų. Jokie u�ra�ai ir nereikalingi, tik seno valstie�io nuotrauka su �abų ry�uliu ant pe�ių. Atsivertus plok�telės vok� paai�kėja, kad tai paveikslas, kabantis ant nugriauto pastato sienos, tolumoje matyti kylantys daugiaauk��iai namai ir griūvantis senas pasaulis.

�Revolver�, �Rubber Soul�, �Imagine� su D�ono galva, aptraukta debesų, plok�telės, apie kurias Rėjus buvo beveik pamir��s: �The Faces� albumas �First Steps� (i� tų senų laikų, kai D�onas Pilas dar grodavo Rodo muzik�), Dylano �Highway 61 Revisited�, D�oni Mi�el �Blue� (�itos plok�telės vok� Rėjus pasiguldydavo �alia sav�s ant pagalvės ir mintyse bu�iuodavo t� skruost�), Nilo Jango �Harvest�. D�imio Hendrikso, �The Kinks�, �Lovin� Spoonful� geriausių dainų rinktinės, kai jis dar tik grūdo į save visk�, k� pavėlavo i�girsti i� pat prad�ių, ir jo galva svaigo nuo to, kiek daug puikios muzikos yra pasaulyje. Rėjus pavydėjo savo jaunesniajam broliui to nuostabaus atradimų jausmo, laukian�io ateityje.

Netrukus Robis ėmė traukti ir tas plok�teles, kurios po keleto metų jau vertė Rėjų pasijusti nesmagiai�� �The Wings� album� �Band on the Run�, �Moody Blues� grandiozinį �Days of Future Passed�, �Chicago� debiutinį �Chicago Transit Authority�. Bet turbūt niekieno plok�telių kolekcija negalėjo vis� laik� i�likti be priekai�tų. Niekada negalėjai �inoti, i� kokios muzikos i�augsi. Kas anuomet galėjo pasakyti, jog, pavyzd�iui, �Incredible String Band� darbas �The Hangman�s Beautiful Daughter� vien� dien� visi�kai moraliai pasens, o Van Morisono �Tupelo Honey� am�iais skambės nuostabiai?

Jis pritūpė �alia Robio ir i�traukė �Nerūpestingo keliautojo� muzik� filmui. �i� plok�tel� jam nupirko mama. Tada jis �vilgtelėjo į Robį, priklaupusį vir� Ser�anto Peperio vieni�ų �ird�ių klubo, ir pamatė, kad brolis verkia.

��Nei�eik,�� sukūk�iojo Robis.

Rėjus sunkiai atsiduso ir u�dėjo rank� berniukui ant peties.

��A� negaliu �ia pasilikti, Robi.

��Bet a� būsiu vieni�as, jei tu i�eisi.

Rėjus stipriai apkabino brolį. Dabar jie abu klūpėjo, apsupti gausybės paskleistų plok�telių.

��Tu niekada nebūsi vieni�as,�� pasakė jis.�� Tik ne nuo �iol.

Juodu persiskyrė. Robis nusi�luostė nosį mokyklinių mar�kinių rankove.

��Be to, tu atva�iuosi aplankyti man�s Londone. Kai u�augsi didelis. Gerai?

Sukaup�s vis� dr�s�, brolis linktelėjo, ir Rėjus paliko savo vaikystės kambarį. Tada i� lėto praėjo pro u�daryt� vyresniojo brolio kambarį. Namas jau dabar atrodė per ma�as tolesniam gyvenimui.

Motina laukė laiptų apa�ioje. Sausomis akimis. Ji įdavė jam suglam�yt� paketėlį, įvyniot� į aliuminio folij�.

���uvies pa�tetas,�� pasakė lyg pasiteisindama.

��A�iū, mama.

Jis galėjo girdėti tėv� svetainėje, kaip tasai kietuolis lyg nesavas mind�ikuoja kambaryje, apsuptas visų tų nieku�ių, kurių motina buvo prikai�iojusi į kiekvien� u�kaborį ir ply�elį. �ia buvo baltas bulius i� Ispanijos, peleninė su sveikinimais i� Frintono, �aliai baltas Honkongo �Star Ferry� modeliukas. Rėjus i� prad�ių norėjo i�eiti neatsisveikin�s, ta�iau dabar tarsi vidinio balso paskatintas pastūmė duris, u� kurių pamatė tėv�, vilkintį nepaprastai stand�ia Londono policijos uniforma.

Jis i�ki�o mil�ini�k� rank� pro durų ply�į, ir Rėjus paėmė j� vieninteliu būdu, kurį mokėjo�� pana�iai kaip merginos rank� paskutinėje �Odeono� eilėje. Jis pastebėjo, kaip tėvas paniekinamai susiraukė ir atitraukė rank� �alin. Rėjui tokie mėginimai bendrauti su tėvu �civilizuotai� ka�kodėl atrodė dar atgrasesni u� jųdviejų kivir�us.

Ir tada i� antro auk�to pasigirdo triuk�mas: ne�variai virbinamas gitaros glissando ir kraupiai gerg�d�iantis vokalas, tarsi kas skalautų gerkl� �virg�du. Tėvo veidas apsiniaukė.

��Kas tai per velniava�� visas tas triuk�mas?

��Tai �The Faces�, tėti,�� nusijuokė Rėjus. Jis pakėlė akis į lubas, tarsi mėgindamas prisiminti.�� Pana�u į �That�s Ali You Need�. Iki pasimatymo.

Automobilis laukė gatvėje, apspistas keleto vaikų�� berniukų ir mergai�ių vienodais d�insiniais kostiumais vienodai �aidimų aik�telėje nutrintomis ir dvira�ių ratų apta�kytomis siūlėmis. Visi jie stovėjo pagarbiu atstumu nuo geltonojo lotus elan, tarsi jis būtų nusileid�s i� kitos planetos.

��Pritildyk!�� i�girdo Rėjus tėvo riksm� jai atidarant keleivio dureles, bet Ronis su Rodu nė nemanė jo klausyti ir u�griaudėjo dar garsiau.

Tai buvo paskutinės tranzavimo dienos.

Sunkve�imių vairuotojai ir pardavimų atstovai, niekada nieko negirdėj� apie D�ek� Keruak� ir �Kelyje�, mielai pavė�ėdavo jaun� vyruk� be pinigų, su pakeltu auk�tyn nyk��iu tiesiog dėl kompanijos ar papras�iausiai norėdami padaryti ger� darb� �iame sugedusiame pasaulyje.

Taip nutiko, kad Leon� nuo �iaurinio apva�iavimo paėmė benzove�is, riedantis net į Aberdin�. Vairuotojas plūdo anglus u� tai, kad �ie vagia �kotų naft� ir visk�, kas tik papuola tiems i�gamoms anglams po ranka jau nuo neatmenamų laikų,�� jeigu tiems i�peroms leistum, jie net numirėlį ap�varintų. Pametėj�s Leon� per bekra�tes �iaurinio Londono platybes, jis paleido jį Finelio kelyje, prisak�s saugotis prava�iuojan�ių ma�inų ir i�gamų anglų.

Leonas įkopė į kalv� ir atsidūrė Hampstede, kuriame u�augo. �aliomis priemies�io gatvėmis, tarp did�iulių namų, Leonas nu�ingsniavo iki Hampsted Hito, kur �olė po dviejų i� eilės sausringų vasarų buvo ruda, o apa�ioje vėrėsi viso Londono panorama.

Skvoteriai iki �iol bus i�sine�din�. Atitu�tin� nam�, antstoliai padarys t� patį, k� ir visuomet. Jie i�plė� vandentiekio vamzd�ius ir sudau�ys klozetus. Mieste buvo daugybė kitų apleistų namų�� tūkstan�iai jų,�� bet vasara jau artinosi prie pabaigos. Tad netrukus romantikos nebeliks: skvoteriams teks nuolat �alti kojas, miegoti su paltais ir vilnos liemenėmis, ir jų net smegenys bus sustingusios nuo �al�io. Leonas jau nebeturėjo tam parako.

Taigi jis nuėjo ten, kur vis� laik� eina jaunas �mogus, nebeturintis, kur daugiau dėtis. Per Hit�, per Kenvudo rūmų park��� �variomis, ramiomis vaikystės gatvėmis�� namo.

Jis buvo i�met�s rakt� nuo tėvų namo, taigi teko pasibelsti. Mama atidarė duris tebevilkėdama naktinius. Tėvas sėdėjo prie didelio medinio pusry�ių stalo, nukrauto apelsinų sultimis ir kava, bandelėmis ir sumu�tiniais su tepamu sūriu ir la�i�a, ir skaitė laikra��ius. Per hi-fi aparatūr� skambėjo Bachas�� �Avys gali ganytis ramybėje�. Nuo kavos ir skrudintos duonos kvapo jam sta�iai svaigo galva.

��Kas tave taip i�gra�ino?�� paklausė motina, pama�iusi visk� i� karto�� rand�, likusį nuo praėjusio savaitgalio, Jauniklio prakirst� kakt� ir did�iul� mėlyn� paakyje, įtaisyt� skustagalvio mėsininko.

��Jis buvo Lui�ame,�� tarė tėvas su pasidid�iavimu.�� Prakeikti galva�ud�iai!

��Leisk, u�dėsiu ko nors,�� susirūpino ji.

Nors Leonas ir bandė protestuoti, motina įbruko jam į rank� �aldytų �irnelių pakelį ir liepė pridėti prie �aizdų. Kol Leonas laisva ranka kim�o bandeles ir sumu�tinius su rūkyta la�i�a, tėvai meiliai �ypsodami �iūrėjo į jį. Jie jau nebeprisiminė, kada paskutinį kart� matė jį valgantį su tokiu apetitu.

��Skai�iau tavo skiltį,�� pasakė Leonas, at�agaria ranka nusibraukdamas trupinius nuo burnos. Jis nurijo gurk�nį juodos kavos. Nė nebeprisiminė, kada paskutinį kart� gėrė plikyt� kav�.�� K� tu manai apie t� moteri�k�, Te�er?

��Ji neturi jokių �ansų,�� kategori�kai atsakė tėvas.�� �ioje �alyje? Su Benio Hilo jumoru, pupytėmis i� tre�io puslapio ir anekdotais apie uo�ves? Britai niekada nebalsuos u� moterį.

��O kodėl gi ne?�� pasakė motina.�� Mano galva, �ministrė pirmininkė� skamba visai neblogai.

��Pirmas dalykas, kurį ji turėtų padaryti poste, tai sudeginti savo liemenėl�.

Leono tėvai nesiliovė �ypsotis net ir tada, kai jis beproti�kai pavarg�s griuvo į lov� savo senajame kambaryje.

Buvo jauku ir kartu juokinga vėl atsidurti tarp �ių bernystės sienų. Sienas puo�ė seniai atvėsusių aistrų paveikslai. �Nasrai�, D�imis Peid�as, D�imis Grivsas. Bepro�io biblioteka, kurioje �D�onatanas Livingstonas �uvėdra� ir �Kapitalas� rikiavosi vienoje lentynoje �alia Entonio Bakerid�o pasakų apie dviejų padykusių berniūk��ių�� D�eningso ir Darbi�aro�� nuotykius Linberio pradinėje mokykloje (�D�eningsas i�eina į mokykl��, �D�eningsas ir Darbi�aras�, �Dėkokite D�eningsui� ir dar kokių trisde�imties �ios serijos knygų)�� kas gi nutiko D�eningsui? Leonas kadaise mylėjo D�enings�, jis pats norėjo būti D�eningsu: �itas apkepas, kurį k� tik sukirtome, buvo ultraskanus, todėl jis�� liuks, o ta uogienė, kurios gavome mokykloje, buvo reto bjaurumo, todėl ji�� uks... būti naujoku i� prad�ių uks, bet nieko, laikui bėgant priprasi, kaip ir a� pripratau.� I� tiesų kvaila, bet �i� akimirk� tai buvo nesvarbu, nes�� o, Rube�� patalai buvo mink�ti ir �varūs, ir jo tėvai priėmė jį atgal, neversdami jo pasijusti blogai, nieko neklausinėdami, tarsi jis niekada ir nebūtų i�ėj�s i� namų, tarsi jis niekada ir nebūtų i�met�s rakto, ir Leonas �inojo, kad taip bus tol, kol jie bus gyvi, kad jie niekada nenusigr� nuo jo. Jis netgi nesijautė pernelyg blogai, miegodamas po pūkine �Nasrų� antklode, nes buvo taip ne�moni�kai pavarg�s, kad jo akys u�simerkė i� karto,�� jis �inojo, kad miegas įveiks jį t� pa�i� akimirk�, vos tik padės galv� ant pagalvės. Taip ir nutiko.

Berniuko miegamajame miegojo vyras su �v. Kristoforu ant kaklo, maloniai vėsinan�iu krūtin�. Prabudusio jo laukė ilgas ilgas kelias.