Suprasdamas, kad nuosavybės teisė į el. knygos turinį nesuteikiama bei jokios autoriaus turtinės teisės bei kita intelektinė nuosavybė į suteikiam� naudotis el. knyg� Pirkėjui neperduodama ir nesuteikiama, Pirkėjas įsipareigoja nenaudoti el. knygos tokiu būdu, kad būtų pa�eid�iamos autoriaus turtinės ar kitos intelektinės nuosavybės teisės į el. knyg� bei pasi�ada neperduoti jų jokiems tretiesiems asmenims, nesudaryti s�lygų tretiesiems asmenims jokiu būdu pasinaudoti el. knyga. Jeigu Pirkėjas netinkamai naudojasi (nesilaikydamas �ių Taisyklių) el. knyga, el. knygos leidėjas ir (arba) platintojas turi teis� u�drausti toliau naudotis netinkamai naudojama el. knyga, o Pirkėjas įsipareigoja nedelsiant nuo reikalavimo gavimo momento nutraukti naudojim�si ir įsipareigoja atlyginti dėl to leidėjo, platintojo ir (arba) tre�iųjų asmenų patirtus visus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Tokį reikalavim� visi nurodyti asmenys turi teis� pareik�ti bet kuriuo metu, nes �ios Taisyklių s�lygos lieka galioti vis� el. knygos naudojimosi laikotarpį bei vis� laikotarpį, kol bus tinkamai atlyginti leidėjo, platintojo ir (arba) tre�iųjų asmenų patirti nuostoliai.

�is leidinys publikuojamas pagal sutartį su

Pirmas skyrius

� Laimingų Naujųjų metų, pone Sent Klerai!

Lukanas, į kurį kreiptasi kaip į pon� Sent Kler�, surauk�s antakius stovėjo prie did�iulio lango Sent Klerųkorporacijos administracinio pastato de�imtajame auk�te.

Buvo dar anksti, pusė a�tuonių, ta�iau t� �alt� ir �varbų sausio ryt� Lukanas dirbo nuo �e�tos, nes norėjo sutvarkyti reikalus, kurie susikaupė per laisvas dienas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

Jis ir nusprendė, kad į darb� �įryt reikia ateiti anksti ir skubiai sutvarkyti atidėliotus reikalus. I� tikrųjų Lukanas net apsid�iaugė, kad pagaliau po �ven�ių viskas grį�ta į įprastas vė�es. Kalėdas jis praleido su dviem jaunėliais broliais motinos namuose Edinburge, paskui trumpam � nors Lukanui tas laikas ir prailgo � nuvyko į Gloster�yr�, į �eimai priklausantį Malberio dvar�, kur Naujųjų metų i�vakarėse dalyvavo jauniausiojo brolio vestuvėse.

Nors ir numanė, kodėl D�ordanas ir Stefanija vestuves sumanė kelti būtent �ia, kur juodu ir susipa�ino, Lukanas pasitaikius progai mandagiai visų atsipra�ė ir trims dienoms i�dūmė į Klosterį slidinėti.

Vis dar susirauk�s jis pakreipė galv�, kai į pastat� �alia kontoros įėjo jauna moteris. Tai buvo jo sekretorės vieta. Ta�iau moteris, kuri ėjo pro duris, buvo ne jo sekretorė. Ties� sakant, Lukanas neprisiminė, kad j� būtų mat�s anks�iau!

Ne vyresnė nei dvide�imt penkerių, mergina buvo liauna ir nesiekė nė metro �e�iasde�imties. Vilkėjo dalykiniu juodos spalvos kostiumėliu ir sniego baltumo palaidine, ta�iau did�iausi� įspūdį darė juodi �igoni�ki plaukai, kurie krito ant nugaros neklusniomis garbanomis. I� po tokių pat juodų antakių spindėjo tamsiai mėlynos akys apgaubtos tankiomis juodomis blakstienomis. Nedidelė jos nosytė buvo tiesi, o putlios lūpos atrodė gundan�ios ir jausmingos.

I�vyd�s tas lūpas Lukanas i�kart, net keista, susijaudino ir pagalvojo apie įkaitusius, vienas į kit� įsikibusius nuogus kūnus. Jis ir pats nusistebėjo, nes visiems buvo �inoma, kad Lukanas, sėkmingasis Sent Klerų verslininkas, kieta�irdis ne tik su savo pavaldiniais, bet ir moterimis, su kuriomis turėdavo trumpalaikių santykių.

Ta�iau �iūrėdamas į �i� tamsiaplauk�, nepa�abot� gra�uol�, Lukanas anaiptol nesijautė kieta�irdis!

Jo �vilgsnis buvo piktas ir niūrus. Kas ji tokia, velniai griebtų?

Antras skyrius

Vaikystėje Leksė nieko ne�inojo apie senelį Aleks� � tiesa, tiek, kad jis nėra tikrasis jos senelis, nes kart�, kai buvo jau paauglė, motina pasisodino j� �alia ir ramiai i�dėstė vis� ties�.

Tada Leksė ir su�inojo, kad Aleksandras Sent Kleras yra Stauerbrid�o hercogas ir kad visi trys sūnūs i�si�adėjo jo, kai �is i�siskyrė su jų motina Mole Sent Kler.

Leksė i�kart nusprendė, kad broliai Sent Klerai pasielgė pasibjaurėtinai � juk senelio klaida buvo tik ta, kad įsimylėjo jos �velni�j� ir gra�i�j� mo�iut�. Nė vienas i� jų net nebandė susitikti su ja ar kitaip susipa�inti. Antraip tikrai būtų įsitikin�, kad Siana jokia femme fatale, kokia buvo laikoma. Taip pat būtų suprat�, kad ji labai mylėjo jų tėv�. Ir kad jis taip pat mylėjo j�.

Kad ir kaip viskas buvo, Leksė �inojo tik tiek, jog senelis Aleksas yra jų tėvas, o visus tris brolius Sent Klerus pirm� kart� pamatė jau jam mirus, tada kai prie� a�tuonerius metus broliai surengė tėvo laidotuves nedidelėje Stauerbrid�o ba�nytėlėje.

Leksė taip pat u�sispyrė dalyvauti laidotuvėse, nors Sent Klerų �eima senelei leido suprasti, kad jos dalyvavimas nėra pageidaujamas.

Ji tvirtai nusprendė atstovauti jų �eimai ir apraudoti senelį Aleks�, tegul ir stovėdama toliau nuo ba�ny�ios. Laimei, nė vienas i� Sent Klerų jos nepa�ino ir net nepastebėjo.

�alt� ir aroganti�k�jį Lukan� Sent Kler� Leksė atpa�indavo nuotraukose, kurių pastaraisiais metais s�moningai ie�kodavo verslo �urnalų ir laikra��ių puslapiuose. Taip pat ir jauniausi�jį i� brolių Sent Klerų, aktorių D�ordan� Simpson�, kuris buvo tikras gra�uolis ir i�siskyrė �alia �viesiaplaukio brolio dvynio Gideono.

Ta�iau Leksės mo�iutė � moteris, kuri� Aleksandras Sent Kleras beproti�kai mylėjo ir kartu gyveno septyniolika metų iki pat mirties, � jo laidotuvėse nedalyvavo...

To pakako, kad Leksė imtų niekinti visus Sent Klerus. Ypa� �ios �eimos vyriausi�jį � Lukan� Sent Kler�, kuris po tėvo mirties tapo penkioliktuoju Stauerbrid�o hercogu.

Ta�iau jis �iuo titulu nepasinaudojo. �inoma, taip atker�ijo tėvui, kurio i�si�adėjo prie� dvide�imt penkerius metus.

Leksė pa�velgė į Lukan� Sent Kler� ir jos akyse blykstelėjo apmaudas.

� Ar jums dar reikės mano pagalbos, pone Sent Klerai?

Lukanas nelaikė sav�s pasipūtusiu �mogumi. Jis pripa�ino, kad yra �altokas, kartais kieta�irdis ir nuo svetimų �monių stengiasi laikytis atokiai. Puikiai suprato, kad aktores jis suvilioja tik turtais ir vald�ia, o ne �avesiu, nes turbūt ir nebuvo itin �avus.

Be to, Leksė Hamilton jį ignoravo nuo pat prad�ių, o dabar dar ir niekino � �itaip su Lukanu nesielgė nė viena moteris.

Ir tai intrigavo...

� Ar jūs visada tokia nemandagi?

Ji patraukė pe�iais.

� Tėvai mane mokė, kad pagarb� reikia ne tik rodyti, bet ir u�sitarnauti, � į�ūliai at�ovė Leksė.

Lukanas neai�kiai sumurmėjo sau po nosimi.

� De�imt� valand� vyks posėdis, pra�y�iau jame dalyvauti ir protokoluoti.

� K� gi, �tai ir gavau atpild�, � sarkasti�kai atrė�ė ji.

Toji moteris visi�kai i�sėmė Lukano kantryb� � ties� sakant, nedaug jos ir turėjo.

� Jei jūs ir toliau �itaip elgsitės, būsiu priverstas kreiptis į agentūr� ir prane�ti, kad esate visi�kai netinkama ne tik �ioms, bet ir visoms kitoms pareigoms, � perspėjo jis lediniu balsu.

Leksei teko pripa�inti, kad pyktį �iam vyrui ji rodo tik norėdama įveikti jį. Ta�iau Lukanas Sent Kleras � visame pasaulyje �inomas verslininkas, turtais ir galia nenusileid�iantis pa�iam Krezui, o gal net ir pranokstantis jį. Leksė tikrai nenorėjo, kad i� kelionės grį�� tėvai su�inotų, jog Sekretorių agentūros reputacija, kuria jie rūpinosi i�tisus dvide�imt metų, Leksei vadovaujant subyrėjo per kelet� dienų!

� Gal malonėtumėte suteikti man prog� ir per kelias valandas įsitikinsite mano sugebėjimais, � nerūpestingai pasiūlė ji.

Netgi tada, kai būna teisi, jos �od�iai skamba į�ūliai, susiraukdamas pripa�ino Lukanas. Tarsi i� anksto būtų prie� jį nusiteikusi...

Ar �itaip ji elgiasi dėl to, kad jis, Leksės manymu, be�irdi�kai elgėsi su D�esika Braun?

O gal jo nemėgsta dėl kitų prie�as�ių?

Ankstesnės Lukano sekretorės Leksė Hamilton net nepa�inojo, taigi pirmasis variantas jos elgesiui pateisinti yra netinkamas. Matyt, yra kita prie�astis.

Tikriausiai �ia nieko asmeni�ka, gal ji papras�iausiai yra dygi ir tiesmuka su �monėmis.

Tai turėtų paai�kėti per tris dienas, kurias jis praleis su �ia moterimi, �inoma, jei i�tvers.

Be to, reikėtų apsispr�sti, k� daryti su apgadintu Malberio dvaru, apie kurį telefonu prane�ė D�onas Bartonas...

Tre�ias skyrius

Lukanas negalėjo nepastebėti, kaip Leksė reagavo į jo pasiūlym� kelias dienas praleisti Gloster�yre � ji i�balo, akys patamsėjo ir apsiblausė.

Jis visai nenorėjo va�iuoti į �eimos dvar�, todėl ir nutarė pasikviesti sudominusi� moterį, tik niekaip nesuprato, kodėl ir ji jau�iasi pana�iai. �inoma, galėjo turėti savų planų, dėl kurių norėjo likti mieste � gal turi draug� ar meilu�į?

� Ar jums �is sumanymas nepatinka? � paklausė jis �ai�iu balsu.

Ar Leksei nepatinka?

Ji būtų galėjusi i�vardyti daugyb� prie�as�ių, dėl kurių nenorėjo net artintis prie Stauerbrid�o ir juolab su Lukanu Sent Kleru � �mogumi, kuris yra Sent Klerų �eimos galva.

Anks�iau Leksė da�nai lankydavosi tame kaime pas mo�iut� ir senelį Aleks�. Kol buvo dar vaikas, va�iuodavo ten kartu su tėvais, vėliau ir pati. Stauerbrid�as buvo gra�us kaimelis su daugybe �avių namelių nendriniais stogais, Leksei patikdavo ten leisti laik� kartu su mo�iute.

�ia ir buvo �uo pakastas.

Jei pasirodytų Stauerbrid�e su Lukanu Sent Kleru, nelaimės nei�vengtų � kaimo gyventojai Leks� pa�inojo nuo vaikystės.

Tikra painiava, ji pakliuvo į voratinklį...

Tada, kai pasidavė smalsumo vedama, Leksė nė neįtarė, kad �is voratinklis bus toks painus!

Ji sunkiai nurijo seiles ir, vengdama tamsių jo akių, �vilgsnį nukreipė ka�kur pro kairįjį Lukano petį.

� Negaliu staiga visko mesti ir palikti Londono...

� A� susisiekiau su jūsų agentūra ir su�inojau, jog darbo sutartyje yra punktas, kuriame ai�kiai nurodoma, kad darbuotojas ar darbuotoja privalo lydėti darbdavį verslo kelionėse, � priminė jai Lukanas lediniu balsu.

Agentūroje Leksė dirbo su tėvais jau trejus metus ir puikiai �inojo, kokios pareigos yra nustatytos sekretorių darbo sutartyse. Ta�iau ji buvo �ios agentūros savininkų duktė ir jokios sutarties nepasira�ė, ta�iau to ji negalėjo jam atskleisti.

Leksė kietai su�iaupė lūpas.

� Į Gloster�yr� jūs vykstate ne verslo, o asmeniniais reikalais.

� Pataisykite mane, jei klystu, � ledinis balso tonas i�davė, kad taip nėra. � Raidės AS rei�kia asmeninė sekretorė, tiesa?

� Taip. Bet...

� Jei taip, tikiuosi, kad jūs, mano asmeninė sekretorė, va�iuosite kartu į Gloster�yr�.

� Bet a� nesutinku...

� Nejaugi manote, kad jūsų nuomonė �iuo klausimu man rūpi? � nemandagiai nutraukė jis.

Leksė atid�iai pa�velgė į Lukan� � tamsios jo akys at�iauriai blizgėjo, kietai suk�sti �andikauliai net virpėjo, o lūpos buvo su�iauptos.

� Nemanau, � pagaliau nenorom pripa�ino ji. � Betgi �i� i�vyk� būtų galima atidėti iki ketvirtadienio, kai bus atvykusi nuolatinė jūsų sekretorė, � guviai pridūrė.

� Savo planų nekeisiu, kad jums įtik�iau, Lekse, � nukirto jis lediniu balsu. � O kad būtų ramiau, pasiimsiu portfelį dokumentų, susijusių su darbu.

� �it kaip... � skausmingai i�si�iepė ji.

Lukanas �yptelėjo nieko gero ne�adan�ia �ypsena.

� Lauksiu jūsų po valandos, su lagaminu.

Leks� apėmė panika. Su �iuo �mogumi vykti į Gloster�yr�, į Sent Klerų dvar�, ji tiesiog negali.

Mo�iutės namai buvo vos u� pusės mylios nuo Malberio dvaro � did�iulių rūmų, kuriuose kadaise gyveno pats Sent Klerų hercogas. Vaikystėje Leksė ne kart� �aidė jų mi�kuose, kartu su mo�iute ir seneliu Aleksandru vaik��iojo po jų valdas, da�nai eidavo paplaukioti į u�dar� basein�, įrengt� Malberio dvaro prieigose.

Ties� sakant, pa�iame Malberio dvare Leksė niekada nenakvodavo, nes mo�iutė grie�tai atsisakė ten gyventi su Aleksandru, net ir tada, kai jis i�siskyrė. Jei Leksei dabar nety�ia i�sprūstų kokia netinkama pastaba ar frazė apie dvar� ir paai�kėtų, kad ji yra ten buvusi, Lukanas imtų klausinėti. O ji nieko nenorėjo jam ai�kintis.

Tai buvo ne �iaip sau voratinklis, o gele�iniai sp�stai ir, jei ji įklius, jie i�kart skausmingai u�sitrenks.

Leksė ry�tingai papurtė galv�.

� Vis tiek nenoriu kartu vykti į Gloster�yr�...

� K� gi, � paniuro jis ir neleido jai baigti. � Tokiu atveju Sekretorių agentūra turės atleisti jus. Pa�ių labui.

� Ar jūs man grasinate, pone Sent Klerai? � Leksei net kvap� u�ėmė supratus, kuo tai kvepia. Pakaks vos kelių a�trių �od�ių ir �is �mogus, kuris turi didel� vald�i� ir įtak� verslo pasaulyje, sugriaus Sekretorių agentūros reputacij�.

� Kol kas ne, Lekse, � u�tikrintai atkirto jis.

Juodos it anglis Lukano akys buvo nepermaldaujamos � i� jo �vilgsnio buvo ai�ku, kad jis nenusileis. Tik Leksė negalėjo suprasti, kodėl u�sispyrė, kad ji vyktų kartu į Gloster�yr�, nors akivaizdu, kad ji to nenori?

O gal dėl to Lukanas ir buvo toks atkaklus?

Jis buvo nepalenkiamas, �altas ir negailestingas, įprat�s, kad visi vykdytų jo vali�, ir primygtinai to i�sireikalaudavo. Leksė suprato: kuo daugiau su juo gin�ysis, tuo atkakliau jis stengsis j� palenkti.

Į toki� padėtį per savo kvailum� ji įklampino ne tik save, bet ir Sekretorių agentūr�.

Ji prie�i�kai pa�velgė į jį.

� Sakėte, po valandos?

Lukanas privertė Leks� paklusti, bet dėl to nejautė pasitenkinimo. Be to, jis neturėjo supratimo, kas dėjosi toje gra�ioje galvelėje tuo metu, kai ji svarstė, k� daryti � paklusti jam ar ne. Kad ir kokios kirbėjo mintys, jos buvo ne itin malonios...

Jis niekaip neperprato �ios moters, tai buvo labai neįprasta. Dauguma jo pa�įstamų merginų ilgai nedvejotų ir mielai pasidalytų su juo guoliu arba pasistengtų nusitempti prie altoriaus i� godumo turtams, kuriuos jis buvo sukaup�s per pastaruosius de�imt metų.

Leksė Hamilton savo elgesiu ai�kiai parodė, kad jos nejaudina nei jis, nei jo turtai. Bet atsainus elgesys, prie�ingai, nei tikėjosi, tik didino jo susidomėjim�.

Lukan� apėmė did�iulis smalsumas, todėl jis buvo pasiry��s k�sti j� toki� ne tik priverstinio vizito į Malberio dvar� metu, bet jei prireiktų, ir i�tisas savaites.

� Taigi po valandos, � at�ariai tarė jis.

� Ar man patikrinti traukinių tvarkara�tį?

� Va�iuosime automobiliu, � tarė Lukanas. � Paprastai naudojuosi kompanijos lėktuvu, bet dabar jis i�nuomotas.

Sent Klerai tikrai i�skirtiniai, pagalvojo Leksė apstulbusi. Labai turtingi. Ir įtakingi.

Po galais, kaip �velni ir kukli mo�iutė galėjo įsimylėti tokios turtingos ir įtakingos �eimos vyr�?

Kvailas klausimas, pagalvojo Leksė.

Jis linktelėjo galv�.

� Nepamir�kite pasiimti �iltų drabu�ių...

� Pati bū�iau susipratusi, tiek proto dar turiu, � irzliai at�ovė ji.

� Niekada nepagalvojau, kad jums trūksta proto, Lekse, � patikino jis kimiu balsu.

� Iki �iol tikrai netrūko, � at�ovė ji.

� Niekada, � niūriai pakartojo Lukanas.

Leksė nepatikliai pa�velgė į jį: kimus balsas ir tai, kaip įsistebeilij�s �velgė į j� tamsiomis akimis, sutrikdė.

Vie�patie, su �iuo �mogumi ji i�vyksta net dviem dienoms. I�tisas dvi dienas jiems teks būti kartu. Vis� laik� tokioje nejaukioje draugijoje!

� Grį�iu po valandos, � pa�adėjo ji.

Bet pirmiausia ji ketino nueiti į Sekretorių agentūr� ir paai�kinti Brendai susiklos�iusi� padėtį.

Paai�kins tai, ko ir pati dorai nesuprato!

Ketvirtas skyrius

� Na �tai, � burbtelėjo Lukanas, stovėjimo aik�telėje i�lipo i� d�ipo, apsivilko �vark� ir apėj�s automobilį atidarė dureles Leksei.

Kai Leksė neskubėdama i�lipo i� automobilio ir pamatė akmeninius Malberio dvaro mūrus, kurie didingai stūksojo snieguotose Stauerbrid�o valdose, �irdis ėmė pa�ėlusiai dau�ytis.

Namas ir visa aplinka jai buvo gerai pa�įstama � daug geriau, nei galėjo įtarti �alia stovintis vyras.

Ji atsisuko ir į�ūliai pa�velgė į jį.

� K� norite tuo pasakyti?

Jis pa�aipiai kilstelėjo tamsius antakius.

� I� mudviejų bendravimo patirties �inau, kad esate linkusi apie visk� reik�ti savo nuomon�...

Leksė dar kart� u�metė akį į Malberio dvar� ir pasisuko į jį nutaisiusi kuo abejingesn� veido i�rai�k�.

� S�skaitos u� elektr�, matyt, mil�ini�kos!

Lukanas netikėtai nusikvatojo. Keista, būdamas �alia �ios moters jis nusijuokia jau ne pirm� kart�. Neįtikėtina, liūdnai pagalvojo Lukanas, kuris veikiau buvo �inomas kaip paniurėlis, o ne humoro jausm� turintis �mogus.

Leksė taip pat stebėjosi, bet dėl to, kad prikando lie�uvį ir nepagyrė i�skirtinės Malberio dvaro didybės.

� Eime į vidų? � paragino ji.

Lukanas skubiai linktelėjo galv�.

� Taip, reikia įvertinti �al�. � Jis tvirtai suėmė Leks� u� alkūnės ir �vilgtelėjo į mėlyn� brezent�, kuriuo buvo pridengtas namo stogas i� vakarinės pusės. � A� tik saugau, kad nepaslystumėte ir nesusilau�ytumėte kojos, � pa�aipiai tarė jis pamat�s suraukt� jos kakt�.

� Manote, i�kel�iau jums byl�? � pa�aipiai paklausė ji.

� Sprend�iant i� to, kad �iemet reikalai klostosi gana neblogai, tokia galimybė vargiai tikėtina! � Lukanas instinktyviai i�tiesė kit� rank�, kad Leksė nepaslystų ant apledėjusio laiptelio prie masyvių paradinių durų. Ji �iek tiek pasisuko ir prisiglaudė prie tvirtos jo krūtinės.

Prisilietus prie �ilto kūno, Leksei u�ėmė kvap�, ji jautė raumening� krūtin�, o �launimis įsirėmė į dar tvirtesnes kojas.

Nuo k� tik patirto jausmo net oras aplink juos, regis, nustojo virpėti. I� vakaro buvo pasnig� ir plonytis sniego sluoksnis sugėrė visus garsus.

Leksė lėtai pakėlė galv� ir i�kart pasigailėjo, nes susidūrė su tamsiomis ir nepaprastai giliomis Lukano akimis. Juos supusi ramybė staiga dingo, ore plykstelėjo �ie�irbos � Leksė tiesiog nepajėgė nusukti akių.

Stovėdama taip arti Lukano ji matė, kad jo gilios, rudo �okolado spalvos akys apvestos tarsi siaura juoda linija. Tamsios, dėmesį kaustan�ios akys. Leksė jautė, kad tokiose galima lengvai pask�sti, ta�iau vis tiek negalėjo atitraukti �vilgsnio.

Staiga ji susivokė, kad tos akys pama�u artėja, Lukanas palenkė galv� ir jo lūpos atsidūrė prie pat josios.

Leksė staigiai at�lijo ir i�traukė rank� i� Lukano gniau�tų.

� Liaukitės, juk jūs to nenorite! � bandė įtikinti Leksė.

Jis atlaikė jos grie�t� �vilgsnį.

� Nenoriu?

� Ne.

Ji susiraukė ir instinktyviai atsirėmė į sien� �alia laiptų, saugodamasi, kad nepaslystų.

Leksė turėjo svarių prie�as�ių nek�sti Lukano, bet jei jis pabu�iuotų j� � neken�iamos Sianos vaikait� � Lukanas pradėtų nek�sti sav�s.

Kokia likimo ironija, su siaubu pagalvojo Leksė, jei paai�kėtų, kad jam patinka moteris, kuria jei �inotų vis� ties�, nieku gyvu nebūtų domėj�sis.

I� pasipiktinimo ji papurtė galv�.

� Lauke �alta, gal pagaliau atidarysite duris ir eisime vidun? � nekantriai su�nyp�tė ji.

Lukanas trūk�iojamai įkvėpė. Pagaliau po ilgos pertraukos galėjo giliai įkvėpti oro, nes iki tol jis, tiksliau jo kūnas, buvo lipte prilip�s prie �velnaus Leksės kūno...

Megztuku pridengtos krūtys, stand�ios ir jaudinan�ios, rėmėsi jam į krūtin�, o d�insais aptemptos �velnios ir gundan�ios �launys � tiesiai į jo kietum� papilvėje. O lūpos, tos provokuojan�ios �velnios lūpos, buvo drėgnos ir �iek tiek pravertos, lyg kviestų vidun. Lukanas mielai būtų priėm�s kvietim�. Tikrai būtų, bet Leksė netikėtai atsitraukė!

Kelet� akimirkų jis su malonumu m�stė apie tai, kaip per tas dvi ar tris dienas � ir naktis � reikės kovoti su alkiu, kurį su�adino Leksės kūno linkiai. Jis jau beveik pamir�o, dėl ko �ia atvyko.

Ta�iau nuo realybės nepabėgsi � did�iulis Malberio dvaras stūksojo prie�ais jį.

� �inoma. � Lukanas liūdnai �yptelėjo, apsisuko ir palip�s kelis laiptelius stabtelėjo, įkvėpė oro stengdamasis nurimti ir atidarė duris.

Tarpduryje, �vilgtelėj�s į tamsų prie�kambarį marmurinėmis grindimis, Lukanas pajuto kvap�, kurio prie� savait� �ia nebuvo � atsidavė pelėsiais. Vadinasi, vanduo buvo u�liej�s ne tik namo i�or�, bet ir vidų, kaip ir įspėjo D�onas Bartonas. Ties� sakant, buvo apgadinta visa vakarinė rūmų dalis, kurioje kabėjo tas prakeiktas tėvo portretas i�did�ia poza.

Vanduo juk galėjo u�lieti ir jį, bet kur tau � jis liko sveikut sveikutėlis!

� Lukanai?.. � pasigirdo nedr�sus Leksės raginimas. Jis vis dar stovėjo tarpduryje ir nerodė jokio noro eiti vidun, kaip, beje, ir ji.

� Atleiskite. � Jis i�kart pasitraukė ir praleido j� pirma sav�s.

Į�engus į nam� Leksė pajuto, kad viduje ne �il�iau nei lauke.

� Ar �ia jau niekas nebegyvena? � tyliai pasiteiravo ir kre�iama drebulio dar tvir�iau įsisupo į ilg� nertinį.

� Jau seniai nebe, � tarė Lukanas bejausmiu balsu ir tokia pat nieko nesakan�ia veido i�rai�ka. Jis nusekė jai i� paskos ir trinktelėjo durimis, vidun siūbtelėjo �alto vėjo gūsis. � Palaukite man�s �ia, kol nueisiu į kit� namo gal� ir įjungsiu �ildym�.

Perėj�s prie�kambarį Lukanas dingo taip staiga, kad ji nespėjo nieko pasakyti.

I� tikrųjų, Leksė ir neketino jam k� nors sakyti. Kelionė į Malberio dvar� i� jos pareikalavo nė kiek ne ma�iau jėgų, nei jų prireikė Lukanui.

Ji dar tvir�iau susisupo į nertinį ir apsidairė, nors viskas jai �ia buvo pa�įstama. Nuo to laiko, kai mirė senelis Aleksas, o tai nutiko prie� a�tuonerius metus, Malberio dvare ji nebesilankė, ta�iau viskas �ia buvo po senovei.

Did�iulis Venecijos kri�tolo �viestuvas nuleistas �emyn nuo auk�tų lubų tebekabėjo vir� galvos, o pa�iame prie�kambario gale buvo tos pa�ios dvejos durys. Ji puikiai prisiminė, kad vienos jų veda į svetainė, o u� kitų yra erdvus valgomasis, kuriame prie ilgo stalo galėjo susėsti dvylika, o gal ir daugiau asmenų.

Tame pa�iame prie�kambaryje, tik kiek tolėliau, buvo dar vienos durys, kurios vedė į �okių sal� su veidrodinėmis sienomis, kur galėjo tilpti apie �imt� sve�ių, dabar ten � sporto salė ir �aidimų kambarys.

Kai Leksei buvo devyneri, senelis Aleksas tame kambaryje mokė j� �aisti stalo tenis� ir biliard�, o mo�iutė Siana stebėdavo juos �ypsodamasi.

I� susijaudinimo jai gerklėje u�strigo gumulas. Ji prisiminė, kiek daug juoko girdėjo �ie dabar niūrūs namai. Meilė ir juokas visada lydėdavo senelį Aleks� ir mo�iut� Sian�.

Jų artumo negalėjo atleisti nei Lukanas Sent Kleras, nei kiti �eimos nariai.

Tas pats Lukanas Sent Kleras, kuris k� tik vos nepabu�iavo Leksės � jo ir visos �eimos neken�iamos moters vaikaitės...

Leksė ir vėl suvirpėjo i� �al�io pagalvojusi, kaip Lukanas įsiustų, jei paai�kėtų, kas ji tokia.

� Netrukus ir �ia bus �ilta! � �ūktelėjo Lukanas sugrį��s į prie�kambarį. Kai pamatė, kad Leksė krūptelėjo i� netikėtumo ir atsisukusi įsmeigė tamsiai mėlynas akis, jis susiraukė. � Nebijokite, �ia nėra vaiduoklių, � nusi�aipė i� jos reakcijos.

Leksė pervėrė jį a�triu �vilgsniu.

� Nejuokinga!

� �inokite, Lekse, a� visi�kai neturiu humoro jausmo, visi taip sako.

� Gaila. Gal virtuvėje galė�iau i�sivirti ko nors �ilto � arbatos ar kavos?

Lukanas pa�aipiai kilstelėjo antakius, lyg būtų nusteb�s.

� Ar tikrai manote, kad jūs, laikinoji sekretorė, privalote dar ir arbat� virti?

� Gal ir ne, � nukirto Leksė. � Bet mielai padary�iau i�imtį.

� Būtų labai malonu, � tarė Lukanas tvardydamas juok�.

� Ir a� taip manau.

Lukanas �avėjosi jos ry�tu. Be keleto dienų, kurias jo �eima �ia praleido prie� naujuosius metus, �iuose namuose jau seniai niekas nebegyveno. Taigi jie neatrodė svetingi, nebuvo �ia ir tarnų � tik ūkvedys su �mona kartais u�sukdavo pa�iūrėti, ar viskas gerai. Dauguma �avingų gra�uolių, kurias Lukanui teko pa�inti per pastar�jį de�imtmetį, būtų parei�kusios, kad s�lygos �ia netinkamos, netgi pasibaisėtinos, ir nedelsdamos pareikalautų apgyvendinti vie�butyje. Bet Leksė atrodė kitokia.

� Arbatos ir kavos gal ir rasime, bet pieno ka�in, � nusimin�s tarė jis.

� Gerai bus ir juoda kava, � patikino Leksė ir pasisuko į duris, kurios i� prie�kambario vedė į namo gilum�. Ta�iau staiga sustojo supratusi, kad daro klaid�. � Eeee... manau, kad virtuvė turėtų būti ka�kur namo gale? � paklausė ji lyg abejodama ir nutilo.

� U� paskutinių durų koridoriaus gale, � linktelėjo Lukanas ir nusekė jai i� paskos.

Leksė vis� laik� jautė Lukan� �alia � ir eidama į virtuv�, kai sekė i� paskos, ir dabar, pildama kav� į sietelį, nors jis stovėjo jai u� nugaros prie ��uolinės virtuvinės spintelės.

Visai neseniai, vos prie� kelias minutes, jis buvo atsidūr�s dar ar�iau ir vos jos nepabu�iavo. Akimirk� pajuto, kad norėtų to paties...

Nagi pripa�ink, Lekse, � mintyse ragino save, � Lukanas niekuo nesiskiria nuo kitų tavo pa�įstamų vyrų. Aroganti�kas savimyla, niūrus gra�uolis ir ne�moni�kai turtingas. Dėl Dievo meilės, dar ir hercogas. Vien jau tai turėtų jaudinti, nepaisant viso kito...

Leksės rankos staiga sustingo ore. Paskendusi apm�stymuose ji ne i�kart pastebėjo, kad Lukanas net prisimerk�s �iūri, kaip ji pripila į sietelį vandens, i�siima i� spintelės maltos kavos ir ie�kodama �auk�telio atsidaro vien� i� daugybės stal�ių.

Juk būtent ten ir būdavo laikomi kava ir stalo įrankiai...

� Teks palaukti kelet� minu�ių, kol kava i�virs, taigi galite u�siimti reikalais, � Leksė nuo�ird�iai tikėjosi, kad taisyklė geriausia gynyba yra puolimas �į kart� pasitvirtins.

Lukanas paniuro, nes jam buvo malonu stebėti besisukiojan�i� Leks� � dailias rankas, verdan�ias kav�, ir svajoti apie tai, kaip jaustųsi, jei ji imtų i� lėto glamonėti nuog� jo kūn�...

Po velnių!

Jis nuolat susijaudina, vos tik atsiduria �alia �ios moters!

Lukanas staiga atsitiesė.

� Atne�iu daiktus i� automobilio.

Jis tikėjosi, kad �altas oras apmal�ins ne tik sukilusį jaudulį, bet i�pūs i� galvos erotinius vaizdinius, kurie įkyriai sukosi mintyse.

Leksė pro juodas blakstienas matė, kaip jis eina durų link, ir palaukė, kol jas u�darys. Tik tada, kai i�girdo jas �velniai trinktelint, sunkiai atsirėmė į virtuvės spintel� ir u�simerkė.

Iki �iol jai sekėsi nekaip. Vos per kelias minutes, kurias juodu praleido Malberio dvare, ji suklydo net du kartus ir vos nei�sidavė �inanti, kur yra virtuvė ir kur sudėti stalo įrankiai.

Gal ir gerai, kad anks�iau neteko pasilikti �ia nak�iai � miegamųjų ir kitų antrojo auk�to kambarių ji nebuvo ma�iusi!

Vos tik pagalvojo apie antrame auk�te esan�ius miegamuosius, prisiminė visai neseniai tro�kusi, kad Lukanas pabu�iuotų j� ir jos...

Jai negalima �avėtis Lukanu. Ne tik negalima, tiesiog draud�iama.

Lukanas yra Sent Kleras. Ne �iaip sau Sent Kleras, o visos �eimos galva. Jie atstūmė ir įskaudino jos mylim� mo�iut� Sian�, o prie� a�tuonerius metus tai dar kart� pakartojo, kai neleido jai dalyvauti Alekso laidotuvėse.

Leksė net pasitempė u�plūdus naujai neapykantos bangai. Ji siaubingai nemėgo visų Sent Klerų dėl jų elgesio su mo�iute, o labiausiai nekentė Lukano � tokio �alto ir aroganti�ko!

Ta�iau dabar Lukano �vilgsnis nebuvo �altas. �velgdama į jį Leksė pasijuto stovinti tarsi ant vulkano kra�to ir jautė, kad jis tikrai i�siver� ir praris j� am�iams, jei tik ji nesusilaikiusi puls į nei�matuojam� jo akių gelm�...

Krūtys iki �iol buvo sustandėjusios, sukietėj� speneliai rėmėsi į �velni� liemenėlės med�iag� ir buvo itin jautrūs, o vietelė tarp �launų buvo tokia į�ilusi, tarsi ten kas degtų. Ka�in kaip ji jaustųsi, jei tomis tobulomis lūpomis Lukanas krimstelėtų jai spenelius ir įsiurbtų juos į burn�?

� Brrr, na ir �alta �ia... Atleiskite, pagalvojau, kad �ia Lukanas! � atsipra�ė vyras ir i�si�iepė pamat�s Leks� nuo galinių durų, pro kurias k� tik į�engė.

�io �mogaus ji nepa�inojo taigi ir jis, laimei, jos neatpa�ins.

� Suklysti nesunku, mes juk tokie pana�ūs, � at�ovė ji �aipydamasi ir stebėjo, kaip vyras padeda dė�� ant virtuvinės spintelės.

Jis bernioki�kai �yptelėjo, i�sitiesė ir panardin�s galv� dar giliau į �ilto nertinio apykakl� draugi�kai nu�velgė j� mėlynomis akimis.

� Lukanas nesakė, kad atva�iuos ne vienas... � Jis klausiamai pa�iūrėjo į j�. � D�onas Bartonas, ūkvedys, � prisistatė ir i�tiesė jai rank�.

Leksė spustelėjo tvirt� deln�.

� Leksė, � ji nusprendė nesiplėsti. Ty�ia taip darė. Kuo ma�iau �monių �inos, kad su Lukanu į Malberio dvar� atva�iavo Leksė Hamilton, tuo bus saugiau. � Esu pono Sent Klero sekretorė, � nerūpestingai tarė ji. � Laikinoji sekretorė, � dar pridūrė tvirtu balsu.

Nors to sakyti ir nereikėjo.

Leksė tarsi pati sau priminė kas esanti, nors galvoje sukosi visi�kai kitokios mintys apie Lukan�. Juk neseniai galvojo apie jo lūpas, bu�iuojan�ias krūtis...

Liaukis, � grie�tai subarė save Leksė. � Tu�tuojau liaukis!

Ji i�sitiesė.

� A� verdu kav�, o jūs tikriausiai ie�kote pono Sent Klero? Jis lauke, prie automobilio, � pasakė ji. Pama�iusi, kaip smalsiai jis �iūri, suprato, kad D�onas Bartonas visai neketina ie�koti �eimininko, mieliau liks su ja, kad galėtų patenkinti smalsum�.

Jis �yptelėjo.

� Mano �mona �iuos produktus pra�ė perduoti jums. � Jis ranka parodė į dė��, kuri� k� tik buvo pastat�s ant stalvir�io. � Pienas, duona, sviestas, sūris ir dar �is bei tas. Bū�iau atne��s anks�iau, bet Lukanas neprane�ė, kada atvyksite, � pridūrė jis.

� Tikrai nesitikėjau, � sumurmėjo ji ir nuėjo ap�iūrėti dė�ės. Be to, k� minėjo D�onas, �ia dar buvo akį viliojantis stiklinis indas su mėsos tro�kiniu. Ji atsisuko į D�on� spindin�iomis i� laimės akimis. � Būtinai padėkokite �monai...

� Keitei, � nerūpestingai u�baigė jis.

Viena i� Leksės vaikystės draugių buvo vardu Keitė. Jos nebuvo labai artimos ir jųdviejų ry�ys galiausiai nutrūko, kai a�tuoniolikmetės įstojo į skirtingus universitetus, bet vis dėlto viename i� lai�kų mo�iutė prane�ė, kad praėjusiais metais Keitė i�tekėjo.

Ta�iau nebūtinai ji turėjo būti ta pati Keitė. D�ono Bartono �mona turėtų būti i� �kotijos, kaip ir jis.

� Ar jūs abu i� �ių vietų? � nutarė i�siai�kinti Leksė traukdama produktus i� dė�ės.

� Ties� sakant, a� gimiau �kotijoje, � tarė D�onas Bartonas liūdnai �yptelėdamas. � Bet Keitė vietinė... i� �io kaimo, � lyg tarp kitko pridūrė. � Gal rytoj ar kuri� kit� dien� u�suks pas jus pasisveikinti.

� Manau, kad ponas Sent Kleras �ia neu�sibus, � pertraukė jį Leksė. Dievulėliau, tai tikrai ta pati Keitė!

Mėlynakė blondinė Keitė. Leksė neabejojo, kad būtent ji yra mylima D�ono Bartono �mona.

� A� juk minėjau, Lekse, kad �ia u�truksime ma�iausiai dvi dienas.

Ji staiga atsigr�ė į Lukan� � jis stovėjo tarpduryje, u�stodamas praėjim� į kitus kambarius. Pro pusiau primerktus vokus į�ūliai �iūrėjo į j�, nenuleisdamas akių. Leksė sunkiai nurijo seiles ir i�lemeno:

� �tai kokių gėrybių mums atne�ė ponas Bartonas, labai mielai pasielgė.

� Tik patys reikalingiausi produktai, � paai�kino vyri�kis. � Gaila, kad buvote priverstas vėl �ia va�iuoti, Lukanai.

� Nieko tokio, D�onai, � tarė Lukanas draugi�kai spausdamas vyrui rank�. � Gal mudu su Lekse vakarieniausime Ro�ėje ir karūnoje, tikiuosi, ten vis dar galima pavalgyti, tiesa?

� Pono Bartono �mona buvo tokia maloni ir pagamino mums tro�kinio, � skubiai įsiterpė Leksė.

Ro�ės ir karūnos u�eiga buvo ta vieta, kurioje apsilankyti Leksė tikrai nenorėjo. Ji priklausė dvarininkui Bilui Klintonui ir jo �monai Merei, kurie tikrai pa�inojo ir Leks�, ir Sian�, jie �inojo ir apie jų giminystės ry�į.

Vis dėlto vienas dalykas Leksei buvo ai�kus: ji privalo nueiti į kaim� pasimatyti su mo�iute, bus negerai, jei ji i� kitų su�inos, kad, be Lukano Sent Klero, Malberio dvare �iuo metu apsistojusi ir jos vaikaitė!

Penktas skyrius

� Niekada nebū�iau pagalvoj�s, kad gaminti valgį taip pat yra jūsų, kaip laikinosios sekretorės, pareiga, � u�siminė Lukanas po valandėlės, kai grį�o į virtuv� pasikalbėj�s su D�onu ir persireng�s nauju kostiumu. Virtuvėje sklido malonus �ildomo tro�kinio kvapas.

Leksė, kuri sėdėjo prie nutrinto ��uolinio stalo ir gėrė kav�, suirzusi blykstelėjo į jį mėlynomis akimis.

� Ties� sakant, pietus paruo�ė Keitė Barton. Man beliko tik įdėti juos į orkait� ir pa�ildyti.

� Net ir tokiu atveju...

� Liaukitės, nebūkite toks smulkmeni�kas, Lukanai! � Sudirgusi ji atsistojo ir įpylė jam dar vien� puodelį kavos.

� Smulkmeni�kas?.. � �velniai perklausė Lukanas.

� Taip, smulkmeni�kas! � Leksė įbruko kavos puodelį į rankas. � Pienas ir cukrus ant stalo. � Ji vėl atsilo�ė į kėd� ir ėmė spoksoti į savo puodelį.

Lukanas gurk�nojo nesaldint� juod� kav�, nes būtent toki� ir mėgo, ir �iūrėjo į jos nuleist� galv�. Matyt, jos nuotaika nė kiek nepagerėjo, Leksė net ne�vilgtelėjo į jo pus�.

Lukanas i�sitraukė kėd� kitoje stalo pusėje ir atsisėdo i�tiesdamas kojas po stalu.

� Jei būtumėte likusi Londone, k� dabar veiktumėte?

Leksė pa�velgė į jį i� padilbų ir pastebėjo, kad dabar Lukanas jau be kostiumo, be mar�kinių ir be kaklarai��io, o apsitemp�s stor� juod� megztinį ir apsimov�s prie jo deran�ius juodus d�insus � �itaip apsireng�s jis atrodė dar mįslingesnis ir tiesiog stulbinamai patrauklus.

� Tikriausiai suk�iau galv�, kokios virtuvės patiekal� � kinų ar italų � u�sisakyti į namus.

� Kad ir kur jas nusive�tum, moterys vis tiek galvoja apie namus, ar ne? � tyliai sumurmėjo jis lyg pats sau.

Ji pasi�iau�ė.

� K� norite tuo pasakyti?

Lukanas pastebėjo kelet� juodų sruogų, i�sipe�usių i� tvirtai supintos kasos, o �vilgtelėj�s į jos �irdelės formos veid� ir rausvas lūpas, pagalvojo, kad ji labai jautri. Įsi�eidusi draskosi lyg katė, t� Lukanas jau buvo patyr�s!

Jis gū�telėjo pe�iais.

� A� tik stengiuosi palaikyti pokalbį.

Ji susiraukė.

� Ar jau nusprendėte, kaip reikėtų sutvarkyti antr�jį namo auk�t�?

Jis linktelėjo galv�.

� I�kvie�iau meistr�, jis visk� ap�iūrės rytoj i� ryto.

� Ir tada galėsime grį�ti atgal? � Ji pa�velgė į jį viltingomis akimis.

Lukanas kreivai �yptelėjo.

� Nelygu, k� pasakys meistras. � Pastebėj�s, kad ji supykusi, jis susiraukė. � Pats matau, jog �ia trūksta patogumų. Galime i�sinuomoti kambarius kaimo vie�butėlyje, kaip manote?

� Ne! Ties� sakant, manau, kad neverta, � pridūrė Leksė daug ramiau, kai pastebėjo, kad jai taip kar�tai sureagavus, Lukanas net prisimerkė. � Namas jau į�ilo, o vakarienei turime Keitės Barton tro�kinio.

� Tikrai taip... � neskubėdamas pritarė Lukanas.

Ar jis ka�k� įtarė?

Leksė negalėtų kaltinti Lukano, jei jam i� tiesų būtų kil�s įtarimas dėl audringos reakcijos į papras�iausius jo �od�ius. Jai i� tikrųjų buvo nelengva valdytis bijant, kad bet kuri� akimirk� gali i�ai�kėti, jog ji yra Sianos vaikaitė. Ir ypa� kai paai�kėjo, kad Lukano ūkvedys yra ved�s Keit� Vilson, kuri gerai pa�inojo Leks�.

Gal reikėtų pagaliau prisipa�inti ir visam laikui baigti �į reikal�?

Betgi tokiu atveju ji nei�vengiamai save įkalintų.

Leksė prisiminė, koks atstumiantis, bet kartu ir kerintis jausmas buvo apėm�s prie� daugelį metų, kai senelis Aleksas, jos įkalbėtas, pagaliau sutiko parodyti jai �alt�jį rūsį. Tai buvo nedidelė, vos �e�ių pėdų gylio ir de�imties pėdų plo�io patalpa akmeninėmis grindimis ir lubomis. Viena i� keturių sienų buvo i� metalo, su ky�an�iais strypais.

Tada, prie� daugelį metų pama�iusi t� siaubing� patalp�, ji m�stė, u� kokias nuodėmes kaliniai būdavo metami į �į kalėjim�, į kurį neprasiskverbdavo saulės �viesa ir net trūkdavo oro.

Dabar Leksė svarstė, ar s�moningas dabartinio Stauerbrid�o hercogo apgaudinėjimas taip pat būtų laikomas baustinu nusikaltimu...

Taip, ji turėjo prog� pasielgti dorai ir prisipa�inti Lukanui, kas tokia esanti. Bet jei prisipa�intų, sulauktų tik paniekos, daug didesnės u� t�, kuri� patyrė �į ryt�, kai Lukanas priki�o jai dėl netinkamo elgesio su Endriumi Proktoru.

Gal ji i� anksto mėgavosi Lukano reakcija? Kodėl gi nei�dėjus jam visos teisybės, nei�traukus jos kaip triu�io i� skrybėlės, kaip daro iliuzionistai � Lukanas jaustųsi bevilti�kai, o jai būtų smagu.

Bet Leksė puikiai suprato, kad to niekada nebus. Vos kelias valandas praleidusi su Lukanu ji suvokė, jei prasitartų jam apie giminyst� su Siana, tai tik pablogintų savo padėtį.

Ji staiga pakilo nuo kėdės ir nuėjusi į virtuv� atsistojo �alia orkaitės, nuo kurios sklido �iluma. Norėjo būti kuo toliau nuo Lukano, virtuvė, kuri i� tikrųjų buvo mil�ini�ka, kuo toliau, tuo labiau atrodė vis ma�esnė...

� O k� jūs būtumėte veik�s Londone? Tikriausiai sėdėtumėte prabangiame restorane ir vakarieniautumėte su kokia nors gra�ia moterimi, tiesa? � bandė spėti ji pa�aipiu tonu.

Lukanas ilgokai �iūrėjo į Leksės įraudusį ir i�did�iai pakelt� veid�. Ji vengė akių kontakto, o i� jos balso suprato, kad pasakė visi�kai ne tai, k� norėjo. Ji stengėsi jį supykdyti.

� Betgi a� ir esu su gra�ia moterimi, � tyliai tarė jis. � O tokio skanaus kaip Keitės tro�kinio negau�iau net prabangiausiame restorane, � liūdnai �yptelėj�s pridūrė jis. Sumaniai u�bėgo u� akių kandiems �od�iams, kurie ketino i�sprūsti i� jausmingų Leksės lūpų. Keitė pasielgė dosniai ir tuo abejoti po tokios Lukano pastabos būtų tiesiog nepadoru!

Leksei neliko nieko kito, kaip nusisukti ir apsimesti, jog dirba: ėmė dėlioti lėk�tes ir įrankius.

� Tro�kinys jau su�ilo. Laukiau jūsų grį�tant.

Lukanas atsistojo.

� Gal prie tro�kinio norėtumėte raudonojo vyno?

� Tiek to, tada reikėtų leistis į rūsį ir... � Ji staiga nutilo ir i�plėtusi akis pa�iūrėjo į jį. � Juk vyn� tikriausiai laikote rūsyje, ar ne? � nerūpestingai paklausė ji.

� Laikome ir ten. � Lukanas �iek tiek pakreipė galv� nenuleisdamas niūraus �vilgsnio nuo Leksės, kuri buvo �iek tiek i�balusi. � Bet vienas kitas raudonojo vyno butelis turėtų būti maisto sandėliuke.

� Jūs �ia neda�nai atva�iuojate, tiesa? � paklausė Leksė nusprendusi, kad puolimas � geriausia gynyba. Taip ji stengėsi nukreipti Lukano mintis, kad �is neatkreiptų dėmesio, jog ji prasitarė �inanti, kur Malberio dvare yra vyno rūsys.

� Ties� sakant, buvau �ia prie� savait�, kai dalyvavau brolio vestuvėse, � pasakė jis. � Patikėkite, kiek ten buvo pagundų... � �aipydamasis kilstelėjo auk�tyn tamsius antakius.

Tai jau! Susidėti su Lukanu Sent Kleru gali tik tokia, kuri nebijo �aisti su ugnimi. Leksė nustebo dėl tokių min�ių, nes ji taip pat i� prad�ių manė, kad jis �altas kaip ledas...

Ties� sakant, jai vis sunkiau sekėsi įtikinti save, kad Lukanas toks ir yra. Kaip galėjo manyti, kad jis yra viskam abejingas, kai pajautė nuo jo sklindan�i� �ilum�? Argi nesijautė taip, lyg k� tik būtų stovėjusi ant vulkano kra�to, grasinan�io j� praryti ir įtraukti į kar�t� gelm�?

Lukanas atrodė tikrai �altas ir aroganti�kas, ta�iau Leksė nujautė, kad po ledinio vyro įvaizd�iu slypi vulkano jėga � galinga, visa apimanti, kar�ta.

Jis buvo lyg magnetas, pama�u, bet u�tikrintai traukiantis prie sav�s Leks�...

Bet ji bijojo tos traukos, nes puikiai suprato, kad tai pavojinga.

� Nemanau, kad moku gundyti, pone Sent Klerai, � lediniu balsu patikino ji traukdama tro�kinį i� orkaitės. � Net jei mokė�iau, jūsų gundyti tikrai nebandy�iau! � pa�aipiai pridūrė.

Lukanas taip stipriai prisimerkė, kad i� akių liko tik du juodi ruo�eliai.

� Kodėl gi?..

Leksė sunkiai nurijo seiles ir i�sprogdino akis stebėdama, kaip Lukanas eina per virtuv� link jos grak��iu panteros �ingsniu.

� Kodėl jums nepaband�ius man�s sugundyti?

Lukanas atsistojo taip arti, kad �ilt� or� i� jo burnos Leksė jautė savo veido oda.

Prie� atsakydama ji nervingai ly�telėjo lūpas lie�uvio galiuku.

� Na, pirmiausia dėl to, kad niekada nesusidedu su vir�ininkais � tokia mano taisyklė.

Ji tarėsi pasakiusi �maik��iai, bet i� tikrųjų jos pastaba nuskambėjo provokuojamai.

� Ir kada susigalvojote toki� taisykl� � seniau ar dabar?

� Dabar. K� tik, � atrė�ė ji.

Jis klausiamai kilstelėjo antakius.

� Suprantu...

� Tikrai?

� Manau, kad taip, � tyliai burbtelėjo Lukanas. � Ar �i taisyklė taip pat galioja, jei vir�ininkas yra tik laikinasis kaip ir jo sekretorė?

� �inoma. � Ji linktelėjo galv�.

I� prad�ių Lukanas ty�ia, lyg �aisdamas erzino Leks� dėl jos tiesmukai rodomo pasitikėjimo savimi. Ta�iau �aidimas baigėsi t� akimirk�, kai ji akivaizd�iai parodė juo nesidominti.

Lukanui buvo dvide�imt �e�eri ir jis puikiai jautė, kada moteris atsako į jo jausmus. �į vakar�, kai abu stovėjo ant namo laiptų Leksė ir Lukanas pajuto vienas kitam trauk�. Ji būtų mielai leidusis pabu�iuojama, o jis mielai būtų tai padar�s...

Jis pa�velgė jai į lūpas, kurios buvo putlios ir jausmingos, �iek tiek praviros ir drėgnos, nes Leksė k� tik nervingai apsilai�ė jas lie�uvio galiuku.

Lukanui u�ėmė kvap�, kai ji ir vėl pakartojo t� patį nerving� judesį � lie�uviu �velniai suvilgė praviras lūpas ir taip su�adino Lukanui begalinį nor� padaryti t� patį...

� Nedrįskite! � �ūktelėjo Leksė ir �engtelėjo atgal, pama�iusi laukinį alkį tamsiose Lukano akyse ir perpratusi jo ketinimus. Pakako vieno �ingsnio ir Leksė įsirėmė į spintel�. � Nemanau, kad tai gera mintis, Lukanai!

Ji pakėlė rankas bandydama jį sulaikyti, bet Lukanas pasilenkė, sulenkė jos rankas, įsirėmė krūtine jai į krūtis ir prisispaudė �launimis.

Prisispaudė aistringai.

I� visų jėgų.

� O man �i mintis netgi patinka, � �velniai tarė Lukanas, i�skėtė rankas ir, delnais įsirėm�s į stalvir�į jai u� nugaros, laikė tarsi sp�stuose u�gul�s visu kūnu, o sukietėj�s vyri�kas pasidid�iavimas rėmėsi jai į �launis. � O kaip jums, Lekse, patinka? � dusliai paklausė jis numanydamas atsakym�.

Pa�velgus į jį Leksei u�ėmė kvap� � tamsios akys buvo tokios u�buriamai �iltos, kad būtų galėjusi jose pask�sti. Kilo nenumaldomas noras patirti, kaip jaustųsi, kai Lukanas j� bu�iuotų.

J� bu�iuotų Lukanas?!

Juk taijis, � subarė save Leksė. Lukanas Sent Kleras. Vyriausiasis senelio Alekso sūnus ir įpėdinis. �mogus, kaip ir visa jo i�puikusi �eima i�tisus metus į�ūliai ignorav�s jos mo�iut�.

Kraujas sustingo Leksės gyslose, ta�iau blykstelėjusi ledinėmis akimis ji vis dėlto bandė atsitiesti.

� Pasitraukite nuo man�s, Lukanai, � �altai i�ko�ė ji stengdamasi atsitraukti nuo raumeningos jo krūtinės.

Lukanas susiraukė ir tarsi nepajut�s jos pastangų i�silaisvinti nepaleido i� savo glėbio, tik dar tvir�iau įsirėmė į stalvir�į jai u� nugaros.

� Jūsų lūpos sako viena, bet kūnas � visai k� kita, � su�nopavo jis dusliai akimis rodydamas jai į pabrinkusias krūtis ir pro �velnų megztinio audinį i�si�ovusius spenelius.

� Man �alta, � su panieka tarė ji. � Paklausykite, Lukanai, neabejoju, kad daugybė moterų su malonumu sutiktų atsidurti Stauerbrid�o hercogo lovoje, kad ir vienai nak�iai! Bet a� nesu tokia!

Lukanas prisimerkė, atsitiesė ir �engė �ingsnį į �alį.

� Nepamenu, kad bū�iau minėj�s, jog esu Stauerbrid�o hercogas. � Jis nu�velgė j� ledinėmis akimis.

�tai ir vėl suklydo. Leks� staiga apėmė silpnumas.

Ji pasimetė. Taip, Lukanas teisus. Jos �od�iai ir kūnas sakė skirtingus dalykus! Ji suvokė, kad potraukis Lukanui yra neleistinas, bet kūnas tvirtino visai k� kita.

Ji trūk�iojamai įkvėpė.

� D�onas Bartonas prasitarė. � Juk galėjo taip nutikti, tiesa? � Įsivaizduokite, kaip nustebau, kai jis pavadino jus jūsų malonybe, � pa�aipiai pridūrė ji.

� A� vengiu �io titulo, � sumurmėjo Lukanas ir susiki�o rankas į ki�enes.

� Kodėl? � juokais pasiteiravo Leksė. � Tik pagalvokite, kiek moterų pultų jums į glėbį, jei �inotų, kad esate hercogas!

Jis prisimerkė, nes ji akivaizd�iai �aipėsi.

� Jau sakiau, kad vengiu �io titulo.

� O man smalsu kodėl.

Jis dar kie�iau suspaudė lūpas.

� Ilga istorija.

� Galite papasakoti trumpai, man pakaktų, � paragino Leksė.

Jis piktai i�plėtė �nerves.

� Trumpai to nepapasakosi.

� Nagi, Lukanai...

� Gal pagaliau liausitės, Lekse? � piktai su�nyp�tė jis.

Leksei net perbėgo �iurpuliukai � jis pervėrė j� lediniu �vilgsniu, �andikaulis nervingai trūk�iojo, o lūpos � tos dailios lūpos � tvirtai, netgi grėsmingai susi�iaupė.

� A�... tiek to, viskas gerai. � Ji nusigr�ė. � Gal jau metas valgyti?

Lukanas giliai įkvėpė stengdamasis neparodyti pyk�io, kuris jį apimdavo kaskart, kai kas nors primindavo apie titul�, ar kad jam priklauso Malberio dvaras. Da�niausiai � ties� sakant, visada, kol būdavo Londone � Lukanui pavykdavo pamir�ti, kad yra Stauerbrid�o hercogas ir kad toji vieta ka�kaip susijusi su jo gyvenimu.

Jam atrodė, kad su juo tai neturi nieko bendra. Nei titulas, nei Malberio dvaras, nei visas prakeiktas turtas jam visi�kai nerūpėjo.

Po velnių, nereikėjo jam �ionai va�iuoti tepraėjus tiek nedaug laiko po D�ordano ir Stefanijos vestuvių. Nereikėjo nusileisti D�ono Bartono maldavimams atvykti ir pa�iam įsitikinti, ar namas tikrai nukentėjo.

Tad kodėl atva�iavo?..

Tikriausiai dėl to, pripa�ino Lukanas surauk�s kakt�, kad negalėjo atsispirti prigim�iai ir norui kelet� dienų praleisti su gra�ia, nors ir u�gaid�ia Lekse Hamilton.

Toki� prigimtį jis paveldėjo i� tėvo, kuri atne�ė vien nelaimes jo �monai ir sūnums.

Todėl Lukanas jau seniai buvo pasi�adėj�s neleisti jokiai moteriai susukti jam galvos pasinaudojus tam tikros jo kūno dalies silpnybe. Nusprendė niekada nesiekti ir negeisti moters meilės, nes ji atne�a vien skausm� ir nelaimes � visa tai jų �eima patyrė prie� dvide�imt penkerius metus, kai tėvas įsimylėjo kit�...

� Lukanai?..

Jis susirauk�s pakėlė akis ir pamatė, kad Leksė ant stalo jau padėjusi pa�ildyt� tro�kinį, o pati atsisėdusi laukia ir klausiamai �velgia į jį.

Jis stipriai papurtė galv�.

� Rodos, a� nealkanas.

Leksė skausmingai susiraukė.

� O man atrodo, kad jūs vis� dien� nieko nevalgėte.

Lukano veide atsirado pa�aipi i�rai�ka.

� Jums dėl to neramu, nes...

� Ties� sakant, man tai nė kiek nerūpi.

� Taip ir maniau, � lėtai i�tarė Lukanas.

Sutrikusi Leksė atsiduso.

� Bartonas tikrai ne�inojo, kad kartu su jumis atva�iuosiu ir a�, taigi Keitė patiekal� ruo�ė tik dėl jūsų.

� Stengiatės įkalbėti mane valgyti, kad nesijaus�iau kaltas, taip, Lekse? � kand�iai paklausė Lukanas.

I� pyk�io jos �velnūs skruostai paraudo.

� Elgiatės kaip vaikas!

Paprastai Lukanas jausmams nepasiduodavo, u�gniau�davo juos. Gal net per da�nai? Kad ir kaip būtų, dabar jam kilo toks pyktis, kad dviem �ingsniais įveikė virtuv�, truktelėjo Leks� nuo kėdės ir surakino j� glėbyje.

� Ar ir dabar vaiki�kai elgiuosi?

Leksei beliko pa�velgti Lukanui į veid� � tamsias �iban�ias akis, suk�stus dantis, su�iauptas lūpas ir nervingai trūk�iojantį �andikaulį.

Jis trūk�iojo taip pat ritmingai, kaip ir sukietėj�s jo vyri�kumas...

Leksė suprato per�engusi rib� savo elgesiu ir ypa� paskutiniais �od�iais, kurie i�vedė Lukan� i� kantrybės, todėl jis pametė prot� ir geriau jau jam nesiprie�inti. Jis įsisiurbė jai į lūpas...

Lyg i�badėj�s ėmė aistringai j� bu�iuoti skanaudamas ir gerdamas jos lūpų �velnum�. Laikydamas j� glėbyje suėmė u� sėdmenų ir dar stipriau įrėmė kiet� penį jai tarp įkaitusių �launų. Tada kilstelėjo j� auk�tyn, kad pataikytų ten, kur reikia. Kai Lukanas ėmė ritmi�kai judėti per jos kauburėlį tarp �launų, Leksė suvaitojo.

Ji taip pat aistringai įsisiurbė jam į lūpas ir pajuto, kad ima drėkti. I�pylus kar��iui, krūtys i�brinko, o Lukano lie�iami speneliai tapo kieti ir skausmingi.

Vie�patie, ji geidė �io vyro...

Geidė Lukano. Tro�ko patirti jo teikiam� malonum�.

Jis nesiliovė � i�vilko j� i� nertinio apnuogindamas krūtis, tada palenkė galv� ir suėm�s kar�tomis lūpomis spenelį įsiurbė jį į burn�.

Kai jis ėmė vis smarkiau �iulpti ir vis giliau traukė į burn� spenelį, o ranka ritmi�kai spustelėdavo kit�, Leksė i�sirietė ir pir�tais įsikibo į tankias Lukano garbanas. Ji visa degė, kūnas tapo nepaprastai jautrus. Kar�tas. Drėgnas. T� akimirk� jai niekas nerūpėjo, tik Lukanas ir jo teikiamas malonumas, labai didelis.

Ji irgi panoro liesti jo nuog� kūn� delnais.

� O Dieve � taip, taip! � Lukanas paleido jos spenelį ir pradėjo garsiai dūsauti, kai ji paki�o rankas jam po megztiniu ir ėmė glostyti nugar�. Savo ma�omis dailiomis jautriomis rankomis perbraukė per raumeningus pe�ius, tada nuslinko �emyn, ten, kur baigėsi stuburas, o kai siektelėjo dar toliau, jis net krūptelėjo. � Apsivyk mane kojomis, Lekse, � įsiaudrin�s i�tarė jis ir paki��s delnus jai po sėdmenimis kilstelėjo auk�tyn, kad ji dar labiau pajaustų pulsuojantį jo penį. Ritmingai judėdamas jis vėl įsisiurbė jai į lūpas.

Leksė buvo tokia smulki ir tokia gra�i, kvepėjo medumi. Lukanas braukė lie�uviu jai per jausmingas, �iek tiek patinusias kar�tas ir sald�ias lūpas.

Ji rankomis apsivijo jam kakl�, o kai jis vėl ėmė aistringai j� bu�iuoti ir dar intensyviau trintis jai į �launis, įsikibo į sprand� ir sugriebė u� plaukų.

Lukanas pagalvojo, kad taip susijaudin�s jis dar nebuvo. Niekada nebuvo taip sukietėj�s, kad net skaudėtų... Niekada nebuvo apėm�s toks noras u�valdyti ir turėti tik sau...

Ne!

Leksė suvaitojo i� geismo, laukė, kol galės numal�inti alkį, bet Lukanas staiga liovėsi bu�iav�s, pastatė j� ant kojų ir stumtelėjo nuo sav�s. Jos alkis nuslopo ir Leksė pajuto, kad jai dreba kojos, kai pamatė įsmeigtas piktas �iban�ias akis.

Taip... jo akys �iūrėjo piktai, tarsi būtų jos nekent�s...

�e�tas skyrius

Matyt, jis tikrai jos neken�ia, liūdnai pagalvojo Leksė pama�iusi, kaip i� baisios neapykantos persikreipė ir �iaip �altas Lukano veidas. Juodos it anglis akys, regis, patamsėjo dar labiau, o vir�utinė lūpa pakilo auk�tyn, lyg būtų ketin�s urgzti.

Leksė įkvėpė oro.

� Lukanai...

� Buvote teisi. Nereikėjo man jūsų bu�iuoti, tai baisi klaida! � piktai tarė jis.

Leksė suvilgė nutirpusias lūpas.

� Man regis, perspėjau, kad tai nėra gera mintis.

Lukanas kietai suspaudė lūpas.

� Argi tai ne tas pats?

� �inoma, kad ne! � nenusileido Leksė apimta pyk�io, kad leido �iam vyrui taip intymiai su ja elgtis. Ir ne kam kitam, o Lukanui Sent Klerui, dėl Dievo meilės! Lukanui Sent Klerui! � A� tik stengiausi būti atsargi ir įspėjau, o jūs, taip staiga atsiplė��s nuo mano lūpų, mirtinai įskaudinate pareik�damas, kad tai buvo baisi klaida!

Lukanas pa�velgė į Leks� ir pasipiktinimas kiek atslūgo, jį apėmė malonus susierzinimas, pama�ius piktai �iban�ias tamsiai mėlynas Leksės akis, raudoniu u�lietus skruostus ir karingai i�kelt� smakr�. Jis suprato, kad j� tikrai įsi�eidė jo �od�iai.

Ji pyko ant Lukano ne dėl bu�inių. Nesumi�o, kai nuoga jos krūtis atsidūrė jo burnoje. Leksė net nesiprie�ino, kai jis stand�ia varpa ėmė trintis jai į jautrų tarpkojį, netgi pati ėmė spaustis ir vaitoti apimta geismo.

Būtų net keista, jei į tokias natūralias intymias smulkmenas Leksė Hamilton būtų reagavusi kaip nors kitaip.

Bet jis, po velnių, sugebėdavo valdytis. Ir kai norėdavo pasimylėti su moterimi, visada tai darydavo lovoje.

Ta�iau su Lekse, matyt, buvo galima ir kitaip. Jis vos nepaėmė jos �ia pat, Malberio dvaro virtuvėje. Jei nebūtų laiku sustoj�s, jie tikriausiai būtų t�s� ant stalo arba tiesiog ant akmeninių grindų.

Lukanas liūdnai palingavo galva � taip, Leksė visi�kai nepana�i į kitas moteris. Apie toki� moterį jis svajojo vis� gyvenim�!

Tamsios ilgų ir nuostabių plaukų garbanos i�sipe�usios i� kasos netvarkingai krito ant liaunų pe�ių, o lūpos � tos nuostabiai �velnios juslios lūpos � buvo paburkusios, oda aplinkui �iek tiek paraudusi nuo aistringų bu�inių.

Lukano veidas apsiniaukė ir jis nyk��io pagalvėle �velniai perbraukė jai per aksomin� od�.

� Senokai skutausi.

Leksė pasipiktinusi i�pūtė akis. I� prad�ių �is vyras apipila j� bu�iniais, nuo kurių ji vos nepameta galvos, tada j� į�eid�ia, o dabar tik tiek tegali pasakyti...

� Ir viskas? Kodėl neatsipra�ote? Kodėl nesakote daugiau tai niekada nepasikartos? Pamanykite � senokai skutausi!

Jis pa�velgė į j� i�did�iai pakeltu smakru.

� Kodėl turė�iau atsipra�yti u� tai, kas jums, akivaizdu, suteikė tokį pat malonum� kaip ir man. � Jis paniuro ir tyliai pridūrė: � Taip pat negaliu pa�adėti to, ko galbūt nepajėgsiu i�pildyti.

Leksė nepatikliai nu�velgė jį, bet po kelių sekund�ių �vilgsnis tapo rūstesnis.

� Jūs savimyla, pasipūtėlis ir tikras niek�as... � prapliupo ji ir nutilo ie�kodama kuo skaudesnio �od�io įgelti. � Asilas! � piktai tė�kė ir atsitraukė nuo jo.

� Labai originalu, � sausai i�ko�ė Lukanas.

Leksė prisimerkė.

� Buvau sugalvojusi ir taiklesnį �odį, tik nemanau, kad apsid�iaugtumėte jį i�gird�s!

Jis palingavo galva be i�rai�kos veide.

� Tikriausiai ne baisesnį u� t�, kuriuo pats save i�vadinau.

Ji įtariai �vilgterėjo į jį.

� Patikėkite, jei tik galė�iau, tuojau pat i� �ia i�va�iuo�iau. Bet negaliu! Todėl... einu į vir�ų, laikas miegoti. � Leksė pasi�iupo nuo kėdės rankin�. � Jums tikriausiai nesvarbu, kuriame kambaryje miegosiu? Nebijokite, į hercogo miegam�jį neisiu, � pa�aipiai pridūrė ji.

� Galite rinktis bet kurį � taip pat ir hercogi�k�jį, � atrė�ė jis.

� Nemanykite, kad tie keli bu�iniai su�adino nor� gultis į jūsų lov�...

� Nebijokite, hercogui skirtuose kambariuose a� neketinu miegoti � nei �i�, nei kuri� kit� naktį, � patikino jis ir stipriai sukando dantis. � Net ir su jumis.

Leksė staiga nu��iuvo.

� Kodėl gi?

Lukanas atsuko jai nugar�, buvo matyti, koks jis įsitemp�s.

� Gal pagaliau nustosite, Lekse, ir eisite miegoti?

Tai buvo protingas ir i�mintingas patarimas, juolab kad abu buvo pernelyg įsiaudrin�. Ta�iau būdama su �iuo �mogumi Leksė neklausė nei proto, nei i�minties.

� Jūs nepaisote savo titulo. Vengiate �ios vietos. Ties� sakant, nenorėjote �ia net atva�iuoti � tai buvo ai�ku i� jūsų rytinio pokalbio su D�onu Bartonu.

� K� norite tuo pasakyti? � Lukanas staiga atsigr�ė ir pro pusiau u�merktas tamsias akis nu�velgė j�.

Leksė gū�telėjo pe�iais.

� �is namas toks nuostabus...

� Prakeiktas mauzoliejus! � atkirto Lukanas.

� Galite �ia visk� pertvarkyti.

� Net jei pakeis�iau sienas ir baldus, į dvar� grį�ti vis tiek nenorė�iau, � sumurmėjo jis. � Būtų mano valia, sulygin�iau �i� prakeikt� viet� su �eme ir u�leis�iau �ole!

Leksė pakraipė galv�.

� Nieko nesuprantu...

� O jums ir nereikia nieko suprasti, � tvirtai tarė Lukanas. � Pora bu�inių dar nerei�kia, kad turite teis� ki�tis į mano gyvenim�.

Apie savo veiksmus ar jausmus Lukanas nepasakodavo niekam � netgi broliams Gideonui ir D�ordanui, patiems artimiausiems �monės. Jis tikrai neketino atsiverti Leksei ir paskui klausytis jos i�ved�iojimų apie nesugebėjim� susitaikyti su vienatve, kuri� patyrė tėvui i�ėjus gyventi pas kit�.

� Gal jau eikite miegoti, Lekse, � rimtai pasiūlė jis. � Visa kita palikite man, susitvarkysiu.

Leksei nereikėjo kartoti du kartus, i� paniurusio Lukano veido suprato per�engusi rib� ki�damasi į dalykus, kurių jis nenorėjo su ja aptarinėti.

Ta�iau vis vien buvo smalsu i�siai�kinti, kodėl Lukanas taip akivaizd�iai vengia Malberio dvaro ir visko, kas su juo susij�.

Septintas skyrius

� Kur jus velnias ne�ioja? � įsiut�s paklausė Lukanas.

Leksė stabtelėjo virtuvės tarpdury purtydama snieg� nuo plaukų ir palto. Ji pa�velgė į virtuvės gilum� ir pamatė prastai nusiteikusį Lukan�, kuris stumtelėj�s kėd� stojosi i� u� ��uolinio stalo.

� Atsipra�au?.. � guviai paklausė ji rūpestingai u�darydama duris.

Lukanas nebuvo toks naivus, kad patikėtų nekalta jos veido i�rai�ka.

� Sakėte, kad einate pasivaik��ioti po dvaro teritorij�, bet grį�ote po dviejų valandų! � riktelėjo lediniu balsu.

Ji kilstelėjo antakį.

� Ar per t� laik� norėjote man duoti darbo?

� �inoma, kad ne, juk kalbėjausi su meistru.

� Taigi nieko blogo nenutiko, tiesa?

� Nutiko, nes vos tik jūs i�ėjote, pradėjo snigti, � pasakė jis akimis rodydamas į su�lapusius Leksės plaukus.

� Nejaugi nerimavote dėl man�s, Lukanai?

Ties� sakant, taip ir buvo: Lukanas tikrai ėmė nerimauti, Leksei taip ilgai negrį�tant. Lauke vis smarkiau �alo, be to, vos jai i�ėjus pro duris, ėmė taip gausiai snigti, kad per t� laik� �em� nuklojo net dviejų colių sniego sluoksnis.

� Mano nerimas �ia niekuo dėtas, Lekse, � tarė jis nekantriai. � �ios apylinkės jums nepa�įstamos, � sudirg�s t�sė. � Galėjo įlū�ti ledas, galėjote pask�sti e�ere, juk �inote � visko būna.

� Jūs vis� laik� tikitės blogiausio, Lukanai. O gal tai būtų i�ėj� tik į gera � daugiau nebesipainio�iau po kojomis, � pasakė ji nutaisiusi liūdn� veid�, tada i�sinėrė i� palto ir u�metė jį ant kėdės atkaltės prad�iūti.

Lukanas pabandė įsivaizduoti negyv� Leksės kūn�, plūduriuojantį po ledu, kuris jau buvo u�trauk�s u� dvaro esantį e�er�, ir nugara perbėgo �iurpuliai.

� Po velnių, tai visai nejuokinga, Lekse!

� A� ir nejuokauju. � Ji nekantravo baigti pokalbį. � Bet neketinu kam nors teisintis dėl savo veiksmų, o ypa� jums, � tvirtai pridūrė.

� Kol esate �ia, su manimi, teks ai�kintis! � �iurk��iai atkirto jis.

Ji net sustingo.

� Nė nemanau, � at�ovė ramiai, nors akys piktai kibirk��iavo.

Į jos �od�ius Lukanas nekreipė dėmesio.

Pirmosios snaigės nesukėlė jam susirūpinimo, nes pamanė, jog dėl �al�io Leksė netrukus apsisuks ir grį� namo. Ta�iau, praėjus vos valandai, jis apsivilko palt� ir nutarė eiti jos ie�koti.

Aplink Malberio dvar� plytėjo did�iuliai �emės plotai � tokie dideli, kad Lukano pastangos visk� apie�koti buvo beprasmės. Sniege jis neaptiko net pėdsakų, pagal kuriuos galėtų atsekti, į kuri� pus� nuėjo Leksė. Po dvide�imties minu�ių bevaisių paie�kų grį�o į virtuv�, atsisėdo ir ėmė tiesiog laukti.

Kas minut� jo susierzinimas vis a�trėjo.

�is susierzinimas � iki pa�inties su Lekse Hamilton Lukanas manė, kad sugeba valdytis � pokalbiui ne�adėjo nieko gero.

� O a� manau, kad teks, � i�spaudė jis grasinan�iu balsu.

Ji kietai su�iaupė lūpas.

� Galite daryti, k� norite, Lukanai, bet �ito nesulauksite.

� Kur bastėtės net dvi valandas? � Lukanas vėl ėmė kamantinėti grie�tu balsu.

Bet Leksė nė nemanė sakyti teisybės.

Negalėjo jos atskleisti.

Mo�iutė nustebo, bet ir nepaprastai apsid�iaugė taip greitai vėl pama�iusi Leks�, nes Kalėdas jie sutiko Londone drauge. Ta�iau Siana greitai paniuro su�inojusi, kaip ir kodėl Leksė yra �ia.

Pokalbis nebuvo malonus. Visų pirma mo�iutė nepritarė Leksės sumanymui įsidarbinti pas Lukan�. Labai susikrimto, kad vaikaitės gudrybė atsisuko prie� j� pa�i� ir ji neturėdama kitos i�eities kartu su Lukanu turėjo atvyko į Malberio dvar�.

Mo�iutė įspėjo, kad Lukanas baisiausiai įsiustų su�inoj�s ties�.

Galėjo to ir nepriminti, Leksė pati suprato: jį apims baisus pyktis, jei tik su�inos, kad yra Sianos vaikaitė. Tada ims nek�sti sav�s � taip pat ir jos � u� tai, kad j� bu�iavo...

Leksė stengėsi i�vengti jo tamsių akių �vilgsnio.

� Juk sakiau � buvau pasivaik��ioti.

� Ir kurgi vaik��iojote? � Lukanas įtariai stebėjo j� pusiau prisimerk�s, stengdamasis suprasti, kodėl ji vengia tiesaus atsakymo. Buvo įsitikin�s, kad Leksė nėra buvusi Gloster�yre ir nieko �ia nepa�įsta � tad kodėl nenori pasakyti, kur klaid�iojo vis� t� laik�?

� �en bei ten, visur, � tarė ji stengdamasi i�laikyti nerūpesting� ton� ir nuėjo įsipilti kavos. � Dar norėsite? � pasiūlė ir jam kilstelėjusi kavinuk�.

� Ne. � Lukano netenkino toks atsakymas. � Vis dėlto norė�iau �inoti, kur vaik��iojote.

� Dėl Dievo, Lukanai. Esu suaugusi moteris, nebe vaikas. � Ji su trenksmu įstatė kavinuk� į kavavir�, atsisuko ir piktai dėbtelėjo į jį.

Lukanas su�iaupė lūpas ir vienu �uoliu i� kito virtuvės galo i�dygo �alia jos u�stodamas keli�, jei ji kartais sumanytų bėgti.

� Matyt, buvote kur nors pasislėpusi, antraip ir pati, ir jūsų paltas būtų kiaurai permirk�, o taip nėra...

� O jūs, matyt, pasirinkote ne t� profesij�, esate pernelyg smalsus ir ki�atės ne į savo reikalus! � pa�aipiai atkirto ji.

Lukanas tvardydamasis giliai įkvėpė, susiki�o rankas į ki�enes ir įbedė į j� �vilgsnį.

� Jūs mane siutinate, tokios nesutramdomos u�sispyrėlės kaip gyvas nesu sutik�s.

Ji i�si�iepė.

� U�tat galė�iau būti tinkama pora pasipūtusiam ir savimylai asilui, tiesa?

Ji ir vėl pradeda, pagalvojo Lukanas, pyktis ėmė slūgti ir jis pralinksmėjo.

� O jūs i� tikrųjų nepaken�iama.

� Pati �inau. � Ji liūdnai palingavo galv�. � Kai buvau ma�a, i� proto varydavau tėvus. Gal dėl to ir esu vienintelis jų vaikas!

Lukanas pagalvojo, kad ji pirm� kart� prasitarė apie asmeninį gyvenim�.

� Ir kaip jautėtės? A� augau su dviem por� metų jaunesniais u� mane broliais, taigi net neįsivaizduoju, k� rei�kia būti vientur�iu.

� Kartais pasijunti labai vieni�as. � Leksė stengėsi būti atsargi, nenorėjo per daug pasakoti apie save. � Bet man pavyko nugalėti visus sunkumus, � pridūrė ji �aismingai ir atsitiesė. � Na, ir k� gi veiksime iki vakaro? Gal man reikėtų atlikti koki� u�duotį, kuri� buvote numat�s atsive�damas �ionai? O gal grį�kime į London�, kol pūga neįsismarkavo? � pridūrė ji ir suraukusi kakt� pa�iūrėjo pro virtuvės lang� į krintan�ias snaiges.

Ji nenorėjo likti Malberio dvare dar kelioms dienoms � ir naktims � ir būti u�versta sniegu kartu su Lukanu.

� Tik pagalvokite, Lukanai, � pridūrė ji viltingai. � Vos po kelių valandų galėtumėte i�mesti mane i� galvos!

Grį�ti į London� � tikrai gera mintis, pagalvojo Lukanas ir susiraukė. Ne tik dėl to, kad sninga!

Jei liktų �ia su Lekse dar vien� ar dvi dienas, padarytų didel� klaid� � �i moteris mokėjo jį prajuokinti, o jis to visai nenorėjo.

Ta�iau...

�tai �ia ir glūdėjo esmė.

Jis daugelį metų vengė Malberio dvaro ir visko, kas su juo susij�, bet dabar, ties� sakant, Lukanas nenorėjo i� jo i�va�iuoti. Ne todėl, kad būtų tro�k�s pasilikti dvare, bet todėl, kad grį�usi į London� Leksė tikrai pasirūpins, kad agentūra vietoj jos atsiųstų kit� laikin�j� sekretor�.

Bet argi pats apie tai nesvajojo dar vakar vakare, Leksei nuėjus gulti? Ar nebuvo pasiry��s i�mesti jos i� galvos? Niekada jos nesutikti ir nieko apie j� nebegirdėti? Atsiriboti nuo visų abejingumo siena, kurios niekas nedrįstų per�engti?

Juk būtent taip ir buvo nusprend�s!

Vis dėlto...

� Labai ilgai neapsisprend�iate, Lukanai. � Leksė pertraukė mintis vėl jį suerzindama.

Ji pa�velgė į jį ir jųdviejų �vilgsniai susitiko.

� Ir a� norė�iau grį�ti, bet bijau, kad bus nesaugu. Reikėtų palaukti kelet� valandų, gal nustos snigti.

Tamsus jos antakis vėl kilstelėjo.

� O jei nesiliaus?..

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Bijau, kad tada mudu �ia u�strigsime dar vienai nak�iai.

�ito Leksė tikrai nenorėjo.

Mo�iutei pa�adėjo, kad to nebus!

Siana buvo susirūpinusi ne tik dėl Leksės, bet ir dėl Lukano Sent Klero. Ji �inojo, kad Sent Klerų �eima jos neken�ia, vadinasi, neken�ia ir jos artimųjų. Ji nusiramino tik gavusi pa�ad�, kad vos Leksė grį� į London�, i�kart nutrauks visus ry�ius su Lukanu.

Kai prisiekė, Leksė nepagalvojo, kad dėl pūgos gali �ia u�strigti su juo dar kelioms dienoms!

Ji ry�tingai krestelėjo galv�.

� Manau, kad reikėtų va�iuoti nedelsiant.

Lukanas �ypsodamasis �iūrėjo į tvirtai su�iauptas Leksės lūpas ir akis, net blizgan�ias i� u�sispyrimo.

� Supraskite pagaliau, Lekse, kas yra diktatūra, o kas � demokratija! A� turėsiu vairuoti, todėl manau, kad va�iuoti tokiu oru yra nesaugu.

Tarp tamsių antakių įsirė�ė rauk�lė.

� Dėl Dievo meilės, jūsų automobilis pritaikytas va�inėti tokiu oru!

Jis gū�telėjo pe�iais.

� Vis dėlto nenorė�iau rizikuoti. Taigi nuspr�sta, o dabar � laikas pietauti. K� valgysime?

Leksė vėpsojo į jį susiraukusi.

� Kadangi �ia nurodinėjate jūs, o a� esu tik vargana, paklusni pelytė, jūs ir rinkitės. O kai i�sirinksite, pats ir pasigaminkite. Einu į vir�ų susidėti daiktų, kad, atėjus laikui i�vykti, nereikėtų gai�ti! � Ji staigiai apsisuko ir i�ėjo i� virtuvės.

Lukanas i�si�iepė ir su malonumu stebėjo, kaip Leksė provokuojamai kraipydama sėdmenis eina i� kambario ir u�trenkia duris.

Su Lekse Hamilton neįmanoma susitarti, ji tikra prie�gyna ir u�sispyrusi kaip asilas, bet kartu ir labai moteri�ka bei seksuali, tokios moters Lukanui dar neteko sutikti.

Ir dėl to pavojinga...

A�tuntas skyrius

� Tikiuosi, nesutrukd�iau? � paklausė D�onas Bartonas nery�tingai mind�ikuodamas prie durų.

Tikrai nieko nesutrukdė...

Leksė net pagalvoti nenorėjo, kas būtų nutik�, jei jis nebūtų įėj�s. �engtelėjusi į �alį ji atsitraukė kuo toliau nuo gundan�io Lukano kūno.

Nuėjusi į kit� virtuvės pus� ji pagaliau lengviau atsikvėpė � net įstengė �yptelėti nejaukiai, bet kartu ir smalsiai �iūrin�iam D�onui Bartonui.

� Ir vėl sninga?.. � Ji susiraukė pama�iusi, kad D�ono smėlio spalvos plaukai drėgni.

� Deja, taip. � Jis gū�telėjo pe�iais ir slapta �vilgtelėjo į Lukan�.

Lukanas staiga atsitiesė, bet i� to, kaip �ybtelėjo akimis, buvo ai�ku � bent jau Leksei, � kad jis nepatenkintas, nes D�onas pasirodė labai ne laiku.

O gal buvo nepatenkintas ir dėl Leksės?

Kietai su�iauptos Lukano lūpos ir �al�iu dvelkian�ios akys, kuriomis atsisuk�s pervėrė Leks�, ai�kiai rodė, kad ji taip pat pateko į jo nemalon�. Tai pama�iusi Leksė įsiuto.

Po velnių, juk ne ji pirma pradėjo. Tai jis j� lietė stengdamasis suvilioti. Nedaug trūko ir būtų pabu�iav�s � gal netgi ir daugiau, � jei D�onas Bartonas nebūtų sutrukd�s!

� Eime į mano kabinet�, ten ir pasikalbėsime, D�onai, � tarė Lukanas lediniu balsu, pastebėj�s, kaip i� pyk�io plykstelėjo i�rai�kingos Leksės akys. � Leksė k� tik u�siminė, kad norėtų kuo grei�iau grį�ti į London�, � pridūrė jis, nes matė, kokia neviltis apėmė Leks� i�girdus, kad ir vėl sninga, taigi jie negalės i�va�iuoti. Akivaizdu, kad ji dėl to labai nerimavo.

Ties� sakant, Lukanas taip pat nesid�iaugė, kad teks �ia u�trukti.

Primygtinai pra�ydamas Leks� vykti kartu Lukanas tikėjosi, kad ji padės prasibla�kyti, nes Malberio dvaras tikrai nekėlė teigiamų emocijų. Ta�iau būdamas su Lekse jis pamir�o atsargum� ir suvar�ymus, kurių skrupulingai laikėsi daugyb� metų. Ir �tai � dabar jį apėmė nenumaldomas noras vėl j� liesti, bu�iuoti ir glamonėti.

O jei D�onas nebūtų atvyk�s tuo metu, kai jis...

� A� tik pamaniau, kad jei mūsų neu�pustys, galėtume i�vykti dar �iandien. � Ji į�ūliai įsistebeilijo į Lukan�.

Jis pa�velgė pro lang�. Lauke smarkiai snigo.

� Atrodo, kad jau vėlu...

Leksė taip pat pa�iūrėjo pro virtuvės lang� ir, pama�ius u� lango krintan�ias dideles snaiges, jai apmirė �irdis. Atsisuko į Lukan� ir piktai įbedė į jį kaltinam� �vilgsnį.

� Jei būtume i�va�iav� tada, kai pra�iau...

� Būtume įstrig� kur nors pakely, � nekantriai u�baigė Lukanas. � Greitkelius, �inoma, valo, bet tokių nuo�alių kaimo keliukų, kuriais būtų tek� va�iuoti, tikrai ne.

Tikriausiai, � nenoromis pripa�ino Leksė, � jis teisus kaip visada.

Ji atsitiesė.

� Jau eisiu, o judu pasikalbėkite...

� Pirma pavalgykite, � grie�tai pareikalavo Lukanas.

Leksės skruostai u�kaito, nes D�onas Bartonas girdėjo, kaip juodu kalbėjosi.

� Nei�eisite, kol pavalgysite, � spyriojosi Lukanas.

Leksė jau nebe�inojo, ko nori.

Jai tikrai reikėjo u�krimsti, bet kartu tro�ko ir pabėgti nuo Lukano kuo toliau. Leksė prisiminė, kad ne taip seniai jis pabrė�ė, jog vien norų nepakanka...

� Puiku, � tarė ji sudirgusi ir vildamasi, kad, i�gird�s jos ton� ir pamat�s �vilgsnį, Lukanas susipras. Antraip � nepaisydama, kad D�onas Bartonas girdi � tikrai i�rėks tai, dėl ko visi paskui gailėsis.

D�onas liūdnai �yptelėjo.

� Keitė jau seniai laukia progos su jumis pasimatyti.

� Tikrai? � Leksė sutriko pagalvojusi, kad D�ono �mona galėtų �ia pasirodyti. Gal ji ir ne ta pati Keitė, kuri� pa�inojo, bet, sprend�iant i� visų aplinkybių, kurios Leksei klojosi ne itin palankiai, galėjo būti ir ji.

D�onas linktelėjo.

� Tik nemanau, kad �iandien, tokiu oru. Ji laukiasi, mūsų pirmagimis turėtų gimti po trijų mėnesių, � d�iaugsmingai paai�kino jis.

� Sveikinu! Gal kit� kart� ir susitiksime, � pasakė Leksė sukaupusi visas jėgas. �inojo, kad kito karto tikrai nebus, nes į Malberio dvar� ji daugiau nebeva�iuos. Taip nusprendė. Galutinai.

Lukanas prisimerk�s dar sykį nu�velgė j� ir kartu su D�onu Bartonu i�ėjo.

Jo �vilgsnis sukėlė Leksei nerim� � ji suprato nesugebėjusi nuslėpti susijaudinimo, kai D�onas u�siminė, kad Keitė norėtų su jais susipa�inti...

Devintas skyrius

� O varge! � sukūk�iojo Leksė. � Ar suprantate, k� padarėte?

Ir kur buvo jo protas? Lukanas keikė save matydamas a�aras, kurios pakibo Leksei ant blakstienų, kai ji pa�velgusi �emyn pamatė nuo medaliono nutraukt� grandinėl�, kuri� Lukanas vis dar gniau�ė kum�tyje.

Ties� sakant, t� akimirk� jis nem�stė, o veikė instinktyviai. Tokia reakcija jam buvo nebūdinga, bet dabar jautėsi, lyg būtų pakliuv�s į �ėlstantį audros sūkurį, kilusį dėl...

Dėl ko?

Lukanas buvo priblok�tas savo elgesio ir vengė atsakyti į �į klausim�.

� Man labai gaila, Lekse...

� Gaila?! � suriko ji spiegian�iu balsu. � Jums gaila? � dar kart� piktai pakartojo. � Puolate mane lyg koks neandertalietis, nutraukiate grandinėl�, o paskui lyg niekur nieko atsipra�ote! � Ji �iupo medalion�, vos tik jis atgniau�ė kum�tį.

� Kai grį�ime, nupirksiu jums nauj� grandinėl�...

� Man nereikia naujos! � grasinamai su�uko ji ir blykstelėjo akimis.

� Tada nune�iu sutaisyti �it�...

� A�iū, susitaisysiu pati, � lediniu balsu tarė Leksė.

Lukanas matė, kaip Leksė pir�tais glostė medalion�. �velniai, tarsi norėdama jį apginti?..

� A� j� sutraukiau, turė�iau ir...

� Pakaks, Lukanai, � kategori�kai parei�kė ji. � Lipu į vir�ų, paskaitysiu ir eisiu gulti, o jūs... po velnių, galite u�siimti kuo norite!

A�aros, pakibusios Leksei ant blakstienų, nederėjo prie agresyvaus jos balso. Tokio pyk�io Lukanas tikrai nebuvo nusipeln�s. Tiesa, jis pasielgė kaip idiotas, neapgalvotai � na ir kas? Leksė i�vadino jį neandertalie�iu, bet k� i� tiesų jis įtarė pareikalav�s pasakyti, kieno nuotrauk� ji slepia medalione?

Po velnių � Lukanas ir pats nesusigaudė, k� jau�ia! I� kur galėjo �inoti, jeigu nebuvo to patyr�s?

Jis pavydėjo.

Jautė tikr�, baisų, ne�moni�k� pavyd�.

Lukanas visada manė, kad pavydėti yra neprotinga. Iki �iol nė viena moteris nebuvo sukėlusi jam pavydo.

Bet dabar pavydėjo ir pagaliau tai suvokė. I� Leksės a�arų jis suprato, kad medalione yra jai brangaus �mogaus nuotrauka. Galbūt brangaus iki �iol.

Na ir kas? Ar verta jaudintis dėl to, kad Leksė sureagavo taip jausmingai? Aistra ir geismas � vieninteliai iki �iol Lukanui pa�įstami jausmai. Jau seniai buvo nusprend�s, kad meilė skirta tik kvailiams, kurie leid�iasi u�valdomi jausmo.

O kaip jo brolis D�ordanas ir Stefanija?

Ar jųdviejų meilė taip pat verta tik pasigailėjimo?

�inoma, ne. Bet tai visai kas kita. D�ordanas buvo kitokio charakterio � jis, regis, greitai pamir�o, kad jų tėvų �eima i�iro, nes Aleksandras susi�avėjo kita moterimi.

Jei i� meilės gali taip pasielgti, jei dėl jos gali pamesti prot� � tai tokios meilės Lukanui nereikia.

Staiga jis �engė �ingsnį į �alį.

� Puiku. � Jis linktelėjo galv�. � Jūsų vardu atsipra�ysiu Bartonų.

� Taip ir padarykite, � su�nyp�tė Leksė i�mu�ta i� vė�ių to, kas įvyko. Ji nuliūdo ir supyko, kad jos brangus medalionas sugadintas.

Lukanas elgėsi taip, tarsi �inotų, kieno tai dovana, ir dėl to norėtų sunaikinti medalion� ir visk�, kas su juo susij�...

Ta�iau jis tikrai negalėjo �inoti, kad papuo�al� jai padovanojo jo tėvas ir jos mo�iutė �e�ioliktojo gimtadienio proga.

Tad kodėl taip įsiuto? Nejaugi Lukanas moka �itaip pykti?

Apie k� juodu kalbėjosi prie� pat jam sugriebiant papuo�al�?

� Vadinasi, mūsų pokalbis apie galim� draugyst� baigtas? � kand�iai paklausė ji.

� Mes jo net nepradėjome. � Lukanas �altai nu�velgė j� i� auk�to.

� Tikrai. � Kar�iai �yptelėjo Leksė.

Kitos moterys tikrai su malonumu būtų priėmusios Lukano pasiūlym� praleisti dvare dar kelias dienas ir u�megzti roman� � Lukanas tai pasakė kitais �od�iais, bet esmės tai nekeitė. Leksė tiesiog jautėsi į�eista.

O gal tai paglostė jos savimeil�?..

Gal, bet tik truputį.

Lukan� ji pa�inojo dvi dienas � nejaugi i� tikrųjų tik prie� dvi dienas susitiko su �iuo aroganti�ku, bet mirtinai patraukliu vyru? Leksė jau spėjo suprasti, kad jis mano neturįs jokių silpnybių. Ta�iau Lukanas pasidavė aistrai, o tai, jos manymu, ir buvo silpnoji jo vieta, nes i� pa�iūros jam nieko nereikėjo � nei daiktų, nei �monių.

Nereikia ir jos, liūdnai pagalvojo Leksė, nors Lukanas jos siekė, geidė ir būtų mielai pasiguld�s į lov�, bet ji jam buvo nereikalinga.

Ji kilstelėjo smakr� ir į�ūliai pa�velgė į jį.

� Ar nepavėluosite pas Bartonus?

Kai suprato, kad ji nori juo atsikratyti, Lukanas dar kie�iau su�iaupė lūpas.

� Jie mūsų laukia tik po valandos.

� Taigi per t� laik� galima būtų mikliai mane patvarkyti, ar ne?

Lukano �vilgsnis nieko gero ne�adėjo.

� Matyt, niekas neaplau�ė jums ragų, kai buvote jauna! � su�vok�tė jis. � Beje, Lekse, jei kada nors ir sugultume, nieko nedary�iau paskubomis!

Nesitikėjusi tokio akibrok�to Leksė i�raudo, krūtys ėmė dilgsėti, o tarpkojį vėl nutvilkė neįprastas kar�tis.

� Mūsų abiejų laimei, yra toks svarbus �odelis jeigu, � kand�iai at�ovė ji.

� Tikrai, laimei, � tarė jis linktelėdamas.

Toks pokalbis niekur nenuves, � sunkia �irdimi pripa�ino Leksė.

� Eisiu į vir�ų, noriu susitvarkyti, paskui paskaityti. � Ji tvirtai prispaudė prie krūtinės nutraukt� grandinėl� su medalionu. � Tikiuosi jūsų neberasti, jei kartais sumany�iau nusileisti �emyn.

Lukanas nuo�ird�iai gailėjosi dėl savo pasiūlymo, bet aistra, regis, įsiplieskia tarp jųdviejų vis labiau.

Nebus lengva numaldyti įsiaudrinusį kūn� ir įtikinti save, kad pasiūlymas i� tikrųjų buvo kvailas!

� Ir a� tikiuosi, � niūriai pritarė jis. � Jei norite, tikrai galė�iau sutaisyti grandinėl�...

� Nenoriu, � skubiai nukirto ji.

Ji dar tvir�iau rankoje sugniau�ė medalion�, tarsi bijodama, kad Lukanas vėl bandys jį atimti, ir tai dar kart� jam patvirtino, jog medalionas Leksei yra labai brangus. Jei vien mintis, kad jis gali prie jo prisiliesti, jai bjauri, vadinasi, ji tikrai jo jam neduos...

Jis sukando dantis.

� Savo reikalus jau sutvarkiau, taigi jei oras bus geras, galėsime i�va�iuoti rytoj i� pat ryto.

� Su malonumu, � irzliai pritarė ji.

Lukanas ne�inojo, k� dar galėtų pasakyti ar juolab padaryti.

Jis be reikalo pasiūlė Leksei pasilikti dar kelioms dienoms, kad galėtų patenkinti aistr� � to �i moteris tikrai neverta...

De�imtas skyrius

� Sakyk gi k� nors galų gale! � skausmingai sudejavo jis.

� ����, � su�nab�dėjo ji ir ramindama priglaudė deln� jam prie skruosto.

Jos ranka suvirpėjo u�liejus kar��io bangai, kuri nuvilnijo per vis� nugar�, galiausiai ji pakėlė akis į jį.

Krūtys ėmė dilg�ioti, tarsi lauktų, kada gi Lukanas jas ims glamonėti ranka ir lie�uviu. Speneliai tapo kieti ir skausmingi, o tarpkojis ėmė tvink�ioti, i�brinko ir sudrėko, jau buvo pasireng�s priimti.

Ji tro�ko, kad Lukanas j� pamylėtų. Ir pati norėjo jį myluoti. Bent kartelį paliesti jį, apkabinti, i�ragauti kiekvien� nuostabaus kūno lopinėlį!

Nenuleisdama nuo jo akių ji atsiklaupė, pakėlė rankas prie pat jo krūtinės taip arti, kad pajautė kar�t� jo kūn� ir smarkiai plakan�i� �irdį po plonu vilnoniu megztiniu.

Ta�iau to buvo negana. Leksei magėjo paliesti Lukano kūn�. Pajusti, kaip �iurpsta jo oda prisilietus pir�tų galiukais, glostant delnu, lie�iant lūpomis, lai�ant...

�iūrėdama jam į akis ji neskubėdama nuleido rankas ir suėmusi u� megztinio kra�tų labai lėtai kilstelėjo drabu�į apnuogindama pilv� ir krūtinės raumenis.

� Lekse? � Lukanas ir vėl neramiai sukrutėjo.

� Būk geras, Lukanai, patylėk. � Pir�tų galiukais ji �velniai suspaudė jo lūpas. � Antraip ir vėl pradėsime bartis ir pri�nekėsime vienas kitam bjaurių dalykų. � Jos �vilgsnis nuslydo �emyn, ten, kur juodais plaukeliais buvo ap�ėlusi krūtinė, o �iek tiek �viesesniais � pilvo apa�ia.

Pir�tų galiukais ji �iupinėjo stangrų ir raumening� jo kūn� � vadinasi, jis ne vis� laik� murkso kabinete! Leksė tro�ko prisiliesti prie jo pabrinkusių spenelių, pasislėpusių tarp juodų plaukų.

Ji pakėlė akis, kai Lukanas trūk�iojamai įkvėpė oro jos pir�tams kliud�ius juos.

� Ar tau gera?..

� O taip, labai... � geidulingai dr�sino jis u�kaitusiais skruostais, kurie nervingai trūk�iojo jam stipriai sukandus dantis, o primerktos tamsios akys degė i� alkio.

Ji lėtai palenkė galv� norėdama pabu�iuoti t� viet�, jis instinktyviai ranka suėmė jai galv�, i�sirietė per liemenį ir, Leksei lūpomis slystant krūtine, u�simerkė. Jai glamonėjant lūpomis ir lie�uviu, oda tapo vėsi ir drėgna � tai jį beproti�kai jaudino.

Lukanas �iek tiek atsitraukė, skubiai i�sinėrė i� megztinio ir nutrenkė jį ant kilimo. Leksė apglėbė jį per liemenį, įsikibo į pe�ius ir ėmė aistringai braukyti nagais per nugar� neatsitraukdama nuo krūtinės, kuri� bu�iavo ir lai�ė.

Lukanas taip pat tro�ko j� lytėti...

Leksė kimiai sugargaliavo, kai Lukanas u�ki�o rank� po mar�kiniais, suėmė krūtį ir nyk��io pagalvėle braukė skausmingai dilg�iojantį spenelį. Jos kūnas i� malonumo pradėjo virpėti, tarpvietė sudrėko ir įkaito, kad net ėmė mausti.

Sunkiai gaudydamas kvap� Lukanas �iek tiek atsitraukė.

� Noriu į tave �iūrėti, Lekse, � kar�tai tarė jis.

Leksės rankos ėmė virpėti, kai nusitraukusi mar�kinėlius numetė juos �alin, o Lukanas �velgė į j� apsinuoginusi� kamuojamas alkio. Jos skruostai ėmė kaisti, o nuo jo �vilgsnio krūtys tarsi dar labiau i�brinko, speneliai atrodė lyg prisirpusios uogos baltoje odoje. Jie tartum nekantriai laukė, kol Lukanas nura�kys juos kar�tomis lūpomis.

� Kokia tu gra�i, Lekse. � Lukanas pasilenkė ir �iltai kvėptelėjo krūtis, tada suėmė i� apa�ios ir ly�telėjo jautrių spenelių vir�ūnėles � i� prad�ių vien�, paskui ir kit�.

Leksė tik dar stipriau apglėbė raumeningus jo pe�ius, jausdama, kaip malonumo banga u�lieja kūn�, kar��iu maloniai nutvilkydama ir �launis. Kai Lukanas ėmė traukti jos spenelius vis giliau į burn�, pagalvojo, kad jau mielai atsiduotų jam.

� Lukanai!.. � sudejavo Leksė, suleido pir�tus į tamsias jo garbanas ir spausdama jį prie sav�s i�sirietė pakeldama krūtis, kad speneliai atsidurtų dar giliau jo god�ioje burnoje.

Lukanas nekantraudamas prisitraukė j� ar�iau ir apkabino per liemenį. Prisiliet�s prie �velnios it �ilkas Leksės odos, jis nusmaukė pla�ias pi�amos kelnes ir, apnuogin�s klubus bei �ilkinių garbanėlių trikampį, u��iuopė ma�ytį malonumų ta�k� tarpkojy.

Perbraukė per jį kart�, paskui ėmė ritmi�kai judėti ir sulig kiekvienu prisilietimu Leksė tyliai sudejuodavo.

Jos kūnas įsitempė ir i� nekantrumo suvirpėjo.

� Lukanai, pra�au! � Leksė dar stipriau įsikibo jam į plaukus, atsigulė patogiau, praskėtė kojas dar pla�iau ir prisispaudė �launimis prie jo, kad sustiprintų malonum�.

Paleid�s i� burnos spenelį, jis ėmė kar�tai bu�iuoti �ilkin� krūties od�, brūk�telėjo lie�uviu per jautrų kakl� ir galiausiai jo burna atsidūrė prie pat jos lūpų. Kita ranka suėm�s u� tankių plaukų prisitraukė jos galv�, įsisiurbė į lūpas ir sugerdamas jos d�iaugsmo �ūksnį giliai įslinko kar�tu lie�uviu į burn�.

Leksei dar nespėjus atsigauti, jo pir�tai jos viduje vėl sujudėjo. Ji įsitempė nenorėdama paleisti jo pir�tų, kurių atsargūs ir ritmingi judesiai suteikė tokį pat malonum� abiem. Staiga jis liovėsi bu�iuoti lūpas, susirado tarsi uoga i�brinkusį spenelį ir vėl ėmė jį �iulpti, kol jos kūn� dar kart� u�liejo malonumo banga.

� O Dieve... o Dieve... o Dieve! � dejavo Leksė ir po minutėlės prispaudė galv� Lukanui prie krūtinės, įsikibo nagais į raumeningus jo pe�ius ir visa sutrūk�iojo i� malonumo.

�velniai slystelėj�s lūpomis jai per skruost�, Lukanas atsargiai i�traukė pir�tus, krimstelėjo ausies lezgelį, įki�o lie�uvį į ausies kriauklel� ir dar kart� palietė tvink�iojantį kauburėlį tarp �launų

Leksė įsitempė ir ėmė virpėti u�lieta neįtikėtinai malonių pojū�ių.

� A� negaliu, � tyliai sudejavo ji. � Negaliu, Lukanai...

� Gali, � �velniai padr�sino jis, �iek tiek pasitraukė į �on�, kad jai būtų patogiau gulėti ir tebeklūpėdamas ant �emės ėmė smaukti pi�amos kelnes �emyn, kol pagaliau jas numovė ir numetė �alia lovos.

Nuoga, ap�viesta tik naktinės lempos Leksė matė, kaip god�iai Lukanas pa�velgė į j� tamsiomis i�alkusiomis akimis ir neskubėdamas ėmė ap�iūrinėti kiekvien� jos nuogo kūno lopinėlį � krūtis, plok��i� pilv�, gundan�ias klubų ir �launų linijas.

Tyrinėjo jos kūn� lyg pagonių dievas susitar�iusiais, ant kaktos u�kritusiais plaukais, tamsios akys audringai liepsnojo, gana �iurk�tūs veido bruo�ai su�velnėjo, o tvirti krūtinės ir pe�ių raumenys įsitemp�.

� Nusimauk d�insus, Lukanai, � kimiai su�nab�dėjo ji.

Jo akys valiūki�kai sublizgėjo.

� Tu ir numauk, � paragino jis.

Leksė nurijo seiles ir prisėdo ant kulk�nių nepajėgdama atitraukti akių nuo primygtinai reiklaus jo �vilgsnio. Ji susirado sag� ir atsegusi j� nety�ia prisilietė prie jo nuogo kūno. Lukano pilvo raumenys susitraukė, o kai Leksė pama�u ėmė traukti u�trauktuk� �emyn, suprato, kad be jo pagalbos jai nepavyks numauti kelnių.

Bet gal ir nebūtina jas numauti i�kart...

Ji prikando apatin� lūp� ir nuleido akis į juodus plonos medvilnės apatinius, kurie matėsi prasiskyrus u�trauktukui, kaip ir did�iulis po jomis pūpsantis gumulas. Leksei u�dėjus ant jo deln� �is dar labiau padidėjo, o kai ėmė �velniai glamonėti, pajuto, kaip į jį plūstelėjo kraujas.

� Nenustok, Lekse! � kimiai sudejavo Lukanas. � Liesk mane, noriu jausti tavo rankas!

� Gulkis ant nugaros, � �velniai paliepė ji ir jam paklusus atsiklaupė �alia. Leksė neskubėdama galiausiai numovė jam kelnes, įsitaisė tarp �launų ir su�avėta to k� pamatė prisimerkė.

Gra�us.

Tai buvo pats tinkamiausias �odis, kuris pirmiausia �ovė į galv� pama�ius tvirt� ir raumening� nuog� Lukano kūn�.

Gra�us, tiesiog gyva graikų statula, proporcingas: platūs pe�iai ir krūtinė, siauri klubai, ilga ir tvirta lytis, tobulai ilgos kojos.

Leksės akys vėl god�iai nukrypo į pulsuojantį vyri�kum� ir, kai jis staigiai sureagavo į jos �vilgsnį, ji apsilai�ė lūpas. Matė, kaip jis plūstelėjus kraujui pulsuoja ir pakyla auk�tyn kviesdamasi j�.

Ir ji neatsispyrė...

Vienuoliktas skyrius

� Nors jau vėlu, bet gal norėtum nusileisti į apa�i� ir u�k�sti? � Lukanas gulėjo lovoje, o Leksė padėjusi galv� jam ant peties gulėjo �alia apsikabinusi per liemenį. Juodu jau nebesijuokė, jis laikė j� glėbyje.

Nors per vakarien� pas Ket� Barton buvo daug skanių valgių, po barnio su Lekse Lukanas nesijautė alkanas ir nieko nevalgė. Įtarė, kad ir Leksė per vis� vakar� neprarijo nė k�snio.

Be to, norėjo prat�sti mėgavim�si, kad yra pirmasis Leks� pamylėsi�s vyras...

� Ar k� sakei? � paklausė Leksė ir �iek tiek suglumusi kilstelėjo galv�.

� Ar ko nors valgei �iandien man i�ėjus? � �velniai paklausė Lukanas.

� Ne... nevalgiau. Bet gal tu norėtum?.. �inai, a� jau pasisotinau, net kelis kartus, bet tu tikrai ne, ir jeigu...

Lukanas �iek tiek at�lijo nuo jos, atversdamas Leks� ant pagalvių, ir pa�velgė į j� i� vir�aus.

� Lekse, tu kaip visada gudrauji, jei nori pasakyti, kad tau buvo gera, o man ne...

� Lukanai! � Ji nuraudo ir sutrikusi įsikniaubė jam į krūtin�.

Kokia ji miela, � atlaid�iai pagalvojo Lukanas.

� Argi ne taip? � jis erzino j� toliau, kol ji sumurmėjo taip neatsitraukdama jam nuo krūtinės. �iltas Leksės oras i� burnos maloniai kuteno jam od�. � Galime neskubėti, Lekse. Juk visa naktis prie� akis, � tarė kimiu balsu.

Ji pa�velgė į jį i�pūtusi akis.

� Visa naktis?..

� Na, kas dabar kartoja kieno �od�ius? � pajuokavo jis.

� Gerai jau, gerai, bet... Visa naktis, Lukanai? � Jos balse buvo girdėti baimė ir kartu pritarimas.

� Kodėl gi ne? Bet turėsi mane pamaitinti, kad u�tektų jėgų, � tyliai tarė jis t�sdamas �od�ius.

� Jei taip, eikime ir pavalgykime! � Ji i�silaisvino i� jo glėbio ir atsisėdo.

Pamat�s pūpsan�ias nuogas Leksės krūtis, Lukanas suabejojo, ar tikrai nori valgyti. Ji buvo neįtikėtinai drovi ir Lukanui vėl dingtelėjo mintis, kad nepaisant jos tiesmuko pasitikėjimo savimi, ji visai nepana�i į rafinuotas moteris, su kuriomis jis paprastai dalydavosi lova.

Ir tikrai � visa naktis jų...

Dvyliktas skyrius

� Lekse, kas atsitiko? � Lukanas susiraukė pamat�s, su kokiu i�g�s�iu ji spokso į jį. � Kalbėk, velniai griebtų! � Jai tylint jis suėmė j� u� pe�ių ir papurtė.

Kalbėti? Leksei atrodė, kad nebegalės Lukanui i�tarti nė �od�io, juo labiau k� nors suprantamai paai�kinti. Jinai jį įsimylėjo! Įsimylėjo Lukan� Sent Kler� � �mogų, kurio nekentė. Įsimylėjo t�, kuris manė galįs niekinti j� ir jos �eim�.

Leksė �inojo posakį, kad nuo meilės iki neapykantos � tik vienas �ingsnis.

Ta�iau kaip visa tai galėjo atsitikti? Ir kodėl? Kodėl dievai tokie pikti ir rūstūs, kad siun�ia tokį i�bandym�?

� Lukanai... gal gali atsitraukti? � papra�ė apimta nevilties Leksė, pajutusi, kad tai, k� buvo suvalgiusi, staiga ima kilti auk�tyn. �leik�tulys vis didėjo jau�iant Lukan� taip arti. Vis dar joje. � Nagi, Lukanai! � maldavo ji. � Man bloga... atrodo, tuoj vemsiu!

Vos tik Lukanas spėjo nuo jos atsiplė�ti ir pasiristi į �on�, Leksė stryktelėjo ant kojų ir nuoga nulėkė į vonios kambarį. Smarkiai trinktelėjus durims netrukus pasigirdo baisus �iauk�iojimas.

Lukanas gulėjo atvirt�s ant pagalvių ir spoksojo į lubas, jam taip pat buvo negera pagalvojus, kad �leik�tulį Leksei galėjo sukelti seksas.

Gal jai vis dėlto skaudėjo?

Gal skaudėjo taip stipriai, kad pasidarė negera?

O gal yra kita prie�astis? Pavyzd�iui, ji suvokė, kas i� tikrųjų įvyko, ir tai siaubingai j� sukrėtė?

Lukanas atsisėdo ir staiga krūptelėjo � paklodė buvo sutepta krauju, Leksės nekaltybės įrodymu, tai pama�ius jam sudiegė pilv�.

Rū�kanu veidu atsistojo, ant nuogo kūno u�sitempė d�insus ir basomis nu�lepsėj�s iki vonios durų tyliai pabeldė.

� Lekse...

� Nedrįsk eiti vidun! � �ūktelėjo Leksė apimta nevilties, kai suprato, ko jis nori. Nejaugi �inodamas, kad ji u�sidarė �ia tam, jog atsikratytų skrand�io turiniu, nori dar labiau pa�eminti stebėdamas, kaip nuoga susilenkia vir� klozeto? � Eik �alin, Lukanai, � grie�tai paliepė ir pa�velgė į duris, tarsi jis ten stovėtų ir visk� matytų.

� Gal galiu kuo padėti?..

� I�sivemti? � nusi�aipė ji. � Tai jau ne, labai a�iū! Eik, pati susitvarkysiu, � nekantriai pakartojo.

� Negaliu �itaip...

� Tikrai gali. � Pasisukusi Leksė pasiėmė rank�luostį, susivyniojo į jį ir atsistojo. � Labai paprasta � apsisuk ir i�eik.

� Ne.

� Kodėl? � Leksė nuleido vandenį, priėjo prie durų, atidarė jas ir pasi�iūrėjo į Lukan�. Būdamas tik su i�blukusiais d�insais, Lukanas atrodė toks patrauklus ir seksualus, kad Leksei pakirto kojas!

Plati raumeninga krūtinė, tvirtas plok��ias pilvas, siauri klubai ir ilgos raumeningos d�insų aptemptos kojos. Sutrikusi ji greitai nukreipė �vilgsnį auk�tyn, bet nieko nelaimėjo � jo susitar�� ir netvarkingai krintantys ant kaktos plaukai taip pat atrodė seksualiai. Tamsios akys � susirūpinusios, o dailios lūpos pra�yte pra�ėsi pabu�iuojamos.

Na, Leksė mielai būtų jas pabu�iavusi, ta�iau po k� tik patirto blogumo vis dar jautė �leik�tulį!

Ji pasisuko prie kriauklės norėdama i�sivalyti dantis.

� A� niekur neisiu, Lekse, � pasigirdo ry�tingas Lukano balsas u� nugaros. � Mums reikia pasikalbėti.

� Tik ne tai! � I�siskalavusi burn� ji atsisuko į jį. � Matyt, mano skrand�iui nepatiko valgis...

� Sūris ir sausainiai? � skepti�kai paklausė Lukanas.

Leksė pervėrė jį �vilgsniu.

� Vis dėlto ka�kas nepatiko! � Ji prasmuko pro jį ir nuėjusi į miegam�jį pakėlė nuo kilimo pi�am�.

Lukanas atsirėmė į vonios durų stakt� ir stebėjo j� prisimerk�s. Juodi i�sitar�� Leksės plaukai dar labiau i�ry�kino skruostų bly�kum�, vis dėlto ji atrodė labai seksualiai, nors ir buvo susisukusi į paskubomis pagriebt� rank�luostį, kuris glaud�iai aptempė pūpsan�ias krūtis, o po juo ky�ojo nuogos dailios kojos.

Lukanui vėl sukilo geismas, per kojas perbėgo virpulys �iūrint, kaip nusisukusi ji pakelia rankas, apsivelka mar�kinėlius ir, nutraukusi rank�luostį �emyn, stipriai suver�ia kelnių dir�eliu liaun� liemenį. Kai atsisuko į jį, Lukanas pastebėjo dailias krūtis, glaud�iai aptemptas �ilkinio audinio.

Lukanas atsistūmė nuo staktos ir paniur�s prisimerkė � geismas sukilo ne laiku ir ne vietoje.

� Bet kas tau nutiko, Lekse?

Ji kilstelėjo smakr�.

� Juk sakiau...

� �vie�iu sūriu ir sausainiais neįmanoma apsinuodyti, � nukirto jis.

Leksė būtų neprie�taravusi, jei Lukanas būtų daugiau apsireng�s, j� trikdė pokalbis su seksualiu vyru �

Tryliktas skyrius

� Atiduok medalion�, Lukanai, � dreban�iu balsu pareikalavo Leksė ir i�tiesė rank�.

U�uot paklus�s, Lukanas suspaudė papuo�al� dar tvir�iau ir dangtelio u�raktas skaud�iai įsmigo jam į deln�. Jis pasitraukė toliau nuo i�tiestos jos rankos, tai, k� pamatė medaliono viduje, jam taip giliai įsirė�ė, tarsi ugnis būtų i�deginusi įspaud� atmintyje.

Medalione buvo dvi nuotraukos. Vienoje jų � pra�il�s, �e�iasde�imties dar neturintis, dailaus veido, maloniai besi�ypsantis vyri�kis. Grie�t� aristokrati�k� veid� Lukanas atpa�ino i�kart � tai buvo jo tėvas Aleksandras.

Kita nuotrauka � moters. Jos am�ių galima buvo nuspėti tik i� kelių pra�ilusių, pe�ius siekian�ių plaukų sruogų. Jaunatvi�kas veidas taip pat �ypsojosi į objektyv�.

Jos veidas buvo i�ties labai dailus: lygi kakta, didelės mėlynos akys, tiesi nosis ir pla�iai besi�ypsan�ios lūpos. Veido bruo�ais labai priminė �alia Lukano stovin�i� moterį � be jokios abejonės, jos buvo giminaitės.

� Dar kart� klausiu, kas tu tokia... � Lukano balsas buvo ramus ir �altas.

Leksė sunkiai nurijo seiles ir vos įstengė kvėpuoti. Apdujusi �iūrėjo į i�balusį aroganti�k� vyr�, lyg matytų jį pirm� kart�.

Lukanas, kuris dar neseniai j� mylavo, dingo.

Dingo ir tas, kuris mėgo �velniai j� paerzinti. Prie� j� stovėjo vyras, nuo kurio dvelkė �altis ir pyktis. Jei Leksė būtų i�tiesusi rank�, tikrai būtų pajutusi t� dvelksm�.

Ta�iau ji papurtė galv�.

� A� tuoj visk� paai�kinsiu, Lukanai...

� Nedelsdama! Tuojau pat! � kimiai su�uko jis. � Pradėkime nuo moters � kuo ji vardu?

Leksė, sukrėsta tokio ne�aboto Lukano pyk�io, prisėdo ant lovos kra�to, kad nepargriūtų.

Kad geriau pa�intų Sent Klerus, ji kontoroje ketino padirbėti tris dienas ir, patenkinusi smalsum�, būtų ramiai pasi�alinusi. Dabar, kai geriau pa�inojo Lukan�, suvokė, koks pavojus jos tyko, jei i�siduos esanti Sianos vaikaitė.

Tai buvo ne ma�iau pavojinga nei įsimylėti jį...

Lukanas dabar �iūrėjo į j� su tokia panieka ir tokia neapykanta, kad jai per nugar� perbėgo skvarbus �altis.

� Sakyk gi, po velnių! � įnir��s suriko jis.

Leksė suvilgė i�sausėjusias lūpas.

� Ji vardu Siana...

� Garsiau, Lekse, � pertraukė j� Lukanas lediniu balsu.

Ji atki�o smakr�.

� Jos vardas � Siana. Ji mano mo�iutė, � tyliai tarė Leksė, kar�toms a�aroms ėmus grau�ti akis.

Lukano kvėpavimas i�davė jo įsiūtį. Jis, �inoma, nujautė, kad toje nuotraukoje gali būti tik viena moteris. Moteris, kuri� mylėjo jo tėvas. Ta pati, kuri prie� dvide�imt penkerius metus sugriovė jų �eimos gyvenim�.

Siana.

Neįtikėtina. Leksės mo�iutė!

Jis �inojo, kad tada, kai tėvas prie� daugelį metų su ja susipa�ino, Siana jau buvo na�lė ir turėjo devyniolikos metų dukterį. Tik niekada nepagalvojo, kad jos dukra gali i�tekėti ir susilaukti vaikų, juolab mergaitės.

Lukanas nusigr�ė ir atsistojo prie�ais lang�. Jis vos tvardėsi ir, nė ne�vilgtelėj�s į lauk�, atlenkė pir�tus norėdamas dar kart� pa�iūrėti į medalion�.

Dievulėliau, galėjai pamanyti, kad tose nuotraukose � ne Lukano tėvas ir Leksės mo�iutė, o jis pats su Lekse po kokių trisde�imties metų. Jie buvo vyresnė jųdviejų kopija!

� Lukanai...

� Kol kas geriau patylėk, Lekse, � i�ko�ė jis pro dantis.

� Aleksandra.

Lukanas staiga atsisuko.

� K�?

Leksė trūk�iojamai įkvėpė. Lukano veidas buvo piktas, o rankos prispaustos prie �onų.

� Mano vardas � Aleksandra Sent Kler Hamilton. Man davė jo vard�, nors ir nebuvo tikras mano senelis.

Tamsios primerktos Lukano akys padvelkė �al�iu.

� Kiek �inau, tėvas nebuvo susituok�s su tavo mo�iute.

� Ne, � jai teko tai pripa�inti, nors suprato, kad Lukanas pasakė tai tik norėdamas j� įskaudinti. � Vis dėlto, mano motina vadindavo į jį tėveliu, o a� � seneliu Aleksu.

Lukanas niekinamai i�pūtė �nerves.

� Mano tėvas buvo Stauerbrid�o hercogas!

Jai u�ėmė kvap�.

� Nori pasakyti, kad dėl to jie ir nesusituokė?

� O dėl ko gi dar? � su panieka �yptelėjo jis. � Argi būtų įmanoma � �ymus Stauerbrid�o hercogas ir ka�kokia...

� Nedrįsk į�eidinėti mano mo�iutės! � suriko Leksė. � Nedrįsk, Lukanai! � Ji blykstelėjo akimis. � Nors jie ir nebuvo susituok�, tavo tėv� laikiau savo seneliu. � Lyg kokia mai�tininkė, ji u�lau�ė smakr�.

Lukanas linktelėjo galv�.

� Ir kada būtum �i� �ini� prane�usi man?

I�girdusi įtū�usį ledinį bals�, Leksė baimingai sudrebėjo.

� Niekada, � virpėdama i�lemeno ji.

� Netikiu, � sausai nukirto jis.

Ji papurtė galv�.

� Nieko neplanavau, Lukanai. A�... tai nutiko savaime.

Lukanas kreivai �yptelėjo.

� Nejau manai, patikėsiu, kad prie� įsidarbindama nieko apie mane ne�inojai?

� A� to nesakiau. � Ji vos valdėsi. � Ai�ku, kad apie tave �inojau. Bet a�... tikrai neketinau atskleisti tau savo giminystės su... su Siana... � i�lemeno ji. � Man buvo tiesiog smalsu, supranti? � Staiga ji perėjo į gynyb�, nes Lukanas ir toliau �iūrėjo į j� i� auk�to, aroganti�kai u�riet�s nosį taip, lyg ji būtų kokia bjauri, į akis lendanti musė. � Apie tave i�vis nieko ne�inojau iki keturiolikos, bet paskui mama papasakojo... paai�kino, kas i� tikrųjų tada nutiko.

� Esu tikras, kad tavo mamos versija gerokai skiriasi nuo mūsi�kės, � niekinamai tarė Lukas.

Leksė staiga pa�oko ant kojų.

� Bet tada tu buvai vos vienuolikos, Lukanai.

� O tu apie tai i�girdai būdama keturiolikos. Nejaugi manai, kad praėjus beveik dvylikai metų, dabar �inai daugiau ir dėl to gali geriau suprasti ar įvertinti, kas i� tikrųjų tada įvyko? � pa�aipiai paklausė jis.

Ne, taip nebuvo. Ties� sakant, pastaraisiais metais Leksė suvokė, kad apie mo�iutės santykius su Aleksandru Sent Kleru �ino pernelyg ma�ai, kad galėtų spr�sti, kodėl ir kas i� tikrųjų įvyko prie� dvide�imt penkerius metus.

Dėl Dievo meilės, juk tada ji buvo vos keturiolikos � nei moteris, nei vaikas. Mo�iutės ir senelio Alekso meilė jai buvo pana�i į romanti�k� istorij�. Tikra graikų tragedija, tik su laiminga pabaiga.

Tik tada, kai atvyko su Lukanu į Malberio dvar� ir pamatė, su kokia nuoskauda ir liūdesiu jis �velgia į tėvo portret�, suprato, kad istorijos pabaiga neatne�ė laimės nei Lukanui, nei jo �eimai...

� Gal tau reikėtų pasikalbėti su mano mo�iute...

� Ar proto netekai?! � pasipiktin�s su�uko Lukanas.

Leks� irgi suėmė pyktis.

� Dabar tik ji viena gali pasakyti, kas tada i� tikrųjų įvyko.

� Visk� ma�iau savo akimis, Lekse. �inau, kaip viskas buvo i� tikrųjų.

Ji palingavo galv�.

� Nemanau, kad �inai. O mo�iut� a� gerai pa�įstu, Lukanai, � i�girdusi, kad jis su�nopavo, ji perėjo į gynyb�. � Ji ne i� tų moterų, kurios ty�ia kenkia kitiems.

� Tau tik taip atrodo, Lekse. � Jis pa�iūrėjo į j� su u�uojauta. � Tu tikriausiai j� labai myli, todėl ir atrodo, kad ji negali būti bloga, � pridūrė sunkiai atsidusdamas.

� Kadaise ir tu mylėjai savo tėv�, bet visus tuos metus laikei jį niek�u! � ry�tingai atkirto ji.

Lukanas tylėjo. Jis tikrai mylėjo tėv� � did�iavosi, laikė jį �mogumi, kuris visk� gali ir niekam nekenkia. Ta�iau paai�kėjo, kad siaubingai klydo!

� Apie jausmus tėvui su tavimi kalbėti a� nenoriu, Lekse, � irzliai tarė jis. � �iuo metu man labiau rūpi, kodėl tu �itaip elgeisi � ko tikėjaisi sugulusi su manimi? � jau ramiau paklausė jis.

� Tikėjausi?.. � aiktelėjo ji.

� Taip, � sausai atkirto jis. � Sakei, kad pas mane įsidarbinai vedama smalsumo. Kas būtent tave domino?

� Tu. Tavo �eima. � Leksė ie�kojo tinkamų �od�ių. � Lankiausi �ia per senelio laidotuves. Pasislėpusi u� ba�ny�ios stebėjau jus, tris Sent Klerus � Gideon�, D�ordan� ir tave, Lukanai. Jūs sėdėjote pirmuosiuose klauptuose ir vie�ai gedėjote to, su kuriuo vengėte susitikti net dvide�imt penkerius metus. � Ji palingavo galv� ir ėmė kalbėti garsiau. � Tuo metu mano mo�iutė � moteris, kuri jį mylėjo ir buvo mylima jo visus tuos dvide�imt penkerius metus � buvo priversta likti namuose ir apraudoti jį viena. Vien dėl to ėmiau tav�s nek�sti!

� Man�s?

� Taip, tav�s! � Ji smerkiamai pa�iūrėjo į jį. � Jo didenybės visagalio penkioliktojo Stauerbrid�o hercogo!

� Juk sakiau, kad vengiu �io titulo! � Lukanas stipriai sukando dantis.

� Betgi pasinaudojai juo u�drausdamas mo�iutei dalyvauti tėvo laidotuvėse, � su panieka tarė ji.

Jis papurtė galv�.

� Nenutuokiu, apie k� kalbi.

� Nemeluok, Lukanai. � Ji atsiduso. � Manau, turiu teis� i�girsti teisyb�.

� Teisyb�? � skepti�kai pakartojo jis. � Tu dar drįsti kalbėti man apie teisyb� � juk melavai nuo pat pirmos akimirkos. � Lukanas pasi�lyk�tėj�s palingavo galv�. � Vienas Dievas �ino, kokios klastos ėmeisi, kad Sekretorių agentūra paskirtų man būtent tave...

� Ta agentūra priklauso mano tėvams.

� Tavo...

� �iuo metu jie i�vyk� į kelion� laivu ir vadovo pareigas perleido man, � liūdnai prisipa�ino ji.

I� nuostabos Lukanas palingavo galva.

� Ir kaip tik tuo metu atsistatydina varg�elė D�esika � taigi kelias laisvas!

Leksė sunkiai atsiduso.

� Taip, pasielgiau nederamai...

� Sakai tai todėl, kad esi pri�iupta? O gal vis dėlto pagaliau supratai, kad ki�iesi ne į savo reikalus? � Ties� sakant, Lukanas netikėjo, kad Leksė yra Sianos vaikaitė. Kad tuo patikėtų, jam reikėjo nepaneigiamų įrodymų. Ir, �inoma, atviros Leksės i�pa�inties...

� Ne į savo reikalus? � su panieka paklausė ji. � O ar tu �inai, Lukanai, kad mo�iutė iki �iol gyvena �iame kaime ir netgi tame pa�iame name kaip ir prie� dvide�imt penkerius metus?

Jo veidas apniuko.

� Stauerbrid�e?

� Taip, Stauerbrid�e, � patvirtino ji.

� Savo name? � nusi�aipė jis. � O gal jį tiesiog padovanojo mano tėvas, kad meilu�ė būtų arti, o pats ir toliau galėtų gyventi kartu su �mona ir sūnumis?

� �inai, Lukanai, jei nebūtum toks pasipūtėlis, man tav�s tikrai būtų gaila. � Leksė pa�velgė į jį u�uojautos kupinomis akimis. � �inok, mo�iutė į Stauerbrid�� persikėlė tik po tavo tėvų skyrybų.

Lukanas nekantriai atsiduso.

� Nesuprantu, kaip tai susij� su mano tėvų...

� Nesupranti, nes nesiklausai! � Leksė piktai papurtė galv�. � Gal tau ir nesvarbu, bet mo�iutė nam� įsigijo u� pinigus, kuriuos mirdamas paliko tikrasis mano senelis. Bet ne tai svarbiausia. Ar �inai, kodėl ji iki �iol gyvena Stauerbrid�e? Kodėl gyvena �iame kaime visi�kai viena? Nepaisydama apkalbų, kurios iki �iol skleid�iamos apie j� ir tavo tėv�? Nepaisydama nuolatinių mano tėvų raginimų persikraustyti pas juos į London�?

� Tu �inai, tu ir pasakyk, � abejingai nusi�aipė Lukanas.

� Ji pasiliko �ia i� meilės, Lukanai, � did�iuodamasi tarė Leksė. � Jai baisu net pagalvoti, kad galėtų i�va�iuoti i� �ia, kur juodu su seneliu Aleksu buvo tokie laimingi. Juk jis �ia palaidotas. � Leksės balsas pradėjo trūk�ioti. � Praėjo jau a�tuoneri metai, Lukanai, o ji eina prie jo kapo kelis kartus per savait�. Ar bent vienas i� jūsų jį aplanko?

� Visi gyvename Londone...

� A� taip pat. Bet visada, kai atva�iuoju pas mo�iut� bent kart� per du mėnesius, nune�u ant senelio Alekso kapo gėlių, � ramiai tarė ji.

Lukanas nusteb�s i�pūtė akis.

� Todėl ir negalėjau tav�s rasti tas dvi valandas?..

� Taip, � atsiduso ji.

Lukanas pa�velgė į j� vis dar ledinėmis akimis.

� K� mo�iutė sakė su�inojusi, kad atvykai kartu su manimi?

Leksė prikando vir�utin� lūp�.

� Ji, �inoma... susirūpino, ypa� kai pasakiau, kad tu nieko ne�inai apie mano praeitį.

� Ar dėl to nenorėjai vakar eiti į sve�ius pas Bartonus? D�onas tav�s nepa�ino, bet baiminaisi, kad atpa�ins Keitė?

Leksė pritariamai linktelėjo.

� Ji viena i� mano jaunystės draugių.

Lukanas nusijuokė, nors jo juokas nenuskambėjo nuo�ird�iai.

� O a�, kvailys, galvojau, kad neini dėl to, kad pyksti ant man�s!

� Ant tav�s?..

� �inoma, bet taip man ir reikia!

Ji ry�tingai kilstelėjo smakr�.

� Gal tau bus įdomu su�inoti: vakar mo�iutė vėl kalbėjosi su seneliu Aleksu. Pasakojo jam, kad esi Malberio dvare. Kad tau gerai sekasi. Kad jis tikrai did�iuotųsi tavimi. Labiau nei kitais sūnumis.

Lukanas pa�aipiai �yptelėjo.

� Visa tai labai jausminga, Lekse...

� Nedrįsk niekinti mo�iutės ir senelio Alekso meilės! � u�sidegusi pagrasino ji. � Nedrįsk!

Jis sunkiai atsiduso.

� Gerai, Lekse, kaip nori. Ir toliau manyk, kad nieko blogo nenutiko, negriausiu tavo iliuzijų.

� A� nesu naivi, Lukanai. �inau, kad jų meilė daug k� įskaudino...

� Įskaudino? � pakartojo jis �altai. � Dėl to i�iro mano �eima. O motina... Dvide�imt penkeri metai, Lekse. Ketvirtis am�iaus! Tuo metu mamai buvo tik trisde�imt dveji, nors ji buvo dar labai gra�i, bet taip niekada ir nei�tekėjo. Kiek �inau, vyro daugiau ir neturėjo. Ji ir dabar gra�i, ir ne tokia sena, tad dar galėtų sukurti �eim�, bet tai, kaip jis j� įskaudino... kaip paniekino santuok� i�eidamas pas tavo mo�iut�...

� Pakaks, Lukanai! � sukūk�iojo Leksė. � Kam tiek pagie�os?! �itaip gali visk� sunaikinti. Ar nepakanka to, kad �i istorija ir taip gerokai apkartino tavo gyvenim�?

Lukanas �altai pa�iūrėjo į j�.

� Nemanai, kad man skaud�iau dėl to, kad mylėjaisi su manimi tik norėdama atker�yti?

� Atker�yti? � pakartojo apstulbusi Leksė. Gal jam protas pasimai�ė? � Ir ko gi, tavo manymu, siekiau �itaip ker�ydama?

� I� kur galiu �inoti, velniai rautų! � u�riko jis. � Gal tikėjaisi, kad tave įsimylėsiu, o tu galėsi skaniai i� man�s pasijuokti, kai prisipa�insiu?..

Leks� i� tikrųjų suėmė juokas, bet ne i� Lukano. Juokėsi i� sav�s, kad apsikvailino � juk tai ji įsimylėjo Lukan�, o ne jis j�!

� Pabuvusi su tavimi bent penkias minutes bet kuri moteris suprastų, kad apie meil� tu nieko nei�manai ir net ne�inai, k� rei�kia mylėti.

� I� tikrųjų? � Lukanas stovėjo nejudėdamas ir �altas kaip ledas � toks �altas ir atstumiantis, kad kiekvienas, norėdamas i�saugoti savo kailį, būtų bėg�s nuo jo kuo toliau.

Leksė galėjo prieiti prie Lukano, prisipa�inti, kad myli jį, nors tai ir būtų pati did�iausia kvailystė, bet paskutin� akimirk� vis dėlto susilaikė.

� Bus geriau, jei i�eisiu, Lukanai.

� Kur? Va�iuosi į London�?

Ji papurtė galv�.

� Eisiu pas mo�iut�. Prie� i�va�iuodama noriu dar kart� su ja pasimatyti ir prane�ti, kad viskas i�sisprendė. � Betgi taip nėra! � Tada dar �iandien traukiniu grį�iu į London�.

� O tvarkara�tį, kaip sakei, moki atmintinai.

� Taip.

Lukanas linktelėjo galv�.

� Tu jau man atleisk, bet nepalydėsiu ir atsisveikindamas ranka nemojuosiu...

Ar tikrai �irdis gali ply�ti i� skausmo? Tik dabar Leksė suprato, kad gali. Gal i� tikrųjų ir neply�ta, bet i� kur tas skausmas krūtinėje pagalvojus, kad daugiau nebematys Lukano? Kad jis ir toliau gyvens ka�kur nek�sdamas jos?

Ji nedr�siai nusi�ypsojo.

� Atleid�iu tau, Lukanai.

� O a� � ne, � atkirto jis.

Taip, �irdis gali sudu�ti, liūdnai pagalvojo Leksė. Bent jau virpėti tai tikrai.

� Sudie, Lukanai.

Drebėdama Leksė prisėdo ant lovos kra�to ir u�sidengė rankomis veid�, slėpdama pabirusias ilgai tramdytas a�aras.

Ir tik gerokai vėliau, kai jau buvo aplankiusi mo�iut� ir sėdėjo traukinyje į London�, prisiminė, kad medalionas su grandinėle taip ir liko pas Lukan�...

Keturioliktas skyrius

� �inau, Lekse, kad jau vėlu, bet tave kai kas nori pamatyti...

� A�iū. O jūs tikriausiai Brenda? Galite man�s nelydėti, � pasigirdo skausmingai pa�įstamas balsas. Leksė pakėlė akis nuo dokumentais nukrauto stalo, kuriuos ji skubėjo sutvarkyti iki vakaro.

Ji kilstelėjo galv� ir staiga apmirė, skruostai nubalo. U� Brendos, karingai stovin�ios tarpdury, su�mė�avo auk�to juodaplaukio figūra. Tai buvo Lukanas. Jis atrodė įspūdingai ir pritrenkiamai � vilkėjo specialiai jam pasiūt� tamsios spalvos kostium�, sniego baltumo mar�kinius ir juod�, kulk�nis siekiantį vilnonį palt�.

Nuo tada, kai apsipyk� juodu i�siskyrė Gloster�yre, buvo praėjusios penkios dienos. Penkios ilgos sunkios dienos, per kurias Leksė bla�kėsi tarp skausmingo noro dar kart� susitikti su Lukanu ir baimės, kad susitikus vėliau bus dar skaud�iau.

Ji skubiai pakėlė akis stengdamasi i� dailaus jo veido nuspėti apsilankymo prie�astį. Lukanas net ne�yptelėjo, tik į�ūliai nė nemirktelėdamas �velgė į j�.

Leksė nusuko akis ir vengdama verian�io �vilgsnio nusi�ypsojo sekretorei.

� Gali eiti namo, Brenda, � paragino j� stodamasi i� u� stalo. � Ponas Sent Kleras u�suko �ia tikriausiai dėl s�skaitos. � Bet Leksė abejojo, ar jis tikrai atėjo dėl s�skaitos, tiksliau � dėl va�tara��io, kurį prie� dvi dienas i�siuntė Sent Klerųkorporacijos kontorai Sekretorių agentūros vardu.

Kai Brenda metusi u�uojautos kupin� �vilgsnį i�ėjo i� kambario, Leksė apėjo stal� ir maloniai nusi�ypsojo Lukanui. Ji d�iaugėsi, kad �iandien atrodė dalyki�kai � su juodu kostiumėliu, po �varkeliu vilkėjo melsv� palaidin�, o plaukus, kad nekristų ant akių, buvo sukėlusi ir susegusi juoda sege.

� Ar kilo kokių klausimų dėl s�skaitos, pone Sent Klerai? � linksmai paklausė ji.

Lukanas įėjo į kambarį. Leksė pradėjo nervintis, kai Lukanas u�dar�s duris lėtai pasisuko į j� ir nutaisė visi�kai bereik�m� veido i�rai�k�.

� I� jūsų kontoros gavome s�skait�, kurioje vietoj sumos įra�ytas nulis. Gal įsivėlė klaida?

Leksė atsirėmė nugara į stal�.

� Ne, tai ne klaida.

Leksė ilgai svarstė, kokio u�mokes�io reikėtų pareikalauti u� dviejų dienų, per kurias net nedirbo, paslaugas. Blogai jautėsi ne vien dėl to. Nesitikėjo, kad gav�s s�skait� Lukanas ateis ai�kintis. O gal tikėjosi?..

� Ar tik dėl to atėjote, pone Lukanai?

Lukanas artinasi lyg koks grobio tykantis plė�rūnas, � pagalvojo Leksė. �engė ry�tingai ir grėsmingai, grobuonies akimis tyrinėdamas savo auk�.

� Kodėl nepra�ai u�mokes�io, Lekse? Vienaip ar kitaip juk dvi dienas dirbai.

� Ties� sakant, ne. � Ji papurtė galv� ir abiem rankomis įsirėmė į stal�. Tvirtai įsirėmė, kad Lukanas stovėdamas �alia nematytų, kaip dreba rankos. � A�... a� maniau, kad taip bus geriausia.

� Kam?

� Mums abiem, � �yptelėjo ji.

� Hmm, � numykė Lukanas ir linktelėjo galv�. � Gal norėtum kartu papietauti?

Leksė staiga kilstelėjo galv� ir sumi�usi pa�iūrėjo į jį.

� Kartu papietauti?.. � Ji nervingai apsilai�ė lūpas.

Jis linksmai �yptelėjo.

� Ar ir vėl imsime kartoti vienas kito �od�ius?

Leks� taip apstulbino netikėtas pasiūlymas, kad nė negalėjo suregzti �od�io. Jau vien dėl to, kad Lukanas buvo �ia, ji jautėsi sukrėsta, o dabar dar kvie�ia pietų. Ji sunkiai nurijo seiles.

� Nieko nesuprantu.

Vos tik i�vyd�s Leks� Lukanas i�kart suprato, kad ji sukrėsta, o dabar i� jos akių buvo matyti, kad �is pasiūlymas j� dar labiau apstulbino. Juolab kai prie� penkias dienas �itaip nevykusiai i�siskyrė, nors, jo manymu, tokia reakcija buvo visi�kai suprantama su�inojus, jog ji yra Sianos vaikaitė.

�iandien Leksė atrodė dalyki�kai � vilkėjo tamsiu kostiumėliu, juodi it derva nepaklusnūs plaukai sukelti į vir�ų ir �į kart� neu�krit� ant dailaus bly�kaus veido. Lyg būtų ne ta pati Leksė!

� Manau, kad dar ne visk� i�siai�kinome, � niūriai tarė jis.

Leksė atsargiai �vilgtelėjo į jį stovintį �alia.

� I�siai�kinome bent jau tiek, kad skirtingai vertiname mano mo�iutės ir tavo tėvo santykius, ar ne?

Kilus nenumaldomam norui i�traukti seg� i� Leksės plaukų ir paleisti juos kristi ant pe�ių kaip paprastai, Lukanas susiki�o rankas į palto ki�enes. De�inėje ki�enėje jo pir�tai u��iuopė, deja, ne seg�, o kvadratin� dė�ut�. Jis i�traukė j�, dar kart� pa�iūrėjo ir i�tiesė Leksei.

� Tai tavo medalionas, Lekse, � lėtai tarė jis.

� Ak, � atsiduso ji i� palengvėjimo ir atsargiai, saugodamasi, kad neprisiliestų prie jo rankos, paėmė dė�ut� ir spragtelėjusi atvo�ė dangtelį. � Vis dėlto sutaisei... � Ji priekai�tingai pa�velgė į jį.

Lukanas tvirtai su�iaupė lūpas.

� O ko delsti? Juk �inojau, kas viduje.

Jis teisus, delsti nebuvo jokios prasmės, � pagalvojo Leksė ir pir�tais �velniai perbraukė per medaliono vir�ų. Auksinė grandinėlė buvo kaip nauja.

� O gal nenorėjai, kad sutaisy�iau? Gal turėjai kitų min�ių?

Jos akys vėl nukrypo į Lukan�. Jis stovėjo visai �alia. Taip arti, kad net u�uodė a�trų jo losjono kvap� ir �ilum�, sklindan�i� nuo kūno...

� A�... ne... neturėjau, � patikino jį kimiu balsu.

Jis linktelėjo galv�.

� Mama sakė, kad medalionas kartu su grandinėle priklausė mano tėvo senelei, kuri� jis labai mylėjo.

Leksė krūptelėjo.

� Nori pasakyti, kad tai paveldima �eimos relikvija ir tu nori j� susigr��inti?..

� Nieko pana�aus, � nekantriai nutraukė j� Lukanas. � Nejaugi manai, kad esu toks be�irdis, Lekse?

Ji nieko neatsakė. Staiga pa�iai �ovė į galv� u�duoti keblų ir netikėt� klausim�:

� Vadinasi, medalion� rodei motinai?

Jis vėl linktelėjo galv�.

� Jos nuomone, mano tėvas turėjo labai tave mylėti, jei padovanojo tai, kas jam buvo nepaprastai brangu.

Leksė net neabejojo, kad senelis Aleksas j� mylėjo. Jis mylėjo vis� mylimos Sianos �eim�.

� Rodei medalion� motinai? � dar kart� nepatikliai paklausė Leksė.

Lukanas gailiai �yptelėjo.

� Na �tai, jau imi kartoti savo pa�ios �od�ius, Lekse. O gal nori, kad vadin�iau tave Aleksandra?

� Ne, nenoriu, kad vadintum Aleksandra! � atkirto ji baimindamasi, kad jausmai vėl sukils Lukanui esant taip arti.

� Ar todėl, kad taip į tave kreipiasi artimieji?

Leksė u�darė aksomin� dė�ut� su papuo�alu, įmetė j� į rankin�, padėt� ant stalo, ir įtariai �vilgtelėjo į jį.

� O i� kur tu �inai, kaip jie mane vadina?

Lukanas gū�telėjo pe�iais.

� Apie tai galėtume pasikalbėti pietaudami.

Leksė papurtė galv�.

� A� nenoriu valgyti.

� Su manimi? Ar apskritai?

� Apskritai! � Kai prie� penkias dienas grį�o i� Gloster�yro, Leksė visi�kai prarado apetit�. Apie maist� net pagalvoti negalėjo � per penkias dienas ji numetė ne vien� svar�! � Man niekaip nei�eina i� galvos, kad mano medalion� tu parodei savo motinai! � vėl ėmė niurnėti t� patį.

� Niekaip negali to pamir�ti.

� �inoma, negaliu! � atkirto Leksė. � Neturėjai teisės taip elgtis.

Jis liūdnai �yptelėjo.

� Lekse, kai i�va�iavai i� Malberio, a� pasielgiau taip, kaip tu man patarei.

� A� tau patariau? � pakartojo ji netikėdama savo ausimis. � T�dien tikrai nepra�iau, kad i� man�s atimt� medalion� rodytum motinai! � Kiek prisiminė, tada j� buvo apėmusi baisi neviltis suvokus, kad įsimylėjo t� vyr�.

Vėl pama�iusi Lukan� Leksė tuo dar kart� įsitikino � ji beproti�kai myli jį. Ir norėtų, kad jų santykiai pasikeistų. Tro�ko mylėtis su juo, būti su juo, nors tai ir t�stųsi kelias dienas ar savaites.

Deja, ji įsimylėjo vyr�, kuris jos niekada nepamils...

� Nepra�ei, � ramiai tarė Lukanas. � Bet patarei pasikalbėti su tavo mo�iute.

Leksė vis dar stovėjo u� stalo ir jos akių vyzd�iai vis labiau plėtėsi.

� A�... tu...

� Prisėsk, Lekse, antraip nugriūsi! � nusi�aipė Lukanas.

Taip, bus geriau, jei ji atsisės. Ne, negeriau � būtinaituriu atsisėsti, � pagalvojo Leksė vos laikydamasi ant kojų ir �ia pat susmuko ant kėdės.

� Tu kalbėjai su mano mo�iute?..

� Labai ilgai, � ramiai patvirtino Lukanas. � Na kaip, eisi su manimi pietauti? � Jis pa�aipiai kilstelėjo vien� antakį.

Penkioliktas skyrius

Lukanas tikėjosi, kad Leksė kaip nors sureaguos i�girdusi jo meilės prisipa�inim�.

Bet ji tylėjo, vadinasi, nemyli jo!

Ji �velgė į jį mėlynomis didelėmis akimis ir i� jos veido buvo matyti, kad yra sukrėsta.

Lukanas susiki�o rankas į ki�enes.

� Nesisielok, Lekse, � kreivai �yptelėjo jis. � A� ir nesitikėjau, kad tu i�kilmingai pareik�i mylinti. A� tik... po tėvų skyrybų apskritai nustojau tikėti meile. Kadaise sau prisiekiau, kad jokiai moteriai nerodysiu jausmų. Bet sutikau tave. � Jo veidas nu�vito. � I� pirmo �vilgnio supratau, kad tu ypatinga.

� Betgi a� tau nepatikau...

� O ne, patikai, � patikino jis tyliu balsu. � T� ryt� vis� laik� įsivaizdavau, kaip mudu mylimės. Ant stalo. Ant grindų. Prie sienos. Ėjau i� proto! Mane apėmė baisus pavydas matant, kaip tu familiariai bendrauji ir juokauji su Endriumi Proktoru!

� Tikrai?

� O taip, � prisipa�ino Lukanas nebijodamas būti i�juoktas. � Taip nervinausi, kad net Gideonas �aipėsi!

� Vadinasi, tavo brolis �inojo, kaip jautiesi?

� Taip, jis suprato. Tu mane su�avėjai, Lekse... pajutau tau potraukį, kokio nejutau jokiai kitai moteriai. � Jis �yptelėjo. � �inau, kad man nereikėjo pasiduoti aistrai ir ve�tis tav�s į Malberio dvar�. Bet neatsispyriau. Labai kankinausi, kai atsidūriau taip arti tav�s. Bet tuo pa�iu metu jau�iau, kad dar esu gyvas, sugebu jausti, nors ir buvau pasi�adėj�s nepasiduoti jausmams.

� Vadinasi, nebepyksti ant savo tėvo?

� Manau, kad niekada ir nepykau ant jo. � Jis atsiduso. � A� buvau nusivyl�s. Negalėjau pamir�ti patirtos skriaudos. Bet, po galais, jis Sian� mylėjo taip kar�tai, kaip a� myliu tave, ir man jo gaila, nes suprantu jo skausm� ir neviltį! Ir d�iaugsm�, kai jis vėl j� sutiko ir abu suprato, jog vis dar myli vienas kit�! � tyliai pridūrė jis. � Klausei, kodėl nutariau pasikalbėti su tavo mo�iute, paskui su savo motina, kodėl jos susitiko ir �iuo metu Malberio dvare vis dar mėgina visk� i�siai�kinti?

Leksė sunkiai nurijo seiles ir apsilai�ė sausas lūpas.

� I� tikrųjų � kodėl?

Lukanas nusijuokė pats i� sav�s.

� Norėjau, kad tarp mūsų dingtų visi nesusipratimai ir patikėtum, jog a� tave tikrai įsimylėj�s. Ir noriu vesti. A� tav�s nepaleisiu, Lekse, � kar�tai tarė jis. � Darysiu visk�, kad niekas nestotų mums skersai kelio. Būsiu įkyrus ir vis� laik� �mė�uosiu tau prie� akis, kad ir kur tu pasisuktum!

Leksė niekada nebūtų pagalvojusi, jog Lukanas apskritai kada nors norėtų įkyrėti kokiai nors moteriai. Juo labiau jai!

Lukanas j� myli.

Lukanas nori j� vesti.

� Ne... tu... � vebleno ji lyg kokia pusprotė. Ir i� tikrųjų prarado am�! Per tas penkias dienas jai vos neply�o �irdis, o dabar Lukanas siūlo jai gyvenim� rojuje.

Lukanas paėmė j� u� rankų ir įdėmiai pa�velgė.

� A� tikrai myliu tave, Lekse. Beproti�kai myliu. Bet matau, kad i�g�sdinau tave...

� Nei�g�sdinai, Lukanai. � Ji spustelėjo jam rankas. � Esu apstulbusi, ne i�sigandusi. Mane apėmė siaubas.

� Siaubas? � nusteb�s pakartojo jis.

T� pa�i� akimirk� Leksė nusikratė visų abejonių � Lukanas, tas aroganti�kas savimyla, j� myli ir tuo neabejoja!

� A� jau seniai tave myliu, Lukanai, � d�iaugsmingai prisipa�ino ji. � Įsimylėjau ten pat, Malberio dvare. Nepaisydama sunkumų ir daug nesvarstydama, � ty�ia kartojo jo �od�ius. � Myliu tave, Lukanai! � Jos veidas �vytėjo.

Lukanas neteko amo. Mintys jo galvoje susipynė. Nerasdamas tinkamų �od�ių jis tik stovėjo ir �iūrėjo į Leks�. Argi ne nuostabu, kad �i gra�i moteris, kuri� jis mylėjo ir dievino, k� tik jam atsakė tuo pa�iu.

Ji erzinamai nusi�ypsojo jam.

� Niekada nemaniau, kad taip galėtų nutikti.

� Kas?

� Kad aroganti�kas, savimi pasitikintis Lukanas Sent Kleras prarastų kalbos dovan�! � akiplė�i�kai tarė ji. � Sakyk... ar taip bus visada, kai i�girsi i� man�s meilės �od�ius?

Ji atkuto. Prie�ais Lukan� vėl stovėjo ta pati į�ūli mergiotė, dėl kurios jis buvo pamet�s galv�!

� Ne, � kimiai tarė jis ir tvirtai j� apkabino. � �tai kas nutiks kaskart, kai pasakysi, kad myli mane!

Jis pasilenkė ir pabu�iavo Leks� norėdamas įrodyti, kaip kar�tai myli. Ir kad niekada nesiliaus mylėj�s.