PIRMOJI DALIS Svajonių vyras

Gra�iausia moteris pasaulyje

Mano sūnus dalyvauja mano vestuvėse.

Jis mano vyriausiasis pabrolys. Sakau jam: �Tu mano vyriausiasis pabrolys, Patai�. Jam patinka. Jis dar niekados nebuvo vyriausiuoju pabroliu. Jis nerengia paikos kalbos apie tai, kaip a� patrakusioje jaunystėje pakirdau apsikabin�s avį, ir nebando pasiplauti su pamerge. Jam net nereikia rūpintis �iedais. Jam dar tik �e�eri.

Taigi Pato kaip vyriausiojo pabrolio pareigos veikiau formalios. Ta�iau kai sakau jam, kad jis mano vyriausiasis pabrolys, kalbu rimtai.

Jis, mano sūnus, man svarbiausias, ir �i ypatinga diena be jo būtų tu��ia.

Po kelių dienų, kai vestuvių tortas jau bus suvalgytas, kai bus prasidėj�s naujas santuokinis gyvenimas ir viskas pama�u grį� į įprastas vė�es, mokytoja Pato paklaus, k� jis veikė savaitgalį.

�Buvau tė�io vestuvėse�,�� pasakys jis.

Ir nors jis man daugiau nieko nepasakos, nujau�iu, koki� nepikto juoko bang� mokytojų kambaryje kels �is ten vis kartojamas neatsargus, naivus vaiko atsakymas. Įsivaizduoju, kaip jie kikens. Kaip dūsaus. Epochos �enklas, pamanys mano sūnaus mokytoja. Vaikai, savaitgaliais vien� i� tėvų lydintys prie altoriaus. Na ir reikalai, a?

�inau, kad taip būtų atrod� ir mano tėvui, tik vargu ar jam būtų buv� juokinga.

Paskutiniais metais tėtis pagaliau susitaikė su tuo, k� �ių laikų vyrai ir moterys daro su savo ir su savo vaikų gyvenimais, bet jam vis vien nebūtų patik�, kad jo vaikaitis �e�tadienio popiet� dalyvauja savo tėvo tuoktuvių ceremonijoje, jo galva, vaikui geriau smagiai parke paspardyti kamuolį.

Bet a� manau, kad visi jie neteisūs: mano sūnaus mokytojai, mano tėvas ir visi tie, kam atrodo, kad pirmasis kartas ypatingesnis u� paskutinį.

Nieko nebus svarbiau u� tave...

Kas bloga, kad nieko nebus svarbiau u� tave? Kuo dar vienas bandymas visk� teisingai suprasti gali būti netinkamas? Nebent esi Elizabet Teilor.

Metai eina, atvaizde veidrodyje ry�kėja vis daugiau mano tėvo bruo�ų, ir jau�iu, kaip vis da�niau pritariu jo nuomonei apie bjaurų �iuolaikinį pasaulį.

Ta�iau dėl �ito, tėti, tu buvai neteisus.

Visi esame nusipeln� dar vienos progos atrasti meil�, kurios trok�tame, visi turime teis� dar kart� pabandyti prieiti laiming� pabaig�, paskutinį kart� savo gyvenim� pasistengti paversti tokiu, koks buvo tavo mėgstamose dainose.

�inai.

Tose senose dainose.

Vestuvės ma�os. Kuklios. Keletas senų draugų ir tie, kas liko i� mūsų �eimų: mūsų motinos, mūsų vaikai, jos seserys, mano tė�io broliai, mano mamos broliai. Ir mudu�� a� ir gra�iausia moteris pasaulyje.

Negaliu į j� atsi�iūrėti.

Nenuleid�iu akių nuo jos nuostabaus veido.

Negaliu atsigro�ėti, kokia ji �iandien gra�i. Besi�ypsanti ant galinės mūsų juodo automobilio sėdynės pakeliui į nediduk� sal� Rosberio aveniu, kur mudu susituoksime.

Atrodo, kad Sid� regiu pirm� kart�. Ar visi vyrai taip jau�iasi? Visi jaunikiai? Ar kiekvienam vyrui atrodo, kad jo nuotaka�� gra�iausia pasaulyje? Gal.

I� visos �irdies trok�tu jai viso ko geriausio. Noriu, kad �i diena būtų tobula, ir dėl �ito noro manyje kreb�da nerimo kirminas: �inau, kad tobula niekados nebus.

Nėra tėvo, kuris j� i�leistų. Nėra tėvo, kuris j� pasveikintų atėjusi� / nauj� �eim�.

Mudviejų tė�ių, seno sukirpimo darbininkų, tvirtų, �velnių ir nesentimentalių, tvirtų tvirtos kartos vyrų, �irdys ir plau�iai, pasirodo, buvo silpni.

Mūsų tėvai anksti pasitraukė i� gyvenimo, ir �iandien mums jų labai trūks, �iandien kaip niekada.

Yra ir daugiau prie�as�ių, kodėl �i� tobul� dien� niauks keli debesėliai.

Mudviem neskambės ba�ny�ios varpai, nebus giedamos giesmės, nebus pastoriaus, kuris mudu sujungtų ir pasakytų, kada galima pasibu�iuoti. Nes jokia ba�ny�ia mūsų nepriimtų. Mat per daug jau visko būta. Per daug gyvenimo nugyventa.

Maniau, kad �itai gadins man nuotaik�. Kad per ma�ai �ventumo. Maniau, kad tai tikrai temdys ceremonij�.

Ta�iau kai ji paėmė mane u� rankos, tai pasidarė nebesvarbu, nes ir taip buvo justi ka�kas �venta �itame pasaulietiniame kambarėlyje, prigu�ėjusiame skrybėlėtų moteri�kių, kostiumuotų vyri�kių ir vaikų, kaip pasakytų mano mama, �ventadienio drabu�ėliais.

Visi �ypsosi, nes d�iaugiasi dėl mudviejų. Aplinkui daugybė baltų lelijų, jų kvapo sklidinas visas oras.

Negali būti vietos, �ventesnės u� �i�.

Ir jeigu kam nors suteikta Dievo malonė, tai ji suteikta mudviem.

Kuklios vestuvės. Abu tokių norėjome. Oficialiai įteisinti tai, k� �inojome kone nuo pat prad�ių�� kad kuriame bendr� gyvenim�.

Ir prane�ti pasauliui: geriausia dar ateityje. Kas kita galėtų teikti daugiau vilties? Kas kita galėtų būti teisingiau? �ven�iau?

Ties� sakant, man labai palengvėjo, kad apsiėjome be tradicinių tuoktuvių.

D�iaugiuosi, jog nėra daugelio tradicinių dalykų: ir gilaus ba�ny�ios pamaldumo, ir apsamanojusių kapinių tuoj u� konfeti lietaus, ir visų kartų �okių, kai įgėr� dėdės i�kėl� rankas mojuoja į takt� �Wake Me Up Before You Go-Go�.

Atia visam �itam.

Paprasta ceremonija dviem sudėtingiems gyvenimams sujungti.

Gyvenimams, kurių jau ne pati prad�ia, gyvenimams, kurie jau turi savas istorijas. Ir laimingiausi�j� tų gyvenimų, tų istorijų dalį regi �iūrėdamas į du ma�us vaikus, stovin�ius pa�iame priekyje drauge su savo mo�iutėmis.

Rimta mergytė ilga geltona suknele manieringai laiko baltų gėly�ių puok�tel�. Vaikas tokiomis pat kaip motinos pla�iai įstatytomis akimis, tamsiais plaukais ir dailiu veideliu.

Ir u� j� kiek jaunesnis berniukas, pasidabin�s varlyte, puo�niais mar�kinai�iais ir be �varkelio�� kur jis nuki�o �varkelį? Kai anks�iau �iūrėjau, buvo dar su �varkeliu. Jis ne toks rimtas ir oficialus kaip mergytė, toli gra�u ne toks, todėl droviai �ypsosi ir mind�ikuoja naujutėlai�iais batukais, tarytumei pirmų kart� i�siav�s i� sportba�ių.

Pegė ir Patas.

Jos duktė ir mano sūnus.

Mano gra�usis berniukas.

Patas įsikib�s mano mamai į rank�. Kai metrikacijos biuro tarnautojas papra�o �iedų, pastebiu, koks pasikeit�s mano berniuko veidas.

Glotnus mielas kūdiki�kas apvalainumas nyksta, vietoj jo randasi grie�tesni, kampuotesni bruo�ai. Laikas eina, slysta nepastebėtas, ir mano berniukas po truputį darosi jau ne vaiki�kai mielas, o vyri�kai gra�us. Su kiekviena diena vis suaugesnis.

Sidė man �ypsosi taip, tarsi mudu būtume paskutiniai �emėje lik� įsimylėjėliai. Ir a� pamanau: jokių bet. Dėl �itos moters neturiu jokių dvejonių. Ji yra ta vienintelė. Liūdesy ir d�iaugsme, dabar ir visados. Ji yra ta vienintelė.

Ir mano siela dainuoja, nes �iandien jau�iuosi kaip naujai gim�s, jau�iuosi taip, tarsi pagaliau turėtų prasidėti seni geri laikai. Ir nors aname mudviejų gyvenime būta daug visko�� ir bjaurių, ir liūdnų, ir skaud�ių dalykų,�� dar daug visko bus mūsų ateityje, daugybė visko, ko lauksime, daugybė visko, kas dar įvyks.

Dėl �itos moters esu tikras. Noriu su ja nugyventi vis� likusį gyvenim�. Sveikatoje ir ligoje. Turte ir skurde. Atsi�adėj�s kitų. Man tinka. Noriu, kad jos veidas būtų paskutinis, k� regėsiu vakare, ir pirma, k� i�vysiu ryte. Noriu matyti, kaip tas veidas kei�iasi bėgant metams. Noriu pa�inti kiekvien� jos kūno apgam�, įsiminti kiekvien� strazdan�. Būti drauge. Kol mirtis mus i�skirs. Sutinku. Gerai. Puiku. Kur pasira�yti?

Yra tik vienas ma�ytis ma�ytis abejonės dygliukas...

Stumiu jį i� galvos, nenoriu pripa�inti, kad jis yra. Jis nesitraukia. Menkas miglotas būg�tavimas tūno slaptoje �irdies kertelėje, ir a� negaliu sakyti, kad jo nėra.

Net ne debesis �i� tobul� dien�, veikiau tolimo griaustinio dundesys.

Suprantate, a� �inau, kad �iame kambaryje esu dėl dviejų prie�as�ių. Nes, be jokių abejonių, j� myliu. Myliu savo nuotak�. Myliu savo Sid�. Bet dar ir dėl to�� kaip �ia pasakius?�� kad noriu atkurti savo �eim�.

Turiu omeny ne tik vyro vaidmenį, kurį �į antr�jį kart� noriu atlikti tinkamai.

Kalbu ir apie buvim� tėvu.

Jos dukteriai. Vaikui, kurį galbūt turėsime. Ir mano berniukui. Noriu �eimos ne tik sau, bet ir jam. �eimos mano berniukui. �eimos mudviem abiem.

Vėl �eimos.

Esu �ia dėl �ios nepaprastos moters. Bet taip pat esu �ia dėl savo berniuko.

Ar tai gerai? Ar nieko tokio, kad esu �ia dėl dviejų prie�as�ių? Dėl dviejų �monių? Ar gerai, kad mudviejų meilės istorija nėra viskas?

Ka�kas mudu kalbina, ir a� stengiuosi nekreipti dėmesio į t� tolim� griaustinį. Registratorius klausia nuotakos, ar ji pasi�ada mylėti ir neapleisti.

��Pasi�adu,�� sako mano �mona.

Giliau įkvepiu.

Ir a� pasi�adu.

Pirmas skyrius

Mano sūnus turi nauj� tėv�.

Jis nevadina to tipo tė�iu�� baikit, jis nedarytų to dėl man�s,�� ta�iau a� negaliu sav�s apgaudinėti. Tas tipas�� Ri�ardas, prakeiktas Ri�ardas,�� pakeitė mane visose svarbiose srityse.

Ri�ardas būna greta, kai mano sūnus valgo pusry�ius (�Coco Pops� dribsnius, ar ne? Matai, Patai, a� vis dar prisimenu �Coco Pops�). Ri�ardas būna greta, kai mano berniukas tyliai �aid�ia ��vaig�d�ių karų� �aisliukais (�aid�ia tyliai, nes Ri�ardui labiau patinka Haris Poteris, o ne �viesos kardai, Mirties �vaig�dės ir d�edajai).

O naktį Ri�ardas dalijasi viena lova su mano sūnaus motina.

Nepamir�kim �ito.

��Tai kaip einasi?

U�duodu sūnui t� patį klausim� kiekvien� sekmadienį, kai įsitaisome mėsainių bare, kai tarp mudviejų ant stalo guli mėsainiai, o aplinkui�� daugybė tokių kaip mes tė�ių su ma�ais berniukais ir mergytėmis. �inote. Savaitgalių �eimos.

��Gerai,�� atsako jis.

Ir viskas. Gerai? Gerai, ir viskas? Juokinga ir �iek tiek liūdna, nes kai jis buvo ma�esnis, negalėjai jo u��iaupti, jis klausinėdavo kaip prisuktas.

I� kur a� �inau, kada keltis? Kur keliauju, kai miegu? Kaip a� augu? Kodėl dangus bekra�tis? Juk tu nemirsi, tiesa? Turbūt mes nemirsime, ar ne? Ir ar Mirties �vaig�dė didesnė u� mėnulį?

Anuomet jis tar�kėdavo kaip u�suktas.

��Ar mokykloje viskas gerai? Su visais klasėje sutari? Ar viskas gerai, zuiki?

Niekada jo neklausinėju apie Ri�ard�.

��Gerai,�� nieko nesakan�iu veidu pakartoja Patas ir vienu menku �odeliu pridengia savo gyvenim� neperregima skraiste. Jis abiem rankomis kaip kokia voveraitė paima mėsainį. O a� ap�iūrinėju jį ir suprantu, kad jis vilki man nematytais drabu�iais. I� kur jie? Kodėl iki �iol jų nema�iau? Daugybė klausimų, kurių neprisiver�iu u�duoti.

��Ar tau patinka tavo mokytoja?

Patas linkteli, atsikanda mėsainio daugiau, negu įstengia sukramtyti, tad toliau kalbėtis pasidaro neįmanoma. Tas pats kartojasi kiekvien� savaitgalį. Darome t� patį dvejus metus nuo tada, kai jis i�sikraustė gyventi pas savo motin�.

Klausinėju jo apie mokykl�, draugus ir namus.

Jis pasako draugo vard�, atskyrį ir serijos numerį.

Jame vis dar atpa�įstamas �velnus vaikas pilk�vai �viesiais plauku�iais, kadaise va�inėj�sis dviratuku�� ydruoju varpeliu. Tas pats berniukas, kuris dvejų metų buvo toks �avus, jog �monės gatvėje sustodavo į jį pasi�iūrėti, kuris trejų metų u�sispyr�s tvirtino, kad jo vardas Liukas Skaivokeris, kuris ketverių stengėsi būti labai narsus, kai jo motina paliko mane ir viskas ėmė griūti.

Vis dar mano Patas.

Ta�iau jis man nebeatveria �irdies, nebepasakoja apie tai, ko bijo, kas jį daro laiming�, nekalba apie savo svajones nei apie tai, kas �iame pasaulyje jam neduoda ramybės�� kodėl dangus bekra�tis?

Kiek daug pasikei�ia, kai vaikas ima lankyti mokykl�. Ties� sakant, pasikei�ia viskas. Netenki jo ir jau niekados nebeatgauni. Ta�iau ne vien mokykla kalta.

Mudu atitolome vienas nuo kito, ir a�, kad ir kaip stengiuosi, niekaip nepajėgiu to nuotolio įveikti. Tarp mudviejų i�kilo siena�� jo naujų namų siena. Dabar jau nebe tokių ir naujų. Dar pora metų, ir did�i�j� savo gyvenimo dalį jis bus pragyven�s be man�s.

��Patai, koks mėsainio skonis?

Jis u�vertė akis.

��Ar esi valg�s mėsainį?

��Kart� valgiau �ia.

��Tai lygiai toks pats.

Mano septynmetis sūnus. Kartais a� jį nervinu. Patikėkit.

Vis dėlto mudu drauge �auniai leid�iame laik�. Kai a� paikai neklausinėju, mudviem būna smagu. Kaip anks�iau. Būti su Patu tikras malonumas, nes jis geras, d�iugus ir linksmas vaikas. Ta�iau dabar, kai mudviejų laikas ribotas, yra kitaip. �is mudviejų laikas turi nevilties atspalvį, nes mane slegia, jei jis būna nusivyl�s ar liūdnas. Menkiausias liūdesio �e�ėlis, tegu vos �mėk�telėj�s mane įkyriai grau�ia, o kai gyvenome drauge, taip nebūdavo.

�itie sekmadieniai�� man svarbiausia savaitės diena. Nors darbe dabar viskas klojasi puikiai, nieko nėra geriau u� �i� dien�, i�tis� nuostabi� dien�, kuri� galiu praleisti su savo berniuku.

Mudu neveikiame nieko ypatinga, tiesiog t� patį, k� visados, smagiai kaitaliojame maist� ir futbol�, park� ir filmukus, �aidimus ir parduotuves. Laimingi �vaistome savo laik�.

Vis dėlto dabar yra kitaip negu tada, kai gyvenome drauge, nes dabar pasibaigus �iai eilinei �auniai dienai mudu turime atsisveikinti.

Laikrodis vis� laik� eina.

Buvo toks laikas mūsų gyvenimuose, toks trumpas laikotarpis,�� tada, kai rūpinausi juo vienas, o jo motina, bandydama atsiimti gyvenim�, kurį buvo man paaukojusi, gyveno Japonijoje,�� kai pajutau, jog mudu su Patu esame i�skirtiniai.

Stovėjau prie pradinės mokyklos vartų atskirai nuo vaikų laukian�ių mamų ir staiga pasijutau taip, tarsi tokie kaip mudu pasaulyje būtume vieninteliai. Vėliau �io jausmo nebepatyriau. Pasaulis buvo pilnas tokių kaip mes. Net �Makdonaldas� buvo pilnas tokių kaip mes.

Sekmadieniais mėsainių bare būdavo sausakim�a vienadienių tėvelių, nenatūraliai besi�neku�iuojan�ių su savo nepatikliomis įvairaus kalibro at�alomis: nuo mielų ma�iukų iki niūrių, �vilgsniais gr�ian�ių paauglių. I� kailio besinerian�ių tėvų, nuo savo vaiko ar vaikų �vilgsnį kreipian�ių į laikrodį, bandan�ių atsigriebti u� vis� prarast� laik� ir niekaip neįstengian�ių to padaryti.

Stengdavomės nesusidurti �vilgsniais�� a� ir kiti vienadieniai tėveliai. Vis dėlto sklandė ka�koks drovus brolybės jausmas. Per nemalonias scenas�� a�aros, pakelti balsai, staiga piktai nusviestas pyragaitis, pervargusio vaiko reikalavimas tu�tuojau mobiliuoju paskambinti mamytei�� mes u�jausdavome vieni kitus, a� ir visi kiti sekmadienio tėveliai.

Mudu su Patu nugrimzdome į tyl�. Prie gretimo staliuko vien� i� tokių tėvelių kamavo jo duktė, did�iaakė de�imtmetė su kaspinu.

��Je suis vegetarienne,�� ma�oji panelė atstūmė nepaliest� �Bigmak��.

Jos tėvas i�si�iojo.

��Luize, kaipgi tu gali būti vegetarė? An� savait� nebuvai vegetarė. Prie� �Liūt� karalių� valgei mėsainį, pameni?

��Je ne mange pas de viande,�� nepasidavė mergaitė.�� Je ne mange pas de boeuf.

��Negaliu patikėti,�� stebėjosi tėvas.�� Kodėl nepasakei, kad pasidarei vegetarė? Kodėl tavo motina nieko nesakė?

Varg�elis, pamaniau, ir man prie� akis �vystelėjo to vyri�kio meilės istorija.

Gal tarnybinis romanas: moteris i� Pary�iaus biuro, �avesio kerai, Chanel dvelksmas ir akcentas, nuo kurio i�silydytų bet kuris tikras vyras. Paskui �aibi�kas merginimas, abiejų miestų gro�ybės, mėnesiena ir gėlės, ankstyvas, grei�iausiai neplanuotas, nė�tumas. O paskui, kai sekso jėga i�vesta, moteris perka biliet� į vien� pus� ir grį�ta į tėvyn�.

��Je suis allergique aux Happy Meals,�� parei�kė mergaitė.

Patas liovėsi kramtyti. Lūpa atvipo i� nuostabos. Mergaitė prie gretimo stalelio jam tikrai padarė įspūdį. Jam visados darydavo įspūdį tai, k� sako ar daro vyresni vaikai. Bet �ia buvo ka�kas nauja. Jis, ko gero, pirm� kart� girdėjo, kad vyresnis vaikas kalbėtų kita kalba ne kine ir ne televizoriuje.

��Japoni�kai?�� pa�nib�dom paklausė man�s. Patui visos u�sienio kalbos buvo japonų. Jo motina laisvai kalba japoni�kai.

��Prancūzi�kai,�� su�nib�dėjau a�.

Patas nusi�ypsojo mergaitei su kaspinu. �i pasi�iūrėjo kiaurai jį.

��O kodėl ji kalba prancūzi�kai?�� staiga atkuto Patas. Dabar, kaip senais laikais, Patas patikėjo man i�narplioti vien� i� gyvenimo galvosūkių. Dėkingas to ėmiausi.

��Ta mergaitė�� prancūzė,�� tyliai ėmiau ai�kinti. Pasi�iūrėjau į t� varg�elį, jos tėv�.�� Pusiau prancūzė.

Pato akys i�siplėtė.

��Iki ten toli. Prancūzi�ka toli.

��Norėjai pasakyti, Prancūzija. Prancūzija ne taip toli, kaip tau atrodo, zuiki.

��Vis tiek toli. Toli. Prancūzija taip toli, kaip man atrodo. Gal net dar toliau.

��Ne, ne toli. Prancūzija�� na, Pary�ius,�� nuo Londono tik u� trijų valandų kelio traukiniu.

��Kokiu traukiniu?

��Specialiu traukiniu. Labai greitu traukiniu, kuris va�iuoja i� Londono į Pary�ių. �Eurostar�. Kelionė trunka tik tris valandas. Jis va�iuoja tuneliu po jūra.

Sūnaus veidelyje radosi abejonė:

��Po jūra?

��Taip.

��Ne, nemanau. Bernis Kuperis vasar� va�iavo į Prancūzij�.

Bernis Kuperis, visados vadinamas vardu ir pavarde,�� geriausias Pato draugas. Pirmasis geriausias draugas jo gyvenime. Geriausias draugas, kurį jis visados prisimins. Patas Bernį cituoja taip kar�tai, kaip kinų komunistai kultūrinės revoliucijos apogėjuje cituodavo Mao Dzeduno mintis.

��Bernis Kuperis keliavo į Prancūzi�k� prie jūros. Prancūzij�. Jie skrido dideliu lėktuvu. Taigi traukiniu į Prancūzij� nuva�iuoti negalima. Bernis Kuperis sakė.

��Bernis ir jo �eima tikriausiai keliavo į Prancūzijos pietus. Pary�ius daug ar�iau. Tikrai, zuiki. I� Londono ten gali nuva�iuoti per tris valandas. Kada nors mes ten nuva�iuosim. Mudu du. Pary�ius�� gra�us miestas.

��Kada nuva�iuosim?

��Kai būsi didelis berniukas.

Patas gudriai pasi�iūrėjo į mane:

��Bet a� jau esu didelis berniukas.

Tikrai, pamaniau. Tu jau didelis berniukas. Tu jau nebe tas ma�ylis, kurį laikydavau glėby, ir jau niekados toks nebūsi.

U�me�iau akį į laikrodį. Dar anksti. �ia vis dar tiekė pusry�ių valgius.

��Eik�,�� paraginau.�� Vilkis striuk�. Keliausime. Gali pamir�ti savo futbol� ir boks�.

Patas pro lang� pa�velgė į lietaus �ai�omas �iaurės Londono gatves.

��Ar eisime į park�?

��Va�iuosime į Pary�ių.

Mudviem pavyks. Visk� apskai�iavau. Juk nemanot, kad tiesiog �iaip pul�iau su juo į Pary�ių, ar ne? Ne, tai buvo įmanoma. Be didelio komforto, bet įmanoma. Trys valandos �Eurostar� traukiniu, popietė pasidairyti po Pary�iaus į�ymybes, o tada �vilpt namo ir laiku į lov�. Laiku Patui, ne man.

Niekas ne�inos, kad i�va�iavome į Pary�ių�� tai yra jo motina ne�inos,�� tol, kol laimingai negrį�ime į London�. Mudviem tereikia mūsų pasų.

Laimė mus lydėjo. Pas mane namie Sidės ir Pegės nebuvo. Pas Pat� namie vienintelė gyva būtybė buvo Ulė, paplaukusi vokietaitė auklė. Taigi neteko ai�kintis dabartinei �monai, kam man reikalingas pasas kamuoliui spardyti Primrous Hile, eks�monai, kam reikalingas Pato pasas �Sega� lenktynėms �Fanlende�.

Skubiai nusigavome į Vaterlo stotį, ir netrukus Patas jau sėdėjo prispaud�s veidelį prie lango, kuris nuo jo kvėpavimo aprasojo. �Eurostar� pajudėjo i� stoties.

Patas �elmi�kai �vilgtelėjo į mane.

� Mes leid�iamės į nuotykį, ar ne? �ia nuotykis, taip?

��Tikras nuotykis.

��Tai bent smagumėlis.

Trys �odely�iai, o a� juos prisiminsiu vis� gyvenim�. Buvo verta stengtis dėl �ių trijų jo i�tartų �odely�ių. Kad ir kas nutiktų paskui, buvo verta stengtis. Vienos dienos kelionė į Pary�ių. Tik mudu du.

Tai bent smagumėlis.

Mano sūnus gyvena vienoje i� naujovi�kų �eimų. Kaip ten jos vadinamos?

Mi�ri �eima.

Tarsi �monės galėtų be galo mai�ytis ir derintis. Nugludinti ir vientisi. Mi�ri �eima. Kaip kavos pupelės. Ta�iau kai kalbama apie vyrus, moteris ir vaikus, nėra taip paprasta.

Jie gyvena vos u� kokios mylios nuo mūsų, ta�iau kai kurie jų bendro gyvenimo dalykai man yra visi�ka paslaptis.

Numanau, kokie D�inos ir mudviejų sūnaus santykiai: įsivaizduoju, kaip ji vis dar trenka jam galv�, skaito �Laukinį gyvūnų pasaulį�, stato prie�ais jį �aliųjų makaronų lėk�t�, suspaud�ia jį glėby taip kar�tai, jog nebeai�ku, kur baigiasi ji ir kur prasideda jis.

Bet a� neturiu �alio supratimo, kas vyksta tarp Ri�ardo ir Pato, tarp ketvirt� de�imtį įpusėjusio man visi�kai nepa�įstamo vyri�kio ir �ito septynme�io berniuko, kurio od�, bals�, veid� pa�įstu geriau negu savo paties.

Ar Ri�ardas pabu�iuoja mano sūnų prie� mieg�? Neklausiau. Nes, ties� sakant, ne�inau, kas mane labiau įskaudintų. Ar �iluma, artumas, rūpestis, kuriuos reik�tų bu�inys nak�iai, ar �altas atstumas, jei to bu�inio nėra.

Ri�ardas nėra blogietis. Net a� tai matau. Mano eks�mona nebūtų u� jo tekėjusi, jei jis nemylėtų vaikų. Net pa�iais niūriausiais momentais suvokiu, kad būna kur kas blogesnių patėvių u� Ri�ard�. Nors niekas nebesako �patėvis�. Labai jau �iauriai skamba.

Mudu su Patu i�mokome Ri�ard� vadinti partneriu, tarsi �is drauge su mano sūnaus motina būtų ėm�si rizikingo verslo ar, pavyzd�iui, suman� sulo�ti brid�o partij�.

Siutau ant Ri�ardo ir, kad ir kaip stengdavausi to i�vengti, bardavausi su buvusia �mona dėl to, kad Ri�ardas niekaip nenorėjo suprasti, jog mano sūnus toks vienintelis i� milijono, vienintelis i� de�imties milijonų, vienintelis i� milijardo.

Ri�ardo manymu, Pat� reikėjo tobulinti. O mano sūnaus tobulinti nereikia. Jis jau ir taip ypatingas.

Ri�ardui norėjosi, kad mano sūnui patiktų Haris Poteris, mediniai �aislai ir tofu. O gal l�iai? Ta�iau mano sūnus mėgo ��vaig�d�ių karus�, plastikinius �viesos kardus ir picas. Mano sūnus liko atkakliai i�tikimas beprasmiam �iaurumui ir angliavandeniams su sūriu.

I� prad�ių Ri�ardas mielai �aisdavo su Patu�� dar tada, kai tik taikėsi į D�inos kelnaites. Iki tol, kai pagaliau gavo nuolatinį leidim� į tas kelnaites, prie� tai, kai vedė mano buvusi� �mon�, mano sūnaus motin�, Ri�ardui patikdavo vaidinti Han� Solo, o mano sūnus būdavo Liukas Skaivokeris. Patikdavo. Arba bent apsimesdavo, kad patinka.

Atvirai kalbant, mano sūnus pajustų simpatij� ir Sadamui Huseinui, jei tas penkias minutes pabūtų Hanu Solo.

Dabar Ri�ardas nebesistengė arba stengėsi kitaip. Jis nebenorėjo mano sūnui būti draugas. Jam labiau norėjosi būti tėvu. Tobulinti mano berniuk�.

Tarsi vaiko tobulinimas būtų koks meilės pakaitas.

Pasi�adi savo sutuoktiniui, o paskui vien� gra�i� dien� pasisamdai advokat�, kad tas įrodytų, jog tie pa�adai daugiau nieko nerei�kia. Dabar D�in� priklauso mano praei�iai. Ta�iau i�siskiri su �mona, o ne su vaiku. Ir niekada nei�sivaduoji nuo pa�adų jam.

�tai kodėl keliavome į Pary�ių.

Stengiausi tesėti nei�sakytus pa�adus. Stengiausi tebebūti jam svarbus. Norėjau visados būti svarbus. Stengiausi jam, o gal sau įrodyti, kad tai, kas mudviem svarbiausia, nepasikeitė. Nes ilgėjausi savo berniuko.

Kai jo nebebuvo greta, tada kaip reikiant supratau, kaip kar�tai jį myliu. Myliu taip kar�tai, kad �itas jausmas net �eid�ia fizi�kai, myliu taip kar�tai, jog bijau, kad jį u�klups ka�koks neįvardijamas blogis, bijau, jog jis pama�u mane pamir�, jog nutolsiu į patį jo gyvenimo paribį ir kad mano meilė ir ilgesys nieko nebereik�.

Mane ėmė siaubas pagalvojus, kad kart� ateisiu man paskirtu laiku, o jis man�s nebeprisimins. Absurdas? Gal. Ta�iau didum� savaitės praleisdavome skyrium. Daugelį savaitgalių irgi, nors savaitgalių susitikimai teisi�kai įteisinti. Man�s nebūdavo greta, kai reikėdavo jį apkam�yti lovoje, paskaityti pasak�, verkian�iam nu�luostyti a�aras, i�sklaidyti baimes. Nebuvau tas vyras, kuris grį�ta pas jį vakarais. Taip, kaip pas mane grį�davo mano tėtis.

Ar �iais laikais įmanoma būti tinkamu tė�iu? Ar įmanoma būti tikru tėvu savo vaikui, jei tav�s nėra greta?

Tik dveji metai, kaip jis i�sikraustė gyventi pas savo motin�, o a� jau�iu, kaip spar�iai nuo jo tolstu. Darausi netikras tėtis. Geriausiu atveju�� savaitgalių tėtis. Toks pats apsimetėlis tėtis kaip ir Ri�ardas. Ne toks tėvas noriu būti. Man reikia, kad mano sūnus būtų mano gyvenimo dalis.

Mano naujojo gyvenimo.

Mudu su Side ved� kiek daugiau nei metus.

Puikūs buvo metai. Patys geriausi metai. Ji tapo geriausia mano drauge ir nepaliovė būti mano meilu�e. Pasiekėme toki� stadij�, kai �mogus pa�įstamas, bet vis tiek jaudina, kai viskas eina į gera ir niekas dar nenusibod�, tokį laiming� laikotarpį, kai kuri namus ir myliesi iki s�monės netekimo. Kai po apsipirkimo �Habitat and Heal� puoli į laukinį sporti�k� seks�. Geriau nė nebūna.

Tokio nuostabaus �mogaus kaip Sidė man dar nebuvo tek� pa�inti. Ji vedė mane i� proto. Sporto salėje ėmiau lankytis vien tam, kad ji nesiliautų manimi �avėtis. Jai rūpėjo mano sporto pratimai. Tikėjausi, kad visados taip bus. Ta�iau kart� nudeg�s ir �alt� pu�ia. Perėjus skyrybų teismus, �visados� atrodo labai ilgas laiko tarpas. Gal tai ir gerai. Gal tada su savo gyvenimo meile nesielgi kaip su surenkamo baldo detale.

Su sūnumi kitaip. Su Side ketinu drauge gyventi iki �ilos senatvės. Bet niekada, �mogus, ne�inai, ar ne? Patyriau, kad santykiai u�simezga ir nutrūksta, o tėvystė t�siasi vis� gyvenim�. Kaip ten sakoma?

Kol mirtis mus i�skirs.

Pary�iuje ketinome daug k� nuveikti.

Patas norėjo pakilti į Eifelio bok�t�, ta�iau eilės buvo tokios bevilti�kai ilgos, kad sutarėme tai atidėti kitam kartui. Ketinau nusivesti jį į Luvr�, bet nusprend�iau, kad jis per ma�as, o muziejus per didelis.

Taigi paplaukiojome bateau-mouche1 Sena, o paskui nusi�iupome por� croque-monsieur2 kavinukėje Marė.

��Prancūzi�kas sūris ant skrebu�io,�� kirsdamas sumurmėjo Patas.�� Labai skanu.

Paskui nuėjome paspardyti kamuolio Liuksemburgo soduose: spardėme plastikinį kamuolį po ka�tonais, o ant suolelių apsikabinusios sėdiniavo jaunos porelės, aplinkui uosdami or� slampinėjo i�paikinti �unys, ir visi aplinkui traukė dūm� kaip kokiame septintajame de�imtmetyje.

I�skyrus pasiplaukiojim� upe ir gardų sūrį ant skrebu�io, diena nek� ir tesiskyrė nuo įprasto mudviejų sekmadienio. Ta�iau ka�kas buvo kitaip, ir man atrodė, kad mudviejų �irdys lengvesnės, negu kad būdavo Londone. Tai buvo viena i� tų dienų, kurias, rodos, u�darai į butelį, saugai vis� gyvenim�, ir niekas jų i� tav�s negali atimti.

Viskas ėjosi puikiai, kol grį�ome į �Gare du Nord� stotį. Vos priėj� i�vykimo vartus pirmajame stoties auk�te, pajutome, kad ka�kas negerai. Visur pilna �monių. Kuprinėtų keliautojų, verslininkų, turistų grupių. Visi sutrik�, nes ka�kas nutiko su gele�inkelio linija. Avarija? Streikas? Ne�inia.

Nesimatė nei atvykstan�ių, nei i�vykstan�ių traukinių.

Tada supratau, kad pakliuvome į bėd�.

D�iaugiausi, kad mano tėvo nebėra gyvo ir jis viso to nemato. Jis nebūtų atlaik�s tokio sukrėtimo, tikrai nebūtų.

Nepamenu, kad bū�iau tiek daug valandų praleid�s su tė�iu. Tėtis man�s niekados nebuvo nusive��s vienai dienai į Pary�ių.

Tegu augau su savo tė�iu po vienu stogu, ta�iau jis dirbo �e�ias dienas per savait�, triūsdavo iki vėlumos, o grį��s i� nuovargio nebeapversdavo lie�uvio, sėdėdamas prie�ais televizorių valgydavo vakarien� ir tylomis apm�stydavo paskutinį �Pan�s people�3 �okio numerį.

Mano tėtu�į nuo man�s skyrė reikiamybė dirbti ir u�dirbti pinigų. Mane nuo Pato skyrė skyrybos ir priteista gyvenamoji vieta. Tai ar yra koks skirtumas? Taip, skirtumas yra.

Nors a� ir retai matydavau savo tėv�� gal a� save apgaudinėju, bet man ir dabar tebeatrodo, kad prisimenu kiekvien� kamuolio paspardym� drauge su tėvu, kiekvienas futbolo rungtynes, į kurias drauge ėjome, kiekvien� i�vyk� į kino teatr�,�� jis niekados nebijojo, kad mane kas nors pasisavins, kad a� k� nors kit� imsiu vadinti tė�iu.

Jam gyvenime teko daug patirti: skurd�i� ne�vari� vaikyst�, pasaulinį kar�, galiausiai vė�į. Ta�iau �ito jam niekados neteko patirti.

Palauk, grį� tavo tėvas, vis sakydavo mama.

A� taip ir darydavau. Vis� vaikyst� praleidau laukdamas, kol pareis tėvas. Gal ir Patas laukia. Bet jis �ino, kad jo tėvas niekados nepareis namo. Nebepareis.

Mano tėtu�iui atrodė, kad blogiausia, k� gali padaryti �iame pasaulyje,�� būti blogu tėvu savo vaikui. Bet yra ir kitas ne menkiau blogas dalykas, tėti.

Kai esi svetimas.

A�, �inoma, norėjau, kad mano sūnus gyventų laimingas. Norėjau, kad jis būtų geras vaikas savo motinai ir kad gerai sutartų su jos naujuoju vyru, kad jam gerai eitųsi mokykloje ir kad jis suprastų, kaip jam pasisekė, kad turi tokį draug� kaip Bernis Kuperis.

Bet taip pat norėjau, kad mano sūnus mylėtų mane taip, kaip mylėjo anks�iau.

Nepamir�kime �ito.

Antras skyrius

Kai juodas automobilis pagaliau įriedėjo į gatv�, kurioje Patas gyveno, mano sūnus kietai miegojo.

Pastaruoju metu retai matydavau miegantį sūnų ir dabar nustebau, kad prabėgusių metų, rodos, nė nebūta. �iaip jo meilus veidelis vis� laik� būdavo atsargus, pa�enklintas tos �irdį gniau�ian�ios budrumo i�rai�kos, kuri būdinga vaikams, bandantiems atrasti savo viet� tarp i�siskyrusių tėvų. Būdavo akylas ir apdairus, it eidamas per minų lauk�, skiriantį jo motin� ir tėv�, kuriems vienu jo trumpo gyvenimo momentu pasidarė nebepaken�iama gyventi po vienu stogu. Ta�iau miegantis jis vėl buvo apskritaveidis patiklus vaikas, pamet�s visus savo perregimus skydus. Be jokio rūpestėlio veide.

Namas plieskė �viesomis. Visi laukdami mūsų grūdosi siaurame takelyje, ap�viestame apsauginės lempos.

D�in�, mano buvusi �mona. Veidas, kurį kadaise įsimylėjau, dabar buvo i�kreiptas įsiū�io.

Ir Ri�ardas, Klarko Kento antrininkas, atleti�kas ir akiniuotas, tipi�kas savimi patenkintas antrasis vyras, garantuojantis paguod� ir param�.

Net auklytė Ulė stovėjo i�pūtusi akis ir susinėrusi ant krūtinės rankas kaip kokia turgaus boba.

Tik drauge stūksantis mil�inas policininkas �velgė lyg ir u�jau�iamai. Gal ir jis sekmadienių tėtis.

Kol sumokėjau vairuotojui, D�in� taku atpluo�ė iki mūsų. Atidariau automobilio dureles ir suėm�s į glėbį atsargiai i�kėliau sūnų. Jis kas savait� darėsi vis sunkesnis. D�in� �iūrėdama taip, tarsi būtume nepa�įstami, atėmė jį i� man�s.

��Tu k�� psichi�kai nesveikas?

��Traukinys...

��I� proto i�sikraustei? Ar elgiesi taip, kad mane įskaudintum?

��Paskambinau i�kart, kai pama�iau, kad nespėsime grį�ti iki miego.

Taip ir buvo. Paskambinau jiems skolintu mobiliuoju telefonu i� �Gare du Nord�. D�in� suisterikavo su�inojusi, kad įstrigome kitoje �alyje. Laimei, pokalbis buvo trumpas.

��Pary�ius. Prakeiktas Pary�ius. Man�s net nepaklausei. Net nepagalvojai.

��Atsipra�au, D�in�. Labai atsipra�au.

��Atsipra�au, D�in�,�� pamėgd�iojo ji.�� Labai atsipra�au, D�in�.

Galėjau nuspėti, kad ji ims kartoti mano �od�ius kaip papūga. Kai pagyveni su �mogumi, gerai �inai, kaip jis barasi. �ia kaip du boksininkai, kurie jau yra kov�si. Ali ir Freizeris. Diuranas ir Cukrinis Rėjus. A� ir D�in�. Pa�įsti vienas kit� kaip nulupt�.

Ji taip elgėsi, kai mūsų santuoka ėmė byrėti,�� pagaudavo mano �od�ius, sulaikydavo juos ir nusprendusi, kad jie nepakankami, sviesdavo man atgal drauge su kokiu nors po ranka pasipainiojusiu daiktu. Mano atsipra�ymus, alibi ir pasiai�kinimus paversdavo menkais ir tu��iais. Smogdavo �emiau juostos.

Ties� sakant, �itaip kivir�ydavomės neda�nai. Mūsų santuoka buvo ne i� tokių. Tik pa�ioje pabaigoje. Nors dabar taip nepasakytum.

��Mes vos i� proto nei�ėjome. Tu turėjai jį nusivesti į park�, o ne trankytis po Europ�.

Trankytis po Europ�? �ia jau persūdyta. Bet nepagrįstas perdėjimas�� dar vienas D�inos kovos stiliaus bruo�as.

Norom nenorom prisiminiau, jog �i moteris visai jaunutė viena i�keliavo į Japonij� ir gyveno ten visus metus. �tai kas vadinama trankytis po pasaulį. Ir jai tai patiko. Ir ji vėl būtų tai dariusi.

Jei nebūtų sutikusi man�s.

Jei nebūtų pastojusi.

Jei nebūtų paaukojusi Japonijos dėl savo berniukų.

Dėl Pato ir man�s. Mes buvome jos berniukai. Mudu abu. Seniai seniai.

��D�in�, tai buvo tik Pary�ius,�� pasakiau. �inojau, kad j� įsiutinsiu, bet nebeįstengiau nutylėti. Pernelyg gerai vienas kit� pa�inojome, kad sugebėtume kivir�ytis civilizuotai.�� Tai tas pats, kas pasivė�inti u�mies�io keliu. Pary�ius vos ne ranka pasiekiamas.

��Tik Pary�ius? Jam septyneri. Jam rytoj į mokykl�. O tu sakai, kad tai tik Pary�ius? Mes skambinome į policij�. Apskambinau visas ligonines.

��Juk a� paskambinau, ar ne?

��Galų gale. Kai nebeturėjai k� daryti. Kai supratai, kad tau nepavyks i�sisukti.�� Ji pasitaisė Pat� glėby.�� K� tu sau manei, Hari? Kas darosi tavo galvoje? Ar joje dar apskritai ko nors lik�?

I� kur jai suprasti, kas dedasi mano galvoje? Turi jį kasdien. O a� matau jį vien� nieking� dienel� per savait�.

D�in� ne�ėsi Pat� takeliu. Vilkausi jai i� paskos. Stengiausi nesusitikti su jos vyro, auklės ir mil�ino faro akimis. O k�, beje, �ia tas faras veikia? Atrodo vos ne taip, tarsi būtų prane�ta apie galim� vaiko pagrobim�. Kam tai galėjo �auti į galv�?

��Klausyk, D�in�, tikrai labai atsipra�au, kad jums teko tiek prisinervinti.�� Ir tai buvo tiesa. Jau�iausi bjauriai, kad ji skambinėjo po ligonines, policijai, prisigalvojo baisiausių dalykų. Įsivaizdavau, kaip ji jautėsi.�� Kit� sekmadienį a�...

��Dėl kito sekmadienio dar reikės pagalvoti.

Sustojau kaip įkastas.

��K� tai rei�kia? Juk galėsiu su juo pasimatyti kit� sekmadienį, ar ne?

Ji nieko neatsakė. Pokalbis su manimi buvo baigtas. Visi�kai baigtas.

Pro savo vyr� ir samdyt� pagalbinink� D�in� su mudviejų sūnumi per�engė savo namų slenkstį ir atsidūrė ten, kur a� niekados neį�eng�iau.

Patas nusi�iovavo, pasitampė ir beveik pabudo. D�in� taip tyliai ir �velniai paragino jį miegoti, jog mano viduje ka�kas krustelėjo. Tada prie�ais mane atsirado Ri�ardas ir apdovanojo mane ir-kaip-gi-tu-galėjai? �vilgsniu. I� lėto palingavo galva ir su ta i� proto varan�ia �ypsenėle u�trenkė man prie�ais nosį duris.

I�tiesiau rank� prie durų skambu�io.

Turėjau tuojau pat i�siai�kinti dėl sekmadienio.

Ir tada ant peties pajutau faro rank�.

Kadaise buvau jos svajonių vyras.

Ne vien vyras, sekmadieniais pri�iūrintis jos vaik�. Jos svajonių vyras anuomet, kai visos D�inos svajos sukosi apie �eim�. D�in� ilgėjosi �eimyninio gyvenimo, tro�ko jo taip, kaip trok�ta tie, kurie u�augo, kaip buvo sakoma, sudu�usiuose namuose.

Jos tėvas i�ėjo i� namų kaip tik prie� D�inai pradedant lankyti mokykl�. Jis buvo muzikantas, visai neblogas gitaristas, kuris taip nieko ir nepasiekė. Jam nepasisekė ir su muzika, ir su suardytomis �eimomis, kurių ne vien� paliko savo audringame kelyje. Glenas�� jis visiems buvo Glenas ir niekam tėtis, tuo labiau savo vaikams,�� atidavė rokenrolui geriausius savo gyvenimo metus. Jis turėjo moterų ir vaikų, kuriems nepaliko nieko, i�skyrus sielvart� ir atsitiktinius alimentus.

D�in� ir jos motina, kuri savo gana sėkmingos modelio karjeros atsisakė dėl absoliutaus nevykėlio vyro, tebuvo pirmos i� daugelio. Buvo ne viena tokia pamesta �eima�� moterys, kurios septint�jį ir a�tunt�jį de�imtme�iais buvo gra�uolės, ir vaikai, dar nė nei�mok� minti dvira�io, jau palikti sutrikdyti skyrybų.

I� motinos D�in� paveldėjo i�vaizd�, idealiai simetri�kus bruo�us, kurių visi�kai nevertino, kaip daro tik tikros gra�uolės. I� Gleno gavo pastovaus �eimyninio gyvenimo poreikį. Jos pa�ios �eimos gyvenimo, kurio niekas negalėtų atimti. Manė, kad tokį gyvenim� atras su manimi, nes būtent tokioje �eimoje a� u�augau. Jai rodėsi, jog lyg ir nusimanau apie tradicinį tėvo, motinos ir vaiko darinį, gyvenantį priemies�io name, nepaliest� skyrybų statistikos, nesuardomai vientis�. Kol nesusipa�inau su D�in�, maniau, kad mano �eima nykiai eilinė. Pasirod�ius D�inai, pasijutome es� i�skirtiniai. Taip pasijutau ne tik a�, bet ir mama su tė�iu. �ita besi�ypsanti �viesiaplaukė vizija atsirado mūsų gyvenime, �engė sodo takeliu, įplaukė į mūsų svetain� ir parei�kė, kad mes esame nepaprasti. Mes.

Visiems mūsų draugams atrodė, kad mudu su D�in� esame per jauni tuoktis. D�in� studijavo japonų kalb� ir ie�kojo galimybės visam laikui apsigyventi Tokijuje, Jokohamoje ar Osakoje. A� buvau radijo prodiuseris ir ie�kojau galimybės pakliūti į televizij�. O visi mūsų draugai tvirtino, kad dar per anksti vedybų priesaikoms ir kūdikiui, monogamijai ir kreditui. De�im�ia metų per anksti.

Jie�� filologai studentai, kuriems atrodė, kad pasaulis jų laukia, ir kiek vyresni cinikai i� mano radijo stoties, kuriems atrodė, kad viskas jau pa�įstama,�� tikėjo, jog jų dar laukia lėktuvai, į kuriuos reikia suspėti, mylimieji, su kuriais dar reikia susipa�inti, narkotikai, kuriuos reikia i�bandyti, muzika, kurios reikia paklausyti, nuotykiai, kuriuos reikia patirti, butai u�sienyje, kuriuos reikia i�sinuomoti, paplūdimiai, kuriuose reikia pa�okti au�tant. Jie buvo teisūs. Visi tie dalykai laukė. Jų. O mes viso to atsi�adėjome dėl vienas kito. Paskui mudviem gimė sūnus. Ir tai buvo visų geriausia.

Patas buvo geras, linksmas vaikutis: kone vis� dien� �ypsodavosi ir kone vis� naktį miegodavo. Gra�ų, kaip ir jo motina, jį buvo keistai lengva mylėti. Ta�iau mūsų gyvenimas�� jau susituokusių, jau tėvų, bet vis dar kunkuliuojan�ių jaunyste,�� nebuvo idealus. Anaiptol.

Tai nebuvo vien darbas. D�in� dėl savo berniukų atsi�adėjo viso savo gyvenimo Japonijoje ir kartais�� kai būdavo striuka su pinigais, kai po darbo par�liau��s namo i� nuovargio nebepajudindavau lie�uvio, kai Patui i� spindin�ių rausvų dantenų skaud�iai kaldavosi dantukai ir jis nebei�miegodavo kiaur� naktį,�� ji turbūt svarstydavo, ko neteko. Vis dėlto �iaip jau mudu nesigailėjome. Ne vienerius metus viskas buvo gerai. Ne vienerius metus turėjome tai, ko norėjome. Abu.

�eim�, kuri atstotų t�, kokioje a� u�augau.

�eim�, kuri atstotų t�, kokios mano �mona niekada neturėjo.

Paskui praleidau vien� naktį su kolege. Su tokia bly�kia aire gra�uole, kuri man pasirodė �iek tiek sumanesnė, �iek tiek �velnesnė u� daugelį moterų, su kuriomis dirbau.

Tai buvo beprotybė. Tiesiog beprotybė.

Nes kai D�in� apie tai su�inojo, mums visiems teko pradėti i� naujo.

Kas mėnesį siun�iu pinigus.

Niekada nevėluoju. Noriu juos siųsti. Noriu padėti auginti sūnų kuo galėdamas. �itas būdas atrodo vienintelis teisingas ir tinkamas. Bet kartais man dėl tų pinigų kyla abejonių. Ar visi jie i�leid�iami Patui? Kiekvienas centas? I� kur galiu �inoti, kad nieko nenubyra tam tipui, u� kurio i�tekėjo mano buvusi �mona? �mikiui Ri�ardui.

A� ne�inau. Negaliu �inoti.

Ir net tada, kai viskas buvo gerai, man atrodė, kad pinigai lyg ir suteikia man tam tikrų svarbiausių �mogaus teisių. Pavyzd�iui, paskambinti savo sūnui, kai tik panūstu su juo pasikalbėti. Tai neturėtų būti keblu. Tai turėtų būti normalu. Ir tai, kaip jo ilgiuosi, normalu. Kelios aktyvaus bendravimo dienos�� kokia maloni atgaiva būtų.

Ta�iau pakėl�s telefono ragelį niekaip neprisiversdavau surinkti numerio. O kas, jeigu atsilieps Ri�ardas�� keista, kad jį vadinu vardu kaip kokį draug�? Kas tada? Persimesti pora �od�ių? Pora �od�ių ka�kaip netiko mūsų situacijai. Taigi man pristigdavo ry�to, a� padėdavau ragelį ir nepaskambindavau. Laikiausi i� anksto su D�in� aptarto tvarkara��io ir su savo vieninteliu vaiku galėjau gyventi nors ir skirtingose planetose.

Bet vis vien man atrodė, jog kas mėnesį mokami pinigai�� kurie, anot dabartinės mano �monos, mano antrosios �monos, tai yra mano �monos, turint galvoje, kad ketiname persikraustyti į didesnį nam� geresnėje vietoje, yra ganėtinai dosnūs,�� turėtų �į t� reik�ti.

Nesu koks nors plevėsa niek�elis, kuriam niekas nerūpi, kuris persikraustė į savo nauj�j� �eim� ir nori u�mir�ti visk�, kas buvo anks�iau. Nesu vienas i� tų netik�ų. Nesu toks kaip D�inos tėtu�is. Bet k� galiu padaryti?

A� esu tik jo tėvas.

�mona mane supranta.

Mano �mona. Taip j� vadinu. �Antroji �mona� skamba bjauriai. Kaip antrieji namai, kuriuose gyveni savaitgalį ar per ilgesnes mokyklines atostogas. Arba antrasis automobilis�� aprūdij�s VW �vabalas�.

�Antroji �mona� skamba taip pat, kaip �i� antrų rankų�, �antras pasirinkimas�, �antras pagal gerum��, o Sidė nusipelno kur kas geriau. Visi �ie antrieji dalykai Sidei nepakankamai geri, jie jos visi�kai neapibūdina. O �naujoji �mona� irgi skamba nek� geriau.

Lyg ir trofėjinė �mona, tarsi daug-daug-u�-mane-jaunesnė �mona. Pernelyg asocijuojasi su �lyk��iais seniais, sprunkan�iais su savo sekretorėmis.

Ne�� mano �mona. Tai ji�� mano Sidė.

Kaip Sidė Karisė. �okėja. Mergina, kuri filme �Dainuoju lietuje� �oka su D�enu Keliu ir nei�taria nė �od�io. Jai to nė nereikia. Jos tokios kojos, toks veidas, tikros ugnies liepsna. D�enas Kelis �velgia į Sid� Karis� ir �od�iai jiems nereikalingi. Pa�įstu t� jausm�.

Sidė supranta mane. Ji suprastų ir sekmadienio popiet� Pary�iuje.

Sidė�� mano �mona. �tai kaip. Tuo viskas pasakyta. Ir �itas gyvenimas, prie kurio dabar grį�tu, nėra naujas ir nėra antras.

Tai mano santuoka.

Prie� eidamas į mūsų miegam�jį u�sukau pas Peg�.

Ji kietai miegojo. Buvo nuspyrusi antklod�, prie medvilninės pi�amos glaudė devynių colių plastikin� lėl�. Pegė�� viesiaveidis gra�us vaikas, rimtas net ir tada, kai kietai miega�� mano mama pasakytų soundo.

Kum�telyje suspausta lėlė�� keistas padaras: kakavos spalvos, bet ilgais �viesiais plaukais ir mėlynomis mėlynomis akimis. Lėlė Liusė. Prekybinis �ūkis: �Myliu lėl� Lius�. Pagaminta Japonijoje, bet skirta pasaulinei rinkai. Po truputį darausi �ios srities ekspertu.

Liusė visai ne amerikieti�ka, nė i� tolo neprimena Barbės. Ji �iek tiek pana�i į blondin� i� �Destiny Child� arba į vien� i� naujųjų dainininkių�� Anastazij� ar Alisij� Keis, ar dar vien� kit�, kurių vardų ne�inau, kurios tautiniu po�iūriu tokios bespalvės, jog galėtų būti kilusios i� bet kurios pasaulio vietos. Lėlė Liusė. Jos kojos ir rankos lankstosi. Pegė dėl �itos lėlės pametė galv�. Apklojau jas abi firmine lėlės Liusės antklode.

Pegė�� Sidės vaikas i� ankstesnės santuokos su gra�uoliu svieto perėjūnu D�imiu. Tuo puikiai atrodan�iu nevykėliu, padariusiu tik vien� ger� dalyk� gyvenime�� padėjusiu atsirasti ma�ajai Pegei. D�imiu, jau�ian�iu silpnyb� azijietėms, D�imiu, jau�ian�iu silpnyb� dideliems motociklams, kuriuos am�inai sudau�o. Jis retkar�iais u�suka pas mus pasimatyti su savo dukra, nors nesilaiko grie�to tvarkara��io kaip a� su Patu. Pegės tėvas pasirodo tada, kai u�simano.

O jo duktė myli jį be proto.

�unsnukis.

Su Pege susipa�inau anks�iau nei su jos motina. Tada Pegė buvo dar ma�a mergaitė, globojusi mano sūnų tais bjauriais mėnesiais, kai Patas buvo pa�eid�iamas ir i�sigand�s po to, kai i�siskyriau su jo motina. Pegė globojo Pat� jo pirmosiomis dienomis mokykloje. Jiedu tiek daug laiko leido drauge, kad kartais atrodydavo kaip brolis ir sesuo. Dabar tas ry�ys silpo, nes jųdviejų gyvenimai vis labiau tolo. Patas turėjo Bernį Kuperį, o Pegės geriausia drauge pasidarė mergytė, kuriai irgi patiko lėlė Liusė. Vis dėlto Pegė man vis vien daugiau negu �iaip podukra. Man atrodo, jog ma�iau, kaip ji auga.

Palikau lėl� Lius� įsitvėrusi� Peg� ir nutykinau į mūsų miegam�jį. Sidė miegojo savojoje lovos pusėje, miegojo taip, kaip miega i�tekėjusios moterys. Kol rengiausi, ji sujudėjo, pabudo ir apsnūdusi i�klausė mano pasakojim� apie Pat�, Pary�ių ir sugedusius traukinius. Suėmė mano rankas ir padr�sinamai linksėjo. Akimoju visk� suprato.

��Varg�iukai. Viskas susitvarkys. Pamatysi. D�in� apsiramins. Supras, jog tu nenorėjai, kad taip nutiktų. Na, ir kaip oras Pary�iuje?

��Apniuk�. Ir D�in� pasakė, kad dar pagalvos dėl kito sekmadienio.

��Palauk por� dienų. Ji turi teis� nir�ti. O tu turi teis� nusive�ti savo berniuk� į Pary�ių. Rop�kis į lov�. Eik�.

Did�iai dėkingas �murk�telėjau po antklode. Tai, k� D�in� laikė lengvabūdi�ku nerūpestingu poelgiu, Sidei pasirodė puikus sumanymas, kuris prastai baigėsi. Meilės veiksmas ir pavėlavimas į traukinį namo. Ji, �inoma, buvo �ali�ka. Bet a� vis vien sukalbėjau padėkos maldel�, kad ved�iau �it� moterį.

�inau, kad ne santuokos ry�ys padarė j� mano �mona, ir ne liudijimas, kurį mums davė toje �ventoje vietoje, ir net ne mūsų i�tarti priesaikos �od�iai. Svarbiausia, kad Sidė palaikė mane, kad jos meilė ir parama buvo skirti man ir kad taip bus visados.

Kalbėjau tamsoje, jausdamas �alia gulin�ios �monos �ilum�, ir stengiausi save įtikinti, kad visa �ita painiava susitvarkys.

Paskambinsiu i� ryto D�inai, pasakiau. Turiu kuo grei�iau i�siai�kinti dėl kito sekmadienio ir ar galėsiu pasiimti Pat� įprastu laiku. Turiu atsipra�yti, kad jai teko tiek prisinervinti. Nenorėjau sukelti rūpes�ių. Mes tik nuva�iavome į Pary�ių, nes nenorėjau, kad Patas būtų kaip kiti vaikai su daliniais tė�iais. Kaip pusiau prancūzaitė, kuri pasidarė vegetarė, ir kaip nesuskai�iuojama daugybė tokių kaip ji. Norėjau, kad Patas jaustųsi turįs tikr� tėv�, kuris su juo u�siima nepaprastais dalykais, leid�iasi į vis� gyvenim� nepamir�tamus nuotykius. Tokį, kaip mano tėvas.

�mona pabu�iavo mane norėdama pralinksminti ir, �inoma, u��iaupti. Paskui pabu�iavo dar kart�.

Netrukus bu�iniai pasidarė kitokie. Neturintys nieko bendra su paguoda, �velnumu, raminimu. Tokie, nuo kurių viskas prasideda. Apie mūsų santuok� galiu pasakyti: ji mūsų bu�inių nepakeitė.

Ji laukė man�s ant pagalvės i�skleidusi juodus plaukus, tik pro �aliuzių juosteles besiskverbian�ios gatvės �ibinto �viesos ap�viestu veidu. Dėl �itos moters a� vis dar pamet�s galv�. Dėl savo �monos.

Palinkau prie jos, nei�ties�s rankos prie medinės dė�utės spintelės stal�iuke, kur gulėjo mūsų �eimos planavimo priemonės.

Tamsoje i�girdau atodūsį.

��Hari, kodėl turiu kiekvien� kart� pra�yti? Būk geras, mielasis. Baik. Tu jau turi vaik�. Juk mudu sutarėm.

Pastaruoju metu daug skai�iau apie �alkį kūdikiui�. Apie tai buvo nuolatos ra�oma sekmadieninio laikra��io skyrelyje �Tu ir tavo�. Apie moteris, �ūtbūt norin�ias gimdyti. Tai buvo laikoma visuotine mada. Ta�iau mano �mona nejautė alkio kūdikiui. Ji elgėsi taip, tarsi jau būtų soti.

Mes, �inoma, kalbėjomės apie galimyb� turėti mudviejų vaik�. A� norėjau jo tuojau pat, nes kūdikis mus padarytų tikra �eima. Sidė jo norėjo kada nors, nes i� prad�ių tikėjosi nuveikti k� kita. Darbas, verslas. Mes abu turėjome laimingo gyvenimo vizij�. Ta�iau kad ir kaip dievinau nuostabų savo �monos u�pakaliuk�, negalėjau sav�s apgaudinėti, kad tos vizijos vienodos.

Taigi ky�telėjau rank� į sargių dė�ut� svarstydamas, k� ka�in rei�kia pasakymas �tu jau turi vaik��? Ar ji omeny turi Pat�, ar Peg�? Ar tiesiog t� i� jų, su kuriuo tam tikru metu būdavau?

Tai ir yra mano bėda. Viskas komplikuota. Visos tos gyvenimo dalys, kurios, rodos, niekados nederės vienos prie kitų. Kartais net negali atpa�inti savo �eimos.

Kai pasimylėjome, u�migau atsigr��s į savo �monos pakau�į, de�ini�ja ranka �velniai apkabin�s jos liemenį, tvirtai j� prie sav�s prispaud�s.

Visomis tomis sald�iomis valandomis, kai mudu miegame va taip �auk�tais ir sapnuojame, ji man�� vienintelė, ir tai visi�kai nekomplikuota.

Tre�ias skyrius

��Tu nenulaikai savo gaid�iuko kelnėse net omlet� kepdamas,�� pasakė man Martis Menas.�� tai kokia tavo bėda, Hari. Tu i� prigimties romantikas. Esi sukurtas taip, kad tavo kvaila �irdis būtų sudau�yta. Sukurtas taip, kad likimas tave sulamdytų. Argi galėtų tau kitaip baigtis?

Sėdėjome jo puikiai įrengtame kabinete �Mad Mann Productions� ir kalbėjomės apie darb�. Tik apie darb�. Bet Martis yra i� tų energingų savo jėgomis i�kilusių verslininkų, kuriems darbas�� is tas daugiau negu tik darbas. Na, lyg ir �iurk�tus kalėjimo seksas.

Martis vidutinio am�iaus vykdomiesiems redaktoriams vis sakydavo: �u�sikru�kit, bet padarykit�. Jis ne �iaip jaudindavosi dėl savo prodiusuojamų televizijos laidų, o tiesiog nerdavosi i� kailio. Jis ne �iaip įsijausdavo į verslo sandorius, jis pasinerdavo į juos visa galva. Jis ne �iaip daug dirbo, jis �kru�osi kaip bar�kuolė�.

Man buvo įdomu, koks jo vedybinis gyvenimas. Galiu įsivaizduoti, kaip jis �e�tadienio vakar� i�lenk�s por� stiklų �monos klausia, k� ji mananti apie bendr� projekt�.

Martį pa�įstu nuo seno. Siobanė, Mar�io �mona jau kokie dveji metai, kadaise buvo lyg ir mano mergina�� kokias dvi valandas. Kaip tik prie� i�yrant mano pirmajai santuokai.

Mudu su Mar�ių pradėjome drauge nuo vėlyvo vakaro radijo pokalbių �ou. Kūrėme lengv� pramog�. A� prodiusavau, o Martis darė taip, kad klausytis liūdnų vieni�ų �monių būtų labai smagu. Paskui drauge perėjome į televizij�, ir man atrodė, kad mudviejų bendradarbiavimas yra mano gyvenimo duondavys. Iki prie�pie�ių, per kuriuos jis mane pasiuntė kuo toliau.

Pama�u viskas susitvarkė. Nes a� vėl i�kilau su jaunesniu, populiaresniu pokalbių �ou vedėju, o Martis nusiva�iavo. Kai nusi�emino iki niūrios realybės, kai bevertėse dieninėse laidose bandydavo parduoti brangenybes, nuo kurių pa�aliuoja oda, pasirodė, kad vėl galime būti draugai.

Dabar mudu toje pa�ioje kameros pusėje. �Mad Mann Productions� nebekuria pa�ėlusio vyruko su peroksidinėmis blondinėmis �ou, kuris de�imtajame de�imtmetyje kėlė tiek daug gin�ų. Dabar Martis�� programų kūrėjas. Jis am�inai ant man�s bamba, nes televizijos laidų kompanija, kurioje dirbu, kuria vienintelį �ou�� Penktadienio Fi��. Gal ir matėte. T� su Eimonu Fi�u, jaunu komiku airiu. Eimonas garsėja savo pasimatymais su orų mergaitėmis. Kalbama, kad jis apie �iltuosius frontus nusimano geriau u� bet kurį vyr� �alyje. Martis niekados nebūtų pasikliov�s vienu jaunu estrados komiku, apsimetan�iu pokalbių �ou vedėju. Martis turi daugyb� programų.

��e�i įkal� studentai bute�,�� pasakė jis ir spustelėjo nuotolinio valdymo pultelio mygtuk�. Vienoje jo kabineto sienoje buvo įtaisyti ekranai ir visuose juose įsijungė paskutinis Mar�io sumanymas. Pusnuogiai jaunuoliai stūgavo vienas ant kito i�nuomotame bute.�� ia bus visko: sekso, jaunystės dramų, lėbavimo, pradurtų spenelių. ��e�i įkal� studentai bute�, Hari. Reklamininkai rauda i� dėkingumo.

Martis nuspaudė kit� mygtuk�. Ekranuose pasirodė nespalvotas keistu kampu rodomas kadras, kuriame du jauni vyrai grūmėsi su iki vėlumos dirban�ios parduotuvėlės savininku.

��Ir �itas geras,�� sukikeno Martis, kai vyras i� u� prekystalio i�sitraukė beisbolo lazd� ir ėmė �vaistytis į visas puses.�� Jus apiplė�ė!�� pasakė Martis laidos pavadinim�.�� Linksma, o kartais tragi�ka filmuota med�iaga apie tikrus �iaurius apiplė�imus. Negailestingas kaltinimas, na, �inai, mūsų �iauriai visuomenei.

Dar vienas mygtukas. Oran�inėmis liepsnomis virstantys Vietnamo kaimeliai, Vudstoko �iuk�lynuose sanguliaujantys hipiai, Nacionalinei gvardijai besiprie�inantys studentai ir visk� gaubianti melancholi�ka �Kink� �Waterloo Sunset� melodija.

��Tavo praėj� metai�. Apie praeitį pasakojama su įkvėpimu. Skirta beibibumeriams4. Ir jų vaikams. Kad pamatytų i�lepinti niek�eliai, ko neteko.

Mūsų televizijos laidų kompanijos skiriasi kaip dangus ir �emė. A� dirbu galiniame kambaryje Soho drauge su pora ne vis� dien� dirban�ių kolegų, Martis turi did�iul� kontor� su daugybe darbuotojų. Mano Eimon� Fi�� rodo vėlai vakare, Mar�io ��e�is įkalusius studentus bute�� geriausiu laiku.

��Negalima turėti tik vien� laid�,�� mygo Martis.�� Negerai, kai kiau�inius deda tik viena vi�ta. Eimonas nebus populiarus am�inai.

��Bet man patinka dirbti su viena laida. Taip galiu vis� dėmesį skirti Eimonui. Visk� i� jo i�spausti.

��O jeigu viskas nueis velniop? Kaip tada? Juk �inai, į k� pana�ios televizijos programos, ar ne?

��Į moteris?

Martis pliauk�telėjo per stal�.

��Būtent. Televizijos programos�� kaip moterys. Tavo ver�elis turi �įsti kelias karves. Plėsk asortiment�. Sėk savo sėkl�.

Mar�io �mona sėdėjo namie ir laukėsi antro jųdviejų vaiko. Siobanė, buvusi programų kūrėja, tapo namų �eimininke. Ji buvo protinga gra�i raudonplaukė airė. Kartais susitikdavome per oficialius prie�pie�ius ar programų pristatymus, ta�iau neturėjau �alio supratimo, ar ji laiminga. Norom nenorom į akis krito, kad �Mad Mann� kompanijoje jaunų dailių moterų kur kas daugiau, negu tikėtumeisi i� tokio dyd�io įstaigos.

Bet a� klausiausi Mar�io. Jis �iuos reikalus i�manė. Klausiausi jo dar ir todėl, kad darbas man buvo labai svarbus. Ne tik todėl, kad dabar buvau laisvai samdomas prodiuseris. Ne tik todėl, kad s�skaitų, kurias reikia apmokėti, kalnas augo kasmet. Tikroji prie�astis, kodėl tiek daug dirbu,�� nes tai sugebu. Tai a� darau geriausiai.

Moku tvarkytis su vykdomaisiais redaktoriais, re�isieriais ir įvairiausiais talentais. Galiu susikalbėti su tais �monėmis, galiu priversti juos padaryti tai, kas turi būti padaryta. A�aringos grimuotojos, paniūros filmavimo aik�telės darbininkai, girti ap�vietėjai. Visa tai man pa�įstama. Sve�iai, kamuojami scenos baimės, sve�iai, kurie apsirei�kia įkau��, sve�iai, kurie suakmenėja, įsi�iebus raudonai filmavimo kameros lemputei. Man tai nieko nauja. Tai mano pasaulis, ir a� būnu jame, nes niekur kitur taip gerai nesijau�iu.

Net kai turi vien� laid�, tenka daug dirbti. Anksti rytais ir vėlai vakarais. Susirinkimai dėl scenarijaus ir generalinės repeticijos, per daug kavos ir per ma�ai dienos �viesos. Kartais pamir�tu, kodėl tiek daug dirbu. Paskui prisimenu.

Daug dirbu dėl Pato. Ir dėl Sidės su Pege. Taip pat, kai nebėra tė�io, dėl savo mamos. Ir kad ir k� sakytų mano �mona, man�s neapleid�ia jausmas, jog dirbu dar ir dėl savo vaiko. Ne dėl berniuko, kuris gyvena su savo motina, ne dėl mergytės, kuri gyvena su manimi. Dėl kito vaiko. Dėl vaiko, kuris dar negimė.

Į Mar�io kabinet� nepasibeldusi įėjo jauna moteris. Viena i� tų kelių �Mad Mann� dirban�ių lieknų raudonplaukių, labai pana�ių į Sioban� iki vedybų. Raudonplaukė pasilenkė vir� įspūdingo dyd�io Mar�io darbo stalo ir ėmė raustis po stal�ių.

��Kas nutiko, brangute?�� nusi�ypsojo Martis.�� Pametei skylmu�į?

��Man reikia kontrolinio ��e�ių įkalusių studentų bute� įra�o. Tavo vengrams.

Martis i�traukė aptrint� vaizdajuost� ir padavė merginai.

��Parduodame vis� sumanym�,�� paai�kino man.�� Bus ��e�i įkal� studentai kinai bute�, ��e�i įkal� studentai lenkai bute�. Visam pasauliui įdomu įkal� studentai bute.

Akimis nulydėjome i�einan�i� raudonplauk�.

��Mes einame i�gerti į �Merry Leper�. Nori kartu? Ji su drauge,�� pakvietė Martis.

��Man reikia namo. Pas mus �ventė.

��Neblogai.

��Septintojo gimtadienio �ventimas.

��Tai kit�kart.

Martis palydėjo mane iki kabineto durų.

��Nepamir�k, k� sakiau apie kelias karves �indantį ver�iuk�.

��Nepamir�iu.

Martis apkabino mane.

��inai, Hari, kokia tavo bėda?

��Na?

��Tu tiki tikra meile.�� Mano senas bi�iulis liūdnai nusi�ypsojo.�� Tai visados baigiasi a�aromis.

Tai turėjo būti smagi akimirka.

Visi keturi valgėme tort�. Sidė, a�, Pegė ir Patas. Mūsų neseniai sumai�yta �eima, besigard�iuojanti saldėsiu. Ta�iau sulapnoj�s savo porcij� Patas, beje, tokio am�iaus, kai visos kūno funkcijos atrodo baisiai juokingos, nety�ia neįtikėtinai garsiai atsiraugėjo.

��Cha!�� suglum�s nusi�iepė.�� Kaip juokinga.

Pegė eleganti�kai servetėle nusisausino lūpas.

��Ne, Patai, visai nejuokinga. Tai �lyk�tu. Ar ne, mamyte?

Sidė nusi�ypsojo vaikams.

��Na, tiesiog nelabai gra�u. Bet esu tikra, kad Patas daugiau taip nedarys.

��O man atrodo, kad tai visai nejuokinga,�� nepasidavė Pegė. �i ma�ylė būtų galėjusi įtikinamai vaidinti karali�kosios �eimos palikuon�.

��Esu tikra, kad toks didelis berniukas kaip Patas ir nemano, kad tai juokinga,�� pasakė Sidė.�� Kai gerai apie tai pagalvoja.

Mano sūnus buvo sudirbtas.

�inau, kad raugtelėjo jis visai nety�ia ir dėmesį į tai atkreipė tik todėl, kad neabejojo, jog visiems bus labai juokinga ir smagu. Ir pirm� kart�, bet ne paskutinį, pasijutau tarsi plė�iamas per pus�. Plė�iamas i�tikimybės sūnui ir i�tikimybės �monai.

Ties� sakant, man irgi ne itin patiko jo raug�iojimai, �ag�iojimai ir bezdėjimai�� galėtų visas �itas su oro i�skyrimu susijusias i�daigas pasilaikyti savo klastuoliams draugeliams mokykloje, kurie kiekvien� �ūvį tikrai įvertintų garsiomis ovacijomis, kvatojimu iki a�arų ir �lepsėjimu per �launis. Ta�iau kai pama�iau, kad nuo pa�eminimo jo skruostai u�kaito, akys pritvinko a�arų, man u�virė kraujas.

Jis nenusipelno būti gėdinamas. Tik jau ne dėl ka�kokio niekingo raugtelėjimo.

��Jis juk vaikas,�� pasakiau Sidei.�� Ko tu tikiesi? Oskaro Vaildo? Leisk jam ramiai suvalgyti tort�, gerai?

Pegė ir Sidė su�iuro į mane. �mona nieko nepasakė, tik jos gra�ios akys i� nuostabos i�siplėtė. O jos duktė supratingai vyptelėjo.

��Oi, dievulėliau, ka�kas �iandien ne ta koja i�lipo i� lovos. Ar galima man dar gabaliuk� torto, mamyte?

Sidė įdėjo jai torto. Ant jo puikavosi ma�ytė nuotaka ir jaunikis. Nes tai buvo mūsų vestuvinis tortas. Dar nebuvome susituok� nė dviejų valandų. Ir nors tada to nesupratau, mūsų medaus mėnuo buvo baigtas.

Kol su �mona dar tik draugavome, ji mano sūnui buvo gera.

Sidė su Patu kalbėdavosi apie mokykl�, klausdavo jo svarios nuomonės apie Pirm�jį epizod� �Grėsmės �e�ėlis�, palyginti su pirmais trimis ��vaig�d�ių karų� filmais, pasidomėdavo, gal norįs dar ledų.

Jis droviai �ypsodavosi �itai auk�tai nepa�įstamajai, kalban�iai su Teksaso akcentu, ir a� matydavau, kad pritaria savo tėveliuko jausmams �iai moteriai, kuris dėl jos buvo pamet�s galv�.

Sidė elgdavosi taip, tarsi vis� gyvenim� būtų pa�inojusi jį, �it� ma�� berniuk�, su kuriuo i� tiesų susipa�ino tik prie� jam pradedant lankyti mokykl�. Ji nesistengė būti jam motina, nes jis turėjo motin�, ir nesistengė būti jo geriausia drauge, nes netrukus atsirado Bernis Kuperis. Ji neforsavo santykių su Patu, ir todėl tie santykiai buvo geri. Viskas jai i�eidavo ka�kaip natūraliai. Buvo justi nuo�irdi jų bendravimo �iluma ir tikra simpatija. Nieko daugiau man nė nebūtų reikėj�.

Sidė su Patu bendravo taip pat skland�iai, kaip ir su savo dukterimi: buvo rūpestinga ir maloni, ta�iau nebijodavo įvesti ir �iek tiek drausmės, kai jis pasidarydavo nebevaldomas. Patas neda�nai perlenkdavo lazd�: kai Sidė su juo susipa�ino, jis buvo �avus ramus keturmetis. Visi nesutarimai da�niausiai kildavo tik todėl, kad jis labai mėgo �aisti kai kuriuos ��vaig�d�ių karų� �aidimus, pavyzd�iui, purvinais sportba�iais strakalioti ant sofos ir mosuoti plastikiniu �viesos kardu. Tokie buvo jo baisiausi nusikaltimai.

Kai ji, manoji draugė, busimoji mano �mona, kalbėdavosi su mano sūnumi, kai girdėdavau jos balse �velnum�, �ilum� ir nesuvaidint� draugi�kum�, tiesiog svaigdavau i� laimės ir dėkingumo.

Ta�iau kai susituokėme, man to nebeu�teko. �inau, kad taip nes��ininga, visai nes��ininga, ta�iau �itas poreikis kilo ka�kokioje slaptoje �irdies kertelėje, ir a� negalėjau tiesiog imti ir jo nepaisyti.

Nuo tos akimirkos, kai mudu paskelbė vyru ir �mona, man reikėjo, kad mano �mona mylėtų mano sūnų.

Kai parėjau, namie griaudėjo muzika, vyko pa�ėl� �okiai, buvo pilna trijų pėdų ūgio panely�ių �ventiniais drabu�iais.

�iandien Pegei sukanka a�tuoneri.

Jos kambario sienos nukabinėtos plakatais su naujausių gra�uolių skustagalvių berniukų grupių atvaizdais. Jie u�dengė prie� por� metų ten kabėjusi� �Pokahont��. O daugelyje jos �aidimų veikia lėlinas Briusas�� plastikinis oficialus nuolatinis lėlės Liusės partneris.

Ta�iau visuose Pegės susibūrimuose lytys yra grie�tai atskiriamos. Prie� por� metų Patas į �i� �vent� būtų buv�s pakviestas. Dabar ne.

Į�engiau į svetain�, piln� mergy�ių, bandan�ių atkartoti Kailės Minou judesius i� naujausio klipo. Po pa�astimi paspaud�s turėjau suvyniot� dovan� i� �Hamleys�. Kai padaviau, Pegė teatrali�kai i�plėtė akis.

��Su gimtadieniu, mieloji.

Ji nuplė�ė popierių ir i� nuostabos aiktelėjo.

��Liusė balerina!�� god�iai perskaitė �od�ius ant rausvos kartoninės dė�utės.�� Jums ji patiks! �avėkitės jos elegancija! Netinkama vaikams iki trejų metų! Smulkiomis detalėmis galima paspringti! Visos teisės saugomos!�� Pegė puolė man ant kaklo.�� A�iū, Hari!�� Ji atidavė man lėl�:�� Pa�okdink j�! Pa�okdink Lius� pagal Kailės muzik�!

Taigi pastripinėjau �iek tiek su Liuse balerina. Su jos rankomis ka�ko nenuveiksi, kurios arba styro jai prie �onų, arba pakyla fa�istų saliutui, ta�iau ji jaudinamai lengvai daro �pagat�, o plastikiniai klubai judrūs kaip kokios porno�vaig�dės.

Pegė vėl pasi�iupo lėl� parodyti vienai i� ma�ųjų draugių.

��iūrėk, Agnese,�� tar�kėjo ji.�� Liusė balerina. Ma�omis detalėmis galima paspringti! Fantastika!

Sidė virtuvėje plepėjo su vie�nių mamomis. Ne�inau, kas nutiko tė�iams, ta�iau jų nebuvo. Mano �mona plėvele dengė padėkl� su tapomis5. Ji turėjo nuosav� maisto tiekimo versl�, taigi mūsų namai am�inai būdavo pilni maisto, skirto kitiems. Ji priėjo ir pabu�iavo mane į lūpas.

��Ar gavai Ibizos DJ Brius�?

��I�pirko. Ibizos DJ Briusų bus tik kit� savait�. Todėl nupirkau jai Lius� balerin�.

��Jie am�inai neturi Briusų,�� parei�kė viena motina.�� Tiesiog pasiutimas ima.

��Gal nereikėtų skatinti �aidimų su visomis tomis liusėmis,�� pasakiau.

Visos mamos be �od�ių su�iuro į mane. Dauguma buvo gerokai vyresnės u� Sid�. Mano �mona tapo mama įpusėjusi tre�i� de�imtį. Kaip ir a�. Dauguma �itų motinų �itai atidėliojo iki tol, kol jų biologinis laikrodis ėmė tiksėti pusiaunak�io link.

��Kodėl, po galais, ne?�� atrėmė viena tokiu tonu, nuo kurio sustingsta visa solid�ių pusam�ių vyri�kių taryba, surakinta pautus gniau�ian�ios baimės.

��Na,�� pradėjau neramiai �valgydamasis į nepritarian�ius veidus,�� argi �itos liusės briusės neskatina nesveikų seksualinių stereotipų?

��A� manau, kad lėlė Liusė�� puikus sektinas pavyzdys,�� parei�kė viena motina.

��Ir a�,�� pritarė kita.�� J� su Briusu sieja ilgalaikiai santykiai.

��Ji dirba,�� prisidėjo dar viena.�� Ji linksminasi. Keliauja. Ji turi daug draugų.

��Ji�� muzikantė, �okėja, princesė.

��Ji gyvena visavertį pasitenkinimo teikiantį gyvenim�,�� pasakė mano �mona.�� Norė�iau būti lėlė Liusė.

��Bet bet,�� sumik�iojau,�� betgi ji rengiasi kaip kokia pliu�kė. Tik tam, kad patiktų vyrams. Argi ji tam tikra prasme ne kek�ė?

Tyla prie� audr�.

��Kek�ė?

��Lėlė Liusė?

��Ji savo seksualumu sutvirtina santykius!�� vienu balsu tė�kė visos.

Atsipra�iau ir sprukau į savo kabinet� antrame auk�te.

Ka�kuo tos mamos mane sutrikdė. Visos buvo i�silavinusios, protingos moterys, kurios subrendo skaitydamos �ermein Gryr ir Naomi Vulf6, moterys, kurios i�ėjo į �mones ir gerai u�dirbo, padariusios įspūdingas karjeras. Daugelis vienos augino vaikus.

Vis dėlto jų mergytės �aisdamos su lėlėmis Liusėmis vaidino moteris, niekuo į jas nepana�ias. Jos virė, tvarkė ir nerimavo, kada Ibizos DJ Briusas galbūt teiksis grį�ti namo.

Pegė ir jos bi�iulės, tie paskutiniojo de�imtme�io vaikai, buvo savimi pasitikin�ios, susitvardan�ios mergaitės, ta�iau kone vis� laik�, kai nemiegodavo, mėgd�iodavo sen�sias moters dorybes. Jos domėjosi mada, mėgo rengtis, �inojo visk� apie populiarius dainininkus ir supermodelius. Jos buvo apsėstos batų manijos, iki kurios Imeldai Markos7 būtų toli gra�u. Pagaliau jos valandų valandomis staipydavosi kraipydavosi prie�ais veidrodį. Jos be paliovos tobulino da�ymosi įgūd�ius: nors buvo vos septynerių ar a�tuonerių, �vie�utėl� tobul� od� pigiais kremais ir losjonais tepliojosi jau kelerius metus. Jos tro�ko būti tokios, kokios jų motinos būti nenorėjo. Jos svajojo tapti �e�tojo de�imtme�io namų �eimininkėmis. Galbūt todėl neretai atrodydavo, kad motinos gali tuoj netekti kantrybės.

Mano �mona i�laikė pusiausvyr�. Ji buvo puiki motina, ta�iau turėjo ir versl�, kuris vis rim�iau įsibėgėjo. Ji u�dirbo, ji rūpinosi namais ir visa tai darė kuo natūraliausiai.

A� ja labai did�iavausi.

Kai i�drįsau vėl nulipti �emyn, nebebuvo nei visų tų motinų, nei jų vaikų. Sidė su Pege i� kilimo pe�iojo �ventines juosteles.

��Varg�elis Haris,�� nusijuokė mano �mona.�� Apkartino jos tau gyvenim�?

Pegė pakėlė akytes ir nusi�ypsojo:

��Kas nutiko Hariui?

��Jis tiesiog neprat�s prie moterų valdomo pasaulio,�� paai�kino mano �mona.

Tikra tiesa. Pirmuosius trisde�imt metų nugyvenau namuose, kuriuose vyrų buvo dukart daugiau negu moterų. I� prad�ių�� mano tėtis, mama ir a�, paskui�� a�, D�in� ir Patas. Dabar a� buvau ma�uma.

Sidė i�tiesė rankas, aplipusias spalvotomis popierinėmis juostelėmis.

��Eik�, gra�uoli, pa�ok su savo mergaitėmis.

Kartais mano pasaulis būna pana�us į vien� i� tų perspėjimų ant dė�utės�� į t� apie smulkias detales, kuriomis galima paspringti.

Ta�iau skambant Kailės Minou dainai Sidė, Pegė ir a� �okome tarp �ventės liku�ių, balionų draiskanų ir spalvotų juostelių. Kai paslysdavome ant gimtadienio torto trupinių, i�tepliotų ant parketo, garsiai kvatojomės, kvatojomės tyru grynu d�iaugsmu, kvatojomės taip, jog nebeįstengėme kartu traukti: �Negaliu tav�s i�mesti i� galvos�.

Ir bent kart� gyvenimas man atrodė toks pat visavertis ir teikiantis pasitenkinim�, kaip ir lėlės Liusės.

Ketvirtas skyrius

Mano motina vis dar miega į�iebusi �vies�.

Name, kur ji praleido didum� savo santuokinio gyvenimo, kur ji buvo jauna �mona ir motina, name, kuriame taip ilgai kūreno jaukų �eimos �idinį, ji mėgina u�migti plieskiant visoms miegamojo lempoms.

��Ka�kaip negaliu u�snūsti, Hari. Guliu su �Heilo!�, tyliai leid�iu �Radio 2�� ar nesakiau, kaimynams neseniai gimė mergytė. Tokia gra�utė. Tik u�snūstu ir vėl pabundu. Juokinga, ar ne? Juk keista?

��Visai nekeista, mama. Negali u�migti, nes tiesiai tau vir� galvos plieskia �imto vatų lemputė. Tai vienas i� būdų neleisti u�migti. Kankinimo rū�is.

��Oi, ne�inojau, branguti.

��Suprantama, kad negali miegoti. Nemiegi, nes neu�gesini �viesos. Gal pamėgintum miegoti i�sijungusi �vies�? Gal tiesiog pabandytum, mama? Būk gera.

��Oi, negaliu.�� Ji pir�tais mano sūnui lygino auksaspalvį plaukų kuok�t�. Patas sėdėjo ant grindų tarp mudviejų ir tyrinėjo televizijos program� Radio Times.�� Negaliu vis� naktį gulėti tamsoje. Be tavo tė�io negaliu.

Mano tėvas mirė prie� dvejus metus.

Praėjo dveji metai nuo tada, kai tėtis gulėjo ligoninėje nuo skausmo ir nuskausminamųjų apsiblaususiu protu, įveiktas ligos. Ir a� maniau, kad mano tė�io plau�ių vė�ys pribaigs juos abu. Nemaniau, kad motina galės gyventi be tėvo. Bet jos kietesnės nei atrodo�� tokios moterys kaip mano mama, tos �monos am�iams, pareigingos namų �eimininkės, kurių vienintelė mai�to I�rai�ka buvo mini sijonai trumpu laikotarpiu septintajam de�imtme�iui ver�iantis į a�tunt�jį. Tokios moterys kaip mano mama buvo tiesiog sukurtos i�k�sti visk�. Net nelengvus savo vyrų charakterius. Taip, ji negali u�migti be �viesos. Ta�iau ji gali gyventi be jo. Ji tai įrodė.

Mano tėvai, rodos, am�inyb� buvo tarsi viena gyva būtybė�� Pedis ir Elizabeta, nuėj� ilg� keli� nuo įsimylėjusių paauglių iki anūk� dievinan�ių senelių, didį keli�, kurį nueiti pavyksta nedaugeliui sutuoktinių porų. A� niekaip neįsivaizdavau jų vieno be kito.

�inau, kad mano tėvas be motinos nebūtų galėj�s gyventi. Jei ji pirmoji būtų pasitraukusi i� gyvenimo, jis nebūtų i�tvėr�s, jis būtų netek�s svarbiausios prie�asties gyventi. Ir man visados atrodė, kad ir mama be tė�io nei�gyventų.

Klydau.

Mano mama buvo paskutiniosios tų moterų kartos, kurios tikėjosi, kad jomis pasirūpins vyrai, u� kurių i�tekėjo. Mamai atrodė visai normalu, kad tėtis vairuoja, u�dirba pinigus, sėdi did�iajame krėsle, grį��s i� darbo praryja vakarienꠗ �arbat�� kaip i� karo namo grį��s genties vadas.

Ta�iau kai sulaukė senatvės, liko na�lės, paai�kėjo, kad mano mamos kartos moterys turi lig tol nenumanytos nepriklausomybės dvasios. Visos tos �e�tojo ir septintojo de�imtme�ių namų �eimininkės, visos tos kuklios nuotakos, paskutinės kartos moterys, savo vaikams siuvusios drabu�ius, buvo plieninės.

Mama nemirė. Jos nepribaigė tė�io mirtis. Ji nesileido, kad jo mirtis būtų ir jos mirtis.

Ji susitinka su savo bi�iulėmis i�gerti kavos su pyragu, dalijasi gandais nepastoviame visuomenės forume, vadinamame tiesiog� mergaitės autobuse�, mezga storus megztinukus kaimynų vaiku�iui, tam gra�uoliukui�� mamai visi kūdikiai buvo gra�uoliukai,�� savo ma�uoju stereogrotuvu groja Dol� Parton.

��Gra�us balsas,�� sako ji apie Dol� Parton.�� Gra�i figūra.

Ji kasdien skambina tuntui savo brolių�� beveik neįmanoma jai prisiskambinti, nes am�inai u�imta,�� kadangi nerimauja dėl jų darbų, jų vaikų, jų sveikatos.

Mama gyvena be mano tėvo, �mogaus, ant kurio laikėsi jos pasaulis. Ji savo gyvenim� gyvena be jo. Man tai atrodo neįtikėtina. Ir, spėju, jai�� taip pat.

Mano tė�io mirtis paliko j� sugniu�dyt� sielvarto. Ji verkdavo parduotuvėje, autobuse, verkdavo netinkamiausiais momentais. Negalėjo susilaikyti. Verkė, kol visos a�aros i�seko. Bet susidorojo. Netgi i�moko domėtis gyvenimu, i�moko pasirūpinti savimi ir netgi vėl juoktis.

��A� dar nemiriau,�� mėgdavo sakyti.

I�skyrus pernakt plieskian�ias �viesas�� kas, ka�in, jos manymu, gali jai nutikti tamsoje?�� mama gyvena toliau. Ne įprastai, nes įprastas gyvenimas liko praeityje, o pasikeitusiame pasaulyje, pasaulyje be jos mylimojo Ped�io. Ir mano motina taip daro todėl, kad yra moteris, mylėjusi ne vien mano tėv�. Ji myli �mones. Visus �mones.

Jaunus kaimynus ir jų ma�ylį. Kaimynystėje gyvenan�i� senut�, tetul� Etel�, kuri man jokia teta, kuri kone prie� i�tis� am�inyb� kaip ir mano mama buvo jauna �mona ir motina.

Ji myli tuos senus bi�iulius, su kuriais susipa�ino naujoje �Starbucks� kavinukėje, atidarytoje pagrindinėje prie didmies�io besiglaud�ian�io miestuko gatvėje, kur ji gyveno. Ir savo �eim�. Visus savo brolius, kurių gretos tik dabar pradėjo retėti. Moteris, kurias jie buvo ved�. Jų suaugusius, dabar jau savo vaikų turin�ius vaikus. Ir pagaliau mane, savo vienintelį vaik�.

Bet u� mus visus mano mama labiausiai myli savo anūk�. Savo Pat�. Mano sūnus buvo svariausia prie�astis, skatinusi j� gyventi toliau, tegu ir vien�, tegu ir be savojo �mogaus.

��Tu�� mano gyvenimo meilė, ar ne, mano gra�uolėli? Tu�� mano ma�as meilutėlis.

Mano sūnus kantriai �ypsosi ir siekia nuotolinio valdymo pultelio.

Mano mama turi talent�� talent� padaryti taip, kad jaustumeisi mylimas. Ne vien savo kalba, nubarstyta meilių �odelių, visų tų meilu�ių, brangu�ių, gra�uoliukų ir angelėlių, kurie jai ir jos kilmės bei kartos moterims, rodosi, į krauj� įaug�. Ka�kodėl, nors ji tik u�pliko tau puodelį arbatos, paglosto plaukus ar mezga k� nors, k� vilkėsi tik jai matant, pasijunti taip, tarsi jos gyvenime būtum visų svarbiausias.

Mano mama nėra, kaip sakoma, linksmoji na�lė�� daugyb� laiko prarymo prie kapo; baiminuos, kad ji taip visados ir miegos į�iebusi �vies�,�� ta�iau ji i�moko gyventi viena. Tėvo drabu�iai tebekaba spintoje, jų taip niekas ir neparuo�ė i�ne�ti į labdaros parduotuves, ta�iau tė�io dvasia �ių namų nelanko.

I�sisklaidė Old Holborn ir Old Spice aromatas. Ant �aldytuvo nebestovi butelis alaus, o ant nedidukės komodos, visados vadintos baru, nebėra butelio airi�ko viskio. Ir muzika pasikeitė. Tai man labiausiai krito į akį. I� to geriausiai ir supratau, kad tėvo dvasia i�skrido.

Į�engiu į namus, kuriuose u�augau, ir nebegird�iu nei Sinatros, nei Dino Martino, nei Nato Kingo Koulo. Nebesigirdi nė vienos i� senųjų dainų: Semis Deividas jaunesnysis nebevaitoja �What Kind of Fool Am I?�, nebeskamba Frenko Kapitolijaus meto dainos, Tonio Beneto �16 most Requested songs�, garso takelio albumai, aprėp� metus tarp �Oklahoma!� ir �Vest Saido istorijos�.

Mama visus tėvo įra�us atidavė man. Ji turi savo muzik�.

Mano mamai patinka kantri ir vesternų muzika. Melodingos dainos su pasakojimais, dainos, i� kurių ai�ku, kokiame kra�te jos dainuojamos. Laimingos dainos. Liūdnos dainos. Dainos, kurioms skambant gali �okti, gali gerti, gali gedėti prarasto vyro. Ji galv� pametusi dėl viso to a�ar� spaud�ian�io bruzginimo, nors ne�inau, ar jai visados tai patiko, ar Dolė Parton, Tamė Vainetė ir Patsė Klain buvo jos naujas pomėgis. �iuose namuose did�ėjus buvo mano tėtu�is. DJ Pedis Silveris ir jo plok�telės. Taip buvo, bet nebėra.

Mano motinai pastaraisiais metais teko i�gyventi du baisius likimo smūgius. Ji neteko mano tėvo, �mogaus, kurį mylėjo nuo pat tų laikų, kai vienas i� jos brolių po treniruotės vietiniame bokso klube parsivedė mano tėv� į jų namus Ist Ende. Ji neteko �mogaus, kurį mylėjo vis� savo gyvenim�,�� to smarkaus vaikino, stipraus vyro, i�mokusio �velnumo. Jį pasiglem�ė plau�ių vė�ys, jį atėmė laikas.

Ir nors pats labai nenoriu sau to pripa�inti, ji tam tikra prasme neteko ir savo anūko.

Kai i�siskyriau, viskas pasidarė ka�kaip sudėtinga. Dabar, kai Patas gyvena su savo motina, o a� negyvenu nė su vienu i� jų, mano sūnui nebei�eina i�tisomis dienomis būti su senele.

I� visos �irdies norė�iau, kad būtų kitaip. Norė�iau, kad būtų taip paprasta, kaip senais laikais, kai a� buvau su D�in�, ir mano mama vis� laik� matydavosi su Patu, arba netgi vėliau, kai D�in�, bandydama susigr��inti gyvenim�, ie�kojo laimės Japonijoje, a� vienas rūpinausi Patu, o mano mama buvo motina mums abiem. Norė�iau, kad būtų taip paprasta, kaip būdavo anuomet, nes �inau, kad Patas mano mamai�� pasaulio centras. Vis dėlto taip, kaip buvo, nebebus. Pasaulio centras pasikeitė.

�tai kas pamir�tama per skyrybas. Seneliai. Seni �monės, dievinantys ma�us berniukus ir ma�as mergaites, paleistus į pasaulį jų suaugusių susimovusių vaikų, ka�kaip per klaid� pradėjusių tobul� būtyb�. Per skyrybas seneliai pasijunta taip, tarsi visos tos bes�lyginės meilės, kuri� jie pasireng� atiduoti, staiga pasidaro per daug.

Todėl a� stengiuosi. Darau visk�, kad atrodytų, jog pasaulio centras ten, kur ir buv�s. Pus� laiko, kurį Patas turi būti su manimi, jis praleid�ia su mano mama. �okame į automobilį ir braukiame į Eseks� man iki kaulų smegenų pa�įstamais keliais.

Prisimenu tuos kelius i� vaikystės, kai grį�davome i� vie�nagės pas senel� Ist Ende, o a� miegodavau ant galinės mano tėtu�io Morris Minor sėdynės. �alioje jaunystėje nard�iau tais keliais savuoju Escortu, stengdamasis padaryti įspūdį greta sėdin�iai ve�liaplaukei panelei. Paskui jau jaunas vyras ir tėvas ve�davau savo ma�yt� �eim� aplankyti mano i�did�ių tėvų. O dar gerokai vėliau �vilpdavau tais keliais ma�u dvivie�iu sportiniu automobiliu, greta įsisodin�s kovojantį su miegu Pat�, besiilgintį savo motinos ir nenorintį apie tai kalbėtis.

Pa�įstu tuos kelius. Prisimenu, kaip jais va�iavau lankyti vis sunkiau sergan�io tė�io, mir�tan�io tė�io, va�iavau į jo laidotuves. Prisimenu visas tas keliones i� Londono į Eseks�, nuo miesto kra�to iki jūros kra�to, keliones, kuriomis matavau savo gyvenim�, ir nė neįsivaizdavau, kas bus toliau.

Dabar mudu su Patu vėl traukiame Esekso keliais aplankyti mano mamos namuose, kuriuose ji miega degant �viesai.

D�inos nebėra. Mano tė�io nebėra. Sidė ir Pegė ma�a k� teturi bendra su �itomis kelionėmis į Eseks�, su �ita seniai nusistovėjusia mūsų gyvenimo dalimi. Mano naujoji �mona ir jos duktė turi savo gyvenimus Londone, ir mes palikome jas ten netgi neband� k� nors keisti.

Suaugi, pasensti. Viso to tikiesi. Ta�iau mano ma�a �eima dar labiau ma�ėjo ir darėsi vis trapesnė. Tam nesi pasireng�s.

Patui gera namuose, kur u�augau. �ia jis, rodos, atpalaiduoja ka�k�, k� laiko u�gniau��s giliai savy. Senajame name Patas praleido gra�iausius savo vaikystės metus. Be tėvų barnių, a�arų ir, galop, gyvenimo skyrium. Be did�iųjų perversmų, be tėvo vienos nakties nuotykių ir po ranka besipainiojan�ių mobiliųjų telefonų, kai miestas pagaliau atsėlina į kaim�. Tik ��vaig�d�ių karų� vaizdajuostės ir puodeliai arbatos. Ir į �aldytuv� gali lįsti neklaus�s niekieno leidimo. Mielos paprastos valandos besėdint ant grindų ir besiklausant, kaip sode pa�įstami balsai dainuoja senas dainas. Ir kiekviena �ių �viesių dienų akimirka kupina paprastos bes�lyginės meilės. I� prad�ių mano abiejų tėvų meilės, o dabar tik mano mamos. Meilė i�liko.

��Tu�� mano svajonių vyri�kis. Argi ne taip, gra�uolėli?

Mano sūnus pakan�iai nusi�ypsojo ir pasitraukė pa�mirinėti į antr� auk�t�. Ten laikomi jo seniausi �aislai, daugelį jis jau i�aug�s. Savaime suprantama, ��vaig�d�ių karų� vaizdajuos�ių rinkinys ir daugybė filmų, kurių dabar nebe�iūri, imtynių įra�ai ir Disnėjaus filmukai. Visos tos kasetės dabar renka dulkes ir �enklina metus. Jis �ia turi kambarį, �ūsnį drabu�ių ir gyvenim�. U�ri�tomis akimis nupėdintų nuo televizoriaus iki �aldytuvo ir atgal.

�ia viskas paprasta. �ia nereikia nenatūralių pokalbių, kuriais da�nai kamuodavomės per sekmadieninius �Happy Meals� prie�pie�ius. Mudu su sūnumi i�sidrėbiame prie�ais televizorių, o mano mama paruo�ia prie�pie�ius, kuriuos vadina pietumis, pietus, kuriuos vadina arbata, arba puodelį arbatos, kurį vadina puikiu puodeliu arbatos.

Ji atsisako mudviejų pagalbos plaudama indus. Mudu su Patu esame gerai i�dresuoti mūsų gyvenimo moterų ir namie nė nesusim�stydami, nepra�omi padedame ruo�tis.

Bet mano mama nenori nieko apie tai girdėti. Savo namuose ji diktuoja taisykles ir viena taisyklė teigia, kad visk� daro ji. Ji�� vir�ininkė, kuri patarnauja. Jos �odis�� įstatymas, jos veiksmai negin�ijami. Kartais pro langelį į virtuv� stebiu j� �vanginan�i� indais, dainuojan�i� Dolės Parton dain�, ir mane suima noras apkabinti j� taip stipriai ir nesidrovint, kaip kartais tai daro mano sūnus.

Mylime j� ir mums patinka �ia būti, nes nereikia dėl nieko jaudintis. Kokia palaima tiesiog i�jungti smegenis, kurios jau i�moko klampoti po skyrybų, naujos santuokos ir mi�rių �eimų pelkynus. Ar galima kolos? Ar galima pasi�iūrėti vaizdajuost�? Ar galima pakilti nuo stalo ir ar tikrai privalu suvalgyti visus l�ius? Kaip gera negalvoti apie tai, kas tau sveika. Bet visa, kas gera, kada nors baigiasi.

Po nelemtos mudviejų kelionės į Pary�ių stengiausi būti skrupulingai punktualus. Va�iuodamas atgal į London�, ve�damas Pat� jo motinai visados turėjau omeny remonto darbus kely A127, kam��ius M25, sekmadieninį popie�io futbol� �iaurės Londone. Mudu tiesiog negalėjome vėl vėluoti.

��Laikas namo, zuiki,�� pasakiau sūnui. Ir jis į mane pasi�iūrėjo tokiu �vilgsniu, kokio septynme�io vaiko veide neturėtum matyti. �ia labiau nei bet kur yra mano namai, sakė jo �vilgsnis.

Tai kas yra ta kita vieta?

Pradėjus temti i�va�iavome i� mano mamos. �inojau, kad netrukus bus į�iebtos �viesos, ir degs per vis� naktį. Mama gulės lovoje, kad būtų linksmiau niūniuodama Dolės Parton dainas, o spintoje lauks seni tėvo kostiumai, pernelyg brangūs, kad būtų atiduoti į �Human��.

Penktas skyrius

D�in� man�s laukė automobilių stovėjimo aik�telėje prie mokyklos.

Matyt, atėjo tiesiai i� biuro, nes vilkėjo dviejų dalių dalykinį kostiumėlį, avėjo auk�takulnius batelius ir turėjo sen� aptrint� portfelį. Atrodė puikiai, tarsi koks mados kūrėjų dirban�ios moters įvaizd�io įkūnijimas, nors lieknesnė nei anks�iau. Mano eks�mona vis dar buvo gra�i, tebebuvo tokia moteris, į kuri� atsigr�iama gatvėje. Tik dabar atrodė kur kas rimtesnė.

��Atsipra�au, kad vėluoju, D�in�.

��Nieko tokio. Mes abu per anksti.�� Ji spustelėjo mano rank� ir pak�telėjo į skruost�. Turbūt u� Pary�ių atleido.�� Tai gal eikim pas mokytoj�.

Įėjome į pagrindinį mokyklos pastat� ir nu�ingsniavome koridoriais, nuo anų laikų, man pasirodė, niekuo nepasikeitusiais. Vaikų pie�iniai ant sienų, valdi�ko maisto kvapai, tolimas sporto salės dundesys. Balsai ir juokas, purvo ir dezinfekavimo priemonių dvokas. Neklausdami kelio nuėjome iki direktorės kabineto. Nebe pirm� kart� buvome i�kviesti į sūnaus mokykl�.

Pato mokyklos direktorė, panelė Vilkins, buvo bly�kiaveide jauna moteris su labai �viesių plaukų kuok�tu. Su Eminemo �ukuosena ir madingais sportba�iais neatrodė pakankamai suaugusi �ioms atsakingoms pareigoms. Atrodė tarsi k� tik baigusi mokykl�. Bet �ia spar�iai kylama karjeros laiptais. Pato mokykloje mokosi nema�ai vaikų i� sunkių �eimų, ir daug mokytojų tiesiog neatlaiko.

��Pra�om u�eiti, ponai Silveriai.

��Tai ponas Silveris, o a�� ponia Makrė,�� paai�kino D�in�.�� A�iū.

Panelė Vilkins paliūliavo mus įprastine guod�iam�ja į�anga: mūsų sūnus�� mielas berniukas, labai meilus, mokytojai jį dievina ir vaikai mėgsta. O paskui paai�kėjo prie�astis, kodėl mudu �ia.

Jis visi�kai, absoliu�iai nevaldomas.

��Patas niekados nebūna �iurk�tus nei agresyvus,�� ai�kino panelė Vilkins.�� Jis ne i� tų. Jis visk� daro su �ypsena.

��Tikras misteris Populiarusis,�� tarstelėjau. Nesusivaldau jo negyn�s. Man vis atrodo, kad reikia u� jį tarti �odelį.

��Būtų. Jei tik i�būtų savo vietoje vis� pamok�.

��Jis vaik�to,�� pasakė D�in� nervingai kramtydama nyk��io nag�, tarsi j� pa�i� būtų i�kviet� dėl netinkamo elgesio.�� Tai bėda, ar ne? Vaik�tinėja po klas�. Kalbina kitus vaikus. Kalbina, kai jie dirba savo darbus.�� Ji pasi�iūrėjo į mane.�� Mes jau �ia lankėmės. Ne kart�.

��Ar galima jums u�duoti asmeni�k� klausim�?�� pasiteiravo panelė Vilkins. Gal jos �ukuosena ir neįprasta, ta�iau kalba ji kaip visos mokytojos.

��Pra�om,�� atsakė D�in�.

Smūgis.

��Ar skyrybos buvo skausmingos?

��O būna kitokių?�� paklausiau.

Paskui panel� Vilkins �ingsniavome koridoriumi. Kiekvienos klasės duryse buvo po stiklinį langelį. Kaip kalėjimo kamerose. Albinosės panelės Vilkins galva trumpam palinko prie vieno langelio. Paskui direktorė atsitraukė ir niūriai �ypsodamasi pakėlė prie lūpų smilių. Mudu su D�in� suki�ome nosis prie langelio į mūsų sūnaus klas�.

I� karto jį pama�iau. Net ir tarp trisde�imties kitų �e�iame�ių ir septynme�ių, kurie ne vienas bolavo tokiais pat pa�iau�tais kuodais ir visi vilkėjo uniforminius �alius megztinius, akys akimirksniu jį susirado.

Patas klasės viduryje kaip ir visi kiti vaikai buvo palink�s prie pie�inio. Man dingtelėjo, kad jo plauku�iai visados �vilga kaip kokioje �ampūno reklamoje. Net ir tada, kai, kaip pasakytų mano mama, juos metas kaip reikiant i�trinkti.

Lentoje mokytoja buvo nupie�usi �emės rutulį�� kreidinis juodoje erdvėje pasiklyd�s gaublys su vos atpa�įstamais i�bliurusiais �emynų kontūrais. Vir�uje buvo ka�kas u�ra�yta. Mūsų pasaulis.

Visi vaikai susikaup� pie�ė. Net Patas. Ir a� pasakiau sau, kad viskas gerai. Vaizdas buvo ka�koks jaudinantis. Juk �itie senamies�io vaikai buvo kone visų etninių planetos grupių. Bet bėda buvo ta, kad mano sūnus buvo palink�s prie kito vaiko pie�inio. Jis padėjo spalvinti ka�kokiai mergytei.

��Patai,�� pasakė nuo lentos atsigr�usi mokytoja.�� Juk pra�iau sėdėti savo suole.

Patas jos, rodos, nė nei�girdo. Spinduliuodamas savo vilioki�ku �avesiu, droviai �vilg�iodamas i� po auksaspalvių kirp�iukų jis klydinėjo tarp suolų, savo bendraklasiams �vilg�iojo per petį, dalijo �ypsenas ir ka�k� murmėjo tiems ties �emės rutuliu susikaupusiems vaikams.

��Taip,�� pasakė D�in�, ir man nė nepa�velgus buvo ai�ku, kad ji tramdo a�aras.�� Toks atsakymas į jūsų klausim�. Skyrybos buvo labai skausmingos.

Mes �itai darydavome drauge.

Nei man, nei D�inai nė minties nekilo pa�iam vienam eiti į mokykl�, klausytis pabrė�tinai mandagios pankuojan�ios direktorės moralų ir vienam nervintis dėl mudviejų sūnaus.

Nesvarbu, su katruo gyveno Patas, abu buvome jo tėvai, ir to fakto niekas negalėjo pakeisti. Tokia buvo mūsų nuostata.

D�in� tūkstantį kartų geriau u� mane susidorojo su �ituo reikalu: ji nejautė poreikio ginti Pato, visada noriai bendraudavo su mokytojais, neslėpė mūsų asmeninių problemų, kiekvienam bent kiek smalsaujan�iam surengdavo ekskursij� po mūsų ne�varius baltinius, dabar jau ganėtinai senus ir apsitrynusius. O a� tai į �irdį imdavau kur kas labiau. Arba mane tai labiau slėgdavo. Nes sielos gilumoje dėl Pato mokyklinių problemų a� irgi kaltinau skyrybas.

��Nesijaudink, Hari, jis i�augs i� �ito,�� paguodė mane D�in� prie puodelio kavos. �tai k� mudu darydavome. Po priverstinio vizito į mokykl�, pasikartojan�io ma�daug kas kelias savaites, mudu u�sukdavome į nedidel� kavinuk� Auk�tutinėje gatvėje. U�sukdavome �ionai dar anais gerais laikais, tada, kai neturėjome Pato. Dabar puodelis rytinės kapucino kavos buvo mūsų bendro visuomeninio gyvenimo prat�simas.�� Jis geras vaikas. Visi jį mėgsta, jis sumanus berniukas. Tiesiog jam sunku susikaupti. Jam sunku į k� nors sutelkti dėmesį. Tai nėra dėmesio stokos sindromas, ar kaip ten jis vadinamas. Jis tik nesugeba susikaupti.

��Panelės Vilkins manymu, kalti mes. Jos manymu, mes jį i�derinome. Ir galbūt, D�in�, ji teisi.

��Visai nesvarbu, k� ta ragana Vilkins mano. Pato laimė�� tai kas svarbu.

��Bet jis nėra laimingas, D�in�.

��K� turi omeny?

��Jis nėra laimingas nuo tada�� pati �inai. Nuo tada, kai i�siskyrėme.

��Keisk plok�tel�, Hari.

��Tikrai. Jis nebe�vyti taip, kaip anks�iau. Prisimeni, kaip jis �vytėdavo? Klausyk, a� nekaltinu nei tav�s, nei Ri�ardo.

��Ri�ardas�� labai geras patėvis.�� Ji visada pasi�iau�ia, kai u�simenu, kad skyrybos galbūt nebuvo tikra palaima mūsų vaikui.�� Patui pasisekė, kad turi tokį patėvį kaip Ri�ardas, patėvį, kuriam rūpi vaiko lavinimas, kuris stengiasi vaik� sudominti muziejais, kuris nenori, kad vaikas vis� laik� vien �vaistytųsi �viesos kardu ir spardytų kamuolį.

��Sudominti muziejais ir Hariu Poteriu.

��Kuo blogas Haris Poteris? Haris Poteris �aunus. Visiems vaikams patinka Haris Poteris.

��Bet jam, varg�iukui, tenka prisitaikyti. Kalbu apie Pat�. Ne apie Harį Poterį. Jam tenka prisitaikyti kiekviename �ingsnyje. Argi nematai? Kai būna su tavimi ir Ri�ardu. Kai būna su manimi ir Side. Vis� laik� turi elgtis apdairiai. Sutinki?

��Nesuprantu, apie k� tu kalbi.

��Jis atsipalaiduoja tik būdamas su mano mama. Vaikai neturėtų taikytis. Mūsų gyvenimo dramoje Patui teko nebylus vaidmuo. Joks vaikas to nenusipelno.

Ji nenorėjo to girdėti. Nesmerkiu jos. Man patiktų manyti, kad mūsų sūnaus bėdos mokykloje su mumis neturi nieko bendra, ir viskas taip yra tik todėl, kad jis�� apting�s �ioplys. Ta�iau papras�iausiai negaliu taip manyti. Jis todėl nenustygsta vietoje, kad nori būti mėgstamas, jau�ia poreikį būti mylimas. Ir �inau, kad tai ka�kaip susij� su manimi ir su mano buvusia �mona. Galbūt tik per mus taip yra. Tai kaip man nesvarstyti, kaip viskas būtų klost�si, jei nebūtume i�siskyr�?

��Ar pagalvoji kada apie praeitį?

��K� turi omeny?

��Ar ilgiesi mudviejų buvimo?�� paklausiau ir tuo per�engiau rib� tarp to, kas priimtina, ir to, kas ne.�� Tik kartais? Tik truputėlį?

Ji pavargusi �yptelėjo vir� nei�gerto kapucino puodelio. Nebeliko �ilumos nei kavoje, nei jos �ypsenoje.

��Ilgiuosi mudviejų buvimo? Turi omeny tupėjimo namie, kol tu vaidini didelį vir�inink� spindin�iame televizijos pasaulyje?

��Ne, juk taip nebuvo...

��Turi omeny vaik��iojimo į tavo prie�pie�ius, tavo vakarėlių, tavo priėmimų ir buvimo nematoma moterimi, nes a� pri�iūriu mūsų sūnų, o ne pristatau kokį niekam tikusį televizijos �ou?

��Na, i� tiesų a� apie...

��Kitų po�iūrio, kad a� antrarū�ė, nes auginu vaik�, nors tai, k� dariau,�� svarbiausias darbas pasaulyje. Sakymo, kad a� namų �eimininkė, ir kitų �monių �ypsenų, Hari: kai kuriems i� tiesų būdavo juokinga, kai kas manydavo, kad tai pok�tas.

Tik nereikia visko i� prad�ių.

��A� sumokėsiu, gerai?

��O juokingiausia buvo tai, jog turėjau tokį i�silavinim�, apie kurį tie karjeros siekiantys mulkiai galėtų tik svajoti. Juokingiausia buvo tai, kad laisvai kalbėjau svetima kalba, o tie idiotai net angli�kai sunkiai surezgė sakinį. Ar ilgiuosi to? Ne, Hari, nesiilgiu, kad jau apie tai u�siminei. Ir nesiilgiu miegojimo mūsų lovoje su kitame kambaryje miegan�iu mūsų ma�yliu, kol tu ka�kur dulkini koki� televizijos jaunikl�.

��Tu supratai, k� turėjau omeny. Nekomplikuot� gyvenim�. Tik tiek. Nėra jokio reikalo traukti lauk vis� sen�...

��Ne, nesaky�iau, kad to ilgiuosi. Ir tu neturėtum. Neturėtum ilgėtis to seno gyvenimo, nes jis laikėsi melu. Jei jau taip nori �inoti�� dabar man gera. Tuo mudu skiriamės. Dabar man gera. Man patinka mano gyvenimas su Ri�ardu. Dabar man sugrį�o senieji geri laikai. Ir tu turėtum būti dėkingas, Hari.

��U� k� gi?

��Nes Patas turi patėvį, kuriam labai rūpi. Kai kurie patėviai u�gaulioja. Kai kurie smurtauja. Daugeliui vaikas apskritai nerūpi.

��Turė�iau būti dėkingas, kad mano sūnus neu�gauliojamas? Palauk, D�in�.

��Turėtum būti dėkingas, kad Ri�ardas yra nuostabus, rūpestingas �mogus, norintis Patui visa ko geriausio.

��Ri�ardas stengiasi jį pakeisti. Pato nereikia keisti. Jis puikus toks, koks yra.

��Patas nėra tobulas, Hari.

��Ir a� nesu.

��Oi, Hari. Visi t� �inome.

Mudu apsismaigstėme keliais �vilgsnis. D�in� papra�ė s�skaitos. Kadangi gerai j� pa�inojau, neband�iau sumokėti.

Am�inai �itaip: remdavome vienas kit�, stengdavomės būti draugai, o galiausiai įsiutindavome vienas kit�. Rodos, įsiva�iav� nebegalėdavome sustoti. Įerzindavome vienas kit� badydami senas �aizdas ir mudviejų artum� paversdavome siutinan�ia klaustrofobija.

�inojau, kad �iandien j� supykd�iau. Ir todėl naujienos, kurias ji man prane�ė pakeliui prie mūsų automobilių, buvo pana�ios į neįtikėtino �iaurumo ir pagie�os kirtį.

��Visa tai nebesvarbu,�� pasakė ji.�� Nesklandumai mokykloje. Visas tas pabod�s �lam�tas, kurį t�some kaip katė pūsl�. Visa tai nebeturi jokios reik�mės, Hari.

��Nesupratau?

��Mes i�va�iuojame į Amerik�.

�iūrėjau į j� ir nieko nesakiau.

��Ketinau tau pasakyti. Bet vis buvo neai�ku. Paai�kėjo tik �i� savait�.

Paband�iau suvir�kinti. Bet nesupratau. Dar nesupratau.

��Kiek laiko būsite i�vyk�? Nesakau, kad paimti Pat� porai dienų i� mokyklos�� netikusi mintis. Gal jam tai ir į naud�. Gal kaip tik pertraukos jam ir reikia. Ne ka�in kiek jis �ia dabar mokosi.

Mano buvusi �mona palingavo galva. Negalėjo patikėti, kad a� toks lėtapėdis.

��Baik, Hari.

Mudu stovėjome tu��ioje automobilių aik�telėje prie mokyklos ir a� pama�u ėmiau suvokti. Pagaliau ėmiau suvokti, kad mano buvusi �mona gali daryti k� panorėjusi. Na ir ma�vaikis a� buvau.

��Palauk. Juk tu, D�in�, turi omeny atostogas? Juk tu kalbi apie Disneilend� ir Florid�?

��Hari, a� kalbu apie i�vykim� i� Londono. Ir apie i�vykim� i� �alies. A� kalbų apie persikraustym�. Gyventi, Hari. Ri�ardas, a� ir Patas. Ri�ardo sutartis baigiasi, o jis �ia taip ir neįleido �aknų...

��Ri�ardas �ia neįleido �aknų? Ri�ardas? O kaip Patas? O kas jam leis įleisti su�iktas �aknis?

��Gal malonėtum atsargiau rinkti �od�ius? Jam septyneri. Vaikai lengvai prisitaiko. Jie prie visko pripranta.

��Bet �ia jo mokykla. Ir jo senelė �ia. Ir Bernis Kuperis yra �ia.

��Kas, po galais, tas... A, ma�asis Bernis. Dieve, Hari, jis susiras naujų draugų. Tai dėl darbo, supranti? Ri�ardas Valstijose gautų geresn� viet�.

��Bet tavo darbas �ia. Pa�iūrėk, D�in�. Tu pagaliau atgavai savo gyvenim�. Kodėl nori visko atsisakyti?

��Mano darbas ne visai toks, kokio norėjau. Nė neturiu progos kalbėti japoni�kai. Kokia prasmė dirbti japonų kompanijai, jei niekam nereikia mano japonų kalbos? Nesijaudink, kalbame ne apie įsikūrim� didmiestyje. Nuo Konektikuto iki Manhatano traukiniu tik...

��Nesijaudinti? O kada a� su juo matysiuos? O kaip jo senelė?

��Vis� laik� matysies. Ilgiausios mokyklinės atostogos. Galėsi atva�iuoti. Kas �ia yra nuo Londono iki Niujorko. Kiek �ia? �e�ios valandos?

��Ar sakei Patui? Ar jis �ino, kad �ia bus ne smagi kelionė pas peliuk� Mikį ir atgal?

��Dar ne.

Pur�iau galv� stengdamasis alsuoti lygiau.

��Negaliu patikėti, kad nori nusitempti jį į kit� pasaulio pus�,�� pasakiau, bet tai nebuvo tiesa. Nebebuvo sunku tuo patikėti. Ėmiau suprasti, kad tai visados glūdėjo jos �irdyje�� tikėjimas, jog ilgo skryd�io pabaigoje gyvenimas bus geresnis.

D�in� tuo tikėjo visados�� ir kai buvo netekėjusi, ir kai mudu i�siskyrėme. Tikėjo tuo ir dabar. Seniau pa�adėtoji �emė buvo Japonija. Dabar�� Amerika. Tas noras visk� pradėti i� naujo kitoje pasaulio pusėje buvo jai įgimtas. Man visai nesunku buvo tuo patikėti.

��Kuo blogas Londonas? �ia jo vieta. �ia �eima ir draugai. D�in�, jis �ia laimingas.

Ji kilstelėjo rankas delnais į vir�ų tarsi suimdama visk�� panel� Vilkins, nesklandumus mokykloje, mūsų sūnaus nesugebėjim� i�sėdėti vis� pamok�, Pary�ių ir sugedusį �Eurostar� traukinį, gyvenim� �iauriniame Londone.

��Atrodo, ne. Ten bus geriau. Mums visiems. Nenoriu, kad Pato vaikystė būtų tokia kaip mano: am�inai vis kiti namai, vis kiti �monės aplinkui. Noriu, kad jo vaikystė būtų kaip tavo, Hari.�� Ji u�dėjo rank� ant manosios.�� Pasitikėk manimi. A� tik noriu, kad būtų gerai vaikui.

Piktai nusime�iau jos rank�..

��Tu nenori, kad būtų gerai vaikui. Tu net nenori, kad būtų gerai tau. Arba tam vėplai �ikniui, u� kurio i�tekėjai.

��Galvok, k� kalbi.

��Tu tiesiog nori atker�yti.

��Manyk, k� nori, Hari. Man visai nesvarbu, k� tu manai.

��Negali su manimi �itaip pasielgti, D�in�.

Staiga ji įsiuto. Ir a� vėl pama�iau, kad niekados nebeatkursime to, kas tarp mudviejų buvo. Galime būti mandagūs, netgi meilūs, galime rūpintis Patu, ta�iau meilės, kuri� praradome, nebesusigr��insi. Nes ji visa i�eikvota. Kaip ten sakoma? Susituok�, kol mirtis i�skirs, i�siskyr� am�iams. Taip ir mudu su D�in�� i�siskyr� am�iams.

��Tu sulau�ei pa�adus, o ne a�, Hari. Tu nuklydai į �alį, o ne a�. Tau, Hari, nusibodo vedybinis guolis, ne man.

Ji papurtė galv� ir nusijuokė. Pa�velgiau į �itos pa�įstamos nepa�įstamosios veid�. I� savo motinos mano sūnus paveldėjo vaiskiai mėlynas akis, pilk�vai geltonus plaukus, �varpl� tarp dantų. Ji tikrai buvo jo motina, o a� jos nebegalėjau pa�inti.

��O dabar, Hari, tu sakai man, k� a� galiu ir ko negaliu daryti? Pasikankink. A� i�sive�u sūnų i� �alies. Pradėk su tuo apsiprasti.

Tada ji spustelėjo automobilio pultelį, ir atsirakinus centriniam u�raktui dukart blykstelėjusios �viesos �ybtelėjo jos vestuviniame �iede.

Ne tame, kurį mūvėjo, kai buvo su manimi.

Naujame.

�e�tas skyrius

Ri�ardas�� vienas i� tų raumeningų verslininkų, kurių Londone randasi vis daugiau. Akiniuotas gra�uolis. �e�iagubas nuoboda.

Prie� de�imt metų toks vyras kaip Ri�ardas�� kuris ka�k� veikia su kitų �monių pinigais,�� būtų siaurapetis i�stypėlis. Ta�iau jei �iais laikais nori gyventi didmiestyje, turi būti kietas ar bent jau toks atrodyti. Ne�inau, k� jis darė�� kilnojo svorius, gal vartojo steroidus, gal kelet� metų lankė bokso treniruotes,�� bet kai a� įsiver�iau į restoran�, kur jis pietavo su savo kolegomis verslininkais, atrodė kur kas pana�esnis į Supermen� negu į savo �velnųjį alter ego.

Ri�ardas paskutinis i� visų pakėlė į mane akis. Kiti trys mane pastebėjo anks�iau. Gal dėl mano drabu�ių�� varko, kurį mano mama pavadintų automobilininko striuke, rusvai �alsvos spalvos kelnių ir batų. Kone standartinė televizijos prodiuserio uniforma, nors ganėtinai krentanti į akis �iame pra�matniame restorane, kur i�rinktiesiems gausaus Toskanos valstie�ių maisto per metus patiekiama u� �e�ia�enklį skai�ių.

Ri�ardo kompanionai�� jaunas prasisiekėlis Armani kostiumu, sidabraspalvis pavėpėlis ir storulis,�� sureagavo į mane normaliai, bet nelabai suprato, kas a� toks ir ko noriu. Galė�iau prisiekti, kad vienas i� jų�� storulis�� jau norėjo man�s papra�yti dar vieno butelio gazuoto mineralinio vandens. Bet kai pravėriau burn�, suprato, kad a� �ia ne tam, kad pilsty�iau Perrier.

��Neatimsi i� man�s Pato, �unsnuki tu,�� i�rėkiau.�� Nė nemanyk i�sive�ti Pato i� �alies.

Pietų kompanionai, nesuvokdami, k� rei�kia �i scena, �valgėsi tai į mane, tai į Ri�ard�. Raguotas vyras? Homoseksualios meilės kivir�as? Supratau, kad jie Ri�ardo nepa�įsta taip gerai, kad i� karto suvoktų. Taigi Ri�ardas, nenuleisdamas nuo man�s akių, jiems prane�ė:

��is ponas�� mano posūnio tėvas. Varg�elis.

Ir tada a� nei�tvėriau: puoliau per stal�, �luodamas bandeles ir vartydamas sidabrinius indelius alyvuogių aliejaus, kurio, esu beveik tikras, Toskanos valstie�iai savo ūkiuose neturėjo. Ri�ardo pietų kompanionai nepatenkintai raukydamiesi kilstelėjo nuo kėd�ių ir at�oko, ta�iau man taip ir nepavyko pasiekti Ri�ardo, nes mane sugriebė du padavėjai. Jie ėmė traukti mane atbul�: vienas kaip lokys �iup�s mane į glėbį prispaudė rankas prie �onų, o kitas taikėsi nustverti u� automobilininko striukės apykaklės.

��Palik mus ramybėje,�� pareikalavau kulnais įsispyr�s į pjuvenomis nubarstytas grindų lentas ir �iaip taip nusi�iup�s lininės staltiesės, nors rankos ir buvo tarsi prirakintos.�� Palik, Ri�ardai, mano sūnų ramybėje.

Padavėjai buvo man per stiprūs. A�� ne Ri�ardas, i�tisomis valandomis nekilnoju svars�ių ir nelakstau treniruoklio takeliu. Mane apleido visos jėgos, kai padavėjai be didelių pastangų vilko mane �alin. Bet kartu nusitempiau ir stalties�, o tada prasidėjo griūtis: taurės, lėk�tės su so�iais makaronų patiekalais, duonos luistai, ma�i sidabriniai indeliai su alyvuogių aliejumi...

Ant grindų ir jiems ant kelių.

Ir Ri�ardas, pagaliau supyk�s, pa�oko. Rodėsi, tuoj paleis į darb� savo naujus bicepsus ir i�mals man snukį. O nuo kelnių dribo jūros gėrybių salotos.

��Ri�ardai, nei�sive�i mano sūnaus vien todėl, kad tau �iame mieste nenuskilo.

��ia man ir D�inai spr�sti.

��A� jo tėvas, bjaurybe. Ir visados būsiu jo tėvas. �ito tu nepakeisi.

��Noriu paklausti, Hari.

��Ko gi, mulki?

Jis nusibraukė krevet� nuo pomidorų pada�u i�marginto klyno.

��Kokį velni� ji tavyje rado?

Apie mi�ri� �eim� man pirmasis papasakojo Eimonas Fi�as. Ironi�ka, nes nepa�įstu kito tokio u�kietėjusio viengungio kaip Eimonas. Jame tebekunkuliavo gyvybės syvai, ta�iau jo galvos jie nepasiekė.

Eimonas buvo gana �iuolaiki�kas vyrukas, ta�iau kai reikalai pakrypdavo į meil�, vedybas ir pana�ius dalykus, paai�kėdavo, koks jis senamadi�kas. Kaltino dėl to Kilkarnėjaus aplink�. Jo viengungi�kas po�iūris į santuok� tuo pat metu buvo ir atsargus, ir romanti�kas. Ta�iau, reikia pripa�inti, jis vienintelis perspėjo mane dėl to, kas man�s laukia.

��Hari, �mogau mano mielas,�� riktelėjo jis man per mano vestuvių pobūvį.�� Noriu tau �į t� pasakyti.

�iūrėjau, kaip jis braunasi per sve�ius, link�ioja ir �ypsosi: mandagiai ir draugi�kai jį pa�inusiems �monėms, dėkingai�� nepa�inusiems. �ampano taur�, kad nei�piltų, laikė i�kėl�s, atrodė ap�ep�s labiau nei įprastai, i�sipe�usiais mar�kiniais, sukritusiais kirp�iais, u�dribusiais akių vokais, bet vis vien gra�us tamsbruvis airis, kaip jaunas D�ekas Kenedis. Net ir įkau��s jis atrodė labiau viliūgas nei apsileidėlis. Apsikabinome, susidau�ėme taurėmis.

��U� tave. Ir u� tavo gra�i�j� nuotak�. Ir u� tavo�� kaip ten vadinama?�� mi�ri� �eim�.

��Mano k�?�� man vis dar buvo juokinga.

��Tavo mi�ri� �eim�. �inai. Tavo mi�ri� �eim�.

��Kas yra mi�ri �eima?

��Na, �inai. Kaip grupinis seksas. Kai vyras ir moteris sujungia savo sen�sias �eimas ir sukuria nauj�. Taigi �inai, Hari. Kai vyras gyvena su vaikais, kurie yra ne jo. Kai moteris tampa mamyte vaikams, kurių nepagimdė. Mi�ri �eima. Kaip grupinis seksas. Ir tu, Hari. Tu ir grupinis seksas. Dieve saugok tave ir tavo �eim�.�� Jis prisiki�o man prie veido ir stipriau mane prisispaudė.�� Sėkmės tau, vyruti. Eik�, prisėskim minutėlei.

Susiradome ramų staliuk� kampe, ir Eimonas �ia pat i� �varko, kurio atlape vis dar puikavosi aplamdytas gvazdikas, i�sitraukė ma�� celofaninį mai�iuk�. Ka�kas nauja. Koka? Kai su juo susipa�inau, jis nevartojo nieko stipresnio u� pilstom� �Gineso� alų su kiaulienos spirgu�iais. A� sunerim�s apsidairiau aplinkui, o Eimonas ant mūsų vestuvinio kvietimo atsargiai i�bėrė kauburėlį baltų miltelių ir savo juoda �Am Ex� kortele ėmė jį skirstyti storomis juostelėmis.

��Jėzau, Eimonai. Tik ne �ia. Negali �niauk�ti �ito daikto, kai aplink laksto vaikai. Bent nusine�tum į tualet�. �ia ne laikas ir ne vieta.�� Ir tada pa�ėriau tėvo i�minties�� tarytum tėtu�is būtų prabil�s mano lūpomis:�� Viskam turi būti saikas, Eimonai.

Eimonas sukikeno. Ėmė vynioti de�imties svarų banknot�.

��Saikas? Tau dabar kiek? Trisde�imt treji? Trisde�imt dveji? Tu jau antr� kart� vedi. Turi sūnų, kuris su tavimi negyvena, ir podukr�, kuri gyvena su tavimi. Taigi nepamokslauk man apie saik�, Hari. Tu saiko neturi.

��ia yra vaikų. Ir mano mama. Ir teta Etelė.

��Tavo teta Etelė nesiskaito, Hari.�� Eimono nosis mitriai susiurbė baltas linijas.�� Ji man �itai ir pardavė.�� Jis ky�telėjo man kiek sudrėkusi� susukt� de�imtin�. Papur�iau galv� ir jis susirinko savo �niaukal�.�� iaip ar taip, sveikinu tave, partneri.

��A�iū.

��Tik nesugadink visko ir �į kart�.

��K� tai rei�kia?

��Galv� laikyk vir� debesų, o pimpal� kelnėse.

��Ak taip, vienas i� tradicinių vestuvinių palinkėjimų, ar ne? Turbūt Anglijos ba�ny�ios.

��A� rimtai. Nepasiusk, kai kar�tis i�vesta. Neprasimanyk, kad �olė kitur �alesnė, nes taip nėra. Nepamir�k, kad tu valdai savo gal�, o ne jis tave.

Link mudviejų per �monių piln� sal� ėjo Sidė. Ji �ypsojosi, ir man dingtelėjo, kad dar niekada ji nebuvo tokia daili.

��Ir nepamir�k, kaip jautiesi �iandien,�� pridūrė Etmonas.�� Tai svarbiausia. A� �inau, koks tu, nes visi vyrai vienodi. Mes u�mir�tame, kas mūsų �irdyse.

Bet a� jo nebesiklausiau. Pamaniau, kad ta diena, kai man prireiks nevykėlio komedianto patarimų �eimyninio gyvenimo klausimais, bus tikrai juoda. Pakilau pasitikti �monos.

��Atrodai laimingas,�� pasakė ji.

��Geriau negu laimingas.

��Oho. Geriau negu laimingas. Tikiuosi, kad nenuvilsiu tav�s.

��Tu negali man�s nuvilti. Jei tik padarysi vien� dalyk�.

��K�?

��Pa�oksi su manimi.

��it� nor� lengva i�pildyti.

Taigi apglėbiau j� ir pajutau liaun� grak�tų vestuvine suknele apvilkt� kūn�. Ela Ficd�erald dainavo �Every Time We Say Goodby�, mudu judėjome kaip vienas, ir nors aplinkui buvo mudviejų �eimos, draugai, kol skambėjo muzika, a� ma�iau tik savo �monos veid�.

Galiausiai policija mane paleido.

Ri�ardas ir restoranas nusprendė nepateikti kaltinimų. Taigi va�iavau namo ir m�s�iau apie visus tuos dalykus, apie kuriuos mudu su Side kalbėdavomės iki vestuvių. Daugyb� valandų praleidome tai svarstydami. Tuo buvo pagrįsti mudviejų santykiai. Tuo ir, �inoma, noru dulkintis dulkintis dulkintis.

Kalbėdavomės apie savo tėvus, tuos senamadi�kus vyrus ir �monas, kurie susituokė jauni, vis� gyvenim� nugyveno drauge ir pernelyg anksti buvo i�skirti mirties. Kalbėdavomės apie savo tėvus ne tik todėl, kad juos mylėjome, bet ir todėl, kad būtent tokio vedybinio gyvenimo norėjome patys.

Kalbėdavomės apie savo subyrėjusius santykius: jos�� per am�inus D�imio nuklydimus į �alį, manuosius�� per paik� vienos nakties nuotykį, i�kilusį į dienos �vies�. Kalbėdavomės apie mudviejų vaikus, apie tai, kokio gyvenimo jiems norėtume, ir apie tai, jog baisu, kad skyrybos nepliktų randų visam jų gyvenimui.

Kalbėdavomės apie tai, kaip mano sūnus pritaps naujoje �eimoje, kaip padaryti, kad jis, gyvendamas su motina ir mūsų namuose tik retkar�iais apsilankydamas, jaustųsi visateisiu nariu. Dar kalbėdavomės apie mano santykius su Pege, apie tai, jog jai būsiu lyg ir tėvas, nors tėv� ji turi. Kai �velgdavome į savo gyvenimus, kartais viskas atrodydavo pernelyg sudėtinga ir baisu, ta�iau mudviem atrodė, kad taip iki ausų įsimylėj� vienas kit� sugebėsime visk� i�tverti. Taip kurį laik� ir buvo. Nes mylėjome vienas kit�. Nes galėjome kalbėtis apie visk�. Beveik apie visk�.

Vienintelė tema, kurios lyg ir vengdavome, buvo mudviejų vaikas. Kūdikio tema�� pati svarbiausia tema�� buvo vis atidėliojama. Mudu kaltinome darb�. O k� gi daugiau?

��A� tik noriu, kad �Food Glorious Food� įsitvirtintų ir įsibėgėtų, kol imsime planuoti vaikelį,�� ai�kino Sidė.�� Man tai labai svarbu, Hari. Būk geras, pasistenk suprasti.

Sidės įmonė buvo pavadinta pagal Lionelio Barto dain� i� �Oliver!� Visam Vest Endui ir Si�iui tiekė su�ius, makaronų patiekalus, įdarytus suktinukus, vi�tienos vėrinukus ir ma�ytes picas.

��Bet negali �inoti, kaip i�eis su kūdikiu,�� nepasidaviau.�� Kartais �monės ilgai nesusilaukia vaiko. Mano tėvai man�s laukė daug metų.

��Ir vertėjo laukti. Ir mūsų vaikelis bus vertas to, kad jo lauktume. Ji bus gra�utė.

��Gali būti berniukas.

��Tada jis bus gra�utis. Bet dabar tam ne laikas. Klausyk, noriu vaiko ne ma�iau nei tu.

Suabejojau, ar tikrai taip.

��Tiesiog ne dabar. Leisk man įsibėgėti. Kada nors, gerai? Kada nors tikrai taip bus. Tik pirmiau noriu nuveikti kai k� kita.

�Food Glorious Food� buvo gera įmonė ir i� tiesų greitai plėtėsi. Prie�pie�iai, atidarymai ir pristatymai�� visur kvietėsi �Food Glorious Food� pasotinti savo sve�ius. Tai Sidei u�ėmė daug laiko, ta�iau būtent apie tokį darb� ji visados ir svajojo. Apie nuosav� versl�. Taigi ji i� naujo madingo vie�bu�io i�skubėjo ruo�tis pirmajai nak�iai, o a� kaip koks nebrendyla paauglys nuskubėjau į �Boots� parduotuv� sargių. Ko dar, pone? Ak, taip, kad jau priminėte�� labai norė�iau vaiko. Ar turite?

��Noriu sukurti k� nors savo pa�ios,�� kalbėjo Sidė.�� Niekada gyvenime to nedariau. Vis dirbau man nieko nerei�kian�ius menkus darbus kitiems �monėms. Did�i�j� Pegės gyvenimo dalį buvau padavėja. O dabar, Hari, darau tai, k� sugebu. Galiu tai daryti i�ties gerai. Galiu bet k� pagaminti, nebijau sunkaus darbo ir esu pakankamai protinga, kad suvok�iau, ko nori mano klientai. A� nesu niekam tikusi. �į t� sugebu.

��inau, kad sugebi, �inau.

��Noriu sukurti ka�k� savo, noriu u�dirbti pinigų, noriu, kad judu su Pege did�iuotumėtės manimi.

��A� ir taip tavimi did�iuojuos.

��Bet tu supranti? Būk geras, pasistenk suprasti. Noriu, kad mudviejų santuoka būtų vykusi. �inoma, vaikai yra vienas i� tų dalykų, kuriais remiasi santuoka. Bet ir tarpusavio supratimas.

��A� suprantu.

Tai sakydamas nusi�ypsojau, kad ji matytų, jog tai tiesa. A� j� supratau. Bent jau man atrodė, kad suprantu. Norėjau, kad jai sektųsi verslas. �inojau, kad jai tai svarbu. Ma�iau, kad Sidė ne tokia kaip Pegės draugių mamos, kurios, kad galėtų turėti vaik�, paaukojo karjer�. Mano �mona ėjo kitu keliu. Ir ji, pagaliau, i� tiesų sumani moteris. Tai kodėl ji negalėtų turėti visko?

Bet nujau�iau, kad ne vien tik jos maisto verslas slopino nor� susilaukti kūdikio. J� buvo nukamav�s D�imis, ir galbūt Sidei be jokių papildomų komplikacijų norėjosi palaukti, kol mudviejų santuoka subr�s. O giliai �irdyje a� įtariau, kad yra dar viena prie�astis, prie�astis, kuri niekados nebuvo įvardyta, dėl kurios Sidė atidėlioja nė�tum�.

Man rodos, mano �mona ne visi�kai tikėjo, kad sugebėsiu tesėti visus vedybinius pa�adus. Ko gero, jai atrodė, kad galų gale paai�kės, jog nesu ypatingas. Tiesiog dar vienas D�imis. Ji nenorėjo vaiko su vyru, kuris galbūt nebus su ja. Ne dar kart�. Ir a� galėjau tai suprasti. Nes ir pats taip jau�iausi.

Ta�iau va�iuodamas i� restorano namo supratau, kad kūdikis nepasunkintų mums gyvenimo. Viskas būtų kur kas papras�iau. Kaip tik kūdikio mums ir reikia, kad nei�byrėtume. Kad namai būtų tokie, kur u�tektų vietos visiems. Ir Patui.

Jusdamas, kaip tvink�ioja vir�utiniai rankų raumenys, vis dar maud�iantys nuo padavėjų gniau�tų, suvokiau, jog tam, kad mūsų mi�ri �eima virstų tikra �eima, mums reikia kūdikio.

Jutau poreikį vėl būti tikru tėvu. Pegei. Būsimam mudviejų su Side vaikui.

Ir sūnui, kurį i� man�s nori atimti.

��Gal galėtum man padėti, mielasis?

Sidė rengėsi į darb�. Virtuvė buvo u�krauta plėvele apdengtais sidabriniais padėklais. �į kart� tai buvo itali�ki u�kand�iai: stori, ry�iais kim�ti pomidorai, su figomis patiekiamas d�iovintas kumpis, bazilikų lapeliais apkai�ytos storos mocarelos riekelės, alyvuogių duona ir kompaktinių diskų didumo picos su jūros gėrybėmis.

Taigi padėjau �monai visk� sune�ti į automobilį, o ji man papasakojo apie renginį. �itas u�siėmimas jai vis dar �adino entuziazm�.

��Premjera. �aftsberio aveniu. Ka�kokia Holivudo �vaig�dė, norinti statyti pjeses. Ibsenas, man rodos. Ne�inau. Ka�kas skandinavi�ka. Pobūviui po spektaklio ruo�iame vai�es dviem �imtams sve�ių.

Kai jos universalas buvo prikrautas itali�kų gardumynų, ji u�trenkė dureles ir pa�velgė į mane. Ir tada suprato, kad ka�kas negerai.

��Kas yra?

��D�in�. Ir tas mulkis, u� kurio ji i�tekėjo. Jie nori i�va�iuoti i� Anglijos. Ir i�sive�ti Pat�.

��Ilgam?

Linktelėjau:

��Niek�eliai.

��Ir kas sugalvojo?

��Ri�ardas. Londonas jam netiko. Nori i�bandyti laim� Niujorke. Tarsi svarbu būtų tik jo sumauta karjera. Tarsi Patas neturėtų jokių teisių.

Sidė apkabino mane. Suprato, k� tai rei�kia.

��Kaip manai, o jeigu Patas ateitų gyventi pas mus?�� paklausiau.

��Vargu ar D�in� sutiktų.

��O jei sutiktų? Ar tu neprie�tarautum?

��Kad tik tu būtum laimingas, ma�iau.

��A�iū.

�irdį dilgtelėjo liūdnumas. Nes ji nepasakė, kad ir ji būtų laiminga, jei Patas gyventų su mumis. Suprantama, kad ji taip nepasakė. Kaip galėtų? Ji pasakė, kad neprie�tarautų, ir a� �inojau, kad mano �mona�� gera, kilni moteris, kad myli mane ir kad sako tai nuo�ird�iai.

Tai kodėl to nepakako?

Nes norėjau, kad jai mano sūnus reik�tų tiek pat, kiek ir man. Tegu santuoka ir pakeitė visk�, tegu būti Pato tė�io �mona ne tas pats, kas būti Pato tė�io drauge. Ta�iau a� norėjau, kad Sidė Pat� matytų mano akimis�� koks jis nepaprastas, koks ypatingas, koks gra�us. Norėjau, kad Sidė į Pat� �iūrėtų kaip į savo vaik�. Ta�iau tam reikia kraujo ry�io. Kad ir kaip nertumeis i� kailio, kraujo nepakeisi.

��Dievulėliau,�� aiktelėjo Sidė, metusi �vilgsnį į laikrodį.�� Turiu lėkti. Gal galėtume apie tai pasikalbėti, kai grį�iu?

��inoma.

Ji spustelėjo man rank�, pak�telėjo į skruost�.

��Viskas susikratys, ma�iau, pamatysi. Dabar lekiu. Nepamir�k, kad D�imis pasiima Peg�.

Kaip galė�iau pamir�ti?!

Sporadi�ki D�imio apsilankymai pas dukterį prilygo valstybinės svarbos vizitams. Kelios dienos iki did�iojo įvykio namus apimdavo jaudulys. Turė�iau u�jausti D�imį�� dar vien� dalinį tėvelį, atskirt� nuo jo kūno ir kraujo. Bet a� buvau kupinas apmaudo, pyk�io ir pavydo. Dėl paprastų prie�as�ių: kad mano �mona jį mylėjo pirmiau (tikrai) ir kar��iausiai (galbūt). Ir dėl prie�as�ių, neturin�ių nieko bendra su mano pavyd�ia �irdimi.

D�imis atsirasdavo, kai u�simanydavo. Kai norėdavo, nesirodydavo. Nuo to jo akcijos mūsų namuose turėjo smukti, bet taip ka�kodėl nebuvo. Nuo jo kaip nuo ��sies vanduo. Kad ir k� jis buvo padar�s, Pegė mylėjo jį be proto ir klaikdavo i� susijaudinimo, kai tas u�sukdavo apsi�erg�s savo Norton�.

I� D�imio ir Pegės a� supratau, kad vaikai nori mylėti savo tėvus, nori mylėti juos visa �irdimi.

Net ir tada, kai jie to nenusipelno.

D�imis vėlavo. Smarkiai vėlavo.

Pegė ant krėslo atramos u�sikorusi prie lango, prispaudusi veidelį prie stiklo, laukė pasirodant tėvo motociklo.

Bet D�imis neatva�iuos. Nujau�iau tai, nes taip buvo nutik� ir anks�iau. Nebus Pegės i�vykos į miest� su tėveliuku. �į kart� nebus.

Suskambo telefonas, ir Pegė puolė atsiliepti. Priklaupiau ir nuo grindų surinkau Liusės lakūnės reikmenis bei jos skraidūnus draugu�ius. Vaikai viens du i�mėto �ituos smulkius daik�iukus, o paskui pasiunta, kai jų neranda. Rūpestingai įtaisiau į viet� patarnautojo padėkl� su gėrimais.

Pegė sugrį�o į kambarį su telefonu rankoje. Stengėsi būti narsi, buvo prikandusi apatin� lūp�, kad ta nedrebėtų.

��ia tėtis. Nori pasikalbėti su tavimi.

Paėmiau telefon�.

��D�imi?

Fone girdėjosi muzika. Baby, pullmy love pump. Baby, pullmy love pump. Baby, pullmy love pump. But not so hard next time.

��A� pas dantų gydytoj�,�� garsiai, kad permu�tų muzik�, pasakė D�imis.�� į kart� nei�eis. Baisiai apmaudu. Pasistenk jai paai�kinti, gerai, Hari? Jau�iuosi tikrai bjauriai, bet atsirado �ia �is tas, k� skubiai reikia u�plombuoti.

Padėjau ragelį.

Pegės nebebuvo.

Suradau j� jos kambaryje palindusi� po antklode. Ant sienų kabojo vaikinų muzikos grupių plakatai ir įvairiausi lėlės Liusės paveiksliukai. Sustingusios �ypsenos ir tobuli pasauliai spindėjo vir� vienos ma�os liūdnos mergaitės.

Paglos�iau jai galv�.

��Tėtis, ka�iuk, atva�iuos pas tave kit� kart�. Juk �inai, kad jis tave myli.

��Jis turį sugedusį dantuk�.

��inau.

��Ir jam jį skauda.

Pegė atsisėdo, ir a� nu�luos�iau jai a�aras firmine lėlės Liusės nosinaite. M�s�iau, koks �aunus ji vaikas, ir kad nusipelnė geresnio tėvo, negu tas plevėsa. Labiau u� bet kurį kit� vaik� pasaulyje nusipelnė geresnio tėvo u� D�imį.

��Papasakok koki� istorij�, Hari. Ne i� knygos. Papasakok istorij� i� savo galvos. Tikr�.

��Tikr�?

��Uhu.

��Gerai, Pege.�� Pagalvojau valandėl�.�� Seniai seniai gyveno toks senukas, vardu D�epetas.

��Koks juokingas vardas.

��Ir D�epetas surado stebukling� pliausk�, kuri�� inai?�� mokėjo juoktis ir verkti.

Pegė abejodama �yptelėjo.

��Tikrai?

��Tikrai.

��Tu i�sigalvoji, Hari.�� Ji �ypsojosi vis pla�iau.

��Visai ne, Pege,�� nusi�ypsojau ir a�.�� Viskas �venta tiesa. Ir i� tos stebuklingos pliauskos D�epetas�� inai k�?�� padarė Pinokį.

��Kas tas Pinokis?

��Lėlė, Pege. Tiesiog med�io pliauska, kuri galėjo visk� daryti kaip �mogus. Jis mokėjo juoktis, verkti ir visa kita. Bet labiau u� visk� pasaulyje jis norėjo būti tikru tė�iu.

Ar a� pasakiau tė�iu?

Norėjau pasakyti, berniuku.

Pinokis norėjo būti tikru berniuku.

Septintas skyrius

��Tik du kartus gyvenime apie mus yra garsiai paskelbiama,�� pasakė Eimonas.�� Pirm�� skelbiant vyru ir �mona. Antr�� kai �mogus mir�ta.

Visada darbas. Net kai mano motina miegojo į�iebtomis �viesomis, kai �mona siųsdavo mane sargių, o sūnus krovėsi daiktus naujam gyvenimui kitapus vandenyno, visados buvo darbas.

Darbas�� kur kas lengvesnis dalykas negu �eima. Darbe lengviau jaustis �mogumi, kuriam �ypsosi sėkmė. K� darai darbe, namams netinka.

��Esu i� tipi�kos did�iulės airių �eimos,�� pasakojo Eimonas, �ingsniuodamas per studijos aik�tel�, įrengt� ir ap�viest� taip, kaip tuose klubuose, kur jis i�tobulino savo komiko numerius.�� De�imt vaikų.

�vilpimas i� publikos, padr�sintos elgtis taip, tarsi sėdėtų kokiame jaukiame Soho pusrūsyje, o ne nuobod�ioje studijoje Vait Sityje.

��Aha, �inau. Ar galite patikėti? De�imt. O po de�imto vaiko mano tėvai ėmėsi taikyti savo puikųjį kontracepcijos metod�. �imtaprocentinį. Kas vakar� prie� eidami gulti jie por� valandų pabūdavo su manimi, su mano broliais ir seserimis.

Net kai mano buvusi �mona kaltindavo mane, kad kimbu prie jos vyro, kai kalbėdavo apie apribojimo nutartis, nors i� tiesų tam nebuvo jokio reikalo, nes juk netrukus būsiu atribotas Atlanto vandenyno, vis vien būdavo darbas. Ir kai kiekviena valanda su sūnumi atrodydavo kaip dar viena praėjusi valanda�� tai k� nesantys tėvai labiausiai jau�ia: ne buvim� su, o atbulinį skai�iavim� buvimo skyrium�� vis vien buvo darbas, su �altomis jaukumo nuotrupomis, su greita pasitenkinimo doze, su Eimonu ir jo svaiginan�ia karjera.

��Vien� dien� mano tėtis grį�o namo anksti ir rado mano mam� lovoje su pienininku,�� pasakė Eimonas.�� Ji, suprantama, i�sigando. �O Dieve!�� ūktelėjo.�� Tik nesakyk pa�tininkui!�

Eimonas Fi�as nuėjo ilg� keli� nuo tos dienos, kai prie� dvejus metus atsirado prie mano durų, tamsiaakis, gra�us ir i�sigand�s, k� tik po komiko gastrolių, svarstantis, ar televizija padarys i� jo garsenyb�, ar suris gyv�. Dabar jis turėjo visus sėkmės atributus: �ou, kuris t�sėsi keturis sezonus, tris Nacionalinės televizijos apdovanojimus, du neįrengtus butus madinguose rajonuose (Templio Bare Dubline ir Dokuose Londone) ir�� ak, taip�� kasdienį dviejų �imtų dolerių potraukį prie kokaino.

Nors ir nukeliav�s ka�i kur nuo �aliųjų Kilkarnėjaus lankų, nors ir tap�s Londone tikra sensacija, Eimonas vis dar su malonumu vaidino did�iaakį airį berniok�, k� tik i��engusį i� fermos ir i� Korko atskridusį ankstyvuoju �Aer Lingus� reisu. Jis laikėsi įsikib�s savo praeities mitų kaip sk�stantysis palaikio gelbėjimosi rato.

Prodiusavau Eimono vėlyvo vakaro pokalbių �ou nuo pat prad�ių. �Penktadienio Fi�as� pavyko, nes i�naudojome geriausias Eimono savybes. Nepaisant tų dvejų metų televizijoje, �irdyje jis tebebuvo estrados komikas. Jis kalbėdavosi su sve�iais, juokaudavo su pramogų verslo atstovais, ta�iau u�vis geriausiai jam sekdavosi kalbėtis su savimi.

��Dauguma kūdikių Kilkarnėjuje labai gra�ūs. Tikrai, patikėkit.�� Nervingas kostelėjimas�� pauzė. Nusi�iūrėta i� jo herojaus�� Vud�io Aleno. Tiesa, dabar tas kostelėjimas jau Eimono.�� Ta�iau a� gimiau toks bjaurus, jog pribuvėja pasakė: �Jis dar negatavas� ir pa�ovė mane atgal. Ne�inau. �ia viskas kitaip: visi ginekologai�� vyrai. Kodėl? Tai tas pats, kas tapti mechaniku, neturin�iu automobilio.

Monologai apie vyrus ir moteris i� jo gimtojo Kilkarnėjaus visados būdavo geriausioji dalis. Jais jis sukeldavo did�iausi� juok� ir jų metu laisviausiai jausdavosi. Be to, buvo gana jaunas ir turėjo kur tobulėti. Per dvejus prie�ais kameras praleistus metus Eimonas įgijo pasitikėjimo savimi, kurio anks�iau neturėjo. Dabar jis nebesistengė i� paskutiniųjų patikti publikai, galėjo labiau atsidėti temai, nes �inojo, kad vis vien valdo publik�. Kaip ir kiti �monės, su kuriais dirbau televizijoje, publika buvo vienintelis dalykas jo gyvenime, kurį jis i�ties galėjo valdyti.

��M�stau, ar nevertėtų man grį�ti pas savo mergin�. Pas Mem. Ji�� tailandietė. �okėja. Na, ne visai paprasta �okėja.�� Kostelėjimas.�� Lyg ir striptizo �okėja.�� Visuotinis kikenimas. Studijos publika �oko pagal jo dūdel�. Ji juokėsi net ir tada, kai jis neskaldė pok�tų.�� auni, labai �auni mergina. �iūriu a� į nuotraukas, kur mudu drauge�� atostogos �Koh Samui�8, Kalėdos Kilkarnėjuje, �okis, kurį ji man su�oko per mano gimtadienį,�� ir man atrodo, kad mudu turėtume būti drauge. Bet tos nuotraukos yra i�kreiptas mudviejų santykių atspindys. �inau tai. Kur visi tie blogieji momentai? Mes jų nefotografavome. Ir kodėl, ka�in, mes fotografuojame tik tada, kai gerai? Kodėl nenufotografavau Mem, kai jai buvo �lapimo pūslės u�degimas? Jos PMS�� kodėl albume nėra tokių nuotraukų?�� Pasigailėtinas juokas. Pa�aipus merginų �vilp�iojimas.�� Mes i�siskyrėme, nes nesutarėme dėl vedybų. I� tiesų neved� vyrai apie santuok� �ino daugiau u� vedusius. Jei būtų kitaip, ir mes būtume ved�. A� asmeni�kai manau, kad santuokos esmė�� skirtumo tarp vienos moters ir visų kitų moterų pervertinimas. O manoji eksmergina mano�� o Dieve, o Dieve!

Staiga pasipylė kraujas. Kraujas plūdo per Eimono veid� ir rankas, ti�ko ant mikrofono. Tiek kraujo, jog negalėjai suprasti, i� kur jis.

Studijos re�isierius įsmeigė akis į mane, o Eimonas lo�telėjo atgal ir u�sidengė rankomis veid�. Publika aiktelėjo: suglumusi, i�sigandusi, bet vis dar besijuokianti, dvejojanti, ar tai ne vaidinimo dalis. A� braukdamas sau per gerkl� rod�iau vir�uje galerijoje sėdin�iam redaktoriui: i�junk, i�junk, i�junk. Staiga suvokiau, kad kraujas plūsta Eimonui i� nosies.

Visados buvo darbas. Kad ir kaip būdavo negera namie, visados buvo darbas.

Tada tiesioginės transliacijos metu kone nukrito Eimono nosis.

Ir tada nebeliko net ir darbo.

Patas apie kraustym�si nekalbėjo.

�inau, kad D�in� apie tai su juo �nekėjosi, kad bandė paai�kinti, kodėl tai daroma ir k� tai rei�kia. Ji pasakojo apie Ri�ardo darb� Manhatane, apie giminės nam� Konektikute�� pavadinimai, kurie Patui buvo tokie tolimi kaip Marsas ir Venera. Ji stengėsi sūnų nuraminti, kad nors jis negalėsi�s su manimi matytis kiekvien� sekmadienį kaip dabar, bus ilgos ilgos atostogos, per kurias jis gyvensi�s pas mane, galėsi�s matytis su senele ir Berniu Kuperiu ir daryti visa tai, kas jam patinka daryti Londone. Ji mūsų sūnui pasakė, kad jis būsi�s laimingas.

Visos tos absurdi�kos nes�monės.

O pabaigoje�� įsivaizdavau, kaip jo bly�kus neįskaitomas veidelis �velgia į motin�,�� ji meta paskutinį kozirį.

Kai jie i�va�iuosi� i� Londono ir įsikraustysi� į naujuosius namus Konektikute, kur kitapus kalvos plyti gaivios �alios ganyklos, ji jam nupirksianti vien� dalyk�, kurio jis visados norėj�s.

�unį.

�tai k� mano buvusi �mona pa�adėjo savo sūnui, �tai kas buvo kompensacija u� tai, kad jis palieka London�, palieka savo senel�, savo tėv�, savo geriausi� draug�, savo gyvenim�. Kai jie persikraustysi� į kit� �alį, ji jam nupirksianti �unį. Stebukling� kiemsargį, su kuriuo viskas susitvarkys.

Keikiau D�in�, kad jos sprendimai, jos pasirinkimai vis dar drasko mano gyvenim�. Praėjus �itiekai laiko a� vis tiek nuo jos nei�silaisvinau. D�inos �ukelės styrojo kiekviename mano gyvenimo �ingsnyje�� kaip seniai sprogusios granatos skeveldros, kaip juodi �rapnelio krislai, penkiasde�imt metų lind� i� mano tėvo kūno. Praeitis niekados tav�s nepaleid�ia, praėjusi, bet am�inai greta. Niekados nebūsiu laisvas, nes ji turi mano sūnų. Ir dabar ketina jį i�sive�ti.

Tik teisininkai gali jai sukliudyti.

Kai tik u�simindavau apie kraustym�si�� visada apsimestinai linksmai,�� mano taip mylimas veidelis virsdavo kauke.

��Ar atsiųsi man atviruk�, Patai? Ar atsiųsi tė�iui atviruk�, kai tik nukaksi į Amerik�?

��A� tau para�ysiu. Arba atsiųsiu elektroninį lai�k�. Arba gal paskambinsiu.

��Nenori atsiųsti atviruko? Man patinka gauti atvirukų. Atvirukai�� aunus dalykas.

��Bet a� ne�inau kaip.

��Mamytė tau parodys.

��Parodys? Tada galiu atsiųsti tau atviruk�. Galiu.

��Svarbiausia�� kuo grei�iau parva�iuok. Parva�iuosi ir gyvensi su manimi. Per atostogas. Tai svarbiausia. Sutarta, zuiki?

��Sutarta.

��Ir �inai, Patai?

��K�?

��Ilgesiuos tav�s.

��Ir a�,�� pasakė jis. Atsiklaupiau, suėmiau jį į glėbį ir įsikniaubiau veidu į jo pilk�vai geltonus plaukus. Jam alsuojant, u�uod�iau kar�t� �okolad�. Dusau i� meilės savo vaikui.

��Amerikoje bus �aunu,�� pasakė mano mama. Stengėsi pralinksminti abu�� ir anūk�, ir savo sūnų.�� Niujorkas, Niujorkas�� dieva�! Kaip gera dukart i�tarti. Tai pasisekė mano berniukui.

��Jis u� vandenyno,�� pasakė Patas, atgr��s į j� veidelį.�� Kaip Prancūzija. Pary�iuje. Tik truputį toliau. �inau, ten negalima nuva�iuoti traukiniu. Reikia skristi lėktuvu.

��Tau tikrai labai patiks Amerikoje, pumpurėli.

Ir įdomiausia, kad mano mama, ko gero, taip ir manė. Ji taip kar�tai ir taip tyrai mylėjo savo anūk�, jog jai terūpėjo vien jo laimė.

O jeigu jai ir atrodė, kad tai visi�ka beprotybė�� D�inai temptis jį aplink �emės rutulį, palikti draugus ir mokykl�, pamesti jo tėv� ir senel�, mesti gyvenim�, kuris pagaliau po truputį ėmė nusistovėti,�� mama nutylėjo.

Stovėjome prie mano tėvo kapo.

Ir mano motinai, ir mano vaikui kelionė į kapines�� pats geriausias būdas praleisti sekmadienio popiet�. Didieji kapų lankytojai. A� ne toks entuziastas. Ma�iau tė�io kūn� laidojimo namuose ir buvau tvirtai įsitikin�s, kad toji kibirk�tėlė, dėl kurios jis buvo kaip tik toks �mogus, koks buvo, i�skrido. Netikėjau, kad rasime jį kapinaitėse greta senos ba�nytėlės ant kalvos, ba�nytėlės, �velgian�ios �emyn į lankas, kur vaikystėje laid�iau aitvarus. Mano tėvas dabar buvo ka�kur kitur. Bet �ita vieta man�s nebeliūdino.

Neprisimenu, nuo kada tėvo kapo lankymas pasidarė nebeliūdnas. Gal po pirmųjų metų, kai visi mes ėmėme jausti dėkingum� dėl jo gyvenimo, o ne krimstis dėl jo mirties. Dabar kapo lankymas nebebuvo gedėjimo i�rai�ka. Veikiau jau praktinis veiksmas�� pakeisti gėles, nuvalyti paminkl�, nuimti nuorūk� ar skardin� nuo alaus, palikt� kokio vietinio panko, besistengian�io būti vyru.

�itie vizitai buvo ir savoti�ka apeiga. Ateidavome �ionai prisiminti tė�io, patvirtinti, jog jis mums tebėra svarbus, kad jis vis dar mylimas. Ateidavome �ionai, nes nebuvo daugiau kur eiti. Tik į prisiminimus, į sapnus ir į nuotraukas, kurios jau pradėjo blukti.

Ir buvo dar �is tas.

Daiktai kelionei į Amerik� jau pradėti krauti, ir a� pajutau poreikį nuvesti �iandien savo berniuk� prie senelio kapo, kaip kad�� nepaisydamas sveiko proto�� jutau poreikį nuvesti jį pasimatyti su seneliu, kai �is merdėjo ligoninėje. Jiedu dievino vienas kit�, kietas senas kareivis ir gra�utis berniukas, ir tada, kaip ir dabar, man atrodė, jog privalau suteikti jiedviem galimyb� atsisveikinti.

Paskui grį�ome namo pas mano mam�. Ji persiavė �lepetes, kad su Patu sode paspardytų kamuolį.

Atrodė puikiai nusiteikusi: energingai spardė plastikinį kamuolį į ro�ių krūm�, traukė Dolės Parton dainų gabalus, vis stengėsi mus įtikinti, kad ji�� ymusis Pelė. Ir tik tada, kai jos anūkėliui pabodo �aisti ir jis paspruko �iūrėti vaizdajuos�ių, kaukė nukrito.

��Oi, kaip nesaldu,�� pasakė ji purtydama galv� ir nir�iai �veisdama ir taip spindin�i� kriaukl�.�� Oi, kaip nesaldu mano meilu�iui.

Ji buvo teisi. Po jos �od�ių susim�s�iau, kiek reik�mingas bus �itas persikraustymas, koks tai bus mil�ini�kas perversmas mano sūnaus gyvenime. Patas i�va�iuoja i� Londono. Patas palieka vien� i� savo tėvų, palieka geriausi� draug� Bernį Kuperį, mokykl�, namus, palieka vis� pa�įstam� gyvenim�. Vis dar neįstengiau suvokti, kaip tai galėjo įvykti.

Mano mama teisi. Nesaldu Patui. Labai nesaldu jos berniukui.

Prireikė �iek tiek laiko, kol suvokiau, kad mama omeny turėjo mane.

Sėdėjome mano automobilyje prie D�inos namų ir nė vienas nenorėjome lipti.

Sėdėjome jau vis� am�inyb�: Patas sukinėjo radij� bandydamas pagauti Kail� Minou, o a� tiesiog sėdėjau ir �iūrėjau į jį�� į jo suveltus plaukus, �ole i�teptus drabu�ius ir į vis� jo atsainų gra�um�.

Anot Eimono, susigr��insiu Pat�, kai jis suaugs. Bet a� �inojau, kad tada mano sūnus bus jau kitas �mogus, o vaikas, kurį taip kar�tai mylėjau, bus ding�s am�iams. Taigi sėdėjome automobilyje ir tylėjome apie tai, ko neteksime. Paskui D�inos name ėmė �iebtis �viesos, ir a� supratau, kad laikas eiti vidun.

Paprastai Patas būdavo perduodamas kaip �altojo karo įkaitas sienos perėjimo punkte. Palydėdavau jį iki vartų, o D�in� laukdavo prie laukujų durų. Ir abu stebėdavom, kaip jis �engia niekieno �eme�� takeliu, �ymin�iu praraj� tarp dviejų pasaulių.

�įvakar buvo kitaip. �įvakar D�in� i�ėjo į lauk� ir priėjo prie automobilio. Nuleidau lango stikl� laukdamas pylos u� tai, kad u�sipuoliau jos vyr� arba kad vėlai grį�ome, kad sugrioviau jai gyvenim� arba dar u� k� nors. Bet ji man nusi�ypsojo su krisleliu kadaise buvusios �ilumos.

��U�eik, Hari. Ne�iūrėk taip. Viskas gerai. Ri�ardas �aid�ia golf�.

Patas staiga sukruto, u�mir�o Kail�.

��Aha, u�eik, tėveli, pamatysi mano kambarį!

Nebuvau lank�sis jų namuose. Ironi�ka, kad man juos aprodys dabar, kai lauke stovi skelbimas �parduodama�. Nery�tingai paband�iau atsisakyti, ta�iau anie du nepasidavė. Turiu prisipa�inti, man buvo smalsu. Taigi vedamas savo sūnaus ir lydimas buvusios �monos į�engiau į tikrus didmies�io namus, miesti�kos prabangos �ventov�, kur daug �viesos, daug stiklo ir daug erdvės, kur �vilgan�ios grindys, rytieti�ki nieku�iai ir subtilios nespalvotos nuotraukos ant sienų.

��Gra�u, D�in�.

��Mokes�iai ne�moni�ki. Tai viena i� prie�as�ių...

Ji nebaigė. �inojo, kad jų finansinės problemos man nerūpi.

Niekaip nepasakytum, kad �iuose namuose gyvena vaikas. Kur �aislai, kur netvarka, kur chaosas? Patas paėmė mane u� rankos ir laiptais u�sitempė auk�tyn. D�in� susinėrusi ant krūtinės rankas vis �ypsodamasi u�lipo paskui mudu.

Pato kambarys pasirodė pa�įstamas. Visur pilna senų ��vaig�d�ių karų� �aislų: pora plastikinių �viesos kardų, daugybė a�tuonių colių dyd�io figūrėlių, ne�varių pilkų �Tūkstantme�io sakalo� lū�enų ir kovinių �vaig�dėlekių, kuriais �aisdavo prie� kelet� metų. �ia stovėjo knygos, man pa�įstamos i� anų labanaktukų laikų, knygos, kurias skaitydavau, kol jis u�migdavo�� Kur gyvena laukiniai �vėrys�, �Tigriukas, kuris atėjo arbatos�, �Senis besmegenis�, �Liūtas, burtininkė ir drabu�ių spinta� ir, �inoma, visi privalomi ��vaig�d�ių, karų� priedai ir paveikslėlių knygelės. �ia buvo labai senų �aislų: apdau�ytų kubelių su raidėmis, aplamdyta pliu�inė be�d�ionė, pavadinta D�ord�u,�� vienas Pato nukrypimas į jaukų mink�tų �aisliukų pasaulį. Taip pat nauji daiktai: antklodė ir pagalvės su �Grėsmės �e�ėliu�, mokykliniai vadovėliai, Hario Poterio knygos mink�tais vir�eliais ant nediduko ra�omojo stalo.

�itas kambarys buvo didesnis u� t�, kurį turėjo, kai gyveno su manimi. Ir kur kas tvarkingesnis. Arba pasikeitė jo nevar�omi įpro�iai, arba �ių namų tvarka kur kas grie�tesnė.

��Tėveli, kaip tau mano kambarys?

��Fantasti�kas, zuiki. Matau, turi �ia vis� savo turt�.

��Taip.

D�in� paglostė jam galv�.

��Patai, gal lipk �emyn ir truputį pa�iūrėk film�.

Mūsų berniukas apstulbo.

��Galima? Dar ne laikas į lov�?

��is vakaras ypatingas. Gali eiti ir pasi�iūrėti pirm�jį film�.�� Minėdama pirm�jį film�, D�in� omeny turėjo pirm�jį ��vaig�d�ių karų� film�.�� Ne vis�� tik iki droidai suims belaisvį, gerai?�� Sena giesmelė, ar ne? �itaip ji visados sakydavo�� tik iki droidai suims belaisvį. Esu tai girdėj�s. Netgi pats taip sakydavau.�� Paskui i�sivalyk dantis ir apsivilk pi�am�. A� noriu pasikalbėti su tavo tė�iu.

Patas, negalėdamas patikėti laime, nubildėjo �emyn. D�in� �ypsojosi man mudviejų sūnaus kambaryje.

��Hari,�� pasakė ji.

��D�in�,�� pasakiau a�. Ji tokia liauna ir gra�i. Mano buvusi �mona.

��Noriu tau �į t� pasakyti.

��Nagi?

��Ne�inau, kaip i�reik�ti �od�iais. Turbūt tiesiog noriu tau pasakyti�� a� nenoriu jo i� tav�s pavogti.

��Tai gerai.

��Kad ir kas nutiktų�� kad ir kur būtume�� tu visada būsi jo tėvas. To niekas nepakeis.

Nieko neatsakiau. Nepasakiau, kad ryt� ma�iausi su advokatu. Nepasakiau, kad Patas pro i�vykimo vartus �engs tik per mano lavon�. Supratau, kad ji stengiasi būti gera. Bet ji man nepasakė nieko, ko ne�ino�iau.

��Hari, gyvenimas negali vis� laik� suktis apie praeitį. Mes tiesiog galvojame apie ateitį�� Ri�ardas ir a�. Apie mūsų �eimos ateitį. Todėl ir kraustomės. Noriu, kad pasistengtum suprasti. Mes tiesiog galvojame apie ateitį. �tai k� daro �eima, Hari.�� Paskui ji nusijuokė.�� Ar galiu tau �į t� parodyti?�� Nei i� �io nei i� to ji susijaudino, tarsi būtume k� tik susipa�in� svetimi �monės, var�omi mandagumo.�� Ar neskubi?

��D�in�, man priklauso visas pasaulio laikas.

Taigi i� Pato kambario nusekiau paskui j� į tre�i� auk�t�. Ten buvo lyg ir nedidukė studija. Mėlynas Macintosh kompiuteris, kartotekos dė�utės, knygų lentyna. Ant ra�omojo stalo�� dvime�io, nuogu�io, besi�ypsan�io sekliame baseine Pato nuotrauka. D�inos kambarys.

Ji atidengė didel� plok��i� kartonin� dė�� ir i�traukė pluo�t� nuotraukų. Visose buvo Patas. Nuotraukų buvo turbūt kokie du tuzinai. A�tuonių ir de�imties formato, nespalvotos, profesionaliai nufotografuotos.

Ir gra�ios.

Fotografuota, matyt, prie� por� mėnesių, dar vasar�, nes Pato plaukeliai dar ilgi ir pasipūt�, dar iki nukerpant, o oda �velniai įdegusi. Jis pats iki pusės nuogas, laimingas ir tryk�tantis gyvenimo d�iaugsmu. Daugumoje nuotraukų juokiasi, o kitose droviai �ypsosi. Viskas fotografuota t� pa�i� saulėt� popiet�. Jis kvailiojo prie�ais fotoaparat� man nepa�įstamame sode. Galbūt D�inos sode. �itų namų sode.

�ios nespalvotos mano sūnaus nuotraukos u�ėmė man kvap�. Nes fotografas į�velgė mano sūnaus dvasi�.

Nuotraukose Patas baseine koja tė�kė �ėruojan�i� vandens migl�, slydo �lapia �ole kone sprogdamas i� malonumo, spyrė plastikinį kamuolį į sodo tvorel�, raitėsi i� juoko. Akys, veidas, liaunos galūnės�� fotografas nieko nepraleido. Buvau priblok�tas, kad ka�kas sugebėjo �itaip u��iuopti esm�.

��Tu fotografavai?

D�in� papurtė galv�.

��Tik �it�,�� pasakė.

Ir ji man i�tiesė dar vien� nuotrauk�. Ai�kiai daryt� t� pa�i� dien�, tuo pa�iu aparatu, bet ne to paties fotografo. Nuotraukoje Patas stovėjo ir nedr�siai �ypsojosi objektyvui. Greta stovėjo jauna moteris�� egzoti�kai atrodanti, besi�ypsanti, viena ranka apglėbusi nuogus mano sūnaus pe�ius. Ji buvo gra�i. Ir seksuali. Nuostabi. Kiekvieno svajonė.

��Tu nesi mat�s mano draugės Kazumi, ar ne?�� paklausė D�in�.�� Mes metus Tokijuje drauge gyvenome. Dabar ji Londone. Bando įsidarbinti fotografe. Ji įsimylėjo Pat�. Pats matai.

Ir a� panūdau su ja susipa�inti. Su �ita fotografe, kuri pa�velgė į mano sūnų ir pamatė jo �velni� giedri� siel�. Su nepa�įstam�ja, sugebėjusia pa�velgti po atsargia nesi�ypsan�ia kauke, kuri� jis i�moko dėvėti. Su moterimi, kuri į mano sūnų �velgia tomis pa�iomis akimis kaip ir a�.

Staiga galvoje gimė mintis, mintis, nuo kurios prasideda i�davystė, pati pavojingiausia mintis, kokia tik gali kilti vedusiam vyrui.

Ji �ia. Ji egzistuoja.

Tik a� jos dar nesutikau.

A�tuntas skyrius

Maniau, kad advokatas padės man i�laikyti sūnų. Įsivaizdavau, jog jis pasakys, kad D�in� nori sulau�yti ka�koki� nelie�iam� gamtos taisykl�, ir kad teisingumas jai to nieku gyvu neleis.

Ir a� bevilti�kai klydau.

��Bet juk tėvas turi tam tikrų teisių? Juk taip?

��iūrint, k� turite omeny, sakydami �tėvas�,�� pasakė Naid�elas Batis.�� Juk yra visokių tėvų, ar ne? Vedusių tėvų. Nevedusių tėvų. Įtėvių, patėvių, globėjų. Apibrė�kite, koks tėvas, pone Silveri.

��Jūs suprantate, k� turiu omeny, Naid�elai. Meilės-ir santuokos tėvas. Spermos-ir-kiau�inėlio tėvas. Tave-gandras-atne�ė tėvas. Biologinis tėvas. Seno sukirpimo.

��A, seno sukirpimo. �itoks tėvas.

Naid�elas Batis buvo nedidukas kovingas vyri�kis, pagarsėj�s tuo, jog kovoja u� skyrybų teismuose apmulkintų vyrų ir tėvų teises.

Kai susipa�inau su juo, kai jis atstovavo man skyrybų su D�in� metu ir per paskesnes mūsų rietynes dėl to, kur gyvens Patas, ma�os Naid�elo akutės slėpėsi po storais akinių stiklais. Lazerio stebuklas i�gydė jo trumparegyst� ir i�vadavo nuo akinių. Ta�iau i� įpro�io jis vis vien į pasaulį �velgė �nairom ir todėl atrodė įtarus, nepatiklus, prie�i�kas ir ie�kantis bėdos.

A� taip ir neatleidau jam pavad�io kovojant su D�in�. Jam norėjosi parodyti j� Babilono kek�e, su�lugdyti teisme, o man �irdis neleido taip elgtis. Kad ir kas tarp mudviejų nutiko, D�in� nenusipelnė, kad su ja būtų �itaip kovojama. Ir mano sūnus nenusipelnė.

Pasidaviau kovoje dėl globos, nes maniau, kad taip geriausia Patui. Stengiausi elgtis padoriai. O dabar jau�iausi paskutinis mulkis.

Batis turėjo savų prie�as�ių fanati�kai kovai u� vyrų teises. Jo praeityje buvo santuoka su kitataute, dukterys dvynės ir bjaurios skyrybos. �inojau, kad po to jis savo dukterų nebematė. Vis dėlto įsivaizdavau, kad mano reikalus jis gali pakreipti kitaip.

��Mano �mona negali to padaryti, tiesa? Ji negali tiesiog taip imti ir i�sive�ti mano sūnaus gyventi į kit� �alį. O gal gali?

��Ar tas i� tėvų, kuriam suteikta teisė apgyvendinti pas save vaik�, trukdo kontaktui?

��Naid�elai, kalbėkit �moni�kai, gerai?

Jis atsiduso.

��Jeigu jie persikraustys, ar jūsų buvusi �mona nebeleis jums matytis su vaiku?

��Atlanto vandenynas nebeleis man matytis su vaiku.

��Bet jūsų buvusi �mona neketina riboti jūsų bendravimo su vaiku?

��Ji riboja mano bendravim� su vaiku persikraustydama į kit� �alį.

��Suprantu.

��Klausykit, k� galima padaryti? Kaip j� sustabdyti? Nesvarbu, kokiais būdais, Naid�elai. Nesvarbu, k� jums reikės sakyti ar daryti. Viskas tiks.

��Man nesmagu sakyti�� bet ar a� nesakiau? O jūs norėjote �aisti pagal Kvinsberio markizo taisykles.

��Svarbiausia, Naid�elai,�� ar ji gali i�sive�ti mano berniuk� i� �alies?

��Be jūsų sutikimo�� ne.

��Mano sutikimo?

Jis linktelėjo.

��Jeigu ji i�sive� jūsų sūnų i� �alies be jūsų sutikimo, pasielgs labai bjauriai.�� Jis piktai �yptelėjo.�� Mes tai vadiname pagrobimu.

��Jai reikia mano sutikimo?

��Būtent.

��Bet juk tai puiku, ar ne? Fantastika, Naid�elai. O k� ji gali padaryti, jei a� sutikimo neduosiu?

��Jai teks kreiptis į teism� su pra�ymu leisti i�sive�ti vaik� ilgam laikui be tėvo sutikimo.

��Vadinasi, jei ir nesutiksiu, nebūtinai sulaikysiu j�?

��Jeigu nenorite duoti sutikimo, o ji nori kovoti, visk� spr�s teismas. �tai kuo tai baigsis. Ar jums būtų sudėtinga lankyti vaik�, jei jie persikraustytų?

��Na, tai Konektikutas. Turbūt nepavyktų sulakstyti �e�tadienio popiet�, ar ne?

��Ne, bet anoji pusė, be abejo, teigs, kad yra daugybė pigių skryd�ių i� Londono į Rytų Krant�. O jūs, kiek pamenu, turite ger� darb�.�� Jis u�metė akį į savo u�ra�us.�� Televizijos prodiuseris. �inoma. Turėtų būti įdomu. Gal esu k� mat�s?

��Pradėjau su �Mar�io Meno �ou�. Dabar darau �Penktadienio Fi��.

��O, puiku. Kodėl Kilkarnėjaus merginos per seks� u�simerkia?�� Vud�io Aleno kostelėjimas. Pamėgd�iota puikiai.�� Nes jos negali pak�sti patenkinto vyro vaizdo. Mirk i� juoko.

Ta proga prisiminiau, kad Baris Tvistas, laidos vyriausiasis redaktorius, vis� savait� atakavo mane �inutėmis, kad paskambin�iau. Kompanija staiga susirūpino dėl Eimono, o man ramybės nedavė kiti dalykai. Bet pirm� kart� man i� tiesų pri�ilo, k� Martis turėjo omeny sakydamas, jog negerai, kai visus kiau�inius deda viena vi�ta. Jei Eimonas �lugs, su juo �lugsiu ir a�.

��Jei jie persikraustys, ar jūsų buvusi �mona nesuteiks jums priimtino priėjimo?

��K� tai rei�kia?

��Ar jūs dar pasimatysite su sūnumi?

��Na, ji sako, kad galė�iau atva�iuoti. Ir matytis su juo per atostogas. Arba jis parva�iuotų �ionai. Bet juk tai ne tas pats, ar ne? Ne tas pats, kas drauge būti Londone. Ne tas pats, kas gyventi drauge.�� Palingavau galva.�� Jau�iu, kaip jis... tolsta.

��Pa�įstu t� jausm�.

��Ne�inau, kaip mes jam tai paai�kinsim. T� persikraustym� į Amerik�.

��Oi, septynme�iui gali įkalbėti bet k�. Tik klausimas�� kodėl turėtumėte tai daryti? Paklausykit, pone Silveri. Mes galime priversti j� pra�yti sutikimo i�sive�ti vaik� i� �alies. Galime įtikinti teism�, kad jei jie persikraustytų, vaikui kiltų koks nors pavojus. Jei bus prieita iki teismo, tai u�ims daug laiko, traumuos ir kainuos. Ir įspėju�� baigtis nenuspėjama.

U�gniau�iau nor� pasi�iūrėti į dviejų besi�ypsan�ių mergy�ių nuotrauk� ant jo stalo. Nes �inojau, kad Naid�elas Batis kovojo lygiai taip pat ir pralaimėjo.

��Kas nutiko man, nebūtinai nutiks ir jums,�� skaitydamas mano mintis pasakė jis.�� Jūsų �monai reikės smulkiai i�dėstyti numatomas vaiko gyvenimo s�lygas. Būstas, mokslas, sveikata, i�laikymas, vaiko prie�iūra, kontaktas. Tada teismas nuspr�s, ar reikia kontroliuoti kuri� nors i� tų s�lygų.

��Kokie �ansai?

Tyloje girdėjosi jo alsavimas.

��Menki. Yra toks motinos pirmumo veiksnys. Suprantat, kas tai yra?

��Ne.

��Tai rei�kia, kad devyniasde�imt devynis kartus i� �imto tėvas praki�a.

��Bet tai nes��ininga.

��Vaiko auginimas po skyrybų beveik visados�� motinos prerogatyva. Įstatymai turi rūpintis vaiko gerove. I� tiesų įstatymai rūpinasi motinos norais. Pagaunate skirtum�? Ne vaiko gerove, o motinos norais. Jei jūsų buvusi �mona įtikins teism�, kad ji visai neketina kliudyti jums susitikti su vaiku ir kad vaiko gerovė nenukentės nuo to, jog pasikeis jų gyvenamoji vieta, tada galės jūsų vaik� ve�tis kur panorėjusi. Atsipra�au u� asmeni�kum�, būtent taip man ir nutiko.

Jis pasiėmė nuotrauk�, kurį laik� tyrinėjo, paskui vėl pastatė ant stalo, dabar jau veidais į mane. Ma�iau du besi�ypsan�ius vaikus, am�iams prarastus jų tėvui.

��Tada nėra jokios vilties.

��Vilties visados yra, pone Silveri. Galite neduoti sutikimo. Galime pateikti pra�ym� dėl ry�io su vaiku nutarties. Tai bent jau �iek tiek j� prilaikys. Jai teks į oro uost� va�iuoti aplinkkeliu. K� gali �inoti, galbūt ji netgi nebei�vyks i� �alies.

��Ar nutartis reik�, kad man turi būti leista matytis su berniuku? Ji negalės u�drausti man matytis su Patu?

��Na, ne visai. Jūs turėsite ry�į kaip ry�io su vaiku nutartyje nurodytas asmuo.

Nurodytas asmuo. Kadaise buvau tėvas. Dabar�� nurodytas asmuo.

��Pone Silveri, mūsų visuomenėje daug girdime apie nesamus tėvus. Apie padorius tėvus, kuriems dėl teisėjo u�gaidos u�drausta bendrauti su jų vaikais, daug nekalbama. Turiu omeny, tikr�ja to �od�io prasme su�lugdytus �mones. Nervinį i�sekim�. Savi�udybes. Alkoholizm�. �irdies priepuolius. Tokį auk�t� kraujospūdį, kad insultas nei�vengiamas. Apie vyrus, kuriuos pribaigė vaikų netektis. Apie vyrus, kurie nepadarė nieko bloga.

��Bet a� padariau.

��K�?

��A� padariau bloga. A� nesu toks, kaip tie vyrai. Mano pirmoji santuoka. Skyrybos. Dėl visko a� kaltas.

��Dėl ko jūs kaltas?

��Dėl mūsų skyrybų. Dėl suirusios santuokos. A� kaltas. A� permiegojau su kita moterimi.

Mano advokatas nusikvatojo.

��Pone Silveri. Hari. Tai visi�kai nesvarbu. Jūs neprivalote būti i�tikimas savo �monai. Velniai rautų, visi dulkinasi su svetimomis.�� Jo veidas vėl surimtėjo.�� Pone Silveri, jūs turite dar �į t� nuspr�sti. Ir tai yra visų svarbiausia.

��K�?

��Turite sav�s paklausti, kas bus, jei laimėsite.

��Tada viskas bus gerai, ar ne? Viskas gerai. Jei laimėsiu, Patas liks �alyje, o D�in� neturės jokio kito pasirinkimo. Kaip tik to ir norime, tiesa?

��Na�� kaip jūsų buvusi �mona jausis, jei neįeisite jai persikraustyti į Amerik�?

��Turbūt... ims man�s nek�sti. Ims nek�sti i� visos �irdies.

Nebe pirm� kart� prisiminiau D�inos svajon� gyventi Japonijoje, svajon�, kuri� pavogiau mūsų vestuvių dien�. Dabar pavog�iau jos svajon� gyventi Amerikoje. Bū�iau jai dukart sukliud�s ie�koti laimės.

��Būtent, pone Silveri. Jūs neleistumėte jai gyventi savo gyvenimo ten, kur ji pasirinko gyventi. Ir labai tikėtina, kad tai kaip nors paveiktų jūsų sūnų. Ties� sakant, tai beveik garantuota. Tiesiai �viesiai: jei jūs sukliudytumėte jai i�vykti, ji grei�iausiai jį prie� jus nuteiktų. Apsunkintų jūsų susitikimus. Visk� apsunkintų. Būtent taip paprastai nutinka.

��Tai jūs manote, kad turė�iau duoti jai sutikim� i�sive�ti Pat� i� �alies?

��A� taip nesakiau. Bet jūs, pone Silveri, turite kai k� suvokti apie �eimos teis�. Mes nesiki�ame. Turiu omeny teisininkus. Kol tėvai sutaria, visk� paliekame jums. Jeigu negalite susitarti, įsiki�ame mes. Ir mumis atsikratyti gali būti labai sunku.

Susim�s�iau, koks bus mano gyvenimas, kai Patas bus Amerikoje. Koks jis bus tu��ias. Pagalvojau, koks bus mano gyvenimas su Side ir Pege, kai Patas i�va�iuos. Mes trise kartais labai �auniai leisdavome laik�, taip bus ir ateityje. Ka�kaip prisiminiau vien visokius kvailiojimus, kaip antai �okius pagal Kailės muzik�, krap�tinėjim�si su lėle Liuse ir tas ramias tylias akimirkas, kai u�sidarydavome nuo pasaulio ir net nejausdavome poreikio kalbėtis. Ta�iau kai Patas bus kitoje laiko juostoje, net geriausias akimirkas temdys �e�ėlis. Įdomu bus stebėti, kaip auga Pegė. Bet, antra vertus, kaip gali tinkamai u�auginti ka�kieno kito vaik�, kai neu�auginai savojo. M�s�iau, o koks bus mano gyvenimas, jei D�in� ir Patas nei�va�iuos. Įsivaizdavau, kaip ji vengia man�s, pyksta ant man�s dėl nesusiklos�iusios jos vyro karjeros, kaltina mane dėl visko, kas jos gyvenime nenusisekė. Stengiausi nuspr�sti, kas būtų geriausia mano sūnui, tikrai stengiausi, ta�iau mane gniu�dė suvokimas, kaip stipriai a� jo ilgesiuos.

��Kad ir k� dary�iau, vis vien jo neteksiu,�� pasakiau.�� A� negaliu laimėti, ar ne? Ar a� duosiu sutikim�, ar neduosiu, vis vien nutiks tas pats. A� antr� kart� jo neteksiu.

Naid�elas Batis atid�iai nu�velgė mane.

��Remkitės savo �eima,�� pasakė Naid�elas Batis.�� Toks mano patarimas. Ne advokato, o �mogaus patarimas. Neu�mir�kite, k� turite, pone Silveri. Mylėkite savo �eim�. Ne t� �eim�, kuri� turėjote kadaise. T�, kuri� turite dabar.

Devintas skyrius

�engiant į prekybos centr� mudviem su Pege keli� u�tvėrė stora jauna moteris: ji susilenkusi �aukė ant kokių penkerių metų zirzlenan�io ma�iaus.

��Ronanai, paskutinį kart� tau kartoju�� ne!

��A� noriu,�� sukūk�iojo Ronanas. Drebantis smakriukas visas buvo i�terliotas snargliais ir a�arom.�� Noriu, mama. Noriu, noriu, noriu.

��Daugiau negausi, Ronanai. Norėk sau į sveikat�, bet negausi, supratai? Jau daug suvalgei. Jei dar valgysi, bus bloga. Jei būsi geras berniukas ir suvalgysi pietus, rytoj vėl nupirksiu.

��A� noriu dabar, mama! Noriu dabar!

��Daugiau negausi ir jokių kalbų. Pabaik, Ronanai.

��Noriu, noriu, noriu!

��tai ko tu nori, Ronanai,�� staiga nebetekusi kantrybės riktelėjo moteris, �iupo Ronan� u� rankos, apsuko ir kaip reikiant u�plojo per u�pakalį. Kart�, kit�, tre�i�. Ir a� pama�iau, kad moteris visai ne stora. Ji buvo nė��ia.

Ronanas akimirkai nutilo,�� akys i�siplėtė i� nuostabos,�� o paskui i� visos gerklės paleido dūdas. Nė��ioji moteris nusitempė jį paskui save, o vaiko bliovimas sklido nuo kulinarijos iki namų apyvokos reikmenų skyriaus.

Mudu su Pege persimetėme supratingais �vilgsniais.

Ji sėdėjo parduotuvės ve�imėlyje veidu į mane ir tabalavo kojomis. Manau, abu pagalvojome t� patį.

A�iū Dievui, mes ne tokie.

Neretai prekybos centre mudu pasijusdavome vir�esni u� kitus. Su nebyliu siaubu �velgdavome į visas tas nusigalavusias, neretai nė��ias jaunas mamytes, tempian�ias savo bliaunan�ius vaiki��ius pro saldumynų lentynas, į visus tuos grėsmingai tylius i�raudusius tė�ius, tuoj pratruksian�ius nuo vienintelio savo suirzusių, paniurusių vaiku�ių �od�io, ir mudviem atrodydavo�� mes u� juos geresni.

Manau, Pegei atrodė, jog tai tik gerų manierų problema. Kaip a�tuonme�io vaiko, jos deramo elgesio supratimas prilygo Nensės Mitford9. Tie bjaurūs �monės, akivaizdu, ne�ino, kaip reikia elgtis prekybos centre. Ai�ku kaip dien�. O a� kuo puikiausiai i�manau prekybos centro etiket�.

Kai Sidė dirbdavo, ruo�davo u�kand�ius konferencijai Sityje ar vai�es Vest Ende, ir mudu su Pege ateidavome apsipirkti vieni, vis u�mesdavau akį į tas tikras mamytes ir tėvelius, apsiperkan�ius drauge su savo tikrais sūneliais ir dukrytėmis, ir pamanydavau�� ir ko gi �ia pavydėti?

Pasi�iūri į barniais kunkuliuojan�i� tikrų tėvų ir tikrų vaikų realybꠗ ir kas �ia gera? �monių tir�tynėje prekybos centre prie� jo u�darym� ateina min�ių, jog ne viskas i� tiesų taip jau gra�u, kaip atrodo.

Mudviem su Pege būdavo smagu. Gal dėl to, kad i�vykos į prekybos centr� vis dėlto būdavo ganėtinai retos, lyg kokie nedideli nuotykiai. Nors, tiesa, dabar, kai �Food Glorious Food� i�populiarėjo, taip nutikdavo vis da�niau, bet mes vis vien patenkinti zvimbdavome tarp lentynų. Pegė, sėdėdama ank�toje prekių ve�imėlio kėdutėje, laikydavo pirkinių s�ra�� ir pritariamai juokdavosi, kai �vilpdamas tarp lentynų kartais nepaisydavau grei�io apribojimų. Ir nors visiems kitiems mes, ko gero, atrodėme kaip eilinis tėtis, i�ėj�s su dukra apsipirkti, nebūdavo jokių apgailėtinų smulkmeni�kų kivir�ų, be kurių neapsieidavo daugelis tikrų tėvų ir vaikų.

Mudu buvome u� juos geresni.

Mudu su Pege prekybos centre visados prisijuokdavome.

Taip bent jau būdavo iki �iandien.

Viskas per tigriuk� Tonį. Jei Pegė nesirgtų priklausomybe trys-dubenėliai-dribsnių-per dien�, �i mudviejų i�vyka į prekybos centr� būtų buvusi tokia pat neskausminga ir rami, kaip ir visos kitos.

Bet tigriukas Tonis visk� sugadino.

��Duona,�� pasakė Pegė. Skaitydama savo mamos sudaryt� pirkinių s�ra�� ji susiraukė.

��Turim,�� pasakiau a�.

��Pienas?

Pakėliau plastikinį pusriebio pieno butelį.

��Mū.

Pegė nusijuokė, paskui prisimerkė:

��Tu... Tua... rius...

��Tualetinis popierius. Pa�iūrėkim! �tai, Pege. Daug prisikrovėm. Va�iuojam!

��Tada tik mano pusry�iai.�� Mudu buvome prie javainių lentynų. I� visų pusių akį traukė ry�kiaspalvės dė�utės ir vylingi animacinių filmų veikėjai.�� Dribsniai. Garrrdu!

��Jų nereikia, Pege. Namie pilna javainių.

��Dribsnių nėra, Hari. Tigriuko Tonio nėra. Garrrdu!

Pegė mėgo tuos dribsnius. O gal jai tiesiog patiko tigriukas Tonis ir jo visuotinai �inomas posakis. Ta�iau a� jau ne kart� buvau mat�s analogi�kų jos nesutarimų su mama.

Pegė mėgo dribsnius, bet Sidė visados pirkdavo javainių rinkinį. Ir nera�yta mūsų namų taisyklė skelbė, kad Pegė turi visk� suvalgyti�� ir �Coco Pops�, ir kvie�ius, ir bjauriuosius �Ypatinguosius K�,�� ir tik tada pirksime kit� javainių rinkinį. Mes negalime pirkti naujo javainių rinkinio vien todėl, kad ji su�lam�tė visus dribsnius.

Kai i�kildavo diskusija dėl dribsnių, Sidė papras�iausiai nueidavo tolyn ir viskas tuo baigdavosi. Ta�iau su manimi Pegė nujautė, kad pergalė ir naujas dribsnių pakas jau beveik jos rankose.

��Hari, mamytė sakė.�� Ji i�sitempė ir nuo lentynos pasisiekė did�iulį pak� dribsnių. Tigriukas Tonis nusi�iepė man. Jis vypsojo ir tada, kai atėmiau dė�� ir pasta�iau atgal į lentyn�.�� Oi, Hari. Tu nuvylei mane, labai nuvylei.

��Ne, Pege. Klausyk, nupirksime dribsnių, kai suvalgysi visa kita. Pri�adu, gerai?

Veiduku nuslinko tamsus debesėlis.

��Pirksime dabar. Tu�tuojau. Tikrai, Hari. A� nejuokauju.

��Ne, Pege.

Ji ėmė rop�tis i� prekių ve�imėlio. Buvo �iek tiek per didelė būti ve�iojama tokiu ve�imėliu, ir ve�imėlis staiga pasviro į �on�. Puoliau gaudyti Pegės.

��Jėzau Marija, Pege, prasiskelsi galv�.

��Neminėk Dievo vardo, Hari. Labai pras�ioki�ka.�� Ji pasi�iupo dribsnių pak�. A� atėmiau ir vėl įgrūdau į lentyn�. Į mus ėmė �vilg�ioti �monės. Taip, kaip mes spoksojome, kai Ronanas u� savo zirzimus ir kaprizus gavo į kailį.

��Baik darkytis, Pege, ir va�iuojam namo.

Prisiartinau norėdamas j� paimti ir įsodinti atgal į ve�imėlį, bet Pegė i�sisuko.

��Neliesk man�s, Hari. Tu man ne tėvas.

��K� pasakei?

��Girdėjai.

Vėl norėjau j� paimti, bet ji atsitraukė por� �ingsnių ir jau garsiau kniauktelėjo:

��Noriu pas mamyt�. Tu ne mano tėvelis. Neapsimetinėk juo.

Senyva ponia su dviem skardinėm ka�ių ėdalo ir paku�iu �okoladinių �irniukų krep�elyje stabtelėjo pasiai�kinti, kas vyksta.

��Kas nutiko, ma�ute?

��Viskas gerai,�� pasakiau.

��Atleiskit,�� nyp�telėjo ta nukar�usi katė.�� Ne su jumis kalbu. Kalbuos su mergaite.

��Jis elgiasi taip, tarsi būtų mano tėvelis, bet jis man ne tėvelis,�� pasakė Pegė, o jos akys staiga priplūdo gailes�io sau.�� Jis man ne tėvelis. Tik apsimeta.

��Na, va,�� pasakiau.�� Dabar a�aros.

��Koks jūs baisus �mogus,�� parei�kė senė.

Pro �alį kaip tik ėjo jaunoji nė��ia mama ir Ronanas. Ronanas buvo kur kas linksmesnis. Bebaigi�s tra�ku�ių pak�.

��Kas nutiko, �irdele?

��Jai liūdna,�� paai�kino nukar�ėlė katė.�� Ji nori mamytės.

��Kas jis toks, kai būna namie?�� bakstelėjo man�s link jaunoji mamytė.

��Manau, niekas,�� įki�o savo trigra�į senė.�� Ar jūs kas nors esate? Ar jūs jos tėvas?

��Na, ne visai.

��Ne, tikrai ne,�� parei�kė Pegė ir apsikabino Ronano mamos koj�.�� Mano tėvelis turi motocikl�.

Senoji ponia susiglostė plaukus. Ronanas spoksojo į mane su nepatikliu susidomėjimu. Snukelis visas aplip�s tra�ku�ių krislais. Atsargos �iemai, būtų pasakiusi mano mama.

Staiga i�dygo parduotuvės apsaugininkas. Rudi mar�kiniai, skusta galva ir bicepsai.

��Kas �ia vyksta?

Paband�iau paimti Peg�, bet ta at�oko taip, tarsi artin�iausi su kruvinu elektriniu pjūklu.

��Neleiskite jam man�s liesti!

��Jis tav�s daugiau nė ma�uoju pir�teliu nepalies,�� pa�adėjo senoji ponia.

��Tegul tik pabando,�� pagrasino Ronano mama.

��Mamyte,�� pravirkdamas sulemeno Ronanas. Burnoje matėsi ap�lepnotų tra�ku�ių gabalai.

��A� visk� i�siai�kinsiu,�� pa�adėjo parduotuvės apsaugininkas.

Tada tas skustagalvis baltasis vyrukas nubertu rausvu storu kaklu prisiki�o man prie veido. Jo mėsingos rankos �velniai prigludo man prie krūtinės. Per jo petį ma�iau, kaip senoji ponia ir jaunoji mamytė globsto Peg� ir visos piktai dėb�ioja į mane.

��Norė�iau su jumis �nektelėti, pone,�� pasakė apsaugininkas ir suėmė mane u� rankos.�� Pri�iūrėtojų kabinete. Tada �iūrėsim, ar reikia kviesti policij�.

Įsiut�s nusipur�iau jo letenas.

��Policij�? Absurdas.

��Ar esate �io vaiko tėvas?

��A� esu jos motinos vyras.

��Patikrinsim.

��Niekur a� su jumis neisiu. Mes va�iuojam namo.

Netvarus mandagumo �ydas dingo i� jo akių. Man pasirodė, kad jis apsid�iaugė, jog to nebereikia.

��Eime su manimi, ponuli,�� kiek tylesniu, bet ka�kodėl kur kas įtikinamesnių balsu paliepė jis.�� Galima tai padaryti gra�iai, galima nelabai, bet vis vien eisi su manimi.

��Nes�monės,�� pasakiau.�� Visi�kos nes�monės.

Bet leidausi nuvedamas apsaugininko, o Pegė liko su savo naujosiomis gynėjomis.

��Mama,�� i�girdau niurzgant Ronan�.�� Ar galiu...

��Ne, velniai tave rautų, negali,�� atkirto jo mama.

Dvi valandas praleidau kambarėlyje, skirtame vagi�iams, ve�imėlių lau�ytojams ir visokio plauko kvailiams. Tik a� ir spuoguotas apsaugininkas. Galų gale buvo nuspr�sta policijai neskambinti. Paskambino mano �monai.

I�girdau jas ateinan�ias: �ingsniai aidėjo sandėlių ir kabinetų labirinte prekybos centro gilumoje. Durys atsivėrė, ir �tai jos, mano �mona ir mano podukra, lydimos ka�kokio balta�varkio vadybininko.

��Labas, Hari,�� pasisveikino Pegė.�� Koks �ia kambarys?

��Ponia,�� kreipėsi balta�varkis vadybininkas,�� ar �ia jis?

��ia jis,�� patvirtino Sidė.�� Mano vyras.

Neatrodė, kad ji būtų dėl to labai laiminga.

��Pasistenk smagiai praleisti laik�,�� pasakė Sidė. Sėdėjome juodame taksi, kuris slinko su Vest Endo pavakarės spūstimi.�� inau, kad tu nenusiteik�s kur nors eiti. Po to, kai buvai suimtas.

��A� nebuvau suimtas.

��Ne?

��A� tik buvau pakviestas apklausti.

��A.

��Tai skirtingi dalykai.

��inoma. Bet būk geras, pasistenk, kad tau būtų smagu. Dėl man�s.

��Pasistengsiu,�� pa�adėjau.�� Dėl tav�s.

Sidė visados mane lydėdavo į su darbu susijusius renginius.

Laidos debiuto pobūviai, laidos pabaigtuvių pobūviai, begalė apdovanojimų teikimo i�kilmių ir visi kiti privalomi pasilinksminimai, kuriuos mudviem reikėjo i�tverti kaip mano, �Penktadienio Fi�o� prodiuserio, profesinio gyvenimo dalį. Ji niekuomet nesiskųsdavo.

Kitaip negu D�in�, kuri i� tokių renginių paprastai grį�davo paplūdusi įnir�io a�aromis, nes kas nors elgėsi su ja kaip su kvai�a, nes ji�� namų �eimininkė. Kitaip negu D�in�, Sidė, atrodo, i� tiesų tuose renginiuose smagindavosi. Arba vardan man�s bent jau apsimesdavo, kad jai smagu.

O �įvakar mano eilė pabūti greta Sidės. Mūsų laukė Maisto tiekėjų gildijos organizuojama vakarienė. Pirm� kart� į j� pakviesta �Food Glorious Food� generalinė direktorė. A�� jos antroji pusė.

��Ar tikrai man nereikėjo kostiumo?�� paklausiau. Tebevilkėjau medvilninį nertinį ir rusvai �alsvos spalvos kelnes�� drabu�ius, kuriais buvau sulaikytas.�� Ar nebus jie visi kostiumuoti?

Sidė nu�velgė mane dvejodama. Ji buvo taip u�siėmusi problema, kuo jai pa�iai rengtis�� galiausiai �murk�telėjo į juod� trump� suknel�, neslepian�i� kojų, kurios man taip patinka, �okėjos kojų, kojų, kurios nepadarytų gėdos pa�iai Sidei Karisei,�� kad a� jai i�dulkėjau i� galvos.

��O kas vilkima per vakarienes pas tave? Na, per tas, kur einame, kai baigiasi �Penktadienio Fi�as�?

��Eini taip, kaip esi. Rengiesi k� nori. Bet tai televizija.

��Ai, tiks. Man sakė, kad renginys neoficialus.

Renginys turėjo vykti restorane �Deng�. Kadaise buvau ten su Eimonu ir pora vyriausiųjų redaktorių i� televizijos. Did�iulė dar�inė, kur patiekiamas �iuolaiki�kas rytieti�kas maistas�� tai rei�kia nepriekai�tingai serviruoti patiekalai, kokių gautum Soho ir Kinų kvartalo restoranuose, tik �ia jie patiekiami po Deno Siaopino10 paveikslais, nutapytais ironi�ku End�io Vorholo11 stiliumi, ir kur kas ma�esnėmis porcijomis. �Deng� padavėjai vilki dailius Mao kostiumus i� �anchajaus Tango. Klientai paprastai vilki brangius kasdienius drabu�ius, kokiais mes puikuojamės mano laidoje.

Bet tik ne �įvakar.

Kai mūsų taksi priva�iavo, man skrandis apsivertė�� visi vyrai �įvakar oficialiais kostiumais.

Tik ne a�, �inoma.

��O Dieve,�� aiktelėjo Sidė.�� Atleisk, Hari.

��Na na.

��Nori grį�ti namo?

��A, kaip nors.

��Tu neprivalai, mielasis. A� kalta.

��Noriu tave �įvakar paremti. Kas blogiausia gali nutikti?

��Jausiesi kaip paskutinis mulkis?

��Būtent.

Įėjome vidun. Slinkau per kostiumuotųjų mini� kaip vienuolė per vie�namį, jau�iau nustebusius �vilg�iojimus, girdėjau prunk��iojimus, bet į niek� nekreipiau dėmesio. Nesileisiu, kad saujelė ka�kokių prekiautojų vi�tienos vėrinukais sukliudytų man lydėti savo �mon� jai tokį svarbų vakar�. I� kitapus salės kaip pami�usi ėmė mojuoti Salė, Sidės padėjėja. Ji ėmė brautis mudviejų link. Salė mums lyg ir giminaitė�� pusiau sesuo D�inai, pas mane anks�iau dirbusi aukle. Ji buvo apsivilkusi ka�koki� pra�matni� vakarin� suknel�, �ilkin�, be petne�ėlių,�� kaip kokia lėlė Liusė, i�sipus�iusi į pasimatym� su lėlinu Briusu. Pirm� kart� ma�iau j� pasipuo�usi� kaip suaugusi� moterį. Ji buvo labai entuziastingai nusiteikusi, tik mane pama�iusi prigeso.

��Kas nutiko Hariui?

��Jis ne�inojo,�� paai�kino Sidė.

��Su tavimi nori susitikti Lukas Mūras,�� prane�ė Salė ir �iupo Sid� u� rankos.

��Lukas Mūras? Jis yra?

��Ir jis nori su tavimi susipa�inti,�� tiesiog nebenustygo Salė.�� Jis man sakė, kad girdėjo daug gero apie �Food Glorious Food� ir galbūt turėtų verslo pasiūlymų.

��Kas tas Lukas Mūras?�� paklausiau.

��Jis tiesiog, kaip �ia pasakius, svarbiausias �mogus pasaulyje,�� sutar�kėjo Salė.�� Jam priklauso �Cakehole� bendrovė.

��Lukas Mūras gauna didum� maisto tiekimo u�sakymų finansiniame rajone,�� paai�kino Sidė.�� Jei Sityje k� nors dediesi į burn�, didelė tikimybė, kad maist� pristatė Luko Muro �Cakehole�.

��Einam,�� tempė Salė mano �mon�. Neatsilikdamas nusekiau i� paskos.

Lukas Mūras buvo stambus vyri�kis. Auk�tas, stotingas tarsi buv�s atletas, kuriam tik dabar ima kauptis svarai. Plaukai kiek per ilgi �mogui, kuris nėra Rod�s Stiuartas. Spėjau, kokių keturiasde�imties, bet su �iuo smokingu atrodantis puikiai.

I� karto pajutau jam antipatij�.

Jis buvo apsuptas kikenan�ių pataikūnų, gaudan�ių kiekvien� jo �odį.

��Atrodo, mokslininkai atrado maist�, suma�inantį moters seksualinį potraukį devyniasde�imt devyniais procentais,�� pasakė jis.�� Tai vestuvinis tortas.

Kol jo pakalikai staugė i� juoko ir �luostėsi linksmybės a�aras, Lukas Mūras pastebėjo Sal�. Ta stūmė Sid� į priekį.

Ir tada jis pamatė Sid�. Tada jis pamatė mano �mon�.

��Jūs turbūt ta moteris, kuri turi visame mieste geriausi� nedidel� maisto tiekimo firm�,�� pasakė jis, paėmė jos rank� ir nepaleido.

��O jūs turbūt sald�ialie�uvis kip�as,�� nusi�ypsojo Sidė.

��Tikrai�� girdėjau labai daug gera apie jūsų kompanij�. Mums reiktų veikti i�vien. Pa�iūrėkim, ar negalėtume vienas kitam kuo nors padėti.

��Patrauklu,�� pasakė Sidė. Pastebėjau, kad ji nelau�o rankos stengdamasi i�silaisvinti i� to seno i�tvirkėlio.�� ia mano vyras.

Lukas Mūras pirm� kart� pasi�iūrėjo į mane.

��Maniau, jis jūsų durininkas.

Palai�ūnai ėmė burtis aplink mus. Man u�kaito skruostai, ir �mona mane u�sistojo:

��Mano vyras�� inomas �mogus, pone Murai. Haris Silveris�� televizijos prodiuseris.

��Na, �inoma,�� pasakė Lukas Mūras, ai�kiai apie mane niekad nė negirdėj�s.�� A� kar�tas jūsų darbo gerbėjas.

��A�iū.

��Martis Menas tikrai buvo ypatingas, kai dirbote drauge. Liūdna, kad jam taip nutiko, ar ne? Visos tos laidelės su blausiom antra�tėm ir dideliu poveikiu. ��e�i įkal� studentai� ir visos kitos. A� nieko prie�, kad �monės daro pinigus. Anaiptol. Bet a� labai d�iaugiuosi, kad dabar dirbate su Eimonu Fi�u.

Įspūdinga. Ir malonu.

��Eimonas Fi�as,�� kniauktelėjo vienas palai�ūnas,�� velni�kai geras.

��Taip,�� pritarė Lukas Mūras.�� Jis turi B lygio �armo.

Nusi�ypsojau prikand�s lie�uvį. Kodėl apie B lygį kalba tik C, D ir E lygiams priklausantys �monės?

��Be to,�� t�sė Lukas Mūras,�� narkomanai visados turi savoti�ko �avesio, ar ne? Visados įdomu� kas bus toliau.

��Jis ne narkomanas,�� pasakiau.�� Jį kamuoja i�sekimas.

Ta�iau Lukas Mūras su manimi jau baigė. Jis �iek tiek palinko į priekį, kilstelėjo Sidės rank� ir pabu�iavo. Visų akivaizdoje!

Vos neapsivėmiau.

��Man visada reikia gerų �monių,�� pasakė.�� Mano verslui reikia tokios moters kaip jūs, Side. Mums i� tiesų reikėtų pabandyti k� nors nuveikti drauge.

��Mielai,�� atsakė mano �mona. Tada jie apsikeitė vizitinėmis kortelėmis, ir a� jau�iau, kad tai nėra vien mandagumas.

Jiedu dar pasimatys.

��Gal Lukui Murui reikėtų su Pege nueiti į parduotuv�,�� pasakiau taksi pakeliui namo. Vakaras buvo niekam tik�s, a� buvau girtas, apsėstas pavydo ir pavarg�s nuo �monių, �iūrėjusių į mane taip, tarsi turė�iau i�eiti pro u�pakalinį i�ėjim�.�� Gal tas �iknius Lukas Mūras paai�kintų jai, kodėl ji negali gauti dribsnių, kai tik u�simano. Gal Lukas Mūras paai�kins Pegei, kodėl netik�a �unsnukis jos tėveliukas apsirei�kia tik tada, kai jam u�eina noras. Gal gerasis Lukas Mūras...

��Hari,�� Sidė paėmė mane u� rankos.�� Nusiramink, katinėli. Lukas Mūras nenori man�s vesti. Jis nenori manimi rūpintis, skaityti Pegei ir drauge ruo�ti Kalėdų vakarien�.�� Ji paglostė man veid� �velniai kaip kadaise.�� Jis tik nori mane i�dulkinti.

��A,�� atsiliepiau ir prablaivėjau.

��Ar �inai, kiek kartų per dien� moteris mato tokį �vilgsnį?

��Vien�? Du?

Ji tyliai nusijuokė.

��Gal net daugiau. Bet a� esu i�tekėjusi moteris. Taigi u�si�iaupk ir pabu�iuok mane, kvaily.

Taigi pabu�iavau j�, jausdamasis es�s kvailys, o drauge dėkingas ir laimingas, ir iki ausų įsimylėj�s. A� jokiais būdais neprarasiu �ios nepaprastos moters. Negaus jos nei Lukas Mūras, nei niekas kitas. Nebent i�krės�iau koki� kvailyst�.

O kodėl turė�iau taip padaryti?

De�imtas skyrius

Ant i�kabos �Parduodama� greta D�inos namų įstri�ai i�ved�iota�� PARDUOTA. Kai ji atvėrė duris, pama�iau hole pristatyta dė�ių daiktams. Tai i� tiesų vyksta.

Norėjau su Patu nuveikti ka�k� ypatinga. Įprastos sekmadienio trejybės �filmukai, parkas, pica� buvo tarsi per ma�a. Norėjau, kad jis gerai pasilinksmintų. Norėjau matyti i� d�iaugsmo nu�vitusį veidelį. Norėjau, kad jis prisimintų �i� dien�.

Taigi patraukėme į Somersetų namus Strando gatvėje. Tai did�iulis senas pastatas, bet į jį mes neketinome eiti. Atva�iavome �ionai dėl fontanų.

Mums davė spalvingus skė�ius, ir mes pasileidome lakstyti po fontanų mi�k� kieme. Mano sūnus net prisimerkdavo i� malonumo, kai vanduo dunksteldavo į jo skėtį.

D�enas Kelis, pamaniau. �Dainuoju lietuje�. Tiesiog dainuoju ir �oku lietuje.

Kai atėjome, kieme buvo nema�ai �monių, ta�iau netrukus kiti vaikai ir jų tėvai i�sivaik��iojo ie�koti sausesnių ir ramesnių pramogų. O Patui niekaip nebuvo gana tų fontanėlių, kuriuos ka�koks genijus įrengė �ito gra�aus seno pastato kieme. Somersetų namuose prabuvome vis� popiet�: vis lakstėme tarp fontanų i�kėl� vir�um galvų skė�ius. �lapi nuo galvos iki kojų, dunksin�iomis ir i� laimės kone sprogstan�iomis �irdimis.

Kai ėmė temti, nuva�iavome pas mano mam� ir nuėjome į sen�jį park�. Trise. Mano mama, mano sūnus ir a� vaik�tinėjome palei e�er� lapkri�io pavakarės prieblandoje. Parke buvo tu��ia. Visi i�sivaik��iojo. Nukrit� lapai po kojomis, tas �iemos kvapas ore, �iburiai ir migla, ir dar vieni nuslenkantys metai.

Ir a� prisiminiau kit� dien� �iame parke. Dien�, kai nuo �ydrojo varpelio nuėmėme papildomus ratukus.

Prisiminiau, kaip mano tėtis, jau su viduje augan�iu vė�iu, nors mes apie tai dar ne�inojome, bėga paskui �ydr�jį varpelį, jau visai nebelaikydamas, bet vis kartoja tuos tris �od�ius.

A� tave laikau.

Paskui, kai visai sutemo, parve�iau Pat� jo motinai. Palydėjau jį iki durų, priklaupiau prie�ais, kad būtume vienodo dyd�io.

Pabu�iavau, pasakiau, kad būtų geras berniukas, ir apglėbiau taip tvirtai, tarsi niekada jo nebepaleis�iau.

O kit� ryt� Patas, jo motina ir jos naujasis vyras�� visi i�skrido į savo nauj� gyvenim� kitoje �alyje.

Eimono nė kvapo.

Prane�ėjas atėjo ir i�ėjo, o studijos publika ėmė nerimti. Kiekvien� minut� �ia susirinkusių �monių nuotaika biuro. Jie �ionai atėjo smagiai praleisti laik� ir, kaip pasakytų mano mama, pasijuokti i� lėk�tų i�daigų. Bet laukti, kol pasirodys �vaig�dė, jau darėsi per sunku. Operatoriai nuobod�iavo. Suflerė sėdėjo prie�ais savo monitorių ir mezgė. Studijos re�isierius prisispaudė ausines ir ka�k� suburbuliavo vir�uje sėdin�iam redaktoriui. Pasi�iūrėjo į mane ir gū�telėjo pe�iais.

��Atvesiu jį,�� pasakiau.

Persirengimo kambario durys buvo u�rakintos. Pabeld�iau ir pakvie�iau Eimon� vardu. Jokio atsako. Padau�iau stipriau, i�vadinau jį �ūdo gabalu ir liepiau atidaryti. Tyla. Ir tada galų gale sportba�ių �lepsėjimas.

Eimonas atrakino duris. Įėjau vidun, o jis suklupo prie tualetinio staliuko ir ėmė ka�ko ten ie�koti. Nusikeikiau, paman�s, kad nar�o kelių nubirusių kokaino kruopelių. Bet, pasirodo, ie�kojo ne to.

��Ji ka�kur �ia,�� pasakė.�� inau, kad ji�� va!

Jis atsistojo rankoje gniau�damas kelias purvinas popieriaus skiautes. Paskleidė jas ant staliuko ir ėmė dėlioti tarsi koki� dėlion�, skirt� vaikams iki penkerių. Tai buvo azijietės merginos nuotrauka. Tamsiaodės. Gra�ios. Ka�kur buvau j� mat�s.

��Mem,�� pasakė Eimonas.�� Mano gra�uolė Mem. Oi, ir kaip tu gali būti tokia �iauri? A� taip tave mylėjau, kale tu paskutine.

�iūrėjau, kaip jis sudėlioja į skutelius sudraskyt� nuotrauk�. Polaroid, tipi�ka įsimylėjėlių nuotrauka turistų lankomoje vietoje. Vyras ir moteris vasari�k� dien� prisimerk� �iūri į objektyv� prie�ais Notre Dame. Eimonas ir jo Mem Pary�iuje.

��Eimonai, kas nutiko?

��Ji i�tekėjusi. Pasirodo, ji i�tekėjusi, kad j� kur!

��Mem i�tekėjusi?�� Prisiminiau, kaip Mem i�sineria i� suknelės striptizo klube, kuriame dirbo. Neatrodė i�tekėjusi.�� Bet ji atrodė tokia... nei�tekėjusi.

��Turi vyr� ir vaik� Bankoke. Ma�� berniuk�. Pato am�iaus. Pasirodo, vis� �it� laik� ji jiems siuntė pinigus.

��Dieve.�� Apglėbiau jį per pe�ius.�� U�jau�iu, Eimonai.

��Mudu susitikom. Pasikalbėti apie tai, kad galbūt vėl vertėtų susieiti. Atrodė, kad ji to nori. Ilgisi man�s. Ir a� nupirkau jai �ied�. Su�adėtuvių �ied� i� Tiffany. Tikr�. Argi ne juokinga? Kai ji nuėjo į tualet�, ko jos ten eina, norėjau paslėpti �ied� jos piniginėje. Norėjau, kad būtų staigmena. Ir tada radau jos, jos vyro ir ma�o vaiko nuotrauk�. Kalė. Hari, maniau, kad ji sakė ties�, kai kalbėjo, jog nori grį�ti pas mane. Bet a� tebuvau sumauta pinigų ma�ina.

Abu su�iurome į sudarkyt� nuotrauk�, kuri� jis vėl bandė sulipdyti.

��Kaip manai, Hari, ar bus gerai, jei sulipdysiu lipni�ja juostele? Kaip sakai? Ar geriau klijais?

��Paklausyk, Eimonai. Apie tai teks galvoti vėliau. Keli �imtai �monių laukia tavo �Penktadienio Fi�o�.

��ou? Kaip a� galiu galvoti apie �ou, kai Mem turi vyr� ir vaik�?

��Turi galvoti. Tokios taisyklės. Eini, kai nenori. Rodai puikų �ou, nors pa�iam kaukti norisi. Tokį gyvenim� pasirinkai. Negali pasiimti laisvo vakaro vien todėl, kad ka�kas u�gavo tau �irdį.

��U�gavo? Sumaigė ir i�gr�ė. Mergina, kuri� noriu vesti, negali u� man�s tekėti, nes tai nepatiktų jos vyrui. Man reikia dozės, Hari. Ten mano �varke. Laikiau ekstra atvejui. �tai ir prireikė. Gal patrauksi, a?

Dabar a� jau įsiutau. I�ėmiau i� jo �varko ma�� kokaino ry�ulėlį ir �vystelėjau jam į veid�.

��Ir dėl jos tu suskydai? Dėl ka�kokios mergiotės? Ji ten Tailande turi vyr� ir vaik�, tai tu puoli prie stebuklingų miltelių? Ar pablūdai? Nori visk� mesti dėl ka�kokios mergiotės?

��Ne dėl ka�kokios mergiotės�� dėl tos mergiotės. Negi nieko nei�manai apie meil�, tu apgailėtinas �unsnuki Hari?

��Pakankamai, brolyti. Klausyk, a� �inau, kad Mem�� gra�i moteris. Bet jūroje ne viena gra�i �uvelė.

��Ir visos labai slid�ios, Hari.

Jis pakėlė kokain� ir įsigrūdo į ki�en�. Susiki�o nuotraukos skiautes. Praėjo kliudydamas mane ir stabtelėjo tarpdury.

��Ai, ir k� tu supranti, Hari? Tu juk ved�s vyras. K� tu i�manai apie romantik�?

Sekmadieniais būdavo blogiausia.

Be Pato poilsio diena, rodos, buvo be pabaigos.

Slankiojau po namus, jau�iausi apleistas, negalėjau pa�inti savo gyvenimo. O Pegė virtuvėje talkino Sidei gaminant jos ypatinguosius pyragiukus.

Numaniau, kad pyragėliai �Food Glorious Food� reikmėms, o ne mūsų pietums, nes jų buvo kokie �e�i �imtai. Po vis� virtuv� i�dėliotų ant sidabrinių padėklų. Ma�i te�los apvalkalėliai, į kuriuos prie� kepdamos mano �mona ir jos duktė rūpestingai dėjo mėsos, kapotų �esnakų ir �olelių įdaro.

��Teksasieti�ki pyragiukai,�� pasakė Sidė.

��Kaubojų mergai�ių maistas,�� pridėjo Pegė.

Stovėjau tarpdury ir �iūrėjau, kaip juodvi dirba. Abi atsiraitojusios rankoves, vienodomis prijuostėmis, abiejų juodi plaukai suri�ti ir nedengia jų gra�ių veidų. Atrodė, kad joms smagu.

��Ilgu be jo, mm?�� paklausė Sidė.

A� linktelėjau, o ji patrynė man rank�. Nereikėjo ai�kinti, kaip jau�iuosi sekmadieniais. Pakankamai mane mylėjo, kad suprastų.

��Gal reikia pagalbos?�� pasiūliau.

��K�� tavo?�� prunk�telėjo Pegė.

Sidė nusi�ypsojo.

��inoma.

Pegė parodė man, kaip tai daroma.

Turi paimti te�los skrituliuk�, į viduriuk� įdėti truputį mėsos, pabarstyti prieskonių ir �esnako, tada perlenkti ir sulipdyti kra�tus taip, kad i�eitų sukta pynutė.

Keista, bet, pasirodo, �ioje srityje buvau visi�kas nevėk�la. Mano per daug prikim�tas pyragiukas i�si�iojo, dar nė nepadėtas ant padėklo. I� prad�ių mums visiems trims buvo labai juokinga, kad mano pyragiukai niekam tik�. Ta�iau po kurio laiko, kai jie ir toliau ply�inėjo, juokai nuslopo.

��Ne taip, Hari,�� atsiduso Pegė.�� Tu dedi per daug įdaro.

Ji savo mitriais pir�tukais pademonstravo, kaip reikia daryti, ir netrukus mano technika pagerėjo. Saky�iau, Pegė buvo atleista i� mokytojos pareigų, ir kurį laik� visi laimingi triūsėme apimti vieningos pyragiukų darymo nuotaikos. Paskui ka�kodėl pajutau, kad nebenustygstu vietoje.

��inai k�,�� pasakiau.�� Gal a� aplankysiu mam�.

��Tikrai,�� pritarė Sidė.�� Ji apsid�iaugs.

��Ar apsieisit be man�s?

Jos abi buvo per daug mielos, kad atsakytų į tokį paik� klausim�.

Ne a� vienas ilgėjausi Pato. Prie mūsų namų laukė nedidukas berniukas. Gra�us murzinas vaikas su senu, apdau�ytu, jam kiek per dideliu dvira�iu.

��Kur Patrikas?�� paklausė jis.

��Patas? Pato nėra. I�vyko an� savait�. Į Amerik�.

Berniukas linktelėjo.

��inojau, kad i�va�iuoja. Tik ne�inojau, ar jau i�va�iuos.

��Taip, i�va�iuos. Tai yra i�va�iavo. Kartu mokėtės?

Bet vaiko nebebuvo. Numynė tuo dvira�iu, i� pa�iūros priklausiusiu vyresniajam broliui arba seseriai. Ma�as berniukas, svarstantis, k� jis be mano sūnaus vis� dien� veiks.

Bernis Kuperis. Pato pirmasis geriausias draugas.

Mano vaikystėje buvo daugybė �monių, pas kuriuos galėjau u�sukti neperspėj�s.

Visi tie draugai, ant kurių slenks�io i�dyg�s �inojau, kad man�s laukia �iltas svetingumas. Dabar visi draugai jau suaug�, a� rimtas vyras, ir vienintelis �mogus, kurį galiu aplankyti neprane��s,�� mano mama.

��Hari, labas, branguti,�� pasisveikino įsileisdama mane.�� Kaip tik rengiausi i�eiti.

Apstulbau.

��Sekmadienį? Eini ka�kur sekmadienį?

��Su teta Etele einu į Klubo sal�. Einame �okti linijinių.

��Linijinių �okių? Tų kauboji�kų? O a� maniau, pasi�iūrėsime televizorių.

��Oi, Hari,�� nusijuokė mama.�� Televizorių galėsiu �iūrėti ir po mirties.

Suskambo durų skambutis ir vidun į�engė septyniasde�imtmetė kaubojė. Vietoj įprastinio visiems gyvenimo atvejams tinkan�io nertinio, gėlėto sijono ir masyvių mokyklinių sandalų tetulė Etelė, kuri man visai ne tetulė, buvo pasipuo�usi pla�iakra�te skrybėle, blizgan�iu �varkeliu su kutais ir kauboji�kais batais.

��Labas, Hari, meiluti. Eini �okti su mumis?

��Etele, puikiai atrodai,�� pagyrė mano mama.�� irdele, �iupk savo ginkl�.

��Veikiau, senele, �iupk savo ginkl�,�� pataisė tetulė Etelė ir abi griausmingai nusikvatojo.

��Etelė jau ne pirm� kart�. Ji jau specialistė. Tiesa, Etele?

Tetulė Etelė kukliai �yptelėjo.

��Moku �Lengv� �ingsnį�, �Harvudo tryptinį� ir �Pa�ėlusias kojytes�. Man vis dar sunkiai einasi su �De�imtuku u� �okį �a �a� ir �Trilapiu krypuotiniu�.�� Ji ėmė nerangiai tūp�ioti po svetain� ir kone susidūrė su skais�iai �alios spalvos pufu.�� ingsnis pirmyn į kair�, perkeliam svorį�� kilstelim de�inį kelį ir pasūpuojam pėd� į �alis�� de�inį kelį kilstelim auk��iau.

��Etele, �ia tavo ��a �a�?

��Ne, �irdele, �ia mano �Trilapis krypuotinis�. Ir �inai, k� tau pasakysiu? Jis daro stebuklus su mano strėnomis.

Pasi�iūrėjau į tetul� Etel�, paskui į mam�.

��Juk neisi �itaip apsirengusi?�� pratariau.

Be reikalo nerimavau. Mama ketino i� prad�ių pasi�iūrėti, ar jai patiks, o tik paskui pirkti kauboji�k� kostium�. I�lydėjau juodvi. Ir tik laukdama, kol tetulė Etelė i�vairuos savo Nissan Mikr� į gatv�, ji atsigr�ė į mane.

��Tu atgausi jį, mielasis. Nebijok. Jis sugrį� pas mus.

��Tikrai? Nesu toks tikras, mama.

��Vaikams reikia tė�ių.

��Tė�iai dabar tiek neberei�kia, kaip tavo laikais.

��Kiekvienam vaikui reikia abiejų tėvų, mielasis. Tikrai. Tango �okama dviese.

�irdis neleido mamai pasakyti, kad niekas jau nebe�oka tango.

Net ir ji.

Tetulė Etelė pyptelėjo ir nuleido savo Nissano langelį.

��Traukinys i�va�iuoja,�� pasakė ji.

Namo grį�au po vidurnak�io.

Lova buvo u�imta. Pegė miegojo motinos glėby metodi�kai �iulpdama nyk�tį. Tamsūs plauku�iai prilip� prie i�kilios vaiki�kos kaktytės, tarsi vaikas kar��iuotų.

��Blogas sapnas,�� su�nib�dėjo Sidė.�� Apie tai, kaip jos tėtis nusivertė nuo motociklo. Palauksiu, kol įmigs, ir nune�iu atgal į jos lov�.

��Nieko tokio. Tegu miega �ia.

��Tu nieko prie�, katinėli?

��Visai ne.

Pabu�iavau �mon� ir nuėjau miegoti ant sofos. Ir i� tiesų buvau nieko prie�. Pegei �i�nakt reikia mamos. O gulint vienam ant sofos nereikia jaudintis, kad pabus Pegė ar kad Sidė bus pernelyg pavargusi mylėtis, ar kad susigrobsiu per daug antklodės. �ia niekas tav�s neapkabins, bet ir niekas nesudrums tavo miego.

�tai kaip yra su miegojimu ant sofos. Prie to galima priprasti.

��Tau reikia į gyvenim� susigr��inti bent kiek romantikos,�� pasakė man Eimonas. Jis stumtelėjo makaronus i� vienos lėk�tės pusės į kit�. Pastaruoju metu jis nedaug valgė.�� Jaudulio, Hari. Aistros. Naktų, kai neini miegoti, nes negali būti skyrium. Tau reikia visa tai prisiminti. Pakrutink smegenin�.

��Manai, kad turė�iau �monai dovanoti gėlių?

Jis u�vertė dangun akis.

��Manau, kad turėtum įsitaisyti meilu��.

��A� myliu �mon�.

��Na, ir? Romantika�� viena i� pagrindinių �mogaus teisių. Kaip maistas, vanduo ir pastogė.

��Tu kalbi ne apie romantik�. �iūri, kur palesinti savo gaid�iuk�. Galvoji apie savo susitraukusį pimpal�. Kaip visada.

��Vadink kaip nori, Hari.�� Jis nulydėjo akimis padavėj�, nune�an�i� jo lėk�t� su nebaigtu valgyti maistu.�� Bet jei ma�umytį nuklysi į �on�, santuokai �alos nepadarysi. Tik sutvirtinsi.

��Pabandyk tai paai�kinti mano �monai.

��Oi, tavo �mona nesu�inos.

��Bet a� �inosiu. Tu nesupranti. A� nenoriu naujos moters. A� tik noriu susigr��inti savo �mon�. Kad būtų taip, kaip buvo.

��Jūs, ved� vyrai, juokingi,�� sukikeno Eimonas.�� Dejuojate, kad po sena vedybine antklode nebeliko jaudulio.

Bet neturite dr�sos i�eiti ir ko nors pasiie�koti. Gerai �inai, ko nori, bet kinkos per silpnos tam gauti.

��Toks jau tas vedusio vyro likimas.

��Koks�� frustracija? Nusivylimas? Iliuzijų �lugimas? Miegojimas su moterimi, kurios negeidi? Skamba velni�kai puikiai, Hari. Skamba siaubingai. Patvirtina, kad vesti neverta.

��A� vis dar geid�iu Sidės,�� pasakiau, ir tai buvo tiesa.

Kartais stebėdavau jos veid�, kai ji ne�inodavo, kad į j� �iūriu, ir negalėdavau atsistebėti, kokia ji gra�i, negalėdavau atsistebėti, kokį jausmų antplūdį ji man sukelia nepakrutinusi nė pir�telio.

��Manau, kad ir ji vis dar man�s geid�ia. Kai prisimena.

Eimonas nusijuokė.

��A� noriu pasakyti, kad santuoka negali baigtis vien todėl, kad baigėsi medaus mėnuo,�� pasakiau.

��Bet medaus mėnuo�� geriausias k�snelis.

��Nesijaudink dėl mudviejų seksualinio gyvenimo�� ia viskas gerai. Kai turime tam jėgų. Tik�� na, ne�inau. Atrodo, nebeliko ugnelės. Ji am�inai dirba. Arba grį�ta namo pavargusi. Arba vandens �ildytuvas sprogsta. Seniau taip nebūdavo.

��Moterys kei�iasi, Hari,�� atsilo��s į �nekas leidosi Eimonas.�� Tau reikia suvokti, kad tam tikrais savo gyvenimo laikotarpiais moteris yra tarsi pasaulis.

��Kaip tai?

��Na, nuo trylikos iki a�tuoniolikos ji tarsi Afrika�� nepaliestos �emės. Nuo a�tuoniolikos iki trisde�imties ji tarsi Azija�� kar�ta ir egzoti�ka. Nuo trisde�imties iki keturiasde�imt penkerių kaip Amerika�� visi�kai i�tyrinėta, bet dosni savo turtų. Nuo keturiasde�imt penkerių iki penkiasde�imt penkerių ji kaip Europa�� truputį pavargusi, �iek tiek nukamuota, bet vis dar su daugybe įdomybių. O nuo penkiasde�imt penkerių ji kaip Australija�� visi �ino, kad ji ka�kur yra, bet retas kuris varginasi jos ie�koti.

��Tau prireiks geresnės med�iagos negu �ita, kai grį�i.

��Aha,�� sausai tarstelėjo Eimonas.�� Kai grį�iu. Atsipra�au.

Jis nuėjo į tualet�. Su studija buvome sutar�, kad Eimonas gali atostogauti tol, kol suims save į rankas. �inojau, kad jį slegia priverstinė pertrauka. Bet studija pareikalavo, kad, jeigu nori grį�ti į eterį, jis turi atsikratyti savo įpro�io. Tam ir �itie pietūs. Reikėjo įtikinti Eimon�, kad jam reikia specialistų pagalbos.

Eimonas grį�o prie stalo. Akys blizgan�ios ir pavandenijusios, oda balta kaip popierius. Ir vėl, pamaniau. Pabaksnojau sau į nosį, ir jis servetėle brūk�telėjo prie �nervės prikibusi� baltų miltelių pleiskan�.

��Ups,�� sukikeno.

��Klausyk, Harlėjaus gatvėje yra gydytoja. Ji gydo... i�sekim�. Studija nori, kad pas j� nueitum. A� eisiu su tavimi.

��Ai, kokios �ia nes�monės. Kas a� tau? Vaikas? Man nereikia jokios pagalbos.

��Paklausyk man�s, Eimonai. Tu turi did�iulį talent�, o dabar priėjo iki to, kad visk� su�iksi.

��Hari, man nereikia pagalbos.

��Jeigu nenueisi pas gydytoj�, anks�iau ar vėliau neteksi savo laidos.

��Man viskas gerai.

��Tu tikrai susigadinsi sveikat�.

��Tai jau mano reikalas.

��Grei�iausiai turėsi nemalonumų su policija.

��Velniop j�.

��Visus savo kruvinu prakaitu u�dirbtus pinigus perleisi per nosį ir nuleisi tualete.

��Darau su jais k� noriu.

��Ir tau susitrauks pimpalas.

��K�?

��K� girdėjai.

Jis valandėl� spoksojo į mane.

��Tai kokia tos gydytojos pavardė?

Eimono mobilusis pradėjo vibruoti. Neskambėjo, o tik truk�iojo. Jis atsiliepė ir pradėjo kalbėti, nors �ia mobiliaisiais kalbėtis buvo draud�iama. Skambino jo buvusi mergina. Mem. Po kelių akimirkų jis jau kone verkė, pir�tai nervingai nar�ė juodų plaukų kupet�.

��A� nelendu prie tav�s... Dvide�imt �inu�ių? Gal ne tiek daug? Bet a� tik noriu pasimatyti su tavimi, tu mano citrinom kvepiantis saldainiuk... Kodėl? Noriu pasikalbėti, paai�kinti... Mem, mudu galime vėl būti drauge... A� noriu, kad tu �oktum tik man vienam... Būk gera, ma�yte...

Į jį paniekinamai ėmė �nairuoti prie gretimo staliuko sėdintys du verslininkai.

��Kas tas juokdarys su mobiliuoju?�� pasakė vienas.�� ia lyg ir neturėtų būti mobiliųjų.

��Ei,�� kriuktelėjo kitas, vaidindamas mobiliuoju kalbantį molį.�� A� va�iuoju traukiniu...

Eimonas atsigr�ė į tuodu.

��Jis juk neskambėjo, ar ne?�� grie�tai pradėjo jis.�� A� i�jungiau gars� ir palikau tik vibracij�, ar ne? Taigi jokio suknisto skirtumo, ar a� kalbu prakeiktu telefonu, ar jūs, prietrankos, kalbatės apie finansų rink�, Taigerį Vuds�12 ar mėginat nusita�yti iki �emės graibymo, ar ne?

Kaip pir�tu į akį, pamaniau ir mostelėjau, kad atne�tų s�skait�. Reikėtų tai įkomponuoti į program�. Bet dievulėliau�� atrodė, kad jis tuoj pratrūks.

Kol mums grasino, kad tuoj gausim į snukį, prisiminiau, kaip Eimonas sakė, kad moteris�� tarsi pasaulis.

Jei �i teorija teisinga, tai mano �mona�� Amerika. Po metų su trupu�iu vedybinio gyvenimo ji vis dar iki galo nei�tyrinėta.

Kartais man atrodo, kad a� jos visi�kai nepa�įstu.

Ne�inau, kodėl ėmiau va�inėti pro buvusius D�inos namus. �inojau, kad ten nieko nėra. Naujieji gyventojai dar neatsikraustė, ir netgi paplaukusi auklė i�sine�dino atgal į savo Bavarij�. Bet mane tai�� na, ne�inau,�� ka�kaip ramino.

Nors tai nebuvo mano namai, nebebuvo tai ir Pato namai, ir jokių �iltų prisiminimų i� tos vietos nebuvo. Va�iuodavau pro t� viet�, kur anks�iau gyveno mano sūnus, galvodavau, jog dar an� savait� mano berniuko daiktai laukdavo jo kambaryje�� drabu�iai spintoje, kai kurie, tiesa, jau per ma�i, lova, �Grėsmės �e�ėlio� antklodė, pagalvė, ant kurios jis miega,�� ir ka�kodėl jausdavausi ne toks vieni�as.

Taigi kaip koks senas meilu�is, kupinas ilgesio ir nuo laiko susidėvėj�s, sukau rat� aplink nam�.

Ir tada pama�iau Pato dviratį.

Jis buvo paliktas sodelyje prie�ais nam�. Patas am�inai taip darydavo: grį��s i� parko pasistatydavo dviratį pievutėje ir papras�iausiai pamir�davo. Arba manydavo, kad visas pasaulis toks pat geras kaip ir jis.

Niekas jo iki �iol nenukniaukė tik todėl, kad jis buvo kone visai pasislėp�s po krūmok�niu. Pasista�iau ma�in�, perlipau per vadinam�j� sodo tvor� ir i�traukiau dviratį. Kol grį� sūnus, priglausiu jį pas save. O gal jie norės, kad dviratį nusiųs�iau.

��Ar ji yra?

Pakėliau akis. Liesas jaunas vyri�kis da�ytais geltonais plaukais. Azijietis. Vienas i� tų madingų jaunų japonų, kurių galima pamatyti meni�kesniuose Londono rajonuose, �inomose galerijose ir profesionalios muzikos įra�ų parduotuvėse. �itas atrodė lyg ir apsiverk�s. Spoksojau į jį per �em� tvorel�.

��Apie k� jūs? Klausiate apie D�in�?

Jis nukreipė �vilgsnį į nam�.

��Kazumi.

Vardas man nieko nesakė.

��Apsirikai, vyruti. Klausk gretimame name.

��Ne. Ji apsistojusi �ia.�� Jis puikiai kalbėjo angli�kai.�� Esu tuo tikras.�� Purtydamas galv� nu�velgė vis� gatv�.�� inau, kad �ia. �tai ji!

Gatve dvira�iu lėtai artinosi jauna azijietė. Japonėms būdingi �vilgantys �vytruojantys plaukai, tik vos �viesesni negu įprastai. Ji sustojo prie�ais D�inos nam� ir nusibraukė nuo akių plaukus. Pama�iau jos veid�. Bly�kus, rimtas, kiek vyresnis nei pasirodė i� prad�ių. Ne mergina, o moteris. Gal pana�aus am�iaus kaip a�.

Ir tokios gra�ios moters jau seniai nebuvau mat�s. Nuo tada�� na, nuo tada, kai pirm� kart� pama�iau savo �mon�.

Ji pasi�iūrėjo į jaun�jį vyri�kį. Visai neapsid�iaugė. Plaukai vėl nuslydo ant stulbinamai dailaus veido. Ji taip ir paliko�� yd� tarp sav�s ir pasaulio.

��Kazu-�an,�� pasakė jis, o a� staiga prisiminiau�� na, �inoma.

D�inos draugė i� Japonijos.

Ta, kuri �velgė į Pat� per fotoaparato objektyv� ir tikrai jį matė.

Kazumi.

Jis kalbėjo jai japoni�kai, �velniai ir primygtinai, truputį palenk�s galv�, da�ytais geltonais plaukais slėpdamas savo �irdgėl�.

Ji papurtė galv� ir nusistūmė dviratį sodo takeliu. Jaunasis vyri�kis atsisėdo ant mano buvusios �monos sodo tvorelės ir u�sideng�s rankomis veid� ėmė raudoti.

Ji vėl papurtė galv�, �į kart� irzliai, lyg negalėdama patikėti, ir prie durų ėmė brazdinti raktų ry�ulį. Ilgokai krap�tėsi, kol atrado du reikalingus. Galiausiai atsirakino duris, ir tada u�kaukė apsaugos sirena.

Prie� u�darydama duris pirm� kart� �vilgtelėjo į mane�� stovintį vidury pievutės su sūnaus paliktu dvira�iu rankose ir stebin�iu, kaip ji renka signalizacijos kod�.

Spėjau pamatyti jos veido i�rai�k�, supratau, kaip ji �iūri į mane.

Tarsi bū�iau dar vienas meilės kamuojamas beprotis.

Vienuoliktas skyrius

Atvirukas i� Niujorko.

Vienoje pusėje�� Centrinis parkas visais metų laikais. Sidabri�ki dangorai�iai �valgosi vir� rudų, �alių ir auksinių med�ių. Purūs balti debesėliai ry�kiai mėlyname danguje.

Kitoje�� inutė nuo mano sūnaus. Skrupulingai i�ved�iotos raidės.

MIELAS TĖVELI

MES BUVOME �ITAME PARKE. JIE PAGAVO ANTĮ. A� MYLIU TAVE. MYLĖK SAVO SŪNŲ.

PATAS

��Ateina Kilkarnėjuje girtuoklis į klausykl�,�� pasakojo Eimonas.�� Kunigas sako: �Ko tau reikia, mano sūnau?� Girtuoklis: �Ar neturi kartais popieriaus, bi�e?�

Mudu sėdėjome laukiamajame Harlėjaus gatvėje. �ia stovėjo gilios sofos, prie ma�u�io registratūros stalo sėdėjo senyva dama, o ant lakuotų staliukų mėtėsi nekilnojamojo turto lankstinukai. Ore tvyrojo pinigų ir pa�lijusios sveikatos kvapas. Eimono nagai buvo nukramtyti iki kraujo.

��Viskas bus gerai,�� raminau jį.

��Mokyklinis autobusas Kilkarnėjuje. Jame toks senas girtuoklis: neapver�ia lie�uvio, traukia mai�tingas daineles, vemia. Visi�kai atsijung�s. Vaiku�iams tenka jį i�krap�tyti lauk. Tada vienas vaikiukas ir sako: �Po velnių, tai kas dabar vairuos?�

��Ji tikrai gera gydytoja. Pas j� gydėsi modeliai, muzikantai�� visi.

��Į Kilkarnėjaus bar� ateina vyri�kis: �Duok man i�gerti�. Barmenas sako: �Pirma atlik tris darbus. Duok į snukį apsaugininkui. I�trauk klibantį dantį sarginiam �uniui. Ir taip i�dulkink vietin� kek��, kad niekad nepamir�tų�. Vyrukas i�jungia apsauginink� dailiu smūgiu i� kairės. Nueina į sandėliuk�, ir tuoj sarginis �uo ima skalyti ir ink�ti. Vyrukas grį�ta į bar� sagstydamasis klyn�. �Gerai,�� sako,�� kur �uo su kliban�iu dantimi?�

��Pasistenk atsipalaiduoti.

��Nes�monės. Nereikia man jokios pagalbos. Tai tie studijos �unsnukiai.

��Pone Fi�ai,�� pakvietė registratorė.�� Gydytoja Bad�ijo jūsų laukia.

Eimonas drebėjo. Kai atsistojome, apglėbiau jį per pe�ius. Ir tada kambarys tarsi nuplaukė. Tada kojose nebeliko jokių jėgų. Akyse aptemo, kojos sulinko, o prie mano veido neįtikėtinai greitai priartėjo purus, pra�matnus Harlėjaus gatvės kilimas.

Atsipeikėj�s pasijutau gulįs ant ku�etės gydytojos Bad�ijo kabinete. �alia rūpes�io apniauktu veidu sėdėjo Eimonas. Gydytoja Bad�ijo buvo ka�k� u�vyniojusi man ant rankos.

Supratau, kad matuoja kraujospūdį.

��Ar jūsų tėv� kamavo padidėj�s kraujospūdis?

Prie� akis i�kilo tė�io veidas.

��K�?

��Jūsų kraujospūdis 195 ir 100.

��Kad tave kur, Hari,�� keiktelėjo Eimonas.�� ia tu ligonis, o ne a�.

��Ar suprantate, k� tai rei�kia?�� paklausė gydytoja Bad�ijo.�� Tai labai rimta. Pirmasis skai�ius rodo sistolinį kraujospūdį�� kraujospūdį arterijose, kai pumpuojamas kraujas. Antrasis skai�ius rodo diastolinį kraujospūdį�� kai �irdis ilsisi ir prisipildo kraujo prie� kit� susitraukim�. Jūsų kraujospūdis pavojingai auk�tas. Jus gali i�tikti insultas. Pone Silveri, ar jūsų tėvo kraujospūdis auk�tas?

Papur�iau galv�. Band�iau susivokti.

��Ne�inau,�� pasakiau.�� Jis mums nieko nesakė, net ir susirg�s plau�ių vė�iu.

Pabeld�iau į D�inos duris, nors ir �inojau, kad jos nėra. K� ka�in apskritai �ia veikiau? Atėjau �ia dėl ka�ko, ko negalėjau rasti namie. Bet ne�inojau dėl ko. Dar ne�inojau.

U� durų grandinėlės pasirodė Kazumi veidas migdolų formos akimis. Ji nusibraukė svyran�ių juodų plaukų sruogas.

��Ko norėjote?

��Ar D�in� namie?

��D�in� i�va�iavusi.�� Nustebau, kad angli�kai ji kalba beveik be akcento. Girdėti tik �velnus kone �koti�kas greblavimas.�� D�inos nebėra.

��Ak taip.�� Apsi�valgiau po gatv� ir palingavau galv�, tarsi staiga ka�k� prisimin�s. Tada vėl pasi�iūrėjau į Kazumi ir nusi�ypsojau:�� A� Haris.

��Haris? Ne... D�inos-san Haris?

D�ina-san. Garbingoji, gerbiamoji D�in�. Ne ka�in kiek tei�mokau japonų kalbos penkerius metus gyvendamas su dėl Japonijos pami�usia �mona, bet tiek �inojau.

��A�.

Pirm� kart� i�vydau jos �ypsen�. Tarytum pasaulį būtų u�liejusi ka�kokia stebuklinga �viesa.

��Girdėjau apie tave. �inoma. D�inos-san buv�s�� tai yra Pato tėvas, taip?

��Tas pats.

��Sakomojo Kazumi,�� prisistatė ji. Kad ir kur i�mokusi kalbėti angli�kai su �koti�ku akcentu, ji vis vien buvo japonė ir pirm�j� pasakė savo pavard�.�� Apsistojau �ia. Kol atsikraustys nauji gyventojai. Pri�iūriu. Ir man tai labai patogu. Labai pasisekė.

��Kazumi? Ar tu darei tas mano sūnaus nuotraukas?

Ji vėl nusi�ypsojo. Negalėjau nuo jos atplė�ti akių.

��Ta pati,�� pasakė ji. Juokinga.

��Man patiko. Tikrai. Neįtikėtina. Tu pagavai jo esm�.

��Ne, ne. Tik pora skubių kadrų sode.�� Japoni�kas kuklumas nepaisant �koti�ko akcento ir geros anglų kalbos. Ji santūriai linktelėjo man. Labai japoni�kas judesys.�� Jis gra�us berniukas,�� pasakė, ir a� �inojau, kad ji taip sako ne i� mandagumo. Jai taip ir atrodė. Tai buvo matyti i� jos nuotraukų.

�iai nepa�įstamajai atrodė, kad mano sūnus gra�us.

��Bet turėtum �inoti, kad D�ina-san Amerikoje su savo... Su Ri�ardu. Ir su Patu-kun.

Patas-kun. Meilus titulas paglostė man �irdį. Mielasis, meilusis, ma�asis Patas, pasakė ji. Mano pirmoji �mona i�mokė mane daugiau, nei man atrodė.

��U�mir�au,�� pasakiau.�� Kartais a� u�mir�tu.

Melavau, �inoma. Bet visa kita buvo tiesa�� visos tos pagyros jos puikioms nuotraukoms. Tiesa ir tai, kad matydamas j� u�mir�tu kitk�.

Pavyzd�iui, kur turė�iau būti, kam turė�iau paskambinti. Ir tai, kad esu ved�s.

Kazumi pakvietė mane vidun ir pavai�ino arbata. Neprivalėjo nieko �ito daryti, ta�iau pasakė, jog jau�iasi taip, tarsi mane pa�inotų.

Kazumi buvo geriausia D�inos draugė Japonijoje. Metus juodvi Tokijuje gyveno kartu ma�y�iame butuke. D�in� ketino grį�ti į Japonij� ir ten pasilikti. O tada susipa�ino su manimi. Kazumi visk� apie tai �inojo. Jei ji �inojo ir apie prie�astis, dėl kurių mudu laimingai negyvenome ir po �iai dienai, o ji turėjo �inoti, tai buvo tokia mandagi, jog apie tai nė neu�siminė.

��Jos berniukai,�� pasakė Kazumi.�� Taip ji visados vadindavo tave ir Pat�. Jos berniukai.

Jau nebe, pamaniau. Ta�iau mane u�plūdo dėkingumas, kad sėdime Ri�ardo ir D�inos name, siurb�iojame �ali�j� arbat� ir Kazumi sako, jog kadaise buvau svarbus jos draugei.

Ji pasipasakojo apie save. Ne visk�. Bet pakankamai, kad su�ino�iau, jog Japonijoje ji dirbo interjero dizainere, bet visados svajojo būti fotografe. Buvo pametusi galv� dėl vakarieti�kos fotografijos. Vėberis, Niutonas, Kartjė-Bresonas, Avedonas, Beilis. Kiek tik ji save prisiminė, visados norėjo stebėti pasaulį ir fiksuoti tai, k� mato. Paskui Tokijuje ka�kas nutiko�� ji nepasakė kas, bet nujau�iau, kad tai ka�kaip susij� su vyru,�� ir ji, palikusi sen�jį gyvenim�, sėdo lėktuvan į Hitrou.

Paai�kėjo, kad �koti�kas akcentas lik�s i� Edinburgo universiteto laikų, kur ji praleido trejus metus neilgai trukus po to, kai metus Tokijuje su D�in� dalijosi makaronais, butu ir gyvenimu.

��Svajojau studijuoti Edinburge,�� pasakojo Kazumi.�� Nuo pat ma�o vaiko.�� Tobuloje anglų kalboje pasitaikydavo vos vienas kitas netikslumas, darantis jos kalbėjim� neįtikėtinai �avų.�� Labai gra�us. Labai senovinis.

Į London� atsikėlė mudviejų su D�in� santuokinio gyvenimo prad�ioje, ir a� garsiai nusistebėjau, kad nesusitikome tada.

��Tuo metu D�ina-san buvo labai u�siėmusi. Labai u�siėmusi savo dviem berniukais.

Bet a� �inojau, kad ne tik todėl. Bendro gyvenimo prad�ioje mudviem su D�in� atrodė, kad mums visi�kai pakanka vienas kito. Kuo nuo�ird�iausiai tikėjome, kad mudviem nieko kito nereikia. Net pa�ių seniausių ir geriausių draugų. Visiems leidome nutolti. Ir tik tada, kai viskas subyrėjo, supratome, kaip klydome.

��Kazumi, kas buvo tas vyras? Tas vyras sodelyje? Kuris verkė?

�inojau, kad spaud�iu j�. Bet man buvo smalsu kuo daugiau su�inoti apie �i� gra�i� savaranki�k� moterį, nuo kurios kai kam tiesiog sode payra nervai.

��Kuris verkė? Tai buvo mano vyras.�� Ji truputį pagalvojo.�� Buv�s vyras.

Tada ji pakilo. Daug man buvo pasakiusi. Gal net per daug.

��Ar nori pa�iūrėti daugiau Pato nuotraukų? K� tik i�ry�kinau bandomuosius lak�tus.

U�lipome į buvusį D�inos kabinet�. Dabar namas buvo beveik tu��ias. Tik Kazumi daiktai.

Ji ant grindų i�skleidė lak�t�, didumo a�tuoni ir de�imt. Jos technika buvo puiki. Kompozicija, ry�kumas, jos pasirinkimas�� viskas mano neprofesionaliomis akimis buvo didinga. Nespalvotuose sode kvailiojan�io mano sūnaus atvaizduose buvo idealiai pagautos jo prabėgan�ios vaikystės akimirkos. Ir nors nuotraukose tebuvo juoda ir balta, jos buvo kupinos nuo�ird�ios �ilumos. Vėl pama�iau, kad Kazumi mano sūnus patiko.

��Kodėl i�va�iavai i� Tokijo?

Keista, man norėjosi su�inoti kuo daugiau. Man norėjosi �inoti, kodėl ji taip toli nuo namų. Įtariau, kad tai ma�a tesusij� su Anri Kartjė-Bresonu ar Robertu Kapa.

��A� buvau kaip D�in�.

��Kaip tai?

��Shufu.

Per visus tuos metus prisigraibiau japonų kalbos nuotrupų. Bet nepakankamai. Dabar paband�iau atspėti:

��Motina?

��Ne, ne. Motina tai oka-san. Shufu pa�od�iui rei�kia ponia Naminė.

��Ponia Naminė?

��Anglijoje sakoma namų �eimininkė, Japonijoje�� shufu. Bet D�in� norėjo būti shufu. Ar ne?

��Taip, turbūt. Kurį laik�.

Kol nusprendė, kad nori susigr��inti savo gyvenim�.

��Mano vyras nori, kad bū�iau shufu. O a� nenoriu!

Pasakė taip, tarsi jai tai atrodytų labai juokinga. Tik ne�inau, ar j� prajuokino pats buvimo namų �eimininke faktas, ar ponios Naminės pareigų apibūdinimas. O gal ji tiesiog taip slėpė sutrikim�.

��Tai judviem nesusiklostė?

Ai�ku, kad nesusiklostė, Hari, tu visi�kas idiote. Antraip ji nebūtų �ia, vyras neraudotų sodelyje prie jos namų, o svetimi vyrai nesibelstų į jos duris ir neskiestų nė neraudonuodami.

Ta�iau kaip vienai dienai ji buvo man jau daug pasakiusi.

��Ved�s,�� pasakė, ir a� ne i� karto supratau, kad dabar kalbama apie mane.

Ji �iūrėjo į platų auksinį �ied� ant mano bevard�io de�inės rankos pir�to.

��Vėl ved�s. Dabar ved�s. Kit� poni�. Ne D�in�-san.

Įbed�iau akis į savo vestuvinį �ied�, tarsi maty�iau jį pirm� kart�, tarsi jis �ia būtų staiga i�dyg�s. Nesvars�iau, ar nenusimovus jo prie� einant aplankyti Kazumi. Nė į galv� neatėjo.

Nes pastarosiomis dienomis negalėjau jo nusimauti. Tam �iedui ka�kas nutiko. Jis prilipo.

��Nesusiklostė,�� pasakė sau Kazumi, tarsi tai būtų nauja frazė, kuri� ji mielai įsidėmėtų.�� Tiesiog nesusiklostė.

D�in� atsiuntė man nuotrauk�.

Ir a� pama�iau, kad mano vaiko �ypsena kitokia.

Miela bedantė �ypsena, nuo kurios man suspaudė �irdį. Nebebuvo dviejų dantukų. Vir�uje, pa�iame viduryje.

Be tų dviejų dantukų atrodė keistai nerūpestingas�� kaip koks įgėr�s jūreivis, grį�tantis i� kranto į laiv�, ar plevėsa pe�tukas po sėkmingos kovos.

Nuotraukoje, i� anksto paruo�tas fotografuotis, Patas nuo galvos iki kojų buvo aprengtas firminiais Niujorko jankių daiktais. Beisbolo kepuraitė, sportinės kelnės ir tai, k� mano mama pavadintų striuke. Viskas tamsiai mėlynos spalvos, viskas su tomis baltomis jankių emblemomis. Po striuke Patas vilkėjo mėlynai ir baltai dry�uotus keliais dyd�iais per didelius janki�kus mar�kinius.

Jis atrodė kaip ma�as amerikietis. I� karto puoliau jam skambinti, nė neskait�s D�inos lai�ko, nepa�iūrėj�s, ar dar kas nors yra voke.

Atsiliepė D�in�, bet tuojau pat pakvietė Pat�.

��Kas nutiko tavo dantukams?�� paklausiau.

��I�krito.

Kalbėjo neįtikėtinai ramiai.

��Ar skaudėjo?

��Ne.

��Turėsi naujus, Patai. Vietoj tų, kurie i�krito, tau i�dygs nauji tvirti dantys.

��Mėsiniai dantys vietoj pieninių dantų. �inau. Mamytė sakė.

Tie du priekiniai dantukai klibėjo vis� am�inyb�. Ka�kodėl buvau įsitikin�s, kad kai jie i�kris, būsiu kartu. O dabar �tai jie i�krito ir priminė man visk�, ko ilgiuosi.

Voke pama�iau degtukų dė�ut�. Ant jos u�ra�yta: �II Fornaio�, Malberio gatvė 132a, tarp Hesterio ir Grando.

��Ar smagu tau Amerikoje?

��Niujorkas labai didelis. Net didesnis u� London�. Ir taksi�� teisingai? Jie geltoni, o ne juodi. Bet kur mes gyvename, laukai. Kur mes gyvename, ne miestas.

��Buvai su mamyte ir Ri�ardu tame restorane? Ar tau patiko �II Fornaio�, zuiki?

��Ten yra picų. Ar pa�iūrėjai, kas viduje?

Degtukų dė�utėje buvo du rantyti perlai. I�krit� priekiniai mano sūnaus dantukai.

��Jie man? Ar galiu pasilikti?

��Gali juos parduoti dantukų fėjai.

��Gal ver�iau pasiliksiu juos sau. Pasiliksiu. Kaip manai?

��Gerai.

��Kaip tu laikaisi, zuiki?

��A� labai u�siėm�s.

��Nujau�iu.

��Dar ne visi daiktai i�pakuoti.

��Dar daug liko?

��Ne�inau. Man tik septyneri.

��Teisingai. U�mir�au. Na, k�, kurį laik� nebus mudviejų sekmadienių.

��inau. Koneki... Konaki...

��Konektikutas.

��Taip, Konektikutas per toli, kad galėtum atva�iuoti. Sekmadieniais.

��Ta�iau mudu galime bet kada pasikalbėti telefonu. Ir a� pas tave atva�iuosiu. O tu atva�iuosi �ia ir pagyvensi pas mane per atostogas. Greitai. Labai greitai.

��O kur a� gyvensiu?

��Surasiu tau kokį �aunų kambarėlį. Pas mane namie.

��O kaip bus su mano daiktais? Kur dėsim mano daiktus?

��Pasirūpinsime, kad tavo daiktams atsirastų vietos. Daug vietos.

��Tada gerai.

��Amerika�� puiki �alis. Tau patiks. Ten, kur dabar gyveni, daug erdvės.

��A� galėsiu laikyti �unį. Mamytė sakė. Įsigysime �unį. Kai tik i�sipakuosime daiktus ir nebebūsime tokie u�siėm�.

��unį? �aunu. Kaip tu jį pavadinsi?

��Dar ne�inau. Nes �uo gali būti mergytė. Tada vardas kitoks.

��Ir �inai, Patai?

��K�?

��Neu�mir�k man�s, gerai? Neu�mir�k savo tėvelio, kuris labai labai tave myli.

��A� niekada tav�s neu�mir�iu.

Tada ragelį perėmė D�in�. Nenorėjau jos klausinėti, kaip einasi. Kol Patui gerai, daugiau nieko nenorėjau �inoti. Man nerūpėjo. Ta�iau ji norėjo papasakoti apie visk�.

��Apsigyvenome Konektikute pas Ri�ardo �eim�. Jis kasdien traukiniu va�iuoja į Manhatan� ie�kotis darbo.

��Palauk, palauk. Maniau, kad jis jau turi darb�. Maniau, kad viskas sutarta.

��Turėjo, bet i� jo i�ėjo.

��Jau i�ėjo? Jūs k� tik atsikraustėte. Kaip jis galėjo spėti i�eiti i� darbo?

��Tai buvo ne tai, ko jis tikėjosi. Tikėjosi kai ko geresnio, ta�iau visur juntamas ekonominis nuosmukis. Nedaug tėra darbų tokiam kaip Ri�ardas. Ir su būstu tikras ko�maras. Arba turi į darb� va�inėti tris valandas, arba vaik��ioti į darb� pėstute, bet u�tai gyventi batų dė�utėje. Tėra toks pasirinkimas.

��Vadinasi, yra ne taip, kaip tikėjaisi.

��Pernelyg auk�tos kvalifikacijos. Va kaip jie sako apie Ri�ard�. Kaip �mogus gali būti pernelyg auk�tos kvalifikacijos? Kaip gali būti pernelyg sumanus kokiam nors darbui?

��Ne�inau. Genijus turbūt. O Patui gerai?

��Man rodos, jam �ia patinka, Hari. Ri�ardo �eima tik ir �okinėja aplink jį. Elgiasi su juo�� na, ne�inau,�� kaip su savi�kiu.

Gra�u i� jų pusės, pamaniau. Bet nieko nepasakiau.

��Ri�ardo sesuo turi metais u� Pat� jaunesnį berniuk�. Jiedu gerai sutaria. Daug laiko praleid�ia drauge. Jie irgi atsikraustė į Konektikut�. �ia visa jo �eima.

��Bet yra ne taip, kaip tu tikėjaisi?

��Nėra jokios Pa�adėtosios �emės, ar ne? Dabar pradedu tai suvokti.

��Tai kada grį�tat namo?

Ji atsiduso.

��Mūsų namai �ia, Hari. Ri�ardui pasiūlė darb� Braidl Vortingtone.

��Kas tai? Ne�inau, apie k� tu kalbi.

��Tai brokeriai, Hari. Braidl Vortingtonas�� brokerių kontora Volstrite.

��Maniau, jis pernelyg auk�tos kvalifikacijos.

��ia ne visai tai, ko jis ie�kojo. Kur kas ma�iau pinigų. Bet jie Ri�ardui pasiūlė darb�. Kaip a� sakau, alga ne tokia, kokios jis norėtų, bet prad�ioje...

��Maniau, kad arba po kelet� valandų va�inėji į darb�, arba gyveni batų dė�utėje. Man rodos, taip sakei.

��Niekur nebūna ro�ių �iedais klota. O Konektikutas gra�us. Iki Niujorko traukiniu valanda kelio, gal kiek daugiau. Dairomės mokyklos Hartforde arba Niuheivene. Jos �imt� kartų geresnės u� tas, kuriose jis būtų mok�sis Londone. Su Londonu baigta.

��Ne man, D�in�. Man su Londonu nėra baigta. Klausyk, kodėl tu man visa tai pasakoji?

��Nes noriu, kad �inotum, jog i�va�iavau ne tam, kad atim�iau i� tav�s Pat�. I�va�iavau ie�kodama geresnio gyvenimo. Savo �eimai.

��O kaip a�?

��Tu turi savo �eim�.

��Nebeturiu nuo tada, kai pavogei mano sūnų.

Ji valandėl� tylėjo. Rodėsi, gird�iu, kaip ji kunkuliuoja pyk�iu u� visų tų tūkstan�ių mylių.

��Kaip gera būti toli nuo tav�s, Hari. Kaip gera, kad tav�s nebebus mano gyvenime. �tai ko a� laukiu visų labiausiai. Kad taptum svetimas.

Pokalbis baigėsi.

A� vienoje rankoje laikiau pypsintį telefono ragelį, o kitoje�� du neįkainojamus perlus.

Dvyliktas skyrius

Vakarais kartais guldydavome Peg� į lov�, ir kuris nors i� mudviejų skaitydavo, kol ji u�migdavo. Paskui mudu �iūrėdavome televizorių, mylėdavomės ant sofos, ir atrodydavo, kad mūsų ma�ytei �eimai nieko nestinga.

Kartais Pegė nakvodavo pas savo tėtį, ir tada nebebūdavo taip gerai. D�imis Meisonas turėjo nauj� draug�, ir ta moteris i� visų jėgų stengėsi parodyti, kokia ji nuostabi: demonstravo, kad Pegė jųdviejų santykiams netrukdo, lepino Peg� dėmesiu bei dovanomis ir elgėsi taip, tarsi �itaip bus am�inai. Ir tais vakarais, kai Pegės nebūdavo namie, Sidė vis dirbdavo iki vėlumos.

Kai Pegės nebūdavo, viskas u�trukdavo. Pietūs Vest Ende, konferencijos Sityje. Gal tai ir sutapimas, bet kai namie nebūdavo laukian�ios Pegės, Sidė ka�kaip neparsirasdavo namo anksti. Taip, gal i� tikrųjų tik sutapimas. �itaip galvojau. Kol ėmiau pa�inti jo automobilį.

Laukdavau prie lango, kol i�vysdavau Porsche 911. Visados būdavo jau vėlyvas metas, pary�iai, ir pa�įstamas Porsche, su grėsminga seklius vandenis skrod�ian�io ryklio gracija riedantis mūsų gatve.

911 sustojo. Į�iūrėjau jųdviejų �e�ėlius. Galėjau stebėti savo �monos ir Luko Muro siluetus, sėdin�ius jo Porsche ir papras�iausiai besi�neku�iuojan�ius. Tik tiek. Papras�iausiai besi�neku�iuojan�ius.

Ta�iau iki trak�telint raktui spynoje jau buvau lovoje, u�simerk�s ir lygiai alsuodamas nekrustelėdamas gulėjau savojoje lovos pusėje.

Mano �mona pir�tų galais įstyp�iojo į mūsų miegam�jį ir tylutėliai ėmė rengtis.

Apsimesdama, kad vėlai grį�ta i� darbo, o tamsoje gulintis vyras apsimetė, kad miega.

Mano tėvo krėsle sėdėjo ka�koks senyvas vyri�kis.

Pasijutau, tarsi bū�iau ne ten pataik�s. Niekas i� mūsų nesėsdavo į tė�io krėsl�� nei mano mama, nei Patas, nei a�. Senas krėslas prie �idinio nebuvo pati geriausia vieta namie�� į televizorių stovėjo nepatogiu kampu, mink�tos pagalvėlės nuo am�iaus suzmekusios,�� ta�iau tai visados buvo tė�io krėslas, priemies�io sostas tinkuotame rūme. Ir nors tėtis mir�s jau dveji metai, tai vis vien jo krėslas. Tai kas �itas senyvas vyri�kis?

��Sveiks, partneri!

Sveiks, partneri?

K� jis �ia veikia?

I� pa�iūros �itas vyras buvo kone visi�ka mano tėvo prie�ingybė. Tėtis turėjo �vilgan�i� glotni� plik�, o �itas tipas�� sidabri�kų ve�lių plaukų kupet�, įmantriai su�ukuot� atgal. Mano tėvas buvo drūtas, kresnas ir raumeningas, o �itas senis�� laibas kaip palaikytas alfonsas. Ir namie mano tėtu�is visados vilkėdavo Marks&Spencer drabu�ius�� įsispirdavo į �lepetes, mūvėdavo apsmukusias sodines kelnes ir vilkėdavo spalvotus nertinius tol, kol spalvos visi�kai i�blukdavo. Tikras priemies�io tėtis, nepaisant baisių karo �aizdų, slepiamų po patogiais megztiniais.

�itas suk�ius buvo apsireng�s kaip kaubojus.

Apkra�tuoti mar�kiniai. Smailianosiai kaustyti batai. Siauri aptempti Levi�s d�insai ir platus dir�as su sagtimi. Matėsi nery�kūs jo senstan�io gaidelio ir dviejų kiau�iukų kauburėliai. Gleno Kempbelo senelis.

��Sveiks, partneri,�� pakartojo jis lėtai kildamas i� mano tė�io krėslo. Tai �iek tiek u�truko.�� Mano vardas Teksas. Tu turbūt Haris. Labai malonu su tavimi susipa�inti, prapuolėli. Elizabeta man apie tave visk� papasakojo.

Nensė Grifit dainavo �Lone Star State of Mind�. Niūniuodama sau po nosimi į svetain� į�engė mano mama, ne�ina padėklu su arbata ir sausainiais.

��Matau, brangusis, jau susipa�inai su Grehemu,�� pasakė ji.

��Grehemu? Maniau...

��Teksas�� mano �okių vardas,�� be menkiausios gėdos paai�kino senis.�� Grehemas�� na, ne�inau. Skamba ka�kaip ne taip, kai �oki ��ingsninį�, ar ne?

��Ooo, kad tu matytum, kaip Grehemas, tai yra Teksas, raito ��ingsninį�,�� sukikeno mama, vai�indama mudu imbieriniais rie�utais.�� Mikliai kilnoja savo senas kojeles.

�okių draugas. �tai kas �ia toks. Visi�kai nekalta. Nieko įtartina. Du �vitrūs pensininkai, gyvenimėliui persivertus gerokai į antr� pus�, tryp�iojantys bugivugį. Visi�kai natūralu. Bet a� nieko negalėjau su savimi padaryti. Vis dar negalėjau atsipeikėti.

Mano motina�� turėjusi �e�is brolius, neturėjusi nei dukterų, nei seserų, vis� gyvenim� praleidusi tarp vyrų,�� draugys�ių srityje buvo be i�lygų homoseksuali. Per vis� savo gyvenim� ji turėjo tik draugių. I�skyrus mano tėtį. Jis buvo geriausias jos draugas.

��Susipa�inau su tavo motina, kai darėm �Keturių �vaig�d�ių bugį�,�� tarsi perskait�s mano mintis paai�kino senis.�� Daviau jai por� patarimų. Jai ir�� Elzei?

��Etelei,�� pataisė mama.�� Keturių �vaig�d�ių bugis�.�� Ji suniurnėjo prisiminusi.�� Labai sunku. Visi tie sukinėjimaisi.

��Posūkiai,�� velniai pataisė Teksas.�� Keturių �vaig�d�ių bugis� yra keturių gretų linijinis �okis,�� ap�vietė jis mane, tarsi bū�iau to pra��s.�� Palyginti, tarkim, su �Laukiniais laukiniais Vakarais�, kuris, kaip turbūt �inai, suprantama yra tik dviejų gretų linijinis �okis.

��Jūs i� �itų vietų, Teksai?

��Sautendas. Va�iuoji tiesiai A127 ir senajame �Fortune of War� �iede suki į de�in�.

��Grehemas�� draudimo agentas,�� pasakė mama.�� Dabar, ai�ku, jau pensijoj.

Teksas įpylė arbatos.

��Vien� gabaliuk� ar du?�� paklausė man�s.�� A� jau ganėtinai saldus.

Mama nusikvatojo tarsi i� kokio Noelo Kovardo13 perliuko. Kai mama i�ėjo į virtuv� pieninio �okolado pyragai�ių, atsipra�iau Tekso ir nusekiau jai i� paskos.

��Maniau, vaik�tai �okti su tetule Etele?

��Etelė supasavo. �inai, Hari, jos artritas. Nuo viso to trypimo jai skauda. Varg�ė moteri�kė.

��O k� mūsų svetainėje veikia D�onas Veinas? K� jis veikia tė�io kėdėje?

��Senukas Grehemas geras. Nesijaudink dėl jo. Jis nepiktybi�kas. Jis pave�a mane iki namų. Sutinku, jis �iek tiek save sureik�mina. Visos moteri�kaitės jam neabejingos.

��O tu kaip?

��A�?�� nuo�ird�iai nusijuokė mama.�� Nebijok, Hari, man visa tai praeity. Kai pasikvie�iu vyri�kį puodelio arbatos su sausainiais, kaip tik tai ir turiu omeny. Jam siūloma tik saldaus kremo.

��O Teksas tai �ino?�� Pagalvojau apie ne�vankų kauburėlį senojo pono d�insuose. Mano mama, nors ir įkopusi į a�tunt� de�imtį, galėtų patraukti kokio seno ga�lūno akį. Ji vis dar daili moteris.�� Neims jis graibytis savo pistoleto, k�?

Pasakiau tai i�sivėp�s, tarsi ir taip �ino�iau atsakym�.

Ta�iau mama nebesi�ypsojo.

��A� turiu vyr�,�� pasakė ji.�� Vien� visam gyvenimui.

��Tavo motinai reikia i�reik�ti savo seksualum�,�� pasakė mano �mona.�� Ji vis dar moteris.

��Ji ma�utė sena dama! Ji galėtų i�reik�ti�� ne�inau�� savo mezgim�.

Mes rengėmės ketindami gulti. Buvome tai dar� gal tūkstantį kartų. Mane tebejaudino nusirengian�ios �monos vaizdas. Atsitiktinai �vystelinti tai koja, tai ranka. Nemanau, kad ji jau�ia t� patį, kai stebi, kaip rengiuosi dry�uot� pi�am�.

��Man rodos, Hari, �aunu, kad ji susirado draug�. Tu gi �inai, kaip ji ilgisi tavo tėvo. Juk nenori, kad likusį gyvenim� ji taip ir miegotų, įsijungusi �vies�, tiesa?

��Ji su mano tė�iu buvo vis� laik�. Ji turi jo ilgėtis. Ir gerai, kad ilgisi.

��Ar turė�iau būti tau i�tikima, kai jau būsi mir�s?

Prunk�telėjau.

��Būsiu laimingas, jei būsi man i�tikima, kol a� esu gyvas.

Ji sustingo mar�kinėliuose, kuriuos vilkosi per galv�. Paskui pasirodė veidas, primerktos akys.

��K� tai rei�kia?

��Nieko.

��Tikrai?

��Tiesiog atrodai labai jau draugi�ka tam �mogėnui.

��Lukui?

��Toks jo vardas?

��Dieve �ventas, Hari. Man nerūpi Lukas. Tik jau ne ta prasme.

��Tu sakei, kad jis nori...

��Man nesvarbu, ko jis nori. Norėti nerei�kia gauti. Jis gana i�mintingas, kad suprastų, k� a� darau su kompanija. Jis �ino, kad galiu padėti jo verslui. Manau, kad jis gali padėti manajam. A� �aviuosi juo, supranti?

��aviesi sumu�tinių prekiautoju?

��Jis geras verslininkas. Jis sunkiai dirbo, kol įgijo tai, k� dabar turi. �inau, kad jis ūmokas. �inau, kad tau nepatiko tai, k� jis pasakė apie Eimon�. Man irgi nepatiko, supranti? Bet tai tik verslas. Negi tikrai manai, kad jis man galėtų rūpėti anaip? A� nesivalkioju ir nesidulkinu su bet kuo, kas tik juda, Hari. A�� ne vyras. A�� ne tu.

��Ir kaip einasi? Tau ir bi�iuliui Lukui? Man tiesiog įdomu, kaip jums sekasi bendrauti.

��Jo agentūra turi daugiau darbo, negu pajėgia aprėpti. Jei būna u�sakymas, kai jie visi�kai u�sikrov�, jis kvie�iasi mane.

��Ne�� kaip sekasi judviem? Tame kitame lygmenyje. Ar jis �ino, kad nėra tau įdomus anaip? Ar jam tai priimtina? Ar vis dėlto tebesitiki paragauti tavųjų gardėsių? Gali nieko nesakyti, atsakym� �inau.

Jau�iau, kad laikas prik�sti lie�uvį, ta�iau negalėjau sustoti. Baiminausi, kad netenku jos. Likimo ironija, nes a� buvau tasai, kuris beldėsi į D�inos duris, �inodamas, kad jos nėra.

��Nori, Hari, pasakysiu, dėl ko man liūdna? Tau atrodo, kad a� jį dominu tik dėl vieno dalyko. Galbūt�� tik galbūt jis susidomėjo manimi dėl dviejų ar trijų prie�as�ių. Ar apie tai kada pagalvojai? Kodėl tau taip sunku patikėti, kad galiu kam nors patikti tuo, k� sugebu daryti? Ne tuo, kaip atrodau? Kodėl taip sunku patikėti?

Nes vis dar einu dėl tav�s i� proto, pamaniau. Nes negaliu įsivaizduoti, kad koks nors vyras �iūrėtų į tave ir nejaustų to paties, k� jau�iu a�. Bet garsiai nepasakiau nieko.

��Nenoriu nė kalbėtis su tavimi.

Ji nusigr�ė ir piktai u�gesino �vies�. A� irgi nusisukau, u�gesinau sav�j� lemp�.

Gulėjome tamsoje. Kai ji vėl prakalbo, balse nebuvo a�arų, nebuvo pyk�io. Tik sutrikimas.

� Hari?

��K�?

��Kodėl tau taip sunku patikėti, kad esi mylimas?

Prirėmė mane prie sienos.

Kazumi buvo sakiusi, kad kas ryt� eina į fotografijos kursus Soho. Po poros bandymų i�siai�kinau, kad gerai nutaik�s galiu j� pasigauti trumpoje atkarpėlėje tarp D�inos namų ir metro stotelės. Negalėjau patikėti, kad tai darau. Bet būtent tai ir dariau.

Sustojau prie �aligatvio greta jos, papypsėjau, o u� man�s suriaumojo sustabdytas rytinio piko ma�inų srautas. Band�iau atrodyti nusteb�s.

��Kazumi! Man ir pasirodė, kad �ia tu. Klausyk, gal pamėtėti tave į miest�? Man visai pakeliui.

Ji nelabai noriai įsėdo į automobilį. Neapsid�iaugė manimi taip, kaip tikėjausi. Tempėsi didel� kartonin� dė�� su u�ra�u �Ilford photographic paper�. Turėjo por� fotoaparatų. Ta�iau nė i� tolo nebuvo pana�i į turist�.

Pasiteiravau, kaip jai patinka Londone, kokių technikų dabar mokosi, ar pasiilgsta Japonijos. Kalbėjau per daug, i� susijaudinimo, kad j� matau, degan�iais skruostais pliurpiau negalvodamas. Galų gale jai pavyko įsiterpti.

��Hari,�� pasakė ji.

Ne Hari-san? Ne garbusis, gerbiamasis Hari? Reikia pripa�inti, truputį nusivyliau.

��Tu ved�s, Hari. Turi gra�i� �mon�. �mon�, kuri� labai myli.�� Visa tai buvo tiesa. Ji linguodama galva �iūrėjo į paraly�iuot� i� pyk�io riaumojan�ių automobilių up�.�� Ar a� ka�ko ne�inau?

Ne, pamaniau. Tai a�. A� ne�inau. Ir staiga suvokiau, k� tai rei�kia.

Cajun maisto kvapas.

Sidė virtuvėje eksperimentavo su raudonosiomis pupelėmis, ry�iais ir turbūt �amu. Suver�iau jai ant pjaustomosios lentos �ūsnį �vilgan�ių lankstinukų.

��Kas �ia?

�iupau pirm� pakliuvusį ir kaip koks gatvės prekeivis, per�antis savo prekes, parod�iau palmes, mėlyn� jūr� ir balt� smėlį.

��Barbadosas, mieloji.�� Puoliau sklaidyti lankstinukus.�� Antigva. �v. Liucija. Kaimanų salos.

��I� proto i�sikraustei? Negalim vykti į Karibus. Dabar ne laikas.

��O kaip Maldyvai? Raudonoji jūra? �Koh Samui�?

��A� neva�iuosiu į Tailand�, Hari. Man reikia dirbti.

Suėmiau jos rankas.

��Pabėk su manimi.

��Neliesk man�s. A� visa �uvina.

��Na ir kas. Tu�� mano gyvenimo meilė. Noriu tave nusive�ti į kokį nors atogr��ų rojų.

��O kaip Pegė?

��Ir Pegė va�iuos drauge. Indijos vandenynas. Florida. Kur tik nori. Porai savai�ių. Savaitei. Ji galės panardyti. Įdegs. Paplaukios bananų valtelėmis. Jai patiks.

��Negaliu jos paimti i� mokyklos.

��D�in� paėmė Pat� i� mokyklos.

��A� ne D�in�. Ir mes negalime i�va�iuoti dviem savaitėms.

Buvo ir kitokių lankstinukų. Tokių plony�ių, kurių vir�eliuose buvo ne saulės nutvieksti paplūdimiai, o �ėrintys miestų vaizdai.

��O gal trumpos atostogėlės. Tik kelių dienų? Praha. Venecija. Arba Pary�ius�� Patui Pary�ius patiko.

��Hari, a� dabar labai u�siėmusi. Reikalai i� tiesų įsisiūbavo. Mudvi su Sale jau vos besusitvarkome. Ketiname dar k� nors nusamdyti.

��Barselona? Madridas? Stokholmas?

��Nepyk.

Atsidusau.

��Gal norėtum į kin�? Pavakarieniautume Kinų kvartale. Salė pabūtų su vaiku.

��Kada? Man būtų geriausia sekmadienį.

Taigi mudu su �mona i�sitraukėme savo darbo kalendorius ir tarp eksperimentinių cajun patiekalų pabandėme surasti laisv� vakar� romantikai.

ANTROJI DALIS �irdis�� ma�as stebuklas

Tryliktas skyrius

Mano �mona.

A� i�kart pastebėdavau j� tarp �monių. I� ka�kurio veido bruo�o, pakreiptos galvos, i� to, kaip nusibraukdavo nuo akių plaukus. I�kart. Su niekuo nebū�iau supainioj�s savo �monos. Net ir nesitikėdamas jos pamatyti.

Vyko pobūvis studijoje naujo televizijos sezono proga. Vynas ir sumu�tinukai, paskalos ir meilikavimas, Bario Tvisto kalba apie būsimas pramogas. Privalomai smagus vakaras. Mano karjeroje tokių būta daugybės. Ir nors Eimonas oficialiai atostogavo, ir pavasario programų tinklelyje nebuvo �Penktadienio Fi�o�, man atrodė, kad turiu būti �ia. Mar�io Meno patarimas man nedavė ramybės labiau, negu norėjau pripa�inti. Gal įvairovės dėlei reikėtų pasidairyti naujo talento. Gal tik kvailys visas savo viltis sieja su vienu �mogumi. Ta�iau dabar apie tai negalėjau m�styti, nes �ia buvo mano �mona. Prasibroviau pro �mones. Sidė nenustebo mane pama�iusi.

��Hari, ir tu �ia?

��Dirbu.�� Jei �ias kelias valandas pasiplepėjimo ir Chardonnay galima vadinti darbu. Mano tėtu�iui tai būtų reik�mingas pokylis. Man�� eilinė darbo diena.�� O tu?�� Nors a�, �inoma, jau susipratau.

��Irgi dirbu.

Tik dabar pastebėjau, kad ji laiko sidabrinį padėkl�� tu��i�, tik su �uvies pyragėlių ar vėrinukų trupiniais.

��Su mano vaiku Salė. Tai yra su mūsų vaiku. Paskambino �iandien. Paprastai �ia kvie�iasi Luk� ir jo �mones, bet dabar jie visai u�sivert�. Man tai geras u�sakymas.

Lukas. Bjaurybė.

Nusi�ypsojome vienas kitam. Buvo taip gera j� matyti. Kol netikėtai i�vydau jos veid�, jau�iausi �ia gana vieni�as. Sidė su manimi yra atbuvusi nema�ai tokių vakarų, tiesa, seniau. Ir nors ji niekados nei�sisukinėdavo nuo �itų pobūvių, tai buvo visai ne jos stichija�� daug dūmų, daug alkoholio ir daug beprasmio plepėjimo su �monėmis, su kuriais ji daugiau nesimatys, su �monėmis, kurie am�inai dairosi tau per petį, ar nepamatys kokios į�ymesnės personos. �iurpas. Vis dėlto ji �ia su manimi jau buvo, taigi regėti j� �ia ne taip ir keista. Netgi su sidabriniu padėklu rankose.

Palie�iau jos petį.

��Gal ko nors i�gertum?

Ji nusijuokė.

��Darbas, ma�iau. Pasimatysim vėliau, gerai? Galėtume drauge grį�ti namo, jei pakentėtum, kol susitvarkysim.

Ji pak�telėjo man į skruost� ir grį�o į virtuv� pasikrauti vėrinukų ir �uvies pyragėlių. A� nuklydau į sve�ių mini�, stengdamasis apeiti �mones, kuriems magėtų pasi�nekėti apie Eimon� ir jo nervinį i�sekim�. Salės viduryje stovėjo TV ekranų blokas, kur vis sukosi naujojo sezono laidų anonsai. Daug Mar�io Meno laidų. Vėl rodoma ��e�i įkal� studentai bute� ir dar kabelinės televizijos programa �Jus apiplė�ė!� Stovėjau nusitvėr�s savo alų ir �iūrėjau nepagarbių �aidimų �ou, nepagarbių pokalbių �ou ir nepagarbių dramų siu�etus.

Atsibodusi įgrisusi nepagarba, pamaniau. �udanti televizija.

Greta man�s i�dygo pora tipi�kų kostiumuotų verslininkų �vilgan�iais batais. Jie mėtė sau į burnas �emės rie�utus ir vėpsojo į ekranus taip, tarsi niekados nebūtų mat� televizoriaus. Jie negalėjo būti nei i� televizijos stoties, nei i� �ou kurian�ių kompanijų, nes apsireng� per daug oficialiai. Televizijoje galiojo grie�tos aprangos taisyklės: visada turėjai būti madingai netvarkingas. Gal jie buvo reklamininkai, pakviesti, kad galėtų u� ma�esn� kain� pasimėgauti televizijos kerais.

Pro mane praėjo Sidė, ne�ina dviem sidabriniais padėklais, kaupinai apkrautais sa�imiais. Mirktelėjo man ir pasilenkė vir� stalo padėti vien� padėkl�. Tiedu nusigr�ė nuo ekranų �andikauliais įnirtingai tebemaldami rie�utus.

��iūrėk, kokios kojos,�� pasakė vienas.

��Iki pat kaklo,�� paantrino kitas.

��Bet jokio u�pakalio.

��Plok��ias kaip lenta.

��Ir papų nėra.

��Nenorėk papų, kai tokios kojos.

��Bet reikia gero u�pakalio.

��A� tau jį parūpinsiu.

��Reikia arba papų, arba u�pakalio, ar ne, net ir prie tokių kojų. Nes reikia u� ko nors nusitverti, kai pradedi kilti.

��Bet gra�ios kojos.

��Apsivynios tokiomis tau apie kakl�, �mogau, ir niekados nebenorėsi pakilti į or�.

Jie sutartinai sukikeno, akimis nulydėdami mano �mon�.

�iūrėjau į juodu. Veidas liepsnote liepsnojo. Nenuleidau nuo jų akių, norėjau, kad mane pastebėtų.

Nepastebėjo.

Rie�utai baigėsi, ir tie du tipai, dar panar�� po dubenis, numaklino ie�koti gardesnių u�kand�ių. Dairiausi �monos. Kai prisiyriau iki Sidės, ji sa�imiais vai�ino būrelį man menkai pa�įstamų moterų. Jos vai�inosi �alia �uvimi ir tuo pat metu sugebėjo visi�kai ignoruoti Sid�. Tai bjaurūs �monės. Kas, jų manymu, ji tokia? Tu��ia vieta?

Sidė nusi�ypsojo man. Gra�us jos veidas. Jos veidas visados bus gra�us, nesvarbu, po kiek metų. Bet a� neįstengiau �ypsotis.

��Pasiimk palt�. Va�iuojam namo.

��Va�iuojam? A� negaliu va�iuoti. Dar negaliu, ma�iau. Kas nutiko? Atrodai toks...

��Noriu eiti.

��Bet man darbas. Pats �inai.

Moteri�kės ėmė �vilg�ioti į mudu. Trumpais storais pir�tais jos laikė la�i�os ir tuno gabalėlius. Suėmiau Sid� u� rankos ir truktelėjau į �alį. Padėklas trinktelėjo į ka�kieno nugar�. Sa�imiai rizikingai susvirduliavo.

��Tikrai, Side. A� va�iuoju namo. Tuojau pat. Ir noriu, kad tu va�iuotum drauge. Būk gera.

Ji nebesi�ypsojo.

��Tu gali va�iuoti, Hari, bet a� dirbu. Kas atsitiko? Nagi, sakyk. Kas nors k� nors pasakė apie Eimon�? Dėl to nuliūdai? Pamir�k Eimon�. Martis teisus�� pasiie�kok ko nors naujo.

Norėjau jai pasakyti�� neeikvok �ia savo laiko. Labai gerai �inau, kokie tie vyrai, nes pats esu toks pat �unsnukis. Bet ji nebūtų supratusi, apie k� a� kalbu. Ji tokia naivi, jai atrodo, kad �ia tik �alia �uvis ir vi�tiena ant ie�melių, ir �monės, vertinantys tave u� gerai atlikt� darb�.

��Būk gera, Side. Va�iuojam.

��Ne, Hari.

��Na, daryk, kaip i�manai.

��Darysiu.

Taigi palikau j� pobūvyje, palikau j� maitinti visų tų akmeninių tu��ių veidų, ir i�ėjau ie�kotis taksi. Palikau j� ten, visi�kai vien�, nors �inojau, kad ji per gera tai vietai, per gera visiems tiems �monėms.

Kai grį�au namo, Pegė jau kadais miegojo savo lovoje. Salė sėdėjo ant sofos: viena ranka tingiai junginėjo kanalus, kita�� ramino ne�iojamajame lop�yje gulintį savo kūdikį. Ramino Brangenyb�. Toks buvo kūdikio vardas. Brangenybė. Salė pasiteiravo, kaip vakaras�� ji omeny turėjo �Food Glorious Food�, o ne televizij�,�� ir a� pasakiau, kad viskas praėjo skland�iai. Tada i�kvie�iau jai taksi.

Mano �mon� namo parve�ė Lukas Mūras. Apsime�iau, kad miegu. Gulėjau ant �ono ir tyliai �nopavau�� stengiausi imituoti romius miego garsus. Klausiausi, kaip tamsoje tyliai rengiasi mano �mona, girdėjau, kaip drabu�iai nuslysta jos liaunu ilgu kūnu, ir manoji Marks&Spencer pi�amoje plakanti �irdis baisiai jos ilgėjosi. Paskui mudu ilgai gulėjome tamsoje ir i� paskutiniųjų stengėmės vienas kitam netrukdyti.

Nugara į nugar� �eimyninėje lovoje, bet kiekvienas sau.

��Pone Silveri, jūsų �irdis�� ma�as stebuklas,�� pasakė daktarė Bad�ijo.�� Ma�as stebuklas.

Mano �mona turi roman�, pamaniau. Ji dulkinasi su tuo tipu. Tiesiog jau�iu tai.

��irdis yra ma�daug kum��io dyd�io pompa,�� ai�kino man gydytoja, pumpuodama man apie rank� apvyniot� juost�. Jau�iau, kaip ima spausti.�� Visi turime kraujospūdį. Tai tiesiog spaudimas, kuris randasi dėl nuolatinio kraujo pumpavimo po kūn�. Sveiko suaugusio �mogaus normalus kraujospūdis�� 120 ir 80. Jūsų... Dieve �ventas!

Tai nutiko. �adėjome vienas kit� mylėti am�inai. �adėjome nuo�ird�iai. Buvome nusiteik� vis� likusį gyvenim� nebemiegoti su niekuo kitu. Paskui laikas aptrynė meil�, kaip potvynis aptrina uol�. Ir pagaliau mūsų jausmai�� jos jausmai�� jau nebe tokie kaip kadaise. Atsiranda kitų �monių�� tarsi �viesa įslenka į tamsų kambarį. Nebegali jų i�pra�yti. Nebegali, kai jau leidai atsirasti. K� begali padaryti, jei jau leidai jiems atsirasti?

��Galite apsirengti mar�kinius,�� pasakė gydytoja.

Ji nebenori sekso. Su manimi. Net ir su mano stebuklingaisiais sargiais. Ak, tebebūna �e�tadieniniai pasidulkinimai, kurie kartais, kai klesti maisto pristatymo verslas, nukeliami į sekmadienį ar į pirmadienį. Bet man atrodo, jog ji tai daro vien tam, kad mane apramintų. Lengviau gulėti ant nugaros ir apie niek� negalvoti, negu dėl to gin�ytis.

Labai pavargusi, sako ji am�inai. Taip, teisingai. Pavargusi nuo man�s. Ir netgi ne sekso man labiausiai stinga.

Stinga viso kito. Jausmo, kad esu mylimas.

��Yra įvairių būdų kraujospūd�iui reguliuoti,�� pasakojo gydytoja.�� Galima vartoti ma�iau alkoholio. Numesti svorio. Daugiau judėti. Visų svarbiausia�� pakeisti savo �mon�.

Pakeisti �mon�.

Viskas ne taip blogai. Nenoriu, kad mano santuoka nutrūktų. Noriu, kad �į kart� viskas būtų gerai. Kad viskas susitvarkytų kart� ir visiems laikams.

��Bet a� myliu �mon�.

��Ne �mon�. Gyvenim�.14 Saugokitės darboholizmo. Atraskite laiko sau. Valdykite savo rūpes�ius. Pone Silveri, jums reikia pakeisti gyvenim�. Jį turite tik vien�.

Gyvenim�. Ne �mon�.

Akivaizdu, kad turiu ne vien�.

�irdis�� ma�as stebuklas.

��Man patiko tas jausmas,�� pasakė Eimonas.�� Kadaise. Ir a� norėdavau vėl taip jaustis.

Mudu vaik�tinėjome po priva�ios ligoninės park�� valanda automobiliu į pietus nuo Londono. �iurenome per lapus, o Eimonas kalbėjo apie kokain�. Jis tebuvo įpusėj�s 28 dienų detoksikacijos kurs�, bet jau dabar atrodė sveikesnis nuo tada, kai ma�iau jį tuoj po Edinburgo festivalio. �i� popiet� jis turėjo �aisti futbol�� piktnaud�iaujantys narkotikais ir alkoholiu prie� sergan�ius maniakine depresine psichoze�� ta�iau rungtynes at�aukė. Nes sergantys maniakine depresine psichoze buvo pernelyg prislėgti.

��Vyksta u�siėmimai grupėmis. Tokios istorijos, Hari. Tau patiktų. Visi tie alcha�ėliai ir tar�iokai pasakoja, nuo kurio momento viskas nuėjo velniop. Visokio plauko narkomanai. Kai kurie labai rai�kiai dėsto mintis. Ir �inai, k� i�girdau �įryt? Alkoholis suteikdavo man sparnus�� o paskui atimdavo dangų. Argi ne puiku? Būtent taip jausdavausi patrauk�s kokaino.

��Bet tai vis vien nieko nepaai�kina. Turėjai puikų gyvenim�� pinigai, �lovė, orų mergaitės. Ir visk� pra�ikai dėl jausmo. Net ne dėl jausmo�� dėl prisiminimo apie jausm�.

��Baik, Hari. A� �inau, kad tu ne girtuoklis. Ir �inau, kad narkotikai tau nerūpi. Bet ir tau tas pats.

��Kaip tai?

��Tau tas pats su moterimis.

Ir a� suvokiau, kad jis teisus. Todėl norėjau, kad Sidė būtų tokia moteris, su kokia susipa�inau, todėl nuėjau prie Kazumi durų. Ir a� u�kibau ant jausmo kabliuko.

Prisiminimas apie puikiausi� jausm� pasaulyje.

Ne kokaino kaifas, ne alkoholio rūkas, o jausmas, kurį patirdavau pradėj�s bendrauti su moterimi. Aistra, seksas, romantika, jausmas, jog esi gyvas, jausmas, jog esi mylimas,�� visi tie dalykai, apgaubiantys pralekian�iame laiko mirksnyje.

Man patiko tas jausmas.

Ir nieko nepadarysi. Man vėl norėjosi patirti t� jausm�.

Net jei tai reik�tų gausyb� bėdų.

Keturioliktas skyrius

D�imis Meisonas buvo pana�us į vyri�kosios lyties modelį, k� tik pradėjusį barstyti savo sėkl�.

Tarsi skulptoriaus i�kaltuose bruo�uose ėmė rodytis dvigubos pasmakrės po�ymiai, o po odine striuke nuo alaus atsirad�s pilvukas turėjo rimtų augimo perspektyvų. Bet D�imis vis vien buvo pana�us į tokį, dėl kurio gali kilti problemų. Sidės eksvyras atva�iavo paimti dukters.

��Sveiks, Hari. Kaip einasi, bi�e? Ar Pegė pasirengusi pa�ėlioti?

Tai buvo viena i� tų scenų, kokių nė nesitikėjau vaidinti, situacija, kai norisi �inoti, kaip tiksliai dera elgtis. �itas vyras sudau�ė mano mylimos moters �irdį. Bet jeigu jis nebūtų sudau��s jai �irdies, mudu su �mona nebūtume dabar drauge. Ar jam reikėtų padėkoti, ar trenkti į snukį? Ar ir viena, ir kita?

Sidė kadaise buvo pametusi galv� dėl �ito vyruko, o tas jai u� nugaros lakstė paskui kiekvienos, kuri tik leidosi, azijietės sijon� nuo Hiustono iki Hokstono. Mano mylimoji padarė visk�, kad tik sutartų su tuo �liu�u. Ji atsekė paskui jį į London�, kai paai�kėjo, kad Amerika abejinga jo egzistavimui, slaugė, kai tas nusivertė nuo savo motociklo ir susi�eidė prakeikt� koj�, ir netgi suteikė jam antr� prog�, kai jau buvo susipa�inusi su manimi. Ir, �inoma, pagimdė jo vaik�, o paskui augino viena. Turėjau nek�sti D�imio Meisono. Ta�iau ka�kaip neįstengiau nek�sti. Jau�iau tik bukai maud�iantį pavyd�.

Bet kraujas man stingo ne todėl, kad jis taip nuskriaudė Sid�. Todėl, kad jos �irdį jis laimėjo be jokių pastangų ir sudau�ė visi�kai atsainiai. Bet negalėjau bjaurėtis �ituo �mogumi�� kitu mano �monos vyru.

Man jis visados labai malonus.

��Sidė dirba? Per darbus ir vyr� u�mir�o, ar ne? Juokauju, bi�e, juokauju. Perduok jai linkėjimų. Ar mano ma�oji princesė pasirengusi?

��Tėti!

Pegė blo�kė į �alį savo Lius� balerin� ir puolė prie tėvo. �is �iupo j� į glėbį ir garsiai pabu�iavo į tamsiaplaukį vir�ugalvį, o vaikas kojomis apsivijo jo liemenį, rankomis�� kakl� ir su perdėtu entuziazmu ėmėsi jį glėbes�iuoti. Jiedu, �itas tėtis ir duktė, matydavosi taip nereguliariai, kad jų susitikimai visados būdavo labai emocingi, primenantys Vietkongo belaisvio sugrį�im�. Bet a� niekaip nesuprasdavau, ar tie jausmai dirbtiniai, ar ne. Kartais ilgai nesimat� tėvai ir vaikas elgiasi droviai tarsi svetimi.

Palydėjau juodu iki durų. Jų ritualas buvo nuolatinis. Kelionė D�imio motociklu į KFC15 arba į �Pizza Express�. Net ne�inau, ar tai leid�iama Pegės am�iaus vaikui. D�imiui tai buvo nė motais. Kart� Sidė parei�kė, kad Pegė dar per ma�a va�inėti motociklu, tai D�imis įsiut�s i�lėkė lauk ir paliko dukterį apsipylusi� graud�iomis a�aromis.

Tris mėnesius po to jos nelankė. Nuo tada smagūs pasiva�inėjimai aptarinėjami nebebuvo.

Per D�imio vizitus dar būtinai būdavo perkamas mil�ini�kas kvailas niekam tik�s �aislas. Pa�iai Pegei labiausiai patikdavo u� j� didesni pliu�iniai me�kinai.

Kai Pegė i�ėjo, mane supurtė panika�� ji pamir�o savo vaiki�k� �alm�. Sidė buvo nusta�iusi grie�tas va�iavimo motociklu taisykles.

Būtinai u�simauti �alm�.

Tvirtai įsikibti į tėtį.

Nesiva�inėti per lietų.

Jokių ilgų kelionių.

Jokių greitkelių.

I�puoliau į gatv�, bet motociklas�� mil�inas �vėris Nortonas,�� jau riaumojo tolumoje. Pegė kiūtojo prilipusi prie oda aptemptos tėvo nugaros, vėjyje plaikstėsi palaidi plaukai. Nusitvėr�s �alm� skuod�iau gatvės viduriu jiems įkandin ir rėkiau jų vardus. Bet jie man�s negirdėjo. Prie�ais driekėsi ilga tiesios gatvės atkarpa, ir a�, matydamas, kaip tolsta u�pakalinių D�imio motociklo �ibintų �viesos, keikiau jį paskutiniais �od�iais u� tokį nerūpestingum�.

O tada paskutiniu momentu jie apsigr�ė.

Stovėjau gatvėje laukdamas at�vilpian�io motociklo, o krūtinėje virė, kaip kad būna, kai tavo vaikas atsiduria beprasmi�kame pavojuje. Nortonas �iū�telėj�s sustojo prie�ais mane. D�imis ir Pegė abu i�si�iep�, įraud� i� susijaudinimo. Nir�iai u�mauk�linau Pegei �alm�.

��Tu visi�kas idiotas, D�imi.

Jis negalėdamas patikėti pakraipė savo gra�i� galv�.

��Kaip tu mane pavadinai?

��Girdėjai. O k� tau mama sakė, Pege? Kokia svarbiausia taisyklė, jei nori va�iuoti motociklu? Kokia pirmoji taisyklė?

Dabar jiedu jau nesi�ypsojo. I� po �almų į mane �velgė dvi poros beveik vienodų akių. Man visados atrodė, kad Pegė pana�i į Sid�. Bet dabar pama�iau, kad ji taip pat ir D�imio kopija.

��Na? Pege, k� sako mamytė? K� tau mamytė vis kala į galv�? K� tu turi atsiminti?

��Tvirtai įsikibti į tėtį,�� pasakė mano podukra.

Labai keblu patėviui atrasti pusiausvyr�: nei būti pernelyg rūpestingam, nei per ma�ai.

Patėviai siaubūnai�� tie, kurie atsiduria teisme, laikra��iuose arba kalėjime,�� apie tai nem�sto. Jiems tai nerūpi. Partnerio vaikas jiems�� skaudus, nemalonus gyvas i�irusių santykių priminimas. O kaipgi kiti? Tie, kurie i� paskutiniųjų stengiasi elgtis teisingai?

Mes niekuo neypatingi. Nesame ka�kokios geresnės būtybės, nes ėmėmės auginti ma�ių, kuris nėra mūsų biologinis vaikas. Imiesi to apie tai nem�stydamas, o jei ir pagalvoji, manai, kad tai kaip nors savaime susitvarkys. Meilė ir mi�ri �eima padės rasti i�eitį. �itaip manai.

Ta�iau mi�ri �eima perima visas senosios �eimos problemas ir dar prideda savų. Povaikiui gali tik būti geras ir supratingas, kaip ir pridera tikriems tėvams. Bet neturi teisės jam priekai�tauti kaip tikri tėvai.

Nesu pakėl�s rankos prie� Pat�.

Ta�iau su Pege negalėjau net balso pakelti.

Patėviai�� tie, kurie stengiasi,�� nori būti mėgstami. Tėvams�� tikriems tėvams,�� nereikia, kad juos mėgtų.

Nes jie �ino, kad yra mylimi.

Ta meilė teikiama be jokių s�lygų ir i�lygų. Tėvai turi padaryti k� nors baisiai bloga, kad netektų savo vaiko meilės. Patėvis tokios meilės tiesiog nepatiria.

Ir kuo toliau, tuo labiau man atrodo, kad niekuo tos meilės nenusipelnysi.

Ramiai m�stydamas suvokiu, kad Ri�ardui nelengva. �inau, kad tie dalykai, kuriuos jis pir�o mano sūnui�� muziejai, Haris Poteris, tofu, netgi naujas gyvenimas kitoje �alyje,�� nebuvo bausmė. Neken�iau Ri�ardo ne dėl �itų dalykų. Neken�iau jo u� tai, kad jis atskyrė mano sūnų nuo man�s. Kas jis mano es�s? Jis nėra Pato tėvas.

Patėvio vaidmuo nedėkingas. Patėvis negali laimėti. Su tuo ma�uliuku nepa�įstamuoju susidraugauji arba per daug, arba per menkai. Ta�iau vien� dalyk� patėvis privalo visados atminti. Vaikui kur kas blogiau.

Suaugusieji gali susirasti nauj� vyr� ar �mon�. O vaikai po skyrybų negali įgyti naujo tėvo ar naujos motinos, kaip kad negali gauti naujos �irdies, naujų plau�ių, naujų akių. Geras ar blogas, turtingas ar varg�as, tu vis vien esi suri�tas su tėvais, kuriems gimei.

Pegės na�ta buvau a�� vyri�kis jos motinos lovoje, nei velnias, nei gegutė, nei draugas, nei tėvas�� tiesiog tėvo mėgd�iotojas.

Dėdė Tėtis.

Vakaras kaip senais gerais laikais. Toks buvo sumanymas. �Kurzono Meiferyje� rodė nauj� �Anės Hol� versij�. Paskui eisime į Kinų kvartal� valgyti Pekino anties. Vakar� galbūt u�baigsime puodeliu kavos kokioje nors u�eigėlėje Soho, paskui grį�� namo pasimėgausime neskubriu tingiu seksu ir galiausiais gerai i�simiegosime.

Filmas, antis, kava, lova.

Paskui sugulam �auk�tais ir geras a�tuonias valandas dalijamės viena pagalve.

Tobulas pasimatymas.

Mudviejų vakaras mieste�� ne vakarėlis su Galaheriu16 Meto bare, bet �inojau, kad būsime laimingi. Taip buvo daugyb� kartų. Tik a� gal �iek tiek persistengiau, rūpindamasis, kad viskas būtų kaip senais gerais laikais.

Filmas buvo geras. Ir mudu �ingsniavome siauromis Soho gatvelėmis susikib� u� rankų. Juokėmės i� Alvio Singerio ir jo Anės Hol, mums rūpėjo tik filmas ir mudu�� kaip senais gerais laikais.

Ir tik Kinų kvartale viskas ėmė krypti į bloga.

�Shenyang Tiger� buvo pilna �monių. Prie gretimo staliuko sėdėjo visa kinų �eima: senelė, senelis, kelios jaunos poros ir pulkas jų gra�u�ių vaiku�ių, i� kurių vienas dar visi�kas kūdikis, apskritaveidis Buda su pritrenkian�iais juodais kaip derva Elvio plaukais.

Mudu su Side pasi�iūrėjome į ma�ylį ir nusi�ypsojome vienas kitam.

��Tikras �avumėlis, ar ne?�� pasakė Sidė.�� Tie plauku�iai.

��Norėtum tokio? U�sakym� dar galima pakeisti? A� u�sisakysiu antį, o tu�� vaik�.

Tik pajuokavau�� juk taip?�� bet jos �ypsen� tarsi vėjas nupūtė.

��Pabaik. Nepradėk vėl apie vaik�, Hari. Niekaip neapsieini, k�?

��Ko tu dabar? A� visai ne apie vaik�. Tik pajuokavau, mieloji. Nestokodavai humoro jausmo.

��O tu leisdavai man turėti savo gyvenim�.

��K� tuo nori pasakyti?

��inau, nori, kad atsisaky�iau verslo. Juk taip? Nori, kad bū�iau nė��ia ir tupė�iau virtuvėje. �inau, kad nori.

Nieko neatsakiau. Negi neigsi, kad man labiau patiktų, jeigu ji gamintų pietus savo �eimai, o ne pusei pra�matniojo Londono? Negi neigsi, jog noriu vaiko, �eimos ir visų tų senamadi�kų svajonių?

Noriu, kad būtų taip, kaip buvo. Bet ne todėl, kad norė�iau j� įkalinti. Todėl, kad j� myliu.

Padavėjas atne�ė Pekino antį ir lėk�tes su agurkais, svogūnų lai�kais bei slyvų pada�u. Palaukiau, kol jis supjaustė antį ir pasi�alino.

��A� tik noriu, kad būtum laiminga, Side.

��Tai palik mane ramybėje, Hari. Leisk man turėti savo versl�. Leisk man pabandyti bent kart� gyvenime ka�k� daryti sau. Nesistenk priversti mane visk� mesti ir būti�� net ne�inau, ko tu nori. Gal Doris Dei? Mere Tailer Mūr17? Tavo motina? Kokia nors �e�tojo de�imtme�io namų �eimininke, vakarais neki�an�ia nosies i� namų?

I� tiesų mano motinos i�tisai nebūdavo namie. Trypdavo �Keturių �vaig�d�ių bugį�, �Stok į eil�, �Man tai patinka, man tai patinka� ir ��ingsninį�. Bet a� nutylėjau.

��Visai nieko tokio, kad vakarais i�eini. D�iaugiuosi, kad tavo verslas taip gerai einasi. A� tik noriu, kad būtų daugiau tokių vakarų kaip �itas. Kai tu vakar� praleidi su manimi.

Bet ji jau buvo įsiutusi.

��Tu nori būti vienintelis �eimos maitintojas, ar ne? Didysis vyras. Ar vis� gyvenim� stengsies būti toks, kaip tavo tėvas?

��Gal. Mano tėtu�is�� ne blogiausias atvejis.�� Atstūmiau lėk�t�. Staiga netekau apetito.�� O tu vis� gyvenim� pataikausi visokiems �liu�ams?

��Lukas Mūras ne �liu�as. Jis�� puikus verslininkas.

��O kas kalba apie prakeikt� Luk� Mūr�? A� kalbu apie visus tuos girtus Si�io berniukus, kuriems atrodo, kad gali įlįsti tau į kelnaites, nes atne�ei k�snelį vi�tienos ant pagaliuko.

Ka�kur jos rankinėje suskambo mobilusis telefonas. Ji susi�vejojo telefon� ir i� karto pa�ino numerį. Nes tai buvo mūsų namų numeris.

��Sale?�� Ta buvo palikta su vaiku. Sidė nenorėjo, kad kas nors svetimas būtų su Pege.�� Ir ar ilgai ji vemia?

Puikumėlis, pamaniau. Vaikas varo �liauk� ant auklės.

��Ar viskas gerai?�� pasiteiravo padavėjas.

��A�iū, kuo puikiausiai,�� nusi�ypsojau.

��Tir�tai ar skystai?�� tardė Sidė.�� Gerai, gerai. Klausyk, ar nenuvestum jos vemti į tualet�? Taip, taip. Klausyk, Sale, po pusvaland�io būsim namie. K�? Tik perrenk pi�am�, o ne�vari� suki�k į skalbykl�. Mes lekiam. Iki.

��Kas nutiko?

��Pegė. Juk �inai, kad jai nepatinka, kai abu i�einame. Jai susuka pilvuk�.�� Ji mostelėjo pro �alį einan�iam padavėjui.�� Gal malonėtumėt s�skait�?�� Tada pasi�iūrėjo į mano akmeninį veid�.�� Ar pasi�iau�ei dėl to, kad Pegė susirgo?

��Mudviem derėtų pasilikti. Suvalgytume �it� gard�i� antį. Pegei nieko bloga.

��Ji k� tik i�vėmė �Pono Milano� pic�. Kaip gali sakyti, kad jai nieko bloga?

��Visada taip būna.�� Tai tiesa. Kaskart, kai mudu pagaliau i�taikydavome drauge kur nors i�eiti, atrodydavo, tarsi Pegė ty�ia susiki�a pir�tus į gerkl�.�� Klausyk, jei ji i� tiesų sirgtų, jaudin�iausi ne ma�iau u� tave.

��Tikrai? Ne ma�iau u� mane? Nemanau, Hari.

��Negi nesupranti? �ia savoti�kas �anta�as. Ji taip daro tik tam, kad grį�tum namo. Valgyk, Side.

��Nenoriu valgyti. O tu, Hari, turėtum suprasti, kaip ji jau�iasi. Kaip niekas kitas. Tu �inai, k� rei�kia būti vieni�u tėvu.

��Tai va kaip tau atrodo? Kad tu vieni�a motina?�� Papur�iau galv�.�� Tu i�tekėjusi, Side. Mudviejų vestuvių dien� lioveisi būti vieni�a motina.

��Tai kodėl a� vis dar jau�iuosi vieni�a motina? Kodėl jau�iuosi tokia vieni�a?

��Ne todėl, kad ka�kas negerai Pegei.�� Padavėjas ant stalo padėjo s�skait� ir į keturias dalis padalyt� apelsin�.�� Todėl, kad ka�kas negerai mudviem.

Lauke vakaras buvo netek�s ankstesnės ramybės.

Gerai nusiteikusi� neskuban�i� pavakarės liaudį pakeitė �utvės triuk�mingų įkau�ėlių. I� �Mamma Mia!� ir �Les Miserables� pabir� turistai bevilti�kai �ūk�iojo jau u�imtiems taksi. Gatvėse knib�dėjo priemies�ių chuliganų ir elgetų i� tolimų miestelių. Prie baro prasidėjo padrikos vangios pe�tynės. Pasigirdo dū�tan�io stiklo garsas, u�kaukė sirenos.

Tada pama�iau j�.

Kazumi.

Ji stovėjo eilėje prie tos ba�ny�ios �aftsberio aveniu, kuri beveik prie� dvide�imt metų buvo paversta klubu. �Rampos �viesa�. Mudu su D�in� buvome �ia por� sykių. Nė ne�inojau, kad �Rampos �viesa� vis dar veikia.

Kazumi buvo su būreliu vyrų ir moterų, kiek jaunesnių u� j� ir, i� pa�iūros, vietinių. Stovėjo pulkelio viduryje, ir matei, kad vaikinukai i� kailio neriasi, kad padarytų jai įspūdį, o visos merginos nori būti jos draugės. Ji kantriai �ypsojosi. Susidūrė su mano akimis ir man�s nepamatė. Nepa�ino vyro i� savo draugės praeities, o gal tai jai tiesiog nerūpėjo.

Kazumi susirengė pa�okti.

A� rengiausi namo, kai ji i� namų buvo k� tik i�ėjusi.

Ir esmė ne ta, kad ji kitaip leid�ia vakarus.

Esmė ta, kad ji gyvena kitokį gyvenim�.

Penkioliktas skyrius

Dar vienas atvirlai�kis i� Amerikos. Vienoje pusėje po raidėmis Connecticut�� the Nutmeg statė, New England�� rudens spalvomis liepsnojantys kaimo laukai. Kitoje�� sūnaus sujungtomis raidelėmis para�yta �inutė.

Mielas tėveli. Mes turime �unį. Jo vardas Britnė. Mes jį mylime. Viso gero.

��Britnė�� keistas vardas �uniui,�� pasakė mano mama.�� Turbūt D�in� sugalvojo.

Mama seniau D�in� mylėjo. Kai jos susipa�ino, mano mama manė, kad D�in�� vietinis Greisės Keli18 variantas, tobulas mėlynakio gro�io, senovi�ko mandagumo ir karali�kos laikysenos derinys. Po mudviejų skyrybų mamos nuomonė pama�u pasikeitė. Dabar D�in� buvo jau ne Monako princesė, o veikiau Babilono palaidūnė.

��Gal Britnė�� kalė, mama.

��Nereikia �itaip kalbėti,�� pasakė mano motina.

Lankėme tė�io kap�. Pastar�jį sykį buvau �ia per Kalėdas, kai atva�iavau parsive�ti mamos �ventėms pas save. Prie� tris mėnesius. Kalėdos buvo neįtikėtinai geros: mama su Side prisilinksmino kim�damos mil�ini�k� kalakut� Pegė su Patu telefonu gal valand� vienas kitam gyrėsi dovanomis. Ir Pegės veidelio i�rai�ka, kai i�vyniojo svarbiausi� dovan�� Ibizos DJ Brius� su visomis jo plok�telėmis.

Maniau, kad be Pato Kalėdas temdys liūdesys ir praradimo jausmas, bet i� tikro atsikvėpėme nuo viso to. O laikas nenumaldomai tekėjo, ir a� pama�iau, kad tė�io antkapio akmuo nebe toks baltas ir naujas, koks atrodė prie� kelet� mėnesių. Apsiblaus�s nuo �iemos, nuo laiko pakryp�s. Viskas pama�u dėvisi, o a� to nė nepastebiu.

��Kaip Patas?�� paklausė mama.�� Ar mokykloje patinka? Ar susirado draugų? �ia juk turėjote bėdų, ar ne? Kiek pamenu, judviem su D�in� teko eiti pas jo mokytoj�. Ar dabar viskas gerai?

��Gerai, mama,�� atsakiau, nors i� tiesų �alio supratimo neturėjau, ar jis grynas pirmūnas, ar klydinėja po savo nauj�j� klas�, kai �auna į galv�. Atrodė, kad mane nuo sūnaus skiria ne �iaip tūkstan�iai mylių, o i�tisi �viesme�iai.

��inai, pasiilgau jo.

��inau, mam. Ir a�.

��Ar jis parva�iuos per atostogas?

��Per vasaros atostogas. Tada parva�iuos.

��Negreitai. Vasara dar toli. O per Velykas? Gal galėtų parva�iuoti per Velykas?

��Pasi�nekėsiu su D�in�, mama.

��Tikiuosi, kad parva�iuos per Velykas.

��iūrėsim, mam.

��Juk ne�inai, kas gali nutikti, ar ne? Ne�inai.

��Mama, nieko jam nenutiks,�� pasakiau stengdamasis nerodyti suirzimo.�� Patui viskas gerai.

Ji pasi�iūrėjo į mane, energingai viena į kit� trindama prie tė�io kapo susiteptas rankas.

��A� ne apie Pat�, Hari,�� i�tarė.�� A� apie save.

Įsmeigiau į j� akis, tarsi visas pasaulis būtų apvirt�s ir pasikeit�s.

Man visados atrodė, kad tai mano tėtis�� kietuolis. Mama nevairavo, sutemus niekam neatverdavo durų, ji nekentė bet kokios konfrontacijos. Ir todėl, kad neturėjo vairuotojo pa�ymėjimo, buvo mandagi �iurk�tiems padavėjams, miegojo �vie�iant lempoms, a� buvau toks kvailys, jog patikėjau, kad mano motina�� baik�ti moteris. Dabar teko suvokti, kad mama turi sav�jį narsos �altinį.

��Mam, kas atsitiko?

Ji atsikvėpė.

��Radau gumb�, Hari. Kai prausiausi du�e. Krūtyje.

�irdis pa�oko auk�tyn.

��O Dieve, mama. Jėzau.

��Ma�iuk�. Ir labai kiet�. Nuėjau pas gydytoj�. Juk �inai, negaliu pak�sti, kai reikia pas gydytoj�. Pana�iai kaip ir tavo tėtis. Dabar reikia pasidaryti tyrimus. Grehemas �adėjo pavė�ėti.

�tai kaip viskas būna, pamaniau. Netenki vieno i� tėvų, o paskui netenki ir kito. Į galv� atėjo savanaudi�ka mintis: perėjau visa tai su tė�iu ir ne�inau, ar i�tver�iau dar kart�. Bet �inojau, kad teks. Nes taip sutvarkytas pasaulis.

Įsivaizdavau mam� du�e. Įsivaizdavau, kaip prausiasi delfino formos muiliuku i� �Body Shop�, kurį jai per Kalėdas padovanojo anūkas. Ma�iau motinos veid�, ger� pa�įstam� veid�, kai atrado ka�k�, ko seniau nebuvo.

Ma�� kiet� gumbelį.

Planetos didumo gumb�.

Kai parėjau namo, Peg� radau sukry�iuotomis kojomis sėdin�i� ant kilimo ir vartan�i� �urnal�. Myliu lėl� Lius�: mėgstamiausia lėlė pasaulyje buvo solidus iliustruotas leidinys, pilnas socialinių analizių ir kultūrinės dekonstrukcijos. Pirmas straipsnis�� I� kur kilusi lėlė Liusė?� Perme�iau jį akimis, nes man pa�iam tai visados rūpėjo. Paai�kėjo, kad lėlė Liusė gimė Pary�iuje, jos motina�� pusiau tailandietė, pusiau brazile, tėvas�� pusiau anglas, pusiau zulas. I� �urnalo paai�kėjo, kad lėlinas Briusas yra i� Ibizos.

Buvo moksli�kesnių straipsnių. Lėlė Liusė�� iuolaikinis simbolis. Lėlė Liusė�� feministinės gyvensenos pavyzdys. Lėlė Liusė�� tradicinių vertybių sergėtoja. Lėlė Liusė�� seksualinės revoliucijos variklis. Lėlė Liusė buvo tobula lėlė: ji galėjo būti bet kas�� ko tik tu norėjai.

��I� kur �it� gavai, ma�ute?

��Dėdė Lukas davė.

��Dėdė Lukas?

��Jis atva�iavo su mamyte savo lenktynine ma�ina.

��Ar dėdė Lukas u�ėjo vidun?

��Ne. Bet davė mamytei knygel�, kad man parne�tų. Ji didelėms mergaitėms.

Ka�in kodėl tokie �liu�ai �itai ma�ai mergytei am�inai ki�a niekam tikusias dovanas. Jos tėtu�is�� mil�ini�kus nevykusius pliu�inius �vėris, kurie netinka nei �mogui, nei gyvuliui. O dabar �urnalas nuo dėdės Luko. Pegė ma�iausiai de�imtme�iu per jauna �itam Myliu lėl� Lius�: mėgstamiausia lėlė pasaulyje. Bet k� a� i�manau?! Pegė įnikusi �iūrėjo paveikslėlius: �ia buvo iliustracijos i� visų laikų lėlės Liusės katalogų.

��Visos lėlės Liusės,�� pasakė Pegė.

Jos �ia puikavosi visu gra�umu. Lėlė Liusė sekretorė (lėlė Liusė, dirbanti did�iulei japonų korporacijai, kol sprogo burbulas). Lėlė Liusė Rio �okėja (Karmen Mirandos plunksnos ir uodegos). Ir dirbanti lėlė Liusė (�viesiomis sruogelėmis da�yta brunetė, veiklios moteri�kės rimtumui parodyti�� portfelis ir akiniai be l�ių).

Buvo ir Liusė kosmonaute. Jausminga primadona Liusė. Liusė i� Kairiojo Kranto. Liusė hipė. Kunigaik�tienė Liusė. Liusė para�iutininkė. Naikintuvo pilotė Liusė.

Lėlė Liusė dainininkė, pirkėja, namų �eimininkė, keleivė, virėja, karė, nuotykių ie�kotoja ir turistė. Namai ir karjera, meilė ir seksas, �eimyni�kas gyvenimas ir �avesys, darbas ir pramogos.

��Hari, kuri Liusė tau labiausiai patinka?

�vilgtelėjau į Labanaktuko Lius�, vilkin�i� permatom� balt� negli�ė ma�daug iki bambos.

��Man patinka Liusė sekretorė,�� pasakiau.

��Kodėl?

��Pana�i į tavo mam�.

��Man irgi.

Sidė vir�uje rengėsi. Sėdėjo prie tualetinio stalelio viena liemenėle ir kelnaitėmis ir �iūrėjo į veidrodį. Ji pakėlė į mane akis i�kart pasirengusi gintis: tikėjosi, jog imsiu reik�ti nepasitenkinim� dėl �urnalo, pavė�ėjimo namo, dėdės Luko.

Prikand�s lūp� palingavau galva.

��Mano mama,�� pasakiau.

��Kas atsitiko?

��Krūtyje aptiko gumbelį,�� tariau ir balsas u�lū�o ties �itais �od�iais ir tuo, k� jie rei�kia. O mano �mona pripuolė prie man�s, apkabino ir priglaudė taip, kaip glaudė tik du kartus gyvenime.

Kai su�inojome, kad mano tėtis mir�ta.

Ir kai mano sūnus i�sikraustė gyventi pas savo motin�.

Bjaurūs kartai, patys baisiausi kartai.

Ji laikė mane apkabinusi. Mano �mona laikė mane apkabinusi. Apglėbė mane ir tvirtai prispaudė, glostė man plaukus ir �nib�dėjo �od�ius, ramius tarsi malda.

�velniai liūliavo mane, o a� verkiau, verkiau, verkiau.

Gydytoja liepė man plaukioti. Kone kiekvien� ryt� traukdavau į vie��jį basein�, vos tik jį atidarydavo, ir prisijungdavau prie kontorų tarnautojų, yriais matuojan�ių baseino ilgį.

Plaukiojau pirmyn atgal ir kartojau sav�j� mantr�: mano �irdis�� ma�as stebuklas, mano �irdis�� ma�as stebuklas. Plaukiojau, kol gavau pomp�. �it� posakį neseniai i�mokau. Tai rei�kia daryti k� nors tol, kol daugiau papras�iausiai nebegali. Kol jėgų nelieka nė la�o.

Kai i�ėjau i� baseino, rytinis pikas buvo pa�iam įkar�ty. �monės per park� skubėjo į metro stotel�.

I�skyrus j�.

Kazumi pritūpusi ant �olės �iūrėjo į fotoaparato akut�, o pro j� i� vienos ir i� kitos pusės slinko įstaigų tarnautojų srautai. Voverė ir a� stabtelėjome į j� pasi�iūrėti.

Ji vilkėjo juod� apsiaust� su gobtuvu, avėjo batus, segėjo trump� klostyt� smėlio spalvos sijon�. Net ir a� ma�iau, kad tai Burberry. Juodos pėdkelnės. Gra�ios kojos. Plaukai krito ant veido, ji juos nubraukdavo. Ji buvo per gra�i �iai piko valandai.

��K� tu fotografuoji?

Ji pakėlė į mane akis. �į kart� pa�ino. Nusi�ypsojo.

��Lapus. �vie�ius lapelius. Jie gra�ūs, bet tokie būna labai trumpai. Kaip sakuros Japonijoje. Ar �inai, kas yra sakura?

Linktelėjau.

��ydinti vy�nia, ar ne? Japonai kasmet kelet� dienų eina į park� pasi�iūrėti su�ydėjusių vy�nių. Mokinukai, tarnautojai, sekretorės, senukai. Visi �iūri, kaip �ydi vy�nios.

Ji atsistojo, susitvarkė savo sijonėlį, nusibraukė nuo akių plaukus.

��D�in� tau pasakojo apie sakuras?

��Taip, D�in�.�� Gyvendamas su pirm�ja �mona i�ėjau intensyvų japonų kultūros kurs�. �inojau sakuros tradicijas.�� Vargu ar kelis lapelius �iaurės Londone galima būtų su tuo lyginti.

Ji nusijuokė.

��Gra�ios spalvos. Vis kitaip �alia. To i�kart nepamatysi. Reikia pa�velgti kitokiomis akimis. Ar domiesi fotografija.

��A�? Labai.

��Tikrai?

��Tikrai. Man tai nėra tiesiog mėgėji�kos nuotraukos per atostogas, kurias i�ry�kina fotoprekių parduotuvėje. Fotografija�� tai, supranti, dvide�imtojo am�iaus meno forma. Ir, ė, akivaizd�iai naujas būdas, kuris dar nėra iki galo i�studijuotas.

K� a� �ia skied�iu? Kokios �ia nes�monės? Ji turbūt pamanė, kad a� visi�kas avigalvis.

��Sustok,akimirka �avinga,�� pasakė ji.

Matyt, atrod�iau sutrik�s.

��Ka�kas taip pasakė apie fotografij�. Manau, koks nors poetas. Tai tas pats, kas stebėti sakur�. Akimirka įdomi, nes ji tik akimirka. Sustok, akimirka �avinga.�� Ji nusi�ypsojo.�� Man patinka. Labai gra�u.

Sustok, akimirka �avinga, pamaniau.

��Ir man patinka,�� pasakiau. Ir nemelavau.

Ji u�dengė objektyv� dangteliu, dar kart� pasitaisė sijon�. Rengėsi eiti. Puoliau kurstyti pokalbį, kad tik nenutrūktų.

��Kaip tu laikais, Kazumi? Dirbi?

��Bandau. Ie�kau.

��Radai, kur gyventi?

Ji linktelėjo.

��Ten pat, Primrous Hile. Per kelis kvartalus nuo senųjų D�inos namų.

��Puiku. Primrous Hile gerai.

��Ma�iau parduotuvėje D�ud� Lo. Su kūdikiu.

��Tau pasisekė.�� O i� tiesų sau pamaniau: pasisekė D�udui Lo.�� Norėjau tav�s paklausti�� ar negalė�iau u�sisakyti Pato nuotraukų? Jei nesi labai u�siėmusi? A� pa�ymėjau atspaudų lak�te. Tiksliai �inau, ko noriu.

Ji linktelėjo. �itie ne�ymūs padr�sinantys linktelėjimai.

��Atsiųsiu.

��Arba galė�iau ateiti pas tave ir paimti.

��Arba a� atsiųsiu.

��Man nesunku. Tikrai.

Ji �iūrėjo į mane ir galvojo.

��Kazumi, gal norėtum puodelio arbatos? Prie teniso kortų yra kavinukė.

��Norė�iau. Anglai visada nori puodelio arbatos.

��Kaip ir japonai.

Prie� kontorų tarnautojų sraut� nu�ingsniavome į kavinuk� prie teniso kortų. O kai u�sisakėme, k� gersime, a� jau įsivaizdavau save jos bute Primrous Hile, ma�iau, kaip ji nusitraukia batus ir i�sineria i� savo Burberry sijono. Įsivaizdavau, ir atrodė, kad tai būtų geriausias dalykas pasaulyje. Tai buvo tas senas, pavojingas jausmas, kad ka�kas prasideda.

��Kaip Patas?�� pasidomėjo ji, ir a� ėmiau j� dievinti. Bū�iau dievin�s kiekvien�, susipratusį pasiteirauti apie Pat�.

��Manau, gerai,�� pasakiau.�� Pradėjo lankyti mokykl�. Turi �unį Britn�. Atva�iuos atostogų. Tikiuosi, kad greitai. Dar reikia susitarti. O tu kaip? Ar laiminga Londone?

��Laimingesnė negu Tokijuje. Laimingesnė negu tada, kai buvau i�tekėjusi.

Prisiminiau D�inos sodelyje verkiantį vyr�. Dalis man�s nenorėjo nieko �inoti. Nepaken�iu, kai pasakoja apie senus laikus. Tai tik kliūtis viskam. Bet ji norėjo, kad a� i�klausy�iau. Man buvo per daug smalsu, kad bandy�iau j� sustabdyti.

��Jis fotografas. Lyg ir �inomas. Bent jau Tokijuje. Jam patinka daugybė Europos fotografų. Horstas, Robertas Duano, Alanas Brukingas. �Magnum� fotografai. �inai �Magnum� agentūr�? Jis buvo nuostabus. Buvau jo padėjėja. Pirmas darbas po koled�o. A�� kaip pasakyti?�� gerbti jį.

��Gerbei jį.

��Jis mane labai remdavo. Rėmė. Paskui mes susituokėme, ir jis pasikeitė. Norėjo, kad sėdė�iau namie. Kad gimdy�iau vaik�.

��Kaip vyras gali to reikalauti?

��Nenorėjo, kad dirb�iau.�� Ji siurbtelėjo arbatos.�� Kaip tu ir D�in�.

Negalėjau to nuleisti negirdom.

��Nieko pana�aus. D�in� norėjo būti namie ir auginti mūsų sūnų. Bent jau taip buvo i� prad�ių.

��Ved� vyrai,�� pasakė ji, tarsi tuo būtų paai�kinta viskas. Atsistojo, i�sitraukė ma�yt� Pradu pinigin�. Nepaisant visų kalbų apie �Magnum� fotografus, ji buvo klasikinė japonė. Pametusi galv� dėl Pradu ir Burberry.

��Pasidėk pinigus. A� u�mokėsiu. Tu galėsi kit� kart�.

��Ne,�� pasakė ji.�� Kito karto nebus. A� atsiųsiu Pato nuotraukas.

Ir i�ėjo, lydima voverės ir mano �vilgsnių, kol įsiliejo į kontorų tarnautojų mini�. Azijietė mergina Burberry sijonu. Riktelėjau jai i� paskos:

��Bet kada vėl pasimatysime?

Ji neatsigr�dama kilstelėjo de�in� rank�.

��Kai tavo pir�tas bus gra�esnis.

�vilgtelėjau į savo rank� ir pama�iau ant bevard�io pir�to spindint auksinį �ied�. Man pasirodė, kad ka�kas �iandien su juo negerai.

Jis įsirė�ė man į pir�t�.

�inojau, kad ka�kur �irdies kertelėje D�in� dar saugo gerų jausmų man.

��Silpnaproti tu nelaimingas,�� pratrūko ji, kai paskambinau.�� Mulki. Kvė�a. �ioply. Ar tu �inai, kiek �ia dabar valandų? Tuoj dvi. Patas seniausiai miega. Tu nepakaltinamas, Hari.

��A� ne su Patu noriu pasikalbėti. Su tavimi.

��Tai gyviau. Valausi dantis ir einu miegoti.

��Noriu, kad Patas parva�iuotų. Kokiai savaitei. Septynioms dienoms. Bent kelioms. Per Velykas. K� manai apie Velykas?

Girdėjau, kaip ji ranka u�dengė ragelį ir pasakė Ri�ardui, kad �ia a�. Girdėjau, kaip tas atsiduso ir i� įsiū�io trinktelėjo durimis.

��Neįmanoma, Hari.

��Kodėl?

��Nes per brangu skraidinti jį per Atlant� pirmyn atgal. Pernelyg keblu. Ir jis dar ma�as. Kas jis, tavo manymu? Tonis Bleiras? Jam tik septyneri.

��Nieko jam nenutiks. Jam tai bus nuotykis. Man reikia su juo pasimatyti. Negaliu laukti iki vasaros. O pinigai�� ne problema.

��O, tikrai?�� Ji mokėjo būti velni�kai kandi.�� Tau gal ir ne problema. O Ri�ardui nei�degė su darbu Braidl Vortingtone.�� Naujiena.�� Jis i� ten i�ėjo.

��Vie�patie, negali gi jis keisti darbus kaip pir�tines! Laikas jam apsiraminti ir prisiminti, kad turi tam tikrų pareigų.

Ilga tyla ragelyje. Spėju, kad mano buvusi �mona kone �odis �odin pati tai buvo sakiusi įnoringajam Ri�ardėliui.

��Tai dabar jis bedarbis?

��Ne�� jis ie�ko. Bet mes neturime pinigų skristi...

��A� u�mokėsiu. Dėl to nesirūpink, D�in�. A� tiesiog noriu pamatyti sūnų. Noriu, kad jis prisimintų, jog ir �ia yra jo gyvenimas. Jis turės atostogų, tiesa? Atsiųsk jį per Velykas. Atsiųsk bet kada.

��Pagalvosiu.

��Būk gera.�� Maldavau, kad ji leistų pasimatyti su mano sūnumi. Bet ka�kodėl buvo visai nepikta. Dėl ka�kokios prie�asties negalėjau atsikratyti įspūd�io, kad tai veikiau jau gailestis.�� Kaip jums ten?

��O, Naujosios Anglijos pakrantė gra�i. Turtinga istorija. Daugybė antikvarinių parduotuvėlių ir �vejų kaimelių. Ir pavadinimai tokie, jog jautiesi tarsi Anglijoje�� Jarmutas, Portsmutas. Visur angli�ki pavadinimai, Hari.

��aunu. D�iaugiuos dėl tav�s, D�in�.

��Tik...

��Kas?

Ji kalbėjo kone pa�nib�dom. Tarsi labiau sau, o ne man.

��Na, �ia ne visai taip, kaip ten, kur gyvenome. Hartforde ne taip miela ir gra�u. Supranti, Hartfordas�� didelis bjaurus miestas. Nusikalstamumas. Ir a� �ia esu�� ne�inau, nė kaip pasakyti. Vieni�a, turbūt. Manau, esu vieni�a. Ri�ardas kasdien i�eina ie�kotis darbo. Patas mokykloje.

��Gerai sekasi?

��Labai gerai. Daugiau vidury pamokos nevaik�tinėja po klas�.

��Puiku, D�in�.

��Bet a� nieko nepa�įstu. Dar su �viesa visi dingsta ir vakare u�sirakina namie. Truputį ne to tikėjausi.�� Ji atsitokėjo ir prisiminė, su kuo kalba.�� Bet �iaip viskas bus gerai, bus gerai.

��Klausyk, leisk Patui atskristi savaitei. Pabus su mano mama. Jam patiks. Ir jai patiks.�� Nepasakiau D�inai apie mam�, nepasakiau apie gumbelį didumo sulig �emės rutuliu. Tie laikai seniai praėjo.�� Nes niekada ne�inai, kas gyvenime gali nutikti, ar ne?

��Tiesa,�� pasakė mano buvusi �mona.�� Niekada ne�inai, kas gyvenime gali nutikti.

�e�ioliktas skyrius

Jei pamatytumėte mano mam�, �ingsniuojan�i� gatve, galbūt pagalvotumėte, kad �tai eina senu�iukė pirkti ėdalo katei. Bet jūs suklystumėte.

Visų pirma ji negali pak�sti ka�ių, nes, jos manymu, katės visur palieka klaiki� netvark� (nors, keista, pasilenkia prie kiekvienos net ir labiausiai nutriu�usios katytės, pasitaikiusios pakeliui). �iūrėdami į mano mam�, ko gero, pagalvotumėte, kad visk� apie j� �inote. Ir pasirodytų, jog ne�inote nieko.

A� kai k� apie savo motin� �inau.

Ji mano, kad Dolė Parton�� geriausia dainininkė pasaulyje ir kad �monėms nederėtų vis� laik� juoktis i� Dolės figūros. Mama per televizorių �iūri visokias sporto programas, bet labiausiai jai patinka smarkesni �aidimai (ledo ritulys, regbis, boksas). Jai atrodo, kad jos anūkas�� gra�iausias vaikas per vis� pasaulio istorij�. Jos manymu, tai absoliu�iai objektyvus vertinimas, ir ji nė per nago juodym� nėra �ali�ka.

Dar �į t� �inau apie savo mam�. Po mano tė�io mirties ji neapsakomai vieni�a. Nesvarbu, kiek �alia jos �monių. Ji garbina mano tėv� ir kalbasi su jo nuotraukomis, kai mano, kad niekas negirdi. Aplankyti jo kap�, mamos galva, pats geriausias būdas pasi�monėti.

�inau, kad �eima ir draugai labai j� myli: jauni kaimynai u� puodelį arbatos taiso jai lietvamzd�ius, �ilaplaukių bi�iulių armija vis kvie�ia į nauj� parduotuvių pasa��, kasdien paskambina broliai.

Mano mama gera, linksma ir narsi. Labai narsi. Nors sutemus neatidaro durų bet kam, pasirengusi stoti prie� bet kokį chuligan�. Kai Patas buvo visai ma�as, ji pagrasino i�vaikysianti �utv� jaunikai�ių, kurie, kaip ji sakė, su�vėrėjo vietinėje u�eigėlėje �Generolo Li Tenesio gardumynai�.

T� kart� labai ant jos pykau�� galėjo j� su�eisti, nes net ir pagyvenusios moteri�kaitės nėra saugios bjauriame �iuolaikiniame pasaulyje,�� bet dabar esu laimingas, kad ji taip padarė. Tai ji�� mano mama. Ji tokia. Did�iuojuosi ja.

Ji ne tokia degtukas kaip mano tėvas. Ji pakanti kitaip gyvenantiems ir tiki, kad �mogus i� prigimties yra geras. Ta�iau kai netenka kantrybės, ji... na, su�vėrėja, kaip pasakytų pati.

Jos mylimiausias brolis, tas, kuris artimiausias am�iumi, nepraleid�ia progos mamai priminti apie įbrė�im� ant pianino namuose Ist Ende, kur jie u�augo. Mano mama, įsiutusi ant brolio, kam tas erzinasi, paleido jam į galv� peilį. Peilis pralėkė per kelis colius, smigo į pianin� ir liko ten virpėdamas, kaip būna tik animaciniuose filmukuose. Niekaip nebūtum jos įtar�s pasikėsinimu nu�udyti brolį. Buvo tyli, drovi mergaitė, prie kurios mokykloje kibdavo dėl jos ne�ymaus kalbos defekto (kibdavo ne bendraklasiai, o mokytojai, nes Ist Endo mokykla buvo tokia pat �iauri, kaip ir pataisos namai Dikenso romanuose). Ji visados tvirtindavo, kad peilis i�slydo. Jos brolis sakydavo, kad ji tobulai nusitaikiusi.

Berniukų pilnuose namuose ji buvo santūri ir didinga kaip karalienė El�bieta I.�Beproti�kai mylima tėvų, skatinama į save �iūrėti kaip į ypating� asmenį ir lepinama kaip vienturtė.

�inau, kad mama visados buvo mylima�� vienintelė mergaitė did�iulėje berniukų �eimoje ir vienintelė moteris ma�utėje �eimoje, kurioje a� u�augau,�� ir, man rodos, todėl ji ir pati moka taip dalyti meil�. �inau, kad be jos mudu su Patu būtume pra�uv�. Net įsivaizduoti negaliu, koks būtų pasaulis be mamos.

Ji pilna gyvybės. Nepa�įstu kito taip gyvenimu besid�iaugian�io �mogaus. Jai patinka dainuoti ir �okti. �inau, kad jai patinka juoktis. Net ir juod�iausiomis akimirkomis. Juod�iausiomis akimirkomis ypa�. Mes vis dar pasijuokiame i� to, kaip ji per mano tėvo laidotuves trinktelėjo galv� į karst�.

Tik toks �mogus, kuris myli �mones taip kar�tai kaip mano mama, gali būti toks vieni�as. Ji rūpestingai atsirenka, k� vakare �iūrės per televizorių. Jai patinka �inios, dokumentiniai filmai, ta�iau tuoj kilsteli antakius, kai pradeda rodyti auskarus lie�uviuose ir speneliuose per �ou ��e�i įkal� studentai bute�. �inau, kad ji �aiposi i� muilo operų, nors septintajame de�imtmetyje mielai �iūrėdavo �JR� ir �Dalas��. Animacinių filmukų niek�ybės j� prajuokina.

Kas dar? Ak taip.

�inau, kad mano mama nemėgsta vaik��ioti pas gydytojus.

�iaip ar taip, Teksas nenuve�ė mamos į ligonin�. Atrodo, atsirado problemų su jo ma�inos galine pakaba, nors įtariu, kad i� tiesų problemų kilo su Tekso nervais.

Mama pasakė, kad nuva�iuos autobusu. A� pasakiau, kad va�iuosiu į ligonin� drauge su ja. Ji pasakė, kad bus gerai ir autobusas. Ji nenorinti kelti s�my�io. Tai vienas i� jos ry�kiausių bruo�ų�� kad nebūtų s�my�io. Jei sode per jos ro�ių krūmus at�uoliuotų keturi Apokalipsės raiteliai, mano mama pasistengtų nekelti s�my�io.

Pasijuokti ir nekelti s�my�io. Tai jos būdui. Tokia jos filosofija. Savoti�kas linksmas stoicizmas, nuo kurio man suspausdavo �irdį ir kildavo noras j� apkabinti.

Bet �iandien juokas neėmė. Tokiomis dienomis būna sunku.

Kai i�ėjo i� gydytojo kabineto, ai�kiai matėsi, kad naujienos prastos.

Ji susikaupusi bandė suprasti diagnoz�, stengėsi perprasti t� kalb�, stengėsi suvokti, kaip sukietėj�s kūno gabalėlis gali auk�tyn kojom apversti vis� tavo pasaulį.

Ji nenorėjo apie tai kalbėtis �monių pilname laukiamajame. Ji nenorėjo apie tai kalbėtis, kol nesusėdome į mano automobilį.

Sėdėjome bekra�tėje ligoninės automobilių stovėjimo aik�telėje. Automobiliai lyg kokie rykliai suko ratus ie�kodami vietos sustoti. Įtempta diena ligoninei. Galbūt �ia visos dienos įtemptos.

��iūrėk�� a� nusira�iau.�� Mama parodė man popieriaus skiaut�. Ten jos dreban�ia ranka buvo u�ra�yta invazinė karcinoma.

��K� tai rei�kia?�� paklausiau, lyg ir �inodamas, bet negalėdamas tuo patikėti.

��Krūties vė�ys,�� atsakė mama.

Taip, pamaniau. I� prad�ių tėvas, paskui motina. Pats natūraliausias dalykas pasaulyje, toks pat natūralus, kaip vaiko gimimas. Tai kodėl tuomet atrodo, kad pasaulis byra į �ipulius?

��Krūtų skyriaus gydytojas sako, kad jie dar ne�ino, k� darys. Kaip gydys. Malonus vyrukas. Turbūt i� kurios nors Vidur�emio jūros �alies. Angli�kai kalba geriau u� mane. I�dėstė man visk� tiesiai �viesiai. Sako, jog yra tai, kas vadinama stadijomis. Tai rei�kia, kad jie turi įvertinti jo plitimo rizik�. Ir, supranti, kiek jis jau i�plit�s.

Tylėjau.

��Susipa�inau su krūtų skyriaus sesute. Ji buvo maloni. Gra�i mergina. Jos nosis�� kaip tai vadinama? Pradurta. Specialiai parengta tokiems atvejams, kaip mano. Man dar reikia į ligonin�, Hari. Galiu grį�ti autobusu. Nesijaudink. �inau, kad neturi laiko.

I� �ono stebėjau j� �iūrin�i� į ligonin�, �velgiau į t� �velnų, ger� veid�, pa�įstam� man kur kas ilgiau u� visus kitus, ir ma�iau, kaip joje kunkuliuoja jausmai.

Siaubas. Sutrikimas. Pyktis. Netgi nuostaba.

��Grehemas neu�sibuvo, ar ne? Seniukas Teksas. Kaubojus D�o i� Rio Sautendo. I�garavo, vos tik muzika nutilo. Tavo tėtis būtų �ia. Tavo tėtis būtų �ia dėl man�s, Hari. Tas vyras dėl man�s būtų ėj�s per ugnį ir vandenį. Tai santuoka, Hari. Tam santuoka ir reikalinga.

��Dar daug k� galima padaryti, tiesa?

Ji tylėjo paskendusi mintyse.

��Mam? Dar daug k� galima padaryti, tiesa?

��A, taip. Taip. Daug k� galima padaryti. A� nusiteikusį nugalėti t� daikt�. Tikrai, Hari. �monės gyvena su krūties vė�iu. Gyvena. �monės gyvena. �ia ne taip, kaip tavo tė�iui. Plau�ių vė�io neįveiksi. To nenugalėsi. Prakeiktas plau�ių vė�ys. Prakeiktas vė�ys. Pasiglem�ė tavo tėtį. Man�s negaus. Prakeiktas vė�ys. Tikras... �iknius.�� Ji �vilgtelėjo į mane.�� Atsipra�au.

��Mam?

��K�, mielasis?

��A� tikrai did�iuojuos, kad tu mano mama.

Ji linktelėjo, paėmė mano rank� ir nepaleido. Taip stipriai savo nedidukais delnais suspaudė man pla�tak�, jog pajutau, kaip įsispaudė brangiojo metalo juosta, ta laiko i�deginta aukso gija.

Mano motinos vestuvinis �iedas.

Jis jai buvo kaip tik.

Mano tėvai susipa�ino per mamos brolį. Per t�, į kurį ji paleido peilį ir bandė nu�udyti. Jis buvo jos mylimiausias.

Mamos brolis ir mano tėtis lankė t� patį bokso klub�. Tai buvo tais laikais, kai boksas berniūk��ių buvo taip pat mėgstamas kaip ir futbolas. Dabar, ai�ku, viskas pasikeitė, ir jei kas i� televizijos pa�įstamų ir boksavosi mokyklos laikais, tai visi jie mokėsi Itone.

O anais laikais buvo manoma, kad boksas augantiems berniukams į naud�. Ir �tai po bendros treniruotės�� mano dėdė ir tėtis buvo vienodo svorio ir vienodo am�iaus, abu metais vyresni u� mano mam�,�� mamos brolis parsivedė mano tėtį į tuos namus Ist Endo dė�ėje, kaip jie vadino savo akligatvį. O dė�ė todėl, kad kaip tik tokios formos ir buvo. Toje dė�ėje gyveno visas būrys berniūk��ių. Bet buvo ir viena mergaitė.

Mano tėtis tuomet ėjo septynioliktus metus. Dirbo nuo keturiolikos. Jis buvo į�ūlus ir pasiut�s, i�didus ir ūmus. Kart�, kai viena i� i�tisos armijos pusseserių jį i�plūdo, jis priri�o j� prie stulpo ir muilu i�plovė burn�. Jis kunkuliavo pyk�iu. Buvo pasiry��s mu�tis su visais. Rodėsi, jam tai smagu. Paskui jis pamatė mano motin�, dar tik �e�iolikos, i�paikint� dė�ės princes�, ir radosi prie�astis liautis mu�tis ir pradėti gyventi.

Ji i�mokė jį �velnumo�� ji ir sunkiai įsivaizduojami dalykai, kurių jis prisi�iūrėjo kare. Jis j� i�mokė stiprybės. O gal jiedu tai ir taip jau turėjo: �ėlstantis berniokas buvo kur kas jautresnis, negu drįso rodytis. Ir galbūt ji buvo tvirtesnė, nei atrodė. Santūri� �e�iolikmet� u�grūdino skurdas, gyvenimas dė�ėje ir broliai.

O jų santuoka buvo beproti�kai laiminga. Iki pat tė�io mirties jiedu ėjo vienas dėl kito i� proto. Vis� gyvenim� jie stengėsi vienas kitam įtikti.

Jis jai atsiųsdavo raudonų ro�ių, ji jam ne�davo pusry�ius į lov�. Jis �iūrėdavo į j� negalėdamas patikėti savo laime. Ji ra�ydavo eilėra��ius ir dėdavo jam į prie�pie�ių dė�ut�. Ma�iau jo ra�ytus atvirukus�� Motinos dienos, gimtadienio, Kalėdų. Vadindavo j� �mano angelas�, �gyvenimo meilė�. Ma�iau romanti�ko �mogaus, rodėsi, nerastum visame pasaulyje, o ji įkvėpė mano tėv� ra�yti sonetus.

Atėj� i� did�iulių draugi�kų �eimų, jie tenkinosi vienas kito draugija. Vienintelis tikras sielvartas jų pasaulėlyje buvo tie bendro gyvenimo prad�ios metai, kai niekaip negalėjo susilaukti vaiko. O vėliau, kai a� pagaliau gimiau, �irdį draskantys persileidimai vienas po kito. Vienas i� pa�ių ry�kiausių mano vaikystės prisiminimų�� mama sugniu�usi sėdi ant grindų mūsų vir� dar�ovių parduotuvėlės nuomojamame bute, o tėtis j�, savo susisielojusį angel�, palū�usi� tikr�j� meil�, guod�ia raudan�i� dėl dar vieno prarasto vaiko.

Mano pirmas �vilgsnis į vedybinį gyvenim�.

Kai pats tapau tėvu, susivokiau, kad bandau juos mėgd�ioti, kad bandau atrasti jų pusiausvyr� tarp grie�tumo ir �velnumo. Man jie atrodė tobuli tėvai. Mylintys ir grie�ti.

Tėvas nei prie� vien� i� mudviejų gyvenime nėra pakėl�s rankos�� smarkum� pasilaikydavo nepa�įstamiems, kuriems nepakakdavo proto nestoti jam skersai kelio. Mama nevengė į mane paleisti bat�� gerai, kad ne peilį,�� kai varydavau j� i� proto savo fantazijomis ir vieni�iaus �aidimais, tais vientur�io privalumais, dėl kurių da�nokai neatsiliepdavau kvie�iamas. Bet ji taip ilgai laukė vaiko, kad nemokėjo ilgai ant man�s pykti.

��Palauk, grį� tavo tėvas,�� sakydavo man, ir tai būdavo baisiausias jos grasinimas.

O a� nei�sig�sdavau. Nes �inojau, kad jie mane myli, �inojau, kad jų meilė bes�lyginė ir am�ina, meilė, kuri t�sis vis� gyvenim� ir po jo.

Ne, vaikystėje mane labiausiai g�sdindavo mintis, kad galiu netekti mamos. Tamsiais vėjuotais �iemos vakarais, kokių dabar nebebūna, mano mama, nedidukė, kiek auk�tesnė nei penkių pėdų moteris banguotais plaukais, pranykdavo parduotuvėlių virtinėje netoli mūsų namų nupirkti ko nors prie arbatos. Tai buvo tais laikais, kai �iem� snigdavo ir, taip bent jau įsikirto atminty, gatvės skendėjo ūkanose, kylan�iose nuo nesuskai�iuojamos daugybės lau�ų. Ji eidavo far�o, kiaulienos �lėgtainių arba kepintų pupelių, arba penktadieniais�� uvies ir į laikra�tį suvyniotų tra�ku�ių�� mano vaikystės meniu.

Ir a� jaudindamasis, klaikiai jaudindamasis laukdavau, kol grį� ta moteris, mano mama, tiesiog pranykusi parduotuvėse. Nenusivilk�s mokyklinės uniformos�� pilkų flanelinių kelnių, pilkų mar�kinių ir dry�uoto kaklary�io�� tų seniams deran�ių skudurų, kuriuos buvom priversti vilkėti, stovėdavau ant sofos atlo�o prisispaud�s veidu prie aprasojusio stiklo ir �vilgsniu nar�ydavau tamsias tu��ias gatves.

Ie�kodavau to vienintelio motinos silueto ir stingdavau nuo minties, kad ji gali niekados nebegrį�ti namo.

Mudu su Side nusivedėme mam� į �ou.

Tėvas da�nai vesdavosi mam� į tokius �ou. Ma�daug kas pusmetį jiedu pasipuo�davo geriausiais drabu�iais ir traukdavo į ry�kias Londono �viesas. Ta kone visus vakarus prie televizoriaus praleid�ianti porelė buvo tikra muzikinio teatro repertuaro �inovė.

Kai per televizorių ėmė rodyti filmuotas miuziklų �Oklahoma!�, �Vest Saido istorija� ir �Mano gra�uolė ledi� versijas, jiedu �odis �odin dainuodavo drauge.

Mama dar ir �okdavo: puikiai pamėgd�iodavo spalvotųjų ir baltųjų gaujų �okį i� �Vest Saido istorijos�. Mano mamai miuziklai nebuvo vien pasyvi patirtis. Ji penkiasde�imt metų vaik��iojo į Vest End�, ir nedaug tebuvo melodijų, kasvakar skamban�ių �aftsberio aveniu, Strando gatvėje ir Haimarkete19, kurių nemokėtų geriau u� tikruosius dainininkus.

Dabar ji nusprendė, kad norėtų vėl pasi�iūrėti �Les Miserables�.

��Man jis patinka,�� ai�kino ji Sidei.�� Man patinka ma�a mergaitė. Ir man patinka prostitutės. Ir patinka, kai i��audo visus studentus. Labai liūdna ir yra tokių gra�ių melodijų.

Ji vilkėjo balt� dviejų dalių kostiumėlį i� �Blumingdeilo� parduotuvės, kurį jai parve�iau i� Niujorko. Ji atrodė gra�iai, bet trapi ir vyresnė, daug vyresnė, negu kada bū�iau galėj�s j� toki� įsivaizduoti.

Sidė paėmė mano mam� u� rankos, kai u�va�iavome jos paimti, ir nebepaleido vis� keli� iki �Palace� teatro prie Kembrid�o �iedo. Sidė laikė jos rank�, kol va�iavome į miest�, laikė, kol skynėmės per tir�tėjan�ias pavakarės minias. Mama atrodė per daug trapi miestui, per gle�na automobilių spūstims, triuk�mui, �monių srautams.

Kaip visada, �Palace� publika�� u�sienio turistų, priemies�ių gyventojų ir vietinių, �pasikultūrinti� atėjusių miestie�ių mi�inys. Tiesiai prie�ais mus sėdėjo jaunas vyri�kis, vilkintis kostium� �viesiais ruo�eliais, koks nors sulai�ytas naujai i�keptas Si�io �ulas, turbūt su motina i� vieno �ono ir senele i� kito. I� pat pirmo �vilgsnio jis man nepatiko.

Jis kraipydamas galv� demonstratyviai atsigr�ė vien todėl, kad mama kelis kartus brūk�telėjo jam per ausį nusirengdama �varkelį. Paskui įmantriai purk�tavo, kai mama �vilpavo per uvertiūr�. Ir paskui, kai vaidinimas prasidėjo, vis garsiai krenk�tė, kai mama drauge su Fantina dainavo garsi�j� mirties scen� �Sapnavau sapn��. Galiausiai, kai mama prisijungė prie jaudinamo kūrinio �Ar girdi, kaip dainuoja �monės?�, jis įsiut�s atsisuko į mus.

��Gal malonėtumėt u�si�iaupti?�� su�nyp�tė.

��Atstok, vyruti,�� pasakė Sidė, ir a� jai pajutau meilės bang�.�� Ir mes mokėjome u� bilietus.

��Mes negalime mėgautis vaidinimu, kai ji elgiasi taip, tarsi būtų choristė!

��Kas ta ji?�� grėsmingai paklausiau.

U� mūsų pasigirdo: ��!� Ėmė sukiotis plikos ir cheminiu būdu sugarbanotos galvos. I� susierzinimo susirauk�lėjusios nutukusios marmūzės.

��Ar girdi, kaip �monės dainuoja, dainuoja piktų �monių dain�?�� ir laimės u�simir�usi traukė mano mama.�� ia skamba muzika �monių, kurie daugiau nebus vergai!

Jaunojo dabitos kultūringoji senelė įterpė savo trigra�į:

��inote, mes irgi sumokėjome u� savo vietas.

��Mes negalime susikaupti,�� suink�tė jos senamadi�ka dukrelė.

��Jums nereikia susikaupti, ponia,�� pasakė Sidė.�� Jums tereikia atsilo�ti ir mėgautis. Juk jūs �inot, kaip reikia atsilo�ti ir mėgautis, ar ne?

��Na, jau nebeįmanoma!

��Einu pakviesti pagalbos,�� parei�kė jos sūnelis ir nuėj�s surado jaun� moterį su �ibintuvėliu.

Tada mus i�metė lauk.

Buvo labai mandagūs. Pasakė, kad jei negalime nutildyti mamos, direkcija pasiliekanti teis� papra�yti mus pasi�alinti. O u��iaupti mano mam�, kai jos dar laukė �ano Val�ano, �avero, Eponinos ir visų tų �aunių studentų mirtys, nebuvo jokių �ansų.

Taigi i�ėjome. Mano �mona, mano motina ir a�. I�ėjome juokdamiesi, tarsi būti i�mestiems i� miuziklo būtų smagiau negu jį �iūrėti. Brovėmės per madingai vilkin�ių �monių būrius į Italų bar�, kur mamai buvo pa�adėtas gard�ios arbatos puodelis.

Visi trys�� mano �mona, mano motina ir a�,�� ranka rankon Soho gatvėmis.

Visa gerkle pie�dami �Tu��ios kėdės prie tu��ių stalų�.

Septynioliktas skyrius

Oro uoste laukiau atskrendan�io sūnaus.

Jis atėjo pro atvykimo vartus įsikib�s į jaunos �British Airways� stiuardesės rank�. Ant kaklo jam kabėjo ka�kas pana�aus į asmens tapatybės kortel�, kokias paprastai turi vaikai senuose nespalvotuose filmuose apie kar�.

Pra�om pasirūpinti �ituo vaiku.

��Patai! �ionai! Patai!

Stiuardesė mane pamatė anks�iau u� jį. Jis, bly�kiu rimtu veideliu, ka�k� jai pasakė, o tada pamatė mane per visų tų atvykstan�ių turistų ir visokio plauko verslininkų kojų mi�k�. Paleido merginos rank� ir puolė man į glėbį. A� parklup�s tvirtai jį suspaud�iau ir pabu�iavau į �viesiaplaukį vir�ugalvį.

��Duok� į tave pasi�iūrėti, zuiki.

Jis i�si�iepė ir nusi�iovavo, ir a� pama�iau, kad anks�iau �iojėj�s bedantis tarpas pasikeit�s. Ten kalėsi du nelygūs �varaus balto kaulo kauburėliai. Dantys visam gyvenimui.

Buvo ir kitokių permainų. Patas atrodė auk�tesnis, plaukai gal �iek tiek tamsesni, ir drabu�iai man visi�kai nepa�įstami.

��Kaip tu? Kaip skrydis? Kaip gera tave matyti, zuiki!

��Lėktuve negali u�migti, nes eina ir siūlo k� nors valgyti,�� sumirksėj�s pavargusiomis mėlynomis akimis reziumavo Patas.�� Reikia rinktis �uvį arba vi�t�.

��Truputėlį susimai�ė laiko juostos, ar ne, Patai?�� prakalbo BA mergina. Paskui apdovanojo mane akinamai balta �ypsena.�� Labai mielas berniukas.

Tikra tiesa. Mielas berniukas. Protingas, linksmas ir gra�us. Be to, savaranki�kas ir dr�sus�� pats perskrido vis� Atlant�. Fantasti�kas vaikas.

Padėkojome BA merginai, paskui pasigavome taksi va�iuoti atgal į miest�. Seniai �irdy nejau�iau tokio lengvumo.

��Kaip ten Konektikute?

��Gerai.

��Kaip tau nauja mokykla? Draugų susiradai?

��Gerai.

��Kaip mamytė?

��Gerai.�� Jis patylėjo, surauk�s antakius �iūrėjo į lėtai greitkelio link judan�ius automobilius.�� Bet ji barasi su Ri�ardu. Jie truputį nesutaria dėl Britnės.

Tai �tai kas D�inai. Akimirk� band�iau prisiminti, kas ta Britnė,�� kokia nors kar�ta jaunutė auklė? Ar kokia �avi meilės i�tro�kusi sekretorė? Bet Britnė negali būti sekretorė. Ri�ardas neturi darbo. Viskas �lugo Braidl Vortingtone. Tai kas ta paslaptinga moteris?

��Britnė privėmė svetainėje,�� pasakojo Patas.�� Ri�ardas labai supyko. Paskui Britnė pri�lapino ant indi�ko kilimo, paskui j� operavo, ir Ri�ardas sakė, kad �lyk�tu, kaip Britnė kand�ioja dygsnius.

Jau buvau beman�s, kad Britnė, atrodo, kieta auklė, bet staiga prisiminiau. Nagi taip. Mano sūnus dabar turi �unį.

�ypsena i� lėto nu�vietė Pato veidelį.

��inai k�? Per vakarien� jis tupi po stalu ir lai�o savo, ė, pimpaliuk�.

Kilstelėjau antakius.

��Ri�ardas ar Britnė?

Mano sūnus truputį pagalvojo.

��Tu juokauji,�� pasakė.

��Eik�,�� pakvie�iau.

Jis pasislinko sėdyne ir u�sirop�tė man ant kelių. U�uod�iau, kad Patas kvepia cukrumi ir prakaitu, u�uod�iau jo nuovargį. Po kelių minu�ių jis jau miegojo.

Taksi vairuotojas ant prietaisų skydelio turėjo prisiklijav�s trijų vaiku�ių nuotraukas. Jis pasi�iūrėjo į mudu per veidrodėlį ir nusi�ypsojo.

��Ar i� toli, vyru�iai?�� pasidomėjo.

��Oi, taip,�� atsakiau.�� Sukorėme nemenk� keli�.

Sidė ant laukujų durų buvo pakabinusi balionų, ir nuo to mano �irdis priplūdo dėkingumo ir meilės.

Kol susimokėjau vairuotojui, ji stovėjo spinduliuodama �ypsena. Nusitempiau Pato lagamin� taku�iu namo. Sidė pasilenkė, �iupo Pat� į glėbį, ir man pasirodė, kad �tai pagaliau mes būsime tikra �eima.

Pegė svetainėje �iūrėjo lėlės Liusės vaizdajuost�. T� film� buvau �iūrėj�s su Pege�� animuota juosta, atkartojanti pigų filmuk� apie tai, kaip Liusė rokenrolo dainininkė ir jos bespalvė grupė plaikstosi �e�tojo de�imtme�io skaromis.

��Liusė rokenrolo dainininkė ir jos draugai nenustygsta, kada galės prisijungti prie hipių jaunimėlio d�iazo gazuoto vandens parduotuvėje ir pir��iukų lai�ymo linksmybių,�� prane�ė Pegė.�� Ne�iopsok�� linksmybės prasideda!

Patas droviai nusi�ypsojo savo seniausiai draugei.

��Labas, Patai,�� su princesės orumu i�laikė formalum� Pegė.�� Tai kaip ten Amerikoje?

��Gerai,�� atsakė Patas.�� A� turiu �unį. Jo vardas Britnė. Jam neleid�iama būti namie, nes jis prie�ais kiekvien� lai�o savo pimpal�.

��Nenoriu tav�s nuliūdinti, Patai,�� narp�telėjo Pegė,�� bet jis negali būti �uo, jeigu vardas�� Britnė. Nes Britnė�� mergaiti�kas vardas, kvailiuk.

Patas pa�velgė į mane, tikėdamasis paramos.

��Juk Britnė�� uo, ar ne?

Man prie� akis i�kilo Britnė, po vakarienės po stalu lai�anti savo mil�ini�k� organ�.

��Many�iau, taip, mielasis.

��Ar nori su manimi pasi�iūrėti �Lėlės Liusės amerikieti�k� grafiti�?�� paklausė Pegė.�� Liusė rokenrolo dainininkė �ia tiesiog nereali.

Mudu su Sidne nusi�ypsojome vienas kitam. Ji spustelėjo man rank�. �inojo, kiek daug man visa tai rei�kia.

Patas įsistebeilijo į ro�in� vizij�, kaip �akas Beris krypuojan�i� televizoriaus ekrane.

��Lėlė Liusė�� ūdas,�� pasakė.

��Patai,�� sudraud�iau.

��Lėlė Liusė�� visi�kas �ūdas.

��Patai!

��Tegu lėlė Liusė pabu�iuoja man į �ikn�.

��Patai, a� perspėjau.

��Eina lėlė Liusė �ikt.

Ir nuo �ia viskas ėmė tarsi ristis �emyn.

Dar nebuvau mat�s mamos tokios laimingos.

Tai buvo daugiau negu laimė. Vėl i�vydus anūk� j� apėmė savoti�ka ekstazė, nevaldoma euforija. Mano mama tarsi i�tirpo savo anūke.

Kol u�traukiau rankinį stabdį, ji jau pasi�iupo Pat� ir i�spaudė i� jo vis� or�. Atsitraukė per i�tiestas rankas ir su nuostaba �velgė į jo �avų veidelį. Ji kraipė galv�, negalėdama patikėti, kad jis grį�o.

Kad ir savaitei.

Suėjome vidun. Ant svetainės stalelio paskleisti gulėjo rausvi ir violetiniai lankstinukai. Mama ėmė skubiai juos rinkti. Bet a� spėjau pamatyti kai kuriuos u�ra�us.

Tai jums. Kaip i�gyventi diagnoz�. Krūties atkūrimas. Krūties vė�io slaugos draugija. Va�iuojant į ligonin�. Zoladeksas. Taksolis. Taksoteris. Arimideksas. Chemoterapija. �vitinimas.

Pusės u�ra�ų a� nė nesupratau. Bet supratau, k� tie lankstinukai rei�kia.

��Kaip tu, mam?�� u�daviau pati beprasmi�kiausi� klausim�, nuo kurio niekaip negalėjau susilaikyti. Nes labai norėjau, kad ji man pasakytų, jog viskas bus gerai ir jog ji visados bus �iame pasaulyje.

��Oi, gerai,�� atsakė ji, vengdama s�my�io, norėdama bet kuria kaina apsieiti be savigailos ir melodramų.�� Prisiuntė man �itų. Negi tikisi, kad visk� perskaitysiu.

Surinkusi lankstinukus apie vė�į, įki�o į stal�ių.

Tada suplojo rankomis.

��Paruo�iu po puodelį arbatėlės abiem savo berniukams,�� pasakė.�� Kaip manot?

��Man negalima kofeino,�� pasakė Patas ir paėmė televizoriaus valdymo pultelį.�� Mamytė sakė.

��Ir a� jau i�gėriau por� puodelių kapucino,�� pasakiau.�� Mano gydytoja nenori, kad ger�iau daugiau kaip tris kofeino porcijas per dien�. Mat kenkia kraujospūd�iui.

��O,�� sutriko mama.�� O, gerai. Tai tada u�siplikysiu sau, gerai?

Taigi mudu su Patu sudribome ant senos sudubusios sofos, rodos, pa�įstan�ios kiekvien� mūsų kūnų i�kilum�, kiekvien� linkį, o mama nuėjo į virtuv�: niūniavo Dolės Parton �Jolene� ir m�stė apie �it� keist� nauj� pasaulį, kur jos sūnui ir jos anūkui u�ginta i�gerti puodelį geros arbatos.

Paskui parke �iūrėjome, kaip Patas �turmuoja vir�utines aprūdijusios laipynės pakopas. Jau nebe tas nedr�sus ma�as berniukas, koks buvo vos prie� por� metų. Dabar bebaimis kaip kalnų o�ys.

Du didesni berniukai karstėsi pa�iame vir�uje kaip be�d�ionės. Net ir dabar Patas stabtelėjo, tvirtai įsitvėrė ir susi�avėj�s įsmeigė į juos akis. Jam vis dar patiko vyresni berniukai. Tie du į jį nekreipė absoliu�iai jokio dėmesio.

��Gera, kad jis grį�o,�� pasakiau.�� Vėl pana�iau į normali� �eim�. Ypa� dabar, kai esame �ia su tavimi. Eilinė �eima, kur apie niek� nereikia per daug galvoti. Kur viskas atrodo, ne�inau�� normaliai. Kaip tu ir tėtis.

Mano tėvas noriai būtų pritar�s mano normalumo tro�kimui. Mano tėtu�is padejuotų dėl �eimos �lugimo, dėl padidėjusio skyrybų skai�iaus, dėl vaikų kartos, u�augintos tik vieno i� tėvų. Visa tai būtų i�dėst�s besukdamas sau cigaret�.

Mano tėtis visom keturiom buvo u� normalum�.

Ta�iau mano mama nulipdyta i� kitokio molio.

��Kas yra normalu?�� paklausė ji.�� Mudu su tavo tė�iu iki tol, kol tu atsiradai, susituok� pragyvenome de�imt metų. Ir tu mus vadini normaliais? Jautėmės kaip tik nori, bet tik ne normaliai. Jautėmės kaip kokie apsigimėliai.

Du didesnieji berniukai nu�oko nuo laipynės ir nukūrė prie sūpynių. Patas �ypsojosi jiems tyros meilės sklidinomis akimis.

��Visi mūsų draugai susilaukė vaikų,�� pasakojo mama.�� Kaip kokie triu�iai. Kurie nors vieni visados turėdavo pa�aut� kepalėlį. Viens du�� nė��ia, vaikas yra. Bet mums taip nenutikdavo.�� Ji nusi�ypsojo.�� Ir tu mus vadini normaliais, Hari. Kad tave kur. Sakau tau, nesijautėme labai normalūs.

Stebėjau, kaip mano sūnus vargais negalais baigia u�sirop�ti iki laipynės vir�aus: veidas grie�tas ir susikaup�s, skruostai raudonuoja nuo �al�io.

��Tu supranti, k� a� noriu pasakyti. Mes buvome normalūs. Tu, a� ir tėtis.

Ir a� prisiminiau Kalėdas su visais dėdėmis ir tetomis, atostogas vagonėlyje Kornvalyje, sekmadieninio kepsnio kvap� ir tėtį, ant keliuko plaunantį automobilį. Prisiminiau i�vykas į Sautend�� ne į prieplauk� ar paplūdimį, o į �unų lenktynes. Ir prisiminiau, kaip grį�tant i� senelės arba, kart� per metus, i� pantomimos Londono �Palladium� gulėdavau ant galinės automobilio sėdynės, vir� galvos �vys�iodavo geltonos Esekso A kelių �viesos, sakydavau mamai, kad negaliu u�migti, kad nesu pavarg�s, visai nepavarg�s. Tu tik pailsink akytes,�� sakydavo ji man.�� Tik pailsink akytes. Mano vaikystė buvo pilna paprastumo ir gerumo. Mano sūnui suteikti t� patį, atrodo, jau per vėlu.

��Normalesnių u� mus nė nebūna,�� pasakiau.

��Taigi mes pasidarėme normalūs, kai tu atsiradai? O jeigu tu nebūtum atsirad�s, būtume taip ir lik� apsigimėliai?

��Ne�inau. A� tik �inau, kad atrodė lengva gyventi. Dabar to lengvumo nebėr. Patas ir Pegė nesikalba. Sidė pyksta ant man�s, nes jai atrodo, kad paikinu Pat�. A� siuntu ant Sidės, nes man atrodo, kad ji nepatenkinta, kam Patas atva�iavo kad ir vienai apgailėtinai savaitėlei.

��Kodėl Patas ir Pegė nesikalba?

��Susiriejo. Jis lėl� Lius� i�vadino kek�e u� du dolerius. �inai gi, k� Pegei rei�kia jos Liusė.

��Broliai ir seserys visados niaujasi. A� kone nusmeigiau vien� brolį.

��Taip, bet jie gi ne brolis ir sesuo, tiesa? �tai kur �uo pakastas. Taigi tai niekados nebus normalu. Nebus visi�kai normalu. Jeigu viskas subyrės, kas tada nutiks? Mes daugiau niekada vienas kito nebematysime. Ar �itai tu vadini normaliu gyvenimu? Baik, mama. Net tu nesi tokių pla�ių pa�iūrų.

Patas u�sikorė iki pat laipynės vir�aus. Jo siluetas, tarsi i�brė�tas bekra��iame mėlyname danguje, ir pavasario dvelksmas ore, nepaisant �altuko. Aptūlotas �ilta striuke mano sūnus �ypsojosi mums iki ausų. Laikėsi tvirtai įsikib�s abiem rankomis. Kelios auksinės plaukų sruogos i�lindo i� po kepurės su bumbulu, kuri� jam numezgė senelė.

��Man nepatinka visos �itos kalbos apie normalum�,�� pasakė mama.�� Nes daugyb� metų jau�iausi kaip tik nori, bet tik ne normaliai. De�imt metų bandėme susilaukti tav�s. Kas mėnesį ateidavo nauja �irdgėla. De�imt metų kas mėnesį, Hari. Tu protingas vyras. Susitvarkysi.

Turbūt slystelėjo Pato sportbatis, ir a� ma�iau, kaip, staiga lo�telėjus atgal į skystan�i� oro sien�, pasidid�iavim� jo veide pakei�ia panika. Bet jis akimirksniu atgavo pusiausvyr�, tvirtai atsistojo ant skersinio ir tvirtai kum�tukais įsikirto į laipyn�.

��Nėra tokio dalyko kaip normali �eima,�� pasakė mano mama.

Paskambino D�in�.

Buvo beveik vidurnaktis. Vaikai jau seniausiai miegojo: Pegė savo kambaryje, Patas ant seno �iu�inio sve�ių kambaryje. Sidė rengė vai�es viename i� tų itin modernių vie�bu�ių, kurių priviso visame mieste. Po �mei�to dėl lėlės Liusės moralės mes visi dar kart� pasikalbėjome, ta�iau nebuvo apsieita be nenatūralaus mandagumo, kuris kartais blogiau u� pikt� tyl�. D�iaugiausi, kad nieko nėra greta, kai paskambino mano buvusioji.

��Kaip jis, Hari?

��Gerai.

��Neleidi jam vartoti cukraus? Ir kofeino? Ir angli�kos jautienos?

��Jis nevalgė �Happy Meal� nuo ano karto, kai buvo pas mane.

��Noriu, kad nuvestum jį aplankyti mano tė�io.

��Tavo tė�io? Nuvesti pas Glen�?

��Taip. Pas Pato senelį.

Man visados i�dulkėdavo i� galvos, kad Patas turi dvejus senelius. D�inos mama mirė dar iki Patui gimstant, o jos tėtu�is nebuvo tradicinis senelis, nors tebebuvo gyvas ir sveikas, ir Patas retkar�iais su juo matydavosi.

Glenas buvo toks, koks buvo visados�� ap�ėl�s muzikantas, kuris taip niekaip ir nei�sikapstė i� �emesniosios lygos. Buvo kadaise, septintojo ir a�tuntojo de�imtme�ių klestėjimo laikotarpiu, pakliuv�s į Top of the Pops, ta�iau �iaip jau tris de�imtme�ius pradirbo pardavėju gitarų parduotuvėje Danijos gatvėje, br�zgindamas �Stairway to Heaven� jauniesiems NME20 skaitytojams. Didum� savo energijos jis i�liejo kas keleri metai kurdamas nauj� grup�, jei neminėsime ir naujos �eimos. D�in� su motina buvo paliktos prie� i�tis� am�inyb�. Gal nesutapo muzikinis skonis.

��Noriu, kad jis pasimatytų su mano tė�iu. Noriu, kad jis �inotų, jog turi ir kit� senelį. Buvo ne tik tavo tėtis, Hari.

��Gerai. Nuvesiu Pat� pas Glen�.

��A�iū.

��Kaip jums ten sekasi? Britnė vis dar erzina Ri�ard�? Patas man pasakojo. Ar jis vis dar lai�osi pimpal� po valgomojo stalu? Turiu omeny, �uo. Ne Ri�ardas.

��uo�� ma�iausia i� visų mūsų problemų,�� pasakė buvusi mano �mona.

Mano sūnus pravirko dar visai naktį. Rop�damasis i� lovos pajutau, kaip greta sujudėjo Sidė. Kaip reikiant nepabud�s apgraibom nuėjau pas jį.

Tarsi nė nebūtume i�siskyr�.

Ilgi plaukeliai buvo prilip� prie suprakaitavusios galvytės. Pasodinau jį, daviau pagerti vandens ir glos�iau nugar�, kaip glostydavau, kai jis buvo dar visai ma�iukas ir jam reikėdavo atsirūgti.

��Lėktuve negali u�migti,�� pasakė jis tamsoje per miegus.�� Sunku, nes vis� laik� judi ir vis� laik� tas maistas, ir ma�as televizorius. Juk sunku, tėveli?

��Bet dabar viskas gerai. Dabar viskas gerai.

Prisiglaud�iau savo berniuk� ir ėmiau sūpuoti. Jau�iau per medvilnin� pi�am� sklindan�i� jo kūnelio �ilum�, jau�iau, kaip jo nedidukė krūtinė su kiekvienu kvėptelėjimu pakyla ir nusileid�ia, jau�iau, kaip manyje sukyla meilė jam.

Buvo keturios ryto. Visas namas sumig�s. Ir a�, dabar jau visi�kai i�siblaiv�s, prisiminiau �od�ius i� tolimos tolimos praeities.

��Tu tik pailsink akytes,�� pasakiau savo vaikui.

A�tuonioliktas skyrius

Pegė ap�velgė mini�, susibūrusi� aplink mil�ini�k� ap�valgos rat�.

��Daug �monių,�� pasakė ir įsikibo man į rank�.

Pasi�iūrėjau auk�tyn į vir� mūsų stūksan�i� Londono Akį, o paskui �emyn į susirūpinusį veidelį. Nusi�ypsojau ir spustelėjau jai rankyt�.

��Netrukus būsim vir�uje.

Ji linktelėjo ir dar tvir�iau įsikibo man į rank�. Kartais Pegė įspraud�ia savo rankyt� į man�j�, ir tada man atrodo, kad viskas bus gerai.

Ji tokia ma�utė, tokia sumani, tokia i�mintinga, tokia patikli ir tokia gra�i, kad tereikia jai mane paimti u� rankos, ir man norisi saugoti j� iki pat gyvenimo pabaigos. Laikiau t� �ilt� rankyt� savo delne, ir kitkas nebebuvo svarbu. Nei atsitiktiniai jos niekam tikusio tėvo apsilankymai. Nei dabartinė jos ir Pato kova dėl DVD �iūrėjimo pavakary. Net ir tai, kad jos motina į j� �iūri taip, kaip į mano sūnų niekada ne�iūrės. Pegė įsikibo man į rank�, ir manyje įvyko ka�kokia cheminė reakcija. A� pasijutau jos tėvas.

Auk�tai vir� mūsų vaiskiame baland�io danguje sukosi didysis ratas. Sukosi taip pama�u, jog i� ten, kur stovėjome, apskritai vargiai pasakytum, kad jis juda. Bet nauji �monės vis plūdo į plieno ir stiklo kabinas ir lipo i� jų, taigi ka�kas ten vis dėlto vyko.

Minia slinko įėjimo vartų link. Patas susijaudin�s siuvo tarp u�tvarų ir vis �iūrėjo, kiek pasistūmėjome pirmyn. Sidė skaitinėjo lankstinuk� apie Londono Akį, retkar�iais tarstelėdavo: �Tai įdomu...� ir tada perskaitydavo mums k� nors apie did�iulio rato architektus, konstrukcij� ar dydį. Bet kol Patas zujo aplinkui, o Sidė garsiai skaitė, Pegė nepaleido mano rankos, ir mes taip pama�u stūmėmės pirmyn.

Ji apskritai kur kas santūresnė u� Pat�, ta�iau �iandien tokia tyli buvo ne todėl. Mano sūnus buvo apsvaig�s nuo Londono Akies atrakcionų aik�tės �urmulio, ta�iau Peg� visi �itie �monės ka�kodėl suerzino.

��Pamatysim, kur gyvenam, Pege,�� pasakiau jai.�� Pamatysim Parlament� ir visus parkus, ir iki pat Dokų.

��Ir Big Ben�?�� paklausė tyliai tyliai.

��Ir Big Ben�.�� Vėl spustelėjau jai rankyt�.�� Viskas bus gerai, Pege.

Ji, atrodo, nebuvo tokia tikra. Patas laimingas be kvapo pardūmė pas mus. Sidė savo lankstinuk� pasiki�o po pa�astimi. Kita ranka apkabino mane per liemenį ir padėjo galv� ant peties. Kai ji kilstelėjo galv� ir pasi�iūrėjo į mane, nusi�ypsojome vienas kitam, kaip �ypsosi ilgai vienas kit� mylėj� �monės. Tokiose �ypsenose ka�kaip telpa ir klausimas, ir atsakymas.

Laimingi?

A�iū tau.

Paskui �mona Londono Akies lankstinuku plek�telėjo man per rank�.

��Ei, nepamir�k,�� pasakė.�� Kit� savait� pas Peg� mokykloje vaidinimas. Judu, vyru�iai, privalote būti. Jei neateisit, gausit ber�inės ko�ės.

��Nė u� k� nepraleistume tokio įvykio.

Pasakiau nuo�ird�iai. �iandien buvome tikra �eima. Ir man norėjosi, kad tai t�stųsi.

Taip priartėjome prie did�iojo rato, kad dabar, norint pamatyti jo vir�ų, reikėjo atkraginti galv�. Dabar jau buvo matyti, kad jis tikrai juda.

��Jau arti,�� aiktelėjo Pegė.

Taigi didysis ratas sukosi, a� laikiau Peg� u� rankos. Ir visur, kiek tik ji u�matė, vir� jos dunksojo suaugusiųjų pasaulis.

��Sveiki, vyru�iai,�� pasisveikino D�inos tėtis.�� Jėga. �aunu. Gal arbatos? Ar �olelių tiks?

Glenas. Antrasis Pato senelis. Prisimenu jį kaip niekam tikusį mano buvusios �monos tėv�, plevės�, per kurį visi vyrai tapo nepatikimi, per kurį visi vyrai tapo potencialūs i�davikai. Sunkiau prisiminti, kad jis mano sūnaus senelis.

Mano tėvai buvo neatsiejami nuo Pato gyvenimo, jie buvo stabilumo ir bes�lyginės meilės �altinis u�sit�susiu �eimyninio chaoso periodu, ir man buvo sunku tokį pat status� suteikti ir aik�tingajam D�inos tėtu�iui. Glenas neatitiko mano senelio idealo. Buvo pana�esnis į senstantį hipį, kuriam atrodo, kad jo susitrauk�s pimpalas�� visatos centras. Jeigu Gleno nebuvo, kai jo reikėjo jo dukrai, kodėl reikėtų tikėtis, kad kitaip bus su jo anūku?

Vis dėlto kad ir kiek skausmo kitiems jis buvo suteik�s per savo gyvenim�, nejutau jam neapykantos. Tais retais atvejais, kai susitikdavome, �itas pagyven�s laisvamanis nutrintomis odinėmis kelnėmis atrodydavo man graud�iai vieni�as. Po visų did�ių svajonių, po visų did�ių meilių ir audringų scenų jis nutūpė nuomojamame dviejų kambarių butuke Hadlėj Vude. Nes suklydo: malonumus palaikė laime.

Ir nepaneigsi, kad jis mielas. �inojau, kad jis savanaudis senas �iknius, visus mylimus �mones paaukoj�s dėl savo koto ir gitaros, �inojau, kad taip ir neu�gijo D�inos �aizdos, atsirasdavusios po to, kai jis pranykdavo, o paskui vėl nei i� �io nei i� to parsidangindavo. Bet jis atrodė laimingas i�vyd�s Pat� ir mane. Į mano sūnų jis �velgė ka�kaip labai �velniai. Kai pasitaikydavo proga, jie puikiai sutardavo. Gal ir prisifantazavau, bet kai Glenas �iūrėjo į Pat�, man atrodė, kad jo akyse regiu meil�.

Kol Glenas vargo su arbata�� dorotis su buitimi buvo ne jo jėgoms,�� a� įsitaisiau ant sofos, aptrauktos tokia pat nutrinta oda, kaip ir jo kelnės. Patas vaik�tinėjo po but�. Vietos nebuvo ka�in kiek, ir kur tik mesi akį�� muzika.

Roko �urnalai ant svetainės staliuko. Akustinė ir elektrinė gitaros stovuose. Gera garso aparatūra, nors, kaip ir pats Glenas, garsiakalbių med�iaga nutriu�usi nuo senumo. Blizgantys CD bok�tai. Ir įspūdingos senų dvylikos colių vinilinių plok�telių rietuvės. Patas i�pe�ė vien� plok�tel�.

��Kas �ia?�� Jis pamojavo prie�ais mane tamsiu kartoniniu keturkampiu.

��ia ilgai grojanti plok�telė, Patai.

��Tai k� ji daro?

��Groja muzik�.

Patas nelabai patikėjo.

��Ji per didelė,�� pasakė.

Albumo vir�elyje i� tamsos niūriai �velgė jaunas gra�us vyras. Fone trys ne tokie gra�ūs jaunuoliai tarsi kokios bjauriosios seserys lūkuriavo, kol pakvies į pokylį.

Glenas atėjo ne�inas puodeliais su ramunėlių arbata.

��Puikus pasirinkimas, �mogau,�� pasakė.�� ia pirmasis �Doors� albumas. Daugelio manymu, kie�iausias debiutinis visų laikų albumas.

��Glenai, Patui neįdomus D�imis Morisonas,�� pasakiau.�� Jis tiesiog niekada nematė plok�telės.

Glenas vos nei�metė puodelių.

��Juokauji?!

Atrodė, kad jam tik to ir reikėjo. Sėdėjo su Patu ant savo nuomojamo buto grindų ir perrinkinėjo pusės am�iaus muzik�, o �Doors� tuo metu plė�ė �Break On Through (to the Other Side)�.

�ia buvo viskas: nuo Elvio bei Ma�ojo Ri�ardo iki �The Beatles� ir �The Stones�, �Hendrix� ir �The Who�, �The Pistols� ir �The Clash�, �The Smiths� ir �The Stone Roses�, �Nirvana� ir �The Strokes�. Kiekvienas �alutinis kelias ir kiekvienas aplinkkelis, nuo kantri roko iki glam, iki grunge, iki nu metai. Didieji, praėjusieji ir�� kaip jis pats�� vieno hito stebuklai. Glenas savo suglumusį u�kerėt� anūk� ved�iojosi po rokenrolo stebuklų �alį.

��Dar �itie vyrukai įdomūs,�� sukikeno Glenas ir parodė vok�, ant kurio penki vaikinai absurdi�komis kelnėmis siautė vaikų �aidimų aik�telėje.�� Na taip, �The Trollies�.

Pradėjo kaip �iuolaikinė dainas perkurianti grupė ir vadinosi �Trolley Boys�. Paskui pradėjo groti psichodelinį rok� ir pasidarė �The Trollies�. Komunaliniuose butuose mėgino kurti ne �ios �emės kirminams skirt� muzik�. Supranti, Patai!? O vėliau, jau kaip �Maximum Troll�, įra�ė tokių ganėtinai įdomių, nepakankamai įvertintų konceptualių albumų.�� Glenas padavė vok� Patui.�� Gal k� pa�įsti?

�vilgtelėjau jam per petį. Ir i� karto jį pama�iau�� narkotikų pagrau�to ba�ny�ios choristo veidu, ant aksominio �varko drimban�iomis Roberto Planto21 garbanomis, drauge su savo bi�ais �nairuojantį į objektyv�. Glenas prie� trisde�imt metų, kai D�in� buvo visai ma�ytė. Tada buv�s kaip niekad arti savo svajonių i�sipildymo.

��ia tavo senelis, Patai,�� pasakiau, atsispyr�s pagundai pasakyti �tavo antrasis senelis�.�� Jis kart� buvo ant Top of the Pops vir�elio, tiesa, Glenai?

Patas net i�si�iojo.

��Tu buvai ant Top Pops?

Jis visada sako Top Pops. Net nepataisau jo. Man beveik ir patinka �i jo klaida.

��Su �ita pa�ia kompanija. A, tik be būgnininko �okio Brauno. Iki padarėme �Roundhouse Lady�, mu�amaisiais grojo Sniferis Pend�as.

Patas buvo su�avėtas. Jam ir į galv� nebuvo atėj�, kad jo padraika senelis galėtų pasiekti tokios �lovės. O Glenas buvo susikuklin�s ir laimingas, tokio laimingo gal nė nebuvau jo mat�s.

Mano tėvas nemėgo kalbėti apie savo praeitį: apie skurd� Ist Ende, apie tarnyb� Karali�kojo karinio jūrų laivyno komandosų būryje, apie karo baisybes ir mirtį, apie devyniolikme�ius savo draugus, kurie taip ir nebegrį�o namo. Gleno praeitis buvo kitokia�� grojimas su �Trolley Boys�, kai jų klausėsi Pitas Taun�endas ir Rod�eris Doltri, garsusis hitas �Roundhouse Lady�, kai jie buvo �Trollies�, i�vykimas į kaim� įra�inėti konceptualių dvigubų albumų, kai jie buvo �Maximum Troli�. Glenas apie tai galėjo tauk�ti neu�si�iaupdamas.

Ir a� pirm� kart� suvokiau, kad Glenas Patui toks pat senelis, kaip ir mano tėtis.

D�inos tėtis, suprantama, siūlė kitoki� vyri�kumo samprat�. Mano tėvas buvo karys, tėvas ir sutuoktinis, o Glenas�� muzikantas, laisvas vyras, menininkas.

Jei buvusį �Maximum Troli� narį gali vadinti menininku.

U�sisėdėjome pas Glen�.

Tiedu taip u�sikalbėjo apie muzik�� tiksliau, Glenas kalbėjo apie muzik�, o Patas kaip u�kerėtas nenuleido nuo jo akių ir tik kartais pasitikrindavo: �Seneli, tu buvai ant Top Pops vir�elio?�� kad kai įsėdome į automobilį, jau buvo pats piko metas.

Automobilis vė�lino Fin�lėj Roudu į pietus. Galiausiai stabtelėjome prie parko ko nors u�k�sti ir palaukti, kol prasisklaidys spūstys. Mūsų t� vakar� dar laukė svarbus renginys�� Pegės mokyklinis vaidinimas,�� bet laiko dar buvo į valias.

Bent jau taip atrodė.

Kamden Taune aptikome japonų restoranėlį. Savo motinos dėka Patas buvo tikras japonų maisto �inovas ir vikriai darbuodavosi lazdelėmis, o sa�imius ir tempur� dorodavo taip, kaip dauguma septynme�ių �vei�ia mėsainius. Tik viduje susivokėme, jog pakliuvome į tepenyaki restoran�. �ia, ko gero, svarbiau ne maistas, o teatras.

�ia buvo sėdima prie didelių stalų, įrengtų aplink did�iules metalines kepimo groteles, kur dar buvo pakankamai erdvės suktis virėjui. �itie virėjai pasipūt� slankiojo po restoran� kaip kokie prerijų plė�ikai�� leivom kojom, tarsi de�imt dienų nenulip� nuo balno, did�iules baltas kepures atsismauk� ant pakau�ių, prie prijuostės i� �ono prisikabin� nukarusius dėklus su mil�ini�kais peiliais.

�itie virėjai ne tik gamina tau maist�, jie kuria �ou. Po vis� restoran� prie �ir�kian�ių grotelių jie dorojo krevetes, mėsos luistus ir dar�oves: pjaustė, mai�ė su ry�iais, teatrali�kai mėtė auk�tyn prieskonių bei prieskoninių �olelių indus ir pagaudavo sau u� nugaros. Ir visa tai darė svaiginamai mikliai, kaip Tomas Kruzas filme �Kokteilis�, tik �ia �vys�iojo neįtikėtino dyd�io kapoklės.

Bet kol visas tas gro�is prasidėjo! Teko laukti, kol mūsų stal� apsės lankytojai, nes tik tada pradedamas �ou. U�me�iau akį į laikrodį, bandydamas suskai�iuoti, kada vėliausiai reikėtų i� �ia i�eiti, kad vis dėlto spėtume pas Peg� į vaidinim�. Pagaliau kai prie stalo nebeliko tu��ių vietų, mus pasveikino jaunas virėjas filipinietis, dramati�kai i�sitraukė peilį ir pradėjo auk�tyn mėtyti maisto produktus. Matyt, buvo naujokas, nes jam vis nudribdavo tai �is tai tas�� nepaklusni krevetė kone i�mu�ė akį vokie�iui turistui,�� bet Patas padr�sinamai �ypsojosi. Laiko liko vis ma�iau, o Patas vis u�sisakė maisto, kad pamėtėtų, supjaustytų ir pa�ir�kintų.

��Patai, mums jau laikas judėti,�� pasakiau, bet �irdis neleido nutraukti �itokių linksmybių.

Jaunasis tepenyaki virėjas pamėtėjo auk�tyn stiklainėlį cinamono ir beveik beveik sugavo. Be didelio entuziazmo prisijungiau prie pritarimo aplodismentų.

��Labai noriu valgyti,�� i� nuostabos spindin�iomis akimis pasakė Patas.

Kas �ia yra su mano �eima ir teatru?

Kai atva�iavome į mokykl�, Patas jau atrodė labai nekaip.

��Sakiau tau, kad nebereikia tre�ios porcijos kalmarų,�� pasakiau.

Spektaklis jau buvo prasidėj�s. Po vis� sal� i�didūs tėvai filmavo daugiakultūrės įvairovės fiest�, pavadint� �Kiau�inis�. K� tai turi bendra su Velykomis? Nedaug k�.

Įvairioms pasaulio religijoms atstovaujantys vaikai buvo susirink� tvartelyje, kur k� tik gimė taikos balandis i� papjė ma�ė. Ma�ulytėje scenoje spietėsi keturi vaikai: berniukas balta paklode ir juoda berete, grei�iausiai vaidinantis sintoistų �ventik�, ma�a mergaitė, įsisupusi į oran�inį paplūdimio rank�luostį, ant galvos u�simauk�linusi ro�in� plaukimo kepurait�, rei�kian�i� plik�, tikriausiai vaidinanti budistų vienuolį, ir vaikas su vatine barzda ir sandalais, nė neai�ku, berniukas ar mergaitė, turbūt atstovaujantis islamui arba judaizmui, o gal abiem kartu. Ir dar Pegė i� senos �Pokahontos� antklodės i�ki�usi rankas ir kojas, galv� apsigobusi egzoti�ku saliu, matyt, vaidino Mergel� Marij�.

Sid� pama�iau pa�iame eilės viduryje, o greta jos dvi tu��ias vietas. �iupau Pat� u� rankos ir mudu �ingsnis po �ingsnio ėmėme brautis jos link. I�didūs tėvai su skaitmeninėmis kameromis aik�iojo i� skausmo ir nepatenkinti purk�tavo, kai mindėme jiems kojas ir trankėmės į kelius.

��Atsipra�au, atsipra�au,�� nab�dėjau a�, o Patas tik vaitojo, stenėjo ir graibėsi u� pilvo. Scenoje veiksmas artėjo prie kulminacijos.

��Kas-�itas-keistas-padaras?�� paklausė sintoistų �ventikas.

��I�-kur-jis-atsirado?�� paklausė budistų vienuolis.

��K�-jis-rei�kia-pasaulio-�monėms?�� paklausė vaikas vatine barzda.

��Kur, velniai rautų, judu buvot?�� u�sipuolė mane �mona.

��.�� Vienas i� tėvų su kamera.

��Atsipra�au. Niekaip negalėjau jo i�krap�tyti i� Gleno.

��Gleno? To bjauraus seno panko?

��O paskui įstrigome tepenyaki restorane.

��!

Nukreipėme savo dėmesį į scen�.

Sidė pro lūpų kamputį pra�nyp�tė:

��inojai, kad Pegei �itas vakaras ypatingas. �inojai.

��GAL TEIKTUMĖTĖS NE�NEKĖTI? MALONĖKIT.�� Ka�kokia suvytusi senu�iukė i� eilės u� mūsų.

Patas i�si�iojo, pasilenkė į priekį ir pradėjo tyliai �iauk�ioti.

Visi scenoje �iūrėjo į Peg�. Budistų vienuolis oran�iniu paplūdimio rank�luos�iu ir plaukimo kepuraite. Sintoistų �ventikas balta paklode ir juoda berete. Barzdotas senolis vatiniais veido plaukais ir sandalais. Visi laukė, kad Pegė pasakytų savo sakinį.

��K�-jis-rei�kia-pasaulio-imonėms?�� pakartojo senolis.

��Tu toks savanaudis,�� nė nesistengdama kalbėti tyliai i�rė�ė Sidė.�� Tau terūpi tavo sūnus. Visa kita tau nieko nerei�kia.

��GAL TEIKTUMĖTĖS...

Sidė pasisuko kėdėje.

��Oi, mo�iute, keisk plok�tel�.

Pegė spoksojo į publik�, tarsi laukdama, kad jai pasufleruotų. Ji prasi�iojo, bet taip i� jos burnytės nieko ir nepasigirdo. Kitaip nei i� Pato, kuris, taip sakant, pasirink�s tinkam� akimirk� ėmė i�rai�kingai vemti man į sterbl�.

I� u�kulisių pasigirdo gerosios mokytojos balsas.

��Pauk�tis rei�kia, kad visi �monės turi gyventi kaip vienas ir...

��Ir-mylėti-vienas-kit�,�� suvapėjo aktoriai scenoje burdamiesi apie savo kartoninį balandį. I�skyrus Peg�, maldaujamai �iūrin�i� į savo motin�. Band�iau apvalyti Pat� ir save patį vieni�a Kleenex servetėle. Pegė tuo metu �engė prie scenos kra�to, jos �alis atsivyniojo.

Riktelėjau jai, bet jau buvo per vėlu. Ji kilstelėjo rank� norėdama prisidengti nuo �ibintų ir, aiktelėjus publikai, nusivertė nuo scenos.

��Niekada tau u� �itai neatleisiu,�� i�rėkė Sidė.

Niekas rimtai nenukentėjo.

Pegės kritim� su�velnino pirmokėliai, turki�kai sėdėj� pa�iame priekyje. Patas pasijuto geriau, vos tik atsikratė tepenyaki kalmarų. I�didūs laimingi tėvai ir seneliai, mėgaudamiesi arbata ir sausainiais, aptarinėjo vaidinim�. Bet mudu su Side nusprendėme, kad mums �monėjimosi pakaks.

Kai tik Patas buvo bent kiek apvalytas ir nud�iūvo Pegės a�aros, mes dar kart� atsipra�ėme pirmokėlių, jų tėvų bei mokytojų ir patraukėme į automobilių stovėjimo aik�tel�. Mudviem su �mona vaikus i� mokyklos teko kone vilkte i�vilkti.

��Tau papras�iausiai nerūpi, ar ne?�� nerimo Sidė.�� Jeigu tai nesusij� su tavimi ir Patu, tau nusispjaut.

��Netiesa.

��Taip atsitiko dėl kalmarų,�� pasakė Patas, kaip bevilti�kas girtuoklis vis� kalt� suvert�s prastam alui.

��Va�iuokim namo,�� pasakiau, nors nuo minties apie dar vien� vakar� mūsų mi�riuose namuose u�plūdo neviltis.

��Viskas būtų buv� gerai, jei būtum atėj�s laiku,�� pasakė Sidė. Jos akys buvo drėgnos.�� Jei tik būtum pasisteng�s ateiti laiku.

��Hari?�� Tylus balsiukas greta.

��K�, Pege?

Pasilenkiau prie jos.

Ji su�nib�dėjo man į ausį:

��Velni�kai tav�s neken�iu, Hari.

Senyva ponia su fotoaparatu ant kaklo nusi�ypsojo mums.

��Kokia gra�i �eimynėlė,�� pasakė.

Devynioliktas skyrius

Gulėjome tamsoje nesiliesdami ir laukėme, kol u�slinks miegas, bet jis neskubėjo.

��Tu jį lepini,�� tarė ji. Pasakė nepiktai. Kone �velniai.�� Jeigu taip jo nelepintum, �itaip nebūtų nutik�.

��Ka�kas turi jį lepinti. Kas kitas t� darys? Tu?

��Nebuvo jokio reikalo taip ilgai būti pas jo senelį.

��Jie am�inyb� nesimatė. Ne�inau, kada vėl pasimatys. Jiems buvo smagu.

��A� labai norėjau, kad judu �įvakar ten būtumėt. Dėl Pegės. Ir dėl man�s.

��Tu nenori, kad jis �ia būtų. Jis pas mus vien� nieking� savaitėl�. Ir to tau jau per daug.

��Netiesa. Ir nes��ininga.

��Ar �inai, kodėl ved�iau? Ar supranti, Side? Ved�iau, kad mano sūnus turėtų �eim�. Argi ne juokinga? Numirti galima i� juoko. Na ir �eimynėlė i�ėjo.

Sidė į tai nieko neatsakė. Tarsi perm�stė mano �od�ius.

��Maniau, vedei, nes pats norėjai �eimos, Hari. Tu pats. �eimos sau. Ne Patui.

��Viena menka savaitėlė, ir viskas. Ir tau jos per daug.

Vėl gulėjome tyloje. Jau ir taip per daug pasakėme. Po kurio laiko pamaniau, kad Sidė u�migo.

Bet ji nemiegojo.

��Seniau ėjome i� proto vienas dėl kito. Ne taip jau seniai. Norėjome tiek daug vienas kitam duoti. Prisimeni, Hari? Ne�inau, kas mums darosi. Seniau drauge buvome laimingi.

Maniau, ji i�ties rank� ir palies mane. Bet ji nepalietė. Ir a� jos nepalie�iau. Tiesiog gulėjome tamsoje, mano �mona ir a�, ir m�stėme, kaip iki �ito priėjome.

��Kartais stebiuosi, kodėl u� man�s i�tekėjai,�� tariau.

Tai buvo tiesa. �inau, seksas buvo �aunus, mudu galėdavome kalbėtis vienas su kitu, ir da�niausiai ji d�iaugdavosi, kad galime pabūti kartu. Na ir kas? Ji būtų galėjusi pakabinti turbūt bet kurį vyr�. Kodėl i� visų pasaulio vyri�kių ji i�sirinko mane?

��Įsimylėjau tave,�� pasakė Sidė.

��Bet kodėl? �ito niekaip nesuprantu, Side. Tikrai. Įsimylėjimas nieko nepaai�kina. Jei būtum geriau pasi�valgiusi, būtum susiradusi k� nors su daugiau pinigų, su didesniu galu ir kur kas malonesniu charakteriu.

��Nenorėjau kito. Norėjau tav�s.

��Bet kodėl?

��Nes tu geras tėvas.

Senojo namo sode tvyrojo jaudulys. Buvome sujud�, nes ryt� Patas turėjo i�skristi atgal į Amerik� ir mudu su mama i� kailio nėrėmės, kad tik kiekviena likusi valandėlė būtų ypatinga.

Ir dar buvome sujud�, nes tai buvo pirma i� tiesų kar�ta diena tais metais. A� per vis� sod� i�tiesiau ilg� plastiko juost�, kuri� mama tol liejo vandeniu, kol ta pasidarė slidi kaip �iuo�ykla.

Ta�iau daugiausia jaudulio buvo dėl nepaprasto sve�io.

Pas mus vie�ėjo Bernis Kuperis.

Kai i�girdau, kaip tiedu smagiai �iau�ka antrame auk�te, kur u�lipo persirengti glaud�ių, supratau, kad reikėjo �itai padaryti anks�iau. Berniui Kuperiui ir Patui reikėjo duoti padraugauti ne vien� dien�. Bet a� taip rūpinausi, kad Patas pabūtų su mano mama, su Side ir Pege, galiausiai su seniu Glenu, kad kone u�mir�au skirti laiko �mogu�iui, su kuriuo Patas pasimatyti tro�ko labiausiai. Taigi paskutinės dienos i�vakarėse paskambinau Bernio tėvams ir man buvo leista nusive�ti jį pas mano mam�. Ketinome eiti į kin�, parke paspardyti kamuolį, suvalgyti po pic�. Bet saulė kaitino kaip vasar�, ir berniukai taip visai dienai ir liko mamos sode.

Vis� ilg� kar�t� popiet� jie �iu�inėjo �lapia plastiko juosta. Bernis tamsbruvis, o Patas �viesus, Bernis pasiutėlis (pilvu nu�iuo�ė tiesiai į ro�ių krūmus), o Patas atsargus, Bernis skard�iabalsis, o Patas tylus. Tokie skirtingi, o drauge ka�kaip labai derantys.

Mudu su mama i�tisas valandas stebėjome, kaip jų liaunos �lapios galūnės �iū��ioja per sod�. Mama retkar�iais nuliedavo plastiko plėvel�, primindavo, kad būtų atsargūs, kai tie skuosdami prie juostos prad�ios �lepteldavo ant �lapios �olės. Ir �ypsojosi sau, kai berniukai sprogo juokais. Bernis Kuperis ir Patas, septynme�iai, ir diena, kuri, jei tik būtų jų valia, t�stųsi vis� gyvenim�.

�inojau, kad mano sūnus susiras naujų draugų. Konektikute. Kaimynystėje. Didelėje mokykloje. Koled�e. Jis mielas vaikas ir visados susiras naujų draugų. Gal ne tokių gerų kaip �itas, gal ne tokių gerų kaip Bernis Kuperis, bet jie vis tiek bus jo tikri draugai. Kad ir kaip skaudu būtų, Berniui teks jį paleisti.

Ir man teks.

Mano mama atva�iavo su mumis į oro uost�.

Kai i�lipome i� Hitrou ekspreso, Patas paėmė j� u� rankos. Aplinkui knib�dėjo turistų, verslininkų, ir jis tarsi apsiėmė j� globoti. Kada tai pasikeitė? Kada mano mama suseno?

Susiradome �British Airways� registratūr� ir perdavėme Pat� besi�ypsan�iai palydovei. Atrodė, ji labai d�iaugiasi jį matydama. Taip jau būna su Patu. �monės visada d�iaugiasi jį matydami. Tokį vaik� lengva mylėti.

Prie i�vykimo vartų pritūpiau greta Pato ir pabu�iavau į skruost�, pasakiau, kad vėl greitai pasimatysime. Jis trumpai linktelėjo. Jis nebijojo, neliūdėjo. Tik atrodė toli toli, tarsi jau grį��s į t� kit� savo gyvenim�.

Mano mama �iupo jį į glėbį ir stipriai stipriai suspaudė. Jaunoji �British Airways� darbuotoja paėmė jį u� rankos. Ir tik tada mano sūnus lyg ir susirūpino.

��Ilgai skrisime,�� pasakė.�� Skrisiu vis� naktį.

��Tiesiog pailsink akytes,�� pasakė mano mama.

Prisiminiau t� dien�, kai nuve�iau Pat� į ligonin� pas senelį, kai viskas ėjo prie pabaigos, kai geso jo gyvybė, ir a� nusprend�iau, kad mano tėvas ir mano sūnus turi pasimatyti paskutinįsyk. Kai netenkame senelių, dingtelėjo man, tada paprastai pirm� kart� suvokiame, kad gyvenimas�� atsisveikinimų virtinė.

Ir kai mano sūnus įsikibo į rank� merginai i� �British Airways�, �irdyje sukirbėjo nerimas, ar, ka�in, mano mama ir Patas dar kada pasimatys.

��inai, stotis labai gerbia Eimon� Fi��,�� pasakė man Baris Tvistas jaukiame kampelyje �Merry Leper�.

Nuskambėjo grėsmingai.

��Jis madingas. Dr�sus. Kerta i� peties,�� tratėjo Baris.�� Jis aistringas. Jis �altakraujis. Tyrimai rodo, kad ABC vyri�kiai nuo a�tuoniolikos iki trisde�imties jį, kaip komik�, mėgsta labiausiai.

��Palaukei, kol Eimonas grį� į Airij�, kad visa tai man pasakytum?

Eimonas ilsėjosi ka�kokioj sodyboj Kerio grafystėje. Jis praleido ne vien� savait� ten, kur kalnai susibėga su jūra ir kur nėra jokio pavojaus, kad susitiks su savo kokaino platintoju.

Priėjo padavėjas.

��Taur� �ampano. Dvi, Hari? Dvi. Ir ko nors pakrimsti. Rie�utų, ry�ių paplotėlių, tra�ku�ių.

��Man nereikia.

Tuose daiktuose per daug druskos. Nuodai kraujospūd�iui. Man dabar tenka rūpintis dėl visų �itų senioki�kų problemų. Ir dėl to, kad netenku darbo. Ir dėl �ito turiu jaudintis.

��Mes norime grį�ti,�� ėmiausi prodiuserio vaidmens.�� Eimonas Fi�as�� ry�kiausias savo kartos komikas. Nerodyti jo�� tai nusikaltimas televizijai.

��Ne taip jau viskas paprasta,�� tarė Baris Tvistas.

��Kodėl?

��Na, tyrimai rodo ir tai, kad dauguma AB vyrų nuo dvide�imties iki keturiasde�imties pietry�iuose visai patenkinti tuo, kad Eimonas, na, �inai, ilsėjosi. Reklamininkai nėra labai su�avėti. Didysis �e�etukas�� alus, automobiliai, gaivieji gėrimai, sporto prekės, asmeninė higiena ir finansai�� nenori būti siejami su �mogumi, kuris visai neseniai... buvo i�sek�s.

��Po velnių, kalbėk �moni�kai.

��Kolumbie�ių �ygio parakas. �arlis. Koka22. Tai pakeitė Eimono įvaizdį, brolyti. Jis buvo toks mielas airis padykėlis, turįs silpnyb� orų mergaitėms. Dabar jis jau nebe toks mielas. Ir nebe toks madingas.

Jis mestelėjo ant stalo laikra�tį.

��Matei t� straipsniuk� Trumpėti Evelinas Blantas apie Eimon� Fi��. I� tiesų tai straipsnis apie naujosios komedijos �lugim�.

��Evelinas Blantas�� tikras �unsnukis. Piktas suktas ra�eiva, neken�iantis pasaulio, nes jam niekaip nepavyksta�� kuo jis ten norėjo būti? Ra�ytoju? �mogumi?

��Man Evelinas Blantas visai patinka. Jis kandus, nepagarbus, link�s gin�ytis.

Baris ėmė raustis u�kand�ių dubenyje.

��Bet koks girtuoklis su asmeniniu kompiuteriu gali sukelti nedidel� sensacij� ir u�kalti �e�is skai�iukus, kai yra kandus, nepagarbus ir link�s gin�ytis.

��e�is skai�iukus? Tikrai? Neblogai. Nori pasakyti, kad ra�ydamas savo skiltį vargu ar ilgai u�truko, ar ne?

��Jis visados tai slėpė u�anty, laikė Eimonui. Pavydus parsidavėlis. K� tas storas riebaluotas niek�as �į kart� para�ė?

Baris Tvistas nusibraukė nuo pir�tų trupinius ir pasibalnojo skaitomuosius akinius.

��Komikų kartai, kurių karjera smunka grei�iau, nei slenka plaukai...

��Įdomu. Evelinas Blantas tikrai ne gra�uolis. Tik bjauriausi �ikniai am�inai kimba prie �mogaus i�vaizdos.

��Eimonas Fi�as buvo populiarus komikas, �iuolaikinės komedijos atstovas. Bet dabar Fi�as �ilsisi�. Populiarumas priblėso. Ir prie� kvatojan�ius berniukus per atviro mikrofono vakar� jis nebeatsilaiko taip, kaip atsilaikydavo de�imtajame de�imtmetyje. Paskui jis nukrypsta į asmeni�kumus. Antra�tė�� uvis gera, kol �vie�ia23.

��Kas gali, tas daro,�� tariau.�� Kurie negali, tampa nepagarbiais kritikais.

��Kaip tas vyrukas? Normaliai? Apsiramino?

��Nenustygsta grį�ti į darb�. Grį�ti į savo laid�.

��Į laid�.�� Bario akys klydinėjo po �Merry Leper�. Jis abejingai mostelėjo ka�kokiam pa�įstamajam.�� inoma. �inoma.

��Ar kas ne taip?

��Viskas taip. Tik planas truputį pasikeitė.

Jo �od�iai taip ir pakibo tarp mudviejų.

��U�darote �Penktadienio Fi��?

Baris vien nuo tokios minties nusikvatojo.

��Ne, ne, ne, ne, ne,�� pasakė. Paskui tarsi susigėdo.�� Taip.

��Vie�patie, Bari. Tas �ou�� visas Eimono gyvenimas.

Ir, pamaniau, mano pragyvenimo �altinis. Pagalvojau apie pinigus, kuriuos nusiun�iau D�inai, apie pinigus Patui, apie s�skaitas namie ir sunerimau, kas bus, jei mūsų �ou nueis vėjais. Atrodo, Martis Menas buvo teisus. Kvaila buvo pasikliauti vienu �mogumi. Kai viskas nueina �uniui ant uodegos, kas tau lieka? Monogamija sudau�o tau prakeikt� �irdį.

��Mes nenutraukiame ry�ių su Eimonu. Ta�iau po pastarųjų įvykių, vis per t� jo nepasotinam� nosyt�, nebeįsivaizduojame Eimono pokalbių laidoje. Įsivaizduojame jį �iek tiek... gatvi�kesnį. �iek tiek... jaunatvi�kesnį. Kad, taip sakant, atskleistų dram�. Heroinas ir pana�iai. Norime, kad jis vestų �Nuodėming� pasaulį�.

��Kokį �Nuodėming� pasaulį�, kai jis jau rodomas?

��Na, i� tiesų, kad būtų vienu i� vedėjų. Su Hermiona Geits.

��Ta tatuiruota kvai�a, kuri per kiekvien� vakarėlį rodo savo kelnaites?

Baris entuziastingai sukinkavo galva.

��Ta pati Hermiona. �auni, ar ne? Labai moderni. Dr�si. Veikia kaip vibratorius.�� Jis m�sliai pasitrynė smakr�.�� Ji tikrai da�nai rodo kelnaites, ar ne?

��Ir kas tas �Nuodėmingas pasaulis�? Ka�koks absurdi�kas kvailų pliurpalų ir prastos muzikos mi�inys, skirtas įkau�usiems studentams, k� tik i�lindusiems i� universiteto baro ir norintiems per valand� persisotinti abejotinomis ne�vankybėmis, kol i� girtumo neteks s�monės?

��Toks sumanymas,�� pasakė Baris.�� Sukurta �Mad Mann Productions�. Mar�io Meno, seno tavo draugu�io. Jie dabar klesti. Martis �į sezon� gavo daugyb� tiesioginio eterio laidų. Su trenksmu grį�ta realybės �ou ��e�i įkal� studentai bute� ir dar tas naujas pasimatymų �aidimas �Vyruti, kur mano kelnės?� Ir ta televizijos viktorina �Atsipra�au, a� visi�kas �ioplys�. Martis taip pat rengia mūsų nauj� vėlyv�j� kultūros ap�valg� �Menas? Mano �ikna!�

��ikna? Koks �ia pavadinimas?

��Mano �ikna!�, Hari. �Menas? Mano �ikna!� Jėga, vir�ūnė, ve�a.

Jis pamatė mano i�rai�k�.

��Palik tai jam, gerai? �Nuodėmingas pasaulis�. Laikas nestovi. Pa�įstu tokius jaunus vyrukus kaip Eimonas. Ir tu, Hari, pa�įsti: jiems atrodo, kad televizija visados bus jiems prie kojų. Ta�iau taip nebūna. �emė sukasi. Vis� laik� atsiranda naujų veidų. Televizija�� gera meilu�ė, bet bloga �mona.

Jau ketinau pulti ginti Eimono�� jis susitvarkė, jis per geras ka�kokiam vėlyvo vakaro �lam�tui, skirtam įsiteikti girtiems mulkiams,�� bet �tai per Bario petį pama�iau į �Merry Leper� įeinan�i� Sid�. Ne vien�.

Lukas Mūras, savininki�kai apglėb�s per liemenį, mano �mon� per bar� nuvairavo į restoran�. Man dingtelėjo, kad ji ka�kokia kitokia. Ir staiga supratau.

Ji atrodė laiminga.

Dilgtelėjo �irdį pagalvojus, jog seniau ji tokia būdavo greta man�s. Su pasidid�iavimu sumi�usi laimė, kai atrandi t�, kurio ie�kojai. Ir staiga suvokiau, kad ved�iau j� ne dėl savo sūnaus. Ved�iau Sid�, nes buvau dėl jos pamet�s galv�. Nes j� mylėjau.

�mogus i� televizijos u�gniau�ė �iovulį.

��Toks jau tas �iuolaikinis pasaulis,�� pasakė jis.�� Anks�iau ar vėliau visus mus i�meta.

Kai grį�au namo, Salė miegojo ant sofos.

Da�ytų �viesių plaukų kupeta, apsmuk� d�insai ir subtilus �iedelis bamboje po apkarpytais mar�kinėliais. Tarsi būtų kaimynų mergiotė. Nuo eilinės auklės Salė skyrėsi tik tuo, kad ant patiesalo prie�ais �idinį miegojo jos pa�ios kūdikis.

Brangenybė, apvilkta Gap Kid pi�amyte, miegojo auk�tielninka, i�kėlusi rankytes kaip koks miniatiūrinis sunkumų kilnotojas. Atrodė kur kas didesnė, nei prisiminiau, bet juk ji jau turėtų būti dvejų. Susivokiau, kad netrukus būsiu tipi�kas susirauk�lėj�s seniokas, kokie, kol u�augau, vesdavo mane i� kantrybės, kai vis kartodavo: �Kaip tu u�augai!� Ir vaikas manys sau: �Tai senas mulkis tas dėdė Haris�.

Salė pabudo ir �ypsodamasi pasitrynė akis.

��Pegė ramiai u�migo,�� pasakė ji.�� Be Pato labai ramu.

��Sale, kaip tu sugebi?

Ji suėmė į glėbį miegan�i� dukryt� ir ėmė �iupinėti jos retus plaukelius.

��Sugebu k�?

��Brangenyb�. Viena j� auginti. Kaip tu įstengi?

��Na, mano tėvai �aunūs. Kaip tavo mama su Patu. Juk pats �inai, kaip yra. Juk kurį laik� gyvenai su Patu vienas, ar ne? Ne taip jau ir baisu.

��Man taip buvo neilgai. Tau�� vis� gyvenim�. Turėtų būti sunku visk� vilkti ant savo pe�ių be�� kuo jis vardu? Stivo?

��Geriau jau suksiuosi pati negu su kokiu netik�a �unsnukiu,�� at�ovė Salė sūpuodama Brangenyb�.�� Tokiu kaip jos stora�iknis tėvas. Be barnių. Be niovimosi, kas k� turi daryti. Tik a� ir mano mergytė. Vieni�ai motinai ar tėvui nereikia nieko klausyti. Pasakysiu, Hari, kuo man tai patinka.�� Ji pabu�iavo pūkų kuok�telį ant Brangenybės galvos.�� Taip gyventi paprasta.

Prisiminiau tuos laikus, kai mudu su Patu gyvenome vieni. D�in� buvo i�va�iavusi į Japonij� ie�koti sav�s ir susigr��inti prarasto gyvenimo, o mudu su Side dar nebuvome pradėj�. Kad ir kaip padedamas savo tėvų, vis vien neretai jausdavausi kaip paskutinė apsauginė siena tarp savo sūnaus ir visų tamsiųjų pasaulio jėgų. Kartais jausdavausi vieni�as ir man būdavo baisu. Bet vis dėlto t� laik� prisiminiau kaip laiming� savo gyvenimo dalį. Mudu su Patu, tik mudu du�� lyg ir ilgėjausi tų dienų.

Salė teisi.

Taip gyventi buvo paprasta.

Prausiausi du�e, kai Sidė grį�o namo.

Ji ky�telėjo galv� pro du�o u�uolaid� ir vyptelėjo.

��Ar �ia dar yra vietos?

Atrodė i�lenkusi taur� ar por�. Įsivaizdavau savo �mon� su Luku Muru �Merry Leper� restorane. Kodėl man nepasakė, kad susitinka su �ituo �liu�u? K� bandė nuslėpti?

Girdėjau, kaip ji niūniuoja nusirengdama. Laiminga ir �aisminga. �iek tiek įkau�usi moteris, grį�usi pas vyr� �varia s��ine. Atgr�iau veid� į du�o galvut� ir leidausi plakamas kar�to vandens.

Sidė palindo po du�u, ilgu liaunu kūnu prigludo prie man�s. Pajutau, kaip mano kūnas akimirksniu sureagavo. Niekaip nepaneigsi�� vis dar geid�iau jos kaip beprotis.

��O-ho-ho,�� nudainavo ji. Dangau, tikrai buvo įgėrusi.�� Ar tu tik d�iaugiesi mane matydamas ar �ia sustandėjimas ilgam? Na, paduok man muil�.

Ji įmuilino kempin� ir ėmė muilintis rankas ir kojas. Paskui ėmėsi man�s: ėmė trinti nugar�. Veikiau uoliai negu seksualiai�� kaip moteris įpratusi prausti vaik�,�� bet manasis netrukus pasidarė kietas kaip akmuo. Atsigr�iau į j�. Jos pla�iai įstatytos akys nuo vandens primerktos, juodi plaukai prilip� prie pe�ių.

��Du�e?�� Ji nusijuokė.�� Nedarėme to vis� am�inyb�, ar ne?

��Kaip praėjo vakaras?

��Gerai.

��Atsipra�au, su kuo tu ten susitikai?

��Ai, tik su pora moteri�kių, kurios tiekia maist� kai kurioms solid�ioms korporacijoms Sityje. Truputį i�gėrėme ir �io to u�krimtome vakarienei �Merry Leper�. Patas gerai i�skrido?

��Sakai, pora moteri�kių?

Ji u�simerkė, nusi�iupo man�s kaip rankinio stabd�io svirties ir sudejavo.

Nusipur�iau jos, atitraukiau du�o u�uolaid� ir �iupau ar�iausiai kabėjusį rank�luostį.

��Kas yra? Hari?

Įsiut�s puoliau �luostytis. Visa nugara buvo muilina, �monos veidas �lapias ir sutrik�s. O, kad negeis�iau jos �itaip! Norėjau, kad viskas būtų baigta, kad nebejaus�iau �ito.

��Per ma�ai vietos,�� tariau jai, sugrūdau rank�luostį į skalbinių krep�į ir palikau j� praustis vien�.

Ir supratau, kad mūsų santuoka labai pana�i į Londono Akį, į t� mil�ini�k� velnio rat� pietiniame Temzės krante.

Net kai viskas atrodo visi�kai ramu, kai atrodo, kad visi�kai nieko nevyksta, ten auk�tai tamsoje jis vis sukasi, sukasi ir sukasi.

Dvide�imtas skyrius

��iūrėk paprastai,�� pasakė Eimonas.�� Tai pirmas dalykas, kurį tau pasako AA24 grupėje. Visokios melagystės ir bla�kymasis neduos nieko gera. Jei nori, kad tau pavyktų, �iūrėk paprastai.

Prie�ais mus driekėsi kra�tovaizdis kaip tipi�kas Kerio grafystės atvirukas. Tik sidabrinis e�eras pagyvino mylių mylias vir�ynų, nubėgan�ių iki pat ten, kur kalnų uolos galiausiai susieina su vandenynu. Vandenynas atrodė mil�ini�kas, tarsi plytintis ne iki Amerikos, o iki pat pasaulio kra�to.

Eimonas buvo mane perspėj�s, kad turistai trypia vis� jo gimtin�, ie�ko pramogų kiekvienoje smuklėje, kelti�kos mistikos prie kiekvieno kampo ir kaip �Corrs� atrodan�ių merginų kiekvienuose nakvynės su pusry�iais namuose. Ta�iau vienintelis gyvybės �enklas, kurį i�vydau �itoje laukinėje at�iaurioje �emėje, buvo komikas, priaug�s por� svarų nuo to karto, kai pastar�jį sykį jį ma�iau.

��Eimonai, jie nori nutraukti �ou. �inau, kad dabar ne pats tinkamiausias laikas tau tai sakyti, bet nieko nepadarysi. Narkotikai juos g�sdina. Jei būtum prasigėr�s, būtų kas kita. Sakytų, kad tai plevėsos kvailiojimas. Jiems priklausomybė nuo alkoholio atrodo �avi. Tai būtų tik� visiems gėrimų reklamuotojams. O narkotikai kas kita.

��A� i�mestas? Tiesiog viens, ir viskas?

��Jie nebenori t�sti �Penktadienio Fi�o�. Nori, kad būtum vienas i� vedėjų tokio vėlaus vakaro �vėryno. Vadinasi �Nuodėmingas pasaulis�. Tu kartu su Hermiona Geits.

��Ta, kur am�inai rodo savo kelnaites?

��Ta pa�ia.

Jis truputį pagalvojo. Sald�iai kvepianti �olė tra�kėjo po mano naujutėliais Timberland batais.

��O kaip tu, Hari? Eitum su manimi? A� to nedarysiu, jei jie nenori tav�s.

Buvo malonu, kad Eimonas pagalvojo apie mane. Ta�iau man nė į galv� nebuvo atėj�, kad tokio kieto dr�saus �ou kaip �Nuodėmingas pasaulis� kūrėjams galėtų prireikti tokio nekieto nedr�saus prodiuserio kaip a�. Maniau, jie norės kokio jauno prasisiekėlio su taip apsmukusiais d�insais, kad matytųsi subinės griovelis.

��Dėl man�s nesirūpink.�� Pagalvojau apie pinigus Patui, pasiųstus D�inai, apie pinigus, kurių mudviem su Side reikėjo paskolai i�mokėti.�� Susitvarkysiu.

Nusileidome į ūksming� slėnį, u�kopėme ant saulėtos kalvelės. Tolumoje kaip tik prie�ais med�ius, prie jūros u�leid�ian�ius viet� uoloms, stovėjo nedidukas kaimi�kas namelis. Jame niekas nebegyveno nuo bulvių badme�io laikų, ta�iau nuo tada, kai Airija tapo ta vieta, kur �monės mieliau atvyksta, negu i�vyksta, jis pasidarė autenti�ku kaimi�ku vasarnamiu. Pastar�jį mėnesį �ia buvo Eimono namai. O dabar vingiuojan�iu pusiasalio keliu prie namelio artinosi taksi.

��ia turbūt jis,�� pasakė Eimonas.�� Evelinas Blantas.

Mudu akimis lydėjome taksi.

��Ar tikrai, Eimonai, tu to nori? Tu neprivalai kalbėtis su tuo tipu.

��Pasitikiu Blantu tiek, kiek galiu i�leisti spermos.

��Taip labai?

��Bet jis jau mane i�keikė visais įmanomais �od�iais. K� dar jis man gali padaryti?

Interviu buvo auksinė Bario Tvisto idėja.

Tvistui atrodė, kad publikai patinka nusidėjėliai, pagaliau suvok� savo klaidas. Liaudis atleis tau bet k�, įsivaizdavo Baris, jei tik neparodysi, kad tai tau teikė malonumo. Dabar jau nebepakanka i�sigydyti, turi prisipa�inti turėj�s gydytis. Pasauliui patinka vie�a atgaila.

Evelinas Blantas, tikra rak�tis Eimonui, buvo pakviestas imti interviu todėl, kad, kaip manoma, jo laikra�tis turėjo įtakingų skaitytojų�� tai yra jį skaitė �iniasklaidos �monės, nuomonės formuotojai, kurie nuspr�s, ar �itas sugrį�imas sėkmingas,�� o Blantas, paband�s nuo niekingų pagie�ingų �mei�iki�kų ra�inėlių pereiti prie ko nors pana�esnio į tikr� ra�ym�, dabar jau kurpė ilgesnes, gilesnes apybrai�as. Blantui nepavyko tapti nei televizijos vedėju, nei ra�ytoju, nei radijo did�ėjumi. Anks�iau ar vėliau jis nei�vengiamai turėjo i�bandyti jėgas �urnalistikos srityje.

Mudu nuo kalvos nusileidome prie namelio. I� taksi greta mano nuomoto automobilio kaip tik lipo keleiviai. I�sirop�tė Blantas ir gi�iu susiglam�iusiu veidu nu�velgė vis� laukin� didyb�. Buvo ka�koks prakaituotas, lyg vis dar eitų garas po jo i�tvirkusios jaunystės girtuoklys�ių. Atva�iavo ne vienas. Drauge su juo buvo jauna moteris fotografė.

Nema�iau jos veido, kol taksi vairuotojas padėjo jai i� baga�inės i�krauti juodus nailoninius mai�us su pro�ektoriais, juost� ir trikojį. Paskui ji atsitiesė ir nuo veido nusibraukusi juodų plaukų �yd� ap�velgė apylink�. Ir a� pa�inau.

Kazumi.

Stovėjome prie namelio. Blantas puolė kratyti Eimonui rank� taip, tarsi pastaruosius dvejus metus nebūtų mano bi�iulio pasirink�s atpirkimo o�iu. Mudu su Kazumi �iūrėjome vienas į kit�. Paskui ji kryptelėjo į Atlant�.

��iūrėk.

I� vandenyno tolumos artinosi audra. Kranto link ritosi did�iuliai juodi kamuoliniai debesys, ta�iau buvo dar taip toli, jog atrodė kaip sapnas.

��O, dar toli,�� pasakė Eimonas. Jo Kerio apylinkių akcentas visados pasidarydavo ry�kesnis, kai i�sive�davai jį i� Soho.�� Mes �ia nepuolame slėptis. Numiegame posmelį, o tada jau slepiamės.

Kazumi �alia mūsų nebebuvo. Su ant kaklo tabaluojan�iu fotoaparatu ji rop�tėsi grublėtomis uolomis. U�kopusi ant uolų, ėmė fotografuoti atslenkan�i� audr�.

��Meilutė Kazumi,�� tarė Evelinas Blantas.�� įvakar būsiu namie.

Tik tada, kai Eimon� tualete į kamp� u�speitė gauja anglų turistų Manchester United mar�kinėliais, o Evelinas Blantas u�sirop�tė ant stalo pademonstruoti savo riverdanso sugebėjimų, mudu su Kazumi kelioms akimirkoms likome vieni.

��Tai ar Londonas tau tiko?�� su�ukau mėgindamas perrėkti smuklės grupės energingai grojamos Vano Morisono �Real Real Gone� gars�.

Kazumi parodė sau į ausis. Man patiko, kad jos ma�umėl� atsiki�usios. Man tai labai patiko.

��Negird�iu,�� pasakė ir sriūbtelėjo �Gineso� alaus.

��Ar gauni daug u�sakymų? Ar jau esi dirbusi Trumpet?

Ji nusi�ypsojo, papurtė galv� ir vėl palietė tas savo atsiki�usias ausytes. I� tiesų triuk�mas �ia buvo kurtinantis. Supratau, kad galiu jai sakyti k� noriu.

��Sakau, labai d�iaugiuosi tave matydamas. Atrodai fantasti�kai. Esi tokia miela. A� labai laimingas, kad atsiradai mano gyvenime. Man rodos, netenku proto.

Ji mandagiai nusi�ypsojo.

Į mūsų stal� vo�ėsi besikvatojantis vokietis turistas Glasgoiv Celtic mar�kinėliais. Jis plojo rankomis ir trypė kojomis, kai Blantas skėlė d�ig� taip prie �onų prispaustomis rankomis, tarsi būtų suri�tas.

��Tai pa�ėl� airiai,�� pasakė vokietis.�� Jie taip smagiai leid�ia laik�, ar ne?

��Jis gyvena Hampstede,�� pasakiau.�� Hampstede Londone.

��Pa�ėl�, pa�ėl� airiai.

Linksmybės dar labiau įsisiūbavo, kai grupė, rinkinukas paniurėlių hipių, pana�ių į �Narsiosios �irdies� statistus, u�traukė Vano Morisono �One Irish Rover�.

Blantas įjungė auk�tesn� pavar�.

U�griuvo autobusas italų, smuklė prisigrūdo sausakim�a. Italai u�sisakinėjo �Gines�� pas raudonplaukį student� u� baro. Blantas nusimu�ė kojos pir�t� į did�iul� stiklin� pelenin� ir raukydamasis i� skausmo pradėjo stryk�ioti ant vienos kojos. Turistai entuziastingai plojo, jo nesėkm� palaik� oficialaus pasirodymo dalimi.

Vokietis turistas sulinksėjo kaip �inovas.

��Muzika airiams labai svarbi. �Boomtown Rats�. �Thin Lizzy�. �U2�. Tai jų dvasioje.

Jis u�sirop�tė pas Blant� ant stalo.

Grį�o Eimonas. Linguodamas galva pasi�iūrėjo į Blant� ir vokietį.

��Matot, kas darosi, kai per daug prisi�iūri �Titaniko�?

Ant stalo atsirado padėklas su bokalais, ir norėdamas u�go�ti vokietį, demonstruojantį housdans�� maskatuojan�ios rankos, kojos įaugusios į �em�, stilius, prie�ingas paprastajam arba tradiciniam riverdansui,�� Blantas pabandė per storulį atlikti įmantrų �Lord of the Dance� �uolį. Ir tada nusivertė nuo stalo ir tek�telėjo marmūze į australo turisto lėk�t� su de�rele ir sūriu bei pomidorais.

Eimonas gurk�telėjo mineralinio vandens ir nusi�ypsojo Kazumi. Man krito ūpas. Galgi nebandys jis su ja permiegoti, k�? Narkotikai jo gyvenime buvo pakeit� mergaites. Ta�iau dabar narkotikų nebėra.

Tada u�grojo �Brown-Eyed Giri�, ir visa liaudis sukilo. Prie Kazumi priėjo jaunas gra�us italas ir pakvietė �okti. Staiga tarp jų i�dygo Evelinas Blantas: raudonas veidas susirauk�s, prie prakaituoto antakio prikib�s pomidoro grie�inėlis.

��Draugu�i, ji u�imta.

Pagaliau mus i�grūdo.

Lankytojai tro�ko �ėlti iki au�ros, bet jaunam raudonplaukiam baro padavėjui reikėjo ryt� keltis į informacinių technologijų paskaitas koled�e.

Taigi provė�iuotu kaimo keliu keturiese patraukėme atgal. Vienintelė �viesa�� mirksin�ių �vaig�d�ių skliautas, vienintelis garsas�� vandenyno mū�os riaumojimas.

Riaumojanti mū�a ir autobusų stovėjimo aik�telėje vemiantys turistai.

Nelengva buvo u�migti prie įlankos stovin�iame namelyje.

Nuo Atlanto at�vilpė naktiniai vėjai, ir seni namelio r�stai girg�dėjo vaitojo kaip audringoje jūroje mėtomas laivas. Be to, buvo �alta: mano M&S pi�ama buvo papildyta senais �Penktadienio Fi�o� mar�kinėliais ir vilnonėmis kojinėmis, bet a� vis vien drebėjau po plonyte antklode, skirta vasarotojams.

Ta�iau t� vakar� negalėjau u�migti ne dėl �al�io ar garsų. Ramybės nedavė mintis apie Kazumi, susirietusi� pataluose kambarėlyje vir�utiniame namelio auk�te. �tai dėl ko i� tiesų negalėjau u�migti. �tai kodėl būdravau, kai ji tre�i� nakties pasibeldė į mano duris.

Ji vilkėjo �ilt� languot� �koti�ko audinio pi�am�. Ta mergina �koti�k� audinį mėgo labiau u� visus mano pa�įstamus �kotus. Dar ji mūvėjo storas kojines ir buvo u�simauk�linusi vilnon� kepur�. Namelio vir�uje, ko gero, buvo dar �al�iau. Sumirk�iojau spoksodamas į j�, nevisi�kai tikras, ar nesapnuoju. Tada ji prakalbo pa�nib�dom, tarsi bijotų pa�adinti kitus.

��Atsipra�au,�� tarė.

��Nieko tokio. Kas nutiko?

��Problema kambaryje.

Nusekiau paskui j� per tamsi� svetain�, paskui atsargiai u�kopėme kelis laiptelius į vir�utinį namelio auk�t�. Skersai jos lovos i�si�ioj�s, apsiseilėj�s ant pilvo drybsojo Evelinas Blantas ir garsiai knarkė.

��Sakė, kad ėjo į tualet� ir grį�damas pataikė ne į t� kambarį,�� pasakė Kazumi.

Nuo girto ra�eivos akimis nuklydome iki i�klypusių laiptelių, kuriais reikėjo u�kopti norint pakliūti į �it� kambarį. Tiek prisilak�s nety�ia jais neu�kopsi, pamaniau.

��Storas melagis,�� metė Kazumi.

��Ar jis�� ar jis tave kaip nors nuskriaudė?

Ji papurtė savo daili� galvut�.

��Pasigrabinėjo apie kar�to vandens butelį ir u�migo. Neįstengiu jo pri�adinti.

��A� pabandysiu.�� Papur�iau jį u� peties.�� Pabusk, Blantai, tu ne savo kambaryje. Pabusk, tu, prakaituotas storas mulki.

Jis ka�k� sudejavo, prisiglaudė mano rank� sau prie skruosto, ir jo i�burkusiu veidu nuslinko girtuoklio ekstazės �e�ėlis. Bevilti�ka. Tokio niekaip nepabudinsi.

��Gali miegoti mano kambaryje,�� pasiūliau.�� A� atsigulsiu ant sofos.

��Ne, ne, ne.

��Nieko �ia tokio. Tikrai. Eik į mano kambarį.

Ji pasi�iūrėjo į mane ir tarė:

��Arba galėtume�� inai,�� gyventi viename kambaryje.

Tyloje girdėjosi, kaip vandenynas dū�ta į krant�.

��Taip,�� pasakiau.�� Tikrai galime.

Drovūs kaip du penkiame�iai pirm� dien� mokykloje mudu grį�ome į mano kambarį. Tada skubiai i� skirtingų pusių su�okome į lov�, ir mano vilties kupina �irdis �oktelėjo auk�tyn, nors �inojau, kad j� valdo ne aistra, o hipotermijos baimė.

A� gulėjau auk�tielninkas, o Kazumi nusigr�usi nuo man�s. Girdėjau savo paties alsavim�, jau�iau jos kūno �ilum�. Ir kai nebeįstengiau i�tverti, i�tiesiau rank� ir atsargiai paliet�s jos �on� delnu u��iuopiau languotos pi�amos �velnum�.

��Ne, Hari,�� liūdnokai pasakė Kazumi, bet nepajudėjo.

Atitraukiau rank�. Nenorėjau būti toks, kaip Blantas. Kad ir koks buvau, toks būti nenorėjau.

��Kodėl ne?

��Tu turi �mon� ir sūnų.

��Yra �iek tiek sudėtingiau.

��Yra ir kitų prie�as�ių.

��Kokių?�� Paband�iau nusijuokti.�� Nes tu ne tokia? A� �inau, kad tu ne tokia. Todėl tu man taip labai ir patinki.

��Ir tu man patinki. Tu �aunus.

��Tikrai?

��Taip. Tu juokingas ir mielas. Ir vieni�as.

��Vieni�as? A�?

��Man taip atrodo.

��Tai kas tada ne taip?

��Tu ne i� tokių vyrų.�� Ji atvirto ant nugaros ir pa�velgė į mane. Jos rudos akys �vilgėjo mėnesienoje kaip tos merginos i� Vano Morisono dainos.

A� pasiver�iau ant �ono. Man patiko, kaip jos juodi plaukai u�krit� jai ant veido. Pėda palie�iau jos pėd�, vilnone kojine vilnon� kojin�. Ji u�dėjo deln� man ant krūtinės, ir man nuo to u�gniau�ė kvap�. Mudviejų balsai tamsoje skambėjo tykiai kaip besimeld�ian�ių.

��Noriu miegoti su tavimi,�� pasakiau.

��Tai u�simerk ir miegok.

Nesi�ypsojo.

��Tu supranti, k� noriu pasakyti. Noriu su tavimi mylėtis.

Ji papurtė galv�.

��Tu ne laisvas.

��Kam tai rūpi. �ia tik tu ir a�. Mudu nieko neįskaudinsim. Kazumi, niekas nesu�inos.

��Mes �inosime.

Pri�iupo mane.

��Nenoriu būti tokia moteris, kuri miega su vedusiu vyru. Ir tu nenori būti i� tų vedusių vyrų.

��Noriu.

��Ne, Hari. Tu geresnis u� tokius.�� Ji paglostė man veid�.�� Apkabink mane.

Ji atsigulė ant �ono. Prisiglaud�iau prie jos, du pi�amų sluoksniai tarp jos u�pakaliuko ir mano erekcijos. Apkabinau j� per liemenį ir prisispaud�iau dar tvir�iau. Ji paėmė mano rank�, nekaltai pabu�iavo į rie�� ir spustelėjo pla�tak�. Mudu liovėmės kalbėtis. A� ilgai klausiausi, kaip nuo Atlanto at�vilpauja vėjai, kaip naktyje girg�da senas namelis ir kaip tyliai alsuoja Kazumi.

O kai Kazumi u�migo mano glėby, ėmiau svarstyti, k� daryti, kad gyvenimas būtų paprastas. Ar jis paprastas tada, kai lieki ten, kur esi?

Ar kai vėl visk� pradedi i� naujo?

Dvide�imt pirmas skyrius

Kai pabudau, jos nebebuvo.

I� akmenuotos pakrantės atsklido balsai. Pro lang� pama�iau, kad Kazumi jau atsikėlusi ir fotografuoja Eimon�.

Susigū��s raudoname vilnoniame drabu�yje jis demonstravo savo apgalvotai atsainias pozas�� niūriai �iūri į jūr�, niūriai �iūri tiesiai į objektyv�, niūriai �iūri į niek�,�� o ji sukiojosi aplinkui jį, guviai spragsėjo fotoaparatu, pakeitė juostel�, negarsiai nurodinėjo, k� daryti, dr�sino.

Japonė su fotoaparatu, pamaniau. Vienas i� �iuolaikinio pasaulio �ablonų. Aparatais spragsin�ios ordos, kurios nem�stydamos fiksuoja kiekvien� turistin� į�ymyb�, o tada grį�ta į autobus�. Bet stebint, kaip Kazumi fotografuoja Eimon� vėjų ko�iamoje Dingi Bėjaus pakrantėje, man atrodė, kad �ita jauna moteris su fotoaparatu sklidina nepasotinamo smalsumo �iam pasauliui ir viskam, kas jame yra. Ir mane u�plūdo begalinis �velnumas jai ir jos fotoaparatui. Sustok, akimirka �avinga, anot jos, apie fotografij� sak�s vienas poetas. Būtent tai ji ir darė. Stabdė �avingas akimirkas.

Kol nusiprausiau ir apsirengiau, Eimonas su Kazumi nuėjo pakrante tolyn. Matyt, buvo pakankamai prifotografavusi, nes dabar jiedu dirbo lė�iau, eksperimentavo. Ji susigū�ė ant laminarijomis apkibusių uolų, o Eimonas i� lėto �ingsniavo jos link: rankos suki�tos į ki�enes, �vilgsnis�� grei�iausiai pavadintumėt jį niūriu�� įsmeigtas tiesiai jai vir� galvos.

Ir nors man buvo apmaudu pripa�inti, pamaniau, kad gal ji buvo ir teisi. Seksas �i�nakt nebūtų buv� protinga. Vienos nakties nuotykis su Kazumi būtų buvusi didelė klaida. Nes vienos nakties su �ia moterimi niekaip nebūtų gana.

Ir k� gi tai rei�kia? K� rei�kia, kai vienos nakties negana?

Tai rei�kia roman�.

Dirbau su daug vedusių vyrų, turėjusių roman�, ir �inau, kad jiems buvo oi kaip nelengva.

Telefoniniai skambu�iai tik į vien� pus�, nuolatinė baimė būti demaskuotam, kaltė, nerimas, bla�kymasis tarp namų ir jausmų per Kalėdas ir Naujuosius metus, jausmas, jog esi nuolatos plė�iamas per pus�. Ir melas. Be melo tada neapsieinama.

A� tam nesukurtas. Neturiu tam dr�sos. Negalė�iau taip pasielgti su Side. Nei su savimi. Nei su Kazumi. Bent jau taip man atrodė dienos �viesoje, kai Kazumi buvo u� penkiasde�imties metrų, o ne jaukia languota pi�ama gulinti mano glėby.

Ir a� i�tikimas savo �monai.

A� pasielgiau teisingai.

Tai kodėl jau�iuosi taip apgailėtinai?

Greta pasigirdo duslus graudus mykimas. Tai buvo Blantas, atrodė labai prastai ir vis dar sagstėsi mar�kinius.

Jis dusliai raugtelėjo. Visas veidas buvo nusėtas smulkiais prakaito la�eliais.

��Matyt, būsiu padaugin�s,�� pasakė ir �vilgsniu nuklydo į pakrant�, kur Kazumi fotografavo paskutiniuosius Eimono kadrus.

Ir a� nenorėjau būti toks susi�avėj�s �ita jauna moterimi, kuri� vos pa�inojau. Sidė man buvo daugiau negu �mona ir mylimoji. Ji buvo mano geriausia draugė. Bent iki tol, kol mudviejų gyvenime atsirado kitas vyras.

Prisiminiau akimirkas, apdovanojusias mus meile. Mudviem su Side likimas atseikėjo gerų akimirkų. �iburiai prie Temzės, pirmoji mudviejų naktis, praėjusios Kalėdos, kai viskas atrodė juokinga: nuo Ibizos DJ Briuso ma�uly�ių plok�telių iki baugios nuostabos mano mamos veide, kai ji kim�o įdar� per kalakuto u�pakalį.

Bet labiausiai mudviejų tarpusavio ry�į sutvirtino kiti, blogieji momentai. Mano sūnus ligoninėje su praskelta galva. Gniu�dantis liūdesys po skyrybų su D�in�. Sidė per visas tas nelaimes buvo greta ir, �inau, rūpinosi manimi kaip niekas kitas.

Bet dabar, atrodo, prarandu �mon�, atrandu savo gyvenime sprag�, kuri� u�pildo Kazumi, pati to gal nė nenorėdama.

Sprag� didumo sulig �eima. �irdies pavidalo sprag�.

Vien� vakar� ruo�iau vakarien� mums visiems keturiems: sau, Sidei, Pegei ir Patui. Kai ved�iau antr�syk, mano kulinariniai įgūd�iai atrofavosi. Bet pamaniau, kad vien� vakar� galiu. Galiu pagaminti vakarien� savo �eimai.

Visi sėdėjo aplink stal�. I� prad�ių Sidė ir Patas labai pasistengė dėl mano gaminimo suvaidinti entuziazmo audr�, nors tai, k� pasakė Pegė, nuskambėjo su geroku sarkazmo prieskoniu.

��Bolonijos spage�iai, Hari? Mmm, negaliu sulaukti!

��Cha! Teks, Pege!

Kartais mudu su podukra �linksmai� apsi�audome.

��iūrėk, kad makaronai būtų aldente, gerai?�� valdingai patarė Pegė.�� Nemėgstu per mink�tų. Tu juk �inai, k� rei�kia aldente, ar ne?

A� nuo įtampos sustingusia �ypsena prie viryklės mai�iau burbuliuojantį mėsos ir pomidorų pada��.

��Tu juk �inai, kad i� esmės reikia gaminti kaip tro�kinį, ar ne?�� atsargiai priminė Sidė.�� Tokį mėsos kiekį reikia virinti ilgai ilgai.

��Malonėkit.�� Stengiausi būti draugi�kas.�� iandien a� gaminu, gerai?

Gaminau spaghetti Bolognese. Bolonijos spage�ius. Negali nepavykti. Kai gyvenome su Patu vienu du, i�tisai gamindavau �it� patiekal�. Tik ka�kodėl mano galvoje buvo u�sifiksav�, kad Bolonijos spage�ius labai greita paruo�ti. Teu�trunki tiek, kiek�� nebe�inau. Tiek, kiek u�ima laiko, kol tau juos patiekia restorane. Ta�iau a� dėl Bolonijos spage�ių suklydau, kaip suklydau ir dėl daugelio kitų dalykų.

Praslinkus kokiai valandai Pegė irzliai bark�nojo į stal� lėle Liuse slapt�ja agente. Patas, tarsi laukdamas �enklo, dėbsojo į delne sugniau�t� valdymo pultelį, o Sidė, labai maloniai atsiklaususi, ar a� neprie�tarauju, ėmėsi mokes�ių deklaracijos. A� tebestypsojau prie viryklės ir mai�iau pada��, mai�iau nesuprantamai ilgai�� kiek neu�trunkama jokiame restorane. Man dingtelėjo, kad gal visai ne Bolonijos spage�ius taip lengvai ir greitai pagamindavau mudviem su Patu. Gal spaghetti pe�to. Taip, tikrai. Jiems paruo�ti prireikdavo kelių minu�ių. Atidarai skardin� ir suverti ant makaronų. Paprasta ir skanu. �ali spage�iai, kaip sakydavo mano sūnus.

Dabar, praėjus dvejiems metams nuo �aliųjų spage�ių laikų, jis numetė valdymo pultelį. Tas bark�telėjo ant medinių grindų.

��Oi!�� Paikai i�siviep�s ap�velgė stal�, tikėdamasis, kad kiti pritariamai nusijuoks. Pegė ir Sidė nekreipė į jį dėmesio.

Pakėliau pultelį ir piktai įsigrūdau sau į prijuostės ki�en�.

��Gal gali bent penkias minutes negalvoti apie televizorių, k�?

Mano sūnaus smakras ėmė drebėti�� akivaizdu, kad stengiasi nepravirkti. Pegė i�kalbingai atsiduso.

��Gal jau galė�iau eiti nuo stalo?�� paklausė.�� A� �įvakar turiu daug darbo.

��Dar truputį palauk,�� nepakeldama akių nuo s�skaitų pasakė Sidė.�� Jei nori, atsine�k Brius� slapt�jį agent�. Galės pasikalbėti su Liuse apie jų u�duotį, kol laukiame Hario.

��Aha, teliko tik truputį palaukti,�� pasakiau, įnirtingai mai�ydamas mėsos pada��.�� Lėlė Liusė galės persirengti ir po vakarienės.

��Oho!�� tarstelėjo Pegė.�� Ka�kas ne ta koja i�lipo i� lovos.

Sidė pasi�iūrėjo į mane.

��Viskas gerai, Hari. A� jai sakiau. Nereikia skaityti pamokslų, brangusis.

��Jei tu da�niau tai darytum, man ir nereikėtų, brangioji.

Mano �mona padėjo skai�iuotuv� ir atsiduso.

��Beje, ar dar ilgai?

��Ne�inau. �ia malta jautiena. Niekaip nemink�tėja.

��Jautiena?�� sukluso Pegė.�� Ar tu pasakei�� jautiena?

A� nevalgau jautienos.

��Kodėl?

��Nes mėsa�� siaubinga.�� Ji dramati�kai patylėjo.�� Ar a� jums nesakiau? A� nebevalgau mėsos. Nusprend�iau būti vegetarė.

��Ir a�,�� karktelėjo Patas.�� Ir a� vegetaras. Ar galiu įsijungti televizorių? Tuoj rodys �Vyruti, kur mano kelnės?�

Norėjau, kad per vakarien� jaustumės tikra �eima. Tik tiek. Ne daugiau. Atrodo, kaip tik to ir pasiekiau.

Nes kai manieji Bolonijos spage�iai pagaliau buvo patiekti, niekas nebesikalbėjo.

Eimonas �ingsniavo man�s link. Kazumi su Blantu tebebuvo paplūdimyje. Tas ka�k� jai kalbėjo ir kasėsi savo i�sipūtusį pilv�. Ji purtė galv� ir rinkosi savo prietaisus. Pagaliau pajudėjo namo. Blantas nė nemanė padėti Kazumi tempti vis� įrang�.

��Gera naktelė?�� u�kalbino mane Eimonas.

��Nieko neįvyko.

��Ei, kas a� toks, kad mes�iau akmenį? Ne mano reikalas, su kuo tu atsikeli dalykinėje kelionėje.

��A� rimtai, Eimonai. Nieko neįvyko.

��Nori pasakyti, ka�kas pana�aus į tantrinį seks�?

��Nieko neįvyko.

Nieko neįvyko ir daug kas nutiko. Nes pirm� kart� man atėjo į galv�, kad jeigu negaliu turėti �eimos su savo �mona, tai gal galiu turėti �eim� su kuo nors kitu.

��Man patinka senasis tantrinis seksas,�� pasakė Eimonas.�� T�siasi daugyb� valandų, ar ne? �inai, kokia mano mėgstamiausia tantrinio sekso poza? Santechniko. Vis� dien� būni viduje ir niekas neateina.

Jei mudu būtume permiegojꠗ o veikiau jeigu mudu būtume drauge ne tik miegoj�,�� dabar mudu skirtų drovumas. Arba, dar blogiau, netikras artumas, kurio i� tiesų nėra. O dabar �ingsniavome pakrante tolyn nuo kaimi�ko namo, kur Blantas ėmė interviu i� Eimono, ir nebuvo nejauku. Vis� naktį praleidome vienas kito glėbyje, bet daugiau nieko. Vėjas vir� jūros ginė debesis, mes �ingsniavome �ita akmenuota pakrante pirm�j� i� dienų, kai turistiniai autobusai ima ropinėti aplink Dingi Bėjų, ir tai atrodė kuo natūraliausias dalykas pasaulyje.

��Tikiuosi, nuotraukos geros,�� pasakė Kazumi.�� ia mano pirmas darbas jiems. Fotoredaktorė�� kaip �ia sakoma?�� u�sispyrusi kalė. Antros galimybės nesuteikia.

��Nuotraukos bus geros. Tu puiki fotografė.

Ji nusi�ypsojo.

��Pataikauji.

��Ne, nepataikauju. Ma�iau tavo nuotraukų. Tu fotografavai mano sūnų.

��Na taip,�� pasakė ji,�� Pat�.

Man patiko, kad ji sugebėjo į�velgti mano sūnaus kibirk�tėl�. Kad ji sugebėjo parodyti, jog jis ypatingas. Man labai tai patiko.

��Ar pasimatysime Londone?

Ji stabtelėjo ir įsi�iūrėjo į jūr�. Artinosi dar viena audra, palei pat su�iau�tas Atlanto bangas tumulais vertėsi dar didesni ir tamsesni debesys negu vakar. Audra spar�iai artėjo. Eimono liaudi�ka i�mintis�� kad, kol audra ateis, gali i�gerti pint� �Gineso� ir pasiklausyti geriausių �Corrs� hitų,�� kuo toliau, tuo labiau atrodė vien seni paistalai.

��Kazumi?

��Kokia prasmė?

��Prasmė?

��Kokia prasmė susitikti Londone?�� Ji staiga �iupo mano de�in� rank� ir truktelėjo vestuvinį �ied�.�� Nenusiima. Supranti? Ne taip jau paprasta.

��Mes nepadarėme nieko bloga.

��Dar nepadarėme.

��Lauksiu tav�s Primrous Hile. Pa�iame vir�uje, i� kur matyti visas miestas. Sekmadienį ryte. Apie de�imt�.

Pradėjo lyti. Buvome jau toli nuėj�. Namelis pranyko u� staiga nusileidusio rūko.

��ionai,�� pakvietė Kazumi ir pasileido bėgti.

Leidausi paskui j� prie pakrypusios trobelės. Greta jos trūnijo valtis. Durys neu�rakintos, viduje tamsu. Dvelkė tabaku ir dumbliais. Buvo pana�u į apleist� �vejų trobel�. Arba į turtingos bavarų �eimynėlės vasarnamį.

Abu buvome permirk� iki paskutinio siūlo. Pamaniau, kad gal dabar nusimesime per�lapusius drabu�ius ir pulsime viens kitam į glėbį. Bet Kazumi visa drebėdama prisėdo ant virtuvės stalo ir ėmė �iupinėti ant kaklo u�kart� aparat�, �iūrėti, ar nieko jam nenutiko.

Atsistojau prie lango. �iūrėjau, kaip atslenka rūkas, girdėjau, bet jau nebema�iau, kaip į uolas dū�ta bangos. Su�lapusiais drabu�iais buvo �alta. O tada mane i� u� nugaros apglėbė rankos, stipriai prisispaudė, ir a� pajutau �ilum�, kurios tro�kau.

�tai kaip yra, pamaniau. Nieko daugiau. Tik du gyvuliukai, besiglaud�iantys vienas prie kito vakarinėje Airijos pakrantėje. Ie�kantys la�elio jaukumo. Nedarantys nieko bloga.

��A� neateisiu į Primrous Hil�.

��Gerai.

��Neateisiu sekmadienį ryte.

��K� gi.

��Niekada neateisiu.

��K� padarysi.

Ka�kaip atsigr�iau į j�. O ji į mane pakėlė veid�. Pabu�iavau j�. Ma�iau i� arti jos rudas atmerktas akis, �vie�ian�ias miglotoje prieblandoje, girdėjau, kaip į stog� barbena lietus, per drabu�ių drėgm� jutau jos kūno kar�tį ir ragavau jūr� nuo jos lūpų.

�tai kaip, pamaniau. Du su�al� su�lap� padarai dreba rūke. Ir viskas. Nereikia norėti daugiau, negu i� tiesų yra, Hari.

Ir pagalvojau apie D�in� ir apie Sid�. Praradau dvi pa�ias geriausias drauges, nes mylėjausi su jomis, nes ved�iau jas, nes stengiausi pasirūpinti, kad tai truktų am�inai. Su Kazumi mudu niekados taip toli nenueisime, ir turbūt tai gerai.

Bet �inojau, kad �itos akimirkos neu�mir�iu. Paslėpsiu kur nors giliai ir i�sitrauksiu tada, kai pasaulis bus �iaurus ir nedraugi�kas. To pakanka.

Tikėtis pasimatymo Primrous Hile�� to jau per daug.

Dvide�imt antras skyrius

Kai grį�au namo, ant kilimėlio prie durų radau įmest� oro pa�to vok�. Tvarkinga eleganti�ka D�inos ra�ysena i�ved�iota mano pavardė ir adresas.

O viduje nuotrauka: vyras, moteris ir vaikas akinamoje saulėkaitoje stovi prie baltos statinių tvoros. Patas�� pa�iame priekyje, nublukusiais ��vaig�d�ių karų� mar�kinėliais ir �ortais, prisimerk�s nuo saulės, vis dar bedant� �ypsena. U� jo D�in�, viena ranka prisidengusi nuo saulės, kit� padėjusi sūnui ant peties. Liekna kaip niekad, apsivilkusi ka�kokį padėvėt� nertinį, atsismaukusi rankoves. Nepaisant prabėgusių metų ir visų gyvenimo negandų, ji tebespinduliavo tuo gro�iu, kurį įsimylėjau, tuo gro�iu, apie kurį ji nemėgo kalbėti.

Ir dar nuotraukoje buvo Ri�ardas, tas vyras, u� kurio i�tekėjo mano buvusi �mona�� stovėjo nesi�ypsodamas �one, kone pasislėp�s lentomis apkalto namo �e�ėlyje. Neatrodė laimingas. Buvo pana�us į emigrant�, kuris grį�o namo, bet be �lovės. Bet i� kur man �inoti? Jis vedė mano �mon�, jis gyvena su mano vientur�iu sūnumi. A� apie jį įstengiau galvoti tik kaip apie nevykėlį. Voke dar buvo ir lapas popieriaus.

Hari,

Kelioms savaitėms grį�tame į London�. Mes dviese. A� ir Patas. Mano tė�iui ka�kas su koja. Jam reikia padėti namie. Apsigyvensime ne pas jį�� turiu but�. Kai atva�iuosime, paskambinsiu. Patui, atrodo, buvo gera pas tave. Betgi pa�įsti Pat�� i� jo daug nei�pe�i. Padėkok Sidei. Tikiuosi, tavo mama sveika. Iki.

D�ina

��Labas, Hari.

Laiptų vir�uje stovėjo Pegė. Aprengta ilga balta nėriniuota suknele trumpomis pūstomis rankovėmis. Atrodė kaip nuotaka. Arba angelas.

��Pege, kokia tu gra�i!

��Mano tėvelis veda. Savo draug� Libert�. Ji seselė. I� Manilos. A� būsiu jų pamergė.

��Eik�.�� Jai u� nugaros atsirado Sidė.�� Eik, nusirenk suknel�. �iūrėk, neįsidurk į atlanko smeigtukus. Tuoj ateisiu.

Mano �mona nusileido laiptais.

��Kaip kelionė? Kaip laikosi Eimonas? Viskas gerai?

Nieko neatsakiau. Palikau krep�ius prie�kambaryje ir nuėjau į virtuv�. Ant spintelių buvo pristatyta u�dengtų indų su guacamole, aitriųjų paprikų ir tobasko pada�ais, Kantono slyvų pada�u ir Karibų bananų pada�u. Saldu ir a�tru.

��Eksperimentuoju su da�iniais,�� paai�kino Sidė.�� Kalbėjausi su tavo mama. Jau�iasi ne itin gerai.

�mona i�tiesė į mane rankas, bet a� nekrustelėjau.

��Tu man melavai,�� pasakiau.

��K�?

��Prie� man i�va�iuojant. Surezgei pasak�, kad eini pietų su dviem moterimis. Sakei, su dviem moterimis. Bet a� tave ma�iau su juo. Luku Muru. Restorane �Merry Leper�. A� ma�iau jus, Side.

��Hari.

��A� ma�iau judu.

��Hari?

��K�?

��Yra ne taip, kaip tau atrodo. Jis nori pirkti kompanij�. Dėl to su juo susitikau. Nepasakiau tau, nes �inojau, kad tu... elgsies va �itaip.

Pirm� kart� nuo akimirkos, kai grį�au namo, pasi�iūrėjau �monai į akis.

��Ir k� tu jam pasakei?

��Pasakiau tai, k� sakiau vis� laik�, Hari.�� Mudu �iūrėjome vienas į kit�.�� Pasakiau jam ne.

��K� dar jis bandė nupirkti? Nesakyk. Velniai rautų, pats galiu atspėti.

Norėjau pro j� praeiti, bet Sidė sugriebė mane u� rankos.

��A� nenoriu nieko kito, supranti? Va taip. Turėtum tai �inoti. Nenoriu nieko kito, Hari. Niekados nenorėjau. Bet meilė nusidėvi, Hari, kaip nusidėvi bet kas. Taigi arba tu liaukis, arba...

��Arba kas?

��Arba a� ne�inau, kas su mumis bus.

Sidė palietė man veid� ir tada pamatė nuotrauk� mano rankoje. Ji paėmė mane u� rankos norėdama pa�iūrėti.

��Pato nuotrauka?

��Koks tau skirtumas?

��Oi, Hari.�� Ji paleido mano rank�.�� Taip nes��ininga. Jei a� nemyliu tavo sūnaus taip, kaip myli tu, tai nerei�kia, kad a� tave i�duodu.

Ji, �inoma, buvo teisi.

Eimonas palū�o.

Gal dėl Evelino Blanto �mei�to. Tas �urnalistas ėmėsi seniausio ra�eivų triuko: su Eimonu bendravo kaip geriausias draugas, o spaudoje tapo budeliu. Po antra�tės �Nejuokinga� Blantas 3000 �od�ių skyrė įrodyti tam, jog Eimonas Fi�as tėra niekuo neypatingas �mogelis ir tikrai nevertas jokio laikra��io skaitytojų dėmesio. Nuotraukos buvo geros, nors Eimono, pami�usiomis akimis ir sutar�yto vėjo, tamsbruvis gro�is kone susiliejo su Kerio peiza�u. Ir jis buvo labai labai niūrus.

O gal tas garsenybė virėjas buvo paskutinis la�as. Eimono pirmasis darbas �Nuodėmingame pasaulyje� buvo interviu su Vi Vili Hiskoku, meiliuoju �Geordie� virėju. Per did�iuosius angli�kus pusry�ius Hiskokas puolė rėksmingai reklamuoti savo nauj�j� knyg� �Ir vėl tiesiai tau į burn�, gra�uoli�, savo bestselerio �Tiesiai tau į burn�, gra�uoli� t�sinį. Eimonas niekada nemėgo tokios įkyrios reklamos, �Penktadienio Fi�e� jis sėkmingai tokius rėksnius u��iaupdavo, o dabar niekaip neįstengė nutraukti reklaminių skiedalų srauto.

O gal jis savitvardos neteko per muzikos grup�. Hermiona Geits visai neslėpė, kad jai labai patinka �Lads Unlimited�, penki jauni gra�ūs plikiai, kurie i�dainuoja melodij�, bet ne itin gerai, o jų �okio �ingsneliai primena atsargius artrito kamuojamų �monelių pratimus.

Studijos ekrane ai�kiai buvo matyti, kaip, grupei �Lads Unlimited� atliekant savo �Our Funky Love Will Live Forever�, Hermiona i� susijaudinimo �vys�ioja kelnaitėmis. Ekrane taip pat kuo ai�kiausiai buvo matyti, kaip Eimonas (mėgstamiausi albumai: grupės �Nirvana� �Nevermind�, grupės �Led Zeppelin� �Physical Graffiti� ir grupės �Strokes� �Is This It?�) �vilg�ioja į laikrodį.

Bet gal Eimonas būtų ved�s �Nuodėming� pasaulį� ir po �iai dienai, jei jam nebūtų tek� imti interviu i� �ou ��e�i įkal� studentai bute� laimėtojo.

Laimėjo toks Vorenas, įdeg�s, auskaruotas, pripumpuotas santechnikas madingai nuskusta galva, kuris vylėsi, jog laimėj�s ��e�is įkalusius studentus bute� galės pasidėti savo įrankių dė�� ir taps kokiu nors i� tiesų naudingu �mogumi, pavyzd�iui, �aidimų �ou vedėju ar did�ėjumi Ibizoje.

Vorenas sėdėjo tarp Fiermionos ir apstulbusio Eimono. Buv�s santechnikas tingiai kilstelėjo melsvus berankovius mar�kinėlius�� parodė liulan�i� alaus talpykl� ir deimantinį segutį bamboje.

��Man, tipo, persilau�imo momentas? Ar �e�t� savait�? Kai pama�iau, kad Darenas i� �aldytuvo paėmė pien�. Neatsiklaus�s, a ne?

Fiermiona susiraukė prisiminusi.

��Tu buvai labai piktas, ar ne, ma�iuk?

Eimonas sėdėjo nukor�s galv�.

��Nu, mano manymu, svarbiausia papra�yti, kai imi kito pien�.

��Tai jau tikrai, ma�iuk. Man atrodo... Gydykis, Darenai, durniau tu.

Eimonas u�sidengė rankomis veid�.

��Chloja ir Zoja, ar ne, jos norėjo, kad nekonfliktuo�iau su Darenu, ar ne? Su tuo, su kuriuo mes visada buvome susij�, nes abu turėjom problemų, nes turėjom netikusius tėvus?

Staiga Eimonas pa�oko veidu į antr�j� kamer� su vir�uje �ybsin�ia raudona �viesele. Mane u�plūdo pasidid�iavimas. Net did�iausios įtampos akimirkomis jis nesupainiodavo, į kuri� kamer� �iūrėti.

��I�junkit!�� pareikalavo.�� Tu�tuojau i�junkit.

��Ma�iuk?�� nesuprato Hermiona Geits.

��Jūs ter�iate sau smegenis �itomis nes�monėmis. Mes ter�iame. Kas mums darosi? Seniau ekranuose norėdavome matyti didvyrius. Dabar norime �monių, į kuriuos galėtume �iūrėti i� auk�to. �monių, kuriuos galėtume niekinti.�� Eimonas neapsimestinai liūdnai pasi�iūrėjo į Hermion� ir Voren�.�� A� nenoriu dalyvauti.�� Jis nusiplė�ė mikrofon�, i�sitraukė permatom� ausinuk�, jungusi� jį su galerija, ir nusviedė apstulbusiam studijos re�isieriui po kojom.�� I�einu. Galbūt u�truksiu.

Ir jis i�ėjo. Studijos u�kulisių prieblandoje mudu su Bariu Tvistu stebėjome, kaip jis i�eina.

��Tu juk �inai, kad jis �iame mieste suflerio daugiau niekada nebeskaitys?�� paklausė Baris.

��Kartais tenka pradėti i� naujo,�� pasakiau.�� Tai skaudu ir bjauru. Bet kartais tiesiog reikia padaryti pertrauk� ir pradėti i� naujo.

Mano mama ryt i� pat ryto gula į ligonin�.

U�va�iuosiu jos paimti. Jau �inau, kad mama vilkės, kaip ji vadina, geriausius �ventadienio drabu�ius. Tada nuve�iu j� į ligonin�. Ir ten chirurgas atliks, kaip jie sako, paprast� operacij�� pa�alins krūtį.

Tam, kad būtų i�saugota mamos gyvybė, nebeliks vienos krūties�� tos, kurioje yra auglys. Toji krūtis�� vienas i� kauburėlių, kuriuos įsimylėjo mano tėvas, kai mama buvo jauna mergaitė, ir nepaliovė mylėti iki pat senatvės, krūtis, maitinusi mane kūdikystėje,�� bus pa�alinta, nupjauta, kad mama būtų atskirta nuo j� nu�udyti besikėsinan�io auglio. �ita man gyvenim� davusi brangenybė, tėv� i� nuostabos ir dėkingumo aik�ioti vertusi gro�ybė bus nupjauta ir�� k�?�� i�mesta? Sudeginta? I�saugota medicinos mokslui?

Negalėjau apie tai galvoti, o nei viename i� lankstinukų�� nei �Kalbėkitės su vaikais apie krūties vė�į�, nei �Gyvenimas su limfoedema�, nei �Pratimai po krūties operacijos�� nebuvo nė u�uominos apie amputuotos krūties likim�. Jie nenori, kad apie tai galvotum.

Sėdėjau senojo namo svetainėje, puodelį po puodelio gėriau stipri� sald�i� arbat� ir man atrodė, tarsi mano motina būtų įstumta į savoti�k� kar�. Viskas staiga pasidarė neai�ku, be pusiausvyros, suprie�inta. Krūtis ir auglys, meilė ir liga, gyvenimas ir mirtis.

Mama buvo laiminga. Laiminga, kad senasis namas pilnas �monių. Ir �i moteris�� viena i� septynių vaikų �eimoje, vienintelio labai ilgai laukto vaiko motina, dvejus metus na�laujanti �mona�� atrodė taip, tarsi vėl būtų patenkinta savo lemtimi. Arbata ir sausainiai, sumu�tiniai virtuvėje, specialiai vienam i� brolių pirktas alus. Nepana�u, kad �monės būtų susirink� dėl vė�io operacijos. Labiau panė�ėjo į Kalėdas.

Toji giminė, toji man nuo vaikystės pa�įstama sena �eima, i�mir�ta. Visos tetos ir visi dėdės, mano tėvų broliai ir jų antrosios pusės, jų mylimos �monos, su kuriomis susipa�inta tose pa�iose gatvėse ir su kuriomis nugyventas visas gyvenimas.

�iuos �mones pa�inojau geriausiai. �inojau, kokie jie kilnūs, atsparūs ir i�tikimi.

Buvau dėkingas, kad dabar jie �urmuliuoja aplink mano mam�� Padėsim kuo galim, mieloji, tik pasakyk�,�� ta�iau tuo nesistebėjau.

Mano dėdės ir mano tetos. Dauguma pensininkai arba greitai tokiais tapsi�. Bet a� prisiminiau juos tokius, kokie jie buvo mano vaikystėje. Jų skausmai ir negalavimai, dabar privalomos piliulės ir nerim� keliantys apsilankymai pas gydytoj� negalėjo u�go�ti prisiminimų apie liaunus tvirtus vyrus ir jų ma�utes gra�utes �monas. Apie vyrus, kurie visi i� prad�ių buvo gamyklų darbininkai, spaustuvininkai ir krautuvininkai. Prisiminimų apie tuos laikus, kai ma�as parduotuves pakeitė prekybos centrai, apie tuos laikus, kai prekybos centrai dar atrodė ka�kas �iuolaiki�ka ir nauja. Ir apie moteris, buvusias namų �eimininkėmis kelios de�imtys metų iki tol, kol joms apibūdinti buvo sugalvotas terminas. Kai dauguma buvo namų �eimininkės�� net ir tos, kurios dirbo. Ir apie tai, kaip jos dirbo.

Tos moterys, mano tetos, niekaip sav�s nebūtų pavadinusios karjeros moterimis, bet jos dirbo mokyklų virtuvėse, autobusuose, did�iuliuose knygynuose, sandėliuose, parduotuvėse ir prekybos centruose. Jos dirbo, nes reikėjo dirbti.

Jos dirbo ne savo malonumui ar tam, kad atsiskleistų. Jos dirbo tam, kad galėtų sumokėti nuom�, dirbo, nes buvo daugybė vaikų�� mano pusbrolių ir pusseserių armija, o pinigų niekada nebuvo per daug.

�ita sena giminė susibūrė aplink mano motin� jos pasimatymo su chirurgu i�vakarėse. Ir nors giminės gretos retėjo�� mano tėtis pasitraukė pirmas, o paskui mama neteko dviejų brolių: jų �irdys pailso kaip tik tuomet, kai jie jau galėjo pasid�iaugti savo sodais ir savo anūkais,�� itie seni londonie�iai, prie� daugyb� metų i�sikraust� gyventi į priemies�ius, vis vien tebebuvo ka�kaip neįveikiami.

Namai skambėjo kaubojų muzika ir juoku. Mane pasiuntė į vietin� parduotuv� pieno ir cukraus. Į lankstinukus su klaikiais moterų, kurioms pa�alintos krūtys, pie�inukais niekas nekreipė dėmesio, jie mėtėsi ant svetainės stalelio greta TV programų ir �irlės Basėj biografijos.

Kai augau ir svajojau, kaip i�siver�iu i� namų, kai rezgiau planus, kaip padarysiu karjer� televizijoje, maniau, kad mano giminė gyvena menkus gyvenimėlius�� niekados nepagalvoja, kas yra u� jų naujųjų priemies�io miestelių ribų, niekuo nesidomi, niekada nesvajoja. Bet dabar jau ma�iau, kad jų gyvenimas buvo geresnis nei mano�� pilnesnis, laimingesnis, prasmingesnis, jų gyvenime i�tikimybė ir padorumas buvo laikomi savaime suprantamu dalyku, jų gyvenime, �inodamas apie vė�į, kaitei arbatinį ir grojai Dolės Parton dainas. Kaip a� jiems dabar pavydėjau, dabar, kai ma�iau �it� sen� i�mir�tan�i� gimin� greta mamos, kovojan�ios u� savo gyvyb�, dabar, kai jau viskam per vėlu.

Teta Dolė tyliai �nekėjosi su mama virtuvėje. Kartais �ioje senoje giminėje i�ry�kėdavo tokios pasidalijimo sferos, kaip kokių musulmonų. Buvo dalykų, apie kuriuos mamai ir į galv� nebūtų �ov� kalbėtis su manimi arba su savo broliais. Dalykų, apie kuriuos tebuvau skait�s literatūroje apie vė�į.

Visi�k� mastektomij� geriau rinktis tada, kai auglys yra krūties centre arba tiesiai u� spenelio; kai krūtis ma�a ir dalinė mastektomija krūtį deformuotų; krūtyje yra kelios vė�inės arba ikivė�inės sritys; moteris renkasi ver�iau pa�alinti vis� krūtį.

Turėjau apie tai perskaityti. Gal ir d�iaugiausi, kad neteko apie tai kalbėtis su mama.

Sode dėdė D�ekas, mano tė�io brolis, nedidukas tamsbruvis tvarkingai apsireng�s tetos Dolės vyras, rūkė suktin�. Rūkė lauke. Tai nauja. Ma�ytė nuolaida naujajam am�iui, o gal mano tėvo plau�ių vė�iui. Cigaretės, kadaise �iuose namuose vartotos taip pat laisvai kaip arbata ir �okoladiniai pyragai�iai, dabar buvo rūkomos sode. Stebėjau, kaip dėdė D�ekas traukia dūm�, ir jo veide ma�iau savo tėvo �e�ėlį.

Prie namų stovėjo didelis juodas dėdės D�eko mersas, akį traukiantys neeiliniai ratai furgonėlių ir senų fordų pilnoje gatvelėje. Dėdė D�ekas dirbo vairuotoju: ve�iojo verslininkus į oro uost�, su u�ra�u laukdavo atvykstan�ių, rūkydavo savo suktines lauke prie automobilio, kad viduje būtų gaivu. Dėdė D�ekas lydėjo mane, kai ėjau pa�iūrėti tė�io kūno laidojimo namuose. Ka�in ar neteks �itaip netrukus �iūrėti ir į mano motinos kūn�.

Kai visa �eima i�siskirstė, kai i�va�iavo paskutiniai lik� teta Dolė ir dėdė D�ekas, mama mudviem i�virė arbatos. Temo, daugiau lankytojų nelaukėme. Lankytojų iki operacijos nebebus. Metai prabėgo kaip vanduo, ir tetos su dėdėmis, kadaise iki au�ros �ia lo�dav� pokerį�� rūkydavo cigaretes, gurk�nodavo alų ir cheres�, jų juokas skambėdavo per vis� naktį,�� dabar skubėjo iki tamsos parsirasti namo ir u�siskl�sti duris.

��Mam, kaip tu?

��Gerai, mielasis. Nesijaudink dėl man�s. O tu kaip?�� A�?

��Tu ir Sidė.

��Ne ka�in kaip, mama.�� Nesinorėjo jos liūdinti, �įvakar�� ypa�. Ta�iau atrodė, kad jos narsa nusipelnė tokio pat atsako.�� Su kai kuo susipa�inau. Su kai kuo, kas man labai patinka. Ir, man rodos, Sidė irgi ka�k� turi.

Laukiau, kad mama�� puselė to did�iojo dviejų �monių junginio�� mano tėvų, puselė pirmosios mano gyvenime pa�inotos vyro-ir-�monos komandos, puselė poros, kuri mesdavo �e�ėlį ant kiekvienų mano santykių su moterimi,�� rė� paskait� apie santuokinių į�adų �ventum�, santuokos svarb� ir skyrybų siaub�.

Bet taip anaiptol nenutiko.

��Gyvenimas labai trumpas,�� pasakė mama.�� Reikia pasiimti savo malonumus, kai gali.

Mama stovėjo prie lango ir �iūrėjo į gatv�, tarsi ka�ko laukdama. Bet jau visi j� aplankė. Nebėra kam ateiti. Ir tada supratau.

Mano tėtis.

Ji laukė pareinant tė�io.

Mano motina stovėjo prie lango namuose, kur a� u�augau, namuose, kur ji paseno, ir kai pama�iau, kaip ji laukia savo vyro, kuris niekada nebepareis namo, meilė jai rodėsi nebepakeliama.

Laukė. Prie� guldama į ligonin� paprastajai mastektomijai, nors nieko ten paprasta nėra, visai nieko paprasta, mano motina savo senuose namuose vakare stovėjo prie lango, pro tinklines u�uolaidas �iūrėjo į tu��i� gatv� ir laukė mano tė�io.

Laukė, kad jis savo valdi�ku automobiliu i�nirs i� u� kampo, dar kart� apkabins j� tvirtomis senomis tatuiruotomis rankomis, laukė, kad mano tėvas sugrį� namo pasakyti jai, jog ji gra�i�� jos veidas, kūnas, ji visa,�� jog myli j�, kaip visados mylėjo, ir jog viskas bus gerai.

O gal tik apkabins.

Ma�iau Teks�.

Palikau mam� ligoninėje. Palikau i�sikrauti savo lagaminėlį palatoje, kurioje nebuvo nė vienos laisvos lovos, palatoje, pilnoje daugiausia pagyvenusių moterų, vilkin�ių tvarkingais naktiniais mar�kiniais. Ten ant spintelių prie lovų stovi pakeliai apelsinų gėrimo, guli dė�utės �Quality Street� ir meilės romanai. Mano tėvas mirė �itoje ligoninėje, ir a� nustebau, kaip �ia viskas man pa�įstama: ligoninės maisto dvokas koridoriuose, eilės prie kabinetų, būreliai į�ūlių rūkalių, traukian�ių cigaretes lauke prie pagrindinių durų. Maisto, ligų ir vaistų kvapas, rodos, įsigėr�s į kiekvien� plyt�. Kitaip dabar buvo tai, kad lankiau ligon� moterų pilnoje palatoje�� moterų, kurios juokėsi, moterų, kurios kalbėjosi, skundėsi ir u�jautė visai kitaip, negu būna vyrų palatoje.

Reikėjo daug padaryti. Seselė turėjo mamai pamatuoti kraujospūdį. Reikėjo pasikalbėti su anesteziologu. Toliau laukė chirurgas. Ir mamai vietoj jos geriausio �ventadieninio kostiumėlio reikėjo apsirengti savo Marks&Spencer pi�am�. Mama elgėsi kaip kokioje vienadienėje i�kyloje prie jūros. Pernelyg smagi, pernelyg guvi, pernelyg linksma�� būdinga gynybinė pozicija i�tikus bėdai.

Pabu�iavau j�, pabu�iavau labai stipriai ir i�ėjau. O kai pyliau į automobilį degalus vietinėje degalinėje, pama�iau Teks�.

Arba veikiau Grehem�, draudimo agent� i� Sautendo, apsirengusį kassavaitiniams kauboji�kiems �okiams. Pylė į savo sen� aplamdyt� griozd� dyzelinį kur� ir traukė į save suglumusius galinguose Escortuose sėdin�ių i�bly�kusių Esekso jaunikai�ių �vilgsnius. Jis buvo ne vienas. Keleivio sėdynėje sėdėjo pagyvenusi kaubojė�� tokia senų laikų �aunuolė, i�sipus�iusi netikrais briliantais ir elnenom, ant Megės Te�er tipo cheminių garbanų u�situpd�iusi pla�iakra�t� skrybėl�. Mano mamos pakaitalas kaubojų �okiuose. O gal tokių jau buvo kelios po to, kai Teksas metė mano mam�, nes su�inojo, kad ji serga.

Stebėjau, kaip jis �ingsniuoja per aik�tel� ir įeina į degalinės parduotuv�. I�ėjo jau ne�inas mėtinių saldainių dė�ute �After Eight� ir pigia gėlių puok�te, kokių gali nusipirkti tik degalinėse. Megė Te�er pamatė, kad jis grį�ta su dovanomis, ir droviai nusi�ypsojo. Koks vyras! Ir a� pajutau nor� prieiti, paspausti jam rank� ir pasakyti, kad mano mama ligoninėje, papasakoti jam apie operacij�, pa�erti tokių �od�ių kaip mastektomija, chemoterapija, �vitinimas, limfoedema, kol jis imtų muistytis i� gėdos dėl savo bailumo.

Bet nepadariau to. Baigiau piltis degalus, o jis per t� laik� suvaidino i�tis� spektaklį teikdamas Megei Te�er saldainius ir gėles. O tada pama�iau savo atvaizd� automobilio lange ir kurį laik� negalėjau nuo jo atitraukti akių. Kai atsipeikėjau, Teksas su savo �okėja jau buvo ding�.

Supratau, kad nebū�iau galėj�s prie jo prieiti, nes, baugu, buvau toks pat, kaip ir jis�� apsimetėlis, gra�umu i� moters viliojantis jos meil� ir nutraukiantis visus jausmus, kai tik ateina laikas mokėti. Ar tai, kaip Teksas pasielgė su mano mama, labai skyrėsi nuo mano elgesio su Side? Anaiptol.

I� visos �irdies norėjau būti kitoks vyras, toks, koks buvo mano tėvas. I�tikimas, atsidav�s ir tesintis pa�adus. Tikras vyras. Bet, ko gero, a� kur kas pana�esnis į �it� �aislinį kaubojų, negu į savo tėtį.

Meilios kalbos ir tu�ti pa�adai, pieniniai �okoladai ir gėlės, o paskui, vos tik prasideda duobėtas kelias, kuo grei�iau į krūmus.

D�in� paskambino man t� pa�i� dien�, kai atvyko į London�, ir skambutis nebuvo toks, kokio bū�iau galėj�s tikėtis: ne paskubom, ne oficialiai, ne skubant u�raukti pokalbį ir i�mesti mane i� savo gyvenimo.

Paskambino ji vidurnaktį, apsia�arojusi. Fone griaudėjo muzika.

��Hari?

Vienas �odis, nors ir tryk�tantis emocijomis, o a� jau pa�inau, kad �ia ji.

��D�in�, kas atsitiko?

A� atsisėdau lovoje, greta sujudėjo Sidė. Ji vėlai atgulė po ka�kokio pobūvio ir u�migo, vos tik galva palietė pagalv�.

��Hari, tai baisu!

��Tu Londone? Kalbėk garsiau, negird�iu.

��Mes savo bute. Mudu su Patu. Belsaizo parke. Maniau, �ia bus gerai. Bet kaimynai�� jie leid�ia �So Silid Crew� visu garsu.

��Nori, kad a�� k�? Nori, kad atva�iuo�iau?

Pajutau, kaip mano �mona�� mano dabartinė �mona,�� sugraibė �adintuv� ir nutė�kė jį atgal.

��Hari, ar �inai, kiek valandų?�� paklausė Sidė.

��Ar galėtum, Hari?�� perklausė D�in�.�� Tai varo mane i� proto, ir, atrodo, ten jų daug. Lyg ir vakarėlis. Bijau pas juos belstis.

Pridengiau ranka ragelį.

��D�in� mieste. Problemos su butu. Triuk�mingi kaimynai.

��Pasakyk, kad skambintų į policij�.�� Sidė atsisėdo. Vilkėjo senus mar�kinėlius su Tomo Peti atvaizdu. Mūsų santykių prad�ioje, netgi mūsų santuokos prad�ioje ji vilkėdavo naktinius mar�kinius, kurie vesdavo mane i� proto. Trumpus, �ilkinius, perregimus. Kelnaitės�� lyg siūliukas. O dabar mar�kinėliai su Tomo Peti atvaizdu.�� Duok� ragelį, pati jai pasakysiu.

��Ir Patas negali u�migti,�� pasakė D�in�.

To man pakako.

��Sakyk adres�,�� liepiau.�� Atva�iuoju.

Kai ėmiau rengtis tamsoje, Sidė į�iebė lemp� prie lovos.

��Hari, ji jau ne tavo problema. Judu i�siskyr�. Tie santykiai baigti. Tegu jos vyras tvarkosi. Tegu ai�kinasi farai.

Neatsakiau. Nenorėjau gin�ytis. Bet �inojau, kad negaliu nekreipti dėmesio į D�inos skambutį ir vėl gultis miegoti.

Teisingai sakoma.

Mudviejų santuoka truko septynerius metus.

Bet mūsų skyrybos t�sis am�inai.

Tai buvo didelis baltas namas Belsaizo parke. Geras namas su pasiturin�iais kaimynais. Daug med�ių ir statybų atliekų konteinerių, ir dvi rū�ys automobilių, kokius paprastai regi prie tokių namų: rimti automobiliai�� Mercedes-Benz, Audi TT, tre�ios serijos BMW�� ir automobiliai, kuriais va�inėjamasi pramogai�� originalūs �vabalai�, miniukai, naujos nostalgijos atmainos�� aprūdij� Morris Minor, prie�istoriniai citroenai. U�mokėjau taksi vairuotojui jau �vilg�iodamas į nam�, kuriame įsikūrė mano sūnus ir mano buvusi �mona. Dairytis numerių nebuvo reikalo. I� antrojo auk�to girdėjosi muzika.

Paspaud�iau vir�utinio buto mygtuk�, ir D�in� telefonspyne atrakino laukujės duris. Vir� galvos griaudėjo muzika. Įėjus vidun, didelis baltas namas atsidavė nuomojamu turtu. �ūsnys ankstesniems nuomininkams adresuotų lai�kų kūpsojo ant numinto kilimo tarsi rudens lapai. Nepigi vietelė, gal pora gabalų per mėnesį, ta�iau nepana�u į kieno nors namus. Did�iojo balto namo butų savininkai gyveno ka�kur kitur. Praėjau pro but� antrame auk�te, kur vyko vakarėlis. Girdėjosi juokas, cypimas ir dū�tantis stiklas. Jų muzika skambėjo kaip nesibaigianti apsauginė sirena.

Sensti, Hari.

D�in� duris atidarė i�bly�kusi ir apsia�arojusi. Buvo įsisiautusi į ka�kokį kimono primenantį chalat�, i� pa�iūros pora dyd�ių per didelį. O gal jis toks ir turėjo būti. Po chalatu vilkėjo pi�am�, ir man dingtelėjo, kad negra�u buvo i� Sidės pusės tikėtis, kad D�in� ver�is į įgėrusio jaunimėlio vakarėlį vilkėdama pi�ama.

��Einu, pasakysiu jiems kelet� �odelių, gerai?

��A�iū, Hari.

��Kaip Patas?

��Gerai. Miegojo, kai paskutinį sykį �iūrėjau. Nors Dievai �ino kaip.

Besidau�an�ia �irdimi nulipau �emyn ir pabeld�iau į duris. Jokio atsako. Pabeld�iau garsiau. Galiausiai duris atvėrė kerėpla baltapūkis vaikis bitli�ka �ukuosena. Studentai, pamaniau. Gal nepapjaus. Bet ko gi a� tikėjausi Belsaizo parke? Galva�ud�ių ir i�sigimėlių?

��Turėjot atve�ti keturias Amerikieti�kas a�tri�sias, dvi �esnakines ir Capricciosa,�� pasakė kerėpla.�� Ir Vezuvijaus su pepperoni. Ir dar, �inai, kopūstų salotos, �esnakinė duona ir visa kita.

��A� neve�ioju picų. A� i� vir�utinio buto. Jūsų muzika trukdo miegoti mano sūnui ir mano... �monai.

Per jo auk�t� kaulėt� petį ma�iau but�, piln� jaunų �monių. Jie juokėsi, �oko ir bandė save įtikinti, jog yra i� degtinės reklamos. Greta kerėplos atsirado ma�esnis striukesnis jaunikaitis.

��Ar jis turi belgi�ko �okolado ledų?

U�uod�iau �leik��iai saldų dūmo kvap�. Ar jis pasieks mano sūnų auk�tu auk��iau? Ar gali mano berniukas pasyviai apsvaigti?

��Jis ne i� �Pono Milano�,�� pasakė kerėpla.�� Jis i� vir�utinio buto.

��I� vir�utinio buto?�� pakartojo storulis.

��Nori, kad taip netriuk�mautume.

��Trukdome jam, a?

��Atrodo.

Jie juokėsi i� man�s. Tikėjausi, kad ims grasinti. Nesitikėjau, kad ims i� man�s juoktis.

��Jokių problemų, bi�iuli,�� pasakė storulis.�� Būsim tylūs kaip pelės po �luota.

��Nei�girsit mūsų nė�� k� pelės daro?�� cyptelint,�� pa�adėjo kerėpla.

Jiedu įsikibo vienas į kit� raitydamiesi i� juoko.

��Esu dėkingas,�� pasakiau.�� Nes mano sūnus, jam septyneri, jis...

��Jokių problemų, bi�iuli.

Jie man prie� nosį u�trenkė duris. O kai u�lipau į D�inos but�, muzika stebuklingai nutyko iki tokio lygio, kad jau nebegėlė dantų.

��aunuolis, Hari.

Nusi�ypsojau savo eks�monai nieko-�ia-tokio �ypsena. Ir tuoj pat muzika u�griaudėjo dar garsiau negu iki tol.

��Tai niek�eliai.�� engiau durų link.

��Nebeik.

Pasi�iūrėjau į D�in�. Ji tvir�iau susisiaut� kimono, tarsi bandydama jame pasislėpti.

��D�in�? Skambinai ne tik dėl tų idiotų apa�ioje, ar ne?

��Ne.

Apglėbiau j� per pe�ius ir mudu įėjome kambarin. Akivaizd�iai brangus ir ai�kiai nuomojamas butas. Masyvūs senoviniai angli�ki baldai, kraujo raudonumo odinė sofa, Gustavo Klimto25 reprodukcijos ant sienų�� nė vieno i� �itų daiktų nebūtų pasirinkusi D�in�, mėgstanti visa, kas lengva, modemu ir japoni�ka. Butas atrodė apstatytas karalienės Viktorijos.

Susėdome ant raudonos odinės sofos.

��Kas nors tavo tė�iui?

Nepaklausiau, kas konkre�iai jam nutiko. Nuo tada, kai mirė mano paties tėvas, įsikaliau fatali�k� mintį, kad bet kokia liga senam �mogui yra pra�ūtinga.

��Mano tėtis gyvas ir sveikas.�� Ji pirm� kart� nusi�ypsojo ir atgalia ranka nusibraukė nosį.�� Senas �elmis. I�sisuko koj� su snieglente.

��Su snieglente? Maniau, jam nutiko kas rimta.

��Tik tai, kas su juo darosi vis� gyvenim�. Jis niekaip negali suaugti.

Prie durų nusispyriau batus�� net �iuose nuomojamuose kambariuose man nereikėjo sakyti, kad D�inai patinka, kai pas j� nusiaunama kaip Japonijoje,�� ir dabar jau�iau, kaip po kojomis vibruoja grindys.

��Einu pasikalbėsiu su tais puspro�iais.

��Nereikia, Hari.

��Nebijok, jie man nieko nepadarys. Viduriniosios klasės vaiku�iai i� saugių, turtingų namų.

��Vadinasi, ne tokie kaip mes.

��Ne, ne tokie kaip mes.

Pa�velgiau į D�in�. Nepaisant to, kad buvo pavargusi ir apsiverkusi, nepaisant visų prabėgusių metų, ji tebespinduliavo ta keista �viesa, nuo kurios man u�gniau�ė kvap� ir atėmė �ad�, kai pirm� kart� j� pama�iau. Ta�iau D�inai ka�kas buvo nutik�, ka�kas baisaus.

��Pa�iūrėk, kaip Patas, gerai? A� u�plikysiu arbatos. Ar jazminų tiks? Nieko kita nėra.

��Tiks.

D�in� nuėjo į ma�� virtuvyt�, o a� pravėriau vienas, kitas duris, kol galiausiai pama�iau pa�įstam� figūrėl� susitar�iusiais plaukeliais, miegan�i� auk�tielnink�.

Mano sūnus, septynmetis, miegantis nuomojamame bute Belsaizo parke. O a� u� kelių mylių gyvenu su kita moterimi, su kitu vaiku. Kaip ir visada, mane priblo�kė meilė, kuri� jau�iau savo berniukui. Nuo hiphopo apa�ioje virpėjo jo kambario langai. Jam tai buvo nė motais. U�traukiau �Grėsmės �e�ėlio� antklod� jam ant pe�ių ir tylutėliai u�vėriau duris.

D�in� ant svetainės stalelio pastatė du puodelius bly�kiai �alios arbatos.

��Miega,�� pasakiau.

��Tas vaikas sugeba miegoti bet kur ir bet kada. Būtum jį mat�s lėktuve. Audra �ėlo per vis� Atlant�. Nė nesujudėjo.

��D�in�, kas nutiko? Kas i� tiesų nutiko?

��Ri�ardas. A� jį palikau.

Ne i� karto suvokiau, k� ji pasakė.

��Tu palikai Ri�ard�? Tai �ita kelionė į London�...

��Visam laikui. Mes negrį�ime atgal.

��Vadinasi, kai tu sakei, kad porai savai�ių...

��Taip i� prad�ių planavau. Bet nebėra prasmės grį�ti. Po velnių, Hari, koks sumautas mano gyvenimas. K� a� veikiu �itame prakeiktame bute su �itais kvailais studentais ir jų �lyk��ia muzika? Galiausiai pakliūsiu į beprotnamį, dieva�i.

��Tu nepakliūsi į beprotnamį. Kas atsitiko?

��Vaikai.

Pamaniau, kad ji kalba apie Pat�. Pamaniau, jog ji nori pasakyti, kad negali gyventi su Ri�ardu ir Patu. Ta�iau ji kalbėjo ne apie tai.

��Mes negalime turėti vaikų,�� pasakė D�in�.�� Mes vis bandėme, bandėme. Niekaip nepastojau. Ir tai mus i�skyrė, Hari. Tai papras�iausiai mus i�skyrė.

Gurk�telėjau arbatos. Nors ji degino. Ne�inojau, ar turiu to klausytis. Ne�inojau, ar noriu to klausytis.

��Hari, a� manau, kad santuokai reikia vaikų. Gana nelengva i�būti kartu net ir tada, kai turi vaik�. Be jų�� ne�inau, ar įmanoma. Mes pasidarėme visus tyrimus. Ir a�, ir Ri�ardas. I� prad�ių viskas buvo gerai. Mes net juokėmės i� viso to�� jis masturbuojasi į mai�iuk�, o mane su į padanges i�keltomis kojomis baksnoja ir zonduoja. Nieko nerado. Bet ka�kas negerai. Galiausiai įtampa pasidarė per didelė. Gal būtų buv� lengviau, gal būtume tai i�tvėr�, jei nebūtų buv� Pato. Ri�ardui buvo sunku. Sunku mylėti kito vaik�, kai negali turėti savų.

��Tai Ri�ardas kaltino Pat�?

��A� taip nesakiau, Hari. Bet būti patėviu�� toks nedėkingas vaidmuo. Man rodos, galiausiai Ri�ardas pajuto, kad jis negali laimėti.�� D�in� atsiduso.�� O paskui pama�iau kreditinės kortelės s�skait�. Gėlės, vie�bu�iai, restoranai.�� Ji pasi�iūrėjo į mane.�� Gėlės, kurių negavau. Vie�bu�iai, kuriuose niekada nebuvau apsistojusi. Restoranai, apie kuriuos tik buvau skai�iusi.

��Ir kas ji tokia?

��Kaimynė. Ka�kokia nuobodi namų �eimininkė su trimis vaikais. Juokinga. Neabejoju, kad būtų atsiradusi kokia moteris darbe, jei jis t� darb� turėtų. Kadangi jis vis dar bedarbis, tai, ko ie�kojo, jam teko susirasti vietiniame prekybos centre. Matyt, ir jai ka�ko stigo.

��Jis i� proto i�ėjo. Apgaudinėti tave!

D�in� nusijuokė.

��Ir tu t� darei, Hari. Ir tu.

��Apgailestauju, D�in�. Apgailestauju, dėl tav�s ir Ri�ardo. Dėl tav�s ir sav�s. Dėl studentų apa�ioje. Dėl visko.

��Hari, kas mums nutiko? Kas nutiko vaikinukui ir merginai, kurie ketino būti drauge am�inai?

��Ne�inau, kas nutiko. Laikas, turbūt. Tiesiog laikas, D�in�.

��Ar tau kartais nesinori, kad vėl viskas būtų kaip tada? Taip tyra? Taip atvira?

Baigiau gerti japoni�k� arbat� ir atsistojau. Buvau pasireng�s stoti į kov� su muzikantais.

��Kartais,�� pasakiau.

Mano motina miegojo.

I�bly�kusi i� nuovargio, pripumpuota nuskausminamųjų ir vaistų, abejinga aplink j� verdan�iam dvokiam ligoninės gyvenimui, ji auk�tielninka gulėjo apklostyta nedidukėje vienvietėje pooperacinėje palatoje, su prie melsvos rankos venos pritvirtintu la�elinės vamzdeliu ir miegojo.

Miegojo sekmadienio popiet�. Ko niekada savo gyvenime nebuvo dariusi. Jeigu galima vadinti miegu toki� apsvaigimo būsen� po operacijos.

Atsisėdau greta, bijodamas j� paliesti.

Jos geras veidas, jos smulkumas ir mintis apie tvarstį ant �aizdos po ligoninės mar�kiniais�� nuo �itų dalykų tiesiog �irdis ply�o. Susiėmiau galv� kone dusdamas nuo viso to, kas buvo many.

Dar nebuvo lankytojų, o daktarai ir seselės i�ėjo. Jie nupjovė krūtį su augliu ir buvo tikri, kad operacija pavyko.

Man buvo i�ai�kinta, kas bus toliau. Chemoterapija. Paskui �vitinimas. Nuo chemoterapijos grei�iausiai nuslinks mamos plaukai ir sutriks skrandis. Nuo �vitinimo per�tės, skaudės�� kaip bjauriai nudegus saulėje. O i� prad�ių, kai pabus, jai skaudės ir dilgsės rank�, bus bloga. Pykins dabar da�nai. �aizda, pjūvis, kuris buvo padarytas tam, kad būtų i�imtas j� �ud�s daiktas, skaudės, bus opus ir kietas ne vien� mėnesį.

Gydytojai man pasakė �į t�, ko mama niekada nebūtų pasakiusi. Kad ji negalės segėti liemenėlės. Kol kas. �aizda per nauja. Atrodo, �ita liga iki smulkmenų viskuo buvo tokia, kad mano mama kuo ma�iau jaustųsi moterimi.

Kai visi i�ėjo�� optimisti�kai nusiteik� gydytojai ir linksmos seselės, malonus onkologas, gera�irdis chirurgas ir mielas anesteziologas,�� a� verkiau dėl to, k� mano mamai teko patirti, ir dėl viso to, k� jai dar teks i�gyventi.

Net jeigu ji įveikė lig�, net jeigu ji gyvens.

��A� labai tave myliu,�� su�nib�dėjau. Sakiau jai tai, ko, jei ji nemiegotų, mudviem abiem būtų drovu.�� Tu nenusipelnei to, mama. Nei tu, nei kas kitas.

I�sėdėjau tenai daugyb� valandų. Ji nepabudo vis� sekmadienį.

TRE�IOJI DALIS Nuostabiausia moteris

Dvide�imt tre�ias skyrius

��Viagra,�� patarė man Eimonas, nors a� jo nė nepra�iau.�� Kaip tik tai, ko reikia vyri�kiui, kuris turi ir �mon�, ir draug�. �tai ko tau reikia, Hari. Viagros. Fantasti�kas dalykas. Nors, ai�ku, kai nebegali, supranti, kad po truputį sensti.

Ta�iau ne viagros man reikėjo. Tiesiog stebėtina, kiek ma�ai intymių santykių turėjau kaip vyri�kis, turintis ir �mon�, ir draug�.

Gal pamanysite, kad ta�kiau savo sėkl�, nuo vedybinio guolio �okinėdamas prie draugės sofutės, o paskui atgal. Bet Sidė i�ėjo miegoti į kit� kambarį. Pasaulis, koks jis buvo pa�įstamas mano tėvams, apvirto auk�tyn kojomis. Jiems seksas neegzistavo iki santuokos. Man�� po.

Miegojome atskiruose kambariuose, nes a� paprastai guldavausi gerokai po vidurnak�io, o Sidė nei i� �io nei i� to įjunko su puodeliu ramunėlių arbatos į lov� lįsti i� karto po de�imtos valandos vakaro �inių. Ir Sidė, ir a� vis� kalt� vertėme darbui, nes papras�iausiai liūdna buvo pripa�inti, kad mudviejų problemos kur kas gilesnės negu tik dienotvarkė.

Dabar, kai atsisakė Lukui Murui parduoti �Food Glorious Food�, Sidės, kaip jo savaranki�kos partnerės, veikla i� tiesų įsisiūbavo. Staiga atsirado daugybė u�sakymų maistui rytiniams susirinkimams�� visos tos įstaigos Sityje ir Vest Ende, kur verslininkai valgo raguolius, bandeles su razinomis ir �e�ių rū�ių pyragai�ius. Taigi mano �mona eidavo anksti gulti, o a� da�nai pareidavau tik pary�iais, nes padėjau Eimonui grį�ti prie estrados komiko vaidmens.

Dabar, kai su televizija buvo baigta, Eimonas nusprendė grį�ti prie savo prad�ių prad�ios ir vėl, po daugybės metų, pasirodyti scenoje, dalyvauti �atviro mikrofono� vakaruose ir net surengti gastroles. �iuo laikotarpiu pinigų visai nebuvo, mano santaupos nuolatos tirpo, bet abu supratome, jog tai vienintelis būdas sugrį�ti. Jis vaidindavo nedideliuose klubuose, i� esmės visokiuose pusrūsiuose, kur mums tereikėjo pasirodyti. Ir a� ma�iau, kad komikas svajoja apie did�i�j� scen�, kaip kad klounas trok�ta suvaidinti Hamlet�.

Tai buvo jo amato esmė, tai jam buvo tikras i�bandymas. Nervai, girti lankytojai, visi jo trūkumai. Taigi leidome vakarus pradvisusiuose rūsiuose, kur jis kartais pasirodydavo puikiai, kartais pras�iau, bet visuomet pranokdavo knaipės triuk�mautojus. �Ar negalėjau tav�s matyti mokykloje? Stiklainyje su furacilinu!� A� stebėdavausi, kaip jis vis dar tai sugeba be dublių, suflerio, visos filmavimo komandos ir kokaino �dėl dr�sos�.

Eimono reikalai man atėmė daug laiko, bet, ties� sakant, ne vis�. Kartais pasakydavau Sidei, kad susitinku su Eimonu, o i� tiesų matydavausi su Kazumi. O kai nieko jai nesakydavau, rodos, jai nė kiek ir nerūpėjo.

Man�s nebūdavo lig vėlumos, mano �monos nebūdavo nuo ank�tumos. Ir abu �inojome, jog tai ne vien darbas. Prasidėjo ilgi skambu�iai seserims ir motinai į Valstijas, nes�� tik spėjau, bet manau, kad atspėjau,�� jos galvoje galiausiai susiklostė galimybė grį�ti namo. Mūsų bėda buvo ta, kad mudu tiesiog nebegalėjome įsivaizduoti savo ateities drauge. Tebemylėjome vienas kit�, ta�iau mudviejų santykiuose atsirado man �irdį �eid�ian�io mandagumo ir oficialumo. Ir mudu neįsivaizdavome, kaip viskas galėtų susitvarkyti.

��Pa�iūrėkim, kas i�eis, gerai?�� pasakė Sidė, klodamasi lov� sve�ių kambaryje.

Taigi �iūrėjome, kas i�eis. Tiesiog dar vienas vyras ir �mona, kurių gyvenime radosi nesklandumų. Ta�iau buvo neapsakomai liūdna jausti, jog to, kas yra dabar, nepakanka, kad liktume drauge, bet dar nėra taip blogai, kad i�siskirtume.

Ir nors nebuvo santuokinio sekso, nebuvo sekso ir Primrous Hile, bute, kurį Kazumi nuomojosi drauge su Karali�kosios muzikos akademijos antro kurso studente �vede. Maniau, kad bu�inys sutemose vir� Londono atvėrė man duris, ta�iau pasirodė, jog esu prie�ais u�rakintus vartus. Gulėdavome su Kazumi ant jos siauros lovos, su drabu�iais ir u�trauktomis u�uolaidomis, ir girdėdavome, kaip gretimame kambaryje violon�ele grie�ia buto kaimynė. Ji taip gerai grie�ė, kad muzika, nors ir �ia pat u� sienos, niekados neįkyrėdavo. Keistai ramino pro plon� sien� besisunkianti �openo, Elgaro ir Haidno muzika, tie svaigūs romantikos ir, rodos, ranka pasiekiamos aistros garsai. Kaimynė grodavo ir man i� ka�kur pa�įstamus kūrinius, nors ir nebū�iau galėj�s pasakyti i� kur, ir dar niekada gyvenime negirdėtus. Vienas gabalas, kurį ji vis grie�ė ir grie�ė�� artėjo egzaminas�� pasirodė es�s Mendelsono �Daina be �od�ių�.

Buto kaimynė galėjo studijuoti buhalterij� arba sodininkyst�, ta�iau romanas�� tai virtinė laimingų atsitiktinumų, ir faktas, kad, Kazumi tyrai gulint mano glėby, ji grojo gra�iausi� visų laikų muzik�, atrodė nulemtas i� anksto, i�ra�ytas �vaig�dėse ir sakantis man, kad esu ten, kur ir turiu būti.

Ta muzika būtų buvusi puikus fonas porai valandų aistros. Ta�iau Kazumi to nenorėjo. Kazumi nenorėjo su manimi miegoti. Kaip, ties� sakant, ir mano �mona.

��Nenoriu būti tavo niekinga paslaptėlė,�� pasakė Kazumi.�� Nieko i� to nei�eina. Bijai, kad pamatys drauge. Bijai susitikti kokį nors pa�įstam�. Koks gi �ia gyvenimas? Tu gali man skambinti, o a� tau ne. Ir visi tie klausimai, kuriuos tau u�duo�iau. Pavyzd�iui, ar tu vis dar myliesi su �mona?

��Į �it� klausim� galiu ir dabar atsakyti.

��Ne.�� Ji pir�tu u�spaudė man lūpas.�� Nes nenoriu, kad pradėtum man meluoti. Ir net jeigu tokie vyrai palieka savo �monas, vis tiek nieko nei�eina. Ne�inau kodėl. Gal per brangiai viskas atsieina.

Ir a� bla�kiausi. Norėjau rūpintis jomis abiem. Abi mylėti. Kazumi ir Sid�. Taip, kaip jos abi nusipelnė. Ir �inojau, kad tai neįmanoma.

Gali vienu kartu mylėti dvi moteris, bet ne taip, kaip jos to nusipelnė.

Todėl a� vis� laik� ie�kojau i�ėjimo �enklo, band�iau atidaryti duris, ie�kojau i�ėjimo i� �ito chaoso. Dariau tai ir su Kazumi, ir su Side. Juod�iausiais momentais, kai atrodydavo, jog nebei�tversiu, ir kai nutildavo muzika, norėdavau, kad kuri nors�� Sidė, Kazumi, viena i� jų, bet kuri i� jų,�� atskleistų k� nors tokio baisaus, jog bėg�iau �alin, ir viskas nusistovėtų kart� ir visiems laikams.

��Atrodo, Kazumi, nema�ai i�manai apie seks� su vedusiu vyru. I� kur tokios �inios?

��Nesvarbu.

��Man įdomu.

��Ne a�. Draugė.

��Draugė. Ai�ku.

��Tikrai.

��Ir kas ta paslaptinga draugė? �ionyk�tė?

��Ne. Japonijoje. Gera draugė Japonijoje.

Ir tada galiausiai i�lindo yla i� mai�o.

��Kuo vardu ta tavo draugė su vedusiu vyru?

Kitapus sienos melancholi�kai liejosi violon�elės garsai. Vėl �Daina be �od�ių�. Matyt, iki egzamino liko visai nedaug.

��D�in�,�� pasakė Kazumi.�� Mano draugės vardas D�in�.

Gydytoja nusprendė, jog man balto chalato sindromas.

��Pamatote gydytoj�,�� ji �ypsojosi, �avus itali�kas akcentas daiktavard�ių galūnėse pridėdavo netikėtas balses,�� ir jūsų kraujospūdis iki dangaus-a.

Gydytoja tarytum teisi. Kai įeidavau pas j� į kabinet�, mano sistolinis kraujospūdis būdavo apie 180, o diastolinis�� apie 95. Gydytoja liepdavo pagulėti de�imt penkiolika minu�ių ir pamatuodavo dar kart�. Visados būdavo kur kas geriau�� ma�daug 150 ir 90. Ne patys geriausi rodmenys, bet jie rei�kė, jog greitu laiku insultas vis dėlto man�s nei�tiks.

Balto chalato sindromas. Gal. �inojau, kad tai ka�kuo susij� su mano �irdimi. Bet gydytoja neatsi�velgdavo į tai, jog pas j� ateinu i� namų. Todėl kai matuodavo mano kraujospūdį, bet jau dalis jo buvo nulemta mano gyvenimo su �mona�� niūraus sustingusio gyvenimo, kur atskiros lovos, mi�rios �eimos ir eksvyras, kuris kit� savait� veda. Suprantama, kad mano kraujospūdis iki padebesių. Koks gi dar jis galėtų būti?

Kai pagulėdavau �ionai ant ku�etės, klausydamasis tolimo eismo murmėjimo Harlėjaus gatve, mintys nuklysdavo prie laimingesnės mano gyvenimo pusės. Pirmasis matavimas�� mano gyvenimas su Side. Antrasis matavimas�� kitas mano gyvenimas, slaptas gyvenimas, gyvenimas su Kazumi.

Dabar jau j� pa�inojau. Ji buvo ne �iaip jauna gra�i moteris, u� kurios u�kliuvo mano akis. Su�inojau apie jos vaikyst�, apie tėv�, mirtinai nusigerdavusį po darbo, apie motin�, kuri atsisakė svajonių pakeliauti po pasaulį dėl vyro, kuris jos nemylėjo. Su�inojau apie i�irusi� Kazumi santuok� ir apie dr�s�, kurios prireikė atva�iuoti į London� ir visk� pradėti i� naujo. �inojau, kaip jos veidas, da�niausiai svajingai rimtas ir m�slus, gali staiga nu�visti i� laimės, nu�visti visai netikėtai�� kaip senovi�ki Primrous Hilo �ibintai.

�inojau, jog tai ne tas pats, kas su kitu �mogumi kurti tikr� gyvenim�. Ne tas pats, kas grumtis su visais tais �lugdan�iais dalykais�� skalbimo ma�inomis, �ildytuvais, automobiliais, �eimomis, santuokomis,�� bet ji vis vien man buvo visų mieliausia, ir tai buvo tikra, tikriau nei visa kita. Mudu kalbėdavomės. Kalbėdavomės apie visk�. I�skyrus, �inoma, mano �mon�. Apie j� niekados nesikalbėdavom.

��Reikia intensyvesnio gydymo,�� pasakė gydytoja.

Ji perra�ė mano recept�. U�uot kart� per dien� gėr�s 40 mg Zestrilo, dabar gersiu 20 mg Zestrilo ir 20 mg Zestoretiko.

Ta�iau �irdimi�� savo pami�usia, tvinksin�ia, meilės i�tro�kusi� �irdimi,�� jau�iau, jog nuo ligos, kuria sergu dabar, piliulės nepadės.

Kiek merginų ir moterų parsived�iau namo supa�indinti su mama?

Parsivesdavau ne kiekvien� mergin�, su kuria eidavau į kin�, ne kiekvien� moterį, su kuria permiegodavau. Vis dėlto skai�iuojant paauglystės drauges ir dvi �monas jau turėtų būti dvi�enklis skai�ius. Ir kai mudu su Kazumi įva�iavome į priemies�ius, kur i�sikėtoj�s didmiestis u�leido viet� vasaros pievoms, suvokiau, kad su mama moterį pa�indindavau pagal t� patį kriterijų: �ita, �ita ypatingoji, bus paskutinė, kuri� parsivedu namo. Kodėl taip sureik�miname pirm�j�? Svarbiausia yra paskutinioji.

�iuo jos gyvenimo laikotarpiu mielai bū�iau patausoj�s mam� nuo mano dabartinių �eimyninių nesklandumų. Ta�iau nebuvo jokios prasmės jai sakyti, kad Kazumi man tik draugė.

Mano mama �inojo, kad vyrui, kurio santuoka bra�ka, tokio dalyko nebūna.

Senas namas sekmadienio popiet�.

Mudu įleido Patas. Nusi�ypsojo Kazumi, nelabai suvokdamas, k� ji �ia veikia. Mama sėdėjo svetainėje ant kilimo ir susikaupusi sukiojo pe�ius. Ji atsistojo kiek sutrikusi, kad �itaip j� u�tikome, ta�iau Kazumi pabu�iavo kaip ger� pa�įstam�.

��Sveika, �irdele. Mank�tinuosi.

Mano motina, perėjusi pragar�, elgėsi taip, tarsi tai būtų buv�s tik pasivaik��iojimas parke.

Po operacijos ir �vitinimo de�inės rankos raumenys buvo kieti ir susting�. Ji turėjo mank�tintis, kad ma�iau skaudėtų, ir darė įvairius pratimus, kad atsigautų de�inė ranka. Mank�tinosi ji uoliai, niekados nesiskųsdavo, ir a� dabar jau supratau, kad i� tiesų mama tvirtesnė u� visus mus, jos gyvenimo vyrus.

��Dvejus metus turėsiu daryti �ituos pratimus, �irdele,�� pasakojo ji Kazumi. Jei mama pa�įstama su �mogumi penkias sekundes, jis jai jau mielasis, brangusis, �irdelė.�� Taip man sakė.

Mama specialiai Kazumi, Patui ir man parodė visus savo pratimus. Parodė �Pe�ių sukim��, �Plaukų �ukavim��, �Pakėlim� su pagalba�, �Nugaros kasym��, �Sulenkt� rank��. I�did�iai mestelėdavo pratimų pavadinimus, kaip kadaise tardavo ��ingsninis�, �Pasiklyd� Ostine� ir �Keturių �vaig�d�ių bugis�.

�inojau, kad �ita mank�ta dar palyginti niekai. Vis vien liks įtampa. Net po siaubingos operacijos, kuri buvo būtina mamos gyvybei i�gelbėti, viskas nesibaigė. Tyrimai, pratimai, vaistai, baimė, kad vė�ys atsinaujins,�� visa tai t�sis daug metų.

Mamai dilg�ioja rank�, kamuoja skausmas krūtinėje. Kai gėrėme arbat� su sausainiais, pastebėjau, kad mama įgijo įprotį tikrinti savo rank�.

I� pa�asties buvo pa�alinta dalis limfmazgių, ir mamai buvo pasakyta, kad dėl to gali rastis limfoedema�� tai yra rankos audiniuose gali kauptis skystis. Jai liepė stebėti, ar neatsiras patinimo pa�eistojoje pusėje, de�inėje, ir ji �iūrėjo vis� laik�. Galbūt dabar ji visados stebės save. Kas kelias minutes ji tyrinėjo savo rank�, ie�kodama beprasidedan�ios pabaigos �enklų.

Po chemoterapijos liko baisiausių pagirių jausmas, pagirių, kurios nepraeina. Laimei, nenuslinko plaukai. Po �vitinimo liko nuovargis ir skausmas, tarsi būtų u�migusi deginan�ioje saulėje. Ji juokėsi i� tokių dalykų, dėl kurių suaug� vyrai, pavyzd�iui, a�, raudojo u�tamsintame kambaryje.

��Laukiau, kad nuslinks plaukai,�� pasakė mama ir �elmi�kai �yptelėjo.�� Bū�iau galėjusi dėvėti Dolės Parton peruk�.

Patas pritariamai nusijuokė. Jis ne ka�i k� i� viso �ito suprato, nors mudu su mama ir įsigilinome į kiekvien� �odį lankstinuke �Kalbėkitės su vaikais apie krūties vė�į� (Jeigu kiekvienoje pakopoje įstengsite atvirai kalbėtis su savo �eima, joje atrasite nei�senkantį meilės ir paramos �altinį). Ta�iau jis skyrė �enklus, rodan�ius, kad buvo pajuokauta�� linksm� gaid� balse, kilstelėtus antakius, u�verstas akis,�� ir visados su malonumu entuziastingai reaguodavo.

Man �ypsotis sekėsi sunkiau, nes �inojau, jog tik tada, kai mano sūnus visi�kai suaugs, bus ai�ku, ar tas daiktas, buv�s mano motinoje, visi�kai sudorotas. Metų metai, daugybė metų. To, kas gali nutikti geriausia, teks laukti daugyb� metų. Kas blogiausia, gali nutikti akimirksniu.

Mama kasdien gerdavo po 20 mg Tamoksifeno, hormoninio preparato, nuo kurio jautėsi tarsi per antr� menopauz�. Ji tuos vaistus gers penkerius metus. Po dvejų metų galbūt nebereikės mank�tos. Galbūt. K� daktarai sakys. Reikia palaukti ir pa�iūrėti.

Dar buvo daugybė dalykų, apie kuriuos mama su manimi nekalbėjo. Visa tai turėjau i�gauti i� gydytojų, jos draugių ir visų tų rausvų ir purpurinių lankstinukų. Mama tai pavadintų moteri�kais reikalais.

Dėl rando, dar jautraus ir skaudaus, ji negalėjo segėti liemenėlės. U�gauliai �iauru. Vėl man priminta, kad �itas vė�ys, rodos, sukurtas taip sadisti�kai, kad mama kuo ma�iau jaustųsi moterimi.

Vis dėlto su visu pa�eminimu, skausmu ir siaubu ji susidorojo nesiskųsdama, su savoti�ku geranori�kų, pa�aipiu prakti�kumu, kurio nestokojo vis� gyvenim�. Ji pakilo dar u�plikyti arbatos. �yptelėjo per Kazumi petį ir kilstelėjusi antakius ne�ymiai linktelėjo. �inojau, k� tai rei�kia. Ma�iau t� �vilgsnį, kai pirm� kart� namo parsived�iau D�in�. Ir Sid�. Tas �vilgsnis rei�kė�� gra�uolė.

Kazumi įsitaisė ant svetainės grindų greta Pato. Jiedu buvo susitik�, kai ji fotografavo Pat� pas D�in� sode, ir a� drauge ir d�iaugiausi, ir nerimavau, kad sūnus j� taip gerai prisimena.

Ar u�simins jis D�inai apie Kazumi? Arba, dar blogiau, Sidei? Kaip reikėtų i�sisukti? Kazumi, kantri ir miela, �aidė vien� i� jo video�aidimų, o Patas į j� �iūrėjo lyg ir �avėdamasis, lyg ir smalsiai. Bijojau, kad mano sūnus supranta daugiau, negu man norėtųsi. Neturėdamas nė a�tuonerių, jis jau nemenkai i�manė, kaip būna gyvenime. Arba bent jau kaip būna jo tėtu�io gyvenime.

Ar taip bus ir Patui? Po kokių trisde�imties metų būsiu senas ir grumsiuos su liga, o mano suaug�s sūnus bus i�siskyr�s ir pasireng�s vėl pradėti i� naujo? Ir kai a� kovosiu dėl savo gyvybės, ar mano suaug�s sūnus, tarsi niekados iki tol neįsimylėj�s, parsives namo koki� nors jaun� moterį, kad tam pritar�iau?

Kazumi gera Patui. Jiedu drauge juokėsi, kartu �aidė, ir nors �inojau, kad nes��ininga j� lyginti su Side, kuriai teko nedėkingas pamotės vaidmuo, negalėjau susiturėti. Taip buvo lengviau.

Gal būtų kitaip, jei gyventume drauge. Ne, tikrai būtų kitaip. Ta�iau kai Kazumi su Patu �aidė �Nuke Universe Two�, svajojau, kaip pabėg�iau su jais abiem. Į Pary�ių ar Kerio grafyst�, arba bet kur toli nuo �ia. �iūrėjau į savo sūnų su Kazumi ir tikėjau, kad dar nevėlu pradėti i� naujo. O pagalvoj�s apie begalinį gerum� savo motinos veide ne�moni�kai u�sinorėjau pakeliauti su ja, pamatyti k� nors kita, kol dar galime, kol dar ne per vėlu. Norėjau, kad visi mes i� �ia dingtume.

Mama grį�o ne�ina arbata ir sausainiais. Parod�iau jai lankstinukus, kuriuos atsine�iau ateidamas. Ji atsargiai juos pervertė, tarsi reikėtų gr��inti �eimininkui.

��Ne�vilis, mam. Kantri tėvynė. Paklausyk, mam. Galėtume nuva�iuoti drauge. Ir Pat� pasiimtume. Per kurias nors atostogas. Ir Kazumi, jei nedirbtų. Tikros atostogos tau. Klausyk, mama: �e�i milijonai �monių per metus atvykstaįNe�vilį, Tenesio valstij�, kantri muzikos tėvyn�. Pasigro�ėkite�Grand Ole Opry�26, �Music Row� ir �Country Music Hall of Fame� spindesiu. Pasiklausykite Ne�vilyje Henko Viljamso, Patsės Klain, D�imo Ryvso, Keno Rod�erso ir Sanijos Twin. Argi ne �aunu būtų, mama?

Bet mano mama ne tokia kaip a�. Ji nesvajoja, kaip pabėgti. Ji nori būti �ia.

��Skamba gra�iai, mielasis, bet a� laiminga savo namuose.

Ji padėjo lankstinukus. Ir a� supratau, kad mano mama niekados neva�iuos į Ne�vilį. Būtent �ituo mudu labai skiriamės. Kitaip nei a�, mano mama nemano, kad laim� galima atrasti ka�kur kitur.

��Man patinka atostogos,�� kreipėsi ji į Kazumi.�� Mudu su vyru kasmet kur nors va�iuodavome. Į Kornvalį ir Dorset�, kol Haris buvo nedidelis. Por� kartų buvome nukak� net į Norvegij�� mano brolis ten įsikūrė po karo, susirado miel� mergin�. Ar Haris sakė, kad turėjau �e�is brolius?

Kazumi i�leido reikiamus nuostabos garsus. Ji mikliai perprato kas prie ko.

��Paskui Ispanija, kai Haris nebenorėjo su mumis keliauti,�� t�sė mama.�� Bet man patinka �ia. Supranti, k� turiu omeny? Man patinka tas jausmas, tas jausmas, kurio nepatiri per atostogas, kai esi toli nuo visko, kas pa�įstama. �inai, tas jausmas būna tada, kai esi �eimos dalis.

Tada mama pasi�iūrėjo į savo rankas, tarsi gėrėdamasi ry�kiai raudonai nulakuotais nagais ar ie�kodama limfoedemijos po�ymių. O gal tiesiog �iūrėjo į savo vestuvinį �ied�, kuklų spindin�io aukso ruo�elį, kuriame ka�kokiu būdu tilpo visas pasaulis.

Dvide�imt ketvirtas skyrius

Nebūtum surad�s kito �mogaus, kuris būtų taip d�iaug�sis, kad turės kūdikį.

Kai grį�au pabėgioj�s parke, radau j� ant laiptų besijuokian�i� ir verkian�i� vienu metu.

��A� nė��ia,�� pasakė ji taip, tarsi tai būtų visų geriausia pasaulyje. Tada ji atsirado mano glėby, o vėliau, kai atpainiojome susipynusias galūnes ir garsiai juokdamiesi, negalėdami patikėti savo laime nu�velgėme vienas kit�, po viso to ji man parodė mėlyn� nė�tumo testo linij�� t� siaur� mėlyn� nenugin�ijam� linij�.

Bėgant dienoms ir savaitėms ji vis darėsi nė�tumo testus ir vis �iūrėjo į t� mėlyn� linij�, tarsi negalėdama patikėti, kad tokia laimė gali būti tikra. Gal yra ir kitų nė��ių moterų, kurioms mieliausias laisvalaikis�� nė�tumo testai, nors atsakymas jau ir taip �inomas, nors d�iaugsmingasis rezultatas patvirtintas daugyb� kartų.

Ta�iau D�in� man pirmoji buvo tokia.

Pirmoji moteris, su kuria gyvenau, pirmoji moteris, kuri� ved�iau. Kasdieniai nė�tumo testai jai buvo nesibaigian�ios nuostabos �altinis, o man toks nuostabos �altinis buvo ji pati.

Tai buvo beveik prie� devynerius metus. Pasaulis sukosi ir sukasi, ir mano �mona jau ne tik kad ne mano �mona, bet netrukus taps ir kito vyro buvusia �mona. Kalbama apie skyrybų statistik� ir svyruojan�ius �iuolaikinių santuokų �lugimo rodiklius, bet mano buvusiai �monai ir man tas rodiklis, atrodo, bus �imtas procentų.

Ta plona mėlyna linija rei�kė D�inoje tuksint ma�� irdut�, ir ta gyvybės kibirk�tis dabar jau buvo berniukas, kone a�tuonerių metų vaikas, besikei�iantis kas savait�. Jam dygo dantys, kurie dabar jau bus iki pat senatvės, o tas gyvenimas, kurį gyveno�� okinėjo i� vienų namų į kitus, i� vienos mokyklos į kit�, i� vienos �alies į kit�, matė, kaip byra santuokos, dėjosi į galv�, jog suaugusiųjų gyvenimas trapus, nepastovus ir pilnas klaidų,�� rodos, atėmė i� jo�� na, net ne�inau, kaip tai pavadinti.

Atėmė i� jo tyrumo aureol�. T� �vytin�i� aur�, kuri jį gaubė, kol buvo ma�as berniukas, t� �vytėjim�, dėl kurio nepa�įstami �monės sustodavo gatvėje ir jam �ypsodavosi.

Patas vis dar vienintelis. Jis vis dar spinduliuoja. Man jis vis dar pats gra�iausias vaikas pasaulyje. Ta�iau gyvenimas nublukino jo angeli�k� �vytėjim�. Jis i�blėso ir daugiau niekados nebesu�vis. Ir nors turbūt visi mes galų gale netenkame to angeli�ko �vytėjimo, niekaip neatsikra�iau jausmo, jog mudu su D�in�� tie, kam pirmasis nė�tumo testas buvo toks pats stebuklas kaip ir pats kūdikis,�� esame patys kal�iausi. Dėl savo berniuko galėjome labiau pasistengti. Ta�iau dabar D�in� buvo nusiteikusi taip, jog dėl visko kaltino savo buvusį vyr�.

��Velykos, ar ne? Neturėtų kilti jokių problemų, tiesa? Velykos ne tas atvejis, kuris suteiktų daug progų �eimyninei nesantaikai.

Sėdėjome jos buto virtuvėlėje, gėrėme jazminų arbat�. �ita meilė Japonijai, ilgėjimasis gyvenimo, kurį paaukojo dėl santuokos, man�s ir Pato,�� ji i� �ito taip ir nebei�augs, ji niekada nesiliaus ilgėtis to nepatirto gyvenimo.

��O Ri�ardui nepatiko velykinis kiau�inis, kurį nupirkau Patui. Gali įsivaizduoti?

Tarpdury pasirodė Patas.

��Ar galiu pasi�iūrėti �Grėsmės �e�ėlio� DVD?

�ia D�inai.

��Ne, tu i�eini su tė�iu.

��Tik kai kuriuos gabalus. Kelet� nepatekusių scenų. Interviu su re�isieriumi. Pastabas apie filmavim�.

��Tada gali.

Patas pranyko. I� svetainės siūbtelėjo siautulinga orkestro muzika.

��Hari, tas velykinis kiau�inis, kurį nupirkau, buvo velni�kai mielas. Pieninis �okoladas, aplipdytas raudonu glajumi apteptomis �irdelėmis. Didelis raudonas kaspinas. O Ri�ardas�� tik paklausyk�� pasakė, kad toks kiau�inis perkamas meilu�iui, o ne vaikui. Meilu�iui! Velykinis kiau�inis meilu�iui! Jis �itaip pasakė! Jis pasakė, kad toks kiau�inis perkamas vyrui arba �monai. Ar gali įsivaizduoti, koks to �mogaus smulkmeni�kumas? Lyg negalė�iau, velniai rautų, savo sūnui nupirkti tokio velykinio kiau�inio, koks man patinka.

��Ar judu kalbatės?

Ji nusi�ypsojo.

��Ar girdėjai apie senos karvės sindrom�?

��Nemanau.

��Kart� susiporav�s su karve, bulius daugiau ja nesidomi. Nesvarbu, kad karvė labai gra�i. Buliui visai nerūpi. Tai vadinama senos karvės sindromu.

��Ar tikrai?

Ji linktelėjo.

��Buliui pakanka vieno karto. Nesvarbu, kokia daili karvytė,�� jam tiesiog nebeįdomu. Na, su �ita sena karve yra kiek kitaip. Jei jau baigiau, tai jau baigiau.

Ji mane prajuokino. Girdėjau jos balse kartėlį, �inojau, kad �itas naujasis gyvenimas jai irgi ne ro�ėmis klotas. Nes nelengva kiekvienam vieni�am tėvui ir motinai. Tiesiog neįtikėtina�� D�in� dabar tokia ir buvo. Ji buvo pikta, surūgusi, liūdna. Bet a� jutau begalinį �velnum� �itai moteriai, kuri kadaise man buvo visų artimiausia. Moteriai, kuri tikrų tikriausiai būtų buvusi man geriausia draugė, jei nebūtume visko sugadin� vestuvėmis.

Ir pirm� kart� man toptelėjo, jog mudviejų santuoka nebuvo nesėkmė. Anaiptol. Mudu galėjome labiau pasistengti dėl Pato. Galėjome būti geresni vienas kitam. Tas tiesa. Ta�iau i�buvome drauge septynerius metus, susilaukėme mielo jaukaus vaiko, nuo kurio buvimo �is pasaulis taps geresnis, ir mudu tebegalime kalbėtis. Da�niausiai. Kai ji nebūna sena karvė, o a� senas bulius. Tai kas sako, kad mūsų santuoka nesėkminga? Keleri geri metai ir puikus vaikas�� gal nieko daugiau ir nereikėtų norėti.

Mudu su D�in� perėjome pragar�, bet tebegalime sėdėti viename kambaryje, jai į �uns dienas dedant buvusį vyr�, gerti jazminų arbat�. Ka�kur toli praeity mudu su D�in� turėjome ka�k�, ko stigo mudviem su Side.

I� mėlynos linijos laikų.

I� tos dienos, kai grį�au pabėgioj�s po park�, o D�in� verkdama ir juokdamasi man pasakė, kad laukiasi.

Mudu su Side to neturėjome�� vilties, d�iaugsmo, optimizmo, kuriuos D�in� regėjo toje mėlynoje linijoje, toje siauroje mėlynoje linijoje, vedan�ioje į visas mūsų rytdienas ir prie mudviejų ateities rams�io.

��Ak taip, nieko pana�aus,�� pasakė Eimonas.�� Tyra meilė i� toli. Nieko pana�aus�� gal i�skyrus laukinį seks� be apsaugos priemonių, kai �iurk��iai paimi j� i� nugaros. �inoma, taip net geriau.

Jau ėmiau gailėtis, kad nepamelavau. Jau ėmiau gailėtis, jog pasisakiau jam, kad mudu su Kazumi nenutraukėme santykių.

��Ji mane supranta.

Tai buvo tiesa. Kazumi �inojo, kaip yra su mano mama. Ir k� man tenka i�gyventi dėl sūnaus. Netgi, nors ir nesmagu būdavo apie tai kalbėti, dėl �monos.

��Ji pernelyg gerai tave supranta, Hari.�� Jis gurk�telėjo mineralinio vandens, perbraukė ranka ve�lius juodus plaukus.�� Ji su tavimi �aid�ia, vyruti. Neapsigauk dėl jos meilumo. Visų tų �oi-gėlytės�, �oi-dangus� niekų.

��Oi-gėlytės�, �oi-dangus�?

��Kazumi supranta, kad gav�s, ko nori, vyras liaujasi norėj�s.

Mudu buvome Eimono persirengimo kambaryje komedijos klube Ist Ende. �itas persirengimo kambarys veikiau priminė sandėliuk�, palyginti su tuo, kokį turėjome televizijoje, o klubas i� tiesų buvo senamadi�ka alumi, karkomis ir cigare�ių dūmais prasmirdusi knaipė, pavėluotai paband�iusi suspėti į i�populiarėjusio komedijos �anro traukinį.

Tai ne ka�in kiek tesiskyrė nuo to, kur Eimonas pasirodydavo, iki buvo pakviestas į televizij�. Pasikeitė tik jo po�iūris į moteris. Ankstesnis nerūpestingas gauruotas tipelis dabar tapo pa�iu primygtiniu atsargumu: darė visk�, kad tik gr��intų mane pas �mon� ir nutrauktų mano beprotyst�. Priklausomybė nuo narkotikų padarė su Eimonu tai, kas tokiu atveju nutinka daugeliui.

Jis tro�ko pastovumo.

��Tu susipainiojai, Hari. Vis limpi ne prie tų moterų, o tinkamas moteris nuvili. Pavyzd�iui, savo �mon�.

Jis visados Sidei jautė silpnyb�.

��Po penkių minu�ių pasirodote.

Jis nepaliks man�s ramybėje. Eimonui�� vieninteliam, i�skyrus violon�ele grie�ian�i� kaimyn�, k� nors �inan�iam apie mudu,�� atrodė, kad viskas būtų kitaip, jei permiego�iau su Kazumi. I�brauk�iau j� i� savo svajonių. Jei mudu su Kazumi pasimylėtume, ai�kino man Eimonas, man ji taptų tiesiog eiline mergina. Nes dabar Kazumi nebuvo tiesiog eilinė mergina. Bet man neatrodė, kad seksas, kai pagaliau iki jo prieisime, k� nors pakeis. Nebent tik, kad nebegalėsiu be jos gyventi.

��Argi nesupranti, Hari, k� tu darai? Vis ie�kai skaniausio k�snelio.

��Skaniausio k�snelio?

��Med�ioklė. Persekiojimas. Laukimo kar�tinė. Juk tai ir yra skaniausias k�snelis, ar ne? Pripa�inkim, tai kur kas geriau u� bet k�, kas būna vėliau.

��Primink man, kad niekada su tavimi nesimylė�iau.

��Tu nenori, Hari, kad tas geras dalykas pra�ūtų. Kaip pra�uvo su D�in�. Ir su Side. Tavo �mona. Ir su visom kitom tavo pa�įstamom moterim. Tu nori, kad tai, kas geriausia, t�stųsi am�inai. Ir k� gi tu darai? Tempi �it� platoni�k� bendravim�. Elgiesi taip, kad malonumo ie�kojimas, siekimas, atidėliojimas vis t�stųsi ir t�stųsi.

��Ar tai �itaip a� dabar elgiuosi? Man taip neatrodo. A� miegojau su daugybe moterų, kurių nemylėjau. Kodėl negaliu mylėti moters, su kuria nemiegojau?

Su kuria nemiegojau�� niekaip negalėjau atsikratyti �ito nevykusio eufemizmo. Visa kita skambėjo ka�kaip pernelyg mechani�kai.

��Pa�iūrėk �itaip. Kam visa tai? Viskas�� seksas ir romantika, vyrai ir moterys? Kad būtų vilkinamas atsipalaidavimo momentas. Atidėliojamas malonumas. Nutolinama ekstazė. Liaukis, nedaryk �ito. �Frankie Goes to Hollywood�27 �inojo, k� sako, Hari. Ir k� tu veiki su ta moterimi, su kuria nemiegojai?

��Sakyk, sakyk.

��Ai�ku kaip dien�. Taip kar�tai �avėdamasis ta, su kuria nesidulkinai, atidėlioji atsipalaidavimo moment�� nuolatos. Ai�ku, eini dėl jos i� proto. Kodėl turėtų būti kitaip? Eisi dėl jos i� proto, kol pamatysi, kad ji�� toks pat �mogus kaip ir visi. Kaip tavo �mona.

��Manai, kad jeigu pasimylėtume, Kazumi man neberūpėtų?

��Nebūtinai. Manau, kad tada imtum blaiviau m�styti. Dabar tu esi įsimylėj�s fantazij�, o tai visų pavojingiausia.

��Tai tu manai, kad negali domėtis �mogumi, kol nepasikeitei kūno skys�iais?

��Ei, Hari, neperlenk. Tai pralau�ia ledus.

Pasi�iūrėjau į laikrodį.

��Po minutės pasirodai.

��Joks vyras nepajėgia blaiviai galvoti, kol jo galas kietas, Hari.

Gal. Ma�iau, kad dėl platoni�kų santykių viskas atrodo bevilti�kai romanti�ka. Vidudienio kapucino ka�kokioje ma�ytėje saulės zuiku�iais mirgan�ioje kavinukėje yra tai, ko niekados nebepamir�iu. Polaroido nuotrauka, kur patys nusifotografavome Primrous Hile�� besijuokianti Kazumi, kai norėdami tilpti į kadr�, susitrenkėme galvomis,�� tapo visos mano savaitės �viesuliuku. Ji spustelėjo man rank� paskutinėje �Swiss Cottage Odeon� kino teatro eilėje, ir tai sujaudino labiau u� daugelį nuotykių, patirtų per neilg� mano miesto berniūk��io karjer�. Taip ji mane veikė.

Taip, suvokiau, kad visa tai darosi nebevaldoma. Ta�iau tai buvo daugiau negu fantazija. Ėmiau sverti prakti�kuosius gyvenimo su Kazumi aspektus. Mintyse vienus namus grioviau, kitus kūriau, įsivaizdavau, kaip mudu su Kazumi prieiname iki to ta�ko, iki kurio galiausiai prieina visos poros, net ir tos, kurios dievina vienas kit�. Iki to ta�ko, kai net nebejauti poreikio kalbėtis.

Mudviem gali pavykti. Jau�iau, kad gali pavykti. Ir galbūt ji buvo kaip tik ta, kurios man vis� laik� reikėjo. Galbūt ir Sidė būtų laimingesnė su kuo nors kitu. Akivaizdu, kad dabar gyvendama su manimi ji nemir�ta i� laimės. Taigi gal visiems būtų geriau. Vienas �iaurus skaudus kirtis�� nuo santuokos, nuo namo, nuo namų,�� ir visiems atsiras galimybė atrasti sav�j� laiming� pabaig�.

��Tu jos net nepa�įsti,�� nutraukė Eimonas mano naujo gyvenimo planus.�� Judu drauge praleidote�� kiek?�� imt� valandų? Jeigu ne ma�iau.

��O kiek, tavo manymu, reikia laiko? Kiek reikia laiko, kad jau pa�inotum?

Jis suirz�s palingavo galv�. U� durų, neįtikėtinai arti, pasigirdo balsai, perrėkiantys aktor� komik� scenoje.

��Idiotas tu, Hari. Negi i� tiesų ketini palikti savo �mon�, savo fantasti�k� �mon�, kurios tu nė ma�ojo pir�telio nevertas, dėl ka�kokios liesutės mergytės, kuri� vos pa�įsti?

Jis tikrai ant man�s supyko.

��A� taip nesakiau.

��Na, o kur visa �itai, tavo manymu, veda?

��Ne�inau.

��Tai pradėk �inoti, brolyti. Tu u�virei �it� ko��, ir anks�iau ar vėliau�� grei�iausiai anks�iau�� viskas baigsis a�aromis.

��Kodėl viskas turėtų baigtis a�aromis?

��Nes tau teks pasirinkti, mulki tu neraliuotas. U�virus �it� ko�� visada tenka rinktis.

��O kas, jeigu a� tikrai pasirinksiu, ir pasirinksiu Kazumi? I� kur �inai, kad tai bus katastrofa? Kaip gali būti toks tikras?

Jis pasiduodamas pa�aipiai i�kėlė rankas.

��A� ne�inau, Hari. Ir tu ne�inai. Bet pasimylėk su Kazumi. Daug kartų pasimylėk. Tada pa�iūrėk, kaip jausies, kai ji pirm� kart� pasakys k� nors negera apie tavo sūnų.

��O jeigu taip niekados nebus? Jeigu ji visada bus jam gera?

��Tada kraukis daiktus ir �iau�k.

Jis man į rank� įspraudė sidabraspalvį rakt�. Įsispoksojau į t� daik�iuk�. Man nereikėjo sakyti, kad �ia raktas nuo Eimono buto.

��Kazumi �auni,�� pasakė Eimonas.�� Ta�iau pasaulyje pilna �aunių moterų. �ito tokie kvailiai romantikai kaip tu niekaip nenori pripa�inti. Tūkstan�iai �aunių moterų. Milijonai. Gali įsimylėti bet kuri�. Reikiamoj vietoj, reikiamu laiku. Anks�iau ar vėliau liausies save kamuoti mintimi, jog yra tik ta vienintelė tau skirtoji. Turi būti laimingas su tuo, k� turi. Turi mylėti t� �mogų, su kuriuo esi. Turi sau pasakyti: �ia dabar mano namai, �ia mano �mona ir �ia a� būsiu. Liaukis ie�koti, Hari. Tiesiog baik ie�koti, gerai?

I� tolimos praeities ataidėjo mano tėvų balsai. Tiesiog pailsink akytes,�� sakydavo man mama ir tėtis.�� Tiesiog pailsink akytes.

Ta�iau Eimonas man davė sidabrinį rakt�.

Ir a� jį paėmiau.

��Ėmiau naudoti tuos jautrius sargius,�� pasakė Eimonas, pėdindamas per ma�yt� scen�.�� Jautrūs sargiai�� jo, jie puikūs. Esmė ta, kad kai tu po sekso u�knarki, jautrusis sargis glamonėja mergin� ir kalbasi su ja apie jos jausmus. Jautrūs sargiai pasiun�ia gėlių kit� dien�. Niekados nepamir�ta paskambinti...

Juoko �uoras susipynė su keliomis dejonėmis. �itie �monės juokiasi ne taip noriai kaip televizijos publika. Yra �ia tokių, kurie ateina vien dėl malonumo paerzinti kvai�elį scenoje. Padūmavusioje prieblandoje jie tiesiog nenustygo savo vietose.

��Eimonai, gal turi �iupsnelį kokos?

��Oi, a� jau me�iau,�� romiai atsakė Eimonas.�� Gydytojas i�ra�ė man �vaku�ių, kad atsikraty�iau to įpro�io. Pasakiau jam, kad man nė velnio nepadeda. Tas sako: �O ar reguliariai vartoji?� O a� jam: �Tai ne! Negi, daktare, manai, kad jas į u�pakalį ki�u?�

Garsesnis juokas. Ka�kas ūkia.

��Aha, jautrūs sargiai. Kai kas sako, kad seksas su prezervatyvu�� tai tas pats, kas su lietpal�iu praustis du�e. Turbūt jie nerimtai. Kai dabar visos tos naujos ligos, seksas be prezervatyvo�� tai tas pats, kas lipti į voni� apsikars�ius elektros saugikliais...

Juokas ir keli vis tul�ingesni u�gauliojimai.

��Eimonai, tu nevykėlis! Seniena!

��Ne�dinkis atgal į savo narka�ų klinik�!

��Padavėjau, �ita �uvis jau pa�vinko!28

��Sargiai, jo.�� Vud�io Aleno kostelėjimas.�� iais laikais prezervatyvai parduodami pakuotėmis kiekvienai tautai. Italams�� e�ių sargių pakuotė. Nuo pirmadienio iki �e�tadienio ir viena poilsio diena�� sekmadienis. Prancūzai perka a�tuonių pakuot�. Nuo pirmadienio iki �e�tadienio ir dukart sekmadieniui. Anglams�� dvylikos sargių pakuotė.�� Pauzė. Jis visados puikiai jautė laik�.�� Sausis, vasaris, kovas...

Karingas balsas i� u� nugaros, prarūkytas ir �iurk�tus nuo juoko:

��Gana, Eimonai Fi�ai, tavo penkiolika minu�ių baigėsi!

��Mano tėvams dėl sargių rūpintis neteko. Padarė mane ir sustojo�� ne, tuo jiems rūpintis nereikėjo. Nesaky�iau, kad jų seksualinis gyvenimas buvo labai laimingas. Kart� naktį i�girdau juos per miegamojo sien�. Jie bandė pasimylėti ir nieko nei�ėjo. Mano motina pasakė: �Kas yra? Ar negali galvoti apie k� nors kit�?�

��Nejuokinga!�� u�baubė.

��O kas sakė, kad turi būti juokinga?�� paklausė Etmonas.

Miestas didelis, bet pasaulis ma�as. Anks�iau ar vėliau vis vien kas nors turėjo mus drauge pamatyti.

Suprantama, vengėme pavojingų �iaurės ir centrinio Londono zonų, tų neįtikėtinai didelių miesto plotų, kur galėjo dirbti Sidė ar tūnojo D�in�. Bet galų gale mus vis vien turėjo demaskuoti. Jau�iau tai.

Kai taip nutiko, pasirodė, jog blogiau nė nebū�iau sugalvoj�s. Mus pastebėjo ne mano �mona ir net ne buvusi �mona, o �mogus i� tolimų mano gyvenimo paribių. Pastebėjo mane vos į�eng�s į klub� ir visk� suprato.

Ved�s vyras, o �alia mergina, kuri jam ne �mona. Ramiame baro kampe vir� komedijos klubo gurk�noja gėrimus ir laikosi u� rankų, tarsi jau ne kart� būtų taip dar�.

Ir a� pajutau �leik��i� kalt�, kad �itas vyras, �itas pa�alietis �ino, o mano �mona ne. Man buvo gėda. Didesnės i�davystės nė negalėjo būti.

��Hari,�� u�kalbino mane Ri�ardas, �iūrėdamas į Kazumi.

Kokio velnio jis �ia atsibeldė? Kas jį atvijo į komedijos klub� Haknėjuje?

��Labas, Ri�ardai. Maniau, kad tu vis dar Valstijose.

��Atva�iavau pasimatyti su D�in�.�� Jis pagaliau nukreipė �vilgsnį nuo Kazumi.�� Prisipa�insiu, noriu, kad ji grį�tų.

��ia Kazumi,�� prista�iau ir baili� akimirk� svars�iau, ar pristatyti j� kaip koleg�, ar kaip dalykin� partner�.

Bet Ri�ardui tai buvo nė motais. Jo padėtis buvo tokia, kad kitų romanti�ki painūs ry�iai nerūpėjo,�� darbo nėra, �monos nėra, o gyvenimas priėj�s nesuvokiam� kry�kel�. Pa�inojau t� jausm�.

��Apsistojau pas vienus draugus,�� pasakė jis.�� Jie �ia netoliese turi nam�. Atrodo, Si�io �monės pamėgo �i� viet�, ar ne?

��Taip, jie ir narkotikų pardavėjai. Klausyk, Ri�ardai, mums jau metas. Sėkmės tau... visame kame.

Stebėjau, kaip Kazumi ir Ri�ardas nusi�ypso vienas kitam, paspaud�ia rankas, ir prisiminiau D�inos seno buliaus teorij�� jis neturi nė menkiausios galimybės j� susigr��inti.

Ir mudu i�ėjome, palik� nebaigtus gėrimus, genami manosios kaltės.

Ir tada prisiminiau, kad ki�enėje turiu rakt�.

Į�engėme į Eimono but�.

Jis buvo nupirktas �Penktadienio Fi�o� klestėjimo, pelningų asmeninių pasirodymų ir alaus reklamų laikais. Butas vir�utiniame auk�te uosto rajone, i� kur matyti Tauerbrid�as, Temzė ir apgyvendinti dokai�� viskas nu�viesta kaip turistiniame naktinio Londono atviruke. Kazumi priėjo prie lango per vis� sienos auk�tį ir �iūrėjo į juod� kaip ra�alas up�, �vytintį tilt� ir �iburiuojantį miest�.

Paskui atsigr�ė į mane.

��Kazumi...

��Nekalbėk.

Mėnulio ir uosto �ibintų �viesoje mes puolėme rengtis ir tuo pat metu bu�iavomės. Taip iki galo ir nenusireng� kaip kokie paaugliai aistringai glėbes�iavomės ant sofos, kai parėjo Eimonas.

Kazumi rakinant duris i�girdo pirmoji ir �murk�telėjo į voni�, Eimonui su savo drauge dar nė neį�engus į svetain�.

Pa�inau t� moterį�� TV prodiuserė, kadaise dirbusi kurjere �Mar�io Meno �ou�. Eimonas mostelėjo i� tarpdurio, ir jiedu pranyko jo miegamajame. I� u� u�darų durų girdėjosi juokas ir muzika. Nieko tokio neįvyko, bet kerai i�sisklaidė. Kazumi i� vonios grį�o visi�kai apsirengusi ir pasiruo�usi eiti.

��Oi, palauk,�� papra�iau.�� Kazumi, būk gera. Eik�. Niekas mums nebetrukdys. Pa�iūrėk, koks �ia vaizdas.

Ji papurtė galv�.

��ia ne mano vaizdas.

Nebemėginau su ja gin�ytis. Vangiai u�sisags�iau mar�kinius. Tyliai i�ėjome i� buto.

��Taip toliau t�stis negali,�� pasakė ji, kai sustabd�iau taksi.�� Tikrai, Hari. Taip t�stis nebegali.

Ir nebesit�sė.

Nes kai parve��s Kazumi parėjau namo, �mona pasakė, kad palieka mane.

Dvide�imt penktas skyrius

�inoma, jau buvau paliktas ir anks�iau.

Ta�iau �įsyk buvo kitaip.

Kai mane paliko D�in�, ji i�ėjo įsiutusi�� jai nerūpėjo, k� pasiėmė, o k� paliko, ji tik norėjo kuo grei�iau i�eiti i� mūsų namų, būti kuo toliau nuo man�s ir mūsų gyvenimo.

Prisimenu pusiau u�daryt� lagamin� su ky�an�iomis Pato kojinėmis, nuo nuoskaudos a�arų nutekėjusį tu�� ir tvink�iojantį skausm� tiesiai vir� �irdies, kur ji pataikė sviedusi mano mobilųjį telefon�.

Nepaisant viso to, kai D�in� i�ėjo, vis vien liko menkutė viltis, kad vien� gra�i� dien� ji persigalvos, kad grį� namo ir kad įnir�is galų gale praeis.

Su Side buvo kitaip.

Sidės rengimasis i�eiti buvo ramus ir metodi�kas.

Jokių a�arų, jokių riksmų, jokios skubos. Brandus, racionalus sprendimas, dėl kurio ka�kodėl dar baisiau. Ji nei�eina �įvakar. Nei�eina rytoj. Bet i�eina.

Mūsų ma�ame sve�ių kambarėlyje mano �mona lagaminais ir kelioniniais krep�iais apkrovė lov� ir nuklojo, rodos, kiekvien� tu��i� kvadratinį parketo grindų centimetr�. Kai kurie krep�iai buvo beveik tu�ti. Kiti jau kone pilni knygų, �aislų, kompaktinių diskų ir �ieminių jos bei Pegės drabu�ių. Iki to laiko, kai pasikeis metų laikas, Sidė planavo būti jau ka�kur kitur.

Su D�in� dar turėjau vilties.

Su Side neliko jokių vil�ių.

Ji niekada negrį�.

��Kur nors va�iuoji?

Ji atsigr�ė į mane.

��Atleisk, nei�girdau, kaip įėjai.

Ji vėl nusisuko į kraunam� lagamin� ir purtydama galv� krovė �ūsnį storų vilnonių Pegės megztinių.

��Atsipra�au.

��Kas �ia?�� paklausiau i� lėto eidamas į kambarį.

��O į k� pana�u?

��Atrodo, lyg i�sikraustytum.

Ji linktelėjo.

��Kaip jau sakiau�� atsipra�au.

��Kodėl?

Ji atsisuko, pa�velgė į mane, ir a� po ramumo kauke pama�iau nuoskaud� ir pyktį.

��Nes tu mane jau palikai. Jau�iu tai. Ne�inau, kodėl nei�eini, Hari. Ir �inai, kas liūdna? Ne�inai. Tu nesupranti, k� darai su manimi. Tu neprisimeni.

Papur�iau galv�, nors supratau, kad kiekvienas jos �odis�� tiesa. Ka�kuriuo momentu u�mir�au, kodėl mudu drauge, ir todėl buvo visai lengva įsimylėti kit�.

��A� negaliu neatsakingai elgtis, Hari. Sakiau tai tau nuo pat prad�ių. Esu ne tik a�. Turiu dukterį. Privalau galvoti apie j�. �inau, kad kai mūsų tokie santykiai, anks�iau ar vėliau susirasi koki� mergu�ėl�.

��Mergu�ėl�?

��Mergu�ėl�. Koki� nors, su kuria galėtum tiesiog pasidulkinti�� anks�iau ar vėliau sutiksi toki�. O gal jau ir turi, ne�inau. Turbūt ir nenoriu �inoti. Na jau, Hari,�� mes jau miegame skirtingose lovose. Tikriausiai jau yra kokia nors tav�s laukianti mergu�ėlė.

Mi�rios �eimos ir mergu�ėlės. Toks tas naujasis pasaulis. Mano tėvas jo nepa�intų. A� ir pats negalėjau jo pa�inti.

��Side, ma�iausiai, ko man dabar reikia, tai mergu�ėlės.

Ji kurį laik� tyrinėjo mane. Ir galbūt nusprendė, kad nemeluoju.

��Tada susirasi moterį, kuri� pamilsi, ir tai bus dar bjauriau. Bjauriau ne tau. Man ir mano dukteriai. Prisimeni j�? Būtent ja dabar turiu rūpintis. Susitiksi koki� nors jaun� moterį ir padarysi taip, kaip visados darai, Hari,�� pasakysi jai, kad ji�� nuostabiausia moteris pasaulyje.

��Ar a� taip darau?

Mano �mona linktelėjo.

��Ir tu, Hari, tikėsi kiekvienu savo pasakytu �od�iu. Ir ji tikės. O gal tai jau ir nutiko. Kaip, Hari? Ar sutikai nuostabiausi� moterį �monijos istorijoje? Ar tik paskutini�j� ilgoje jų virtinėje?

Nuo Sidės mano �vilgsnis nuslydo į atvirus lagaminus ir vėl atgal. Ji susikrovė nuotraukų albumus. Tuos, kuriuose matyti, kaip augo Pegė. Mūsų vestuvių album�. Tuos, kuriuose liko mūsų kelerių metų atostogų akimirkos. Ji visus juos susikrovė.

��Būk gera, nei�eik.

Nenorėjau, kad viskas baigtųsi �itaip. Nei �itaip, nei kitaip. Ka�kas manyje prie�inosi galutiniam būtinam lū�iui.

��Kodėl? Nieko nei�eina, Hari. Nei tau, nei man...

��Būk gera...

�engtelėjau prie jos, bet Sidė i�kėlė rank� kaip kelių policininkas.

��Hari, tu neblogas vyrukas. Tavo gera �irdis. Man tikrai taip atrodo. Bet taip, bebūnant geriems vienas kitam, gali pra�vilpti ir visas gyvenimas. Praeis dvide�imt metų, o mes taip ir ne�inosime, kodėl mudu drauge. �inau, Hari, jog nori, kad būtų taip, kaip buvo tavo tėvams. �inau, jog nori tokios santuokos. �inai k�? Ne tu vienas nori.

��Mudviem buvo nelengva. Su mano mama, su mūsų vaikais, su darbu.

��Sunkumai turėtų suartinti. A� nesitikėjau linksmų nuotykių. �ia santuoka, o ne kurorto klubas. Laikytis vienas kito, kai sunku, stiprėti ir suartėti�� tai kaip turėtų būti. Bet mudviejų santuokoje taip nėra, Hari. Mudviem taip nei�eina.

�inojau, jog neturiu jokios teisės jaustis taip bjauriai, kaip jau�iausi. Ta�iau nieko negalėjau padaryti. Matyti, kaip Sidė kraunasi lagaminus, atrodė did�iausia nesėkmė mano gyvenime. O �aizd� dar labiau aitrino tai, jog �inojau, kad ji teisi. Ji buvo verta daugiau, negu kad gavo �itoje santuokoje.

��I�einu a�, nes tu, Hari, negali. Nes nesi toks �iaurus, kad i�eitum. Bet nedaryk man malonės, gerai? Negyvenk drauge vien todėl, kad tau man�s gaila. Negyvenk drauge vien todėl, kad jautiesi kaltas. Negyvenk drauge vien todėl, kad nepakanka stiprybės i�eiti.

��A� nei�einu, nes tu man rūpi.

Ji �velniai nusi�ypsojo ir pridėjo rank� man prie skruosto.

��Jei a� tau tikrai rūpiu, padėsi man i�trūkti.

��Bet kur tu va�iuosi?

��Namo. Į Hiuston�. Pas motin� ir seseris. Man�s �ia niekas nebelaiko.

��Kada?

��Po D�imio vestuvių. Pegė labai nori būti jo pamerge. Neatimsiu i� jos to malonumo.

Paėmiau i� lagamino nuotraukų album� odiniais vir�eliais ir atsiver�iau ties, rodos, prie� milijon� metų daryta nuotrauka. Penktasis Pato gimtadienis mano tėvų namo sode. Patas�� avus skaistaveidis vaikiukas. Pegė, jau vyresnė, ori ir rimta tyrinėja bra�kių �elė. Ir mano mama su tė�iu, sveiki ir besi�ypsantys fotoaparatui, patenkinti, kad viskas einasi skland�iai. Ir Sidė�� besi�ypsanti, mojanti į mane befotografuojantį sumu�tiniu su �uvies pasta. Auk�ta liekna gra�i moteris, vieni�a motina, kuri k� tik suprato, kad ne tik atlaikys �it� i�bandym�� pirm� apsilankym� pas draugo tėvus,�� bet ir pajus gyvenimo d�iaugsm�. Kokie visi jauni atrodėme.

��Prisimeni? Prisimeni penkt�jį Pato gimtadienį?

Sidė nusijuokė.

��K� prisimenu�� tai kaip tavo tėtis paspringo de�rele, kai pasakiau, jog mano buv�s vyras susidėjo su tailandiete striptizo �okėja.

�yptelėjau prisimin�s.

��Trupinys pataikė ne į t� skyl�. Vienas i� mėgstamiausių mano tėtu�io posakių.

U�ver�iau album� ir padėjau atgal į lagamin�.

��Ir a� atsipra�au, Side. Atsipra�au, kad nepadariau tav�s laimingos.

Sakiau nuo�ird�iai.

��Eik�,�� pakvietė ji. A� priėjau ir mudu ilgai stovėjome apsikabin�.

��Draugai?�� paklausiau.

��Draugai visiems laikams, Hari.�� Ji atsargiai i�sivadavo i� mano glėbio ir vėl nusisuko į lagaminus.�� Bet a� ver�iau i�eisiu, kol dar liko truputėlis meilės.

Mama ėmė dėvėti Dolės Parton peruk�.

Nuo chemoterapijos slenkantys plaukai buvo kone vienintelė blogybė, kurios mama i�vengė, bet did�iulis auksinis perukas dabar buvo labai aktyviai naudojamas. Kai ji mudu su Patu įsileido vidun, jos vis dar dailų veid� įrėmin�s perukas suspindo su�ėrėjo saulėje kaip riterio �arvai.

��O kas tavo galvai?�� paklausė Patas.

��ia manieji Dolės Parton plauku�iai, mielasis.

��Juk tau nepablogėjo, k�?�� sunerimau.�� Tau plaukai nepradėjo�� na, supranti?

��Visai ne. �itas daiktas �Harrods� kainavo penkiasde�imt svarų. Nedora būtų, kad kandytų. Be to, blondinės linksmiau gyvena. Kaip sako Rod�s Stiuartas.

I� tiesų su savo peruku ji atrodė klaikiai. Kai Patas u�siėmė DVD grotuvu, o mudu su mama susėdome sodelyje, ji pasakė, kad perukas visai ne todėl, jog ji nori būti blondinė.

��Dabar a� kitokia,�� pasakė mama.�� Kitiems atrodo, kad liga nugalėta ir viskas pamir�ta. Bet niekas nepasimir�ta. Vos suskausta, vos nudiegia, ir tu jau svarstai, ar tik viskas neatsinaujina. Pasigauni slog� ir svarstai, ar �ia ne vė�ys. Tik paklausyk�� kaip a� sav�s gailiuosi.

��Ne, mama, visai ne.

��Mano Dolės Parton perukas.�� Ji pasi�iupinėjo auksinių gijų sruogas.�� Taip noriu pasauliui parodyti, kad a� jau ne tokia, kokia buvau. A� dabar kitokia, supranti? �monės man sako: �Grį�ai prie normalaus gyvenimo, Liza?�� Mama papurtė galv�.�� A� taip supykau. Negaliu apsimesti, kad man nieko nenutiko. Kaip jiems tai paai�kinti? K� daryti, kad jie suprastų? Gyvenimas jau niekada nebebus normalus. Normalus gyvenimas pasikeitė.

Supratau, k� ji nori pasakyti. Bent jau maniau, jog suprantu. Susirgus kaskart atsiranda tikimybė. Ir taip dabar bus visados.

��Bet a� dabar ir stipresnė,�� parei�kė mama.�� Pasi�iūrėk į mane su �ita kupeta�� ingsniuoju per parduotuves ir man visai tas pats, kad į mane �iūri. Kaip ten sakoma�� tai jau ne mano problema, ar ne? A� gyvenu dabartimi. Bandau gyventi tikr�ja to �od�io prasme. Savaip, tyliai. Neplanuoju de�im�iai metų į priekį. Jei nori garantijos, pirk skrudintuv�. Dabar a� stengiuosi branginti tai, k� turiu.�� Ji paėmė mane u� rankos.�� Ir branginti tai, kaip stipriai esu mylima.

��Gyvensi dar �imt� metų, mama. Tu įveikei t� bjauryb�. Pamatysi, kaip u�augs Patas.

Labai norėjau tuo tikėti.

��Sunku �monėms,�� i�tarė mama, tarsi nė negirdėjusi, k� sakiau.�� Manau, tavo tėtis �itaip jautėsi. Kai grį�o po karo. Su kuo jis galėjo pasikalbėti�� rimtai pasikalbėti�� apie tai, k� jam teko i�tverti? Tik su tais �monėmis, kuriems teko i�tverti t� patį. Su tais, kurie �inojo.

Ji parodė man lankstinuk�. Vien� i� tų rausvų ir violetinių lankstinukų apie krūties vė�į. �ito dar nebuvau mat�s.

��Galima mokytis.�� Mama atvertė lankstinuk�.�� Apmoko būti konsultantu. Ir tu gali kalbėtis su moterimis, kurioms tenka patirti tai, k� tu jau patyrei. Dabar �inau, kad būtent tai ir noriu daryti. Noriu padėti moterims, kurios kovoja su krūties vė�iu. Matai, Hari? Dabar jau galiu pasakyti. Anks�iau negalėjau. Vė�ys. Man lyg ir buvo gėda, tarsi tai būtų mano kaltė. Ar prisimeni ligoninėje jaun� �viesiaplauk� mergait�? Gra�ut� toki�? Kiek jaunesnė u� tave. Turėjo du berniukus. Gra�uolėliai. Ma�daug Pato am�iaus.

Lyg ir prisiminiau i�bly�kusi� jaun� moterį, gulėjusi� su mama vienoje palatoje.

��Mirė,�� pasakė mama ir jos akyse sublizgo a�aros.

��Tu nemirsi.

��Noriu kalbėtis su tokiomis mergaitėmis. Reikėtų sakyti, moterimis. Jas reikia vadinti moterimis, ar ne? Na, man ji buvo tik mergaitė.

Patui pabodo DVD ir jis i�ėjo į sod�. �iandien jis nenorėjo va�iuoti pas mo�iut�. Jį pa�aisti kvietėsi Bernis Kuperis. Jau�iausi kaltas, jog taip darau, bet įtikinau sūnų, kad dabar reikia būti su mo�iute. Nes mano mama teisi. Normalus gyvenimas pasikeitė. Ir a� ne�inau, kiek mums dar liko.

��Mano gra�uoliai berniukai.�� Mama i�skėtė rankas.�� Apkabinkite mane. Abudu. Nagi, a� neperlū�iu.

Ir mes j� apkabinome, juokėmės suki�� nosis į jos Dolės Parton peruk� ir jautėme, kad visoje �ioje �emėje nėra kito tokio �mogaus, kurį �i� akimirk� mylėtume kar��iau.

Patas vėl nupėdino vidun. Mama nusi�ypsojo liūdna, o drauge laiminga ir patap�nojo man per petį.

��Tėtis did�iuotųsi tavimi.

Nusijuokiau.

��Ka�in kodėl turėtų?

��Nes �auniai rūpinaisi manimi per visas �itas negandas. Nes myli savo sūnų. Nes esi geras �mogus. Am�inai lygini save su tėvu ir tau vis atrodo, kad jis geresnis. Ir tu neteisus, Hari. Kad ir koks didis tavo tėvas, tau vis vien tenka augti pa�iam.

��Bet, mama, kaip judviem su tė�iu pavyko? Kaip sugebėjot mylėti vis� gyvenim�? Kaip sugebėjot i�laikyti �eim�?

Mama atsakė nė nepam�s�iusi:

��Tereikia vis įsimylėti. Vis įsimylėti t� patį �mogų.

Pas D�in� reikėdavo nusiauti batus, todėl kai Patas savuoju raktu atrakino duris ir �engėme vidun, man t� pa�i� akimirk� į akis krito kone per vis� kilimėlį dryksantis turbūt kokio de�imto dyd�io apavas kiek numintais kulnais, seniai be�veistas ir veikiau primenantis desantinius laivus, o ne batus.

Naujas draugu�is, pamaniau. Nieko �ia keista. Ji viena ilgai nebūna. Kai �itaip atrodo. Vis dar atrodo.

Padėjau Patui nusivilkti paltuk� ir į galv� atėjo mintis, kuri da�nai �mė�uodavo, kai būdavau drauge su savo eks�mona.

O kaipgi mano vaikas?

Jeigu D�in� vėl pradėjo su kuo nors susitikinėti, k� tai rei�kia Patui? Ar tam vyrukui patiks mano sūnus? Ar vaikas jį tik erzins?

D�in� atėjo mudviejų pasitikti i�raudusi ir sutrikusi.

Staiga suirzau: kokį gal� jį ten veikia su tuo did�iapėd�iu tipu?

��Senelė turi naujus plaukus,�� prane�ė Patas.

��Nuostabu, mielasis,�� negirdėdama atsakė D�in�. �iūrėjo, kaip a� �iūriu į desantinius laivus.

��Jie geltoni,�� pasakojo Patas.

��Gra�u.

Patas i�sinėr�s i� palto nusispyrė batukus.

��Eik. Ten kai kas nori su tavimi pasimatyti. A� noriu pasikalbėti su tavo tėveliu.

Patas laipteliais u�stryk�iojo į kambarį. I�girdau vyri�k� bariton� ka�k� sakant, o Pat� atsakant mielu auk�tu balseliu.

��Ri�ardas,�� pasakė D�in�.

��Ri�ardas?

��Pana�u, jog bandysime dar kart�.

Girdėjau, kaip vir�uje Ri�ardas ir Patas bando �neku�iuotis.

O kaipgi mano vaikas?

��Pritrenkei mane, D�in�.

��Tikrai?

��Tikrai. O kaipgi senos karvės teorija?

��Seno buliaus teorija.

��Nesvarbu. Maniau, kad jeigu jau baigta, tai baigta.

D�in� nusijuokė.

��Gal turėjau omeny tave, Hari.

Įkvėpiau, palaukiau.

��Kas nutiko?

Ji gū�telėjo pe�iais.

��Turbūt pasijutau izoliuota. Ir gal kiek i�sigandau. Juk �inai, k� rei�kia vienai gyventi su vaiku.

��Taip, �inau.

��Pasijunti vieni�as. Tikrai. Kad ir kaip myli, vis vien jautiesi vieni�as. O su naujais �monėmis susipa�inti sudėtinga. Tikrai sudėtinga, Hari. Ir a� netgi ne�inau, ar norė�iau visų tų nes�monių. Pasimatymai�� Dieve, apsaugok mane nuo pasimatymų. Argi mūsų am�iaus �mogus gali turėti energijos visoms toms nes�monėms?

��Buvau susitik�s Ri�ard�. Ar sakė?

Ji linktelėjo, ta�iau akyse ne�mėk�telėjo niekas, i� ko būtų ai�ku, jog ji �ino apie mane ir Kazumi. Vadinasi, Ri�ardas neatskleidė mano paslapties. Arba jam i� tiesų ne tai rūpėjo.

Jam tik rūpėjo, kaip susigr��inti �mon�.

��Mudviem nebuvo taip jau blogai,�� kalbėjo D�in�.�� Kraustynos buvo sunkios. Dar sunkiau buvo, kai vis bandėme susilaukti kūdikio ir vis nieko nei�ėjo. Bet dabar ketiname pamėginti IVF29.

��Apvaisinim� mėgintuvėlyje?

D�in� linktelėjo.

��Gersiu vaistus, nuo kurių gaminasi daugiau kiau�inėlių. Ri�ardui reikia�� na, �inai,�� masturbuotis.

Jam neturėtų būti labai sunku.

�iūrėjau į D�in�. �ia ji u�raukia su tuo vyruku, �ia jos kiau�idės dirba vir�valand�ius, kad tik būtų jo vaikas. Visi�kai jos nesupratau. Negi i� tiesų visi�kai tas pats, su kuo dalytis savo gyvenimu? Negi taip lengva visk� nutraukti, o paskui vėl sulipdyti?

D�in� pamanė, jog tyliu todėl, kad abejoju vaisingumo gydymo veiksmingumu.

��Dabar tai labai populiaru, Hari. Kai kuriose vaisingumo klinikose, gerose klinikose, dirbtinio apvaisinimo būdu pasiekiama kur kas geresnių rezultatų, negu reguliariai senamadi�kai dulkinantis. Tikrai.

��Ne�inau, D�in�. Girdėjau, dirbtinis apvaisinimas brangus malonumas. Ir ne visada suveikia.

��Gal perėj� �itai mes sustiprėsime. Tapsime tikrais vyru ir �mona. Argi ne �ito mes visi norime?

��Bet tu jo nebemyli, D�in�. Negali gyventi su �mogum�� būti u� jo i�tekėjusi, turėti su juo vaik�,�� vien todėl, kad jautiesi truputį vieni�a.

��Negaliu? O k� turė�iau daryti? Laukti, kol pasirodys misteris Tinkamasis? Nebėra laiko, Hari, nebėra jėgų. Kartais pam�stau: �mogus, su kuriuo esi, tiesiog yra �mogus, su kuriuo esi. Ir viskas. Istorijos pabaiga. Ir nieko daugiau.

��Na ir romantika.

��Nėra taip jau blogai. Pora yra partneriai. Jie yra drauge. Jie remia vienas kit�. Ne taip kaip toje senoje dainoje�� na ir kas? Suaug�s �mogus negali vis� laik� įsimylėti kaip koks paikas paauglys. Į k� pana�us būtų mūsų gyvenimas?

��Tu nepasirenki, k� įsimylėti.

��Koks tu naivus. Ai�ku, kad pasirenki, Hari. Ai�ku, kad pasirenki.

Man patiko manyti, kad mudu draugai. Man patiko manyti, kad ji man teberūpi. Kad visados rūpės. Bet �itas rūpestis buvusia �mona rūpes�iu ir likdavo. Nes galų gale mano mintys visados sugrį�ta prie to paties.

��O kaipgi mano vaikas?

��Tavo vaikas?�� pakartojo ji.�� Tavo vaikas, Hari? Gal apie savo vaik� reikėjo galvoti prie� dulkinant ka�koki� kek�el� i� darbo, k�?

Ir a� i� karto suvokiau, kad visoje �emėje nėra svetimesnio �mogaus u� buvusį sutuoktinį.

Dvide�imt �e�tas skyrius

��mogus įlipa į lėktuv�,�� pasakė Eimonas vaik�tinėdamas po padūmavusi� prietem�.�� Lėktuvas pilnutėlis. Ta�iau gretima kėdė�� gretima kėdė tu��ia.�� Ranka prisidengė burn�, Vud�io Aleno kostelėjimas.�� Pagalvoja: kas, ka�in, atsisės �alia? Visiems taip būna, ar ne? Tada tarp eilių pasirodo gra�uolė. Angelo veidelis, kojos iki kaklo. Suprantama, ji atsisėda greta mūsų �mogelio.�� Susikūprin�s pro�ektoriaus �viesoje. Publika sukluso.�� Vyrukas �iaip ne taip įsidr�sina j� u�kalbinti. �Atsipra�au. Atsipra�au. Kur keliaujate?� �O,�� sako ji,�� skrendu į Kilkarnėjų, į Sekso suva�iavim�. Skaitysiu prane�im�. Noriu i�sklaidyti kai kuriuos mitus apie seks�.� �Kokius?� �Na, pavyzd�iui,�� sako ji,�� daugelis mano, kad juodaod�iai vyrai labiau apdovanoti negu kiti. O i� tiesų �i fiziologinė savybė būdingesnė Amerikos �iabuviams. Dar teigiama, kad prancūzai yra geriausi meilu�iai. O statistika rodo, kad savo partnerėms seksualinio pasitenkinimo kur kas daugiau suteikia graikai.� Tada ji rausteli. �Pasakoju �ia jums visa �itai, o net ne�inau, kuo jūs vardu.� Vyrukas i�tiesia rank�: �Tonto,�� prisistato.�� Tonto Papadopolus�.

Publika prapliupo juoktis, o a� tame �mogelyje ir �iame anekdote ma�iau save.

Niekuomet neketinau tapti tokiu vyru, kuris meluoja nė nemirktelėj�s. Niekados nenorėjau būti tokiu vyru. Mano tėvas niekados toks nebuvo.

Ta�iau dabar pasirodė, jog turiu meluoti tam, kad visur suspė�iau. Tikra beprotybė.

Vadinkite mane Tonto. Tonto Papadopolus.

Sidė vir�uje rengė Peg� pamergės suknele, Patas sėdėjo ant kilimo ir per Ketvirt�jį kanal� �iūrėjo �irgų lenktynes�� tas vaikas, dieva�i, �iūrėtų bet k�,�� o a� i�sėlinau į sodelio gilum� paskambinti mobiliuoju Kazumi.

Turėjome susitikti vakarienės. Toks tvarkara�tis. Ir �itas paprastas įvykis�� vyras vakarieniauja su moterimi�� turėjo būti suplanuotas visi�kai slapta, tarsi darytume k� nors neteisėta ar beproti�kai pavojinga. Ties� sakant, man nuo to buvo bloga. Norėjosi, kad visas tas slapukavimas baigtųsi. Dabar jau nebedaug liko.

Kai grį�au vidun, Pegė pamergės suknele iki ausų i�si�iepusi stovėjo laiptų vir�uje.

��Hari, kaip atrodau?

��Kaip angelas.

Tikrai taip atrodė. Kaip ma�ytis angelas. Ir staiga pasidarė gaila, kad �itas mano akyse aug�s vaikas netrukus am�iams pasitrauks i� mano gyvenimo.

Ji vėl nubėgo į kambarį mamai ka�ko pasakyti apie gėles į plaukus, o a� įėjau į svetain� ir atsisėdau prie sūnaus. Jis vis dar tu��iom akim spoksojo į �irgus ekrane. Kartais man dėl �ito vaiko darosi neramu.

��Patai, gal pa�iūrim, k� dar rodo?

Jis ne�iūrėdamas į mane burbtelėjo �ne�.

Parsived�iau Pat� pas save, nes jo motinai reikėjo pasikalbėti su jo... Kas dabar Ri�ardas? Buv�s patėvis? Būsimas patėvis? Numatytas spermos donoras netikriems Pato broliukams ir sesutėms? Buvo tikrai nelengva sekti mano eks�monos muilo oper�. Bet, antra vertus, kuo a� geresnis?

D�in� bent jau visk� darė atvirai.

��Ne�inojau, Patai, kad tu lo�ėjas,�� pasakė įeidama Sidė.

��irgai,�� i�tarė Patas ir pakėlė veidelį į Sid�.�� irgai labai gra�ūs.

Mane krimstelėjo kaltė. Vadinasi, jis ne bukai vėpsojo į ekran�. Jį su�avėjo �irgai. Kodėl man to nepasakė? Kodėl atsivėrė Sidei? Gal todėl, kad a� neklausiau?

Sidė nusi�ypsojo ir prisėdo ant kilimo greta.

��irgai tikrai gra�ūs, ar ne?�� pasakė ji.�� Jie tokie�� koks �ia �odis tiktų?�� taurūs turbūt. Taip, �irgai taurūs.

��Kokie?

��Taurūs.�� Sidė pasigr�ė į mane.�� Hari, kaip apibūdintum, kas yra taurus?

��Orus,�� pasakiau.�� Didingas. Kilnus.

Kaip ir tu, pamaniau, �iūrėdamas į moterį, kuri� ved�iau. Ori, didinga, kilni. Kaip tu.

Ne todėl, kad Sidė būtų buvusi pana�i į �irg�.

Ji apglėbė mano vaik� per pe�ius ir drauge ėmė �iūrėti lenktynes, o a� suvokiau, kad ji jam visados buvo gera�� buvo maloni, kantri ir tolygiai jį mylėjo. Tai kokia gi bėda? Bėda buvau a� pats, kurio netenkino jos gerumas, kantrybė ir meilė.

Bėda buvau a�, nes norėjau, kad Sidė būtų tuo, kuo niekuomet negalėtų būti.

Jo motina.

Dar nebuvau mat�s Pegės tokios susijaudinusios.

Ji i�tisas valandas plaikstėsi po namus savo pamergės apdarais, kraipėsi ir staipėsi prie� kiekvien� įmanom� atspindintį pavir�ių ir vis bėgiojo prie lango pa�iūrėti, ar neatva�iuoja tėtis.

Pagaliau gatvėje pasigirdo motociklo variklio riaumojimas.

��ia jis!�� su�uko Pegė, �iaip taip atsiplė�usi nuo veidrod�io prie�kambaryje.

��Nepamir�k �almo,�� i� antro auk�to riktelėjo jai mama.

Vestuvės buvo teminės. Nuotaka ir jaunikis į Santuokų rūmus va�iavo motociklais. Net �ventikas, turėj�s palaiminti jų s�jung� artimiausioje ba�ny�ioje, pasirodys ant savosios Hondos ir ceremonij� atliks vilkėdamas odinius drabu�ius. Pokylis turėjo vykti istorinėje �Ton Up Cafė� prie M1 kelio.

Pegė i� tarpdurio jau mojo D�imiui, kai Sidė nulipo �emyn.

Ir savo i�vaizda tiesiog priblo�kė mane.

Ji vilkėjo suknel�, kurios jau kadais nebuvau mat�s. Sen�j� �ali� �ilkin� kini�k� suknel�. Suknel�, kuri� ji vilkėjo t� vakar�, kai j� įsimylėjau.

Sidė matė, kad �iūriu į j�, bet nekreipė dėmesio, tarsi vaik�tinėti apsivilkus �iuo nepaprastu drabu�iu būtų visi�kai natūralu. Ji padėjo Pegei u�simauti �alm�.

��Tvirtai laikykis u� tė�io, gerai?

Abudu palydėjome Peg� iki �aligatvio. Ten laukė du motociklai: D�imis ant savojo Nortono su Liberte, laiming�ja nuotaka vestuvine suknele, sėdin�ia jam u� nugaros, ir vyriausiasis pabrolys, apsi�erg�s senovinį Triumph� su lop�iu. D�imis ir vyriausiasis pabrolys ant frakų buvo apsivilk� odinius �varkus. Libertės aprangoje vienintelė nuolaida saugumo reikalavimams buvo baltutėlis �almas. �yk��iai pasveikinau D�imį. Situacija buvo ne i� lengvųjų. Jo buvusios �monos atstumtas vyras linki jos pirmajam vyrui laimės paskutiniųjų vestuvių proga. Taigi padarėme taip, kaip tokiais atvejais elgiasi suaugusieji: vis� dėmesį sutelkėme į vaik�. Sidė, įtupd�iusi Peg� į lop�į, triūsė ties visokiais raukiniais, o a� patikrinau, ar tvirtai laikosi jos �almas.

Paskui jie nuriaumojo gatve, nuplevėsavo frakų skvernais ir nuotakos suknele.

��Kur nors susiruo�ei?�� paklausiau Sidės.

Ji atsakė neatsigr�dama:

��Tiesiog kraunuosi daiktus. Renku, k� norė�iau pasiimti, o k� i�mesti.

��Ir pasiimi �it� suknel�.

��Ne. Tik norėjau pasi�iūrėti, ar ji man dar tinka.�� Motociklų nebesimatė. Ji pa�velgė į mane.�� Prie� i�mesdama.

Ji vilkėjo t� suknel�, ko gero, patį laimingiausi� mano gyvenimo vakar�. Ta laimė tiesiog u�liejo mane, kaip kad būna su tikra laime, ir t� bang� sukėlė paprastas d�iaugsmas stovėti �alia jos. Mes buvome apdovanojimų ceremonijoje viename i� did�iųjų Park Leino vie�bu�ių, tipi�kame begaliniame girtame familiariame �urmulyje, kokių paprastai negalėdavau pak�sti.

Bet t� vakar� jau�iausi toks laimingas, kad esu gyvas, vir� Haid Parko blėstant mink�tai mėlynai �viesai, jau�iausi toks dėkingas, kad esu su �ia nepaprasta moterimi, vilkin�ia �alio �ilko suknele, jog rimtai patikėjau, kad man daugiau nebeteks liūdėti.

��Dar tinka,�� pasakiau Sidei.

Sidė u�lipo vir�un krautis daiktų.

Nuėjau į svetain� ir įsitaisiau ant kilimo greta sūnaus. Gra�uolių �irgų nebebuvo, ir jis junginėjo kanalus klydinėdamas po bukinan�ias popie�io laidas. Prie�ais jo mėlynas akytes mirgėjo vaizdų nuotrupos. �Vyruti, kur mano kelnės?�, snieglentės, ��e�i įkal� studentai bute�, seni muzikiniai klipai, �Nuodėmingas pasaulis�, rusų mados, �Menas? Mano �ikna!�, kulinarijos kanalas, �Atsipra�au, a� visi�kas �ioplys�. �velniai paėmiau pultelį i� jo kar�tos rankytės ir i�jungiau televizorių.

��Patai, ar gerai jautiesi?

Jis atsainiai linktelėjo.

��Gra�iai Pegė atrodė pamergės suknele, ar ne?

Patas pagalvojo.

��Ji atrodė kaip dama.

��Tikrai?�� apglėbiau jį. Vaikas prisiglaudė.�� O kaip tu? Kaip tu jautiesi?

��Man truputį neramu.

��Dėl ko, zuiki?

��Bernis Kuperis,�� pradėjo jis.�� Bernis Kuperis sako, kad �unims reikia pasų.

��Na, turbūt taip ir yra. Jeigu �uo perve�amas i� vienos �alies į kit�, jam reikia kokio nors dokumento. Bernis teisus.

��Na, tada �tai k� noriu �inoti�� ar Britnė turi pas�?

��Britnė?

��Mano �uo Britnė. Nes jeigu Britnė neturi paso, tai kaip tada Ri�ardas atsive� jį į London�, kur mes visi dabar gyvensim?

��Esu tikras, kad Ri�ardas visk� sutvarkys. O kaip Ri�ardas? Kaip tau patinka, kad vėl susitikote?

Patas gū�telėjo pe�iais. Man rodos, jam �uo rūpėjo daug labiau negu patėvis. Britnė Patui rei�kė kur kas daugiau negu Ri�ardas. Ir suprantama�� uo yra visam gyvenimui, o patėvis gali būti net ir visai trumpam.

��Mamytė ir Ri�ardas�� gali būti, kad jie vėl gyvens drauge.

Mano vaikas linktelėjo. Susim�st�s kand�iojo lūp� ir nenuleido akių nuo pultelio mano rankoje.

��Ar d�iaugies dėl to, zuiki? Tai ne tik mamytės ir Ri�ardo reikalas. Tai ir tavo reikalas. A� noriu, kad tu�� na, ne�inau,�� kad pasakytum, jei tau dėl ko nors neramu. Juk a� tam ir esu, supranti? Visada gali su manimi pasikalbėti. Ar mamytė kalbėjosi su tavimi apie visus tuos reikalus? Apie tai, kaip bus toliau su Ri�ardu?

Vėl linktelėjimas.

��Jie stengsis, kad suveiktų, tėveli.

Jie stengsis, kad suveiktų.

Kai buvau vaikas, septynme�io kalboje �od�iai �stengtis, kad suveiktų� būdavo skirti suklerusiam traukinukui, padovanotam per gimtadienį, arba naujam konstruktoriui, gautam per Kalėdas. Mudu tylėdami vėl įjungėme televizorių.

Dabar, kai vaikas sako �suveikti�, jis kalba apie santuok�.

Gatvėje suriaumojo motociklai.

Pegė grį�o i� vestuvių.

Sidė nulipo �emyn vis dar vilkėdama �ali�j� suknel�. Mane ka�kas u�plūdo�� gal viltis, o gal tik nostalgija. Kad ir kaip, buvau patenkintas, jog ji �itos suknelės dar nei�metė.

Mudu i�ėjome į gatv�, kur burzgė tuzinas motociklų. Frakuoti vyrai ir vakarinėmis suknelėmis pasidabinusios moterys, ant vestuvinių apdarų apsivilk� odines striukes ir u�simauk�lin� �almus, i�did�iai apsi�erg� savo BMW, Nortonus, Harley ir Triumphus.

Nuotaka sėdėjo ant u�pakalinės D�imio motociklo sėdynės, o Pegė buvo manieringai įsitaisiusi vieninteliame palydos lop�yje. Motina i��vejojo j� lauk.

��Ar geros vestuvės?�� paklausė Sidė.

Pegė susijaudinusi ėmė tar�kėti:

��A� laikiau gėles ir ėjau u� Libertės, kai ji ėjo per santuokų sal�.

D�imis nusijuokė.

��aunuolė. Eik�, princese, pabu�iuok tėtį.

Mudu su Side kiek nesmagiai stebėjome, kaip apsikabina tėvas ir duktė. Pegės vaidmuo i�kilmėse buvo baigtas. Ji neva�iuos su laiming�ja porele į vestuvių puot� �Ton Up Cafė�. I� ten jaunaved�iai i�vyks į Manil� medaus mėnesio. D�imis pasisodino dukterį ant kelių veidu į save. Abudu �ypsojosi.

Priėjo Patas. Jis u�sidengė ausis nuo motociklų burzgesio.

��Na,�� i�tarė Sidė.�� Sveikinam.

��Taip,�� pritariau,�� Sveikinam.

D�imis tik vyptelėjo, ir nuva�iavo. Netikėjau savo akimis. D�imio motociklas nuriaumojo gatve su nuotaka jam u� nugaros ir dukterimi i� priekio. Girdėjosi, kaip nuotaka ir pamergė spiegia i� malonumo. Man dingtelėjo, kad tai vaiko pagrobimas. Pamaniau, kad jis pavogė Peg�.

��Ji turėtų būti su �almu,�� pasakė Sidė.�� inau, kad smagu, bet man tai nepatinka.

D�imis gatvės pabaigoje apsigr�ė ir grį�o pas mus: duktė kvatojo jo glėbyje, nuotakos suknelė plevėsavo jiems i� paskos. Motociklas atsistojo ant u�pakalinio rato ir visi trys riktelėjo i� baugaus pasitenkinimo, koks apima va�inėjantis �amerikieti�kais kalneliais�. D�imio motociklas su�vieg�s sustojo. Vestuvių svita plojo ir burzgino savuosius motociklus.

��Dar,�� papra�ė Pegė.

��Tik kartelį,�� pasakė D�imis.

��Daugiau jokių kartelių,�� nukirto Sidė keldama Peg� nuo motociklo.

��Mam!

D�imis demonstratyviai atsiduso.

��Ak jau ta Sidė.

��Pakaks,�� pasakiau jam.

Jaunikis pasi�iūrėjo į mane, �ypsena pranyko, ir a� supratau, kad dabar pirm� kart� per vis� dien� jis pasi�iūrėjo man tiesiai į akis.

��Pakaks?�� pakartojo.�� Pakaks, sakai? Kas tu toks, vyruti, kad sakytum man pakaks? Ji mano duktė.

��A� su ja gyvenu,�� at�oviau.

Jis nusiviepė.

��Aha, bet nebeilgai, ar ne?

Pa�velgiau į Sid�, o ji nusuko �vilgsnį. Vadinasi, savo eksvyrui papasakojo apie mudu. Ir įtariu, kad visas �itas laimės �ou�� teminės vestuvės, krūva draugų prie mūsų namų slenks�io, Evelo Nyvėlo30 numeris su Pege,�� buvo labiau skirtas ne dukteriai, o pirmajai �monai.

Mes galime atsispirti bet kokioms su senaisiais partneriais susijusioms pagundoms, i�skyrus nor� parodyti, kokie dabar esame laimingi.

��inau apie tave, Hari,�� parei�kė D�imis.�� Tu Pegei joks ne tėvas. Tu netgi savo sūnui ne tėvas, ar ne?

�vilgtelėjau į Pat�. Jis buvo u�sideng�s ausis. Ne�inau, dėl motociklų ar dėl D�imio.

I� prad�ių Lukas Mūras, dabar D�imis. Pasaulis buvo pilnas �monių, manan�ių, jog turi daugiau teisių į mano �mon� negu a�. Ir galbūt labiausiai mane įsiutino suvokimas, jog pats esu kaltas, kad jiems �itaip atrodo.

��Pliu�kis tu, D�imi. Visados buvai pliu�kis ir visados toks būsi. Ar tu myli savo dukterį? Ar esi geras tėvas? Tam neu�tenka vien tik pakviesti j� į savo paskutini�sias vestuves.

��Baikit judu!�� riktelėjo Sidė ir pastatė Peg� ant �emės. Ji ėmė stumti D�imį.�� Va�iuok, gerai? Va�iuok. Liberte, liepk jam va�iuoti.

Bet D�imis nė nekrustelėjo. Spinduliavo pasipiktinim�, tarsi jau ka�in kiek laiko būtų tvard�sis, ta�iau dabar nusprend�s i�kloti visk�, k� apie mane mano.

��Būsiu labai patenkintas, kai dingsi i� Pegės gyvenimo,�� tė�kė jis man.

Prisiki�au jam prie pat veido. U�uod�iau pigų �ampan� ir Calvin Klein.

��O tau atrodo, kad esi jos gyvenime, ar ne? Pasirodai, kai u�simanai, o paskui i�tisas savaites i� tav�s nė �inutės? Tai tu vadini buvimu vaiko gyvenime?

Sidė dabar jau rėkė:

��Va�iuok! Va�iuok!

Akies kampu�iu pama�iau, kad Pegė ir Patas traukiasi atatupsti. Susikib� u� rankų. Abu verkė. Pora sve�ių lipo nuo motociklų ir varstė mane reik�mingais �vilgsniais. Atmosfera kaito.

Ir tada Pegė suklupo ant �aligatvio kra�to, paleido Pato rank� ir parpuolė gatvėje.

Ir �ia pat j� kliudė automobilis.

Nuo smūgio ji apsisuko ir vėl trenkėsi į �aligatvį, o kojos taip ir liko dryksoti ant asfalto. Visas puo�nios suknelės priekis i�sipurvino. Vie�patie, ne, nereikia, nutvilkė mintis prisiminus, kaip Patas ketverių buvo prasiskėl�s galv� ir gulėjo tu��iame baseine. Stovėjau kaip suakmenėj�s, o Sidė puolė prie dukters. Ka�kas suklykė. Tada prie vaiko suklupusi Libertė nustūmė �alin Sid�. Seselė, prisiminiau. Ji seselė.

�vilgtelėjau į i�bly�kusį automobilio vairuotoj�. Jis buvo ma�daug mano am�iaus, bet kostiumuotas ir vairavo naujutėlaitį BMW. Jis neva�iavo greitai�� liau�ė palei nelygi� automobilių eil� ir ie�kojo vietos sustoti,�� bet, matyt, knebinėjo mobilųjį telefon�, nes tas tebebuvo jo rankoje ir pagreitintai grojo �U� mūsų jaunas dieneles�. Ne�iūrėjo į keli� taip atid�iai, kad būtų sugebėj�s i�silenkti mergaitės, staiga parpuolusios tiesiai prie�ais jo automobilį. Bamperyje nuo �aligatvio pusės buvo matyti nedidelis įdubimas.

Sidė klykė ir verkė bandydama apglėbti dukterį, Libertė viena ranka stūmė j� į �alį, o kita atsargiai laikė Peg�. D�imis buvo įsikirt�s į mane�� ne�inau, ar bandė mane patraukti i� kelio, ar norėjo u�vo�ti. O Libertė ka�kam ka�k� �aukė, tik a� nesupratau kam. Paskui suvokiau. Man pasirodė keista, kad i� visų �ia esan�ių Libertė pasirinko BMW vairuotoj�, kurio mobilusis vis grojo �U� mūsų jaunas dieneles�.

��Greit�j�,�� aukė ji.�� Kvieskit greit�j�!

Kas, ka�in, ten galėjo būti tokio svarbaus. �inutė nuo draugės, pamaniau. Jis toks pat kaip ir a�. Gyvendamas savo ma�ame svajų pasaulėlyje �eid�ia visus aplinkui.

Pegei lū�o koja.

�tai kas nutiko. Ir viskas. Tai �inoma, blogai�� viliuosi, kad nebeteks regėti vaiko, ken�ian�io tokį skausm�,�� bet mes sėdėjome greitosios pagalbos automobilio gale suvokdami, kad ji galėjo �ūti.

�Jaunos �akelės� lū�is, kaip pasakė gydytojas ligoninėje, rei�kia nevis� kaulo lū�į. I�orinė kaulo dalis liko nepa�eista, o lū�o viduje. Gydytojas paai�kino, kad taip kaulai lū�ta vaikams, nes jų kaulai labai lankstūs. Suaugusiųjų kaulai lū�ta perpus. Tik krestelėk juos kaip reikiant ir suaugusieji subyra į gabalus.

Pegei per�vietė galv�, nors ta ir nebuvo sutrenkta, ir ten nerado nieko bloga. Sugirdė vaistų nuo skausmo, sugipsavo ir pakabino koj� tarsi kokiame hamake, pritvirtintame prie lovos galo. Netrukus Pegė jau sėdėjo lovoje ir valdingai ap�iūrinėjo kitus vaikų palatos gyventojus.

�is atvejis buvo ne toks, kaip nelaimė su Patu. Jos gyvybei pavojus negrėsė. Bet man galvoje vis �mėk��iojo vaizdai, kai įvyksta kas nors baisaus, ir nuo to stingo kraujas.

Prie jos lovos sėdėjome penkiese. D�imis ir Libertė. Sidė ir Patas. Ir a�. Gėrėme bjauri� arbat� i� plastikinių puodelių, vis dar apspang� nuo �oko persimesdavome vos vienu kitu �od�iu. Apsi�od�iav� vieni su kitais gatvėje dabar drauge jautėmės gal kiek nesmagiai, nors, ko gero, visas emocijas buvo nustelb�s palengvėjimo jausmas. Kai prie lovos priėjo gydytojas, visi pa�okom nuo kėd�ių.

��Kurį laik� j� �ia dar palaikysime,�� prane�ė jis.�� Lū�is dabar suma�intas, tai yra lū�usio kaulo galai atstatyti į įprastin� padėtį, ir dabar reikia taip laikyti, kol gis.�� Jis paglostė Pegei galv�.�� Ar mėgsti �okti, panelyte?

��A� �oku labai gerai,�� atsakė Pegė.

��Na, tai netrukus vėl �oksi.

�alutiniu matymu pastebėjau, kaip D�imis �vilgtelėjo į laikrodį. Jiedviem su Liberte reikėjo spėti į lėktuv�. Kai gydytojas nuėjo, jaunikis ir nuotaka atsisveikino ir i�skubėjo į oro uost�. Likome mes trys.

Nesitraukėme nuo Pegės lovos iki pat vėlaus vakaro, kol Pegė u�migo. Sidė apglėbė Pat� ir mane, ir tai buvo savoti�kas �enklas, kad vis� dien� tramdyta įtampa atslūgsta.

Patyliukais, kad nepa�adintume Pegės ir jos palatos kaimynų, Sidė, Patas ir a� apsikabin� verkėme i� palengvėjimo.

Ir pirm� kart� per vis� savo gyvenim� a� nebegalėjau pasakyti, kur mano �eima baigiasi ir kur prasideda.

Dvide�imt septintas skyrius

Vis dėlto nuėjau pasimatyti su Kazumi.

Nepaisant visko, kas nutiko.

Ir kai ji telefonspyne atrakinusi paradines duris mane įleido, man dingtelėjo�� kaip �itaip galiu? Kaip galiu eiti pas �it� mergin�, kai Pegė ligoninėje? Ir jau ne pirm� kart� pagalvojau, k� apie mane būtų paman�s mano tėvas.

Bet a� �inojau, jog esu �ia tiesiog todėl, kad taip lengviau, negu nebūti �ia. Nuve�iau Pat� pas mo�iut�, kad jo netrikdytų paskutiniojo D�inos ir Ri�ardo susitaikymo scenos, o at�aukti vakarien� su Kazumi būtų buv� sunkiau�� vėl atsipra�inėjimai, vėl melas,�� negu tiesiog pavėlavus ateiti į pasimatym� su savo slaptu gyvenimu.

Ligoninėje niekuo nebegalėjau padėti. Kai pirminis �okas praėjo, Sidė atrodė netgi �iek tiek sutrikusi, kad j� lie�iu�� laikau apkabin�s, guod�iu, raminu. Lyg ir nederėtų taip, kai sve�ių kambaryje surikiuoti laukia pusiau sukrauti lagaminai. Esame pernelyg vienas nuo kito nutol�. Kokia i� man�s ligoninėje būtų buvusi nauda? Netgi u� rankos �monos negalėjau palaikyti.

Taigi atėjau pas Kazumi. Kopiau laiptais vis dar apduj�s dėl nelaimės ir lėkimo į ligonin�, apspang�s nuo ilgo laukimo valandų ir dar ilgesnio �liau�imo plentu iki mamos namų. Vis� dien� tupinėjau apie bėdon pakliuvusį vaik� ir niekuo negalėjau padėti. Bjaurus jausmas.

Kazumi palinkusi per turėklus �iūrėjo �emyn. Ir kai pama�iau j� toki�, ilgus juodus plaukus nusibraukusi� nuo besi�ypsan�io dailaus veido, man dingtelėjo, kad �itas vakaras mudviem turėtų būti nepaprastas. Ir kai ji mane pabu�iavo, jau buvau tuo tikras. Ji pasirengusi �engti paskutinį �ingsnį. Visi mano seni vestuviniai priesakai pripa�inti negaliojan�iais ir atmesti. Mudu netrukus per�engsime rib� ir dabar jau pasi�adėsime vienas kitam.

Viduje i� antrojo kambario liejosi violon�ele grie�iamos gamos. Kaimynė buvo namie, ta�iau Kazumi s�mokslininki�kai nusi�ypsojo.

��Bus kambaryje,�� pasakė.�� Jai reikia mokytis. Nebijok.

Stalas buvo padengtas dviem. Ypatinga vakarienė dviem�� ampano taurės, lininės servetėlės, prieblandoje �okanti sidabrinėje �vakidėje jau u�degtos baltos �vakės liepsnelė.

Man �irdis sutvink�iojo kaip kokia sena bepranykstanti mėlynė, kai pama�iau, kaip jos stengtasi.

��Kaip Patas? Kaip mama?

��Gerai.

Ji buvo manajame gyvenime. Pa�inojo mano sūnų ir mano motin�. Jie jai rūpėjo, jiems ji patiko. Kada nors, kai prabėgs keletas metų, jie j� galbūt pamils. Ir ji juos pamils. �inojau tai. Taip ir bus. Ji man artima. Ji jau priklauso visa kam. Na, ne visai viskam. Kaip ji buvo atskirta nuo Sidės, taip ir Sidė buvo atskirta nuo jos. Ir a� negalėjau Kazumi pasakoti apie Pegꠗ nebū�iau �inoj�s, nuo ko pradėti.

Stalo viduryje�� did�iulis prikaistuvis, kūpsantis ant savoti�kos dujinės viryklėlės. Ka�kas pana�aus į tai, kas naudojama i�kylose, jei esi gurmanas ir mėgsti �aunias vai�es gamtoje. Lėk�tėse gulėjo plonai supjaustyta jautiena, balti tofu luisteliai ir kalnai �vie�ių dar�ovių, kai kurios man net nepa�įstamos.

��Sukijaki,�� pasakiau.�� aunu.

Ji buvo patenkinta.

��Visiems vakarie�iams patinka sukijaki. Atsirado Japonijoje, kai imperatorius Meiji pradėjo valgyti mės�. Dvide�imto am�iaus prad�ioje. Iki tol�� tik �uvis.

��ito ne�inojau,�� prisipa�inau sėsdamasis.�� Nesu girdėj�s.

Pok�telėjo �ampanas, Kazumi pripylė taures.

��Kampai,�� pasakiau.

��Į sveikat�,�� palinkėjo ji.

Ji apėjo stal�, pabu�iavo mane į lūpas, o tada �ypsodamasi į �ir�kantį prikaistuvį įmetė kelis grie�inėlius jautienos, �iek tiek dar�ovių, u�pylė ka�kokio pada�o. Kaimynė liovėsi �irpinti gamas ir pradėjo grie�ti �Dain� be �od�ių�. Ir ta melodija, liūdna, rami, kupina am�iams prarastų dalykų nuojautos, tarsi kum�tis sugniau�ė man gerkl�.

��itas pada�as vadinasi vara�ita. Pagamintas i� sojų pada�o, sald�iųjų ry�ių vyno ir cukraus. �inai, k� reikia daryti toliau?

Ant stalo stovėjo pora lakuotų dubenėlių, o greta du kiau�iniai.

��Suplaksime kiau�inius ir da�ysime į juos mės� ir dar�oves,�� pasakiau stengdamasis nepasiduoti kakl� gniau�ian�iam kum��iui.

��Oho!�� ūktelėjo Kazumi.�� Supratau, tu tikras sukijaki �inovas.

Ir a� kai k� supratau. Kaip �aibas �vystelėjo suvokimas, kad manoji svajonė niekados nei�sipildys, nei�sipildys nė per milijon� metų. Turėjau svajon� visk� pradėti i� naujo�� pabėgti su Kazumi, drauge pasiimti vaik�. �tai ko norėjau. Ne vien naujos moters. Ne vien to. Sulipdyti pasaulį ir susigr��inti �eim�. Naujos �monos. Naujo gyvenimo.

Nė ne�inau, kur būtume keliav�. Į Airijos vakarus. Į Pary�ių. Gal būtų pakak� ir kokio kito �iaurinio Londono kampelio. Gal ir Primrous Hilas būtų buv�s pakankamai atokus. Bet kur. Būtume i�keliav�. Mano svajonėse mes jau buvome pasireng� kelionei.

Dabar supratau, kad �ita svajonė niekada nei�sipildys. Ne dėl Kazumi kaltės. Dėl to, kad būtų tek� mokėti pernelyg brangiai. Kad galė�iau pradėti i� naujo, būtų tek� atsisakyti pernelyg daug to, kas brangu, būtų tek� i�mesti pernelyg daug gyvenimo.

Maniau, kad viena tėra svarbu�� mano jausmai jai. Meilė, susi�avėjimas�� vadinkit, kaip norit.

Bet yra ne taip.

Svarbu ir kita.

�inau, kad galėjau pasielgti kaip daugelis. Galėjau stengtis, kad Sidė būtų pusėtinai laiminga, ir nepalikti Kazumi, �iai irgi suteikdamas �iek tiek laimės. Įvairiausiais būdais jas abi mulkinti. Ir galbūt i�lip�iau i� viso to sausas meluodamas per akis visiems, meluodamas Sidei, meluodamas Kazumi, o daugiausia meluodamas sau�� sakydamas sau, kad nuo�ird�iai myliu jas abi. Kaip tik a� moku.

Bet pabandyk mylėti dvi moteris ir viskas baigsis tuo, kad nemylėsi nei vienos. Tik jau ne taip, kaip jos reikalauja.

Pabandyk mylėti dvi ir tikrai taip nutiks�� perply�i per pus�.

Reikia akmens �irdį turėti, kad įstengtum gyventi tokį dvigub� gyvenim�. Ir ne tik tu, bet ir ji. Toji kita moteris. �inojau, kad Kazumi nesukurta tokiam gyvenimui. �inojau, kad Kazumi ne i� tokio molio, kad galėtų būti mano meilu�ė. Nebuvo ji tokia �alta, tokia sena, tokia tvirta. Visos tos savybės, dėl kurių j� mylėjau, buvo būtent tos prie�astys, dėl kurių ji nebūtų buvusi ta antroji. Jos �irdis buvo pati geriausia, pati �velniausia visame pasaulyje. Vis dar taip maniau. Net ir dabar.

Galų gale a� puikiai j� pa�įstu. Matau joje savo atspind�ius, na, bent jau geriausius bruo�us. Ji tiki, i� visos �irdies tiki, jog gali atrasti meil�, pakeisian�i� jos pasaulį. Ir turbūt ji teisi. Bet dabar suvokiau, kad su manimi ji tokios meilės neras.

Su �ia moterimi turėjo būti viskas arba nieko. �tai u� k� j� mylėjau�� dabar jau galiu �itaip sakyti. Mylėjau j�. Ta�iau ji nesukurta meilės nuotykiui. Visais kitais po�iūriais ji tobula, bet �iam vaidmeniui netinka. Ji�� romantikė. Sakykite, k� norite, apie �ias svajingas sielas, apie suirut� ir pra�ūtį, kuri� sėja romantikai, ta�iau vienos jų savybės niekas negalėtų paneigti. Jie niekados nesitaiksto su antr�ja vieta.

��Kazumi.

A� atsistojau.

Jos veidas apsiblausė.

��Kas negerai�� kiau�inis? Nemėgsti �alio kiau�inio?

Atsargiai pasta�iau taur� su �ampanu ant stalo.

��alias kiau�inis skanu. A� tik... a� negaliu. A� labai labai atsipra�au. A� eisiu.

Ji linktelėjo. Ma�iau, kaip bando visk� suvokti, kaip vis labiau pyksta.

��Tada eik. Dro�k pas savo �mon�.

��Atsipra�au.

Ji �iupo �vakid� ir sviedė į mane�� laukinis judesys, nuo kurio �vakidė praskriejo man pro galv�, o ant staltiesės pasiliejo baltas �vakės va�kas. Įsiutusi ji ėmė kum��iais ta�kyti mudviejų ypating�j� vakarien�, visk� dau�yti. Taurės ir dar�ovės, sidabriniai stalo įrankiai ir lazdelės, dailios servetėlės apta�kytos sojų pada�u. Ant stalo, ant �emės. Ypatingosios vakarienės produktai sudrib� prie mano kojų. Viskas sugadinta.

Kazumi nukorusi galv�. Plaukai kaip ilgas juodas �ydas.

��Kazumi.

��Keliauk namo.

I�ėjau, palikau j�. Svylan�ios jautienos kvapas ore, per sienas besiskverbiantys kaimynės violon�elės garsai, o mano pilve �ampanas, kurio nenorėjau.

Nelengva j� palikti. Bet juk galų gale Sidė turi daugiau teisių į mane. Sidė turi prana�um�� su ja mano namai.

Kad ir kas būtų toliau, a� privalau būti su savo �mona.

Net jeigu mudviem teliko viena�� i�tarti sudie.

Sidė vis dar budėjo ligoninėje.

Pegė ligoninės lovoje atrodė visai ma�ytė, jos sugipsuota koja buvo pridengta savoti�ku apsauginiu u�dangalu, papilkėj�s veidelis per miegus raukėsi. Ji miegojo sėdom, galv� nusvarinusi į �on�, tarsi būtų k� tik u�snūdusi.

I� prad�ių Sidės nepama�iau. Paskui radau kitapus lovos miegan�i� ant grindų, įsisupusi� į por� mėlynų ligoninės antklod�ių. Buvo jau po vidurnak�io. Kai pasilenkiau prie jos, Sidė pakirdo.

��Ji buvo pabudusi. I� skausmo. Jai ka�ko suleido, ir dabar ji u�migo. Seselė sakė, kad miegos iki ryto.�� Abudu �iūrėjome į miegantį vaik�. Pegė nejudėjo.�� Iki tol nieko neturėtų nutikti. �inai, nieko nelieka. Laukti.

��Side, parva�iuok trumpam namo.

��Ne, nepaliksiu jos.

��Va�iuojam namo. Palįsi po du�u. Numigsi. Savo lovoje. I�gersi arbatos, gal sumu�tinį suvalgysi. Va�iuojam. Ryt būsi stipresnė.

Ji pavargusi �yptelėjo, paglostė man rank�.

��A�iū, Hari, kad tu su manimi,�� padėkojo ji, o a� pajutau, kaip nukaitau i� gėdos.

��Ir tu buvai su manimi,�� pasakiau.�� Kai Patas susi�eidė. Prisimeni?

Tai buvo beveik prie� trejus metus. Man ir dabar akyse stovėjo vaizdas, kaip mano vaikas krenta į tu��i� basein�, ir dabar ma�iau, kaip aplink jo �viesius plaukelius ple�iasi tamsi kraujo aureolė. T� kart� pasimokiau. T� kart� supratau, kad �itas pasaulis gali i� tav�s atimti vaik�. O Sidė buvo su manimi. D�in� Japonijoje stengėsi susigr��inti gyvenim�, atrasti sav�jį A�, gal ie�kojo meilės ar veikė dar kokį velni�, o a� �ia nieko neturėjau. Tik tėvus, kurie visados buvo �alia. Ir Sid�, kuri galėjo būti kur nors kitur. Kur nors, kur daug lengviau.

��Dabar atrodo, kad labai seniai,�� pasakė Sidė.

��Va�iuojam namo, Side. Tik kelioms valandoms. Tu juk vis� dien� ant kojų.

Ta�iau ji būtinai norėjo man ka�k� pasakyti.

��A� �inau, Hari, kad tu nori būti laisvas.

��Ne dabar. Nekalbėkim apie tai. Būk gera.

��Ne, paklausyk. �inau, kad tu nori būti laisvas. Nes visi vyrai nori būti laisvi, o tu nori labiau u� kitus. Gal kad toks jaunas tapai tėvu, vyru. O kai esi toks jaunas, viskas nesiseka. Gerai ne�inau, kodėl tu taip labai nori. Bet �inau, kad svajoji apie laisvꠗ svarstai, kaip būtų, jei nebūtų nei �monos, nei vaikų, nei atsakomybės. Bet kas nutiktų, jei būtum laisvas, Hari? Ar �inai?

��Va�iuojam namo.

Ji pergalingai nusi�ypsojo.

��O a� �inau, Hari. �inau. �inau, kas nutiktų, jei būtum laisvas.

��Side...

��Paklausyk. �tai kas tau nutiktų, jei būtum laisvas, Hari. Sutiktum koki� mergin�, koki� nors jaun� gra�uol�, ir įsimylėtum iki ausų. Pamestum dėl jos galv�. Ir viskas baigtųsi ma�daug taip pat, kaip su manimi, kaip buvo su D�in�, kaip baigėsi visoms moterims, kurias mylėjai. Negi nesupranti, Hari? Jei sugebi k� nors mylėti, niekados nebūsi visi�kai laisvas. Negali būti. Tu tai paaukoji. Paaukoji savo laisv�. U� �į t� geresnio.

Paėmiau jos palt� ir padėjau apsirengti. Abudu su�iurome į miegantį vaik�� nė vienam nesinorėjo jo palikti.

Bly�kus Pegės veidelis baltame pagalvės fone, rodos, visai i�nyko.

��Viskas ne tam, kad pakliūtum į sp�stus, Hari,�� pasakė Sidė.�� Santuoka, vestuvinis �iedas, a� ir Pegė. �inau, kad būtent taip jautiesi, ta�iau taip būti neturėjo. Tu ir a�� ne tam, kad jaustumeis pagautas, Hari.

��Va�iuojam namo, gerai?

��Tam, kad būtum laisvas.

Gulėjau tamsoje savo lovoje ir klausiausi �niok��ian�io du�o, paskui jos �ingsnių į sve�ių kambarį. Tik tada supratau, kad ji atėjo į mudviejų miegam�jį, kai i�vydau stovin�i� prie lovos. Juodi plaukai drėgni ir �vilgantys, ilgos kojos nuogos ir kiek pa�iurpusios nuo nakties vėsos. Ir ta pati �alia suknelė.

��Ji vis dar tinka, Hari,�� pasakė Sidė ir staiga atsidūrė mano glėby. Ir tada, kaip da�niausiai nutinka, kai prie slenks�io stovi liga ar mirtis, kai, suvok�s, ko gali netekti, pajunti neapsakom� gyvenimo alkį, mudu mylėjomės kaip nykstan�ios rū�ies būtybės.

I� tiesų tėra dvi sekso rū�ys. Nesantuokinis ir santuokinis. Trok�tamas ir i� pareigos. Aistringas ir i� u�uojautos. Kar�tas ir be entuziazmo. Dulkinimasis ir mylėjimasis.

Paprastai, atėjus laikui, vienos rū�ies netenki dėl kitos. Taip jau nutinka. Bet visados gali t� pirm�j� rū�į susigr��inti.

Kaip mano mama sako.

Tereikia i� naujo įsimylėti.

Dvide�imt a�tuntas skyrius

Primrous Hile i�tarėme vienas kitam sudie.

Nebū�iau labai stebėj�sis, jei ji nebūtų panorusi su manimi kalbėtis. Ta�iau Kazumi savy turėjo ka�ko�� lyg ir kilnaus etiketo paisymo, galbūt tai japonų bruo�as,�� kas leido jai ateiti ir �į sykį.

Buvo viena i� tų vaiskių �viesių vasaros dienų, kai Londonas tiesiog nu�vinta. Nuo Primrous Hilo matei vis� miest�, ta�iau tykus transporto ū�esys atrodė labai labai tolimas. Realus pasaulis atsitraukė. Bet a� �inojau, kad jis artėja.

Dar buvo labai anksti. Aplinkui zujo �unys ir bėgiotojai, �monės skubėjo į darb� su kapucino puodeliais rankose, ir �ibintai, tie senoviniai ka�kokį kit� prarast� miest� primenantys �ibintai, vis dar blausiai �vietė Primrous Hil� u�liejusioje ryto �viesoje.

��Liksi �ia ar grį�i į Japonij�?

��Negali man�s �ito klausti. Neturi teisės �ito klausti.

��Atsipra�au.

��Baik �itai kartoti. Nesakyk to daugiau. Pra�au.

Ji ka�k� man i�tiesė. Nuotrauk�, kai mudu fotografavomės laikydami aparat� i�tiestoje rankoje. Juokėmės taip, tarsi niekas niekada nesibaigs.

��Manydavau, kad jeigu k� nors nufotografuoji, tai jau niekuomet jo ir neprarasi,�� pasakė Kazumi.�� O dabar man atrodo kitaip. Mūsų nuotraukos mums parodo tai, k� praradome.

��Mudu neprarandame vienas kito,�� pasakiau.�� Kai du �monės domisi vienas kitu, jie vienas kito nepraranda.

��Kvaila,�� susierzino ji. Nesusivald�s �yptelėjau. Ji visados kalb� i�kreipdavo kaip tik tiek, kad kalba pasidarytų ypatinga.�� Visi�kai kvaila.

Papur�iau galv�.

��Tu visados man būsi svarbi, Kazumi. Visados man rūpėsi. Rūpėsi ir tada, kai būsi su kitu vyru. Kaip gali du �monės, mylėj� vienas kit�, visi�kai vienas kit� prarasti?

��Ne�inau,�� pasakė Kazumi.�� Negaliu paai�kinti, bet taip ir būna.

��A� nenoriu, kad pranyktum i� mano gyvenimo.

��Ir a� nenoriu.

��Pasaulyje keturi milijardai �monių, o man rūpi saujelė. Kurioje esi ir tu. Tu ypa�. Todėl nekalbėk taip, tarsi mes vienas kito netenkame.

��Gerai, Hari.

��Am�iams drauge?

Ji nusi�ypsojo.

��Am�iams drauge, Hari.

��Iki, Kazumi.

��Iki.

�iūrėjau, kaip ji nuo Primrous Hilo leid�iasi vienu i� tų keistų takelių, besikry�iuojan�ių po vis� park� ir nubėgan�ių visi�kai skirtingomis kryptimis, tarsi, keliaudamas per savo gyvenim�, būtum priverstas rinktis, kur sukti.

�iūrėjau tol, kol ji pranyko. �inojau, kad niekados nepaliausiu svarstyti, kaip ka�in būtų buv�, jei mudu būtume lik� drauge, niekados nenustosiu apie j� galvoj�s ir mat�sis su ja sapnuose.

Ir vos tik ji i�ėjo i� parko ir galiausiai pranyko i� mano horizonto, ka�kas įvyko. Galėjau tai nujausti. Tarsi visame Primrous Hile būtų u�gesusios �viesos.

Daugiau jos niekados nebema�iau.

Mama u�simovė Dolės Parton peruk� ir i�siruo�ė apsipirkti.

Nedidelė parduotuvėlė kaimynystėje, kur ji i�tisus de�imtme�ius pirkosi sau maist�, neseniai u�sidarė, nes savininkas i�ėjo į pensij�, ir dabar jai reikėjo keliauti į ka�i kur esantį mil�ini�k� prekybos centr�. Ties� sakant, mamai prekybos centrai patiko labiau�� Kur kas didesnis pasirinkimas, mielasis�,�� ta�iau autobusas ten kaip ir neva�inėjo, todėl kart� per savait� mudu su Patu ve�davomės j� automobiliu.

Pasukome savo ve�imėlį į �vie�ios mėsos skyrių ir staiga susidūrėme su senuku, ne�inu vieni�a ka�ių ėdalo skardinėle savo rezginėje. Nukar�s i�vėp�s smakras buvo ap�ėl�s trijų dienų senumo �eriais, o megztinis atrodė taip, tarsi i� jo būtų mitusi nemenka kand�ių �eimyna. Kai apglos�iau ap�epusį seneliuk�, supratau, kad pa�įstu jį.

��Elizabeta!�� ūktelėjo jis.

Tai buvo Teksas, nors �iandien jis buvo kur kas pana�esnis į Grehem�.

Mama į savo �vilgantį, ir taip jau netu��i� ve�imėlį abejingai įsimetė natūralaus kumpio gabal�.

��O, labas.�� Ji nesiteikė jo pavadinti kauboji�ku vardu, nei, ties� sakant, apskritai vardu.�� Kaip �okiai?

Teksas vyptelėj�s atsiduso ir pasitrynė �launį.

��Man įskilo �launikaulis, Liza. Per �Harvudo tryptinį� Vikforde. �okius kuriam laikui teko atidėti.

Jis spoksojo į mano mam� taip, tarsi �i būtų D�oana Kolins pa�iame �ydėjime. Ir tikrai�� mama atrodė puikiai.

Ne tik dėl �viesių kantri-vesterno plaukų kupetos ar dėl to, kad numetė svorio. Dabar mano mama skleidė pasitikėjim� savimi, sunkiai įgyt� vidin� jėg�, nuo kurios jos akyse radosi niekados nematytas spindesys. Kad j� be jokių ceremonij� pametė �itas senukas, tebuvo smulkmena. Ji i�gyveno kur kas �iauresnių likimo smūgių.

��O tu atrodai... gra�iai,�� pasakė Teksas.

��A�iū.�� Mama mandagiai nusi�ypsojo. �velgė į suvytusį seneliuk� tarsi abejodama, ar jį pa�įsta.�� Malonu buvo susitikti.�� Ji grį�telėjo į mane ir Pat�.�� Va�iuojam, berniukai.

��Gal... gal kada drauge i�gertume arbatos,�� i�mik�iojo Teksas.�� Jei turėtum laiko.

Mama apsimetė, kad nei�girdo. Taip ir palikome Grehem� ir jo vieni�� ka�ių ėdalo skardinėl� prie mėsos �aldytuvo.

��Galėtum su juo i�gerti arbatos,�� pasakiau mamai, nors �irdy d�iūgavau, kaip ji tam pasipūtėliui aplau�ė ragus.�� Jis�� nepiktybi�kas pagyven�s �mogelis.

��Bet jis ne mano �mogelis, Hari. Trumpam buvau tai pamir�usi. Paskui prisiminiau. Man yra tik vienas vyras. Ir taip bus visados.

Mudu su Patu stengėmės neatsilikti, kai �viesiaplaukė mamos galva lingavo kasų link. Ir man dingtelėjo: Dolė Parton būtų did�iavusis mano mama. Kad ir koki� baisi� operacij� ji i�tvėrė, ka�kas joje buvo nepajudinama.

Bei�va�iuodami i� stovėjimo aik�telės, lietaus dulksnoje pamatėme autobuso belaukiantį Teks�. Nebepasiūliau jo pavė�ėti.

Mama abejingai �iūrėjo tiesiai į jį, ir man net dingtelėjo, kad ji tuoj parodys pir�t�. �inojau, kad ji per daug mandagi, kad taip padarytų. Bet jeigu Grehemui, dar �inomam Tekso vardu, būtų parod�iusi pir�t�, tai nebūtų buv�s didysis pir�tas.

Tai būtų buv�s gretimas pir�tas, de�inės rankos bevardis, tas, ant kurio ji iki �iol mūvi vestuvinį �ied�.

Prie mamos namo jau laukė trys moterys. Viena i� jų įkopusi į penkt� de�imtį, o kitos dvi jaunesnės u� mane. Visos atrodė taip, tarsi jas būtų u�gulusi viso pasaulio na�ta.

Mama suleido mus visus į vidų. Ir be mamos paai�kinimo supratau, kad �ia vienos i� tų moterų, kurias mama konsultuoja dėl krūties vė�io. Moterys su Patu suėjo į svetain�, o mudu su mama�� virti arbatos. Girdėjosi, kaip moterys nusijuokė i� ka�ko, k� pasakė mano berniukas. Atrodė, kad seniai besijuokė.

��Matai t� jaun� moteri�k�, Hari? Jai darė toki� pa�i� operacij� kaip man. Irgi pa�alino krūtį. Dabar bijo į save pasi�iūrėti. Gali įsivaizduoti? Bijo veidrod�io. Negalima leistis, kad taip būtų. Negalima bijoti pasi�iūrėti į save. Jos gali pasikalbėti su manimi. Nes jų �eimos�� jų vyrai, dukterys, sūnūs,�� jie nori būti nuraminti. Jie nenori tiesos�� jie nori nuraminimo. O man�s joms raminti nereikia. Ir �alia man�s joms nereikia gėdytis. Nes a� tokia pati. Ir ko gi �ia gėdytis? Nėra jau taip blogai. Joms drovu. A� vyresnė u� jas, Hari, ir stipresnė negu anks�iau. Tai suteikė man stiprybės. Tai suteikė man lyg ir ka�kokios jėgos. A� nebebijau �io pasaulio. �itos mergaitės�� inau, kad turiu sakyti moterys, bet man jos mergaitės,�� jos negali savo vyrams pasisakyti, kaip jau�iasi. Tai normalu. Nėra tokio dalyko kaip nekomplikuotas gyvenimas. Dabar tai suprantu. Mylėjau tavo tėtį labiau u� patį gyvenim�. Bet nėra reikalo visko pasakoti �mogui, su kuriuo esi susituok�s. Ir nėra �ia nieko gėdinga.

��Bet galbūt jų vyrai suprastų,�� pasakiau.�� Juk reikia stengtis suprasti vienas kit�, ar ne? Ir jeigu jie i� tiesų jas myli, galbūt jie suprastų.

��Galbūt,�� pasakė mama.�� Jeigu i� tiesų myli.

��Ar galiu paklausti? Apie tave ir tėtį?

��Klausk.

��Ar tai kei�iasi? Turiu omeny, laikui einant. Ar turė�iau laukti, kad mano santuoka pasidarys kitokia, negu buvo i� prad�ių?

Mama nusi�ypsojo.

��Vis� laik� kei�iasi, niekada nepaliauja keistis. Kai esi jaunas, sakai�� Myliu tave, nes man tav�s reikia. Kai esi senas�� Man reikia tav�s, nes a� tave myliu. Didelis skirtumas. Ir a� nesakau, kad viena geriau u� kita, nors antruoju atveju paprastai trunka �iek tiek ilgiau. Bet niekados nesiliauji mylėj�s vienas kit�, Hari. Niekados, jeigu tai tikra.�� Ji suėmė mano rankas.�� Paklausyk, Hari. Pasikalbėk su ja, jeigu tau maga. Pasikalbėk su Side. Pasakyk jai, kas buvo. Pasikalbėk su savo �mona, jei manai, kad tai padės.

��Ne�inau, ar galiu. Matai, norėjau, kad ji manimi did�iuotųsi, mama. Taip, kaip tu did�iavaisi tė�iu.�� Spustelėjau jos rankas.�� Noriu, kad ir tu manimi did�iuotumeisi.

��A� jau tavimi did�iuojuosi,�� pasakė mane mama.

Pegė grį�o namo. Gipsas mirgėjo visos palatos vaikų para�ais. Turės praeiti dar kiek laiko, kol ji vėl galės eiti į mokykl�. Vis dėlto koja gijo, ir mes t� vakar� sugulėme apsilp� i� palengvėjimo. Pegė sveiko. Ir ka�kokiu būdu, ko negalė�iau niekaip paai�kinti, sveikau ir a�.

��Side, turiu tau kai k� pasakyti.

��Nereikia man nieko sakyti. Kaip ir a� neturiu ko tau pasakyti apie Luk�. Nes nėra ko sakyti.

��Bet a� noriu kai k� pasakyti. Apie tai, kas nutiko. Kaip mudu buvome kuriam laikui prarad� vienas kit�.

��Nereikia nieko sakyti. Tiesiog pailsink akis.�� mona tamsoje palietė mano rank�.�� Dabar tu namie.

Dvide�imt devintas skyrius

Gyvenimas laiko įkaitais visus, kuriuos mylime.

�tai kodėl mano �monai taip sunku, Pegei grį�us namo. Kai jau kart� matei savo vaik� ligoninėje, niekados nebesi visi�kai laisvas. Nebesi toks laisvas, koks buvai anks�iau, nebesi, kai su�inojai, k� rei�kia mylėti sergantį vaik�, kai suvokei, kaip tai gali būti sunku. Nes niekados nebesi laisvas nuo baimės, kad tai vėl gali nutikti, ir kit� kart� gali būti dar blogiau.

O rūpestį kėlė ne vien duktė. Vėlyvi vakariniai skambu�iai i� Teksaso, kur Sidės seserys nerimavo dėl motinos: j� surado klaid�iojan�i� po stovėjimo aik�tel� Hiustono centre su �Vėjo nublok�tų� DVD rankose, be pinigų ir neprisimenan�i�, kaip �ia atsirado. �Pana�u į senatvinės ligos prad�i��,�� pasakė mano mama, ir tai buvo baisu. Dar vienas rūpestis mano �monai.

Todėl kai vien� vakar� i�jungėme �vies�, ir Sidė tingiai tarstelėjo, kad nebuvo mėnesinių, a� pamaniau sau�� nuo įtampos.

Įtampa i�darinėja kuo keis�iausius dalykėlius su �mogaus kūnu.

Ir kai �mona kit� ryt� vos pabudusi nulėkė į voni� ir ėmė �iauk�ioti, nors nieko nei�vėmė, pamaniau�� varg�elė. Be proto nerimauja dėl dukters, o dabar ir dėl motinos.

Ir netgi stovėdamas prie vonios durų, klausydamasis, kaip �mona bando i�sivemti, net ir tada vis dar nesupratau. Vis dar nesupratau, kad vėl viskas vyksta i� naujo.

Geriausia, kas gali būti pasaulyje.

Buvau jau t� daik�iuk� mat�s.

Ties� sakant, kai D�in� pirm� kart� su�inojo atsirasiant Pat�, ma�iau jų tuzinus. Nieko ypatinga. Balta plastikinė juostelė. Atrodo taip, lyg jai ka�ko trūktų,�� tarsi dantų �epetukas be �erelių.

Paėmiau nė�tumo test�. Buvo neįtikėtinai lengvas. Kaip ir mano galva.

Ant juostelės du ma�y�iai langiukai. Viename, apvaliajame langiuke buvo plonytė mėlyna linija. O kitame, sta�iakampiame langiuke�� ka�kokiu būdu supratau, kad �ia tas svarbusis langiukas, lemiamas langiukas, kuris pakeis visk�,�� buvo dar viena plona mėlyna linija.

Ir pagaliau a� supratau. Ne tik dėl i�nykusių mėnesinių ir pykinimo, o dėl visko. Galų gale suvokiau. Supratau, kodėl turiu likti ir kodėl liksiu visiems laikams.

Ir tada veikiau pajutau, o ne i�girdau, kaip vonios tarpdury atsirado Sidė. Ji ir juokėsi, ir verkė�� įtariu, kad tai standartinė reakcija,�� luostydamasi akis mar�kinėlių rankove.

��Ar tu nieko prie�?�� paklausė ji.

Apkabinau j�.

��A� ne tik nieko prie�. Tai puiku. Geriausia, kas gali būti.

Tada mano �mona pasi�iūrėjo į mane ir nusi�ypsojo. Ir, ko gero, antr� kart� gyvenime a� supratau, kodėl a� gyvenu.

��Palauk, palauk,�� pasakė Eimonas.�� Tu lieki su �mona dėl ka�kokio �unsnukio su BMW? Ar teisingai a� supratau?

��A� taip nesakiau.

��Tu pasakei, kad ta nelaimė visk� pakeitė. Kad ji krovėsi daiktus prie� tam įvykstant. Ji norėjo tave palikti, Hari, o tu buvai pasireng�s visk� pradėti i� prad�ių su kita moterimi.

Ar mudu su Side būtume i�siskyr�, jei Pegei nebūtų nutikusi ta nelaimė? Ties� sakant, ne�inau, kas mus būtų sustabd�s.

�tai kaip viskas trapu, plona, painu ir gle�na kaip voratinklis, kruop��iai sumegzta, bet u�tenka kelių �iaurių atsitiktinių smūgių, kad suply�tų. Mano tėvų santuoka, atrodo, buvo i� patvaresnės med�iagos. Mano mama ir tėtis nuo�ird�iai tikėjo, kad su niekuo kitu jie nebūtų laimingi. A� �inojau, kad man tai netinka. Bū�iau galėj�s būti laimingas su Kazumi. O Kazumi gali atrasti t� visų ie�kom� �mogi�k� ry�į su kokiu nors kitu vyru. Kaip ir Sidė gali sutikti kit� �mogų, kuris j� mylėtų. Ir tai nerei�kia, kad mano santykiai su �mona niekų verti. Kai kada, suvok�, kad i�gyventume vienas be kito, dar labiau vertiname tai, k� turime. Mes drauge, nes pasirinkome būti drauge.

Pasirinkimų kupiname pasaulyje pasirinkome vienas kit�.

��Vaikas,�� paai�kinau Eimonui.�� tai kas i� tiesų vėl mudu suvedė krūvon. Vaikas, kurį mudu turėsime. Būsime tikra �eima. O gal jau ir esame.

Neatrodė, kad jį įtikinau. Jam i� man�s reikėjo tikrumo, gele�inių garantijų, kad meilė bus am�ina, o santuoka patvari.

Bet, kaip sako mano mama, jei, vaikeli, nori garantijos, nusipirk skrudintuv�.

��Paklausyk, Eimonai, ta prie�astis, kodėl likau su �mona, paprasta. A� su ja, nes j� myliu.

��Taip, kaip mylėjai Kazumi? Ar kitaip? Kitokia meile ar visi�kai tokia pa�ia meile? Man reikia �inoti. O kas, Hari, jei viskas būtų kitaip? Jei būtum permiegoj�s su Kazumi Airijoje? Ir nebūtum miegoj�s su savo �mona, kai grį�ai į London�? Kas�� ir tai svarbiausia�� kas, jei kita moteris būtų toji, kuri ne�ioja tavo vaik�?

��Na, tada...

Negalėjau atsakyti.

Kartais tiesiog geriausia nekreipti dėmesio į t� chaos�, kuris tyko u� laukujų durų.

Visos tos moterys, kurias galėjau mylėti, visi tie kiti gyvenimai, kuriuos galėjau gyventi, visi vaikai, kurie laukė, kada gims,�� tiesiog negalvojau apie tai �iandien.

�iaip ar taip, a� ved�s vyras.

Kraujospūdis nukrito. Hipertonija traukėsi. Kraujo tiekimas į mano smegenis artimiausiu laiku neturėtų nutrūkti.

Geros naujienos, pamaniau. Noriu matyti, kaip auga �itas vaikas. Dar noriu pasitrinti aplink, kol �itas gimsiantis vaikelis ims manyti, kad a�� senas kvailys, nieko nei�manantis apie gyvenim�. Noriu pagyventi, iki mano jauniausias vaikas suaugs. �tai koks dabar mano planas. �tai koks mano naujas tikslas.

Kuo toliau, tuo man labiau atrodė, kad tai apskritai vienintelis dėmesio vertas tikslas.

� 135 ir 75,�� prane�ė gydytoja.�� Neblogai. Visai neblogai. Svoris ma�ėja... Nerūkote... Mank�tinatės?

��Trisde�imt minu�ių pratimų �irdies ir kraujagyslių veiklai skatinti, triskart per savait�.

��Ma�daug tiek ir reikia. Nepersistenkite. �iais laikais treniruokliai pribaigia tiek pat vidutinio am�iaus vyrų kaip vė�ys ir �irdies ligos. Kiek druskos vartojate?

��Nė i� tolo.

��Kofeinas?

��Na, sunku atsisakyti kapucino. Bet gerokai apma�inau.

��Kartais tenka atsisakyti to, k� mylime, kad i�moktume vertinti tai, ko mums reikia.

Prie� mane i�kilo mano �monos veidas. Juodi kini�ku stiliumi nukirpti plaukai, pla�iai įstatytos rudos akys ir plati �ypsena, vos į�iūrimos juoko rauk�lelės, kurių po truputį atsiranda aplink ma�� daili� burn�. Toks pa�įstamas, toks mylimas veidas.

��O jeigu tai tas pats? Kas, jeigu suvokiame, kad tai, k� mylime, yra tai, ko mums reikia?

Gydytoja �ypsodamasi susirinko kraujospūd�io matuoklį.

��Tada jums man�s nebereikia,�� pasakė ji.

Mudu su Pege įėjome pro paauksuotas prekybos centro duris ir i� karto patekome į įvairiausių kvapų debesį. Parduotuvėje bangavo minios �monių ir mudu instinktyviai susikibome u� rankų.

��Hari, �iūrėk�� veltui daro manikiūr�! Nulakuoja nagu�ius ir visai nereikia mokėti!

��Gal vėliau, zuiki.

Eskalatoriumi pakilome į vaikų ir kūdikių skyrių.

Kaip viskas pasikeitė nuo ano karto, kai pirm�kart tapau tėvu. O gal mudu su D�in� neturėjome tiek pinigų, kad visk� pirkinėtume. Ta�iau daugybė daiktų man buvo visi�kai nauji.

Kūdikio �okynė�� t� pa�inau ir labai ry�kiai prisiminiau, kaip Patas, tarsi koks ma�as bedantis Buda, �okinėdavo auk�tyn �emyn ir i� malonumo rodydavo dantenas. Bet juostos ant lovytės turėklų, kad vaikas jų negrau�tų,�� kada �itos atsirado? Ir automobilinė �aislų dė�ė�� aislai ir dabar i�mėtomi po vis� u�pakalin� sėdyn�? Tik pa�iūrėkit į visus kitus reikmenis�� gamtos garsų lop�inė kūdikiui (groja keturis malonius garsus, kad vaikas nurimtų ir u�migtų), vonelės įdėklas (mink�tas kokono formos plaustelis, kad kūdikio galvelė būtų vir� vandens, o kūnelis saugiai plūduriuotų pavir�iuje).

Ir akių apsauga nuo �ampūno�� apsauginiai akinukai trenkant galv�. Va �ia tai gudru, va �ia tai i�radimas. Patui būtų pravert� tokie. O pa�iūrėkit į �it�� seilinukas dubenėlis, kad vaikas valgydamas neapsilietų. Dvide�imt pirmojo am�iaus vaikas net nesidrabstys aplink maistu.

��Pege, k� jie dar sugalvos? Pege?

Ir tada pama�iau, kad jos nėra.

Baimė nutvilkė kar�ta banga.

Apie�kojau vis� vaikų skyrių, bet Pegės neradau. Pagalvojau apie jos tėv�, kuris i�va�iavo medaus mėnesio ir nebegrį�o, kuris įskaudino Pegei �irdel�, nes persikraustė gyventi į Manil�� vėl ie�koti laimės tolimame pasaulio kra�te, pametus vaik� kaip koki� bevilti�k� skol�.

D�imis vėl metė dukterį ir �įkart visam laikui, ir nors man nuo to gyvenimas palengvėjo, Pegei paliko �aizda, kuri� ji ne�iosis vis� gyvenim�, �aizda, kuri niekados neu�gis. Pegei, �itam gra�iam vaikui, kuris nusipelnė būti vien tik mylimas.

Ir man dingtelėjo, ka�in ar taip jau labai nuo jo skiriuosi, ka�in ar esu bent kiek geresnis u� D�imį�� tas, kurio reikalų s�ra�e vaikas am�inai atsiduria paskutinėje vietoje. Ar tikrai a� geresnis? Ar taip u�siliūliav�s svajomis apie gimsiantį kūdikį, jog u�mir�au apie greta esantį gyv� vaik�.

I�nar�iau vis� auk�t�, �adėjau aukso kalnus Dievui, meld�iau dar vienos progos, desperati�kai klausinėjau pardavėjų ir pirkėjų, ar nematė ma�os mergaitės su ro�ine lėlės Liusės kuprine.

O paskui staiga suvokiau, kur ie�koti.

Ji buvo apa�ioje, netoli tų paauksuotų durų daugybės kvapų debesy�� kosmetikos skyriuje kantriai laukė, kol jai veltui nulakuos nagu�ius.

��O, Hari,�� pasakė.�� Ar radai, ko ie�kojai?

��Taip, karalaite. Man rodos, jau visk� turim.

Baltu chalatu vilkinti pardavėja d�iugiai mudviem nusi�ypsojo.

��Tai gra�i� dukryt� turite,�� pagyrė.

Mudu su Pege tik �yptelėjome vienas kitam.

Mus i�tiko bėda.

Devint� nė�tumo savait� vien� ryt� Sidė ėmė kraujuoti. Staiga �emė i�slydo i� po kojų.

Sidė nuėjo į skenografij�. Prie durų stovėjo sidabrinis dubuo, dailiai pridėtas prezervatyvų,�� kaip koks potpourri. I�vydusi man vir� galvos pakibusį klaustuk�, Sidė paai�kino, kad sargiai skirti prietaisui, kurį aku�erė ki�a jai vidun, kad būtų galima pamatyti kūdikį. Kad būtų galima pa�iūrėti, ar viskas gerai. Kad būtų galima pa�iūrėti, ar mūsų kūdikis gyvas.

��Dieva�i, mergyt, keistų dalykų įsileidi savin,�� pasakiau �monai ir paėmiau j� u� rankos.

��Bet anaiptol ne tokių keistų kaip tavo penis, Hari,�� pasakė man �mona.

Paskui, kai atėjo aku�erė, Sidė atsisėdo į tokį įmantrų krėsl�, koks galėtų būti �British Airways� pirmojoje klasėje, ir greta esan�iame ekrane gydytoja mums parodė ma�� pulsuojan�i� �viesel�, kuri rodė mūsų negimusio kūdikio �irdelės plakim�. Kūdikis buvo gyvas ir sveikas. Kūdikis tebebuvo ten. Kūdikis norėjo gyventi. Niekas nesukliudys �itam kūdikiui gimti.

Sidė ne�iūrėdama suspaudė man rank�� neįstengėme atplė�ti akių nuo ekrano,�� kai gydytoja mudviem rodė galvyt�, juokingai didel�, tarsi koki� elektros lemput� danguje, ma�ulytes rankas ir kojas, kurias vaikiukas, rodos, tai sukry�iuodavo, tai atkry�iuodavo.

Mudu garsiai juokėmės, juokėmės i� tyro d�iaugsmo dėl �ito stebuklo, dėl �ito ma�o stebuklo�� dėl paties did�iausio stebuklo.

�inojau, kad �itas vaikas bus mylimas taip, kaip nusipelno būti mylimas kiekvienas vaikas, �itas kūdikis�� mūsų saitas su gra�ia nesutepta ateitimi ir mūsų ry�ys, mūsų nenutraukiamas ry�ys su tuo, kas rei�kia gyventi �iame pasaulyje ir būti drauge.