PIRMOJI DALIS Visas pasaulis jai kaip sausainis

Pirmas skyrius

�Tėvai sugriauna pirm�j� tavojo gyvenimo pus�,�� kart� pasakė mama Ketei, kai jai buvo vienuolika.�� O antr�j� sugriauna tavo vaikai�.

Visa tai buvo i�tarta su vos pastebima �ypsenėle veide, tarsi koks s�mojis, kuris i� tiesų visai nėra juokingas.

Ketė buvo nepaprastai protinga mergaitė, tad panūdo �į teiginį patyrinėti giliau. Vadinasi, ji sugriovė savo motinos gyvenim�? Ta�iau kaip? Deja, �ito paklausti ji nespėjo, mat motina paskubėjo i�sine�dinti.

Juodas taksi automobilis jau laukė. Ka�kuri i� Ketės seserų pravirko, o gal ir abi. Tik Ketės motinai jos neberūpėjo. Automobilio viduje jos laukė j� mylintis vyras, kurio draugijoje ji, tai tikras dalykas, jautėsi gerokai �aunesnė, ir kuris, be jokios abejonės, suteikė jai galimyb� vėl patikėti, kad ka�kur�� grei�iausiai u� jo nuomojamo buto Sent D�ons Vude durų�� jos dar laukia �viesus, nesugriautas rytojus.

Kūk�iojimas darėsi vis garsesnis, kai Ketės mama, tiesiog susirinkusi visus savo lagaminus, pasuko durų link. Ketė dabar jau ai�kiai prisiminė, kad abi jos seserys bliovė pasikūk�iodamos, nors ji pati stovėjo sausomis akimis, i� siaubo sta�iai suakmenėjusi.

Kai durys u� motinos nugaros u�sitrenkė ir ore liko tvyroti tik jos Chanel Nr. 5 kvepalų aromatas (kas dėl kvepalų ir vyrų, ji visuomet buvo nuspėjamo skonio moteris), Ketė su siaubu suvokė, kad ji namuose liko vyriausia.

Vienuolikos metų ir jau namų �eimininkė.

Akimis ji permetė chaos�, nuo kurio bėgo jos motina. Po vis� svetain� buvo i�mėtyti �aislai, drabu�iai, maisto liku�iai. Vos trejų metukų Megė�� dar beveik kūdikis putliais �andais�� sėdėjo kambario viduryje ir verkė, nes krimsdama sausainį įsikando pir�tuk�. Įdomu, k� tuo metu veikė auklė? Prie� valgį Megei nebuvo leid�iama grau�ti sausainių.

Septynerių D�esika�� i�bly�kusio, ilgesingo veido mergaitė, kuri, Ketės giliu įsitikinimu, buvo tė�io numylėtinė, drybsojo ant sofos, �iulpdama nyk�tį ir �liumbdama dėl to, kad�� i� tiesų, dėl ko?�� verksnė D�esika nuolatos �liumbdavo. Dėl to, kad ma�oji Megė tampė D�esikos Barb� stiuardes� po kambarį. Dėl to, kad sulau�ė jos ma��jį ve�imėlį su ratukais gėrimams ve�ioti. Nors galbūt labiausiai dėl to, kad jų motina taip lengvai jas paliko.

Pakėlusi Mėg�, Ketė priėjo prie sofos, kur D�esika �iulpė nyk�tį taip įnirtingai, tarsi ji �ia būtų i� visų jauniausia. �Eik�en, kvai�a�,�� timptelėjo j� prie erkerio. Dar akimirka, ir jos būtų pavėlavusios.

Trys seserys, liūdnais veideliais prisispaudusios prie lango�� am�iams sudau�ytų namų lango�� ir tolyn nuva�iuojantis juodasis automobilis. Ketė dar spėjo pamatyti siluet� vyro, neįsidėmėtinos i�vaizdos �mogystos, vargu ar verto viso to triuk�mo. Ir motin�, atsigr�usi� paskutiniam �vilgsniui.

Ji buvo labai gra�i.

Ir jos nebeliko.

Motina paliko jas visam laikui, ir Ketės vaikystė tyliai u�geso. Visam gyvenimui.

Jų tėvas darė, k� galėjo (�Pa�iam geriausiam tė�iui pasaulyje�,�� kasmet ra�ydavo Ketė, D�esika ir Megė ant Tėvo dienos proga siun�iamų atvirukų, ir jų ma�os �irdelės būdavo kupinos �velnaus jausmo). Tad daugelis auklių buvo joms gerokai meilesnės nei reikėjo. O grį�usios namo, dar ne vienerius metus siųsdavo mergaitėms kalėdinius sveikinimus i� Helsinkio, Manilos ir kitų planetos kampelių. Deja, net ir pa�ioms mylimiausioms auklėms galop tekdavo grį�ti į savo pasaulį, o pats geriausias pasaulyje tėtis did�i�j� laiko dalį ir toliau praleisdavo dirbdamas, o vis� likusį laik� mėgindamas suvokti, kokį �ia pok�t� jam i�krėtė gyvenimas. U� jo santūrios, nepaprastai tvarkingos i�vaizdos, u� viso jo gerumo ir �avesio (�Jis visai kaip Deividas Naivenas�,�� sakydavo mergaitėms apstulb� nepa�įstamieji) Ketė juto sumai�tį, baim� ir begalinį liūdesį. Niekas niekuomet i� anksto neplanuoja tapti vieni�u tėvu, ir nors Ketė, D�esika bei Megė niekuomet neabejojo tuo, jog jų tėvas jas myli�� tuo tyliu, �velniu, nedemonstratyviu būdu,�� jis ma�ų ma�iausiai atrodė es�s nepasireng�s �iam i�bandymui.

Netrukus Ketė pati i�moko u�pildyti t� tu�tum�, kuri� namuose nei�vengiamai paliko visa armija samdytų auklių. Kadangi buvo vyriausioji i� seserų, ji gamino ir pri�iūrėjo seseris, tvarkė namus ir kuopė vis� auklių palikt� �lam�t� (daugelis vaikų pri�iūrėtojų kategori�kai atsisakydavo dirbti darbus, kurie bent kiek primindavo namų ruo��, tarsi tai daryti būtų draudusios jų profs�jungos taisyklės). Ketė netruko i�siai�kinti, kaip u�programuoti skalbykl�, i�jungti signalizacij�, o po poros mėnesių �aldyto ar greito maisto dietos i�moko ir gaminti. Ta�iau u� visk� giliausiai ji įsis�monino �tai k�: dar neprasidėjus paauglystei, Ketė jau turėjo supratim� apie tai, koks nepakeliamai vieni�as �iame pasaulyje gali jaustis �mogus.

Taip jos ir augo.

Megė�� daili ir apvali (apkūni, kaip j� juokais vadindavo seserys), vienintelė i� seserų, nuolat priversta rūpintis savo svoriu, gabi mokslams (kas būtų galėj�s pamanyti?), apdovanota visu jauniausiojo vaiko nuo�mumu.

D�esika�� jausmingoji svajotoja didelėmis, naiviomis akimis, greitai imanti juoktis ir dar grei�iau puolanti į a�aras, ūgtelėjusi netikėtai tapo tikru magnetu berniukams. Ji vis ie�kojo tos vienintelės did�iosios meilės priemies�io sandėliukų ir autobusų stotelių u�kaboriuose, tyliai puoselėjo savo ro�in� svajon� apie laimingus namus.

Ir Ketė, spar�iai i�stypusi ir ūgiu pasivijusi tėv�, ta�iau niekad taip ir nei�augusi i� savo mergi�ko kūno plok��ia krūtine ir ilgomis �okėjos kojomis, kaip ir nei�augusi i� to baisaus pamestinukės įnir�io. Tiesa, ilgainiui ji i�moko meistri�kai maskuoti savo randus vyriausiojo vaiko valdingumu.

Jos kabinosi viena į kit� ir į tėv�, kuris retai būdavo �alia. Jos ilgėjosi motinos ir tada, kai reikalai buvo visai prasti, ir kai nekentė jos. Taip Ketė atsi�adėjo savo vaikystės, ir ilgainiui seserims tai tapo kone savaime suprantamu dalyku.

Ketė mylėjo savo tėv� ir seseris�� net ir tada, kai jos varė j� i� proto. Ta�iau pasitaikius pirmai progai, ji pabėgo į Man�esterį, į universitet�. �Ka�kas vos akimirkai paliko duris praviras, o man tik to ir reikėjo�,�� mėgdavo sakyti ji savo naujiesiems draugams. Ir kai D�esika i�tekėjo u� pirmojo rimtesnio draugo, o Megė įsikraustė bene pas pirm�jį sutikt� vyr� savo gyvenime, Ketė vis dar mėgavosi studijomis, o vėliau�� darbu. Statyti naujus namus ir kurti �eim� vien tam, kad ir vėl vergautų �eimyninio gyvenimo tironijai, ji neskubėjo.

Ji apie tai �inojo visk�. �eiminis gyvenimas jai rei�kė tu��i� �aldytuv�, dingusi� motin�, nuolat apsi�liumbusi� D�esik� ir klykian�i� Mėg�, be perstojo reikalaujan�i� �sauseinių�. �eiminis gyvenimas�� tai vis� laik� i�vyk�s dirbti tėvas, kokį nors nauj� draugu�į sandėliuke dulkinanti auklė ir nė vieno prakeikto sauseinio namie.

Nepakeliam� namų tvarkytojos dali� Ketė patyrė skausmingiau nei bet kuri kita i� seserų. Nepakeliamas jungas, nedėkingas triūsas, niekad nesibaigian�ios grumtynės su buitimi, kad pilvai būtų prikim�ti, veidai numazgoti, sėdynės nu�luostytos, akys sausos ir skalbiniai �varūs.

Tegul D�esika ir Megė suka savo lizdelius. Ketė tro�ko skristi kuo toliau ir niekada nenustoti skristi. Bet ji buvo pakankamai protinga, kad suprastų, jog tai ne filosofija, o �aizda. Grį�usi po pirmojo semestro universitete, Ketė piktai u�sipuolė savo motin� dėl visko, kas i� jos buvo pavogta.

��Tavo tėvai sugriauna...

��Ach, pakeisk plok�tel�,�� grubiai nukirto j� Ketė.

Megė su nuostaba spoksojo į savo vyresni�j� seserį. D�esika jau ruo�ėsi gerai i�siverkti. Jos sėdėjo mandagioje Sent D�ons Vudo cukrainėje, kur �monės u� baro i� tiesų kalbėjo prancūzi�kai ir traukė pe�iais su gali�ku manieringumu.

��Tu buvai mūsų motina,�� i�ko�ė Ketė.�� Mes turėjome teis� bent į �ioki� toki� motini�k� glob�. A� net nekalbu apie meil�, mamyte brangiausioji. Tik truputį �mogi�ko padorumo. Nejaugi tau ir tai buvo per sunku?�� aukė Ketė.

��Nusiramink, brangioji,�� atsakė jai motina ir ramiai i�pūtė dūm� į akis jaunam padavėjui, kuris kaip tik tuo metu atne�ė jos �iltas pain au chocolat.1�� Vien� dien� tu pati susimausi su savo nuosavais vaikais.

Niekada, pamanė Ketė.

Niekada gyvenime.

Kol D�esikos vyras �iūrėjo futbol�, ji įsmuko į jo kabinet� ir įsispoksojo į visas ten kaban�ias Klo nuotraukas. Kabinetas ėmė darytis pana�us į �ventykl�. Keletas kruop��iai atrinktų mėgstamiausių fotografijų kabojo įrėmintos sidabriniuose rėmeliuose, daugybė jų stovėjo atremtos į lentynas. Ant stalo buvo pa�erta daugybė naujų nuotraukų, u�dengian�ių mokes�ių deklaracij�.

D�esika siektelėjo jų. Ta�iau dar sykį sudvejojo, įsiklausė. Ji galėjo girdėti, kaip gretimame kambaryje Bono ir U2 dainavo It�s a beautiful day. Jis �iūri futbol�. Tokiu metu nebent tik gaisras galėtų pakelti Paul� nuo sofos. Taigi D�esika paėmė paskutini�sias Klo nuotraukas ir, suraukusi antakius, ėmė jas i� lėto sklaidyti.

Klo parke. Klo sūpuoklėse. Vienintelis dantukas jos didelės, bedantės burnos apa�ioje. O �tai �ia Klo�� tikra dru�kė, akys tarytum karoliukai, susukta į vaiki�k� apsiaust� su gobtuvu, pana�ų į t�, kokius boksininkai dėvi pakeliui į ring�. Ir �ia Klo�� stipriose beproti�kai j� mylin�io tėvo, jaunesniojo Paulo brolio Maiklo, rankose�� tokia be galo savimi patenkinta.

Klo. Ma�ytė Klo.

Prakeikta ma�ytė Klo.

Ka�kur giliai viduje D�esika jautė turinti būti dėkinga. Kai kiti vyrai vog�iomis nar�ė po interneto svetaines, kurių pavadinimai skambėjo ma�daug taip: �Pa�ios �vie�iausios kar�tos pupytės�, �Neklusnios olandų mergu�ėlės pra�osi nubaud�iamos�, �Tailandietės paauglės trok�ta riebaus vidutinio am�iaus vakarie�io. Dabar�, D�esika buvo tikra, kad vienintelė jos konkurentė dėl Paulo �irdies buvo �i ma�oji Klo�� Maiklo ir jo japonės �monos Naoko vaikas. D�esika �inojo turinti jaustis laiminga. Ir vis dėlto kiekviena Klo fotografija buvo tarsi peilio dūris į pa�ird�ius. Ir kiekvien� kart�, kai Paulas gėrėdavosi savo sukurta Klo �ventykla, D�esikai norėdavosi jį pasmaugti ir i� sielvarto u�staugti. Kaip toks geras, toks protingas vyras gali būti toks nejautrus?

��Maiklas sako, kad Klo dabar toks etapas, kai ji visk� grūda į burn�. Tu tik paklausyk�� Maiklas sako, kad visas pasaulis jai kaip sausainis.

��Hmm,�� D�esika nu�velgė Klo fotografij�, kurioje ji buvo visa iki ausų i�siterliojusi ko�e, ta�iau visi�kai dėl to nesijaudino.�� O a� maniau, kad visi euroazijie�iai kūdikiai yra gra�ūs.�� iauri pauzė dėl efekto.�� i nuotrauka�� tikras to įrodymas, ar ne?

Visuomet vengiantis barnių Paulas ir �į sykį nieko neatsakė, tik tyliai susirinko visas Klo fotografijas, net nepakeldamas akių į �mon�. Jis puikiai suprato, kad turėtų slėpti visas �ias nuotraukas apatiniame savo ra�omojo stalo stal�iuje. Bet D�esika �inojo, kad ir jam skaudu�� juk jo jaunesnysis brolis tapo tėvu anks�iau u� jį. Bet jam neskaudėjo taip, kaip skaudėjo jai. Tai negrau�ė jo gyvo.

D�esika nekentė sav�s, kad taip kalbėjo, kad neigė negin�ytin� Klo gra�um�, kad taip bjauriai jautėsi. Bet ji nieko negalėjo sau padaryti. Visa savo esybe ji mylėjo kiekvien� Klo dalelyt�. Ta�iau Klo buvo per �iaurus priminimas D�esikai apie jos pa�ios kūdikį, t� kūdikį, kuris iki �iol dar nebuvo gim�s, nepaisant daugybės nesėkmingų bandymų jį pradėti, ir tai ilgainiui pavertė j� ka�kuo, kuo ji visai nenorėjo būti.

D�esika net i� darbo i�ėjo tam, kad galėtų turėti vaik�. Kitaip nei seserims, karjera jai niekada nebuvo pats svarbiausias dalykas. Darbas buvo reikalingas tik tam, kad sudurtų gal� su galu, ir galbūt dar labiau tam, kad sutiktų vyr�, su kuriuo galėtų susieti savo gyvenim�. Tuomet jis dar nebuvo pasinėr�s į versl� kartu su savo broliu ir vairavo juod� taksiuk�. Kai jis sustojo padėti D�esikai, sugedus jos automobiliui, ji nelaukė i� jo nieko kito, kaip tik akiplė�i�ko valiūki�kumo. �Argi mums ne pakeliui, �irdele?�,�� tai ko ji tikėjosi. O i� tiesų jis buvo toks kuklus, kad net nedrįso pa�iūrėti jai į akis.

��Gal reikia pagalbos?

��Padanga praply�o.

Jis linktelėjo ir siektelėjo įrankių dė�ės.

��Jūs norėjote pasakyti �prakiuro�?

Ir tik tada ji pamatė i� lėto įsi�iebian�i� �ypsen� jo veide.

Nuo to laiko jiedu visur keliavo drauge.

Paskutin� dien� darbe, prie� D�esikai pradedant nauj� gyvenimo etap�, kolegos i� Soho reklamos agentūros i�lydėjo j� su balionais, �ampanu ir tortu. D�esika ruo�ėsi tapti motina. Ant did�iulio pasveikinimo, kurį pasira�ė visas kolektyvas, puikavosi ilgakojis gandras.

Tai buvo pati nuostabiausia D�esikos darbo diena. Ji stovėjo visa �vytinti, pa�iame linksmai �urmuliuojan�io bendradarbių būrio viduryje. Su kai kuriais i� jų anks�iau ji net nebuvo bendravusi. Ji nesiliovė �ypsojusi net tada, kai ka�kas j� perspėjo, jog galbūt reikėtų kiek atsargiau elgtis su alkoholiu.

��Na, pati supranti. Tavo padėtyje...

��O a� dar net nesu nė��ia,�� atsakė D�esika, ir nuo tos akimirkos atsisveikinimo vakarėlis jau nebebuvo toks, koks buvo iki tol.

Kol suglum� D�esikos kolegos �valgėsi tarpusavyje, ji tiesiog spindėte spindėjo. I�didi busimoji mama�� vos tik ji pastos�� skaitė palinkėjim� su gandru, apgaubta gausybės balionų ir �ampano taurių, tirpstanti i� laimės ro�inės bei �ydros spalvų fone.

Tai įvyko prie� trejet� metų, kai D�esikai buvo dvide�imt devyneri. Tuomet ji jau dvejus metus buvo i�tekėjusi u� Paulo. Vienintelis dalykas, kuris juos sulaikė nuo bandymo pradėti vaikelį i�syk, vos tik pastorius i�tarė: �Galite pabu�iuoti nuotak��, buvo tas, kad Paulas su broliu pradėjo savo versl�. Metas nebuvo tinkamas kūdikiui. Prie� trejus metus, kai verslas staiga ėmė pelnyti pinig�, o D�esika buvo beveik bebaigianti savo tre�i�jį de�imtmetį�� metas jau buvo tinkamas. Tik bėda: niekas neprane�ė apie tai pa�iam kūdikiui.

Treji ilgi laukimo metai. Jie manė, jog tai bus lengva. Dabar niekas nebuvo lengva. Nei seksas. Nei kalbėtis apie tai, kas buvo negerai. Nei nuspr�sti, k� jiems reikėtų daryti toliau. Nei jaustis visi�kais nevykėliais, kuomet mėnesinių skausmas būdavo toks baisus, kad jokie pasaulio vaistai negalėdavo padėti.

Tie stingdantys, nevilties kupini mėnesiai. �tai kada ji i� tikrųjų jautėsi vieni�a. Argi ji galėjo nupasakoti t� stingdan�ios baimės persmelkt� skausm� savo vyrui? Nuo ko ji turėtų pradėti? Ir su kuo galėtų t� skausm� palyginti? Skausmas gali būti įvairus. Kitoks. D�esika liko vienui viena su savo skausmu.

Netgi tokie, regis, ma�i, nekalti malonumai, kaip antai �iūrėjimas į dukterė�ios nuotraukas, D�esikai virsdavo tikra kan�ia. Kit� dien� j� u�tiko raudan�i� prekybos centro John Lewis penkto auk�to tualete. Kaip tik tame auk�te buvo įsikūrusi prekių kūdikiams parduotuvė. T�kart ji pamanė sau: �A� turbūt i�protėjau.� Bet ne, tai nebuvo beprotystė. �luostydamasi akis tualetiniu popieriumi, D�esika suvokė, kad niekada anks�iau jos �irdis nebuvo sudau�yta į �ipulius.

Jaunystėje, dar gerokai anks�iau, nei sutiko Paul�, ji buvo patyrusi baisų �irdies skausm�. Bet anas skausmas buvo menkniekis palyginti su tuo, k� ji juto dabar. Joks vaikinas ar vyras negalėjo jos įskaudinti labiau, nei jos negim�s kūdikis.

D�esika vis�laik buvo įsitikinusi, kad pastojimas tebus viso labo ma�ytė smulkmena pakeliui į jos laiming� motinyst�. Ta�iau dabar, i�varginta gausybės nesėkmių, ji laukdavo ovuliacijos nelyginant pinigų nuomai, kurių neturėjo.

Vos tik ovuliacijos testas parodydavo, jog laikas tinkamas, D�esika ir Paulas, kurie kadaise įsivaizdavo am�inai i�liksi� jauni ir entuziastingi meilu�iai, vangiai, it vie�ųjų darbų gav� nusi�engėliai, palinkdavo prie savo u�duoties.

Kaip tik �į ryt� baltasis plastikinis orakulas �prane�ė�, jog josios 48 valandų vaisingumo langas pama�u atsiveria. Vadinasi, �i�nakt. Ir kit� naktį taip pat. Tiesa, iki rytojaus Paulas ir taip bus i�mėgin�s visk�, k� gali. Jausmas toks, tarsi tai būtų akistata su lemtimi ir paskirtu laiku apsilankymas pas dantų gydytoj� vienu metu.

Paulas �iūrėjo �iaurinio Londono derbį. D�esikai įėjus į kambarį, jis pakėlė akis. Pama�ius vyro veid�, jos �irdį suspaudė gerai pa�įstamas jausmas. Nepaisant to, kad jų seksualinis gyvenimas pastaruoju metu buvo virt�s primityviu poravimusi i� pareigos, kuris labiau priminė varginantį surenkamų baldų konstravim�, nei naujos gyvybės pradėjim�, D�esika vis dar mylėjo savo vyro tamsų, �velnų veid�. Ji vis dar mylėjo savo Paul�.

��A� ne�inau rezultato,�� tarė Paulas, gurk�telėdamas itali�ko alaus.�� Jeigu �inai, kas laimėjo, nesakyk man, D�es.

Ji �inojo. Rungtynės pasibaigė be įvar�ių. Tipi�kas nuobodus �iaurinio Londono derbis. Bet ji pasilaikė tai sau.

��A� einu gulti,�� tarė D�esika.

��O, tik pa�iūrėkite!�� pasigirdo balsas i� televizoriaus.

��Gerai,�� atsakė Paulas.

D�esika linktelėjo į alų:

��Tik būk geras, nepadaugink.

��inoma,�� nuraudo Paulas.

��Nes... alus tave vargina.

Ji tai pasakė su vos pastebima �ypsenėle veide. Nelyginant kokį s�mojį, kuris i� tiesų visai nėra juokingas. �Visai kaip motina,�� mėstelėjo D�esikai,�� kai norėdavo pasakyti koki� nors nemaloni� ties�. Niekam tikusi sena karvė.�

��inau,�� i�tarė Paulas, statydamas alaus bokal� ant stalo.�� A� tuojau.

��Tiesiog negalima nesi�avėti �ių jaunuolių charakteriu,�� antrino pirmajam ekrano kolega.�� Jie tikrai dar nesirengia pasiduoti.

Ka�kas D�esikos viduje �nib�dėjo, kad ji turės u�kietinti savo �irdį, prie� pasiry�dama �engti �į �ingsnį. Nes kas atsitiks, jeigu kūdikis niekada taip ir negims? Kas tada? Ji ne�inojo, ar galėtų tai pakelti. Koks gyvenimas jos lauktų su Paulu, kuris vaikų norėjo tiek pat, kiek ir bet koks kitas vyras, kas beveik neabejotinai rei�kė, jog jis tro�ko jų taip pat kar�tai kaip ji? Ir kaip �i santuoka atlaikytų t� nusivylimo kartėlį, kuris nuo tol jau niekada neduotų ramybės jų namams nelyginant koks nuomininkas piktadarys?

��K� gi, iki greito,�� tarė D�esika.

��Iki greito, D�es,�� atsakė Paulas, sukdamas akis į �alį.

Kadaise ji varydavo jį i� proto. Dabar jis elgėsi taip, lyg seksas būtų egzaminas, kuriam jis nespėjo pasiruo�ti.

��O, varge,�� pasakė televizijos komentatorius.�� I� �ios vietos dar niekas nėra įmu��s.

Auksinių spindulių pluo�tas krito ant perkrauto Megės darbo stalo. Ji pakėlė akis nuo kompiuterio ekrano ir įsistebeilijo į stoglangį ma�y�io kambarėlio palubėje. Megei jis atrodė beveik kaip langelis kalėjimo kameros, kurioje j� u�rakino, o rakt� i�metė. �viesa ir triuk�mas, prasiskverbiantys �emyn į patalp� skelbė apie kitokį pasaulį ten, u� lango, bet tas pasaulis rodėsi es�s be galo toli. Ir vis dėlto ji mylėjo �į kambarėlį�� jos pirm�jį kabinet� jos pirmojoje tikroje darbovietėje. Kiekvien� ryt�, �engdama pro �io ma�o kambarėlio duris, ji jusdavo malonų drebulį. Nusi�ypsojusi sau, Megė pakilo nuo stalo ir pasilipo ant kėdės. Pastaruoju metu jai jau neblogai sekėsi tai daryti.

Tris kartus per dien� ji lipdavo ant savo sukamosios kėdės, kurios sėdynė buvo nutrinta visų tų, kurie sėdėjo ant jos prie� j�. Pasistiebusi ant pir�tų galų, įsitvėrusi į stoglangio rėm� ir i�tempusi kakl�, ji �iaip taip galėdavo matyti mokyklos �aidimų aik�tel�. Megei patikdavo klausytis dūkstan�ių vaikų keliamo �urmulio. �ie ma�u�iai galėdavo būti ne ma�iau triuk�mingi u� kūdikius. Jų keliamas triuk�mas priminė ekstazės pagauto pauk��ių pulko klegėjim�. Ji suvokė, kad niekada neturėjo patirties su ma�ais vaikais. Ji vis� laik� buvo įpratusi būti jauniausia.

��Daktare?

Megė akimirksniu apsigr�ė ir vos nenusivertė nuo kėdės.

Tarpduryje stovėjo sugniu�dyta moteris ir nervingai maigė sumirkusį popierinį rank�luostį. Vaikas, aprengtas ka�kokiais miniatiūriniais futbolininko mar�kinėliais, muistėsi prie jos kojų. Moteris stebėjo i�pūtusi akis, kol Megė nusileido prie savo stalo.

��Ji leido man u�eiti. Toji ponia registratūroje.�� Moteris susidrovėjusi nudelbė akis �emyn.�� Malonu jus vėl matyti.

Megės galvoje buvo tu��ia. Pastarosiomis dienomis ji matė gausyb� veidų ir gausyb� kūnų. Ji pasiteiravo pavardės, gimimo datos ir paskubomis per�velgė savo įra�us kortelėje. Pama�u pradėjo prisiminti.

Moteris buvo atėjusi prie� trejet� savai�ių su tuo pa�iu ma�u berniuku, kuris tuomet dėvėjo nevalyv� pilk� liemen� ir �iaumojo sumu�tinį su uogiene. Vis� laik�, kol Megė ap�iūrėjo motin�, vaiki��ias savo lipniomis letenomis sklaidė Megės popierius. Megei patvirtinus nė�tum�, moteris�� misis Samer, nors Megė buvo beveik tikra, jog ji nebuvo i�tekėjusi ir neturėjo partnerio pavarde Sameris�� sutiko naujien� taip, lyg tai būtų buv�s paskutinis įspėjimas i� mokes�ių inspektoriaus. Ne k� vyresnė u� Mėg�, kuri buvo dvide�imt a�tuonerių, misis Samer jau buvo priveikta motinystės. Pradedantysis chuliganas su sumu�tiniu buvo jos ketvirtasis, kurį jai padovanojo ka�kuris i� spalvingos gausybės jos vyrų.

��Kuo galė�iau jums padėti?�� pasiteiravo Megė, nud�iugusi tuo, jog vaikėzas �iandien� pasirodė es�s kiek ramesnis.

��A� kraujuoju, daktare D�uel.

��Nagi, pasi�iūrėkime.

Tai buvo ankstyvas persileidimas. An�kart moteris rodėsi prislėgta �inių apie neplanuot� nė�tum�, ta�iau �įsyk buvo nepalyginamai blogiau. Misis Samer rauda plė�ė �irdį, o Megė net ne�inojo, ko griebtis.

��K� a� padariau ne taip? Kodėl tai atsitiko mano kūdikiui?

��Tai ne jūsų kaltė,�� mėgino guosti j� Megė.�� Kas ketvirtas nė�tumo atvejis baigiasi persileidimu... �tai. Pra�au.

Megė pastūmė per stal� popierinių servetėlių dė�ut�. Misis Samer rank�luos�io skiautė buvo visai suirusi, ir ji pati vos laikėsi. Megė pakilo nuo stalo ir �velniai apkabino j�.

��Tikrai, tai ne jūsų kaltė,�� pakartojo Megė, �į kart� jau gerokai �velniau.�� Pats organizmas atlieka galyb� tyrimų. Jis pats gali nustatyti embriono apsigimimus. Kodėl tokie dalykai nutinka? S��iningai sakau�� mes ne�inome. Persileidimas įvyksta tarsi perkūnas i� giedro dangaus. Tai siaubinga, a� �inau. Vien tik pagalvojus apie tai, kuo jis būtų galėj�s tapti.�� Abi moterys dabar �iūrėjo viena į kit�.�� Man labai gaila dėl jūsų netekties,�� pridūrė Megė.�� Man tikrai labai labai gaila.

Megei i�ties buvo jos gaila. Ji netgi beveik suprato, kaip misis Samer, pirma nejuokais i�sigandusi perspektyvos turėti dar vien� kūdikį, dabar jautėsi sugniu�dyta, kuomet tas kūdikis buvo i� jos atimtas. Penktas vaikas jai reik�tų katastrof�. Bet jo praradimas buvo dar didesnė tragedija�� mirtis �eimos nario, kurio jai net nebuvo leista deramai apraudoti, neskaitant �ių gėdingų a�arų gydytojo kabinete, dyd�io sulig valytojos kambarėliu.

Megė tyliai ai�kino misis Samer apie chromosomų ir genetinius pakitimus, apie tai, kokie jie yra nesuderinami su gyvenimo dėsniais, kad ir kaip skaudu būtų tai girdėti.

��Kartu su savo partneriu turėsite nuspr�sti, ar norėsite turėti daugiau vaikų,�� pasakė jai Megė.�� Ir jeigu jūsų sprendimas bus neigiamas, tuomet jums teks pradėti praktikuoti saugesnį seks�.

��inau, daktare. Bet tai jis. Tai mano... partneris. Jis nepripa�įsta saugaus sekso. Jis sako, kad jausmas toks, tarsi lįstum po du�u apsivilk�s lietpaltį.

��Na, jums reikės su juo pasikalbėti apie tai. Ir prezervatyvai toli gra�u nėra vienintelė priemonė, jei jis būtent juos turi omenyje.

Megė puikiausiai �inojo, k� jis turi omenyje. Ta�iau dabar ji ir vėl pajuto poreikį griebtis to globėji�ko tono, įtvirtinti savo vir�enyb�, i�kelti savo galv� auk��iau �io puolusio, apgailėtino sutvėrimo, kuris jėga įsibrovė į jos kabinet�.

��O tabletės?

��Nuo jų a� visa i�sipū�iau. Pasidariau stora kaip balionas. Prasidėjo trombozė. Visur vieni trombai. Turėjau nuo jų nulipti.

��Coitus interruptus?

��I�traukti, kol ne vėlu?

��Būtent.

��O, tik ne tai. Jūs nematėte jo. A� band�iau, daktare. I�mėginau vis� saugų seks�. Kaip jūs tai vadinate? Ritmo sekcija?

��Ritminis metodas, tikrai taip.

��Mėginau, kai daktaras pasakė, kad kaip tik nuo table�ių a� ir pu�iuosi. Bet tada jis u�klumpa mane miegan�i�. Jis tiesiog pasitenkina.

��Pasitenkina?

��U�lipa ant man�s, o tada jau�� gaudyk vėj� laukuose. U�knarkia t� pa�i� sekund�, kai viskas baigta. Jūs niekada neu�mausite jam prezervatyvo, daktare. A� nenorė�iau net bandyti to daryti. Garbės �odis, nenorė�iau.

Tai buvo kitas pasaulis. Lindynių kvartalai, supantys �eimos klinik�. Kur naujas kūdikis niekada nepageidaujamas, ta�iau vyrai vis vien tenkina savo poreikius kada u�sigeid�, o varg�ės motinėlės, nusiplūkusios nuo sunkios darbų na�tos, net neturi jėgų pasiprie�inti.

��Jūs tiesiog pasakykite jam, kad jis neturi teisės taip elgtis. Tai, k� jis daro, yra gyvuli�ka. Jeigu norite, a� galiu pakalbėti su juo.

��Kokia jūs gera, kokia gera,�� susigraudino moteris ir apglėbė Mėg� su me�kos negrabumu. Megė �velniai i�sivadavo i� josios glėbio ir pradėjo �lovinti intrauterininės spiralės privalumus.

Moterys j� mėgo. Klinikoje ji buvo i� visų jauniausia�� rezidente, kuriai tebuvo lik�s vienas mėnuo praktikos. Ir neabejotinai populiariausia.

Pastaruosius septynerius metus ji praleido rengdama save �iam darbui�� e�erius i� jų medicinos mokykloje ir paskutiniuosius�� internatūroje dviejose Londono ligoninėse. �eimos klinikoje, kurioje kiti trys gydytojai buvo vyrai, ji pagaliau gavo galimyb� �į t� pakeisti.

Kai moterys skųsdavosi jai ne�moni�kais menstruaciniais skausmais, Megė niekada neliepdavo i�gerti tablet� nuo skausmo ir suimti save į rankas. Kai jaunos mamos guosdavosi, kad jau�iasi be galo prislėgtos, ji nesakydavo joms, jog pogimdyvinė depresija yra visi�kai natūralus dalykas. Kai sprando rauk�lės per�vie�iamumo tyrimas parodydavo, kad Dauno sindromo tikimybė yra didelė, Megė aptardavo visas galimas alternatyvas, puikiai suvokdama, jog tai vienas sunkiausių sprendimų gyvenime bet kuriai moteriai.

Kai misis Samer i�ėjo, pro duris galv� ky�telėjo daktaras Lofordas. Savo ma�y�iame kambarėlyje Megė galėjo u�uosti nuo jo trenkiantį cigare�ių, sūrio ir mielinės bandelės kvap�. I�siviep�s iki ausų, jis, matyt, manėsi es�s �avus kerėtojas.

��Pagaliau viena,�� pasakė jis.

Lofordas buvo Megės rezidentūros vadovas�� vyresnysis daktaras, kurio pareiga buvo atstoti jai vadov�, mokytoj� ir patarėj�, kol ji taps visi�kai kvalifikuota. Kai kurie jaunesnieji gydytojai tiesiog dievino savo rezidentūros vadovus, ta�iau Megė jau po pirmojo mėnesio, praleisto jo globoje, padarė i�vad�, kad daktaras Lofordas yra cini�kas, priekabus tipas, neken�iantis jos visa savo esybe.

��Judinkitės, daktare D�uel. Jūsų paskutinioji pacientė praleido �ia geras trisde�imt minu�ių.

��Negali būti.

��Trisde�imt minu�ių, daktare D�uel.�� Rodo į laikrodį.�� Pasistenkite, kad jie apsisuktų ne ilgiau, kaip per septynias. Laukiamajame jau darosi ank�toka.

Ji įrėmė į jį pikt� �vilgsnį. U�augusi su dviem vyresnėmis seserimis, Megė i�moko pakovoti u� save.

��Toji pacientė k� tik patyrė persileidim�. Ir mes juk dirbame ne McDonald�e.

��Tikra tiesa,�� nusijuokė Lofordas.�� Net ir �aunusis Ronaldas Makdonaldas gali skirti daugiau laiko savo klientams, nei mes. Eik �en, noriu tau kai k� parodyti.

Megė nusekė paskui Loford� į laukiam�jį, kuris buvo sausakim�as nuo pacientų su pa�iais įvairiausiais negalavimais. Stambi moteris baltomis plikomis galybės tatuiruo�ių i�margintomis rankomis �aukė ant registratorės. Nė akimirkai netilo kosulio priepuoliai, vaikų klyksmai, pikti atodūsiai. Megė atpa�ino atskirų pacientų veidus. Kai kuriems nustatyti diagnoz� galėjai net ir plika akimi. �tai �itai�� cistitas. Anam�� hipertenzija. O tai ma�ytei mergytei�� astma, kaip ir daugeliui vaikų, kvėpuojan�ių �io miesto dulkėmis. �Dieve mano,�� toptelėjo jai,�� ir kiek gi �ių �monių laukia pas mane?�

��Regis, jūsų laukia įtemptas rytas, ar ne?�� pasakė daktaras Lofordas, atsakydamas į jos nebylų klausim�.�� Gera pusė �ių pacientų laukia pas jus.

Megė klusniai nusekė Lofordui i� paskos atgal į savo kabinet�.

��Mes gydome Haknio, o ne Harlio gatvės2 ligonius,�� pasakė jis.�� Septynios minutės vienam pacientui, ai�ku? Ir visi�kai nesvarbu, ar jiems juodasis maras, ar votis ant subinės. Septynios minutės: u�eikite, ir sudie. Ir kol Dievas nesuteiks mums keturiasde�imt a�tuonių valandų darbo dienos ar kol mes patys neįsidarbinsime priva�iame sektoriuje, tai tėra vienintelis būdas atsilaikyti.

��inoma.

Lofordas metė į j� susierzinimo kupin� �vilgsnį ir i�ėjo.

Megė be galo sunkiai dirbo, kol pateko į �į ma�� kabinet�. Ta�iau dabar ji abejojo, ar sugebės i�tverti �iuos paskutinius metus su daktaru Lofordu, kuris akylai sekė kiekvien� jos judesį. Ji buvo girdėjusi, jog vienintelė prie�astis, dėl kurios �eimos klinikos priimdavo rezidentus, buvo ta, kad jie gaudavo daktar� u� dyka. Ta�iau nė vienas i� �itų nukar�usių �undaktarių, kad ir kokie jie būtų �yk�tūs ar cini�ki, nenorėjo mai�taujan�io sta�uotojo, kuris padarytų jų gyvenim� dar sunkesnį. Jiems būtų kur kas patogiau be jos. Megė juto, jog Lofordas tik ir laukia, kol ji padarys k� nors neprotingo, kad galėtų ramia s��ine jos atsikratyti ir nusiplauti rankas.

Ironi�ka buvo tai, jog Megė jau buvo padariusi kai k� labai neprotingo. Tiek neprotingo, kad ir pati sunkiai galėjo tuo patikėti.

Vieno i� įprastinių rytinių pasitarimų su Lofordu metu (Megė matydavosi su juo dukart per savait� tam, kad daktaras galėtų įvertinti jos darom� pa�ang�), ji nelauktai atsipra�ė ir i�bėgo tiesiai į kavinės tualet�, trenkiantį citrinos kvapo oro gaivikliu, kur vos spėjo i�vemti k� tik praryt� raguolį ir balintos kavos puodelį.

Ta�iau tik vakare, gelian�iomis kojomis ir skaudama nugara skubėdama į savo ma�ytį butuk�, Megė pagaliau suvokė, k� ji padarė.

Ji �inojo, kad tai neįmanoma; ji �inojo ir tai, kad tam dar pernelyg anksti.

Bet ji pajuto tai taip realiai.

Spyrį viduje.

Antras skyrius

��O, tu esi dar pernelyg jauna gimdyti, brangioji,�� pasakė Megei jos motina.�� Ir a� neabejotinai esu dar per jauna tapti mo�iute.

Megė sumetė, kad jos motinai dabar turėtų būti �e�iasde�imt dveji, nors oficialiai jau gerus �e�erius metus savo am�ių ji apibrė�davo kaip �penkiasde�imt su trupu�iu�.

Savo klinikoje Megė neretai matydavo mo�iutes i� Saulėtojo rajono, kurios būdavo Ketės ir netgi D�esikos am�iaus. �ios �mo�iutėlės�, kurioms dar nebuvo net keturiasde�imties, pradėjo gimdyti vaikus i�syk, vos tik motina gamta kartu su �aunuolių miestelėnų padėjimu suteikė joms �i� privilegij�. Ta�iau tai buvo teisybė�� Olivija D�uel nė i� tolo neatrodė pana�i į kieno nors mo�iut�. Ir kodėl gi turėtų? Juk ji nesugebėjo dorai įsikirsti net ir į motinos vaidmenį.

Olivij� D�uel praeiviai vis dar nulydėdavo �vilgsniu. Ne dėl tos kuklios �lovės, kuria ji kadaise taip mėgavosi, o grei�iau dėl to, kaip ji atrodė. Ve�lios tamsios garbanos, sniego baltumo veidas, did�iulės mėlynos akys. Visai kaip Elizabeta Teilor, jeigu �i nebūtų kritusi nelygioje kovoje su nutukimu. Arba kaip D�oana Kolinz, jeigu ji nebūtų patekusi į Holivud�. Senyva Anglijos ro�ė gra�uolė�� jau pradėjusi vysti, tas teisybė, bet vis dar turinti �avesio.

��Jie u�valdo tavo gyvenim�,�� pridūrė Olivija, �vilgsniu tyrinėdama savo jauniausi�j� dukterį, nors jos balsas ir sumink�tėjo.�� O tu juk nenori, kad kas nors u�valdytų tavo gyvenim�?

Tuo metu, kai jų tėvai susitiko Karali�kojoje teatro meno akademijoje, būtent Olivij� galėjai laikyti lobiu. D�ekas buvo auk�tas, dailus aktorius, k� tik sugrį��s i� karinės tarnybos Karali�kajame oro laivyne. Po dvejų metų, praleistų kariuomenėje, jis atrodė pakankamai kietas vyrukas, kad galėtų pozuoti cigare�ių reklamoms (reikia pripa�inti, kad aprengtas sportine striuke, nors ir nutais�s kvail� �ypsen� bei įsikand�s rūkstantį papiros�, D�ekas jose atrodė puikiai).

Tuo tarpu Olivija buvo trapi porcelianinė gra�uolė�� visai kaip toji mis Olivija de Hevilend, beje, jau �iek tiek atgyvenusi, nes pokario nepritekliaus metais visi staiga ėmė garbinti did�iapapes blondines.

Dėl Olivijos alpo jos mokytojai, klasės draugai, o vėliau ir kritikai, kurie buvo su�avėti jos aik�tingos, kojomis trypian�ios Kordelijos vaidmens Stratforde. Nors jau tuomet buvo akivaizdu, kad ir D�ekas nesėdės be darbo, ta�iau tikr�ja ateities �vaig�de visi vienbalsiai pakrik�tijo Olivij�. Tik jo didenybė laikas visk� teikėsi sutvarkyti savaip.

Kelerius metus prasitryn�s antraplaniuose britų filmų, dvelkian�ių Antrojo pasaulinio karo nostalgija, vaidmenyse (pypk� rūkantis kapitonas, nusk�stantis kartu su visa įgula, pabėgim� suorganizav�s karo belaisvis sukne�intais keliais, esesininko nu�aunamas į nugar�, luo�as Karali�kojo oro laivyno eskadrilės vadas, nuolat patruliuojantis oro erdv� vir� Kento), D�ekas D�uelas netikėtai surado savo gyvenimo vaidmenį.

Beveik dvide�imt metų jis vaidino na�lį tėv� gerokai u�sit�susioje BBC televizijos dramoje �Visos �uvys jūroje�. Vaidino taip ilgai, kad net Megė, jo jauniausioji dukra, beveik neatsiminė, kad jos tėvas kada nors būtų �alia, nes jis buvo pernelyg u�siėm�s, vaidindamas beproti�kai mylintį tėv� televizijoje. Joms sulaukus paauglystės, D�eko D�uelo geras, protingas veidas jau buvo tap�s vienu mylimiausių nacijos simbolių, kai tuo tarpu Olivijos karjera taip ir nesusiklostė.

��Tėtis apsid�iaugtų,�� atsakė Megė, norėdama ty�ia j� paerzinti.�� Tėtis apsid�iaugtų i�gird�s, jog netrukus taps seneliu.

Olivija metė greit� �vilgsnį į dukterį:

��Bet tu jam dar nieko nepasakojai, ar ne?

��inoma, ne. Bet galiu la�intis, kad jis apsid�iaugtų.

Olivija D�uel nusijuokė:

��Tai todėl, kad tas �unsnukis yra baisus mink�ta�irdis. Ir todėl, kad jam nerūpi, kaip visa tai sudarkys tavo gyvenim�. Jau nekalbant apie tavo puikų jaun� kūn�, mieloji.

Jiedvi sėdėjo kavinėje Regento parke, apsuptoje visų tų Ne�o3 suprojektuotų namų�� Bene pa�ių nuostabiausių pastatų visame Londone,�� m�stė Megė,�� tarsi architektūra sukurta i� ledų�. Tai buvo vienas i� tų nuolatinių pasimatymų�� jos gurk�nojo arbat� ir �iūrėjo į juod�sias gulbes, grak��iai slystan�ias vandens pavir�iumi, uosdamos �vie�iai nupjautos �olės kvap� ir aitrų kaimynystėje įsikūrusio zoologijos sodo aromat�.

Megė vienintelė i� dukterų reguliariai matydavosi su Olivija. Kontaktas su D�esika būdavo atsitiktinis�� D�esė buvo pernelyg lengvai pa�eid�iama, kad galėtų palaikyti ilgesnius santykius su tokia savanaude kaip Olivija. Ketė apskritai nesikalbėjo su savo motina metų metus.

�Su ja tereikia �iek tiek pastangų�,�� pagalvojo Megė. Tai buvo dalykas, kurio jos seserys niekad nesuprato. Jų motina buvo visai nieko, jeigu įdėdavai �iek tiek pastangų.

��Septintojo de�imtme�io prad�ioje Bruerio gatvėje gyveno toks mielas, nedidukas maltietis, kuris pasirūpindavo mergaitėmis, patekusiomis į bėd�.�� Kaskart motinos balsas vis stebindavo Mėg�. Ji specialiai kalbėjo su ypatingu, savo pa�ios susigalvotu kri�tolinio skaidrumo akcentu. �is akcentas nuolat primindavo Megei tuos smokinguotus naujienų prane�ėjus i� Broadcasting House4.�� Dieve, koks gi buvo jo vardas?

��Nesvarbu, a� kaip nors pati,�� pasakė Megė, pastūmusi staltiesėl� į stalo vidurį. Olivija suėmė Megės rankas ir �velniai jas patrynė, lyg norėdama su�ildyti.

��Na, kaip �inai. A� visuomet tavo paslaugoms, mieloji.

Megė linktelėjo:

��A�iū tau.

��Po gimdymo moters kūnas jau niekuomet nebebus toks, kaip anks�iau. Kai buvau jauna, mano kūnas buvo lygiai kaip tavo. Ne toks smulkus, kaip D�esikos. Ir ne toks perkar�s, kaip Ketės. Labiau kaip tavo. Vieni i�linkimai,�� Olivija suokalbi�kai pa�nairavo į dukterį.�� Na, galbūt, kiek ma�iau putlus.

��Milijon� kartų a�iū.

��Beje, ar �inai, kad ka�kada mane mėgino kabinti pats Brando?

��Man rodos, tu tai minėjai. Kokį de�imt tūkstan�ių kartų.

��aunusis Laris Olivjė �avėjosi man�ja Kordelija. Suknelė, kuri� a� vilkėjau �Taip ir toliau, D�ind�er� premjeroje, sukėlė sensacij�. A� buvau to meto Liza Harli.

��Tada tėtis buvo to meto Hju Grantas.

��Grei�iau jau Hju Grinas5. Argi tai vyras? A� juk svajojau apie Beverli Hils�. O jis man paki�o Masvel Hil�.

�Keista,�� m�stė Megė.�� Juk tai ji visus paliko. Juk tai ji i�sine�dino i� namų pas savo antrarū�į aktoriūk�tį. Juk tai ji paliko auginti savo vaikus tėvui, Ketei ir apskritai kam pakliuvo. Ir vis tiek ji vaidino įskaudint�. Turbūt ji niekuomet neatleis jų tėvui to, kad jis tapo u� j� garsesnis.�

Jos karjer� būtų galima nusakyti tokiais �od�iais: itin angli�ka istorija. Ir jeigu Olivijai D�uel dar kada nors prireiktų gyvenimo apra�ymo, �pretenzinga poniutė� būtų kaip tik tai. �e�tajame de�imtmetyje ji alkūnėmis prasiskynė sau keli� į kokį pustuzinį kino studijos Hammer sukurtų siaubo filmų, kur visa virpanti, vienais naktiniais, vaidindavo kokio nors gydytojo pami�ėlio �ėtoni�kų eksperimentų aukas. Kilojosi i� vieno aptriu�usio provincijos teatro į kit�, kuris sutikdavo j� priimti. Tuo tarpu laikai ir akcentai keitėsi, o masinis �iūrovas u�sigeidė, kad aktorė būtų labiau darbininki�ka ir �iaurietė (virtuvinės dramos) ar egzoti�ka ir u�sienietė (D�eimsas Bondas su savo bikiniais pridengtu haremu).

Nors, prasidėjus septintajam de�imtme�iui, Olivija D�uel buvo dar tik dvide�imt dvejų, ji jau tada priklausė tarsi kitai erai. Bet ji niekuomet to nepripa�ino. Pokalbiuose ir galbūt netgi savo kar�tligi�koje galvoje ji visuomet buvo tuo, k� jos mokytojai i� Karali�kosios teatro meno akademijos ir Kenetas Tynanas6 jai buvo i�prana�av�.

Olivijos �vaig�dė ry�kiausiai spindėjo prabėgus metams po to, kai ji visam laikui paliko namus. Trumpalaikė �lovė aplankė j� vėlai. Ji stūmė keturiasde�imtuosius (nors visiems sakydavo, kad jai�� trisde�imt dveji), kai galiausiai a�tuntojo de�imtme�io viduryje netikėtai nutvėrė snobi�kos, triuk�mingos kaimynės vaidmenį ITV televizijos seriale �Jums dar arbatos, pastoriau?� Jame vyras i� taksi automobilio vaidindavo jaun� kunig�, pasi�ymėjusį magi�ku poveikiu parapijietėms. T� kar�t� 1976-ųjų vasar�, kai Londonas, atrodė, ims ir i�tirps kaitroje, o Ketė gamino savo seserims valgyti, berg�d�iai mėgindama radijo bangomis pagauti nauj� grup� Sex Pistols, Olivija kartu su savo nepadoriuoju pastoriumi pasirodė ant TV Times �urnalo vir�elio.

Ir netrukus po to jos �vaig�dė tyliai u�geso. Neprabėgo nė pora metų, kaip serialo humoras atgyveno, pakvipo rasizmu, pasidarė ka�koks priplėk�s, �od�iu, dvelkė gilia praeitimi.

Jo veikėjai�� akis vartantis jamaikietis, pamaldusis indas, nevėk�la airis ir, �inoma, mūsų pretenzingoji poniutė, gyvenanti pastoriaus kaimynystėje, kadaise buvusi ma�um� pasileidusi�� visi drauge kvatodavo i� gausybės ne�vankių anekdotų ir piktų replikų misis Te�er adresu.

Galiausiai vyras i� taksi automobilio paliko Olivij� vien� i�nuomotame Sent D�ons Vudo bute ir grį�o pas �mon� su vaikais. Keista, bet laiko tėkmė ir karti gyvenimo patirtis Olivijos neįbaugino. I�didi puikybė, įsikūnijusi joje ankstyvos karjeros prad�ioje, niekada jos neapleido. Megė ja tikėjo.

��K� a� darau, mama?

��Tu darai vienintelį teising� dalyk�, brangioji.

��Tikrai? Juk tikrai, ar ne? O k� dar a� galiu daryti?

��Tu negali būti priri�ta, Mege. Visas gyvenimas tau dar tik prie� akis. K� sakysi tada, kai sutiksi kokį nors jaun� gra�uolį? Kokį nors jaun� daktarėlį?�� Olivija net sumirk�iojo i� pasitenkinimo, pagalvojusi apie kokį nors gra�uolėlį i� Harlio gatvės. Tada ji rūs�iai nu�velgė savo jauniausi�j� dukterį ir piktai u�gesino nuorūk�.�� Parodyk man vyr�, kuris norėtų auginti kito vyro vaik�?

��Jis dar net ne kūdikis,�� i�tarė Megė labiau sau, negu savo motinai.�� D�esika sunkiai tai suprastų. Kaip tik todėl a� ir negaliu jai pasakyti. Ir Ketė. Jis dar uodega, dėl Dievo meilės. Labiau pana�us į krevet�, nei į kūdikį. �inoma, jis dar paaugs...

Jos motina atsiduso.

��Brangioji, tu negali u�sikrauti sau ant galvos tos rėkian�ios �ūdo ma�inos. Būtent taip atsitiko man. Nenoriu tav�s į�eisti taip sakydama, ta�iau tu negali turėti �io vaiki��io. Tik ne dabar.

Megės akis sugėlė nuo netikėtų a�arų.

��Juk i� tiesų negaliu, ar ne?

��Tik ne dabar, mieloji. Tik ne po to, kai i�laikei visus tuos egzaminus, buvai tokia puiki studentė medicinos mokykloje ir i�tu�tinai nesuskai�iuojam� daugyb� �ikpuod�ių tose siaubingose Ist Endo ligoninėse.�� Jos motinos veide sustingo skausmas.�� O, Mege. Kūdikis? Tik ne dabar, pauk��iuk.

Megė puikiai �inojo, k� jos motina jai patars. Kaip tik dėl to ji ir u�sigeidė j� pamatyti. I�girsti, kad ji neturi kito pasirinkimo. I�klausyti, kad nėra jokios kitos i�eities. Kad neverta net galvoti apie tai. Tikriausiai Megė buvo artimiausia motinai dėl to, kad ji ma�iausiai j� prisiminė.

Paskutinis Olivijos susitikimas su dukterimis įvyko daugiau nei prie� penkiolika metų. Megė, tuomet dvylikos, buvo skais�ių akių, vis dar bernioki�kos i�vaizdos. D�esikai buvo �e�iolika�� ji atrodė labai gra�i, ta�iau vis� laik� sėdėjo i�bly�kusi ir tyli, mat ka�kokiame mokyklos turistiniame �ygyje j� gerokai paglam�ė�� bent jau taip buvo pasakyta Megei. Ir Ketė, kuri�, sulaukusi� dvide�imties, tvirtai galėjai vadinti jauna moterimi. Įsidr�sinusi po poros metų universitete, ji net neslėpė savo kandumo ir tro�ko kiekviena proga įgelti motinai, palinkusiai vir� egzoti�kos picos.

Ir kai jų motina atsainiai informavo, jog negalėsianti dalyvauti apdovanojimų teikimo �ventėje Megės mokykloje (Megė visada buvo labai gabi mokslams), nes jai reikės suspėti į per�iūr� namų �eimininkės vaidmeniui ka�kokio pada�o reklaminiame klipe (�Per sena,�� pasakė jie, kai ji i�ėjo,�� per daug pretenzinga�), Ketė pratrūko:

��Kodėl tu negali būti tokia, kaip kitos mamos? Kodėl tu negali būti normali?

��Jeigu a� bū�iau normali, tada ir jūs visos trys būtumėte normalios.

Megei nepatiko, kaip tai nuskambėjo. Jos motinos lūpomis normalumas skambėjo ka�kaip g�sdinamai. Galbūt, jeigu ji būtų buvusi normali, mokslai nebūtų jai taip lengvai ėj�si. Galbūt tuomet ji nebūtų gavusi apdovanojimo i� mokyklos direktoriaus. Galbūt tuomet ji būtų buvusi tokia pat nerangi ir kvaila, kaip visi kiti vaikai.

��Bet a� noriu, kad mes būtume normalios,�� sukūk�iojo D�esika, ir jų motina nusikvatojo, tarsi i�girdusi patį juokingiausi� dalyk� pasaulyje.

��Kaip laikosi mano ma�oji D�esika?�� pasiteiravo Olivija.

��Dabar jai sunkus metas,�� atsakė Megė.�� Jiems niekaip nepavyksta pradėti kūdikio. Ji jaustųsi siaubingai dėl...

��Tavo aborto, taip.

��Mano procedūros.

Olivija niekada nesiteiraudavo apie Ket�, nors kartais ir nepra�oma i�sakydavo savo nepadailint� nuomon� apie vyriausi�j� savo at�al�.

��An�dien paband�iau prisiskambinti D�esikai telefonu. Pablo pasakė, kad ji miega. Matyt, ir vėl negerai su pilvuku.

��Paulas. Jo vardas�� Paulas.

��inoma. Gra�uolis Paulas puikiomis merginos blakstienomis. Beje, girdėjau, kad jai ruo�iasi i�imti gimd�?

��Nieko pana�aus. Jai tiesiog atliks kelet� testų. Per kiekvienas mėnesines ji sta�iai kankinasi i� skausmo. Dieve, mama, nejaugi tu nieko apie tai ne�inai?

Olivija atrodė i�sibla�kiusi:

��A� niekada neturėjau per daug bendra su D�esikos ciklu, brangioji. Bet, �inoma, tu teisi�� ver�iau jau su ja nekalbėk apie savo, kaip �ia pasakius, padėtį.

Megė įsispoksojo į e�er�.

��Tai turėtų darytis D�esikai. Tai turėtų darytis jai. Ji būtų nuostabi mama.

��Kas tėvas?�� atsakė į tai Olivija, prisidegusi dar vien� cigaret�.

��Tu jo nepa�įsti.

�Ties� sakant, ir a� jo nepa�įstu,�� mėk�telėjo Megei.�� Ir kaip a� galėjau pasielgti taip kvailai?�

��Mano ma�ute,�� i�tarė Olivija, paliesdama dukters veid�. Prie�ingai, nei jos seserys, Megė niekados neabejojo tuo, kad motina j� myli. Savoti�kai.�� Tiesiog susileisk tų prakeiktų vaistų, gerai? Tu ne D�esika. Ne �iaip sau moteris, kuri neranda gyvenimo prasmės, kol neapsikrovė bent pora klykian�ių vaikiūk��ių, kurie nu�iulps jos papus iki pat �emės. Tu ne tokia. Ir ne tokia kaip Ketė�� pasiry�usi am�inai likti senmerge ir veltui gai�ti laik� su ka�kokiu neai�kiu vyru.�� Jos motina triumfuojan�iai nusi�ypsojo.�� Tu labiau tokia kaip a�.

Ir Megei toptelėjo: �Nejaugi a� i� tikrųjų tokia?�

Paulas nesitikėjo pamatyti �urnalų. �urnalai jam tapo staigmena. Kas būtų galėj�s pamanyti, kad NHS7 parūpins �iupsnelį pornografijos tam, kad jam būtų lengviau pripildyti nedidelį plastikinį indelį?

Visi jų bandymai pradėti kūdikį buvo tokie priblo�kian�iai neseksualūs, tokie beaistriai,�� taupant savo sperm�, tarsi mainais u� j� galėtų gauti Sainsbury ta�kų darant tai tik tada, kai ovuliacijos testas tai palaimindavo,�� kad Paulas buvo priblok�tas to, k� jis iki tol laikė ne�vankiais �urnalais.

Raudonuodamas kaip paauglys, jis pagriebė vien�, kuris vadinosi Fifty Plūs, ir pasuko į savo kabin�, svarstydamas, k� tas pavadinimas galėtų reik�ti�� jų krūtinės apimtį (coliais!), am�ių ar intelekto koeficient�.

Daktaras u�tikrino Paul�, kad jo spermos testas�� tai joks testas.

��Nenoriu, kad jūs jaustumėte įtamp�. Niekas i� jūsų ir nesitiki, kad jūs pripildysite �į nedidelį plastikinį indelį.

Bet kaip ir kiekvienas egzaminas, spermos testas siejosi su sėkmės arba nesėkmės perspektyva. Juk kitaip jis nesivadintų testu, argi ne?

Taigi Paulas ruo�ėsi. Tik pasiruo�ti �iam testui nebuvo taip paprasta, kaip i�kalti eismo taisykles ar i�mokti manevruoti stovėjimo aik�telėje. Pasiruo�ti, vadinasi, daryti visk�, kad padidintum savo viduje plaukiojan�ių potencialių gyvenimų skai�ių ir u�tikrintum tai, jog jie tekėtų daugma� teisinga kryptimi.

Pla�ios kelnės. �altos vonios. Cinkas, vitaminas E, selenas�� visa tai įsigyta sveikatos parduotuvėse, kuriose tiek personalas, tiek klientūra atrodė vienodai ir netgi įspūdingai nesveiki.

Jis perskaitė vis� literatūr�. O jos i� tiesų buvo prispausdinta kalnai. �monija, regis, bus pamir�usi, kaip daugintis. Suveskite �odį �sperma� savo interneto nar�yklėje, ir jūs beveik u�tikrintai pask�site tos med�iagos gausybėje.

Vitaminų piliulės, pla�ios kelnės, �altos, kiau�us gelian�ios vonios�� akivaizdu, jog visa tai teigiamai veikė spermatozoidų skai�ių ir jų judrum�� jų gebėjim� keliauti tinkamu būdu. Bet koks gi buvo tas patenkinamas balas? Kiek milijonų jų reikėjo, kad tau pasira�ytų įskait�?

�Bet juk i� tiesų,�� m�stė Paulas,�� kiau�ial�stei apvaisinti reikia vos vieno vienintelio?�

Tyrimų kabinet� atstojo NHS ligoninės tualetas. Paulas buvo girdėj�s, jog atliekant spermos test� Harlio gatvėje, �monai būdavo leid�iama irgi dalyvauti ir netgi pridėti rank�.

Ta�iau nu�iurusioje NHS ligoninėje, labiau pana�ioje į kokį nors apleist� pasienio post�, nei į gydymo įstaig�, kurioje vė�ininkai su pi�amomis god�iai traukė cigaretes �ia pat centriniame priimamajame, o tatuiruoti vyrai su �aizdomis galvose nenuilstamai atakavo jaunas seseles, kurios rūpinosi jais, nesugebėjusiais laiku pasirūpinti savimi, pasimylėti su tuo nediduku plastikiniu mėgintuvėliu tekdavo tiesiog tualete.

Ir vis dėlto �is įvykis Paului pasirodė įsimintinas. Tai buvo ka�kas naujo. Tai buvo masturbavimasis vardan ka�kokio auk�tesnio tikslo. Metų metus dar�s tai u� u�darų durų (jis prisiminė t� gėd� ir baim�, kad tėvai u�klups jį, i�stypinantį i� vonios kambario su sekmadienio laikra��io kopija u�antyje), �ia jis buvo netgi skatinamas lyg niekur nieko pasmaukyti ir ne�dintis savais keliais. Visas pasaulis jam antrino: �Nagi, pirmyn, Paulai. Dro�kis, kvaily.�

Buvo dargi ir instrukcija�� lyg vyrams reikėtų patarimo, kaip apsitarnauti. Ta�iau i� esmės tai buvo tik jis, mėgintuvėlis ir truputis pornografijos, parūpintos valstybės s�skaita.

Tokių tat priemonių reikėjo �iam absurdi�kam aktui. Ta�iau Paului tai vis dar neatrodė pana�u į spermos test�. Jam dingojosi tik ateitis, laukianti jųdviejų su D�esika. Jis prasisegė u�trauktuk� ir i�kart vėl jį u�sisegė. Giliai įkvėpė.

Jis lengvai atsipirko. Jis tai �inojo. Jo papra�ė tik nusilengvinti į �į ma�� plastikinį indelį ir jam tai buvo leista padaryti u�sidarius NHS tualete. Tuo tarpu D�esika nesuskai�iuojamos daugybės testų ir tyrimų metu jautėsi, anot jos, tarsi eksponatas lytinių organų anatomijos seminare.

Visi �ie �eminantys testai, visos �ios i�vados�� lyg tai i� tikrųjų priklausytų ne nuo jų pa�ių ir jų meilės, o nuo ka�kokios kur kas auk�tesnės jėgos�� senos ir �iaurios.

Paulas atsivertė Fifty Plūs. �ito �lam�to jis nebuvo mat�s jau daugyb� metų. Kadaise jo klasėje buvo toks vaikinas, pravarde Bulbanosis. Tai buvo nepralenkiamas masturbatorius masyviais akiniais, įraudusiais skruostais, �aidimų metu vis� laik� kvailai kikenantis prie kampinės vėliavėlės. Jis reguliariai atsine�davo į mokykl�, jo �od�iais tariant, �sultingo pa�aro onanistui�.

Paulas�� drovus, m�slus berniukas, teik�s pirmenyb� �urnalams apie motorus, visada likdavo prie savo stalo, bevartantis paskutinį Car numerį. Bet vien�syk Bulbanosis prie tos liguistai d�iūgaujan�ios ga�lūnų kompanijos, per kiekvien� pertrauk� u�gulan�ios jo ne�vankius �urnalus, prisi�aukė ir Paul�.

��Oi, Barezi, tik pa�velk į tai, tu didysis pederaste. Tokio malonumo niekada nepatirsi i� ma�inų.

Paulas u�metė akį į �urnal� ir vos neapsivėmė�� ka�koks nuogas barzdotas azijietis u�siiminėjo sunkiai suvokiamu dalyku su ...o�iu. Pastarasis i� tos laimės, matyt, niekaip negalėjo atsitokėti. Kol kiti o�iai kaimynystėje, be abejonės, buvo mu�ami ir ujami, tas vaikinukas �iulpė �io o�io pimpal�. Grei�iausiai jis jautėsi taip, lyg laimėj�s o�ių loterijoje.

Taip Paulas atsikando pornografijos visam gyvenimui. Jam tai nepatiko tada, jam tai nepatiko ir dabar. Tai buvo tiesiog pernelyg ginekologi�ka, kad tiktų jo paprastam, neįmantriam skoniui.

Paulas u�vertė numerį. Nors ir jautėsi bema� pasitrauk�s i� lytinio gyvenimo (viena buvo mylėtis, o kita�� u�siimti kūdikių gamyba), �ios moterys nė i� tolo jo nejaudino.

Paulas u�merkė akis. Suėmė save į rankas. Ir, skirtingai nuo visų kitų ten plu�an�ių masturbatorių, prisiminė savo �mon�.

I� to, kaip Vilas laikė savo rank� u�dėj�s Keitei ant subinės, buvo akivaizdu, kad jis miega su ja. Neatrodė, kad toji vieta būtų buvusi labai jau nepa�įstama jam. Jiedu kilo eskalatoriumi Selfridges prekybos centre, tuo tarpu Megė leidosi �emyn�� ideali vieta stebėti Vilo rank�, familiariai glostan�i� tos niekingos kek�ės sėdyn�. Keitei u�teko padorumo aiktelėti, pama�ius Mėg�. Vilas visas perbalo, jo ranka sustingo ant Keitės u�pakalio, nelyginant u� rankos su�iupto vagies pir�tai kasos stal�iuje.

�K� a� dabar darysiu?�� pagalvojo Megė.�� Juk a� k� tik praradau savo geriausi� draug�.�

��Moters biologinis pa�aukimas yra gimdyti vaikus,�� paai�kino Vilas.�� Vyro biologinis pa�aukimas yra apdovanoti savo sėkla kuo daugiau moterų. Bet tai nerei�kia, kad a� tav�s nemyliu.

Jis taip ir pasakė. Jis prikalbėjo jai dar daug kitų dalykų�� kad tai nieko nerei�ki�, kad jis j� mylįs, kad jie pernelyg ilgai i�buv� kartu, kad galėtų visk� baigti dėl vienos klaidos. O jie i� tiesų ilgai i�buvo kartu. Megės ir Vilo meilė u�siliepsnojo dar medicinos mokykloje. Beveik vis� studijų laik� jie pragyveno kartu, tuo tarpu kai da�nas jų bendraam�is ar bendraam�ė nevengdavo intymesnio bendravimo su daktarais ar seselėmis. Galop Vilas priėjo prie i�vados, jog jis permiegojo su Keite tik todėl, kad nuo to priklausė �monijos likimas.

��K� a� galiu padaryti? A� esu u�programuotas skleisti savo sėkl�. Tai�� biologinis imperatyvas.

��Kaipgi ne�� tai įra�yta tavo kietajame diske. Kai�ioti savo apgailėtin� pimpal� kiekvienai nepa�įstamai tarp kojų.

��Keitės nepavadinsi nepa�įstama. Tu j� �inai nuo medicinos mokyklos.

��Kur ji irgi buvo kek�ė. Daugybė jaunesniųjų gydytojų tobulino savo speciali�sias biologijos �inias su Keite.

��Homertone mes tapome labai artimi. Tokie dalykai nutinka. Tai suartina.

��Tu norėjai pasakyti�� vaje, a� paslydau! Ir dabar mano penis įstrigo Keitės viduje! Ir kaip, po galais, man galėjo taip nutikti? Ar tu tai norėjai pasakyti, nelaimingas gyvuly?

Megė, beje, ka�ko pana�aus ir tikėjosi. Ji pastebėjo staigų Vilo seksualinio aktyvumo kritim� praktikos Homertone metu. Ji tuo tarpu praleido �e�ių mėnesių praktik� RoyalFree ligoninės vaikų klinikoje.

Tuomet ji tai nura�ė Vilo jautrumui, juk ten gydytojai nuolat turi reikalų su durtinėmis �aizdomis. Homertono ligoninė yra Haknyje ir jos traumatologijos skyriuje dien� naktį verda kova u� būvį. Megė tik dabar suvokė, kad ji turėjo suprasti kur kas anks�iau, matydama, kaip Keitė vizgina savo uodeg� gydytojų kambaryje arbatėlių metu. Vienas pirmųjų dalykų, kurių i�moksta kiekvienas medicinos studentas, yra tas, kad da�noje ligoninėje galioja vie�namio papro�iai. Visi tie itin jauni gydytojai ir seselės, kiaur� par� dirbantys įtampos pilnoje aplinkoje, būdavo pernelyg u�siėm�, kad galėtų turėti rimtų santykių�� tai ka�kaip nepaai�kinamai veikė hormonus.

Prie� tai Megė pati atliko praktik� Homertono traumatologijos skyriuje, ir tai niekaip nepaveikė jos libido. Ten ji tarsi pirm� kart� gyvenime pamatė pasaulį tokį, koks jis i� tiesų yra. Nors galbūt ji tiesiog turėjo daugiau vaizduotės u� Vil� su Keite.

Vilas pamėgino j� apkabinti, bet ji nesidavė. I� tikrųjų jis nesuprato, kad viskas baigta. Ir kaip jis galėjo? Jis nebuvo toks, kaip Megė. Jo tėvai gyveno kartu.

I� jo namų niekas nepabėgo. Ten niekas nemanė spjauti į visk� ir i�sine�dinti savais keliais. Jis niekada nematė dviejų susimovusių, savyje nesusigaudan�ių �suaugusiųjų� paliktos klaikios tu�tumos.

Vilas u�augo vienturtis Hampsted Gardeno priemiestyje, mylin�ioje �eimoje. Tai buvo vienas tų dalykų, kurių ji ilgėjosi. Nepajudinamas, saugus pasaulis, i� kurio jis atėjo, ilgi sekmadienio pietūs, linksma ironija ir metų metai nesudau�ytos laimės. Savaitgaliais ir per Kalėdas jis parsivesdavo j� namo. �ia j� visi d�iaugsmingai priimdavo, o ji tetro�ko vieno: būti �ios kitokios �eimos, �io kitokio gyvenimo, �io geresnio pasaulio dalimi.

�itų tobulų �eimų vaikai jai kėlė juok�. Vilui atrodė, kad jam visada viskas bus atleista. Jis manė, kad pasitikėjimo niekada negalima sulau�yti, o meilės�� i��vaistyti. Kaip ir visi mulkiai i� laimingų �eimų, Vilas tikėjo savo teise į laiming� pabaig�.

Bet ji u��ovė lagamin�, pakėlė jį nuo jųdviejų lovos ir pastatė ant �emės.

��Mege? Nei�eik. Pra�au.

Dabar ji matė prie�ais save tik nieking� �mogelį, koks jis, ties� pasakius, vis� laik� ir buvo. Vilas buvo vienas tų puikios i�vaizdos nedidelio ūgio vaikinukų, kuriems lemta vis� gyvenim� būti nepatenkintiems. Ganėtinai malonus, ta�iau absoliu�iai nepatikimas, gabus, ta�iau tingus, malonus pabendrauti, ta�iau apati�kas mokslams, jis i�ties nebuvo sukurtas karjerai medicinoje. Jis �ūtbūt norėjo tapti gydytoju, ir jo tėvai�� ilstelėj�s, skvarbių akių chirurgas ir �viesiaplaukė, i�vaizdi pediatrė�� u�vis labiausiai tro�ko jį matyti medicinoje. Deja, jų i�vaizdusis berniukas sunkiai kamavosi kiekviename studijų etape.

Vilas pateko tarp nedaugelio nepatenkintųjų, kuriems reikėjo perlaikyti baigiamuosius egzaminus. Galiausiai, vargais negalais juos i�laik�s, suvokė, jog kasdieninė akistata su mirtimi, ligomis ir krauju kelia jam tik keist� �leik�tulį ir lengv� depresij�. Net jo depresija nebuvo nuo�irdi. Megei sta�iai norėjosi jį pasmaugti. Bet ji irgi juto jam gailestį. Varg�as Vilas. Jis pasirinko ne savo gyvenim�. Lygiai kaip pasirinko ne t� mergin�.

Ir buvo dar kai kas, dėl ko jis klydo. Teisybė, kad ji nevergavo savo kūno geiduliams taip, kaip Vilas, nuosavo penio it kokio gido pami�ėlio tampomas po tokias vietas, į kurias jis pats dar milijon� metų neplanavo u�klysti. Bet būdavo akimirkų, kai Megės potraukis tokio pobūd�io kūni�kam kontaktui buvo ne ma�iau stiprus. Būdavo dienų, kai jos potraukis�� meilės, sekso, ka�ko auk�tesnio u� abu kartu paėmus�� buvo kur kas stipresnis nei Vilo, tre�i� valand� ryto pasilenkusio vir� Keitės u�tamsintame gydytojų kambaryje. Tik jos biologiniam imperatyvui reikėjo kitokio apibrė�imo.

Did�iulis skirtumas buvo tas, kad Vilo potraukį kontroliavo ma�a, rausva de�relė, dvide�imt keturias valandas per par� reaguojanti į bet kokį jo regėjimo lauke pasirod�iusį objekt� su mini sijonu. O Megės geidulį lėmė daug galingesnė jėga.

Tai buvo viena i� tų geidulingų naktų. Praėjus ma�daug dviem savaitėms nuo to laiko, kai ji i�siuntė Vil� namo pas baisiausiai nusivylusius tėvus Hampsted Gardeno priemiestyje, Megė pirm� kart� nuo neatmenamų laikų i�ėjo į vakarėlį ir ten sutiko jaun� austral�, kuris, pasi�valg�s po pasaulį, netrukus turėjo i�vykti namo į Sidnėjų pas savo mergin�.

Koks buvo jo vardas? Dabar tai neturėjo jokios reik�mės. Ji vis vien jo daugiau nebepamatys.

Jeigu Vilas buvo ma�as, tamsus, moteri�kais skruostikauliais, tai vyras vakarėlyje buvo auk�tas, atleti�kas, su nosimi, dukart sulau�yta �aid�iant regbį ir kart� nukritus nuo baro kėdės Erlz Korte. Visai ne Megės skonio.

Ta�iau prisiminkite, k� jai i�krėtė anas, kuris lyg ir buvo josios skonio.

Ketė D�uel mylėjo savo gyvenim�.

Kiekvien� kart�, grį�usi į savo but� Temzės krantinėje, ji jausdavosi taip, lyg būtų gavusi trumpų atostogų nuo likusio pasaulio, o Tauerio tiltas apa�ioje, po jos buto langais, mirgėtų tik jai.

Praėjus beveik dvide�im�iai metų nuo to laiko, kai paliko namus, ji pagaliau rado savo ramybės uost� su nuostabiais krantinės vaizdais. Nuostabus jausmas yra rasti tikruosius namus, kurių ie�kojai visus �iuos metus.

Po�eminėje automobilių aik�telėje stovėjo jos sidabrinis Mercedes-Benz SLK. Ir nors jos svainis Paulas, kuris apie �ituos dalykus i�manė absoliu�iai visk�, nepiktai i� jos �aipėsi (�Tai ne sportinė ma�ina, Kete, tai plaukų d�iovintuvas�), ji mėgo lakstyti po miest� �iuo automobiliu, kuris, kaip ir jos gyvenimas, buvo sukurtas dviems. Daugių daugiausia.

Teisybė, kad jos butas buvo pats ma�iausias visame pakrantės komplekse, o automobilis buvo penkerių metų senumo ir ma�umėl� pagrau�tas rūd�ių. Bet �itie dalykai pripildydavo j� tylaus pasidid�iavimo. Jie priklausė jai. Ji dirbo dėl jų. I�silaisvinusi i� savo vaikystės kalėjimo, ji pati susikūrė savo gyvenim�.

Kai, baigusi universitet�, Ketė grį�o į London�, moteris, pasiūliusi jai pirm� rimt� darb�, pasakė, jog �iame mieste ji galinti gauti visk�, ta�iau buto ir tikros meilės gali tekti palaukti ilgokai. Trisde�imt �e�erių ji pagaliau turėjo savo but�. Ir vyr�� ar bent jau taip jai atrodė.

Ilgainiui Ketė gerokai atsikando girtaujan�ių varguolių, spermos nelaikan�ių �aunuolių, santuok� slepian�ių turtuolių. Viena įsimintina proga jai nusi�ypsojo laimė sutikti vis� �į trejet� per vien� dien�. Bet dabar ji turėjo Rorį ir net negalėjo sav�s įsivaizduoti �alia kito vyro.

Ketė susipa�ino su juo per Mėg�. Jis mokė j� wado ryu karatė. Vakarėlyje, kuriame buvo �ven�iama Megės semestro medicinos mokykloje pabaiga, jis stovėjo atokiai nuo visų. Ketei jo pagailo. Buvo i�kart matyti, kad jis neturi dovanos�� pradėti pokalbį su bet kuo.

Ketei jis pasirodė nepana�us į Rytų kovų menų meistr�� tylus, vengiantis bendrauti, nei�didus. Kai vakarėlis degeneravo į tai, k� Megė pavadino tipi�ka vos besilaikan�ių ant kojų medicinos studentų orgija, Roris papasakojo Ketei, kaip jis pateko į Rytų kovos menus.

��Mokykloje i� man�s ty�iodavosi. Mokyklos kietuoliai man�s ka�kodėl nemėgo. Man vis� laik� nuo jų kliūdavo. Vien� dien� jie nuėjo per toli. Man sutrenkė smegenis, sulau�ė �onkaulius, �od�iu, buvau visi�ka marmalynė.

��Ir tada nusprendei i�mokti�� kaip ten to�� kung fu?

��Karatė. Wado ryu karatė. Ir man tai patiko. Man sekėsi. Ir netrukus jau niekas mokykloje nedrįso man�s stumdyti.

��Ir tu i�malei tiems chuliganams marmūzes?

Jis suraukė nosį ir ji pajuto, kad �is vyras jai patinka.

��Ties� sakant, tai daroma ne visai taip.

Net ir po trisde�imties metų jame vis dar galėjai justi t� u�guit�, tylų vaik�, koks jis kadaise buvo. Nepaisant to, kad jis i�tis� dien� nedarė nieko kito, kaip tik mokė spirti, smūgiuoti ir atremti prie�ininko smūgius, jame buvo įsikūnij�s tikras �velnumas. Stiprus, ta�iau �velnus vyras. Toks vyras, su kuriuo norėtųsi turėti vaikų, jeigu būtum tokia moteris, kuri nori vaikų.

Tokia Ketė D�uel neabejotinai nebuvo.

Rorio kūnas buvo i�treniruotas ir kietas nuo nesibaigian�ių valandų karatė pratybų, ta�iau jame nebuvo nė �enklo to maskuojamo vidinio nuovargio, būdingo i�siskyrusiems vyrams, perkopusiems per keturiasde�imt. Jis kiek per ilgai u�si�aidė laiming� �eim�. Reikalai nesusiklostė, tad jis neskubėjo tai daryti dar kart�. Jis buvo visa tai patyr�s ir vis dar mokėjo alimentus. Ir tai tiko Ketei.

Roris buvo daugiau nei de�imtį metų vyresnis u� Ket�, gyveno prie�ingame miesto gale su sūnumi, kuris retkar�iais u�klysdavo pas jį, kai susipykdavo su motina ir patėviu.

Po skyrybų Roris susitikinėjo su daugybe moterų, ir visų jų biologiniai laikrod�iai grėsmingai mu�ė dvylika. Tarp jų buvo nema�ai tokių, kurioms k� tik sukako trisde�imt, ir kurios dar tikėjosi sutikti t� vienintelį. Buvo ir tokių, kurioms netrukus sukaks keturiasde�imt, ir kurios jau buvo sutikusios t� vienintelį, ta�iau �is pasirodė es�s tik apgailėtinas nevykėlis. Su jomis buvo sunku. Ma�iausiai, k� vyras nori girdėti tre�io pasimatymo metu, yra tai, kaip moteris trok�ta vyro ir vaiko. Tai atgrasintų bet kurį vyr�. Ypa� i�siskyrusį. Po viso to Ketė jam buvo malonus palengvėjimas.

Ir jai jis nebuvo reikalingas kaip sutuoktinis ar tėvas. Ji mylėjo savo gyvenim� ir jai nereikėjo, kad koks nors senstantis pasakų princas jį pakeistų. Jeigu jų santykiai niekur neveda, k� gi�� puiku. Nes jie abu buvo laimingi ir ten, kur tie santykiai juos atvedė.

Ir tai buvo idealu, nes Roris tiesiog negalėjo padovanoti jokiai moteriai kūdikio. Ketė i�girdo apie tai, praėjus mėnesiui nuo Megės vakarėlio, kai jie pirm� kart� miegojo kartu.

��Jeigu tu nori, Kete, a� u�simausiu prezervatyv�. Bet i� tiesų nėra jokio reikalo.

Ji spoksojo į jį i� prie�ingos lovos pusės, netikėdama juo ir mėgindama įsikirsti, kur �ia �uo pakastas.

��Turiu omenyje, a� u�simausiu prezervatyv�, jeigu tu nori. �inoma, a� tai padarysiu. Bet tau nereikia nerimauti dėl to, kad gali pastoti.

To dar betrūko! O dabar dar ims svai�ioti, kad i�trauks prie� pat i��audamas? Tikrai, kur gi ne! O �ekis lauks pa�te.

��Man perkirpo latakus,�� pasakė Roris.

��K�?

��Na, padarė sterilizacij�, operacij�. Vazektomij�. Supranti?

Dėl ka�kokios prie�asties ji tikėjo, kad jis kalba ties�. Buvo ka�kas graudaus tame, kaip jis panarino galv� ir, liūdnai �ypsodamasis, sunkiai i�tarė t� fraz�, kuri�, matyt, ne kart� repetavo.

��Mane operavo dar prie� skyrybas. Mes su �mona prastai sutarėme. Abu senome. Abu jautėme, kad nebenorime daugiau vaikų. Taigi a� pasidariau operacij�. Ir tada ji pastojo nuo teniso trenerio.�� Liūdna �ypsena.�� Pa�iu laiku.

��O ar skaudėjo?

��Jausmas toks, lyg kas gliaudytų tavo kiau�us, tarsi rie�utus.

��Varg�elis. Nekalbėkime daugiau apie tai. Eik� pas mane.

I� prad�ių tai buvo keista�� jausti vyro orgazm� viduje ir �inoti, jog nereikia jaudintis. Ketė metų metus darė visk�, kad i�vengtų nė�tumo. Ir koks buvo palengvėjimas, kai pagaliau nebereikėjo dėl to nerimauti. Roris buvo atidus, patyr�s meilu�is. Ir ne i� tų, kurie atkakliai siekia, kad moteris orgazm� patirtų pirmoji, tarytum daryti prie�ingai būtų baisiai nemandagu. Jie smagindavosi, laidydami kalambūrus kontracepcijos tema.

�Kokių pageidautumėte kiau�inių, madam?�� klausdavo Roris.

O Ketė į tai �aukdavo:

�Nevaisingų!�

Rorio nevaisingum� ji pradėjo laikyti dar vienu jos tobulo gyvenimo privalumu. Taip pat kaip ir but� su Tauerio vaizdu, ar nuvaryt� sportin� ma�in�, ar administratorės darb� Mamma-san�� viename madingiausių Londono restoranų, kuriame staliuk� gauti būdavo taip sunku, kad paskambinusius jį rezervuoti, tik i�juokdavo ir padėdavo ragelį.

Nevar�oma�� tai buvo mėgstamiausias Ketės �odis.

Panorėjusi ji galėjo vis� sekmadienį gulinėti lovoje, vartydama laikra��ius, arba suskraidyti į Prah� savaitgaliui, arba tiesiog pasilikti nakvoti pas Rorį�� priklausomai nuo to, kokia buvo jos nuotaika. Nevar�oma�� būtent taip ji ir norėjo. Nes kai motina i�keliavo, vaikystėje ji buvo suvar�yta labiau nei bet kas kitas. Daugiau niekada gyvenime ji nebebus taip stipriai supan�iota, taip bevilti�kai priri�ta prie namų.

Ji nenorėjo vaikų ir galėjo i�tisus mėnesius apie juos net negalvoti, kol ka�kas neu�siminė, kad ka�kaip nenormalu yra nedėti laikytis įsikibus į gyvenim�, kurį tu myli. Bet jai pernelyg gerai sekėsi darbas, pernelyg daug pasitenkinimo teikė gyvenimas, kad imtų rodytis, jog dar ka�ko trūksta. Ketė nelaikė sav�s bevaike, ji laikė save laisva nuo vaikų. Didelis skirtumas.

Ji nebuvo pana�i į tas kitas moteris. Ji nebuvo pana�i į savo seserį D�esik�. Ketei nereikėjo kūdikio tam, kad savo gyvenimui suteiktų prasmės, o savo pasauliui�� pilnatvės. I� kur visa tai�� toji priklausomybė nuo motinystės idėjos, tasai instinktas būti reikalinga? Ketė �inojo, i� kur tai�� i� vyrų, kurie tave nepakankamai mylėjo. Vyrų, kurie paliko tu�tum� tavo gyvenime, kuri� tau lieka u�pildyti pa�ia puikiausia, keturis kilogramus sverian�ia, be perstojo rėkian�ia �ūdo ma�ina.

Taip ji ir gulėjo tamsoje �alia miegan�io Rorio, galvodama sau: �Juk tai tobula, ar ne? �is puikus, nevar�omas gyvenimas. Nevar�omas�� pats gra�iausias �odis pasaulyje.�

Argi galima norėti daugiau?

Tre�ias skyrius

1 aulas ir Maiklas u�augo viename i� vargingesnių Esekso grafystės rajonų. Jų tėvas dirbo in�inieriumi Fordo gamykloje Dagename, ir jų vaiki�kos svajonės buvo pilnos ma�inų.

Daugiau nei pusė jų rajono vyrų dirbo gamykloje. Automobiliai �ia rei�kė visk�. Automobiliai rei�kė darb�, atlyginim�, laisvės pojūtį. Automobiliuose vaikinai būdavo į�ventinami į vyrus. Pirmasis Ford Escort paaugliui �ia buvo toks pat svarbus ritualas, kaip ir genties randas. Ir nors broliai abu mylėjo automobilius, jie �iūrėjo į juos labai skirtingai.

Paulas buvo apsėstas V8 motorų, kum�telinių velenų ir Enco Ferario gyvenimo. Maiklo �irdis labiau linko prie to, k� jis vadino �pupy�ių magnetais�.

Paulas mylėjo pa�ias ma�inas ir jam nieko daugiau nereikėjo. Maiklas mylėjo ma�inas u� tai, k� jos jam �adėjo�� sald�ias iliuzijas ir svajones, kurias galėdavo paversti tikrove.

Ne ma�iau u� ma�inas Maiklas mėgo merginas. Dar kai buvo spuoguotas nesubrendėlis ir dalijosi kambarį su savo vyresniuoju broliu, jis itin domėjosi viskuo, kas �varo jas i� proto�.

Kol Paulas gaudė kiekvien� �odį i� Modenos ir Le Mano, Maiklas skaitė populiariuosius �urnalus ir dėjosi į galv� visk� apie �pavir�utini�ko dulkinimosi� vingrybes (�Nereikia grūsti iki pat galo�� varo jas i� proto,�� ia taip para�yta�) ir G ta�ko paie�kas (�Reikia įki�ti sudrėkint� pir�t� vidun ir judinti jį taip, lyg pats dro�tumeisi�� varo jas i� proto, Paulai, patikėk�).

Jie abu nusiklijavo kambario sienas ferariais. Ta�iau Maiklas tarp savo Maranello ir Spider įspraudė dar ir Samant� Foks. Kuri� ten ir pastebėjo jųdviejų motina, pamaldi ir dora moteri�kė.

��Mano namuose �itai Babilono kek�ei ne vieta,�� parei�kė ji, �ia pat nuplė�usi nuo sienos plakat� ir skėlusi Maiklui riebų antausį. Ji �inojo, kad tai ne Paulo darbas.�� Ver�iau jau prisilipdytumei Dievo motin�.

�Kad daugiau �ia nematy�iau jokių papų, vaikinai,�� vėliau pasakė jiems tėvas.�� Tai �eid�ia jūsų motin�.�

Broliai susi�valgė tarpusavyje�� papų? K� tas senis apskritai i�mano apie papus?

Jų tėvai abu atkeliavo i� Neapolio dar būdami vaikai; tarp jųdviejų buvo vos metų skirtumas. Ta�iau tėv�, taip pat vardu Paulas, sprend�iant i� jo gryniausios Londono darbininkų tarmės ir �nekos apie Vesto Hamo ir Romfordo �unų lenktynes, galėjai lengvai palaikyti vietiniu. Tuo tarpu motina Marija niekada taip ir neatsi�adėjo savo senosios tėvynės akcento ir pa�iūrų.

Marija, kuri� tiek vyras, tiek ir abu sūnus vadino �Ma�, niekuomet gyvenime nevairavo, nė karto nematė akyse s�skaitų ir niekad nedirbo samdomo darbo. �Mano darbas yra mano namai�,�� sakydavo ji. Ta�iau �i įnoringa moteris buvo negin�ijama jų kuklaus namelio valdovė, pamaloninanti savo sūnus skaud�iu antausiu taip pat da�nai, kaip ir apipilanti jų skruostus �velniais, ta�iau aistringais bu�iniais. Vaikinai neprisiminė, kad tėvas apskritai kada nors būtų pakėl�s bals�.

Vaikystėje lankydamasis savo draugų namuose, Paulas jautėsi tikrų tikriausias italas. Būtent tuomet jis suvokė, kad jo �eima�� ne tokia kaip kitos. Ir visai ne dėl to, kad jie visi drauge lankydavo mi�ias, kad valgydavo keptus ziti, ar kad jų tėvai tarpusavyje kalbėdavosi u�sienio kalba. Jie priminė tokio tipo �eim�, kuri �ioje �alyje jau buvo bebaigianti i�nykti.

Kai kurie jo draugai gyveno tik su savo motina, kiti�� tik su tėvu. Dauguma augo keistai sulopytose �eimose, tarp netikrų brolių, auginami naujų tėvų ir pamo�ių. Jo paties �eima buvo daug paprastesnė, senamadi�kesnė, ir jis jautėsi dėkingas tėvams u� tai. Kaip tik toki� �eim� Paulas svajojo vien� dien� sukurti ir pats.

Tarp brolių tebuvo de�imties mėnesių skirtumas ir dauguma �monių laikydavo juos dvyniais. Jie augo nepaprastai artimi, svajodami kada nors pradėti bendr� versl�, kuris būsi�s susij�s tik su automobiliais. Lenktyniauti, remontuoti ar pardavinėti�� tai buvo nesvarbu. �itai jie i�moko i� savo tėvo, ilgus metus i�dirbusio Forde. �Dirbdamas kitam, niekada netapsi turtingas�,�� kas vakar� kartodavo jų senis, prie� u�migdamas prie�ais de�imtos valandos �inias.

�e�iolikos baig� mokykl�, broliai de�imt metų dirbo taksi vairuotojais Londone, kol pagaliau susitaupė pakankamai, kad galėtų paimti paskol� i� banko. Dabar jie pardavinėjo importinius itali�kus automobilius i� autosalono, esan�io Holovėjaus kelyje, �iauriniame Londone.

Jie atsive�davo nedidelius kiekius i� anksto u�sakytų automobilių i� Turino, Milano ir Romos. Parvairav� pigesnius europinio standarto automobilius į Anglij�, jie savo dirbtuvėje patys perkeldavo vair� į de�in� pus�. Arba supirkinėdavo naudotas ma�inas aplinkiniuose Izlingtono, Kamdeno ir Barneto rajonuose. Vir� jų kuklaus salono, vos pastebimo blausioje �iaurinio Londono saulėje, plaikstėsi eilė raudonai-baltai-�alių Italijos vėliavų. �ia pat puikavosi ir firmos pavadinimas: Baresi Brothers.

Jie u�dirbo visai neblogai�� u�tektinai, kad i�laikytų savo �eimas, nors, kaip ir dauguma smulkių verslininkų, savo kailiu patyrė, kad darbo būdavo tai per ma�ai, tai jo staiga u�griūdavo tokia gausybė, jog jie tiesiog nespėdavo susidoroti.

Kadangi dabar prekyba nejudėjo, Maiklas i�sitraukė naujausias savo dukters Klo nuotraukas ir paskleidė jas ant spindin�io Ferrari Modena variklio gaubto. �Jeigu vedybos su Naoko Maikl� nuramino,�� svarstė sau Paulas,�� tai Klo gimimas, atrodo, jį galutinai sutramdė�.

Taip jiems besigro�int naujausiais Klo portretais, prie brolių prisijungė D�ind�er, salono administratorė. D�ind�er buvo i�tekėjusi, nebe pirmos jaunystės moteris, ir Paulas pastebėjo, kaip jos krūtinė kilnojasi lyg sulėtintame filme sulig kiekvienu ilgesio kupinu atsidūsėjimu, matant ma�yt� Klo visu gra�umu.

��O, ji nuostabi, Maiklai,�� meiliai pra�neko D�ind�er.

Ir Maiklas, kuris buvo visi�kai pamet�s galv� dėl savo dukters, i�did�iai nusi�ypsojo. Tuo tarpu D�ind�er visa apdujusi nuėjo u�kaisti arbatinuko.

��Joms patinka, kad tu turi vaikų,�� pasakė Maiklas savo broliui, kai jie liko vieni.

Paulas nusi�ypsojo:

��K� gi, spėju, kad joms�� tai �enklas, jog tavo vedybinis gyvenimas teka tinkama vaga, ir tu esi geras aprūpintojas, ar ka�kas pana�aus. Trumpai tariant, esi geras patinas.

��Taip, visos tos nes�monės,�� atsakė Maiklas, atid�iai ap�iūrinėdamas savo susiraukusios gra�uolės fotografij�.�� Jos varo jas i� proto, ar ne?

Megė ne ka�in k� atsiminė i� vakarėlio. Ap�iurusį Viktorijos laikų nam�� tokį did�iulį, kad jame laisvai būtų galėj� įsikurti ma�iausiai pustuzinis gydytojų praktikantų. Saldų ir �leik�tu ��olės� kvap�. Visus tuos pa�įstamus �mones, besielgian�ius taip, lyg būtų de�im�ia metų jaunesni nei i� tiesų. Ir t� siaubing� muzik�, kurios net nebuvo girdėjusi.

Ir staiga pasirodė tas vaikinas�� Kirkas. Jis buvo kitoks nei kiti. Jis neatrodė taip nesveikai, kaip visi �ie gydytojai. Jis beveik negėrė ir nerūkė. Jo kalboje nebuvo justi to cini�ko manierizmo, kurį Megės bendraam�iai i�siugdė kaip atsvar� nesibaigian�iam ligų ir nepriteklių paradui, nelauktai u�griuvusiam jų gyvenimus, nuo �iol tapusius paskutine ligonių viltimi.

Jis stovėjo nuo�aliau�� patrauklios i�vaizdos australas vaikinas�� gerokai santūresnis, nei paprastai galėjai tikėtis i� tokio tipo, ir mandagiai �ypsojosi, tuo tarpu, kai patys �viesiausi kartos protai, klaikiai pasipūt� ir negyvai nusigėr�, aptarinėjo savo kilniuosius profesinius reikalus.

��Visi tokie protingi,�� pasakė jis, gerokai j� prajuokindamas.

��Tu taip manai? O man atrodo, kad jie nieko kito nemoka kaip tik laikyti egzaminus.

��Ne, jie i� tikrųjų protingi. Juk norint tapti gydytoju, reikia turėti neeilinių gabumų. Pusės to, k� jie kalba, a� net nesuprantu. Visų tų medicininių terminų. Ka�kuris i� jų k� tik kalbėjo apie pacient�, kuriam diagnozavo PIP.

Megė nusi�ypsojo.

��Tai papras�iausiai rei�kia: �prisimy�o ir pargriuvo�,�� paai�kino ji.

Jis suraukė antakius:

��Nejaugi?

Ji linktelėjo ir pasileido su juo klaid�iais medicinos studentų terminijos labirintais. Perrėkdama t� baisi� muzik�, palinkusi prie pat jo dailios galvos, Megė pasakojo jam apie peleninius pinigus (pinigus, mokamus gydytojui, pasira�iusiam kremacijos formas), ligoninės raudonuosius (krauj�), TIK (tragikomi�kos i�vaizdos kūdikius), AIM (atsakan�ios i�vaizdos mamytes) bei visų pla�iai pamėgt� diagnozꠗ VAT (vienas auk��iausiasis te�ino). Visas tas ironi�kas slengas bent i� dalies turėjo juos apsaugoti nuo pa�io gryniausio siaubo, netikėtai persmelkusio jų kasdienyb�.

��Bet tam vis tiek reikia turėti gabumų,�� neatly�o jis.

�Kaip atvirai ir nuo�ird�iai pasakyta,�� pamanė ji.�� Ir kaip nepana�u į visus kitus jos pa�įstamus, nesugeban�ius suregzti nė sakinio be kokio nors cini�ko, lėk�to s�mojo.�

Ir pirm�kart pa�velgė į jį. Įdėmiai pa�velgė.

��O kuo tu u�siimi?

��Mokau,�� tokio atsakymo ji tikėjosi ma�iausiai.�� Mokau �mones nardyti. Su akvalangu.

Su taure rankoje ji padarė gest�, lyg rodydama į �į vakarėlį, but�, miest�.

��Tik ne �ia.

Plati balta �ypsena. Megei patiko jo �ypsena.

��Saulėtesnėse vietose. O tu kada nors esi nard�iusi?

��Ne, bet a� turiu sertifikat�, patvirtinantį, jog esu perplaukusi basein� su pi�ama. Ne visai tas pat, ar ne?

Jis nusijuokė.

��Kaip prad�iai, visai neblogai.

Ji patiko jam. Ji tai matė. Netgi labai. Ji �inojo nesanti nei tokia gra�i kaip D�esika, kurios veidas buvo kaip kūdikio, nei auk�ta kaip Ketė, kurios kojos buvo tarsi �okėjos, bet vyrai mėgo Mėg�. Jie mėgo tuos i�linkimus ir veid�, kuris ka�kokio genetinio nesusipratimo dėka atrodė jaunesnis nei i� tikrųjų. Jiems patiko tas kontrastas. Mergaitės veidas ir moters kūnas,�� visada sakydavo Vilas susijaudin�s, ir be u�uolankų stverdavo Mėg� u� krūtų.

Ji nusi�ypsojo Kirkui, o �is pamalonino j� netikėtai nurausdamas. Kaip gera buvo vėl taip bendrauti po tiek laiko, praleisto su Vilu, kuomet ji nuolat turėdavo kontroliuoti save, kad nesiųstų jam neteisingų signalų. �įvakar ji galėjo siųsti kokius tik panorėjusi signalus.

Ir tada galiausiai u�grojo dain�, kuri� ji �inojo ir mėgo�� t�, kurioje Edvinas Kolinzas dainuoja: �Well, I never met a girl like you before�.

��Tai galėtų būti mūsų daina,�� pasakė Kirkas, kvailokai �yptelėj�s. Paprastai tokia lėk�ta frazė j� bematant atvėsindavo. Bet t� vakar� ji praleido tai pro ausis, nes jis irgi patiko jai. T� akimirk� netgi labai patiko. Jis nebuvo jos pasaulio dalis, ir tai buvo puiku. Nes ji buvo pasiry�usi i�trūkti i� dabartinio savo pasaulio.

Ir tada atėjo tas momentas, kurį ji buvo beveik pamir�usi visus tuos metus, praleistus būnant ka�kieno mergina. Palankumo kupinas �vilgsnis, susting�s kito �mogaus�� kol kas dar tokio naujo ir nepa�įstamo�� akyse, kuriam, jau �inai, nepajėgsi atsispirti. Jų galvos pasviro į vien� pus� ir jie ėmė bu�iuotis.

Jis mokėjo bu�iuotis ir tai buvo malonu. Jis tai darė entuziastingai, ta�iau nepersistengdamas. �Jis tikrai puikus,�� pamanė Megė.�� Ir lie�uvio nei per daug, nei per ma�ai.� Visa tai jai netgi labai patiko. Bet labiausiai jai patiko tai, kad, galėdamas i�dulkinti bet kuri� mergin� �iame vakarėlyje, jis akivaizd�iai norėjo suteikti �į malonum� jai.

Megė pagalvojo: �Tau pasisekė, mergu�ėle.�

Taigi jie susirado sau miegam�jį vir�uje. Nud�iugusi, kad durys u�rakinamos i� vidaus, Megė pradėjo pama�ėl atsipalaiduoti. Ir netrukus ji jau vykdė savo biologinį pa�aukim� ant �ūsnies bet kaip sumestų paltų, o apa�ioje Edvinas Kolinzas tebedainavo: �I never met a giri lik� you before�. Ka�kodėl jai atrodė, kad toji daina buvo skirta tik jiedviem.

Megė nusi�ypsojo, pama�iusi savo seserį, i�einan�i� i� metro. Gra�uolė D�esika tikrai nepriklausė �iam nuolat bėgan�ių, i�vargusių didmies�io keleivių sambrūzd�iui�� ji sklendė ka�kur vir� jo. Galėjai pamanyti, kad aplinkinis pasaulis jai absoliu�iai nerūpi. Turbūt nebuvo vyro, kuris nenu�velgtų jos grak��ių kojų, nepasigro�ėtų jos lieknu liemeniu ir apskritu kūdikio veidu. Neretai �is veidas suklaidindavo nepa�įstamus �mones, kurie atkakliai tvirtino, jog tai ji yra jauniausioji i� seserų.

Stebėdama D�esik�, Megė neju�ia pasijuto apsileidusi ir stora. �ia ir buvo visa bėda su apvalumais. Jų nė akimirkai negalėdavai u�mir�ti, prie�ingu atveju jie tapdavo nekontroliuojami. Megei tik dabar atėjo mintis, kad ji �įryt tik ranka perbraukė savo plaukus. Ir kad jai reikia liautis laikius Mar� batonėlius ant savo darbo stalo.

Jos apsikabino prie bilietų langelio.

��Tik pa�velk į mus,�� pasakė Megė, paimdama seserį u� rankos.�� Greisė Keli ir puolusi narkomanė.

D�esika atid�iai nu�velgė seserį.

��Atrodai pervargusi, daktare D�uel. Argi tai neskamba puikiai? Daktare D�uel, Daktare D�uel.

��A� vis� laik� dirbu. Dieva�i, turbūt visos Ist Endo moterys laukia mano konsultacijos.

��Vis dar gali sau leisti papietauti? Mes galime tai padaryti ir kit� dien�.

��Viskas gerai, D�es.

��Bet juk tau duoda net keturių valandų pietų pertrauk�,�� nusistebėjo D�esika.

Ji vis� laik� buvo rūpestėlis. Ji turėjo ka�k� nekalto�� ka�k� to, ko stigo abiem seserims. Tarsi j� ka�kas būtų vis� laik� saugoj�s nuo a�trių gyvenimo kampų. Vidurinysis vaikas, apsaugotas vyresniosios sesers ir pagranduko buvimo.

Megė tik �yptelėjo. Teisybė, kad jos rytinės priėmimo valandos baigdavosi dvylikt�, o popietinės neprasidėdavo anks�iau keturių. Bet rytinis priėmimas neretai u�trukdavo beveik valanda ilgiau, o prie� popiet� jai dar reikėdavo suspėti aplankyti ligonius namuose.

��A� u�sakiau staliuk� J. Sheekey�s,�� pasakė D�esika.�� Kaip tu �iūri į �uvį?

Megė neturėjo nieko prie� �uvį ir vien� kit� taur� �io bei to balto. Deja, ji neturėjo laiko pra�matniems pietums Vest Ende. Ties� sakant, laiko ji turėjo tik tiek, kad spėtų pagriebti sumu�tinį artimiausioje PretaManger u�kandinėje. Ta�iau ji nenorėjo at�aukti pietų su viena i� savo vyresniųjų seserų.

��Ne visas tas laikas yra pietų pertrauka,�� kuo �velniau i�tarė Megė.�� Man dar reikės kai k� aplankyti prie� popietinį priėmim�.

��Turi omenyje, ligonį?

��Taip, ligonį. Po pietų turiu aplankyti vien� moterį. Tiksliau, jos ma�� mergyt�.

��Tu lankai ligonius namuose? Oho! Tai juk ne �iaip sau paslauga, Mege. A� maniau, jog gydytoj� į namus galima i�sikviesti tik Harlio gatvėje.

Megė paai�kino, kad pacientams, turintiems asmeninį gydytoj� Harlio gatvėje, paprastai nėra jokios būtinybės, kad juos lankytų. Tie �monės visi vairuoja automobilius arba gali lengvai i�sikviesti taksi, ratuot� sutuoktinį ir netgi vairuotoj�. Jos pacientai Haknyje da�niausiai yra kamuojami to, kas vadinama lė�ų stygiumi. Jie neturi automobilio, neturi net pinigų taksi. Dauguma tiesiog tūno įstrig� kur nors daugiaauk��io namo vir�utiniame auk�te su daugybe rėkian�ių vaikų ir įsikal� sau į galv�, kad daktaro laukiamajame jiems bus dar blogiau. Taigi i�kvietimai į namus yra kur kas da�nesni tarp varguomenės.

Megė nepaminėjo D�esikai, kaip �ių vizitų nekentė vyresni gydytojai, tiesiog perkeliantys daugum� jų ant Megės pe�ių. Nors ir būdama jaunesnė, Megė jautė pareig� apsaugoti D�esik� nuo baisios pasaulio neteisybės.

��Tuomet gal kur nors ar�iau?�� pasiūlė D�esika ma�um� nusivylusi.

��Kur nors ar�iau būtų puiku.

Joms pavyko gauti paskutinį staliuk� Patisserie Valerie. Seserys u�sisakė ir tik tuomet pa�velgė viena kitai į akis. Dėl Megės naujo darbo jos jau senokai buvo nesima�iusios. I�ties juk nėra jokio skirtumo, kur pietauti.

��Kaip Paulas? Kaip jo verslas?

��Puikiai, per metus apyvarta i�augo a�tuoniasde�im�ia procentų. Palauk, o gal a�tuoniais procentais?�� D�esika prikando apatin� lūp� ir įsmeigė susim�s�iusį �vilgsnį į freskas ant Pat Vai sienų.�� Nepamenu. Bet jie importuoja daug naujų ma�inų i� Italijos. Maserati, Ferrari, Lamborghini ir pana�iai. �monės jas u�sako. O tada Paulas su Maiklu va�iuoja jų parve�ti. Kaip Vilas?

��Su Vilu kaip ir baigta.

D�esika krūptelėjo.

��O man jis patiko. Jis buvo tikrai patrauklus. Na, kaip nedidelio ūgio vaikinas.

��Nebuvo jis toks jau �emas!

��Bet ir ne auk�tas. Turbūt sunku i�tverti nei�siskyrus, kai abudu taip sunkiai dirbate.

��K� tu! Vilas gyvenime nė dienos nėra dirb�s! Sunku yra tada, kai kita pusė negali i�gyventi be �liundrų.

��O! U�uojauta.

��A�iū, nereikia. Tikrai geriau su�inoti tokius dalykus i� anksto�� na, supranti. Kol dar ne vėlu. Kol dar nepasiry�ai ir nepadarei paskutinės kvailystės.

��Bet tu mylėjai Vil�, ar ne?

��Ne, a� tiesiog buvau dėkinga likimui u� tai, kad manimi apskritai ka�kas domisi. Ypa� kai tas ka�kas pasirodė es�s toks �avus �emaūgis.�� Jos nusikvatojo.�� Nesuk galvos dėl jo. Tikrai. Mes niekuomet nebuvome viena i� tų idealių porų. Kitaip nei judu su Paulu.

��Ir vis dėlto liūdna, kai �monės skiriasi. Kodėl viskas tiesiog negali likti kaip anks�iau?

Megė nusi�ypsojo jai. D�esika�� paskutinioji did�ioji romantikė. Ji buvo nė kiek nepasikeitusi. Savo kambaryje D�esika visada turėjo pasikabinusi Endriu Rid�lėjaus ir būtinai kokio nors nepasiekiamo vaikino nuotrauk�, kurį būdavo bevilti�kai įsimylėjusi.

��Atrodai puikiai, D�es.

��O tu atrodai i�sekusi. Niekas nepasakytų, kad ligonė esu a�.

��Tu nesi ligonė!

��Spėk, koks tyrimas man�s laukia �į kart�? Ogi gr� skyl� bamboje, dėl Dievo meilės.

��Tai vadinama laparoskopija. Kas j� darys?

D�esika paminėjo ginekologo pavard� ir adres� Vimplo gatvėje.

��Jis tikrai geras,�� pasakė Megė.�� Tau nieko bloga neatsitiks. Viskas tvarkoje su Paulo sperma?

Verslininkas prie gretimo staliuko atsigr�ė į jas pasi�iūrėti. Megė tol spoksojo į jį, kol jis nusisuko.

��Egzistuoja nedidelė judrumo problema.

��Tai dar ne pasaulio pabaiga. Tai tiesiog rei�kia, kad kai kurie i� tų nenaudėlių tėra truputį apsnūd�. Tu nustebtum su�inojusi, k� �iais laikais galima padaryti su tingiais spermatozoidais.

Verslininkas dar kart� dėbtelėjo į jas, papurtė galv� ir papra�ė s�skaitos.

��A� nesijaudinu dėl Paulo.�� Pir�tų galiukais D�esika vangiai surinko cukraus gabaliukus nuo stalo prie�ais save.�� A� jaudinuosi dėl sav�s ir dėl to, k� jie ras mano viduje.

Megė turėjo savų min�ių dėl to, k� jie ras jos sesers viduje. Bet ji tik nusi�ypsojo ir tylomis paėmė sesers cukrumi aplipusias rankas.

��A� jau�iu, kad ka�kas su manimi yra negerai, Mege.

��Tu gra�i. Viskas su tavimi yra gerai,�� paprie�taravo Megė. Niekas, atrodantis taip nuostabiai, kaip jos sesuo, niekada neturėtų jaustis taip liūdnai.�� Pasi�iūrėk į save, D�es.

��A� jau�iuosi defektuota.�� D�esika �velniai i�traukė rankas ir tik dabar pastebėjo nedidelius cukraus kristalėlius ant savo pir�tų.

��A� neveikiu taip, kaip turė�iau veikti.�� Ji kruop��iai nulai�ė pir�tus ir susiraukė, tarsi skonis visai nebūtų saldus.

��Jūs su Paulu vien� dien� turėsite nuostabų kūdikį, ir tu būsi pati geriausia mama pasaulyje.

Padavėja atne�ė makaronus D�esikai ir salotas Megei. Ir tada j� supykino. Megė nieko nelaukdama pastūmė kėd�, prasibrovė pro pilnutėl� sal�, pakeliui nuversdama autenti�k� padavėj� prancūz�, kad suspėtų į tualet� pa�iu laiku.

Ten prie stalo D�esika net nepalietė savo lėk�tės.

��Kas tau yra, Mege?

��Nieko.

D�esika �velgė į j� su tuo niūriu atkaklumu, kurį Megė atsiminė dar i� vaikystės.

��Kas gi tau?

��Matyt, persidirbau. Jau�iuosi pavargusi. Bet nieko baisaus. Valgyk savo makaronus.

Megė negalėjo prasitarti apie tai seseriai. D�esik� reikėjo apsaugoti nuo �ios paslapties labiau, nei nuo bet ko kito. Kaip ji galėjo pasakyti D�esikai? Megės kūdikis tik sudau�ytų jai �irdį.

Be to, ji ir neplanavo to kūdikio pasilaikyti.

��U�eikite, daktare. �iandien esu tokia nusikamavusi, kad neturiu jėgų net prisidegti.

Megė netruko suprasti, kodėl kiti gydytojai taip nenoriai vizituodavo ligonius namuose.

Retai kada tikrai ligoti ir silpni reikalavo gydytojo į namus. Pensininkas, suriestas artrito, vieni�a motina, stumianti vaik� invalido ve�imėlyje, pagyvenusi moteri�kė, neseniai su�inojusi, kad jai vė�ys�� ie �monės ka�kaip įstengdavo pasiekti perpildyt� klinikos priimam�jį.

Skambindavo tik triuk�mingieji�� visi tie, kurie nuolat primindavo apie savo teises, kurie perdėtai sav�s gailėjo ir buvo egocentri�ki. Tokie, kaip misis Marli.

Tai buvo nutukusi boba, gyvenanti ma�ame komunaliniame bute Saulėtajame rajone�� viename i� liūdniausiai pagarsėjusių Londono rajonų. Jeigu jūs negyvenate vienoje �itų betoninių dė�u�ių, tuomet jūs net nerizikuojate kelti kojos į Saulėt�jį rajon�. Na, nebent perkate ar parduodate narkotikus ar kuriate probleminį dokumentinį film�. I�skyrus vasar�, kai vyksta kasmetinės riau�ės, net policija i� tolo aplenkia �į rajon�. Ta�iau Megė neturėjo tokio pasirinkimo.

Niekada gyvenime ji nebuvo taip bijojusi.

Dalį praktikos ji praleido RoyalFree, ta�iau likusius �e�is mėnesius jai teko dirbti Homertono ligoninės traumatologijos skyriuje.

RoyalFree buvo vienas juokas. Megės vadovas buvo malonus ir kilnus vyras, o Haigeito, Hampstedo ir Belsaiz Parko vaikai da�niausiai elgdavosi labai mandagiai ir pra�ydavo Megės paskaityti jiems Harį Poterį. Bet nelaimingi atsitikimai Homertone buvo visai kitas pasaulis.

Jau po pirmojo budėjimo Megei atrodė, kad ji pamatė daugiau nei norėjo�� subadyti paaugliai, primu�tos �monos, autoavarijose sudarkyti kūnai. Mėsininkai su kabliais, įstrigusiais galvose, barų lankytojai, i�grūsti lauk su visomis durimis, narkotikų prekeiviai, gav� kulk� į galv� nuo konkurentų.

Megės pareiga buvo įvertinti visų �ių vargais negalais į�liau�usių, į�lubavusių, įne�tų pacientų su�eidimo laipsnį. Matyti visas tas �aizdas ir baisias kan�ias, nedelsiant priimti sprendim� dėl to, k� reikia daryti�� tai buvo kaip niekada baisu. Ta�iau ka�kodėl �ingsniuoti per Saulėt�jį rajon� aplankyti misis Marli ir jos sergan�io vaiko buvo dar blogiau. Sta�iai nesuvokiama. �Hormonai,�� ramino save Megė.�� Tie hormonai visai pakvai�o�.

Prie misis Marli laiptinės stoviniavo grupelė paauglių. Nenusakomos baltos odos, su gobtuvais ant galvų jie atrodė tarsi i� Tolkino ko�maro. Megei praėjus pro �alį, jie nepasakė nieko, tik pa�aipiai nu�velgė j� su ta įprastine atsainia panieka ir neapykanta. Nuo jų trenkė greitu maistu ir ��ole�. Salsvas puvėsių kvapas, sklindantis i� po �ių gobtuvų.

��Ei, vaikeli, nejaugi tu esi tikra daktarė?�� įtariai nu�velgė j� misis Marli.

Megei tai padarė įspūdį. Dauguma �monių niekada neabejojo jos kvalifikacija.

��A� esu rezidente. Atlieku profesinės veiklos praktik� jūsų klinikoje.

��O kas tai yra?

��A� turiu padirbėti metus pri�iūrima kito gydytojo, kol tapsiu visi�kai kvalifikuota.

Misis Marli prisimerkė:

��Kit� kart� a� įsileisiu tik tikr� gydytoj�. A� �inau savo teises.

��Kokių turite nusiskundimų?�� pasiteiravo Megė.

Sirgo jos duktė. Nepaprastai miela trejų metų mergytė�� ir kaip tokiems atgrasiems suaugusiesiems i�eina tokie nuostabūs vaikai?�� apati�ka drybsojo ant sofos ir �iūrėjo �Misterį Men��. Mistertauno gyventojai dėjo visas pastangas, kad i� geltono misterio Laimingojo veido visiems laikams dingtų �ypsena. Megė pa�inojo t� jausm�.

Ji ap�iūrėjo vaik�. Mergytė turėjo temperatūros, bet visa kita atrodė normalu. Megė pastebėjo jos ausyse ma�y�ius auskarėlius. Tiems prakeiktiems veltėd�iams tik tiek rūpėjo, kad jų vaikai kuo grei�iau u�augtų. Nors patys su savo apdribusiais drabu�iais, garsia muzika ir kvai�alais atrodė, lyg būtų am�iams įklimp� paauglystės būsenoje.

��Kuo tu vardu?�� paklausė Megė mergait�, nubraukdama plaukus nuo jos drėgnos kaktos.

��Deizė, mis.

��Man regis, tu �iek tiek kar��iuoji, Deize.

��A� turiu katinėlį.

��Puiku.

��A� turiu lėlyt�.

��Nuostabu!

��A� turiu dinozaur�.

��A� norė�iau, kad tu por� dienelių ramiai pagulėtum lovoje. Ar padarysi tai dėl man�s, Deize?

��Taip, mis.

��Jūsų duktė tu�tinasi kaip įprasta, misis Marli?

��Tried�ia kaip arklys, �ita,�� atsakė motina, savo riebiu lie�uviu seilindama suktin�.

Megė net pa�oko ant kojų. Ir labai nustebo i�girdusi savo bals� drebant i� susijaudinimo.

��Nedrįskite rūkyti narkotikų prie vaikų!

��Laisva �alis, ne?

��Klystate, ponia. Jei tik paai�kės, kad svaiginatės savo vaiko akivaizdoje, jūs pati savo kailiu gausite pajusti, kokia laisva ji yra.

��Tu man grasini socialiniais rūpintojėliais?

��A� jums patariu to nedaryti.

Įgimtas moters karingumas staiga ka�kur i�garavo. Ji padėjo suktin� į �alį ir ėmėsi �okinėti apie Deiz� nelyginant metų motina.

��Ar nei�alkai, mieloji? Gal nori, kad mamytė tau ko nors pa�ildytų?

�Na ir moteris,�� m�stė ji.�� Jeigu Deizė būtų mano, a� maitin�iau j� sveikai ir maistingai, skaity�iau jai Harį Poterį, niekada nepradur�iau jos ma�ų ausy�ių ir neleis�iau ne�ioti pigių papuo�alų.� Megės akys prisipildė a�arų. Deizė nebuvo jos vaikas. Ji tebuvo tik jos pacientė, ir Megei reikėjo aplankyti dar tris Saulėtajame rajone prie� prasidedant popietiniam priėmimui.

Laiptinės apa�ioje Megei vėl teko brautis pro tuos pa�ius jaunuolius. �į kart� jie nebesi�aipė, nors jų gretos buvo gerokai pagausėjusios. Ma�esnieji va�inėjosi kalnų dvira�iais ir atrodė tarsi nyk�tukai su gobtuvais.

�Na ir �monės,�� galvojo Megė.�� Kaip jie veisiasi! Kaip triu�iai.�

Jiems pasisekė, kad gavo toki� gelbėtoj�.

Ketės vir�ininkė turėjo visk�.

Brigita Volf turėjo versl�, kurį pati pastatė ant kojų. Ir draug�, kurį sutiko viename pra�matniausių Kenijos kurortų. Ta�iau svarbiausia�� ji turėjo nepriklausomyb�.

Jeigu Ketė, palikdama namus, siekė tyro, nevar�omo i�silaisvinimo, tai Brigita i� visų jos pa�įstamų �monių neabejotinai buvo ar�iausiai �io tikslo. Ji neturėjo nei vyro, aplink kurį reikėtų tūp�ioti, nei vaikų, kurie kliudytų jai bet kuri� akimirk� �okti į lėktuv� ir skristi ten, kur �irdis geid�ia. Brigita nepriklausė niekam. Kitaip nei daugelis �ios planetos gyventojų, Brigita nebuvo saistoma praeities.

Koks buvo Ketės nustebimas, kai, vien� �e�tadienio vakar� u�ėjusi į Brigitos kabinet�, ji rado ten savo darbdav�, metodi�kai naikinan�i� senas fotografijas, kurių buvo prikrauta pilna dė�utė nuo batų.

Pama�iusi Ket�, Brigita tik pakėlė rank�, pra�ydama netrukdyti. Taigi Ketė taip ir liko stovėti tarpduryje, tylomis �iūrėdama į j�, �altu veidu trinan�i� i� savo atminties vis� �ūsnį prisiminimų.

Brigita traukė nuotraukas po vien� ir, palydėjusi lediniu �ypsniu, �ia pat sumaitindavo jas urzgian�iam popieriaus smulkintuvui. I� siauromis spalvotomis juostelėmis perpildytos popierdė�ės galėjai spr�sti, kad jau kurį laik� Brigita �ia darbavosi. Ketė pastebėjo, kad visos tos nuotraukos buvo Brigitos ir jos draugo. Jeigu keturiasde�imt penkerių metų nekilnojamojo turto valdytoj� apskritai galėjai vadinti draugu.

Praeityje buvo i�tisa virtinė draugų�� visi truputį vyresni ir �iek tiek turtingesni u� Brigit�. Ji i�būdavo su vienu kokį por� ar trejet� metų ir tada i�keisdavo į kit�. �Vyrus reikia keisti kaip automobilius,�� sakydavo ji Ketei.�� Pakol senasis nenuvylė, nepraėj�s techninės ap�iūros.�

Digbis u�sibuvo pas j� ilgiausiai. Brigita mėgdavo kartoti, kad ji laikysianti jį tol, kol ras vibratorių, kuriam patiks sukiotis po galerijas. Dabar su Digbiu ai�kiai buvo baigta, ta�iau neatrodė, kad �įsyk Brigitai viskas baigėsi taip pat, kaip baigdavosi anks�iau.

Brigita i�mokė Ket� visko apie restoranų versl� ir daug ko apie gyvenim�.

Tad, kol Brigita savo prisiminimais �ėrė smulkintuv�, Ketė stovėjo ten ir kantriai tylėjo, tarsi i� �ios scenos irgi būtų verta �io to pasimokyti.

U� savo karjer� Ketė taip pat turėjo būti dėkinga �iai moteriai.

Pirm� kart� ji sutiko Brigit� Volf, būdama dvide�imt penkerių. Ketė tuomet buvo nepriklausoma �urnalistė, vos pragyvenanti i� minimalios algos, kuri� u�sidirbdavo, nu�viesdama Londono restoranus viename nedideliame skelbimų laikra�tyje. �Ra�yk apie tai, k� i�manai geriausiai�,�� pasakė jai redakcijoje. Tad, sumaitinusi savo augan�ioms seserims ne vien� tūkstantį porcijų pietų, apie maist� ji su�inojo beveik visk�.

Be to, Ketė �į t� i�manė ir apie restoranus, nes visi tie puikiai i�auklėti priva�ių mokyklų abiturientai, su kuriais ji susitikinėjo mokydamasi universitete, prie� mėgindami nusitempti j� į lov�, vai�indavo j� vynu ir pietumis. Tai buvo kitoks pasaulis palyginti su tuo, kurį ji lig tol pa�inojo. Restoranuose, kuriuose ji retkar�iais lankydavosi su tėvu ir jo draugais aktoriais, pirmenybė visuomet būdavo teikiama gėrimams. Bet ji netruko įvertinti �io atradimo privalumus. Paprastai maistas būdavo geresnis u� seks�. Labiausiai j� d�iugindavo tai, kad nereikėdavo gaminti pa�iai.

Brigita Volf tuo metu buvo beveik trisde�imties. Ji buvo nedidelės makaronų u�kandinės Mamma-san, esan�ios Bruerio gatvėje, savininkė, buhalterė ir virėja. Jaunimas �ia rikiuodavosi ant siauro �aligatvio ir laukdavo eilėje prie dubenėlio Brigitos soba ar udon makaronų.

Per ateinan�ius de�imtį metų Londonas tiesiog pra�ys nuo azijieti�ko maisto restoranų gausybės, kurių nei savininkai, nei �eimininkai nebus azijie�iai. Tai bus �viesios, modernios kavinės su meniu, kuriose visi patiekalai�� nuo tailandieti�kos kario sriubos ir vietnamieti�kų makaronų iki kini�kų dim sum prie�pie�ių ir japoni�kų sa�imių�� bus i�vardyti taip, tarsi visas tas did�iulis �emynas būtų viena �alis, kurios virtuvė idealiai tinka jauniems i�vaizdiems �monėms, besirūpinantiems savo mityba ir figūra. Mamma-san taps vienu populiariausių.

O tuomet Ketė atsistojo į eil� prie makaronų Bruerio gatvėje ir para�ė entuziasting� įvertinim� į savo skelbimų laikra�tuk�. Atėjusi kit� kart�, �įsyk be jokios u�duoties, ji i�syk gavo Brigitos pasiūlym� dirbti administratore.

Kadangi skelbimų laikra�tis ne itin atsakingai mokėjo atlyginim� savo bendradarbiams, Ketė, ilgai nedvejodama, priėmė �į pasiūlym�. Laikra�tis netrukus bankrutavo. Mamma-san klientūra ilgainiui tapo vis labiau pasiturinti ir jos i�sikraustė i� Soho. Nors, Ketės įsitikinimu, jų klientai liko vis tie patys�� kadaise eilėse Bruerio gatvėje stovėj� jauni �monės pla�iomis kelnėmis, linksmai laukiantys savo u�kand�io prie� eidami pa�okti į Wag. Dabar jie buvo de�im�ia metų vyresni, jau tvirtai į�eng� į savo karjeros keli� ir gerokai pinigingesni. Brigita mėgo restoran� ne ma�iau u� juos.

��Kadaise vienas �ymus �mogus pasakė: Sutvarkyk savo gyvenim� taip, kad nejaustum skirtumo tarp darbo ir malonumo.

��ekspyras?�� paklausė Ketė.

��Vorenas Bitis,�� atsakė Brigita.

Tai buvo meilė i� pirmo �vilgsnio. Ketė iki tol gyvenime nebuvo sutikusi �mogaus, i� atminties cituojan�io Voren� Bitį; na, jeigu neminėsime jos motinos, tvirtinusios, jog jis kadaise gryb�telėjo jos u�pakalį Londono Palladium u�kulisiuose. Brigita buvo daug linksmesnė u� visus kitus Ketės pa�įstamus. Po katorgos vaikystėje gyvenimas su ja tapo toks, koks ir turėjo būti.

Did�ioji dalis miesto dar kietai miegodavo, o abi moterys jau sukdavo ratus po miesto turgus: Smitfild�� mėsos jų restoranui, Bilingsgeit�� uvies, Niuspitalfild�� dar�ovių, kur vyrai įraudusiais veidais ir baltomis i�terliotomis prijuostėmis rėkdavo vienas ant kito prie�au�rio tamsoje.

Ketė i�moko, kaip reikia pasamdyti ger� virtuvės darbuotoj� ir atleisti blog�, kuris ateidavo į darb� įkau��s ar apsirūk�s, arba negalėdavo nulaikyti savo purvinų rankų nuo padavėjų. Ketė i�moko, kaip reikia kalbėti su vyno pirkliu, mokes�ių ar higienos inspektoriumi, ir nebijoti nė vieno i� jų. Nors Brigita buvo tik ketveriais metais u� j� vyresnė, Ketei ji buvo nelyginant motina, kurios jai vis� laik� taip labai trūko.

Brigita buvo viena i� tų europieti�kų moterų, kuri atrodė radusi sau priimtin� gyvenimo būd� kokių dvide�imt penkerių ir am�inai likusi jam i�tikima. Ji niekada taip ir nei�tekėjo. Ji dirbo sunkiau u� visus kitus ir gyveno intensyviau u� daugelį�� du kartus per metus skrisdavo pakeliauti po Himalajų prie�kalnes, panardyti prie Maldyvų krantų ar skersai perva�iuoti vis� Australijos �emyn�.

Kartais su savimi ji pasiimdavo Digbį, o kartais palikdavo jį namie�� labiau kaip kokį mėgstam� �aisliuk�, nei kaip vyr�. Brigita mėgavosi gyvenimu ir visus �iuos metus �vietė Ketei tarytum �iaurinė �vaig�dė, rodanti jai keli�. Nevar�omo gyvenimo link.

Bet dabar Brigita i�rinko jųdviejų su Digbiu fotografij�, padaryt� akinan�iai baltame paplūdimyje. Maldyvuose? Sei�eliuose? Vienas paskutinis �vilgsnis ir ji su�ėrė fotografij� smulkintuvui į nasrus.

��K� jis tokio padarė?�� paklausė Ketė.

��U�sigeidė pabūti su moterimi, kuri galėtų pasiūlyti ka�k� naujo tarpusavio santykiams.

��Pavyzd�iui, k�?

��Pavyzd�iui, por� papų, kuriems neseniai sukako dvide�imt ketveri.

Ketė neteko �ado. Vyrai su Brigita �itaip nesielgdavo. Tai ji visuomet atsikratydavo jų pirmoji.

��Ka�kokia papinga �liundra i� jo kontoros.�� Brigita ramiai su�ėrė smulkintuvui jųdviejų su Digbiu nuotrauk�, kurioje jie buvo nupaveiksluoti �vytin�ių piramid�ių fone, sėdintys ant kupranugarių. �Sausomis akimis�,�� nusistebėjo Ketė. Net ir dabar Brigita atrodė nepraradusi savitvardos. Auk�tu �emiau galėjai girdėti �e�tadieninį Mamma-san klegesį.

��A� tik norėjau pasakyti, kad apa�ioje laukia pora futbolininkų. Jie atvyko nerezervav�.

��Vieni?

��Su jais dvi moterys. Atrodo kaip striptizo �okėjos. Nors, �inoma, galėtų būti ir jų �monos. K� jiems pasakyti?

��Pasakyk jiems, tegul kit� kart� paskambina i� anksto.

��Galėtų būti gera reklama. Gatvėje jau stoviniuoja bent pora fotografų.

��Bus dar geresnė reklama, jei mes i�grūsime juos lauk.

��Gerai.

Ketė apsisuko eiti. Brigitos balsas pasivijo j� prie durų.

��inai, kiek man �iemet sukanka?

Ketė papurtė galv�.

��Keturiasde�imt. Man�� keturiasde�imt. Ir kaip a� galiu konkuruoti su pora laisvai besitabaluojan�ių papų, kuriems vos per dvide�imt?

��Dvide�imt ketveri. O tau ir nebūtina konkuruoti. Tu esi stipri, laisva moteris, ma�iusi ir ragavusi tikro gyvenimo. Tau nebūtina kabintis ka�kam ant kaklo, kad įrodytum sau, jog egzistuoji. Tai ji turi su tavim konkuruoti.

Brigita tik nusijuokė:

��O, brangioji mano Kete.

��Ji ne ka�in koks lobis,�� pasakė Ketė, vis nuo�ird�iau įsikar��iuodama.�� Tai tu esi lobis!

Brigita ilgesingai pa�velgė į josios su Digbiu fotografij� sausakim�ame�� naujametiniame?�� vakarėlyje ir atidavė j� smulkintuvui.

��Bėda ta, Kete, kad moterims senstant, potencialių partnerių ratas ma�ėja. U�tat vyrams jis vis� laik� ple�iasi.�� Ji sugrūdo smulkintuvui nuotrauk�, padaryt� ant tilto Pary�iuje.�� Taigi, kur tai palieka tokias moteris, kaip mes?

Ir, �e�tadienio vakaro gaudesiui apa�ioje vis stiprėjant, Ketė susim�stė: �Moteris kaip mes?�

Ketvirtas skyrius

Tai būdavo mėgstamiausia jo savaitės akimirka.

Kai miesto gatvės pradėdavo tu�tėti ir Londono �iburiai vienas po kito imdavo merktis, Ketė, baigusi darb�, įsirangydavo į jo automobilį ir palaimingai u�simerkdavo, vos tik jos galva paliesdavo sėdynės atlo��.

�O, broli,�� sakydavo ji.�� Nusikaliau kaip �uva�.

�Netrukus būsime namie�,�� jis atsakydavo.

�e�tadienio vakar� jis visuomet u�va�iuodavo jos pasiimti i� restorano. Ir kol i� u�sidaran�io Mamma-san būdavo i�pra�yti paskutiniai neblaivūs klientai, kol visos virėjos ir padavėjos būdavo pamaitintos, pagirdytos ir supakuotos į taksi mikroautobusus, eidavo jau ankstyvos sekmadienio ryto valandos.

Tie �e�tadienio vakarai ir sekmadienio rytme�iai jiems būdavo patys mėgstamiausi. Jo namuose jie i�gerdavo po taur� vyno, drauge palįsdavo po du�u ir, u�liūliav� vienas kit� tingiomis glamonėmis, netrukus jau kietai miegodavo vienas kito glėbyje.

Sekmadienis rei�kė vėlyvus pusry�ius ma�oje �jųdviejų� kavinukėje �alia Fulamo kelio, kur jie vartydavo savaitgalio laikra��ius, u�sigard�iuodami �vie�iomis bandelėmis. �ia jie galėdavo tarsi i� �alies stebėti pasaulį, slenkantį jiems prie� akis, ir įsivaizduoti es� septintojo de�imtme�io �elsyje.

�iomis jaukiomis valandomis, neveikiant nieko ypatinga, jų svajonės susiliedavo. Ketė vaizdavosi pasiekusi laisv�, kurios tro�ko nuo pat vaikystės, Roris d�iaugėsi rad�s ramų gyvenim�, kurio ie�kojo nuo santuokos i�irimo.

Ta�iau ne �i�nakt. Roris atidarė savo buto duris, o jame visur plieskė �viesos ir griaudėjo muzika, kurių �ia neturėjo būti. Akinan�ios �viesos, kurtinanti muzika.

��Turbūt D�eikas namie,�� pasakė Roris.

D�eikas buvo penkiolikametis Rorio sūnus. Savaitgaliais jis paprastai pasilikdavo pas savo motin�, buvusi� Rorio �mon�, o per atostogas pagyvendavo pas Rorį. �iai taisyklei pasitaikydavo ir i�im�ių. Retkar�iais isteri�ki ir triuk�mingi kivir�ai namuose baigdavosi tuo, kad D�eikas atlėkdavo pas savo tėv�. Roris susiraukė ir atsisuko į Ket�.

��Tikiuosi, jog tu neprie�tarauji,�� kaltai �yptelėjo jis.

��Viskas gerai,�� atsakė Ketė.

�inoma, ji tikėjosi pabūti su Roriu vienumoje ir u�sibarikaduoti nuo viso pasaulio. Bet k� ji galėjo pasakyti? Jos draugas turi sūnų, ir jeigu ji ateityje nori būti su juo kartu, ji yra priversta su tuo susitaikyti. Be to, D�eik� ji mėgo. Kai ji pirm� kart� jį pamatė, tai buvo drovus, �velnios prigimties dvylikametis, labai skausmingai pakėl�s tėvų skyrybas. Ketė jį akimirksniu pamilo ir atpa�ino jame savo pa�ios vaikystės nuoskaudas. D�eikas buvo nepaprastai prisiri��s prie Rorio ir lengvai puldavo į a�aras. Turėjai ne�ioti akmenin� �irdį, kad nepajustum jam simpatijos. Tik �įkart buvo graudu net lyginti an� saulėto veido dvylikametį su �iuo mai�taujan�iu paaugliu, kokiu D�eikas pavirto.

��Kas �ia groja?�� pla�iai nusi�ypsojo Roris, įėj�s į kambarį su Kete.�� Nirvana?

D�eikas�� visas spuoguotas, i�styp�s, su gobtuvu�� i�sikėtoj�s drybsojo ant sofos su suktine dantyse.

��Nirvana?�� pa�iepiamai i�siviepė jis.�� Nirvana?

D�eiko draugas sėdėjo �alia, ant akių u�simauk�lin�s �iemin� kepur�. Ketei buvo nesuvokiama, kodėl jie ne�ioja lauko drabu�ius viduje ir kas tame yra kieto?

��Nirvana!�� suprunk�tė jaunuolis.�� Nirvana!

��Ne, tai White Stripes,�� pataisė jį Ketė.�� Ka�kuris i� �Elephant� gabalų. �Ball and Biscuit�? Kaip tau negėda, Rori. Sveikas, D�eikai.

��iek tiek primena Nirvan�,�� numykė Roris lyg teisindamasis.

D�eikas pakėlė akis į lubas.

��Tai nė velnio neprimena jokios suknistos Nirvanos!

��Nuleisk bals� per vien� padal�,�� pasakė Roris.�� Ir, būk malonus, atidaryk lang�, jeigu jau tau prisireikė rūkyti �it� �lam�t�.

��Mama nedraud�ia man rūkyti.

��Mama �ia negyvena. Gal pagaliau pasisveikinsi su Kete?

D�eikas ka�k� sumurmėjo sau po nosimi.

��Sveikas, D�eikai, kaip einasi?�� i�tarė Ketė tuo draugi�ku tonu, kurį nutaisydavo tik jam vienam.

Draugas buvo vardu Judas. Judas planavo nakvoti pas D�eik�, kol jaunuoliai nesusibarė su D�eiko motina. Detalės taip ir liko neai�kios. Kiek Ketė suprato, tai turėjo ka�k� bendro su trijų dienų senumo pica, neskalbtomis kojinėmis ir tvartu paverstais namais. Taigi D�eikas kartu su draugeliu pabėgo pas tėtu�į.

Ketei buvo gaila D�eiko. Ji �inojo t� jausm�, kai tavo tėvas ir motina gyvena skirtingus gyvenimus skirtinguose namuose. Ji �inojo, koks prislėgtas tuomet gali jaustis paauglys. Ir ji �inojo, kad �irdyje D�eikas vis dar buvo tas pats su�eistas vaikis, kurį ji ne taip seniai pa�inojo.

Ta�iau josios �e�tadienio vakaras buvo negrį�tamai sugadintas. Negana to, jog tėvai sugriovė pirm�j� tavojo gyvenimo pus�, antr�j� dar turi sugriauti kieno nors vaikai.

Kaip dabar i� jos juoktųsi jos motina.

T� naktį Roris su Kete praleido be tingių glamonių. Ir vyno taurė, kuri� jie kartu i�gėrė, atrodė ka�kokia netikra�� tarsi atgyven�s ritualas, kuris nei�vengiamai paseno. Ta�iau net ir tada, kai jie paskubomis pabaigė savo vyn�, o svetainėje White Stripes u�leido televizoriaus ekran� ka�kuriam i� hip-hopo balbatuoklių, Ketė i� paskutiniųjų slėpė savo nusivylim� nuo Rorio, nes jis buvo pats geriausias, pats �velniausias vyras i� visų jos sutiktų, ir ji vaizdavosi jį mylinti.

Ji jautėsi baisiai pavargusi. Vos tik palindusi po Rorio antklode, Ketė i�syk nugrimzdo į neramų mieg�, protarpiais vis pertraukiam� būgnų tratėjimo ir padugnių slengo, sklindan�ių i� TV ekrano.

Prabudo ji pary�iais, kankinama baisaus tro�kulio. Bute pagaliau buvo tylu. U�simetusi ant pe�ių balt� kimono, kurį rado skalbinių krep�yje, vienomis kelnaitėmis ji nutipeno į virtuv�. U�degusi �vies�, Ketė net aiktelėjo. D�eikas su Judu sėdėjo ten vienomis trumpikėmis ir �iaumojo skrudint� duon�.

��O, atsipra�au,�� pasakė Ketė ir, greitosiomis pastvėrusi i� �aldytuvo Eviano butelį, �murk�telėjo i� virtuvės. �įsyk ji nusprendė apsieiti be stiklinės, nes kelionė iki spintelės, kur jos buvo laikomos, būtų nuvedusi j� prie pat tų mėmi�kų fizionomijų.

Jau u�dariusi miegamojo duris sau u� nugaros, ji i�girdo tramdom� jųdviejų juok� ir D�eiko draugo Judo bals�.

��Kaip senai mergai�� visai neblogai,�� pasakė jis.

Maiklas priki�o savo �ypsen� prie pat ko�iuoto dukters veido.

��Murzytė pienburnytė,�� konstatavo jis.�� Kukulytė burbulytė. �tai kas tu! Puikytė murzytė kukulytė burbulytė? Klo yra puikytė murzytė kukulytė burbulytė!

Klo tik tu��iai spoksojo į savo tėv�.

O tada ji atsirūgo. Atsirūgo ir nesmarkiai atpylė. I�siver�usi i� burnos pieni�ka trintų dar�ovių srovelė i� lėto nutekėjo �emyn jos susibangavusiu pagurkliu.

�Kas neapsivemtų, būdamas priverstas klausytis tokių bevilti�kų paistalų?�� toptelėjo D�esikai.

��O, nejaugi tėvelio kukulytei burbulytei susopo pilvuk� pupuliuk�? O, tik ne tai!

�Juk tai nėra gerai,�� m�stė D�esika.�� Kalbėti su kūdikiu taip, tarsi tau k� tik būtų buvusi atlikta pilna frontalinė lobotomija. Juk tokie dalykai tikrai neskatina kūdikio raidos.�

�Bet antra vertus,�� pagalvojo D�esika,�� k� a� apie tai i�manau? Ogi nieko.�

Kol Naoko valė Klo veiduk� ir rūbelius, Maiklas strimgalviais nulėkė pasiimti skaitmeninio fotoaparato, atsiėjusio jam tūkstantį svarų ir įsigyto vien tam, kad galėtų įam�inti Klo vėmim� ateities kartoms.

Naoko i�kėlė Klo i� vaiki�kos kėdutės ir atsargiai pastatė j� ant kojų. Klo ėjo. Na, ne visai ėjo. D�esikai ji veikiau priminė svirduliuojantį, vos bepavelkantį kojas girtuoklį, uoliai mėginantį vaizduoti blaivybės �alinink�. Abu tėvai stropiai saugojo j� i� abiejų �onų nelyginant �velnūs, rūpestingi policininkai.

��Ji bus tiesiog kerinti, kai jai u�augs plauku�iai ir prasikals dantukai,�� pasakė D�esika.

Maiklas, Naoko ir Paulas�� visi vienu metu su�iuro į j� taip, tarsi ji k� tik būtų pasakiusi pa�i� did�iausi� �ventvagyst�.

��Tai yra dar labiau kerinti negu ligi �iol,�� pasitaisė ji.

��Ji jau su plauku�iais. Ir turi jau keturis dantukus,�� nusi�ypsojo Naoko, delnu perbraukdama �viesiai rudus pūkelius, dengian�ius dukrelės galvyt�.�� Ar ne, Klo-�an?

Klo pla�iai nusi�ypsojo, pademonstruodama visiems susirinkusiems keturis ma�y�ius baltus dantukus. Ir akimirksniu �nektelėjo ant vystyklais aptvarstytos savo sėdynės. Jos rudos akys i�siplėtė i� i�g�s�io. Keturi suaugusieji puolė jos guosti.

��Nagi, eik� pas dėd� Paul�.

Bet Klo nenorėjo pas dėd� Paul�. Ji įsikibo į motin� ir �ai�iai suspigo, �iūrėdama į Paul� su tokiu pasipiktinimu, tarsi jis k� tik būtų įlind�s pro lang� su grandininiu pjūklu.

Klo keitėsi. Prie� kelet� mėnesių, kai Klo buvo dar kūdikis, ji visai nesijaudino dėl to, kas j� pakeldavo ar pamyluodavo. Bet dabar, likus mėnesiui iki pirmojo gimtadienio, ji jau nė per �ingsnį nesitraukė nuo savo tėvų ir į visus kitus �iūrėjo labai įtariai. Ne taip seniai ji pasitenkindavo tiesiog drybsodama ant nugaros ir leisdama kitiems �avėtis savimi. Ta�iau dabar ji pama�u darėsi savaranki�ka asmenybe, kuri vis labiau �yk�tėjo �velnių jausmų ir vis nepatikliau stebėjo j� supantį pasaulį.

Paulas buvo sugniu�dytas. Iki �iol jis berg�d�iai vaizdavosi, kad Klo vis� laik� mylės jį taip, kaip jis mylėjo j�. O ji jau dabar jį atstūmė.

D�esika d�iaugėsi, kad besaikėms Klo glamonėms artinosi galas. Kai D�esika j� dar visai kūdikį paėmė ant rankų, j� apėmė bauginantis jausmas�� ymiai stipresnis net u� tro�kim� turėti savo vaik�. Tai buvo baisus suvokimas to, kad gimusi tam, jog pati, savo ruo�tu, pradėtų gyvyb�, ji gali taip ir likti niekada neįvykd�iusi �io pa�aukimo.

Sve�iuose pas Maikl�, Naoko ir Klo, D�esika patirdavo tūkstan�ius pa�eminimų. Ji negalėjo pakelti jų gailes�io. Net ir nematant tų susirūpinimo ir u�uojautos kupinų �vilgsnių, būdavo ganėtinai sunku jaustis defektuota. Tai buvo gera�ird�iai �monės. Ir tai, kad jų u�uojauta buvo tikra, o ne apsimestinė, tik dar labiau visk� blogino.

Ji galėjo suprasti jų d�iaugsm� dėl dukters. Jeigu D�esika turėtų dukterį, ji irgi vis� laik� būtų �alia jos. Bet kas galėtų atsakyti, kur gi yra toji riba, ties kuria baigiasi suprantamas, beribis d�iaugsmas ir prasideda nepakeliamas, nepaken�iamas egoizmas?

Vis dėlto ji stengėsi būti gera vie�nia, stebėdamasi kiek Klo paaugo nuo to laiko, kai paskutinį kart� j� matė (prie� septynias dienas), ir atid�iai klausydama Maiklo pasakojimų apie Klo tu�tinim�si bei ilgų Naoko monologų apie jų dukters mitybos įpro�ius ir stebėtin� i�rankum�.

�Nagi, liaukitės, susimildami,�� m�stydavo D�esika.�� Nejaugi jums dar negana, kad negaliu turėti savo vaikų? Nejaugi man dar reikia kelti ovacijas kiekvienam sutiktam kūdikiui?�

D�esika �inojo, kad Naoko�� gera moteris, o Paulas�� prisiri��s prie brolio ne ma�iau, nei ji prie savo dviejų seserų. Ji matė, kad Klo buvo nuostabus vaikas�� nuolat gerai nusiteikusi, sveika ir daili. Ir kaip tik todėl D�esika nebenorėjo daugiau vykti �ionai sekmadienio pietų. Jai buvo pernelyg skaudu.

Atsipra�iusi, ji paskubomis i�bėgo i� kambario, kuriame Naoko laikė klykian�i� Klo, Maiklas glostė did�iul� jos galv�, o Paulas laikėsi nuo jų pagarbiu atstumu it koks �emesnio rango dvari�kis. Niekas net nepastebėjo, kad ji i�ėjo i� kambario.

D�esikai trūks ply� reikėjo į tualet�, bet visame name buvo pilna tų prakeiktų vartelių. Dabar, kai Klo pradėjo savaranki�kai judėti, nelaimė galėjo nutikti kiekvienoje laiptų aik�telėje. Dėl vienuolikos mėnesių vaiko, kuris vos galėjo nu�ingsniuoti nuo sofos iki kavos staliuko (daugybė nuotolinio valdymo pultelių buvo nei�senkantis d�iaugsmo �altinis lipniems Klo pir�tams), Viktorijos laikų namo terasa buvo paversta sustiprinto saugumo kalėjimu.

Joks kūdikis nebūtų galėj�s įveikti �ių vartelių. Jie buvo gana sudėtingi net suaugusiajam. Pirmiausia reikėdavo surasti nedidelį mygtuk� vir�uje, jį paspausti ir, jokiu būdu jo neatleid�iant, atidaryti vartelius. Tada labai atsargiai, kad nenudribtum, perlipti per vartelių vir�ų.

Vargais negalais prasibrovusi pro trejus vartelius, D�esika u�sirakino tualete, kur netruko įsitikinti tuo, k� ir taip jau �inojo. Mėnesinės prasidėjo.

Dar vienas berg�d�ias mėnuo. Dar vienas mėnuo, kurį ji jausis turinti būti nura�yta to, kuris j� sutvėrė. Dar vienas mėnuo, kurį ji regės nusivylimo kupin� �vilgsnį vyro akyse. Ir nė vienas i� jų nei�drįs pasakyti to, k� slepia giliai �irdyje�� kad �i santuoka gali visiems laikams likti bevaisė. Ir lyg to dar būtų negana, j� surakino toks a�trus skausmas, kuris bet kurį suaugusį vyr� priverstų keliais �liau�ioti i� nevilties.

�A� nepravirksiu,�� m�stė D�esika.�� Jie nepamatys man�s verkian�ios.�

Bet ji negalėjo pratūnoti ten vis� dien�. Jai reikėjo susirasti viet�, kur galėtų nusibraukti nuo savo veido t� skausmo sukaustyt� grimas�, kur galėtų palįsti po du�u ir apsiprausti. Ir po to leistis apkabinamai savo vyro. Tad ji kone tekina i�bėgo i� tualeto ir, u�kliuvusi u� metalinio atdarų vartelių skersinio, tė�kėsi tiesiai ant kaktos.

Kai D�esika pagaliau sugrį�o į svetain�, Maiklas klūpojo ant kelių ir �aidė slėpynių su Klo, kurios akys dabar jau �vytėjo i� pasitenkinimo, Naoko raportavo Maiklui paskutines virtuvės naujienas.

��A� mėginau duoti jai brokolių, sumai�ytų su bulvytėmis, bet keistas dalykas�� ji atsisako valgyti bet k�, kas yra �alios spalvos ir... O, Dieve, D�esika, kas tau?

D�esika nusikvatojo. Teniso kamuoliuko didumo gumbas styrojo jai ant kaktos, blauzd� puo�ė did�iulė mėlynė. Jos delnai buvo skais�iai raudoni nuo nudegimų.

��Nieko baisaus, tik gumbas ir did�iulė mėlynė,�� guviai tarė ji ir dirstelėjo į savo vyr�.�� Gal jau metas?

Jie sėdėjo automobilyje, ir Paulas klausėsi �monos jausmų prover�io.

��Ar pastebi, kad visi �iais laikais turi vaikų?�� pasakė D�esika.�� Gėjų poros. Lesbietės, kurios nė i� tolo neprisileid�ia nieko, kas turi penį. �e�iasde�imtmetės italės su viena i�gverusia kiau�ide. A� net skai�iau, kad netrukus kūdikius darys net i� aborto metu pa�alintų embrionų�� kaip tau? Net tas, kuris pats niekada nebuvo gim�s, gali turėti kūdikį. O a�� ne.

Jie sėdėjo prie Maiklo ir Naoko namo mėlyname Paulo Feraryje. Sportinis automobilis buvo privalumas, ta�iau tuo pat metu ir būtinybė. Maiklas vis� laik� kartojo Paului, kad, pats va�inėdamas į darb� Ford Mundano, niekada neparduosi nė vieno importinio automobilio. Raudonas Maiklo Maranello puikavosi prie�ais nam�, BMW su kūdikio kėde glaudėsi kieme.

��Bet jie visai nenori tav�s skaudinti. Jie nenori aitrinti mums �aizdos. Bet jie taip d�iaugiasi savo kūdikiu, kad nieko negali sau padaryti. Patikėk, jie tikrai nenori mūsų skaudinti.

��A� �inau,�� atsakė ji panarindama galv�.

�Mes elgtumėmės lygiai taip pat,�� pamanė jis.�� Jeigu mes su D�esika turėtume kūdikį, mes jį mylėtume taip stipriai, jog mums nerūpėtų, kad kam nors gali būti dėl to skaudu.� Paulo manymu, kūdikis ver�ia tave ma�iau rūpintis aplinkiniu pasauliu. Nes jis pats tampa tavo pasauliu.

��O tu �inai, k� mano brolis man pasakė? Jis pasiguodė, kad nesimylėjo su Naoko jau septynias savaites.

D�esika įbedė į jį akis:

��Tu man�s klausai?

��Taip, a� tav�s klausau. Bet a� tik sakau...

��K�? K� tu sakai?

��A� sakau, kad jų gyvenime ne viskas gerai. �inau, kad Klo yra nuostabi. �inau, kaip labai tu nori savo pa�ios kūdikio. Mudviejų kūdikio. Bet a� tiesiog sakau tau, jog ka�kas tenai yra negerai. A� ne�inau, kaip tai paai�kinti. Tarsi nuo to laiko, kai gimė Klo, tarp jųdviejų ka�kas įsiterpė.

��Ji jaunesnė u� mane,�� kalbėjo D�esika toliau, jo net negirdėdama.�� Naoko. Ketveriais metais jaunesnė. Tokio pat am�iaus, kaip Megė. Kai Naoko bus mano am�iaus, Klo pradės eiti į mokykl�.

��Ten ka�kas negerai,�� neatly�o Paulas.

Jo pokalbis su Naoko sukrėtė jį. Jo brolienė turėjo mokslų daktaro diplom� i� Redingo universiteto. Kai sutiko Maikl�, ji buvo archeologė. Ta�iau �iandien ji kalbėjo tik apie tai, kaip Klo teikė pirmenyb� rudos, o ne �alios spalvos ko�ytei.

Paulas mylėjo savo ma�yt� dukterė�i�. Jis pamilo j� t� pa�i� akimirk�, vos j� pamatė. Jis �inojo, kad visada j� mylės. Bet ka�kur giliai �irdyje jo neapleido abejonės. Jis neturėjo nieko prie� pa�eminimus, patiriamus mylintis su plastikiniu indeliu. Jis nesijautė es�s menkesnis vyras dėl to, kad jo spermatozoidai buvo mieguisti dykūnai, kuriems net ir po i�samaus instrukta�o vargu ar pavyktų i� ta�ko A pasiekti ta�k� B.

Gydytojas jam pasakė, kad juodu tiesiog turėtų nesiliauti tvatin�si ir nenustoti vilties. Daugybei �monių pavyko tai padaryti, esant net ir kur kas ma�esnei pastojimo tikimybei. Ir nesvarbu, kokius dar pa�eminimus jo �monai tektų patirti, Paulas vis� laik� bus �alia jos. Jis vis� laik� bus ten. Ji bus jam vienintelė. Jis tai �inojo jau tada, kai pirm�kart pamatė jos veid�.

Bet jis abejojo tuo, ar pats mokėtų būti geru tėvu. Visi tie nesibaigiantys slėpynių �aidimai, i�sami kako analizė (jo brolis, didysis merginų suved�iotojas, Dagenamo Don�uanas, dabar kalbėjo tarsi ma�as vaikas), nė akimirkai nesiliaujantis kūdikio stebėjimas, idant �is neatsitrenktų į kavos staliuk�, nei�sirop�tų pro lang� ar neprarytų nuotolinio valdymo pultelio.

Tarsi, sukūrus �i� nauj� gyvyb�, tavo paties gyvenimas tuo ir u�sibaigė. Motina gamta su tavimi baigė.

Ta�iau juokingiausia buvo kitkas. Paulo lytinis gyvenimas su D�esika tapo �altas ir bevilti�kas dėl to, kad jie mėgino pradėti kūdikį. Bet Maiklo lytinis gyvenimas su Naoko apskritai nebeegzistavo dėl to, kad jų kūdikis jau buvo gim�s.

Kadaise Maiklas i� proto ėjo dėl Naoko. Vienintelis dalykas, dėl kurio Maiklas atsisakydavo sekmadienio ryt� pagainioti futbolo kamuolį parke, būdavo devyniasde�imt papildomų minu�ių po antklode su Naoko. Bet tai buvo prie� tai, kai jiems gimė Klo.

Paulas vis dar norėjo kūdikio. Ir labiausiai norėjo dėl to, kad �is naujagimis pagaliau turėtų padaryti D�esik� laiming�. Tik ar tai buvo pakankamai svari prie�astis kūdikiui ateiti į �į pasaulį?

Penktas skyrius

�is darbas jai buvo per sunkus.

Megė būtų galėjusi susidoroti su krūviu, bet tik ne tokiais tempais. Jos pacientai grūsdavosi laukiamajame dar ilgai po to, kai kiti gydytojai jau seniai pietaudavo. Dar daugiau jų laukdavo �ia po pietų, kai ji vėluodavo sugrį�ti po lankymo valandų. Todėl jai nebuvo netikėta, kai vien� dien� į jos kabinet� į�engė Lofordas ir prane�ė: �Gavome nusiskundim� jūsų darbu.�

Visi tie metai medicinos mokykloje. Visos tos isteri�kos, krauju apta�kytos naktys Homertono traumatologijos skyriuje. Visi tie suvarg� kūnai, kuriuos ji gaivino, visos tos surambėjusios �irdys, dėl kurių ji nerimavo, visi tie susen�, suir� skilviai, kuriuos ji zondavo.

Ir �tai dabar tie susen� skilviai nori i�spirti j� lauk.

Ji svarstė, kuris i� klinikos daktarų galėjo para�yti skund�. Tam reikėjo turėti į�ūlumo. �Niek�ai,�� m�stė ji.�� Visi jūs niek�ai.�

Nenuostabu, kad, vos tik jai atvykus, visos pacientės plūste u�plūdo j�. Jos bėgo nuo visų tų sukrio�usių senių plaukuotomis ausimis, dėmėtomis kelnėmis ir neslepiama neapykanta ligoniams, bėgo nuo jų kalbų apie �santechnikos gedimus�, tarsi negimdinio nė�tumo padariniai nė kiek nesiskirtų nuo nepatogumų, patiriamų trūkus kanalizacijos vamzd�iui, tarsi menstruaciniai skausmai (gerai apie tai pagalvojus) būtų tam tikra prasme pana�ūs į nemalonumus, patiriamus prakiurus �ildymo katilui.

Megė būtų galėjusi susidoroti su visais tais dalykais, kurių ji niekada nebuvo patyrusi pati, o tik mokėsi apie juos medicinos mokyklos suole. Bet ji negalėjo visko suspėti per t� kelet� trumpų minu�ių, jai suteiktų. Jai reikėjo laiko.

Ji jau buvo besi�iojanti sakyti daktarui Lofordui, kad �is galįs pasiimti t� darb� ir susiki�ti jį į galin� savo didelio �arnyno dalį, bet �is j� aplenkė.

��A� manau, kad jums puikiai sekasi,�� pasakė Lofordas.

��K�?

��Ne tik a�, bet ir visi kiti gydytojai.

��Bet skundas...

��Skund� gavome i� pacientės.

��I� pacientės? Bet juk mano pacientės myli mane!

��Misis Marli. Prisimenat j�? T� didel� moterį i� Saulėtojo rajono? Vieno i� tų vizitų į namus metu?

��Taip, a� prisimenu misis Marli. Ir Deiz�.

��Nusiskundimas gautas kaip tik dėl Deizės. Berods diagnozavote jai kar�tin�, ar ne?

��Jai buvo pakilusi temperatūra. Mergaitė buvo itin mieguista. A� maniau...

��Kit� dien� j� skubiai i�ve�ė į ligonin�. Pasirodo, tai skydliaukė. Deizei�� hipotireozė. I� to ir jos mieguistumas.

Megė girdėjo, kaip dau�osi jos �irdis. Varg�ė mergaitė. Ji j� apvylė.

��Skydliaukė?

��Mes visi kartais apsirinkame. Mes gydytojai, ne dievai.

��O kaip Deizė? Kas jai dabar bus?

��Nieko. Duos jai tiroksino table�ių ir vėl viskas grį� į savo vietas.

��Bet ji turės gerti jas vis� gyvenim�?

��Labai galimas dalykas.

��O ar jos turi kokį nors... �alutinį poveikį?

��alutinį poveikį?�� Lofordas staiga prarado kantryb�.�� Taip, nuo jų ji pasijus geriau.

Tai buvo atsakymas gydytojo, sukaupusio mil�ini�k� darbo patirtį. Ar �ios tabletės turi kokį nors �alutinį poveikį, daktare?�� Taip, nuo jų pasijusite geriau. Megė įsidėmėjo �i� fraz� atei�iai. Ji �inojo, kad savo karjeroje panaudos j� dar daugyb� kartų. �inoma, jeigu apskritai kada nors taps gydytoja.

��Nesirūpinkite dėl Deizės. Jai viskas bus gerai. Jūsų problema�� misis Marli. Jums visai nereikalingas jos skundas. Tikrai nepapuo� jūsų charakteristikos.

��Tai k� man daryti?

��Atsipra�ykite misis Marli. Truputėlį pakeliaklups�iaukite. Ties� sakant, tiek, kiek prireiks. Pripa�inkite, kad esate tik �mogus. Kaip �inote, �ie metai�� nepertraukiamas egzaminas jums. A� ra�ysiu bendr� įvertinim�. Tikrai nenorė�iau, kad jūsų byloje atsirastų klaidinga diagnozė, Mege.

Tai buvo bene pirmas kartas, kai Lofordas pavadino j� vardu. Be jokios abejonės, jis nuo�ird�iai norėjo padėti ir dabar stengėsi i�gelbėti jos karjer�. Ji pajuto did�iulį dėkingum� �iam �mogui.

��Atsipra�ysite ne tam, kad misis Marli paliktų jus ramybėje. Atsipra�ysite todėl, kad taip pasielgti reikalauja �mogi�kas padorumas.

��inoma.

Lofordas linktelėjo ir pasuko durų link.

��A�iū, daktare Lofordai.

Prie durų jis atsigr�ė ir įdėmiai pa�velgė į j�:

��Kiek jau laiko?

Ji instinktyviai u�dengė pilv� ranka:

��Nejaugi taip matyti?

��Ne, bet nuolatinis vėmimas jus i�duoda.

��A�tuonios savaitės,�� atsakė ji, gaudydama kvap�.

��Planuojate gimdyti?

��Neturiu tam jokių galimybių. A� net savimi dorai negaliu pasirūpinti.

�A� nepravirksiu,�� pamanė Megė.�� A� nepravirksiu jo akivaizdoje.�

��A� noriu vaikų,�� pasakė ji.�� Netgi labai. Bet tik ne dabar.

Lofordas dar sykį linktelėjo.

��K� gi,�� i�tarė jis ka�kaip nery�tingai.�� Tebūnie taip.�� Jis nusi�ypsojo tokia �velnia �ypsena, kokios Megė anks�iau niekada nebuvo ma�iusi jo veide.�� A� leisiu jums u�baigti.

�A� tikrai noriu vaikų,�� m�stė Megė jam i�ėjus.�� Ir vien� gra�i� dien� a� turėsiu vaikų ir mylėsiu juos daug stipriau, nei mano motina kada nors mylėjo mane ir mano seseris. Bet tik ne dabar, vos pradėjusi dirbti. Ir tik ne su ka�kokiu pra�alai�iu, kurį dulkinau vakarėlyje.�

�inoma, ji atsipra�ys misis Marli. Ta�iau �irdyje Megė atsipra�ys ne jos, o Deizės. Ir �ios ma�ytės gyvybės, kuri taip niekada ir negims.

�Prakeikti gydytojai,�� irdo Paulas.�� Jie niekada nepasako, k� ruo�iasi su tavimi daryti. Ir jeigu pasakytų, visi būtų jau seniai bankrutav�.�

Paulas rūpestingai vairavo savo Ferarį �iaurinio Londono gatvėmis, lyg ve�damas nepaprastai du�ų porceliano krovinį. D�esika, visa i�balusi ir mirtinai nukamuota rytme�io įvykių, miegojo ant keleivio sėdynės. Jų �od�iais tariant, laparoskopija�� tai toks pat įprastas dalykas, kaip ir dantų plombavimas. Ties� sakant, toks įprastas, kad D�esika turėjo vis� laik� pragulėti be s�monės pripumpuota vaistų. Jie pragr�� skyl� bamboje ir įleido zond�, kad galėtų pagaliau i�siai�kinti, kas jai yra.

Jis lėtai va�iavo namo, viena akimi stebėdamas keli�, o kita�� mon�. Jis visa savo esybe mylėjo �i� moterį ir �inojo, jog nesiliaus jos mylėj�s net ir tada, jeigu jie negalės turėti vaikų. Jis mylės j� net ir tada, jeigu ji nesugebės mylėti pa�ios sav�s. Jis mylės j� taip stipriai, kad tos meilės u�teks jiems abiem.

Kai jie grį�o namo, Paulas nurengė D�esik� ir paguldė į lov�. Mieguistas jos veidas buvo baltas kaip pagalvės drobė.

Tada jis nuėjo į savo kabinet� ir surinko i� ten visas Klo nuotraukas.

Vos tik Megė i�ėjo i� klinikos, keli� jai pastojo jaunas vyras. Didelis ir lengvabūdi�kai i�vaizdus. I� prad�ių jai pasirodė, kad tai vienas i� tų pasalūnų labdaros kaulytojų su segtuvais, visada pasiry�usių u�versti jus savo kilniais ketinimais ir tiesioginio debeto formomis. Ji mėgino praslysti pro �alį, bet �is irgi nesnaudė ir vikriai u�tvėrė jai keli�. Perpykusi ji metė į jį t� �alt� valding� �vilgsnį, kuriuo paprastai apdovanodavo pacientus, atsisakan�ius gerti jiems i�ra�ytus vaistus.

��Mege?

Tik tada ji suvokė, kad tai buvo jis. Vyras i� vakarėlio. Jos vaiko tėvas.

��Kurtas?

��Kirkas.

��Teisingai, Kirkas.

��Kaip gera tave matyti, Mege.�� Nuostabus akcentas, kuriame viskas tilpo: ir bekra�tės vandenyno platybės, ir sveikas gyvenimo būdas, ir netgi Kalėdos paplūdimyje.�� Atrodai nuostabiai.

��A�iū.�� Ji �yptelėjo jam. Tai buvo neblogas vaikinas. Netgi labai neblogas. Ir ji nieko nesigailėjo, i�skyrus nebent tai, kad gydytoja, pati tiek laiko pamokslavusi paauglėms motinoms apie kontracepcij�, neturėtų taip atsainiai �iūrėti į savo pa�ios �eimos planavim�. Ta�iau skirti tam daugiau laiko ji negalėjo.

��Malonu buvo su tavimi pasimatyti, Kirkai. Bet man i� tiesų metas...

��Man reikėjo tave pamatyti,�� pasakė jis, ir ji tik dabar suprato, jog �is vyras i� tiesų laukė jos.

Megė net susvyravo nuo padėties absurdi�kumo. Ji, savo įs�iose ne�iojanti jo kūdikį. Jis, puoselėjantis viltį dėl antrojo pasimatymo.

Ji nepa�inojo jo. Ir jis nepa�inojo jos. Ir vis dėlto net �altoje Haknio �viesoje Megė puikiausiai prisiminė, kaip jie atsidūrė lovoje, ant netvarkingai sumestų paltų krūvos. Jis buvo auk�tas, atleti�ko kūno sudėjimo, bet turėjo ka�kokio vaiki�ko nekaltumo. �Jo vaikai bus nuostabūs�,�� toptelėjo Megei. Nuo �ios nepra�ytos minties jos akys pritvinko a�arų.

��Maniau, jog tu i�skridai atgal į Sidnėjų.

��Taip, netrukus i�skrisiu. Bet prie� i�vykdamas, dar norėjau pamatyti tave.

Ji privalėjo i�likti stipri. Gal jis kada nors ir darys gra�ius vaiku�ius. Bet ne su ja.

��Ir dėl ko gi?

��Nes, na�� tu man patinki. Tai buvo nuostabu, ar ne? Juk tai buvo puiku, ar ne?

��Buvo visai nieko.

��Tai buvo neįtikėtina!�� Jis i�si�iepė, pakratė galv�.�� A� paprastai taip nesielgiu.

��Esu tikra, kad tavo mergina d�iaugtųsi tai girdėdama.

Mergina nety�ia jam i�sprūdo pa�ioje pokalbio prad�ioje, ta�iau buvo tyliai pamir�ta, vos tik jis pradėjo gaudyti Megės signalus. Jis ir vėl paraudo.

��A� tik norėjau atsisveikinti. Ir viskas. Ir i�reik�ti viltį, jog mes dar pasimatysime.

��Kiek tau metų, Kirkai?

��Dvide�imt penkeri.

��O man dvide�imt a�tuoneri. Dar kart� primink man, kuo tu u�siimi?

��A� mokau.

��Kokio dalyko?

��Nardymo.

��Teisingai�� tu esi nardymo instruktorius, kuris gyvena Sidnėjuje, o a� esu pagyvenusi �eimos gydytoja, dirbanti Londone.

��Tu nesi tokia jau sena.

��Tiesiog�� a� nematau, kaip i� to galėtų kas nors i�eiti. O tu ar matai?

Jis panarino galv� ir Megė turėjo sutelkti vis� savo stipryb�, kad atsispirtų pagundai pulti jam ant kaklo, dar paragauti sald�ių jo bu�inių ir i�kloti jam vis� teisyb�.

��Tiesiog norėjau tave pamatyti. Ir viskas. Nemanyk, kad a� visuomet taip elgiuosi�� prisigeriu ir puolu į lov� su pirma pasitaikiusia mergina.

��Gal galėtumei truputėlį garsiau? Man rodos, viena i� tų senų damų autobusų stotelėje tav�s negirdėjo.

Kirkas dar �emiau panarino savo ve�lias �viesias garbanas ir pagaliau suvokė, kad ateiti �ia nebuvo gera mintis.

��Paimk �itai,�� pasakė jis ir padavė jai skiautel� popieriaus, ant kurios buvo greitosiomis pakeverzotas telefono numeris.

��Jeigu tau kada nors man�s prireiks. Arba, na, jeigu kada nors atva�iuotum į Australij�.

��Dėkui.

��Kaip jau sakiau�� tu man tiesiog patinki.

��Aha. Tu irgi man patinki.

��K� gi�� kaip toj dainoj�� pasimatysim kitam gyvenime.

��Taip,�� atsakė ji.�� Pasimatysim kitam gyvenime, Kirkai.

Vos pranykusi u� kampo, ji sudraskė telefono numerį į ma�y�ius skutelius. Jaunas ir bukas. Ir sklidinas spermos. Pakeliui namo pas savo draug� ir savo gra�ius vaiku�ius. Jai net neprasitarus, jam net nepasiteiravus apie sav�j� na�tos dalį. Ta�iau jis buvo teisus�� buvo tikrai smagu. Bent jau tol, kol tai t�sėsi.

Bet jis galėjo laikyti save laimingu. Ji nenorėjo �eimos su �iuo vyru.

Ji jau turėjo �eim�.

Kurioje nors kitoje �eimoje jos jau seniai būtų atitolusios viena nuo kitos. Sulaukusios pilnametystės, į�engusios į tre�i�jį de�imtmetį, paskendusios darbo ir namų rūpes�iuose, pama�u vis labiau u�go�ian�iuose kitus dalykus, pasiglem�ian�iuose vis� jų laik�. Kurioje nors kitoje �eimoje duokl� būtų pasiėm� vyrai ir karjera.

Bet nors D�esika turėjo vyr� ir nam� viename i� �aliausių miesto rajonų, o Megė ir Ketė turėjo sunkius, daug laiko atiman�ius darbus, jos iki �iol kabinosi viena į kit� visai kaip vaikystėje, kol dar augo namuose, kuriuose motina neegzistavo.

Apie tai jos niekada nekalbėdavo. U�tat kai Ketė pradėjo bendrauti su Roriu, jis labai nustebo su�inoj�s, kad, nesvarbu kas beįvyktų, seserys kasdien skambindavo viena kitai ir bent kart� per savait� kartu pusry�iaudavo. �Jūs nepaprastai artimos, ar ne?�� paklausė jis sykį su ta �velnia rori�ka �ypsena veide. Bet, �inoma, ir Ketei, ir Megei, ir D�esikai tai atrodė visi�kai normalu.

�tai k� Ketė galvojo apie tai: niekas nemyli savo �eimos labiau u� tuos, kurie patys augo �eimos griuvėsiuose.

Jos visada susibėgdavo restorane, nutolusiame vienodu atstumu nuo jų gyvenimų. Kai Megė studijavo Imperatori�kajame koled�e, o D�esika su Paulu gyveno Ma�ojoje Venecijoje, jos susitikinėdavo Soho rajone, nuskurusioje Ketės klubo prabangoje. Dabar, kai Megė dirbo Haknyje, o D�esika gyveno Haigeite, a�is pasislinko į rytus, į restoran� �alia Smitfildo mėsos turgaus. Tai buvo Ketės idėja. Jame u�sienie�iai padavėjai tradicinius angli�kus valgius (sumu�tinius su kiaulienos kumpiu, avi�ų ko�� ir skrudint� pusry�ių rinkinį) patiekdavo it kokius egzoti�kus delikatesus, o kar�tus gėrimus atne�davo dideliame puodelyje be lėk�telės. Viskas �ia buvo autenti�kai darbininki�ka, i�skyrus astronomines kainas.

Ketė atvyko pirmoji ir pro did�iulius restorano langus stebėjo baltais chalatais vilkin�ius krovikus, vis� naktį į furgonus tampiusius masyvius �vie�ios mėsos gabalus.

Po to pasirodė D�esika ir jos kartu stebėjo Smitfildo krovikų darb�.

��Po de�imties metų viso �ito turbūt nebeliks,�� tarė Ketė.�� Juos i�stums į priemies�ius, o Smitfildas bus paverstas dar vienu Kovent Gardenu, kuriame bus gausu prabangių parduotuvių, gatvės atlikėjų ir nedidelių kavinukių.

��O, tai bus nuostabu,�� pasakė D�esika, paimdama į rankas meniu.

Ketė nustebusi pa�velgė į j�.

��Tai bus klaikiai siaubinga, D�es.

D�esika gū�telėjo pe�iais.

��Tau turbūt labiau patinka visi �ie vyrai, tampantys karves. Tai, matyt, labai autenti�ka, ar ne?

Įpuolė Megė ir i�syk pa�iūrėjo į laikrodį, i� anksto baimindamasi sujudimo Ist Ende ir rytinių priėmimo valandų. Ji pagriebė meniu.

��Ar gavai atsakym�?�� paklausė ji D�esikos.

D�esika linktelėjo. Priėjo juodmar�kinis padavėjas ir jos u�sisakė, pir�tais besdamos į meniu, nes jis negalėjo suprasti jų anglų kalbos. Kai jis nuėjo, Megė ir Ketė su�iuro į D�esik�, laukdamos, kol �i prabils.

��Endometriozė,�� i�tarė ji taip, tarsi �is �odis jai dar vakar buvo negirdėtas.�� Laparoskopija parodė, kad man endometriozė.

��Tai paai�kina skausmus,�� paėmė sesers rank� Megė.�� Tuos baisius skausmus, kurie tave kankina kiekvien� mėnesį.

��Endometriozė?�� pakartojo Ketė.�� Tai rei�kia k�? Kad ka�kas netvarkoje su tavo mėnesinėmis, ar ne?

Megė linktelėjo.

��Tai menstruacinis negalavimas. Pana�aus į gimdos ertmės gleivin� audinio fragmentų randama ten, kur jų neturėtų būti�� gimdos raumenyse, kiau�intakiuose, kiau�idėse. Mėnesinių metu �ie u� gimdos ertmės ribų i�ve�ėj� gleivinės fragmentai taip pat kraujuoja ir tampa baisaus u�degimo �idiniais.

��Jie neleid�ia pastoti,�� pridūrė D�esika.�� Ir sukelia pragari�kus skausmus.

��Ar jos negalima i�gydyti?�� paklausė Ketė.

��Ligos simptomai pranyksta po menopauzės,�� atsakė Megė.

��Dalykas, kurio tikrai verta laukti,�� tarė D�esika sarkasti�kai.

��į negalavim� galima kontroliuoti vaistais. Sustabd�ius kraujavim�, pranyksta ir skausmas. Kartu sustabdomas ir ligos progresavimas. Bet geriausias vaistas nuo jos...

D�esika pa�velgė į j� ir kand�iai nusi�ypsojo:

��Tai pati linksmiausia dalis, Kete. Klausykis, �ia tai geras.

��Geriausias vaistas nuo endometriozės,�� tyliai pakartojo Megė,�� yra nė�tumas.

��Liga neleid�ia pastoti,�� pasakė D�esika.�� Ir ji i�gydoma tik tada, kai pagimdai kūdikį. Argi tai ne nuostabu?

��Nė�tumo metu simptomai pranyksta,�� atsakė Megė.�� Tas tiesa�� dėl �ių simptomų pastoti yra labai sudėtinga. Bet tai nėra neįmanoma, D�es. Pra�au, patikėk manimi.

Megė apkabino D�esik� ir priglaudė sesers galv� prie savosios. Glostydama D�esikos galv�, Megė �iūrėjo pro lang� į did�iulius mėsos kalnus, kraunamus į baltus furgonus. Į balk�vus skerdienos gabalus be galvų ir krauju aplaistytas mėsos dė�es. Į vyrus krauju apta�kytais baltais chalatais i� ala D�eksono Poloko paveikslų.

Atne�ė pusry�ius. Ir t� pa�i� akimirk� Mėg� supykino. Atstūmusi seseris, ji pa�oko nuo stalo. Grį�usi i� tualeto, ji rado Ket�, knibinėjan�i� savo sumu�tinį su de�rele. Tuo tarpu D�esika savo blynų net nebuvo palietusi.

��Kas tau yra, Mege?

��Nieko.�� Ji pa�iūrėjo į savo ko�� ir vėl pajuto pykinim�.

��Mege,�� paklausė Ketė rūs�iu vyriausios sesers balsu, reikalaujan�iu teisybės.�� Kas tau darosi?

Megė nu�velgė savo seseris ir suvokė, kad slėpti nuo jų tokį dalyk� būtų beprotybė. Jos buvo geriausios jos draugės, supras.

��A� esu nė��ia,�� pasakė Megė.

Ketė padėjo savo sumu�tinį.

��Kiek laiko?

��A�tuonias savaites.

��K� apie tai galvoja Vilas?

��Jis�� ne Vilo.

��it kaip,�� numykė Ketė.

D�esika pra�neko ne i� karto.

��K� gi, sveikinu,�� pagaliau pratarė ji. Ji paglostė sesers petį ir nusi�ypsojo.�� Nuo�ird�iai sveikinu.

Ketė įsmeigė savo �vilgsnį į Mėg�. Megė tik papurtė galv�:

��Ne.

��Tu būsi nuostabi mama,�� pasakė D�esika.

��Bet tu ne...�� Ketės balsas nutilo.

��Ne,�� atsakė Megė.�� A� nesiruo�iu gimdyti.

D�esika pa�iūrėjo į j�.

��A� nesiruo�iu nieko gimdyti. Kaip a� galė�iau? A� beveik nepa�įstu tėvo. Ir net jeigu pa�ino�iau, vis tiek negimdy�iau. A� jo nemyliu, D�es. Be to, tam dabar netinkamas laikas. Tiesiog visi�kai netinkamas laikas.

��Netinkamas laikas?

��A� k� tik pradėjau dirbti. Praleidau �e�erius metus medicinos mokykloje�� e�erius metus! Po to dar metus praleidau internatūroje. A� net nesu visi�kai kvalifikuota kitiems metams.

��Tu k� tik pradėjai dirbti?�� paklausė D�esika.�� Palauk sekundꠗ tu ketini pasidaryti abort� tik todėl, kad k� tik pradėjai dirbti?

��Taip, teisingai,�� atsakė Megė supykusi, kad j� privertė teisintis.

��O ar tu bent �inai, k� rei�kia patirti abort�?�� vis labiau kar��iavosi D�esika.

��D�es,�� pamėgino įsiterpti Ketė.�� Liaukis.

��Neabejoju, kad i�manau �i� procedūr� tikrai geriau u� tave,�� at�ovė Megė.

��Tavimi dėta a� nebū�iau tokia tikra,�� atkirto D�esika.�� Kai kurių dalykų tiesiog negali perskaityti knygose. Jie i�siurbia kūdikį i� tav�s. �tai k� visa tai rei�kia. Jie paima sumaut� siurblį ir i�traukia t� kūdikį i� tav�s. O tuomet i�meta jį kaip koki� �iuk�l� arba sudegina. �itaip jie atsikratys ir tavo kūdikiu, Mege. Vardan to, kad tu galėtum t�sti savo neįkainojam� karjer�.

��O tu ar �inai, k� rei�kia ne�ioti kūdikį be tėvo?�� pratrūko Megė.�� Ar vis� gyvenim� likti vieni�a motina? A� matau jas kasdien savo klinikoje�� moteris, kurių gyvenim� i��iulpė kiti. Sėdi tame sumautame Haigeite, laukdama savo Paulo, ir net neįsivaizduoji, k� moterys patiria realiame pasaulyje. Atleisk, D�esika, man taip nenutiks.

��Kaip savanaudi�ka! Tu manai, a� negyvenu realiame pasaulyje? I� ko sprendi, kad Haknis yra bent kiek realesnis u� t� gyvenim�, kurį gyvenu a�?

��Tai neturi nieko bendra su tavimi, D�es,�� prabilo Ketė.�� Kaip ir neturi nieko bendra su Paulu bei tavo kūdikiu. Tai pa�ios Megės apsisprendimas.

��Tiesiog vemti ver�ia,�� siuto D�esika,�� nuo visų �itų moterų, �iūrin�ių į abort� taip, lyg tai būtų dar viena kontracepcijos forma.

��Nuo visų �itų moterų?�� sukluso Megė.

��Tarsi tai niekuo nesiskirtų nuo prezervatyvo ar tabletės. Kodėl leidai taip toli nueiti? Kodėl pradėjai t� kūdikį? Kodėl tau taip prireikė tai daryti?

��Tai net ne kūdikis,�� atsakė Megė.�� Dar ne kūdikis. Per savo darbus a� nesuspė�iau paskui jį. Tai nebūtų jo at�vilgiu teisinga.

��O �udyti kūdikį būtų teisinga? Tau nerūpi kūdikis, Mege. Tau rūpi tik tavo karjera.�� D�esika pa�oko, Ketė dar mėgino j� stabdyti.�� Varg�as ma�as padarėlis, Mege. Varg�as ma�as padarėlis.

D�esika metė ant stalo pinigus ir i�bėgo. Keletas ne�ikų su�vilpė jai pavymui.

��Juk tai visai natūralu, ar ne?�� tarė Megė.�� Nenorėti �ito kūdikio?

Ketė spoksojo pro lang� į mėsos turgų. Netrukus �ia jo neliks. Staiga ji pasijuto baisiai pavargusi.

��Tai pats natūraliausias dalykas pasaulyje,�� atsakė ji.

�e�tas skyrius

Auk�tai vir� Pietų Kinijos jūros Kirkas staiga pajuto, kaip lėktuvas krestelėjo ir pradėjo kristi.

Stiuardesės zujo tarp eilių ir skubiai �adino miegan�ius, ragindamos juos prisisegti saugos dir�us. Australas įgulos vadas tvirtu, raminan�iu balsu pradėjo ka�k� murmėti per garsiakalbius.

Kirkas u�simerkė ir palietė saugos dir�o sagtį. Lėktuvas vėl sutrūk�iojo�� įsyk dar smarkiau, ir smego į dar vien� duob�. Rimtį kabinoje pradėjo drumsti pirmieji negarsūs panikos �ūksmai ir nebyli �iuolaikinio keliautojo paranoja�� o k�, jeigu? Kirkas giliai įkvėpė.

�Tai viso labo tik turbulencija,�� ramino jis save.�� Juk a� esu u�grūdintas pasaulio keliautojas.�

Jis ir vėl palietė saugos dir�o sagtį ir padarė t� patį, k� ir visuomet, esant bent menkiausiai galimybei netrukus �ūti lėktuvo katastrofoje. Jis pabandė prisiminti visas moteris, su kuriomis miegojo.

Jis pradėjo anksti, būdamas vos keturiolikos, su jų �eimos aukle. Viena. Po to sekė poros metų pertrauka. Septyniolikos jis pradėjo rimtai draugauti su pirm�ja savo mergina. Dvi. Kai po trejų metų jie i�siskyrė, jis jau buvo nardymo instruktorius, ir kontoroje kasdien matydavo moteris vienais maudymosi kostiumėliais. Trys, keturios, penkios... De�imt.

Vien� vasar� jis praleido Filipinuose ir atrado ten barų merginas. Vienuolika, dvylika... Devyniolika, o gal dvide�imt? Rugsėjį grį��s į Sidnėjų, susitikinėjo su gerokai vyresne i�tekėjusia moterimi, kurios �eimai priklausė gėlių parduotuvė. Ten jis matydavosi su ja kiekvien� sekmadienį, tarp a�tuntos ir devintos valandos ryto; tuo metu jos vyras su sūnumis nieko neįtardami miegodavo vir�uje. Kol jie atsikeldavo ir pradėdavo ruo�tis į ba�ny�i�, jis jau seniai būdavo i�garav�s. Dvide�imt arba dvide�imt viena.

Po to buvo toji banglentininke, kuri jam labai patiko. Ir draugo sesuo... Bet ar jis nieko nepamir�o? Tai vienas, tai kitas nereik�mingas nuotykis vis pranykdavo jam i� atminties; veidai, kūnai, lovos liejosi, ir kai kurie vardai jau buvo am�iams nugrimzd� u�mar�tin.

Dvide�imt penkerių jis jau nebuvo tikras dėl tikslaus skai�iaus. Spėjo jį esant netoli trisde�imties. Ties� sakant, tai nebuvo daug. Galima sakyti, kad jo gyvenime buvo keletas monogamijos tarpsnių, trukusių ne vienerius metus, kuriuos trumpam pakeisdavo audringi paleistuvavimo protrūkiai.

Tik dabar jis prisiminė dar vien� beproti�k� nutikim�, kai vienai draugystei k� tik nutrūkus, o kitai vos prasidėjus, jam netikėtai pasitaikė puiki proga ir jis ka�kokiu būdu sugebėjo įsprausti tris moteris į vien� dien�. Jis iki �iol negalėjo suprasti, kaip jam tai pavyko. Ne fizinis potraukis vertė jį tai daryti. Kaltas buvo visas tas bastymasis.

Bet pastaruosius dvejus metus jis buvo i�tikimas vienai merginai. Nema�as laimėjimas, įvertinant tai, kad jo kelionės bla�kė jį po Bankoko barus, Tokijo klubus ir nesuskai�iuojam� daugyb� vakarėlių gerame pustuzinyje Europos miestų, įskaitant Var�uv� ir Stokholm�, kur nepaprastos gro�ybės laukė ant kiekvieno kampo. Bet, nepaisant visų gundymų, jis liko i�tikimas savo merginai.

Iki pat tos nakties, kai sutiko Mėg�.

Ir kas gi tokio buvo joje? Kuo ji buvo ypatinga?

Ogi tuo, kad jis labiau geidė jos, nei ji�� jo. Tai buvo svarbiausia. Jis pa�ymėjo visus langelius�� ji buvo seksuali, linksma ir protinga (nors �protinga� ir nebuvo tas langelis, kuris Kirkui būtų privalomas). Ta�iau kad ir kaip jis stengėsi tai paneigti, lemiamas argumentas i�liko tas pats: jis jai tiesiog nerūpėjo tiek, kiek ji jam. Kaip tik tai jį ir u�kabino.

Lėktuvui kretant ir drebant ka�kur vir� Indonezijos, Kirk� jau kamavo klausimai, bylojantys apie pirmus meilės po�ymius vyro �irdyje.

Kaip man j� u�kariauti? Kiek vyrų ji turėjo?

Kada vėl j� i�vysiu?

Digbis į Mamma-san u�suko ne vienas, o su Temzin u� parankės. Ketė �vilgtelėjo į Brigit�, sėdin�i� prie baro su pora nuolatinių klientų. Ji pastebėjo, kaip toji akivaizd�iai krūptelėjo, tarsi nuo smūgio.

Ketė dėbtelėjo į Digbį ir pagalvojo: �Kaip tu i�drįsai?� Bet blogiausia buvo, kad ji lyg ir suprato. Ne tai, kaip Digbis galėjo ateiti �ia ir aitrinti Brigitos �aizdas su savo nauj�ja draugu�e�� toks atsainus �iaurumas buvo u� jos suvokimo ribų. Ji suprato k� kita�� kaip Digbis u�kibo u� Temzin. Ketė buvo ma�iusi Temzin senais laikais, tuomet tai buvo smulki vakarėlių kek�ė, med�iojanti futbolininkus prie baro. Nesunku buvo matyti, kuo �i juos patraukdavo.

Jeigu Temzin kūno kalb� reikėtų apibendrinti dviem �od�iais, tie �od�iai būtų: i�pisk mane. Tuo tarpu visa Brigitos�� i�did�iosios, stipriosios, �avingosios Brigitos�� elgsena bylojo: atsipisk.

Kurį laik� Ketė stebėjo Digbį ir Temzin, stovin�ius prie vė�ių pilno akvariumo, besirenkan�ius sau pagrindinį patiekal�. Kai ji dar sykį �vilgtelėjo u� baro, Brigitos jau nebebuvo�� i slėpėsi virtuvėje. Na ne, �itaip �eminti savo draugės ji neleis. Tik ne �ia.

Digbis buvo ganėtinai i�vaizdus vyri�kis. Ta�iau jo �avesys buvo ka�koks �leik��iai saldus, netgi koktus. Jo veidas tiesiog �vytėjo arogancija pagyvenusio vyri�kio, esan�io jaunesnės moters kompanijoje. Pra�yte pra�ėsi aplodismentų. Arba paty�ių.

Temzin idealiai atitiko sav�jį seksualinį stereotip�. Ji staipėsi, įsikibusi Digbiui į parank�, tarsi jis būtų misteris Seksualusis, tarsi jo juoda American Express kortelė būtų vertingesnė u� jos auksin� jaunyst�. Ji i� tiesų buvo tokia kvaila. Trumpas sijonas. Suver�tos krūtys. Neįtikėtina blondinė. Digbis metė Brigit� dėl �itos �aislinės lėlės?

Nutaisiusi draugi�k� �ypsen�, Ketė prisiartino prie jų. Ji �inojo, kad pa�adas likti draugais Digbiui nieko nerei�kė. Jam buvo negana tiesiog i�siskirti. Jis turėjo savo akimis įsitikinti, kokia nelaiminga jau�iasi jo atstumtoji.

��Digbi, kaip miela tave matyti.

��A� �inau, ko a� noriu, Kete,�� atsakė Digbis.

Temzin pasilenkė ir prispaudė savo trump� riest� nosyt� prie akvariumo. Jos sijonukas pakilo, atidengdamas auksines �launis. Vyrai prie gretimų staliukų sėdėjo sulaik� kvėpavim�. Lazdelės jų rankose sutartinai virpėjo. Būrelis vė�ių sulėtintai mojavo Temzin savo �nyplėmis.

��A� galvojau, kad jie būna raudoni,�� nusistebėjo ji.

��I�virti jie paraudonuoja,�� atsakė Ketė.

��Man jie labiau patinka nei�virti,�� pasakė Digbis, prispausdamas savo mėsing� nosį prie rezervuaro ir ap�iūrinėdamas vė�ius.�� A� paimsiu �tai �it�, Kete,�� pridūrė jis, rodydamas į did�iausi� vė�iagyvį.

��Puiku. A� pasirūpinsiu, kad jį paruo�tų taip, kaip tau patinka, Digbi.

Parod�iusi virėjui vė�į, Ketė surado jiems ger� staliuk�. Priėmusi jų u�sakymus gėrimams (baltojo vyno�� Temzin, Asahi Super Dry�� Digbiui), ji nuskubėjo į virtuv� pasi�iūrėti, kaip laikosi Brigita.

��Kaip jautiesi?

Brigita pabandė nusijuokti, bet jai nelabai pavyko. I�ėjo tik ka�kas pana�aus į atsikrenk�tim�. Ketė buvo priblok�ta tokio graudaus vaizdo. Nevar�omo gyvenimo koncepcijoje skausmas nebuvo numatytas.

��La�inuosi, kad ji i�bar�kins jam visus smegenis,�� pasakė Brigita.

��Net ne�inojau, kad jis apskritai jų turi. Atleisk.

Ir Ketė nuėjo pasikalbėti su virėju.

Ji stovėjo visai �alia, kuomet vė�ys, rausvai įdeg�s ir taikiai palink�s ant tarkuotų krienų krūvelės, buvo patiektas Digbiui su Temzin mediniame japoni�kame dubenyje.

Akimirk� nieko neįvyko. Pietautojai ir jų akis i�pūt�s patiekalas spoksojo vieni į kit� tarsi u�hipnotizuoti. �ypsenos i� jų veidų dingo, kai vė�ys vargais negalais pakilo nuo dubens ir nuropojo per lėk�t�, palikdamas paskui save plonas baltas krienų gijeles. Temzin suspigo. Digbis stvėrė peilį, tarsi ketindamas apginti save ir savo �aislin� pupyt�. Vė�ys tuo tarpu lėtai persivertė per lėk�tės kra�t� ir pama�u pradėjo savo �ygį link Temzin, kuri dabar jau isteri�kai klykė.

��Gal pageidautumėte zvasabi8 prie to?�� rimtu veidu pasiteiravo Ketė.

��tai k� rei�kia būti nevar�omai�,�� pamanė ji vėliau. Nevar�omas tas reikalas gali per toli nueiti. Ketė dabar pati tai pamatė. �mogui reikia surasti pusiausvyr�.

�mogus turi i�likti nesuvar�ytas, bet ne ne�amas pasroviui. Laisvas, bet ne sutrik�s. Mylimas, bet ne dusinamas. Bet kaip visa tai pasiekti?

��Mes einame į klub�,�� pasakė Brigita Ketei.�� Į Zoo Nation. DJ Cake prie� Glitter Twins. Prisijungsi?

Buvo beveik pirma valanda nakties. Personalas niūriai kim�o maisto liku�ius į savo pavargusias srėbtuves. Mikroautobusai jau laukė jų, i�sirikiav� lauke. Restoranas u�darytas.

Pora auskaruotų, da�ytų blondinių pagarbiai lūkuriavo u� Brigitos nugaros, viltingai �velgdamos į Ket�.

��Nagi, eime,�� gyvai su�uko Brigita.�� Bus smagu.

�Galbūt prie� kelerius metus,�� pamanė Ketė.�� Galbūt, kol dar neturėjau to, prie kurio galiu prisiglausti.�

��Smagiai praleiskite laik� su berniukais ir DJ Cake,�� atsakė ji. Pro veidrodinį Mamma-san stikl� Ketė galėjo į�iūrėti Rorį, priva�iuojantį prie restorano durų.�� A� va�iuosiu namo.

��Pasikviesk ir Rorį.

��Kad jam labiau patinka Stingas,�� yptelėjo ji.

Ketei nebuvo gaila Brigitos. Ji mokėjo linksmai leisti laik�. Bet pati Ketė negalėjo sugalvoti sau nieko blogesnio, kaip tūnoti ka�kokioje tamsioje skylėje ir klausytis klaikios muzikos kartu su penkiolika metų u� j� jaunesniais paaugliais.

�Tai �tai kas nutinka?�� galvojo Ketė.�� Jeigu atsisakai susitupėti, kai pasaulis tau liepia? Sulauk�s keturiasde�imties, imi badytis klube?�

Toks nevar�omas, kad net skauda.

D�eikas persikraustė pas Rorį. Grynai laikina priemonė, kol atlėgs motinos ir patėvio pyktis. Tiesa apie namuose kilusius nesutarimus, kaip visuomet, slypėjo ka�kur anapus. I� miglotų D�eiko parei�kimų buvo ai�ku tik tiek, kad jis buvo u�kluptas, aukojantis nekaltas mergaites oran�erijoje ar dar ka�kur.

Daugeliu at�vilgių Roris buvo pats sukalbamiausias vyras i� visų, kuriuos jai teko sutikti. Ji ateidavo pas jį į but� ir i�eidavo kada tik panorėjusi, ji dirbdavo ligi i�naktų be jokių pasiai�kinimų ar atsipra�ymų, ji nejautė jokios būtinybės prane�ti jam savo koordinates, kai jie nebūdavo kartu.

Mylėjo j� nedusindamas�� argi ne to ji norėjo? Jis nesisavino jos kaip kai kurie kiti vyrai. Ir nesikabino į j� kaip kiti. Ir nesikapstė jos praeityje kaip visi aliai vieno. Jis norėjo, kad �ie jųdviejų santykiai niekada nenutrūktų ir padarytų juos abudu laimingus. Ji tai matė jo droviose, gerose akyse. Bet jis nenorėjo girdėti nė menkiausios jo sūnaus kritikos. Tai buvo vienintelis dalykas, kurio jis netoleravo.

Po paskutiniojo D�eiko kivir�o su motina Ketei netgi nebuvo leista pasiūlyti, kad Roris nakvotų pas j�. Es� D�eikui�� misteriui Jausmingajam�� gali pasirodyti, jog ji vengianti jo. Roris be paliovos nerimavo dėl to, k� jis vadino D�eiko savigarba. Įdomu, ar Ketės motin� buvo aplankiusi bent menkiausia mintis apie savo dukterų savigarb� tuomet, kai atsuko joms savo nugar� ir pasigavo taksi, turėjusį nuve�ti j� į nauj�jį gyvenim�.

��Ei, D�eikai, mes namie!�� su�uko Roris, u�dar�s paskui save duris. D�eikas pasitiko juos ant sofos, kur k� tik paskubomis baigė glam�yti liekn�, gle�n� mergai�iuk�. Visas butas trenkė pa�vinkusia pica, paauglių seksu ir marihuana. Ji pati kanapių niekados nemėgo, ta�iau did�ioji dalis virtuvės personalo patraukdavo dūm� per pertraukėl�.

��Tu k�, negali pasibelsti?�� at�ariai parei�kė D�eikas. Ket� �i mintis prajuokino. Visai smagu būtų pasibelsti prie� įeinant į savo namus. Ketė pastebėjo mergin� dėvint vienus tų �maik��ių, ironi�kų mar�kinėlių, kuriuose be pabaigos kartojama viena ir ta pati frazė.

A� kaltinu tėvus

A� kaltinu tėvus...

��Sveika, mis,�� pasisveikino Roris,�� ar tavo mama �ino, kad tu �ia?

��Jai nerūpi, tai senai karvei.

Jaunimas sukrizeno.

��K� gi, prane�k jai, jeigu sugalvosi pasilikti. Gerai?

Ledinis �vilgsnis.

��Vaikai, gal norite ko nors u�k�sti?

��A� nesu alkanas,�� at�ovė D�eikas, kaip visada palaik�s tėvo rūpestį į�eidimu.

��Na, tuomet labos nakties.

Bet jie jau buvo nugrimzd� į ka�kokio realybės �ou banalų materializm�. Dideli automobiliai, baltos vilos, pupytės vienais bikiniais prie baseino. �Mes bent jau svajodavome apie laisv�,�� pamanė Ketė.�� Nuo kada gi �io pasaulio vaikų svajonės supana�ėjo su pagyvenusių vyrų svajonėmis?�

��Tu leidi jiems svaigintis?�� nustebo Ketė.�� Dievas mato, Rori, a� nesu davatka, bet argi jie nėra �iek tiek per jauni vartoti narkotikus?

��A� irgi norė�iau tuo tikėti,�� liūdnai atsakė Roris.�� Bet narkotikai surado juos, kai jiems buvo penkiolika. Ir mudu su Ali sutarėme, kad ver�iau jau tegu jie rūko �olyt� po mūsų stogu, nei vartoja stipresnius kvai�alus ne�inia kur.

Mudu su Ali,�� mėk�telėjo Ketei ir jos kraujas u�virė. �tai jau keleri metai kaip jie i�siskyr�, o Roris vis dar kalba taip, lyg jie gyventų kartu. Ir visa tai vien dėl to peraugusio, i�lepinto jaunikai�io.

��A� negaliu pak�sti, kaip jis kalbasi su tavimi,�� pasakė Ketė.�� Lygiai kaip ir negaliu pak�sti, kaip tu kalbiesi su juo.

��O kaip a� kalbuosi su juo?�� pasiteiravo jis nuolankiai.

��Tarsi atsipra�inėtum jo u� tai, kad esi.

��Ar a� i� tikrųjų taip kalbu? K� gi, matyt, a� pats to nejau�iu. A� myliu jį, �tai ir viskas. Jis mano sūnus. Galbūt, jeigu tu pati turėtum vaikų...

��Galbūt. Bet a� juk nesiruo�iu jų turėti su tavimi, ar ne?

Jis nuleido galv� ir ji tu�tuojau pasigailėjo tai i�tarusi. Ji nenorėjo jo įskaudinti. Ta�iau i� tiesų ji nenorėjo vaikų nei su juo, nei su kuo nors kitu. Kita vertus, ji nenorėjo ir savo dienas baigti klube, apdujusi nuo narkotikų. Velniai rautų, kartais ji ir pati ne�inojo, ko nori.

��Tai tiesa, Kete. Tu neturėsi su manimi vaikų.

��Atleisk, Rori, juk tu �inai, kad niekad nenorėjau vaikų.

��A� nerimauju dėl jo. A� visuomet dėl jo nerimavau. Dar prie� jam gimstant nerimavau, kad jo motina gali persileisti. Kai jis buvo kūdikis, a� nerimavau, kad jis u�dus lop�yje. A� nieku gyvu negalėjau palikti jo vieno, man būdavo fizi�kai skaudu palikti jį vien� miegantį. Kai jis augo, a� nerimavau dėl visų tų girtų vairuotojų, lytinių i�krypėlių ir mirtinų ligų. Juk tokie dalykai vis� laik� nutinka realiems vaikams.

��Taip, a� �inau,�� atsakė ji. Ta�iau jai norėjosi rėkti: Ir k� tai turi bendro su mumis?

��O dabar a� nerimauju dėl skyrybų ir dėl to, kaip jos su�alojo jį, kaip jos paveiks jo santykius su kitais �monėmis. Ar jis sugebės jaustis laimingas? Nerimauju dėl to, kokį poveikį jam padarys pasaulis ir kokį jau padariau a�. Gimus kūdikiui�� ne, devyni mėnesiai prie� tai�� tave apima Dievo baimė ir niekuomet daugiau neapleid�ia. Tik ne tada, kai esi vienas i� tėvų.

I� gretimo kambario atsklido bejausmis paauglių juokas. Ne, ji nenorėjo vaidytis su �iuo geru �mogumi.

��Neklausyk man�s,�� pasakė ji.�� Apturėjau �lyk�tų vakar�.

Ir ji i�koneveikė Digbį, pasirod�iusį restorane su Temzin. Kol ji pasakojo apie vė�į ir jos ker�t�, Roris liūdnai �ypsojosi.

��Digbį slegia Brigitos autoritetas,�� pasakė Ketė.�� tai kodėl jis įsitaisė t� smulki� paleistuv�. Brigitos laimėjimai �eid�ia jo savimeil�.

��Na... Digbį nebūtinai slegia Brigitos autoritetas,�� pasakė Roris atsargiai, nenorėdamas leistis į nauj� diskusij�.�� Kartais vyrai nenori savo kopijos. Tokios pat tikslo siekian�ios, energingos, pasinėrusios į darb� moters.

Ketė pradėjo traukti nuo sav�s drabu�ius.

��Bet Brigitos autoritetas jį tikrai slegia. Tik pa�iūrėk į jos i�silavinim�, pajamas, karjer�.

��Jis juk neie�ko darbuotojos, Kete. Kartais vyrui reikia moters, kuri galėtų pasiūlyti ka�k� naujo, kitokio.

Ketė sviedė į jį savo mar�kinėlius:

��Turi omenyje, por� didelių papų, kuriems vos per dvide�imt?

��A� tik sakau,�� pradėjo jis, lankstydamas jos mar�kinėlius,�� kad neteisinga yra manyti, jog vyrui u�tenka jo paties kopijos. Parodyk man įstatym�, kuriame para�yta, jog vyrams draud�iama geisti jaunesnių moterų?

Nusispyrusi kelnes, ji atsistojo prie�ais jį vienomis kelnaitėmis, su dantų �epetėliu rankoje. Ji pajuto, kaip jo akys bėgioja jos ilgomis galūnėmis, ir pastebėjo, kaip nuo �io reginio jam u�ėmė kvap�.

��O ko gi nori tu?�� paklausė ji.

��A� �inau, ko a� noriu, Kete. A� noriu tav�s.

Megė keitėsi.

Jos plaukai pasidarė nebe tokie blizgūs, oda tapo �velnesnė, o krūtys, kurios ir �iaip jau būdavo didokos, darėsi dar pilnesnės ir apvalesnės. Lėtiniai, varginantys pykinimo priepuoliai pama�u slūgo ir darėsi vis retesni. Dabar ji jau galėjo ramiai praeiti pro Starbucks ar McDonald��. �Oho,�� pamanė ji,�� tai tikras antiglobalizacijos vaisius.�

Gydytojos nuojauta jai ku�dėjo, kad kūdikis jos viduje dar toks ma�ytis, kad yra sunku suvokti jį ten esant. Vos trijų centimetrų ilgio nuo galvos iki kojų. Ne vaikas. Ne kūdikis. Problema, kuri bus i�spr�sta rytoj ryt�. Tai nebus �mog�udystė.

Ir vis dėlto.

Ji �inojo, kad echoskopija parodys smulku�ius pir�tukus. Jau formavosi akys, nosis, rankos ir burna. Vidaus organai jau buvo vietoje. Sunku bus save įtikinti, jog �i būtybė, kurios ji ketina atsikratyti, nėra �mogus.

Stovėdama prie lango, ji �iūrėjo �emyn į Haknio gatves, kuriose vis dar knib�dėjo minios �monių, ie�kan�ių nakties malonumų.

Jos akys staiga prisipildė jaudulio. �O, Dieve, meld�iu tave, suteik man stiprybės. K� a� dar galiu daryti?�

Ji apsivilko pi�am� ir atsikim�o butelį baltojo vyno. Tada į duris paskambino D�esika.

Megė visai nenustebo. Atvirk��iai, jai pasirodė, tarsi būtų jos laukusi.

D�esika atsisėdo ant sofos, nusėdėtos nesuskai�iuojamos daugybės ankstesnių nuomininkų, mėgindama nuslėpti viduje kylantį pasidygėjim�. Megė surado taures D�esikai ir �liūk�telėjo į jas gėrimo.

��Tau nederėtų...�� pradėjo D�esika ir kilstelėjo rank�, atsisakydama.�� Ne, a�iū.

Megė abejingai gurk�telėjo vyno.

��Gerti nė�tumo metu yra taip mėgėji�ka, ar ne? Pra�au, nepamokslauk man, D�es. �į vakar� nesu tam nusiteikusi.

I�bly�k�s D�esikos veidas buvo nepaprastai gra�us, tiesiog idealiai taisyklingas. �Mūsų motina,�� toptelėjo Megei.�� tai kodėl D�esika taip puikiai atrodo. Juk tai ji labiausiai pana�i į mūsų motin�.�

��A� u�ėjau ne paskaitų skaityti,�� atsakė D�esika.�� A� tik norėjau, kad tu �inotum, jog klydai dėl man�s. Tau, �inoma, atrodo, kad tai i� pavydo. Mes su Paulu taip sunkiai vargstame dėl kūdikio, o tau u�tenka vos mesti �vilgsnį į pirm� pasitaikiusį vaikin�.

��Na, galbūt buvo �is tas daugiau, nei tai,�� velniai i�tarė Megė.

��inai, k� turiu galvoje. Tu manai, kad a� tik lieju savo apmaud� ant tav�s.

��A� tav�s nekaltinu. �inau, kaip tai atrodo neteisinga. �monės, kurie nori vaikų, negali jų turėti. �monės, kurie jų nenori, ka�kaip sugeba įsitaisyti jų per vien� naktį. Motina gamta elgiasi su mumis tarsi sena be�irdė ragana.

��I�gerkime u� tai.

Seserys susidau�ė taurėmis.

��Bet mane įskaudino ne vien tai,�� t�sė D�esika.�� Tu turbūt manai, kad a� esu nekaltybės įsikūnijimas? I�tekėjusi moteris, kurios rūpes�iai ir svajonės apsiriboja vien manikiūru ir tuo, kaip grei�iau įsitaisyti nuosav� kūdikį, kai tu tuo tarpu kiauras dienas gydai ligonius.�� D�esika pakėlė rank�, i� anksto atmesdama sesers prie�taravimus.�� inau, kad manasis gyvenimas nepana�us į tav�jį. Ir į Ketės gyvenim� nepana�us. Bet a� nesu tokia jau nekalta, kaip tu įsivaizduoji.�� D�esika gurk�telėjo dar vyno, giliai įkvėpė.�� A� turėjau abort�.

��K�?

��A� turėjau abort�. Prie� daugelį metų. Kai buvau �e�iolikos. Dieve, kokia a� buvau kvaila.

��A� niekada...

��inoma, tu ne�inojai. Tau buvo dvylika metų. Tu buvai dar ma�a mergaitė. Ketė �inojo. Ji man padėjo. Su�inojusi atva�iavo net i� Man�esterio. O a� tuo metu i�siruo�iau į t� turistinį �ygį su klase.

��A� prisimenu t� �ygį. Tu susi�eidei. Kelį.

��Nebuvo jokio �ygio. A� buvau kitur. Atsikratyti savo kūdikio.

��Jėzau, D�es.

D�esika papurtė galv�, ir Megė pamatė, kaip viskas buvo dar �vie�ia. Tai nutiko ne prie� daugelį metų. Tai nutiko ne ka�kuriame kitame gyvenime. Tai vis dar vyko.

��Mūsų tėvui galėjai visk� i�sipasakoti. Jis buvo geras tėvas, jis darė k� galėjo, bet tu juk �inai, koks jis buvo.

��Galbūt, jei jis būtų turėj�s sūnus,�� pratarė Megė.�� Galbūt tada viskas būtų buv� kitaip. Galbūt jis būtų buv�s artimesnis savo sūnums.

Ji vis dar negalėjo atsitokėti nuo patirto �oko. D�esika nė��ia? D�esika besidaranti abort�, o Ketė jai padedanti tuo metu, kai ji, Megė, ruo�ė pamokas, �aidė su lėlėmis ir va�inėjo dvira�iu? �O a� nieko ne�inojau,�� sukosi Megės galvoje.�� A� ni�nieko ne�inojau.�

O, kad ji būtų galėjusi padėti savo seseriai tada. O, kad ji galėtų padėti jai dabar. Bet tada ji buvo dar vaikas. O dabar padarys t� patį, k� ir D�esika. Ir net Ketė bus �ia pat, kad ja pasirūpintų.

��Ne�inau, ar man būtų pavyk� i�sisukti, jei būtume turėj� normalius tėvus,�� pasakė D�esika.�� Nors, kita vertus, visi tėvai taip giliai tiki savo vaikų nekaltumu, kad da�nas turbūt net ir su�inoj�s nepatikėtų.

��Kas jis buvo?

��Papras�iausias mulkis, kuris jau turėjo mergin�. Kurį a� maniausi mylinti. Kuris �aidė mokyklos futbolo komandoje ir manė es�s Dievo dovana. Eina jis velniop, Mege. Linkiu, kad jo gyvenimas būtų menkas ir apgailėtinas. Nesvarbu, kas jis toks. Svarbu yra tai, kad kart� a� jau buvau nė��ia. A� įrod�iau, kad galiu tai padaryti. Ta�iau dabar, kai noriu vėl tai padaryti, jau nebegaliu.

��Nėra jokio ry�io tarp to, k� tu i�gyvenai �e�iolikos, ir to, k� i�gyveni dabar.

��O a� manau, kad tu klysti. Mums bruka abort� lyg koki� nekalt� klinikin� procedūr�. Ir tai yra absoliutus melas. Nes i� tav�s i�plė�ia geriausi� tavo dalį. Mes neatsakingai elgiamės su savo kūnais, Mege. Mes juos pjaustome. Mes i�metame lauk savo kūdikius. Taip, mes darome tai, mes tai darome. Ir po to dedamės nustebusios, nebegalin�ios gimdyti jų pagal pareikalavim�.

Megė atsisėdo ant sofos ir apkabino D�esik�. Ji suspaudė j� taip stipriai, kad �ios net kaulai subra�kėjo.

��K� tu dar galėjai padaryti, D�es? Tu negalėjai gimdyti to kūdikio. Tu negalėjai tapti motina dar mokykloje.

��inau, �inau. Bet mes pernelyg tuo piktnaud�iaujame. Mes nuolat �aid�iame su savo kūnais. Tai mums laikas netinkamas, tai vaikinas ne tas. O tada baisiai nustembame, kai negalime turėti kūdikio tuomet, kai tikrai jo norime.

Megė nusi�luostė akis pi�amos rankove. Tada ji nu�luostė akis savo seseriai.

��U�jau�iu jus. Tave ir Paul�.

��A� tik norėjau pasakyti, kad tai ne pavydas ir ne skausmas. A� nerimauju dėl tav�s. A� nerimauju dėl to, k� tu ruo�iesi daryti. A� myliu tave.

��Ir a� tave myliu, D�es. Nesijaudink. Tu turėsi savo kūdikį, ir kai jis pagaliau gims, tu būsi pati nuostabiausia mama.

��inai, ko a� noriu? A� tik noriu vėl būti savimi.

Megė kasdien girdėdavo �iuos �od�ius savo klinikoje.

Tai ne a�. A� noriu vėl būti savimi. Kas man pasidarė? A� noriu susigr��inti savo gyvenim�.

��Taip,�� pasakė Megė.�� A� taip pat.

D�esika pasiliko nakvoti.

Buvo jau per vėlu grį�ti namo, be to, �iaip ar taip, ji sakėsi norinti pabūti su Mege, kai j� operuos. Kai Megei buvo dvylika, ji buvo dar per jauna padėti D�esikai. Bet dabar seserys buvo suaugusios. Dabar jos galėjo palaikyti viena kit�. Dabar jos galėjo pagelbėti viena kitai.

Net nesitarusios jos u�migo vienoje lovoje, apsikabinusios viena kit�� visai kaip vaikystėje.

Ketė laukė klinikoje.

Pama�iusi su Mege įeinan�i� D�esik�, ji vėl visk� prisiminė. �e�iolikmetė mergaitė, kuriai visas gyvenimas dar tik prie� akis. �Prisidarė bėdos�,�� lodavo pikti lie�uviai anuomet. Į t� i�galvot� turistinį �ygį jos va�iavo surūdijusiu Ketės vabalu. Visai toks pat laukiamasis. Toks pat �altas ir sterilus�� kaip dantų gydytojo kabinetas. D�esika po to dar vis� savait� lyg su�eistas �vėris slapstėsi Ketės bendrabutyje tarp keleriais metais vyresnių sesers draugių. Tarsi nutrūk�s būtų ne tos ma�os būtybės, o jos pa�ios gyvenimas. Pernelyg jauna tokiems i�gyvenimams.

�Ir kam a� visa tai prisimenu?�� nustebo Ketė.�� Juk �įsyk viskas yra kitaip. Megė�� suaugusi moteris, netrukus pati tapsianti gydytoja. Megės akyse nesimatė a�arų ir nevilties. Jokių aukų. Ji juk moteris, ne mergaitė. Moteris, kuri �ino, ko nori.�

��Kuo galiu jums padėti?�� pasiteiravo senyva moteris registratūroje, ta�iau seserys jos tarytum nei�girdo. Visos trys sėdėjo taip stipriai susiglaudusios, kad galėjo justi viena kitos kūno �ilum�.

��Neseniai pas mane buvo atėjusi viena moteris. Misis Samer. Gyvena viename i� tų baisių rajonų. Ties� sakant, pa�iame baisiausiame�� Saulėtajame. Ketvertas vaikų ir pakeliui dar vienas. Ji tiesiog negalinti daugiau jų gimdyti. Ir tada ji jo neteko. Persileidimas. Ir keistas dalykas�� nuo to ji pasijuto dar blogiau.

�Taip, �į kart� i� tiesų viskas yra kitaip�,�� pamanė Ketė, staiga kai k� supratusi.

Nes �į kart� jos sesuo nusprendė gimdyti.

Septintas skyrius

�Mes visi esame stebuklai�,�� m�stė Paulas.

Kokie buvo mūsų �ansai patekti į �į pasaulį? Vien tik pagalvojus apie nesuskai�iuojamus milijardus spermatozoidų, kritusių ant i�d�iūvusios �emės, apie miriadus taip ir neapvaisintų kiau�ial�s�ių, apie beveik absoliu�i� negalimyb� susitikti bet kuriai spermatozoido ir kiau�ial�stės porai, buvo nuostabu, kaip apskritai kas nors u�gimė.

�Kiekvienas i� mūsų,�� m�stė Paulas,�� yra tikrų tikriausias vaik��iojantis stebuklas.�

Jis u�gesino �vies� salone. Keturi automobiliai �vytėjo gatvės �viesoje. Du Maserati Spyders, vienas Lamborghini Murcielago ir�� pats kukliausias i� �io ketverto�� Ferrari Maranello.

Paulas akimirkai stabtelėjo. Jam net �irdį suspaudė, matant prie� savo akis �į vaizd�� ias galinga jėga alsuojan�ias plienines itali�kas gro�ybes. Jis suspaudė mygtukus ant signalizacijos pultelio.

Anks�iau salon� visada u�rakindavo Maiklas. Ta�iau gimus Klo, darbe įvyko �iokių tokių poky�ių. Dabar Maiklas vis da�niau pranykdavo i� darbo anks�iau ir Paulas d�iaugėsi, galėdamas u�sikrauti sau ant pe�ių papildom� na�t�. �Kai turi vaik�, darbas tampa ne toks svarbus tavo gyvenime.� Taip m�stė Paulas. Tegul Maiklas eina namo pas savo �eim�, kad galėtų ilgiau pasid�iaugti savo dukrele. Pirm� kart� gyvenime Paulas pavydėjo broliui laimės.

Pulteliui pradėjus pypsėti, Paulas pasuko i�ėjimo link. Staiga jis sukluso, i�gird�s įtartin� gars�. Garsas sklido i� Maiklo kabineto.

Paulas paskubomis suspaudė kod� ir pypsėjimas nutilo. Dabar jis ai�kiai galėjo girdėti prislopintus balsus. Greitosiomis permetė akimis salon�. Kiek galėtų būti verta visa �i partija? Ne vienas �io rajono prekybos centrų pardavėjas buvo nudurtas vos dėl pluo�telio �laman�iųjų, ir ne vienas pensininkas buvo aptal�ytas lazdomis tik dėl rankinės, kurioje nebūdavo ni�nieko, i�skyrus vien� kit� monet� ar ka�ių maisto skardin�. Nuoma �iame kvartale nebuvo brangi, lygiai kaip ir �mogaus gyvybė.

U� administratorės stalo stovėjo įrankių dė�ė. Paulas atidarė j� kaip galėdamas tyliau ir i�sitraukė i� jos ver�liaraktį. Dreban�iomis i� baimės rankomis laikydamas rakt�, jis lėtai prisėlino prie tamsaus kabineto. Suklyk�s nesavu balsu labiau i� baimės, nei i� įnir�io, Paulas i�spyrė Maikio kabineto duris ir įjungė �vies�.

O ten, ant stalo, pasikėlusi sijon� vir� krūtų ir nusismaukusi kelnaites �emiau kelių, klūpojo D�ind�er. Jai u� nugaros, u�uot buv�s namuose ir d�iaug�sis savo �eimos laime, plu�ėjo jo brolis Maiklas.

Kai jie liko vienudu (po to, kai D�ind�er pasiekė olimpinį liemenėlės ir kelnai�ių u�sitraukimo rekord�), Paulas i� visų jėgų smogė Maiklui į veid�. Vaikystėje Maiklas visada jį nugalėdavo, ta�iau t� vakar� Paului tai buvo nė motais. Jo įnir�is liejosi per kra�tus, tarsi jo brolis būtų k� tik pasity�ioj�s i� paties �ven�iausio dalyko.

��Idiote tu. Kaip tu drįsai? Turi idealų gyvenim� ir darai visk�, kad paleistum jį vėjais.

Maiklo veid� i�kreipė kan�ia. Sumu�tas smakras smarkiai paraudo.

��K� tu supranti apie mano gyvenim�?

Paulas dar kart� u�simojo, bet �į kart� Maiklas lengvai atrėmė jo smūgį.

��Ko a� nesuprantu, Maiklai? Kad laikai pasikeitė, kad tu jau nebe ma�as vaikas? Atsipeikėk, �mogau. Dabar tu pats esi tėvas.

��Tu nesupranti, kaip jos pasikei�ia. Moterys. Pagimd�iusios vaik�. Tu nesupranti, kaip jos pasikei�ia.

Paulas jau nebesijautė toks u�tikrintas. Maiklas privertė tai skambėti sudėtingai. Ta�iau nieko sudėtingo tame nebuvo.

��inoma, kad jos pasikei�ia. Tu daugiau nebesi jų pasaulio centras. Taip ir turėtų būti.

��Lengva tau �nekėti.�� Dabar jau Maiklas nesitvėrė pyk�iu. Gniau�damas kum��ius, jis u�gulė savo brolį.�� A� galiu i�k�sti bemieges naktis�� daugyb� jų, netgi i�tisus mėnesius. Ir t� nuolatin� būsen�, kai vis�laik jautiesi mirtinai nusikamav�s.

��Tai�� beveik �ygdarbis i� tavo pusės.

��A� galiu susitaikyti su tuo, kad Naoko nebenori su manimi mylėtis,�� varė toliau Maiklas.�� Su tuo, jog yra pernelyg pavargusi net galvoti apie tai. A� ir tai galiu i�k�sti.

��Maiklai, tu turi nuostabi� ma�� mergyt�. Bent kart� gyvenime liaukis galvoj�s vien tik apie savo pimpal�.

Kol broliai buvo jaunesni, Paulas �avėjosi Maiklo pasisekimu tarp moterų. Tuo, kaip jos spiesdavosi aplink jį, kaip jos u�kibdavo, kaip jis visuomet pasiekdavo savo. Dabar tai atrodė tarsi na�ta. Anks�iau Paulas galvojo, kad Naoko, kuri buvo visi�kai kitokia nei visos tos blondinės, su kuriomis Maiklas bar�kindavosi Esekse, padarys tam gal�. Ta�iau dabar Paulas abejojo, ar tai apskritai kada nors baigsis.

��Pagimd�iusi kūdikį, moteris pasikei�ia,�� pakartojo Maiklas, �į kart� tyliau. Jis i� tiesų norėjo, kad jo brolis tai suprastų.�� Tu jau niekada nereik�i jai tiek pat. Niekada daugiau neu�imsi tiek vietos jos �irdyje.

��Tu turi nuostabi� �eim�,�� vardijo Paulas.�� Ir nori j� sugriauti? Nori? Nori, kad Klo augtų be tėvo? Kaip ir daugybė kitų varg�ų pamestinukų?

Maiklas papurtė galv�.

��Tau atrodo, kad viskas taip paprasta, ar ne, Paulai? Gauni darb�, susirandi mergin�, nusiperki nam�, prisidarai vaikų. Ir gyveni ilgai ir laimingai kaip pasakoje.

��Ko gi dar galima norėti? Tu turėtum būti dėkingas. Tu turėtum laikyti save laimingu.

��Nereikia man tavo moralų. A� myliu savo dukterį, tu suknistas teisuoli. Ir myliu savo �mon�. Myliu j� taip stipriai, kaip apskritai galima mylėti.

��Keistas būdas tai parodyti.

��Bet gimus vaikui, tavo gyvenimas nesibaigia. Jeigu tu apskritai esi vyras. Naujagimis tampa tavo var�ovu. Ir tu negali konkuruoti, tu tiesiog neturi jokių �ansų konkuruoti.�� Maiklas i�traukė ver�liaraktį i� Paulo rankos ir �velniai padėjo jį ant stalo.�� Ji surado sau daug mylimesnį �mogų u� mane. Mudviejų dukterį. Nagi, ap�viesk mane, k� man lieka daryti?

��Eik namo, Maiklai. Ir padėkok Auk��iausiajam u� tai, k� turi.

��Pagimd�iusi kūdikį, moteris pasikei�ia. A� ne�inau, kaip tai paai�kinti.�� Maiklas liūdnai nusi�ypsojo broliui.�� Tarsi ji būtų įsimylėjusi kit�.

��Varg�ė mano mergaitė,�� pasakė Megės motina.�� Tai bjaurus dalykas, a� �inau.

Olivija įsileido jauniausi�j� dukterį vidun. �Auk�takulniai ir makia�as,�� dingtelėjo Megei, kai jos motina nukauk�ėjo per kambarį.�� Net ir būdama viena, ji avi auk�takulnius ir da�osi urmu.�

��Taip gali nutikti bet kam. A� buvau priversta kreiptis pagalbos, kai filmavome antr�j� �Pastoriaus� serij�. Ir dar anks�iau, dar prie� tavo tėv�. Jis buvo fotografas, padėj�s man sudaryti pirm�jį mano portfelį.�� Olivija, kuri taip retai liesdavo savo vaikus, patrynė Megės nugar� ir įvertino dukters padėtį. �Vis dar gra�i,�� pamanė Megė. Nenuostabu, kad jos motin� vis dar lydėdavo vyrų �vilgsniai.�� Turiu pasakyti, brangioji, kad tu neatrodai taip jau blogai.�

��A� gimdysiu.

��K�?

��A� nesidariau aborto. A� gimdysiu kūdikį.

��Bet�� dėl ko tu turėtum tai daryti?

Megė truktelėjo pe�iais. Ji negalėjo papasakoti savo motinai apie misis Samer. Ji negalėjo paai�kinti jai, kad turėti �į kūdikį bus sunku, bet neturėti jo būtų nepalyginamai sunkiau. Kaip nupasakoti t� jausm�, kuomet i� tav�s i�plė�ia tavo kūdikį? Ji atsisėdo ant sofos. Pykinimo priepuoliai liovėsi, u�tat dabar ji vis� laik� jautė nuovargį.

��A� noriu jį turėti,�� tei�tarė Megė.�� A� noriu �io kūdikio.

��Bet tu esi per jauna turėti �it� vaik�!

��Man dvide�imt a�tuoneri, mama. A� esu netgi �iek tiek vyresnė, nei buvai tu, gimdydama Ket�.

��A� buvau i�tekėjusi, brangioji. Su prakeiktu �iedu ant pir�to. Ir tai vis vien buvo baisinga katastrofa.

��Man tai nebus katastrofa.

��Kur gi tėvas? Ar jis bent yra?

��Ne, jo nėra.

��Mege, ar tu bent suvoki, kas tav�s laukia? Bemiegės naktys, pervargimas, riksmai, viduriavimai, isterijos priepuoliai?

��Bet juk tai tiesiog rei�kia �būti motina�, ar ne?�� Megė atsiduso.�� A� �inau, kad bus sunku. A� �inau, kad tai bus pats sunkiausias darbas mano gyvenime.

��Tu nė velnio nesuvoki, ko imiesi. Net jeigu turėtum vyr�, aukl� ir �iokį tokį bank�, tai vis vien tai būtų nepakeliamai sunku. Nė nemanyk auginti jo viena�� i� tų trupinių, kuriuos tu gauni i� NHS.

� D�esika �ada man padėti.

��D�esika turi savo gyvenim�.

��Ji nuo�ird�iai trok�ta man padėti. A� �inau, kad ji man padės. Jai jau bloga nuo visų tų apsipirkinėjimų, veido kaukių ir sėdėjimo namuose. D�esė tik d�iaugsis, galėdama pri�iūrėti kūdikį, kol a� dirbsiu.

��O k�, jeigu D�esika pastos pati?

Megė nebuvo apie tai pagalvojusi.

Po visų tų �vilgsnių, kuriuos ji matė ligoninėse ir klinikose, ar buvo galimybė, kad jos motina �inojo daugiau u� j�? Megė pajuto baimės �iurpulį. O k�, jeigu i� tikrųjų niekas nepadės? Ji jau vaizdavosi t� ilg� kan�ių keli�, plytintį jai prie� akis. A�tuoniolika metų nelaisvės. Tada ji pamatė sielvarto perkreipt� motinos veid� ir suvokė, jog nuo savo vaikų ji jau niekada nebus laisva.

��O kaip tavo karjera? Visi tie metai koled�e, visi tie egzaminai�� viskas eis velniop?

��A� nesiruo�iu mesti darbo.�� Ta�iau pati Megė jau nebebuvo tokia tikra.�� inoma, a� dirbsiu toliau. A� negaliu sau leisti nedirbti. Kaip tu ir sakei, a� juk neturiu �iedo ant pir�to.

��Tu tikra kvailė, Mege.�� Motinos balsas nuskambėjo smerkiamai.

��Kodėl tu taip pyksti ant man�s?

��Todėl, kad tu griauni savo gyvenim�!

��Nejaugi? O gal todėl, kad negali pak�sti minties, jog tapsi mo�iute? Nes tai taps galutiniu patvirtinimu, kad ir pati nebesi pirmos jaunystės.

��O, nebūk juokinga.

��Mama, pra�au. A� nenoriu, kad tu pyktum ant man�s. A� noriu, kad tu būtum laiminga.

��Laiminga? Mano duktė elgiasi kaip paskutinė kvai�a ir dar nori, kad a� bū�iau laiminga?

��A� noriu, kad tu mylėtum �į kūdikį. A� noriu, kad tu jaustumeis laiminga.

��Tada i�eik,�� at�ovė Olivija.�� Jeigu tu tikrai nori, kad a� jaus�iausi laiminga�� tada tiesiog i�eik.

Taigi Megė i�ėjo. Pirm� kart� slegianti naujojo gyvenimo realybė u�griuvo j� visu svoriu. Kur miegos �is bevardis, neįsivaizduojamas vaikelis? Ar muzika, griaudinti u� sienos, jo neprikels? Kas bus, kai Megei reikės būti darbe? Ar D�esika i� tiesų galės rūpintis juo kiekvien� miel� dien�, tarsi tai būtų jos nuolatinis darbas? Kas bus naktimis, kai kūdikis negalės u�migti?

Megei nuvykus pirmajai echoskopijai, j� apnikusios abejonės ir tamsa nesisklaidė. U�tat viduje ji juto ka�k� vis garsiau ku�dant: pasielgei teisingai, pasielgei teisingai, tu tikrai pasielgei teisingai.

Po to, kai Megė nusprendė gimdyti, Ketė pasikeitė.

Roris negalėjo suprasti kodėl, bet staiga ji pradėjo elgtis taip, lyg jo operacija buvo baisus daiktas.

Nors iki tol tai niekada nebuvo problema. Ji nenorėjo vaikų! Dievas mato, ji nenorėjo vaikų. Todėl vazektomija buvo dar ir nemenkas privalumas. Tik kai Megė persigalvojo dėl savo procedūros, reikalai ka�kaip ėmė ir pasikeitė.

O gal �ia kalta buvo jo �mona. Vien� dien� Ali atva�iavo su savo penkiamete dukrele Sede pasiimti D�eiko.

Joje buvo ka�kas nepaneigiamai įspūdingo. Roris turėjo tai pripa�inti, nepaisant to, kad jų meilė seniai buvo mirusi ir palaidota prie� daugelį metų.

Ali buvo neauk�ta, �viesiaplaukė, puikiai įdegusi ir skoningai apsirengusi. Ji pasi�ymėjo vidutinio am�iaus moteriai pritinkan�iu gro�iu. Aplink j� tvyrojo nebylaus valdingumo aura. �alia �ios gyvos, įsakmios moters D�eikas atrodė romus it avinėlis. Ji tiesiog stovėjo ir �iūrėjo į jį, kol �is krovėsi savo mant� į did�iulį BMW X5 visureigį�� idealiai tinkam� ve�ioti Sed� į baleto pamokas.

��Mamyte, kodėl D�eikas gyveno �ia?�� paklausė Sedė.

��Jis norėjo truputį pabūti su savo tėveliu, brangioji,�� atsakė Ali.�� O dabar laikas grį�ti namo.

��Esi �ia visada laukiamas, draugu�i,�� pasakė Roris ir patap�nojo sūnui per nugar�.

Net susikūprin�s i� savo paaugli�ko drovumo, sukdamas akis į �alį, D�eikas rinkosi savo netvarkingai i�mėtytus kompaktinius diskus nuo kavos staliuko.

��Tik kit� kart� palik savo Rizlas9 namie,�� pridūrė Ketė.

Roris ir Ali su�iuro į j�.

��Mamyte?�� sunerimo Sedė.

Ketė �inojo, kad tai sakyti buvo klaida. Bet ji nesusivaldė. Vien tik dėl to, kad Roris su Ali buvo priversti atsargiai laviruoti emociniame minų lauke, ji nematė reikalo vaidinti, kad D�eikas nėra vaik��iojantis ko�maras.

��K� jūs turite omenyje?�� paklausė Ali.

��Ogi t�, kad D�eikas yra dar per jaunas kvai�alams,�� nepabūgo Ketė.

��Kete,�� i�tarė Roris.

��Kaip jūs drįstate?�� suspigo Ali.�� Kaip jūs drįstate ki�ti savo nosį į mano �eimos reikalus?

��Atleiskite, nesusivald�iau. Bet a� tik sakau, kad jūs per daug jam leid�iate.

��A� pasiruo��s, mama,�� tarė D�eikas.

Sedė visa �vytėdama įsikabino did�iajam broliui į rank�.

��D�eikas D�eikas,�� pasakė ji.

��Mano sūnus patiria mil�ini�k� spaudim�,�� pasakė Ali, visa virpėdama i� susijaudinimo.�� Ta�iau a� neturiu vil�ių, kad tokia moteris kaip jūs tai suprastų.

��Tokia moteris kaip a�?

Ali paniekinamai �yptelėjo.

��Tokia, kuri pati niekada neturėjo �eimos.

��A� turiu �eim�,�� atkirto Ketė, mėgindama i�laikyti ramų bals�.�� A� neturiu vaikų�� taip, tas teisybė. Bet tegul niekas nedrįsta man ai�kinti, kad a� neturiu �eimos.

Kai jie i�ėjo, Roris dar bandė visk� u�glaistyti. Per vėlu. Ketė visa buvo įsiutusi. Ant Rorio�� dėl to, kad leido buvusiai �monai perva�iuoti per jį. Ant D�eiko�� dėl to, kad įsiver�ė į jų gyvenim�. Ant Ali�� dėl to, kad buvo tokia bejausmė, veidmaini�ka kalė. Ir dar ant ka�ko, ko ji negalėjo įvardyti. Tas ka�kas tiesiogiai lietė jos pa�ios gyvenim�. Ir jos pasirinkimo galimybes. Ji nenorėjo, kad jos gyvenim� kas nors ribotų. Ji norėjo vis� laik� turėti atviras visas galimybes.

��Kete?

��A� i�einu.

��Nei�eik! Pabūk. Mes pagaliau vieni.

��Juk ji pasiliko sau dar vien� galimyb�?

��Kas?

��Kas? Tavo buvusi �mona! Ali pasiliko sau dar vien� galimyb�. Kita santuoka, kitas vaikas, kitas gyvenimas. Judu�� tai buvo tik bandomoji santuoka. Pirmasis bandymas. Dabar ji gavo dar vien� galimyb�.

��Kodėl tu taip pyksti ant man�s?

Ji atsigr�ė į jį, visa perbalusi i� įsiū�io, su a�aromis akyse. Tai i�g�sdino jį. Ji slydo jam i� rankų, o jis nenorėjo jos prarasti.

��Kam tu dareisi t� kvail� operacij�? Kam? Kodėl turėjai save susipjaustyti? Padaryti tai dėl bejausmės kalės, kuri t� pa�i� akimirk� apsisuko ir i�ėjo, kad pasidarytų vaik� su pa�iu pirmu vyru, pasipainiojusiu jai po kojų. Kodėl?

Roris i�kėlė rankas:

��Nes, nes mes nenorėjome daugiau vaikų. Nes tuo metu taip pasielgti atrodė teisinga.

��Taigi, ji gavo dar vien� galimyb�. O tu ne. Tu likai ant ledo, likai savo praeities įkaitu sergėti prakeiktų jos griuvėsių. O kartu ir a�. Tu apribojai ne tik sav�sias galimybes, Rori. Tu apribojai ir man�sias.

��K� visa tai rei�kia? Megė nė��ia, vadinasi ir tau jau laikas? Tu kalbi taip, lyg pati norėtum kūdikio.

��Ne tai. Kurgi a� dė�iau t� kūdikį, po galais? Bet kodėl tu negalėjai bent pasilikti tokios galimybės? Ali juk pasiliko.

��A� negaliu padaryti tau kūdikio, Kete. Tu �inojai tai dar tada, kai mes pradėjome.

��Taip, �inojau. Ir kodėl turėtum? Juk vien� jau padarei, teisingai? Padarei ir gavai mar�kinėlius. O a� juk net nenoriu kūdikio, ar ne?

��Tai kokia problema?

Ketė papurtė galv�. Ji negalėjo to paai�kinti. Ne vaiko ji staiga u�sigeidė. Vaiko ji tikrai nenorėjo. Ta�iau ji norėjo būti �eimos dalis. Kai Ali jai priki�o, jog ji neturi �eimos, tie �od�iai dūrė jai tiesiai į �irdį.

Ketė ėmė suprasti, kad vaikai dovanoja tau dalel� ateities ir suteikia tau �eim�. Jie suteikia tau nauj� �eim� kaip tik tada, kai senoji �eima ima tolti, kai ji pradeda eiti savo keliu. Be vaikų visa, k� tu turi, tėra dabartis ir praeities prisiminimai.

Roris stebėjo Ket�, kaip jos pyktis pama�u slūgsta. Jis �inojo, kad jokia kita moteris jam neatstos jos. Bet kai ji i�ėjo pro duris, jis nemėgino jos sustabdyti.

�Moterys klysta,�� m�stė Roris.�� Laikydamos save ka�in kokio negailestingo biologinio laikrod�io aukomis, jos mano, kad vyrai gali turėti vaikų tol, kol jiems tai patinka. Bet tai nėra tiesa.�

Tu būni pavarg�s. Nukeliav�s t� ilg� keli�� nuo bemiegių naktų, kuomet tavo vaikui kalėsi pirmieji dantukai, iki nemigos naktų, kuomet tavo vaikas svaiginosi kvai�alais. Ir tai i�sekindavo. Tai tiesiog i��iulpdavo visas jėgas.

Net jeigu ir nebūtų buv� operacijos, skyrybų ir bjaurios �monos, Roris vargu ar ry�tųsi visa tai pakartoti. Bėgantis laikas pats padarydavo savoti�k� operacij�. Net jeigu Roris ir turėtų galimyb�, būtų absurdi�ka dar kart� ry�tis tam. Kai vaikui sukaks �e�iolika, jam bus jau gerokai vir� �e�iasde�imties. Jis, būdamas keturiasde�imtmetis, vos beįstengė susidoroti su sūnumi. Tai k� jis galėtų padaryti, būdamas senis?

Ne�inia, kas galėtų priversti jį dar kart� visa tai i�tverti.

Nebent begalinė meilė.

Kai Megės pilv� i�tepė geliu ir stipriai prispaudė daviklį, �i laikė D�esikos rank�. Spaudimas pasirodė jai pernelyg stiprus, ta�iau nerimas truko tik akimirk�, nes netrukus Megė ekrane i�vydo savo kūdikėlį�� it� neplanuot� ma�ytį �mogutį, kuris atrodė pana�us į ateivį, pasiklydusį sniego pūgoje.

Jo galva buvo per didelė, pir�tai�� tarsi voratinklio gijos, akys be vokų�� dar nieko nematan�ios ir kartu tokios visk� matan�ios. Megė su D�esika vienu balsu susijuokė�� susijuokė i� netikėtumo ir d�iaugsmo. Megė pasisuko į seserį. Jos akys buvo kupinos dėkingumo u� D�esikos meil�, u� jos kilnum�, u� tai, kad ji buvo �ia palaikyti j� u� rankos ir pasidalyti �ia akimirka. D�esika jautėsi ne k� ma�iau sujaudinta ir pakylėta. Atrodė, tarsi tas kūdikis priklausytų joms abiem.

�iūrėdama į tuos nery�kius kontūrus ekrane, Megė pajuto tokį stiprų ry�į, kurio niekada nebuvo patyrusi. �is kūdikis buvo jos kūnas ir kraujas, ir sykiu visi�kai individualus; i�syk toks artimas kaip jos veidas ir kartu paslaptingas tarsi angelas. Viso labo ūkanotas vaizdas ekrane. Nieko daugiau. �iuo echoskopu kasdien būdavo padaroma ne ma�iau kaip tuzinas tokių nuotraukų. Ir vis dėlto tas vaizdas su�adino tokius jausmus, kokių Megė net neįtarė jos viduje esant.

Galbūt kaimynai klausysis muzikos per garsiai. Galbūt bus dienų, kai D�esika negalės jos pavaduoti. Galbūt bus sunkiau, nei Megė galėjo įsivaizduoti. Bet visi �ie būg�tavimai rodėsi tokie nereik�mingi �io nery�kaus paveikslėlio akivaizdoje. Argi verta nerimauti dėl triuk�mingų kaimynų ar bemiegių naktų, patyrus tokį stebukl�?

Megei įteikė juodo blizgan�io popieriaus lapelį, kuriame buvo nupaveiksluotas jos kūdikis�� ma�ytis did�iagalvis ateivis sniego pūgoje. Pirmoji jos kūdikio nuotrauka.

Megei pasakė gimimo dat�� ta diena atrodė tokia neįtikimai tolima, ma�ne beprasmė, tarsi koks atsitiktinai i�plė�tas i� kalendoriaus lapelis. Bet ji �inojo, kad toji diena ateis. Kaip ir �inojo tai, kad nuo tos dienos jos gyvenimas pasikeis.

D�esika ir Paulas aptarė su gydytoju IVF10 galimyb�.

�is pokalbis sukrėtė Paul�. I�gird�s kain� (tūkstan�iais), jis neteko amo, ta�iau dar labiau jį suglumino tai, kokie ma�i buvo �ansai (sėkmingo pastojimo tikimybė nevir�ijo nė tre�iosios dalies, ir tai buvo pati optimisti�kiausi� prognozė). Ta�iau tai buvo dar ne viskas. Labiausiai jį nustebino �inia, kad jiems nevalia gai�ti nė minutės.

��Bet jai dar tik trisde�imt dveji!�� nenorėjo jis sutikti su gydytoju.

��Būtent,�� atsakė gydytojas.�� Moters kiau�ial�s�ių atsargos yra ribotos. Nuo trisde�imt penkerių pastebimas ry�kus vaisingumo suma�ėjimas. Geriausia pradėti, kol dar nesi tam per sena. Kas �ino, kiek ciklų jums prireiks?

��A� noriu pabandyti,�� pasakė D�esika pakeliui namo.�� Man nerūpi, k� turėsime i�k�sti, kad surinktume toki� krūv� pinigų. Man nerūpi, kiek bandymų mums prireiks. Noriu pradėti tuojau pat.

��K� sako tavo sesuo?

��Megė?

��Ar, jos nuomone, IVF�� gera mintis?

��A� nekalbėjau su ja apie tai. Jai u�tenka savų problemų. A� nenoriu, kad ji dar pradėtų nerimauti ir dėl to, jog a� negalėsiu pri�iūrėti jos kūdikio, netikėtai pastojusi per dirbtinį apvaisinim�.

Taigi jie ry�osi pabandyti. �eimos gydytojas rekomendavo vien� vaisingumo klinik� Esekse, kurios statistiniai rodikliai buvo vieni geriausių pasaulyje. Ir Paulas sutiko, nes dėl D�esikos jis būtų ry��sis bet kam. Na, beveik bet kam.

��A� neleisiu, kad �is kūdikis mus i�skirtų, D�es,�� pasakė jis jai t� vakar� miegamajame.

��K�?

��A� niekada nesiskund�iau. Ir niekada nesiskųsiu�� jokiais tyrimais ir konsultacijomis, jokiais spermos testais ar SMS �inutėmis, jog tu�tuojau lėk�iau namo pasitvatinti, nes tau ovuliacija. A� su viskuo sutiksiu. Nori pamėginti IVF? Puiku. Bet a� neleisiu, kad tai mus i�skirtų.

��Kodėl tai turėtų mus i�skirti?

Jis atsisėdo ant lovos ir rankomis suėmė jos veid�. Kaip jis mylėjo �į veid�!

��Nes tai tapo svarbiau u� visk�. Svarbiau u� mudu. �itas kūdikis�� jis u�valdė vis� mūsų gyvenim�.

��Tu �inai, kiek daug man visa tai rei�kia.

��inoma! Bet jeigu mums nepavyktų, na, jeigu mums niekada taip ir nepavyktų�� a� vis tiek tave mylėsiu. A� �inau, kad tu nori vaiko. A� taip pat. Bet tai nėra pats svarbiausias dalykas mano gyvenime. Nes pats svarbiausias dalykas mano gyvenime esi tu, D�es.

Ji papurtė galv�:

��Jau niekad nebus taip, kaip anks�iau. Kai galėdavome mylėtis, kada u�sigeid�. Tu nesupranti, Paulai. Jeigu a� neturėsiu vaiko, tai kokia tada i� man�s nauda?

��Kokia i� tav�s nauda? Jeigu tu niekada neturėsi vaiko, tu vis tiek būsi gra�i. Tu vis tiek būsi protinga, �velni, seksuali.

��A� nesu seksuali.

��Esi, tu seksuali kale.�� Jie abu nusi�ypsojo.�� A� �inau, kaip tu nori vaiko, D�es. Tad pirmyn! Apvaisinsime tave mėgintuvėlyje. O jeigu ir tai nepadės, mėginsime dar kart�. Ir dar kart�. Net jeigu turėsime i�parduoti vis� turt�, kad galėtume nesiliauti band�, mes vis tiek tai darysime.

Ji u�dėjo rank� jam ant peties. Tai buvo vyras, su kuriuo ji norėjo nugyventi vis� savo gyvenim�.

��A�iū tau,�� pasakė ji.

��Bet jeigu mums taip ir nepavyks, nenustokime mylėti vienas kito. Nes a� to nei�tversiu.

��A� irgi.

��A� pri�adu, kad, jeigu reikės, mes visk� iki paskutinio penso i�leisime �itam IVF stebuklui, bet a� noriu, kad ir tu man kai k� pri�adėtum.

��Ir k� gi?

��Kad retkar�iais�� tik retkar�iais�� mes u�mir�ime visas tas apvaisinimo problemas ir mylėsimės ne dėl to, kad mums reikia vaiko, o dėl to, kad mes vis dar geid�iame vienas kito.

Ji dar pla�iau nusi�ypsojo.

��A� pri�adu.

Netrukus jie jau bu�iavosi. Po akimirkos jie nusimetė drabu�ius, o ji apsiavė auk�takulnius Jimmy Choo batelius (ji �inojo, kaip jos vyrui patinka auk�takulniai miegamajame). Tada jie atsistojo, pravėr� spintos duris tiek, kad galėtų visu ūgiu matyti save veidrodyje.

Ir būtent t� vakar� D�esika su Paulu pradėjo savo kūdikį.

A�tuntas skyrius

D�ek� D�uel� vis dar atpa�indavo.

�Visas �uvis jūroje� baigė rodyti prie� de�imtmetį, bet darbo ir vaidmenų televizijoje jam niekada netrūko. Atsistatydin�s policininkas, priverstas dirbti poroje su nutrūktagalviu naujoku, d�entelmenas brangakmenių vagis, klasta apmov�s lengvatik� na�l�, privatus seklys, pasi�ymintis nepriekai�tingomis u�stalės manieromis, kiek primenantis �erlok� Holms�. Jo pasirodymas vie�umoje vis dar sukeldavo nedidelį �urmulį.

Ta�iau �iandien jis nepastebėjo į jį įsmeigtų �vilgsnių, meilių �ypsenų ir pagarbaus �nab�desio: �Argi tai ne...?�

�iandien jis nematė nieko daugiau, i�skyrus savo dukteris.

Kaip jis jomis did�iavosi! Jos buvo nepaprastai gra�ios�� jos vis� laik� buvo tokios gra�ios, ir jis buvo vienintelis �mogus pasaulyje, kuris matė jose�� dabar jau suaugusiose moteryse�� t� �ym�, atsine�t� i� vaikystės.

Megė�� daili ir apvali (jis �inojo, kaip ji sielojasi dėl savo svorio, bet nuo to ji atrodydavo jam dar �avesnė). D�esika�� smulkaus kūno sudėjimo, visuotinai pripa�inta gra�uolė kūdikio veidu ir ve�liais, juodais plaukais (jis matė, dėl ko �monės j� laikė jauniausia, ir �yptelėjo prisimin�s, kaip ji dėl to pykdavo). Ir Ketė�� jo brangioji Ketė. Auk�ta ir liekna, vien kojos ir rankos, rudomis pla�iai įstatytomis akimis, kurios, regis, permato tave kiaurai.

Kaip ten sakoma toje senoje dainoje? Dėl sūnų nerimauji, o dėl dukterų�� tik meldiesi. Jis niekados nebūg�tavo dėl savo mergai�ių, o tik dėl to, k� vyrai�� jo meluojanti, klastinga, apgaulinga padermė�� gali joms padaryti. Bet dabar jis jautė, kad viskas bus gerai.

Jis mėgdavo juokauti su jomis apie tai, kokia na�ta jos buvo, bet tai grei�iau buvo gynyba vyro, kuris pats suprato, jog praleido per ma�ai laiko su savo vaikais. Jis mylėjo jas labiau u� visk� gyvenime. Ta�iau puikiai �inojo, kad did�ioji dalis slegian�ios namų ruo�os gulė ant Ketės ir gausybės nusamdytų i� neturtingesnių pasaulio kampelių merginų pe�ių.

�Likai joms u� tėv� ir u� motin��,�� sakydavo jam moterys, kai merginos augo.

I� tiesų jis niekada neatstojo joms motinos. Vyras netampa motina vien todėl, kad motinos nėra �alia. Jis net nebuvo pakankamai geras tėvas.

Dabar viskas būtų kitaip. Vyrai tapo kitokie. Labiau pajėgūs prisiimti daugiau pareigų. Bet tada, a�tuntojo de�imtme�io viduryje, kai Olivija i�ėjo, D�ekas buvo tipinis senamadi�ko tėvo pavyzdys. Sukurtas eiti i� namų ir u�dirbti pragyvenimui. Jo vaikus augino ka�kas kitas. Kad ir visas paradas seniai u�mir�tų auklių, namų �eimininkių ir, �inoma, jo vyriausioji duktė.

D�ekas D�uelas buvo pernelyg u�siėm�s savu darbu, kad vis� laik� būtų �alia Megės, D�esikos ir Ketės. Ta�iau tai nebuvo vien darbo poreikis. Kitaip nei buvusi �mona ir kitaip nei dauguma aktorių, D�ekas niekada nesiilsėjo. Visada buvo rinka jo nepriekai�tingoms manieroms, jo senovi�kam �avesiui. �Deividas Naivenas jaunesnysis�,�� para�ė kart� vienas kritikas, norėdamas įgelti, ta�iau D�ekas priėmė tai u� kompliment�. Kartais jis imdavosi naujo vaidmens ne dėl to, kad jam trūktų pinigų,�� jis tai darydavo norėdamas pakelti savo savigarb� ir savo vert�, kuri� įtvirtindavo savo darbu palikdamas �ym� pasaulyje.

Kai Olivija jį paliko, jo savigarbai buvo suduotas triu�kinantis smūgis. Kaip turėtų jaustis vyras, kurį paliko �mona? Tad vienintelis būdas prarastai savigarbai atgauti buvo darbas ir moterys, kurias jam pametėdavo darbas.

Padėdamas Ketei ruo�ti namų darbus, ved�iodamas D�esik� į baleto u�siėmimus, mokydamas Mėg� apsirengti, D�ekas D�uelas nebūtų atgav�s pasitikėjimo. Jam buvo reikalingas darbas. Pasisekimas kur kas lengviau pasiekiamas karjeroje nei �eimoje.

Ir �tai dabar dvi jo dukterys pa�ios ruo�ėsi turėti vaikų. �i �inia nepaprastai jį prad�iugino. D�ekui atrodė, kad anūkai taps savoti�ku pastovumo garantu jų ma�ai �eimai ir u�tikrins jos i�likim�.

Kokį pastovum� jis suteikė savo dukterims? Jis egzistavo joms tik teori�kai, jis buvo tik jų sielų gydytojas. Prakti�kai jis vis� laik� praleisdavo filmavimo aik�telėse arba tenkindamas savo poreikius su kokia nors meilės apakinta grimuotoja ar Karali�kosios teatro meno akademijos absolvente. Savo dangstomai, ta�iau nema�ėjan�iai gėdai, D�ekas D�uelas turėjo pripa�inti, kad nesutvertas būti visaver�iu tėvu. Tai būtų i�var� jį i� proto. Bet net ir būdamas toks, koks yra, jis galėjo atrasti geresn� pusiausvyr� tarp namų ir darbo. Buvo darbų, kurių jis galėjo atsisakyti, moterų, kurioms galėjo atsispirti. Ir grį�ti namo pas savo trejet� dukterų. Per vėlu. A�iū Dievui, galiausiai viskas susiklostė sėkmingai. Jis neabejojo, kad Megė ir D�esika bus puikios motinos. Megė buvo sumani ir tvirta. D�esika�� mylinti ir �velni. Jos bus tokios, kokia jų motina niekada nebuvo.

Ir jeigu darbai ar �vaig�du�ių dėmesys kartais jį ir atitraukdavo nuo namų, tai Olivija buvo kur kas blogesnė. Nuo tos akimirkos, kai Olivija jį paliko, ji atkakliai vengė visko, kas bent kiek primintų jai ankstesnį gyvenim�. Kontaktas su ja buvo atsitiktinis; teisingiau pasakius, jokio kontakto apskritai nebuvo. Dukterys pa�ios turėjo dėti pastangas, norėdamos su ja pasimatyti. Olivija nė pir�to nepajudindavo. Jos galva vis� laik� buvo u�imta svarbesniais dalykais�� nuolatine kova su antsvoriu, nepavykusiomis plastinėmis operacijomis ir tuo, kaip dar ir dar vienas jos svajonių vyras pasirodė es�s tinginys, veltėdis ir nevykėlis.

D�ekas pa�inojo nema�ai vyrų, ignoruojan�ių savo ankstesni�sias �eimas. Olivija įrodė, kad motina gali būti lygiai tokia pat be�irdė ir negailestinga. Joks gyvulys nebūtų toks �iaurus savo jaunikliams.

D�ekas niekaip negalėjo suvokti, i� kur joje tiek beprasmi�kos pagie�os savo vaikams, lygiai kaip ir negalėjo �od�iais nupasakoti savo paties jausmų, jog ir pats nesugebėjo būti geras tėvas. Jis net sau negalėjo to paai�kinti.

�Prakeikti aktoriai,�� m�stė jis.�� Niekam netinkami be scenarijaus.�

Megė mėgdavo kartoti būsimoms gimdyvėms, jog nė�tumas �iek tiek primena lėktuvo skrydį. Pakilimas ir nutūpimas. Tai sunkiausi etapai. Jeigu ka�kas įvyksta ne taip, paprastai tai atsitinka kaip tik �iuo metu.

Kai trejetas seserų kartu su tėvu sėdėjo jų pamėgtame restorane kinų kvartale, D�esikai ėjo vos ketvirta savaitė. Dauguma moterų tokiu metu net ne�inotų esan�ios nė��ios. Dauguma moterų �vilgtelėtų į kalendorių ir kiek nerimaudamos pagalvotų: Keista�� siek tiek vėluoja. Dauguma galbūt apskritai nepastebėtų, jog jų ciklas �iek tiek sutrik�s.

�inoma, nebent jos laukdavo. Nebent jos vis� laik� bandydavo�� bandydavo i�tisus mėnesius, metus.

��Tu tapsi seneliu,�� jau kelint� kart� pakartojo D�esika, nesitverdama d�iaugsmu.�� Dvigubu seneliu, tėti. Ar susidorosi?

��Su jais negali būti sunkiau, nei su jumis trimis.�� Jis nusi�ypsojo ir apkabino D�esik�.�� Ir pagaliau a� galėsiu gr��inti jiems duokl�. Sveikinu, �irdele. �inau, kaip stipriai tu to tro�kai. Tu ir Paulas.

Tada jis pamėgino t� patį padaryti ir su Mege. Deja, tai buvo �ymiai nepatogiau, nes ji neturėjo partnerio, be to, tarp lazdelių laikė kini�k� pyragaitį ir vos neįdūrė jam į akį.

��Puikiai padirbėjai, brangioji,�� pridūrė jis, ir Megė pasijuto taip, lyg pagirta u� dar vien� puikiai i�laikyt� egzamin�.

Megė nusi�ypsojo. Senas geras tėtis. Jo nuomone, tarp ketvirtos ir dvyliktos savaitės didelio skirtumo nebuvo. Bet jis klydo. Keletas trumpų savai�ių tarp pakilimo ir nusileidimo galėjo nulemti skirtum� tarp gyvybės ir negyvybės.

Nes, kaip ir visi gydytojai, Megė nė�tum� skai�iavo savaitėmis. Tik visas lik�s pasaulis nė�tum� skai�iavo mėnesiais.

�O, D�ese, vos ketvirta savaitė,�� m�stė Megė,�� yra dar gerokai per anksti pasakoti apie tai �monėms.� Bet niekas pasaulyje negalėjo sulaikyti D�esikos, nekantraujan�ios paskelbti �i� d�iugi� naujien�. Ji taip ilgai to laukė. Ir buvo sunku i� jos, apimtos tokio beribio d�iaugsmo, reikalauti atsargumo.

Megė apkabino seserį ir pasveikino j�, bet �irdyje jautė, kad lėktuvas dar tik ant pakilimo tako. Dar daug kas gali nutikti.

��Buvo sekmadienio rytas,�� pasakojo D�esika tėvui.�� Paulas buvo i�bėg�s pabėgioti. Ir kai jis grį�o, a� laukiau jo ant laiptų. Jis pa�velgė man į veid�. Ir akimoju visk� suprato.

Be to, buvo dar ka�kas. Ka�kur giliai viduje Megė jautė, kad ji papras�iausiai pavydi savo seseriai tos laimės, kurios jai taip stigo.

Ji d�iaugėsi dėl D�esikos. Netgi labai. Bet D�esė turėjo savo vyr�, namus ir savo gyvenim�. Ir, �inoma, ji turėjo �ied� ant pir�to. Jų tėvas lydėjo D�esik� ba�ny�ioje�� kaip sakoma, atidavė j�. Ji turėjo Paul�, i�ėjusį pabėgioti sekmadienio ryt� ir grį�usį i�girsti gerų naujienų.

Megė neturėjo nei Paulo, nei �iedo, nei vietos vaiko kambariui. Viskas, k� a� turiu�� tai vaikas u�antyje ir kuklus i�sinuomotas butukas Haknyje.

Megei ėjo dvylikta savaitė, o D�esikai�� vos ketvirta ar penkta. Megei k� tik buvo sėkmingai atliktas sprando rauk�lės per�vie�iamumo tyrimas�� jokių genetinių anomalijų nebuvo pastebėta. �irdis plakė stipriai ir tolygiai, vaisius atrodė normalus ir laimingas. Toji data, kuri� pasakė Megei, sulig kiekviena diena darėsi vis realesnė. Kalba lėktuvo vadas. Pakilimas buvo sėkmingas. Galite atsisegti savo saugos dir�us ir pavaik�tinėti po salon�. Jūs tikrai turėsite kūdikį.

D�esikos �uvytės sprandas bus �vie�iamas tik po poros mėnesių. Megė spėjo, kad jos sesuo net neįsivaizduoja, koks nepaprastai svarbus bus tasai vaisiaus sprando rauk�lės per�vie�iamumo vertinimas, koks paraly�iuojan�iai ilgas bus tasai laukimas, kol gydytojai galop prane�, kokia yra Dauno sindromo tikimybė. Jeigu ji vir�ys 1:300, reikalingas dar vienas�� invazinis�� tyrimas, norint i�siai�kinti, ar naujagimis i� tikrųjų gali gimti neįgalus, ar ne.

Ir �tai kur labiausiai �irdį draskantis dalykas: invazinio tyrimo metu atliekant injekcij� į vaisiaus kakl�, kūdikis gali �ūti. Ar, medicinos mokslo orakulams teigiant, jog apsigimimo tikimybė vir�ija 1:300, galėtumėte ramia �irdimi rinktis invazinį tyrim�, kuris gali nu�udyti sveik� kūdikį? Ar vis dėlto ry�tumėtės rizikuoti ir laukti kūdikio, kuris gali gimti neįgalus? Ir ar mes apskritai turime toki� teis� priiminėti sprendimus u� �iuos beginklius, dar negimusius kūdikius, ir būti tikri, kad elgiamės teisingai?

Megė jau buvo įveikusi �i� kliūtį. Kitos kliūtys, jeigu tokių dar bus, grei�iausiai pasitaikys ar�iau tos datos, kuri� jai prane�ė. Nusileidimo metu.

Dvylikos savai�ių Megės vaisius jau buvo pats tikriausias �mogutis. Echoskopuojant Megė jau galėjo matyti, kaip jis sukry�iuoja kojas ir krutina pir�tukus. Galva buvo did�iulė�� beveik pusė ma�ojo �mogu�io,�� palinkusi į priekį, tarsi jam būtų per sunku j� nulaikyti. Ir�� nuostabu, neįtikėtina!�� ma�asis �mogutis �iulpė nyk�tį. Ma�ojo �mogu�io ūgis siekė a�tuonis centimetrus, ir svėrė jis apie a�tuoniolika gramų.

Keturių savai�ių D�esikos embrionas buvo dar per ma�as, kad jį būtų galima pamatyti be padidinamojo stiklo�� vos penktadalio milimetro ilgio. Ar tai jau buvo kūdikis? D�esikai�� taip.

��Paulas įrengs vaikų kambarį savo buvusiame kabinete,�� iau�kėjo D�esika.�� Jis jau pradėjo tai daryti. Jau i�ve�ė visas lentynas. Tai bus pats gra�iausias vaikų kambarys pasaulyje.

Nors Megės būsena jai pa�iai dar atrodė �iek tiek nereali, ji �inojo, kad beveik niekas negalėtų sutrukdyti jos vaikui gimti kad ir dabar, tuo tarpu D�esikos kūdikis vis dar kovojo dėl savo gyvybės.

Ta�iau juokingas dalykas: ka�kodėl būtent D�esikos kūdikio ateitis atrodė u�tikrinta.

Ketė siurb�iojo savo �ampan�. Butelį Mumm, kurį jiems i�traukė i� Shenyang Tiger �aldytuvo, gėrė tik ji ir tėvas. Stebėdama abi jaunesni�sias seseris�� D�esik�, kurios d�iaugsmas liejosi per kra�tus, ir Mėg�, kuri elgėsi �ymiai santūriau ir vis dėlto taip pat buvo neabejotinai laiminga,�� Ketė suvokė, kad pati pernelyg ilgai plaukė pasroviui.

Megės laukė karjera ir kūdikis. Suderinti abiejų poreikius bus sunku, bet jau kitais metais ji taps kvalifikuota gydytoja ir mama. Kad ir kaip sunku būtų Haknyje, tokios gyvenimo pilnatvės jai galėjai tik pavydėti.

O D�esika? Ketė dar niekada nebuvo ma�iusi laimingesnio u� j� �mogaus. Ji pagaliau surado paskutin� savo dėlionės dalel�. Vyras, santuoka, namai ir pagaliau�� vaikas. Ketė d�iaugėsi dėl jos. Nes ji �inojo, kad jos seseriai gyvenimas be vaikų būtų apkart�s ir nebetek�s prasmės.

�O kaip gi a�?�� pamanė Ketė.�� K� turiu a�? Kuo mano ateinantys metai skirsis nuo �ių?�

I�ties, beveik juokinga. Profesiniame gyvenime ji buvo atkakli ir nepailstanti. Be paliovos sunkiai dirbo ir skynėsi keli� pirmyn, rado Brigit�, kuri atstojo jai mokytoj�, ir vis�laik nėrėsi i� kailio, labiau u� visk� trok�dama jai įtikti.

Bet asmeniniame gyvenime Ketė buvo bevilti�kai pasyvi, visk� palikdama savieigai, plaukdama ten, kur ne�ė srovė. Ketė laikė save protinga moterimi. Betgi egzistuoti įjungus autopilot�� ar gali būti kas nors kvailiau?

��Pakeliui kita D�uelų karta,�� pasakė tėvas, laikydamas D�esik� ir Mėg� u� rankų, ta�iau metė �vilgsnį į Ket� ir gudriai pamerkė vien� akį.�� Dabar tavo eilė, Kete.

��Dar ko!�� at�ovė ji.�� A� atsargesnė u� jas.

Roris�� kaip bus su juo? Jis�� velnus, dėmesingas ir ai�kiai dėl jos pami��s. Bet Rorio praeitis niekur nei�nyks. Niekada. Nes j� visada primins Rorio vaikas. Ir buvusi �mona. Ir dar ta kvaila operacija.

Ir, stebėdama savo seseris su tėvu, Ketė svarstė: �Ko man reikia, kad jaus�iausi laiminga? Mėgstamo darbo, gero buto, priva�ios erdvės.� Vaikų tame s�ra�e niekada nebuvo. Nebuvo jų jame ir �iandien. Ta�iau ji norėjo bent galimybės turėti vaikų.

Net jeigu Ketė niekada taip ir neu�sigeistų tų ma�ų nenaudėlių, būtų gera bent �inoti, kad panorėjusi galėtų bet kada jų susilaukti. Jeigu vis dėlto persigalvotų. �tai �ia ir buvo bėda su Roriu. Ji negalėjo susitaikyti su tuo, kad jos galimybes kas nors riboja.

Ir vis dėlto, klausydamasi savo seserų nusiskundimų nuovargiu, pykinimais ir i�brinkusiomis krūtimis, matydama Megės būg�tavimus dėl to, kad jos vaikas augs Haknyje, Ketė ai�kiai pajuto, su kokia did�iule jėga j� u�plūdo �is jausmas.

Palengvėjimas.

Megei jau buvo metas kilti. Prie� popietines priėmimo valandas jos dar laukė keletas vizitų į namus. O Ketei reikėjo grį�ti į Mamma-san. Taigi jie atsisveikino D�erardo gatvėje, �alia ilgos eilės ugniagesių automobilių, i�sirikiavusių prie�ais Soho gaisrin�.

D�ekas su D�esika lūkuriavo. Abiem dar nesinorėjo namo, tad jie pasuko link John Lewis ir pakilo į penkt� auk�t�, kur bematant i�tirpo tarp gausybės lop�ių, ve�imėlių, vaik�tynių, miegmai�ių kūdikiams ir daugybės kitų dalykų, kurių jie net ne�inojo paskirties�� roze�ių apsaugų, buteliukų �ildytuvų, vystyklų krep�ių. Jiedu nesikalbėjo apie tai, ta�iau abu labai gerai �inojo, ko linki D�esikos ir Megės kūdikiams, ir tai buvo nuo�irdus tro�kimas kiekvieno �mogaus, u�augusio �eimos griuvėsiuose.

�eimos, kuri būtų pastatyta ant kur kas tvirtesnio pagrindo, nei toji, kuri� jie patys pa�ino.

Roris nuėjo pasimatyti su Mege. Ji sutiko jį priimti klinikoje po darbo, suteikdama nedidel� paslaug� savo senajam mokytojui. Nė vienas i� jų neprasitarė apie tai Ketei.

��A� turėjau operacij�. Prie� pat skyrybas. Galbūt tu jau esi girdėjusi. Vazektomij�.

Dabar ji suprato, kodėl jis nenorėjo kalbėtis telefonu. Tai buvo svarbus dalykas jo gyvenime. Tokių dalykų nei�spr�si vienu telefono skambu�iu.

��Man rodos, sesuo man minėjo.

��Ir dabar, na, a� ne�inau, ar pasielgiau teisingai. Na, a� �inojau, kad nenoriu vaikų su savo �mona. Buvusia �mona. Ji irgi nenorėjo daugiau vaikų su manimi. Bet dabar man rodos, kad priėmiau pernelyg drasti�k� sprendim�.

��Ne tau vienam taip atrodo.

Jis apstulbo:

��Tikrai?

��Mums puikiai pavyksta kontroliuoti savo reprodukcij�. Deja, ne savo asmeninį gyvenim�.

��Nori pasakyti, esi ma�iusi tai anks�iau?

��K�? �irdgėl� vyro, pasidariusio vazektomij�? Daugyb� kartų. Taip pat esu ma�iusi ne vien� sterilizuot� moterį, kurios dėl to grau�is vis� gyvenim�.

��A� maniau, kad esu vienintelis toks. Suprantu, kad kvaila yra taip kalbėti.

��Kalbėti nėra kvaila. Tiesiog apie tokius dalykus kalbėti nepriimta. Nes k� tai apie tave pasakytų?

��Kad esu visi�kas idiotas, totaliai sujauk�s savo gyvenim�.

��Na, galbūt kiek per stiprokai pasakyta. Mano supratimu, tai parodo, jog praeityje esi padar�s vien� ar kit� neteising� pasirinkim�. Nors a� neabejoju tuo, kad ka�kada �i mintis atrodė gera. Bet kuo a� galė�iau tau padėti, Rori?

��A� norėjau su�inoti, ar įmanoma kaip nors atitaisyti tai, kas man yra padaryta?

Megė jau buvo tai ma�iusi. Net per jos menk� patirtį medicinoje �is pokalbis jai nebebuvo naujiena. �Turbūt taip ir tampama geru gydytoju,�� m�stė ji,�� daugyb� kartų i� naujo matant tuos pa�ius �mogaus skausmo, liūdesio ir ligos scenarijus, kol tavo atsakas tampa automatinis.� Tik �į kart� taip neatsitiks, nes �is vyras myli jos seserį.

��Pirma, tave turėjo informuoti, kad procedūra�� negrį�tama.

��Taip, jie tai sakė.

��Antra, tau niekuomet nereikėjo to daryti, jeigu buvo bent menkiausia galimybė, kad kada nors to gailėsiesi.

��A� �inau.

��Ir vis dėlto, gyvenimas kei�iasi. Vien� dien� atsibundi ir pasaulis atrodo kitoks. Nebenori vaikų su moterimi, kuri u� tav�s tekėjo. Po kelerių metų sutinki moterį, su kuria galbūt vėl norėtum susilaukti kūdikio. Pavyzd�iui, mano seserį.

��Vadinasi, mane dar galima i�gelbėti? Padaryti atvirk�tin� operacij�?

��Bet kada. Pati operacija nėra problema. Bet nėra jokios garantijos, kad po jos sugebėsi padovanoti kam nors vaik�. Tavo sperma grei�iausiai nepasieks tokio judrumo laipsnio kaip anks�iau. Gal ir taip, o gal ir ne. Ta�iau yra vienas dalykas, kurio a� i�mokau medicinoje.

��Kas tai?

��Niekada ne�inai, ar tau pasiseks. Pasakysiu atvirai�� tavo �ansai menki. Tokia realybė. Gaila, kad negaliu pasakyti nieko tikresnio.

��Suprantu.

��Ir, beje... Ak, tai ne mano reikalas.

��Sakyk.

��Man rodos, mano sesuo nenori vaikų.

��Tai ir gerai. Tai puiku. Nes �inai k�? A� irgi jų nenoriu.

Devintas skyrius

�Pabaiga visuomet u�klumpa netikėtai�,�� m�stė Ketė.

Manai, kad visk� kontroliuoji. Manai, kad gali pati nuspr�sti, kada visk� baigti. Ir tada netikėtai viskas ima slysti tau i� rankų ir tu suvoki, kad nekontroliuoji absoliu�iai nieko.

Dabar tebuvo tik jiedu. Būtent taip, kaip ji ir norėjo. D�eikas grį�o pas savo motin�, patėvį ir įseserꠗ komplikuota, ar ne?�� ir Ketė vėl galėjo ramiai nakvoti pas Rorį, nebijodama koridoriuje kaktomu�a susidurti su kokia nors spuoguota baidykle.

Bet vien� vėlų vakar�, Roriui įpylus dvi taures ka�ko raudono ir stipraus, Ketė pastebėjo, kad jis atlaisvino kambarį, kuriame iki �iol laikydavo savo inventorių�� baltus karatė kimono, įvairių spalvų dir�us, celofaninius krep�ius, juodai raudonas odines letenėles, skirtas spyriams ir smūgiams ranka treniruoti. Visa tai buvo ding�, ir ant grindų pūpsojo tik kompakti�kas paketas i� IKEA. Viengulė lova.

��Nusprend�iau D�eikui įrengti atskir� kambarį,�� jis prisiartino prie jos, stovin�ios tarpduryje.�� Neteisinga berniuk� vis� laik� versti miegoti ant sofos.

��O kaip bus su visu tavo treniruo�ių inventoriumi?

I� tiesų ji norėjo pasakyti: O kaip bus su mumis?

Roris padavė jai taur� ir gū�telėjo pe�iais.

��A� galiu tai laikyti treniruo�ių salėje. Svarbu, kad D�eikas jaustų, jog �ia yra laukiamas.�� Jis pa�velgė į j� ir jo veidas ėmė niauktis.�� Kas yra?

��Nieko.

��Nagi, Kete. Tu įsi�eidei, nes a� paruo�iau viet� D�eikui. A� matau. A� turiu sūnų�� nejaugi tu negali to suprasti?

��O a� neturiu sūnaus. Nejaugi tu negali to suprasti?

��Nenoriu su tavimi gin�ytis. Ta�iau neketinu atsipra�inėti tav�s u� tai, kad turiu vaik�.

��A� ir nereikalauju, kad tu atsipra�inėtum.�� Staiga j� apėmė baisus liūdesys. Ne to ji norėjo.�� Tiesiog... ne�inau. Norė�iau, kad dabartis tau rūpėtų tiek pat, kiek ir praeitis.

��Klausyk, viskas bus gerai. Juk judu vienas kit� kadaise mylėjote. Dabar tiesiog sunkus am�iaus tarpsnis.

��Jam ar man?�� Ketė pakraipė galv�.�� Tai nėra gerai, ar ne? �inoma, kad tau norisi, jog tavo vaikinas jaustųsi �ia kaip namie. Ir nieko �ia nėra smerktino. Kokia turė�iau būti be�irdė, kad tam prie�tarau�iau? A� tik manau, kad mums galbūt reikėtų kurį laik� vienas nuo kito pailsėti.

Jo veidas i�tįso:

��Dėl to, kad a� nusprend�iau i�skirti daugiau vietos savo sūnui?

��Dėl to, kad man pa�iai reikia daugiau vietos. Tai ne tavo kaltė. Grei�iau mano. Natūralu norėti, kad tavo sūnus jaustųsi kaip namie.

Ir tuomet palikti jį atrodė taip pat natūralu. Jeigu ji norėjo ka�k� susirasti savo gyvenime, jai reikėjo�� kaip tai buvo vadinama �urnaluose?

Laiko ie�kojimams. Tai vadinama laiku ie�kojimams.

Kart� per savait� Megė sėsdavo į autobus� ir va�iuodavo į rajono ligonin�, kur su tuzinu kitų rezidentų aptarinėdavo problemas, i�kilusias darbe.

�Pusdaktarių penkiaminutės�,�� vadino juos Megė, nors turėjo pripa�inti jų teikiam� naud�. Ji visada i�eidavo i� tų tau�kalių pasitarimų galvodama: �A�iū Dievui, tokių dalykų pasitaiko ne man vienai. Tai nesibaigiantis ko�maras mums visiems.�

Beveik pusė rezidentų buvo azijie�iai, nema�a dalis�� tur�ių vaikeliai, ta�iau Megė neabejojo, kad jie visi�� tokie pat �monės, kaip ir ji. Bebaigiantys tre�i�jį de�imtmetį, bly�kiaveid�iai pirmūnai, moksliukai virtuozai, kurių akyse jau pradėjo rodytis pirmieji nuovargio �enklai. Megė m�stė, kad jų vadovai pasielgė tikrai protingai, suorganizuodami �į ritual�. Nes apie tokius dalykus nesikalbama su draugais ar �eimos nariais. Jie tiesiog nesuprastų.

��Mano pacient� nuolat mu�a vyras,�� prabilo viena itin rūpestinga �viesiaplaukė, i�siskirianti savo privilegijuota tarme.�� Ateina kart� per savaitꠗ ir kiekvien� kart� visas jos kūnas būna nusėtas sumu�imų ir mėlynių. Paskutinį sykį net �onkaulis buvo įskil�s. Galbūt derėtų apie tai prane�ti tarnyboms?

Apkūnus kinas pa�vairavo į j� pro juodai įrėmintų akinių vir�ų.

��O kas tau neleid�ia?

��Vergi�ka santuoka,�� atsiduso blondinė.�� Jeigu policija pasirodytų prie durų, bijau, kad jos vyrelis su �eima u�dau�ytų j� negyvai.

��Kultūriniai skirtumai,�� konstatavo dailutis indas.�� Argi ne nuostabu?

��Niekam nepasakok,�� nukirto kinas. Jo akcentas buvo keistas kokni ir kantonie�ių tarmių mi�inys. Nuskambėjo kaip įsakymas.�� Ji niekada nepateiks kaltinimų ir nuo to jai bus tik blogiau. Tokie jau yra tie vietiniai.

��Negaliu pak�sti, kai mano pacientai liepia man atsiknisti ir i�nykti,�� pasakė pakistanietė mergina trumpu sijonėliu. Atrodė taip jaunai, kad galėjai pamanyti, jog ruo�iasi abitūros egzaminui.�� Pastebėjote? Jie link� taip elgtis, kai atsisakai i�ra�yti jų pageidaujamų vaistų.

��Temazepamo,�� nut�sė indas.�� Jie visuomet liepia man atsiknisti ir i�nykti, kai atsisakau pamėtėti jiems temazepamo pagal pareikalavim�.

Megė giliai įkvėpė.

��A� laukiuosi,�� linksmai i�py�kino ji.

Visi tylomis su�iuro į j�. Spoksojo i�pūt� akis. Ir Megė susivokė, kad �ypsosi sutrikusiai tylai.

Praleid� kelet� mėnesių bendroje praktikoje, �ie jauni daktarėliai manė, kad matė ir girdėjo visk�. Vyrus �iurkėnų sukand�iotais u�pakaliais. Moteris, po pagalve nak�iai pasidedan�ias plaktuk�� apsaug� ne nuo vagių, o nuo sutuoktinių. Vaikus, paliktus be prie�iūros, tėvams i�vykus pasi�okti.

Į Ibiz�.

Groteski�k� parad� sulaukėjusių vaikų, plė�ikaujan�ių narkomanų, apleistų pensininkų. Daugyb� vyrų su dulkių siurbliuose įstrigusiomis varpomis, dar daugiau vyrų su vaisiais ir dar�ovėmis, įstrigusiomis i�einamosiose angose. Moteris, mirtinai u�dau�ytas vyrų girtuoklių, vyrų religinių fanatikų, vyrų pavyduolių. Kaip ir visus tvirkintojus bei tvirkinamuosius.

Supuvusiuose rajonuose, kuriuose kiekvienas gyventojas turėjo po beisbolo lazd�, ta�iau nė vienas ne�aidė beisbolo, patys �viesiausi kartos protai slaugė pasiligojusius, guodė negaluojan�ius ir gelbėjo mir�tan�ius. Jie matė visk� ir netgi skyrė gydym�.

Bet kad vienas i� jų auk�tai skraidan�ių, pirmūnų brolių ir seserų lauktųsi? Jie niekada nebuvo girdėj� nieko pana�aus.

��Manau, kad viskas bus gerai,�� nusi�ypsojo Megė su pasitikėjimu, kurio nejautė.�� Kūdikis gims pa�ioje profesinės praktikos pabaigoje, taigi baigiamojo MRCGP11 egzamino metu a� grei�iausiai dar maitinsiu krūtimi. Tėvo kaip ir nėra, bet a� manau, kad susidorosiu.

Jie ne�inojo, k� sakyti. Jie visi tiek daug pasiekė, taip sunkiai dirbo, tiek daug visko patyrė. Liko atvargti tik paskutinius metelius, ir jie pagaliau taps kvalifikuotais gydytojais. Ir �alia viso to�� dar kūdikis? Dabar? Tai atrodė ma�ų ma�iausiai neprotinga. Lyg koks i�sek�s maratono bėgikas, nusprend�s paskutinį rat� stadione įveikti bėgdamas ant rankų.

Jaunieji gydytojai tylomis spoksojo į Mėg�, taip ir negalėdami apsispr�sti, ar �ia sveikinti, ar reik�ti u�uojaut�.

NHS fronto linijoje jie jau buvo mat� ne vien� sukre�iantį vaizd�� bet �itai? Regis, jie taip ir nepatikėjo. Megė �velgė į visus �iuos įvairiaspalvius veidus, ta�iau visų jų i�rai�ka buvo vienoda. Ji juk juokauja, ar ne?

Megė �inojo, kaip jie jautėsi.

Kartais ji ir pati negalėdavo savimi patikėti.

��Pagimd�iusios kūdikį, moterys pasikei�ia,�� pasakė Maiklas.�� Pasikei�ia ne tik jų kūnas, bet ir visa pasaulė�iūra.�� Jis i�tu�tino savo bokal� ir davė �enkl� padavėjui, kad atne�tų dar. Padavėjas jo nematė.�� Kūdikis tampa jų gyvenimo centru. O vyr�, galima sakyti, visai u�mir�ta.

Jie sėdėjo aludėje �alia Holovėjaus kelio.

Aludė buvo netoli nuo jų darbo, bet jie nė karto nebuvo �ionai u�suk�. Nė vienas i� jų nebuvo didelis gėrovas. �Italų kalboje nėra �od�io alkoholikas�,�� sakydavo jų tėvas, kai jų bendraam�iai anglai pradėjo augintis pilvus dar nesulauk� dvide�imties. Be to, jie abu turėdavo k� veikti ir be to. Bet Maikl� pastaruoju metu vis ma�iau traukė namo. Ta�iau ne dėl to, kad sėdėjimas baruose būtų teik�s jam d�iaugsmo.

��Kaip tu manai, ar tas pat nutiko ir mūsų mamai?�� paklausė Paulas.�� Ji prarado susidomėjim� tėvu?

Maiklas metė į jį pikt� �vilgsnį.

��Nekalbėk taip apie mam�.

��A� tik galvoju. Ji visada man buvo tikros motinos pavyzdys.�� Paulas nusi�ypsojo prisimin�s.�� Gamindavo valgyti, vis� laik� varinėdavo mus pirmyn atgal ir pana�iai.

Maiklas taip pat �yptelėjo.

��Taip, ji puikiai tai mokėjo. Gera buvo mama.

��Gal ji pasikeitė. Galbūt mums gimus, mes tapome jai svarbiausiu dalyku pasaulyje. O tėtis galbūt buvo visai tuo patenkintas. Juk jie visada atrodė laimingi būdami kartu? Laimingesni nei mūsų laikų poros.

��iais laikais viskas yra kitaip. Tokie vyrai, kaip mūsų tėtis, susitikinėdavo su pirma jiems į akį kritusia mergina, paskui j� vesdavo ir tai būdavo viskas. Darbas, namai, ir jokių d�igi-d�igi į tarpus. �iais laikais visur pilna pagundų. �iais laikais yra gausybė moterų, kurioms seksas patinka ne k� ma�iau nei vyrams. Kol tu jų nevedi.

Paulas �iūrėjo į savo brolį, niūriai spoksantį į Rat and Trumpet tams�. Koks jis buvo jam artimas ir kaip smarkiai jis dėl jo nerimavo! Kaip stipriai jis vis dar mylėjo brolį!

��Klausyk, i�siai�kinkime kart� ir visiems laikams. I�eina, kad tu nekaltas, an�kart paėm�s D�ind�er i� u�pakalio. Tai tavo �mona viskuo kalta.

��Nuleisk bals�, gerai?�� baik��iai apsidairė Maiklas, lyg med�iojamas �vėris.�� A� tik sakau, kad jos virsta ka�kokiomis nuobodomis. Skirtumas ne tas, ar tu gyveni kartu, ar atskirai. Ir ne tas, ar gyveni susituok�s, ar tik sumet�s skudurus. Skirtumas yra vaikai. Kol neturi vaikų, viskas yra kitaip.�� Maiklas �velgė į savo brolį, tarsi teisindamasis.�� A� myliu savo dukterį visa �irdimi.

Paulas u�dėjo savo rank� ant brolio rankos.

��inau. Todėl ir sakau tau�� liaukis kirkin�s j�. Tu juk nenori skyrybų? Nenori, kad Klo augtų be tėvo? Nejaugi nenori turėti tokios �eimos, kokioje u�augome mes patys? �eimos, kuri būtų tokia pat tvirta?

��Taip niekada daugiau nebus.

��Bet juk beprotybė yra prarasti �eim� dėl greito pasibar�kinimo. Tu myli savo �eim�, Maiklai. Neprarask jos.

��Ta�iau D�ind�er yra ypatinga.

��Na, jos visos ypatingos tada, kai tau stojasi, Maiklai. Bet toji aistra�� ji praeina. Tasai�� net ne�inau, kaip pavadinti�� alkis. Jis i�tirpsta. Tu, kuris turėjai tiek merginų, turi �inoti tai geriau u� mane. Bet dabar tu turi Naoko ir t� pamat�, ant kurio turi statyti savo �eimos gyvenim�.

Maiklas panarino galv�.

��A� myliu Naoko. Ir Klo. Bet nuo to laiko, kai ji gimė, niekaip negaliu suprasti, kaip gyvenime, kuriame tiek daug meilės, gali būti tiek ma�ai d�iaugsmo.

��Tai �tai kaip tu supranti d�iaugsm�? D�iaugsmas�� tai beprasmis seksas su beveik nepa�įstamu �mogumi?

��Na, prad�iai�� taip.

��Kvaily tu neraliuotas! Tai j� turėtų kamuoti pogimdyvinė depresija. Ne tave.

�Mums viskas bus kitaip,�� m�stė Paulas,�� man, D�esikai ir mūsų naujagimiui. Man�s neg�sdina bemiegės naktys, besikalantys dantukai, vystyklų keitimai ar bet kokie kiti rūpes�iai. A� neprie�tarausiu, jeigu kūdikis taps svarbiausiu dalyku mano �monos gyvenime ir mes mylėsimės tik pagal nustatyt� grafik�. A� noriu, kad ji taip mylėtų mūsų kūdikį. Kūdikis nusipelno būti mylimas labiau u� mane.�

�Kas benutiktų Naoko, Maiklui ir Klo, mums tai negresia. Mums viskas bus gerai. Vienintelis dalykas, kurį mes privalome i�kentėti,�� svarstė Paulas,�� tai pratempti tuos ateinan�ius devynis mėnesius. Tai�� viskas.�

Jis paliko savo brolį toje varganoje aludėje ir grį�o namo pas savo besilaukian�i� �mon�, kur �velniai priglaudė savo ausį prie jos plok��io pilvuko ir tai buvo pats tikriausias dalykas pasaulyje. Apsal� i� d�iaugsmo, jie klausėsi to silpno �irdies plakimo ir gaudė pa�ius menkiausius signalus i� visatos centro.

�Keturiolikta savaitė�,�� m�stė Megė, vilkdama savo nuvargusias kojas klinikos laiptais. Ji girdėjo, kaip ka�koks skustagalvis nevalyvais drabu�iais �aukė ka�k� registratorei apie savo teises.

�Keturiolikta savaitė�,�� m�stė ji, �velniai perbraukdama delnu sau per pilv�. Pilvas jau matėsi. Drabu�iai darėsi vis ank�tesni. Kūdikis mokėsi �iulpti savo ma�ytį nyk�tį. Tai i� tikrųjų vyko.

Klinikoje buvo bukletas pavadinimu �Pirmasis trimestras�, skirtas būsimoms motinoms. Jame buvo gausu prakti�kų patarimų besilaukian�ioms moterims, gyvenan�ioms savo idealius gyvenimus.

Įtraukite savo partnerį. Pasimokykite u�dėti vystykl�. Gerai pailsėkite. Įsitaisykite patogi� liemenėl� maitinan�ioms motinoms. Papra�ykite partnerio, kad padarytų atpalaiduojantį masa��. Reguliariai plaukiokite. Kalbėkitės su savo partneriu. Nesikankinkite tyloje.

Megė da�nai pavartydavo �į buklet�, kai jai u�eidavo noras skaniai pasijuokti.

��Mege?

Tai buvo Vilas. Nery�tingas, susidrovėj�s. Akimirkai ji apsid�iaugė jį pama�iusi. �Įtraukite savo partnerį,�� toptelėjo jai.�� Papra�ykite partnerio, kad padarytų atpalaiduojantį masa��.� Bet Vilas jau nebebuvo partneris, nebuvo jis ir kūdikio tėvas. Jis dar ilgai bombardavo j� trumposiomis �inutėmis, kurias ji trindavo net neskaitydama. K� dar buvo galima pasakyti? Ir vis dėlto Mėg� persmelkė sald�iarūg�tis gailestis dėl kelio, kuriuo nepasuko.

Jei jis būtų mylėj�s tik j�, jie iki �iol būtų buv� kartu. Viskas grei�iausiai būtų vainikav�si vedybomis ir ilgainiui jie susilauktų keletos nuostabaus gro�io vaiku�ių, kurie leistų savaitgalius pas juos dievinan�ius senelius Hampsted Gardeno priemiestyje. Ta�iau dabar ji net nebeskaitė jo �inu�ių. Kaip greitai mes u�mir�tame tuos, kuriuos ka�kada mylėjome.

��Atrodai nuostabiai, Mege.

Jie būdavo tokie artimi. �tai kodėl ji apsid�iaugė jį pama�iusi. Grei�iausiai jai jau niekad nebeteks taip artimai bendrauti su vyru. Tos marios studentavimo metais drauge i��vaistyto laiko. Tos naktys, kai jie kalbėdavosi i�tisas valandas ir i�sipasakodavo giliausias savo sielos paslaptis bei gyvenimo istorijas. Tos naktys, kai jiedu nesudėdavo nė bluosto, nes miegodami pernelyg stipriai pasiilgtų vienas kito. Tos naktys, kai jie kartu rūkydavo, gerdavo ir pasitikdavo tekan�i� saul�.

Tai nerei�kė, kad Megė neberas sau geresnio vyro u� Vil�. Tiesiog daugiau ji niekada nebeturės tos begalės laiko, kurį galėtų ramia �irdimi �vaistyti. Ji pasijuto siaubingai vieni�a.

��A� noriu tave susigr��inti, Mege.

Neįmanoma. Dėl to, k� jis padarė. Dėl to, k� padarė ji.

Geriausiai bus kuo grei�iau i�mesti visa tai i� galvos.

��A� laukiuosi, Vilai.

Jo �andikaulis atvėpo.

��Jis ne tavo,�� suskubo pridurti ji.

Megei visuomet atrodė, kad toji scena i� �Ketverių vestuvių ir vienerių laidotuvių�, kurioje Endi Makdauel pasakoja Hju Grantui savo istorij�, o �is besiklausydamas tik kaista i� gėdos, yra ma�um� netikrovi�ka. Megė visuomet galvojo, kad ji yra pernelyg lengva.

��liundra,�� i�ko�ė Vilas. Jo veidas i�raudo i� įnir�io. Visai ne kaip Hju Grantas, mėginantis sulaikyti a�aras.�� Prakeikta �liundra!

�Vyrams �iais laikais nereikia skaistybės,�� pamanė Megė,�� bet jiems neabejotinai norisi tyrumo iliuzijos. Teisybės? Jie negali pakelti teisybės!�

��Kas jis toks, tu prakeikta paleistuve? A� jį nudėsiu!

�Virtualaus tyrumo,�� pamanė Megė.�� tai ko jiems reikia.�

Neįmanoma, kai jau esi pasukusi ��eimos keliu�.

D�esika įėjo į parduotuv� nery�tingai, ta�iau �vytėdama pasidid�iavimu.

Viduje įvairių nė�tumo etapų moterys niekur neskubėjo. Jos lėtai kilojo nuo lentynų nė��iųjų drabu�ius: kareivi�kas kelnes su pla�iais, besitampan�iais juosmenimis, gėlėtus sarafanus, grie�tas juodas kostiumines kelnes�� vėlgi su tuo besitampan�iu juosmeniu. �ia galėjai rasti bet kokios rū�ies drabu�į kokiam tik nori gyvenimo būdui ir kokiai tik nori būsimai mamai.

Viena kita moteris retkar�iais raminamai perbraukdavo sau per pilv�. �is gestas jau buvo nesvetimas ir pa�iai D�esikai. Nelyginant koks besilaukian�ių moterų masoni�kas pasisveikinimas.

From Here to Maternity skyrėsi nuo kitų aprangos parduotuvių. �ia nesimatė nuobod�iaujan�ių vyrų ar dūsaujan�ių draugų. Niekas nieko neskubino. Moterys �ia turėjo marias laiko. Kartais jos persimesdavo vienu kitu �od�iu su pardavėjomis ir tie jų pokalbiai panė�ėdavo į trivialių, ta�iau be galo reik�mingų tiesų kratinį. Norė�iau �ių chaki ir �alios spalvų kareivi�kų kelnių. Kada man metas? Kit� mėnesį jau turė�iau gimdyti. D�esika negalėjo liautis �ypsojusi. Nes ji jautėsi �ia sava.

D�esika nukabino nuo pakabos ro�in�, gėlėmis i�margint� suknel�. Ji pastebėjo, kad kai kurie drabu�iai visi�kai nesiskyrė nuo tų, kuriais jaunos, nesilaukian�ios merginos rengiasi į barus ar klubus. Galbūt jie tiktų Megei, bet tik ne jai. Ta�iau �i ro�inė gėlėta suknelė buvo kaip tik tai, koks, D�esikos įsivaizdavimu, ir turėjo būti besilaukian�ios motinos rūbas.

��Gra�i, ar ne?�� pasiteiravo pardavėja.

D�esika nusi�ypsojo:

��Labai.

��Nėra jokios prie�asties, dėl kurios negalėtumėte atrodyti stilingai ir seksualiai. From Here to Maternity nori, kad savo pilv� demonstruotumėte su pasidid�iavimu.

D�esika pasi�iūrėjo �emyn.

��Nesijaudinkite,�� nusi�ypsojo pardavėja.�� U�tikrinu jus, jog pilvas pasidarys didesnis. Kiek jums, ma�daug trys mėnesiai?

��Ties� sakant, nė tiek dar nėra.

��Gal norėtumėte pasimatuoti?

Kodėl gi ne? Juk dabar ir D�esika priklausė klubui. Ir nors jai dar tiko visi jos normalūs drabu�iai, nebuvo jokio reikalo atidėlioti garderobo paie�kų ateinantiems mėnesiams. Ji visuomet visk� darydavo i� anksto.

Ji metė darb� dėl būsimo vaiko dar prie� tai, kai pastojo. Ji prane�ė visam pasauliui apie savo nė�tum�, dar nesulaukusi nė trijų mėnesių. Ir dabar ji jau dairėsi nė��iosios drabu�ių, nors pati vis dar nesunkiai tilpo į de�imto dyd�io apdar�. Ir taip buvo todėl, kad D�esika negalėjo sulaukti, tiesiog negalėjo sulaukti, kada galės savo rankose laikyti naujagimį ir pradėti visavertį �eiminį gyvenim�.

Ji buvo jau persirengimo kabinoje, kai pajuto drėgnumo pojūtį batuose. Būtent to ji ir nesuprato. Drėgnum� ji pajuto pirmiausia batuose. �tai kodėl ji nesuvokė, kad kraujuoja. Nes vienintelis pojūtis buvo drėgnumas batuose.

Pagauta baimės, D�esika ėmė plė�ti nuo sav�s drabu�ius ir tik tada pamatė krauj�. Vis� t� krauj�. Sau ant rankų. Ant suknelės, kurios taip ir nespėjo nusipirkti. Ji pajuto viduje kylan�i� panik�.

Tasai kraujas. Ir drėgnumo pojūtis batuose. Ir gėlėtoji suknelė rankose, ka�kokiu būdu visa apta�kyta raudonai...

Mano mylimiausias kūdikis.

De�imtas skyrius

I� prad�ių jis palaikė j� savo �mona.

Buvo ka�kas pa�įstamo jos veido linijose, jos akių įkypume, ir akimirk� Paului atrodė, kad tai ji.

I� kito ligoninės koridoriaus galo nesunku buvo ir apsirikti. Jo nervai vis dar buvo įtempti nuo beproti�ko va�iavimo ir nuo baisaus poreikio j� pamatyti. Ta�iau tai buvo viena i� seserų. Megė. Su kavos puodeliu rankose. Belaukianti jo. I�girdusi jį atbėgant, ji pakėlė akis.

��Ar viskas gerai? Ar jai viskas gerai?

��Paulai, D�esikai viskas bus gerai, girdi? Ji gausiai nukraujavo. Būtina padaryti abrazij�.

Jis nieko nesuprato. Kaip visa tai galėjo įvykti?

��Gimdos abrazija, arba nė�tuminių audinių liku�ių pa�alinimas i� gimdos�� tai labai paprasta, standartinė procedūra. Viso labo trumpa operacija. Dėl jos visi�kai neverta nerimauti.

��Bet jai viskas bus gerai?

��Taip. Paulai. A� tau pri�adu, kad D�esikai viskas bus gerai.

��O kaip kūdikis? Ar jam taip pat viskas bus gerai?

Megė nuleido akis ir atsiduso.

��Paulai, D�esika savo kūdikį prarado.

��K�?

��D�esika patyrė persileidim�.

��Persileidim�?�� Jis papurtė galv�, vis dar negalėdamas to įsis�moninti.�� Mūsų kūdikio nebeliko?

��Man labai gaila.

��Bet juk jai daro operacij�?

��Toji operacija�� tai tik gimdos i�valymas. Negalima palikti nieko D�esikos viduje. Nes tai gali sukelti infekcij�. Teks palaukti kelet� valandų, kol galėsime jai duoti nuskausminamųjų.

Paulas palū�o tiesiog akyse.

��Mes praradome kūdikį?

��Vien� dien� judu su D�esika turėsite nuostabų kūdikį.

Jis ir vėl papurtė galv�. Nejaugi kūdikio i� tiesų neliko?

��Bet k� gi mes padarėme ne taip?

��Jūs visk� padarėte gerai. A� �inau, kad tai baisus dalykas. Bet tokie dalykai nutinka vis� laik�. Vienas i� keturių nė�tumo atvejų...

��Kur ji? Kur mano �mona?

Megė parodė į palatos duris. Paulas linktelėjo, delnu nusi�luostė a�aras ir įėjo vidun.

Megė i�sitraukė mobilųjį telefon� ir, nekreipdama dėmesio į aplinkui �mirinėjan�io personalo �vilgsnius, dar kart� pamėgino prisiskambinti Ketei, ta�iau ir vėl nesulaukė jokio atsako.

��Mano mylimiausioji.

Palata buvo ap�viesta tik lempos, pritvirtintos D�esikos galvūgalyje. Bet net ir �ioje sterilioje prietemoje jis nesunkiai i�skaitė tai, kas buvo para�yta ant jos veido. Kraujo praradimas. Sielvartas. I�sekimas. Ir visų baisiausia�� skausmas dėl nei�saugotos gyvybės.

Ji gulėjo auk�tai pakelta ant pagalvių, ta�iau atrodė mieganti. Paulas prisitraukė kėd� ar�iau lovos ir paėmė �monos rank�. Ir tada jis nei�laikė. Įsikniaub�s veidu į josios antklod�, springdamas i� sielvarto, Paulas pratrūko raudoti ant krakmolytų ligoninės patalų.

��Atleisk,�� i�tarė D�esika.

��Tau teks pasinaudoti prezervatyvu,�� pasakė Ketė.

Vaikėzas nusi�ypsojo ir pasitaisė savo �iemin� D�astino Timberleiko kepur�.

��Bet a� noriu pajausti tave i� vidaus.

Jis siektelėjo jos, bet ji lengvai sulaikė jo rie�us.

��Na, tuomet turėsi pajausti mane per prezervatyv� arba �i�nakt nejausi nieko, i�skyrus savo kum�tį.�� Ji nusi�ypsojo draugi�kai, bet tvirtai.�� Rinkis pats.

��Einu, paie�kosiu,�� burbtelėjo jis ir nuėjo �adinti savo kambarioko.

Vos tik jie įėjo į but�, jis nusivilko mar�kinėlius. Galbūt tikėjosi, kad jo įdeg�s, raumenų pripumpuotas torsas nukreips jos dėmesį nuo tos apsilupusios, nu�iurusios lindynės. Vos trumpam pasilikusi viena, ji pasijuto esanti ne vietoje. Ant grindų mėtėsi dė�ės nuo picos, riogsojo neskalbtų drabu�ių kalnai, peleninėje gulėjo nebaigta marihuanos suktinė. Ji tarėsi nuėjusi pas jį į namus pa�adinti savo kūno. Bet ar tikrai ji norėjo pa�adinti savo kūn� tokioje skylėje?

Jie susitiko klube, kuriame mėgo lankytis Mammasan personalas. J� su�avėjo jo kepurė. Tada jie pa�oko. Ji paklausė jo vardo ir tuoj pat jį pamir�o�� D�imas? D�onas?�� o paskui pernelyg drovėjosi paklausti dar kart�, be to, jis vis tiek jai nerūpėjo.

Jie bu�iavosi kaip paauglių porelė, bet niekas į juos nekreipė dėmesio. Pokalbis buvo minimalus, jie i�rėkė prisistatymus, persimetė keletu tu��ių frazių ir paskendo muzikoje�� ir tai buvo gerai. Ji buvo pavargusi nuo kalbų.

Jis grį�o su pakeliu, kasydamasis juo savo biceps�, ant kurio buvo i�tatuiruotas erelis. Ir ji ai�kiai suprato, kad nori dingti i� �ia. Jos kūnas būtinai pra�ėsi pa�adinamas, ta�iau ji nusprendė leisianti jam dar ma�umėl� pasnausti. Be to, ji suprato ir �į t� daugiau, nors ir �inojo, kad tai skamba beproti�kai.

Jeigu jau prisireikė �adinti jos kūn�, tai ji bevelytų tai padaryti su Roriu.

��Atleisk,�� pasakė ji.�� Bet man reikia eiti.

��Kodėl?

Ji bejėgi�kai truktelėjo pe�iais ir prisiminė eilut�, kadaise i�mokt� po pilku Man�esterio dangumi.

��Kiekvien� daikt� aistra nuspalvina, o turėjimas blukina.

��K�?

��Nieko, man k� tik prasidėjo mėnesinės.

Ji pabūgo, kad vyrukas gali nejuokais į�irsti, bet jis tik nusismaukė �iemin� D�astino kepur� ir palingavo savo skust� galv�. Jis netgi i�kvietė jai taksi.

��Jūs, �iuolaikinės merginos, mane juokinat,�� pasakė jis.�� Pa�ios ne�inot, ko norit.

Ji negalėjo su tuo gin�ytis.

Kit� ryt�, viena pusry�iaudama gatvės gale esan�iame Starbucks, Ketė galvojo�� kaip lengva yra k� nors sutikti. Bet kaip sutikti tokį, kuris �iemin� kepur� ne�ioja tik tada, kai lauke �alta?

Kaip sutikti k� nors gero?

Tada Ketė įjungė savo telefon� ir, i�klausiusi Megės �inutes, nusigr�ė nuo kavinėje kiurksan�ių po bemiegės nakties vaikinų ir merginų, kad jie nety�ia nepalaikytų jos sava.

Paulas nuleido u�uolaidas, u�rakino laukujės duris ir u�sisklendė nuo viso pasaulio.

Jis nuėjo į svetain� patikrinti, kaip D�esika. Ji vis dar gulėjo ant sofos ir tingiai vartė ka�kurį i� tų gausiai iliustruotų �urnalų, kurių jis jai pripirko.

��A� paruo�iu k� nors u�k�sti,�� pasakė jis, kai ji pa�velgė į jį ir nusi�ypsojo. Jos veidas buvo bespalvis, ir jis pajuto, kaip jo akys pritvinko a�arų. Jam reikės suimti save į rankas.

��Ko norėtum, D�es?

��Bet ko,�� atsakė ji pasukusi galv� ir vis dar �ypsodama.

Jis nuėjo į virtuv� ir atidarė �aldytuv�, ie�kodamas ko nors, kas padėtų jai bent kiek sustiprėti. Jis nusprendė pagaminti makaronus su mėsos pada�u ir galbūt �vie�ių dar�ovių salotas, jeigu tik ras jų �aldytuve. Taurė raudono vyno irgi nepakenktų. Jis norėjo paruo�ti savo �monai ger� vakarien�.

�monės manė, kad jis myli j� dėl to, kaip ji atrodo. ��inoma, nuo to viskas prasideda�,�� m�stė jis. Bet D�esika pasi�ymėjo ka�kokia tylia dr�sa, ji nebuvo tokia trapi kaip atrodė. Ji narsiai keldavo galv� kiekvien� kart�, kai visi pojū�iai sakyte sakė jai nudelbti akis �emyn.

�velgdama į tave, ji pakeldavo smakr�. Jis galvojo apie j�, kol gamino vakarien�, ir kelet� kartų nuėjo į svetain� įsitikinti, ar viskas gerai. Ir kiekvien� sykį jam pasirod�ius tarpduryje, D�esika pa�iūrėdavo į jį, pakeldama smakr� kaip visuomet, ir nusi�ypsodavo jam. Tada jis nusi�ypsodavo jai.

Jiems nereikėjo nieko sakyti.

Netrukus valgis buvo paruo�tas ir jis į�engė į svetain� ne�inas padėklu, ant kurio puikavosi dvi lėk�tės su spage�iais, pora dubenėlių su �vie�ių pomidorų salotomis ir geriausio namuose rasto vyno butelis.

��Firminis giminės patiekalas,�� pasakė Paulas.�� Į�ymusis Baresi Bolognese.

Jis baiminosi, kad ji pasakys esanti nealkana, bet ji numetė spalvot� �urnal� į �alį ir patrynė rankomis.

��Valgysim �ia ar prie stalo?�� paklausė ji ir atsisėdo.

��O kur tu norėtum?�� paklausė jis, statydamas lėk�tes ant kavos staliuko ir atkim�damas Barolo butelį. �Vynui reikia leisti pakvėpuoti�,�� pagalvojo jis.

��Man gerai ir �ia,�� atsakė D�esika.

��Tada valgykime �ia.

Taigi jie įsitaisė prie�ais televizorių ir valgė vakarien�, u�sigerdami j� raudonuoju vynu ir kalbėdami apie tai, kas jo laukia kit� dien� darbe.

Durys buvo u�rakintos, visos u�uolaidos�� u�trauktos. Prisikirt� iki soties, jie jautėsi saugiai ir jaukiai, ir jiems atrodė, kad visas pasaulis priklauso tik jiems: D�esikai, Paului ir jų neįsivaizduojamam kūdikiui.

��K� tu ten vis� laik� dainuoji?�� paklausė D�esika.

Ji sėdėjo laiptų vir�uje. Apa�ioje Klo ropojo keturiomis. �nopuodama ir pū�kuodama, ji rop�tėsi auk�tyn, tarsi koptų į savo asmeninį Everest�, o Naoko sekė jai i� paskos, pasiruo�usi bet kuri� akimirk� pa�iupti savo dukr�, jei �i sumanytų nubildėti �emyn. Kol Klo, burnos kamputyje įsikandusi Heilo Kitty �induk�, stenėdama ir kriuksėdama lėtais gryb�niais kilo laiptais, Naoko dainavo jai japoni�kai.

Maigo no

Mago no

Koneko-�an.

Anata no ou�i va dokodesuka?

��Tai tokia kvaila vaiki�ka dainelė.�� Naoko nusi�ypsojo.�� Ji apie �unelį policinink�, kuris suranda pasimetusi� katyt�.

��Jai labai patinka.

Tai buvo teisybė. Klo o�iavosi vis� savait�, nes jai kalėsi dantukas, ir tik nedaugelis dalykų j� paguosdavo.

Jai patikdavo stipriai kand�ioti (tik ne �iulpti) savo Heilo Kitty �induk�. Jai patikdavo karstytis laiptais. Ir jai patikdavo �i smagi japoni�ka dainelė.

Klo niekada nepabosdavo dalykai, kurie jai patikdavo. Ji reikalaudavo, jog jie kartotųsi be pabaigos ir i�syk būdavo pasiruo�usi sukelti triuk�m�, jeigu jos įsakymų nebūtų laikomasi. Pastar�j� savait� Naoko su Klo ateidavo kasdien. Tiek D�esika, tiek Naoko buvo savaip vieni�os. I�tis� par� leisdama laik� su Klo, Naoko ilgėjosi suaugusiųjų draugijos, tuo tarpu D�esikai buvimas �alia Naoko ir Klo kiek apmal�indavo jos skausm�. Toks nebylus susitarimas tenkino jas abi. Naoko galėjo klausytis ne vien tik kūdikio garsų. D�esik�, matyt, d�iugino triuk�minga draugija namuose, kuriuose be �ių vie�nių vie�patautų kapų tyla.

D�esika �aisdavo su Klo, kol Naoko trindavo jai ko�ꠗ pienas pama�u buvo i�stumiamas i� ma�ylės raciono ir dabar ji valgė tikr� maist�, susmulkint� į toki� tyr�, kuri� keturi jos dantukai buvo pajėgūs įveikti. D�esika galėjo pakeisti jai vystyklus, i�maudyti j�, paguldyti pogulio. Vienintelis dalykas, kurio D�esika nemokėjo�� tai padainuoti t� ypating� dainel�. U�tat ji jau beveik atmintinai �inojo jos �od�ius.

Maigo no

Mago no

Koneko-�an.

Anata no ou�i va dokodesuka?

��Katytė negali pasakyti policininkui, kur ji gyvena ir koks jos vardas,�� pasakė Naoko, kai Klo susmuko ant prie�paskutinės pakopos ir pradėjo kaukti i� nusivylimo.�� Ji tik vis� laik� verkia.

Maigo no

Mago no

Koneko-�an.

Anata no ou�i va dokodesuka?

Ou�i o kitemo vakaranai

Namae o kitemo vakaranai.

Miau miau miau miau

Miau miau miau miau!

Naite bakari iru koneko-�an.

Inu-nu omavari-san

Konatte �imatte.

Au au au au

Au au au au!

Paskutinis posmas, matyt, įkvėpė Klo lemiamam �turmui ir ji vargais negalais u�sirop�tė ant poros vir�utinių pakopų. D�esika pagriebė j� ir stipriai pabu�iavo į skruost�. Kaip ir visuomet, vaiko naujumas j� glumino. �irdį salinantis mėtinis �vie�umas. Saldus pienelio kvapas. D�esika pasisodino Klo ant kelių, o Naoko atsisėdo �alia. Jau kuris laikas jos bendravo nesivar�ydamos. Pagaliau jos tapo tikromis draugėmis.

��Gal gali j� i�versti?�� papra�ė D�esika.

��Pamėginsiu,�� nusi�ypsojo Naoko ir i�guldė posmelį D�esikai suprantama kalba.

Varg�e katyte, pasiklydai?

Varg�e katyte, kur tavo namai?

Ji ne�ino, kur jos namai.

Ji ne�ino, net kuo ji vardu.

Miau miau miau miau

Miau miau miau miau!

Ji tik verkia ir verkia.

Ir �unelis policininkas sutrik�s,

Nes ne�ino, kaip jai padėti.

Au au au au

Au au au au!

��Man rodos, vertime ka�ko stinga,�� pasakė Naoko.

��Nė trupu�io,�� nesutiko D�esika.�� Nesitikėjau, kad ir �uo sutriks. Jie abudu sutrikꠗ vyras ir moteris.

��Tik... dainelėje dainuojama apie �unelį ir katyt�.

��Ji gra�i, Naoko.

Taip jos ir sėdėjo, nejausdamos jokio poreikio k� nors sakyti, laukdamos, kol Klo atgaus kvap� ir duos �enkl� vėl norinti grį�ti kalno papėdėn ir ruo�tis naujam kopimui.

Tada D�esika prabilo:

��A� ma�iau savo kūdikį. Ma�ame kreminės spalvos mai�elyje. Ma�ulytis padarėlis. Bet jau tikras kūdikis. Tau sako, jog tai dar nėra tikras kūdikis, bet tai nėra teisybė. Tai buvo tikras kūdikis�� a� jį ma�iau. Visame tame kraujyje. Jis neturėjo vardo. Ir a� net ne�inau, ar tai buvo jis ar ji. Galėjo būti ir ma�ytė mergytė. To a� ne�inau. Bet mano viduje buvo tikras kūdikis ir staiga jo nebeliko�� tai ko jie nesupranta kalbėdami, jog man reikėtų dar kart� pastoti ir u�mir�ti tai, kas buvo, ir neimti visko taip giliai į �irdį,�� ta�iau a� juk jau niekuomet nepagimdysiu to kūdikio. To kūdikio jau nebėra. �tai ko jie nesupranta. Gydytojai, slaugės. Jie mano, kad verki i� savigailos. Jie nesupranta, kad verkti galima kūdikio, kuris jau niekada negims. To kūdikio.

Ji pa�iūrėjo į Klo, besimuistan�i� savo motinos glėbyje ir besiver�ian�i� į laisv�. Vėl pasiruo�usi� �aisti laiptų �aidim�.

��Maiklas turi meilu��,�� pasakė Naoko.

Tai buvo viskas, k� ji turėjo pasakyti.

D�esika įsistebeilijo į Naoko.

��Kaip jis galėjo su tavim taip niek�i�kai pasielgti?

��Tai ne su manimi jis taip pasielgė. Su mūsų �eima.

��I� kur tai �inai?

��Moteris pati man para�ė. Parody�iau tau t� lai�k�, bet i�me�iau jį. Ji laukiasi.�� Ji kar�iai nusi�ypsojo.�� Jeigu tu pamatytum j�, manytum, kad ji tam per sena. Tai toji moteris i� jų darbo. Moteris i� automobilių salono.

D�esika buvo ma�iusi D�ind�er. Kadaise ji gal ir neprastai atrodė.

��Jis prisiekė, kad su ja viskas baigta. Jis sakosi, j� atleid�s. Prisiekė savo motina, jog niekuomet daugiau jos nepamatys. Bet kaip a� galiu tikėti jo �od�iais?

Naoko pakėlė ma�yl� ir prispaudė savo veid� jai prie smakriuko. D�esika �inojo, kad ir ji t� patį u�uod�ia�� t� neįmanom� kūdikio naujum�. Ir kaip kas nors gali būti toks tyras ir nesugadintas?

��Negaliu tiesiog mesti jo ir i�eiti,�� pasakė Naoko.�� Nes tai ir jos gyvenimas. Tai ir jos �eima, kuri� a� suardy�iau.

D�esika stebėjo, kaip Naoko nune�ė Klo laiptais �emyn ir atsargiai pastatė ant kilimo. Tada grį�o į vir�ų ir atsisėdo �alia D�esikos. Klo i�si�iepė nud�iugusi, kad galės lipti laiptais be palydovės.

��Nieko baisaus,�� tarė Naoko.�� Ji nenukris. Ji jau i�moko.

��Da,�� pasakė Klo, rodydama degtuko storumo pir�tu į mam� ir D�esik�.�� Da.

Tai buvo jos pirmasis i�tartas �odis, ir kol kas�� vienintelis. Maiklas atkakliai tvirtino, kad da rei�kia tėtis, bet jis klydo. Tai rei�kė: Pa�velk į save. Tai rei�kė: Kas gi tai? Tai rei�kė: Gyvenimas yra juokingas. Tai rei�kė visk�, ir taip bus iki tol, kol Klo i�moks antr�jį �odį.

��Kas dabar bus?�� paklausė D�esika.

��Ne�inau,�� atsakė Naoko.�� Maiklas sako, kad viskas baigta ir a� noriu juo tikėti, bet jau�iu, kad jis meluoja. Galė�iau papra�yti jį i�eiti, bet tada Klo augs be tėvo. Arba galiu leisti jam pasilikti �inodama, kad gyvenu su vyru, kuris pirmenyb� teikia kitoms moterims. Pralaimėsime arba a�, arba mano kūdikis. Taigi a� ne�inau, kas dabar bus.

Dvi moterys sėdėjo laiptų aik�telėje ir vakaras lėtai leidosi ant jų. Klo pradedant nauj� �ygį, Naoko vėl u�dainavo t� pa�i� dainel�, kuri� Klo taip mėgo, o D�esika nedr�siai jai pritarė.

Maigo no

Mago no

Koneko-�an.

Anata no ou�i va dokodesuka?

Ir kol abi moterys juokėsi, Klo�� vie�ian�iomis angelo akimis, �vytin�iais baltais dantukais ir niekada nepailstanti nuo �io �aidimo�� ry�tingai kabarojosi auk�tyn.

ANTROJI DALIS Mudviejų �eima

Vienuoliktas skyrius

Here Pussy Pussy baras yra P.�Borgos gatvėje, pa�ioje Manilos raudonųjų �ibintų kvartalo �irdyje.

Baras nuo Vietnamo karo laikų veikė toje pa�ioje vietoje. Pirmieji jo klientai buvo amerikie�ių kareiviai, ie�kantys poilsio ir pramogų. �iandien �ia renkasi vyrai�� da�niausiai verslininkai i� u�sienio,�� ie�kantys greito sekso ir kvai�alų. Per daugiau nei trisde�imt metų Here Pussy Pussy pasikeitė tik muzika.

Jaunos merginos su bikiniais ir �iandien rai�iojasi ant scenos, o ga�lūs vyrai su �ortais gurk�noja San Miguel alų ir stebi tingų merginų �okį, taip ir ne�inodami, ar jie �ia yra med�iotojai, ar aukos.

Kirkas tapo nuolatiniu Here Pussy Pussy lankytoju po to, kai jį atleido i� Cebu nardymo mokyklos. Savininkas i� Anglijos ilgai atsipra�inėjo�� vos prie� kelis mėnesius būtent jis įkalbėjo Kirk� persikelti i� Sidnėjaus į Filipinus. Bet teroristų bombų baimė atbaidė turistus ir Kirkas da�niausiai leisdavo laik� vienas nardytojų valtyje.

Galbūt jam nereikėjo leistis taip lengvai i�spiriamam. Ta�iau teisybė buvo ta, kad jis ir pats norėjo dingti i� Australijos. Jo merginai vis labiau lenkiant prie to, kur visa tai gali nuvesti, Kirkas buvo absoliu�iai tikras, kad nenori keliauti ten, kur ir ji. Iki tol jis niekad net nebuvo suabejoj�s, jog ves �i� mergin�, bet, pasirodo, klydo. Jis tiesiog negalėjo ilgiau apsimetinėti, jog viskas liko po senovei, kaip prie� jam i�vykstant. Dveji metai u�jūriuose jį pakeitė. Kaip ir susitikimas su Mege.

Jis prarado mergin� Australijoje ir darb� Filipinuose. Taigi dabar jis ramstė Here Pussy Pussy bar� ir stebėjo vis� t� gausyb� auksinių moterų kūnų, mėgindamas atitolinti t� akimirk�, kuomet, pasiek�s atitinkam� girtumo laipsnį, susigundys sumokėti kurios nors merginos baro mokestį�� sum�, kuri� reikia pakloti Here Pussy Pussy u� darbuotojos praradim� nak�iai�� ir parsive� j� pas save į vie�butį.

��I� kur tu? Kokiame vie�butyje apsistoti?

Liekna moteris �alios lykros bikiniu i�dygo �alia jo. Ji lengvai palietė jo rank�.

��Tu labai gzvapo,�� pasakė ji, įrėmindama jo veid� nyk��iu ir smiliumi.

��A�iū,�� atsakė Kirkas, nors puikiai �inojo, kad ji t� patį būtų pasakiusi ir drambliui. �ionyk��ių kalba gzvapo rei�kė tai, jog esi patrauklus.

Kaip ir dauguma Here Pussy Pussy merginų, �ioji buvo keistas drovumo ir begėdi�kumo mi�inys. Vos tik prisista�iusi, ji ėmė glostyti savo �launis ir kraipyti klubus, nedr�siai supdama savo gle�n� kūn� ant auk�tų kulniukų.

��A� niekada negana,�� pasakė ji.�� O! A! A� niekada negana.

Jis mandagiai nusi�ypsojo ir atsigr�ė į scen�. Paprastai merginos �ia vaik��iodavo tarsi apsnūdusios�� galbūt i� nuobodulio, galbūt i� nuovargio. Nors jos savo pusėje turėjo jaunystꠗ nė viena i� jų nebuvo vyresnė nei dvide�imt penkerių,�� niekam u� jas nesumokėjus baro mokes�io, jos turėdavo �okti �ia iki ketvirtos ryto. Ta�iau retkar�iais baro did�ėjus u�dėdavo kokį nors įra��, kuris jas akimirksniu atgaivindavo, ir, kai tai atsitikdavo, jos kvatodamos kratydavo savo ilgus juodus plaukus ir nesivar�ydamos �okdavo siautuling� d�iaugsmo �okį�� bet ne tiems vyrams prie baro, o vien tik sau.

Nebuvo jokio logi�ko paai�kinimo tam/kokias dainas jos mėgsta. Nors visos Here Pussy Pussy �okėjos buvo prisiekusios �iuolaikinės populiarios muzikos gerbėjos, dainos, kurios jas i�judindavo, būdavo daugelio metų senumo. Jos buvo smarkiai atsilikusios nuo mados.

Merginos i� Here Pussy Pussy atgydavo nuo House of Pain �Jump Around�. Eminemo �Without You�. Tomo D�onso �Sex Bomb�. Coolio �See You When You Get There�. Los dėl Mar �Macarena�. Bet labiausiai jos siausdavo, kai did�ėjus pagrodavo Edvino Kolinzo �A Giri Lik� You�.

�Toji mergina,�� prisiminė Kirkas.�� Toji mergina�� Megė.�

Tai buvo kvaila. Jis �inojo, kad tai kvaila. Tai buvo tik viena naktis, bet ji nedavė jam ramybės. Jis negalėjo jos pamir�ti. Galbūt todėl, kad tai buvo tik viena naktis. Galbūt todėl, kad jis taip ir negavo antros galimybės i�braukti jos i� savo sistemos. Bet grei�iausiai vis tik todėl, kad jam ji rūpėjo, o jis jai�� ne.

�Megė�,�� m�stė jis, �iūrėdamas į penkias de�imtis kitų merginų, kurios visos buvo pusnuogės, kurių kiekviena galėjo būti jo u� gra�ius. Panorėj�s jis galėtų gauti ir dvi. Ir netgi tris, jeigu būtų visas pertek�s �aliais. Bet taip neatsitiks.

Megė, Megė, Megė.

Jis i�gėrė dar por� butelių alaus, ta�iau baro mergina kantriai stovėjo �alia jo, u�dėjusi savo smulki�, savininki�k� rankut� jam ant rie�o. Net ir pulsuojan�ioje Here Pussy Pussy prietemoje jis galėjo į�iūrėti ant jos pilvo cezario pjūvio rand�.

Dauguma �ių merginų turi kūdikius. Dėl ko dar jos �ia būtų? Ar joms �ia patinka? Ar jas traukia nuostabūs �itų vaikinų charakteriai?

Pastebėjusi, jog jis j� ap�iūrinėja, ji u�merkė akis, pravėrė burn� ir vėl ėmė begėdi�kai kraipyti savo liesus klubus:

��O, a� niekada negana!

Jis �inojo, kad Megės �i�nakt nepamatys. K� ten �i�nakt�� jau niekados jos nepamatys. Taigi jis sumokėjo merginos i�pirk� prie baro ir palaukė, kol ji persirengs. Kai ji pagaliau sugrį�o, jį u�liejo nepaai�kinama �velnumo banga. Ji pakeitė savo darbinį bikinį ir auk�takulnius į paprastus, �ird�iai mielus kasdieninius d�insus ir mar�kinėlius. Pasirodo, prostitut� nuo kaimynų merginos skyrė vos vienas kostiumo pakeitimas.

Dingusios i� Here Pussy Pussy tvarkdarių ir besi�ypsan�io ginkluoto savininko akira�io, merginos atsidurdavo savo klientų valioje. Jos �engdavo į keistus vie�bu�ių kambarius su vidutinio am�iaus vokie�iais, skandinavais, britais ir netgi jaunais australais. Jos pa�ios turėjo suderėti kain�, akt� ir i�ne�ti savo kailį sveik�.

Kirkas nesiderėjo. Jis atidavė jai visk�, k� turėjo piniginėje, ir liepė nupirkti u� tuos pinigus k� nors savo vaikui. Jos akyse su�ibo dėkingumo a�aros.

��A� niekada negana, Dirkai,�� nib�dėjo ji jam garuojan�ioje Manilos nakties tamsoje.�� O, Dirkai! A� niekada negana!

Ir jis �inojo, kad tai tiesa. To niekad nebus gana.

Megė sunkiai kopė betoniniais Saulėtojo rajono laiptais.

Kūdikis jos viduje miegojo. Ji�� ir Megė �inojo, kad tai tikrai ji�� visada miegodavo Megei einant. Darbo dienos supimas u�migdydavo jos dar negimusi� mergyt�. Tik tomis valandomis, kai Megė pati bandydavo numigti, nedidukė kojytė ar kum�tis su stulbinan�ia jėga įsirė�davo į jos gimdos sienel�.

�Tai mano mergaitė,�� m�stė Megė, paglostydama savo did�iulį pilv�.�� Popė. Mano dukrytė Popė. Greitai jai �ia pritrūks vietos.�

Dvide�imt devint� savait� Megė jau nebegalėjo atpa�inti savo kūno. Jos krūtys buvo i�vagotos storų mėlynų venų. Ant pilvo ir �launų susimetė bjaurios drū�ės, kurios vis� laik� nepakeliamai nie�ėjo. Ji miegodavo trumpais valandos intervalais, nuolat pa�adinama tai nie�ulio, tai reikalo nusi�lapinti, tai Popės, niūktelėjusios jai eilinį �kablį�.

Beveik pa�iame akmeninių laiptų vir�uje, nuo kurių vėrėsi niūri, be tvarkos i�drikusio Haknio panorama, Megė pajuto susitraukim� pilvo srityje.

Pojūtis buvo nemalonesnis u� skausm�, ta�iau, nors jos �irdis ir suspurdėjo i� baimės, Megė �inojo, kad tai dar netikra. Tai tik paruo�iamasis s�rėmis. Apgaulingas manevras. Generalinė repeticija prie� premjer�.

Ji atsisėdo ant �altų akmeninių laiptų ir palaukė, kol nepatogumas praeis. I�bly�k�s liesas vaiki��ias su beisbolo kepuraite pra�vilpė pro �alį ant mil�ini�ko dvira�io. Kurį laik� ji taip ir sėdėjo, lėtai judindama kulk�nis ir �velniai glostydama pilv�.

�Dar ne metas, Pope,�� nib�dėjo ji.�� Dar ne.�

Vargais negalais atsistojusi, Megė �iaip taip atslinko iki misis Marli durų. Viduje d�er�gė metalas�� taip garsiai, kad bar�kėjo langai. Atsidususi Megė pasibeldė. Jokio atsakymo. Ji pabeldė garsiau ir ilgiau. Duris atidarė misis Marli. Muzikos srautas plūstelėjo Megei į veid� tarytum kar�to oro gūsis i� staiga atidarytos orkaitės, kad Megė net at�oko atatupsta. Misis Marli nu�velgė Mėg� �altu �vilgsniu. Jos burnoje smilko cigaretė.

��Deizė viduje,�� suniurnėjo ji. Vos tik ji pastebėjo Megės pilv�, jos pa�aipa virto pasitenkinimu.�� Paliko tave bėdoje, brangute, ar ne?

Megė nieko neatsakė ir įėjo vidun. Butas buvo dar labiau apleistas nei paprastai. Gausybė neskalbtų drabu�ių ir dvokiantys greito maisto liku�iai mėtėsi kur pakliūva. Po kojomis voliojosi sulau�yti �aislai ir�� tai buvo nesuvokiama�� gal koks tuzinas televizorių ir DVD grotuvų stovėjo kambario kampe. Deizė pusiausėda gulėjo ant sofos, u�sitraukusi Heilo Kitty antklod� iki smakro, ir laikė rankytėje nebaigt� Egg McMuffin bandel�.

Megė priklaupė �alia jos ir nusi�ypsojo.

��Gal galėtumėte pritildyti muzik�?�� paklausė Megė neatsisukdama.

��Tai mano brolis,�� atsakė misis Marli.�� Vorenas. Jis sako, kad tyliai klausydamas, nieko nepajausi. Dėl to jį i�metė i� komunalinio buto.

Į kambarį įsliūkino prakaulus jaunuolis treninginėmis Adidas kelnėmis ir prisidegė cigaret�. Kasydamasis tarpkojį, jis pa�nairavo į Mėg�.

��Gal galėtumėte pritildyti muzik�? Pra�au.

��Man nusispjaut,�� atkirto jaunuolis.�� Savo namuose k� noriu, t� darau.

Jis nuėjo į miegam�jį, u� sav�s palikdamas ore tvyrantį cigaretės dūm� ir baisų pasipiktinim�. Praradusi viltį susitarti, Megė atsisuko į Deiz�.

Vaikas skundėsi pilvo skausmais. Megė j� ap�iūrėjo, pamatavo temperatūr�, stebėdamasi kaip ji greitai prarijo Egg McMuffin bandelės likutį. Nebuvo nieko bloga su jos apetitu.

��Deize?�� paklausė Megė.

��K�, mis?

��Pasakyk, ar mokykloje niekas tav�s neskriaud�ia?

Pauzė.

��Elvis atiminėja i� man�s pinigėlius.

��Tai baisu. Kodėl tu nieko nesakei savo mokytojai? Arba Elvio mamai?

Tyla.

��A� manau, kad jai apendicitas,�� pateikė negin�ijam� diagnoz� misis Marli.�� Spėju, kad ji norėtų juo atsikratyti.

��Deizei ne apendicitas,�� atsakė Megė.�� Deiz� stipriai sumu�ė.

��Kart� jau nepataikei, ar ne?�� u�siplieskė misis Marli.�� Manai, kad ateidama �ia esi labai protinga? Ta�iau an�kart ėmei ir susimovei, ar ne taip? Niekas nemu�a mano Deizės.

��Misis Marli,�� kreipėsi į j� Megė. Ir tada ji pamatė. Ky�antį i� po apdriskusios sofos. Numest� taip pat nerūpestingai, kaip dė�� nuo picos. �virk�t�. Megė perėjo per kambarį ir pakėlė telefono ragelį.

��Kam skambini, �viesiausioji panele?

��Socialinėms tarnyboms,�� atsakė Megė.

Misis Marli tu�tiems gin�ams negai�o nė sekundės. Ji pasuko tiesiai į miegam�jį pakviesti brolio. Megės ausis pasiekė atgarsiai subruzdimo, vykstan�io jai u� nugaros: pakelti balsai, d�er�gianti muzika, vaiko kūk�iojimas.

I� anksto įra�ytas balsas liepė jai du kartus paspausti �vaig�dut�, kai jis, prisėlin�s i� pasalų, stvėrė j� u� kaklo ir, smaugdamas i� nugaros, nutempė tolyn nuo telefono.

�A� turė�iau su juo susidoroti,�� neapleido jos mintis.�� Ketveri metai įvado ryu karatė. A� turė�iau �inoti, k� daryti. Kulniuku spirti jam į kelį. Suleisti nagus jam į �launį. Surasti skausmingus ta�kus ant jo rie�o.� Bet jos s�monė buvo tu��ia. Ji niekaip negalėjo prisiminti dalykų, kuriuos kiekvien� tre�iadienio vakar� mokėsi pas Rorį.

O Vorenas Marlis, baisiausiai plūsdamasis, vis dau�ė jos galv� į sien�. Metodi�kai ir be gailes�io�� kaip mūrdau�ys.

��A� turiu teis�, tu kale,�� siautėjo jis.�� A�, velniai rautų, turiu su�ikt� teis� daryti tai, k� noriu.

Ketveri metai pratybų ant tatamio pas Rorį, o ji negalėjo prisiminti nė menkiausios smulkmenos. Alinantis darbas per treniruotes, o ji buvo tokia pat bejėgė, kaip bokso kriau�ė.

Ketveri metai smūgių, spyrių, blokų, baltų aprangų ir karo �ūksnių, o ji negalėjo rasti savyje jėgų net pasiprie�inti. Tarsi ji vis� laik� būtų vaidinusi kiet�, ta�iau tik dabar patekusi į realų pasaulį.

Viskas, k� Megė pajėgė padaryti�� tai u�sidengti nuo smūgių ir galvoti: �Kas dabar bus mano dukrelei?�

Buvo jau gerokai po vidurnak�io, ta�iau ne itin �varios reputacijos Graikijos kurortas Ratarsis vis dar plūdo �monėmis.

Beveik visi jie buvo įdeg� ir girti. Beveik visi jie buvo britai. Auskaroti, priliuob� ir tatuiruoti. �iuolaikiniai berniukai ir mergaitės, linksmai leid�iantys laik� po saule. Kas ir rei�kė �io unikalaus, penkių �imtų metų istorij� turin�io �vejų kaimelio pavertim� bendro naudojimo vimdykla po atviru dangumi.

Ketė buvo ma�iausiai de�im�ia metų vyresnė u� daugum� �ių jaunuolių, ta�iau savo sportine forma lenkė juos visus. Greitas maistas, greitas seksas, alkoholis, geriamas kibirais�� visa tai pasiėmė savo duokl�.

Ta�iau pagrindinis dalykas, kuo ji skyrėsi nuo �ios jaunuomenės, u�tvind�iusios Ratarsio gatves, buvo ne jos am�ius, o tai, kad ji buvo blaivi.

Ir viena.

Viskas turėjo būti kitaip. Ketė neplanavo praleisti atostogų viena. Kartu su ja turėjo va�iuoti ir Brigita. Bet Digbis i�meldė, kad ji primtų jį atgal, ir staiga Brigitos planai pasikeitė, o Ketė i�vyko į Ratarsį viena.

��Kas nutiko Digbiui ir jo pupytei?�� pasiteiravo Ketė.

��I� to nieko nei�ėjo,�� nusi�ypsojo Brigita.�� Spėju, kad bėda buvo jo regeneracijos laikas.

��Regeneracijos laikas?

��Na, supranti�� tai laikas, kuris turi praeiti, kol vyras gali vėl i��auti.

��Vėl i��auti? A! Vėl i��auti!

��Tos jaunos mergelės�� tai ne mes, Kete. Tokiems vyrukams kaip Digbis jas gal ir nesunku pakabinti, ta�iau jos tikisi būti dulkinamos du ar tris kartus per naktį. Digbiui�� keturiasde�imt penkeri, ir jis yra pats realiausias kandidatas į �irdininkus. Net su savo puse aspirino tabletės kasdien. Tu atrodai nustebusi.

Ketė stengėsi i�laikyti balso ton� neutralų. Bet ji prisiminė Brigitos su Digbiu atostogų nuotraukas ir tai, kas joms atsitiko popieriaus smulkintuve.

��Man�s nestebina tai, kad jiems nieko nei�ėjo. Mane stebina tai, kad tu pati lyg niekur nieko imi jį atgal. Po to, k� jis tau padarė.

Bet Brigita buvo puikiai nusiteikusi, lyg tai būtų buv�s prakti�kas sprendimas, kuris neturi nieko bendra su patirtu pa�eminimu.

��Na. Jis neįkyrus. Jis sugeba mane prajuokinti. Mes sutariame. Jeigu atvirai, a� nesu tikra, ar galima tikėtis daugiau. Juk kaip tik tai ir vadinama �būti suaugusia�, ar ne?

Ketė vylėsi, kad ji pati niekada nebus tokia suaugusi.

Tad ji i�va�iavo į Ratarsį viena, kur, vaik�tinėdama tvankiomis kurorto gatvelėmis, baisėjosi savo atostogaujan�ių tėvynainių elgesiu ir stebėjosi, kodėl ji nei�va�iavo į Leik Distrikt�12, kur galėjai sutikti tik nepriekai�tingų manierų vokie�ių ar japonų turistų. Ir tada ji pamatė jį. Atremt� į sien�, suplė�ytais havajieti�kais mar�kiniais. Po alkoholinį kokteilį kiekvienoje rankoje.

Rorio sūnų. D�eik�.

Ka�kokios kvai�os trumpais sijonėliais staipėsi prie�ais jį, vaizduodamos �io absoliu�iai i� kojų i�virtusio vaikino būsen�.

Ketė pakėlė jį ir nutempė į �alį nuo besi�aipan�ių merginų. Ji palaukė alėjos gale, kol �is i�tu�tino savo skrand�io turinį į perpildyt� �iuk�liadė��.

Tada ji nusivedė jį į paskutinį padorų Ratarsio vie�butį, kur berniuk� guminėmis kojomis pristatė tiesiai į vie�bu�io restoran�. Restoranas buvo beveik tu��ias. Ratarsis jau nebebuvo laikomas ta vieta, į kuri� va�iuojama i�rankiai pavalgyti ir paragauti puikių vynų.

��Gal galite atne�ti kavos?�� paklausė Ketė padavėjo.

Padavėjas pastebimai krūptelėjo. �Turbūt galvoja, kad esu kokia nors nusenusi pauk�tytė, med�iojanti pramogai berniukus �aisliukus�,�� pamanė Ketė.

��Kava tik su maistu,�� pasakė padavėjas.

��Tada mes u�sisakysime maisto,�� atsakė Ketė metaliniu balsu�� kokiu namuose kalbėdavo su savo mai�taujan�iu virtuvės personalu.�� Kaip manai, ar galėtum praryti nors k�snelį maisto, D�eikai?

Vaikinukas neu�tikrintai linktelėjo. Kai padavėjas nenoromis palydėjo juos prie stalo, D�eikas pagaliau lyg ir atpa�ino j�.

��Man atrodo, būsiu suvalg�s sugedusį kebab�,�� pasakė jis.

Ketė nusijuokė.

��Taip, penkiolikos mums visiems yra tek� prisiragauti sugedusių kebabų.

��e�iolikos,�� paprie�taravo jis.�� Suėjo praeit� savait�. Tai gimtadienio dovana nuo tė�io. De�imt dienų Ratarsyje su draugu Judu.�� Jis apsidairė po restoran� ir akivaizd�iai nustebo pamat�s kur ne kur sėdin�ius vidutinio am�iaus turistus.�� Kur pradingo mano draugelis Judas?

��Oho, atostogos Ratarsyje gimtadienio proga? Įdomu, kas gi nutiko gra�iam dvira�iui ir Action Man?

D�ekas patraukė pe�iais:

��Ne�inau.

��Kaip tavo �eima?

��Mano mama jau�iasi nekaip. Ji prarado kūdikį. Kaip tas dalykas vadinasi? Gal persileidimas?

Ketė susim�stė, kiek Ali galėtų būti metų. Keturiasde�imt penkeri? Keturiasde�imt �e�eri? Ir ji jau turėjo ir dukterį, ir sūnų. Bet kai kurioms moterims tiesiog niekados nebus gana. Jos niekaip negalėjo suprasti, kad pagaliau atėjo laikas nustoti gimd�ius vaikus ir pradėti juos auginti.

Padavėjas sugrį�o.

��Jau i�sirinkote?

D�ekas atsargiai ap�iūrinėjo meniu su nepatiklia pagarba, kuri i�davė, jog jis dar niekada nėra mat�s nieko pana�aus.

��A� norė�iau, ė, vinaigrette.

Padavėjas pavartė akimis ir garsiai atsiduso. Nepasakė nieko.

��Ir a� to paties,�� pasakė Ketė.

��Vinaigrette,�� i�ko�ė pro dantis padavėjas,�� tai salotų pada�as.

��Mes �inome,�� pasakė Ketė.�� Mes laikomės Atkinso dietos.

Padavėjas nuėjo. Ketė ir D�eikas vienas kitam nusi�ypsojo. Paskutinį kart� tai buvo nutik� labai seniai.

Padavėjas sugrį�o su kava ir dviem sidabrinėmis pada�inėmis.

��auk�tų?�� paklausė.

��Malonėkite,�� atsakė Ketė.

Jis sriūbtelėjo salotų pada�o ir suraukė nosį.

��lyk�tu,�� pasakė D�eikas.

��Taip, u�tat kit� kart� �inosi,�� pasakė Ketė.

Jis nudūrė akis į savo kav�.

��A�iū u�... Kad nepalikai man�s ten.

��Nėra u� k�, D�eikai.

��Tu visada man buvai tokia gera.

��Taip,�� atsakė Ketė.�� Tau pasisekė, kad nesu tavo pamotė.

Jis nusikvatojo, ne�inodamas kaip geriau reaguoti. Matėsi, kad jis vis dar vaikas.

��O kaip tėvas?

��Tėvui viskas gerai,�� atsakė D�eikas.

��Na ir gerai. Perduok jam nuo man�s�� pats �inai. Pasakyk, kad siun�iu jam linkėjimų.

��Bus padaryta.

Ketė pabandė įsivaizduoti Rorio gyvenim�, bet nepajėgė. Ar jis įsitaisė koki� nors artim�, nuolatin� draug�? O gal kirkinosi su kuo pakliūva? Tiek viena, tiek ir kita galimybė privertė jos �irdį suskausti. Turėtų būti keista būti vyru, kuris daugiau nebegali turėti vaikų. Ar visi keliai galop veda į aklaviet�? Ketė staiga u�siuto ant sav�s.

Ji atsisakė pripa�inti, kad dviejų �monių santykiai gali būti rimti tik tada, kai jie turi vaikų. Nes jeigu tai būtų tiesa, tai kas tada vyko tarp jų su Roriu? I�eitų, kad jų santykiai tebuvo tik pok�tas. O tai juk nebuvo pok�tas.

Ji �velgė į D�eik�, sėdinti prie�ais, ir pirm� kart� pamatė tuose sumi�usio paauglio bruo�uose jo tėvo kampuoto veido �e�ėlį. Ji ilgėjosi jo. Ji niekada netikėjo, kad taip jo ilgėsis. �is ilgesys buvo daug stipresnis u� t�, kuris apima i�siskyrus su eiliniu partneriu.

Paulas ir D�esika nusekė paskui nekilnojamojo turto agent� į mil�ini�k� sod�.

Buvo ramus ir tykus priemies�io vakaras. Tamsoje baseino vanduo mirguliavo ir spindėjo nuo povandeninio ap�vietimo. Vaiski mėlyna spalva mai�ėsi su tviskan�iu auksu.

��is baseinas įspūdingas ne tik savo dyd�iu,�� pasakė agentė.

��Jis nuostabus,�� pasakė D�esika.�� viesos po vandeniu. Labai gra�u.

��Ne visi pirkėjai nori baseino,�� pastebėjo agentė, netikėtai pademonstruodama vien� tų retų s��inės blykstelėjimų, kuriais stengiamasi u�maskuoti pagrindinį sandorio kozirį.�� Baseino prie�iūra kainuoja nema�us pinigus, nors, man regis, kaimynystėje nesunkiai rasite puikiai �į darb� i�manan�ių vyrukų. �inoma, egzistuoja ir saugumo problema. Ta�iau jūs kol kas neturite vaikų?

��Dar ne,�� atsakė Paulas, atsisuk�s į savo �mon� ir pamat�s, kaip ji suvirpėjo. Nevilties banga u�liejo jį. Kada visi pagaliau paliks j� ramybėje?

��Ar galime pamatyti nam�?�� pasiteiravo D�esika.

Po to, kai gydytojas jiems pasakė, jog persileidimas neturėjo D�esikai neigiamų padarinių, jie pradėjo pirm�jį IVF cikl�. Bet D�esika manė kitaip, tad IVF nei�degė.

D�esika kas vakar� pareigingai �virk�davosi kiau�ides stimuliuojan�ius vaistus, ir jos pilvas pama�u tapo mėlynių kilimu, o jos kiau�ial�s�ių gamyba vyko maksimaliu grei�iu. J� be paliovos �vitino ir echoskopavo, ir tie tyrimai, artėjant did�iajai kiau�ial�s�ių derliaus dienai, darėsi vis da�nesni.

Paulas svarstė, koks pateti�kai nereik�mingas buvo jo indėlis�� greitas pasmaukymas į plastikinį indelį t� pa�i� dien�, kuri� jie paėmė D�esikos kiau�ial�stes. Jo �mona vis� darb� atliko pati.

Jie paėmė dvylika sveikų kiau�ial�s�ių, ir visos jos buvo sėkmingai apvaisintos. Dvi i� jų buvo perkeltos atgal D�esikai į gimd�, bet, kai ji pasidarė nė�tumo test� po poros savai�ių, rezultatas buvo neigiamas. Echoskopija parodė, kad dvi apvaisintos kiau�ial�stės papras�iausiai i�tirpo�� kaip a�aros lietuje. Ir tai buvo viskas.

Tai nebuvo tas pat, kaip persileidimas. Grei�iau tai buvo gniu�dantis nusivylimas ir slegiantis suvokimas, kad visos tos injekcijos, visi tie vizitai pas gydytoj� ir visos tos valandos, kai ji laikė i�kėlusi kojas ore, buvo veltui.

Bet tai nebuvo tas pat, kaip prarasti kūdikį. Nebuvo kraujo, nebuvo niekam nereikalingo pieno. IVF ciklas labiau priminė i�tvermės test�, kurį sekė nuostabus sapnas�� sapnas, po kurio ji anks�iau ar vėliau vis tiek turėjo pabusti.

Ne�inom� skai�ių dienų, o galbūt tik valandų, minu�ių ar sekund�ių�� dabar jau niekas nesu�inos,�� jos viduje i�buvo du apvaisinti embrionai. Potencialūs kūdikiai. Ne�� kūdikiai. Jos kūdikiai.

Ir tada jų nebeliko, tarsi jie net nebūtų egzistav�, o D�esika su Paulu, i�klaus� nenuo�ird�ių gydytojo padr�sinimų�� gal kit� kart� pasiseks?�� vėl atsidūrė Harlio gatvėje. Tik jie du�� bevaikė sutuoktinių pora,�� pavyd�iai �velgiantys į moterį su vyru, rūpestingai laipinan�ius savo naujagimį į automobilį.

��Nebus jokio kito karto,�� pasakė tuomet D�esika.

��Dar persigalvosi.

��Pa�velk į mane. IVF? Tai neveikia. O tada, kai veikia�� niekas ne�ino, kokių padarinių tai turės kūdikiui.

��Nusiramink, D�esika. Tai ne tavo �od�iai. Tu juos radai kokiame nors bulvariniame laikra�tyje i�spausdintame straipsnyje.

��Niekas dar ne�ino, kokių padarinių tai turės kūdikiui. Niekas, juk visa �ita in�inerija prasidėjo dar taip neseniai. A� perskai�iau daugyb� straipsnių, kuriuose ra�oma, jog IVF�� tai u�delsto veikimo genetinė bomba.

��Klausyk, gausybė vaikų, pradėtų natūraliu būdu, taip pat gimsta nesveiki. Niekas negali garantuoti, kad vienas ar kitas naujagimis neturės jokių problemų. Pasakyk man s��iningai: ar tu to bijai? Ar tik bijai to, kad tau dar kart� nepasiseks?

D�esika nusigr�ė.

��Palik mane ramybėje. Tu man negailestingas.

��Tu puikiai laikeisi. Padarei visk�, k� galėjai. Bet mes negalime pasiduoti po vieno mėginimo. Yra ir kitų, geresnių klinikų.

��Ir kokia tikimybė pastoti geresnėse klinikose, Paulai? Dvide�imt penki procentai? Trisde�imt procentų? Ir tai�� tik pa�iose geriausiose. Tai kas �ia per tikimybė?

��Bet tai skai�iuojant visas moteris. Pagyvenusias. Moteris, kurios turėjo rimtų negalavimų. Jos�� tai ne tu, D�es. Tavo �ansai yra kur kas didesni. Jeigu mes dar kart� pabandytume...

��Mes?�� ji beveik nusijuokė.�� K� rei�kia visas �itas mes mė�las?

��A� visa tai i�kentė�iau kartu su tavimi, jeigu tik galė�iau. Susileis�iau dalį tų injekcijų. Sury�iau dalį tų vaistų. Kad tik galė�iau.

Ji spoksojo į �aligatvį.

��A� �inau, kad tu tai padarytum.

��Dar vien� kart�?

Ji papurtė galv�:

��Tikrai ne.

��Nagi, D�es, susiimk.

Bet jis jau matė, kad nieko nepasieks. Jis tai matė tame veide, kurį taip mylėjo. Tas dalykas j� galutinai pribaigė ir sudau�ė jai �irdį.

��Kad ir kokie geri būtų �ansai, kuriuos jie tau skelbia, vis vien egzistuoja tikimybė, kad nepavyks. Nesėkmė�� tai kas laukia daugelio, taigi nesėkmės turėtum ir tikėtis. O a� daugiau negaliu pakelti nė vienos nesėkmės, Paulai. Atleisk. A� jau dabar jau�iuosi taip, lyg trūktų geriausios mano kūno dalies.

Tad nuo �iol jie vis� savo laisvalaikį skyrė namo u�miestyje paie�koms. U�miestyje, kur gyveno minios �monių. Norin�ių dingti i� Londono, bet negalin�ių sau leisti nutolti per toli nuo jo. Miestas kaime, kaip i�sirei�kė nekilnojamojo turto agentė. Akivaizdu, jog tai buvo naujausias mados klyksmas.

Bent jau taip sakė D�esika. Net jų �aliasis Londono kampelis ritosi pakalnėn. Gaujos ir narkotikai pasiekė ir juos, nes miestas smuko ir tapo sunkiau kontroliuojamas. Bet Paulas �inojo, kad jų kraustymasis neturi nieko bendra su augan�iu nusikalstamumu jų rajone.

Tikroji prie�astis buvo kambarys su nauju kilimu, geltonai perda�ytomis sienomis ir lop�iu i� penktojo JohnLewis auk�to. Jie buvo priversti i� ten bėgti, nes dar prie� D�esikos persileidim� paruo�ė kambarį kūdikiui ir dabar jau niekaip nebegalėjo pakeisti to kambario vaizdo. Jiems nebeliko reikalo jį u�imti ir dr�sos i� naujo perda�yti. Jie galėjo tik pabėgti nuo jo.

Paulas nusigr�ė nuo �vytin�io baseino ir įėjo į vidų. Namas buvo nuostabus. Tai buvo viena tų i�taigingų u�mies�io rezidencijų, pastatytų dar prie�kario metais turtingiems miesto gyventojams, ie�kantiems gryno oro ir �alumos. Bet k� jie darys su visu �iuo dvaru? Tik jie vienudu?

Jis nusekė D�esikai i� paskos į erdvi� patalp� pirmame auk�te. Į�eng�s į j�, jis sustingo. Tai buvo vaikų kambarys.

Ant grindų mėtėsi �aislai. Varlė didumo sulig vaiku. Ka�koks muzikinis me�kiukas. Daugybė suplė�ytų vaiki�kų knygelių, kur, patraukus popieriaus juostel�, pasirodydavo i�si�iep�s kartoninis gyvulėlis. Baltas lop�ys bolavo kambario gale tarsi altorius.

��Nuostabiai auk�tos lubos,�� su�iulbo nekilnojamojo turto agentė, u�versdama galv� auk�tyn ir sutrai�kydama kulniuku prisukam� �aisliuk�.

Paulas priėjo prie savo �monos.

��D�es?

Jis suprato, kad jam nusispjaut, kur jie gyvens. Jis tik norėjo būti su savo �mona. U�daryti paradines duris ir priversti visus i�nykti i� akių.

Ji spoksojo į lop�į.

��Jis bus tiesiog nepakei�iamas, kai i�girsite ma�y�ių kojy�ių tipenim�,�� suokė agentė.�� Beje, kaimynystėje yra nepaprastai puikių mokyklų.

Giliai paskendusi mintyse, D�esika linksėjo, lyg pritardama ka�kokiam vidiniam balsui, o ne �ios moters gra�byliavimams.

��A� visk� �ia sunaikinsiu,�� pasakė ji.�� Visk�.

Jos balsas nuskambėjo ramiai ir dalyki�kai. Bet jos vyras matė jos akis ir �inojo, kas dedasi jos �irdyje, kad suprastų�� jo �mona duso i� sielvarto, kurio jis niekada taip ir neįstengs permanyti.

Paulas prisiminė savo brolį. Galbūt jis ir teisus. Galbūt moterys, pagimd�iusios kūdikį, i� tiesų pasikei�ia. Galbūt jos pasikei�ia taip, kad niekad nebūtum galėj�s pagalvoti.

Paulas to ne�inojo. U�tat jis tikrai �inojo tai, kad jo broliui reikėtų kada nors aplankyti jį.

Ir pamatyti, kas nutinka moteriai, kuri niekuomet negalės turėti kūdikio.

Dvyliktas skyrius

Daktaras Lofordas niekada nebuvo lank�sis jos bute. Megė gėdijosi savo būsto apgailėtino skurdumo, ant radiatoriaus d�iūstan�ių kelnių ir ant grindų i�mėtytų medicinos knygų.

Bet jausdama, kaip jo stiprūs, prakaulūs pir�tai �velniai tyrinėja jos veid�, labiausiai Megė gėdijosi to, kad jai prisireikė jo dėmesio.

�Gėdijimasis,�� pyko ant sav�s Megė,�� velnioni�kai pritinka gydytojui.�

Viena jos veido pusė buvo nubrozdinta, ant kaktos pūpsojo gumbas, ta�iau did�ium� skausmo ji jautė rankose, kuriomis atrėmė daugum� smūgių. Bent tai jai pavyko. Tad galbūt Rorio pamokos nenuėjo veltui.

Lofordas jau buvo bepraded�s matuoti jos kraujospūdį, kai ka�kas paskambino i� gatvės. Menkai ap�viestame monitoriuje ji pamatė D�esik� su Kete ir įleido jas į vidų. �Mano seserys�,�� pasakė ji Lofordui. Jų greiti �ingsniai garsiai aidėjo laiptinėje. D�esika, metusi vos vien� �vilgsnį į Mėg�, apsipylė a�aromis.

��Viskas gerai, D�es.

��Na ir �unsnukiai,�� pasakė Ketė.�� Nejaugi jiems nieko nėra �vento?

��Nemanau,�� atsakė Megė.�� Tik ne Saulėtajame rajone.

��Kaip kūdikis?�� paklausė D�esika.

��Kūdikiui viskas gerai,�� atsakė Megė.

��Kūdikis sveikas? Popė sveika?

��Jai viskas gerai. Mane per�vietė. Ligoninėje. Nieko baisaus nenutiko.

��Tau negalima ten dirbti, Mege,�� pasakė Ketė.�� Tai per daug pavojinga.

��Kaip tik tai a� ir bandau vis� laik� jai įrodyti,�� pasakė Lofordas. Trys seserys su�iuro į jį.�� Tie gyvuliai nėra verti mūsų Megės,�� t�sė jis.�� Ji turėtų susirasti sau koki� nors nedidel�, jauki� priva�i� praktik� Harlio gatvėje.

Megė nesuprato, ar jis juokauja, ar ne.

��Eik�en,�� pasakė jis.�� Pamatuosime tavo spaudim�.

Megė pasiraitojo rankov� ir atsisėdo ant viengulės lovos. Ketė apkabino D�esik� ir jos visos tylomis stebėjo, kaip Lofordas u�sira�inėja parodymus.

��Nuo �iol mums teks atid�iai jį stebėti,�� pasakė jis.

��Kiek?

��180/95.

��Tiek pat, kiek ir ligoninėje. Turėjo iki �iol nukristi.

��Taip.

��Mane mėgino primu�ti,�� i�tarė Megė, pama�u susivokdama.�� Tai juk neatpalaiduoja, ar ne?

��Tokiu atveju parodymai turėtų būti laikini,�� atsakė Lofordas.�� Bet tavo kraujospūdis nekrinta. K� gi. Palaukime dar truputį ir pamatysime.

Megė linktelėjo.

��Palaukime dar truputį.

D�esika nusi�luostė akis.

��Kas �ia vyksta? Kas nors negerai su tavo kraujospūd�iu?

��Mes kurį laik� nenuleisime nuo jo akių,�� pasakė Lofordas.�� Atleiskite, bet man reikia pasikalbėti su policija. Po to, kai jaunuolis baigė su tavimi, jis buvo pristatytas į artimiausi� greitosios pagalbos punkt�. Kadangi ten niekas nepasisiūlė pavai�inti jo metadonu, jis aptal�ė budėtoj�. Malonu buvo su jumis susipa�inti, damos. Pasimatysime klinikoje, Mege.

Jis paliko jas vienas. Ketė nuėjo u�kaisti arbatinuko.

��Mege?�� nenurimo D�esika.�� Kas nutiko? Kas negerai su tavo kraujospūd�iu?

��Ar �inai, kas tai yra preeklampsija, D�es?

D�esika papurtė galv� ir Megė pagalvojo: ��inoma, ne�.

D�esika perskaitė tūkstan�ius �od�ių apie endometrioz�. Ji buvo ekspertė persileidimų ir dirbtinio apvaisinimo srityse. Ji galėtų nesustodama pasakoti apie spermos judrum� ir vaistus nuo nevaisingumo. Ji �inojo visk� apie tai, kaip pradėti kūdikį. Bet D�esika ne�inojo nieko apie dalykus, kurie gali nutikti tada, kai kūdikis jau pakeliui.

Ir kodėl ji turėtų?

��Preeklampsija�� tai prenatalinė hipertenzija,�� atsakė Megė.�� Nė�tumo metu pakil�s kraujospūdis. Dauguma at�vilgių tai yra pana�u į tai, k� patiria storas, streso i�sekintas kompanijos vadovas. I�skyrus tai, kad preeklampsija neturi nieko bendra su antsvoriu ir �iuolaikinio gyvenimo įtampa. Auk�tas kraujospūdis tave kankina tik tada, kai laukiesi.

��itas pienas savaitės senumo,�� pasakė Ketė, sugrį�usi į kambarį su aplamdytu pakeliu rankoje.�� Gal norėtum, kad subėgio�iau į parduotuv�?

��A� tikrai nenoriu daugiau arbatos,�� atsakė Megė.�� Ar tau i� tikrųjų įdomu, D�es?

��inoma! Tu mano sesuo! Popė�� mano dukterė�ia!

��Gerai. Tai susij� su kraujo tiekimu į placent�, per kuri� kūdikis gauna visas maisting�sias med�iagas.

��Bet tas idiotas tave u�puolė,�� pasakė D�esika.�� Natūralu, kad tavo spaudimas pakilo.

��inoma. Bet jis neturėtų taip ilgai likti toks auk�tas. Niekas ne�ino, kas sukelia preeklampsij�. Ir ar apskritai kas nors j� sukelia. Taigi dabar mes tiesiog tikimės, kad kraujospūdis nukris.

��O jeigu jis nenukris?�� paklausė Ketė.

Megė prisiminė nei�ne�iotus kūdikius, kuriuos matė savo praktikos Homertone metu. Ma�y�ius, susirauk�lėjusius padarėlius, suvystytus �iemai�� dar per ma�us, kad galėtų patys palaikyti savo kūno �ilum�. Ir jų tėvus, stebin�ius juos pro inkubatorių plastik�. Ji prisiminė tuos, kurie i�gyveno ir tapo visi�kai normaliais sveikais kūdikiais. Ir tuos, kurie nei�gyveno.

Megė giliai įkvėpė. Staiga ji pasijuto labai pavargusi. Pavargusi nuo reikalo visk� ai�kinti.

��Jeigu mano kraujospūdis nenukris, vadinasi, man preeklampsija. Ir kūdikis turės gimti anks�iau. Man darys cezario pjūvį, nes kūdikis bus dar per ma�as gimdyti natūraliai.

��Bet jai viskas bus gerai?�� nervinosi D�esika.

�Dvide�imt devynios savaitės�,�� pamanė Megė. Jos duktė dar nebuvo pasiruo�usi ateiti į �į pasaulį. Toli gra�u nepasiruo�usi. Jos plau�iai buvo dar per silpni savaranki�kai kvėpuoti. Ir tokie i�liks dar i�tisas savaites. Net ir gimusi po poros mėnesių, Popė vis vien būtų laikoma nei�ne�iota. Gimusi u� septynių dienų ji vargu ar i�gyventų. Megei ir Popei reikėjo pratempti kuo ilgiau.

��Tikiuosi. Ji gali gimti ma�umėl� nei�kepta. Bet mums reikia ruo�tis tokiam atvejui.

��Turi omenyje, ma�umėl� per ma�a?

Dvide�imt devinta savaitė. Echoskopija parodė, kad, būdama dvide�imt devynių savai�ių, ji netgi �iek tiek atsilieka nuo grafiko. Anot Megės aku�erio, kūdikis sveria �iek tiek ma�iau nei kilogram�. �mogutis, sveri�s ma�iau u� pakelį cukraus. Megės duktė.

��Taip. Popė gali gimti kiek per ma�a.

Megė pasistengė, kad jos balsas tai sakant nevirpėtų. Ji nenorėjo, kad jos seserys nerimautų. Nebuvo reikalo pasakoti joms apie preeklampsij�. Arba apie tai, kaip senais gerais laikais, kai gimdymo metu mirdavo ne tik naujagimiai, bet ir motinos, da�niausiai dėl to būdavo kalta būtent eklampsija.

Nė�tumo toksemija�� taip vadindavo �i� lig� anks�iau. Pa�od�iui�� u�nuodytas kraujas, u�nuodytas nė�tumas. Konvulsijos gimdymo metu, atsiskyrusi placenta ir motina kartu su kūdikiu mirtinai nukraujuojantys per penkiolika minu�ių. �iais laikais tokių atvejų pasitaiko gana retai, nes gydytojai padaro visk�, kad sustabdytų preeklampsij� ir i�vengtų eklampsijos priepuolio. Bet tai gali atsitikti. Ne�iūrint visų �iuolaikinių technologijų, ir �iandien galioja tos pa�ios �iaurios gyvenimo ir mirties taisyklės.

Tik Megė savo seserims nieko pana�aus nepasakojo. Tai buvo vienas i� kertinių jos profesijos principų. Nebuvo reikalo pasakoti joms visko.

��A� paskambinau tėvui,�� pasakė Ketė.�� Jis labai susirūpino.

��O, Kete,�� pasakė Megė, staiga vėl pavirtusi jauniausi�ja sesute.�� A� tikrai nenoriu, kad jis visk� met�s lėktų namo dėl tokio ma�mo�io. Man viskas gerai. Ir kūdikiui viskas gerai.

��Paskambinsiu jam dar kart�. Pasakysiu, kad jums viskas gerai. Tau ir kūdikiui.

Jų tėvas buvo pakviestas į kelet� per�iūrų Los And�ele. D�ekas D�uelas nesifilmavo jokiame kino filme nuo 1971-ųjų, kuomet buvo gav�s ma�ytį vaidmenį filme �Tik su savo kelnėmis� (�Pritrenkian�iai nejuokingo televizijos serialo pasibaisėtinas t�sinys�,�� para�ė anuomet Daily Sketch). Viena i� jų buvo labai ilga�� joje jam buvo numatytas britų teroristo vaidmuo. Britai�� vienintelė tauta, niekada nerei�kusi priekai�tų Holivudui dėl rasinių stereotipų.

Megė pradėjo spausti Ket�, es� ji visai nenorinti, jog tėtis k� nors apie tai su�inotų, tik staiga i� gatvės ka�kas paskambino.

��Turbūt mama,�� pasakė D�esika.

Ketė sunkiai atsiduso, negalėdama tuo patikėti.

��Na,�� pasakė D�esika teisindamasi,�� tu paskambinai tė�iui, o a� paskambinau... jai.

Ji priėjo prie durų ir įleido motin� į vidų, o kartu ir jos Chanel bei Marlboro kvap�. Motina netgi įsigudrino atsine�ti raudono vyno butelį, tarsi būtų i�siruo�usi į vakarėlį.

��Ar �inai, kad koridoriuje miega baisus vyras su dredais?�� parei�kė ji vos įėjusi.�� Man tikrai atrodo, kad jis ka�koks valkata. Gal galime i�kviesti apsaug�, kad jį i�mestų?�� Olivija priėjo prie lovos. D�esika su Kete staigiai pa�oko, u�leisdamos jai viet�. Perdavusi D�esikai vyno butelį, ji pabu�iavo Mėg� į nenubrozdint� skruost�.

��K� jie tau padarė, mano ma�ule?

��Ver�iau jau einu, nupirksiu pieno,�� burbtelėjo Ketė.

Ji jau leidosi i�klerusiais laiptais, kai motina pa�aukė j� vardu. Ketė neatsigr�dama lipo toliau. Stebėtinai greitai savo am�iui nubėgusi laiptais (ant kulniukų!), Olivija pasivijo j� pa�ioje laiptinės apa�ioje. Ji be paliovos kartojo jos vard�, bet jos nelietė. Ketė atsisukusi pa�velgė į savo motin�.

Dabar karo spalvos ant jos veido buvo tepamos vis storesniu sluoksniu. Olivija atrodė gerokai susenusi nuo to laiko, kai paskutinį kart� j� matė. Nuo D�esikos vestuvių praėjo penkeri metai. O per vestuves nėra taip sunku nuo ko nors pasislėpti.

��I� kur tiek į�ūlumo, mergele?�� suriko Olivija.

��I� ko sprendi?

��Nejaugi tu i� tiesų manai, kad a� neturiu teisės pasimatyti su savo dukterimi?

��Elkis, kaip nori. Tai Megės pasirinkimas. Bet a� neketinu sėdėti ir �iūrėti, kaip tu vaidini rūpesting� motin�.

��O tu negali liautis rūpinusis.

��Tai eik ir parodyk Megei, kaip rūpiniesi pati.

��Vien� dien� tu dar padėkosi man. Tu ir tavo seserys.

Ketė nei�laikė nenusi�ypsojusi.

��Ir u� k� gi?

��Ar turi bent ma�iausi� supratim�, kokios yra kitos motinos su savo dukterimis?�� Jos balsas pavirto pa�aipiu, darbininki�ku dudenimu: �Kodėl tu dar nesilauki? Kada gi tu tapsi mama? Kur gi tas ma�as lėliukas?� A� apsaugojau jus nuo viso to. Suteikiau jums erdvės augti.

��Mat kaip?

��A� niekada nebuvau tokia kvai�a, kuriai rūpėtų tik jos prakeikti vaikigaliai.

��Galbūt tau nederėtų taip kalbėti apie prakeiktus vaikigalius, tuo tarpu kai Megė vir�uje kovoja u� savo kūdikio gyvyb�.

Staiga jos motina visa persimainė. Da�ytos lūpos prasivėrė, įrėmindamos akinam� �ypsen�. Jos balsas i�syk tapo aksominis.

��Pa�velk į tai �itaip. A� leidau tau ir tavo seserims būti savimi. Turėtum tai ir pati matyti. Ir nebuvau kaip toji eilinė buka, nuobodi, praradusi savigarb� mama, supan�iota vaikų, kuriuos atsivedė.

Ketė juto motinos kvepalų ir cigare�ių kvap�. Tas kvapas j� dusino.

��Dovanokite, man reikia nupirkti pieno.

Ketė nusigr�ė ir per�engė per vyr� su dredais, vis dar miegantį tarpduryje.

��Ko tavo tėvas tikėjosi?�� metė Olivija jai pavymui.�� Jau tie vyrai. Apsuka galv� jaunai gra�iai merginai, kurios energija tiesiog liejasi per kra�tus, ir nori, kad ji pavirstų tylia namų �eimininke, vos tik susilaukusi vaikų. Vien� dien� tu dar paminėsi mano �odį, Kete.

Ketė parne�ė pakelį pusriebio pieno i� vis� par� veikian�ios parduotuvės. Visi jos langai buvo apsaugoti metaliniu tinklu. Tada ji palaukė u� kampo, kol taksi i�sive�ė Olivij�, ir viduje neliko nieko, i�skyrus jos �eimos narius.

��Argi ji nenuostabi?�� gro�ėjosi Maiklas, remdamasis ant Maserati ir �iūrėdamas į D�ind�er pro stiklin� kabineto sien�.�� Tas baltas kūnas. Tos strazdanos. Ar tu �inai, k� a� kart� padariau? A� paband�iau jas suskai�iuoti. Sakysi kvaila, ar ne?

��Tau nereikėjo pra�yti jos, kad sugrį�tų,�� atsakė Paulas.�� Tai�� klaida.

��Kuri� i� j� pakeitusių darbuotojų tu norėtumei susigr��inti? T� stor�, kuri pamir�o pristatyti mokes�ių deklaracij�? Ar t� akiniuot�, kuri negalėdavo suprasti �inu�ių i� Italijos, nes �jie kalba labai juokingai�?

Paulas palingavo galv�. Teisybė, kad sekretorės, kurias jie buvo priėm� į D�ind�er viet�, jų verslui atne�ė tik nelaimių. Bet D�ind�er susigr��inimas kvepėjo katastrofa.

��O k�, jeigu Naoko su�inos, kad ji sugrį�o? K�, jeigu su�inos D�esika?

��Jos nesu�inos. Mano �mona per daug u�siėmusi su Klo, kad pamatytų j� salone. O tavo �mona kojos nekelia i� savo u�mies�io rezidencijos.

��Tai ne u�mies�io rezidencija. Tai tiesiog didelis namas priemiestyje.

��Ir net jeigu jos su�inotų, a� esu absoliu�iai nekaltas. A� tau juk liepiau dėl to nesijaudinti, Paulai. A� daugiau neketinu su ja mylėtis. Ji sugrį�o pas savo vyr� su visa savo amunicija. Tai kokia gi problema?

Maiklas staiga nusi�ypsojo ir palinko savo dideliu, raumeningu kūnu prie pat savo brolio. Paulas galėjo justi t� laukin� brolio jėg�, t� grublėt� senosios mokyklos �avesį, galin�ius bet k� priversti patikėti, kad judu esate atskirti nuo visos likusios �monijos. Nesunku buvo suprasti, kodėl moterims patiko jo brolis, kodėl jos atleisdavo jam visas nuodėmes.

��Su D�ind�er vėl viskas stojo į savo vietas, ar ne?�� tarė Maiklas.�� Mes vėl gauname �inutes, mums vėl pristatomas pa�tas.

��Tikėkimės, kad ji �ia grį�o dėl darbo, o ne malonumų ie�koti.

Maiklas susiraukė. Nepaisant įgimto brolio į�ūlumo, Paulas �inojo, kaip stipriai Maikl� sukrėtė tai, jog Naoko su�inojo apie D�ind�er. Nedaug trūko ir jis būtų prarad�s savo �eim�, ir tai jį kaip reikiant įbaugino.

Paulas pa�velgė į nuvargusį savo brolio veid�, kuriame buvo ai�kiai matyti i�sekimo �ymės nuo viso to lakstymo, melavimo ir nuolatinės baimės būti sugautam. Tame veide atsispindėjo nusikaltimo vietoje su�iupto nusidėjėlio pa�eminimas ir nesibaigian�ios a�aros, vėlyvi pokalbiai ir miegamojo durų trankymas, kai Naoko privertė jį miegoti ant sofos. Paului nebuvo sunku patikėti tuo, kad jo brolio romanas su D�ind�er i� tiesų pasibaigė. Kas turėtų tiek dr�sos ir noro dar kart� visk� patirti?

Paulas tikėjo: jei tik jo broliui pavyktų sugrį�ti į teising� keli�, jis galėtų būti ir geras vyras, ir puikus tėvas, ir toks, koks jis visuomet būdavo nuo vaikystės. Maiklas vėl galėtų tapti mylimas.

��Negali turėti jų abiejų, Maiklai,�� velniai pasakė Paulas.�� Tu privalai tai suprasti. �eiminis gyvenimas ir palaidas elgesys�� tai nesuderinama.

��A� tau sakiau�� nesijaudink,�� pasakė Maiklas.�� A� jos daugiau nedulkinsiu.

��Jeigu tai darysi,�� įspėjo Paulas,�� tada mus visus i�dulkins. Ar vis dar turi tas Alfa Romeo muitinės deklaracijas? Man jų reikia.

��Man rodos, jos ka�kur buhalterijoje. Einu, pa�iūrėsiu.

Paulas tuo tarpu kabinete u�metė akį į buvusi� brolio meilu��, jeigu j� taip galima pavadinti.

Jis j� laikė visai patrauklia pagyvenusia moterimi. Bet ji neturėjo nieko i�skirtinio, nieko, kas galėtų paai�kinti, kodėl Maiklas nusprendė dėl jos su�aisti rusi�k� rulet� su savo �eima. Ji neturėjo nieko, kas verstų manyti, kad joje slypi jėga, galinti apversti vyro pasaulį auk�tyn kojom.

Paulas niekaip to nesuvokė. Turint �eim�� mon�, vaik�, namus,�� rizikuoti viskuo vardan jaudinan�io virpulio patirti ka�k� naujo. Tiesa, kad Paulas skyrėsi nuo savo brolio, kad jis niekada nebuvo toks pasipūt�s don�uanas, koks kadaise buvo ir iki �iol i�liko Maiklas, nepaisant visų jo skaistybės į�adų, ir koks jis, grei�iausiai, i�liks vis� gyvenim�, kol jo įrankis ilgainiui bevilti�kai nesusidėvės.

Ir vis dėlto�� ar yra tokia moteris, kuri būtų verta tokio �irdies skausmo? Ar yra tokia moteris, dėl kurios būtų verta statyti vis� savo �eimos likim� ant kortos? Nė viena negali būti tokia gera lovoje.

Paulas negalėjo to paai�kinti, ta�iau viduje jautė, kad taip elgdamasis, jo brolis rizikuoja prarasti ne vien tik savo �eim�. Maiklo neatsargus elgesys kėlė grėsm� viskam, dėl ko jie dirbo. O Paului patiko, k� jie �ia sukūrė. Jis mylėjo savo versl�. Mylėjo automobilių kvap�, kai ryt� atvykdavo į darb�� t� nuostabų sumi�usį odos ir alyvos kvap�. Keliones į Turin� ir Milan� bei ilg� va�iavim� atgal per Alpes, per vis� Prancūzij�, iki pat Anglijos. Klientus, kurie mylėjo �iuos gra�ius automobilius ne ma�iau u� jį ir jo brolį.

Jie neturėjo jokio vir�ininko, jie u�dirbo nema�us pinigus, jie gyveno savo vaikystės svajonėmis�� dirbo sau, dirbo su automobiliais. Paulas �inojo, kad jiems pasisekė. Bet jo brolis tiesiog negalėjo matyti toliau u� savo erekcij�.

Maiklas sugrį�o su muitinės deklaracijomis.

��Neprarask Naoko ir Klo,�� pasakė Paulas broliui.�� D�ind�er neverta to. Jokia moteris nėra to verta.

��A� tau jau sakiau. A� nė pir�tu jos nepalie�iau nuo to laiko, kai ji sugrį�o.

��Ir a� tau sakau. Mylėk savo �eim� taip, kaip jos to nusipelnė. Nustok vaidin�s t� �aunų er�il�, kuriuo kadaise buvai Esekse.

��Tu niekaip negali to suprasti, ar ne?

��Tai tu man paai�kink.

��Tu nenori to girdėti.

��Nagi, klok.

��Gerai�� motinos visų pirma yra motinos, o tik tada moterys,�� pasakė Maiklas.

D�ind�er pagavo jo �vilgsnį ir nusijuokė. Tada vėl įsigilino į savo popierius, ta�iau �ypsena nedingo i� jos veido.

��Ko reikia, kad tave suviliotum?�� paklausė Maiklas.�� Ko reikia, kad suviliotum bet kurį vyr�?

��Ne�inau,�� atsakė jis. Tai nebuvo tas dalykas, kuris jį labai jaudintų.

��Ogi �tai ko�� kojų, papų ir subinės.

��Tu kalbi apie moterį?�� paklausė Paulas.�� Ar vi��iuk�? Nes i� tavo �nekos galima būtų pamanyti, kad esi mėsos skyriuje.

��Klausyk. Kuo tave patraukė D�esika? Ogi tuo, kad ji�� pupytė! D�esika buvo pu-py-tė!

Paulas pajuto, kaip jo �irdis prisipildė i�didumo. Tai buvo tiesa. D�esika buvo i�ties gra�i moteris.

��Jos ma�ina sugedo,�� pasakė Maiklas.�� Tuo metu tu va�iavai pro �alį. Tu pa�velgei į j� ir ji tau krito į akį. Nagi�� pripa�ink tai.�� Maiklas lengvai kum�telėjo savo brolį į rank� ir jie abudu nusijuokė.�� tai kaip viskas veikia. Ir taip bus visada. Jeigu ji būtų svėrusi ton�, nebūtum net pristabd�s.

Paulas negalėjo nieko padaryti. Jam buvo d�iugu girdėti, kad jo brolis laiko D�esik� gra�uole. Pagaliau juk Maiklas turėjo kur kas daugiau patirties su moterimis.

��Mes sutariame dėl to, ko reikia, kad tave suviliotum,�� pasakė Maiklas.�� Bet ko reikia, kad galėtum tave i�laikyti? Vaiko. Ir meilės vaikui�� tos nei�matuojamai didelės, pa�ios did�iausios meilės�� tavo gyvenimo meilės. Tu net neįsivaizduoji, kokia didelė toji meilė yra, Paulai, tryk�tanti i� tavo �irdies gelmių. Todėl tu ir pasilieki.�� Maiklas papurtė galv�.�� Lengva yra i�eiti, kai nėra vaiko. Tiesiog apsisuki ir i�eini. Nėra inkaro, nėra balasto, nėra grandinių.

��monės tai daro. Daugybė vyrų tai daro.�� Paulas pagalvojo apie D�esikos motin�, traukian�i� cigaret� po cigaretės savo prabangiame Sent D�ons Vudo bute, kuriame nebuvo vaikų, kurie sugadintų brangų kilim�, sutrikdytų i�ganing� tyl� ar primintų apie praėjusius metus. D�esika buvo jį nusivedusi ten tik vien� kart�, kai jie k� tik buvo sugrį�� po savo medaus mėnesio. To u�teko.�� Ir moterys taip pat.

��inau, kad �monės tai daro,�� atsakė Maiklas tyliai.�� To a� negaliu paai�kinti. A� niekada nepaliksiu Naoko ir Klo. Nebent jos pa�ios bus priverstos mane palikti.

Galbūt viskas būtų buv� kitaip, jeigu D�ind�er būtų susilaukusi savo kūdikio. Tada Naoko ir Klo būtų turėjusios lygesnes galimybes konkuruoti dėl Maiklo �irdies su D�ind�er ir jos kūdikiu. Bet i�ėjo taip, kad D�ind�er jokio kūdikio nesusilaukė.

Apgaulingas manevras,�� pasakė anuomet Maiklas.

�Ne,�� pamanė tada Paulas.�� Ne apgaulingas manevras. Gra�i svajonė.�

��Savo i�vaizda ji nė i� tolo neprilygsta Naoko,�� pasakė Paulas.

��Tas teisybė,�� patvirtino Maiklas.

��Ir ji nėra tokia protinga. Ir daug vyresnė.

��Negaliu gin�ytis.

��Tad kas gi nutiko? Kaip tai galėjo įvykti? A� nesuprantu.

Jo broliui nereikėjo daug apie tai galvoti.

��Ji�� ga�lesnė. Argi tai nėra būtent tai, kas vyrams i� tikrųjų patinka? Kai prieini prie reikalo esmės. Argi ne tai įskelia malonumo kibirk�tį?

��Malonumo kibirk�tį?

��Mes geid�iame nepadorių moterų, bet nenorime, kad mūsų vaikų motinos būtų nepadorios. Ei, ne a� sukūriau �į �aidim�. Bet vos tik u�metu akį į D�ind�er, i�kart u�simanau daryti taip, kaip Kalėdų Senis.

Paulas nesuprato.

��I�tu�tinti savo mai�us,�� paai�kino Maiklas.

��Bet juk tai nėra s��ininga. Tai nėra s��ininga tavo �monos at�vilgiu. Ji nusipelno daugiau. Pa�iūrėk, kaip tu j� įskaudinai, kiek sielvarto suteikei.

��Taip,�� sutiko Maiklas, vengdamas brolio akių.�� Ji nusipelno kur kas daugiau. Kaip tik todėl, vos pabaig�s darb�, a� einu namo. Kaip tik todėl a� nebeu�suku į Hilton� porai valandų. A� nesuku i� kelio, nes turiu �mon� ir vaik�. Bet namai vis dar nėra tokie kaip anks�iau. Naoko vis dar nenori miegoti su manimi. Mes miegame skirtinguose kambariuose. A�� sve�ių kambaryje, o ji su kūdikiu mūsų miegamajame.

��Liūdna.

��Anks�iau ar vėliau jos pyktis atlėgs,�� pasakė Maiklas.�� Kai a� u�tektinai prisikentesiu. Klausyk, a� myliu Naoko. O, tai visai kitokia meilė, nei toji, kuri apakino mane, kai pirm� kart� j� pama�iau. Ji skiriasi nuo tos meilės, kuri� jau�iau jai, kai ji buvo dar jauna studentė ir a� niekada nebuvau to dar�s su azijiete, ir ji buvo tokia nepana�i į visas kitas, ir mums visada buvo negana. Dabar toji meilė kitokia. Ir a� nesu tikras, jog ji yra bent kiek prastesnė u� milijonų kitų �eimų meiles. A� myliu j� taip, kaip dauguma vyrų myli savo �monas, kaip dauguma vyrų myli savo vaikų motinas. A� myliu j� kaip seserį.�� Maiklas pasi�iūrėjo į brolį.�� Galbūt tai i�ties yra �iek tiek liūdna. Nes kas gi norės mylėtis su savo seserim?

��D�esika nėra mano sesuo.

��Palauk. Būtent t� dalyk� mes visi bijome pripa�inti�� net ir sau. Norėdamas jos, tu niekados nenorėsi vaiko su ja. Norėdamas vaiko su ja, tu niekados nenorėsi jos.

�I�eitų, mums su D�esika tik geriau, kad esame vieni�,�� pamanė Paulas.

Jis niekada nenorėjo tapti pana�iu į savo brolį ir į visus tuos nelaimingai vedusius vyrus�� it kokius cini�kus katorgininkus, iki gyvos galvos niūriai velkan�ius savo metų na�t�.

Paulas tikėjo romantika. Jis tikėjo, kad meilė gali t�stis vis� gyvenim�. Jis vis dar tikėjo, kad gali turėti visk� su D�esika. Tikėjo, nepaisydamas visų tų nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų, viso to liūdesio ir u� u�darų durų slepiamų a�arų, viso to skausmo, kuris juos grau�ė gyvus, jo motinai vis klausinėjant, kada jie pagaliau sukurs �eim�� lyg jiedu lig �iol tebūtų tik pigi �eimos imitacija.

�Bet jeigu mes niekada taip ir neturėsime vaiko,�� tarė jis sau,�� tada gal niekas tarp mūsų neįsiterps. Tada galbūt niekas neu�nuodys mūsų meilės, nei�skirs mūsų į skirtingus miegamuosius.�

Ir vis dėlto jis sav�s neįtikino. Jis �inojo, kad D�esika niekados nebus laiminga, jeigu neturės vaiko. Paulas staiga suvokė, kad jis privalo surasti D�esikai kūdikį. Jų kūdikį.

Net jeigu jam reikėtų ie�koti po vis� pasaulį.

Tryliktas skyrius

Londonas. Prakeiktas Londonas. Dieve, jis u�mir�o, kaip �alta gali būti �iame mieste. Ir argi �is metų laikas nebuvo tai, k� anglai vadina vasara?

Kirkui besidairant darbo ir merginos Vest Ende (tiks bet koks darbas ir tik viena konkreti mergina), �varbus ir drėgnas vėjas kiaurai ko�ė �į Oksfordo gatvės praeivį.

Bet blogiausia buvo ne �is �altis. Kaip ir ne transporto kam��iai su visais tais dviratininkais psichopatais ar miest� u�tvind�iusios lapės, kiaur� naktį kiauksin�ios u� jo ma�o butuko lango ir besirausian�ios tarp i�mesto greito maisto atliekų.

Blogiausia buvo tasai bly�kiai pilkas Londono dangus, kuris nuodijo jo siel�, toji negyva morgo �viesa, kuri sukeldavo Kirkui nor� bėgti atgal į Manil� ar net Sidnėjų.

Ir vis dėlto, kaip ir visi vyrai, savo pareig� laikantys savo asmenine paslaptimi, jis svajojo apie bėgimo pabaig�. Dėl to jis ir sugrį�o. Rasti mergin� ir liautis bėgus. Smagus ir palaidas gyvenimas, nesibaigian�ios kelionės�� anks�iau ar vėliau tai baigsis. Nes kiek gi tai gali t�stis? Juk ne am�inai.

Kirkas visada jautė �alt� �eiminio gyvenimo baim�. Ne todėl, kad jis buvo vienas tų liūdnų pamestinukų, kurių tėvai i�siskyrė. Bet todėl, kad jis buvo vienas tų liūdnų pamestinukų, kurių tėvai pasiliko kartu.

Jis mylėjo savo motin� ir tėv�� ta�iau kiekvien� atskirai. Kartu, kaip sutuoktinių pora, jie buvo katastrofa. Gyvendamas po vienu stogu, jis negalėdavo pak�sti jų rietenų, lygiai kaip ir smarvės to skys�io, kurį jo tėvas vadindavo ��koti�kais migdomaisiais�.

Vaikystėje jam atrodė, jog niekada nepavyks i�sivaduoti. I� tėvo gėrimo. I� motinos pyk�io. Be pabaigos vienas kit� pakurstan�ių�� ir taip diena po dienos, metai po metų lėbavimai darėsi vis da�nesni, pyktis�� vis ar�esnis, o de�imtme�iai vienas po kito slinko pro �alį.

Kodėl tėvas gėrė? Nes motina pyko. Kodėl motina pyko? Nes tėvas gėrė.

Jis vis� laik� tai prisimindavo ir vis� laik� nuo to bėgo. Palik�s mergin� Australijoje, veltui mėgino rasti prieglobstį Filipinų paplūdimiuose ir baruose. Tik per t� trump� laik� Londone jis pajuto �mėstelint kitokio gyvenimo galimyb�. Gyvenimo, kuris būtų toks nepana�us į jo tėvų pragaro kan�ias santuokoje.

Jo tėvas buvo pats realiausias kandidatas į alkoholikus. Vyras, kuris galėdavo būti pakankamai �velnus vyrukas, jeigu tik nebūdavo girtas. Blaivus taksi vairuotojas i� profesijos, geras ir dėmesingas tėvas, kuris gerdavo tam, kad paskandintų t� maud�iantį, nenusakom� nusivylim� savo gyvenimu. Jo motina buvo padidėjusio jautrumo namų �eimininkė�� dirbtinai ir kukliai besi�ypsanti prekybos centre ir mokykloje, ta�iau nesivaldanti namuose ir dau�anti visk�, kas pakliuvo po ranka. Bet Kirkas negalėjo jos nemylėti�� ji tapdavo meili ir lip�ni, kai jos vyras būdavo darbe arba gulėdavo be s�monės, �koti�kų migdomųjų veikiamas. Jo motina galėdavo būti netgi labai meili. Ypa� �unims.

Jo tėvams reikėjo i�siskirti, kai Kirkas, sulauk�s �e�iolikos, i�va�iavo prie jūros mokyti tiek vietinius, tiek atvykėlius nardymo paslap�ių. Bet jo tėvai pasiliko kartu, priversdami Kirk� susim�styti apie skyrybų �ventum�.

Kirkas �vilgtelėjo į degtukų dė�ut� rankose, ant kurios puikavosi pavadinimas restorano, kuriame, kaip jam sakė, buvo galima nesunkiai gauti darbo. Restoranas vadinosi Mamma-san.

Tai buvo juokingas pavadinimas restoranui. Galbūt taip pavadindami restoran�, jie manė būsi� labai autenti�ki. Galbūt, sujungdami į vien� junginį angli�k� �nekamosios kalbos �odį su japoni�ku pagarb� rei�kian�iu san, jie galvojo, kad tai rei�kia �gerbiamoji mama�. Galbūt �iame kra�te taip ir buvo.

Ta�iau Azijos baruose �is junginys rei�kė visai k� kita. Ten �mamma-san� vadinama senyva moteris, padedanti susirasti mergin� nak�iai. Ar valandai kitai. Ar greitoms penkiolikai minu�ių kokiame nors u�tamsintame VIP kambaryje. �ios motinėlės, da�niausiai atrodan�ios kaip tavo brangios senos auklės ir u�kietėjusio s�vadautojo hibridas, i�mokė jį, kad baro mergaitėms jis moka ne u� seks�. Jis moka joms u� tai, kad jos i�eitų, kai viskas baigta.

Dabar jis jau manė es�s atsikand�s viso to pramoginio, komercinio ir netgi povandeninio sekso su turistėmis, kurių nesinorėdavo matyti nuo tos akimirkos, kai jos i�nerdavo į pavir�ių. Dabar jis nuo�ird�iai tikėjo, kad pagaliau yra pasireng�s susitupėti kartu su ta neprasta mergina i� vakarėlio�� ta daktare Mege D�uel.

Teisybė, jog kartais jam sunkiai pavykdavo prisiminti net jos veid�. T� vakar� jie abu buvo gerokai girti. Bet jis prisiminė pakankamai. Joje buvo ka�kas, kas įsismelkė į jį giliai iki pat pa�aknų (argi įmanoma tai nupasakoti?), ir net būdamas kitame pasaulio kra�te, lovoje su kitomis moterimis, net ir mokėdamas u� seks�, jis negalėjo i�mesti Megės i� galvos. Neįmanoma nupasakoti to jausmo, kaip ir neįmanoma jo su niekuo supainioti. Jis tai vadino meile.

Jam patiko tai, kad ji buvo gydytoja. Netgi labai. Tai skambėjo įspūdingai ir seksualiai. Jis �inojo, kad kvaila yra taip manyti, bet nieko negalėjo sau padaryti. Tai, kad �i jauna seksuali moteris kasdien grūmėsi su mirtimi, teikė jai to pagarbaus �avesio, kurio kitos jo pa�inotos moterys tiesiog neturėjo. Ir kitaip nei visi kiti susirinkusieji tame vakarėlyje, ji ne�iūrėjo į jį taip, tarsi jis būtų bukagalvis paplūdimio dykūnas, kuriam vietoje smegenų�� smėlis.

Jis tikrai manė, kad ji gali būti toji vienintelė. Ir vis dėlto ka�kur giliai �irdyje jautė, kad vienintelė prie�astis, dėl kurios ji nedavė jam ramybės, buvo ta, kad ji taip ir nesuteikė jam galimybės i�bar�kinti j� i� savo sistemos. Be to, jis �inojo, kad bus beveik neįmanoma rasti j� mieste, kuriame gyvena de�imt milijonų sielų.

Kirkas u�davė sau klausim�, kurį turėtų sau u�duoti kiekvienas vyras, praeityje turėj�s nesuskai�iuojam� daugyb� moterų.

Gav�s tai, ko norėjo, ar jis vis dar to norės ir po to?

Moterys, su kuriomis susitikinėjo Roris, buvo u� jį jaunesnės.

Daug jaunesnės. Jis specialiai to nesiekė, bet tokia buvo pasiūla. Tokia buvo pasiūla tarp moterų, kurios buvo pakankamai jaunos, kad galėtų būti jo �draugėmis�.

Jis negalėjo įsivaizduoti, k� jo am�iaus moterys veikė vakarais tuo metu, kai jis eidavo į pasimatymus. Galbūt sekiojo i� paskos savo paaugliams vaikams ir bambėjo, kad �ie negali rodytis �monėms taip apsireng�. Galbūt m�stė apie savo �lugusius vyrus, sumovusius jų gyvenimus. Galbūt jos pagaliau jautė palengvėjim�, nes joms jau nebereikėjo patirti visų tų poravimosi �aidimo baisybių ir pa�eminimų. Ir galbūt jos pagaliau buvo laimingos�� laimingesnės, nei jis kada nors bus. Kad ir k� jos darytų�� tai buvo kitas pasaulis, kita galaktika, kurios dalis jis niekada nebus.

Su jaunesnėmis moterimis būdavo lengviau susipa�inti. Jos laisviau �iūrėjo į gyvenim�. Ir tik vyresnės moterys, kurios jau buvo apkurtintos savo biologinio laikrod�io mechanizmo, buvo kitokios. Ir ne tik tos, kurios niekada neturėjo vaikų. Vieni�os motinos buvo nė kiek ne geresnės. Sėkmingai i�siskyrusios, vienos auginan�ios vaikus�� irgi.

Jų kūnai gyveno papildom� kėlinį, ir jų kiau�ial�stės vis dar neprarado vilties sulaukti baudinių serijos. Bet net ir tos, kurios jau turėjo vaik� ar du, norėjo dar vieno vaiko ir dar vienos progos suburti darni� �eim�.

Roris negalėjo jų smerkti. Jis suprato. Jo vieni�a �irdis ilgėjosi to paties.

Tikros �eimos.

Roris �velgė atgal į savo buvusios �eimos du�enas ir geidė neįmanomo�� ka�kokiu būdu vėl sulipdyti jas į visum�. Jam nebuvo svetimas tas tro�kimas susisukti jaukų �eimos lizdelį. Ir vis dėlto did�ioji dauguma moterų norėjo per daug ir per greitai. Po vienos vakarienės, po vieno filmo, po vienos ekskursijos į lov� jis jau jausdavo es�s tyrinėjamas kaip potencialaus sutuoktinio med�iaga.

Ir tai versdavo jį kuo grei�iau sprukti nuo tokių moterų. Vienas dalykas �iose �iuolaikinėse moteryse buvo itin senamadi�kas�� tai lygybės �enklas tarp sekso ir santuokos su vaikais. Ta�iau po tos nedidelės pautų operacijos Roris daugiau neketino turėti vaikų.

Viena liepto gal� priėjusi moteris (jai buvo trisde�imt devyneri), i�girdusi apie jo vazektomij�, graud�iai apsiverkė.

�Tai rei�kia, kad a� niekada neturėsiu tavo vaiko!�

Tai įvyko po vienos japoni�kos �uvies porcijos, vieno voki�ko filmo ir ganėtinai neįkvepian�io pasidulkinimo.

Tad jis liko i�tikimas jaunesnėms moterims. Ne vien dėl tų prie�as�ių, kurios paprastai afi�uojamos�� jų krūtų stangrumo ar jaunų kūnų lankstumo, bet ir dėl to, kad jos dar nesijaudino, jog laikas bėga pro �alį.

Jis negali turėti vaikų? Puiku. Nes jos irgi nenorėjo vaikų. Ne dabar. Dar ne dabar.

�Kūdikis�� tai padaras su didele burna viename gale ir be jokio atsakomybės jausmo kitame�,�� kart� i�dėstė jam viena Kembrid�o absolventė, kurios darbas buvo rikiuoti į eil� taksi mikroautobusus prie BBC pastato. Jai buvo dvide�imt devyneri. Roris neabejojo, kad �is kupinas kvailo pasitenkinimo �ypsnys pranyks i� jos veido ir ji pakeis plok�tel� per ateinan�ius de�imt metų. Jos visos taip darydavo. Bet jo pėdos jau seniai bus atau�usios.

Jo derliaus vyrai�� septintojo ir a�tuntojo de�imtme�io vaikai, skyrybų teismų veteranai, kai kurie netgi daugkartiniai,�� patikino Rorį, kad tai yra absoliu�iai natūralu susitikinėti su jaunesnėmis moterimis.

Vienas i� jų�� penkiasde�imtmetis advokatas, susitikinėjantis su trisde�imt dvejų metų literatūros agente, parei�kė, jog norėdamas susirasti sau ideali� partner� (su s�lyga, jog esi vidutinio am�iaus vyri�kis, disponuojantis didelėmis pajamomis), turi padalyti savo am�ių perpus ir pridėti septynerius metus.

Taigi puikios formos trisde�imtmetis turėtų susitikinėti su dvide�imt dvejų metų mergina. Gerai i�silaik�s vyri�kis, kuriam keturiasde�imt, turėtų ie�koti dvide�imt septynerių metų moters draugijos. Tuo tarpu penkiasde�imtmetis frantas turėtų rė�ti sparn� apie moterį, kuriai�� nei daug, nei ma�ai�� trisde�imt dveji.

Roriui buvo kalama į galv�, kad jo am�iaus vyrui nėra nieko smerktino susitikinėti su jaunesnėmis moterimis. Kad ir kaip nuvalkiotai tai skambėjo, kad ir kaip Roris nenorėjo atrodyti pana�us į tipi�k� sen� ga�lūn�� tai buvo viena tų �iaurių gyvenimo taisyklių.

�Su am�iumi vyrai gali rinktis i� vis didesnio skai�iaus moterų,�� pasakė advokatas.�� Moterims yra atvirk��iai. Ir tai yra �venta teisybė, nesvarbu, su kokiu �aisliniu berniuku D�oana Kolinz ar Dėmi Mur pasirodytų �i� savait�.�

Paskutinei moteriai, su kuria susitikinėjo Roris, buvo kaip tik trisde�imt dveji�� pusė jo am�iaus plius septyni. Idealu. I� prad�ių viskas buvo gerai. Ji �iūrėjo į jo operacij� kaip į kokį smagų pok�t�. Tarsi vazektomija ka�kuo panė�ėtų į triuk� su hipermobiliais s�nariais. Ji dar neskubėjo �ūtbūt vykdyti savo biologinio pa�aukimo. Dar ne dabar. Ne su juo. Ji manė turinti marias laiko. Ir ji buvo patenkinta atidėjusi į �alį prezervatyvus.

Roris �velniai paleido j� po kelių mėnesių. Su ja nebuvo taip jau blogai. Ji buvo protinga, linksma ir i�ties puiki lovoje. Bet ties� sakant, toks seksas nesiskyrė nuo picos į namus. Juo toliau, juo labiau �iuolaikinis seksas priminė jam a�tri� amerikieti�k� pic� su papildoma peperoni porcija. Malonumo akimirka, kuri tuoj pat u�simir�davo ir netrukus vėl būdavai i�alk�s. Neskaitant to gyvuli�ko alkio numal�inimo�� kokia dar buvo prasmė? Grei�iausiai jokios.

Bet ne vis� laik� buvo taip.

Kad ir tais niūriais �eimos laikais, dar prie� operacij�, seksas vis� laik� �adėjo kai k� daugiau. Po operacijos, kai jo santuoka i�iro, sekso ir dauginimosi funkcijos buvo am�iams perskirtos�� lygiai kaip jos buvo perskirtos ir visuomenės s�monėje. Seksas jam daugiau niekados nereik� �eimos�� lygiai kaip tas �urnalinis seksas niekada nerei�kė �eimos.

Mes kasdien esame bombarduojami seksualiniais vaizdiniais�� ir k� jie turi bendro su naujos �mogi�kos būtybės, naujos gyvybės pradėjimu, naujos �eimos sukūrimu?

Visi�kai nieko.

Visas seksas �iandien yra greitas seksas. Nelyginant koks greitas maistas�� Roriui, visiems�� akimirksniu suvartojamas ir dar grei�iau u�mir�tamas. Kar�tligi�kas rujojimas prie �aldytuvo, sriaubiant Haagen-Dazs ledus.

Greitas pasitenkinimas, vienkartinis malonumas.

O ka�kada jis rei�kė daugiau negu vien tai. Kadaise jis rei�kė visk�, k� rei�kia dabar�� alkį, kar�tį, kūnų susiliejim�,�� ir vis dėlto kur kas daugiau.

Ketė buvo vienintelė moteris, su kuria seksas buvo geriau nei pica i�sine�imui.

O, kaip jis gailėjosi, kad nesutiko jos anks�iau, kad ji nebuvo jo sūnaus motina. Kaip jis ilgėjosi jos! Galiausiai viskas buvo labai paprasta. Jis beproti�kai jos ilgėjosi. Ilgėjosi jos įnirtingos dvasios, jos paikos �ypsenos, jos tvirtumo ir gerumo. Ilgėjosi jos ilgų kojų, �velnaus kvėpavimo per miegus ir to, kaip ji atrodydavo sekmadienio rytais, palinkusi vir� laikra��ių, ir jiems nereikėdavo sakyti nė �od�io. Jis viso to ilgėjosi.

Po to jis matėsi dar su keletu moterų, kurios buvo ir jaunesnės, ir gra�esnės, ir smarkesnės lovoje, ta�iau nė viena i� jų nebuvo tos pa�ios lygos kaip ji. �Tai paslaptis, kurios mes niekada nesuprasime,�� m�stė jis.�� To negalima paai�kinti. Niekuomet negalima paai�kinti to, kodėl tavo �irdis pasirinko mylėti t�, kurį myli.�

Jis i� tiesų j� mylėjo�� dabar tai buvo akivaizdu, bet kad ir kaip Roris jos ilgėjosi, jautė, kad galėtų gyventi ir be jos. Tai buvo blogiausias dalykas artėjant senatvei. Tai buvo blogiausias dalykas i� visų. Suvokimas, kad pajėgtum i�gyventi ir vienas�� labas ir viso gero, laikykis ir likime draugais. Suvokimas, kad mes visi galiausiai tapsime vieni�i�� vienui vieni su savo ma�ais d�iaugsmais ir vargais.

Pagaliau pajut�s, kad i� meilės nebenumirsi, supranti, kad i� tikrųjų sensti.

Taigi Roris liko i�tikimas savo jaunėlėms. Ironi�ka, ta�iau jaunystėje jo pasisekimas tarp moterų buvo nepalyginamai menkesnis.

Joms patiko jo kūnas ir tai, kaip jis atrodė po ilgame�ių treniruo�ių. Joms patiko jo romus būdas. Ta�iau labiausiai u� visk� joms patiko tas liūdnas faktas, kad jis negali gyventi su nė viena i� jų.

Kai i�eikvoji vis� savo meilės rezerv�� dabar jis tai �inojo,�� gali gyventi ir vienas.

Tai buvo dar viena �iauri gyvenimo taisyklė.

Paulas staigiai įsuko savo Ferarį į kiem� ir vos spėjo nuspausti stabd�ių pedal�.

Kol lėtai va�iavo atbulas, jis spėjo pastebėti kieme besisukinėjan�ius sodinink�, baseino pri�iūrėtoj�, telefono tinklų in�inierių. Prie namo stovėjo du balti autofurgonai be skiriamųjų �enklų (gal santechnikai?), dar du anks�iau nematyti automobiliai, didelis juodas darbų vykdytojo BMW X5 ir atliekų konteineris, kurio �įryt dar nematė. Pasistatyti automobilį kieme būtų buv� ne k� lengviau nei Pikadilio aik�tėje.

Kiemo gilumoje stovėjo tu��ias dvivietis gara�as, bet, norint patekti į jį, būtų tek� suorganizuoti dar vien� Dankirko evakuacij�. Tad Paulas automobilį paliko gatvėje. Vos tik jis atidarė dureles, pro pat jo nosį pra�vilpė automobilis. Po daugelio metų vė�linimo transporto kam��iuose, �ių priemiestinių kelių grei�iai jį baugino.

Jų naujojo namo durys buvo pla�iai atlapotos.

Paulas į�engė vidun ir sta�iai apstulbo nuo įvairiausių garsų ir kvapų. Viduje ka�k� kalė, virino, dau�ė. Aidėjo pakelti balsai ir juokas. Ore tvyrojo �vie�ių da�ų ir d�iūstan�io glaisto aromatas, trenkė kramtom�ja guma ir cigaretėmis. Jausdamasis svetimas savo nuosavame name, Paulas persisvėrė per turėkl�. Jo ranka akimirksniu at�oko nuo lipnaus turėklo, i�tepto gelsvos spalvos emulsija.

��Sakoma, kad kraustymasis sukelia ne ma�iau streso, kaip artimųjų netektis ar skyrybos,�� nusijuokė darbų vykdytojas, prisidegdamas cigaret�.�� Jeigu tai tiesa, tada mirtis ir skyrybos man�s neg�sdina! Ie�kai savo damos, draugu�i?

D�esika sėdėjo sode, po indi�ku skė�iu nuo saulės, ir kartu su vyru, kuris Paului pasirodė nematytas, tyrinėjo ka�k� pana�aus į architektūrinius brė�inius.

Vyras įvardijo virtuvės komplekto kain�. Prad�ioje Paulas pamanė, kad blogai nugirdo. Kaina pasirodė gerokai per auk�ta�� artimesnė automobilio kainai. Bet vyras teigė, kad tai i�ties nėra brangu tokios kokybės virtuvei. Ir Paulas susim�stė apie tai, kaip pasikeitė pasaulis, ir k� pasakys jo motina apie virtuv�, kuri kainuos tiek pat, kiek ir automobilis.

Vyras kalbėjo pakeltu balsu, nes �alia darbavosi būrelis jaunų sodininkų, rankinėmis �oliapjovėmis tvarkan�ių sodo pakra��ius ir siurbian�ių nuo vejos pavienius lapus bei �akeles. Jiems u� nugaros baseino pri�iūrėtojas mil�ini�ku tinklu traukė i� vandens �iuk�les, kurias į basein� atpūtė sodo pri�iūrėtojai. Visur galėjai matyti chaoti�kas pastangas sukurti harmonij�.

Paulas pa�velgė į savo �mon�. Jos tobuli veido bruo�ai buvo susting� po susikaupimo kauke, kol ji studijavo brė�inius. Jam patiko j� stebėti, jai to nematant. Jis iki �iol negalėjo patikėti savo sėkme, kad �i moteris dalijosi su juo savo namais, lova, gyvenimu. Jis nuolatos kartodavo, kad galėtų taip stebėti j� vis� am�inyb�, nors D�esika su �ypsena veide tvirtino savo, jog penkiolika minu�ių būtų gerokai ar�iau tiesos.

�Ne,�� m�stė Paulas, nenuleisdamas nuo jos akių.�� Ar�iau tiesos vis dėlto būtų am�inybė�.

Tada ji netikėtai pa�velgė į jį ir nusi�ypsojo. Ji visada apsid�iaugdavo jį pama�iusi, net ir po visų tų negandų.

��D�es? Ar gali trumpam?

Bet D�esika panoro supa�indinti jį su virtuvininku ir kurį laik� jie sėdėjo trise, aptarinėdami med�io, granito, plytelių ir gausybės virtuvės įrengimų privalumus, kol �iam atėjo laikas skubėti pas kit� klient�.

Sodo gilumoje buvo nedidelė pastogė�� pana�i į pavėsin� ar į sandėliuk�. Nekreipdamas dėmesio į jos protestus (ji dar norėjo pasikalbėti su santechniku apie �iaupus), Paulas nusitempė �mon� į pavėsin�.

��Mūsų virtuvė bus nepaprasto gro�io,�� visa �vytėdama i� susijaudinimo, kalbėjo D�esika.

��inau, D�es.

Ji suraukė antakius.

��Ar mums u�teks pinigų?

��Jeigu tu tikrai to nori, pinigų visada rasime.

Ji apsivyniojo rankomis jam aplink kakl�. Vykdytojas �vilptelėjo:

��Tikri balandėliai.

Jis �velniai pabu�iavo j� į lūpas.

��A� tik noriu, kad tu būtum laiminga.

Ir i� tikrųjų, jeigu tik �ioje vietoje ji jausis laiminga, tada jis i�kas pinigų net ir i� po �emės. Jeigu �ie virtuvės baldai, kainuojantys daugiau u� vis� jo tėvų nam�, kuriame jis praleido savo vaikyst�, bus pajėgūs tai padaryti, tada tik parodykite jam, kur pasira�yti. Jis nupirks savo �monai visk�, ko ji pageidaus. Bet giliai �irdyje nerimavo, ar tai tik nėra dalis tos pa�ios problemos.

��Būk atsargus ant laiptų,�� pasakė ji.�� Da�ai dar nei�d�iūvo.

��Pasisaugosiu.

Jis pastebėjo, kad dėl viso to �urmulio sode jiems tenka kalbėti pakeltais balsais. Bet jis negalėjo laukti, kol jie liks tik vienudu. Tai turėjo būti padaryta dabar. Jie negalėjo gai�ti nė minutės. Tad nieko nelaukdamas jis parodė jai bro�iūr�.

Vir�elyje puikavosi nuotrauka moters su kūdikiu ant rankų. Fone plytėjo tipi�kas azijieti�kas vaizdelis�� budistų �ventyklos lenktais stogais, ūkanoti �alumoje paskend� kalnai.

Įvaikinkite Kinijoje,�� buvo para�yta ant vir�elio. Geltonomis raidėmis raudoname fone. �Kinijos spalvos�,�� pamanė Paulas. D�esika i� prad�ių suglumo, o paskui ėmė niauktis. �i nuostabi diena buvo i� jos pavogta.

��Kas �ia?�� paklausė D�esika kraipydama galv�.�� Kas gi �ia?

Jis matė savo �mon�, vartan�i� daugyb� puikiai iliustruotų bro�iūrų. Apie virtuves, vonios kambarius, miegamuosius ir kiekvien� jų komponent�. Lovas, kriaukles, kilimus, u�uolaidas, stalus ir kėdes. Bet Paulas �inojo, kad ne daiktai pavers �į nam� jųdviejų namais.

Tik vienas dalykas galėtų tai padaryti.

��Tu daugiau nebenori prasidėti su IVF,�� pasakė Paulas.

��IVF�� tai u�delsto veikimo medicinos bomba,�� atsakė D�esika vartydama bro�iūr�.

Joje buvo gausu nespalvotų fotografijų: i�sigandusių, miegan�ių, besi�ypsan�ių kinų naujagimių. Nuostabių naujagimių. Tik D�esika �iūrėjo į juos taip, tarsi tie kūdikiai būtų tokia �monijos atmaina, su kuria ji iki �iol nebuvo susidūrusi.

��Kaip tu jau �inai,�� pridūrė Paulas,�� a� manau, kad visa tai nes�monė.

Ji pasisuko į jį.

��Atsirado mat ekspertas! Manai, kad a� tiesiog bijau dar kart� tai daryti? Tu klysti. Tai pavojinga, Paulai. Tyrimais patvirtinta, jog IVF padidina piktybinių auglių atsiradimo rizik�. Manoma, kad dirbtinio apvaisinimo dėka pradėti kūdikiai gimsta ma�esnio svorio. A� net nekalbu apie padarinius, kurių tai sukels varg�ėms moterims. Ar esi k� nors girdėj�s apie tai, jog IVF gali sukelti krūties vė�į?

Jos balsas skambėjo piktai, bet joje buvo ka�kas daugiau, ir tai buvo pana�u į baim�. Jis nenorėjo, kad ji bijotų. Jis norėjo, kad jie visus sunkumus įveiktų drauge.

��A� taip pat skaitau tuos straipsnius,�� atsakė Paulas kuo �velniau.�� Atleisk man, D�es, bet a� vis tiek nemanau, kad tai yra tikroji prie�astis, dėl kurios tu nenori dar kart� pamėginti. Manai, kad normaliai gim� kūdikiai neturi problemų? Dieve �ventas, visiems �iais laikais reikia garantijų iki gyvos galvos. Ta�iau juk pasaulis nėra toks.

Ji panarino galv� ir j� apėm�s liūdesys, rodėsi, sugniu�dys juos abudu.

��Kokia a� tau turiu atrodyti pateti�ka.

��Nagi, D�es, juk tu �inai, kad tai netiesa. Tu�� tai geriausia, kas nutiko mano gyvenime.

��Tu galvoji: �Vi�telė gavo misis laipsnį. Bet kas jai i� to, jeigu ji negali turėti kūdikio. Taigi, suraskime jai vaik� ir ji u�si�iaups. Ir bet koks kūdikis tam tiks�.

��Tai nes��ininga. A� tik sakau, kad milijonai mėgintuvėlyje pradėtų vaikų gimsta sveiki.

Ji i��aukiamai pakėlė smakr�. Patentuotas D�esikos gestas bet kada, kai ji nujausdavo artėjant kov�.

��Tai mano kūnas.

��Taip, jis tavo. Ir kaip tik todėl a� noriu, kad tu bent pagalvotum apie įvaikinim�.

Jis kand�iai nusijuokė.

��Ar tu manai, kad a� to noriu? Kūdikio internetu? Ma�y�io, egzoti�ko padarėlio, kurį galima u�sisakyti adresu koks-mielas-pamestinukas.com, ir kuris nėra pageidaujamas net savo �alyje?

Jis u�dėjo rank� ant bro�iūros. Tarytum ji būtų jų gelbėjimosi ratas.

��Tik paskaityk apie tai, D�es. Tai viskas, ko a� tav�s pra�au. �inai, kaip jie vadinami Kinijoje? Įvaikinti kūdikiai? Gim� netinkamai motulei, surad� tinkamas duris.

��Visi �inos, kad tai ne mano kūdikis.

Ji kone maldavo, kad jis liautųsi kalbėj�s apie meil� svetimam kūdikiui ir skaudinan�i� tos meilės potekstꠗ jie niekada neturės savo vaiko.

��Kam rūpi, k� �monės galvoja, D�ese? Kam?

Jos akys su�ai�aravo i� pyk�io.

��Man, po velnių, rūpi!

��D�ese, ka�kur ten mūsų laukia kūdikis. Kūdikis, kuriam lygiai taip pat reikia mylin�ių tėvų, kaip ir mums reikia kūdikio. Kuo tau nepatinka įvaikinimas? A� tik sakau�� pagalvok apie tai. Ir viskas. Tai�� vienas i� variantų.

Ji prabilo kategori�kai ir tvirtai, nepalikdama jokios vilties, jokios galimybės diskusijai:

��Tik ne man. �is variantas�� ne man. A� noriu savo vaiko. Ne to, kurį pagimdė kita moteris. Ne to, kuris nėra pana�us į mane. Man reikia nuosavo kūdikio. A� nenoriu ka�kokio pakaitalo. A� nenoriu prastesnio. A� nenoriu nieko įvaikinti.

Ji įbruko bro�iūr� jam atgal į rankas. Jos vir�elis buvo suglam�ytas ir suplė�ytas.

��Grei�iau jau a� įsitaisysiu suknist� kat�.

Keturioliktas skyrius

� Ketvirtas staliukas,�� burbtelėjo virėjas, įbrukdamas jam lėk�t� tigrinių kreve�ių.�� Ketės staliukas.

Kirkas atrodė sumi��s.

��Senis ir trys moterys. Nagi, judinkis, banglentininke!

Kirkas i�ėjo i� garuojan�ios virtuvės į sausakim�� restorano sal�. �monės prie ketvirto staliuko pasirodė jam pa�įstami. Jis lyg ir atpa�ino seniok�� tiesų, �ilstelėjusį Deivido Naiveno tipo vyr�, tikr�jį senosios britų mokyklos atstov�,�� kaip ir t� auk�t�, patraukli� moterį, sėdin�i� �alia jo. Ketė buvo �io restorano administratorė, su kuria jį greitosiomis supa�indino po to, kai pasiūlė darb�. Prie stalo sėdėjo dar pora moterų, ta�iau jų veidų jis nematė.

��Jūsų krevetės,�� pasakė jis, norėdamas padėti lėk�t� ant jų perkrauto stalo.�� Atsargiai, jos labai...

Jis spoksojo į Megės akis.

��Kar�tos,�� pralemeno jis. Patiekalas pakibo ore.

��Jūs norėjote pasakyti a�trios?�� paklausė D�esika.

Jis daugyb� kartų repetavo, k� jai pasakys jiems susitikus, ta�iau dabar negalėjo pratarti nė �od�io. Dėl ka�kokios prie�asties jis vylėsi, kad ji bus i�saugojusi pana�ius jausmus ir nud�iugs jį pama�iusi. Bet jos akyse nebuvo nieko, kas parodytų, kad ji bent atpa�ino jį.

��Atleiskite, jūs norėjote pasakyti a�trios?�� pakartojo D�esika.

Jis pa�velgė į j� be jokios i�rai�kos.

��K�?

��Viskas gerai, mes pasisaugosime,�� pasakė Megė kur kas ramiau nei jautėsi, i�laisvindama lėk�t� i� jo gniau�tų. K� jis �ia veikia?

��Tai tu,�� i�spaudė jis su nery�tinga �ypsena. Jis ie�kojo jos visur. Ir �tai ji atėjo pas jį. Bet likimas buvo paruo��s jam staigmen�.

��Kaip sekasi?�� nusi�ypsojo ji jam kaip senam pa�įstamam, kurio niekaip nepavyksta prisiminti.

Ir tada ji padarė kai k� neįtikėtino�� ji papras�iausiai nusisuko nuo jo, lyg jis būtų tu��ia vieta, ir ėmė �veisti krevetes. O jis tarsi įbestas stovėjo toje pa�ioje vietoje, paraly�iuotas Megės D�uel reginio. Vienos nakties nuotykis, kurį jis prisimins net ir savo mirties dien�.

Ketė kostelėjo.

��Mes norėsime dar vieno butelio Bollinger. Kai būsi pasiruo��s.

��Tu�tuojau,�� pasakė Kirkas.

��Kas jis toks?�� i�girdo jis senioko bals� nueidamas.

��Niekas,�� atsakė Megė.

Jie �ventė.

Sulauk�s �e�iasde�imt dvejų, D�ekas D�uelas nutvėrė pirm�jį savo vaidmenį Holivude. Tokio am�iaus, kokio sulauk� jo bendraam�iai kovojo dėl smulkių vaidmenų antrarū�ėse muilo operose, D�eko laukė trys savaitės Los And�ele, kur jį pakvietė vaidinti tėv� Vietnamo karui adaptuotoje romano �Ma�osios moterys� ekranizacijoje.

��Teks vėl vaidinti pasiaukojantį sunkių, kaprizingų merginų tėv�,�� nusi�ypsojo jis.

��Tai bus nepaprastai sunku,�� pasi�aipė D�esika.

��Pakalbėkime apie tipa�us,�� antrino jai Ketė.

Jos visos nusijuokė, bet Megė suabejojo, ar tai i� tiesų bus taip jau pana�u į tikrov�. Kad ir kaip ji mylėtų savo tėv�, ji puikiai �inojo, kad jį visada glumindavo visi tie, anot jo, �mergai�ių reikalai�. Kad ir kaip jis jas mylėtų, D�eko dukterys visada buvo jam paslaptis.

Tai Ketė pagelbėjo pirmiau D�esikai, o po to ir Megei per jų pirm�sias menstruacijas. Ji įtarė, kad jų tėvas net ne�inojo to, jog D�esika �e�iolikos metų pasidarė abort�, o Megė, sulaukusi jos am�iaus, vartojo kontraceptikus. Net ir dabar jo akyse galėjai į�velgti tylios panikos �vilgsnį su�inojus, jog D�esikai�� endometriozė, o Megei�� preeklampsija. Megei vis� laik� buvo gaila tė�io. Tėvas negali tapti motina vien todėl, kad motina pasipustė padus.

��U� ma��sias moteris,�� tarė D�esika i�kilmingai ir jie visi pakėlė �ampano taures, nors Megės taurėje buvo persikų sultys.�� Tai bus geras filmas.

��Tai bus puikus filmas,�� pridūrė Ketė.

��Parodyk jiems, tėti,�� pasakė Megė.

�ventė keturiese. Be draugų, be vyrų, nors, ties� sakant, tebuvo tik vienas Paulas. D�esika vienintelė turėjo ka�k� pana�aus į partnerį. Bet Paulas neliūdėjo, kad jo nepakvietė. Kai seserys ir tėvas susieidavo kartu, jis visada jausdavosi tarsi nekviestas sve�ias klube, kurio narys jis nebuvo.

��Kaip tavo naujasis namas, D�ese?�� paklausė tėvas.

��Penki tualetai,�� pasakė ji, ir jie visi i�leido nustebimo kupinus garsus. Paklausta apie nauj�jį nam�, D�esika ka�kodėl pirmiausiai pasigirdavo tuo absurdi�ku tualetų skai�iumi.�� Tiesiog smagu dingti i� miesto. Ten �variau, �aliau, saugiau.

��Guldau galv�, kad ir �monės ten draugi�kesni,�� pasakė tėvas.�� Gali daugiau laiko skirti vieni kitiems.

D�esika skubiai pritarė tam, nors buvo absoliu�iai prie�ingai.

Priemies�iai buvo prigrūsti patenkintų savimi mamy�ių, apdovanotų misis diplomais (su pagyrimu!), vykdan�ių savo biologinį pa�aukim�, ir �velgian�ių į pasaulį i� savo ma�y�ių varpinių. Teisybė buvo ta, kad ji ilgėjosi savo seserų, Naoko, Klo ir didmies�io.

U�tekdavo tik nusi�ypsoti kokiam nors priemies�io parke �aid�ian�iam vaikui, ir toms moterims jau vaidendavosi, kad ruo�iesi jį pagrobti. D�esika slapta ilgėjosi savo seno namo, seno gyvenimo, Naoko ir Klo. Naoko suprasdavo, kad ji niekada negalės padaryti nieko, kad įskaudintų vaik�. Naoko �inojo, kaip ji myli vaikus. Naoko būtų supratusi, kad ji tiesiog �ypsosi.

��Man reikia į tualet�,�� pasakė Megė.�� Dabar.

Ji pakilo nuo stalo ir beveik tuo pat metu i�girdo kitame restorano gale dū�tant �ampano butelį.

Tai buvo Kirko darbas.

Megė pa�velgė į t� pus� ir pamatė jį, sutrikusiu �vilgsniu stebeilijantį į jos pilv�.

Kai jie i�ėjo i� restorano, jis laukė gatvėje.

��Gal nori, kad su juo pasikalbė�iau?�� paklausė Ketė Megės.�� Jėzau, juk jis dirba man. Liepsiu jam tu�tuojau ne�ti savo subin� atgal į vidų.

��A� kaip nors pati,�� atsakė Megė.�� Tai, k� a� apie jį pasakiau, nebuvo teisybė. Jis nėra niekas.

Jos pa�iūrėjo į j�, o tada į jaun� austral�.

��Tai juk ne... jis?�� paklausė D�esika.�� Tai jis, taip? Tai jis.

Ketė, staiga visk� supratusi, paėmė j� u� rankos.

��Eime, D�es.

Jų tėvas stovėjo prie kelkra��io ir mojo juodam taksi su geltonu �iburėliu, nieko net nenutuokdamas apie visus �iuos �mergai�ių reikalus�. Taksi pagaliau priva�iavo ir Megė atsisveikindama pabu�iavo seseris ir tėv�. Jos paliko j� nenoromis. Ketė pa�adėjo paskambinti rytoj, o D�esika, nenuleisdama akių nuo Kirko, priminė Megei, kad ateis dar kart� i�sitirti. Taksi automobilis nuva�iavo, ir Megė pajuto jį �alia sav�s.

��Kur tas senis man matytas?�� paklausė Kirkas.

��Mano tėvas aktorius,�� altai atsakė Megė, tramdydama viduje kylan�i� antipatij� dėl jo familiaraus tono. Kas jis mano es�s�� jos vaikinas?�� O kur tu man matytas?

Jis nusi�ypsojo, lyg mėgindamas j� su�avėti.

��Juokinga. Gal norėtum ko nors i�gerti? Netoliese yra baras.

��Jokių barų,�� nukirto Megė, u�dedama rank� ant pilvo.�� Jokių susibūrimo vietų, jokių cigare�ių dūmų, jokio alkoholio.

Jis linktelėjo.

��Kvaila mintis. Atleisk. Tai k� veiksime?

Ji gū�telėjo pe�iais.

��Galėtum palydėti mane iki automobilio.

Jis atrodė sugniu�dytas.

��inoma.

Kol jie ėjo link Megės automobilio, jis vis� laik� laikėsi pagarbiu atstumu, lyg baimindamasis prie jos prisiliesti.

��Ar jis...

Ji nusijuokė, nuo�ird�iai pralinksmėjusi. Tada atsiduso:

��Tavo?

Jis atrodė sutrik�s.

��Atleisk.

��Ei, tu juk turi teis� to paklausti.�� Megė nusi�ypsojo.�� Nesijaudink. Taip, tai tavo kūdikis, Kirkai�� rodos, toks tavo vardas, ar ne?

Ar ji juokavo? Ji juk negalėjo pamir�ti jo vardo. Jis niekada negalėjo suprasti, kada ji juokauja, o kada kalba visi�kai rimtai.

��Kirkas. Teisingai. Bet kodėl tu man nepasakei?

Ji nudelbė akis.

��Jokio adreso. Jokio telefono numerio.

��Tu juk turėjai mano telefono numerį!

Ji niekinamai pasi�iūrėjo į jį. Tokios niekada neskambina.

��Taip, bet a� jį i�me�iau.

Jis akimirkai susim�stė.

��Vie�patie auk��iausias, tu turi kūdikį. Kiek jam�� kokie �e�i mėnesiai?

Neblogas spėjimas. Padarė jai įspūdį. Jis, matyt, ka�kiek pa�inojo moteris. Galbūt jis yra ved�s. Arba buvo ved�s. Galbūt jis turi seserų. Galbūt tai jam nebe pirmiena.

��Trisde�imt pirma savaitė. Taigi �iek tiek daugiau nei �e�i mėnesiai.

Surauk�s antakius i� susirūpinimo, jis �iūrėjo į jos pilv�. Ne, i� jo svarstymų neatrodė, kad ka�k� pana�aus jis jau būtų patyr�s. Jis buvo pernelyg pritrenktas. Ir ji galėjo tai suprasti. Tas, kuris i�lieka abejingas net ir �io kasdienio stebuklo akivaizdoje, turbūt jau niekados nesugebės jausti.

��Viskas gerai?�� pasiteiravo jis.

Megė pa�nairavo į jį.

��Kodėl tau turėtų rūpėti?

Jis pasi�iau�ė.

��Nes tai mano sūnus,�� tyliai atsakė jis.

Ji nusi�ypsojo. Jis buvo i�vaizdus �unsnukis. Ir turėjo ganėtinai ger� �irdį. Nesunku buvo suprasti, kodėl ji u�sinorėjo pasimylėti su juo kart� gyvenime.

��Tai mergaitė.

��Mergaitė? Mergaitė.�� Matyt, jis niekada neįsivaizdavo, kad pirmasis jo vaikas bus mergaitė. Bet netrukus jis jau pla�iai �ypsojosi, suvok�s, kaip jam patiko toji mintis. Mergaitė!

��Tada tai mano duktė.

Megė stabtelėjo ir atid�iai pa�velgė į jį. Ji dar ne�inojo, kaip būtų teisingiau pasielgti su �iuo vyru. Kol kas teisingiausia būtų profilakti�kai jį pakankinti.

��Na ir kas?

Jis krūptelėjo.

��Na ir kas?

��Teisingai�� na ir kas? Tu mane vesi? Padarysi i� man�s padori� moterį?

Jis pasi�iūrėjo į j�, lyg rimtai tai svarstytų. Sekundei Megė pabūgo, kad jis �ia pat nepriklauptų.

��Ar tu to nori?

��Ne! Apsaugok, Vie�patie!�� Ji atsitraukė nuo jo per por� �ingsnių.�� Akivaizdu, brolau, kad nesi �eiminio sukirpimo.

��Tu nieko apie mane ne�inai.

��Tas tiesa. A� nieko apie tave ne�inau. I�skyrus tai, kad esi tas vaikinas, kuris mėgsta smagintis vakarėliuose.

Kirkas pakėlė vien� antakį.

��Galbūt dabar būtų pats metas su�inoti apie mane daugiau. Kad jau ne�ioji mūsų kūdikį.

��Neįsi�eisk, Kirkai, bet nėra jokio reikalo. Tu esi tas�� primink man�� australas riedlentininkas?

��A� gyvenime nesu turėj�s riedlentės.

��Atleti�kas. Mokantis apsieiti su moterimis. �iek tiek senstantis, bet vis dar turintis u�tektinai parako moterims. Suvokiantis, kad gyvenimas skirtas ne vien tam, kad vis� laik� mokytum apkūnius turistus nardymo paslap�ių.

Jis atrodė pamalonintas:

��Tai tu vis dėlto prisimeni mane.

��Kad nėra ko prisiminti. Tai buvo vos viena naktis. Greitas pasitvatinimas ant paltų krūvos, jeigu atmintis man�s neapgauna.

��Nebūk tokia. A� vis� laik� apie tave galvojau. Sidnėjuje. Filipinuose. A� negalėjau liautis apie tave galvoj�s. Ne�inau kodėl. Tu mane u�būrei. Tu ka�kuo kitokia.

��Man labai malonu tai girdėti.�� Megės balsas buvo ledinis.�� Bet tu man�s visi�kai nepa�įsti. O a� nepa�įstu tav�s. D�iaugiuosi, kad tu nori padaryti padorų dalyk�. A� nuo�ird�iai tuo d�iaugiuosi. Savoti�kai kilnu i� tavo pusės, kad tu neneri į krūmus, nereikalauji DNR testo ir pana�iai. Bet a� galiu su tuo susidoroti viena. Su seserų pagalba. Man nereikia vyro, ie�kan�io, kuo u�pildyti atsiradusi� tu�tum� jo gyvenime.

Ji spustelėjo mygtuk� ir automobilio �ibintai dukart sumirksėjo.

��A� tik noriu būti to dalimi.

Kaip jam tai paai�kinti? Jis u�sinorėjo pa�aisti laiming� �eim�. O ji net nebuvo tikra, ar i� to apskritai kas nors i�eitų. Neilgai trukus ji ir vėl gali likti viena.

��Klausyk, Kirkai. Jeigu atvirai, tai a� net ne�inau, ar �iam kūdikiui pasiseks.

Vien� rank� ji laikė u�dėjusi ant durų rankenos. Bet ji niekur neva�iavo. Ji stebėjo visus tuos jausmus, su kuriais gyveno kiekvien� dien�� baim�, netikrum�, siaub�, neviltį,�� mės�iojan�ius jo gra�iame veide.

��Ne�inai, ar pasiseks? K� visai tai rei�kia?

��A� ne�inau, ar �is kūdikis i�gyvens. A� galiu gimdyti bet kuri� dien�. Pavyzd�iui, kad ir �i�nakt. Ir jeigu ji gims taip anksti, ji turės kovoti dėl i�likimo. Tiesiogine to �od�io prasme, kovoti u� savo gyvyb�.�� Jos akyse pasirodė a�aros, kurių ji negalėjo sustabdyti, tad ji tik piktai nubraukė jas at�agaria ranka.�� Ar tu �inai, kas yra preeklampsija?

Ir tada jis j� nustebino.

��Mano seseriai buvo preeklampsija. Ka�kas su kraujospūd�iu? Mano sūnėnas turėjo gimti anks�iau. Cezario pjūvis. Jis kelet� savai�ių pragulėjo inkubatoriuje. Visas �iltai suvystytas, kad nesu�altų.�� Jis palingavo galv�, tai prisimin�s.�� Varg�as ma�ylis.

��Kiek jai buvo savai�ių? Tavo seseriai?

��Ne�inau.

��Matai, kaip tik nuo to viskas ir priklauso. Jeigu vaikas gimsta dvide�imt a�tunt� savait�, jo �ansai i�gyventi yra lygūs penkiasde�im�iai procentų. Ar tai �inojai? �inoma, kad ne. Ten, kur a� esu�� trisde�imt pirmoje savaitėje,�� ansai didesni. Jie siekia ma�daug devyniasde�imt procentų. Bet likusieji de�imt procentų naujagimių vis dėlto nei�gyvena�� jie mir�ta.

Jis linktelėjo. Akimirk� jai pasirodė, kad jo akyse taip pat suspindo a�aros. Nors galbūt tai tebuvo tik gatvės �ibintų atspindys.

��Man dar pora mėnesių iki viso nė�tumo pabaigos. Tai�� ilgas laiko tarpas. A� niekaip nesugebėsiu pratempti dar poros mėnesių.

��Tu galėtum.

�ito sakyti jam nereikėjo. Ji nekentė tu��ių, nepamatuotų vertinimų. Megė jau turėjo i�siugd�iusi jos luomui būding� susierzinim� profano nuomone.

��Kas tu, gydytojas? Ne�� tu padavėjas. Tai a� esu gydytoja. Taigi, klausyk man�s įdėmiai. �is nė�tumas jokiais būdais nesibaigs laiku. Jeigu mano kūdikis gimtų �i�nakt, jis nesugebėtų i�gyventi net inkubatoriuje. Tai�� faktas. Kuo ilgiau a� i�trauksiu, tuo geriau bus mums abiem. Ir a� nekalbu apie save ir tave, Kirkai.

��A� suprantu.

O dabar ji i�ties norėjo, kad jis suprastų. Dabar ji i�ties norėjo, kad jis �inotų. Tai buvo pats svarbiausias dalykas jos gyvenime, ir jai reikėjo, kad jis tai visi�kai įsis�monintų.

��Net jeigu a� ir prasilaiky�iau dar kelet� savai�ių, su nei�ne�iotais kūdikiais būna įvairiausių problemų. Kvėpavimo. Maitinimo.�� Ji perbraukė pir�tais per plaukus ir tyliai susikeikė.�� Klausyk, pagrindinė nei�ne�iotų kūdikių bėda yra ta, kad jų plau�iai dar nėra pakankamai i�sivyst�. Jie negali kvėpuoti. Tu suvoki, kokia tai yra did�iulė problema? Negalėjimas kvėpuoti. A� turiu pakankamai daug rūpes�ių ir be tav�s, besi�laistan�io aplinkui ir vaidinan�io rūpesting� tėvelį.

Jis bejėgi�kai skėstelėjo rankomis.

��A� tik noriu tau padėti. Kuo galėdamas. Tai viskas, Mege. Ar tai yra taip jau blogai?

Ji pasijuto baisiai pavargusi�� nuo pastangų, kurias kainavo jos dr�sus veidas vakarienės metu, nuo nugaros skausmų. Kas yra �is keistas vaikinas? Kodėl jis nepalieka jos ramybėje? Kodėl jis nepalieka jų ramybėje?

��Klausyk, Kirkai, kodėl tau tiesiog ne...

Ta�iau �ia kūdikis netikėtai parei�kė priekai�t�, įremdamas jai į �onkaulį savo kojyt�.

�Ramiai,�� pagalvojo Megė.�� Nesikar��iuok.�

Tad Megė davė Kirkui savo telefono numerį. Ir pasakė jam būsimų tyrimų dat�. Ne, ji nenorėjo, kad jis ateitų. Su ja bus jos seserys. Bet ji informuosianti jį, kaip viskas praėjo. Ji netgi leido jam nekaltai pabu�iuoti j� į skruost�.

�Nėra nieko nekaltesnio,�� pamanė ji,�� u� tuos, kuriuos mes kadaise dulkinome.�

��Mege,�� pasakė jis, paliesdamas jos rank�.�� Kūdikis i�gyvens, pamatysi. Kūdikis visk� i�tvers.

Jos akys prisipildė kar�tų dėkingumo a�arų ir �į kart� ji net nesistengė jų �luostytis. Kaip jai kartais trūko �io �ilto, raminamo �od�io. Bet giliai �irdyje ji jautė�� nieko gero. O, visai nieko gero. Negali pirmiau pastoti, ir tik po to u�megzti artimus santykius. Visk� darydamas atvirk��iai, nieko gero i� to nelauk.

I�eidamos i� ligoninės, seserys pamatė aku�erį fojė. Kai misteris Stiuartas pasirodydavo vie�ose vietose, aplink jį nuolat tvyrodavo vos tramdomas jaudulys. Pora seselių kikeno u� jo nugaros, tikėdamosi atkreipti jo dėmesį. Misteris Stiuartas nusi�ypsojo Megei ir apie mėlynas jo akis susimetė ne�ymios rauk�lelės. Jo �iaudų spalvos plaukai buvo �elmi�kai sutar�yti, tarytum jis būtų pernelyg u�siėm�s moterimis, kad turėtų laiko juos su�ukuoti.

D�esika ir Ketė įsispoksojo į jį, o po to į Mėg�. Ji �inojo, k� jos galvoja. �is vaikinas�� tavo aku�eris? �is Robertas Redfordas jaunesnysis? Jis gydo Mėg�?

��Norė�iau jums kai k� parodyti,�� pasakė misteris Stiuartas Megei.�� Jeigu turite penkias minutes.

I� jo nerūpestingo tono galėjai pagalvoti, kad �i mintis toptelėjo jam į galv� visai netikėtai. Ir, tik atsidūrusi intensyvios terapijos skyriuje, ji suvokė, kad jis taip pasielgė ty�ia. Kad jis taip elgiasi su visomis.

Visomis tokiomis kaip ji.

Intensyvios terapijos skyrius atrodė i�tu�tėj�s. Nebuvo seselių, nebuvo matyti net naujagimių. Tik tu��ių inkubatorių eilės. Bet jie visi klusniai nusimazgojo rankas didelėje kriauklėje. Trys seserys, atsekusios misteriui Stiuartui i� paskos, suprato, kad skyrius nėra visai tu��ias. Kūdikis�� per ma�as, kad atrodytų pana�us į kūdikį,�� vieni�as gulėjo tolimiausiame intensyvios terapijos skyriaus kampe.

��Susipa�inkite, tai Henris,�� tarė aku�eris.

Koks keistas vardas kūdikiui, kuris sveria ma�iau nei du pakeliai cukraus. Didelio, stipraus patino vardas, karaliaus vardas, vyro vardas.

Ne �irdį verian�ios ma�ytės gyvybės kibirk�tėlės, dūstan�ios inkubatoriuje.

Skyriuje buvo �ilta, ta�iau Henris buvo aptūlotas kaip gilų vidur�iemį. Susuptas į antklod�, su ma�ytėmis kum�tinėmis pir�tinėmis, u�mautomis ant rankų ir kojų, ir ka�kokia kepuraite su bumbulu, kuri buvo absurdi�kai per didelė jo galvai, galvai didumo sulig nedideliu obuoliu. Kepurytė vis nuslysdavo ant jo varg�o ma�y�io susirauk�lėjusio veidelio.

��O, Dieve,�� aiktelėjo D�esika, burn� u�sidengdama rankomis.�� Jis atrodo kaip vieni�iausias sutvėrimas visame pasaulyje.�� Ji bejėgi�kai apsidairė aplinkui.�� Kur visi?

��Jis gerai pri�iūrimas,�� atsakė misteris Stiuartas.�� Tikrai neverta dėl to jaudintis.

Ketė stovėjo netekusi �ado. �A� net neįsivaizdavau,�� galvojo ji.�� Tai vyksta kiekvien� dien�, o a� to net neįsivaizdavau.� D�esika įsikibo į j�, negalėdama atitraukti akių nuo inkubatoriaus. Ketei nereikėjo į j� �iūrėti, kad �inotų, jog jos sesuo verkia.

Megė �iūrėjo į Henrį ir pajuto viduje kylan�i� panik�. �tai kur atsidurs mano kūdikis. �tai kur mano kūdikis i�gyvens arba numirs. To nei�vengsi. Bet ji kovojo su savimi, i� visų jėgų stengdamasi i�likti rami, blaiviai m�stanti profesionalė, kurios venas stingdo ledas. Tarsi jos klausimai būtų grynai akademinio pobūd�io.

��Kada jis gimė?�� paklausė ji.

��Prie� dvi dienas, trisde�imt penkių savai�ių,�� atsakė misteris Stiuartas.�� Jam einasi tikrai puikiai. Akivaizdu, kad jis dar �iek tiek per ma�as, bet jo motina did�i�j� laiko dalį rijo steroidus ir jo plau�iai yra stiprūs.�� Jis atlaid�iai nusi�ypsojo i� D�esikos a�arų.�� Nėra reikalo nusiminti. �iūrėkite�� jis kvėpuoja savaranki�kai.�� Jis atsisuko į Mėg�.�� Jo motinai taip pat buvo preeklampsija.

Megė pa�iūrėjo į misterį Stiuart� naujomis akimis. Koks protingas sumanymas�� atsargiai pasiūlyti jai ateiti į intensyvios terapijos skyrių pamatyti Henrio. Koks puikus aku�eris. Koks i�mintingas vyras.

I� anksto padedantis jai tapti motina, kurios kūdikis turės gimti per anksti.

Penkioliktas skyrius

Ir staiga vis� jos gyvenim� u�valdė kūdikis.

Megė, kuri planavo dirbti iki pat tos akimirkos, kai nubėgs vandenys, kuri įsivaizdavo, kad ji lankys pacientus ir i�ra�inės antibiotikus tol, kol jos kūdikis ky�tels galv� laukan, staiga suvokė, kad laiko neliko niekam, i�skyrus pasiruo�im� gimdymui ir gimdymo atidėliojim� kuo ilgesniam laikui.

Supratingesnio �mogaus u� daktar� Loford� negalėjai net įsivaizduoti. Jis leido Megei per vien� kart� pasiimti visas apmokamas atostogas ir liepė jai nesijaudinti, jeigu prireiktų daugiau laiko. Jis kaltai nusi�ypsojo ir pasakė, kad visada galės i�ra�yti jai nedarbingumo lapelį, ir Megė pamanė, kad tai buvo, ko gera, pirmasis pok�tas, kurį ji i�girdo i� jo lūpų.

Jie neaptarinėjo to, kaip, gimus vaikui, Megė laikys baigiam�jį rezidentūros egzamin�, ar to, kaip klostysis jos tolesnis gyvenimas. Ar jai pavyktų tais pat metais tapti ir motina, ir gydytoja? Niekas to ne�inojo. Bet, turėdama kūdikį, Megė nematė jokių finansinių galimybių netapti gydytoja.

Ji vis� laik� tik ir girdėjo liaupses savo adresu, ji niekada nepra�ydavo pinigų i� tėvo ar seserų. Megė taip ilgai buvo gabiausia jaunėlė ir �į vaidmenį taip mėgo, kad dabar niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, jog gyvenimas j� priveikė.

Per atostogas Megė kasdien vykdavo į ligonin� atlikti kraujo ir �lapimo tyrimų, pasitikrinti kūdikio �irdies ritmo ir jos verdan�io nuo preeklampsijos kraujo.

Megė bandydavo įsivaizduoti, kaip jai pavyks suderinti darb� su vaiko auginimu, bet jai sunkiai sekėsi tai daryti. Kiek laiko turės praeiti nuo gimdymo, kol ji galės grį�ti atgal į klinik�? Ar jos kūdikis ramiai miegos, kol ji ra�ys praktinio darbo ataskaitas? Ar ji turės maitinti krūtimi per baigiam�jį test� ra�tu? Ar ji visa tai atlaikys, ar nesuklups ties paskutine kliūtimi? Megė negalėjo įsivaizduoti nė vieno i� �ių dalykų.

Ji negalėjo įsivaizduoti net savo vaiko.

Kasdien jai reikėdavo atsakinėti į vis tuos pa�ius seselių ir misterio Stiuarto klausimus. Koks jos regėjimas? Ar matomi objektai nesilieja, nesidvejina, ar jai nemirga akyse, ar nekankina galvos skausmai? Kas, ties� sakant, buvo vienas ir tas pats klausimas: ar �is dalykas, �ioji preeklampsija, neprogresuoja į ka�k� dar blogesnio?

Prad�ioje ji ne ka�in kiek mėgo misterį Stiuart�. Jis jai pasirodė pernelyg patenkintas savimi, visur aplinkui matydamas įsimylėjusias seseles ir slauges, ilgesingai �vilg�iojan�ias į jo �ypsan�i� auksin� galv�. Bet ilgainiui ji suprato, kaip jai pasisekė gauti Stiuart� kaip aku�erį. Po tomis Roberto Redfordo manieromis slėpėsi nuostabus gydytojas, turintis nepaprastai �vari� s��in�. Gimdymui artinantis, Megė vis ai�kiau matė, kad jo humoras ir �avesys buvo skirti pirmiausia ligoniams, kad palengvintų jų dali�.

Tirdamas kiekvien� kraujo ar �lapimo mėginį, matuodamas Megės kraujospūdį, klausydamas silpnu�io Popės �irdies plakimo, stebėdamas kiekvien� sonografo parodym�, Stiuartas motinai ir vaikui stengėsi laimėti kuo daugiau laiko. Jis kovojo u� kiekvien� papildom� dien�, suteikdamas laiko kūdikio plau�iams augti, vis�laik būdamas pasireng�s tam, kad Megės kraujas gali u�virti bet kuri� akimirk� ir tada jai ir jos kūdikiui grėstų mirtinas pavojus. Jis jokiu būdu neleis, kad viskas tiek toli pa�engtų. Megė rūpinosi dėl savo kūdikio gyvybės. Tuo tarpu Stiuartui buvo patikėta rūpintis jomis abiem.

Megės kraujo spaudimas vis dar buvo auk�tas: 150/95. Laikėsi stambaus, pagyvenusio vadovo lygyje, ta�iau buvo stabilus. Echoskopija rodė, kad ma�ylė auga sveika, nors ir svėrė ma�iau nei du kilogramus. Popė jau mokėjo sukry�iuoti kojas, tarsi nujausdama, kad did�ioji diena nebe u� kalnų. �is paprastas judesys pa�adino Megės viduje toki� berib� meil�, kokios ji dar niekad nebuvo patyrusi.

Su Pope nebuvo nieko bloga. Megė ai�kiai suvokė, kad tikroji problema buvo ji�� Megė. Ji gulėjo ant lovos, o D�esika sėdėjo �alimais ir abi klausėsi, kaip plaka Popės �irdis. Ma�oji gyvybė jos viduje pama�u augo.

��Lėtai, bet u�tikrintai,�� nusi�ypsojo seselė.�� A� trumpam paliksiu judvi.�� Ji spustelėjo Megės rank�.�� Nesirūpinkite. Ji tikra �aunuolė.

Kai seselė i�ėjo, Megė atsisuko į seserį:

��Kartais man atrodo, jog apvyliau j� dar net negimusi�,�� pasakė ji.

��Tai tiesiog kvaila,�� paguodė j� D�esika.�� Jūs abidvi laikotės puikiai.

Į duris ka�kas mandagiai pasibeldė.

��Tai vėl jis,�� pasakė Megė.�� Daugiau niekas �ia nesibeld�ia.

��Įeikite,�� ūktelėjo D�esika.

��Ar dar nieko neįvyko?�� paklausė Kirkas, droviai ky�telėj�s galv� pro duris.

��Nesitikėk i�vysti nieko kinematografi�ko,�� tarė Megė.�� Niekas nesigraibys u� pilvo ir nerėkaus: Jau laikas!

Kirkas susigėd�s �yptelėjo. D�esika u�jau�iamai nusi�ypsojo jam. Juk jis geras vaikinas. Argi ne tokio mes norime vyro? Dėmesingo, rūpestingo, kad vis� laik� būtų �alia? Kodėl jos sesuo jam tokia grie�ta?

��Kai misteris Stiuartas nuspr�s, kad mano kraujospūdis per auk�tas,�� t�sė Megė,�� jis papra�ys anesteziologo surasti �iek tiek laiko tarp jo golfo partijos ir kitos varg�ės karvės ant konvejerio. Taigi nesitikėk ligoninės dramos, gerai? Nesitikėk, jog pamatysi D�ord�� Klūnį ir baltus chalatus.

Jis lūkuriavo tarpduryje ir neu�tikrintai �ypsojosi.

��Gerai,�� pasakė jis.

��Jai viskas gerai,�� pasakė D�esika.�� Ir kūdikiui�� taip pat.

��Tada a� suvaik��iosiu mums kavos, gerai?

��Būtų puiku,�� nu�vito D�esika.

��Arba, jeigu duotum man savo buto raktus, galė�iau nuda�yti t� drabu�ių spint�.

Ji pagalvojo apie savo ma�us namus ir tai, kaip tas kūdikis juos jau pakeitė. Megė su seserimis atlaisvino did�i�j� dalį miegamojo. Ten jos pastatė nuostabi� Mamas and Papas lovyt� (dovana nuo Paulo ir D�esikos) su Jenny Giraffe sapnų gaudykle (Kirko indėlis) ir visa armija mink�tų �aislų (nuo sentimentalių klinikos registratūros moterų). Visi �ie kim�ti, stulbinamai nenaudingi me�kinai, �unys ir varlės vis dėlto suteikė kambariui jaukumo ir jis jau nebeatrodė toks skurdus. Dar ji gavo dovanų nauj� komod� (nuo tė�io), piln� prikraut� kūdikio drabu�ių (nuo Ketės).

Labiausiai Mėg� u� �irdies sugriebė drabu�ėliai. Jie idealiai tiktų naujagimiui, ta�iau nei�ne�iotai Popei jie dar bus gerokai per dideli.

��Mege?�� paklausė Kirkas.�� Kavos ir raktus?

��Tik kavos,�� atsakė Megė.�� Jei atvirai, a� nenoriu, kad tu lankytumeis mano bute, kai man�s ten nėra.

��Gerai. Jokių problemų. Tada a� tik atne�iu kavos.

Kart� ji jau buvo įsileidusi jį į savo but�� tada, kai jis i�dygo prie jos durų su muzikine sapnų gaudykle. Jai nepatiko, kaip jo akys lakstė po kambarį. Atrodė nusivyl�s, kad jo duktė pradės savo gyvenim� �iame varganame bute. Lyg ji būtų netikusi motina. O ko jis tikėjosi? Kensingtono rūmų? Juk ji�� vieni�a motina.

��Kodėl tu tokia bjauri jam?�� paklausė D�esika.�� Kai �is kūdikis i�vys dienos �vies�, jūs būsite sujungti visam gyvenimui.

Megė pa�iūrėjo į seserį.

��Tikriausiai dėl to a� ir esu jam tokia bjauri.

Durys atsidarė ir įėjo misteris Stiuartas, ne�inas visu pluo�tu popierių. Jis pla�iai nusi�ypsojo D�esikai ir, atsisėd�s prie lovos, paėmė Mėg� u� rankos.

��K� turime?�� paklausė jis.

��Trisde�imt ketvirta savaitė,�� atsakė Megė.�� Dar ankstoka. Ji vis dar per ma�a. Vos dviejų kilogramų. Norė�iau i�traukti bent iki trisde�imt �e�tos savaitės. Pra�au. Ar mes negalime palaukti dar por� savai�ių?

Jo veidas atrodė susim�st�s.

��Pa�iūrėk �ia,�� pasakė jis ir i�traukė ka�kokį grafik�.

Jame matėsi kylanti linija, ta�iau ji panė�ėjo į trajektorij� strėlės, kuri netrukus smigs �emyn.

��Kūdikio augimo kreivė,�� suprato Megė.�� Ji krinta.

��Tai turėjo kada nors įvykti. Preeklampsija trukdo normaliam kraujo tiekimui į placent�. Anks�iau ar vėliau kūdikis nustoja aug�s. Bet visa tai jūs ir taip �inote.

Per aku�erio petį D�esika nervingai u�metė akį į grafik�...

��Bet k� tai rei�kia?

Kelet� sekund�ių palatoje buvo girdėti tik pagreitėj�s kūdikio �irdies plakimas.

��Tai rei�kia, kad jau laikas,�� pasakė Megė.

Ir tada prasidėjo didysis laukimas. Atrodė, kad jis niekad nesibaigs. U�imta anesteziologo dienotvarkė ir Londono kam��iai u�vilkino Megės dukters gimim�. Seselės ir gydytojos įeidavo, pamatuodavo kraujospūdį, persimesdavo viena kita nereik�minga fraze ir vėl lyg niekur nieko i�eidavo, tarsi Megė lauktų kokio nors autobuso, o ne kūdikio.

Tas nesibaigiantis laukimas. Bet argi galima nuobod�iauti tokio svarbaus įvykio i�vakarėse? Megei atrodė, kad jos gyvenimas sustojo. Laikas i�ties buvo sustoj�s, kol anesteziologui galiausiai pavyko prasibrauti pro Izlingtono Angel�. Atvyko Ketė su gėlėmis. D�esika masa�avo Megės pėdas. Paskambino D�ekas ir ne�inojo, k� pasakyti. Kirkas slankiojo palei lang�, stengdamasis nesipainioti niekam po kojomis.

Staiga visi buvo pasiruo�� ir D�esikai pasirodė, kad reikalai pajudėjo bauginamai spar�iai. Kaip tuose filmuose apie mirties bausmės vykdym�� pa�ėl�s skubėjimas kuo grei�iau atlikti tai ir visk� u�mir�ti.

Ketė ir D�esika laikėsi įsitvėrusios Megei u� rankų. Du tvirti vyrukai įkėlė j� į ve�imėlį ir i�stūmė i� palatos į ry�kiai ap�viest� koridorių, trenkiantį ligoninės maistu ir gėlėmis. Tada į did�iulį lift� ir �emyn į pastato �emutinį auk�t�, kur jos laukė misteris Stiuartas�� tikras gra�uolis, vilkintis melsvu ligoninės chalatu,�� visai kaip Robertas Redfordas su savo paradine jūrininko uniforma kino filme �Tokie mes buvome�.

Ir į prie�operacin�, kurioje jau laukė anesteziologas. Jo balsas ramino ir buvo �velnus tarsi mylimojo.

I� �ia jau buvo matyti operacinė, pilna linksmai besi�neku�iuojan�ių �monių, dėvin�ių melsvas uniformas ir kepures. Visi jie stovėjo susibūr� aplink plok��i� stal�. Po operacinės lempomis stalas �vietė kaip altorius. Vis� t� laik� Megės seserys nepaleido sesers rankų.

Būsimasis tėvas atsekė i� paskos. Jis gavo melsv� chalat�, kepur� ir chirurgo kauk�. Jo �irdis dau�ėsi krūtinėje. Mergytei Netrukus jiems turėtų gimti mergytė! �is neįsivaizduojamas vaikas. Netrukus ji bus �ia. Ta�iau jis nieko negalėjo padaryti. Nebent pasistengti tapti geru tėvu. Ir jis pagalvojo, k� jis papasakos savo dukrai apie vyrus?

Kaip jis parengs jų melui, jų apgaulei, jų juodoms �irdims? Jos vaikystės metai pralėks nepastebimai ir netrukus į j� pradės dairytis vaikinai, turėdami lygiai tokių pat nedorų ketinimų, kaip ir jis kadaise �iūrėdamas į milijonus merginų trisde�imtyje pasaulio �alių.

Jis labai stipriai j� mylėjo, bet labiausiai baiminosi to, kad vien� dien� ji nesutiktų tokio kaip jis. Jo laukė kartus moterų viliotojo likimas�� tapti visų garbinamos ir geid�iamos gra�uolės mergaitės tėvu.

Mėg� įve�ė į ry�kiai ap�viest� operacin�, kurioje buvo kur kas daugiau �monių, nei jis tikėjosi. Jie buvo jauni, besi�ypsantys ir dėvėjo tokius pat melsvus chalatus kaip ir jis.

��Pageidavimų bus?�� paklausė ka�kuris, tarsi �ia būtų pramoginė radijo laida, o ne cezario operacija. Kirkas prisiminė kompaktinį disk�, kurį ne�iojosi ki�enėje. Jis padavė disk� ir �is beregint atsidūrė operacinės muzikiniame centre. Gydytojai zujo aplink Mėg�. U�traukė ka�kokias keistai seksualias kojines ant jos plonų, bly�kių kojų, įvedė jai į ven� kateterį, prijungė la�in�, vis� laik� �velniai murmėdami įvairiausius nieku�ius.

Kai anesteziologas palinko vir� Megės, jos liemenį atitvėrė ma�yte u�danga. Kirkas baisiai nustebo. Jis buvo girdėj�s, kad tai turi būti paklodė. Prie� cezario pjūvį moters kūnas u�dengiamas paklode. �tai k� jis buvo girdėj�s, �tai ko jis tikėjosi. Did�iulė brezentinė paklodė, u� kurios galėtų pasislėpti visa �i keista �eimyna. O tai buvo veikiau pana�u į nosin�. Jeigu jis pakeltų galv�, jis visk� galėtų matyti.

Pūpsantį Megės pilv� nudezinfekavo antiseptiku ir misteris Stiuartas priėjo prie jos su skalpeliu rankoje. Kirkas vos kvėpuodamas prispaudė savo veid� prie Megės veido. Tai turėjo būti paklodė! Kur dingo prakeikta paklodė?

O jeigu jis pamatys perrė�t� Megės pilv� ir nualps? Ir pirmas dalykas, kurį pamatys jo dukrelė, bus jos tėvas, be s�monės i�sities�s ant operacinės grindų? Kaip tai atrodys?

Megė paėmė jį u� rankos.

��Nesijaudink,�� tarė ji mieguistai pro narkozės migl�.�� Tu i�tversi.

Ji i�girdo, kaip pradėjo groti dain�. Buvo keista �ia girdėti muzik�. J� supantys veidai ėmė plaukti. Veidai, kuriuos ji pa�inojo, veidai, kurių ji nematė niekados gyvenime�� visi keistai susipyn� tarpusavyje, visuose sustingusi ta pati i�rai�ka�� toji begalinio rūpes�io kupina meilė, tarsi ji būtų jų nuotaka vestuvių naktį. Tarsi ji būtų tapusi pa�iu svarbiausiu �mogumi visoje planetoje. Nors galbūt taip buvo dėl kūdikio. Vis dėlto pats svarbiausias �mogus �ia buvo kūdikis. Taip, tai skambėjo kur kas teisingiau.

Well,Inever metagiri lik� you before.

Toks jausmas, tarytum kas plautų jos skrandį. Intymu, kur kas intymiau u� visk�, k� ji kada nors jautė, ir vis dėlto keistai, i�ganingai tolima. Vaikinas�� Kirkas, jo vardas tikrai buvo Kirkas�� stovėjo stipriai prispaud�s savo veid� prie pat josios. Sukaup�s vis� savo dr�s�, jis laikė jos rank�. Staiga ji panoro pasakyti jam, kad kuo grei�iau pradėtų da�yti t� spint�.

Dainai dar neįpusėjus�� This town�s changed so much,�� jie jau buvo jos viduje ir net per saldų anestetikų rūk� ji jautė, kaip ka�k� i� jos i�traukia�� ka�k�, kas priklauso jai, ta�iau kartu yra nuo jos nepriklausomas,�� ir staiga visas dėmesys nukrypo į t� dalyk�, kuris buvo jos ir sykiu jau nebe jos.

��Ar viskas gerai?�� paklausė ji. O gal tik pagalvojo, bet visas dėmesys dabar buvo sutelktas į t� ma�� objekt�, ir kelias sekundes ji pasijuto visų apleista ir u�mir�ta, tarsi nuotaka, pamesta prie altoriaus.

Tada ji i�girdo d�iaugsmo kupin� juok�. Visi aplinkui �urmuliavo. Jos seserys ir Kirkas �ypsojosi, jų galvos sukiojosi nuo kūdikio prie motinos�� pirmyn atgal, pirmyn atgal, tarsi teniso ma� stebinti minia i� animacinio filmuko. Ir neįtikėtinai greitai, dainai dar net nepasibaigus, mergytė buvo laisva. Ir tu�tuojau pagrobta i� Megės. Seselės nune�ė j� nuplauti, patikrinti ir suvystyti. Bet silpni jos riksmai pasiekė Megės ausis.

Ir tada j� vėl įne�ė�� ne D�esika ar Ketė, kaip ji būtų pageidavusi, bet�� pagal ka�kokį gentinį ritual�� tėvas.

Ji buvo ma�ytė, skausmingai ma�ytė. Labiau priminė į kamuoliuk� susirietusį mieguist� vaisių, nei neramų naujagimį. Megė tik spoksojo į j�, būdama pernelyg apdujusi ir pavargusi padaryti tai, k� norėjo padaryti�� paimti j�, priglausti prie sav�s ir mylėti.

Jos veidas buvo kiek suplotas�� pana�iai, kaip ant �emės nukrit�s obuolys. Net ir nuplauta, ji visa buvo padengta ka�kuo geltonu ir lipniu. Ji atrodė kaip pats seniausias �mogus pasaulyje ir kartu pats jauniausias.

��Ji nuostabi,�� pasakė Kirkas, sykiu juokdamasis ir verkdamas.�� Pati nuostabiausia i� visų kūdikių.

Ir jis buvo teisus.

Popės D�uel gyvenimas prasidėjo.

�e�ioliktas skyrius

Viskas vyko ne taip, kaip D�esika įsivaizdavo.

Jos vaizdiniuose apie k� tik u�gimusi� motinyst� motina ir kūdikis būdavo neatskiriami. Miegantis ma�ylis, besiilsintis ant motinos krūtinės. I�sekusi, ta�iau pagauta lyg kokios ekstazės mama. Kone biblinės motinos ir vaiko s�jungos�� tai ko D�esika tikėjosi. Ji tikėjosi tokio artumo, kai beveik neįmanoma atskirti, kur baigiasi motina ir kur prasideda kūdikis�� tokie pat neperskiriami, kokie jie buvo dar prie� gimim�.

Bet ma�oji Popė gulėjo inkubatoriuje intensyvios terapijos skyriuje, visa apkam�yta �iemai, kuri� jautė tik ji viena. Megė ilsėjosi trimis auk�tais �emiau�� i�sekusi, supjaustyta ir nesuprantamai tyli.

Ka�kuri seselė padėjo inkubatoriuje mink�t� �aisl�. Tai buvo besi�ypsanti be�d�ionė�� dvigubai didesnė u� Pop�. �alia be�d�ionės Popė atrodė dar trapesnė�� toli gra�u nepasiruo�usi �iam pasauliui.

��Ji ne didesnė u� kept� vi��iuk�,�� pasakė D�esika.�� Varg�elė.

��Nesirūpinkite dėl mūsų Popės,�� nuramino j� linksma jamaikietė slaugė.�� Gal ji atrodo kiek nei�kepusi, u�tat laikosi puikiai. Preeklampsij� atlaikiusių mamų kūdikiai da�nai būna tikri kietuoliai.

��Neatrodo, kad ji būtų pana�i į ma�� kietuol�,�� suabejojo D�esika.

Ir i� tiesų Popė puikiai atlaikė pirm�sias tris savo gyvenimo dienas. Ji kvėpavo savaranki�kai ir �iulpė Megės pienuk�, tiesa, maitinama vienos i� slaugių. Ji netgi priaugo �iek tiek svorio.

Ta�iau tai buvo ne viskas. Nepraėjus nė keletui dienų, D�esika įsitikino, kad būna ir kur kas nelaimingesnių istorijų u� kūdikių, gimusių trisde�imt ketvirt� savait� ir sverian�ių kiek ma�iau nei du kilogramus.

D�esikai neteko savo akimis matyti ma�esnių u� Pop� naujagimių, bet j� patikino, kad tokie kūdikiai nėra jokia retenybė. Pa�i� pirm�j� dien� skyriuje trumpai pabuvojo berniukas, gim�s su skyle �irdyje. Kit� dien� atve�ė kit� berniuk�� stambų, i� pa�iūros sveik� keturių kilogramų �mogiuk�, gimusį su Dauno sindromu.

Nors gydytojai ir seselės darė, k� galėjo, kad i�gelbėtų �iuos naujagimius, jie nieko negalėjo padaryti, o tėvai stovėjo �alia susting� ir tyliai kūk�iojo. Naujagimio su Dauno sindromu tėvai turėjo ma�daug penkerių metų mergyt�. �Kart� tai padar�s,�� m�stė D�esika,�� nusiramini. Pradedi galvoti, kad blogi dalykai nutinka tik kitoms �eimoms. Ir tada tavo pasaulis sugriūna. Ir tada tai nutinka tau.�

D�esika galėtų pasakyti kelet� paguodos �od�ių kitoms �eimoms, susilaukusioms nei�ne�ioto kūdikio. Ji galėtų pasakyti, kad �tai �is miniatiūrinis berniukas su u�smukusia ant akių kepure, ar toji ma�ytė mergai�iukė, i�balusi nelyginant koks vi�tienos filė gabalėlis �aldytos mėsos skyriuje, yra nepaprastai �avingos būtybės.

Bet D�esika nerado tokių �od�ių, kuriais galėtų paguosti �eimas, patyrusias gerokai skaudesnių dalykų.

Ji negalėjo pasakyti vaiko su Dauno sindromu ar skyle �irdyje tėvams, kad viskas bus gerai. Ji neturėjo teisės taip kalbėti, neturėjo teisės reik�ti jiems pigios, nepelnytos u�uojautos.

Nes būtent tai suprasdavai intensyvios terapijos skyriuje�� ne visi, kuriems gimsta kūdikis, sulaukia laimingos pabaigos.

D�esika �iūrėjo, kaip miega jos dukterė�ia. Ji jau pradėjo prie to priprasti�� prie to neramaus i� visų jėgų besikaunan�io į gyvenim� �mogu�io �nopavimo. Jos veidelis buvo visas susirauk�lėj�s kaip �uny�io ar ka�iuko, ir vis dėlto ka�koks iki skausmo gra�us.

Popei viskas bus gerai.

Ta�iau D�esika nerimavo dėl Megės.

�Kaip ma�as pauk�telis�,�� pagalvojo Ketė.

D�esika pasiguldė Pop� ant vienos rankos, o į kit� paėmė ma�� buteliuk�, kuriame buvo vos �lakelis pieno. U�merktomis akimis ir didele pla�iai pra�iota burna (�did�iulė� Popės burna buvo vienintelis didelis dalykas joje) Ketei ji atrodė kaip k� tik prasikal�s pauk��iukas lizdelyje, laukiantis slieko.

��ia ji visa?�� nustebo Ketė.�� Jos beveik nematyti.

��Nesijaudink dėl Popės,�� atsakė D�esika.�� Ji mūsų ma�a kietuolė.

��Ar Megė neturėtų jos maitinti krūtimi? Argi tai nebūtų geriau joms abiem?

��Popė dar per ma�a maitinimui krūtimi. Ji dar negali �iulpti. Ar ne, brangioji?

Popė u�migo nepaleidusi �induko i� burnos. Jos miniatiūrinis pilviukas jau buvo pilnas. D�esika �velniai truktelėjo buteliuk� ir �indukas i�trūko i� jos putlios burnytės su tyliu pliumptelėjimu.

Ketė atsargiai paglostė mink�t� Popės pagurklį, lyg bijodama j� pri�adinti ar galbūt sulau�yti. Ji ir vėl pajuto t� jausm�� beribį susi�avėjim� �iuo kasdieniu stebuklu.

��Kaip laikosi Megė?�� paklausė D�esika.

Ketė papurtė galv�.

��Ji labai nusikamavusi. A� maniau, kad cezario pjūvis�� tai lengviausias kelias gimdyti. Mamytėms, kurioms pernelyg skausminga stumti pa�ioms, ir pana�iai. Ta�iau j� kaip reikiant i�mėsinėjo, ar ne?

��Cezario pjūvis�� itin sudėtinga pilvo ertmės operacija,�� pakartojo D�esika vien� mėgstamiausių misterio Stiuarto frazių.

��Vis dėlto a� laukiau ka�ko pana�esnio į scen� i� filmo �Svetimas�.

Abi seserys tylomis stebėjo miegantį kūdikį. Tada D�esika tyliai pasakė:

��A� maniau, kad jausiuosi siaubingai j� laikydama. A� maniau, kad nei�tversiu. Dėl to, kad Megė susilaukė savojo kūdikio, o a�� ne. Bet tik pa�velk į j�� kaip galima jausti k� nors bloga, kai laikai j� savo rankose? Ji jau nebėra tik abstrakti kūdikio idėja. Joje nėra nieko teori�ko. Ji nenugin�ijamai egzistuoja. Tai�� Popė D�uel ir ji �ia ilgam. Imk, palaikyk j� truputį.

Ketė negrabiai paėmė kūdikį.

Laikydama ma�yl�, ji nesijautė taip gerai, kaip D�esika. Ne dėl to, kad ji būtų bijojusi i�mesti Pop� ant galvos (nors i� dalies ir dėl to), bet dėl to, kad �ios ma�ylės su�adinti jausmai grasino u�valdyti j� vis�. Kas būtų patikėj�s, kad tai įmanoma? Kad D�esika sutiks �į kūdikį ramiai, o Ketė bus toji, kuriai visas pasaulis apsivers?

Laikydama kūdikį, Ketė pajuto mil�ini�k� fizin� trauk�, kuri buvo kur kas stipresnė u� bet kokį jos anks�iau patirt� potraukį. Stipresnė u� potraukį bet kokiam mylimajam, darbui ar turtui.

Ji laikė rankose sesers kūdikį, kurio beveik nesimatė, ir �ia pat u�sigeidė savojo. Tai buvo beproti�kas noras. K� ji su juo darys? Kur ji ki� jį? Kur jis miegos?

Bet ji nieko negalėjo sau padaryti. Ji susivokė i��vais�iusi daugyb� metų dalykams, kurie nebuvo svarbūs. Daugyb� metų, vaikydamasi malonumų ir pinigų, genama nepasotinamo, absurdi�ko tro�kimo įsigyti geresnį automobilį, didesnį but�, vis� savo laik� skirdama vis naujiems savo norams ir įgeid�iams tenkinti.

�Man trisde�imt �e�eri metai,�� m�stė ji, laikydama dukterė�i� ant rankų, kuri atrodė tarsi besvorė.�� Ar�iau keturiasde�imties, nei trisde�imties. Ir a� nesiruo�iu numirti nepaturėjusi rankose nuosavo kūdikio.�

Ko jai trūko?

Trūko tik vyro.

Koridoriaus prieblandoje, u� intensyvios terapijos skyriaus, stovėjo Olivija D�uel ir stebėjo jas pro stikl�. Savo vyresni�sias dukteris, atsargiai, tarsi bijotų sudau�yti, laikan�ias jos jauniausios dukters naujagimį�� Olivijos pirm�j� anūk�.

Anūkė buvo aptūlota it kokia eskime. Bet kiek Olivija galėjo į�iūrėti, ji buvo bjaurus padaras. Jos patirtis sakė, kad visi kūdikiai yra bjaurūs. Bet suplota �io egzemplioriaus marmūzė jau galėjo vir�kinti pien�.

Vaikams ūgtelėjus, viskas pasikei�ia. Ji neabejojo pagimd�iusi tris pa�ias gra�iausias mergytes. Bet net ir joms reikėdavo skirti i�tisas dvide�imt keturias valandas per par�. �ia ir buvo visa bėda su vaikais�� negalėjai vien tik aprengti jų ir vis� laik� jais gro�ėtis. Jie nesiliaudavo i� tav�s ko nors reikalav�.

U�tat kaip jos dukterys atrodė t� dien�, kai ji jas paliko: ilgakojė vienuolikmetė panelė, �avinga septynerių metų mergai�iukė ir apskrita trejų metų storuliuke. Prisiminus jas, Olivijos viduje prabudo ka�kas, k� ji jau seniai manė mirus. Tada ji i�girdo ka�kieno bals� ir visa tai pranyko.

��Kuo galė�iau jums padėti?�� paklausė seselė.

��A�iū, a� �ia tik �iaip,�� atsakė Olivija D�uel.

��Jam gimė mergaitė,�� pasakė Paulas merginai u� baro tokiu metu, kai vyrai pradeda nesivar�ydami bendrauti su merginomis u� baro.

��Popė. Jos vardas Popė. Ji�� ma�a kietuolė.

Kirkas i�did�iai i�siviepė ir siektelėjo savo bokalo. Bet bokalas jau buvo tu��ias.

��Ji i� tikrųjų tokia, ar ne?�� nud�iugo jis.�� Ma�a kietuolė!

��Sveikinu,�� nusi�ypsojo mergina u� baro. Auk�ta blondinė, ma�daug trisde�imties metų. Ji perbraukė per bar� drėgnu skuduru.�� Palauk, kol ji pradės rėkti tre�i� nakties. O po to�� ketvirt�. Ir penkt�. Pa�iūrėsi, ar ji ir tada bus ma�a kietuolė.

Jie stebėjo, kaip ji nuėjo.

��Nepasakytum, kad ji turėtų vaikų,�� i�tarė Kirkas.

��Ne visada atspėsi, ar jos turi vaikų,�� atsakė Paulas.�� tai k� a� pastebėjau.

��A� noriu, kad jos gyvenimas būtų geras. A� noriu, kad ji būtų sveika, aktyvi mergina. Ne tokia, kaip dauguma �iuolaikinių vaikų. Stori. Narkomanai. A� noriu, kad ji i�moktų nardyti! Ar �inai, k� mes padarysime, kai ji paaugs? Mes plaukiosime su delfinais. Jai tai patiks. Popei tai patiks.

��U� jus, brolau. U� jus visus tris.

��U� mus visus,�� pakartojo Kirkas, tyrinėdamas savo bokalo dugn�.

��Taip, a� jau tėvas. Negaliu tuo patikėti. K� a� �inau apie tėvyst�?

��Neimk į galv�, viskas ateis savaime. Kaip Megė? Kaip mama?

��Ji laikosi puikiai. Tik vis� laik� tyli. Nedaug k� pasako.

��Matyt, pratinasi. Pratinasi prie minties, kad ji jau motina.

Kirkas stabtelėjo ir Paulas tai pastebėjo�� nepaisant jo euforijos, nepaisant keleto alaus bokalų�� is vyras laikė jį nepa�įstamu. Bet �i�nakt jis neturėjo daugiau su kuo pasikalbėti.

��Jai daug visko teko i�k�sti. Preeklampsij�. Visus tuos tyrimus. Ne�ini�, kada kūdikis gims. Cezarį. Jėzau�� jie pradarė j� kaip tro�kintos jautienos skardin�. Nors, sako, kad jis labai geras daktaras. Misteris Stiuartas. Sako, palieka tik ne�ymų rand�. Beveik nepastebėsi. O dabar dar Popė inkubatoriuje. Megė... Ne�inau. Atrodo taip, tarsi kas būtų j� partrenk�s. Guli it partrenkta ir negali net atsikelti. Tarp mūsų kalbant, a� maniau, kad ji bus truputėlį laimingesnė.

��Vis dar pratinasi,�� pasakė Paulas. Jam irgi buvo nesuvokiama, kaip k� tik pagimd�iusi vaik� moteris gali nebūti laiminga. Jis pamojo merginai u� baro.

��Pra�au, atne�kite mums dar por� alaus.

��Bet ko a� tikėjausi?�� pasakė Kirkas.�� Mes ne tokie kaip jūs su �mona. Mes nesame artimi. Megė man�s beveik nepa�įsta.

Mergina pastatė alų prie�ais juos.

��Palauk, kol jai pradės pūsti pilv�,�� pasakė ji.

��Turi praeiti �iek tiek laiko. Megė jauna. Jauniausioji i� seserų.

��Taip, ji jauna. Bet ji nėra tokia jau jauna. A� noriu pasakyti, kad mūsų seneliai ir mūsų tėvai nemanė, jog dvide�imt a�tuonerių metų moteris būtų per jauna gimdyti. Grei�iau atvirk��iai�� jiems tai atrodytų �iek tiek vėloka.

Paulas susim�stė.

��Man rodos, mano mama ir tėtis, sulauk� dvide�imt a�tuonerių, buvo laikomi vidutinio am�iaus.

��Keista. �iais laikais moterys negimdo tam tinkamiausiame am�iuje.

��Taikliai pasakyta. Pa�iūrėk į Kail� Minogue. Savo tautiet�.

��Duok jai, Dieve, sveikatos, brolau.

��Kailė atrodo fantasti�kai. Lenkiu galv�. Moteris pa�iame jėgų �ydėjime. Niekas to negin�ija. Bet ar tu kada nors pagalvojai apie jos kiau�ides?

��Apie Kailės Minogue kiau�ides?

Paulas linktelėjo:

��Kailės kiau�idės jau seniai nebe jauni vi��iukai. Kiau�id�ių kalba tariant, jos jau artėja prie senatvės. Ar �inai, kas atsitinka moters kiau�idėms, kai ji sulaukia trisde�imt penkerių? Ne kokios naujienos. �tai kam reikalingas visas tas u�pakalio kraipymas. Kailei nereikia pirmos vietos topuose. Jai reikia ma�ylio. Bet ji niekaip negali susirasti sau tinkamo vyro.

��Tai didelė dilema �iuolaikinėms merginoms,�� pasakė Kirkas, siekdamas alaus bokalo.�� Visus tinkamiausius gimdymui metus jos i��vaisto vaikinams, kurie joms ne itin patinka.

Mergina u� baro nurinko bokalus ir apdriskusiu skuduru nu�luostė bar�.

��Palauk, kol jai pradės dygti dantys,�� pasakė ji.

Kai Pop� i�ne�ė, Megei paliko jos fotografij�. Nuotrauk� įki�o į balt� kortel�, ant kurios buvo para�yta: �A� esu vardu ____ir sveriu __�. Viename laukelyje buvo įra�yta Popė, bet svoris nebuvo nurodytas. �Teisingai, nėra �ia kuo girtis�,�� toptelėjo Megei.

Fotografijoje Popė atrodė kaip tikra senė�� visa susirauk�lėjusi, su �ieminiais drabu�iais. Megei pagailo �ios varg�elės. Kas gi tu, i� tiesų?�� m�stė ji.

Į duris lengvai pabeldė ir jose pasirodė tir�tai da�ytas motinos veidas.

��Ar kas nors yra namie?�� paklausė Olivija.

��Matei kūdikį?

��U�me�iau akį. Trumpai. Nepaprastai �avinga panelė.�� Ji palietė dukters rank�, saugodamasi la�inės, i� kurios į j� buvo pumpuojamas morfijus.�� O kaip tu, Mege?

��Skauda.

Olivija pa�velgė į Megės diafragm�.

��A� nuo�ird�iai tikiuosi, kad randas liks gerokai �emiau tavo bikini linijos.

��A� dar negreitai ne�iosiu bikinį, mama. Net i�vyka į tualet� man atrodo kaip nesibaigianti kelionė.

��Kas yra, brangioji? U�puolė liūdesys? Palietė pogimdyvinė?

Megė papurtė galv�. �ia ir buvo bėda. Ji i� tiesų ne�inojo, kas jai yra. Bet ji jautė, kad tai ka�kuo susij� su pralaimėjimu. Ji nebuvo pratusi pralaimėti.

��A� vis� laik� įsivaizdavau, kad gimdysiu natūraliai. Cezario pjūvis�� tai taip sunku. Jie atima tavo kūdikį. Pripumpuoja tave piln� vaistų. Prapjauna tave. Ir tai�� pragari�kai skaudu.

��Nepuoselėk sentimentų kitokiam gimdymui. A� jus visas tris paleidau į pasaulį standartiniu mar�rutu. Nieko nėra ypatingo turėti siūlus savo kūlėje.

��Ar tau tikrai reikia sakyti �kūlėje�?

��Na gerai jau�� sėdynėje. Maitini pati?

��Ji dar per ma�a. Be to, a� prigaminu per ma�ai pieno.�� Megė parodė aparat� �alia lovos, prie kurio buvo pritvirtintas ka�kas pana�aus į dulkių siurblio antgalį.�� A� nutraukinėju pien�.

��Tu darai k�?

��Nutraukinėju pien�.

��K�? Tu turi omenyje, kad i�siurbi jį i� savo papų ir tada pagirdai j� i� buteliuko?

��Visi�kai teisingai.

��Argi ne nuostabu? A� maitinau Ket� krūtimi ir toji karvė nukand�iojo visus mano spenelius. A� prisiekiu, kad visos problemos tarp mūsų prasidėjo nuo to laiko, kai ji palaikė mano spenį Farley�s Rusk13.

Megė nusijuokė. Tik savoti�kas jos mamos humoras galėjo priversti j� nusi�ypsoti.

��Ne skausmas mane slegia. Ir ne randas. Ir net ne tai, kad jie atėmė i� man�s Pop� ir įgrūdo j� į inkubatorių. O tik tai, kad visi tikisi i� man�s, jog a� staiga tapsiu kitokia. Ta�iau a� nieko nejau�iu.

��A� �inau, k� turi galvoje. I� mūsų visi tikisi, kad mes pavirsime krūtimi maitinan�iomis, vystyklus kei�ian�iomis motinomis maitintojomis vos tik atsivedame pirm�jį jauniklį. Vyrams mat leid�iama įjungti ir i�jungti jų tėvi�kus jausmus pagal pageidavim�. O mums viskas es� ateina natūraliai. Visi tik ir laukia, kad tapsi motina Terese vien todėl, kad tave ka�kas apnė�tino.�� Olivija palinko ar�iau dukters ir suokalbi�kai nuleido bals�, lyg tardama koki� �ventvagyst�.�� Atsi�adėti savo gyvenimo dėl kito �mogaus nėra natūralu. Bet nenusimink�� pirmieji a�tuoniolika metų yra patys blogiausi.

��Bet tai tu.

��Taip, tai a�.

��Ta�iau a� nenoriu, kad vaikas man būtų nepatogumas ar na�ta. A� noriu mylėti j� taip, kaip ji nusipelno būti mylima. Bet a� turiu kūdikį, ir vis dar nesijau�iu tapusi mama.

��Vadinasi, esi tokia pati, kaip ir a�,�� su triumfo gaidele balse paskelbė Olivija.�� Ir nieko �ia nepakeisi.

Netikėtai vis� Olivijos kūn� surakino skausmas.

��Kas tau?�� sunerimo Megė.

Olivija paglostė jos rank�.

��Nieko baisaus, brangioji. Retkar�iais mano kair� rank� suima traukuliai. Kaltas mano senyvas am�ius. Tai yra, vidutinis am�ius.

��Tau reikėtų nueiti pas gydytoj�.

Dar kart� pasibeldė ir Megė tarpduryje pamatė pa�įstam�, besi�ypsantį tėvo veid�. Jis buvo beveik u�go�tas gėlių ir didelės saldainių dė�ės.

��Mano dukrele,�� pasakė D�ekas, apkabindamas j� taip stipriai, kad �i net sudejavo i� skausmo.�� O, Dieve! Atsipra�au!

��Tai mano randai, tėti. Jie dar ne visai sugij�.

D�ekas nutaisė savo buvusiai �monai �ypsen�, kurioje nebuvo matyti nė �enklo prie�i�kumo ar nuoskaudos dėl praeities. �Aktoriai�,�� mėstelėjo Megei.

��Olivija, argi ne nuostabi diena?

��Sveikas, D�ekai. Ar gali patikėti? Mes�� seneliai. Ar tau dar nekyla noras eiti ir pasidaryti sau gal�?

��Ne, toks noras man nekyla. Ties� sakant, a� jau�iuosi nuostabiai.�� Jis pasisuko į Mėg�.�� Mes jau matėme j�� Pop�. Ji tikra gra�uolė! Na, gal truputėlį ma�oka, bet ji dar atsigriebs.

Megė pasislėpė tė�io glėbyje, įsikniaubdama veidu jam į krūtin�. �tai ko jai reikėjo. Kad jai kas nors pasakytų, jog viskas galiausiai bus gerai. Staiga ji pamatė, kad jos tėvas ne vienas. Jį �ionai atlydėjo auk�ta, besi�ypsanti raudonplaukė. Ma�daug Megės am�iaus. Megė vog�iomis dirstelėjo į �i� moterį, ir akimirkai jai pasirodė, kad ji atėjo �ionai pamatuoti Megės kraujospūd�io ir duoti jai nuskausminamųjų.

��A� esu Hana,�� pasakė raudonplaukė.�� Sveikinu, Mege. Ji�� ma�a princesė. Nesirūpink. A� gimiau dviem mėnesiais anks�iau, ta�iau i�augau iki �e�ių pėdų.

Megė pa�velgė į �i� Han� su dėkingumu. Tai buvo geriausias dalykas, kurį ji i�girdo per vis� dien�.

Olivija tuo metu tyrinėjo auk�t�j� raudonplauk�.

��Hana nusida�ė plaukus filmui,�� pasakė D�ekas.

��Ten jūs ir u�kibote?�� pamėgino įk�sti Olivija.�� Liesdama D�eko plinkantį peruk�? Kaip romanti�ka.

��Mama,�� pasakė Megė.

��Judu kartu �auniai atrodote,�� t�sė Olivija.�� Nors esate dar pakankamai jauna, kad tiktumėt jam į�� gal pasufleruotumėt man, kokio �od�io a� ie�kau?

��O tu esi pakankamai sena, kad u��iauptum savo chirurgi�kai pataisyt� srėbtuv�,�� atrė�ė D�ekas.

��Liaukitės!�� suriko Megė.�� Mane tik k� u�siuvo ir piln� prifar�iravo vaistų! Nejaugi nieko geriau negalite sugalvoti, kaip tik drabstyti vis� t� sen� purv�, kuris velkasi jums i� paskos metų metus? Gal galite vien� kart� palikti visa tai ramybėje? Vien� kart� ir visiems laikams?

��Atleiskite mano dukteriai,�� pasakė Hanai Olivija, pakilusi eiti.�� Ji �iandien jau�iasi truputį nesava. Ji k� tik pagimdė kūdikį.

Pagaliau visi i�siskirstė po namus�� net ir D�esika su Kete. Palatoje liko gulėti tik Megė pla�iai atmerktomis akimis; Popė miegojo intensyvios terapijos skyriuje, esan�iame ka�kur auk��iau, saugoma dvigubai u� j� didesnės kim�tos be�d�ionės.

Intensyvios terapijos skyrius niekada neu�sidarydavo. Naktinės pamainos slaugės apsid�iaugė pama�iusios Mėg�, atslinkusi� pasėdėti �alia savo miegan�ios mergaitės. Naktį skyriuje jauteisi daug laisviau negu dien�. Megei �ia labiau patiko naktį, nes tada jai nereikėdavo slėptis po �aunuolės kauke.

��Gal norite j� pamaitinti?�� paklausė Megės seselė kinė.

Megė pakratė galv�:

��Ver�iau jau jūs pamaitinkite, jums gerai sekasi.

Seselė nu�velgė Mėg� savo katės akimis:

��Jums tai būtų į naud�. Judviem abiem.

Taigi Megė neprie�taravo tam, kad seselė su�vejotų Pop� toje plastikinėje dė�ėje. Ji pasiguldė dukrel� ant vienos rankos ir įki�o �induk� jai tarp lūpų. Buteliuke buvo vos menkutis �lakelis pieno. Jos pieno atsargos visi�kai baigė i�sekti.

Megė, visuomet buvusi tokia gabi ir taip lengvai pakėlusi visus i�bandymus�� tėvų skyrybas, medicinos mokykl�, nesuskai�iuojamus egzaminus,�� juto, kaip jos akyse tvenkiasi nevilties a�aros, ir graudinosi, jog nieko nesugeba padaryti teisingai.

Bevalgydama Popė pavargo. Jos galvytė nusviro į �on� ir kepurė u�smuko ant akių.

��iam kartui u�teks,�� pasakė seselė.

Megė atitraukė buteliuk�. Ir tada įvyko stebuklas.

Popė nusi�ypsojo.

Jos siaurų lūpy�ių kampu�iai pakilo, ir ji keletui sukre�ian�ių sekund�ių apnuogino savo plikas dantenas. �ypsena! Jos dukters �ypsena!

��Jūs matėte?�� pagyvėjo Megė.

��K�?�� paklausė seselė.

��Ji man nusi�ypsojo!

Seselė suraukė antakius.

��Tikriausiai ji bus atsirūgusi.

�Tikriausiai ji bus atsirūgusi�,�� pakartojo mintyse Megė.

Tikriausiai tai tebuvo oro ir dujų mi�inys, i�trūk�s i� jos skand�io didumo sulig antpir��iu. Arba nevalinga nepatogumo ar nuovargio grimasa, kuri vargiai priminė �ypsen�. Ne, Megė niekada nepatikės �iais paistalais.

Ji mieliau vadins tai �ypsena.

Septynioliktas skyrius

Roris pamatė Ket�, kiek galima tyliau įeinan�i� į treniruo�ių sal�. Jis i�kart pastebėjo, kad ji pasistengė atrodyti gra�esnė.

Auk�takulniai batai, pada�ytos lūpos, puo�ni suknelė. Tai nebuvo Ketė, kuri� jis pa�inojo. Tai buvo �mogus, kuris �įvakar nusprendė įdėti papildomų pastangų.

Jis nustebo j� pamat�s. Ypa� �ioje vietoje. Jis nebuvo itin patenkintas tuo, kad ji manė galinti pasirodyti jo darbo vietoje i� anksto neprane�usi. Bet tos pastangos atrodyti gra�esnei u�gavo jam �irdį ir pripildė begalinio �velnumo.

Per dvide�imties vaikų galvas, sekan�ias kiekvien� jo judesį, Roris stebėjo, kaip Ketė ie�ko vietos, kur prisėsti. Mokinių am�ius svyravo nuo penkerių iki penkiolikos. Visi jie buvo basi, dėvėjo baltas uniformas, perjuostas įvairių spalvų dir�ais. Visi jie stovėjo pagal komand� �ramiai� ir i�temp� ausis laukė, kol jis smulkiau papasakos apie prie�veiksmius nuo spyrio koja.

��Spyrio blokavimo pėda technika�� japoni�kai narniashi�� itin veiksminga tuomet, kai u�puolikas kėsinasi spirti jums į kirk�nį.

Ketė droviai �yptelėjo jam i� salės gilumos.

�Tokioms kojoms nereikalingi jokie auk�takulniai,�� pamanė Roris.�� Tokioms lūpoms nereikalingi jokie lūpų da�ai. Tokiai moteriai nereikalinga tokia puo�ni suknelė.�

Ji ir taip yra nuostabi.

Po pratybų nusipraus�s ir persireng�s, Roris pasakė Ketei netoliese �in�s nedidelį su�i restoran�. Ta�iau restoranas pasirodė es�s pilnas, o du lik� laisvi staliukai buvo rezervuoti. Jų paklausė, ar jie neprie�tarautų pavakarieniauti prie baro. Trumpai pasitar� jie nusprendė, kad jiems nėra jokio skirtumo, taigi įsitaisė prie�ais virėj� balta kepure, mitriai dirbantį su �alios �uvies grie�inėliais.

��Japonų restoranai man patinka tuo, kad juose gali pavakarieniauti ir vienas,�� pasakė jis.�� Nes gali tiesiog sėsti prie baro. To niekada nepadarysi prancūzų ar italų restoranuose. Ar netgi tailandie�ių ar kinų restoranuose. Ten visiems atrodysi it koks atsiskyrėlis D�onis. Japonų restorane gali u�kand�iauti vienas ir niekas tav�s net nepastebės.

��Bet u�kand�iauti su kuo nors yra smagiau,�� pasakė Ketė.�� Netgi �ia�� u� baro. Smagiau, kai esi su kuo nors.

Jis �yptelėjo.

��Galbūt.

��A� pasiilgau to,�� pasakė ji. Galėjai matyti, kad jai nebuvo lengva tai pasakyti.�� A� pasiilgau to buvimo su kuo nors.

Jie sėdėjo tylėdami, kol padavėja atne�ė jiems mi�o sriub�, �alios arbatos ir lakuot� dubenį su�io.

��A�iū, kad pasirūpinai mano sūnumi.

��Tai nebuvo sunku.

��Man reikėjo tau paskambinti.

Jo kūnas buvo taip arti jos. Kete buvo pamir�usi, koks jis didelis ir tvirtas. Nieko pana�aus į tuos liesus berniokus, su kuriais ji stumdydavosi klubuose.

��A� buvau u�siėmusi. Darbe. Lankydama seserį ir jos naujagimį.

��Mėg�? Megė jau turi vaik�?

��Ma�� mergait�. Pop�. Jos vardas Popė D�uel.

Jo veidas nu�vito i� d�iaugsmo.

��Tai nuostabu. Perduok jai nuo man�s kuo geriausius linkėjimus.

��inoma,�� pasakė Ketė. Megė kadaise buvo jo mokinė.

��Ji turbūt labai laiminga?�� pasiteiravo Roris.

��Na�� tai �iek tiek sudėtingiau. Nepavadin�iau jos laiminga. Ne visai.

��Kas nors nutiko?�� Jis pagalvojo apie savo buvusi� �mon� ir visas tas nepaai�kinamas a�aras po sūnaus gimimo.�� Pogimdyvinė depresija ar ka�kas pana�aus? Atleisk, tai ne mano reikalas.

��K� tu! A� juk �inau, kaip tau patinka Megė, o ir ji vis� laik� buvo dėl tav�s pami�usi. Tik a� nesu tikra, kur baigiasi mūsų senas pa�įstamas nuovargis ir kur prasideda pogimdyvinė depresija. Nesu tikra, ar apskritai kas nors tai �ino.

Ji buvo tiesi ir atvira su juo�� tokia, koki� jis j� ir mylėjo. Apimta jausmo, kupina gyvybės. Nieko pana�aus į t� nepa�įstam�j�, kuria ji buvo virtusi pabaigoje. Tai buvo ta pati Ketė, kuri� jis pa�inojo, nepaisant lūpų da�ų, auk�takulnių ir puo�nios suknelės. Jis negalėjo jai atsispirti.

��A� irgi,�� pasakė jis, paimdamas nuo stalo medinius pagaliukus.�� A� irgi pasiilgau to buvimo su kuo nors.

�U�trunka nema�ai laiko, kol i�moksti miegoti su kuo nors,�� m�stė jis vėliau.�� Kol i�moksti dalytis lov�, praleisti naktį kartu.�

Antklodės traukimai. Kojos ir rankos, kurios gali ne tik apkabinti, bet ir skaud�iai niūktelėti į pa�on�. Praeina mėnesiai, metai, kol viskas stoja į savo vietas. Bet su Kete tai nereikalavo jokių pastangų ir jam tai labai patiko.

Jis jautėsi fizi�kai artimesnis jai, nei bet kuriai kitai moteriai. Jis nuostabiai gerai pa�inojo t� ilg� jos kūn�.

Nuo juokingų kojų pir�tų (vidurinysis buvo visas suspaustas, kai jos batai nebuvo laiku pakeisti vaikystėje), ilgų galūnių, nedidelių krūtų, kvailokos �ypsenos (vien dantys ir dantenos, nelyginant saulė, lendanti i� u� debesio) iki pat dar vaikystėje subadytų ausų spenelių (Ketei buvo keturiolika, kai ji nusprendė, jog de�imtmetė D�esika pradurs jai ausis su vir� viryklės įkaitinta adata). Jis pa�inojo jos kūn� taip pat gerai kaip ir sav�jį, ir jam vis tiek nebuvo jo gana. Ir jis d�iaugėsi bei did�iavosi tuo, kad jiedu mokėjo dalytis lov�.

��A� noriu, kad mano vaikas i�moktų karatė,�� su�nib�dėjo ji jam į ausį, susirangydama jo kūno i�linkimuose.�� Jeigu a� kada nors turėsiu vaik�.

Jis nusi�ypsojo tamsoje.

��Tavo vaikas, sakai? O ar nepagalvojai apie kung fu?

��Man labiau prie �irdies karatė.

��Ir kodėl gi?

��Nes a� noriu, kad tu jį mokytum. O tu mokai tik karatė, ar ne? Juk negali imti ir per�okti prie kito stiliaus?

��Ne, negali tiesiog �okinėti nuo vieno prie kito. Pasirenki stilių ir lieki jam i�tikimas vis� gyvenim�.�� Jų balsai tyliai skambėjo naktyje. Buvo nepakeliama su ja i�siskirti. Jis buvo prarad�s geriausi� savo gyvenimo draug�.�� Tai �iek tiek pana�u į�� a� norėjau pasakyti, kad tai truputį pana�u į partnerio pasirinkim�. Bet kiek laiko tai paprastai trunka?

��De�imt metų,�� atsakė ji.�� De�imt metų�� tiek �iais laikais trunka vidutinė santuoka. A� perskai�iau apie tai laikra�tyje. Ta�iau taip atsitinka, kai �monės susimauna. Jeigu �monės vienas kitam tinka, tada tai turėtų trukti ilgiau.

Jis apsivertė ant kito �ono ir pa�velgė į j�.

��K� mes �ia darome, Kete?

Ji įkvėpė.

��A� norė�iau, kad viskas vėl būtų kaip anks�iau. Ir manau, kad mums galbūt reikėtų kūdikio. Bent jau galėtume pamėginti.

��Kete.

��inau, �inau.

��Kete, a� negaliu turėti vaikų. Tu tai �inai.

��inoma. A� kalbėjausi su Mege. Ji juk gydytoja, taip?

��Taip.

��Ji pasakė, kad galima atitaisyti tai, kas tau padaryta. Tavo vazektomij� galima i�taisyti.

��Padaryti tai dar kart�?

��Ne, nepadaryti dar kart�. Padaryti visk� prie�ingai. Padaryti atvirk��i� operacij�. Atvirk��i� vazektomij�, kaip tai vadinama. U�uot perkirp� tavo�� kaip jie vadinasi�� vamzdelius?

��Latakus. Man rodos, kad taip.

��U�uot juos perkirp�, gydytojai juos susiūtų.

Tai buvo klaida. Nuostabi klaida. Dabar jis tik dar kart� patirs skausm�. Geriau jau būtų buv� nutraukti visk� ir nebesidairyti atgal. Per vėlu.

��Ir tu �inai, kokie menki yra �ansai?

��A� �inau, kad �ansai tikrai menki. Megė taip sakė. A� �inau, kad jau prie� operacij� tau patarė pagalvoti apie tai, jog ji negrį�tama.

��Būtent. Manai, kad a� niekada apie tai nepagalvojau? Manai, kad a� niekada nem�s�iau apie atvirk��i� operacij�? Ir bandym� pradėti vaik�?

Tik tam, kad padary�iau tave laiming�. Tik tam, kad nepraras�iau tav�s.

��Bet tai nėra neįmanoma, Rori. Kai kuriems vyrams po atvirk��ios operacijos pavyksta pradėti kūdikį. Visai kaip loterijoje.

��Ar tu �inai, kokia yra tikimybė laimėti loterijoje?

��A� juk sakiau, kad suprantu, jog �ansai menki. Bet a� taip pat �inau, kad visuomet ka�kas laimi. A� manau, kad tu būtum puikus tėvas. Stiprus, �velnus, linksmas. A� manau, kad tu esi puikus tėvas.

��Bet a� pavargau. Ar supranti tai? A� jau esu visa tai dar�s. Net jeigu tai būtų įmanoma, a� vis tiek abejo�iau, nes a� jau padariau tai prie� daugelį metų. Ir u�tektinai prisikentėjau. Nuo bemiegių naktų ir ne�varių vystyklų iki ha�i�o slėptuvės komodos stal�iuje.

��Bet kūdikis suteiks tau energijos. Kūdikis vėl padarys tave jaun�. Kūdikis suteiks prasm� tavo gyvenimui.

Ji kalbėjo i� �irdies. Ji taip jo norėjo. Ir tikrai, nuo�ird�iai ji norėjo tai patirti su juo. Ne su jokiu kitu vyru.

Jie pasiekė tokį ta�k�, kai jam arba reikėjo apsirengti ir eiti namo, arba stipriai j� apkabinti. Jis apkabino j� ir ji pabu�iavo jam į lūpas.

��A� pasiilgau to,�� pasakė jis ir pajuto viduje kylantį kar�tį.�� A� taip to pasiilgau.

��A� vis� laik� maniau, kad būti motina i�mokstama i� savo motinos,�� pasakė ji.�� Bet tai netiesa. A� matau tai i� Megės ir Popės. Tai tavo vaikas. Tavo vaikas i�moko tave būti motina.

Ta�iau jo lūpos jau bu�iavo j�, bu�iavo j� vis�, geisdamos visam laikui įsiminti jos ilgas galūnes, idant nuo �iol jos am�inai liktų jo atmintyje.

��Juk tu irgi to nori, ar ne?�� paklausė ji.�� Mes juk norime to paties?

Bet tuo metu jis jau bu�iavo jos nugar� ir jau nebegalėjo kalbėti, taigi Ketės klausimas taip ir liko neatsakytas.

Pop� pralaikė inkubatoriuje trejet� savai�ių. Ji i�buvo intensyvios terapijos skyriuje taip ilgai, kad seselės verkė, matydamos j� i�vykstant.

�Joms beveik atrodo, kad tai�� jų kūdikis,�� pamanė Megė.�� Ir tai nedaug skiriasi nuo tiesos�.

Seselės maitino ir rengė j�, rūpinosi ja ir stebėjo jos kvėpavim�. Jos padėjo �aisl� inkubatoriuje ir tekinos bėgdavo prie jos verkian�ios naktį.

Teisybė, kad ma�yl� pagimdė Megė, ir kad juokingai ma�us pieno kiekius nutraukinėjo taip pat Megė. Bet da�niausiai buteliuk� jos kūdikiui į burn� įki�davo skyriaus seselės. Būtent skyriaus seselės buvo tos, kurių Popės gimimas visai nesutrikdė.

Mėg� i�leido i� ligoninės jau po savaitės, nors ji vis dar jautėsi taip, lyg būtų perpjauta per pus� ir vėl susiūta. Ji kasdien lankė Pop�. Dar niekada ji nesijautė tokia nevykėlė. Ji negrį�o į darb�, nesirūpino savo dukterimi. �A� nesu nei gera gydytoja, nei gera motina,�� m�stė ji nusivylusi.�� A� esu niekas. Daktaras Lofordas ir kiti priiminėja mano pacientus, o skyriaus seselės rūpinasi mano kūdikiu.�

Katino dienos baigėsi. Nuo �iol lovytė jos ma�o buto miegamajame jau nebebus tu��ia. Nuo �iol jai teks tvarkytis pa�iai. Jos apkam�ė Pop� per dideliais �ieminiais apdarais ir i�lydėjo į platųjį pasaulį.

Ka�kuri seselė laikė ma�yl�, kol Megė vargo, mėgindama pritvirtinti vaiki�k� kėdut� D�esikos Alfa Romeo. Galų gale seselės padarė tai u� j�. Popė buvo paguldyta į kėdut�, kuri tiesiog u�go�ė j�. Mėg� nukratė �iurpas. Nejaugi jos vaikas bus ve�amas per Londono eism�?

D�esika va�iavo taip, tarsi ant u�pakalinės sėdynės gabentų itin pavojingų sprogmenų krovinį. Mėg� pylė prakaitas, ji be perstojo nervinosi ir keikė į�ūlius dviratininkus, kertan�ius gatv� degant raudonam �viesoforo signalui, ir visus tuos D�eremio Klarksono fanatikus, vairuojan�ius baltus autofurgonus ir BMW. Visos kelionės metu Popė ramiai miegojo.

Kirkas laukė jų prie namo.

��K� jis �ia veikia?�� paklausė Megė.�� Ar taip bus kiekvien� dien�? Nejaugi �itas vyrukas ketina kiekvien� kart� apsireik�ti tik tada, kada jam patinka�� nekviestas ir nepra�ytas?

��Mege,�� papriekai�tavo D�esika.�� itas vyrukas yra tėvas.

Kirkas pa�iūrėjo pro automobilio lang� ir, pamat�s Pop�, pla�iai i�siviepė.

��Nebūk jam tokia grie�ta,�� pridūrė D�esika.�� Jis pami��s dėl Popės. Suprask tai.

Kol D�esika ir Megė vargo su kėdutės dir�ais, Kirkas priėjo ir greitai i�laisvino kūdikį.

Kol Megė ne�ė savo mil�ini�kame soste miegan�i� ma�yl� į vir�utinį auk�t�, visi tie �iurpinantys jos namo garsai�� Eminemas, keikiantis savo motin� pirmajame auk�te, Sky Sports, ply�aujantis visu garsu antrajame, vyras ir moteris, besiplūstantys tre�iajame,�� pasiekė j� naujoje �viesoje.

��Kaip a� galiu atsive�ti kūdikį į toki� viet�?�� nusigando Megė.

Jai buvo gėda prie� Kirk� ir D�esik�, atlydėjusius j� �ionai. J� vėl apėmė tas triu�kinantis jausmas, kad ji visk� daro blogai. Anks�iau ji manė, kad visur ir visada bus padėties �eimininkė. Ta�iau paai�kėjo, kad gyvenimas galiausiai ir visam laikui prispaudė j�.

Megė paguldė vis dar miegan�i� Pop� į lovyt�. D�esika pasiuntė ma�ylei oro bu�inį.

��Sveikinu jus abudu,�� su�nib�dėjo ji. Jos balsas buvo u�kim�s i� susijaudinimo.�� Ji nuostabi. Jūsų brangioji ma�ylė.

Tada ji paliko juos.

Jie kurį laik� �iūrėjo į miegan�i� Pop� ir Megė nei�kentė nenusi�ypsojusi. Prie�ingai mamos būg�tavimams, ma�ylė namie jautėsi puikiai. Trijų savai�ių ir sverianti ne daugiau u� nedidel� �uvį, ji vis dėlto atrodė tikra �ių namų �eimininkė. Megė su Kirku i�sėlino i� kambario.

��Tikiuosi, nepyksti, jog pasirod�iau neprane��s,�� pasakė jis.�� A� paskambinau į intensyvios terapijos skyrių. Budėtoja man pasakė, kad Popė �iandien grį�ta namo.

��Nieko. Bet galbūt ateityje galėtum bent paskambinti prie� apsireik�damas?

��Būtinai.

Ji pamėgino i�spausti �ypsen�.

��Turiu galvoje, kad mes nei susituok�, nei k�.

��inoma.�� Jis u�sikirto.�� Bet tu turi suprasti.

��K� a� turiu suprasti?

��A� taip pat noriu būti �ios ma�ylės gyvenimo dalimi. A� noriu tave palaikyti kiek galėdamas. Ir�� a� myliu j�. Tai viskas. A� myliu mūsų dukterį. Ji nuostabi, ar ne? Ji puiki! Tikra kovotoja. Ji �auniai laikėsi. Jūs abidvi �auniai laikėtės.

��Keista, ar ne? �mogus gali mylėti vaik�, jo net nepa�inodamas. Bet ne suaugusįjį. Negali mylėti suaugusio �mogaus, jo nepa�inodamas. Net mėgti jo nelabai gali.

��Tu kalbi apie mus, taip?�� Jis nusi�ypsojo.�� Tu nori pasakyti, kad man�s nepa�įsti.

Jis �iūrėjo į jos bejausmį veid�.

��Kokios jos visos yra tolimos,�� m�stė jis.�� Moterys, su kuriomis mylėjomės ka�kuriame kitame laike ir ka�kurioje kitoje erdvėje. Nėra nieko svetimesnio u� buvusius mylimuosius. Bet vieno dalyko Megė vis tiek nesupranta. Tarp mūsų dar niekas nebaigta.�

��Na, galbūt dabar pats laikas pradėti mane pa�inti.

��Ir kodėl gi?

��Nes mudu turime kūdikį, o tu esi vienui viena.

Ji pa�nairavo į jį.

��A� nesu vieni�a, draugu�i. Niekada daugiau nedrįsk to sakyti. Man nereikia neetatinio padavėjo u�uojautos. A� turiu dvi seseris, taigi Popė ir a� nesame vieni�os. Ir a� u�tektinai apie tave �inau, senstantis banglentininke, u�sigeid�s pa�aisti laiming� �eim� vien dėl to, kad tau pabodo visa kita.

��A� ne banglentininkas. A� nardytojas. Ir �inai k�? Manai, jog pati esi sunkiai perkandama?

Megė net suprunk�tė i� netikėtumo.

��Nagi, pa�iūrėkime, kaip tau pavyks.

Kirkas sukry�iavo rankas ant krūtinės ir nu�velgė j� nuo galvos iki kojų.

��Jauniausias vaikas �eimoje, todėl visų lepinama. Protinga. Mokslai einasi kaip i� pypkės, lengvai i�laiko visus egzaminus. Tada ma�osios princesės �irdį sudau�o pirmas rimtas sutiktas vaikinas.

��Sutinka vaikin� vakarėlyje,�� pertraukė ji.�� Nors turi jų dar kelet�, kaip ir visos jaunos gydytojos rezidentės. Ir �is jai u�taiso vaik�.

��Sutinka vaikin� vakarėlyje. Permiega su juo. Nes tas vyrukas krinta jai į akį.

��Neapsigauk. Jis tik tinkamu laiku atsiduria tinkamoje vietoje.

��Koks skirtumas. Bet galbūt jis yra mat�s �iek tiek daugiau gyvenimo u� tuos knyggrau�ius i� medicinos mokyklos.

��Tu jų visai nepa�įsti.

��Po devynių mėnesių�� ne, po a�tuonių�� ji vieni�a motina Haknyje. Ir tik pamanykite! Ma�oji princesė nusivylusi pamato, kad ap�iojo daugiau, nei gali praryti.

��Eik tu �ikt.

��Tu pati eik �ikt.

I� kito kambario pasigirdo keistas kniaukimas�� silpnas, ta�iau nepertraukiamas ir įkyrus,�� tarsi tolumoje dūzgian�ios pjovimo staklės.

Megė su Kirku klausiamai susi�valgė.

Ir tik tada jiems toptelėjo, kad tai verkia jų kūdikis.

��Gimus pirmam vaikui, tampi mink�tesnis,�� pasakė Maiklas D�esikai, stebėdamas Klo, sverdėjan�i� po kambarį tarsi ma�ytis girtuoklis.�� Tu suvoki, kad negali mirti. Tu privalai gyventi dėl �ito ma�o padarėlio, kurį sukūrei. Bet kartu niekas tav�s taip nepriartina prie mirtingumo kaip tavo vaikas. Ateitis priklauso jai, ne tau. Ir tu suvoki, pirm� kart� i� tiesų suvoki, kad tavo dienos suskai�iuotos. Taigi tu tampi gyvenimo belaisviu. Mirti dar negali, bet �inai, kad mirties vis vien nei�vengsi.

Klo buvo su seilinuku. Rankoje ji laikė uogiene sutept� DVD disk�, kurį �ia pat įgrūdo į ne�iojam� vaizdo grotuv�, numest� ant sofos. Netrukus per �vytin�ias �alias kalvas atva�iavo didelis raudonas autobusas, kuris mirksėjo akimis-�ibintais ir pla�iai �ypsojosi. U�grojo sen� vaiki�k� dainel� The Wheels on the Bus ir Klo pradėjo linguoti į takt�.

Ir D�esika staiga suvokė. �tai kur did�ioji siena! Ne tarp turtuolių ir varg�ų, jaunų ir senų. Bet tarp tų, kurie turi vaikų, ir tų, kurie jų neturi.

��Jie pradeda �okti anks�iau negu vaik��ioti,�� pastebėjo Maiklas, linguodamas galv� ir stebėdamas savo dukters �okį.�� Netgi anks�iau negu �liau�ioti. Argi tai ne keista? �okis yra pirmyk�tis �mogaus impulsas. �itas potraukis �okti yra toks pat pamatinis kaip ir valgis ar miegas.

Buvo laikas, kai D�esika negalėjo pak�sti Maiklo draugijos. �inojimas, kaip jis įskaudino Naoko ir įstūmė Klo laim� į pavojų, siutino j�. Bet giliai �irdyje D�esika atleido savo dieveriui, nors ir �inojo, kad kaltinti jį ar atleisti buvo ne jos darbas.

Ji atleido jam ne dėl to, kad jautė, jog vis� laik� jam patiko. Ir ne dėl to, kad jis taip sunkiai stengėsi susitaikyti su Naoko. Ir netgi ne dėl to, kad jis turėjo viduje ka�kokio �iurk�taus �avesio, kurį vis� laik� mielai demonstruodavo, kai D�esika būdavo �alia. D�esika atleido Maiklui visas jo nuodėmes dėl to, kad jis buvo akivaizd�iai iki ausų įsimylėj�s savo dukterį. Juk vyras, kuris myli savo vaik� taip stipriai, kaip Maiklas neabejotinai mylėjo Klo, negali būti toks blogas, ar ne?

Paulas ir Naoko į�engė į kambarį ne�ini sidabrinėmis lėk�telėmis, ant kurių garavo ma�y�iai ekspreso puodeliai ir puikavosi ma�y�iai itali�ki sausainiukai, kuriuos abu broliai nepaprastai mėgo.

��I� kur tas nepaprastas kvapas?�� susiraukė Paulas ir pamojavo ranka sau prie�ais nosį.

Visi su�iuro į Klo.

Ji stovėjo palinkusi vir� sofos, visi�kai nekreipdama dėmesio į t� dvok�, sklindantį i� jos pusės, ir toliau lingavo į The Wheels on the Bus takt�. Ji pakėlė kair� koj� nuo �emės ir jos sauskelnės i� lėto prisipildė, o ji tuo tarpu susikaupusi t�sė savo �okį.

Maiklas, Naoko, D�esika ir Paulas kvatojosi net susiriesdami, kol jiems paskaudo �onus.

��Pok�tininke!�� su�uko Maiklas, pagriebdamas Klo nuo �emės ir bu�iuodamas jos bejausmį veid�. Ji nė sekundei neatitraukė akių nuo The Wheels on the Bus.�� Mūsų ma�oji pok�tininke!

Susėd� į automobilį, kuris netrukus turėjo juos parve�ti atgal į jų tu��ius namus, D�esika ir Paulas valandėl� sėdėjo paskend� tyloje. Jis laukė, kol ji suras tinkamus �od�ius. Galiausiai ji prabilo.

��Tu turi tik mane,�� pasakė D�esika.

��Nieko daugiau man ir nereikia,�� atsakė Paulas.

A�tuonioliktas skyrius

Jis į�engė į kabinet� nedr�siai �ypsodamasis. Didelis vyras, kurio judesiai buvo lėti ir gracingi.

Jis skyrėsi nuo kitų vyrų, kurie lankydavosi Megės kabinete. Ne tik dėl to, kad �iame rajone, kur nuo alaus i�sipūt� pilvai ir nuo greito maisto i�bly�k� veidai buvo norma, atrodė gerokai fizi�kai stipresnis u� daugelį i� jų. I� visų kitų jis i�siskyrė tuo senamadi�ku mandagumu, būdo kilnumu, koks buvo beveik nepa�įstamas �iose gatvėse.

Boksininkas.

��Su kuo kausitės �į sykį?�� paklausė Megė.

��Su meksikie�iu. Kylanti �vaig�dė. A� ma�iau jo filmus.�� Megė jau �inojo, kad tai rei�kia, jog jis per�iūrėjo savo oponento kovas vaizdajuostėje.�� Geras, techni�kas boksininkas. Retas atvejis tarp meksikie�ių. Paprastai jie mėgsta boksuotis ne�variai.

��Skamba pavojingai.

Nedr�si �ypsena.

��Pagyvensim�� pamatysim.

��Ar jūsų duktė �arlotė atvyks pa�iūrėti kovos?

��Ne, ji pasiliks namuose su mano mama.

Boksininkas buvo vieni�as tėvas. Jo �mona, kuri irgi buvo �ios klinikos pacientė, paliko jį ir dukr�. Jos laukė kitas vyras ir kitas vaikas. �arlot� pri�iūrėdavo boksininkas, o kol jis treniruodavosi,�� jo motina. Be mo�iu�ių-auklių visas �is rajonas būtų viena didelė na�lai�ių prieglauda.

Boksininkas prie� kiekvien� dvikov� turėjo praeiti i�samų medicininį patikrinim�. Praeito patikrinimo metu Megė pastebėjo kraujo pėdsakų jo �lapimo mėginyje, kas bylojo apie vidinį inkstų pa�eidim�. Ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip padaryti atitinkam� įra�� jo medicininėje kortelėje ir neleisti jam kovoti. Jis labai nusiminė, bet priėmė tai tylomis, kaip dar vien� likimo smūgį. Dauguma jos pacientų, negav� to, ko norėdavo, nieko nelaukdami i�plūsdavo j� visokiausiais �od�iais. Bet ne boksininkas.

Dabar ji pamatavo jo kraujospūdį, patikrino dėl �IV, ap�iūrėjo akis. Pasiklausė jo neai�kios kalbos ir neritmingo �irdies plakimo. Tada įteikė jam nedidelį plastikinį mėgintuvėlį.

��Jokių problemų,�� pasakė jis.

Megė u�jautė jį. Vienintelė vieta, kurioje jis sugebėjo u�sidirbti pragyvenimui, buvo ringas. Bet metų na�ta darė savo. Gali būti, kad �vėri�kos treniruotės pakenkė jam dar labiau nei pa�ios kovos, ir jam darėsi vis sunkiau praeiti �į patikrinim�. Ta�iau k� ji galėjo padaryti? Ji privalėjo jį tikrinti. Toks buvo įstatymas.

Boksininkas grį�o i� tualeto ne�inas plastikiniu mėgintuvėliu. Megė paėmė �lapimo indelį, norėdama u�ra�yti paciento vard� ir dat� bei paruo�ti jį testavimui laboratorijoje.

Ir jis buvo �altas kaip ledas.

Ji pa�velgė į jį ir net po jo tamsia, kavos spalvos oda pamatė, kaip jis i�raudo.

Tai nebuvo jo �lapimas. Jeigu mėginys būtų jo, jis vis dar būtų �iltas. O �is buvo paruo�tas kur kas anks�iau. Megė suprato, kad i�tyrus �į �lapim�, jokių kraujavimo pėdsakų jame nebus rasta.

Bet Megė nieko nepasakė ir po poros dienų patvirtino boksininkui, kad jis praėjo medicininį patikrinim�.

Nes Megė ėmė suprasti, kad dėl savo vaiko ry�tumeis viskam.

Bet kam.

��Yra vienas dalykas, apie kurį niekada tau nepasakojau,�� pasakė D�esika.

Nebuvo jokios prie�asties, dėl kurios ji turėtų apie jį papasakoti dabar. Jokios prie�asties, dėl kurios ji turėtų tai papasakoti jam �i�nakt. Ir jokios prie�asties, dėl kurios ji apskritai turėtų jam tai pasakoti. Ta�iau �is dalykas j� grau�ė taip ilgai, kad nebegalėjo ilgiau laikyti jo paslaptyje. Nebuvo jokios prie�asties apie tai pasakoti, i�skyrus tai, kad jis turėjo teis� �inoti.

Paulas apsivertė ant �ono ir pasirėmė ant alkūnės.

��Kas tai?

��A� pasidariau abort�.

Tyla �velniai ap�viestame miegamajame. Tas sunkus �odis, pakib�s tarp jųdviejų. Ir pama�u jis ėmė suvokti.

��Turi omenyje, pasidarei abort� prie� mums susitinkant? Prie� mane?

Ji linktelėjo.

��Tai buvo seniai. A� buvau dar mokinė. �e�iolikos.

Jis bandė tai suvokti. T� fakt�. Ir �iauri� ironij�. �i moteris, moteris, kuri� jis myli, kuri u� visk� labiau norėjo būti motina, pati nutraukė nė�tum� kitame gyvenime. Ne, tame pa�iame gyvenime�� gyvenime, kurį ji dalijosi su savo vyru.

��Kodėl tu man tai sakai dabar, D�es?

��Nes a� noriu, kad tu suprastum�� tai mano bausmė u� t� abort�.

��Tavo bausmė?

��Prie�astis, dėl kurios a� negaliu turėti kūdikio, yra ta, kad a� pati nu�ud�iau jį.

��D�ese, tai netiesa. Tai nėra jokia bausmė.

��A� su�alojau savo kūn�. A� �inau, a� tai padariau.�� Jos balsas buvo visi�kai ramus. Ji m�stė apie tai daugyb� kartų. Jos s�monėje nebeliko jokių abejonių, tik gryna atgaila.�� Niekas man�s neįtikins, jog yra prie�ingai. Tai mano bausmė ir a� nusipelniau būti nubausta. Tik a� gailiuosi, kad nubaustas turi būti ir tu.

��D�esika, niekas tav�s nenubaudė. Tai galėjo nutikti bet kam. Kiek tau buvo metų�� e�iolika? Tu negalėjai gimdyti tada�� tada tu pati buvai dar vaikas.

��Ketė nuvedė mane. Mano tėtis niekada taip ir nesu�inojo. Pasakiau jam, kad i�vykstu į �ygį kartu su klase. Ir a� tiesiog galvoju�� mes neatsakingai elgiamės su savo kūnais. Mes �udome savo kūdikius. Ir u� tai mokame siaubing� kain�.

��Tu ne�udei kūdikio, D�es.

��Ir tada dedamės nustebusios, kai mūsų kūnai atsisako mūsų klausyti. A� ne�inau, kas yra su manimi, Paulai�� ar mano kūnas i� tiesų yra negrį�tamai sudarkytas, ar tai Dievas nusprendė mane pamokyti.

��Dievas nėra toks �iaurus.

��Bet a� �inau, kad visos mano problemos�� visos mūsų problemos�� prasidėjo nuo tos dienos. Tai bausmė. Kaip kitaip tai galima pavadinti?

��Na ir kas? Tu mylėjai t� vaikin�?

Jis norėjo j� paguosti, jis i� tiesų norėjo. Ta�iau dalelė jo degė i� įnir�io ir i� pavydo�� ka�kas kitas buvo su moterimi, kuri� jis myli. Jis nemėgo smurto, ta�iau jis būtų mielai apkūl�s �į vyr�. Netgi ne vyr�� prakeikt� vaikėz�.

��Mokykloje jis buvo erelis. Didelė futbolo �vaig�dė. Kiekviena mergina ėjo dėl jo i� proto�� a� ne�inau, ar galima tai vadinti meile, nors tuo metu gal taip ir atrodė. O, Dieve, taip, a� jį mylėjau. Atleisk, atleisk.

��Nieko tokio.

Jis buvo sujaudintas. Dėl to jis nesiliovė jos mylėj�s. Nes niekas negalėjo u�gesinti jo meilės jai. Tai nebuvo toji silpna, s�lygi�ka meilė.

��Mes tai darėme tik kart�. Man tai buvo pirmas kartas. Kit� dien� mokykloje jis visk� i�pasakojo savo draugams ir jie visi juokėsi i� man�s. Visi �aipėsi, jog esu paleistuvė, nors a� buvau dar mergaitė. Nors a� vis dar kraujavau, jie visi badė mane pir�tais ir visaip ty�iojosi.

Jis apkabino j�.

��A� myliu tave, o jis niekada nebuvo tav�s vertas, ir tai nėra tavo bausmė.

Nuo i�pa�inties praslinko savaitės, mėnesiai, ta�iau Paulas juto, kad ka�kas tarp jų pasikeitė. Anks�iau jis bijojo, kad vaiko nebuvimas gali juos i�skirti. Ta�iau po ano vakaro jie tapo artimesni nei bet kada anks�iau. Jie laikėsi arti savo namų ir �monių, kurie juos geriausiai pa�inojo. Nes vos tik jie i�klysdavo i� �ios orbitos�� u�tekdavo jiems nuva�iuoti aplankyti jo tėvų ten, kur pasibaigia Ist Endas ir prasideda Eseksas�� pasipildavo nepakeliama gausybė juos į neviltį varan�ių klausimų.

�Kada judu, pauk�teliai, pagaliau sukursite �eim�?�� klausdavo jo motina su �ypsena, da�niausiai baigusi pasakoti kokį nors anekdot� apie jos anūkės Klo stebukl�.

�Mes jau esame �eima, mam,�� atsakydavo Paulas savo mamai. Kartojo ilgai ir nuobod�iai, kol pagaliau ji tai suprato.�� Mudu esame �eima.�

Kojūgalyje stovin�ioje lovytėje miegojo Popė.

Lovytėje ji atrodė smulkutė. Atrodė, jog niekada neu�augs tokia, kad j� u�pildytų. Jos plika galvytė ky�ojo i� Grobag ir buvo nusvirusi į �on�. Jos rankos buvo pakeltos auk�tyn kaip didelio raumenis mank�tinan�io sunkumų kilnotojo. Jos rankos buvo degtuko storumo, u�sibaigian�ios miniatiūriniais kum�tukais, kurie vis� laik� buvo sugniau�ti. Jokių paklod�ių ant �ios modernios kūdikio lovelės. Grobag buvo pana�us į miegmai�į su angomis Popės galvai ir rankoms�� absoliu�iai saugus dalykas,�� ta�iau Megės niekaip neapleido siaubingas jausmas, kad jos ma�ylė gali numirti bet kuri� akimirk�.

Taigi ji sėdėjo virtuvėje ir gėrė ramunėlių arbat�, tre�i� naktį i� eilės nesudėjusi nė bluosto, o u� sienų Haknio gyventojai kvatojo, baubė ir pe�ėsi. Nevilties a�aroms riedant jos skruostais, Megė prisiminė: pogimdyvinė depresija. Koks vyras galėjo sum�styti toki� nes�mon�?

Ji buvo i�vargusi, mirtinai i�sigandusi ir jautėsi visi�ka nevykėlė. Kaip kitaip ji turėtų jaustis? Kas jos vietoje nesijaustų prislėgtas?

Dar vienu smūgiu jos savigarbai tapo visi�kas maitinimo krūtimi fiasko. Prad�ioje Popė buvo per ma�a pati �įsti i� krūties�� jos ma�a burnytė dar buvo per silpna, kad galėtų �iulpti. Bet stora skard�iabalsė seselė, an�dien atėjusi aplankyti jos Popės, pasakė Megei � ji pasakė Megei�� toji apgailėtina seselė, mananti, jog gali nurodinėti būsimai gydytojai, pasakė Megei,�� jog �ma�ylė� (koks nepaken�iamas familiarumas, koks akiplė�i�kas pra�ymasis į draugus) jau yra pasiruo�usi maitintis tiesiai i� �motinos� (eik tu �ikt, tu sena kale!).

Bet Megė, su gėda prisimindama visas tas davatki�kas kalbas, kurias ji pati skeldavo būsimoms motinoms i� Saulėtojo rajono (�Visos reikalingos med�iagos ir antikūnai, ir visa tai absoliu�iai u� dyka, cha cha cha!�), tiesiog niekaip negalėjo į tai įsikirsti. Tai turėjo būti pats natūraliausias dalykas pasaulyje maitinan�iai motinai, ta�iau galima buvo pamanyti, jog Megei buvo liepta i�skleisti sparnus ir skristi.

�inoma, ji puikiai i�manė vis� teorij�. �inojo j� atmintinai, nuo spenelių iki tonzilių. Vis� t� reikal�� areol� kartu su speneliu�� reikėjo sugrūsti kūdikiui kuo giliau į burn�. Bet kiekvien� kart� Megei paband�ius tai padaryti, Popei atrodydavo, kad jos motina susiruo�ė j� u�dusinti. Nelaboji rėkdavo it pjaunama. Ko tik Megė nedarė�� pra�ė, maldavo, ki�o savo akmens kietumo krūtį atgal, pataikydama Popei į �and� ir u�smaukdama kepurait� jai ant akių. Motina ir kūdikis �liumbė idealiai harmoningai.

Mergytė elgėsi taip, lyg norėtų paskambinti vaikų apsaugos draugijai. Ji dieva�i būtų taip ir padariusi, jeigu būtų buvusi pakankamai didelė pri�liau�ti prie telefono. Tada Megė griebdavosi buteliuko bijodama, kad jos duktė nemirtų i� bado.

Tai buvo visai kitoks gyvenimas. Dabar miegas neegzistavo. Megė prisiminė savo vaikyst�, kaip jos tėvas �velniai guosdavo savo dukteris, kai jos būdavo irzlios ir verksmingos. Pervargusios,�� sakydavo jis. ��tai kokia a�,�� pamanė Megė.�� Pervargusi. Per daug nusikamavusi, kad galė�iau net u�migti. Niekada ne�inanti, kada ir vėl pasigirs triuk�mingas buteliuko, sauso vystyklo ar glamonių pareikalavimas.�

Ji pasirodė darbe praėjus dviem mėnesiams po gimdymo. Bet kuri gydytoja, prie� grį�dama į darb�, būtų reikalavusi ma�iausiai trijų mėnesių motinystės atostogų. Ta�iau k� tik i�kepta motina manė kitaip. Be rezidentūros skolų, Megė suprato, kad jai reikia dirbti, jai reikia priminti sau, kokia ji buvo prie� gimstant dukrai.

Jos seserys buvo nuostabios. Ketė pri�iūrėdavo Pop� rytinių valandų metu, nes Mamma-san neatsidarydavo iki pietų. Po pietų ateidavo D�esika. Kirkas u�bėgdavo su sauskelnėmis ir visokia kitokia kūdikių įranga�� aps�iai roze�ių apsaugų, �indukų�� bet anks�iau ar vėliau visi jie sugrį�davo prie savo reikalų, palikdami j� vien� su kūdikiu, naktimi ir triu�kinan�iu nusivylimo jausmu. �itam motinystės reikalui ji buvo tiesiog netinkama. Tai juk negali t�stis am�inai. Jos seserys, visk� daran�ios u� j�. Jos a�aros, kai ma�ylė nesiliauja verkusi. Niekam tik�s butas didumo sulig kamaraite. Muzika, griaudinti apa�ioje. Megei reikėjo atrasti tikresnį gyvenimo būd�.

Ji �inojo, kad daugybė moterų atsilaiko vis� nė�tum� ir motinyst� be jokios pagalbos. Ji matė jas kiekvien� dien� savo klinikoje. Motinystė solo pama�u darėsi pramoniniu standartu. Tad kodėl tai buvo sunku jai? O galbūt taip jautėsi jos visos, auginan�ios vaikus vienos? Taigi dabar ji �inojo, koks saldus yra gyvenimas Saulėtajame rajone.

Rezidentūros studijos artėjo prie pabaigos. Jai tereikėjo atsėdėti trijų valandų test�, kurį visi tvirtino esant lengviausia baigiamojo rezidentūros egzamino dalimi.

��O k�, jeigu a� susimausiu?�� paklausė Megė Loford�.

��Niekas nesusimauna,�� pasakė jis.�� Na, nebent tie, kurie jau iki �iol nepataisomai susidirbo sau gyvenim�.

��Kaip jautiesi?�� paklausė Ketė.

Roris net i�sirietė i� skausmo ir u�simerkė. Jo veido spalva nesiskyrė nuo vakaryk��ių tvars�ių spalvos. Jis tyliai sudejavo. Nuskausminamieji vaistai neveikė arba jų tiesiog buvo negana vyrui, kuriam k� tik buvo atlikta invazinė sėklid�ių operacija.

Jį pykino, bet jo skrandis buvo tu��ias. Ka�kas ten �emai prana�avo nelaim�. Jis jautė kaip kraujas sunkiasi pro jo varg�ų, i�tinusių pautų tvarsliav�. Dieve, �itie nenaudėliai apturėjo jau ne vien� skaudų nuotykį.

��Kaip a� jau�iuosi?�� Jis valandėl� pam�stė.�� Taip, tarsi ka�kas k� tik i�mėsinėjo mano pautus, o kas liko, sugrūdo atgal. Kad jau klausi.

��Bet juk buvo verta?�� paklausė Ketė, paimdama jo rank�.�� Juk verta?

Jis linktelėjo.

��Taip, dar ir kaip verta.

Ji �velniai pabu�iavo jam į sukepusias lūpas.

Nors ir jausdamasis tarsi �vie�iai i�kastruotas patinas�� i�ties ironi�ka, tarsi operacijos tikslas būtų jį vėl padaryti patinu su gerai veikian�iu reprodukciniu aparatu,�� jis perbraukė ranka per jos �launį. Ji t�sėsi be galo. �ių kojūkų ilgis niekada nesiliovė jo stebin�s, ir jis mėgdavo keliauti �iuo mar�rutu nuo kelio ir kirk�nies. Matuoji mane,�� visada sakydavo jinai juokdamasi.

��Kas bus dabar?�� paklausė ji.

Jis suaimanavo, perkėlė svorį.

��Kai �aizdos u�gis, man reikės ateiti �ia ir, kaip �ia pasakius, ejakuliuotis į ka�kokį ind�.

��Pasitark su mano svainiu Paulu. �inau, kad jis yra tai dar�s daugyb� kartų.

��Kete, jeigu ir yra toks dalykas, kur vyrui nereikia jokių pamokų, tai yra�� och!�� Jis �agtelėjo ir net sukrūp�iojo i� skausmo.�� Masturbacija.

��Ir tada jie suskai�iuos tavo spermatozoidus?

��Suskai�iuos juos. Pakutens. Pa�iūrės, kaip jiems sekasi �okinėti per kliūtis. Pa�iūrės, ar jų apskritai ten yra.

��Jie ten bus. A� tai �inau.

Jis nusi�ypsojo �iam gra�iam, viltingam veidui. I�ties buvo verta visa tai i�kentėti, kad susigr��intų j� į savo gyvenim�. Bet ji elgėsi taip, lyg �i dalis, �ioji �spermatozoidas-sutinka-kiau�ial�st� programa būtų pati sunkiausia.

Pati sunkiausia dalis, kiek Roris patyrė, bus i�saugoti santykius visus tuos metus, kuriuos u�truks u�auginti vaik�. Pasilikti kartu, tapus tėvu ir motina�� tai kur sunkiausia dalis. Ir slaptoje savo �irdies kertelėje jis nebuvo tikras, jog sugebės tai dar kart� atlaikyti.

Mintis, kad dar kart� taps tėvu, kartu jaudino ir g�sdino jį. Nes jis �inojo, kiek tai kainuoja pastangų. Bet jis negalėjo jai atsakyti. Jeigu ji norėjo kūdikio su bet kuriuo vyru, tada�� Dieve, padėk�� tegul tai būna su juo.

Vėliau jo sūnus sėdėjo ant jo lovos kra�to ir surūgusia veido i�rai�ka �lam�tė jo vynuoges.

��Tai k�, Ketė u�simanė vaikų?�� paklausė D�eikas.

Roris sudejavo ir pasitaisė tvars�ius, vildamasis bent kiek prigesinti gaisr� apa�ioje.

��Galiausiai,�� pasakė jis,�� jos visos u�simano vaikų.

Kirkui atrodė, kad moteri�kos lyties po�iūris į oralinį seks� pastaruoju metu smarkiai pasikeitė.

Kai jis buvo berniukas, oralinis seksas buvo geid�iamiausias prizas, įteikiamas tik tada, kai mergaitė (ir tada jos dar buvo mergaitės, ne moterys) nuspr�sdavo, jog tu esi tas, su kuriuo ji planuoja praleisti savo gyvenim� arba bent jau artimiausius kelet� to gyvenimo mėnesių. Anuomet apdovanotas oraliniu aktu, jausdavaisi kaip per nepriklausomybės dien�. Ta�iau laikai pasikeitė.

�iandien� oralinio akto metu tav�s niekaip neapleid�ia mintis, kad tavimi papras�iausiai norima nusikratyti. �iais laikais oralinis seksas nori nenori dalijamas it koks paguodos prizas, tuo tarpu kai nuo tikrojo sekso, penetracinio sekso, vaginalinio sekso, senamadi�ko sekso susilaikoma. Pastaroji sekso atmaina tampa prakti�kai nepasiekiama, nelyginant koks u�draustas rojaus vaisius ar i�svajotoji Gralio taurė.

Atrodo, tarsi moterys jau nebejau�ia oralinio akto teikiamo malonumo. Skirtingai nuo kitų sekso atmainų, skirtingai nuo penetratyvaus metodo, niekada negirdėdavai, kad kuri nors i� jų skųstųsi tuo, jog oralinis aktas per greitai pasibaigė.

�Ėch, �is oralinis aktas pasibaigė net neprasidėj�s.�

Juk niekada nesate girdėj� jų taip kalbant, ar ne?

Kai jis buvo berniukas, oralinis seksas buvo tarsi dovana. Dabar, kai jis jau vyras, tai tapo pana�u į labdaros akcij�. Kas gi pasikeitė? Oralinio sekso paplitimas negali būti priskiriamas nė�tumo baimei. Tos paauglės merginos, kurias jis pa�ino Sidnėjaus priemies�iuose, drebėdavo i� siaubo vien nuo minties apie galim� nė�tum�, kuris ta�iau buvo visi�kai svetimas toms veiklioms, nepriklausomoms dabartinėms moterims, kurias jis pa�inojo su visomis jų spiralėmis, diafragmomis ir �po to� geriamomis tabletėmis.

Tikriausiai oralinis aktas bus tap�s lyg kokiu derybų įrankiu�� jauku, kuriam vis dėlto sunku atsispirti, todėl suteikian�iu moteriai papildomos galios. Ir jeigu moteris tai padarė dėl vyro, kodėl jis turėtų j� palikti? Kas galėtų būti geriau u� tai?

Jis palietė plaukus moters, klūpan�ios prie�ais jį. Ji buvo i� Perto, atvykusi į London� po por� metų trukusių klajonių po pasaulį, besirengianti netrukus grį�ti atgal į Australij�, kur jos laukė realus gyvenimas.

Ji linksminosi Mamma-san prie didelio sausakim�ai nusėsto stalo. �ventė ka�kieno gimtadienį. Jų akcentas buvo tarsi �alia �viesa jųdviejų pokalbiui, i�vykai į kiaur� naktį dirbantį bar� ir galiausiai į jo but�.

Nuskambėjo telefonas ir ji pakėlė savo akis į jį. Daugelis jų darė tai oralinio akto metu. Akių kontaktas da�nai suveikdavo kaip trumpas sujungimas�� o, Dieve �ventas! Kirkui pasidarė sunku kvėpuoti. Atrodo, ir �į kart� suveikė. Bet telefonas nesiliovė skambėj�s, kol jis pagaliau suvokė, jog niekas neturėtų jam skambinti toki� vėlyv� valand�.

Įsijungė atsakiklis ir jis i�girdo Megės bals�. �Ji nusiminusi�,�� pagalvojo jis su nerimu. Matyt, atsitiko ka�kas negero.

�Atleisk, kad tave trukdau... Man reikia tavo pagalbos... Ar galėtum atva�iuoti?... Tai Popė... Jeigu gausi �i� �inut�...�

Jis pagriebė telefono ragelį.

��Mege? K�? Gerai. Gerai. Tuojau būsiu.

Jis numetė ragelį ir i�silaisvino i� merginos.

Ji vis dar spoksojo į jį, bet dabar jos siaurėjan�iose akyse blykstelėjo įtū�io ugnelės.

��Tu susitarei dėl pasimatymo su ka�kokia �liundra, laikydamas savo pimpal� mano burnoje?

��Atleisk,�� pasakė jis.�� Man reikia bėgti. Tai mano duktė.

Megė atidarė duris vienais naktiniais. Ji vos laikėsi ant kojų. I� vienintelio miegamojo Kirkas galėjo girdėti sklindantį Popės bliovim�.

��A� daugiau neturiu kam paskambinti. A� negaliu pra�yti savo seserų. Jos ir taip labai daug man padeda. Ir, be to, jau per vėlu. Kiek dabar valandų?

��Ne�inau.

Kaulus stingdantis Popės riksmas.

��Kas jai?

��Ji rėkia nesustodama,�� atsakė Megė.�� Ji pamaitinta, atsirūgusi, pervystyta ir pamylėta.

��Ar ji neserga?

��Jokio kar��io. Jokios temperatūros. Sveika kaip ridikas.�� Megė pavargusiai pakratė galv�.�� Ir ji nesiliauja verkusi. A� juk gydytoja, taip? Turė�iau �inoti, kodėl.

��Tu dar ir moteris. �į tavo būdo bruo�� a� visada mėgau.

Kirkas įėjo į miegam�jį. Neįtikėtina, kad toks ma�as padarėlis kaip Popė gali sukelti tiek daug triuk�mo ar turėti viduje tiek daug pyk�io. Jos ma�as veidelis buvo perkreiptas i� įtū�io, beveik violetinis nuo apopleksijos ir merkiamai �lapias nuo a�arų. Jis pakėlė j� auk�tyn ir pajuto jos �ilum� per jos miegmai�į, u�uodė t� mėtinį odos naujum�.

Jis nusijuokė ir jo akys pritvinko a�arų. Kaip jis j� mylėjo! Jis niekada nemanė, kad yra pajėgus taip tyrai, bes�lygi�kai k� nors mylėti. Dukrelė. Jo ma�ytė dukrelė.

Ji rėkė jam į ausį.

Megė pasirodė tarpduryje.

��Gal norėtum puodelio arbatos ar dar ko nors?

��Arbatos puodelis būtų puiku. �inai, kas jai, mano nuomone, yra negerai?

��Kas?

��Tiesiog ji dar kūdikis. Ir viskas. Tai vienintelė problema.�� Jis patap�nojo Popei per nugar�. Ji kvepėjo pienu ir maudynėmis.�� Ir a� manau, kad tu stengiesi per daug padaryti viena.

Megė stipriau susisupo į savo naktinius.

��Einu, u�kaisiu arbatos.

Kirkas pakėlė savo ma�yt� dukrel� prie�ais save, negalėdamas į j� atsi�iūrėti per akis aptraukusi� migl�. Popė darėsi vis gra�esnė, pama�u atsikratydama tos rauk�lėtos embriono i�vaizdos ir darydamasi pana�i į normalų naujagimį�� vien i�linkimai ir apskritimai bei putlus kūnelis.

Bet net ir tada, kol dar nebuvo gra�i, ji jam vis tiek buvo gra�i. Jo gra�ioji dukrelė.

Ji buvo �ilta kaip kar�to vandens pripiltas butelis, nauja kaip rytojus. Jis turėjo pasisaugoti, kad nesuspaustų jos per stipriai�� tokia ji buvo smulkutė. Bet buvo sunku susilaikyti jos nesuspaudus. Norėjosi taip laikyti j� am�inai, nes ji leido jam pajusti toki� nei�matuojamai did�iul�, tėvi�k� meil�.

Galbūt jis spustelėjo j� per stipriai. Nes kaip tik tuo metu, kai Megė įėjo į kambarį ne�ina dviem puodeliais arbatos, Popė driokstelėjo ne pras�iau u� padienį darbinink� penktadienio vakare�� sėdynės srityje staiga prasiver�ė stiprus oro gūsis, kurį kiek prislopino vystyklas. Ir tada ji tu�tuojau u�migo.

Kirkas su Mege susi�valgė ir nusijuokė. Megė pridėjo savo pir�t� jam prie lūpų.

��Dėl Dievo meilės, nepri�adink jos!

Kirkas �velniai pabu�iavo ma�yl� į skruost�. Ir paguldė j� atgal į lovyt�.

��A�iū,�� su�nib�dėjo Megė.

��Ji paaugo.

��Dar koks mėnuo ir ji bus i�augusi savo prie�gimdyvinius drabu�ius. Ji jau galės pradėti dėvėti naujagimio rūbelius�� vis� t� kaln� drabu�ėlių, kuriuos jai padovanojo Ketė.

��Tai bus nuostabu.

��Tai bus nuostabiausias dalykas pasaulyje.

Gerti arbatos jie nuėjo į virtuv�, palik� miegamojo duris truputėlį praviras. Bet ma�oji kietai miegojo. Arbata pasibaigė ir jie tiesiog sėdėjo ir klausėsi nakties garsų. Bet buvo taip vėlu, kad net Haknio gatvėse galop įsivie�patavo tyla.

��K� gi,�� pratarė Kirkas pakil�s eiti.

Megė atsistojo kartu su juo ir susisupo į chalat�. Ji dar kart� prispaudė pir�t� jam prie lūpų.

��Ji turi tavo burn�.

��Tikrai?

��Taip. Ji tikrai plati. Dėl to jai ir pavyksta sukelti tokį skandal�.

Pir�tų galiukais Kirkas palietė Megės smakr�.

��U�tat ji turi tavo smakr�. T� tvirt� smakr�. Ir tavo akis.

Jis palietė jos veid� prie pat akių ir pir�tais pajuto kiet� jos skruostikaulio linij�.

��A� bjauri,�� nusisuko Megė.

Ji atsitraukė nuo jo. Tik ne tai. Ji nenorėjo to. Ji norėjo parodyti jam, kad jau�iasi dėkinga u� tai, kad atskubėjo jai padėti vidury nakties. Ji norėjo parodyti, kad tarp jųdviejų yra ry�ys�� kad tas ry�ys i�liks vis� laik�. Bet tik ne tai. To ji nenorėjo.

��Tu nesi bjauri. Tu gra�i.

��Nesakyk to. Nesakyk dalykų, kurie yra netiesa.

Ji gėdijosi savo kūno. Ji vėl jautėsi kaip paauglė. Tik dabar, vietoje ortodontinės plok�telės ir keleto spuogelių, ji turėjo rand�, dalijantį j� perpus, rand�, kuris niekados nei�nyks, ir skaudan�ius, i�d�iūvusius spenelius, tvink�iojan�ius ant skausmingai kietų krūtų. Tos krūtys buvo lyg ne jos�� nepa�įstamos ir sunkios, o pilvas pūpsojo atsiki��s į priekį, lyg jame vis dar būtų kūdikis.

��Tu gra�i, Mege. Man tu vis� laik� būsi gra�i.

��Ne, i� tikrųjų. A� bjauri. �iūrėk.

Ji praskleidė chalat� ir per por� colių nusmaukė pi�amos kelnes. Atsargiai kilstelėjo mar�kinėlius. Nuo gimdymo lik�s randas buvo pamėlynav�s. Jis �engė por� �ingsnių jos link ir ji �iūrėjo, kaip jis pir�tu ved�ioja per �aizd�, beveik jos neliesdamas.

��I� �ia atėjo mūsų duktė. Jame nėra nieko negra�aus.

Megė panarino galv�. Ji norėjo, kad jis pasiliktų. Bet ji nenorėjo i� jo to.

��A� labai pavargusi,�� pasakė ji.

��Tada eime miegoti.�� Jis atsargiai nuleido jos mar�kinėlius.�� Visi kartu. Trise.

Tad ji leido chalatui nukristi ant grindų ir jis nurengė j� miegamojo tamsoje, klausydamasis lygaus jųdviejų dukrelės kvėpavimo. Jis įlipo į lov�. Ji atsuko jam nugar�, bet Kirkas nė kiek neprie�taravo. Jis tik meiliai prisiglaudė prie jos.

��A� labai pavargusi.

��Tada miegokime.

��Galbūt i� ryto.

��A� niekur neskubu.

Jis stipriai apkabino j�, ir vos tik ji pajuto jo kūno �ilum�, i�ganinga miego antklodė nusileido ant jos pavargusių kaulų, ir Megė pasidavė.

TRE�IOJI DALIS Pats natūraliausias dalykas pasaulyje

Devynioliktas skyrius

Kai Ketė buvo dvylikos, D�esika�� a�tuonerių, o Megė�� jau didelė ketverių metų mergytė, buvo nuspr�sta, kad merginos gyvens su savo motina.

Sprendim� priėmė ne Olivija ir ne D�ekas. Taip nusprendė Ketė�� nepriklausomai ir be jokių konsultacijų.

Per tuos metus, kai jų motina paliko jas, reikalai namuose pablogėjo. Joms nuolat trūkdavo pinigų, nors jų tėvas dirbo be pertraukos. Po daugelio metų Ketė pamatė, kad �monės kartais slepiasi nuo savo �eiminių problemų darbe, taigi galbūt problema buvo visai ne pinigai.

�viesiaplaukė storulė i� Hamburgo (jų naujoji auklė) tiesiog nepajėgė su jomis susidoroti. Ji net ne�inojo, nuo ko pradėti. O joms staiga i�syk prisireikė galybės dėmesio.

Ketės viduje kaupėsi įnir�is, kurio ji negalėjo paai�kinti, Megė pradėjo vėl �lapintis į lov�, o D�esė be paliovos liejo graud�ias a�aras, norėdama, kad viskas būtų kaip anks�iau. To paties norėjo ir Ketė.

Maistas i� konservų dė�u�ių. Tai buvo viskas, k� Ketė prisiminė i� to laikotarpio. Maistas i� konservų dė�u�ių ir nenusakomas įnir�is viduje.

Bet savo dvylikos metų augumo �irdyje Ketė jau �inojo, kad niekada nebus taip, kaip anks�iau. Tik ne po to, kai tas vyras i�sive�ė jų motin�. Susidariusiomis aplinkybėmis tai bus geriausia, k� ji gali padaryti.

Nusive�ti jas gyventi pas motin�.

Planas pavyko stebėtinai lengvai. Ketė jau buvo įvald�iusi t� i�didų motinos indiferenti�kum� kalbantis su tarnais. Būtent tokiu tonu ji informavo apstulbusi� aukl�, kad viskas yra suderinta ir jos i�vyksta į Sent D�ons Vud� artimiausiai atei�iai.

��Aber tavo t�vas, Ke-�iuk...

��Galiu tave u�tikrinti, kad mano tėvas yra informuotas apie mūsų planus.

Kol stora blondinė nesėkmingai mėgino susisiekti su D�eku D�uelu telefonu, mergaitės entuziastingai susipakavo savo krep�ius. Jos pasiėmė tik būtiniausius daiktus�� pi�amas, dantų �epetėlius, Megės kalban�i� varl�, vis� armij� D�esikos barbių ir kenų bei Ketės Blondie plok�tel�. Susikibusios u� rankų, jos nukulniavo į metro stotį. Kai Megė pavargo ir parei�kė toliau neisianti, Ketė ir D�esika pasikeisdamos j� ne�ė.

Joms jau va�iuojant metro, D�esika įteikė savo did�iajai seseriai slapt� dovan�� saujel� monopolio pinigų. Ketė, priimdama �i� dovan�, rimtai padėkojo ir nei�vadino D�esės kvaila vi�ta. Nuo �iol su savo seserimis ji ketino elgtis rūpestingai.

Sent D�ons Vudas buvo kitas pasaulis. Visi�kai kitoks nei jų �alumoje skendintis miesto pakra�tys. �ia galėjai pamatyti juodaod�ių�� daugyb� jų. Ir visi atrodė es� tikri milijardieriai. Tik po daugelio metų Ketė suprato, kad jie tikriausiai buvo susirink� į Lord�s14 pa�iūrėti kriketo. Sent D�ons Vudo Auk�tutinėje gatvėje Megė u�kliuvo u� ka�kokios �iuk�lės. Kaip pasirodė, tai buvo nebaigtas rūkyti cigaras, didumo sulig Wall�s de�rele.

Pasaki�kai turtingas juodaod�ių rajonas. Būtent toks jis pasirodė Ketei. Ji jautė, kad jos galėtų būti laimingos �ia.

Gra�i svajonė subyrėjo dar nepradėjusi skleistis, vos tik jų motina atidarė laukujės duris.

��A� ne tokia,�� be perstojo kartojo Olivija Ketei, lyg ji nebūtų i�girdusi i� pirmo karto. Kol motina vis� t� laik� mėgino prisiskambinti savo buvusiam vyrui, Megė su D�esika lakstė po nepriekai�tingai i�blizgint� but�, vaikomos filipinietės namų pri�iūrėtojos, kurios �ypsenoje slypėjo lyg ir ka�kokia u�uojauta, ar bent jau taip Ketei pasirodė. Savo lipniais pir�tukais jos ap�iupinėjo visus nieku�ius, kurių �iuk�tu nebuvo galima liesti (�Mege, tik ne mano fotografij� su Rod�eriu Muru!�). O Ketė, vis labiau puolanti į neviltį, mėgino savo mamai i�ai�kinti, kodėl joms persikraustyti �ionai būtų gera mintis. Ji sekiojo paskui savo mam� po vis� but�, ir monopolio pinigai byrėjo i� jos ki�enių.

��Bet a� galvojau, kad tu apsid�iaugsi mus pama�iusi. A� galvojau, kad mums visoms kartu bus smagu. A� galvojau...

��Tu galvojai, tu galvojai, tu galvojai. Tu per daug galvoji, panele.

��Nejaugi tu nenori gyventi su savo vaikais? Dauguma motinų...

Bet Olivija atsuko savo vyriausiajai dukrai nugar�. Ji pagaliau prisiskambino D�ekui ir dabar kalbėjo tyliai, bet piktai ir atkakliai, būdama beveik tikra, kad tai jis suplanavo vis� �i� invazij�, specialiai norėdamas įne�ti sumai�ties į jos meilės lizdelį.

Kai padėjusi ragelį Olivija atsigr�ė į Ket�, jos veide nebuvo matyti jokio �velnumo, jokios gėdos, jokios meilės.

Net ir praėjus daugeliui metų, Ketė nesunkiai galėjo atsukti laikrod�io rodykl� atgal ir prisiminti, kaip ji dvylikos metų stovėjo savo motinos bute ir jos seserys, dabar jau tylios, sėdėjo ant sofos (ir jos motinos fotografijoms, regis, jau negrėsė joks pavojus), kaip namų pri�iūrėtojos siurblys ū�ė ka�kur kitame kambaryje, o jos motina rinko monopolio pinigus nuo kilimo ir piktai ai�kino, kad visos jos vaikystės viltys yra juokingos.

��Suprask gi pagaliau, Kete,�� aukė jos motina.�� A� nesu tokia, kokia tu nori, kad a� bū�iau. A� ne tokia.

Ir kol ji laukė tos dienos kalendoriuje, kuomet su�inos, ar jos viduje u�simezgė nauja gyvybė, ir visos svarbios abejonės pradėjo suktis jos galvoje�� Ar a� de�im�ia metų nepavėlavau? Ar persileidimo ir patologijos rizika nebus per didelė? Ar Roris nud�iugtų su�inoj�s, jog ji laukiasi, ar jaustųsi įviliotas į sp�stus?�� vien� dalyk� ji �inojo tvirtai.

Jeigu ji pastos, ji niekados nebus tokia, kaip jos mama. Ji bus geresnė.

Gali būti, kad ji nebus pati geriausia motina pasaulyje. Galimas dalykas, jog ji netgi nebus gera motina. Ji matė i� savo jauniausiosios sesers, kad toji bemiegė, pienu sutepta realybė neturėjo nieko bendra su lūkes�iais.

Bet ji �inojo, kad niekada negalės taip be�irdi�kai nusigr�ti nuo gyvybės, kuri� ji pati sukūrė. Ji niekada nebus tokia �iauri, tokia savanaudė, tokia �alta, kaip jos motina.

�A� ne tokia�,�� galvojo Ketė.

�tai kaip Roris ai�kino �i� problem�.

Kadaise moteris susilaukdavo vaiko su pirmuoju sutiktu vyru. Bet �iomis dienomis jos buvo linkusios susilaukti vaiko su paskutiniuoju sutiktu vyru.

Galima buvo suprasti, juk vaiko turėjimas su pirmu sutiktuoju sukeldavo visokiausių problemų, kurios da�niausiai būdavo susijusios su tuo, ko ji neteko.

I�silavinimo. Karjeros. Pramoginio sekso. Viso to plataus ir įvairaus vyrų pasirinkimo. Ir visų tų neįkainojamų akimirkų, kai �inai, jog esi jauna, laisva ir niekieno nesaistoma. Saulėtekių Tailando paplūdimyje, pasiva�inėjimų po Pary�ių atviru sportiniu automobiliu, mėgavimosi Karibų garsais �ia pat u� atdaro lango... Ir nors hipotetinė Rorio moteris niekada taip ir nepatyrė nė vieno i� �ių dalykų, bent jau tokia galimybė vis� laik� egzistavo.

Bet juk neįtaisysi vaiki�kos kėdutės atvirame sportiniame automobilyje. Ji tiesiog ten netiktų.

Jis �inojo, kaip vaikai pakei�ia tavo pasaulį. Kai gimė D�eikas, jo motina jam vis kartodavo: Nuo �iol tavo gyvenimas jau nebepriklauso tau.

Ji norėjo jį padr�sinti. Bet tai skambėjo kaip nuosprendis.

Taigi jam nebuvo sunku suprasti, kodėl �iuolaikinėms moterims kūdikis su pirmuoju sutiktu vyru reikalingas kaip skylė galvoje. Bet nejaugi �is reikalas taip toli nuėjo prie�inga kryptimi? O kaipgi problemos, su kuriomis susiduria moteris, susilaukusi vaiko su paskutiniuoju sutiktu vyru?

Vėlyvieji porininkai�� taip tokius vyrus vadino �iuolaikinės moterys. Moterys, kurios savo kūnus aukojo savo vaikystės meilėms. Moterys, kurios patyrė visk�� ir neplanuot� nė�tum�, ir pasiglam�ymus koled�e, ir gausyb� skudurinių romanų, u�simezgusių per atostogas darbe, klubuose ir baruose. Moterys, kurios praleido penkiolika ar daugiau metų nesupan�iotos motinystės pan�iais ir paliko vos ma�ytį langelį kūdikiui, pra�iopsojusios ma�iausiai de�imtį vaisingumo metų.

Jos gavo ir i�silavinim�, ir karjer�, ir gausyb� sekso vien tik savo malonumui. Ir pagaliau jos buvo pasiruo�usios i�spausti kūdikį, kol egzistavo bent menka biologinė galimybė.

Bet �ia ir buvo problema�� daugybė gerų vyrų, o galbūt ir patys geriausieji, jau buvo i�graibstyti. Be abejonės, su paskutiniuoju vyru, visai kaip ir su pirmuoju, egzistavo tam tikras atsitiktinumo veiksnys. Roris susirūpino dėl vėlyvųjų porininkų. Vėlyvieji porininkai buvo tarsi paskutiniai pirkėjai Kalėdų i�vakarėse. Papras�iausiai nebebuvo i� ko rinktis.

O kaip dėl paties Rorio? Ar jis i�ties buvo Ketės gyvenimo meilė, ar tiesiog atsitiktinis vyras, kuris tiesiog reikiamu momentu pasipainiojo jai po ranka? Toji mintis varė jį į neviltį. Tai nebuvo pakankamai rimta prie�astis, kad paleistų nauj� gyvyb� į �į pasaulį. Ir vis tiek jis ne�inojo, kaip jai atsakyti ir kaip jai pasakyti, kad jį kamuoja abejonės.

Negali pasakyti mylimai moteriai, jog nesi tikras, ar nori vaiko su ja.

Tai nėra natūralu.

��Niekas nei�bar�kins tau smegenų taip, kaip nuobod�iaujanti namų �eimininkė,�� pasakė Maiklas Paului.�� Pagalvok apie tai. Vaikai jau u�aug� arba auga. Jos senis kiekvien� �e�tadienį u�miega prie�ais televizorių, �iūrėdamas futbol�. Ir ji ima galvoti: Kam a� visa tai tausoju? A� vaik�tau į sporto sal�,�� įsivaizduok, �ia ji taip m�sto,�� laikausi Atkinso dietos. A� vis dar esu pakankamai jauna. A� turiu savų poreikių.

��Ir tada pasipainioji tu,�� pasi�aipė Paulas.

��Ir tada pasipainioju a�,�� sunkiai i�tarė Maiklas. Galų gale jis nesugebėjo nulaikyti savo rankų nuo D�ind�er. Galiausiai jis susigr��ino j� ne vien tam, kad ji atsakinėtų į telefonų skambu�ius ir pildytų mokes�ių deklaracijas. Maiklas galėjo atsispirti visoms, tik ne pasamdytai tarnaitei.

�Mano brolis�� ligonis�,�� liūdnai m�stė Paulas. Maiklas manė, kad kontroliuoja save, bet Paulas �inojo, kad taip nėra. Priklausomybė paėmė vir�ų. Ir Paulas pagaliau pamatė, kad tai nebuvo tiesiog naujų malonumų ie�kojimas.

Malonumas neturėjo su tuo nieko bendra.

Paulas �inojo, kad Maiklas su D�ind�er i�smukdavo anksti vakarais į vietinį Hilton�. Jie tai darydavo tokiu laiku, kada savo nebuvim� namuose galima nesunkiai paai�kinti transporto kam��iais, gausybe darbo ar apskritai neai�kinti.

Paulas jautėsi prislėgtas, įsivaizduodamas juos besirai�iojan�ius steriliame verslo klasės kambaryje su ma�ais arbatos ir kavos mai�eliais, absurdi�kai įspraustu į kamp� kelnių presu ir �enklu �Netrukdyti!� ant durų, įspėjan�iu kambarių tvarkytoj�. Paulas jautė, kad jo brolis gailisi, ta�iau po senovei slepiasi po įprastine į�ūlumo kauke.

Maiklas manė, kad jam pavyks i�saugoti sveik� kailį.

��Geras dalykas su i�tekėjusiomis moterimis yra tas, kad jos vis� laik� turi būti kur nors,�� pasakė kart� Maiklas.�� Tai ne netekėjusios pauk�tytės, kurios nori, kad visas dienas leistumei su jomis, be perstojo kalbėtumei apie savo jausmus ir vestumeisi jas vakarienės. I�tekėjusios moterys vis� laik� turi svarbesnių reikalų.

Paului įgriso tie paistalai apie brolio seksualinį gyvenim�. Buvo laikas, kai jis negalėdavo atsiklausyti Maiklo pasakojimų apie jo nuotykius, kuriuos jis visuomet pateikdavo įvilk�s į savo paties susikurtos filosofijos rūb�, pasitelk�s savit� po�iūrį į visat�.

Vis dėlto tai buvo dar paauglystėje, dar prie� į�adus, kuriuos jie davė prie altoriaus. Dabar tokios kalbos jį pykino. Tegul susidirba sau gyvenim�, jeigu pats to nori. Paulas tik vieno tro�ko�� pardavinėti automobilius. Jis tenorėjo matyti, kaip dideli bosai i� Si�io atvyksta pas jį su savo milijoninėmis premijomis ir kalbasi su juo apie savo svajonių Ferrari Pininfarina. Bet verslas nejudėjo, į parduodamus automobilius niekas nesidairė, ir daugum� dienų salone aidėjo tik dviejų brolių balsai.

��Honkonge netrukus prasidės automobilių paroda,�� pasakė Paulas.�� Prekybos ministerija kvie�ia ir mus. Du verslo klasės bilietai. Vie�butis.

Paulas parodė savo broliui gausiai iliustruot� bro�iūr�. Ant vir�elio puikavosi Honkongo dangorai�ių mi�kas, kylantis į dangų kitų metų F1 Ferrari modelio fone. Ant variklio gaubto sėdėjo daili azijietė trumpu sijonėliu ir linksmai �ypsojosi.

��Ma�iau,�� atsakė Maiklas.�� Taip, paroda bus tikrai nema�a.

��Pamaniau, kad pasiimsiu su savimi D�esik�. Jeigu tu susitvarkysi be man�s. Jai būtų visai į naud� koki� savait� prasibla�kyti. Pavadinsime �i� i�vyk� mano �ių metų atostogomis.

��Va�iuok. Ne ka�in kas �ia vyksta. I�siversime.

Paulas linktelėjo. Vadinasi, sutarta. Jis apsisuko eiti, bet staiga sustojo. Jis paskutinį kart� pabandys u�kirsti keli� �iai beprotybei. Kol dar ne vėlu.

��A� �iūriu į tave su dukrele, Maiklai. Ir matau, kaip tu j� myli. Ir a� �inau, kad tu nori tapti tikru �eimos �mogumi.

��A� nenoriu tapti �eimos �mogumi. A� esu �eimos �mogus.

��Bet jeigu tu neteksi Naoko, tu neteksi visko. Tu tai �inai, ar ne? Savo santuokos. Savo dukters. Savo �eimos. Juk tu to nenori, ar ne?

Maiklas �iūrėjo į D�ind�er, sėdin�i� savo nedideliame stikliniame narvelyje. Niekada negalėtum pagalvoti, kad ji galėtų bar�kinti kieno nors smegenis Hiltone. Ir dar prie� arbatėl�. Paulas pastebėjo, kaip jo brolis susiraukė, tarsi �ie procesiniai veiksmai būtų sukėl� jam fizinio skausmo.

��A� nieko negaliu sau padaryti, Paulai.

��inoma, kad gali!

Maiklas papurtė galv�.

��Tu vis�laik tikiesi, kad tasai alkis anks�iau ar vėliau i�nyks. Kai vesi. Arba kai tapsi tėvu. Bet jis niekada nei�nyksta.�� Maiklas pasi�iūrėjo į savo brolį liūdnomis, mylin�iomis akimis.�� Manai, kad vaikai ver�ia pasaulį suktis? Tu klysti, Paulai. Tai ne vaikai. Tai trauka. Tai dulkinimasis. Tai vis tro�kimas ka�ko naujo, nepatirto. �tai kas yra visatos centre�� tai kur glūdi visa did�iojo �aidimo esmė. Geismas. Potraukis. Vadink tai, kaip nori. Vaikai yra viso labo �alutinis produktas.

��Tik ne man. Tik ne mano �monai.

��Tu manai, kad moterys kitokios? Jos tokios pat kaip ir mes. Tai ir yra did�ioji paslaptis. Moterys yra tokios pat kaip ir mes. Jos ie�ko malonumų visur, kur tik gali. Ir niekas nei�bar�kins tau smegenų taip, kaip nuobod�iaujanti namų �eimininkė ir motina.�� Maiklas stabtelėjo ir susim�stė.�� Nebent ji yra tavo �mona, �inoma.

Popė nusi�ypsojo D�esikai.

Tai buvo kerinti �ypsena, bedantė ir plati, truputį drebanti lūpų kampu�iuose, bet neabejotinai skirta tetai. Bisui ji dar sumaskatavo kojomis, tarytum mėgindama plaukti ant nugaros savo lovytėje.

��Ji pa�įsta mane, ar ne?�� nud�iugo D�esika.�� Ji pradeda mane pa�inti!

��Tik pa�iūrėk į �it� karv�,�� pasakė Megė, prasitrynusi nuo nemigos u�tinusias akis.�� Nors prie �aizdos dėk, kai tu �ia.

��O, ji visai ne karvė!�� D�esika pasilenkė vir� lovelės ir paėmė Pop� ant rankų. Mergytė net sugargaliavo i� pasitenkinimo.�� Tu mano ma�ytis angelėlis!

��Ma�ytis angelėlis prarėkė pus� nakties ir niekaip negalėjo u�migti. Buvo taip blogai, kad kaimynai neapsikent� paleido 50 Cent kompakt�. Ta�iau joks gangsterių repas negali konkuruoti su Popės klykimu.

Ma�ylė stebėjo savo motin� bejausmiu �vilgsniu. Į kambarį įėjo Kirkas, �luostydamasis �lapius plaukus.

��Mums reikia ne�dintis i� �io buto.

��Nėra k� kalbėti.

��Kas jai?�� paklausė D�esika, ap�iūrinėdama Pop� ir glostydama jos plonus plauku�ius.

��Pilvo diegliai,�� atsakė Megė.

��Pilvo diegliai? Betgi diegliai būna tik arkliams.

Megė linktelėjo.

��Arkliams ir naujagimiams. Ji rėkia taip, lyg artėtų pasaulio pabaiga. Galų gale ji u�miega�� bet tada jau a� negaliu u�migti. Kai pagaliau pradedu snausti, ji ir vėl ima klykti.

D�esika nutylėjo. Ji supo ant rankų Pop� ir ma�ylė kryk�tavo i� pasitenkinimo. Ir tada ji pasakė:

��Tau nepaprastai pasisekė, kad j� turi, Mege.

��inau, D�es,�� tarė Megė su �yk��ia �ypsena. Jai norėjosi padėkoti u� t� meil�, kuri� sesuo jautė jos ma�ylei. Bet jai norėjosi pasakyti ir tai, kad jos sesuo suprastų, jog turėti vaik�� tai ne vien laimingos pabaigos.�� inau, kad man pasisekė. Bet a� niekada nemaniau, kad galima būti tokiai pavargusiai.

Megė nuėjo į virtuv� ir grį�o su dviem �indukais-�vėriukais. Ant vieno puikavosi besi�ypsantis lokys, o ant kito�� besilai�antis lūpas tigras.

��Jeigu ji ims kraustytis i� proto, suki�k jai į nasrus �itai.

��indukai?�� D�esika pa�iūrėjo į juos taip, tarsi Megė būtų jai padavusi por� suktinių.�� A� maniau, kad tu esi prie� �indukus. Maniau, kad ji gali prie jų priprasti, kad �indukai negerai jos dantims ir visa kita.

Megė nusijuokė.

��A� buvau prie� maitinim� i� buteliuko. Prie� �indukus. Prie� bėgim� prie naujagimio kiekvien�kart, vos tik jis pravirks. Tada a� susilaukiau Popės ir �inai, kas pasikeitė? Viskas. Visi mano geri ketinimai, visi knygų patarimai ir patys tvir�iausi įsitikinimai dėl maitinimo krūtimi�� visa tai i�skrido tiesiai pro lang�. Visa tai grynas �ūdas, D�es. Grynų gryniausios nes�monės. Tau tiesiog reikia kaip nors tai i�tverti. Tau tiesiog reikia kaip nors atsilaikyti ir visos priemonės tinka.

Megė u�dėjo rank� ant i�si�ovusios kūdikio kaktos. Bet Popė tik �altai nusuko veid� nuo savo motinos, priglusdama prie D�esikos.

��tai tau ir kūdikėlis,�� pasakė Megė, atitraukusi rank�.�� Susitaikyk su realybe, mamyte.

Nuostabiausias dalykas mokant �mones nardyti, yra toji akimirka, kai pradedantysis pirm� kart� i�neria į pavir�ių.

Nedidelė dalis pradedan�iųjų supanikuodavo�� nusiplė�davo kauk�, kar�tligi�kai traukdavo į plau�ius or�, tarsi jie k� tik būtų buv� ekshumuoti i� ka�kokio klaustrofobi�ko vandens kapo. Ta�iau dauguma jų būdavo ekstazėje. Kliedėdavo i� d�iaugsmo, savo akimis pamat� po vandeniu knib�dėte knib�dan�i� gyvyb�, psichodelinį koralų gro�į ir savo kailiu patyr� skridimo pojūtį, į k� nardymas taip smarkiai panė�ėjo.

Ten, apa�ioje, plytėjo kitas pasaulis�� geresnis, laisvesnis�� ir dauguma �monių pamildavo jį i� pirmo �vilgsnio. Bet savo naujajame darbe Kirkas negalėjo matyti �io jausmo. Septynis rytus per savait� jis mokė pradedan�iuosius nardyti baseine, įrengtame privataus namo kieme Batersyje. O Batersyje viskas buvo kitaip.

�ia nebuvo �uvų, nebuvo koralų, nebuvo tos beribės erdvės, kurioje skendėjo prie� ilgus �imtme�ius sudu�� laivai, stūksojo kalnai, auk�tesni u� Everest�, ir vertėsi kriokliai, didesni u� Niagar�.

Vos ma�ytė �ydra dė�utė, pripildyta chloruoto vandens, kurioje jauni vyrai ir moterys (beveik visi jie buvo nuo dvide�imties iki trisde�imties metų am�iaus) ruo�ėsi dviem savaitėms vasaros malonumų Indijos vandenyne, Karibų ar Raudonojoje jūroje, mokydamiesi nardymo abėcėlės.

Nardymo reikmenų parduotuvės, esan�ios Ed�veiro kelyje, pagalbinėse patalpose Kirkas dėstė teorij� norintiems gauti PADI15 nardytojo kortel�. Ir tai buvo tas pat, kas mėginti paai�kinti stebukl�.

Tai nebuvo dideli pinigai. Nardyme jų niekada nebuvo. �monės tai darė i� meilės. Bet meilė neapmokės buto nuomos, tad popietėmis Kirkas sėsdavo ant sportinio dvira�io, kuris jam nepriklausė, ir i�ve�iodavo sumu�tinius bei kav� Si�io bankininkams, finansų makleriams ir draudimo agentams, kol ateidavo laikas grį�ti namo ir pakeisti D�esik�.

Megė �inojo apie jo nardymo instruktoriaus darb� Batersio namo baseine. Bet jis nieko jai nepasakojo apie kit�� u�kand�ių i�ve�iotojo�� darb� Sityje. Jis to nepasakojo, nes norėjo, kad ji juo did�iuotųsi. Taip, kaip jis did�iavosi ja.

Jis norėjo būti su Mege. Jis norėjo būti su Pope�� ji buvo nuostabus vaikas, ir jis �inojo, kad tas verkimas vien� dien� baigsis ir reikalai pasitaisys.

Bet �itas gyvenimas Londone�� pilkos gatvės, nesi�ypsantys veidai ir tas noras i�trūkti i� �ia, apėm�s net ir tuos �mones, kurie niekada net nepagalvotų apie gyvenim� svetur�� nebuvo tai, kaip jis vaizdavosi savo gyvenim�.

Seksas, miegas, saulė, tikras nardymas�� visi �ie dalykai, jo patys mėgstamiausi dalykai�� visa tai ka�kaip nepastebimai nugrimzdo praeitin. Ir jis klausė sav�s. Jis nuo�ird�iai klausė sav�s.

Koki� dalį sav�s gali paaukoti vardan mylimo �mogaus, ir vis tiek nenustoti jo mylėj�s?

D�esika stūmė Popės ve�imėlį purvinomis gatvėmis ir m�stė, kad daugelis �ių moterų atrodo bevilti�kai nusikamavusios.

Susenusios pirma laiko. Nudrengtomis drapanomis, kurias Oxfam16 nesusim�stydami i�brokuotų. Riebaluotais, nepri�iūrėtais plaukais. Neįtikėtinai i�vargusios. Jos priminė jai ka�k�. Krūptelėjusi ji suvokė, kad jos priminė jai Mėg�.

Bet jos sesuo neturėjo jų pyk�io. �ios moterys buvo piktos ant viso pasaulio, ant savo vaikų. Reikėjo girdėti, kaip jos plūsdavo savo ma�ylius, vos tik jų dėmesį patraukdavo koks saldainis! Piktos net ir ant D�esikos, nevikriai vairuojan�ios mading� triratį Popės ve�imėlį Haknio gatvėmis per minias jaunų motinų ir jų bliaunan�ių, ink��ian�ių, pusplikių, murzinų vaikų.

��Oi, brangute, �iūrėk savo prakeiktus ratus,�� ūktelėjo viena jai pavymui, net nesiteikdama i�siimti cigaretės i� burnos.�� Tu vos neperva�iavai mano sumautos kojos!

��Atleiskite,�� atsakė D�esika, mandagiai �ypsodamasi.

Su savo liekna figūra, nepriekai�tingais drabu�iais ir makia�u bei tyliu mandagumu D�esika niekuo nepanė�ėjo į tas nepraustaburnes kumeles i� Saulėtojo rajono. Ir vis dėlto ji jautė, kad jos laikė j� sava, ir tai pripildydavo D�esikos �irdį motini�ko d�iaugsmo.

Jauna mama, i�siruo�usi į park�, idant ma�ylė galėtų ma�umėl� pakvėpuoti tyru oru. I�ėjusi pasivaik��ioti kartu su savo kūnu ir krauju.

Dvide�imtas skyrius

Vėlyv� rytmetį �aidimų aik�tel� okupuodavo jaunos Saulėtojo rajono mamos. Kol jų bambliai i�kilmingai krypuodavo vienas �alia kito, o kūdikiai snausdavo savo ve�imėliuose, moterys stovėdavo atsi�liejusios į kopėtėles ir rūkydamos plepėdavo.

Jos turėjo savininki�k� po�iūrį į �i� �aidimų aik�tel�, nes vos prie� kelerius metus jos, tada dar paauglės, rinkdavosi �ia vėlyvomis popietėmis pasisupti ant sūpynių, paplepėti ir parūkyti.

D�esika su Pope laikydavosi kiek atokiau nuo jų, ir paprastai eidavo maitinti ar�ių Ist Endo an�ių, kurios gyveno parke. D�esika mėtydavo joms su�iedėjusi� duon�, o Popės gyvos mėlynos akys kiekvien� kart� i�siplėsdavo i� nuostabos matant, kaip antys kreksi ir pe�asi tarpusavyje.

��Ji tikra gra�uolė�� tavi�kė.

Tai buvo viena i� jaunų mamų. Ne vyresnė kaip dvide�imties, gra�aus veido. Du trumpai kirpti berniukai painiojosi jai po kojų. D�esika krūptelėjo supratusi, kad moteris�� grei�iau netgi mergina�� kalbėjo su ja apie Pop�.

��Tikra gra�uolė,�� pakartojo moteris. Ji giliai patraukė Marlboro.�� Kiek jai? Kokie trys mėnesiai?

��Penki.�� D�esika nuvijo antis ir prisitraukė Pop� ar�iau.�� Ji gimė kiek per anksti.

��Nei�ne�iota? Nieko, atsigriebs.�� Ji mostelėjo į vien� i� savo skustagalvių.�� Trisde�imt penkios savaitės �itam. Kai gimė, buvo labiau pana�us į kraujuojantį vi��iuk� i� Kentucky Fried Chicken nei į naujagimį. Niekad nepasakytum.

Jaunos mamos viena po kitos pradėjo girti ir kalbinti Pop�, ir D�esika pasijuto įtraukta į jų rat�.

I� pa�iūros nepasakytum, kad jos gali būti tokios �velnios. Tai juk buvo tos pa�ios moterys, kurias matydavai besikoliojan�ias prekybos centre. Matyt, vaikai i�laisvindavo jų viduje t� �velnum�, kuris neegzistavo jų likusiame gyvenime.

Ji prisėdo ant laisvų sūpynių, o mamos susispietė aplink Pop�. Galėjai pamanyti, jog kiekvienas naujas vaikas buvo joms tarsi stebuklas, kurio jos negali paai�kinti. Juokingiausia buvo tai, kad jos visos norėjo su�inoti, kuo vardu �i ma�ylė, ta�iau niekam neatėjo į galv� pasiteirauti D�esikos vardo.

D�esika dėl to nė kiek neįsi�eidė.

��Neatrodo taip, lyg būtų k� tik pagimd�iusi,�� parei�kė viena i� mamų.

Per aik�tel� nuvilnijo pritarimo �urmulys. D�esika tik kukliai �yptelėjo. Supama ant kelių, Popė d�iūgavo.

��Tu esi mamytės dukrelė, taip?�� paklausė kita jauna mama, perbraukdama per Popės skruost� pageltusiu nuo nikotino pir�tu.�� Į k� tu pana�i? Į mam� ar į tėtį?

��Jos tėtis italas,�� tarė D�esika, pati net suvirpėdama nuo �io baisaus melo ir pati negalėdama savimi patikėti.�� Jis pami��s dėl jos. Jis mus abidvi vadina savo mergytėmis.

��Smagu, kai jie u�sibūna ilgesniam laikui,�� pasakė viena i� mamų.

��D�ese?

Staiga visų rūkan�ių moterų, trumpaplaukių pyplių ir i�pūst�and�ių kūdikių apsuptyje pasirodė Ketė. Plika akimi matei, kaip jų veidai suakmenėja �ios puikiai apsirengusios, taisyklingai kalban�ios, ai�kiai bevaikės nepa�įstamosios akivaizdoje.

��K� �ia veiki?�� suglumusi paklausė D�esika.

Ketė pamosavo sausainių krep�eliu.

��T� patį, k� ir tu. �eriu antis.

D�esika susirinko Popės daiktus�� kum�tines pir�tines, vilnon� kepur� su gyvuliuko ausimis, buteliuk�� ir paėmė ma�yl�, tuo tarpu Ketė stūmė tu��i� ve�im�.

��Ate, Pope,�� pasakė toji moteris, kuri pirmoji u�kalbino D�esik�.�� Būk gera mergaitė, klausyk savo mamos.

Ketė pa�velgė į D�esik�.

Ir D�esika stipriai prispaudė Pop� prie krūtinės.

Jiedvi sėdėjo ant i�rai�yto suolelio prie�ingoje e�ero pusėje. Duona buvo jau seniai pasibaigusi, an�ių niekur nebesimatė. Popė miegojo D�esikai ant rankų. Tolimas Saulėtojo rajono mamų juokas atsklisdavo net iki jų.

��inai, gydytojas man rekomendavo IVF,�� pasakė Ketė.�� Ir vis tai vien tik dėl mano am�iaus. Mano am�iaus! Roris beveik penkiolika metų u� mane vyresnis.

D�esika tyrinėjo miegan�ios Popės veid�. Ir nieko nesakė.

��Tai pana�u į maratono bėgim� su kliūtimis,�� toliau t�sė Ketė.�� Visomis tomis kliūtimis, D�es. Injekcijomis, echoskopijomis.�� Ji papurtė galv�.�� Tavo nuotaikai kei�iantis kartu su oru. Visas tas laikas, visos tos kliūtys, niekada ne�inant, ar tai pavyks.

��A� �inau, į k� tai pana�u. A� pati visa tai patyriau.

��inoma, tu tai patyrei. A� tai �inau.

D�esika spoksojo į kit� e�ero krant�. Paskendusi savo mintyse, menkai tesiklausydama. Ketė dabar kalbėjo grei�iau. Skubėjo i�sipasakoti. Norėjo, kad ji kuo grei�iau apie tai su�inotų. Norėjo kuo grei�iau tai prane�ti.

��Man perkėlė dvi apvaisintas kiau�ial�stes.

��Vadinasi, Roris jau grį�o prie darbo?

��Taip, Roris vėl dirba.

��Gerai, man jis visada patiko.

��Po to a� turėjau palaukti, turėjau palaukti dvi savaites. Tai buvo dvi ilgiausios savaitės mano gyvenime.

��Ir dabar tu nė��ia.

D�esikos balsas buvo ramus ir negyvas, gal tik ma�umėl� ironi�kas. Tai nenuskambėjo kaip klausimas.

Ketė pa�velgė į savo seserį ir panoro j� apkabinti, priglausti prie sav�s ir paklausti�� ar �inai, kokia esi mylima?

�tai kad ir Megė�� ji taip lengvai yrėsi per gyvenim�, pakeliui nesunkiai įveikdama visas kliūtis�� tėvų skyrybas, mokykl�, vaikinus, vyrus. Net jos sesers pogimdyvinė depresija ar nervinis i�sekimas, kad ir kas tai būtų, regis, i�garavo i�syk, vos tik Kirkas įsikraustė pas j�.

Bet D�esikai nuo pat prad�ių buvo taip sunku. Ketė susigėdo, nes ji atėjo �ionai dar labiau įskaudinti savo seserį.

��Ir dabar a� laukiuosi, D�es.

D�esika nusikvatojo ir tai i�g�sdino Ket�.

��Atspėk, i� kur su�inojau? Tu nebūtum atsitrenkusi iki pat Ist Endo, jeigu nebūtų pasisek�.

Ketė sunkiai atsikvėpė. Galbūt galiausiai viskas nebus taip blogai.

��A� norėjau, kad tu pirmoji apie tai su�inotum, D�es,�� i�tarė Ketė, sugriebdama seserį u� rankos, pajutusi nenumaldom� nor� j� liesti.�� Net Roris dar nieko ne�ino.

D�esika nuleido akis į Pop� ir palingavo galv�. Tada vėl pa�velgė į savo seserį, tyliai ragindama t�sti. �Kad daugiau kaip ir nėra ko pridurti�,�� pagalvojo Ketė.

��Niekada nemaniau, kad man pasiseks,�� pasakė ji, pati suvokdama, kad kalba niekus.�� Visos tos kliūtys. Rorio operacija. Viskas nuo pat prad�ių atrodė taip trapu. Kokie buvo �ansai? Ma�iau nei trisde�imt procentų?�� Ji bejėgi�kai truktelėjo pe�iais.�� Tai stebuklas. A� niekada nemaniau, kad man pasiseks.

��Keista,�� tarė D�esika. Ji jau nebesijuokė.�� Nes kai a� ruo�iausi IVF, man nė į galv� neatėjo, kad gali nepasisekti.

��O, D�ese. A� nenoriu, kad tu blogai jaustumeisi dėl �io kūdikio.

D�esika paėmė seserį u� rankų.

��Sveikinu, Kete. Ir a�iū, kad pagalvojai apie mane.�� Ji nusi�ypsojo.�� Nesijaudink, a� nei�protėsiu. Ir nepulsiu siautėti. A� nejau�iu jokio pavydo. Nei liūdesio. Na, galbūt truputį. Bet tai natūralu. Bet a� d�iaugiuosi dėl tav�s. Tu būsi gera motina.

��A� nesu tikra, ar Roris to nori,�� pridūrė Ketė. Ji norėjo, kad jos sesuo �inotų�� tarp jų nėra viskas idealu. Negalvok, kad viskas taip gra�u. Ji nerimavo dėl pinigų, dėl to, kur jie gyvens. Bet labiau u� visk� ji nerimavo dėl tėvo. Viskas nėra taip gra�u.

��Roris bus geras tėvas,�� pasakė D�esika susim�s�iusi, smiliumi apvesdama Popės burnos kontūrus.�� Jis toks kaip Paulas. Myli vaikus.

�ilti D�esikos �od�iai paakino Ket� i�lieti �irdį.

��Bet a� manau, kad jis tai daro tik dėl man�s. A� ne�inau, D�es. I� viso to gali i�eiti baisi sumai�tis.

��Kai kūdikis gims, jis įsimylės jį. Jiems visiems taip nutinka.�� D�esika pa�iūrėjo į �aidimų aik�tel� kitame e�ero krante. Mamos jau buvo i�ėjusios. D�esika palingavo galv�.�� A� linkiu tau viso ko geriausio. Ir kūdikiui. Kitaip ir būti negali. Bet pra�au, nekalbėk man apie stebuklus. IVF nėra joks stebuklas. Tai didelis verslas.�� Dabar jos balsas skambėjo piktai. Jos akys prisipildė neapykantos visai tai neteisybei.�� Kiek tai kainuoja? Trys tūkstan�iai u� bandym�? O tu, Kete,�� tu esi tik klientė. Vien� dien� tu u�sigeidi vaiko, lygiai kaip anks�iau u�sigeisdavai automobilio ar atostogų. Ir gauni tai, ko nori. Argi ne taip, Kete? Tad būk maloni, neau�ink burnos, kalbėdama apie stebuklus.

Ketė lėtai atsistojo, staiga supratusi, kad jai reikia kuo grei�iau i� �ia dingti. Jai nereikėjo �ia ateiti, nereikėjo vaidinti rūpintojėlės vyresniosios sesers. Juk jos visos jau seniai suaugusios moterys, gyvenan�ios savo komplikuotus gyvenimus. Nebegali atsipirkti vos vienu pabu�iavimu.

��D�ese, k� a� galiu pasakyti? Pagalbiniai apvaisinimo metodai suteikia viltį �monėms, kurie jos jau nebeturi. Man to pakanka. Ir k�? Natūraliai pradėti kūdikiai neturi problemų? Moterys, natūraliai pradėjusios kūdikius, neturi problemų? Pasi�iūrėk į Mėg�. Ji buvo pasiry�usi pasidaryti sau gal�. Juk tai visai ne dėl IVF, ar ne, D�es?

Popė piktai sudejavo. Ji pradėjo rėkti ir jos veidas pirmiausia pasidarė rausvas, po to raudonas ir galiausiai�� violetinis.

��Pa�iūrėk, k� pridarei,�� at�ariai at�ovė D�esika.

�Jai neu�teks dr�sos,�� toptelėjo Ketei.�� Jai bus per sunku tai pakelti. Mano sesuo per ilgai kentėjo. Ir dabar visa toji tamsa skverbiasi vis gilyn į jos dr�si�, �velni� �irdį.�

��Kaip tau atrodo, kodėl a� atėjau pirmiausia pas tave, D�es? Nes a� �inau, kad tau skauda. Bet man reikia tav�s. Man reikia, kad tu ir toliau i�liktumei mano sesuo. Man reikia, kad tu būtumei nuostabi teta �iam kūdikiui. Tokia pat nuostabi, kokia esi Popei.

��Taip, tai a�,�� tarė D�esika. Jos bals� beveik u�go�ė ma�ylės riksmas.�� Tetulė D�esika.

��Man reikia eiti,�� pasakė Ketė nuvargusiu balsu. �K� man daryti? Atsipra�inėti? Juk negaliu to daryti�,�� maustė jinai.

��Tau reikėjo geriau manimi pasirūpinti, Kete.

��Apie k� tu kalbi?

��A� buvau dar vaikas. Man buvo tik �e�iolika metų. Jauna �e�iolikmetė. Tu buvai dvide�imties, mokeisi universitete. Buvai suaugusi moteris.�� Ji palingavo galv�.�� Turėjai manimi geriau pasirūpinti.

Ketė pasijuto sta�iai sukrėsta.

��Tu vis dar prisimeni t� sen� istorij�? Pamir�k j�, D�ese. K� dar mes galėjome padaryti? K�, tavo nuomone, tau reikėjo daryti�� gimdyti? Tai su niekuo neturi jokio ry�io.

��Tu manai, kad abortas yra gerai?

��A� juk to nesakiau, ar ne?

��Paklausk savo sesers. Paklausk Megės. Jūs, bevilti�kos karjeristės, esate man tiesiog juokingos. Jums tai tiesiog dar viena kontracepcijos forma. Jie i�plė�ia kūdikį i� tav�s. Su prakeiktu siurbliu. O tu �inai, k� tai padaro? A� pasakysiu, k�. Tai sugriauna tavo gyvenim�.

��Tai ne tavo kaltė. Niekas nėra tavo kaltė. Nieko kito tu negalėjai padaryti.

��Tai sugriauna tavo gyvenim�.

Pop� kone i�tiko apopleksija. O D�esika kaip patrakusi j� sūpavo. Ketė niekada nebuvo ma�iusi, kad kūdikis taip paraustų. Atrodė, kad ji niekada nesustos kaukusi.

��Ar jai viskas gerai?�� sunerimo Ketė.

D�esika pagaliau prisiminė ma�yl� ir pradėjo meiliai j� guosti. Popė dar �iek tiek pakuk�iojo ir pagaliau visai nutilo.

��Megė to negali,�� yptelėjo D�esika.�� Ji tik verkia ir verkia vis� naktį.�� Ji �velniai paglostė �vie�i� ma�ylės od�.�� Tu varai savo mamyt� i� proto, ar ne, brangioji?

U�tat mes turime vienas kit�.

Būtent tai Roris planavo pasakyti jai su�inoj�s, jog IVF nepavyko. Jis neabejojo, kad taip ir atsitiks.

Kokie buvo jų �ansai? Nereikėjo la�ybų kontoros ar gydytojo, kad su�inotum, jog jie yra labai menki.

Visiems atrodė, kad tik moteris turi i�k�sti vis� IVF cikl�. �inoma, tai Ketė buvo pripumpuota hormonų, kurie jos kūn� pavertė kiau�ial�s�ių perprodukcijos fabriku. Bet Roris irgi ten buvo ir visk� matė. Matė, kaip smeigė adatas į jos nuostabų plok��i� pilv�, matė kaip jos nuotaika tolyd�io prastėja ir atsargų optimizm� pakei�ia juoda neviltis. Roris vis� laik� sėdėjo sulaik�s kvėpavim� ir laukė, kol įvyks kas nors negero.

U�tat mes turime vienas kit�.

Jis jautė, kad jiems reikia pabandyti. Ir jis pabandė, nes mylėjo j�. Bet viduje jis nusiteikė nesėkmei.

Jie pabandė ir dabar liko tik laukti ir tikėtis, kad abu į jos gimd� perkelti embrionai i�tirps. Mes pabandėme, mes padarėme, k� galėjome, ir visa tai būtų buv� puiku�� inoma, kad puiku,�� ta�iau mes bent jau turime vienas kit�. Tai ne pasaulio pabaiga, ir ne mūsų pabaiga.

Bet �ia ir yra ironija su menkais �ansais.

Kartais būna, kad ir pasiseka.

Jie stovėjo salės viduryje, uosdami kvap� ir pastangas visų k� tik sal� palikusių kūnų.

��Tu laimingas, taip?�� paklausė Ketė.�� Juk tu to nori, ar ne?

��Juokauji?�� nusijuokė jis.�� Tai bus pats nuostabiausias dalykas pasaulyje.

Ir kai ji apipylė jį bu�iniais, jis pamir�o visas abejones. Nuostabiausias dalykas pasaulyje! Ma�as berniukas�� o gal mergaitė!�� kuri bus pusiau jis ir pusiau ji. Dar viena gyvybė, kuri bus sutverta i� jųdviejų meilės. Tai�� pats natūraliausias dalykas pasaulyje ir vis dėlto tame vis� laik� yra ka�kas stebuklingo. Vaiko gimime�� tame kasdieniame stebukle.

Jo skyrybų su Ali kartėlis nei�dildė i� atminties tų jausmų, kurie jį apėmė gimus D�eikui�� pasidid�iavimo, laimės ir begalinės meilės, suliepsnojusios jo �irdyje.

Jis i�bu�iavo Ketės veid�, kakt�, rankas. Jo jausmai jai ir jų negimusiam ma�yliui susiliejo, tapo neperskiriami.

��Tau pavyko,�� pasakė jis.�� Tau i� tikrųjų pavyko.

��Man pavyko!�� susijuokė ji.�� Ir tu nori jo ne ma�iau u� mane�� tu esi tuo tikras?

��Tai pats nuostabiausias dalykas pasaulyje.

Ir jis tai sakė nuo�ird�iai. Abejonės jį ir vėl u�puolė tada, kai Ketė i�ėjo į Mamma-san, o jis paskambino D�eikui prane�ti gerų naujienų.

��Tai nuostabu, tėti,�� pasakė D�eikas. Ta�iau jo balsas nuskambėjo taip, lyg ka�kas k� tik pakeitė jo pasaulį, jo net neatsiklaus�s.�� Bet kaip �ia dabar i�eina? Tai kas a� jam dabar�� suaug�s pusbrolis, dėdė ar apskritai niekas? Ar �i nauja �eima bus kartu ir mano, ar jau nebe?

Roris neturėjo atsakymų savo paaugliui sūnui.

Ir dar vienas dalykas nedavė ramybės Roriui. �is kūdikis�� is stebuklingas, dar negim�s kūdikis�� nu�ymėjo Rorio gyvenimo ribas. Kai gimė D�eikas, Roris net nesusim�stė, ar dar ilgai gyvens. Toji mintis net neatėjo jam į galv�. Tai buvo savaime suprantamas dalykas, kad jis gyvens bent jau tiek, kol D�eikas u�augs�� taip ir atsitiko.

Bet Roris buvo jau nebe jaunuolis. Prie� Ketei įeinant į treniruo�ių sal�, jis tai pajuto per pratybas. S�narių ir raumenų, praleidusių pus�imtį metų �ioje planetoje, protestus ir skausmus. Jis vis dar galėjo atlikti maioashi-geri�� lanko trajektorijos spyrį,�� koja numu�damas kepur� prie�ininkui nuo galvos, bet po to deginantis skausmas kelio srityje primindavo jam, kad senatvė jau ne u� kalnų.

Kai gims vaikas, jam jau bus daugiau kaip penkiasde�imt. Jis prisiminė savo tėv� tokio pat am�iaus. Senas �mogus, kurio gyvenimas beveik pasibaig�s, likus vos de�im�iai metų iki mirties nuo baisaus �irdies smūgio.

Roris matė, kad su juo viskas kitaip, kiti laikai. Kitaip nei jo tėvas, jis niekada nerūke. Kitaip nei daugelis bendraam�ių, jis niekada nevartojo narkotikų. Jo darbas leido jam palaikyti puiki� form�� jo kūnas buvo treniruotas labiau, nei bet kurio kito jo metų vyro.

Bet tik idiotas gali neigti negailesting� laiko tėkm�. Kai �is vaikas sulauks paauglystės, Roris u�tikrintai bus senukas. Jeigu apskritai tiek i�gyvens. Jeigu nenumirs tokio pat am�iaus, kaip ir jo tėvas. Jeigu jam pavyks i�vengti vė�io, �irdies smūgio ir insulto. Jeigu jo nepartrenks autobusas.

O k�, jeigu nutiks tai, kas jau kart� įvyko praeityje? K�, jeigu istorija vėl pasikartos? K�, jeigu jis nepasiliks su Kete, lygiai kaip nepasiliko su D�eiko motina? K�, jeigu jis nesugebės i�būti kartu su ja ilgiau, nei su kitomis moterimis?

Jo karta u�augo, nuolat knaisiodamasi po savo santykių, savo vedybinio gyvenimo pamatais, todėl buvo puikiai įvald�iusi tris svarbiausius gyvenimo postulatus: u�knisk, suknisk ir atsiknisk. Visos �ios trys knisimo stadijos buvo laikomos norma.

Kaip moralinė filosofija ar, teisingiau, amoralinė filosofija, �i trejybė turėjo savų privalumų.

Jis niekada nebūtų sutik�s Ketės, jeigu jo �mona nebūtų įsimylėjusi kito. I�sigelbėj�s i� savo pirmosios santuokos griuvėsių, jis įgijo laisv� susirasti savo gyvenimo meil�. �is naujas kūdikis niekada nebūtų buv�s pradėtas, jeigu nebūtų buv� jo vizito skyrybų teisman.

Bet labiausiai jo �irdį draskė sūnaus pasikeitimas. I� guvaus, saulėtos prigimties berniuko jis virto u�sidariusiu, i�g�sdintu, niekuo nepasitikin�iu atsiskyrėliu.

Ali per daug nesigilindama priskyrė �į D�eiko pasikeitim� nelaimingoms paauglystės transformacijoms. Ta�iau giliai �irdyje, smaugiamas kaltės jausmo, kuris neapleis jo iki pat mirties dienos, Roris �inojo, kad dėl to buvo kaltos skyrybos.

Ali mėgo apsimesti, kad gyvendami atskirai jie yra laimingesni, nei būdami kartu. Galbūt meluodama sau apie savo sūnų, ji tikėjosi nuraminsianti s��inės priekai�tus. Nes kas galėtų ramiai gyventi, �inodamas es�s kaltas dėl savo vaiko �aizdų, kurios neu�gis vis� gyvenim�?

Viskas sugrį�o�� nei�matuojamas pyktis ir liūdesys dėl jųdviejų skyrybų, jausmas, kad i� tav�s pagrobė tavo vaik�. Jis prisiminė, kaip Ali ir D�eikas persikraustė pas t� vyr�, kuriam buvo leista atkurti jų laim�. Roriui netgi nebuvo leista paskambinti ir palinkėti D�eikui labos nakties�� Ali tai pavadino invazija į �mūsų erdv�. Taigi Roris vakarais va�iuodavo prie jų namo, kur pasistatydavo automobilį ir stovėdavo ten tol, kol u�gesdavo �viesa jo sūnaus miegamajame.

Labos nakties, labos nakties.

Ar vien� dien� jis vėl taip pat statys automobilį po kokio nors nepa�įstamojo langais ir lauks u�g�stant �viesos �io būsimo vaiko miegamajame?

��Tai pats nuostabiausias dalykas pasaulyje,�� pasakė jis Ketei, �velniai u�dedamas savo randuotas rankas jai ant pilvo, ir jis tikrai taip jautėsi.

Bet jis nerado �od�ių nupasakoti to, kaip �is kūdikis nu�ymėjo ir jo gyvenimo kelio ilgį, kaip �is ma�as padarėlis priminė jam apie jo paties mirtingum�, ir kad tai buvo gamtos būdas pasakyti jam, jog viskas �iame pasaulyje turi pabaig�.

Dvide�imt pirmas skyrius

��Juokinga!�� pasakė Brigita Ketei.�� Tu i�spausi jį prie� pat savo keturiasde�imtmetį! Tu tai padarysi! Gimdysi pa�i� paskutin� minut�! Man rodos, tai... sta�iai juokinga.

Ketė neu�tikrintai nusi�ypsojo.

��Na, a� ir pati dar nesu visi�kai pasirengusi tokiam pasikeitimui.

��Ne, ne, ne,�� paprie�taravo Brigita.�� Nesuprask man�s neteisingai. Sveikinu tave! Ir Rorį, �inoma. Kas būtų galėj�s pagalvoti, kad jis turi tiek dr�sos? A� tiesiog manau, kad tai yra sta�iai juokinga. Palauk sekund�.

Brigita i�nyko virtuvėje. Buvo ankstyvas vakaras ir restoranas buvo dar tu��ias. Vieninteliai garsai restorane buvo besiruo�ian�ių vakarui virtuvės darbuotojų murmesys ir į langus barbenantis lietus. Ketė dar kart� prisilietė prie pilvo. Tokį vakar� smagu būti viduje. Brigita sugrį�o su dviem �ampano taurėmis ir buteliu �ampano.

��I�gerkime u� tave. Mano gudruol� Ket�.

Ketė susvyravo.

��Su malonumu, bet, man rodos, neturė�iau to daryti.�� Ji paglostė savo pilv�.�� Pati supranti.

Brigita atsiduso.

��Nagi, nesimaivyk. Tai�� ypatingas vakaras. Tik vien�. Tav�s tai nepra�udys.

Brigita meistri�kai nuplė�ė folij�, atsuko vielinį var�tį ir pasukiojo kam�tį. Jis i��ovė su diskreti�ku pok�telėjimu. Ji pripylė dvi taures ir i�tiesė vien� Ketei.

��A� tikrai nenoriu. Bet vis tiek a�iū.

Ketė paglostė Brigitos rank�. Ji buvo dėkinga �iai moteriai u� visk� ir labai nenorėjo jos įskaudinti. Bet tuo pat metu ji norėjo suteikti savo kūdikiui maksimalų �ans�.

��Tikiuosi, nepradėsi dangstytis mandagiomis frazėmis, Kete?�� Vis dar laikydama abi taures, Brigita gurk�telėjo i� vienos.

��Nieko pana�aus. A� tik... Na, tiesiog taip elgtis būtų neatsakinga. Bet a�iū tau u� puiki� mintį. Tikrai. Vėliau, gerai? Po gimdymo.

Brigita skubiai i�tu�tino savo taur� ir pakėlė antr�j� tostui, kuris jos lūpose nuskambėjo beveik pa�aipiai.

��Po gimdymo,�� pasakė ji.�� inoma. Tik pa�adėk man, kad netapsi viena tų savimi patenkintų, i� naujo u�gimusių mamų, kurios i�si�ada savo audringos praeities.

��Nesu tikra, ar a� kada nors turėjau t� audring� praeitį,�� atsakė Ketė.�� Bet man rodos, suprantu, k� tu turi galvoje. A� tikrai ilgai gyvenau nepriklausomo �mogaus gyvenim�. Laisv� gyvenim�. Bet mes juk senstame, ar ne?

Brigitos veidas buvo bejausmis. Ji gurk�telėjo gėrimo ir nepasakė nieko. Ketė paėmė tu��i� taur� i� jos rankų ir prisipylė į j� vandens. �iame pasaulyje nebuvo daug �monių, su kuriais ji dalytųsi taure,�� tik seserys ir Brigita.

��Negaliu pasakyti, kad pasiilgsiu to,�� pasakė Ketė.�� Visų tų vyrų, kurie k� tik i�siskyrė arba su nuostabiausia mergina visame pasaulyje, arba su bjauriausia kale visoje planetoje.

��Hmm,�� tepasakė Brigita neutraliai.

��Keista. Kai a� augau pri�iūrėdama savo seseris, a� tenorėjau vieno�� būti laisva. Kad niekas man�s nevar�ytų. Bet toji laisvė man i� tiesų nieko taip ir neatne�ė. Man vis� laik� atrodė, kad turė�iau jaustis laimingesnė. Teisyb� pasakius, visai nedaug trūko, kad bū�iau puolusi į neviltį. Ir a� neken�iau to, kad pradedu jaustis desperati�kai.

Brigita �ypsojosi jai.

��Nagi, liaukis, Kete. Manai, kad tai, k� tu dabar darai, nėra desperati�ka?

��O k� a� darau?

��Pradedi kūdikį paskutin� akimirk� su pirmu vyru, pasipainiojusiu tau po ranka.

��Tai�� ne paskutinė akimirka!

��Na, netoli to. Tai skamba kur kas desperati�kiau u� bet k�, k� tu padarei būdama viena. Ir tai yra sta�iai juokinga.

Ketė pajuto, kaip j� vis� sukausto ledas. Ji nenorėjo, kad taip būtų. Ji norėjo, kad Brigita pasid�iaugtų kartu su ja.

��Gal gali liautis tai kartojusi?�� Girdėdama savo bals�, drebantį i� susijaudinimo, ir pati to nek�sdama.�� Kad ir koks tas kūdikis būtų, a� u�tikrinu tave, kad jis nėra juokingas.

��Ak, bet man vis tiek linksma. Tokios moterys kaip tu, Kete, jūs esate man juokingos. Ir tu esi juokinga. Dar vakar plė�usi visas tas audringas kalbas apie nepriklausomyb� ir laisv�, tu staiga stveri pirm� pasitaikiusi� prog� pa�aisti hausfrau.

��A� ketinu ir toliau dirbti. A� negaliu sau leisti nieko nedaryti. Roris myli savo darb�, bet jis nėra toks jau pelningas.

��Ir kaip tai atrodys? Ar tu pagalvojai apie tai?

�inoma, ji pagalvojo apie tai.

Na, gal ne tiek, kiek ji galvojo apie tas abejones, kurias matė Rorio akyse. Gal ne tiek, kiek jai rūpėjo, ar naujagimis gims sveikas. Bet ji pagalvojo apie tai, nors tai ir atrodė neįmanomai toli.

��A� grį�iu į darb� po dvylikos savai�ių. Jeigu tu neprie�tarausi, �inoma. Mano seserys man padės. Rorio treniruotės neu�sit�sia ilgiau kaip iki a�tuntos. Viskas bus gerai.

Brigita pabaigė savo �ampan�. Ji jau nebesi�ypsojo.

��Bet bus dienų, kai tu norėsi pasiplauti anks�iau, ar ne? Nes tavo vaikui kaisis dantukai, jį kankins sloga arba jis ilgėsis savo mamytės. O kai �iek tiek ūgtelės, jis bus aprengtas kaip paskutinis asilas ir dalyvaus kalėdiniame mokyklos vaidinime. Ir mamytė turės ten būti, o kaip gi kitaip?

Ketės akyse kaupėsi nuoskauda. Ji niekada nebūtų patikėjusi, kad toks jųdviejų pokalbis gali būti įmanomas. Be savo seserų, Rorio ir tėvo, ji nieko daugiau taip nemylėjo, kaip Brigitos. Ji i�mokė Ket� būti suaugusia moterimi, i�mokė j� būti nepriklausoma ir stipria. Ir dabar ji nori i�plė�ti t� meil� ir nusine�ti visiems laikams.

��Tu elgiesi taip, lyg mano nė�tumas būtų ka�koks i�davystės aktas.

Brigita nusijuokė.

��Tu nei�duodi man�s, Kete. Tu i�duodi save. Po poros metų tu stumsi ve�imėlį kokio nors priemies�io auk�tutine gatve ir klausinėsi sav�s, kas gi nutiko tavo gyvenimui.

Ketė i�tu�tino savo taur�.

��inai, kas yra tikroji problema, Brigita? Tai ne savimi patenkintos mamos. Tai senos surūgėlės kaip tu.

��Senos surūgėlės kaip a�?

��Tu ir visos tos senos nukar�ėlės, bijan�ios, kad kūdikis gali pakenkti jų įvaizd�iui. Tau reikėjo pasigimdyti vaik�, Brigita. Tai būtų padar� tave geresniu �mogumi.

��Liaukis, Kete. Nesipykime. Nei a� tave i�varau, nei k�. Tu juk �inai, kokia man esi reikalinga.

Ketė pastatė tu��i� �ampano taur� ant baro ir pasiėmė savo palt�.

��A� �inau, kad tu man�s nei�varai, Brigita. Nes a� pati i�einu.

Ketė neatsigr�ė, kai Brigita �aukė j� vardu. Ji nesidairydama paliko Mammū-san, galvodama: O, kaip protinga!

Ji buvo girdėjusi apie moteris, kurios neteko darbo motinystės atostogų metu. Tokių buvo daugybė. Bet ji negalėjo prisiminti nė vieno atvejo, kad kuri nors būtų buvusi i�mesta i� darbo vien todėl, kad laukiasi. Ji paglostė pilv� ir susim�stė, k� jie dabar darys. Jų trijulė. Jų ma�a �eima.

U� durų stovėjo D�esika ir laukė jos lietuje.

��A� nenoriu būti tokia, Kete,�� pasakė ji savo seseriai.

Ketė nebuvo tikra, k� D�esika turi galvoje. Ji nenorėjo būti permirkusi iki paskutinio siūlo? Ji nenorėjo būti kupina nuoskaudos ir pyk�io? Ji nenorėjo būti bevaikė �eimoje, kurioje staiga pradėjo lyti kūdikiais?

Ketė tiksliai ne�inojo, k� D�esika turi galvoje, bet ji puikiai suprato, kaip ji jau�iasi.

Taigi Ketė apkabino savo seserį, kvepian�i� Calvin Klein ir kava, ir stipriai stipriai j� suspaudė. Kaip ji j� mylėjo t� akimirk�! Dar ilgai jos taip stovėjo lietuje, apsikabinusios viena kit� prie tu��io restorano ir u�mir�usios visas nuoskaudas ir kūdikį, kuris jau augo tarp jų.

Kai Popė neverkdavo, ji gulėdavo tarp savo tėvų, o �ie �iūrėdavo į j� taip, lyg ji būtų nesprogusi bomba, galinti susprogti ir i�ta�kyti jų smegenis bet kuri� akimirk�.

Ma�ylė miegojo, bet tėvai negalėjo u�migti. Jie beveik nekvėpavo, baimindamiesi j� pri�adinti.

Jos verkime buvo ka�kas stulbinan�io. Kas galėtų patikėti, kad toks ma�ytis kūnelis sugeba skleisti tokį ausis plė�antį triuk�m�, kupin� sielvarto, pasipiktinimo ir įnir�io? I�sekintiems, įbaugintiems ma�ylės tėvams, nesugebantiems apsikeisti nė vienu �od�iu, kuris nebūtų susij�s su ma�yle ir jos nepaai�kinamu miegojimo grafiku, tai darė did�iulį įspūdį.

Tai buvo neabejotinai triuk�mingiausias kūdikis �monijos istorijoje.

Pirmieji kaulo baltumo Popės pieninių dantų kontūrai pama�u kalėsi pro �vilgan�ias rausvas dantenas. Dėl to jos ma�ytė, beveik neegzistuojanti nosytė pradėjo bėgti ir to u�teko, kad jų nedideliuose varganuose namuose įsivie�patautų absoliutus chaosas.

Tik brėk�tant Megė pagaliau nugrimzdo į sunkų mieg�. Ta�iau jau netrukus �oko i� lovos, pri�adinta pavojaus signalo.

Dabar ji visa i�vargusi lipo Saulėtojo rajono laiptais ir m�stė apie ma�ylꠗ paslapting� nauj� gyvyb�, tvirtai atsisėdusi� jų pasaulio centre, neįsivaizduojamai pakeitusi� jų gyvenimus.

Kai D�esika atvyko perimti Popės, ma�ylės veidas�� veidas, kurį matant Megės �irdis suskausdavo i� meilės,�� nu�vito i� d�iaugsmo.

Popė nud�iugo pama�iusi D�esik�. Ma�ylė pa�ino savo tetul�. Ir dabar, �ingsniuodama �iuk�lėmis nuklotais betoniniais Saulėtojo rajono koridoriais, Megė rimtai svarstė, ar tik D�esika nepatinka Popei netgi labiau u� jos motin�? O gal Popė mylėjo D�esik�? Bet argi galėjai dėl to kaltinti kūdikį?

D�esika su ma�yle elgėsi laisvai ir meiliai. Megė būdavo nuolat sudirgusi ir įsitempusi�� visai ne tokia, kokia norėjo būti. Ir, deja, ji negalėjo visko suversti vien tik miego trūkumui.

Megei vis� laik� vaidenosi, kad nutiks ka�kas baisaus. Kartais, kai ma�ylė pavargusi nuo verkimo galiausiai u�migdavo, Megė palinkdavo prie lovytės ir įtempusi ausis klausydavo, ar jos duktė kvėpuoja, desperati�kai ie�kodama kokio nors �enklo, kad ji dar gyva. Valandų valandas Megė labiau u� visk� trok�davo, kad ma�ylė u�migtų, bet kai ji u�migdavo, ji miegodavo kaip negyva ir tai labai g�sdino Mėg�.

Ji buvo įkalinta savo meilėje dukteriai ir �inojo, kad jau niekada i� jos nei�silaisvins. Tai buvo pirmoji jos gyvenimo meilė, nuo kurios ji negalės pabėgti, meilė, kuri niekados nepraeis, meilė, kuri t�sis am�inai. �i mintis vienu metu ir d�iugino, ir slėgė j�.

Ji pabeldė į subrai�ytas duris.

Atsakymo nebuvo, nors viduje ji girdėjo muzik�� D�astinas Timberleikas �adėjo linksminti tave vis� naktį. Ji dar kart� pabeldė�� smarkiau ir pik�iau. Galop durys atsivėrė ir Megė į�engė į am�ino purvo buvein�.

Interjer� puo�ė neskalbtų drabu�ių krūvos. Oras buvo pridvis�s nuo cigare�ių dūmų ir ha�i�o. Liesas �unelis rausėsi ant gero tuzino greito maisto dė�u�ių krūvelės.

��A� noriu tikro daktaro! Visi�kai kvalifikuoto! A� �inau savo teises!

��Dabar a� visi�kai kvalifikuota, misis Marli.

Misis Marli veidas įtariai persikreipė.

��Kada tai įvyko?

��Praeit� savait�.

Ka�kokiu būdu jai pavyko i�laikyti baigiam�jį egzamin�. Praktinio darbo ataskaitas Megė ra�ė naktimis, o Kirkas supdavo kaukian�i� ma�yl�. Rytais klinikoje nuo miego limpan�iomis akimis ji įra�inėjo į vaizdajuost�, kaip ji priiminėja pacientus, o Lofordas sėdėjo �alia ir �ymėjosi pastabas vadovo ataskaitai.

Dar buvo testas su pasirenkamais atsakymais�� ir Lofordas buvo teisus�� Megė net ir naktį prikelta i� lovos būtų jį i�laikiusi. Ties� pasakius, ji pana�iai ir jautėsi�� akys merkėsi, galva sviro vir� lapo.

��Sveikinu, daktare,�� tarė misis Marli pa�aipiai.

��A�iū.

��Tikėkimės, nepridarysi daugiau klaidų, kad jau esi tikra gydytoja.

��Kuo skund�iatės, misis Marli?

��Man negerai su nervais.�� Ir �ia pat ėmė teisintis, sunėrusi rankas ant savo pla�ios krūtinės.�� A� nesu psichinė. Ir ne pami�ėlė. Tiesiog rytais negaliu i�lipti i� lovos. Negaliu i�eiti i� namų.

��Ken�iate nuo agorafobijos?

Misis Marli sumi�o:

��Kas tai�� vorų baimė?

��Jūs nemėgstate i�eiti i� namų?

Ji linktelėjo:

��A� gėriau tabletes. Bet jos pasibaigė.

Megė pa�velgė į savo u�ra�us.

��Tų table�ių turėjo u�tekti dar dviem savaitėms.

��Bet neu�teko, ar ne?

��Ar vartojote jas, kaip nurodyta recepte?

��Jos nė velnio neveikė. Tada a� padvigubinau doz�.

��Misis Marli,�� atsiduso Megė,�� daktaras Lofordas jums buvo i�ra��s stiprių triciklių antidepresantų. Jie reguliuoja serotonino kiekį jūsų centrinėje nervų sistemoje. Jūs negalite tiesiog...

��A� �inau savo teises,�� priminė misis Marli.

Į kambarį įsėlino Deizė ir pradėjo vangiai glostyti besirausiantį �unelį. Megė priėjo prie jos ir atsiklaupė. Ji vilkėjo tik murzinus berankovius mar�kinėlius. Vaikas i�tisas dienas buvo nepraustas.

��Deize, brangute, argi tau nereikia būti mokykloje?

��Mamytė sakė, kad man nebūtina ten eiti, mis.

Misis Marli pratrūko.

��Kaip ji nueis į mokykl�, jeigu a� net negaliu i�eiti i� namų? Kvai�a.

Megė i�sitiesė.

��Man labai gaila. A� nenoriu to daryti, bet jūs man nepaliekate kito pasirinkimo. Man teks papra�yti, kad jums paskambintų i� socialinės rūpybos.

Misis Marli veidas u�temo.

��I� socialinės rūpybos? Man nereikia tų niekam tikusių geradarių mano namuose.

��is vaikas nepri�iūrimas. Dabar, kai a� �inau, kad jūs negaluojate...

Deizė pradėjo tyliai verkti.

Megė u�dėjo rank� jai ant peties ir atsisuko į jos motin�:

��Niekas neketina atimti Deizės i� jūsų. Nebent tai būtų nei�vengiama.

��Nebent tai būtų nei�vengiama? Mano brolis kart� jau padarė tave, bet tu ir vėl pra�aisi!

Misis Marli �engė �ingsnį link Megės ir Megė atsitraukė nuo jos vaiko. Skrandyje ji pajuto silpnum�, ta�iau �i baimės rū�is skyrėsi nuo tų, kurias ji pa�inojo anks�iau.

Nes, jeigu jai kas nors atsitiks, kas bus su jos kūdikiu?

D�esika ir Naoko stūmė ve�imėlius per vėlyvos popietės mini�.

Popė miegojo, o Klo sėdėjo pla�iomis akimis ir laikė rankose i�si�iepusį pingvin�. Klo niekur neidavo be savo pingvino.

Kai moterys u�ėjo atsigerti kavos, Klo pastatė pingvin� ant grindų ir paspaudė mygtuk�. Jis tu�tuojau atgijo ir u�dainavo savo mechaniniu balsu.

Bounce, bounce�� everybody bounce!

Bounce the ocean and dive right in.

Bounce, bounce�� everybody bounce!

Don�t you want to be a bouncy penguin?

Kai pingvinas �okinėjo auk�tyn �emyn, Klo pasukiojo galv� ir nusi�ypsojo sau.

��Tai�� nauja,�� pastebėjo D�esika.�� Tas numeris su galva.

��Ji neseniai suvokė, kad jos galva sukasi į �onus,�� pasakė Naoko.

I�ėjusios i� kavinės, jos pradėjo savo atsisveikinimo ritual�. Naoko paglostė miegan�ios Popės veid�, o D�esika pasilenkė pabu�iuoti Klo ir�� jai primygtinai reikalaujant�� jos pingvino.

Ir tada jos pamatė juos.

Maikl� ir moterį, atsibu�iuojan�ius prie vietos Hiltono. Maikl� su D�ind�er�� biuro administratore, kuri akivaizd�iai neketino sav�s tausoti. Jų aistringi bu�iniai buvo visai ne vietoje, kur aplinkui zujo visi tie vienodi, pilkai apsitais� verslininkai.

D�esika pa�velgė į Naoko. D�ind�er buvo de�im�ia metų vyresnė u� jos draug� ir nė i� tolo neprilygo jai gro�iu. Tad kodėl? Kodėl vyras rizikuotų prarasti savo �mon� ir vaik� dėl tokios senos pasileidėlės, kaip �i?

Klo pasinaudojo pauze tam, kad įjungtų savo pingvin�.

Bounce, bounce�� everybody bounce!

Naoko pasilenkė ir i�jungė pingvin�, pasakydama tik vien� �odį savo dukrytei.

��Gana!

Kai ma�ylė pagaliau u�migo, jie mylėjosi. Ta�iau tai nė i� tolo nepriminė ano audringo pirmosios nakties akto ant paltų krūvos vakarėlyje. �ia buvo seksas, kuris, Megės supratimu, būtų labiau pritik�s bibliotekai�� prislopintas ir tramdomas, lydimas �enklų, ant kurių para�yta: �Pra�ome tylos.�

Bet jai patiko �is vyras, kuris padovanojo jai vaik� ir grį�o i� prie�ingo pasaulio kra�to tam, kad juos surastų. Jis jai patiko vis labiau ir labiau.

Ji �inojo visk� apie jo antr�jį�� sumu�tinių i�ve�iotojo�� darb�, nors niekada jam nei�sidavė. Ir �is vergi�kas darbas visai jo nepa�emino jos akyse. Tai palietė jai �irdį. Dėl to ji nelaikė jo nevykėliu. Atvirk��iai, ji laikė jį tikru vyru. Jis bet k� padarytų dėl jų. Taigi dabar ji juo pasitikėjo.

��A� maniau, kad galėsiu �ia �į t� pakeisti,�� su�nib�dėjo ji.�� A� tikrai tuo tikėjau. Ir pa�iūrėk į mane. Elgiuosi lygiai kaip ir kiti. I�ra�inėju antidepresantus ir skambinėju socialinėms tarnyboms.

��Tu negali padėti �iems �monėms,�� tyliai i�tarė jis.�� Jie pernelyg neturtingi, pernelyg palieg�, pernelyg toli pa�eng� su greitu maistu, narkotikais, cigaretėmis ir alkoholiu. Pernelyg buki.

��Ne visi. �ia gyvena ir gerų �monių.�� Ji pagalvojo apie misis Samer, boksinink�, Deiz�. Ji prisiminė visus tuos gerus ir padorius �mones, gyvenan�ius �iuose bjauriuose rajonuose.�� Jie nėra visi vienodi.

��Bet dabar tu turi galvoti apie Pop�. Apie mus. A� kalbu rimtai, Mege. Mums reikia dingti i� �ia.

Ji nusi�ypsojo. Jai pasirodė, kad visas jo gyvenimas buvo nesibaigianti svajonė persikelti gyventi į vis nauj� viet�. Ten, kur jūra�� mėlynesnė, paplūdimiai�� baltesni, o vanduo�� varesnis. Kaip, po galais jis atsidūrė Haknyje?

��Ir kur, tavo nuomone?

��A� rimtai, Mege.

��A� nesijuokiu i� tav�s. Garbės �odis. Man patinka. Man patinka mintis pabėgti nuo viso �ito.

Jis sugriebė j� visas susijaudin�s.

��Ten, kur gyvenimas malonus. Ten, kur a� galė�iau mokyti. Tai yra geriausios vietos planetoje. Bet kuris didesnis nardymo centras mane priims. Indijos vandenyne. Karibuose. Netgi namuose�� Australijoje.

Ji jau nebesi�ypsojo.

��Manai, kad a� tetrok�tu vis� gyvenim� gulinėti paplūdimyje? Manai, kad a� atsisakysiu savo darbo?

��Gydytojai visur reikalingi. Kodėl tu turi dirbti ten, kur tav�s niekas negerbia? Kur pilna i�tvirkėlių, girtuoklių ir nei�auklėtų �unsnukių?

��Tu nekenti �itos vietos.

��Tiesa, bet a� nesu �ia dėl vietos. A� esu �ia dėl tav�s. Ir dėl mūsų ma�ylės.

��ia a� galiu padaryti daugiausia gero. Netiesa, k� tu sakai. Net jei tu ir būtum teisus, k�, tavo supratimu, daro gydytojas? Manai, kad a� turiu gydyti tik turtingus �mones? Tik malonius �mones? Taip niekas nesidaro. A� ne tam mokiausi.

��Tada kam tu mokeisi? Tik ne tokiam gyvenimui. Tikrai ne tokiam gyvenimui.

Megė pasirausė savo atmintyje. Visus tuos metus, kuriuos praleido studijuodama, ji neabejotinai turėjo savo gydytojo vizij�.

Ji įsivaizdavo, kad ji bus rami, maloni ir visagalė. Suteikianti viltį į neviltį puolusiems. Ir pana�iai. Ji niekada neįsivaizdavo, kad jos pacientai grasins jai fiziniu susidorojimu. Ji manė, kad jie bus jai dėkingi, kad jie mylės j� ar bent jau gerbs. Ji niekada neįsivaizdavo, kad kai kurie i� jų laikys j� savo prie�u, atsisakan�iu i�ra�yti jiems table�ių, be kurių jie negali gyventi, ir trumpinan�iu jiems gyvenim�, kai ji paskambina neken�iamiems socialiniams darbuotojams. Ir Megė niekada nė nenumanė, kad jausis nuo to taip pavargusi.

��Man rodos, a� norėjau ka�k� pakeisti. Taip, teisingai. A� norėjau, kad pasaulis taptų geresnis. Argi to norėti yra taip jau blogai?

��Ne. Bet tu negali i�gelbėti pasaulio, Mege. Pa�iūrėk į mus. Pa�iūrėk į mudu, nesusitvarkan�ius net su savo kūdikiu. �is ma�as padarėlis nesiliauja verk�s, o mes jau jau�iamės taip, lyg dangus griūtų.

Ma�ylė sukrutėjo lovytėje.

��Kalbėk tyliau,�� su�nib�dėjo Megė.

��Kaip tu i�gelbėsi pasaulį?�� su�nib�dėjo ir Kirkas.�� Kai mes net nesugebame dorai pasirūpinti savimi.

Dvide�imt antras skyrius

Pro Ritz-Carlton vie�bu�io lang� D�esika �iūrėjo į niekada nesibaigiantį Viktorijos uosto sambrūzdį.

Ka�kas �ioje vietoje buvo magi�ko, bet kas konkre�iai�� ji negalėjo pasakyti. Tas miestas buvo nuolat i� naujo perstatinėjamas. �ia naujos svajonės be gailes�io stūmė į �on� sen�sias ir visur, kur tik akis u�matė, sausuma glem�ėsi vis daugiau uosto teritorijos, o spindintys dangorai�iai kilo į dangų ant dar nei�d�iūvusios �emės.

Uostas buvo grūste prigrūstas įvairiausių laivų i� daugybės valstybių. Greitaeigiai katamaranai, plukdantys lo�ėjus į Makao, pū�kuojan�ios bar�os, lydin�ios did�iuosius kruizinius laivus, senovinės medinės d�onkos su savo oran�inėmis burėmis, �aliai balti Star Ferry keltai, kursuojantys tarp Centrinio, Van�ajaus ir Dzim�adzujo rajonų.

Praeit� naktį D�esika viena akimi �iūrėjo sen� film�, pasakojantį apie vyro meil� merginai, kuri� jis pirm� kart� pamatė ant Star Ferry denio. D�esikai toptelėjo, kad keltas turėtų būti nebloga vieta įsimylėti.

Įrėminantys chaoti�k� uosto kasdienyb�, abipus s�siaurio stūksojo du �vytintys dangorai�ių masyvai. Honkongo verslo centrų bok�tai �velgė į daugiabu�ių pastatų mi�k� Koulūno pusėje ir į �alias Naujosios teritorijos kalvas, plytin�ias u� jų.

D�esika �inojo, kas yra anapus tų kalvų, ir staiga pajuto nenumaldom� tro�kim� ten nuvykti, kad jau pasitaikė tokia proga. Kas �ino, ar jai dar teks u�klysti į �i� pasaulio dalį?

��Norė�iau pamatyti Kinij�,�� pasakė ji.

Paulas neatsakė nieko.

Jis gulėjo ant lovos, vis dar neatsigav�s po skryd�io, ir atsainiai vartė pluo�t� iliustruotų bro�iūrų i� Honkongo automobilių parodos. Ant ka�kurios vir�elio buvo pavaizduotos dvi jaunos linksmos kinės, įsitaisiusios ant ka�kokio itin prabangaus automobilio stogo.

��Paulai? A� noriu pamatyti Kinij�.

��Kinij�? Brangioji, juk tu �iūri į j�.

��A� ne tai turėjau galvoje.

��Kaip tau atrodo, kam dabar priklauso Honkongas? Ne mums, D�es. Britai i�vyko namo. Imperija �lugo.

��A� turiu omenyje kontinentin� Kinij�. T�, kur u� sienos. Supranti? Kinijos Liaudies Respublik�.

Jis susiraukė.

��Galime, jeigu tu nori. Bet a� nemanau, kad ten bus taip pat malonu, kaip ir �ia. Spėju, kad tie komunistai net nesugeba paruo�ti padoraus kapucino. Kodėl mums tiesiog nepasibuvus �ia, Honkonge?

��A� vis tiek noriu pamatyti t� �alį. Kad jau esame �ia. Kas �ino, ar kada dar sugrį�ime?

Paulas pasir��ė ir nusi�ypsojo, jausdamas t� keistai mieguist� penkių �vaig�du�ių vie�bu�io kambario poveikį. Jam patiko tai, kaip ji stovėjo prie lango, pusiau pasisukusi į jį. Vėlyvos popietės �viesa krito ant jos gra�aus veido. Jis niekada negalėjo jai nieko atsakyti.

��Eik�en, mano meile, ir mes pasikalbėsime apie tai.

��O kam?�� nusijuokė ji.�� Tu per daug pavarg�s.

��Gerai jau, gerai. Mes vyksime į Kinij�.�� Jis nusi�iovavo ir numetė bro�iūr� į �alį.�� Kokios dienos turėtų u�tekti, ar ne? Kiek laiko reikia, norint pamatyti Kinij�?

Paulas u�simerkė, o D�esika atsigr�ė kaip tik laiku, kad suspėtų pamatyti Star Ferry kelt�, prisi�vartuojantį apa�ioje. I� jo pasipylė minios juodaplaukių verslininkų, per Statulų aik�t� skuban�ių į savo biurus Centriniame rajone.

Dauguma jų grei�iausiai gyveno tuose nesuskai�iuojamuose Koulūno dangorai�iuose, lyg mi�kas dygstan�iuose Kinijos pusiasalio smaigalyje. Ten jų laukė �eimos, pas kurias jie skubės tuo pa�iu keltu po darbo. Vyrai ir �monos. Pora gra�u�ių vaikų, kuriuos su senamadi�komis mokyklos uniformomis matei MTR17, rimtai �velgian�ių į ateitį�� io nuostabaus �emės kampelio ateitį.

Ir tarsi savaime D�esika i�syk perprato stebuklingos Honkongo traukos paslaptį.

��Juk tai gyvybė,�� pasakė ji garsiai, nors ir girdėjo, kad jos vyras jau miega.�� A� dar niekur nebuvau ma�iusi tiek gyvybės.

��Ar kuriam nors i� jūsų yra tek� pervystyti kūdikį? Mamos? Tė�iai? Nagi, nebijokite.

Ketė pa�velgė į Rorį.

��Ry�kis,�� su�nyp�tė ji.�� Juk pats gyreisi, kad vis� laik� keisdavai vystyklus D�eikui.

��Palik mane ramybėje.

��Pakelk rank�!

��Ne!

Mokytoja nusi�ypsojo mokiniams. �ie, savo ruo�tu, spoksojo į j� ir į rausv� lėl�, paslik� gulin�i� ant kilimo prie�ais juos. Lėlės vystyklas buvo kiaurai permirk�s. Tai buvo viena tų lėlių, kurias pirkdavo vien todėl, kad jos gali verkti ir daryti siusiuk�. Tik įpilkite vandens.

Mokytoja buvo viena tų motinų-rūpestėlių, �alia kurių Roris vis� laik� jausdavosi nejaukiai. Stambus kūnas, platūs drabu�iai. Ilgi banguojantys plaukai, kurie turbūt turėjo simbolizuoti jos tikėjim� asmens laisve, ta�iau atrodė ne�ukuoti ir neplauti. Etniniai auskarai ir palaiminga �ypsena, tarsi ji �inotų visas visatos paslaptis.

��Vystyklo keitimas, kūdikiui padarius siusiuk� ar kakutį, yra vienas i� pamatinių vaiko prie�iūros įgūd�ių.

��A� esu ma�iusi, kaip vystyklus kei�ia mano sesuo,�� pasakė viena besilaukianti mama. Tai buvo tipi�ka �ios paskaitos lankytoja.

Ne daugiau dvide�imties�� vien tatuiruotės ir gele�tės, styran�ios i� kulk�nies, krūties ar i� u�pakalio. �alia jos sėdėjo at�iaurios i�vaizdos jaunuolis nesveika oda.

�Vaikai daro vaikus,�� prisiminė Roris t� sen� Sly and the Family Stone dain�, kuriai jau�� o Dieve!�� beveik keturiasde�imt metų! �Tavo mo�iutė galėtų j� �inoti�,�� toptelėjo jam. Vaikigaliai. Jie net neįtaria, kas jų laukia.

��Na?

Ketė niūktelėjo jam į pa�on�.

��A!�� i�sprūdo jam.

Mokytoja atsuko savo �ypsen� į jį.

Besilaukian�ios mamos ir apati�ki jų draugeliai tik dabar jį pastebėjo.

��A�... man... kart� yra tek� tai daryti, prie� daugelį metų.

��O, vyras su praktine patirtimi,�� tarė mokytoja sarkasti�kai.�� Nagi, pa�iūrėkime, k� jūs prisimenate.

Roris priėjo prie mokytojos. Su ta pa�ia �ypsena veide ji davė jam nauj� vystykl�, dė�ut� drėgnų servetėlių ir kremo indelį.

��Dauguma naujagimių ken�ia nuo erythema toxicum,�� pasakė ji.

Roris turėjo atrodyti sunerim�s.

��Juos beria nuo �lapių vystyklų. Todėl svarbiausia, kad naujagimis vis� laik� būtų �varus.�� Ji gyvai linktelėjo.�� Pradedame!

Roris grį�o mintimis į praeitį. Tai visai nebuvo sunku. Teisybė, kad jis turėdavo keltis vidury nakties, o kai Ali kietai miegodavo nuo keleto taurių, gal ir butelio, ka�ko balto ir sultingo. Pajut�s u�plūstan�i� pasitikėjimo bang�, jis pabandė patogiau paguldyti tariam� kūdikį.

Netikėtai lėlės galva atsidūrė jo rankose.

��Netikėlė.

Klasė prapliupo kvatotis.

��Niekada nekelkite naujagimio u� galvos,�� rūs�iai pasakė mokytoja. Jos �ypsena i�nyko.

��A� tik norėjau j� i�tiesinti,�� pasakė Roris, �ūtbūt mėgindamas įstatyti galv� atgal į viet�.�� Akivaizdu, kad realiame gyvenime a� niekad...

Pagaliau jam pavyko įgrūsti galv� į viet�. Ta�iau, dar nenuėm�s �lapio vystyklo, jis pastebėjo, kad galva persukta į kit� pus�.

��Oi, i�lū�iu!�� nenustygo vietoje viena a�trialie�uvė.�� Tai egzorcistas! Tuoj �ita galva pradės suktis aplinkui. Your mother sucks cocks in heli! Your mother sucks cocks in hell!18

�Tai bent �neka tėvų auklėjimo pamokoje�,�� pamanė Roris.

Jis piktai nurovė galv� ir įgrūdo j� ger�ja puse. Tada paguldė lėl� ant kilimėlio ir nuplė�ė permirkusį vystykl�. Rausvas lėlės u�pakaliukas plaukė. Roris delika�iai nu�luostė jį servetėle, giliai ir lygiai kvėpuodamas, kad kiek nusiramintų. Tada greitai patepė kremu ir pasiruo�ė nauj� vystykl�. Jis palinko vir� tariamo kūdikio, i�did�iai �ypsodamasis�� vystyklas paruo�tas ir tuoj tuoj bus savo vietoje. Ir kaip tik t� akimirk� lėlė paleido �iurk�l� vandens tiesiai jam į veid�.

Klasė palydėjo j� griausmingais aplodismentais ir pritarimo �ūksmais.

��Tarp kitko,�� pastebėjo mokytoja, santūriai �ypsodamasi klasei audringai kvatojant,�� kūdikių �lapimas yra sterilus ir visai nekenksmingas.

�O, taip, dabar a� visk� prisimenu,�� pagalvojo Roris.�� Visa tai�� baisus ko�maras.�

Paskaita pasibaigė, mokytojai visus painformavus, kad kit� savait� bus kalbama apie i�matų spalv�� nuo ry�kiai geltonos iki bly�kiai �alsvos. Be to, jiems bus suteikta ypatinga garbė susitikti su kūdikiu. Tai bus �e�ių mėnesių ma�ylis�� taip pat lankiusios �iuos kursus �eimos at�ala.

Grį�damas atgal į automobilį, Roris nutarė, kad geriausia bus i�lieti vis� savo apmaud� ant kūdikio.

��Kaip galima susitikti su kūdikiu? Su kūdikiais nesusitinkama. K� jis darys? Vaik�tinės aplinkui su kokteiliu rankoje, paistys niekus ir kalbės su mumis apie tai, koks bus rytoj oras?

��Galbūt jis pateiks tau kelet� naudingų patarimų, kaip pakeisti vystykl�.

��Visa tai gryna nes�monė.

Ketė įbedė į jį akis.

��Tu juk nenori to, ar ne?

��inoma, kad noriu. Tiesiog tos paskaitos yra kvailos. Vien paistalai apie mamyt� ir tėvelį. Jos ne mums.

Ji papurtė galv� visk� perm�stydama. Bene pirm� kart� kaip reikiant visk� perm�stydama.

��Ne, tu tikrai to nenori.�� Ji nu�velgė jį ir jai pasirodė, kad mato prie� save vyr�, kurio i� tiesų nepa�įsta.�� Tu nekaltas. A� pati turėjau tai matyti. A� priver�iau tave tai padaryti. Ir dabar viskas i�plaukia į pavir�ių.

��Nagi, liaukis, Kete. Eime namo. Tavo hormonai �ėlsta.

Ji liūdnai nusi�ypsojo.

��Hormonai �ia niekuo dėti. Tikroji problema esi tu. Ir visos tavo dvejonės.

Jis pabandė paimti j� u� rankos.

��Nagi, nusiramink. Mes visk� juk darome drauge.

��Abejoju. Nes man atrodo, kad a� lieku viena.

��Kete, liaukis. Tu juk �inai, kaip man nepatinka tos moterys su dideliais auskarais.

��Atrodo, lyg tu visa tai darytum dėl�� net ne�inau ko. Dėl savo s��inės, dėl to, kad jaustumeisi kaltas mane palikdamas, dėl to, kad a� įviliojau tave į sp�stus. �tai kaip viskas atrodo. �inai, k� a� galvoju?

��Liaukimės. Visos �itos kalbos nieko gero neduos.

��Man rodos, kad tu neturi dr�sos atlaikyti visko nuo prad�ios iki galo.

��Tai netiesa.

��Tu atėjai �ionai ne dėl �io kūdikio ir ne dėl man�s. Nes jeigu tu būtum �ia dėl mūsų, ka�kokia sena hipė su auskarais neturėtų jokios reik�mės. A� manau, kad tavo lagaminai jau sukrauti. Ir anks�iau ar vėliau tu mus paliksi.

��A� noriu �ito kūdikio taip pat, kaip ir tu.

Ji dar kart� liūdnai nusi�ypsojo, i� lėto linguodama galv�, ir i�tarė �od�ius, kurie pervėrė jam �irdį.

��Tu lygiai toks pat kaip mano motina,�� pasakė ji. Ir jis �inojo, kad tai pats blogiausias dalykas, kokį tik ji galėjo pasakyti.

Eismas buvo beproti�kas.

Dvira�iai visur, kur tik akis u�mato�� tai, ko ji tikėjosi kontinentinėje Kinijoje. Bet tik ne tokios gausybės automobilių. Nė vienas vairuotojas nesilaikė savo juostos, ir visi be perstojo signalizavo. Jie tai darė net ir tada, kai kiurksojo bevilti�kai įklimp� transporto grūstyse ir niekur neva�iavo. Kas atsitiktų, jeigu pranyktų visi tie dvira�iai ir visi va�inėtų automobiliais?

Kai eismas eilinį kart� įstrigo nei�va�iuojamoje spūstyje, �alia jų taksi automobilio sustojo pikapas. U�pakalyje buvo įtaisytas auk�tas, metaliniu tinklu aptrauktas narvas. Pana�ias baga�ines labai mėgsta sodininkai. Bet �itas narvas buvo prigrūstas kiaulių.

Pergrūstas kiaulių, groteski�kai pergrūstas. Tame narve buvo dvigubai daugiau tų kuriozi�kų gyvulių, nei galėtų patogiai tilpti. Jos buvo bet kaip sumestos keliais auk�tais viena ant kitos, tarsi neturėtų daugiau teisių ar jausmų u� komposto mai�us, transportuojamus sodininko automobilyje. Ir dabar jos kovojo dėl vietos, lipdamos viena kitai ant galvų. Jų akyse spindėjo klaiki panika, jos desperati�kai kėlė savo galvas įkvėpti oro ir lyg pami�usios �viegė i� baimės. Tai sukėlė D�esikai pasibjaurėjim�.

Ji norėjo va�iuoti namo.

Ji tikėjosi visai ko kito. Tai nebuvo pana�u į Honkong�. Kinija buvo purvina, negailestinga ir �iauri. Pekinas pasirodė bes�s nesvetingas miestas, dūstantis nuo kar��iu alsuojan�ios Gobio dykumos dulkių. Jeigu Honkongas atrodė pilnas gyvenimo, tai �ia visi kovojo u� savo gyvyb�. I� paskutiniųjų kovojo u� savo būvį, mindė vieni kitus, lipo vieni kitiems ant galvų be jokio gailes�io.

Senas taksi vairuotojas ap�iūrinėjo D�esik� su Paulu galinio vaizdo veidrodėlyje.

��Meiguo?

Jaunas vertėjas, sėdintis ant keleivio sėdynės, papurtė galv�.

��Yingguo.�� Jis atsisuko į juos ir i�siviepė.�� Jie anglai. Ne amerikie�iai.

Jis prisiklijavo prie jų bekra�tėse Tiananmenio aik�tės betono platybėse, jiems bespoksant į pompasti�ko Mao Dzedungo portreto tu�tum�. Kelet� pastarųjų valandų jis jiems atstojo gid�, vertėj� ir palydov�, kol jie klaid�iojo siauromis senovinėmis hutong alėjomis, vaik�tinėjo po Draud�iam�jį miest� ir nu�iurusius prekybos centrus turistams. Tai buvo malonus, i�vaizdus jaunuolis, kuris prisistatė es�s architektūros studentas. Jis vadino save Saimonu. Kai jie pasiteiravo jo kini�ko vardo, jis atsakė, kad jiems bus per sunku jį i�tarti.

��K� jūs veikiate?�� paklausė jis Paulo.�� Kas jūs veikiate Anglijoje darbui?

Paulas atsiduso ir niūriai nusisuko į lang�. I� prad�ių jis mielai atsakinėjo į nuolatinius Saimono klausimus. Bet diena buvo ilga, o klausimai niekaip nesiliovė.

��Jis pardavinėja automobilius, Saimonai,�� pasakė D�esika. Ji bakstelėjo Paul�.�� Nėra jokio reikalo būti stor�ieviu.

��Tai jau primena ispanų inkvizicij�.

��Kiek pinigų u�dirbti?�� paklausė Saimonas taip pat nekaltai, lyg teiraudamasis, kaip jiems patiko ekskursija.

��Ne tavo su�iktas reikalas,�� at�ovė Paulas.

Saimonas pasisuko į D�esik�.

��Jūs vesti? Ar vaikinas-mergina tik partneriai?

��Mes seniai susituokusi pora,�� pasakė D�esika.

Ji nusi�ypsojo ir pakėlė rank�, pademonstruodama savo vestuvių �ied�.

��Matai?

Saimonas pagriebė jos rank� ir ap�iūrėjo �ied�.

��Tiffany. Labai gera kokybė. Nors Cartier dar geriau. Kiek laiko susituokti?

��Penkeri, ne�� e�eri metai.

Saimonas susim�st�s palingavo galv�.

��Kur kūdikis?�� pasakė jis galiausiai.

��Jėzau Kristau,�� nei�laikė Paulas.�� Tik ne �ia. Mes atostogaujame, draugu�i.

��Nėra kūdikių,�� pasakė D�esika.

��e�i metai nėra kūdikių?�� susirūpino Saimonas.

��Visi�kai teisingai,�� linktelėjo D�esika.�� Tai bent nukvakusi porelė, ar ne?

Ji paėmė vyro rank� ir jis j� suspaudė, neatitraukdamas akių nuo lango. Nuo Kinijos.

Saimonas apsigr�ė kėdėje ir ka�k� tarstelėjo vairuotojui. Senis linktelėjo.

Eismas i� lėto pajudėjo.

Pasibaigus rytinėms priėmimo valandoms, Megė pakvietė motin� u�eiti.

��Laukiamajame yra �mogus su �unimi,�� pasakė Olivija D�uel, įeidama į jos kabinet�,�� ir jie dalijasi mai�eliu bulvių tra�ku�ių.

��Nesijaudink, mama. Nemanau, kad jis galėtų tau įk�sti.

Olivija metė į Mėg� �vilgsnį, kuris privertė j� nusi�ypsoti. Jame atsispindėjo visi�kas nesusigaudymas.

��Tu kalbi apie �unį, ar ne, brangioji?�� Olivija apsidairė aplink ma�ytį Megės kabinetuk�.�� Jie ver�ia tave dirbti �ia kiekvien� dien�?

��Suprantu, kad �ia ne visai tai, prie ko tu pripratusi. Tad kodėl nenuėjai pasimatyti su daktaru Finu?

Finas buvo gydytojas, besiver�iantis priva�ia praktika, pas kurį jos motina lankėsi dar tada, kai jos buvo visai ma�os. Megė prisiminė jo priimam�jį Harlio gatvėje. Mink�ti kilimai, iliustruoti �urnalai, i�taigingos sofos ir ypa� sietynas, anuomet padar�s Megei nei�dildom� įspūdį. Priimamasis labiau panė�ėjo į vie�bu�io vestibiulį, nei į NHS gydytojo laukiam�jį. Ir tik po daugelio metų ji i� tikrųjų suprato, kad pats brangiausias dalykas tenai buvo ne visi tie daiktai, o tai, kad daktaras Finas galėjo skirti trisde�imt minu�ių kiekvienam pacientui.

��Daktaras Finas pernai i�ėjo į pensij�. Man nepatinka tas, kuris jį pakeitė. Kiekvien� sykį skaito man pamokslus apie rūkymo �al�. Be to, a� norėjau pamatyti tave.

Megė pasitrynė akis.

��Kokios bėdos?

��Dieve, tu atrodai siaubingai.

��Popė beveik vis� naktį nemiegojo. D�esikai i�vykus, ji tapo dar neramesnė. Kirkas net atsipra�ė i� darbo, kad galėtų j� pri�iūrėti, bet ji ilgisi D�esės.

��Jie atima tiesiog per daug laiko, ar ne?

��I� kur tu gali �inoti?

��Koks �avus elgesys su pacientu.

��Galėtum kuri� dien� ateiti jos aplankyti.

��A� vis ruo�iuosi. Tik tas tavo butas. Jis mane varo į depresij�, Mege.

��Mane jis taip pat varo į depresij�. Klausyk, gal galime grei�iau prie reikalo? Man reikia grį�ti namo ir i�leisti Kirk�. Na, tai kokios bėdos?

Bėda buvo ta, kad jos motinai vis stipriau traukdavo rank�. Ji nery�kiai matė viena akimi. Kartais ji būdavo taip priveikta nuovargio, kad sunkiai galėjo prisidegti cigaret�.

Megės veid� dengė nei�skaitoma kaukė, bet ji buvo sukrėsta. Ji manė, kad senoji mergytė jau�iasi vieni�a. Bet buvo kur kas blogiau nei tai.

��Tau reikia apsilankyti pas specialist�.�� Megė u�ra�ė ant lapelio pavard� ir adres�.�� Pas neurolog�. T� patį, pas kurį vaik�tau a� Vimplo gatvėje. Ties� sakant, visai netoli buvusios daktaro Fino klinikos.

��Kas tai? Kas man yra?

��Reikia, kad tave ap�iūrėtų specialistas. Galėsi su juo pasikalbėti apie savo simptomus. Esu beveik tikra, kad jis tav�s papra�ys pasidaryti magnetinio rezonanso tomografij�. Tu taip pat turėtum morali�kai nusiteikti juosmeninei punkcijai.

��Kas per �ūdas yra toji juosmeninė punkcija?

��Nepanikuok. Pra�au. Tai tokia procedūra, kurios metu i� stuburo paimamas smegenų skys�io mėginys ir i�tiriamas.

��Mege, kas man yra?

��Kaip tik tai jie ir i�siai�kins.

��Bet kas tai?

��Spėlionės�� ne mano sritis.

��Tu �inai, kas man yra, Mege. Tu �inai.

��Ne, a� tikrai ne�inau.

��A� nei�eisiu tol, kol tu man nepasakysi.

Megė giliai įkvėpė:

��K� gi. Galimas daiktas, kad tai ankstyvoji i�sėtinės sklerozės stadija.

Jos motina susverdėjo.

��Ar a� baigsiu savo dienas prakeiktame invalido ve�imėlyje?

��Nemanau. Daugumai �monių, kuriems diagnozuota i�sėtinė sklerozė, niekada neprireikia ve�imėlio. Bet tai nenuspėjama. Simptomai kiekvienam pacientui pasirei�kia labai individualiai. Jeigu tai apskritai i�sėtinė sklerozė�� mes to dar ne�inome.

��Ar ji pagydoma?

��Ne.

��Ji nepagydoma? Niekas negali jos i�gydyti? O, Dieve, Mege!

Ji paėmė motin� u� rankos, jausdama jos kaulus ir pavargusi� od�.

��Tai, kad �i liga nepagydoma, nerei�kia, kad jos niekas negydo. Labai efektyvi med�iaga yra beta interferonas. �iuos vaistus netgi galima �virk�tis patiems.

��Siūlai man badytis į ven�? Ar tu rimtai? A� jokiu būdu negalė�iau...

��Egzistuoja ir kita teorija. Ji teigia, jog i�sėtinės sklerozės simptomus geriausiai kontroliuoti kanapėmis. Bet jų negausi NHS. Kaip ir Harlio gatvėje.

Olivija nuleido galv�.

��A� galiu klysti. Pra�au. Pra�au, nueik pas specialist�.

Jos mama pakėlė galv�.

��Man labai gaila, mama.

Jos motina i�tiesė rankas ir Megė buvo j� beapkabinanti, kai u� durų pasigirdo klyksmai, dū�tan�io lango garsas ir �uns lojimas. Megė i�bėgo i� kabineto.

Susikib� ant �emės, grūmėsi Lofordas ir Vorenas Marlis. Pasirodo, pastarasis k� tik paleido sen� klinikos �urnalinį staliuk� į registratores. Visur ant kilimo buvo pribir� stiklo �ukių ir pigios medienos nuolau�ų. Pamat�s Mėg�, Marlis dar labiau įtū�o.

��Tai dėl tav�s! Mano sesuo prarado savo mergait�! Deiz�! Ji suknistoje rūpyboje, ir tai tavo kaltė!

T� vakar� grį�usi namo, Megė pasikalbėjo su Kirku apie svajon� dingti i� �ia.

Kaip tai atrodys? Kur jie va�iuos? Į kokį nors rojaus kampelį, kur jis mokys nardymo, o ji darys tai, k� moka?

Ar jie tikrai galėtų ten gyventi? O kaip dėl vizų? Darbo leidimų? Vaikų prie�iūros? Ji buvo pasiruo�usi i�vykti i� Londono.

Ji buvo pasiruo�usi pradėti kitokį gyvenim�.

Nes ji pagaliau suprato, kad Kirkas buvo teisus.

Vaiko gimimas visk� pakei�ia. Nebegali rūpintis visa likusia �monija. Turi būti savanaudi�kas, turi galvoti apie savo kūdikį ir susirasti toki� viet�, kurioje jam būtų saugu.

Vos tik tapus motina ar tėvu, vis� rūpes�ių na�t� perima nauja karta. Nauja �eima.

Nebelieka netgi per daug laiko rūpintis savo tėvais.

Jokių a�arų.

Tai buvo pirmas dalykas, kurį pastebėjo D�esika.

To negalėjai pavadinti tyla, nes visas �is pailgas, prastai ap�viestas kambarys buvo grūste prigrūstas vaiki�kų lovy�ių. Kiekvienoje i� jų buvo po naujagimį ar kiek paaugusį pyplį. Tvankus kambario oras lengvai virpėjo nuo dainuojan�io murmesio vaikų, kalban�ių su savimi. Bet a�arų nebuvo.

��Kodėl jie neverkia?

��Gal laimingi kūdikiai,�� atsakė Saimonas.

Ne, ne tai.

��Kas �ia?�� paklausė Paulas.�� Tai ka�kokie namai. Tai na�lai�ių prieglauda.

Ji bijojo įeiti vidun. Ji bijojo to, k� gali �ia pamatyti. Apsileidim�, �iaurum� ir ne�var�. Kiaules, be jokio gailes�io sukrautas vien� ant kitos metaliniame narve. Bet �ia taip nebuvo.

Kol jie lėtai ėjo per kambarį, ji pamatė, kad �ie vaikai yra nuprausti ir pamaitinti. Jie stebėjo D�esik� ir Paul� su atsargiu smalsumu, bet nesibijojo jų. Juos pri�iūrėjo su meile ir �velnumu.

Ta�iau jų buvo tiek daug, kad jie suvokė, jog net nėra prasmės verkti. Jų a�aros nebuvo tolygios a�aroms u� �io pastato durų. Jų a�aros nebuvo tas pat, kas Klo ar Popės a�aros. Jų a�aros nebuvo pasaulio pabaiga motinai ar tėvui, tad tas a�aras papras�iausiai ignoruodavo.

Nes jų buvo tiek daug.

��Keturi milijonai mergai�ių,�� pasakė Saimonas.�� Keturi milijonai tokių mergai�ių Kinijoje.

��Jos visos�� mergaitės? Visi �ie vaikai�� vien mergaitės?

Jis linktelėjo.

��Tokia vyriausybės politika. �monėms leid�iama turėti tik vien� sūnų arba dukterį. Dauguma teikia pirmenyb� sūnui. Ypa� kaimo vietovėse. Tamsūs �monės. Nei�silavin�.

Keturi milijonai mergai�ių prieglaudose dėl vieno vaiko politikos.

Ir vis dėlto visur nuo Tiananmenio aik�tės iki Pekino McDonald�s jie matė ir kit� tos politikos pusꠗ storų, i�popintų vaikų, kurie buvo bene labiausiai lepinami visoje Azijoje. Tai buvo ma�ieji Kinijos imperatoriai. Ir tik dabar D�esika prisiminė, jog visi tie ma�ieji imperatoriai buvo berniukai.

I� prie�ingo kambario galo prie jų priėjo seselė.

��Jūs norite kūdikio?�� paklausė ji.

��irdingai a�iū jums, bet mes u�sukome tik pasidairyti,�� atsakė Paulas.�� D�esika, mes pavėluosime į lėktuv�.

��Labai sunku turėti kūdikį dabar,�� pasakė seselė, tarsi nei�girdusi jo.�� Atvyksta daugybė vakarie�ių. Galvoja, kad lengva. O, va�iuoti į Kinij�, lengvai gauti kūdikį. Bet tai nėra lengva. Daug popierizmas. Reikalinga tinkama agentūra. Vadinasi tarptautinė vaikų programa.

Saimonas atsikrenk�tė.

��A� turiu,�� pasakė jis.

D�esika ir Paulas su�iuro į jį.

��Tu vykdai įvaikinimo program�?�� nesuprato D�esika.

��A� �inau. Galiu supa�indinti.

��Net neabejoju, kad gali. �inoma, u� apvali� sumel�.

Saimonas skėstelėjo rankomis.

��Visiems reikia valgyti.

��D�esika, nejaugi tu nematai? Mus mėgina apiplė�ti vidury baltos dienos! A� neturė�iau nieko prie�, jeigu tai tebūtų kokia nors Mingo vazos imitacija ar nefritinė drakono statulėlė ant �idinio. Bet tik ne vaikas, D�es. Tik ne tai.

Jis bejėgi�kai skery�iojosi nesibaigian�io praėjimo tarp lovy�ių gale. Lovytės buvo senamadi�kos ir sunkios. Jose gulintys kūdikiai buvo suvystyti tvirtai, nelyginant egiptie�ių mumijos,�� jų rankos buvo tvirtai prispaustos prie �onų. Augesni ma�yliai turėjo ply�į kelnių u�pakalinėje dalyje, pro kurį ky�ojo jų nuogi u�pakaliai, �ymiai palengvinantys jų tualetinius reikalus. Ir D�esika negalėjo nustoti �ypsojusi, nes jie buvo tokie gra�ūs! Rimti, ma�y�iai angelėliai migdolinėmis akimis, kai kurie i� jų�� su styran�iais ant pakau�io anglies juodumo plaukų kuok�tais, pana�iais į Elvio skiauteres.

Paulas papurtė galv�. Negalima tiesiog imti ir parsive�ti kūdikio po atostogų. Taip niekas nedaro. Tai�� beprotybė.

��Nepamir�kite, kad turite reikalų su dviejų �alių vyriausybėmis,�� pridūrė seselė.

��Ei, lukterkite minutėl�,�� pasakė Paulas.�� Niekas nesakė, kad...

��Jūsų vyriausybė ir Kinijos vyriausybė. Reikalingi patikrinimai. Vizos. Leidimai. Ne taip lengva. Ne taip lengva, kaip vakarie�iams atrodo.

��Aha, bet agentūra gali padėti,�� Saimonas pasakė D�esikai. Jis jau prarado viltį dėl Paulo.

Bet D�esika nesiklausė nė vieno i� jų.

Ji jau ėjo prie ma�daug devynių mėnesių mergytės, netvirtai stovin�ios savo lovytėje. Ji stovėjo įsikibusi į lovytės virbus, pa�iame kambario gale.

D�esika pamatė, kaip ji �nektelėjo ant savo sėdynės, tada vėl liūdnai prisitraukė į vir�ų. Ir vėl nukrito. Ir vėl atsistojo.

Netrukus jie visi jau stovėjo prie ma�ylės. Paului ji priminė vien� i� tų komiksų apie ateivius herojų�� didelės pla�iai įstatytos akys, ma�a burnytė ir dar ma�esnė nosytė, kuri� komiksų kūrėjai prad�ioje buvo, matyt, visai u�mir��. �i ma�ytė nosytė bėgo.

��Tai Ma�oji Vei,�� pasakė seselė.

��O kas nutiko Did�iajai Vei?�� paklausė Paulas.

��Did�ioji Vei i�va�iavo į �enjang�.

��enjang�? Kur tai yra?

��enjangas�� tai miestas �alies �iaurėje. Dungbėjaus kra�te. Ma�daug de�imt milijonų gyventojų.

�Na ir �alelė,�� pamanė Paulas.�� Įdomu, kiek joje milijoninių miestų, apie kuriuos mes net negirdėjome?�

D�esika negalėjo atitraukti akių nuo Ma�osios Vei. Vaikas maldaujamai pasi�iūrėjo į j�, tada į Paul�. Paulas greitai atitraukė �vilgsnį nuo tų didelių pla�iai įstatytų akių ir palietė �monos rank�, tarsi bandydamas pri�adinti j� i� miego. Jiems jau buvo metas eiti.

��inau, D�es. A� �inau, kaip tu jautiesi. A� tikrai �inau. �is vaikas�� tragi�kas.

��Ar ji nors kiek tragi�kesnė u� mane? Norė�iau tai su�inoti.

��D�ese, atsipeikėk! Nori padėti badaujantiems milijonams? Paaukok jiems pinigų. I�ra�yk �ekį. A� rimtai. Supranti�� remk j�. �ie �monės varg�ai. Jie bus dėkingi u� tavo pagalb�. Paskambink į Oxfam. U�pildyk tiesioginio debeto form�. Pervesk nedidel� sumel� kiekvien� mėnesį. Tai bus geras dalykas. Bet tai yra daugiausia, k� tu gali padaryti.

��inai, kodėl jie neverkia, Paulai? Nes jie nėra mylimi. Nėra prasmės verkti, jeigu esi nemylimas. Nes niekas vis tiek neateis.

Paulas matė, kaip D�esė pasilenkė vir� lovelės ir pakėlė Ma��j� Vei.

D�esika �velniai palietė ma�ylės galv�, ai�kiai vildamasi, kad ji pasidės j� ant krūtinės�� kaip tai darydavo Popė, jos tetai pana�iai j� palietus. Bet Ma�osios Vei galva ir toliau styrojo sta�iai i�kelta. Ji smalsiai ap�iūrinėjo du did�ianosius rausvaod�ius.

��Tai tu buvai tasai, kuris kalbėjo apie įvaikinim�,�� priminė D�esika.

��O tu buvai toji, kuri sakė, jog ver�iau įsigis kat�,�� atkirto Paulas.

��Pa�velk į j�,�� pasakė D�esika.�� Tik pa�velk į j�, Paulai. �iam vaikui juk taip reikia ka�kieno meilės. Ir pa�velk į mane. Tik pa�velk į mane. A� juk taip noriu būti ka�kieno motina. Viskas taip paprasta.

Paulas, netek�s �ado, spoksojo į jas. Tai buvo beprotybė.

Bet jis matė, kaip Ma�oji Vei u�dėjo savo ma�� rankel� D�esikai ant krūtinės, ir tasai ledo gabalas, įstrig�s ka�kur giliai jo viduje, pama�u pradėjo tirpti.

Galbūt jo �mona ir teisi.

Galbūt i� tiesų viskas yra taip paprasta.

KETVIRTOJI DALIS Gimusi pa�iu laiku

Dvide�imt tre�ias skyrius

Kai ma�ylė pagaliau u�migo, Megė gulėjo lovoje atmerktomis akimis ir vaizdavosi girdinti abiejų salos krantus skalaujan�ių vandenynų o�im�.

Ji �inojo, kad tai neįmanoma. Jų butas buvo Brid�taune, vakarinėje salos dalyje, kur ji teikė medicinin� pagalb� nelaimėliams turistams, apsistojusiems prabangiuose Sent D�eimso vie�bu�iuose Karibų jūros pakrantėje.

Bet Megei patiko mintis, kad ji gali girdėti ir kit� jūr�� t�, kuri skalauja jos mėgstam� prie�ing� salos krant�. Ten, kur Atlanto vandenynas plakė mil�ini�kas bangas į Bat�ebos uolas ir rytinį Barbadoso krant�, nebuvo nei pra�matnių vie�bu�ių, nei gausybės turistų.

Sala, skirianti dvi jūras. Ji niekada nieko pana�aus nebuvo ma�iusi. Įdomu, kiek turistų, u�tvind�iusių vakarinį Barbadoso krant�, apskritai �inojo apie at�iaurų rytinės pakrantės gro�į? Barbadose ji rado visk�, k� buvo apie jį girdėjusi�� balt� smėlį, laukines palmes ir am�in� saul�. Bet �i sala turėjo ir kit� veid�� neprijaukint� ir nenuspėjam�, kurio niekada nepamatysi kelionių �urnaluose.

Jį matydavai nebent The Advocate ir The Nation puslapiuose�� narkotikai, ginkluoti susirėmimai. Jį girdėdavai ir nakties vėjyje. Salos �irdis buvo laukinė.

Buvo sunku gyventi taip toli nuo seserų ir jų nebuvimas paliko skausming� tu�tum� jos kasdieniame gyvenime. Ji ilgėjosi jų skambu�ių, ritualinių pusry�ių Smitfilde, �inojimo, kad jos yra �alia, vos u� kelių metro stotelių. Ji ilgėjosi tų pasiaukojimo valandų, kurias D�esika skyrė Popei, ilgėjosi tvirtybės teikian�io Ketės buvimo �alia.

Vis� laik�, kiek galėjo save prisiminti, Megė laikė save savaranki�ka. Ir tik i�va�iavusi gyventi į u�sienį ji pamatė, kad visas jos savaranki�kos ma�osios sesutės įvaizdis laikėsi ant bes�lygi�ko jos �eimos palaikymo. Bet Megė atvyko �ionai pradėti nauj� �eim�. Jai būtų labiau patik�, jei jos ma�yl� kas nors būtų pri�iūrėj�s i� meilės. Bet ten, kur meilės nebuvo, turėjo pasitarnauti Barbadoso doleriai. Popė jau ėjo į Plantacijų klubo vaikų dar�elį Houltaune, be to, Megė dar ie�kojo ir auklės. Pirm� kart� gyvenime jai nereikėjo nerimauti dėl pinigų.

Darbo jai netrūko. Ties� sakant, darbo �ia buvo daugybė. Bet �is darbas buvo kitoks, lyginant su tuo, kurį jai teko dirbti namuose. Londone visi jos pacientai buvo skurdo aukos. Barbadose visi jie buvo besaikės prabangos aukos.

Vakar ji aplankė tris skirtingus vie�bu�ius Sent D�eimse.

Ji ap�iūrėjo vaik�, kurį nudilgino medūza, moterį, kuri susilau�ė nosį krisdama nuo vandens motociklo, ir penkiasde�imtmetį vyr�, kuris nusitraukė kelio rai��ius, pirm� kart� gyvenime plaukdamas burlente. Kol Megė jį ap�iūrinėjo ir i�ra�inėjo recept�, jo jaunutė �mona�� antroji, o gal tre�ioji?�� vis� laik� stovėjo �alia, laikydama rankose naujagimį berniuk�.

Tipi�ka, pamanė Megė. Visus metus i�sėdi prie�ais kompiuterio ekran�, ta�iau pasiek� tropikus i�syk pasijunta supermenais. Taip, �ia jai visada bus daugybė darbo.

Megė būdavo kvie�iama gelbėti nudegėlių nuo saulės, pūslėtų i�kylautojų, prisilietusių prie nuodingų mancinelos med�ių, augan�ių visoje Sent D�eimso pakrantėje. �inoma, netrūko �ia ir nutikimų, kuriuos anuomet Haknyje jie vadindavo NAT�� nepaai�kinamomis alaus traumomis.

I�tikti insulto, �irdies smūgio ir kiti kritiniai ligoniai būdavo gabenami tiesiai į auk��iausios klasės Karalienės El�bietos ligonin� Brid�taune. Jos nusivylimui, saloje niekas nesirgo jokia tropine liga�� Barbadose jos buvo i�naikintos prie� daugelį metų. Taigi medicina, kuri� praktikavo Megė savo naujajame gyvenime, buvo neįprastai nuobodi, lyginant su tuo, k� jai teko patirti anks�iau.

Haknyje ji gydė į heroin� įjunkusius narkomanus, u�puolikų aukas su durtinėmis �aizdomis, patologinius nutukimo atvejus ir visus tuos varguolius, rūkymu varan�ius save į kapus. Tuo tarpu �ia rimtesnio negalavimo ar su�eidimo galėjai tikėtis nebent nukritus ant galvos kokoso rie�utui.

Atrodė, tarsi saloje niekam nelemta susi�eisti, niekam nereikia mirti, ir atostogos �ia niekados nesibaigs.

Ji pajuto, kaip �alia jos sujudėjo Kirkas, bet ji gulėjo nekrutėdama ir apsimetė mieganti, kol jis vartėsi ir dejavo tamsoje. Jai nesinorėjo, kad jis prabustų ir imtų j� glamonėti, nepalikdamas jai galimybės sugalvoti kokio nors pasiteisinimo. Jiems niekada taip ir nepavyko sugrį�ti prie to, k� patyrė pirm�j� naktį.

Bet jis neprabudo, taigi Megė ir toliau gulėjo atmerktomis akimis, klausydamasi naktinio stichijų �ėlsmo Bat�eboje�� kitoje rojaus pusėje.

Ketė pasikėlė liftu į motinos but�.

Net ir praėjus ketvir�iui am�iaus, Ketė negalėjo pamir�ti tos dienos, kada jos, nieko neįtarian�ios vienuolikametės mergaitės, stebin�ios besi�ypsantį motinos veid� veidrodyje, pasaulis netrukus sudu� į �ipulius.

Tu jau didelė, Kete. Taip, D�esė irgi didelė, bet ji dar nedr�si, o Megė vis dar kūdikis. U�tat tu esi jau didelė mergaitė, ir a� �inau, kad tu būsi dr�si, taip?

Ketė neu�tikrintai linktelėjo, o tada taksi automobiliu atvyko tasai vyras ir i�sive�ė jos motin� visiems laikams.

Ir per visus tuos metus, per kuriuos Ketė ir jos seserys patyrė tūkstan�ius randų ir nuoskaudų gyvendamos be tėvų, ji tikrai stengėsi, i� paskutiniųjų stengėsi būti dr�si. Ir kai lifto durys prasivėrė jos motinos auk�te, ji vis dar stengėsi.

Bet ji bijojo, kad jos motina visuomet turės gali� j� įskaudinti, ir kad jai niekada neu�teks dr�sos.

Ketė paspaudė skambutį ir Olivijos veidas i�niro prie�ais j�.

��Gavai?

Ketė linktelėjo.

��Gavau.

Jos įėjo į but�. Butas atrodė daug ma�esnis, nei Ketė prisiminė jį i� tų laikų, kai mėgino įsikraustyti �ionai su seserimis. Ta�iau lygiai toks pat nepriekai�tingas, lygiai toks pat nepaliestas purvinų vaiki�kų rankų. Visur buvo pilna motinos fotografijų. Visose ji buvo jauna ir gra�i, apsupta besi�ypsan�ių �monių, kurie buvo garsesni u� j�. Kadaise �itos fotografijos Ketei keldavo nepaprastai didel� pagarb�. Dabar jos atrodė gana pateti�kai, netgi graudokai.

Visi �ie liepto galo komediantai, banalūs televizoriaus ekranų kietuoliai (tokia daugybė jų!), visi tie kietasprand�iai policininkai, privatūs sekliai ir specialieji agentai, visos tos g�stan�ios �vaig�dutės, kurių dauguma jau seniai pamir�tos. Ar tai buvo geriausia, k� jos motina galėjo pasiekti? Ar būtent dėl to ji atsisakė savo vaikų? Dėl ka�kokio �emesnės lygos gra�uolėlio ir abejotinos antrarū�ės �lovės? Net ir dabar Ketė pasijuto į�eista, nepama�iusi nė vienos Olivijos vaikų nuotraukos. Ketė supyko ant sav�s ir pagalvojo: �Kodėl man turėtų rūpėti?�

Gretimame kambaryje ji i�girdo ū�iant dulkių siurblį. Tarpduryje �mėstelėjo tamsus valytojos ar namų pri�iūrėtojos veidas ir ū�esys pranyko.

��Ruo�iesi gimdyti,�� pasakė jos motina, prisidegdama cigaret�.

��Teisingai,�� atsakė Ketė.�� Bet, pra�au, vis tiek rūkyk.

��Ar a� pa�įstu tėv�?

��Jokio tėvo nėra.

��O, brangioji. Pamylėjo tave ir pametė?

�A� neprabuvau kambaryje nė dviejų minu�ių, o mes jau kibome viena kitai į gerkl�. A� privalau pakilti auk��iau to�,�� pamanė Ketė.

��A� neleidau jam pasilikti ilgiau, nei jis spės tai padaryti.�� Jos motina kilstelėjo antakius. Ar �is jos nuvalkiotas gestas i� tikrųjų vis dar k� nors rei�kė?�� Ar atsimeni, k� esi kart� man pasakiusi?�� paklausė Ketė.�� Tavo tėvai sumauna pirm�j� tavojo gyvenimo pus�,o antr�j� sumauna tavo vaikai.

��Ar a� taip sakiau?�� Olivija sukikeno, ai�kiai savimi patenkinta.�� Tas teisybė.

��O kaip yra su partneriais? Man rodos, kad jie visk� sumauna netgi ne pras�iau u� tėvus. Bet tik tada, jeigu tu leidi. Tik tada, jeigu tu leidi jiems tai padaryti.

Jos motina vėl nusijuokė.

��Tu nesi viena tų spermos bandi�ių, apie kurias a� nuolat skaitau spaudoje?

��Spermos banditės? Kas jos?

��Tai tos moterys, kurioms vyro reikia tik tam, kad pastotų.

��Teisingai, a� kaip tik tokia. Taikliai pasakyta. Spermos bandite. �tai. �ia yra tai, ko pra�ei.

Ketė atidarė rankin�, i�traukė i� jos cigare�ių pakelį ir padavė jį motinai. Olivija u�darė duris, u� kurių trumpam �mėstelėjo valytojos veidas, ir tada patikrino pakelio turinį�� ka�kas suvyniota į aliuminio folij�.

Ji �vilgtelėjo, ar durys tebėra u�darytos, ir tik tada i�vyniojo folij�. Tai buvo nema�a ha�i�o porcija.

Olivija liūdnai nusi�ypsojo Ketei.

��Turėjo būti sunku,�� pasakė jos motina.

Ketė pakratė galv�.

��Dirbu su virtuvės personalu ne vienerius metus. Kai kuriems i� jų nesvetimas ir �e�ėlinis verslas. Nebuvo labai sunku.

��A� nepra�iau, kad pirktum man narkotikus, mieloji. A� pra�iau, kad ateitum man�s aplankyti.

��Jokių problemų. �ia yra ir telefono numeris. Jeigu jis veiks. Jeigu tau kada nors prireiks daugiau.

Ketė įteikė mamai Mamma-san degtukų dė�ut�, kurios viduje buvo u�ra�ytas mobilaus telefono numeris.

��Paskambink �iuo telefonu ir teiraukis Bjauriojo Deivo.

Olivija papurtė galv�.

��Teirautis Bjauriojo Deivo?

��Teisingai, Bjauriojo Deivo. Jis rūpinasi mano virtuvės darbuotojais.

��Sakydama �rūpinasi�, turi galvoje, kad jis parūpina jiems narkotikų?

��Ne, a� turiu galvoje, kad jis ateina kart� per savait� i�lyginti jų baltinių.

��Nejaugi tu rimtai manai, kad a� skambinsiu ka�kokiam Bjauriajam Deivui ir pirksiu i� jo kvai�alus?

Ketė atsiduso.

��Daryk kaip i�manai, man vis tiek. Tai juk tavo labui, ne mano.

��Tu kieta�irdė pabaisa,�� staiga u�siliepsnojo Olivija.

��Turėjau ger� mokytoj�,�� atkirto Ketė.

Tada ji prikando lūp�. Ji prisiminė tuos kelerius metus, kuriuos jos motina praleido su jomis. Ji niekada nedau�ė lėk��ių, bet u�tat labai mėgo mėtyti batus. Ketei nesinorėjo, kad �iandien� jos motina pradėtų mėtyti batus. Ji buvo ligota moteris, ir Ketė norėjo kuo grei�iau grį�ti namo, atsigulti ir jausti, kaip jos kūdikis tyrinėja savo ma�o pasaulėlio ribas.

��inai, k� su juo daryti? Reikia jį pakaitinti...

Olivija kilstelėjo rank�.

��A� nesu tavo senmergė tetulė i� Braitono. Dieve mano. Mano karta sukūrė jūsų kultūr�.

��Tai nėra mano kultūra.

Ketė apsisuko eiti.

��A� tikrai dėkinga u� tai,�� pasakė Olivija. Jos balsas sumink�tėjo, pir�tai bėgiojo degtukų dė�ute.�� Kad atėjai �ia. Kad tai padarei. �inau, kad praėjo daug laiko. A� matausi su tavo seserimis. Bet su tavimi�� niekada.

Ketė atsigr�ė į j�.

��Na, tai grei�iau tavo nuopelnas, ne mano. Ir nepasidaryk per daug sentimentali. A� tai darau tik todėl, kad Megė man�s papra�ė.

��Man jūs visos esate labai gra�ios.

��K�?

��Jūs trys. Tu ir tavo seserys.

Ketė nusijuokė.

��Megė daili. D�es� dar galėtum pavadinti gra�ia. Bet tik ne mane.

��Nenuvertink sav�s, mieloji. Tu turi nuostabias kojas. A� turiu draug�� jis psichoterapeutas�� ir jis mano, kad kaip tik tame ir yra dalis problemos. Man sunku. Mano dukterys virsta nuostabiomis moterimis kaip tik tada, kai man viskas pradeda va�iuoti �emyn. Nuostabios mergaitės, i�augusios į nuostabias moteris. Mano mergaitės.

��Tavo mergaitės?

Ketė staiga nutilo ir motinos parei�kimas pakibo tyloje, kuri tarsi sakė: Tu neturi teisės taip mūsų vadinti.

Olivija paskersakiavo į Bjauriojo Deivo telefono numerį. Jos rankos drebėjo. �Ji sena moteris,�� toptelėjo Ketei.�� Kada mano motina tapo sena moterimi?�

��Sunku, kai jų nebėra. Megė Barbadose. D�esika niekaip negrį�ta i� tos prakeiktos Kinijos. Kiek laiko ji dar bus ten?

��Neabejoju, kad jos atsiųs tau bent po atviruk�.

��Juk tu �inai, kam man to prireikė, ar ne? Tu �inai, kodėl a� tampu narkotikų vartotoja mano gyvenimo saulėlydyje?

��Megė man pasakojo.�� Pauzė.�� Man labai gaila.

��Tikrai?

��inoma, kad taip. Niekam to nelinkė�iau.

��Nenusigr�k nuo man�s, Kete. Tas specialistas, kurį man rekomendavo Megė, niekam tik�s. Skausmas tik stiprėja. Kaip ir drebulys. Ir �inai, kas yra juokingiausia? �i liga nesutrumpina tau gyvenimo. Raumenys nebeklauso, tu purtaisi kaip lapas, ir tampi akla kaip �ik�nosparnis. Bet tai nenuvaro tav�s į kapus. Esi priversta su tuo gyventi.

��iaurus pasaulis,�� pagalvojo Ketė.�� Tik paklausk savo vaikų, nuo kurių pati pabėgai.� Bet buvo sunku nek�sti motinos toki� dien�. Sunkiau, nei bet kada.

��A� tikiuosi, kad �itai bent �iek tiek palengvins tavo kan�ias,�� pasakė ji, rodydama į cigare�ių pakelį.�� Tikrai.

Tik staiga Olivija sugriebė jos rank�. Jos ilgi, kaulėti pir�tai susmigo Ketei į kūn� kiek �emiau alkūnės. Tai priminė t� tvirt� suspaudim�, kuriuo paprastai nutveriamas u�sio�iav�s vaikas, besirengiantis padaryti tai, ko netrukus pats gailėsis. Fizinio kontakto su motina netikėtumas atėmė jai �ad�.

��A� labai bijau to, kas su manimi dabar bus,�� i�tarė Olivija maldaujamai.�� Man baisu net pagalvoti, kokiu �mogumi a� pavirsiu. Man reikia, kad manimi kas nors rūpintųsi. Man reikia tav�s, Kete. A� daugiau nieko neturiu.

Ketė spoksojo į savo motin�.

�Jeigu ji būtų papra�iusi pagalbos prie� dvide�imt metų, galbūt tada jos dar būtų turėjusios �ans�. Bet dabar jau per vėlu,�� galvojo Ketė.�� Seniai jau per vėlu.�

Kiek įmanydama �velniau Ketė pabandė i�silaisvinti i� motinos gniau�tų. Bet Olivijos ranka dar stipriau susigniau�ė, ir Ketės �irdis suvirpėjo i� baimės. T� akimirk� jai pasivaideno, kad praeitis jos jau niekad nebepaleis, senos �aizdos niekados neu�gis, ir jai am�inai nepavyks i�silaisvinti i� praeities griuvėsių.

Jų akys susitiko. Olivijos balsas buvo �velnus, bet gniau�tai neatsileido.

Tai nebuvo nukar�usios senės sugriebimas. Jis buvo kupinas plieninio ry�to ir fizinės jėgos. Sukandimas plė�rūnės, įpratusios gauti, ko nori, pajungti pasaulį savo valiai. Ketė girdėjo, kaip dau�osi jos �irdis, jautė motinos kvepalų aromat�, matė, kaip �iai senai moteriai pradeda trūkti kvapo. Motinos nagai smigo vis gilyn jai į kūn�. Ketė jautė, kaip penki skausmo ta�keliai susilieja į vien� ir jos ranka pradeda tvink�ioti. Ji niekada taip ir nepaleis man�s,�� toptelėjo Ketei.

��Pasilik su manimi, Kete,�� pasakė Olivija.�� Nejaugi nori, kad a� tav�s maldau�iau?

Bet, dabar jau tvir�iau, Ketė sugriebė motinos rank� u� rie�o ir stipriai truktelėjo j� �emyn. Abi moterys atatupstos �engė po �ingsnį atgal, tolyn viena nuo kitos, tarsi galiausiai būtų u�baigusios ka�kokį senovinį ritualinį �okį.

��A� ne tokia,�� atsakė Ketė.

Kai Paulas pamatė, kad Baresi Brothers salonas u�rakintas ir skendi tamsoje, jis liepė taksi vairuotojui palaukti. Vis dar ū�ian�ia nuo skryd�io galva, jis paspaudė skambutį ir prisispaudė veidu prie stiklo. Akimirkai Kinija i�kilo jo s�monėje kaip koks sapnas. Ekspozicija lange atrodė taip pat, kaip ir paliko prie� mėnesį. Penkios savaitės ir nė vieno parduoto automobilio? Ka�kas �ia buvo ne taip.

Jis buvo i�vyk�s per ilgai. Dabar jis tai suprato. Bet įvaikinimo procedūra u�truko, ir jie vis dar nebuvo visateisiai tėvai.

Paulas vėl sėdo į taksi ir pasakė vairuotojui Maiklo namų adres�. Kol taksi automobilis lėtai �liau�ė perpildytu Holovėjaus keliu, Paulas pajuto į �irdį besismelkian�i� baim�.

Jis buvo visai i�met�s i� galvos London� ir darb�, ir tai buvo klaida. Bet kitaip jis nebūtų pajėg�s susidoroti su visomis kliūtimis, kurias jie buvo priversti įveikti, kad Ma�oji Vei pagaliau galėtų grį�ti namo.

Nesibaigiantys interviu įvaikinimo agentūroje, na�lai�ių prieglaudoje ir Did�iosios Britanijos ambasadoje. Visas jų gyvenimas po mikroskopu�� jų finansinė padėtis, rekomendacijos su charakteristikomis, jų patirtis su vaikais, jų tinkamumas įvaikinti. Kiekvienas dokumentas�� kiekviena ataskaita, kiekvienas įvertinimas, kiekviena rekomendacija�� turėjo būti i�verstas į anglų ir kinų kalbas ir viskas u�truko ilgiau, nei tikėtasi.

Vienintelis dalykas, neleid�s jiems i�protėti nuo visos biurokratijos ir laukimo, buvo tos stebuklingos dienos, kai jiems būdavo leid�iama pasiimti Ma��j� Vei pasivaik��ioti jos naujoje vaik�tynėje po Vasaros rūmus, Pekino zoologijos sod� ir Tiananmenio aik�t�, kurioje galėjai pamanyti, jog vaik�tai mėnulio pavir�iumi�� tokia ji buvo did�iulė. Jie stumdavo Ma�osios Vei ve�imėlį, kol ji u�migdavo, nekreipdami dėmesio į suglumusius turistų ir pa�aipius vietinių �vilgsnius.

Dabar jie laukė galutinio Kinijos vald�ios pritarimo, leisian�io pra�yti laikino Did�iosios Britanijos paso Ma�ajai Vei. Mintis, kad jie gali prarasti j� dabar, buvo beveik nepakeliama. Paulo galvoje papras�iausiai neliko vietos nerimui dėl brolio ar verslo rūpes�iams. Bet taksi automobiliui sustojus prie Maiklo namo, jo �irdis smarkiai plakė, o galva kar�tligi�kai mėgino atsigriebti u� prarast� laik�.

Maiklas atidarė duris, mūvėdamas vienomis trumpikėmis ir vilkėdamas ne�varius mar�kinėlius. Jis buvo nesiskut�s ir apsiblaususiomis akimis. Apkabin�s Maikl�, Paulas pajuto, kad brolio kvėpavime yra ka�kas metalinio. Jis nusekė paskui Maikl� į vidų. Televizorius rodė ka�koki� dienin� televizijos program�. Oras buvo tvankus ir pridvis�s.

��Nori grapos?�� pasiūlė Maiklas, siekdamas ant kavos staliuko stovin�io butelio.

��Ar �iek tiek ne per anksti?

Maiklas tik truktelėjo pe�iais ir įsipylė sau. �Italų kalboje nėra �od�io alkoholikas�,�� sakydavo jų tėvas.

Paulas apsidairė po svetain�. Klo manie�as vis dar buvo �ia, pilnas �aislų. Bet ten, kur ka�kada buvo senas Teletabių kilimas, dabar pūpsojo kalnai alaus skardinių ir neskalbtų drabu�ių.

Paulas pakėlė Klo pingvin� ir paspaudė mygtuk�, įtaisyt� ant jo sparnelio. Bet pingvinas nebeveikė.

��Kur Naoko ir ma�ylė?

Maiklas susmuko ant sofos.

��Osakoje,�� burbtelėjo jis, nusukdamas akis į ply�aujantį televizorių.

Paulas paėmė pultelį ir i�jungė televizorių.

��Jos i�va�iavo atgal į Japonij�?

Maiklas pa�velgė į savo brolį ir linktelėjo. Paulas atsisėdo �alia brolio ir, stipriai stipriai jį apkabin�s, sūpavo jį taip, lyg jie būtų dar vaikai ir Maiklas būtų k� tik pralaimėj�s savo pirm�sias mu�tynes.

��A� tau sakiau/Maiklai,�� tarė Paulas.�� A� tau Sakiau, kas atsitiks.

��Negali man�s kaltinti tuo, kad a� turėjau daug moterų,�� pasakė Maiklas, smaugiamas sielvarto.�� A� tik turėjau viena daugiau, nei man buvo leista. Viena daugiau, nei yra normalu.

Pasi�lyk�tėj�s Paulas paleido savo brolį. Grapos smarvė smogė jam tiesiai į veid�.

��Galbūt ji dar sugrį�.

Maiklas pasirausė ant kavos staliuko, pakėlė nuo jo sune�iotas kareivi�kas kelnes, ir pagaliau surado popierius, kurių ie�kojo. Jis padavė juos Paului. Tai buvo lai�kas i� advokato. �alti formalūs �od�iai plaukė prie� Paulo akis. Neprideramas elgesys. Gera finansinė padėtis. Parai�ka dėl skyrybų. Bendras namas.

��Man labai gaila, Maiklai.

�Man taip niekada neatsitiks,�� m�stė Paulas.�� Taip gali nutikti tik tokiems vyrams, kaip mano brolis.�

��Niekada negali �inoti,�� pasakė Maiklas, tarsi skaitydamas jo mintis.�� Mes niekada nebūsime tokie, kaip mūsų tėtis. Sėdėti namie kiekvien� vakar�? Būti laimingam su viena moterimi? A� �inau, kad tu laikai mane netikėliu.

��A� myliu tave, tu netikėli.

��Taip, bet tu manai, kad a� esu blogas vyras. Bet a� nesu toks, Paulai. Tai gali nutikti kiekvienam. Tai gali nutikti ir tau.

��Maiklai, a� netrukus grį�iu. A� labai dėkingas tau u� tai, k� tu padarei dėl man�s, kai buvau i�va�iav�s. Jeigu tik galėtum prasilaikyti dar truputį.

��Nusprend�iau �iandien paimti laisv� dien�,�� jis paėmė pultelį ir nukreipė jį į televizorių. U�griaudėjo prasta muzika ir laukinis juokas.�� Verslas paskutiniu metu visai nejuda.

��Nieko baisaus. Elkis taip, kaip tau atrodo geriausia. Klausyk, Maiklai. Visų mano kortelių limitai vir�yti. Mes gyvename Pekine, ir ten ne pigiau nei Londone ar Honkonge. Bet dar po poros savai�ių a� grį�iu su D�esika ir kūdikiu. Ar tu tikras, jog pratempsi iki tol?

Maiklas prisipylė savo stiklin�.

��Jokių problemų,�� pasakė jis.�� Nieko blogiau vis tiek jau nenutiks.

Dvide�imt ketvirtas skyrius

Ma�osios Vei kirp�iukuose kabojo kukurūzų dribsnis.

Tai matė tik Paulas. D�esika dar vien� dien� praleido minioje prie Did�iosios Britanijos ambasados Dzianguomenvajuje. Kiekvien� miel� �ios savaitės dien� ji eidavo ten pasiimti lapelio su ant jo u�ra�ytu numeriu tik tam, kad po keleto valandų laukimo i�girstų, jog dar nėra jokių �inių. Pra�ymas i�duoti Ma�ajai Vei pas� vis dar nebuvo i�nagrinėtas.

Tad kukliame vie�bu�io kambaryje tik Paulas matė i�mirkusį sausų pusry�ių gabalėlį, kabantį vir� nekaltos tobulybės veido.

Tai buvo tik ma�a akimirka jo dukters gyvenime, akimirka, kuri vien� dien� bus u�mir�ta am�iams, bet kol jis bus gyvas, jis j� atsimins. Jis vis� laik� prisimins t� dribsnį Ma�osios Vei plaukuose.

Paulas jautė, kad jis tampa kitokiu vyru. �is vaikas privertė jį skausmingai suvokti vis� gyvenimo laikinumo gro�į. Paulas tapo tėvu ir jo �irdis nuo �iol jau nebepriklausė jam.

Nuo �iol ji buvo jų duktė. Jie turėjo visus tai patvirtinan�ius dokumentus dviem kalbom. Vienintelis dalykas, kuris juos dar laikė Pekine, buvo nesibaigian�ios eilės prie Did�iosios Britanijos ambasados ir ten sėdintys biurokratai. Taigi ma�oji �eima, jau senokai pavargusi nuo klaid�iojimo po Tiananmenio aik�t�, sėdėjo savo vie�bu�io kambaryje ir kantriai laukė.

Ma�oji Vei nepatenkinta pradėjo muistytis kėdutėje. Paulas j� nuramino, mitriai nuvalė jos veid�, nuėmė seilinuk� ir i�kėlė i� kėdės.

��Laikas numigti, mano gra�uole.

Laikydamas j� vienoje rankoje, jis priėjo prie lango. Trisde�im�ia auk�tų �emiau prigrūstos, dulkėse paskendusios Pekino gatvės aidėjo nuo pypsėjimo ir trimitavimo. Didelės rudos Ma�osios Vei akys sumirksėjo jam tamsoje.

Paulas atsargiai paguldė j� ant vystymo staliuko ir patikrino vystykl�. Pasid�iaug�s, kad vystyklas �varus, jis įkėlė j� į lovyt�, stovin�i� prie lovos D�esikos pusėje. Tada nuėjo prie CD grotuvo, kuris glaudėsi prie did�iulio plok��iaekranio televizoriaus, ir u�dėjo vienintel� Ma�osios Vei plok�tel�.

Jie i�sirinko j� prekybos centre, esan�iame Am�inosios Taikos gatvėje. Vaiki�kų dainelių kolekcija, kuri, rodos, nė kiek nepasikeitė nuo tų laikų, kai Paulas pats dar buvo vaikas. �Bobby Shaftoe�. �Incey Wincey Spider.� �Bow Wow Says the Dog.� �One, Two, Buckle My Shoe�. Galėjai pagalvoti, kad jos atėjusios i� kokio nors kito am�iaus. Visos �ios dainelės apie dideles storas vi�tas ir kiauliaganius, ponus ir ponias, ūkanotus lietingus rytme�ius ir varliuko pir�lybas net Paului atrodė prie�istorinės. Jis neįsivaizdavo, ar Ma�oji Vei k� nors jose suprato. Ta�iau vos tik i�girdusi pirmuosius �Bobby Shaftoe� akordus, ji nurimdavo ir susiruo�davo miegoti.

Bobby Shaftoe�s getting a bairn

For to dangle on his arm

�In his arms or on his knee

Bobby Shaftoe loves me.�

Paulas atsigulė ant lovos ir u�simerkė. I� kur atsirado �ios keistos dainelės? Ar jos siekė karalienės Viktorijos laikus? Kai tapo ai�ku, kad Ma�oji Vei stipriai pamėgo �i� plok�tel�, jis pa�iūrėjo į buklet�, norėdamas su�inoti, kas para�ė �ias dainas ir kas jas atlieka. Bet jame nebuvo jokios informacijos ir rodėsi, kad tos dainelės tiesiog vis� laik� buvo ten, ir jos visuomet liks ten, perduodamos i� kartos į kart�.

Svarstydamas, ar Vei vaikai taip pat, kaip ir ji, prie� mieg� klausysis tų pa�ių �od�ių ir melodijų, Paulas pats neju�ia nugrimzdo į negilų mieg�. Jį prikėlė į kambarį įsiver�usi D�esika, netverianti d�iaugsmu ir mojuojanti raudonu Did�iosios Britanijos pasu. Paso įklijoje puikavosi paveikslėlis vaiko, kuris atrodė pana�us į ro�inį Bud�� jo putlus veidukas stebėtinai ramiai �velgė į pasaulį.

Visas tas bruzdesys pri�adino ma�yl� ir D�esika, pakėlusi j� ant rankų, apipylė j� bu�iniais. Paulas tuo metu trynėsi mieguistas akis ir bandė prisiminti, k� gi tokio jis norėjo parodyti savo �monai. Bet pasi�iūrėj�s pamatė, kad kukurūzų dribsnis i� ma�ylės plaukų jau buvo prading�s. Ir greta D�esikos naujienų nepaprastumo jis pasijuto kvailai, mėgindamas paai�kinti t� jausm�, kurį jam sukėlė ka�koks maisto gabalėlis.

Taigi jis tik gėrėjosi savo �mona, laikan�ia rankose jo dukterį, ir nesitverian�i� d�iaugsmu. Ji i�sitraukė pas� ir perskaitė ma�ylės vard�. Vei D�uel Barezi. Daugybė naujųjų tėvų duodavo i� Kinijos kilusiems vaikams vakarieti�kus vardus, bet D�esika sakė, kad tai nėra būtina. Ji ir taip jau turėjo nuostabų vard�.

Visos �ios tautos su savo kultūra ir istorija įsikūnijo į �i� vien� ma�� mergyt�. Paulo �irdis ply�o i� pasidid�iavimo.

Mano duktė�� ios planetos ateitis.

Tai nebuvo itin patogi vieta būti storam.

�urnalo redakcijoje dirbo itin madingi jauni �monės arba vyresni �monės, i�buv� madingi dvide�imt metų ar ilgiau. Jaunuoliai buvo visi kaip vienas i�bly�k�, lyg tūkstan�iai naktinių klubų būtų i�balin� jų od�, tuo tarpu vyresnieji buvo keistai nesavos spalvos. Jų odos spalva buvo beveik oran�inė ir atrodė dirbtinai patamsinta, o jų plaukų spalva buvo neabejotinai kosmeti�kai pa�viesinta.

Bet jie visi turėjo t� alkan� mirtinai madingų personų �vilgsnį. Jie visi nulydėjo Ket� smalsiais �vilgsniais, kol ji prakrypavo tarp stalų. Ji buvo a�tunt� mėnesį nė��ia, pasunkėjusi dvide�im�ia kilogramų ir baisiai kompleksuojanti dėl savo naujosios eisenos�� to keisto krypavimo i� vieno �ono į kit�. Gaudydama or�, ji susmuko į kėd� prie� straipsnių redaktorių.

Visi nė��ioms moterims skirti �urnalai ir knygos mirgėjo antra�tėmis �Jūs nė��ia!�, �40 nepaprastų savai�ių!� ir �Sveikiname! Jūs laukiatės!�, kuriose moters kūno poky�iai nė�tumo metu buvo pie�iami taip, tarsi tai būtų ka�kas nepaprasta. Visur matei paistalus apie �jūsų naujas seksualias linijas�, bet Ketė ka�kodėl visai nesijautė nei nuostabiai, nei u�tikrintai, nei juo labiau patraukliai.

Pirm� kart� savo gyvenime ji jautėsi senamadi�ka. I�sipūtusi ir gremėzdi�ka. Jai atrodė, kad ji visiems krinta į akis, nelyginant koks banginis lieknėjimo programoje.

Naktį jos padidėjusios krūtys vertė j� jaustis taip, lyg gulėtų lovoje kartu su dviem storais nepa�įstamaisiais. Tebuvo tik viena paguoda�� menki nuostabūs spyriai viduje, kurie prasidėdavo kiekvien� sykį, vos tik ji priguldavo pailsėti.

��Per�iūrėjau jūsų i�karpas,�� pasakė straipsnių redaktorius. Liesas vaikinas, vilkintis retro stiliaus Adidas kostiumu. Pernelyg �aunus, kad nusi�ypsotų.

��A� jaus�iausi laiminga, ra�ydama apie bet k� kita,�� pasakė Ketė, instinktyviai paglostydama savo pilv�.�� Tai nebūtinai gali būti restoranų ap�valgos. A� �inau, kad jūs jau turite vien� restoranų kritik�.

��Turite omenyje Travį, taip? Kaip jums patinka Travis?

��O, jis puikus. Man jis labai patinka. Toks... puritoni�kas. Savo ra�iniuose jis sugeba būti toks absoliu�iai viskuo pasibjaurėj�s! Tikras talentas!

��O, taip, jis geras.�� Jis pasikasė o�io barzdel�.�� A� norė�iau jums k� nors pasiūlyti. Bet �iuo metu tai būtų kiek kėblok�.

��Kodėl?

Pagaliau �ypsena. Kaip anoreksijos i�tikto ryklio.

��Kaip �ia geriau i�sirei�kus? A� negaliu duoti darbo ka�kam, kas ruo�iasi u� pusvaland�io gimdyti. Klausykite�� a� pats turiu du vaikus. Du berniukus�� trejų ir vienerių metų.

Ketė pagalvojo: �Kas būtų galėj�s patikėti? Kartais atrodo, kad esu vienintelė moteris visame pasaulyje, turėsianti vaik�.�

��Netrukus jūs būsite pernelyg u�siėmusi, kad sukurptumėte tūkstantį �od�ių apie koki� nors jauki� egzoti�k� u�eig�. Nejaugi jūs to ne�inote?

��Bet man reikia darbo. A� negaliu dirbti restoranuose, nes pernelyg vėlu...

Ji sustojo. Jis nebuvo blogas �mogus. Jis su�ildė j�, pasisakydamas pats turįs vaikų. Bet viskas jo skausmingoje, sumi�usioje veido i�rai�koje sakė viena.

Ne mano reikalas, ponia.

Ketei staiga pasirodė, jog visas dirbantis pasaulis plaukia pro �alį. Ji pasijuto baisiai sena. Ir nors �ioje kontoroje buvo daug senesnių u� j� �monių, visi �ie keturiasde�imtme�iai dend�iai, Ibizos veteranai ir kietasprand�iai reiveriai su savo plikais pilvais, nevar�omais gyvenimais ir dirbtinai pa�viesintais plaukais ka�kokiu būdu atrodė u� j� jaunesni.

Ketė pakilo eiti. Kelet� kartų paglostė pilv� ir tas beveik nepastebimas judesys tarsi bylojo: �Nesijaudink, ma�yli. Tik nesijaudink. Viskas bus gerai.�

Popė sėdėjo savo kėdutėje ir pir�tais kabino vaiki�k� jogurt�. Nedidelė plastikinė lėk�tutė su vynuogėmis laukė jos ant stalo kaip prizas u� pabaigtus pusry�ius ar bent jau sėkming� jų i�terliojim� sau ant veido.

Auklė�� didelė jamaikietė, vardu Meilutė�� pritariamai susijuokė, kai Popė susibruko dar vien� saujel� pliurzės sau į burn�.

Prad�ioje Meilutė buvo viskas, ko Megė galėjo tikėtis i� auklės. Pri�iūrėti Pop� jai buvo kur kas daugiau negu darbas. Ji buvo nuo�ird�iai pami�usi dėl �io vaiko. Megė buvo sujaudinta to, jog Meilutė netgi turėjo įrėmint� Popės fotografij� ma�ame sve�ių kambarėlyje, kuriame ji gyvendavo vis� savait�. Tik savaitgaliais ji i�vykdavo pas savo did�iul� �eim� Skotland Distrikte. Meilutė buvo ideali. Buvo tik viena nedidelė problema.

Megei norėjosi, kad Meilutė neu�mir�tų, kuri i� jų yra tikroji Popės motina.

Ji stebėjo, kaip Meilutė ky�telėjo vynuog� Popei į burn�.

��Meilute?

��Taip, ponia?

��Ar pamenate, k� mes susitarėme dėl vynuogių?

Tyla. Popė stebėjo savo motin�, tuo tarpu jos �andikauliai �iaumojo vynuog�.

��Mes sakėme�� vynuoges būtina lupti.

��Daug gerų dalykų �ievėje.

��Taip, bet ji dar per ma�a.

��Vienerių metų.

��Bet ji gimė per anksti,�� pasakė Megė, pradėdama nervintis.�� Mes apie tai kalbėjome daugyb� kartų, ar ne? Nei�ne�iotų kūdikių am�ius skai�iuojamas ne nuo tada, kai jie gimė, o nuo tada, kai jie turėjo gimti.

Kirkas įėjo į virtuv�. Jis u�simetė ant pe�ių did�iul� kuprin� su nardymo įranga ir pabu�iavo dukrel� į kakt�.

��Mes i�vykstame naktiniam nardymui į Sendi Krek�,�� pasakė jis.�� Nelaukite man�s. Sudie, Meilute.

��Sudie, misteri Kirkai.

Megė vienu �uoliu atsidūrė prie stalo ir pagriebė nuo jo sul�ių pakelį.

��O kas �ia?

��Obuolių sultys,�� atsakė Meilutė rūg��iai ir apmaud�iai. Ji �velniai nuvalė Popės veidelį ir atsargiai i�kėlė j� i� kėdutės.

��Meilute,�� tarė Megė.�� iose sultyse yra cukraus. Girdi? Cukraus. Popė geria tik obuolių sultis be cukraus. A� maniau, kad mes susitarėme...

Jiedvi spoksojo į j�. Jos duktė ir jos auklė. Tvirtai įsikabinusios viena kitos. Absoliu�iai vienodas �vilgsnis, susting�s abiejų akyse.

Tas �vilgsnis bylojo: �Taip, visa tai labai gerai�� visi tie priekai�tai dėl cukraus sultyse, neluptų vynuogių ir viso kito. Bet tu juk nebūni namie vis� dien�? Ar ne taip, mama?�

��Nuleiskite kelnaites,�� pasakė Megė ir u�simovė por� guminių pir�tinių.

Moteris atsargiai nuleido apatin� savo bikinio dalį. Vienas sėdmuo panė�ėjo į dygliakiaulꠗ jis buvo visas padengtas daugybe juodų smulkių spyglių.

��Regis, būsite atsisėdusi ant jūrų e�io,�� tarė Megė.�� Galite apsimauti. I�ra�ysiu jums recept� vaistams nuo skausmo.

Megė pradėjo rinktis savo daiktus. Pro lang� ji matė ry�kias burlentininkų bures. Nardytojų valtis pama�u artėjo prie vie�bu�io. Raudona vėliava su balta įstri�a juosta plazdėjo vėjyje. Galbūt ir Kirkas yra joje?

��Viskas?�� paklausė moteris.

Tai buvo ketvirt� de�imtmetį įpusėjusi, puikiai įdegusi moteris, brangiomis pa�viesintų plaukų sruogelėmis. Neabejotinai kokia nors stambi �uvis Londone. Įpratusi gauti visk�, ko panorėjusi. Megė matė daug į j� pana�ių poilsiautojų Barbadose.

��Nuskausminamieji jums bus geriausiai,�� pasakė Megė.�� Bus daug geriau, jeigu tiesiog leisite �iems dygliams patiems suirti. Mėgindama juos i�traukti, tik prisidarysite dar daugiau bėdos.

Moteris i�sitiesė. Be jokių abejonių, ji galėjo atrodyti gana grėsmingai kokioje nors svarbioje konferencijoje. Ta�iau su jūrų e�io spyglių puok�te savo sėdynėje ji neatrodė taip jau įspūdingai.

��Pra�au, neįsi�eiskite, bet ar jūs esate tikra gydytoja?�� pasiteiravo ji.�� Ar tik kokia nors�� ne�inau�� vie�bu�io medicinos sesuo?

Megė nusi�ypsojo.

��A� esu tikra gydytoja. Bet jeigu jūs esate nepatenkinta mano diagnoze, pra�om, kvieskite taksi ir papra�ykite, kad jus nuve�tų į Karalienės El�bietos ligoninės traumatologijos skyrių Brid�taune.

Moteris atrodė pritrenkta.

��Į vietos ligonin�?

��Karalienės El�bietos ligoninėje dirba puikūs specialistai. Tegul jie jus ap�iūri ir pateikia savo nuomon� apie jūsų sėdyn�.

Dirstelėjusi pro lang�, ji dar pamatė, kaip nardytojų valtis sustojo prie kranto. �monių figūros �lapiais kostiumai su�oko į seklų vandenį. Kirkas buvo tarp jų. Gerai. Jie galės kartu papietauti. Megė nusi�ypsojo moteriai:

��Linkiu maloniai praleisti likusi� atostogų dalį. Tikiuosi, jog jau netrukus pasijusite geriau.

Nardymo centras buvo tolimajame vie�bu�io paplūdimio pakra�tyje. Megė perėjo per erdvų vestibiulį, mandagiai atsakinėdama į vie�bu�io personalo pasveikinimus, ir nusileido �emyn, ant smėlio. Gaivus jūros vėjo gūsis dvelktelėjo tiesiai jai į veid�, ir ji giliai įkvėpė. Taip, tai buvo geresnis gyvenimas.

Bet priėjusi prie nardymo centro, ji pamatė Kirk� sėdintį ant smėlio su mergina �lapiu kostiumu.

Ji atrodė pana�i į vien� tų �ved�ių, kurių daug atva�iuodavo į sal�� sporti�ka, nepriklausoma ir daug jaunesnė, nei Megė galėjo prisiminti save esant. Kirkas palinko link jos ir nubraukė �lapi� �viesių plaukų sruog� nuo merginos veido, ir tai privertė Mėg� sulaikyti kvap�. Kol jie jos nepamatė, Megė apsisuko ant kulnų ir grį�o atgal per paplūdimį.

Tada ji nuva�iavo į rytin� salos pakrant�, pasistatė savo Vitara ant kalvos vir� Bat�ebos ir praleido kelet� valandų stebėdama, kaip Atlantas dau�osi į akmenines uolas.

Ji negalėjo va�iuoti namo i�kart.

Dar neatėjo laikas perimti Pop� i� auklės.

Skrydis i� Pekino į London� trunka de�imt valandų.

British Airways mergina, registravusi keleivius į reis�, matyt, pajuto silpnyb� Ma�ajai Vei, kuri be jokių pastangų i� �avaus kūdikio pama�u virto simpatinga mergyte. Nes netrukus jie visi maloniai nustebo su�inoj�, kad buvo perkelti į verslo klas�.

D�esika svajojo, kaip ji, apkabinusi savo ma�yl�, ramiai siurb�ios �ampan� pakeliui namo. Bet tai grei�iau priminė keliavim� su laukine be�d�ione.

Ma�oji Vei klykė pakilimo metu. Ji kaukė i� pasipiktinimo, kai jai u�draudė patekti į lakūnų kabin�. Praėjus trims mėnesiams nuo jų pirmojo susitikimo, ji pama�u darėsi įgudusi vaik��iotoja ir mėgo tai daryti kiekviena proga.

Ir nors Paulas supo, laikė ant rankų, ramino j�, ji liejo savo graud�ias a�aras auk�tai vir� juodų Mongolijos kalnų, kuriuose laikas bėgo atgal ir diena, atrodė, trunka am�inai.

��Vie�patie,�� sumurmėjo storas verslininkas, paragav�s vienu stiklu per daug nemokamo bordo.

Paulas, laikydamas Ma��j� Vei, perbalusiu i� pyk�io veidu, pasisuko į jį.

��Kūdikiai turi teis� verkti, supratai? Kūdikiai turi teis� verkti. Atleisk, bi�iuli, jei ji trikdo tavo ramyb�, bet kūdikiai turi teis� verkti. Ir jeigu tu turi k� nors pasakyti apie mano dukterį, klok visk� man, o neburbėk sau po nosimi. Sakyk tai man arba i� viso patylėk. Supratai?

I�sigand�s verslininkas pasislėpė po savo D�onu Gri�amu. Paulas nusisuko ir drebėdamas i� susijaudinimo vėl ėmėsi supti Ma��j� Vei.

D�esika niekada nematė jo tokio pikto. Jis buvo �velnus, ramus vyras�� tai buvo viena prie�as�ių, dėl kurių ji pamilo jį.

Bet u�teko storam verslo klasės keleiviui pasiskųsti Ma�osios Vei verkimu, ir Paulas atrado savo viduje tiek nuo�mumo, kiek ji niekada nebuvo ma�iusi anks�iau.

Ir juokingiausia buvo tai, kad D�esikai tokia jos vyro reakcija pasirodė visi�kai natūrali.

Dvide�imt penktas skyrius

Tai�� uraganų �alis.

Jie u�gimsta ka�kur į rytus nuo Barbadoso ir gali u�klupti bet kada tarp bir�elio ir lapkri�io. Tiesa, paprastai jie aplenkia sal�, praū�dami į �iaur� nuo jos. Bet ne visada.

Megė pasistatė savo Vitara ant kalvos vir� Houltauno. Ji buvo k� tik pasiėmusi Pop� i� Plantacijų klubo vaikų dar�elio. Ma�ylė dabar laiminga �aidė savo vaiki�koje kėdutėje su violetiniu dinozauru, vardu Barnis. Megė pa�velgė į vir� jūros besitelkian�ius debesis, kurie darėsi visai juodi.

Per dangų besiritantys debesys sukosi link kranto, pro atvir� automobilio lang� pasipylė lietus. Vėjas palmių �akose �ėlo vis grėsmingiau.

��Ne�inau, k� mums daryti, Pope,�� sumurmėjo ji sau po nosimi.�� Net ne�inau, ar mums verta mėginti grį�ti namo.

Gatvės spar�iai tu�tėjo. Vietiniai rinkosi savo vaikus, u�darinėjo langines ir slėpėsi. Sena moteris su ma�u vaiku po viena pa�astimi ir jaunikle o�kyte po kita, pabeldė į Megės automobilio lang�.

��Norite apsistoti pas mus, mis? Kol viskas praeis? Pana�u, kad �itas mūsų neaplenks.

��A�iū, bet a� pamėginsiu grį�ti namo.

Moteris linktelėjo ir nuskubėjo.

Megė paleido variklį ir lėtai nusileido iki Sent D�eimso ribos, bijodama paslysti ant keli� nuklojusių nuplė�tų palmių lapų ir cukranendrių. Vėjas vis grėsmingiau stūgavo med�ių vir�ūnėse ir tik dabar ji i�sigandusi suvokė, kad jai neu�teks laiko grį�ti atgal į Rrid�taun�.

Ji u�metė akį į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė Pop�, ramiai besi�neku�iuojan�i� su savo dinozauru. Galbūt, būdama viena, ji rizikuotų lėkti namo, bet tik ne su kūdikiu ant u�pakalinės sėdynės. Megė nusprendė prisiglausti viename i� vie�bu�ių ir ten sulaukti, kol uraganas praū� arba, pralenk�s jas, pasuks Martinikos ir Dominikos kryptimi.

Ji jau buvo beveik vie�butyje, kai pamatė nardytojų valtį. J�, matyt, netikėtai u�klupo audra. Arba, galbūt, ji buvo i�plaukusi į vien� atokesnių nardymo vietų ir dabar neu�tikrintai yrėsi per bangas atgal į krant�. Jos raudonai balta vėliava pa�ėlusiai plaikstėsi vėjyje.

Ar tai jo valtis? Megė pajuto, kaip jos �irdis suvirpėjo.

Ji pastatė automobilį ir greitai i�kėlė Pop� i� kėdutės. Vie�bu�io vestibiulis buvo beveik tu��ias, tik prie registratūros stoviniavo viena Megės pa�įstama mergina.

��Pasaugok j� penkias minutes, gerai?

Megė įbruko Pop� jai į rankas. Popei tas nepatiko, bet netrukus ji jau �ypsojosi, merginai pradėjus girti jos violetinį dinozaur�.

Megė nuslidinėjo per �lapias akmenines vestibiulio grindis į paplūdimį. Ant nedidelio lauko baro prie baseino jau buvo nuleistos medinės �aliuzės. Mėlynas paplūdimio skėtis prasirideno pro pat j� ir staiga pakilo į or�. Ji pa�iūrėjo į jūr� ir apmirė i� baimės. Nardymo valtis buvo dingusi.

Vos galėdama paeiti, Megė nuklampojo per smėlį nardymo centro link. Nuo vėjo jos akys prisipildė a�arų, jos nuogas kojas degino smėlis.

Nardymo centras atrodė apleistas. Vandens motociklai, baidarės, ry�kios burlen�ių burės�� viskas buvo i�kelta į krant�, toliau nuo audros. Bet jis nebuvo u�rakintas ir viduje ka�kas judėjo. Ten ji ir pamatė jį su ta pa�ia turiste i� �vedijos. Neap�viestame nardymo centre, tarp bet kaip suverstų tu��ių bakų, �lapių kostiumų ir susipynusių guminių vamzdelių.

Jie jau buvo baig�. Abu vėl buvo su mar�kinėliais ir �ortais, ir netgi nelaikė vienas kito. Bet Megė nenorėjo sav�s apgaudinėti. Ji �inojo, k� tai rei�kia. Tai rei�kia, kad ji ir vėl liko viena�� vienui viena su savo dukterimi.

Ir Megė pamanė, kad �ioje �emėje nėra nieko vieni�iau, nei likti vienui vienai su savo kūdikiu.

Baresi Brothers salono lange du treninguoti jaunuoliai su gobtuvais darbavosi prie Alfa Romeo durų. Veiksmas vyko vidury baltos dienos judrioje �iaurinio Londono gatvėje.

Paulas suglum�s stovėjo ant �aligatvio ir laukė, kol pasirodys jo brolis su beisbolo lazda ar bent jau mobiliuoju telefonu rankoje ir paskambins 999. Bet Maiklo niekur nesimatė ir du gobtuvuoti vaikinukai toliau netrukdomi dirbo savo darb�.

Paulas pabeldė į stikl�. Bet automobilio durelės jau buvo atidarytos ir signalizacijos garsas u�go�ė visus jo protestus. Kol jis į�engė į salon�, jaunuoliai jau sėdėjo automobilyje ir mėgino paleisti variklį.

��Ei! A� paskambinau policijai, �unsnukiai!

Jie piktai nu�velgė jį i� po savo gobtuvų ir staiga �oko lauk i� automobilio. Paulas jau buvo prie pat automobilio, kai jie metėsi į jį. Vienas i� jų grėsmingai u�simojo lau�tuvu, ir Paulas pabūg�s atsitraukė atgal. Tada jie pabėgo, ir jis net nemėgino jų sustabdyti. Lik�s vienas, jis apsidairė po apiplė�t� salon�.

Buvo lik� tik du automobiliai. Suniokotas Alfa Romeo ir senas Maserati. Du ferariai ir Lamborghini Gallardo buvo ding�. Pusės jų asortimento trūko�� gerosios, pasaki�kai brangios pusės. Ji buvo arba parduota, arba pavogta. Jie buvo arba turtingi, arba �uv�.

Jis rado savo brolį kontoroje, paslik� i�sitiesusį ant grindų, su tu��iu grapos buteliu rankoje.

Paulas atsiklaupė ir papurtė jį.

��Kur mūsų automobiliai, Maiklai?

��Kas? A? Paulas?

��Pasakyk man, kad pardavei juos. Tu pardavei juos, ar ne? Viskas, k� mes u�dirbome, buvo suki�ta į tuos automobilius.

Maiklas atsistojo vaitodamas.

��Pas mus įvyko nedidelis įsilau�imas.

Paulas stvėrė butelį ir paleido jį į sien�.

��Tu kvailys, Maiklai.

��Atsipalaiduok. Mes juk apdrausti, ar ne?

��Manai, kad mums i�mokės? Tu nusita��s iki �emės graibymo, tuo tarpu kai gera pusė Holovėjaus vagi�ių netrukdomi darbuojasi mūsų parduotuvės vitrinoje? Draudimas dar pagalvos, kad mes i�vien su jais. Mums dar pasiseks, jei apskritai i�vengsime kalėjimo.

��Na...

��Kas �na�?

��Tris mėnesius tav�s nebuvo. Tris mėnesius a� buvau paliktas vienui vienas. Ir tik vienas vizitas per vis� t� laik�, bet ir tas�� vien tik tavo paties s��inei nuraminti.

��Bet juk tu pats sakei, kad susitvarkysi. Tu pats sakei, kad galėsi pasirūpinti verslu, kol a� būsiu i�vyk�s.�� Jis atsistojo ir pradėjo �ingsniais matuoti kabinet�, susiėm�s u� galvos.�� Jėzau, Maiklai, kas mums dabar bus? A� turiu i�laikyti �eim�.

Maiklo akyse su�ibo piktos pavydo ugnelės.

��Tau gerai.

Jie nieko neturėjo, kai pradėjo versl�. Du taksi vairuotojai, mėginantys laim� i� banko paskolos. Ir dabar jie vėl liko be nieko. Jis norėjo viso, kas geriausia, savo dukrai. Toks buvo planas. Gyvenimas, kuriame viskas�� tik geriausia. Ir jis nuvylė j�, jiems net nespėjus iki galo i�sikrauti savo lagaminų.

Salėje pasigirdo ka�kieno �ingsniai ir Paulas nuėjo pasi�iūrėti. Sunkiasvoris vyras trumpai kirptais plaukais ir storu kaklu �iūrėjo į apgadintas Alfa Romeo dureles.

��Mes nedirbame,�� ūktelėjo Paulas, mėgindamas perrėkti signalizacij�.

��Maiklas Barezis?

Paulas ka�kaip instinktyviai suprato, kad tai D�ind�er vyras. Jis pagalvojo apie savo sugniu�dyt�, �eim� praradusį brolį, ir nusprendė neleisti, kad Maiklui atsitiktų dar vienas blogas dalykas.

Taigi Paulas giliai įkvėpė ir pasiry�o.

��Taip, tai a�,�� pasakė jis.�� A� esu Maiklas Barezis.

Paulas dar suspėjo pamatyti artėjantį kum�tį ir būtų mielai jo i�veng�s, bet tam tiesiog neu�teko laiko. Jis tik pajuto stiprų smūgį į dantis ir kaip ka�kas kietas, metalinis�� vestuvių �iedas? Tai būtų juokinga, ar ne?�� prakirto jam apatin� lūp�. Nuo smūgio Paulas net apsisuko ir vos i�silaikė ant kojų. Kai jis atsigr�ė į D�ind�er vyr�, anas jau laukė ka�k� pasakyti. Kalba buvo ma�daug tokia:

��Ji grį�o pas mane ir vaikus. A� ne�inau, k� tu padarei, kad taip apsuktum jai galv�. Bet tai nebuvo ji. Nuo �iol tarp jūsų�� viskas baigta.

Kai vyras i�ėjo, Paulas u�rakino salon� ir vargais negalais atjungė Alfa Romeo signalizacij�. Tada jis grį�o į kabinet�, kuriame rado tyliai kūk�iojantį Maikl�. Paulas �velniai pabu�iavo jį į galv�.

��A� praradau j�, Paulai. A� praradau savo gyvenimo meil�.

I� prad�ių Paulas pamanė, kad jo brolis kalba apie Naoko�� ger�j� �mon�, kuri jį paliko. Arba galbūt apie D�ind�er�� nuobod�iaujan�i� �mon�, kuri i�bar�kino jam smegenis ir dabar grį�o pas savo vyr�.

Bet... argi? Jo brolio gyvenimo meilė? Paulas turėjo jos nuotraukas ka�kur stal�iuje.

Taip kalbėti jis galėjo tik apie Klo.

Ketė sustojo prie labdaros parduotuvės vitrinos. Jos akis patraukė senamadi�kos i�vaizdos ve�imėlis.

Pana�ius ve�imėlius galėjai i�vysti nespalvotose tarpukario fotografijose, kuriose uniformuotos auklės stumia savo globotinius per Berklio aik�t�.

Ne sulankstomas, ne sudedamas ve�imėlis, bet tikras vaiki�kas ve�imas. Retro gaminys, �inoma,�� moderni originalo versija, pana�iai kaip �iuolaikinės Beetle ar Mini versijos. Bet Ketei tai neatrodė labai blogas dalykas.

Ji įėjo į vidų ir negalėjo atsigėrėti ve�imėliu. Jis buvo tvirtas ir saugus. Tai buvo viskas, ko ji norėjo savo kūdikiui�� dalykų, kurių stigo jos pa�ios gyvenime. Bet ve�imas buvo mil�ini�kas�� tikras Panzer tankas kūdikiui. Ketė pamėgino įsivaizduoti save, mėginan�i� su �iuo griozdu įva�iuoti į Starbucks�� ve�imas tvirtai įstrig�s tarpduryje, kūdikis klykia, visi spokso.

��Kete?

Tai buvo Roris. Atrodė nusteb�s ir kukliai �ypsojosi. I� prad�ių ji pagalvojo, kad jis j� sekė. Bet tada ji pamatė jo rankose du krep�ius, prikim�tus nu�iurusių baltų uniformų. Karatė inventorius.

��U�ne�iau priduoti. Mokinių i�augtos uniformos. Kai kurie vaikai negali pradėti treniruotis vien dėl to, kad neturi uniformos. Manai įsigyti �į ve�im�?

��Kol kas tik dairausi.

Ji jautė, kaip jos skruostai kaista. Apsipirkinėja savo negimusiam vaikeliui labdaros parduotuvėje. Kas jai? Ji pasijuto nustumta į patį gyvenimo pakra�tį.

��A� tikrai bū�iau laimingas galėdamas prisidėti. Nesvarbu, kas nutiko tarp mūsų. Kad ir k� tu apie mane galvotum. A� noriu padėti. Tau tereikia tik papra�yti.�� Roris įtartinai nu�velgė giganti�k� ve�im�.�� Gal mes galėtume įsigyti k� nors naujesnio...

��A� nelaikau naudoto daikto nevykėli�kumo �enklu,�� nukirto ji.�� Turiu dvi jaunesnes seseris. Jos i�augo dėvėdamos mano senus drabu�ius. Ir nieko baisaus joms nenutiko.

��inoma, ne,�� pasakė jis �velniai.�� O �iaip, viskas gerai?

Ji palietė savo pilv� ir tai pasirodė pats keis�iausias dalykas pasaulyje ir tuo pat metu�� pats natūraliausias. �i nauja gyvybė, auganti jos viduje, auganti i� jos. Dalis jos, kuri gyvens dar ilgai, kai jos jau seniai nebebus.

��Kūdikis jau�iasi gerai.

Ji pamatė jo veide palengvėjim�. �mogaus, kuris �ino, k� rei�kia būti tėvu. �mogaus, kuris turi �iokį tokį supratim� apie tūkstan�ius dalykų, kurie gali nutikti laukiantis.

��Visi tyrimų rezultatai geri.

��Neatimk jo i� man�s, Kete.

Jis buvo geras vyras. Tai nebuvo sunku pamatyti. Dėl to ji ir mylėjo jį. Bet vien to nebuvo gana. Vien noro pasielgti teisingai nebuvo gana. Nes kas atsitiktų, jei jis j� paliktų? Jos �irdis taptų kieta, ir pasaulyje būtų dar vienu vaiku, kurio tėvai vienas kito neken�ia, daugiau.

��A� tau jau sakiau,�� tarė ji.�� Man nereikia tokio, kuris nesugebės i�tverti iki galo. Kalbama apie moteris, kurios yra per senos gimdyti, bet, man rodos, kad tai vyrams ateina laikas, kai jie yra per seni turėti vaikų. Galbūt ne biologi�kai. Bet emoci�kai. Psichologi�kai. Jie jau nebeturi parako. Supranti, k� noriu tuo pasakyti?

Ji pamatė susierzinim� ir apmaud� jo veide, kuris sakyte sakė: Tai�� ir mano vaikas. Bet netrukus toji i�rai�ka dingo. J� pakeitė ry�tas, kuris bylojo, kad jis nenusiteik�s pasiduoti.

��A� pripa�įstu, kad turėjau �iokių tokių abejonių, Kete. Bet a� nemanau, kad tai buvo toks jau blogas dalykas. A� nemanau, kad sprendimas pradėti vaik� yra i� tų, kuriuos reikėtų priimti lengvai. Tu nori garantijų visam gyvenimui. Bet niekas negali tau jų suteikti.

��Nagi, dar pasiūlyk man nusipirkti skrudintuv�, jeigu man reikia garantijų.

��inai, k� a� supratau? Kad �eima yra painus dalykas. Net jeigu �eima yra gera�� joje vis tiek yra netvarkos. Net jeigu ji gera. Ar tau reikia pinigų?

��Kuo galiu jums padėti?

Tai buvo pagyvenusi labdaros parduotuvės ponia, kuri �velgė į juos pro akinių vir�ų.

��Norė�iau tai priduoti,�� pasakė Roris.

Moteri�kė �vilgtelėjo į krep�ius.

��O, �ie drabu�iai atrodo labai... �iuolaiki�kai,�� pasakė ji, ie�kodama tinkamo �od�io jų dyd�iui apibūdinti.�� Blic!

��Ties� sakant, tai yra karatė drabu�iai,�� paai�kino Roris.�� Uniformos k� tik i� valyklos, tik, deja, kai kurios jau �iek tiek padėvėtos.

��O, vaikams viskas tinka,�� sukikeno ponia.�� Tokie jau tie vaikai�� jie paims visk�, k� jiems duosi.

Ketei �ios moters �ypsena pasirodė tokia pat skaisti, kaip vaiko veidas Kalėdų dien�.

��Kas atsitiko tavo lūpai?�� paklausė D�esika, perkeldama Ma��j� Vei ant vienos rankos, kad galėtų paliesti jo trūkusi� lūp�.

Paulas krūptelėjo nuo prisilietimo.

��Gavau į nosį nuo pavydaus vyro u� tai, kad jo �mona u�sigeidė pakvailioti.

D�esika akimirk� spoksojo į jį ir tada prapliupo kvatotis.

��Tu juokingas. Tas mūsų tėtis juokingas, ar ne?

Ma�oji Vei sugargaliavo jam. Ji kaip visada turėjo tris �iulptukus: vien�� burnytėje, ir po vien�� kiekvienoje saujoje. Visi jie buvo �vytin�ios geltonos spalvos. Kai ji miegodavo savo ma�oje lovytėje, pristumtoje prie D�esikos lovos kra�to, �indukai �iburiuodavo ir �vytėdavo tamsoje tarsi auksiniai jonvabaliai.

Ji buvo rami, laiminga mergaitė. Tik jos liguistas prisiri�imas prie �indukų vis dar bylojo apie jos nesaugumo jausm�, tūnantį ka�kur giliai viduje. Anot D�esikos, ilgainiui tai praeis. Jie i�varys baim�.

��A� jau ruo�iausi guldyti j� į lov�.

��A� matau. Abi pasirėd�iusios. Ma�oji Vei su savo pi�ama. O tu atrodai kaip Siuzė Vong.19

D�esika vilkėjo juod� kini�k� cheongsam suknel�, kurios auk�t� apykakl� ir vien� petį puo�ė raudonas ornamentas. Suknelė buvo glaud�iai aptempta, su skeltuku vienoje pusėje iki pat �launies. Ji įprato ne�ioti �i� suknel�, migdydama Ma��j� Vei nak�iai.

��Ar a� tau neatrodau kvailai?

Jis nusi�ypsojo.

��Tu man atrodai pritrenkian�iai. Tik, man rodos, ji dar �iek tiek per jauna, kad tai įvertintų. �i� tavo duokl� jos kultūrai.

Ir tai nebuvo tik suknelė. Hole, kur kadaise kabojo įrėmintas Gustavo Klimto �Bu�inio� plakatas, dabar puikavosi kini�ko dailyra��io ritinys. Kaukės i� Pekino operos puo�ė virtuv�. O ant lentynos Ma�osios Vei kambaryje stovėjo du raudoni kini�ki liūtai ir saugojo �į vaik�, kuris ka�kokiu nesuvokiamu būdu atsidūrė �aliame Londono priemiestyje. Ir Paului suspaudė �irdį, nes jie netrukus turės i�sikraustyti, ir visi �ie su meile i�dėlioti daiktai turės būti ilgam supakuoti į kartono dė�es, nes jis jas nuvylė.

��Gal a� kraustausi i� proto?�� pasakė D�esika, paliesdama auk�t� cheongsam kakl�.�� Galbūt ir taip. Bet mes nieko ne�inome apie j�. Mes ne�inome, kas buvo jos motina. Mes ne�inome, kada ji gimė. �iandien galėtų būti jos pirmasis gimtadienis. Galbūt jis buvo praeit� mėnesį?�� Ma�oji Vei �iūrėjo į D�esik� tokiu �vilgsniu, lyg atid�iai klausytųsi pokalbio. D�esika �velniai perbraukė ranka dukrai per veid�.�� Mes ne�inome, Paulai. Ir niekada to nesu�inosime. Ir ji nesu�inos. Bet dėl vieno dalyko ji neabejotinai bus tikra�� ji ne mūsų vaikas. Ji�� kinė. Ir a� noriu, kad ji tuo did�iuotųsi.

Ma�oji Vei pa�velgė į juos savo rudomis pla�iai įstatytomis akimis ir Paulas niekaip negalėjo suvokti, kaip ka�kas galėjo jos atsisakyti. Kaip apskritai kas nors gali atsisakyti vaiko? Ir kaip jis galėjo j� taip nuvilti?

��Tu myli j� ne ma�iau u� bet kuri� motin�,�� pasakė jis.�� Labiau u� jos tikr�j� motin�. �tai kas yra svarbu.

��A� tik noriu, kad ji did�iuotųsi, kuo esanti. Did�iuotųsi savo tautos palikimu ir tuo, i� kur ji atėjo. A� nenoriu, kad ji jaustųsi esanti prastesnė. Nes, supranti, a� pati patyriau, k� rei�kia jaustis antrarū�ei.

Paulas apglėbė �mon� per liemenį. Jusdamas jos od� po suknelės �ilku, jis suprato, kad niekada nenustos jos geid�s.

��Tu niekada nebuvai antrarū�ė. Tik jau ne man. Niekas nė i� tolo negali tau prilygti.

��Ir po to, kai mes i�mokysime j� did�iuotis savo kilme, mums teliks tik mylėti j�. Ir tada mums turėtų pasisekti.

��Mums pasiseks.

Ir jis tuo tikėjo. Jie nukeliavo į kit� pasaulio kra�t�, kad vieni kitus susirastų. Ir tai nebuvo viso labo atsitiktinumas. Taip buvo lemta. Gimė netinkamai motulei, surado tinkamas duris. Jeigu jis tik būtų pajėg�s atlikti savo pareig�. Jeigu tik būtų padar�s savo darb� iki galo. Tada gyvenimas būtų buv�s tobulas.

Visi trys u�lipo laiptais. Namas pagaliau tapo jaukus. Tai u�truko, bet pagaliau jie rado savo namus. �Ir dabar viso to teks atsisakyti�,�� kar�iai m�stė Paulas, pirm� kart� gyvenime jausdamasis nevykėliu. Jis prisiminė, kaip būdamas vaikas pralaimėjo savo pirm�sias mu�tynes mokyklos kieme, ir t� nepakeliam� gėdos jausm�, patyrus tokį pa�eminim�. Maiklas pamėgino i�gelbėti bent dalį savo brolio orumo, patykoj�s Paulo skriaudiko autobusų stotelėje. Bet dabar jie buvo suaug� ir nebuvo nieko, kas galėtų padėti jam atgauti savigarb�. Dabar jis buvo vienas.

Jiems įėjus į tamsų miegam�jį, Ma�oji Vei pradėjo verk�lenti. D�esika patepė mergytės dantenas�� jai kalėsi naujas dantukas. Paulas tyliai i�ėjo i� kambario, nes �inojo, kad jo �mona pasiliks su dukrele tol, kol toji u�migs.

Kai D�esika pagaliau sugrį�o į svetain�, jis jos laukė. Jis negalėjo daugiau kentėti ir norėjo kuo grei�iau visk� i�kloti�� t� baisi� naujien�, kaip jis nuvylė jų ma�� eim�.

��D�esika, mums teks susiver�ti dir�us.

Ji linktelėjo.

��Gerai.

��Mums nepasisekė. Maiklas... Viskas �lugo, kol a� buvau i�vyk�s. Pana�u, kad su verslu viskas baigta.

��O kaip bus dėl namo?�� Baimės akimirka jos akyse.�� Ar mums pavyks i�saugoti bent nam�?

Atsiradus kūdikiui, didelis namas su nuostabiu sodu įgavo prasm�. Bet �lugus verslui, įmokos u� nam� taptų astronominės.

Paulas panarino galv�.

��Namo teks atsisakyti, D�es.

D�esika linktelėjo ir susim�stė. Bet ji neatrodė i�sigandusi. Tai Paulas buvo tas, kuriam buvo baisu.

��Įmokos�� a� tiesiog nemanau, kad mes sugebėsime jas sumokėti kiekvien� mėnesį. Tik ne i� to, k� a� ruo�iuosi u�dirbti.

��A� suprantu. K� tu ruo�iesi daryti?

Jis gū�telėjo pe�iais. Rūg�tus pa�eminimo skonis burnoje. Lyg jis dar nebūtų apsisprend�s. Bet jis �inojo, k� darys. Jis vėl pradės visk� nuo prad�ių.

��A� nieko daugiau nei�manau, i�skyrus ma�inas. Jeigu negaliu jų pardavinėti, tada vairuosiu.

Ji palietė jį.

��Gerai. �inoma. Juod� taksiuk�?

��Taip. Vėl juod� taksiuk�.

��Ir kas �ia blogo? Juodieji Londono taksiukai�� tai patys geriausi taksi pasaulyje. Tu pats man taip pasakei t� dien�, kai mes susipa�inome. Prisimeni? Tu vairavai vien� i� jų.

Paulas nusi�ypsojo.

��A� visk� prisimenu.

��Nesisielok,�� pasakė ji �velniai. Iki �iol jis vis� laik� dr�sindavo j�, skatindavo j� niekada nepasiduoti, t�sti kov�. O dabar atėjo D�esikos eilė.�� Mes susirasime ma�esnius namus. Grį�ime atgal į miest�. Būsime ar�iau savo �eimų.

��Bet ma�ylei būtų patik�s sodas.

Jo balsas skambėjo ramiai, ta�iau akyse galėjai į�iūrėti baim�. Jo lūpomis kalbėjo gryna neviltis. Baimė vėl gyventi vargingai, dirbti neken�iam� darb�, grį�ti namo bevilti�kai pavargus ir u�migti prie�ais televizorių. Tada keltis kit� dien� ir visk� vėl pradėti i� naujo. Baimė pavirsti savo tėvu.

��Ji galės pa�aisti ir parke,�� atsakė D�esika.

��Bet, D�ese,�� tu esi įsimylėjusi �i nam�.

��Nieko baisaus, įsimylėsiu ir nauj�jį.

Jis spoksojo į savo �mon� ir rodėsi, kad tuoj ims ir subyrės. Jis girdėjo tėvo bals� i� tolimos praeities: Jūs, vaikinai, niekada netapsite turtingi, dirbdami kitam.

Labiausiai u� visk� gyvenime jis tro�ko būti geru aprūpintojų savo �eimai. Jis did�iavosi per pastaruosius metus u�dirb�s tiek daug pinigų. Jis manė, kad tai darė jį tikru vyru. Ir dabar viskas buvo baigta. Nuo �iol teks ie�koti kitokių būdų tapti vyru.

��A� tave nuvyliau, D�ese. Tave ir ma�yl�. Koks i� man�s vyras? Tu esi verta geresnio u� mane.

Ji nusi�ypsojo.

��Tu niekada negalėtum mūsų nuvilti,�� pasakė ji, suimdama jo veid� rankomis, ir jis pamatė plienin� gij� jos akyse.

Nuo pat pirmosios akimirkos, kai j� i�vydo, jis norėjo j� saugoti, ja rūpintis. Bet galbūt tai ji vis� t� laik� rūpinosi juo?

��Tu manai, kad a� tave myliu tik todėl, kad esi geras aprūpintojas? Todėl, kad nupirkai man didelį nam�? A� myliu tave todėl, kad tu esi geras, kad vis� laik� palaikei mane, kad esi ganėtinai i�vaizdus tam tikru kampu �velgiant. Tu visuomet buvai �alia. Visus tuos metus, kai a� norėjau ma�ylio. Per visus tuos tyrimus ir nusivylimus. Tu niekada man�s neapleidai, ar ne?

Jis norėjo nusisukti nuo jos, nes gėdijosi a�arų savo akyse. Ir ne tik a�arų. Bet ji tvirtai laikė jo veid� ir niekur jo nepaleido.

��Kodėl a� turė�iau padaryti tokį dalyk�?�� atsakė jis springdamas.

Ji puolė jam į glėbį ir jis vėl pajuto jos i�linkimus po cheongsam �ilku.

��Gal dar �iek tiek pabūk su ja,�� pasakė jis. Visas nakties skausmas ir pa�eminimas u�leido viet� stipresniems jausmams. Jie pasi�iūrėjo vienas į kit�.�� Jeigu tik nesi pavargusi.

��A� visai nesu pavargusi,�� atsakė ji, �elmi�kai ir viliojan�iai blykstelėdama akimis.

Buvo puiku vėl mylėtis taip, kaip jie tai darydavo prie� daugelį metų�� jų kraujas virė, �viesos plieskė, drabu�iai mėtėsi po vis� kambarį�� atsipalaidavus ir susijaudinus vienu metu. Ir nė trupu�io nesukant sau galvos dėl �monijos ateities.

Dvide�imt �e�tas skyrius

Kirkas vaik�tinėjo pirmyn atgal po miegam�jį ir �iūrėjo, kaip Megė kraunasi daiktus.

��Nei�eik,�� pasakė jis.�� Nepalik man�s. Pra�au, neatimk i� man�s dukters.

Dabar, pama�iusi pabaig�, Megė buvo stebėtinai rami. Ji permetė akimis Popės maudymosi kostiumėlių kolekcij�. Londone jų visų jai neprireiks. Visi�kai pakaks ir vieno. Ji įmetė vien� puo�nų kostiumėlį į lagamin� ir paliko kitus.

��Tu juk puikiai matei, koks a� esu,�� staiga u�sipuolė jis.�� Prisimink, kaip mes susitikome. Ko tu tikėjaisi i� vaikino, kurį dulkinai pirmojo pasimatymo metu?

O kur dar kalnas jos drabu�ių. Atogr��ų kar�tis neaplenkė ir jos garderobo. Ta�iau Londone jai tikrai nereikės tokios gausybės mar�kinėlių ir �ortų.

��Tu nepajėgsi i�laikyti sav�s ir ma�ylės i� tų trupinių, kuriais tave �elpia NHS,�� pasakė jis.�� Net tos kumelės i� Saulėtojo rajono, gyvenan�ios i� vargingų pa�alpų, �iūrės į tave i� auk�to.

�Kaip nors i�gyvensime,�� pamanė ji.�� A� kvalifikuota, a� turiu �eim� ir mes i�gyvensime. Nors dabar dar ir ne�inau, kaip.� Viskas nuo �iol bus kitaip, kai jai teks gyventi vienai.

Bet ji neketino viso to ai�kinti Kirkui. Buvo skausmingai liūdna i�va�iuoti, bet tai buvo geras dalykas. Ji nejautė jokio poreikio k� nors ai�kinti.

��Atsisakysi tokio gyvenimo vardan to vargano miesto, kuriame gimei?�� dabar jau �aukė jis.�� Atsisakysi �itos saulės, �itų paplūdimių, ir i�keisi visa tai į pri�nerk�tas gatves, nesibaigiantį lietų ir prakeiktus metro traukinius?

Ji i� tiesų daug ko neteks. Ir vis dėlto nusprendus, kad jai pagaliau nebereikės su savimi tampyti viso to atliekamo baga�o�� visų tų vasarinių drabu�ių, visų tų maudymosi kostiumėlių ir �io vyro,�� pojūtis buvo gana i�laisvinantis.

��Mes nesimylėjome i�tisus mėnesius,�� pasakė jis vėl maldaujamu balsu.�� Tu ir a�, Mege�� visi mūsų santykiai buvo paremti tuo, k� mes an�kart greitosiomis padarėme lovoje. Ir a� gailiuosi, a� tikrai gailiuosi�� bet a� ilgėjausi �mogi�ko kontakto. Bent tai tu gali suprasti? Kai kurie gali gyventi ir be to. O kai kurie�� ne. Toji �vedė�� ji pati man vizgino savo jaun� uodeg�. K� a� turėjau daryti?

Megė u�darė lagamin�. Jai nereikia viso �ito �lam�to. Jos galės keliauti lengvai. Taip bus geriausia. Ji atsigr�ė į jį ir pamėgino jam paai�kinti.

��A� tik manau, kad mes turėjome mylėti vienas kit�,�� pasakė ji.�� Tu i� esmės esi neblogas vaikinas ir buvai geras draugas�� nepaisant tos tavo �vedės. Bet tai buvo klaida. Nuo pat prad�ių. Jeigu du �monės ruo�iasi kartu turėti vaik�, jie turėtų mylėti vienas kit�.

Tada Megė nulipo laiptais �emyn ir pasiėmė dukterį i� auklės.

��Viskas gerai?�� paklausė D�ekas D�uelas.

K� į tai galėjo atsakyti Ketė savo tėvui? Ar ji galėjo pasiguosti jam, kad vienintelės kelnaitės, į kurias ji dar gali įlįsti, primena cirko palapin�? Ar kad jos viduriai vis� laik� būna tokie u�kietėj�, jog retsykiais jai atrodo, jog i�einamojoje angoje ne�iojasi kam�tį? Ar kad ji nerimauja dėl vaginos įply�imų? Negali pasakoti tokių dalykų tėvui.

��Viskas gerai,�� atsakė ji.

��Tikrai? Atrodai pavargusi.

��Kiekvien� kart�, kai sumanau u�snūsti, kūdikis pradeda �okti sals�.�� Ji nusi�ypsojo.�� Bet �iaip jau�iuosi normaliai, kūdikis�� taip pat. Taigi viskas puiku.

D�ekas įlingavo į but�, apsikrov�s krep�iais, kuriuose buvo nauji vaiki�ki drabu�ėliai. Jie i�dėliojo juos ant kavos staliuko, juokdamiesi i� �ių keistai brand�ių drabu�ių: ma�os gėlėmis i�margintos d�insinės striukytės, ma�y�ių baltų Nike treningų, lėlės dyd�io maskuojan�ių spalvų kelnių. Ketė susigraudino, nes akimirka buvo tokia, kad atrodė, jog �ia reikia daugiau �monių. Atrodė, tarsi Ketės ir jos tėvo nepakanka deramai pasid�iaugti kūdikio drabu�ėliais.

��Kas tau, brangioji?�� susirūpino D�ekas ir jo gra�ų, sen� veid� i�vagojo rūpestis.

Ji linktelėjo, paimdama nosin�. Ar jos tėvas buvo paskutinis vyras pasaulyje, ne�iojantis nosin�?

�Tik pa�iūrėkite į jį�,�� m�stė ji, �ypsodamasi jo �varkui ir kaklarai��iui, mylėdama jį u� jo rūbų oficialum�, kuriais jis pasipuo�ė paprastam vizitui pas j� į namus.

��Atrodai labai puo�niai, tėti. Kaip visada.

Jis perbraukė pir�tų galiukais per savo �ilkinį kaklarai�tį.

��Hana mėgina mane �iek tiek atpalaiduoti. Rengtis labiau�� na, ma�daug �itaip.�� Jis parodė į naujovi�kus kūdikio drabu�ėlius.�� Gal, kai paaugs, ma�ylis man galės duoti kelet� stiliaus patarimų.

��Man patinka, kaip tu atrodai,�� pasakė Ketė.�� Vienintelis anglas, kuris niekada nėra turėj�s beisbolo kepuraitės.

D�ekas teatrali�kai susiraukė.

��Negaliu pak�si tų prakeiktų kepurai�ių. Su jomis atrodau kaip koks Eminemo senelis.

Ketė nusikvatojo. Jo dukras vis� laik� linksmindavo ne tik jo pomėgis rengtis Edvardo VIII stiliaus drabu�iais, bet ir sugebėjimas kiekviena proga paleisti koki� nors taikli� kultūrin� replik�.

��Kaip Hana? Vis dar mataisi su ja, ar ne?

Jis kiek sutriko.

��O, taip. Vis dar matausi.

��Man patinka Hana.�� Ketės tonas i�liko neutralus.�� Ji miela.

��Taip. Ir man ji patinka. Netgi labai. Ji labai ypatinga mergina. Tai yra, moteris.

Ketė atid�iai pa�velgė į savo tėv� ir tik dabar suprato.

��Na, tai puiku, tėti.

Jis linktelėjo. Atrodė, kad jis kaupia dr�s� ir ruo�iasi pra�yti Ketės pritarimo. Ar jis taip pat atsiklaus ir D�esikos su Mege? Ar tik jos?

��A� svars�iau, k� tu pasakytum, jeigu mes, kaip �ia pasakius, susituoktume?

Ketė ne�inojo, k� atsakyti. Nuo pat jo santuokos i�irimo tėvo gyvenime vis� laik� buvo moteris. Daugybė jų. Ji tai �inojo. Bet ji jau seniai buvo apsipratusi su ta mintimi, kad jis daugiau niekada neves.

��Jeigu manai, kad tai padarys tave laiming�, tėti,�� i�tarė ji, atsargiai rinkdama �od�ius.�� Tu neparvedei mums į namus pamotės, kai mes augome, ir mes visada liksime tau u� tai dėkingos. Bet dabar mes tav�s nelaikome. Tu nusipelnei būti laimingas.

��Hana jau padarė mane laiming�.

��Bet... Ne, tai ne mano reikalas.

��Kas? Sakyk.

Ji palinko ar�iau jo ir pajuto, kaip kūdikis viduje sukrutėjo.

��Ar tu nebijai vėl susilaukti tokios pat pabaigos? Ar tav�s tai neg�sdina? Tavo pirmoji �mona tave juk paliko, ar ne? K�, jeigu naujoji padarys t� patį?

Jis patraukė pe�iais.

��Visko gali būti. Niekada negali būti tikras. Ta�iau jeigu mes vis� laik� bijosime būti įskaudinti ir pa�eminti, mes niekada nieko nemylėsime.

Ketė nusi�ypsojo, lankstydama drabu�ėlius, kuriuos ne�ios jos kūdikis. Jis atrodys kaip didelis vyras. Kaip didelis vyras�� dar net nepradėj�s vaik��ioti.

��Tu dr�sesnis u� mane,�� pasakė ji tėvui.

D�ekas D�uelas atrodė pritrenktas.

��Nieko nėra dr�sesnio u� tave, Kete.

Ji nusijuokė, purtydama galv�.

��Tai tiesa,�� neatly�o jis.�� A� prisimenu, kaip vien� kart� grį�au i� filmavimo, kai tau buvo gal dvylika metų. Praėjus ma�daug metams po to, kai i�ėjo motina. D�esika su Mege buvo gatvėje. Ka�kokie berniukai ty�iojosi i� jų. �aipėsi i� D�esės.

��Prisimenu,�� pasakė Ketė.�� D�esika buvo pasipuo�usi balerinos kostiumu ir verkė. Ji manė, kad tokia apranga kitiems vaikams padarys įspūdį.

��Ir tada tu i�lėkei i� namų su prijuoste ir geltonomis pir�tinėmis, ir nusivijai tuos berniūk��ius per vis� gatv�. Tada a� maniau, kad tu esi pats dr�siausias �mogus, kokį tik man yra tek� matyti. Ir ne tik dėl to. Tu buvai dr�si kiekvien� dien�, kai jūs visos trys augote.

��Tai ne dr�sa, tai tiesiog gyvenimas. Be to, man patiko rūpintis savo seserimis.�� Kiek nuo�irdi ji galėjo būti su juo?�� Nuo to a� pati pasijusdavau stipresnė.

Jis �iūrėjo, kaip ji lanksto drabu�ėlius, kuriuos jis nupirko jos dar negimusiam ma�yliui.

��Atleisk, kad buvo taip sunku. Viskas turėjo būti �ymiai �eimi�kiau. Man labai gaila, kad viskas taip susiklostė. Kad nepavyko pasirinkti tokios, kuri būtų pasilikusi.

Ji nusijuokė, mėgindama pakelti jo nuotaik�. Ji nenorėjo, kad jis gyventų, vis� laik� apimtas to seno liūdesio.

��Bet jeigu tu būtum ved�s kuri� nors kit�, tada man�s juk nebūtų? Nebūtų Megės, nebūtų D�esikos.

��Tu teisi. Jeigu a� bū�iau ved�s kit� moterį, jūsų visų nebūtų.�� Jis nusi�ypsojo ir pakilo eiti.�� Ir tai būtų baisu.

Atidar� buto duris, koridoriuje jie pamatė naujutėlaitį ve�imėlį.

Tai buvo sudedamas, metalinės spalvos Mamas and Papas triratis. Ketei jis pasirodė pana�us į tokius, kuriuos galėtų pardavinėti Paulas. Aptakus ir �vilgantis, �adantis greitį. Ketė nudavė, kad laukė �io siuntinio.

Ji atsibu�iavo su savo tėvu ir įstūmė ve�imėlį vidun, kur pastatė jį lovos kojūgalyje, kad galėtų matyti, kaip jis �vilga tamsoje, kol ji guli naktį atmerktomis akimis ir, glostydama pilv�, laukia savo kūdikio.

Paulas jau buvo u�mir��s, koks tai yra jausmas gyventi bute.

Kaimynų klausomos muzikos triuk�mas. Kaimynų ruo�iamo valgio kvapas. �ingsniai vir� galvos. Juokas po kojomis. Visi tie kitų �monių gyvenimai, besiskverbiantys kiaurai sienas. Kaimynams patiko Coldplay ir avienos tro�kinys. Paulas netrukus ėmė nek�sti Coldplay ir avienos tro�kinio.

D�esika, pasiraitojusi rankoves iki alkūnių, maudė Ma��j� Vei ir statė jai burbulų kaln�. Ma�oji Vei krypavo i� vieno vonios galo į kit�. Savo didelį pilv� i�ki�usi vir� vandens, ji kruop��iai rikiavo plastikinių an�ių, varlių ir teletabių kolekcij� ant vonios kra�to.

Paulas nusi�ypsojo joms, nors viduje jam nebuvo linksma. Jis pabu�iavo jas atsisveikindamas. Artėjo naktis ir jam buvo metas va�iuoti į darb�.

Jų namų durys buvo it kartoninės. Juokingai menka apsauga nuo viso to i�orinio pasaulio �lam�to. Jis u�rakino duris u� sav�s ir nusileido laiptais, klausydamasis visų tų kitų gyvenimų, keistai susipynusių su jo �eimos gyvenimu. Laiptinės apa�ioje riogsojo ka�kieno i�mesta pelėsiais apaugusi dujinė viryklė ir pūpsojo kalnas lai�kų, adresuotų seniai i�vykusiems nuomininkams.

Mums reikia dingti i� �ia,�� tarė jis sau, rakindamas savo juodo automobilio dureles.�� A� privalau i�traukti jas i� �ia.

�Ne dėl to, kad bū�iau koks stambus verslininkas, dirbantis sau. Ne dėl to, kad bū�iau per geras �iam namui ir �iems �monėms su savo Coldplay ir avienos tro�kiniu. Bet dėl to, kad esu tėvas,�� m�stė Paulas.�� Dėl to, kad turiu �eim�.�

Jam patikdavo dirbti naktį. Jam patiko tai, kad gatvėse nebuvo spūs�ių ir per vis� miest� galėjai perva�iuoti nesustodamas ir nesk�sdamas i�metamųjų dujų debesyse.

Paulas pradėdavo vakar� Sityje, dairydamasis keleivių �ipsaido ir Murgeito gatvėse, rinkdamas bankininkus, traukian�ius į stotis ir savo priemies�ius. Po to jis persikeldavo į Vest End�, kuris �urmuliuodavo iki i�naktų. Pary�iais stodavo vangus poros valandų tarpas, kol pirmieji naktiniai skryd�iai i� Honkongo ir Barbadoso nepradėdavo leistis į Hitrou.

�iuo paros metu, kai naktis sustodavo, o nauja diena dar nebūdavo prasidėjusi, Paulas va�iuodavo į taksi vairuotojų �prieglaud�� po Vestvėjumi. �i vieta tam tikra prasme buvo ne ma�iau u�dara, nei bet kuris d�entelmenų klubas Sent D�eimse. �ia buvo automobilių plovykla, remonto dirbtuvės ir vis� par� veikianti valgykla, į kuri� galėjai patekti tik parod�s taksi vairuotojo �enklelį.

Po Vestvėjumi Paulas i�valydavo savo automobilį nuo vėmalų, alaus skardinių, kebabo liku�ių, i�mesdavo paliktus senus batelius, prezervatyvus�� tiek panaudotus, tiek nei�pakuotus. Į radinių punkt� atiduodavo mobiliuosius telefonus, skė�ius, vibratorius. Jis niekada nepasakodavo D�esikai apie daiktus, keleivių paliktus jo automobilyje.

I�val�s automobilį, Paulas u�sisakydavo sumu�tinį su kumpiu ir arbatos puodelį su kitais vairuotojais. Jis tik �ypsodavosi, kai jie vadindavo jį �sviestinuku�� patyr� taksistai taip pa�iepdavo naujokus, neva �atiminėjan�ius� gard�iausius k�snelius i� kitų, labiau patyrusių vairuotojų. Jis tyliai klausydavo jų draugi�kų pa�aipų.

��Kart� a� paimu prostitut� i� Park Leino, atve�u j� į viet�, o ji nelipa, sėdi sau i�skėtusi kojas ir sako: I�sitrauk pats. Tada a� jai ir sakau: O smulkiau neturi?

Pasitaikydavo, kada Paulas galvodavo, jog toks gyvenimas yra puikus, ir kad jam nieko daugiau ir nereikia.

Kai jo skrandis būdavo pilnas garuojan�ios sald�ios arbatos ir sumu�tinių su kumpiu, u�piltų HP pada�u, o jo automobilis�� k� tik nuplautas, kai kitų vairuotojų juokas skambėdavo jo ausyse, Paulas sėsdavo į savo taksi ir jausdavosi taip, tarsi visas miestas priklausytų jam.

Londonas buvo gra�us. Dabar jis tai matė.

Matyti mėnulį, pakibusį vir� nuostabių parkų, saul�, patekan�i� vir� dokų, ankstyvo rytme�io migl�, kylan�i� vir� upės,�� matyti visa tai skleid�iantis prie� tavo akis, kol tu vienui vienas va�iuoji per tu��i� miest�� rei�kė jausti, jog gyveni.

Tokiomis akimirkomis jis jautėsi laimingas vėl vairuodamas. Jautėsi laimingas nuolat judėdamas, laimingas gyventi gyvenim�, kuriame nebuvo mokes�ių inspektorių ir visos tos siel� atbukinan�ios smulkaus verslo biurokratijos. Paulas dirbdavo naktį ir būdavo akimirkų, kai jis visk� u�mir�davo ir jausdavosi absoliu�iai laisvas.

Tai trukdavo tol, kol jis nuva�iuodavo iki oro uosto paskutiniam savo reisui. Keliautojai, verslininkai i�svirduliuodavo i� lėktuvų pajuodusiais veidais, dar pagiringi nuo veltui dalijamo alkoholio. Jų mintys vis dar būdavo kur nors kitur, o galvos, nuskraidintos aplink pus� pasaulio, būdavo bevilti�kai tu��ios. Paulas paimdavo vien� tokį pavargėlį ir pristatydavo jį į vie�butį ar namo.

Tada, galiausiai u�gesin�s gelton� �iburėlį, jis va�iuodavo atgal į savo ma�� butelį, kur Coldplay ir tro�kintos avienos kvapai smelkėsi pro popierines sienas, ir dar ilgai �iūrėdavo į miegan�i� �mon� ir dukrel�, ir jųdviejų veidai jam būdavo patys mieliausi dalykai pasaulyje. Jis geidė, kad jam niekada nereikėtų būti atskirai nuo jų, jo akys prisipildydavo a�arų, ir jis jausdavosi beveik apduj�s i� nuovargio ir meilės.

Dvide�imt septintas skyrius

Megė nuėjo pasimatyti su daktaru Lofordu ir jai pasirodė, kad nuo paskutinio jų pasimatymo praėjo daugelis metų, o ne viso labo keletas mėnesių. Kiek jam buvo metų? Penkiasde�imt? Jis atrodė nepaprastai susen�s, tarsi visos �io rajono ligos būtų pradėjusios smelktis į jo kaulus.

��Eik dirbk priva�iai,�� pasakė jis jai, atsisėd�s ant stalo per pertraukėl� tarp pacientų.�� I�eik ir daugiau niekados �ia nebesugrį�k.

I� prad�ių ji pamanė, kad jis juokauja. Ta�iau netrukus suprato, kad jis visai neketina juokauti.

Jis vis dar kvepėjo taip pat�� cigaretėmis, sūriu ir raugintais agurkėliais. U�uodusi �į kvap�� kadaise jai tokį atgrasų,�� ji pajuto, kaip buvo jo pasiilgusi. Kaip buvo pasiilgusi jo kilnumo ir i�minties, kuriuos jis slėpė po savo pigiais kostiumais ir tir�tais cigare�ių dūmais.

��Dirbti priva�iai?�� pakartojo ji netekusi �ado.�� Kodėl turė�iau tai daryti?

��Nes niekas �ia nepasikeitė.�� Jis gurk�telėjo ka�kokio rudo skys�io i� polistireninio puodelio.�� Per daug pacientų. Trūksta daktarų. Trūksta laiko. Vis tos pa�ios prie�astys, dėl kurių ir pabėgai.

Megė pajuto, kaip jos skruostai liepsnoja.

��Vadinasi, a� pabėgau?

��Tai�� ne priekai�tas,�� pasakė Lofordas.�� A� tav�s nekaltinu. Tas moliūgas būtų tave pribaig�s.�� Moliūgas gydytoju �argonu rei�kė �viesos dega, bet nieko nėra namie.�� Tu turėjai galvoti apie savo vaik�. Bet dėl tų pa�ių prie�as�ių, dėl kurių pabėgai, turėtum ir toliau laikytis atokiau nuo �ia.

Megei niekada nebūtų atėj� į galv�, kad Lofordas vien� dien� pasiūlys jai u�siimti priva�ia praktika.

Patekti pas privatų gydytoj� buvo viena did�iausių visų klinikos pacientų svajonių. Tai buvo tas pat, kas laimėti loterijoje�� k� jie neabejotinai ir padarys vien� dien�, taip i�vengdami eilių ir nusivylimo �ioje sausakim�oje NHS klinikoje. Gydytojai? Jeigu jie kada ir pasvajodavo apie priva�ios praktikos galimyb�, jie niekada nebuvo u�simin� apie tai Megei. Tai būtų buv� kone �ventvagystė.

��Tu vis tiek padėsi �monėms,�� t�sė Lofordas.�� Kas �ino, galbūt ten tu pagelbėsi dar didesniam skai�iui �monių, nei dirbdama �ia? Kiek gero mes padarome �ia? Dalijame antibiotikus į kair� ir į de�in� vietoje saldainiukų. Be to, tau niekada nepatiko dirbti prie konvejerio. Įve�kite, i�ve�kite!�� Jis nusi�ypsojo prisimin�s, kokia ji buvo entuziastinga rezidente.�� Tu vis� laik� tvirtinai, kas juos reikia gydyti kaip �mogi�kas būtybes.

Lofordas ka�k� pakeverzojo ant recepto. Lyg vardas ir telefono numeris būtų viskas, ko Megei reikėjo įveikti jos negalavimui.

��A� patariu tau pamėginti laim� gimdymo namuose, pavaduojant koki� nors aku�er�. Padirbėk vietoje kurios nors tų protingų moterų Vimplo ar Harlio gatvėje, joms pa�ioms i�ėjus gimdymo atostogų.

Megė paėmė popieriaus skiautel�.

��Jūs nenorite, kad a� �ia dirb�iau,�� pasakė ji, nesėkmingai mėgindama paslėpti nuoskaud� savo balse.

��A� noriu, kad tu turėtum laiming� gyvenim�,�� pasakė jis, grie�tu balsu mėgindamas paslėpti �velnum� savo �od�iuose. Ir ji pamanė: �A� jam patinku�. Tada jis �vilgtelėjo į laikrodį ir i�tu�tino puodelį.�� Bet dabar metas grį�ti prie darbo.

Megė stipriai paspaudė jo rank�. Bet kokia kita fizinio kontakto forma�� apsikabinimas, bu�inys�� buvo net neįsivaizduojama.

Tada jis prityrusiai i�gujo j� i� savo kabineto ir pa�aukė kit� pacient�. Ji norėjo padėkoti jam, pasakyti jam, kad jeigu ne jis, ji net nebūtų tapusi gydytoja, kad tai jam ji turinti u� visk� dėkoti. Bet Lofordas tik atsuko jai nugar� ir nulydėjo �lubuojantį vyr� į savo kabinet�.

Laukiamasis buvo perpildytas, ir ka�kuris i� �ios gausybės veidų jai �ypsojosi. Moteris su ma�u vaiku atsistojo su ja pasisveikinti.

��Sveika, daktare!

��Misis Samer.

Moteris i�did�iai atki�o savo pilv�. Ji buvo turbūt kokį �e�t� mėnesį nė��ia.

��Girdėjau, kad buvote i�vykusi,�� pasakė ji.�� Malonu jus vėl matyti.�� Ir glostydama pilv�:�� Kaip puiku, kad galėsite man padėti su �ituo.

��Būtų nuostabu,�� pasakė Megė prie� paai�kindama, kad ji ruo�iasi keisti darb� ir u�bėgusi tik trumpam aplankyti daktaro Lofordo. Misis Samer nuliūdo, bet narsiai nusi�ypsojo ir palinkėjo Megei viso ko geriausio ateityje, ir Megė turėjo nusigr�ti.

�ia buvo padorių ir gerų �monių. Misis Samer. Deizė. Boksininkas. Ir daktaras Lofordas. Jai norėjosi palikti Saulėt�jį rajon� ramia s��ine, bet praeities �e�ėliai tampė j� u� skvernų ir prikai�iojo, jog ji bėga nuo visko, kuo ka�kada tikėjo.

�A� negaliu i�gelbėti �ių �monių,�� m�stė Megė.�� Tik pa�velkit į mane. A� pati turiu u�tektinai rūpes�ių su savo ma�yle.�

Prie pat i�ėjimo ji pa�ino dar vien� veid�. Vyras lipo laiptais auk�tyn, tuo tarpu ji jau buvo nusileidusi �emyn. Vorenas Marlis pagavo jos �vilgsnį ir jo akyse ji pamatė baisi� neapykant� ir �iaurum�.

Megė paskubomis i�puolė į judri� gatv�. Nepaisydama i� visų pusių signalizuojan�ių automobilių, ji perbėgo į kit� gatvės pus�, kur D�esika buvo pasista�iusi aplamdyt� sen� Punto. Ji paskubomis į�oko į vidų, u�metė akį į galin� sėdyn�, kur Popė ir Ma�oji Vei snaudė savo vaiki�kose kėdutėse. Automobilis nuva�iavo, o Vorenas Marlis liko stovėti prie klinikos laiptų. Nenutrūkstamas automobilių srautas skyrė juos nelyginant plati upė, kurios jis negali perplaukti.

Megė, su receptu rankoje, atsilo�ė keleivio sėdynėje ir net neatsigr�dama nuplaukė tolyn.

Seserys susibarė dėl menkniekio.

Ketė galėjo jas girdėti svetainėje. Jų balsai kilo ir leidosi, joms mėginant perrėkti viena kit�. Ketė pasilenkė vir� lovos ir u�segė Popės miegmai�į.

Ma�oji Vei gulėjo �alia Popės�� jau supakuota ir beveik beu�mieganti. Trys �vytintys geltoni �indukai (vienas�� burnoje, kiti du�� rankose) �vytėjo tamsoje.

Ket� u�liejo �iluma, be�iūrint į savo dukterė�ias, miegan�ias jos miegamajame. Jų ma�a �eima, taip ilgai buvusi sudau�yta ir tokia skirtinga nuo visų kitų, pagaliau pradėjo atsinaujinti.

Grį�usios į London�, Megė su Pope atsikraustė gyventi pas Ket�. Apie tai net nebuvo jokių kalbų. Ketė nesuteikė joms vietos apsistoti. Ji suteikė joms namus.

Ketė i�dėstė pagalves abiejuose lovos kra�tuose. Apsauginis plunksnų barjeras, saugantis ma�yles, kad nenusiridentų ant grindų, nors tiek Megė, tiek D�esika abidvi patikino j�, kad tai yra nebūtina�� ma�ylės niekur nenueis su savo Grobag miegmai�iais.

Kol dėliojo pagalves, Ketė �velniai ka�k� murmėjo: kad viskas yra gerai, kad yra be galo puiku būti lovoje, kad atėjo metas �auniai pamiegoti, taip bandydama atitraukti merginų dėmesį nuo kaprizingų motinų balsų, sklindan�ių pro pusiau pravertas duris.

��Bet tu juk �adėjai pa�iūrėti j�,�� aukė Megė ir Ketė prisiminė, kad lygiai taip pat mylimiausioji jauniausioji sesutė �aukdavo ir vaikystėje, pasipiktinusi dėl pasaulio neteisybės.�� Tu �adėjai.

��Bet mūsų katilas vėl nusprogo,�� pasakė D�esika susierzinusi dėl to, kad ji ir vėl turi ai�kinti akivaizd�ius dalykus.�� Niekas tame bute neveikia. Mes neturime nei vandens, nei �ildymo. Rytoj turėtų atvykti santechnikas, jeigu jis i� viso teiksis pasirodyti.

�Niekas nesikei�ia�,�� pagalvojo Ketė. Kiek kartų ji girdėjo jas abidvi taip susikibusias vaikystėje? Kiek kartų jai tekdavo būti u� tarpinink�, taikytoj�, vyriausi�j� seserį? Tik anks�iau Megė su D�esika riedavosi dėl to, kas nutraukė Barbės koj� ar Keno galv�, o dabar jos gin�ydavosi dėl rimtesnių dalykų.

�Nes viskas kei�iasi,�� m�stė Ketė, pakeldama �induk�, i�kritusį i� de�inės Ma�osios Vei rankos ir vėl �velniai įsprausdama jį atgal, nes ji sukels tikr� skandal�, jeigu prabudusi neras nors vieno �induko.�� Viskas kei�iasi. Tik pa�iūrėkite į �ias dvi.�

Dabar jos miegojo. Popė buvo vis dar �iek tiek per lengva savo am�iui, bet turėjo ilg� kūn�, labai pana�ų į Ketės�� vien kojos ir rankos. Kaip ir Ketė, Popė turėjo ma�� galv�, dėl ko dauguma jos am�iaus vaikų �alia jos būdavo pana�ūs į bevilti�kus griozdus.

Bet po prie�laikinio gimdymo i�g�s�io ir savai�ių, praleistų intensyvios terapijos skyriuje, Ketė jau nebesijaudino dėl Popės. Na ir kas, jeigu ji ir liks visam laikui kiek lieknesnė? Visas Vakarų pasaulis meta svorį. Ketė jau dabar galėjo matyti, kad Popė i�augs auk�ta, liekna ir gra�i. �Gra�i mano pa�ios versija�,�� pamanė ji.

Ma�oji Vei irgi apsiprato su savo naujuoju gyvenimu kur kas lengviau, nei kas nors galėjo tikėtis. Vis dar buvo �enklų, bylojan�ių apie jos praeities ko�marus, kaip antai tie trys �indukai naktį ar tas nevaiki�kas polinkis į pedanti�kum�� reikėjo matyti, kaip kruop��iai ir susikaupusi ji i�rū�iuoja visas savo kim�tas be�d�iones, kalban�ias varles ir muzikinius �aisliukus.

Bet Ma�oji Vei augo protinga, sumani ir laiminga mergytė. Ji valandų valandas leisdavo palinkusi vir� pelytės Meizės knygelių ir susim�s�iusi �iūrėdavo savo �Baby Einstein� DVD. Ji netgi pradėjo rodyti kai kuriuos prierai�umo �enklus (nors jos bu�iniai buvo grie�tai skirti tik D�esikai), ir ji i�moko verkti. �D�esika su Paulu atliko did�iulį darb�,�� m�stė Ketė.�� Jie i�mokė Ma��j� Vei pasijausti namuose.�

��Kas tau svarbiau?�� tė�kė Megė, pradėdama atvirai negarbing� spaudim�. Paskutinis �iaudas, kurio griebiasi jauniausiasis vaikas.�� Santechnikas ar tavo dukterė�ia?

��Taip nes��ininga,�� atsakė D�esika verksmingai.�� Kaip tu drįsti taip kalbėti? Prisimink, kiek laiko a� praleidau ligoninėje prie inkubatoriaus, kol tu niūrojai savo palatoje. Kiek kartų a� �iūrėjau j�, kol tu būdavai darbe?

Kokios skirtingos buvo �ios dvi mergytės! Ma�osios Vei akys buvo tamsios tarsi �okoladas, o Popės akys buvo ledo mėlynumo�� visai kaip jos tėvo. Popės oda buvo tokia bly�ki, kad galėjai pamanyti, jog ji niekada nematė saulės, tuo tarpu Ma�osios Vei oda turėjo gelsv� medaus atspalvį. Net ir miegojo jos skirtingai�� Ma�oji Vei, i�metusi rankas auk�tai vir� galvos, jos veidas pasuktas profiliu, tarsi naujagimis sunkiaatletis, pasiruo��s jau dabar kovoti dėl vietos po saule, ir Popė, susirietusi nelyginant bly�kiaveidis kablelis savo miegmai�yje, god�iai �iulpianti nyk�tį, tarsi vis dar besiilgėtų savo motinos kūno. Tokios absoliu�iai skirtingos. Ir vis tiek Ketei nebuvo sunku patikėti, kad �ios dvi merginos yra tos pa�ios �eimos dalis.

��Negali imti ir apsi�liumbti vien dėl to, kad pralaimėjai gin�,�� įgėlė Megė su triumfo gaidele balse.

��O tu tik apie save ir galvoji,�� atkirto D�esika. Jos balsas drebėjo i� susijaudinimo.�� Kokia buvai, tokia ir likai.

Ketė pajuto dvigub� smūgį i� vidaus, kuris tarytum sakė jai: Nepamir�k ir man�s. Glostydama pilv�, Ketė paliko miegan�ias mergytes ir prisijungė prie seserų.

A� niekada tav�s nepamir�iu.

Pama�iusios Ket�, Megė ir D�esika i�syk nutilo.

��Kas dabar?�� paklausė Ketė, ne�inodama, ar �ia pykti, ar �ia juoktis. �Kai man bus septyniasde�imt penkeri, a� skirsiu jas besigin�ijan�ias dėl to, kuri paėmė kitos lazd�, ar kurios eilė dabar naudotis vaik�tyne.�

D�esika ir Megė nusuko akis į �alį.

��Nagi, dr�siau.

��Nieko,�� pasakė Megė kaprizingai, ta�iau valdingai. A� jums jau ne ma�oji Megė.

D�esika drėgnomis akimis pa�velgė į vyriausi�j� seserį.

��Megei rytoj interviu,�� i�tarė ji.�� Harlio gatvėje.

��Vimplo gatvėje,�� pataisė Megė, supykusi ant D�esikos, kad toji niekada nesugeba nulaikyti lie�uvio u� dantų.�� Aku�erės padėjėja.

��Dar vienas interviu?�� nustebo Ketė. Ji �inojo, kad jos sesuo turėjo jau ma�iausiai tuzin� interviu. Ir visur jai tekdavo konkuruoti su vyresniais ir labiau patyrusiais gydytojais.

��Vos tik a� įkelsiu ten koj�, jie visi i�si�ios,�� pasakė Megė rūg��iai.�� Bet D�esės santechnikas ateina rytoj. Taigi ji negali atva�iuoti ir paimti Popės.

Ketė matė nusivylim�, taip nevykusiai slepiam� jos jaunesniosios sesers. Visi tie puikiai i�laikyti egzaminai, auk��iausi akademiniai įvertinimai, visi tie pagyrimai, o pasaulis nebuvo su�avėtas. Kaip tik tada, kai jai to labiausiai reikėjo.

O D�esė turėjo savų problemų. Nors ji ir stengėsi tai nuslėpti nuo Paulo, jų naujasis butas j� vargino. Negana to, kad ji pirm� kart� gyvenime susidūrė su pinigų stygiumi, ji dar gyveno vietoje, kuri jos sta�iai nekentė. Ji pasiraitojusi rankoves kibo į kov� su u�sikim�usiu klozetu, nesandaria skalbimo ma�ina ir prie�istorinės viryklės u�gaidomis. Bet gyventi be �ilto vandens ir �ilumos�� to jau buvo per daug.

��A� pabūsiu su Pope,�� pasakė Ketė, net nesusim�stydama.

��Bet rytoj tau reikia pas aku�er�,�� atsakė D�esika.

��Ko?�� sukluso Megė.�� Pasitikrinti skys�ių susikaupimo audiniuose?

Ketė linktelėjo.

��Nieko baisaus, nukelsiu kitai dienai. Be to, a� ir pati nieko prie� pabūti namie. Ir taip vos galiu pasiekti savo batus. Mano kojos i�tinusios tarsi kaladės.

��Tau tikrai derėtų nueiti pasitikrinti,�� pasakė Megė.

��A� ir nueisiu,�� atsakė Ketė.�� Po to, kai tu atgausi savo darb�, o D�esė susitvarkys savo katil�.

Suskambo telefonas. Ketė lėtai nuėjo per kambarį pakelti ragelio. Jos kojos ilgiau nebegalėjo i�laikyti jos ir kūdikio svorio. Kol ji pasiekė telefon�, Roris jau kalbėjo į atsakiklį. Sumi��s, nery�tingas. Nė menkiausios humoro gaidelės, kaip anks�iau. Bet ir vėlgi�� kieno tai buvo kaltė?

Ji nedėjo jokių pastangų pakelti ragelį.

��A� �inau, jog nenori, kad a� skambin�iau... bet a� tik norėjau tau prane�ti, kad tavo tėvas maloniai pakvietė mane į savo vestuves... ir a� ketinu dalyvauti... nebent tu papra�ytum man�s to nedaryti... taigi, ė, kaip ir tiek... na... tikiuosi, kad tau viskas gerai.

Pasigirdus spragtelėjimui, Ketė pakėlė akis ir pamatė, kad abi seserys �iūri į j� i�sproginusios akis. D�esikos dailus veidelis buvo perkreiptas skausmo, o Megė, nutaisiusi �inovo min�, lingavo galva.

��Kas?�� paklausė Ketė.

��Jis toks puikus vyras,�� pasakė D�esika.

��Net nemėgink to daryti viena,�� paantrino jai Megė.

Ketė nusijuokė.

��Pa�iūrėkite, kas kalba.

��Teisingai,�� į�ūliai tarė Megė.�� Ir a� �inau, k� sakau. Vienai visa tai pakelti�� be galo sunku.�� Ji pa�velgė į D�esik� ir sumink�tėjo.�� Na, a� �inau, kad nesu visi�kai viena. A� turiu judvi. Bet vis dėlto�� tėvo tai nėra �alia. Partnerio juk nėra.

��O k� tu galėjai padaryti?�� pasakė Ketė.�� Negalėjai juk leisti jam ir toliau nesiskaityti su tavimi. Tai ne tavo būdas, Mege.

��Bet juk dabar a� nebe viena. Yra Popė. Ir a� nesiliauju sav�s įtikinėjusi, jog turiu jaustis laiminga tam, kad ir mano vaikas jaustųsi laimingas. Ir a� nuolat tai sau kartoju, bet ne�inau, ar tai tiesa. Galbūt man reikėjo pamėginti visa tai i�k�sti�� bent jau �iek tiek ilgėliau. Dėl mano dukters. Dėl mūsų abiejų. Nes kai lieki viena, nebeturi jokios paramos.

��Tu pasielgei teisingai,�� tarė Ketė.�� Jį palikdama. Grį�dama �ionai.

Bet Megė jau nebebuvo tokia jauna, kad būtų tokia viskuo tikra.

��Ne�inau, ar a� pasielgiau teisingai, Kete. Mes tikimės, kad tie vyrai atitiks visus mūsų reikalavimus. Kad bus romanti�ki, seksualūs, jausmingi. Galbūt mes tikimės i� jų per daug. Galbūt per daug galvojame apie save. Galbūt turėtume daugiau pagalvoti apie savo vaikus.

��Ar tu nori, kad Popė augtų su tokiu tėvu?�� tarė Ketė piktai. Mamyte, o kur tėvelis? Na, tėvelis smaginasi su turiste i� �vedijos.

��Bet Roris juk geras vyras,�� įsiterpė D�esika.

��Pasaulis pilnas gerų vyrų,�� atrė�ė Ketė.

��Tai kodėl gi tau nesusiradus vieno?

Ketė papurtė galv� ir susmuko ant sofos.

��Judvi dalijate man patarimus�� negaliu tuo patikėti.

��A� tik manau, kad visi turi būti geri vieni kitiems,�� pasakė D�esika.�� Kol dar ne vėlu.

��Kai turėsi grį�ti į darb�, negalėsi palikti vaiko vieno su savo i�didumu,�� pridūrė Megė.�� Tu paliksi jį arba su savo �eima, arba su nepa�įstamais. A� tik sakau tau�� jeigu yra galimybė, nedaryk to viena. Nedaryk to viena vien todėl, kad bijai vėl būti palikta.

Ketė pasi�iau�ė.

��Nori pasakyti�� būti palikta taip, kaip a� buvau palikta anks�iau?

��Ne,�� velniai atsakė Megė.�� Kaip mes visos buvome paliktos anks�iau. Ir kodėl gi a� negalė�iau duoti tau patarimo? Juk mes jau nebe vaikai,�� pridūrė ji. Jos �od�iuose nuskambėjo saldus liūdesys.�� Pa�velk į mus. Mes visos�� suaugusios moterys.

I� kito kambario atsklido kūdikio riksmas. Ma�oji Vei turbūt vėl susapnavo kokį nors ko�mar� arba pametė vien� i� savo �indukų.

��A� nueisiu,�� tarė Ketė, sunkiai stodamasi.�� Tada suruo�iu k� nors u�k�sti. Man rodos, �aldytuve dar yra makaronų.

Megė su D�esika persimetė �vilgsniais. Tie �vilgsniai sakė: Matai, k� ji dėl mūsų padarė? Netardamos nė �od�io, jos abidvi prisiminė am�iais nusikamavusi�, triūsian�i� aplink jas dvylikamet� mergait� ir skol�, kurios jos niekados nepajėgs gr��inti.

Taigi D�esika nuėjo raminti savo mergaitės, o Megė privertė Ket� atsigulti ant sofos ir paki�o pagalvėles jai po galva ir po i�tinusiomis kojomis.

��Laikyk kojas auk�tai i�keltas,�� patarė jai Megė.�� Tada jos ne taip tins.

Kai D�esika grį�o, Megė paskambino į netoliese esantį tailandie�ių restoran� ir toji vakarienė, su�veista tiesiog �ia pat, prie�ais televizorių, tarpais vis pertraukiama seserų juoko, priminė joms vaikyst�, kurioje nebūdavo įkyrių suaugusiųjų, kurie lieptų joms valgyti prie stalo.

Vaikai jau seniai miegojo, kai Megė su D�esika atne�ė Ketei arbatos, leido jai atsipalaiduoti ir visais įmanomais būdais stengėsi jai parodyti, kad bent jau �į vakar� jų did�iajai sesei nereikia stengtis būti stipriai.

Dvide�imt a�tuntas skyrius

Jo dukterys laukė jo. �ypsan�iais veidais, ypatingomis sukniomis, su konfeti rankose.

Jos apibėrė D�ek� D�uel�, vos tik �is i�niro i� nedidelės Marlebouno ba�nytėlės su savo nuostabi�ja raudonplauke nuotaka, ir Paulas atkreipė dėmesį, kad kiekviena i� seserų mėtė konfeti savitu stiliumi.

Ketė tai darė metodi�kai, tiksliai nusitaikydama, i�naudodama savo ūgį ir ilgas rankas. Ir jai beveik kaskart pavykdavo �vystelėti piln� sauj� konfeti jaunaved�iams tiesiai ant galvos ar krūtinės.

D�esika pasi�ymėju tuo �aviu moteri�ku metimu i� apa�ios. Ji vis� laik� kikeno, vis pri�okdama pernelyg arti ir netikėtai pa�erdama saujel� blizgu�ių jiems į akis.

Megė tiesiog �ėlo kaip laukinė, apiberdama ir nuotak�, ir jaunikį, ir visus sve�ius, kurie stovėjo bent kiek ar�iau jų, ir dar ragino mergytes�� Pop� ir Ma��j� Vei�� surinkti ant �emės nukritusius popierėlius ir juos vėl mesti į or�, kol konfeti susimai�ė su lapais ir kitokiais nieku�iais, ir jos galop turėjo liautis.

Kai juokas aprimo ir automobilis jau laukė, ir visi jau buvo atsibu�iav�, trys D�eko D�uelo dukterys apkabino savo tėtį ir pasiruo�ė jį i�lydėti.

Jis pa�velgė į jas su a�aromis akyse ir Ketei pasirodė, kad jis ruo�iasi padovanoti joms vien� paskutin� mintį, tarti kelet� �od�ių�� apibendrinti visk�, k� jie kartu patyrė ir kiek daug jam visa tai rei�kė. Ta�iau tai, k� jis pasakė, ji dar ilgai prisiminė.

��Dabar jūs visos turite savo �eimas,�� tarė jis joms.

Ir kol jos mojavo ir stebėjo pama�u tirpstan�ius automobilio �ibintus, Ketė suprato, kad ji vis� laik� klydo.

Ketė vis� laik� galvojo, kad jai reikia laisvės, bet dabar ji tik pamatė, kad ji vis� laik� tro�ko vieno�� kad jie būtų tikra �eima.

Ir dabar, stovėdama su seserimis ir �iūrėdama į nuva�iuojantį pasitikti naujojo gyvenimo tėv�, ji suvokė, kad jie vis� laik� buvo tikra �eima. Galbūt ne ideali �eima, kurios visi nariai būtų laimingi ir egzistuotų, ir ne tokia �eima, kuri� filmuotum sausų pusry�ių reklamoms.

Bet vis tiek tikra �eima, kurios nariai mylėjo ir palaikė vienas kit�, kurie netgi mėgo vienas kit�, pajėgūs padėti vienas kitam bet kokioje bėdoje, netgi nepaisant visų pasikeitimų, kurie buvo nei�vengiami metams bėgant.

Jie �ingsniavo į �iaur�, Regento parko kryptimi, kai Megei paskambino dėl motinos. Negausus vestuvininkų būrelis sustojo, i� Megės veido i�rai�kos suprat�, jog atsitiko ka�kas baisaus.

D�esika ne�ė Ma��j� Vei, Ketė vedėsi Pop� u� rankos, o Megė ne�ėsi rankoje savo batelius. Jos kojos nebuvo pratusios prie auk�takulnių. Paulas su Roriu ėjo kiek atsilik�, tarsi du �eimos tarnai, ir stūmė vaiki�kus ve�imėlius. Juose sudėti į sidabrinį popierių suvynioti vestuvinio torto gabalėliai spindėjo vėlyvos popietės saulėje.

��Mam� suėmė,�� pasakė Megė, i�jungdama mobilųjį telefon�.

Kol jų tėvas tuokėsi su Hana toje ma�oje ba�nytėlėje, jų motin� are�tavo vos u� mylios nuo i�kilmių vietos, Sent D�ons Vude, eilinio Bjauriojo Deivo vizito metu.

��Ji are�tinėje, Bou gatvės policijos nuovadoje,�� pridūrė Megė.�� Ka�kam teks ten nuva�iuoti.

D�esika atsigr�ė į Ket�.

��Tu �inojai, kad taip atsitiks. Tu �inojai, kad tas Bjaurusis Deivas įtrauks j� į bėd�.

Ketė gū�telėjo pe�iais. Niekas negalėjo sugadinti jos nuotaikos. Keturiasde�imt� savait� ji jautė melancholi�k� d�iaugsm�� tokį pana�ų į t�, kuris paprastai apima nuostabių atostogų pabaigoje.

Ji laukė susitikimo su savo sūnumi ir negalėjo prisiminti dienos savo gyvenime, kada jautėsi laimingesnė. Ji palietė savo pilv�� vienas, du, trys, nesijaudink, ma�yli�� ir suvokė, kaip jai patiko ne�ioti �į kūdikį. Gaila, kad �i patirtis netrukus pasibaigs.

��Matyt, policija pasekė t� Bjaurųjį Deiv� iki mamos durti,�� t�sė Megė.�� Policija juos u�tiko kartu, mėginan�ius nuleisti paketo turinį į klozet�.

��Ar j� dabar pasodins į kalėjim�?�� paklausė D�esika.

Ketė pajuto, kaip jos pilvas susitraukia. Dar vienas melagingas aliarmas, arba galbūt tiksliau būtų tai pavadinti netikru s�rėmiu. Per pastar�sias kelet� savai�ių ji priprato prie paruo�iamųjų s�rėmių. Netrukus ateis laikas tikram dalykui. Kit� savait� ji vyks į ligonin�, kur jos gimdos kaklelį pateps prostaglandinu, kuris turėtų nusiųsti �inut� jos sūnui ir jos kūnui, kad jau metas.

Gydytoja juokaujamu tonu prasitarė jai, kad prostaglandino yra ir spermoje, jeigu ji kartais pageidautų pagalvoti apie mylėjimosi alternatyv�, kaip gimdymo kan�ias palengvinan�i� priemon�. Ketė atsakė, kad pastaruoju metu jos kryptimi netekėjo itin daug spermos.

��Bjaurusis Deivas jai pasak�s, jog įklampins j� iki ausų, jeigu ji mėgintų vis� kalt� suversti jam,�� atsakė Megė.

Ketė aiktelėjo, pajutusi dar vien� susitraukim�� į kart� stipresnį ir ilgesnį.

��Tau dar ne laikas?�� pasiteiravo Megė.

��Jis dar nei�kep�s.�� Ketė nusi�ypsojo.

��A� neturė�iau tav�s jaudinti,�� tarė D�esika.�� Bet vis dėlto. Kaip tu galėjai rekomenduoti savo motinai ka�kokį neai�kų tip�, kurį vadina Bjauriuoju Deivu?

��Tai buvo stebėtinai lengva,�� atsakė Ketė, o Popė tuo metu apkabino j� per kojas.

Megė nusi�ypsojo i� jųdviejų. Pastaruoju metu jos tapo labai artimos. Dienomis Ketė pri�iūrėdavo savo dukterė�i�, nes Megė pradėjo dirbti aku�erės padėjėja nuostabioje klinikoje Vimplo gatvėje. Ji pavadavo gydytoj�, kuriai buvo per trisde�imt ir kuri laukėsi tre�iojo vaiko. Pinigai buvo pasaki�ki, bet geriausia buvo tai, kad galėjai skirti po trisde�imt minu�ių kiekvienam pacientui. Jos idealizmui, kaip visada, nebuvo ribų. Pasikeitė tik jos idealizmo objektas. Ji negalėjo pasirūpinti visu pasauliu, bet u�tat ji galėjo pasirūpinti savo �eima.

Ketė suteikė Megei ir Popei pastog�, Megės u�darbio u�teko joms visoms, ir Ketė pri�iūrėjo Pop� taip, kaip joks svetimas �mogus negalėtų.

Galbūt vien� dien� viskas pasikeis. Ta�iau be vyrų joms buvo lengviau. Megė negalėjo atsid�iaugti tuo, kad jos turi viena kit�. Ir iki �iol negalėjo sau paai�kinti, kaip ji galėjo taip atsainiai nuklysti nuo savo �eimos.

Teisybė, kad jos visos dabar turėjo savo gyvenimus. Bes�lygi�ka D�esikos pagalba nei�vengiamai nutrūko, kai ji įdukrino Ma��j� Vei. Po gimdymo ir Ketė bus daug labiau u�siėmusi. Megė �inojo, kad �i ma�a idilė am�inai nesit�s. Teks ie�koti kitų alternatyvų. Bet ji suprato, kad, kol jos seserys bus gyvos, ji niekada neliks viena. Kaip ir jos duktė.

��Tiesiog�� ji mūsų motina,�� pasakė D�esika.�� Nepaisant visko, Kete�� ji mūsų motina.

Ketė nieko neatsakė. Ji nenorėjo gin�ytis su D�esika. Bet �irdyje pagalvojo: Motina netampama per keturiasde�imt savai�ių. Motina tampama per vis� gyvenim�.

Jie toliau �ygiavo Portlendo gatvės link, kol pasiekė �vilgantį, juod� kaip naktis taksi automobilį. Buvo nuspr�sta, kad Paulas nuve� D�esik� kartu su Ma��ja Vei į policijos nuovad�. Jie stebėjo juos nuva�iuojan�ius ir Popė mojavo tol, kol automobilis i�nyko i� akių.

��Turėk �irdį, Kete,�� pasakė Megė.�� Olivija�� ligota moteris.

Ketei nesinorėjo, kad j� vadintų be�irde. Nes tai reik�tų, kad ji yra lygiai tokia pati. Lygiai tokia pati, kaip ir jos motina.

Įgelta Ketė paėmė Pop� ant rankų, pabu�iavo j� ir atsisuko į seserį.

��Turėk �irdį? Klausyk, jeigu kas nors ir yra blogai su mano �irdimi, tai yra kaltė tos senos...

Ir tuomet Megė pamatė Voren� Marlį, i�nyrantį i� u� kampo. Ji nesuprato, kaip jis j� surado, bet visai dėl to nenustebo galbūt todėl, kad jie buvo visai netoli tos vietos, kur ji dirbo. Argi sunku būtų j� surasti? Bet netrukus ji jau nebegalvojo apie tai, nes pamatė, kaip jo rankoje blykstelėjo ka�kas a�traus ir staiga suprato, kokios tu��ios buvo �ios pla�ios, baltos gatvės�� is ambasadų ir kontorų kvartalas. Viskas u�rakinta ir visi i�va�iav� savaitgaliui.

Jie buvo visi�kai vieni.

Vorenas Marlis artinosi prie jų�� dviejų moterų su vaiku ir vyro, įsikibusio į ve�imėlį. Marlio veidas degte degė neapykanta. Jis be perstojo ka�k� burnojo, svaidėsi keiksmais�� tada, pasijut�s dr�siau, ėmėsi �adinti savyje vis didesnį įsiūtį, dabar jau �aukdamas tuos pa�ius �od�ius tu��iame mieste. Megė jau ai�kiai galėjo matyti jo rankoje peilį�� peilį kilimams pjaustyti.

Jis �iurk��iai nustūmė Ket� su Pope į �alį ir smogė Megei į veid�. Ji vos spėjo atsilo�ti jausdama, kaip jos �irdis dau�osi i� baimės. Megė norėjo atsitraukti, ta�iau netikėtai �aligatvis jai po kojomis baigėsi ir ji kluptelėjo ant grindinio. Tada jis dar kart� puolė.

Roris i�dygo �alia jo pa�iu laiku. Vorenui Marliui nespėjus i�sisukti nuo pavyzdinio mazvashi geri, Rorio batas smarkiai trinktelėjo jam į galv�, ir Marlis sukniubo, bet peilio nepaleido.

Dar vienu spyriu Roris ketino pribaigti u�puolik�, bet netikėtai susverdėjo ant �aligatvio atbrailos, prarado pusiausvyr� ir nepataikė, i� inercijos apsisukdamas ir pats suklupdamas. Marlis, dabar jau pakil�s ant kelių, metėsi ant jo ir netrukus Roris jau staugė i� skausmo, gele�tei susmigus jam į sėdmenį.

Palik�s ant �emės besirai�iojantį i� skausmo Rorį, Marlis atsistojo ir vėl pasuko Megės link�� dabar jau lė�iau, vilkdamas vien� koj� paskui save. Tuo tarpu Roriui kraujas jau sunkėsi pro kelnių sėdyn�, tekėjo per pir�tus.

Ketė �oko Marliui ant nugaros, bet jis permetė j� per petį ir at�agaria ranka nusviedė ant �emės. Roriui su Kete gulint ant grindinio, Marlis dabar jau niekieno netrukdomas artinosi prie Megės.

Ir tada Megė pamatė savo dukters siaubo sukaustyt� veid� ir jos kraujas u�virė.

Marlis atsivedėj�s smogė jai. Megė matė artėjantį smūgį ir, i�kėlusi savo kair� rank� auk�tyn, kietai atrėmė jį dilbiu, bei tuo pat metu kiek įmanydama stipriau ir grei�iau �iebė de�inės rankos delnu jam į nosį.

Nosis sulū�o maloniai trak�telėdama.

��e tau, smūgis delnu,�� mėstelėjo Megei.�� Smūgiui delnu nėra lygių.�

Ji matė, kaip jam i� rankų i�krito peilis ir jis atsitraukė atbulas, u�sideng�s veid� rankomis. Kraujas tekėjo upeliais; kaukdamas i� skausmo ir netikėtumo, jis susmuko prie pat turėklų, u� kurių slėpėsi Popė. �i puolė savo motinai į glėbį, tuo tarpu Marlis, susiėm�s u� veido, ink�tė i� skausmo ir gėdos.

Megė pakėlė dukterį ir atsistojo vir� jo.

��Nuo �iol patariu tau laikytis nuo mūsų atokiau,�� pasakė ji.�� Ir kad daugiau tav�s akyse nematy�iau.

Ji paspyrė peilį į kanalizacijos �ulinį ir ne�ina Pope priėjo prie Rorio, prie kurio jau klūpėjo Ketė�� abu maldininko poza, mėgindami sustabdyti krauj�, kuris plūdo jam i� pasturgalio.

��Pra�au tav�s, tik nemirk,�� maldavo Ketė.

Ir tada ji pajuto tai. S�rėmius, kurie stipriai surakino j� vis� ir nebeatleido. Ir stebėtinai neskausming� pojūtį nedidelės u�tvankos, pralau�tos jos viduje. Ketė tik dabar suvokė, kad gimdymas grei�iausiai bus prasidėj�s jau per pirm�j� giesm� ba�ny�ioje.

��Mege,�� iaip taip i�stenėjo Roris, raukydamasis i� skausmo, bet �ypsodamasis i� pasidid�iavimo.�� Tu pagaliau prisiminei�� och!�� iek tiek karatė. Kaip tau atrodo, dėl ko taip įvyko?

Ketė, pati negalėdama tuo patikėti, spoksojo į Mėg� ir, susigriebusi u� pilvo, gaudė or�. Jos sesuo, laikydama dukterį ant rankų, savo ruo�tu, spoksojo į j�.

��Dabar atėjo mano eilė tavimi pasirūpinti,�� tepasakė Megė atsitokėjusi.

Ir ant u�pakalinės tėvo automobilio sėdynės Megė padėjo Ketei pagimdyti keturių kilogramų berniuk�.

Pla�ioje ligoninės lovoje lengvai i�siteko trise.

Ketė laikė naujagimį Otį ant rankų, o Roris gulėjo �alia jų, �velniai prilaikydamas savo sūnaus galvyt� ranka. Kūdikio plauku�iai buvo �velnūs it pauk��io plunksnos.

Stojo stebuklų metas. Ketei vos palietus ma�ylio skruost�, Otis pasukdavo savo �vie�i� veidelį link dirgiklio, ie�kodamas ten pieno, ramybės ir �ilumos.

Jo dar aklos akytės, bedantė burna, miniatiūriniai pir�tukai, palaimingas miegas ir ritmingas kvėpavimas�� viskas atrodė kaip stebuklas apsvaigusiems i� laimės tėvams.

Ir Ketės pasidid�iavimas buvo stipresnis u� nuovargį, d�iaugsmas buvo didesnis u� skausm�, o meilė�� toji begalinė meilė, u�vald�iusi vis� jos esyb�,�� paskandino visas ligtolines baimes ir abejones dėl ateities.

Pasirodė pirmieji lankytojai. D�ekas D�uelas su Hana�� savo nauj�ja �mona. Rorio sūnus D�eikas.

Jie ne�ė gėles, bandeles ir drabu�ėlius, kurie buvo tokie dideli, kad atrodė, jog Otis niekada iki jų nepriaugs. Ir kai atėjo Megė, seserys stipriai apsikabino ir daug juokėsi, ir truputį paverkė, ir pirm� kart� per savo gyvenim� pasakė viena kitai: �A� tave myliu�. Ir jos abidvi sutarė dėl to, kad Otis vien� dien� i�augs į itin geid�iam� kavalierių.

I� nuovados grį�o D�esika su Paulu ir Ma��ja Vei. D�esika paėmė Otį ant rankų ir, negalėdama atsigėrėti jo gro�iu, supo jį tol, kol �is u�migo.

D�esika papasakojo jiems, kad policininkai buvo labai supratingi, ir motina buvo paleista su įspėjimu. Netgi Bjauriajam Deivui grei�iausiai pavyksi� i�vengti kaltinimų tokiomis aplinkybėmis. Narkotikai buvo ai�kiai vartojami medicininiais tikslais.

Kartkartėmis Ketė vis �vilgterdavo į savo palatos duris, bet vienas �mogus taip ir neatėjo pa�iūrėti jos naujagimio.

Motina nesiteikė ateiti į ligonin� aplankyti savo vienintelio anūko, ir akimirk� Ketei pasirodė, kad jos �irdis vis dar vienuolikos metų ir kad ji niekada nebenustos kraujavusi. Bet tai truko tik akimirk�. Ji pati nuve� kūdikį parodyti savo mamai. Ji tai padarys.

Ji pasakys jai: ��iūrėk, tavo duktė pati pagimdė kūdikį�, ir jeigu jos motina nepamatys tame stebuklo ir nepatirs jokio d�iaugsmo, tada Ketė daugiau nebejaus jai jokios neapykantos, tik gailestį.

Ketė trumpam pa�velgė į vyr�, gulintį �alia ir besistengiantį �ūtbūt neprisėsti tos absurdi�kos �aizdos sėdmenyse, kuri� patyrė bandydamas juos i�gelbėti, ir suprato, kam turi būti dėkinga u� savo gyvyb�.

Paulas sėdėjo ant lovos kra�to su Ma��ja Vei ir Pope. Mergytės rimtai ap�iūrinėjo �i� keist� būtyb�, kuri buvo daug ma�esnė u� jas. Tuomet jis pajuto �velnų prisilietim� prie peties.

��D�esika tav�s laukia,�� pasakė Megė, pakeldama Pop�.�� Koridoriuje.

Paulas pakėlė į j� akis ir linktelėjo. Jis paėmė Ma��j� Vei u� rankos ir i�sivedė i� palatos. D�esika stovėjo �ia pat, u� durų.

��Atspėk,�� pasakė ji.

Paulas pa�iūrėjo į savo �mon�, vis dar su vestuviniais drabu�iais ir konfeti gabalėliais pla�iabrylėje skrybėlėje, k� tik i� policijos nuovados, ir ne i�kart suvokė, k� ji turi omenyje. Ar �iai dienai dar negana jaudinan�ių įvykių?

��Ateik �ia, kvailiuk,�� tarė ji ir, paėmusi jo rank�, u�dėjo j� sau ant pilvo. Tada ji pa�velgė į jį akimis, kurias jis pa�inojo geriau u� sav�sias.

Jis pajuto, kaip jo �andikaulis atvėpo. Tai i� tikrųjų gali nutikti. �andikaulis i� tikrųjų gali atvėpti.

��Negali būti,�� pralemeno jis.

��Gali!�� D�esika visa �vytėjo.�� Dar ir kaip gali! Megė tau patvirtins. Pamatysi. Mano sesuo tau visk� patvirtins. Yra vienas dalykas, kurio visi pasaulio daktarai niekada negalės paai�kinti. Tai�� tavo laimė.

Kol Paulas tarsi įbestas stovėjo ir spoksojo į savo �mon�, jos nuostabus veidas apsipylė a�aromis. Jis ne�inojo, k� pasakyti. Jis negalėjo �od�iais i�reik�ti to jausmo.

Tad jis tik pakėlė jųdviejų dukterį, ir �i atsuko savo spindin�ias rudas akis į i�takas to jausmo, kuris yra senas kaip pasaulis, to nuostabaus jausmo, kurį mes, �monės, vadiname tro�kimu atsidurti mylimojo glėbyje.