Pirkėjui nesuteikiamos teisės daryti el. knygos ar jos dalių kopijas, platinti, atgaminti el. knyg� bet kokiu būdu ir forma ir naudoti j� bet kokiais kitais būdais nei nurodyta �iose taisyklėse (toliau � Taisyklės), i�skyrus teis� atgaminti nedidel� dalį el. knygos i�imtinai asmeniniais nekomerciniais naudojimosi tikslais, nepa�eid�iant galiojan�ių LR teisės aktų reikalavimų.

Carole Mortimer

Prisimink, kas esi

Romanas

Visi �ios knygos persona�ai yra i�galvoti. Bet koks pana�umas į tikrus asmenis, gyvus ar mirusius, yra visi�kai atsitiktinis.

Prologas

� Manau turintis jus įspėti, panele Makinli, kad �iuo metu mano brolis elgiasi kaip aroganti�kas stor�ievis!

Reikėtų pamatyti vis� �eimynėl�, � ironi�kai pagalvojo Stefanija, nukreipdama �vilgsnį į Lukan� Sent Kler�, sėdintį prie savo stalo Londone, Sent Klerų korporacijos biure. Auk�tas, tamsaus gymio, aristokrati�kai gra�us ir nepasiekiamas, netgi abejingas, jis visai nebuvo stor�ievis � ta�iau aroganti�kumo įsikūnijimas tai tikrai!

Lukanas nerodė jokio susidomėjimo ja kaip moterimi ir tai galėjo būti susij� su nemaloniomis Stefanijos mintimis, bet argi mergaitė negali pasvajoti, kad jos aistringai trok�ta be galo turtingas, auk�tas tamsiaplaukis gra�uolis? Lukanas Sent Kleras pinigų turi daugiau nei kokios nedidukės �alies i�das ir, pasak sklandan�ių gandų, susitikinėja tik su ilgakojėmis blondinėmis, visai ne tokiomis moterimis kaip Stefanija, kuri buvo vidutinio ūgio ry�ki rudaplaukė, o tai grei�iausiai ir nulėmė susidomėjimo stok�. Tarsi to dar būtų negana, j�, priva�ia praktika besiver�ian�i� fizioterapeut�, �is vyras ketina pasamdyti, � ji to tikėjosi, � kad padėtų pasveikti jo jaunesniajam broliui.

Jai vis� laik� reikėjo atlaikyti jo skvarbų �vilgsnį.

� Dauguma skausmo kankinamų �monių link� elgtis... �iek tiek agresyviau, pone Sent Klerai.

Taisyklingos formos lūpas i�lenkė liūdnas �ypsnys.

� Manau, pati pamatysite, kad D�ordano elgesys itin agresyvus.

Stefanija mintyse perkratė visk�, k� pavyko su�inoti apie vyr�, turintį tapti jos naujuoju pacientu. I� anketinių duomenų buvo ai�ku, kad D�ordanui Sent Klerui trisde�imt ketveri ir jis jauniausias i� trijų brolių. Apie jo sveikatos būkl� Stefanija �inojo tik tiek, kad prie� �e�is mėnesius įvyko ka�koks nelaimingas atsitikimas ir buvo sulau�yti beveik visi jo de�inės kūno pusės kaulai. Vėliau buvo atlikta daugybė operacijų, ta�iau ant kojų atsistoti nepavyko, D�ordanas, matyt, nusprendė atsiskirti nuo pasaulio, nes persikėlė gyventi į nam� Anglijos kaime, be abejonės, ketindamas netrukdomas i�silai�yti �aizdas.

Ligi �iol Stefanijai jo elgesys visai neatrodė keistas.

� Esu tikra, kad nėra nieko, su kuo dar nesusidūriau dirbdama su kitais pacientais, pone Sent Klerai, � u�tikrintai parei�kė ji.

Lukanas Sent Kleras atsirėmė alkūnėmis ant odinio stalvir�io ir pasi�iūrėjo į j� pro suglaustų pir�tų vir�ų.

� A� bandau jums paai�kinti, kad D�ordanas tikriausiai... neparodys entuziazmo, jeigu galima taip pasakyti... i�gird�s, kad juo rūpinsis dar vienas fizioterapeutas.

Kadangi Stefanija nelaikė sav�s dar viena fizioterapeute, jai �ie �od�iai nepasirodė itin malonūs. Pastaruosius trejus metus privati praktika buvo labai sėkminga ir ji tuo did�iavosi. Beveik visi jos pacientai atvykdavo gydytojų siun�iami arba rekomenduoti buvusių pacientų, kurie liko labai patenkinti.

I� D�ordano ligos istorijos, dabar gulin�ios ant Lukano Sent Klero stalo, � ten buvo konfidenciali informacija, kurios, jos manymu, niekas neturėjo teisės skaityti, juo labiau kopijuoti, � Stefanija su�inojo, kad chirurgai savo darb� atliko, visa kita dabar priklausė nuo D�ordano Sent Klero. Bet, regis, jis pats nieko nebuvo link�s daryti...

Ji prisimerkė tyrinėdama aristokrati�kai i�didų veid� prie� save.

� Yra ka�kas, ko jūs man nepasakote, pone Sent Klerai, tiesa? � pagaliau lėtai paklausė Stefanija.

Jis i�kalbingai �yptelėjo.

� Matau, jūs ne veltui pelnėte atvirai kalban�io specialisto reputacij�.

Stefanija gerai �inojo, kad jos smarkus būdas ir dalyki�ka i�vaizda � ilgi rudi plaukai supinti į stor� kas�, nusidriekusi� per nugar�, ilgos tankios blakstienos, gaubian�ios �altas �alias akis, tik truputį pada�ytos, � sudarė įspūdį, jog ji bejausmė. Tai, �inoma, buvo netiesa, nes �irdimi įsijausti į savo pacientų bėdas � viena, o leisti jiems pamatyti jos i�gyvenimus, visi�kai kas kita.

O dėl profesinės reputacijos...

Dėkui Dievui, Lukanas Sent Kleras neparodė girdėj�s kokius nors gandus apie Rozalindos Niuman neseniai mest� kaltinim�, kad Stefanija, kaip fizioterapeutė dirbdama su jos vyru Ri�ardu, buvo u�mezgusi su juo roman�. Jeigu �inotų, ka�in ar i�vis svarstytų galimyb� j� pasamdyti.

� Niekada nemaniau, kad verta slėpti ties�. � Stefanija gū�telėjo pe�iais. � Juo labiau kai kalbama apie mano pacientus.

Lukanas pritariamai linktelėjo.

� D�ordanui tokia nuostata patiktų. � Jis vėl patogiai įsitaisė juoda oda aptrauktame krėsle.

� Tai kaip?.. � Stefanija gr�te gr�ė jį �aliomis akimis. Jeigu ketina dirbti su �io vyro broliu, jai reikia �inoti apie jį visk�, ir ne tik apie sveikat�.

Lukanas sunkiai atsiduso.

� D�ordanas visi�kai nenutuokia, kad ruo�iuosi jus pasamdyti.

Stefanija jau nujautė, su kuo jai gali tekti susidurti. �inoma, jei pacientas prie�i�kai nusiteik�s dar jai nepradėjus dirbti, bus daug sunkiau, bet juk ir anks�iau teko susidurti su sunkaus būdo ligoniais. Ties� sakant, dauguma Stefanijos ligonių buvo sunkūs; būtent gebėjimas susitvarkyti su nesukalbamais �monėmis pelnė jai ger� vard�, nuo pat nedidelės priva�ios klinikos įkūrimo jai netrūko darbo.

� Ar i� to, k� pasakėte, turiu suprasti, kad ketinate jam pateikti fait accompli¹?

Jis susiraukė.

� �iaip ar taip, jis jus arba i�varys � ir be jokių ceremonijų, arba leis pasilikti.

Stefanija su�iaupė lūpas.

� Jeigu jau samdote mane, mums tiesiog reikia pasistengti, kad jis negalėtų man�s i�varyti, nei be ceremonijų, nei kitaip. Kaip supratau, namas, kuriame jis apsistoj�s Gloster�yre, i� tikrųjų priklauso jums?

Lukanas įtariai pa�velgė į j�.

� Taip, tai Sent Klerų korporacijos turtas.

� K� gi, kaip �ios korporacijos vadovas, jūs, ai�ku, turite teis� nuspr�sti, kas gali ar negali ten apsistoti. � Stefanija �velgė į jį atviru �vilgsniu.

Visk� suprat�s jis pa�iūrėjo į j� tamsiomis akimis, kuriose blyk�iojo linksmos kibirk�tėlės.

� Ar galėtumėte netikėtai ten pasirodyti? Pamatytume, kas i� to i�eis.

� Galiu, jei pacientas nepalieka man kitos i�eities, � be u�uolankų parei�kė Stefanija.

Jis lėtai nusi�ypsojo.

� Esu įsitikin�s, kad būsite D�ordano verta prie�ininkė.

Stefanija pralinksmėjo.

� Ar jau apsisprendėte mane samdyti, kad dirb�iau su jūsų broliu?

� Dirbti su D�ordanu � gal pernelyg skambiai pasakyta, � liūdnai nut�sė Lukanas. � Jis labai ai�kiai parei�kė norįs, kad apie jį niekas netupinėtų ir nerodytų pir�tais tarsi jis būtų bandomasis triu�is.

� A� niekada netupinėju ir nenurodinėju, pone Sent Klerai, � ramiai pasakė Stefanija, pagalvojus apie laukian�ius i��ūkius jos susidomėjimas �iuo darbu tik dar labiau sustiprėjo. � Ar tiktų, jeigu pradė�iau dirbti kit� savait�? � Ji neketino leisti �iam vyrui net nujausti, koks palengvėjimas u�plūdo vien nuo minties, kad bent trumpam galės i�trūkti i� Londono.

Kuo toliau nuo Rozalindos Niuman ne�vankių ir visi�kai nepagrįstų kaltinimų, es� Stefanija turėjusi roman� su jos vyru...

� Taip, labai gerai. � Regis, jam atlėgo supratus, kad tai, k� jis pasakė apie savo brolį, �ios moters neatgrasė.

Stefanija jį puikiai suprato, ji �inojo, kad labai da�nai pacientų negebėjimas susidoroti su savo liga sunkiai prislegia ir jų �eimos narius. Kartais net labai sunkiai. Lukanas Sent Kleras buvo laikomas �altu ir aroganti�ku �mogumi, bet jis nuo�ird�iai mylėjo savo brolį.

� Man reikės namo, kuriame jis gyvena, raktų ir mar�ruto, kaip ten nuvykti, � pasakė ji. � O visa kita palikite man.

D�ordanas Sent Kleras dar ne�inojo, kad į nepajudinam� taikinį ruo�iasi smogti nesulaikoma jėga!

Pirmas skyrius

� Kas, po velnių, tu esi? Ir k� veiki mano virtuvėje?

Ma�daug prie� valand� Stefanija atsidūrė prie Malberio rūmų sargo namelio durų ir paskambino, paskui pabeldė, o pagaliau nusprendė, kad D�ordano Sent Klero nėra arba jis tiesiog neatsako. �iaip ar taip, ji neturėjo i� ko rinktis � teko įeiti atsirakinus duris Lukano Sent Klero duotu raktu. Patekusi į virtuv� ir pama�iusi netvark� toliau nėjo. Ne�varios lėk�tės ir nevalyvumas vesdavo j� į neviltį, i� prigimties ji buvo linkusi į tvark� ir �var�. Suabejojo, ar D�ordanas, atvyk�s �ia prie� mėnesį, teikėsi i�siplauti bent vien� puodelį

Antras skyrius

� Pamaniau, kad nusprendėte sėsti į automobilį ir dingti i� �ia, � gerg�d�ian�iu balsu i�tarė D�ordanas, kai Stefanija Makinli galiausiai sugrį�o į virtuv� ne�ina dė�e su produktais.

Prie� atsakydama ji pastatė dė�� ant virtuvinio stalo, jos skruostai buvo �iek tiek paraud�, o i� ilgos rudų plaukų kasos draikėsi i�sipe�usios dar kelios garbanos.

� Buvau sustojusi pasigro�ėti tolumoje dunksan�iu nuostabiu dideliu pastatu, u� kurio leid�iasi saulė.

� Malberio dvaro rūmais?

Ji linktelėjo.

� Ten vie�butis ar kas nors kita?

� Kas nors kita, � at�ariai mestelėjo D�ordanas. Laukdamas jos sugrį�tan�ios jis įsitaisė prie virtuvinio stalo, tad dabar i�tiesė prie� save koj� ir stebėjo, kaip Stefanija ilgomis grak��iomis rankomis trumpai nukirptais nagais traukia i� dė�ės mės�, bulves, �paragus ir salotas. Be abejo, ji pasiruo�usi savo pacientus sadisti�kai kankinti!

� Ten arba vie�butis, arba ne, � svarstė ji i�krovusi dė�� ir �iek tiek suraukusi antakius.

� Ne vie�butis, � atsainiai patvirtino D�ordanas. Regėdamas visus �iuos �vie�ius produktus jis prisiminė, kad jau seniai nieko nevalgė. Tikriausiai ka�kuriuo metu vakar, pagalvojo. Galbūt.

Vis dėlto, jis nesiruo�ė kalbėti apie Malberio dvaro rūmus ir jų paskirtį su moterimi, kuri po kelių valandų dings i� �ia.

� Jūsų brolis Lukanas sakė, kad visas �is turtas priklauso Sent Klero korporacijai.

D�ordano burna persikreipė.

� Nejaugi?

Ji kilstelėjo tamsius antakius.

� Taip ir sakykite, kad nenorite apie tai kalbėti.

Jis truktelėjo pe�iais.

� A� nenoriu apie tai kalbėti.

Ai�ku, ji pati prisipra�ė tokio atsakymo, liūdnai pripa�ino Stefanija.

� A� tik band�iau palaikyti pokalbį.

D�ordanas nedraugi�kai dėbtelėjo į j�.

� A� sutikau, kad paruo�tumėte pietus, o ne kalbėtumėte.

Stefanija susilaikė nemetusi piktos replikos ir vėl pradėjo traukti i� dė�ės produktus. Gal pavalg�s jis bus sukalbamesnis? O gal ir ne! � ramiai m�stė ji.

Ligos istorijoje buvo u�fiksuota, kad sulau�yti rankos kaulai ir �onkauliai suaugo gerai, bet aplink burn� ir akis nuo įtampos įsirė�usios rauk�lės bylojo, jog jis vis dar ken�ia skausmus, klubo ir kojos kaulai tikriausiai dar nesugij�. Stefanijai nie�ėjo pir�tai, taip nekantravo i�siai�kinti, ar smarkiai D�ordanas su�alotas, ir nuspr�sti, kaip padėti �iam vyrui, kad jis galėtų laisvai judėti.

O gal jai tiesiog knietėjo paliesti �e�ių pėdų ir keturių colių² ūgio lies� D�ordano Simpsono kūn�...

Stefanijai i�dės�ius, kokia jai i�kilo dilema, sesuo i� prad�ių nepatikėjo, o paskui pralinksmėjo, atmesdama nuog�stavimus, kurie i�kilo paai�kėjus, kad jos naujasis pacientas yra aktorius.

D�oja dar kart� nuramino Stefanij� ir liepė nesijaudinti, kad prie� jos nor� buvo įpainiota į Niumanų skyrybų byl�. Advokatė sesuo patarė Stefanijai: Tu, sese, u�siimk tuo, kas tau geriausiai sekasi, o man leisk i�spr�sti t� problem� su Niumanais.

Vis dėlto Stefanija negalėjo nurimti, kol Niumanų problema kabėjo vir� galvos.

� Gal padengsite stal�, kol a� ruo�iu valgį? � ūmai paklausė ji.

D�ordano skruostų raumenys sujudėjo.

� Po �imts velnių, a� juk nesu visi�kas invalidas. � Jis negrabiai atsistojo ir sugrie��s baltais dantimis �iupo juodmed�io lazd�, stengdamasis i�laikyti pusiausvyr�.

� A� papra�iau jūsų padengti stal�, neklausiau, galite ar negalite tai padaryti, � paai�kino ji.

� �inoma, kad papra�ėte, � sarkasti�kai metė D�ordanas.

Stefanija stebėjo, kaip jis nu�lubavo per virtuv� ir atsidarė stalo įrankių stal�ių � ji �velgė į jį kaip specialistė. Kelis mėnesius nevaik��iojus D�ordano kojų raumenys, ai�ku, buvo nusilp�, ta�iau jis kentė skausmus ir buvo neai�ku, kas juos sukelia. Ai�ku, galėjo ir apsimesti, norėdamas priversti k� nors atkreipti į jį dėmesį...

� Į k�, po velnių, jūs �iūrite?

Stefanija pakėlė akis ir pamatė, kad D�ordanas piktai �iūri į j� i� kito virtuvės galo, laukinio pyk�io i�rai�ka gra�iame jo veide įspėjo j� sakyti ties�.

� Svars�iau, ar jūs turite pakartotin� kojos ir klubo rentgenogram�.

� Nesvarbu. � Jis trankiai sumetė stalo įrankius atgal į stal�ių ir u�trenkė jį. � Ir būtų geriau, jei susikrautumėte savo maist� ir ne�dintumėtės i� �ia! � Jis ry�tingai nuėjo prie durų į koridorių.

Supratusi, kad jis tikrai ketina i�eiti, Stefanija susiraukė i� nusivylimo.

� O kaip pietūs?

Jis atsisuko ir pa�velgė į j�, gintarinės akys i� įtū�io blykstelėjo.

� A� netekau apetito.

� Ar tik dėl to, kad paklausiau apie jūsų koj�?

� Dėl to, kad apskritai kalbate, � u�gauliai atrė�ė D�ordanas. � Vyrai papras�iausiai u�si�iaupia ir tyli, o �tai moterys, kiek �inau, jau�ia poreikį i�siai�kinti visk� iki smulkmenų.

� Jeigu norite pasakyti, kad vyrai mieliau slepia rūpes�ius nei...

� Vienintelis rūpestis �iuo metu esate jūs! � piktai pertraukė j� D�ordanas ir pajuto, kaip pulsuoja skruosto nervas tvirtai sukandus dantis. � Padėtis pasikeis savaime, kai jūs i�eisite pro mano namų duris.

Po galais, �is vyras i� tikrųjų nepajudinamas, visi�kai nusivylusi pripa�ino Stefanija. Gerai, ir dviese galima pa�aisti �į �aidim�!

� A� niekur neisiu, � ramiai parei�kė ji.

Jo blizgan�ios gintarinės akys pasidarė �altos kaip ledas, jis nu�velgė j� nuo galvos iki kojų, paskui vėl nuo kojų iki galvos.

� Neisite?

� Ne, � nenusileido Stefanija. � Ir labai abejoju, ar jūs sugebėsite priversti mane i�va�iuoti.

Jo veidas vėl nesveikai i�bly�ko, o su�iauptos lūpos virto nuo�mia linija.

� Jūs nepasiduodate, ar ne? � �iurk��iai sumurmėjo jis.

Stefanija atsiduso.

� A� neketinu jūsų kankinti, pone Simpsonai...

� Tai eikite po velnių i� mano namų! � D�ordanas nusisuko ir neatsigr�damas i�ėjo i� virtuvės, tamsūs, ilgi, susivėl� jo plaukai plaikstėsi ant pe�ių, o i� įnir�io, kurio jis net nesistengė slėpti, nugara buvo tiesi kaip styga.

Palik�s pailsusi� Stefanij� susmukusi� ant virtuvinės kėdės D�ordanas papras�iausiai pasitraukė. Ji buvo įpratusi prie sunkių pacientų, dirbdama su jais da�niausiai numatydavo, kokius jie mes jai i��ūkius. Bet susitarti su D�ordanu Simpsonu buvo daug sunkiau, nei Stefanija įsivaizdavo prie� savait�, kai daug ko ne�inodama sutiko padėti Lukano Sent Klero broliui...

Tre�ias skyrius

� Kur jūs buvote? � grie�tai paklausė D�ordanas ryte, kai Stefanija atsirakino virtuvės duris ir įėjo į namus įleisdama �alt� vėjo gūsį, o kadangi rankose ne�ė daugyb� plastikinių krep�elių su pirkiniais, turėjo koja prilaikyti beu�sitrenkian�ias duris, kad �ios garsiai netrinktelėtų.

�altas du�as naktį padėjo D�ordanui trumpam atvėsinti sukilusį jaudulį. Deja, kai i�girdo Stefanij� lipan�i� laiptais į vien� i� laisvų miegamųjų, geismas vėl smogė, �įkart su dar didesne jėga.

Kadangi brolis nebegalėjo laipioti laiptais, prie� jam �ia atvykstant Lukanas valgom�jį pavertė miegamuoju, todėl D�ordanas gulėjo lovoje, stebeilijo į lubas ir nejautė daugiau nieko, tik savo pasidid�iavimo tvink�iojim�, be menkiausių pastangų įsivaizduodamas, kaip kambaryje vir� jo nusirengia Stefanija Makinli. D�ordanas nei�tvėrė, atsikėlė, skubiai apsirengė ir nuklibik��iavo į virtuv�. Tokioms aplinkybėms ant stalo paliktas beveik pilnas butelis raudonojo vyno labai viliojo!

Pasirodė, kad maukti vyn� nevalgius ne tokia jau ir gera mintis. �įryt D�ordanas buvo piktas kaip �uo, smilkinius jam gėlė pana�iai kaip ir kit� kūno dalį � o j� gėlė kone vis� naktį.

Jis i�sivirė puodelį stiprios kavos ir nusine�ė ant virtuvinio stalo, jau buvo i�gėr�s pus� stipraus ir kvap�naus gėrimo, kai ūmai toptelėjo mintis, kodėl name taip tylu. Nepajėgdamas u�lipti laiptais ir pa�iūrėti, ar Stefanija i�vyko, jis �vilgtelėjo pro virtuvės lang� ir pamatė, kad jos automobilio prie durų nebėra. Tai pir�o mintį, jog ji paklausė jo patarimo ir galiausiai i�vyko.

Keista, ta�iau D�ordanas nepajuto did�iulio pasitenkinimo, kaip tikėjosi. Pagalvojo, kad Lukanas grei�iausiai buvo teisus sakydamas, jog jis per ilgai �ia tūno vienas. Ir dabar, kai i� tikrųjų pasijuto patenkintas sugrį�us fizioterapeutei, kuri� su juo net nepasitar�s pasamdė jo u�sispyr�s brolis, D�ordanas jau nebemėgino to neigti!

� O kaip jums atrodo, kur a� buvau? � sarkasti�kai paklausė Stefanija. Į �į klausim� atsakyti nereikėjo, nes ji numetė sunkius krep�ius su pirkiniais ant medinio stalo, paskui nusivilko �varkelį � �iandien buvo apsirengusi geltonais aptemptais mar�kinėliais ir tais pa�iais i�blukusiais mėlynais d�insais �emu liemeniu.

Dar vieni trumpi mar�kinėliai, kurie, kaip ir ankstesni, i�ry�kino erzinan�iai plok��i� jos pilv� ir aptempė visi�kai nuogas krūtis � tuo D�ordanas buvo beveik įsitikin�s...

� Kodėl jums neįpylus man tos nuostabiai kvepian�ios kavos, kol a� surasiu ragelius, kurių nupirkau pusry�iams? � linksmai pasiūlė Stefanija ir pradėjo raustis po krep�ius, o jos stora neįtikėtinos spalvos kasa per petį nukrito į priekį.

� Klausau, ponia, � santūriai sumurmėjo jis ir atsilo��s medinėje kėdėje paėmė �varų puodelį, paskui pasilenkė į priekį, pakėlė kavinuk� ir į abu puodelius įpylė kar�tos kvapnios kavos.

� Tai buvo pra�ymas, ne įsakymas, � atsiduso ji.

Kilstelėj�s tamsius antakius D�ordanas pastatė jos puodelį kitoje stalo pusėje ir susiraukė i� susierzinimo suprat�s, kad i� tikrųjų d�iaugiasi į namus sugrį�us �mogui, su kuriuo galima pasigin�yti.

� Vakar vakare a� skambinau Lukanui, � �altai prane�ė jis.

Stefanija ir toliau krep�iuose ie�kojo ragelių.

� A� �inau.

Įtariai primerk�s akis D�ordanas sustingo.

� Jūs �inote?

� Taip. � Stefanija patenkinta nusi�ypsojo suradusi dė�ut� su �vie�iais prancūzi�kais rageliais, i�traukusi j� padėjo ant stalo �alia sviesto ir medaus � �ie produktai, be abejo, buvo nupirkti juos pagardinti. � A� kalbėjausi su juo telefonu prie� va�iuodama apsipirkti. Jis neatrodė labai patenkintas, kad pa�adinote jį antr� valand� nakties norėdamas pasakyti, kaip neken�iate jo u� tai, kad atsiuntė mane �ia.

Ji abejingai nukėlė likusius krep�ius ant grindų, nusiteikusi i�krauti vėliau, ir nuėjo paimti lėk��ių ir peilių, kurių prisireiks valgant ragelius, tada atsisėdo prie stalo prie�ais jį.

Naktį D�ordano pakrik� nervai neaprimo net i�gėrus du tre�dalius butelio raudonojo vyno, jis nepagalvojo pasidomėti, kiek valandų, kai galvon �ovė mintis paskambinti Lukanui ir i�lieti pyktį. Bet i�gird�s, kaip santūriai Lukanas reaguoja į jo skundus, D�ordanas �iek tiek suabejojo, ar tikrai vyresnysis brolis liko nepatenkintas jo skambu�iu.

� Tai gal jam reikėjo pagalvoti apie tai anks�iau, prie� atsiun�iant jus �ia su manimi nepasitarus! � atkirto jis.

Stefanija abejingai gū�telėjo pe�iais ir pasimėgaudama �veitė ragelį su sviestu.

� Matyt, jis visai nepagalvojo, koks �iurk�tus ir kaprizingas jūs tapote.

D�ordanas pa�aipiai patempė lūpas.

� Net neabejoju, kad jūs su did�iausiu malonumu jam apie tai prane�ėte.

� Man nieko nereikėjo daryti, kai paskambinote jam tokiu netinkamu laiku ir pradėjote skųstis. � Atsikandusi ragelio, aptepto sviestu ir medumi, Stefanija kone sudejavo nuo j� u�plūdusio juslinio malonumo. J� kerėjo nuostabus ragelių aromatas � pirmiausia prekybos centre, o paskui va�iuojant atgal, jie tikrai buvo tokie skanūs, kaip ji ir įsivaizdavo. � Suvalgykite ragelį, D�ordanai, � pasiūlė ji. � Gal taip pavyks įveikti pagirias, � pa�aipiai pridūrė ir vėl atsikando skanų k�snį.

I� panaudotos taurės ir visi�kai tu��io raudonojo vyno butelio, kuriuos rado �įryt ant stalo, Stefanija suprato, kad D�ordanas naktį buvo grį��s į virtuv�. Sprend�iant i� patamsėjusių paakių ir i�balusių skruostų, raudonasis vynas nepalengvino skausmo ir jis neleido jam miegoti.

�įryt jis pagaliau susi�ukavo ir nusiskuto, �variai nugrem�tas smakras su kerin�ia duobute atrodė tobulai. Stefanija bandė atsispirti �io vyro �avesiui sutelkdama dėmesį į tai, kad jis vilki �varius baltus mar�kinėlius ir mūvi i�blukusius d�insus, tad buvo galima puoselėti viltį, jog net ir po visų bėdų jis dar ne visi�kai atmetė visuomenės priimtas normas. Nors dėl to ji nebūtų i�drįsusi la�intis!

�inodama, kad D�ordanas yra netoliese, praėjusi� naktį Stefanija miegojo prastai, o ryte i�siai�kino, kad nėra k� valgyti pusry�ių, nerado net duonos pasiskrudint! Ai�ku, tai nepagerino jai ūpo.

Ji greitai paskambino Lukanui Sent Klerui ir prane�ė atvykusi laimingai ir kol kas dar nesanti i�mesta pro duris Gloster�yro grafystės u�kampyje; atsakydamas į tai Lukanas prane�ė jai, kad D�ordanas skambino jam naktį ir sakė t� patį. Nors D�ordano atveju galima teigti, kad jis tiesiog skundėsi. Ta�iau į jo skundus vyresnysis brolis visai nekreipė dėmesio. I� tikrųjų jis į �į reikal� pa�velgė taip, kaip D�ordanas ir manė � kad bet kokia reakcija yra daug geriau u� abejingum�, kurį pastaruoju metu jis da�niausiai rodė.

Prie� t�sdama pokalbį Stefanija palaukė, kol D�ordanas įsidėjo ragelį į lėk�t�, u�sitepė sviesto ir atsikando.

� A� nusprend�iau susilaikyti nepasakiusi jūsų broliui, kad jūs pasirinkote seksualinį priekabiavim� kaip geriausi� būd� man�s atsikratyti.

D�ordanas lėtai sukramtė sviestu u�tept� ragelį � tai buvo pirmas k�snis, kurį jis įsidėjo į burn� per kelias pastar�sias dienas � ir nurij�s pagaliau tarė:

� Tik todėl, kad �inote, jog Lukanui tai neįdomu.

Ji gū�telėjo pe�iais.

� O gal a� saugau �į skund� kitai dienai.

D�ordanas nusprendė, kad Stefanija Makinli turi ka�k� daugiau, ne vien neįprastos spalvos plaukus ir sveik�, lankstų kūn�. Pats nustebo, kad jam smalsu su�inoti, k� būtent.

Jis atsilo�ė kėdėje.

� Vakar vakare turėjau paklausti, ar namuose jūsų laukia ponas Makinlis?

Stefanija �vilgtelėjo į savo kair� rank�.

� �iedo nėra.

� Kiek �inau, ne visos i�tekėjusios moterys mūvi vestuvinį �ied�, � lėtai i�ko�ė D�ordanas.

� Matyt, tos i�tekėjusios moterys, su kuriomis jūs susitikinėjate, nenori, kad �inotumėte, jog jos yra i�tekėjusios, � paai�kino Stefanija.

D�ordanas prisimerkė.

� A� neprasidedu su i�tekėjusiomis moterimis.

� Tikrai?

� Taip. � D�ordanas sukando dantis.

� Ar todėl, kad jūsų tėvai i�siskyrė?

D�ordanas sunkiai atsiduso.

� O k� jūs �inote apie mano tėvų skyrybas?

Atsistojusi nune�ti tu��i� lėk�t� į indaplov� ji truktelėjo pe�iais.

� Tik tiek, kad duodamas interviu tėvų skyrybas pateikiate kaip pasiteisinim�, kodėl pats ketinate niekada nevesti.

� Tai gryna tiesa, o ne pasiteisinimas. � D�ordanas staigiai pastūmė tu��i� lėk�t� ir atsistojo.

Stefanija suprato, kad u�siminusi apie tėvų skyrybas smarkiai supykdys D�ordan�. Ne visai tokios reakcijos ji tikėjosi, bet tikriausiai tai daug geriau, nei visi�kai jokios reakcijos!

Ji supratingai nusi�ypsojo.

� Negaliu įsivaizduoti, kad kokia nors moteris i�drįstų būti nei�tikima į�ymiajam D�ordanui Simpsonui.

Jo akys suspindo ry�kia, sodria aukso spalva.

� Mano tėvas buvo nei�tikimas, ne mama.

Stefanija nusprendė, kad D�ordanui juo labiau nereikėtų su�inoti, jog buvusio paciento skyrybų byloje ji yra laikoma kita moterimi � nors tai ir netiesa!

Jis ranka persibraukė plaukus.

� Iki pietų būsiu savo kabinete.

� K� ten veiksite? � Stefanija atsistojo prie� duris, vedan�ias į koridorių.

D�ordanas dėbtelėjo į j�.

� Ne jūsų sumautas reikalas.

� Gal a� galiu padėti?

� Būtų geriau, jei dingtumėte man i� akių! � Jis pervėrė j� rūs�iu �vilgsniu.

Gal ir ne pats geriausias sumanymas pastoti jam keli�, � pamanė Stefanija, pajutusi D�ordano kūno �ilum� ir viliojantį, ai�kų, �ai�aruojantį jo kerin�ių aukso spalvos akių �vilgsnį.

� Kai �įryt kalbėjau su Lukanu, jis u�siminė, kad �ia, Malberio dvare, yra �ildomas u�daras baseinas...

D�ordanas kilstelėjo antakius.

� Na ir kas?

� Būtų smagu paplaukioti.

Tose auksinėse akyse plykstelėjo įnir�is.

� Ar a� teisus galvodamas, kad tai galėtų būti puikus u�siėmimas norint sustiprinti mano kojų raumenis?

Stefanija i� gėdos paraudo, o veido i�rai�ka įgijo budrumo.

� Kas �ia bloga?

Jis truktelėjo pla�iais raumeningais pe�iais.

� Visi�kai nieko. � D�ordanas kietai suspaudė lūpas. � Jei a� norė�iau pamank�tinti kojų raumenis. Bet a� to nenoriu, � kategori�kai parei�kė jis.

� O kodėl nenorite? � atsidususi paklausė ji. Matė, kaip nervingai trūk�ioja jo skruostas.

� Traukis man i� kelio, Stefanija.

Ji ry�tingai papurtė galv� ir kilstelėjo smakr�. Atsisakė paklusti.

� Tik tada, kai paai�kinsite man, kodėl taip akivaizd�iai nenorite nė kiek pasistengti, kad jūsų koja visi�kai atgautų judrum�.

Atrodė, raudona migla aptraukė D�ordanui akis, nes atkaklūs �ios moters klausimai vėl sudrebino jo �arvus.

� Liaukitės taip kvailai kalbėjusi!

� Tai ar jūs tikrai norite turėti sveik� koj�?

� Ko a� noriu ir k� galiu � du skirtingi dalykai, � kand�iai metė jis.

Stefanija u�dėjo deln� jam ant dilbio.

� Tada įrodykite, kad a� klystu, eime paplaukioti.

� Tai kuris i� mudviejų dabar �aid�ia s��iningai?

� Eime, D�ordanai, bus malonu, � įkalbinėjo ji.

� Neverskite man�s pakelti prie� jus rank�, Stefanija, � i�ko�ė jis pro suk�stus dantis.

� Galėtumėte taip pasielgti? � Ji dar auk��iau kilstelėjo smakr�. � Nejaugi i� tikrųjų manote, kad �iuo metu esate fizi�kai pajėgus priversti mane � ar kokį kit� �mogų � k� nors daryti?

D�ordanas tvirtai suspaudė lazd�, tarsi paty�ia būtų i� visų jėgų trinktelėjusi jam per galv�.

� Jūs esate �iauri!..

Ji abejingai truktelėjo pe�iais.

� Niekas nesako, kad galiu padėti tik tuo atveju, jeigu jums patinku.

� Neprisimenu, kad bū�iau pra��s jūsų pagalbos, � i�spaudė jis, piktai �aibuodamas akimis.

� Pra�ėte ar nepra�ėte, pagalbos jums tikrai reikia.

D�ordanas giliai atsiduso nenuleisdamas akių nuo penkių pėdų ir �e�ių colių³ ūgio lieknos merginos. Tikros u�sispyrėlės. D�ordanas nusprendė, jog i� jos ry�to galima daryti i�vad�, kad ji tikra kietakaktė.

Jis ty�ia lėtai nuleido akis �emiau, kur per mar�kinėlius i�ry�kėjo jos krūtys.

Matydama, kad jis į�ūliai spokso į jos krūtis, Stefanija pajuto nebe taip tvirtai valdanti padėtį. O per �i� galima sakyti bemieg� naktį ji nusprendė, kad nuo �iol būtina tvardytis, jei vis dėlto ketina kokiu nors būdu priversti �į vyr� pasveikti.

Po galais, vieno jo �vilgsnio pakako ir jos speneliai pastebimai sustandėjo po plonais mar�kinėliais, dabar jie pūpsojo kaip prinokusios uogos ir pra�yte pra�ėsi paragaujami!

Stefanija negalėjo prisiminti tokios seksualinės įtampos tarp jos ir kurio nors vyro, su kuriuo jai teko eiti į pasimatym�. Nei tokių geismo �ie�irbų, kurios įsiplieksdavo tarp jos ir D�ordano, kai jie atsidurdavo tame pa�iame kambaryje. Nei tokio poreikio susilaikyti, nepasiduoti norui prisidengti rankomis i�davikes krūtis!

Įrėmusi �vilgsnį į aroganti�kai gra�ų D�ordano veid� ji ry�tingai stengėsi u�gniau�ti �į nor�. Pagaliau susierzinusi atsiduso.

� A� atvykau �ia kaip specialistė, pone Simpsonai � ar pone Sent Klerai, kad ir kaip turė�iau jus vadinti � o ne tam, kad jus linksmin�iau!

D�ordanas dėl to nebuvo toks tikras kaip Stefanija. I�tisas dienas, i�tisas savaites po nelaimingo atsitikimo gydantis ligoninėje pas jį plūste plūdo lankytojai, dauguma i� jų moterys, su kuriomis jis susitikinėjo praeityje, jos tro�ko susitikinėti su juo ir ateityje. Ta�iau nė vienai i� jų nepavyko su�adinti jam erekcijos, o Stefanijai Makinli tai pavyko � t� pa�i� akimirk�, kai tik jis pirm� kart� j� pamatė. Nė vienai nepavyko sukelti keisto pasitenkinimo vien nuo �odinės dvikovos...

Reikia pripa�inti, kad i�kart po nelaimingo atsitikimo jam skaudėjo daug labiau nei dabar, tada jis vargiai pajėgė m�styti apie kūni�kus geidulius. Bet ir dabar vis dar smarkiai skaudėjo, o pakako �vilgtelėti į Stefanij� ir jis u�sigeidė nurengti j� nuogai, paguldyti ant artimiausios lovos ir i�bu�iuoti, i�glamonėti kiekvien� jos strazdanoto kūno colį.

Jis sutelkė dėmesį į jos putlias, vylingas lūpas. Lūpas, kurios � D�ordanas visai lengvai tai įsivaizdavo � galėtų u�kelti jį į pasitenkinimo vir�ūn�...

� Atrodo, kai kurios jūsų kūno dalys prie�tarauja �iam tvirtinimui, � paerzino jis, supratingai pa�iūrėj�s į jos stangrias krūtis i�si�ovusiais speneliais.

Stefanijos skruostai i� gėdos suliepsnojo, kai ji pajuto padidėjusi� seksualin� įtamp�, kuri taip netikėtai u�siplieskė tarp jų.

� �ia �alta, � netvirtai pasiteisino ji.

� Keista... man atrodo prie�ingai. � D�ordanas tyliai sukikeno.

Stefanij� taip pat i�mu�ė kar�tis. Kūni�ka aistra tarp jų buvo tokia stipri, kad dar labiau nurausvino jai skruostus.

� K� gi, ilgiau jūsų negai�insiu, � sumurmėjo ji ir pagaliau pasitraukusi į �alį atlaisvino jam keli�. Tikėjosi, kad jam i�ėjus ji galės nuraminti savo perkaitusį kūn�.

Pasiremdamas lazda D�ordanas lėtai nu�ingsniavo prie durų.

� Prane�kite, jei pagaliau nuspr�site i�vykti.

� Kam, nejaugi ketinate ateiti ir man pamojuoti? � ramiai paklausė Stefanija.

� Ne, tik norė�iau, kad prie� i�vykdama gr��intumėte durų rakt�, � pasigirdo kandūs �od�iai, jis dar kart� pa�aipiai pa�velgė į j� ir i�ėjo i� virtuvės.

Likusi viena Stefanija susmuko ant kėdės ir įsipylė dar vien� puodelį skanios ir stiprios, tik jau privėsusios kavos, kurios D�ordanas buvo i�vir�s.

Kas dedasi su tais vyrais, su kuriais pastaruoju metu jai teko dirbti? Stefanija buvo visi�kai tikra, jog staiga nevirto kokia nors sirena arba gundytoja, vadinasi, darbas pernelyg suartina j� su pacientais ir ji tampa lengvu taikiniu.

Kad ir kokia buvo prie�astis, Stefanija suprato: stengdamasi atsispirti D�ordano atakoms ji turės daug daugiau bėdos, negu kada nors turėjo su i�tvirkusiu bjaurybe Ri�ardu Niumanu!

Ketvirtas skyrius

� Ko dabar norite? � nekantriai paklausė D�ordanas, pakėl�s akis nuo darbo stalo, prie kurio jau vis� valand� dirbo, ir pa�velg�s į tarpduryje stovin�i� Stefanij�.

Ta�iau jos visi�kai neatbaidė akivaizdi jo entuziazmo stoka.

� A� sugalvojau eiti pasivaik��ioti ir noriu paklausti, gal ir jūs norėsite prie man�s prisidėti?

D�ordanas prisimerkė ir patogiai įsitaisė odiniame krėsle prie ra�omojo stalo.

� Niekaip nesuvokiu, ar jūs i� tikrųjų tokia nesupratinga, ar tik norite mane įskaudinti?

� Nei viena, nei kita, � nusi�ypsojo Stefanija.

Po pusry�ių ji sutvarkė virtuv�, i�plovė grindis, nuvalė dulkes ir i�siurbė svetain�, į kuri�, regis, jau seniai niekas nebuvo nė kojos įkėl�s, tada nusprendė i�virti pietums �vie�io vi�tienos sultinio � u�kaitė puod� ir paliko virti ant dujinės viryklės. Ji tai darė, nes D�ordanui reikėjo sveiko ir įvairaus maisto, kad jis sustiprėtų ir visi�kai pasveiktų � juk toks buvo jos darbo tikslas.

Kai nebeliko k� daryti, Stefanijai vienai pasidarė nuobodu.

� D�ordanai, mes toli neisime, � meilikaujan�iu balsu pridūrė ji. � Jeigu nenorite daug vaik��ioti, galite nueiti su manimi tik iki Malberio dvaro ir aprodyti jį man.

D�ordanas nepatikliai pa�velgė į j�.

� Ar apsimetusi ma�a mergaite, kuriai reikia draugijos, paprastai pasiekiate savo?

� Man nereikia draugijos ir paprastai a� jos neie�kau, � paneigė Stefanija. � Tik pamaniau, kad būtų smagu įkvėpti tyro oro.

� Ir pasimank�tinti, � pa�aipiai nut�sė jis. � Neu�mir�kime mank�tos!

� Dieve, koks jūs bambeklis, � nusivylusi atsiduso Stefanija ir nusisuko.

� Ei, a� neprisimenu, kad bū�iau atsisak�s eiti.

Stefanija lėtai atsisuko.

� Ar turė�iau suprasti, kad eisite?

� O kodėl ne? � D�ordanas pasiėmė lazd� ir atsistojo. Jis abejojo, ar sugebėtų �įryt k� nors gero nuveikti su filmo scenarijumi, �inodamas, kad Stefanija klaid�ioja aplink dvar�. � Ties� sakant, aprodyti Malberio dvar� gali būti �iek tiek keblu, nes a� negaliu lipti laiptais,� susirauk�s pridūrė.

� Kol a� u�lipsiu ir apsi�valgysiu, jūs galite palaukti apa�ioje, � prakti�kai pasiūlė ji.

� Jūs galite staiga pareikalauti, kad i�bandytume kuri� nors i� lovų su baldakimu! � paerzino D�ordanas.

� Ak, liaukitės, D�ordanai, � suniurnėjo ma�oji rudaplaukė.

Jis truktelėjo pe�iais.

� Nesuprantu, kokia prasmė jums �ia pasilikti, jeigu nepaversiu jūsų gyvenimo pragaru.

Stefanija taip pat to nesuprato, ta�iau vylėsi, kad galiausiai ji pajėgs pakeisti D�ordano nusistatym� ir privers jį priimti jos kaip specialistės pagalb�. O kol kas i�eiti su juo pasivaik��ioti buvo geriau negu nieko.

� A� tik u�bėgsiu į vir�ų pasiimti �iltesnio �varko. Nors dar tik spalis, lauke gana �alta.

� Jeigu tokiu būdu jūs subtiliai liepiate ir man �il�iau apsirengti, tai a� grie�tai reikalauju nesielgti su manimi kaip su vaiku, � perspėjo j� D�ordanas.

� A� nesielgiu su jumis kaip... � Ūmai ji susiraukė ir nutilo, nes suprato, kad kaip tik taip ir elgiasi. Ko gero, persistengė bandydama jųdviejų santykius i�laikyti profesinėje plotmėje, nepasiduoti D�ordano provokacijoms ir su juo neflirtuoti, nors jis dviprasmi�komis u�uominomis ai�kiai lenkė į t� pus�. � A�... � Stefanija vėl pertraukė kalb�, nes suskambėjo telefonas.

Ties� sakant... vienas i� jų. Ant darbastalio buvo fiksuotojo ry�io telefonas ir dar du mobilieji � juodos ir sidabro spalvos. Stefanija galėjo suprasti, kam reikalingas fiksuotasis ry�ys, bet, dėl Dievo meilės, kam dar du mobiliojo ry�io telefonai?

D�ordanas paėmė juodos spalvos mobiliojo ry�io telefon� ir prie� atsakydamas �vilgtelėjo, kas skambina.

� Sveika, Krista, � pasakė jis ir atgr��s Stefanijai nugar� pa�velgė pro lang�.

Stefanija spoksojo į pla�i� raumening� nugar�, į baltus mar�kinėlius, kurie buvo glaud�iai aptemp� pe�ius, ir svarstė, ar turėtų i�eiti, ar gali likti. Skambutis, ai�ku, buvo asmeni�kas. Skambino Krista Mur, moteris, su kuria, kaip kalbama, prie� nelaiming� atsitikim� D�ordanas susitikinėjo.

� Pasilikite! � �ūktelėjo D�ordanas, kai atsisuk�s pamatė, kad Stefanija ruo�iasi i�eiti.

� Vau, vau! � Ji pa�velgė į jį suraukusi nosį, bet vis tiek apsisuko ir i�ėjo.

D�ordanas �ypsodamasis suvokė, kad Stefanijai tolstant koridoriumi, jis neatplė�ia akių nuo jos gundan�ių klubų ir siūbuojan�io d�insais aptempto u�pakaliuko. Ji i� tikrųjų buvo labiausiai...

� Ne, Krista, tai a� sakiau ne tau, � linksmai parei�kė jis į telefon�, kai pa�nekovė pasiteiravo, k� jis turįs omenyje. � Na, vienam savo brolio... kompanionui, � i�sisukinėdamas paai�kino, nesunkiai įsivaizduodamas auk�t�, liekn� �viesiaplauk� aktor�, sėdin�i� savo bute Los And�ele.

I� visų D�ordano pa�įstamų, su kuriais jis palaikė ry�ius prie� nelaiming� atsitikim�, Krista buvo pati atkakliausia, ji skambindavo jam bent kart� per savait�, norėjo su�inoti, kur jis yra ir kada grį� į Los And�el�. Kadangi D�ordanas neketino atnaujinti jųdviejų santykių ir neplanavo artimiausiu metu grį�ti į Los And�el�, paprastai su ja kalbėdavo trumpai.

Stefanija sėdėjo virtuvėje prie stalo ir nekantriai laukė, kol D�ordanas baigs pokalbį ir pasiims �vark�.

� Hm, ka�kas skaniai kvepia. � Jis smalsiai pauostė atkėl�s dangtį puodo, kunkuliuojan�io ant dujinės viryklės.

� Sriuba pietums, � trumpai paai�kino Stefanija ir pakilusi nuo kėdės apsivilko stor� juod� �vark�. � Ne, a� nemanau, kad dirbu namų �eimininkės darb�, � irzliai at�ovė ji, kai D�ordanas pa�aipiai kilstelėjo antakius. � Kad jūsų kūnas pasveiktų, reikia sveikai maitintis, �tai ir viskas.

Jis nusi�ypsojo.

� Tai tvirtinate pietus verdanti tik todėl, kad maitinim� laikote viena i� gydymo priemonių?

Jos �alios akys prisimerkė.

� Visi�kai teisingai.

� Jei jau taip sakote...

� D�ordanai...

� Stefanija?

Jos nė akimirk� neapgavo vaiki�kai nekalta D�ordano veido i�rai�ka, Stefanija suprato, kad jis ir vėl bando j� suerzinti. Ai�ku, jam tai pavyko!

� Kam jums reikia dviejų mobiliųjų telefonų? � paklausė ji maudamasi juodas pir�tines, kad ne�altų rankos.

Tarp jo gintarinių akių įsirė�ė ne�ymi rauk�lė.

� K�?

Ji gū�telėjo pe�iais.

� Pastebėjau kabinete ant ra�omojo stalo du mobiliuosius telefonus ir man pasidarė smalsu, kodėl jums reikia dviejų, kai dauguma �monių puikiai apsieina su vienu?

� Gal todėl, kad manyje slypi du �monės? � pagaliau atsakė D�ordanas nusprend�s, kad Stefanija Makinli pernelyg pastabi, jam tai �iek tiek kėlė nerim�.

Ji i�lenkė tamsiai rudus antakius.

� Ar todėl, kad esate D�ordanas Simpsonas ir D�ordanas Sent Kleras?

� Taip.

� Kodėl tap�s aktoriumi jūs pasikeitėte pavard�? D�ordanas Sent Kleras yra gana charizmati�kas vardas...

� Tai mes einame pasivaik��ioti ar neiname? � D�ordanas suspaudė lūpas, �engė į priekį ir ry�tingai atidarė jai u�pakalines duris.

� Einame, � linktelėjo Stefanija i�ėjusi į lauk�. � Tai jūs i� tikrųjų manote, kad D�ordanas Simpsonas ir D�ordanas Sent Kleras yra du visi�kai skirtingi �monės? � atkakliai t�sė ji, kai jis u�rakino duris ir priėjo prie jos, laukian�ios ant takelio.

D�ordanas apie tai negalvojo � jame tikrai buvo du visi�kai skirtingi �monės! Tokie skirtingi kaip naktis ir diena. Ir neatstojantys vienas kito.

� Kaip manote, ar mes galime papras�iausiai pasivaik��ioti? � burbtelėjo jis ir patraukė Malberio dvaro link.

� �inoma. � Stefanija s�moningai prisitaikė prie jo daug lėtesnės eisenos. � Ar niekada neketinote dirbti Sent Klerų korporacijoje? � smalsiai pasiteiravo ji.

�itaip susiklos�ius aplinkybėms toks smalsumas tikriausiai buvo visi�kai suprantamas. Bet �iuo metu D�ordanas nebuvo itin supratingas!

� Ar esate girdėjusi, kad pasivaik��ioti galima ir maloniai tylint?

�inoma, Stefanija buvo girdėjusi, ta�iau neatrodė, kad tai įmanoma vaik��iojant jiedviem su D�ordanu! Nebent nesmagiai tylint. Netgi nejaukiai tylint. Grei�iausiai t� tyl� būtų galima jausti visu kūnu. Bent jau jai taip būtų... I� pikto �vilgsnio aroganti�kai gra�iame D�ordano veide, kai jis �lub�iojo į priekį �alia jos, buvo lengva suprasti, kad dabar jam visi�kai nerūpi nei ji, nei kas nors kitas.

Penktas skyrius

� Ar jūs tai suplanavote? � apkaltino D�ordanas i�nir�s i� vandens ir atmet�s �lapius plaukus, kurie u�krito jam ant akių.

Jo pyktis dar labiau sustiprėjo, kai suprato negalįs padaryti net tokio paprasto dalyko kaip pabu�iuoti moterį visi�kai neapsikvailin�s. Neparod�s, koks jis neveiksnus!

I�nirusi �alia jo Stefanija vos susilaikė nesijuokusi i� to, į koki� kebli� padėtį jie papuolė, bet pakako pa�velgti į baisiai pikt� D�ordano veid� ir juokas įstrigo gerklėje, ji tik makalavo kojomis vandenį, kad i�silaikytų pavir�iuje.

Tada ji tiksliai atkūrė atmintyje, k� jie darė prie� įkrisdami į vandenį...

Dieve brangus!

Kaip ji galėjo leisti, kad tai įvyktų? Kodėl ji leido, kad taip atsitiktų? Dabar jau vargiai bepavyks jai �ia pasilikti. Tai beveik neįmanoma. Ji...

� K� rei�kia � ar a� planavau? � Stefanija piktai susiraukė, nes D�ordano kaltinimas pagaliau pasiekė jos smegenis. � Nejaugi manote, kad a�... kad mes... kad a� ty�ia leidau jums mane pabu�iuoti, norėdama?..

� Įstumti mane į vandenį, � piktai u�baigė D�ordanas ir be menkiausių pastangų nuplaukė prie baseino kra�to. � Taip, Stefanija, kaip tik taip a� ir manau, � pasakė jis ir stipriomis rankomis pasikėl�s i�lipo i� baseino.

Stefanija atplaukė paskui jį.

� Ar jūs tikrai taip galvojate, D�ordanai?

� O taip, Stefanija, galvoju.

� Bet...

� Jūs norėjote, kad ei�iau į basein�, būtent �ia a� ir atsidūriau. � D�ordanas nuo įtampos sunkiai kvėpavo, palikdamas paskui save vandens pėdsakus jis nu�lub�iojo prie spintos, kur buvo sudėti rank�luos�iai, ir pasiėm�s vien� pradėjo �luostytis varvan�ius plaukus. � Jei ne kiti dalykai, jūsų profesinį atsidavim� vertin�iau auk��iausiu balu. � Jis piktai numetė drėgn� rank�luostį ant krėslo. � Pa�adu, u�siminsiu Lukanui, kokia uoli specialistė esate, kai paskambinsiu jam pasakyti, kad i�lėkėte i� �io dvaro gavusi spyrį į savo dailų u�pakaliuk�.

Stefanija jau stovėjo ant baseino kra�to, ji buvo tokia pat įpykusi kaip ir D�ordanas. Negi jis i� tikrųjų mano, kad įsijautusi į bu�inį ji sugebėjo i�laikyti blaivų prot�, s�moningai i�vedė jį i� pusiausvyros ir taip privertė įkristi į basein�? Tokia savitvarda ji negalėjo pasigirti � ties� sakant, jei kiek ilgiau pabūtų D�ordano glėbyje jo bu�iuojama, tikrai visi�kai nesusivaldytų!

� Palaukite minutėl�...

� A� manau, kad �iandien ir taip per jus i��vais�iau daug laiko. � D�ordanas piktai �iūrėjo į j� primerk�s akis, paskui paniuro, veido i�rai�ka perteikė begalinį pasi�lyk�tėjim�, tada jis nuleido akis į �altus, �lapius mar�kinėlius, prilipusius jam prie kūno.

Stefanija negalėjo atitraukti akių nuo raumeningos idealių formų krūtinės, kuri ai�kiai persi�vietė per �lapi� drabu�į. Juto, kad jos veidas dega prisiminus, kaip prie� kelias minutes ji tro�ko �i� krūtin� paliesti. Ak, kaip ji norėjo paliesti ir glamonėti jį vis�.

Ji nusigr�ė norėdama paimti i� spintos rank�luostį ir nusi�luostyti, o drauge ir paslėpti liepsnojan�ius skruostus, jos mintys it pa�ėlusios sukosi mėgindamos įvertinti vis� rimtum� to, kas k� tik atsitiko. Pasaulinio garso aktorius D�ordanas Simpsonas k� tik pabu�iavo j�, Stefanij� Makinli.

O paskui apkaltino, kad ji ty�ia skatino jį taip elgtis norėdama įstumti į basein�! Ji tikrai nedarė to ty�ia, bet gal paskatino pabu�iuoti? Stefanija nemanė, kad skatino... nors abejojo, ar, pavyzd�iui, Rozalinda Niuman tuo patikėtų! Tai siaubinga. Jai įgriso būti laikomai ka�kokia prostitute. Jei D�ordanas įvykdytų grasinimus ir apskųstų j� savo broliui, �altam ir aroganti�kam Lukanui Sent Klerui, jos profesinei karjerai būtų galas.

Stefanija pasijuto blogai. Netgi �lyk��iai. I� skruostų i�tekėjo visas kraujas. U�kliuvo u� krėslo, keliai sulinko ir ji susmuko ant jo.

Ji sugebėtų atremti vien� kaltinim�, kad neapdairiai įsitraukė į nederamus santykius su pacientu, bet niekas nepatikėtų, jei nuskambėtų antras toks pat. Net jeigu Stefanijai pavyktų įrodyti, jog yra nekalta, ji, be abejo, įklimptų. Jos profesinė reputacija �lugtų...

� Stefanija, kas atsitiko? � D�ordanas priėjo ar�iau ir dabar stūksojo vir� jos it bok�tas.

Stefanija sumirk�iojo stengdamasi sulaikyti a�aras, kurios jau grasino pabirti i� akių, tada pasi�iūrėjo į jį. O varge, kokie netvarkingi jie abu atrodė: plaukai �lapi ir susivėl�, �lapi drabu�iai prilip� prie kūno. Nors gal turėtų d�iaugtis, kad dabar, kai ji atsakė į D�ordano bu�inį, jie vis dar vilki bent tokiais drabu�iais!

� To neturėjo įvykti... � apsvaigusi sumurmėjo ji purtydama galv�.

Tikrai neturėjo, su tuo D�ordanas sutiko bjaurėdamasis savimi. Jis norėjo būti kuo toliau nuo �ios moters, tikėjosi, kad elgdamasis su ja �iurk��iai, galiausiai privers j� i�vykti. O bu�iavo taip, tarsi norėdamas suryti vis�, iki paskutinio nuostabaus jos kūno gabalėlio, tai kaip dabar pavadinti tokį savo elgesį?!

Apkaltinti Stefanij� dėl bu�inio, ai�ku, buvo gerokai per daug, ar ne?

�iūrėdamas į a�arų pritvinkusias �alias akis D�ordanas susiraukė. Puikiai prisiminė, kad Stefanijos atsakas buvo toks �velnus, toks malonus... Toks, kad D�ordanas vis dar jautė erekcij�, kauburys buvo ai�kiai matyti pro aptemptus d�insus.

Suprantama, netikėtos maudynės nebuvo tokios veiksmingos kaip �altas du�as praėjusi� naktį ir ne taip veiksmingai nuslopino �ios moters sukelt� geism�.

Velnias!

Stefanija mirk�iojo akimis stengdamasi sulaikyti a�aras.

� A� tikrai ty�ia nestūmiau jūsų į basein�, D�ordanai.

D�ordanas tai jau �inojo � taip pat �inojo, kad pyksta ant sav�s, o ne ant Stefanijos.

� Man regis, būtų geriau, jeigu mes abu u�mir�tume �į įvykį, ar ne? � kimiai pasiūlė jis.

� Būtų geriau, � sutiko ji ir trūksmingai atsiduso.

Jis persibraukė ranka per �lapius plaukus.

� Siūlau grį�ti į savo kambarius, nusimesti �lapius drabu�ius ir palįsti po du�u.

� Prie� man i�vykstant?

� Manau, mudviem tai būtų pati geriausia i�eitis, � įsitemp�s patvirtino D�ordanas.

� Gerai, kad vakar nespėjau visko i�sipakuoti, � apa�ti�kai sumurmėjo Stefanija ir atsistojo atskleisdama D�ordanui kvap� gniau�iantį vaizd�: geltoni mar�kinėliai buvo prilip� prie jos nuogų krūtų, ai�kiai i�ry�kindami kietus, rausvus kaip uogos spenelius, kurių anks�iau jis niekaip neprisiruo�ė paliesti.

D�ordanas nusigr�ė, bet per lėtai, jį vėl u�plūdo nauja geismo banga.

� Tai grį�ite atgal į nam�? � nekantriai paklausė jis

� Taip, grį�iu. � Stefanija pasiėmė �vark� ir lėtai nusekė paskui jį į lauk�.

Kol jie nejaukiai tylėdami sugrį�o į nam�, ji patylom ir toliau kaltino save. Daugyb� kartų mintyse perkratė �į įvykį ir suprato: paskatino ji D�ordan� ar nepaskatino, jokiu būdu neturėjo leistis jo pabu�iuojama. Ir nesvarbu, kad ji to nedarė ty�ia. Nei kad ir dabar įkaista vien tai prisiminusi!

Kar�tis visi�kai atslūgo, nes einant atgal pus� mylios į sargo nam� pūtė �altas vėjas, kuris ko�ė kiaurai per �lapius drabu�ius, Stefanija tiesiog kaleno dantimis. Kai D�ordanas atrakino u�pakalines duris ir jai pirmai leido įeiti į �ilt� malonių kvapų piln� virtuv�, jos veidas buvo pamėl�s nuo �al�io.

� Jums reikia u�lipti laiptais, palįsti po du�u ir persirengti sausais drabu�iais, � vėl prakalbo D�ordanas, kai pamatė, kokia ji su�alusi.

� A�... taip. Gerai. � Ji nusigr�ė ir pakabino �vark� ant kėdės atlo�o. � Jums reikia padaryti t� patį.

� A� �inau, k� man reikia daryti, Stefanija, � susiraukė D�ordanas. � Kai sugrį�ite, mudu sėsime valgyti sriubos, kuri� jūs i�virėte.

Ji atsisuko i�plėtusi akis.

� Maniau, jūs norite, kad i�va�iuo�iau.

Jis kietai suspaudė lūpas.

� Bet pirma pavalgysite �ilto maisto. A� visai nenoriu, kad grį�usi į London� papultumėte į ligonin� dėl plau�ių u�degimo, � paai�kino D�ordanas, kai ji susiraukė.

Stefanija nepatikliai pa�velgė į jį ir lėtai linktelėjo.

� �iek tiek kar�tos sriubos nepakenktų.

� Puiku, � trumpai ir ai�kiai tarė jis. � Ar viskas gerai? � paklausė po sekundės, nes ji nepajudėjo.

Stefanija sunkiai nurijo seiles.

� A�... a� tik noriu, kad �inotumėte � tikrai nieko nedariau ty�ia, nenorėjau, jog mes įkristume į basein�, � dar kart� pasakė ji ir ėmė lipti laiptais į vir�ų.

Lik�s vienas D�ordanas giliai atsiduso, stovėjo prispaud�s rankas prie �onų, paniur�s, suprasdamas, kad dėl to nelaimingo atsitikimo jis ne tik liko luo�as, bet akivaizd�iai prarado ir humoro jausm�. Anks�iau juk būtų tik pasijuok�s, kad juodu įkrito į basein�.

Stefanija buvo pirmoji moteris, su kuria jis pamėgino pasimylėti praėjus �e�iems mėnesiams po nelaimingo atsitikimo. �odis mėgino tiksliai apibūdina, kuo viskas baigėsi!

Jausmingas putlias Stefanijos lūpas buvo nepaprastai malonu bu�iuoti. Jos kūnas, priglud�s prie jo, buvo neapsakomai jautrus. Bu�iuodamas j� D�ordanas kaip reikiant susijaudino � taip susijaudino, kad i� tik�rųjų visk� u�mir�o. Netgi su�alot� de�inįjį klub� ir koj�...

D�ordanas neabejojo, jog Stefanija niekuo dėta, kad juodu neteko pusiausvyros ir įkrito į basein�. Labai gerai suprato, kodėl taip atsitiko, kaip tik todėl vėliau ir buvo toks piktas. Jis nepagalvoj�s perkėlė svorį ant de�iniojo klubo, �is tiesiog neatlaikė svorio, todėl jie abu įkrito į basein�.

Pir�osi i�vada, jog dėl savo kojos negalios jis jau net negali pabu�iuoti moters, kad nesutriktų ir nepasijustų klaikiai pa�emintas. To joks vyras nepajėgtų i�k�sti!

�e�tas skyrius

� A� grį�tu į savo kabinet� dirbti. � D�ordanas pasiėmė lazd� ir pakilo nuo stalo, prie kurio jie k� tik tylomis valgė kar�t� sriub�.

Tai buvo nejauki tyla. Tyla, pripildyta budrumo. Psichologinio. Emocinio. Bet labiausiai fizinio.

D�ordanas niekaip nerado paai�kinimo, kodėl jį traukia �i ry�tinga ir sunkiai sukalbama fizioterapeutė. Anks�iau jis net nepastebėdavo rudaplaukių vidutinio ūgio ir vidutinio kūno sudėjimo �aliaakių. Jis tikrai nemanė, kad gin�ytis mėgstan�ios moterys yra pa�ios patraukliausios.

Stefanija Makinli kaip tik tokį rinkinį ir turėjo � netgi dar daugiau.

O daugiau � tai jos asili�kas u�sispyrimas nė u� k� nei�vykti i� Malberio dvaro!

Gerai, tegul nei�vyksta, ta�iau tai dar nerei�kia, kad jis privalo pasilikti su ja tame pa�iame kambaryje.

� A� nenoriu, kad iki vakaro man trukdytumėte, bet kai bus paruo�ta vakarienė, galite ateiti ir prane�ti, � valdingai pasakė jis, Stefanijai atsistojus nurinkti stalo.

� Klausau, milorde. � Ji atsisuko į jį ir pa�aipiai tūptelėjo. � Būtinai, milorde.

D�ordanas sunkiai atsiduso ir prisimerk�s įtariai pa�velgė į j�. Anks�iau jis manė, kad Stefanija ne�ino Sent Klerų �eimos istorijos. Jiedviem kalbantis anks�iau ji niekuo nei�sidavė, kad D�ordano �eim� sieja su Stauerbrid�o hercogu, arba kad �ino, jog jis i� tiesų yra lordas.

I� �aismingos Stefanijos pozos jai darant reverans� ir dabar nepasakytum, kad ji k� nors apie tai nutuokia... jei ne pa�aipa, blykstelėjusi �aliose akyse.

D�ordanas �iek tiek atsipalaidavo.

� Jeigu a� i� tikrųjų bū�iau lordas ir mes gyventume prie� kelis �imtus metų, u� tokį į�ūlum� turė�iau i�mesti jus į gatv�, kur mirtumėte i� bado.

Stefanija liūdnai papurtė galv�.

� Tada man pasisekė, kad feodalų laikai seniai praėjo.

Ko gero, kas nors turėtų apie tai u�siminti vyresniajam D�ordano broliui? Lukanas ne daugiau u� D�ordan� ir Gideon� buvo link�s naudotis savo titulu, ta�iau, be jokios abejonės, jis toks pat aroganti�kas, kokie tikriausiai buvo aristokrati�kieji hercogo protėviai!

� Taip, jums pasisekė, � ramiai pritarė D�ordanas. � O dėl vakarienės... tikiuosi, sakėte ties�, kad sveikas maistas man būtinas, jeigu noriu pagyti? � pasiteiravo jis.

Stefanija �yptelėjo.

� Ar gerai supratau, kad ketinate sutikti tik su tais gydymo metodais, kurie jums patinka?

� �inoma. � D�ordanas pa�velgė į j� nulenk�s savo puiki� nosį.

Stefanija dar nebuvo sutikusi į D�ordan� Sent Kler� pana�aus vyro.

Dar niekada ji taip netro�ko trenkti per veid� vyrui, kurio bu�inių aistr� patirti desperati�kai geidė!

Ji atsiduso.

� Bijau, kad i� to nieko nei�eis.

� Jūs nieko nebijote, Stefanija, � kategori�kai paneigė D�ordanas.

Jis nieko nesupranta.

� K� jūs veiksite savo kabinete?

� Tai ne jūsų sumautas reikalas! � ramiai at�ovė D�ordanas.

�tai kas i�eina, kai bandai pakeisti tem� į ma�iau gin�ų kelian�i�!

Sunkiausia Stefanijai buvo tai, kad net tada, kai jie nebūdavo įsitrauk� į kokį nemalonų pokalbį, ji vis tiek galvodavo apie D�ordan�. Net sėdėti ir drauge su juo valgyti pietus buvo rimtas i�bandymas.

Ji jautė, kad per da�nai �vilg�iojo į D�ordano rankas jam valgant, prisiminė, kaip �ios rankos neseniai glamonėjo jos nugar�. Ir į�iebė joje geismo ugnį...

O varge! � pagalvojo Stefanija ir beveik garsiai atsiduso. Gal vis dėlto jai reikia ne�dintis i� �ia? Susitaikyti su pralaimėjimu ir papras�iausiai i�va�iuoti. Kol dar nesusigundė padaryti k� nors, ko tikrai teks gailėtis.

Ne, ji negali i�vykti.

Ta nelemta pora, Ri�ardas ir Rozalinda Niumanai, Stefanijos gyvenim� Londone pavertė tikru pragaru. Ji negalėjo nė pagalvoti, kad tai, k� jau�ia D�ordanui, gali priversti j� sugrį�ti anks�iau, negu D�oja garantuos, kad tas ko�maras baigėsi.

� Gal norėtumėte, kad k� nors perduo�iau Lukanui, kai po pietų kalbėsiuosi su juo? � Stefanija į�ūliai kilstelėjo antakius.

D�ordanas piktai dėbtelėjo į j�.

� Labai abejoju, ar mano vyresnysis brolis tikisi, kad jūs kas valand� prane�ite jam apie mano pa�ang�.

� Arba apie k� nors kita, � mestelėjo ji.

� Arba apie k� nors kita, � sutiko jis.

� Ne, tikriausiai nesitiki, � nerūpestingai pritarė Stefanija. � Bet jei jau neturiu k� veikti �i� popiet�...

D�ordanas suprato, kad ma�oji i�dykėlė meta jam i��ūkį. Stengiasi sutramdyti jį g�sdindama Lukano nepasitenkinimu. Bet D�ordano tokie grasinimai neveikė.

� Nuo tos akimirkos, kai supratau, kad jam, kaip ir visiems kitiems, kartais reikia eiti į tualet�, a� lioviausi bijoti savo brolio.

Ji i�si�iepė.

� Nuo�ird�iai jums dėkoju, bet visai nenorė�iau to įsivaizduoti!

D�ordanas gū�telėjo pe�iais.

� Patikėkite manimi, tai geras būdas nustoti k� nors per daug garbinti, kad ir kaip susiklostytų aplinkybės.

� Lukano atveju a� galiu ir be to apsieiti.

� Darykite, kaip jums patinka, � numojo ranka D�ordanas. � A� mėgstu vakarieniauti apie septint�.

� Tada, kai apskritai valgote.

Jis pa�aipiai �yptelėjo.

� Kadangi labai norite �ia pasilikti, tikiuosi, kad maitinsiuosi reguliariai ir da�nai.

Stefanija nebuvo visi�kai tikra, apie k� D�ordanas kalba, bet ka�k� nujautė...

Per praėjusius trejus metus ji dirbo su daugybe pacientų. Jaunų. Pagyvenusių. Buvo ir moterų, ir vyrų. Su kai kuriais buvo nepaprastai sunku dirbti, � tiesa, sunkūs pacientai buvo jos mėgstamiausi, � bet tarp jų nebuvo nė vieno tokio sunkaus, kaip vyras, dabar stovintis prie�ais j�.

Stefanija sugrie�tėjo.

� Rizikuodama pasikartoti primenu, kad �ia atvykau ne linksminti jus.

� Kartokite, k� tik norite, Stefanija, � pasakė D�ordanas. � Nes �iuo metu jūs nieko daugiau negalite padaryti, tik mane pamaitinti arba pralinksminti. A� leid�iu jums pa�iai pasirinkti, kada k� daryti...

Kelias sekundes Stefanija įsiutusi �iūrėjo į jį.

� Ak, gal geriau eikite, � pagaliau sumurmėjo ji suirzusi. Niekada svajodama ar fantazuodama apie susitikim� su D�ordanu Simpsonu Stefanija neįsivaizdavo, kad gali liepti jam i�eiti!

� Tarkim, jums reikia laiko apgalvoti, k� paruo�ite man vakarienės, � pasakė D�ordanas.

Stefanija susiraukusi metė į jį dar vien� �vilgsnį ir lengviau atsiduso, kai jis i�ėjo i� virtuvės. Girdėjo, kaip jis eina koridoriumi nemuzikaliai �vilpaudamas po nosimi ir po kelių sekund�ių u�sidarė savo kabinete.

Stefanija nusprendė, kad turi rasti būd�, kaip įveikti D�ordan� ir priversti jį priimti jos kaip specialistės pagalb�, dėl kurios Lukanas j� ir pasamdė. Bet kol kas nieko nepajėgė sugalvoti!

Septintas skyrius

� O Dieve, � suaimanavo priblok�ta Stefanija ir �vilgtelėjusi per kambarį į neįtikėtinai gra�ų �viesiaplaukį tamsiaakį vyr�, kuris stovėjo tarpduryje ir begėdi�kai į j� spoksojo, įsikniaubė D�ordanui į krūtin�, slėpdama raudoniu plieskian�ius skruostus.

� Na, ne visai jis, � pa�aipiai pasakė vyras.

� Nė i� tolo nepana�us, Gideonai, � kand�iai at�ovė D�ordanas.

� Man regis, judu buvote per daug... u�siėm� ir nei�girdote prie� penkiolika minu�ių besileid�ian�io sraigtasparnio? � atsikirto Gideonas.

� Man regis, taip ir buvo, � a�triai metė D�ordanas. � Ar turiu suprasti, kad atvyko ir Lukanas? � jo balse pasigirdo rūsti gaidelė.

� A� atskridau vienas.

� Ko nori?

Sekė trumpa i�kalbinga tyla.

� D�ordanai, a� mieliau pasikalbė�iau su tavimi akis į akį.

� Ne dabar, � niūriai parei�kė D�ordanas, dar stipriau apglėbdamas dreban�i� Stefanij�. � Gideonai, gal paliktum mus kelias minutes vienus?

� Ai�ku, � sumurmėjo �is. � Norite, kad dar �iek tiek palauk�iau virtuvėje, ar?..

� Gal galėtum paskubėti, Gidai? � �iurk��iai i�spaudė D�ordanas, o Stefanija vėl skausmingai sudejavo ir dar stipriau prisispaudė jam prie krūtinės.

I� gėdos Stefanija norėjo mirti! Ji dar niekada taip nesijautė � mielai būtų i��liau�usi į lauk�, i�sikasusi duob� ir pasilaidojusi. Per gyvenim� ji spėjo prikrėsti kvailys�ių, bet tikrai ne tokių kvailų kaip �i.

Ne tik visi�kai atsidavė D�ordano bu�iniams ir glamonėms, bet atsirado ir liudininkas, kaip nepateisinamai ji prarado savitvard�. Ai�ku, ne bet koks liudininkas, o D�ordano brolis dvynys!

� Stefanija, viskas gerai, jis i�ėjo � dabar ir tu gali i�eiti, � tikino j� D�ordanas.

Gideonas Sent Kleras gal ir i�ėjo i� kambario, bet D�ordanas tikrai nei�ėjo. Po to, kas �ia nutiko, Stefanija visai netro�ko dar kart� pa�velgti ne tik į jo brolio, bet ir į jo veid�.

Kas j� apsėdo, kad pasielgė �itaip lengvabūdi�kai?

Ir dar su D�ordanu Simpsonu!

Dabar jai nieko kito neliko, nebeturi jokių argumentų pasielgti kitaip. Jai teks i�vykti. Nedelsiant. Ji negali �ia u�trukti nei minutės, nei sekundės...

� Stefanija, nurimk! � paliepė D�ordanas, kai ji atsisėdo tiesiai ir pradėjo i� visų jėgų ver�tis i� jo tvirto glėbio. � Juk mudu jau pilname�iai ir... po velnių, Stefanija, mes nepadarėme nieko blogo.

Stefanija liovėsi bla�kytis ir gana ilgai �velgė į jį piktu �vilgsniu.

� Jūs gal ir nepadarėte, bet a� tikrai padariau! � Pasibjaurėjusi savimi Stefanija papurtė galv�, akys i�bly�kusiame veide atrodė mil�ini�kos. � D�ordanai, man reikia tuojau pat i�vykti.

� Kodėl? � Jis dar tvir�iau spustelėjo j� prie sav�s. � Gideonas niekada ilgai neu�sibūna.

� Na, man atrodo, kad jis �ia jau gerokai per ilgai! � Ji įnir�usi pa�velgė į jį, akys buvo pana�ios į blizgan�ius smaragdus. � Paleisk mane, � maldaujan�iai papra�ė, kai paband�iusi atsistoti pajuto, kad D�ordano rankos trukdo jai tai padaryti.

� Tik tada, kai nusiraminsi, � i�ko�ė jis pro suk�stus dantis.

Stefanija buvo rami. Bent jau tokia rami, kokia gali būti visi�kai apsikvailinusi moteris. Ne tik prie� D�ordan�, bet ir prie� jo brolį...

Prisiminusi, kaip intymiai D�ordanas j� lietė, Stefanija viduje susigū�ė. Ji visi�kai atsidavė jo glamonėms. Jos kūnas, jos krūtys dar buvo labai įjautrintos, ji jautė, kaip drabu�iai lie�iasi prie jos odos. Kaip kar�tis tarp �launų dar pulsuoja po tokio �em� drebinan�io orgazmo!

D�ordanas truktelėjo pe�iais.

� A� sutinku, buvo �iek tiek nemalonu, kad Gideonas įėj�s u�tiko mus tokioje padėtyje, bet...

� �iek tiek nemalonu? � Stefanija nelinksmai nusijuokė, pagaliau i�trūkusi i� D�ordano rankų ji tvirtai pa�oko ant kojų, susitvarkė ir u�sisegė drabu�ius, paskui atsigr�ė ir piktai pa�velgė į jį. � Kaip manai, ar ilgai tavo brolis buvo �ia? Ar jis matė... ar girdėjo?.. � Stefanija nutilo ir sudejavo prisiminusi, kaip garsiai ji �aukė, kai galingos atsipalaidavimo bangos nuvilnijo jos kūnu.

D�ordanas papurtė galv�.

� Net jeigu Gideonas tikrai k� nors matė ar girdėjo, patikėk � jis tikras d�entelmenas ir niekada net neu�simins apie tai.

� Tu tik dar labiau blogini padėtį, D�ordanai! � papriekai�tavo Stefanija ir pakėlė rankas prie savo įkaitusių skruostų.

D�ordanas suprato, kad Stefanijai kaip tik taip ir atrodo. Ai�ku, buvo �iek tiek nepatogu, kai Gideonas juos u�klupo tokioje padėtyje, vis dėlto jis, prie�ingai nei Stefanija, nemanė, jog tai kone katastrofa.

� Paklausyk, papras�iausiai nekreipk į tai dėmesio...

� Tau lengva kalbėti, ne tave jis aptiko tokioje kompromituojan�ioje padėtyje!

D�ordanas stebėjo Stefanij�, kuri susijaudinusi pradėjo vaik��ioti po kambarį � ji net nepajuto, kad jiems besimylint jos plaukai i�sileido ir dabar ugningomis kaskadomis krito ant pe�ių, �idinio �viesoje sruogos blyksėjo aukso ir cinamono atspalviais.

Ji atrodė gra�i. Pa�ėlusi ir ver�li. Tarsi k� tik iki soties pamylėta moteris. Bet pamylėta ne taip, kaip jis norėtų!

� O, esu tikras, kad ir a� �ia buvau, � pabrė�ė jis, nes tvink�iojantis vyri�kumas skausmingai priminė, kad jis nepatyrė tokio atsipalaidavimo kaip ji.

Stefanija prisimerkė, jos akys virto �aliais lediniais ply�eliais.

� D�ordanai, turiu tave įspėti, kad dabar esu prastai nusiteikusi ir negaliu suprasti tavo i�kreipto humoro jausmo.

� Tada liaukis dariusi i� to tragedij�, � paniur�s at�ovė jis ir pasiėm�s lazd� nerangiai atsistojo. Taip buvo lengviau i�k�sti pritvinkusio penio skausm�, jei jau nieko kito negalima padaryti!

� Po velnių, tai i�ties did�iulė tragedija! � susijaudinusi parei�kė Stefanija. � A� paprastai nesielgiu kaip kokia pasileidėlė, juo labiau �itaip nesielgiu �iūrovų akivaizdoje.

� A� kartoju: Gideonas apie tai net neu�simins, jeigu tu nenorėsi.

� A� nenoriu apie tai net pagalvoti, jau nekalbant apie u�uominas! � su�uko Stefanija.

D�ordanas tvirtai su�iaupė lūpas ir staiga pasidarė labai ramus.

� O kodėl? � jo balsas buvo �velnus kaip �ilkas. Ir duslus.

� Kodėl? � nepatikliai pakartojo ji.

� Taip � kodėl?

� Maniau, ir taip ai�ku...

D�ordano skruoste tvink�iojo nervas.

� Tu norėjai to. A� irgi norėjau. Saky�iau, mes abu esame jau suaug� �monės, tai kas �ia negerai? � suniurnėjo jis.

� Mane Lukanas pasamdė kaip fizioterapeaut�, o ne tam, kad miego�iau su tavimi, � įsiaudrinusi parei�kė Stefanija.

� Man nereikia fizioterapeutės...

� Dar ir kaip reikia...

� Be to, mes net nepriartėjome prie lovos, � ramiai t�sė D�ordanas.

Jis to papras�iausiai nesupranta, nekantraudama pagalvojo Stefanija. O kodėl turėtų suprasti? Gideonas jo brolis ir jeigu jie tokie artimi kaip ji su savo seserimi dvyne D�oja, D�ordanas nepasijuto nepatogiai � ne taip kaip Stefanija, kai jo brolis įsibrovė �ia jiedviem besimylint. Kita vertus, juk ne jis buvo visi�kai prarad�s savitvard�. Ne jis �aukė apimtas ekstazės, kai pasiekė orgazm�...

O Dieve, D�ordanas glamonėjo vis� jos kūn�! Buvo jos kūno viduje!

Stefanija staigiai atsisėdo į krėsl� ir delnais u�sidengė įkaitusį veid�, pajuto kaip susikaupusios a�aros pradeda nesuvaldomai riedėti skruostais.

D�ordanas suglum�s �iūrėjo į nulenkt� Stefanijos galv�, klausėsi jos tylaus kūk�iojimo ir neturėjo nė menkiausio supratimo, k� daryti ar sakyti. I� patirties �inojo, kad pasimylėjusios su juo moterys paprastai neverkia!

Jos niekada neverkdavo pasimylėjusios su pasaulinio garso aktoriumi D�ordanu Simpsonu, niūriai priminė jis sau. O luo�as, nieko nesugebantis D�ordanas Sent Kleras akivaizd�iai visai kas kita. Jis ka�koks kitoks!

Dieve, koks pragaras, kai jautiesi velni�kai bejėgis. Visai nepana�us į save. Tai lyg...

� A� pamaniau...

I�gird�s brolio bals� D�ordanas piktai atsigr�ė.

� Ne�dinkis i� �ia, Gideonai!

� Nes kur du, tre�ias nereikalingas, � lėtai u�baigė jo mintį brolis ir nukreipė �vilgsnį į prislėgt� Stefanij�. � Galiu �i�nakt pernakvoti kaimo vie�butyje, o ryt i� ryto sugrį�ti.

� Ne! � atsistojusi ir skubiai �luostydamasi a�arotus skruostus u�protestavo Stefanija. � Savaime ai�ku, kad jūs neprivalote i� �ia i�eiti, pone Sent Klerai...

� Gideonas, � ramiai prisistatė jis. � Pavadintas ponu Sent Kleru i�kart prisimenu vyresnįjį brolį.

� Kad ir kaip būtų, � pasijutusi nejaukiai t�sė Stefanija, � jūs turite toki� pat teis� pasilikti �ia kaip ir D�ordanas. Tai a� privalau i�vykti.

� O, abejoju, ar mano ma�asis broliukas tuo apsid�iaugtų, � met�s �vilgsnį į D�ordan� parei�kė Gideonas.

Du broliai buvo tarsi negatyvas ir pozityvas, netikėtai suprato Stefanija. D�ordano plaukai � ilgi ir tamsūs, o jo brolio gelsvi ir nukirpti labai trumpai. D�ordano akys tokios pat aukso spalvos kaip brolio plaukai, o Gideono � tamsios ir niūrios, beveik juodos. Ypa� jie skyrėsi apranga. D�ordano drabu�iai buvo paprasti � Gideonas Sent Kleras mūvėjo dizainerių siūtas juodas kelnes, o ant pilkų pakaklėje prasegtų mar�kinių vilkėjo juod� ka�myro megztinį, juodi odiniai batai akivaizd�iai buvo rankų darbo.

Vis dėlto abu vyrai buvo nepaprasto gro�io, tokių Stefanijai dar neteko matyti!

� Tu teisus. Jam tai nepatiktų, � atrė�ė D�ordanas broliui. � Baikime ceremonijas ir skirstykimės, gerai? � pasiūlė jis. � Stefanija, susipa�ink su mano broliu Gideonu Sent Kleru. Gideonai, �ia Stefanija Makinli.

Stefanija vis tiek ne�inojo, kaip elgtis, nes j� pristatydamas D�ordanas nepaai�kino, k� ji �ia veikia. Ji pati taip pat nebuvo linkusi ai�kintis pasipūtusiam Gideonui Sent Klerui, nes jis pasirodė praėjus vos kelioms minutėms po intymios scenos!

� Labai malonu, pone Sent Klerai, � �altai linktelėjo ji.

� Ir man malonu, panele Makinli, � sumurmėjo jis, jo veido bruo�ai buvo tokie pat grie�ti ir ry�kūs kaip ir brolio dvynio.

Stefanija neabejojo, kad �is cini�kas ir grie�tas vyras yra neįveikiamas advokatas. Reikėtų paklausti D�ojos, ar ji buvo kada nors susitikusi su juo teisme...

� Makinli?.. � lėtai pakartojo Gideonas Sent Kleras, primerk�s tamsias akis jis įdėmiai j� nu�velgė. � Rudi plaukai. �alios akys. Hmm. � Jis patylėjo. � Ar jūs kartais nesate D�ozefinos Makinli giminaitė? � paklausė jis.

O Vie�patie! D�oja ir �is vyras buvo susitik�. Bet kada? Ir kur? Brangiausias Dieve, maldauju, neleisk, kad tai būtų kaip nors susij� su nebaigta Niumanų skyrybų byla!

Vien tik pagalvojus, kaip D�ordanas sureaguotų su�inoj�s, kad ji, nors ir neteisingai, yra įvardyta skyrybų byloje kaip kita moteris, Stefanijai pasidarė bloga � juk apie savo tėvo nei�tikimyb� jis kalbėjo su tokiu pasibjaurėjimu.

� Tai jos sesuo dvynė, � trumpai atsakė D�ordanas broliui. � Be to, ji nemėgsta būti vadinama D�ozefina, � pridūrė.

� Pone Sent Klerai, ar jūs pa�įstate mano seserį? � Stefanija nepatikliai pa�velgė į Gideon�.

� Asmeni�kai nepa�įstu, � atsakė �is. � Ta�iau esu apie j� girdėj�s, � pridūrė.

Matyt, nieko gero, jeigu at�iaurus �ių skvarbių tamsių akių blizgesys ir niekinamai patemptos tobulos lūpos k� nors rei�kia!

Stefanija �inojo, kad per pastaruosius trejus metus D�oja teismuose pelnė negailestingos, nenuolaid�ios advokatės reputacij�, ir dauguma jos kolegų mano, jog ji kaip liūtė gina savo klientus. Toptelėjo, kad toks vyras kaip Gideonas Sent Kleras, akivaizd�iai pasi�ymintis tokiais pat būdo bruo�ais, turėtų tai vertinti.

� Gideonai, k� tu �ia darai? � grie�tai paklausė D�ordanas ir, laimei, i�gelbėjo Stefanij� nuo būtinybės k� nors atsakyti į jo brolio paslapting� u�uomin� apie jos seserį!

U�uot jam atsak�s, Gideonas ramiai nukreipė tamsių akių �vilgsnį į Stefanij�.

� Kai buvau virtuvėje, man pasirodė, kad u�uod�iu ka�k� svylant...

� Lazanija! � sudejavo Stefanija prisiminusi, kad pa�ovė į orkait� vakarien�. Tai buvo dar prie� D�ordanui sumanius j� pamylėti, o paskui ji visk� u�mir�o! � Atsipra�au. � Apdovanojusi abu vyrus linksma bereik�me �ypsena ji i�skuodė i� kambario.

Buvo visi�kai akivaizdu, kad Gideonas nori pasikalbėti su D�ordanu akis į akį, o Stefanija apsid�iaugė gavusi prog� i�trūkti i� emocijų verpeto, kilusio atsidūrus aroganti�koje ir triu�kinan�ioje dviejų brolių Sent Klerų draugijoje.

A�tuntas skyrius

� Stefanija, kas atsitiko?

Ji sutrikusi stovėjo tarpduryje į kabinet�, kuriame prie įspūdingo ra�omojo stalo vėl sėdėjo D�ordanas ir mįslingai �velgė į j�. Vienintelė �viesa kambaryje sklido nuo stalinės lempos, ap�vie�ian�ios dokumentus, su kuriais jis dirbo.

Kaip Stefanija ir tikėjosi, sėdėdama ir vakarieniaudama su broliais Sent Klerais ji jautėsi nepatogiai. Ir neturėjo nė menkiausio supratimo, k� apie tai mano tuodu vyrai. Ties� sakant, jie nesikalbėjo, abu valgė slegian�ioje tyloje, ai�kiai paskend� mintyse. Baigus vakarieniauti Gideonas mandagiai padėkojo ir pagyrė Stefanij� u� maist�, tada atsipra�ė ir u�lipo laiptais miegoti.

Stefanija nujautė, kad taip anksti jis pasi�alino grei�iausiai pasijut�s tre�ias nereikalingas, nuėjo gulti visai ne todėl, jog jautėsi pavarg�s. Turbūt jis taip anksti atsisveikino pagalvoj�s, kad D�ordanui ir Stefanijai reikia pabūti vieniems � bent jau aptarti rytdienos kelion�.

Jei tai tiesa, Gideonas tiesiog saugojo save nuo nepatogumų. Ta�iau broliui i�ėjus, ma�daug po minutės D�ordanas ūmai taip pat atsisveikino ir nėrė į savo kabinet�. Taigi Stefanija turėjo į valias laiko prisiminti, kas visai neseniai nutiko, ir nuo tokio savo elgesio tro�ko prasmegti skrad�iai �emės...

Dabar ji tik nerūpestingai truktelėjo pe�iais.

� Kadangi i� pat ryto ruo�iesi i�vykti su Gideonu, turbūt bus geriau, jeigu i�kart atsisveikinsime.

D�ordanas atsitiesė ir prisimerk�s m�sliai pa�velgė į j�.

� Man regis, ai�kiai pasakiau: norė�iau, kad lydėtum mus į London�.

� Taip, sakei. � Stefanija įėjo į kabinet�. � Bet nuo pirmos akimirkos man �ia atvykus ne kart� labai ai�kiai leidai suprasti, jog tau nereikia fizioterapeuto pagalbos. Jeigu taip, man būtų ideali proga...

� Stefanija, tu ir vėl galvoji? � nepiktai pasi�aipė D�ordanas atsilo��s odiniame krėsle.

� D�ordanai, liaukis! � priėjusi prie stalo ji atsargiai stebėjo jį. � Ai�ku, man reikės susisiekti su Lukanu ir jam prane�ti, kad i� tikrųjų a� net nepradėjau dirbti su tavimi, todėl nereikalausiu jokio u�mokes�io...

� Esu įsitikin�s, kad tu labai s��ininga, � pertraukė j� D�ordanas. � Vis dėlto, kiek man �inoma, Lukanas dar neprane�ė atsisak�s tavo paslaugų.

� Neprane�ė, � sutiko Stefanija ir atsiduso. � Bet a� net nepradėjau dirbti, todėl manau...

� Turint reikalų su Sent Klerų �eima neverta daryti prielaidų. � D�ordanas papurtė galv� ir suspaudė lūpas. � Stefanija, kai a� sakiau, kad rytoj mes visi grį�tame į London�, kaip tik tai ir turėjau galvoje.

Ji susiraukė.

� A� nematau prasmės judu ten lydėti, kadangi tu neleidi man tau padėti.

� Gal a� persigalvojau?

Stefanija pervėrė jį skvarbiu �vilgsniu, ta�iau nieko negalėjo suprasti i� neįskaitomos D�ordano veido i�rai�kos ir mįslingų, jo min�ių nei�duodan�ių aukso spalvos akių.

� D�ordanai...

� Stefanija, Gideonas atskrido norėdamas man prane�ti, kad į London� atvyko mūsų motina, � kategori�kai parei�kė jis.

� O?

� Taip, � kirste nukirto jis. � Kadangi ji labai retai i�vyksta i� Edinburgo, �is įvykis jau savaime svarbus. Toks svarbus, kad Lukanas nusprendė pamėginti i�siai�kinti jos vizito Londone tiksl�. Jam pavyko su�inoti, jog poryt mama susitinka su vė�io ligų specialistu. � D�ordanas kalbėjo vangiai, jam vis dar buvo sunku susitaikyti, kad būtent dėl �ios prie�asties Gideonas ir atskrido asmeni�kai pakalbėti su juo.

Kai tėvai i�siskyrė ir pradėjo gyventi atskirai, trijų brolių santykiai su tėvu geriausiu atveju pasidarė atsitiktiniai, nė vienas i� jų neabejojo, kuris kaltas dėl santuokos �lugimo. Bet motina... ji visada sūnums rūpėjo. Molė mylėjo nereikalaudama atsako, neteisdama. Ji niekada jų nespaudė. Ji kalbėjosi su jais. U�uot per prievart� brukusi savo nuomon�, mama skatino sūnus savaranki�kai rinktis ir priimti sprendimus. O jeigu jie suklysdavo, ji visada atsirasdavo �alia, kad galėtų padėti. Visada.

Dabar atėjo laikas sūnums palaikyti j�...

� Man labai gaila, � tarė Stefanija ir priėjusi atsisėdo ant kėdės prie�ais D�ordan�.

� Kol kas dar niekas neai�ku, � pasakė jis. � Tai preliminarūs tyrimai, gali pasirodyti, kad viskas gerai.

� Bet...

� Visai teisingai. Bet... � D�ordanas niūriai linktelėjo. � Keista, � susim�st�s tarė jis, � kad �inia, jog tavo mylimas �mogus galbūt rimtai serga, gali i�traukti tave i� būsenos, kuri� Gideonas pavadino savigaila! Beje, tu sakei t� patį.

Stefanijos skruostai smarkiai paraudo.

� A� taip sakiau, kadangi...

� Kadangi tai tiesa, � atvirai parei�kė D�ordanas ir atsistoj�s ėmė vaik��ioti po kambarį pasiremdamas lazda. � Mano mama buvo pirmoji i� �eimos narių, atvykusių į Los And�el�, kai įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Ji vis� laik� slaugė mane ligoninėje, o vėliau i�tisas savaites rūpinosi manimi namie. Nuolat dr�sino. Nuolat kėlė pasitikėjim� savimi. O prakeiktas auglys vis� t� laik� j� grau�ė.

� Juk sakei, kad dar niekas neai�ku, � stebėdama, kaip jis vaik�to, tyliai priminė Stefanija.

� Pakanka, kad taip gali būti. � D�ordanas dar labiau paniuro. � Mes rytoj grį�tame į London�, Stefanija, ir kai tiksliai su�inosime, kas atsitiko mano motinai, tu galėsi padėti man visi�kai pasveikti.

Stefanijos tikriausiai niekas negalėjo dar labiau prad�iuginti, kaip �inia, jog D�ordanas pagaliau sutinka toliau gydyti savo koj� ir klub�, nors gal ir būtų norėjusi, kad aplinkybės priimant sprendim� būtų kitokios � ta�iau dabar ji jau nebesijautė tokia tikra, jog būtent ji ir yra tam tinkamiausias �mogus.

Ji leido sau susisaistyti su D�ordanu intymiais santykiais. Ir ne vien tik kūni�kai. Nenorėjo net galvoti apie tai, k� jam jau�ia!

Bet jau suprato, kad ka�k� jau�ia...

Vėliau, Stefanija, � grie�tai sudraudė ji save. Kai atsisveikins su D�ordanu, turės marias laiko i�analizuoti savo jausmus jam.

� Tai puiku, D�ordanai, � pritariamai tarė ji. � A� mielai rekomenduosiu tau kit� fizioterapeut�.

� Prakeikimas, a� nenoriu kito fizioterapeuto! � priėj�s ar�iau ir atsistoj�s prie�ais j� suriaumojo D�ordanas. � Stefanija? � Jis �iek tiek pasilenkė, paki�o pir�t� jai po smakru ir kilstelėjo veid� į save. � �iūrėk į mane! � paliepė, kai ji nukreipė �vilgsnį.

Stefanija pasi�iūrėjo, bet ir vėl i�kart nusuko akis supratusi, kad nepajėgs atlaikyti kiaurai verian�io auksaspalvio jo �vilgsnio. Ji papurtė galv�.

� Tu privalai suprasti... juk visi�kai ai�ku, kad dabar a� nebegaliu dirbti su tavimi, D�ordanai. � Vien tik jo pir�to prisilietimo prie smakro pakako i� naujo su�adinti geism�. Ji tro�ko, kad jis ranka paliestų ne tik smakr�...

� Ar tu man�s pra�ai pa�adėti, kad tai, kas atsitiko, daugiau nebepasikartotų? � paklausė jis dusliu balsu. Ir papurtė galv�. � A� negaliu to padaryti. Ar tu gali?

Stefanija apsilai�ė i�d�iūvusias lūpas.

� Ne. �ia ir yra visa bėda, � tarė ji, kol D�ordanas neįsiterpė. � A� tikriausiai negalė�iau dirbti su vyru, su kuriuo turėjau... su vyru, kuris... � Stefanija sudejavo. Ji nepajėgė net to �od�io i�tarti. � A� negaliu u�megzti intymių santykių su savo pacientais, D�ordanai.

Jis pa�velgė į j� surauk�s antakius, net nesistengdamas paslėpti nusivylimo dėl tokio jos u�sispyrimo.

Pagaliau nutar�s liautis aimanuoti ir i� tikrųjų pasirūpinti koja, jis visi�kai nenorėjo, kad Stefanija rekomenduotų jam k� nors kit�, o pati jį paliktų.

Lukanas bet kokiam darbui visada samdo tinkamiausi� specialist�, vadinasi, Stefanija Makinli turėtų būti pati geriausia fizioterapeutė, koki� tik galima nusipirkti u� Sent Klerų milijonus. O jeigu D�ordanas nori atsistoti ant abiejų kojų, tai jam geriausio specialisto

Devintas skyrius

I�gėrusi puodelį Earl Grey arbatos ir suvalgiusi por� sausainių Stefanija pasijuto geriau � skryd�io sraigtasparniu i�erzintas skrandis aprimo. I� tikrųjų jautėsi daug geriau, valandėl� snūstelėjo, nes atsibudo tik tada, kai Parkeris atne�ė ant padėklo pietus.

Ta�iau suvalgius nepaprastai skanų patiekal� i� makaronų ir dubenėlį �vie�ių vaisių vėl u�plūdo �leik�tulys, �įkart dar stipresnis, tada Stefanija i�drįso nueiti į greta esantį miegam�jį, kuris, pasak D�ordano, buvo skirtas jai visam vie�nagės laikui. �iame kambaryje akį patraukė did�iulė lova su baldakimu i� tokios pat auksinės spalvos brokato kaip krėslų apdangalai ir u�uolaidos, kaban�ios ant did�iulių langų, pro kuriuos buvo matyti kruop��iai pri�iūrimas sodas kitapus namo.

Kambarys buvo tikrai puikus. Aukso spalvos kilimas � storas ir prabangus, sienos apmu�tos kreminės spalvos �ilku, �viesūs mediniai Regentystės stiliaus baldai � be abejonės, kaip ir Malberio dvare, visi originalūs. Toks pat prabangus en�suite vonios kambarys⁴, i�klotas kreminės ir aukso spalvos marmuru, su auksa�spalve įranga ir keliais storais rank�luos�iais, pakabintais ant kabyklos �alia �iek tiek į grindis įleistos vonios.

Viskas be galo gra�u, ta�iau visi�kai nepritiko �mogui, kuris galų gale juk tik samdytas darbuotojas.

Stefanija paliko savo nei�kraut� lagamin� ant brokatu i�mu�to krėslo ir skubiai nėrė i� pra�matnaus miegamojo. Kai D�ordanas sugrį� aplank�s motin�, ji pasakys jam negalinti �ia pasilikti. Jeigu jam tikrai reikia jos profesinės pagalbos, ji norėtų grį�ti į savo but� ir lankyti jį �ia kiekvien� dien�.

O kol kas verta pasikalbėti su D�oja � tai atrodė itin puikus būdas padėti sau nusileisti ant �emės...

� Ar D�ordanas Simpsonas jau mėgino įsivilioti tave į lov�? � smalsiai paklausė D�oja, kai Stefanija paskambino jai į kontor�.

Ne, į lov� nemėgino...

� Nebūk juokinga, D�oja, � spėriai atmetė ji toki� prielaid�.

� O a� dėjau dideles viltis!

� Ko tu tikėjaisi? � pasiteiravo Stefanija.

� Kad tu nebegyvensi kaip vienuolė!

� Pasak Rozalindos Niuman, a� taip negyvenu.

� Ji tik ker�tinga moteris! � D�ojos balsas buvo piktas.

Stefanija atsiduso.

� Kaip klojasi reikalai skyrybų byloje?

� Gaila, bet nieko naujo, � dalyki�kai, kaip ir buvo įpratusi, prane�ė sesuo. � Rozalinda Niuman vis dar atkakliai tvirtina, kad tu turėjai roman� su jos vyru, o Ri�ardas Niumanas nė nesistengia i�gelbėti padėties. Bijau, i� �io reikalo kai kas gali priskaldyti malkų, � su gailes�iu pridūrė ji.

Kaip tik to Stefanija ir bandė i�vengti.

� Gal mums visiems reikėtų susitikti ir pasikalbėti?

� Prastas sumanymas, � atmetė D�oja. � Net jei susitiktų tik visi trys advokatai, atstovaujantys savo klientams, vis tiek tikėtina, kad viskas baigtųsi apsi�od�iavimu.

Stefanija tai �inojo. Tik ne�inojo, k� daryti, kaip įtikinti Rozalind� Niuman, kad ji klysta, jog Stefanija buvo u�mezgusi intymius santykius su jos vyru. Stefanija buvo įsitikinusi, kad Ri�ardas Niumanas negina jos, nes yra įsivėl�s į roman� su kita moterimi, tad ver�iau jau apjuodins Stefanijos, negu tikrosios meilu�ės ger� vard�.

� Pasistenk apginti mano reputacij�, D�oja, � liūd�nai tarė ji.

� O tu pasistenk, kad paskambinusi man kit� kart� turėtum įdomesnių naujienų, � paerzino dr�sindama sesuo.

� Turbūt sakydama įdomesnių turi omenyje seks�? � atkirto Stefanija.

� Tu esi su D�ordanu Simpsonu, sese, � nekantriai priminė jai D�oja. � Su vyru, kurio daugyb� metų geidei!

Su vyru, kurio vis dar geid�ia. Stefanija atsiduso.

� Jis visai ne toks, kokį a� įsivaizdavau. � D�ordanas pasirodė es�s daug geresnis, nei ji tikėjosi, jis i� paskutiniųjų stengėsi atsilaikyti blogiausiu savo gyvenimo tarpsniu, kai i�gyveno �iauriausi� agonij�, Stefanija tai puikiai matė.

� O koks? � smalsiai paklausė D�oja. � Tu tikriausiai jam nepriekai�tauji, kad elgiasi ne kaip kino �vaig�dė, o kaip vyras, prie� �e�is mėnesius nukrit�s nuo stogo? Nes jei priekai�tauji, tai net ir nenorėdama turiu tau priminti, Stefa: jis tikrai prie� �e�is mėnesius nukrito nuo stogo!

� Ne, a� jam nepriekai�tauju. � Stefanija pa�aipiai sukikeno � D�oja visada sugebėdavo j� prajuokinti. � D�oja... � ji ty�ia pritildė bals�. � Tu juk pameni tuos interviu, kur jis u�simena apie tėvų skyrybas ir nurodo jas kaip prie�astį, kodėl niekada neves?

� Taip...

� Na, jis tai sako visi�kai rimtai. � Stefanija sunkiai atsiduso. � Vadinasi...

� Vadinasi, nelabai apsid�iaugtų su�inoj�s, kad fizio�terapeutė, kuri� jam pasamdė brolis, iki ausų įklimpusi ir yra kaltinama dėl savo paciento skyrybų, � įprastai sta�ioki�kai u�baigė D�oja.

Ypa� turint omenyje, k� juodu su D�ordanu vakar vakare veikė jo kabinete! Stefanijai pasidarė silpna.

� Gal man dar kart� mėginti pasikalbėti su Ri�ardu?

� Nereikia, a� jau band�iau, � parei�kė sesuo. � Tas vyras tikrai ka�k� slepia... tiksliau, dangsto ka�kokį �mogų. Jis atrodo labai patenkintas, kad visa ugnis nukreipta į tave.

Stefanija irgi taip manė. Jeigu Ri�ardas nebūtų toks bjaurybė, gal joms ir pavyktų jį įkalbėti, kad atskleistų ties�. Pasakytų kaip viskas buvo...

� Vis dėlto paskambink Ri�ardui ir paklausk, ar jis pasikalbės su manimi, � neatly�o Stefanija.

� Paklausiu, � pa�adėjo sesuo ir kaip paprastai staigiai padėjo ragelį.

� Gal malonėsi paai�kinti, kas yra Ri�ardas?

Stefanija garsiai įkvėpė oro, nes atsigr�usi pamatė, kad D�ordanas, tyliai įėj�s į svetain�, sustojo prie durų ir varsto j� �altu primerktų akių �vilgsniu. Ji lėtai atsistojo ir nusi�luostė sudrėkusius delnus į d�insais aptemptas �launis.

� Ar ne�inai, kad nemandagu klausytis, kaip kiti �monės kalbasi telefonu?

� Jeigu ir �inojau, tai tikriausiai pamir�au, � nė neatsipra��s parei�kė D�ordanas ir įėjo giliau į kambarį.

Norėdamas įtikinti motin�, kad jam puikiai sekasi gydytis, D�ordanas, kaip ir tikėjosi, turėjo gerokai pasistengti. Tad praleid�s su ja kelias valandas jautėsi i�sek�s. Jis sugrį�o į savo apartamentus nusprend�s pailsėti prie� pietus, kai vėl reikės pakartoti spektaklį. Ir tik�rai visai neapsid�iaugė atsitiktinai nugird�s Stefanijos pokalbio telefonu pabaig�, kai buvo minimas ka�koks vyras vardu Ri�ardas, su kuriuo ji bevilti�kai stengėsi susisiekti!

Jis �altai pa�velgė į Stefanij�.

� Na?

� Nemanau, jog jis turėtų tau rūpėti...

� Tu man sakei, kad su niekuo nesusitikinėji, � �iurk��iai priminė D�ordanas.

� A� sakiau, kad nesu nei i�tekėjusi, nei susi�adėjusi, � patikslino ji. � Ir tai tiesa.

� Bet visi�kai ai�ku, jog su ka�kuo draugauji. Arba draugavai!

� A�� D�ordanai, ar gerai jautiesi?! � pama�iusi, koks jis i�bly�k�s, su�uko Stefanija.

� Ar gerai atrodau? � kand�iai paklausė jis �iek tiek susvirduliav�s.

� Negerai... � Stefanija ai�kiai matė, kokia papilkėjusi jo oda, kokie pajuod� paakiai, o aplink burn� įsirė�usios gilios rauk�lės. � Tau reikia i�gerti skausm� mal�inan�ių vaistų ir pagulėti, kol jie suveiks. A� padėsiu tau nueiti į miegam�jį...

� Man nereikia pagalbos! � Jis pervėrė j� piktu �vilgsniu.

Ji krūptelėjo i�girdusi, kiek aistros jo balse.

� Tau tikrai reikia atsigulti...

� Ar tu mane kvieti, Stefanija? � pertraukė j� D�ordanas. � Jeigu kvieti, turiu tave įspėti, kad �iuo metu tikrai nesu nei pasiruo��s, nei nusiteik�s su tavimi mylėtis. � Tai i�girdusi Stefanija į�eista aiktelėjo, o jis su �altu pasitenkinimu �velgė į j� auksaspalvėmis akimis.

� Pakaks, D�ordanai!

Staigiai atsisukusi Stefanija pamatė tarpduryje stovintį Lukan� Sent Kler�. Jis įdėmiai nu�velgė savo jaunėlį brolį ir grie�t�, gra�ų jo veid� i�vagojo nepritarimo rauk�lės.

Kriti�kas �vilgsnis buvo skirtas ne jai, bet tai nerei�kė, kad jis visai nereik�mingas Stefanijai � u�gaulūs D�ordano �od�iai akivaizd�iai patvirtino, kad vakar jie mylėjosi!

I� �irdgėlos Stefanijos akys pritvinko a�arų.

� Atsipra�au jūsų abiejų, � bevilti�kai i�spaudė ji ir nuskubėjo į savo miegam�jį, dėl kurio iki �iol neturėjo progos pasikalbėti su D�ordanu ir pasakyti jam, kad negali �ia miegoti nei �i�nakt, nei kitomis naktimis.

� Taip, toks tavo elgesys pernelyg bjaurus ir netgi tau nedovanotinas, � nepritariamai parei�kė Lukanas, kai u�dar�s paskui save duris įėjo į kambarį.

� Neprisimenu, kad bū�iau klaus�s tavo nuomonės dėl savo elgesio, Lukanai, � i�varg�s sumurmėjo D�ordanas.

Brolis susiraukė.

� Kalbėjai taip garsiai, kad skambėjo per vis� koridorių.

D�ordanas pa�aipiai �yptelėjo.

� Kaip baisu!

Lukanas pakėlė tamsius antakius.

� Kokie i� tikrųjų yra tavo santykiai su Stefanija Makinli?

� Tu pats j� pasamdei. � D�ordanas staiga nusigr�ė ir sunkiai nuklibik��iavo link miegamojo.

� Ne to klausiau.

� Deja, tik tiek galiu tau pasakyti! � atkirto D�ordanas, nes kiekvienas �ingsnis kėlė jam nepakeliam� skausm�.

� Ar miegojai su ja?

D�ordanas staiga sustingo skausminga poza, paskui i� lėto atsigr�ė į vyriausi�jį brolį.

� Nesiki�k į svetimus reikalus, � lėtai ir ai�kiai atkirto jis.

� Regis, turiu tai suprasti kaip patvirtinim�, ar ne? � dvejodamas sumurmėjo Lukanas.

D�ordanas piktai dėbtelėjo į jį.

� Gali suprasti, kaip tau patinka.

� O, patikėk, a� taip ir darysiu, � pasakė Lukanas.

� Net neabejoju, � pasipiktin�s sumurmėjo D�ordanas.

Brolis aroganti�kai pa�velgė į jį.

� Be to, man regis, turėtum panelės Makinli atsipra�yti...

� Nė velnio!

� Tu ty�ia stengeisi j� į�eisti, � Lukanas metė į jį pasipūtėli�k� �vilgsnį.

D�ordanas tiksliai �inojo, k� padarė. Tik pats nelabai suprato kodėl... Koks jam skirtumas, ar Stefanija vis dar dūsauja dėl ka�kokio vyro vardu Ri�ardas, su kuriuo ji susitikinėjo prie� jiems susipa�įstant.

Jis prisimerkė.

� Pasakyk man, Lukanai... kai nusprendei pasamdyti Stefanij�, ar bent kiek ja pasidomėjai, kaip esi įprat�s?

Atrodė, brolio nepaveikė u�gaulus D�ordano tonas.

� Stefanija Makinli yra baigusi patį geriausi�...

� A� turiu omenyje j� kaip �mogų, � nekantriai nutraukė jį D�ordanas.

� Nemanau, kad man turėtų rūpėti jos asmeninis gyvenimas. Tau taip pat, � ramiai pridūrė Lukanas, � jeigu tavo abejingumas jai yra nuo�irdus.

Taip, turėtų nerūpėti, nenoriai pripa�ino D�ordanas. Tik vakaryk�tis vakaras visk� pakeitė...

Prakeikimas, jis galvojo, kad Stefanija kitokia. Tikėjosi, kad kitokia. O ji, netgi būdama jo glėbyje, geidė ka�kokio vyro vardu Ri�ardas.

� Tu tikriausiai nepastebėjai, ta�iau i�bėgdama i� �io kambario Stefanija Makinli verkė. � Lukanas priekai�tingai suspaudė lūpas.

� Pastebėjau, � prisipa�ino D�ordanas. � Bet mes turime pasirūpinti daug svarbesniais reikalais, negu u�gauti Stefanijos jausmai. O gal jau pamir�ai?

� Hmm... geriau vienu metu spr�sti vien� problem�, � nenusileido Lukanas. � Pirmiausia tu turi atsipra�yti panelės Makinli...

� Kad pasakiau ties�?

Jo brolis atrodė nepermaldaujamas.

� A� negirdėjau, kad ji būtų tave pavadinusi �iauriu, be�ird�iu parazitu, nors �iuo metu, regis, tai irgi yra tiesa.

D�ordano lūpos virto siaura linija.

� Matyt, Stefanija yra daug labiau susivaldanti nei a�. O dabar, jeigu tu neprie�tarauji, Lukanai, � pabrė�tinai i�tarė jis, � kol dar nenugriuvau, eisiu prigulti.

Nesulauk�s brolio atsakymo D�ordanas nu�lubavo likusį keli� iki miegamojo, trenk�s durimis krito ant lovos ir su did�iausiu palengvėjimu nuo�ird�iai atsiduso.

Spektaklis, suvaidintas prie� motin�, pareikalavo i� D�ordano daug daugiau jėgų, negu jis tikėjosi. Pokalbis su Stefanija prie� kelias minutes � dar daugiau.

Ar jis tikrai turi jos atsipra�yti?

Stefanijos asmeninis gyvenimas � jos pa�ios reikalas. Keli bu�iniai... na gerai, buvo daugiau nei keli bu�iniai... bet tai vis tiek nesuteikia D�ordanui teisės reikalauti, kad ji papasakotų apie kiekvien� vyr�, su kuriuo miegojo.

Prakeikimas, Lukanas teisus; jis tikrai turi atsipra�yti Stefanijos!

De�imtas skyrius

Jau buvo pradėj� temti, kai D�ordanas pabudo i� miego, � taip gerai pailsėj�s jau seniai nesijautė, o glėbyje stipriai laikė vis dar miegan�i� Stefanij�.

Jos plaukai vėl buvo i�sipyn� ir dabar it �ilkinė u�uolaida, nuausta i� ugnies ir aukso, dengė jo krūtin� ir pe�ius. Blakstienos, ilgos ir tamsios, ilsėjosi nuleistos ant kreminės spalvos skruostų, o kelios strazdanėlės ant vir�unosės atrodė labai �aismingai. Stefanija ramiai kvėpavo truputį prasi�iojusi.

D�ordanas jautė jam ant krūtinės gulin�ios jos rankos �ilum�, jautė kar�tį, sklindantį nuo jos kojos, kuri� ji buvo ant jo u�metusi. Tas kar�tis skverbėsi gilyn į D�ordano kūn�, nuo Stefanijos artumo jis pajuto kylant geism�.

Stengdamasis jos nepa�adinti jis atsargiai pasivertė ant �ono � suprato: jei Stefanija pabus, ji neleis jam jokių �velnybių.

Pavyzd�iui, neleis perbraukti ranka jai per nugar�, neleis jo rankai nuslysti jos liemeniu ir klubu nei apglėbti jos u�pakaliuko ir prispausti prie sav�s visu kūnu. Ji jokiu būdu neleis priglausti lūpų jai prie kaktos ir prie smilkinio, o paskui nuslysti lūpomis per �velnų �ilt� skruost� link lūpų, kurių jis taip tro�ko...

Pabudusi prieblandoje ir aptikusi, jog guli prigludusi prie tvirto vyro kūno, Stefanija nė akimirk� nesuabejojo, kad vis dar sapnuoja. Ji jautė �iltas nerimstan�ias rankas, tiriamai j� glostan�ias, kar�tas lūpas, glamonėjan�ias jos kakt�, smilkinį, skruost� ir...

Kai D�ordanas prigludo prie jos lūpų, Stefanija suprato � tai ne sapnas. Ji i� tikrųjų guli lovoje su pusnuogiu D�ordanu Sent Kleru!

Ji atsitraukė nuo jo lūpų ir stengėsi atstumti jo tvirt� krūtin�, stipriai prisispaudusi� prie jos krūtų.

� D�ordanai, ne!

� O taip, Stefanija, � neai�kiai sumurmėjo jis glausdamas j� prie sav�s, delnais suėm�s u� u�pakaliuko, lūpomis slinkdamas �emyn per kakl�.

Ji i� pat prad�ių �inojo, kad miegoti su D�ordanu � blogas sumanymas. Todėl taip atkakliai prie�inosi. Nes negalėjo atsispirti �iam vyrui. Tai, k� jautė jam, sunaikino vis� jos gynyb� ir paliko tik atvir�, vaiki�k� aistr�.

� Dieve, kokia tu skani! � sudejavo D�ordanas ir vėl įsisiurbė jai į lūpas.

Jo skonis buvo neapsakomas. �emės, prieskonių ir neatremiamos aistros.

Pajut�s, kaip Stefanija i�silenkė spausdamasi prie jo, kaip rankomis nuslydo per krūtin� ir panėrė pir�tus jam į plaukus, jis ap�iojo jos lūpas.

Jie bu�iavosi aistringai, god�iai. Lūpos, dantys ir lie�uviai tyrinėjo, kramsnojo, mėgavosi, juodu god�iai tro�ko vienas kito, tas geismas beproti�kai augo ir galiausiai tapo visi�kai nekontroliuojamas.

Bet to nepakako. D�ordanas tro�ko daugiau.

� A� noriu �iūrėti į tave, paliesti tave!

Jis greitai numovė jai d�insus ir kelnaites, paskui nutraukė mar�kinėlius apnuogindamas nuostabias krūtis ir ėmė �vilgsniu ryti jos grak�tų nuogum�. Tada palenkė galv�, kar��iu alsuojan�ia burna ap�iojo vien� i�brinkusį spenelį ir ėmė glamonėti jį lie�uviu, o ranka glostė keli� �emyn link �ilkinių garbanėlių tarp �launų.

Stefanija apie niek� negalvojo � apie niek� daugiau, tik apie tobulas D�ordano glamones. Ji i�lenkė nugar�, krūtimis spaudėsi prie jo įkaitusios burnos, o �launys ritmi�kai judėjo atsiliepdamos į pir�tų glamones.

To nepakako. Stefanija tro�ko daugiau.

Ji atsitraukė, atsisėdo, u�smaukusi į vir�ų D�ordano mar�kinėlius nutraukė juos jam per galv� apnuogindama krūtin�, ir ėmė glamonėti god�iomis lūpomis ir lie�uviu.

Bu�iuodama jo įkaitusį kūn�, lai�ydama jį Stefanija slinko �emyn nuo krūtinės iki bambos, u�truko ten ky�telėdama lie�uvį į t� seklų �ulinį, o kai i�girdo, kaip D�ordanas i� malonumo sudejavo, pajuto tarp savo �launų kar�tį.

Ji atsiklaupė �alia jo, matė ilg� jo penį, nekantriai keliantį trumpikes, ir pir�tais suėmusi u� juosmenėlio nusmaukė jas per �launis ir galiausiai visai numovė. Taip ji i�laisvino kiet�, susijaudinusį jo įnagį savo aistringam �vilgsniui.

Jis buvo nuostabus, ilgas ir storas � Stefanija nei�laikė, atsiklaupė tarp pra�ergtų D�ordano kojų ir pir�tais apglėbė t� tvink�iojantį aksominį, �velnų daik�iuk�, o kita ranka suėmė i� apa�ios.

� Brangiausias Dieve! � D�ordano nugara i�linko nuo pirmojo kar�to ma�o jos lie�uvio ly�telėjimo per kraujo pritvinkusį jo vyri�kum�, o kai ji lie�uvio galiuku lėtai perbraukė per vis� penio ilgį, nuo apa�ios iki vir�aus, ga�liai apsukdama lie�uviu aplink galvut� ir nenustodama jo glamonėti rankomis, jis abiem rankomis įsitvėrė į paklod�.

Stefanija nesiliovė, vis glamonėjo, lai�ė ir sukiojo lie�uviu, sukeldama D�ordano viduje nepakeliam� įtamp�. Bet ne toki� nepakeliam�, kad trok�tų, jog ji liautųsi!

� Stefanija... � skausmingai sudejavo jis, kai ji pagaliau ap�iojo jį savo kar�ta burna, privesdama iki beprotybės ribos. Jeigu ir toliau taip bus, jis visi�kai pames galv�!

Stefanija atrodė �iek tiek apstulbusi, kai D�ordanas atsisėd�s suėmė j� u� pe�ių ir �velniai atstūmė nuo sav�s.

� Ne�iūrėk taip į mane, � sumurmėjo jis ir u�sikėlė j� ant sav�s taip, kad ji ap�ergė jį. D�ordanas gulėjo auk�tielninkas, o jo penis rėmėsi į drėgn� įkaitusį jos moteri�kumo centr�. � A� trok�tu atsidurti tavyje, Stefanija, � dusliai suaimanavo jis maldaujamu balsu. � Giliai tavyje. � �iūrėdamas į akis jis įėjo į j�, judėjo labai lėtai ir �velniai.

Stefanija aiktelėjo pajutusi, kaip ji įsitempė prisitaikydama prie jo dyd�io. Jos kūnas virpėjo, įsikibusi rankomis jam į pe�ius ji bandė i�laikyti pusiausvyr�, paskui nusileido ant jo storo ilgo penio ir priėmė jį vis� iki pat galo.

� Kaip gera... � D�ordano akys tamsoje spindėjo auksu, jis suėmė delnais j� u� klubų. � Deja, man regis, tau teks atlikti vis� sunkiausi� darb�, Stefanija.

Jos skruostai liepsnojo, kvėpavimas trūk�iojo � pradėjo judėti i� prad�ių lėtai, o paskui vis energingiau ir grei�iau. D�ordanas delnais apglėbė jos krūtis, nyk��iu ir smiliumi glamonėjo spenelius. Jis sukinėjo ir spaudė juos sustiprindamas malonum�, pulsuojantį giliai jai tarp �launų ir vedantį prie beprotybės ribos.

Ji judėjo vis stipriau ir grei�iau, kol pajuto, kaip D�ordano varpa viduje dar labiau sustandėjo, jis priartėjo prie orgazmo. Sulaikiusi kvap� ji aiktelėjo, kai jis i�tiesė rank� ir tarp garbanėlių pir�tais surad�s i�brinkusį pumpurėlį paglostė jį, u�sviesdamas j� ant auk�tos malonumo bangos. Tuo pat metu ji i�girdo jį su�unkant, bet apsi�ergusi judėjo toliau, kol jo įkait�s, tvink�iojantis penis i�liejo sėkl� paskandindamas juos abu malonumo jūroje.

Galiausiai Stefanija nuvargusi susmuko D�ordanui ant krūtinės, jos pulsas tvink�iojo it paklaik�s, o kvėpavimas trūk�iojo. D�ordanas apkabino j� ir ji pajuto, kaip �velniai jis suglostė jai u� nugaros i�siplaiks�iusias ugniaspalves garbanas.

� Dėkoju.

Pakėlusi galv� Stefanija pa�aipiai pa�velgė į jį.

� Argi ne a� turė�iau tau padėkoti?

D�ordanas nusi�ypsojo.

� Tikriausiai mudu abu patyrėme malonum�?

Malonum�... O Dieve, malonum�! Stefanija dar niekada to nebuvo patyrusi. Tų kelių atsitiktinių bandymų universitete, kai ji bandė pa�inti fizin� sekso pus�, neverta net mėginti lyginti su tuo, k� ji jautė mylėdamasi su D�ordanu. Su stebuklu, kad vis dar jautė jį savyje.

Bėda ta, jog tai niekada neturėjo įvykti.

Ji buvo fizioterapeutė, Lukanas Sent Kleras pasamdė j� tikėdamasis, kad ji padės D�ordanui iki galo pagydyti su�alot� koj�; jis tikrai nesamdė jos permiegoti su jo broliu!

Vis dėlto ji pergulėjo su juo. Miegojo su juo. Mylėjosi su juo.

� Liaukis! � grie�tai paliepė D�ordanas suprat�s, kodėl Stefanija staiga nuliūdo.

� A� negaliu, � sudejavo ji.

� Stefanija...

� Man reikia į voni�. � Ji nusuko �vilgsnį ir atsargiai pasikėlė į vir�ų paleisdama jį, tada persirito į kit� lovos pus�, atsistojo ir susirinko nuo grindų drabu�ius. Laikė juos prie� save tarsi skyd�. � Man regis, kad būtų geriau... mums abiem būtų geriau, jei i�eitum į savo miegam�jį, kol a� grį�iu.

Ji net nenumanė, kaip gra�iai atrodo stovėdama nuoga ir laikydama prie� save kelias drapanas, kad prisidengtų nuogum�. Jos plaukai � tarsi raudono aukso raizginys krito ant grak��ių pe�ių, jos akys vis dar geidulingos nuo k� tik patirto orgazmo, o lūpos vis dar pabrinkusios nuo jųdviejų aistringų bu�inių.

Ta�iau i� Stefanijos elgesio D�ordanas suprato, kad ji gailisi to, kas tarp jų įvyko. Gal dėl to vyruko Ri�ardo?

Jis atsisėdo ant lovos kra�to ir i�kart koj� pervėrė a�trus, tiesiog bjaurus skausmas.

� Stefanija, mums reikia apie tai pasikalbėti...

� Nėra apie k� kalbėti! � Jos �alios akys blykstelėjo. � To neturėjo nutikti, D�ordanai. � Ji dar stipriau prispaudė prie sav�s drabu�ius.

Jis pa�aipiai nusi�ypsojo.

� Ko gero, tuoj pasakysi: Tai buvo klaida.

� Tai buvo klaida! � Įnir�usi ji pervėrė jį piktu �vilgsniu.

D�ordanas atsiduso.

� Paklausyk, a� suprantu, kad tu susierzinusi...

� Susierzinusi? � pakartojo Stefanija. � A� jau�iuosi priblok�ta!

� Mes galime apie tai pasikalbėti...

� Ne, negalime, � at�ovė ji. � A� negaliu �ia pasilikti. Turiu dingti i� �ia. Man labai gaila, bet po to, kas tarp mūsų nutiko, negalėsiu tau padėti...

� Tu jau padėjai man, Stefanija, � �iurk�tokai pertraukė j� D�ordanas. � Nė pati įsivaizduoji, kaip padėjai.

Ji ūmai sustingo.

� Atsigulusi su tavimi?

Jis susiraukė.

� Kartais ir taip galima padėti.

Atsitraukusi atgal Stefanija atid�iai nu�velgė jį. Netikėtas blizgesys, pasirod�s jos ry�kiai �aliose akyse, bylojo, kad jai nepatiko tai, k� pamatė!

� Po nelaimingo atsitikimo tu pradėjai abejoti, ar dar sugebėsi pasimylėti su moterimi, � abejodama i�tarė ji.

D�ordanas susiraukė.

� A� taip nesaky�iau...

� O a� sakau! � Stefanija sugrie�ė dantimis. � Gerai, tikriausiai man baisiai pasisekė, ar ne? A� net nesap�navau, kad legendiniam meilu�iui D�ordanui Simpsonui padėsiu atgauti seksualinį pasitikėjim�!

� Po �imts velnių, a� neturėjau noro, o ne seksualinio pasitikėjimo!

Ai�ku, jis nemanė, kad tuojau pat po nelaimingo atsitikimo u�sigeis mylėtis su kokia nors moterimi; tuo metu jį kankino bjaurūs skausmai, nieko kito jis nepajėgė jausti. Bet kai jau ganėtinai pasveiko, buvo i�leistas i� ligoninės ir draugai galėjo aplankyti jį namuose Malibu, D�ordanas pagalvojo, kad gal vertėtų atnaujinti santykius su Krista. Ta�iau praleid�s su ja vos kelias minutes suprato daugiau jos nebenorįs. Nei savo gyvenime, nei lovoje.

Visai netrukus D�ordanas susigriebė, kad negeid�ia jokios gra�ios moters, modelio ar bi�iulės aktorės, kurios atvykdavo pas jį į namus ir ai�kiai leisdavo suprasti, jog būtų laimingos gavusios prog� u�imti Kristos viet�.

Jis netro�ko nė vienos i� jų.

Iki Stefanijos.

Stefanija Makinli įsiver�ė į jo gyvenim� kaip gaivus vėjelis. Nes ji jam nenusileido, atsikalbinėjo. Metė jam i��ūkį. Jaudino jį...

Ir dabar ji nekantriai papurtė galv�.

� Gerai, esu tikra, kad apsid�iaugsi su�inoj�s, jog nė trupu�io nepraradai formos! O dabar norė�iau atsipra�yti�

� Ne, jokių atsipra�ymų! � D�ordanas pa�oko ant kojų, �iupo j� u� rankos ir per prievart� atgr�ė į save. � Tu s�moningai stengiesi i�vengti pokalbio, nes palaikai santykius su ka�kokiu Ri�ardu...

� A� nepalaikau santykių su jokiu Ri�ardu!

� Nebepalaikai, � sutiko D�ordanas. � Man regis, �ia ir yra �uo pakastas. Bet argi tu nesupranti, kad atsiduodama man įrodei, jog tavo jausmai tam vaikinui ne tokie stiprūs, kaip tu manei? Jei tikrai mylėtum kit�, nebūtum sugebėjusi atsiduoti man taip, kaip k� tik atsidavei.

Stefanija atrodė sutrikusi.

� A� daugiau nebenoriu apie tai kalbėti, D�ordanai.

D�ordanas prisimerk�s piktai nu�velgė j�. Jis labai norėjo j� dar kart� pabu�iuoti, kita vertus, mielai būtų įkrėt�s �iai u�sispyrėlei į u�pakaliuk�. Kad ir kaip jis nuspr�stų pasielgti, Stefanija tik dar labiau supyktų, turint omenyje dabartin� jos nuotaik�.

� Gal mes galėtume pasikalbėti, kai nusiraminsi? � i�ko�ė jis pro suk�stus dantis.

Piktai su�aibavusi �aliomis akimis ji i�siver�ė i� jo gniau�tų.

� A� labai abejoju, kad artimiausiu metu nusiraminsiu, � kand�iai metė ji. � O dabar pra�au i�eiti!

Stefanija nu�ingsniavo į �alia miegamojo esan�i� voni� ir garsiai u�trenkė duris. Apdovanojusi D�ordan� erzinan�iu nuogo tobulos formos u�pakaliuko �vystelėjimu!

Ne pa�ios geriausios jo gyvenimo minutės, skausmingai pripa�ino D�ordanas i�gird�s bėgant du�� � tarsi taip Stefanija būtų jam sakiusi, kad neketina i�eiti i� vonios, jei jis nei�sine�dins.

D�ordanas lėtai apsivilko drabu�ius, paskui atsistojo ir pasirėm�s lazda rūs�iai dėbtelėjo į vonios kambario duris. Stefanija nenori su juo kalbėti, bet privalės i�klausyti, k� jis nori jai pasakyti. Ir taip bus netrukus!

Įėj�s į �alimais esan�i� svetain� jis staiga sustojo pamat�s Gideon� � įsitais�s ant sofos brolis tingiai sklaidė �urnal�.

� Ar seniai tu jau �ia? � D�ordanas įtariai prisimerkė.

Gideonas pa�aipiai nu�velgė jį, padėjo �urnal� ir atsistojo.

� Legendinis meilu�is? � abejodamas lėtai i�tarė jis.

� Eik po velnių, Gidai! � D�ordanas nu�lub�iojo per kambarį į miegam�jį ir u�trenkė paskui save duris taip pat garsiai, kaip prie� kelias minutes Stefanija trinktelėjo vonios durimis.

Ir su tokiu pat ry�tu...

Vienuoliktas skyrius

� K� tu �ia veiki, D�ordanai?

D�ordanas susiraukė, nes Stefanija, ty�ia laikydama vos pravertas buto duris, ai�kiai parodė neketinanti įsileisti jo į vidų.

� Net neabejoju, kad pati supranti, kodėl a� �ia, � atkirto jis sunkiai remdamasis lazda.

Vis� ryt� D�ordanas praleido poliklinikoje su motina, todėl dabar jam skaudėjo klub� ir koj�; �inoma, prireikė nema�ai jėgų, kol atsidangino iki Stefanijos daugiabu�io, jau nekalbant apie tai, kad paai�kėjo, jog �ia nėra lifto ir jam teko iki jos buto antrame auk�te lipti laiptais.

� Nesuprantu. � Stefanija papurtė galv�.

�iandien ji buvo susiri�usi plaukus į arklio uodeg�, vilkėjo aptemptus mar�kinėlius ir mūvėjo i�blukusius d�insus pa�emintu liemeniu. Bet jos beveik negrimuotas veidas atrodė toks i�bly�k�s, kad strazdanos ant nosies ry�kiai �vietė.

� Patar�iau pakviesti mane į vidų, Stefanija, kitaip gali tekti tampytis su vyru, apalpusiu ant tavo namų slenks�io, � ūmai perspėjo j� D�ordanas.

Laikydama duris kiek pravertas Stefanija akylai �velgė į D�ordan� � pastebėjo įtamp� aplink akis ir burn�, jo įdeg� skruostai buvo �iek tiek pably�k�.

� Kaip praėjo tavo motinos susitikimas su specialistu? � Stefanijai rūpėjo ta moteris, nors ir �inojo daugiau neturėsianti jokių reikalų nė su vienu Sent Klerų �eimos nariu.

D�ordanas vakar kuo ai�kiausiai parodė, kad tai, kas įvyko tarp jųdviejų, jam rei�kia vien tik fizinį geismo patenkinim�.

O jai tai rei�kė visk�.

Stefanija pernelyg ilgai buvo netekusi galvos dėl D�ordano Simpsono. Ji geidė jo ilgesingai spoksodama į kino ir televizijos ekran�. Bet per kelias pastar�sias dienas galutinai įsimylėjo D�ordan� Sent Kler�. Stefanija pati nenutuokė, kaip tai nutiko, nes jis buvo �iurk�tus ir nederamai familiarus nuo pat pirmo jųdviejų susitikimo. Ji tik �inojo, kad myli vyr�, su kuriuo vakar pasimylėjo. Įsimylėjo galutinai. Negrį�tamai.

Deja, turtingas ir privilegijuotas D�ordanas Sent Kleras vargu ar įsimylėtų toki� kaip ji, nes D�ordanas Simpsonas...

� D�ordanai... � Susinervinusi ji staiga nutraukė pokalbį, nes bute suskambėjo telefonas.

Nerim� keliantys skambu�iai, kai skambin�s asmuo numesdavo ragelį netar�s nė �od�io, buvo viena i� prie�as�ių, dėl kurių Stefanija ry�osi i�vykti i� Londono, o �įryt viskas vėl prasidėjo i� naujo. Skambino jau keturis kartus. Stefanija pirmus du kartus atsiliepė, bet tuoj i�girsdavo trumpus signalus.

Nebuvo sunku su�inoti kas skambina, todėl ji kreipėsi į D�oj�, papra�ė, kad ji kaip teisininkė pasinaudotų savo įtaka ir i� telefonų kompanijos kuo grei�iau gautų jai nauj� numerį.

Per vėlu, � suprato Stefanija, nes jai paskambino belaukiant naujo numerio!

D�ordanas kilstelėjo antakius.

� Ar neketini atsiliepti?

Įsitempusi Stefanija patraukė pe�iais.

� Jei kas nors svarbaus, paskambins dar kart�.

� Jeigu tu mane įsileisi ir atsiliepsi, jiems nereikės skambinti dar kart�, � ramiai paai�kino jai D�ordanas.

Stefanija susierzinusi susiraukė.

� Mes neturime k� pasakyti vienas kitam, D�ordanai...

� Gal tu ir neturi k� man pasakyti, � liūdnai pripa�ino jis, � bet a� tikrai turiu pasakyti tau kelis dalykus. � U�uot lauk�s, kol Stefanija pla�iau atvers duris, jis pastūmė jas lazda ir įėjo į but�, o jai beliko u�daryti.

Bent jau telefonas liovėsi skambėti, kol ji paskui D�ordan� įėjo į svetain�.

� Na? � atsargiai paragino Stefanija, kai jis nuvarg�s klestelėjo į fotelį.

Jo plaukai, kaip paprastai, buvo susivėl� ir sutar�yti vėjo, bet bent jau nusiskut�s, ant baltų mar�kinių vilkėjo dizainerio siūt� juod� �vark�, mūvėjo i�blukusius d�insus.

U�uot i� karto atsak�s, D�ordanas �valgėsi po svetain�. Jam patiko paprastos kreminės spalvos sienos, papuo�tos keliomis Ternerio graviūromis su Venecijos vaizdais. Ant nu�lifuotų medinių grindų buvo patiesti trys spalvingi kilimėliai, stovėjo keli baldai � pla�iaekranis televizorius, �emas �viesiai rudas stalelis, patogi rausvai rudos spalvos sofa ir du foteliai, gausiai apkrauti pagalvėlėmis. Nors ir paprastai apstatytas, kambarys D�ordanui pasirodė toks pat �iltas ir viliojantis kaip Stefanija.

Tiesa, D�ordanui teko pripa�inti, kad �iuo metu, akylai stebėdama jį, Stefanija neatrodė labai svetinga!

Jis ramiai atsakė į anks�iau pateikt� klausim�:

� Tyrimai parodė, kad mamos auglys nepiktybinis.

� Jums visiems turėjo labai palengvėti! � pirm� kart� nuo tos akimirkos, kai atidariusi duris aptiko u� jų stovintį D�ordan�, Stefanija prabilo nuo�ird�iai.

� Taip, tikrai palengvėjo. � Jis linktelėjo primerk�s akis. � Stefanija, kodėl tu i�ėjai neatsisveikinusi?

Ji tvirtai sugniau�ė rankas, kad D�ordanas nepamatytų, kaip jos dreba.

� A� padariau taip, kaip maniau esant geriausia.

� Kam?

� �inoma, kad sau, � nuo�ird�iai prisipa�ino ji. � Savaime ai�ku, jums taip pat. Visiems būtų buv� nesmagu, jeigu bū�iau pasilikusi Sent Klerų namuose po to, kas vakar tarp mudviejų įvyko.

D�ordanas pakėlė tamsius antakius.

� Mane ne taip lengva sutrikdyti.

� Tau gerai, � pasakė Stefanija. � Kai nulipau į apa�i�, Lukanas i�ėjo i� kabineto ir prane�ė, kad i� Gloster�yro pristatytas mano automobilis. Tada a� jam paai�kinau, jog nemanau galinti tau kaip nors padėti. Jis atrodė patenkintas, kad nusprend�iau i�vykti, � tvirtai parei�kė ji.

� A� nesu patenkintas dėl tokio tavo sprendimo! � su�uko D�ordanas.

Ji kilstelėjo smakr� pasiruo�usi gintis.

� Nesi? K� gi... Tikriausiai dabar tu tik �iek tiek... pyksti ant man�s. Bet tai greitai praeis.

� A� nusimin�s, Stefanija, o ne supyk�s! � patikslino D�ordanas. � Mums reikėjo pasikalbėti, bet tu i�vykai net nesuteikusi progos tai padaryti. � Jis ir toliau sėdėjo įsitemp�s.

� Bet a� daugiau neturiu k� tau pasakyti... � Stefanija nutilo, nes vėl suskambėjo telefonas. Jai būtinai reikėjo nukelti ragelį. Būtų taip ir padariusi, jeigu neturėtų laukti skambu�io i� telefonų kompanijos, kuri privalėjo prane�ti nauj� numerį. Gal kaip tik dėl to dabar ir skambina. Bet prie D�ordano Stefanija neturėjo noro atsakyti į skambutį ir su�inoti, kad tai ir vėl įkyrioji Rozalinda Niuman.

Stefanija tikrai u�jautė t� moterį, bet dėl to nepasidarė lengviau būti nepagrįsto jos pavydo auka.

D�ordanas nekantriai �iūrėjo į j� nesuprasdamas, kodėl ji nekelia ragelio.

� Jeigu tu nenori atsiliepti, a� atsiliepsiu! � Jis pakėlė ragelį.

� Ne... � Stefanija mėgino jam sutrukdyti, bet D�ordanas pridėjo ragelį prie ausies.

� Stefanijos Makinli butas, � maloniai pasakė jis į ragelį, pa�aipiai �iūrėdamas į Stefanij�. � Alio? � Jis susiraukė. � Alio! � piktai pakartojo ir gili rauk�lė i�vagojo kakt�. � Kas, po velnių?.. � Jis atitraukė ragelį nuo ausies, paskui padėjo jį ant svirtelės ir atsigr�ė į Stefanij� klausiamai pakėl�s antakius.

Ji apsilai�ė i�d�iūvusias lūpas, i� D�ordano veido i�rai�kos supratusi, kad ir penktas skambutis tikriausiai baigėsi taip pat kaip ir keturi ankstesni � tyla.

� A�... man atrodo, kad �iuo metu skambinėja ka�koks pami�ėlis, � atsakė ji vengdama D�ordano �vilgsnio. � Telefonų kompanija informuota, ji turi suteikti man kit� numerį.

� O kodėl ne policija? Ir kiek jau t�siasi tas �iuo metu? � lėtai paklausė D�ordanas.

� Policija per daug u�siėmusi, kad vargintųsi dėl ka�kokio idioto, be jokio reikalo skambinan�io telefonu, � paskubomis pasakė Stefanija. � Tai trunka jau kelias savaites. Ypa� įkyrėjo �įryt. � Gal todėl, kad tris pastar�sias dienas ji nekėlė ragelio.

� Sakai, kelias savaites ar pana�iai? � atsistoj�s įtariai pasitikslino D�ordanas. � Ka�koks pakvai�ėlis vargina tave i�tisas savaites, o tu tik dabar nusprendei k� nors daryti? Tavo sesuo advokatė, kodėl tu anks�iau nieko nedarei?

Ties� sakant, Stefanija i� prad�ių net neu�siminė D�ojai apie skambu�ius, nors buvo kvaila tikėtis, kad Rozalinda liausis savo noru, neįsiki�us teismui ar policijai!

� Ji dabar rūpinasi �iuo reikalu.

� Nepakankamai rezultatyviai, sprend�iant i� tavo nervinės būsenos!

Sunerimusi Stefanija atsitraukė.

� Tai tik skambu�iai, tas asmuo niekada nieko nesako, D�ordanai. Ji... jie galiausiai pavargs ir liausis.

� Ji? � D�ordanui tai neprasprūdo pro ausis.

� Jis. Ji... � Stefanija susiraukė susierzinusi dėl tokio jo į�valgumo. � Argi svarbu, kokios lyties �monės man skambina?

� Nesvarbu, � sutiko D�ordanas. � Nebent tu �inai, kas skambina.

� O kodėl tu manai, kad a� galiu �inoti?

� Pati ir paai�kink, � pasakė D�ordanas.

Vakar vakare jis baisiai įsiuto su�inoj�s, kad Stefanija, jo net neperspėjusi, i�vyko i� Sent Klerų namų. Taip įsiuto, jog nusprendė geriau atidėti vizit� ir aplankyti j� rytoj � tikėjosi, kad per naktį pyktis atslūgs. Ta�iau pabendrav�s su ja kelias minutes D�ordanas suprato: dvylikos valandų delsimas buvo beprasmis laiko �vaistymas!

� Stefanija! � grie�tai paragino jis.

Piktai dėbtelėjusi į jį Stefanija dar stipriau sugniau�ė rankas.

� Tai ne tavo reikalas, D�ordanai.

� Dabar jau mano reikalas, � nė nemanė nusileisti jis.

Stefanija papurtė galv�.

� Tu neturi teisės ateiti �ia ir klausinėti apie mano asmeninį gyvenim�.

� Atsiduodama man tu suteikei toki� teis�, � tiesiai �viesiai parei�kė jis.

Stefanija aiktelėjo, jos skruostai nuraudo.

� Tavo pastaba visi�kai nepateisinama, D�ordanai!

D�ordanas numetė lazd� ant sofos ir palink�s sugriebė j� u� rankų.

� Tavo i�vykimas vakar neatsisveikinus su manimi taip pat buvo visi�kai nepateisinamas! � Jis piktai �velgė į j�. � Kaip tu manai a� jau�iausi, Stefanija? � Jo balsas su�velnėjo. � A� suprantu, vakar vakare tu jauteisi sutrikusi, bet tai vis tiek ne pasiteisinimas, kad i�ėjai nieko daugiau man nepaai�kinusi.

� Pats faktas, jog i�vykau, turėjo būti gana i�kalbingas, � supykusi at�ovė ji.

D�ordanas i�bly�ko, paleid�s j� susvirduliavo ir �engtelėjo atatupstas.

� Ar tokiu būdu leidai man suprasti, kad mūsų santykiai nesit�s?

� Tarp mūsų nėra jokių santykių, D�ordanai, � jausmingai parei�kė Stefanija. � Tu i� pat prad�ių pasakei, kad tik �aidi su manimi...

� Kodėl ie�kai visokių pasiteisinimų? � susierzin�s paklausė jis. � Ar dėl to vaikino Ri�ardo?

� Juk jau sakiau, kad ne dėl jo! � atkakliai tvirtino ji.

� Tai dėl ko tada?

� Tu esi D�ordanas Simpsonas! � atkirto Stefanija.

Jis įtariai nu�velgė j�.

� Na ir kas?

� Ogi tas, kad a� daugyb� metų ėjau dėl tav�s i� proto!

� Ėjai i� proto? � tyliai perklausė D�ordanas.

� Taip, � susidrovėjusi patvirtino Stefanija. � D�ordanai, pa�iūrėk į mano vaizdajuos�ių kolekcij�. � Ji mostelėjo į spintel� �alia pla�iaekranio televizoriaus. � A� turiu įra�us visų filmų, kuriuose tu vaidinai. Bet pirmiausia tempdavau savo seserį į kino teatr�, norėdavau kuo grei�iau juos pamatyti. Jei norėdavau maloniai praleisti vakar� namie, pasileisdavau kuri� nors vaizdajuost� su filmu, kuriame tu vaidinai, ir por� valandų alpėdavau dėl tav�s!

D�ordanas stipriai sukando dantis, jo įsitempusiame skruoste tvink�iojo nervas.

� Tai tu ėjai i� proto tik dėl D�ordano Simpsono?

Na, i� tikrųjų viskas ne visai taip! Gal Stefanija ir buvo netekusi galvos dėl Simpsono. Bet įsimylėjo ji tikrai D�ordan� Sent Kler�. Vyr�, tokį nepana�ų į lip�nų, �aving� ir rafinuot� D�ordano Simpsono filmų herojų...

Ta�iau to Stefanija niekam neketino prisipa�inti, ypa� pa�iam D�ordanui!

� Taip, � kategori�kai parei�kė ji. � Man labai gaila, D�ordanai. � Ji suvirpėjo pama�iusi, kaip paniuro jo veidas. � A� tiesiog... a� stengiausi neįsivelti į artimus santykius su tavimi. Juk sakiau, kad tai prasta mintis. Kaip matai, a� jau seniai svajojau apie tave, o kai vakar atsidūriau su tavimi lovoje...

� Daugiau gali nieko nesakyti, � susierzin�s �iurk��iai nutraukė D�ordanas, jo auksaspalvės akys buvo pana�ios į kiet� metal�. Atrodė įpyk�s. � Ka�kodėl man nė į galv� neatėjo, kad esi kino �vaig�d�ių garbintoja...

� A� nenuėjau taip toli, � pasipiktino Stefanija.

� Būtum nuėjusi, � �altai atkirto D�ordanas. � Gailiuosi, kad mes susitikome tokiomis aplinkybėmis, kai a� atrodau ir jau�iuosi ne per geriausiai, � pa�aipiai pridūrė ir pasilenk�s paėmė lazd�. � Akivaizdu, jog visai neatitinku tavo susikurto herojaus paveikslo!

Stefanijai buvo sunku t�sti pokalbį. Tiesiog neįmanoma.

Ji mylėjo �į vyr�. Ne D�ordan� Simpson�. Net ne D�ordan� Sent Kler�. O vyr�, �iuo metu stovintį prie�ais j�. Vyr�, kuris Malberio dvaro namelyje sugebėjo j� erzinti, nors nuolat kentė nepakeliamus skausmus. Vyr�, kuris vakar j� pamylėjo, ir pamylėjo taip aistringai, kad ji niekada nepajėgs to u�mir�ti. Niekada nenorės to u�mir�ti. Kaip niekada nenorės u�mir�ti D�ordano...

Ji tro�ko, kad viskas būtų kitaip. Kad ji galėtų D�ordanui paai�kinti apie Ri�ard� Niuman�, pasakyti jam ties� ir i�girsti i� jo, jog jis ja tiki. Ir taip pat j� myli. Ta�iau D�ordanas jos nemyli ir niekada nemylės. Galų gale juk jis pasimylėjo su ja tik norėdamas įsitikinti dar tebegeid�i�s moters.

Taigi Stefanijai neliko nieko kito, kaip sukaupti visas jėgas ir pasistengti i�saugoti savigarbos liku�ius.

� A� neturiu tau jokių priekai�tų. � Ji truktelėjo pe�iais.

D�ordanas kietai suspaudė lūpas, paskui į�ūliai parei�kė:

� A� tau taip pat neturiu.

Stefanija pajuto, kaip įkaito skruostai.

� Tada... � supykusi pradėjo ji, bet tuoj nutilo, nes suskambėjo durų skambutis. � Gal �ia kas nors i� telefonų kompanijos.

� Nemanau, kad jie atvyksta į namus, kai reikia pakeisti numerį, � suabejojo D�ordanas.

Stefanija manė taip pat. Todėl visai nenorėjo atidaryti durų...

D�ordanas susivokė, kad �iuo metu yra įpyk�s netgi daug labiau nei vakar vakare! Nir�o ir buvo labai nusivyl�s, kad Stefanija, kaip ir dauguma kitų moterų, su kuriomis jis susitikinėjo, �avisi juo kaip aktoriumi, o ne kaip vyru, nors jis to tetro�ko.

Nuo tada, kai būdamas vienuolikos metų suvaidino mokyklos spektaklyje, D�ordanas svajojo tapti profesionaliu aktoriumi. Todėl nusprendė mokytis vaidybos studijoje, o ne universitete. Kelerius metus vaidino teatre Anglijoje, o prie� de�imt metų sulaukė pasiūlymo i� Jungtinių Valstijų sukurti vaidmenį kine.

Jis mėgavosi savo sėkminga karjera. Mėgavosi savo gyvenimo būdu. Garsenybės �love. Bet tokia jo padėtis turėjo vien� trūkum� � moterys susi�avėdavo D�ordanu Simpsonu, o ne D�ordanu Sent Kleru, deja, ir Stefanija nebuvo i�imtis...

D�ordanas sunkiai atsiduso.

� Man metas eiti... � Jis susiraukė, nes vėl suskambėjo durų skambutis, �į kart� ilgiau ir �iek tiek atkak�liau. � Ar neisi pa�iūrėti, kas atėjo? � paklausė jis, kai Stefanija nekreipė dėmesio į nepaliaujam� skambinim�.

� Maniau, kad tau svarbu u�baigti mūsų pokalbį?

D�ordanas prisimerk�s �iūrėjo į j�, dar kart� atkreipė dėmesį į jos i�bly�kusius skruostus ir nepatiklų �vilgsnį.

� Kaip suprantu, mes jau baigėme.

Ji gyvai nusi�ypsojo nieko nerei�kian�ia �ypsena.

� �įryt a� nenusiteikusi priimti daugiau sve�ių.

D�ordanas piktai dėbtelėjo į j� � suprato, kad ji specialiai nenori atidaryti durų.

� Stefanija, kas, po velnių, �ia dedasi?

� Nieko, � skubiai atsakė ji.

Jis dar labiau supyko.

� A� netikiu tavimi.

Stefanija i�pūtė akis.

� A� neprivalau tau nieko ai�kinti...

� Tu teisi, neprivalai, � sutiko D�ordanas, apsigr�ė ir nu�lub�iojo prie durų. � Gal tavo sve�ias bus �iek tiek atviresnis?

� Nereikia, D�ordanai...

Anks�iau, nei Stefanija suvokė, k� jis ketina daryti, D�ordanas pravėrė duris ir niūriai įsispoksojo į moterį, stovin�i� koridoriuje.

Stefanija taip atkakliai i�sisukinėjo, kad jis tikėjosi, jog jos sve�ias bus vyras. Galbūt Ri�ardas, su kuriuo jis labai tro�ko susipa�inti...

Ta�iau koridoriuje stovėjo auk�ta, �viesiaplaukė, ma�daug keturiasde�imties metų moteris. Piktai blyk�iodama mėlynomis akimis ji pa�velgė pro D�ordan� į Stefanij� � buvo ai�kiai matyti, jog ji nelabai draugi�kai nusiteikusi Stefanijos at�vilgiu!

Moteris su panieka nu�velgė D�ordan�, jos �vilgsnis u�kliuvo u� lazdos.

� Dar vienas, Stefanija? � u�gauliai paklausė moteris.

� A�...

� Koks dar vienas? � pareikalavo paai�kinti D�ordanas.

� Gal jūs dar ne�inote, bet Stefanija įpratusi u�megzti meilės romanus su savo pacientais, � pasakė moteris. � Pirma buvo mano vyras, o dabar jūs!

Stefanijai tai buvo blogiausias ko�maras!

Tai, kad Rozalinda Niuman stovi prie durų, gana blogai, bet i�girsti j� sakan�i� �iuos baisius kaltinimus prie D�ordano � dar blogiau.

Stefanija �engė į priekį.

� Rozalinda, jūs nesveika...

� A�iū, esu visi�kai sveika! � paniekinamai at�ovė vyresnė moteris.

Paskutiniai keli emocinio s�my�io mėnesiai, kuriuos i�gyveno irstant santuokai, Rozalindai buvo ne į naud�, ji atrodė gerokai sulysusi, veidas pavarg�s, susen�s, palyginti su tuo, kaip atrodė prie� tris mėnesius, kai Stefanija sutiko j� pirm� kart�.

� Bent jau tokia sveika, kokia galiu būti, kai tu pavogei i� man�s vyr�! � piktai i�ko�ė Rozalinda. � Ar Ri�ardas �ino apie jį? � Ji dėbtelėjo į D�ordan�.

Stefanija nedrįso net pa�velgti į D�ordan�, nenorėjo pamatyti, kokias i�vadas jis padarė i� �io pokalbio. Todėl apėjo aplink jį ir atsistojo prie�ais Rozalind�. Nors D�ordanui vargiai ar liko kokių nors abejonių, kuo �i moteris j� kaltina!

� Nėra k� �inoti, Rozalinda, � raminamai tarė Stefanija. � O jeigu ir būtų, tai tikrai ne Ri�ardo reikalas. Paskutinį kart� sakau: a� neturiu ir niekada neturėjau meilės romano su tavo vyru. Taip, jis buvo mano pacientas, bet tik tokie ir buvo mūsų santykiai.

Vie�nia piktai primerkė mėlynas akis.

� A� netikiu tavim.

� A� �inau, kad netiki. � Stefanija sunkiai atsiduso. � Ir tikrai labai dėl to apgailestauju. Bet tai tikra tiesa.

Rozalinda pakėlė rankas ir u�lenkė pir�tus, tarsi rengtųsi kirsti nagais.

� Tu esi niekas, apgailėtina santuokų griovėja...

� A� taip nemanau! � D�ordanas pakėlė lazd� ir atrėmė atak�, nes Rozalinda bandė nagais perdrėksti Stefanijai veid�. � I�eikite, � grie�tai paliepė jis ir gindamas atsistojo prie�ais smarkiai sukrėst� Stefanij�.

� A� dar nebaigiau...

� O ne, jau baigėte, � parei�kė D�ordanas. � Jeigu tikrai norite su�inoti, kas sugriovė jūsų santuok�, siūlau pasi�iūrėti į veidrodį, � tiesmukai pasiūlė jis.

� Kaip jūs drįstate?.. � pratrūko Rozalinda, bet staiga nutilo ir pa�velgė į jį tarsi tik dabar pama�iusi. � Ar a� jus pa�įstu?

� A�iū Dievui, ne! � kar�tai atrė�ė jis.

� Jūs man atrodote labai pa�įstamas...

D�ordano lūpos persikreipė.

� Man taip da�nai sako.

Moteris apstulbusi sumirksėjo.

� Ar judu... pora?

D�ordanas net nedvejojo.

� Taip.

� Tada a�... a� nieko nesuprantu... � Rozalinda atrodė jau daug ma�iau pasitikinti savimi. � O kaip Ri�ardas? � Ji suraukė antakius ir pa�iūrėjo į Stefanij�.

� Stefanija jums jau sakė, kad neturi ir niekada neturėjo meilės romano su jūsų vyru, � pakartojo D�ordanas.

� A�... Bet a� dėl jos su juo skiriuosi!

� Apgailestauju, � susiraukė D�ordanas. � Man regis, jūs apsirikote manydama, kad Stefanija jam k� nors jau�ia. O dabar, jeigu neprie�tarautumėte?.. � Jis atsargiai stūmė lazda nepra�yt� vie�ni� atbul�, kol ji vėl atsidūrė koridoriuje. � Patariu jums daugiau �ia nesirodyti ir netrukdyti Stefanijai, � pasakė jis.

Atrodė, pyktis u�leido viet� sumi�imui, Rozalinda jau nebebuvo tikra, kaip �ia atsidūrė.

� A� manau, kad jums reikia specialisto pagalbos, kol dar ko nors nesu�eidėte, � ramiai pridūrė D�ordanas.

� A�... Taip. � Ji nusigr�ė.

� Rozalinda...

� Tegul ji eina, Stefanija! � greitai paliepė D�ordanas, kai ji pajudėjo, tarsi norėdama sekti paskui Rozalind�. � Po galais, leisk jai i�eiti i�laikius bent kruopel� savigarbos.

Stefanija staiga sustojo, pa�velgė į D�ordan� ir pama�iusi gra�ių auksaspalvių jo akių i�rai�k� neteko �ado.

Nors jis k� tik j� apgynė, �od�iais ir veiksmais, buvo ai�ku: D�ordanas abejoja, ar ji tikrai nekalta dėl �lungan�ios Rozalindos santuokos...

Dvyliktas skyrius

� Ar tai ji skambinėja?

Stefanija svirduliuodama sugrį�o į but�, nuėjo į virtuv� ir automati�kais judesiais i�sivirė kavos. Ai�ku, kai prie� kelias sekundes i�girdo trinktelint savo buto duris, ji nesuabejojo, kad D�ordanas pasinaudojo proga ir i�ėjo. Vis dėlto ji buvo neteisi...

Atsigr�usi ji pa�velgė į jį, stovintį raudonais ir baltais tonais dekoruotos jos virtuvės tarpduryje, sunkiai pasirėmusį lazda, o jo auksaspalvių akių i�rai�k� slėpė nuleisti vokai.

� Taip, � nuvargusi patvirtino ji.

D�ordanas linktelėjo.

� Kadangi į paskutinį skambutį atsiliepė vyri�kis, tai buvo rimta prie�astis apsispr�sti ir atsilyginti tau asmeni�kai apsilankius?

� Tikriausiai, nes Niumanų namas yra ma�daug u� pusės mylios. � Stefanija atsiduso. � Bent jau Rozalinda gyvena ma�daug u� pusės mylios, � pridūrė ji. � Man regis, Ri�ardas prie� kelias savaites nusipirko but� ir persikėlė į jį.

� Bet nesi tuo tikra?

Stefanija nusivylusi sugrie�ė dantimis, kad apsunkino padėtį, kuri jau ir prie� pasirodant Rozalindai buvo ganėtinai kebli.

� Paklausyk, D�ordanai, a� suprantu, kaip negra�iai visa tai atrodo... ypa� po to, kas prie� kelias dienas įvyko tarp mūsų, bet...

� Nemanau, kad sunkumai, kuriuos tu �iuo metu patiri dėl Rozalindos Niuman, turi k� nors bendra su tuo, kas įvyko tarp mūsų, � parei�kė D�ordanas.

Stefanija įtariai pa�velgė į jį.

� Nemanai?

D�ordanas gū�telėjo pe�iais.

� Tu jau įtikinai mane, kad mūsų tarpusavio santykiai nuėjo taip toli dėl tavo ilgalaikės aistros D�ordanui Simpsonui, � �altai priminė jis. � I� to galima daryti i�vad�, jog abu �ie atvejai visi�kai nepana�ūs.

� Tu taip pat buvai mano pacientas...

� Ko gero, abu galime pripa�inti, kad tu taip ir neu�mezgei su manimi darbo santykių, � lėtai nut�sė D�ordanas.

� Bet a� vis tiek neturėjau romano su Ri�ardu Niumanu.

Jis i�lenkė tamsius antakius.

� Ar a� sakiau, kad turėjai?

� Tu nesakei, ta�iau sakė Rozalinda! � Stefanijai u�kaito skruostai, kai pagalvojo apie kaltinimus, kuriuos D�ordano akivaizdoje pateikė ta moteris.

Jis gū�telėjo pe�iais ir nuėj�s į virtuv� atsisėdo ant kėdės prie virtuvės baro.

� Man regis, galima tvirtinti, kad �i varg�ė moteris dėl savo irstan�ios santuokos jau�iasi emoci�kai �iek tiek i�mu�ta i� vė�ių. � D�ordanas su�iaupė lūpas ir patylėjo. � Todėl ir ie�ko, k� galėtų apkaltinti dėl savo nesėkmių.

Stefanija dvejodama �velgė į jį.

� Ar tu i� tikrųjų patikėjai, kai pasakiau, kad neturėjau romano su Ri�ardu Niumanu?

� O turėjau netikėti?

Na, �inoma, D�ordanas turėjo patikėti, nes tai tiesa! Tik Stefanija to nesitikėjo...

� A� tikrai manau, kad Rozalinda teisi galvodama, jog Ri�ardas su ka�kuo yra u�mezg�s roman�.

� Tik ne su tavimi?

Stefanija i�siviepė.

� Ne.

Ankstesnis D�ordano pyktis i�sisklaidė jam susidūrus su Stefanij� slegian�iomis rimtesnėmis problemomis. Buvo gaila ir Rozalindos Niuman, nes tos moters elgesys rodė, jog ji jau beveik palū�usi emoci�kai. Ir nedaug trūksta, kad neatlaikytų.

� Hmm... kodėl tau neįpylus mums abiem kavos? � �velniai paragino D�ordanas. � O tada galėsi atvirai papasakoti, kodėl manai, kad Niumanas turi roman�, bet be jokio s��inės grau�imo leid�ia savo �monai i�lieti pyktį ant nekalto �mogaus galvos.

� Esu įsitikinusi, kad tau neverta jaudintis dėl mano problemų...

� Tikriausiai dėl to, jog turiu į valias savų? � pertraukė j� D�ordanas.

� A� ne tai turėjau omenyje!

� Stefanija, geriau įpilk kavos ir leisk man pa�iam nuspr�sti, dėl ko man jaudintis, o dėl ko ne, � tiesiai i�rė�ė jis ir patogiau įsitaisė ant kėdės prie baro.

Atrodė, kad Stefanija vis dar dvejoja, bet vis tiek įpylė du puodelius kavos, pastatė juos ant stalvir�io, padėjo pieno ir cukraus, tada atsisėdo prie�ais D�ordan�.

� K� nori su�inoti?

� Visk�.

Kaip D�ordanas suprato, viskas prasidėjo gana nekaltai. Ri�ardas Niumanas papuolė į automobilio avarij�, o kai i�ėjo i� ligoninės, jam prireikė fizioterapeuto, galin�io kasdien atva�iuoti pas jį į namus, pagalbos. Kai jis atgavo jėgas ir jau daug geriau galėjo judėti, sugrį�o į darb� Sityje, o procedūrų skai�ių suma�ino iki trijų per savait� � dabar jau pats atva�iuodavo į ma�� privatų Stefanijos gydymo kabinet�.

� Nesunku atspėti, � mestelėjo D�ordanas. � Tada prasidėjo nemalonumai, tiesa?

Stefanija sunkiai atsiduso.

� Atrodo, Rozalinda ir Ri�ardo vir�ininkas manė, kad jam atliekamos procedūros penkis kartus per savait� antroje dienos pusėje.

� Vadinasi, kitas dvi dienas jis su ka�kuo susitikinėjo?

� A� tik įtariu, kad jis taip darė, � droviai linktelėjo Stefanija. � Bet susitikinėjo tikrai ne su manimi.

� A� jau sakiau, kad tikiu tavimi, Stefanija, � priminė D�ordanas.

Ji suraukė antakius.

� Bet kodėl?

Įdomus klausimas, liūdnai pripa�ino D�ordanas. Įdomus, bet visi�kai nereikalingas, nes Stefanija jį tikino, kad jis domino j� tik kaip aktorius!

� Stefanija, gal tu ir turi trūkumų, bet nemanau, kad esi nes��ininga, � pasakė jis ir paėm�s lazd� staiga atsistojo. � Tikiuosi, kad tai, kas �ia k� tik įvyko, i�eis tau į naud�.

Ji atrodė sunerimusi.

� Tu i�eini?

D�ordanas priverstinai nusi�ypsojo.

� Nebent manai, kad mudu turime k� pasakyti vienas kitam...

Ne, Stefanija buvo beveik tikra, jog jie neturi k� pasakyti vienas kitam, kad suma�intų tarp jų esan�i� ir nuolat platėjan�i� praraj�. Ji tikrai niekaip negali įtikinti jo pasilikti. Jeigu jis būtų j� įsimylėj�s taip, kaip ji myli jį...

� Neturime, � ry�tingai pasakė ji.

� A� taip ir maniau.

Taip bus geriau, tikino save Stefanija lydėdama jį iki durų. �inoma, ne ma�iau skausminga, vis dėlto ji bent jau galėjo dar kart�, nors ir trumpai, pamatyti D�ordan�.

� Dėkoju, kad i�klausei mane, � liūdnai pasakė ji atidariusi duris. � Man palengvėjo.

D�ordanas atsigr�ė į j�.

� U�sisakiau biliet� rytdienos skryd�iui į Jungtines Valstijas.

Stefanija i�pūtė akis, pajuto, kaip jai suspaudė �irdį.

� U�sisakei?

D�ordanas ironi�kai nusi�ypsojo.

� Nusprend�iau paklausyti tavo patarimo ir Los And�ele susitikti su savo gydytoju.

� Labai d�iaugiuosi! � Ji �iltai nusi�ypsojo.

D�ordanas liūdnai �yptelėjo.

� Galėjai bent pabandyti neatrodyti tokia patenkinta, kai su�inojai apie mano i�vykim�.

Kaip moteris, beproti�kai jį įsimylėjusi, Stefanija, �inoma, visai neapsid�iaugė su�inojusi, jog jis rytoj i�vyksta i� Anglijos. Grį�ta į Los And�el�, į ankstesnį savo gyvenim�, kur vėl susitikinės su tokiomis moterimis kaip gra�uolė Krista Mur.

Bet kaip fizioterapeutė ji negalėjo nesid�iaugti dėl D�ordano apsisprendimo grį�ti į Amerik� ir kreiptis pagalbos į specialist� � Stefanija buvo įsitikinusi, kad jam to reikia, nors D�ordanas kategori�kai atsisakė priimti toki� pagalb� i� jos ar kokio kito �mogaus.

� A� d�iaugiuosi, nes suprantu: toks tavo sprendimas yra teisingas �ingsnis, � i�sisukinėdama atsakė ji.

� Tikiuosi, kad esi teisi, � mįslingai pasakė jis, tada dar pa�velgė skvarbiu �vilgsniu ir apsigr��s i�ėjo.

Stefanija �inojo: profesiniu po�iūriu ji yra teisi.

Ta�iau ji buvo dar ir moteris, todėl jautė: jai i� lėto ply�ta �irdis matant, kaip D�ordanas palieka j� visiems laikams...

Epilogas

� Nori pasakyti, kad nuo �iol a� turiu kreiptis į tave ledi Sent Kler? � nusi�aipė D�oja, kai D�ordanas ir Stefanija pozavo prie� kameras pjaudami savo vestuvių tort�.

� Stefanija visada buvo ledi, � savininki�kai apkabin�s �mon� per liemenį lėtai i�tarė D�ordanas.

�iuo metu Stefanija jautėsi esanti i� laimės apsvaigusi ledi!

Pastarosios �e�ios savaitės buvo beproti�kos, vestuvėms jie ruo�ėsi tarp skryd�ių į Los And�el� ir atgal, nes Stefanija nutraukė savo kaip fizioterapeautės veikl� Londone ir ketino j� vėl pradėti Los And�ele, kai praėjus kelioms savaitėms jie sugrį� po medaus mė��nesio.

Be visų �ių nerealių dalykų Stefanijai paai�kėjo D�ordano dar blogesni reikalai � juodu su Gideonu i� tikrųjų buvo lordai, Lukanas � Stauerbrid�o hercogas, o Malberio dvaras � jo rezidencija.

Po �iandien įvykusių vestuvių ji oficialiai tapo ledi Stefanija Sent Kler.

Bet �irdyje vis dar buvo tiesiog Stefanija. Kaip ir D�ordanas buvo D�ordanas. Visi jie. D�ordanas Simpsonas. D�ordanas Sent Kleras. Lordas D�ordanas Sent Kleras. Stefanija beproti�kai mylėjo juos visus!

� Ne, tau a� esu tiesiog Stefa, � liūdnai patikino ji D�oj�, tada sesuo pasitraukė, akivaizd�iai norėdama paerzinti Gideon�, kuris sustojo pasikalbėti su jųdviejų tėvais ir Mole Sent Kler.

Stefanija �ypsodamasi apsi�valgė po sausakim�� Sent Klerų namų banketų sal�, kurioje jos ir D�ordano �eimos nariai smagiai bendravo tarpusavyje.

Ji atsigr�ė į savo vyr�.

� A� labai myliu tave, D�ordanai, � tyliai pasakė jam.

Jis apkabino j�.

� Stefanija, a� mylėsiu tave am�inai, � kar�tai prisiekė.

Ji pasistiebė ant pir�tų galų ir erzindama su�nib�dėtų jam į ausį:

� Gal norėtumėte pasprukti ir asmeni�kai ap�iūrėti mano balto �ilko nėriniuotus apatinius, lorde Sent Klerai?

D�ordanas nusi�ypsojo.

� Jau maniau, kad niekada nepapra�ysi, ledi Sent Kler!

Taip, ji am�inai bus su D�ordanu � Stefanijai neįsivaizdavo, kad kas nors gali būti dar geriau...